SOCIALINĖ
PSICHOLOGIJA

SOCIALINĖ

PSICHOLOGIJA
David G.Myers

POLIGRAFIJA IR INFORMATIKA

FP

UDK 316.6 Mi-92

Versta iš: David G. Myers, Social Psychology, 9th ed. The McGraw-Hill Companies, Inc, 2007, ISBN 978-0-07-353189-2

Iš anglų kalbos vertė Donatas Masilionis Mokslinė redaktorė dr. Dalia Bagdžiūnienė Redaktorė Laima Arnatkevičiūtė

Original edition copyright O 2008 by The McGraw-Hill Companies. All rights reserved. No part of this publication may be reproduced or distributed in any form or by any means, or stored in a database or retrieval system, without the prior written consent of The McGrawHill Companies, Inc., including, but not limited to, in any network or other electronic storage or transmission, or broadcast for distance learning. Lithuanian edition copyright © 2008 by Poligrafija ir informatika. All rights reserved. © Vertimas į lietuvių kalbą, Donatas Masilionis, 2007 ISBN 978-9986-850-60-1 © UAB „Poligrafija ir informatika", 2008

Turinys I
Apie autorių Pratarmė 14 15

1 skyrius. Įvadas į socialinę psichologiją Kas yra socialinė psichologija? Svarbiausios socialinės psichologijos tezės Mes kuriame savo socialinę tikrovę Mūsų socialinė intuicija dažnai būna stipri, tačiau kartais pavojinga Socialinė aplinka formuoja mūsų elgseną Asmeninės nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat formuoja elgseną Socialinė elgsena - tai ir biologinė elgsena Socialinės psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime Apibendrinimas Socialinė psichologija ir žmogiškosios vertybės Akivaizdūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Subtilūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Subjektyvūs mokslo aspektai Psichologinėse sąvokose slypi vertybės Apibendrinimas Aš jau seniai tai žinojau: ar socialinė psichologija nėra paprasčiausias sveikas protas? Atkreipkime dėmesį. Ašjau seniai tai žinojau Apibendrinimas Tyrimo metodai: kaip tiria socialinė psichologija Hipotezių formulavimas ir tikrinimas Koreliaciniai tyrimai: natūralių ryšių atradimas Koreliacija ir priežastingumas Apklausos Eksperimentiniai tyrimai: priežasties ir pasekmės paieška Kontrolė: manipuliavimas kintamaisiais Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas: didysis korektorius Eksperimento etika Laboratorinių tyrimų apibendrinimas ir pritaikymas gyvenime Apibendrinimas :

19 20 22 22 23 25 26 26 27 27 28 28 29 29 30 32

32 35 37 37 37 39 40 42 44 44 46 47 49 50 51

Post scriptum: kodėl aš parašiau šią knygą

6

TURINYS

I dalis. SOCIALINIS MĄSTYMAS 2 skyrius. Aš socialiniame pasaulyje Dėmesio centras ir iliuzijos Mokslinių tyrimų išvada.Kaijaudinamės dėl to, kad atrodome susijaudinę Apibendrinimas Savojo Aš samprata: kas aš esu? Mūsų pasaulio centras: kaip mes suvokiame save Nuoroda į save Galimi Aš Socialinio Aš raida Mūsų atliekami vaidmenys Socialinis tapatumas Socialiniai palyginimai Sėkmė ir nesėkmė Aplinkinių nuomonė „Aš" ir kultūra Ką slepia moksliniai tyrimai. Hazel Markus apie kultūrinę psichologiją Savęs pažinimas Elgesio paaiškinimas Elgesio prognozavimas Mokslinių tyrimų išvada. Sąmoningos valios iliuzija Jausmų prognozavimas Savianalizės išmintis ir iliuzijos Apibendrinimas Savęs vertinimas Savęs vertinimo motyvacija Tamsioji savęs vertinimo pusė Apibendrinimas Suvokiama savikontrolė Saviveiksmingumas Kontrolės pobūdis Išmoktas bejėgiškumas versus apsisprendimas Per plataus pasirinkimo kaštai Apibendrinimas Šališkas palankumas sau Teigiamų ir neigiamų įvykių aiškinimas Ar mes visi galime būti geresni už vidutiniokus? Atkreipkime dėmesį Šališkas palankumas sau - kaip aš myliu save? Leiskite suskaičiuoti būdus Nepagrįstas optimizmas

52 53 54

Tariamas vienodumas ir išskirtinumas Kas yra šališkas palankumas sau Mintys apie savęs vertinimą ir šališką palankumą sau Padedantis prisitaikyti šališkas palankumas sau Trukdantis prisitaikyti šališkas palankumas sau

92 93 94 94 95 96 97 97 98 99 101

56 57 57 57 58 59 59 59 60 60 61 61 62

Apibendrinimas Prisistatymas Tariamas kuklumas Savęs menkinimas Įspūdžio valdymas Apibendrinimas Post scriptum: dvejopa tiesa išdidumo pavojai, teigiamo mąstymo galia 3 skyrius. Socialiniai įsitikinimai ir vertinimai Kaip suvokiame savo socialinę aplinką? Sužadinimas Įvykių suvokimas ir interpretavimas Įsitikinimų tvarumas

101 102 103 104 105 107 109 110 111 112 113 113 114 115 116 119 119 120 120 121 123 124 125 125 127

66 67 68 69 70 71 73 74 75 76 76 79 79 80 80 82 84 86 86 87 88

Prisiminimų apie save ir savo pasaulį konstravimas Savo nuostatų praeityj e atkūrimas Ankstesnio elgesio atkūrimas Apibendrinimas Kaip sprendžiame apie socialinę aplinką? Intuityvūs vertinimai Intuicijos galia Intuicijos apribojimai Perdėta savikliova Patvirtinimo šališkumas Kaip išvengti perdėtos savikliovos Euristika: trumpiausias protavimo kelias Tipiškumo euristika Pasiekiamumo euristika Faktams prieštaraujantis mąstymas Iliuzinis mąstymas Iliuzinė koreliacija Kontrolės iliuzija Nuotaika ir vertinimai Mokslinių tyrimų išvada. Neigiamos emocijos lemia investuotojųpesimizmą Apibendrinimas

128 129 130 130

89 90

Kaip traktuojame socialinę aplinką? Priežastingumo priskyrimas: žmogui ar situacijai

TURINYS

7

Numanomos savybės Racionalios atribucijos Pagrindinė atribucijos klaida Kodėl mes darome atribucijos klaidą? Perspektyvinis ir situacinis supratimas Kodėl tyrinėjame atribucijos klaidas Apibendrinimas Socialinės aplinkos lūkesčiai Atkreipkime dėmesį. Išsipildymo psichologija vertybinių popierių biržoje Mokytojų lūkesčiai ir moksleivių mokymosi rezultatai Kaip iš kitų sulaukti to, ko tikimės Apibendrinimas Išvados Atkreipkime dėmesį. Kaip mąsto žurnalistai: pažintinis šališkumas žiniasklaidoje Apibendrinimas Post scriptum: mintys apie intuicijos galimybes ir jos 4 skyrius. Elgesys ir nuostatos Kaip nuostatos lemia elgesį? Kada nuostatos prognozuoja elgesį Kada socialinė įtaka tam, ką sakome, yra mažiausia ribas

132 132 133 136 136 140 141 141

Nepakankamas pateisinimas Ką slepia teorija. Leonas Festingeris apie disonanso sušvelninimą Disonansas priėmus sprendimus Savęs suvokimas Raiškos būdai ir nuostatos Per didelis pateisinimas ir vidinė motyvacija Teorijų palyginimas Disonansas kaip sužadinimas

172

174 175 176 177 179 181 182 183 183 184

142 142 144 146 147

Savęs suvokimas, kai sau neprieštaraujama Apibendrinimas Post scriptum : kaip elgesiu pakeisti save

II dalis. SOCIALINĖ ĮTAKA

186

149 150 150 152 153 155 155

5 skyrius. Genai, kultūra ir lytis Kokią įtaką mums daro žmogiškoji prigimtis ir kultūrinė įvairovė? Genai, evoliucija ir elgsena Kultūra ir elgsena Atkreipkime dėmesį. Kultūrinis gyvūnas Kultūrinė įvairovė Normos: laukiamas elgesys Kultūriniai panašumai Mokslinių tyrimų išvada. Praeiviųprasilenkimas Rytuose ir Vakaruose Apibendrinimas Kaip paaiškinti lyčių panašumus ir skirtumus? Savarankiškumas versus poreikis būti susijusiam

187

188 189 191 192 193 194 195

Ką slepia moksliniai tyrimai. Mahzarin R. Banaji apie eksperimentinės socialinės psichologijos atradimą Kada kiti veiksniai mažiausiai veikia elgseną 156 156

196 199 199 201 203 204 205 207 207 208 210 211 213 214 214 215 216 216

Kada nagrinėjamos konkrečiam elgesiui būdingos nuostatos .. 157 Kada nuostatos būna tvirtos Mokslinių tyrimų išvada. Jūs negavote laiško: prietarai pranašauja diskriminuojantį elgesį Apibendrinimas Kada elgesys lemia nuostatas? Vaidmenys Kada žodis tampa įsitikinimu Atkreipkime dėmesį. Žodis virsta įsitikinimu „Kojos tarpduryje" reiškinys Piktybiški ir moralūs veiksmai Tarprasinis bendravimas ir rasinės nuostatos Socialiniai judėjimai Apibendrinimas Kodėl elgesys veikia nuostatas? Prisistatymas: įspūdžio valdymas Savęs pateisinimas: pažintinis disonansas 159 161 161 162 163 164 164 166 168 168 170 170 170 171 158

Socialinis dominavimas Agresija Seksualumas Apibendrinimas Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natūralus? Lytis ir poros pasirinkimo prioritetai Mintys apie evoliucinę psichologiją Atkreipkime dėmesį. Evoliucijos mokslas ir religija Lytis ir hormonai Apibendrinimas Kultūra ir lytis: kultūros diktatas? Skirtingi lyčių vaidmenys skirtingose kultūrose Lyčių vaidmenų pokyčiai bėgant laikui Bendraamžių perduodama kultūra

8

TURINYS

Apibendrinimas Kokią išvadą galime padaryti apie genus, kultūrą ir lytį? Biologija ir kultūra Ką slepia moksliniai tyrimai. Alice Eagly apie lyčių panašumus ir skirtumus Situacijos galia ir žmogus Apibendrinimas Post scriptum: ar turėtume laikyti save socialinio pasaulio produktais, ar architektais? 6 skyrius. Konformizmas Kas yra konformizmas? Apibendrinimas Klasikiniai konformizmo tyrimai Sherifo normų kūrimo tyrimai Mokslinių tyrimų išvada. Užkrečiamas žiovulys Atkreipkime dėmesį. Masinė apgaulė Ascho studija apie grupės daromą spaudimą Milgramo paklusnumo eksperimentai Milgramo eksperimentų etika Kokios paklusnumo priežastys? Atstumas iki aukos Atkreipkime dėmesį. Aukų suasmeninimas Valdžios artumas ir teisėtumas Institucinė valdžia Išlaisvinantis grupės poveikis Mintys apie klasikinius tyrimus Elgsena ir nuostatos Ką slepia moksliniai tyrimai. Stanley Milgramas apie paklusimą Situacijos galia Pagrindinė atribucijos klaida Apibendrinimas Kaip nuspėti galimą konformistiškumą? Grupės dydis Vieningumas Sutelktumas Padėtis Viešoji reakcija Ankstesnių įsipareigojimų nebuvimas Apibendrinimas Kodėl elgiamasi konformistiškai? Apibendrinimas

218 218 218

Kas elgiasi konformistiškai? Asmuo Kultūra Socialiniai vaidmenys

252 253 254 254 256 257 257 257 258 259 260 261 264 265 265 265 266 267 267 268 270

220 220 221

Vaidmenų sukeitimas Apibendrinimas Ar norime būti kitokie? Reaktyvusis pasipriešinimas

222 223 224 225 225 226 228 230 230 232 234 235 235 236 237 238 238 239 239

Unikalumo įrodymas Apibendrinimas Post scriptum: kaip būti individualybe bendruomenėje 7 skyrius. Įtikinėjimas Kokie yra įtikinėjimo būdai? Pagrindinis būdas Šalutinis būdas Skirtingi būdai skirtingiems tikslams pasiekti Apibendrinimas Kokie yra įtikinėjimo elementai? Kas sako? Pranešėjas Patikimumas Patrauklumas ir simpatijos Mokslinių tyrimų išvada. Eksperimentai su virtualia socialine tikrove Ką sako? Pranešimo turinys Logika versus emocijos Prieštaringumas Vienpusiai versus dvipusiai argumentai Pirmumas versus naujumas

272 273 273 276 277 279 280 280 282 285 285 287 289 289 291 291 291 292 292 293

240 241 243 245 245 246 247 248 248 249 249 250 250 252

Kaip sakoma? Komunikavimo kanalas Aktyvi patirtis ar pasyvus priėmimas? Asmeninė versus žiniasklaidos įtaka Kam sakoma? Auditorija Kokio jie amžiaus? Apie ką jie mąsto? Apibendrinimas Ekstremalus įtikinėjimas: kaip įdiegiami kultai? Nuostatas kuria elgsena Klusnumas gimdo pritarimą „Kojos tarpduryje" reiškinys Įtikinimo elementai Pranešėjas Pranešimas

TURINYS

9

Auditorija Grupės poveikis Apibendrinimas Kaip galima atsispirti įtikinėjimui? Asmeninio įsipareigojimo sustiprinimas Ką slepia moksliniai tyrimai. IVilliamas McGuire apie nuostatos stiprinimą Įsitikinimų išbandymas Kontrargumentai Pritaikomumas: inokuliacijos (nuostatų stiprinimo) programos Vaikų apsauga nuo bendraamžių spaudimorūkyti Vaikų apsauga nuo reklamos įtakos Išvados apie nuostatų stiprinimą Apibendrinimas Post scriptum: kaip būti atviram, tačiau ne naiviam

293 294 295 296 296

„Polinkio į riziką" atvejis Ar grupės sustiprina nuomones? Grupės poliarizacijos eksperimentai Grupės poliarizacija kasdieniame gyvenime Atkreipkime dėmesį. Grupės poliarizacija Poliarizacijos aiškinimas

322 324 324 325 327 328 328 329 331

296 297 297 298 298 299 300 301

Informacinė įtaka Normatyvinė įtaka Apibendrinimas Grupinis mąstymas: ar grupės trukdo, ar padeda priimti gerus sprendimus? Grupinio mąstymo požymiai Ką slepia moksliniai tyrimai. Irvingas Janisas apie grupinį mąstymą Grupinio mąstymo teorijos kritika

331 333

333 335 336 337 339 340 340 341 342 342 343

301

Kaip išvengti grupinio mąstymo Grupinis problemų sprendimas

8 skyrius. Grupės įtaka Kas yra grupė? Apibendrinimas Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti žmonės? Kitų žmonių buvimas Minia: didelė kitų žmonių sankaupa Kodėl mus sužadina kitų žmonių buvimas? Nuogąstavimas dėl įvertinimo Dėmesio išblaškymas Kitų žmonių buvimas Apibendrinimas Socialinis dykinėjimas: ar būdami grupėje žmonės stengiasi mažiau? Daug rankų mažai dirba Socialinis dykinėjimas kasdieniame gyvenime Apibendrinimas Nuasmeninimas: kada būdami grupėje žmonės netenka savojo Aš? Kai kartu darome tai, ko nedarytume vieni Grupės dydis Fizinis anonimiškumas Sužadinanti ir dėmesį blaškanti veikla Savimonės susilpnėjimas Apibendrinimas Grupės poliarizacija: ar grupės sustiprina mūsų nuomonę?

303 304 305 305 305 308 309 309 310 310 310

Ką slepia Nobelio premija. Dvi galvos geriau nei viena Apibendrinimas Mažumos įtaka: kaip paskiri žmonės veikia grupę? Nuoseklumas Pasitikėjimas savimi Pasitraukimas iš daugumos Ar lyderystė yra mažumos įtaka?

Atkreipkime dėmesį. Transformacinė bendruomenės lyderystė 345 Apibendrinimas Post scriptum: ar grupės mums kenkia? III dalis. SOCIALINIAI SANTYKIAI 346 346 348

311 312 314 316 9 skyrius. Prietarai: antipatija kitokiam Kokia prietarų prigimtis ir kaip jie mus veikia? Prietarai: subtilūs ir atviri Rasiniai prietarai 317 317 318 318 320 321 322 Ar rasiniai prietarai nyksta? Prietarų subtilybės Nesąmoningi prietarai Prietarai lyčių atžvilgiu Lyčių stereotipai Seksizmas: palankus ir priešiškas Diskriminacija pagal lytį Apibendrinimas 322 Kokie yra socialiniai prietarų šaltiniai? 349 351 353 353 354 355 357 358 358 359 360 361 361

10

TURINYS

Socialinė nelygybė: nevienoda socialinė padėtis ir prietarai Socializacija Autoritarinė asmenybė Religija ir prietarai Konformizmas Institucinė parama Apibendrinimas Kokie yra motyvaciniai prietarų šaltiniai? Frustracija ir agresija: atpirkimo ožio teorija Socialinio tapatumo teorija: kai jaučiamės pranašesni už kitus Šališkumas vidinei grupei Socialinės padėties, savigarbos ir priklausymo poreikis Suinteresuotumas vengti prietarų Apibendrinimas Kokie yra pažintiniai prietarų šaltiniai? Kategorizavimas: žmonių skirstymas į grupes Spontaniškas kategorizavimas Suvokti panašumai ir skirtumai Skirtingumas: išsiskiriančių žmonių suvokimas Skirtingi žmonės Gyvi pavyzdžiai Ypatingi įvykiai Atribucija: ar pasaulis teisingas? Šališkas palankumas grupei Teisingo pasaulio reiškinys Apibendrinimas Kokios yra prietarų pasekmės? Amžini stereotipai Diskriminacijos poveikis: išsipildanti pranašystė Stereotipo grėsmė Ar stereotipai paverčia žmonių sprendimus tendencingais? Ką slepia moksliniai tyrimai. Claude Steele apie stereotipų grėsmę Stiprūs stereotipai yra svarbūs Stereotipai aiškinimą ir prisiminimus paverčia šališkais Apibendrinimas Post scriptum: ar galime sušvelninti prietarus? 10 skyrius. Agresija: kai žeidžiame kitus Kas yra agresija? Kokios yra agresijos teorijos? Agresija kaip biologinis reiškinys Instinktų teorija ir evoliucinė psichologija Nervinių procesų įtaka

362 363 363 364 365 366 368 368 368 369 370 372 374 375 375 375 376 377 379 379 381 382 383 384 385 387 387 387 389 390 392

Genų įtaka Biocheminė įtaka Agresija kaip atsakas į frustraciją Patikslinta frustracijos-agresijos teorija Santykinė deprivacija Agresija kaip išmokta socialinė elgsena Agresijos nauda Išmokimas stebint Apibendrinimas Kas lemia agresyvumą? Nemalonūs įvykiai Skausmas Karštis Išpuoliai Sužadinimas Agresijos užuominos Žiniasklaidos įtaka: pornografija ir seksualinis smurtas Iškreiptas seksualinės tikrovės suvokimas Agresija prieš moteris Mokymas kritiškai vertinti žiniasklaidą Žiniasklaidos įtaka: televizija Televizijos poveikis elgsenai Televizijos poveikis mąstymui Žiniasklaidos įtaka: kompiuteriniai žaidimai Kokius žaidimus žaidžia vaikai Kompiuterinių žaidimų poveikis vaikams Ką slepia moksliniai tyrimai. Craigas Andersonas apie smurtinius kompiuterinius žaidimus Grupės įtaka Mokslinių tyrimų išvada. Ar provokuojamos grupės agresyvesnės už pavienius asmenis? Apibendrinimas

403 404 405 407 408 409 409 410 412 412 412 412 413 415 415 416 418 419 419 421 422 424 427 429 429 430

432 433

435 436 436 436

393 394 394 396 396 398 400 401 401 402 402

Kaip mažinti agresiją? Katarsis? Atkreipkime dėmesį. Klinikinio tyrėjo Martino Seligmano katarsio analizė Socialinio išmokimo požiūris Apibendrinimas Post scriptum : kaip keisti smurtą palaikančią kultūrą 11 skyrius. Patrauklumas ir intymumas: simpatijos ir meilės jausmas Kas lemia draugystę ir patrauklumą? Art(im)umas

438 439 441 441

443 446 447

TURINYS

11

Tarpusavio sąveika Tarpusavio sąveikos laukimas Paprasčiausia ekspozicija

447 448 449

Post scriptum : kaip mylėti 12 skyrius. Pagalba Kodėl padedame? Socialiniai mainai ir socialinės normos Atpildas

490 492 494 494 495

Atkreipkime dėmesį. Mums patinka tai, kas susiję su mumis.... 450 Fizinis patrauklumas Patrauklumas ir pasimatymai Suderinamumas Fizinio patrauklumo stereotipas Ką slepia moksliniai tyrimai. Ellen Berscheid apie patrauklumą Ką reiškia - patrauklus? Panašumas versus kito papildymas Ar panašūs žmonės buriasi draugėn? Ar priešybės traukia? Ką slepia moksliniai tyrimai. Jamesas Jonesas apie kultūriną įvairovę Mums patinka tie, kuriems patinkame mes Atkreipkime dėmesį. Blogis stipresnis už gėrį Atribucija (priskyrimas) Savivertė ir patrauklumas Kaip pasiekti, kad kiti jus vertintų Tarpasmeninių santykių nauda Apibendrinimas Kas yra meilė? Aistringoji meilė Aistringosios meilės teorija Meilės variacijos: kultūra ir lytis Draugiškoji meilė Apibendrinimas Kas sudaro sąlygas artimiems santykiams? Prieraišumas Prieraišumo stiliai Teisingumas Ilgalaikis teisingumas Suvoktas teisingumas ir pasitenkinimas Atsiskleidimas Atkreipkime dėmesį. Ar internetas sukuria intymumą, ar izoliaciją? Apibendrinimas Kaip nutraukiami santykiai? Skyrybos Išsiskyrimo procesas Apibendrinimas 484 486 486 487 488 490 .• 465 466 467 468 468 468 470 472 472 473 474 475 476 Ali 478 478 479 480 480 481 482 458 458 462 462 465 453 453 455 456

Ką slepia moksliniai tyrimai. Dennisas Krebsas apie gyvenimo patirtį ir profesinius interesus Vidinis atpildas Socialinės normos Evoliucinė psichologija Giminaičių globa Abipusiškumas Pagalbos teorijų palyginimas ir įvertinimas Tikrasis altruizmas Atkreipkime dėmesį. Empatinio altruizmo nauda ir kaina Apibendrinimas Kada padedame? Liudininkų skaičius Pastebėjimas 496 497 500 503 504 505 506 507 510 5ll 5ll 512 513

Ką slepia moksliniai tyrimai. Johnas M. Darley apie liudininkų reakciją Interpretavimas Atsakomybės prisiėmimas Dar kartą apie tyrimų etiką Pagalba, kai kas nors jau padeda Laiko trūkumas Panašumas Mokslinių tyrimų išvada. Vidinės grupės nariųpanašumas ir pagalba Apibendrinimas Kas skatina padėti? Asmenybės bruožai Religiniai įsitikinimai Apibendrinimas Kaip sustiprinti paslaugumą? Mažiau neapibrėžtumo, daugiau atsakomybės Kaltės jausmas ir rūpinimasis savo įvaizdžiu Altruizmo socializavimas Moralinio įsitraukimo ugdymas Altruizmo modeliavimas Praktinis mokymasis Atkreipkime dėmesį. Žydųgelbėtojųpoelgiai ir nuostatos 521 523 524 524 525 527 527 527 529 530 530 531 533 533 513 514 516 517 519 519 520

12

TURINYS

Paslaugumo priskyrimas altruistiniams motyvams Žinių apie altruizmą įgijimas Apibendrinimas

534 535 535

IV dalis. SOCIALINĖS PSICHOLOGIJOS TAIKYMAS 14 skyrius. Socialinė psichologija klinikoje Kas iškreipia klinikinių sprendimų tikslumą? 582 583 584 585 586 587 589 590 591 591 592 592 592

Post scriptum: socialinės psichologijos žinių taikymas gyvenime .. 536

13 skyrius. Konfliktai ir jų sprendimas Kas sukelia konfliktą? Socialinės dilemos Kalinio dilema Bendrų išteklių tragedija Socialinių dilemų sprendimas Konkurencija Suvoktas neteisingumas Klaidingas suvokimas Veidrodinis įvaizdžio suvokimas Pernelyg supaprastintas mąstymas Suvokimo poslinkis Mokslinių tyrimų išvada. Klaidingas suvokimas ir karas Apibendrinimas Kaip pasiekti taiką? Kontaktas Ar desegregacija gerina požiūrį į kitą rasę? Kada desegregacija pagerina požiūrį į kitą rasę? Mokslinių tyrimų išvada. Santykiai, kurie galėjo būti Bendradarbiavimas Bendra išorinė grėsmė sutelkia Atkreipkime dėmesį. Kodėl svarbu, kas nugalės? Aukštesni tikslai skatina bendradarbiauti

537 539 539 539 541 543 546 548 549 550 552 553 554 554 555 555 556 557 559 560 561 563 564

Iliuzinė koreliacija Pavėluota nuomonė ir perdėta savikliova Pasitvirtinančios diagnozės Klinikinių ir statistinių prognozių palyginimas Išvados geresniam gydymui Apibendrinimas Atkreipkime dėmesį. Gydytojo požiūris Kokie pažintiniai procesai lydi elgsenos problemas? Depresija Iškraipymas ar realizmas? Ar negatyvus mąstymas yra depresijos priežastis, ar pasekmė? Ką slepia moksliniai tyrimai. Shelley Taylor apie teigiamas iliuzijas Vienišumas Kai jaučiamės vieniši ir atstumti Kai neigiamai galvojame apie kitus Nerimas ir drovumas Kai abejojame savo gebėjimais socialinėse situacijose Perdėtas situacijos suasmeninimas Sveikata, liga ir mirtis Reakcija į ligą Emocijos ir sveikata Optimizmas ir sveikata Apibendrinimas

593

594 597 597 597 598 599 599 600 600 603 604 606 607 607 608 608 609 610 611 612 612 613 614

Kolektyvinis mokymasis pagerina nuostatas rasių atžvilgiu .... 565 Atkreipkime dėmesį. Branchas Rickey, Jackie Robinsonas ir beisbolo atsinaujinimas Grupė ir aukštesnio lygmens tapatumai Bendravimas Derybos Tarpininkavimas Arbitražas Sutaikinimas Laipsniškas ir abipusis įtampos mažinimas (LAĮM) Taikymai realiose situacijose Apibendrinimas Post scriptum: asmens ir bendruomenės teisių konfliktas 567 568 570 570 571 575 576 576 577 578 579

Kokie yra socialiniai psichologiniai požiūriai į gydymą? Vidinių pokyčių sužadinimas išorine elgsena Išėjimas iš uždaro rato Socialinių įgūdžių mokymas Aiškinimo stiliaus terapija Pokyčių išsaugojimas pasitelkus vidines sėkmės atribucijas Psichoterapijos kaip socialinio poveikio priemonės taikymas Apibendrinimas Kaip socialiniai santykiai stiprina sveikatą ir gerovę? Artimi santykiai ir sveikata Pasitikėjimas ir sveikata

TURINYS

13

Skurdas, nelygybė ir sveikata Artimi santykiai ir laimė Draugystė ir laimė Santuoka ir laimė Apibendrinimas Post scriptum : kaip jaustis laimingesniam

615 616 616 617 619 619

Mokslinių tyrimų išvada. Grupės poliarizacija natūralioje teismo aplinkoje Ar dvylika galvų geriau nei viena? Ar šešios galvos taip pat gerai kaip dvylika? Iš laboratorijos į gyvenimą: imituojamos ir realios prisiekusiųjų žiuri Apibendrinimas 653 654 651 652 652

15 skyrius. Socialinė psichologija teisme Ar liudytojų parodymai patikimi? Įtikinamų liudytojų įtaka Kai akys apgauna Klaidingos informacijos efektas Atkreipkime dėmesį. Liudytojo parodymai Perpasakojimas Kaip sumažinti klaidų kiekį Mokslinių tyrimų išvada. Atsakomosios reakcijos poveikis liudytojams Mokyti policijos tardytojus Kaip sumažinti klaidų skaičių per akistatą Mokyti prisiekusiuosius Apibendrinimas Kokie kiti veiksniai daro įtaką prisiekusiųjų sprendimams? Teisiamojo savybės Fizinis patrauklumas Panašumas į prisiekusiuosius Teisėjo nurodymai Papildomi veiksniai Apibendrinimas Kas daro įtaką prisiekusiajam? Prisiekusiųjų supratingumas Nurodymų supratimas Statistinės informacijos supratimas Kaip pasiekti didesnio prisiekusiųjų supratingumo Prisiekusiųjų atranka „Mirties bausmės" prisiekusieji Apibendrinimas Kokią įtaką prisiekusiesiems daro grupė? Mažumos įtaka Grupės poliarizacija Atlaidumas

621 623 623 624 627 628 630 630

Post scriptum : kaip išmintingai vadovautis psichologijos mokslu 655

16 skyrius. Socialinė psichologija ir aprūpinta ateitis Aplinkos kvietimas imtis veiksmų Apibendrinimas Kaip užtikrinti aprūpintą gyvenimą Naujosios technologijos 657 658 661 661 661 662 664 664 665 665 668 669 670

631 632 633 634 636

Vartojimo mažinimas Apibendrinimas Socialinė psichologija apie materializmą ir turtus Stiprėjantis materializmas Turtai ir gerovė Materializmas nuvilia

636 636 637 638 640 642 642 643 643 643 644 645 645 647 648 649 649 650 650

Žmogaus gebėjimas prisitaikyti Polinkis lyginti save su kitais Atkreipkime dėmesį. Socialinis palyginimas, priklausymas ir laimė Aprūpintos ateities ir išlikimo link Moksliniųtyrimųišvada. Nacionalinės gerovės matavimai Apibendrinimas Post scriptum : kaip šiuolaikiniame pasaulyje gyventi atsakingai? Epilogas Sąvokų žodynėlis Bibliografija Rodyklės

671 672 674 674

675 676 678 687 776

Apie autorių I
Ajovos universitete įgijęsfilosofijosdaktaro laipsnį, Davidas Myersas (David Myers) savo profesinę veiklą plėtoja Mičigano Hope koledže, kuriame skaito daugybę psichologijos kursų ir kur jam suteiktas profesoriaus vardas. Hope koledžo studentai buvo jį pakvietę pasakyti kalbą per iškilmingą aukštosios mokyklos baigimo diplomų teikimo ceremoniją ir išrinkę „įžymiu profesoriumi". Myerso moksliniai straipsniai paskelbti beveik keturiasdešimtyje studijų bei periodinių leidinių, tarp jų Science, American Scientist, Psychological Science ir American Psychologist. Myersas rašo ne tik mokslinius straipsnius bei vadovėlius. Jo šviečiamojo pobūdžio tekstų psichologijos klausimais yra paskelbta beveik keturiasdešimtyje žurnalų, pradedant Today s Education ir baigiant Scientific American. Jis taip pat yra išleidęs plačiam skaitytojų ratui skirtų knygų, pavyzdžiui, The Pursuit of Happiness („Laimės siekimas") ir Intuition: Its Powers and Perils („Intuicija: jos galia ir pavojai"). Davidas Myersas buvo Žmonių santykių komisijos pirmininkas, padėjo įkurti materialinės paramos skurstančioms šeimoms centrą, yra pasakęs šimtus kalbų koledže ir įvairiose bendruomenėse. Remdamasis savo patirtimi, jis taip pat yra parašęs straipsnių bei studiją^ Quiet World („Tylos pasaulis") apie kurtumą. Psichologas aktyviai dalyvauja kuriant technologijas žmonėms su sutrikusia klausa (interneto tinklapis hearingloop.org). Davidas Myersas ištisus metus į darbą važinėja dviračiu ir žaidžia krepšinį. Davidas ir Carol Myersai turi du sūnus ir dukterį.

pagrįstas griežtais faktais ir intelektualiai provokuojantis. ieškoti principinių sąsajų su kasdieniais įvykiais. meilę ir neapykantą.tyrinėti. įsivaizdavau. kad mano knyga padės skaitytojui tapti įžvalgesniu. galime draugiškai ištiesti ranką? Atsakymai į šiuos ir daugelį kitų klausimų (tai šios mano knygos misija) praplečia savęs suvokimo ribas ir leidžia pajusti mus veikiančias socialines jėgas. Kokią idėjų puotą siūlo socialinė psichologija! Taikydami gausybę įvairių tyrimo metodų. Daugelio žmogaus elgesio priežasčių dar nepavyko atskleisti. Nutariau perteikti socialinės psichologijos pagrindus kaip to reikalauja intelektualioji laisvųjų menų tradicija. laisvųjų menų lavinimo sistema siekia suteikti žinių.Pratarmė I Nors žmonijos istorija tęsiasi daugybę šimtmečių. o kartais vienas kitam padedame? Kas sukelia socialinius konfliktus ir kaip. kad jos stilius turėtų būti ir solidžiai mokslinis. filosofijos. moksliniai žmogaus socialinės elgsenos tyrimai prasidėjo vos prieš šimtmetį. praplėsti mūsų mąstymo ribas. užuot sugniaužę kumštį. Mokant klasikinės literatūros. gamtos mokslų. išlaisvinti jį nuo dabarties apribojimų. Jis turėtų atskleisti svarbius socialinius reiškinius taip. Tikiuosi. Kai man buvo pasiūlyta parašyti šią knygą. kaip juos supranta ir aiškina mokslas. Socialinė psichologija irgi siekia šių tikslų. sukaupėme reikšmingų įžvalgų apie įsitikinimus ir iliuzijas. Jis turėtų skatinti skaitytoją mąstyti . ir šiltai žmogiškas. konformizmą ir savarankiškumą. tačiau socialiniai psichologai jau gali atsakyti į daugelį intriguojančių klausimų: • • • Kaip mūsų sąmoningas ir nesąmoningas mąstymas valdo poelgius? Kodėl kartais žeidžiame kitus. . analizuoti.

Kiekviena knygos dalis prasideda trumpa įžanga. Knygos tekstas paįvairinamas intarpais. Kiekvienas skyrius pradedamas trumpu turiniu. ką parašiau aš (ir turbūt nė vienas nesutiktų su viskuo. mokslą bei populiariąją kultūrą. Shawn Meghan Burn (Kalifornijos politechnikos universitetas). Be to. Cordovai (Jeilio universitetas). pateikiu keletą provokacinių klausimų. įtikinėjimas. Brockui (Ohajo universitetas). Charlesui Danieliui Batsonui (Kanzaso universitetas). Šios dalies pabaigoje analizuojami konfliktai ir jų sprendimo būdai. Kiekvieną skyrių baigiu rubrika „Post scriptum".16 PRATARMĖ Struktūra Knygos įžanginiame skyriuje apžvelgiami socialinėje psichologijoje taikomi tyrimo metodai. šalia. kas paskatino juos susidomėti vienu ar kitu klausimu ar socialiniu reiškiniu. nuo simpatijos iki pagalbos. jungiantis socialinę psichologiją ir literatūrą. Chertkoffui (Indianos universitetas). asmeninės nuostatos ir polinkiai (dispozicijos). Apibrėžimus rasite ir knygos pabaigoje esančiame sąvokų žodynėlyje. kodėl žiovaujame. bet ir citatų iš įvairių senųjų bei šiuolaikinių šaltinių. religiją. grupių įtaka. kiek tiesos yra mūsų įspūdžiuose. Poskyryje „Svarbiausios socialinės psichologijos tezės" apžvelgiamos svarbiausios knygos temos: socialinės tikrovės kūrimas. Dianai T. Jonathonui D. kuriuose aprašomi įvairūs mokslinių tyrimų aspektai. kurie kartais būna neigiami. pateikiant apibrėžimą. kiekvieną skyrių dalijau į tris-keturis poskyrius. Jie gali svyruoti nuo prietarų iki agresijos. siekiama išsiaiškinti. Paraštėse rasite ne tik apibrėžimus. Thomasui Cafferty (Pietų Karolinos universitetas). Jerome M. konformizmas. Svarbiausios sąvokos tekste paryškintos. Kiekvienas poskyris pradedamas trumpa apžvalga. socialinė intuicija. kaip klaidingas suvokimas gali kliudyti tarprasiniams santykiams. Amy Bradfield (Ajovos universitetas). Bryantui (Lojolos universitetas Čikagoje). Ypač dėkoju Stevenui Spenceriui (Vaterlo universitetas) už jo įnašą į 9 skyrių („Prietarai"). Antrojoje dalyje aptariama socialinė įtaka . sportą. kuriais. kad skaitytojui būtų lengviau suvokti jo struktūrą. Intarpuose „Ką slepia moksliniai tyrimai" rasite mokslininkų pasakojimus apie tai. Russellui Clarkui (Šiaurės Teksaso universitetas). Brownui (Vašingtono universitetas). kaip ankstesniuose skyriuose aptartos sąvokos taikomos realiame gyvenime. Taip skaitytojas supažindinamas su tais dalykais. Trečiojoje dalyje aptariami socialiniai santykiai. jų pasiūlymai padėjo tobulinti šią knygą. Cynthiai Crown . kuriame pakartojamos esminės sąvokos ir tezės. siekdamas paskatinti skaitytoją mąstyti. kad ši struktūra būtų kuo aiškesnė. prie jos rengimo prisidėjo visas mokslininkų būrys. kurioje. kurie yra tarsi tiltas. intuicijoje ir aiškinimuose. apie kuriuos bus kalbama toliau. kad nauji atradimai gali pasirodyti akivaizdūs ir žinomi. Susanai Beers (Sweet Briaro koledžas). įdomesni eksperimentai. Galenui V. Noriu nuoširdžiai padėkoti už pagalbą Mike Aamodtui (Radfordo universitetas). ekologijos srityse ir teismuose. apžvelgiančia svarbiausius klausimus.subtilios mus veikiančios socialinės jėgos: kultūrinė nuostatų prigimtis.tik viena pavardė. Fredui B. biologinė elgsena ir socialinės psichologijos principų taikymas kasdieniame gyvenime. socialinės aplinkos įtaka. Knygos struktūra pagrįsta socialinės psichologijos apibrėžimu. Couture (Niu Hempšyro koledžas). o baigiamas apibendrinimu. pavyzdžiui. Padėkos Nors ant šios knygos viršelio .teigiami. skaitytojai perspėjami. Nors nė vienas iš šių žmonių neatsako už tai. Steve Baumgardneriui (Viskonsino Eau Claire universitetas). Timothy C. Robertui Arkinui (Ohajo universitetas). Nors apie tai užsimenama kiekviename skyriuje. Dorothea Braginsky (Fairfieldo universitetas). Intarpuose „Atkreipkime dėmesį" labiau įsigilinama į skyriuje aptartą temą. Pirmojoje dalyje nagrinėjamas socialinis mąstymas: kaip suprantame save ir vieni kitus. Norėdamas. kas parašyta). George Bishopui (Singapūro nacionalinis universitetas). Bodenhausenui (Šiaurės Vakarų universitetas). Davidui Bussui (Teksaso universitetas). o kartais . Karen A. Ketvirtojoje dalyje apžvelgiama. paraštėje. šioje dalyje išsamiau apžvelgiamas socialinės psichologijos principų taikymas sveikatos priežiūros. Intarpuose „Mokslinių tyrimų išvada" įdėmiau apžvelgiama mokslinio tyrimo eiga. kaip elgiasi praeiviai gatvėje. Martinui Boltui (Kalvino koledžas).

Labai dėkoju visiems. Elaine Hatfield (Havajų universitetas). Nicholasui Reutermanui (Pietų ilinojaus universitetas Edvardsvilyje). Anthony Doobui (Toronto universitetas). Mary Stewart Van Leeuwen (Rytų koledžas). Mary Alice Gordon (Pietų metodistų universitetas). Annie McManus (Parklendo koledžas). Jamesui L. Darrenui Newtsonui (Virdžinijos universitetas). pateikusiems savo komentarus apie rengiamą knygą: Nancy L. Deanai Julkai (Portlendo universitetas). Chesteriui Insko (Šiaurės Karolinos universitetas). Kennethui Fosteriui (Niujorko universitetas). Richardui A. Charlesui Stangorui (Marylendo universitetas Koledž Parke). Bertui Hodgesui (Gordono koledžas). Wegneriui (Harvardo universitetas). Martinui Kaplanui (Šiaurės Ilinojaus universitetas). Carie Forden (Klariono universitetas). Homerui Stavely (Kyno koledžas). Johnui W. Milesui Jacksonui (Portlendo universitetas). Billy Van Jonesui (Abilene krikščioniškasis koledžas). Philipui Finney (Pietryčių Misūrio universitetas). Robertui Millardui (Vasaro koledžas). Danieliui M. Ericui Sykesui (Indianos universitetas Kokomo). C. Pettijohn (Mersihursto koledžas). Leandre Fabrigariui (Queen's universitetas). Alice H. Vannui Scottui (Armstrongo Atlanto universitetas).Lovelio universitetas). Meighan Johnson Dorterio koledžas). Smithui (Kentukio universitetas). R. Hiltonui (Mičigano universitetas). Baronui (Montgomerio bendruomenės koledžas). Terry E. Elizabethai Tanke (Santa Klaros universitetas). Traci Craig (Aidaho universitetas). Carrie B. Smith (Grand Valey universitetas). Toddui D. Arthurui Milleriui (Majamio universitetas). Williamui Ickesui (Teksaso universitetas Arlingtone). Fried (Vinonos universitetas). Ashton (Richardo Stoktono koledžas Niu Džersyje). Nelsonui (Kalifornijos universitetas). Maijorie Krebs (Ganono universitetas). Norbertui Kerrui (Mičigano Universitetas). Michaelio universitetas). Matthew Spackmanui (Brighamo Youngo universitetas). Christinei M. Davidui A. Danieliui N. Travisui Langley (Hendersono universitetas). Levesque (Elono universitetas). Ellenai E. Williamui Fromingui (Pasiflk psichologijos mokykla). Markui Snyderiui (Minesotos universitetas). JoNell Strough (Vakarų Virdžinijos universitetas). Jackui Croxtonui (Niujorko universitetas Fredonijoje). K. Robertui D. Stevenui H. Williamui Titusui (Arkanzaso technikos universitetas). Maurice J. Judi Jones (Pietų Džordžijos koledžas). Tresmainei Grimes (Ajonos koledžas). Madeleinei Fugere (Rytų Konektikuto universitetas). Suzannei Kieffer (Hjustono universitetas). Scottui Piousui (Veslio universitetas). Maritai Inglehart (Mičigano universitetas). Wesley Schultzui (Kalifornijos universitetas San Markose). Snyderiui (Kanzaso universitetas). Lindai Šilkai (Masačiusetso. Gary Welse (Ajovos universitetas). Ridge (Brighamo Youngo universitetas). Midge Wilson (DePaulo universitetas). Stuartui Oskampui (Klaremonto universitetas). Kiplingui Williamsui (Perdju universitetas). Bernardui Whitley (Balio universitetas). Jonathanui Iuzzini (Teksaso A&M universitetas). Timothy J. Paului Nesselroadei Jr. Chrisui O'Sullivanui (Buknelio universitetas). Edwardui Jonesui (Prinstono universitetas). Sheldonui Solomonui (Skidmoro koledžas). Rhodai Unger (Montklero universitetas). Ann L. Charlesui Kiesleriui (Misūrio universitetas). (Simpsono koledžas). Tomui Tyleriui (Niujorko universitetas). Royce Singletonui Jr. Ranaldui Hansenui (Oklendo universitetas). Weber (Šiaurės Karolinos universitetas Aševilyje). Sandrai Sims Patterson (Spelmano koledžas). Mike Wessellsui (Randolfo-Makono koledžas). Dennisui Foxui (Ilinojaus universitetas Springfilde). Kurtui Bonieckiui (Centrinio Arkanzaso universitetas). Nicolei Schnopp-Wyatt (Pikevilio koledžas). Stephenui Fugitai (Santa Klara universitetas). Linkey (Maršalo universitetas). Kasseriui (Nokso koledžas). Garoldui Stasseriui (Majamio universitetas). Paului Paulusui (Teksaso universitetas Arlingtone). Joachimui Kru- . Gershaw (Vakarų Arizonos koledžas). Mclntoshui (Denverio universitetas). Carolynai Whitney (Šv. Pastorino (Valencijos bendruomenės koledžas). Allenui Hartui (Amhersto koledžas). (Holy Kroso koledžas). Stephenui Slane (Klyvlendo universitetas). Teru Morton (Vanderbilto universitetas).PRATARMĖ 17 (Ksaviero universitetas). Davidui McMillenui (Misisipės universitetas). Eagly (Šiaurės Vakarų universitetas). Tomui Gilovichui (Kornelio universitetas). McHoskey (Rytų Mičigano universitetas). Dianei Martichuski (Kolorado universitetas). Douglasui Kenrickui (Arizonos universitetas). Helenai E. Joachimui Kruegeriui (Brauno universitetas). Davidui Dunningui (Kornelio universitetas). Janicei Kelly (Perdju universitetas).

Diannei Leader (Džordžijos technologijos institutas). Michellei R. Dougui Woody (Šiaurės Kolorado universitetas). Dėkoju visai knygos leidimą organizavusiai komandai. Gregui Poolui (St. Rainey (Indianos universitetas-Perdju universitetas Indianapolyje). Michaeliui Olsonui (Tenesio universitetas Noksvilyje). David G. Myers davidmyers. Kim MacLin (Šiaurės Ajovos universitetas).org .18 TURINYS egeriui (Brauno universitetas). Cynthiai Reed (Taranto apygardos koledžas). Rusty Mclntyre (Amhersto koledžas). Christopheriui Trego (Floridos bendruomenės koledžas Džeksonvilyje). Bendradarbiavimas su šiais žmonėmis pavertė knygos kūrimą džiugia ir skatinančia patirtimi. Cheryl Terrance (Šiaurės Dakotos universitetas). Gretchen Sechrist (Bufalo universitetas. Niujorko universitetas). Mary universitetas). Deborah Long (Rytų Karolinos universitetas). Amy Lyndon (Rytų Karolinos universitetas). Elissai Wurf (Mulenbergo koledžas).

Įvadas į socialinę psichologiją Kas yra socialinė psichologija? Svarbiausios socialinės psichologijos tezės Mes kuriame savo socialinę tikrovę Mūsų socialinė intuicija dažnai būna stipri.tai ir biologinė elgsena Socialinės psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime Socialinė psichologija ir žmogiškosios vertybės Akivaizdūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Subtilūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Aš jau seniai tai žinojau: ar socialinė psichologija nėra paprasčiausias sveikas protas? Atkreipkime dėmesį. tačiau kartais pavojinga Socialinė aplinka formuoja mūsų elgseną Asmeninės nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat formuoja elgseną Socialinė elgsena . Aš jau seniai tai žinojau Tyrimo metodai: kaip tiria socialinė psichologija Hipotezių formulavimas ir tikrinimas Koreliaciniai tyrimai: natūralių ryšių atradimas Eksperimentiniai tyrimai: priežasties ir pasekmės paieška Laboratorinių tyrimų apibendrinimas ir pritaikymas gyvenime Post scriptum: kodėl aš parašiau šią knygą .

kas liepta. krikštamotės fėjos padedama. kuriuose dažniausiai naudojami eksperimentai. Apie pirmuosius socialinės psichologijos eksperimentus buvo rašyta vos daugiau nei prieš šimtmetį (1898). kad mes. Socialinė psichologija yra mokslas. Socialinė psichologija įsiterpusi tarp psichologijos ir sociologijos. Socialinė psichologija. Despotiškos pamotės akivaizdoje Pelenei teko vaidinti vienokį vaidmenį. todėl vaikščiojo. tai mokslinis žmonių nuomonių apie kitus. . Per puotą ji jautėsi gražesnė. ji labai skyrėsi nuo tos žavios ir gražios būtybės. Tačiau. 1. O vyro duktė buvo miela ir maloni. Ši moteris augino dvi dukras. Kai vėliau įsimylėjęs princas pamatė skurdžiai atrodančią Pelenę ją žeminusiuose namuose. Tik XX a. jei lyginsime ją su sociologija (mokslu apie santykius tarp žmonių ir žmonių grupių). Pelenė sugebėjo patekti į didelę puotą. kad jai dera dirbti. įtakos jiems ir santykių tyrinėjimas (žr. kaip individai apskritai vienas kitą suvokia ir veikia. nes jos mus formuoja ir lemia mūsų galimybes" (p. kalbėjo ir šypsojosi tarsi tokia ir būtų. Palyginti su asmenybės psichologija. „visų pirma esame tam tikrų aplinkybių veikiamos būtybės". kęsti užgauliojimus ir nesistengti pranokti savo seserų. 2005). Italijoje ir Vokietijoje (Smith. kurioje atkreipė gražaus princo dėmesį. „Mes negalime būti atskirti nuo situacijų. socialinė psichologija mažiau dėmesio kreipia į individų skirtumus ir daugiau į tai. Jis buvo įsitikinęs.1 paveikslą). kurią matė princas." Herman Melville V ienas vyras turėjo pasipūtusią ir savanaudę žmoną. Visas šaltinio aprašas pateikiamas knygos gale esančiame literatūros sąraše. ne iš karto ją atpažino. daugiau dėmesio kreipia į individus. žmonės. Kas yra socialinė psichologija? socialinė psichologija (sočiai psychology) Mokslas apie žmonių mąstymą. 59-60. tirdama juos tokiais metodais. kas čia papasakota apie Pelenę. ypatingą dėmesį skiriantis mūsų požiūriui į vienas kitą ir abipusiam poveikiui.„Mūsų gyvenimus sieja tūkstančiai nematomų gijų. kurios taip pat buvo pasipūtusios ir savanaudės. įtaką kitiems ir tarpusavio santykius. tiriantis mus supančių aplinkybių įtaką. anksti suprato. Namuose Pelenė buvo sulindusi į savo kiautą. Socialinė psichologija vis dar tebėra jauna mokslo šaka. kurią mes žinome kaip Pelenę. nuolanki ir nepatraukli. Ši miela ir maloni dukra. Neįtikėtina? Klausydamiesi šios pasakos privalome skaitytis su situacijos galia. perfrazuota). o pirmosios socialinės psichologijos publikacijos pasirodė apie 1900 metus Prancūzijoje. tad. Tiksliau pasakius. Šioje knygoje šaltiniai nurodomi skliausteliuose. Prancūzų filosofas ir rašytojas Jeanas Paulis Sartre (1946) tikrai sutiktų su tuo.

santykius. eksperimento rezultatai buvo gąsdinantys: beveik du trečdaliai eksperimento dalyvių visiškai pakluso įsakymui. Socialinį mąstymą • Kaip mes suvokiame save ir kitus • Kuo mes tikime • Mūsų sprendimai • Mūsų nuostatos Socialinę įtaką • Kultūra ir biologinė prigimtis • Reikalavimai. šis mokslas tapo toks aktualus. laukdami iš savo sutuoktinio priešiškumo. sunkiai gebančiam išmokti reikiamą kiekį žodžių.1 PAVEIKSLAS Socialinė psichologija yra. kaip mes j a s interpretuojame.. grūdo j u o s į dušus ir nuodijo dujomis. Jie varė kalinius į traukinius. Jis atliko eksperimentą. Nelaimingai vedę žmonės tą pačią pastabą aiškins bjauriu charakteriu („Jis visada priešiškai nusiteikęs!") ir todėl gali į ją atitinkamai reaguoti. Kaip pamatysime 6 skyriuje. Ir tik po Antrojo pasaulinio karo. keldama kiekvienam iš mūsų aktualius klausimus. kad žmonės vykdė įsakymus. kuriems privalome paklusti • Įtikinėjimas • Žmonių grupės Socialinius santykius • Išankstinės nuostatos • Agresija • Patrauklumas ir intymumas • Pagalba ketvirtajame dešimtmetyje socialinė psichologija įgavo dabartinį pavidalą. .. kai psichologai ėmė kūrybingai tyrinėti įtikinėjimą ir kareivių moralę. Be to. Laimingai vedę žmonės kandžią savo sutuoktinio pastabą („Kodėl tu niekada nepadedi daiktų į savo vietą?") susies su išorinėmis priežastimis („Jam tikriausiai šiandien buvo sunki diena"). ĮVADAS Į S O C I A L I N Ę P S I C H O L O G I J Ą 21 Socialinė psichologija yra mokslas apie 1. mūsų socialinis elgesys keičiasi ne tik keičiantis aplinkybėms. kokį jį matome šiandien. Ar galėtumėte paklusti žiauriam įsakymui? Kaip nacistinė Vokietija galėjo sugalvoti sunaikinti šešis milijonus žydų ir įgyvendinti šį s u m a n y m ą ? Šie žiaurumai vyko iš dalies dėl to. Kaip žmonės galėjo taip siaubingai elgtis? Ar jie buvo normalūs? Tuo susidomėjo Stanley Milgramas (1974). Socialinė psichologija tiria mąstymą. jie gali įžeidžiančiai elgtis ir šitaip skatinti laukiamą priešiškumą. Štai keletas pavyzdžių: Kokią socialinio pasaulio dalį mes paprasčiausiai įsivaizduojame? Kaip paaiškės vėlesniuose skyriuose. tarpusavio įtaką. bet ir priklausomai nuo to. kurio metu buvo liepiama sukelti vis stipresnį elektros šoką eksperimento dalyviui.1 s k y r i u s .

ar tiesiog kaip nesėkmingą dieną. Sociologija remiasi socialinės struktūros ir organizacijos koncepcijomis. Kokios situacijos skatina žmones būti paslaugius arba godžius? Ar tam tikra kultūrinė aplinka. kad dingo 1 900 000 dolerių. Muzika priklauso nuo mūsų supratimo apie ritmą. Svarbiausios socialinės psichologijos tezės Kokios yra svarbiausios socialinės psichologijos išvados . Sprendžiant iš to. melodiją ir harmoniją. ar tai vertinsime kaip priešiškumą. nes mes skirtingai mąstome. žaidėjai sugrūsti į krūvą ir galiau- . kaip nuomonės veikia interpretacijas (Hastorf ir Cantril. kai pamiršite daugumą detalių? Toliau pateiktas mano sudarytas „didžiųjų idėjų. tūkstančių tyrėjų išvadas ir šimtų teoretikų įžvalgas galima sujungti į kelias pagrindines idėjas. rezultatai buvo tokie patys: praeiviai nugvelbė didžiąją pinigų dalį (Bowen. skatina paslaugumą? Šiuos klausimus jungia viena bendra gija: mintis apie tai.ją aprėpiančios temos? Daugelyje akademinių sričių dešimčių tūkstančių tyrimų rezultatus. Biologija mums siūlo tokius principus. kurių niekada nereikėtų pamiršti" sąrašas. meilę ir neapykantą. 1988). 1981). priklausys nuo to. taip pat žr. Šios varžybos išgarsėjo kaip pagiežos rungtynės . Jūs ir aš galime skirtingai reaguoti į panašias situacijas. jaučiame nepaliaujamą poreikį aiškinti savo elgseną. Mes kuriame savo socialinę tikrovę Mes.tai buvo šiurkščiausios ir bjauriausios varžybos abiejų universitetų istorijoje. ir du milijonai dolerių išsibarstė gatvėje. Kaip mes reaguosime į draugo įžeidimą. žmonės. tarkime. kur kas daugiau vairuotojų sustojo. Kokios koncepcijos yra socialinės psichologijos svarbiausių idėjų pagrindiniame sąraše? Kokias temas ar pamatinius principus dar ilgai reikėtų prisiminti po to. Būtent tai ir tiria socialinė psichologija. 1954. Kai po kelių mėnesių panašūs incidentai pasikartojo San Franciske ir Toronte. kaip žmonės vieni kitus vertina ir kaip bendrauja tarpusavyje. kaimo arba mažo miestelio. Socialiniai psichologai tiria nuostatas ir įsitikinimus. 1. kuris išsamiau pristatomas tolesniuose skyriuose (žr. Loy ir Andrews. Keleto sustojusių automobilių vairuotojai padėjo surinkti 100 000 dolerių. prisitaikymą ir nepriklausomumą. kaip nors ją pagrįsti ir šitaip padaryti ją tvarkingą. nuspėjamą ir kontroliuojamą.22 ĮŽANGA Padėti? Ar pasipelnyti? Vieną rudens dieną O h a j o valstijos Kolumbo mieste iš šarvuoto automobilio iškrito maišai su pinigais. kaip natūralioji atranka ir prisitaikymas. Prinstono „AllAmerican" komanda buvo užpulta būriu. 1951 metais vykusios amerikietiškojo futbolo rungtynės tarp Prinstono ir Dartmuto universitetų komandų yra klasikinis pavyzdys. kad pasipinigautų.2 paveikslą).

ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 23 SVARBIAUSIOS SOCIALINĖS PSICHOLOGIJOS TEZĖS 1. perprantame žmonių elgseną. abiejose komandose buvo sužeistų. tačiau mes į ją dažnai žvelgiame pro savo įsitikinimų bei vertybių akinius. kad kontroliuojame padėtį? Ar save laikome pranašesniais. kaip mes suvokiame pasaulį ir save. tačiau kartais pavojinga Mes intuityviai jaučiame baimę (ar skristi pavojinga?). Mes konstruojame savo socialinę realybę 2. Prinstono universiteto studentai pastebėjo dvigubai daugiau savo varžovų taisyklių pažeidimų nei pamatė jų kolegos iš Dartmuto. Nuostatos formuoja elgseną SOCIALINIS M Ą S T Y M A S S O C I A L I N Ė ĮTAKA 4. Mūsų socialinė intuicija dažnai būna stipri.1 skyrius. Dažniausiai gana greitai ir tiksliai. o kartais ir pavojinga 3. Socialinė įtaka formuoja elgseną 5. jei kas nors dažnai laido kandžias pastabas. Netrukus po varžybų abiejų universitetų psichologai parodė studentams filmą apie rungtynes. Intuityviai mes visi esame mokslininkai. Socialinė elgsena tai ir biologinė elgsena 7. ar menkesniais? Atsakymai į šiuos klausimus lems mūsų emocijas ir veiksmus. Svarbu. Įvyko muštynės. kad šis žmogus yra bjauraus būdo. Intuicija da- . o kartais pozityvūs SOCIALINIAI SANTYKIAI Socialinės psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime SOCIALINĖS PSICHOLOGIJOS TAIKYMAS 1. mes tai priskirame prie charakterio savybių. Jei elgesys yra nuoseklus ir išskirtinis. Ar esame optimistai? Ar manome. ir pradėti jo vengti. Studentai atliko mokslininkų stebėtojų vaidmenis ir sekė kiekvieną taisyklių pažeidimą bei pažeidėjus. Polinkiai formuoja elgseną 6. pasinaudojame įspūdžiais (ar galiu juo pasitikėti?) ir santykiais (ar aš jai patinku?).2 PAVEIKSLAS Svarbiausios socialinės psichologijos tezės siai sulaužytomis nosimis jėga išvaryti iš žaidimo. galima nuspręsti. Pavyzdžiui. Jausmai ir veiksmai kitų žmonių atžvilgiu kartais būna negatyvūs. Šios varžybos niekaip nederėjo su tarpuniversitetinės sporto lygos aukštesniosios klasės aristokratiškumu. Mūsų socialinė intuicija yra stipri. Išvada: objektyvi realybė egzistuoja. kiek to reikia kasdienybėje. Ar šie „stebėtojai" galėjo būti nešališki? Pavyzdžiui. Mūsų įsitikinimai apie save taip pat svarbūs.

intuityvaus proto užkulisius.24 ĮŽANGA ro įtaką prezidentams krizių metu. Štai pavyzdys: gyvenime mes dažniausiai automatiškai. azartinių žaidimų lošėjams prie lošimo stalo. Mūsų intuicija ir nesąmoningas informacijos apdorojimas dažnai būna galingi. Tačiau intuicija būna ir pavojinga. Primindami intuicijos naudą ir perspėdami apie jos spendžiamus spąstus. mano amžiaus žmonės linkę priaugti svorio"). tai yra intuityviai sprendžiame apie įvairių dalykų tikimybę pagal tai. Mes taip pat dažnai klaidingai numatome savo ateitį . dažniau vyksta ne „scenoje". ir dėl nerimą keliančio pavojaus. mąstymas vyksta „už ekrano". Todėl dauguma žmonių labiau bijo skristi nei važiuoti automobiliu. ir nuostatos veikia dviem lygmenimis . Intuicija yra milžiniška. Tad mūsų intuicija verta dėmesio ir dėl savo neapsakomos galios. impulsyvią intuiciją patartina tramdyti kritiniu mąstymu. Dažniau nei mes numanome. ir daugelis linkę važiuoti tolimus atstumus.sąmoningai ir apgalvotai bei nesąmoningai ir automatiškai. savo gebėjimus reikia naudoti atsižvelgiant į tai. Mąstymas. apie kuriuos Freudas niekada nėra kalbėjęs. „automatiško informacijos apdorojimo". o rezultatai retkarčiais „parodomi ekrane". t. retai kas sau pasako kur kas realistiškiau („verčiau nusipirksiu laisvoką rūbą. prisiekusiesiems įvertinant nusikaltimą ir personalo direktoriams. Daugelyje situacijų mums pakankamai gerai pasitarnauja „greiti ir tikslingi" sprendimai.artėjantys prie amžiaus vidurio žmonės vis dar tebeperka ankštokus drabužius („tikiuosi numesti keletą svarų"). Tokia intuicija yra įprasta. „euristikos". ir kaip gerai po metų jausimės. socialiniai psichologai siekia sutvirtinti mūsų mąstymą. kad tik išvengtų galimo pavojaus skrendant lėktuvu. kad žinome. O iš tiesų beveik trisdešimt šešis kartus saugiau skristi lėktuvu nei važiuoti automobiliu. y. neigiame.kaip blogai jausimės po metų. „implicitinės (neišreikštosios) atminties".pavyzdžiui. Ypač po 2001 m. kad mums daro įtaką kokie nors dalykai. Ir mąstymas. priešingai nei mes galvojome maždaug prieš dešimtmetį ar dar anksčiau. jei laimėsime loterijoje. jei dabar neteksime darbo arba nutrūks meilės ryšys. Tačiau kai svarbus tikslumas . Iš tiesų psichologijos mokslas atskleidžia mūsų pasąmonės žavesį . kai baimė yra pagrįsta. Mes netiksliai skaitome savo mintis. ir atmintis. nei manome. o „užkulisiuose". kai jie susitinka su kandidatais į darbą. Šiandienos mokslininkai tai vadina „dvigubu informacijos apdorojimu". Net mūsų nuojauta apie save dažnai būna klaidinga. o kartais -pavojingi reiškiniai. momentinių emocijų ir nežodinio komunikavimo tyrimai atskleidžia mūsų intuicijos galimybes. . rugsėjo 11-osios nešiojamės atmintyje įsirėžusius lėktuvų katastrofos vaizdinius. Kaip vėliau pamatysime. Savo prisiminimais mes nesąmoningai pasitikime labiau nei derėtų. Mes žinome daugiau. Mes klaidingai prognozuojame savo jausmus . „spontaniško bruožų priskyrimo". kaip greitai į galvą ateina pavyzdžiai.

ar į savo šeimą. ir aš gana tiksliai atspėsiu jūsų nuostatas prasidėjus karui. atvirumą ir rengimosi stilių keičiasi kartu su kultūrine situacija. Kartais socialinės aplinkybės verčia mus elgtis visiškai kitaip. kad amerikiečiai ir Izraelio gyventojai entuziastingai pritarė karui. kaip jau seniai pastebėjo Aristotelis. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 25 Socialinė aplinka formuoja mūsų elgseną Mes esame. pasiūlę jiems nuolatos nešioti mikrojuostinius magnetofonus ir mikrofonus. Iš tiesų ypač nemalonios situacijos kartais nuslopina gerus ketinimus. ar jūsų ideologija formavosi veikiama kapitalizmo. kada ir kuriame pasaulio krašte gyvenate. kaip esate paveiktas šiuolaikinio vakarietiško individualizmo. • Ar moters grožį siesite su kilnumu bei dailiai sudėtu kūnu. o savanoriai siūlė savo pagalbą.savo asmeninius poreikius. ar uždaras. koks jūsų išsilavinimas ir kokiomis žiniasklaidos priemonėmis naudojatės. • Ar socialinį teisingumą apibrėžiate kaip lygybę (visi gauna vienodai).1 skyrius. Ryšių palaikymas žmogui labai svarbus. studentai beveik 30 procentų laiko praleisdavo kalbėdami. ar kaip teisingumą (tas. Po rugsėjo 11-osios katastrofos Niujorkas buvo užverstas labdaringomis maisto bei drabužių siuntomis. priklauso nuo to. . • Ar visą dėmesį sutelkiate į save . socialiniai gyvūnai. mes reaguojame į mus supančią aplinką. Mūsų požiūris į punktualumą. Visuomenės nuomonės tyrimai parodė. priklauso nuo to. ir mums tenka sutikti su melu ar taikstytis su žiaurumu. kas 12 minučių 30-čiai sekundžių nepastebimai įsijungdavo kompiuterizuotas magnetofonas. kuriuos išmokome iš kitų. iš dalies priklauso nuo jūsų kultūrinių bei etninių šaknų. priklausyti ir norime. giminę ir visuomenės grupes. kad apie mus gerai galvotų. nei elgtumės tradiciškai. . Kadangi esame socialiniai sutvėrimai. Nors tyrimas vyko tik darbo dienomis (įskaitant ir paskaitų laiką). Kitose šalyse gyvenantys žmonės tam ryžtingai priešinosi. kai studentai nemiegodavo. Matthiasas Mehlas ir Jamesas Pennebakeris (2003) kiekybiškai įvertino Teksaso universiteto studentų socialinę elgseną. ar socializmo.) Nesvarbu. kaip istorija įvertins šį karą. nusipelno daugiau). Naciai daugelį iš pažiūros padorių žmonių pavertė holokausto įrankiais. kas daugiau dirba. priklauso nuo to. Kultūra padeda apibrėžti situaciją. (Pasakykite. Mes trokštame bendrauti. ir aš dar tiksliau atspėsiu jūsų požiūrį į karą. Tuo metu. viena yra aišku: mus supanti aplinka turi įtakos šiam vertinimui. troškimus bei moralę. Situacijos galią akivaizdžiai parodo požiūrio į 2003 metų karą Irake kaita. • Ar esate ekspresyvus. nerūpestingas ar oficialus. kur gyvenate. Mes kalbame ir mąstome žodžiais. Kitos situacijos gali skatinti didelį dosnumą ar užuojautą. Pasakykite man.

neapkenčiame. nuostatos priklauso ir nuo elgsenos. kad mus formuoja prigimtis ir patirtis. kad socialinė elgsena turi biologinį pagrindą. daugelį metų praleidęs kalėjime už savo politines pažiūras. (Kaip vėliau pamatysime. kam buvome įsipareigoję arba dėl ko esame kentėję). gali būti kupinas kartėlio ir stengtis keršyti. Mumyse slypi genai tų protėvių. Kurios smegenų sritys leidžia mums patirti meilę ir panieką. kaip natūralioji atranka sąlygoja mūsų veiksmus ir elgseną. Vienas žmogus. Gamta mums suteikė milžiniškas galimybes išmokti ir prisitaikyti. būti paslaugiems ir agresyviems. kaip Pietų Afrikos Respublikos lyderis Nelsonas Mandela. kiekviena emocija) tuo pat metu yra ir biologinis. rūpinamės ir dalijamės savo vargais bei džiaugsmais.taip pat). formuoja mūsų suvokimą ir įsitikinimus? Kaip smegenys. ar leisimės bendraamžių įkalbami rūkyti. Mes jautriai reaguojame į savo socialinę aplinką. Atsidūrę toje pačioje situacijoje. Svarbu. ką mes galvojame apie įvairias situacijas. mes prisitaikome prie socialinės aplinkos. Mes nesame pasyvūs it vėjaričiai augalai. nuo kurios priklauso socialinė elgsena. vadinasi. Kitas. žaidžiame. kurios mūsų pirmtakams padėjo išlikti ir reprodukuotis. Tad evoliuciniai psichologai tiria. 2001). Plotą apibrėžia jo ilgis ir plotis. kad paveldėta žmogiškoji prigimtis iš anksto nuteikia mus elgtis vadovaujantis taisyklėmis.tai ir biologinė elgsena XXI amžiaus pradžioje socialinė psichologija atkreipia mūsų dėmesį į tai. 2004. Mūsų politinės nuostatos lemia pasirinkimą balsuojant. socialinė neurologija (sočiai neuroscience) Biologinio ir socialinio požiūrių į socialinių ir emocinių savybių neurologines bei psichologines priežastis visuma.26 ĮŽANGA Socialinė psichologė Hazel Markus (2005) apibendrina: „Žmonės yra lankstūs". Nuo mūsų požiūrio į rūkymą priklausys.biologija ir potyriai. kurie išgyveno ir turėjo palikuonių (o jų vaikai . gali siekti santarvės ir vienybės su savo buvusiais priešais. Mūsų elgseną veikia vidinės nuostatos. skirtingi žmonės gali elgtis skirtingai. tačiau mūsų mąstymas slepia biologinę išmintį. galime nagrinėti ir neurobiologiją. Socialinė elgsena . Jei kiekvienas psichologinis reiškinys (kiekviena mintis. Evoliuciniai psichologai (žr. Asmeniniai polinkiai (dispozicijos) taip pat daro poveikį elgsenai. paklūstantys socialiniams vėjams. . dėl to mes tvirtai tikime tuo. Mūsų požiūris į neturtinguosius turi įtakos mūsų pasiryžimui juos paremti. Kas studijavo psichologijos pradmenis. Ochsner ir Lieberman. protas ir elgsena sudaro vieną darnią sistemą? Šiuos klausimus kelia socialinė neurologija (Heatherton ir kiti. Mūsų nuostatas ir elgseną formuoja išorinės socialinės sąlygos. o mus . 5 skyrių) primena. tuokiamės. Asmeninės nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat formuoja elgseną Vidinės jėgos taip pat svarbios. žino. kai mes susirandame partnerį. Kitaip tariant.

Protas ir kūnas yra vieninga sistema. susirasti draugų ir daryti įtaką žmonėms. Socialinės psichologijos įžvalgos taikomos kitose mokslo šakose. kaip pačių socialinių psichologų vertybės akivaizdžiai. socialinės įtakos ir socialinių santykių principais galime spręsti apie žmonių sveikatą bei gerovę. nors ir subtiliai. Kaip atsiranda socialinė psichologija? Kaip ji ieško socialinio mąstymo.mūsų gyvenimu: mūsų įsitikinimais. kaip atgniaužti kumščius ir draugiškai ištiesti ranką. nuo kurio priklauso žmonių išlikimui palanki aplinka. socialinė psichologija pateikia daug idėjų. apie juridines procedūras bei prisiekusiųjų sprendimus teismuose ir skatinti tokį elgesį. Jos pagrindiniai tikslai . sąlygojančias jūsų mąstymą bei veiksmus.paaiškinti: • • Kaip mes suvokiame savo socialinę aplinką. kaip suformuluoti ir rasti atsakymus į keletą nepaprastai įdomių ir svarbių klausimų. ir į išorinį (socialinį) poveikį. Dėl socialinio atstūmimo padidėja kraujospūdis. Streso hormonai daro įtaką mūsų jausmams bei veiksmams.1 skyrius. nesiekia atsakyti į esminius būties klausimus: kokia gyvenimo prasmė? Koks turėtų būti gyvenimo tikslas? Kokia mūsų paskirtis? Socialinė psichologija pateikia metodą. Socialinė psichologija susijusi su gyvenimu . Todėl šiuolaikiniai psichologai tiria elgesį šiais skirtingais analizės lygmenimis. ar gerai suvokėte poskyrio medžiagą. Kaip vėliau pamatysime. veikia jų darbą. kaip geriau suvokti save. kaip noras padėti ar įžeisti. santykiais. Socialinė parama stiprina imuninę sistemą. Atspindime biologinės. Mes esame biologiniai-psichiniai-socialiniai organizmai. socialinių santykių paaiškinimų? Kaip galėtume pasinaudoti šiomis analizės priemonėmis. nuostatomis. socialinės įtakos. vien tik paprastais neuronų ar molekulių mechanizmais. kad jos padės įvertinti. Kiekvieno poskyrio pabaigoje rasite trumpas santraukas. Psichologijos mokslas. įtaką kitiems ir tarpusavio santykius. norėdami tapti gudresni? APIBENDRINIMAS Svarbiausios socialinės psichologijos tezės Socialinė psichologija yra mokslas apie žmonių mąstymą. Tikiuosi. privalome atsižvelgti ir į vidinį (biologinį). Kaip mus veikia socialinė intuicija ir kaip ji kartais apgauna. Toliau šiame skyriuje išsamiau aptarsime socialinę psichologiją. Vėliau susitelksime prie svarbiausio šio skyriaus tikslo: socialinės psichologijos mechanizmo supratimo. Remdamiesi socialinio mąstymo. socialinės įtakų sąveiką. . Iš pradžių pasižiūrėsime. išryškinti subtilias jėgas. Tačiau norėdami suprasti meilę ar neapykantą. kaip vienas iš požiūrių į žmogų. Socialinės psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime Todėl socialinė psichologija gali nušviesti jūsų gyvenimą. psichologinės. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 27 Socialiniai neurologai nesistengia aiškinti tokios sudėtingos socialinės elgsenos.

Australijos socialiniai psichologai savo teorijose rėmėsi ir Europos. Kokie jie? Socialinė psichologija . tad ar jų vertybės . o dešimtajame dešimtmetyje labiau susidomėta kultūrine. O jūsų universitete ar ryškiai skiriasi humanitarinių. Europoje žmonės didžiuojasi tautiškumu. Moksle. Vertybių įtaką taip pat iliustruoja žmonės. nes pagausėjo riaušių ir išaugo nusikalstamumas. kai buvo madinga visiems atrodyti panašiai.neatsispindi jų darbe? Jei taip. feministinis judėjimas aštuntajame dešimtmetyje sužadino naują lyčių ir moterų diskriminacijos tyrimų bangą. Tačiau ar iš tiesų socialiniai psichologai tokie objektyvūs? Juk jie irgi žmonės.netoleruojami.nuo vokiečių nei Mičigano ir Ohajo valstijų gyventojai. 1979). kaip ir teismuose. ir Šiaurės Amerikos mokslininkų patirtimi (Feather. Tajfel. gamtos ir socialinių mokslų studentai? Ar socialinė psicho- . Turner. devintajame dešimtmetyje atgijo dėmesys ginklavimosi varžybų psichologiniams aspektams. o skirtingi požiūriai . penktajame dešimtmetyje. Kai yra teisiamos idėjos. septintajame dešimtmetyje atkreiptas didesnis dėmesys į agresiją.28 ĮŽANGA • Kaip mūsų socialinę elgseną formuoja kiti žmonės. Socialinė psichologija ir žmogiškosios vertybės Socialinių psichologų vertybės įsiskverbia į jų darbus ir akivaizdžiais. Škotai labiau skiriasi nuo anglų. nuosprendis priklauso nuo įrodymų. 1981. šeštajame dešimtmetyje. o Amerikos socialiniai psichologai daugiau dėmesio skyrė asmeniui . asmeninė nuomonė neleistina. ir ne iš karto pastebimais būdais. imtas tirti konformizmas. Skiriasi ne tik atskirų laikotarpių. 1975. Taigi socialinė psichologija atspindi socialinę istoriją. kaip jie susiję tarpusavyje (Fiske. ar socialinė psichologija gali būti pagrįsta moksliškai? Akivaizdūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Vertybės ima veikti socialiniams psichologams renkantis mokslinių tyrimų temas. 1984). • Kaip socialinės psichologijos principai taikomi kasdieniame gyvenime ir kitose mokslo šakose. vyravo išankstinių nuostatų tyrimai. Moynihan. o austrai . mūsų nuostatos.kaip jis mąsto apie kitus asmenis.labiau atsakymo į klausimus strategija nei duomenų rinkinys.asmeniniai įsitikinimai apie tai. kuriuos traukia įvairūs mokslai (Campbell. Neatsitiktinai XX a. bet ir skirtingų kultūrų vertybės. 2005). rasine ir seksualinės orientacijos įvairove. 2004. kai Europoje siautėjo fašizmas. kaip šie jį veikia. kas pageidautina ir kaip žmonės turėtų elgtis . asmeninės savybės ir prigimtis. Todėl Europoje susiformavo stipri „socialinio tapatumo" teorija.

Physics and Philosophy. Jie gamtą interpretuoja. palyginti ryžtingai nusiteikusius mesti iššūkį tradicijoms. vartodami savo pačių išmąstytas kategorijas. Panagrinėkime tris mažiau akivaizdžius būdus. kuriais vertybės skverbiasi į psichologiją. ji pradeda kontroliuoti paveikslo interpretavimą. kodėl jos keičiasi ir kaip jos daro įtaką nuostatoms bei veiksmams. Mes taip pat savo kasdieniame gyvenime į pasaulį žvelgiame per išankstinės nuomonės akinius. o ne saugoti praeitį? Ir galiausiai vertybės yra socialinės psichologinės analizės objektas. Tačiau kai ši koncepcija gimsta jūsų galvoje. „Mokslas ne šiaip aprašo ir aiškina gamtą. dauguma žmonių jo nepastebės. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 29 logija ir sociologija vilioja žmones. Minutėlei stabtelėkite: ką jūs matote 1. Subjektyvūs mokslo aspektai Dabar mokslininkai ir filosofai sutaria: mokslas nėra absoliučiai objektyvus. 1958 („Fizika ir filosofija") . Socialiniai psichologai tiria. kaip vertybės formuojasi.1 skyrius. Mokslininkai ne tik skaito gamtos knygą. jis yra mūsų santykio su gamta dalis. jis apibūdina gamtą pagal mūsų tyrimo metodą. Tačiau šie tyrimai neatsako į klausimą. kurios vertybės „teisingos". todėl sunku nepastebėti šuns.3 paveiksle? Ar matote paveikslo centre dalmatiną. uostinėjantį žemę? Neturėdami šios išankstinės informacijos." Werner Heisenberg. kurti ateitį. Subtilūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Mes retai atpažįstame subtilius vertybinių įsipareigojimų virsmo objektyvia tiesa būdus.

nuostatos ir tradicijos. apibrėžimais. Tai. o individualus atlygis . devintajame dešimtmetyje feministės ir marksistai atskleidė kai kurias galutinai neištirtas socialinės psichologijos prielaidas. labiau linkusių socialinės lyčių elgsenos skirtumus interpretuoti biologiškai (Unger. pavyzdžiui. Tačiau kartais kas nors iš šalies atkreipia dėmesį į šias prielaidas. Šitaip veikia mūsų protas. kad grupių skirtumų stereotipai kyla ne iš realaus gyvenimo. tarsi skelbtų faktus.pavyzdžiui. saugumo. bandymus apibrėžti. Socialinė pateiktis padeda suprasti pasaulį. psichiškai sveikus arba nesveikus.plačiai paplitusios idėjos bei vertybės. Skaitydami šiuos žodžius nesuvokiate. Feministinė kritika atkreipė dėmesį į subtilius šališkumus . tarp jų mūsų prielaidos ir kultūros ideologija. ir marksistai taip pat darė savo prielaidas. kuriuos Europos socialiniai psichologai vadina socialine pateiktimi (Augoustinos ir Innes. realizuoja savo žmogiškąjį potencialą. Dėl to save realizavusių žmonių apibūdinimas . Tik nedaugelis skaitytojų pastebėjo. turi įtakos supratimas. mūsų elgseną labiau veikia subjektyvi nei objektyvi realybė. Jie kalba. Moscovici.teigiamas.dažnai yra svarbiausi. 1988) .atspindėjo Maslowo asmenines vertybes. Kaip primena Prinstono ir Dartmuto futbolo aistruoliai. jų prielaidų gali niekas ir neužginčyti. Vertybės taip pat daro įtaką sąvokų apibrėžimui. . Trečiame skyriuje rasime ir daugiau pavyzdžių.pavyzdžiui. Žinoma. politinį konservatizmą.30 ĮŽANGA kultūra (culture) Didelės žmonių grupės puoselėjami ir naujoms kartoms perduodami ilgalaikiai elgesio modeliai. o iš tiesų jie daro vertybėmis grindžiamus vertinimus. idėjos. Socialinis psichologas Lee Jussimas (2005) įrodinėja. kaip išankstinės nuostatos veikia mūsų interpretacijas. 1985). jei esate iš anksto tam nusiteikę. o iš rasizmo. Imkime.viena svarbiausių žmogaus proto savybių. ką mes laikome savaime suprantamu dalyku . socialinė pateiktis (sočiai representation) Socialiai kartu išgyvenami įsitikinimai . XX a. paslaptingi ir taip toliau . kad taip pat reaguojate ir į savo nosį. kad pažangūs socialiniai psichologai kartais jaučiasi priversti neigti grupių skirtumus ir daryti prielaidą. kurie patenkinę išlikimo. Jūsų protas blokuoja ko nors suvokimą. tačiau mažiausiai išnagrinėti. Psichologai gali vertinti žmones kaip brandžius arba nebrandžius. „priklausymo" bei savivertės poreikius. kad psichologija nėra objektyvi. Ši tendencija iš anksto įvertinti tikrovę vadovaujantis lūkesčiais . kad konformizmas yra neigiamas. Kadangi bet kurios srities mokslininkai laikosi to paties požiūrio arba kilę iš tos pačios kultūrinės aplinkos. savarankiški. į kai kurių mokslininkų. 1990. ir feministės. prisitaikančius arba sunkiai prisitaikančius. individualistinius šališkumus . Tai ypač mėgsta pastebėti akademinio „politinio tikslumo" kritikai. Psichologinėse sąvokose slypi vertybės Mūsų įsitikinimui.bendri įsitikinimai. į prielaidą.kad jie yra spontaniški. kad pačių psichologų vertybės gali stipriai veikti jų teorijas ir nuomones. Kritikai marksistai atkreipė dėmesį į konkurencinius. Štai keletas pavyzdžių: Gero gyvenimo apibrėžimas. ką reiškia gyventi gerai. Asmenybės psichologas Abrahamas Maslowas garsėjo sensityviais „save realizavusių" žmonių. kad žmonių saviraiškos pavyzdžius Maslowas pasirinko veikiamas asmeninių vertybių.

nepaprastai stiprus". Sąvokų kūrimas. ar „kovotoju už laisvę". 1978). kaip gyventi. Ar mes žmogų. Paslėptos vertybės įsismelkia netgi į moksliniais tyrimais grindžiamus psichologijos sąvokų apibrėžimus. j i e " išaukština savo šalį ir jos žmones. sutinka su „specialisto" nuomone. nes visos šios klišės apibūdina tą patį atsakymų rinkinį (tendenciją kalbėti gražiai apie save ir nepripažinti problemų).stebitės. . Etikečių klijavimas. kas geriausia „man".saviraiškos aprašymas būtų kitoks (Smith. Ar per karą žuvusius civilius gyventojus laikysime „nekaltų gyvybių praradimu".tai toks socialinis poveikis. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 31 Jei jis būtų rėmęsis kitais herojais .Anas psichologas apie mane taip gražiai kalbėjo. Tai galioja ir kasdienei kalbai.1 skyrius. . suskaičiavęs jūsų atsakymų taškus. atspindės mūsų požiūrį į šiuos žuvusiuosius. Napoleonu. .tai patriotizmas. jie išreiškia savo asmenines vertybes. Mūsų politinės pažiūros lemia. nes jūsų savęs slopinimo rodiklis aukštas. kai vaikų ugdymo specialistai moko. „Štai kaip. Įsivaizduokite. Tačiau profesionalūs psichologai negali atsakyti į klausimus. kuriam mes nepritariame." Taip galėjo atsitikti.tarkim. ar „pagalba skurstantiems". kurių mes nepraktikuojame." Po to kitas psichologas pateikia jums panašų testą.lytiniai santykiai. „Iškrypimai" . Dėl kažkokio keisto sutapimo šis testas sudarytas iš tų pačių klausimų. Kitose kultūrose labiau įprasta atsižvelgti į tai.žemi. Aleksandru Makedoniečiu ar Johnu D. kas geriausia „mums". kai taip elgiamės „mes" . „Smegenų plovimas" . priklausys nuo mūsų požiūrio į šios kovos tikslą. skatinančias daryti tai. kad jos žodynas remiasi vertybėmis. Nėra pagrindo kaltinti socialinę psichologiją dėl to. dalyvaujantį partizaniniame kare. Psichologų patarimai taip pat atspindi patariančiųjų asmenines vertybes. Pastabose apie „ambicingus" vyrus ir „agresyvias" moteris yra paslėptas požiūris. Kai . nuo kurių priklauso įvairūs sprendimai. Vėliau psichologas jums sako. Profesionalūs patarimai. nesuvokdami. kad atlikote asmenybės testą ir psichologas. „Kaip čia gali būti? . kaip reikia elgtis su vaikais arba kai pataria gyventi nesirūpinant kitų žmonių lūkesčiais. Nerimo rodikliai . praneša: „Jūsų savivertės rodikliai aukšti. koks turėtų būti aukščiausias moralinis įsipareigojimas. . Kai psichiatrai pataria mums. kad tikriausiai esate perdėtai gynybiškas. kad egzistuoja paslėptos vertybės. (Vakaruose dažniausiai orientuojamasi į individualistines vertybes. Asmeninės vertybės lemia.Aš irgi taip maniau.) Daugelis žmonių. ar visuomenės pagalbą pavadinsime „socialine rūpyba". kaip žmogus pavadins ne vedybinius santykius: „atvira santuoka" ar „neištikimybe". tikslas ir gyvenimo prasmė. pavadinsime „teroristu".pagalvojate jūs. tačiau gera tai išgirsti. Kaip tai reikėtų pavadinti: aukšta saviverte ar gynybiškumu? Abu apibūdinimai atspindi tam tikra vertybe grindžiamą sprendimą. tai yra nacionalizmas. ar „papildomais nuostoliais". O jūsų ego . Rockefelleriu .

kaip paslėptos sąvokų formulavimo. Mes kiekvienas esame susiję su socialine psichologija. galime kontroliuoti ir apriboti savo tendencingumą. kad žmogus retai būna nešališkas. kaip gyventi. • Šis vertybių skverbimasis į mokslą nėra išskirtinai būdingas tik socialinei psichologijai. kad mąstymas visada susijęs su interpretavimu. arba neišreikštosios. kaip kitą žmogų priversti ką nors atlikti. kad išankstiniai įsitikinimai bei vertybės daro įtaką socialinių psichologų mintims ir atsispindi jų darbuose. nes socialinė psichologija galioja visur. jei taip manyčiau. norėdami patikrinti savo puoselėjamų idėjų tikroviškumą turime sistemingai stebėti bei eksperimentuoti. todėl natūralu ir neišvengiama. galvojančius apie kitus. vertybės glūdi mūsų psichikos sveikatos ir savivertės apibrėžimuose. psichologinių apibendrinimų ir duodamų patarimų prielaidos. reikia pri- . kokį poveikį daro veido išraiška. ir mūsų psichologiniuose apibendrinimuose. Mes nuolatos stebime žmones. Būtent dėl to. Ar turėtume atmesti mokslą dėl to. kitais žodžiais tariant. pro kuriuos stebime tikrovę. rašytojai ir poetai stebėjo socialinę elgseną ir ją komentavo. kad. APIBENDRINIMAS Socialinė psichologija ir žmogiškosios vertybės • Socialinių psichologų išpažįstamos vertybės akivaizdžiai veikia jų mokslinių tyrimų temų ir studijų krypčių pasirinkimą. mūsų psichologiniuose patarimuose.32 ĮŽANGA Kaip rodo šie pavyzdžiai. socialinė psichologija yra sveikas protas? Nebūčiau rašęs šios knygos. net reiškinių įvardijimo lygyje. Verta žinoti. • Vertybės pasireiškia ir subtiliau . darančius jiems įtaką ir bendraujančius tarpusavyje. nuteikti draugiškai ar priešiškai. Nuolatos gretindami įsitikinimus su kiek įmanoma geriau parinktais faktais. kad jame yra ir subjektyvioji pusė? Priešingai: kaip tik todėl. Aš jau seniai tai žinojau: ar socialinė psichologija nėra paprasčiausias sveikas protas? Ar socialinės psichologijos teorijos pateikia naujas žmogaus būsenos įžvalgas? O gal jos tik aprašo akivaizdžius dalykus? Daugelis šioje knygoje pateiktų išvadų gali jums būti žinomos. Tiesiog norime pastebėti. atliekant mokslinę analizę reikalingi tyrėjai. yra žmogaus veikla. kad implicitinės. Šioje knygoje aš atkreipsiu dėmesį į kitus neišreikštųjų vertybių pavyzdžius. Sistemingas stebėjimas ir eksperimentavimas padeda išsivalyti akinius. Tiesa. Ar tai reiškia. turintys įvairių šališkumų. kad mokslinis interpretavimas. Šimtmečius filosofai. Mes neteigiame. vertybės yra blogai.

kokio buvo galima tikėtis". Juodaodžiai labiau negu baltieji troško būti paaukštinti. skaitytojas juos taip pat būtų pavadinęs akivaizdžiais. Ir kasdien jie atranda. kol tai neatsitinka. kad ji pavojinga. kad mažesnį išsilavinimą turintys kariai prisitaikydavo blogiau. 1977). kad jie paremti sveiku protu. Pietiečiai nė kiek ne geriau prisitaikydavo prie tropinio klimato nei šiauriečiai. kas buvo iš tiesų pastebėta Nes iš tiesų tyrimais nustatyta. koks turi būti eksperimento rezultatas." Problema ta. žmonės nustoja juo stebėtis . Eksperimentai parodė. (Priespaudos metai atsiliepia pasiekimų motyvacijai). o dabar paanalizuokime pirmąjį.) Skaitydami šiuos apibendrinimus tikriausiai sutiksite.bent jau mažiau stebisi nei tada. Antrąjį priekaištą socialinei psichologijai nagrinėsime 7 skyriuje. kad sužinoję.) 2. Sociologas Paulas Lazarsfeldas (1949) apžvelgė šiuos tyrimus. turbūt nustebsite sužinoję. kurie vadovaujasi gatvės išmintimi. kas išprovokavo . „Jei iš karto būtume paskelbę tikruosius tyrimo rezultatus [su kuriais susipažino Schlesingeris]. (Pietiečiai labiau pripratę prie aukštos temperatūros. kai įvyksta. kad žmonių elgesys dažniausiai yra toks. kad socialinė psichologija susiduria su dvejopa kritika: teigiama. Įvykiai būna kur kas „akivaizdesni" ir labiau nuspėjami po to. kad sveiką protą mes pasitelkiame post factum. (Intelektualai mažiau pasirengę karo sukeliamam stresui nei tie. ką bet kuris mėgėjas žino intuityviai? Rašytojas Cullenas Murphy (1990) būtent taip ir manė: „Kasdien socialinių mokslų atstovai stebi pasaulį. Maždaug prieš pusę šimtmečio istorikas Arthuras Schlesingeris jaunesnysis (1949) su panašia panieka reagavo į socialinių mokslininkų atliekamus Antrajame pasauliniame kare dalyvavusių amerikiečių karių tyrimus. o kita vertus.) 3. Jei taip. Baltieji eiliniai labiau nei juodaodžiai siekdavo paaukštinimo. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 33 pažinti. pateikė pavyzdžius ir juos paaiškino. Kai ką aš čia atpasakosiu: 1. 4. negu prieš įvykį. kai supažindinami tik su eksperimento procedūra ir galimais rezultatais (Slovic ir Fischhoff. Juodaodžiai iš pietinių valstijų noriau bendraudavo su baltaisiais karininkais iš Pietų nei iš Šiaurės. Iš pietinių valstijų kilę kariai geriau nei šiauriečiai pakeldavo tropinį klimatą.1 skyrius. Tik tada mes staiga aiškiai pamatome. (Karininkai iš Pietų buvo labiau įpratę ir geriau mokėjo bendrauti su juodaodžiais. Ar socialinė psichologija ir kiti socialiniai mokslai paprasčiausiai grindžia tai. nes kalba apie akivaizdžius dalykus. Panašiai ir kasdieniame gyvenime mes nesitikime. Aukštesnį išsilavinimą turintys kariai prisitaikydavo sunkiau nei menkiau išsilavinę. ir taip toliau. nes šiuo mokslu galima naudotis manipuliuojant žmonėmis. sakoma. ką Lazarsfeldas nuolatos kartojo: „ Kiekvienas šių teiginių yra visiška priešingybė tam. kad ji triviali. kad kas nors atsitiks.

dažnas atsako: „Ir už tai jums moku pinigus? Visi žino. Tikriausiai senoje patarlėje. Pavyzdžiui. Visi eksperimento dalyviai turėtų atsakyti. Paprašykite. demografinės apklausos parodė. kad rinkdamiesi draugus ar įsimylėdami mes dažniausiai žavimės žmonėmis. Jei šis pavėluotos nuomonės šališkumas (arba „aš jau seniai tai žinojau" reiškinys) yra skvarbus. vienai grupei pasakykite: Socialiniai psichologai pastebėjo. kad išsiskyrimas susilpnina trauką. kad „priešybės traukia viena kitą". kad daug gyventojų neturėjo automobilių ir gyveno taip skurdžiai. dabar galite pajusti. Surinkite grupę žmonių. jog apie tai jau irgi žinojote. dauguma studentų sutiko. o meteorologų prognozės aiškiai rodė saugos priemonių ir atsargų kaupimo būtinybę. Tikriausiai senoje patarlėje „toks tokį pažino ir alaus pavadino" yra išminties. Kitai grupei pasakykite: Socialiniai psichologai pastebėjo. kai jį sužinote. yra išminties. tas pats pilietis pasakytų: „Tą jau kartodavo mano senelė: kas iš akių . kai paprašė Leicesterio (Anglija) universiteto studentus įvertinti skirtingas patarles. kad jis teisingas. kad pateiktas rezultatas jų nenustebino. kad žmonės iš pradžių paaiškintų rezultatą. Jei paaiškėtų. kurių savybės panašios į mūsų. Po rinkimų ar pasikeitus situacijai vertybinių popierių biržoje daugumos komentatorių tokia įvykių raida nestebina: „Situaciją rinkoje jau seniai reikėjo taisyti". Išgirdę posakį: „Baimė stipresnė už meilę". kad išsiskyrimas sustiprina meilės ryšį. ar ne. Galite pademonstruoti šį reiškinį. kurių savybės skiriasi nuo mūsiškių. Panašiai teigiamai buvo vertinamos patarlės „Nukritęs negali padėti krintančią)am".tas ir iš širdies. Po to paklauskite. . kuriems buvo pateiktas priešingas patarlės variantas: „Meilė stipresnė už baimę". Dar žinomas kaip „aš jau seniai tai žinojau" reiškinys. ar jis juos nustebino.34 ĮŽANGA pavėluotos nuomonės šališkumas (hindsight bias) Perdėtas gebėjimo numatyti įvykių eigą jiems jau įvykus vertinimas. tačiau jis suprantamas žvelgiant atgal"." Karlas Teigenas (1986) tikriausiai turėjo progos smagiai pakikenti. kad rinkdamiesi draugus ar įsimylėdami mes dažniausiai žavimės žmonėmis. Iš tiesų. kad oficialioji valdžia turėjo numatyti šią situaciją: buvo atlikti krantinių pylimų pažeidžiamumo tyrimai. Iš tiesų galime pasitelkti visas savo žinomas patarles ir beveik bet kurį rezultatą paversti logišku. Po 2005 metais uragano „Katrina" sukelto potvynio Naujajame Orleane atrodė savaime suprantama. Jei socialinis psichologas teigia. „gyvenimas yra gyvenamas į priekį. Kaip yra pasakęs danų filosofas ir teologas Sorenas Kierkegaardas. beveik bet kuris įmanomas psichologinio eksperimento rezultatas gali atrodyti kaip sveiko proto rezultatas .po to. o kitai . tą įvykį ir nesistebime. Tačiau lygiai tą patį pasakė ir studentai. vienai grupės daliai pateikite vienokius psichologinius duomenis. jog negalėtų sau leisti persikelti ir apsigyventi kitoje vietoje.priešingus. kad išsiskyrimas švelnina širdį".

" Tačiau aš labiausiai mėgstu dvi labai vertinamas patarles: „Protingi kuria patarles. o protingi jas kartoja". Kas dvejoja.vėliau aimanuoja sutrikęs studentas. jis „neaptiko idėjų ar išvadų. Vėliau. Ji gali sukelti aroganciją .) Pavėluotos nuomonės šališkumas kelia problemų daugeliui psichologijos studentų. o ne pagirti už gerus sprendimus. medžiaga dažnai atrodo lengva. kurių nebūtų galima surasti Bartletto ar kuriame nors kitame enciklopediniame citatų žodyne". . Seno šuns neįmanoma išmokyti naujų triukų. manant. jog viską moku. . Prieš šokdamas apsidairyk. Neperšokęs griovio.. psichologiją ir kitus socialinius mokslus tuo. kai reikia pasirinkti vieną iš kelių galimų išvadų. FTB agentas nusiuntė į pagrindinę būstinę pranešimą.. užduotis gali tapti stebėtinai sudėtinga. CŽV žinojo. Plunksna galingesnė už kardą. o kvailiai jas kartoja" (autentiška patarlė) ir jos perdirbinys: „Kvailiai kuria patarles. Kraujas tirštesnis už vandenį. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 35 atkreipkime dėmesį Aš jau seniai tai žinojau Žurnalo Atlantic vyriausiasis redaktorius Cullenas Murphy (1990) apkaltino „sociologiją. netgi akivaizdi. Be to. Perspėtas yra iš anksto apsiginklavęs. Dvi galvos geriau nei viena. Kartais rezultatai iš tiesų stebina (pavyzdžiui. Štai kelios viena kitai prieštaraujančios patarlės: Kas teisingiau: kad. ar kad. kad Al Qaedos agentai atvyko į šalį. kurie retrospektyvoje atrodo „akivaizdūs". Kai daug giminių. labiau linkstama kaltinti sprendimus priimančius asmenis už blogus pasirinkimus.. Per daug virėjų sugadina sultinį.. (Daugiau viena kitai prieštaraujančių patarlių rasite skyrelyje „Atkreipkite dėmesį." Pozicijos „aš jau seniai tai žinojau" pasekmės gali būti pražūtingos.1 skyrius. Po rugsėjo 11-osios artėjančios nelaimės ženklai atrodo buvę akivaizdūs. 2003). mažai draugų. Vadovėliuose skaitant apie eksperimentų rezultatus. „Nežinau.Maniau. reikalingas mokslinis tyrimas..intelektinių galių pervertinimą. JAV Senato pateiktoje tyrimo ataskaitoje esama praleistų arba klaidingai interpretuotų įkalčių (Gladwell. Darbai kalba garsiau nei žodžiai. Pats išanalizavęs socialinių mokslų duomenis. Aš jau seniai tai žinojau". Mokytis niekada nevėlu. olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojai džiūgauja labiau už iškovojusius sidabro medalius). Tačiau kad galėtume atsijoti vienas kitam prieštaraujančius posakius. atliekant testą. kas nutiko. kurie taip pat atrodo „akivaizdūs". nesakyk „op!" „Nukritęs gali padėti krintančiajam. jog rezultatus galima nuspėti. kad jie dažniausiai tesugeba įžvelgti tik akivaizdžius dalykus arba patvirtina banalybes". perspėdamas „Biurą ir Niujorką apie Osamos bin Ladeno galimus koordinuotus veiksmus siunčiant studentus mokytis Jungtinių Valstijų civilinės aviacijos uni- . tas klysta.

kad sveikas protas klysta. kurią informaciją tikrinti. Gydytojai.) Tačiau kuri iš daugybės konkuruojančių idėjų geriausiai atitinka tikrovę? Tyrimais galima tiksliai nustatyti aplinkybes. kas dabar jau yra akivaizdu. . kuriems ši procedūra nebuvo atlikta. ar gyventi ramioje vienatvėje? Nuomonės nieko nevertos. kartais stebisi. kuriems buvo nuleista kraujo. kas akivaizdu po laiko. retai būna aišku prieš įvykius. „Privalėjau žinoti. kad tiems pacientams. kad sveikas protas dažniausiai klaidina? Kartais taip atsitinka.suskirstyti pacientus į dvi grupes. kad vidurių šiltinės sukeltą karščiavimą galima veiksmingai gydyti nuleidžiant kraują. o ne žvelgti atgal? Tad ar turėtume daryti išvadą. The Problem of Thor Bridge „Toro tilto problema")." Tačiau kartais būname per griežti sau. Ištisus šimtmečius sveikas protas ir medicininė praktika teigė. jog niekas kitas šito dar nėra pasakęs. ar puoselėti iliuzijas? Ar būti su kitais. kaip galėjome elgtis. Tuo tarpu kitiems gydytojams. Dėl to mes lengvai apgaudinėjame save. specialiųjų tarnybų veiksmų kritikai šaukė: „Bukagalviai! Kodėl jie nesugebėjo sujungti taškų?" Tačiau tai. (Markas Twainas juokavo. Tačiau kartais tradicinė išmintis neklysta. FTB neatkreipė dėmesio į šį perspėjimą ir nesugebėjo jo susieti su pranešimais. kad anksčiau visiškai nebuvo aišku. Per šešerius metus iki rugsėjo 11-sios FTB kovos su terorizmu padalinys turėjo 68 000 neištirtų pranešimų. galvodami. Pavėluotos nuomonės nenaudingumas yra akivaizdus. „Viskas. Tad analitikai privalo rinktis." Šerlokas Holmsas (Arthur Conan Doyle. kuris sakydamas ką nors reikšminga žinojo. Mes pamirštame." Filosofas Alfred North VVhitehead (1861-1947) versitetuose bei koledžuose". jei jie būtų priversti numatyti. o kartais būna diskutuotina: ar laimė yra žinoti tiesą. Pasirodė. viduryje kažkas nepatingėjo atlikti eksperimentą . ir mirties priežastis (nustatyta per skrodimą). kada nuvalkiota tiesa apie sveiką protą pasitvirtina. liga neatrodo taip lengvai diagnozuojama (Dawson ir kiti. ir tik XIX a. o kitai tiesiog leidžiama ilsėtis lovoje. kad Adomas buvo vienintelis žmogus. visada atsiras žmogus. kuris tai buvo numatęs. kad sveikas protas dažniausiai būna teisus po to. Ar prisiekusieji sunkiau apsispręstų dėl gydytojų nekompetentingumo. sekėsi nė kiek ne geriau negu tiems. kad teroristai planuoja panaudoti lėktuvus kaip ginklą. Būtent dėl to mums reikalingas mokslas . kas svarbu. Žvelgdami atgal matome. kuriems pasakomi ir ligos simptomai. kurių vienai nuleidžiamas kraujas. kodėl buvo nustatyta klaidinga diagnozė. Veikiau tai. ir turėjau anksčiau pradėti rašyti tą straipsnį.kad galbūt galėjome geriau pasielgti su kokiu nors žmogumi ar teisingiau įvertinti tam tikrą situaciją. Žvalgybos darbuotojai verste užversti krūvomis bevertės informacijos. kai kažkas jau įvyko. Esmė yra ne tai. kad žinome ir žinojome daugiau nei iš tiesų. kad ir ką atrastume. kurioje skęsta trupinėliai vertingos.kad padėtų atskirti realybę nuo iliuzijų ir tikras pranašystes nuo paprasčiausio gudrumo po laiko.36 ĮŽANGA „Lengva būti išmintingam po laiko. kad semestro pabaigoje būsiu labai užimtas. jau pasakyta. kuriems buvo pasakyti tik simptomai. 1988). Įvykus nelaimei. Mes taip pat kartais kaltiname save už „kvailas klaidas" .

remiantis tyrimų rezultatais. Jau rašėme.tai mokslinės stenogramos. kurių metu sukuriamos miniatiūrinės socialinės dramos. ką žmonės vieni apie kitus galvoja.1 skyrius. kaip. kurių metu kontroliuojamomis sąlygomis manipuliuojama vienu ar daugiau veiksnių. į kuriuos socialinė psichologija ieško atsakymų. kad mes visi esame savamoksliai socialinai psichologai. kurie dažnai atliekami natūralioje aplinkoje. . Tyrimo metodai: kaip tiria socialinė psichologija Aptarėme keletą intriguojančių klausimų. rinkinys. socialiniams psichologams. Ir tai jie daro dažnai. Jie taip pat siekia paaiškinti elgseną. Kaip neseniai buvo paskelbta vienoje ataskaitoje (Richard ir kiti. Meditacijos Hipotezių formulavimas ir tikrinimas Mums. dažnai nesąmoningi procesai veikia socialinių psichologų darbus. kaip subjektyvūs. Stebėti žmones parkuose. Grumtynėse su prigimtimi mes išsiaiškiname jos paslaptis ir susisteminame savo spėjimus bei išvadas. ką galime gyvenime stebėti. socialinės psichologijos duomenys kartais atrodo akivaizdūs. kai sužinomi faktai. Teorija yra kompleksinis principų. surikiuojančias jų stebėjimų rezultatus ir leidžiančias formuluoti patikrinamas hipotezes bei praktines prognozes. Atlikę mokslinius tyrimus. Dabar panagrinėkime mokslinius metodus. teorija (theory) Kompleksinis principų. Taip pat pamatėme. Teorijos .universalus hobis. rinkinys. leidžiančius prognozuoti elgseną taikant koreliacinius tyrimus. sunku sugalvoti ką nors patrauklesnio nei pats žmogaus buvimas. kaip vienas kitą veikia ir kaip bendrauja. atlikta 25 000 tyrimų. kurie socialinę psichologiją paverčia mokslu. Stebėdami susikuriame nuomones apie tai. būtų galima padėti žmonėms kasdieniame gyvenime. socialiniai psichologai kuria teorijas. Socialiniai psichologai profesionalai daro tą patį. gatvėje. Socialiniai psichologai taip pat atlieka mokslinius tiriamuosius darbus. susiejančios priežastį ir pasekmę). paaiškinančių ir nuspėjančių stebimus įvykius. paaiškinančių ir nuspėjančių stebimus įvykius. Prieš darydami apibendrinimus. tik sistemingiau (formuluodami teorijas) ir kruopščiau (dažnai atlikdami eksperimentus. Tačiau eksperimentai rodo. kad rezultatai atrodo „akivaizdesni" po to. mokyklose ar universitete . Šis pavėluotos nuomonės šališkumas dažnai skatina žmones per daug pasikliauti savo sprendimų bei pranašysčių pagrįstumu. kurių metu ištirti 8 milijonai žmonių. jie ieško būdų. 2003)." Markas Aurelijus. atlikdami eksperimentus. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 37 APIBENDRINIMAS Aš jau seniai tai žinojau: ar socialinė psichologija nėra paprasčiausias sveikas protas? • • • Kaip ir daugelis įvykių. kaip gebėjimas sistemingai ir teisingai tyrinėti visa. „Niekas taip galingai nepraplečia proto.

tačiau sunkio jėga . kad viena teorija geresnė už kitą? Gera teorija: 1) veiksmingai apibendrina gausybę stebėjimų. kad plėšikaujantys. Faktai .tai faktas. važinėti automobiliais su dideliais atpažinimo numeriais ar filmuojant jų vykdomus areštus . Pavyzdžiui. Bet kuri mokslinė sritis sparčiau subręs. Tarkim. Tačiau kaip nuspręsti. Antra. liepiant jiems segėti didelius ženklus su pavardėmis. Kuriant prognozes. jog tarp paskirų įvykių gali egzistuoti ryšys. kuria kryptimi reikia eiti. ką stebime. jos pataria tyrėjams ieškoti dalykų. išbaigta agresijos teorija leistų prognozuoti. Panagrinėkime. jos leidžia kurti patikrinamas prognozes. prognozės nustato mokslinių tyrimų kryptį. 2) pateikia aiškias prognozes. Teorinės prognozės siūlo naujas mokslinių tyrimų sritis. vadinamas hipotezėmis.tačiau faktų rinkinys yra toks pat mokslas. besityčiojantys ar užpuldinėjantys žmonės dažnai veikia grupėmis arba minioje. Todėl pagrįstai galime teigti. Amerikos mokslo pažangos asociacijos vadovas. kad kitų žmonių buvimas atskiriems individams padeda jaustis anonimiškiems ir mažina jų varžymąsi. pastaruoju metu visa tai daugelyje miestų tapo įprasta. Kaip pareiškė vienas šiuolaikinės socialinės psichologijos pradininkų Kurtas Lewinas. tačiau niekas iš jų nežinotų. Sunkio jėga teorinis paaiškinimas. žmonės gali atmesti Charleso Darwino evoliucijos teoriją kaip „tiesiog teoriją". Kasdienėje kalboje „teorija" dažnai reiškia „mažiau negu faktą" .38 ĮŽANGA hipotezė (hypothesis) Patikrinamas teiginys. gerų teorijų savybė prognozuoti gali paversti jas praktinėmis. . kad „evoliucija tikrai yra tik teorija. Truputėlį paimprovizuokime. Gal būtų galima sumažinti policininkų brutalumą. Alanas Leshneris. Kas būtų.sakė Julesas Henris Poincarė. teorija padeda teisingai pasirinkti.taip pat tik teorija" (2005). „Mokslas suręstas iš faktų." Teorijos ne tik apibendrina. Teorijos yra idėjos.namas. parodydamos. kaip leidžia spėti mūsų teorija. Hipotezės tarnauja keliems tikslams. kada agresijos tikėtis ir kaip ją kontroliuoti. kad sunkio jėga . Bet iš ties\\ faktas yra tai. mes pastebime. sukeltų stipresnį šoką nei veikdami pavieniui? Taip pat galime manipuliuoti ir anonimiškumu: ar žmonės sukeltų stipresnį šoką. apibendrinančios ir paaiškinančios faktus. jei mokslininkai jaus. Mokslininkui faktai ir teorijos yra skirtingi dalykai. pastebi. jei galėtų slėpti savo veidus? Jei rezultatai hipotezę patvirtintų. ja būtų galima remtis praktikoje. Galbūt galėtume šią idėją patikrinti sukurdami laboratorinį eksperimentą. lygiai kaip namas suręstas iš akmenų. kuris grupės narys sukelia šį šoką? Ar šie žmonės. . kaip akmenų krūva . Trečia. pagrindžiantis tokius faktus. apie kuriuos jie galbūt niekada nebūtų pagalvoję. Visų pirma jos leidžia patikrinti teoriją. Žmonės dažnai tvirtina. kaip teorija gali būti iškreipta.tai pripažinti teiginiai apie tai. imituojantį mirties bausmės vykdymą elektros kėdėje.pasikliovimo kopėčių vidurinį skersinį tarp teorinio spėjimo ir fakto. kaip tai veikia. jei grupės žmonių paprašytume sukelti elektros šoką nelaimingai aukai.beje. . „nieko nėra praktiškesnio už gerą teoriją". Pavyzdžiui. kad išmesti raktai nukrenta ant žemės.

pravartu suprasti. ir moterų gyvenimu.tyrimai gali būti koreliaciniai (keliant klausimą. kuo koreliaciniai tyrimai skiriasi nuo eksperimentų. ar du ir daugiau veiksnių yra natūraliai susiję) arba eksperimentiniai (manipuliuojant kokiu nors veiksniu. eksperimentiniai tyrimai (experimental research) Tyrimai. Carrollas ir jo kolegos aiškina.2 karto. aukštesni paminklai buvo susiję su ilgesniu ir vyrų. buvo daugiausia ilgaamžių. b) sukurdami naują tyrimų sritį ir c) siūlydami praktinius jos panaudojimo būdus.7 karto didesnė (Adler ir kiti. teigdami. Iš tokių mokslininkų galime paminėti Douglasą Carrollą iš Glasgovo Kaledonijos universiteto ir jo kolegas George Davey Smithąbei Paulą Bennettą (1994). Koreliaciniai tyrimai: natūralių ryšių atradimas Apie socialinių psichologinių tyrimų metodus sužinosite tolesniuose skyriuose. Kaip pirminę informaciją apie sveikatą jie nuo paminklų lentelių nusirašė 843 žmonių gyvenimo trukmę. Taip pat skiriasi ir metodai . Tačiau jau dabar užsukime į užkulisius ir trumpai pažvelkime. Pirmiausia panagrinėkime koreliacinių tyrimų pranašumus (dažnai natūralioje aplinkoje analizuojami svarbūs kintamieji) ir trūkumus (neapibrėžtas priežasties ir pasekmės interpretavimas). už laboratorijos ribų atliekami tyrimai. mokslininkai nuvyko į senąsias Glasgovo kapines. . Dešimt metų buvo stebima 17 350 valstybės tarnautojų. kad jos klaidingos. kad būtų galima nustatyti jo poveikį kitam). Rečiausiai apgyvendintuose Škotijos regionuose.1 s k y r i u s . kad tai atspindi jo kainą. Kaip parodyta 1. Kanceliarijos darbuotojų mirtingumo tikimybė buvo 2. kaip naudodamiesi naujausiais duomenimis kiti tyrinėtojai patvirtino ryšį tarp socialinės padėties ir ilgaamžiškumo. Jie gali būti atliekami laboratorijoje arba natūroje (kasdienėje aplinkoje). realioje aplinkoje. kad galėtumėte įvertinti duomenis ir kritiškai vertinti kasdienius socialinius įvykius. Jungtinėse Valstijose pajamos koreliuoja su ilgaamžiškumu (vargšams ir žemesnės socialinės padėties žmonėms gresia didesnis ankstyvos mirties pavojus). Buvo atliktas toks tyrimas. ĮVADAS Į S O C I A L I N Ę P S I C H O L O G I J Ą 39 kuriomis galime remtis a) patvirtindami arba keisdami teoriją.4 paveiksle. Žemesnio rango vadovų mirtingumo tikimybė buvo 1. šiandieniniai psichologai asmeninius ir socialinius veiksnius sieja su žmogaus sveikata.6 karto didesnė nei aukščiausiojo rango administratorių. kurių metu siekiama išsiaiškinti priežastiespasekmės ryšius. Ieškodami galimo ryšio tarp socialinės ekonominės padėties ir sveikatos. 1993. kuriuose nedarbo lygis žemiausias. koreliaciniai tyrimai (correlational research) Natūraliai vykstančių ryšių tarp kintamųjų tyrimas. o darbininkų . taigi ir buvusią prabangą. To pakaks. kaip ir seni automobiliai. Socialinė padėtis ir sveikata patikimai koreliuoja nepriklausomai nuo laikmečio ir gyvenamosios vietos. kaip šie tyrimai atliekami. Dažniausiai teorijas atmetame ne todėl. Kaip pamatysime 14 skyriuje. Veikiau jos. Socialiniai psichologiniai tyrimai gali būti vykdomi skirtingose vietose. Jei norite būti kritiškas laikraščiuose ir žurnaluose skelbiamų psichologinių tyrimų skaitytojas. pakeičiamos naujesnėmis bei geresnėmis. manipuliuojant vienu ar daugiau veiksnių (nepriklausomų kintamųjų) ir tuo pat metu kontroliuojant kitus (išlaikant juos pastovius). Socialinės padėties rodikliu mokslininkai pasirinko paminklų aukštį. Šiuolaikinėje Britanijoje užimama padėtis koreliuoja su ilgaamžiškumu.2. natūriniai (lauko) tyrimai (field research) Natūralioje. 1994).

5 paveikslą)? Kai kurie žmonės tiki. kuriai sunkiai atsispiria ir mėgėjai. Tad mokant vaiką sukurti geresnį savo įvaizdį. pavyzdžiui. satanizmą.4 PAVEIKSLAS Socialinės padėties ir ilgaamžiškumo ryšys Aukšti paminklai įamžino žmones. abejoja. Kaip būtų galima paaiškinti šį ryšį? . Gal ją suformuoja sunkiai iškovoti laimėjimai. Galime manyti. kas mus supa. Gal atvirkščiai: problemos ir nesėkmės ją menkina. kurie apsaugo vaikus" nuo nepažangumo (narkotikų ar nusikalstamumo). Koreliacijos ir priežastingumo maišatis populiariojoje psichologijoje sukelia daug painiavos. kodėl egzistuoja šis ryšys (žr. kurie gyveno ilgiau. tačiau teigiamą koreliaciją tarp paauglių pomėgio klausytis sunkiojo metalo muzikos ir polinkio į ikivedybinius lytinius santykius. Martinas Seligmanas (1994) ir Roy Baumeisteris su kolegomis (2003). tačiau negali pasakyti. tačiau nebūtinai priežastį ar pasekmę. narkotikus bei alkoholį (Landers. 1. Bet gal yra atvirkščiai? Gal sveikata lemia energingumą bei sėkmę? Gal ilgiau gyvenantys žmonės sukaupia didesnius turtus (ir dėl to pasistato brangesnius paminklus kapinėse)? O gal viską lemia koks nors trečias kintamasis. pakeitus vieną kintamąjį (pavyzdžiui. 1988).40 ĮŽANGA 1. Markas Leary (1998). Tuo tikėdamos 30 JAV valstijų įdiegė daugiau nei 170 savivertę skatinančių taisyklių. Štai kitas realiai egzistuojantis ryšys tarp savivertės ir mokymosi rezultatų. mityba (ar turtuoliai linkę maitintis kitaip nei varguomenė)? Koreliacija parodo esant ryšį. kad socialinė padėtis veikia sveikatą. Gal savivertė dažniau atspindi tai. Robynas Dawesas (1994). Koreliaciniai tyrimai leidžia prognozuoti. kad „sveikas požiūris į save" padeda daugiau pasiekti. pasikeis ir kitas (pavyzdžiui. socialinė padėtis ir sveikata). ar. galime teigti ir priešingai: gerai besimokančių vaikų savi vertė dažniausiai būna aukšta. socialinę padėtį). kad vienas sąlygoja kitą. galima pagerinti ir jo mokymosi rezultatus. (Kaip ir bet kurios koreliacijos atveju. ar savivertė iš tiesų yra „šarvai. sveikata).) Kaip manote. ir profesionalūs socialiniai psichologai: kai sugretinami du veiksniai (pavyzdžiui. Stipriai išreikštą savivertę turinčių vaikų mokymosi rezultatai taip pat yra aukšti. pornografiją. Tačiau kiti. 66 65 | H Vyrai Moterys (0 oj ( O iŠ c d > > O ) Z E 64 63 62 61 60 59 58 Žemi Vidutinio aukščio Aukšti Paminklų aukštis Koreliacija ir priežastingumas Socialinės padėties ir ilgaamžiškumo santykis iliustruoja mąstymo klaidą. tarp jų ir psichologai Williamas Damonas (1995). kyla pašėlusi pagunda daryti išvadą. Kol jums Mokslininkai pastebėjo nežymią.

kurių negalima sukurti laboratorijoje (tokius kaip rasė. ir pasijusite kvailai. Savi vertė bei mokymosi rezultatai gali koreliuoti ir todėl. galime numatyti kitą. ar pakitę mokymosi rezultatai dažniau stebimi prieš. žymimu raide r: nuo -1. Tačiau progresyvūs koreliaciniai metodai gali parodyti ir priežasties-pasekmės ryšius.715 Minesotos valstijos jaunuolių (Bachman ir O'Malley. tačiau koreliacija neatskleidžia priežasties ir rezultato. 2006).1600 visos Amerikos jaunuolių. socialinė padėtis). apie save galvosite gerai. Kai tyrėjai statistiškai pašalino intelekto ir šeimos socialinės padėties poveikį. padarykite kvailą klaidą. Galbūt savivertės ir pasiekimų moksle sąveika yra abipusė. 1990). koreliacija tarp savivertės ir mokymosi rezultatų išnyko. Savivertė ir depresija koreliuoja neigiamai (apie -0. kad auksinių žvaigždžių grandinėlė už teisingą rašybą ir sužavėtos mokytojos pagyrimas gali sustiprinti vaiko savivertę (Skaalvik ir Hagtvet. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 41 KORELIACIJA X Socialinė padėtis Savivertė 1 B B | Y Sveikata Mokymosi rezultatai 1. kad tai susiję su intelektu ir šeimos socialine padėtimi. parodo. Vieno iš jų imtis . todėl galima tyrinėti veiksnius.0 (abiejų kintamųjų reikšmės didėja ir mažėja kartu).5 PAVEIKSLAS Koreliacija ir priežastingumas Dviejų kintamųjų koreliaciją gali paaiškinti bet kuri iš trijų kombinacijų. Tai labai svarbu. kad ji būdinga realioms situacijoms. kaip parodė beveik 6000 vokiečių septintokų tyrimas (Trautwein ir kiti. todėl verta pakartoti dvidešimt šeštąjį kartą.jų nevienareikšmiškumas. Koreliacijos tyrimų stiprioji pusė yra ta. 1981). žinodami vieną.1 skyrius. ar po saviver- . o kito . Tapačių dvynių intelektas koreliuoja teigiamai (daugiau kaip +0. Y GALIMI AIŠKINIMAI X seksis. Norvegijos mokslininkai. 1977. Kad tokia galimybės egzistuoja. teigia.6). ištyrę 635 moksleivius.8). Koreliacija nurodo ryšį tarp dviejų kintamųjų ir išreiškia jį koeficientu. Arba vienas gali būti kito priežastimi. patirkite nesėkmę. Laiko intervalų koreliacija atskleidžia įvykių seką (pavyzdžiui. arba abu yra veikiami „trečio kintamojo". Didžiausias tokių tyrimų trūkumas . minima dviejuose tyrimuose.0 (vieno kintamojo reikšmė mažėja proporcingai kito kintamojo didėjimui) iki +1. jei 25 kartus pakartojus žmonėms tai nepadarė įspūdžio: jei du kintamieji kinta kartu (koreliuoja). lytis. Maruyama ir kiti.

ar pašalinus rūkymo poveikį išliks ryšys tarp socialinės padėties ir ilgaamžiškumo. jei jūsų draugas jus apkabintų ir švelniai elgtųsi?" Iš daugiau nei 100 000 moterų 72 procentai atsakė „taip". suprastume. kodėl nuo 1950 metų Gallupo instituto atliekamų priešrinkiminių apklausų rezultatai vidutiniškai dviem ar mažiau procentų nesutampa su rinkimų rezultatais. kai kiekvienas tiriamos populiacijos atstovas turi vienodas galimybes būti įtrauktas į tyrimą. pavyzdžiui. Apklausas atliekantys mokslininkai formuoja reprezentatyvias grupes. 45) tikino. taip pat gali turėti įtakos vargingai gyvenančiųjų mirtingumui. Kaip mes apskaičiuojame tokius kintamuosius. ar meilės jausmai moterims yra svarbesni nei seksas. kaip socialinė padėtis ir sveikata? Vienas būdas yra apklausti reprezentatyvų žmonių skaičių. nesvarbu. į kurią patekti vienodas galimybes turi kiekvienas tiriamos populiacijos atstovas. Šitaip. kad beveik 70 milijonų žmonių. 1984 metais vieno laikraščio apžvalgininkė Anna Landers priėmė vienos laiško autorės pasiūlymą apklausti skaitytojas. jog „imtis galbūt ir neatspindi visų Amerikos moterų.kito. Tačiau apklausa pateikė nuoširdų ir vertingą tam tikro visuomenės sluoksnio požiūrį. kad kai kurie kiti veiksniai. Atsakydama kritikams Landers (1985. p. Kaip keli kraujo lašai byloja apie visą kūną. išnyko koreliacija tarp mokymosi rezultatų ir savivertės. padidėjęs stresas ir sumažėjęs kontrolės pojūtis. Stebina tai. Todėl buvo spėjama. pavyzdžiui. Apklausos atsitiktinė imtis (random sample) Apklausos procedūra. taip atsitiktinė imtis atspindi visą populiaciją. Skaitytojos klausimas buvo toks: „Ar būtumėte patenkinta ir pamirštumėte seksą. Mokslininkai taip pat taiko statistinius metodus. atstovaujančių visoms gyvenimo sritims. ar 70 milijonų skaitytojų atspindi visą populiaciją? Ar viena iš 700 apklausoje dalyvavusių skaitytojų išreiškia likusių 699 nuomones? . grupė škotų mokslininkų domėjosi. Atsižvelgdami į tai. Nereprezentatyvios imtys. mitybą.tokią. ar 100 milijonų pupelių. Imties dydis apklausoje nėra viskas. skaito mano skiltį". o baltąsias . . Atsitiktinai paimkite 1200 pupelių ir galite būti tikri 95 proc. Taip yra todėl. nes dabar aukštesnę padėtį užimantys žmonės rūko mažiau. Taip ir atsitiko. kai buvo atmesti intelekto ir šeimos socialinės padėties veiksniai. mes 95 procentų tikslumu (su trijų ir mažiau procentų paklaida) galime apibūdinti visą populiaciją. sudarydami atsitiktinę imtį . tiek visoje šalyje. ar ąsotyje yra 10 000.42 ĮŽANGA tės pokyčių). Jei raudonąsias pupeles laikytume vieno kandidato į prezidentus rėmėjais. kad skirtumas tarp abiejų rūšių svyruos nuo 47 iki 53 procentų. kad apklausę atsitiktinai parinktų 1200 žmonių tiek miestuose. Bet kyla klausimas. leidžiančius atmesti „trikdančius" kintamuosius. Apklausa susidomėjo visas pasaulis. pavyzdžiui. kuriame yra 50 procentų baltųjų ir 50 procentų raudonųjų pupelių.. Prisiminkime ir anksčiau minėtą trečiąjį kintamąjį. Įsivaizduokite didžiulį ąsotį.svarbu ir kaip tiksliai ji atspindi tiriamą populiaciją.

į užduodamų klausimų tvarką. o 75 procentai . 1994). 1985). kad tik 23 procentai amerikiečių mano. Vienos apklausos metu buvo nustatyta. Atsakymų variantai. kad 55 procentai amerikiečių palaiko Konstitucijos pataisą. privalome atsižvelgti ir į kitus paklaidos šaltinius. 1980). Jei imtis reprezentatyvi. procentų turėtų sudaryti atominėse elektrinėse gaminama elektros energija. nei automobilio (Cleghorn. jog jų vyriausybė per daug išleidžia remdama varginguosius. jų manymu. Buvo atsakyta. Tačiau 1940 metais 54 procentai amerikiečių pasisakė už tai. kurie neįstengė turėti nei telefono. Klausimo formulavimas taip pat gali turėti įtakos atsakymams. Rooseveltą bus triuškinama. kiek. Atlikus nacionalinę apklausą 2003 metų pabaigoje paaiškėjo. 2) šiluminėse elektrinėse ir 3) kitais būdais. kurių pavardes surado telefonų knygose ir automobilių registracijos įrašuose. jų manymu. 1988.labai delikatus dalykas. kad Landonas nugalėjo tik dviejose valstijose. . nors tuo pat metu atliktos kitos apklausos duomenimis tik 40 procentų palaikė pataisą. Kai po kelių dienų buvo suskaičiuoti tikrieji rinkimų rezultatai. vidutiniškai buvo nurodyta 41 proc. šitaip praleidęs tuos. kad atominėse elektrinėse reikėtų gaminti 21 procentą visos elektros energijos. Tačiau 53 procentai galvojo. kad Alfo Landono persvara prieš Frankliną D. Kai Joopas van der Plightas su savo bendradarbiais (1987) klausė Anglijos rinkėjų. Klausimo formulavimas. pavyzdžiui. kad Jungtinės Valstijos „uždraustų" pasisakymus prieš demokratiją. „leidžiančią tik vyro ir moters santuoką". „Ką nors drausti" reiškia „neleisti". Kitiems dalyviams klausimas buvo suformuluotas kitaip: kiek procentų elektros energijos. kai savaitraštis Literary Digest 10-čiai milijonų amerikiečių išsiuntinėjo atvirlaiškius su klausimu apie prezidento rinkimus. kad vyriausybė per daug išleidžia socialinei rūpybai {Time. Partnerystė atrodo nuosaikesnė alternatyva (Moore. Iš daugiau kaip 2 milijonų grąžintų atvirlaiškių atrodė. Amerikiečių pritarimas gėjų ir lesbiečių partnerystei padidėja. 1996). Net subtilūs intonaciniai klausimo niuansai gali veikti labai stipriai (Krosnick ir Schuman.kad Jungtinėse Valstijose tokios kalbos „nebūtų leidžiamos". 2004). 2004). jei iš pradžių pasiteiraujama jų nuomonės apie gėjų santuokas. klausimo pateikimas ir jo formulavimas gali turėti įtakos atsakymui. Klausimų pateikimas . Klausinių tvarka. kokį didžiulį poveikį turi atsakymų variantai. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 43 Reprezentatyvumo svarba buvo efektingai pademonstruota 1936 metais.1 skyrius. Panašiai kitos apklausos metu dauguma pasisakė už pagalbos užsienio šalims mažinimą ir už didesnes dotacijas badą patinantiems kraštams (Simon. Schuman ir Kalton. turėtų būti pagaminta 1) atominėse. Panagrinėkime. paaiškėjo. Žurnalas išsiuntinėjo atvirlaiškius su klausimu tik tiems žmonėms. draudžiančią tuoktis gėjams (Moore. Net jei žmonės dėl kurio nors dalyko turi tvirtą nuomonę.

bet ir kaip sakai". 1992). kuriuo manipuliuoja tyrėjas. Kartą jaunas vienuolis. taip ir eksperimentas padeda socialiniam psichologui atskleisti socialinio mąstymo. vadinamus nepriklausomais kintamaisiais. demonstruojant visuomenės pritarimą savo pažiūroms. kad sukurtų svarbių mūsų kasdienio gyvenimo socialinių situacijų imitacijas.atsakė išmintingasis sapnų aiškintojas. . Kaip aerodinaminis tunelis padeda aeronautikos inžinieriui atrasti aerodinamikos principus. kad matysite. jautienoje yra „30 procentų riebalų". Eksperimentiniai tyrimai: priežasties ir pasekmės paieška Tai. siūlomi atsakymų variantai sudaro sąlygas nesąžiningiems politikams manipuliuoti apklausomis. kad neteko visų savo dantų. kuris susapnavo. reklamos agentai bei gydytojai taip pat gali paveikti mūsų sprendimus. kurią gali kontroliuoti. Šios imitacijos kažkiek primena aerodinaminius tunelius.Tačiau atminkite vieną dalyką: svarbu ne tik tai. Todėl nenuostabu. Buvo sukviesti žiniuoniai išaiškinti šį sapną. patarė draugas: paklausk. tik 4 iš 10 studentų teigia. Įpykęs sultonas įsakė nubausti blogąjį pranašą penkiasdešimčia rykščių kirčių. jei tik įmanoma ir etiška. skirtingomis formuluotėmis apribodami pasirinkimo galimybes. . Tada galima manipuliuoti vėjo sąlygomis ir tiksliai stebėti jų poveikį konkrečiai sparno struktūrai. Vienu metu keisdamas vieną ar du veiksnius. kad. pavyzdžiui. ar gali rūkydamas melstis (Crossen. Pakeliui į iždą apstulbęs iždininkas tarė jam: „Jūsų sapno aiškinimas nė kiek nesiskiria nuo pirmojo".44 ĮŽANGA formuluotė (framing) Klausimo ar problemos pateikimo būdas. Pirmasis pasakė: „Deja! Prarasti dantys reiškia. Devyni iš dešimties koledžo studentų mano. socialinės įtakos ir socialinių santykių principus. formulavimas. jei jo „veiksmingumas siekia 95 proc. kad tiriant natūraliai susijusius įvykius beveik neįmanoma atskirti priežastį nuo pasekmės. Ir atmosferinių sąlygų. ką sakai. kuriuo buvo reikalaujama nurodyti. paklausęs. kokią įtaką jie mums daro. Paklausk kitaip. tyrėjas išsiaiškina. Konsultantai. kad „galimybė užsikrėsti siekia 5 proc. Aeronautikos inžinieriai nepradeda darbo nuo skraidymo aparatų parametrų stebėjimų įvairiausiomis natūraliomis sąlygomis. kaip mirs jūsų giminaičiai". „Taip. ir skraidymo aparatų įvairovė pernelyg sudėtinga. kad 1994 metais mėsos perdirbėjai lobistai pasipriešino naujam JAV įstatymui dėl maisto prekių etikečių. kasdienius procesus imituoti laboratorijose. formuluotė gali labai paveikti žmonių sprendimus ir nuomones. o ne „70 procentų liesos mėsos ir 30 procentų riebalų". ar melsdamasis gali rūkyti.". socialiniai psichologai eksperimentuoja. Antrasis žiniuonis paaiškino. Tačiau išgirdę. Kaip ir aeronautikos inžinieriai.". Kontrolė: manipuliavimas kintamaisiais nepriklausomas kintamasis (independent variable) Eksperimentinis veiksnys. kad prezervatyvas veiksmingai apsaugo nuo AIDS. sulaukė griežto draudimo. daugelį socialinių psichologų skatina. 1993). Klausimų pateikimo tvarka. kad prezervatyvas apsaugo veiksmingai (Linville ir kiti. kad sultono laukia puikus likimas: „Jūs gyvensite ilgiau už visus savo giminaičius!" Patenkintas sultonas įsakė iždininkui atnešti gerajam žiniuoniui penkiasdešimt aukso monetų. Vietoje to inžinieriai imituoja tikrovę. Yra toks pasakojimas apie sultoną.

Pirmiausia vaikinų buvo paprašyta papasakoti. Čia pasireiškė išankstinis nusistatymas ir diskriminavimas. (Ar galite nurodyti kokias nors kitas priežastis?) Į šį tyrimą įsijungė socialiniai psichologai Markas Snyderis ir Julie Haugen (1994. 76-ių Minesotos universiteto studentų (vaikinų) jie paprašė telefonu susipažinti su 76 studentėmis. kad jau atpažįstate. Vyrauja nuomonė. Tačiau negalime būti tuo tikri. apie kuriuos bus rašoma tolesniuose skyriuose. kurie žiūri daug smurtinių televizijos laidų. kad kažkokios vaikinų balso intonacijos ir pokalbio turinys skatino tariamai nutukusias pokalbių partneres elgtis taip. ką bendra turi televizijos laidų žiūrėjimas ir vaikų elgesys. Todėl peršasi išvada. Kai po septynerių metų tyrimą pakartojo.5 paveikslas mums primena. simbolizuojančius mokslinius išankstinio nusistatymo bei agresijos tyrimus. buvo nepriklausomas kintamasis. kuriame dalyvavo 370 apkūnių moterų nuo 16 iki 24 metų amžiaus. kad nutukėliai yra lėti. Akivaizdu. Pasitelkdami antrąjį pavyzdį. 1989). analizuojant pokalbius su merginomis. atsižvelgus į skirtumus pagal gebėjimų testo duomenis.normalaus svorio merginos. Vėliau. Prisiminę pamotės elgesio poveikį. kad jei buvo manoma jas esant apkūnias. Išankstinio nusistatymo prieš nutukusius žmones koreliaciniai ir eksperimentiniai tyrimai. kuriuose plačiau aptariami tyrimų pavyzdžiai. Kai kurios iš jų nagrinėjamos skyreliuose „Ką slepia moksliniai tyrimai". būna agresyvesni už žiūrinčius mažiau tokių laidų. gali pasirodyti. kad diskriminavimą būtų galima paaiškinti tuo. Atsižvelgus į kitus veiksnius ir padarius atitinkamas korekcijas. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 45 Iš viso trys ketvirtadaliai socialinės psichologijos mokslinių tyrimų pagrįsti eksperimentais (Higbee ir kiti. kaip eksperimentai paaiškina priežastingumą. rasę ir tėvų pajamas. kad pasitvirtintų teiginys. Netgi pakoregavus rezultatus. ką mato ekrane. 1. Kad suvoktume. Pirmasis eksperimentas susijęs su išankstiniu nusistatymu prieš nutukusius žmones. Tai. Vaikai. du trečdaliai moterų. Per televiziją rodomo smurto koreliaciniai ir eksperimentiniai tyrimai. Pastaba: nutukimas koreliavo su šeimynine padėtimi ir pajamomis.1 skyrius. jos pačios kalbėjo ne taip šiltai ir nuotaikingai. kas yra laboratorinis eksperimentas. Stevenas Gortmakeris su kolegomis (1993) atliko tyrimą. Pusei jų buvo parodytos apkūnios (ne tikrosios pokalbio partnerės). tingūs ir nevalyvi (Ryckman ir kiti. 1982). šį reiškinį galėtume pavadinti „Pelenės efektu". Ar šitokios nuostatos gimdo diskriminavimą? Norėdamas tai išsiaiškinti. kokį įspūdį paliko tos merginos. Tikiuosi. kokios moters normalaus svorio ar apkūnios . panagrinėkime du eksperimentus. jog yra dar dvi kitos priežasties-pasekmės inter- Kituose skyriuose rasite daug tyrimais paremtų įžvalgų. Kiekvienas iš šių eksperimentų gali padėti paaiškinti koreliacinius ryšius tarp priežasties ir pasekmės.nuotrauka jiems parodyta. jog tokios moterys nėra geidžiamos. jog nutukimas susijęs su žemesne socialine padėtimi. jog čia yra koreliacinis ryšys. paaiškėjo. o kas trečias tyrimas buvo atliekamas mokslinėse laboratorijose (Adair ir kiti. Kiekvienam vaikinui buvo parodyta tariamos pokalbio partnerės nuotrauka. šių nutukusių moterų metinės pajamos buvo 7000 dolerių mažesnės už vidurkį. tarp jų mažiau buvo ištekėjusių bei gaunančių dideles algas. 1985). vis dar tebebuvo nutukusios. . palyginti su kontroline maždaug 5000 normalaus svorio moterų grupe. kad vaikai mokosi iš to. kitai daliai . panagrinėkime. 1995).

ką tik aptarėme. Tokie eksperimentai rodo. Atliekantis apklausą tyrėjas gali išmatuoti bei statistiškai įvertinti galimus aktualius veiksnius ir patikrinti.ir smurtinio . Mes manipuliuojame vienu arba dviem nepriklausomais kintamaisiais. Kiekvienas socialinis psichologinis eksperimentas turi dvi pagrindines sudedamąsias dalis. taikant išvadas visai populiacijai. Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas vienu kirčiu panaikina visus šiuos pašalinius veiksnius. Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas: didysis korektorius Prisiminkite. Vieną iš jų . mes galime keisti vieną veiksnį. kad eksperimento logika yra paprasta: sukurdami ir kontroliuodami miniatiūrinę realybę. kuris šitaip vadinamas dėl to. Tačiau neįmanoma kontroliuoti visų veiksnių. Atsitiktinė atranka leidžia apibendrinti. vienoda tikimybė. intelektas. Iki šiol matėme. O dabar labiau pasigilinkime. į kuriuos tyrėjas neatsižvelgė. darėme prielaidą. kurio nerodė kitiems. Kadangi atsitiktinai paskirstant tiriamuosius sukuriamos ekvivalentiškos grupės.kontrolę .arba jie skiriasi dar daugybe kitų požymių.šeimyninė padėtis. Kai tiriamieji paskirstomi atsitiktinai. (Kokios jos?) Todėl socialiniai psichologai perkėlė televizijos žiūrėjimą į laboratoriją. Jį mačiusieji per dvi minutes atliko septynis kartus daugiau agresyvių veiksmų nei nemačiusieji. 1. kur galėjo kontroliuoti vaikams rodomo smurto kiekį. visa kita stengdamiesi išlaikyti be pakitimų. kaip jie pavieniui arba kartu veikia žmones. kaip nenoriai. (Atkreipkite dėmesį į skirtumą tarp atsitiktinio tiriamųjų paskirstymo eksperimentuose ir atsitiktinės atrankos apklausose. kad gali priklausyti nuo manipuliacijų nepriklausomu kintamuoju. neteigiančios. po to kitą ir nustatyti. Demostruodami vaikams smurtines ar nesmurtines laidas. Pavyzdžiui. ar jų nežiūrėjo (žr.1 lentelėje pateikta daugiau pavyzdžių). dešimtajame dešimtmetyje populiariausio .6 paveikslą). atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas (random assignment) Toks dalyvių paskirstymas eksperimente. kad kiekvienas žmogus turėtų vienodą tikimybę atsidurti tam tikrose sąlygose. kad televizija gali būti viena iš agresyvaus vaikų elgesio priežasčių. intelektas .ar jų nariai žiūrėjo smurto vaizdus. kiekvienas žmogus turi vienodą galimybę žiūrėti smurtines laidas arba jų nežiūrėti. bet koks agresyvumo skirtumas tarp šių dviejų grupių narių privalo būti kažkaip susijęs su vieninteliu šių grupių skirtumu . jog televizija yra vaikų agresyvumo priežastis. kultūra.televizijos serialo „Galingieji reindžeriai" (Power Rangers) epizodą.46 ĮŽANGA priklausomas kintamasis (dependent variable) Matuojamas kintamasis. pradinis agresyvumas . kad nutukimas lėmė žemesnę socialinę padėtį (dėl diskriminavimo) arba kad smurto stebėjimas yra agresyvumo priežastis (1. išsilavinimas. žiūrinčius smurtines laidas ir nežiūrinčius. kaip vykdomas eksperimentas. pretacijos. Stebėti agresyvūs veiksmai vadinami priklausomu kintamuoju. Chrisas Boyatzisas ir jo kolegos (1995) vieniems pradinės mokyklos moksleiviams parodė XX a. mokslininkai gali stebėti. Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas leidžia daryti išvadą apie priežastį ir pasekmę. ar sąsajos išliks. Antroji sudedamoji dalis yra atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas. kad abiejose grupėse bus aukšto intelekto žmonių. galinčių išskirti nutukusius ir nenutukusius žmones.) . kaip matomo smurto kiekis koreliuoja su elgsena. Tad visi įmanomi abiejų grupių dalyvių požymiai . Galbūt skiriasi žiūrinčiųjų smurtines laidas išsilavinimas.vidutiniškai turėtų būti maždaug tokie patys. remdamiesi koreliaciniu ryšiu.

Eksperimentuose neprivalo būti to. Daugeliui mokslininkų ši realizmo rūšis yra kasdienis realizmas (mundane realism) Eksperimento paviršinis panašumas į kasdienes situacijas. kad atliekant kai kuriuos eksperimentus būtina laikytis etikos. kai žmonės atsitiktinai paskiriami arba į eksperimentinę. Socialiniai psichologai neturėtų tai pačiai vaikų grupei ilgai rodyti brutalaus smurto.6 PAVEIKSLAS KAS MATUOJAMA Agresyvumas Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas Eksperimentai. Tai suteikia tyrėjui pasitikėjimo. socialiniai psichologai dažnai rizikuoja šią ribą peržengti. kas vyksta laboratorijoje (pavyzdžiui. Koreliacinių ir eksperimentinių tyrimų požymiai Ar galima dalyvius paskirstyti atsitiktinai? Ar anksti subręstantys vaikai labiau pasitiki savimi? Kada studentai išmoksta daugiau: naudodamiesi internetu ar mokydamiesi auditorijoje Ar pagal mokyklos pažymius galima prognozuoti profesinę sėkmę? Ar žaidžiant smurtinius žaidimus padidėja agresyvumas? Ar žiūrėti komediją vieniems linksmiau nei žiūrėti kartu su kitais? Ar didesnes pajamas gaunančių žmonių savivertė yra stipresnė? Ne -> koreliacinis Taip -> eksperimentinis Užsirašyti į kursą per intemetą ar auditorijoje Išmokimas Nepriklausomas kintamasis Priklausomas kintamasis Ne -> koreliacinis Taip -> eksperimentinis (Jūs atsakykite) (Jūs atsakykite) Žaisti smurtinius ar nesmurtinius žaidimus Agresyvumas Eksperimento etika Mūsų pavyzdys apie TV laidų poveikį parodo. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 47 1. 1. Tačiau kartais mokslininkai atsiduria prie ribos. Marilynn Brevver ir Merrillas Carlsmithas (1985) vadina kasdieniu realizmu. ką Eiliotas Aronsonas. netgi malonus patyrimas.1 skyrius. arba į kontrolinę (kurioje neeksperimentuojama) grupę. elektros šoko panaudojimas tiriant agresyvumą). kuriam dalyviai sąmoningai pritaria. kad bet kuriuos vėlesnius skirtumus kažkaip sukėlė eksperimentinis poveikis.1 LENTELĖ. kai skirtumas tarp nežalingo ir rizikingo yra neaiškus. Tai. Kurdami intensyvaus mąstymo bei emocijų reikalaujančius eksperimentus. Kartais eksperimentas būna nežalingas. Nes Agresyvumas . Reikėtų tik trumpam pakeisti socialinę patirtį ir užfiksuoti pokyčius. neprivalo turėti atitikmens kasdienybėje.

kai religija buvo valstybės persekiojama. gali būti realistinis agresyvumo matas. 1998). Tad siekiant tiesos efekto maždaug trečdalyje socialinių psichologinių tyrimų (nors šis skaičius mažėja) naudota apgaulė (Korn ir Nieks. prievarta pasirinkti. 1993. Tyrėjams dažnai tenka savotiškai balansuoti. Ir vis dėlto: ar gautos žinios pateisina žmonių apgaudinėjimą bei sukeltą graužatį? Universitetų etikos komitetai dabar peržiūri socialinius psichologinius tyrimus. ar dalyvauti eksperimente. jei ji būtina ir pateisinama reikšmingu tikslu. o ne dėl to. pateikiant jiems įtikinamą legendą. Apgaulę naudoti tik tada. reikalaujantis pasakyti tyrimo dalyviams tiek.kad buvo tikintys pokomunistiniais 1997 metais (Nielsen. kad būtų sukurti „aspektai. Tokie eksperimentai kelia seną kaip pasaulis klausimą. ar sukelti kam nors intensyvų. kad jie galėtų spręsti. eksperimentuotojas nenori. kurio tikslas . kai dalyviai neteisingai informuojami apie tyrimo metodus ir tikslus arba yra apgaudinėjami. Sakyti tiesą. kad kažkam sukeliate skausmą arba jausdami stiprų socialinį spaudimą. palyginti su daugeliu realiame gyvenime patiriamų klaidinimų ar netgi su televizijos laidų „slapta kamera" arba „realybės šou" pokštais. kad eksperimento dalyviai tai žinotų (išnyktų eksperimento realizmas). reikiamos savybės (demand characteristics) Ženklai. ar švelnų elektros šoką. bet 70 procentų respondentų . kad žmonės sąmoningai apsimetinėtų arba nuobodžiautų. kad eksperimento dalyviai. 1988). jie nori išprovokuoti realius psichologinius procesus. ar pakeisite savo nuomonę arba elgseną. kasdieniška ir nesvarbi. Socialinių psichologų apgaulės.. Vitelli. 1990 m. Pageidaujamus atsakymus gali išprovokuoti ir tyrėjo žodžiai. nedarytų vien tik to. signalizuojantys eksperimento dalyviui. Tačiau eksperimentuotojas turėtų remtis eksperimento realizmu. teigia ukrainietis profesorius Anatoly Koladny. ar tikslas pateisina priemones. . skatinančiu eksperimento dalyvius įsitraukti į veiksmą.pamatyti. informuotas sutikimas (informed consent) Etinis principas. tik 15 procentų Ukrainos respondentų pareiškė buvę tikintys. kad atlikus apklausą apie religingumą. kokio elgesio iš jo tikimasi. Kanados psichologų asociacijos (2000) ir Britų psichologų asociacijos (2000) sukurti etikos principai verčia tyrėjus: • • Pakankamai informuoti potencialius dalyvius apie eksperimentą. kurie tarsi „reikalauja" tam tikro elgesio . galite pajusti diskomfortą. kad jų metu su žmonėmis būtų elgiamasi humaniškai. tačiau tuo pat metu etiškus eksperimentus. kartais tenka apgauti žmones. Eksperimentuotojai nenori. skatinantys tiriamųjų norą dalyvauti". Amerikos psichologų asociacijos (2002). ko iš jų tikimasi. kad gautų informuotą sutikimą. Pavyzdžiui. Eksperimentuotojai taip pat stengiasi neatskleisti savo prognozių. Todėl nenuostabu. siekdami užtikrinti. Jei gretimame kambaryje esančiam žmogui iš tiesų nėra sukeliamas elektros šokas. paprastai būna trumpalaikės ir švelnios.48 ĮŽANGA eksperimento realizmas {experimental realism) Dalyvių [sitraukimas į eksperimentą.ženklus. kad sukurtų patraukiančius. Kad pavyktų sukurti eksperimento realizmą. uoliai stengdamiesi būti „gerais subjektais".eksperimentuotojai paprastai standartizuoja savo nurodymus arba pateikia juos kompiuteriu. arba iš užsispyrimo nesielgtų priešingai. Norint iki minimumo sumažinti šias reikiamas savybes . apgaulė (deception) Tyrimo situacija. Praktiškai jis imituoja realų agresyvumą. Žinodami. ir subtilūs balso niuansai.

ką jie suprato. Nors laboratorijoje atsiskleidžia svarbiausia žmogaus gyvenimo dinamika.tinka ir daugelio kitų sričių. . ji vis dėlto yra supaprastinta. kurie padeda mums giliau suvokti savo potyrius. ĮVADAS Į S O C I A L I N Ę P S I C H O L O G I J Ą 49 • Nekenkti žmonėms ir nesukelti jiems diskomforto. jei ji buvo. tarp jų pagalbos. 1998.tvirtina Craigas Andersonas ir jo kolegos (1999).jei grįžtamasis ryšys verstų dalyvius krimstis. Iš tiesų. ką stebime kasdien. • Ataskaita dalyviams. tarkime. išsamiai viską paaiškinti. išeidami iš laboratorijos. kai taikytina šios taisyklės išimtis. kaip vėliau pamatysite. supratus. tik nedaugelis dalyvių būna nepatenkinti dėl patirtos apgaulės (Epley ir Huff. jei dalyviai pasijustų atlyginti. Kai elgiamasi pagarbiai. . Tačiau apibendrindami laboratorinių tyrimų duomenis ir taikydami juos realiame gyvenime privalome būti atsargūs. kažką nauja sužinoję apie psichologinių tyrimų pobūdį. egzaminuodami ir grąžindami ištaisytus darbus. televizijos ir smurto tyrimai. Su gautais rezultatais buvo supažindinti atsakingi televizijos programų ir valstybinės politikos formuotojai. • Konfidencialiai elgtis su informacija apie eksperimento dalyvius. „Laboratorinė psichologija apskritai yra pateikusi psichologines tiesas. Kasdienės patirties padiktuotos nuojautos dažnai paskatina atlikti laboratorinius tyrimus. 1998). Eksperimentuotojas turėtų pasakyti pakankamai ir būti dėmesingas. socialinė psichologija kasdienę patirtį supina su laboratorine analize. Tai. vadovavimo stiliaus. pasibaigus eksperimentui. dau- . O dar geriau. jaustųsi bent jau ne blogiau nei prieš ateidami į ją. kad jie buvo kvaili arba žiaurūs. kontroliuojama realybė.1 s k y r i u s . ir laboratorijoje gautos išvados . tuo tarpu realiame gyvenime šitaip niekada nebūna. paskatino eksperimentinius tyrimus. Laboratorinis eksperimentas mums pasako. ataskaita (debriefing) Tyrimo paaiškinimas jo dalyviams. ir klausiama dalyvių. Vienintelis atvejis. jei visi kiti aspektai nekinta. jei ji buvo. Eksperimentą baigus. Šioje knygoje mes darysime tą patį daugiausia naudosimės laboratorinių tyrimų išvadomis ir kasdienio gyvenimo pavyzdžiais. kad žmonės. depresijos ir saviveiksmingumo. sako socialinės psichologijos gynėjai. taip pat ir apgaulę. kaip jaučiasi.juose apibendrintos ir natūroje. Socialinė psichologija demonstruoja normalią laboratorinių tyrimų ir kasdienio gyvenimo sąveiką. Kimmel. tyrimams. nei eksperimentus atliekantys mokslininkai. Laboratorinių tyrimų apibendrinimas ir pritaikymas gyvenime Kaip rodo vaikų. Televizijos poveikio duomenys . kur kas didesnį nerimą bei įtampą kelia profesoriai. Be to. kokio efekto galime tikėtis iš kintamojo X. o ne banalybes". Laboratorijoje atrandami efektai yra tarsi veidrodinis realybės atspindys. Šią sąveiką atskleidė televizijos žiūrėjimo eksperimentas su vaikais. Paprastai pasakoma apie apgaulę.

išsilavinimo ir kultūrų žmonėmis . taip bus ir kitose grupėse. Etninės grupės skiriasi pagal pažangumą ir nusikalstamumą. žmonių mąstymo bei kitų savybių (pavyzdžiui. APIBENDRINIMAS Tyrimo metodai: kaip tiria socialinė psichologija • Remiantis spėjimais bei išvadomis. kurie kartais atliekami taikant sistemingas apklausas. . Gera teorija išgrynina faktus.7 paveikslą). tačiau retai kada aišku. • Kartais eksperimentuodami socialiniai psichologai surežisuoja situacijas. Tada bet kokį eksperimento metu atsiradusį skirtumą tarp šių dviejų grupių galime priskirti nepriklausomam kintamajam (žr. Įvairių kultūrų žmonės gali būti skirtingos nuomonės. nuostatų) turinys ir jų mąstymo bei veiksmų procesas (pavyzdžiui. Pirmoji patiria eksperimentinį poveikį. Sukurdami miniatiūrinę kontroliuojamą realybę. tačiau ją veikia tos pačios socialinės aplinkybės. nuostatų poveikis elgesiui ir atvirkščiai) yra skirtingi. • Didžioji dalis socialinių psichologinių tyrimų yra arba koreliaciniai. arba eksperimentiniai. vargu ar studentai yra atsitiktinė imtis visos žmonijos požiūriu. atlieka eksperimentus. Nors dėl to galbūt lengviau tapatintis su jais. kad du dalykai susiję tarpusavyje. tačiau ją susikuria panašiais būdais. Kaip šeimos struktūra. gauti informuotą tiriamųjų sutikimą jiems nepakenkti. Naudinga žinoti. 1. Tą darydami jie privalo vadovautis profesine etika. Tačiau abiejose kultūrose vienišumo dėmenys yra beveik tie patys: drovumas.ne. • Tirdami priežastį ir pasekmę. kuris jų yra kito priežastis. tarp išsilavinimo ir pajamų dydžio. veikia elgseną. Šiais teiginiais galime vadovautis. kiek leidžia galimybės. kai reikia patvirtinti ar modifikuoti teoriją suformuluoti naują mokslinio tyrimo temą ar pasiūlyti praktinį teorijos taikymo aspektą. Puerto Riko aukštųjų mokyklų studentai jaučiasi vienišesni nei jų kolegos JAV. 1985). Laboratoriniai eksperimentai socialiniams psichologams leidžia patikrinti įvairias idėjas ir vėliau taikyti jas kaip pradinius teiginius bei išvadas. Koreliaciniai tyrimai. kuriamos socialinės psichologijos teorijos. žema savivertė (Jonės ir kiti. socialiniai psichologai. jei ji laikinai buvo naudojama. teigia Davidas Rowe su kolegomis (1994). gyvenimo tikslo neapibrėžtumas.eksperimentinė ir kontrolinė. o eksperimentą baigus atskleisti apgaulę.į šį klausimą neatsakyta. Suformuojamos dvi atsitiktinai atrinktų asmenų grupės . Kad ir kaip būtų. kurios išprovokuoja dalyvių emocijas. Ar gautume panašius rezultatus eksperimentuodami su skirtingo amžiaus. pavyzdžiui. bendraamžių įtaka ir tėvų išsilavinimas leidžia prognozuoti pažangumą ar nusikalstamumą vienos etninės grupės mastu. antroji . • Mūsų elgsena gali skirtis. pavyzdžiui. pavieniui ar kartu. Panagrinėkime štai tokius pavyzdžius: • Remiantis apklausomis. atskleidžia ryšį tarp kintamųjų. eksperimentuotojai gali keisti situacijas ir išsiaiškinti. tačiau šie skirtumai tėra „paviršiniai". Kultūrinius skirtumus labiau išreiškia turinys nei procesas. paversdama juos trumpu pagrįstų pagrindinių teiginių sąrašu. kaip jos.gelyje eksperimentų dalyvauja universitetų studentai.

„Kodėl mes rašome? . Iš tiesų aš rašau. Kviečiu ir jus pamąstyti. 47). kaip mama jį ragino atsisakyti rašymo: „Tapk neurochirurgu. Esu įsitikinęs. p.. Potokas atsakė: „Mama. Rašytojas Chaimas Potokas prisimena. žinodamas. kad šie principai praplės jūsų protą ir praturtins gyvenimą. Šiuo požiūriu mes esame panašūs į kitų sričių dėstytojus bei kitų knygų autorius. kad kritinis mąstymas padės sudrausminti intuiciją. Tada tu daugeliui žmonių išgelbėsi gyvybę ir uždirbsi kur kas daugiau pinigų". Jei perskaičius šią knygą jūsų kritinis mąstymas taps aštresnis ir jūs geriau suprasite.aš kaip autorius būsiu patenkintas. Daugelį mūsų. prasmingiau. Šis „skirtumas" gali būti naujas grožio suvokimas. jog galime kažką pakeisti. tikėdamasis. rašyti skatina ne tik noras „dalinti už dyką" psichologijos žinias. būsite patenkinti kaip skaitytojai.Aš tvirtinu. ir viliuosi. tikiuosi. vertybes bei nuostatas.. kaip reikia gyventi šiandien" (cituojama iš Peterson. padedame jiems. Šioje knygoje su džiaugsmu pateikiu jums efektyvius. kad daugelis skaitytojų šiuo metu bando apibrėžti savo gyvenimo tikslą. aš nenoriu gelbėti žmonių gyvybių. kad juos taip pat su džiaugsmu priimsite.1 skyrius. psichologijos dėstytojų. o kitų neapkenčiame ir jiems kenkiame . .išmintingiau. aiškiai suformuluotus socialinės psichologijos principus. nes esame [įsitikinę]. kodėl mes vienus mylime. o jūs. 1988). kad labiau nei bet koks atlyginimas.7 PAVEIKSLAS Du tyrimo metodai: koreliacinis ir eksperimentinis Privalumai Dažnai atliekamas natūralioje aplinkoje Trūkumai Ne visada aiškus priežastingumas Privalumai Kontroliuojant kintamuosius ir atsitiktinai paskirstant tiriamuosius. kaip ir kodėl vieni kitus veikiame. rašyti mus skatina noras kažką pakeisti.klausia teologas Robertas McAfee Brownas. aš noriu jiems parodyti. tapatumą. kad rašau sutramdęs aistrą. galima tirti priežastis ir pasekmes Trūkumai Dažnai naudojama dirbtinė laboratorijos aplinka % Post scriptum: kodėl aš parašiau šią knygą Kiekvieną skyrių baigiu trumpais asmeniniais apmąstymais apie socialinės psichologijos humaniškumą. Mes rašome. nauja įžvalga apie save. patirtas džiaugsmas ar sprendimas dalyvauti revoliucijoje" (cituojama iš Marty. 1992. Turiu vilties. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 51 1. bet ir padėti žmonėms gyventi geriau . užuojauta sutaurins kritiškumą ir iliuziją pakeis supratimas. jausmingiau. .

Socialinis mąstymas Šios knygos struktūra atitinka socialinės psichologijos apibrėžimą. kaip mes vieni kitus suprantame (dar tai vadinama socialiniu pažinimu). tarp nuostatų ir elgsenos: ar mūsų nuostatos lemia elgseną? Ar elgsena lemia nuostatas? O gal ši sąveika yra abipusė? . Pirmojoje dalyje aptariamos mokslinės studijos apie tai. Ketvirtajame skyriuje nagrinėjami ryšiai tarp mūsų mąstymo ir veiksmų. kaip priartinti jį prie realybės? Antrajame skyriuje kalbama apie savivokos ir socialinės aplinkos sąveiką. kaip jų išvengti bei išmintingiau mąstyti. Taip pat perspėjama apie socialinio mąstymo spąstus ir patariama. kaip moksliniai socialinės psichologijos tyrimai ir teorijos taikomos realiame gyvenime. Kaip socialinė aplinka formuoja mūsų tapatumą? Kaip asmeniniai interesai paveikia mūsų socialinį vertinimą ir motyvuoja socialinę elgseną? Trečiajame skyriuje analizuojami stebinantys. Ketvirtojoje dalyje kalbama apie tai. įtakos jiems (antroji dalis) ir tarpusavio santykių (trečioji dalis) tyrimas. Kiekvienas skyrius pradedamas keliais svarbiausiais klausimais: ar logiškos yra mūsų socialinės nuostatos. kad tai yra mokslinis žmonių nuomonių apie kitus (pirmoji dalis). o kartais gana juokingi mūsų nuomonių apie socialinę aplinką formavimosi būdai. aiškinimai ir įsitikinimai? Ar mūsų įspūdis apie pačius save ir kitus apskritai yra tikslus? Kaip formuojasi mūsų socialinis mąstymas? Ar jis atsparus tendencingumui bei klaidoms.

Sąmoningos valios iliuzija avęs vertinimas Savęs vertinimo motyvacija Tamsioji savęs vertinimo pusė uvokiama savikontrolė Saviveiksmingumas Kontrolės pobūdis Išmoktas bejėgiškumas versus apsisprendimas Šališkas palankumas sau Teigiamų ir neigiamų įvykių aiškinimas Ar mes visi galime būti geresni už vidutiniokus? Atkreipkime dėmesį.išdidumo pavojai. Hazel Markus apie kultūrinę psichologiją Savęs pažinimas Mokslinių tyrimų išvada .š socialiniame pasaulyje ėmesio centras ir iliuzijos Mokslinių tyrimų išvada. Kai jaudinamės dėl to. teigiamo ąstymo galia . Šališkas palankumas sau . kad atrodome susijaudinę avojo Aš samprata: kas aš esu? Mūsų pasaulio centras: kaip mes suvokiame save Socialinio Aš raida „Aš" ir kultūra Ką slepia moksliniai tyrimai.kaip aš myliu save? Leiskite suskaičiuoti būdus Nepagrįstas optimizmas Tariamas vienodumas ir išskirtinumas Kas yra šališkas palankumas sau Mintys apie savęs vertinimą ir šališką palankumą sau risistatymas Tariamas kuklumas Savęs menkinimas Įspūdžio valdymas ost scriptum: dvejopa tiesa .

kas tinka pasakyti apie mūsų keistokus rūbus. būsiu teisus trim atvejais iš keturių. ir mes manome. kurioje buvo kiti studentai. Victoria Medvec ir Kennethas Savitsky (2000) atliko dėmesio centro efekto tyrimą. O iš tiesų esame kur kas labiau „nepermatomi" nei įsivaizduojame. kad esame linkę matyti save scenos centre. permatomumo iliuzija (illusion of transparency) Iliuzija. galioja ir mūsų emocijoms: nerimui. mes dažnai susikuriame permatomumo iliuziją. Jei pablogėjo klausa. apsivilkti marškinėlius su pribloškiančiu atvaizdu. dantų balikliams ir plastinėms operacijoms. kur jais aprūpina nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos. Kodėl tie. klausos aparato nelaiko „akiniais ausims"? Amerikiečiai iš dalies gali pasiteisinti sakydami. kad beveik pusė bendraamžių juos pastebės.„Yra trys ypatingi dalykai: plienas. kad man iš ausies kyšo mažytis daikčiukas? Gal jie taip susidomėję savimi. Šiuos marškinėlius apsivilkę drovūs studentai spėjo. daugelis neprigirdinčių jais nesinaudoja. su šia problema kovojate nešiodami arba akinius. kad kiti pastebės. kad šios problemos jūs neišsprendėte . negražius plaukus.mes esame rūšis. Tačiau ar iš tiesų kam nors rūpi. kiek kitų žmonių dėmesio tenka mums. 1998). pasibjaurėjimui. Kadangi mano paties klausa nusilpusi.nenorime. kad kiti yra itin dėmesingi mūsų išvaizdai bei elgsenai. Tai. kad klausos aparatai yra brangesni. Jei jaučiamės laimingi. Susitelkę į save. mes pervertiname kitų dėmesį mums. kuriems sutrikusi klausa. kad kiti gali lengvai pastebėti mūsų slepiamas emocijas. Asmeninis pavyzdys: jei pablogėjo jūsų rega. Dėmesio centro efektas reiškia." Benjamin Franklin iekvienas esame savo pasaulio centras. klausos aparatus. todėl intuityviai pervertiname. išleidžianti milijardus plaukų dažams. Kasdien mūsų savasis Aš susiduria su iššūkiais. kad manęs net nepastebi? Ar šnekučiuojantis mano pablogėjusi klausa (be klausos aparato) nebūtų labiau pastebima nei klausos aparatas? K Dėmesio centras ir iliuzijos dėmesio centro efektas (spotlight effect) Klaidingas [sitikinimas.nesinaudojate klausos aparatu. Tačiau netgi Didžiojoje Britanijoje ir Australijoje. arba kontaktinius lęšius. . Dėl savo įvaizdžio . dirglumui. visada stebėjausi šiuo prieštaringumu. jog mūsų klausa nėra tobula arba kad mes senstame. O iš tiesų pastebėjo tik 23 procentai studentų. . kad kas nors pagalvotų (o siaube!). išskyrus labai silpnai girdinčius. Thomas Gilovichas. apgavystėms ar žavėjimuisi (Gilovich ir kiti. Aiškiai suvokdami savo emocijas. tą būtinai išduoda mūsų veidas. deimantas ir savęs pažinimas. Jie paprašė Kornelio universiteto studentų prieš įeinant į patalpą.

išorinis patrauklumas apskritai. kalbėdamas apie šį atradimą. žmonės kankinasi dėl savo išvaizdos (net jei rūbai ir menki netobulumai pastebimi mažiau nei manome. jog laboratorijos vadovas MacLeodas daugiau trukdė nei prisidėjo. nešališki įvykių vertintojai. jog yra amerikietė.su dėstytojais. Nuomonė apie save priklauso nuo to. Rūpinimasis savo įvaizdžiu turi didelės įtakos mūsų elgsenai. Tačiau tyrimai rodo. kaip vėliau pamatysime. mano tik ką iš Nepalo sugrįžęs draugas. • Rūpestis dėl savęs motyvuoja mūsų socialinę elgseną. 2001). Kai 1923 metais Frederickas Bantingas ir Johnas MacLeodas gavo Nobelio premiją už insulino atradimą. su kuo mes tuo metu bendraujame. Dėmesio centro efektas ir su juo susijusi permatomumo iliuzija tėra tik du iš daugelio pavyzdžių. Kai netyčia įjungiame bibliotekos apsaugos sistemą ar susivokiame. turi reikšmės). 1981). papasakojo. Mes nesame objektyvūs. rasėmis ar kita lytimi. manome. nepaminėdavo Bantingo (Ross. Kai artimuose . į vakarienę atėjęs be dovanos šeimininkui. Štai daugiau jų: • Socialinė aplinka daro įtaką mūsų savimonei. Norėdami sudaryti teigiamą įspūdį. tarp mūsų ir kitų žmonių vyksta abipusiai mainai. Mūsų veiksmai dažnai būna strateginiai. mes stebime kitų žmonių lūkesčius bei elgseną ir atitinkamai modeliuojame savąją. kad skirtingi santykiai lemia skirtingą saviraišką. kad kiti mūsų nerimo priežasties dažniausiai nepastebi ar greitai pamiršta (Savitsky ir kiti. Susan Andersen ir Serena Chen (2002) atkreipia dėmesį į tai. Mes galime būti vienokie. Kaip matome iš šių pavyzdžių. darbe ar žaisdami patiriame sėkmę. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 55 Mes taip pat pervertiname savo socialinių nesėkmių bei apsirikimų akivaizdumą. baltaodis amerikietis. kitokie . Tą dieną. kad esame vienintelis svečias. kaip vyksta savasties ir mus supančio socialinio pasaulio sąveikos. kad aš esu bukagalvis"). Kaip ir įžvalgūs politikai. Tik nedaugelis išsiskyrusių kaltina save. kai rašiau šiuos žodžius. • Socialiniai santykiai padeda apibrėžti savąjį Aš. po valandos mano draugė juodaodė amerikietė papasakojo. jog esame to verti. • Egoizmas veikia mūsų nuomones. Bantingas pareiškė. pastebime savo skirtumus ir aplinkinių reakcijas į šiuos skirtumus.vedybiniuose . ką mes apie save galvojame ir ką sau jaučiame. priklau- . Nuo to.su draugais ir dar kitokie . Varžydamiesi dėl premijų mokslininkai retai kada per mažai vertina savo indėlį. atsakomybę už jas dažniau primetame savo partneriui. kad gyvendamas kaimelyje jis drovėjosi. MacLeodas.2 s k y r i u s . Kai namuose. jog yra baltasis.ryšiuose kyla problemos. bendraudami su mama. Lygindami save su kitomis kultūromis. kad būdama Afrikoje drovėjosi. galime sutrikti („visi galvoja.

27 iš 40 tyrimo dalyvių (68 proc. bendraudami su jums patinkančiu asmeniu. . kad atrodome susijaudinę Ar kada nors drovėjotės. paprašyti meluoti.83 2. nes jiems nereikėjo kalbėti. gali peraugti į ilgalaikį nerimą. ar labai susijaudinę jie patys atrodė kalbėdami (nuo 0 . Kokie buvo rezultatai? Apie save žmonės manė.) manė. kad visi matys jų nerimą.90 2. Vidutiniai pasisakymo vertinimo balai (kalbėtojų ir stebėtojų akimis) nuo 1 iki 7 atsipalaiduoti ir geriau pasirodyti.. Bet ir vėl kalbėjusieji pervertino savo susijaudinimo matomumą. Jie paprašė eksperimento dalyvių kalbėti prieš pasyvią auditoriją kuri nesijaudino. ir manėte.65).. Po pasisakymo dalyviai vertino savo kalbos kokybę ir susijaudinimo lygį (šį kartą 7 balų skalėje). įsitikinimas. kad jūsų drovumas labai pastebimas? O gal kada drebėjote.juk tai taip akivaizdu. negu vertino jų partneriai (5. kurie kalbėjo kontrolinėmis sąlygomis ar buvo nuraminti. Skirtumas pakankamas. Juos vertino ir stebėjusieji pasisakymą. Kita ..23* 4. kad auditorija nepastebi jūsų susijaudinimo taip labai.50 3. Dar daugiau. kad visi pastebi jų pasibjaurėjimą kurį jie vos gali nuslėpti. Norėdami įsitikinti duomenų patikimumu. ką kiti pagalvos.. (Aš pats mikčiojau ir lankiau kalbos terapijos užsiėmimus.56 I dalis. Savitsky pasiūlydavo temą pavyzdžiui. Pusei jų (nuraminimo sąlygos) dar buvo pasakyta: „Nereikia jaudintis dėl to. prisiminkite šių eksperimentų išvadą: kiti žmonės pastebi mažiau negu jums atrodo. ir kad visi matys. SOCIALINIS MĄSTYMAS mokslinių tyrimų išvada Kai jaudlnamės dėl to. Tai visiškai natūralu. kad atrodė labiau susijaudinę (vidutiniškai 6. kuris sustiprina mikčiojimą. nepradėkite dėl to nerimauti".labai susijaudinęs). ar į nerimą dėl mikčiojimo. 2. kad visi mato jų susijaudinimą bet iš tikrųjų taip nėra. kad supažindintieji su permatomumo iliuzija geriau vertino savo kalbą ir pasirodymą negu tie. stebėtojų vertinimai sutapo su kalbėjusiojo savęs vertinimu. Paprašyti paragauti bjauraus skonio gėrimo mano. Vienas iš jų stovėdavo ant pakylos. Vėliau jie vertindavo. Vienos grupės nariams (kontrolinės sąlygos) nebuvo duota daugiau jokių nurodymų." Jiems buvo paaiškinta.. „Geriausi ir blogiausi dalykai mūsų gyvenime". Tada dalyviai apsikeisdavo vietomis ir kitas asmuo 3 minutes ekspromtu kalbėdavo kita tema.eksperimentinė .1 lentelėje matome. žinokite.62 3. Kalbos kokybė Atsipalaidavimas Stebėtojo vertinimas Kalbos kokybė Santūrumas * Kiekvienas iš šių rezultatų statistiškai smarkiai skiriasi nuo rezultatų kontrolinėmis ir nuraminimo sąlygomis. kad kitiems atrodote susijaudinę. Į laboratoriją jie pasikvietė dar 77 Karnegio universiteto studentus ir po 5 minučių pasirengimo paprašė jų tris minutes kalbėti apie tarprasinius santykius universitete.35 3. ir nerimavote.) Savitsky ir Gilovichas domėjosi.visiškai ramus iki 10 . ir ar kitas asmuo atrodė susijaudinęs. kad tik jūs tai pastebite". Žmonės. Verčiau atsipalaiduokite ir pasistenkite gerai pasirodyti. Jei skaitant pranešimą virpa keliai ir dreba rankos. Norėdami tai sužinoti. Daugelis žmonių..20* 4.1 LENTELĖ. Kalbantieji mano. kad būtų statistiškai reikšmingas (nepanašu. kuri neleidžia užmigti. kad toks skirtumas šioje tiriamųjų imtyje būtų atsiradęs dėl atsitiktinės variacijos). Kalba buvo įrašinėjama į vaizdo juostą. Kitai pusei grupės (žinojimo sąlygos) buvo paaiškinta permatomumo iliuzija: „Tyrimais įrodyta. mano.69 3.grupė buvo padalyta pusiau. kad jų susijaudinimas nepastebimas. kad kiti pastebės jų apgavystę .04 3. Savitsky ir Gilovichas pakartojo savo eksperimentus. kaip jums atrodo.. kad jie atrodė labiau susijaudinę negu partneriai. Turėdami tai galvoje. gal tai padėtų jiems Vertinimo tipas Kalbėtojo savęs Kontrolinės Nuraminimo Žinojimo sąlygos sąlygos sąlygos vertinimas 3. Jei susijaudinsite.25). kuriems reikia perskaityti pranešimą klasėje ar prieš auditoriją teigia nerimaujantys ne tik dėl pranešimo.94 3. ar „permatomumo iliuzija" būdinga nepatyrusiems oratoriams ir ar tai gali sugadinti jų pasirodymus. bet ir dėl to. todėl žinau. kokie jie susijaudinę. o kitas sėdėdavo. Taigi kitą kartą kai jaudinsitės dėl to.50* 4. jie į savo laboratoriją poromis pakvietė 40 Kornelio universiteto studentų. kad visi tai mato? Kennethas Savitsky ir Thomas Gilovichas (2003) iš savo ir kitų mokslininkų tyrimų žinojo. Jei susijaudinsite. kad žmonės pervertina savo vidinių būsenų „akivaizdumą". Visiems šios grupės nariams buvo pasakyta: „Tikriausiai nerimaujate. ir paprašydavo stovinčio dalyvio kalbėti šia tema 3 minutes.. kad visi tai pastebi. kaip seksis kalbėti. atsipalaiduokite ir pasistenkite gerai pasirodyti. Vėliau Savitsky ir Gilovichas svarstė: jei oratoriams būtų pasakyta. kad žmonės jaudinasi. Tai panašu į nemigos baimę. kalbėdami prieš auditoriją.65* 2.

kas jūs esate. 1999 („Savasis Aš socialinėje psichologijoje") APIBENDRINIMAS Dėmesio centras ir iliuzijos • Susirūpinę tuo. Psichologas Jonathanas Haidtas (2006) priduria: „Visur ir visada mistika skatina savojo Aš praradimą. 2005 metais internetinio psichologijos tyrimų archyvo „PsycINFO" knygų bei straipsnių santraukose sąvoka savasis Aš buvo paminėta 13 580 kartų . savasis Aš kartais gali būti kliūtis. kaip juos prisimename ir kaip reaguojame į aplinkinius. valdo reputaciją ir santykius. Baumeister. (Kokius penkis atsakymų variantus galėtumėte pateikti?) Šių atsakymų visuma apibrėžia jūsų savojo Aš sampratą. daugumai žmonių pats įdomiausias asmuo yra jis pats. esame linkę tikėti. Kaip ir ar tiksliai mes save pažįstame? Kas nulemia savojo Aš sampratą? Kadangi esate unikali ir sudėtinga būtybė. Be to. savojo Aš samprata (self-concept) Žmogaus atsakymai į klausimą „Kas aš esu?" Mūsų pasaulio centras: kaip mes suvokiame save Svarbiausia jūsų dalis yra savasis Aš. Savęs supratimas rikiuoja mūsų mintis. nukreipiant jį kita kryptimi. Savojo Aš samprata: kas aš esu? Kad ir ką mes darytume artimiausius aštuoniasdešimt metų šiame pasauliniame erdvėlaivyje. lygina save su kitais. Dėl šių priežasčių nė viena psichologijos tema šiandien nėra labiau tyrinėjama nei savasis Aš. „Niekas taip nedomina žmonių kaip žmonės. . viską perfiltruosime per save. jausmus ir veiksmus. kam priklauso šita ranka. Žinote. Jis padeda prisiminti praeitį. Tolimesniuose skyriuose pamatysime. Be to. kaip pastebėjo Markas Leary (2004). susiliejimą su kažkuo didesniu". kad kiti kreipia į mus daugiau dėmesio negu iš tikrųjų yra (dėmesio centro efektas). kaip mes interpretuojame įvykius. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 57 so. • Taip pat esame linkę tikėti.devynis kartus daugiau nei 1970 metais. ką sumanytume ir sukurtume. o automatiškai. nuraminant savąjį Aš. Savo ruožtu kiti žmonės padeda mums geriau suvokti save. įvertinti dabartį ir prognozuoti ateitį ." Roy F. Tačiau savasis Aš lemia ilgalaikį planavimą. mažinant potraukį materialiems malonumams. siekiant gyvenimo pilnatvės. Toliau šiame skyriuje apžvelgsime savojo Aš sampratą (kaip mes suprantame save) ir savojo Aš išraišką (kokiu būdu savęs supratimas veikia mūsų nuostatas bei veiksmus).2 s k y r i u s . kokį įspūdį darome kitiems. tikslų iškėlimą ir susivaldymą.ir taip prisitaikyti. sakinį „Aš esu " galite užbaigti labai įvairiai. Jis įsivaizduoja alternatyvas. The Selfin Sočiai Psychology. kad mūsų emocijos yra akivaizdesnės negu iš tikrųjų (permatomumo iliuzija). kieno prisiminimus ir patirtį išgyvenate. Religinė meditacija praktikuojama norint atsikratyti nuolatinio egocentrinio susirūpinimo. su kuo susipažintume ir sveikintumės. kiek daug mūsų poelgių (daugiau negu man atrodė) kontroliuojami ne sąmoningai.

jog esame atsakingi net už tuos įvykius. Spręsdami apie kito žmogaus veiklą ar elgesį dažnai spontaniškai lyginame jį su savimi (Dunning ir Hayes. Symons ir Johnson. Suleiskite anestetikų į kairiąją miego arteriją. Norėdami suprasti. iš kur kyla savojo Aš pojūtis. palaiko savojo Aš pojūtį. ir save. esantis tuoj pat už akių . Savojo Aš sampratos elementai. ar konkretus pasakymas. Po dviejų dienų iš pokalbio su kuriuo nors žmogumi mes geriausiai prisimename tai. Jei mūsų paklausia. mes ją greitai apdorojame ir gerai įsimename (Higgins ir Bargh. Jis būna aktyvesnis. kai mąstote apie save (Zimmer. .suvokimas. o jūs tikriausiai sunkiai atpažinsite savo veidą. kuriomis vadovaudamiesi mes tvarkome savo pasaulį. kad kažkas paminėjo mūsų vardą. 1984). S O C I A L I N I S M Ą S T Y M A S Aš schema (self-schema) Nuomonė apie save. Ir jei kalbėdami su kitu žmogumi išgirstame. vėliau šį posakį prisimename geriau nei tuomet. nuorodos į save efektas (self-reference effect) Tendencija veiksmingai apdoroti ir lengvai prisiminti informaciją susijusią su pačiu savimi. Jūs greitai prisimenate su sportu susijusius potyrius ir palankiai sutinkate informaciją. ką jis sakė apie mus (Kahan ir Johnson. kuri tvarko ir nukreipia su mumis susijusios informacijos apdorojimą. atsimename geriausiai. 2005). Aš schemos . kad esame atletiški. neurologai tiria smegenų veiklą. nutukę. Paprastai manome.būti sportininku).atrodo. įsimename bei vertiname ir kitus žmones. Kuiper ir Rogers. Kadangi esame linkę save matyti scenos centre.tai mintinės struktūros. Taigi prisiminimų sankaupa apima mus labiausiai dominantį objektą . yra Aš schemos (Markus ir Wurf. 1987. kuriais vadovaudamiesi apibrėžiate save. sutampančią su jūsų Aš schema (Kihlstrom ir Cantor. pavyzdžiui. dažnai pervertiname kitų žmonių dėmesį mums. šį herojų mes atsimename geriau. Šis reiškinys žinomas kaip nuorodos į save efektas: kai informacija yra aktuali savojo Aš sampratai.mus pačius. nesuprato. 1987). apie ką galvojame susiedami informaciją su savimi. išmintingi ar dar kokie nors . jei klausiama. Nuoroda į save Panagrinėkime. kokią įtaką atminčiai daro mūsų Aš. kad svarbų vaidmenį čia atlieka dešinysis smegenų pusrutulis. Savojo Aš sampratą sudarančios Aš schemos padeda sisteminti ir atkurti įvairius patyrimus. Nuo šių schemų priklauso. 2003). Vienas pacientas. kuriuose atlikome tik nežymų vaidmenį (Fenigstein. kaip suvokiame. mūsų klausos radaras tą pačią akimirką perkelia dėmesį į šį objektą. Nuorodos į save efektas patvirtina pamatinę tiesą: save suvokiame kaip pasaulio centrą. nuo kurios priklauso savivoka. Tai. kad kairioji ranka yra jo ir jis gali ją valdyti (Decety ir Sommerville. ir dešinysis pusrutulis „užmigs". 1979. Kai kurie tyrimai rodo. 1984).daro didelę įtaką mūsų socialinės informacijos apdorojimui. 1992). kuriam buvo sužalotas dešinysis pusrutulis.58 I dalis. tada jūs pastebite kitų žmonių išvaizdą ir jų fizinius gebėjimus. 1997). Jei svarbiausią vietą jūsų savojo Aš sampratoje užima sportas (jei viena iš jūsų Aš schemų . Vidurinė priekakčio žievė . Schemos . 1996). konkretūs įsitikinimai. Jei mūsų paprašo palyginti save su apsakymo herojumi. ar jis tinka apibūdinti kuriam nors kitam žmogui. tinka mums apibūdinti. „mėgstantis bendrauti".neuronų takelis tarp smegenų pusrutulių.

aistringai mylimi ir mylintys. šeimos nario ir draugo. grupės tapatumas . nes ji suteikia kryptį mūsų mąstymui ir elgesiui (žr.neturinčiais darbo. apie ką iš tiesų nelabai tegal2. kuo mes svajojame a r b a . kuriuos susiformuojame. socialiniai tapatumai. 1986) pastebi. prekybos atstovo . AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 59 Galimi Aš Savojo Aš sampratą sudaro asmeninės schemos. Savojo Aš sampratai daro įtaką: • • • • • mūsų atliekami vaidmenys. priklausomai nuo atliekamo vaidmens galime pritarti tam. kokiais mes galime tapti . kokie mes svajojame būti . kad asmenybė ir savojo Aš samprata priklauso nuo genetinių veiksnių. savęs lyginimas su kitais. kad galimi Aš yra vaizdiniai to. Socialinio Aš raida Savojo Aš samprata tapo viena svarbiausių socialinės psichologijos temų. kurio ilgimės.universiteto studento. 1989. kas prasidėjo kaip vaidyba gyvenimo teatre. Šie galimi Aš motyvuoja mūsų elgesį. 2. nemylimais. Tačiau kas apibrėžia savojo Aš sampratas? Dvynukų tyrimai rodo.galimi Aš. liekni. Markus ir Nurius. ne tik apibūdinančios. patyrusiais nesėkmę moksle.turtingi. vaidmenys. Pavyzdžiui. bet ir kuo galime tapti . tėvo.iš pradžių jaučiame drovumą. Mūsų atliekami vaidmenys Įgydami naują vaidmenį . kultūrinė aplinka. galimi Aš (possible selves) Vaizdiniai to. Tačiau tai.1 paveikslą). kaip studento.1 PAVEIKSLAS Savojo Aš samprata Kas aš esu? Savęs vertinimas Savosios vertės pajautimas Savasis Aš Savęs pažinimas Kaip aš galiu save paaiškinti ir prognozuoti? Socialinis Aš Mano. iškeldami konkrečius gyvenimo. Galimą Aš kartais lemia ir baimė. tačiau tam tikras vaidmuo tenka ir socialiniam patyrimui.abai bijome tapti ateityje. mūsų sėkmės ir nesėkmės.2 s k y r i u s . palaipsniui absorbuojasi į savęs supratimą. Hazel Markus ir jos kolegos (Inglehart ir kiti. kas mes esame dabar. tikslus.

Socialinis palyginimas padeda suprasti. 2004). daugelis savo gebėjimais pasitikinčių mokinių pasijunta nesaugiai. kurie savo mokykloje buvo pirmūnai. Etninis tapatumas išsamiau aprašytas 9 ir 13 skyriuose. kas esate . Pastebėjau šį mažumos tapatumo reiškinį viename Škotijos viešbutyje. Kai priklausome mažai didesnės grupės daliai. Socialiniai palyginimai socialinis palyginimas (sočiai comparison) Savo gebėjimų ir nuomonių vertinimas. negalime atsispirti pagundai palyginti save su jais (Gilbert ir kiti. Matydami savo kolegų veiklos rezultatus.taip pat parodo. jog laikomės pažiūrų. apie socialinį tapatumą galvojame mažiau. Socialinis apibrėžimas. kad esame turtingi. nes čia įstoja daug studentų. tuo tarpu visi škotai (kurie yra tokie patys britai) nurodė „škotai". škotai savo tapatumą iš dalies supranta kaip skirtingumą nuo anglų. kas jūs nesate. Svečių knygoje visi anglai savo tautybę nurodė „britai". įstoję į didelius universitetus. Socialinis tapatumas Savojo Aš sampratą . t. kuriuose būna dideli konkursai. save pirmiausiai laikė anglais (Scottish Life. galime pradėti manyti. „Būti škotu tam tikra prasme reiškia nemėgti anglų arba niekinti juos" (Meech ir Kilborn. Socialinis palyginimas turi didelę reikšmę. Jei esate vienintelė moteris vyrų grupėje arba vienintelis kanadietis tarp europiečių. 2000). savo išskirtinumą suvokiate labiau. profesija ir t. kas jūs esate .jūsų rasė. 4 skyrių). kuriame neseniai buvau apsistojęs. Jaučiamės gražūs. Kaip mes nusprendžiame. kurias išsakėme. Pašmaikštavę apie savo organizaciją. bet ir socialinis tapatumas. . mes stengiamės pateisinti savo žodžius. turtingi esame ar vargšai. Stapel ir Suls. aukšti ar žemo ūgio: lyginame save su kitais ir vertiname skirtumus. labiau jais įtikėdami. kai kiti atrodo buki. išmintingi. kai kiti atrodo nepatrauklūs. Jei esate juodaodis studentas tarp daugumos baltaodžių arba baltaodis tarp daugumos juodaodžių. jei lanko mokyklą. kad save laiko pirmiausia škotais. rūpestingi. lyginant save su kitais. mažiau kaip vienas iš šešių save laikė britu. Be to. religija. Baigę vidurinę mokyklą labai gerais pažymiais. kai kiti atrodo beširdžiai. savo socialinį tapatumą dažniausiai suvokiame. SOCIALINIS MĄSTYMAS vojame. išmintingi ar žemo ūgio? Vienas būdų yra pasitelkti socialinius palyginimus (Festinger. Tai padeda nustatyti standartą. stebėdami save galime ir atsiskleisti. labiau jaučiate savo etninį tapatumą ir atitinkamai reaguojate. išmintingi ar bukapročiai. kai priklausome daugumai. 1954). kur anglai škotų atžvilgiu vyrauja santykiu 10:1.60 I dalis. kurioje mokosi vos keli labai gabūs mokiniai (Marsh ir kiti. lytis. O Anglijoje tik 31 proc.suvokimą. Viename neseniai atliktame tyrime daugiau kaip du trečdaliai škotų teigė. „Stambi žuvis" patenka į didesnį tvenkinį. Vaidmuo tampa tikrove (žr. pagal kurį sprendžiame.sudaro ne tik asmeninio tapatumo (asmeninių savybių) suvokimas. 1992). 1995. Britanijoje. kodėl mokiniai yra geresnės nuomonės apie savo gebėjimus moksle. 2004). .

ar galima padidinti pasiekimus. Suls ir Tesch. jog konkurentas yra privilegijuotoje padėtyje (pavyzdžiui. Brown. atsiranda didesnio pasitikėjimo savimi ir galios jausmas. kad vaikams sakoma. ir jei tokia nesėkmė mums negresia (Lockwood. moterys jaučiasi mažiau pažeidžiamos. mažiau jautrūs nesėkmėms. bet ir kasdienės patirties. Wheeler ir kiti. Vaikai. principas „sėkmė stiprina savosios vertės pojūtį" paskatino kelis psichologus tyrinėtojus išnagrinėti klausimą. Patyrę sėkmę moksle. 1982). o ne žemyn (Gruder. 1996). studentai ima aukščiau vertinti savo mokymosi gebėjimus. mažiau baiminasi ir nerimauja (Ozer ir Bandūra. 1978. Jei stengiantis iš visų jėgų pavyksta ką nors pasiekti. bet ir sunkiai iškovoti laimėjimai. Kai pagerėja žmonių pajamos. jų manymu. įdiegia šias idėjas į savojo Aš sampratą ir elgseną (žr. Kaip buvo pastebėta 1 skyriuje. Marsh ir Young. juos rečiau kamuoja skrandžio opos bei nemiga. Jei imamės sudėtingų. 1978. kad beveik tą patį galima teigti ir atvirkštine prasme: problemos bei nesėkmės menkina savivertę. 2002. kurie menkai save vertina. jog. Kai žmonės gerai jaučiasi ir kopia aukštyn sėkmės laiptais. mūsų sėkmė augina viltį ir didesnį pasitikėjimą savimi. darbščiais ar paslaugiais. ypač jei šią nesėkmę ar nelaimę patyrė žmogus. socialinė padėtis ar sėkmė. Savo vertės pajautimą stiprina ne tik tai. yra laimingesni. manydami. jie rečiau tampa priklausomi nuo narkotikų bei alkoholio. kokie jie nuostabūs. stiprinant savivertę teigiamomis frazėmis („Tu esi nuostabus! Tu ypatingas!"). Savo vertę jaučiantys žmonės. reikalingus apsiginti nuo seksualinių užpuolikų. pagal kuriuos vertina savo pasiekimus. varžovai turi geresnį trenerį ir daugiau laiko treniruotėms). 1990). jie sugriežtina standartus. Ištobulinusios savigynos įgūdžius. 1984. jie žiūri į viršų. 3 skyrių). tiriant universiteto plaukikus [Shepperd ir Taylor. Jausmai yra atsakas į tikrovę. Jei etninių mažumų studentai jaučia stereotipų apie jų akademinius gebėjimus grėsmę ar- . giname savo susvyravusį pasitikėjimą savimi. tačiau realių užduočių ir jas sėkmingai įvykdome. Nugalint sunkumus ir įgyjant naujų įgūdžių. „Niekada nelyginkite!" Karalius Charlesas I (1600-1649) Sėkmė ir nesėkmė Savojo Aš samprata priklauso ne tik nuo mūsų vaidmenų. 1977.2 s k y r i u s . 1997). palyginti su tais. Tačiau kritikai įrodinėja. Socialinis palyginimas taip pat gali sukelti ir kančią. Prastas savęs vertinimas kartais iš tiesų kelia problemų. 1999] paaiškėjo. o tai dažnai juos skatina dar daugiau dirbti ir daugiau pasiekti (Felson. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 61 Todėl slapčia galime džiaugtis kolegos nesėkme. Tafarodi ir Vu. o patyrę nesėkmę būna atkaklesni (Brockner ir Hulton. 1991. 1997). Aplinkinių nuomonė Kai kiti apie mus galvoja gerai. kuriuos kiti pavadina talentingais. Smith ir kiti. ir mes patys apie save imame geriau galvoti. socialinio tapatumo bei palyginimo. kuriam mes pavydime. Susidūrę su konkurentais. jaučiamės kompetentingesni.

jog mūsų savojo Aš sampratai svarbu ne tai. „aš esu Žuvis". teigianti. jų palikuonys. kad mes suvokiame savo atspindžius. 9 skyrių). jei ką nors nuvylė. Jis teigia. „Aš" ir kultūra Kaip jūs užbaigėte anksčiau pateiktą teiginį „Aš esu "? Gal paminėjote savo asmenines savybes. Shinobu Kitayama (1996) praneša. individualizmas (individualism) Koncepcija. o tai. standartinis amerikiečių atsakymas buvo . SOCIALINIS MĄSTYMAS ba jei moterys jaučia stereotipų apie jų menką matematikos bei tiksliųjų mokslų išmanymą grėsmę. kad pirmenybė yra teikiama ne grupės. turime panašų giliai įsišaknijusį poreikį priklausyti. Jei žmogų išrautų su šaknimis ir perkeltų į kitą šalį. Sociologas George Herbertas Meadas (1934) patobulino šią koncepciją. „aš esu aukštas" arba „aš esu lengvai bendraujantis"? O gal nurodėte ir savo socialinę tapatybę. dominuoja individualistinės nuostatos. Paauglystė yra laikas. prieš kiek dienų jie paskutinį kartą ką nors pagyrė. ypač industriniuose Vakaruose. Cooley teigė. nepriklausomas Aš. pavyzdžiui. kur žmonės labiau linkę gėdytis. Paprastai lengviau kitus girti nei kritikuoti. pastebi Markas Leary (1998).62 I dalis. kuriuo remdamiesi vertiname kitų žmonių požiūrį į mus ir atitinkamai reaguojame.prieš keturias dienas.išliktų nepaliestas. pavadino veidrodiniu savuoju Aš. Mes. tarsi veidrodžiu naudotis įsivaizduojama kitų žmonių nuomone apie mus. „aš esu sąžiningas". įgyjamas pasitikėjimas savo jėgomis ir apibrėžiamas asmeninis. kai nutolstama nuo tėvų. Mūsų protėvių likimas priklausė nuo kitų žmonių nuomonės apie juos. ką kiti apie mus galvoja. kuriuos amerikiečiai draugai sako vienas kitam. todėl kankinamės ir imame mažiau save vertinti. o ne tapatinimasis su grupe. savybėmis.išmintimi. Jų gėdos ir menkos savi vertės jausmas buvo grindžiamas biologine . standartinis atsakymas buvo . Sociologas Charlesas H. kad savivertė yra psichologinis matas. . Kai Kitayama ir jo kolegos paklausė žmonių. įvaizdžio sureikšminimas ryškiausiai pastebimas Vakarų šalyse. spėdami.vakar. pavyzdžiui. Tikimybę išlikti jiems garantuodavo bendruomenės apsauga. „aš esu MacDonaldas" arba „aš esu musulmonas"? Kai kuriose kultūrose. žr.kaip unikalaus asmens su konkrečiais gebėjimais. Kaip pamatysime. pastebėdamas. (Sakome komplimentus. Užuot kovoję su tokiu išankstiniu vertinimu. 1997. jie savo interesus gali sieti su kitomis sritimis (Steele. kai susiduriame su socialine atskirtimi. ir kiti gali nesitapatinti su šiomis sritimis. tačiau susilaikome nuo pašaipų. o ne didžiuotis savo laimėjimais.bendruomenės . bet asmeniniams interesams ir kad asmens tapatumas apibūdinamas kaip asmeninių savybių visuma. ir vieni. 1979). jo tapatumas .) Todėl kiti gali pervertinti mūsų pagyrimus ir savo įvaizdį susikurti kiek pagražintą (Shrauger ir Schoeneman. suvokiant pačius save. Cooley (1902) mūsų įprotį. Tapatumas yra labai uždaras. Japonijoje. kaip atrodome kitiems. ką mes įsivaizduojame juos galvojant. kad apsilankiusius Šiaurės Amerikoje japonus paprastai apstulbina gausybė komplimentų. vertybėmis ir svajonėmis .

kuriuos iš jų galima susieti? Gal pandą ir beždžionę. nes jos priklauso gyvūnų kategorijai? Azijiečiai dažniau nei amerikiečiai įžvelgia santykius: beždžionė ėda bananą. pateisinantį kitų lūkesčius. tarkime. Skirtinguose tos pačios šalies geografiniuose regionuose ir skirtingų politinių pažiūrų žmonių grupėse taip pat esama ir skirtingų individualizmo apraiškų. beždžionė. Afrikos ir Centrinės bei Pietų Amerikos kultūrų labiau vertinamas kolektyvizmas. jei apibrėšite galimus savuosius Aš ir tikėsite savo asmeninės kontrolės galia. 1997. 2005). Kai buvo parodytas gyvas povandeninio pasaulio vaizdas (žr. Pavyzdžiui.2 s k y r i u s . Šios kultūros puoselėja tai. teigia socialinės psichologijos ekspertas Richardas Nisbettas knygoje Geography of Thought („Minties geografija"). Kino filmuose vaizduojami šiurkštūs herojai. 2. 2003). 1994). AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 63 Vakarietiška psichologija teigia. Daugumoje Azijos. Marshall. besipriešinantys valstybės aparatui. japonai išsyk prisiminė 60 kartų daugiau fono detalių nei amerikiečiai ir pastebėjo daugiau sąsajų (varlę šalia jūros augalo). Žmonės yra savikritiškesni ir ne tokie savimylos (Heine ir kiti. 2002a. Sakykite. Vakarų literatūra.2 paveikslą).meilę sau (Schoeneman. 1997). kalbant rečiau sakoma „aš" (Kashima ir Kashima. mobilumas. Kolektyvizmo pasekmė yra ne tik kitokie nei individualistiniuose Vakaruose socialiniai santykiai. malajiečiai. Štai trys objektai: panda. 2001. pavyzdžiui. nes individualizmo atžvilgiu visose kultūrose esama įvairių žmonių (Oyserman ir kiti. Liberalūs žmonės dažniau būna ekonominiai kolektyvistai ir moraliniai individualistai. tyrinėtojai ir toliau laiko individualizmą ir kolektyvizmą svarbiais kultūriniais kintamaisiais (Schimmack ir kiti. bananas. 1999). . 1997. bet ir kitoks mąstymo būdas. b). Ma ir Schoeneman. pradedant „Iliada" ir baigiant „Heklberio Fino nuotykiais". kur prieinama prabanga. 1999). miestietiškas gyvenimo būdas ir žiniasklaida (Freeman. Nepaisant individualių ir tarpkultūrinių skirtumų. atitinkamai apibrėžiamas ir asmens tapatumas. o ne „aš nuėjau į kiną". Dainos skelbia: „Privalau būti savimi" ir garbina „didžiausią iš visų meilių" . kur kas dažniau nei australai. Triandis. masajų genties atstovai. su kuria jie tapatinasi (Kanagawa ir kiti. Skirstyti kultūras į individualistines ar kolektyvistines per daug primityvu. 1994). Konservatyvių pažiūrų asmenys dažniausiai būna ekonominiai individualistai („neapdėkite manęs mokesčiais ir nenurodinėkite man") bei moraliniai kolektyvistai („uždrauskite amoralumą"). abipusiai priklausomas savasis Aš (interdependent self) Asmeninio tapatumo grindimas ryšiais su kitais žmonėmis. indai. ką Shinobu Kitayama ir Hazel Markus (1995) vadina abipusiai priklausomu savuoju Aš. kolektyvizmas (collectivism) Pirmenybės teikimas savosios grupės (dažnai savo giminės ar darbo kolektyvo) tikslams. kuri puoselėjamas kolektyvizmas. japonai ir Kenijos gyventojai. nes veiksnys yra aiškus gramatiškai arba iš konteksto. Individualizmas klesti ten. Jungtinių Valstijų havajiečiams ir Pietuose esančių valstijų gyventojams kolektyvizmo jausmas būdingesnis nei kalnuotose Vakarų valstijose. 1998. Čia sakoma „nuėjau į kiną". Oregone ir Montanoje (Vandello ir Cohen. kad jūsų gyvenimas taps turtingesnis. labiau liaupsina savo jėgomis pasikliaujantį herojų nei žmogų. amerikiečiai ir britai teiginį „Aš esu " užbaigtų nuoroda į grupę. Šalyse.

Kalbamasi ne tiesmukai. bet mandagiai (Holtgraves. 2003). Jie turi ne vieną. ir mažiau . Jei tokie žmonės atskiriami nuo šeimos. pastebi Heejung Kim ir Hazel Markus (1999). didelei žuviai. Iš šių tyrimų Nisbettas ir Takahido Masuda (2003) daro išvadą.2 PAVEIKSLAS Azijietiškasis ir vakarietiškasis mąstymas Kai azijiečiams buvo parodyta povandeninio gyvenimo scena. jie praranda socialinius ryšius.3 paveiksle ir 2. supratimo formavimas Nepriklausomas Aš pripažįsta santykius su kitais. kurio savasis Aš abipusiai labiau priklausomas nuo kitų. „aš" darbe. Žmogaus. kad Rytų Azijos atstovamas būdingesnis holistinis mąstymas . Kaip matome 2.2 lentelėje. 1997). Kava individualiam skoniui . Nepriklausomas požiūris į save Abipusiai priklausomas požiūris į save . Amerikiečiai daugiau dėmesio skirdavo vienai didelei žuviai (Nisbett. jie dažniau atsimindavo aplinką ir santykius tarp žuvų. kaip nepriklausomo ar abipusiai priklausomo.jie objektus ir žmones suvokia atsižvelgdami į jų tarpusavio ryšius ir sąsajas su aplinka. SOCIALINIS MĄSTYMAS 2. „aš" su draugais (Cross ir kiti. apibrėžiančius jų tapatumą. labai karšta" . kiek sukurti harmoningą santykį su bendruomene ir ją remti. pavyzdžiui.3 PAVEIKSLAS Savęs. 1991).aplinkai (Nisbett. bendrumo su kitais pojūtis stipresnis. bet keletą „aš": „aš" su tėvais. o tradici- 2.latte „be kofeino. Tačiau abipusiai priklausomas savasis Aš yra labiau integruotas į kitus (Markus ir Kitayama. 1992). gerų draugų.nieko nestebina Šiaurės Amerikos espresso kavinukėse. Amerikiečiai daugiau dėmesio skiria pagrindiniam objektui.ne tiek sustiprinti savąjį Aš. bet keistokai atrodytų Seule. abipusiai priklausomas nuo kitų Aš yra susitapatinęs su socialine grupe. Gyvenimo visuomenėje tikslas . 2003). Korėjiečiai labiau vertina ne savo unikalumą.64 I dalis. su liesu pienu. kolegų.

4 paveikslas). pažymi Kim ir Markus.2 LENTELĖ. Savojo Aš samprata yra veikiau lanksti (priklausanti nuo konteksto) nei stabili (nekintanti visose situacijose). apibrėžiamas ryšiais su kitais Mes . Vakarų šalių individualistai mėgsta lyginti save su kitais. Kurį pieštuką pasirinktumėte? Kai Heejung Kim ir Hazel Markus (1999) pasiūlė amerikiečiams išsirinkti vieną iš šių pieštukų. kad ir kokios įvairios būtų veiklos sritys" (Tafarodi ir kiti. 1999). nes sėkmė didina savivertę (Heine ir kiti. Šis rezultatas patvirtina. kai jiems sekasi. tampame piktesni ir niūresni nei tada. 2001). . kai grėsmė iškyla kolektyviniam tapatumui (Gaertner ir kiti. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 65 2.grupiniai tikslai ir solidarumas.4 PAVEIKSLAS. Azijos šalių kolektyvistai daž- „Reikia ugdyti savyje ryžtą aukoti mažąjį Aš Aš interesų. Kolektyvistinėse kultūrose savęs vertinimas glaudžiai susijęs su tuo. Individualistinių šalių gyventojai labiau stengiasi. Reklamose čia rečiau akcentuojama laisvė rinktis pačiam ir dažniau vaizduojamos žmonių grupės (Markus. 2001). Vieno tyrimo metu keturi iš penkių Kanados studentų ir tik vienas iš trijų Kinijos ir Japonijos studentų pritarė teiginiui. Japonai atkakliai siekia tikslo. „ką kiti galvoja apie mane ir mano grupę". Savojo Aš samprata: nepriklausomas ar abipusiai priklausomas Nepriklausomas Tapatumas yra Asmeninis. kuris buvo kitos spalvos. Pasiūlius tą pačią užduotį azijiečiams. 2002 ir 2. Jei mūsų asmeniniam tapatumui iškyla grėsmė. jog „nuomonė apie save (savo vidinį Aš) išlieka nepakitusi. Tai taip pat didina jų savivertę." Kinų posakis dėl didžiojo 2. apibrėžiamas asmeninėmis savybėmis ir tikslais Aš .asmeniniai laimėjimai ir pasitenkinimas. mano teisės ir laisvės Panašumui „Būk teisus pačiam sau" Individualistinės Vakarų Abipusiai priklausomas Socialinis. tik 31 procentas dalyvių išsirinko kitos spalvos pieštuką.2 s k y r i u s . kokie įvairūs yra kultūriniai išskirtinumo ir konformistiškumo prioritetai. 2004). Kilusiems iš individualistinių kultūrų savivertė yra labiau asmeninė ir mažiau priklausoma nuo santykių su kitais. mūsų socialinė atsakomybė bei santykiai Egoizmui „Žmogus ne sala" Kolektyvistinės Azijos ir trečiojo pasaulio Kas svarbu Nepritariu Sampratą apibūdinantis motto Pamatinės kultūros jas ir bendruomenės įpročius (Choi ir Choi. net kai nesiseka (nenorėdami nuvilti kitų žmonių lūkesčių). 77 procentai tiriamųjų išsirinko tą.

gerai mokantiems anglų kalbą Hazel stebėjosi. jog intelektą jie tapatina su gebėjimu iš kito žmogaus „išspausti" viską ką gali.jokių klausimų. Tačiau šis atvedė į už šventyklos teritorijos esantį sąvartyną. arčia tik nebus raktas įjos patirtą pažeminimą Japonijoje. kad galima gyventi ir kitaip nei esame įpratę. kaip tikra amerikietė Hazel pasirinko nepaprastą. jei jis nesako. Jie tyrinėja Europos ir Amerikos vidurinės klasės atstovus. nuomonių bei nuostatų? Kas dedasi jų galvose? Kaip pažinti žmogų. kad kelias yra tinkamas ir geras. Jei pats negali pasirinkti patiekalų. ką galvoja? Shinobu stebėjosi. Susidūrimai kultūros plotmėje mus įtikina. Stenfordo universitetas Shinobu Kitayama. jokių komentarų. P ~ . Būtent šis supratimas skatina mus ir toliau bendradarbiauti kultūrinės psichologijos srityje. šnekėti visi kartu.nepažįstamais. kad psichologiniam funkcionavimui vieta yra svarbus aspektas. Paprastas takas reiškė. Tai labai sutrikdė Hazel. Shinobu stebėjosi. tad gali paprasčiausiai tai ir patiekti. Priėjo padavėjas ir atsistojo Hazel Rose Markus. kai visi vienas kitą gerai pažįsta? Shinobu šį savo nusistebėjimą išsakė amerikiečiams šeimininkams. Kodėl jie taip emocionaliai komentuoja ir klausinėja. Mičigano universitetas šalia. Iki šiol daugiausia psichologijos darbų parašė mokslininkai. kas kada geriausiai tinka atsigaivinti. po kurių sekė: „Kaip čia pasakius". Visiems buvo atnešti tie patys patiekalai.66 I dalis. o pažįstamus . Kituose socialiniuose ir kultūriniuose kontekstuose žmogus bei gyvenimo prasmė gali būti suprantami kitaip. Kultūrinės psichologijos tikslas yra nepažįstamus dalykus paversti pažįstamais. debatai ir kritiško mąstymo požymiai? Net kai ji pateikė paprastą klausimą: „Kur yra geriausia makaronų parduotuvė?". kad ją domina kitokia nei jos pačios nuomonė. kodėl studentai negali tiesiog klausytis paskaitos ir kodėl amerikiečiai jaučia poreikį nuolatos vienas kitą pertraukinėti. kilę iš vidurinės europiečių ir amerikiečių klasės. kaip tokiose vietose priimta. visi ėmė studijuoti meniu. kodėl taip konkuruoja? Kodėl atrodo. Po to sekė įtemptas pokalbis tarp pakvietusio į restoraną japono ir jo japonų svečių. . kaip gali mėgautis vakariene? Kokia prasmė duoti valgiaraštį. tad kodėl niekas į tai nereaguoja? Kur ginčai. Kelias savaites Japonijoje skaičiusi paskaitas studentams. o ne nuobodus ir neįdomus.pasigirdo gilūs atodūsiai. kodėl amerikiečių gyvenimas yra toks keistas. ir šie skirtumai darys įtaką psichologinei savijautai. kurie savo svečius verste užverčia gausybe įvairiausių pasirinkti verčiančių klausimų. kodėl jie tokie tylūs . jei visiems patiekiami tie patys valgiai? Ar vienodumo jausmas yra geras arba pageidautinas Japonijoje? Vaikštinėdama šalia Kyoto šventyklos Hazel priėjo kryžkelę ir prie vienos atšakos pamatė lentelę su užrašu „paprastas takas". SOCIALINIS MĄSTYMAS ką slepia moksliniai tyrimai Hazel Markus apie kultūrinę psichologiją Mes pradėjome bendradarbiauti garsiai stebėdamiesi. kokį išsirinko užkandį ir pagrindinį patiekalą. Jie aštuoniese nuvyko į prancūzišką restoraną ir. Ji patikino studentus. neturi savo minčių. Pasirinkimas yra apsunkinimas? Hazel ėmė svarstyti. Šie mainai paskatino imtis eksperimentinių tyrimų ir priminė. Hazel jam atsikirsdavo anekdotais apie japonų keistenybes. Hazel pasakė. Norite vyno ar alaus. Kas gi norės pasirinkti paprastą taką? Suprantama. Negi japonų studentai niekam neteikia pirmenybės. gaivinamųjų gėrimų ar sulčių. netgi tarpusavyje. kavos ar arbatos? Kam apsunkinti svečią nereikšmingais sprendimais? Juk šeimininkė puikiai žino. net kai kalba profesorius.

2 s k y r i u s . p. jūsų nuomone. Tačiau ar iš tiesų mes gerai save pažįstame? „Yra vienas dalykas. Japonijos studentai ėmė labiau vertinti save. giliai atsidusęs. Ilgalaikių Kanados imigrantų savivertė taip pat yra stipresnė nei neseniai atvykusiųjų (ir tų. įtikinėjami „pasikliauti savo galimybėmis" bei maitinami kino filmais. kad žinome. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 67 niausiai save lygina su tais. Amerikiečių studentai laimę dažnai sieja su neutraliomis emocijomis .artimumo. Savęs pažinimas „Pažink save".ragino vienas senovės graikų išminčius. teigia Kitayama ir Markus (2000). čia dažniau skiriasi šeimos (Triandis. išskirtiniai ir keliantys pasigėrėjimą. .teigė C. draugiškumo ir pagarbos jausmui. . nepaisant to." Iš tiesų. kuriuose policininkas herojiškai sučiumpa nusikaltėlį. 18-19). Mes nešiojamės vidinę informaciją esame supažindinti. dešimt metų dėstęs ir dirbęs mokslinį darbą Amerikoje. magistrantai bei doktorantai „apstulbo". ar savojo Aš samprata tampa labiau individualizuota? Ar japonai pasikeičia veikiami vakarietiškos paaukštinimo pareigose specifikos.Ir tas dalykas esame [mes patys]. . išgirdę apie vakarietiškąją nepriklausomo savojo Aš sampratą. Tai skatina savęs tobulinimą (White ir Lehman. kad kiti jam trukdo? Stevenas Heine ir jo kolegos (1999) teigia. kuriems geriau sekasi. 2000). aplankė savo japoniškąją alma mater . mes stengiamės tai daryti. Tad kada. Vakarams veikiant urbanistinę Japoniją ar Japonijos studentams atvykus mokytis į Vakarų šalis. S. kurie gyvena Azijoje). Tai neišvengiama kai kurių įdomių mokslinių tyrinėjimų išvada.pavyzdžiui. Mes noriai formuojame nuomonę apie save ir nedvejodami aiškiname.Kioto universitetą. individualistinėse kultūrose subrandinama daugiau pavienių nusikaltėlių.kai jaučiasi naudingi. Kolektyvistinėse kultūrose konfliktai dažnai kyla tarp grupių. kad iš tiesų dauguma amerikiečių savojo Aš su niekuo nesieja. bet vidinė informacija būna klaidinga. „Aš atkakliai jiems aiškinau šią vakarietiškąją savojo Aš sampratą . kad pasikeičia. vienintelis visoje Visatoje. Tačiau kartais mes manome. laimė tolygi teigiamiems socialiniams potyriams .ir galiausiai jie pradėjo tikėti. Be abejo. apie kurį mes žinome daugiau nei galėtume sužinoti stebėdami iš šalies. Išbuvę Britų Kolumbijos universitete septynis mėnesius. Lewisas (1952. galiausiai ištarė: „Negi tikrai taip yra?" Kai Rytai susiduria su Vakarais . kodėl būtent šitaip jaučiamės ir elgiamės. o individualiais pasiekimais. bus didžiausia tikimybė. Kai Kitayama (1999). 2005). grindžiamos ne darbo stažu. . jog kolektyvistinės Japonijos ir individualistinių Jungtinių Valstijų studentai teigs patiriantys tokias teigiamas emocijas kaip laimė ir pakili nuotaika? Japonų studentams. Tačiau vienas klausytojas.

Šie duomenys atskleidžia aštrią problemą: kaip iš tiesų mes suvokiame savo džiaugsmo ar liūdesio priežastis? O kaip mes suprantame savo valios laisvę? Kaip teigia Danielis Wegneris knygoje The Illusion of Conscious Will.tyčia sustabdydavo pelę . Tyrimų metu žmonės aiškino. kad tiriamųjų nuomonė apie kurio nors veiksnio įtaką jų nuotaikoms mažai tesutapo su realiu poveikiu. Paklausti. Taip pat žmonės įpratę neigti. kad jei mintis kilo anksčiau už veiksmą. Wegneris atliko eksperimentą. slystančią specialia lentele su mažais paveikslėliais. orus. Paklausti. eksperimento dalyviai per ausines išgirsdavo nupieštų objektų pavadinimus ir galėdavo sustoti ties bet kuriuo iš jų. Tačiau kai priežastys yra subtilios. o jaudulį einant kabančiu tiltu . jų nuomone. kaip buvo pasakyta. kaip žmonės klysta skaitydami savo mintis. kodėl esu toks liūdnas". Venecijos pirklys. tabletės jie neminėdavo.ne. kad Kolumbijos universiteto studentai leistų su jais išbandyti seriją vis stipresnių elektros smūgių. 2002 („Sąmoningos valios iliuzija"). jas aiškindami dažnai klystame. gyvenimo beprasmybės jausmas. tačiau ne jiems. 1982).fiktyvus tiriamasis . miego trukmę ir taip toliau. kai vienas asmuo . 1983. kad ši galėjo turėti tokį poveikį kitiems. pateikiame įtikinamus atsakymus. kurių metu žmonės aprašinėjo savo nuotaikas . Weiss ir Brown. Kai tiriamiesiems buvo paaiškintas tabletės poveikis.žavi praeivė (Schwarz ir Clore. jie sutiko. tačiau sutinka. kad žmonės šoko simptomus priims kaip tabletės poveikį ir todėl pakęs stipresnį šoką nei negavusieji placebo. Tiriamieji fiksavo ir veiksnius. taip atsitiko. Dutton ir Aron. vadinasi. Būdingas atsakymas buvo: „Aš net nepagalvojau apie tabletę". 1976. Kodėl pasirinkote tą universitetą. VVilliam Shakespeare. Net tada. kodėl mes vienaip ar kitaip pasielgėme arba vienaip ar kitaip jautėmės. Wilson ir kiti.panašiai kaip elektros šokas. SOCIALINIS MĄSTYMAS Elgesio paaiškinimas „Iš tiesų nežinau. kuri. kurie vartojo placebo. Pelei klaidžiojant lentele. Prieš šį eksperimentą kai kurie studentai išgėrė placebo tabletę. kad juos veikia žiniasklaida. Jie pademonstravo. Taip pat daug klausimų kelia tyrimai. Tie dalyviai. Kartais .kiekvieną dieną ištisus du ar tris mėnesius (Stone ir kiti. 1985. kad ji veikia kitus. 1974). kurio metu du žmonės turėjo valdyti kompiuterio pelę.68 I dalis. jie veikė savo valia. skrandžio spazmus . pakėlė keturis kartus stipresnį elektros šoką. Richardas Nisbettas ir Stanley Schachteris (1966) paprašė. kaip kiekvienas veiksnys paveikė jų nuotaikas. kad tiriamųjų dėmesys buvo nukreiptas į jų kasdienes nuotaikas). 1596 fiktyvus tiriamasis (confederate) Eksperimentuotojo padėjėjas. sukels širdies ritmo bei kvėpavimo sutrikimus. Iš tiesų poveikis buvo milžiniškas. žmonės mano. Mes galime atmesti reikšmingus veiksnius ir išpūsti nereikšmingus. kodėl. kuriame studijuojate? Kodėl smogėte savo kambario draugui? Kodėl nepamilote to ypatingo žmogaus? Kartais mes žinome kodėl. galinčius turėti įtakos jų nuotaikoms: savaitės dieną. jog niūrią nuotaiką jiems sukelia nesėkmės. Nisbettas ir Schachteris tikėjosi. Kiekvieno tyrimo pabaigoje žmonės įvertindavo. Stebėtina tai (turint galvoje.

ar jie nusipirks bent po vieną narcizą. 1994]). o kitų žmonių veiksmus. jūsų pažįstami. atsižvelkite į praeitį. ir spėti. kuris pažįsta save. kad pelė sustodavo būtent jų valia. Stebėdami jūsų elgesį. Tačiau iš tiesų nupirko tik 43 procentai studentų. kad juos veikia kažkokia išorinė valia. 1986. Lao Dzė buvo teisus. kaip klostysis jų santykiai. . Jei paklaustume. Nicholas Epley ir Davidas Dunningas (2000) pastebėjo. susirgs ir taip toliau): jų prognozės nė kiek nebuvo tikslesnės nei vidutinė žmogaus patirtis. kad gali pasiduoti tokiai įtakai. kad bendradarbiaus 64 procentai kitų eksperimento dalyvių). kaip pamatysime. (Žr. 1990). yra išminčius". kuris pažįsta kitus. kad jie visada mylės vienas kitą. eksperimentai rodo. įsimylėjėliai gali būti įsitikinę. ar dvejotų padėti aukai. kad bendrame lošime sieks abipusės naudos. gali geriau prognozuoti nei jūs pats (pavyzdžiui. kad mums kartais geriau sekasi nuspėti ne savo. kad jų santykiai tęsis ilgai. Epley ir Dunningas paprašė studentų pasakyti. Žmonės taip pat dažnai klysta prognozuodami. tikrieji eksperimento dalyviai manydavo. žmonės klaidingai mano. pavyzdžiui. kad narcizą nupirks. Daugiau nei keturi iš penkių teigė.kasmetinio Kornelio universiteto labdaros renginio. yra mokytas. Draugaujančios poros. Sąmoningos valios iliuzija") Elgesio prognozavimas Prognozuodami savo elgesį žmonės taip pat klysta. ar šnekus [Kenny. žmonės kartais klysta.ties tam tikru paveikslėliu. „Mokslinių tyrimų išvada. kad taip pasielgs 56 procentai kitų studentų. kad jie per artimiausius du mėnesius patirs keletą įvykių (įsimylės. Atrodo. Tad norėdami nuspėti ateitį. ko gero. Tas. Šioje ir kitose situacijose smegenys sukuria intuityvų asmeninio veiksmingumo pojūtį. Štai ką pastebėjo Sidney Shraugeris (1983). ar jie vykdytų įsakymą sukelti kam nors stiprų elektros šoką. Tad tikėdami. žiūrėdamos pro rožinius akinius. prognozuoja. dauguma žmonių yra labiau mokyti nei išmintingi. ieškodami vandens su virgulėmis arba pakeldami rankas hipnozės seanso metu. jog daugelis iš mūsų pasiduodame įtakai. atlikę tyrimus su Vaterlo universiteto studentais. Sutelkdami dėmesį vien tik į teigiamus dalykus. kokia tikimybė. paprašęs universiteto studentų nuspėti. kiek jų draugų pasielgs taip pat. Tačiau. ir tai buvo arčiau jų prognozės. sakydamas: „Tas. Dažnai jų draugai ir šeimos nariai būna įžvalgesni. nors iš tiesų tai padarė tik 61 procentas (šis skaičius labiau sutapo su jų prognozėmis. dauguma neigtų. Kaip išmokti tiksliau nuspėti savo poelgius? Prognozuojant elgseną. patariama prisiminti ankstesnį elgesį panašiose situacijose (Osberg ir Shrauger. jei šalia būtų dar keletas žmonių. Laboratoriniame žaidime už pinigus 84 procentai tiriamųjų prognozavo. teigia Tara MacDonald ir Michaelas Rossas (1997). Kitais atvejais. ar susitikę naują žmogų jūs būsite nervingas. kad jie valingai kažką padarė (arba nepadarė). Likus penkioms savaitėms iki „Gelsvųjų narcizų dienos" .

Kita mergina (asistentė). Kartais patiriame reiškinį. Žmogui. valdant kompiuterio „pelę" atrodys. stovinti už šios. mokslininkai paprašė asistentės atlikti rankomis keletą judesių. pavyzdžiui. Pradinėmis (kontrolinėmis) sąlygomis. SOCIALINIS MĄSTYMAS mokslinių tyrimų išvada Sąmoningos valios iliuzija Paprastai kasdieniame gyvenime panorėję atlikti kokį nors veiksmą.smegenų ląsteles.70 I dalis. Žinoma. kad ten ne jos rankos. arba į stebimą panašų kito individo judesį (Rizzolatti ir kiti. lyg pati būtų privertusi jas judėti (2. kad tuo momentu pasijuto šiek tiek kontroliuojanti svetimas rankas. kaip socialinės psichologijos tyrimuose kartais susilieja eksperimentinis tikslumas ir kūrybiška režisūra.6 pav. iki 7 = didelė kontrolė) 2.). Betsy Sparrovv ir Lea VVinerman (2004) svarstė: ar galima priversti žmogų pasijusti taip. . ji jausdavo tam tikrą atsakomybę. Išgirdusi prašymą tiriamoji galėjo numatyti stebimų rankų judesius. kurio ranka sujungta su partnerio (eksperimentuotojo padėjėjo) ranka. kad būtent jis sustabdė „pelę" langelyje. pavyzdžiui. Galbūt ir aprašyto eksperimento tiriamieji susiejo veiksmo numatymą su veidrodine (atspindėta) savo smegenų veikla? Taigi jei kasdieniame gyvenime numatome kitų žmonių poelgius. Bet ar ji pajus kokią nors netiesioginę šių rankų kontrolę? Norėdami tai sužinoti. kad veiksmo priežastis buvo mūsų valia. ar jaučiamės lyg iš dalies būtume juos sukėlę? Jei taip.5 pav. 2. ji nesuvokia ir nejaučia jų kaip savo.5 PAVEIKSLAS Netiesioginis veiksnys Nuotrauka kairėje: tiriamoji taip save mato veidrodyje. savo rankas įkiša į rankoves. Wegneris. matome prieš veidrodį stovinčią tiriamąją. nors iš tikrųjų tai padarė jo partneris. kai iš tikrųjų pakeliama kito žmogaus ranka? Jų pasirinktas tyrimo metodas iliustruoja.6 PAVEIKSLAS Sąmoningos valios iliuzija Žiūrėdami į save veidrodyje ir stebėdami svetimų rankų judesius. kūno kalba subtiliai mėgdžiojantys žaidėjo veiksmus aikštėje. kurį psichologas Danielis Wegneris (2002) pavadino „sąmoningos valios iliuzija". galbūt šis vikarinio veikimo („veikimo už kitą") reiškinys yra žmogiškosios empatijos. Ji teigė. jį ir atliekame. reaguojančias arba į paties individo.05 Kontrolinės sąlygos Gudesio negalima numatyti) Eksperimentinės sąlygos (numatomas judesys) n I 2. didesnę kontrolę jautė tie tiriamieji. kąjaučia kiti. kontrolės jausmas buvo silpnas. Nuotrauka dešinėje: tiriamoji ir asistentė. kai judesiai buvo atliekami garsiai nepaprašius (todėl nebuvo galimybės jų numatyti). šaltinis? Šį reiškinį gerai žino sporto aistruoliai. 1996). kuriose iš tikrųjų turėtų būti tiriamosios merginos rankos. kai jaučiame. 2. Danielio Wegnerio nuotr. Kai tiriamoji įsivaizduodavo veiksmą ir jis būdavo atliekamas tuojau pat. pamatę rezultatą darome išvadą. Suvokta stebimų rankų kontrolė (nuo 1 = nekontroliuojama. pakelti ranką. kurie galėjo judesius numatyti. Neurologai surado beždžionių „veidrodinio atspindžio neuronus" . lyg jis keltų savo ranką. Tiriamoji žino. „parodyti OK gestą".

kaip jausis ir elgsis susijaudinęs. kaip jausimės neišlaikę egzamino. kaip jausis. 2000). Ar susituokęs su šia moterimi aš įsipareigosiu visam gyvenimui? Ar pasirinkęs šią profesiją būsiu patenkintas savo darbu? Ar vykdamas atostogauti būtent ten patirsiu malonumą? O gal didesnė tikimybė. gavę dovaną. laimėję varžybas ar įžeisti (Gilbert ir Ebert. Tačiau kai iš tiesų buvo pateikti tokie klausimai. ilgalaikei laimei turi mažesnį poveikį nei daugelis mano. 1999). nuoširdžiai pažadėję „niekada daugiau". 2002. dauguma moterų išsigando. Kartais galime klaidingai nuspėti savo reakciją. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 71 Jausmų prognozavimas Daugelis svarbių sprendimų gyvenime susiję su mūsų jausmų prognozėmis. sumažėjusio svorio. Dėl šios priežasties pasiduodama aistrai. Paklaustos. Net tokie ekstremalūs įvykiai. Persivalgęs jis nebepajėgia įsivaizduoti. kokia skani gali būti ši spurga vakare su stikline pieno. jaunuoliai prisipažįsta. 2003). kaip laimėjimas loterijoje ar paralyžius po autoavarijos. • Žmonės pervertina šiltesnės žiemos. kad išsiskirsiu. „perdegsiu" darbe ir nusivilsiu atostogomis? Kartais mes žinome. • Alkani pirkėjai impulsyviai perka daugiau („Šios spurgos tokios puikios!") negu tie. dauguma moterų. Žinome. laimėję svarbias rungtynes ar pusvalandžio krosu sumažinę įtampą. kurie buvo pavaišinti gabalėliu mėlynių kekso (Gilbert ir Wilson. nes po penkerių metų teberūko maždaug pusė (Lynch ir Bonnie. vėl prievartauja. kad gali ir nesusilaikyti. Alkanas žmogus negalvoja apie riebaluose virtų spurgų kaloringumą. scenarijus. Žmonės klaidingai numatė. o seksualiniai prievartautojai. kad pasipiktins. 1994). sulaukiama nepageidaujamų nėštumų. Ramios būsenos žmogus lengviau klysta spėdamas. • Tik vienas iš septynių atsitiktinių rūkalių (surūkančių mažiau nei vieną cigaretę per dieną) spėja. kas mus pradžiugina ir kas sukelia susirūpinimą ar nuobodulį. pralaimėję rinkimus. „Emocijų prognozių" tyrimai rodo. jei per pokalbį dėl darbo išgirs seksualinių užuominų. kad sunkiausia nuspėti būsimų savo emocijų intensyvumą ir trukmę (Wilson ir Gilbert. kurio metu mergina prašo „liautis". Jei erotinės nuotraukos nerodomos. kurias apklausė Julie Woodzicka ir Marianne LaFrance (2001). kad rūkys ir po penkerių metų. kaip jie jausis praėjus kuriam laikui po nutrūkusios meilės. jie dažniau neigia galį būti seksualiai agresyvūs. Tačiau jie nepakankamai įvertina narkotikų poreikio galią. . Štai keli pavyzdžiai: • Kai jaunuoliams parodomos erotiškos nuotraukos ir po to pateikiamas aistringo pasimatymo. atsakė. didesnio televizijos kanalų skaičiaus ir pailgėjusio laisvalaikio įtaką jų savijautai.2 s k y r i u s . Loewenstein ir Schkade.

Esame laimingi. bangų mūšą ir smėlį gali nusivilti. Pasiekiame. 1999). Įsivaizduojantys savo idiliškas atostogas saloje. Kai Gilbertas su kolegomis (1998) paprašė profesorių-asistentų spėti. vertė Antanas Rubšys (ST) ir Vaclovas Aliulis (NT).teigia mokslininkai Davidas Schkade ir Danielis Kahnemanas (1998). žmonės neįvertina savo psichologinio imuniteto sistemos galios ir intensyvumo. kad poveikio šališkumas svarbus. žlugtų mano gyvenimo tikslai.. Kadangi apie savo „psichologinio imuniteto sistemą" beveik nieko nežinome . kad nesame atsparūs poveikio įvertinimo paklaidai . Tačiau daugelis tyrimų patvirtina. atlaidumas. jis gali neapgalvotai investuoti į naują „Mercedes" ar radikalų išvaizdos pagražinimą. Sutelkę dėmesį į neigiamą įvykį. 1999. kaip jie jausis po kelerių metų gavę arba negavę dėstytojo darbą. 2-as papildytas leid.6* * Čia ir toliau Šventojo Rašto ištraukos cituojamos iš: Šventasis Raštas: Senasis ir Naujasis Testamentas.72 I dalis. Be to. prognozuoja. jog mūsų intuityvi teorija yra tokia: mes norime. šis skyrius būtų trumpesnis. kurį pajus įsigijęs naują automobilį ar pasidaręs plastinę operaciją. kaip jaustumės po metų. saulę. . Ar būtume laimingesni. Pabandykime tai suasmeninti.būsimų emocijų numatymas . SOCIALINIS MĄSTYMAS poveikio įvertinimo paklaida (impact bias) Emocijas sukėlusių įvykių poveikio ilgalaikiškumo pervertinimas. jog susirūpins išgirdę blogą naujieną. kad jiems „labai trūksta griežtai surikiuotos dienos. nuvertinimas. pastebi Danielis Gilbertas ir Timothy Wilsonas (2000). prisidedančių prie mūsų laimės. ar nelaimingesni. Jei žmogus pervertina stiprumą ir trukmę to malonumo. Šią sistemą sudaro emocinių traumų racionalus aiškinimas. krepšinio varžybų. intelektualaus stimuliavimo ar reguliaraus užkandžiavimo pyragėliais". kaip manote". Tokio emocinio pakilimo pėdsakai išnyksta greičiau nei tikimės. kuriems atliekamas ŽIV tyrimas. palyginti su šiandiena? Galvodami apie tai turbūt susimąstėte. nes žmonių „emocinės prognozės" . Nors jūs tikriausiai visuomet viso šito pasigesite. o išgirdę gerą. kad jei nugalės mūsų kandidatas ar komanda. Jei tai būtų tiesa. pajus džiaugsmą. jog mūsų kančia tęsis amžinai. dauguma manė. Katalikų pasaulis. jei iškristume iš universiteto. o išgirdę gerą . teigia Wilsonas ir Gilbertas (2003). po kiek laiko jūsų laimės jausmui apskritai įtakos turės „du dalykai: a) įvykis ir b) visa kita" (Gilbert ir Wilson." Tačiau apklausti po kelerių metų negavusieji dėstytojo darbo jautėsi beveik tokie pat laimingi kaip ir jį gavusieji. bet džiaugsmas ateina su aušra. ribojimas.ne taip smarkiai džiaugiasi (Sieff ir kiti. Tačiau tikrovėje. Gilbertas ir Wilsonas siūlo įsivaizduoti." Ps 30. į ką esate sutelkę savo dėmesį.veikia jų sprendimus. Tai būtų siaubinga. Wilsonas ir Gilbertas (2005) teigia. ilgai būsime patenkinti. pastebėję. „Niekas. „Ašaros gali lūkuriuoti per naktį.pervertiname emocijas sukėlusių įvykių poveikio ilgalaikiškumą. „Jei negaučiau darbo. svarbą ir todėl klystame manydami. atmetame kitų dalykų. Kai žmonės. Dar labiau „poveikio įvertinimo paklaidai" pasiduodame po negatyvių įvykių. jie spėja. 2000). nepakeis padėties taip stipriai. mes dažnai „neteisingai norime". Atrodo. Mes manome. ką ši katastrofa galėtų reikšti: nebeliks draugiškų pasisveikinimų ir juokelių. Vilnius. Tačiau po penkių savaičių išgirdę blogą naujieną jie būna prislėgti mažiau negu tikėjosi. kad teigiamu atveju jie būsią laimingesni. kaip jausis po penkių savaičių sužinoję rezultatus. skubaus klaviatūros tarškėjimo.

negautu dėstytojo darbu ir asmeniniais bei grupiniais pralaimėjimais mes susitaikome greičiau nei manytume. Kitame tyrime Wilsonas kartu su kolegomis (1993) davė žmonėms parsinešti į namus vieną iš dviejų plakatų. Kaip bus paaiškinta 3 skyriuje. kas mus paveikė. teigia Gilbertas su kolegomis (2004). bet svarbiausi neigiami įvykiai (kurie sužadina mūsų psichologinę gynybą) mus slegia trumpiau nei nereikšmingi suerzinimai (nesužadinantys gynybos mechanizmo). Suvokimo ir atminties tyrimai rodo. jos nebūna aiškios ir pačiam žmogui. Kai elgesio priežastys aiškios ir sutampa su mūsų intuicija. kurie iš tiesų buvo mažiau svarbūs nei tie santykių aspektai. Timothy Wilsonas (1985. kurios ir nulemia mūsų elgseną. kuriuos sunkiau išreikšti žodžiais. Mes dažnai esame „svetimi patys sau". Kai elgsenos priežastys nebūna tokios akivaizdžios. Tačiau jei eksperimento dalyviai iš anksto paprašomi išanalizuoti savo jausmus. . kas vyksta mūsų galvoje. arba kai tam tikrą laiką pasąmonėje glūdėjusią problemą išsprendžia vienas spontaniškas nušvitimas. Šių porų nuostatos nebeturėjo reikšmės prognozuojant santykius! Tikriausiai dėl smulkios santykių analizės dėmesys nukrypdavo į lengvai žodžiais apibūdinamus veiksnius. neišlaikytais egzaminais. imuninis atmetimas (immune neglect) Tendencija neįvertinti savo galimybių atgauti dvasines ir fizines jėgas po stresinių įvykių. kad mes geriau suprantame savo mąstymo rezultatus nei procesus. kurie rinkosi intuityviai ir todėl parsinešė kitokius plakatus.2 s k y r i u s . Theodore Roethke. Tad aiškindami racionaliai galime praleisti tas instinktyviai gimstančias nuostatas. mes esame atsparūs. jų nuomone. Kitaip tariant. kad sąmoningai išreikštos nuostatos daiktų ir žmonių atžvilgiu paprastai gana gerai leidžia prognozuoti elgseną. kurių iš anksto buvo paprašyta nurodyti savo pasirinkimo priežastis. ar po kelių mėnesių jie dar bus kartu. ir tik po to vertinti savo laimę. iš tiesų su neįgalumu. 2002) pateikia drąsią idėją: mūsų socialinę elgseną kontroliuojantys mąstymo procesai skiriasi nuo elgseną paaiškinančių mąstymo procesų. Kūrybingi mokslininkai ir menininkai dažnai negali nupasakoti įžvalgą paskatinusio proceso. Tačiau kiti eksperimento dalyviai pirmiau turėjo išvardyti visas priežastis. palyginti su tais. dėl kurių. sumažėjo. Taigi nesutirštinkime spalvų. mes skiname pasąmoningos proto veiklos vaisius. Devyniais eksperimentais Wilsonas su kolegomis (1989) patvirtino. Ironiška. ir ką mes jausime bei darysime. The Collected Poems of Theodore Roethke. kad jis mus pažadintų reikiamu laiku. sukeliantis visišką painiavą". mes nesuvokiame daug ko. santykiai buvo geri arba blogi. mes tiksliai save suvokiame (Gavanski irHoffman.daro išvadą Wilsonas (2002). išsirinko humoristinį plakatą (jo teigiamas savybes buvo lengviau nusakyti žodžiais). Intuityvūs žmonių veido bruo- „Galvojimas apie save yra prakeiksmas. Tačiau po kelių savaičių jų pasitenkinimas pasirinkimu. Tačiau kai nusistatome vidinį laikrodį. įsimylėjėlių porų pasitenkinimo savo santykiais lygis leido prognozuoti. 1975 („Rinktiniai eilėraščiai") . AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 73 (Gilbertas ir Wilsonas šį reiškinį vadina imuniniu atmetimu). Pavyzdžiui. Savianalizės išmintis ir iliuzijos Tad mūsų intuicija gali stulbinamai klysti dėl to. nutrūkusiais meilės ryšiais. 1987). Tie. jų ataskaitos apie nuostatas tampa bevertės.

galime būti iš vaikystės išsaugoję instinktyvią baimę ar antipatiją žmonėms. Turėdami galvoje šią potencialią klaidą mažiau bijosime kitų. arba implicitinės. Apdoroję informaciją apie save. Nors išreikštas nuostatas galima gana lengvai keisti. Atrodo. Jų tyrimų rezultatai rodo. Savojo Aš sampratą veikia daug kas. kurioje aukštojoje mokykloje mokytis. Asmeniniai liudijimai būna labai įtikinantys (tuo mes įsitikinsime 15 skyriuje „Socialinė psichologija teisme"). ir galimų savųjų Aš. nuostatos keičiasi lėtai kartu su patirtimi. kad. Žodžiais išreikštos atviros nuostatos gali keistis kartu su išsilavinimu arba dėl įtikinėjimo.yra labiau apgalvotos. Nuoširdumas apibūdinant ir interpretuojant potyrius negarantuoja šių apibūdinimų validumo. Antroji išvada taikytina mūsų kasdieniam gyvenimui. nuostatos. nebūsime tokie patiklūs. „neišreikštos. nuomonė apie tai. Šie faktai rodo. S O C I A L I N I S M Ą S T Y M A S dvigubos nuostatos (dual attitudes) Skirtingos paslėptos. nuostatų. rašo Gary Levine ir jo kolegos (1996). . Jei. Klaidingas savęs supratimas riboja mokslinę subjektyvios asmeninės informacijos naudą. kartais nulemia protas. neišreikštos. ir išreikštos (sąmoningai kontroliuojamos) nuostatos to paties objekto atžvilgiu.. savęs palyginimai su kitais. jog sau mes esame nepažinūs. nuostatų apibūdinimas būtų galėjęs suteikti daugiau informacijos. Wilsonas būtų paprašęs labiau įsigilinti į savo jausmus („kaip jaučiatės. • Savęs vertinimas atspindi. nuostatos tampa ne tokios reikšmingos jausmų skatinamos elgsenos prognozei. . taip pat ir mūsų vaidmenys. nuo kurios priklauso. kaip mes apdorojame sau aktualią informaciją. pažymi Wilsonas.74 I dalis.tarkime. Tačiau šie liudijimai gali būti ir klaidingi. Nors širdis turi savų argumentų. arba implicitinės (automatinės). kad mes vadovaujamės dvigubomis nuostatomis. nuostatos kurio nors žmogaus ar dalyko atžvilgiu dažnai skiriasi nuo sąmoningai kontroliuojamų išreikštų. Iš šių savęs pažinimo ribotumų tyrimo galima padaryti dvi praktines išvadas. geriau ją įsimename (šis reiškinys vadinamas nuorodos į save efektu). formuojančia naujus įpročius. arba eksplicitinių. Pirmoji išvada taikytina psichologinėms apklausoms. akcentuojant priežastis. socialinis tapatumas. užuot nurodęs analizuoti savo meilės santykius. APIBENDRINIMAS Savojo Aš samprata: kas aš esu? • Savęs supratimas padeda surikiuoti mintis ir veiksmus. Tiriamojo pateikta informacija apie save dažnai negalima pasitikėti. apie kuriuos svajojame arba kurių baiminamės. kuriems dabar žodžiais reiškiame pagarbą ir pripažinimą. o priežasčių analizė. mūsų sėkmės ir nesėkmės. Šioms sritims naudingiausia ne jausmų. kad Wilsonas perdeda teigdamas. kaip mus vertina kiti. Mūsų automatinės neišreikštos. Murray Millaras ir Abrahamas Tesseris (1992) mano. arba implicitinės. karjeros galimybes ir 1. kai esate kartu su savo partneriu ir be jo?"). Pavyzdžiui. Pirmasis įspūdis dažniausiai nemeluoja. kaip ir seni įpročiai. sprendimas. Savojo Aš samprata susideda iš dviejų elementų: Aš schemos. ji gali pakeisti senąją. įvertinant kainą. jog kitos elgsenos sritys . Tačiau jei nauja nuostata tenka dažnai vadovautis. kaip suvokiame įvairius savo asmenybės aspektus bei gebėjimus.1. arba implicitinės. kinta lėčiau". teigia Wilsonas su kolegomis (2000). lyginant su logiškai pagrįstais vertinimais. žų vertinimai taip pat būna nuoseklesni.

nepakankamai įvertiname savo psichologinio imuniteto sistemos atsparumą ir todėl pervertiname emocinių reakcijų į reikšmingus įvykius trukmę. ar jūsų savivertė būna aukšta? Taip.yra visų Aš schemų ir galimų savųjų Aš suma? Jei save laikote patraukliu. Jie iliustravo sąvokos prasmę studentams trimis žodžiais. būdami apie save iš esmės geros nuomonės. teigia Jennifer Crocker ir Connie Wolfe (2001). ar „visas" kūdikis yra žavus. kurie iš esmės save vertina gerai . kad šis gebėjimas nenaudingas. savivertė (self-esteem) Visapusis žmogaus savęs įvertinimas arba savosios vertės pojūtis. „automobilis".vertu turto ir meilės. Tačiau „išpūstas" savęs vertinimas turi ir tamsiąją savo pusę. Savęs vertinimas Žmonėms reikalingas savosios vertės pojūtis. nėra tokie akivaizdūs. neišreikšti. mes patys jų taip pat nepastebime. kad tėvai pirmiausia įvertintų savo kūdikio rankų ir kojų pirštus. o tik po to spręstų. ar nuo bendrojo savęs vertinimo priklauso savęs suvokimas („iš viršaus žemyn"). Taip pat esame linkę klaidingai prognozuoti savo emocijas. išreikšti jos aiškinimai. procesai. (Užuomina: šis žodis prasideda raide p. užtikrintumas tam tikrose srityse (tai gali būti išvaizda.t. Kai veiksniai. ir gebėjimus. darantys įtaką mūsų elgsenai. jei jiems buvo pasakyta. „Vieni gali save vertinti už puikius mokymosi rezultatus ir fizinį patrauklumą. Jie mano. o ne tada. mes pagražiname konkrečias Aš schemas („aš sugebu integruotis") ir savo galimus Aš. y. Savęs pažinimas yra keistai klaidingas. Azijos ir trečiojo pasaulio šalių atstovai jaučiasi labiau priklausomi nuo kitų (abipusiai priklausomas savasis Aš). AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 75 Kultūra taip pat formuoja savąjį Aš. tuo tarpu kiti už meilę Dievui ir moralinių nuostatų laikymąsi. Subtilūs. išmintis ar dar kas nors) yra svarbus savęs vertinimui. Labiau tikėtina.2 s k y r i u s . mano esą nepriklausomi (nepriklausomas savasis Aš). arba implicitiniai. pavyzdžiui. Matyt. atletišku.jei moralus. šie kontrastai prisideda prie kultūrinių socialinės elgsenos skirtumų.). kad šis gebėjimas labai svarbus. ir kitas savybes. Kai kurie žmonės. Ar savivertė . kad žvilgsnis į savęs vertinimą „iš apačios aukštyn" nėra visaapimantis.visapusis savęs įvertinimas . kai buvo sakoma. Brownas ir Duttonas Vašingtono universiteto studentams papasakojo apie galimą savybę. kad bet kas juos pamatytų. kurių savivertė aukšta teigiamai vertins ir savo išvaizdą. „plaukimas" ir „atrakcionas" ir paprašė sugalvoti vieną visas šias tris reikšmes apimantį žodį. Tačiau Jonathonas Brownas ir Keithas Duttonas (1994) įrodinėja. . kad priežastiniai ryšiai veikia ir priešinga kryptimi.. išmintingu . jei jis manys esąs protingas ir gražus. Kad patikrintų savo spėjimą. o antruoju ." Pirmuoju atveju žmogaus savivertė bus aukšta. kurią jie pavadino „integruotu gebėjimu". Dažnai negalime paaiškinti savo elgesio. kad žmonės. Aukštai save vertinantys žmonės dažniau teigdavo turį šį gebėjimą. Kaip bus išsamiau paaiškinta 5 skyriuje. kontroliuojantys mūsų elgseną gali atrodyti kitokie nei sąmoningi. ypač individualistinėse Vakarų kultūrose. Jie panašūs į kūdikio sulaukusius tėvus. kurį jie motyvuojami stiprinti. iš meilės besižavinčius jo rankų ir kojų pirščiukais bei plaukais: nebūna taip.

identiški karjeros tikslai gali kelti įtampą ir pavydą (Clark ir Bennett. skatindamas jautriau reaguoti į kitų žmonių lūkesčius. jog kitiems žmonėms taip pat nesiseka. Tad savivertės matuoklis perspėja mus apie socialinio atstūmimo pavojų.76 I dalis. Menkos savivertės žmogui netgi pasisekimas visuomenėje gali sukelti pasibjaurėjimą. gal dabar nerimaujate. SOCIALINIS MĄSTYMAS Savęs vertinimo motyvacija Motyvacija yra mūsų pažinimo sistemos variklis (Dunning. yra tarsi kuro matuoklis. Tyrimai patvirtina.) Turintys brolį. kad išsaugotų savivertę. šis jausmas gali skatinti veikti . Ją taip pat gali kelti ir sutuoktinis (-ė). Kokios priežastys skatina išsaugoti arba stiprinti savivertę? Markas Leary (1998. o jei moteris . kad jausmas. Kai vienam partneriui geriau sekasi abiems svarbioje srityje. nes jų sėkmė pavojingesnė nei svetimų žmonių (Zuckerman ir Jost. 2001). kitas stengsis elgtis taip. „per anksti" pradėju- . dažniausiai prisimena. kurio gabumai labai skiriasi. mes jaučiamės nepatrauklūs arba nevisaverčiai. Tamsioji savęs vertinimo pusė Menkas savęs vertinimas kelia depresijos. Tesseris daro prielaidą. kad socialinis atstūmimas mažina mūsų savivertę ir stiprina pritarimo poreikį. Abrahamas Tesseris (1988) teigia. Juo labiau žmonės bus susijaudinę. paveikti nesėkmės. žmonės jus tikriausiai lygindavo. kad jei aplinkiniai vieną iš jūsų laiko gabesniu. Ryšiai padeda išlikti ir gerai jaustis. grėsmę tapatumui galima sumažinti teigiant: „Mano gabusis partneris. 1999. kad didžiausia grėsmė kyla vyresniam vaikui. nerimą. 1992). 2003). su kuriuo esame labai artimi. Nors turėti bendrų interesų yra sveika.tobulėti ir ieškoti pritarimo bei pripažinimo kitur. arba pernelyg iškeldami save kitų atžvilgiu (Agostinelli ir kiti. (Tesseris mano. kai augote. Kunda. kad poreikis „išsaugoti savivertę" leidžia prognozuoti daugybę įdomių faktų. 2003) tiki. Paniekinti ar apgauti. (Jei jums labai gerai pasisekė žaidimas. kad vaikystėje tarp jų nebuvo trinties. yra dalis manęs" (Lockwood ir kiti.seserį? Jei taip. viešas pasirodymas ar egzaminas mokykloje. gebėjimą atkurti fizines bei dvasines jėgas ir malonius jausmus (Baumeister ir kiti. kad jis niekada nepasieks tokių aukštumų. 1991). kokių iš jo tikimasi (Wood ir kiti. 1990). aukštai save vertinantys žmonės išsaugo savąją vertę manydami. turinčiam labai gabų jaunesnį brolį ar sesę. 1992). Jei esate vyras. Grėsmę savivertei kelia ir draugai. gal turite panašaus amžiaus brolį. kad vaikystėje nesutardavo. narkotikų vartojimo ir kai kurių rūšių nusikaltimų pavojų. Kaip ir akinanti žibintų šviesa. kad kitą kartą visus nuvilsite?) Stipri savivertė skatina iniciatyvumą. Patyrę nesėkmę. 2005). Suaugę panašių gabumų broliai dažniau prisimena. Tačiau paauglių berniukų. netgi nesutarimus tarp brolių ir seserų. 2004). juo labiau saugos save komentuodami šią nesėkmę (Brown ir Rogers. Brown ir Gallagher. jog esi vertingas. 1992.

kad jie neišlaikys testo. gali pasidaryti pavojingas. „Entuziastingi savivertės šalininkų pareiškimai svyruoja nuo fantazijos iki tauškalų". 2005 Kontrolinė grupė Grupė. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 77 sių lytinį gyvenimą. narciziški as- „Po šitiek metų. . kad savikontrolė dešimt kartų vertingesnė už savivertę.7 paveikslą). „Darau išvadą. Įžeista savigarba skatina duoti atkirtį.nedidelis. savivertė dažniau būna stipresnė nei vidutinė. Stiprų ego susiformavęs jaunuolis.2 s k y r i u s . kad jis „tikriausiai paskelbęs daugiausia darbų apie savivertę". ekstremalių etnocentrikų ir teroristų savivertė taip pat būna aukštesnė. „Savivertės poveikis . tik itin gerai save vertinantys žmonės tapdavo priešiškesni arogantiški. kontrolinėje. kad ir kaip būtų gaila. nuošaliau besilaikantys žmonės. grubūs ir nedraugiški (iš Heatherton ir Vohs. Naujausiuose darbuose pripažįstama. Pajutę. pastebi Robynas Davvesas (1994." Roy Baumeister. ribotas ir ne visada teigiamas. o kalba (priešingai nei drovesni. patariu jums: užmirškite savivertę ir stiprinkite savikontrolę bei savidrausmę. Gaujų lyderių. pajutęs. Turintieji stipriausią ego . Jei oponentas pralaimėdavo. kurį kitas tariamas studentas arba labai išgyrė („puikus rašinys!") arba kandžiai sukritikavo („blogiausias mano kada nors skaitytas rašinys!"). 1998). kuklesni." Ar žmonės. ir visuomenei. patyrusi grėsmę 2. Reaguodami į galimą nesėkmę tik sripria saviverte pasižymintys vaikinai tapo pastebimai priešiškesni (žr. o kitoje. dažniau įžeidinėja. kad jų savivertei gresia pavojus." Labai save vertinantys vyrukai. sako Baumeisteris. 2000). kurių savivertė menka). žmonės į tai reaguoja žemindami kitus. 2. o kartais ir smurtaudami. grupėje to nedarė.tie. manantis.teigia Baumeisteris (1996). kurie pritarė tokiems savimeilę glostantiems teiginiams. Kito eksperimento metu Bradas Bushmanas ir Roy Baumeisteris (1998) paprašė 540 savanorių studentų parašyti straipsnelį. kad gali būti išmestas iš savo socialinės aplinkos. kaip „aš esu gabesnis už kitus" buvo „ypač agresyvūs". kad tai naudinga ir individui. Menkas savęs vertinimas Būsena Stiprus savęs vertinimas . rašinio autorius galėjo jį atakuoti bet kokio intensyvumo ir bet kokios trukmės triukšmu. Po to kiekvienas rašinio autorius su kitu studentu žaidė reakcijos greičio išbandymo žaidimą. kurių savivertė buvo normali. pertraukia kitus ir ne kalbasi. slepia vidinio saugumo ir savivertės stoką? Ar kategoriški. Jų triukšmo atakos buvo tris kartus didesnės nei tų. kurių ego stipriai išreikštas ir kurie retsykiais blogai pasielgia.7 PAVEIKSLAS Kai stipriam ego metamas iššūkis Pajutę grėsmę. Vieno eksperimento metu Toddas Heathertonas ir Kathleen Vohs (2000) grupę studentų vaikinų gąsdino.

. kad moterų abiejų savivertės formų įverčiai nuoseklesni negu vyrų). Kai jaučiamės užtikrintai. mano. per kurį individas suklasifikuoja su savo asmenybe susijusius teigiamus ir neigiamus žodžius. esame mažiau gynybiški (Epštein ir Feist. „Hitlerio savivertė buvo labai aukšta". kaip ir nuostatos. 2005) tai patvirtino tyrimais. teigia Christina Salmivalli ir jos kolegos iš Turku (Suomija) universiteto (1999). piktnaudžiavo alkoholiu ir dažniau skųsdavosi mitybos sutrikimais nei tie. . gaujų narių. vienišumo jausmu ir mitybos sutrikimais. prieštarauja faktui. 2004. 1998. pyktį. Žmogus. jog menkai save vertinantys žmonės kiek dažniau susiduria su įvairiomis klinikinėmis problemomis: nerimu. bendravimo problemas.pastebi Baumeisteris ir jo kolegos (2003). gali prastai pasirodyti paslėptosios savivertės tyrimuose (Brettas Pelhamas su kolegomis (2005) pastebi. kad savivertė. 2003. Būdami blogos nuotaikos ar pajutę grėsmę jie greičiau į viską pradeda žiūrėti pro tamsius akinius: pastebi ir prisimena blogiausius kitų žmonių poelgius. o paslėptoji savivertė matuojama keletu subtilesnių būdų . Jennifer Crocker ir jos kolegos (2002. 1989). mažiau paklūsta prietarams (Jordan ir kiti. 2002. SOCIALINIS MĄSTYMAS menys iš tiesų turi silpną ego ir tai slepia po pompastišku išoriniu blizgesiu? Daugelis tyrinėtojų bandė įrodyti. ir nepuolame plūsti tų. Chuliganai demonstruoja gynybinę. Ybarra. 2005). elgiasi ne taip gynybiškai. y. kurie jautėsi itin priklausomi nuo išorinių jėgų . kad šitokia išorė slepia menką savivertę. stipri savivertė labiau reiškiama ne pažymiais. 2003). 1988. kurių savivertė rėmėsi gilesniais. 2003. ką Baumeisteris ir jo kolegos (1996) pavadino „tamsiąja stiprios savivertės puse". su asmeniniais bruožais susijusiais aspektais. kad esu vertinga asmenybė"). 1999). pinigais ar kitų žmonių pritarimo paieškomis. kuriems nepatinkame (Baumgardner ir kiti. vartojo narkotikus. Naujausi tyrimai rodo. Tai. kad artimieji jų nemyli (Murray ir kiti.išreikštąja (sąmoninga) ir paslėptąja (neįsisąmoninta). kai žmonės teigiamai save vertina ir sąmoningai. genocidą vykdančių diktatorių ir įžūlių savimylų tyrimai neatskleidė jokių silpnos savivertės pėdsakų. ir nesąmoningai. Priešingai nei menka. Studentai.dažniau patyrė stresą. Tačiau chuliganų.78 I dalis.nuo individui patinkančių savo vardo raidžių pasirinkimo iki kompiuteriu skaičiuojamo reakcijos laiko. Taip pat nebūname „plonaodžiai" ir greiti kritikuoti . 2003. Ji sklinda iš vidaus ir palaiko gerą nuotaiką (Kernis. Kai nuoseklumą galima pastebėti. kuriems patinkame.dažniau gina chuliganų aukas. Schimel ir kiti. save stiprinančią savivertės formą. pasireiškia dviem formomis . jie saugiau jaučiasi.jaučiantys savąją vertę ir nesistengiantys būti dėmesio centre bei nepykstantys už kritiką . išvaizda. surinkęs didelius įverčius išreikštosios savivertės tyrimuose. Išreikštąją savivertę psichologai matuoja naudodami apklausas („Jaučiu. 2001). Jordan ir kiti. kurių savivertė buvo menkiausia. „Tikrai save gerbiantys" .mažiau klausomės tų. kuriuos atliko su Mičigano universiteto studentais. t.

Be to. sumažėja jų fizinė ištvermė. Juo mažiau rūpinamės savo įvaizdžiu ir juo labiau savo talentais ir santykiais. pastebi Crocker ir Lora Park (2004). Ji veikia panašiai kaip raumenys. kad besirūpinantys saviverte. Susidūrę su nesėkme. gavę sudėtingas užduotis pasiekia geresnių rezultatų už tuos. t Nors aukštą savivertę turėti naudingiau negu žemą tyrinėtojai nustatė. atsistato pailsėjus ir stiprėja treniruojantis. o ne šokoladą arba slopinantys blogas mintis greičiau nuleidžia rankas. analizuodami savo veiksmus. aukštai save vertinantys žmonės palaiko savo vertės jausmą manydami. todėl sekina ribotus valios išteklius. o siekti pergalių. pastebi Crocker ir Park. nei bendravimo. bei perdėdami savo pranašumą. Jei stipriai išreikštam žmogaus ego kyla pažeminimo grėsmė dėl socialinio atstūmimo. nei autonomiškumo poreikiai nebuvo realizuoti. toks žmogus gali tapti agresyvus. pavyzdžiui. o ne suprasti kitus. turtingi ar populiarūs. Save kontroliuojantys žmonės . Suvokiama savikontrolė Keletas mokslinių tyrimų krypčių kalba apie suvokiamos savikontrolės svarbą. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 79 Ironiška. susidūrę su neišsprendžiamomis problemomis. pasižiūrėkime. laikantys save darbščiais ir manantys. juo geresnės nuotaikos būname. Ilgainiui rūpestis savo verte gali baigtis jausmu. Kokios koncepcijos kyla iš šių tyrimų? Iki šiol aiškinomės savojo Aš sampratą. kuo svarbi savojo Aš samprata. išaugs. Jei žmonės siekia kontroliuoti kino filmo sukeltą liūdesį. ir raumenys nusilpsta po didelės įtampos. labiau kritikuoti. pastebi Roy Baumeisteris su kolegomis (1998. 2000. . kad nesiseka ir kitiems. Savojo Aš veikimas yra ribotas. Muraven ir kiti. Suvokiama savikontrolė yra svarbi. jausti didesnį poreikį ne paprasčiausiai mėgautis veikla. gali nepastebėti. kad nei kompetencijos.prisiveliantys valgyti ridikėlius. APIBENDRINIMAS Savęs vertinimas • Savivertės motyvacija veikia pažintinius procesus.2 s k y r i u s . 1998). galime pradėti ignoruoti kritiką. 1997). kad jų gyvenimas klostosi sėkmingai. Savikontrolė reikalauja pastangų. raidą ir savęs pažinimą. kad daugelio nusikaltėlių savivertė yra aukštesnė negu vidutinė. mėginantys tapti gražūs. 1992). Galvokite apie savo teigiamas savybes ir tikimybė. daro išvadą Baumeisteris ir Julia Exline (2000): ir savikontrolė. kad sugebėsite suplanuoti ir sėkmingai įgyvendinti savo planus. Dabar. stengdamiesi visada gerai galvoti apie save. nuo ko iš tiesų priklauso gyvenimo kokybė. Žmonės. kurie mano esą nevykėliai (Ruvolo ir Markus. Tačiau savojo Aš samprata daro įtaką mūsų elgsenai (Graziano ir kiti.

tvirtino vyriškis. jie gyvena sveikiau bei geriau mokosi. O kartu su pergalėmis auga pasitikėjimas savimi. Stebėjusieji neigiamos reikšmės žodžius patyrė priešingą efektą. senyvo amžiaus žmonės mažiau skundžiasi atminties silpnėjimu. Kompetencija ir atkaklumas . 2000). . Vaikai ir suaugusieji.kelias į pergalę. tirdamas saviveiksmingumą ir darydamas teorinius apibendrinimus. kaip ir savivertę. ar šis įsitikinimas būtinai kažką pakeis? Tai priklausys nuo antro veiksnio: jūsų galimybės kontroliuoti rezultatus. pastarajam tai . lyties ar išvaizdos galite manyti. „Man tiesiog pasisekė. . o savivertė menka. tačiau bijodami diskriminavimo dėl amžiaus. galite manyti esąs geras vairuotojas (stipriai išreikštas saviveiksmingumas). „pamiršta". 1991). „atminties saviveiksmingumas" (pasitikėjimas savo atmintimi) buvo didesnis. todėl atminties saviveiksmingumas gali būti didesnis. Bombonešio piloto saviveiksmingumas gali būti stiprai išreikštas. arba neigiamus senėjimo stereotipus. kad galite kažką padaryti. „išmintingas". Daugiau nei šimtu tyrimų patvirtinta. kad jūsų perspektyvos abejotinos. Galite jaustis kompetentingas studentas ar darbuotojas. vyriškis nuėjo į šokius.066 sekundės buvo rodomi arba neigiami žodžiai („blogėja". stiprus saviveiksmingumo pojūtis leidžia darbuotojams išlikti ramiems ir ieškoti sprendimų. . žadinančiais arba teigiamus. Kasdieniame gyvenime saviveiksmingumas padeda iškelti sudėtingus tikslus ir ištverti sunkumus. Saviveiksmingumą. 1999. pastebėjo teigiamo mąstymo galią. Tačiau tų. kuriems buvo pateikti teigiamos reikšmės žodžiai. nei Vakarų šalyse (Schacter ir kiti. Kontrolės pobūdis „Aš visiškai nedalyvauju visuomenės gyvenime". Eksperimento dalyviai sąmoningai galėjo suvokti tik šviesos blykstelėjimą. maitina sunkiai iškovoti laimėjimai. Jis skiriasi nuo savosios vertės pojūčio.Tai daugiau niekada nepasikartos. Tiriamiesiems 0. arba teigiami („gudrus". kur su juo pašoko kelios moterys. 1998). kad pagal saviveiksmingumą galima prognozuoti darbuotojo produktyvumą (Stajkovic ir Luthans. Tai pastebėjo Becca Levy (1996) 90-ies suaugusiųjų pasąmonę veikdama žodžiais. „nusenęs").skundėsi vienišas keturiasdešimt kelerių metų vyriškis psichoterapijos studentui Jerry Pharesui. Panašų reiškinį galime aptikti ir už laboratorijos sienų: Kinijoje dominuoja teigiami senėjimo įvaizdžiai. tačiau jausti girtų vairuotojų keliamą pavojų (žema kontrolė). kad esame kompetentingi ir veiksmingi.80 I dalis. Pavyzdžiui. Be to. Šio paragintas." Kai Pharesas apie tai papasakojo savo vadovui Julianui Rotteriui. būna ištvermingesni. Optimistinis požiūris į savo kompetenciją bei galią duoda dividendus (Bandūra ir kiti. Jei tikite. 2003). ramesni ir mažiau depresyvūs. Iškilus problemoms. Net subtilios saviveiksmingumo manipuliacijos gali paveikti elgseną. turintys stiprų savi veiksmingumo pojūtį. „patyręs"). Maddux ir Gosselin. SOCIALINIS MĄSTYMAS Saviveiksmingumas saviveiksmingumas (self-efficacy) Pojūtis. o ne mąstyti apie savo silpnybes. Stenfordo universiteto psichologas Albertas Bandūra (1997.

1983 („Pirmyn į Vašingtoną"). žmogaus vertės niekas nepripažįsta. Kartais jaučiu. mesti rūkyti. pavyzdžiui. The March on Washington.patikėti. kurios nusipelnė. Šalin narkotikus! Tegyvuoja viltis! Aš esu šis tas!" Jesse Jackson. arba prieštaraujantys teiginiui „Aš išleidžiu per daug pinigų" . Kiekvienas žmogus gali turėti įtakos valdžios sprendimams. Ką jūs manote? Ar žmonės dažniau būna savo likimo kalviai. ko jie nepajėgūs kontroliuoti. 1983. jog kontroliuojate savo likimą (vidinis kontrolės pobūdis). 1993. ar a. Roterio eksperimentų metu ir jo klinikinėje praktikoje vieni žmonės teigdavo nuolatos . kad ir kaip jis stengtųsi. kurią jis jau kuris laikas bandė suformuluoti. manantys. 1987).dėl blogų pažymių kaltinančius tai. žinau. 334). kurie mano. vadovėlius ar testus. reiškia. skirtų žmogaus kontrolės pobūdžiui įvertinti. kas su manimi vyksta. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 81 padėjo iškristalizuoti idėją. Tokiems studentams patarus laikytis optimistiškesnės nuostatos . ar aplinkybių aukos? Ar jie .8 paveiksle. naudotis saugos diržu. Kartu su Pharesu jis sukūrė 29 poras teiginių. Nuo to. kad negaliu pakankamai kontroliuoti savo gyvenimo. jog viską. režisieriai ir aktoriai. lemia jų pačių pastangos bei įgūdžiai" (cituojama iš Hunt. o širdis gali patikėti. kad pastangos.jų pažymiai paprastai pagerėja (Noel ir kiti. ar b. kas jiems nutinka. Apskritai studentai. kad save kontroliuoja. b. kaip suvokiame kontrolę. spręsti problemas šeimoje. laikančių save aukomis . jaučią".2 s k y r i u s . 1982. Tiems. turėtų geriau sektis mokytis. Gyvybės draudimo agentai. ar iš išorės atsitiktinumo arba išorinių jėgų. jūs tikite. Pasaulį valdo keli galią turintys žmonės. „Jei mano protas suvokia. valdo vienokios ar kitokios išorinės jėgos. kad jį valdo atsitiktinumas arba išorinės jėgos (išorinis kontrolės pobūdis). sutinkantys su teiginiu „Aš galiu sėkmingai atsispirti pagundai". kad galiu tai pasiekti. Deja. tuo tarpu kiti manydavo. Klestintys žmonės labiau linkę nesėkmes laikyti atsitiktinumu arba nuspręsti: „man reikia keisti požiūrį". kas jiems nutinka. jų pačių pastangomis bei veiksmais.savo gyvenimo dramaturgai. kad jie kontroliuoja padėtį . a. Tai parodyta 2. Miller ir kiti. Aš pats atsakingas už viską. kontrolės pobūdis (locus of control) Žmonių elgesio ir pasekmių kontrolės suvokimas: ar jos kontroliuojamos iš vidaus. džiaugiasi geresniais santykiais ir būna geresnės psichikos sveikatos (Tangney ir kiti. Peterson ir Barrett. 2004). manantys. kvailumą ar „blogus" dėstytojus.tikite. ir mažas žmogelis nedaug ką čia bepakeis. 1987. Galbūt pažįstate studentų. Lefcourt. Kuo labiau tikite? a. ar Jei atsakydami į šiuos Rotterio (1973) klausimus pasirinkote daugiau atsakymų „a". 1986). įprotis mokytis ir savidrausmė gali pakeisti padėtį . įsivaizduokite. uždirbti daugiau pinigų ir atsisakyti greito malonumo ilgalaikių tikslų labui (Findley ir Cooper. Ilgainiui šiame pasaulyje žmogus sulaukia pagarbos.gauna geresnius pažymius. b.pavyzdžiui. kad viską. Jei daugiau „b" . ar situacijų belaisviai? Šią dimensiją Rotteris pavadino kontrolės pobūdžiu. p. priklauso ir nesėkmės priežasčių supratimas. . kad atliekate šį testą.

ir tikrai jų įgysite. studentai. sudaro daugiau draudimo sutarčių. nelinkusio juo būti. Tikimybė. yra dvigubai mažesnė nei jų pesimistiškesnių kolegų (Seligman ir Schulman. Ir bejėgius šunis. Išmokę asmeninės kontrolės (sėkmingai išvengę pirmųjų smūgių) šunys lengvai prisitaiko prie naujos situacijos. nes tiki. ro Pavyzdžiui. Pavyzdžiui. pasyvus nuolankumas ir netgi apatija. kad nepavyks išvengti smūgių." Richard Bach. 2.8 PAVEIKSLAS Kontrolės pobūdis STA O nuo manęs. 1986). „Jie gali. Išmoktas bejėgiškumas versus apsisprendimas Kontrolės pojūčio nauda pastebima ir tiriant gyvūnus. kai gali išvengti bausmės.9 paveikslą). kad gali". nes manė. kurie pripažįsta optimistinį „aiškinamąjį stilių". išmoktas bejėgiškumas (learned helplessness) Išmoktas bejėgiškumas ir nuolankumas. 1991) pastebėjo panašias išmokto bejėgiškumo apraiškas ir tarp žmonių. Kita vertus. Tokią išvadą padarė Makvaiuniversiteto Sidnėjuje mokslininkai Megan Oaten ir Kenas Chengas (2006). lllusions: Adventures of Reluctant Messiah. Kaip poemoje „Eneida" sako romėnų poetas Vergilijus. Narve uždaryti šunys. tačiau jei užsispirsite. Tyrinėtojas Martinas Seligmanas (1975. reikalai pagerės"). kad jau pirmaisiais metais jie mes šį darbą. kad nuo jų pastangų niekas nepriklauso. kuriems įdiegta." „Įtikinėkite save. 1977 („Iliuzijos: Mesijo.82 I dalis. Vėliau tokie šunys baugiai susigūžia net ir tada. nugalėsiu šiosey lenktynėse. Tie universiteto plaukimo komandos nariai. kamuojami depresijos arba engiami žmonės tapdavo pasyvūs. kad turite trūkumų. kad negali kontroliuoti pasikartojančių nemalonių įvykių. kurie kasdien stiprino savikontrolę atlikdami pratimus. pasireiškianti nejudrumu (žr. dažniau nei pesimistai pasiekia aukštesnių rezultatų nei iš jų tikimasi (Seligman ir kiti. . tampa bejėgiški. kai žmogus ar gyvūnas suvokia. ir depresijos apimtus žmones kamuoja valios paralyžius. klajonės") kad nesėkmes galima kontroliuoti („Tai sunku. 1990). SOCIALINIS MĄSTYMAS 2. Jei pasistengsiu. savikontrolę treniruoti naudinga.

1986. 1989). vaikų darželių auklėtiniai ir senelių globos namų gyventojai. aktyvesni bei laimingesni. buvo ir daugiau patenkintų gyvenimu (Inglehart ir Welzel. 1987). Šiems pacientams buvo leidžiama priimti nedidelius sprendimus. • Ligoninių pacientai. duodami smulkūs įpareigojimai. Ellen Langer ir Judith Rodin (1976) ištyrė asmeninės kontrolės svarbą. kad būtų galima ja didžiuotis ir jaustis laimingiems". kokio pats nori". 2005). taikydamos dvejopą elgesio modelį prestižiniuose Konektikuto valstijos senelių globos namuose. Štai keletas pavyzdžių: • Kaliniai. kurie manė.). kada valgyti ir kiek miegoti. 1987). ką valgyti pusryčiams. iš tiesų gerina sveikatą ir didina laimės pojūtį (Deci ir Ryan. reguliariai mokydamiesi. • Nakvynės namų gyventojai. 1986). • Visose tirtose šalyse žmonės. kad . AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 83 2. Wener ir kiti. Tyrimai patvirtina.2 s k y r i u s . kuriems leidžiama bent kiek kontroliuoti savo aplinką . kurios skatina asmeninę kontrolę. kuriose žmonės jautė turį daugiau laisvės. • Veikimo laisvę atliekant užduotis ir priimant sprendimus turintys darbininkai būna sąžiningesni (Miller ir Monge. kuriems suteikta teisė rinktis. kad tos sistemos. rečiau serga ir įvykdo mažiau vandalizmo aktų (Ruback ir kiti. tokia pati buvo tyrėjų bei slaugių nuomonė.10 pav. Šalyse. Po trijų savaičių dauguma pacientų savo būklę įvertino kaip dar labiau pablogėjusią. jie išmoksta jaustis bejėgiai ir nuolankūs.patiria mažesnį stresą. kada žiūrėti kino filmą ar kada keltis. Po trijų savaičių 93 procentai šios grupės pacientų pasijuto esą žvalesni. Pacientai buvo rūpestingai ir nuoširdžiai globojami.laboratorijoje ar laikydami egzaminus. Kitoje grupėje buvo skatinama asmeninė kontrolė. manantys. geriau save kontroliavo kitose situacijose . jog gali rinktis patys. buvo labiau patenkinti gyvenimu (2. įjungti ir išjungti šviesą . kad jie negali kontroliuoti savo privatumo.9 PAVEIKSLAS Nekontroliuojami nemalonūs įvykiai Suvokiamas kontrolės stygius Išmoktas bejėgiškumas Išmoktas bejėgiškumas Kai gyvūnai ir žmonės patiria nekontroliuojamus nemalonius įvykius. Vienai pacientų grupei buvo akcentuojama „mūsų pareiga paversti šią įstaigą namais. kad turi mažai galimybių rinktis. perjungti televizoriaus kanalus. dažniau pesimistiškai vertina ir galimybes susirasti gyvenamąjį būstą bei darbą (Burn. planuodami savo laiką. j o gyvenimas taptų toks. ilgiau gyvena ir tikrai jaučiasi laimingesni (Timko ir Moos. . Buvo akcentuojamos galimybės rinktis bei daryti įtaką slaugos namų politikai ir kiekvieno atsakomybė už tai.perstatyti kėdes. 1992).

2000a): nacionalinės apklausos rodo. .84 I dalis. Tai . Šiandien. Tačiau laisvė gali „trukdyti psichologiniams procesams. Knygose apie greitą praturtėjimą nuolat kartojamas motyvas „tu viską gali". kodėl neseniai atliktame tyrime 11 koledžų absolventai. žmonės mažiau patenkinti savo vedybiniu gyvenimu. Galimybių rinktis gausa gali sukelti paralyžių arba tai. pasirinkę Paryžių. kaip būtinybė rinktis gali baigtis apgailestavimu. ilgai ieškoję darbo ir vertinę įvairius pasiūlymus. 2000). apgailestaus. jų laimės jausmas gali sumažėti. Psichologiniai suvokiamos savikontrolės tyrimai yra palyginti nauji. Juokinga. 2004) tvirtina. rado geriau apmokamą darbą. o pasirinkę Havajus pasiges garsių muziejų. Žmonės. tačiau jautė mažesnį pasitenkinimą (Iyengar ir kiti. Christopheris Hsee ir Reidas Hastie (2006) parodo. SOCIALINIS MĄSTYMAS Per plataus pasirinkimo kaštai Ar gali būti per daug laisvės ir apsisprendimo teisių? Svartmoro koledžo psichologas Barry Schvvartzas (2000. pasieksite teigiamų rezultatų. negu tikėjosi. kai renkasi iš šešių variantų (Iyengar ir Lepper. Turėdami galimybę rinktis iš 30 skirtingų rūšių džemo ir šokolado. Ši taisyklė gali padėti paaiškinti įdomų socialinį fenomeną (Myers. kad šiuolaikinėse individualistinėse kultūrose esama „laisvės pertekliaus". nuo kurių priklauso pasitenkinimo jausmas" (Gilbert ir Ebert. kai leidžiama grąžinti prekę ir susigrąžinti visus pinigus arba ją pakeisti). Pasiūlykite darbuotojams nemokamą kelionę į Paryžių ar į Havajus. ką Schwartzas vadina „laisvės tironija". nei tada. kai galėdavo keisti savo sprendimą (pavyzdžiui. Nors laisvė gali įgauti kraštutines formas. kad žmonėms patinka ir jie pasiryžę mokėti už galimybę keisti savo pasirinkimą. asmeninė kontrolė dažniausiai padeda žmogui geriau jaustis. 2002). šeštojo dešimtmečio bestseleryje . patariančių. kai išpardavimo sąlygos neleidžia grąžinti ar apkeisti pirkinio). kaip padėti sau ir raginančių siekti sėkmės pasitelkus teigiamas nuostatas. ir jie bus labai patenkinti. Taigi galima paaiškinti. nepaisant didesnės laisvės išvengti nesėkmingų vedybų ir mėginti iš naujo. Šią mintį taip pat rasime daugybėje knygų bei vaizdajuosčių. Bet jei suteiksite jiems galimybę pasirinkti vieną iš dviejų. todėl mažėja pasitenkinimas gyvenimu ir didėja klinikinės depresijos kamuojamų žmonių skaičius. žmonės būna mažiau patenkinti savo pasirinkimu nei tada. 2006). Jį randame ir XX a. nėra vandenyno. Kitų eksperimentų metu žmonės jautė didesnį pasitenkinimą dėl būtinybės apsispręsti (pavyzdžiui.Vincento Peale knygoje The Power of Positive Thinking („Teigiamo mąstymo galia"): „Jei teigiamai mąstysite. kad žmonės buvo labiau patenkinti savo vedybiniu gyvenimu tais laikais. kad nelabai šilta. tačiau atsakomybės už savo gyvenimą ir savo galimybių realizavimo akcentavimas nėra naujas. Kartu su didesnėmis pasirinkimo galimybėmis atsiranda informacijos perteklius ir daugiau priežasčių gailėtis. kai išsiskirti buvo sunkiau („prekės grąžinti ir apkeisti negalima").akivaizdi tiesa".

0 . AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 85 Pietų Afrikos Nigerija Uganda Zimbabvė Respublika Afrikos visuomenės į pietas nuo> Sacharos Pietų Azijos visuomenės Konfucianistjnės visuomenės Pokomunistinės Rytų Europos visuomenės Marokas Jordanija Azerbaidžanas Iranas Alžyras Albanija Bosnija Islamiskos i i .2 s k y r i u s . j visuorpenes Pokomunistinės Vakarų į Europos visuomenės j Venesuela Filipinai Peru Dominikos Respublika Kolumbija Brazilija Salvadoras Čilė Argentina Meksika Urugvajus Italija Portugalija Šveicarija Belgija Austrija Liuksemburgas Airija Ispanija Prancūzija š i a u r ė s Airija Graikija Olandija Danija Norvegija Islandija Suomija Švedija Didžioji Britanija Australija JAV Kanada Vokietija Naujoji Zelandija Lotynu Ame ika Katalikiškos Vakarį ! Europios visu Protestantiškos I visuomenės | 2.9 1.7 0.8 -h 0. 2005).10 PAVEIKSLAS Koreliacija tarp individų suvoktos galimybės laisvai rinktis ir pasitenkinimo gyvenimu 73 šalyse (Inglehart ir VVelzel. -r 0.

jo nuomone. padeda tobulėti. priešingai. kuris priimtų mane į savo gretas. kurie stengėsi ir jiems pavyko. Plačiai manoma. ko reikia sėkmei pasiekti") bei savęs įtikinėjimas („Aš manau. kad daugelis iš mūsų kenčia dėl silpnos savivertės. Bandūra (2004b) pabrėžia. palaiko sėkmingos veiklos ir gebėjimo pataisyti situaciją patirtis.tik vaidyba. bet ir prie visuomenės tobulėjimo". „Sėkmė sukuria tvirtą tikėjimą savo veiksmingumu. Padeda ir modeliavimas. kad jie yra savimi. tai skatina geriau elgtis. kad šio komplekso neturime . jog galiu") didina saviveiksmingumą. Daugelis humanistinės psichologijos populiarintojų vieningai teigė: „Mes visi turime nevisavertiškumo kompleksą." Groucho Marxas (1960) ironizuoja: „Nenoriu priklausyti nė vienam klubui. kai pastangos pataisyti situaciją pasirodo bevaisės. šie rezultatai prisideda ne tik prie atskiro žmogaus laimės. Gebėjimąapsispręsti. Geriau girti ir skatinti savivertę. jūsų saviveiksmingumas auga. mesti rūkyti ar pagerinti mokymosi rezultatus buvo sėkmingos. . APIBENDRINIMAS Suvokiama savikontrolė • Kelios tyrimų kryptys byloja apie saviveiksmingumo ir kontrolės jausmo naudą..pastebi Johnas Powellas (1989). negu gavę mažesnę pasirinkimo laisvę.86 I dalis. sumažės pagyrimo vertė. SOCIALINIS MĄSTYMAS Savikontrolės tyrinėjimai teikia didesnį pasitikėjimą tokiomis tradicinėmis dorybėmis kaip atkaklumas ir viltis. Bet." O iš tiesų daugelis mūsų yra geros nuomonės apie save. Šališkas palankumas sau Mums aktualios informacijos apdorojimą stipriai veikia šališkumas. • Išmoktas bejėgiškumas dažnai išryškėja. Humanistinės krypties psichologas Carlas Rogersas (1958) padarė išvadą. svarbiausias saviveiksmingumo šaltinis yra sėkminga patirtis. Roy Baumeisterio (2003) vadovaujama mokslininkų grupė vieningai teigia: „Jei visus vaikus girsite vien už tai. (Silpnos savivertės žmogus į tokius teiginius kaip „Aš turiu gerų idėjų" atsako: . net mažai balų surinkę žmonės renkasi vidutinius tarp galimų vertinimų. kurie tiki savo kompetencija bei veiksmingumu ir pasižymi vidine kontrole. Tiriant savivertę. • Kai žmonėms pateikiama daug pasirinkimo galimybių. manau. kad dauguma jo pažįstamų „neapkenčia savęs. Mes lengvai atleidžiame nesėkmes sau. geriau susidoroja su sunkumais ir daugiau pasiekia. laiko save beverčiais ir nevertais meilės"." Jei pradinės pastangos sumažinti svorį. kai matome kitus. pripažįstant gerus darbus.. jie gali būti mažiau patenkinti rezultatu. jog galiu. prisiimame nuopelnus už sėkmę ir manome daugeliu požiūrių esą geresni. Demostravimas. kad socialinis įtikinėjimas („tu turi viską. Toks savivertės kėlimas padeda mėgautis šviesiąja stipraus savęs vertinimo puse ir tik kartais patirti tamsiąją. Tie žmonės.

tai todėl. kurio nebuvo įmanoma pastebėti. žmonės priskiria nuopelnus sau. 1990).išorės veiksniams) ." (Toronto News. 1999). per dideliam darbo krūviui. 1977) Šis reiškinys ypač pastebimas situacijose.) Nenuostabu. jų vadovai mielai ima didžiules premijas už puikų vadovavimą.) Be to. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 87 „šiek tiek" arba „kartais". „aš bu- sau palanki atribucija (self-serving attributions) Šališko palankumo sau forma. Rice. trenkėsi į mano automobilį ir dingo. pavyzdžiui. politikos tendencijomis) (Kingdon. kalbėdami apie savo pergales. ir aš nepastebėjau kito automobilio.. jei gauna daugiau nei kiti (Diekmann ir kiti. reputacija ir strategija).įsitikinimas. tarnavimu rinkėjams. kurių jie negali kontroliuoti (rinkiminės apylinkės partine sudėtimi. oponento populiarumu. kad atlygio paskirstymą. . 1985). o pralaimėjusieji kaltina atsitiktinumą. Išsaugoti teigiamą savo įvaizdį mums padeda atsiribojimas nuo nesėkmės. kad „kas gi po raidės q pasirinktų ne w?" Politikai. algos padidinimą. kad žinau daug žodžių ir gerai išmanau jų rašybą. o pralaimėjus kaltę versti aplinkybėms... darbo paieškos): nugalėtojai aiškina. tačiau dėl pralaimėjimų bėdą suverčia blogiems stabdžiams. nevykusiam teisėjui. ypatingoms kitos komandos pastangoms ar grubiam žaidimui (Grove ir kiti. sunkaus būdo bendradarbiams.viena iš stipriausiai veikiančių šališkumo formų. kokią atsakomybę prisiima vairuotojai įvykus avarijai? Draudimo bendrovių bylose avarijas jie komentuoja maždaug taip: „Staiga nežinia iš kur iššoko automobilis. egzaminai. Lalonde. Mullen ir Riordan. 1967). ir sėkmės (žaidimai. patyrę pergalę. Kai patiria nuostolius . 1999). Polinkis priskirti teigiamus rezultatus sau. o neigiamus išorės veiksniams. dažniausiai nuopelnus priskiria sau. Teigiamų ir neigiamų įvykių aiškinimas Daugybė eksperimentų parodė.netinkamam tiekimui... reiškia. 1991. mano regėjimo lauką užstojo tvora. tokius kaip laimės stoka arba problemos „neišsprendžiamumas" (Campbell ir Sedikides. šališkas palankumas sau (self-serving bias) Polinkis palankiai save vertinti.2 s k y r i u s . Sau palanki atribucija skatina šeimyninę nesantaiką. o vadovai kaltę dėl blogų rezultatų suverčia tariamai negabiems ir neuoliems darbuotojams (Imai. viena iš labiausiai provokuojančių. o neigiamų . 1994. Sportininkai. Sėkmę jie apibūdina kaip savo gebėjimų bei pastangų rezultatą. kad išsiskyrusieji dėl to kaltina partnerį (Gray ir Silver. kai reikia ir gabumų. Pavyzdžiui. o sėkmės atveju .o ko gi dar galima tikėtis smunkant ekonomikai? Sau palankios atribucijos reiškinys (teigiamų rezultatų priskyrimas sau. Kai korporacijų pelnas auga. taip pat stengiasi girtis asmeniniais privalumais (darbštumu. tačiau dėl nesėkmės kaltina įvairius išorinius veiksnius." „Kai privažiavau sankryžą." „Pėstysis atsitrenkė į mano automobilį ir parkrito po juo. žmonės laiko teisingesniu. kad išgirdę. 0 kaip manote. tačiau jei pralaimiu . 1988). jog jiems kažkas pavyko. darbuotojų nepasitenkinimą ir veda į aklavietę derybų metu (Kruger ir Gilovich. kad sėkmę pelnė dėl savo sugebėjimų.. Jei aš laimiu žodžių loto. Tad nenuostabu. neaiškioms užduotims. 1997). 1992. (Darbuotojai labiau linkę suversti kaltę kokioms nors išorinėms priežastims . tačiau tvirtai nusistovėjusių socialinės psichologijos išvadų yra susijusi su šališko palankumo sau galia. kad esame jos nusipelnę.

Kiekvieną vakarą aš ir mano žmona sumesdavome drabužius prie skalbinių pintinės miegamajame. išeikvoti ar pervertinti". o vaikai pranoksta vidutinybes". Pagrindinė taisyklė tokia: kai grupės nariai vertina. Lygindami save su kitais. Apibūdindami dabartinius save jie nurodė tris kartus daugiau teigiamybių. (Savitsky ir kiti. kuris norėtų save pergudrauti.laiko save jaunesniais nei iš tiesų {Public Opinion. kuris pasakė savo žmonai: „Jei kuris nors iš mūsų mirs. Šališkas palankumas sau kaip aš myliu save? Leiskite suskaičiuoti būdus"). vadinasi. Rytą kuris nors sudėdavome juos į pintinę.: „Atkreipkime dėmesį. kokie buvo iki studijų. Kai tyrinėtojai stebėjo tikrąją padėtį (atsitiktinai pasirinktais laiko tarpais matavo tiriamųjų veiklą). Jie pastebėjo. Dėl nesėkmės ar nepripažinimo apkaltinę kokius nors išorinius veiksnius jaučiamės geriau nei laikydami nevertais save (Major ir kiti. kad nors 12 procentų žmonių jaučiasi esą vyresni nei iš tiesų. teigdamas. Vaterlo universiteto studentai pateikė beveik vienodai teigiamų ir neigiamų teiginių. sveikesniais ir netgi įžvalgesniais bei objektyvesniais (žr. Kai . Michaelas Rossas ir Fiore Sicoly (1979) atliko šališko palankumo sau šeimoje tyrimą. Noriau pripažįstame savo nesėkmę.88 I dalis. Nes daugeliu subjektyvių ir socialiai pageidautinų aspektų žmonės laiko save geresniais už vidutiniokus. čempionai šiandien. esu geresnis". 2005). „ankstesnieji Aš". draugiškesniais. . Jei VI amžiaus kinų filosofas Lao Dzė buvo teisus. aš persikelsiu gyventi į Paryžių". pastebi Anne Wilson ir Michaelas Rossas (2001). kad vyrai namuose atlieka tik 33 proc. visi vyrai gražūs. kai buvome kitokie. tačiau „per istorijos egzaminą profesorius man parašė patenkinamą pažymį". SOCIALINIS MĄSTYMAS vau labai gerai įvertintas per ekonomikos egzaminą". jog „niekada pasaulyje neatsiras sveiko proto žmogus. Atrodo. kiek jie prisidėjo prie bendro tikslo. patirtą tolimoje praeityje. Vėlesniame 265 vedusių amerikiečių porų. kad kiekviena bendruomenė panaši į Garrisono Keilloro pramanytą Vobegono ežero kaimą. kad žmonės lygina save su kitais. kad atlieka 42 proc. Visa tai primena Freudo anekdotą apie vyrą. gražesniais. turinčių vaikų. „Aš įgijau žinių ir suaugau. darbų.mano dauguma žmonių. Ar mes visi galime būti geresni už vidutiniokus? Šališkas palankumas sau taip pat pasireiškia tuo. gauta suma paprastai viršija 100 proc. dauguma žmonių laiko save etiškesniais. 2005). darbų (Lee ir Waite. Mulkiai vakar. kur „visos moterys stiprios. daugelis mūsų esame truputį bepročiai. kad jauni vedę kanadiečiai dažniausiai būdavo įsitikinę. 1984). paaiškėjo. 2003). O jų žmonos tvirtino. Apibūdindami save. kad iš tikrųjų vyrai namuose atliko 39 proc. ne tokiais prietaringais. darbų namuose. tyrime vyrai pareiškė. intelektualesniais. Galbūt viena iš tokio optimizmo priežasčių yra ta. kompetentingesniais. jog jie daugiau laiko skiria namų tvarkymui ar vaikų priežiūrai nei mano jų partneriai. net 66 procentai mano atvirkščiai .

Tad paklausiau žmonos. kad 44-ies procentų kitų baltųjų išankstinio nusistatymo prieš juodaodžius rodiklis yra aukštas (5 arba daugiau). Tik mažuma aukštųjų mokyklų studentų laiko save naivesniais ar patiklesniais už kitus. kad kitų žmonių žodžiai bei darbai atskleidžia jų prigimtį. 1997 metais Gallupo instituto atliktoje apklausoje tik 14 procentų baltųjų amerikiečių teigė. 2001). Vairavimas. Tad dauguma mūsų esame įsitikinę. t Dorybės.2 s k y r i u s .taip pat. 1977). originalesniais. gražesniais ir kur kas mažiau prietaringais nei vidutinis tos pačios amžiaus grupės ar socialinės padėties atstovas (Public Opinion. Taip pat manome. atkaklesniais. kad jų išankstinis nusistatymas prieš juodaodžius skalėje nuo 0 iki 10 vertintinas 5 ar daugiau balų. . Daugelis chirurgų yra įsitikinę. Mes taip pat manome esą geresni nei vidutiniai daugeliu kitų subjektyvių ir pageidautinų aspektų. 1997). . Tą.yra giliai viduje glūdinti nuomonė. lyties. kas sieja visus žmones. kaip dažnai. Dauguma suaugusiųjų mano. Dauguma žmonių laiko save aukštesnio intelekto. kuris kuo nors pra• • • • • noksta kitus. Brenner ir Molander. draugiškesniais ir patikimesniais nei vidutinis moksleivis (Hoorens.1995).maždaug 75 kartus iš 100. kad jie yra mažiau naivūs ir patiklūs (Levine. kad vairuoja saugiau ir yra labiau įgudę nei vidutinis vairuotojas (Guerin. 2002).kaip aš myliu save? Leiskite suskaičiuoti būdus „Viena. 1987). 1979). 1989. VVylie. kad tuo rūpinčiausi aš." Subjektyvūs elgsenos aspektai (pavyzdžiui. Dave Barry buvo teisus. McKenna ir Myers. 1968. 1997. Studentai dažnai laiko save geresniais ir intelektualesniais už kitus (Allison ir kiti. o universiteto studentai paprastai yra įsitikinę. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 89 atkreipkime dėmesį Šališkas palankumas sau . . Vienos nacionalinės apklausos metu buvo pateiktas klausimas: „Kaip vertinate savo moralę ir vertybes skalėje nuo 1 iki 100 (100 . žmonės paprastai vadina genijumi (Lassiter ir Munhall. Mes manome. Mūsų asmeninės mintys . 1978). . 1978.teigia Dave Barry (1998). .tobula)?" Penkiasdešimt procentų apklausos dalyvių įvertino save 90 arba didesniu balu. Parama tėvams. 1984.prasčiau nei vidutiniškai (Headey ir VVearing. Svenson. „drausmingas") sužadina didesnį palankumą sau nei objektyvūs (pavyzdžiui. Štai kaip reiškiasi šališkas palankumas sau: • Etika. ji surenkanti skalbinius. 90 procentų verslininkų laiko savo veiklą svarbesne už kolegų (French.netgi tie. Dauguma verslininkų laiko save moralesniais už vidutinį verslininką (Baumhart. „punktualus"). Snyder. C. kad mes esame geresni vairuotojai nei vidutiniai". R. Dauguma vairuotojų . kurie po autoavarijų buvo atsidūrę ligoninėje . pagalvojau: „Hm? Aš ir taip tai darau 75 kartus iš 100". kad kitus perprantame geriau nei jie mus. jos manymu. kad save pažįstame geriau nei kiti pažįsta save (Pronin ir kiti. Tačiau apskritai baltaodžiai manė. 1981). Los Andželo gyventojai laiko save sveikesniais nei dauguma jų kaimynų.atsakė ji. žmona pasiūlė. • Profesinė kompetencija. nepaisant amžiaus. Tolerancija. Sveikata. 1968). Įžvalgumas. kad gyvens maždaug 10 metų ilgiau nei prognozuojama statistiškai (Larwood. religijos. Olandijoje dauguma bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių laiko save sąžiningesniais. o daugelis mano. kad jų pacientų mirštamumas yra mažesnis nei vidutinis (Gawande. 1994. 1993. tik vienuolika procentų įvertino save 74 arba mažiau balų(Lovett. kad jie padeda savo seniems tėvams daugiau nei jų broliai ar seserys (Lerner ir kiti. 1991). ekonominės padėties ar etniškumo. 2001). Australijoje 86 procentai žmonių savo darbo rezultatus vertina geriau nei vidutiniškai ir tik vienas procentas .yra įsitikinę. t Intelektas. 2003). „O.

p. kad sprendžiant šias problemas daugiau aukoja laiko ir pinigų (White ir Plous. didelę algą. 1995). 2005. slapstydamasis aikštės dešinėje. kiekvienas iš mūsų manome veikią palyginti sėkmingai. kad jie yra labiau etiški nei kolegos (Van Lange ir kiti. kurie jaučiasi esą „asai" studijuodami įvadinį informatikos kursą. kuriems nesiseka. kad esame atsparūs nelaimėms. būdingas „nepagrįstas optimizmas būsimų gyvenimo įvykių atžvilgiu". 1989 („Teigiamos iliuzijos") . bus labiau linkę niekinti kompiuterių fanatikus ir teigti. jog jiems lengviau nei bendrakursiams pavyks gauti gerą darbą. „Optimistas. Shelley E. pasak Neilo Weinsteino (1980. 79). 1991). 1989). manantiems. infarktas nesulaukus 40 metų ar atleidimas iš darbo. Apibrėždami neaiškius kriterijus savais terminais. 2002). Nepagrįstas optimizmas Optimizmas . visą semestrą labiau vertina raštingumą šioje srityje. jau rytas!". jis būdingas net socialiniams psichologams. Tie. Taylor. Žmonės žvelgia vienas į kitą su tam tikru ironišku šališkumu: paprastai save laikome mažiau šališku negu kitus (Ehrlinger ir kiti. Vertindamas savo „vadovavimo gebėjimus" aš įsivaizduoju garsų lyderį.tarp vieno procento geriausiųjų! Savo įvaizdį stipriname ir sureikšmindami dalykus.90 I dalis. save vertiname kaip objektyvų. jog pesimistiškai vertina kitų žmonių likimus (Shepperd. SOCIALINIS MĄSTYMAS Van Lange. 1991). 1989. Išsilavinimas nepanaikina šališko palankumo sau.tai teigiamas požiūris į gyvenimą. kad kiti yra šališki. Iš tikrųjų netgi manome esą mažiau pažeidžiami šališko palankumo sau! Pripažįstame kažkokį abstraktų šališkumą ir matome. kad nuo jų galėtų parausti net Pollyanna". Vertindamas savo sportinius gebėjimus aš mąstau apie tai. kurias praleidau kaip Mažosios lygos beisbolo žaidėjas. . o 25 procentai . kaip žaidžiu krepšinį.pastebi H. kad iliuzinis optimizmas padidina mūsų pažeidžiamumą. Bet paklausti apie tam tikrus bruožus ar elgesį (pavyzdžiui. studentai mano. Pronin ir kiti. tačiau nemano. O dauguma žmonių mano. 60 procentų apklaustųjų sakė esą tarp 10 procentų geriausiųjų. Tačiau daugeliui mūsų. Iš dalies todėl. Linda Perloff (1987) pastebi. nesiimame atsar- „Ateities vaizdai yra tokie rožiniai. Pesimistas prieina prie lango ir sako: O Viešpatie. Viešpatie. kurie mums gerai sekasi. Manydami. vertindami savo pačių etiką ar patrauklumą). Subjektyvios savybės padeda laisvai konstruoti savus sėkmės apibrėžimus (Dunning ir kiti. kad jie labiau nei kiti rūpinasi aplinka. o ne apie tas skausmingas savaites. Positive lllusions. kurio stilius panašus į mano. pageidautina savybė) neįvertino kaip žemesnio už vidutinį. kad jų įvaizdžiui darbo su kompiuteriu įgūdžiai nebūtini (Hill ir kiti. Jacksonas Brownas (1990. Vienos stojamųjų į aukštąsias mokyklas egzaminų tarybos apklausos metu iš 829 000 abiturientų nė vienas savo gebėjimo sutarti su kitais (subjektyvi. badaujančiais bei domisi socialinėmis problemomis. 1997).kiekvieną rytą prieina prie lango ir sako: Labas rytas. . 2003). kaip alkoholizmas. Tie. 1982). įsigyti namą ir išvengti tokių bėdų.

AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 91 gumo priemonių. 243). „O Dieve. 1986. kad pusė santuokų baigiasi skyrybomis. baimindamiesi susikirsti per egzaminą. kad jie mažiau nei bendraamžiai rizikuoja užsikrėsti ŽIV (Abrams. o ne jų kaimynai pesimistai. jiems gali tekti skaudžiai nusivilti. Norem ir Cantor. Išvada: kad sektųsi universitete ir už jo ribų. 1999). . Lengvabūdiškai nesinaudojantys saugos diržais. Vienos apklausos metu 137 asmenys. suteik drąsos pakeisti tai. 1991. Apsauginis pesimizmas skatina būti pasirengusius sutikti problemas ir jas spręsti. 1988). gresia kur kas mažesnis nepageidaujamo nėštumo pavojus (Burger ir Burns. kad ateityje jie bus laimingesni. Jei buvo didesnė tikimybė. Optimistai paprastai tiki. kurių negalima pakeisti. Tuo tarpu truputis realizmo . Seksualiai aktyvios studentės. 1996. 1987). 2006). p. kol yra taika". nes tai paskatintų daugiau mokytis (Prohaska. ką reikėtų keisti. manė. Perdėtu optimizmu trykštantiems studentams (kuriems dažniausiai lemta gauti blogesnius pažymius) praverstų truputis nepasitikėjimo savimi. Škotijoje ir Jungtinėse Valstijose dauguma vyresnių paauglių mano. apsauginis pesimizmas (defensive pessimism) Problemų numatymo svarba prisitaikant ir nerimo nukreipimas veiksmingam elgesiui motyvuoti. Showers ir Ruben. kai vis dažniau pralaimi (Gibson ir Sanbonmatsu. tačiau tikimybę. tiksliai įvertino. ir išminties atskirti vieną nuo kito. Sparrell ir Shrauger. 1993). kad aklas optimizmas. Taigi naudingas ir pozityvus.arba apsauginio pesimizmo. vertino 0 procentų (Baker ir Emery. kad visus iššūkius nugalės ir išgyvens optimistiškai nusiteikę mūsų protėviai. būk mums maloningas ir išmokyk ramiai susitaikyti su dalykais. kuris būdingas daugumai žmonių. Optimizmas akivaizdžiai nugali pesimizmą. kaip ir išdidumas. 1971. dirbantys vertybinių popierių biržoje ar nekilnojamojo turto versle. The Serenity Prayer. reikia viltį išsaugančio optimizmo ir poreikį stengtis palaikančio pesimizmo. Šis „absurdiškas tikėjimas savo sėkme. Segerstrom." Reinhold Niebuhr. Per daug savimi pasitikintys studentai nepakankamai pasirengia egzaminui. kad esame linkę būti optimistais (Haselton ir Nettle. bet rūpestingesni jų kolegos. Kinų patarlė sako: „Būk pasiruošęs pavojui. mano. gali baigtis nelaime. 1994. Jei žmonės. įnirtingai mokosi ir gauna geresnius pažymius (Goodhart. 1993). 1943 („Ramybės malda") . kaip tai vadina Julie Norem (2000).2 s k y r i u s . kad joms. gali apsaugoti nuo nemotyvuoto optimizmo pavojų. padavę prašymus tuoktis. 1984). Net XVII amžiaus ekonominio racionalumo propaguotojas Adamas Smithas numatė. kad jų intuicija pranašesnė už konkurentų. kad žmonės pervertins savo galimybes pasipelnyti. 2001). skatindamas saviveiksmingumą bei teigiamai veikdamas sveikatą ir bendrąją savijautą (Armor ir Taylor. kai kalbama apie jų gebėjimus" (Spiegei. ir negatyvus mąstymas. kad išsiskirs patys. 1986.kyla iš išdidaus pasipūtimo. neigiantys rūkymo žalą ir užmezgantys nesėkmingus santykius primena mums. Pryor ir Reeder. nereikia stebėtis. 2004). sakė jis. Azartinių žaidimų mėgėjai optimistai būna atkaklesni už pesimistus net ir tada. Įstojusieji į universitetą ir pervertinantys savo akademinius gabumus dažnai kenčia dėl savivertės sumažėjimo (Robins ir Beer. Tokių pat gabumų. reguliariai nevartojančios kontraceptinių priemonių. 2001). ir šis įsitikinimas tikrai padeda jaustis laimingiems dabar (Robinson ir Ryff. priešingai nei kitoms bendramokslėms.

galime klaidingai tikėtis. kad kiti mąsto bei veikia kaip ir mes. mes pervertiname kitų žmonių bendramintiškumą. kurie mąsto ir elgiasi panašiai kaip mes. Jei pritariame Kanados referendumui ar remiame Naujosios Zelandijos nacionalinę partiją. Negaliu stovėti šalia radiatoriaus.Mes matome daiktus tokius. ir tuo remdamiesi vertiname aplinką. spėjant galimą kitų žmonių reakciją? Be to. kai turime nepakankamai informacijos." Tariamo vienodumo efektas gali pasireikšti todėl. Blogai pasielgę ar neatlikę užduoties. kad ir kiti norės gerti. kodėl kitiems nepriskirti savo žinių ir savo reakcijos nepanaudoti kaip rakto. kai juo draudžiama naudotis. mano. . melagis tą kitą žmogų pradeda laikyti nesąžiningu (Sagarin ir kiti. kad tokios klaidos būdingos visiems. Melagis spėja. kad ir kiti mąsto bei elgiasi taip kaip jis: „Aš meluoju.rašoma Talmude. kad keičiasi pasaulis. Mes turime keistą polinkį stiprinti savo įvaizdį pervertindami arba neįvertindami to. 2003). Tad mūsų įsitikinimai apie kitų žmonių stereotipus gali šį tą pasakyti ir apie mūsų pačių stereotipus. Po sunkaus fizinio krūvio ištroškę žmonės įsivaizduoja. kokie jie yra. • • • „Visi sako. kad aš nuo galvos iki kojų esu iš plastiko. Mes stipriname savo poziciją pervertindami teigiamą kitų nuomonę apie mus. kad daug kas šitaip elgiasi (Monin ir Norton. kurių gyvenimas keičiasi. Kodėl „neperkelti savęs į kitus". kad pasiklydusius labiau kamuoja troškulys nei alkis. Kam nors pamelavęs. 1994.92 I dalis. Marks ir Miller. jog ir šis panašiai reaguos. prie kurių priskiriame ir save (Dawes. . nes mums šito norisi (Babad ir kiti. Štai kodėl Leafo Van Boveno ir George Lowensteino (2003) atlikto tyrimo metu po treniruotės 88 procentai ištroškusių tiriamųjų spėjo. guodžiamės galvodami. 1997) „Mes matome daiktus ne tokius. jog visi viską supranta kaip ir mes. . Žmonės. kad nerūkome. Keturi neseniai atlikti tyrimai rodo. Besilaikantys dietos tiki. nes išsilydysiu. 1990). Slepiantys neigiamą požiūrį į kitą rasę mano. tačiau Los Andžele taip daro absoliučiai visos" Aktorė Pamela Anderson-Lee (cituota Tai bert. mano (dažniau nei nesimaudantieji). Jei pajuntame geismą kitam asmeniui. kad ir daugelis kitų yra susiformavę neigiamus stereotipus (Krueger. 2003). tačiau ar kiti nesielgia taip pat?" Jei nuslepiame pajamas. SOCIALINIS MĄSTYMAS Tariamas vienodumas ir išskirtinumas tariamo vienodumo efektas (falše consensus effect) Tendencija savo nuomones ir nepageidaujamus ar klaidingus poelgius pervertinti kaip visiems įprastus. Koestner. kad maistas per daug reklamuojamas (Eibach ir kiti. Įsidėjau (krūtų) implantus. kad: • Žmonės. o prieš treniruotę taip manė tik 57 procentai. Mullen ir Goethals. tikriausiai perdėtai išpučiame panašiai besielgiančių žmonių skaičių. 1998). 1992. 1996). kokie esame patys. arba meluojame. 1993). Pradedame manyti. 1990). vogčiomis įslenkantys į dušą tuo metu. Šis reiškinys vadinamas tariamo vienodumo efektu (Krueger ir Clement. Sulaukusiems kūdikio tėvams pasaulis atrodo pavojingesnis. 1987. norėdami mokėti mažesnius mokesčius. kad išvados daromos remiantis ribotu skaičiumi žmonių. mes esame labiau linkę tapatintis su tais.

mes geriau prisimename tai. žinau. Tad dažnai išgeriantys. jog abu sutuoktiniai mano atlieką didesnę namų ruošos darbų dalį. kai galvojame esą išskirtinai talentingi ir moralūs. kad. kad savigyra. Nepagrįstas optimizmas Nors 50 proc. kurių metu buvo pastebėta. Ar taip nėra todėl. 1991). Šališkas palankumas sau Nuomonė.labiau išskirtinėmis nei iš tiesų. yra daugybė galimybių suklysti apdorojant informaciją (Chambers ir Windschitl.2 s k y r i u s . 2004). jog manoji ilgai bus laiminga. kaip surenku skalbinius. pageidautino arba sėkmingo elgesio panašumą [ kitus žmones. nei tai. Be to. ką darėme. santuokų išyra. Tariamas vienodumas ir išskirtinumas Žinau. . iliuzinis optimizmas ir tariamas vienodumas yra pagrindinis šališko palankumo sau šaltinis (žr. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 93 Kai kalbame apie gebėjimus arba kai mums sekasi. Kadangi dėstytojas buvo neobjektyvus. sociologijos egzaminą išlaikiau patenkinamai. 1988). 2. įvertinti bei prisiminti kitų ir savo poelgius. Prisiminkime tyrimus.11 PAVEIKSLAS Šališko palankumo sau poveikis Palankesnis savęs vertinimas Savo tėvams aš esu geresnis negu sesuo. ko nedarėme arba tik stebėjome. kad pamiršdavau tai padaryti. Lyginant save su kitais reikia pastebėti. kad dauguma žmonių pritars man. 2. kaip teigia Michaelas Rossas ir Fiore Sicoly (1979). kad sėkmės sulaukėme dėl savo gabumų bei įdėtų pastangų. Tad savo nesėkmes galime laikyti palyginti normaliu dalyku.11 paveikslą). kad daug mokiausi. jog klimato atšilimas kelia grėsmę. Apibendrindami pasakysime. kaip daro kiti? Aš lengvai įsivaizduoju. nes stigo laimės ir pakenkė išorinės aplinkybės Pavyzdys Labai gerai išlaikiau istorijos egzaminą todėl. tačiau blogiau prisimenu. tariamo išskirtinumo efektas (falše uniqueness effect) Tendencija nepakankamai vertinti savo gebėjimų. dažniau pasireiškia tariamo išskirtinumo efektas (Goethals ir kiti. o dorybes . o nesisekė. Kas yra šališkas palankumas sau Kodėl žmonės pervertina savo privalumus? Vienas iš galimų paaiškinimų kad šališkas palankumas sau yra šalutinis informacijos apie save patį apdorojimo ir įsiminimo proceso produktas. tačiau saugos diržus prisisegantys asmenys pervertina (tariamas vienodumas) mėgėjų išgerti skaičių ir nepakankamai įvertina (tariamas išskirtinumas) prisisegančių saugos diržus skaičių (Suls ir kiti. Mes pataikaujame savo įvaizdžiui.

„galva yra širdies tęsinys". jie neskuba girtis (daugiau apie tai .94 I dalis. bet ir šviesiąją. Gerai nusiteikę žmonės būna palankūs ir sau. Mintys apie savęs vertinimą ir šališką palankumą sau Esu tikras. ypač tuos. Vaikystėje išmokstame. kad jis yra talentingesnis ir turi daugiau teigiamų savybių nei kolegos. Norėdami save pažinti. Kaip mano psichologas Danielis Batsonas (2006). jei nesiseka eksperimento metu. arba suvokia save kaip labiau valdančius situaciją negu yra iš tikrųjų. Swann. atsirandantis apdorojant informaciją? O gal taip pasireiškia mūsų egoistiniai motyvai? Moksliniai tyrimai atskleidė. emocinį atsparumą. Jeffas Greenbergas. SOCIALINIS MĄSTYMAS Tad ar šališkas suvokimas yra paprasčiausia suvokimo klaida. . Kai atsitinka malonūs dalykai. Teigiama savivertė duoda tam tikros naudos. Sheldonas Solomonas ir Tomas Pyszczynskis (1997) savo „baimės valdymo teorijoje" nurodo kitą priežastį. arba prieštarauja jam. Teisindamiesi būname ypač suinteresuoti sustiprinti savo įvaizdį (Sedikides. 1993). jog šališkas palankumas sau arba mažina jūsų pačių atsitiktinį neadekvatumo pojūtį. kad atspariausi buvo tie. Kai kuriuos žmones iš tiesų kamuoja menka savivertė. Šališkas palankumas sau ir su juo susiję pasiteisinimai taip pat saugo nuo depresijos ir biologinių streso pasekmių (Snyder ir Higgins.ji slopina nerimą bei mirties baimę. Taylor ir kiti. kad mes turime daugybę motyvų.teigia Shelley Taylor ir jos bendradarbiai (2003). Padedantis prisitaikyti šališkas palankumas sau Savęs vertinimas turi ne tik tamsiąją pusę. Savęs vertinimo motyvacija stiprina šališką palankumą sau. 2003). kad jūs. Šališkas palankumas sau padeda sušvelninti neigiamus streso padarinius. 1995). Siekdami save sutvirtinti. 1997). kaip ir kiti skaitytojai. kodėl teigiama savivertė susijusi su prisitaikymu . 1990. „Tikėdamas. emocinis nukrypimas. kad jei laikysimės tėvų nustatytų taisyklių. Bonanno ir jo kolegos (2005) vertino darbuotojų. kuriems geriau sekasi. būsime mylimi ir . gerai save vertinantys žmonės labiau nei neįvertinantys stengiasi būti malonūs ir palaikyti teigiamas emocijas (Wood ir kiti. kad šališko palankumo sau veikiami žmonės gali jaustis menkesni už kitus. Kai žmonės vertina save ir kitų požiūrį į save būdami prislėgti. stengiamės įvertinti savo kompetenciją (Dunning. 1996. kurie mokėjo pabrėžti savo vertę. stengiamės patikrinti savojo Aš sampratą (Sanitioso ir kiti. Ir ne kiekvienas veikia vadovaudamasis šališku palankumu sau. pastebėsite. žmogus gali būti geros nuomonės apie save ir teigiamas požiūris jam padės grumtis su kasdiene įtampa". kurie išsigelbėjo iš Pasaulio prekybos centro po rugsėjo 11-osios teroro išpuolio. Jie pateisina save. Mokslininkai nustatė.14 skyriuje). Nėra abejonių. kurie yra patrauklesni ar profesionalesni. 1988. 2003).

kuriant išsipildančias pranašystes . Tie. kurias sukelia panašaus pobūdžio puikybė". kaip savanaudiškumas gali apnuodyti kolektyvą. kaip kitų klubų narės (Biernat ir kiti. 1983. Schlenker ir Miller. Apgavikai gali sėkmingiau vaidinti sąžiningus. Kaip rodo nauji depresijos ir nerimo tyrimai. dirbdamas Floridos universiteto socialinės psichologijos dėstytoju. Mačiau. dažnai jaučiasi nelaimingesni už tuos. Po to melagingai informuodavo. Devyniasdešimt ar daugiau procentų aukštųjų mokyklų dėstytojų laiko save pranašesniais už kolegas (Blackburn ir kiti. savivertė slopina nerimą. 1980. Anderson ir kiti. daugelis pajunta neteisybę. Todėl kai paskelbiama. kad jie nepakankamai vertinami. Todėl gerą elgesį siejame su saugumo pojūčiu.2 s k y r i u s . mūsų gali nemylėti ir negloboti. 1996. Taylor ir Doria. sau padedančios įžvalgos gali teikti praktinę išmintį. Newman ir Langer. 1981). Cross. Schlenkeris tyrė savanaudiškumo apraiškas. kad teigiama savivertė . Vėliau. kad bus didinami atlyginimai ir jie padidėja pusei arba dar mažesnei daliai kolektyvo. kad jų kolegės yra ne tokios pasipūtėlės ir snobės. kad jų grupei pavyko arba ne. • Dauguma universiteto studenčių klubo narių mano. stiprina pojūtį. jei jie tiki esą garbingi.ir sunkiu metu išsaugoti viltį. kad esame vertingi. kartais jis gali trukdyti prisitaikyti. kad priminimas. Šališkas palankumas sau taip pat lemia nepagrįstai gerą nuomonę apie savo grupę.kai manome esą geri ir saugūs . „Pergalė suranda šimtą tėvų. Sėkmingai užduotį įveikusių grupių nariai dažniau tvirtindavo. 1938 („Ciano dienoraščiai") šališkas palankumas grupei (group-sen/ing bias) Grupei nepriklausančių narių teigiamų poelgių aiškinimas išorinėmis priežastimis. 1981). jei nesilaikysime. 1977). A. Greenbergas ir jo kolegos teigia. parašant trumpą rašinį apie mirtį). Trukdantis prisitaikyti šališkas palankumas sau Nors sau padedantis išdidumas gali apsaugoti nuo depresijos. Bany Schlenkerio (1976. Universitetų vadovai ir dekanai pripažįsta šį reiškinį. gali kilti nesutarimai ir pavydas. kaip daug gerų grupių išyra dėl problemų. 1981. Kai grupės panašios. 1977b) atlikti tyrimai parodė. neigiamų poelgių priskyrimas jų charakteriui (pateisinant tokius pat savo grupės narių poelgius). Grafas Galeazzo Ciano. kad „roko grupių nariai dažniausiai pervertina savo indėlį į kolektyvo sėkmę ir nepakankamai į nesėkmę. kad esame išmintingesni. 1976. savąją kiekvienas laiko pranašesne (Codol. kurie dėl savo socialinių problemų kaltina kitus. kurie pripažįsta savo klaidas (C. susidūrus su grėsme. Galbūt teisinga tikėti. . Šis reiškinys vadinamas šališku palankumu grupei. Tikėjimas savo pranašumu taip pat gali skatinti siekti daugiau . Jourden ir Heath. stipresni ir socialiniu požiūru labiau klestintys nei yra iš tiesų. tačiau pralaimėjimas yra našlaitis". kad jiems per mažai mokama.netgi padeda išvengti mirties baimės. kad jie jaučiasi atsakingi už grupės rezultatus nei tariamai užduoties neįvykdžiusių grupių nariai. Devynių eksperimentų metu grupei žmonių jis pateikdavo tą pačią užduotį. Peterson ir kiti. The Ciano Diaries. jog esame mirtingi (tarkime. Studijų laikais Schlenkeris buvo roko grupės gitaristas ir pastebėjo. Be to. 1996). Jei dauguma grupės narių mano. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 95 globojami. 1977a. Jų tyrimai rodo.

Literatūroje nuolatos vaizduojami puikybės spąstai. o protingi . Apsimestinis kuklumas iš tiesų gali būti puikybės priedanga. Eksperimentai ir praktika rodo. po Kr. Lanvood ir Whittaker. Seneka. Jei puikybė gimininga šališkam palankumui sau. nes nepasirodo. • • „Apsimestinis nuolankumas yra savęs menkinimas. Jis leidžia žmogui laisvai džiaugtis savo gabumais ir taip pat nuoširdžiai pripažinti kitų žmonių talentus. Teologai puikybę nuo seno laiko pirmąja iš septynių didžiųjų nuodėmių. tai kas tada yra nuolankumas? Ar tai savęs niekinimas? Nuolankumas nereiškia. mokslininkai pastebi. tačiau skatina klaidingus vertinimus ir kursto grupių konfliktus. jog gražūs žmonės stengiasi įtikėti esą bjaurūs. De /ra. Kaip mūsų eksperimentų. tik vienas procentas mano.kių t kaltinimas ar jausmas. Šešiasdešimt šeši procentai amerikiečių savo vyriausio vaiko lankomą mokyklą vertina labai gerai arba gerai.šalies mokyklas apskritai vertina patenkinamai (Whitman. 1977). kad yra geresni!) Tikras nuolankumas labiau panašus į negalvojimą apie save nei į apsimestinį kuklumą. • • • Dauguma žmonių save laiko geresniais už kitus įvairių pageidautinų savybių bei gebėjimų prasme. Tikrasis nuolankumas yra sąmoningas kitų didingumo pripažinimas. Didžiosios Britanijos vyriausiasis rabinas.šešiasdešimt keturi procentai .96 I dalis. 1969. Tačiau beveik tiek pat . 43 m. kad iš tiesą būdingesnis yra šališkas palankumas sau. pasireiškia trukdantis prisitaikyti šališko palankumo sau aspektas . kuri saugo nuo depresijos. 1997)." Jonathan Sacks.puikybė. 1996). kad dauguma studentų puikuojasi esą geresni. ko „nusipelnėme". kad jie lėtapėdžiai. kad žmonės save ir savo grupę vertina palankiai. kad dauguma žmonių per mažai save vertina. APIBENDRINIMAS Šališkas palankumas sau • Nors manoma. Kai nutinka kas nors bloga. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Svetimas ydas turime prieš akis. . (Jamesas Friedrichas [1996] teigia. pasimėgauti maloniais gyvenimo įvykiais. Mes pervertiname savo nuomonių ir keistumų panašumą į kitų (tariamas vienodumas) ir tuo pat metu nepakankamai vertiname savo gebėjimų bei dorybių panašumą į kitų žmonių (tariamas išskirtinumas). Antikinėse graikų dramose tragizmo šaltinis buvo hubris .už nugaros". taip ir graikų tragedijų herojai nebuvo sąmoningai blogi. o sėkmę vertiname kaip savo nuopelną. Dauguma korporacijų prezidentų ir gamybos vadovų pernelyg optimistiškai prognozuoja savo įmonės gamybos apimtis bei plėtrą (Kidd ir Morgan. mes nepagrįstai optimistiškai žiūrime į savo ateitį. Pasitikėdami savimi. tiesiog jie buvo per daug geros nuomonės apie save. • 53 procentai suaugusių olandų savo santuoką ar gyvenimą nesusituokus laiko labiau pavykusiu nei daugumos kitų. kad jie gyvena blogiau (Buunk ir van der Eijnden.įtikinti save. kad dėl nesėkmią dažnai kaltiname aplinkybes. • Šališkas palankumas sau gali padėti prisitaikyti. o savas . • Iš dalies toks supratimas kyla iš noro stiprinti savivertę. 2000 Nieko nauja. kad esame apgauti negavę to.

kad laboratorinėje diskusijoje Merilendo universiteto studentai liaupsino savo galimą oponentą. o tariamas kuklumas. Gavusi Akademijos prizą. gali išprovokuoti bent jau tokią reakciją: „Nusiramink. Tie. kad savasis Aš yra mūsų pasaulio centras. draugams ir visiems.2 s k y r i u s . kuris prieš svarbias varžybas giria varžovą. nei jaučiasi esą. kuriuo išdidumas žemina save. sakė XVII a. tačiau puikybė skatina pervertinti save. dažnai paminėdavo. Paulas Brounsteinas ir Haroldas Sigallas (1977) pastebėjo. tačiau tik viešai. kurių buvo paprašyta nurodyti pavardes ir kurie tikėjosi. kuriuos kada nors buvau sutikusi savo gyvenime". Per apdovanojimų ceremoniją pagerbtieji kilniai dėkoja kitiems už paramą. Su tariamu kuklumu žmonės pasakoja ir apie savo laimėjimus. Anonimiškai savo būsimo oponento gabumus jie vertino kur kas nuosaikiau." La Rochefoucauld. jog žmonės linkę ne tik pernelyg gerai galvoti apie save. bet ir kitiems save šitaip pateikti. ką sako? O gal jie užsideda gražią kaukę. Roy Baumeisteris ir Stacey liko (1995) pasiūlė studentams aprašyti jiems svarbią sėkmingą patirtį. kad savęs vertinimas ir saviveiksmingumas duoda naudos. Tokiu būdu pergalė tampa pagyrimo vertu pasiekimu. Ar žmonės ir jaučia tai. Maureen Stapleton pareiškė dėkojanti „savo šeimai. Toks susimenkinimas gali reikšti subtiliai slepiamą egoizmą. Kuklumas. Yra dar viena priežastis. Robertas Gouldas. filosofas Francis Baconas. kaip kas nors ne gyrėsi. o menkino save. Pasakę Jaučiausi it kvailys". 2000). kad aš nebūčiau toks bjaurus". 1665 („Maksimos") . kad vėliau išaukštintų. Galbūt jums kilo klausimas. o pralaimėjimą galima pateisinti „puikia varžovų gynyba". galite paskatinti draugą jus užtikrinti: „Tu viską padarei teisingai!" Netgi tokia pastaba kaip „o. Ar jis nuoširdus? Kai treneris viešai liaupsina savo priešininkus. Maxims. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 97 Prisistatymas Atrodo. kad žmonės kartais pristato save kitaip. nes būtent taip išprovokuojamos paguodžiančios „tiesos". jog sėkmę žmonės mielai priskiria savo pastangoms ir kompetencijai? Norėdami atsakyti į šį klausimą. jis demonstruoja kuklumą bei gerą sportinę dvasią ir siekia palankaus vertinimo nepriklausomai nuo būsimo rezultato. galima sumažinti darbdavių keliamus reikalavimus ir darbo apimtį (Gibson ir Sachau. kad jų pasakojimas bus viešai perskaitytas. Pažįstu dar negražesnių". Tačiau akivaizdžiausias pavyzdys yra ne apgaulingas išdidumas. Kaip „įspūdžio valdymo" taktika gali sąlygoti apsimestinį kuklumą ir neperspektyvią elgseną? Jau matėme. Galbūt prisimenate. vaikams. Ar toks dosnus dalijimasis nuopelnais neprieštarauja gerai žinomam faktui. jog sulaukė pagalbos ar emocinio palaiky- „Nuolankumas dažnai būna tik triukas. dėl kurios žmonės menkina save ir giria kitus. ar gyrimasis visada būna nuoširdus. kai nepasitiki savimi? Tariamas kuklumas Iš tiesų yra duomenų. yra tik viena iš „puikavimosi meno" rūšių. Sumenkinus savo gebėjimus. Įsivaizduokime trenerį.

Įsivaizduokite. kodėl bijodami nesėkmės per pokalbį dėl darbo žmonės gali iki išnaktų lėbauti. Paviršutiniškas dėkingumas gali pasireikšti tada. jei ne ši problema ". Baumeister ir Scher. Principles of Psychology. Jei manome. Kurį pasirinksite? Dauguma studentų pasirinko preparatą. galime guostis. pranokstame aplinkinius ir nesmagiai jaučiamės dėl kitų žmonių mums reiškiamų jausmų. ir šitaip susikūrė palankias aplinkybes galimai nesėkmei pateisinti. nors širdies gilumoje studentai nuopelnus skyrė sau. ir įvaizdį. Jūs atsakote į sunkius gebėjimų testo klausimus ir jums pasakoma: „Jūsų rezultatai . o apsisaugoti (Arkin ir kiti. mūsų savivaizdis gali sustiprėti.reiškinys. Labai daug pasiekę natūraliai tampa kuklūs. retai apie tai užsimindavo. jie mieliau šiuos pasiekimus priskirdavo sau. kad esame kompetentingi. Buvo atliktas toks eksperimentas: tiriamiesiems pasakyta. 1988. kad kiti žmonės dėl mūsų sėkmės pradės mums pavydėti arba niekinti . Tie. kai mes. Baumeisteriui ir liko šie rezultatai pasufleravo idėją apie „paviršutinišką dėkingumą" . kuris turėtų trikdyti jų mąstymą. dėl nesėkmių kaltindami aplinkybes. leisdamas mums dėl nesėkmės kaltinti laikinas ar mums nepavaldžias aplinkybes („Blogai jaučiausi". Savęs menkinimas Kartais žmonės mažina sėkmės galimybes susikurdami įvairias kliūtis sėkmei ir daro tai toli gražu ne norėdami sau pakenkti. Ar suprantate. jog esate vienas iš eksperimente dalyvaujančių Diuko universiteto studentų.nenuoširdžiai reiškiamą dėkingumą siekiant sudaryti nuolankumo įspūdį. Mokslininkai užfiksavo ir kitų savęs menkinimo būdų.vieni geriausių!" Jaučiatės neįtikėtinai. nesėkmė sunkiau išgyvenama.viskas būtų buvę gerai. panašiai kaip Maureen Stapleton. Menkinimas apsaugo ir savivertę. Baimindamiesi nesėkmės. Kodėl žmonės turėtų kenkti sau neperspektyviu elgesiu? Prisiminkite.98 I dalis. kad patyrus nesėkmę būtų lengviau pasiaiškinti. kurie rašė anonimiškai. o ne talento ar gebėjimų stoką. Ši Steveno Berglaso ir Edwardo Joneso (1978) pasiūlyta savęs menkinimo teorija pasitvirtino. 1986." VVilliam James. 1987): „Iš tiesų aš nesu nevykėlis . SOCIALINIS MĄSTYMAS mo. žmonės yra linkę: • Nepakankamai rengtis svarbioms individualioms sportinėms varžyboms (Rhodewalt ir kiti. „Praėjusią naktį vėlai grįžau").nieko nedarius. o užuot ruošęsi sunkiam egzaminui. žaisti kompiuterinius žaidimus? Kai savo paties įvaizdis priklauso nuo veiklos rezultatų. jei buvo stengtasi. Rhodewalt. kurį Julia Exline ir Marei Lobel (1999) vadina „pranašumo pavojumi" . o jei tokiomis aplinkybėmis pasiseka. be nesėkmių nebūna pažeminimo. Jei patiriame nesėkmę save kokiu nors būdu menkindami.galime sumenkinti savo laimėjimus ir pademonstruoti dėkingumą. Prieš atsakant į kitus klausimus jums siūloma pasirinkti vieną iš dviejų preparatų skatinantį intelektinę veiklą arba slopinantį. . kad uoliai saugome savo įvaizdį. jog bus stebimas ryšys tarp vaistų poveikio ir intelektinės veiklos. bet iš anksto parengus pasiaiškinimą. 1890 („Psichologijos principai") savęs menkinimas (self-handicapping) Savo įvaizdžio saugojimas elgiantis taip. 1984) „Be bandymų nebūna nesėkmių. nei atvirkščiai .

nei tada. 1991) Nerodyti pastangų pradžioje. Taip elgiamės net jei aktyvus savęs pristatymas eikvoja energiją ir tai gali būti sumažėjusio veiksmingumo priežastis. Pyszczynski ir Greenberg. 1992. vartoti narkotikus (Leary ir kiti. Labai bijojau sužinoti. Prisistatymas . pasiduoda kolegų spaudimui rūkyti. 1993). nenuostabu. kad nesėkmė nesumenkintų įvaizdžio. arba kai kalbamės su žmogumi. 2005). kuria siekiama sudaryti palankų arba savo idealus atitinkantį įspūdį. kurių gali nepateisinti (Baumgardner ir Brownlee. jog žmonės būna kuklesni kilus pavojui. 1980. kurie mus gerai pažįsta (Leary ir kiti. įsitraukimo reikalaujančią užduotį (Hormuth. Kai kuriems žmonėms sąmoningas prisistatymas yra gyvenimo būdas. Pažįstamose situacijose tai vyksta nesąmoningai. kai žaidžiu iš visų jėgų. Riess ir kiti. kad nesužadintų lūkesčių. Gavę aukštą prisistatymas (self-presentation) Saviraiškos aktas ir elgsena. rūpestis dėl keliamo įspūdžio labai sustiprėja. nes jei jos tai gali. gali demaskuoti savivertę tiriantys ekspertai (Arkin ir kiti. 1986. kad gautų pageidaujamą efektą. kad žmonės kenkia savo sveikatai .tai mūsų pageidaujamo įvaizdžio pateikimas kitiems ir patiems sau.. 1994. ar norime įbauginti. 1994). pobūvyje su žmonėmis. „Jei stengeisi suklysti ir tau pavyko. gerti. Turner ir Pratkanis. Mes valdome savo kuriamus įspūdžius. Mes įvairiai manipuliuojame savo kuriamu įspūdžiu ir nepriklausomai nuo to. Kiti netgi ruošdamiesi fotografuotis išmėgina prieš veidrodį įvairias minas. 1987. kai šį darbą pateikia studentams. 1992). Jei žmonės taip rūpinasi savo įvaizdžiu. kad juos. Nenuostabu. kuriems norime patikti.pavyzdžiui. vaidinantys publikai. Mes atleidžiame. tariamas kuklumas ir savęs menkinimas atspindi rūpinimąsi savo įvaizdžiu. su manimi viskas baigta" (Frankel ir Snyder. nors nuo to oda greičiau sensta ir padidėja pavojus susirgti odos vėžiu. sumažėja atkaklumas dalyvaujant varginančiame eksperimente arba pasidaro sunkiau valdyti emocijas (Vohs ir kiti. kad jos gali nugalėti mane tada. tampa anoreksikais. Weary ir kiti. Tice ir kiti. kurį įsimylėjome. kad sutvirtintume savo savivertę ir patikrintume savo įvaizdį (Schlenker ir Weigold. . AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 99 Suteikti savo oponentui palankesnę padėtį (Shepperd ir Arkin. Profesorė Smith sako mažiau pabrėžianti savo darbo reikšmingumą. todėl nebūname tokie kuklūs. 1987) Nedėti visų pastangų vykdant sunkią. Jie nuolatos stebi savo elgseną. 1987). esame socialiniai gyvūnai. 1995). pateisiname arba atsiprašome. kad jie gali menkinti save. 1981. Taip pat nenuostabu. Pavyzdžiui. teniso žvaigždė Martina Navratilova prisipažino: „Bijojau žaisti iš visų jėgų. ar pasirodyti bejėgiai. 1982).. pavydžiui. ką gi tu patyrei?" Nežinomas autorius Įspūdžio valdymas Pralaimėjusi jaunesnėms varžovėms.2 s k y r i u s . fiksuoja aplinkinių reakcijas ir atitinkamai modeliuoja savo socialinę raišką. Nepažįstamose . kaip su draugais. Riggs. kai jį pristato profesionaliems kolegoms. Šališkas palankumas sau.deginasi.

Jain. nekreipdami dėmesio į kitų įsitikinimus (Klein ir kiti. ką apie juos mano kiti. 2003. Jie labiau stebi savo vidines reakcijas." Bertrand Russell. kad sukurtume pageidaujamą įspūdį. Kinijoje ir Japonijoje (Heine. kuriomis iš tiesų nesivadovauja (Zanna ir Olson. 1930 („Laimės užkariavimas") „Jei beisbolo aikštėje kamuoliukas į galvą pataiko amerikiečiui. Australijos studentams ir darbininkams. Menkiau save tikrinantys mažiau rūpinasi tuo. 2005). kurie sutinka su teiginiu: „Esu linkęs būti toks. 1983). tačiau tuo pat metu ir kukliais bei sąžiningais (Carlston ir Shovar. o ne grupės kaltė" (Anderson. Buvo pastebėta. tai yra mano. 2005. „Jei man nepavyko. apsimestinis kuklumas („pavyko. kurie akivaizdžiai jos bijo. Jei kamuoliukas į galvą trenkia japonui. ką iš tiesų mano. 1986. 1998. Sedikides ir kiti. 1987). 1986. kodėl jo šalyje teisininkų yra perpus mažiau negu Vašingtone ir jo priemiesčiuose. Newsweek. Feather. 2002. . Dauguma mūsų esame tarp šių kraštutinumų. kaip jaučia ir mano esą reikalinga (McCann ir Hancock. šis sako: „Man tai teikia garbę. 2004). Mezulis ir kiti.jie keičia savo elgseną priklausomai nuo aplinkybių (Gangestad ir Snyder. 1983). Kinijoje ir Japonijoje būdingas mažesnis šališkas palankumas sau.parodyti. Prisitaikydami prie aplinkybių jie paprastai išreiškia nuostatas. 2000. tokie žmonės pasako. Sedikides ir kiti. Galite įsivaizduoti. Tai gimdo apsimestinio kuklumo fenomeną: mes dažnai demonstruojame mažesnę savivertę nei patys iš tiesų jaučiame (Miller ir Schlenker. kad šališkas palankumas sau būdingas olandų moksleiviams ir studentams. jis kelia bylą. Kaip pastebėjo Markas Leary (2004). Žmonės nori. nei tų. Lefebvre. Liebrand ir kiti. vasario 26 įvertį pagal savo elgesio tikrinimo skalę (pavyzdžiui. de Vries ir van Knippenberg. Izraelio ir Singapūro moksleiviams. japonų studentams ir vairuotojams. Labiausiai save kukliais vaizduoja tų kultūrų atstovai. Honkongo studentams ir sporto žurnalistams bei visų amžiaus grupių prancūzams (Brown ir Kobayashi.blogą. kurį demonstruojame kitiems. Yik ir kiti. Snyder. Norint padaryti gerą įspūdį . 1983. 2003. abėcėlės tvarka). Man ten nereikėjo stovėti." Oficialusis Japonijos teisininkų asociacijos atstovas Koji Ynase apie tai. pavyzdžiui. o labai tikrinantis savo elgesį gali elgtis nesąžiningai. 1982). ką jie galvoja apie gėjų šeimas. Hagiwara. Kinijos studentams. 1979. kad mažai savo elgesį tikrinantis žmogus atrodo kaip bejausmis stuobrys. Falbo ir kiti. kad juos laikytų gabiais.reikia įgūdžių. kuriose vertinamas santūrumas. 1983. 1985). Nepaisant noro tinkamai prisistatyti. Paklausti. kurie yra jai abejingi. 1999). 1990. 1976. Aš pats kaltas. Hallahan ir kiti. Būdami tarp žmonių jie nesistengia vadovautis savo nuostatomis. kokį žmonės nori mane matyti") elgiasi tarsi socialiniai chameleonai . The Conquest of Happiness. Vaikai čia išmoksta dalytis sėkme ir prisiimti atsakomybę už nesėkmę. Indijos induistams. kad esame kuklūs. todėl dažniau kalba ir veikia taip. viso pasaulio žmonės rūpinasi savo prestižu (Brown. „Viešoji nuomonė visada yra tironiškesnė atžvilgiu tų. 1997. 2003. o įkyrus gyrimasis . Kuklumas daro gerą įspūdį.100 I dalis. 1996. Pateikti save taip. Codol. Tačiau kai mums kas nors ypač gerai pavyksta. 1987. yra subtilus menas. 2004). kaip apgavikas. tačiau kompetentingi . Murphy-Berman ir Sharma. 1997. dažnai tikrasis Aš skiriasi nuo to. SOCIALINIS MĄSTYMAS savo elgesio tikrinimas (self-monitoring) Savikontrolė siekiant sukurti norimą [spūdį. bet kas čia tokio") gali būti suprastas kaip vaidyba. belgų krepšininkams.

o nepasižymintys savistaba nesistengia to daryti ir todėl gali pasirodyti netaktiški. Teigiamas mąstymas gali būti rezultatyvus tik tada. Net jei iš karto nepasisekė. privalome atkakliai siekti savo tikslo ir neleisti. kad kartais sunkumai atspindi socialinės aplinkos despotizmą. bet ir didžiausius nusivylimus.išdidumo pavojai. Jei neprisipažįstame. nors patys mano kitaip. Stipri savivertė taip pat padeda prisitaikyti. kad norint suprasti savąjį Aš socialiniame pasaulyje saviveiksmingumo neužtenka. Nuolat save stebintys asmenys savo elgesį pritaiko konkrečiai išorinei auditorijai. . kad nepasitikėjimas savimi pakenktų. Teorija apie iliuzinį optimizmą ir kitas šališko palankumo sau formas primena. gali kilti pagunda teigti.2 s k y r i u s . Didžiausi lūkesčiai gimdo ne tik didžiausius pasiekimus. Kai tikime savimi. kai dėl nesėkmingos santuokos. savo veiklą ir kreipiame ją pageidaujamam [spūdžiui sukurti. Bet kuri tiesa. apie ką Pascalis mąstė prieš 300 metų: nė viena tiesa nėra savaime pakankama. atskirta nuo ją papildančios. Ši dvejopa . yra tik pusė tiesos. • Tokia įspūdžio valdymo taktika paaiškina tariamą kuklumą kai žmonės menkina save. mažesnė tikimybė susirgti depresija ir didesnė . ne tokie kvaili. kad apsaugotų savivertę ir galėtų pasiteisinti ištikus nesėkmei. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 101 APIBENDRINIMAS Prisistatymas t Būdami socialiniai gyvūnai. buvę drausmingesni. Prisistatymas rodo norą sukurti gerą savo įvaizdį ir išorinei (aplinkai). nes pasaulis sudėtingas. liaupsina būsimus konkurentus arba viešai priskiria nuopelnus kitiems. ir vidinei (sau patiems) auditorijai. • t Kartais žmonės menkina save.. Mes stebime save. Teorija apie saviveiksmingumą skatina neprarasti vilties nepalankiose situacijose. teigiamo mąstymo galia Šiame skyriuje buvo pateiktos dvi įsimintinos teorijos . Kokia gėda! Jei tik būtume labiau pasistengę. savo žodžius ir veiksmus deriname prie auditorijos. Post scriptum: ^ dvejopa tiesa .saviveiksmingumo ir šališko palankumo sau .apie saviveiksmingumą ir šališką palankumą sau.tiesa primena tai.sulaukti sėkmės. jog žmonės patys kalti dėl savo problemų ir nesėkmių arba netgi per aštriai kaltinti save už nesėkmes. neturto ar depresijos atsakomybę prisiimame sau..

ko tikimės Išvados Atkreipkime dėmesį. Išsipildymo psichologija vertybinių popierių biržoje Mokytojų lūkesčiai ir moksleivių mokymosi rezultatai Kaip iš kitų sulaukti to.Socialiniai įsitikinimai ir vertinimai Kaip suvokiame savo socialinę aplinką? Sužadinimas Įvykių suvokimas ir interpretavimas Įsitikinimų tvarumas Prisiminimų apie save ir savo pasaulį konstravimas Kaip sprendžiame apie socialinę aplinką? Intuityvūs vertinimai Perdėta savikliova Euristika: trumpiausias protavimo kelias Iliuzinis mąstymas Nuotaika ir vertinimai Mokslinių tyrimų išvada. Neigiamos emocijos lemia investuotojų pesimizmą Kaip traktuojame socialinę aplinką? Priežastingumo priskyrimas: žmogui ar situacijai Pagrindinė atribucijos klaida Kodėl mes darome atribucijos klaidą? Socialinės aplinkos lūkesčiai Atkreipkime dėmesį. Kaip mąsto žurnalistai: pažintinis šališkumas žiniasklaidoje Post scriptum: mintys apie intuicijos galimybes ir jos ribas .

kai mirė dešimtys žmonių. kartais priskirdami juos situacijos. kaip suvokiame. o jų kūnai buvo palikti gatvėse. pasikliaudami savo intuicija. • aiškiname įvykius. Tokie įsitikinimai visuomenėje natūraliai susiformuoja. o kartais . kaip neturtingi juodaodžiai gyventojai be maisto ir vandens įstrigę Naujojo Orleano sporto rūmuose ir Susirinkimų namuose siautėjant visuotinei suirutei. • vertiname įvykius.metais praūžus uraganui „Katrina" televizija rodė vaizdus. Savo pasaulį kuriame žiūrėdami pro teorijos akinius. 2005).užtikrino prezidentas Bushas. „Žinoma. Ar vyriausybė būtų greičiau suteikusi pagalbą. kad lėtą vyriausybės reakciją galima sieti su nukentėjusiųjų rase. vertiname. o tai kartais juos prišaukia. Po daugelio dienų.asmenybės įtakai. kad dėl išankstinio vertinimo mūsų suvokimas ir interpretacija gali būti tendencinga. pagalbos pagaliau buvo sulaukta. Televizijos žurnalistai be problemų patekdavo į Naująjį Orleaną. o valdžios institucijoms paslaptingai nesisekė suteikti pagalbą ir parūpinti autobusus evakuacijai. kuris tuo metu. „ A u d ra nieko nediskriminuoja. kai • suvokiame ir prisimename įvykius. kai užgriuvo uraganas. per televizijos labdaros koncertą uragano aukoms paremti teigė repo žvaigždė Kanye Westas. filmuodavo pagalbos maldaujančius žmones. o visuomenė ėmė kaltinti valdžią. atostogavo. kurios nukreipia nuomonę. to nedarysime ir teikdami pagalbą". . Šiame skyriuje nagrinėsime. Kuo galima paaiškinti vėlavimą padėti? Vietos valdžios neveiksnumu? Prezidento. savo nuotaikomis. beširdiškumu? „George Bushas nesirūpina juodaodžiais". jei dauguma aukų būtų baltaodžiai? Tokiai nuomonei pritarė du trečdaliai nacionalinėje apklausoje dalyvavusių afrikiečių kilmės amerikiečių (Bumiller. Kaip suvokiame savo socialinę aplinką? Neįtikėtini mokslinių tyrimų rezultatai atskleidžia. laikydamiesi savo prielaidų. Pirmame skyriuje atkreipėme dėmesį į reikšmingą faktą apie žmogaus prot ą . numanomomis taisyklėmis. išanks- . • tikimės įvykių. Trys iš keturių baltųjų amerikiečių nesutiko. aiškiname savo gyvenimą visuomenėje ir kaip mūsų lūkesčiai veikia kitus žmones. o klaidinga informacija gali būti tendencingų prisiminimų priežastimi.mūsų išankstinė nuomonė sąlygoja informacijos suvokimą bei interpretaciją.

kad prislėgta nuotaika sužadina neigiamas asociacijas. Visi šie poveikiai kildavo tiriamiesiems sąmoningai nesuvokiant kvapo ir jo įtakos. Sužadinimas Dar prieš mums pradedant suvokti aplinkinį pasaulį dirgikliai. sužadinimas (priming) Konkrečių asociacijų aktyvinimas atmintyje. Sužadinimo eksperimentai turi analogų ir kasdieniame gyvenime: • Jei vieni namuose žiūrime baisų filmą. užuodę valiklio kvapą. patiems to nesuvokiant. kaip viena mintis. Vėliau jie stebėdavo. Robas Hollandas su bendradarbiais (2005) pastebėjo. tačiau jie nepajėgia suvokti jos poveikio masto. kad olandai studentai greičiau atpažindavo su valymu susijusius žodžius. Sužadinimas pabudina ir aktyvuoja tam tikras asociacijas. . Sužadinimo eksperimentai atskleidžia.šviesesnė. Pagrindinė išvada tokia: mes reaguojame ne į objektyviai egzistuojančią. Toliau šiame skyriuje sužinosime. kuris verčia triukšmus namuose priskirti galimam įsilaužėliui. siekiant patikrinti. kurie sužadino mintis apie senėjimą. netgi nesąmoninga. kad jie eina lėtai ar kad jie tik ką stebėjo žodžius. o ateitis .sutinka žmonės. kurie nebuvo paveikti su amžiumi susijusių žodžių. Žvilgtelėkime į vieną kitą provokacinį eksperimentą. 1994). Įsivaizduokite. „Mes stovėjome ant kranto". kad dalyvaujate eksperimente. kaip šie žmonės lėčiau eidavo lifto link negu tie. į kuriuos nekreipiame dėmesio. kaip įpirštos idėjos provokuoja tendencingus prisiminimus. kurio metu užsidėjęs ausines atidžiai klausotės neaiškiai tariamų sakinių.104 I dalis. Vienoje grupėje buvo tiriama. gali paveikti kitą mintį ar veiksmą. sužadinamas mąstymas.tai asociacijų voratinklis. Tačiau dėl geros nuotaikos praeitis staiga atrodo nuostabesnė. kurių net nesuvokiame. Smurto stebėjimas skatina dviprasmiškus veiksmus (praeivio stumtelėjimą) ir žodžius („niuksas") suprasti kaip agresyvius. kaip aiškinsime ir prisiminsime įvykius. bet į mūsų susikonstruotą realybę. • . Mūsų atminties sistema . „išmintingas" ir „pensininkas". Dažnai mąstymą ir elgesį sužadina įvykiai. gali subtiliai paveikti tai. Kitoje grupėje žmonių nuomonės buvo paveikiamos po jų supažindinimo su nauja informacija. Tuo metu į kitą ausį lygiagrečiai sakomas kitas žodis (upė arba pinigai). Vėlesniuose eksperimentuose kiti studentai. SOCIALINIS MĄSTYMAS tinė nuomonė svarbi". suaktyvinamos emocijos ir. Jie paprašė tiriamųjų sudaryti sakinius su žodžiais „senas". jei prieš tai buvo užuodę valiklio kvapą. bet jūs sąmoningai jo neišgirstate. per dieną prisimindavo daugiau su valymu susijusių darbų ir netgi valgydami trupantį pyragaitį stengdavosi nepritrupinti ant stalo. kaip išankstinis vertinimas veikia informacijos suvokimą ir interpretaciją. Lėčiau ėjusieji net nesuvokė. Tačiau šitas žodis „sužadina" sakinio aiškinimą (Baars ir McGovern. Johnas Barghas ir jo bendradarbiai (1996) atliko aksperimentą. pavyzdžiui.

Kai socialinę informaciją galima interpretuoti įvairiai. Ikislenkstinis dirgiklis . nepaisant keleto stulbinamų ir įsigalėjusių šališkumų bei loginių klaidų (Jussim. bet šmėstelėjęs neteisingas spalvos pavadinimas šį procesą sulėtina (Epley ir kiti. Kadangi socialinis suvokimas labiausiai priklauso nuo žmogaus. Įvadiniame psichologijos kurse visada aptariamas išankstinio vertinimo ir lūkesčių poveikis. Nors nespėjame pamatyti. 1999. tampa svarbi išankstinė nuomonė (Hilton ir von Hippel. Prisiminkime 1 skyriuje pateiktą dalmatino nuotrauką. Roberto Vallone. Daugelyje tyrimų sužadinimo poveikis pastebimas net jeigu pateikiamas ikislenkstinis dirgiklis . Jie pro- . 2005). kad Didžiosios Britanijos Ministras Pirmininkas Tony Blairas yra „neblogas".per trumpas. nematydami. skaitydami apie psichologinius sutrikimus. Tai yra netyčia. Įvykių suvokimas ir interpretavimas Suvokdami ir suprasdami kitus žmones dažniausiai esame tikslūs. pradeda jaudintis dėl savo galvos skausmų ar karščiavimo. Panašiai būsimieji medikai. iliustruoja vieną iš XXI amžiaus socialinės psichologijos pamokymų: daug socialinės informacijos apdorojame automatiškai. o nepamatytas. pradėdavo aiškintis savo pačių nerimo ir prastos nuotaikos priežastis.spalvos pavadinimas . „sviestas". tačiau kaip pagyrimas atrodyti tam. Iš pirmo žvilgsnio žmogų dažniau įvertiname teisingai negu neteisingai. Tas pat pasakytina ir apie socialinį suvokimą. koks stiprus gali būti išankstinės nuomonės poveikis. Bet kartais išankstinis vertinimas būna klaidingas. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 105 • Daugelis psichologijos studentų. pavyzdžiui. kaip įskiepyta mintis ar vaizdas gali sužadinti interpretacijas ir prisiminimus. 1990). tuo tiksliau galime skaityti jų mintis ir jausmus.3 s k y r i u s . o ne „svoris" ar „sniegas". Kiekvienu atveju nematomas vaizdas ar žodis sužadina atsaką į vėlesnę užduotį. Teiginys. 2001). jo garbintojams gali skambėti menkinančiai. Labai trumpas ir todėl nespėtas pajusti elektros smūgis padidina vėliau patirto smūgio suvoktą stiprumą. kad būtų sąmoningai suvoktas. Merikle ir kiti. nesąmoningai. Jei žmogui prieš akis akimirksnį šmėsteli žodis „duona". Kuo geriau pažįstame žmones.leidžia greičiau atpažinti tą spalvą kompiuterio ekrane. skaitydami apie ligų simptomus. vėliau jis greičiau randa susijusius žodžius. Lee Rosso ir Marko Lepperio (1985) atliktas eksperimentas parodė. Arba panagrinėkime šią frazę: GERIAU ŽVIRBLIS SAUJOJE NEI NEI BRIEDIS GIRIOJE Ar pastebėjote čia kokią nors klaidą? Suvokiame daugiau nei pastebi akis. kas jį niekina. Tyrimai apie tai. protas gali šį tą užfiksuoti. net paprastas dirgiklis gali skirtingai veikti du žmones.

Taigi. Rezultatai: ir mirties bausmės šalininkai. „Neobjektyviausiai žmonės vertina objektyvumą". 2003).iO 8 C r 2 7 o Į« O) Neutrali o S -O C 5 c S 4 < / > O 2 3 JS « o •N Antiizraelietiška Proizraelietiškai nusiteikę studentai Proarabiškai nusiteikę studentai . ir aš turėsiu raktą į jūsų nuostatas. religijoje ir moksle dviprasmiška informacija dažnai tampa konfliktų priežastimi? JAV kandidatų į prezidentus debatai dažniausiai tik sustiprina ankstesnius įsitikinimus. Dar 3. Šaltinis: Duomenys paimti iš Vallone. prieš debatus rėmusių kurį nors kandidatą.106 I dalis. jos neaiškius veiksmus būsite linkę interpretuoti kaip šio priešiškumo požymį. kad žiniasklaida jiems nepalanki. Mūsų nuomonė apie pasaulį netgi prieštaraujančius įrodymus gali paversti palaikančiais. kiekviena grupė televiziją laikė priešiška jų atžvilgiu. kad teisėjai palaiko varžovus. Vieno vertinimo rezultatai patvirtino studentų nuomones apie mirties bausmę. Ross ir Lepper. manydavo. kad žiniasklaida šiuo klausimu yra tendencinga. žmonių požiūriu į tendencingumą galima pasinaudoti tiriant jų nuostatas (Saucier ir Miller. Rossas ir Lepperis. prieštaravimų ne sumažėjo. pamačiusios televizijos naujienų reportažus apie skerdynes Beirute. 2003). Iš tiesų. kad jo favoritas pralaimėjo (Kinder ir Sears. sako Geoffrey Munro ir jo kolegos (1997). Tačiau tai būdinga ne tik sporto mėgėjams ir politikams. 1985. paprašė studentų įvertinti dviejų tariamai naujų mokslinių tyrimų rezultatus. 1985). Pasakykite man. . o pusė jai nepritarė. Žiniasklaida ir tarpininkai visur laikomi tendencingais. Pusė tiriamųjų pasisakė už mirties bausmę.joms prieštaravo. Ar būtent todėl politikoje. kur jūs įžvelgiate tendencingumą. Proizraelietiška C) / C .1 PAVEIKSLAS Proizraelietiškai ir proarabiškai nusiteikusios studentų grupės." Politologas Robert Jervis (1985) izraelietiškai ir proarabiškai nusiteikusiems studentams pademonstravo šešias televizijos naujienų ištraukas apie 1982 metais įvykdytas civilių žmonių žudynes dviejose Libano stovyklose. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Jei esate kuo nors įsitikinę. Abi grupes supažindinus su įvairiais identiškais įrodymais. Kaip parodyta 3.1 paveiksle. Pavyzdžiui. o padaugėjo. Tai paplitęs reiškinys: sporto aistruoliai mano. kandidatai į prezidentus ir jų rėmėjai beveik visada mano.pastebėjo vienas žinių komentatorius (Ponievvozik. po debatų abiejų kandidatų rėmėjai tik sustiprino savo paramą. o kito . talkininkaudami Charlesui Lordui (1979). Tik vienas iš dešimties žmonių. buvo įsitikinusios. Jei šalį laikote priešiška. tačiau griežtai kritikavo jiems prieštaraujančius. tai veikia su įsitikinimu susijusios informacijos suvokimą. ir priešininkai buvo palankūs jų įsitikinimus atitinkantiems įrodymams.

kad jūs toks esate. tiriant žmonių išankstines socialines ir politines nuostatas. Atrodo. ar jo veido išraišką apibūdintumėte kitaip? Įsitikinimų tvarumas Įsivaizduokite močiutę. (Ar galite įžiūrėti tą vos tramdomą pašaipą?) Tie. kuriuose buvo rodomas neutralios išraiškos aktoriaus veidas. Tie.2 PAVEIKSLAS Nuspręskite patys: ar šio žmogaus veido išraiška yra žiauri. apie save pasisako" slypi išmintis. pagerbiant rusų režisierių. Esmė štai kokia: objektyvi realybė egzistuoja. Be to. (Tik pažvelkite. buvo manipuliuojama išankstine nuomone ir pastebėtas stulbinamas jos poveikis įvairioms stebimos informacijos interpretacijoms ir prisiminimui. kad tai buvęs gestapo vadovas. 2005). pašnekovai šias savybes linkę sieti su mumis pačiais. kad jo veidas atrodo žiaurus. Tai .laimingas. Myronas Rothbartas ir Pamela Birrell (1977) paprašė Oregono universiteto studentų apibūdinti vyro veido išraišką (žr. Interpretavimo procesas taip pat veikia kitų žmonių nuomonę apie mus. tačiau prieš tai buvo parodyta viena iš trijų skirtingų scenų: mirusi moteris. kokios rūpestingos jo akys. pastebėjo infliacijos mažėjimą) buvo panašiai nepastabūs ir neigiamai nusiteikę demokrato prezidento Clintono valdymo pabaigoje (Brooks. 3. jo veido išraišką palaikė šilta ir malonia. ar maloni? Jei jums pasakytų. sumaniai valdžiusį žmonių daromas išvadas.) Filmų kūrėjai. kuriems buvo pasakyta. Apibūdinkite ką nors kaip jautrų. Jei nuolat kalbame. Kai apie kitą žmogų kalbame gerai arba blogai. demokratų.2 paveikslą). tą pastebėjo tik 8 proc. 3. „Gerai pagalvojus. Carlston ir Skowronski. Dėl to pirmame filme aktorius atrodydavo liūdnas. Pavadinkite ką nors bukagalviu. ir jūs atrodysite panašus į tokį. ir kiti manys. Respublikonai (iš jų 47proc. žaidžianti mergaitė. kuri vakare pravirkus kūdikiui nusprendžia. dėl kurios mūsų įsitikinimai yra tokie svarbūs. jog vaikiškame kalambūre . Kulešovas pademonstravo šį reiškinį trimis trumpais filmukais. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 107 daugiau. teigia Lynda Mae. kai respublikono prezidento Ronaldo Reagano valdymo pabaigoje sumažėjo infliacija. Partiškumas formuoja išankstinę nuomonę. jie veikia visas mūsų interpretacijas. manipuliuojant tuo. kar- . Tai vadinama „Kulešovo efektu". kuriems buvo pasakyta. o lūpos beveik šypsosi. žmonės nesąmoningai gali tokiais palaikyti mus pačius. Šis reiškinys vadinamas spontanišku bruožų priskyrimu. lėkštė sriubos. gali kontroliuoti žiūrovų reakcijas į veikėjų emocijas. 2004). kuriame matomas veidas. išgelbėjęs tūkstančių žydų gyvybes. mylintį bei gailiaširdį. atsakingas už Antrajame pasauliniame kare įvykdytus barbariškus medicininius eksperimentus su koncentracijos stovyklų kaliniais. o trečiame . tačiau mes į ją žiūrime pro savo įsitikinimų. manipuliuodami fonu. kad maitinimas iš buteliuko sukėlė vaikui pilvo skausmus.viena iš priežasčių. nuostatų ir vertybių akinius.3 s k y r i u s .„kas apie kitą sako. Donalas Čarlstonas ir Johnas Skowronskis (1999.susimąstęs. kad šis vyras yra pogrindinio antinacistinio judėjimo lyderis. intuityviai nusprendė. kad aplink vien liežuvautojai. antrame . kad šis žmogus buvo nacis. ką jie žino.

„du trečdaliai to. nepaisant juos pagimdžiusių įrodymų diskreditavimo. kas buvo sakoma. 2004).ankstesniąsias kainas markėmis ir naująsias eurais (Traut-Mattausch ir kiti. eksperimento dalyvių savo įsitikinimą išsaugojo tikriausiai todėl. kodėl užgauliojantis nepažįstamasis šitaip elgiasi arba kodėl gali pakilti mums patrauklių akcijų vertė. Jie pervertino kainų augimą. 1817-1862 įsitikinimų tvarumas (belief perseverance) Atkaklus savo pradinių koncepcijų laikymasis ir tikėjimas jų teisingumu net tada. galime taip ir nepakeisti savo nuomonės (Davies. kad kūdikis smarkiai karščiuoja. Kiekvieno eksperimento metu pirmiausia buvo įperšamas teiginys. Lepperis ir Rossas (1980). arba. ar rizikuoti linkę asmenys yra drąsūs. kaip interpretuosime įvykius. o atsargieji bailūs. Vienai grupei buvo pateiktas pavyzdys. kai pagrindiniai teiginiai yra diskredituoti.108 I dalis. Kitas pavyzdys: vokiečiai buvo įsitikinę. kaip kad mokslininkams naudingos teorijos. tvirtinant. Vėliau eksperimento dalyviai turėjo raštu pagrįsti savo išvadas. kad jis teisingas arba pateikiant pramanytus įrodymus. kad juo daugiau mes analizuojame savo teorijas ir jų tariamą teisingumą. kodėl įtariamasis gali būti kaltas. dar vadinamas įsitikinimų tvarumu. Marso „kanalai". Suformuluotas aiškinimas galėjo egzistuoti nepriklausomai nuo jį lėmusių aplinkybių. o atsargusis . Šis eksperimentas taip pat rodo. Tačiau maždaug 75 proc. Kita grupė nagrinėjo praktinius atvejus. Šis reiškinys. Informaciją paneigus. tėra žemiško intelekto produktas. ką matome. Tačiau tai naudinga ne visada: kartais tampame savo pačių nuomonių įkaitais. astronomai. eksperimento dalyviai vis tiek laikėsi savo ir atitinkamai manė. Jei paaiškės. Kaip tik todėl. 1982)? Kad tai išsiaiškintų. Jų tyrimas atskleidė. Lee Rossas. Kaip sako kinų patarlė. Po to būdavo prašoma paaiškinti. Išsiaiškinę. kad dėl euro įvedimo pakilo kainos. ar močiutė vis tiek atkakliai tvirtins. . Faktas akivaizdus: nuo įsitikinimų ir lūkesčių priklauso. kad rizikuoti linkę žmonės būna arba geresni. Jie paprašė tiriamųjų išnagrinėti vieną arba du praktinius atvejus ir nuspręsti. Kitą įsitikinimų tvarumo pavyzdį pateikė Andersonas. pavyzdžiui. atvirkščiai. duodančios idėjų naujoms prielaidoms ir įvykių interpretacijoms. kodėl tai yra tiesa. Paprastai išankstinė nuomonė būna naudinga. 1984). kad vis dar tebetikėjo tuo. kad jei žmonės klaidingame teiginyje įžvelgia logiką. blogesni gaisrininkai. yra už mūsų regėjimo lauko". 1997. pusei eksperimento dalyvių buvo teigta priešingai." Henry David Thoreau. Ir galiausiai mokslininkai visiškai diskredituodavo pradinį teiginį. be to. kaip paaiškėjo. kad įsitikinimai gali suvešėti ir išlikti. juo atsargiau vertiname prieštaraujančią informaciją. pasakydami tiesą: ši informacija buvo specialiai sufalsifikuota eksperimentui. kai tokio tipo asmuo buvo geras. Craigas Andersonas ir jų kolegos pateikė tiriamiesiems klaidingą teiginį. lygindami kainas restorano valgiaraščiuose . ar rizikuoti linkę žmonės bus geri. rodo. ar blogi gaisrininkai. Jelalian ir Miller. kuriais taip žavėjosi XX a. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Mes girdime ir suvokiame tik tai. o vėliau pabandė jį sukompromituoti. vės pienas labiau tinka veršiukui nei kūdikiui".blogas gaisrininkas. peršančius priešingą išvadą. ką jau daugmaž žinome. kad maitinimas iš buteliuko sukelia pilvo skausmus (Ross ir Anderson. jį paneigti be galo sunku.

Kaip paleontologas. kad nauji faktai gali pakeisti žmonių įsitikinimus. Įsivaizduodami priešingus duomenis. Kihlstrom. kodėl priešinga teorija gali būti teisinga . nes ji atitiko jų išankstines nuostatas.įsitikinimas susilpnėja arba jo būdavo atsisakoma. Štai kaip tai apibūdino vienas žurnalas: „Mokslas įrodė. 1994). Tai patvirtino Stephanas Lewandowsky ir jo bendradarbiai (2005). 1986) pastebėdavo. Eksperimentų metu Craigas Andersonas (1982.3 s k y r i u s . 1995). jei lygiai toks pats tyrimas duotų priešingus rezultatus". Iš tiesų psichologiniai moksliniai tyrimai įrodė priešingai. „Niekas neneigia. 1980 Prisiminimų apie save ir savo pasaulį konstravimas Ar sutinkate su šiuo teiginiu: Prisiminimus galima lyginti su skrynia smegenyse. kad per gyvenimą sukaupti patyrimai puikiausiai išsaugomi atmintyje". Daugelis prisiminimų nėra potyrių kopijos. kad Irako pajėgos žudo karo belaisvius). į kurią krauname informaciją ir iš kurios prireikus šią informaciją galėsime išimti. kad jie tenkintų mūsų dabartines ži- „Prisiminimai nepanašūs į knygos skaitymą. Su šiuo teiginiu sutiko maždaug 85 procentai universiteto studentų (Lamai." Lee Ross ir Mark Lepper. Trečiosios eksperimento dalyvių grupės mokslininkai paprašė priešingo dalyko .kodėl atsargus. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 109 {sitikinimų tvarumas gali turėti svarbių padarinių. Mes tik teigiame. 1994 . Ross ir Buehler. kurie vėliau pasirodė klaidingi ir buvo atšaukti. Ar galima įveikti įsitikinimus? Štai: paaiškinkite priešingai. mes rekonstruojame savo tolimą praeitį remdamiesi dabartiniais jausmais ir lūkesčiais (Hirt. kai kurių eksperimento dalyvių jie paprašė vertinant faktus būti „kiek įmanoma objektyvesniais ir nešališkesniais". jie veikiau primena knygos rašymą iš fragmentinių pastabų. Ir mirties bausmės šalininkai. Bet amerikiečiai priėmė tokią informaciją. kad tokie pokyčiai vyksta lėtai ir kad įsitikinimams pakeisti dažnai reikia svaresnių įrodymų nei jiems sukurti. kuriems buvo pateiktas šis prašymas. darantis išvadą apie dinozauro išvaizdą pagal kaulų fragmentus. „ar vertintumėte taip pat teigiamai arba neigiamai. o ne linkęs rizikuoti žmogus gali būti geresnis gaisrininkas. papildydami jį dviem variantais. o ne tik priešingus rezultatus. žmonės priversti apsvarstyti įvairias galimybes (Hirt ir Markman. ir priešininkai. aiškindami bet kuriuos alternatyvius. kuriems apie objektyvumą ir nešališkumą nebuvo užsiminta. Markas Lepperis ir Elizabeth Preston (1984) pakartojo anksčiau aprašytą požiūrio į mirties bausmę tyrimą. o jie buvo linkę jas išlaikyti (vokiečiai ir australai buvo linkę abejoti karo priežasčių motyvais). kai juos ištraukiame. Anderson ir Sechler. Vaikai galiausiai juk nustoja tikėti Kalėdų Seneliu. 1990. šie žmonės ne taip tendencingai vertino įrodymus. 1979). Šis prašymas buvo bevertis. kad paaiškinus." John F. . Visų pirma. patikrinę įskiepytą ir kompromituojančią informaciją apie 2003 metais prasidėjusį karą Irake. Charlesas Lordas. buvo tokie pat tendencingi kaip ir tie. Retkarčiais ką nors šioje „skrynioje" pametame ir tada sakome. Iš tiesų. Mes iš tiesų konstruojame prisiminimus tuo metu.paklausti savęs. Karui plėtojantis Vakarų žiniasklaida pranešė ir vis kartojo keletą teiginių (pavyzdžiui. saugomos prisiminimų banke. j o g pamiršome. atitinkančius jų požiūrį arba prieštaraujančius jam. Todėl galime lengvai (tačiau nesąmoningai) pakeisti savo prisiminimus.

kurių nuostatos pasikeičia. pargriuvo. Po šio rašinio jų nuostatos pasikeitė . Darylas Bernas ir Keithas McConnellis (1970) apklausė Karnegi Melono universiteto studentus. Vienas mano sūnų pasiskundė: „Negavome Criket žurnalo birželio numerio". plaktuką . Thoughts on Various Subjects. kad jie visada laikėsi daugmaž tos pačios nuomonės. pusryčių j avainius . metu Elizabeth Loftus (2003) atskleidė tendenciją interpretuoti mums patinkančius. Buvo klausiama. gana didelė dalis žmonių susikuria klaidingus prisiminimus. Tie. Šis procesas veikia mūsų socialinio ir fizinio pasaulio sužadintus prisiminimus.padidėjo kritiškas tokios įtakos vertinimas. Paprašyti prisiminti. kad šiandien yra protingesnis nei vakar. malonų ir laimingą. Įteigta klaidinga informacija gali netgi išprovokuoti klaidingus prisiminimus apie vaikystėje tariamai patirtą seksualinį smurtą. Eksperimento dalyviai būdavo įvykio liudininkai. Tie. Paprašyti įsivaizduoti vaikystės laikus.kaip daktarą Davidsoną. ar suvokiate šių pokyčių mastą? Mokslininkai šiuos klausimus tyrinėjo atlikdami eksperimentus.kaip Mademoiselle. teigia Loftus. SOCIALINIS MĄSTYMAS klaidingos informacijos efektas (misinformation effect) Klaidingos informacijos įtraukimas [ prisiminimą apie įvykį.kaip atsuktuvą. Ieškodamas tiesos protas kartais kuria netiesą.kaip vyruką su ūsais. Žmonės klaidingą informaciją įtraukdavo į savo prisiminimus. maždaug ketvirtadalis žmonių šį išgalvotą įvykį prisimena kaip iš tiesų įvykusį (Loftus ir Bernstein. kaip ir dabar. Kai jam parodėme. „Žmogus niekada neturėtų gėdytis prisipažinti klydęs. aš žinojau. suklupo. kuriems vėliau buvo pasakyta. 1711 („Mintys apie įvairius dalykus") . prisiminė jį kaip nervingą. 2005). Jie ženklą „duokite kelią" prisimindavo kaip „stop" ženklą. ar studentai gali reguliuoti studijų programą. jog eksperimentas juos paveikė. Po savaitės jie sutiko parašyti kritišką rašinį apie studentų įtaką studijų programai. nes prisipažindamas jis parodo. gaudavo (arba ne) apie jį klaidingą informaciją ir po to atlikdavo prisiminimų atkūrimo testą. dažnai atkakliai tvirtina. kad jie šiam žmogui patiko. nias. studentai „prisiminė". kuriems buvo pasakyta. Bushą arba ministrus pirmininkus Paulą Martiną ir Tony Blairą? Apie savo tėvus? Jei jūsų nuostatos pasikeitė. kaip bėgo. Žmonės. kur yra žurnalas. švariai nusiskutusį vyrą . kaip jie atsakė į klausimą prieš rašinį. bet sunkiai atkuriamus prisiminimus. daktarą Hendersoną . Savo nuostatų praeityje atkūrimas Ką jūs galvojote apie branduolinę energiją prieš penkerius metus? Apie prezidentą George W. kuriuose dalyvavo daugiau nei 20 000 žmonių. Jackas Croxtonas ir jo kolegos (1984) leido studentams 15 minučių pakalbėti su žmogumi. Šių eksperimentų metu buvo dažnai pastebimas klaidingos informacijos efektas.110 I dalis. nemalonų ir nelabai laimingą. žurnalą Vogue . kad jį gavau".kaip kiaušinius. sūnus su pasitenkinimu atsakė: „Puiku. Eksperimentų. Jie gaudavo bauginančius atsakymus. iškišo ranką pro langą ar kaip per vestuves apvertė punšo taurę. kad buvo tokios pat nuomonės ir neigė. kad jie šiam žmogui nepatiko. Kai eksperimentuotojas ar psichoterapeutas manipuliuoja žmonių prielaidomis apie jų praeitį." Jonathan Swift. jį prisiminė kaip atsipalaidavusį.

kurių reikalai pakrypo į blogąją pusę. Cathy McFarland ir Michaelas Rossas (1985) pastebėjo. Teigiama prisiminimų interpretacija praskaidrina mūsų prisiminimus. sako Holmberg ir Holmesas: „Tokios tendencijos gali pavojinga spirale leistis žemyn.juo blogiau jis prisimenamas. Universiteto studentai. „buvo neįtikėtini". Tad gerai praleistą laiką keliaujant po Škotiją dabar (sugrįžęs į darbą. Po dvejų metų poros. Tie. Po dviejų mėnesių studentai tai pakartojo. po netikėtai pasibaigusių rin- . kad „greitis. kad klaidingai prisimena savo jaunystės vertybes. galime peržiūrėti savo istoriją. tarsi būtų mąstę panašiai kaip dabar. Rezultatai baugina. Branda mus visus paverčia melagiais". S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 111 Stebėdami panašiai savo ankstesnes nuostatas neigiančius Klarko universiteto studentus. dalis .tikram patyrimui ir dalis . „vikšrai virsta peteliškėmis ir vėliau dažnai būna įsitikinę. tiesiog kai prisiminimai tampa migloti. 1991). Rūkas ir mašalai virto miglotais prisiminimais. tvirtino. o neigiami prisiminimai tik sustiprina dabartines neigiamas nuostatas". dažniau teigė savo partnerį pažinę kaip irzlų savanaudį. kurių dauguma teigė esančios labai laimingos. su kuriuo studentai peržiūrėjo savo istorijas. kalbėjo apie meilę iš pirmo žvilgsnio. mastas ir užtikrintumas". atostogavę absolventai teigė patyrę malonių įspūdžių. Wixonas ir Jamesas Lairdas (1976) priėjo išvadą. Gamtos grožis ir gaivus jūros oras tebėra su manimi. Visais laikais paaugliai savo tėvus laikydavo ir laiko arba nuostabiais. vyresnio amžiaus žmonės." Paul Theroux.rožinei retrospektyvai. mokslininkai D. Tai pademonstravo Hartmutas Blankas su bendradarbiais (2003).3 s k y r i u s . nei buvo iš tikrųjų. Karta iš kartos vyresnieji kritikuoja jaunimo vertybes iš dalies dėl to. Vėliau šiuos potyrius jie prisiminė kaip dar malonesnius. Jie paprašė. kaip jautėmės. kad prisiminimuose dominuoja rožinė retrospektyva . Juo blogesnis jūsų dabartinis požiūris į savo partnerį . arba apgailėtinais (Bornstein ir kiti. Kaip pastebėjo George Vaillantas (1977). kad jaunystėje jie buvo mažos peteliškės. Diane Holmberg ir Johnas Holmesas (1994) tą patį reiškinį pastebėjo tarp 373 neseniai susituokusių porų. dalis malonumo tenka lūkesčiams. kad universiteto studentai įvertintų savo nuolatinius partnerius. kurie buvo labai įsimylėję. Leigh Thompson ir jų kolegos (1994. The Observer Ankstesnio elgesio atkūrimas Atkurdami prisiminimus.malonūs įvykiai prisimenami kaip dar malonesni. Tie. kad joms viskas ir visada sekėsi blogai. tyręs suaugusius žmones per visą jų gyvenimą. kiek įmanoma sumažindami nemalonius ar nuobodžius dalykus ir prisimindami tik gerus. kad pasikeitus santykiams mes peržiūrime ir savo prisiminimus. kad visiškai neprisimintume. Kai patiriame ką nors teigiama. „Kelionės būna žavios tik prisiminimuose. kur spaudžia terminai ir visi man trukdo) aš romantizuoju kaip tikrą palaimą. su gidu nukeliavę į Austriją. Nebūna taip. R. juos ima valdyti nauji jausmai. kurie nutraukė santykius. išvykę į trijų savaičių kelionę motociklais. Terence Mitchell. 1997) teigia.

kad taip patvirtintume savo mintis. raginantį valyti dantis. Cathy McFarland ir Garthas Fletcheris (1981) parodė skelbimą. kodėl jų įsitikinimas gali būti teisingas. 1985). kad šie faktai turi ryšį su įvykiais. sprendžiant iš apklausų. aprašytais George Onvello romane „1984-ieji". Ši tendencija patvirtina mįslingą nuoseklių duomenų porą: sportuojantys. nei šio raginimo negirdėję studentai. Šie eksperimentai atskleidė. kuriame „buvo būtina prisiminti. Vėliau. dalyvaujantys psichoterapijos ir savęs tobulinimo (svorio reguliavimo." Rašytojas Joseph Conrad. kokius rezultatus jie prognozavo iki rinkimų likus dviems mėnesiams.112 I dalis. sampratas. net jei jo pagrindas ir sugriaunamas. ką žmogus prisimena. teigia Greenwaldas. kad psichiatrai ir klinikiniai psichologai taip pat nėra atsparūs šioms tendencijoms. • Kitų eksperimentų metu klaidingos nuomonės buvo pateiktos po to. • Įsitikinimų tvarumas . kad surūkoma kur kas mažiau cigarečių nei jų parduodama (Hali. 2004). įdėję tiek pastangų ir išleidę tiek pinigų savo būklei pagerinti. kad patobulėjome.tai reiškinys. Panašiai. Michaelas Conway ir Michaelas Rossas paaiškina. kad tas dvi savaites jie valė dantis dažniau. o po įvykio gauta informacija veikia tai. tačiau anksčiau buvo dar blogiau. Tačiau jie patys dažnai tvirtina. todėl galime klaidingai prisiminti praeitį. paprastai pasiekia tik nežymiaus pagerėjimo. kodėl taip yra: normalu. 1993). Mūsų atmintis netiksliai atkuria ir elgseną. 1857-1924 kimų Vokietijoje Leipcigo universiteto studentams pasiūlę prisiminti. mumyse visuose glūdi „totalitarinis ego". Jie taip pat prisimena balsavę aktyviau nei būna iš tiesų užfiksuota (Census Bureau. Studentai pademonstravo klaidingai prisiminė savo prognozes priartidami jas prie tikrųjų rinkimų rezultatų. APIBENDRINIMAS Kaip suvokiame savo socialinę aplinką? • Išankstinė nuomonė stipriai veikia mūsų interpretacijas ir prisiminimus. Mes atsirenkame. tad ši programa man labai padėjo". Iš tiesų. metimo rūkyti) programose. kuris peržiūri praeitį. Socialinės psichologijos ekspertas Anthony Greenwaldas (1980) pastebėjo. kad ji atitiktų mūsų šiandieninį požiūrį. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Savimeilė su mūsų atmintimi krečia šiurpius triukus. Tyrimų metu buvo pastebėtas atminties sužadinimo reiškinys: išankstinė nuomonė stipriai veikia informacijos suvokimą bei interpretacijas. interpretuojame ir prisimename įvykius. tariamai kito eksperimento metu. Keliems Vaterlo universiteto studentams Michaelas Rossas. kad įvykiai vyko pageidaujamu būdu". Todėl mažai kalbame apie blogą elgesį ir daug . žmonės galvoja: „Gal dar ne viskas tobula.apie gerą. kai tiriamieji susipažino su informacija. 14 skyriuje pamatysime. logikos ir aistrų mišinys. tarsi ji nuo dabarties skirtųsi labiau nei iš tikrųjų. kad sugaišę tiek daug laiko. Kartais įsivaizduojame. tie patys studentai prisiminė. . žmonės mano. esą patyrė didelę naudą (Myers. kad prieš Įvykį susiformavusi nuomonė lemia tendencingą suvokimą bei interpretacijas. kai žmonės „įsikimba" savo pradinių nuomonių ir priežasčių. Mūsų socialiniai vertinimai yra stebėjimų ir lūkesčių.

Paprastai šie mechanizmai tarnauja gerai. išjungti savo kompiuterizuotas navigacijos sistemas ir pasikliauti vidinėmis galiomis. Dėl to nustatomos klaidingos diagnozės. vienos rasės žmonės susidaro klaidingą nuomonę apie kitą rasę. turėtume sekti filmo „Žvaigždžių karai" herojaus Luko Skaivolkerio pavyzdžiu. Tačiau kartais gydytojai susidaro klaidingą nuomonę apie pacientus. kai atkuriame prisiminimus Ją stipriai veikia nuostatos ir jausmai.tai „įsitikinimas savo teisumu ignoruojant realybę"? Preliminarūs moksliniai tyrimai byloja. draugauti. pastaruosius 30 metų jie. Atsižvelgdami į suvokimo. neargumentuojant ir neanalizuojant? „Intuityvaus valdymo" propaguotojai įsitikinę. sakantys. o mąstymo procesai. kuriuos sužadina aplinka ir kurie veikia nepriklausomai nuo mūsų sąmoningo suvokimo bei kontrolės". kad svarbią informaciją galima gauti nedelsiant. Intuityvūs vertinimai Ką gali mūsų intuicija . . Kaip aiškina Johnas Barghas ir Tanya Chartrand (1999). Iš tiesų. sąmoningai neanalizuojant? O gal teisūs skeptikai. Jie teigia. kad intuicija . pasireiškę atkūrimo metu. kokius mūsų socialinės intuicijos stebuklus bei klaidas atskleidė moksliniai tyrimai. Priimdami ar atleisdami iš darbo bei investuodami turėtume įsiklausyti į savo nuojautą. skiriasi šeimos. tačiau retkarčiais klaidina. kyla streikai.3 s k y r i u s . y. kad turėtume įsiklausyti į savo vidinį balsą.gebėjimas ką nors suprasti iš karto. mes į jį reaguojame nesąmoningai paspausdami stabdį. šokti). „didžiąją žmogaus kasdienio gyvenimo dalį nulemia ne jo sąmoningi ketinimai bei pasirinkimai.žmonės daro intuityvius socialinius sprendimus? Kai istorikai pradės rašyti apie pirmąjį socialinės psichologijos mokslo šimtmetį. Pasižiūrėkime. pavadins socialinio pažinimo era. socialiniai psichologai atskleidė socialinių vertinimų formavimosi ypatumus. lėtos. Tad kaip . kad pasąmonė iš tiesų kontroliuoja elgseną. „kad apskritai galėtume ką nors daryti (pavyzdžiui. Susidarydami nuomonę. pastebi Neilas Macrae ir Lucy Johnston (1998). veiksmo sužadinimas turi būti atskirtas nuo neefektyvios (t. kad vertindami kitus turėtume pasikliauti intuiciją valdančiu dešiniuoju smegenų pusrutuliu.ir ar teisingai . Kai užsidega raudonas šviesoforo signalas. Iš tikrųjų ji formuojama tada. randasi prietarai. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 113 • Mūsų atmintis toli gražu nėra praeities faktų saugykla. pateikimo ir prisiminimo mechanizmą tiriančios kognityvinės psichologijos pažangą. Ar intuityvių sprendimų šalininkai teisūs teigdami. vairuoti. mūsų pažintiniai mechanizmai yra veiksmingi bei prisitaikantys. be abejonės. Kaip sprendžiame apie socialinę aplinką? Kaip jau esame pastebėję. o sutuoktiniai klaidingai vertina savo partnerius. darbdaviai klaidingai vertina savo darbuotojus. nuoseklios.

114

I dalis. SOCIALINIS MĄSTYMAS

naudojančios išteklius) sąmoningos protinės veiklos, kitaip neišvengiamai dominuos neveiklumas".

Intuicijos galia
kontroliuojamas informacijos apdorojimas (controlled processing) Aiškus mąstymas, kuris yra kryptingas, reflektyvus ir sąmoningas. autimatiškas informacijos apdorojimas (automatic processing) Numanomas, arba intuityvus, mąstymas, vykstantis be pastangų, įprastas ir nepavaldus protui.

„Širdis turi savus argumentus, kurių nežino protas", - pastebėjo XVII a. filosofas ir matematikas Blaise Pascalis. Praėjus trims šimtmečiams mokslininkai patvirtino, kad Pascalis buvo teisus. Mes žinome daugiau nei galvojame, kad žinome. Informacijos apdorojimo pasąmonėje tyrimai patvirtina, kad galimybės sužinoti, kas vyksta mūsų prote, yra ribotos (Bargh ir Ferguson, 2000; Greenwald ir Banaji, 1995; Strack ir Deutsch, 2004). Mūsų mąstymas iš dalies yra kontroliuojamas (reflektyvus, sąmoningas ir kryptingas) ir - kitaip nei dauguma mano - iš dalies - automatiškas (impulsyvus, nereikalaujantis pastangų ir nesąmoningas). Automatiško mąstymo procesas vyksta ne „ekrane", o ten, kur nepasiekia žvilgsnis - už supratimo ribų. Panagrinėkime šiuos automatiško mąstymo, kurį mes dažnai vadiname intuicija, pavyzdžius: • Schemos - mąstymo struktūros - nesąmoningai, intuityviai valdo mūsų patyrimų suvokimą bei interpretavimą. Kai girdime kalbant apie sektas ar apie seksą, mūsų reakcija priklauso ne tik nuo išgirsto žodžio, bet ir nuo intuityvios turinio interpretacijos. Emocinės reakcijos dažnai vyksta beveik spontaniškai, nespėjus sąmoningai pagalvoti. Regimą ar girdimą informaciją neuronai perkelia į smegenų sensorinį komutatorių - gumburą (lot. thalamus), o iš jo - į emocijų valdymo centrą migdolą (lot. amygdala), smegenų žievei net nespėjus įsikišti (LeDoux, 2002). Mūsų protėviai, kurie intuityviai bijojo iš krūmų sklindančio garso, iš tiesų patys nežinojo, ko bijo, tačiau jų išlikimo ir genų tęstinumo tikimybė buvo didesnė nei jų sąmoningesnių pusbrolių. Pakankamai patyrę žmonės gali intuityviai rasti uždavinio sprendimą. Situacija sužadina jų atmintyje saugomą informaciją. Tiksliai nežinodami, kaip tai vyksta, atpažįstame draugo balsą ištarus jam telefonu vos vieną žodį. Šachmatų meistrai intuityviai randa prasmingas kombinacijas, kurių nepastebi naujokai, ir dažnai kitą ėjimą pasirenka vos žvilgtelėję į lentą.

Vienus dalykus - faktus, vardus, ankstesnę patirtį - mes prisimename aiškiai (sąmoningai), o kitus - įgūdžius ir atitinkamas nuotaikas - nesąlygiškai, sąmoningai nežinodami ir neteigdami, kad žinome. Tai galioja mums visiems, tačiau stulbinamai akivaizdžiai pasireiškia po smegenų traumų, kai žmogus negali aiškiai atkurti prisiminimų. Viena tokią traumą patyrusi moteris niekaip neatpažindavo savo gydytojo, kuris kasdien paspausdamas jai ranką turėdavo iš naujo prisistatyti. Kartą gydytojas prie rankos prisitvirtino smeigtuką, ir moteris iš skausmo pašoko. Kai kitą dieną gydytojas vėl pasirodė, moteris jo vis tiek nepažino (sąmoninga atmintis). Tačiau ji išsaugojo nesąlyginę atmintį, todėl rankos paspausti nenorėjo.

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

115

Tokie pat ryškūs yra regėjimo lauko susiaurėjimo atvejai. Po chirurginės operacijos ar insulto praradusių už regėjimą atsakingos smegenų žievės dalį žmonių regėjimo laukas gali susiaurėti. Kai nematomoje zonoje jiems rodomos lazdelės, tokie žmonės teigia nieko nematą. Atspėję, ar lazdelės yra laikomos vertikaliai, ar horizontaliai, tokie pacientai apstulbsta, kai jiems pasakoma: „Teisingai atspėjote". Taigi šie žmonės žino daugiau nei mano žiną. Atrodo, jog egzistuoja maži slapta veikiantys protai - lygiagretaus informacijos apdorojimo dariniai. Panagrinėkime visiems savaime suprantamu atrodantį gebėjimą intuityviai atpažinti veidą. Kai į ką nors žiūrite, jūsų smegenys suskaido regimąją informaciją į tokius segmentus kaip spalva, gylis, judėjimas bei forma ir kiekvieną jų apdoroja, prieš vėl surinkdamos į visumą. Galiausiai kažkokiu būdu jūsų smegenys palygina suvoktą vaizdą su jau atmintyje saugomais vaizdais. Ir štai! Akimirksniu ir be jokių pastangų jūs atpažįstate savo senelę. Jei intuicija yra kažko žinojimas be logiškos analizės, tai suvokimas yra intuicijos tobulybė. Ikislenkstiniai dirgikliai gali daryti įdomų poveikį. Jei geometrinė figūra rodoma trumpiau nei 0,01 sekundės, žmonės tvirtina nematę nieko, išskyrus šviesos blyksnį. Tačiau vėliau jie pirmiausia reaguoja į matytas figūras. Tad daugelis rutiniškų pažinimo funkcijų vyksta automatiškai, nesąmoningai, mums jų nesuvokiant. Protas veikia kaip didelė korporacija. Kontroliuojama sąmonė dalyvauja sprendžiant svarbius, sudėtingus ar naujus klausimus, o įprastas užduotis ir tokias, kurias atliekant reikia veikti greitai, paveda pavaldiniams. Šis išteklių delegavimas leidžia į daugelį situacijų reaguoti greitai, efektyviai, intuityviai. Pastaba: smegenys žino daug daugiau negu mums pasako.

Intuicijos apribojimai
Aptarėme, kaip automatinis mąstymas gali mus „paversti išmintingais" (Gigerenzer ir Todd, 1999). Vis dėlto, pasak Elizabeth Loftus ir Marko Klingerio (1992), kai kurie pažinimą tiriantys mokslininkai abejoja intuicijos tobulumu. Jie teigia, kad „esama vieningos nuomonės, jog pasąmonė nėra tokia išmintinga, kaip buvo manoma anksčiau". Pavyzdžiui, nors nesuvoktas (ikislenkstinis) dirgiklis gali sužadinti silpną trumpalaikę reakciją - kurios pakanka jei ne sąmoningam suvokimui, tai bent jau pojūčiui sukelti - nėra įrodymų, kad pasąmonei siunčiamos nuorodos galėtų „perprogramuoti" ją sėkmei. Iš tiesų yra gana daug įrodymų, kad tokios nuorodos šito padaryti negali (Greenwald, 1992). Socialiniai psichologai ištyrė ne tik klaidingus pavėluotus sprendimus, bet ir mūsų gebėjimą kurti iliuzijas - klaidingus suvokimus, fantazijas ir sukonstruotus įsitikinimus. Michaelas Gazzaniga (1992, 1998) teigia, kad jo pacientai, kuriems chirurgiškai buvo atskirti smegenų pusrutuliai, akimirksniu sukuria gluminančių savo poelgių aiškinimus ir jais patiki. Jei pacientas atsistoja

116

I dalis. SOCIALINIS

MĄSTYMAS

ir žengia kelis žingsnius po to, kai eksperimentatorius į dešinįjį - neverbalinį - smegenų pusrutulį nusiunčia trumpą signalą „eik", kairysis - verbalinis pusrutulis akimirksniu sukuria tikėtiną paaiškinimą („Aš užsinorėjau gerti"). Iliuzinis mąstymas taip pat aptariamas daugybėje naujausių studijų apie socialinės informacijos priėmimą, saugojimą ir atkūrimą. Suvokimo tyrėjai analizuoja, ką iliuzinis, apgaulingas mąstymas gali pasakyti apie mūsų normalaus suvokimo mechanizmus, o socialiniai psichologai domisi iliuzinio mąstymo galimybėmis atskleisti normalų informacijos apdorojimą. Šie mokslininkai nori pateikti mums kasdienio socialinio mąstymo žemėlapį, kuriame būtų aiškiai pažymėti pavojai. Kai kalbėsime apie šias veiksmingo mąstymo formas, prisiminkite, kad aiškinimas, kaip žmonės susikuria klaidingus įsitikinimus, neįrodo, kad visi įsitikinimai yra klaidingi. Tačiau norint atpažinti apgaulę, pravartu žinoti, kaip ji sukuriama.

Perdėta savikliova
Iki šiol matėme, kad mūsų pažinimo sistema veiksmingai ir automatiškai apdoroja milžinišką kiekį informacijos. Tačiau šis veiksmingumas susijęs su kompromisu; interpretuojant potyrius ir atgaminant prisiminimus, intuicija dažnai klysta. Paprastai šių klaidų nesuvokiame. „Intelektinis pasipūtimas", pasireiškiantis vertinant ankstesnes savo žinias („aš jau seniai tai žinojau"), daro įtaką ir vertinant esamas žinias bei prognozuojant elgseną. Nors žinome ne kartą suklydę, planuodami ateitį būname optimistiškesni - tikimės viską atlikti laiku, išsaugoti ryšius ir laikytis įprastos tvarkos (Ross ir Newby-Clark, 1998). Tirdami šį perdėtos savikliovos reiškinį, Danielis Kahnemanas ir Amosas Tversky (1979) pateikė tiriamiesiems klausimus, prašydami įrašyti trūkstamą informaciją, pavyzdžiui, „Esu tikras 98 proc., kad atstumas oro keliu tarp Niu Delio ir Pekino yra didesnis nei mylių ir mažesnis nei mylių". Dauguma žmonių per daug pasitikėjo savimi: beveik 30 proc. atvejų teisingi atsakymai toli gražu neatitiko to, kuo eksperimento dalyviai buvo 98 proc. įsitikinę. Siekdami išsiaiškinti, ar darant sprendimus socialinėje srityje taip pat pernelyg pasitikima savimi, Davidas Dunningas su bendradarbiais (1990) sukūrė nedidelį žaidimą. Jie paprašė Stenfordo universiteto studentų atspėti, kaip nepažįstamas žmogus atsakytų į tokius klausimus: „Ar sudėtingam egzaminui ruošiatės vienas, ar su draugais?" „Savo konspektus vertintumėte kaip tvarkingus ar kaip padrikus?" Žinodami klausimų pobūdį, bet ne pačius klausimus, eksperimento dalyviai pasikalbėjo su tiriamu asmeniu, kurio atsakymus jie turėjo atspėti, apie jo išsilavinimą, pomėgius, mokslinius interesus, siekius, zodiako ženklą - apie viską, kas, jų nuomone, galėtų praversti. Po to, kol tiriamieji individualiai atsakinėjo į 20 klausimų, kurių kiekvienas turėjo po du galimus atsakymus, pokalbio vedėjai bandė atspėti savo tiriamųjų atsakymus ir įvertinti savo pasitikėjimą prognozės tikslumu.

perdėtos savikliovos reiškinys (overconfidence phenomenon) Polinkis būti labiau [sitikinusiam negu teisingam: pervertinti savo įsitikinimų ir vertinimų tikslumą.

Atstumas oro keliu tarp Niu Delio ir Pekino yra 2500 mylių.

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

117

Pokalbio vedėjų spėjimai pasitvirtino 63 proc. - rezultatas 13 proc. aukštesnis nei spėliojant aklai. Tačiau vidutiniškai 75 proc. pasitikėjo savo spėjimų teisingumu. Spėjant savo kambario draugų atsakymus, 68 proc. prognozių buvo teisingos, o 78 proc. eksperimento dalyvių buvo įsitikinę, kad atspės teisingai. Labiausiai pasitikėjusieji savimi dažniausiai pervertindavo savo galimybes. Žmonės taip pat pernelyg pasitiki savimi spręsdami, ar jiems sakoma tiesa, ir vertindami tokius dalykus, kaip partnerio ankstesnė seksualinė patirtis arba kam pirmenybę teikia kambario draugai (DePaulo ir kiti, 1997; Swan ir Gili, 1997). Ironiška tai, kad kuo didesnis neišmanymas, tuo didesnis pasitikėjimas savimi. Reikia būti kompetentingam, kad suprastum, kas yra kompetencija, pastebi Justinas Krugeris ir Davidas Dunningas (1999). Blogiausiai išlaikę gramatikos, humoro ir logikos testus studentai labiausiai pervertina savo gebėjimus šiose srityse. Nesuprantantys, kas yra gera logika ir gramatikos žinios, dažnai nesuvokia, kad jiems jų ir trūksta. Iš raidžių, sudarančių žodį „psichologija", sudėlioję ilgą kitų žodžių sąrašą, pasijuntate labai talentingas, bet vos draugas ima vardyti žodžius, kuriuos praleidote, pradedate jaustis kvailai. Deanna Caputo ir Dunningas (2005) atkūrė šį reiškinį eksperimentais, patvirtindami, kad žinių stoka palaiko pasitikėjimą savimi. Tolesni tyrimai parodė, kad šis „nekompetentingumo nežinojimas" dažniausiai pasireiškia sprendžiant iš pažiūros nesudėtingas užduotis, tokias kaip žodžių dėliojimas iš raidžių, sudarančių žodį „psichologija". Spręsdamas sudėtingas, sunkiai įveikiamas užduotis žmogus dažniau suvokia, kad ne viską sugeba (Burson ir kiti, 2006). Šis nekompetentingumo nežinojimas padeda paaiškinti stulbinamą Davido Dunningo (2005) darbuotojų įvertinimo tyrimų išvadą: „tai, ką kiti pastebi mumyse, labiau koreliuoja su objektyvia tiesa negu tai, ką pastebime savyje patys". Vieno tyrimo dalyviai stebėjo, kaip žmogus įeina į kambarį, atsisėda, perskaito orų prognozę ir išeina (Borkenau ir Liebler, 1993). Vien tik iš šio stebėjimo, neturėdami daugiau jokių duomenų, jie turėjo įvertinti žmogaus intelektą. Jų įverčių koreliacija su šio žmogaus intelekto įverčiais buvo lygi 0,30, t. y. buvo beveik tokia pat, kaip ir žmogaus intelekto koreliacija su jo paties įverčiu - 0,32! Jei nežinojimas gali suteikti pasitikėjimo savimi, tai galime savęs paklausti, kur gi esame netobuli? 2 skyriuje kalbėjome apie tai, kaip žmonės klysta pervertindami savo emocinių reakcijų į gerus ar blogus įvykius ilgalaikiškumą. Ar prognozuoti savo elgesį sekasi geriau? Kad tai išsiaiškintų, Robertas Valone ir jo bendradarbiai (1990) rugsėjo mėnesį paprašė koledžo studentų atsakyti į klausimus, ar jie mes mokyklą, pasirinks pagrindinę discipliną, kitais metais nuspręs gyventi ne studentų miestelyje ir t. t. Nors vidutiniškai 84 proc. studentų tikėjo savo prognozių teisingumu, iš tiesų klydo beveik dvigubai dažniau. Net kai jautėsi visiškai tikri dėl savo prognozių, jie klydo 15 proc. Kai vertinamos sėkmės galimybės, pavyzdžiui, laikant svarbų egzaminą, pasitikėjimas būna didžiausias, kol yra daug laiko iki rezultatų paskelbimo.

118

I dalis. SOCIALINIS

MĄSTYMAS

„Išmintingas žmogus per daug gerai žino savo silpnybes, kad laikytų save neklystančiu; o tas, kuris žino daugiausia, geriausiai supranta, kiek mažai jis žino." Thom Jefferson, Writings („Raštai")

Egzamino dieną nesėkmės galimybė atrodo didesnė, ir pasitikėjimas paprastai sumažėja (Gilovich ir kiti, 1993; Shepperd ir kiti, 2005). Rogeris Buehleris ir jo bendradarbiai (1994, 2002, 2003) daro išvadą, kad dauguma studentų taip pat pervertina save numatydami, kiek užtruks rengdami kursinius darbus bei kitas svarbias užduotis. Tai būdinga ne tik studentams: • „ Planavimo klaida Kiek šiandien turite laisvo laiko? Kiek planuojate turėti laisvo laiko po mėnesio? Dauguma iš mūsų pervertiname tai, kiek daug galime nuveikti ir kiek laisvo laiko turėsime (Zauberman ir Lynch, 2005). Profesionalūs planuotojai taip pat dažniausiai klysta numatydami projektų vykdymo laiką ir kainą. 1969 m. Monrealio meras Jeanas Drapeau išdidžiai pareiškė, kad 120 milijonų dolerių vertės stadionas su nuleidžiamu stogu bus pastatytas 1976 metų olimpinėms žaidynėms. Stogas buvo užbaigtas 1989 m. ir vien jis kainavo 120 milijonų dolerių. 1985 metais oficialiai apskaičiuota, kad Bostono „Didžiosios sankasos" greitkelio projektas kainuos 2,6 milijardo dolerių ir bus užbaigtas iki 1998 metų. 2005 metais kaina buvo išaugusi iki 14,6 milijardo, o projektas vis dar nebuvo baigtas. Perdėta biržos maklerio savikliova. Investicijų ekspertai, reklamuojantys savo paslaugas ir manantys, kad gali pranokti vertybinių popierių biržą, pamiršta, jog kai vienas biržos makleris, išgirdęs akcijų kainą, ištaria: „Parduodu!", kitas sako: „Perku!" Akcijos kaina yra šių dviejų su pasitikėjimu priimtų sprendimų vidurkis. Tad nors tai atrodo neįtikėtina, ekonomistas Burtonas Malkielas (2004) teigia, kad investicinių fondų, kuriuos sudarė investicijų analitikai, pelno rodikliai nė kiek nebuvo geresni už atsitiktinai pasirinktų vertybinių popierių pelną. Perdėta politinė savikliova. Pernelyg savimi pasitikinčiųjų idėjos gali sukelti sumaištį. Pasitikintis savimi Adolfas Hitleris nuo 1939 iki 1945 metų kariavo prieš visą Europą. Pasitikintis savimi Lyndonas Johnsonas XX a. septintajame dešimtmetyje siuntė JAV ginklus ir karius, siekdamas išgelbėti demokratiją Pietų Vietname. Saddamas Husseinas 1990 metais nusiuntė savo armiją į Kuveitą, o 2003 metais pažadėjo sutriuškinti armijas, kurios puls Iraką. Pasitikintis savimi G. W. Bushas paskelbė, kad išlaisvintame Irake netrukus įsivyraus taiki demokratija, o tariamai ten esantys masinio naikinimo ginklai bus sunaikinti.

Apie atominę bombą: „Tai yra kvailiausias dalykas, kurį kada nors esame padarę. Bomba niekada nesprogs, ir aš tai tvirtinu kaip sprogmenų ekspertas." Admirolas VVilliam Leahy prezidentui Trumanui, 1945

Kas lemia perdėtą savikliovą? Kodėl, nepaisant patirties, nemokame vertinti savęs realistiškiau? Yra kelios priežastys. Visų pirma, savo klaidingus sprendimus žmonės linkę prisiminti kaip nedideles paklaidas. Tai pastebėjo Phillipas Tetlockas (1998, 1999), XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje įvairiems mokslo ir vyriausybės ekspertams pasiūlęs, remiantis savo požiūriu, parengti prognozes apie valdžios perspektyvas Sovietų sąjungoje, Pietų Afrikos Respublikoje ir Kanadoje. Po penkerių metų komunizmas žlugo, Pietų Afrikos Respublika tapo daugiarase demokratine valstybe, o Kanada išliko vieninga. Ekspertai, kurių pasitikėjimas savo prognozėmis siekė 80 proc., tei-

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

119

sūs buvo tik 40 proc.. Tačiau prisiminę savo sprendimus, suklydusieji vis tiek laikėsi nuomonės, kad iš esmės jie buvo teisūs. Daugelis sakė: „aš buvau beveik teisus"; „griežto kurso šalininkams beveik pavyko įvykdyti perversmą prieš Gorbačiovą"; „Kvebeko separatistai beveik nugalėjo per referendumą dėl atsiskyrimo";, jei ne atsitiktinumas, suvedęs de Klerką ir Mandelą pereinant prie juodaodžių daugumos valdymo Pietų Afrikos Respublikoje, būtų buvę pralieta kur kas daugiau kraujo." Labai sunku išmušti politikos ekspertų, vertybinių popierių rinkos analitikų, psichiatrų ir sporto prognozuotojų nepamatuotą pasitikėjimą savimi.

„Jei ką nors žinodami manote, jog tai žinote, o nežinodami prisipažįstate, kad nežinote, esate išmintingi." Konfucijus, The Analects („Anaiektai")

Patvirtinimo šališkumas
Žmonės nesistengia ieškoti informacijos, kuri paneigtųjų įsitikinimus. Tai įrodė P. C. Wasonas (1960) - beje, jūs taip pat galite pamėginti, - pateikdamas žmonėms trijų skaičių - 2, 4, 6 - seką, atitinkančią jo sugalvotą taisyklę (taisyklė buvo paprasta: bet kurių trijų didėjančių skaičių seka). Kad žmonės atspėtų šią taisyklę, Wasonas siūlydavo jiems sugalvoti trijų skaičių seką. Kiekvieną kartą Wasonas pasakydavo, ar seka atitinka jo taisyklę. Kai žmonės būdavo tikri atspėję taisyklę, jie turėdavo liautis kūrę sekas ir ją pasakyti. Ir koks gi buvo rezultatas? Retai kada teisūs, tačiau niekada neabejojantys buvo 23 iš 29 žmonių. Jie dažniausiai susikurdavo kokią nors klaidingą taisyklę (pavyzdžiui, kad skaičiai turi skirtis dvejetu) ir po to ieškodavo šį įsitikinimą patvirtinančių įrodymų (pavyzdžiui, pateikdami skaičius 8, 10, 12), o ne bandydami paneigti savo spėjimą. Uoliai bandome patvirtinti savo įsitikinimus, tačiau nesistengiame ieškoti juos paneigiančių įrodymų. Šis reiškinys vadinamas patvirtinimo šališkumu. Patvirtinimo šališkumas padeda paaiškinti, kodėl mūsų savivaizdis išlieka taip stulbinančiai nekintamas. Williamas Svvannas ir Stephenas Readas (1981; Swann ir kiti, 1992a,b, 1994) savo eksperimentų, atliktų Teksaso universiteto Ostino filiale, metu pastebėjo, kad studentai ieško, sukelia ir prisimena grįžtamąjį ryšį, patvirtinantį jų įsitikinimus apie save. Žmonės ieško tokių draugų ir sutuoktinių, kurie juos vertintų visada taip pat, net ir neigiamos nuomonės atveju (Swann ir kiti, 1991, 2003). Svvannas ir Readas tai tapatina su savęs patikrinimu, kurį galime stebėti, pavyzdžiui, pobūvyje, jei ten yra žmogus, laikantis save valdingu. Tik atvykęs toks žmogus pirmiausia ieškos pašnekovų, kurie, jo nuomone, leis jam dominuoti. Pokalbio metu savo požiūrį jis reikš taip, kad užsitarnautų norimą pagarbą. Pasibaigus pobūviui sunkiai prisimins pokalbius, kuriuose reiškėsi minimaliai, bet lengvai prisimins, kaip įtikinamai reiškėsi pokalbiuose, kuriuose dominavo. Tad šio pobūvio patirtis patvirtins jo savivaizdį.

patvirtinimo šališkumas (confirmation bias) Polinkis ieškoti informacijos, patvirtinančios išankstinę nuomonę.

Kaip išvengti perdėtos savikliovos
Kokias išvadas leidžia daryti perdėtos savikliovos tyrimai? Pirmoji išvada reikia atsargiai vertinti kategoriškus pareiškimus. Net ir įsitikinę savo teisumu žmonės gali klysti. Pasitikėjimas ir kompetencija nebūtinai turi sutapti.

120

I dalis. SOCIALINIS MĄSTYMAS

Trys dalykai padeda sėkmingai sumažinti perdėtą savikliovą. Vienas iš jų - greitas grįžtamasis ryšys (Lichtenstein ir Fischhoff, 1980). Kasdieniame gyvenime sinoptikai ir lošėjai, spėjantys, kokie žirgų šansai laimėti lenktynes, gauna kasdienį grįžtamąjį ryšį. Todėl abiejų grupių ekspertai gana gerai įvertina savo prognozių tikslumą (Fischhoff, 1982). Siekiant sumažinti „planavimo klaidos" padarinius, galima suskaidyti tikslą į smulkesnes dalis ir įvertinti, kiek laiko prireiks kiekvienai iš jų. Justinas Krugeris ir Mattas Evansas (2004) teigia, kad šitaip elgiantis galima realiau įvertinti darbo baigimo laiką. Kai imama svarstyti, kodėl idėja galėtų būti teisinga, pradeda atrodyti, kad ji iš tiesų teisinga (Koehler, 1991). Tad trečias būdas sumažinti perdėtą savikliovą - priversti žmogų pagalvoti, dėl kokios priežasties sprendimas gali būti klaidingas; tai yra, priversti gilintis į kontrargumentus (Koriat ir kiti, 1980). Vadovai gali priimti realesnes visų siūlymų bei rekomendacijų nutartis ir nurodyti priežastis, kodėl šių siūlymų ar rekomendacijų gali nepavykti įgyvendinti. Tačiau turėtumėte būti atidūs, kad nesumenkintume žmonių pasitikėjimo savimi taip, jog jie ištisai užsiiminėtų savianalize, nuolat abejotų savimi ir galiausiai netektų ryžto. Kai pasitikėjimo savimi stokojantiems asmenims teks pasikliauti savo išmintimi, jie gali išsigąsti, nedalyvauti išreiškiant nuomones ar priimant svarbius sprendimus. Perdėta savikliova gali brangiai kainuoti, o pagrįstas pasitikėjimas savimi padeda prisitaikyti.

Euristika: trumpiausias protavimo kelias
Turėdama labai mažai laiko apdoroti gausybę informacijos, mūsų pažinimo sistema veikia greitai ir taupiai. Ji prisitaiko kurdama trumpindama protavimo kelius. Mes neįtikėtinai lengvai susidarome įspūdį, nuomonę ir kuriame paaiškinimus. Tai atlikti padeda euristikos - paprastos ir veiksmingos mąstymo strategijos. Daugelyje situacijų mūsų staigūs apibendrinimai - „Tai pavojinga!" - yra adaptyvūs. Šių intuityvių patarėjų sparta padeda mums išlikti. Biologinis mąstymo tikslas - veikiau užtikrinti, kad išliktume gyvi, o ne rūpintis teisumu. Tačiau kai kuriose situacijose skubėdami klystame.

euristika (heuristic) Mąstymo strategija, leidžianti greitai ir veiksmingai nuspręsti

Tipiškumo euristika
Oregono universiteto studentams buvo papasakota, kad grupė psichologų bendravo su 30-ies inžinierių bei 70-ies teisininkų grupe ir glaustai apibendrino savo įspūdžius. Atsitiktiniu būdu iš tirtos imties buvo pasirinktas šis aprašymas:
Frenkas yra du kartus išsiskyręs ir didžiąją laisvalaikio dalį praleidžia golfo klube. Kalbėdamasis klubo bare jis dažniausiai gailisi, kad bandė sekti savo tėvo, kurį gerbė, pėdomis. Užuot ilgas valandas kankinęsis prie knygų, verčiau jis būtų išmokęs mažiau ginčytis su žmonėmis. Klausimas: Kokia tikimybė, kad Frenkas yra teisininkas, o ne inžinierius?

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

121

Paprašyti atspėti Frenko profesiją, daugiau nei 80 proc. studentų manė, kad jis yra teisininkas (Fischhoff ir Bar-Hillel, 1984). Gana neblogai. Tačiau kaip, jūsų manymu, pasikeitė studentų vertinimai, kai jiems buvo pasakyta, kad grupėje, iš kurios buvo atrinktas aprašymas, yra 70 proc. inžinierių? Niekaip. Studentai visiškai neatsižvelgė į inžinierių ir teisininkų santykį grupėje; jų manymu, Frenkas labiau atstovavo teisininkams, ir atrodo, jog tai buvo svarbiausia. Kai apie ką nors spręsdami intuityviai lyginame su mūsų protuose esančiais atitinkamais vaizdiniais, reiškia, vadovaujamės tipiškumo euristika. Kaip ir dauguma euristikos rūšių, tipiškumas paprastai yra neblogas kelias į tiesą. Tačiau ne visada. Panagrinėkime pavyzdį. Linda yra 31 metų amžiaus, netekėjusi, stačiokiška ir labai išsilavinusi. Universitete ji studijavo filosofiją. Kai Linda buvo studentė, jai labai rūpėjo diskriminacija ir kiti socialiniai klausimai, tad ji dalyvavo protesto prieš branduolinę energetiką demonstracijose. Kas, jūsų nuomone, turint galvoje šį apibūdinimą, labiau tikėtina: a. Linda yra banko kasininkė. b. Linda yra banko kasininkė ir aktyvi feministė. Didesnė dalis mano, kad labiau tikėtinas variantas b, nes Linda geriau atitinka tipišką feministės įvaizdį (Mellers ir kiti, 2001). Pagalvokime, kuri tikimybė didesnė: kad Linda yra ir banko kasininkė, ir feministė ar kad tik banko kasininkė (nepaisant to, ar ji yra feministė, ar ne)? Kaip primena Amosas Tversky ir Danielis Kahnemanas (1983), ryšio tarp dviejų įvykių tikimybė negali būti didesnė už bet kurio iš šių įvykių tikimybę.

tipiškumo euristika (representativeness heuristic) Tendencija manyti, kartais nepaisant priešingos galimybės, kad koks nors žmogus ar dalykas priklauso konkrečiai grupei, jei jis panašus į tipišką šios grupės narį.

Pasiekiamumo euristika
Panagrinėkime klausimą: kur esama daugiau gyventojų - Irake ar Tanzanijoje? (Atsakymas kitame puslapyje.) Tikriausiai atsakėte į šiuos klausimus, vadovaudamiesi pirma į galvą atėjusia mintimi. Jei pavyzdžiai yra mūsų atmintyje - sakykime, kiek gyventojų yra Irake, - mums atrodo, kad tai labai paprasta. Dažniausiai taip ir būna, tad mums ši pažinimo taisyklė, vadinamoji pasiekiamumo euristika (žr. 3.1 lentelę), labai padeda. Tačiau kartais ši taisyklė apgauna. Kai išgirstame žinomų vienos lyties žmonių sąrašą (Jennifer Lopez, Venus Williams, Hillary Clinton) kartu su tokios pat apimties kitos lyties nežinomų žmonių sąrašu (Donaldas Scarras, Williamas Woodas, Melas Jasperis), vėliau populiarių asmenų vardus prisimename lengviau. Šiuo atveju dauguma žmonių labiau prisimins moteriškus vardus (McKelvie, 1995, 1997; Tversky ir Kahneman, 1973). Ryškių, lengvai įsivaizduojamų įvykių, pavyzdžiui, gerai žinomų ligų, tikimybė taip pat gali atrodyti didesnė nei įvykių, kuriuos sunku įsivaizduoti (MacLeod ir Campbell, 1992; Sherman ir kiti, 1985). Net pramanyti įvykiai romanuose, televizijoje, kino filmuose palieka vaizdinius, kurie vėliau susipina su mūsų

pasiekiamumo euristika (availability heuristic) Pažintinė taisyklė, reiškianti, kad dalykų tikimybė yra vertinama remiantis atmintimi. Jei su kuriuo nors dalyku susiję pavyzdžiai iš karto ateina į galvą mes tą dalyką laikome įprastu.

122

I

dalis.

SOCIALINIS

MĄSTYMAS

3.1 LENTELĖ. Greitoji ir taupioji euristika Euristika Tipiškumo Apibrėžimas Greiti sprendimai, ar kuris nors žmogus arba dalykas tinka kuriai nors kategorijai. Pavyzdys Sprendimas, kad Carlosas yra bibliotekininkas, o ne sunkvežimio vairuotojas, nes jis geriau atitinka bibliotekininko įvaizdį. Paauglių smurto vertinimas po susišaudymo mokykloje. Gali sukelti Kitos svarbios informacijos atmetimą.

Pasiekiamumo

Greitai susidaroma nuomonė apie galimus [vykius.

Naujų įspūdžių sureikšminimą, dėl kurio, pavyzdžiui, galima pradėti bijoti suklysti.

„Dauguma žmonių įrodinėja dramatiškai, o ne kiekybiškai." Teisininkas Oliver VVendell Holmes jaunesnysis, 1809-1894

pažiūromis (Gerrig ir Prentice, 1991; Green ir kiti, 2002). Juo labiau skaitytojas įsigilinęs ir įsijautęs („Aš galiu lengvai įsivaizduoti įvykius"), juo labiau pasakojimas veiks skaitytojo įsitikinimus ateityje (Diekman ir kiti, 2000). Pavyzdžiui, meilės romanų mėgėjai gali susikurti išbaigtus erotikos scenarijus, kurie darys įtaką jų pačių seksualinėms nuostatoms bei elgesiui. Pasiekiamumo euristika išryškina pagrindinį socialinio mąstymo principą: žmonės sunkiai parenka konkrečius pavyzdžius bendrybėms patvirtinti, tačiau nuostabiai greitai daro apibendrinimus, remdamiesi vienu pavyzdžiu. Todėl nenuostabu, kad 9 iš 10 kanadiečių, išgirdę ar perskaitę apie išprievartavimus, apiplėšimus ir sumušimus, pervertina - dažniausiai su didele paklaida - smurtinių nusikaltimų kiekį (Doob ir Roberts, 1988). Nereikia stebėtis, kad po keleto plataus žiniasklaidos dėmesio nusipelniusių apiplėšimų ir nužudymų Pietų Afrikos Respublikos gyventojai teigė, esą 1998-2004 metais nusikalstatumas šalyje padvigubėjo, nors iš tikrųjų jis buvo gerokai sumažėjęs (Wines, 2005). Pasiekiamumo euristika paaiškina, kodėl ryškūs pasakojimai gali daryti didesnį poveikį nei statistika ir kodėl numanomas pavojus nesutampa su realiuoju (Allison ir kiti, 1992). Kadangi reportažai apie lėktuvų katastrofas yra išlikę daugumos mūsų atmintyje, ypač po 2001 rugsėjo 11-osios, dažnai manome, kad skristi lėktuvu pavojingiau nei važiuoti automobiliu. O iš tiesų nuo 2000 iki 2002 metų JAV keliautojų tikimybė žūti autoavarijoje buvo 39,5 kartus didesnė nei lėktuvo katastrofoje (National Safety Council, 2005). Daugumai lėktuvų keleivių pavojingiausia kelionės atkarpa yra važiavimas į oro uostą. Netrukus po rugsėjo 11-osios teroro išpuolių, daugeliui žmonių atsisakius kelionių lėktuvais ir pasirinkus keliones automobiliais, apskaičiavau: jei skraidys 20 proc. mažiau amerikiečių, o tas nenuskristas mylias jie nuvažiuos automobiliais, per metus galime tikėtis 800 papildomų mirčių keliuose (Myers, 2001). Tai paskatino smalsų vokiečių tyrinėtoją (ir kodėl gi aš to nesugalvojau?) palyginti šią prognozę su avarijų keliuose statistika. Paaiškėjo, kad per paskutinius tris 2001 metų mėnesius, palyginti su prieš tai buvusių

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

123

penkerių metų tokio pat laikotarpio vidurkiu, keliuose žuvo maždaug 350 žmonėmis daugiau (Gigerenzer, 2004). Atrodo, teroristai, patys žuvę per išpuolį, nužudė ne tik 266 žmones keturiuose lėktuvuose, bet, patys to nežinodami, ir daug daugiau žmonių Amerikos keliuose. Dabar žinoma, kad naivios statistinės intuicijos ir iš to kylančios baimės grindžiamos ne apskaičiavimais ar mąstymu, o emocijomis, derančiomis su pasiekiamumo euristika. Išleidus šią knygą tikriausiai vėl bus ir gamtos katastrofų, ir teroro išpuolių, ir vėl bus skatinamos mūsų baimės, budrumas, vėl naujiems dalykams bus sutelkiami visi ištekliai. Teroristai, padedami žiniasklaidos, vėl gali pasiekti savo tikslų, sekindami mūsų išteklius, atitraukdami dėmesį nuo paprastų, nedramatiškų, klastingų rizikos formų, kurios vis glemžiasi gyvybes. Pavyzdžiui, kasdien dėl rotaviruso miršta tiek vaikų, kiek tilptų į keturis lėktuvus (Glass, 2004). Bet vis dėlto dramatiški įvykiai gali priversti susirūpinti realiomis grėsmėmis. Kai kurie mokslininkai teigia, kad 2005 metais tai padarė uraganai „Katrina" ir „Rita". Jie privertė visuomenę atkreipti dėmesį į prognozes, kad pasaulinis klimato atšilimas, dėl kurio kyla jūros lygis ir dažnėja stichinių nelaimių, taps gamtos sukurtu masinio naikinimo ginklu.

Atsakymas į ankstesniame puslapyje pateiktą klausimą: 37 milijonai Tanzanijos gyventojų - žymiai daugiau negu 26 milijonai Irako gyventojų. Dauguma žmonių, kurių atmintyje gyvi Irako įvykiai, spėja klaidingai.

Faktams prieštaraujantis mąstymas
Lengvai įsivaizduojami (prieinami pažinimui) įvykiai stipriai veikia mūsų kaltės, gailesčio, nusivylimo ar palengvėjimo jausmus. Jei mūsų palaikoma komanda svarbias rungtynes pralaimi (arba laimi) vienu tašku, lengvai įsivaizduojame, kaip žaidimas galėjo pasisukti kita linkme ir todėl jaučiame dar didesnį apmaudą (arba palengvėjimą). Įsivaizduodami blogesnes alternatyvas, galime pasijusti geriau. Įsivaizduodami geresnes alternatyvas ir svarstydami, ką kitą kartą galėtume padaryti kitaip, geriau pasiruoštame ateičiai (Boninger ir kiti, 1994; Roese, 1994, 1997). Po pasirodymo olimpinėse žaidynėse atletų emocijos labiausiai atspindi tai, kaip jiems pavyko įgyvendinti savo viltis. Tačiau, pasak vieno tyrimo, emocijos atspindi ir faktams prieštaraujantį mąstymą - modeliavimą mintyse to, kas galėjo būti (McGraw ir kiti, 2004; Medvec ir kiti, 1995). Bronzos medalių laimėtojai (kuriems nesunku įsivaizduoti, kad galėjo nelaimėti jokio medalio) džiaugiasi labiau nei laimėjusieji sidabro medalius (kuriems lengviau įsivaizduoti, kad galėjo laimėti auksą). Panašiai juo didesnį tos pačios kategorijos (pavyzdžiui B+) taškų skaičių studentai surenka, juo blogiau jie jaučiasi (Medvec ir Savitsky, 1997). Gavęs B+ kategorijos įvertinimą, studentas, kuriam iki A - pritrūko tik vieno taško, jaučiasi blogiau nei tas, kuris vos vienu tašku peržengė B+ ribą. Toks faktams prieštaraujantis mąstymas būdingas tada, kai galime lengvai įsivaizduoti alternatyvų rezultatą (Kahneman ir Miller, 1986; Markman ir McMullen, 2003).

faktams prieštaraujantis mąstymas (counterfactual thinking) Alternatyvių scenarijų ir rezultatų, kurie galėjo būti, tačiau neįvyko, įsivaizdavimas.

124

I

dalis.

SOCIALINIS

MĄSTYMAS

Jei nedaug pavėluojame į lėktuvą ar autobusą, įsivaizduojame, kad būtume suspėję, jei tik būtume išvykę įprastu laiku, pasirinkę įprastą maršrutą, nesustoję pasikalbėti. Jei pavėluojame pusvalandį arba vykstame įprastu maršrutu, kitokią galimybę modeliuoti būna sunkiau, todėl taip nenusimename. Jei pakeitę egzamino atsakymą sužinosime, kad jis neteisingas, tikriausiai pamanysime , j e i tik..." ir pasižadėsime kitą kartą pasikliauti intuicija. Tačiau priešingai studentų nuomonei, dažniau atsakymą keičiame iš neteisingo į teisingą (Kruger ir kiti, 2005). Komanda ar politikas, pralaimėjęs nedideliu skirtumu, be paliovos modeliuos situacijas, kaip jis galėjo laimėti (Sanna ir kiti, 2003).

• •

Mūsų sėkmės pojūtis grindžiamas faktams prieštaraujančiu mąstymu. Kai šiaip taip pavyksta išvengti ko nors nemalonaus - kai paskutinę minutę įmušę įvartį išvengiame pralaimėjimo arba kai stovime visai šalia tos vietos, kur nukrito ledo varveklis - nesunkiai galime įsivaizduoti neigiamą, prieštaringą situaciją (kad pralaimėjome rungtynes arba kad ant mūsų užkrito varveklis), todėl manome, kad „mums pasisekė" (Teigen ir kiti, 1999). Antra vertus, „nesėkmė" reiškia įvykį, kurio vis dėlto buvo galima lengvai išvengti. Juo įvykis reikšmingesnis, juo intensyvesnis faktams prieštaraujantis mąstymas (Roese ir Hur, 1997). Gedintys žmonės, netekę sutuoktinio ar vaiko automobilio avarijoje arba palaidoję staigia mirtimi mirusį vaiką, dažniausiai prisipažįsta, kad prisimena bei analizuoja šį įvykį (Davis ir kiti, 1995, 1996). Vienas mano draugas išliko gyvas jo mašinai kaktomuša susidūrus su girto vairuotojo vairuojamu automobiliu. Avarijos metu žuvo jo žmona, duktė ir motina. Jis pasakojo: „Ištisus mėnesius aš mintyse perkratinėjau tos dienos įvykius. Aš nuolatos iš naujo išgyvendavau tą dieną, keisdamas įvykių seką taip, kad būtų išvengta nelaimės" (Sittser, 1994). Tačiau dauguma Azijos ir Vakarų kultūrų žmonių to, ką padarė, gailisi mažiau nei to, ko nesugebėjo padaryti. Pavyzdžiui: „O, kad aš būčiau rimčiau žiūrėjęs į mokslus aukštojoje mokykloje!" Arba: „Reikėjo pasakyti tėvui, kad jį myliu, kol jis dar buvo gyvas" (Gilovich ir Medvec, 1994; Gilovich ir kiti, 2003; Savitsky ir kiti, 1997). Vienos suaugusiųjų apklausos duomenys atskleidė, kad dažnai gailimasi dėl nepakankamai rimto požiūrio į mokslus (Kinnier ir Metha, 1989). Ar mažiau gailėtumės, jei dažniau išdrįstume išeiti už savo patogaus būvio ribų - rizikuoti, nebijoti nesėkmės ir bent jau pamėginti?

Žmonės... dažniau tenka teisintis dėl veiklumo nei dėl neveiklumo (Zeelenberg ir kiti, 1988).

Iliuzinis mąstymas
Dar vienas veiksnys, darantis įtaką mūsų kasdieniam mąstymui, yra dėsningumų ieškojimas atsitiktiniuose įvykiuose. Ši tendencija gali nuvesti įvairiausiais klystkeliais.

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

125

Iliuzinė koreliacija
Lengva įžvelgti ryšį ten, kur jo nėra. Tikėdamiesi pastebėti reikšmingus ryšius, lengvai susiejame atsitiktinius įvykius, pasitelkdami iliuzinę koreliaciją. Williamas Wardas ir Herbertas Jenkinsas (1965) parodė žmonėms tariamo 50 dienų trukusio debesų sklaidymo eksperimento rezultatus. Savo tiriamiesiems jie pasakė, kuriomis dienomis debesys buvo išsklaidyti ir kuriomis dienomis lijo. Ši informacija tebuvo atsitiktinis rezultatų mišinys: kartais, išsklaidžius debesis, lydavo, kartais ne. Tačiau žmonės buvo įsitikinę remdamiesi savo nuomone apie debesų išsklaidymo poveikį - kad jie iš tiesų pastebėjo ryšį tarp debesų sklaidymo ir lietaus. Kiti eksperimentai patvirtino, kad dažnai atsitiktinius įvykius žmonės laiko jų įsitikinimų patvirtinimu (Crocker, 1981; Jennings ir kiti, 1982; Trolier ir Hamilton, 1986). Jei tikime egzistuojant tam tikrą ryšį, tikėtina, jog pastebėsime ir prisiminsime šį ryšį patvirtinančius faktus. Jei tikime, kad nuojauta koreliuoja su įvykiais, pastebėsime ir prisiminsime koreliaciją tarp nuojautos ir vėlesnio įvykio. Mes retai pastebime ar prisimename visus tuos atvejus, kai neįprastų įvykių nepasitaikė. Jei pagalvojus apie draugą jis paskambina, pastebime ir prisimename šį sutapimą. Tačiau nepastebime visų tų kartų, kai apie draugą galvojame, bet jis nepaskambino, arba negalvojome, bet jis paskambino.
iliuzinė koreliacija (illusory correlation) Nesamo ryšio Įsivaizdavimas arba įsivaizdavimas, kad egzistuoja stipresnis ryšys nei iš tiesų yra.

Kontrolės iliuzija
Tendencija atsitiktinius įvykius suvokti kaip susijusius palaiko kontrolės iliuziją - idėją, kad mes darome įtaką atsitiktiniams įvykiams. Dėl to lošėjai nesiliauja lošę, o visi kiti daro įvairiausius neįtikėtinus dalykus. Azartiniai žaidimai. Ellen Langer (1977) pademonstravo kontrolės iliuziją, eksperimentuodama su azartiniais žaidimais. Žmonės, kurie patys pasirinko, kokius skaičius žymėti loterijos bilietuose, paprašyti parduoti bilietą norėjo keturis kartus didesnės kainos negu tie, kurie turėjo bilietą su atsitiktiniais skaičiais. Žaisdami su nerangiu ir nervingu žmogumi jie statydavo kur kas didesnes sumas nei žaisdami su žvitriu, pasitikinčiu oponentu. Metant kauliukus ar sukant ratą, žmonių savikliova išauga (Wohl ir Enzle, 2002). Daugiau nei penkiasdešimt eksperimentų parodė, kad žmonės elgiasi taip, tarsi jie galėtų prognozuoti arba kontroliuoti atsitiktinius įvykius (Presson ir Benassi, 1996; Thompson ir kiti, 1998). Azartinių žaidimų dalyvių stebėjimai patvirtina šiuos eksperimentinius duomenis. Žaidžiantys kauliukais meta švelniai, norėdami išmesti mažus skaičius, ir staigiai, kai nori, kad iškristų dideli (Henslin, 1967). Azartinių žaidimų verslą maitina lošėjų iliuzijos. Lošėjai laimėjimus tapatina su savo gebėjimais bei įžvalgumu. Pralaimėjimai virsta „beveik pataikymais" ar „atsitiktinumais", o dalyvaujantiems sporto varžybų totalizatoriuje - blogais teisėjų sprendimais arba netikėtai atšokusiu kamuoliu (Gilovich ir Douglas, 1986).
kontrolės iliuzija (illusion ofcontrol) Nekontroliuojamų įvykių suvokimas kaip kontroliuojamų arba kaip labiau kontroliuojamų nei iš tiesų.

126

I

dalis. S O C I A L I N I S M Ą S T Y M A S

Vertybinių popierių biržos makleriams taip pat patinka „galios jausmas", kurį jiems sukelia galimybė rinktis ir prekiauti vertybiniais popieriais, tarsi ši kontrolė reikštų, kad jie gali pranokti rinkos vidurkį. Vienoje reklamoje buvo teigiama, kad investavimas internetu - tai galimybė „kontroliuoti". Deja, kontrolės iliuzija lemia perdėtą savikliovą, dažnai pasibaigiančią nuostoliais (Barber ir Odean, 2001).
regresija vidurkio link (regression toward the average)

Statistinė ypač aukštų rodiklių ar ekstremalaus elgesio tendencija grįžti atgal į vidurkį.

Regresija vidurkio link. Tversky ir Kahnemanas (1974) pastebėjo dar vieną galimybę kontrolės iliuzijai atsirasti: mes nepajėgūs atpažinti regresijos vidurkio link. Kadangi egzaminų rezultatus iš dalies lemia atsitiktinumas, dauguma studentų, vieną sykį gavę ypač aukštą egzamino įvertinimą, kitą sykį gauna žemesnį. Kadangi pirmasis jų įvertis yra aukštai „palubėse", antrasis greičiausiai smuktelės („regresuos") iki bendro studentų vidurkio, o ne dar aukščiau „pakels lubas". Būtent dėl šios priežasties nuosekliai dirbantis, tačiau niekada aukščiausio įvertinimo negaunantis studentas kartais kursą baigia turėdamas geriausią vidurkį. Ir priešingai, tikėtina, kad per pirmąjį egzaminą blogesnius pažymius gavę studentai pasitaisys. Jei gavę prastus įvertinimus studentai po pirmojo egzamino kreipiasi į konsultantą, šis jausis padėjęs, jei vėliau studentai gaus geresnius pažymius, net jei jo konsultacijos neturės jokio poveikio. Iš tiesų, kai viskas nusirita iki žemiausio taško, griebiamės bet ko, ir tikėtina, kad visuomet - ar kreiptumės į psichiatrą, ar pradėtume laikytis dietos, ar mankštintis, ar skaitytume knygą „kaip padėti sau" - sulauksime pagerėjimo, o ne tolesnio blogėjimo. Kartais suprantame, kad įvykiai nesiklostys nei labai gerai, nei labai blogai. Patirtis rodo, kad kai viskas sekasi puikiai, kažkas turi nepasisekti, o kai gyvenimas atneša siaubingų smūgių, paprastai galima tikėtis, kad reikalai pagerės. Tačiau dažnai nesugebame įžvelgti šios regresijos ir nustembame, kodėl pirmaisiais metais „sublizgėjęs" beisbolo naujokas antraisiais žaidžia vidutiniškai. Gal jis ėmė per daug pasitikėti savimi? Tapo drovesnis? Pamirštame, kad išskirtinis žaidimas turi tendenciją regresuoti iki normalaus. Imituodamas pagyrimo ir bausmės pasekmes, Paulas Schaffneris (1985) parodė, kaip kontrolės iliuzija gali persismelkti į žmonių santykius. Jis pasiūlė Boudoino koledžo studentams pripratinti menamą ketvirtos klasės berniuką Haroldą kiekvieną rytą ateiti į mokyklą 8:30 vai. Tris savaites kompiuteris kasdien fiksuodavo Haroldo atvykimo į mokyklą laiką, svyravusį tarp 8:20 ir 8:40 vai. Studentai turėdavo spręsti, kaip į tai reaguoti - pagirti Haroldą ar išbarti. Kaip ir reikėjo tikėtis, studentai paprastai pagirdavo jį, kai šis atvykdavo iki pusės devynių, ir pabardavo, kai pavėluodavo. Kadangi Schaffneris buvo užprogramavęs kompiuterį taip, kad jis rodytų atsitiktinį atvykimo laiką, po barimo rezultatai pagerėdavo (artėdavo prie 8:30). Pavyzdžiui, kai Haroldas atvykdavo 8:39 vai., galėjai būti tikras, kad jis gaus pastabą, o kitą dieną atsitiktinai parinktas jo atvykimo į mokyklą laikas greičiausiai ne-

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

128

sieks 8:39. Tad nors barimas neturėjo jokio poveikio, eksperimentui baigiantis dauguma studentų buvo įsitikinę pastabų veiksmingumu. Šis eksperimentas iliustruoja provokuojančią Tversky ir Kahnemano išvadą: mūsų prigimtyje glūdi tai, kad dažnai jaučiamės nubausti, kai turime ką nors pradžiuginti, ir džiaugiamės, galėdami nubausti. Nors iš tiesų, ir tai žino kiekvienas psichologijos studentas, paskatinimas už teisingą poelgį paprastai būna veiksmingesnis ir sukelia mažiau neigiamų pasekmių.

Nuotaika ir vertinimai
Socialiniai vertinimai susiję su veiksmingu, tačiau netiksliu informacijos apdorojimu. Juos veikia ir mūsų emocijos. Mes esame ne bejausmės skaičiavimo mašinos, o emocionalios būtybės. Naujausi lyginamieji laimingų ir liūdinčių žmonių tyrimai atskleidžia, kaip glaudžiai emocijos susipynusios su pažinimu (Myers, 1993, 2000). Nelaimingi žmonės - ypač gedintys ar prislėgti - būna labiau susitelkę į save ir linkę į apmąstymus. Prislėgta nuotaika skatina intensyvų mąstymą, paieškas informacijos, kuri savo aplinką paverstų labiau suprantama ir kontroliuojama (Weary ir Edwards, 1994). Ir priešingai, laimingi žmonės yra patiklesni, šiltesni, jautresni. Netikėtai pradžiuginti, pavyzdžiui, prekybos centre gavę mažą dovanėlę, vėliau per apklausą, nesusijusią su apsipirkimu, jie teigs, kad jų automobiliai ir televizoriai veikia puikiai, taip sakant, geriau nei tų, kurie dovanėlių negavo. Nuotaikos veikia mintis. Vakarų vokiečiams, džiūgaujantiems dėl nacionalinės rinktinės pergalės pasaulio čempionate (Schwarz ir kiti, 1987), ir australams, išėjusiems iš širdžiai malonaus kino filmo (Forgas ir Moylan, 1987), visi aplinkui atrodo nuoširdūs, o gyvenimas - nuostabus. Po (bet ne prieš) 1990 metų amerikietiškojo futbolo rungtynių tarp Alabamos ir Auburno komandų laimėjusios Alabamos komandos aistruoliams karo tikimybė bei jo padariniai atrodė mažesni nei nusiminusiems Auburno komandos sirgaliams (Schweitzer ir kiti, 1992). Kai esame laimingi, pasaulis atrodo draugiškesnis, sprendimai lengvesni, gera naujiena suvokiama greičiau (Johnson ir Tversky, 1983; Isen ir Means, 1983; Stone ir Glass, 1986). Tačiau jei tik leisime nuotaikai sugesti, mintys iš karto peršoks į kitas vėžes. Rožinius akinius pakeis juodi. Bloga nuotaika sužadina neigiamų įvykių prisiminimus (Bower, 1987; Johnson ir Magaro, 1987). Blogesni atrodo santykiai su žmonėmis, suprastėja savivaizdis. Viltys dėl ateities tampa miglotesnės. Kitų žmonių elgesys atrodo grėsmingesnis (Brown ir Taylor, 1986; Mayer ir Salovey, 1987). Staiga prastėja mūsų investavimo prognozės. (Žr. skyrelį „Mokslinių tyrimų išvada. Neigiamos emocijos lemia investuotojų pesimizmą".) Naujojo Pietų Velso universiteto socialinį psichologą Josephą Forgasą (1999) dažnai stulbindavo, kad blogai nusiteikusių žmonių „prisiminimai ir sprendimai keisdavosi kartu su jų nuotaika". Kad perprastų šį „nuotaikos įsi-

128

I

dalis.

SOCIALINIS

MĄSTYMAS

mokslinių tyrimų išvada

Neigiamos emocijos lemia investuotojų pesimizmą
Emocijos yra svarbios socialiniam intelektui. Neurologas Antonio Damasio (1994, p. 45) pasakoja apie Eiliotą, normalaus intelekto pacientą, kuris po smegenų traumos prarado galimybę justi emocijas. „Mes kalbėjomės daugelį valandų, bet jo veide nė karto nepastebėjau jokios emocijos šešėlio - nei liūdesio, nei nekantrumo, nei frustracijos." Eiliotas viską supranta, tačiau negali jausti. Nieko nejausdamas jis netinkamai reaguodavo ir [ kitų žmoniųjausmus, todėl prarado darbą šeimą vėliau bankrutavo. Damasio su kolegomis [ Eiliotą panašiems pacientams lošiant iškeldavo tokią užduotį, kurios neįvykdžius grėsdavo didelės baudos. Paaiškėjo, kad šie žaidėjai, palyginti su žmonėmis, turinčiais normalias emocijas, lėčiau susiprasdavo vengti pralaimėjimą lemiančios kortos (Bechara ir kiti, 1997). Kartais emocijos gali trukdyti protingai mąstyti ir veikti. Ar trikdančiu emocijų poveikiu galėtume paaiškinti „trumparegiško nuostolių vengimo" reiškinį, kai žmonės, siekdami sumažinti riziką sutinka gauti mažesnį pelną? Vertybiniai popieriai duoda didesnį pelną negu obligacijos. Dar daugiau, įsigydami daugelio įmonių vertybinių popierių, kaip elgiasi bendrieji fondai arba su akcijų indeksais susieti fondai, investuotojai labai sumažina vienos investicijos riziką. Tačiau žmonės mieliau investuoja į saugias obligacijas. Norėdami panagrinėti trumparegišką nuostolių vengimą Baba Shivas ir Damasio su bendradarbiais (2005) sukūrė sprendimo priėmimo užduotį, kuri buvo panaši į sprendimus investuoti realiame gyvenime. Jie davė dalyviams po 20 dolerių ir paprašė elgtis su jais atsargiai, nes eksperimento pabaigoje bus 100 B
o o

skiriami dovanų čekiai likusiai pinigų sumai. Dviejų turų metu dalyviai turėjo nuspręsti, ar investuos, ar pasitaupys vieną dolerį. Jei dalyvis nuspręsdavo investuoti, eksperimentuotojas mesdavo monetą. Jei ji iškrisdavo aversu, dalyvis dolerį prarasdavo, o jei reversu - gaudavo dar 2,5 dolerio. Kaip, turėdami tokį pasirinkimą elgtumėtės per pirmąjį turą? Dauguma eksperimento dalyvių pirmojo turo metu ryžosi investuoti. Kodėl gi ne, jei investavimas numatomus nuostolius turėjo atpirkti daugiau negu pakankamai? (Juk per 20 turų būtų tik 13% tikimybė baigti žaidimą su mažiau negu 20 dolerių.) Taigi 4 iš 5 dalyvių pirmojo turo metu pasirinko investavimą. 3.3 pav. matome, kad vėliau jie investavo atsargiau, jei ankstesnio turo metu būdavo praradę dolerį. Ši taisyklė galiojo „normaliems" dalyviams, taip pat tiems, kurių smegenys buvo sužalotos, tačiau emocijos ir intelektas liko nepažeisti. Trečioji grupė - normalias emocijas praradę žmonės, tokie kaip Eiliotas - investuodavo toliau, nors ir būdavo prieš tai praradę dolerį. Jie elgdavosi racionaliai, ir 85 proc. kartų toliau investuodavo. Taigi eksperimento pabaigoje pacientai be emocijų turėdavo daugiau pinigų (vidutiniškai 25,70 dolerių), negu normalūs dalyviai (22,80 dolerių) ir emocijų nepraradę pacientai (20,07 dolerių). Tyrinėtojai pažymi, kad realiame gyvenime emocijos paprastai prisitaiko ir pagreitina sprendimo priėmimą. Tačiau kartais išmintingiau nekreipti į jas dėmesio ir pasidomėti statistine tikrove. Kartais gramas racionalumo vertingesnis už kilogramą intuicijos.
Į Į Dalyviai nepažeistomis smegenimis Emocijų nepraradę pacientai I Pacientai be emocijų

c o
o.

84% 80
62%

85%

75%

3.3 PAVEIKSLAS Sutrikusios emocijos Pacientai, kuriems smegenų traumos metu buvo pažeistas gebėjimas jausti emocijas, rizikingame pelną žadančiame žaidime investuodavo dažniau (ir protingiau), net jei prieš tai buvo pralošę. Šaltinis: Shiv ir kiti, 2005. Laimėjus Pralaimėjus

*

60

40

< D
O. C/D

20

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

129

3.4 PAVEIKSLAS Kaip žmogus vertina vaizdajuostėje užfiksuotą savo paties elgesį, stipriai priklauso nuo dabartinės jo nuotaikos. Tie, kurie buvo blogos nuotaikos, pastebėjo mažiau teigiamų poelgių. Šaltinis: Forgas ir kiti, 1984.

Pastebėti neigiami poelgiai

Pastebėti teigiami poelgiai

skverbimą", Forgasas pradėjo eksperimentuoti. Įsivaizduokite, kad dalyvaujate jo tyrime. Pasinaudodami hipnoze, Forgasas ir jo kolegos (1984) įteigia gerą arba blogą nuotaiką ir po to duoda žiūrėti vaizdajuostę (nufilmuotą išvakarėse), kur su kažkuo kalbatės. Jei jums sukelta gera nuotaika, esate patenkinti tuo, ką matote, ir jaučiatės galį tvardytis, būti dėmesingi ir bendraujantys. Jei buvo sukelta bloga nuotaika, žiūrėdami tą pačią vaizdajuostę matote save visiškai kitokį - įsitempusį, nervingą ir nerišliai kalbantį (žr. 3.4 paveikslą). Kadangi nuotaika veikia sprendimus, jaučiate palengvėjimą, kai eksperimento pabaigoje eksperimentuotojas jums pakelia nuotaiką, ir visi reikalai ima atrodyti šviesiau. Įdomu, pastebi Michaelas Rossas ir Garthas Fletcheris (1985), kad pasikeitusio suvokimo nesiejame su nuotaikų kaita. Tiesiog pasaulis atrodo kitoks. Nuotaikos veikia požiūrį į pasaulį, iš dalies paskatindamos ankstesnės patirties ir atitinkamų nuotaikų prisiminimus. Kai esame blogai nusiteikę, mintys būna slogesnės. Nuotaikos valdomos mintys gali kliudyti galvoti apie kitką. Tad kai emocijos sužadintos - kai esame pikti ar itin pakilios nuotaikos lengviau, pasikliaudami stereotipais, darome skubotus sprendimus ir vertinimus (Bodenhausen ir kiti, 1994; Paulhus ir Lim, 1994). Paprastą, „savaiminį" mąstymą nuotaikos veikia mažiau nei sudėtingą, „reikalaujantį pastangų" (Hartlage ir kiti, 1993). Tad, pastebi Forgasas (1994, 1995), nuotaikos dažniau veikia, kai vertiname išsiskiriančius, o ne tipiškus žmones ir sudėtingus, o ne paprastus tarpusavio konfliktus. Juo daugiau mąstome, juo labiau mintys susipina su nuotaikomis.

APIBENDRINIMAS Kaip sprendžiame apie socialinę aplinką?
• Esame apdovanoti nepaprasta galia - automatišku, efektyviu ir intuityviu mąstymu. Mūsų pažinimo, nors apskritai ir prisitaikančio, kaina yra atsitiktinės klaidos. Kadangi dažniausiai nesuvokiame, kaip mąstymo klaidos randasi, pravartu išsiaiškinti, kaip mes susikuriame ir išsaugome klaidingus [sitikinimus.

neigiami poelgiai paprastai skatina daryti pesimistines išvadas (. Jei sumažėja darbuotojų produktyvumas. Nuo mūsų aiškinimo priklausys. bet įtikinamas istorijas ar netgi bevertę informaciją.Jis man atnešė gėlių. Priežastingumo priskyrimas: žmogui ar situacijai Mes be paliovos analizuojame ir aptarinėjame įvykius. suteikia koloritą vėlesnėms tų potyrių interpretacijoms. kodėl esame teisūs nei kodėl klystame. Teigiamas partnerio poelgis taip pat gali arba versti krimstis (. kad mes kur kas lengviau [sivaizduojame. ar nužudymą vertinsime kaip žmogžudystę. Be to. kaip mes aiškiname jų elgesį.žmonės interpretuoja kitų poelgius? Atribucijos teorija siūlo keletą atsakymų. Priešiškumas dažniau nei šiltas apsikabinimas skatina partnerį pasidomėti: kodėl? Sutuoktinių pasirinkti atsakymai koreliuoja su jų pasitenkinimu santuoka. Nuo mūsų aiškinimo priklausys. kad vėliau lengviau prisimenama (pasiekiamumas) ryški informacija. 1985). • Ir galiausiai nuotaikos įsiskverbia į mūsų sprendimus. • Antra. ar benamį laikysime žmogumi. kaip būtinąją gintį ar kaip žygdarbį. kad sutuoktiniai dažnai analizuoja savo partnerio elgesį. Mūsų sprendimai apie kitus žmones priklauso nuo to.ji pavėlavo. Kyla pagunda įsivaizduoti ryšį ten.ji pavėlavo dėl intensyvaus eismo"). Taip yra iš dalies todėl. žmonės turi didesnį polinkį ieškoti informacijos. kur jo nėra (iliuzinė koreliacija). Kai santuoka nesėkminga. yra agresyvus? Gal tai tik reakcija į nesiliaujančias patyčias? Amy Holtzworth-Munroe ir Neilas Jacobsonas (1985. ypač kai patiriame ką nors nemalonaus ar netikėta (Bohner ir kiti. kai apie ką nors turime susidaryti nuomonę. SOCIALINIS MĄSTYMAS • Visų pirma. kad galime prognozuoti arba kontroliuoti atsitiktinius įvykius (kontrolės iliuzija). nes aš jai nerūpiu"). 1988) teigia. mes dažnai nekreipiame dėmesio į vertingą pagrindinę informaciją. mes dažnai pervertiname savo sprendimus. o socialiniams psichologams rūpi paaiškinti šias įžvalgas. Tad kaip . arba praturtinti santykius . mušantis savo bendraklasius. Weiner. ar darome prielaidą. o ne paneigiančios jų įsitikinimus. Laimingos poros nemalonius poelgius dažniau sieja su išorinėmis aplinkybėmis (. Šis perdėtos savikliovos reiškinys iš dalies kyla dėl to.ir kaip tiksliai . kad jie aptingo? O gal sumažėjo įrenginių efektyvumas? Ar berniukas. mus dažnai blaško asmeninės kontrolės ir koreliacijos iliuzijos. ar nedarbo ir socialinės rūpybos netobulumo auka. Kaip traktuojame socialinę aplinką? Žmonėms rūpi perprasti kitus. neturinčiu iniciatyvos. ir manyti. išgirdę pramanytas. Gera arba bloga nuotaika sužadina su ja susijusių patyrimų prisiminimus.130 I dalis. • Trečia. Blaškydamos mus. patvirtinančios. nes nori sekso"). ypač neigiamą. nuotaikos gali lemti mąstymo paviršutiniškumą. 1988.

o vidinėje pusėje yra vidinės. 5 skyrių). charakteris) arba išorinės (pavyzdžiui. kuriuos moterys (ypač amerikietės) palaikys seksualiniu priekabiavimu arba prievarta (Johnson ir kiti. Kartais šios jėgos veikia kartu. siedami jį arba su vidiniais bruožais (ilgalaikėmis savybėmis. atribucijos teorija (atribution theory) Teorija apie tai. Amerikos moterų tvirtina. jėgos. kuria remdamiesi žmonės analizuoja kasdienius įvykius. motyvais ir nuostatomis). S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 131 (Jis atnešė gėlių. ar blogus mokinio mokymosi rezultatus lemia motyvacijos ir gabumų stoka (dispozicinė atribucija). kad parodytų. irgi panašiai elgiasi (prisiminkime 2 skyriuje aprašytą tariamo vienodumo efektą). arba asmeninės jėgos. skiriančią vieną 'priežasčių rinkinį' nuo kito. situacinė atribucija (situational attribution) Aiškinimas. Klaidingas priskyrimas ypač būdingas vadovaujančią padėtį užimantiems vyrams. 1991. 1994). ir jų dinaminė sąveika pasireiškia kaip stebimas veiksmas. kad elgesį lemia klaidingas priskyrimas (misattribution) Klaidingas elgesio aiškinimas ne ta priežastimi. taip pat ir moterys. dispozicinė atribucija (dispositional attribution) Poelgio siejimas su žmogaus charakteriu bei kitomis savybėmis. o iš tikrųjų jos į tai dažniausiai reaguoja kaip į priekabiavimą (Rotundo ir kiti. Klaidingas priskyrimas taip pat paaiškina. Be to. Saal ir kiti. Įvairūs atribucijos teorijos variantai remiasi tomis pačiomis bendromis prielaidomis. Amerikos vyrų prisipažįsta kada nors privertę moterį tai daryti (Laumann ir kiti. nukreiptos į kūno vidų. Tad vyrai pervertina mandagią moters šypseną suprasdami ją kaip seksualiai reikšmingą (Nelson ir LeBoeuf. 2001). ar įgimtos savybės ir socialinės aplinkybės (situacinė atribucija). galvodamas tik apie save. Mokytojas gali spėlioti. lemia vidinės (pavyzdžiui. situacija) priežastys. pavyzdžiui. nukreiptos į išorę. Daugelis vyrų mano. arba su išorinėmis aplinkybėmis. Šis klaidingas švelnumo kaip kvietimo seksui supratimas klaidingas priskyrimas . ir tik 3 proc. 1997. Weiner. Vyrai apie seksą galvoja dažniau nei moterys (žr. kad jos buvo verčiamos santykiauti. kiekviena iš šių teorijų „žmogaus odą apibrėžia kaip ribą. Vieni žmonės labiau linkę manyti. Viršininkas gali klaidingai interpretuoti nuolankų ar draugišką pavaldinės elgesį ir. 1998) ir jos kolegos ne kartą pastebėjo. 1995). 1989). Moterys dažniau tą patį elgesį vertina kaip perdėtą savikliovą ir grubumą (Schutte ir Hosch. o kartais priešingomis kryptimis. Kaip teigia Danielis Gilbertas ir Patrickas Malone (1995). pradedant Bostonu ir baigiant Bombėjumi. 1988. Klaidingo priskyrimo reiškinys gali padėti paaiškinti viso pasaulio vyrų demonstruojamą kategoriškumą sekso klausimais bei didesnį įvairių kultūrų. vyrų polinkį pateisinti prievartavimus kaltinant auką dėl jos elgesio (Kanekar ir Nazareth.gali išprovokuoti veiksmus. 1995). kad elgseną. \ saulę atsuktoje epidermio pusėje yra išorinės. kad vyrai dažniau nei moterys partnerės draugiškumą supranta kaip subtilią seksualinę užuominą. arba aplinkos sąlygojamos. kaip mes suvokiame žmonių elgesį." Atribucijos teorijos pradininkas Fritzas Heideris tyrė „sveiko proto psichologiją". daugumos nuomone. 1996. Heideris priėjo išvadą. Pryor ir kiti. 1989). 1988. kaip mes interpretuojame kitų žmonių elges[. kad atkaklus kvietimas pasimatymui glosto moterų širdį. kodėl 23 proc. Muehlenhard. kaip mane myli") (Hevvstone ir Fincham. Shotland. 1991. kiti žmonės. .3 s k y r i u s . Atribucijos teorija analizuoja. Antonia Abbey (1987. jų nuomone. kad elgseną lemia aplinka. žūrėti į moterį kaip į seko objektą (Bargh ir Raymond. 1997). 2002).

Matydamas. kaip lengvai mes sprendžiame apie savybes. Kai vėliau jiems buvo padedama prisiminti sakinį. Jei galime nurodyti vieną ar dvi priežastis. kuriomis tokie aiškinimai labiausiai tikėtini. SOCIALINIS MĄSTYMAS nekintančios asmeninės savybės. kad esama polinkio kitų žmonių ketinimus ir nusiteikimus sieti su jų veiksmais. kurią ir jūs. mes tikriausiai nuspręsime. Pavyzdžiui. Studentai tuojau pat. kad poelgius aiškiname racionaliai. 3. kiti . Jamesas Ulemanas (1989) paprašė studentų įsiminti tokius teiginius. kad Rikas yra nedraugiškas. išskirtinumą (ar Edgarui kyla sunkumų dirbant ir su kitais kompiuteriais. Numanomos savybės Edwardas Jonesas ir Keithas Davisas (1965) pastebėjo. nei jos sarkazmas draugų rate. mums apie ją pasako daugiau. kad problemos susijusios su pačiu Edgaru. kaip mes pasinaudojame žiniomis apie nuoseklumą. Atlikdamas eksperimentus Niujorko universitete. Nuoseklumas: Išskirtinumas: Bendrumas: Ar šioje situacijoje žmogus elgiasi nuosekliai? Ar šioje situacijoje žmogus elgiasi specifiškai? Ar panašiai šioje situacijoje elgiasi kiti žmonės? Tad mūsų racionalus protas poelgius dažnai vertina logiškai. Stebėtina.kad aplinkybės (Bastian ir Haslam. Tai. aš darau išvadą. Robins ir kiti. kad tik vienam Edgarui nuolat kyla sunkumų su šiuo ir su kitais kompiuteriais. kaip Rikas sarkastiškai replikuoja Lindai.132 I dalis. spontaniškai priskyrėte bibliotekininkei. nepagalvoję ir nesąmoningai. atribucijos (priskyrimai) dažnai būna racionalios. Racionalios atribucijos Kaip teigia atitinkamų išvadų teorija. Tačiau Kelley taip pat pastebėjo. įvardijo savybę. 2004). Kaip patvirtinimą. kodėl Edgaras turi problemų su savo kompiuteriu. dauguma žmonių teisingai rėmėsi žiniomis apie nuoseklumą (ar Edgarui nuolat nesiseka dirbti su šiuo kompiuteriu?). atribucijos teorijos kūrėjas Haroldas Kelley (1973) aprašė. 2006. vertingiausia užuomina buvo ne žodis „knygos" (turėjęs priminti bibliotekininkę) ar „krepšiai" (primintų pirkinius).5 paveikslą). ko- . kad Samanta pokalbio dėl darbo metu nusiteikusi sarkastiškai. kaip: „Kitoje gatvės pusėje bibliotekininkė neša senutės pirkinius". kad pripažinus tikėtinas priežastis. normalus ar tikėtinas poelgis mums pasako apie žmogų mažiau nei neįprastas. išskirtinumą ir bendrumą (žr. Joneso ir Daviso „atitinkamų išvadų teorija" apibrėžė sąlygas. ar tik su šiuo?) ir bendrumą (ar kitiems žmonėms kyla panašių sunkumų su šiuo kompiuteriu?). Jei paaiškės. kitos galimos priežastys paprastai atmetamos. bet „paslaugi" .apibūdinantis spėjamą savybę. o ne su jo kompiuteriu. nors iš tiesų turėtų būti maloni. nujaučiu. Komentuodami.

Pasvarstykime tokį klausimą: ar žmonės labiau linkę nepakankamai įvertinti. Taip elgiamasi todėl. palyginti su kita paprasta pavarde . ir mažiau šnekių studentų. Pirmame tokio pobūdžio tyrime Edwardas Jonesas ir Victoras Harrisas (1967) pateikė Diuko universiteto studentams perskaityti diskusijos dalyvių kalbas. 1998). kad pats debatų dalyvis pasirinko vieną ar kitą poziciją. Tylūs žvilgsniai pasitikdavo mane 8:30. priklausys nuo trijų veiksnių: nuoseklumo. į kitas tikėtinas priežastis dažnai nekreipiame dėmesio arba jas atmetame (McClure. Pasirodo. žmonės nepakankamai įvertina žinomos pavardės . Abiem atvejais buvo ir labiau. priklauso nuo aplinkybių (taip pat ir nuo mūsų pačių). Atribuciją tiriantys mokslininkai pastebėjo vieną bendrą problemą. palaikančias arba puolančias Kubos lyderį Fidelį Castro.pavyzdžiui. aš jaučiau milžinišką pagundą galvoti. ar išorinių priežasčių. Išorinė atribucija (situacijai. (Dar vadinama atitikimo tendencingumu. kurį Lee Rossas (1977) pavadino pagrindine atribucijos klaida. kad pažįstamą pavardę jie sieja su prezidentu Bushu. Eksperimentų metu užfiksuota. taigi nekreipia dėmesio į kitas pavardės žinomumo priežastis. ar pervertinti labai garsios pavardės. o 19:00 turėdavau nutraukti linksmybes.) 3. Tad netgi žinodamas apie paros laiko poveikį. tačiau situaciniai skirtumai buvo ryškesni nei individualūs. aiškindamiesi kieno nors elgesį. nes mes dažnai manome. kad 19 valandą auditorija labiau linkusi bendrauti nei 8:30 rytą sėdintys „tyleniai". ką sakome bei darome.paplitimą.3 s k y r i u s . ir tai. vadinasi. ir 19:00 vai. Aiškindami kurio nors žmogaus elgseną dažnai nepakankamai įvertiname situacijos poveikį ir pervertiname paties asmens savybes bei nuostatas. kurioje žmogus atsidūrė) didelis išskirtinumas) : TAIP Išskirtinumas: Ar šioje situacijoje žmogus elgiasi kitaip negu kiti? V NE (mažas išskirtinumas) • Vidinė atribucija (žmogaus vidiniams bruožams) Bendrumas: Ar kiti šioje situacijoje elgiasi panašiai? dėl studentas blogai išlaikė egzaminą. ieškosime vidinių. Jei Meri viena (nedidelis bendrumas) kritikuoja Styvą ir jei ji taip pat kritikuoja daugybę kitų žmonių (mažas išskirtinumas).5 PAVEIKSLAS Haroldo Kelley atribucijos teorija Ar. Bet kuriuo metu mūsų vidinė būsena. pastebimas daugelio eksperimentų metu. kad elgsena atitinka nusiteikimą. kad žmonių reakcijas kartais stipriai veikia ir nežymus dviejų situacijų skirtumas. išskirtinumo ir bendrumo. ieškome paaiškinimo. pavyzdžiui. paplitimą Amerikoje? Danielio Oppenheimerio (2004) atradimas mane nustebino. Pabandykite patys sukurti pavyzdžius: jei Meri ir kiti kritikuoja Styvą (didelis bendrumas) ir jei Meri nekritikuoja kitų (didelis išskirtinumas). mes tai siesime su vidinėmis priežastimis (čia kažkuo dėta Meri). Šis situacijos įtakos nepaisymas. mes tai priskirsime išorinėms priežastims (čia kažkuo dėtas Styvas). Tai pastebėjau skaitydamas paskaitas 8:30 vai. studentai gana pagrindinė atribucijos klaida (fundamentai attribution error) Tendencija nepakankamai vertinti situacijos ir pervertinti dispozicijos (nusiteikimo) įtaką kitų žmonių elgsenai. Pagrindinė atribucijos klaida Svarbiausia socialinės psichologijos išvada atkreipia dėmesį į socialinės aplinkos poveikį. Stevensono.) . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 133 Nuoseklumas: Ar šioje situacijoje žmogus dažniausiai elgiasi taip? (Jei taip. Busho.tokios kaip Busho . Kai buvo pasakyta.

Atsispirti šiai klaidai taip sunku. Kai per interviu žmonių paprašoma save pagirti arba sukritikuoti. kokį poveikį patys daro kitiems. kad jam buvo paskirta tokia pozicija. 1990). Jei Chuanas elgiasi kukliai. 1986). Per doktorantūros egzaminą žodžiu Rossas jautėsi nusižeminęs. kai iš doktoranto tapo profesoriumi. tačiau manau. Atrodo. kuriuose patys specializavosi. vis tiek išorinę įtaką vertiname nepakankamai. 1993. remiančias ar puolančias Fidelį Castro. Šaltinis: Jonės ir Harris. 1967. argumentuoja stipriau. jo naivus partneris Bobas taip pat gali demonstruoti kuklumą. kaip nuvertinamos socialinės sąlygos. kai studentams buvo pasakyta. princas Pelenę mato kaip labai mandagią ir žavią asmenybę. šokdamas su ja per pokylį. £ 40 ( O £ 30 20 Prieš Castro 10 Nusprendė kalbėti apie Castro Buvo įpareigoti kalbėti apie Castro logiškai darė išvadą. Tad nors studentai ir žinojo. 3. žmonės (nekreipdami dėmesio į situaciją) daro išvadą. Primetę savo nuomonę kitam. tai nesutrukdė jiems teigti. 1977). kad laikosi kurios nors pozicijos. kad jie labai gerai suvokia. jog studentai galvojo: „Taip. aš žinau. Susimąstyti verčia eksperimentas. SOCIALINIS MĄSTYMAS 3. mes manome.134 I dalis. Už Castro 80 Castro palaikančios kalbos kalbos 70 Prieš Castro nukreiptos 3 60 0 3 00 § 50 c (D Priešiškos Castro nuostatos priskirtos pasisakiusiems prieš Castro. tačiau pamanys. Bet kas gi nutiko. koks yra jų elgesys. jog patys paskatinome kito žmogaus poelgį. Stebėdami susigūžusią Pelenę despotiškuose namuose. kai diskusijų vadovas pasakydavo. kurį atliko Lee Rossas ir jo bendradarbiai (Ross ir kiti. kad diskusijos dalyviui buvo prisakyta paremti Castro. ką patyrė Rossas. nes talentingi profesoriai jo klausinėjo dalykų. jog vargšo Bobo savivertė yra maža (Baumeister ir kiti. paaiškėja. Trumpai tariant. jog jis iš tiesų ja tiki". kokią kalbą (remiančią ar puolančią) reikia parengti.6 paveikslą). 1988). nei būtų galima tikėtis (Allison ir kiti. žmonės atitinkamas nuostatas priskyrė kalbų autoriams net ir tada. Po šešių mėnesių Rossas jau egzaminavo kitus ir turėjo galimybę užduoti sudėtingus klausimus iš savo mėgstamų temų. jog vieną ar kitą poziciją nustatė diskusijos vedėjas? Tie. kodėl būtent šitaip elgiasi. jog diskusijos dalyvis iš tiesų pats buvo nusiteikęs paremti Castro (žr. Jis atskleidė. kad kiti yra tokie. kad net žinodami. Vėliau nusiminęs .6 PAVEIKSLAS Pagrindinė atribucijos klaida Skaitydami diskusijai parengtas kalbas. žmonės vis tiek linkę manyti. Šio eksperimento metu buvo atkurta tai. Miller ir kiti. kad mergina drovi. kurie tik apsimeta. kad ši pozicija atspindi to žmogaus asmenines nuostatas. Chuanas puikiai supras savo elgesį. Tačiau nesuvokia. jog pastarasis iš tiesų taip galvoja (Gilbert ir Jonės.

1986). imitavo viktoriną. „Kurio žemyno pakrantė ilgesnė: Europos ar Afrikos?" Jei vos keli klausimai sukėlė jums pojūtį. (Kaip ir minėtame eksperimente. ši geografinė ypatybė turėjo įtakos Europos vaidmeniui jūrų prekybos istorijoje. Eksperimentas. 1977. kad nesate pakankamai apsišvietę.) .3 s k y r i u s .stebėtojų vaidmenis. o likusiems . Karalienė Elžbieta I įsakė nukirsdinti galvą savo pusseserei Marijai Stiuart. kurie rodytųjų gilų išprusimą. Intelektualūs ir sumanūs žmonės linkę dažniau daryti atribucijos klaidą (Block ir Funder.7 paveikslą). kai dėstytojai pateikia klausimus iš * Beinbridžo sala yra priešais Pugeto sąsiaurį prie Sietlo. „Kaip mirė Škotijos karalienė Marija Stiuart?". kad gydytojai puikiai išmano ir su medicina nesusijusius klausimus. Bet kuris iš mūsų galime sugalvoti tokių klausimų iš srities. Europos pakrantė yra ilgesnė. ir stebėtojai manė. kad šis klaidingas įspūdis nėra žemo intelekto atspindys. Keliems atsitiktinai atrinktiems Stenfordo universiteto studentams Rossas paskyrė egzaminatorių. kad atsitiktinai klausinėti paskirtas asmuo žinojo kur kas daugiau. Panašiai studentai dažnai pervertina savo dėstytojų talentą. kad jis jautėsi lygiai taip pat . Nors Afrikos žemyno plotas daugiau nei dvigubai didesnis už Europos. kurį Rossas atliko kartu su Teresa Amabile ir Julia Steinmetz.7 PAVEIKSLAS Ir imituotos viktorinos dalyviai. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 135 3.viktorinos dalyvių. dar keliems . iš tiesų žino daugiau už kitus tyrimo dalyvius (žr. Tačiau ir viktorinos dalyviai. O iš tiesų paskirti vaidmenys tik sukėlė tokį įspūdį. suprasite eksperimento rezultatus. Amabile ir Steinmetz. Dalyvių vertinimai Stebėtojų vertinimai Rosso studentas prisipažino. 3. dėl to žmonės dažnai būna linkę pervertinti jų žinias bei intelektą. su daugybe įlankų. Vadinamiesiems egzaminatoriams mokslininkai pasiūlė sugalvoti sudėtingus klausimus.nepatenkintas dėl savo neišmanymo ir sužavėtas akivaizdžiu egzaminuotojų talentu. kad klausiantysis bus pranašesnis. (Ji labiau vingiuota. dažnai manoma. Socialinę įtaką turintys asmenys paprastai skatina ir kontroliuoja pokalbius. kurie pateikia klausimus.* Visi privalėjo žinoti. Pavyzdžiui. Nesugebėjimas to įvertinti ir yra atribucijos klaida. ir stebėtojai (bet ne klausiantieji) padarė klaidingą išvadą. Vėlesnis tyrimas parodė. kad tie. kurią gerai išmanome: „Kur yra Beinbridžo sala?". Šaltinis: duomenys iš Ross.

ko galime tikėtis situacijas sukeitus vietomis? Kas būtų. kad į aplinkinius žvelgiame iš kitos perspektyvos nei į save (Jonės ir Nisbett. o aplinka tarsi nutolsta. kad šis yra visko. ar jums pavyks atspėti. Visą dėmesį stebėtojas sutelkia į kitą asmenį. Pasiryžusi įgyti naujų draugų. Kodėl neįvertiname jų poveikio kitų žmonių elgesiui. kaip stipriai mus veikia aplinkybės. Klausimas: Kuris iš jūsų . Tarsi aktoriai esame linkę priskirti savo elgesį tai situacijai. Šalia jūsų stovi televizijos kamera. Kas atsitiktų. Nors ir išgyvendamas dėl savo veiksmų . jums ir ste- . Bev plačiai nusišypso ir nekantraudama pasineria į pobūvio linksmybes. filmuojanti jūsų matomą vaizdą.pasitikintys ir linksmi. kaip mus ir pasaulį mato kiti. negalėjęs „parodyti net menkiausių emocijų". kokie dedasi esą .„mano graužatis buvo tokia didelė. jei mes matytume save ir pasaulį taip. kurioje esame. Jei ši mintis teisinga. Kad pailiustruotume pagrindinę atribucijos klaidą. Kodėl mes darome atribucijos klaidą? Iki šiol nagrinėjome tendencingą kitų žmonių elgesio aiškinimą: dažnai nekreipiame dėmesio. stebėtojas (dar vienas pagrindinės atribucijos klaidos tendencijos pavyzdys). jų akimis? Ar tai nepanaikintų atribucijos klaidos? O gal ją apverstų? Pasižiūrėkime. Jonės. priešingai nei komentuodami savąjį? Perspektyvinis ir situacinis supratimas Skirtumas tarp veikėjo ir stebėtojo.manė jis. ar jūsų elgesys labiau priklausė nuo jūsų asmeninių savybių. 1971.) Kai kas nors iš šių studentų patys tampa dėstytojais. Kai veikiame mes. priežastis. kad dėstytojai ne tiek jau daug išmano. Įsivaizduokite. ar nuo situacijos. kurią jie išmano.įsitempusi ir drovi?" Nors iš tiesų visi kiti taip pat nervinasi ir daro tą pačią atribucijos klaidą: jie mano. SOCIALINIS MĄSTYMAS srities. kas nutinka. Priešais jus šalia studento įsitaisęs stebėtojas ir stovi dar viena televizijos kamera. kad esate Stormso eksperimento dalyvis. Atribucijos teorijos kūrėjai nurodo. Jūs sėdite priešais kitą studentą. 1976).136 I dalis. Kai stebime kito žmogaus veiksmus. mūsų dėmesio centre atsiduria šis asmuo. mūsų dėmesį valdo aplinka. kad troškau iš ten išnykti" . su kuriuo privalote keletą minučių pasikalbėti.mažesnę reikšmę skirs situacijai? Pasak Stormso. o aš .Aušvico koncentracijos stovyklos komendantas Rudolphas Hossas (1959) vis tiek buvo „pareigingas SS karininkas".. paprastai nustemba. todėl ir mano. Po to jūs kartu su stebėtoju svarstote. Tačiau Hossas buvo įsitikinęs. jei pakeistume situaciją. koks buvo Michaelo Stormso (1973) eksperimento rezultatas. pakanka prisiminti savo patirtį. juokauja ir šnekučiuojasi.dalyvis ar stebėtojas . Bev klausia savęs: „Kodėl tokiais atvejais visi būna atsipalaidavę. kad Bev bei kiti yra tokie. Visi atrodo atsipalaidavę ir laimingi. žydams vedant tautiečius į dujų kameras. be to. „Rasės bruožas". kad tokie pat stoiški stovyklos kaliniai žydai tiesiog neužjautė vieni kitų.

Tokia manipuliacija sukeistų atribucijas: stebėtojas jūsų elgesį daugiausia aiškintų atsižvelgdamas į situaciją. kai prokurorai parodydavo tokias vaizdajuostes. tik trečdalis teigė. kai teisėjas juos perspėjo šito vengti (Lassiter ir kiti. per policijos apklausą prisipažįstantį įvykdžius nusikaltimą..3 s k y r i u s . Dauguma teigė. stebėdami kitą. kad. žmonės mano. o jam . kurioje jums eksperimentas būtų parodytas iš stebėtojo. „Vaizduotėje jis ėmė atkurti geriausius savo malonaus gyvenimo momentus. Kitą dieną po JAV prezidento rinkimų Jerry Burgeris ir Julie Pavelich (1994) atliko rinkėjų apklausą apie rinkimų rezultatų priežastis. išgyvenusio tą laimę. kurių metu žmonės vaizdajuostėje stebėjo įtariamąjį. 1886 . kad rezultatus nulėmė asmeninės kandidatų savybės ir pozicijos (nugalėjęs valdančiosios partijos atstovas buvo populiaresnis). kad įvykio dalyvio-stebėtojo skirtumas dažnai būna minimalus. Kai po metų mokslininkai to paties paklausė kitų rinkėjų. Kaip ir galima tikėtis. 2002). Kai kažkada matytas žmogus pamažu užsimiršta. jog po savaitės šią poziciją jie jau aiškins atsižvelgdami į situaciją. 1989). žmonės manydavo. 2005). Kai jie stebėdavo prisipažinimą.„matant" save iš šalies . o jūs savo elgesį aiškintumėte atsižvelgdami į savo asmenines savybes.pasiekiamas toks pat efektas (Frank ir Gilovich. nebebuvo. kad prisipažinimas išgautas prievarta (Lassiter ir kiti. pavyzdžiui. abu juos filmuojant iš profilio. beveik visuomet įtariamieji būdavo apkaltinami. Tendencingumas dėl vaizdo kameros perspektyvos. Išanalizavęs 173 tyrimus Bertramas Malle (2007) daro išvadą. Paprastai. manydavo. abu pateikia be galo skirtingus situacijos aiškinimus. kuri ją ginančiajam buvo primesta. vos tik išgirdę ginant poziciją. o stebėtojas . Tai buvo lyg kažkieno kito atsiminimai.. Bet vaiko. „Ivano lljičiaus mirtis". S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 137 bėtojui duodami pažiūrėti vaizdajuostę. Naujojoje Zelandijoje reikalaujama policijos apklausas filmuoti vienodai paskirstant dėmesį ir pareigūnui. vis labiau išryškėja pažinties aplinkybės.tai." Levas Tolstojus. 1986. Lassiteris pastebi. kad žmogus iš tiesų taip galvoja. nufilmuotą į detektyvą nukreipta kamera. kad prisipažinimas yra nuoširdus. nufilmuotą į įtariamąjį nukreipta kamera. kad sprendimą lėmė kandidatų savybės. Buvo atlikta keletas eksperimentų. Kameros perspektyva darė įtaką žmonių nuomonei apie kaltumą netgi tada.iš jūsų matymo taško? (Tokiu atveju jūs matytumėte save. atsižvelgiant į šiuos tyrimų rezultatus. Kai vienas žmogus elgiasi blogai stebint kitam. ką matėte jūs). pastebėjo Danielis Lassiteris ir Kimberly Dudley (1991). ir įtariamajam. Žiūrėdami prisipažinimo įrašą. Kaip matėme Edwardo Joneso ir Victoro Harriso (1967) atliktame novatoriškame atribucijos klaidos eksperimente. kai prieš tai patys būna patyrę analogišką situaciją ir aiškinę savo elgesį joje. Teismuose dauguma prisipažinimų įrašoma kamerą nukreipus į prisipažįstantįjį. žmonės būna empatiški. kaip gyventojų optimizmas ir tvirta ekonomika. Dabar daugiau buvo rezultatus siejančių su tokiomis aplinkybėmis. Prisimenant patyrimą iš stebėtojo perspektyvos . Jerry Burgeris (1997) įrodė. su kuria jūs susidūrėte. Ilgainiui perspektyvos keičiasi.

Tačiau susirinkimuose ir nepažįstamoje aplinkoje būnu gana drovus. kai jis yra viešumoje. Aš . Visi šie eksperimentai atskleidžia atribucijos klaidos ištakas: priežastis randame ten. dėmesį sutelkdavo į save (Carver ir Scheier. „Aš šnekus? . kurie manė paprasčiausiai girdį kažkokius pašalinius garsus. Silvia ir Duval. žmonės lengviau gali pamatyti ledkalnius (Berscheid. koks jis buvo prieš penkerius metus. .Ką gi. dėmesį sutelkiame į save. palyginti su šiandieniniu „tikruoju Aš". Tyrinėtojai Emily Pronin ir Lee Rossas (2006) pastebi. Palyginti su tais. 1972. Pamatę save per televiziją. SOCIALINIS MĄSTYMAS O jūs . posėdžiuose. Tačiau paprašyti apibūdinti draugą. Daugumai iš mūsų „senasis Aš" yra lyg kitas asmuo.trumpai. Allanas Fenigsteinas ir Charlesas Carveris (1978) pademonstravo tai paprašę studentų įsivaizduoti save menamose situacijose. 1978). kurie demonstravo stiprią savimonę (kurie sutiko su tokiais teiginiais kaip: „Paprastai aš būnu dėmesingas savo vidiniams pojūčiams"). gana daug bendrauju. Tačiau pasigilinkime: jūsų dėmesys būna sutelktas į dėstytoją. Shelley Duval ir jų bendradarbiai ištyrė savimonės poveikį (Duval ir Wicklund. Eksperimentų metu žmonės. prisiėmė sau didesnę atsakomybę už vaizdinį. Savimonė. jog jis mėgsta bendrauti. 2001). „Naidželas yra irzlus. 1982. Robertas Wicklundas. Kai kurių studentų savimonė buvo sužadinta privertus įsivaizduoti. Aplinkybės taip pat gali keisti mūsų požiūrį į save. kad prisimindami praeitį tarsi stebime kitą žmogų.auditorijoje. kurie pradžioje atrodė kaip neskęstantis „Titanikas". save matome įvairesnį nei kitus (Baxter ir Goldberg. kad jūs manote. namuose. viskas priklauso nuo situacijos." savimone (self-awareness) Sąmoninga būsena.138 I dalis. Prisimindami nenusisekusius santykius. kuriems buvo sužadinta savimonė. . atsakykite į štai tokį klausimą: ar jūsų socialinės psichologijos dėstytojas yra tylenis. ar kalbus žmogus? Spėju. susikoncentravę į save . kur jų ieškome. žiūrėdami į savo nuotraukas ar pildydami biografinį klausimyną. Kai mūsų dėmesys nukreiptas į save. Ji padeda žmonėms būti atidiems savo nuostatoms bei charakterio savybėms. žiūrėdami į veidrodį. jog galvodami apie tą situaciją jie girdi savo širdies tvinksnius. 1988). Sande ir kiti. tiriamieji. ar tai priklauso nuo situacijos? Dažniausiai atsakoma: „priklauso nuo situacijos"." Kadangi gerai žinome. kai dėmesys sutelkiamas į save. Kad tai patvirtintumėte savo patirtimi.kaip kada. o ne situaciją. Kammer. 1987. kad jų savimonė stipri . kurie. Kai esu auditorijoje arba su gerais draugais. Dėstytojas taip pat stebi savo elgesį . ar šnekus. klausydamiesi į magnetofono juostelę įrašyto savo balso. Tad žmonės. elgėsi panašiai kaip ir tie. kaip situacija keičia elgesį.ar paprastai esate tylus. dažnai sau priskiriame didesnę atsakomybę.su situacijomis. Kai kurių žmonių savimonė yra pakankamai išreikšta. žmonės paprastai pasakoja apie jo asmenines savybes. sąmoningai suvokdami save. Fiona atsipalaidavusi. o savo elgseną dažniau sieja su vidiniais veiksniais ir mažiau . eksperimento metu arba todėl. mes taip pat susikaupiame. 1999). Žiūrėdami į veidrodį.stebi save atidžiau nei kiti.gali paklausti jūsų dėstytojas.

o „pavėluoti mane privertė laikrodis". 1988). įprasta labiau pritarti vidinei motyvacijai (Jellison ir Green. Su antrąja kandidate susipažinau asmeniškai. pasakytos Nacionaliniame demokratų partijos suvažiavime. už. Zebrowitz-McArthur. mano sūnus pateikė gerą pavyzdį. 1981). 3. 1982). Kai indui papasakojama apie kieno nors veiksmus. užkliūti. Pandey ir kiti. Ne ne. liepa. Vidurinės klasės atstovai labiau nei mažiau pasiturintieji linkę manyti. gerdamas kavą.. 1996.. Ar suvokdami atribucijos klaidą galime turėti naudos? Kartą. Indijos.. Elgsenos siejimas su aplinka vadinamas situacine atribucija („Ar mes būtume nors kiek turtingesni. Dėl dispozicinės atribucijos elgsena paprastai siejama su charakterio savybėmis. 1988 m... kad žmonės. 1990. Masuda ir Kitayama. 1982. Jie valo gatves. Tačiau Rytų Azijos kraštų žmonės kiek didesnę reikšmę teikia situacijai. 1981). Su vienu kandidatu iš karto kalbėjomės net šešiese. padėjau pravesti pokalbį su pretendentais.8 paveikslą). Vakarietiška patirtis nuteikia galvoti. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 139 Kultūriniai skirtumai. išmoksta elgesį tapatinti su asmeninėmis savybėmis (Rholes ir kiti. 1982. kiekvienas turėjome galimybę pateikti du tris klausimus. Ispaniškoje idiomoje sakoma ne „aš pavėlavau".įtikinėja populiarioji vakarietiška pozityvaus mąstymo psichologija. Jie rūpinasi kitų žmonių vaikais. jis sudėliojo sakinį „Tomo rankovė užkliuvo už vartų". . „Dauguma neturtingų žmonių nėra tinginiai. Iš žodžių: Tomas. kad kitų žmonių elgsena atspindi jų savybes (Choi ir kiti. kad nuo atribucijos priklauso žmonių požiūris į neturtinguosius ir bedarbius (Furnham. laikydamasi vakarietiškų principų. kad ji labai stipriai veikia mūsų interpretacijas. o ne situacijos lemia įvykius. tokių žmonių atžvilgiu paprastai būna nusiteikę nedraugiškai (žr. Kai kuriose kalbose akcentuojama išorinė atribucija. Ross. Anksti rytą jie keliauja autobusais. 1999. Tie. 1993). 2004). sakinį ištaisė šitaip: „Tomas užkliuvo rankove už vartų". Zucker ir Weiner. 1983. nepakankamo lavinimo ir diskriminacijos sąlygomis?"). Wagstaff. Mokytoja. 1999. Vaikai. Po pokalbio išėjau mąstydamas: „Koks sunkus šio žmogaus būdas". rankovė. „Teisingas" sakinys turėjo parodyti. „Jūs tai galite!". Pagrindinė atribucijos klaida būdinga visoms kultūroms (Krull ir kiti. Britanijos. Fanvell ir Weiner. kad žmonių elgseną galima išsiaiškinti išanalizavus vidines priežastis." Iš pastoriaus Jesse Jacksono kalbos. Kultūrinė patirtis taip pat lemia atribucijos klaidas (Ickes. 1984). Skitka. Čia neskubama interpretuoti elgseną kaip vidinių asmens savybių atspindį (Newman.. Watson. kad įvykio priežastis yra Tomas. augdami vakarietiškoje kultūroje. 1999). kurie skurdą ir nedarbą sieja su asmeninėmis savybėmis („Jie paprasčiausiai yra tinginiai ir neverti pagarbos"). Australijos ir Jungtinių Valstijų mokslininkai pastebėjo. jei gyventume tokiomis pat žmonių pertekliaus.3 s k y r i u s . Todėl įvertindami socialinį kontekstą jie rečiau daro prielaidą. priimant į darbą dėstytoją. 2000. 1993). Kolektyvistinėse kultūrose galvojant apie kitus žmones asmeniniai jų motyvai prisimenami rečiau (Lee ir kiti. Kai buvo pirmokas. vartai.. 1980. jis rečiau nei amerikietis priežasčių ieškos žmogaus charakteryje („Ji yra maloni") ir dažniau aplinkybėse („Jos draugės buvo su ja") (Miller. Tačiau atribucijos klaidos fundamentalumas reiškiasi tuo. jie ne tinginiai.

nei norima pripažinti. Vienas iš socialinės psichologijos „didžiųjų humanizuojančių teiginių". Vyro nelankstumą ir moters nuoširdumą palaikiau jų charakterio savybėmis. tačiau kartais klaidina. dėl kurios reikia sutelkti dėmesį į atribucijos klaidą. Iš tiesų eksperimentai nėra skirti „mirtingųjų kvailumui" pademonstruoti (nors kai kurie eksperimentai prajuokina). ką mes galvojame apie save ir apie kitus. kad „ši moteris ." . kad.) Užjaučianti reakcija (Aš jį suprantu. „Nesėkmė. aiškinami kai kurie mūsų socialinio mąstymo ribotumai ir klaidos. ištinka dėl išorinių aplinkybių. Skaitant apie jas gali susidaryti įspūdis. Jis dubliuoja mūsų suvokimo mechanizmus. tai iš dalies sąlygojo skirtingos pokalbio su jais situacijos. Iliuzinis mąstymas dažnai tėra šalutinis mūsų proto strategijos supaprastinti sudėtingą informaciją produktas.) Situacinė atribucija (Šį vyrą neteisingai įvertino. kaip ir ankstesniame.) Nepalanki reakcija (Man šis vyras nepatinka. skelbia. jų tikslas atskleisti. kad mūsų mąstymui apskritai būdingas lankstumas. pastebi Thomas Gilovichas ir Richardas Eibachas (2001). Jei jus šokiruoja žmogaus gebėjimas pasiduoti iliuzijoms ir savęs apgaudinėjimui. yra humanistinė.8 PAVEIKSLAS Atribucijos ir reakcijos Mūsų emocijos priklauso nuo požiūrio į kieno nors netinkamą elgesį. Dispozicinė atribucija (Šis vyras yra nedraugiškas. SOCIALINIS MĄSTYMAS 3. kad mus sieja bendras artimas draugas.) ir iš karto paaiškėjo. Besikalbant vis stiprėjo įspūdis. neįgalumas ar nelaimė kur kas dažniau.nuoširdi. kurie apskritai pateikia naudingus pasaulio vaizdinius. Kodėl tyrinėjame atribucijos klaidas Šiame skyriuje. Tik vėliau prisiminiau pagrindinę atribucijos klaidą ir iš naujo įvertinau savo išvadas. Antroji priežastis. kad kai žmogus turi problemų. kaip pasakė vienas mano studentas. „socialiniai psichologai jaučia malonumą mulkindami žmones". o iš tiesų. kaip supratau vėliau. nereikėtų dėl to kaltinti vien tik jo paties.140 I dalis. patraukli ir jaudinanti". atminkite.) Neigiamas elgesys (Vyras grubus su savo kolege.

nes turi poveikio galią. bet kartais klaidingai skyrių baigsime mintimis apie socialinius įsitikinimus. dėmesį paprastai sukoncentruojame į savo reakcijas. Mano nuojauta sako. Geresnių įverčių tikėjęsi eksperi- išsipildančioji pranašystė (self-fulfilling prophecy) Įsitikinimas. kaip suvokiame ir vertiname kitus . Kaip ir kitų šališkumų. 1986).pagrindinė seksualinio priekabiavimo priežastis. Klaidinga atribucija . Jie daro įtaką mūsų jausmams bei veiksmams ir sukuria savąją realybę. . kad tyrimo dalyviai kartais stengiasi elgtis taip. toks klaidingas įsitikinimas gali sukurti savąją realybę.klaidingais įsitikinimais. • Nors paprastai mes mąstome logiškai. atvejais žmonės mano. kad mes dažniausiai nekreipiame į j u o s dėmesio. Išsipildymo psichologija vertybinių popierių biržoje"). tačiau mėgindami suprasti kitų žmonių elgesį dažnai darome pagrindinę atribucijos klaidą (ji dar vadinama atitikimo tendencingumu).3 s k y r i u s . lanksčiai.veiksmingai. Ši atribucijos klaida atsiranda iš dalies todėl. vildamasi. Kai idėjas patvirtiname [savo elgesiu]. ir situacija tampa suprantamesnė. „Atkreipkime dėmesį. Ši viltis nėra bergždžia: psichologijos studentai elgseną suvokia ne taip supaprastintai. kaip mes suvokiame kitų žmonių elgesį. Visiems dalyviams buvo perskaityti tie patys aprašymai ir pateiktos tos pačios nuotraukos. Tirdamas eksperimentuotojo tendencingumą Robertas Rosenthalis (1985) pastebėjo. pastebi Mertonas. Kai žmonės įtikinami. kad analizuodami klaidas bei tendencingumus jūs pastebėsite daugiau netikėtumų. kaip iš jų tikimasi. Aukštesnę padėtį užimantis asmuo (dažniausiai vyras) draugiškumą supranta kaip seksualinį kvietimą. o jo veikimo aplinkybės tarsi nukeliamos į antrą planą. Kai veikiame mes. kad mažiau negu kiti pasiduoda atribucijos klaidoms (Pronin ir kiti. kad akcijų kaina nepaprastai išaugs. kad nepastebime net akivaizdžių situacijos reikalavimų. Kitų žmonių elgesį mes taip primygtinai vertiname atsižvelgdami į jų būdo savybes bei nuostatas. pavyzdžiui. APIBENDRINIMAS Kaip traktuojame socialinę aplinką? t Atribucijos teorija aiškina. Ar jie ką nors reiškia? Ar keičia tikrovę? Socialiniai įsitikinimai ir vertinimai yra svarbūs. kad tapsime racionalesni ir realistiškesni. pasak sociologo Roberto Mertono (1948). nei nagrinėdami virtines loginių ir intelektinių įrodymų. inicijuojančiais išsipildymą. išsipildančiomis pranašystėmis . Būtent todėl pasaulinėje literatūroje taip dažnai vaizduojama puikybė bei kitos ydos. iššūkių bei naudos. kaip tokie pat išsilavinę gamtos mokslų studentai (Fletcher ir kiti. šališko palankumo sau (2 skyrius). kad mūsų dėmesio centre būna asmuo. 2004). taip ir atsitinka (žr. Socialinė psichologija padeda pažinti savo mąstymo klaidas. jos tampa.elgesio aiškinimas remiantis ne ta priežastimi . Vieno tyrimo metu dalyviams buvo parodytos įvairių žmonių nuotraukos ir paprašyta įvertinti jų sėkmę gyvenime. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 141 Trečioji dėmesio sutelkimo į tendencingumus priežastis ta. kuris pavirsta realybe. Jei įtikinti greitu banko žlugimu klientai skuba atsiimti pinigus. Socialinės aplinkos lūkesčiai Išanalizavę.

„kiekvienas konkurentas privalėjo išrinkti ne tuos veidus. Šis procesas veikia ir atvirkščiai. ir sausio 7oji tapo intensyviausia prekybos diena Niujorko vertybinių popierių biržos istorijoje. ar šis pasieks gerų rezultatų? Panagrinėkime. Ar mokytojo lūkesčiai daro įtaką moksleivio mokymosi rezultatams? Akivaizdu. kurie.mažiau. Reikėdavo išrinkti šešis veidus iš šimto. kad galėtų pakomentuoti esamą krizės situaciją. sužavės konkurentus". pastebėjo ekonomistas Robertas Shilleris (2000). kad jų eksperimento dalyviai nuotraukose pavaizduotus žmones palaikys nevykėliais. kurie manė. iš kitų . kurios jiems patinka. Dvejus metus energingai supirkinėję akcijas (nes jų kainos kilo). o akcijų kainos krinta dar labiau. o tokias. o akcijų kainos kyla. Mokytojų lūkesčiai ir moksleivių mokymosi rezultatai Mokytojai iš vienų mokinių tikisi daugiau.atspėti kito investuotojo veiksmus. kol akcijų kaina nenukrito dar labiau. tačiau tai dažniausiai nieko nereiškia". kuriuos tuo metu rengdavo Londono laikraščiai. 2000 metų balandį įnoringa technologijų rinka vėl pademonstravo išsipildymo psichologiją kuri dabar buvo pavadinta „impulsyviuoju investavimu". Tokių krizių metu žiniasklaidos gandų malūnas iš paskutiniųjų ieško pačių blogiausių naujienų. kad mokytojo požiūris į mokinį koreliuoja . jei jūsų brolis ar sesuo anksčiau už jus baigė mokyklą arba jei jums buvo klijuojama „gabaus" ar „negabaus" moksleivio etiketė. Išsipildymo psichologijos poveikio pavyzdys buvo ekstremalus 1987 m.„nelogiškas aktyvumas". kurie jam atrodo gražiausi. Akcijų kaina krito beveik 40 milijardų dolerių. o tuos. Galbūt pokalbiai mokytojų kambaryje jau nulėmė jūsų reputaciją. „galite sutikti arba nesutikti su Granville požiūriu. kad dėstytojų nuomonė apie savo studentus pasitvirtina. kai Dovv Jonės Industrial indekso vidurkis nusmuko 20 proc. Kaip paaiškino vienas Volstryto fondų valdytojas. Jei manote. Investuotojai taip pat renkasi ne tas akcijas. išsiaiškino jūsų šeimos socialinę padėtį. Jei manote. Arba gal naujas mokytojas kruopščiai išstudijavo jūsų mokymosi rezultatus. Jei dėstytojas įsitikinęs. arba jei susidūrėte su vadinamaisiais labai bei vidutiniškai gabiais moksleiviais. Dar labiau savo prieštaringumu stulbina pastebėjimas. Žinia apie Granville patarimą pasklido greitai. aplenkite juos. Galbūt tai pastebėjote. lydimas kracho . jog kiti pirks. Maždaug prieš 50 metų Johnas Maynardas Keynesas tokią vertybinių popierių biržos psichologiją palygino su populiariais grožio konkursais. kad Granville patarimas privers kitus investuotojus parduoti akcijas. jo nuomone. Čia svarbiausia . parduokite rytoj". Tokie smarkūsrinkossvyravimai . mentuotojai gavo geresnius rezultatus nei tie. Paskelbtos naujos žinios dar labiau sumažina žmonių lūkesčius. Tad. o rinkdavo dažniausiai laikraščių konsultantai. paskubėkite jas parduoti. kaip rašo Keynesas. žmonės pradėjo karštligiškai jas pardavinėti (nes kainos ėmė kristi). spalio 19-osios pirmadienis. kai skelbiamos geros naujienos. kurias palankiai vertins kiti investuotojai. SOCIALINIS MĄSTYMAS atkreipkime dėmesį Išsipildymo psichologija vertybinių popierių biržoje 1981 metų sausio 6-sios vakarą populiarus Floridos patarėjas investicijų klausimais Josephas Granville savo klientams išsiuntė tokio turinio telegramas: „Akcijų kainos staigiai kris. kad jo studentas gabus matematikai.dažniausiai būna sukurti.142 I dalis.

pritariamai linkčioja ir dažniau į juos pažvelgia. Žiūrovams . Ar mokytojas su jais elgsis išskirtinai ir stengsis.yra nepaprastai gabūs. 1997). kuriems teigiamas mokytojo požiūris yra tarsi gaivaus oro gurkšnis (Madon ir kiti. kad jų rezultatai būtų labai geri? Būtent tai pastebėjo Rosenthalis ir Lenore Jacobson. Atrodo. kuriose buvo matomas mokytojo veidas arba girdimas jo balsas. Jussim. su kuriais jie siejo dideles arba menkas viltis. jog dideli lūkesčiai skatina atsiliekančiuosius. Vieno tyrimo metu Elisha Babadas. kad mokytojai žino. kurio metu apklausė 4300 britų moksleivių ir gauti rezultatai sako: taip. įteigiame mokytojui. Kaip tokie lūkesčiai perduodami? Rosenthalis ir kiti tyrėjai priėjo išvadą. kad mokytojų lūkesčiai turėjo reikšmingą įtaką mokymosi rezultatams (Rosenthal.keturi atsitiktinai pasirinkti mokiniai . kad jų intelektas stulbina. Duomenys netrukus buvo paskelbti žiniasklaidoje bei daugelyje psichologijos ir pedagogikos vadovėlių studentams. apie kuriuos buvo pasakyta (remiantis fiktyviu testu). kelti jiems didesnius reikalavimus.nenuovokus moksluose netampa labai gabiu. ar mokytojas kalba apie gerą. jog Dana.3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 143 su jo mokymosi rezultatais: mokytojai yra geros nuomonės apie tuos mokinius. Atsitiktinai parinkti San Francisko pradinės mokyklos moksleiviai. Žmogiškoji prigimtis nėra tokia lanksti. Vėlesnė analizė parodė. Sali. 3. Todas ir Manuelis . arba kalbančius apie juos.) Nors mokytojai gali manyti. 2002). kad tokie ryškūs rezultatai reiškia. 1983. Tačiau ar mokytojo nuomonė yra mokinio mokymosi rezultatų priežastis. ir suaugusiems . Atrodytų. .ir vaikams. ir ar mokytojui šis mokinys patinka (perskaitėte teisingai: 10 sekundžių. lygiai kaip ir dideli lūkesčiai nepadaro stebuklo . intelekto koeficiento (IQ) testo rezultatais iš tiesų pralenkė visus.9 paveikslą). atlikę plačiai žinomą eksperimentą. Frankas Bernieris ir Rosenthalis (1991) nufilmavo mokytojus arba besikalbančius su už kadro paliktais moksleiviais. dažniau į j u o s kreiptis ir leisti jiems ilgiau atsakinėti (Cooper. 1991. 1985. ar apie blogą mokinį. 2005). Pagerėjus mokytojų požiūriui į mokinį ne tik pagerėjo pažangumas. kad mokytojai daug iš jų ir nesitiki. Paties Rosenthalio teigimu tik keturi iš dešimties (iš beveik 500 aprašytų) eksperimentų patvirtindavo. Taip yra daugiausia todėl. kad mokytojai „gabiems moksleiviams" dažniau šypsosi.pakako atsitiktinių 10 sekundžių trukmės ištraukų. Mokytojai taip pat gali skirti daugiau dėmesio „gabiems" mokiniams. bet pasitvirtino ir priešingas teiginys. 1986). jog „nuskriaustųjų" vaikų problemos mokykloje kyla iš to. Kuklūs lūkesčiai nesužlugdo gabaus vaiko. kaip daugumai pasirodė po šio tyrimo (Spitz. ar pasekmė? Williamas Crano ir Phyllisas Melonas atliko koreliacinį tyrimą (1978). 1999). 1986. Harris ir Rosenthal. suprasti. kad mokytojų lūkesčiai nėra tokie reikšmingi. moksleiviai jautriai reaguoja į jų veido išraišką ir kūno kalbą (žr. kuriems gerai sekasi. Ar galime šį „mokytojų lūkesčių efektą" patikrinti eksperimentais? Tarkime. kad moka slėpti savo jausmus. ką sugeba jų mokiniai ir kaip jie mokosi (Jussim.

savo lūkesčius reiškiantis neverbaliniu būdu. ir tyrėjai yra labai geros nuomonės apie naują mokytoją. Vieno mokymosi eksperimento metu moksleiviai. Davido Jamiesono (1987) vadovaujama tyrėjų grupė atliko eksperimentus keturiose Ontarijo provincijos vidurinės mokyklos klasėse. Feldman ir Theiss. Kaip gabesni buvo įvertinti tie mokytojai. Mokinio reakcija Rena reaguoja entuziastingai. 1982) pastebėjo. Palyginti su dviem kontrolinėmis klasėmis. kad ji taip pat yra labai gabi. kad juos mokys puikus mokytojas. kuriose dėstė tik ką atvykusi mokytoja. teismuose (kai teisėjai instruktuoja prisiekusiuosius) . daugelį kartų prieš pradėdami lankyti kursą.144 I dalis. tie mokiniai. dažniau [ ją kreipiasi. Mokytojo lūkesčiai „Vyresnysis Renos brolis buvo labai gabus. ••••••••••••i ••••M msmm Skaitydamas apie eksperimentus. kad moksleivių požiūris į mokytoją toks pat svarbus. Kaip iš kitų sulaukti to. Be abejonės. kurie tikėjosi. pamokose buvo dėmesingesni. kad mokytoja dėsto daug aiškiau. Ar tai vyksta dažnai? Ar iš kitų sulaukiame to. Bet dažniausiai mokytojų lūkesčiai tiksliai atitinka tikrovę (Jussim ir Harber." Mokytojo elgesys Dažniau šypsosi Renai daugiau jai aiškina. kuriems buvo įteigti teigiami lūkesčiai. Teigiamai mokytojo atžvilgiu nusiteikę moksleiviai daugiau ir išmoko. 2005). kurie dažniausiai būna pagrįsti ir tiksliai įvertinantys. Individualių pokalbių metu dviejų klasių mokiniams buvo pasakyta. Kad patikrintų. Trimestro pabaigoje jie buvo geriau įvertinti ir teigė. laikė jį (nieko nežinantį apie mokinių lūkesčius) kompetentingesnių ir įdomesniu nei moksleiviai. leidžia jai ilgiau atsakinėti. Manau. ko tikimės Taigi eksperimentuotojų ir mokytojų lūkesčiai. susidomėjau moksleivių lūkesčių įtaka mokytojams. girdėjote komentarus: „profesorius Smitas . kuriems buvo paskirtas moksleivis. Per pakartotinį eksperimentą Feldmanas ir Prohaska nufilmavo mokytojus ir paprašė ekspertų įvertinti jų darbą.9 PAVEIKSLAS Išsipildančios pranašystės Mokytojų lūkesčiai gali tapti išsipildančiomis pranašystėmis. kurių lūkesčiai buvo mažesni. ir pedagogą.nuobodybė". kartais tampa išsipildančiosiomis pranašystėmis. kaip ir mokytojo požiūris į juos. kad išsipildančių pranašysčių pasitaiko darbe (kai vadovai puoselėja didesnes ar mažesnes viltis). kad tokie lūkesčiai gali veikti ir besimokantįjį. kuriuose buvo tiriamas mokytojų lūkesčių poveikis. SOCIALINIS MĄSTYMAS 3. kad ir kitų dviejų klasių moksleiviai. Atrodo.įdomus" arba „profesorius Džonsas . ko tikimės? Tyrimai rodo. ar tai būdinga tikrovėje. Robertas Feldmanas ir Thomas Prohaska (1979.

Tačiau tiriant socialinę sąveiką dažniau pastebima. Jei apie žmogų manoma. Tai vadinama elgsenos patvirtinimu. Laboratorinių žaidimų metu priešiškumas beveik visada susilaukia priešiškumo: žmonės. kai partneriai idealizuoja vienas kitą? Ar teigiamos iliuzijos apie kito žmogaus dorybes pildosi? O gal jos apgauna. 2003. šitaip sukuriamas pragaištingas užburtas ratas. Tikintys partnerio meile ir palankumu ne taip jautriai reaguoja ir gali tapti dar artimesni (Murray ir kiti. kurie kremtasi. ką telefoninio pokalbio metu sakė merginos. Vien tik to. Jei viena šalis kitą laiko agresyvia. Jie paprašė studentų vaikinų pasikalbėti telefonu su mergina (jiems buvo parodyta jos nuotrauka). kelias sekundes trunkančio veiksmo (Ambady ir Rosenthal. kai bendraujama su partneriais. 1970). atitinkamai nustoja vertinti partnerį ir nuo jo nutolsta. sukeldamos nepamatuotus lūkesčius. kad žmona bus blogos nuotaikos arba sutiks mane draugiškai ir meiliai. . kad klaidingas požiūris į pasaulį kitiems gali tapti paskata patvirtinti šiuos įsitikinimus. kurie savo oponentus laiko nelinkusiais bendradarbiauti. kad partneris jų nemyli ir nesižavi. kad tam tikru mastu mes gauname tai. kad tariamai patrauklios kalbėjo šilčiau nei tariamai nepatrauklios. Klaidingi vaikinų įsitikinimai virto išsipildančiomis pranašystėmis. Meilė padeda kurti savąją realybę. kad kiti žmonės atsakydami savo elgesiu patvirtintųjų lūkesčius. Tad ar intymūs santykiai būna sklandus. Ar išsipildančiosios pranašystės veikia santykius? Būna atvejų. kuriuos Minesotos universitete atliko Markas Snyderis (1984). kuris laikomas klasikiniu.ir šitaip paneigti mūsų lūkesčius.1993). turintys nuomonę apie įtariamojo kaltumą ar nekaltumą. kai žmonių socialiniai lūkesčiai paskatina juos elgtis taip. lengvai paskatina juos būti tokius (Kelly ir Stahelski.3 s k y r i u s . Elizabeth Tanke ir Ellen Berscheid (1977) atliko tyrimą. 2000) stebėjo įsimylėjusias Vaterlo universiteto studentų poras. tai paskatina kitą šalį demonstruoti tokį elgesį savigynos tikslais. besivadovaujančiais klaidingais įsitikinimais. pakanka nedidelio. Tikėjimasis. didino pasitenkinimą ir skatino pasijusti princesėmis arba princais tas ir tuos. 2003). Rosenthal. elgsenos patvirtinimas (behavioral confirmation) Išsipildančiosios pranašystės rūšis. Šioje situacijoje partnerio idealizavimas buvo geras ženklas. ir tas žmogus galiausiai netenka žavesio? Sandra Murray ir jos kolegos (1996. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 145 ir policijoje (kai tardytojai. kad jis yra vieni- Norint įvertinti mokytojo ar dėstytojo nuoširdumą bei susidomėjimą. pasireiškianti tuomet. Lengviau tapti panašesniam į tokį žmogų. kai neigiami lūkesčiai kurio nors žmogaus atžvilgiu verčia mus būti perdėtai malonius jam. kokį mus mylintis įsivaizduoja. Keletas eksperimentų. analizė parodė. Taip pat ir sutuoktiniai. 1992. Tai padėjo slopinti konfliktus. o tai savo ruožtu paskatina šį žmogų būti malonų su mumis . lengvai įsižeidžiančia ir kerštinga. net menkus įžeidimus priima kaip nuvertinimą. tardo įtariamuosius ir daro jiems spaudimą) (Kassin ir kiti. kurie save laikė varlėmis. 2003). gali paveikti mano bendravimą su ja ir šitaip paskatinti ją patvirtinti mano įsitikinimą. Snyderis. kurią jie laikė patrauklia arba nepatrauklia. 1996). nes skatino juos kalbėti taip. parodė. ko tikimės (Olson ir kiti. kad merginos patvirtintų vyrų susikurtą stereotipą: geidžiami žmonės yra gražūs. Elgsena pasitvirtina ir tada.

Šiaip jau mūsų nuomonės apie žmones turi realų pagrindą. 2002). šiukšlių buvo metama į šiukšlių dėžę. ir galite tikėtis. kuri iš tiesų yra klaidinga. kaip ir kiekvienas socialinis reiškinys. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Juo labiau savo elgesiu jis stengėsi parodyti.146 I dalis. Vyrai. Įsivaizduokite. kad jie laikosi švaros bei tvarkos. jog žmogus. kad ji jam labai miela. kaip mes ir kiti juos vertiname. arba . Tai gali lemti geresnį (arba blogesnį) mokymąsi ir todėl sukelti įspūdį. Prieš pokalbį vaikinui buvo pasakoma.kad visiškai nesidomi. elgiasi su jomis nepalankiai (Pinel. apie kuriuos manoma. kad jie darbštūs ir mandagūs (o ne tingūs ir grubūs). jis gali taip jai meilintis.elgsenos patvirtinimas: kandidatės. jog tai gali būti viena iš seksualinio priekabiavimo priežasčių.jis mažiau bendrauja (Rotenberg ir kiti. kad jie pasistengs pateisinti jūsų nuomonę. įsigalėję stereotipai apie neįgaliuosius arba tam tikros rasės ar lyties asmenis. tariamai besižavinčios pokalbio partneriu. kad rimtai jumis domisi ir norėtų susidraugauti. APIBENDRINIMAS Socialinės aplinkos lūkesčiai • Įsitikinimai kartais nepriklauso nuo mūsų. Pamatę šiukšles trijose klasėse. kad jie niekina moteris. kad eksperimentas pasiteisino: į šiukšlių dėžę buvo metama 80 proc. (Įsivaizduokite. kad šis meilinimasis taps atviras ir sudarys moteriai prielaidas tokį elgesį vertinti bei interpretuoti kaip nepriimtiną arba kaip priekabiavimą. kur irgi tik 15 proc. turi ribas.. šiukšlių. o didžios dorybės ratu". su kuriuo netrukus susipažinsite. Jei vyrui atrodo. kad vienos klasės mokiniams jie keletą kartų primintų. Elizabeth von Arnim. ar ji gali dirbti dėstytojos asistente. mokiniai buvo nuolatos giriami už tai. jog esate vienas iš 60 jaunuolių. Tačiau eksperimentuotojų tendencingumo ir mokytojų lūkesčių tyrimai rodo. Kitoje klasėje. prasitarė. tačiau tik kurį laiką. Lūkesčiai dažnai leidžia prognozuoti elgesį paprasčiausiai todėl. kaip socialiniai įsitikinimai. The Enchanted April. 2005). Ridge ir Reberas mano. Tendencija pateisinti kitų lūkesčius. . 2002). Šie eksperimentai padeda suprasti. Kitų žmonių elgesys su mumis atspindi tai. jog jie privalo laikytis tvarkos ir švaros. kad pasitvirtina prielaida. juo labiau Lotty skleidėsi ir gražėjo. 1922 („Kerintis balandis") šas .) Rezultatas . gali savaime pasitvirtinti. Po šių priminimų šiukšlių kiekis šiukšlių dėžėje padidėjo nuo 15 iki 45 proc. ir taip jie keliavo ne pagiežos. dalyvavusių Roberto Ridge ir Jeffrey Rebero (2002) atliktame eksperimente. Lūkesčiai daro įtaką ir vaikų elgesiui. Po dviejų savaičių paaiškėjo. Maloniai sutikti kandidatai į darbą pokalbio metu taip pat elgiasi maloniau. kad klaidingi įsitikinimai apie gabius ir negabius žmones gali paskatinti atitinkamą mokytojų ir tyrėjų santykį su jais. kad jums pasako. kad būna tikslūs (Jussim. kad mergina (remdamasi anketoje nurodytais jo biografijos faktais) arba juo žavisi. Kiekvienas vaikinas turėjo pasikalbėti su viena iš merginų ir įvertinti. juo labiau jis žavėjosi ir darėsi malonesnis. arba nesižavi. kad moters elgesys patvirtina jo įsitikinimus. Tai truko aštuonias dienas. Sakykite vaikams. Richardas Milleris ir jo bendradarbiai (1975) paprašė mokytojų. daugiau flirtavo (to net nesuvokdamos). pavyzdžiui.

šitaip priverčiant juos atrodyti blogesniais? Richardas Nisbettas ir Lee Rossas (1980) teigia. kad mūsų informacijos apdorojimo galimybės įspūdingai efektyvios ir prisitaikančios („savo išmone . Kasdienės nesėkmės dažnai būna ne pačios svarbiausios.3 s k y r i u s . Kaip pastebėjo vienas tyrėjas." Tačiau ar šie eksperimentai tebuvo tik intelektualūs triukai. kuriame savo socialinius įsitikinimus ir po to darome įtaką kitiems. tačiau neapsaugotos nuo klaidų ir neteisingų nuomonių („šiaudinė galva". kai atlygis už teisingus atsakymus skatino žmones mąstyti optimaliai.yra ypač netikslus instrumentas. .kaip panašus į dievą!". randamą grožinėje literatūroje. Negalime lengvai numoti ranka į šiuos eksperimentus: daugumoje jų dalyvavo išsilavinę žmonės.sušunka Shakespeare Hamletas). Tad kognityvinės socialinės psichologijos tyrimai atspindi plačią panoramą. kad pajėgtume perprasti savo genetinį kodą. „Grynasis intelektas. Žmogaus protui triskart valio. kodėl žmonės kartais patiki tuo. Visos mūsų problemos mus pačius apmulkino. Klaidingi įspūdžiai. kad iš tiesų tas žmogus labai protingas ir patrauklus. Na. nei manome. gal dukart valio . Net nežymus tendencingumas gali turėti didelį socialinį poveikį. kad tikrinamas jų gebėjimas argumentuoti. Be to.pastebėjo rašytoja Madeleine L'Engle. . ar trokšta mano pinigų? „Sukurdami šias problemas. S. dažnai universitetų studentai. Jei prieš susitikimą sužinome. Pernelyg lengvai susidarome ir puoselėjame klaidingus įsitikinimus. įtikinti ryškių išgalvotų istorijų. mes nesiekėme apmulkinti žmonių. iškrėsti nelaimingiems dalyviams. Išvados Socialinio pažinimo tyrimai rodo. ko tikimės (elgsenos patvirtinimo). kuo reikėtų abejoti. Eksperimentų metu žmonėms paprastai būna pateikiami abejonių nekeliantys faktai ir perspėjama." Amos Tversky (1985) . kur jų gal apskritai nėra.yra pasakęs T.nes proto paskirtis spręsti efektyviai mūsų intuiciją pakerta labiau. Eliotas). Kokias praktines išvadas ir įžvalgas apie žmogiškąją prigimtį leidžia padaryti šie tyrimai? Apžvelgėme keletą priežasčių. iliuzijoms „būdingas ilgalaikiškumas. kai svarstome svarbius socialinius klausimus: kodėl tiek daug benamių? Nelaimingų? Turinčių polinkį žudyti? Ar mano draugė myli mane. po susitikimo gali išlikti įspūdis. išrastume kalbančius kompiuterius ir nusiųstume žmones į Mėnulį. 1972). tačiau ne visada. . priešingai nei suvokimo iliuzijoms" (Slovic. Gyvenime retai kada esame perspėjami: „Štai faktai. Daugelis psichologų pašventė savo gyvenimą stulbinančių žmogaus proto galių tyrimams. kad jie šiuos įsitikinimus patvirtintų. interpretacijos ir įsitikinimai gali sukelti rimtas pasekmes. filosofijoje ir religijoje. šie nuspėjami iškraipymai bei tendencijos atsirasdavo netgi tada. . kad laboratorijose mūsų intuicija pervertinama. kad sutiksime protingą ir patrauklų žmogų. O dabar įtempkite visas savo intelektines galias ir atsakykite į šiuos klausimus". įsivaizduodami ryšį ir kontrolę ten. Vedami išankstinių įsitikinimų ir perdėtos savikliovos. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 147 • Panašiai kasdieniame gyvenime dažnai sulaukiame to. Esame pakankamai išmintingi.

kad „niekas negali pamatyti savo klaidų". teigia Joachimas Kruegeris ir Davidas Funderis (2003a. „Mąstymas skirtas veiklai". Pažintinis šališkumas įsiskverbia net į rafinuotą mokslinį mąstymą. Ar aplinkybes galime kontroliuoti. neigtų pats save. ir padėkojęs ateivis išnyksta erdvėje. ir stulbinanti intuicijos klaidų statistika paprastai gerai tarnauja. ar ne. aukščiausių rezultatų galime pasiekti pasitelkę pozityvų mąstymą. tokie kaip pagrindinė atribucijos klaida. Žmogiškoji prigimtis nedaug tepasikeitė per 3000 metų nuo to laiko. Swann. lemiantys klaidingus įsitikinimus. . šališkas palankumas sau ir kt. tariamas vienodumas. Nobelio premijos laureatas psichologas Herbertas Simonas (1957) buvo vienas iš tų moderniųjų mokslininkų. taip ir elgsenos tyrėjai mano. kad galima kontroliuoti įvykius. Elegantiška mūsų mąstymo netobulumų analizė jau pati savaime yra duoklė žmogiškajai išminčiai. įskaitant ir šį". kad atidavėte knygą (šito labai tikiuosi). kad norėdami susidoroti su realybe. Tikėjimas. padeda išsaugoti viltį ir skatina stengtis. Dažnai klaidos yra šalutinis mąstymo produktas. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Žmogaus proto užmojai yra gilūs kaip vandenys. tačiau dažnai vertinimuose ir socialiniame suvokime pasireiškia loginės klaidos ir šališkumai. kurie pirmieji aprašė žmogiškojo supratimo ribas. nes tai taip pat būtų tik iliuzija. kad geriau pažintų žmonių giminę. Euristika kartais prisideda prie mūsų pralaimėjimo. Mąstymo įpročiai. 1984). Iliuzijomis taip gali baigtis su išlikimu susijęs euristinis mąstymas. mes ją supaprastiname. Netgi galime teigti. kad įsitikinimai panašūs į mokslines teorijas .) Kaip medicinos mokslas daro prielaidą. Jūs atiduodate jam šį socialinės psichologijos vadovėlį. kad žmogaus mąstymas yra iliuzinis. kad kažkoks ateivis pagrobia jus ir maldauja informacijos. kai Senojo Testamento psalmininkas pastebėjo. b). Tačiau ji padeda daryti greitus veiksmingus sprendimus. per didelis pasikliovimas netobula euristika.5. kad „žmonės vienas kitą suvokia stebėtinai tiksliai (nors retai tobulai). Ar tai per daug ciniška? Leonardas Martinas ir Ralphas Erberis (2005) kviečia įsivaizduoti.taisykles. 1983. Pasigailėję.jie gali būti klaidingi. Simonas tvirtina. Panagrinėkime sudėtingos šachmatų partijos pavyzdį: galimų pozicijų ir rezultatų kiekis yra didesnis nei dalelių skaičius visatoje. Taip pat logiška būtų tokia išvada: „Visi apibendrinimai klaidingi. atsirandantis mėginant supaprastinti gautą sudėtingą informaciją. Kruglanski ir Ajzen. Kaip mes susidorojame? Taikome tam tikras supaprastinančias . kad mūsų mąstymas ir elgsena geba prisitaikyti (Funder.euristines . Optimizmas atsiperka.148 I dalis. o protingas žmogus gali jų semtis.". 1999). Daugeliu būdų euristika „daro mus nuovokesniais" (Gigerenzer ir Todd. (Įrodinėjimas." Pat 20. 1987. Socialinis psichologas Lee Jussimas (2005) sutinka ir priduria. kaip pasijusite pasiūlę socialinės psichologijos analizę? Socialinė psichologijos nuolatinį rūpinimąsi žmonių silpnybėmis turėtų atsverti „pozityvesnis požiūris į žmogiškąją prigimtį". Kaip sako socialinės psichologijos specialistė Susan Fiske (1992). tačiau naudingi kaip apibendrinimai. kad kiekvienas organas atlieka tam tikrą funkciją.

ieškodami statistinių duomenų ir tik po to parinkdami jiems būdingus epizodus bei atmindami. be paliovos įtemptai stengdamasis surasti patvirtinančių įrodymų. . taip tvirtino žurnalistai po to. 1987 m. kurį reporteriai ir redaktoriai privalo greitai apdoroti. klausia Stocking ir Grossas. Paprastai reporteriai „seka paskui idėją". kažko Iš tiesų. palaikančio šią idėją ir iš kito žmogaus. 1986. kad naujas gydymo būdas kažką tariamai „išgydė". nesant patvirtinančių įrodymų. nekreipdami dėmesio į tikrąją skrydžių saugumo statistiką. korespondentas gali paimti interviu iš asmens. 5. „Godusis" Ivanas Boesky.tarkime. ieškodami šaltinių ir pateikdami klausimus. kad įkaitų nepavyko išlaisvinti. kad nutekėjusios radioaktyviosios dalelės sukelia nėštumo komplikacijas. 1. turint galvoje tą informacijos kiekį. Pradėdamas nuo minties. korespondentas gali atitinkamai interpretuoti nevienareikšmę informaciją nekreipdamas dėmesio į kitus sudėtingus veiksnius.su panieka pastebėjo reporteris. Sudužus lėktuvui. siekdami padaryti įspūdį teisėjams". Tačiau žurnalistai yra žmonės. teigia Indianos universiteto žurnalistikos profesorė Holly Stocking ir niujorkietis psichologas bei teisininkas Pagetas Grossas savo knygoje Hovv Do Journalists Think? („Kaip mąsto žurnalistai?") Žurnalistai. galinčius paneigti jų mintis. Antra vertus. iš anksto nežinodami šių sprendimų pasekmių. gali jas atpažinti ir pasistengti išvengti. nei šio gydymo būdo sėkmingumo statistika. 25). Norėtume. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 149 atkreipkime dėmesį Kaip mąsto žurnalistai: pažintinis šališkumas žiniasklaidoje „Štai kaip yra". kad taip būtų. p. Pavėluotas nuomonės šališkumas sudaro palankias sąlygas analizei „po fakto". kad benamiai yra nevykusių psichikos sveikatos programų produktas. nepaisant jai prieštaraujančių faktų.gali paskatinti reporterius įžvelgti ryšį tarp rasės ir šios problemos. „kuria tikrovę". . ko „ieško dauguma sukčių. 2 Patvirtinimo šališkumas gali nukreipti žurnalistus prie šaltinių ir klausimų. Stulbinantis sutapimas ..kiekvieną CBS žinių laidą užbaigdavo VValteris Cronkite. Įtikinamai pramanyti pasakojimai gali atrodyti informatyvesni nei faktais pagrįsta informacija. Išankstinė nuomonė gali paveikti interpretaciją. kurį rekomendavo pirmasis pašnekovas. nors iš tiesų taip nėra. Tikėdamasis pateikti sensacingą pasakojimą apie tai. trijų mažumoms atstovaujančių sportininkų problemos. apie meluojant sugautą politiką jei jis yra gerbiamas. Nesėkmingas prezidento Carterio mėginimas išlaisvinti amerikiečius įkaitus Irane „buvo pasmerktas iš pat pradžių". nuo kurios gali priklausyti. įmanoma išvengti į mūsų protus įskverbusio iliuzinio mąstymo? Tačiau yra ir teigiamas aspektas. Tai žurnalistikos idealas: pateikti tikrovę tokią kokia ji yra. kad gera linkintys žmonės sprendžia. kai jų nėra. 3. kurie patvirtins jų išankstinę nuomonę. Supažindinti su šiomis tendencijomis žurnalistai. nagrinėdami skirtingas išvadas. Laikraščio The Wall Street Journal reporterių nurodymuose korespondentui šis idealas suformuluotas paprastai: „Korespondentas privalo nesivadovauti sustabarėjusiomis išankstinėmis nuomonėmis. 6. 4. įsitikinimų tvarumas gali padėti išsaugoti išankstinę nuomonę. žurnalistus gali labiau įtikinti vaizdingi pasakojimai apie nejutiminius suvokimus ir aiškiaregystes nei objektyvūs moksliniai tyrimai. kaip informacija bus pateikta. susijusios su narkotikų vartojimu . Kaip ir skaitytojus. laukdamas teismo nuosprendžio už skandalingą prekybą vertybiniais popieriais Volstryte pasinaudojant vidine informacija. gali būti rašoma: „supainiojo" arba „pamiršo". o ne išankstinė nuomonė turėtų būti visų reportažų pagrindas" (Blundell. Nesėkmingi sprendimai akivaizdžiai kvaili atrodo po laiko. ieškojo savanorio darbo.. Įvykiai. . ir nekreipdamas dėmesio į šioms nuomonėms prieštaraujančius faktus. kai sužinojo.3 s k y r i u s . žurnalistai gali aprašyti „bauginančius kelionių lėktuvu pavojus šiais laikais". Juos gali labiau sužavėti žinia. kaip ir eiliniai žmonės bei mokslininkai. Todėl šiame skyriuje aptartos pažintinės paklaidos pasireiškia žiniasklaidoje bent jau šešiais būdais. tokio. įvykiai gali atrodyti tarpusavyje susiję. kaip.

ypač socialinę. Tačiau šie mokslininkai primena. Todėl subalansuotoje socialinėje psichologijoje vertinama ir socialinio mąstymo galia. kad žmonės yra daugiau nei mašinos. yra labai ribotos".. tačiau čia labiau tiktų gerai parinktas pavyzdys". kaip suformuojami bei išsaugomi padedantys arba klystkeliais nuvedantys įsitikinimai. neturėtume taip pat stengtis mažiau daryti socialinio mąstymo klaidų? Mokykloje matematikos mokytojai moko tol. nes argi reikėtų metų metais vargti lavinantis? Psichologė Robyn Dawes (1980).. pasiūlė taip pat be paliovos mokyti apdoroti socialinę informaciją. Kognityvinės ir socialinės psichologijos mokslininkai. „Iš kur jūs ištraukėte šį pavyzdį?" arba „Galite pateikti melagingą statistiką. palygindamas su savaisiais. kad emocijos praturtina žmogaus patirtį ir kad intuicija yra svarbus kūrybinio įkvėpimo šaltinis." Evoliuciniai psichologai Martie Haseltonas ir Davidas Bussas (2000) „Nesuvaržytas protas nėra per daug įsitikinęs savo teisumu. kol vaiko protas galiausiai išmoksta tiksliai ir automatiškai apdoroti skaitmeninę informaciją. kad ugdymas iš tiesų gali padėti išvengti tam tikrų rūšių klaidų. vaizdingų epizodų ir kasdienio gyvenimo pavyzdžių. Richardas Nisbettas ir Lee Rossas (1980) tiki. The Spirit of Liberty. 1988. Jie žino. • • APIBENDRINIMAS Išvados Socialinių įsitikinimų ir vertinimų tyrimai parodo. nesirengia iš mūsų padaryti bejausmių robotų. siekdami tobulinti savo teorijas. Kelti šių kursų efektyvumą. [jog] žmonių galimybės sąmoningai apdoroti informaciją.tai meno ir muzikos.150 I dalis. skirtus kasdienėms logikos ir socialinių sprendimų problemoms analizuoti. tiriantys iliuzinį mąstymą. nusivylusi. kaip svarbu lavinti protą. Normanas Cousinsas (1978) tai pa- . Mūsų subjektyvios. Mes manome. galime priimti karčią tiesą apie mūsų ribotumus. egzistuoja dabartyje. ir jo keliami pavojai. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Pažinimo klaidos . nes praeityje jos leido žmonėms išgyventi ir reprodukuotis. Štai ką jie siūlo: • • Mokyti žmones matyti socialinės intuicijos klaidų priežastis. tačiau džiaugtis gilesnę reikšmę turinčia tiesa. draugystės ir meilės. kad toks gebėjimas neatsiranda savaime. nesuvaržytas protas nešališkai pasveria jų interesus. Rengti kursus. kad „daugybė tyrimų parodė. mistiniai ir religiniai išgyvenimai. Post scriptum: mintys apie intuicijos galimybes ir jos ribas Ar puikybės ir klaidų tyrimų rezultatai per daug žemina? Žinoma. bendražmogiškos patirtys ." Learned Hand. 1952 („Laisvės dvasia") Ar. kad polinkis klysti labai aiškiai parodo. jis siekia suprasti kitų vyrų ir moterų protus. Nisbett ir kiti. Mokytis tokių įsimintinų ir naudingų posakių kaip: „Tai patirties dalykas". pateikiant kuo daugiau konkrečių. Išklausę tokį kursą žmonės iš tiesų įveikia kasdienes problemas (Lehman ir kiti. 1987).

1884 . analitiškai.atrakinti žmogaus protą ir lavinti jį kaip gebantį konceptualiai. tačiau ne nuolankumas. „Atimkite iš paprasto žmogaus gyvenimo viltį. kurie nesugeba pamatyti. kad ir patys galime klysti. žmonės. 1938). Šis nuolankumas ir nepasitikėjimas žmogumi yra ir religijos. ir praktinio tikslumo. ir mokslo pagrindas. kad daugelis šiuolaikinio mokslo pradininkų buvo religingi. tačiau ne cinizmas. nuosekliai mąstyti organą". S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 151 vadino „didžiausia tiesa apie mokymąsi: jo tikslas . smalsumas. ir būsite atėmę jo laimę". bet ne dievai. 1972.3 s k y r i u s . kokie jų pačių polinkiai ir klaidos. bet klystančios būtybės. Merton. esame be galo išmintingos. Todėl nenuostabu. atvirumas. Socialinių vertinimų klaidų bei iliuzijų tyrimų rezultatai pataria mums būti atlaidesniems kitiems. reikia ir nešališko smalsumo. tačiau ne patiklumas. kūrybinė nuojauta ir skepticizmas. Esame orūs. kukliai prisimenant. Štai kokia nuostata gali būti naudinga visais atvejais: kritiškumas. Moksle visada susipina intuicija ir negailestingi tyrimai.į žmogų (Hooykaas. „Laukinė antis". Mes. Kad atskirtume tikrovę nuo iliuzijos. o tai skatino jų nuolankų požiūrį į gamtą ir skeptišką . Jie taip pat skatina nesileisti įbauginamiems arogantiškumo tų. Henrik Ibsen.

Elgesys ir nuostatos Kaip nuostatos lemia elgesį? Kada nuostatos prognozuoja elgesį Ką slepia moksliniai tyrimai. Mahzarin R. Leonas Festingeris apie disonanso sušvelninimą Savęs suvokimas Teorijų palyginimas Post scriptum: kaip elgesiu pakeisti save . Banaji apie eksperimentinės socialinės psichologijos atradimą Mokslinių tyrimų išvada. Jūs negavote laiško: prietarai pranašauja diskriminuojantį elgesį Kada elgesys lemia nuostatas? Vaidmenys Kada žodis tampa įsitikinimu Atkreipkime dėmesį. Žodis virsta įsitikinimu „Kojos tarpduryje" reiškinys Piktybiški ir moralūs veiksmai Tarprasinis bendravimas ir rasinės nuostatos Socialiniai judėjimai Kodėl elgesys veikia nuostatas? Prisistatymas: įspūdžio valdymas Savęs pateisinimas: pažintinis disonansas Ką slepia teorija.

1 PAVEIKSLAS Nuostatų aspektai Pažinimas (mąstymas) Kaip nuostatos lemia elgesį? Kaip ir kokiomis sąlygomis nuostatos nulemia mūsų poelgius? Kodėl socialiniai psichologai pradžioje buvo nustebę dėl tariamai menko ryšio tarp nuostatų ir elgsenos? Emocijos Tariamai nuostatų galiai stprų smūgį sudavė socialinės psichologijos ekspertas Allanas Wickeris (1969). žmogus. o išreiškiama jausmais ir elgesio ketinimais." Ralph VValdo Emerson. mūsų reakciją gali nukreipti nuojautos. Kai mes privalome greitai į ką nors reaguoti. kad tam tikros etninės grupės atstovams būdingas tingumas ir agresyvumas. prancūzų atžvilgiu . vaikų ugdymas yra grindžiami prielaida. dažnai grindžiama įsitikinimais. Pirmoji serija) nuostata (attitude) Palanki arba nepalanki kokio nors dalyko ar asmens vertinimo reakcija. byloja. kokią įtaką nuostatos turi veiksmams. kas mes esame. o nuostatos . kuris tiki. ir kad ją pakeisti galime tik pakeitę savo širdis bei protus.tai efektyvus pasaulio vertinimo būdas. kad asmeniniai įsitikinimai ir jausmai nulemia mūsų elgseną. kaip turėtume dėl žinomų priežasčių". susijusius su asmeniu arba įvykiu.vežimas. tačiau nelabai gebame elgtis taip. gali jausti antipatiją ir juos diskriminuoti.neutrali. Festingeris manė. su tuo. teologai ir pedagogai jau seniai svarsto. charakterį ir elgseną. kuriuos antiamerikietiškos nuostatos paskatino savižudiškam terorizmui rugsėjo 11-ąją. 2005). patvirtinančių. psichologų konsultacijos. kądaromel Filosofai.apibrėžia žmogaus nuostatą (Eagly ir Chaiken. Tačiau 1964 metais Leonas Festingeris padarė išvadą. kad ryšys tarp nuostatų ir elgsenos yra priešingas. Essays.teigiama. o kaimynų. ar elgesiu . Beveik visą praeitą šimtmetį mokslininkus domino. mes esame „labai gerai ištreniruoti ir puikiai mokame rasti savo poelgių priežastis.ar ji reiškiama įsitikinimais. Taigi žmogaus nuostata kavos atžvilgiu gali būti neigiama. Devyniolika lėktuvų pagrobėjų. Mokymas. kurie išprovokuoja vienokį ar kitokį poelgį. jausmais. mūsų elgesys yra tarsi arklys. Šiuos tris aspektus galima įsidėmėti kaip EEP: emocijos (jausmai). jog nėra įrodymų. 4. Nuostatų tyrimai . Socialiniai psichologai sutaria: žinoti žmonių nuostatas . Šiame skyriuje nagrinėsime nuostatų ir elgesio sąveiką.1 paveikslą). Kai socialiniai psichologai kalba apie kieno nors nuostatas. Palanki arba nepalanki vertinimo reakcija į kokį nors dalyką .vieni svarbiausių socialinėje psichologijoje ir tai buvo viena pirmųjų šio mokslo tyrinėjimo sričių. elgesio tendencija ir pažinimas (mąstymas) (žr. jie turi omenyje įsitikinimus bei jausmus. asmeninį gyvenimą ir jo išraišką visuomenėje. kad radikalūs įsitikinimai gali baigtis radikaliais poelgiais. kad pasikeitus nuostatoms pasikeičia ir elgsena. 1841 („Esė".tai nuspėti jų poelgius. apžvelgęs daugelį mokslo darbų apie įvairias žmonių Elgesys .K as sieja tai. 4. „Kiekvieno veiksmo protėvis yra mintis. koks ryšys sieja mintį ir veiksmą. Nuostatos . Pavyzdžiui. Kaip pasakė Robertas Abelsonas (1972).

kad stebiuosi. kurias jie (jeigu norėjo) galėjo mesti niekam nematant ir šitaip pasirinkti užduotį. Tačiau nusprendę mesti monetą net 90 procentų eksperimento dalyvių pasirinko patrauklią užduotį! (Ar taip atsitiko todėl. kas kontroliuoja elgseną. gali būti „morali veidmainystė" (kai sudaromas moralumo įspūdis. Kalbant apie tai. nėra ko stebėtis. ką lemia viršuje atsidūrusi monetos pusė?) Kito eksperimento metu Batsonas ant abiejų monetos pusių priklijavo lipdukus su užduotimi. Tyrimo dalyviai vieną užduotį turėjo parinkti sau. kad nuostatos iš esmės nieko nelemia. septintajame dešimtmetyje. 2001. o daro kita. kad smurtinės televizijos laidos slopina jautrumą ir skatina brutalumą. Iš tieTai. Sų . Pasisakymai apie rases ne ką tepasako apie galimą elgesį konkrečiose situacijose. Ir vis tiek 24 iš 28 metusių monetą sau pasirinko patrauklią užduotį. todėl jie vis aktyviau reikalauja mažiau rodyti smurto. esame veidmainių populiacija. Allan VVicker. Lytinio švietimo programos dažnai veikia požiūrį į lytinį susilaikymą ir prezervatyvų naudojimą. kad mėginimai pakeisti elgseną keičiant nuostatas dažnai žlunga. ką dabar ruošiuosi paaiškinti. SOCIALINIS MĄSTYMAS nuostatas ir poelgius. kad nuostatos lemia veiksmus. Perspėjimai apie rūkymo žalą rūkalius veikia tik iš dalies. O kur sintezė? Stebinantis faktas. mes įrodinėjome. kurią atlikus prizai nebuvo skiriami. 1971 Nuostatas ir veiksmus skiriantis pavyzdys. kad sau skirti patrauklesnę užduotį yra moralu. o daro kita. Tezė. Jei žmonės sako viena. Antitezė. atrodo taip akivaizdu. Tiriant šias sąsajas žmonėms buvo pateikta patraukli užduotis (bei galimybė laimėti 30 dolerių vertės loterijos bilietus) ir nuobodi užduotis. suformulavus antitezę. Danielio Batsono ir jo bendradarbių (1997. 2002) žodžiais tariant.154 I dalis. tačiau šis poveikis nėra ilgalaikis. Wickeris pasiūlė šokiruojančią tezę: vargiai galima prognozuoti žmonių elgseną remiantis jų nuostatomis. paskatino psichologus išsiaiškinti. kad žmonės dažnai saviena. tačiau vengiama su moraliu elgesiu susijusių nuostolių). Žinoma. Žmonės pagaliau pradeda suvokti. kaip nuostatos bei asmenybė. kodėl. vis dažniau pabrėžiama išorinė socialinė įtaka ir menkinami tokie vidiniai veiksniai. Tik vienas iš dvidešimties teigė. nugali godumas. kad jie patys galėjo nutarti. tačiau taip pasielgė 80 proc. o kitą . Pradinei tezei. buvo paprieštarauta XX a. tačiau kaip ir anksčiau žiūri reportažus apie žmogžudystes. • • • Studentų požiūris į apgavystes nedaug teturi bendra su pačiu apgaudinėjimu. „Gali būti pageidautina pamiršti nuostatos sąvoką". Vėlesnių moralinės veidmainystės tyrimų dalyviams buvo išdalytos monetos. kad įsitikinimai bei jausmai kartais privalo turėti įtakos.tariamam antrajam eksperimento dalyviui. dalyvių. Kai moralumas susiduria su godumu. Nuostatos bažnyčios atžvilgiu tik sąlyginai susijusios su dalyvavimu mišiose kiekvieną sekmadienį. Atrodo.

Vienas iš jų . 126 tyrimuose IAT testu matuotų neišreikštųjų nuostatų „Aš turiu susidaręs nuomonę. prijungti prie tokio detektoriaus. Bush .4 s k y r i u s . 2002.neišreikštųjų asociacijų testas (angl. nors patys abejojo (Nagourney. Kaip ir kitus poelgius. stipriau laikėsi išankstinių nusistatymų (Sigall ir Page. Kartais sakome tai. jausdami po rugsėjo 11-osios šalį apėmusius baimę. pyktį ir patriotinį įkarštį. yra mažiausia Socialiniai psichologai.vadinasi. kad taip galima pakankamai tiksliai užfiksuoti vos pastebimą šypsnį ar mikroskopinę raumenų reakciją ir įvertinti asmens nuostatas pateikto teiginio atžvilgiu. . bet ne visada su ja sutinku. ar žmonės ilgiau užtrunka teigiamos reikšmės žodžius siedami su juodaodžių. kiti norėtų išgirsti. ką.visas kitas sąlygas išlaikyti vienodas. Kada nuostatos prognozuoja elgesį Mūsų elgesys ir išreikštos nuostatos skiriasi. Mokslininkai tikisi. kaip puikiai šis tariamas detektorius parodo tiriamųjų nuostatas (kurios buvo išsiaiškintos dar iki eksperimento). ką sakome. žodinę išraišką veikia išorinės aplinkybės.viešo vardinio balsavimo metu iškreipė tikruosius interesus. Kraus. apsunkinančių elgesio ir nuostatų ryšį (Triandis. mūsų nuomone. kaip greitai žmonės susieja sąvokas (Greenwald ir kiti.kritikos baimė . Jo metu matuojant reakcijos laiką įvertinama. Eksperimento metu dalyviams prijungiamas netikras melo detektorius ir paaiškinama.ar pagal nuostatas būtų galima tiksliai prognozuoti poelgius? Kada socialinė įtaka tam. melo detektorius suveikė! (Kaip ironiška: žmonės apgaunami. Šių dienų socialiniai psichologai turi puikių būdų subtiliai įvertinti nuostatas. 1981). kurie gali pamatuoti pulsą. 1971). Nenuostabu. Tačiau jei mums pavyktų neutralizuoti kitų veiksnių įtaką elgsenai . kad žmonės.veido raumenų reakcijos į teiginius fiksavimas (Cacioppo ir Petty. 2002 metų pabaigoje daugelis JAV įstatymų leidėjų. taip pat žr. viešai balsavo už prezidento Busho planuojamą karą su Iraku. Mes matuojame išreiškiamas nuostatas. Pavyzdžiui. niekada negauna tiesioginių duomenų apie nuostatas. Vieno tyrimo metu studentai. ar su baltaodžių veidais. aštuntojo dešimtmečio. kad jis tikras. 1982. W. norint įvertinti neišreikštąsias nuostatas rasių atžvilgiu. iš pradžių įtikinti. stebima. sako tiesą . Tyrėjai pademonstruoja. Privalau pats sau priminti. implicit association test. nes jas veikia skirtingi veiksniai. IAT). kitaip nei gydytojai. Vienas socialinės psichologijos ekspertas suskaičiavo 40 skirtingų veiksnių. Stipri socialinė įtaka . gana tvirtą nuomonę. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 155 kodėl dauguma psichologų (taip pat ir aš) apie tai nepagalvojo iki XX a.) Kitas subtilus nuostatų matavimas ." Prezidentas George H. 2002). Po to tiriamiesiems pateikiami nauji klausimai. 1995). jog melo detektorius iš tiesų veikia. Daugybė skirtingų veiksnių. Kitas metodas siūlo „fiktyvųjį kelią" į širdį. kad pasakytų teisybę. kad tiesa niekada neatrodo akivaizdi tol. kol jos nesužinome. 2003).

156 I dalis. Žmonių neišreikštosios nuostatos skiriasi. bus mano ateities kelias. SOCIALINIS MĄSTYMAS koreliacija su paties deklaruotomis išreikštosiomis nuostatomis vidutiniškai buvo lygi 0. sužinojau. Darbas prie daktaro disertacijos ir ankstyvasis karjeros laikotarpis suvedė mane su trimis nuostabiais žmonėmis: Tony Greenvvaldu Ohajo universitete ir Claude Steele bei Elizabeth Loftus Vašingtono universitete. Dviejų kultūrų stebėjimas sužadino mano domėjimąsi sąmone ir trimis jėgomis. Banaji apie eksperimentinės socialinės psichologijos atradimą Būdama penkiolikos metų Indijoje baigiau vidurinę mokyklą ir turėjau tik vieną tikslą . Tokios nuostatos ir stereotipai numato elgesį realiame gyvenime. kad neišreikštąsias nuostatas. kurioje gimiau ir užaugau. socialinė įtaka gali būti milžiniška tokia didelė. kad žmonės turi žinių (stereotipų) ir jausmų (nuostatų). mama apie mano planus neklausinėjo. kad už tiek mažai pinigų įsigijau tiek daug knygų!). žmogaus gyvenimo raida ir konkrečia situacija. pasiėmusi didinamąjį stiklą galėjau pastebėti. gali pakeisti patirtis. Šalyje. . Kasdien galėdavau išgirsti tokį pasakymą: „Ko tikėtis iš šykštaus marvadžio?" Mano antrojoje tėvynėje . . kad paskatina žmones atsisakyti pačių giliausių savo įsitikinimų. Banaji apie eksperimentinės socialinės psichologijos atradimą". galbūt tai galiotų ir nuostatoms. „Ką slepia moksliniai tyrimai: Mahzarin R. nors pati koledže nesimokė. netgi gana senas. Mano mama. Jeilio universitete. Vieną kartą prieš vykdama namo atostogauti už penkis dolerius nusipirkau penkių tomų 1968 metais išleistą „Socialinės psichologijos vadovą" (atrodė. Optimistiškai teigiame. įkalbėjo mane stoti į koledžą. Tai jis atvedė mane į psichologiją ir į Ameriką.Amerikoje . taikant neišreikštųjų asociacijų testą. Pirmojo semestro Nizamo koledže pabaiga atėjo ir praėjo. buvo iš karto užmirštos. religija. ir iš milijonų testų rezultatų sužinojome. vertybėms? Abejodama užrašiau žodžius „Neišreikštosios nuostatos" kaip svarbų pasiūlymą. taigi nereikėjo aiškintis. kad šis mokslas. todėl tikėjausi susikurti nepriklausomybę. Pastarosios galią pirmą kartą pajutau Indijoje skaitydama „Socialinės psichologijos vadovą". pagrįstų socialine klase. kad smegenų požievio Mahzarin R.palikti saugų šeimos prieglobstį ir pradėti įdomesnį bei labiau jaudinantį gyvenimą kaip sekretorės padėjėja. vis dar domėdamasi atminties tyrimais. Iš šimtų tyrinėjimų. kad atmintis pasireiškia išreikštąja (sąmoninga) ir neišreikštąja (nesąmoninga) formomis.) Kada kiti veiksniai mažiausiai veikia elgseną Bet kuriuo atveju mus veikia ne tik nuostatos. Psichofizika ir marksistinė sociologija. (Žr. apsigyvendama už kvartalo nuo savo tėvų. bet ir konkreti situacija. Pagalvojau. Mes tyrinėjome nesąmoningą socialinį pažinimą. Kaip bus ne kartą rašoma 5 ir 8 skyriuose.Indijoje . ką s l e p i a m o k s l i n i a i t y r i m a i Mahzarin R. kad šie žodžiai užims pagrindinę vietą kitų dviejų dešimtmečių mūsų su studentais tyrinėjimuose. sekta. kalba. Nežinojau.24 (Hofmann ir kiti. Gerai mokėjau spausdinti. Mėgavausi bendradarbiavimu su Tony Greenvvaldu ir Brianu Noseku. kasta. įsitikinimams.buvau pripratusi prie žmonių. 2005). Sutikau. kuriomis domėjausi iki tol. eksperimentais tyrinėjęs socialinius procesus. apie kuriuos net nenutuokia ir kurie dažnai neatitinka sąmoningos išraiškos. kurie laikosi savo įsitikinimų. Jau žinome. bet jų poveikį. Banaji Harvardo universitetas (subcortical brain) aktyvumas gali būti tas nepriklausomas rodmuo. o jai baigiantis aš jau buvau „prarijusi" vieną tomą ir aiškiai žinojau. lemiančiomis socialinį elgesį: žmogaus evoliucine istorija. Kelionė namo traukiniu truko 24 valandas. kad pasimokysiu semestrą o tada būsiu laisva rinktis savo kelią. parodantis neišreikštąsias nuostatas.įsitikinimai apie socialines grupes atrodė ne tokie svarbūs.

ir kitų atsitiktinių veiksnių.jų buvo atlikta per 700. (Esu didelis. 26 iš 27-ių tyrimų parodė. Dar daugiau. Beveik neįmanoma numatyti. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 157 Tad ar galime išvedę vidurkį aiškiau pamatyti savo nuostatų pasekmes? Prognozuoti žmonių elgseną . nes jis priklausys ne tik nuo smūgiuotojo. ir juose dalyvavo per 276 000 asmenų . 1855 („Daina apie save") Kada nagrinėjamos konkrečiam elgesiui būdingos nuostatos Kitos (papildomos) sąlygos gali pagerinti nuostatų prognostinį tikslumą. apibrėžtos nuostatos iš tiesų leidžia prognozuoti poelgius (Armitage ir Conner. t. koks asmens požiūris į prezervatyvus.neturėtume tikėtis tikslaus atitikmens tarp žodžių ir veiksmų. kai tiriama apibendrinta nuostata . 1974. . 1991). kad kai tiriamoji nuostata tiesiogiai susijusi su situacija. neutralizuojame šiuos prognozes apsunkinančius veiksnius. Song ofMyself. Pažindami žaidėjus. ar jis jais naudosis (Albarracin ir kiti.)" Walt VVhitman. 1979). 1996. pavyzdžiui. kai nagrinėjame žmogaus elgseną apskritai. Tad požiūris į tokias sąvokas. Kaip teigia Icekas Ajzenas ir Martinas Fishbeinas (1977. Six ir Eckes.patvirtino. požiūris į azijiečius (o elgesys būna konkretus. 0 remdamiesi požiūriu į atliekų perdirbimą (tačiau ne bendra nuostata į aplinkos apsaugą). ir manyje daug telpa. gerai. galime prognozuoti. o ne pavienius poelgius.). kurioms esant nuostatų žinojimas padeda prognozuoti poelgius: 1) kai kiek įmanoma sumažiname kitų veiksnių įtaką nuostatoms bei poelgiams. rašo Fishbeinas ir Ajzenas.tai spėlioti. ar ateinantį savaitgalį jie ateis į pamaldas (nes tai dar priklausys nuo orų. daugiau priklauso nuo jo nuomonės apie bėgiojimo naudą ir kaštus. Kahle ir Berman. 2001). dar efektyviau prognozuoti leidžia žinios apie ketinimus. Galime pateikti tokį mokslinio tyrimo pavyzdį: žmonių požiūris į religiją menkai teleidžia prognozuoti.2 paveikslą). Vėlesni tyrimai .4 s k y r i u s . savijautos ir t. kad nuostatos neprognozuoja elgesio. Kai apibendriname daugelio smūgių rezultatus. Ar žmogus bėgioja. Wallace ir kiti. Pavyzdžiui. prieštarauju. kad konkrečios. žinodami. sprendimas padėti ar nepadėti konkrečiam azijiečiui). 4. kunigo. menkai leidžia prognozuoti galimą dietos laikymąsi ir mankštinimąsi. „Aš prieštarauju pats sau? Na. Iš tiesų. Iki šiol kalbėjome apie dvi sąlygas. 2005). galime prognozuoti jų apytikrį rezultatą. ir 2) kai nuostata būdinga stebimai elgse- . Tačiau religiniai įsitikinimai leidžia gana gerai prognozuoti tikinčiųjų elgseną tam tikru laikotarpiu (Fishbein ir Ajzen. 2006). daugybė eksperimentinių tyrimų įrodo. ar žmogus rūšiuos atliekas (Oskamp. suvokiamą saviveiksmingumą ir kontrolę (žr. bet ir nuo metiko. O pasak Ajzeno ir Fishbeino „elgesio planavimo teorijos". kaip smūgiuos beisbolo ar kriketo žaidėjas. galime gana patikimai prognozuoti. kaip „sveikatingumas ir žvalumas". geriausių rezultatų pasieksime keisdami požiūrį į konkrečią praktiką. Tačiau visi 26 tyrimai patvirtino. ji padeda prognozuoti poelgius. Norėdami įtikinti žmones pakeisti sveikatą lemiančius įpročius. Šie duomenys apibūdina kaupimo principą: nuostatos poveikis akivaizdesnis tada. 2001.tarkime. 2004). kad nauji ketinimai išprovokuoja ir naują elgesį (Webb ir Sheeran. koks bus smūgis.

Subjektyvios normos | „Atrodo. išgerti kavos. veikti sunku. skaičių". nesusimąstydami." nai. Mes veikiame pagal žinomą scenarijų. kuriose mūsų elgesys būna mažiau automatiškas. ar jie bus teisingesni sau? Tai norėjo išsiaiškinti Markas Snyderis ir Williamas Swannas (1976). Neturėdami scenarijaus.nebūtina sąmoningai nusiteikti (Ouellette ir Wood. kad studentų nuostatos leido prognozuoti jų nuosprendį tik tuo atveju. Icekas Ajzenas ir Martinas Fishbeinas atskleidė. kad a) nuostatos. „civilizacija tobulėja." Vokiečių poetas Goethe. Palyginti su bendromis nuostatomis sveikos gyvensenos atžvilgiu. prieš ką nors darydami pagalvojame. o šie . Yra ir trečia sąlyga: nuostatos padeda prognozuoti poelgius dar tiksliau. kai jos būna tvirtos.158 I dalis. nuostatos pasireiškia stipriau. padedantį žmonėms susitelkti: paskatinti jų savimonę. 1981). ar žmogus ryšis bėgioti. o mintis paversti veiksmais yra sunkiausias dalykas pasaulyje. Todėl galime pasiūlyti dar vieną būdą.prisisegti saugos diržą. net jei jis mums pasirodė prastas. 1998). Naujose situacijose. pasiūlant ką nors atlikti priešais veidrodį (Carver ir Scheier. Nuostata elgesio atžvilgiu „Esu pasiruošęs sportuoti". jei mes apie jas galvojame. Tai prisitaikymo reakcija. kaip įėję į kambarį su dideliu veidrodžiu staiga naujai pamatėte save. kai prieš teismą jie buvo paskatinti prisiminti savo nuostatas. skirtos „kelios minutės surikiuoti savo mintis ir požiūrius" apie lygias įdarbinimo galimybes. ateiti į paskaitą . didindama operacijų." Ketinimas elgtis „Pradėsiu kitą savaitę".elgesį. pavyzdžiui. Ji palieka erdvės mūsų protui rūpintis kitais dalykais. Praėjus dviem savaitėm po 120-ies Minesotos universiteto studentų nuostatų apie lygių įdarbinimo galimybių politiką tyrimo Snyderis ir Swannas pakvietė juos pabūti prisiekusiaisiais diskriminavimo dėl lyties byloje. Galbūt ir jūs prisimenate. Susitikę žmogų koridoriuje automatiškai jam ištariame: „Labas". b) suvoktos socialinės normos ir c) kontrolės pojūtis nulemia ketinimus. Kaip teigė filosofas Alfredas Northas Whiteheadas. Įprastiems veiksmams . SOCIALINIS MĄSTYMAS 4. Vienaip ar kitaip elgtis nuostatos skatina tik tada. Taigi jei žmones paskatinsime prisiminti savo nuostatas prieš ką nors darant. 1749-1832 . Apmokėdami sąskaitą restorane į klausimą„Kaip patiko maistas?" atsakome „Buvo puikus". kurias galima atlikti negalvojant. Kiti mokslininkai taip pat gavo pa- „Galvoti lengva. mano kaimynai bėgioja ir sportuoja.2 PAVEIKSLAS Elgesio planavimo teorija Dirbdami kartu. Kada nuostatos būna tvirtos Dauguma mūsų poelgių būna automatiški. požiūris į bėgiojimą daug geriau leidžia numatyti. 1986). Suvokta kontrolė „Aš lengvai galiu tai padaryti. Sąmoningi žmonės paprastai suvokia savo pažiūras (Miller ir Grush. Mokslininkai nustatė.

Tarp kitų klausimų. Jie suplanavo įvertinti universiteto studentų rasines nuostatas. kai žodžiai ir darbai eina koja kojon. nes konkurso dalyvių buvo labai daug . Gibbons. kad beveik visi aukštųjų mokyklų studentai tvirtina. kad dalyvavote konkurse Glassnerio fondo stipendijai gauti. Ar „Neabejotinai žavi harmonija. Essays. Šiais metais pavėlavome išsiųsti šiuos laiškus. Konkursas šiai stipendijai gauti būna labai didelis. 1982. Prašome per 48 valandas jtfsakyti į šį laišką ir formaliai sutikti priimti stipendiją. Sveikiname!. o merginos . Mes džiaugiamės. kaip: • „svarbiausia Amerikos arabų yda . jog pagal tai bus nustatomas intelekto koeficientas [IQ]) ir nurodė. jog apgaudinėti . kad nuskambėjus skambučiui darbas turi būti nutrauktas. kad jums buvo paskirta Glassnerio fondo stipendija. mūsų šalis bus ne tokia saugi". arba europietiška (Peteriui Brice arba Julliannai Brice). kurių savimonė buvo sužadinta (jie dirbo priešais veidrodį ir klausėsi į magnetofono juostelę įrašyto savo balso) sukčiavo tik 7 procentai. ar grąžintumėte jį siuntėjui.4 s k y r i u s . E L G E S Y S IR NUOSTATOS 159 našius rezultatus: paragindami žmones susivokti savyje. sukčiavo 71 proc. • „jei Amerikoje bus labai daug arabų. arogancija ir įsitikinimas. 1978). kad turėsiu gyventi viename bendrabučio kambaryje su arabu. skatiname juos elgtis taip. stipendija bus paskirta kitam studentui. jog dalyvaujate eksperimente. kad žodžiai nesiskirtų nuo darbų (Froming ir kiti. kad pertu?" Ištyrus jų nuostatas ir gavus sutikimą.nemoralu.. kaip tai padaryti?) Mokslininkai norėjo: pirma. Likę vieni. Pusė studentų gavo laišką kad adresatas laimėjo prestižinę stipendiją. Dėl to Mičigano universiteto socialiniai psichologai Bradas Bushmanas ir Angelica Bonacci (2004) susidomėjo. kad jie yra išrinktoji etninė grupė". Tačiau ar jie klausytų Shakespeare Polonijaus patarimo: „Būk teisingas pačiam sau"? Dieneris ir Wallbomas davė Vašingtono universiteto studentams anagramų sprendimo užduotį (paaiškinę.. Iš tų studentų. Kitai pusei buvo pranešama bloga naujiena: jie stipendijos negavo (bet galėjo atsakyti į laišką jei norėjo likti stipendijos laukiančiųjų sąraše)..j i e dirbo ir po skambučio. • „jei sužinočiau.. į kuriuos turėjo atsakyti studentai. o vėliau paieškoti koreliacijos tarp jų išreiškiamų nuostatų ir natūralaus elgesio situacijoje. garantuojančiojeanonimiškumą. prašyčiau kito kambario"." Montaigne. Šio laiško gavimą reikėjo patvirtinti per 48 valandas: .. adresuotą Mohammedui Hameedui. kad stiprios nuostatos nulemia tam tikrus veiksmus. kaip šis požiūris į Amerikos arabus galėtų paveikti elgesį su jais.pasipūtimas. Po rugsėjo 11osios teroro išpuolių kai kurie žmonės susidarė labai aiškų požiūr[[arabus. ir ji skiriama tik keliems išrinktiesiems. Jei to nepadarysite. 2002 metų pavasario semestro pradžioje pateikti 1000-čiui psichologijos pirmakursių klausimynus ir įtvirtinti vienuolika teiginių apie arabus amerikiečius. s t u d e n t ų .. Jie gavo „pasiklydusį" elektroninį laišką adresuotą žmogui arba arabiška pavarde (dalyviai vaikinai gavo laišką. 500 šių studentų (visi Amerikos europiečiai) po dviejų savaičių patys to nežinodami turėjo dalyvauti gudriame eksperimente. (Gal žinote. 1588 („Esė") mokslinių tyrimų išvada Jūs negavote laiško: prietarai pranašauja diskriminuojantį elgesį Jau žinome.. Jei gautumėte tokį „pasiklydusį" laišką ir nežinotumėte. ypač jei nejaučiame socialinio spaudimo. Stipendija padengia 4 metų mokymosi išlaidas .Hassanai Hameed). buvo ir toks: „ar norėtumėte vėliau dalyvauti tyrime elektroniniu pašDėkojame. Edwardas Dieneris ir Markas Wallbomas (1976) pastebėjo. Studentai turėjo galimybę rinktis atsakymą skalėje nuo 1 („labai nepritariu") iki 10 („labai pritariu") vertindami tokius teiginius.

). Eksperimento dalyviai (prieš Amerikos arabus nusistatę labiau negu prieš Afrikos.160 I dalis.3 paveiksle matome. lengvesnę užduotį perleido kitam asmeniui. Maxims. vaikinų. Gerų naujienų persiuntimas 50 | Adresatas europietiška pavarde Blogų naujienų persiuntimas 50 Į Į Adresatas europietiška pavarde Adresatas arabiška pavarde 40 2 30 S 20 10 Adresatas arabiška pavarde 40 2 30 c © O 10 JUL Silpnos Stiprios Prietarais grįstos nuostatos 4. Lygiai pusė eksperimento dalyvių. tokie studentai mieliau persiųsdavo laišką. Taigi po rugsėjo 11-osios įvykių prietarais grįstos nuostatos tikrai lėmė subtilų. Veiksmus galime prognozuoti. nuostatos yra būdingos konkrečiam elgesiui. jei adresato pavardė buvo arabiška. jeigu • • • kitų veiksnių įtaka yra minimali. kuria puse moneta nukrito. nuostatos yra tvirtos.3 PAVEIKSLAS Prietarais grįstų nuostatų poveikis persiunčiant geras naujienas žmonėms europietiška ar arabiška pavarde 4. taip pat kai mums jos primenamos arba sužadinama savimonė. Kai žmonės mesdavo monetą žiūrėdami į veidrodį. adresuotą žmogui arabiška pavarde. kurių savimonė buvo sužadinta. kurie atsakinėdami [ anksčiau pateikto klausimyno klausimus išreiškė didesnį nei vidutinis nusistatymą prieš Amerikos arabus. bet tiesiogiai susijusį diskriminuojantį elgesį.4 pav. Ar tikrojo adresato pavardė turėjo reikšmės? 4. jie sąžinigai pasakydavo. kad pastačius veidrodžius elgesys iš tiesų ima atitikti moralines nuostatas. nei būti doram. 1665 („Maksimos") parduotuvėse akių lygyje įtaisyti veidrodžiai padėtų žmonėms prisiminti savo požiūrį į vagiliavimą? Ar prisimenate anksčiau aprašytus Batsono moralinio veidmainiavimo tyrimus? Paskutiniame jų Batsonas ir jo bendradarbiai pastebėjo." La Rochefoucauld. siųstų j[ tikrajam adresatui? Laišką siuntėjui grąžino 26 proc. Diskriminuojantis elgesys buvo labiau- siai pastebimas tarp tų studentų. Apibendrindami pasakysime. nuostatos ir poelgiai gali būti labai glaudžiai susiję tarpusavyje arba visiškai nesusiję (Kraus. kad. Azijos kilmės bei ispanakalbius amerikiečius) buvo mažiau linkę persiųsti gerą žinią apie laimėtą stipendiją. Dar daugiau. priklausomai nuo aplinkybių. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Apie dorybes lengviau pamokslauti. jei jame pranešama naujiena būdavo bloga (4. merginų ir tik 16 proc.4 PAVEIKSLAS Silpnos Stiprios Prietarais grįstos nuostatos P Prietarais grįstų nuostatų poveikis persiunčiant blogas naujienas žmonėms europietiška ar arabiška pavarde . 1995). kad tikrai turėjo.

. Nežinodamas.Šiandien buvo ilga diena". kodėl taip yra ir palyginkite kilusias mintis su socialinių psichologų aiškinimais. mano kojos sukaito ir pavargo. ir Sara tyliai nusiauna batelius. pakeitus žmonių nuostatas ne visada pavyksta labai pakeisti elgseną.4 s k y r i u s . prieš kalbėdami apie šias teorijas. 2) nuostatos labai glaudžiai siejasi su prognozuojamu poelgiu (pavyzdžiui. dažnai grindžiamas įsitikinimais) ir poelgius? Liaudies išmintis teigia. . ką giname.. tačiau remiantis nuostatomis retai galima nuspėti veiksmus.atsako Sara. Tačiau taip pat tiesa. Eksperimento metu psichologas Michaelas Gazzaniga (1985) kairiojoje Kerolės regėjimo lauko pusėje trumpai parodydavo nuo- „Mintis yra veiksmo vaikas. paspėliokite. Džordžas gana logiškai paaiškina.. kad mes ne tik mintimis galime paskatinti save veikti. kad elgesys priklauso nuo požiūrio. Veiksmas kuria paaiškinimą. Tačiau. ką dar reikia išsiaiškinti. kodėl jis pasuko galvą: „Ieškojau šlepetės". tiriant balsavimo prognozes) ir 3) jos yra tvirtos (nes kažkas mums jas nuolat primena arba mes jas susiformavome remdamiesi asmenine patirtimi). tai tikrai išmokė. Domėdamiesi įrodymais. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 161 APIBENDRINIMAS Kaip nuostatos lemia elgesį? • Kas sieja mūsų vidines nuostatas (kokio nors dalyko ar asmens vertinimo reakcijas.klausia hipnotizuotojas. kokia šio reiškinio priežastis. Panagrinėkime šiuos atvejus: t Sarai hipnozės būsenoje liepta nusiauti batelius. Tai paskatino socialinius psichologus išsiaiškinti. „Išgirdau triukšmą". Socialinės psichologijos teorijos įkvėpė daugelį tyrimų. „Norėjau žvilgtelėti po lova". . Džordžas~pasuka galvą. „Buvau sunerimęs". kurie patvirtino šį teiginį. Kai neurochirurgas Jose Delgado (1973) nuotolinio valdymo prietaisu sužadina elektrodus. Nuostatos leis prognozuoti elgseną jei 1) kitų veiksnių įtaka kiek įmanoma sumažinama. kad elektrodai valdomi per atstumą. Iš tiesų kartais giname savo įsitikinimus. • Atsakymas: ir mūsų nuostatų išraiškas. kad elgsena veikia nuostatas. kad elgesys formuoja nuostatas. Kada elgesys lemia nuostatas? Jei per pastaruosius 25 metus socialinė psichologija mus ko nors ir išmokė. 1826 . kuri kontroliuoja galvos judesius. • Aštrius Kerolės priepuolius pavyko sušvelninti chirurgiškai atskyrus smegenų pusrutulius. • Džordžui laikinai implantuoti elektrodai į tą smegenų sritį. pasižiūrėkime." Benjamin Disraeli. Be to. Po penkiolikos minučių knyga nukrenta. Kas patvirtina šį teiginį? O dabar panagrinėkime labiau pritrenkiančią idėją. mūsų nuostatos ir veiksmai yra glaudžiai susiję tarpusavyje. bet ir veiksmais priversti save mąstyti. „Sara. ir elgseną lemia įvairūs veiksniai. kad pamažu ir patikime tuo. Vivian Grey. . kai ant grindų nukris knyga.kodėl nusiavėte batelius?" „Na. Esant šioms sąlygoms.

Paklausta kodėl. apibrėžiantis. Prisiminkite save naujame vaidmenyje . Haney ir Zimbardo.blogi kaliniai.„kaliniai" . pirmąją savaitę studentų miestelyje jūs per daug jautriai reagavote į savo naująjį statusą ir karžygiškai stengėtės su šaknimis išrauti mokyklinius įpročius. vadovaujant Philipui Zimbardo (1971. Paklaustas kodėl. dešinysis smegenų pusrutulis buvo dirginamas trumpai sušmėžuojančiu žodžiu „šypsena". „Nė vienas žmogus ilgesnį laiko tarpą negalėtų „rodyti" vienokio veido būdamas vienas. SOCIALINIS MĄSTYMAS gos moters atvaizdą. Tuomet tikriausiai labai save kontroliavote.būdamas tarp žmonių. Vieno tyrimo metu universiteto studentai sutiko tam tikrą laiko tarpą praleisti dirbtiniame kalėjime.gal pirmosiomis darbo dienomis. kad jie privalo priversti „kalinius" laikytis kalėjimo taisyklių.elgesio suformuotų nuostatų . Frenkas paaiškindavo: „Labai juokingas eksperimentas". kaip žmonės. Bet vieną dieną patyrėte kažką nauja: jūsų entuziazmas studentų draugijoje ar dirbtinai intelektualios kalbos įgijo natūralumo. kurie turėtų juos atlikti užimdami tam tikrą socialinę padėtį.pavyzdžiai.buvo užrakinti kamerose ir aprengti juos žeminančiais drabužiais. kaip panešioti džinsai ar marškinėliai. kad elgsena veikia psichinius procesus. Tačiau ši įtampa retai kada trunka ilgai. mes iš pradžių jaučiamės nenuoširdūs. sukūrė Stenfordo universiteto Psichologijos katedros mokslininkai. kuriam buvo atlikta panaši operacija. 1850 Žodis vaidmuo pasiskolintas iš teatro meno srties ir reiškia veiksmus tų žmonių. kad jie pakliuvo į situacijos spąstus. ji sukurdavo . Frenko. Prižiūrėtojai ėmė nepagarbiai elgtis su kalinius. o kai kurie netgi sugalvojo itin žiaurių ir žeminančių taisyklių. Po pirmosios linksmos dienos. . ar brutalumo kalėjime priežastis . o trečius apėmė apatija. ar piktavaliai prižiūrėtojai? O gal institucinis prižiūrėtojo ir kalinio vaidmuo gali paversti piktais ir šiurkščiais net ir gailiaširdžius žmones? Ar žmonės kuria smurto erdves? O gal vieta augina smurtą žmoguje? Zimbardo atsitiktinės atrankos principu vienus studentus paskyrė prižiūrėtojais.162 I dalis.įtikinamą paaiškinimą: „Ak. nesijautėte savimi. Toliau pateikiami savęs įtikinimo . Kerolės veide pasirodydavo nedrąsi šypsena ir ji sukikendavo. ta mašina juokinga". Zimbardo norėjo išsiaiškinti. Daugelyje socialinių psichologinių situacijų taip pat galima pastebėti. Jis sureaguodavo ir prisiversdavo nusišypsoti. kai prižiūrėtojai ir kaliniai tik gavo savo vaidmenis. įteikė jiems uniformas." Nathaniel Havvthorne. pavyzdžiui. kuris šių veidų yra tikrasis. taigi reaguodavo dešinysis.ir tikriausiai pati patikėdavo . Jūs stebėjote savo kalbą ir veiksmus. kiti maištavo. 1998). Antroji grupė studentų . o gal universitete ar studentų draugijoje. Gal. nes galiausiai susipainiotų. eksperimento dalyviai ir netgi eksperimentuotojai pastebėjo. Vaidmuo jums ėmė tikti taip. o kitokio . Kito paciento. užimantys atitinkamą socialinę padėtį. policininiko lazdas bei švilpukus ir paaiškino. Vieni kaliniai palūžo. neverbalinis smegenų pusrutulis. Įgydami naują socialinį vaidmenį. Vaidmenys vaidmuo (role) Taisyklių rinkinys. kurį. turėtų elgtis konkrečioje situacijoje.

5 8 . Jos veidas buvo it dangiška šypsena. 1845. ) Kada žodis tampa įsitikinimu Žmonės dažnai pataikauja vieni kitiems. kad tai.. Higgins ir McCann. kaip pasikeitė jo šeimininkė. kurie netrukus pradėjo veikti. žmonės dažnai jaučiasi tarsi apgavikai. kas yra nerealu (primestas vaidmuo).. kuris kuria mūsų nuostatas. Svarbu ne tai. o balsas . jog atliekate vergo vaidmenį ne šešias dienas. po šešių dienų Zimbardo buvo priverstas nutraukti eksperimentą.. kokius pėdsakus paliktų dešimtmečius demonstruotas nuolankumas. prižiūrėtojai nesužiaurėjo (Reicher ir Haslam.maloni ir švelni moteris. įsivaizduokite. Šis kalėjimas. 2006. Pastebėjęs socialinę patologiją. 1972. Linksmos vergvaldės akys netrukus paraudo iš pykčio. 2006). Ji jau laikė savo rankose lemtingą neribotos valdžios nuodų. Priversti žodžiu ar raštu liudyti tai. Ji buvo visiškai nepanaši į kitas baltąsias moteris. saldus ir melodingas balsas virto aštriais ir siaubingai nedarniais garsais. kurį buvo planavęs tęsti dvi savaites. kai susimąstė apie savo vaidmenį: Mano naujoji šeimininkė iš tiesų buvo tokia.4 s k y r i u s . Šeimininką tai gali paveikti dar labiau. Tačiau jie pradeda tikėti tuo. kai aš ją pirmą kartą susitikau prie durų . Tetlock. pajusdavo palengvėjimą. 1978). kaip žodis virsta įsitikinimu. o angelišką veidą pakeitė demoniška kaukė.. kario ar verslininko karjerą mes imamės vaidmens. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 163 Zimbardo (1972) rašė.raminanti muzika. gali subtiliai pavirsti realybe.. kaip galvojo studentai. aprašytasis arba pa- . Tory Higginsas ir jo kolegos (Higgins ir Rholes. 1974. kurį mes sukūrėme. žodis virsta įsitikinimu (Klaas. Jei kelios dienos pakeitė Zimbardo „kalėjimo" studentų elgseną. Nesusigaudžiau net. Jos gerumas mane apstulbino. Deja deja! Ši kilniaširdė moteris neilgai tokia buvo. p. o ištisus dešimtmečius. kaip turėčiau elgtis. . 1984) pademonstravo. kokia atrodė. tačiau dūzgiant BBC televizijos kameroms. dėl ko abejoja. kokią padėtį užima pašnekovas (Manis ir kiti. Išsamios vaidmenų tyrimų išvados atskleidžia. Tesser ir kiti. Zimbardo. kas j ą pamatydavo. kurias aš buvau matęs . Jie paprašė universiteto studentų perskaityti vieno žmogaus asmenybės aprašymą ir trumpai apibūdinti jį kitam žmogui. 5 7 . Pradėdami dėstytojo. (Douglass. nes jis pats renkasi šį vaidmenį. tikrovę". Buvęs vergas Frederickas Douglassas prisimena. 2002. vaidmuo ir tikrasis Aš. 1983). kuriam. taurę. Jie verčiau sakys gerą naujieną nei blogą ir atsižvelgs į tai.. kad „vis labiau buvo painiojama tikrovė ir realybė. Jos akivaizdoje net nedoriausias vergas jausdavosi laisvai ir visi. Įsivaizduokite. ką sako -jei nebuvo papirkti ar priversti šitaip liudyti:"Jei savo žodžiams neturime įtikinamų išorinių paaiškinimų. 1978. Kitą kartą pakartojus imitacinio kalėjimo eksperimentą. jog mes nepajėgiame atsispirti primestiems vaidmenims. pamažu įsiurbė mus į savo. kalėjimo.

nei man rodo delno linijos. Populiariausias šio „kojos tarpduryje" reiškinio pavyzdys: tyrėjai. Tačiau žinojau. vėliau patenkinti ir didesnį prašymą. Paprašyti prisiminti. o paskui ir patys tuo patikime. kuriam tariamai patiko charakterizuojamasis. vėliau sakė „buvęs apstulbintas. iš pradžių patenkinus nedidelį pageidavimą.164 I dalis. kad pradžioje jums padarytų nedidelę paslaugą.neįmanoma" (Ornstein. teigiamų savybių studentai prisimindavo daugiau nei iš tiesų buvo skaitę. kad prisidurčiau prie pajamų. kurį aš gerbiau. jog „elgesys formuoja nuostatas". tinka. Kai po dviejų savaičių tų pačių žmonių buvo paprašyta leisti jų namo aikštelėje pastatyti didžiulius. SOCIALINIS MĄSTYMAS atkreipkime dėmesj Žodis virsta įsitikinimu Oregono universiteto psichologas Ray Hymanas (1981) aprašė. privalau elgtis atitinkamai. 1991). Šio projekto pagalbininkas. bjaurius skydus. sutiko 76 procentai (Freedman ir Fraser. Kitų gyventojų iš pradžių buvo paprašyta mažiau: ar jie sutiktų prie savo automobilio lango pritvirtinti maždaug 7 cm dydžio užrašą „Vairuok saugiai"? Beveik visi noriai sutiko. apsimetę savanoriais saugaus vairavimo populiarintojais. studentai apibūdindavo palankiau. Pradėjau burti iš delno dar būdamas paauglys. paprašė Kalifornijos gyventojų. kai sutikę prisidėti prie projekto ar jo organizavimo įsitraukėme kur kas labiau nei ketinome. gaunamų už triukų rodymą. Kaip tai atsitinka? Eksperimentai. kuris buvo profesionalus mentalizmo atstovas ir žmogus. Leidimą davė tik 17 procentų. ir jo klientą . būrimas buvo lygiai toks pat sėkmingas.kad yra tai. ko nėra. pas kuriuos savininkus jau buvo apsilankyta. kaip ir anksčiau. kad vienus žmones įtikinti lengva. kad šie leistų aikštelėje prie namo pastatyti didžiulius netvarkingai užrašytus skydus „Vairuok atidžiai". patvirtinantys teoriją. Tą. vaikščiojęs nuo namo prie namo ir nežinojęs. Nuo to laiko aš domiuosi tomis galiomis. . Burti iš delno pradėjau pats tokiais būrimais netikėdamas. Po kelerių metų jau tvirtai tikėjau būrimu iš delno. mes linkę pakeisti savo pasakojimus atsižvelgdami į klausytojus. „Kojos tarpduryje" reiškinys Daugelis galime prisiminti atvejų. Išbandžiau tai su keliais klientais. ir prisiekėme. • Patricios Pliner ir jos bendradarbių (1974) atlikto tyrimo metu 46 procentai Toronto priemiesčių gyventojų sutiko paaukoti Vėžiu sergančiųjų „kojos tarpduryje" reiškinys (foot-in-the-door phenomenon) Polinkis. kad jei noriu tai „parduoti". Kiti tyrėjai „kojos tarpduryje" reiškinį susiejo su altruizmu. Mano nuostabai ir siaubui. o kitų . kurios įtikina mus . teigia: norint sulaukti didelės paslaugos reikia pasistengti. kad ateityje panašiai prašomas atsisakysime. Išvardiję teigiamus bruožus jie taip pat charakterizuojamąjį lygindavo su savimi. arba nepatinka. taktiškai pasiūlė įdomų eksperimentą: kad aš tyčia sakyčiau priešingai. 19^6). kaip apsimesdamas chiromantu jis pats patikėjo šiuo būrimu. ką jie perskaitė. Kartą amžiną atilsį Stanley Jahsas. Trumpai tariant.ir būrėją iš delno.

Socialinės psichologijos ekspertas Robertas Cialdinis save vadina „mulkiu". • Interneto pokalbių svetainėse Paulas Markey ir jo bendradarbiai (2002) paprašė pagalbos („Niekaip negaliu sutvarkyti savo elektroninio pašto. Šį metodą. kad daro kažką prasmingo. 42 m. nuo buvusių dviejų. taiko kai kurie prekiautojai automobiliais. kuriems iš karto pateikiamas didesnis pageidavimas. pasirašymo po peticija . Atkreipkite dėmesį: kaip ir daugiau nei šimto kitų eksperimentų." Publilius Syrus. paaukojusių nuo lauko minų nukentėjusių vaikų organizacijai. sutikę su pirmuoju pageidavimu. Iš tų. kurie buvo iš vakaro paprašyti (ir sutikę) segėti reklaminį šios akcijos ženklelį. jis trejetą metų stažavosi įvairiose prekybos. dažnai neprieštarauja. • Nicolas Guėguen ir Celine Jacob (2001) trigubai (nuo 1. nes „patirsime nuostolį". Sakoma. jie būna labiau įsitikinę. Kr. viešbučiuose taip pat naudojama panaši taktika. kaip galėčiau susipažinti su kurio nors asmens duomenimis?")." Kad geriau suprastų. kaip jos naudoja „poveikio priemones". aukojančiųjų skaičius buvo beveik dvigubai didesnis. yra mažiau linkę su juo sutikti. Viename tokių ekperimentų Cialdinis su bendradarbiais (1978) tyrinėjo „kojos tarpduryje" reiškinio versiją. savo ketinimo atskleidimo. pr. kad jei žmonės įsipareigoja viešiems poelgiams ir suvokia juos kaip vykdomus savo pačių valia.buvo apsispręsta savanoriškai (Burger ir Guadagno. Žmonės. • Angelą Lipsitz kartu su kitais autoriais (1989) rašo. „Lengvai rasite paslaugių žmonių. skaičių. kuriuos klientas tikėjosi gausiąs veltui.4 s k y r i u s . tik kelias vietas lėktuve arba keletą kambarių viešbutyje siūlant su didele nuolaida ir šitaip tikintis. nei būtų sutikę iš karto.) padidino Prancūzijos interneto vartotojų. kad šitaip didesnė dalis klientų sutinka mokėti daugiau. Šias priemones jis išbandė atlikdamas paprastus eksperimentus. kad jis veiktų. aukų rinkimo ir reklamos struktūrose tirdamas. kurie jau elgėsi paslaugiai. aukų rinkėjų ir įvairiausių operatorių taikinys. Mes ne kartą įsitikinsime. kodėl žmonės vieni kitiems sako „taip". kad savanoriškos kraujo donorystės kampanijos metu apsilankus pas žmones ir baigiant pokalbį fraze: „Tad tikimės. ar taip? [pauzė atsakymui]". Gal jūs galėtumėte atsiųsti man elektroninį laišką?").6 iki 4. kuris uždraudžia sudaryti sandorį. Pasisiūliusių padėti skaičius išaugo iki 16 proc. jeigu pageidavimas padidėja.9 proc. kuomet buvo prašyta kukliau („Esu naujokas visuose šiuose kompiuterių reikaluose. Oro bendrovėse. naudojama norint priversti žmones su kuo nors sutikti. šių „kojos tarpduryje" reiškiniui tirti skirtų eksperimentų metu dėl pirmojo veiksmo ženklelio nešiojimo. jei ugdysite tuos. kai į j u o s buvo kreiptasi tiesiogiai.žemai paleisto kamuolio metodą. 2003). „Kiek pamenu. . Žmonės. kad sulauksime jūsų. pardavėjas panaikina kainos skirtumą papildomai priskaičiuodamas už priedus. kad jų negavęs klientas pasirinks brangesnį variantą. donorų skaičius išaugo nuo 62 iki 81 procento. žemai paleisto kamuolio metodas (low-ball technique) Taktika. Kai klientas nusprendžia pirkti naują automobilį dėl patrauklios kainos ir pradeda pildyti pirkimo dokumentus. Ar galite pasakyti. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 165 draugijai. arba pasitardamas su savo viršininku. pirmiausia pakvietę pasirašyti peticiją prieš lauko minas. aš visada buvau prekybininkų. kaip teigiama.

Lengvabūdiškas piktybiškas poelgis gali praskinti kelią dar blogesniam.agresoriai dažniausiai ima kaltinti savo auką. Tačiau jeigu studentai jau buvo sutikę dalyvauti eksperimente nežinodami jo vykdymo laiko. Būdavo. Rinkos analitikai ir prekybininkai pastebėjo. SOCIALINIS MĄSTYMAS Cialdinis ir jo bendradarbiai pastebėjo. Užpildę sutartį patys. Kai jie pakvietė įvadinio psichologijos kurso studentus dalyvauti eksperimente 7 vai. ne taip sunku rasti žmogų. iš jų atėjo 53 proc. o ne priversti. Perfrazuojant mintį iš La Rochefoucauld „Maksimų" (1665). Kai ką nors padaryti sutinkame patys. 1988). kai žmonės žino. Piktybiški veiksmai pagraužia juos darančiojo moralinį jautrumą. kuriuos skaudiname. Jei kas nors bando mus sugundyti . Daugelyje Amerikos valstijų priimti įstatymai. Blogis kartais kyla iš palengva didėjančių įsipareigojimų. Piktybiški ir moralūs veiksmai Principas. ar elektros srove . žmonės dažniausiai laikosi savo įsipareigojimų. kad tai iš tiesų veiksminga. kad įskaudinę nekaltą auką . tačiau tai truk- . Norėdamos išvengti šio įstatymo padarinių. kviestųjų. Prekybininkai kartais panaudoja mažų įsipareigojimų galią. ryto. p. kas vienos enciklopedijų leidyklos darbuotojų mokymo programoje vadinama „labai svarbia psichologine priemone.166 I dalis. sutikti išklausyti informaciją apie investavimo galimybes . daugelis bendrovių naudoja tai.finansiškai. vėliau. 1964) patvirtino. daug sunkiau rasti tokį. asmuo gali pasiryžti ir didesniam melui.nesvarbu. nepanorus jų įsigyti. atėjo tik 24 proc. ryto. prisiimame ir didesnę atsakomybę. kad nuostatas formuoja elgesys. nutraukti pirkimo sutartį. Šios bendrovės užpildyti sutartį patiki klientui. Glass. kad šis principas veikia net tada.sugrąžinti atvirlaiškį. Kitas piktybiškų veiksmų poveikio nuostatoms pavyzdys: mes ne tik esame linkę skaudinti tuos. Praktinė išvada: prieš sutikdami padaryti mažą paslaugą pagalvokite. ar skaudžiais komentarais. šitaip teisindami savo žiaurumą. leidžiantys per keletą dienų įvertinti į namus pristatomas prekes ir. neleidžiančia klientams nutraukti sutarties" (Cialdini. 1988. politiškai. norint gauti daugiau informacijos ir dovanėlę. seksualiai . Apie „kojos tarpduryje" reiškinį pravartu žinoti. kad susaistytų žmones prekybinėmis sutartimis. pakvietus atvykti 7 vai. 78). jog taip slepiamas pelno motyvas (Cialdini. Nekaltas pradinis įsipareigojimas . Keletas tyrimų (Berscheid ir kiti. 1968.dažnai paskatina didesniam įsipareigojimui. kurių nemėgstame. kai žiauriai elgtis jie būdavo prikalbinti.paprastai mėgina gauti pradinį sutikimą. o ne prekybos atstovui. galioja ir amoraliems veiksmams. 1960. Tai ypač akivaizdu tada. kuris jai pasidavė tik vieną kartą. kad pirmosiomis tarnybos dienomis karo belaisvių stovyklų prižiūrėtojai gerai elgdavosi su kaliniais. Tai būdinga karo metui. kas gali įvykti vėliau. Ištaręs „nekaltą melą" ir pagalvojęs „nebuvo taip jau baisu". Davis ir Jonės. bet ir nemėgstame tų. nė karto nepasidavusį pagundai.

tą patį daro ir moralūs veiksmai. kol paties Freedmano nebus klasėje. 1980 („Kūrybiškas sutrikdymas: gailestingumo judėjimas") „Mes mylime žmones ne tiek už tai. Pagalvokite. jo nelietė. Moralus poelgis. Creative Dislocation: The Movement of Grace. ką gera jie mums padarė. jog niekas nemato. tačiau. bet uždraudė su juo žaisti. kad vergai turi savybių. Pusei klasės Freedmanas prisakė griežtai.. Eksperimentai patvirtina. kas įvyksta vaiko sąmonėje. tačiau du trečdaliai tų. mokslininkai pateikdavo vaikams įvairių pagundų tokiose situacijose. juos net gali pykinti. Abiem atvejais draudimas buvo veiksmingas. Pavergęs kitą tikriausiai įtikins save. 2002). Kai Franklinas buvo Pensilvanijos generalinės Asamblėjos tarnautojas. Po kelių savaičių kitas mokslininkas. kuriems įsakoma žudyti. 14 dabar laisvai žaidė su robotu. Verta prisiminti šią išvadą: jei norite ką nors labiau pamilti. jog niekas nemato. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 167 davo neilgai. Iš 18 vaikų. Kareiviai. 1867-1869 („Karas ir taika") . Kartais veiksmai ir nuostatos maitina vieni kitus iki moralinės nejautros. Elgesys lemia nuostatas ir taikos metu. 2005). o pasirinktas. kai draudimas nesielgti taip." Robert McAfee Brown. Sąžinė rūdija. parašiau j a m raštelį." Lev Tolstoj. Piktybiški veiksmai formuoja savąjį Aš. Kalėjimo prižiūrėtojai. Vieno jaudinančio eksperimento metu Jonathanas Freedmanas (1965) pradinės mokyklos mokiniams parodė viliojantį baterijomis maitinamą ir valdomą robotą. švelniau įspėti vaikai turbūt įsisąmonino savo sprendimą. elkitės taip. dažniausiai tą asmenį ir pamėgstame (Blanchard ir Cook. o kitai pusei . juos nukala mūsų poelgiai. Atlikdami charakterio tyrimus. laimei. kad darant kam nors paslaugą gimsta ir simpatija. kai jis atsispiria pagundai. dalyvavę egzekucijose. kad pozityvi nuostata kurio nors žmogaus atžvilgiu skatina jį pamėgti. iš pradžių gali į tai reaguoti su pasišlykštėjimu. bet po kurio laiko pritaikiau kitą metodą.. kiek už tai. jį trikdė kito svarbaus įstatymų leidėjo priešiškumas Tad Franklinas nusprendė laimėti jo palankumą: Aš . tarsi jau būtumėte labiau pamilę. juo lengviau sekasi tai daryti. ugdo ir moralų mąstymą. ypač jei jis ne primestas. Ši nauja nuostata kontroliavo vėlesnius jų veiksmus. pateisinančių šią priespaudą. jog mūsų būdą parodo tai. tačiau neilgai (Waller. tačiau kartu ir pakankamai švelnus. buvo pakankamai griežtas. ką gera mes padarėme jiems. Juo labiau vienas žmogus skaudina kitą ir atitinkamai keičia savo nuostatas. kaip norisi. Jei darome paslaugą eksperimentuotojui ar kitam subjektui arba padedame studentui mokytis.4 s k y r i u s . Tad jie šį veiksmą įsisąmonino. paliko vaikus žaisti toje pačioje klasėje su tais pačiais žaislais. Išgirdęs. Vojna i mir. kurie buvo griežtai perspėti. nesistengiau įgyti j o palankumo rodydamas vergišką pagarbą. neturėjęs ryšio su ankstesniais įvykiais. kai manome. kad išliktų galimybės rinktis pojūtis. 1976). kuri buvo švelniau perspėti nežaisti. patiria „moralinio išsilaisvinimo" jausmą įtikėję (labiau negu tie prižiūrėtojai. kad jų aukos nusipelnė tokio likimo (Osofsky ir kiti. Anksčiau sąmoningai nusprendę nežaisti su šiuo žaislu. kai atrodydavo. 1793 metais Benjaminas Franklinas patikrino prielaidą. išreikšdamas savo troškimą atidžiai paskaityti „Savęs pačių apibrėžimai nėra konstruojami galvoje. kaip mes elgiamės. kurie egzekucijose nedalyvavo). Sakoma.nelabai griežtai. kad savo bibliotekoje jis turi labai retą ir įdomią knygą. Dažnai jie menkina savo priešus žeminančiomis pravardėmis.

kad visuomenės taisyklės ir elgesys gali stipriai veikti rasines nuostatas. (ISR Newsletter. Po to buvo išleista daugiau prieš diskriminaciją nukreiptų aktų. ir mūsų draugystė tęsėsi iki pat j o mirties (cituojama iš: Rosenzweig. o mūsų dienomis beveik visi baltaodžiai amerikiečiai pasisako už tokias mokyklas. pasisakančių už leidimą juodaodžiams įsikurti bet kuriame gyvenamajame rajone per tą patį laikotarpį padaugėjo nuo 65 iki 87 proc. Amerikiečių. SOCIALINIS MĄSTYMAS šią knygą ir prašydamas padaryti paslaugą . kol pasikeis moralė pamokslaudami ir mokydami . 769). jog „negalima teisiškai įtvirtinti moralumo".168 I dalis. labai maloniai. 1975). kad yra galimybė. Ši mintis prieštarauja prielaidai. o aš grąžinau maždaug po savaitės. p. Tarprasinis bendravimas ir rasinės nuostatos Jei moralūs veiksmai kuria moralias nuostatas.rasinio teisingumo teks ilgai laukti. Kontaktai tarp rasių atstovų plėtėsi. Visuomenės požiūrio į rasines problemas reikšmingumas perša mintį. kad yra pasirengęs visada man pasitarnauti. ir drąsūs. kai drąsiai elgiamės. nuo to laiko jis visada parodydavo. Tačiau iš tiesų panaikinus rasinę segregaciją pasikeitė ir nuostatos. Tačiau jei teisiškai įtvirtinsime moralius veiksmus. bendradarbius ar bendramokslius įvardijo tik kaip baltuosius. mažinančių skirtumus tarp religijų.) 1964 m.keletui dienų man ją paskolinti." Aristotelis • • Socialiniai judėjimai Jau matėme. Kai amerikiečiai pradėjo atitinkamai elgtis. aiškiai parodydamas j a m savo palankumą. jie pradėjo ir atitinkamai mąstyti (Greeley ir Sheatsley. ar teigiamas tarprasinis bendravimas gali sumažinti rasinius prietarus . 1972. tad mes tapome puikiais draugais. kai teisingai elgiamės. susivaldantys.panašiai kaip reikalavimas prisisegti saugos diržus paskatino palankesnį požiūrį įjuos? Tai buvo vieni iš socialinių mokslų atstovų argumentų JAV Aukščiausiajame teisme 1954 metais. per dešimtmetį 20 proc. Kai mes kitą kartą susitikome rūmuose. (Daugiau pavyzdžių apie ankstesnes ir dabartines rasines nuostatas rasite 9 skyriuje. klasių bei rasių. Mokslininkai teigė maždaug taip: jei lauksime. o taip pat ir pavojus tą pačią idėją panaudoti politi- . jis pasikalbėjo su manimi (ko niekada nebuvo daręs anksčiau). Panagrinėkime kai kurias šio socialinio eksperimento išvadas: • Po Aukščiausiojo teismo sprendimo dvigubai daugiau baltaodžių amerikiečių pritarė bendrų baltiesiems ir juodiesiems mokyklų steigimui. draugus. paskelbus Piliečių teisių aktą. Jis nedelsdamas man atsiuntė knygą. „Mes daromės teisingi. kai buvo svarstomas sprendimas panaikinti rasinę segregaciją mokyklose. Taylor ir kiti. kai valdomės. mažiau baltųjų amerikiečių savo gyvenamuosius rajonus. 1978). galėsime netiesiogiai paveikti ir vidines nuostatas. be to. 1971. Taigi nuostatos taip pat keitėsi.

Politizuotuose ritualuose kai mokiniai kasdien pagerbia vėliavą ar kai gieda nacionalinį himną . Istorikas Richardas Grunbergeris (1971) rašo. potencialius pirkėjus 'klientais'. šeštajame dešimtmetyje. Jų veiksmai išreiškė pribrendusią idėją ir įdiegė ją į kovotojų už pilietines teises širdis. Influence." Be to. rašė. kad XX a. kalintojai visada stengdavosi. ką galvoja. O daugelis sugrįžusiųjų ėmė tikėti. ką sako" (p. sąmoningai prisiversdami tikėti tuo. buvo reikalaujama. kas nutiko Korėjoje karo belaisviams amerikiečiams XX a. „Tad po to. kai belaisvis „išmokdavo" sakyti ar rašyti nereikšmingus dalykus. Panašiai devintojo dešimtmečio pabaigoje kilęs judėjimas anglų kalboje vartoti ir vyriškos. kad jis padarytų pareiškimus svarbesniais klausimais. „Norėdami manipuliuoti žmogaus savivaizdžiu. kurie abejojo Hitleriu. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje daugeliui vokiečių dalyvavimas masiniuose nacių mitinguose. Negalėdami sakyti to. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 169 niam visuomenės socializavimui. uniformų dėvėjimas. 6 skyrių). Nors „minčių kontrolės" programa toli gražu nebuvo tokia neįveikiama." Robert Cialdini. ar viešos išpažintys. ar savikritiški rašiniai. kad galingiausias socialumo ugdymo būdas yra smegenų plovimas. kaip būtų galima spręsti pagal šį terminą. Šią praktiką taiko ne tik totalitariniai režimai.4 s k y r i u s . septintajame dešimtmetyje kovotojų už pilietines teises protesto žygiai sustiprino demonstrantų atsidavimą. belaisvius 'kolaborantais'. 27). jos rezultatai vis dėlto verčia susirūpinti. kai jausdavomės esą rusų atakos objektai. Stebėtojai atkreipė dėmesį į tai. ar dalyvavimas grupinėse diskusijose. kurie piliečius paverčia 'pareigūnais'.. manau. jog Azijai jis tinka" (Segal. ir moteriškos giminių įvardžius sustiprino šias nuostatas. ar tai būtų ko nors kopijavimas. kad „nors komunizmas Amerikoje neprigis. apklausęs daugelį karo belaisvių jiems grįžtant namo. kad pasielgė teisingai „Pradėk nuo mažų dalykų ir augink juos" buvo efektyvus „kojos tarpduryje" metodo taikymo būdas. kai jiems buvo suteikta teisė sugrįžti į Ameriką. daugelis patirdavo . Todėl belaisviai dažnai įtikinėdavo save. Padaręs pareiškimą belaisvis pajusdavo vidinį įsitikinimų ir veiksmų atitikimo poreikį. sėkmingai praktikuojamas ir šiandien. Šimtai karo belaisvių talkino savo kalintojams. Dvidešimt vienas belaisvis nusprendė pasilikti. Jie visada pradėdavo nuo nereikšmingų reikalavimų ir palaipsniui pateikdavo vis svarbesnius. šie žmonės stengėsi išlaikyti savo psichinę pusiausvyrą. galite naudoti nedidelius įsipareigojimus.. diskomfortą dėl prieštaravimo tarp savo žodžių ir jausmų. „vokiškasis pasisveikinimas veikė ypač stipriai. Prisimenu. kad vienas iš prižiūrėtojų metodų buvo nuoseklus reikalavimų didinimas. demonstracijos ir ypač vieši pasisveikinimai „Heil Hitler" reiškė absoliutų elgsenos ir įsitikinimų nesutapimą. Žmonės mano. Šis terminas buvo sugalvotas siekiant apibūdinti tai. kai besimokydamas pradinėje mokykloje netoli nuo Boeing bendrovės Sietle dalyvaudavau aviacijos antskrydžių pratybose. kad tuos. socializuojant teroristus ir budelius (žr. Nusprendę jį laikyti išorinio panašumo su kitais požymiu. 1954). kad karo belaisviai visur aktyviai dalyvautų. Edgaras Scheinas (1956). daugelis mūsų pradėjome bijoti rusų. Po daugybės tokių užsiėmimų. 1988 („Įtaka") .viešumas yra patriotinių jausmų ugdymo priemonė.

„Kojos tarpduryje" reiškinio tyrimai rodo. ką. ką giname. ką padarėme.įminti? Socialiniai psichologai įtaria. Prisistatymas: įspūdžio valdymas Pirmasis aiškinimas. kosmetikai. kad dėl strateginių priežasčių išreiškiame nuostatas. kad siekdami sumažinti diskomfortą mes stengiamės pateisinti savo veiksmus. SOCIALINIS MĄSTYMAS O dabar leiskite paprašyti jūsų suvaidinti teoretikus. Savęs suvokimo teorija tvirtina. Socialinių vaidmenų sąlygojami poelgiai formuoja nuostatas. ką žmonės galvoja? Mes išleidžiame nesuskaičiuojamą daugybę pinigų drabužiams. prisimenate iš 2 skyriaus. • Politiniai ir socialiniai veiksmai gali įteisinti elgesį. dėl kurių atrodome nuoseklūs. kodėl elgsena daro poveikį nuostatoms. Kuris iš mūsų nekreipia dėmesio į tai. bet ir veiksmais sužadinti mintį. • Taip pat ir su rasinėmis ar politinėmis nuostatomis susijusi elgsena veikia socialinį sąmoningumą: mes ne tik giname tai. kad įsipareigoję atlikti nedidelį veiksmą vėliau žmonės lengviau sutinka ir su didesniu. Veikdami mes sustipriname idėją kuria grindžiami veiksmai. Panagrinėkime šias teorijas. prasideda paprasta idėja. darytų ir kiti).kodėl veiksmas keičia nuostatas . Prisistatymo teorija kelia prielaidą. galbūt.ir visa tai darome iš rūpesčio: o ką kiti apie mus pagalvos. taip pat gali inspiruoti būsimas nuostatas. kad yra trys galimos priežastys. Veiksmai taip pat daro įtaką mūsų moralinėms nuostatoms: mes esame linkę pateisinti tai. turbūt. Paklauskite savęs: kodėl šiuose iš realaus gyvenimo paimtuose pavyzdžiuose nuostatas suformavo poelgiai? Kodėl atliktas vaidmuo ar pasakyta kalba gali paveikti pažiūras? APIBENDRINIMAS Kada elgesys lemia nuostatas? • Ryšys tarp nuostatų ir veiksmų galioja ir atvirkštine kryptimi: mes ne tik galime savo mintimis išprovokuoti veiksmą. ką sakome ar rašome. Ar šiuose pastebėjimuose yra koks nors raktas mįslei . Kodėl elgesys veikia nuostatas? Kokios teorijos padeda paaiškinti. ge- . ypač jei už juos jaučiamės atsakingi. kurią. o dabar dar ir plastinėms operacijoms . kad įvairūs požymiai it upeliai suteka į vieną upę: veiksmų poveikį nuostatoms. Pažintinio disonanso teorija teigia. dietoms. kuo tikime.170 I dalis. analizuojame savo poelgius. kuris pakeis daugelio žmonių nuostatas. • • Tai. Daugybė faktų patvirtina šį principą. kad nuostatos kyia iš poelgių? Kaip šios konkuruojančios teorijos atspindi mokslinio aiškinimo procesą? Matėme. bet ir tikime tuo. Savo daromą gerą įspūdį dažnai siejame su socialiniu ir materialiniu atpildu. kad veiksmai atskleidžia mūsų esmę (kai esame netikri dėl savo jausmų ar įsitikinimų.

tik 38 proc.ir tik 13 proc. galbūt veidmainiavimą. 2002). kad mes jaučiame įtampą („disonansą"). kuriuos pasaulis toleravo. kodėl žmonės įsisąmonina prisistatymą kaip nuoširdų nuostatų keitimą. Festingeris tvirtina. 1979).žmonės kur kas mažiau keičia nuostatas. nors būtų buvę logiška pasirinkti kitą. 1987). kad mūsų nuostatos keičiasi todėl. kad karas yra pateisinamas net ir tada. . 1994. Ši paprasta idėja ir kai kurios su ja susijusios stulbinančios prielaidos paskatino atlikti per 2000 mokslinių tyrimų (Cooper. Ši teorija paprasta. nerūkančiųjų . Ar mūsų ryžtas atrodyti nuosekliais paaiškina. amerikiečių manė. Jungtinėse Valstijose 40 procentų rūkalių . Net jei tai reikštų šiokį tokį nenuoširdumą ar veidmainystę. 1999). kylanti tada. kad rūkymas „iš tiesų kenkia. todėl „pažintinio disonanso" sąvoka tapo šiuolaikinio išsilavinusio žmogaus žodyno dalimi. tačiau jos taikymo galimybės . jog Saddamas Husseinas. tad nusprendę ką nors pasakyti ar padaryti išgyvename prieštaringus jausmus. galime sufalsifikuoti savo nuostatas. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 171 resne savijauta ir netgi tvirtesniu socialiniu tapatumu (Leary. Kai karas prasidėjo. Disonanso teorija daugiausia koncentruojasi į elgsenos ir nuostatų nesuderinamumą. jei fiktyvus melo detektorius kliudo jiems pamėginti sukelti gerą įspūdį (Paulhus. Svarbiausia karo priežastis. ir kita. Savęs pateisinimas: pažintinis disonansas Viena iš teorijų teigia. pajuntame spaudimą. kaip teigiama. kodėl vienos apklausos metu pusė rūkalių britų prieštaravo nerūkantiems. Tai paaiškina. jei pažintinis disonansas (cognitive dissonance) [tampa. turėjo masinio naikinimo ginklų ir kėlė grėsmę JAV bei Didžiosios Britanijos saugumui. Mes suvokiame ir viena. Tarptautinės politikos nuostatų programos direktorius pastebėjo. Dvi kitos teorijos paaiškina. Teorija įrodinėja. 2003). kaip sako žmonės" (Eiser ir kiti. buvo ta. 2001. Tačiau mūsų apžvelgti nuostatų pokyčiai slepia kur kas daugiau nei prisistatymą.rūkymo nelaiko labai kenksmingu (Saad. beveik išvien tikėjusiems. Tad. jei pajuntame neatitikimą. taip . Kad šito išvengtume. priešingai nei dauguma kitų brutalių diktatorių. nes pakitusias nuostatas žmonės atskleidžia ir tiems. kai suvokiame. Norėdami atrodyti nuoseklūs. karo Irake kai kurie amerikiečiai stengėsi sušvelninti savo „pažintinio disonanso pojūtį" (Kuli. kodėl nuostatos dažniausiai prisitaiko prie poelgių? Tam tikru mastu. deriname nuostatas su veiksmais. 2004b).4 s k y r i u s . disonansas gali atsirasti tada. Tedeschi ir kiti. Tokia yra garsiosios Leono Festingerio (1957) pažintinio disonanso teorijos išvada. kad mūsų elgesys beveik nepateisinamai prieštaravo mūsų nuostatoms arba nusprendėme atiduoti pirmenybę vienai alternatyvai. 1982. kurie nė nenujaučia. kad kažką reikia keisti. valdyti savo daromą įspūdį gali būti naudinga. kaip jie anksčiau elgėsi. kad stengdamiesi sumažinti šią įtampą mes dažnai pakoreguojame mintis. Niekas nenori atrodyti kvailai nenuoseklus. kad po 2003 m. Bent jau taip teigia prisistatymo teorija.labai plačios. kai žmogus vienu metu suvokia dviejų tipų prieštaringą informaciją. kai dvi vienu metu mąstomos mintys arba nuomonės („pažinimas") psichologiškai nesuderinamos. Pavyzdžiui. jog esame suinteresuoti išsaugoti savo patirties nuoseklumą.

sustiprėjus antiamerikietiškoms nuotaikoms Europoje bei musulmoniškuose kraštuose ir suvokus. jums sumokėjo. tiriantis. kad jų kariniai daliniai šiuos ginklus suras. 2003). kol jo vaidyba tapo labai įtikinama).172 I dalis. tyrėjas (Carlsmithas) paaiškina. Merrillas Carlsmithas (1959). jog tik ką patyrėte didelį malonumą. negalįs atvykti į šį seansą." Pažintinio disonanso teorija aiškina savęs įtikinimo reiškinį ir pateikia keletą stulbinančių prognozių. 2003). dėl kurios buvo pradėtas karas. kaip engiamos tautos išvadavimas iš tironiško ir genocidinio režimo bei pagrindų taikingiems ir demokratiškiems Artimiesiems Rytams klojimas. spręsdamas pasaulio reikalus" [Pew. Grąžydamas rankas tyrėjas maldauja: „Gal jūs galėtumėte jį pavaduoti?". kiek visa tai pareikalavo lėšų ir žmonių aukų.teigė respublikonų partijos viešosios nuomonės tyrėjas Frankas Luntzas (2003). Jordanijoje ir Palestinoje dabar dauguma piliečių tiki. . pamačius po karo įsisiautėjusį chaosą Irake. Bush. kaip lūkesčiai veikia darbo procesą. pasikeitė. priimčiau tokį patį sprendimą. Newport ir kiti. kad jis nuobodus. kad jo tikslas . 2003. kad asistentas. Esu tikras. .atsakote jūs. Beveik keturi iš penkių amerikiečių tikėjo. kad Osama bin Ladenas „teisingai elgiasi. 2005 m. net jei Irake ir nebūtų rasta masinio naikinimo ginklų (Gallupo institutas. (Indonezijoje. Besukinėdamas tas rankenas. gerai pasimankštinsite. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Priėmiau sunkų sprendimą. 2003). . ar masinio naikinimo ginklai bus rasti.nes priežastis. Dabar buvo iš naujo minimos tokios priežastys.ištirti. Už durų laukiantis kitas dalyvis privaląs tikėti. paaiškina." Galiausiai dar kas nors. kurį surengė kūrybingasis Festingeris ir jo studentas J. nei rasta jų tiek. kad karą reikėjo pradėti (Duffy. pastebima Tarptautinės politikos nuostatų programoje. kad jums labai patiks. Jums ištisą valandą reikia atlikinėti nuobodžias užduotis. ar jūs galėjote jas numatyti. amerikiečių pasisakė už karą. . Kai per karą tokie ginklai nebuvo nei panaudoti. Kai baigiate. ar ne. Nepakankamas pateisinimas Įsivaizduokite." „O ne. Iš pažiūros labai susikrimtęs tyrėjas (kurį Festingeris valandų valandas mokė. . ką žinau šiandien. gruožio 12 d. „Nesvarbu. Irakas neturi masinio naikinimo ginklų (Gallupo institutas. .Prieš savaitę mano draugė dalyvavo šiame eksperimente ir sakė." George W. todėl sutinkate pasakyti kitam eksperimento dalyviui (kuris iš tiesų yra tyrėjo asistentas). karą palaikiusieji patyrė prieštaringus jausmus.jis iš tiesų labai įdomus. „Iš tiesų? . jog dalyvaujate eksperimente. pavyzdžiui. kurie dar paaštrėjo suvokus. Žinodamas tai. 2003]. be paliovos sukioti medinę durų rankeną. kad eksperimentas bus įdomus. Praėjus mėnesiui po karo buvusi mažumos nuomonė virto daugumos požiūriu: 58 proc. be to. kad keltų grėsmę.klausia tariamasis eksperimento dalyvis. kad tai pakurstė teroristines nuotaikas. kuris paprastai įtikinėja kitus dalyvius. kai kurie amerikiečiai dar kartą prisiminė svarbiausius vyriausybės argumentus dėl karo. Pasižiūrėkime. Tai daroma mokslo labui.) Kad sušvelnintų šį prieštaravimą. kaip žmonės reaguoja į šiuos ekspe- . o maždaug tiek pat pritarė.

Tačiau turėjau pakankamą priežastį 20 dolerių atlygį . kai bu- nepakankamo pateisinimo efektas (insufficient justification effect) Disonanso sušvelninimas. 4. kad pasielgėme teisingai. ar dosnesnį. mes patiriame disonansą. kad rezultatai patvirtino šią intriguojančią prognozę. šeštajame dešimtmetyje atlikto eksperimento aspektas.5 paveiksle matome. kad visi Stenfordo universiteto studentai neprieštaraudami grąžino pinigus. kad eksperimentas iš tiesų buvo įdomus? Gavę už tai tiek. kad atsakytumėte į klausimus apie šią savo patirtį sukiojant durų rankeną. Šaltinis: Duomenys iš: Festinger ir Carlsmith.0 Kontrolinė (jokio melo) Jokio disonanso 20 dolerių Neryškus disonansas 1 doleris Ryškus disonansas i i 4. kai žmonėms atrodydavo. kad veiksmai labiausiai veikė nuostatas tada. Ar sutiktumėte? Festingeris ir Carlsmithas rašo. Festingeris ir Carlsmithas rėmėsi įžeidžiama prielaida: gavusieji vieną dolerį (kuris vargiai bus pakankamas pateisinimas melui) bus labiausiai linkę savo nuostatas derinti su veiksmais. Hm. 1959. kad jie turi pasirinkimo laisvę ir gali numatyti savo veiksmų pasekmes. ieškant vidinių poelgį pateisinančių priežasčių. kuriuose pajuokiami advokatai (pavyzdžiui: „Kaip sužinoti. kad buvote apgautas. paprašo.šitaip pasielgti. kad nuobodus eksperimentas yra įdomus.20 dolerių užmokestį? Priešingai vyraujančiai nuomonei. Įsivaizduokite. 0 gal jis buvo savaip įdomus." S1+0. bet iš jūsų dar paprašoma grąžinti 20 dolerių..1 E „Pasakiau. kad advokatas meluoja? Jo lūpos kruta.* Daugybė vėliau atliktų eksperimentų patvirtino. apie kurį retai užsimenama. kad veiksmingesnis yra didesnis atlygis. Gavusieji 20 dolerių turės pakankamą savo poelgio pateisinimą ir todėl turėtų patirti mažesnį diskomfortą. •Yra dar vienas šio XX a. jog jūs galiausiai vėl susitinkate su tyrėju." „Pasakiau. Turėdami nepakankamai savo veiksmus pateisinančių aplinkybių. jie patirs didesnį diskomfortą (disonansą) ir todėl bus labiau suinteresuoti patikėti tuo. Kaip vėliau pamatysime.. kiek buvo sumokėta kai kuriems dalyviams . kad kai savo veiksmų negalime pateisinti išoriniu atpildu ar prievarta. rimentus. kurĮ sušvelninti galime įtikėdami.4 s k y r i u s . kai išorinio pateisinimo „nepakanka". 0 dabar apie prognozę: kuriai sąlygai esant lengviausiai patikėtumėte savo mažu melu ir teigtumėte. kad nuobodus eksperimentas yra įdomus. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 173 +1.5 © +1.5 PAVEIKSLAS Nepakankamas pateisinimas Disonanso teorija teigia. jei aplinkybės yra aiškios ir apibrėžtos.vieną dolerį. Vieno eksperimento dalyviams reikėjo į magnetofono juostą įrašyti anekdotus. Neturėjau pakankamo motyvo šitaip pasielgti. Jūs ne tik sužinote.5 If -1.! ® i1? £2 a č o Sąlyga: Disonanso -0. žmonės dažniausiai atitinkamai reaguoja į jų keliamus reikalavimus.") Šie skaitymai dažniau suformuodavo neigiamą požiūrį į advokatus tada. . kuris sąžiningai paaiškina visą šį tyrimą. ką padarė. Tai yra išankstinis 6 aprašytų skyriuje stulbinančių nuolaidumo ir konformistiškumo tyrimų pavyzdys.

1987). jei šito nepadarysiu". kad pažintinio disonanso teorija pabrėžia ne santykinį atlygio ar bausmės už kiekvieną veiksmą efektyvumą. jog šie gandai gali būti „nerimo pateisinimas" . kad jis būtų tvarkingas". Apsimetimas tampa įsitikinimu. Kai rašinyje reikėjo įrodinėti ką nors tokio. jie lengviau apsisprendžia dalyvauti ir kitose savanoriškose akcijose nei tie. Leonas Festingeris 1920-1989 Pjr J^T^ . Kai studentai įsitikinę. pateisinantis užsitęsusią baimę.žinojimas. 1994. kad svarbūs žmonės iš tiesų perskaitys parašytą rašinį (Leippe ir Eisenstadt. Kai tėvas ar motina sako: „Sutvarkyk savo kambarį. kad nepakankamo pateisinimo principas veikia skiriant bausmes. ką slepia teorija Leonas Festingeris apie disonanso sušvelninimą Po 1934 metų žemės drebėjimo Indijoje už nelaimės zonos ribų pasklido gandai. 1999).sakykime. Rimtas pagrasinimas yra pakankamas pateisinimas. skaityti ar ne (Hobden ir 01son. Pagal šią teoriją Džonis turėtų sakyti: „Tvarkau savo kambarį. gali į gerą pusę pasikeisti jūsų požiūris ne tik į politiką. Atkreipkite dėmesį į tai. būtinumą padidinti mokestį už mokslą . kuo autoriai netikėjo . Leippe ir Elkin. žmonės patys pradeda labiau jais tikėti. kas inspiruoja elgtis taip. Kito eksperimento metu žmonės už niekingus 1. kad netrukus laukia dar didesnės nelaimės. Anksčiau pastebėjome. kad savo pasaulėžiūrą žmonės sieja su savo jausmais arba jau atliktais veiksmais. nes kitaip aš tau nusuksiu sprandą". kad patys sutiko atlikti pasiūlytą visuomenei naudingą darbą. Tai ypač akivaizdžiai pasireiškia tada. bet ir į rases. teigiančią. Taigi galioja principas: nuostatos kyla iš veiksmų. Man atrodė. kad tėvai man sprandą nusuks. Ši idėja padėjo man sukurti disonanso sušvelninimo teoriją. SOCIALINIS MĄSTYMAS vo galima ne priverstinai. kurie jaučiasi esą priversti tai daryti (Stukas ir kiti. kaip pageidaujama. 1994). Džoni. Vaikams bus lengviau reikalavimą nežaisti su viliojančiu žaislu paversti įsitikinimu [kad negalima su juo žaisti]. Remiant kitai rasei palankią politiką. jei jiems bus tik lengvai pagrasinta ir to nepakaks paklusnumui pateisinti.5 dolerio turėjo parašyti rašinį. už kuriuos mes jaučiamės bent iš dalies atsakingi. Jausdami atsakomybę už savo žodžius. o ne: „Tvarkau savo kambarį todėl. kai susiduriama su prieštaravimais arba jei manoma.Džoniui nereikės ieškoti vidinio motyvo tai daryti. . o pačiam pasirinkti. nes noriu.per mažą atlygį gavę autoriai jautė šiek tiek didesnį palankumą tokiai politikai. o tai.174 I dalis.

kol pranešate savo sprendimą. autoritarinis valdymas efektyvus būna tik valdžiai kontroliuojant. tačiau tik tol. kokį darbą pasirinkti. centre įvyksta nestiprus pokytis. „Kiekvieno apsisprendimo metu jūsų esmės. Susidūrę su svarbiu sprendimu . nepatogumu.mes dažnai atsiduriame tarp dviejų vienodai patrauklių alternatyvų. kad dalyvavusieji lažybose per žirgų lenktynes kur kas optimistiškiau žiūrėjo į lažybų rezultatus nei tie. jog ir niekieno neverčiamas nebesugebi prisiversti" (p. . radijo imtuvas ir plaukų džiovintuvas. vos ne vos gavusio darbą. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 175 Pasak šios teorijos. C. ką nusprendžiau.4 s k y r i u s . galbūt suvokėte. iš naujo vertindamos tuos pačius aštuonis gaminius. Lewiso knygos The Horse and His Boy. sprendimo virsmas įsitikinimu gali sukelti perdėtą savikliovą (Blanton ir kiti. Disonansas priėmus sprendimus Suvokiama pasirinkimo laisvė ir atsakomybė pabrėžiama turint omenyje tai. Vėliau. Tačiau ji taip pat atkreipia dėmesį. „Tai. Disonanso teorija tvirtina. tokius kaip kaip skrudintuvas. triukšmingo bendrabučio. kai jau esam pasirinkę. Per tas kelias akimirkas eilėje prie lažybų langelio niekas nepasikeitė. kaip to. išaukštindami pasirinktą alternatyvą ir nuvertindami atmestą. kad vieną iš jų jos gali pasiimti. priimančios sprendimus. įgytos patariant. kad sprendimai sukelia disonansą. mokytojai ir tėvai turėtų skatinti tik tiek. 2001). ir pasakė. S. kiek būtina pageidaujamam poelgiui sužadinti. kad pabuvęs vergu ir viską daręs per prievartą pastebi. Iš savo patirties.į kokią aukštąją mokyklą stoti. kai ką nors įsipareigoję skausmingai suvokėte. paprastai sušvelniname disonansą. S. Kompetencija dėstytojo. patrauklumas disonuoja su to. ko atsisakėte. ką pasirinkote." C. nes žmonės nėra linkę prievartinio poelgio paversti vidiniu įsitikinimu. Po to Brehmas parodė moterims du gaminius. Priėmę svarbius sprendimus. Jei turėsime galvoje paprastus sprendimus." Efektas gali pasireikšti labai greitai. kad vadovai. Atrodo. žinau. Mere Christianity. 1942 („Paprasčiausia krikščionybė") . 193). Lewis. Galbūt prisimenate atvejį. išskyrus tai. kurį dėstytoją priimti į darbą. žolė kitapus tvoros neatrodo žalesnė. 1974 („Arklys ir jo berniukas") herojus pavergtas kalbantis arklys pastebi: „Blogiausia. privalo būti teisinga. iš pažiūros beveik nesiskiria nuo negavusio šio darbo. kad tai sukeltų pageidaujamą elgesį. Atlikdamas pirmą iš paskelbtų disonanso eksperimentų (1956) Jackas Brehmas paprašė Minesotos universiteto moterų įvertinti aštuonis gaminius. galbūt suvokėte. Robertas Knoxas ir Jamesas Inksteris (1968) pastebėjo. jog kartais tarp dviejų galimybių būna labai nedidelis skirtumas. kuriuos jos įvertino labai panašiai. kurie dar tik ruošėsi dalyvauti. kad skatinti ir padrąsinti reikia taip. su kuo draugauti. kad pasitraukdamas nuo jo žmogus jau būna padaręs ryžtingą veiksmą ir atitinkamai jį išgyvenęs. kad šis sprendimas reiškia didesnį atstumą nuo studentų miestelio ir nuo draugų ir kad teks patiems gamintis valgį. moterys pirmenybę suteikė pasirinktam ir mažiau vertino atmestą daiktą. kad atsisakėte erdvaus buto dėl ankšto. Jei nusprendėte gyventi studentų miestelyje. Jei nusprendėte gyventi ne studentų miestelyje. paverčiantis ją truputį kitokia nei iki tol.

kad nebūdami tikri dėl savo nuostatų mes sprendžiame apie jas taip. jei iš pat pradžių nebūtų priimtas sprendimas". analizuodamas mūsų elgesį ir aplinkybes. niekada nešauna į galvą. ir kai vienas iš jų pašalinamas . Alison nusprendžia parvykti namo. kuo remdamiesi darome išvadas apie kitų žmonių nuostatas. kurioms esant jis įvyko. pradinis. „kad šių papildomų priežasčių galėjo apskritai nebūti. 1749-1832 Sprendimai patys sukuria juos palaikančius pateisinimus. teigianti.6 pav." Goethe. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Geriausiai save galime pažinti ne mąstydami. Pagalvokime. Tačiau Alison jau apsisprendusi. arba į aplinkos poveikį. Matydami. 4. kurie jai kelia džiaugsmą. žmonėms. kad mes panašiai vertiname ir savo pačių elgesį. kad bilietas nėra brangesnis. kaip tėvai priverčia mažąją Siuzi pasakyti „atsiprašau". Kai mūsų nuostatos silpnos arba neapibrėžtos. mes stebime save lyg iš šalies. Mes stebime. tad Alison jį užsisako ir pradeda galvoti apie kitus kelionės privalumus. sprendimą atsiprašyti priskiriame pačiai Siuzi (žr. 1972) daro prielaidą. jos analizuojamus reiškinius gali paaiškinti ir paprastesnė teorija. o ne su asmeniniu mergaitės apgailestavimu. Kaip ir prekiautojui automobiliais naudojant žemai paleisto kamuolio taktiką. . kaip galvotų kitas mus stebintis žmogus. teigia Robertas Cialdinis (1984. 103). kaip žmogus elgiasi konkrečioje situacijoje. jos atsiprašymą mes siejame su situacijos poveikiu. ir paaiškiname jo elgesį atsižvelgdami arba į to žmogaus savybes bei nuostatas. o veikdami. jei lėktuvo bilieto kaina neviršys 400 dolerių. Savęs suvokimas Nors disonanso teorija inspiravo daugelį mokslinių tyrimų.sprendimas dėl to nežlunga. Dažnai šie pateisinimai būna pakankamai tvirti. kad bilietai pabrango iki 475 dolerių. p.176 I dalis. Kitų asmenų nuo- savęs suvokimo teorija (self-perception theory) Teorija. Kodėl veiksmai veikia nuostatas? 4.) Savęs suvokimo teorija (jos autorius Darylas Bernas.tarkime. Atvažiavus į bilietų kasą paaiškėja. Paaiškėja. Kai Siuzi atsiprašo niekieno neverčiama.6 PAVEIKSLAS Nuostatos kyla iš poelgio Prisistatymas (įspūdžio valdymas) .

Sunku šypsotis ir tuo pat metu būti sudirgusiam. šie teigė pajutę pyktį. pradeda save laikyti paslaugiais. The Diary of a Young Giri. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 177 statas atpažįstame atidžiai stebėdami. Visi mes esame tai patyrę. Poelgis gali keisti savojo Aš sampratą. kai savo elgesio negaliu taip paprastai motyvuoti išoriniais suvaržymais. kokie mes esame. O kaip tau?" „Na. Kai Mis Pasaulis pasirodo šypsodamasi. kad laimės būsena ilgiau trunka (Schnall ir Laird. kaip jie elgiasi. dūsaukite. kad sutiko atlikti nedidelį pageidavimą. suprantu. moteris miške susiduria su riaumojančiu lokiu. Jamesas puolė į gilią depresiją. gali būti pravartu „švilpauti linksmą melodiją". Todėl darau išvadą. Veiksmais galime sužadinti jausmus. Norite pasijusti ge- . Žiūrėdami į savo veido išraiškas veidrodyje efektyviau suvokiame save (Kleinke ir kiti. neatsisakančiais pagelbėti? Ar dėl šios priežasties „kojos tarpduryje" reiškinio eksperimentų dalyviai vėliau sutiko patenkinti didesnius prašymus? Iš tiesų taip. „suraukite antakius" . Tarkime. Paskatinti nutaisyti laimingą (o ne piktą ar liūdną) veidą žmonės gali prisiminti daugiau džiugių akimirkų arba pastebėti. Kai mirė brolis Henry. ir jūsų melancholija užsitęs". malonus elgesys gali iš esmės juos pakeisti.privertė juos raukytis. kad suvokti savo emocijas mums padeda savistaba. ačiū. Žinomi dainų autoriai Rodgersas ir Hammersteinas primena: kai ko nors bijome. kaip šį efektą patirti. Tai ypač būdinga tada. tačiau staiga suskamba telefonas ar kas nors pasibeldžia į duris. Iš baimės padažnėja jos pulsas. galimas daiktas. Laisvai pasirinktas veiksmas parodo. ji stengiasi jaustis laiminga. o karikatūros jiems atrodė juokingesnės. Panašiai suvokiame ir savo nuostatas. baimę moteris patiria matydama. Tačiau eksperimentai. 2003). Kai liovęsi skaityti šį skyrių pakilsite nuo knygos. kurių metu tiriamas veido išraiškos poveikis. liūdnu balsu. suvokę.„sutraukite šiuos raumenis". atsakinėkite tyliu.4 s k y r i u s . Kai girdžiu save kalbantį." Anne Frank. kai stebiu savo veiksmus. 1947 („Dienoraštis") Raiškos būdai ir nuostatos Jūs. neblogai. kaip iš pradžių ir aš. ir tai priverčia mus elgtis maloniai ir mandagiai. kai jų niekas nevaržo. suvokiu savo nuostatas. Tai puikiausias būdas pasijusti prislėgtiems. Psichologijos pionierius Williamas Jamesas pasiūlė panašiai aiškinti emocijas. Įdomiau išbandyti kitą Lairdo atradimą: priversti šypsotis žmonės jautėsi esą laimingesni. „Sėdėkite visą dieną apatiška poza. Kai Jamesas Lairdas (1974. tvirtina Jerry Burgeris ir Davidas Caldwellas (2003). bet įtikino save elgtis taip. Jis teigė.. Vadinasi.. „Kaip sekasi?" „Puikiai. pastebi Williamas Jamesas (1890. Netgi eisena gali turėti įtakos savijautai. Kai universitete turiu skaityti paskaitą." Jei mūsų jausmai nėra intensyvūs. ar tvirti mano įsitikinimai. pabundu prieš aušrą ir nebegaliu užmigti. Būname suirzę. „Galiu stebėti save bei savo veiksmus lygiai kaip ir pašalinis stebėtojas. siūlo būdą. išsiskiria adrenalinas ir moteris pabėga. galite skeptiškai vertinti savęs suvokimo reikšmę. kad tikriausiai jaudinuosi. pavaikščiokite mažais žingsneliais vilkdami kojas ir nudelbę akis. lyg gyvenimą būtų galima valdyti. Netrukus jis tai galėjo daryti iš tikrųjų. Ar žmonės. 1998). 1984). 463). prijungęs prie studentų veidų elektrodus .

Antra vertus. mėgdžiokime jų veido išraiškas. kūno laikyseną ir balso toną. tai gal imituodami kitų žmonių veido išraišką geriau suprastume. ką jaučia kiti žmonės. patiriantį elektros šoką. Jei. 1992). kurie nesistengė dirbtinai keisti savo veido išraiškos. palyginti su tais. 1887 („Žmonių ir gyvūnų emocijų raiška") riau? Minutėlę pavaikščiokite plačiais žingsniais. Šitaip elgdamiesi geriau suvokiame. Vieniems stebėtojams buvo liepta pamačius šoko reakciją nutaisyti skausmingą veido išraišką. kiek įmanoma slopinant visus išorinius ženklus. kaip teigia ne tik Freudas. Jei veido išraiška veikia jausmus. ką jie jaučia? Katherinos Burns Vaughan ir Johno Lanzettos (1981) atlikto eksperimento išvados leidžia teigti. o jų pulsas padažnėdavo. žmonėms karikatūros atrodo juokingesnės. kūno laikyseną. kad suprastume. ar purtydamas? Kolono universitete Thomas Mussweileris (2006) panašiai atrado. Be to. Kodėl? Wellsas ir Petty spėja. kaip šabloniški veiksmai sukelia šablonišką mąstymą. kodėl smagu būti tarp laimingų žmonių ir slogu tarp prislėgtų (14 skyrius). natūraliai ir nesąmoningai akimirksniu mėgdžiojame juos (Hatfield ir kiti. mūsų emocijos sušvelnėja. Išvada: kad pajustume. Įdomaus eksperimento metu Gary Wellsas ir Richardas Petty paprašė Albertos universiteto studentų „patikrinti ausines" klausantis radijo laidos linksint ar nepritariamai purtant galvą. Kas buvo palankiausi laidos atžvilgiu? Tie. tai skatina „užsikrėsti emocijomis". mojuodami rankomis ir žiūrėdami į priekį. skausmingą grimasą nutaisę studentai pamatę.178 I dalis. smarkiau prakaitavo. kad pozityvios mintys sutampa su linkčiojimu galva ir nedera su jos purtymu. klausydamiesi jų balso. SOCIALINIS MĄSTYMAS Pasak vokiečių psichologo Fritzo Stracko ir jo bendradarbių (1988). ką šie žmonės jaučia. kai jie laiko pieštuką sukandę dantimis (įsijungia šypseną sukeliantys raumenys). o ne tada. Išbandykite tai patys ko nors klausydamiesi: ar jaučiatės labiau pritariąs linksėdamas galva. Jie paprašė Dartmuto koledžo studentų stebėti žmogų. tai skausminga veido išraiška turėtų veikti raminamai (Cacioppo ir kiti. stebėtojai labiau į jas įsijausdavo. Tiesą pasakius. o šis reiškinys padeda suprasti. kurie linkčiojo galva. Mes sinchronizuojame savo judesius. Vieno eksperimento metu . 1991). „Laisva emocijos raiška išoriniais ženklais ją suintensyvina. išreikšdami emociją mes galime jos atsikratyti. kaip stebimas žmogus patiria elektros šoką. Imituodami kito žmogaus emocijas. The Expression of the Emotions in Man and Animals. kai pieštukas yra suspaustas tarp lūpų (dirba su šypsena nesuderinami raumenys). Stebėdami kitų žmonių veidus." Charles Darwin. Veido išraiška taip pat turi įtakos mūsų nuostatoms. Iš tiesų. nereikia nė stengtis.

ką jau ir taip daro. šis pareiškimas atrodys ne toks nuoširdus. kaip kažkas „išmintingai" siūlo padidinti mokestį už mokslą. ši teorija teigia. kad šis žmogus pasakė savo nuomonę ne už atlygį. Taip silpninamas jų įsitikinimas. jog atpildas visada sustiprina motyvaciją. Savęs suvokimo teorija žengia dar vieną žingsnį. Šie dalyviai aprašytą asmenį apibūdino vyresniems žmonėms būdingais stereotipiniais bruožais. Per didelis pateisinimas ir vidinė motyvacija Prisiminkime nepakankamo pateisinimo efektą . pritvirtino svarmenis prie riešų ir kulkšnių ir paprašė oriai pavaikščioti. Po to jie turėjo papasakoti įspūdžius apie žmogų. . nufilmuoti Franko Bemieri ir jo bendradarbių (1994) tyrimo metu.4 s k y r i u s . kuris paskatina kažką padaryti. jaučia didesnį tarpusavio ryšį. Žinoma. taip pat Annos Boggiano ir jos kolegų (1985. Nutukusius žmones imitavusieji (labiau negu kontrolinės grupės dalyviai) aprašytą žmogų apibūdino kaip turintį nutukusiems žmonėms būdingų bruožų (draugišką. kaip šie du savanoriai. o ne savaime patraukliais. paperkant žmones. liguistą). Pažintinio disonanso teorija siūlo štai tokią šio reiškinio interpretaciją: kai išorinių paskatų nepakanka poelgiui pateisinti. jis aprengė dalyvius gelbėjimo liemenėmis. ką jie ir taip mėgsta daryti. kaip vaikšto nutukę žmonės. Įsivaizduokite. kad girdite. Kito eksperimento dalyvių buvo paprašyta vaikščioti lėtai. Sutariantys žmonės. Savęs suvokimo teorija interpretuoja kitaip: aiškindami savo poelgį žmonės atkreipia dėmesį į tuometines sąlygas. nerangų. 1987) Kolorado universitete atlikti eksperimentai įrodė. perskaitę aprašymą apie jį. Pradėkite mokėti žmonėms per didelio pateisinimo efektas (overjustification effect) Vidinės motyvacijos slopinimas. kad jie tai daro dėl malonumo. galima įpratinti juos šį darbą susieti su atlygiu.mažiausias paskatinimas. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 179 Natūralus mėgdžiojimas ir emocijų „infekcija". kad jiems ši veikla patiktų ir kad jie ją tęstų. nes už tokį siūlymą gavo 20 dolerių. kad jie darytų tai. Galbūt panašias išvadas darome ir stebėdami save. atsiradusį prieštaravimą sušvelniname vidiniu jo pateisinimu. dažniausiai būna paveikiausias siekiant. nei tuo atveju. tada jie savo veiksmus gali laikyti išoriškai kontroliuojamais. 1997) Ročesterio universitete ir Marko Lepperio bei Davido Greene (1979) Stenfordo universitete. kaip vaikšto pagyvenę žmonės. kai manytumėte. Atlyginant žmonėms už tai. Priešingai nuomonei. Veiksmas daro įtaką mąstymui. kad per didelio pateisinimo efektas egzistuoja. Edwardo Deci bei Richardo Ryano (1991. kad nepamatuotas atpildas kartais turi paslėptą kainą.

Per didelio pateisinimo efektas pasireiškia tada. nelaukiamas atpildas nesumenkina vidinio intereso.180 I dalis. Jokio išorinio atpildo Savęs suvokimas: „Darau tai.7 pav. Kitą dieną vaikai gavo tik po 15 centų. kad taip tenkina savo pomėgį. kurioje kiekvieną popietę triukšmingai žaisdavo vaikai. 2001. jie supranta. Vyriškis jiems sumokėjo ir pažadėjo atlyginti ir kitą dieną. Tang ir Hali. Pasak savęs suvokimo teorijos. . Išorinis atpildas sumenkina vidinę motyvaciją. jis iš tiesų gali sustiprinti mūsų vidinę motyvaciją. kad ta veikla jiems gerai sekasi) ir stiprina vidinę motyvaciją. nes tas man patinka. kuriuo siekiama kontroliuoti ir įtikinti. Triukšmas jį erzino. todėl vieną dieną jis pasikvietė berniukus prie savo durų ir pasakė.7 PAVEIKSLAS Vidinė ir išorinė motyvacija Kai žmonės be atpildo arba neverčiami daro tai. 1984. Teisingas skatinimas taip pat gali skatinti kūrybingumą (Eisenberger k kiti. kokia atpildo rekšmė: atpildas ir pagyrimas informuoja žmones apie jų pasiekimus (kai žmonės ima galvoti. o senukas vėl jiems sumokėjo. kad jam labai patinka linksmi vaikų balsai.). „Bet gal galėtumėte rytoj ateiti žaisti už 10 centų?" Nusivylę berniukai pasakė senukui. ir senukas paaiškino. nes žmonės vis tiek savo veiksmus gali motyvuoti asmeniniu suinteresuotumu (Bradley ir Mannell. įsimylėjusi medkirtį ir vėliau sužinojusi. Pažadėkite vaikui atlyginti už tai. Atpildas. Sansone. doleriais) Savęs suvokimas: „ D i j ^ K tai. kad jo menki ištekliai išseko. ką jis ir taip su džiaugsmu daro (sakykime. Vienoje gatvėje. Yra tokia pasaka. nes man moka." Išorinė motyvacija už žaidimą menant mįsles ar sprendžiant kryžiažodžius. sumažina malonios užduoties patrauklumą (Rosenfeld ir kiti. kad tai princas. 1999. kad nebesugrįš. jei jie sugrįš ir rytoj. ir ilgainiui jie tuo užsiiminės rečiau nei tie." Vidinė motyvacija Išorinis atpildas (pvz. gyveno vienišas senas žmogus. 4. ir jo žaidimą paversite darbu (žr.) Ir jei pagyrimas už gerą darbą padeda jaustis kompetentingesniais ir sėkmingesniais. akivaizdžiai siekdamas kontroliuoti elgseną. kurie žaidžia negaudmi užmokesčio. ir jie pradeda savo veiksmus sieti su šiuo skatinimu. 2003). Svarbu. 1986). tačiau šį kartą tik po 25 centus. Kitą dieną vaikai sugužėjo prie senio namų ir žaidė aistringiau nei bet kada. kas jiems patinka. SOCIALINIS MĄSTYMAS 4. kai kas nors iš anksto pasiūlo nebūtiną atpildą. žaisti su gražiais spalvotais žymekliais). kad už 10 centų ištisą popietę žaisti prie jo namų neapsimoka. (Kaip ir pasakos herojė. Vaikai vėl sugrįžo šūkaudami. kad būtent tai yra pastangų priežastis („Dariau dėl pinigų"). Jie aiškino. 1994). Jis pažadėjo kiekvienam duoti po 50 centų. 1980. puikiai atskleidžianti per didelio pateisinimo efekto raidą..

Kuris iš jų teisingas? Neginčijamų argumentų surasti sunku. kad savo poelgį pateisiname siekdami sumažinti vidinį diskomfortą. Abi teorijjos yra žmogaus fantazijos vaisius . kaip reikia elgtis. kad galėtų kontroliuoti . žinai. kad tau taip sekėsi lankantis pas klientus." Teorijų palyginimas Susipažinome su vienu paaiškinimu. ką pastebėjome. mokytojai ar vadovai turėtų taikyti atitinkamas priemones. kodėl elgesys natūraliai paveikia nuostatas: 1) disonanso teorijos prielaida. Tomas gali nejausti vidinio potraukio tiksliesiems mokslams. kaip pageidaujama (Boggiano ir Ruble. 1985. panašiai kaip stebėdami kitus žmones sprendžiame apie jų nuostatas. skatinančias elgtis taip. kad mes stebime savo elgesį ir darome logiškai pagrįstas išvadas apie savo nuostatas. taip ir skirtingos prielaidos gali atvesti prie . teigia. savęs suvokimo teoretikas. Kai pateisinamų aplinkybių būna per daug taip nutinka. kodėl tikslius fizikos dėsnius galima išreikšti tokia gausybe būdų" (p. ir skatina. kad jis apimtų daugumą čia aptartų išvadų (Greenwald. nes tu esi įžvalgi ir puikiai moki bendrauti su žmonėmis". 1985. Po trijų savaičių sūnus per savaitinius vizitus į biblioteką pradėjo imti tik vieną arba dvi knygas. Moksle nėra neįprasta. kad kurį nors principą.4 s k y r i u s . tereikia perskaityti 10 knygų. Kaip skirtingi keliai gali atvesti į tą patį tašką. kad pastarieji du paaiškinimai prieštarauja vienas kitam. ir 2) savęs suvokimo teorijos prielaida. Darylas Bernas (1972). pažadėjęs vakarėlį tiems. „nuostatos kyla iš veiksmų". Susipažinome ir su dviem paaiškinimais. kad „viena iš nuostabių gamtos savybių" yra „gausybė puikių galimybių" ją apibūdinti: „Nesuprantu.kūrybiški bandymai supaprastinti ir paaiškinti tai. ir kiekvieną iš jų mes galime pakoreguoti. jam reikia pasiūlyti vidinį šio poelgio motyvą: „Manęs nestebina. E L G E S Y S IR N U O S T A T O S 181 Tad kaip galime ugdyti žmonių pasitenkinimą užduotimis. 1975). kai mokytojai nurodinėja. Kodėl? „Nes. kurios nėra savaime patrauklios? Marijai pirmosios fortepijono pamokos gali baigtis nusivylimu. 1 skyrių). Kai žmogus paklūsta. Mano jaunesnysis sūnus per savaitę mikliai „prarydavo" 6-8 knygas. Daugeliu atvejų abu jie leidžia tikėtis tokių pat prognozių. 1991). Workman ir Williams. Tokiais atvejais tėvai. 53-55). Tai byloja apie žmogiškojo veiksnio įtaką mokslinėms teorijoms (žr. kurie per tris mėnesius perskaitys 10 knygų. kol bibliotekoje nepradėjo veikti skaitytojų klubas.vaikų noras mokytis gali sumažėti (Deci ir Ryan. Atrodytų. Jei mokiniams suteiksime pakankamą motyvą atlikti užduotį ir girdami padėsime jiems jaustis išmanančiais. nei savęs suvokimo teorija. galima nuspėti vadovaujantis keletu teorijų. Gamtai negalioja nei disonanso. 1980). kodėl elgesys turėtų paveikti nuostatas (prisistatymo teorija). Fizikas Richardas Feynmanas (1967) stebėjosi. kad abi šios teorijos daro užuominą į lojalumo bei estetikos klausimus. galbūt sustiprinsime jų pasitenkinimą bei susidomėjimą konkrečiu dalyku. Jonas gali pirmą kartą nenorėti eiti pas žmones siūlyti prekių. pavyzdžiui.

Ar tariamai disonansą išprovokuojančios aplinkybės (pavyzdžiui. 1999). Jis virsta įtikinamu ne tik dėl patvirtinančių duomenų. tai tik sustiprina mūsų tikėjimą šiuo principu. Jie verčia mus jaustis kvailai. mes turėtume keisti savo nuostatas. gali išduoti sustiprėjęs prakaitavimas ir padažnėjęs pulsas (Cacioppo ir Petty. kuriame savęs įtvirtinimo teorija (self-affirmation theory) Teorija. arba savo poelgiais pagerindami situaciją kurioje nors kitoje srityje. kai mūsų veiksmai ir nuostatos tarpusavyje nedera. kol neišgirdau. jei poelgis sukelia nepageidautinas pasekmes. kad kai mūsų nuostatos apskritai yra netvirtos. Kad sumažintume šią įtampą. kurie atėjo į eksperimentus turėdami tvirtą savojo Aš sampratą) jautė kur kas mažesnį poreikį teisintis (Steele ir kiti. jie tai kompensuoja arba iš naujo sutelkdami dėmesį. Croyle ir Cooper. Disonansas kaip sužadinimas Ar galime teigti. . kad tokie veiksmai trikdo. jei jūsų žodžius lydės nemalonūs rezultatai . kas nutinka. kuo netikite. kad esame patikimi ir geri. 1986. už kurias žmogus jaučiasi atsakingas (Cooper. prieštaraujančius mūsų nuostatoms) iš tiesų veikia nemaloniai? Be abejo. pavyzdžiui. kai žmonėms. nepageidautinai elgdamiesi. teigianti. efektas išnyksta. gerais darbais? Kelių eksperimentų metu Steele pastebėjo. Jei niekam negirdint pasakote tai. Tie. sakantis: „Iš kur man žinoti. Tačiau ar būtina vidinė įtampa tam. nes sutikote jį padaryti arba galėjote numatyti jo pasekmes . Ši teorija tik daro prielaidą. jei jausitės atsakingas už šias pasekmes . Jie kelia grėsmę jausmui. kad kuri nors teorija yra geresnė? Vienas svarbus aspektas akivaizdžiai patvirtina disonanso teoriją. atlikusiems jų norų neatitinkančius veiksmus. Prisiminkime. 1993). kuri atsiranda. Jis bus kur kas didesnis. kad atsirastų nuostatų. ką galvoju. teigia Claude Steele (1988) savęs įtvirtinimo teorija.182 I dalis. Savęs suvokimo teorija nieko nesako apie įtampą. Kad tai įvyko. kurių savivertė stipriai išreikšta ir tvirta. kad a) žmonės. Tad pateisindami savo veiksmus ar sprendimus mes save įtvirtiname: apsaugome ir palaikome savo dorumo bei vertės pojūtį.tarkim. jei neigiamas poveikis bus nepataisomas. Viename iš savo eksperimentų Steele ir jo kolegos paprašė Vašingtono universiteto studentų parašyti esė. nuostatų. Tad disonansas iš tiesų kelia įtampą. kad taip. kad disonansas apibrėžiamas kaip sužadinta nemalonios įtampos būsena. priimant sprendimus ar atliekant veiksmus. 2002). žmonės (ypač tie. kaip poelgio padarinio.jei kas nors jus išgirs ir patikės. ypač jei kyla grėsmė savivertės ir orumo jausmui. taip pat rečiau teisina save (Holland ir kiti. kad kai savasis Aš buvo atkurtas. pasiūlome atkurti savivertę. kuris jums patinka. negalite lengvai ignoruoti šio veiksmo. Kodėl laisva valia sakant ar darant nepageidautinus dalykus kyla toks susierzinimas? Todėl. disonansas bus minimalus. dažnai patiria grėsmę savo įvaizdžiui. 1983. mes savo elgesį bei aplinkybes laikome nuostatų supratimo raktu (kaip žmogus. ir kad b) jie tai gali kompensuoti sutvirtindami kitą savojo Aš aspektą. Jei vienoje srityje iškyla grėsmė žmonių savivaizdžiui. Be to. Kad ir kaip būtų.kils nemalonus prieštaravimas. efektas? Steele ir jo kolegos (1981) mano. jei nukentės žmogus. Kai alkoholis sumažina disonanso sukeltą nepasitenkinimą. kaip poelgio padarinio. 1990). SOCIALINIS MĄSTYMAS to paties principo. kad paremtas daugiau nei viena teorija. 1976]). bet ir todėl. Kaip manote. Losch ir Cacioppo. ką pasakiau?" [Forster.

ieškome vidinių pateisinančių motyvų. kurios paprastai sumažina nepasitenkinimą. esant tam tikroms sąlygoms. jog jos sutampa su veiksmais. t Dvi teorijos teigia. kad sudarytų gerą įspūdį. Disonanso teorija. Kad šią įtampą sumažintume. nes jei sumokama už tai. savęs suvokimo teorija atskleidžia jų. ir atitinkamai vertiname nuostatas. 1994). kad disonanso teorija sėkmingai paaiškina procesus. • Faktai patvirtina abiejų teorijų teiginius ir perša išvadą kad kiekviena jų apibūdina tai. kai sau neprieštaraujama Disonansas sukelia nepasitenkinimą. kuriuos sukelia aiškiai apibrėžtų nuostatų neatitinkantys veiksmai: mes jaučiame įtampą. kad atrodytų. „Nuostabu. Trumpai tariant. 1987. Roese ir Olson. kas vyksta. kodėl mūsų veiksmai daro poveik[ nuostatoms. Yra pakankamai įrodymų. Prisistatymo teorija teigia. Tačiau disonanso teorija negali paaiškinti visų faktų. formavimosi procesą. Studentai sumažino dėl to kilusį disonansą švelnindami savo nusistatymą prieš mokestį už mokslą . o kad ją sumažintume. Čia taip pat neturėtų būti jokio disonanso. kuriomis jie vyksta. paprasčiausiai stebime savo poelgius bei aplinkybes.kol po nemalonių rašinių jie neišgėrė alkoholio. nuostatų pokyčio nepanaikina (Fazio ir kiti. Visais šiais atvejais savęs suvokimo teorija yra parengusi atsakymus. kad ir po 40 metų nuo pažintinio disonanso teorijos paskelbimo ji tebėra tokia pat stipri ir įdomi. . žmonės tėra provokuojami šypsotis arba susiraukti. be to. kurios lems vėlesnę mūsų elgseną (Fazio. ką patinka daryti. Pagal disonanso teoriją nuostatos keičiasi dėl įtampos. Viena iš įdomesnių savęs suvokimo teorijos išvadų yra „per didelio pateisinimo efektas": atlyginant žmonėms už jų mėgstamą veiklą galima paversti malonumą nuobodžiu darbu (jei šis atlyginimas skatina šią veiklą sieti su atlygiu). juo labiau jaučiamės už juos atsakingi ir juo didesnis disonansas bei nuostatų kaita kyla.kai. kai veiksmas neprieštarauja jokiai nuostatai . Tačiau ši teorija taip pat įrodo. kad nuostatos iš tiesų keičiasi. kad žmonės. kai mūsų poelgiai arba svarbūs sprendimai prieštarauja nuostatoms. pradedame atitinkamai koreguoti nuostatas. t Savęs suvokimo teorija daro prielaidą kai kai nuostatos silpnos. todėl pasielgus prieš savo nuostatas tenka save įtikinėti." Socialinės psichologijos Savęs suvokimas. ypač tikrinantys savo elgesį. Kai mūsų nuostatos dar nėra apibrėžtos.4 s k y r i u s . viešai reikšdami savo nuostatas. nuostatas pakoreguoja taip. Kai žmonės gina poziciją. Veikdami bei mąstydami mes susikuriame lankstesnes nuostatas. teigia. Disonanso teorija taip pat negali paaiškinti per didelio pateisinimo efekto. 1977. pakoreguoja jas derindamiesi prie klausytojų. 1979). Taip disonanso teorija aiškina nuostatų kaitą. Brehm (1999) APIBENDRINIMAS Kodėl elgesys veikia nuostatas? • Trys konkuruojančios teorijos aiškina. kad juo mažiau pateisiname savo nepageidautinus veiksmus išorinėmis aplinkybėmis. procedūros. neturėtų kilti didelė įtampa. kad žmonės. pavyzdžiui. kad veiksmai atitinkamai keičia nuostatas. atrodo. sutampančią ar beveik sutampančią su jų nuomone. O kaip tada. kurią patiriame. ekspertas Jack W. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 183 būtų palankiai atsiliepiama apie mokesčio už mokslą padidinimą. kuris buvo pateiktas kaip alaus ir degtinės degustavimo eksperimento dalis.

. Tema j u s užvaldys. Prisiverskite patikėti. į kuriuos kitu atveju neatkreiptume dėmesio.tačiau vėliau pastebėsite. kol jų neįvardijau". graikų filosofas stoikas Šiame skyriuje aprašytas principas. susiduriame su priešingais požiūriais verčiančiais mus išnagrinėti argumentus. privalome. taip pat gali skatinti ir mąstyti. o j o vietą užima susidomėjimas. kad norite priversti ką nors sutikti su j ū s ų nuomone. kuriuos norime puoselėti. nedarykite to.. Kad atsikratytumėte įpročio. nereikia laukti nei nušvitimo. kaip užvaldo visus profesionalius rašytojus (p. pakeiskite jį kita veikla. kad nuostatos kyla iš veiksmų.tik formulavimo .pradėti rašyti straipsnį. Prieš šimtą metų tokią pat išvadą padarė filosofas ir psichologas Williamas Jamesas (1899): „Be reakcijos nebus suvokimo. Jei nenorite ko nors paversti įpročiu.. iš j ū s ų vis tiek reikalaujama. pasitelkus teorijos siūlomas prielaidas ir priverčiant juos aktyviai klausyti bei skaityti. Epiktetas. Iš pradžių tai pareikalaus nedidelių pastangų .184 I dalis. paskambinti telefonu. Tai. kad veiksmas teikia energijos ir patarė pradedantiems rašytojams dirbti net ir tada. aplankyti žmogų . kaip veiksmų padarinio. „Jei norime nugalėti nemalonius emocinius išgyvenimus. priešingus polinkius. kai sumanymai ir vaizduotė nekelia pasitikėjimo: Jei esate per daug kuklūs vertindami save arba pernelyg abejingi savo skaitytojui. Kartais reikia tiesiog veikti . nei stebuklingas. nei įkvėpimo.tai didysis principas. Rašant šias pastabas toks įspūdis stiprėja. kad rašytumėte. . šaltakraujiškai išanalizuoti priežastis. Rašydami rašinį ar atlikdami vaidmenis. fenomenas nėra nei nelogiškas. Taip pat ir informaciją geriausiai atsimename tada. jog neprivalau visada pateikti galutinę išvadą. kurio mokytojas privalo niekada nepamiršti". kai esame ją išdėstę savo žodžiais. Jacąues Barzunas (1975) suvokė.nors mums ir nesinori to daryti. SOCIALINIS MĄSTYMAS Post scriptum: kaip elgesiu pakeisti save Jei norite ką nors paversti įpročiu. 173-174). Geriau skatinti studentus mąstyti. Štai ką man parašė vienas studentas: „Aš iš tiesų nesupratau savo įsitikinimų tol." VVilliam James. pasirinkite tezę ir pradėkite j ą detaliai aiškinti . kas mus skatina veikti.. kitaip tariant. darykite tai. be tinkamos išraiškos nebus įspūdžio . Todėl būdamas dėstytojas ir autorius turiu sau priminti. leidžia daryti svarbią gyvenimišką išvadą: jei norime reikšmingai save pakeisti. What is an Emotion? 1884 („Kas yra emocijos?") Nuostatų. kurios skatintų kitokius. kad j ū s ų pretenzingumas tirpsta.

.

Šioje dalyje atskleisime tas subtilias jėgas. kurios mus traukia ir stumia? Ar jos galingos? Socialinės įtakos tyrimai apšviečia tas nematomas virveles. Atsižvelgdami į šiuos įtakos veiksnius galėsime geriau suprasti žmonių nuotaikas ir elgesį. dalyvavimo grupės gyvenime pasekmes (8 skyrius) ir bendrą visų šių veiksnių reikšmę kasdienėse situacijose. kuriomis socialinis pasaulis mus valdo. . Dabar paanalizuokime išorinius reiškinius . lengviau atsispirti nepageidaujamoms manipuliacijoms.kaip bendraujame ir veikiame vieni kitus. įtikinėjimo principus (7 skyrius). ypač kultūros įtaką (5 skyrius).Socialinė įtaka Iki šiol daugiausia nagrinėjome vidinius reiškinius . būti išmintingesni ir patys „tampyti savo virveles". Kokios yra tos nematomos socialinės jėgos. socialinio konformizmo poveikį (6 skyrius).kaip mes vienas apie kitą galvojame.socialinės įtakos galią. Todėl nuo 5 iki 8 skyriaus kalbėsime apie pagrindinę socialinės psichologijos problemą .

evoliucija ir elgsena Kultūra ir elgsena Atkreipkime dėmėsi Kultūrinis gyvūnas Mokslinių tyrimų išvada. kultūra ir lytis Kokią įtaką mums daro žmogiškoji prigimtis ir kultūrinė įvairovė? Genai.Genai. Evoliucijos mokslas ir religija Lytis ir hormonai Kultūra ir lytis: kultūros diktatas? Skirtingi lyčių vaidmenys skirtingose kultūrose Lyčių vaidmenų pokyčiai bėgant laikui Bendraamžių perduodama kultūra Kokią išvadą galime padaryti apie genus. ar architektais? . kultūrą ir lytį? Biologija ir kultūra Ką slepia moksliniai tyrimai. Praeivių prasilenkimas Rytuose ir Vakaruose Kaip paaiškinti lyčių panašumus ir skirtumus? Savarankiškumas versus poreikis būti susijusiam Socialinis dominavimas Agresija Seksualumas Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natūralus? Lytis ir poros pasirinkimo prioritetai Mintys apie evoliucinę psichologiją Atkreipkime dėmesį. Alice Eagly apie lyčių panašumus ir skirtumus Situacijos galia ir žmogus Post scriptum: ar turėtume laikyti save socialinio pasaulio produktais.

kaip tai gali padėti suprasti lyčių panašumus bei skirtumus. mokslininkai. malonią. Antrasis stebėjimo objektas . užaugęs Nešvilyje. pasitikintį savimi. kad galime.Janas. jautrią ir besirūpinančią savo šeima. ir kultūrinis. Ir pasižiūrėkime. „pavojinga mūsų laikų problema". Kokias išvadas apie žmogiškąją prigimtį gali padaryti svetimos civilizacijos mokslininkai. kodėl. iškilę mokslininkams iš kitos civilizacijos.japonė Tomoko . linkusį konkuruoti ir šiek tiek dominuoti. ištikima žmona ir rūpestinga motina. Janas turėjo meilės nuotykį ir išsiskyrė. Pirmasis stebėjimo objektas . skiriamės? Kuo esame panašūs? Šie svarbiausi socialinę įvairovę atspindintys klausimai tapo. kuriems patikėta ištirti homo sapiens. šiandien aktualūs ir jų kolegoms Žemėje: kuo mes.gyvena kartu su vyru ir dviem vaikais Japonijos kaime visai netoli nuo abiejų sutuoktinių tėvų namų. pabrėžiantis žmonių giminystę. Tomoko didžiuojasi. vertinti savo kultūrinį tapatumą ir pripažinti žmogiškojo panašumo laipsnį? Esu įsitikinęs. kad yra gera duktė. Draugai ją apibūdina kaip mandagią. panagrinėkime žmonijos evoliucijos ir kultūros ištakas. kad reikalingi abu: mūsų genai formuoja prisitaikančias smegenis. tačiau persikėlęs į Amerikos Vakarus. kovingas aštrialiežuvis Los Andželo advokatas. Draugai jį apibūdina kaip turintį savo nuomonę. priimantis kultūros programinę įrangą. nes norėjo patirti „Kalifornijos gyvenimo būdą". The Analects („Analektai") itos civilizacijos." Konfucijus. žmonės. K Kokią įtaką mums daro žmogiškoji prigimtis ir kultūrinė įvairovė? Šiuolaikiniame mąstyme dominuoja du požiūrio į žmogiškuosius panašumus bei skirtumus aspektai: evoliucinis. kad šie du žmonės atsovauja skirtingiems porūšiams? O gal juos nustebins po išoriniais skirtumais slypintys panašumai? Klausimai. .„Gimstame vienodi. esančios už kelių šviesmečių nuo mūsų. Jų tyrimo planas buvo stebėti du atsitiktinai pasirinktus žmones. stebėdami šią mažą dviejų skirtingų lyčių bei kultūrų žmonių imtį? Ar jie nebandys daryti prielaidų. Kad pamatytume. artėdami prie Žemės pajuto kylant jaudulį. Beveik visi sutinka. kurios yra tarsi kietasis diskas. Ar esame pajėgūs išmokti priimti kultūrinių skirtumų draskomo pasaulio įvairovę. dabar sėkmingai gyvena su antrąja žmona. akcentuojantis jų įvairovę. kaip išsireiškė istorikas Arthuras Schlesingeris (1991). pagarbią. tampame skirtingi.

atvykę iš kitos civilizacijos. jie abu optinį spektrą skaido į panašias spalvas. Dėl klimato kaitos ir galimybių apsirūpinti maistu šie ankstyvieji humanoidai per Afriką migravo į Aziją. kurie nukeliavo toliau į šiaurę nuo ekvatoriaus.šeimose ar grupėse. Būdami kūdikiai. Žvelgiant giliau. besijuokiančius ir verkiančius. kurie liko Afrikoje. kur beužsukę surastų žmones besilinksminančius ir šokančius. Kiekvienas iš jų suvokia pasaulį. Jie jungiasi į grupes.yra socialinės būtybės. kurie. odos pigmentas buvo tamsesnis . 2000) nustatė kelis šimtus tokių universalių elgsenos ir kalbos modelių. 143). bet antropologai teigia.Kinijoje" ar „esu italas". jaučia troškulį ir išmoksta gimtąją kalbą. Ir Janui. Jie už gera moka geru. tų. tyrinėtų mūsų genus. jie reaguoja atsargiai arba neigiamai. kinų grožinės literatūros iki meksikiečių muilo operų . yra palyginti neseni ir paviršutiniški. 2006). Jie ir jų giminaičiai visame pasaulyje žino. tai panaši ne tik jų biologija. Kadangi jie yra vienos didelės šeimos su bendrais protėviais nariai. Ateiviai mokslininkai. Visur žmonės labiau linkę gyventi draugėje . pastebi Pinkeris (2002. kuriose stiprus ir drąsus vyras.ir visi kiti žmonės . vertinant antropologiškai. Šie panašumai apibrėžia mūsų žmogiškąją prigimtį. kyla iš mūsų biologinio panašumo. Tas pat būdinga ir nuotykių istorijoms. mes. Susidūrę su žmonėmis. evoliucija ir elgsena Universalūs poelgiai. Janas ir Tomoko .pasižymi panašiu siužetu (Dutton. Prisitaikydami prie naujos aplinkos šie pirmieji žmonės išsiugdė skirtumus.Harvardo psichologas Stevenas Pinkeris vadina tai „apsauga nuo tropikų saulės" (2002). Antropologas Donaldas Brownas (1991. kad „nepakako laiko sukaupti daug naujų genų variantų". Tačiau istoriškai visi esame afrikiečiai. Tie. nugali blogį nuostabios moters ar išgąsdintų vaikų džiaugsmui. Tad jei mokslininkai. Europą. mes iš tiesų visi esame giminaičiai. žmonės . maždaug 8 mėnesių amžiaus jie pradėjo bijoti nepažįstamų žmonių. G E N A I . Pavyzdžiui. ir Tomoko labiau patinka saldus nei rūgštus skonis. o ne pavieniui. K U L T Ū R A IR LYTIS 189 Daugeliu svarbių aspektų Janas ir Tomoko labiau panašūs nei skirtingi. bet ir elgsena.nuo graikų tragedijų. Genai. Australiją ir galiausiai į abu Amerikos žemynus. 2003). kurių nuostatos arba savybės nėra panašios. Visur ir visada šeimos dramos . dainuojančius ir besimeldžiančius. prisitaiko ir pripažįsta socialinio statuso skirtumus. gebančią sintetinti vitaminą D esant mažesniam saulės šviesos kiekiui. kad maždaug prieš 100 000 metų visi gyvenome Afrikoje (Shipman. įgijo šviesesnę odą. naudodamasis vienodais įgimtais mechanizmais. baudžia už įžeidimus ir gedi mirus vaikui.5 s k y r i u s . Galime sakyti „mano protėviai kilę iš Airijos" ar „mano šaknys . o subrendę išmoko palankumo savo grupei. ką reiškia suraukti antakiai ar šypsena.netgi . Iš tiesų buvome afrikiečiai taip neseniai. apibrėžiantys žmogiškąją prigimtį. padedamas išmintingų senolių.

filosofas Danielis Dennettas (2005) pasiūlė skirti „aukso medalį kaip už geriausią kada nors iškeltą idėją". Neturintiems šių pomėgių tikimybė išlikti ir savo genais prisidėti prie palikuonių buvo mažesnė." Evoliucinis požiūris išryškina žmogiškosios prigimties universalumą. Darvvinui už idėją. kurie labiau vertino švelnų maistingą bei kaloringą maistą ir nemėgo kartaus. plisti ir puoselėti savo atžalas. mes nešiojame savo protėvių palikimąprivilegiją prisitaikyti. remiantis natūraliosios atrankos principais.pastebi psichologas Davidas Barashas (2003). esame tokie. išoriškai skirtingi Janas ir Tomoko . 2005). Ilgimės visko. kad spėtum susilaukti palikuonių ir juos išauklėti. kad evoliucija vyktų maksimaliai sėkmingai. dažnai nuodingo prieskonio. Mūsų yra daugiau nei šimpanzių. kaip viengenčiai. svarbiausias gyvenimo tikslas . Evoliuciniai psichologai sako. perduoda genus ateinančioms kartoms. britų gamtininkas Charlesas Danvinas (1859) sukūrė evoliucijos teoriją.priduria jis. dėl to. kurie turėjo mūsų savybes . Būdami judrios genų mašinos. . S O C I A L I N Ė ĮTAKA natūralioji atranka (. kurių nulemtos savybės padidina galimybę išgyventi taip ilgai. kad mes. geriausiai padedančias organizmams išgyventi ir daugintis konkrečioje aplinkoje. Štai ir viskas. kad natūralioji atranka skatina evoliuciją.varinėti kraują". tuos. kokie esame. Tam tikri biologiniai ir elgesio skirtumai padidina jų galimybes daugintis ir išlikti šioje aplinkoje. Evoliucinė psichologija tiria. nugalėjo genetinėje konkurencijoje ir dabar dominuoja.190 II d a l i s .tų.natūrai selection) Evoliucijos procesas. padedančiai genams išlikti bei plisti (Buss.bet ir psichologinėms savybėms bei socialinei elgsenai. .sulaukti vaikaičių. The Origin of Species. Jis patarė sekti paskui genus. Ilgalaikis ir organizuojantis biologijos principus natūraliosios atrankos procesas dabar tapo ir svarbiu psichologijos principu. evoliucinė psichologija (evolutionary psychology) Elgsenos evoliucijos tyrimas. žmonės. kad formuojasi daugiau tam tikrų genų . bet ir panašiai atsakome į štai .pavyzdžiui. Kalbant biologiškai.poliarinių meškų kailiams. kas protėviams padėjo išlikti.atrodytume stulbinamai panašūs. „Širdies paskirtis . Karštoje dykumų aplinkoje daugelyje rūšių dominuoja genai. jog iš mūsų protėvių palikuonių gamta atsirinko tuos. programuojantys vasaros įmigį (žiemos miego atitikmuo vasarą). žmonių gebėjimui skirti spalvas . Taigi laikui bėgant populiacijos savybės gali kisti. kaip natūralioji atranka suteikia pirmenybę ne tik konkrečiam kontekstui tinkančioms fizinėms savybėms . kad jos taip pat galėtų išgyventi ir daugintis.valdyti organus ir elgseną „taip. Supaprastinta ši teorija skambėtų taip: • • • • • Individai turi daug skirtingų palikuonių. rūgštaus. Mes ne tik išsaugome pomėgį tam tikram maistui. „Psichologija stovės ant naujų pamatų. . šikšnosparnių garso lokacijai. Pavyzdžiui. nulemiantys storą maskuojančios baltos spalvos kailį. Tie palikuonys. Šie palikuonys varžosi dėl išlikimo savo aplinkoje. 1859 („Rūšių kilmė") Natūralioji atranka reiškia. „Smegenų paskirtis". kurie išgyvena." Charles Darwin. tačiau genetiškai jos įvairesnės. kurio metu gamta atrenka savybes. Kad paaiškintų mūsų ir visų kitų rūšių savybes. sniegingoje Arkties gamtoje poliarinių lokių genai.

Pavyzdžiui. dvikoje beždžione. atsiradusias natūraliosios atrankos keliu. gamta mus laiko už ilgesnio genetikos pavadėlio. skyrelį „Atkreipkime dėmesį. kapucinas mikliau laipioja. Indija Singapūras Taivanas Jungtinės Amerikos Valstijos Kanada Didžioji Britanija Vokietija Islandija tokius socialinius klausimus: kuo aš turėčiau pasitikėti ir ko bijoti? Kam turėčiau padėti? Kada ir su kuo turėčiau tuoktis? Kam turėčiau paklusti ir ką galiu valdyti? Evoliucinės psichologijos specialistai tvirtina. G E N A I . kad žmogiškoji biologija sudaro sąlygas kultūrinei įvairovei. Šaltinis: Gallup ir Lindsey. čiurlys greičiau skrenda. Evoliucija parengė mus kūrybiškai gyventi kintančiame pasaulyje ir prisitaikyti prie aplinkos. nuostatos ir tradicijos. visi linkę jas panašiai spręsti. Ir visi turi idėjų dėl ekonominio teisingumo (Fiske. 1999. p. Kultūrinis gyvūnas") kultūra (culture) Didelės žmonių grupės puoselėjami ir naujoms kartoms perduodami ilgalaikiai elgesio modeliai. paukščiais ir šunimis. 2003 („Velnio kapelionas") Kultūra ir elgsena Galbūt svarbiausias panašumas ir mūsų. dramblys stipresnis. kaip rūšies. kad emocijomis ir elgsena išreikšti mūsų atsakymai į šiuos klausimus yra tokie patys. 29) pastebi: „evoliucija sutvėrė mus kultūrai".1 PAVEIKSLAS Kultūriniai skirtumai Šie atsakymai į 1997 Gallupo instituto visame pasaulyje atliktą apklausą parodo mūsų kultūrinę įvairovę.). pradedant ekvatoriaus džiunglėmis ir baigiant Arkties ledynais. visi žmonės skirsto kitus pagal jų galią ir socialinę padėtį. Tačiau kultūros nustato konkrečias taisykles. (Žr. Ryklys galbūt greičiau plaukia. Palyginti su bitėmis. kokie buvo ir mūsų protėvių atsakymai.1 pav. 5. Todėl ironiška.5 s k y r i u s . K U L T Ū R A IR LYTIS 191 90 80 70 60 50 j 40 'ra I 30 < 20 Ar manote. Ji leidžia vienos kultūros atstovams vertinti tiesumą. Kadangi šios socialinės užduotys bendros visiems žmonėms. idėjos. kuriomis vadovaujantis reikia spręsti šiuos socialinius gyvenimo klausimus. raudonmedis ilgiau gyvens. tuo tarpu kitose kultūrose šie dalykai gali būti nepriimtini (žr. Socialinis psichologas Roy Baumeisteris (2005. kad nesusituokusioms poroms turėti vaikų yra blogai? 5. The Devil's Chaplain. „išsitiesk visu ūgiu. Tačiau tu esi labiausiai iš visų apdovanotas. . 1992)." Richard Dawkins. Evoliucinės psichologijos specialistai išryškina šias universalias savybes. skatinti atvirumą ar palankiai žiūrėti į ikivedybinius lytinius santykius. gepardas greičiau bėga. skiriamasis bruožas gebėjimas išmokti ir prisitaikyti.

nepastebime kultūrų susiliejimo. Kultūrai turėtume dėkoti už tai. Mes. Mūsų protėviai XIX a. kad elgsenai svarbūs evoliucionavę genai. bent vienu bruožu esame panašūs [vilkus ir bites: puikiai jaučiamės būdami grupėse ir drauge dirbdami. pasirinko ne tik dėl didelių smegenų bei bicepsų. suteikia galimybę būti kultūringais. nors ir pripažįsta.. Kultūrinis visuomenės paveldas .192 II d a l i s . nesvarbu. kad nepastebėjo svarbiausio dalyko: juk genai yra jų pusėje.kultūriniai gyvūnai (taip jis pavadino savo knygą . atkreipkime dėmesį Kultūrinis gyvūnas Aristotelio teigimu. Tačiau nė viena rūšis nepajėgia iš kartos į kartą kaupti pažangios patirties taip. Vieno Naujosios Zelandijos jaunuolių tyrimo metu išryškėjo geno nukrypimas. redaktorių komanda. Tad gamta mus iš anksto parengia mokytis. pabrėžia žmogaus gebėjimą prisitaikyti. Genai nėra stabilus dalykas. esame socialiniai gyvūnai. Roy Baumeisterio nuomone. patys save taip prigąsdino genų galia bei neišvengiamumu. neturėjo automobilių. kad bendravimui naudojame kalbą važiuojame viena kelio puse. Kultūrinis požiūris. kitų individualių bruožų visuma. Pavieniui būtume tik neprotingi gyvuliai. Kultūra leidžia išlikti ir daugintis. žmones.. padėjėjų. globoti jaunus ir saugoti save. kurios. Intelektas skatina naujovių kūrimą o kultūra leidžia joms plisti . Nei stresas. 46). 2005). Ji kildavo tik jų sąveikoje. didinęs riziką susirgti depresija. „neiname vientisos globalios kultūros link. esame kažkas daugiau . kaip niekas kitas. pastangų. Vieni iš mūsų dirba žemės ūkyje. savo vaikams ir tiems. Ji pripažįsta.skaitantys šią knygąmėgaujasi jų darbo vaisiais. Baumeisteris rašo: „Kultūra-geriausia socialumo išraiška". susisaistyti ryšiais ir kartu su kitais rūpintis maistu. o gamta apdovanojo mus smegenimis. kurie ateis po mūsų. Žmonės labiau negu kiti gyvūnai geba panaudoti kultūros galias gyvenimui pagerinti.paskleisti informaciją ir naujoves laike bei erdvėje. Drauge galime išlaikyti sistemą leidžiančią pagerinti gyvenimą sau. kokiai kultūrai priklausytume (Fiske ir kiti. \ šį pasaulį ateiname pasirengę išmokti kalbą. Kultūrų tyrinėtojai Ronaldas Inglehartas ir Christianas Welzelis (2005) pastebi. kad šiandien visa tai turime. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Ginčo dalyviai. kurios yra galinga pažangos jėga. Kiti gyvūnai taip pat turi kultūros ir kalbos užuomazgų.The Cultural Animal. bet ir dėl socialinės kompetencijos. iš tikrųjų ją kūrė tyrinėtojų. žmonės. reikėtų dėkoti kultūrai. vandentiekio namuose. Už tai. Baumeisteris pastebi. kad beždžionės išmoksta nusiplauti maistą ir šį gebėjimą perduoda savo palikuonims. kokią esame gavę . lipnių lapelių. Nors tik vieno laimingojo pavardė yra ant šios knygos viršelio. Nepaisant švietimo sistemos tobulėjimo. juos skiria įpročių skirtumai". oro kondicionierių. Knygos ir kitos naujosios informacijos sklaidos priemonės tampa žinių. kad mus formuoja prigimties ir patirties sąveika. kaip žmonės. interneto. atveju (Caspi ir kiti. nei genas atskirai depresijos nesukeldavo. 2003). Šimpanzės šiek tiek geba kalbėti. Buvo pastebėta. Konfucijus teigė: „žmonių prigimtis panaši. kad darbo pasidalijimas . Baumeisteris daro išvadą kad „kultūra yra iškirtinė žmogaus ypatybė. Oxford University Press. Nature via Nurture. apžvalgininkų. platinimo būdu." Matt Ridley. o kiti . Kultūradidžiausia dovana." . 2003 („Prigimtis via patirtis") Evoliucinė psichologija atsižvelgia į aplinkos įtaką. pavyzdžiui. stato namus.„dar vienas didžiulis ir galingas kultūros pranašumas". žiemą valgome vaisius ir už juos bei automobilius atsiskaitome pinigais. 1998). palaikantys „prigimties" pusę. kad skirtingi visi ir likome. bet tik stipraus streso. Gamta mus. Kultūra padeda mums tapti kažkuo daugiau negu talentų. palikti aplinkybių valiai.nepaprastai tvarus dalykas" (p. multimedijos grotuvų. Jų raiška priklauso nuo aplinkos. Iš tikrųjų knygos taip pat yra darbo pasidalijimo kultūros pavyzdys. skyrybų. elektros.

tuo tarpu pietinėse valstijose labiau vertinami žmogiška šiluma. Verdžio „Aidos" iki Forsterio „Kelionės į Indiją" mene ir literatūroje atsispindi nuostabi kultūrų sąveika. Kinai valgo gyvates. tačiau nevalgo sraigių. kultūrinė įvairovė būtų mažiau susijusi su mūsų kasdieniu gyvenimu. Indusai valgo kiaulieną. bet nevalgo jautienos. turinčioje 127 milijonus gyventojų. kad tame universitete. iš kurių 126 milijonai yra japonai. tačiau nevalgo žuvies. Kitokia kultūra kartais gali priblokšti. Zulusai valgo skėrius. papročių ir elgsenos ypatumų įvairovė perša mintį. Rusai valgo jautieną. bet nevalgo žmonių. 2002). kurio gyventojai vieni su kitais susisiekia elektroniniu paštu. kultūriniai skirtumai nežymūs. dėstytojų kabinetų durys visada atviros studentams. Juos japoniškais motociklais lydi italų paparaciai. 67) Jei visi gyventume homogeniškose etninėse grupėse atskiruose pasaulio regionuose." Įvairiose tautose egzistuoja kultūrinė įvairovė. kad iš esmės elgsena ne nustatyta iš anksto. važiuodami vokišku automobiliu su olandišku varikliu. KULTŪRA IR LYTIS 193 Kultūrine įvairovė Kalbų. Pavyzdžiui. nes iš 8 milijonų miesto gyventojų trečdalis gimę užsienyje. gali atrodyti keista. Žydai valgo žuvį. kurias dėvėjo Genujos jūreiviai (Legrain. bet nevalgo gyvačių. neįpratusiam dažnai bendrauti su ponu profesoriumi. kur dauguma gyventojų susiduria su šiais skirtumais keletą kartų per dieną.5 s k y r i u s . reaktyviniais lėktuvais ir tarptautine prekyba. Mūsų dienomis nežinomas „pranašas" pasakė. Priešingai yra Niujorke. bendradarbiavimas ir geras vardas (Plaut ir kiti. kol susivo- . ilgai rausiasi popieriniame maišelyje. Sužalotuosius braziliškais vaistais gydo amerikietis gydytojas. kad niekas taip neapibūdina globalizacijos. išrado emigrantas iš Vokietijos Levi Straussas. bet programuojama sociumo. (p. kaip kai kurios tautos vis dar tebegyvena. 2003). išgėręs per daug škotiško viskio. kurį vairuoja belgas. Vokiečių studentui. Iranietė studentė. bučiuoja jį į skruostą. G E N A I . JAV Naujosios Anglijos regiono gyventojai vertina liberalumą ir autonomiją (Niu Hempšyro valstijos devizas . „Amerikietiškus" džinsus 1872 m. kaip princesės Dianos mirtis: „Anglijos princesė su savo egiptiečiu draugu patenka į autoavariją Prancūzijos tunelyje. Nuo Shakespeare „Antonijaus ir Kleopatros". pirmą kartą Amerikoje apsilankiusi greitojo maisto restorane McDonald's. tačiau nevalgo skėrių. tačiau nevalgo kiaulienos. Todėl genetinis pavadėlis gana ilgas. Kultūrinė įvairovė mus supa vis glaudžiau. kai Artimųjų Rytų valstybių vadovai. Prancūzai valgo sraiges. Štai ką teigė sociologas Ianas Robertsonas (1987): Amerikiečiai valgo austres. ir nė viena etninė grupė mieste nesudaro daugiau kaip 35 proc. viename Prancūzijos miestelyje išrastą medvilninį audinį panaudojęs genes stiliaus kelnėms.„Gyventi laisvam arba mirti"). Amerikiečiai vyrai gali nejaukiai pasijusti. Japonijoje. Naujosios Gvinėjos Jalė genčiai žmogiena yra delikatesas. Pasaulis darosi panašus į didžiulį kaimą. kuriame aš dirbu. sutikdami JAV prezidentą. ieškodama valgymo įrankių.

kitaip. . Vokietija . mes dažnai net nepagalvojame. Tačiau mes valgome šitaip. Italija tapo namais daugeliui albanų. kad šitoks elgesys tikrai būdingas olandams. tačiau šitaip nemanoma daugumoje musulmoniškų kultūrų. Dirbdami. leidžiančios pastebėti. kas yra normalu. kaip kelionės. Daugumai vakariečių musulmonių moterų šydo dėvėjimas atrodo nepagrįstas ir varžantis. Daugelyje pasaulio vietovių geriausios jūsų ir mano manieros būtų etiketo pažeidimas! Japonijoje besilankantys užsieniečiai sunkiai perpranta socialinio žaidimo taisykles kada nusiauti batus. kokią įtaką mums daro mūsų kultūra. Normos: laukiamas elgesys normos (norms) Priimtino ir laukiamo elgesio taisyklės. Normos iš tiesų varžo ir kontroliuoja . Vienas iš šešių kanadiečių. o iš to kilo ir draugystė. ir konfliktai (pastaruosius atspindi sprogimai Londono metro 2005 m. kad europiečiai valgo mėsą laikydami šakutę kairėje rankoje. kokios normos galioja.sako olandų psichologai Willemas Koomenas ir Antonas Dijkeras (1997).tai. rašė XIX a.194 II d a l i s . Neaiškiose situacijose. kaip „dera" elgtis. Normos . įkalinančia ir verčiančia aklai tęsti tradicijas jėga." Nėra geresnio būdo pažinti savos kultūros normas.) Sprendžiant iš etiketo taisyklių. Migrantai ir pabėgėliai dabar labiau nei bet kada sumaišo kultūras. o po to šakutę perimti į dešinę ranką. kaip elgtis su aukštesnės ar žemesnės socialinės padėties asmeniu. norėdami suprasti jos įtaką.turkams. kai nežinome. Pietūs ir Šiaurė susitinka nuolatos. kad tai nėra efektyvu. privalome iš jos ištrūkti. S O C I A L I N Ė ĮTAKA kia. ir atitinkamai elgiamės patys. žaisdami ir gyvendami su skirtingų kultūrų žmonėmis. „Kai matome olandus elgiantis taip. „Rytai yra Rytai. Taip ir socialiniai santykiai reiškiasi sklandžiai. amerikiečiai. Spektaklis sklandžiai vyksta. manome. kaip elgiasi kiti." Nesutinkantiems su tokiomis normomis jos gali atrodyti nepagrįstos ir varžančios. kad konfliktų padalytame pasaulyje įsivyrautų taika. „Tačiau mes. o Vakarai yra Vakarai. visose kultūrose galioja tam tikras deramo elgesio modelis.taip sėkmingai ir taip subtiliai. taip kiekvienas iš mūsų esame pasinėrę į savo kultūrą ir. Anglija . vienas iš dvylikos amerikiečių yra imigrantas. Kaip žuvis vandenyje. Tačiau šiandien Rytai ir Vakarai. geriau galime suprasti. liepos mėnesį). ką užsieniečiai pavadintų olandišku stiliumi . Jei norime. Sutinku. kad mandagu iš pradžių mėsą susipjaustyti. mes stebime.pakistaniečiams. ko kada tikėtis. normos apibrėžia daugumos elgesį. Normos nurodo. jei aktoriai gerai moka vaidmenis. kaip įsipilti arbatos.tai tarsi socialinių mechanizmų alyva. kad jų beveik nejaučiame. turime gerbti skirtumus ir vertinti panašumus. Įvairios kultūros skiriasi ekspresyvumo ir asmeninės erdvės normomis. kada teikti dovanas ir kada jas išvynioti. kad kas nors elgiasi vienaip. Gyvendamas Škotijoje savo vaikams turėjau aiškinti. Šiuos socialinius lūkesčius arba normas dažnai laikome neigiama. ir gerbti kultūrų skirtumus. kai žmonės žino. kad kiti lankytojai keptus bulvių šiaudelius ima pirštais. Tūlam oficialios elgsenos šiauriečiui ekspresyvios Viduržemio jūros kultū- . ir niekada jie nesusitiks". britų rašytojas Rudyardas Kiplingas. (Kitaip sakant. o mes .

Kadangi priklausome tai pačiai rūšiai. Su nepažįstamais žmonėmis stengiamės išlaikyti maždaug 1. Šiaurės Amerikos gyventojai siekia išlaikyti didesnę asmeninę erdvę nei Lotynų Amerikos šalių atstovai. apibrėžiant draugo vaidmenį.nijoje gali pasigesti akių kontakto tarp praeivių. Atsisėskite arba atsistokite maždaug per 30 cm nuo draugo ir pradėkite pokalbį. 1978). t. jog žaislas vis dar ten pat. Sommer. procesai.tai tarsi burbulas arba apsauginė zona. Jei jie mato. Neperpildytuose autobusuose. visur daugmaž vienodi. Michaelas Argyle ir Monika Henderson (1985) išskyrė keletą kultūrinių normų skirtumų. kad jaučia diskomfortą? Tai yra sujaudinimo.tai erdvė. atsitraukia ar kitaip išsiduoda. kaip artimai pažįstame esančius šalia. Stebėkite. žiūri šalin.1907-1973 Kultūriniai panašumai Kultūrų skirtumus apsprendžia žmogaus gebėjimas prisitaikyti. Stockdale. kuriais grindžiami skirtingi poelgiai. Universaliosios draugiškumo normos.) Asmeninė erdvė . 1978). nedalykiškas ir gaištantis laiką". Viduržemio jūros kraštų atstovui šiaurės europietis gali atrodyti „dalykiškas. kurį pastebėjo įsibrovimą į asmeninę erdvę tiriantys mokslininkai. Atlikę tyrimus Didžiojoje Britanijoje. Šiaurės amerikiečiai Japo. kaip veikia įsibrovimas į kito žmogaus asmeninę erdvę. kurią norime išsaugoti aplink save. Sulaukę 4 ar 5 metų vaikai pradeda „protauti". čia mėgstama vienas kitą liesti bei glėbesčiuotis. . kaip iš kito vaiko jam nepastebint paimamas žaislas. kurią susikuriame norėdami išsaugoti distanciją tarp savęs ir kitų. Honkonge ir Japonijoje. (Žr. Jos dydis priklauso nuo to.5 s k y r i u s . kad tas vaikas galvos. 2005). nepriklausomai nuo kultūros geba numanyti. Visame pasaulyje žmonės laikosi giminingų draugystės normų. 1981). Pavyzdžiui. 1981. šaltas ir pernelyg galvojantis apie laiką" (Triandis. dažnai per 60-90 cm. pažaiskite žaidimą „erdvės pažeidėjas". „Mano asmenybė prasideda maždaug 30 colių priešais mano nosį. Auden. pradeda nutuokti. tualetuose ar bibliotekose saugome savo erdvę ir gerbiame kitų. žavus. Žmonės skirtingi: vieniems reikia daugiau asmeninės erdvės. Praeivių prasilenkimas Rytuose ir Vakaruose". K U L T Ū R A IR LYTIS 195 ros atstovas gali atrodyti „šiltas." W. y. ar pašnekovas muistosi. britams ir skandinavams patinka didesnis atstumas nei prancūzams ir arabams. 1980). Į oficialią vakarienę vėluojančius Lotynų Amerikos verslininkus gali apstulbinti fanatiškas jų partnerių iš Šiaurės Amerikos punktualumas. Tačiau po plonu kultūrinių skirtumų sluoksniu tarpkultūriniai psichologai įžvelgia „esminį universalumą" (Lonner. kinta ir burbulo dydis. H. skyrelį „Mokslinių tyrimų išvada. G E N A I . požymiai (Altman ir Vinsel. Amžiaus grupės taip pat skiriasi: suaugusieji stengiasi išlaikyti didesnį atstumą nei vaikai. Dėl nežinomų priežasčių arčiau ekvatoriaus gyvenančioms tautoms būdinga mažesnė asmeninė erdvė. ką galvoja kiti (Norenzayan ir Heine.2 m ar didesnį atstumą. 1969. asmeninė erdvė (personai space) Apsauginė zona . Vyrai vienas nuo kito laikosi atokiau nei moterys. Italijoje. Kad pamatytumėte. kitiems mažiau (Smith. Keičiantis situacijai. Draugams leidžiame prieiti arčiau.

O Vidurio Vakarų Amerikoje akių kontakto vengimas.moteris. yra norma atsakyti į draugiškumo apraišką. kuriame gyvenu. ypač jei tai . Norėdama išmatuoti kultūrų skirtumus praeiviams prasilenkiant. gali pasirinkti vieną iš trijų elgesio variantų: 1) vengimą (žiūri tiesiai [priekį).. 2006. Mileso Pattersono ir Yuichi lizuka (2006) vadovaujama tarptautinė mokslininkų grupė atliko paprastą eksperimentą Jungtinėse Valstijose ir Japonijoje. 3) žvilgsnį ir šypseną. amerikiečiai buvo daug dažniau linkę nusišypsoti praeiviui. Taip buvo sukurtos „aklos" eksperimento sąlygos. kada pradėti stebėjimą.3 pav. linktelėti galvą ir pasisveikinti su tuo praeiviu. kai padėjėjas ranka parodo. kurioje praleidau du metus. .5 m atstumu iki praeivio. Stebėtojas nežinojo. ' Dalyvis: Pavienis praeivis.196 II d a l i s . tokie mikrosusidūrimai pasitaiko rečiau. kad kultūrų skirtumai buvo pritrenkiantys. matome. kaip socialiniai psichologai kartais atlieka tyrimą natūraliomis sąlygomis. 5. Tyrimo grupės hipotezė pasitvirtino: atsižvelgiant į didesnę japonų pagarbą privatumui ir kultūrinį jų santūrumą bendraujant su išorinėmis grupėmis. Britanijoje. kad nepriklausomai nuo kultūros pėstieji turėtų pažvelgti. Šis tyrimas iliustruoja. Iš paskos einantis stebėtojas fiksuoja pėsčiojo reakciją. linktelėti galvą ar pasisveikinti su juo. 5. Europiečiui mūsų pasisveikinimas prasilenkiant gali atrodyti šiek tiek neprotingas ir nepagarbus asmens privatumui. 2006. S O C I A L I N Ė ĮTAKA mokslinių tyrimų išvada Praeivių prasilenkimas Rytuose ir Vakaruose Mano universitete ir tame mieste. maždaug už 12 pėdų pamatęs ateinantį pėsčiąjį. 15 Stebėtojas: M a ž d a u g 10 m už konfederato. Amerikoje. 2) žvilgtelėjimą į žmogų mažiau negu sekundę. kaip jis pasielgs. Vengimas Žvilgtelėjimas Žvilgsnis ir šypsena Sąlyga 5. eksperimentuotojo padėjėjas. paprastai žmonės prasilenkdami pažvelgia vienas kitam į akis ir nusišypso. arti jo nėra kitų žmonių.2 PAVEIKSLAS Praeivių prasilenkimo iliustracija Šaltinis: Patterson ir kiti. gali būti palaikytas abejingumo demonstravimu.) Galima būtų tikėtis. Jame patys to nežinodami dalyvavo 1000 amerikiečių ir japonų pėsčiųjų. sociologų vadinamas „pilietiniu neatidumu". priešingai. Stebi dalyvio reakciją. nusišypsoti. Mokslininkai daro išvadą kad Japonijoje „nėra spaudimo atsakyti į praeivio šypseną nes su juo nepalaikomi jokie santykiai ir nėra įsipareigojimo atsiliepti į jo pasveikinimą". Eksperimentuotojo padėjėjas: Parodo iniciatyvą pasisveikinti m a ž d a u g ties 3. Kaip matome 5. Ar jis pažvelgs į padėjėją? Ar nusišypsos? Ar linktelės galvą? Ar pasisveikins žodžiu? (Padėjėjas atsitiktinai pasirinkdavo vieną iš trijų elgesio variantų.3 PAVEIKSLAS Amerikiečių ir japonų pėsčiųjų reakcija Šaltinis: pagal Patterson ir kiti.2 pav. kuris pirmasis taip pasielgs.

kad ir kur gyventumėte. 1992) pastebėjo dar vieną universalią normą. Cinizmo šalininkai būna mažiau patenkinti gyvenimu. . G E N A I . 5. Rogeris Brownas (1965. kaip kalbėdami su nepažįstamais žmonėmis. Tačiau taip pat yra ir akivaizdžiai universalių normų: gerbti draugo asmeninį gyvenimą. linkę pasišvęsti tyrimams. Pacientai į savo gydytoją krei- Penki didieji socialiniai įsitikinimai /v-! Klausimyno teiginio pavyzdys „Stiprios asmenybės linkusios išnaudoti kitus. 1987. Visame pasaulyje žmonės linkę apibūdinti kitus pagal šias savybes: emocinį stabilumą. O su užimančiais žemesnę socialinę padėtį jie kalba familiariau.Pavyks. socialinį sudėtingumą. 2005). 1999). jis pakankamai gerai apibūdina jūsų asmenybę.tikrieji skirtumai visai nedideli.' . gebėjimą sutarti ir sąžiningumą (John ir Srivastava. Vokiškai kalbantys šveicarai save laiko labai sąžiningais.5 s k y r i u s . atvirumą. Australai save laiko nepaprastai draugiškais. Kroger ir Wood. „Nuo likimo priklauso žmogaus sėkmės ir nesėkmės.4 pav." „Reikalus reikia spręsti atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. K U L T Ū R A IR L Y T I S 197 Pavyzdžiui. Manantys. Honkongo socialinės psichologijos ekspertai Kwokas Leungas ir Michaelas Harrisas Bondas (2004) teigia. Jei testas išmatuoja šiuos „penkis svarbiausius" jūsų asmenybės bruožus. planavimui ir konkurencijai. Neseniai 49 šalyse atliktas tyrimas atskleidė.Tikėjimas stiprina psichikos sveikatą. McCrae ir Costa. sąžiningumą ir ekstraversiją) žmonės vertina ne taip skirtingai. kad įvairiose tautose penkis svarbiausius asmenybės bruožus (pavyzdžiui. Savo gyvenimą žmonės reguliuoja pagal šiuos įsitikinimus. dvasingumą ir likimą (žr. Kanadiečiai save vadina maloniais. Kur tik žmonės sukuria socialines hierarchijas. 1999. viešai jį kritikuojant. kaip mano daugelis (Terraccioano ir kiti. Universaliosios socialinės padėties normos. Universalieji socialiniai įsitikinimai. Universalieji bruožai." 5.4 PAVEIKSLAS Leungo ir Bondo universalieji socialiniai [sitikinimai. Iš tikrųjų šie nacionaliniai stereotipai yra perdėti . Japonijoje ypač svarbu netrikdyti draugo. kad už stropumą atlyginama. neatskleisti jo paslapčių. tarsi kalbėtųsi su draugu. jei iš tiesų pasistengsi.). kreipiasi įjuos vardu. draugiškumą. Dar daugiau. kad savo kasdieniame gyvenime žmonės taiko šias socialines sampratas: cinizmą. kad yra ir penki universalieji socialiniai įsitikinimai. atpildą už stropumą. Jie atliko tyrimus 38-iose šalyse ir priėjo išvadą. palankiau vertina beatodairišką atkaklumą bei dešiniosios pakraipos politiką. ten jie su aukštesnę padėtį užimančiais žmonėmis kalba taip pat pagarbiai. kalbantis žiūrėti į akis." .

vous ir tu . katytė. vėliau reikia juos maitinti). Ši norma prasiskverbia į visas artimumo raiškos formas. Taigi vienos normos būdingos tik tam tikrai kultūrai. kad „abu šie veiksmai . jos nėra universalios. kurių laikomasi šimtmečius. pavaldinio arba uždėti ranką jam ant peties. Nors šios normos tarpkultūrinės. kitaip tariant. Jungtinių Valstijų karo atstovas pareiškė. pasiduoti pakeliant rankas aukštyn. bet ir socialinę padėtį . šis tabu pažeidžiamas dažniau nei kažkada manė psichologai.rimčiausi karo taisyklių nesilaikymo pavyzdžiai" (Clarke. 2003). Karo normos. kas tą padaro? Atsiradus palankiam momentui vyresnis.kad kreipinio forma atspindi ne tik socialinį atstumą.198 II d a l i s . tačiau ši norma vis dar yra visuotinė. Taigi artimumą reguliuoja aukštesnę padėtį užimantis asmuo. Šis pirmasis Browno universaliosios normos aspektas . Kaip manote. Daugumoje kalbų galimos dvi antrojo asmens įvardžio formos: pagarbi ir familiari (pavyzdžiui. humaniškai elgtis su belaisviais (jei kariai nenužudomi.vieni su kitais. bet ir kalbėdami su vaikais bei šunimis) ir pavaldiniais. o gydytojai dažnai atsako kreipdamiesi į pacientą vardu. pyragiukas. kaip kariauti. kodėl žmonės visame pasaulyje prieš ją nusiteikę.universalios. t. vėliavas bei surengė pasalas perrengę karius civilių drabužiais. vištytė. Kai Irako pajėgos jas sulaužė ir puolė iškėlę baltas. Kraujomaišos tabu. žmogiškoji prigimtis. Labiau priimtina skolintis rašiklį iš draugo. y. Žudant priešus galioja taisyklės. ne tik į kalbą. negu taip atsainiai elgtis su nepažįstamais žmonėmis ar viršininkais. kol spėja pasiduoti. nors daug lemia genetinis polinkis arba. kur dauguma porų savo bendravimą pradeda mandagiu. Priimta dėvėti uniformas. Panašiai ir universiteto. kuria galima pa- .koreliuoja su antruoju aspektu: pereiti prie familiaresnio kreipinio paprastai pasiūlo aukštesnio socialinio statuso asmuo. žmonės turi kai kurių bendrų taisyklių. Vokietis vaikas jaučiasi pamalonintas. Familiariąją formą žmonės paprastai vartoja bendraudami su artimaisiais (ne tik su artimais draugais ar šeimos nariais. turtingesnis ar žinomesnis iš judviejų gali pasakyti: „Kreipkimės vienas į kitą „tu". cukrelis. o tik paskui šie pasikviečia jį. Turėdami galvoje biologines kraujomaišos bausmes. kuriame dirbu.prancūzų. kitos . usted ir tu . piasi „daktare". Nors skirtingose kultūrose normos skiriasi. kai nepažįstami žmonės į jį kreipiasi ne įvardžiu „du". Tėvai negali turėti lytinių santykių su savo vaikais. o artimi broliai ir seserys . pagal kurias galima atskirti karius. Europoje. S O C I A L I N Ė Į T A K A Knygoje The Female Eunuch („Moteris eunuche") Hermaine Greer atkreipia dėmesį. Studentai ir profesoriai paprastai bendrauja irgi panašiai. bet „Sie". kaip meilės kalboje moteris yra sumenkinama iki maisto ir gyvūnėlių lygmens ėriukas. kažkas privalo parodyti iniciatyvą didesniam artimumui.ispanų). Atrodo. Kultūros galia pasireiškia kintančiomis normomis.jūs" ir vėliau pereina prie artimesnio „tu". Yra netgi tarpkultūrinės normos. nelygiaverčiai. evoliucinės psichologijos specialistai puikiai supranta. prezidentas pirmas pasikviečia dėstytojus į savo namus. Sie ir du vokiečių kalboje. oficialiu .

žvilgtelėkime į esminius klausimus: kiek mes.ne sudaryti skirtumų sąrašą. K. nuo kurių priklauso genų perdavimas. G E N A I . kraujomaišos tabu. esame panašūs? Kiek skiriamės? Ir kodėl? Žmonių įvairovę apibūdina daugybė dimensijų. kodėl Timbuktu žmonės puošiasi raudonomis plunksnomis". kaip skirtingose kultūrose galioja skirtingos normos bei vaidmenys. Beveik prieš šimtą metų G. kuri būtų tokia pat pagrįsta ir prasminga Omahoje ar Osakoje. Mus domina tai. ką tarpkultūrinės psichologijos tyrinėtojas Walteris Lonneris (1989) vadina „universaliąja psichologija . ^993^ APIBENDRINIMAS Kokią įtaką mums daro žmogiškoji prigimtis ir kultūrinė įvairovė? • Kuo mes. draugo privatumo gerbimas. kultūros turi tam tikrų bendrų normų. kaip ir Romoje ar Botsvanoje". o patirtį . .. kuriuos airaoo vaKarieciai. . . pavyzdžiui. . Pripažinome. Ūgis. _ . specialistas E W j||j ams daugumą tų principų. Tarpkultūrinės psichologijos specialistai bando išsiaiškinti žmonių „esminį universalumą". kad egzistuoja kultūrų įvairovė. tačiau visose kultūrose lūkesčiai vaidmenų atžvilgiu daro įtaką socialiniams santykiams. . . pSįChologai būtų atradę . . esame panašūs ir kuo skiriamės. kaip natūralioji atranka skatina elgesio bruožus. Kaip paaiškinti lyčių panašumus ir skirtumus? Ir evoliucinės. Nuostatos ir elgsena skirtingose kultūrose visada skirsis. tad žmonės pir- . kad [jei] šiuolaikinė psichologija būtų išsivysčiusi. Indijoje. kokią įtaką mums daro kultūrinės normos bei vaidmenys. kad svarbiausias socialinės psichologijos tikslas J roj „Esu tikras. evoliucinis požiūris pabrėžia giminingumą kurį sąlygoja mūsų bendra žmogiškoji prigimtis. vyrai ir moterys. tarkime.elgseną idėjas bei tradicijas.psichologija. Nors evoliucijos palikimo dalis yra žmogui būdingas gebėjimas išmokti ir prisitaikyti (ir todėl skirtis vienas nuo kito). Tarpkulturines psichologijos . kad esame biologiniai giminės.5 s k y r i u s . svoris. ir kodėl? Evoliucinės psichologijos mokslininkai tiria. o išsiaiškinti universalius elgsenos principus. plaukų spalva -tai tik kelios iš jų. padedančias apibrėžti grupę ir perduodamas iš kartos į kartą Skirtingų kultūrų požiūrių bei elgsenos įvairovė byloja. . r Taip pat pastebėjome. Prieš pradėdami nagrinėti jų požiūrius.lytis. . tačiau nuostatų poveikio elgsenai mechanizmai skiriasi kur kas mažiau. Nepaisant skirtumų. kodėl Bondo gatvėje žmonės dėvi juodas skrybėles. turėjo taip pat suvokti. nes priklausome vienai žmonių šeimai. • Kultūrinis požiūris išryškina žmonių įvairovę . Chestertonas rašė: jei kas nors „suprato. . . Tačiau savojo Aš sampratai ir socialiniams santykiams apibrėžti svarbiausios dimensijos yra rasė ir ypač .kaip kultūriškai specifišką. Taigi prigimtį galime priimti kaip universalų dalyką. ir tarpkultūrinės psichologijos specialistai mėgina paaiškinti lyčių skirtumus. Nigerijoje ir Japonijoje paauglių vaidmuo apibrėžiamas kitaip nei Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Prisiminkime. žmonės. Iki šiol šiame skyriuje teigėme. K U L T Ū R A IR LYTIS 199 aiškinti kai kurių normų universalumą.

aštuntajame dešimtmetyje mokslininkai nerimavo. Kokie poelgiai universalūs vyrams? O moterims? „Iš 46 žmogaus genomo chromosomų 45 yra belytės". tačiau anksčiau miršta (vidutiniškai pasaulyje . o nuo vyrų nugalėtojo Brooke Bennetto jis būtų atsilikęs 7 sekundėmis. Taigi „priešinga lytis" iš tiesų yra beveik identiška. . • jam tris kartus dažniau diagnozuojamas ADHD (dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas). • Net ir pagal fizines savybes individualūs skirtumai tarp vyrų ir individualūs skirtumai tarp moterų gerokai pranoksta lyčių skirtumus.200 II d a l i s . Tarp nakties ir dienos yra prieblanda. mažiau raumenų. kada ima dygti dantys. ilgisi. kūrybingumu. ir būtent jie. iš esmės nėra nieko. . panašios ir jų smegenys (nors vyrai turi daugiau neuronų. kad vyrai ir moterys yra iš esmės tokie patys. pagal amžių. Tad vyrai ir moterys panašūs pagal daugelį fizinių savybių. vaikščioti. penkis kartus labiau tikėtina. kad šitokie lyčių skirtumų tyrimai gali sustiprinti stereotipus. XX a. jis keturis kartus labiau linkęs į savižudybę. Ir moksle. ir kasdieniame gyvenime skirtumai žadina susidomėjimą. Dono Schollanderio pasaulio rekordas. Bet ar turėtume daryti išvadą.kad jos mažiau fiziškai agresyvios. Tiesa paprasta: kiekvienas privalo turėti lytį. ir gydytojai tradiciškai jaučia poreikį nustatyti tikrąją vaiko lytį ir chirurgiškai panaikinti dviprasmiškumą. kaip rasinė ir lytinė priklausomybė veikia kitų žmonių požiūrį į mus bei elgesį su mumis. kalbant sociologiškai. visi pirmiausia norėjo sužinoti. Palyginti su vyrais. S O C I A L I N Ė ĮTAKA lytis (gender) Psichologijoje . savivertės ir laimės pojūčiu. kai per 1964 metų Olimpines žaidynes jis 400 metrų laisvu stiliumi nuplaukė per 4 minutes ir 12 sekundžių. Jie panašūs ir daugeliu psichologinių savybių . Ar lyčių skirtumai bus laikomi moterų trūkumais? Nors duomenys patvirtina kai kuriuos stereotipus apie moteris . pavyzdžiui. Tačiau tarp vyro ir moters. beprotiškai myli savo vaikus. miausia jas ir suvokia (Stangor ir kiti.pastebi Judith Rich Harris (1998).šioms savybėms džiaugsmingai pritaria ne tik daugelis feminisčių. Kai gimėte. „berniukas ar mergaitė?" Kai gimsta vaikas hermafroditas. o ne daugybė panašumų. 1992). Vyrai ir moterys vienodai jaučia. O dabar panagrinėkime tik lyčių savybes.penkeriais metais).žodynu. globėjiškesnės ir socialiai jautresnės. 2002. turintis vyriškų ir moteriškų lytinių organų derinį. • jautresnė kvapams bei garsams. yra apie 12 cm žemesnė ir sveria apie 20 kg mažiau. statistinė moteris • turi 70 proc. kurie svarbūs tik ypatingais atvejais? Iš tiesų skirtumų yra. intelektu. • dažniau geba krutinti ausis.biologinės arba socialiai sąlygojamos savybės. užvaldo mūsų dėmesį ir atrodo reikšmingi. 9 skyriuje nagrinėsime. pagal kurias žmonės apibrėžia vyrą ir moterį. o moterys daugiau neuroninių ryšių). . dauguma žmonių jas laiko vertingomis (Prentice ir Carranza. 2000-jų olimpiadoje jam tebūtų leidęs užimti septintą vietą tarp moterų. kada pradeda sėdėti. daugiau riebalų ir 40 proc. kad jį nutrenks žaibas. išskyrus kai kuriuos anatominius keistumus. dvigubai pažeidžiamesnė nerimo bei depresijos. statistinis vyras • lėčiau subręsta (dvejais metais). Palyginti su moterimis. ir šeima.

mergaitės bendrauja draugiškiau ir žaidžia ne taip agresyviai. 1999." Carol Gilligan. psichologės Nancy Chodorovv (1978. Jų reakcija į grėsmę dažniausiai pasireiškia kova.atspindys? O gal lytį formuoja ir genai. Negalime kaip stručiai slėpti galvas smėlyje. kad moterys labiau nei vyrai teikia pirmenybę artimiems. Aprašę šiuos skirtumus galėsime gilintis. Atlikus darbo prioritetų tyrimus su 640 000 asmenų paaiškėjo. bijodami socialiai nepatogių atradimų. kurios stiprina nelygybę (prokuroro. In a Different Voice. paaukštinim pareigose. Palyginti su berniukais. 1998. O kai jie bendrauja su savo lyties atstovais. vyrai laikosi principo „kovok arba pabėk". 2000)... ir situacijų. jog labai svarbu „padėti tiems. 2001). Grupėse moterys labiau dalijasi savo išgyvenimais ir siūlo didesnę paramą (Dindia ir Allen. kurie susidūrė su sunkumais" (Sax ir kiti. 2002. Ar lyčių skirtumai atspindi natūraliosios atrankos tendencijas? Ar šie skirtumai yra kultūros . . 1994). K U L T Ū R A IR LYTIS 201 Swim. Patyrę stresą. Neneigdamos šito. Felicia Pratto ir jos bendradarbiai rašo. Haddock ir Zanna. labdaros reklamuotojo). dominavimą. moterys linkusios dirbti nelygybę mažinančius darbus (visuomeninio gynėjo.vaidmenų. Individualistinėse kultūrose suaugusios moterys labiau linkusios apibūdinti save santykių požiūriu. kuriuose išreiškia daugiau jausmų (Crabtree. ką privalome padaryti. 1990) priėjo išvadą. stresą patyrusios moterys vadovaų vosi principu „rūpinkis ir susidraugauk". moterys daugiau laiko sugaišta siųsdamos elektroninius laiškus. 1992. draugiškiems santykiams. 1994). Palyginkime vyrų ir moterų socialinius ryšius. kuriose jie veikia." Evoliucinės psichologijos specialistė Sandra Scarr (1988) „Moters balso kitokybėje glūdi rūpesčio etika. Thomson ir Murachver. korporacijos reklamuotojo). Gabriel ir Gardner. pastebi Eleanor Maccoby (2002). Eagly. Wathins ir kiti. 2000). 1982 („Kitokiu balsu") . kad vyrai turi didesnį polinkį profesijoms. 1994. pasakytų mums. Beveik visų tyrim metu. pastebi Shelley Taylor (2002). Jean Baker Miller (1986) bei Carol Gilligan ir jos bendradarbiai (1982. Tarp pirmakursių studentų 5 iš 10 vyrų ir 7 iš 10 moterų sako. remdamasi savo dešimtmečius trukusiais moksliniais lyčių raidos tyrimais. 2003. 1990). noriau priima pagalbą. šie skirtumai didėja. kaip jie aiškintini evoliuciniu ir kultūriniu požiūriais. kad daugumos žmonių įsitikinimai bei jausmai moterims palankesni nei vyrams (Eagly. 1989). kad padėtume per mažai atstovaujamiems visuomenės žmonėms pasiekti sėkmę.5 s k y r i u s . agresyvumą ir seksualumą. G E N A I . kurie. moterys . Todėl nenuostabu. iššūkių ir valdžios. asmeninius ryšius ir galimybę padėti kitiems (Konrad ir kiti. Savarankiškumas versus poreikis būti susijusiam Pagal laikyseną ir elgseną skirtumas tarp vyrų gali svyruoti nuo nuožmaus konkurencingumo iki švelnaus globėjiškumo. 2003). daugiau bendrauja ir yra dėmesingesnės kitų žmonių santykiams (Addis ir Mahalik. mokslui nepaprastai reikia gerų darbų. 2002).apie asmeninius santykius (Tannen. 1987). kuriuos dažnai vaidina vyrai bei moterys. 2002. Vyrai dažniau kalba apie užduotis ir santykius su didesnėmis grupėmis. Moterų pokalbiai telefonu su draugėmis trunka ilgiau (Smoreda ir Licoppe. ir kultūra? „Nereikėtų nuogąstauti dėl tiesmukiško rasinių bei iyčių skirtumų tyrimo. Tamres ir kiti. Taip pat skiriasi ir moterys. o moterys labiau vertina darbą pagal daro bo laiką. Dirbdamos kompiuteriu. jos ieško draugų ir šeimos paramos. kad vyrai kiek labiau siekia didesnio uždarbio.

Marianne LaFrance (1985). Palyginti su vyrais. tokiu bičiuliu gali būti tik niūfaundlendas. 2003). kurie verkia. Išanalizavusi 125 vyrų ir moterų jautrumo nežodiniams ženklams tyrimus. priėjo išvadą. ir verkti su tais. ištyrusios 1100 nuotraukų žurnaluose bei laikraščiuose ir stebėjusios 1300 asmenų prekybos centruose. švietimas. Visa tai padeda paaiškinti. slauga) moterų dirba gerokai daugiau nei vyrų. malonesnė ir globėjiškesnė nei draugystė su vyrais (Rubin. moterys labiau nei vyrai reiškia empatiją patinantiems panašius išgyvenimus (Batson ir kiti. kodėl ir vyrai. moterims suaktyvėja su empatija susiję smegenų centrai. 1993). ." Dave Barry. 2006). Paprašytos parodyti jų asmenybę apibūdinančias nuotraukas. 12 proc. 1986). nors šiek tiek mažiau. Patyrusios slegiančių įspūdžių laboratorinių tyrimų metu ar realiame gyvenime. Moterys kaip motinos.gebančias pajusti. Žinoma. parkuose bei gatvėse. Pavyzdžiui. išanalizavusi 9000 universiteto baigimo nuotraukų. 1988). ir moterys teigia. 2003). ir vyrai. Dave Barry's Complete Guide to Guys. 1990). kad draugystė su moterimis yra artimesnė. kuriam galėtų atskleisti savo džiaugsmus bei skausmus. Sapadin. jos perka tris kartus daugiau dovanų ir sveikinimo atvirukų. Empatijos skirtumas pastebimas ir laboratorinių tyrimų metu. dažniau skambina į užmiestį draugams.202 II d a l i s . Tačiau daugiau nei 400 tyrimų atskleidė. kad moterys apskritai geriau šifruoja kitų žmonių siunčiamus emocinius signalus. 1996). Norėdami bendrauti su empatišku bei supratingu žmogumi. kad kontaktų poreikį moterys dažniau reiškia šypsena (LaFrance ir kiti. kuriose jos užfiksuotos su kitais žmonėmis (Clancy ir Dollinger. Moterys kur kas dažniau apibūdina save kaip empatiškas . kad verkė dėl karo Irake (Gallupo institutas. o vyrų smegenys tokių pokyčių nefiksuoja (Singer ir kiti. ar vakarietės moterys labiau pasikliauja individualistine kultūra ir prisiderina prie jos? O gal moterišku ryšiu grindžiama gyvenimo filosofija galėtų padėti į galią orientuotą Vakarų visuomenę (kuriai būdinga nesirūpinimas vaikais. ir moterys dažniausiai kreipiasi į moterį. Stebint kitų patiriamą skausmą. Judith Hali (1984) pastebėjo. Moterys daugiau laiko praleidžia besirūpindamos ikimokyklinio amžiaus vaikais ir pagyvenusiais tėvais (Eagly ir Crovvley. artimus ir abipusį pasitenkinimą teikiančius santykius su bičiuliu. ar ji kažką kritikuoja. Pavyzdžiui. ką išgyvena kitas žmogus. 2000). savęs įsivaizdavimas kito vietoje. parodžius dviejų sekundžių filmo ištrauką su prislėgtos moters veidu. kad moterys paprastai geriau nei vyrai įžvelgia kitų žmonių emocijas. moterų teigia. Žinoma. pastovius. 1983). dukterys. ar aptaria savo skyrybas. vienišumas ir polinkis į depresiją) transformuoti į dėmesingumą vertinančią visuomenę? Iš tiesų daugumoje Šiaurės Amerikos globos sričių (socialinis darbas. Kaip manote. seserys ir močiutės jungia šeimas (Rossi ir Rossi. parašo bemaž keturis kartus daugiau asmeninių laiškų ir 10-20 proc. 1995 („Deivo Bėrio išsamus vadovas vaikinams") empatija (empathy) Netiesioginis kito žmogaus jausmų išgyvenimas. moterims ypač svarbus abipusės paramos jausmas (Acitelli ir Antonucci. kurie džiaugiasi. Mergaitės labiau įsijaučia reaguodamos į joms rodomas skaidres ar pasakojamas istorijas (Hunt. nei mano daugelis moterų. kad moterys šypsosi dažniau. Moterų bei vyrų empatija skiriasi ir tuo. 1994). gana lengva užmegzti ilgalaikius. Kad būtų patenkintos vedybiniu gyvenimu. ir Amy Halberrstadt bei Martha Saitta (1987). draugėms bei giminėms (Putnam. 1985. moterys dažniau rodo tėvų nuotraukas bei tas. S O C I A L I N Ė Į T A K A „Priešingai. Moterys greičiau pravirksta arba prisipažįsta jautriai reaguojančios į kitų sielvartą (Eisenberg ir Lennon. jog šypsomasi priklausomai nuo situacijos. moterys tiksliau atspėdavo. 1990). džiaugtis su tais. amerikiečių vyrų ir 43 proc.

2005). emocionalus. nes moterys vis dažniau užima vadovaujančius postus. šiurkštus. Beveik 80 000 žmonių tyrimai 70-yje šalių atskleidė. • Vyrai sudaro pusę prisiekusiųjų teisme. todėi jos rečiau serga autizmu. Kerr ir kiti. 2005) pavadino „kraštutiniu vyriškuoju protu". G E N A I . 2003. Sidanius ir Pratto. Kaip pamatysime.„mylintis. • Moterų atlyginimai industrinėse šalyse vidutiniškai siekia 77 proc. Jie paprašė. tvirtina Erichas Coatsas ir Robertas Feldmanas (1996). kad žmonės prisimintų tuos atvejus. Ypač teigiamas emocijas. K U L T Ū R A IR LYTIS 203 Moterys taip pat geriau geba reikšti emocijas ne žodžiais. nuolankus ir silpnas". valingas. . Tačiau atkreipkime dėmesį į šiuos faktus: • 2006 metais tik 16 proc.su moterimi. kuriuose užfiksuoti pasakojimai apie laimingas akimirkas. Mergaitės yra empatiškesnės ir geriau moka suprasti kitų emocijas. tačiau net 90 proc. įvairiose kultūrose lyčių skirtumai yra nevienodi. liūdni ir pikti. Jei pirmasis žmogus jums asocijuojasi su vyru. 1999). pasaulio įstatymų leidėjų buvo moterys (IPU. kad vyrai galią ir laimėjimus laiko svarbesniais dalykais negu moterys (Schwartz ir Rubel. Kaip būdinga užimantiems aukštesnę padėtį. 2006). o antrasis . sako Johnas Williamsas ir Deborah Best (1990a. priklausomas. 2003).5 s k y r i u s . 2005). antrasis . nesate vieninteliai šitaip galvojantys. 2000). 1982). 2005 metais amerikiečiai vyrai labiau rėmė mirties bausmę ir karą Irake (Gallup. teigia Hali. Iš esmės kiekvienoje visuomenėje vyrai socialiai dominuoja. Tačiau vyrai šiek tiek sėkmingiau pastebėdavo pyktį. 1989. 2006. Nė vienoje žinomoje visuomenėje moterys nedominuoja (Pratto. vyrai vis dar yra pirmojo pasimatymo iniciatoriai. bet pamažu jie nyksta. vyrų atlyginimų. 1996). kai jautėsi laimingi. dažniau vairuoja automobilį ir apmoka didžiąją dalį sąskaitų (Laner ir Ventrone. Socialinis dominavimas Įsivaizduokime du žmones: pirmasis yra „drąsus. • Vyrams labiau nei moterims rūpi socialinis dominavimas ir jie labiau linkę remti konservatyviuosius politinius kandidatus bei programas. Parodžius penkių sekundžių trukmės neįgarsintus filmukus. tarp išrinktų prisiekusiųjų pirmininkų ir daugumą lyderių specialiai suburtose laboratorinėse grupėse (Colarelli ir kiti. Ši nuomonė ir lūkesčiai atitinka realybę. kurį Simonas Baron-Cohenas (2004. dominuojantis. Davis ir Gilbert. savarankiškas ir stiprus". autokratiškas. agresyvesniais ir labiau linkusiais dominuoti. svajingas. 1998. Nuo Azijos iki Afrikos. stebėtojai kur kas tiksliau galėjo įspėti moterų nei vyrų emocijas. padedančias išsaugoti grupių nelygybę (Eagly ir kiti. Tik apie penktadalį atlyginimų skirtumo galima paaiškinti lyčių išsilavinimo bei darbo patirties skirtumu ir darbo specifika (World Bank. 15). nuo Europos iki Australijos žmonės vyrus laiko veržlesniais.

mažiau šypsosi (Anderson ir Leaper. Agresija Agresija psichologai laiko tokį elgesį.65 proc. Vyrai ir aukštą socialinę padėtį užimantys asmenys linkę garsiau kalbėti ir dažniau pertraukinėti (Hali ir kiti. moterims geriau sekasi „permainų siekianti" lyderystė. Tad akivaizdu.kalba kategoriškai.rečiau pertraukinėja. 2004). moterys nepriklausomai nuo turimos valdžios linkusios daugiau šypsotis (Hali ir kiti. į užduotis susitelkusių lyderių vaidmenį. Viena kompiuterinė programa. vyrai dažniau rizikuoja (Byrnes ir kiti. ir vyrai labiau dėl to nukentėjo. van Engen ir Willemsen. kurį mes laikome būdingu vyrams. 1998.tik 1. sukurta lyčių skirtumams pagal vartojamus žodžius ir sakinių struktūrą atpažinti. 2006). 1991. 2005). kuriuo siekiama ką nors įskaudinti. kai vaidmenys nėra griežtai apibrėžti. sėkmingai (80 proc. o moterų . Vieno tyrimo metu buvo analizuojamos 35 000 biržos maklerių ataskaitos. Tad ar galima pareikšti. 2005). studentai dažniau linksi galvą kalbėdami su profesoriumi negu su savo bendraamžiais. kuriuo siekiama įskaudinti.72 proc.demokratiškai (Eagly ir Johnson. Konstatuodamos faktus.poreikį būti susijusioms.iš Veneros? Tiesą sakant. pastebi Kay Deaux ir Marianne LaFrance (1998). kad „vyrai daug labiau pasitiki savimi negu moterys" ir atlieka 45 proc. Vyrai puikiai atlieka direktyvių. elgiasi jautriau. 1999). kad teigdami. kuriai pirmenybę teikia vis daugiau organizacijų. Pavyzdžiui. todėl jie prarado 2. muštynės ir karas yra vyriški užsiėmimai. pirmavimo ir dominavimo (Sidanius ir kiti. įkyriai pertraukinėja. Būna dvejojančių ir pagarbiai besielgiančių vyrų ir tiesmukiškų bei kategoriškų moterų. tikslumu iš 920 pozicijų) atpažino britų grožinės ir negrožinės literatūros kūrinių autorių lytį (Koppel ir kiti. Ellyson ir kiti. Laboratorinių eksperimentų metu tai gali pasireikšti piktybiškai sukeliant elektros šoką ar sakant tokius dalykus. ir moterims) (Hali ir kiti. Vyrai dažniau elgiasi kaip turintys valdžią . 1990). o vyrams prekiauti sekėsi ne geriau negu moterims. iš tiesų būdingas užimantiems aukštą padėtį ir turintiems valdžią žmonėms (ir vyrams. Situacijose. dešimtojo dešimtmečio bestselerio pavadinimą) vyrai kilę iš Marso. vyrai labiau linkę vadovauti direktyviai.204 II d a l i s . Rašydamos moterys dažniau vartoja prielinksnį „su". 1994).. Čarli. o moterys . kad (prisimenant XX a. dažniau įdėmiai žiūri. mažiau kiekybę nusakančių žodžių ir dažniau vartoja esamąjį laiką. žmonės yra skirtingi. per daug viską supaprastiname. o moterys . daugiau operacijų biržoje (Barber ir Odean. moterys stengiasi daryti įtaką ne taip tiesmukai . Pavyzdžiui. Vyrų sandoriai buvo rizikingesni. kurie turėtų užgauti kito žmogaus jausmus. mandagiau. Be to. Mūsų pasaulyje medžioklė. Vyrai dažniau nei moterys siekia pergalės. nes moterys geriau geba suburti komandą ir palaikyti tinkamą klimatą (Eagly ir kiti. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Kai kurie lyčių skirtumai nekoreiiuoja su padėtimi ir gaiia. Per apklausas . ne taip įžūliai. Sandoriai kainuoja pinigus. Vyrų bendravimo stilius atspindi jų socialinę valdžią. o moterys linksi dažniau negu vyrai (Helweg-Larsen ir kiti. vyrų ir moterų kalbėjimo stilius keičiasi priklausomai nuo socialinio konteksto. 2004). Tyrimas parodė. liečia ranka. Vyrų bendravimo stilius atspindi savarankiškumo poreikį. 2001). 1991). Be to. Didžiąja dalimi stilius. agresija (aggression) Fizinis ar žodinis poelgis. esą vyrai ir moterys kilę iš skirtingų planetų. 2002). o moterys . 2003.

) vyrų nei moterų (48 proc. kalinių yra vyrai. Seksualumas Požiūrio į seksą bei atkaklumo atžvilgiais taip pat egzistuoja atotrūkis tarp lyčių. 1987). 2005). Lyčių skirtumai požiūrio į seksą atžvilgiu persikelia ir į elgseną. jų manymu. • Apklausus 3400 atsitiktinai parinktų 18-59 metų amerikiečių. . Provokacija atotrūkį tarp lyčių gali sumažinti (Bettencourt ir Kernahan. sako Johnas Archeris (2000. Kanadoje areštuotų vyrų ir moterų santykis yra 8:1 (Statistics Canada. „Bet kur pasaulyje. 2001). Tačiau pasvarstykime: • Australijoje atliktoje apklausoje teiginiui „Galiu save įsivaizduoti besijaučiantį (-čią) patogiai ir besimėgaujantį (-čią) „atsitiktiniais" lytiniais santykiais su įvairiais partneriais" pritarė 48 proc. nieko bloga. vyrų ir tik 34 proc. moterys gali netgi turėti didesnį polinkį agresyviems veiksmams. 2005).) teigė. Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vienas 48 šalyse atliktas tyrimas parodė. net jei jie vienas kitą pažįsta labai trumpai" pritarė 58 proc. sukeldami. O kalbant apie ne tokias aštrias agresijos formas . vyrų (Laumann ir kiti. skausmingą elektros šoką (Knight ir kiti. kaip skirtingose šalyse skiriasi požiūris į seksualinę laisvę. Tačiau prisiminkime. 1997. išskyrus keletą išimčių. išanalizavęs daugelio tyrimų rezultatus. 2001). Iš tiesų.jauni vyrai (Kruglanski ir Golec. kad moterys nė kiek ne mažiau agresyvios nei vyrai (Bjorkąvist. Tačiau visame pasaulyje visais laikais vyrai labiau linkę žaloti kitus. Vyrų ir moterų fiziologinės ir žodinės reakcijos į seksualius dirgiklius yra „labiau panašios nei skirtingos" (Griffitt. vyrų ir 12 proc. kuriose 92 proc. 2002. Laboratorinių eksperimentų metu vyrai iš tiesų demonstruoja didesnį agresyvumą. moterų (Bailey ir kiti. šis santykis lygus 10:1 (FBI. 2005). moterų ir 54 proc.tarkime. moterų (Pryor ir kiti. 1994). kad pirmojo lytinio akto priežastis buvo meilė partneriui. rankos pakėlimą prieš šeimos narį. Kaip dažnai jie galvoja apie seksą? „Kasdien" arba „kelis kartus per dieną" atsakė 19 proc. spaudoje). 2004). K U L T Ū R A IR LYTIS 205 vyrai dažniau nei moterys prisipažįsta esą agresyvūs.paaiškėja. White ir Kowalski. Pavyzdžiui. pavyzdžiui. kad lyčių skirtumai priklauso ir nuo sąlygų. 1994). Richardson. kad tai baigiasi lytiniais santykiais.rašo tarpkultūrinės psichologijos spe- . 1994. o ne moterys labiau troško nevaržomo sekso. suomiai santykinai pakantūs. 1996). Teiginiui „Jei du žmonės iš tiesų vienas kitam patinka. perpus mažiau (25 proc. • Neseniai Amerikos švietimo tarybai atlikus daugiau nei ketvirčio milijono aukštųjų mokyklų pirmo kurso studentų apklausą taip pat gauti panašūs duomenys. G E N A I . o Taivano gyventojai labiau palaiko monogaminius santykius (Schmitt. 2000). fizinį ar žodinį smurtą . Bet visose šalyse vyrai.5 s k y r i u s . Beveik visi teroristai savižudžiai .

Baumeister ir kiti. ir jos reikalauja didesnio įsipareigojimo.teigia antropologas Donaldas Symonsas (1979. kurių geismus sužadina ne moterys. lesbiečių norėjo daugiau nei vieno partnerio). o kiti vyrai. kurių pagrindinė rinka yra moterys. tačiau po to norės. Kai moterų mažiau. rečiau atsisako sekso. Vienu metu 52 šalyse buvo apklausti 16 288 žmonės.Vyrai šito NEGALI PAKĘSTI. 1990). „moterys konkuruoja viena su kita." Iš tiesų. 2001). . kurios siūlo „pigų seksą". vienišų vyrų ir 6 proc. „Moteris gali sužavėti keturių valandų filmas su subtitrais. . jog juos domina neįpareigojantis seksas. S O C I A L I N Ė ĮTAKA cialistas Marshallas Segallas ir jo kolegos (1990. Lyčių skirtumą atskleidžia ir seksualinės fantazijos (Ellis ir Symons. vyrai ne tik dažniau svajoja apie seksą. pastebi autoriai. lesbiečių ir tik 24 proc.206 II d a l i s . Panašiai kaip ir profsąjungos. pastebi Roy Baumeisteris ir Kathleen Vohs (spaudoje. 244). tačiau taip jų ir nepasiekia. moterys retai moka už seksą. Jie pritars 45 sekundes trunkančiam troškimui. dažniau rizikuoja.neįpareigojantį . gėjai dažniau teigia. Meilės romanuose. . kuriame vyras ir moteris trokšta santykių.Tai tiesiog tokie vyrai. dažniau sako komplimentus ar įsipareigoja atsilyginti moteriai už suteiktas seksualines paslaugas. 2005). . pastebi humoristas Dave Barry (1995). tiriant. kur vyrų yra mažiau. pritariamai sako Baumeisteris ir Vohs. gėjų ir 6 proc. 2005). mažinančius nuolatinių darbuotojų vertę. 185 šalyse. kurios nepalankiai žiūri į streiklaužius. siūlydamos pigų . kad visi nusi- .vyrai dažniau nei moterys yra seksualinių veiksmų iniciatoriai". dažniau masturbuojasi. Palyginti su lesbietėmis. dauguma moterų nepritaria toms. švelnų vyrą emociškai sudegina jo ištikima meilė romano herojei. moterų norėjo daugiau nei vieno partnerio (Schmitt. Amerikoje poromis gyvena 47 proc. Statistikos duomenimis. jie sunkiau pakelia viengungystę.seksą" (Barber. Baumeister ir Vohs. p. 29 proc. bet ir greičiau susijaudina. Sekso srityje. ir homoseksualių žmonių apklausų rezultatai buvo beveik identiški (29 proc. ką turi moterys ir ko nori vyrai". Tai atspindi lyčių asimetrija pagal prostituciją ir piršimąsi bei papročiai. atlaidžiau į jį žiūri bei ieško daugiau partnerių. „Gėjams nėra būdingas padidintas seksualumas. Vyrams skirtuose erotiniuose kūriniuose moterys vaizduojamos nesusaistytos ir valdomos geismo. mažindamos jų pačių seksualumo vertę. „Seksualumas visur suprantamas kaip kažkas. yra daugiau nėščių paauglių . 2003.nes kai vyrų trūksta. kad visose kultūrose moterų seksualumas vertinamas labiau nei. Tą pastebėjo ne tik sociologai. vyrų. dažniau geidžia sekso. 2000. jų seksualumo vertė išauga. . išleidžia daugiau pinigų lytiniams santykiams bei mėgsta didesnę seksualinę įvairovę. Todėl nenuostabu. kiek sekso partnerių jie geidžia turėti kitą mėnesį. gėjų (Doyle. kad vyrai dažniausiai siūlo pinigus bei dovanas. Taigi ir heteroseksualių. ten.pastebi Stevenas Pinkeris (1997). 2004). 1994). jie labiau reaguoja į vizualius dirgiklius ir jiems labiau rūpi partnerio patrauklumas (Bailey ir kiti. 253).

tačiau ne tokios pat. atsakiusiųjų į šį klausimą (tikriausiai neabejojant jo prielaidomis) „auklėjimą" ir „biologinius skirtumus" nurodė beveik vienodas skaičius respondentų." Kaip detektyvus labiau domina nusikaltimai nei dorybės. Vyrai turį daugiau raumenų. kodėl vyrai ir moterys skiriasi kaip individualybės.panašios. G E N A I . Jie greičiau skiriasi kaip dvi rankos . • Socialinės psichologijos specialistai lyčių skirtumus tiria lyginamuoju . K U L T Ū R A IR LYTIS 207 rengtų. kurie reikalingi medžiojant. taip ir detektyvus psichologus labiau domina skirtumai nei panašumai. Moterys paprastai būna rūpestingesnės. ar dėl biologinių skirtumų?" Tokią nacionalinę apklausą atliko Gallupo institutas (1990). kodėl skiriasi jų interesai ir gebėjimai? Ar dėl to. „Kaip manote. pavadintas „Nuogaliai automobilių lenktynėse". kurie sąlygoja elgsenos skirtumus? .aspektu. kad juos taip auklėja. • Be to. Tad prisiminkime: individualūs skirtumai yra kur kas didesni nei lyčių skirtumai. Visose žinomose kultūrose vyrai linkę turėti daugiau socialinės galios. empatiškesnės ir save dažniau apibūdina santykių prasme. Vargu ar galima teigti.5 s k y r i u s . APIBENDRINIMAS Kaip paaiškinti lyčių panašumus ir skirtumus? • Berniukai ir mergaitės bei vyrai ir moterys panašūs daugeliu požiūrių. dėmesys buvo suteiktas į dvi pagrindines priežastis: evoliuciją ir kultūrą. Jie greičiau negu moterys griebiasi fizinės agresijos. moterys gali maitinti krūtimi. kurioje pastebimi lyčių skirtumai.dar viena sritis. tikrai būtų populiarus tarp vyrų. Žinoma.jie ryškūs. Ar biologiniai lyčių skirtumai apsiriboja tik tokiomis akivaizdžiomis reprodukcijos ir kūno sandaros ypatybėmis? O gal vyrų ir moterų genai. Vyrai dažniau inicijuoja seksualinius santykius. Tačiau jų skirtumams skiriamas didesnis dėmesys.savarankiškumo ir poreikio būti susijusiam . Filmas. kad vyrai ir moterys (nors jie ir skirtingi) atstovauja priešingoms lytims. agresijos ir seksualumo atžvilgiais. vyrai ir moterys skiriasi socialinio dominavimo. hormonai ir smegenys skiriasi ir tokiais aspektais. tačiau atrodančios skirtingai. Tarp 99 proc. jie trokšta turėti daugiau partnerių. biologinių skirtumų nepaneigsi . • Seksualumas . O paskui turėtų būti automobilių lenktynės. o moterų seksualumą labiau įkvepia emocinis potraukis. susikibus derančios viena su kita. Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natūralus? Aiškinant lyčių skirtumus.

pagaminsite 1000 spermatozoidų. Medicinos tyrinėtojas Lewisas Thomas (1971) atskleidė giluminius evoliucijos tikslus. Tad. stabteli pagalvoti: „Noriu savo genus perduoti palikuonims". evoliucinės psichologijos specialistas Douglasas Kenrickas (1987) teigė.tai genų būdas sukurti daugiau genų. atsižvelgdama į lytį. o vyrai kartais . dominavimą ir seksualumą. monogamiškų tėčių. Vyrai. o vyrai . Pasvarstykime. Tačiau evoliucinė psichologija. Atvirkščiai. kad visame pasaulyje lytys skiriasi pagal agresyvumą. Tos genetiškai sąlygojamos savybės. vyrų seksualinį iniciatyvumą. 1835-1901 . dėl to sperma." Samuel Butler. kurie galėtų padėti joms rūpintis atžalomis . kurios padėjo Montesumai II tapti actekų karaliumi. kuriose jos abi susidūrė su tais pačiais prisitaikymo sunkumais (Buss. panašiai kaip alkio jausmas reiškia kūno poreikį maistui. kuriuos pagimdė 4000 jo moterų (Wright.208 II d a l i s . tai natūralioji atranka galėjo ugdyti moterų gebėjimą pastebėti emocijas. 1995b). pavyzdžiui. apimti aistros. o vėliau daugelis tai pakartojo. Moterys į vaiko gimimą investuoja mažiausiai devynis mėnesius. mėgsta panašų maistą. jiems vienodai iškyla pūslės nutrintose vietose. vaizdingai aprašydamas. atlikę skaičiavimus. Visos šios prielaidos grindžiamos principu: gamta atrenka tokias savybes. Moterys ieško vyrų. teigia evoliucinės psichologijos specialistai. fiziškai dominuojantis vyras galėjo lengviau turėti moterį. o kai kurie skirtumai tarp mūsų neabejotinai yra šios istorijos funkcija". 1998). Vyrai ieško derlingos dirvos.finansiškai patikimų. mūsų natūralūs troškimai . Be to. o ne klajojančių storžievių. moterys savęs pratęsimui atidžiai ieško sveiko ir galėsiančio išlaikyti partnerio. nepuola stoti į eilę prie spermos bankų. Jei mūsų protėvių motinos turėjo naudos iš to. Emocijos tarnauja evoliucijos programai. kaip skiriasi meilinimosi. palyginti su kiaušinėliais. kurioje galėtų pasėti savo sėklą. teigia evoliucinė psichologija. gali prognozuoti. yra pigi. kol perskaitysite šį sakinį. Abiejų lyčių žmonės 4 į karštį reaguoja prakaituodami. kad gebėjo suprasti savo vaikų ir garbintojų emocijas.tik devynias sekundes. poros pasirinkimo ir reprodukcijos atžvilgiu svarbūs elgsenos skirtumai. tvirtina evoliucinės psichologijos specialistai. Vidutiniškai vyras per savo gyvenimą pagamina daugybę trilijonų spermatozoidų. Evoliucinė psichologija neprognozuoja jokių lyčių skirtumų tose srityse. dėl to per daugelį kartų sustiprėjo vyrų agresyvumas bei polinkis dominuoti. Vyrai konkuruoja su kitais vyrais dėl galimybės laimėti genų totalizatoriuje.siekdami gausos. Moterys į reprodukciją žvelgia išmintingai. buvo perduotos jo palikuonims. Šiame procese mažai kas vyksta sąmoningai. (Jei esate vyras. kurios leidžia perduoti genus ateities kartoms. kaip kandies patinėlis reaguoja į pa- „Višta tėra kiaušinio priemonė kitam kiaušiniui sukurti. kad „mes negalime pakeisti savo rūšies evoliucijos istorijos. Nedaugelis žmonių. po to jį maitina. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Lytis ir poros pasirinkimo prioritetai Atsižvelgdamas į tai. kol moteris išnešioja tik vieną vaisių. vyras gali platinti savo genus apvaisindamas daugelį moterų.) Be to.

K U L T Ū R A IR LYTIS 209 teles skleidžiamą kvapą. kurios siejasi su vaisingumu. skristų prieš vėją. jis gali sulaukti reprodukcinio atpildo. ir šie. kurių kūno formos signalizuoja apie jų vaisingumą. ar kandis patinas suvokia. 1992). lyginti raukšles ar nusiurbti riebalus. reikalingų palikuonims auginti (žr.materialius išteklius ir gebėjimą apginti. juo vyras vyresnis. Apibendrinęs šiuos duomenis Bussas (1999) rašo. kurio vienos molekulės pakanka. Tačiau abejotina. kurioms vyrai ir moterys teikia pirmenybę pasirinkdami porą. Visų amžiaus grupių moterys teikia pirmenybę tik truputį už jas vyresniems vyrams.ankstesnės natūraliosios atrankos sukurtų mechanizmų rinkiniai". juo labiau jis vertina didesnį amžiaus skirtumą tarp jo ir išrinktosios. meilės ir kad jais žavėtųsi. pastebi Bussas (1994a) ir Alanas Feingoldas (1992). kad diena tapo puiki. ir moterys trokšta gerumo. kad jautėsi šiek tiek nustebęs. Be abejonės. Evoliucinės psichologijos specialistai irgi mano. „Vyrų laimėjimai iš esmės yra meilinimosi demonstravimas". kad jį traukia cheminis aerozolis. Evoliucinė psichologija taip pat teigia. bet ir skirtingas vyrų bei moterų seksualines nuostatas bei elgseną. Povai patinai išskleidžia uodegas. O moteris traukia vyrai. „jog visame pasaulyje aspektai.5 s k y r i u s . Moterys gali pasididinti krūtis. oras svaigus ir kad pats metas pamankštinti senus sparnelius. Įkopę į septintą dešimtmetį renkasi ir veda vidutiniškai dešimčia metų jaunesnes moteris (Kenrick ir Keefe. paaiškėjo. moters šypseną interpretuodamas kaip seksualinį susidomėjimą. o vyrai demonstruoja automobilius ir turtus. aplinkybės. kurių turtai. Priešingai. . patvirtina šiuos teiginius. Be to. G E N A I . ko trokšta moterys . ir vyrai. pradedant Australija ir baigiant Zambija. aistros apimti. Didesnis vyrų domėjimasis kūno formomis juos taip pat paverčia pagrindiniais pornografijos vartotojais. kad paaugliai didesnę svarbą teikia „turėjimui daug pinigų". Tačiau esama ir panašumų: kad ir kur gyventų. tad apsisuka ir nuskrenda prieš vėją. kad ir čia susiduriame su natūraliosios atrankos išankstiniu vyrų nusiteikimu žavėtis tomis moterų savybėmis. kad atrodytų jaunesnės (ir vaisingesnės). Evoliucinės psichologijos specialistai sako. Vieno eksperimento metu paaiškėjo. . • Vyrai linkę vesti jaunesnes moteris. Į trečią dešimtmetį įžengę vyrai linkę vesti tik nedaug jaunesnes moteris. kad vyrus traukia jaunatviškos išvaizdos moterys. Indonezijos saloje ar San Paule. 2003). Vyras dažniausiai klysta. jis tikriausiai staiga pastebi. 5. galia ir ambicijos leidžia tikėtis išteklių.5 pav. kuriems rinkdamiesi porą vyrai ir . bet jei tai pasitvirtina. „Žmonės yra gyvos iškasenos . kad vyrai stengiasi siūlyti tai. Atkreipkime dėmesį į šiuos faktus: • Atlikus tyrimus su 37 skirtingų kultūrų atstovais.).sako Davidas Bussas (1995a). jog tai padeda paaiškinti ne tik vyrų agresyvumą. kai lieka kambaryje vieni su mergaite (Roney.sako Glennas Wilsonas (1994). kad per mylią nuo jos esančių patinėlių plaukeliai imtų virpėti.

tad ir vyrai. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 5. jog moterys yra stipresnės ir fiziškai agresyvesnės." O jeigu vyrai niekada neturėtų nevedybinių lytinių santykių. (Tai. kad vyrai teikia pirmenybę bruožams. Pamėginkime tai padaryti.210 II d a l i s .teoriją. kurie turi išteklių ir užima tam tikrą socialinę padėtį. 1994b. Ištikimi savo sutuoktinėms ir palikuonims vyrai geba geriau pasirūpinti. Išvengti pavėluotos nuomonės šališkumo galima įsivaizduojant. Tai padės geriau apsaugoti jų vaikus. kad jie galėtų reprodukuotis. ar ši ištikimybė neliudytų evoliucijos išminties? Norint užauginti palikuonį iki brandos. yra „Lyčių elgsenos skirtumai galėjo būti aktualūs mūsų protėviams. renkantiems šakneles ir medžiojantiems voveres Šiaurės Afrikos lygumose. Šis metodas primena funkcionalizmą . stengdamiesi sukonstruoti jo paaiškinimą. kad jų vaikai galėtų išgyventi ir perduoti genus. liudijantiems jaunystę ir sveikatą.gamtos procesų. taip pat ir reprodukcinę. Lygiai kaip gyvačių. kuriems teikiama pirmenybė renkantis porą Davidas Bussas ir 50 jo bendradarbių šešiuose žemynuose ir penkiose salose apklausė daugiau negu 10 000 žmonių. Šiandieninė visuomenė yra orientuota į informaciją . „Puiku! . Pirmoji: evoliucinės psichologijos specialistai savo teoriją pradeda nuo reiškinio (pavyzdžiui. Įsivaizduokite. kodėl žmonės ir kitos gyvūnų rūšys. yra evoliuciniai aiškinimai. Mumyse glūdi sėkmę patyrusių protėvių troškimai. vyrų ir moterų seksualinės iniciatyvos skirtumo) ir po to grįžta atgal. kuri dominavo XX a. Monogamija taip pat padidina vyrų tikrumą dėl tėvystės." Evoliucijos teoretikas vargiai pralaimės siūlydamas pavėluotą aiškinimą. moterys teikia pirmenybę.didžiuliai bicepsai ir trykštantis testosteronas nėra svarbiausias dalykas kompiuterių įmonės prezidentui." Douglas Kenrick (1987) .kritikai mato dvi evoliucinio aiškinimo problemas. trečiajame dešimtmetyje. ir moterys laimi kartu investuodami į savo vaikus. beje. padedančios genams išlikti. taip ir mūsų su partneryste susiję troškimai parodo.gali kas nors pasakyti. Paaiškėjo. O moterys teikė pirmenybę vyrams. kuriais atrenkamos fizinės bei elgsenos savybės. kurių jaunikliams reikalinga ilgalaikė tėvų globa. kad viskas vyko priešingai. .5 PAVEIKSLAS Veiksniai. tačiau jų apraiškos šiuolaikinėje visuomenėje yra akivaizdžiai mažiau „pritaikomos". atstovaujančių įvairioms rasėms. pastebi biologai Paulas Ehrlichas ir Marcusas Feldmanas (2003). kokie išlikimo pavojai grėsė mūsų protėviams. kokių išteklių reikėjo protėviams. religijoms ir politinėms sistemoms. skiriasi būtent taip. aukščio ir vorų baimė atskleidžia. Šaltinis: Buss. reikia kur kas daugiau nei atiduoti spermą. kad jis tarnauja šiai funkcijai. „Kodėl pasireiškė šis elgesys? Todėl." Mintys apie evoliucinę psichologiją Neneigdami natūraliosios atrankos . kaip numato evoliucinės psichologijos specialistai.

mokslininkų. Kosmologai teigia. kad žmogaus raidos istorija labai ilga. kosmologas Paulas Daviesas (2004) daro išvadą: gamta buvo išradinga ir sumanė sukurti save kopijuojančias. stebėjimai įkvepia teorijas. nors moksliniai įrodymai. kuriose tik 38 proc. „turėtume kiekviena proga aiškinti plačiajai visuomenei. kad mokslas ir religija nėra konkurentai.inžinerijos stebuklas. koduojantis ir perduodantis didžiulį srautą informacijos . Šališkumas ne mažiau aktualus ir kultūriniuose aiškinimuose. bet jai buvo suteiktas gebėjimas keistis iš beformės materijos į stebuklingą formų ir struktūrų rinkinį" (VVilford. iškeliančias naujas prognozes. Šis evoliucinis skepticizmas yra tvarus. išskyrus evoliucijos šviesą". Kaip ir daugelyje mokslo sričių.„protingo kūrimo" . kad jų teorijų šališkumo kritika yra „absoliučiai klaidinga". Amerikos mokslo pažangos asociacijos vadovas Alanas Leshneris (2005) skundžiasi dėl poliarizacijos. gautais stebint gyvūnus. 1996). Evoliucijos mokslas ir religija") atkreipkime dėmesį Evoliucijos mokslas ir religija Praėjo pusantro šimtmečio po Charleso Darwino „Rūšių kilmės" (The Origin ofSpecies) pasirodymo. evoliucines prognozes lyginantis su duomenimis. Kai kurie vyraujančio mokslo kritikai sutinka. 1998). Jo nuomone. Nes kultūra socializuoja jų elgseną! Kai vaidmenų skirtumai pasireiškia skirtingu laiku ir skirtingose vietose.teoriją kurią laiko alternatyva Darvvino teorijos siūlomam „aklų bandymų ir klaidų" keliui (Behe.) Evoliucinės psichologijos specialistai sako. Tai leidžia gamtai atsirinkti tas mutacijas. Evoliucinės psichologijos specialistai tvirtina. kad Visata iš tikrųjų stebuklinga. . į kuriuos mokslas atsakyti nepajėgia. prasmingas. Iš tikrųjų daugelis mokslininkų mėgsta cituoti garsų genetiko (ir rusų stačiatikių atstovo) Theodosiuso Dobzhansky posakį: „Biologijoje niekas nėra svarbu. kad „žmogus išsivystė iš ankstyvesnių rūšių" (Harris Poli.į klausimus „kas?" ir „kodėl?".mūsų be galo sudėtingas. G E N A I . kad kiekvienas žemės sutvėrimas kilo iš kito sutvėrimo. Meilė tarp vyro ir moters yra universali dėl genetinės naudos: ištikimų patinų palikuonys rečiau žūdavo nuo plėšrūnų. kodėl vyrai ir moterys skiriasi. viltingas buvimas. bet tęsiasi diskusijos dėl jo didžiosios idėjos. norėdami išsklaidyti įtampą tarp mokslo ir religijos. o religija . šios kūrybos rezultatas . kad „žmogus išsivystė per milijonus metų" (Gallup. ku- Kai kurie kritikai bando neigti evoliucinį mokymą. Daugumai mokslininkų mutacija ir natūralioji atranka paaiškina gyvybės atsiradimą ir išradingus jos kūrinius. o empirinis mokslas. suaugusiųjų tiki. informaciją apdorojančias sistemas (mus). jog mokslas gali atsakyti į klausimus „kada?" ir „kaip?". arba jei anglies protonas svertų bent kiek daugiau ar mažiau. „kultūrai" geriau pavyksta šiuos vaidmenis apibūdinti nei paaiškinti. Jei sunkio jėga būtų nors truputį stipresnė ar silpnesnė. bet gina valdomos evoliucijos . vykdant tarpkultūrinius stebėjimus ir atliekant hormonų bei genetikos tyrimus. Intensyviausiai šios diskusijos plėtojamos Jungtinėse Valstijose. sutinkančių su Leshneriu. buvome kuriami visą amžinybę. kurią sukėlė antimokslinių ir antireliginių kraštutinumų šalininkai. žmogaus akis . mano. išsibarsčiusių „po visą gyvūniją". 2005). tokie kaip naujausi DNR tyrimų duomenys. 2005). K U L T Ū R A IR LYTIS 211 linkę poruotis ir būti monogamiški. Pavyzdžiui. atrodo. Šv. Augustinas V amžiuje numatė šiuolaikinių religingų mokslo žmonių požiūrį: „Visata buvo sukurta ne visiškai tobulos formos. kurios laikui bėgant gali pagerinti detalės struktūrą (Dennett. Jie gali puikiai kartu egzistuoti ir abu duoti visuomenei svarbios naudos. kad jų sritis toli gražu nėra spėlionės atgaline data.sudaryta iš detalių. Nors yra klausimų. jau seniai įtikino 95 proc. (Žr.5 s k y r i u s . 1999). Nors." Daugelis mokslininkų. skyrelį „Atkreipkime dėmesį. Visata niekada mūsų nebūtų sukūrusi (bet ji buvo visiškai teisi taip pasielgdama).

daugiau investuojanti lytis bus išrankesnė rinkdamasi partnerį. patelės pasirenka patinus iš dalies atsižvelgdamos į jų gebėjimą bei norą paremti ištekliais. Ar šios tendencijos vis dar gyvybingos . kad evoliucija pagrįsti spėliojimai apie lytį „tik įtvirtina vyrų ir moterų stereotipus" (Small. Be to. LJ Konkrečios prognozės. tėviškai mažiau investuojanti į atžalą labiau konkuruos tarpusavyje dėl galimybės poruotis su daugiau investuojančia lytimi.6 PAVEIKSLAS Prognozės. ir skirtumus (tam tikra įvairovė padeda išlikti). nepajėgiančiu paremti ištekliais. kad empiriniai įrodymai menkai tepatvirtina evoliucinės psichologijos prognozes (Buller.). kad visiems bendras evoliucinis palikimas pats savaime neleidžia prognozuoti santuokos formų įvairovės (vieno sutuoktinio. ar visi turėtume įsigyti namų apsaugos sistemas? Tačiau atminkite. žudantį pavydą ir prievartavimus galima įtvirtinti ir pateisinti vyrų agresyvumą kaip natūralų dalyką? Ir jei evoliucinės psichologijos specialistai įtikins vis daugiau žmonių. Tačiau kritikai tvirtina.tai kitas klausimas. kad tai natūralu. padarytos remiantis hipotezėmis 1 prognozė: Moterys išsiugdė palankumą aukštesnę padėtį užimantiems vyrams. S O C I A L I N Ė Į T A K A Bendroji evoliucijos teorija Natūraliosios atrankos sąlygojama evoliucija iJ Vidurinės pakopos evoliucinės teorijos Abipusio altruizmo teorija Tėvų investicijų ir lytinės atrankos (selekcijos) teorija X/ Tėvų-vaikų konflikto teorija ^ 1 hipotezė: Rūšyse. 5. paneigti ar peržiūrėti teoriją. jie nerimauja. atsako evoliucinės psichologijos specialistai. Konkrečios evoliucinės hipotezės 2 hipotezė: Kai patinai gali paremti ir kartais paremia atžalą savo ištekliais.212 II d a l i s . kad evoliucija padeda paaiškinti ir mūsų bendrumus. evoliucijos išmintis yra praeities išmintis. 1999). daromos remiantis Davido Busso (1995a) evoliucine psichologijos studija. rodantiems ženklus. kuriose lytys skiriasi pagal tėvų investicijas. 5. \ Vi 3 hipotezė: Lytis. 2 prognozė: Moterys išsiugdė palankumą vyrams. Ar evoliucijos pasekme aiškinant gaujų smurtą. Evoliucinės psichologijos kritikai pripažįsta. Šios prognozės atkreipia dėmesį į nežinomus reiškinius ir leidžia patvirtinti. kurių buvo tikėtasi. bylojančius apie pasiryžimą investuoti į jas ir į jų atžalą. kelių . 3 prognozė: Moteris išsiskirs su vyru. rias galima patikrinti (žr.6 pav. 2005). arba kuris šiuos išteklius skirs kitoms moterims ir jų vaikams. Tačiau jie tvirtina.

Kiekvienas jų tampa labiau dvilyčiu . 2004). Gyvūnams suleidus testosterono. ir žmonių. Moterys tampa kategoriškesnės ir labiau pasitikinčios savimi. Viena iš galimų mažėjančio lyčių skirtumo priežasčių yra hormonų pokyčiai. jog čia slypi formuojanti kultūros galia. 1990). Atrodo. įvyksta įdomus dalykas. tai gebėjimas prisitaikyti . o vyrai . baigę šiuos jaunų suaugusių žmonių vaidmenis. Kai kurie mokslininkai daro prielaidas. kad jie buvo rengiami suknelėmis.išmokti ir keistis. 1975. taip pat ir Nacionalinės futbolo lygos žaidėjų bei padūkusių studentų korporacijų narių (Dabbs. 1843 dvilytis (androgynous) Vyriškų ir moteriškų savybių mišinys. Kai žmonės bręsta ir sulaukia vidutinio bei vyresnio amžiaus. sutuoktinių mainų) skirtingose kultūrose. „Puikiausi žmonės savo asmenyje sutuokia abi lytis. su jais elgiamasi kaip su mergaitėmis. Journals. kad romantiškų santykių ir ankstyvos tėvystės laikotarpiu socialiniai lūkesčiai abi lytis skatina pabrėžti tas savybes. nusikaltėlių vyrų testosterono lygis būna aukštesnis nei normalus. jog testosteronas susijęs su agresija. 2004). Atrodo." Raiph VValdo Emerson. Stengdamosi patikti ir augindamos mažus vaikus jaunos moterys varžo savo impulsyvų norą elgtis kategoriškai ir nepriklausomai. svarbiausia. . Manoma. kad mergaitės. kurios atitinka jų vaidmenis. Evoliucinė teorija taip pat negali paaiškinti vos per keletą dešimtmečių įvykusių elgsenos pokyčių skirtingose kultūrose. vadinasi. rūpindamiesi ir apsaugodami vyrai paryškina stipraus vyro savybes ir slopina abipusio priklausomumo bei globos poreikį (Gutmann. Tačiau. dažnai leidžia reikštis toms savybėms. Vyriškos lyties embrionuose genai reguliuoja sėklidžių formavimąsi.empatiškesni ir mažiau linkę dominuoti (Lowenthal ir kiti. ką mums davė gamta. kaip netrukus pamatysime.susikuria vyrišką tapatumą. K U L T Ū R A IR LYTIS 213 sutuoktinių iš eilės. Visi sutinka. Kitų tyrimų metu stebėti be vyriško lyties organo gimę berniukai.dažniausiai patirdami emocinį stresą . Rodydami dėmesį. G E N A I .gebančiu būti ir kategorišku.vaidmens keliami reikalavimai. kurios iki gimimo patyrė testosterono perteklių. Be to. padidėja jų agresyvumas. kad tiek vyrai. linkusios berniokiškai elgtis žaisdamos (Hines. daugelio vyrų. o visi kartu jie įtikina daugelį mokslininkų. ir beždžionių agresyvumo skirtumai pasireiškia ankstyvajame gyvenimo etape (kol kultūra dar nebūna padariusi didesnio poveikio) ir mažėja suaugus. kai testosterono lygis nukrenta. dauguma iš jų renkasi tipiškus vyriškus žaidimus ir ilgainiui . Nė vienas iš šių faktų nėra įtikinamas. o šios gamina vyrišką išvaizdą lemiantį lytinį hormoną testosteroną. ir globojančiu. kurias anksčiau slopino. kurie buvo auginami kaip mergaitės (Reiner ir Gearhart. Nepaisant to. svarbi ir kultūra. 1977).5 s k y r i u s . Kalbant apie žmones. Pratt ir kiti. jie veikia mūsų organizmą. kad lytiniai hormonai yra svarbūs. Lytis ir hormonai Jei genai nulemia lyties savitumus. 2000). Kita priežastis . Tyrimai rodo. tiek moterys.

kaip agresija ir seksualinis iniciatyvumas. nepajėgiančios įvertinti kultūrinės įvairovės. kad evoliuciniai aiškinimai kartais tėra pavėluotos spėlionės.praneša Jungtinės Tautos (1991). kad šios teorijos sustiprins vyriškus stereotipus. o berniukams „sparnus". 1991). 1991). šakes. Išanalizavus. plūgą ar ginklą). jog lyčių socializacija mergaitėms suteikė „šaknis". ir panieka. kurie pajėgtų pasirūpinti vaikais. elgesio taisyklės bei tradicijos. Kultūros reikšmę atspindi lūkesčiai. o berniukai penkis kartus dažniau nei mergaitės buvo vaizduojami naudojantys gamybos priemones (pavyzdžiui. mergaitės keturis kartus dažniau nei berniukai vaizduojamos naudojančios namų apyvokos daiktus (pavyzdžiui. kuriose abu sutuoktiniai siekia karjeros. Jie taip pat diskutuoja. ar pakanka empirinių įrodymų evoliucinės psichologijos teorijoms paremti. moterys atlieka maždaug 90 proc. • Biologija (pavyzdžiui. . vyriškieji ir moteriškieji hormonai) svarbi lyčių skirtumams. Suaugus tikrovė skiriasi nedaug: „Visur. kaip pastebėjome.214 II d a l i s . 2000. kad gamta mus apdovanojo neįtikėtinu pajėgumu prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. šluotą. 2001). kurioms daug svarbiau neeikvoti savo mažesnių reprodukavimosi galimybių. kuo didelės žmonių grupės dalijasi ir ką perduoda iš kartos į kartą . moterys atlieka didžiąją dalį namų ruošos darbų. kuriųfizinės savybės byloja apie vaisingumą. vyrai atlieka didžiąją dalį namų ūkio remonto darbų. Visi sutinka. adatą. kurią jie patiria nepateisinę šių lūkesčių (Kite.idėjos. kas kuo užsiima 185 bendruomenėse. ir nerimauja. moterų elgesio lūkesčių (normų) rinkinys. Net šiuolaikinėse Šiaurės Amerikos šeimose. knygose vaikams. pirmenybę teikia tiems vyrams. ir abi lytys beveik vienodai užsiima laukininkystės darbais ir karvių melžimu. o berniukai daugiau laiko praleidžia žaisdami be priežiūros (Edwards. apdovanotose Randolpho Caldecotto medaliu. puodus ir keptuves). • Kritikai sako. kad vyrai medžioja žvėris ir kerta mišką. yra tai.ir besistengiantiems agresyviai dominuoti. paaiškėjo." Ir „visur valgio gaminimas bei indų plovimas yra tie namų ruošos darbai. o moterys rūpinasi vaikų priežiūra (Bianchi ir kiti. rodantiems seksualinę iniciatyvą patelių atžvilgiu . Visose šalyse dirbti namų ruošos darbus ir rūpintis vaikais paprastai padeda mergaitės.ypač tų. S O C I A L I N Ė Į T A K A APIBENDRINIMAS Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natūralus? • Evoliucinės psichologijos specialistai kuria teorijas apie tai. kaip turėtų elgtis vyrai ir moterys. Jie teigia. nuostatos. bet socialiniai vaidmenys taip pat stipriai veikia. . rungiantis su kitais patinais. kad gamta tuoktuvių žaidime pirmenybę teikia patinams. lyčių vaidmenys (genderrole) Vyrų ir Kultūra. Kultūra ir lytis: kultūros diktatas? Kultūros įtaką iliustruoja lyčių vaidmenų skirtumai nepriklausomai nuo vietos ir iaiko. Tokie vyrų ir moterų elgsenos lūkesčiai apibrėžia lyčių vaidmenis. valgaminimo bei skalbimo darbų. Sakoma. XX a. kuriais dalijamasi mažiausiai". kaip evoliucija galėjo nulemti tokius lyčių elgsenos skirtumus. Biernat ir Wortman. Taigi moterys.

teikia didesnį pasitenkinimą?" ] Abu sutuoktiniai dirba ir dalijasi namų ruošos darbus Vyras aprūpina šeimą Argentina [ Meksika Hondūras Brazilija Bolivija [ Venesuela [ Peru * 5. Japonijoje ir Vokietijoje vadovaujančius postus moterys užima santykiu 1:10. G E N A I . kaip lyčių atstovų. 2000). o vyras aprūpina šeimą? 41-je šalyje dauguma respondentų pasirinko pirmąjį atsakymo variantą (žr. 5. tuo tarpu vietnamiečiai palaikė daugumos nuomonę santykiu 11:1.). K U L T Ū R A IR LYTIS 215 „Kokia santuoka. „Jungtinėse Tautose visada žinojome. Skirtingi lyčių vaidmenys skirtingose kultūrose Tarptautinis tyrimų centras Pew Global Attitudes 2003 m. kai abu sutuoktiniai dirba ir kartu rūpinasi vaikų auklėjimu. 2002 . Tačiau atsakymai skirtingose šalyse ryškiai skiriasi.7 PAVEIKSLAS > Vaidmenys.moterys. jūsų nuomone. Australijoje ir Skandinavijos šalyse pastebėta didžiausia lyčių lygybė." JTO generalinis sekretorius Kofis A. Šiaurės Amerikoje dauguma gydytojų ir stomatologų yra vyrai. Egiptiečiai su pasaulio daugumos nuomone nesutiko santykiu 2:1. siekiant pažangos.beveik 1:2 (ILO. Wallace. 1997. Šaltinis: Duomenys iš 2003 metų Pew Global Attitudes apklausos. vaidmenis. kad kultūra iš tiesų konstruoja mūsų. ar kai moterys lieka namuose ir rūpinasi vaikais. o Australijoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose .5 s k y r i u s . 2006).7 pav. priklauso nuo to. Annanas. kuriems pritaria abi lytys. ar sėkmingai susiklostė partnerystė su Afrikos ūkininke bei jos vyru. o Viduriniuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje mažiausia (Sočiai Watch. apklausoje 38 000 žmonių pateikė klausimą: ar gyvenimas teikia didesnį pasitenkinimą. Net ir industrinėse šalyse vaidmenys nepaprastai skiriasi. Rusijoje dauguma gydytojų . kad mūsų veikia. o Danijoje dauguma stomatologų yra moterys. Ar kultūra konstruoja lyčių vaidmenis? O gal lyčių vaidmenys paprasčiausiai atspindi natūraliai vyrams ir moterims būdingą elgseną? Lyčių vaidmenų įvairovė skirtingose kultūrose ir skirtingais laikotarpiais byloja. skirtingose šalyse skiriasi.

1938 metais vienas iš penkių amerikiečių pritarė. Kraštutinės vaikų meilės ir skriaudimo palyginimas atskleidė. kurią Judith Rich Harris (1998) vadina ugdymo prielaida. Pryor ir kiti. Nuo 1960 metų iki amžiaus pabaigos moterų dalis tarp absolventų aukštosiose medicinos mokyklose išaugo nuo 6 iki 50 proc. 2000). (Astin ir kiti. Tačiau jei vaikų asmenybes formuoja tėvų pavyzdys bei rūpinimasis. septintojo dešimtmečio viduryje ištekėjusi moteris namų ruošai skirdavo septynis kartus daugiau laiko negu jos vyras.per trumpą istorijos atkarpą . 2005). ir šios knygos autorius.politines ir religines pažiūras. 1967 metais 57 proc. yra tokia: nuo to. 1989. 2005. Vyriški ir moteriški vaidmenys kinta daugumoje kultūrų. tiesa? . 2005 metais šiam teiginiui pritarė tik 20 proc. Tokie spartūs pokyčiai skirtingose kultūrose byloja. Amerikoje XX a.j a u tik dvigubai daugiau (Bianchi ir kiti. kad tėvų auklėjimas iš tiesų daro poveikį. kai kurių prie ekvatoriaus gyvenančių tautų (ne visų) vyrai ir moterys apskritai nieko nedėvi. šio fakulteto absolventų sudarė moterys. NORC.lyčių vaidmenys ryškiai pasikeitė. Hunt. priklauso. 1996 metais tam pritarė keturi iš penkių amerikiečių (Niemi ir kiti. kaip tėvai auklėja vaikus. vaikai perima didelę dalį tėvų puoselėjamų vertybių. (AMA.laikas taip pat juos keičia. moterų gamino maistą ar plovė indus. ką jie veikė per praėjusias 24 valandas. Tarptautinė parlamentinė sąjunga. tarp jų . kad lyčių vaidmenis apibrėžia ne vien evoliucija ir biologija . Škotijoje daugelis vyrų oficialiomis progomis dėvi klostuotus sijonus. Jungtinių Valstijų statistikos biuras apklausė 21 000 vyrų ir moterų. 2000. Šiuo klausimu sutaria ir Freudo šalininkai. 1987. Amerikos aukštųjų mokyklų pirmakursių buvo įsitikinę. Be to. o moterys . kai ištekėjusių moterų veikla apsiriboja namais ir šeima". 2004. vyrų ir 66 proc. kad „ištekėjusi moteris gali dirbti versle ar pramonėje net jei turi gebantį ją išlaikyti vyrą". Volstryte vyrai daugiausia dėvi kostiumus.sijonus bei sukneles. o dešimtojo dešimtmečio viduryje . Dirbančios moterys viena valanda daugiau negu vyrai praleido rūpindamosi namais ir šeimos nariais (Darbo departamentas. kad „geriausia. Tai patvirtina didėjantis moterų skaičius šalių parlamentuose nuo Maroko iki Švedijos (Inglehart ir Welzel. 2004).. kad mergaitė paskambintų berniukui ir paskirtų pasimatymą? Atsakiusieji „taip" procentais 1950 1999 29% 70% Lyčių vaidmenų pokyčiai bėgant laikui Praėjusio šimtmečio antrojoje pusėje .nuo 3 iki 50 proc. 1996). Bendraamžių perduodama kultūra Kultūros. toje pačioje šeimoje augantys vaikai turėtų būti labai panašūs. 1965 metais nė viena moteris nebuvo baigusi Harvardo universiteto Verslo fakulteto. kuo šie taps. 2005). Amžiaus pabaigoje 30 proc. kaip ir grietininiai ledai. o teisės . 2006). Richardson.216 II d a l i s . S O C I A L I N Ė ĮTAKA Gallupo apklausos klausimas: ar priimtina. ir bihevioristai. Per tas 24 valandas 35 proc. Kaip šitokias tradicijas perduoda karta iš kartos? Vyraujanti prielaida. būna įvairaus skonio.

ir primatų kultūrose pokyčius inicijuoja jaunimas. tad tradicijos niekada neperduodamos tobulai. Panašiai kurti girdinčių tėvų vaikai. Vaikai turi rūkančių draugų. Taigi jei grupė vaikų lankytų tą pačią mokyklą. G E N A I . Aplinkos. Žvilgtelėjus atgal. ar vaikai praleidinės pamokas. bet iš esmės ji netiesioginė: tėvai padeda vaikams pasirinkti mokyklą. ar merginos anksti pastos. gyvenamąjį rajoną ir bendraamžius. Kai viena beždžionė atranda geresnį būdą maistui nuplauti arba kai žmonės iškelia naujas mados ar lyčių vaidmenų idėjas. Duomenys. dėl kurių visi sutaria. Tad nors kultūros tradicijos išlieka. gauti tiriant dvynukus bei biologinius ir įvaikintus brolius bei seseris. pati kultūra kinta .bendraamžių įtaka. atrodo. kurie įtikinėja. ir siūlo cigarečių. vartos narkotikus. K U L T Ū R A IR LYTIS 217 Šią prielaidą paneigia stulbinantys ir įspūdingi pastarųjų metų evoliucinės psichologijos duomenys. vaikai dažnai mėgdžioja truputį vyresnius už save. Tėvų įtaka svarbi. teigia Harris (1996). Vaikams ir paaugliams kur kas labiau rūpi. kurie mėgdžioja dar vyresnius. paprastai tai būna jaunos beždžionės arba jauni žmonės. Juk būtent su bendraamžiais jie žaidžia ir galiausiai su jais dirbs bei kurs šeimas. tie vaikai „suaugę turėtų būti panašūs". tvirtina Harris. tačiau sukeistume jų tėvus. kalbos manieras ir netgi keiksmažodžius daugiausia išmoksta iš bendraamžių. ir šias idėjas noriau priima jauni suaugusieji. skirtumų? Tai . Tad kas lemia likusius 4 0 50 proc. individualių asmenybės bruožų. ką mano jų bendraamžiai. tačiau širdimi ir protu lieka su bendraamžiais. kad rūkyti malonu. o ne ką galvoja tėvai. • Nors rūkančių tėvų vaikai rūko dažniau. Ir žmonių. kad genetiniu poveikiu galima paaiškinti maždaug 50 proc. lankantys mokyklą kurtiesiems. taip pat ir namų poveikiu galima paaiškinti tik iki 10 proc. Be to. gyventų tame pačiame regione ir tarp tų pačių bendraamžių. Jie gali „pakeisti kodą" sugrįžę į savo namus. rodo. kiek atsitiktinai parinktų vaikų poros". pasiekdama savo argumentų ribas. Elgsenos genetikos specialistai Robertas Plominas ir Denise Daniels (1987) teigia: „Du vienos šeimos vaikai [vidutiniškai] skiriasi vienas nuo kito tiek pat. Vaikai ir paaugliai žaidimus. jog didesnį poveikį daro bendraamžiai. jų asmenybės bruožų. dažniausiai atsisako tėvų tradicijų ir perima kurčiųjų tradicijas. o tai savo ruožtu lemia. kuriems patinka. kol jis nepatiekiamas grupei vaikų. muzikinį skonį. tai atrodo logiška. Sąveika tarp tėvų ir vaikų grupių būna gana laisva.5 s k y r i u s . o šie mėgdžioja jauniausius suaugusius tėvų kartoje. t Imigrantų vaikai paprastai užauga teikdami pirmenybę savo naujų bendraamžių gimtajai kalbai bei normoms. Panagrinėkime štai tokius dalykus: • Ikimokyklinukai tėvų raginami dažnai atsisako ragauti kokį nors patiekalą tol.

tačiau jos nėra nepriklausomos nuo biologijos. Arba panagrinėkime tokį dalyką: vyrauja nuomonė. Šiandieninis genetikos mokslas parodo. Viskas.švelnesnės ir malonesnės. kaip tai paaiškinti psichologiškai: galbūt būdami pranašesni ūgiu (ir amžiumi) vyrai gali išlaikyti socialinę viršenybę moterų atžvilgiu. tačiau stipriai veikia mūsų nuostatas bei elgseną. Be to.atspindi tam tikrą biologinę įtaką tačiau taip pat iliustruoja ir stiprų kultūros poveikį. o per bendraamžius. kaip patirtis naudojasi genais. Tėvų prisilietimas aktyvina genus. kad vyrai turi būti tvirtesni. kultūra šiuos skirtumus gali padidinti atitinkamomis normomis. Tad kaip sąveikauja biologija ir kultūra? Ir kaip asmuo sąveikauja su aplinkybėmis? Biologija ir kultūra Neprivalome evoliucijos ir kultūros laikyti konkurentėmis. Galima tik spėlioti. kultūrą ir lytį? Biologija ir kultūra neegzistuoja izoliuotai. skatinančiomis tikėtis. Genai mus ne tik varžo. • Didžiausia kultūrinė įtaka gaunama ne tiesiogiai iš tėvų. Kitų lūkesčiai mus veikia todėl. . Kokią išvadą galime padaryti apie genus. 1980). aplinkos). nes kultūra veikia tai. ką paveldime biologiškai. biologija ir patirtis veikia viena kitą. kuriančius naujus išsišakojančius smegenų ląstelių receptorius. atsakingą už regėjimą. aukštesni ir vidutiniškai turi dvigubai didesnę raumenų masę.218 II d a l i s . vidurio moterys Jungtinėse Valstijose vis labiau dominuoja ir aktyviau veikia. kad pakeistų smegenis (Quartz ir Sejnowski. kad vyras turi būtų aukštesnis už žmoną. Jei genai ir hormonai lemia. kas socialu ir psichologiška. ką davė biologija. jiems lemta įgyti kitokią gyvenimo patirtį nei moterims. Kultūrinės normos subtiliai. Kadangi vyrai 8 proc. Žmonės vienaip reaguoja į Davidą Beckhamą ir kitaip . Regos dirgikliai priverčia genus tobulinti smegenų sritį. galiausiai yra biologiška. • Skirtingose kultūrose ir skirtingais laikotarpiais lyčių vaidmenys labai skiriasi.į Woody Alleną.lyčių vaidmenys . o ne moterims užimti dominuojančią padėtį visuomenėje. Kai biologinės savybės veikia reakciją į aplinką. jie prisitaiko ir reaguoja į dirgiklius. o moterys . kad vyrai fiziškai agresyvesni nei moterys. 2002). kurie ateityje padės vaikui įveikti stresines situacijas. biologinio) poveikis priklauso nuo kito veiksnio (pavyzdžiui. Biologija ir kultūra taip pat gali sąveikauti. S O C I A L I N Ė ĮTAKA APIBENDRINIMAS Kultūra ir lytis: kultūros diktatas? • Labiausiai ištirti vaidmenys . Visame pasaulyje vyrauja tendencija vyrams. Nuo XX a. Viename tyrime tik vienas iš 720 susituokusių porų neatitiko šios normos (Gillis ir Avis. Tačiau taip pat galima ieškoti sąveika (interaction) Vieno veiksnio (pavyzdžiui. kultūra gali pabrėžti tai. Aplinka gali stimuliuoti genus. kad tai mumyse užprogramuota biologiškai.

8 pav. Vyrų ir moterų elgseną veikia su jų skirtingais vaidmenimis susiję lūkesčiai. Šaltinis: Adaptuota iš: Eagly. yra mažesni. Būdami stipresni ir greitesni. 5. kad vienodėjant vaidmenų užduotims lyčių skirtumai „palaipsniui mažės". kuriuos atspindi darbo pasidalijimas tarp lyčių. lyčių nelygybė dar labiau mažėja. kuria grindžiama ši kultūrinė norma: jei žmonės teiktų pirmenybę to paties ūgio partneriams. 1991. aukšti vyrai ir žemo ūgio moterys dažnai liktų be partnerių. o kultūra to paties reikalauja iš sutuoktinių. lyčių skirtumai pagal prioritetus renkantis porą (vyrai ieško jaunystės ir gebėjimų atlikti namų ūkio darbus. Tad tikėtina. kultūrose. kad jų elgsena atitiktų šiuos vaidmenis ir atitinkamai modeliuoja savo įsitikinimus bei gebėjimus. o moterys rūpintųsi kūdikiais. jų pačių vyriškumo ar moteriškumo sampratos skirtumai taip pat sumažėjo (Twenge. Wood ir Eagly (2002) daro išvadą. Alice Eagly ir Wendy Wood (1999. kad vyrai atliktų jėgos reikalaujančias užduotis. rengia vyrus ir moteris skirtingiems vaidmenims. kad vyrai būtų aukštesni už moteris.biologiniai skirtumai ir socializacija vaikystėje. Suaugusiųjų gyvenime tiesioginė lyčių socialinės elgsenos skirtumų pasekmė yra vaidmenys. 1987) plėtoja teoriją apie tai. kad moteris mažiau varžo nėštumas ir vaikų auginimas. Eagly ir Wood. G E N A I . vyrai dažniau atlieka fizinės jėgos reikalaujančius vaidmenis. moterys ieško socialinės padėties ir gero uždarbio). Moterų gebėjimas gimdyti ir auginti vaikus sąlygoja tai. kad darbo pasidalijimą tarp lyčių lemia įvairūs veiksniai.). Vyrams ir moterims atliekant vis daugiau panašių vaidmenų. tarp jų .8 PAVEIKSLAS Lyčių socialinės elgsenos skirtumų socialinio vaidmens Lyčių elgsenos teorija Įvairūs veiksniai. pasirinkusių formaliai vyriškas profesijas.5 s k y r i u s . ir abiejų lyčių atstovai pajėgūs atlikti visus įmanomus organizacinius vaidmenis".. įgūdžiai ir įsitikinimai. kad „moterų ir vyrų elgsena yra gana lengvai formuojama. taip pat vaikystės sąlygos ir įgytos patirtys. Eagly. Eagly prognozuoja. kaip sąveikauja biologija ir kultūra (žr. Jos įsitikinusios. K U L T Ū R A IR LYTIS 219 Socializacija Lūkesčiai lyčių X Kiti veiksniai (pvz. pastebi Eagly ir Wendy Wood (1999). kad jos dažniau atlieka globėjiškų savybių reikalaujančius vaidmenis. kuriose lyčių vaidmenys labiau lygiaverčiai. biologinė įtaka) 5. kad ūgio norma yra biologijos ir kultūros rezultatas. Mažėjanti vyrų ūgio bei agresyvumo reikšmė šiandieniams aukštos socialinės padėties vaidmenims ir mažėjantis gimstamumas reiškia. 1987. Kai į tai įsiterpia ir prieš diskriminaciją nukreipti įstatymai bei konkurencinės sąlygos. Daugėjant moterų. Tad evoliucija reikalauja. Tad kiekviena lytis stengiasi. Iš tiesų. skjrtumai r vaidmenų 8M9i Darbo iskirsty pasiskirstymas tarp lyčių ^ " n a X 7 Su lytimi susiję^ gebėjimai bei įsitikinimai ir evoliucijos išminties. 1997). verčiančios samdyti talentingiausius (neatsižvelgiant į lytį). Prigimtis ir ugdymas sudaro „pinklų raizginį". Nors prigimtis reikalauja. . jų psichologiniai skirtumai mažėja.

Taip pat galime būti ir genų bei aplinkos sąveikos produktas. nesame blaškomi aplinkos į visas puses. moterų ir vyrų elgsena iš esmės yra ekvivalentiška. kuriose reikalingas kategoriškas ir konkurencingas elgesys. . kad jei atsižvelgsime ir į neigiamas. Daug kam nepatinka mintis.gali sumažinti jų galią bei veiksmingumą situacijose. lemia rytdienos situaciją. o kartais netgi ją pakeičiame. Žmonės neturėtų manyti. Šiaurės Vakarų universitetas Situacijos galia ir žmogus „Būna trivialios tiesos ir didžiosios tiesos. kad tikėjimas socialiniu determinizmu gali atvesti į tai. Svarbūs ir socialiniai. ir mūsų reikalas nuspręsti. ir jos kūrėjai. aštuntojo dešimtmečio pradžioje. bent jau gerų veiksmų). Mes veikiame ir reaguojame. Didžiosios tiesos priešybė yra kita tiesa. šiuo metu moters stereotipas yra palankesnis nei vyro. Pastebėjau.sakė fizikas Nielsas Bohras. Kaip ir daugelis to meto aktyvių feminisčių maniau. Šios didžiosios tiesos apie išorinio poveikio galią pakaktų mūsų elgsenai paaiškinti. kad ateitis tikrai bus. Iš tiesų. Per daugelį metų mano požiūris reikšmingai pasikeitė. Mes galime atsispirti socialinės situacijos spaudimui. Tai. kad išorinės jėgos lemia elgseną: save mes laikome laisvomis būtybėmis.atsakomybės vengimą ir kaltės už savo likimą suvertimą kitiems žmonėms ar aplinkybėms.220 II d a l i s . Pamąstymui: jei Bohro teiginyje slypi didžioji tiesa. Tačiau mes. jei būtume pasyvūs tarsi vėjaričiai augalai. priskiriamos moterims. ką filosofas Jeanas-Paulis Sartre pavadino „blogu tikėjimu" ." Kiekviename šios dalies apie socialinę įtaką skyriuje skelbiama didžioji tiesa: situacijos galia. kad kai kurie moterų ir vyrų poelgiai šiek tiek skiriasi. ir į teigiamas savybes. . kokia kryptimi ji pasuks. ypač kai prisimenami lyčių vaidmenys. ir asmeniniai elgsenos aiškinimai. kad šie skirtumai būtinai neigiamai atsiliepia moterims. tai kas yra šio teiginio priešybė? . Dėl šios priežasties aš nutariau kiekvieno „socialinės įtakos" skyriaus pabaigoje atkreipti dėmesį į didžiosios tiesos priešybę: asmens galią. Jaučiame.savybės. kad nepaisant neigiamų kultūrinių stereotipų apie moteris. nes vienu metu esame ir socialinės aplinkos kūriniai. savo veiksmų iniciatoriais (na. Didesnis moterų polinkis atsižvelgti į kitų žmonių poreikius ir demokratiškiau elgtis yra vertinamas palankiau ir daugelyje situacijų gali būti privalumas. ką renkamės šiandien. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ką slepia moksliniai tyrimai Alice Eagly apie lyčių panašumus ir skirtumus Savo darbą apie lytis pradėjau nuo projekto apie socialinę įtaką XX a. Tačiau tiesa ir tai. Tiesą pasakius. Tačiau meilumas ir rūpestingumas . mano atlikti lyčių stereotipų tyrimai rodo. Trivialios tiesos priešybė yra paprasčiausia netiesa. Galbūt kultūros galios akcentavimas kelia diskomfortą. priešingai nei vėjaričiai augalai. atsakome ir gauname atsakymus. Alice Eagly. socialinė kontrolė (situacijos galia) ir asmeninė kontrolė (žmogaus galia) konkuruoja viena su kita nė kiek ne daugiau nei biologiniai ir kultūriniai argumentai.

Tai. • Žmonės dažnai susikuria situacijas. Antra. Žmonės ir situacijos sąveikauja bent trimis būdais." Lao-Dzė. aktyvūs žmonės renkasi situacijas. G E N A I . Ji labiau panaši į namus. jei atskirsime papildančią tiesą: asmens galią. kas mums nutinka. 1978). Trečia. K U L T Ū R A IR LYTIS 221 Socialinės aplinkybės iš tiesų stipriai veikia žmones. japonai labiau nei britai pasiduoda socialiniams lūkesčiams (Argyle ir kiti. Jie greičiau apsigyvens San Franciske ar Toronte ir įsilies į aplinkosaugos organizacijos Greenpeace gretas (arba skaitys Manchester Guardian. ar vidinis nusiteikimas (arba kultūra ar evoliucija) lemia elgseną. Tiesą pasakius. ir situacijos. sukuria jos narės. Be to. Pavyzdžiui. Ir žmonės. Rinkdamiesi aukštąją mokyklą jūs pasirinkote būti veikiami tam tikrų socialinių aplinkybių. kad aistringi politiniai liberalai įsikurs Orindžijos apygardoje Kalifornijoje arba taps Prekybos rūmų nariais.5 s k y r i u s . • Žmonės dažnai patys renkasi situaciją (Ickes ir kiti. kad skirtingai interpretuoja situacijas ir į jas reaguoja. moteriškas ar seksualus. kurią įsivaizdavome. daugelį situacijų kurios daro jiems įtaką pasirenka patys. tolygus klausimui. 1985): • Bet kuri socialinė situacija skirtingus žmones veikia skirtingai. ar plotis.kitaip tariant. • Didžioji tiesa apie socialinės įtakos galią bus tik pusiau tiesa. Mes kuriame savo socialinį pasaulį. kad mūsų išankstinė nuosmonė gali pasitivirtinti: jei tikimės. . kas vyksta studenčių draugijoje. pasirinks jų polinkius sutvirtinantį socialinį pasaulį. jie tarpusavyje sąveikauja. Socialinė aplinka . skatinančias socialinę sąveiką. Kas sukuria socialinę situaciją. vieni žmonės (grupės ar asmenys) jautriau reaguoja į socialines situacijas nei kiti (Snyder. ar kambario plotą nulemia jo ilgis. žmonės prisideda prie socialinių situacijų susidarymo. ar išorinės situacijos. mūsų bendravimas su juo gali paskatinti būtent tokią elgseną. o ne Times of London) . jei ne sociumas? Liberalią aplinką sukuria liberalai. o jis kuria mus. Turėdami galimybę rinktis. kad kuris nors žmogus turėtų būti ekstravertas. Tačiau žmonės taip pat veikia socialines aplinkybes. Tad galią turi ir žmonės. kuriuos patys susikuriame. kiekvienas iš mūsų atitinkamai reaguoja į situacijas. Kadangi mūsų protai realybę suvokia skirtingai. priešiškas. Ši sąveika vyksta bent trimis būdais (Snyder ir Ickes. Biologiniai veiksniai veikia kultūrini kontekstą o kultūra remiasi prigimtiniais dalykais. kultūrą ir lyt|? • Biologiniai ir kultūriniai aiškinimai neprivalo būti prieštaringi. Klausimas. ne tai. ir situacijos sąveikauja. 1983). „Tiesos žodžiai visada būna paradoksalūs. Prisiminkime.tai ne oras. Visų pirma žmonės skiriasi tuo. Mažai tikėtina. 1997). The Simple Way („Paprastas būdas") APIBENDRINIMAS Kokią išvadą galime padaryti apie genus.

labiau į j u o s įsijausime. ar architektais? Abipusio priežastingumo teorija leidžia teigti.) Dauguma religijų skatina atsakyti už save. Abu požiūriai teisingi. tačiau neteisti kitų. Ar taip yra dėl įgimto žmonių polinkio atleisti savo klaidas ir teisti kitus už jų padarytas nuodėmes? . Tada žvelgdami į save manytume. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Post scriptum: ar turėtume laikyti save socialinio pasaulio produktais. o ne impozantiškai smerksime nemalonius poelgius. kuriuos laisva valia pasirinko „amoralūs". o kitus laikyti laisvais aktoriais (kitaip taptume tėviškai globėjiški ir linkę manipuliuoti). o santykiuose su kitais ieškotume supratimo ir socialinių reformų. Tačiau turbūt būtų pravartu dažniau daryti ir priešingą prielaidą . kad kitus žmones veikia situacijos. arba ją veikia. kad žmonės arba reaguoja į aplinką. kad kiti yra veikiami aplinkos. (Jei manysime.222 II d a l i s . nes mes esame ir savo socialinio pasaulio produktai. „sadistiški" ar „tingūs" žmonės. ir architektai.save laikyti laisvais aktoriais ir manyti. Tačiau ar vienas požiūris teisingesnis už kitą? Išmintinga laikyti save aplinkos produktais (kitaip imtume pernelyg didžiuotis savo laimėjimais ir pernelyg save kaltinti už esamas problemas). kad esame saviveiksmingi.

Užkrečiamas žiovulys Atkreipkime dėmesį. Stanley Milgramas apie paklusimą Kaip nuspėti galimą konformistiškumą? Grupės dydis Vieningumas Sutelktumas Padėtis Viešoji reakcija Ankstesnių įsipareigojimų nebuvimas Kodėl elgiamasi konformistiškai? Kas elgiasi konformistiškai? Asmuo Kultūra Socialiniai vaidmenys Ar norime būti kitokie? Reaktyvusis pasipriešinimas Unikalumo įrodymas Post scriptum: kaip būti individualybe bendruomenėje . Aukų suasmeninimas Mintys apie klasikinius tyrimus Ką slepia moksliniai tyrimai.Konformizmas Kas yra konformizmas? Klasikiniai konformizmo tyrimai Sherifo normų kūrimo tyrimai Mokslinių tyrimų išvada. Masinė apgaulė Ascho studija apie grupės daromą spaudimą Milgramo paklusnumo eksperimentai Kokios paklusnumo priežastys? Atkreipkime dėmesį.

o tolerancijos. komandinis žaidimas). esate patyrę tokį reiškinį: pasibaigus polemiškai lektoriaus kalbai ar koncertui. viena jūsų dalis nori ir toliau sėdėti („Šis lektorius visai neatspindėjo mano pažiūrų"). kuriose pasidavimas bendraamžių spaudimui nekelia susižavėjimo. kad įsižeistumėte. Šiaurės Amerikoje ir Europoje socialinės psichologijos specialistai. Tikriausiai ir jūs nors trumpam atsistosite su visais. būdami didelėje grupėje dažniausiai elgiasi vienodai? Kokiomis aplinkybėmis žmonės elgiasi konformistiškai? Ar kai kurie žmonės labiau linkę elgtis konformistiškai? Kas priešinasi spaudimui elgtis konformistiškai? Ar konformistiškumas yra tokia bloga savybė. Jų pavyzdžiu paseka esantieji toliau ir prisijungia prie ovacijų. jog kartais elgtis konformistiškai yra blogai (kai dėl to vairuojama išgėrus arba pasielgiama rasistiškai). jei nebūtų buvę paskatinti. žmonės. kad kažkas jus pavadino „tikru konformistu" (prisitaikėliu)? Įtariu.„Visa. 1859 („Apie laisvę") e abejonės. reagavimas. priklausydami individualistinėms kultūroms. yra despotizmas. 1994). Individualistinėse Vakarų kultūrose. savitvardos ir brandos požymis (Markus ir Kitayama. o ne teigiamą (bendruomeninis jautrumas.pa- . ir dar kitais atvejais tai nereikšminga (kai teniso žaidėjai dėvi baltą aprangą). būtų mandagiai paploję sėdėdami patogiose kėdėse. konformizmui teikia neigiamą reikšmę (prisitaikymas. kartais . Šitokio konformistiško elgesio situacijos kelia šio skyriaus klausimus: • • • • • Kodėl. ką girdėjote. On Liberty. nuolankumas. netoli scenos esantys aistringi garbintojai atsistoja ir ima ploti. kurį mums daro bendruomenė. Ar konformizmas yra gera. kurie. ar bloga savybė? Į šį klausimą nėra mokslu pagrįsto atsakymo. Paskui jau atsistoja ir tie. tačiau turėdami omenyje bendras vertybes galime teigti. kad ir kokiu vardu jį vadintume. kai aplink visi stojasi? Būti vieno asmens mažuma nėra lengvas dalykas." John Stuart Mill. žodyje „konformizmas" slypi neigiama prasmė. The Spirit of Community. „Japonijoje. Japonijoje veikti išvien su kitais yra ne silpnumo. yra pagrindinis moralinių vertybių ramstis. kas žlugdo asmenybę. 1993 („Bendruomenės dvasia") Kas yra konformizmas? Pradėkime nuo paskutinio klausimo. nepaisant jų įvairovės. Tačiau ar liksite sėdėti." Amitai Etzioni. . Kaip jaustumėtės išgirdę. paklusnumas). Kai sėdite tarp šių žmonių.gerai (kai sukliudo brautis į eilę prie teatro). kaip leidžia manyti klusnios „bandos" įvaizdis? O gal reikėtų tai vadinti „grupiniu solidarumu" arba „socialiniu jautrumu"? B „Socialinis spaudimas. nebent jums labai nepatiko tai.

Viskas priklauso nuo to. jei nebūtumėte grupėje. Užsirišame kaklaraištį ar apsivelkame suknelę. kuri supaprastintai atkuria svarbių kasdienių so. ar tai ." Išvada: mes pasirenkame mūsų vertybes bei požiūrius atitinkančias sampratas. nors mums nepatinka to daryti. Kaip buvo pabrėžta 4 skyriuje. siekiant prisiderinti prie kitų nuolaidumas (compliance) Konformistiškas viešo elgesio modelis. ir įvertina. Kartais prisitaikome prie lūkesčio ar pageidavimo iš tiesų nepritardami tam. nuolaidumas. paklusnumą ir pritarimą. Šis nuoširdus. Tad konformizmas yra elgsenos arba įsitikinimų pakeitimas. jei būtumėte vienintelis sirgalius tribūnoje? Yra kelios konformizmo rūšys (Nail ir kiti. ar tai konformizmas? Galbūt taip. Panagrinėkime tris: nuolaidumą. nes esame įtikinti. Kai būdami minioje pakylate ir džiūgaujate dėl pergalingo įvarčio. siekiant prisiderinti prie kitų. Ar pašoktumėte iš džiaugsmo dėl įvarčio. kam paakino minia. Be etikečių negalime aptarinėti šio skyriaus temų. Kartais nuoširdžiai darome tai. kad pieną gerti sveika. Elgtis konformistiškai nereiškia vien tik veikti taip. Tad išsiaiškinkime štai šių etikečių prasmę: konformizmas (prisitaikymas).pritarimas grupės nuomonei jaučiant vidinį pasipriešinimą. kuri atsiranda. tiriantys konformizmą. ko gali tikėtis vienas iš kito. Galime kaip ir milijonai kitų gerti pieną. kad moterims labiau tinka ilgi. Jei mūsų nuolaidumą sukelia aiški komanda. kai atsižvelgiama į užuominomis ar aiškiai išreikštą pageidavimą bet slopinant vidinį pasipriešinimą. o ne trumpi plaukai. Paklūstame. kai elgsena ir įsitikinamai atitinka socialinį spaudimą APIBENDRINIMAS Kas yra konformizmas? Yra dvi konformizmo elgsenos ar įsitikinimų pakeitimo pasiduodant grupės spaudimui formos. paklusnumas. vidinis konformizmas vadinamas pritarimu. Klasikiniai konformizmo tyrimai Kaip socialiniai psichologai tyrė konformizmą laboratorijoje? Ką jų gauti duomenys byloja apie socialinį poveikį ir blogio prigimtį? Mokslininkai. Pritarimas kartais išplaukia iš nuolaidumo. 2000).6 skyrius. konformizmas (conformity) Elgsenos ar įsitikinimų pakeitimas. kaip kiti žmonės. Tai reiškia veikti kitaip. tai vadinama paklusnumu. ir jos neišvengiamos. kai žmonės tiksliai žino. Etiketės ir apibūdina.visur jaučiama ramybė. Pritarimas . paklusnumas (obedience) Prisitaikymas vykdant tiesmuką paliepimą. Šis išorinis prisitaikymas yra nuolaidumas. kad sulauktume atpildo arba išvengtume bausmės. ką darome.konformizmas? Kai kartu su milijonais kitų žmonių geriate pieną arba kavą. Paprastai mes pateisiname savo elgesį. . sukuria miniatiūrinį socialinį pasaulį mikrokultūrą laboratorijoje. tai reiškia ir jausti kitų žmonių veiksmų įtaką. jei prisiimame atsakomybę už jį.kai įsitikinimai ir elgsena atitinka socialinį spaudimą. o gal ir ne.< . Nuolaidumas. nuostatas lemia elgsena. Nuolaidumo atmaina yra paklusnumas . pritarimas (acceptance) Konformizmas. ar elgiatės konformistiškai? Kai palaikote kitų nuomonę.nusileidimas tiesmukam paliepimui. nei kad būtume pasielgę. pritarimas. jei būtume buvę vieni. ar jūs elgtumėtės ir manytumėte taip pat. KONFORMIZMAS 225 stebi Lance Morrow (1983).

kurį. Sherifo normų kūrimo tyrimai Pirmasis iš trijų klasikinių tyrimų 5 skyriuje nagrinėtą kultūros galią sukurti ir pratęsti socialines normas sujungia su šiame skyriuje aptariamu konformizmu. . jūs vis tiek sakytumėte: „šešis colius". Toliau kartojant eksperimentą. plačiai aptarinėjo. Po to keletą sekundžių šviesos spindulėlis pasiblaškytų ir išnyktų. Jei būtumėte vieno iš Sherifo eksperimentų dalyvis. ir jo vietą užirrtdavo tikrasis dalyvis. jei šis grupinis patyrimas būtų pakartotas tą pačią ir dar dvi dienas iš eilės? Kolumbijos universiteto studentai vaikinai. Kaip biologai stengiasi atskirti virusą. . (Ši norma buvo klaidinga. Klastotė išliko (nors mažėdama) pen- autokinetinis reiškinys (autokinetic phenomenon) Savaiminis (auto) judėjimas (kinetic). „Du colius". ar tebesilaikė grupės normos? Įdomu. Kitą dieną sugrįžtumėte. kad jie tebesilaikė grupės normos (Rohrer ir kiti. iš kurių kiekvienas pateikia savo metodą konformizmui studijuoti ir atskleidžia stulbinamų dalykų. pakeisdavo kitas. 1954). Tariamas nekintamo šviesos taško judėjimas tamsoje. tad jūs netvirtai ištartumėte: „šešis colius". vadinama autokinetiniu reiškiniu. Šį kartą pasakytumėte: „dešimt colių". taip ir Sherifas norėjo išskirti normų kūrimąsi ir po to su juo eksperimentuoti. kurie vakar patyrė tą patį. savo vertinimus pakeitė pastebimai. Truputį sutrikę. Kai po metų eksperimentas buvo pakartotas su kiekvienu žmogumi atskirai.1 paveiksle. . ar pritarimą?) Nustebinti tariamos kultūros galios įtvirtinti klaidingus įsitikinimus. Pasinaudodami autokinetiniu reiškiniu. Ar pasikeistų jūsų atsakymas. tie du pasako savo vakarykštį spėjimą. kiek pasislinko šviesos taškas. Tada turėtumėte atspėti. Robertas Jacobsas ir Donaldas Campbellas (1961) Šiaurės Vakarų universiteto laboratorijoje tyrė. kad galėtų su juo eksperimentuoti. Iš pradžių nieko nevyktų. Tamsiame kambaryje neįmanoma nustatyti atstumo. Kai šviesa užgęsta pirmą kartą. ar jie vertino savaip.sako vienas. savo ruožtu. S O C I A L I N Ė Į T A K A dalinių sąveikų ypatybes. Kaip parodyta 6. kuriuos tyrė Sherifas. o per keturis su puse metro nuo jūsų pasirodytų šviesos spindulėlis. 1937) kėlė klausimą. kad ir kiti tyrinėtojai šiuos tyrimus kartojo. (Ar tai reiškia nuolaidumą. ir prie jūsų prisijungtų kiti du. Mes aptarsime tris eksperimentus.sako kitas. Muzaferas Sherifas (1935. Eksperimentuotojas pakartotų procedūrą. kiek pasislinko šis spindulys. kol jie užsitarnavo „klasikinių" eksperimentų vardą. ar laboratorijoje įmanoma stebėti socialinių normų radimąsi. Kai kurie iš šių tyrimų atskleidė tokių stulbinamų dalykų. sėdėtumėte tamsiame kambaryje.) Sherifas ir kiti naudojo šį metodą siekdami atsakyti į klausimus apie žmonių pasidavimą įtaigai. šių eksperimentų metu dažniausiai išsikristalizuodavo grupės norma.226 II d a l i s . „Vieną colį". Kodėl? Šviesos spindulys niekad nepasislinkdavo! Sherifas pasinaudojo optine apgaule. jūsų vertinimų vidurkis būtų apie aštuonis colius. kaip perduodami klaidingi įsitikinimai. Po to šis pasitraukdavo iš eksperimento. jie liepė eksperimentuotojo padėjėjui (fiktyviam tiriamajam) klaidingai atsakyti į klausimą.

Mes mieliau gelbstime surinkti iškritusius rašiklius tam žmogui. nusijuokti ar nusižiovauti.") Foninis juokas. c o r\ 2 žmonės __ 6 žmonės Pirmoji diena Antroji diena Trečioji diena Ketvirtoji diena kiose eksperimento dalyvių komandose. „Mokslinių tyrimų išvada. ką jaučia kitas žmogus (Neumann ir Strack. ( 0 ( 0 E ( ū '•0 ^ O. Pasidavimas įtaigai gali būti ir didelio masto reiškinys. kad toks mėgdžiojimas padeda kitam žmogui jus pamėgti ir prireikus pagelbėti. jei manome. kuris jį pasitrynė. Ar jūs . Užkrečiamas žiovulys. (Žr. kad tai pačiai darbo grupei priklausančių žmonių nuotaikos kartu kildavo ir krisdavo. Tiriant britų medicinos seseris ir buhalterius buvo pastebėta. 2000). apeliuoja į mūsų atvirumą įtaigai. kai jie pakartotinai vertina tariamą šviesos taško pasislinkimą Šaltinis: Duomenys iš: Sherif ir Sherif. transliuojamas per humoro laidas. Šį reiškinį Peteris Totterdellas ir jo kolegos (1998) pavadino „nuotaikos sąsaja". kuri retkarčiais arba pasitrina veidą. Šių eksperimentų išvada: mūsų požiūris į realybę iš tiesų nepriklauso tik nuo mūsų. Kitą socialinės infekcijos formą Tanya Chartrand ir Johnas Barghas (1999) vadina „chameleono efektu".pasitrinsite veidą kartu su tuo žmogumi.6 skyrius.suskilusius priekinius automobilių stiklus. 209. kad dalyvaujate viename iš jų eksperimentų ir dirbate kartu su eksperimentuotojo padėjėja. Kartais pasidavimo įtaigai pavyzdžiai gali pralinksminti. Šie žmonės tapo „netyčiniais kultūrinės apgaulės perdavimo suokalbininkais". patys galime pasijusti laimingi. Anatomy of Melancholy. kad šis poelgis bus automatiškas. Užtenka vienam žmogui nusikosėti. Įsivaizduokite. p. 1969. 1621 („Melancholijos anatomija") . kuris elgiasi panašiai kaip mes. atliktas be jokio sąmoningo ketinimo prisitaikyti.kaip ir kiti eksperimento dalyviai . ir kartu pajudinsite pėdą? Jei taip. KONFORMIZMAS 227 10 Individualiai Grupėje 6. Atrodo. Būdami tarp laimingų žmonių. arba pajudina pėdą. o ne į mus nepanašių žmonių grupė. „Kodėl žiovaujantis žmogus užkrečia žiovuliu kitą?" Robert Burton. ir netrukus aplinkiniai pradeda daryti tą patį. kad juokiasi į mus panašūs žmonės. ir jis paskatins jus jausti tai.1 PAVEIKSLAS Sherifo normų kūrimo eksperimentų grupės pavyzdys 8 8 5 6 ^ ^ ^ žmogus Trijų žmonių vertinimai sutampa. mėgdžiojimas stiprina socialinius saitus ir netgi skatina skirti daugiau pinigų labdarai. 1954 metų kovo 4 mėnesio pabaigoje Sietlo laikraščiai pranešė apie už 80 mylių į šiaurę esančiame mieste įvykusį atsitikimą . tai visai tikėtina. Ricko van Baareno ir jo kolegų (2004) Olandijoje atlikti tyrimai atskleidžia. Foninis juokas būna labai įtaigus.

Net visiškai paralyžiuoti pacientai. kurie Provine prašymu rašė žiovavimo dienoraštį. kurie būna aktyvūs kartojant ar mėgdžiojant matytus veiksmus. Kai žiovauja kiti žmonės. ar aukštyn kojomis. bet paveikesnės buvo žiovaujančiojo akys ir mimika. jie žiovavo 70 proc.spontaniškas elgesys. kad žmonės. pavyzdžiui. Žiovulys dažnai kartojasi. krokodilai. Ir vyrams. gali būti užkrečiamas. vėžliai. S O C I A L I N Ė ĮTAKA mokslinių tyrimų išvada Užkrečiamas žiovulys Žiovauti yra būdinga visiems stuburiniams gyvūnams. besirengiantys pirmajam šuoliui parašiutu. Dažnai žiovauja desantininkai. Skaitydamas Provine tyrinėjimus apie užkrečiamą žiovulį aš nusižiovavau keturis kartus (ir pasijutau truputį kvailai). sportininkai prieš startą smuikininkai. Pastebėjau ir aš. dažniau negu kontrolinės grupės tiriamieji. ar viskas pavyks. kaip ir juokas. tiriamųjų nusižiovavo. Žiovaujančiojo burna paskatino keletą kartų nusižiovauti. Šį reiškinį tikriausiai pastebėjote skaitydami šį skyrelį. nusišypsojo tik 21 proc. tiriamųjų. norėdamas tyrinėti žiovavimą natūralioje aplinkoje. 55 proc.228 II d a l i s . kurie negali pajudinti kūno. netgi žuvys. Kai Provine paprašė eksperimento dalyvių 30 minučių per televiziją žiūrėti techninio patikrinimo lentelę. kodėl mes taip dažnai žiovaujame matydami žiovaujant kitus. Provine teigia. ar žiovulys. 6. Kodėl? Kada? Merilendo universiteto Baltimorėje psichologas Robertas Provine (2005) pastebi. pajėgia žiovauti. Provine parodė tiriamiesiems penkių minučių trukmės filmuką kuriame vyriškis nuolat žiovavo. o dviem grupėms . Dažnai vos pabudę žiovaudami rąžomės. galima sukurti biologinį mechanizmą paaiškinantį. ar žiovulio veiksmas rodomas nespalvotai. Žiovulį gali sukelti ir įtampa. Kada žiovaujame? Kai esame apsnūdę. atrodo. Mano draugė skundėsi. laukiantys savo eilės eiti į sceną. vieną nusižiovavimą nuo kito skiria vos minutė. . nieko nereiškia. nes mokantis naujų dalykų jos nerimas. suskaičiavo. kad jie daugiau žiovauja valandą po nubudimo. kad žiovaujančiojo veidas sukeldavo žiovulį net tuomet. Tik įdomu. ir moterims vienodai dažnai pasitaiko nusižiovauti. juoką ar žiovavimą. Tai įrodo. vien tik burną ir nežiovaujantį besišypsantį veidą (kontrolinė sąlyga). paukščiai. gali turėti tik chronometrą užrašinę ir rašiklį. Taip pat ir katės.2 PAVEIKSLAS. Kurios veido dalys sukelia žiovulį? Robertas Provine (2005) sudarė 4 grupes po 30 žmonių ir kiekvienai parodė skirtingus penkių minučių trukmės vaizdo įrašus: kai vyras šypsosi. Žiovaujantis veidas . kad kartais moksliniai tyrimai nekreipia dėmesio į kasdienį elgesį.lyg dirgiklis. matome. Taip elgiasi ir pabudę iš miego šunys bei katės. O žiūrėdami filmuką kuriame žmonės šypsojosi.kai dalis rodomo veido uždengta. kai žiovauja. kuri žiovaujančiojo veido dalis yra paveikiausia. kuris suaktyvina žiovavimo modelį. kad netgi galvojimas apie žiovulį paprastai jį sukelia. trunkanti apie 6 sekundes. O jam patinka tyrinėti. veidą veidą kuriame nesimatė žiovaujančiojo burnos.prasideda giliu įkvėpimu ir baigiasi trumpesniu kulminaciniu (malonumąsukeliančiu) iškvėpimu. nuolat pasireiškia „žiovulio priepuoliu". kai nesimatydavo burnos. Provine teigia. ar nufotografuota tik žiovaujančiojo burna. Žiovauja primatai. Taigi burnos prisidengimas žiovaujant. Kiek kartų Kiek žmonių Kiek kartų Kiek žmonių Kiek kartų 6. kad žiovavimas . kad darbe dažnai jaučiasi nesmagiai. žiūrėję ne tokius nuobodžius muzikinius vaizdo klipus. Jo nuomone. .„pastovių veiksmų seka". Norėdamas ištirti. Provine norėjo išsiaiškinti. Čia nieko stebėtina. o ne per valandą iki užmigdami. todėl rodė tiriamiesiems visą žiovaujančio žmogaus Kai mums nuobodu. Suradus smegenų „veidrodinio atspindžio neuronus".2 pav. nesvarbu. kad žiovulys .

o ne pro juos. tačiau kitas knygos poveikis. ironiška. kad galvojo apie savižudybę (Joiner. Nuo balandžio 17-osios skundų nebebuvo. Phillipsas ir jo bendradarbiai (1985. atstumtas moters. Juo daugiau informacijos apie tokius įvykius. jis išaiškėjo Vokietijoje ir Londono psichiatrinėje ligoninėje. 1999. Be to. Romane Verteris. savižudybių padaugėja tik tuose regionuose. kad jaunuoliai mėgdžioja desperatišką Verterio veiksmą. kaip rengėsi Goethe aprašytas jaunuolis vardu Verteris. juo daugiau nelaimingų įvykių. 23 moksleiviai prisipažino. Kodėl tai pastebėjome tik po balandžio 14-osios? Pasidavę įtaigai. Užgrobimai. 1992). 1958). Pasidavimas įtaigai ne visada taip pralinksmina. o dar po kiek laiko . buvo dar septyni bandymai nusižudyti. ku- . po rimtų dramų. kur per vienerius metus nusižudė 14 pacientų. Iki vakaro priekinių stiklų skilinėjimo banga pasiekė Sietlą. Po dviejų šimtų metų sociologas Davidas Phillipsas patvirtino. kuriuose žiniasklaida jas aprašo.6 skyrius. per mėnesį po 1962 rugpjūčio 6 dieną įvykusios Marilyn Monroe savižudybės Jungtinėse Valstijose užregistruota 200 savižudybių daugiau nei įprasta. Masinė apgaulė"). ir pavadino jį „Verterio efektu". Netrukus po to. NSO stebėjimai ir netgi savižudybės dažnai kyla bangomis (žr. kurios širdies jam nepavyko užkariauti. kad automobilių stiklų skilinėjimo priežastis buvo pati paprasčiausia . kurioje per 18 dienų nusižudė du moksleiviai. „Atkreipkime dėmesį. kaip mes apžiūrinėj ome savo automobilio priekinį stiklą. kad tikrasis kaltininkas gali būti masinis pasidavimas įtaigai. esančiame už 65 mylių. Tą vakarą Sietlo meras paskambino prezidentui Eisenhoweriui prašydamas pagalbos. KONFORMIZMAS 229 Balandžio 14-osios rytą buvo pranešta apie panašų įvykį mieste. dėl kurio knyga kai kur buvo netgi uždrausta. Tačiau balandžio 16-ąją laikraščiai parašė. Po knygos išleidimo pasipylė pranešimai. kad žinomų savižudybių ir mirtimi pasibaigusių autoavarijų bei privačių lėktuvų katastrofų (kurios kartais būna užmaskuotos savižudybės) padaugėja po plačiai žiniasklaidoje aprašytų savižudybių.apgadinti keliai. ir aš gyvenau Sietle. baimindamiesi. Nors ne visų tyrimų metu buvo pastebėtas savižudybių mėgdžiojimo reiškinys. jaunuoliai Europoje ėmė dėvėti geltonas kelnes ir juodus švarkus. Ir Vokietijoje. kad po vandenilinės bombos bandymų Ramiajame vandenyne ant Sietlo ėmė lyti radioaktyvusis lietus. Knygos sukelta mados epidemija atrodė juokingai. Vėliau paaiškėjo. 1989) teigia. nebuvo toks juokingas. Man tuo metu buvo 11 metų. nusišauna pistoletu. kai 1774 metais buvo išleistas pirmasis Johanno Wolfgango von Goethe romanas „Jaunojo Verterio kančios". Prisimenu. ir Jungtinėse Valstijose savižudybių skaičius truputį padidėjo po savižudybių muilo operose ir. atidžiai žiūrėjome į priekinius stiklus. Pavyzdžiui. Balandžio 15 dieną Sietlo policija gavo per 3000 pranešimų apie suskilusius priekinius stiklus (Medalia ir Larsen. be to. o vienoje mokykloje. kad egzistuoja savižudiško elgesio pamėgdžiojimo reiškinys.už 95 mylių esančiame mieste. Jonas.

kas galėjo sukelti negalavimus . mieguistumo. Sociologai Robertas Bartholomew ir Erichas Goode (2000) aprašo kitus praėjusio tūkstantmečio masinės apgaulės atvejus. Šis bėrimas. Pranešama. viena vienuolė pradėjo miaukti kaip katė. kad viduramžiais Europos vienuolynuose pasireikšdavo imituojančios elgsenos protrūkiai. jis nuvyko į vietos laikraščio redakciją ir pranešė apie pusmėnulio formos objektus. danguje pastebėjo devynis švytinčius objektus. gandai vertė žmones stebėti įprastus. spuogai. Žinoma.. Viena vidurinė mokykla.egzema. Viename dideliame Prancūzijos vienuolyne tuo metu. nors jokio organinio pagrindo simptomams nebūna. 1989. Štai ką Aschas prisiminė iš savo lankymosi tradiciniame Sederyje per žydų Velykas: Paklausiau greta manęs sėdinčio dėdės. Ascho studija apie grupės daromą spaudimą Sherifo autokinetinių eksperimentų dalyviai buvo susidūrę su neapibrėžta realybe. kurioje mokėsi 2000 moksleivių.. kad matė užsienio raketas. kandžiojimosi manija išplito ir kituose vienuolynuose.230 II d a l i s . kasdienius simptomus ir vertinti juos kaip būdingus vaikų lankomai mokyklai. buvo uždaryta dviem savaitėms. . 1947 metų birželio 24 Kennethas Arnoldas. kad žmonių sielą gali apsėsti žvėrys. mikrobų. plito „regimuoju būdu". jis mėgino apie tai pranešti FTB.ir. su kuria susidūrė jaunas berniukas vardu Solomonas Aschas (1907-1996). 2000). galvos svaigimo ir skausmo. rugsėjo 11-osios visose Jungtinėse Valstijose be jokios akivaizdžios priežasties daugelį moksleivių ėmė kamuoti niežintys raudoni bėrimai (Talbot. Galiausiai „visos vienuolės tam tikru dienos metu kniaukdavo kartu". kai buvo manoma. nes 170 moksleivių ir darbuotojų kreipėsi į gydytojus dėl skrandžio sutrikimų. kai jie pamatydavo bėrimus (net jei tarp jų ir išbertųjų nebūdavo kontakto). kad įprastos odos ligos . 2002). riose analizuojama savižudybės problema (Gould ir Shaffer. herbicidų . antraščių kūrėjai sukūrė „skraidančių lėkščių" pavadinimą visame pasaulyje sukeldami didžiulę bangą pranešimų apie 1947 metų vasarą pastebėtus skraidančius objektus.ko nors. Phillips. Kartais jis tampa „masine isterija": nusiskundimų kūno negaliomis banga mokykloje ar darbe. Phillipsas teigia. pilotuodamas asmeninį lėktuvą netoli Reinjero kalno. Hafner ir Schmidtke. Kai po to naujienų agentūra Associated Press 150yje laikraščių paskelbė apie pastebėtus objektus. Tyrėjai kruopščiausiai ieškojo virusų. Kaip ir daugeliu kitų masinės isterijos atvejų. Žmones išberdavo po to. nieko nerado (Jonės ir kiti.paaštrėjo galbūt dėl nerimo. kad Vokietijos vienuolyne viena vienuolė pradėjo kandžioti savo drauges ir netrukus „visos šio vienuolyno vienuolės ėmė kandžioti viena kitą". Jis atsakė: „Pranašas Elijas šį vakarą aplanko kiekvieno žydo namus ir gurkšteli vyno iš j a m paliktos taurės". Laikui bėgant. kodėl atidarytos durys. 1986. Šis faktas gali paaiškinti atsitiktines pamėgdžiojančias paauglių savižudybes.pasekmė. 1982). S O C I A L I N Ė ĮTAKA atkreipkime dėmesį Masinė apgaulė Masinis pasidavimas [taigai yra masinės apgaulės . priešingai nei virusas. Taip pat buvo pastebėta. kurie judėjo „tarsi virš vandens paleista lėkštė". Po 2001 m.spontaniško klaidingų įsitikinimų išplitimo . Įsitikinęs. pesticidų. Panagrinėkime ne tokią painią suvokimo problemą. kad labiausiai į savižudybę linkę paaugliai. Kadangi FTB biuras buvo uždarytas. odos išsausėjimas tvankiose klasėse .

kad penki prieš jus atsakinėję žmonės pasako: „antroji linija". pradedate prakaituoti. M a n o žvilgsnis buvo prikaustytas prie vyno taurės. kuris rado tiesą. Nors teisingas atsakymas atrodo absoliučiai aiškus. ar palei taurę kažkas vyko ir ar vyno iš tiesų truputį sumažėjo (Aron ir Aron. Trečiasis dalyvis sutinka su dviem pirmaisiais. ar aš?" Kiti du eksperimento dalyviai atsakinėja lygiai taip pat. „Kas čia vyksta? . Jūs esate šeštas tarp septynių žmonių. kaip mes jį pavadinome 1 skyriuje. kurie atsakinėjo individualiai. Kitas palyginimas taip pat lengvas. Kai antrasis atsako taip pat. 1989. Etaloninė linija 6. Teisingai atsakė 99 proc. pastebi Bertas Hodgesas ir Anne Geyer (2006). jūs atsilošiate ir imate spoksoti į korteles. kad išsilavinę ir geranoriški jaunuoliai baltą noriai pavadina juodu. M a n e tai jaudino.6 skyrius.klausiate savęs. kad esate vienas iš savanorių Ascho tyrimo dalyvių. kuri iš palyginimui pateiktų linijų atitinka etaloninę. Jūsų žandikaulis atvimpa. p. kai kiti to nedaro".3 PAVEIKSLAS Pavyzdžių palyginimas Solomono Ascho konformistiškumo tyrime Eksperimento dalyviai turėjo nuspręsti. Taigi 37 proc. Tačiau trečiasis bandymas nustebina. Palyginimo linijos Po daugelio metų psichologas Aschas laboratorijoje atkūrė savo vaikystės patyrimą. Tai reiškia. ar kas nors pasikeis. kad vyno truputį sumažės". kad tai antroji linija. verčia susirūpinti. . todėl pasitikslinau: „Ar jis iš tiesų ateina? Ar jis tikrai gurkšteli v y n o ? " Dėdė atsakė: „Jei labai atidžiai stebėsi taurę kai durys bus atidarytos. Ascho (1955) nuomonė dėl konformistiškumo buvo tokia pat aiški. tačiau čia pakako „eksperimentinio realizmo". 27). Sherifo ir Ascho rezultatai stulbina. atsakymų buvo nulemti konformistiškumo (o gal turėtume sakyti: „bylojo apie pasitikėjimą kitais?"). Paaiškinęs. kontrolinės grupės dalyvių. eksperimentuotojas prašo pasakyti. ką kitu atveju būtų paneigę? Nors kai kurie dalyviai visada laikėsi savo požiūrio. kaip ir teisingi atsakymai į jo klausimus: „Tai. pamatysi. todėl sunku tvirtinti. Nesunku pastebėti. Tad nenuostabu. kad dalyvausite suvokimo vertinimų tyrime. kuri iš 6. kokie yra mūsų mokymo metodai ir vertybės. Aschas svarstė: jei keletas žmonių (tariamieji eksperimento dalyviai) pateiktų vienodus klaidingus atsakymus. ar mano akys?" Daugelis aukštųjų mokyklų studentų Ascho eksperimentų metu patyrė šį konfliktą. KONFORMIZMAS 231 Ši naujiena m a n e nustebino. trys ketvirtadaliai bent vieną kartą pasekė kitų nuomone. 1881 („Airių krašto klausimas") . ir jūs nusiteikiate paprastam testui. ar eksperimento dalyviai teigtų tai. žmonių elgėsi nekonformistiškai. Tai kelia klausimą. pirmas dalyvis pateikia klaidingą atsakymą.3 paveiksle parodytų linijų atitinka etaloninę. Taip ir atsitiko. Nepaisant daugelio eksperimento dalyvių parodytos nepriklausomybės nuo aplinkinių. The Irish Land Question. ją paskelbti.Ar jie akli. Buvau pasiryžęs pamatyti." Ascho procedūra tapo šimtų vėlesnių eksperimentų standartu." Henry George. kadangi „Leiskime tam. Jums kyla klausimai: „Kaip yra iš tiesų? Ar kolegos sako teisingai. Šiuose eksperimentuose trūko konformizmo „kasdienio realizmo". neklausdami. nes jie nulemia poelgius. Žmonės emociškai įsitraukė į šį veiksmą. Po to eksperimentuotojas pažvelgia į jus. jog 63 proc. dauguma žmonių „sako tiesą net tada. Įsivaizduokite. kam ji naudinga ar kas jai nepritaria. Eksperimentų duomenimis.

232 II dalis.). 1974) eksperimentais buvo tiriama. Vienas dalyvis. Kiekvieną kartą perjungiant jungiklį sublyksi šviesos. tai koks bus jų nuolaidumas susidūrus su tiesioginiu spaudimu? Ar kas nors galėtų priversti Amerikos ar Didžiosios Britanijos pilietį įvykdyti žiaurius veiksmus? Spėčiau.pastebi Lee Rossas (1988). nei bausta už individualizmą. Esant 120 6. kur mokytojas užima savo vietą priešais „šoko generatorių" su jungikliais nuo 15 iki 450 voltų. esant 75. kuria nevaržomai remiasi rimti mąstytojai. santūrus 47 metų buhalteris. kad tai yra bausmės poveikio išmokimui tyrimas. žodiniai tokių eksperimentų dalyvių pareiškimai toli gražu neprilygsta agresyviam veiksmui." Štai Milgramo. Be to. ką jaus jo „mokinys"). biblinių parabolių ir klasikinės literatūros . „Labai stiprus šokas".4 pav.4 PAVEIKSLAS Milgramo paklusnumo eksperimentas Šaltinis: Milgram. kai mokinys atsako neteisingai. Kiekvieną kartą.jie tapo mūsų visuomenės bendro intelektinio paveldo . O gal pasiduotume? Šitokį klausimą kėlė socialinės psichologijos specialistas Stanley Milgramas. diskutuodami apie žmogaus prigimtį ir žmonijos istoriją. . eksperimentuotojas mokytojui liepia „padidinti įtampą vienu intervalu". Kad pasiskirstytų vaidmenimis. Jei eksperimento dalyvis paklūsta eksperimentuotojo nurodymams. „Galbūt labiau nei bet kuris kitas empirinis indėlis į socialinių mokslų istoriją. Tai labiausiai žinomi ir prieštaringiausi socialinės psichologijos eksperimentai. Milgramo paklusnumo eksperimentai Milgramo (1965. Jei žmonės šitaip prisitaiko esant tik minimaliai įtakai. kuris tik ką baigė seansą su konformistišku dalyviu. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Pastaba: profesinė etika reikalauja paaiškinti eksperimentą jam pasibaigus (žr. o po to stebi. apsimeta. Ar galėtumėte paaiškinti apgaulę taip. 6. kaip. eksperimento dalyviai iš kepurės traukia popierėlius.istorinių įvykių. spragteli relė ir suskamba skambutis.dalimi. Ant 435 ir 450 voltų jungiklių etikečių parašyta „XXX". 1974. kas nutinka. mokinys dejuoja. demokratinės ir individualistinės vertybės skatintų priešintis tokiam reikalavimui. rašiusio apsakymus ir stačiusio pjeses. kad žmogus nepasijustų esąs patiklus ir kvailas? nebuvo spaudimo prisitaikyti: nebuvo siūlyta nei atpildo už „komandinį žaidimą". „Pavojinga: nepaprastai stiprus šokas" ir taip toliau. 1 skyrių). jis išgirsta. „Mokytojas" (atėjęs į eksperimentą pagal skelbimą laikraštyje) gauna nestiprų elektros šoką (kad patirtų. Jungikliai pažymėti etiketėmis: „Lengvas šokas". . sukeldamas vis intensyvesnį elektros šoką. jog ne: jų žmogiškosios. kūrybingo menininko. eksperimentuotojo padėjėjas. . kaip eksperimentuotojas pririša mokinį prie kėdės ir prie jo riešo pritvirtina elektrodą. Įsivaizduokite. Eksperimento metu vienas iš dalyvių privalo išmokyti kitą dalyvį sąrašą žodžių porų ir bausti už klaidas. 90 ir 105 voltų įtampai. jūs ir aš niekada nepaklustumėte prievartai sukelti kam nors skausmą. surežisuota scena: du vyrai ateina į Jeilio universiteto Psichologijos laboratoriją dalyvauti išmokimo ir įsiminimo tyrime. jog esate eksperimentuotojas. Įtampos reikšmės didėja 15V intervalais. kad jo lapelyje parašyta „mokinys". Po to mokytojas ir eksperimentuotojas sugrįžta į pagrindinį kambarį (žr. ir nuvedamas į gretimą kambarį. kai valdžios reikalavimai prieštarauja sąžinei. Griežtas eksperimentuotojas pilku techniko švarku paaiškina.

Ar girdite? Išleiskite mane 21OV 225V 240V 255V 270V 285V 300V 315V 330V (Desperatiškas riksmas) Kategoriškai atsisakau toliau atsakinėti. Išleiskite mane iš čia. kad jie nustotų klausyti esant maždaug 135 voltų įtampai. kad jį tęstumėte. Prašau. Išleiskite mane! Išleiskite mane! Išleiskite mane! Išleiskite mane iš čia! Išleiskite mane! Išleiskite mane! to Authority. Išleiskite mane iš čia! (Garsiau) Ak! Ei. išleiskite mane iš čia! Aš atsisakau toliau dalyvauti eksperimente! Atsisakau!" Pasiekus 270 voltų. Obedience . (Intensyvus ilgas riksmas) Išleiskite mane iš čia. Išleiskite. 6. mokinys šaukia. eksperimentuotojas pareiškia. 6. jis nutyla (žr. Ak! Išleiskite mane iš čia. jog daugiau neatsakinėsiu. 1974. Šaltinis: Stanley Milgram. kad šokas sukelia skausmą. Aš nebedalyvauju šiame eksperimente. Man darosi neramu dėl jos. Aš toliau nebedalyvausiu eksperimente.1 lentelę). išleiskite mane. iš tiesų skauda. (Desperatiškas riksmas) riksmas) Išleiskite mane iš čia. Gavęs 330 voltų šoką. Kai įtampa pakyla iki 150 voltų. jo protestas pasireiškia agonišku riksmu. Kai įtampa pakyla iki 300 ir 315 voltų. Išleiskite mane. Visi manė. Kad priverstų eksperimento dalyvį tęsti. Ak! Ak! Ak! Išleiskite mane iš čia. Išleiskite mane iš čia! Neturite teisės manęs čia laikyti! Išleiskite mane! Išleiskite mane iš čia! Išleiskite mane iš čia! Mano širdis! Išleiskite! Išleiskite! Ak! Eksperimentuotojau! Išleiskite mane iš čia. p. (Isteriškai) Išleiskite mane iš čia. Mano širdžiai negera. Išleiskite mane iš čia. Išleiskite mane iš čia. New York: Harper & Row. 4 raginimas: Jūs neturite kitos išeities. 2 raginimas: Eksperimentui reikia. Mano širdis streikuoja. 56-57. Mokinio reakcijos Milgramo „širdies veiklos trikdymo" eksperimentuose 75V 90V 105V 120V 135V 150V 165V 180V 195V Ak! Ak! Ak! Ak!! Ak!!! Eksperimentuotojau! Pakaks. jog tylėjimą reikia laikyti neteisingu atsakymu. 3 raginimas: Tęsti būtina. Ak! Išleiskite mane! (Rėkdamas) (Rėkdamas) Ak! Negaliu pakęsti skausmo. Išleiskite mane iš čia. Jūs negalite manęs čia laikyti. Neturite teisės manęs čia laikyti. Atsakydamas į „mokytojo" klausimus ir maldavimus baigti eksperimentą. kad daugiau neatsakinėsiąs. (Desperatiškas iš čia.6 skyrius. Pakaks. aukštųjų mokyklų studentų ir vidurinei klasei atstovaujančių suaugusiųjų. mokinys šaukia. Išleiskite mane iš čia. kad mano širdis nesveika. Išleiskite mane iš čia. jis šaukia: „Eksperimentuotojau. (Vis stiprėjantis riksmas) Sakiau. Išleiskite mane iš čia. eksperimentuotojas vartoja šias keturias žodinio raginimo formas: 1 raginimas: Prašom tęsti. ir jis atkakliai prašosi išleidžiamas. Išleiskite mane! Sakau jums. KONFORMIZMAS 233 voltų. Sakiau. Kaip ilgai jūs paklustumėte? Milgramas papasakojo apie eksperimentą 110 psichiatrų. privalote tęsti. Atsisakau tęsti. Išleiskite mane.1 LENTELĖ.

kol po dar dviejų bandymų eksperimentuojąs paliepė baigti.5 PAVEIKSLAS Milgramo paklusnumo eksperimentas Dalyvių.). 1986). Milgramas tikėjosi.) visiškai pakluso eksperimentuotojo reikalavimams (žr. Milgramas mokinio protestams suteikė dar daugiau įtaigos. mokytojas girdėdavo jį užsimenant apie „nedidelę širdies ydą" ir eksperimentuotojo patikinimus. jų manymu. 2000). paklususių eksperimentuotojo reikalavimams. jog skauda 6.5 pav. kad galėtų įvertinti kultūrinius skirtumus. išraiška procentais. jog Milgramas su savo eksperimento dalyviais elgėsi taip. 6. Milgramas paklausė.) kėlė įtampą iki 450 voltų. pakluso įsakymui tęsti procedūrą tol. 1965. Šaltinis: Milgram. Kai mokinys buvo rišamas prie kėdės. daugelis „mokytojų" patirdavo kančią. Tiesą pasakius. Suprasdamas. (Psichiatrai spėjo. S O C I A L I N Ė ĮTAKA nė vienas neketino viršyti 300 voltų. Iš tiesų. kaip ilgai. 26 iš jų (65 proc. Milgramo eksperimentų etika Milgramą sujaudino eksperimento dalyvių paklusnumas. nepaisant mokinio protestų ir nevykusių atsakymų. tačiau gauti rezultatai jį sutrikdė (A.) Tačiau kai Milgramas atliko eksperimentą su keturiasdešimčia 20-50 metų amžiaus įvairių profesijų asmenų. Milgram. ir planavo pakartoti eksperimentą Vokietijoje. Jo taikomos procedūros taip pat privertė susimąstyti daugelį socialinių psichologų (Miller. Tad užuot nuvykęs į Vokietiją. Tačiau kai kurie kritikai teigė. jog savęs vertinimas gali būti tendencingas. kad „nors elektros šokas gali sukelti skausmą. jog taip ilgai gali ištverti maždaug vienas iš tūkstančio. kad klusnių eksperimento dalyvių nebus daug. jis nesuardo audinių". paklustų kiti.234 II dalis. Beveik nė vienas nesitikėjo. kurie pasiekė 450 voltų. Šiuose eksperimentuose „mokinys" negaudavo jokio elektros šoko (jis išsilaisvindavo iš elektros kėdės ir įjungdavo magnetofoną. Kupini kančios mokinio protestai nedavė jokių rezultatų. kad būtų paklūstama iki XXX ribos. Jie pra100 Mokinys nusiskundžia. iš 40 eksperimento dalyvių 25 (63 proc. tie. kuriame buvo įrašyti protestai). jS 90 Maldauja išleisti 80 70 -o (D Šaukia ir atsisako l atsakinėti 60 50 40 75 „Vidutinis" 150 „Stiprus" 225 „Labai stiprus" 300 375 „Intensyvus" „Pavojingas gyvybei" 450 „XXX" Šoko intensyvumo augimas . kaip šie elgėsi su savo aukomis: prieš dalyvių valią sukeldavo jiems stresą.

beveik visi ramiai vykdydavo nurodymus iki eksperimento pabaigos.. Milgramo nuomone. 1974). kad džiaugiasi jame dalyvavę. Kritikų nuomone. Tačiau kas nutiktų. Klusnumą lėmė keturi veiksniai: emocinis atstumas iki aukos. dejuodavo. klusnumo. laikantiems eilinį egzaminą ir negaunantiems pažymio. kuriuose dalyvavo virš 1000-io įvairiausių žmonių. Kai auka būdavo toli ir „mokytojai" negirdėdavo jų skundų. KONFORMIZMAS 235 kaituodavo. psichiatras apklausė 40 labiausiai kentėjusių eksperimento dalyvių ir padarė išvadą. dalyvių pasakė. Apklausti po eksperimento.nepaklusnaus eksperimento dalyvio išlaisvinantis elgesys. j o g mes susitaikome su faktu.buvo pareikšta TV Guide paskelbtoje šios programos reklamoje (Elms. valdžios institucinis prestižas ir kito . įtampą ir atitinkamai veikia savivertę. kai apgaulė buvo atskleista ir eksperimentas paaiškintas. 84 proc. kad savanoriškai sutiko jame dalyvauti. eksperimente galėjo keistis dalyvių savivoka. eksperimento dalyviai jį palaikė.„mokytojų"). Tokiomis aplinkybėmis mokinio poveikis. kad egzaminas sukelia stresą. „Blogio pasaulis toks siaubingas. valdžios artumas ir teisėtumas. Milgramo eksperimentų dalyviai nerodydavo jokios užuojautos. nepaisant laikino streso.6 skyrius. etinis aspektas buvo „siaubingai išpūstas": Poveikio savivertei požiūriu šio eksperimento pasekmės j o dalyviams yra menkesnės nei universiteto studentams. Atrodo. Atstumas iki aukos Kai nematydavo „besimokančiųjų" (o šie . Jis taip pat priminė kritikams. Iki šio momento!". Laikraščio New York Times apžvalgininkas guodėsi. mikčiodavo. kad eksperimentų keliamą žiaurumą „nieko neįtariantiems dalyviams pranoksta tik išprovokuotas jų pačių žiaurumas" (Marcus. Gindamasis Milgramas atkreipė dėmesį į daugiau kaip dvidešimties eksperimentų. Vėlesniuose eksperimentuose jis keitė socialines sąlygas ir gauti rezultatai siekė nuo visiško nepaklusimo iki 93 proc. esame labai nepakantūs (Blass. drebėdavo. . kad po to. Kokios paklusnumo priežastys? Milgramas atskleidė ne tik paklusnumo valdžiai faktą. buvo mažesnis. tik vienas procentas gailėjosi. CBS televizijos kanalas šiuos prieštaringus rezultatus pavaizdavo dviejų valandų filme. kad niekas nedrįso skverbtis į jo paslaptis. jei . 1996).. palyginti su eksperimentuotojo poveikiu. išvadų svarbą. o kartais pratrūkdavo desperatiškai juoktis. kramtydavo lūpas. Tačiau susidūrę su naujus faktus atskleidžiančiais procesais. nė vienam jų nebuvo padaryta žala. kurio tikėjosi . jis taip pat išanalizavo klusnumo priežastis. 1995). Vieno dalyvio ž m o n a ( t u r ė d a m a o m e n y j e n a c i ų m i r t i e s s t o v y k l o s v i r š i n i n k ą A d o l f ą Eichmanną) jam pasakė: „Gali save vadinti Eichmannu". kad. Praėjus vieneriems metams.

Kasdieniame gyvenime taip pat lengviausia įskaudinti toli esantį arba nuasmenintą žmogų.nekalto žmogaus mirtis. arba šaudo nesitaikydami. . jiems ant galvų uždėdami gobtuvus. Kai apie tai pasakiau savo draugams Pentagone. kad pasiryžimas gimdyti sustiprėdavo pamačius kuo detalesnę ultragarsinę vaisiaus nuotrauką. o kai tą pačią savaitę įstrigęs šulinio šachtoje Italijoje žuvo berniukas. Klusnumas sumažėjo iki 30 proc. Toks žargonas nuasmenina informaciją. atkreipkime dėmesį Aukų suasmeninimas Nekaltos aukos sužadina didesnę užuojautą. kad mokytojas laikytų mokinio ranką prispaudęs prie elektros smūgį sukeliančios plokštelės. . S O C I A L I N Ė ĮTAKA Paklusnus dalyvis Milgramo eksperimente „sąlyčio" sąlygomis laiko aukos ranką prispaudęs prie elektros smūgį sukeliančios plokštės.236 II dalis.apgailestauju. dalyvių pakluso duoti jam 450 voltų elektros smūgį. 1981 kovas. Kautynėse su priešu. „Preventing Nuclear War". Jis neša lagaminėlį su kodais branduoliniam ginklui paleisti. kurie gauna įsakymą žudyti šaudant iš artilerijos pabūklų ar kovinių lėktuvų į toli esantį priešą (Padgett. ją sunku suvokti. kuriuos galime suasmeninti. gedėjo visas pasaulis. Tačiau taip retai elgiasi tie. kai buvo pareikalauta. Tad mano siūlymas labai paprastas. ir mokinio prašymai. . jei ji būdavo arčiau. 1 1 . Žmonės nereaguoja netgi į dideles tragedijas. Perduokite Alfa linija XYZ". Budeliai nuasmenina aukas." Šaltinis: Bulletin Pritaikyta iš: Roger Fisher. daugelis kareivių arba nešaudo. Per žemės drebėjimą Irane žuvo 3000 žmonių. Galbūt dar įtaigesnė yra ultragarsinė vaisiaus nuotrauka. jei jos yra suasmeninamos. Būtent todėl raginimai apsaugoti negimusį kūdikį. Versdami prezidentą ką nors nužudyti. Karo etika leidžia bombarduoti bejėgį kaimą iš 12 000 metrų aukščio. Johno Lydono ir Christine Dunkel-Schetter (1994) atlikta nėščiųjų apklausa parodė. dažniausiai laivyno karininkas. Taigi paprastai labiausiai užjaučiame tuos. Kraujas ant Baltųjų rūmų kilimo sugrąžintų į realybę." Tada prezidentas privalėtų pažvelgti į vieną jų ir suprastų.. tačiau tai visi greit pamiršo. bet dešimtys milijonų žmonių privalo žūti. lydėdamas prezidentą nešiotųsi su savimi didžiulį mėsininko peilį.pasakytų prezidentas. Tad tarptautinės teisės profesorius Rogeris Fischeris pasiūlė aukų suasmeninimo būdą: Taip jau yra. ir eksperimentuotojo nurodymai būtų girdimi vienodai? Kai mokinys būdavo tame pačiame kambaryje. kad prezidentą visur lydi jaunas vyras. p. Dažniausiai „mokytojas" būdavo gailestingesnis aukai. Savanoris. Prognozuojama atominio karo aukų statistika yra beasmenė. 1989). kas yra mirtis .1 7 . Jei prezidentas kada nors nuspręstų paleisti branduolinį ginklą tai padaryti galėtų tik savo rankomis nužudęs žmogų. „Džordžai. išgirdau: „O Dieve. Jis gali niekada nepasiryžti paspausti mygtuką. tačiau neleidžia šauti į beginklį kaimietį. Įsivaizduoju prezidentą sėdintį štabo posėdyje ir diskutuojantį apie branduolinį karą kaip apie abstraktų dalyką. „tik" 40 proc. Jis gali paskelbti štai tokią išvadą: „Sprendimas yra teigiamas. padėti alkanam ar ginti gyvūnus beveik visada turi suasmeninimo aspektą: įtaigią nuotrauką ar aprašymą. of the Atomic Scientists. iškreiptume jo sprendimą. tai siaubinga. įdėkitei minėtą kodą į mažą kapsulę ir implantuokite ją šalia savanorio širdies. kurį mato.

Šiuo atveju 80 proc. lot. Kiti tyrimai taip pat patvirtino. šios vadovavosi žinomu scenarijumi: gydytojas (teisėta valdžia) liepia .medicinos sesuo paklūsta. arba 250 žmonių nuo lėktuvo katastrofos jūsų oro uoste. kaip jos reaguotų. . 1982. Tai taip pat kontrastuoja su ligoninės medicinos seserų elgsena. vadovavimą perėmė kitas asmuo. kad jei pageidavimą reiškiantis asmuo yra arti. Žmogus greičiau sutiks paskolinti dešimt centų. Willis ir Hamm.6 skyrius. 1966). KONFORMIZMAS 237 Valdžios artumas ir teisėtumas Eksperimentuotojo buvimas taip pat skatino paklusti. arba artimą draugą nuo autoavarijos. Dauguma nepaklusnių eksperimento dalyvių dėl to protestuodavo. Toks maištas prieš neteisėtą valdžią ryškiai kontrastavo su pagarbumu. sirgusiam dešinės ausies uždegimu. Rank ir Jacobson. (nors daugelis melavo sakydami.„right". ir jis turėjo išeiti iš laboratorijos. tačiau aš nesu įgaliota leisti vaistus be rašytinio nurodymo. sėsdavosi prie elektros šoko generatoriaus ir bandydavo perimti mokytojo vaidmenį. Kai Milgramas nurodinėdavo telefonu. Vienas stiprus vyras pakėlė uolųjį padėjėją ir nusviedė jį per kambarį.Red. todėl „mokytojas" gali vienas tęsti eksperimentą. Jis pasakė. pone. past. kad galite arba apsaugoti 25000 žmonių gyvybių nuo potvynio bangos kitoje planetos pusėje. pasirašyti peticiją ar paragauti naujos picos (Kleinke. paklusnumo rodikliai sumažėjo iki 21 proc. Smith ir kiti. Kai kurie bandydavo išjungti generatorių. 1977). klusnumas padidėja. dėdamasis pasipiktinęs tokiu nepaklusnumu. 1995. Padėjėjas. Eksperimentuotojui išėjus. išskyrus vieną. Jei galėčiau. 1977. be to. mokytojų atsisakė paklusti. kad atsakytų šitaip: „Atleiskite. tiesioji žarna. Recepte gydytojas vietoje „sulašinti į dešinę ausį" parašė sutrumpintai „sulašinti į R ausį". Kitame eksperimento epizode kažkas eksperimentuotojui tariamai paskambino telefonu." Tačiau kai 22-iems medicinos seserims telefonu buvo nurodyta suleisti per didelę vaistų dozę. 1981). „dešinė" . jog paklūsta). kad įrengimai automatiškai registruoja duomenis. kad nurodymo nevykdytų. ypač taip stipriai viršijančius įprastą dozę. Tarnautojas „nusprendė". Tačiau valdžia turi būti suvokta kaip teisėta. jog elektros šoko stiprumą reikia padidinti vienu lygiu po kiekvieno klaidingo atsakymo ir davė atitinkamus nurodymus mokytojui. tačiau šis reikalavimas prieštarauja ligoninės pozicijai ir mano etikos supratimui. pakluso nedvejodamos (kol nebuvo sustabdytos pakeliui pas pacientą). Viena seselė pasakė. Gydytojas paskyrė sulašinti lašus pacientui. aš šitų vaistų nežinau. Beveik visos atsakė. tačiau R reiškia ir rectum. visos. jei lengvai palytėsime jo ranką. kuris paprastai buvo rodomas eksperimentuotojui. Nors ne visos medicinos seserys tokios klusnios (Krackow ir Blass. Mokslininkai vienai medicinos seserų grupei ir medicinos mokyklos studentėms papasakojo apie eksperimentą ir paklausė. 1980). mielai tai padaryčiau.* Perskaičiusi * angl. kuriam buvo paskirtas tarnautojo vaidmuo (iš tiesų tai buvo antrasis padėjėjas). Vieno tyrimo metu paskambino nepažįstamas gydytojas ir paliepė suleisti pacientui aiškiai per didelę vaistų dozę (Hofling ir kiti. Ką pasirinksite? . Nuolaidumas teisėtai valdžiai taip pat reiškėsi keistu „rektalinės ausies skausmo" atveju (Cohen ir Davis. Įsivaizduokite.

Kasdieniame gyvenime institucijų remiama valdžia taip pat turi socialinę galią. skambintojas įsakmiu balsu pareikalaudavo jį išrengti ir patikrinti. Robertas Ornsteinas (1991) pasakoja apie draugą psichiatrą. būdamas jo vietoje. S O C I A L I N Ė ĮTAKA šį nurodymą. klausydamasi telefonu nurodymų iš „policijos". jei ne Jeilio universiteto reputacija. kuris buvo pakviestas ant San Mateo skardžio (Kalifornijos valstija). psichiatrui teliko viltis. Po kito incidento darbuotoja padavė skundą dėl seksualinio priekabiavimo. galimas dalykas.238 II d a l i s . „Jei vyriausiasis kariuomenės vadas lieptų pulkininkui leitenantui eiti į kampą ir atsistoti ant galvos. kad Jeilio universiteto prestižas suteikė Milgramo eksperimentui galios. Jis išsitraukė savo megafoną ir riktelėjo stovėjusiems prie skardžio: „Koks asilas paliko furgoną vidury kelio. apieškojo ją. Vienas Taco Bell restorano Arizonoje vadybininkas pastūmė į šalį septyniolikmetę klientę. kad vadybininkas bijojęs. Alfredas klusniai nulipo. kad netrukus iš policijos atvyks krizių specialistas. kad jie nebūtų paklusę. klusni medicinos sesuo sulašino lašus į klusnaus paciento tiesiąją žarną. ar tai tiesa.). aiškino. Nors specialistas neatvyko. Kitas restorano Pietų Dakotoje vadybininkas. kad jis „visai nenorėjo taip elgtis. Jo gynėjas vėliau teigė. Kai logiški psichiatro įkalbinėjimai neprivertė Alfredo pasitraukti. kuri atitiko skambintojo apibūdinimą. privertęs 19 metų darbuotoją merginą išsirengti nuogai. ką jam liepė skambinęs žmogus". tiesiog darė tai. vis dėlto šis skaičius buvo daug mažesnis negu Jeilyje (65 proc. kad ugnia- . Tučtuojau patraukite. Institucinė valdžia Jei valdžios prestižas yra svarbus. kuris jį nuvežė į netoliese esančią ligoninę. Ši klusni slaugytoja suprastų keletą Jungtinių Valstijų restoranų vadybininkų. Apsimetėlis pareigūnas bendrais bruožais apibūdindavo darbuotoją ar klientą. jog nepaklusęs gali prarasti darbą arba sėsti į kalėjimą. įsėdo į policijos automobilį. nuo kurio grasino nušoksiąs jo pacientas Alfredas. Socialinės psichologės Susan Fiske. Kaip manote. kiek tiriamųjų visiškai pakluso per įprastą „mokinys turi širdies ydą" eksperimentą? Nors klusnių tiriamųjų buvo gana daug (48 proc. Kad įsitikintų. Per pokalbius po eksperimento daugelis jo dalyvių sakė. 2004). Milgramas perkėlė eksperimentą į Bridžporto miestą Konektikuto valstijoje.). kurie pakluso policijos pareigūnais apsimetusių skambintojų reikalavimams (ABC News. Tačiau konformistiškas elgesys gali būti ir konstruktyvus. patraukė automobilį ir. užblokuodamas kitą automobilį? Aš vos į jį neatsitrenkiau." Oliver North. ar nieko nepavogė. 1987 Išlaisvinantis grupės poveikis Šie klasikiniai eksperimentai atskleidžia neigiamą konformizmo pusę. taip ir padaryčiau. netaręs nė žodžio. ir. nes darbo vadovė ją apieškojo. aš. Lasana Harris ir Amy Cuddy (2004) pažymi. įvykio vietoje atsitiktinai atsirado kitas policininkas. Jis įsikūrė kukliame komerciniame pastate ir pasivadino „Bridžporto moksliniais bendradarbiais". telefonu klausydamasis nurodymų. netgi jos kūno ertmes. Vadybininkui pritaikius apibūdinimą kuriam nors žmogui." Išgirdęs šiuos žodžius.

Be to. kaip teisėtai piktinotės nesąžiningu dėstytoju. . Vienam kitam studentui prabilus apie neteisingą dėstytojo elgesį. tačiau dvejojote. Kai kurie holokausto vykdytojai buvo „budeliai savanoriai". Elgsena ir nuostatos 4 skyriuje kalbėjome apie tai. kurių nereikėjo versti žudyti (Goldhagen. Jie įrodo.grupei". kad nuolaidumas gali užgožti moralės jausmą. Vienas žudynių My Lai kaime dalyvis prisimena: [Leitenantas Calley] įsakė man šaudyti. Motinos glaudė prie savęs vaikus. Tai daugiau nei akademinė pamoka. vykdžiusio žudynes My Lai kaime Vietname. amerikiečio leitenanto Williamo Calley. (Wallace. dalyvių pasekė tariamaisiais dalyviais . Kareiviai mokomi paklusti vyresniesiems.. Milgramas užfiksavo šį išlaisvinantį konformizmo poveikį. KONFORMIZMAS 239 gesiai.pasipriešino.į nacistinės Vokietijos budelio Adolfo Eichmanno. tyrimas sustiprino jautrumą kasdieniams moraliniams konfliktams. dalis tyčiojimosi ir brutalumo kare bei vykdant genocidą peržengia paklusimo ribas (Miller. iš dalies . Jie grąžė rankas ir maldavo. Bosnijoje bei Kosove vykdytojų pasiaiškinimus: „Aš tik vykdžiau įsakymus"..6 skyrius. 1969) „Saugus" mokslinis paklusnumo eksperimentų kontekstas skiriasi nuo karo meto konteksto. Eksperimento metu abu padėjėjai priešinosi eksperimentuotojui. ir ne taip seniai vykusių „etninių valymų" Irake. 1968 m. kad elgesys nebepriklauso nuo nuostatų. jūs pasekėte jų pavyzdžiu ir pasijutote laisviau. Galbūt prisimenate.. 1996). . „buvo tikrai drąsūs". Šiuose eksperimentuose pavyko priversti žmones elgtis prieš savo sąžinę. dirbę liepsnojančiame Pasaulio prekybos centre. aplinkybių ir pagrindinės atribucijos klaidos galią. šie eksperimentai pailiustravo ir patvirtino kai kuriuos žinomus socialinius-psichologinius principus: ryšį tarp elgsenos bei nuostatų. Tačiau ir Ascho. Jie maldavo: „Ne. O m e s vis šaudėme. Tad aš pradėjau šaudyti. 2004). ar vertajam prieštarauti. Ar jis taip ir padarė? Ne. neteisėtiems įsakymams. kai išorinės aplinkybės nugali vidinius įsitikinimus. kuris po to tikrajam dalyviui liepė tęsti darbą savarankiškai. Kartais konformizmas gali išlaisvinti. Paklusnumo eksperimentai taip pat skiriasi nuo kitų konformizmo eksperimentų savo socialiniu spaudimu: čia iš tiesų reikalaujama paklusti.. ne". 90 proc. Be to. Jungtinių Valstijų kariuomenėje kareiviai mokomi nepaklusti netinkamiems. ir Milgramo eksperimentuose yra tam tikrų bendrumų. bet jie „iš dalies pakluso savo viršininkų reikalavimams. dažniausiai atkreipiamas dėmesys į nesenus istorinius įvykius . Mintys apie klasikinius tyrimus Kalbant apie Milgramo eksperimentų rezultatus. Paleidau į žmones kokias keturias apkabas. Čia aptarti eksperimentai . Ruandoje. pasodindamas mokytoją kartu su dviem savo padėjėjais.

240 II dalis. pavyzdžiui. naudotas siekiant priversti kaltinamąjį išduoti. beveik uždusindamas žmogų. kurį ji paprastai neigdavo vykdžiusi. Ar tęstumėte eksperimentą? Manau. Ascho eksperimentų dalyviai. Per kitą eksperimentą jie buvo paprašyti atlikti šiek tiek ekstremalesnį veiksmą. Prisiminkite. turėtų liepti sukelti elektros šoką. Daugelį kartų jis užmaudavo šlapią maišą ant aukos galvos. troškimas nesukelti skausmo ir tuo pat metu būti geru eksperimento dalyviu. kokio stiprumo šokas būtų sukeliamas nesant grupės spaudimo. Paklusnumo eksperimentuose stiprus socialinis spaudimas (eksperimentuotojo komandos) nugalėjo silpnesnį (toli esančią auką). Kai eksperimento dalyviai pasiekė 75 voltų įtampą ir išgirdo pirmą mokinio dejonę. tačiau jis tvirtino tik vykdęs įsakymus. Šaltinis: Sutrumpinta iš šiai knygai skirto originalo ir iš: Milgram. ar jo konformizmo eksperimentų negalima plačiau panaudoti. Jūs taip pat sutiktumėte tiek padaryti. Jų psichologinė būsena buvo kitokia nei eksperimento pradžio- . ką patyrė tikrieji Milgramo eksperimento dalyviai. Kas nors. Pietų Afrikos teisingumo ir susitaikymo komisijai demonstruodamas „šlapio maišo" metodą. eksperimentuotojas liepia tiriamajam jjugti 330 voltų elektros srovę. ir palyginkite šį tariamą eksperimentą su tuo. atsiprašydamas savo aukų. ir kad į jį galima tiksliai atsakyti. Kodėl eksperimento dalyviai nepajėgė išsivaduoti iš šių gniaužtų? Kaip jie papuolė į šias pinkles? Įsivaizduokite. Aschą klausiau savęs. pirmą kartą mokiniui atsakius klaidingai. jie jau penkis kartus buvo paklusę. 4 skyrius). Tačiau tada iškilo kitas klausimas: kokio stiprumo šoką tiriamasis sutiks sukelti? Pagalvojau apie žmonių pasiryžimą vykdyti destruktyvius įsakymus. Tarkime. iliustruoja minėtą taisyklę. Stanley Milgram (1933-1984) Laboratorinė procedūra suteikė mokslinę išraišką nerimui dėl valdžios. todėl neprotestavo. . buvo reikalinga kontrolė. jog esate mokytojas tariamame Milgramo eksperimente.prisipažino Benzienas. kuris buvo jėga primestas mano kartos atstovams. 1977. dalyvių patiriamas vidinis konfliktas buvo truputį sumažėjęs. Nors draskomi prieštaravimų. veikiausiai eksperimentuotojas. Pradžioje jie buvo įsipareigoję nedaug . „Aš dariau siaubingus dalykus". Alexandrai Milgram leidus. Supratau. beveik visada atsakydavo teisingai. pakluso stulbinamai daug žmonių. Kai 22 kartus paklusę eksperimento dalyviai sukėlė mokiniui 330 voltų elektros šoką. Holokaustas taip paveikė mano psichiką kad aš susidomėjau klusnumu ir sukūriau atitinkamą tyrimo formą „Gal aš buvau per daug patriotiškas". kad šis paprastas klausimas yra svarbus. kuriuos kėlė aukos prašymai ir eksperimentuotojo nurodymai. ypač žydams dėl Antrojo pasaulinio karo žiaurumų. išgirstate mokinio riksmą. kai vienas asmuo atsidurdavo prieš grupę. Įsivaizdavau panašų eksperimentą tačiau jo metu grupė tiriamųjų turėtų priversti kitą tiriamąjį sukelti elektros šoką protestuojančiai aukai. nerimui. Tačiau viskas pasikeisdavo. . Toks saugumo policijos teroras. kur paslėpti ginklai. kaip pamažu pakliūnama į žabangas („kojos tarpduryje" reiškinys. kad ne. Pasukę jungiklį. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ką slepia moksliniai tyrimai Stanley Milgramas apie paklusimą Dirbdamas pas SolomonąE. jo skundimąsi širdies veiklos sutrikimais ir prašymą pasigailėti. būdami vieni.sukelti 15 voltų elektros šoką.teigė buvęs kankintojas Jeffrey Benzienas. Norint pamatyti. Mane tai sujaudino.

10) apibendrina: Daugelis nuvertina auką. vyriausiasis pastorius parodė nepaklusnumo pavyzdį: „Nepažįstu žydų-pažįstu tik žmones". Staub. Atlikęs genocido tyrimus visame pasaulyje. KONFORMIZMAS 241 je. Tad pirmiausia kandidatui patikėdavo saugoti kalinius. Staubas (2003) parodo. p. išorinis poelgis ir vidinis nusiteikimas kartais gali stimuliuoti vienas kitą spiralės principu. vėliau . kur tai gali nuvesti. Visais atvejais stipriausiai į nacių okupaciją sureaguota pradžioje. persekiojimus patyrusios mažumos palikuonys. Tačiau vien šių savybių būsimam kankintojui nepakanka. Nežinodami. kad nusipelnė elektros šoko". Kaip matėme 4 skyriuje. kad bausmė atrodytų pateisinama dėl aukos intelekto bei charakterio ydų. Staubo išvada . o įteisintas žiaurumas veda į brutalumą ir galiausiai į sistemingą žudymą. Pamažu klusnus. Representative Men: Goethe. Situacijos galia Pagrindinė 5 skyriaus išvada. išsilaikė nepaklusę. 1993.verčia sunerimti. stebėdavo kankinimus ir tik paskui kankindavo patys. Masačiusetso universiteto socialiniam psichologui Ervinui Staubui holokausto patirtis atskleidė. tačiau kitais požiūriais padorus žmogus virsdavo žiaurumo įrankiu. kaip: „Jis buvo toks kvailas ir užsispyręs. Dažnai girdėjome tokius komentarus. kokios jėgos gali paversti piliečius mirties įrankiais. kuris dar labiau skatino teikti pagalbą. įvertindami jų pagarbą ir klusnumą valdžiai. kuri įteisina žiaurumą. kaip ir rengiant karininkus nacistinėje Vokietijoje.jie dalyvaudavo suėmimo būrių veikloje. tarsi tai nieko nereikštų" (1989.paeiliui . Parodykite man vienaip ar kitaip pasielgusį žmogų. aštuntojo dešimtmečio pradžioje Graikiją valdžiusi karinė chunta šį „kaltink auką" principą naudojo rengdama kankintojus (Haritos-Fatouros. autoritetų ir vienas kito . Šie veiksmai formuoja nuostatas ir jas pateisina. mušdavo kalinius. netapusį šio poelgio auka bei vergu. 2003). kuriuos jų valdžia bei pastoriai buvo išmokę „priešintis. Nuolaidumą seka pritarimas.stiprinami savo įsitikinimų." Ralph Waldo Emerson. „Žmonių elgesys stipriai paveikia juos pačius. prieštaraujančio Evangelijos doktrinai" (Rochat. kad kultūra stipriai veikia mūsų gyvenseną. įsivaiz- . pasipriešinusieji įvykdė pirmąjį įsipareigojimo aktą ir .„Žmonės gali įprasti žudyti kitus žmones. yra susijusios. 1850 („Tipiškas žmogus: Getė") XX a. 2002.iki pat kaimo išvadavimo 1944 m. Suteikta pagalba sustiprino įsipareigojimą. Rochat ir Modigliani. Per nacių holokaustą Le Chambon kaimo gyventojai Prancūzijoje priglaudė 5000 žydų ir kitų pabėgėlių.6 skyrius. 1989. Kad tuo įsitikintumėte. kariškiai pirmiausia atrinkdavo kandidatus. Ten. kad tiesioginių aplinkybių galia prilygsta socialinių aplinkybių galiai. Atlikusieji prieš auką nukreiptą veiksmą jautė poreikį j ą nuvertinti. 13) . Kai buvo įsakyta išduoti slepiamus žydus. Tačiau žmonės gali elgtis ir didvyriškai. kai reikalaujama paklusnumo. ir svarbiausia šio skyriaus išvada. Tame kaime daugiausia gyveno protestantai. 1995). 1988. Todėl Milgramas (1974. koks siaubingas bus karas ir kiek jiems teks iškentėti. Labai dažnai kritika sukelia panieką.

S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Kad ir kaip skaudu.atrodo pakankamai nekaltai. pasiilgę namų. kad po kelių savaičių baigiasi referato parašymo terminas. nereagavo net 55 (o ne 5) proc. Osamos bin Ladeno rezgamais terorizmo aktais. Kaip stipriai veikia socialiniai varžtai. Saddamo Husseino kurdų naikinimu. žaidėte golfą vilkėdami kostiumą. Bloga situacija tapo blogo elgesio priežastimi (Fiske ir kiti.tokį blogio įvaizdį detektyviniuose romanuose ir siaubo filmuose simbolizuoja moraliai puolę žudikai. pavyzdžiui: „Manau. sausio 20 d. atidėliodami (Sabini ir Silver. jei saloje būtų daugiau moterų". Milgramo eksperimentai taip pat suteikia žinių apie blogį. kai didelis blogis kyla iš visos grandinės mažesnių . Tačiau pamažu nukrypimas nuo referato rašymo grafiko didėja. šie turėdavo toliau tęsti tik išmokimo testą. sudėtingose bendruomenėse. suvokiame stengdamiesi jų atsikratyti. ką pasakys kiti. kad jie su kitais trimis tariasi. Vokietijos valstybės tarnautojai nustebino nacių lyderius savo pasiryžimu tvarkyti holokausto dokumentus. kad pažeidėte kokias nors nereikšmingas normas: atsistojote vidury paskaitos. Pasauliui šiurpą sukėlė amerikiečių karo policininkų elgesys su irakiečiais belaisviais Abu Graibo kalėjime. Tačiau kai Janet Swim ir Lauri Hyers (1999) kitus studentus įtraukė į diskusijas. dar kartą jos išgyventi nereikia. truputis televizijos . drėgmės ir bakterijų gali supūti visa statinė obuolių. Milgramas tyrė šį blogio suskaidymą. ėmėte garsiai dainuoti restorane. Aplinkybės gali paskatinti žmones pritarti melui ar žiaurumui. jie neturėjo griežtos valdžios. Kaip jie reaguotų į tokias moteris žeminančias pastabas? Tik 5 proc. Žinoma. kad vienas jų įterptų tris moteris niekinančias frazes. kuriame dalyvavusiems studentams taip pat buvo sunku kalbėti įžūliai. Eilėraštis. Šį kartą pakluso 37 iš 40. Studentų vaikinų buvo paprašyta. nors sąmoningai tai nebuvo planuota. kad sunku prognozuoti net ir mūsų pačių elgseną. Kariškiai buvo patyrę stresą. tiriamųjų.truputis žaidimų. sąmoningai neketinant daryti pikta. Kai kas nors kitas sukeldavo elektros šoką. išerzinti tų. Studentas žino. Blogis kartais kyla iš kelių supuvusių vaisių . duokite. kuriose eksperimentuotojų padėjėjas iš tiesų mestelėjo tokias frazes. . istorijos negalima išgyventi iš naujo. vyrukai būtų patenkinti. o tik dėliojo popierius (Silver ir Geller. įsivaizavo. ką reikėtų pasiimti išgyvenimo eksperimentui negyvenamoje saloje. skirtas prezidento inauguracijai. Neseniai viename Pensilvanijos valstijos universitete buvo atliktas eksperimentas. Kiekvienas jo rašymo atitolinimas . jie nežudė žydų. Realiame gyvenime šį įvaizdį siejame su Hitleriu ir vykdytomis masinėmis žydų žudynėmis. kuriuos atėjo išlaisvinti. Tačiau blogis randasi ir iš socialinių jėgų . įsiutinti draugų mirčių." Maya Angeiou. Tas pat vyksta ir kasdieniame gyvenime: į blogį linkstama pamažu. Tai dar kartą patvirtina normų spaudimo galią ir tai.kaip dėl karščio. Eksperimento dalyviams reikėjo įsivaizduoti. Dozuotas blogis tampa lengviau pakeliamas. 1978).242 II d a l i s . 2004). Tai ypač akivaizdu tada.taip dažnai nutinka didelėse. į savo eksperimentus netiesiogiai įtraukdamas dar 40 dalyvių. Nesąmoningai sau kenkiame ir ką nors vilkindami. 1993 m. kad niekaip nereaguotų arba lauktų. bet jei ją pasitinkame drąsiai. žingsnelis po žingsnelio. 1982).

Bierbraueris teigė. o kiti . Blogi žmonės daro blogus darbus. jog Eichmannas ir Aušvico mirties stovyklos viršininkai buvo necivilizuotos pabaisos. o blogi . nukreipęs lėktuvą į Pentagoną. Jei jie gyventų kaimynystėje. KONFORMIZMAS 243 Pagrindinė atribucijos klaida Kodėl šių klasikinių eksperimentų rezultatai taip dažnai pribloškia? Ar dėl to. draugiškas.maloniai ir švelniai. Po sunkių dienos darbųjie ilsėdavosi klausydamiesi Beethoveno ir Schuberto. Žiaurumą. kad pagrindinė atribucijos klaida . 1996). negailestingus . 6)." Hannah Arendt. dauguma tebetiki. jis atrodytų mažiau pavojingas negu buvo iš tiesų. Nestebina bjauriai besielgiantis šiurkštus žmogus. Kokį įspūdį susikuriate. „demoniški" pabaisos. galėjęs tapti dvidešimtuoju rugsėjo 11-osios teroristu. 1963.6 skyrius. įrodančių.gerus. Antrojo į Pasaulio prekybos centrą įsirėžusio lėktuvo pilotas buvo apibūdinamas kaip draugiškas. jog toks elgesys būdingas daugeliui (Miller ir kiti. kodėl toje pačioje bendruomenėje ar mirties stovykloje vieni individai elgiasi žiauriai. išgirdę apie vieną ar du paklusniuosius. geri . Kyla pagunda manyti. p. jog vidinės žmonių savybės atsiskleidžia savaime: geri žmonės daro gerus darbus. „pikti bailiai". kad kartojant Milgramo eksperimentą jų draugai tik minimaliai paklus. ramus jaunuolis. situacija tampa kur kas pavojingesnė. Jei Eichmanną vaizduotume kaip pabaisą. Iš tikrųjų blogį pakurstė piktas antisemitizmas. eilinių piliečių (Arendt. Eichmann in Jerusalem. kai skaitote apie paklusnius Milgramo eksperimentų dalyvius? Dauguma žmonių. Nužudę pabaisą galite ramiai miegoti. Zillmer ir kiti. Jie buvo „niekuo neišsiskiriantys" žmonės (McDermott.blogus. „svarbiausia mūsų tyrimo išvada: paprasti žmonės. kad „beprasmį" rugsėjo 11-osios teroro aktą įvykdė „bepročiai". kad jis neturėjo jokių jausmų. kuris davė žalią gatvę nacistiniam holokaustui. šaltus. labai mandagus" pilotas. jog Mohamedas Atta. bet dėi to. manome mes. buvo tik blogiau. nes jų nėra tiek daug. 1963 („Eichmannas Jeruzalėje") . suformulavusių Galutinį sprendimą. kai sužino. 2005). Teigiama. jog žmonės veiks pagal savo vidines nuostatas? Prisiminkite. Gūnteris Bierbraueris (1979) pabandė pašalinti šį nepakankamą socialinių jėgų vertinimą (pagrindinę atribucijos klaidą). Tačiau jei Eichmannas buvo normalus. Kaip teigė Milgramas (1974. labai mandagiai elgėsi užsirašydamas į skraidymo kursus ir pirkdamas peilius. sukelia žiauri širdis. kilęs iš normalios šeimos.tai tendencija aiškinti kitų veiksmus jų vidinėmis nuostatomis. Vadai ne visą laiką elgėsi kaip pabaisos. o ne situacija. jog mūsų elgesys priklauso nuo socialinės istorijos ir gyvenamosios aplinkos. Studentai spėjo. tačiau iš maloniai atrodančių žmonių tikimės kitko. išoriškai Eichmannas nesiskyrė nuo paprastų. 1995). Vien tik socialinė situacija nepaaiškina.net ir tada. 1973). vargiai atitiktų mūsų susikurtą pabaisų įvaizdį. rugsėjo 11-osios išpuolių lyderis. Į moteris jis kreipdavosi pagarbiai. buvo „geras vaikinas" ir puikus studentas. kaip ir „protingas. kurie dirba savo įprastus darbus ir nejaučia kokio nors ypa- „Eichmannas nejautė neapykantos žydams. Zacarias Moussaoui. kad nors socialinių mokslų specialistai sukaupė duomenų. Tarp 14-os žmonių. mano juos esant agresyvius. kad tikimės. Kaip ir dauguma kitų nacių. aštuoni turėjo Europos universitetų mokslo daktaro laipsnį (Patterson. Jis nurodė universiteto studentams stebėti eksperimento kartojimą arba atlikti klusnaus mokytojo vaidmenį. Daug kartų girdėjome.

gyvenimiškų situacijų. studijuojantys blogio šaknis. Ir galiausiai komentaras apie konformizmo tyrimų eksperimentą (žr. tad darome prielaidą. Ar situacijos analizė kenkiant pateisina tuos.nereiškia pateisinti. kaip juos aiškina kiti. Todėl turėtume atsargiau vertinti politikos lyderius. kokia buvo sukurta nacistinėje Vokietijoje. Todėl ir paprasti kareiviai gali paklusti įsakymams šaudyti į beginklius civilius.244 II d a l i s .nurodymui gaminti nekokybiškus gaminius. kurių negalime gauti stebėdami miškų gaisrus. Dar daugiau. paprasti darbuotojai . vykdantys abejotinus įsakymus Konformizmas Aschas Sutikimas su kitų žmonių akivaizdžiai klaidingomis nuomonėmis.unikali situacija. jog psichologiniai procesai laboratorijoje ir kasdieniame gyvenime taip pat panašiai vyksta (Milgram. kurio elgesio nesuprantate. kad žiūrint nespecialistų akimis. privalome atsargiai daryti apibendrinimus.2 LENTELĖ. 2002). 6. pavyzdžiui.paklusti įsakymui brutaliai tyčiotis iš naujokų. Suprasti .nereiškia atleisti. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Remdamasis tūkstančių žmonių stebėjimais galėčiau pasakyti. Bet psichologai. ir galima suprasti kažką. „kartais geri žmonės daro blogus dalykus". kurie kenkia? Ar tai atleidžia juos nuo atsakomybės? Arthuras Milleris (2006) pastebi. kad jie niekada nedarys nieko bloga. priduria Jamesas Walleris (2002). gali tapti destruktyvaus proceso įrankiais"." Stanley Milgramas CBS televizijos laidoje „60 minučių". kad jei tokia mirties stovyklų sistema. Klasikinių paklusnumo tyrimų santrauka Tema Normų kūrimas Tyrėjas Sherifas Metodas Pasidavimo įtaigai. „supratę. Kaip ponas Rodžersas dažnai primindavo savo laidų žiūrovams ikimokyklinukams. teigia kitaip. kaip atlieka- 6. Paaiškinti . šioms stovykloms vidutinio dydžio mieste pavyktų surinkti reikiamą personalą. būtų įkurta Jungtinėse Valstijose. Kai lyginame degantį degtuką ir degantį mišką. 1974). Eksperimentas . išgirdus. teiginiais Paklusimas įsakymui sukelti kitam žmogui elektros šoką Paklusnumas Milgramas . įvertinimas Pavyzdys iš gyvenimo Kitoks įvykių interpretavimas. pritarimas. ir miškas dega panašiai. o eiliniai grupių nariai . tatuiruočių darymas Kareiviai ir darbuotojai. Taip ir socialinės psichologijos eksperimentas padeda geriau ištirti elgesį. kuris visiems labai patinka. kurių žavesys užliūliuoja ir imame galvoti.. koks kasdieniškas yra blogis. Kaip dažnai mūsų prašo atspėti linijų ilgį ar sukelti elektros šoką? Ir degtukas. kad šviesos taškas tariamai pasislenka. mažiau stebimės... Analizuodami. tačiau panaši yra ir kiekviena socialinė situacija. ko negalime atleisti. atsakymas iki kažkurio lygmens būtų „taip". Galima atleisti žmogui. Tačiau kontroliuojami eksperimentai su degančiais degtukais gali suteikti žinių apie degimą.2 lentelėje pateiktą santrauką): konformistiško elgesio aplinkybės laboratorijoje skiriasi nuo realių. Veikiant blogio jėgoms net puikūs žmonės kartais pasikeičia ir ima kurti tariamai moralius amoralaus poelgio aiškinimus (Tsang. yra skanus Aplinkinių elgesio mėgdžiojimas. kuris kasdieniame gyvenime taip lengvai neatsiskleidžia. jog maistas. 1979 tingo priešiškumo. turime mažiau galimybių netyčia prisidėti prie blogio ir galbūt geriau mokėsime jam pasipriešinti".

esančiai gretimame kambaryje. APIBENDRINIMAS Klasikiniai konformizmo tyrimai Trijų tipų klasikiniai eksperimentai iliustruoja. • Stanley Milgramo paklusnumo tyrimo eksperimentai atskleidė ekstremalų nuolaidumą. nedviprasmiška situacija galėjo sukurti aplinkybes. skatinanti žmones prisitaikyti prie neteisybės ar kapituliuoti prieš žiaurumą. Esant optimalioms sąlygoms . kuri buvo tokia pat aiški. Išgirdę klaidingus atsakymus. suaugusių eksperimento dalyvių pakluso nurodymams sukelti tariamai traumuojantį elektros šoką rėkiančiai nekaltai aukai.teisėtam. Dėl to nedidelis blogio veiksmas paskatina nuostatą leidžiančią atlikti dar blogesnį veiksmą. Kokias sąlygas pasirinktumėte.. kartais ne. kurią iš trijų lyginamųjų linijų etaloninei prilygina kiti.6 skyrius. Kaip nuspėti galimą konformistiškumą? Vienos situacijos labiau skatina elgtis konformistiškai. kad konformistiškumas didėja sudėtingėjant užduotims arba jei dalyvis jaučiasi ne- . 37 proc. kad kitų žmonių nuomonė buvo reikšminga vertinant iliuzinį šviesos taško pasislinkimą „Teisingų" atsakymų normos susiformavo ir išsilaikė tyrimų sekoje. norėdami išprovokuoti didžiausią konformizmą? Socialinės psichologijos specialistai kėlė tokį klausimą: jei net Ascho neprievartinė. • Šie klasikiniai eksperimentai atskleidžia kelių reiškinių galią Elgesys bei nuostatos vieni kitus sustiprina. ir po to nuspręsti patiems. kaip mokslininkai tyrė konformizmą. čia pat esančiam viršininkui ir atokiau esančiai aukai bei niekam neparodant nepaklusnumo pavyzdžio . susidūrę su skaudžiomis aplinkybėmis. Pagrindinė atribucijos klaida verčia mus manyti. kitos . elgiasi smerktinai (kai kuriuos žmones tokios aplinkybės gali paskatinti elgtis didvyriškai). kai geri žmonės. Kada jie būna konformistiški? 2) Kodėl žmonės elgiasi konformistiškai? Kodėl jie neignoruoja grupės ir „nesirūpina būti teisūs prieš save"? 3) Ar yra asmenybės tipas. o geri žmonės elgiasi gerai. eksperimento dalyvių juos pakartojo. ir skirtingu laiku bei skirtingose vietose kartodami eksperimentus mokslininkai ieško bendrųjų principų. kad blogai elgiasi blogi žmonės. Taip pat nuvertinama situacijos galia.mažiau. kaip Sherifo užduotis neapibrėžta. KONFORMIZMAS 245 mos įvairiausios atskiros užduotys. Aschas paliepė eksperimento dalyviams išklausyti. • Solomonas Aschas naudojo užduotį. slypinčių po išorine įvairove. turintis polinkį elgtis konformistiškai? Kitame poskyryje panagrinėsime kiekvieną iš šių klausimų atskirai. Situacijos galią matome. ar kitomis aplinkybėmis konformizmo lygis nebūtų dar didesnis? Netrukus mokslininkai pastebėjo. • Muzaferas Sherifas pastebėjo. kurių išprovokuotas konformistiškumas siekė 37 proc. tačiau iškėlė kitus: 1) Kartais žmonės elgiasi konformistiškai.65 proc. Klasikiniai konformizmo eksperimentai atsakė į vienus klausimus.

1968.6 PAVEIKSLAS Grupės dydis ir konformistiškumas Praeivių. 6. 3-jų. kurie. kad kelioms mažoms grupėms tarpusavyje sutariant. o ne tuomet. Aschas bei kiti mokslininkai pastebėjo. Rosenberg. 1961). Grupės savybės taip pat turi reikšmės. S O C I A L I N Ė ĮTAKA kompetentingas. procentas didėjo atitinkamai didėjant minėtai grupei (nuo vieno iki penkių). ji darni. grupė neprivalo būti didelė.6 paveiksle. taip pat pažvelgė į viršų. juo labiau pasiduodame kitų žmonių įtakai. Kaip parodyta 6. Šaltinis: Milgram. Panagrinėkime kiekvieną aplinkybių atskirai.246 II dalis. 2-jų. efektas susilpnėja (Gerard ir kiti. Prieš pareikšdami savo nuomonę. Juo mažiau pasitikime savo sprendimais. jų pozicija tampa paveikesnė. tuo daugiau praeivių jais pasekdavo. Didžiausias konformistiškumas būna. studentai pasižiūrėjo vaizdajuostę. kai keturi tariami dalyviai savo nuomonę pateikė kaip bendrą vienos grupės. Kai grupę sudaro daugiau nei penki žmonės. kad 3-5 žmonės gali nulemti kur kas didesnį konformizmą nei vienas ar du. Rutgerso universiteto mokslo darbuotojas Davidas Wilderis (1977) pateikė studentams teismo prisiekusiųjų atvejį. kad studentų nuomonė buvo labiau konformistiška tada. Taip pat kai reaguoti tenka viešai ir be išankstinio įsipareigojimo. kurioje keturi tariami eksperimento dalyviai išsakė savo nuomonę. Atlikdami lauko eksperimentą Milgramas ir jo kolegos (1969) 1-o. 5-ių. Akivaizdu. ^ 90 80 70 8 60 'į įjj i— ^ 30 20 10 0 1 2 3 5 10 Provokuojančios grupės dydis 15 . pamėgdžiodarni pulkelį žmonių. Panašiai dvi grupės po tris žmones išprovokavo didesnį konformistiškumą nei viena šešių žmonių grupė. kaip grupė „sukomplektuota". o trys grupės po du žmones dar didesnį. Svarbu ir tai. kai grupę sudaro trys ar daugiau žmonių. vieninga ir užima svarbią padėtį. 10-ies ir 15-os asmenų grupių paprašė stabtelėti judrios Niujorko gatvės kelkraštyje ir pasižiūrėti aukštyn. 1969. kai tariami dalyviai buvo pristatyti kaip dvi grupės po du žmones. Bickman ir Berkowitz. kuo didesnė grupė sužiurdavo aukštyn. Grupės dydis Kad laboratorinių eksperimentų metu gautume didelį efektą. Eksperimentas parodė.

Draugo parama teikia drąsos. kad žmonės beveik visada reiškia savo nuomonę. 70 proc. dažniau elgėsi konformistiškai. Tie. pavyzdžiui. prisitaikoma keturis kartus rečiau. 5 6 7 8 Kritinis bandymas Vieningumas Įsivaizduokite. prisiekusiesiems teisme retai kada nepavyksta priimti sprendimo dėl vieno prieštaraujančio nario. kai eksperimento dalyviams liepė stebėti vieną nedidelės keturių žmonių grupelės narį. Būti vieno asmens mažuma yra sunku. kuris suklydo mėlynus dirgiklius pavadindamas žaliais. Šaltinis: Asch. 2005). Nepaisydami. Fragment („Fragmentas") . išskyrus vieną. sutrikdo grupės vieningumą. jei randame bent vieną bendramintį.net jei jis ir neteisus . kad kam nors pažeidus grupės vieningumą. pavaizduota. mormonai. 1969. Tačiau jie neigdavo. kad jis klydo.net tada. 1975). Tokių eksperimentų dalyviai vėliau sakydavo. kai visi kiti raudonas skaidres vadino oranžinėmis.6 skyrius. Ar šis vieno savarankiško tariamo eksperimento dalyvio pavyzdys darys tokį pat išlaisvinantį poveikį.7 pav. vis tiek būčiau atsakęs taip pat". kad už ką nors kovoti lengviau. jog dalyvaujate konformizmo tyrimo eksperimente. kai tik juos pripažįsta dar vienas protas. 1955. Per pastaruosius 50 metų tik 1 iš 10 Jungtinių Valstijų Aukščiausiojo teismo sprendimų buvo priimti. jį stebėję eksperimento dalyviai demonstravo didesnį savarankiškumą . Kristus savo apaštalus siuntė poromis. jų teisingi atsakymai sudarė 76 proc. kurie minėto pavyzdžio nestebėjo. KONFORMIZMAS 247 6. Stebint besilaikantį savo pozicijos asmenį . kad nekonformistiškam dalyviui jausdavo šiltus. Šie eksperimentai perša praktinę išvadą. atsakinėję žmonės pateikia tą patį klaidingą atsakymą. turėdami tai galvoje. Charlan Nemeth ir Cynthia Chiles (1988) tai užfiksavo po to. kuriame visi. 6. Dažniausiai sprendimas priimamas vienbalsiai arba santykiu 5:4 (Granberg ir Bartels. jei prieš juos tai būna padaręs bent vienas asmuo. 1955. pateikdamas teisingus atsakymus.gali sustiprėti mūsų pačių savarankiškumas. taip pat siunčia po du misionierius. Tą pripažįsta daugelis religinių grupių. kaip ir Milgramo paklusnumo eksperimente? Atlikus keletą eksperimentų buvo pastebėta. „Mano nuomonė ir įsitikinimai sustiprėja ir būna sėkmingi. Morris ir Miller." Novalis.7 PAVEIKSLAS Vieningumo poveikis konformistiškumui Kai kas nors. kad šis dalyvis jiems turėjo įtakos: „Jei jo ir nebūtų buvę. Asch. prielankius jausmus. ji tampa ne tokia įtakinga (Allen ir Levine. nesutinkant tik vienam prisiekusiajam.

Juo grupė labiau sutelkta. kai įjuos kreipdavosi gerai apsirengęs apklausą atliekantis darbuotojas. su kuria tapatinamės . Savo veikale Essay Concerning Human Understanding („Apie žmogiškąjį supratimą") XVII a. 2006). 2000). Priklausantys tai pačiai etninei grupei gali jausti panašų „savos grupės spaudimą prisitaikyti" . pavyzdžiui. Bijodami būti atstumti.kalbėti. kad Sidnio pėstieji buvo labiau linkę bendradarbiauti. Susan Harriman ir Stuartas Costello (1980) pastebėjo. Neigiamą nuomonę išreiškiame. Michaelas Walkeris. 2001). kai tarp jų atsirasdavo atsargiai per gatvę einantis tariamas eksperimento dalyvis.. to nežinodami. grupės narių tarpusavio susisaistymo. Jie nenori prieštarauti kitų nuomonei. ypač tiems. jog Australijoje „žmogų kuria" ir rūbai.248 II d a l i s . Lott ir Lott. filosofas Johnas Locke įvertino sutelktumo veiksnį: „Tarp dešimčių tūkstančių neatsiras nė vieno. nei kai klausinėdavo prastai apsirengęs. buvo pastebėta. jog neatsargių pėsčiųjų sumažėdavo nuo 25 proc. Neatsargaus perėjimo per gatvę tyrime. Silvia. . Iš juodaodžių. Heteroseksualas. 1975). Atrodo. kad jis patiko panašiems į mus žmonėms. 2005). kovojantis už gėjų teises. ir padidėdavo iki 44 proc. 1988). 1990). kurie „vaidina baltuosius". gali šaipytis jų aplinkoje (Contrada ir kiti. užimantys aukštesnę padėtį dažniausiai turi didesnę įtaką (Driskell ir Mullen. yra bendravardžiai ar kurių panašūs pirštų antspaudai (Burger ir kiti. kurie gimę tą pačią dieną. Sakurai. jei pastebime. Kaip matysime 11 skyriuje „Patrauklumas".. 1990). 1988). . „vaidinančių juodaodžius". Pavyzdžiui. juo didesnę galią ji turi savo nariams. dalyvavo 24 000 pėsčiųjų. kurie priklauso daugumai (Hogg. kuris būtų toks stiprus ir nejautrus. ar iš baltaodžių.kito universiteto ar kitos religijos atstovų. Taigi žmonės stengiasi prisiderinti prie į juos panašių žmonių nuomonės. elgtis ir rengtis taip. Žmonės dažniau patenkina pageidavimus netgi tų. pagal simpatijas. geriau vertiname muzikos kūrinį. 2004. šie žmonės linkę nusileisti. 1954. kad galėtų atsispirti klubo narių antipatijai bei pasmerkimui". Pavyzdžiui. kaip daro „visi". aukštųjų mokyklų studentų draugijų nariai linkę kartu linksmintis. jei muzika patiko nepanašiems į mus žmonėms. kai atsirasdavo neatsargus (Mullen ir kiti. Atsargaus pėsčiojo drausminantis poveikis būna dar didesnis. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Sutelktumas Mažumos. esame linkę pamėgti tuos. patrauklumą mastas. kurie grupės atžvilgiu nusiteikę palankiai (Berkowitz. kuri nepriklauso grupei. Padėtis Kaip ir buvo galima numanyti. iki 17 proc. kurie panašūs į mus. Jaunesnieji grupės nariai . jei jis gerai apsirengęs. Grupės poveikį patiria ir tie eksperimento dalyviai. 1961. sutelktumas (cohesiveness) „Mes" jausmas.netgi jaunesnieji socialiniai psichologai . kuriame. lengviau paveiks kitus heteroseksualus nei homoseksualas.pripažįsta labiau pasiduodantys grupės nuomonei negu vyresnieji grupės nariai (Jetten ir kiti. ypač kai labiau suartėja (Crandall.nuomonė mus trikdo mažiau nei tokia pati mūsų grupės mažumos nuomonė (Clark ir Maass.

Taigi įsivaizduokite. sukuria nesutinka visi likusieji dalyviai. Ar Kodeksas savo šonu palietė Riziką? O gal Kodekso raitelis netgi sudavė jai rimbu per galvą? Lenktynių teisėjai susirinko pasitarti. nepaklusęs reikalavimui įjungti 150 voltų elektros srovę. teologijos fakulteto profesorius. Ar susidūrę su priešinga grupės nuomone pakeisite savo sprendimą? Realiai beveik niekada šitaip nepasielgiame (Deutsch ir Gerard. kad atsakymus perskaitys tik eksperimentuotojas. Kai po paskutinio posūkio jie išniro greta vienas kito.sukuriant sąlygas įsipareigoti nedelsiant arba nesudarant tokių sąlygų . buvo toks: ar viešai atsakinėjant prisitaikoma labiau? Gal iš tiesų žmonės daugiau dvejoja. 1979). Lengviau laikytis savo įsitikinimų. Šį įvykį tegalime tik pakartoti laboratorijoje . kad šio žmogaus gyvybei kyla pavojus".6 skyrius. Geriausiu atveju sprendimą pakeičiame pasikeitus aplinkybėms (Saltzstein ir Sandberg. eksperimentuotojas leidžia jums dar pagalvoti. kad jūs pirmas atsakytumėte. 1955): kartą viešai įsipareigoję laikomės savo žodžio. pasakė: „Nesuprantu. Viešoji reakcija Vienas pirmųjų klausimų. tačiau sprendimo nepakeitė. Lenktynių teisėjai pasitarė dar kartą. Dar kartą peržiūrėjus televizijos įrašus paaiškėjo. prisitaikoma labiau nei atsakinėjant raštu. ar šis įsipareigojimas kaip nors veikia. kad dalyvaujate Ascho eksperimente. 37 metų suvirintojas atsisuko į eksperimentuotoją ir pagarbiai paklausė: „Kas toliau. kodėl eksperimentas sumanytas taip. į kurį mokslininkai ieškojo atsakymo. Išgirdus kitų dalyvių atsakymus. kad jokių pažeidimų nebuvo ir kad nugalėjo Kodeksas. jog Kodeksas iš tiesų šonu prisilietė Rizikos. Šis sprendimas sukėlė skandalą. Kai jūs pareiškiate savo nuomonę. lenktynių favoritės. ir apibėrė eksperimentuotoją klausimais apie „tokio darbo etiką". Ar iškart po lenktynių paskelbta žinia turėjo įtakos teisėjų pasiryžimui nekeisti sprendimo? To niekada nesužinosime. KONFORMIZMAS 249 Milgramas (1974) rašė. Eksperimentuotojas parodo liniją ir prašo.ir stebėti. Buvo pareikštas protestas. kumelaitė akimirksnį sutriko ir nežymiai pralaimėjo lenktynes. Ascho eksperimentų dalyviai būtų patyrę mažesnį grupės poveikį. Trumpai pasvarstę. Todėl ga- . profesoriau?" Kitas dalyvis. nugalėjusia Kentukio ristūnų lenktynėse. kad jo paklusnumo eksperimentuose menkesnio išsilavinimo žmonės noriau vykdė eksperimentuotojo paliepimus nei labiau išsilavinę. jie nusprendė. jei jie būtų galėję atsakyti raštu žinodami. Kodeksas šastelėjo link Rizikos. Ankstesnių įsipareigojimų nebuvimas 1980 metais grynaveislė kumelaitė Rizika tapo antrąja. Davęs 450 voltų elektros šoką. bet viešumoje nenori pasirodyti neturį nuomonės? Dabar jau išaiškinta: eksperimentų metu atsakinėjant viešai. Per kitas lenktynes paskutiniame rate ji pasivijo lyderį žirgą Kodeksą. kai esame vieni balsavimo kabinoje. o ne kai stovime prieš grupę.

„Jo kupra kaip žebenkšties". amerikietis. pritaria Polonijus. balsai dažniau pasiskirsto po lygiai tada. Lektoriui baigus pasiruošiau kartu su visais paploti. kaip vertina kiti kolegos. Pensėes („Mintys") lime manyti. Išmintingi įtikinėtojai tai žino. Tam tikros aplinkybės ar sąlygos būna ypač veiksmingos. 2001. jie rečiau naudoja prezervatyvus. • • Dažnai prisitaikoma. • • • Konformistiškumas sumažėja. 2005). klausausi paskaitos viename Vokietijos universitete. Kai imitacinės prisiekusiųjų grupės priima sprendimus. tie save myli labiau nei tiesą. o ne prisitaikys. o ne prieštarautume tam. kai balsuojama viešai. kas skatina elgtis konformistiškai. .svarsto Hamletas. jei suformuotas elgesys ar įsitikinimas nėra vieningas. Ankstesni įsipareigojimai taip pat sulaiko nuo pasidavimo įkalbinėjimams. kai susiduria su vieningais trijų ar daugiau patrauklių ir aukštą padėtį užimančių žmonių teiginiais.atsako Polonijus. eksperimentuotojai atskleidė. .* Klausimas: kodėl Polonijus taip lengvai sutinka su Danijos princu? Štai aš. 1994)." Joubert.250 II d a l i s . Brūckner ir Bearman. jisai panašus į žebenkštį".sutinka Polonijus. tačiau jie gali derinti savo vėlesnius vertinimus. „Kaip kažin ką jis tikrai atrodo lyg kupranugaris". Churginas. Konformistiškumą stiprina grupės susitelkimas. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Kas niekada nepakeitė savo nuomonės.kiek vėliau sako Hamletas. grupės savybės: žmonės labiausiai prisitaiko. juo labiau pasireiškia konformistiškumas.) APIBENDRINIMAS Kaip nuspėti galimą konformistiškumą? • Atlikdami konformizmo tyrimus. Juo aukštesnę padėtį užima elgesį ar įsitikinimą formuojantis asmuo. dažniau susilaiko nuo lytinių santykių ar juos nukelia vėlesniam laikui nei tam neįsipareigoję jaunuoliai (Bearman ir Bruckner. Pavyzdžiui. (Jeigu sulaužo įsipareigojimą. Viešai įsipareigoję žmonės nenoriai keičia sprendimus. 14-17 metų paaugliai.klausia Shakespeare Hamletas Polonijaus. . kai raginimai saugoti aplinką neverčia įsipareigoti asmeniškai (Katzev ir Wang. 1985). kad žmonės legviau paklūsta. „Visai kaip banginio". „Man regis. Tačiau auditorija ne plojo. . Jei asmuo įsipareigojo kažkaip elgtis ar kažkuo tikėti. Kodėl elgiamasi konformistiškai? „Ar jūs matote aną debesį. kuris labai panašus į kupranugarį?". pakartotinai viešai įsipareigoję saugoti skaistybę iki vedybų. jis greičiau laikysis įsipareigojimo. kai savo nuomonę reikia pareikšti viešai (grupės akivaizdoje). * Vertė A. kad šuolių į vandenį ar gimnastikos varžybų teisėjai retai kada pakeis savo vertinimus pamatę. „O gal kaip banginio?" . Prekybininkai klausimus formuluoja taip. o ne balsuojant slaptai (Kerr ir MacCoun. ką jie reklamuoja. Aplinkosaugininkai ragina įsipareigoti rinkti antrines žaliavas. taupyti energiją ar važinėti autobusais ir pastebi. . kad pritartume.

Tačiau prasidėjus konfliktui tikimasi. 4). nes laikėsi savo nuomonės ir prieštaravo kitiems grupės nariams. ko jis buvo išėjęs. Antra vertus. pasiprašė leisti išeiti iš patalpos. atrodė išbalęs ir sukrėstas. Galbūt Polonijus norėjo sulaukti Hamleto. tikriausiai tokios būna vokiškos ovacijos. KONFORMIZMAS 251 o ėmė krumpliais barbenti į stalus. kad būtum priimtas ir pripažintas arba b) kad gautum svarbią informaciją. „Nusi vemti". nusprendžiau. Jis nenusileido. o kai sugrįžo. bijodami karinio tribunolo už nepaklusnumą. kuo jie netiki.atsakė vaikinas. Kaip žinome.6 skyrius. Esant neapibrėžtoms aplinkybėms. nukrypus nuo grupės normų dažnai tenka mokėti emocijomis. grindžiamas faktais. Janes ir Olson. „Bijojau. kad viename iš jo konformizmo eksperimentų draugiškai nusiteikęs eksperimento dalyvis nusiminė. kad pavėluosite į laivą. prisiminkite Titaniką Nežinomas autorius Kartais didelė nukrypimo kaina skatina žmones pritarti tam. kiti žmonės gali tapti svarbiu informacijos šaltiniu. 1951). bet ir grupei bendraujant su kita grupe (Matheson ir kiti. „Jei nuogąstaujate. arba kurie nori daryti kajerą (Hollander. Jis ryžtingai atsisakė ir tęsė visus kitus 36 bandymus. socialinė atskirtis būna skaudi. Kennedy (1956). pritarti skatina informacinė įtaka. Ką tai reiškė? Gal jie nepritarė? Tikriausiai ne kiekvienas išdrįstų viešai rodyti nepalankumą viešinčiam žymiam asmeniui. aiškindamas savo nenorą priešintis masinėms egzekucijoms (Waller. ir aš j a m paaiškinau buvusias pinkles. Ypač tada. Kas paskatino elgtis konformistiškai? Kodėl aš neplojau. 1958. Tada ir aš pradėjau barškinti krumpliais. Kai eksperimentas pasibaigė. arba bent jau užgniaužti savo nepritarimą. Kai kurie kareiviai dalyvavo žudynėse My Lai kaime. Štai j u m s absoliutaus normatyvinio spaudimo pavyzdys. tačiau bijojo priešingos reakcijos. normatyvinė įtaka (normative influence) Konformizmas. Gerardas (1999) prisimena. Aš susirūpinau ir pasiūliau nutraukti seansą. aukštesnę nei jis padėtį užimančio Danijos princo. Kaip prisimena Johnas F. Paklausiau. informacinė įtaka (informational influence) Konformizmas. kol debatai vyksta šalies viduje. Paskiras asmuo gali svarsty- . 1979. Ne. kad norint sutarti reikia pritarti" (p. kad kolektyvas j į priimtų ir pamėgtų. tačiau kokia kaina! Jis labai norėjo.teigė vienas vokiečių karininkas. Ypač normatyvinė įtaka skatina nuolaidumą tų žmonių. grindžiamas žmogaus noru patenkinti kitų lūkesčius siekiant išsikovoti pripažinimą. Dirbdamos laboratorijose ir realiame gyvenime grupės dažnai atmeta nuolatos nukrypstančius kolegas (Miller ir Anderson. 2002). vengiant atmetimo ir siekiant palankumo arba pritarimo. . kad kiekvienas „parems mūsų karius". kai nuomonės išsiskiria ne tik „šeimoje". Parlamento ar Kongreso nariams leistina prieštarauti planams skelbti karą. nė karto nenusileisdamas kitiems. Normatyvinė įtaka yra „prisitaikymas prie minios". . Jo veidas atgavo buvusią spalvą. vokiečių veiduose nepastebėjau nepasitenkinimo. jis atsipalaidavo ir su palengvėjimu atsiduso. sužinotais iš kitų žmonių. Schachter. kai kiti barbeno? Yra dvi galimybės: a) nusileisti grupei. Be to. „prieš patenkant į Kongresą man buvo priminta. kad Leideritzas ir kiti palaikys mane bailiu". į kokias buvo patekę autokinetinio eksperimento dalyviai. palankumo. 2000). Mortonas Deutschas ir Haroldas Gerardas (1955) šias dvi galimybes pavadino normatyvine įtaka ir informacine įtaka. 2003). kurie buvo šaipymosi iš kitų liudininkais.

patys atsakydavo neteisingai. Tokie rezultatai perša išvadą. kol jie. . kai pateikiama sudėtinga užduotis ir kai svarbu jaustis teisiems . ir individualiai). Kas elgiasi konformistiškai? Konformizmas kinta ne tik keičiantis aplinkybėms. Kaip jis kinta? ir kokiame socialiniame kontekste ši asmenybės savybė ryškiausia? Ar kai kurie žmonės apskritai labiau pasiduoda (arba. Eksperimentuose.visa tai yra informacinės įtakos požymiai. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ti: „Nenutuokiu.252 II d a l i s . norėdama ištirti. bet ir žmonėms. kaip išreikšti savo pritarimą (informacinė įtaka). išklausę kitų dalyvių atsakymus. Tendencija prisitaikyti. atsakinėjo į suvokimo klausimus (Berns ir kiti. kaip veikia Ascho tipo eksperimente dalyvaujančių žmonių smegenys. Kai dalyviai prieštaraudavo grupės nuomonei. kartais būna apribota arba normatyvinė. 2005). arba informacinė įtaka. yra atviresni) socialinei įtakai? Ar galite vienus savo draugus pavadinti „konformistais". kultūrą ir socialinius vaidmenis. Trokšdami būti teisingi . Kasdieniame gyvenime normatyvinė ir informacinė įtakos dažnai reiškiasi kartu. Tačiau atrodo. kuriuose tiriama. (Pateikta užduotis: reikėjo mintyse pasukti figūrą ir pasirinkti jos atitikmenį iš keleto galimybių. prisitaikydami prie neteisingo kitų dalyvių atsakymo. APIBENDRINIMAS Kodėl elgiamasi konformistiškai? • Eksperimentai atskleidžia dvi konformistiško elgesio priežastis. kiek pasislinko šviesos taškas." Emorio universiteto neurologų grupė.) Kai dalyviai. kad labiau prisitaikoma reaguojant viešai. o kitus „nepriklausomais"? Ieškodami prisitaikymą skatinančių veiksnių. Dažniau prisitaikoma esant kitų žmonių akivaizdoje. Normatyvinei Įtakai pasiduodame iš noro būtų priimti: mes norime būti mėgstami. o ne sąmoningus sprendimus priimančios smegenų sritys. plojęs minėtoje Vokietijos universiteto salėje (normatyvinė įtaka). suaktyvėdavo suvokimą reguliuojančios. kai eksperimento dalyviai jaučiasi nekompetentingi. priimant sudėtingesnius sprendimus. Antra vertus. Tad rūpindamiesi socialiniu įvaizdžiu patiriame normatyvinę įtaką. atspindi normatyvinę įtaką. atspindi informacinę įtaką: mes norime būti teisūs. Tai. kad žmonėms prisitaikant veikiamas jų suvokimas. • Informacinę įtaką kuria kitų žmonių pateikti duomenys apie realybę. jog šis vyrukas žino. pasakyčiau. kada žmonės elgiasi konformistiškai. dažnai elgiamasi konformistiškai. suaktyvėdavo su emocijomis susijusios smegenų sritys. tačiau kitų elgesys parodė man. funkciniu magnetiniu rezonansu (fMRV) tyrė dalyvių smegenis. mokslininkai sutelkė dėmesį į tris prognostines prielaidas: asmenybę. Taip reiškiasi normatyvinė įtaka (nes žmonės gauna tą pačią informaciją ir kai reaguoja viešai.informacinę įtaką. Aš nenorėjau būti vienintelis.

ir jų elgesys nereguliuojamas jokiais ženklais . Jis teigė: „Nenoriu vertinti. KONFORMIZMAS 253 Asmuo XX a. nepaisydami pajuokų ir karo lauko teismo grėsmės. pateikdamas karo policijai įrodymų. Priešingai nei situaciniai veiksniai. kaip ir bendrasis testo iš daugelio klausimų rezultatas. . Manyta. tiriant asmeninių savybių ir konformistiškumo sąsajas. Tyrimai patvirtina principą.6 skyrius. su asmenybės savybėmis susijusios priežastys. ar konkretus asmuo bus konformistiškas. Milgramo paklusnumo eksperimentai buvo atliekami „griežtoje" aplinkoje. Bet net ir sudėtingomis aplinkybėmis individai skiriasi. 1968). kai socialinė įtaka yra silpna. agresyvus ar paslaugus. Milgramas (1974) padarė štai tokią išvadą: „Esu tikras. Tačiau žinau. 1991). Čia gali praversti štai tokia analogija: prognozuoti. Rushton ir kiti. Pranešimuose apie prievartą Abu Graibo kalėjime palankiai atsiliepiama apie tris vyrus. kaip pasielgtumėte konkrečioje situacijoje. kad klusnumą ir neklusnumą lemia sudėtingos. su kuriuo susidūrėme 4 skyriuje: nors vidiniai veiksniai (nuostatos. 1983). 2004). asmeninės savybes nedaug tegalėjo prognozuoti paskiro žmogaus elgseną. Asmenybės savybės lengviau padeda numatyti elgseną. svarbiau žinoti aplinkybių detales nei to žmogaus psichologinių testų rezultatus. kad mes jų dar neišsiaiškinome" (p. 1982). Darby kažkas pavadino „žiurke". 205). buvo pastebėtos tik jų užuominos (Mischel. Specialistas Josephas Darby sušvilpė švilpuku. buvo grasinama su juo susidoroti už nepritarimą bendrai nuomonei. 1990. neprisidėjo prie savo kolegų (O'Connor. o tiesa . kurie.pavyzdžiui. Tačiau vis tiek Milgramo eksperimentų dalyviai labai skyrėsi savo paklusnumu. O jūsų galimas konformistiškumas (arba draugiškumas ar agresyvumas) įvairiomis aplinkybėmis prognozuojamas lengviau. kad kartais paklusnumas priklauso nuo priešiškumo. septintojo dešimtmečio pabaigoje ir aštuntajame dešimtmetyje. kaip žmogus elgsis įvairiomis aplinkybėmis (Epštein. Šunų prižiūrėtojas Williamas Kimbro nepasidavė „stipriam spaudimui" dalyvauti „nederamose apklausose". devintajame dešimtmetyje paskatino ištirti.asmenybės turi dar didesnes galimybes suspindėti (Ickes ir kiti.išlaisvina" (ABC News. nes gėris visada nugali blogį. aiškūs reikalavimai trukdė reikštis asmenybių skirtumams. bet iš tikrųjų aš mačiau nederamų dalykų ir apie juos pranešiau". 1980. kuriuos buvo galima pademonstruoti. kad asmeniniai bruožai turi menką poveikį. 1982. jie leidžia apibendrintai prognozuoti. aš labai didžiuojuosi tavimi ir tavo elgesiu. kad norint sužinoti. ir todėl yra rimtas pagrindas įtarti. kokioms aplinkybėms esant žmogaus elgesį galima sieti su jo asmeninėmis savybėmis. 0 motina džiaugėsi: „Brangusis. 2004). savybės) retai tiksliai išpranašauja konkretų poelgį. „Laisvesnėse" situacijose . kai du nepažįstami žmonės sėdi laukiamajame. todėl jam buvo suteikta apsauga. pagarbos autoritetui ir noro pateisinti lūkesčius (Blass. Mintis. Leitenantas Davidas Suttonas nutraukė vieną incidentą ir įspėjo vadovybę. yra taip pat sunku kaip ir prognozuoti jūsų atsakymą į vienintelį testo klausimą. XX a. Monson ir kiti.

Kai Milgramas (1961) naudojo kitokią konformizmo tyrimo metodiką. Jų pastangomis šiandieniniai socialiniai psichologai sutinka su pirmtako Kurto Lewino (1936) pareiškimu: „Kiekvienas psichologinis įvykis priklauso nuo žmogaus būsenos ir socialinės aplinkos. Italijoje. siekdamas palyginti Norvegijos ir Prancūzijos studentus. kad Prancūzijos studentai mažiau linkę elgtis konformistiškai. (Blass. 2000). kas mes esame. Perrin ir Spencer. Neatmetant neginčijamos socialinių jėgų galios. jis nuolatos pastebėdavo. Taigi konformistiškumas bei paklusnumas yra universalios savybės. Larsen. Palyginti su individualistinėmis visuomenėmis. dabar vis labiau pripažįstamos individualios asmens savybės ir įgimti polinkiai. nariai labiau pasiduoda kitų žmonių įtakai. 1974. kokie buvo pakartotinių paklusnumo eksperimentų Australijoje. kad socialinis gyvenimas panašus į vaidybą teatro scenoje .Miunchene 85 proc.tai scena. moterys . 34 proc. Vokietijoje. S O C I A L I N Ė Į T A K A Įdomu atkreipti dėmesį į profesionalų nuomonių švytuoklę. ir nuo laiko. Kanados ir Jungtinių Valstijų universitetų studentais kartais sulaukiama mažesnio konformizmo nei prieš du ar tris dešimtmečius (Lalancette ir Standing. Kartojant Ascho eksperimentus su Didžiosios Britanijos.31 proc. Rodo Bondo ir Peterio Smitho (1996) 17 šalių atlikta 133 tyrimų analizė parodė. Jamesas Whittakeris ir Robertas Meade (1967) keliose šalyse pakartojo Ascho konformizmo eksperimentą ir daugeliu atvejų nustatė panašų konformistiškumo santykį . Pietų Afrikoje ir Jungtinėse Valstijose rezultatai. 32 proc. Kultūra Ar kultūrinis fonas padeda prognozuoti galimą konformistišką elgesį? Iš tiesų padeda. kur už nekonformistišką elgesį buvo taikomos griežčiausios sankcijos. Honkonge. ką darome.tačiau 51 proc. Jordanijoje. Kaip ir anksčiau minėti nuostatų tyrinėtojai. VVilliam Shakespeare Vaidmenų teorijos šalininkai kaip ir Williamo Shakespeare pjesės „Kaip jums tai patinka" herojus Žakas mano.su visa jos butaforija. Kaip manote." Woody Guthrie Socialiniai vaidmenys Pasaulis .tik aktoriai: kiekvienam skirta. palyginti su JAV? Paklusnumo santykis buvo panašus arba netgi aukštesnis . kaip kultūrinės vertybės veikia konformistiškumą. kuriose tradicija puoselėti darnius santykius padeda apibrėžti savąjį Aš. Zimbabvės Bantu gentyje. 1985. nors santykinai jų reikšmė skirtingais atvejais skiriasi" (p. 1981). Brazilijoje . asmenybės tyrinėtojai tikslina ir iš naujo patvirtina ryšį tarp to. kada išeiti ir įeiti. „Aš nenoriu prisitaikyti prie šio pasaulio. kolektyvistinių visuomenių. 1990. Tačiau kultūros kinta. ir to. 12).254 II d a l i s . Austrijoje. 1990. tačiau jos priklauso ir nuo kultūros. o vyrai. Libane. kaukėmis ir scenarijais. Konfor- . Nicholson ir kiti. kiekvienas per savo amžių atlieka daug vaidmenų.

retai kada atvykstu per anksti). parengti kursinius darbus ir gauti bent minimalų įvertinimą. „sėkmingai" ištekėjo ir apsigyveno viename Konektikuto valstijos priemiestyje. be abejonės.o gal būtų? .6 skyrius.prisitaikyti. Netrukus Hearst viešai paskelbė. Jei su socialine kategorija susijusios tik kelios normos (pavyzdžiui. Aš iš karto galiu sudaryti ilgą sąrašą normų. Praėjus devyniolikai mėnesių Hearst buvo suimta. Tačiau. 1988. Studentas privalo ateiti į egzaminą. užsieniečių studentų ir aukščiausio rango vadovų. jie niekaip negalėjo suprasti (ir dėl to XX a. pasivadinusių Simbiono išsilaisvinimo armija. Kas atrodė dirbtina. . apibrėžiančių mano kaip profesoriaus ar tėvo elgesį. Tą patiria daugelis imigrantų. tačiau tam tikri vaidmens aspektai yra privalomi. KONFORMIZMAS 255 mizmas turi daug bendro su šiais vaidmenimis. aštuntajame dešimtmetyje šis pagrobimas buvo viena didžiausių sensacijų). Jei Patricia Hearst visą tą laiką iš tiesų būtų buvusi pasišventusi revoliucionierė. daug laiko skiriančia labdaringai veiklai (Johnson. Po dvylikos dienų stebėjimo kamera užfiksavo ją dalyvaujant ginkluotame banko apiplėšime. paskui tikra revoliucionierė ir po to vėl tikra turtų paveldėtoja". Po dvejų įkalinimo ir „perprogramavimo" metų ji vėl ėmėsi turtingos paveldėtojos vaidmens. nei man. Kad vėl susigrąžintų vidinę darną. skriausčiau vaikus). vėl patiria įtampą (Sussman. jei pažeisčiau pagrindines taisykles (neateičiau į paskaitas. Pavertus šį vaidmenį vidiniu įsitikinimu. kad bendradarbiauja su savo pagrobėjais. Jų elgsena. kurie krumpliais barbeno į stalus.„kad ji pajėgia būti tikra turtų paveldėtoja. turtingų tėvų ir sužadėtinio. kad žmonės „pamėgintų suprasti joje įvykusius pokyčius". vaidmenį galite atlikti sąmoningai. jų nepriskiriame socialiniam vaidmeniui. 1999). Pagrobtos laikraščių magnato dukters Patricijos Hearst atvejis parodo. Per pirmą pasimatymą ar pradėję naują darbą. kad išmoktume tinkamai bendrauti ir elgtis naujomis aplinkybėmis . Taikos Korpuso darbuotojų. reemigrantai privalo iš naujo prisitaikyti prie savosios kultūros. kad paprastai žmonės įsisavina savo vaidmenis. ji buvo pagrobta jaunų revoliucionierių. kaip rašė Philipas Brickmanas. kad prisijungia prie pagrobėjų ir atsisako savo ankstesnio gyvenimo. Ji prašė. 1974 metais. tapo motina ir rašytoja. 2000). Prisitaikę naujoje šalyje beveik visi repatriantai. Schiffman. arba jei ji tik būtų apsimetinėjusi. reikia laiko. tampa nuoširdu. Atvykus į naują šalį. Nei jums. nebūtų galėję to nutikti . kokia reikšminga vaidmens galia. savikontrolė sumažėja. Socialiniai vaidmenys suteikia šiek tiek interpretacijos laisvės. pėstieji privalo laikytis dešinės kelio pusės ir atsargiai pereiti gatvę). būdama devyniolikos. kaip aš prisitaikiau prie vokiečių. 4 skyriuje aiškinomės. galėčiau būti atleistas iš darbo arba prarasti tėvystės teises. Nors asmeninį įvaizdį galiu sukurti pažeisdamas mažiausiai svarbias normas (kadangi vertinu dalykiškumą. sugrįžę į savo gimtinę. apibrėžtam vaidmeniui būtinas atitinkamas normų rinkinys. Vaidmenys daro reikšmingą poveikį. vertybės ir tapatumas nepastebimai pasikeitė siekiant prisitaikyti prie kitos vietos. žmonės būtų ją supratę. Tikram.

ir ne. Jei kada įsivelsite į sudėtingą ginčą su draugu ar tėvais. kurių metu gerus ketinimus turintiems žmonėms sukuriamos nepalankios situacijos . darbdavio ir darbuotojo. ^ L -1 T ' i* 1 i1 i 1 4 Ir taip. kad svarbiausias socialinės psichologijos tikslas . o išsiaiškinti universalius elgsenos principus. Deja. Taip pat pastebėjome. dėstytojo ir studento. Toks sąmoningas trumpalaikis konformistiškumas gali pagerinti jūsų santykius. Sąmoningai atlikdami naują vaidmenį. Keblioje Patricijos Hearst situacijoje jūs ir aš būtume reagavę skirtingai. Iki šiol šiame skyriuje teigėme. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Turtinga paveldėtoja Patricia Hearst kaip revoliucionierė „Tania14 ir kaip turtinga priemiesčio gyventoja. bet ir nuo mūsų polinkių. Prisiminkime. Ne visi vienodai reaguoja į prievartą. Vaidmenų sukeitimas Vaidmenų atlikimas taip pat gali būti teigiamas dalykas. nes priklausome vienai žmonių rūšiai. kad skirtingose kultūrose galioja skirtingos normos bei vaidmenys. Tad derybininkas ar grupės lyderis gali pasiekti geresnio bendravimo priversdamas abi šalis apsikeisti vaidmenimis. ir tik paskui reikšti savuosius. Puikių žmonių poelgiai dažnai nebūna puikūs. Kai kurios socialinės situacijos daugumą „normalių" žmonių gali priversti pasielgti „nenormaliai". mūsų veiksmai priklauso ne tik nuo socialinės situacijos. žmonės gali keistis. ^p B * •B P CvN SSf*P •H Į M . kai abu partnerius sieja kokie nors santykiai .256 II d a l i s . Susikeitus vaidmenimis gali būti lengviau suprasti kitą. policininko ir piliečio. kad esame biologiniai giminės. Arba galima paprašyti. įsijausdami į padėtį tų. Kaip pamatysime paskutinėje šio skyriaus dalyje. Mus . kad viena įrodinėtų kitos poziciją.tėvo ir vaiko. dažnai nugali blogis. kad kiekviena šalis prieš pateikdama atsakymą perfrazuotų pagrindinę kitos šalies mintį (tai sukeltų kitos šalies pasitenkinimą). gydytojo ir paciento.ne sudaryti skirtumų sąrašą. Kartais vaidmenys atliekami poromis.taip stebima. pamėginkite įsijausti į kito žmogaus mintis ir jausmus. kas paims viršų: gėrio ar blogio pradas. Pripažinome. Tai paaiškėja iš eksperimentų. kad egzistuoja kultūrų įvairovė. kurių vaidmenys kitokie.

kurie savo laisvę ir nepriklausomybę teigia elgdamiesi priešingai nei reikalauja tėvai. Savybės stipriausias veiksnys „silpnose" situacijose. verčiami daryti A. kad kažkas bando mus priversti. Prisiminkime Romeo ir Džiuljetą. Ką renkiesi: vonią ar dušą?" Psichologinio reaktyviojo pasipriešinimo teoriją. galime elgtis priešingai. kad pradeda kelti grėsmę laisvei. Socialiniai vaidmenys skirtingose kultūrose visada skiriasi. • Socialiniai vaidmenys reikalauja šiokio tokio konformistiškumo. kai kas nors grasina mūsų veiksmų laisvei. jog bandymai suvaržyti žmogaus laisvę dažnai bumerangu iš- reaktyvusis pasipriešinimas (reactance) Motyvas. • Nors konformizmas bei paklusnumas yra universalūs. kad išsaugotų savo laisves. Paklusimas kitų lūkesčiams svarbi užduotis. tačiau visose kultūrose vaidmenų lūkesčiai daro įtaką konformizmui socialiniuose santykiuose. judantys ten. kultūra socializuoja žmones ir daugiau ar mažiau veikia jų socialinę atsakomybę. Žinodami. „Didžioji Dvasia. . imantis naujo socialinio vaidmens. Reaktyvusis pasipriešinimas kyla. Bendrieji asmenybės savybių vertinimai menkai prognozuoja konkrečius konformistiškus poelgius. jie darys Z? Kas paskatintų šitokį nekonformistišką elgesį? Šiame skyriuje buvo pabrėžiama socialinių jėgų galia. kurių meilę giminių priešinimasis tik dar labiau sutvirtino. Mes galime veikti atsižvelgdami į savas vertybes. tačiau yra patikimesni vertinant polinkį elgtis konformistiškai apskritai (bei kitą socialini elgesį).psichologija. teigiančią. kad aš nekritikuočiau savo kaimyno tol. o ne į išorines jėgas. jog žmonės iš tiesų veikia taip. kuri būtų tokia pat pagrįsta ir prasminga Omahoje ar Osakoje. kol nenueisiu iki Mėnulio apsiavęs jo mokasinais. parodantys. ką tarpkultūrinės psichologijos tyrinėtojas Walteris Lonneris (1989) vadina „universaliąja psichologija . Ar norime būti kitokie? Ar žmonės kada nors aktyviai priešinasi socialiniam spaudimui? Ar. kai individualių skirtumų neužgožia socialinės jėgos. kur mus pastums. skatinantis išsaugoti arba atkurti asmens laisvės jausmą. Nigerijoje ir Japonijoje paauglių vaidmuo apibrėžiamas kitaip nei Europoje ir Šiaurės Amerikoje. o siūlo rinktis: „Laikas tvarkytis. patvirtina eksperimentai. kaip ir Romoje ar Botsvanoje". žmonės ima maištauti. Tad kai socialinis spaudimas tampa toks akivaizdus. Todėl išmintingi tėvai savo vaikams ne įsakinėja. tačiau nuostatų poveikio elgsenai mechanizmai skiriasi kur kas mažiau. Arba vaikus. KONFORMIZMAS 257 domina tai. Todėl derėtų jį užbaigti vėl prisimenant žmogaus galią." Amerikos indėnų malda APIBENDRINIMAS Kas elgiasi konformistiškai? • [ klausimą „Kas elgiasi konformistiškai?" gauta nedaug konkrečių atsakymų. padaryk taip. Reaktyvusis pasipriešinimas Žmonės vertina savo laisvės pojūtį ir saviveiksmingumą. Mes nesame biliardo kamuoliukai.6 skyrius.

jaunuolių (kai leidžiama pirkti alkoholį). atskleidžia ir „spontaniškos savojo Aš sampratos". pavadindami savo dukrelę Rebeka ir manydami. kad mes save laikome unikaliais. kad tai originalu. kai išgarsėjo Hillary Clinton. McGuire ir kiti. 2 0 0 2 metais populiariausių JAV mergaičių vardų dešimtuke buvo Madison. o tarp jaunesnių nei 21 metai buvo pasigėrę 77 proc.ir reikš labiau konformistiškumą. žmonės geriau jaučiasi įsivaizduodami esą bent kiek kitokie. kad tarp 21 metų amžiaus jaunuolių 21 proc. ir unikalumo troškimas aiškėja įsigilinus į populiariausius vaikų vardus. S O C I A L I N Ė ĮTAKA provokuoja neprisitaikymą (Brehm ir Brehm. kuriame visi žmonės elgiasi konformistiškai ir tarp jų nėra jokių skirtumų. jis gali vėl atgyti vėlesnėse kartose. kurių unikalumo pojūtis buvo sužlugdytas. kad 69 proc. atlikta Kanados žalingų įpročių centre. jog vaikų Kai tatuiruotės ant pečių bus pradėtos laikyti masiniu reiškiniu . Šiandieninio vakarietiško universiteto moterys mažiau demonstruoja tradicinį moterišką kuklumą. Tačiau bent jau Vakaruose nepatogiai pasijaučiama atrodant kaip visi. Reaktyvusis pasipriešinimas gali paskatinti paauglius vartoti alkoholį. 1998). 1989). Nail ir kiti. Aleksis ir Olivija. Nors vardų populiarumas išblėsta. X X a. sudarė abstinentai. 1978. nei to reikalautų tradicinė kultūra (Cialdini ir kiti. išskirtinumas yra svarbiausia mūsų tapatumo dalis (Vignoles ir kiti. 2000). ė m ė atrodyti nebe toks originalus ir tapo retesnis (netgi tarp gerbėjų) po to. konkrečiu laikotarpiu dažnai pasirenka tuos pačius vardus. arba kaip smėlio dėžėje žaidžiančių vaikų vardai. kad jų populiarumas sumažės. per praėjusius metus buvo pasigėrę. vyresnių nei 21 m. atskleidė. Snyderio ir Howardo Fromkino (1980) eksperimentai. Kaip parodė C. Vieno eksperimento Perdju universitete metu Snyder (1980) įtikino studentus. Tai. savo išskirtinumą dažniausiai stengėsi įrodyti neprisitaikydami prie grupės. Jaunuolių nuo 18 iki 24 metų apklausa. (Engs ir Hanson. savo elgesiu jie stengiasi įrodyti savo išskirtinumą. gyvenantiems Vakaruose. kad jų „10 svarbiausių nuostatų" arba ryškiai skiriasi. Unikalumo įrodymas Įsivaizduokite pasaulį. 2000). Williamas McGuire ir jo kolegos iš Jeilio universiteto (McGuire ir Padawer-Singer. kad tapo naujos minios dalimi. netrukus pamatė. Tėvai. Be to. tuo tarpu tarp jaunesnių studentų abstinentų buvo 19 proc. Ir socialinė įtaka.tikėtina. ar vienodumas kuria jaukią. 1981. Konformistiškumo tyrimo eksperimente tie. Tie. 1979) rašo. devintojo dešimtmečio pabaigoje-dešimtojo pradžioje buvęs populiarus vardas. Maksas. pastebi Orenstein. septintajame dešimtmetyje norėjo išsiskirti iš minios. Ar tokiame pasaulyje žmonės būtų laimingi? Jei nonkonformizmas gali kelti nepatogumų. patogią.258 II d a l i s . Mums. kurie XX a. malonią aplinką? Žmonės jaučiasi nepatogiai labai išsiskirdami iš kitų. pastebi Peggy Orenstein ( 2 0 0 3 ) . R. arba beveik identiškos 10 000 kitų studentų nuostatoms. . o ne individualumą . Rouz ir Sofi skamba arba kaip senelių namų gyventojų. norintys duoti vaikui įdomesnį vardą. Jungtinėse Valstijose 56 aukštosiose mokyklose atlikta studentų apklausa parodė. Hillary.

jie dažniausiai išvardija savo išskirtines savybes. jog mums nepatinka labai nukrypti nuo normos. Siekiame ne paprasčiausiai skirtis nuo vidutiniokų. kad esu amerikietė. žinau. negali egzistuoti be „kito". vien moterimis . deja. Žiūrint pasauliniu mastu. Kai kartu su dešimčia kitų . Tad . Netgi trivialūs skirtumai gali išprovokuoti panieką bei konfliktą. kad ir kokie maži jie būtų. Stambūs ir smulkūs vaikai dažniausiai nurodo savo kūno svorį. o teisinga kryptimi besivystantį išskirtinumą. žmonės dažnai patiria reaktyvųjį pasipriešinimą . serbų ir kroatų. kažko. Fiedler on the Roof. kad prie vyrų tualeto bus trumpa eilė. save suvoksiu kaip juodaodę. paskatinau greta sėdinčią moterį atkreipti dėmesį į tai. kad išsaugotų savo laisves. KONFORMIZMAS 259 paprašius „papasakoti apie save". tačiau labai abejoju. kaip kiti į jį reaguoja. Panašiai ir savo lytį mes labiau suvokiame būdami su kitos lyties žmonėmis (Cota ir Dion. o bukagaliams . jog esu žydė. kodėl kiekviena mažumos grupė linkusi suvokti savo išskirtinumą ir kaip su tuo susijusi kultūrinė aplinka. Daugumos atstovai. Šiaurės Airijos katalikų ir protestantų gali atrodyti nežymūs. stengiamės atpažinti ne šiaip sau išskirtinumą. Tačiau maži skirtumai gali reikšti didelius konfliktus (Rothbart ir Taylor. kad „žmogus suvokia save pagal tai. kodėl baltaodžiai. 1986). 1991 („Fiedler ant stogo") „Savimonė. „Kai esu Amerikoje. kas nebuvo jai atėję į galvą . mažiau dėmesio kreipdami į rasę. Konkurencija paprastai būna stipriausia. . Taisyklė tokia. kur mano amerikietiškas akcentas išduoda." Leslie Fiedler. 1992).kaip paaiškėjo. Užsienyje gimę vaikai dažniau nei kiti linkę paminėti savo gimimo vietą. Jonathanas Swiftas šį reiškinį išjuokė „Guliverio kelionėse". Kai socialinė prievarta tampa akivaizdi. Ši įžvalga padeda suprasti. priklausančius mažumai gali laikyti pernelyg jautriais. kiek jis skiriasi nuo kitų". visi. o būti už juos geresni. O kai nuvykstu į Izraelį. 1978). aš suvokiu savo nacionalinį tapatumą ir esu jautrus tam.dalyvavau Amerikos psichologų asociacijos posėdyje. kuo skiriamės. tačiau labai abejoju.6 skyrius. tą pačią akimirką suvokiau savo lytį. ar esu žydė.grupės sudėtį pagal lytį. Rausvaplaukiai dažniau nei juodaplaukiai ar rudaplaukiai mini savo plaukų spalvą. j e i aš esu juodaodė moteris tarp baltųjų moterų. Mes nesame marionetės. skirtumai tarp škotų ir anglų. kas nėra „aš". Baigiantis kitai dienai per pertraukėlę pajuokavęs. Nors atrodo. jie vis tiek pastebi savo skirtumus. kad norime jaustis išskirtiniai ir kad pastebime. Retkarčiais gyvendamas Škotijoje. The Problem ofPain. ar iš tiesų esu amerikietė." C. Lewis. esame panašūs tuo. 1940 („Skausmo problema") APIBENDRINIMAS Ar norime būti kitokie? • Socialinės psichologijos pabrėžiamą socialinio spaudimo galią reikia papildyti žmogaus galios akcentu. Skirtumas tarp jų buvo štai koks: smailiagaliams labiau patikdavo pramušti kiaušinio lukštą smailiajame. būtybės savojo Aš pripažinimas.bukajame gale. Net kai dviejų skirtingų kultūrų atsovai yra beveik tapatūs. ir aš save labiau suvoksiu kaip moterį" (McGuire ir kiti. patekus tarp juodaodžių vyrų mano odos spalva taps nesvarbi. S. linkę susikurti stiprų baltaodžio tapatumą. Tačiau kaip aiškiai parodė šališko palankumo sau (2 skyrius) tyrimai. pateikdamas pasakojimą apie smailiagalių karą su bukagaliais. teigia McGuire. nė kiek neabejoju. užaugę tarp kitų rasių žmonių. kai kita grupė labiausiai panaši į jus.paskatą priešintis prievartai. kad esu užsienietis.

turinčios pamatinį poreikį priklausyti.260 II d a l i s . dauguma šios knygos skaitytojų naudojasi neprisitaikančio individualizmo privalumais. kad galiu būti visiškai patenkintas ir visiškai save išreiškšti?" Kaip pastebėjome 2 skyriuje. konfrontacija ir nepritarimas slopinami. ką 1 skyriuje pavadinome „socialine pateiktimi". Nemeluok sau.sako japonai. konformizmas yra priimtinas. Naujojoje Zelandijoje. Tačiau bendruomenininkai primena mums. nepriklausomybės ir prisirišimo. kad pateisintum manuosius. tačiau taip pat nenorime atrodyti kaip visi kiti. Tačiau jis taip pat „įtvirtina pagrindinę solidarumo vertę.. Daryk tai. Post scriptum: kaip būti individualybe bendruomenėje Užsiimk savo reikalais. bendra grupės idėja. kad patys valdo savo likimą".aiškina jis. nei privalumas. Ten. Galvok apie save. kad individualistai „niekam nesijaučia skolingi ir beveik nieko iš kitų nesitiki. „Išsikišęs kuolas įkalamas gilyn". Siek savo laimės. individualumo ir socialinio tapatumo poreikių pusiausvyrą. ye/ gyvename Europoje. ragina mus pereiti prie „bendruomeninio" individualizmo.. Siekiant išsaugoti darną.priešinosi nustatytoms taisyklėms: pripažino asmens teisių viršenybę ir palaikė besipriešinantį. o tu rūpinkis savaisiais. Amitai Etzioni (1993). Vaikai dažnai demonstruoja savo solidarumą dėvėdami uniformas. Pietų Amerikos ir didžiosios dalies Afrikos žmonėms. Prielaida. kuo esame. Konformizmas nėra nei yda. vargu. Grupėje labiausiai suvokiame tai. „Bendruomeniškumas remiasi individualumo pavertimu šventenybe". psichiatras Fritzas Perlsas (1972) įkūnijo šį radikalųjį individualizmą „Gestaltinėje maldoje": Aš rūpinuosj s a v o reikalais. kas patinka. buvęs Amerikos sociologų asociacijos prezidentas. Šiame pasaulyje aš esu ne tam. kad pateisinčiau tavo lūkesčius. ar šis klausimas svarbus daugelio kitų kultūrų. Kaip ir įvairių Vakarų kraštų piliečiai. Prisirišimas giliai įsišaknijęs. Visi mūsų mitiniai kultūriniai herojai . kuris individualizmą gretina su bendruomeniškumu. Psichologas Carlas Rogersas (1985) pritarė: „Štai vienintelis svarbus klausimas: ar mano gyvenimas toks. . Jis rašė. tampame bendraudami su kitais". Jie įpranta mąstyti apie save atsietai ir įsivaizduoja. kad išsaugotume savo unikalumo ir individualumo pojūtį. Esi atsakingas sau. kad tuo. yra tai. kuo skiriamės nuo kitų. . .pradedant Heklberiu Finu ir baigiant Šerloku Holmsu ar Neo iš trilogijos „Matrica" .blogai. Tam pritaria sociologas Robertas Bellahas (1996). sukūrė terminą „individualizmas". Praėjus šimtmečiui. Abejok autoritetais. Australijoje. o konformizmas . S O C I A L I N Ė Į T A K A • Nesijaučiame patogiai. 1831 metais prancūzų rašytojas Alexis de Tocąueville. kur vertinama bendruomenė. Ir tu šiame pasaulyje esi ne tam. tarp jų Azijos. Kanadoje ir juo labiau Jungtinėse Valstijose. jei labai skiriamės nuo kitos grupės. Mes privalome išlaikyti savojo „aš" ir „mes". privatumo ir bendruomeniškumo. Šiuos ir panašius žodžius girdime nuolatos.. kad mes taip pat esame socialinės būtybės. pabuvojęs Amerikoje. kad individualizmas yra gerai. Todėl elgiamės taip.

Įtikinėjimas Kokie yra įtikinėjimo būdai? Pagrindinis būdas Šalutinis būdas Skirtingi būdai skirtingiems tikslams pasiekti Kokie yra įtikinėjimo elementai? Kas sako? Pranešėjas Mokslinių tyrimų išvada. Williamas McGuire apie nuostatos stiprinimą Kaip galima atsispirti įtikinėjimui? Asmeninio įsipareigojimo sustiprinimas Pritaikomumas: inokuliacijos (nuostatų stiprinimo) programos Išvados apie nuostatų stiprinimą Post scriptum: kaip būti atviram. tačiau ne naiviam . Eksperimentai su virtualia socialine tikrove Ką sako? Pranešimo turinys Kaip sakoma? Komunikavimo kanalas Kam sakoma? Auditorija Ekstremalus įtikinėjimas: kaip įdiegiami kultai? Nuostatas kuria elgsena Įtikinimo elementai Grupės poveikis Ką slepia moksliniai tyrimai.

jis pasiryžo įtikinti vokiečių tautą pripažinti nacių ideologiją. 2003). prieš pat karą atliktos apklausos rodė. „Atmink. 2003. nes jos elitas kontroliuoja informacijos bei idėjų sklaidą. 2003. Nepalaikome nė vienos pusės diskusijoje.tokią išvadą padarė Pew tyrimų centras po 2003 metais atliktos apklausos apie karą Irake. Moore. Meditacijos. 2003). paliksime istorijai. bent jau iš dalies. tiek naują propagandą ir sekti ja yra silpnybė. Gavęs teisę kontroliuoti spaudą. 1976)? Daugumai vokiečių nepavyko įdiegti neapykantos žydams. Tačiau galime pasakyti. p. kino filmus ir menus. Kokią įtaką darė Goebbelso." Charlotte Perkins Gilman. viii. Streicheris taip pat leido antisemitiškas knygas vaikams ir kartu su Goebbelsu kalbėdavo per masinius mitingus. Kai kurie ėmė pritarti antisemitinei veiklai. Julius Streicheris. Tad amerikiečiai ir kitur gyvenantys žmonės stebėjo du skirtingus karus (della Cava. kad kultūra paprastai formuojasi leisdamasi iš viršaus žemyn. „Atotrūkis tarp amerikiečių ir Vakarų Europos gyventojų" atskleidžia įtikinėjimo galią . vienintelį. kuri vis dar tebevyrauja žmonių protuose. kad pakeisti savo nuomonę ir paklausyti to. 121-180. radijo programas. 1904 („Žmogaus darbas") įtikinėjimas (persuasion) Pranešimo sukeltas įsitikinimų. paskatinę pusę amerikiečių patikėti. jog masinio naikinimo ginklai bus surasti (Duffy. Human Work. kaip per Streicherio teismą Niurnberge tvirtino sąjungininkai. kurį nuo pirmo iki paskutinio puslapio skaitydavo jo artimas draugas Adolfas Hitleris. arba bent jau netrukdė ją įgyvendinti. Jei milijonai žmonių nebūtų paklusę. leido antisemitinės pakraipos savaitraštį Der Stūrmer (500 000 egz. kurie tapo nacistinės propagandos dalimi. Pavyzdžiui. Vokietijos „tautos švietimo" ir propagandos ministras nuo 1933 iki 1945 metų. 1996). 2003. ar vertėjo pradėti šį karą. 16. Newport ir kiti. Tačiau daugelis ja užsidegė. kad didžiulis atotrūkis tarp amerikiečių ir jų tolimų pusbrolių bei pusseserių kitose šalyse byloja įtikinėjimo naudai. 2003). Kitas nacistas. kad europiečiai (ir kanadiečiai) karo nepalaikė santykiu maždaug 1:2. Prasidėjus karui. J . visose kitose šalyse apklausose dalyvavę asmenys nepritarė Irako puolimui. Išskyrus Izraelį. Kas įdiegė amerikiečiams palankų požiūrį į karą? Kas kitų valstybių piliečius privertė jam nepritarti? Šias nuostatas. kuris teisingai kalba. suprato įtikinėjimo galią. tuo tarpu amerikiečiai beveik tokiu pačiu santykiu karą rėmė (Burkholder. tiražu).„Polinkis be išlygų priimti tiek seną tiesą. 2003. Friedman. Sociologas Jamesas Davisonas Hunteris (2002) pastebi. amerikiečiai jį rėmė apytikriai santykiu 3:1 (Newport ir kiti. holokausto nebūtų buvę (Goldhagen. O dauguma arba neturėjo savo nuomonės. Gallup. kad Saddamas buvo tiesiogiai susijęs su rugsėjo 11-osios išpuoliais. 2003." Markas Aurelijus Antoninas. o keturis iš penkių amerikiečių . Debatus.patikėti. Pew. nereiškia prarasti laisvę.* * Iš senosios graikų kalbos vertė Eugenija Ulčinaitė osephas Goebbelsas. Streicherio ir kitų nacių propagandinė veikla? Ar jie. nuostatų ar elgsenos pokyčių procesas. taip pat formavo įtikinantys pranešimai. iš tiesų „nuodijo daugybės milijonų žmonių protus" (Bytwerk. arba buvo įbauginti ir tapo milžiniškos genocido programos vykdytojais.

į kokias taktikas turėtumėte reaguoti? Kad atsakytų į šiuos klausimus.svarbus dalykas. tampa veiksmu.dėl „propagandos". kad panašiomis apeliacijomis jumis manipuliuojama. aišku viena: priklausomai nuo to. Tomorrow. įtikinėjimas gali duoti ir pragaištingus. Jie neblanksta. kas veiksmingai ir ilgam keičia nuostatas. 2003). Labiau nei kada nors per pastaruosius dešimtmečius išprusę fizinės bei psichikos sveikatos srityse suaugusieji dabar atsisako alaus ir cigarečių. Arba įsivaizduokite.tapo perpus mažesnis palyginti su rūkalių skaičiumi prieš 40 metų. jūs galėjote išgirsti. nei blogas. Todėl socialiniai psichologai analizuoja. Kokios aplinkybės lemia įtikinimo poveikį? Ir kaip galime veiksmingiausiai informuoti kitus įtikinėdami? Įsivaizduokite. Goldsmith.7 skyrius. teigiančių.„švietimu". palyginti su propaganda. Nesvarbu.kai netikime (Lumsden ir kiti. 2005 m.trumpų. kad kitų šalių žiniasklaida palaikė vyraujančias antiamerikietiškas nuostatas ir menkino Saddamo keliamą grėsmę.politikoje. Iš tiesų. piršlybose. jog norite raginti taupyti energiją. kad nuostatos keičiasi dėl „švietimo". jų partnerystės sąjungas ir vedybas (Myers ir Scanzoni. O JAV aukštųjų mokyklų pirmakursių. 2005). skatinti kūdikių maitinimą krūtimi arba remti politinį kandidatą. kas prasideda kaip garsas. 1981 m. tiek propagandinis . jog negeria alaus. Daug kam už Amerikos ribų atrodė. Tai. Įtikinėjimą vadiname „švietimu" tada. Gerą . skaičius išaugo nuo 25 proc. Informacijos tikslas bei turinys sąlygoja teigiamą ar neigiamą jos vertinimą. . 2003. Daugeliui amerikiečių atrodė. Įtikinėjimas taip pat buvo pasitelktas propaguojant sveiką gyvenimo būdą. Vieni žmonės mano. 1980). Blogą įtikinėjimą vadiname „propaganda". žmonės gaudavo šiek tiek skirtingą informaciją (kurią aptarinėjo ir kuria tikėjo). iki 57 proc. Pats savaime šis metodas nėra nei geras. (Pryor ir kiti. Kaip rodo šie pavyzdžiai." Rabinas Abrahamas Heschelis. 2005). religijoje ir teismo nutartyse. Priklausomai nuo to. Ką galite padaryti. kur gyvenate. Požiūris pats savaime nesusidaro. Švietimas. rinkodaroje. derybose. Krugman. socialiniai psichologai dažniausiai tiria įtikinėjimą panašiai kaip geologai tiria eroziją . siekiantis sustiprinti savo parapijiečių meilę artimui ir labdaros veiklą. kad jūs patys ir jūsų pranešimas būtų įtikinamesni? O jei nerimaujate. kad „Amerika išlaisvina Iraką" arba kad „Amerika įsiveržė į Iraką". kiti . kuo buvo grindžiamas šališkumas ir koks informacijos kiekis nulėmė vienokį ar kitokį požiūrį. Todėl įtikinimas . kontroliuojamų eks- „Zodžiai turi galią. o „propaganda" . Per pastaruosius dešimt metų amerikiečiai ėmė labiau remti gėjų teises. kad iš dalies dėl sveikatingumo propagavimo kampanijų amerikiečių rūkalių skaičius sumažėjo iki 23 proc.neišvengiamas. kai juo patikime. Arba dvasininkas. jog esate reklamos ar rinkodaros vadovas. labiau pagrįstas faktais ir ne toks imperatyvus. Ligų kontrolės centras praneša. įtikinėjimo esama visur .tiek šviečiamasis. 2003. vaikų auklėjime. ĮTIKINĖJIMAS 263 2003. Įtikinėjimas . ir naudingus rezultatus. Kanados statistikos biuras praneša apie panašų rūkančiųjų skaičiaus sumažėjimą Kanadoje. jog amerikiečių žiniasklaida buvo šališkai palanki karo veiksmams. kur gyveno. 1961 .

Hovlandas ir jo kolegos sistemingai tyrė mokomųjų filmų ir istorinių kino kronikų poveikį naujokų nuostatoms bei požiūriui į karą. jis sukels palankesnes mintis ir įtikinimas bus lengviau priimtas. tikimybė. Jeilio universiteto profesorius Carlas Hovlandas su bendradarbiais (1949) tyrė. tenka įveikti keletą kliūčių. Šis poveikis nėra stiprus. norint įtikinti.1 PAVEIKSLAS Kad išprovokuotų veiksmą. „An InformationProcessing Model of Advertising Effectiveness". kodėl vienose situacijose įtikinti pavyksta. kaip veikia įtikinėjimas karo sąlygomis. Jei pranešimas argumentuotas įtikinamai. Copyright © 1978.ne. Petty ir Krosnick. J. bet gali paveikti neįtvirtintas.1 paveiksle. Inc. [taigus pranešimas privalo įveikti keletą kliūčių. Kokie yra įtikinėjimo būdai? Kokiais dviem būdais pasireiškia įtaka? Kokios rūšies pažintiniai procesai vyksta kiekvieno jų metu ir kokios šių procesų pasekmės? Antrojo pasaulinio karo metu vyriausiasis JAV karo departamento psichologas. pačia informacija." VVinstonas Churchillis. susiję su informacijos perteikėju. kiek savo reakciją. . Jeilio universiteto mokslininkų įtikinėjimo tyrimai leidžia gana gerai suprasti. 1954 perimentų metu stebėdami įvairių veiksnių poveikį. Behavioral and Management Sciences in Marketing." leidus. Pavyzdžiui. Tačiau ne tiek svarbu prisiminti patį pranešimą. L. McGuire. 1978. red. Šis „pažintinio atsako" požiūris padeda suprasti. Ohajo valstijos universiteto mokslininkai teigia. Jei pranešimas aiškus ir lengvai suprantamas. Tyrimuose buvo kaitaliojami veiksniai.264 II d a l i s . Tačiau tai padeda suprasti. kaip per ilgesnį laiką galima sukelti didelį poveikį. kuris negali pakeisti nuomonės ir nenori pakeisti temos. 1995). didėja. 7. šiai informacijai bus nesunku paprieštarauti. Kiekvienas veiksnys. su asmenine vertybių sistema nesusietas nuostatas (Johnson ir Eagly. Po karo grįžę į Jeilio universitetą jie toliau tyrė. kuris padeda įveikti kliūtis įtikinėjimo procese. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Fanatikas yra tas. padidina įtikinimo tikimybę. kad taip pat svarbi ir reakcija į įtikinančią informaciją. Vildamiesi sutvirtinti karių moralinę dvasią. Silk. Perspausdinta leidyklai „John VViley & Sons. jos perdavimo kanalu ir auditorija. Ar juo tiki? Ar jį supranta? Ar kreipia dėmesį į I pranešimą? Jokio veiksmo Jokio veiksmo ^^ j^P Ar jį prisimena? Ar atitinkamai elgiasi? Jokio veiksmo Veiksmas Jokio veiksmo N H ^ Jokio veiksmo Šaltinis: Pritaikyta iš: W. J. nuo ko priklauso pranešimo įtikinamumas. kad juo patikėsite. ir pranešimas neįtikins. H. tačiau pagrįstas abejotinais argumentais. Kaip parodyta 7. Davis ir A. jei šaltinio patrauklumas padidina dėmesingumą pranešimui. kada gali pavykti įtikinti. 1989. o kitose .

Tas pat daroma ir gaiviųjų gėrimų reklamoje. jei mums neįdomu ar esame užsiėmę kitkuo. Kai žmonės suinteresuoti ir geba sistemingai galvoti apie dalyką. pagrindinis įtikinimo būdas (centrai route to persuasion) Procesas. kad pirkėjas dažnai apsisprendžia negalvodamas. logiškai mąstantys vartotojai gali apsvarstyti per tam tikrą laiką. jog pavyks įtikinti. kurią suinteresuoti. jie dažniausiai pasirenka pagrindinį įtikinimo būdą . Antraeilis dalykas. pavyzdžiui. kai įtikinėjami žmonės sutelkia dėmesį į argumentus ir reaguodami mąsto palankiai. pamokslininko ir netgi dėstytojo tikslas nėra vien priversti žmones atkreipti dėmesį į informaciją. 1997). kol juos supras visi piliečiai iki vieno. gali pastūmėti žmogų pirkti vokišką vyną. einant vienu iš dviejų kelių. apsipirkinėdamas spontaniškai nusprendžia nusipirkti kokio nors prekės ženklo ledų (Dijksterhuis ir kiti. girdėdami prancūzišką melodiją. pavyzdžiui. 1998) žengė dar vieną žingsnį. 1997). kompiuterių reklamoje. kurie skatina pritarimą be išsamaus apmąstymo. Jei pranešimas argumentuotas silpnai. pasitelkiant jaunystės.priemonėse." Adolf Hitler.joje rūkymas susiejamas su grožiu bei malonumu. Užuot gilinęsi į argumentus. tiesiog pristigsime laiko apmąstyti pranešimo turinį. kurioms vartotojai gali skirti tik trumpalaikį dėmesį . Kartais nesame suinteresuoti arba nepajėgiame atidžiai mąstyti. Jei mes išsiblaškę. Ar vienodai tikėtina. kad abiem įtikinėjimo būdais vienodai pavyks pasiekti šį tikslą? Petty ir jo kolegos . Reklaminiuose skyduose ir televizijos reklamoje . Petty ir Wegener. vokiška muzika. kurioje. ĮTIKINĖJIMAS 265 Pagrindinis būdas Richardas Petty ir Johnas Cacioppo (1986. Jie taip elgiasi iš gerų paskatų. nors reiškiančiais tą patį. gyvybingumo ar laimingų poliarinių lokių vaizdus. kad galima įtikinti. pavyzdžiui.daug nesvarstydami sutelkiame dėmesį į ženklus. mes galime naudoti šalutinį įtikinimo būdą . 2005). Jie iškėlė teoriją. Išmintingi reklamos kūrėjai atsižvelgia į vartotojo mąstyseną. Tad nesuinteresuotiems ar išsiblaškiusiems žmonėms pasakymas „nedėk visų kiaušinių į vieną krepšį" turės didesnį poveikį. retai vaizduojamos Holivudo žvaigždės ar garsūs sportininkai. čia vartotojams pateikiama informacija apie konkurencingas savybes bei kainą. šalutinis įtikinimo būdas (peripheral route to persuasion) Procesas. kai žmones paveikia atsitiktinai veiksniai.7 skyrius. mąstantys žmonės tai pastebės ir suras kontrargumentų. Cigarečių reklamoje neaiškinama rūkymo nauda . 1999) bei Alice Eagly ir Shelly Chaiken (1993. kalbančiojo patrauklumas. nei patarimas „nerizikuok viskuo dėl vieno sumanymo" (Howard. Jei argumentai svarūs ir pagrįsti. Dažniausiai svarbiausias tikslas susijęs su elgsenos pakeitimu. užsinorės prancūziško vyno (North ir kiti. yra tikimybė. Kai žmonės būna išsiblaškę ar nesuinteresuoti. turėdami galvoje tai. Mein Kampf („Mano kova") Skirtingi būdai skirtingiems tikslams pasiekti Pagrindinis reklamos kūrėjo. propaguojami „tikri produktai". o kiti. jie greičiau įtikinami paprastais ir girdėtais teiginiais nei naujais.argumentus. Antra vertus. „Visa veiksminga propaganda turi apsiriboti vos keliais teiginiais ir įkyriai juos kartoti lozunguose.vizualūs vaizdai paprastai naudojami kaip šalutinės užuominos. Šalutinis būdas Tačiau kartais argumentai nėra pats svarbiausias dalykas.

jis yra ilgalaikiškesnis ir turi daugiau įtakos elgsenai. bet ne praktinį jų naudojimą (Albarracin ir kiti. S O C I A L I N Ė Į T A K A (1995) pastebi. kad bet koks nuostatų pokytis išliks ilgai ir darys poveikį elgsenai (Petty ir kiti. pritariame pranešimui (žr. kad reikia naudoti prezervatyvus. 1995. 1994). ir elgesio pokyčių. arba pagrindinis įtikinimo būdas pasireiškia tada. reikia skatinti žmones aktyviai apmąstyti savo įsitikinimus. pateikia keletą argumentų (dar geriau. „pasitikėk ekspertais" arba „išsamiais pranešimais reikia pasitikėti" (Chaiken ir Maheswaran. kad siekiant ir nuostatų. taikydami nesudėtingus euristikos metodus. jei skirtingi argumentai pasiekia mus iš skirtingų šaltinių).2 pav. Įtikina ne tiek argumentai. labiau tikėtina. Panašiai ir informacija apie ŽIV grėsmę labiau veikia nuostatas. demonstruoja gerus ketinimus. • Kai pateikta informacija neskatina sisteminio mąstymo. • Kadangi pagrindinis įtikinėjimo būdas reikalauja daugiau ir giliau mąstyti. Abiem atvejais atrodo.ir atitinkamai balsavau. Tad pasinaudojau paprasta euristikos taisykle: draugais bei ekspertais galima pasitikėti . kai žmonės mąsto analitiškai arba yra susiję su aptariamu klausimu.) Nė vienam iš mūsų neužtenka laiko išsamiai išnagrinėti visas problemas. kad pritarimo susilaikymui nuostatos šiek tiek sustiprėjo. arba aš juos laikiau ekspertais. Taigi labiau tikėtina. Ir kai žmonės mąsto giliai. Atlikus seksualinio susilaikymo propagavimo veiksmingumo tyrimus paaiškėjo. daug nesvarstydami. bet ir savo pačių mintimis. Tačiau pastebėjau. kai žmonės naudojasi euristika arba atsitiktiniais ženklais. mes dažniausiai pasirenkame lengvesnį šalutinį įtikinimo būdą ir. Verplanken. kurias sukelia šie argumentai. kiek jų sukeliamos mintys. Lytinio švietimo specialistai žino.balsuoti dėl teisėtos vietinės ligoninės nuosavybės. kaip medicininio švietimo specialistams pavyko įtraukti paauglius į nerūkymo programas. kai žmonės sutelkia dėmesį į argumentus ir palankiai reaguoja. Kartais naudojamės šalutiniu įtikinimo būdu. naudodami kitus euristikos metodus: jei pranešėjas kalba išraiškingai ir patraukliai. kad pagrindinis būdas padeda suformuoti „išliekančius" nuostatų ir elgesio pokyčius. Neturėjau nei laiko. Mano rajono gyventojams kartą teko sudėtinga užduotis . o ne paviršutiniškai. kad visi referendumo rėmėjai arba man šiaip patiko. Toks sistemingas. pavyzdžiui.266 II d a l i s . 2003). APIBENDRINIMAS Kokie yra įtikinėjimo būdai? • Kartais pavyksta [tikinti. o šalutinis . 2005). (Toliau pateiksime pavyzdį. Kai žmonės atidžiai svarsto ir analizuoja kokius nors dalykus. nei intereso gilintis į minėtą klausimą (rašiau šią knygą). Visi mes darome nesudėtingus sprendimus. .neesminius ir laikinus nuostatų pokyčius. bet poveikis ilgalaikiam elgesiui buvo nedidelis (Hauser. priimdami nesudėtingus sprendimus.). kad nuostatas pakeisti lengviau negu elgesį. 1991). įtikinimas gali vykti naudojant greičiau veikiantį „šalutinį būdą". jie pasikliauja ne vien tik įtikinėjimo argumentais. kaip informacijos apdorojimas pagrindiniu būdu gali sukelti ilgiau trunkančius pokyčius. 7.

M. Reklamuojant gaiviuosius gėrimus paprastai pasirenkamas šalutinis paprasčiausiai susiejant produktą su žavesiu. 3) jo perdavimo būdas ir 4) auditorija. tačiau dažnai tik laikinai „Lesli atrodo miela. „tauta turi teisę ją pakeisti arba nuversti. Pirmuoju Kokie yra įtikinėjimo elementai? Socialiniai psichologai tiria įtikinimo sudedamąsias dalis.7 skyrius. vidutinio amžiaus amerikietis. pasisakydamas mitinge prieš mokesčių padidinimą. . Tuo metu vienas jų per megafoną šaukia. Šitas vyras man patinka." Akivaizdžiai patenkintas ponas Raitas atsipalaiduoja ir nusišypso: „Štai kur logiškas mąstymas. Kitoje žinių laidos dalyje kandidatas į prezidentus. aš balsuosiu už Lesli!" 7. kokiu būdu ir kam sako? Kaip šie veiksniai nulemia pagrindinio ar šalutinio įtikinimo būdo pasirinkimą? Kas sako? Pranešėjas Įsivaizduokite. 2) pranešimas.keturios pagrindinės dalys: 1) pranešėjas. Tarp jų .. Visi valstybės tarnautojai privalo suprasti. kas. Kitaip tariant. kaip nedidelis radikalų būrelis degina Amerikos vėliavą. žiūri vakaro žinias. Raitas.žmonių teisė ir pareiga!" Supykęs ponas Raitas tarsteli savo žmonai: „Vemt norisi nuo šitos komunistinės propagandos". atveju informacijos apdorojimas dažniau skatina ilgalaikes nuostatas. ĮTIKINĖJIMAS 267 „Lesli ekonominis planas turi prasmę! Aš balsuosiu už Lesli!" Auditorija Informacijos apdorojimas • Intensyvus • Nuodugnus • Sutinkama arba prieštaraujama Įtikinimas Analizuojanti ir motyvuota Įtikinami argumentai skatina ilgalaikĮ pritarimą Neanalizuojanti ir nemotyvuota Šalutinis būdas • Neintensyvus • Naudojami šalutiniai ženklai • Apytikrės nuomonės euristika Ženklai sužadina simpatiją ir pritarimą. jog vartotojai nori sistemingai lyginti kompiuterių savybes kainas. malonumu ir gera nuotaika.." . pareiškia: „Mūsų vyriausybė turėtų vadovautis taupumo principu.labai sunkūs nusikaltimai.2 PAVEIKSLAS. Nuversti tokią vyriausybę . Pagrindinis ir šalutinis įtikinimo būdai Reklamuojant kompiuterius dažniausiai pasirenkamas pagrindinis įtikinėjimo darant prielaidą. Jų pradžioje rodoma. ir jų būdas. kad I. jog korupcija ir švaistymas . būdas. kad jei kokia vyriausybė naudoja represijas. ką.

Kaip dabar reaguos Raitas? Socialiniai psichologai pastebėjo. Suvokiamas išmanymas.būti pristatytam dalyko žinovu. dėl kurios reikėtų į jį nekreipti dėmesio) (Cook ir Flay. jo poveikis gali išblėsti.kalbėti apie dalykus. jei tai skelbs Karališkoji draugija ar Nacionalinė mokslų akademija. kuriems auditorija palanki. todėl kalbantysis atrodo esąs išmintingas. mažindami . Džeimso Randlo. kai žmonės pamiršo pranešimo šaltinį ar ryšį su juo. kad mankštintis naudinga. Šis atidėtas įtikinimas.268 II d a l i s ." Vergilijus. septintąjį-aštuntąjį dešimtmečiais tyrę marihuanos paplitimą tarp vidurinių mokyklų moksleivių. kai apie šaltinį pamirštama arba šaltinis atsiejamas nuo pranešimo. Mičigano universiteto mokslininkai padarė išvadą. 1984). moksliniu pranešimu apie biologinį ir psichologinį ilgalaikio marihuanos vartojimo poveikį. Tačiau šaltinio patikimumo (suvokto išmanymo ir pasitikėjimo) poveikis maždaug po mėnesio sumažėja. pr. 1978. „Tikėk žinovu. bet ir kas jį sako. ir vertu pasitikėjimo. 1988). jie „gali atlikti svarbų vaidmenį. 1978.užtikrintai kalbėti. vietinės vidurinės mokyklos moksleivio.. Kr. „Dr. gauti iš nepatikimų šaltinių. Patikimas pranešėjas laikomas ir ekspertu. Svarbu ne tik teiginys. Gruder ir kiti. kitas . Kanados stomatologų asociacijos nario" patarimas valyti dantis labiau įtikina nei „Džimo Randlo. kai socialistų ir liberalų lyderiai Olandijos parlamente demonstravo identiškas pozicijas vartodami tuos pačius žodžius. narkotikų vartojimą". nes mes prisimename patį pranešimą bet užmiršome atmetimo priežastį. Kodėl vienas kalbėtojas įtikina labiau. kad auditorijos reakcija priklauso nuo pranešėjo. Dar vienas būdas atrodyti įtikinamai . nedarė jokio poveikio (Bachman ir kiti. XX a. o ne priežastį. atsiradęs po to. jog ponas Raitas girdi tą pačią revoliucinę kalbą apie „tautos teisę" per liepos 4-osios iškilmes. Tačiau jei šie pamokymai susiję su patikimu šaltiniu. 1988). 1985). skirtas Nepriklausomybės Deklaracijai (iš kurios ir paimti žodžiai apie tautos teises ir pareigas) paminėti. . O nepatikimo žmogaus poveikis laikui bėgant gali padidėti (jei žmonės geriau prisimena teiginį. Vieno eksperimento metu. kad atsitiktiniai pamokymai. Pavyzdžiui: patikimumas (credibility) Įtikimumas. 19 m.mažiau? Patikimumas Bet kuris iš mūsų patikės greičiau. Nors patikimo žmogaus pranešimas būtų įtikinamas. vadinamas miegančiojo efektu. Kitas būdas .. miegančiojo efektas (sleeper effect) Uždelstas pranešimo poveikis. o ne bulvarinis laikraštis. Eneida. pavyzdžiui. S O C I A L I N Ė ĮTAKA O dabar sukeiskime scenas.perskaitant sakinį apie taupumą iš „Pirmininko Mao Dzeduno citatų" (būtent iš čia jis paimtas). o komunistų oratorių . Įsivaizduokime. kartu su bendraklasiais atlikusio dantų higienos tyrimą" (Olson ir Cal. Pratkanis ir kiti. kiekvienas iš jų puikiai įtikino savo partijos narius (Wiegman. Bonnie Erickson ir jos bendradarbiai (1978) paprašė Šiaurės Karolinos universiteto studentų įvertinti užtikrintai ir abejojant duodamus parodymus teismo posėdyje. Kaip tampama autoritetingu „ekspertu"? Vienas būdas . kai atmesta pradinė informacija ima veikti.

apie studentų miestelio tvarką). kodėl žmonės.taip pat padeda įtikinti klausytojus pranešėjo nuoširdumu (Knight ir Weiss. kandidatuojančio į politikus. Kalbos stilius taip pat daro poveikį pasitikėjimui kalbėtoju. studentams ji atrodė nešališka ir įtikinama.tai yra padarę Gandhi.) Kai pokalbio tema besiklausantiesiems buvo aktuali (pavyzdžiui. kad jie žino. Kai tyrėjos sakė. Martinas Lutheris Kingas jaunesnysis ir daugelis kitų didžių asmenybių . 1980). teršianti upę. kas vėliau tapo televizijos reklamos būdu „filmuojant slapta kamera". kai žmonės kalba greitai. kad jų niekas nesiklauso. kad juo greičiau kalba- . manantys. Studentams užtikrintai pateikiami parodymai pasirodė kompetentingesni ir įtikinamesni. kad spėčiau padėti savo draugei poniai Deivid. Išklausę į magnetofono juostelę įrašytas kalbas greitai kalbančiuosius (maždaug 190 anglų kalbos žodžių per minutę) žmonės įvertino kaip objektyvesnius. Elaine Hatfield ir Leonas Festingeris (Walster ir Festinger. maždaug. Jie taip pat pastebėjo. kad pasitikėjimas bei patikimumas išauga. jog šią prieš verslą nukreiptą kalbą aplinkosaugos aktyvistams sako ekologinį judėjimą remiantis politikas. Pasitikėjimą taip pat didina auditorijos tikėjimas. hm. kad tai . Kaip tik tiek. Normanas Milleris ir jo bendradarbiai (1976) iš Pietų Kalifornijos universiteto pastebėjo. ĮTIKINĖJIMAS 269 KLAUSIMAS: Kiek maždaug laiko jūs ten stovėjote. Gordonas Hemsley ir Anthony Doobas (1978) pastebėjo. kas prieštarauja jų asmeniniams interesams. suprantate. intelektualesnius ir kompetentingesnius už lėtakalbius (maždaug 110 žodžių per minutę). kalba arba bendrovės rėmėjų auditorijai skirta kalba. Wendy Wood ir Shelly Chaiken (1978) Masačiusetso universiteto studentams pateikė kalbą.7 skyrius. na. gal dvidešimt minučių. kad kalbėtojas nesistengia jų įtikinti. Alice Eagly. [Abejojant] Atrodo. kurioje buvo užsipuolama bendrovė. turėtų būti nenuoširdūs? Mes taip pat laikome nuoširdžiais tuos. jog jų slapta klausomasi. (Iš tiesų jie klausėsi magnetofoninių įrašų. Suvokiamas pasitikėjimas. tariamai nieko neįtariantys kalbėtojai darė didesnį poveikį nei tie. apie kuriuos buvo pasakyta. jie sukelia didesnį pasitikėjimą. atsigauti. To pakako. kol atvyko greitosios pagalbos automobilis? ATSAKYMAS: [Užtikrintai] Dvidešimt minučių. Eksperimentiniame variante to. Be abejo. kad jei įrašant parodymus į vaizdajuostę liudytojai žiūri klausiančiajam tiesiai į akis. o ne žemyn. Kai buvo paaiškinta.patyrusio verslininko. klausytojai kalbančiojo argumentus aiškino jo asmeniniu arba auditorijos šališkumu. kurie įrodinėja tai. kad padėčiau poniai Deivid atsigauti. 1962) keliems Stenfordo universiteto studentams leido slapta pasiklausyti magistrantų ir doktorantų pokalbių. Pasiryžimas nukentėti dėl savo įsitikinimų .

kartais pasakydavo 300 žodžių per minutę. kuris užtikrintai tvirtina. Žmonės. kad tų. iškyla teigiamos asociacijos (šalutinis įtikinėjimo būdas). Kai kalbėtojas mums patinka. Be to.aspirinas). Kai kurios televizijos reklamos sukurtos taip. Šiuo faktu sėkmingai pasinaudota reklaminėje nerūkymo kampanijoje. kaltindami rūkalų pramonę dėl daromos žalos ir rinkodaros būdų (Krisberg. Kai kitą dieną stomatologas patikrino vaikų dantis. Vėliau. kad reklamuojamas produktas tikrai vertingas. daro didesnę įtaką. kuriems klausytojai subjektyviai teikia pirmenybę. .panašumas. Galime manyti. kad jį labiau pamėgtume ir labiau reaguotume į jo žodžius (Burger ir kiti. 7. kad jis yra sportinių rūbų ekspertas. Patrauklus kalbėtojas (dažnai jis kuo nors panašus į publiką) būna paveikiausias tais klausimais. Thomas Lasateras ir Albertas Ramirezas (1978) vidurinės mokyklos juodaodžiams moksleiviams parodė vaizdo informaciją apie tai. kurie mums patinka. kaip reikia rūpintis dantimis. kurie buvo išgirdę infor- patrauklumas (attractiveness) Savybės. kuriuose svarbiausias yra jų gaminamas komponentas (o šis komponentas. 1978. ką Jenifer Lopez sako apie drabužius ar automobilius. 1979. kurioje jaunuoliai kreipiasi į jaunimą. be abejo.patrauklumu. Greičiau išgirstame žmones. Patrauklumas ir simpatijos Daugelis mūsų neigia. Be to. Eksperimentai su virtualia socialine tikrove". būna paveikesni. Patrauklumas . kad reta „žvaigždė" nusimano apie produktą. esame atviresni jo argumentams (pagrindinis įtikinėjimo būdas). 2004). . Šį reiškinį gerai žino organizuojantys labdaros akcijas. jog simpatijos skatina pasitikėjimą. Jie žino.270 II d a l i s . ypač emociniai. kai juos pateikia gražūs žmonės (Chaiken. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ma. subtiliai mėgdžiodami mūsų pozicijas. Paveikti tokių šalutinių įvaizdžio ženklų nelinkę analizuoti žiūrovai gali nevalingai patikėti. Pakanka net trumpo pokalbio su žmogumi. Dion ir Stein. tačiau mokslininkai pastebėjo priešingą reiškinį. ypač įtaigus oratorius. juo labiau įtikinama. kurie elgiasi taip kaip mes. mes žinome. Ši reklama grindžiama kita paveikaus kalbėtojo savybe . kad sporto ir pramogų verslo atstovų nuomonė daro mums įtaką. paaiškėjo. Vienas jo aspektų yra fizinis patrauklumas. jie daro mums poveikį. ir vertas pasitikėjimo.) Kitas pavyzdys: Theodore Dembroskis. kad pranešėjas atrodytų ir patyręs. Kaip bus pabrėžta 11 skyriuje. Kennedy. kad pasikvietus populiarų asmenį siekiama įtikinti. 2001). kurios patinka publikai. kurį reklamuoja. Už savo produkcijos reklamavimą Nike moka Tigeriui Woodsui 100 milijonų dolerių ne dėl to. Ne tik nugirstame. jog dauguma gydytojų rekomenduoja vaistus. Tačiau kitose reklamose patikimumo principu nesinaudojama. Analizuojant praktinį taikymą (žr. 1983). Pallak ir kiti. kad patrauklumas ir simpatijos nedaro įtakos. Kitas patrauklumo aspektas . skyrelį „Mokslinių tyrimų išvada.1 lentelę) galima pastebėti. Farmacijos bendrovių skausmą malšinančių vaistų reklamose dalyvauja baltu chalatu vilkintis žmogus. mums dažniausiai patinka į mus panašūs žmonės. Argumentai. Johnas F. (Žr. pamačius produktą.plati sąvoka.

jog aptariant burnos higieną. kurie jiems patinka. jog pagal veiksnį X galima spręsti. ar svarbesnis yra subjektyvus pasirinkimas. kuri informacija ir galimybės iš tiesų yra išskirtinės. Kai pasirenkant svarbios asmeninės vertybės. Timothy Brockas (1965) pastebėjo. įtikinėjimai. Antra vertus. Dosniai dalinkite savo laiką ir išteklius. ĮTIKINĖJIMAS 271 7.. Nesakykite: „Prašau tai padaryti iki. kad kiti užrašytų arba išreikštų žodžiu savo ketinimus. Simpatijos: žmonės palankiau reaguoja į tuos. išgirstus iš savo grupės atstovų (Van Knippenberg ir Wilke. nebijokite pagirti. Sukurkite ryšius. ar objektyvi realybė. George Goethalsas ir Erickas Nelsonas (1973) atrado. Išnaudokite kolegų pavyzdį . nusipirkusio tokį patį dažų kiekį. Paaiškinkite. tačiau patyręs) įtikino labiau negu moksleivis (panašus. kad dažų parduotuvės klientams didesnę įtaką daro pasakojimas paprasto žmogaus. kad veikia neatrastas veiksnys: kad panašumas svarbesnis esant veiksniui X. Retenybė: žmonės vertina tai kas reta. Abipusiškumas: žmonės jaučia pareigą atsilyginti. Jie perša mintį. Tačiau kai reikia vertinti faktus. kuriais grindžiami žmonių santykiai ir įtaka. tarsi patvirtinančius. o patikimumas svarbesnis. prisiminkime. pavyzdžiui.) maciją iš juodaodžio stomatologo. Nuoseklumas: paprastai žmonės gerbia savo viešus įsipareigojimus. Paprašykite. Šeši įtikinimo principai Principas Autoritetas: žmonės sutinka su patikimais ekspertais. skonis ar gyvenimo būdas. Šaltinis: Knygoje Influence: Science and Practice („Įtaka: mokslas ir praktika") mokslininkas Robertas Cialdinis (2000) aprašo šešis principus. kuriems esate padėję. Ar panašumas svarbesnis už patikimumą? Kartais taip. neseniai nusipirkusio 20 kartų daugiau dažų.1 LENTELĖ. Įprasta. tačiau nepatyręs). (Šiame poskyryje aptariame du pirmuosius. Išsikovokite draugų pripažinimą ir darykite įtaką žmonėms. kokį jie planuoja pirkti. kartais ne. Sidnėjuje ar Londone. garsus stomatologas (nepanašus." Pasistenkite klausdami išgauti pažadą.. dantys buvo stropiau išvalyti. tiek gauni. išvardykite problemas. labiau įtikina nepanašus kalbėtojas. kad palankiau reaguojama į pamokymus. grindžia mus panašiais interesais. o ne eksperto. kaip reikia mąstyti.sekite gerbiamais žmonėmis. įtikinamiausi būna panašūs kalbėtojai. kai veiksnio X nėra. . Socialinis įrodymas: žmonės priima kitus asmenis kaip sektinus pavyzdžius. 1992. 1990). Nepanašus kalbėtojas pateikia mažiau šališką požiūrį. jausti ir veikti. Taikymas Įrodykite savo išmanymą. kurias esate išsprendę. Tokie iš pažiūros prieštaringi duomenys paskatina mokslininkus imtis detektyvo darbo. kur daugiau iškrenta kritulių. ir žmones. Kiek duodi.7 skyrius. Wilder.

virtualusis chameleonas darė tą patį. uždelsdamas 4 sekundes. 11 skyrių). Virtualios sąveikos laboratorijoje Stenfordo universitete 69 studentai savanoriai užsidėdavo virtualios tikrovės šalmus ir atsisėsdavo prieš virtualų žmogų kompiuteriu sukurtą vyrą ar moterį. kurie „bendravo" su juos mėgdžiojančiu kompiuteriniu kolega. Ankstesni tyrimai su realiais žmonėmis atskleidė. linksėjo galva. Virtualius „žmones" galima visiškai kontroliuoti. įtaigesniu. kad laboratorijoje duobės nėra. kurio mimika ir judesiai atkartojo eksperimento dalyvio mimiką ir judesius. . Bailensono ir Yee (2005) eksperimente tie studentai. buvo ir labiau mėgstamas. skyrė jam daugiau dėmesio (rečiau žiūrėjo į šalį).272 II d a l i s . reikalauja mažiau pastangų ir. imituojant kito asmens dalyvavimą „mažiau kainuoja. kuris 3 minutes šaipydavosi iš universiteto apsaugininkų. Jei studentas pakeldavo galvą ir pasižiūrėdavo į viršų. pamėgo jį labiau negu tie. Vienai grupei bendraujant su virtualiu asmeniu. ir įtaigesnis. net ir apmokytus eksperimentuotojo padėjėjus. Virtualios socialinės tikrovės eksperimentas. Jeremy Bailensono ir Nieko Yee eksperimente kompiuteriu sukurtas veikėjas. ir Blascovichius jį užsidėjo. Nors Blascovichius žinojo. Jam iš karto pasirodė. Dirgiklių kūrimas. Galima tiksliai kopijuoti veiksmus. Tiriamieji buvo padalyti į dvi grupes. Žmones. jis atkartodavo savanorio studento judesius. Iš šios patirties kilo mintis: ar socialiniai psichologai galėtų pasinaudoti virtualia aplinka? Gal galima būtų pasiūlyti žmonėms tikroviškus potyrius. kurie sąmoningai pastebėjo mėgdžiojimo faktą). kad per gilią virtualią duobę atsirado permesta lenta. kontroliuoti sunku. leidžia lengviau kontroliuoti eksperimentą negu dalyvaujant tikriems žmonėms". mirksėjo akimis. sąžiningesnių. kad toks mėgdžiojimas skatina pamėgti mėgdžiojantį žmogų. stebėti žmonių reakcijas į kitų fizinę negalią tyrinėti įtikinėjimą? Virtualios žmonių sąveikos galią įrodė Blascovichiaus buvusio bendradarbio Jeremy Bailensono kartu su studentu Nieku Yee atlikti eksperimentai. svarbiausia. žadina empatiją ir stiprina tarpusavio ryšį (žr. kuriuos tyrinėtojas galėtų kontroliuoti ir keisti? Ar tai padėtų socialiniams psichologams tirti konformizmą toli vienas nuo kito esantiems žmonėms dalyvauti virtualiuose susitikimuose. kad tokie tyrimai parodo virtualiosios socialinės tikrovės galimybes. jis negalėjo suvaldyti baimės ir prisiversti pereiti lenta. reikalavusių visada nešiotis tapatybės atpažinimo dokumentą Virtualusis asmuo tikroviškai judino lūpas. buvo kiek labiau linkę sutikti su išgirstais teiginiais. Jimas Blascovichius (2002) manė. kurie nebuvo mėgdžiojami (netgi atmetus duomenis septynių studentų. virtualios tikrovės tyrimų laboratorijoje Kalifornijos universitete Santa Barbaroje sutikęs savo kolegą suvokimo tyrinėtoją JackąLoomisą Pamatęs studentą vaikščiojantį po laboratoriją su šalmu. S O C I A L I N Ė Į T A K A mokslinių t y r i m ų išvada Eksperimentai su virtualia socialine tikrove Socialinis psichologas Jimas Blascovichius susidomėjo nauju klausimu. „Mėgdžiotoją" studentai laikė įdomesniu.

ir už jį balsavo. Phaedra. Taip pat svarbu. Jei jums reikėtų pradėti akciją dėl mokesčių už mokslą ar draudimo rūkyti. Petty ir kiti. ar pabaigoje? Aptarkime kiekvieną šių aspektų. širdį bei silpnybes ir rečiau . 1949). tik truputį besiskirianti nuo jiems priimtinos. arba aukų badaujantiesiems rinkimo kampaniją. Bushas. sakydamas: „Žmogus juk vadovaujasi protu"? O gal išmintingesnis lordo Chesterfieldo patarimas: „Dažniau apeliuokite į žmonių jausmus.pavyzdžiui. Jie laikė jį ryžtingesnių. „Nuomonę formuoja emocijos. bet ir ką sako. Ar geriausia būtų sugrupuoti savo argumentus temomis ir pateikti įspūdingą statistiką? O gal geriau pavyks apeliuojant į jausmus ." Herbert Spencer. Tačiau kas veikia labiau: logika ar emocijos? Ar Shakespeare herojus Lisandras buvo teisus.į logiką"? Atsakymas: tai priklauso nuo auditorijos. lengviau prognozuoti pagal jų emocinę reakciją į kandidatus. Aukštesnio išsilavinimo. suinteresuota publika renkasi pagrindinį įtikinimo kelią. tarkime. 496-406 m. 1980. ji labiausiai reaguoja į pagrįstus argumentus. 1996. Aistrą galima sieti su logika. Kam amerikiečiai atiduos pirmenybę. Kr. Sprendžiant iš interviu prieš svarbius rinkimus. 2004 metų Jungtinių Valstijų prezidento rinkimuose daugeliui amerikiečių. tikriausiai svarstytumėte. ar geriau kalbėti pirmam. pritariančių demokratų kandidatui Johnui Kerry. 1981). vė„Tiesa visada yra svariausias argumentas. pr. dalyvaudami bendruomenės susirinkime. Logika versus emocijos Tarkime. 1982). pateikiant kvapą gniaužiančią istoriją apie badaujantį vaiką? Žinoma. daugelis rinkėjų būna abejingi. jūs dalyvaujate aukų rinkimo badaujantiems kraštams kampanijoje. o ne jų nuomonę apie kandidatų savybes ir tikėtiną veiklą (Abelson ir kiti. Mąstanti. kaip formavosi nuostatos. ar iš esmės kitokia? • Ar reikėtų reikšti tik savo požiūrį. o ne intelektas. kaip sukurti pagrindinio įtikinėjimo būdo receptą. ar įvertinti bei paneigti priešingus požiūrius? • Jei pateiksite abu požiūrius. Hovland ir kiti. juos labiau veikia kalbantysis asmuo (Chaiken.Ką sako? Pranešimo turinys Svarbu ne tik kas sako. argumentai gali būti ir logiški. vis dėlto labiau patiko George W. Paprasta logika atvestų prie vieno ar kito šios problemos aspekto: • Koks teiginys labiau įtikins: logiškas ar veikiantis emocijas? • Ar žmonių nuomonę labiau veiks pozicija. ir emocingi. Nesuinteresuota publika renkasi šalutinį įtikinėjimo kelią. Kai pirminė nuostata suformuojama pasitelkiant emocijas. „žavinga asmenybe"." Sofoklis. Sočiai Statics. 1851 („Socialinė statika") . 1983. analitiškai mąstantys žmonės labiau reaguoja į racionalius argumentus nei mažiau išsilavinę ar mažesnio intelekto asmenys (Cacioppo ir kiti.

kurie skaitė ir užkandžiavo. gali prireikti daugiau informacijos. kad jūsų pateikta informacija sukels teigiamas emocijas publikai. 100 Skaitydami neužkandžiavo Skaitydami užkandžiavo Vėžio gydymas Karinės pajėgos Temos Kelionė į Mėnulį Trimačiai kino filmai liau lengviau bus įtikinti apeliuojant į jas. Irvingas Janisas ir jo kolegos (1965. nei eilės neskambant muzikai. Tačiau taip pat darome skubesnius. Būdami nusiminę daugiau svarstome. 1993). kad Kento universiteto studentus labiau veikė liaudies poezija. būdami gerai nusiteikę į pasaulį žvelgiame pro rožinius akinius. 1991). Panašiai Markas Galizio ir Clyde Hendrickas (1972) pastebėjo. Baimė gali būti veiksminga. Fabrigar ir Petty. 1993. įtikinti buvo lengviau nei tuos.274 II d a l i s . Kaye ir Kirschner. Tačiau norint pakeisti informacija pagrįstą nuostatą. 2005. jei jiems skaitant įtaigius faktus buvo leidžiama valgyti žemės riešutus ir gerti pepsikolą (žr. kad Jeilio universiteto studentus labiau pavykdavo įtikinti. 1990. jei pateikiant jį sužadinamos neigiamos emocijos. per daug apie ją negalvojant. gali džiūgauti dėl šių rezultatų. Tad jei negalite pateikti svarių argumentų. kuriems patinka verslo pokalbius organizuoti kartu su gausiais pietumis skambant švelniai muzikai. todėl silpni argumentai neįtikina. kai ją lydėdavo maloni gitaros muzika. kai pirminė nuomonė suformuojama logiškais argumentais. kai stengia- . Pranešimas taip pat gali buti efektyvus. Šaltinis: Duomenys iš Janis. jei ji susijusi su teigiamomis emocijomis. ir vėliau bus lengviau įtikinti panašaus pobūdžio argumentais (Edwards. Baimės poveikis. Schwarz ir kiti. Malonūs pojūčiai dažnai sustiprina įtaigumą . Braverman. Teigiamų emocijų poveikis.3 PAVEIKSLAS Žmones. 1965) pastebėjo. kurie skaitė neužkandžiaudami. Dabbs ir Janis. 1999). impulsyvesnius sprendimus ir labiau pasikliaujame šalutiniais veiksniais (Bodenhausen.). Informacija būna įtaigesnė. 1965. pasistenkite pakelti publikos nuotaiką ir turėkite vilties. Tie. Kaip buvo pastebėta 3 skyriuje. 7.3 pav. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 7.iš dalies sustiprindami teigiamą mąstymą (jei žmonės motyvuojami mąstyti) ir iš dalies susiedami malonius pojūčius su pranešimu (Petty ir kiti. Nauji išgyvenimai gali pakeisti emocijomis pagrįstą nuostatą.

Kai Claude Levy-Leboyer (1988) pastebėjo. bet ir padeda rasti sprendimą ir pasi- . kad Prancūzijos jaunuolių polinkį vairuoti išgėrus mažina baimę sukeliantys vaizdai. žmogus labiau susidomi informacija apie ligą ir apsisaugojimo nuo jos būdus (Das ir kiti. stengiantis žmonių neišgąsdinti tiek.7 skyrius. pagąsdintų. pasidaryti krūtų mamogramą. nes leidžia anksti diagnozuoti vėžį) per 12 mėnesių pasidarė tyrimus. Tačiau kokią baimę reikėtų sukelti? Ar užtenka sužadinti tik nedidelę baimę. 1990). Ruiter ir kiti. 2004). kad cigarečių gamintojai ant kiekvieno pakelio pateiktų ryškią informaciją apie rūkymo keliamą pavojų (Newman. kad dėl rūkymo anksčiau mirs. todėl sukelia atmetimo reakciją (Leventhal. parodė mokomuosius filmus apie mamografiją. Jei sužadinama baimė susirgti. 2001). kaip išvengti pavojaus. ir toliau teberūko. Pavyzdžiui. Jei nepasakoma. todėl ji reikalauja. Daugelis bijančių susirgti AIDS nesusilaiko nuo lytinių santykių ir nenaudoja prezervatyvų. Daugelis rūkalių. Baimę žadinantys pranešimai skatina žmones atlikti įvairius tyrimus. Baimės jausmu manipuliuojanti informacija ne visada veiksminga. ĮTIKINĖJIMAS 275 masi įtikinti žmones mažiau rūkyti. nepasidariusioms mamogramų. 1976). Prancūzijos vyriausybė šiuos vaizdus įtraukė į valstybinės televizijos laidas. juo labiau jie reaguoja. 1988) atlikti eksperimentai rodo. 2003. jog vaizdžiai rodant rūkaliams. pavyzdžiui. pastebi Eiliotas Aronsonas (1997). kad juo labiau žmonės išgąsdinami. Rogers ir Mewborn. gąsdinanti informacija tampa žlugdanti. Kanados vyriausybė tiki. palaikyti gerą fizinę būklę (Lee ir Aaker. jei ne tik gąsdina dėl galimos grėsmės. susirūpinimą sukelianti informacija apie cholesterolio keliamą pavojų gali paskatinti žmones valgyti neriebų ir mažai cholesterolio turintį maistą (Millar ir Millar. 2001). kad jie nebekreiptų dėmesio į pranešimą? O gal juos reikia mirtinai išgąsdinti? Howardo Leventhalio ir jo kolegų (1970) Viskonsino universitete bei Ronaldo Rogerso su kolegomis Alabamos universitete (Robberson ir Rogers. o ne paskatinti gerą dalyką. sustiprėja patarimų įtaiga. vėžiui). kad neatlikus mamogramos galima netekti gyvybės). pasiskiepyti nuo stabligės ar atsargiau vairuoti automobilį (Muller ir Johnson. bet ir perspėjimai vengti rizikingo seksualinio elgesio bei vairavimo išgėrus. kai reikia užkirsti kelią blogam dalykui (pavyzdžiui. 1966). dažniau valyti dantis. kad mamograma gali išgelbėti gyvybę. Kai baimė susiduria su malonius pojūčius žadinančiais veiksmais. Peteris Salovey ir jų kolegos (1995) 40-66 metų amžiaus moterims. kokie baisūs dalykai gali jiems nutikti. 1970. Tačiau šitaip pasielgė du trečdaliai žiūrėjusiųjų baimę sukeliančią informaciją (pabrėžiant. Baimę sukeliančių pranešimų įtaiga naudojasi ne tik rūkymo antireklama. Gąsdinantys pranešimai geriau veikia. Dėl šios priežasties baimę skatinantys pranešimai būna efektyvesni. Tik pusė žiūrėjusiųjų teigiamai pateiktą informaciją (pabrėžiančią. Sara Banks. o paneigiama baimė. pasitikrinti sėklidžių būklę. atlikti odos vėžio profilaktinius tyrimus. dažnai ne elgsena pasikeičia. pavyzdžiui.

XX a. nepatikimą ir nevertą pasitikėjimo. sukėlė baimę šimtams tūkstančių žmonių. Prieštaringumas Įsivaizduokite štai tokią sceną: Nikolė atvyksta namo pavasario atostogų ir tikisi savo stambaus sudėjimo. jei paprašyčiau imtis sudėtingesnių pratimų. Eiliotas Aronsonas. kaip kovoti su „pavojumi": išvardytos žydų parduotuvėlės. kaip ir didžioji nacistinės propagandos dalis.276 II d a l i s . kurį sunku paneigti . kita vertus. kuri jiems daugiau ar mažiau atrodo priimtina (Liberman ir Chaiken. itin prieštaraujančią klausančiojo pozicijai. Naciai laikraštyje Der Sttirmer pasakodami nebūtas istorijas apie žydus. 2001). kad jo mankšta . buvo ne logiški. tikslumas ir konkretumas." VViliam Strunk ir E.teigūsių. Kai T. 1988). devintajame dešimtmetyje AIDS baimė daugelį vyrų privertė saugotis. kad AIDS piko laikotarpiu . tarkime. 1980). VVhite. S O C I A L I N Ė Į T A K A „Jei studijavusieji rašymo mėną ir sutaria kuriuo nors klausimu. kad žmonės galėtų jų vengti. Nikolė svarsto: „Kaip išjudinti tėtį? Ar prikalbinti jį pamėginti nuosaikiai mankštintis. Šiuose argumentuose taip pat buvo pateikiami aiškūs bei konkretūs nurodymai. Žmonės lengviau priima žinią. o diskomfortas skatina žmones keisti savo nuomonę (prisiminkite 4 skyriuje aprašytą disonanso efektą). kad susilaiko nuo lytinių santykių arba yra monogamiški. 1979 („Stiliaus elementai") justi galinčiu jį įgyvendinti (Devos-Comby ir Salovey.tai „nardymas po TV kanalus". Tad didesnis nesutarimas gali sukelti mažesnius pokyčius. . bet ir pateikti apsisaugojimo strategiją: susilaikyti nuo lytinių santykių. Ruiter ir kiti. skaitytojams nurodoma sudaryti savo rajono žydų sąrašus (Bytwerk ir Brooks. laikytis monogaminių santykių. siekia ne tik išgąsdinti ( „ A I D S žudo"). Nesutikimas sukelia diskomfortą. tėtis leistųsi į kompromisą ir nors kažkiek mankštintųsi? Tačiau kita vertus jis gali pamanyti. Nikolės tėvas sako. Reklama. kasdien pasivaikščioti. nemalonia informacija žmonės gali nepatikėti. Judith Turner ir Merrill Carlsmith (1963) teigė. socialiniai psichologai gali įrodinėti ir viena. 1993). vidutinio amžiaus tėvą užkrėsti Judraus ir sveiko" gyvenimo būdu." Kaip ir Nikolė. patikimas šaltinis . jog aš pakvaišau. kad remiant poziciją. Tad gal didesnis nesutarimas galėtų sukelti didesnius pokyčius? Tačiau. (Fineberg.nuo 1984 iki 1986 metų . ar pabandyti jį įtraukti į daugiau pastangų reikalaujančią ritminę gimnastiką arba bėgiojimą? O gal. kurie tariamai valgo žiurkių mėsą. tai tikrai šiuo: patikimiausias būdas sudominti skaitytoją ir išlaikyti jo dėmesį yra aiškumas. ir nieko nedaryti. prievartauja ne žydes moteris ir apgaulės būdu išvilioja asmenines santaupas. Zanna. 2002. The E/ements of Style. B. naudoti prezervatyvus. 1992. Vaizdingoje propagandoje dažnai eksploatuojama baimė. kurie lankosi žydų parduotuvėse ir naudojasi žydų specialistų paslaugomis. skaitytojai buvo skatinami pranešti pavardes vokiečių. Maddux ir Rogers. ir kita. Ji kasdien nubėga 5 mylias. atkreipianti dėmesį į su lytiniais santykiais susijusią riziką.toks.gali labiausiai pakeisti nuomonę. padaugėjo nuo 14 iki 39 proc. o emocingi. Streicherio argumentai. Nesutinkantys su žinių laidos išvadomis klausytojai jų vedėją vertina kaip šališką. 1983. Apklausus 5000 homoseksualių vyrų paaiškėjo.

Tumer ir Carlsmith. kai jis tik santūriai pagirdavo kūrinį. ypač jei šis teiginys visiškai priešingas tam. ji būtų išmintingesnė apsiribodama nuosaikesniu siūlymu.4 paveiksle. jei pripažįstami oponentų argumentai. Tad atsakymas į Nikolės klausimą: „Ar man vertėtų ginti kraštutinę poziciją?" būtų toks: „Viskas priklauso nuo aplinkybių". su kuriuo jie iš dalies jau sutiko (Pallak ir kiti.veikite: propaguokite kitokį požiūrį. Eliotas išgirdavo kitiems nepatinkantį eilėraštį. Tačiau kai Misisipės valstijos pedagoginio instituto studentė Agnės Stearns vertino nepatinkantį eilėraštį. jos liaupsės nebuvo nė kiek įtaigesnės nei santūrus pagyrimas. Šaltinis: Aronson. Nikolė galbūt gali būti kategoriškesnė nei tuo atveju. ar ši tema aktuali Nikolės tėvui. Tik labai patikimas informacijos šaltinis gali veiksmingai įrodyti kraštutinę poziciją.4 PAVEIKSLAS Prieštaringumas sąveikauja su informacijos šaltinio patikimumu. Sutikus su jais. Atsakymas taip pat priklauso nuo to. Mažas Vidutinis Prieštaringumas Didelis S. Antra vertus. Ar Nikolė ją dievinančiam tėvui yra išskirtinis autoritetas? Jei taip. 1979. Tad jei esate patikimas autoritetas. Rhine ir Severance. Jei Nikolės tėvas dar negalvojo apie mankštinimąsi arba jam tai nerūpi. Vienpusiai versus dvipusiai argumentai Besistengiantieji įtikinti susiduria su dar vienu praktiniu klausimu: ką daryti su oponento argumentais. ji gali bandyti įpiršti visą sveikatingumo programą. Jei ne. prieštaravimas ir patikimumas veikia vienas kitą: priešingos informacijos poveikio stiprumas priklauso nuo kalbėtojo patikimumo. Carol Werner ir jos kolegos (2002) pademonstravo nuginkluojančią paprastų dvipusių teiginių galią. informacija gali atrodyti teisingesnė ir labiau nuginkluojanti. 1970).7 skyrius. kaip parodyta 7. ĮTIKINĖJIMAS 277 7. jei tėvas būtų ryžtingai nusiteikęs nesimankštinti. Petty ir Cacioppo. o jūsų auditorijai siūlomas klausimas mažai terūpi . 1972. 1963. Santūriai prieštaraujantis teiginys jiems gali pasirodyti kvailai radikalus. žmonės labiau juo patikėdavo nei tada. paragindami rinkti aliuminio skardines antriniam perdirbimui. auditorijoje galima sukelti sąmyšį ir susilpninti savo poziciją. Tad. Jutos universiteto auditorijų korpuse prie šiukšlių dėžių buvo išklijuoti tokie užrašai: „Prašau nemesti aliuminio skardinių!!!!! Mes- . Labai įsigilinusieji į kurį nors dalyką būna linkę sutikti tik iš dalies.

Optimistą labiausiai veikia teigiantis įtikinėjimas („Pagal naująjį planą mokestis už mokslą sumažėja mainais už darbą universitete"). kad esama ir kitokių argumentų. ." Goethe. įtaigiai parašytame skelbime buvo pateiktas pagrindinis kontrargumentas ir į jį reaguota . Iš karto šiam teiginiui pritariančių karių įsitikinimą sustiprino vienpusis pranešimas." Kai paskutiniame.5 paveiksle.80 procentų skardinių (dvigubai daugiau nei iki skelbimų pasirodymo ir daugiau. dvipusis informacijos pateikimas būna įtaigesnis ir jo poveikis išlieka ilgiau (Jonės ir Brehm. Lumsdaine ir Sheffield. Antrajame pasauliniame kare nugalėjus Vokietiją. Imitaciniuose teismo procesuose gynybos pozicija tampa patikimesnė. Viena iš šių laidų buvo vienpusė: joje nebuvo pripažįstama. kad kariai atsipalaiduotų ir galvotų. pasielgtų išmintingai. Pesimistui veiksmingesnis yra nei- . 1953).278 II d a l i s . Maxims and Reflections („Maksimos ir refleksijos") kite jas į konteinerį. informacijos efektyvumas priklausė nuo klausytojo. Vienpusis Pranešimas Dvipusis „Oponentai įsivaizduoja. jog mus sutriuškina pakartodami savo nuomonę ir nekreipdami jokio dėmesio į mūsiškę. esantį pirmame aukšte šalia įėjimo. Lumsdaine ir Janis. buvo veiksmingesnis tarp tų. kurie šiam teiginiui jau buvo pritarę.5 PAVEIKSLAS Pradinės nuomonės sąveika su vienpusiu versus dvipusiu argumentais Vokietijai pralaimėjus Antrajame pasauliniame kare. Kreipimasis. reaguodamas į opozicijos teiginius. kad jei žmonės yra (arba bus) supažindinami su priešingais argumentais. o su vienu priešu. kuriose buvo įrodinėjama. Tad politikas. Šaltinis: Howland. 1970. Kaip parodyta 7. 1949. nei pakabinus bet kurį kitą skelbimą) buvo sumesta į specialų konteinerį. 1993). o pranešėją laikyti neobjektyviu. kad lengviau kovoti ne su dviem. pavyzdžiui. kurie su šiuo teiginiu nesutiko. Vienpusis kreipimasis buvo paveikiausias tiems. JAV armija nenorėjo. kad karas Ramiajame vandenyne tęsis dar bent dvejus metus. jei gynėjas anksčiau nei kaltintojas pateikia patirtos žalos įrodymus (Williams ir kiti. Taigi jei jūsų auditorijai bus pateiktas priešingas požiūris. Tikriausiai vienpusis pranešimas informuotą auditoriją skatina ieškoti kontrargumentų. Amerikos karių skeptišką požiūrį į teiginį apie Japonijos galią labiau pakeitė dvipusė komunikacija. bet labai svarbu!!!". kuris pripažino priešingus argumentus. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 7. jog kova su Japonija bus lengvesnė. Eksperimentai taip pat parodė. kalbėdamas išprususiai auditorijai. pateikite jai dvipusius argumentus.tipiškas įtikinėjimo tyrimų pavyzdys. Ši sąveika .„Galbūt tai nepatogu. Kita laida buvo dvipusė: joje buvo paminėti priešingi argumentai ir į j u o s atsakyta. Tad jau minėtas socialinės psichologijos ekspertas Carlas Hovlandas su bendradarbiais (1949) Armijos informacijos bei švietimo skyriuje parengė dvi radijo laidas.

Jie suskirstė ieškovo liudijimą bei įrodymus į vieną grupę. ar kalbės pirmas. „poveikis būna sudėtingas . kad studijavote socialinę psichologiją. užsispyręs ir pavydus. ir ki- pirmumo efektas (primacy effect) Jei visos kitos sąlygos vienodos. Pirmesnė informacija turėjo įtakos vėlesnės informacijos interpretavimui. 1968. prisimenama geriausiai. Galbūt norėtųsi. paprastai didžiausias dėmesys skiriamas tam. darbštus. Pavyzdžiui. Visi laukia jūsų patarimo. Be to. Tad gal iš tiesų geriausia kalbėti paskutiniam? Pirmoji jūsų argumentų grupė atspindi labiausiai įprastą dalyką. Be to. 2004). kurie skaitė išvardytus atvirkščia tvarka. . Studentai perskaitė ir vienos. Tie. ar įžvelgiate skirtumą tarp šių dviejų apibūdinimų? t Džonas yra protingas. kas išgirstama pirmiausia. pastebi Richardas Petty ir Duane Wegeneris (1998). kurie sėkmingai spėja po nesėkmingų bandymų pradžioje (Jonės ir kiti. jog konsultuojate garsų politiką. Panašus efektas pastebimas eksperimentuose. tada pasisakant pirmam galima pateikti idėjas. impulsyvus. kurio pavardė pirmoji sąraše. Solomonas Aschas (1946) šiuos sakinius pateikė studentams Niujorke. Mintyse perkratote viską. Pirmieji įspūdžiai yra svarbūs. Tie. kurios užtikrins. tai ir mūsų principai privalo būti sudėtingi. sekasi labiau (Moore. pirmumo efektą: pirmoji pateikta informacija būna įtaigiausia. kurių metu žmonėms pavyksta atspėti 50 procentų atsakymų. daugumos kintamųjų. Tačiau jei tikrovė yra sudėtinga.7 skyrius. ką kažkada buvote perskaitęs. tai. ĮTIKINĖJIMAS 279 giantis įtikinėjimas („Visi iš kitos valstijos atvykę studentai privalės atidirbti universitete. kas išgirstama vėliausiai. atrodo gabesni nei tie. kitaip jiems teks mokėti už mokslą") (Geers ir kiti. jei susiformavusį įsitikinimą sugriauti sunku. asmenį įvertino palankiau. 1981). (Tada būtų lengviau studijuoti šį skyrių. Langer ir Roth. kritiškas. užsispyręs. Kitas pavyzdys: Normanas Milleris ir Donaldas Campbellas (1959) Šiaurės Vakarų universiteto studentams pateikė tikros civilinės bylos sutrumpintą stenogramą. Keistai pirmumo efektas pasireiškia rinkimuose: kandidatui.) Deja. ir mokslininkai ieško paprasčiausių principų. kurie skaitė epitetus. Pirmumas versus naujumas Įsivaizduokite. 2003). 1975. išdėstytus nuo protingas iki pavydus.į kitą. kritiškas.vienose situacijose jie sustiprina įtaigumą. sukeldama pirmumo efektą. kad jūsų konsultuojamas politikas gali pasirinkti. Metant monetą paaiškėja. nei tie. kuris turi dalyvauti debatuose su kitu garsiu politiku dėl dvikalbio mokymo įteisinimo. o gynybos . McAndrew. nes žino. impulsyvus. kad klausydami ir analizuodami antrojo prelegento kalbą žmonės darysis palankesni pirmojo kalbėtojo atžvilgiu. darbštus ir protingas. kad įtikinimo kintamųjų poveikis būtų paprastas. Likus trims savaitėms iki rinkimų abu politikai atvyksta pasirodyti per vakaro žinių laidą ir paskelbti iš anksto paruoštą pareiškimą. Ar būtų geriau kalbėti pirmam? Žmonių išankstinė nuomonė veikia jų interpretacijas. ar antras." Ir studentai. Antra vertus. kurie atspėja eksperimento pradžioje. o kitose sumažina. pradžioje pateikta informacija paprastai daro didžiausią poveikį. • Džonas yra pavydus.

kasdienė psichologija akcentuoja parašyto žodžio galią. Kai po dviejų paeiliui išgirstų teiginių seka laiko tarpas. Tad ką dabar galėtumėte patarti debatuose dalyvaujančiam politikui? Kaip sakoma? Komunikavimo kanalas Norint įtikinėti.). 1) kai abu teiginius skiria nemažas laiko tarpas ir 2) kai auditorija sutinka tuojau pat po antrojo teiginio. Kai po savaitės jie sugrįžo pareikšti savo nuomonę.pasireiškė naujumo efektas. atrodo teisus tol. Tikriausiai prisimiršo didžioji dalis prieš savaitę skaitytų argumentų.6 pav. Aktyvi patirtis ar pasyvus priėmimas? Ar žodiniai raginimai įtaigesni? Nebūtinai. pranašesnis tampa antrasis teiginys (naujumo efektas). kad pastarosios dienos įvykiai gali užgožti reikšmingus ankstesnius. pirmasis teiginys [gyja pranašumą (pirmumo efektas). Tai ypač būdinga. Po savaitės mokslininkai davė perskaityti kitus parodymus ir iškart pareikšti savo nuomonę. kol neateina kitas ir neatlieka kryžminės apklausos". Naujumo efektas retesnis nei pirmumo. reikia bendrauti. dauguma palaikė tą požiūrį. O kaip dėl priešingos galimybės? Ar mūsų gebėjimas geriau prisiminti naujesnę informaciją nesukelia naujumo efekto? Visi esame patyrę tai. Iš savo patirties (ir iš atminties eksperimentų) žinome. kurį perskaitė pirmiausia. Kaip priverčiame vairuotojus sumažinti greitį ir nenuleisti akių nuo kelio? Pastatome ženklus su užrašais: „Vairuok atsargiai". jei pirmasis teiginys skatina mąstyti (Haugtvedt ir Wegener. kad kyla pagunda pervertinti jų galią. taip įsimyli savo pačių žodžius. Užmiršimas sukuria naujumo efektą. Tie iš mūsų. 1994).280 II d a l i s . Nepaisant to. naudojantis reklama. tos grupės liudijimus bei įrodymus. Milleris ir Campbellas kitai studentų grupei davė perskaityti tik vienos grupės parodymus. kuris pirmasis atskleidžia savo argumentus. ką sako patarlė: „Tas. paprastai pasireiškia pirmumo efektas (žr. Kaip mes stengiamės sukviesti žmones į renginį universitete? Iškabiname skelbimus.6 PAVEIKSLAS Pirmumo efektas versus naujumo efektas Kai du įtaigūs teiginiai seka vienas po kito ir auditorija į juos reaguoja praėjus tam tikram laikui. rašytiniais dokumentais. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 7. kurie kalba viešai kaip dėstytojai arba oratoriai. Kai du teiginius skiria laiko tarpas ir auditorija reaguoja netrukus po antrojo teiginio. Bendraujama įvairiai: akis į akį. Kaip skatiname studentus nešiukšlinti universiteto teritorijoje? Studentų miestelio skelbimų lentoje ir prie laiškų dėžučių iškabiname skelbimus. Rezultatai buvo priešingi ankstesniems . per televiziją ar radiją. kuris jų studijų . Paklauskite universiteto studentų. Prognozuojamas pirmumo efektas: Reakcija Sutinkama su 1-u teiginiu Prognozuojamas naujumo efektas: (laikas) 2-as teiginys Reakcija Sutinkama su 2-u teiginiu naujumo efektas (recency effect) Kartais vėliausiai pateikta informacija turi didžiausią poveikį. 7. Kad tuo įsitikintų. raginančius nešiukšlinti.

Rūpestingai apgalvotame kreipimesi privalo būti atsižvelgta į visus šiuos įtikinėjimo elementus. Eksperimentuotojai apsilankydavo pas juos prieš ir po pamokslo. Thomas Crawfordas (1974) ir jo bendradarbiai atliko eksperimentą su 12 bažnyčią lankančių tikinčiųjų. paprasčiausia neįprastų dirgiklių ekspozicija gimdo simpatiją. apklaustųjų spontaniškai prisiminė pamokslą. Kai likusiųjų 90 proc. daugiau nei 30 proc. Vaistinėje prekiaujama dviejų rūšių aspirinu. Dar nuostabiau. „išsivalyti šiukšles" ir t. Jei nekreipsime dėmesio į tai. Mūsų organizmas negali pajusti jokio skirtumo. numetė keletą šiukšlių. kad pamokslininkui tenka įveikti daug kliūčių. Niekas nepakėlė nė vienos šiukšlės. ĮTIKINĖJIMAS 281 aspektas buvo vertingiausias arba ką jie prisimena iš pirmo kurso. bet kad informacija būtų suprantama. Tačiau kišenės gali jį pajusti. Reklamuojamas aspirinas milijonams žmonių parduodamas trigubai brangiau nei nereklamuojamas. ir tik nedaugelis. ar jų dvasininkas yra „kalbėjęs apie prietarus arba diskriminavimą per pastarąsias porą savaičių". Ar lengva žmones įtikinti? Panagrinėkime du gerais ketinimais grindžiamus atvejus.7 skyrius. o kita nereklamuojama. prisimins puikias paskaitas. smerkiančio rasinį fanatizmą ir neteisingumą. įsivaizduojame perskaitę. įtaigus pranešėjas privalo pateikti informaciją taip. Tačiau pasyviai pateikta informacija ne visada būna bergždžia. Likus dienai iki kampanijos pradžios socialinės psichologijos ekspertas Raymondas Paloutzianas (1979) šalia šiukšlių dėžės. To- Daugybės apklausų dalyviai sutinka. Kalifornijos valstijos Skripso koledže per savaitę trukusią kampaniją prieš šiukšlinimą studentai buvo raginami „išsaugoti Skripso studentų miestelį gražų". . kad abi rūšys visiškai vienodos. kuriuo vaikšto daug žmonių. buvo tiesiai paklausta. turėdama tokią galią. stovinčios ant šaligatvio. įtikinanti. Skrajutės su šiais raginimais kiekvieną rytą buvo dedamos į studentų laiškų dėžutes ir kabinamos visose gerai matomose studentų miestelio skelbimų lentose.1 lentelėje. Ar dabar praeiviai puolė vykdyti raginimus? Tik 2 iš 180 praeivių pakėlė šiukšles. kad ir kaip būtų liūdna. Reklama nežinomą kandidatą paverčia žinomu. 1980. t. Kaip buvo parodyta 7. tik 10 proc. iš kurių viena rūšis labai reklamuojama. dėstytojai. Išvada: pamokslai nepadarė jokio poveikio rasinėms nuostatoms.org. bet kuris vaistininkas jums patvirtins. kurias mes. žiniasklaida gali turtingam politikui padėti „nusipirkti" rinkimus? Paprastai per pirmą prezidento rinkimų turą išleidusieji daugiausiai pinigų surenka daugiausiai balsų (Grush. pamatome. opensecrets. kad žiniasklaida veikia nuostatas. sakė negirdėję nieko. Po to jis pasitraukė į šalį ir stebėjo 180 praeivių elgesį. o ne jų pačių (Duck ir kiti. kad paprasčiausias kartojimas gali priversti patikėti teiginiu. tačiau tik kitų žmonių. Aspirinas yra aspirinas. Kai apie tai susimąstome. Paskutinę kampanijos dieną jis vėl testavo 180 praeivių. Ar. kaip greitai šios skirtingos aspirino tabletės tirpsta burnoje. kad ne tik prikaustytų dėmesį. 2005). Kaip pamatysime 11 skyriuje. gal jie ką nors skaitė ar girdėjo apie rasinius prietarus ir diskriminaciją. Per antrąjį pokalbį paklausti. įsimintina bei patraukli. 1995).

padeda kategoriškai atsisakyti lytinių santykių ir skatina naudoti apsaugos priemones (Albarracin ir kiti. Dar daugiau. Politikos manipuliatoriai gerai žino. stabilesnės. apie rasizmą. kad reklaminis teiginys („Ryklio kremzlės gydo artritą") yra neteisingas. kaip aspirinas. S O C I A L I N Ė Į T A K A kie trivialūs teiginiai. Uždavinys nėra neįmanomas. aktyvi patirtis taip pat sustiprina nuostatas. kad jį įvykdytum. Įtikinėjimas aktualesnėmis temomis. 2005). tačiau. Palyginti su pasyviai suformuotomis nuostatomis. Rowlings agentas prieš pasirodant knygai „Haris Poteris ir išminties akmuo" Įtikinėjimo tyrimai rodo. kad mus labiau veikia ne žiniasklaida. Nebuvo tikimasi. ką ir „skubant priveliama klaidų". kuri suteikia žmonėms ne tik informacijos. kad teiginys buvo pripažintas neteisingu. pavyzdžiui. tačiau atrodo teisingesnis. jei jos kyla iš mūsų pačių patirties. 2000). rašydama knygas vaikams?" J. kad įtikimas melas gali išstumti pagrįstas tiesas.282 II d a l i s . lemia ir patikimumą. vien atpažinę jį gali palaikyti įtikinamu. kai buvo pirmą kartą perskaityti ir įvertinti. o kartais ne. ką padarėme. laikomi teisingesniais praėjus savaitei po to. Net pakartojus. patirtimi paremtos nuostatos būna tikresnės. 2004). kol vaikai vienas per kitą jos neišpopuliarino. Mokslininkas Halas Arkesas (1990) šiuos faktus laiko „gąsdinančiais". tose vietose. taip pat padidina sklandumą bei įtikimumą. pabrėžiame idėją to. Kai ką nors darome. kad „Hario Poterio" serija bus tokia populiari (pirmosios knygos . Kiti veiksniai. primena Sizifo darbą. rimavimas). ar galime iš anksto apibrėžti temas. pavyzdžiui.tiražas buvo tik 500 egzempliorių). ritmas. ypač jei jaučiame atsakomybę. . labiausiai nuostatos sutvirtėja ir veikia elgesį. Lengva parodyti reklamos galią tokiais nereikšmingais klausimais. Kartojamos klišės gali užgožti sudėtingą realybę. Pavyzdžiui. Kadangi žmonės jau bus užmiršę. Teiginys „skubos darbą velnias neša" iš esmės reiškia tą patį. veiksmingiausia ŽIV profilaktikos priemonė yra ta. Kaip matėme 4 skyriuje „Elgesys ir nuostatos". bet ir formuoja elgesį. „gandų kūrimą". vėliau jis gali būti klaidingai prisimintas kaip teisingas (Skurnik ir kiti. tuo silpnesnis įtikinėjimas. įterpus jį tarp kitų teisingų ir klaidingų teiginių ir pateikus pagyvenusiems žmonėms.jis vis lengviau ištariamas. mažiau baiminasi puolimo. Jei pasyviai pateikta informacija kartais būna paveiki. Šie principai aiškiai matomi daugelyje tyrimų. „įdiegiamus" pardavimus (Walker. Asmeninė versus žiniasklaidos įtaka „Ar suvokiate. pavyzdžiui. kuriose tvyro rasinė įtampa. Kas lemia sklandumą (žinomumas. taigi tampa ir įtikinamesnis (MeGlone ir Tofighbakhsh. Šiuolaikinės pardavimo strategijos siekia įtvirtinti asmeninės informacijos „iš lūpų į lūpas" galią per „virusinę rinkodarą". nepakanka vieno stumtelėjimo. K. 2005). kuriose įtikinėjimas bus sėkmingas? Čia galioja paprasta taisyklė: kuo svarbesnis klausimas.„Haris Poteris ir išminties akmuo" . kaip „gyvsidabrio lydimosi temperatūra aukštesnė nei vario". kad niekada nesulauksite sėkmės. o asmeniniai kontaktai. besirimuoj antys žodžiai ar sakinio ritmika. Teiginio kartojimas daro jį sklandesnį .

po vienerių. kuri buvo skelbiama žiniasklaidoje. 1980. mokslininkai padėjo jiems suformuluoti konkrečius tikslus ir sustiprino jų sėkmės jausmą. už statuto pakeitimus balsavo 75 proc. dvejų ir trejų metų kontrolinio Treisio miesto didelės rizikos grupės gyventojams rizika išliko beveik tokia pat. Samuelis Eldersveldas ir Richardas Dodge (1954) Mičigano valstijos Ann Arboro mieste tyrė politinio turinio įtikinėjimą. Grupėje. išskyrus tą. Grupėje. Treisio miesto gyventojai negavo jokios papildomos informacijos. dvejų ir trejų švietimo sveikatingumo klausimais metų. Šaltinis: Maccoby. Gilrojaus mieste dvejus metus buvo pasitelkta televizija. Trečiai grupei priklausantys asmenys. Kad palygintų santykinį privataus asmens ir žiniasklaidos poveikį. buvo asmeniškai kontaktuojama su dviem trečdaliais žmonių. Jie gyventojus. kurie dėl savo kraujospūdžio. kuri matė bei girdėjo informaciją tik per žiniasklaidos priemones. svorio ir amžiaus pateko į didelės rizikos grupę. 1980.7 skyrius. pas kuriuos apsilankė agitatoriai. taip pat gyventojams buvo siunčiami laiškai. be kampanijos. Taikydami elgsenos kaitos principus. Vatsonvilyje. jie prieš pradėdami projektą ir kiekvienų trejus metus trukusio projekto metų pabaigoje apklausdavo ir mediciniškai ištirdavo 1200 žmonių. vykdomos per žiniasklaidą. Maccoby ir Alexander. suskirstė į tris grupes. Kaip parodyta 7. pakeitė savo nuomonę ir balsavo už pakeitimus. Maccoby.7 pav. 19 proc. kuriai keturis kartus buvo atsiųsta informacija. skatinanti pritarti statuto pakeitimams. Kito eksperimento metu Johno Farąuharo ir Nathano Maccoby (1977. Vatsonvilis (žiniasklaida ir tiesioginis bendravimas) Tyrimo metai . „už" balsavo 45 proc. kuriais siekta supažindinti žmones su širdies kraujagyslių susirgimų rizika bei priemonėmis ją sumažinti. nusprendusius nebalsuoti už miesto statuto pakeitimus. radijas ir spauda..7 PAVEIKSLAS Širdies kraujagyslių ligų rizikos pokytis nuo pradinio taško (0) po vienerių. ĮTIKINĖJIMAS 283 Du klasikiniai eksperimentai iliustruoja asmeninės įtakos galią. 7. 1980) vadovaujama mokslinė grupė siekė sumažinti vidutinio amžiaus žmonių širdies ligų skaičių trijuose mažuose Kalifornijos valstijos miestuose.

kad iš savo draugų bei kitų studentų jie sužinojo daugiau nei iš knygų ar profesorių. kuris sugeba rinkti informaciją ir skleisti ją tarp draugų ir šeimoje. Žiniasklaidos įtaka: du etapai. S O C I A L I N Ė ĮTAKA kaip ir anksčiau. jie mokykloje dalyvauja televizijos programas imituojančiuose žaidimuose. Nors asmens įtaka dažniausiai būna didesnė nei žiniasklaidos. antrasis . ir šis šaltinis dažnai būna žiniasklaida.kiekvienas žmogus. Ar patys esate patyrę asmeninę įtaką? Žvelgiant retrospektyviai. suvokiamas kaip dalyko ekspertas. .1 pav. Labiausiai pasikeitė tie Vatsonvilio gyventojai. 2003). Nuomonės lyderis . vaizdo įrašas. per daug viską supaprastiname. pridursime. privalo iš kažkur semtis idėjų.284 II d a l i s . gydytojas.„įtakinguosius" . Juo gali būti pokalbių laidos vedėjas ir redakcinės skilties kūrėjas. Jie prašo tėvų nupirkti su televizija susijusius žaislus. Didelėse grupėse būtent šiuos nuomonės lyderius ir naujos krypties kūrėjus .vienas pirmųjų įtikinėjimo proceso etapų (prisiminkime 7. kad žiniasklaidos įtaka subtiliai įsismelkia į kultūrą. juo įtaigesnė joje skelbiama informacija. Ta saujelė vaikų. kurio metu žiniasklaidos [taka dažnai pasireiškia per nuomonę formuojančius žmones. Tad Shelly Chaiken ir Alice Eagly (1976) dviejų etapų komunikacija (two-step flow of communication) Procesas. dauguma aukštųjų mokyklų studentų teigia. kuris buvo užverstas raginimais per žiniasklaidą. 1972. kuriuos turi jų draugai. Kad dar labiau supainiotume reikalus. netiesioginis poveikis gali būti didelis.).asmuo. Tie. kreipiuosi į savo sūnus.labiausiai trokšta patraukti į savo pusę vadybininkai ir politikai (Keller ir Berry. Elihu Katzas (1957) pastebėjo. Edukologai patvirtino studentų intuityvią išvadą: asmeniniai santykiai ne paskaitų metu daro didelį poveikį studentų brandai (Astin. daro įtaką kitiems. Sulygindami visą žiniasklaidą nuo reklaminių lapelių iki televizijos. kad žiniasklaidos poveikis dažnai reiškiasi dviem komunikacijos etapais: pirmas etapas vyksta kryptimi žiniasklaida-nuomonę formuojantys asmenys. kad būtų leista žiūrėti jų draugų mėgstamas televizijos programas. kad juo žiniasklaida yra arčiau gyvenimo. Tai štai kokia įtaigumo seka: žodinė (akis į akį). su kuriais buvo bendraujama asmeniškai ir kuriems buvo pateikiama informacija per žiniasklaidą.nuo pastarųjų link eilinių žmonių. Jei šie vaikai negyvena kaip atsiskyrėliai. kurie asmeniškai daro įtaką mūsų nuomonei. Supratimas . Tėvai gali uždrausti žiūrėti televizorių. didelės rizikos grupės gyventojai pakeitė savo įpročius ir šiek tiek sumažino riziką. Jei noriu įvertinti kompiuterinę įrangą. Gilrojaus miesto. 1975). Net jei žiniasklaida daro nežymų tiesioginį poveikį žmonių nuostatoms. mokslininkas . pastarosios nederėtų menkinti. savo ruožtu. kurie daug žinių pasisemia iš spausdinto teksto. jog geriausiai suprantama ir įsimenama rašytinė informacija. Dviejų etapų komunikacijos modelis primena. mokytojas. Žiniasklaidos rūšių palyginimas. Wilson ir kiti. Šie vaikai maldauja arba reikalauja. Įvairių žiniasklaidos rūšių lyginamieji tyrimai atskleidė. kurie auga nežiūrėdami televizoriaus. garso įrašas ir rašytinė informacija. tačiau jie negali „išjungti" televizijos įtakos. kurie. vis tiek neišvengia televizijos poveikio.

Kaip pastebi Davidas Searsas (1979. ji skatina žmones sutelkti dėmesį į šalutinius aspektus (pavyzdžiui. 1983). Masačiusetso universiteto studentams mokslininkės pateikė paprastą arba sudėtingą informaciją raštu.1 pav. bet kliudyti kitam. o nesudėtinga . jeigu ji pateikta raštu. 7. Tad informacijos įtaigumą nulemia jos sudėtingumo ir pateikimo formos atitikmuo. Žemos savivertės žmonės dažnai lėtai mąsto. kad vyresnių žmonių nuostatos keičiasi mažiau nei jaunesnių. Konkreti savybė gali sustiprinti vieną įtikinėjimo (žr. neatsižvelgdama į gavėjus.8 PAVEIKSLAS Nesudėtingas pranešimas Lengvo turinio informacija labiausiai [tikina. nukreipdama dėmesį nuo paties pranešimo (Chaiken ir Eagly. įgarsintą ir įrašytą vaizdo juostoje. 1978.7 skyrius. Aukštos savivertės žmonės gali suprasti informaciją. Išvada: lengviausia paveikti vidutinės savivertės žmones (Rhodes ir Wood. Antrasis susijęs su karta: dažniausiai vyresnių žmonių nuostatos. kurias jie susikūrė būdami jauni.8 pav. tarp kartų atsiranda atotrūkis. kurias susikuria šiuolaikiniai jauni žmonės. Kam sakoma? Auditorija Kaip matėme 6 skyriuje. ĮTIKINĖJIMAS 285 7. kalbėtojo išvaizdą). pagal žmonių savybes ne visada galima prognozuoti jų reakciją į socialinę įtaką. Kokio jie amžiaus? Priklausomai nuo amžiaus žmonės turi vienokias ar kitokias socialines bei politines nuostatas. Televizija kontroliuoja informacijos pateikimo tempą. įrodinėjo. kai yra [rašyta į vaizdo juostą.) etapą.: sudėtinga informacija iš tiesų buvo įtaigiausia. tačiau pasikliauti savo nuomone. 1992). nes tada ją kiekvienas gali analizuoti jam priimtinu tempu. išlieka nepakitusios. Socialiniai psichologai pateikia du šių skirtumų aiškinimus. Pirmasis susijęs su amžiaus tarpsniu: kintant amžiui keičiasi ir žmonių nuostatos (pavyzdžiui. Panagrinėkime dvi pranešimo gavėjų savybes: amžių ir mąstymo ypatybes. Sudėtingas pranešimas Raštu Įgarsintas Vaizdo juostoje Šaltinis: Chaiken ir Eagly. kadangi šios nuostatos skiriasi nuo tų. Sudėtingi pranešimai įtaigiausi pateikti raštu. kad sudėtinga informacija būna įtikinamiausia. Pakartotinės jaunesnių ir vyresnių žmonių apklausos per keletą metų parodė. vyresnio amžiaus žmonės tampa konservatyvesni). Faktai dažniausiai patvirtina pastarąjį aiškinimą. . Be to. Šio tyrimo rezultatai pateikti 7. todėl juos sunku įtikinti. kai ji buvo pateikta raštu.įrašyta vaizdo juostoje.

kosmonautų išsilaipinimą Mėnulyje to paties dešimtmečio pabaigoje ir moterų judėjimą aštuntajame dešimtmetyje . įgytas paauglystėje ir ankstyvoje jaunystėje. turinčios aukštąjį išsilavinimą. Analizuodamas Nacionalinio nuomonių tyrimo centro archyvus Jamesas Davisas (2004) sužinojo. Kai Howardas Schumanas ir Jacąueline Scott (1989) paprašė tiriamųjų nurodyti vieną arba du svarbiausius nacionalinės ar pasaulinės reikšmės įvykius per praėjusią pusę amžiaus. Praėjus pusei amžiaus. septintajame dešimtmetyje.286 II d a l i s . šie įvykiai užgožė judėjimą dėl pilietinių teisių. septintajame dešimtmetyje. Labai įdomus Vermonto valstijos Beningtono koledžo pavyzdys. Tuo metu susiformavusios nuostatos išlieka nepakitusios vidutiniame amžiuje. Kaip nupjauto medžio rievės po daugelio metų atskleidžia buvusių sausrų žymes. per 1984 metų prezidento rinkimus balsavo už demokratų partijos kandidatą santykiu 3:1. taip ir dabartinės nuostatos gali atspindėti tokius prieš keletą dešimtmečių buvusius įvykius. kilusios iš privilegijuotų. Beningtono koledžo absolventės. pakeitusiais istorijos eigą. kuriems būtent tų įvykių metu buvo 16-24 metų. XX a. Tiems. Busho rinkiminę kampaniją. vėliau neigė. Šie įvykiai formavo paauglių ir jaunuolių protus. ir jų nepakeitė viso gyvenimo patirtis. dauguma prisiminė savo paauglystės ar savo trisdešimtmečio pradžios įvykius. stipriai formuoja asmenybę. mokslininkai „beveik be išimties pastebi kartų. kad.grupes. . jau įžengusios į aštuntąjį dešimtmetį.įvykius. Todėl jauniems žmonėms patartina atidžiai rinktis socialinę aplinką . Kennedy nužudymą XX amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje. į kurias jie įsilieja. 1991). Vienas profesorius. pavadins George W. o ne amžiaus tarpsnio poveikį". kaip karas Vietname ar kova už piliečių teises XX a. nes palieka gilų ir ilgalaikį įspūdį. pavyzdžiui. rugsėjo 11-osios teroristų išpuolį ir karą Irake. kurie įsirėžė atmintyje tų. Paauglystė ir trečiojo gyvenimo dešimtmečio pradžia . Tačiau dėstytojams pavyko tai padaryti. Beningtone suformuotos nuostatos išliko. žiniasklaidą ir vaidmenis. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje-penktojo dešimtmečio pradžioje Beningtono koledžo studentės. tuo tarpu kitos bendraamžės. šešioliktojo gimtadienio sulaukę XX a. iki šiol išlieka liberalesnių politinių pažiūrų. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 1986). kad dėstytojai stengėsi savo studentes paversti „geromis mažomis liberalėmis". Todėl galime tikėtis. Dauguma žmonių šiuo gyvenimo laikotarpiu susikuria nuostatų ir vertybių sistemą. Patyrimas. Vietnamo karą.svarbūs žmogaus gyvenimo etapai (Krosnick ir Alwin. konservatyvių šeimų. socialinės psichologijos ekspertas Theodore Newcombas. kad šių dienų jaunimas įsimintinais įvykiais. kurie Didžiąją depresiją ar Antrąjį pasaulinį karą išgyveno būdami 16-24 metų. Studentės tapo kur kas liberalesnės nei būdinga jų socialinei aplinkai. susidūrė su laisvos dvasios aplinka. santykiu 3:1 balsavo už respublikonų partijos kandidatą (Alwin ir kiti. kuriai toną davė kairuoliškai nusiteikę jauni dėstytojai. amerikiečiai. 1989). 2001 m. Per įspūdžių kupiną laikotarpį suformuotos pažiūros išliko. Be to.

ĮTIKINĖJIMAS 287 Negalima sakyti.ne viską sugerianti kempinė. kad perspėjimas neutralizuoja neigiamą poveikį (Dolnik ir kiti.. Jei skatina ieškoti kontrargumentų . 2003). Tad tikriausiai sudarytumėte kontrargumentų. Be to. Penny Visser ir Jono Krosnicko (1998) mokslinių tyrimų rezultatai perša išvadą. 1974. Žodinį įtikinimą taip pat galima sustiprinti nukreipiant dėmesį į kitus dalykus taip. kurią ji sukelia žmogaus galvoje. kad vyresnio amžiaus žmonės savo gyvenimo pabaigoje gali vėl lengviau keisti nuostatas galbūt dėl to. S. Keating ir Brock. kad mūsų klaida bus nepataisoma." C. kad sutrukdytume kontrargumentuoti (Festinger ir Maccoby. Kartais dėmesio atitraukimas trukdo apdoroti reklaminį skelbimą. kokius parodymus ketina pateikti kaltinimas. greičiausiai tikėtumėtės. kad neanalizuotume žodžių. mes ja patikime. Jei informacija sukelia palankią reakciją. kad jos paprasčiausiai silpsta. kaip sunku tokiu atveju įtikinti žmones. 1970). Mūsų protas . atlikti tyrimai atskleidė.ne informacija. 1964.nepatikime. 1981. šie vidutinio amžiaus žmonės bėgant metams aiškiai keitėsi. dažnai neįsimenama ir neturi jokio poveikio (Bushman. Ypač gerai veikia dėmesio atitraukimas. Regimu vaizdu prikaustomas dėmesys. kad į šeštą ar septintą dešimtmetį įkopusių žmonių seksualinės ar rasinės pažiūros tapo liberalesnės nei jiems būnant trisdešimties ar keturiasdešimties. Screwtape Proposes a Toast. Jei savo šeimai norėtumėte pasakyti. Bushman ir Bonacci. sąrašą. Eksperimentuose su tariamais prisiekusiaisiais parodyta. Regan ir Cheng. 2002). ją pakeitė. Norvalo Glenno 1980 ir 1981 m. kad vyresni žmonės yra nelankstūs.. 1973). 2005. Štai kodėl reklama. Osterhouse ir Brock. Teismuose advokatai taip pat kartais perspėja prisiekusiuosius. Lewis. tačiau jei įsitikinimai klaidingi. bet reakcija. labai racionalu. Kokiomis aplinkybėmis randasi kontrargumentai? Viena iš jų yra perspėjimas.7 skyrius. kad šie netrukus išgirs pašnekesį tema „Kodėl paaugliams nereikėtų leisti vairuoti automobilio". jei mūsų įsitikinimai teisingi. „Būti perspėtam ir todėl pasirengusiam. Kiti. kad ketinate nutraukti studijas. Apie ką jie mąsto? Svarbiausias pagrindinio kelio į įtikinimą aspektas . kad šeimos nariai įkalbinės jus tęsti mokslą. Kas įspėtas. Dėmesio atitraukimas silpnina gebėjimą pateikti priešingus argumentus. Jonathanas Freedmanas ir Davidas Searsas (1965) pademonstravo. Perspėtieji liko ištikimi savo nuomonei. kai pateikiama nesudėtinga informacija (Harkins ir Petty. 1965 („Siūlomas tostas") . kad kažkas pabandys jus įtikinti. rodoma per smurtines ar seksualines televizijos programas. Išgyvenę seksualinę revoliuciją. Tik nedaugeliui iš mūsų kintančios kultūrinės normos nedaro jokio poveikio. tas pasiruošęs atremti. Šis metodas dažnai taikomas politinėje reklamoje. neperspėtieji. kuri prasidėjo XX a. atremiančių kiekvieną įmanomą jų argumentą. septintajame ir įsisiūbavo aštuntajame dešimtmečiais. Jie perspėjo grupę vienos Kalifornijos valstijos vidurinės mokyklos moksleivių. šis perspėjimas bei pasirengimas tik prisidės prie to.

Kaip ir keliaujant per miestą: pagrindiniame kelyje tai pajudama iš vietos. kurioje kandidatų galimybės buvo labai panašios. bet ir galima klausytojų reakcija. paskatino daryti įvairias prognozes. 1996). kelių oratorių dalyvavimas (pavyzdžiui. dienomis Ronaldas Reaganas veiksmingai vartojo retorinius klausimus. 1987. Daugybė eksperimentų padėjo nustatyti. Efektyviems kalbėtojams rūpi ne tik jų įvaizdis ir pateikiama informacija. ir šalutinį . Ši teorija kelia ir kai kuriuos praktinius klausimus. Ši paprasta teorija . Prisiminkime du įtikinimo būdus: pagrindinį . kiek privaloma. kuriuo zvimbdami pasiekiame tikslą. kurie „taupo" savo protinius išteklius ir nepasižymi dideliu pažinimo poreikiu. • • pranešimo pakartojimas. leidžiant kiekvienam iš trijų oratorių pateikti po vieną argumentą. Leippe ir Elkin. • patogi kūno padėtis priimant informaciją. kaip „abstraktaus mąstymo sąvoka man yra patraukli". svariai pateikta informacija yra dar įtaigesnė. 1987). kuriose mažiau skatinama aktyviai dalyvauti. Kai galvojama apie dėstomą medžiagą ir argumentus.paremtą euristika. Harkins ir Petty. Geriausi dėstytojai stengiasi priversti studentus aktyviai mąstyti.kad labai svarbu." Nesuinteresuota auditorija remiasi šalutiniais signalais.288 II d a l i s . ir nepritarimą tokiems teiginiams. tai vėl sustojama. kas skatina mąstymą: • • • retoriniai klausimai. skatinimas pajusti atsakomybę už informacijos įvertinimą arba jos perdavimą. kaip apdoroti informaciją. 1987. Tie. Analitiškai mąstantys ir didelį pažinimo poreikį turintys žmonės mėgsta viską atidžiai apgalvoti. Visa tai skatina įsisavinti informaciją pagrindiniu būdu. kokios mintys kyla reaguojant Į gautą informaciją. jie teikia pirmenybę pagrindiniam būdui (Cacioppo ir kiti. kad visiems šiems metodams galiojo viena bendra taisyklė: skatinant mąstymą. J[ galima [vertinti pagal pritarimą tokiems teiginiams. kurių daugumą patvirtino Petty. ko norite. O šalutinis kelias panašus į miestą lenkiantį greitkelį. o ne vienam visus tris argumentus).sisteminant ir mąstant. kaip „aš galvoju tiek. intriguojančius pavyzdžius ir kelia sudėtingas problemas. reaguoja į tokius šalutinius signalus kaip kalbėtojo patrauklumas ir jauki aplinka. Jo apibendrinantis pareiškimas per kandidatų į prezidentus debatus prasidėjo dviem įtikinamais retoriniais klausimais. o silpnai pateikta tampa (dėl kontrargumentavimo) dar mažiau įtikinanti. galima patiems rinktis. dalykas išmokstamas geriau. kol protas analizuoja argumentus ir formuluoja atsakymus. Cacioppo ir kiti (Axsom ir kiti. Paskutiniosiomis 1980 metų prezidento rinkimų kampanijos. S O C I A L I N Ė ĮTAKA pažinimo poreikis (need for cognition) Motyvacija mąstyti ir analizuoti. Tyrėjai taip pat nustatė. . kuriuos jis dažnai kartojo paskutinę rinkiminės kampanijos savaitę: „Ar dabar gyvenate geriau nei prieš ketverius metus? Ar dabar lengviau parduotuvėse nusipirkti tai. siekdamas palankiai nuteikti rinkėjus. Jie pateikia retorinius klausimus. dėmesio sutelkimas. Per paskaitas.

7 skyrius. kanalą (sakymo būdą) ir auditoriją (kam sakoma). Tą pačią dieną Ka- . yra įtaigesni. Gąsdinanti informacija taip pat gali būti veiksminga. Taip pat įtaigesni ir nesuinteresuoti kalbėtojai. sekantį paskui HalioBopo kometą. Tačiau kai informacija sudėtinga. kad atėjo metas nusimesti savo kūnus . Jei pranešimus skiria laiko tarpas. laimėjo didesne nei buvo tikėtasi persvara. kai klausimas nereikšmingas arba nežinomas. ypač jei jos gavėjas gali imtis apsisaugojimo veiksmų. Žmonės. kas gauna informaciją. jei sprendimas priimamas iš karto išgirdus antrąjį pranešimą gali pasireikšti naujumo efektas. kad miegodami uždustų. girdėdama informaciją? Ar ji mąsto palankiai? Ar ji prieštarauja? Ar ji perspėta iš anksto? Ekstremalus įtikinėjimas: kaip įdiegiami kultai? Kokius įtikinėjimo ir masinio poveikio principus naudoja naujieji religiniai judėjimai („kultai")? 1997 metų kovo 22 Marshallas Herffas Applewhite ir 37 jo pasekėjai nusprendė. • Ir galiausiai svarbu. paveikiausia būna dvipusė informacija. Ką auditorija mąsto. O žiniasklaida gali būti veiksminga tada. ir Reaganas. veiksmingiausi būna vienpusiai argumentai. pranešimą (kas sakoma). ankstesnės informacijos poveikis sumažėja. ji tampa dar įtikinamesnė. žiūrėdami žmonėms tiesiai į akis. priklauso nuo pranešėjo patikimumo. Patrauklus kalbėtojas taip pat atrodo įtaigus. veiksminga gali būti ir raštu pateikta informacija. Paprastai veiksmingiausias būna tiesioginis kreipimasis. Jei auditorija sutinka su informacija. ĮTIKINĖJIMAS 289 nei prieš ketverius metus?" Dauguma žmonių atsakė neigiamai. • Gebantys įtikinti kalbėtojai priimami kaip pasitikėjimo verti ekspertai.geriau įtikins. • Kai svarstomi du skirtingi klausimo aspektai. Svarbus auditorijos amžius: jaunimas lengviau keičia savo nuostatas. Jie suvalgė pudingo arba obuolių padažo su fenobarbitaliu ir užgėrė šį „patiekalą" degtine. po to ant galvų užsimovė plastikinius maišelius. kai kalbama apie skonį ir asmenines vertybes. kurie argumentai pranašesni: pateikti pradžioje ar vėliau? Dažniausiai pastebimas pirmumo efektas.ir šmurkštelėti į NSO (neatpažintą skraidantį objektą). t Informacija savaime yra įtikinanti.sielos „talpyklas" . kad vėliau ji svarstys priešingus teiginius. Jei auditorija yra rafinuotesnė arba dar nesutinka su teiginiu. susieta su maloniais potyriais. t Kiek informacija gali skirtis nuo auditorijos nuomonės. greitai. neturi kontrargumentų. Būdami geros nuotaikos žmonės paprastai apsisprendžia daug nesvarstydami. kad pasirinko pagrindinį įtikinėjimo kelią.vienpusė ar dvipusė .informacijos pateikimo būdas. keliaujančią dangaus vartų link. iš dalies dėl to. kurie kalba nedvejodami. APIBENDRINIMAS Kokie yra įtikinėjimo elementai? • Kas [tikinėjimą padaro veiksmingą? Mokslininkai nustatė keturis veiksnius: pranešėją (kas sako). • Kitas svarbus aspektas . priklauso nuo keleto dalykų. O kuri informacija . jei mažai tikėtina.

esančią už devynių šviesmečių. siekiant paaiškinti stulbinantį ir kartais nerimą keliantį socialinį reiškinį faktui įvykus. kurio metu žuvo šeši kulto nariai ir keturi federaliniai agentai. kuo tikiu. savižudybės. Davido Koresho Dovydo šaka ir Marshallo Applewhite Dangaus vartai. Antra. Suno Myungo Moono kultas yra krikščionybės. kuris iš jų yra teisus. ši analizė retrospektyvi. 1993 metais iš vidurinės mokyklos išmestas Davidas Koreshas panaudojo savo talentą įsiminti Šventąjį Raštą ir apkerėti žmones. išgėrus vynuogių gėrimo. pasivadinusios Dovydo šaka (angl. nusižudžiusių Kanadoje. kad aš tikiu tuo.. todėl. Šveicarijoje ir Prancūzijoje . Visi jie tikėjosi būsią perkelti į Sirijaus žvaigždę. susijęs su jos pasišventimu dievybei arba žmogui. Federaliniai . įvykdytos pagal Joneso įsakymą. Kazimiero kaime susprogo kotedžas. Per pastaruosius dešimtmečius išpopuliarėjo keletas kultų. sumaišyto su trankvilizatoriais. kartu su juo atkeliavusių į Gajaną iš San Francisko.. nieko nepasakoma apie šių įsitikinimų teisingumą. o pats miegojo su jų žmonomis bei dukromis ir 19 šių savo „žmonų" įtikino. nuskausminančiais vaistais ir mirtina kalio cianido doze.ne. arkivyskupe. kaip naujojo mesijo. radęs pasekėjų visame pasaulyje.daugelis žmonių pašventė save ir savo pajamas Susivienijimo bažnyčiai. 1978 metais pasaulį sukrėtė 914 Jimo Joneso pasekėjų. Logiškai tai jau kitas klausimas. antikomunizmo ir paties Moono.paskutiniųjų iš 74 Saulės šventyklos ordino narių. . nes buvau kitaip auklėtas". (Sekta . Religijos psichologija gali paaiškinti. kad jie ėmė laikytis celibato. kodėl žmonės kažkuo tiki. Laikui bėgant. 2) atsiskyrimas nuo „piktos" supančios kultūros ir 3) charizmatiškas lyderis. sakydamas: „Tu tuo tiki. Tačiau faktas.priešingai . kuriai paprastai būdinga: 1) savitas ritualas ir tikėjimas. Jimo Joneso Tautos šventovė. Koreshas savo pasekėjams pareiškė. kulto nariai palaipsniui neteko pinigų bankuose ir kito turto.290 II d a l i s .gyvybes.yra pagrindinės religijos šalutinis darinys. sukeldamas tikrą pragarą ir nusinešdamas penkių žmonių . šlovinimo mišinys. galite prisiminti arkivyskupo Williamo Temple atsakymą į provokuojančią repliką („Esmė. kad buvote šitaip auklėjamas"): „Gali būti. Koreshas taip paveikė vyrus. jog buvote atitinkamai auklėtas. Kai kurie socialiniai mokslininkai juos labiau linkę vadinti naujaisiais religiniais judėjimais: Suno Myungo Moono Susivienijimo bažnyčia. Branch Davidan) pasekėjų dalį. kuo tikite. S O C I A L I N Ė ĮTAKA kultas (naujasis religinis judėjimas) (cult [new religious movemenf\) Grupė. tačiau ji negali pasakyti. kad jos turi gimdyti jo vaikus. jūs tikite.„Mano noras privalo būti jūsų noras". Kai apsupus kulto būstinę kilo susišaudymas. Tad jei kas nors nori paneigti įsitikinimus. kad jie netrukus mirsią ir kartu su juo pateksią tiesiai į dangų. Paaiškinę kokį nors įsitikinimą. o ateistas .) nados prancūziškos srities Šv. Daugeliui kyla klausimas: kas priverčia žmones atsisakyti senojo tikėjimo ir stoti į panašias sektas? Ar tokį keistą elgesį turėtume aiškinti asmenybės keistenybėmis? O gal jų patyrimas iliustruoja socialinės įtakos ir įtikinimo dinamiką? Turėkime omenyje du dalykus. Atsiliepdami į Moono pareiškimą . užvaldydamas sektos. Visų pirma. jo nepašaliname. nes. kodėl teistas tiki į Dievą. kad todėl. tokia: jūs tikite tuo. Joje įtikinimo principai naudojami kaip kategorijos. paaiškinus.".

jis įtikino savo pasekėjus išsižadėti šeimų. Vėliau potencialūs atsivertė- . narkotikų ir turtų. Susivienijimo bažnyčios verbuotojai pasikviečia žmones pietų. 1959. priklausiusių Dangaus vartų kultui (Chua-Eoan. Gal nori prie mūsų prisijungti?" Verbavimo strategijoje taikomas „kojos tarpduryje" principas. „Kojos tarpduryje" reiškinys Kaip mus skatina įsipareigoti? Tai retai būna staigus ir sąmoningas sprendimas. Du kartus pašalintas iš muzikos mokytojo pareigų už homoseksualius ryšius su mokiniais. Atrodo. aš esu munistas. Kulto bendruomenės ritualai. Kaip dalyvaujantieji socialinės psichologijos eksperimentuose pradeda tikėti tuo. taip ir kulto naujokai tampa pasišventusiais tikėjimo skleidėjais. Ir verbuotojai neprieina gatvėje prie žmogaus ir nesako: „Sveikas. Gerard ir Mathewson. disonanso. Juo didesnis asmeninis įsipareigojimas. ĮTIKINĖJIMAS 291 agentai tankais atakavo būstinę. 1966). kuri charizmatišką Applewhite ėmė vaizduotis kaip kosmologinį kelią į „kitą lygmenį". Per savaitgalių išvykas jie skatina dalyvius kartu dainuoti. 1971 metais Applewhite susibičiuliavo su psichiatrinės ligoninės medicinos seserimi ir astrologe mėgėja Bonnie Lu Nettles. Marshallas Applewhite nereikalavo seksualinių paslaugų. ką padarė dar 17 kartu su Marshallu žuvusių vyrų. kad žmogus imtų ir nuspręstų: „Man atsibodo tradicinė religija. jog tai žino kultų lyderiai. žadėdamas jiems kelionę kosminiu laivu į išsigelbėjimą. Susirasiu kitą". įsijungti į bendrą veiklą ir diskusijas. Kaip tokie dalykai gali įvykti? Kas paskatina žmones šitaip besąlygiškai paklusti? Ar turėtume tai aiškinti charakterio savybėmis ir kaltinti aukas? Ar turėtume numoti į j u o s ranka kaip į patiklius pamišėlius arba bukus keistuolius? O gal jų elgseną galima paaiškinti mums jau žinomais konformizmo. juo didesnis poreikis jį pateisinti. po to savaitgalį šiltai pabendrauti ir padiskutuoti apie gyvenimą.7 skyrius. Gardner. tikėdamiesi vėliau paleisti ašarines dujas. sekso. nes mus taip pat veikia šios jėgos? Nuostatas kuria elgsena Kaip daug kartų buvo įrodyta 4 skyriuje. viešus ar dažnai kartojamus įsipareigojimus žmonės paprastai paverčia vidiniais įsitikinimais. apėmusiose būstinę. Aistringai melsdamasis. paklusimo. ko liudininkais buvo (Aronson ir Mills. tačiau puolimo pabaigoje 86 žmonės žuvo liepsnose. agitacija ir lėšų rinkimas sutvirtina naujokų tapatumą. 1997). Nėra taip. 1997. jis siekė pasišventimo išsikastruojant. įtikinimo bei grupės įtakos principais ir laikyti juos tokiais pat kaip ir mes. Juos greitai paverčia aktyviais nariais. Klusnumas gimdo pritarimą Naujieji atsivertėliai netrunka sužinoti. kad narystė kulto bendruomenėje nėra paprastas dalykas. savanoriškus.

p. pajamų dydžio aukų. pavyzdžiui. o ant sofos tokia ir tokia pagalvė. vieno kintamojo poveikis gali priklausyti nuo kito kintamojo. 1979. Darbo krūvis taip pat nuolat didėjo. po galais. Dar kartą klausiu. Įstojus į kultą. Atėję į bažnyčią naujokai prieš pamaldas turėdavo prisistatyti.žmones.9 pav. naudodamiesi šiame skyriuje aptartais veiksniais (kurie apibendrinti 7. iš pradžių piniginės aukos būna savanoriškos. Jimas Jonesas. 1979. 7. darantys poveikį įtaigiam komunikavimui Realiame gyvenime šie kintamieji gali tarpusavyje sąveikauti. Galiausiai jis įsakė kulto nariams atiduoti viską. 234). siekdamas įgyti pasitikėjimą. p. Naujoko veikla tampa vis aktyvesnė.): kas (pranešėjas) ką (pranešimas) kam (auditorija) pasakė. Dėl to Jimui Jonesui pavyko tiek daug išpešti. Pranešėjas Patikimumas Išmanymas Pasitikėjimas Patrauklumas KAS SAKO? KĄ? Pranešimo turinys Logika vs emocijos Prieštaringumas Vienpusis vs dvipusis Pirmumas vs naujumas KAIP? Kanalas Aktyvus vs pasyvus [ Asmeninis vs žiniasklaida KAM? Auditorija Analizuojanti ar reaguojanti į įvaizdį Amžius . Pranešėjas Sėkmingai veikiantys kultai turi charizmatiškus lyderius . aš tiek daug atsisakiau. kaip per pamaldas Jonesas kreipdavosi į naujoką pavarde: Ar esate mane kada nors prieš tai matęs? Ką gi. kurį auditorija laiko išmanančiu ir patikimu. toks kaip „tėvas" Moonas.tai toks žmogus. veiksmingas pranešėjas . tačiau visada tai buvo daroma labai palengva. tačiau netrukus reikalavimai išaugdavo iki 25 proc. Tai stulbino.9 PAVEIKSLAS Kintamieji.292 II d a l i s . kurie pritraukia ir nukreipia narius. nes kartais atsisėsdavai ir pasakydavai sau: „Nieko sau. koks gi skirtumas?" (Conway ir Siegelman. ar prisimenate.. S O C I A L I N Ė ĮTAKA liai raginami užsirašyti į ilgiau trunkančius mokymus išvykose. Pamažu reikėjo kažko atsisakyti.. kol galiausiai jis įpareigojamas rinkti pinigines aukas ir bandyti atversti kitus. Tačiau jis tai darydavo taip iš lėto. Kaip ir įtikinėjimo eksperimentuose. j ū s gyvenate ten ir ten. 236) Įtikinimo elementai Kultų naudojamą įtikinėjimą taip pat galime analizuoti. Mes atliekame apklausą ir norėtume užduoti keletą klausimų". j ū s ų svetainėje stovi tokie ir tokie baldai. ką turi. jūsų telefono numeris toks ir toks. kad įtikinėdavai save: „Aš nuėjau j a u taip toli. demonstruodavo „aiškiaregystę". Aš labai daug atiduodu". tad. Vienas iš buvusių bendruomenės narių prisimena. vėliau palengva atiduoti vis daugiau. Buvusi kulto narė Grace Stoen prisimena šią progresiją: Niekas niekada nebuvo daroma drastiškai. kad kada nors būčiau buvęs j ū s ų namuose? (Conway ir Siegelman. Jimas Jonesas iš naujų kulto narių reikalavo 10 proc. Po to vienas iš Joneso padėjėjų greitai paskambindavo į naujoko namus ir prisistatydavo: „Sveiki. vėliau privalomos.

kai bankrutavo jos medvilninių marškinėlių parduotuvė. 1979). kurie susižavėję idealais nepastebi juose slypinčių prieštaravimų ir to. kad susinaikindami pelnys amžiną palaimą ir didvyrio šlovę. 2005). Jimo Joneso pasekėjai. 1972). o iš tiesų yra abejingi. Davidas Moore įstojo į kultą būdamas 19 metų. įsiliek į mūsų šeimą. išgyvena asmeninę krizę. kurie yra dar palyginti atviri ir kurių nuostatų bei vertybių sistema dar gerai nesuformavusi. Pranešimas Gyvai. Gail Maeder įstojo į Dangaus vartų judėjimą po to. Kultų tyrinėtoja Margaret Singer (1979) pastebėjo. kad vidurinės klasės baltaodžius jaunuolius lengviau užverbuoti. Londone) buvo jauni vyrai. kad saugotųsi vaikų pagrobėjų) atsargumo. Visa tai paprastai vyksta santykinai izoliuotose mažose patalpose.7 skyrius. .jausmas. diskutuojant mažose grupėse ir darant tiesioginį socialinį spaudimą. jiems patinka paprasti pamokymai ir jie nesugeba pateikti prieštaringų argumentų. kurie sumaištyje gali parodyti tariamai paprastą prasmę (O'Dea. Potencialūs atsivertėliai dažniausiai būna atsidūrę gyvenimo kryžkelėje. Daugelį religinių judėjimų bendruomenių narių užverbavo draugai arba giminės. Socialinių ir ekonominių suiručių laikotarpiai ypač parankūs tiems.parašo testamentą. kur grupė įdiegia aistringą neapykantą priešui. atsisveikinimo laiškus.iki 25 metų amžiaus žmonės. Madride. emocingai pateikta informacija ir šiluma bei palankumas. Žinia skelbiama įvairiais kanalais: per paskaitas. Patvirtindamas atsižadąs savo gyvybės. Jiems trūksta žemesnės klasės atstovų (kurie žino. pavyzdžiui. Vieni jų. gali turėti stulbinamą poveikį: pasitikėk mokytoju. kad apsimeta besirūpiną kitais. įrašo atsisveikinimą vaizdo juostoje. kuriais grupė apgaubia vienišus ar prislėgtus žmones. yra menkesnio išsilavinimo. Psichologinis tokių veiksmų poveikis . kad raginantieji būti nesavanaudiškais patys yra godūs. Auditorija Dažniausiai verbuojami jauni . kad jie yra „gyvieji kankiniai". žmonės. kiekvienas kandidatas viešai įsipareigoja . Singer. diegiantys jaunuoliams mintį. mes žinome „vienintelį teisingą" atsakymą. Dauguma savižudžių sprogdintojų Viduriniuose Rytuose (ir kitur . iš paauglystės pereinantys į suaugystę. kad kelio atgal nėra (Kruglanski ir Golec de Zavala. Sales. nes jie patiklesni. 1968. juos valdo religinėmis tiesomis besivadovaujantys veikėjai. kaip atsispirti sukčiams) „gatvės išminties" ir aukštesnės klasės jaunuolių (kuriuos nuo vaikystės lydi perspėjimai. ĮTIKINĖJIMAS 294 Pasitikėjimas . Tačiau daugumos kultų bendruomenių nariai yra išsilavinę vidurinės klasės atstovai. kuriais jie pasitikėjo (Stark ir Bainbridge. 1980). ką tik baigęs mokyklą ir ieškodamas savo gyvenimo kelio.Malyje. kulto išpažinėjai siūlo jiems atsakymus (Lofland ir Stark. Kaip ir kitus kulto narius.kitas patikimumo aspektas. atostogauja arba būna toli nuo namų. Jie turi poreikių. 1965.

bet ir naudojo fizinį smurtą. mušė už neklusnumą ir naudodavo narkotikus. Kai prie jų prisijungė kiti žmonės. Tada gali įvykti tai. socialiniam spaudimui ir pagundai menkinti nepriklausančius grupei" (Baron.). kurie palikdavo bendruomenę. Susivienijimo bažnyčia užverbuodavo mažiau nei vieną iš 10 apsilankiusiųjų seminaruose (Ennis ir Verrilli. 1989). visuotinai pripažintos grupės. Iš naujųjų narių reikalaujama paklusti visiems grupės reikalavimams. stresas ir emocinis sužadinimas siaurina dėmesio lauką. kurios nariai tebuvo jiedu. Intensyvios savipagalbos . Studentų draugijų nariai sako. ką Rodney Starkas ir Williamas Bainbridge (1980) vadina „socialine implozija": išoriniai ryšiai silpsta tol. Kadangi už prieštaravimus kulto vadovai pyksta arba baudžia. Viso to rezultatas . Tai.tokį reiškinį psichiatrai vadina folie a deux (dviguba beprotybė . Pavyzdžiui. Jie studijuoja savo naujosios grupės istoriją bei taisykles. 2000). grupės socialinė izoliacija sudarė sąlygas keistam mąstymui vystytis. kuriose gydoma priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų. verbuodamas naujus narius). Draugijų nariai perspektyvius naujokus apgaubia dėmesiu ir priverčia juos pasijusti ypatingais. šie žmonės praranda galimybę išgirsti kitokią nuomonę. Šių metodų . Savo veiklos pabaigoje jis ne tik žalojo protus. Kai kurios kultų naudojamos poveikio technikos panašios į tas. sutvirtindami vienas kito nenormalų mąstymą . kurias naudoja priimtinesnės. Be to. kurie nesutiko duoti priesaikos. Kaip rodo diskusijos apie sąmokslo teoriją internete (Dangaus vartų kultas sumaniai naudojosi internetu. Kultas paprastai atskiria narius nuo jų ankstesnių socialinės paramos sistemų ir izoliuoja kartu su kitais kulto nariais. kol grupės socialiai susitraukia į vidų. Dauguma įstojusiųjų į Dangaus vartų kultą prieš minėtą lemtingą dieną jį paliko. atskiriami nuo ankstesnių draugų. virtualios grupės gali skatinti paranoją. S O C I A L I N Ė Į T A K A Grupės poveikis Kultai taip pat iliustruoja tai. siekdamas neutralizuoti linkusius ginčytis narius.naujas draugijos narys.pranc. kas bus mūsų kito skyriaus tema: grupės poveikį jos narių požiūriams bei elgsenai. kas čia pasakyta. Jie kenčia ir aukoja grupei savo laiką. Dabar grupė formuoja tapatumą ir apibrėžia realybę. Priesaikos laikotarpiu naujieji nariai šiek tiek izoliuojami. taip pat galioja ir terapinėms grupėms. ir kiekvienas žmogus bendrauja tik su kitais grupės nariais. įtikinėjimo ir grupės izoliacijos galia nėra neribota. Jis gąsdino fiziniu susidorojimu su tais. Atskirti nuo šeimos narių ir ankstesnių draugų. Davidas Koreshas valdė derindamas įtikinėjimą su gąsdinimu ir smurtu. jis taip pat vis dažniau turėjo griebtis bauginimų. Marshallas Applewhite ir Bonnie Nettles (1985 metais mirusi nuo vėžio) iš pradžių įkūrė grupę. budistų ir katalikų vienuolynuose gyvena giminingų sielų atsiskyrėliai. Kai Jimo Joneso reikalavimai tapo ekstremalesni.įsipareigojimų didinimo. tariamas vieningumas padeda išsklaidyti abejonių likučius.294 II d a l i s . kad pradinis galimų kandidatų „bombardavimas meile" primena jų pačių „veržlųjį" laikotarpį. padarydamas bendruomenės narius „imlesnius abejotiniems argumentams.

Atrodo. reikia pasitelkti įtikinėjimą. Frankas pastebėjo. kultų narių izoliavimas bendraminčių grupėse (jas aptarsime 8 skyriuje). jog esame atsparūs socialinio valdymo metodams. nereiškia. kad kultų sėkmę lemia trys svarbiausi metodai: • • • įsipareigojančio elgesio skatinimas (aprašytas 4 skyriuje). kaip patį valgymą pripažinti netinkamu. 1989. ĮTIKINĖJIMAS 295 grupės suformuoja darnų „socialinį kokoną". patikimus socialinius ryšius. . jei naujuosius religinius judėjimus aiškiname lyderio mistine galia ar ypatingu pasekėjų bejėgiškumu. Įtikinėjant galima ir suteikti žinių. Iš tiesų įvairios grupės . parodo naują perspektyvą ir 4) siūlo ritualus bei mokymosi patirtį. Pripažinti įtikinėjimą netinkamu tik todėl. kaip mes jas naudojame. Pirma. kad šios jėgos gali būti panaudotos piktam. Studentų ir studenčių klubus. privalome būti budrūs ir neleisti jų naudoti amoraliais tikslais. kaip vyksta Įtikinėjimo procesas ir kokia jo poveikio galia. p. Antra. 1) suteikia palaikančius. Branduolinę energiją galima panaudoti ir namams apšviesti. nes galima apsiryti. Mokymą ir doktrinos brukimą švietimą ir propagandą. ar destruktyvus. Kita konstruktyvaus įtikinėjimo sritis yra konsultavimas bei psichoterapija. siekiant egoistinio pasitenkinimo. Kaip ir Strongas. kurią socialinio konsultavimo ir psichologijos ekspertas Stanley Strongas laiko „taikomosios socialinės psichologijos sritimi" (1978. tai. kurie žada naujus ramybės ir laimės išgyvenimus. psichiatras Jerome Frankas (1974. nei geros. Seksualinė energija leidžia džiaugtis pasiaukojančia meile arba išnaudoti žmones.sėkmingai taiko daugelį šių metodų. kad norint pakeisti žalingas nuostatas bei elgseną. ir miestams nuo žemės paviršiaus nušluoti. 1990). veiksmingų įtikinėjimo principų (aprašytų šiame skyriuje) taikymas. Žinodami. 1982) prieš daugelį metų pripažino. 101).ir nesuskaičiuojama daugybė politinių lyderių. kad psichoterapija. priklauso nuo to. kad įtikinėjimas pats savaime yra blogas dalykas. pasižymi stipriai išreikštais įsitikinimais ir savo grupės nariams daro didelę įtaką (Galanter. psichoterapiją ir proto kontrolę skiria tik neryški riba. kad Jimas Jonesas ir kiti kultų lyderiai piktam panaudojo įtikinėjimą. savipagalbos grupes ir psichoterapiją pavyzdžiais pasirinkau ne todėl. 3) logiškai ar mitologiškai paaiškina įvairius patiriamus sunkumus. ar jų poveikis bus konstruktyvus. APIBENDRINIMAS Ekstremalus įtikinėjimas: kaip įdiegiami kultai? Religinių kultų sėkmė atskleidžia. yra tas pat. 2) demonstruoja kompetenciją ir teikia viltį. Tačiau šios jėgos pačios savaime nėra nei blogos.7 skyrius. kad juos sumenkinčiau. atvertimą ir prievartą. ugdytojų ir kitų įtikinėtojų . kad jį galima panaudoti apgaudinėjimui. panašiai kaip kultai ir aktyvios savipagalbos grupės. ir apgaudinėti. o kad pailiustruočiau dvi išvadas. galime padaryti klaidingą išvadą.

galime dar kartą pagalvoti. S O C I A L I N Ė Į T A K A Kaip galima atsispirti įtikinėjimui? išnagrinėję „įtikinėjimo ginkluotę". ko nesuprantame. . informaciją bei suinteresuotumą. nemenkinkite savęs. Gindami savo įsitikinimus. nes tyriau. pritarimas išlieka ilgiau. . kad jie pajėgtų atsispirti nepageidaujamam įtikinėjimui? Kovos menų treneriai gynybinių pozicijų. tvirtina Danielis Gilbertas ir jo bendradarbiai (1990. Su malonumu apie tai perskaičiau". Jeilio universitetas mes galime panaudoti mažindami konkurentų reklamos poveikį". Gana tiesiai jam atsakiau: „Labai malonu tai girdėti. Ir iš tiesų. . Jūs stengiatės įtikinti žmones. „Socialinės įtakos kovos lauke". Tačiau pasitelkus logiką. kad reklamuotojai paminėtų kitų prekių pavadinimus ir sumenkintų jų reklaminius teiginius. kad grafitiniai pieštukai pavojingi sveikatai) reiškia patikėti . Suprasti tvirtinimą (pavyzdžiui. kiek ir mokymui pulti. pasidarė beveik įprasta. Kaip paruošti žmones. smūgio nukreipimo ir gynybos technikoms įsisavinti skiria tiek pat laiko. nebūsite tokie imlūs (o gal reikėtų sakyti . Prieš susiremdami su kitų žmonių nuomone. kai buvo paskelbti mūsų tyrimų rezultatai. atlikdamas šįimunizacijos darbą jaučiausi kaip ponas Teisuolis. atsispirti melui galima. Po to. Patikima natūraliai. Sutikti su įtaigiai pasakomais dalykais lengviau nei jais suabejoti. Asmeninio įsipareigojimo sustiprinimas 6 skyriuje buvo pateiktas kitas pasipriešinimo būdas. .Jūsų pasiekimus VVilliamas McGuire. ką sako kiti. nei į gynybą. aptarkime priešinimosi jam taktikas. profesoriau. kaip esame įpratę reaguoti į autoritetą. 1993).atsakė vadovas. o aš bandau juos išmokyti priešintis". „Ak. Jei dėl patikimumo auros remontininko uniforma ir daktaro titulas mus paveikia akimoju. dėl to prisiekusieji dažniau atsiduria aklavietėje.ne tokie atviri?) tam. viešai įsipareigokite dėl savo pozicijos. paskambino vienas reklamos vadovas ir pasakė: „Labai įdomu. profesoriau. tačiau iš tiesų aš esu priešingoje pusėje. kad. Williamas McGuire apie nuostatos stiprinimą Turiu prisipažinti. kaip galima padėti žmonėms priešintis bandymams jais manipuliuoti.bent jau laikinai.pastebi Bradas Sagarinas ir jo bendradarbiai (2002). Imitaciniuose civiliniuose teismo procesuose neoficialus prisiekusiųjų nuomonės tyrimas gali skatinti tvirčiau laikytis išsakytų pozicijų. kol aktyviai nepaneigiamas pradinis nesąmoningas pritarimas. Prieš skirdami laiką ar pinigus. Jei dėmesį blaškantis įvykis trukdo paneigti tvirtinimą. galime pasistengti gauti daugiau informacijos.296 II d a l i s . mokslininkai didesnį dėmesį sutelkė į puolimą naudojant įtikinimą. Galime abejoti tuo.

Williamas McGuire (1964) tai pastebėjo atlikdamas daugelį eksperimentų. jei jie prieš tai būdavo pamatę reklamos kopiją su antireklamos elementais. Kiesleris pastebėjo. t. ypač jei šis (kaip dauguma šiuolaikinių politinių veikėjų) turi milžinišką finansinį pranašumą. kaip juos surasti. Tai sėkmingai taiko. kaip šias nuvalkiotas tiesas galima sukritikuoti (pavyzdžiui. nuostatos stiprinimas (attitude inoculation) Lengvas žmonių nuostatų puolimas. tačiau svarsto. puolimui sustiprėjus. kai suinteresuotieji ėmėsi retorikos. suteikus nedidelę dozę šiems įsitikinimams grėsmę keliančios informacijos? Būtent šitaip McGuire ir padarė. ir jei perskaito arba parašo nedidelį kontrargumentuojantį rašinį. atsakymas yra gynyba naudojant „nuodų parazitą" . išauklėtų „ideologinėje aplinkoje be mikrobų". prieš rūkymą nukreipta reklama. Tačiau jei prieš atakuojant įsitikinimus žmonės būna „imunizuoti" nedideliais išpuoliais. Kaip ir skiepai nuo ligų. jų nuomonė stiprėja. bet nesiekiant priblokšti. kai reikia reaguoti į oponentą. turinčių nesugriaunamus įsitikinimus? Ir ar būtų galima juos „paskiepyti" nuo būsimų įtikinėjimų. jūs skatinate juos elgtis dar ekstremaliau. kad per dažnai valant dantis galima pažeisti dantenas). ĮTIKINĖJIMAS 297 Įsitikinimų išbandymas Kaip galime skatinti žmones įsipareigoti laikytis savo įsitikinimo? Remdamasis savo eksperimentais. Kontrargumentai Yra antra priežastis. jie daug geriau geba priešintis rimtesniam išpuoliui.7 skyrius. ginant savo ankstesnes nuomones. pamačius oponento reklamą).puikus priešinimosi įtikinėjimui būdas. buvo teigiama. po to pademonstruodavo. Robertas Cialdinis ir jo bendradarbiai (2003) sutinka. Jis pasirinkdavo tokio tipo žinomas tiesas kaip: „Jei tik įmanoma. 88). pereidami į vis ekstremalesnę poziciją. Štai ką aiškino Kiesleris: „Kai užsipuolate įsitikinusius žmones ir jūsų puolimas ne itin stiprus. Jų manymu.nuodai (svarūs kontrargumentai) derinami su parazitu (ženklais. kad tinkami kontrargumentai .. primenančiais šiuos argumentus. pavyzdžiui. Charlesas Kiesleris (1971) pasiūlė vieną būdą: švelniai užpulti jų poziciją. kosėjantį ir nukaršusį kaubojų. kaskart pavalgius patariama valyti dantis". Tam tikra prasme jų įsipareigojimas laikytis įsitikinimo išplečiamas. atitinkančiųjų įsitikinimą" (p. y. dėl kurios švelnus išpuolis gali sukelti pasipriešinimą. net silpni argumentai skatina ieškoti kontrargumentų ir. Cialdinio ir jo kolegų atliekamų tyrimų dalyviams parodyta žinoma politinė reklama įtikindavo mažiau.. McGuire kėlė tokį klausimą: ar galima žmones „paskiepyti" nuo įtikinėjimo panašiai kaip skiepijama nuo virusų? Ar egzistuoja toks dalykas kaip nuostatos stiprinimas? Ar galime sustiprinti protinę apsaugą žmonių. nes daugėja veiksmų. jog gausu autoritetingų įrodymų. Gal galite prisiminti tokį ginčo momentą. kad kai įsitikinę dėl savo nuomonės žmonės priverčiami reaguoti veikiant pakankamai stipriai. kad stipresnių puolimų atveju jie turėtų priemonių šiems išpuoliams atremti. . jais pasinaudoti. reklaminiame „Marlboro Man" klipe rūsčios gamtos fone vaizduodami.

1984. SOCIALINĖ ĮTAKA Pritaikomumas: inokuliacijos (nuostatų stiprinimo) programos Ar nuostatų stiprinimas iš tiesų gali padėti žmonėms pasiruošti priešintis nepageidaujamam įtikinėjimui? Taikomieji rūkymo prevencijos ir vartotojų švietimo tyrimai teikia vilčių. 1981.j i nėra nepriklausoma". palyginti su kitos mokyklos „neskiepytais" mokiniais. arba pateikiama informacija apie rūkymą. Pasipriešinti reklamai. Telch ir kiti. kai reikėdavo atsisakyti cigaretės moksleivių pasiūlytais būdais (Hirschman ir Leventhal. kad tau padaryčiau įspūdį". Kitos mokslininkų grupės patvirtino.10 PAVEIKSLAS Mokykloje.298 II dalis. Iš tokiuose užsiėmimuose dalyvavusių septintokų ir aštuntokų perpus mažiau pradėjo rūkyti. Evans ir kiti. 7. 0 4 9 Septinta klasė 12 16 21 Aštunta klasė Tyrimo laikas (mėnesiai) 33 Devinta klasė . 1980. septintokai buvo mokomi šitaip: „Jei ji priklausoma nuo tabako . Taip pat jie kūrė imprivizacijas. Vaikų apsauga nuo bendraamžių spaudimo rūkyti Alfredo McAlisterio (1980) vadovaujama mokslininkų grupė patikėjo aukštesnių klasių moksleiviams sustiprinti septintokų atsparumą bendraamžių spaudimui rūkyti ir pademonstravo. 7. Vieno tyrimo metu šeštos-aštuntos klasių moksleiviams buvo rodomi filmai. ypač jei jas kartais papildo kitų įgūdžių mokymas. ir kitu atveju rūkančių tėvų buvo tiek pat (žr. kuriuose arba buvo raginama nerūkyti. kurioje buvo taikomas tradicinis švietimas apie rūkymo žalą. kurioje buvo atliktas „skiepijimas" nuo rūkymo. rūkančiųjų buvo kur kas mažiau nei kontrolinėje. kaip galima praktiškai pritaikyti laboratorinių tyrimų duomenis. kad atsisako cigaretės. 1995.). jei rūkyčiau tik dėl to.10 pav. Šaltinis: McAlister ir kiti. pavadinti „viščiukais" už tai. teigiančiai. 1985). nors ir vienu. jog rūko nepriklausomos moterys. kuriose moksleiviai. Tuo pat metu moksleiviai vaidino situacijas. Daugumoje naujų tyrimų pabrėžiama priešinimosi socialiniam spaudimui strategija. turėdavo atsakyti maždaug šitaip: „Būčiau tikras viščiukas. Flay ir kiti. mažina rūkančių paauglių skaičių (Botvin ir kiti. kad nuostatų stiprinimo procedūros.

Rūkaliai dažnai dar paauglystėje pasirenka „mėgstamas cigaretes". kad labai sumažės rūkalių skaičius ir jiems gydyti reikalingos išlaidos.tai potencialus klientas rytoj. pastebi Robertas Levine savo knygoje The Power of Persuasion: How We're Bought andSold („Įtikinėjimo galia: kaip mus nuperka ir parduoda"). Pasitelkusios šiuos duomenis. jog vaikai yra reklamuotojo svajonė: patiklūs. iš tų.2 milijardo dolerių. ko nematė per televiziją.buvo rašoma bendrovės Philip Morris. pažeidžiami. Danija." Erma Bombeck .5 milijardo vertės nikotino rinkodaros programos „pradedantiesiems" rūkaliams (Farrell. piliečių grupės kreipėsi į tokių produktų reklamuotojus (Moody. 16). 1980. Kai kurioms iš šių rūkymo prevencijos programų tereikia nuo dviejų iki šešių akademinių valandų. ĮTIKINĖJIMAS 299 1989).7 skyrius. Atrodo. . rūkyti pradėjo 31 proc. tai gali padaryti lengvai. kad juos nupirktų (Adler ir kiti. vienos iš pagrindinių tabako reklamos. Vaikų apsauga nuo reklamos įtakos Airija. atskleidusios. .tai dalis 12. kurie žiūrėjo nerūkyti raginančius filmus. 1980). priverčia juos viešai papasakoti apie savo nuostatas (logiškai nusprendžiant nerūkyti ir paskelbiant savo sprendimą. kuriai per metus išleidžiama 11. ypač nuo 8 iki 11 metų. „Šių dienų paauglys . Praėjus pusantrų metų. 2002). „Prieš du dešimtmečius. 1) nepajėgia atskirti reklamos nuo eilinės laidos ir nesuvokia reklamos tikslo įtikinti. o kitos Europos šalys ketina tai padaryti (McGuire. Feshbach. Apie rūkymo ir narkotikų žalą aiškinančiose programose taip pat taikomi ir kiti įtikinėjimo būdai. Šiuos tyrimus iš dalies paskatino studijos. remdamos vakarėlius. Tikėdamiesi apriboti reklamos įtaką. jiems lengva parduoti. p. Jie skatina moksleivius patiems viską įvertinti („Štai apie ką galėtum pamąstyti"). Šiandien bet kuri mokykla ar mokytojas. ir didžioji dauguma rūkalių pirmą kartą užsirūkė dar paauglystėje" (Lichtblau. Tai paaiškina. moksleivių. Belgija. ir jose naudojama iš anksto paruošta spausdinta bei vaizdinė medžiaga. klasės draugams nurodant apsisprendimo priežastis). vienas vaikas per metus mato per 10 000 reklaminių intarpų. siūlydamos cigaretes nemokamai (paprastai ten. rūkyti pradėjo tik 19 proc. kodėl kai kurios cigarečių ir nerūkomojo tabako bendrovės agresyviai veržiasi su reklamomis į universitetus. 3) geidžia reklamuojamų gaminių ir įkyriai prašo tėvų. Jungtinėse Valstijose. 1980. Iš tų. ataskaitoje (FTC. kurie atliko cigaretės atsisakančiųjų vaidmenis. 2003). 1980): „Kai prityręs reklamos skelbėjas išleidžia mi- »Mano vaikai apskritai atsisako valgyti bet ką. moksleivių. Palmer ir Dorr. nebrangiai ir tikėtis. Visa ši veikla. 2003). kur studentai vartoja alkoholį).rašo Levine. norintis naudoti socialinį-psichologinį rūkymo prevencijos metodą. mokslininkai tyrė. 2005).vaikai pieno gėrė du kartus daugiau nei limonado. kaip padėti vaikams susikurti imunitetą televizijos reklamos poveikiui. Graikija. . kad vaikai. Italija ir Švedija riboja reklamą vaikams. Dėl reklamos dabar šis santykis tapo atvirkštinis" (2003. 2) beatodairiškai pasitiki televizijos reklama. Informacijai perteikti pasitelkiami patrauklūs bendraamžiai.

dar svarbiau. laikėsi „aukso vidurio" taisyklės. mėgindama spręsti. kaip tau patinka. kad nepatyrusiems. kad jų vaikai gali tapti kulto nariais. ar reikia įvesti naujus sveikatai kenksmingų maisto produktų reklamos per televiziją bei jaunesnio amžiaus žiūrovams rodomų filmų apribojimus. kurį reikia išnaudoti .. . parodžius žaislo reklamą. ima ir įkyriai prašo nupirkti. Esame įsitikinę. kurie turi komercinių interesų ir tvirtina. 2001). ką jie matė reklamoje. Vartotojų užtarėjai baiminasi. Geriau išgryninti orą nei dėvėti dujokaukes... kad vien atsparumo formavimo gali nepakakti.300 II d a l i s . Jums j i e yra klientai." „Ribų nėra. Tėvai skundžiasi. Vieno tokio tyrimo metu Normos Feshbach (1980. General Mills bendrovė.tai „rinkos segmentas". materialistui ir tuojau pat pajusti pasitenkinimą. Toks patyrimas padėjo vaikams realistiškiau suprasti reklamą. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Kai kalbama apie orientavimąsi į vaikus. Jungtinių Valstijų federacinė prekybos komisija. analizuoja. reikia uždrausti reklamą mokyklose. taip pat reklamą. Patenkink savo troškulį. Kitoje barikadų pusėje .." „Jauti poreikį?" Tokie kreipiniai atspindi reklamos esmę: gyvenime svarbiausia būti savanaudžiui. mes. kuriose analizavo televizijos reklamą. kad vaikams skirtos prekės reklamuojamos ir išdėliojamos žemutinėse parduotuvių lentynose. būrys j ū s ų išsilavinusių ir kūrybingų ekspertų studijuoja.tie. Nuolat peržengdami ribą tarp vartotoj o poreikių patenkinimo ir j ų sukūrimo. „Motinų pareiškime reklamuotojams" (Motherhood Project. Cohen." „Vadovaukis savo instinktais. Tuo tarpu mokslininkai kėlė klausimą. sekame Procter and Gamble modeliu: „nuo lopšio iki kapo". „skatinančią [vaikų ir paauglių] egoizmą ir orientaciją į greitą [poreikių] patenkinimą" (Motherhood Project. o vaikystė .. Vaikai buvo mokomi atsparumo reklamai ją stebint ir aptariant. Todėl. jis tuojau pat būdavo paduodamas vaikams. 2001) gausus Amerikos motinų susivienijimas išreiškė štai tokį pasipiktinimą: M u m s vaikai yra neįkainojama dovana. Pavyzdžiui. jie turėtų paaiškinti jiems apie įvairius kultus ir išmokyti pateikti kontrargumentus." „Tiesiog imk ir padaryk. ragina „Motinų kodeksas reklamos skelbėjams". Išvados apie nuostatų stiprinimą Turimų įsitikinimų įtvirtinimas turbūt nėra geriausias būdas priešintis „smegenų plovimui". kad klientus reikia pritraukti anksti ir išlaikyti juos visą gyvenimą. Pagrindiniai j ū s ų pranešimai skelbia: „Tu šiandien nusipelnei pertraukos. ir spaudžiama mokslininkų bei politikų." Wayne Chilicki. kad reklama leidžia skiepyti vartotojo įgūdžius ir. 1980) vadovaujami mokslininkai mažoms Los Andželo srities pradinių mokyklų moksleivių grupėms pravedė tris pusvalandines pamokas." „Daryk taip. įtikinėja ir manipuliuoja mūsų vaikais . patikliems vaikams parduotų žalingus sveikatai gaminius. General Mills (citata iš Motherhood Project. siūlant su juo atlikti tą patį.. kur vaikai juos greičiau pamato. tokį dalyką galima pavadinti tik eksploatavimu". išlaikyti televizijoms vaikų programas. Jei tėvai nerimauja. kol pavargę tėvai nusileidžia. ar galima išmokyti vaikus atsispirti apgaulingai reklamai. jaunesniems nei 8 metų vaikams ir paaugliams skirtuose filmuose bei programose. 2001) lijonus.

• Tai leidžia daryti paradoksalią išvadą kad vienas iš nuostatų stiprinimo būdų yra iššūkis joms. perspėdami savo narius. Kultai taiko šį principą. Neveiksmingas įtikinėjimas. •0*1 ^ o s t scr iPtum: I M kaip būti atviram. kurį stimuliuoja švelnus išpuolis prieš ją gimdo pasipriešinimą vėlesniam įtikinėjimui.rasti aukso vidurį tarp patiklumo ir cinizmo. jie visi nusprendė nerašyti rašinio . t. APIBENDRINIMAS Kaip galima atsispirti įtikinėjimui? • Kaip žmonės priešinasi įtikinėjimui? Išankstinis viešas įsipareigojimas laikytis savo pozicijos. kad įtikinėtojui nesėkmingas argumentas gali būti blogiau nei nieko nedarymas. kad pasiduoti įtikinėjimui yra silpnybė. ar fanatizmą? Kaip gyventi būnant nuolankiam bei atviram kitiems ir tuo pat metu išliekant kritiškam įtikinėjimo argumentų atžvilgiu? Būti atviri tegalime galvodami. Atmetusieji raginimus mesti rūkyti panašiai gali tapti atsparesni vėlesniems raginimams. Kai pateikiami laukiami argumentai. pasidalindamas savo žiniomis. kad kiekvienas sutiktas žmogus tam tikra prasme yra už mus pranašesnis. studentų kraštutinė nuomonė ir įsitikinimas dėl per griežtų reikalavimų aprangai dar labiau sustiprėjo. kaip šeimynykščiai bei draugai puls šiuos jų naujus įsitikinimus. y. . kulto narys jau būna paruošęs kontrargumentus.7 skyrius. sukurti imunitetą skatinantį ieškoti priešingų argumentų. • Švelnus išpuolis taip pat gali stiprinti nuostatas. kuriems už tai buvo pasiūlytas atlygis. mūsų užduotis . tačiau ne naiviam Kadangi esame įtikinėjami. gali duoti priešingą rezultatą. Ar suprantate kodėl? Atmetusieji argumentą tampa atsparūs naujai galimai informacijai.net ir tie. Įveikta ataka veikiau sustiprins įsitikinimus nei juos sugriaus. Kita išvada ta. Atvirai prieš griežtus reikalavimus pasisakę studentai ėmė intensyviau priešintis šioms taisyklėms. Tačiau ar užsisklendimas nuo informacijos reiškia dorybę. kad bažnyčiose bei mokyklose nesusidarytų „sterili ideologinė aplinka". ĮTIKINĖJIMAS 301 Dėl tos pačios priežasties tikybos mokytojai turi stebėti. Atsisakius pinigų. todėl gali mane ko nors išmokyti. stimuliuodamas klausytojo savisaugą. Jis gali „užgrūdinti širdį" ir paversti ją atsparia būsimiems raginimams. tačiau ši ataka [prieš nuostatas] negali būti stipresnė už turimas nuostatas. kurių prireiks rimtesniu atveju. Kadangi tai prieštaravo studentų pozicijai ir rašinius buvo ketinama skelbti. Kiekvienas sutiktas žmogus ką nors išmano labiau nei aš. Mus ragina: „galvok pats". Bendraudamas tikiuosi pasimokyti iš jo ir galbūt atsakyti tuo pačiu. propaguojantį griežtas aprangos normas. Kai kurie žmonės sako. Vieno eksperimento metu Susan Darley ir Joelas Cooperis (1972) pasiūlė studentams parašyti rašinį. ypač jei grėsmę keliančią informaciją galima išnagrinėti kartu su bendraminčiais.

ji išliks ilgai. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Norėdami būti kritiški. Ar norite išmokti priešintis įtikinėjimui. Jei nuodugni analizė informaciją sugriauna. O jei analizė šios informacijos nepaneigia. Išgirdę politiko kalbą. aptarkite ją su kitais. bet ir reaguokite. galime pasinaudoti atsparumo formavimo tyrimų rezultatais.302 II d a l i s . Prisiverskite prieštarauti. ji tiek ir teverta. tačiau kartu girdėti reikšmingą informaciją? Atidžiai klausykite ir kritiškai mąstykite. vadinasi. ne tik klausykite. . Kitaip tariant.

Irvingas Janisas apie grupinį mąstymą Grupinio mąstymo teorijos kritika Kaip išvengti grupinio mąstymo Grupinis problemų sprendimas Ką slepia Nobelio premija.Grupės įtaka Kas yra grupė? Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti žmonės? Kitų žmonių buvimas Minia: didelė kitų žmonių sankaupa Kodėl mus sužadina kitų žmonių buvimas? Socialinis dykinėjimas: ar būdami grupėje žmonės stengiasi mažiau? Daug rankų mažai dirba Socialinis dykinėjimas kasdieniame gyvenime Nuasmeninimas: kada būdami grupėje žmonės netenka savojo Aš? Kai kartu darome tai. Transformacinė bendruomenės lyderystė Post scriptum: ar grupės mums kenkia? . ar padeda priimti gerus sprendimus? Grupinio mąstymo požymiai Ką slepia moksliniai tyrimai. ko nedarytume vieni Savimonės susilpnėjimas Grupės poliarizacija: ar grupės sustiprina mūsų nuomonę? „Polinkio į riziką" atvejis Ar grupės sustiprina nuomones? Atkreipkime dėmėsi Grupės poliarizacija Poliarizacijos aiškinimas Grupinis mąstymas: ar grupės trukdo. Dvi galvos geriau nei viena Mažumos įtaka: kaip paskiri žmonės veikia grupę? Nuoseklumas Pasitikėjimas savimi Pasitraukimas iš daugumos Ar lyderystė yra mažumos įtaka? Atkreipkime dėmesį.

. bažnyčių. Tačiau istoriją kuria mažumos. Pasaulyje ne tik gyvena 6. šeimų. nepalaiko kaltinimo. tik dabar kartu bėga ir jos draugė bei draugas. kad nedidelė mąstančių. Kaip šios grupės veikia savo narių nuostatas? Kas skatina grupę priimti išmintingus arba kvailus sprendimus? Žmonės daro įtaką savo grupėms. Tačiau vienas jų. tapatinantys save vieni su kitais ir jaučiantys. Kas padeda mažumai . Pavargę prisiekusieji beveik sutarė. Visi nekantrauja paskelbti nuosprendį ir apkaltinti paauglį tėvo nužudymu. kad priklauso vieni kitiems? Ar grupė . o kūnas maldauja likusius šešis kvartalus eiti pėsčiomis. Henry Fondos įkūnytas personažas. Kitą dieną aplinkybės tos pačios. 1957) pradžioje 12 nepatiklių prisiekusiųjų.„Niekada neabejokite tuo. tiriančių žmogžudystės bylą. bet ir yra 200 valstybių. keturi milijonai mažesnių bendruomenių. pasišnekučiuoti susirinkusių namiškių. Prasideda karštos diskusijos. šitaip gilindami vieni kitų akiratį. Jauni padaužos šlaistosi su kitais padaužomis. gebančios palenkti daugumą.arba lyderiui . ir prisiekusieji vienas po kito keičia nuomonę.grupė? Ar grupė yra žmonės. suguža į prisiekusiųjų kambarį. stiprindami vieni kitų asocialius polinkius. Ar bėgiojimo partneriai yra grupė? Ar lėktuvo keleiviai . Sudėtingose teismo bylose vienas žmogus retai priverčia visą grupę pakeisti nuomonę. Klasika tapusio kino filmo „12 piktų vyrų" (12 Angry Men.įtikinti kitus? T Kas yra grupė? Atsakymas į šį klausimą atrodo aiškus tol. kai žmonės tampa organizuoti? Kai jų tarpusavio ryšiai tęsiasi tam tikrą laiką? Tai tik keli socialinėje psichologijoje vartojami grupės apibrėžimai (McGrath. Kaip šios grupės veikia paskirą asmenį? Tarpusavio sąveika grupėje dažnai daro stiprų poveikį. 20 milijonų ekonomikos organizacijų ir šimtai milijonų kitų formalių bei neformalių grupių . Protas ją ragina dar bėgti. kad kartu buvo Geil ir Chosė? Ar kompanijoje visada bėgčiau greičiau?" Paprastai visi esame kokios nors grupės dalis. 1984). kol keli žmonės nepalygina savo sampratų. Tauna savo maršrutą nubėga dviem minutėmis greičiau. Ji nusileidžia ir sulėtina tempą. Diena buvo karšta. įsipareigojusių piliečių grupė gali pakeisti pasaulį.4 milijardo žmonių. Ji svarsto: „Negi bėgau greičiau tik todėl." Antropologė Margaret Mead auna jau beveik baigia savo kasdienį pasibėgiojimą.į pasimatymą atėjusių porelių.tai turinčių bendrus tikslus ir vienas kitu pasitikinčių žmonių būrys? Ar grupė susiformuoja tada. Intelektualūs aukštųjų mokyklų studentai bendrauja su kolegomis. kol sutaria: paauglys nekaltas.

psichologas. kai du ar daugiau žmonių sąveikauja ilgiau nei kelias akimirkas. Pagal Shaw apibrėžimą vienu metu auditorijoje kompiuteriais dirbantys studentai nėra grupė. darančių vieni kitiems įtaką ir save suvokiančių kaip „mes". kad atsilygintų. save suvokia kaip „mes". neskatina. kad kiti nekonkuruoja. socialinio dykinėjimo ir nuasmeninimo. Kartais skirtumas tarp pavienių žmonių kompiuterių auditorijoje elgsenos ir tarpusavio ryšiais susietų žmonių veiklos būna neryškus. APIBENDRINIMAS Kas yra grupė? • Grupė atsiranda. Kartais žmonės vien būdami kartu daro vieni kitiems įtaką. GRUPĖS ĮTAKA 305 Grupių dinamikos ekspertas Marvinas Shaw (1981) teigia. pastebi Australijos nacionalinio universiteto socialinės psichologijos specialistas Johnas Turneris (1987). ilgiau nei kelias akimirkas palaikančių tarpusavio ryšius.jais". Prieš . tačiau tai labiau pavienių žmonių būrys nei tarpusavio ryšiais susieta grupė (tačiau kiekvienas jų gali būti nematomos internetinės pokalbių svetainės. jog tiesiog būna šalia kaip pasyvi auditorija arba kaip dalyviai.kad patenkintų poreikį priklausyti.kaip „jie". kad suteiktų informacijos. Kitų žmonių buvimas Daugiau nei prieš šimtmetį Normanas Triplettas (1899). o visus kitus . rašymą arba egzamino sėkmę? Atsakymo į šį klausimą paieška . palyginti su . Per sporto varžybas jie gali save vadinti „mes"komandos aistruoliais. kad visoms grupėms bendra tai. Tad bėgiojimo partneriai iš tiesų yra grupė.mokslinis detektyvas. grupės save suvokia kaip „mes". jog jų nariai veikia vienas kitą. palaikančių tarpusavio ryšius ir darančių vieni kitiems įtaką. grupini mąstymą ir mažumos įtaką. pastebėjo. dalyviai (co-actors) Dalyviai. taigi grupės.8 s k y r i u s . Be to. Nors fiziškai jie yra kartu. Šie trys reiškiniai gali atsirasti esant minimaliai tarpusavio sąveikai (mes tai vadiname „minimaliomis grupės situacijomis"). Grupės susidaro dėl daugelio priežasčių . kad lenktyniaudami būryje dviratininkai važiuoja greičiau nei būdami vieni ir lenktyniaudami tik su laiku. kad įgyvendintų tikslus. valgymą.. narys). daro vienas kitam įtaką. Šiame skyriuje aptarsime tris tokios kolektyvinės įtakos pavyzdžius: socialinio palengvinimo. nebaudžia ir iš tiesų nieko nedaro. išskyrus tai. Po to išnagrinėsime tris socialinės įtakos tarpusavio ryšius palaikančiose grupėse pavyzdžius: grupės poliarizaciją. kurie remia kitą komandą. individualiai atliekantys nekonkurencingą veiklą. Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti žmonės? Pradėkime nuo paprasčiausio socialinės psichologijos klausimo: ar tiesiog buvimu kitas žmogus daro mums įtaką? „Buvimas" reiškia. grupė (group) Du ar daugiau žmonių. Todėl jis grupę apibrėžia kaip du ar daugiau žmonių. Ar paprasčiausias kitų žmonių buvimas veikia bėgimą. domėjęsis dviračių lenktynėmis.

ilgauodegės papūgos ir žalieji kikiliai tokiais atvejais lėčiau įveikia labirintus (Allee ir Masure. kai šalia yra kitų žmonių. Vaikai. Sužadinti žmonės greičiausiai suvokia tokias nesudėtingas anagramas. o seksualiai aktyvios žiurkių poros dažniau poruojasi (Bayer. blogiau įsimenami bereikšmiai skiemenys. Apie 1940-uosius metus tyrimai šioje srityje liovėsi ir nevyko 25-erius metus.beveik toks pat tikslus. . Jei kartu yra kitų tos pačios rūšies atstovų. 1930. eksperimento dalyviai greičiau atlieka daugybos veiksmus ar išbraukia nurodytas raides. ar šių prieštaringų duomenų nebūtų galima suderinti. Klopfer. Chen. jog gali būti saulėta. Būdami susirūpinę. 2) Dabartinė reikšmė dominuojančios (tikėtinos) reakcijos sustiprėjimas dėl to. o kartais trukdo atlikti užduotis. Dashiell. 1997). Allport. 1936. . sunkiau surandamas išėjimas iš labirinto piešinyje. 1933. kaip orų prognozė Škotijoje. Pavyzdžiui. kad jei šalia yra kitų žmonių. besisukančio ant patefono (F. Gatės ir Allee. Šis socialinio palengvinimo efektas pastebimas ir tarp gyvūnų. 1929. Jei šalia yra kitų žmonių. 1933. 1930. 1933). kur dažniausiai sakoma. W.306 II d a l i s . tačiau gali ir palyti.) Jei socialinis sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją. kad kitų buvimas kartais padeda. Tačiau kiti tyrimai atskleidė. Teiginys. skruzdėlės iškasa daugiau smėlio. prasčiau atliekami sudėtingi daugybos veiksmai (Dashiell. Pessin ir Husband. kur teisingas atsakymas nėra labai aiškus. Stipresnis sužadinimas padeda geriau atlikti paprastas užduotis. 1920. Ar šis principas negalėtų atskleisti socialinio palengvinimo mįslės? Atrodė logiška daryti prielaidą. Šis trikdantis poveikis pastebimas ir tarp žmonių. (Visi prisimename. Vėliau paaiškėjo. kaip atsidūrę prieš auditoriją pajusdavome įtampą arba susijaudinimą. kuriems buvo liepta suvynioti valą į meškerės ritę. Triplettas atliko vieną pirmųjų socialinės psichologijos istorijoje laboratorinių eksperimentų. kad kitų žmonių buvimas turi sužadinti arba suteikti energijos (Mullen ir kiti. paskelbdamas savo spėjimą (kad kitų žmonių buvimas gerina rezultatus). atlikdavo tai greičiau būdami kartu nei pavieniui. kad ji nenuslystų nuo dešimties centų monetos dydžio disko. jis turėtų padėti atlikti lengvas užduotis ir kliudyti atlikti sudėtingas. tarakonai. Atliekant sudėtingas užduotis. Zajoncas (1965) vieno tyrimo rezultatus panaudojo tam. Socialinis psichologas Robertas Zajoncas susidomėjo. 1937. Pessin. kad yra kitų žmonių. 1956). Kaip dažnai kūrybinio pakilimo momentais nutinka. kai labiausiai tikėtina. S O C I A L I N Ė ĮTAKA socialinis palengvinimas (sočiai facilitation) 1) Pirminė reikšmė . žmonės blogiau sprendžia sudėtingas anagramas. Esant kitiems žmonėms eksperimento dalyviai taip pat tiksliau atlieka nesudėtingus mechaninius veiksmus. Larsson. kaip pygaras. kad teisingas yra „dominuojantis" atsakymas. pavyzdžiui. kad paaiškintų kitus. laiko metalinę lazdelę taip. 1958). didesnis sužadinimas skatina neteisingą atsakymą. 1925). kol jų nesužadino nauja idėja. vištos sulesa daugiau grūdų. Jis prisiminė gerai žinomą eksperimentinės psichologijos principą: sužadinimas sustiprina bet kurį tuo metu dominuojantį atsaką. Travis. jog kai kurias užduotis kitų tos pačios rūšies atstovų buvimas trukdo atlikti.žmonių polinkis geriau atlikti paprastas ar gerai išmoktas užduotis.

8 s k y r i u s . prieštaringi rezultatai tapo logiški." Kari Mane.1 pav. ir tai paaiškina.). kad sprendimas šį išbandymą išlaikė (Bond ir Titus. kai juos ėmė stebėti keturi žiūrovai. apie ką pagalvojo Thomas H. Atlikus beveik 300 tyrimų. kas iš pradžių atrodė nesuderinama. kodėl jiems geriau sekasi girdint palaikančią minios reakciją. Socialinis sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją. buvo mažesnė. 8. 1999). arba teisinga reakcija į jas buvo normaliai dominuojanti. kad tiriamieji galės juos iš karto teisingai atlikti.). pirmą kartą perskaitęs Danvino veikalą „Rūšių kilmė": „Kaip kvaila. Jungtinėse Valstijose ir Anglijoje tyrimai parodė. Įsisavinti naują informaciją. siekė 71 proc. bet daugiau laiko sugaišta. 1993. kol perpranta sudėtingą (lygiai kaip ir tarakonai!)." Albert von Szent-Gyorgyi.tai gebėjimas pamatyti.). Tokie paprasti ir elegantiški Zajonco sprendimai paskatino kitus socialinius psichologus susimąstyti apie tai. 8. Prasti žaidėjai (kurių rezultatyvumas prieš tai siekė 36 proc. atlikti nesudėtingus daugybos veiksmus. ir tikimybė. Šiais atvejais kitų žmonių buvimas padidino neteisingų atsakymų skaičių. 1962 („Mokslininkas mąsto") . ką visi matė.lengvos užduotys.sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją (žr. Das Kapital. Kilo klausimas. Sportininkai. Jamesas Michaelsas ir jo bendradarbiai (1982) pastebėjo. netikėtai tapo logiška. skatina gyvybingumą. Huxley.1 PAVEIKSLAS Palengvina nesudėtingą veiksmą Kitų buvimas Socialinio sužadinimo poveikis Robertas Zajoncas suderino prieštaringus duomenis ir pasiūlė prielaidą. Tačiau galbūt visos detalės ėmė taip tvarkingai dėliotis tik žiūrint retrospektyviai. netiesiogiai juos stebint. nesvarbu. kad namuose komandos laimi maždaug 6 rungtynes iš 10 (šiek tiek mažiau beisbolo bei amerikietiškojo futbolo ir šiek tiek daugiau krepšinio bei europietiškojo futbolo. Pavyzdžiui. kuriuose dalyvavo daugiau nei 25 000 savanorių. paaiškėjo. Dėl to kitų žmonių buvimas padėjo jas atlikti. studentai greičiau perpranta nesudėtingą labirintą. aktoriai ir muzikai atlieka gerai išmoktus veiksmus. kuris didina kiekvieno dirbančiojo efektyvumą.1 len- „Paprasčiausias socialinis kontaktas. ar šis sprendimas išlaikytų išbandymą eksperimentais. r Į į a Sužadinimas r Sustiprina J B dominuojančią reakciją Apsunkina sudėtingą veiksmą Taikant šią prielaidą. surasti kelią iš labirinto ir išspręsti sudėtingus aritmetikos uždavinius buvo sunkesnės užduotys. G R U P Ė S ĮTAKA 307 8. teisinga ji ar klaidinga... Susukti valą į ritę. The Scientist Speculates. Daugiau nei 80 000 studentų ir profesionalių sportininkų varžybų Kanadoje.) atidžiai stebimi ėmė žaisti dar blogiau (25 proc. kad apie tai nepagalvojau!" Ir kaip viskas akivaizdu. valgyti . Guerin. Tai. žr. į kurias mokame reaguoti. kad geri biliardo žaidėjai (kurių rezultatyvumas. 1983. kai Zajoncas parodė. kad dalyvaujant kitiems žmonėms.) žaidė dar geriau (80 proc. kad kitų žmonių buvimo sąlygojamas sužadinimas sustiprina dominuojančią reakciją (teisingą atsakymą tik į lengvas ar gerai išmoktas užduotis). Abiem atvejais veikė visuotinė taisyklė . Peteris Huntas ir Josephas Hillery (1973) pastebėjo. apie ką niekas nepagalvojo. 1867 („Kapitalas") „Atradimas . ir pagalvoti apie tai.

suskirstytose į daug erdvių. 1983. Kino teatrų direktoriai ir sporto aistruoliai žino (o mokslininkai tą patvirtino).1 64. o nedraugiški labiau nemėgstami (Schiffenbauer ir Schiavo. 1976. Storms ir Thomas. 1983). kontroliuoja teritoriją. Tačiau ar stebėtojų buvimas iš tikrųjų veikia žmones? Stresinėje situacijoje draugas gali padėti atsipalaiduoti. 1980) atliko eksperimentus su Kolumbijos universiteto studentais ir Ontarijo mokslo centro lankytojais. todėl jaučiasi dominuojantys. Jei į jūsų pirmąjį fortepijono koncertą susirinks visi giminės. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 8. neišvarginti kelionės. Eksperimentų metu padėjėjas turėjo kartu su kitais dalyviais klausytis humoristinio įrašo arba žiūrėti kino komediją. Būnant minioje taip pat suintensyvėja teigiamos arba neigiamos reakcijos. 1984). kad „gera salė" yra pilna salė (Aiello ir kiti. Net draugiška auditorija gali taip paveikti. Knovvles. Minia: didelė kitų žmonių sankaupa Taigi žmonės iš tiesų reaguoja į esančius šalia. ir. 2000). Mikčiojantys žmonės prieš didelę auditoriją mikčioja stipriau nei kalbėdami tik su vienu ar dviem žmonėmis (Mullen. Moore ir Baron. 1981. galima net užspringti. . labiau susitapatina su komanda (Zillmann ir Paulus. padėjėjui lengviau pavykdavo išprovokuoti juoką ar plojimus.308 II d a l i s .4 69. Worchel ir Brown. Jonathanas Freedmanas su bendradarbiais (1979. Savo aikštės pranašumas pagrindinių sporto šakų komandoms Sporto šaka Beisbolas Amerikietiškasis futbolas Ledo ritulys Krepšinis Europietiškasis futbolas išanalizuotų rungtynių skaičius 135 665 2592 4322 13 596 37 202 Namuose laimėtos rungtynės procentais 54. 1983). Tačiau būdami ne vieni žmonės daugiau prakaituoja. Kartais sužadinimas ir gausios publikos dėmesys kliudo netgi tam.3 57. 1986). 1977). kad žaidėjai gerai pažįsta aikštelę. dažniau kvėpuoja. leidžiančių atsiskirti nuo minios (Evans ir kiti. padažnėja pulsas (Geen ir Gange. Kai visi sėdėdavo glaudžiai. Tačiau minia sukelia mažesnę įtampą salėse.0 telę). labiau įsitempia jų raumenys. Kuo žmonių daugiau.1 LENTELĖ. kad sudėtingos užduotys bus atliekamos blogiau (Butler ir Baumeister. Tačiau žaidimo namuose pranašumą taip pat gali sąlygoti ir tai. pakyla kraujospūdis. 1998). įtampai pasiekus kraštutinį lygį. 1993). ką puikiai mokame ir darome nesusimąstydami: pavyzdžiui.3 61. kalbėjimui. Stiprus sužadinimas pilnose salėse taip pat didina stresą. 1983. girdėdami palaikančius aistruolių šūksnius. 1996. vargu ar grosite geriau. Šalia esantys draugiški žmonės yra netgi labiau mėgstami. tuo jų poveikis stipresnis (Jackson ir Latanė.

1983). Susigrūdimas daro panašų poveikį kaip ir minia žiūrovų: sustiprina sužadinimą. Tomis pačiomis aplinkybėmis veiksmas. Taip yra iš dalies todėl.nuogąstavimas dėl įvertinimo. vien tik žmonių užrištomis akimis buvimas nepagerino įprastos reakcijos. • kodėl sužadinimas atslūgsta. • kodėl ypač priklausomus nuo aplinkinių nuomonės žmonių buvimas veikia labiausiai (Gastorf ir kiti. kai kiti žmonės yra nepažįstami ir juos sunku stebėti (Guerin ir Innes. Tačiau. tačiau tik tada. kurie buvo didesnėje patalpoje. kurių nuomonė nėra svarbi (Seta ir Seta. susigrūdus i ų pulsas buvo dažnesnis. susigrūdimas taip pat ir audrina. dėmesio išblaškymas ir kitų žmonių buvimas. kaip pastebėjo Gary Evansas (1979). Atlikdami sudėtingas užduotis jie darė daugiau klaidų. 1982). GRUPĖS ĮTAKA 309 Gal pastebėjote. nuogąstavimas dėl įvertinimo (evaluation apprehension) Rūpinimasis. Cottrellas su bendradarbiais (1968) užrišo stebėtojams akis. Susigrūdimo poveikį taip pat pastebėjo Dineshas Nagaras ir Janakas Pandey (1987). kai tarp svarbių žmonių atsiranda ir tokių. tyrę universiteto studentus Indijoje. Geen ir Gange. Norėdamas patikrinti. kad 35 studentų grupė atrodo artimesnė ir linksmesnė 35 vietų auditorijoje. 1992). ar jie mus vertina. . o ne nugara (Worringham ir Messick. tariamai rengdamiesi suvokimo eksperimentui. Priešingai nei stebint auditorijai. kai esame arti. Kiti eksperimentai patvirtino Cottrello išvadą: dominuojanti reakcija labiausiai sustiprėja tada. patvirtinančių bent tris galimus veiksnius (Aiello ir Douthitt. paspartindavo tempą. Nuogąstavimu dėl vertinimo taip galima paaiškinti. kad stebėtojai gali sukelti baimę. 2001): tai . Kodėl kiti žmonės sukelia mūsų susijaudinimą? Yra duomenų. kai žmonės jaučiasi vertinami. kaip esame vertinami. pamatę pievelėje sėdinčią moterį. Kodėl mus sužadina kitų žmonių buvimas? Jei ką nors mokate gerai. o ne išsibarsčiusi 100 vietų auditorijoje. jei ji būdavo į j u o s atsisukusi veidu. Jis tyrė Masačiusetso universiteto 10 studentų grupes 20 pėdų pločio ir 30 pėdų ilgio arba 8 pėdų pločio ir 12 pėdų ilgio patalpose. kad mes greičiau atkreipiame dėmesį į kitų žmonių juoką ar plojimus ir prie jų prisijungiame. Vieno eksperimento Santa Barbaroje metu Kalifornijos universiteto bėgikai. kitų akivaizdoje darysite tai dar geriau (nebent pernelyg susijaudinsite ir susidrovėsite). kuris palengvina dominuojančią reakciją. • kodėl socialinio palengvinimo poveikis būna didžiausias tada. gali tapti neįmanomu. Palyginti su tais. Nuogąstavimas dėl įvertinimo Nickolas Cottrellas įtarė. • kodėl žmonės geriausiai užduotį atlieka tarp pranašesnių kolegų (Seta. ar egzistuoja nuogąstavimas dėl įvertinimo. o kraujospūdis aukštesnis (tai rodo sužadinimą).8 s k y r i u s . 1980. 1983). 1982). kuris jums sunkiai sekasi.

ar trukdo kūrybingai spręsti sudėtingas problemas? Ar galite sugalvoti kitų šios teorijos taikymo praktikoje būdų? APIBENDRINIMAS Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti žmonės? • Pagrindinės socialinės psichologijos problemos susijusios su kitų žmonių buvimu. kaip ryški šviesa (Sanders. net jei nenuogąstaujama dėl vertinimo ir išlaikomas dėmesys.310 II dalis. įtampa.lyg mokslinė stenograma: ji supaprastina ir apibendrina stebėjimų įvairovę. jie dažniau nepataiko. kurios 1) leidžia patvirtinti arba keisti teoriją. analizuoja savo kūno judesius. Įtampą sukelia ne tik kito žmogaus buvimas. Jie teigė. Dėmesio išblaškymas Glennas Sandersas. kad sužadinti gali ir kitų žmonių buvimas. kaip juos vertina kiti gyvūnai. kad. aiškindami nuogąstavimą dėl įvertinimo. kai esame vertinami. perskirtas žemomis pertvaromis. Robertas Baronas ir Danny Moore (1978. Ar ši teorija 3) taikoma praktikoje? Galime tik spėlioti. Tai perša mintį. 1981b). dauguma bėgikų sparčiau bėga būdami drauge su kuo nors. perkrauna mūsų pažinimo sistemą ir sukelia susierzinimą. 1986). Baron. domėdamiesi. kaip sekasi kitiems grupės nariams arba kaip reaguoja auditorija. kad greta yra kiti žmonės. kad palengvinimo poveikį jaučia ir gyvūnai. atsirandanti tarp dėmesio skyrimo kitiems ir užduočiai. Kitų žmonių buvimas Tačiau Zajoncas įsitikinęs. kad užduotys atliekamos geriau.) Kalbant apie žmones.2 paveiksle. Dabar pats laikas prisiminti šios teorijos tikslą. kai kas nors stebi . kad sužadinimo mechanizmas yra įgimtas ir būdingas didžiajai gyvūnijos daliai. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Susidrovėjimas. padeda sklandžiau atlikti gerai išmoktas užduotis. Kaip pastebėjome 1 skyriuje. Socialinio palengvinimo teorija daro tai sėkmingai. daugelyje naujos statybos įstaigų atskiri biurai perkelti į dideles atviras erdves. pažengė dar toliau. Mes nebegalime susitelkti. taip pat gali trukdyti atlikti veiksmus. Socialinio palengvinimo teorija siūlo tokias pirmųjų dviejų tipų prognozes: 1) teorijos esmė (kad kitų žmonių buvimas sužadina ir kad šis socialinis sužadinimas sustiprina dominuojančią reakciją) buvo patvirtinta ir 2) teorija galimai tyrimų krypčiai suteikė naują gyvenimą. Pirmuosiuose šios srities eksperimentuose buvo pastebėta. mesdami lemtingus baudos metimus. (Gyvūnai tikriausiai sąmoningai nesirūpina tuo. Kaip parodyta 8. kuriuos geriausiai atliekame automatiškai (Mullen ir Baumeister. Teorija taip pat padeda daryti aiškias prognozes. Ar dėl to atsiradęs suvokimas. 2) nurodo naujų tyrimų kryptį ir 3) siūlo praktinius taikymo būdus. teorija . net jei tas žmogus nevertina bėgiko rezultatų ir su juo nerungtyniauja. Jei drovūs krepšininkai. Tai paprastas daugelio mokslinių duomenų apibendrinimo būdas. 1987). Prisiminkime. mes išblaškome savo dėmesį. 1981a. bet ir tokie dirgikliai.

aritmetikos uždavinių sprendimą ir pan. jog išblaškomas dėmesys kai dėmesį reikia padalinti ir kitiems. Kiti mokslininkai atkreipė dėmesį. kai žmonės siekia asmeninių tikslų ir kai jų pastangas (meškerės valo susukimą į ritę. kad sužadinimas kyla iš dalies dėl to. verčia daryti išvadą kad buvimas kieno nors akivaizdoje gali jaudinti net tada. arba jos atliekamos grupėje. faktas. kad žmonių buvimas gali trukdyti atlikti užduotis. kad esama stebėtojų arba dirbama grupėje. vienoje virvės pusėje esantys aštuoni žmonės trauks tokia jėga. tarp jų ir atlikti su gyvūnais. kuri būtų lygi aštuonių pavieniui traukiančių žmonių jėgų sumai? Jei ne.) galima įvertinti individualiai. Kadangi kitų žmonių buvimas kelia jaudulį.8 s k y r i u s . greta dirbant kitiems žmonėms. Atsižvelgęs į šiuos duomenis Robertas Zajoncas pritaikė visiems žinomą eksperimentinės psichologijos principą: sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją. G R U P Ė S ĮTAKA 311 8. Šios situacijos . . kyla įtampa. Kaip tai gali atsiliepti darbuotojų efektyvumui? Šaltinis: nuotrauka gauta iš bendrovės Herman Miller Inc. Socialinis dykinėjimas: ar būdami grupėje žmonės stengiasi mažiau? Ar traukdami virvę komandoje. • Tačiau kodėl kitų žmonių buvimas sužadina? Eksperimentai perša išvadą. ir užduočiai. padeda atlikti lengvas užduotis (kuriose vyrauja teisingas atsakymas arba reakcija) ir trukdo vykdyti sunkias (kuriose dominuoja neteisingas atsakymas arba reakcija).kodėl? Ir kokių asmeninių pastangų galime tikėtis iš dirbančių grupėje? Socialinis palengvinimas paprastai atsiranda tada. kai nesijauti vertinamas ir niekas neblaško dėmesio. Kiti eksperimentai. t Buvimas minioje ar ankštose erdvėse panašiai sužadina ir palengvina dominuojančių reakcijų pasireiškimą. o iš dalies dėl to.2 PAVEIKSLAS Atviromis erdvėmis suprojektuotuose biuruose žmonės dirba. jog nuogąstaujama dėl įvertinimo.

8.komandinis virvės traukimas. kai gautos pajamos už parduotus saldainius panaudojamos klasės išvykai apmokėti. Alano G. priversdami eksperimento dalyvius galvoti. Ar atliekant bendras užduotis . Šaltinis: Ingham. parodytą įrenginį) ir liepiama iš visų jėgų traukti. kad už jų esantys žmonės traukia kartu. Levinger. Žinodami. paskiriama pirmoji pozicija (žr. jie traukdavo 18 procentų smarkiau nei tada. kai žmonės sutelkia pastangas. Arba visos klasės vykdomas projektas. O gal blogus rezultatus nulėmė darbo koordinavimo trūkumai? Gal traukdami virvę žmonės darė traukimo krypties ir laiko paklaidas? Masačiusetso universiteto mokslininkų grupė. su kokiomis susiduriame darbe. ar pavieniui? Atsakyti į šiuos klausimus padės laboratorinis imitavimas. nors iš tiesų jie traukė vieni.komandos dvasia didina produktyvumą? Ar mūrininkai kloja plytas sparčiau dirbdami komandoje. Graves ir Peckham. kad „vienybėje . kai manydavo. S O C I A L I N Ė ĮTAKA panašios į įprastas. Tai prieštarauja prielaidai. vadovaujama Alano Inghamo (1974).312 II dalis. Inghamo nuotrauka. kad kartu su jais traukia du-penki jiems už nugaros stovintys žmonės. . kad traukia vieni. Daug rankų mažai dirba Beveik prieš šimtmetį prancūzų inžinierius Maxas Ringelmannas (apie tai rašo Kravitz ir Martin. 1986) pastebėjo. kai manydavo. jog grupinis užduočių atlikimas mažina asmeninį suinteresuotumą. Tokios veiklos pavyzdys . 8. tačiau ne į tokias. Kitas pavyzdys .galybė" ir perša išvadą.3 pav. Eksperimento dalyviams buvo užrišamos akys. kad pasiektų bendrą tikslą ir kai individualias pastangas sudėtinga įvertinti.3 PAVEIKSLAS Virvės traukimo prietaisas Pirmoje pozicijoje stovintys žmonės traukdavo virvę silpniau. 1974. kad kolektyvinės virvę traukiančių žmonių pastangos prilygsta vos pusei asmeninių pastangų sumos. išmoningai pašalino šią problemą. už kurį visi gauna vienodus pažymius.organizuotas lėšų rinkimas.kai grupės rezultatas priklauso nuo individualių pastangų . kad virvę traukia ir kiti.

kurio metu privertė eksperimento dalyvius patikėti. kad jų rezultatas sumuojamas kartu su kitų eksperimento dalyvių rezultatais. Socialinio dykinėjimo eksperimentų dalyviai buvo įsitikinę. 1981). kad jie šaukia ir ploja ne vieni. 1985. kai studentai vykdo grupinius projektus. Tad principas . 1986). kai visi suvienija savo pastangas siekdami bendro tikslo. jie sukeldavo trečdaliu silpnesnį triukšmą nei tada. Būnant grupėje (traukiant virvę. Studentai energingiau mynė dviračio treniruoklio pedalus (matuojant jų pagaminamą elektros energiją). kad garsūs šešių žmonių šūksniai ar plojimai buvo trečdaliu silpnesni. Atsidūrę dėmesio centre. už kuriuos vertinami bendrai. Harkins ir kiti. Ir priešingai.) matome. jog tai daro vieni. kai tikėjo. rūpestis dėl įvertinimo sumažėdavo. nei sukelti vieno žmogaus. Per skirtingus bandymus jiems būdavo liepiama šaukti ir ploti vieniems arba kartu su grupe. 1980) ieškojo ir kitų būdų tirti šiam reiškiniui. t. šį reiškinį stebėjo atlikdamas eksperimentą Teksaso universitete. sekdami Inghamo pavyzdžiu. ir su grupe. Būdami grupėje. kad abiem atvejais plojo vienodai smarkiai. nei tada. nes mažiau varžėsi. kad yra vertinami tik tada. darydami tai kartu su kitais. Tačiau kaip ir traukiant virvę. spėjo.4 pav.pavieniui arba su grupe . Jie pastebėjo. Tad Latanė ir jo bendradarbiai.palaiko komandą (Hardy ir Latanė.nuogąstavimas dėl įvertinimo. žmonės susigundydavo tapti tranais ir pasinaudoti grupės pastangomis. tačiau nė vienas nesutinka. per kurias sklisdavo toks kurtinantis šaukiančių ar plojančių žmonių triukšmas. Ir koks gi buvo tikrasis rezultatas? Pasireiškė socialinio dykinėjimo efektas: kai eksperimento dalyviai manė. kaip iškreipiama viena socialinį palengvinimą sąlygojančių psichologinių jėgų. Iš šio ir dar 160 kitų tyrimų (Karau ir Williams. 1993 ir 8. kad jų šūksniai . tačiau mažai duodantis jai.kai socialinis dykinėjimas (sočiai loafing) Polinkis mažiau stengtis. G R U P Ė S ĮTAKA 313 Mokslininkai Bibbas Latanė. kad visi pripažįsta. kai pastangos vertinamos individualiai. gaunantis naudos iš grupės. Kai žmonės neturi atsiskaityti asmeniškai ir negali įvertinti savo pastangų. Politologas Johnas Sweeney (1973). atsakomybė ištirpsta tarp visų grupės narių (Harkins ir Jackson. šaukiant ir t. o ne tada. jie manė. jie susodinami ratu ir duodamos užsidėti ausinės. tranas (free rider) Žmogus. 1987). kuriems apie eksperimentą buvo papasakota. juo labiau kitų žmonių. Kiplingas Williamsas ir Stephenas Harkinsas (1979. kai žinojo. Kerr ir Bruun. jog yra asmeniškai stebimi. . kurie plojo ir pavieniui. Socialinis dykinėjimas pasireikšdavo netgi tada. kurios būdavo įtikinamos. kad dalyviai šauks garsiau.8 s k y r i u s . socialinio palengvinimo eksperimentuose įvertinimo tikimybė buvo didesnė. Tie. nelaikė savęs dykinėtojais. kad jie negirdėdavo savo šūksmų ar plojimų. jog tokiais atvejais atsipalaiduojama. kurį jie pavadino socialiniu dykinėjimu. Įdomu tai. Ohajo valstijos universitete atliko eksperimentą. Panašiai nutinka. kai manė. kai eksperimente dalyvaudavo mokyklų sporto komandų aistruolių vadovės. kad tie. kai veikia vieni.). kad atsipalaiduoja būtent jis. žmonės sąmoningai stebi savo elgesį (Mullen ir Baumeister. Williamsas teigia. tiriantis socialinio dykinėjimo pasekmes politikoje. kad kiti penki taip pat šaukia arba ploja. Šešiems eksperimento dalyviams buvo užrišamos akys. grupinis triukšmas yra ne toks efektyvus.

pastangos mažėja (dykinėjama). ir pavieniui žmonės stengiasi labiau. spausdina ar stebi signalus. Harkinsas ir Latanė (1981) rašo. kuria idėjas. kad būtų galima pamatuoti kiekvieno asmeninį indėlį. Ar galima šiuos rezultatus apibendrinti ir pritaikyti keliant darbininkų darbo produktyvumą? Nedidelio eksperimento metu buvo pastebėta. Kai išnykstame minioje.). darbininkams kyla pagunda dėti bet kokio dydžio puselę. 100 95 90 o D) 85 C B 00 (D 80 Q_ (/> O ~o 75 č •g > C TD 70 0 1 10 Grupės dydis 15 16 mus stebi. D. kai galima įvertinti kiekvieno jų pastangas: universiteto plaukikai per estafetės plaukimą pasiekia geresnių rezultatų. Diagramoje taškais pažymėti jungtiniai šių tyrimų duomenys. pastangos mažėja Statistiškai apdorojus 49 tyrimų. 8. kad tai neturės įtakos užmokesčiui (Faulkner ir Williams. Socialinis dykinėjimas kasdieniame gyvenime Kaip plačiai paplitęs socialinis dykinėjimas? Laboratorijoje šis reiškinys pastebimas ne tik tada. jog remiantis socialinio dykinėjimo moksliniais tyrimais. kad prie konvejerio dirbantys darbininkai pagamino 16 procentų daugiau gaminių. nes jų darbo rezultatų neįmanoma nustatyti (stiklainiai. vertina eilėraščius ar straipsnius. šaukia ar ploja. 1989). Schroeder.padaryti taip. kuriuose dalyvavo per 4000 dalyvių. Deja. Kai kurie futbolo treneriai tai daro filmuodami ir vertindami kiekvieną žaidėją. Williamsas.4 PAVEIKSLAS Grupei didėjant. leidimo duomenys: Publishing Group. jei jam būtų mokama tik už teisingai atliktą darbą?" . jei kas nors stebi ir skelbia jų asmeninius laimėjimus (Williams ir kiti.314 II dalis. duomenis paaiškėjo. Vienas iš būdų sužadinti suinteresuotumą . i n Sočiai Dilemmas: Perspectives on Individuals and Groups. Praeger Publishers. A. Inc. VVestport. kai žmonės tempia virvę. rekomenduojama „individualią gamybą padaryti pastebimą". Jackson ir Karau. mina dviratį. patenka į bendrą surinktuvą). kad grupei didėjant. Šaltinis: VVilliams. red. ir kelia klausimą: „kiek agurkų darbininkas galėtų sudėti. Ir grupėje. Pagalvokite: agurkų konservų fabrike svarbiausias darbas yra nuo konvejerio juostos paimti tinkamo dydžio agurko puselę ir įdėti ją į stiklainį. kai buvo vertinamas kiekvieno asmeninis išdirbis. rūpestis dėl įvertinimo sustiprėja ir pasireiškia socialinio palengvinimo fenomenas . prieš pasiekdami kokybės kontrolės skyrių.5 pav. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 8. CT. nuogąstavimas dėl įvertinimo sumažėja ir pasireiškia socialinis dykinėjimas (žr. 1992.. 1996). bet ir kai pumpuoja vandenį ar orą.išlieka. nors jie žinojo.

Taivane. 1976). 1993. Virvės traukimo varžybose nė vienas komandos narys nėra atsakingas asmeniškai. G R U P Ė S ĮTAKA 315 Asmeninės pastangos įvertinamos Nuogąstaujama dėl įvertinimo n | Socialinis palengvinimas 8. Kai atpildas paskirstomas po lygiai. tačiau iš jų buvo gaunamas trečdalis derliaus (Spivak. ypač . neatsižvelgiant į as- . Kugihara. Ir ką gi jie pastebėjo? Šiose šalyse socialinis dykinėjimas taip pat buvo akivaizdus. Sužadinimas pastangos sumuojamos ir NEVERTINAMOS pavieniui Nenuogąstaujama dėl įvertinimo Socialinis dykinėjimas Mokslininkai rado socialinio dykinėjimo faktų įvairiose tautose ir kraštuose. atlikdavusius atidavus prievoles valstybei. kad šie sklypai tesudarė vieną procentą visos dirbamos žemės. Tailande. dykinėjimo tikimybė didėja. 1986). moterų (kaip aiškinome 5 skyriuje) individualizmas mažesnis nei vyrų ir dėl to jos mažiau socialiai dykinėja. Jie turėjo ir mažus sklypus asmeniniam naudojimui. 1979). kolektyvistinėse kultūrose yra didelis lojalumas šeimai ir darbo grupėms. Be to. Vengrijoje asmeninio naudojimo sklypai tesudarė 13 procentų visos dirbamos žemės. 1985) pakartojo triukšmo sukėlimo eksperimentus Japonijoje. Indijoje ir Malaizijoje.kitame ir buvo mažai atsakingi už kurį nors konkretų darbą.2. kitą . neaukojantys pinigų savo žiūrimai stočiai per aukų rinkimo kampaniją.8 s k y r i u s . Plaukimo varžybose įvertinamas kiekvieno plaukiko gebėjimas nugalėti.5 karto daugiau nei per ankstesnius 26 metus (Church. maisto pramonės rezultatai per metus pagerėjo 8 procentais . Kai Kinija leido ūkininkams pardavinėti maisto produktus. Septyniolika vėliau atliktų tyrimų Azijoje patvirtino. tad atsipalaiduoti arba dykinėti gali kas nori. O kaipgi kolektyvistinės kultūros. Šiaurės Amerikoje darbininkai. kad kolektyvistinėse kultūrose socialinio dykinėjimo mažiau nei individualistinėse (Karau ir Williams. tačiau iš jų buvo gaunama 27 procentai viso sovietų žemės ūkio derliaus (H. Čia galima įžvelgti dar vieną socialinio dykinėjimo priežastį.5 PAVEIKSLAS Socialinis palengvinimas ar socialinis dykinėjimas? Kai žmonių neįmanoma įvertinti arba jie neprivalo atsiskaityti. nesuvaržytos komunistinio režimo? Latanė ir jo bendradarbiai (Gabrenya ir kiti. Smith. Kaip ir visuomeninės televizijos žiūrovai.vertindami žemės ūkio gamybos rezultatus buvusiose komunistinėse šalyse. 1999). Komunizmo kūrimo Rusijoje metais kolūkiečiai vieną dieną dirbdavo viename lauke. Po vienos analizės paaiškėjo. nemokantys profsąjungos ar profesinių asociacijų nario mokesčio arba savanoriškai nedirbantys šioms organizacijoms. vis tiek yra patenkinti iš šių organizacijų gaunama nauda. Kaip pastebėjome 2 skyriuje.

1983). kad labai stengdamiesi pasieks rezultatų. Grupėje dykinėjama mažiau. Worchel ir kiti. Tad tranams palankios situacijos. 1969). yra tikimybė. gali tapti „rojumi parazitams". 2001). jei su jais niekada daugiau nesimatytumėte. kai joms atlyginama už grupės sėkmę ir kai vyrauja įsipareigojimo komandai dvasia. kad Izraelio kibucuose užauginamas gausesnis derlius nei nekolektyviniuose ūkiuose (Leon. Sutelktumas suintensyvina pastangas. Kerr.316 II dalis. Williams ir Karau. 1999). Net jei tik tikimasi. Jei grupės mažos ir sukomplektuotos iš vienodos kompetencijos žmonių. Kai grupės nariai tiki. o ne su pašaliečiais (Davis ir Greenlees. 1992. Karau ir Williams. Tačiau žmonės dažnai suvienija pastangas ir dirba siekdami bendro tikslo nebūdami atsakingi asmeniškai. . kad komandos dvasia padeda išlaikyti reikiamą įtampą arba ją suintensyvina. Atliekant sudėtingas užduotis gali atrodyti. Kai grupėms iškeliami sudėtingi tikslai. Nors socialinis dykinėjimas dirbant kolektyviai ir nesant asmeninės atsakomybės yra įprastas reiškinys. 1998). už kuriuos bus atlyginta. Latanė rašo. įtemptai dirba visi (Shepperd ir Taylor. kuriuos teks dažnai matyti. kai jaučiasi esą draugai arba tapatina save su grupe. 1989). patraukli arba uždeganti (Karau ir Williams. 1995). be abejonės. kai vertinama individualiai. Jei kursinį darbą atliekate kartu su kolegomis. Kerr ir Bruun. dirbame atkakliau (Plaks ir Higgins. 1991). 1993). Papildomas grupės paskatinimas arba reikalavimas siekti tam tikrų standartų taip pat stiprina kolektyvines pastangas (Harkins ir Szymanski. Kai kitus grupės narius laikome nepatikimais arba nepajėgiais tinkamai prisidėti. APIBENDRINIMAS Socialinis dykinėjimas: ar būdami grupėje žmonės stengiasi mažiau? • Tirdami socialinį palengvinimą mokslininkai analizuoja. 1986). Kartais tikslas būna toks patrauklus. Tad ar orientuotose į grupes kultūrose socialiai dykinėjama mažiau? Kai kurie iš šių duomenų sutampa su kasdienių darbo grupių tyrimų rezultatais. daug rankų ne visuomet mažai dirba. 1997. didžiausią naudą gauna grupės tranas. kai nėra stebimos jų asmeninės pastangos. Grupės nariai mažiau dykinėja ir tada. Ar per olimpinę irklavimo regatą aštuonvietės valties irkluotojai stengiasi mažiau nei vienvietės ar dvivietės valties irkluotojai? Faktai rodo. kad teks su kažkuo vėl bendrauti. kai užduotis yra sudėtinga. Shepperd ir Wright. kad pastangos tam būtinos (Harkins ir Petty. Tačiau. Taigi žmonės suinteresuoti atsipalaiduoti. atliekant grupinius projektus stengiamasi labiau (Groenenboom ir kiti. jog ne. visi dirba įtemptai (Hackman. 1989. 1982. 1983. jie taip pat gali savo indėlį laikyti svarbiu (Comer. vieno lyderio žodžiais tariant. 2000. o kiekvieno maksimalios pastangos tokios svarbios. SOCIALINĖ ĮTAKA meninį indėlį. kolektyvinis darbas ne visada skatina atsipalaiduoti. kad jausitės labiau suinteresuoti nei tuo atveju. kaip atliekamos užduotys.

nuo nežymaus suvaržymo sumažėjimo (mėtyti maistą valgykloje. Per 48 valandas Bagdado nacionalinis muziejus prarado 15 000 meno kūrinių. vagysčių) ar destruktyvaus socialinio sprogimo (policijos brutalumo. Lawler. Ligoninės neteko lovų. Tokie pranešimai vertė likusį pasaulį stebėtis: kas nutiko plėšikautojų moralės jausmui? Kokios tokio elgesio priežastys? Kodėl nebuvo to tikėtasi? Kai kartu darome tai. orgijų. linčiavimų). karštligiškai klykiantį per roko koncertą. jei siekiama svarbaus tikslo. vieną Oklahomos universiteto studentą. kad visus juos išprovokuoja grupės galia. „Nuo tų laikų. Žmonės gali atlikti įvairiausius veiksmus . raginantį ką nors nusižudyti. • Tačiau grupės nariai gali stengtis labiau. tada plūstelėdavo kita". pasitraukdavo. ko nedarytume vieni Kaip matėme ankstesniuose poskyriuose. galimas atlygis reikšmingas ir vyrauja stipri komandos dvasia. socialinio palengvinimo eksperimentai rodo. Polk ir Schuster. Kas sukelia tokį nuasmeninimą? 2003 metų balandį. . Nacionalinė biblioteka prarado dešimtis tūkstančių senovinių rankraščių ir pavirto smilkstančiais griuvėsiais. kad grupė gali veikti kaip dirgiklis ir išlaisvinti nuo atsakomybės. Universitetai neteko kompiuterių. 2005). kai ispanų konkistadorai nusiaubė actekus ir inkus. kai bendra atsakomybė kelia pagundą pataupyti jėgas grupės sąskaita. ištrūkę iš akylos Saddamo Husseino policijos kontrolės. Tam tikrose situacijose būdami grupėje žmonės lengvai pamiršta . Nuasmeninimas: kada būdami grupėje žmonės netenka savojo Aš? Grupėje žmogus gali netekti savimonės. nevaržomai siautėjo plėšikautojai. „Jie atvykdavo gaujomis: įsiverždavo 50 žmonių grupė. klykti per roko koncertą) iki impulsyvaus pasitenkinimo (grupinio vandalizmo. kėdžių ir net elektros lempučių. mušantį negalintį apsiginti vairuotoją.daugumos jų nebuvo spėta išimti iš ekspozicijos ir patalpinti saugyklose (Burns. piktai šaukti ant teisėjo. nebuvo prarasta tiek daug per tokį trumpą laiką". G R U P Ė S ĮTAKA 317 • Atlikdami tokias „sumuojamas užduotis".rašė žurnalas Science (Lawler.8 s k y r i u s . Sunku įsivaizduoti vieną roko aistruolį. Šie duomenys sutampa su kasdienėmis situacijomis. 2003c. . grupių nariai dirba ne taip įtemptai. jog susidūrėme su kažkuo už mus galingesniu. žengiančius į Irako miestus. . 2003b). maištų. Grupės gali sujaudrinti. Dėi to prarandamas individualumas ir santūrumas. Sužadinimui susijungus su sumažėjusia atsakomybe ir susilpnėjus įprastiems suvaržymams. 2003b. ar netgi vieną policininką. Tokius nevaržomus poelgius sieja tai. gali vykti stulbinami dalykai. 2003a. sekdami paskui amerikiečių karius. 2003a).pasakojo vieno universiteto dekanas (Lawler. sukelti pojūtį.

paklūsta grupės ar minios normoms . Kadangi daug kas taip elgiasi ir beveik nereikia baimintis būti sučiuptam. kuriems kilo klausimas. S O C I A L I N Ė ĮTAKA nuasmeninimas (deindividualization) Savimonės ir nuogąstavimo dėl įvertinimo praradimas. ką pagalvos kiti. 1841 Fizinis anonimiškumas Ar galime tvirtinti. kai pokalbiai vyksta akis į akį (Douglas ir McGarty. Compensation („Kompensacija").). Plėšikautojai. Buvo pastebėta. gaujoje tapę beveidžiais. Pasipiktinęs krepšinio aistruolis pasislepia nepatenkintųjų minioje. tai būdavo pretekstas provokacijoms ir priekabėms. įprastas normas. išnyksta. primenančiais Kukluksklano aprangą (žr. Zimbardo (1970. Milijonai žmonių. tomis pačiomis dienomis piratavo įsirašinėdami muzikos kūrinius. kad jos nariai nebus persekiojami juridiškai. gali laisvai plėšikauti. Tačiau norint įsitikinti. Albertas Pepitone ir Theodore Newcombas (1952). įsirašyti kieno nors autorinę nuosavybę į savo kompiuterį. Zimbardo aprengė Niujorko universiteto moteris vienodais baltais chalatais ir gobtuvais. „Gauja yra kūnų bendrija. nuasmenintais. kai minia stebėjo žmogų. baimė. labiau „karštakošišką" elgesį nei tada. 2001). linčiuotojai tai suvokia kaip grupinį veiksmą.nesvarbu. nei tos. Norėdamas paeksperimentuoti su šitokiu anonimiškumu. . Išanalizavęs 21 atvejį. juo daugiau jos narių praranda savąjį Aš ir ima elgtis žvėriškai. bet ir gali juos pakeisti neatpažįstamai. Linčiuotojų gauja leidžia tikėtis. Kadangi „visi taip daro". ar anonimiškumas iš tiesų susilpnina savikontrolę. pavyzdžiui. grasinantį nušokti nuo pastato ar tilto. First Series. geroms ar blogoms. pradedant sporto aistruolių miniomis ir baigiant linčiuotojų gaujomis. kad interneto pokalbių ir naujienų svetainių teikiamas anonimiškumas taip pat skatina priešiškesnį. vien išsidažę veidus. Panašų anonimiškumą kuria internetas. kad minios poveikis stiprina anonimiškumą? Ne. po to į MP3 grotuvą tiesiog neatrodė labai amoralu. kaip pavadino Leonas Festingeris. kurių veidus buvo galima matyti ir kurios buvo prisisegusios dideles korteles su pavardėmis. praranda tapatumo pojūtį. laisva valia atsisakanti sveiko proto. deginti. tampa. kaip geri vaikinai Williamo Goldingo romane „Musių valdovas" staiga tampa pabaisomis. Paprašytos skirti moteriai elektros šoką. Kiekviename šių pavyzdžių.6 pav. kankinti ar kitaip žaloti auką." Ralph Waldo Emerson. Leonas Mannas (1981) padarė išvadą kad žmonės paprastai nesiima provokacijų dieną arba nebūdami minioje. Essays.318 II dalis. Kokios aplinkybės sukelia šią psichologinę būseną? Grupės dydis Grupė ne tik veikia savo narius. o ne individualiu sprendimu. kiekvienas savo poelgį gali teisinti situaciniu. 2002) tokio eksperimento idėją pasiūlė jo studentai. kuriems siaubą kėlė gaujų siautėjimai Bagdade. jos dvigubai ilgiau laikė mygtuką nuspaustą. galima atlikti eksperimentus. tai įvyksta esant grupėje ir patekus į situacijas. skatinančias paklusti grupės normoms . Tačiau jei didelė minia arba naktis leisdavo pasijusti anonimiškiems. Brianas Mullenas (1986) aprašo panašų linčo gaujų poveikį: juo didesnė gauja.kitaip tariant. 8. negalime.

pasiūlydavo išsirinkti vieną saldainį ir išeidavo iš kambario. palyginti su pavieniui atėjusiais. kai kurių gentinių kultūrų kariai (kaip ir kai kurie fanatiški sportinių komandų aistruoliai) nuasmenina save. Kai vaikai. vaikai dvigubai dažniau paimdavo dar vieną saldainį. Laukiant buvo įrašomas užpakalyje stovinčio automobilio garsinis signalas (švelniai agresyvus veiksmas). Visų Šventųjų dienos išvakarėse jie stebėjo 1352 Sietlo vaikus. du kartus dažniau ir tai trukdavo beveik du kartus ilgiau. kurių būdavo paprašoma pasakyti savo vardą. susilieję su grupe. pradėdavo signalizuoti trečdaliu greičiau. Kai vaikai lankydavosi viename iš 27 namų po vieną arba su grupe. lankančius kaimynų namus ir prašančius saldainių. kaip veikia uniformų dėvėjimas. palyginti su tais. nusidažydami kūnus bei veidus ir užsidėdami kaukes.7 paveiksle.8 s k y r i u s . kai iš paskos važiuos automobilis pakeliamu stogu arba varomas keturių ratų. . kurias buvo galima atpažinti. pakviesdavo vidun. Kaip parodyta 8. Po mūšio vienose kultūrose likę priešai žudomi. kaip tai pasireiškia gatvėse. Ruošdamiesi mūšiui. G R U P Ė S ĮTAKA 319 8. keičiantis situacijai stipriai keitėsi ir padorumo ribų peržengimo laipsnis. pavardę ir kur jie gyvena. dauguma jų pasiimdavo dar vieną saldainį. kad tais atvejais. tyrėjas juos sutikdavo šiltai. Edo Dienerio (1976) vadovaujama mokslininkų grupė išradingai pademonstravo. Automobilių su nenuleistu viršumi ir keturiais varomaisiais ratais vairuotojai jautėsi palyginti anonimiški.6 PAVEIKSLAS Neįvardytos moterys bejėgėms aukoms dažniau skirdavo stipresnį elektros šoką nei tos. Norėdami patikrinti. kurie išlikdavo anonimiški. Pasislėpę stebėtojai užfiksavo. prarasdavo savo individualumą ir pasijusdavo anonimiški. vairuotoja sustotų degant raudonam šviesoforo signalui ir delstų 12 sekundžių. Patricia Ellison ir Johnas Governas su bendradarbiais (1995) paprašė. kaip žmones veikia buvimas grupėje ir anonimiškumas. Šie eksperimentai privertė pagalvoti. palyginti su tais vaikais. kurių automobilių viršus buvo atviras. kad būdami grupėje. Taip pat ir tie. dvigubai dažniau peržengdavo padorumo ribas.

kai būdavo grupėje. kokį elektros šoką sukelti kitam žmogui.Č I O ! JE! JE! PAU!!! Šis v e i k s m a s privertė m u s pasijusti . Andrew Silke (2003) ištyrė. kad kultūrose. žiauriai susidorojama su priešais. č i o č i o . ir teigiami (medicinos seserų uniformos). Visose šiose situacijose žmonės reagavo į aiškius asocialius ženklus.320 II dalis. kas atkreipia dėmesį ir suerzina.Č I O . o ypač . anonimiškieji sukėlė rimtesnius sužalojimus ir įvykdė daugiau užpuolimų ir vandalizmo aktų. reagavimą į išorinius situacijos ženklus. Č I O . kad 206 iš 500 smurto išpuolių Šiaurės Airijoje įvykdė kaukėmis. Džordžijos universitete atliktuose eksperimentuose moterys. plojantis ar šokantis žmonių būrys jaudrina ir susilpnina savimonę. Palyginti su neužsimaskavusiais užpuolikais. gobtuvais ar kitaip užsimaskavę užpuolikai. 1995) padarė išvadą. Vienas Munistų kulto pasekėjas prisimena.kai tapdavo nuasmeninti būdami grupėje ir anonimiški. skanduojantis. kad anonimiškumas mažina savivoką. kurių kariai nuasmeninami. kai jausdavosi anonimiški. Į • Į Atpažįstami Anonimiški Pavieniui Grupėje kankinami arba sukapojami. kurie gali būti ir neigiami (kukluksklano uniformos). kitose kultūrose . Sužadinanti ir dėmesį blaškanti veikla Dažnai prieš didelių grupių agresijos protrūkius atsitinka kas nors nereikšminga. apsivilko medicinos sesers uniformomis. Šaltinis: Diener ir kiti. ne. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 8. Išanalizavę 60 nuasmeninimo tyrimų. Ar išorinis anonimiškumas visada išlaisvina mūsų blogiausias savybes? Laimei.č i o .imami kaip karo belaisviai. kurį dėvėjo Zimbardo eksperimentų dalyvės. Šūkaujantis. Vėliau. kai nusisegė korteles su pavardėmis ir tapo anonimiškos. kaip nuasmeninančiai paveikė skandavimas „čio-čio": Visi broliai ir seserys susikibo rankomis ir ė m ė vis intensyviau skanduoti. sukeldamos elektros šoką jos elgėsi ne taip agresyviai kaip tada. skatina tapatinimąsi su grupe. Robertas Johnsonas ir Leslie Downingas (1979) teigia. Robertas Watsonas (1973) labai atidžiai atliko antropologinius tyrimus ir padarė išvadą. kad panašus į kukluksklaninkų apdaras. galėjo skatinti priešiškumą. prieš nuspręsdamos. 1976.7 PAVEIKSLAS Vaikai dažniau peržengdavo padorumo ribas paimdami dar vieną saldainį Visų Šventųjų dienos išvakarėse. Tomas Postmesas ir Russellas Spearsas (1998. Reicher ir kiti. kai buvo žinomos jų pavardės ir pabrėžta asmens tapatybė.

nes šiame skandavime buvo kažkas. o reaguojame tik į susiklosčiusią situaciją. tačiau neprarask savęs. pasakyti vėliau. kartais pajuntame graužatį. Čio-čio energija mane ir išgąsdino. . netapk nuasmenintu. iškilus panašioms aplinkybėms. Vėliau. 1982 Edo Dienerio (1976. 1984). Šaukdami ant teisėjo negalvojame apie asmenines vertybes. Steveno Prentice-Dunno ir Ronaldo Rogerso (1980. vykstančiose gotikinėje katedroje. Mažiau apgaudinėja ir tie. gali tapti pretekstu pasijusti nevaržomam. kai stabtelime pagalvoti. kuris pats save sustiprina. tėvai galėtų jam patarti: „Linksminkis." Yi-Fu Tuan. Tokios savimonę silpninančios aplinkybės. Šiuos principus galime pritaikyti daugeliui kasdienių situacijų. O kartais ieškome nuasmeninančios kolektyvinės patirties. ir mūsų pačių emocijos taip pat stiprėja (Orive. nuasmeninti žmonės mažiau varžosi. impulsyvus grupinis veiksmas patraukia dėmesį. Be to. 1978). „Dalyvaudami pamaldose. Susivokusių ar laikinai priverstų taip jaustis žmonių žodžiai. jie suvalgo mažiau riebaus sūrio (Sentyrz ir Bushman. maldos. esant ryškiam apšvietimui. 1989) atlikti eksperimentai rodo. kad tokie veiksmai. kai dėvimi saviti rūbai ir gyvenama privačiuose namuose (Ickes ir kiti. Prieš veidrodį ragaudami įvairių rūšių sūrius. teikė energijos ir kartu tą energiją išlaisvino (Zimbardo ir kiti. kai vyrauja dėmesio neblaškanti tyla. džiaukis būdamas tarp žmonių. jog ir jie jaučia tą patį. Šie duomenys papildo 3 skyriuje aptartus savimonės eksperimentus ir patvirtina jų išvadas. 1982). kaip mes. kad praradę savimonę. p. 1979. mažame miestelyje. 1983). išsaugok savo tapatybę. kaip alkoholio vartojimas. Kitaip tariant. Veikiant impulsyviai ir stebint. Kai paauglys ruošiasi į vakarėlį.8 skyrius. Savimonė yra nuasmeninimo priešybė. Stiprios savimonės žmonės būdami prieš veidrodį ar televizijos kamerą labiau save kontroliuoja ir jų elgesys aiškiau išreiškia jų nuostatas. 1977. kad kiti elgiasi taip. Stiprią savimonę turintys žmonės taip pat būna mažiau linkę apgaudinėti (Beaman ir kiti. šokių. kaip akmenų mėtymas ar dainavimas draugėje. O nuasmeninimo galimybė mažėja esant savimonę skatinančioms aplinkybėms: atsidūrus prieš veidrodį ar televizijos kamerą. manome. 1979) eksperimentai parodė. grupinių susidūrimų. Savimonės susilpnėjimas Savimonę silpninanti grupės patirtis skatina su nuostatomis nesusijusius poelgius. dažniau sutampa su veiksmais. tarsi kažkokiu keistu būdu mes visi kartu būtume patyrę kažką svarbaus. 186). mažiau save kontroliuoja ir labiau linkę veikti bei reaguoti į situaciją negalvodami apie savo vertybes. kad galėtume mėgautis stipriomis teigiamomis emocijomis ir artumo pojūčiu. kas esi". ir suteikė jaukumo. kurie jaučiasi esą išskirtiniai bei nepriklausomi (Nadler ir kiti. Kai matome. veikia nuasmeninančiai (Hull ir kiti. Diener ir Wallbom. 1976). bet neužmiršk. ką padarėme ar pasakėme. Edo Dienerio (1980). ar kiti daro tą patį. 1998). jaučiamės panardinti vientisoje uždaroje visatoje ir besimeldžiančiųjų būryje prarandame diigų savęs pojūtį. kyla malonumas. GRUPĖS ĮTAKA 321 grupe. segint dideles korteles su pavardėmis. Kartais. kas veikė atpalaiduojamai.

kodėl? grupės poliarizacija (group polarization) Grupės galia sustiprinti prieš tai buvusias jos narių nuomones. Įsivaizduokite. būdami minioje. narių nuomonių supanašėjimas. Grupės poliarizacija: ar grupės sustiprina mūsų nuomonę? Konfliktai dažnai įsiplieskia. susijaudinę ir išsiblaškę žmonės pasijunta anonimiški. Jis pateikė problemines užduotis. SOCIALINĖ ĮTAKA APIBENDRINIMAS Nuasmeninimas: kada būdami grupėje žmonės netenka savojo Aš? • Kai vienu metu patiriamas stiprus socialinis sužadinimas ir pasidalijama atsakomybe. buvo tuometinio Masačiusetso technologijos instituto magistranto Jameso Stonerio (1961) magistro darbas. Ar kontaktai su bendraminčiais sustiprina išankstines nuostatas? Jei taip. kad grupėse žmonės būna atsargesni nei pavieniui. apibendrinusi per 300 tyrimų. Mažų grupių tyrimai padėjo išsiaiškinti gero ir blogo grupės poveikio priežastis: dažnai grupėje vykstančios diskusijos sustiprina pradinį jos narių polinkį. kai žmonės abiejose pusėse kalba tik su panašiai mąstančiais. o ne išsiskyrimas. dėvėdami maskuojančius drabužius ar kostiumus. kaip teigiama. Ruošdamas jį iš pramonės vadybos srities. socialinių bei religinių judėjimų lyderiai ragina savo narius stiprinti savo tapatumą. apie kurį galiu kalbėti kaip tiesioginis liudininkas. Tačiau paramos grupių lyderiai. tačiau iki šiol pragyvenimui užsidirba rašydama pigius nuotykių romanus. Ką jūs patartumėte tokioje situacijoje: Helena yra rašytoja.gerą ar blogą . nesvarbu.322 II dalis. jis reikš- . kurias vėliau pakeičia teisingesnės išvados. kaip įdomus atradimas paskatina mokslininkus daryti skubotas ir klaidingas išvadas. teigiamą ar neigiamą • Nuasmeninimas reiškiasi silpniau. jei stipri žmogaus savimonė. Jei Helena j į parašytų ir romanas būtų palankiai sutiktas.dažniau daro tarpusavio sąveika grupėje? Policijos brutalumas ir gaujų smurtas byloja apie destruktyvų grupių poveikį. Stoneris patikrino visuotinai paplitusį įsitikinimą. ypač tikėtina tada. kai. arba nuasmeninimas. nes buvau vienas iš jo dalyvių. „Polinkio į riziką" atvejis Pirmoji mokslinė studija. Kokį poveikį . • Dėl to silpsta savimonė bei savikontrolė ir stiprėja reakcija į naują situaciją. Neseniai jai kilo mintis parašyti gerą romaną. Tai yra vienas iš mokslinių detektyvų. bendraujant su panašiai mąstančiais žmonėmis. Grupės poliarizacijos tyrimas iliustruoja. • Tokia deindividualizacija. jog esate šio eksperimento dalyvis. žmonės gali pamiršti įprastus varžtus ir prarasti savo individualybę. kiek jie turėtų rizikuoti. vadybos konsultantai ir edukologai kalba apie grupių naudą. kurias atlikdami eksperimento dalyviai privalėjo patarti menamiems veikėjams. yra talentinga. kuri.

Antra vertus. kad grupė sutardavo dėl mažesnio (rizikingesnio) skaičiaus nei siekė narių nuomonių pradinis vidurkis. Tai buvo įdomi mįslė. jei manote. kad jis sulauks pasisekimo. jei Helenai nepavyktų įgyvendinti savo sumanymo arba romanas patirtų nesėkmę. Vienoje tokių dilemų buvo pasakojama apie jauną vedusį vyrą (pavadinkime jį Rodžeriu).po trumpos diskusijos dalyviai. kokie. ji būtų veltui iššvaisčiusi daug laiko ir energijos. kad polinkis į riziką pasireiškia ne visada. grupių sprendimai dažniausiai būdavo rizikingesni. Helena turėtų pamėginti rašyti romaną. arba labai sumažėti.) Kai tai nuspręsite. Norėdamas in- . tačiau jis negali mėgautis prabanga. turintį du mokyklinio amžiaus vaikus ir užtikrintą. tačiau prastai apmokamą darbą. jog jis bus geras. kad vienos kuklios bendrovės akcijų vertė netrukus gali patrigubėti. ar laikėsi atsargiau. Per aptarimą nuomonės suartėdavo. Galėjome parašyti dilemų užduotis. buvo grupės sprendimai? Ar dalyviai grupėje labiau rizikuodavo. jei jos naujausias produktas bus palankiai sutiktas. priimdami sprendimą individualiai. taip pat pakeičia savo nuomonę. palyginti su individualiais. 2000)? Po kelerių tyrimų metų pastebėjome. ką patartų šios knygos „vidutinis" skaitytojas. kad Helenai duodate patarimą. Jį pasiekia informacija. Kaip tai įvyksta? Ir kaip tai paplitę? Ar teismo prisiekusiųjų. Rodžeriui pakanka pinigų būtiniausioms reikmėms. Dar daugiau. GRUPĖS ĮTAKA 323 mingai paveiktų literatūrinį gyvenimą ir stipriai prisidėtų prie jos karjeros. Rodžeris neturi jokių santaupų. jei tikimybė. eksperimentuodami su įvairaus amžiaus. važiuoja dvigubai rizikingiau (Chen ir kiti. yra ne mažesnė kaip 1 iš 10 7 iš 10 2 iš 10 8 iš 10 3 iš 10 9 iš 10 4 iš 10 10 iš 10 (Pastarąjį nurodykite tuo atveju. pamėginkite spėti. skirtingų profesijų ir įvairių tautybių žmonėmis. kad riziką skatina ne tik grupės vieningumas . penki ar daugiau eksperimento dalyvių juos aptardavo ir kiekvienu atveju priimdavo bendrą sprendimą.8 skyrius. Atsakę į dvylika panašių klausimų. ir ne iš karto paaiškinamas. 5 iš 10 kad Helena turėtų rašyti romaną tik būdama 6 iš 10 visiškai tikra. kurie parodė. Šis „polinkio rizikuoti reiškinys" išprovokavo aibę grupinės rizikos tyrimų. jei šio produkto nepavyks parduoti. mokslininkai sėkmingai pakartojo Stonerio rezultatus. kurią jūs laikytumėte priimtina. Įsivaizduokite. kurias spręsdami žmonės tapdavo atsargesni. ar nekeitė savo nuomonės? Visų nuostabai. 17-os metų amžiaus paaugliai. Nedidelis poslinkis rizikingesnio sprendimo link buvo netikėtas. kodėl 16-os. Kaip manote. kad Helena pamėgintų rašyti šį romaną. verslo komitetų ir karinių organizacijų diskusijos taip pat skatina rizikuoti? Ar tai paaiškina. Nurodykite mažiausią tikimybę. vairuodami automobilį ir veždami du keleivius. Tačiau įdomu tai.

8 pav. 8.324 II dalis. kad grupės skatina galvoti. kai grupėje aptarė neigiamus įspūdžius. nusprendėme. kokioms nuostatoms grupės dauguma pritaria arba priešinasi. net patys vieni patarsite Helen daugiau rizikuoti nei Rodžeriui. c — io sD K / 0) CL Prieš diskusiją B grupė Ar grupės sustiprina nuomones? Po diskusijos 8. 94 procentai studentų pritarė papildomam investavimui. jis svarsto. Markusas Braueris ir jo bendradarbiai (2001) nustatė. Pasirodo. apibendrinti taip: diskusija dažniausiai sustiprina vidutinį grupės narių polinkį. kuriai pritaria grupės nariai. bet ir netolerantiškieji taps atsainesniais. kad grupė ne visada skatina rizikuoti. kad prancūzų studentai ėmė dar labiau nemėgti tam tikrų žmonių. • • • . Supratę. viliantis išvengti nuostolių tęsiant žlungančius projektus (pavyzdžiui. kad diskusija sustiprino prancūzų studentų išankstinę teigiamą nuostatą savo prezidento ir neigiamą nuostatą amerikiečių tautos atžvilgiu. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ra 3 I + A grupė Z D O vestuoti į šios bendrovės akcijas. aptarus Helen situaciją. kaip nutinka svarstant probleminius klausimus? Ar grupėje ne tik mėgstantys rizikuoti spręs rizikingiau. Mititoshi Isozaki (1984) pastebėjo.labiau filantropiškais? Būtent tokia yra grupės poliarizacijos hipotezė (žr. yra stipri tendencija diskutuojant laikytis pradinio nusistatymo. Ar įžvelgiate bendrą principą. ar reikia investuoti daugiau. jog „per daug investuota. kurį prancūzai Serge Moscovici ir Marisa Zavalloni (1969) pavadino grupės poliarizacija. ar parduoti savo gyvybės draudimo polisą.aptarus Rodžerio situaciją? Jei esate tokie. kad diskusijos grupėje turi tendenciją sustiprinti pradinius jos narių požiūrius.) Dešimtys tyrimų patvirtina grupės poliarizacijos hipotezę. o dosnieji . dar mažiau rizikavo negu iki diskusijos. diskutavusios apie Rodžerio dilemą. kuris leistų prognozuoti rizikingesnį patarimą. kai aptarė autoįvykį. • Moscovici ir Zavalloni (1969) pastebėjo. kad turi nuspręsti. kad kaltas vairuotojas. kad Japonijos universitetų studentai po to. ar imti rizikingą paskolą. Svarstant šį sprendimą grupėje. Pastebėtas būdingas poveikis: 72 procentai studentų nutarė vėl investuoti. Ar jų aptarimas sustiprins pradines paskirų asmenų nuomones. buvo labiau įsitikinę. Grupės poliarizacijos eksperimentai Šis naujas požiūris į diskusijų grupėje poveikį paskatino patyrinėti. kad būtų galima nutraukti verslą". ir atsargesnį .8 PAVEIKSLAS Grupės poliarizacija Grupės poliarizacijos hipotezė teigia. Tai leido mokslininkams pasiūlyti šį reiškinį. siekiant apsaugoti ankstesnę investiciją). Grupės. Glenas Whyte (1993) rašė. kaip dauguma. vargu ar būtų nusprendę tai daryti. Kanados verslo studentai įsivaizdavo. dėl to daugelis bendrovių praranda dideles pinigų sumas. nors jei jie būtų vieni mąstę apie naują investiciją. kad diskusija sustiprina nuostatą.

Šaltinis: duomenys iš Myers ir Bishop. . „respublikonų partijos paskirti teisėjai linkę balsuoti kaip respublikonai.linksmesni? Būna įvairiai. studijų metais šis atotrūkis dažniausiai dar labiau padidėja. Dėl savaiminio berniukų ir mergaičių susiskirstymo į berniukų ir mergaičių grupes laikui bėgant išryškėja jų prieš tai buvę nežymūs lyčių skirtumai. Poliarizacija taip pat vyksta ir bendruomenėse. 1970). balsuoja kur kas konservatyviau. 11 skyrių arba paprasčiausiai pažvelkite į savo draugų ratą. „Respublikonų partijos paskirtas teisėjas.). tendencingi moksleiviai tapo dar šališkesni. Kitą realaus gyvenimo atitikmenį laboratorijoje stebimam reiškiniui edukologai pavadino akcentuacijos („išryškinimo") reiškiniu: laikui bėgant pradiniai skirtumai tarp aukštųjų mokyklų studentų grupių dar labiau išryškėja.dar mažiau šališki. Tačiau šios tendencijos išryškėja tik tarp bendraminčių teisėjų. G R U P Ė S ĮTAKA 325 Kitiems eksperimentams buvo pasirenkami klausimai." Grupės poliarizacija mokyklose. Davidas Brooksas (2005) pastebi: Prieš diskusiją 8. o mergaitėms vis svarbesni tampa tarpusavio santykiai. pastebi Eleanor Maccoby (2002). o demokratų paskirti teisėjai . būdami su kitais berniukais.) Ar kasdienis bendraminčių bendravimas sustiprina bendrą požiūrį? Ar nuobodūs tampa nuobodesni.9 PAVEIKSLAS Po diskusijos Diskusija sustiprino homogeniškų tendencingų ir netendencingų moksleivių grupių poliarizaciją. nei posėdžiaudamas bent su vienu demokratų partijos paskirtu teisėju. kad taip yra iš dalies dėl to.9 pav. žaisdami vis labiau rungtyniauja ir veikia. o linksmuoliai . kad jie lietė ir rasines nuostatas (Myers ir Bishop. 8. Ar diskusijos su panašiai mąstančiais pažiūras sustiprindavo? Ar jos padidindavo atotrūkį tarp dviejų šalių? Toks klausimas buvo iškilęs man ir George Bishopui. nes žmonės patys atsiskiria. Mokslininkai mano. kurių požiūriai panašūs į jų pačių (žr. Taip pat ir nepriklausantys studentų ar studenčių draugijoms būna liberalesnių politinių pažiūrų. Kalbant apie rasinius klausimus. Grupės poliarizacija bendruomenėse. Tad mes sudarėme palyginti tendencingas ir netendencingas vidurinių mokyklų moksleivių grupes ir paprašėme jų atsakyti . Vėliau tų pačių pažiūrų žmonės būdavo izoliuojami. 1991). Nagrinėjant bylas JAV federaliniame apeliaciniame teisme. tik renkasi priešingą ideologinę kryptį. jog grupių nariai sustiprina bendrus polinkius.8 s k y r i u s . . Tuo tarpu demokratų paskirtas teisėjas elgiasi panašiai. Pastebėjome. kad diskusijos tarp panašiai mąstančių moksleivių iš tiesų padidino pradinį atotrūkį tarp dviejų grupių (žr.pastebėjo Davidas Schkade ir Cassas Sunsteinas (2003). posėdžiaudamas kartu su dar dviem respublikonais. Labai tendencingos grupės <) (/ O E "o c C O C) < "D O Grupės poliarizacija kasdieniame gyvenime Kasdieniame gyvenime žmonės daugiausia bendrauja su tais. ir studijų metais šis skirtumas sustiprėja (Pascarella ir Terenzini.į taip suformuluotus klausimus apie nuosavybės teisę ir neaptvertas namų valdas. Jei koledžo X studentai iš pat pradžių yra intelektualesni už koledžo Y studentus. o netendencingi . Berniukai. dėl kurių grupės nuomonės skyrėsi.kaip demokratai".prieš diskusiją ir po jos . 1970.

kad panašių savybių ir panašaus agresyvumo nariai sustiprina individualius bruožus (Cartwright. 1999). studentų. interesams bei planams (Gerstenfeld.žala. Gaujų nusikalstamumą skatina tai. interneto svetainėje myspace. Šio proceso rezultatas Jungtinėse Valstijose . dar sustiprėja.. ir daugiau rinkėjų balsuoja už tą patį kandidatą (Bishop. Iš tiesų „neprižiūrimos bendraamžių grupės" yra „svarbiausias" gyvenamojo rajono nusikalstamumo „pranašas". politiką. Nuo 1976 iki 2000 metų beveik padvigubėjo skaičius tų rinkiminių apylinkių. Nesuskaičiuojama gausybė virtualių grupių internete sudaro galimybes kovotojams už taiką ir neonaciams. diskutuojančių apie religiją. Ar pritartumėte.tik 45 proc. tiriančiam grupės poliarizaciją (Dishion ir kiti. .tai naujos galimybės panašiai mąstantiems žmonėms rasti vieniems kitus ir telktis į grupes. 2004). kaip socialiniai ir psichologiniai reiškiniai. kuriuos individai paprastai demonstruoja žaisdami tarpusavyje. Kilus konfliktui bendruomenėje. greičiausiai bus daugiau nei dvigubai didesnė už tą. Stojantieji į aukštąsias mokyklas rečiau laikosi „centro" politinių pažiūrų.. muziką ir 1. McKenna ir Bargh. jei žaidžia grupė prieš grupę (Winquist ir Larson. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Dviejuose procesuose Pietų Afrikos Respublikos teismai sušvelnino bausmes sužinoję.. Ar diskusijos nežodine kalba išreiškiant niuansus gali sukelti grupės poliarizaciją? Ar sustiprėja pacifistinės kovotojų už taiką nuostatos ir paaštrėja karinių grupuočių teroristiniai polinkiai? Elektroninis paštas. traukia triukšmingus tipus ir tampa dar triukšmingesnės. interneto paieškos sistema Google ir pokalbių svetainės „labai padeda mažoms grupėms suburti bendraminčius ir pavienę neapykantą sutelkti . traukia kuklius ir tampa dar kuklesnės. 2003. Laboratoriniuose tyrimuose rungtyniavimo dvasia ir nepasitikėjimas. Gauja pavojingesnė nei pavieniai jos nariai". 1975).teigia Davidas Lykkenas (1997). 1983 metais centristais save vadino 60 proc. kad teismai turėtų atsižvelgti į socialinius ir psichologinius reiškinius kaip į švelninančias aplinkybes? „Triukšmingos vietos . ir tai ne naujiena nė vienam mokslininkui. 2005)." Kaimynijos virsta aidinčiais rūmais.1. Kuklios vietos .. sustiprindami bendras tendencijas. pasveikusiems nuo vėžio žmonėms atsiriboti nuo kitų žmonių susitelkiant į grupes ir atsiduodant bendriems rūpesčiams. 2004). Jei į jūsų kvartalą atsikelia gyventi „antras nekontroliuojamas penkiolikmetis. panašiai mąstantys jos nariai ir toliau bendrauja vieni su kitais.. tarp jų nuasmeninimas ir grupės poliarizacija. eksperimentai parodė.dar labiau susiskaidžiusi visuomenė. apkiautėliams ir vandalams. 2001). teigia Bonita Veysey ir Stevenas Messneris (1999). 1998.326 II dalis. kad nusikalsti linkusiems paaugliams susibūrus su kitais nusikaltėliais. .. padaugėja nusikaltimų. Pavyzdžiui. Elektroninis paštas bei internetinės pokalbių svetainės . kurią pirmasis penkiolikmetis padarytų būdamas vienas . kurią jie padarys drauge. skatina grupės narius žmogžudystei (Colman. pomėgius. Grupės poliarizacija internete. Universitetiniuose miesteliuose studentų telkimasis į „baltųjų" draugijas bei brolijas ir etninių mažumų būrimasis į savas organizacijas stiprina socialinius tapatumus ir didina socialinių grupių antagonizmą (Sidanius ir kiti. teroristams. 2000. 1991). kur nuomonės rikošetu atsimuša nuo vienminčių. o 2005aisiais . automobilius. kuriose 60 proc.. Be to. 2004). Sunstein.com yra dešimtys tūkstančių bendraminčių grupių. Jie dažniau priskiria save „kairiesiems" arba „dešiniesiems" (Pryor ir kiti.

III veiksmas. jo skatinama poliarizacija didės. 2004 („Iškraipymų era") . Arielis Merari (2002). Trečiasis pilietis: O. metu. „Julijus Cezaris". kad auklėjant būsimą savižudį teroristą svarbiausia yra grupės įtaka. Artimųjų Rytų ir Šri Lankos savižudžių teroristų tyrinėtojas. nepalaikančių Billo Clintono." David Brooks.pastebi Robertas Wrightas (2003). Kai kurių miestų gyventojai nemėgsta prezidento Busho. Visuomeninė situacija tai dar paaštrina. Kaip žiauriai jį subadė išdavikas. netoleruojami nuomonių skirtumai (Smelser ir Mitchell. šiurpulingas reginys! Antrasis pilietis: O. Jis spėja. Grupės poliarizacija teroristinėse organizacijose. 70 proc. jų į orga- „Ziniasklaidos gausa ir visuomenės susiskaldymas reiškia. išsibarsčiusių visame pasaulyje. Qirko. 2004). surast juos! Deginkit! Naikinkit! Žudykit! Pjaukit! Galas išdavikams! į pavojingą jėgą". jog terorizmas nėra spontaniškas reiškinys. Clarkas McCauley ir Mary Segal (1987. kuris būtų įvykdytas dėl asmeninės užgaidos. kurio pavieniai. nebuvo nė vieno savižudiško teroro akto. Vertė A. kuriame buvo panaudotas poliarizuojantis bendraminčių tarpusavio sąveikos poveikis. y. Pirmas pilietis: O. kad žmonėms tapo kur kas lengviau susiburti į bendraminčių grupes. t. 2002) atkreipia dėmesį į tai. kad plintant interneto ryšiui. Vieno Haifos universitete atlikto tyrimo duomenimis teroristinių interneto svetainių nuo 1997 iki 2005 metų pabaigos padaugėjo nuo keliolikos iki 4700. analizę. Dėl to kyla smurtas. kuriuos suvienija bendros nelaimės. Bendraudami tarpusavyje ir niekada neatsipalaiduodami šie žmonės darosi vis sunkiau nuspėjami. Jis kyla tarp žmonių. 2005. 2002). kilniadvasis Cezaris! Šaltinis: VVilliam Shakespeare. The Era of Distortion. „Kiek žinau. 2006). įsitikinęs. Tokiose grupėse cirkuliuoja ir yra perteikiama pusiau tiesa. o naudojant internetą dar efektyviau veiks tikslinę auditoriją". pastebi Nacionalinės mokslo tarybos ekspertų grupė. vaizdas kruvinas! Antrasis pilietis: Mes juos nubausti reikalaujam! Visi: Keršto! Pirmyn. į grupę nesusibūrę žmonės niekada neišprovokuotų. jų daugėjo keturis kartus greičiau negu interneto svetainių apskritai (Ariza. Pavyzdžiui. Laikui bėgant grupių nariai ima skirstyti pasaulį į „mus" ir „juos" (Moghaddam. GRUPĖS ĮTAKA 327 atkreipkime dėmesį Grupės poliarizacija Julijaus Cezario šalininkų dialogu Shakespeare pavaizdavo poliarizuojančią bendraminčių grupės galią: Antonijus: Bet jeigu vien jo rūbas sužalotas Taip sugraudino tyras jūsų sielas. ii scena. Atlikę teroristinių organizacijų. .8 skyrius. nelemta diena! Ketvirtasis pilietis: Nedorėliai ir išgamos! Penktasis pilietis: O. Kiti klausosi radijo stočių. rugsėjo 11-osios teroristai gimė ilgo proceso. potencialūs taikiniai dehumanizuojami. žmonės izoliuojami nuo kitaip mąstančių. McCauley. Prieš tapdami teroristais. Tai jūs į patį Cezarį pažvelkit. kurio dalis yra al Qaeda) narių tyrimo duomenimis. Churginas. „Ar esate kada nors matę bent vieną Osamos bin Ladeno verbavimo vaizdo įrašą? Jie labai įspūdingi." Teroristų organizacijos Salafi Jihad (išlamiškojo fundamentalizmo judėjimas.

Kitos mintys taip pat gali būti grindžiamos įtikinamais faktais. 2004). Stasser. kad atskleidus grupių poliarizacijos paslaptį pavyks rasti kai kuriuos atsakymus. kurie kartais įtraukdavo juos į uždaras grupes.jis jau verda terorizmo katile. 1993. gyvendavo drauge su kitais emigrantais musulmonais. Tačiau kad požiūris pasikeistų nepakanka vien tik išgirsti argumentus. Dalyviai ir stebėtojai girdi tas pačias idėjas. Vienoje šių teorijų kalbama apie diskusijoje pateiktus argumentus. o kitoje apie tai. o ir nepaminėtos jos daro poveikį diskusijai (Gigone ir Hastie. Juo dažniau grupės nariai kartoja vienas kito idėjas. Larson ir kiti." Tokiuose teiginiuose dažnai būna šiek tiek informacijos apie argumentus bei užuominų apie to žmogaus poziciją aptariamu klausimu. Apklausęs daugelį kaltinamųjų terorizmu Jerroldas Postas (2005) pastebi. kaip turėtų pasielgti rašytoja Helen. Išsprendus mažas mįsles. atsirandančia susidūrus su faktais). 1977. siūliusias „abipusę emocinę ir socialinę paramą" bei „bendrojo tapatumo tobulinimą" (Sageman. Žudynės taip pat yra grupinis reiškinys. kad labai sunku paveikti žmogų. 1991)." Poliarizacijos aiškinimas Kodėl grupės pozicija būna aštresnė nei paskirų narių vidutinė nuomonė? Mokslininkai tikėjosi. Aktyvus dalyvavimas diskusijoje labiau keičia požiūrį nei pasyvus klausymasis. dažnai lankydavosi mečetėje. Išvykę į svečias šalis ieškoti darbo ar išsilavinimo. grindžiamos žmogaus troškimu. tačiau įvardydami jas dalyviai tarsi įsipareigoja nekeisti nuomonės. kas 6 skyriuje buvo pavadinta informacine įtaka (įtaka. Antroji teorija yra normatyvinės įtakos (įtakos.328 II dalis. Svarstant. diskusija grupėje gimdo idėjas. . kartais surandamas raktas didesnėms. Žiūrint į ateitį. jie ėmė daug dėmesio skirti savo musulmoniškajam tapatumui. Helen visada galės sugrįžti prie pigių nuotykių romanų. Net ir nežinodami tikrosios kitų žmonių nuomonės. nes ji nedaug kątepraras. kaip grupės nariai vertina save kitų narių atžvilgiu. Pirmoji teorija . S O C I A L I N Ė ĮTAKA nizaciją įstojo būdami emigrantai. Jei rimto romano sumanymas nepavyks. 1997). Diskutuojant paprastai iškeliamos visai grupei žinomos idėjos. kad kiti jį priimtų arba juo žavėtųsi) pavyzdys. dauguma kurių sustiprina vyraujantį požiūrį. bet girdėdami įtikinamus argumentus. 1994. Informacinė įtaka Pasak įtikinamų aiškinimų. jei . Argumentai yra svarbūs patys savaime. į kuriuos ne visi grupės nariai prieš tai bus atkreipę dėmesį.žudikų poveikis vienas kitam (Zajonc. 2000). juo labiau jie jas įsimena ir joms pritaria (Brauer ir kiti. Iš kelių pasiūlytų grupės poliarizacijos teorijų dvi išlaikė kruopščią mokslinę kritiką. diskusijos dalyviai vis tiek keičia savo poziciją (Burnstein ir Vinokur. kas nors gali pasakyti: „Helen turėtų parašyti tą romaną.pavyzdys to. Hinsz ir kiti. veiksmingiausia antiteroristinė politika būtų neleisti potencialiems teroristams būti užverbuotiems. kurio priežastis .

pasirinkus pagrindinį įtikinėjimo būdą darosi nepaprastai svarbu. 1996). 1981). kaip „Helen dilema". ir kiekvienas studentas įsivaizduoja. socialinis palyginimas (sočiai comparison) Savo gebėjimų ir nuomonių vertinimas. jaučia ar kaip reaguoja. jie dažniausiai demonstruoja pliuralistinį neišmanymą: jie nesuvokia. lyginant save su kitais. kad kitas nenorės. jog jį tylėti verčia drovumas. kiek daug bendro tarp jūsų. Gal prisimenate atvejį. . Kartais.tokios. aš manau. niekas neatsiliepia. 1998). Toks pliuralistinis neišmanymas trukdo užmegzti santykius (Vorauer ir Ratner. o kiti tyli todėl. Kiekvienas mano. Kai prašome žmonių (kaip ir aš anksčiau prašiau jūsų) atspėti. Be to. jog jie nepajėgia. jei sėkmės tikimybė yra 5 arba 6 balai iš 10. Hogg ir kiti. ar yra klausimų. Normatyvinė įtaka Antrasis poliarizacijos aiškinimas apima savęs lyginimą su kitais. kaip tikėjosi. ar kiti remia tendenciją." Netrukus visi nustebote suvokę.8 s k y r i u s . Tiesą pasakius. (Šis faktas primena šališką palankumą sau: visi mano išreiškią daugiau socialiai pageidautinų bruožų bei nuostatų negu vidutinis žmogus. Žmonių protai nėra tuščios lentelės. tačiau nė vienas iš jūsų nedrįso žengti pirmo žingsnio. 1990). nuomonė gali sutvirtėti (Tesser ir kiti. kaip norėjote su kuo nors išvykti pasilinksminti. bet kitaip manančiu žmogumi gali paskatinti surikiuoti savo argumentus ir užimti dar konkretesnę poziciją (Fitzpatrick ir Eagly. ką žmonės galvoja išgirdę informaciją. kad kiti taip pat pritaria mūsų požiūriui. Iš tiesų. mes stengiamės įvertinti savo nuomonę bei gebėjimus ir tai galime padaryti lygindami save su kitais. Arba gal prisimenate. tie kiti dažnai yra juos pralenkę ir laikosi tvirtesnės nuomonės. (Gal galite prisiminti. G R U P Ė S ĮTAKA 329 1995).) Net ir ketinimas diskutuoti kokiu nors klausimu su tokios pat kompetencijos. manydami. su kuriomis tapatiname save (Abrams ir kiti. bet spės. pranokti kitų. kaip kiti reaguos į tokius klausimus. Tipiškas žmogus patars rašyti romaną. kaip pajutote savo požiūrio kryptį pagalvoję apie jums patinkantį arba nepatinkantį asmenį.) Diskutuodami dauguma žmonių įsitikina. net jei jo sėkmės tikimybė yra 4 balai iš 10. ką dauguma mano. kuriose įtikinėtojai gali rašyti. kas jiems patinka. jei atvirai. pliuralistinis neišmanymas (pluralistic ignorance) Klaidingas įsivaizdavimas. galime jį tvirčiau išreikšti. Tai iliustruoja 7 skyriuje išreikštą mintį. Vien tik užrašius savo idėjas besiruošiant diskusijai virtualioje erdvėje. Mus labiausiai įtikina „referentinės grupės" . Pasak įtikinančios Leono Festingerio (1954) socialinio palyginimo teorijos. sakydamas: „Ką gi.. išryškėja tam tikra požiūrių poliarizacija (Liu ir Latanė. kuriai socialiai teikiama pirmenybė (šiuo atveju idėja parašyti romaną). kad dauguma kitų patars rašyti tik tuo atveju. 1990. kad viską suprato. kol kažkas nepralaužė ledų.. Nevaržomi klaidingai suprastos grupės normos. 1995). vos porą minučių pagalvojus kuriuo nors klausimu. kaip jūs ir kiti grupės nariai elgėtės atsargiai ir santūriai. jie tampa laisvi dar tvirčiau reikšti savo prioritetus. norėdami būti mėgstami ir pastebėję. kai profesorius pasitikslina. kodėl reikėtų rašyti rimtą romaną. kad tik jam vienam ne viskas aišku.

jie elgiasi šitaip.dar nepopuliaresnės. ką renkasi kiti. Jie paprašė žmonių perskaityti nesuprantamą straipsnį ir paprašyti pagalbos. kad žmonės ne paprasčiausiai prisitaiko prie grupės.330 II dalis. kurių dalyviai būdavo supažindinami su kitų žmonių pozicija. kad šalia atsirastų galintis pralaužti ledus ir atskleisti bei sustiprinti bendrą reakciją. išgirdę kitų nuomonę žmonės tapdavo atsargesni.10 PAVEIKSLAS Sprendžiant „rizikavimo" dilemas (tokius kaip Helen atvejis). Tarp šią informaciją gavusiųjų populiarios dainos tapo dar populiaresnės. Sprendžiant „atsargumo" dilemas (kaip Rodžerio atvejis). Dėl palyginimo atsiradusi poliarizacija paprastai būna silpnesnė nei išprovokuota diskusijos. išpopuliarinančio pasirenkamas dainas.jei patiks . Jie paprašė 14 341 interneto vartotojų pasiklausyti ir . Šaltinis: Myers. Kai kuriems atsitiktinai parinktiems dalyviams tyrėjai leido pamatyti. Ar jie taip elgiasi.. o žengia vieną žingsnį toliau.10 pav. Ši socialinio palyginimo teorija paskatino eksperimentus. jie manė. 10 iš 10 9 iš 10 8 iš 10 7 iš 10 6 iš 10 C O 'N IE Atsargumo reikalaujantys klausimai 5 iš 10 4 iš 10 3 iš 10 2 iš 10 1 iš 10 Nesusipažinę Susipažinimas su kitų žmonių nuomone Susipažinę Dale Milleris ir Cathy McFarland (1987) šį gerai žinomą reiškinį ištyrė pritaikę laboratorinio eksperimento metodą. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 8. žinia apie kitų nuomonę norą rizikuoti sustiprindavo. Tad jie klaidingai spėjo. bet ne su jų argumentais. Nors nė vienas iš eksperimento dalyvių pagalbos neprašė. taip pat prisideda prie bandos jausmo. knygas ir filmus. . stengdamiesi suprasti rašinį". Norint įveikti šitokį pliuralistinį neišmanymą reikia. kai prieš eidami balsuoti perskaitome viešosios nuomonės apklausos rezultatus arba rinkėjų nuomones. Tačiau stebina tai. Tai šiek tiek panašu į situaciją. jei susidurtų su „iš tiesų rimta problema.parsisiųsti iki tol jiems negirdėtas dainas. 1978. jei prieš tai nebuvo diskutavę ir įsipareigoję palaikyti socialiai palankią poziciją? Kaip rodo 8. o nepopuliarios . kad neprašantiems pagalbos žmonėms jos ir nereikėjo. kad kiti nesivaržys. kokias dainas parsisiuntė ankstesni dalyviai. Ar susipažinę su kitų žmonių pozicija žmonės keičia savo atsakymus. kad išsiskirtų iš grupės? Ar tai dar kartą neįrodo mūsų poreikio būti išskirtiniais (6 skyrius)? Žinojimas. Sociologas Matthew Salganikas ir jo kolegos (2006) atliko šio reiškinio eksperimentus.

kai aptariamas klausimas susijęs su faktais („Ar esama nusikaltimo sudėties?"). Kadangi žmonės yra sudėtingos būtybės. abu veiksniai reiškiasi kartu. Kad tai išsiaiškintų. kuriuos aptarėme pirmuosiuose aštuoniuose skyriuose.dominuojantį požiūrį. Pastebėjus. skatinančiam priešintis pokyčiams? Grupės poliarizacijai? Socialinis psichologas Irvingas Janisas (1971. turinčių ir faktinį. Per 1941 metų pabaigoje įvykdytą Pearl Harboro uosto antpuolį (dėl kurio Jungtinės Valstijos įsitraukė į Antrąjį pasaulinį karą) .8 skyrius. GRUPĖS ĮTAKA 331 Grupės poliarizacijos analizė parodo. • Kasdieniame gyvenime grupė taip pat dažniausiai sustiprina nuomonę. Kad ir kaip norėtume kuo paprasčiau paaiškinti reiškinį. provokuojančiam konformistišką elgesį ir neigiančiam nuomonių skirtumą? Viešam įsipareigojimui. randami argumentai (informacinė įtaka) tam. 1989). Daugeliu klausimų. • Eksperimentai patvirtino dvejopą grupės įtaką: informacinę ir normatyvinę. viena teorija retai kada apima visus aspektus. APIBENDRINIMAS Grupės poliarizacija: ar grupės sustiprina mūsų nuomonę? • Diskusijos grupėje gali duoti ir teigiamus. ar padeda priimti gerus sprendimus? Kada grupės įtaka trukdo teisingai nuspręsti? Kada grupės skatina gerus sprendimus. kaip korporacinės tarybos arba prezidento kabinetas? Ar čia yra vietos savęs pateisinimui? Šališkam palankumui sau? Tapatinimuisi su „mes". . atvedusias į keletą didelių nesėkmių: • Pearl Harboras. Grupės diskusijose dominuoja įtikinantys argumentai. pro kurį mokslininkai galėjo stebėti grupės įtaką. kad diskusija iš tiesų sustiprina pirminį. kokie sudėtingi yra socialiniai-psichologiniai tyrimai. Grupinis mąstymas: ar grupės trukdo. rezultatą dažnai nulemia daugiau nei vienas veiksnys. Diskusijos metu surinkta informacija dažniausiai palaiko alternatyvą kuriai iš pradžių buvo teikiama pirmenybė. kad jos priimtų optimalius sprendimus? Ar socialiniai psichologiniai reiškiniai. kad kiti jaučia tą patį (socialinis palyginimas).tiek rizikingą tiek atsargų . ir skatina dar labiau ją remti. būdingi tokioms sudėtingoms grupėms. kuriuos padarė kai kurie XX a. JAV prezidentai ir jų patarėjai. Grupės poliarizacijos reiškinys tapo langu. jis išanalizavo sprendimų priėmimo procedūras. Socialinis palyginimas visada būna susijęs su vertę nusakančiais sprendimais („Kokią bausmę reikėtų skirti?") (Kaplan. 1982) klausė: gal šie reiškiniai padėtų paaiškinti gerus ir blogus grupinius sprendimus. ir kaip galima paveikti grupes. ir vertybinį aspektus. Mėgindami suprasti įdomų faktą kad grupės diskusija skatina riziką mokslininkai pastebėjo. ir neigiamus rezultatus. ką slapta palaiko visi.

Dėl to žuvo beveik 5000 amerikiečių ir milijonas vietnamiečių. sutelktumas. kad šios klaidos atsirado pasireiškus tendencijai užgniaužti nuomonių skirtumus dėl harmonijos grupėje. skyrelį „Ką slepia moksliniai tyrimai. kad užgožia alternatyvių sprendimų realistinį vertinimą. Netrukus beveik visi įsiveržusieji žuvo arba buvo paimti į nelaisvę. Tačiau pernelyg savimi pasitikintys kariuomenės vadai nesiėmė šių atsargumo priemonių. • grupinis mąstymas (groupthink) „Mąstymo būdas sutelktoje grupėje. Tačiau priimant sprendimus darnios grupės gali atnešti nuostolių. kurie ėmė skristi tiesiai į Havajus. Plano kritika buvo užgniaužiama. Jie tęsė karą. Jungtinės Valstijos pažemintos. Be to. o Kuba tapo dar artimesne tuometinės SSRS sąjungininke. aštuntojo dešimtmečio kuro kainų infliacijos. Janisas manė. kokius sprendimus jis vertina palankiai. ir prezidentas netrukus pritarė išpuoliui. 1994). susidarė milžiniškas biudžeto deficitas.332 II dalis. Nuostoliai: nuskandinta 18 laivų. ir tam supratingai pritars Pietų Vietnamo gyventojai. . Sužinojęs apie pasekmes Kennedy garsiai nusistebėjo: „Kaip mes galėjome būti tokie kvaili?" Vietnamo karas. naujasis prezidentas Kennedy ir jo patarėjai mėgavosi stipria vienybės dvasia. Irvingas Janisas apie grupinį mąstymą"). bendrystės jausmas kelia produktyvumą (Mullen ir Copper. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Havajuose esantys kariuomenės vadai gaudavo informaciją apie Japonijos rengimąsi kažkuriame Ramiojo vandenyno regione pulti Jungtines Valstijas. Nuo 1964-jų iki 1967-jų prezidentas Lyndonas Johnsonas ir jo „antradienio priešpiečiuose" dalyvaujantys politikos patarėjai eskalavo Vietnamo karą. ir šį reiškinį pavadino grupiniu mąstymu (žr. amerikiečiai tapo supriešinti. nekreipdami dėmesio į vyriausybės žvalgybos ekspertų ir beveik visų JAV sąjungininkų perspėjimus. Po to karinė žvalgyba prarado radijo ryšį su japonų lėktuvnešiais. kuris leidžias suprasti. prisidėjęs prie XX a. kai pritarimo siekimas yra toks dominuojantis. santykinis grupės izoliavimasis direktyvinio lyderio. 1961 metais prezidentas Johnas Kennedy ir jo patarėjai nusprendė nuversti Fidelį Castro įsiverždami į Kubą su 1400 CŽV apmokytų kubiečių pabėgėlių. kad JAV vykdomi bombardavimai iš oro. Likus dar kelioms minutėms oro žvalgybos lėktuvai galėjo pastebėti lėktuvnešius arba perspėti apie pavojų. buvimas. argumentai atmetami. prezidentas buvo priverstas atsistatydinti. nuo priešingai manančių. ir visiškai nepasiruošusi gintis karinė bazė buvo užpulta. kad aplinkai." Irvingas Janisas (1971) Janisas buvo įsitikinęs. kurioje mezgasi grupinis mąstymas. • įsiveržimas į Kiaulių įlanką. Ir štai rezultatas: nenuskambėjo joks pavojaus signalas. augmenijos naikinimas ir priešo paieškų bei sunaikinimo misijos privers Šiaurės Vietnamą sėsti prie derybų stalo. numušta 170 lėktuvų ir žuvo 2400 žmonių. remdamiesi prielaida. būdingi šie požymiai: • • • draugiškumas. Planuojant liūdnai pasibaigusią invaziją į Kiaulių įlanką.

• Visuotinis tikėjimas grupės moralumu. net tokio įvykio tikimybė buvo atmesta kaip neįmanoma. admirolas Kimmelas. kai grupės nariai stengiasi išsaugoti teigiamą grupės pojūtį susidūrę su grėsme (Turner ir kiti. kad jų grupė yra savaime morali. kolektyviai pateisindamos savo sprendimus. rengusi baigiamąjį vidurinės mokyklos darbą) mane Irvingas Janisas įtikino. Visos Janiso tirtos grupės buvo pernelyg optimistiškos. ir nekreipia dėmesio į etinius bei moralinius dalykus. Vėlesni tyrimai (kuriems iš pradžių padėjo mano dukra Charlotte. Grupės nariai mano. 1994). socialinis konformiškumas ar bendros nuomonės paieška. tačiau kai Kimmelas šaipėsi iš šios minties. (1918-1990) Grupinio mąstymo požymiai Remdamasis archyvine medžiaga ir dalyvių bei stebėtojų prisiminimais. Prezidento Johnsono „antradienio priešpiečių" nariai praleisdavo kur kas daugiau laiko aiškindami ir pateisindami karo eskalavimą nei iš naujo apmąstydami priimtus sprendimus ir juos įvertindami. kad subtilūs grupėms būdingi procesai trukdė jiems atidžiai įvertinti riziką ir pasiginčyti. pasireiškianti. Kennedy grupė žinojo. ar čia nepasireiškė kokia nors psichologinė infekcija. Janisas nustatė aštuonis grupinio mąstymo požymius. Williamas Fulbrightas abejojo dėl invazijos į Kubą moralumo. Japonai taip ir padarė. Tačiau komanda neatsižvelgė į šias moralines dvejones ir jų neaptarė. vyriausiasis Pearl Harboro jūrų pajėgų vadas. jog jo vadovaujamos karinės pajėgos prarado radijo ryšį su japonų lėktuvnešiais. t Nepažeidžiamumo iliuzija. Šie simptomai yra kolektyvinė disonanso mažinimo forma.8 s k y r i u s . Pirmieji du grupinio mąstymo požymiai skatina pervertinti grupės galią ir teisingumą. kaip Kennedy administracija nusprendė įsiveržti [Kiaulių [lanką. Išgirdęs. kad patarėjas Arthuras Schlesingeris jaunesnysis ir senatorius J. pajuokavo. kad japonai tikriausiai ruošiasi apsupti Honolulu Deimantinį Smaigalį. Kennedy ir jo patarėjai patikėti kvailu ir chaotišku CŽV planu? Pradėjau spėlioti. pavyzdžiui. 1992. Grupės atmeta iššūkius. ir tai sutrukdė joms pastebėti gresiančio pavojaus ženklus. Iš pradžių buvau suglumęs: kaip galėjo tokie protingi bei įžvalgūs žmonės kaip Johnas F. Kai po to analizavau kitas JAV užsienio politikos nesėkmes ir Votergeito skandalo dangstymą pastebėjau tuos pačius žalingus grupinius procesus. kurią buvau pastebėjęs mažose sutelktose grupėse. Kiekviena iniciatyva skatino tik gynybą ir teisinimąsi. G R U P Ė S ĮTAKA 333 ką slepia moksliniai tyrimai Irvingas Janisas apie grupinį mąstymą Mintis apie grupinį mąstymą man šovė į galvą skaitant Arthuro Schlesingerio ataskaitą apie tai. . Grupių nariai užsidaro savame minčių rate: t Racionalizavimas.

arba per silpnais ir neintelektualiais. kurioje spaudimas prisitaikyti užgniauždavo bet kokį kryptelėjimą į šalį. Kartą." Jungtinių Valstijų sekretorius Deanas Rushas nuslėpė diplomatijos ir vyriausybės žvalgybos ekspertų perspėjimus. 255) priekaištavo sau: „Per daug tylėjau per tuos lemtingus pasitarimus Kabineto salėje.svarbiausias ir autoritetingiausias asmuo . o grupė siekdavo vieningumo. jog Castro kariuomenė yra tokia silpna. • • Grupinis mąstymas „Titanike". ypač tiems. Nemačiau nieko. grupė jaučia spaudimą būti vieninga: • Spaudimas elgtis konformistiškai. išskyrus tai. kapitonas Edvvardas Smithas ." Vieningumo iliuzija. kad prieštaraudamas mažai ką pasiekčiau. Savicenzūra. ir visi šie veidai buvo mano (p. kad jo režimą be vargo gali nuversti vienas būrys. Jokie išoriniai veiksniai nesutrikdė šimtų nesikeičiančių veidų vienodumo.įsakė visu greičiu plaukti pirmyn į nakties tamsą Vyravo nepažeidžiamumo iliuzija („Net Dievas negalėtų paskandinti šio laivo". jos nariai duodavo griežtą atkirtį pasitelkdami tai argumentus. • Proto sargai. kiekviena saviapgaulė būdavo pabrėžtinai išryškinama tarsi kreivų veidrodžių salėje. nesugebėjęs perduoti kapitonui Smithui paskutinio ir išsamiausio perspėjimo apie ledkalnius). galinčios priversti suabejoti bendro nutarimo efektyvumu ar moralumu. kad būtų galima leistis su jais į diskusijas. tai užgauliojimus. Ir galiausiai. 1859 („Apie laisvę") • Stereotipiškas požiūris į oponentą. Kolektyvų. 379). Taip pat buvo daromas spaudimas (įgulos nariai šaipėsi iš sargybinio. kad jie galėtų atremti planuotus veiksmus. grupės nariai savo nuogąstavimus užgniauždavo arba atmesdavo. . .334 II dalis. Praslinkus keliems mėnesiams po įsiveržimo į Kiaulių įlanką Arthuras Schlesingeris (1965. Nepaisydamas keturių perspėjimų apie priekyje stūksančius ledkalnius ir sargybinio maldavimų duoti žiūronus. On Liberty. Jie pradeda suprasti. kuris nė kiek nepriminė niūraus išorinio pasaulio. o liaudies parama tokia menka. Kai kurie grupės nariai saugo ją nuo informacijos. ir atmetė jo nuogąstavimus). kai prezidento Johnsono padėjėjas Billas Moyersas atvyko į posėdį. Ir dar buvo „proto sargas" („Titaniko" telegrafistas. Kennedy šalininkai įtikino save. nariai savo priešus laiko pernelyg blogais. Kadangi nesutarimai dažnai trikdydavo. Dauguma posėdžio dalyvių į prezidento repliką sureagavo pritariamai. Toks tariamas konsensas buvo mūsų aptartais nesėkmių atvejais. prezidentas pajuokavo: „Štai. kurie priklausė aukščiausiam sluoksniui. Dar daugiau. Savicenzūra ir spaudimas nesuardyti konsenso sukuria vieningumo iliuziją. kad jais nepasitiki. Priešingai. Prieš Kiaulių įlankos antpuolį Robertas Kennedy pasivedėjo Schlesingerį į šalį ir pasakė: „Neprieštarauk. Trečiajame Reiche tokių korektyvų nebuvo. tariamas konsensas tariamai patvirtina grupės sprendimą. kad šis nemato be žiūronų. jog būčiau išvadintas įkyriu. nors mano kaltės jausmą švelnino supratimas." John Stuart Mill. vien tik savo veido atspindį. p. Adolfo Hitlerio patarėjas Albertas Speeras (1971) Hitlerį supusią atmosferą apibūdino kaip tokią. kurie suabejodavo grupės nuomone ir planais. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Rasti geriausią problemos sprendimą galima tik laisvai jį aptarus. atvyko ponas Liaukimės Bombardavę". Tiems.buvo pasakęs kapitonas). kuriems būdingas grupinis mąstymas. virsdavo nuolat patvirtinamu fantastiniu iliuzinio pasaulio vaizdu. Nuomonių skirtumo nebuvimas sukūrė vieningumo iliuziją: Normaliomis aplinkybėmis nuo realybės atitrūkusius žmones atsitokėti priverčia aplinkinių pašaipa ir kritika.

McCauley. 6. ir George W. analizė Šaltinis: Janis ir Mann. Britų psichologai Benas Newellas ir Davidas Lagnado (2003) mano. t'Hart. G R U P Ė S ĮTAKA 335 Socialinės sąlygos 1. 5. o taip pat ir kiti mokslininkai. • grupės teikia pirmenybę daugumos požiūrį patvirtinančiai. Stereotipinis požiūris į kitas grupes. 4. 1998. 1998). kuri dažniausiai patvirtindavo jų prielaidas: Irako prielaidą. Jie. 8. Didelis sutelktumas. Vieningumo iliuzija. 132. Prasta informacijos paieška. kad pavaldiniai jaučiasi per daug silpni arba nesaugūs. 1. Negebėjimas dirbti atsižvelgiant į aplinkybes. o ne jam prieštaraujančiai informacijai (Schulz-Hardt ir kiti. kad abu . Situacija. 1. esą galima pasipriešinti įsiveržusioms pajėgoms. 2. Kolektyvinis racionalus pagrindimas. 1998). Atrankos paklaida apdorojant turimą informaciją. o ne nuo realios grėsmės. 5.11 PAVEIKSLAS Teorinė grupinio mąstymo nepritariančius invazijai. kad grupiniu mąstymu galima paaiškinti ir karą Irake. kai kurie mokslininkai juos vertina skeptiškai (Fuller ir Aldag. kad galima rasti geresnį sprendimą už tą. kai lyderis pritaria idėjai ir kai grupė atsiriboja nuo priešingų požiūrių. ir po to netrukus suklestės demokratija. 1998. 2000). Grupinis mąstymas gali sukliudyti ieškoti priešingos informacijos. Tiesioginis spaudimas nepritariantiems. 1989). nutildė prieštaraujančius ir gaudavo filtruotą informaciją. 8. Vėliau atlikti eksperimentai atskleidė. kad t direktyvinė lyderystė kartais būna susijusi su nekokybiškais sprendimais dėl to. Didelis stresas ir netikėjimas. Savicenzūra. Nuomonių sutapimo paieška 4. p. Neišsami tikslų apžvalga. 7. .ir Saddamas Husseinas. Grupinio mąstymo teorijos kritika Nors Janiso idėjos bei pastebėjimai sulaukė milžiniško dėmesio. 3. Nesirūpinimas metodiškomis informacijos paieškos ir įvertinimo procedūromis. Tikėjimas savaiminiu grupės moralumu. kurį palankiai vertina lyderis ar kiti įtakingi asmenys. 4. tad Janisas galėjo pasirinkti jo teoriją patvirtinančius atvejus. 5. Grupės izoliuotumas. kad po sėkmingos invazijos seks trumpas taikios okupacijos laikotarpis. mano.11 pav. 8. 1977.). kad išdrįstų pasisakyti (Granstrom ir Stiwne. Grupinio mąstymo požymiai Nepažeidžiamumo iliuzija. 2. Duomenys buvo retrospektyvūs. 7. Nevykusių sprendimų ženklai Neišsami alternatyvų apžvalga. ir Jungtinių Valstijų prielaidą. Bushas buvo apsistatę vienminčiais patarėjais. 2. 3. Negebėjimas iš naujo įvertinti kitas alternatyvas. 3. Proto sargai. Šitaip jie tapo prezidento „proto sargais'' saugodami jį nuo nemalonių faktų. Direktyvinė lyderystė. ją aptarti ir svarstyti kitas galimybes (žr.8 s k y r i u s . Silpna pasirinktų sprendimų rizikos analizė. gali paskatinti priimti nevykusius sprendimus (McCauley. 6.

Turner ir Pratkanis. kad jei jis būtų išsiuntęs dar vieną sraigtasparnį." • Filosofas David Hume. turėtume klausti ne ar teorija yra teisinga. kuris veda į grupinį mąstymą. arba nuo to apsaugančią kritinę analizę (Postmes ir kiti. kurie toliau ją keistų. peržiūrėdami ir po to vėl tikrindami. jie rinko įvairias nuomones ir realistiškai svarstė galimus pavojus. Janiso (1982) rekomendacijose užkirsti kelią grupiniam mąstymui yra daug efektyvių grupinių procedūrų. o veikiau „kiek ši teorija aprėpia empirinę sritį ir kaip ji turi būti patobulinta". Janisas išanalizavo dvi tariamai sėkmingas akcijas: po Antrojo pasaulinio karo prezidento Trumano administracijos sukurtą Maršalo planą vėl pastatyti Europą ant kojų ir prezidento Kennedy administracijos veiksmus. Kaip išvengti grupinio mąstymo Nevykusi grupių dinamika padeda paaiškinti daugelį nesėkmingų sprendimų: per daug virėjų kartais sugadina sriubą. ar klaidinga. Jei