SOCIALINĖ
PSICHOLOGIJA

SOCIALINĖ

PSICHOLOGIJA
David G.Myers

POLIGRAFIJA IR INFORMATIKA

FP

UDK 316.6 Mi-92

Versta iš: David G. Myers, Social Psychology, 9th ed. The McGraw-Hill Companies, Inc, 2007, ISBN 978-0-07-353189-2

Iš anglų kalbos vertė Donatas Masilionis Mokslinė redaktorė dr. Dalia Bagdžiūnienė Redaktorė Laima Arnatkevičiūtė

Original edition copyright O 2008 by The McGraw-Hill Companies. All rights reserved. No part of this publication may be reproduced or distributed in any form or by any means, or stored in a database or retrieval system, without the prior written consent of The McGrawHill Companies, Inc., including, but not limited to, in any network or other electronic storage or transmission, or broadcast for distance learning. Lithuanian edition copyright © 2008 by Poligrafija ir informatika. All rights reserved. © Vertimas į lietuvių kalbą, Donatas Masilionis, 2007 ISBN 978-9986-850-60-1 © UAB „Poligrafija ir informatika", 2008

Turinys I
Apie autorių Pratarmė 14 15

1 skyrius. Įvadas į socialinę psichologiją Kas yra socialinė psichologija? Svarbiausios socialinės psichologijos tezės Mes kuriame savo socialinę tikrovę Mūsų socialinė intuicija dažnai būna stipri, tačiau kartais pavojinga Socialinė aplinka formuoja mūsų elgseną Asmeninės nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat formuoja elgseną Socialinė elgsena - tai ir biologinė elgsena Socialinės psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime Apibendrinimas Socialinė psichologija ir žmogiškosios vertybės Akivaizdūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Subtilūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Subjektyvūs mokslo aspektai Psichologinėse sąvokose slypi vertybės Apibendrinimas Aš jau seniai tai žinojau: ar socialinė psichologija nėra paprasčiausias sveikas protas? Atkreipkime dėmesį. Ašjau seniai tai žinojau Apibendrinimas Tyrimo metodai: kaip tiria socialinė psichologija Hipotezių formulavimas ir tikrinimas Koreliaciniai tyrimai: natūralių ryšių atradimas Koreliacija ir priežastingumas Apklausos Eksperimentiniai tyrimai: priežasties ir pasekmės paieška Kontrolė: manipuliavimas kintamaisiais Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas: didysis korektorius Eksperimento etika Laboratorinių tyrimų apibendrinimas ir pritaikymas gyvenime Apibendrinimas :

19 20 22 22 23 25 26 26 27 27 28 28 29 29 30 32

32 35 37 37 37 39 40 42 44 44 46 47 49 50 51

Post scriptum: kodėl aš parašiau šią knygą

6

TURINYS

I dalis. SOCIALINIS MĄSTYMAS 2 skyrius. Aš socialiniame pasaulyje Dėmesio centras ir iliuzijos Mokslinių tyrimų išvada.Kaijaudinamės dėl to, kad atrodome susijaudinę Apibendrinimas Savojo Aš samprata: kas aš esu? Mūsų pasaulio centras: kaip mes suvokiame save Nuoroda į save Galimi Aš Socialinio Aš raida Mūsų atliekami vaidmenys Socialinis tapatumas Socialiniai palyginimai Sėkmė ir nesėkmė Aplinkinių nuomonė „Aš" ir kultūra Ką slepia moksliniai tyrimai. Hazel Markus apie kultūrinę psichologiją Savęs pažinimas Elgesio paaiškinimas Elgesio prognozavimas Mokslinių tyrimų išvada. Sąmoningos valios iliuzija Jausmų prognozavimas Savianalizės išmintis ir iliuzijos Apibendrinimas Savęs vertinimas Savęs vertinimo motyvacija Tamsioji savęs vertinimo pusė Apibendrinimas Suvokiama savikontrolė Saviveiksmingumas Kontrolės pobūdis Išmoktas bejėgiškumas versus apsisprendimas Per plataus pasirinkimo kaštai Apibendrinimas Šališkas palankumas sau Teigiamų ir neigiamų įvykių aiškinimas Ar mes visi galime būti geresni už vidutiniokus? Atkreipkime dėmesį Šališkas palankumas sau - kaip aš myliu save? Leiskite suskaičiuoti būdus Nepagrįstas optimizmas

52 53 54

Tariamas vienodumas ir išskirtinumas Kas yra šališkas palankumas sau Mintys apie savęs vertinimą ir šališką palankumą sau Padedantis prisitaikyti šališkas palankumas sau Trukdantis prisitaikyti šališkas palankumas sau

92 93 94 94 95 96 97 97 98 99 101

56 57 57 57 58 59 59 59 60 60 61 61 62

Apibendrinimas Prisistatymas Tariamas kuklumas Savęs menkinimas Įspūdžio valdymas Apibendrinimas Post scriptum: dvejopa tiesa išdidumo pavojai, teigiamo mąstymo galia 3 skyrius. Socialiniai įsitikinimai ir vertinimai Kaip suvokiame savo socialinę aplinką? Sužadinimas Įvykių suvokimas ir interpretavimas Įsitikinimų tvarumas

101 102 103 104 105 107 109 110 111 112 113 113 114 115 116 119 119 120 120 121 123 124 125 125 127

66 67 68 69 70 71 73 74 75 76 76 79 79 80 80 82 84 86 86 87 88

Prisiminimų apie save ir savo pasaulį konstravimas Savo nuostatų praeityj e atkūrimas Ankstesnio elgesio atkūrimas Apibendrinimas Kaip sprendžiame apie socialinę aplinką? Intuityvūs vertinimai Intuicijos galia Intuicijos apribojimai Perdėta savikliova Patvirtinimo šališkumas Kaip išvengti perdėtos savikliovos Euristika: trumpiausias protavimo kelias Tipiškumo euristika Pasiekiamumo euristika Faktams prieštaraujantis mąstymas Iliuzinis mąstymas Iliuzinė koreliacija Kontrolės iliuzija Nuotaika ir vertinimai Mokslinių tyrimų išvada. Neigiamos emocijos lemia investuotojųpesimizmą Apibendrinimas

128 129 130 130

89 90

Kaip traktuojame socialinę aplinką? Priežastingumo priskyrimas: žmogui ar situacijai

TURINYS

7

Numanomos savybės Racionalios atribucijos Pagrindinė atribucijos klaida Kodėl mes darome atribucijos klaidą? Perspektyvinis ir situacinis supratimas Kodėl tyrinėjame atribucijos klaidas Apibendrinimas Socialinės aplinkos lūkesčiai Atkreipkime dėmesį. Išsipildymo psichologija vertybinių popierių biržoje Mokytojų lūkesčiai ir moksleivių mokymosi rezultatai Kaip iš kitų sulaukti to, ko tikimės Apibendrinimas Išvados Atkreipkime dėmesį. Kaip mąsto žurnalistai: pažintinis šališkumas žiniasklaidoje Apibendrinimas Post scriptum: mintys apie intuicijos galimybes ir jos 4 skyrius. Elgesys ir nuostatos Kaip nuostatos lemia elgesį? Kada nuostatos prognozuoja elgesį Kada socialinė įtaka tam, ką sakome, yra mažiausia ribas

132 132 133 136 136 140 141 141

Nepakankamas pateisinimas Ką slepia teorija. Leonas Festingeris apie disonanso sušvelninimą Disonansas priėmus sprendimus Savęs suvokimas Raiškos būdai ir nuostatos Per didelis pateisinimas ir vidinė motyvacija Teorijų palyginimas Disonansas kaip sužadinimas

172

174 175 176 177 179 181 182 183 183 184

142 142 144 146 147

Savęs suvokimas, kai sau neprieštaraujama Apibendrinimas Post scriptum : kaip elgesiu pakeisti save

II dalis. SOCIALINĖ ĮTAKA

186

149 150 150 152 153 155 155

5 skyrius. Genai, kultūra ir lytis Kokią įtaką mums daro žmogiškoji prigimtis ir kultūrinė įvairovė? Genai, evoliucija ir elgsena Kultūra ir elgsena Atkreipkime dėmesį. Kultūrinis gyvūnas Kultūrinė įvairovė Normos: laukiamas elgesys Kultūriniai panašumai Mokslinių tyrimų išvada. Praeiviųprasilenkimas Rytuose ir Vakaruose Apibendrinimas Kaip paaiškinti lyčių panašumus ir skirtumus? Savarankiškumas versus poreikis būti susijusiam

187

188 189 191 192 193 194 195

Ką slepia moksliniai tyrimai. Mahzarin R. Banaji apie eksperimentinės socialinės psichologijos atradimą Kada kiti veiksniai mažiausiai veikia elgseną 156 156

196 199 199 201 203 204 205 207 207 208 210 211 213 214 214 215 216 216

Kada nagrinėjamos konkrečiam elgesiui būdingos nuostatos .. 157 Kada nuostatos būna tvirtos Mokslinių tyrimų išvada. Jūs negavote laiško: prietarai pranašauja diskriminuojantį elgesį Apibendrinimas Kada elgesys lemia nuostatas? Vaidmenys Kada žodis tampa įsitikinimu Atkreipkime dėmesį. Žodis virsta įsitikinimu „Kojos tarpduryje" reiškinys Piktybiški ir moralūs veiksmai Tarprasinis bendravimas ir rasinės nuostatos Socialiniai judėjimai Apibendrinimas Kodėl elgesys veikia nuostatas? Prisistatymas: įspūdžio valdymas Savęs pateisinimas: pažintinis disonansas 159 161 161 162 163 164 164 166 168 168 170 170 170 171 158

Socialinis dominavimas Agresija Seksualumas Apibendrinimas Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natūralus? Lytis ir poros pasirinkimo prioritetai Mintys apie evoliucinę psichologiją Atkreipkime dėmesį. Evoliucijos mokslas ir religija Lytis ir hormonai Apibendrinimas Kultūra ir lytis: kultūros diktatas? Skirtingi lyčių vaidmenys skirtingose kultūrose Lyčių vaidmenų pokyčiai bėgant laikui Bendraamžių perduodama kultūra

8

TURINYS

Apibendrinimas Kokią išvadą galime padaryti apie genus, kultūrą ir lytį? Biologija ir kultūra Ką slepia moksliniai tyrimai. Alice Eagly apie lyčių panašumus ir skirtumus Situacijos galia ir žmogus Apibendrinimas Post scriptum: ar turėtume laikyti save socialinio pasaulio produktais, ar architektais? 6 skyrius. Konformizmas Kas yra konformizmas? Apibendrinimas Klasikiniai konformizmo tyrimai Sherifo normų kūrimo tyrimai Mokslinių tyrimų išvada. Užkrečiamas žiovulys Atkreipkime dėmesį. Masinė apgaulė Ascho studija apie grupės daromą spaudimą Milgramo paklusnumo eksperimentai Milgramo eksperimentų etika Kokios paklusnumo priežastys? Atstumas iki aukos Atkreipkime dėmesį. Aukų suasmeninimas Valdžios artumas ir teisėtumas Institucinė valdžia Išlaisvinantis grupės poveikis Mintys apie klasikinius tyrimus Elgsena ir nuostatos Ką slepia moksliniai tyrimai. Stanley Milgramas apie paklusimą Situacijos galia Pagrindinė atribucijos klaida Apibendrinimas Kaip nuspėti galimą konformistiškumą? Grupės dydis Vieningumas Sutelktumas Padėtis Viešoji reakcija Ankstesnių įsipareigojimų nebuvimas Apibendrinimas Kodėl elgiamasi konformistiškai? Apibendrinimas

218 218 218

Kas elgiasi konformistiškai? Asmuo Kultūra Socialiniai vaidmenys

252 253 254 254 256 257 257 257 258 259 260 261 264 265 265 265 266 267 267 268 270

220 220 221

Vaidmenų sukeitimas Apibendrinimas Ar norime būti kitokie? Reaktyvusis pasipriešinimas

222 223 224 225 225 226 228 230 230 232 234 235 235 236 237 238 238 239 239

Unikalumo įrodymas Apibendrinimas Post scriptum: kaip būti individualybe bendruomenėje 7 skyrius. Įtikinėjimas Kokie yra įtikinėjimo būdai? Pagrindinis būdas Šalutinis būdas Skirtingi būdai skirtingiems tikslams pasiekti Apibendrinimas Kokie yra įtikinėjimo elementai? Kas sako? Pranešėjas Patikimumas Patrauklumas ir simpatijos Mokslinių tyrimų išvada. Eksperimentai su virtualia socialine tikrove Ką sako? Pranešimo turinys Logika versus emocijos Prieštaringumas Vienpusiai versus dvipusiai argumentai Pirmumas versus naujumas

272 273 273 276 277 279 280 280 282 285 285 287 289 289 291 291 291 292 292 293

240 241 243 245 245 246 247 248 248 249 249 250 250 252

Kaip sakoma? Komunikavimo kanalas Aktyvi patirtis ar pasyvus priėmimas? Asmeninė versus žiniasklaidos įtaka Kam sakoma? Auditorija Kokio jie amžiaus? Apie ką jie mąsto? Apibendrinimas Ekstremalus įtikinėjimas: kaip įdiegiami kultai? Nuostatas kuria elgsena Klusnumas gimdo pritarimą „Kojos tarpduryje" reiškinys Įtikinimo elementai Pranešėjas Pranešimas

TURINYS

9

Auditorija Grupės poveikis Apibendrinimas Kaip galima atsispirti įtikinėjimui? Asmeninio įsipareigojimo sustiprinimas Ką slepia moksliniai tyrimai. IVilliamas McGuire apie nuostatos stiprinimą Įsitikinimų išbandymas Kontrargumentai Pritaikomumas: inokuliacijos (nuostatų stiprinimo) programos Vaikų apsauga nuo bendraamžių spaudimorūkyti Vaikų apsauga nuo reklamos įtakos Išvados apie nuostatų stiprinimą Apibendrinimas Post scriptum: kaip būti atviram, tačiau ne naiviam

293 294 295 296 296

„Polinkio į riziką" atvejis Ar grupės sustiprina nuomones? Grupės poliarizacijos eksperimentai Grupės poliarizacija kasdieniame gyvenime Atkreipkime dėmesį. Grupės poliarizacija Poliarizacijos aiškinimas

322 324 324 325 327 328 328 329 331

296 297 297 298 298 299 300 301

Informacinė įtaka Normatyvinė įtaka Apibendrinimas Grupinis mąstymas: ar grupės trukdo, ar padeda priimti gerus sprendimus? Grupinio mąstymo požymiai Ką slepia moksliniai tyrimai. Irvingas Janisas apie grupinį mąstymą Grupinio mąstymo teorijos kritika

331 333

333 335 336 337 339 340 340 341 342 342 343

301

Kaip išvengti grupinio mąstymo Grupinis problemų sprendimas

8 skyrius. Grupės įtaka Kas yra grupė? Apibendrinimas Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti žmonės? Kitų žmonių buvimas Minia: didelė kitų žmonių sankaupa Kodėl mus sužadina kitų žmonių buvimas? Nuogąstavimas dėl įvertinimo Dėmesio išblaškymas Kitų žmonių buvimas Apibendrinimas Socialinis dykinėjimas: ar būdami grupėje žmonės stengiasi mažiau? Daug rankų mažai dirba Socialinis dykinėjimas kasdieniame gyvenime Apibendrinimas Nuasmeninimas: kada būdami grupėje žmonės netenka savojo Aš? Kai kartu darome tai, ko nedarytume vieni Grupės dydis Fizinis anonimiškumas Sužadinanti ir dėmesį blaškanti veikla Savimonės susilpnėjimas Apibendrinimas Grupės poliarizacija: ar grupės sustiprina mūsų nuomonę?

303 304 305 305 305 308 309 309 310 310 310

Ką slepia Nobelio premija. Dvi galvos geriau nei viena Apibendrinimas Mažumos įtaka: kaip paskiri žmonės veikia grupę? Nuoseklumas Pasitikėjimas savimi Pasitraukimas iš daugumos Ar lyderystė yra mažumos įtaka?

Atkreipkime dėmesį. Transformacinė bendruomenės lyderystė 345 Apibendrinimas Post scriptum: ar grupės mums kenkia? III dalis. SOCIALINIAI SANTYKIAI 346 346 348

311 312 314 316 9 skyrius. Prietarai: antipatija kitokiam Kokia prietarų prigimtis ir kaip jie mus veikia? Prietarai: subtilūs ir atviri Rasiniai prietarai 317 317 318 318 320 321 322 Ar rasiniai prietarai nyksta? Prietarų subtilybės Nesąmoningi prietarai Prietarai lyčių atžvilgiu Lyčių stereotipai Seksizmas: palankus ir priešiškas Diskriminacija pagal lytį Apibendrinimas 322 Kokie yra socialiniai prietarų šaltiniai? 349 351 353 353 354 355 357 358 358 359 360 361 361

10

TURINYS

Socialinė nelygybė: nevienoda socialinė padėtis ir prietarai Socializacija Autoritarinė asmenybė Religija ir prietarai Konformizmas Institucinė parama Apibendrinimas Kokie yra motyvaciniai prietarų šaltiniai? Frustracija ir agresija: atpirkimo ožio teorija Socialinio tapatumo teorija: kai jaučiamės pranašesni už kitus Šališkumas vidinei grupei Socialinės padėties, savigarbos ir priklausymo poreikis Suinteresuotumas vengti prietarų Apibendrinimas Kokie yra pažintiniai prietarų šaltiniai? Kategorizavimas: žmonių skirstymas į grupes Spontaniškas kategorizavimas Suvokti panašumai ir skirtumai Skirtingumas: išsiskiriančių žmonių suvokimas Skirtingi žmonės Gyvi pavyzdžiai Ypatingi įvykiai Atribucija: ar pasaulis teisingas? Šališkas palankumas grupei Teisingo pasaulio reiškinys Apibendrinimas Kokios yra prietarų pasekmės? Amžini stereotipai Diskriminacijos poveikis: išsipildanti pranašystė Stereotipo grėsmė Ar stereotipai paverčia žmonių sprendimus tendencingais? Ką slepia moksliniai tyrimai. Claude Steele apie stereotipų grėsmę Stiprūs stereotipai yra svarbūs Stereotipai aiškinimą ir prisiminimus paverčia šališkais Apibendrinimas Post scriptum: ar galime sušvelninti prietarus? 10 skyrius. Agresija: kai žeidžiame kitus Kas yra agresija? Kokios yra agresijos teorijos? Agresija kaip biologinis reiškinys Instinktų teorija ir evoliucinė psichologija Nervinių procesų įtaka

362 363 363 364 365 366 368 368 368 369 370 372 374 375 375 375 376 377 379 379 381 382 383 384 385 387 387 387 389 390 392

Genų įtaka Biocheminė įtaka Agresija kaip atsakas į frustraciją Patikslinta frustracijos-agresijos teorija Santykinė deprivacija Agresija kaip išmokta socialinė elgsena Agresijos nauda Išmokimas stebint Apibendrinimas Kas lemia agresyvumą? Nemalonūs įvykiai Skausmas Karštis Išpuoliai Sužadinimas Agresijos užuominos Žiniasklaidos įtaka: pornografija ir seksualinis smurtas Iškreiptas seksualinės tikrovės suvokimas Agresija prieš moteris Mokymas kritiškai vertinti žiniasklaidą Žiniasklaidos įtaka: televizija Televizijos poveikis elgsenai Televizijos poveikis mąstymui Žiniasklaidos įtaka: kompiuteriniai žaidimai Kokius žaidimus žaidžia vaikai Kompiuterinių žaidimų poveikis vaikams Ką slepia moksliniai tyrimai. Craigas Andersonas apie smurtinius kompiuterinius žaidimus Grupės įtaka Mokslinių tyrimų išvada. Ar provokuojamos grupės agresyvesnės už pavienius asmenis? Apibendrinimas

403 404 405 407 408 409 409 410 412 412 412 412 413 415 415 416 418 419 419 421 422 424 427 429 429 430

432 433

435 436 436 436

393 394 394 396 396 398 400 401 401 402 402

Kaip mažinti agresiją? Katarsis? Atkreipkime dėmesį. Klinikinio tyrėjo Martino Seligmano katarsio analizė Socialinio išmokimo požiūris Apibendrinimas Post scriptum : kaip keisti smurtą palaikančią kultūrą 11 skyrius. Patrauklumas ir intymumas: simpatijos ir meilės jausmas Kas lemia draugystę ir patrauklumą? Art(im)umas

438 439 441 441

443 446 447

TURINYS

11

Tarpusavio sąveika Tarpusavio sąveikos laukimas Paprasčiausia ekspozicija

447 448 449

Post scriptum : kaip mylėti 12 skyrius. Pagalba Kodėl padedame? Socialiniai mainai ir socialinės normos Atpildas

490 492 494 494 495

Atkreipkime dėmesį. Mums patinka tai, kas susiję su mumis.... 450 Fizinis patrauklumas Patrauklumas ir pasimatymai Suderinamumas Fizinio patrauklumo stereotipas Ką slepia moksliniai tyrimai. Ellen Berscheid apie patrauklumą Ką reiškia - patrauklus? Panašumas versus kito papildymas Ar panašūs žmonės buriasi draugėn? Ar priešybės traukia? Ką slepia moksliniai tyrimai. Jamesas Jonesas apie kultūriną įvairovę Mums patinka tie, kuriems patinkame mes Atkreipkime dėmesį. Blogis stipresnis už gėrį Atribucija (priskyrimas) Savivertė ir patrauklumas Kaip pasiekti, kad kiti jus vertintų Tarpasmeninių santykių nauda Apibendrinimas Kas yra meilė? Aistringoji meilė Aistringosios meilės teorija Meilės variacijos: kultūra ir lytis Draugiškoji meilė Apibendrinimas Kas sudaro sąlygas artimiems santykiams? Prieraišumas Prieraišumo stiliai Teisingumas Ilgalaikis teisingumas Suvoktas teisingumas ir pasitenkinimas Atsiskleidimas Atkreipkime dėmesį. Ar internetas sukuria intymumą, ar izoliaciją? Apibendrinimas Kaip nutraukiami santykiai? Skyrybos Išsiskyrimo procesas Apibendrinimas 484 486 486 487 488 490 .• 465 466 467 468 468 468 470 472 472 473 474 475 476 Ali 478 478 479 480 480 481 482 458 458 462 462 465 453 453 455 456

Ką slepia moksliniai tyrimai. Dennisas Krebsas apie gyvenimo patirtį ir profesinius interesus Vidinis atpildas Socialinės normos Evoliucinė psichologija Giminaičių globa Abipusiškumas Pagalbos teorijų palyginimas ir įvertinimas Tikrasis altruizmas Atkreipkime dėmesį. Empatinio altruizmo nauda ir kaina Apibendrinimas Kada padedame? Liudininkų skaičius Pastebėjimas 496 497 500 503 504 505 506 507 510 5ll 5ll 512 513

Ką slepia moksliniai tyrimai. Johnas M. Darley apie liudininkų reakciją Interpretavimas Atsakomybės prisiėmimas Dar kartą apie tyrimų etiką Pagalba, kai kas nors jau padeda Laiko trūkumas Panašumas Mokslinių tyrimų išvada. Vidinės grupės nariųpanašumas ir pagalba Apibendrinimas Kas skatina padėti? Asmenybės bruožai Religiniai įsitikinimai Apibendrinimas Kaip sustiprinti paslaugumą? Mažiau neapibrėžtumo, daugiau atsakomybės Kaltės jausmas ir rūpinimasis savo įvaizdžiu Altruizmo socializavimas Moralinio įsitraukimo ugdymas Altruizmo modeliavimas Praktinis mokymasis Atkreipkime dėmesį. Žydųgelbėtojųpoelgiai ir nuostatos 521 523 524 524 525 527 527 527 529 530 530 531 533 533 513 514 516 517 519 519 520

12

TURINYS

Paslaugumo priskyrimas altruistiniams motyvams Žinių apie altruizmą įgijimas Apibendrinimas

534 535 535

IV dalis. SOCIALINĖS PSICHOLOGIJOS TAIKYMAS 14 skyrius. Socialinė psichologija klinikoje Kas iškreipia klinikinių sprendimų tikslumą? 582 583 584 585 586 587 589 590 591 591 592 592 592

Post scriptum: socialinės psichologijos žinių taikymas gyvenime .. 536

13 skyrius. Konfliktai ir jų sprendimas Kas sukelia konfliktą? Socialinės dilemos Kalinio dilema Bendrų išteklių tragedija Socialinių dilemų sprendimas Konkurencija Suvoktas neteisingumas Klaidingas suvokimas Veidrodinis įvaizdžio suvokimas Pernelyg supaprastintas mąstymas Suvokimo poslinkis Mokslinių tyrimų išvada. Klaidingas suvokimas ir karas Apibendrinimas Kaip pasiekti taiką? Kontaktas Ar desegregacija gerina požiūrį į kitą rasę? Kada desegregacija pagerina požiūrį į kitą rasę? Mokslinių tyrimų išvada. Santykiai, kurie galėjo būti Bendradarbiavimas Bendra išorinė grėsmė sutelkia Atkreipkime dėmesį. Kodėl svarbu, kas nugalės? Aukštesni tikslai skatina bendradarbiauti

537 539 539 539 541 543 546 548 549 550 552 553 554 554 555 555 556 557 559 560 561 563 564

Iliuzinė koreliacija Pavėluota nuomonė ir perdėta savikliova Pasitvirtinančios diagnozės Klinikinių ir statistinių prognozių palyginimas Išvados geresniam gydymui Apibendrinimas Atkreipkime dėmesį. Gydytojo požiūris Kokie pažintiniai procesai lydi elgsenos problemas? Depresija Iškraipymas ar realizmas? Ar negatyvus mąstymas yra depresijos priežastis, ar pasekmė? Ką slepia moksliniai tyrimai. Shelley Taylor apie teigiamas iliuzijas Vienišumas Kai jaučiamės vieniši ir atstumti Kai neigiamai galvojame apie kitus Nerimas ir drovumas Kai abejojame savo gebėjimais socialinėse situacijose Perdėtas situacijos suasmeninimas Sveikata, liga ir mirtis Reakcija į ligą Emocijos ir sveikata Optimizmas ir sveikata Apibendrinimas

593

594 597 597 597 598 599 599 600 600 603 604 606 607 607 608 608 609 610 611 612 612 613 614

Kolektyvinis mokymasis pagerina nuostatas rasių atžvilgiu .... 565 Atkreipkime dėmesį. Branchas Rickey, Jackie Robinsonas ir beisbolo atsinaujinimas Grupė ir aukštesnio lygmens tapatumai Bendravimas Derybos Tarpininkavimas Arbitražas Sutaikinimas Laipsniškas ir abipusis įtampos mažinimas (LAĮM) Taikymai realiose situacijose Apibendrinimas Post scriptum: asmens ir bendruomenės teisių konfliktas 567 568 570 570 571 575 576 576 577 578 579

Kokie yra socialiniai psichologiniai požiūriai į gydymą? Vidinių pokyčių sužadinimas išorine elgsena Išėjimas iš uždaro rato Socialinių įgūdžių mokymas Aiškinimo stiliaus terapija Pokyčių išsaugojimas pasitelkus vidines sėkmės atribucijas Psichoterapijos kaip socialinio poveikio priemonės taikymas Apibendrinimas Kaip socialiniai santykiai stiprina sveikatą ir gerovę? Artimi santykiai ir sveikata Pasitikėjimas ir sveikata

TURINYS

13

Skurdas, nelygybė ir sveikata Artimi santykiai ir laimė Draugystė ir laimė Santuoka ir laimė Apibendrinimas Post scriptum : kaip jaustis laimingesniam

615 616 616 617 619 619

Mokslinių tyrimų išvada. Grupės poliarizacija natūralioje teismo aplinkoje Ar dvylika galvų geriau nei viena? Ar šešios galvos taip pat gerai kaip dvylika? Iš laboratorijos į gyvenimą: imituojamos ir realios prisiekusiųjų žiuri Apibendrinimas 653 654 651 652 652

15 skyrius. Socialinė psichologija teisme Ar liudytojų parodymai patikimi? Įtikinamų liudytojų įtaka Kai akys apgauna Klaidingos informacijos efektas Atkreipkime dėmesį. Liudytojo parodymai Perpasakojimas Kaip sumažinti klaidų kiekį Mokslinių tyrimų išvada. Atsakomosios reakcijos poveikis liudytojams Mokyti policijos tardytojus Kaip sumažinti klaidų skaičių per akistatą Mokyti prisiekusiuosius Apibendrinimas Kokie kiti veiksniai daro įtaką prisiekusiųjų sprendimams? Teisiamojo savybės Fizinis patrauklumas Panašumas į prisiekusiuosius Teisėjo nurodymai Papildomi veiksniai Apibendrinimas Kas daro įtaką prisiekusiajam? Prisiekusiųjų supratingumas Nurodymų supratimas Statistinės informacijos supratimas Kaip pasiekti didesnio prisiekusiųjų supratingumo Prisiekusiųjų atranka „Mirties bausmės" prisiekusieji Apibendrinimas Kokią įtaką prisiekusiesiems daro grupė? Mažumos įtaka Grupės poliarizacija Atlaidumas

621 623 623 624 627 628 630 630

Post scriptum : kaip išmintingai vadovautis psichologijos mokslu 655

16 skyrius. Socialinė psichologija ir aprūpinta ateitis Aplinkos kvietimas imtis veiksmų Apibendrinimas Kaip užtikrinti aprūpintą gyvenimą Naujosios technologijos 657 658 661 661 661 662 664 664 665 665 668 669 670

631 632 633 634 636

Vartojimo mažinimas Apibendrinimas Socialinė psichologija apie materializmą ir turtus Stiprėjantis materializmas Turtai ir gerovė Materializmas nuvilia

636 636 637 638 640 642 642 643 643 643 644 645 645 647 648 649 649 650 650

Žmogaus gebėjimas prisitaikyti Polinkis lyginti save su kitais Atkreipkime dėmesį. Socialinis palyginimas, priklausymas ir laimė Aprūpintos ateities ir išlikimo link Moksliniųtyrimųišvada. Nacionalinės gerovės matavimai Apibendrinimas Post scriptum : kaip šiuolaikiniame pasaulyje gyventi atsakingai? Epilogas Sąvokų žodynėlis Bibliografija Rodyklės

671 672 674 674

675 676 678 687 776

Apie autorių I
Ajovos universitete įgijęsfilosofijosdaktaro laipsnį, Davidas Myersas (David Myers) savo profesinę veiklą plėtoja Mičigano Hope koledže, kuriame skaito daugybę psichologijos kursų ir kur jam suteiktas profesoriaus vardas. Hope koledžo studentai buvo jį pakvietę pasakyti kalbą per iškilmingą aukštosios mokyklos baigimo diplomų teikimo ceremoniją ir išrinkę „įžymiu profesoriumi". Myerso moksliniai straipsniai paskelbti beveik keturiasdešimtyje studijų bei periodinių leidinių, tarp jų Science, American Scientist, Psychological Science ir American Psychologist. Myersas rašo ne tik mokslinius straipsnius bei vadovėlius. Jo šviečiamojo pobūdžio tekstų psichologijos klausimais yra paskelbta beveik keturiasdešimtyje žurnalų, pradedant Today s Education ir baigiant Scientific American. Jis taip pat yra išleidęs plačiam skaitytojų ratui skirtų knygų, pavyzdžiui, The Pursuit of Happiness („Laimės siekimas") ir Intuition: Its Powers and Perils („Intuicija: jos galia ir pavojai"). Davidas Myersas buvo Žmonių santykių komisijos pirmininkas, padėjo įkurti materialinės paramos skurstančioms šeimoms centrą, yra pasakęs šimtus kalbų koledže ir įvairiose bendruomenėse. Remdamasis savo patirtimi, jis taip pat yra parašęs straipsnių bei studiją^ Quiet World („Tylos pasaulis") apie kurtumą. Psichologas aktyviai dalyvauja kuriant technologijas žmonėms su sutrikusia klausa (interneto tinklapis hearingloop.org). Davidas Myersas ištisus metus į darbą važinėja dviračiu ir žaidžia krepšinį. Davidas ir Carol Myersai turi du sūnus ir dukterį.

analizuoti. tačiau socialiniai psichologai jau gali atsakyti į daugelį intriguojančių klausimų: • • • Kaip mūsų sąmoningas ir nesąmoningas mąstymas valdo poelgius? Kodėl kartais žeidžiame kitus. galime draugiškai ištiesti ranką? Atsakymai į šiuos ir daugelį kitų klausimų (tai šios mano knygos misija) praplečia savęs suvokimo ribas ir leidžia pajusti mus veikiančias socialines jėgas. Tikiuosi. Kokią idėjų puotą siūlo socialinė psichologija! Taikydami gausybę įvairių tyrimo metodų. kad jos stilius turėtų būti ir solidžiai mokslinis. ir šiltai žmogiškas. įsivaizdavau. kaip juos supranta ir aiškina mokslas. ieškoti principinių sąsajų su kasdieniais įvykiais. .Pratarmė I Nors žmonijos istorija tęsiasi daugybę šimtmečių. Mokant klasikinės literatūros. o kartais vienas kitam padedame? Kas sukelia socialinius konfliktus ir kaip. konformizmą ir savarankiškumą. pagrįstas griežtais faktais ir intelektualiai provokuojantis.tyrinėti. Kai man buvo pasiūlyta parašyti šią knygą. išlaisvinti jį nuo dabarties apribojimų. Jis turėtų skatinti skaitytoją mąstyti . laisvųjų menų lavinimo sistema siekia suteikti žinių. sukaupėme reikšmingų įžvalgų apie įsitikinimus ir iliuzijas. Nutariau perteikti socialinės psichologijos pagrindus kaip to reikalauja intelektualioji laisvųjų menų tradicija. Daugelio žmogaus elgesio priežasčių dar nepavyko atskleisti. užuot sugniaužę kumštį. gamtos mokslų. filosofijos. praplėsti mūsų mąstymo ribas. Jis turėtų atskleisti svarbius socialinius reiškinius taip. moksliniai žmogaus socialinės elgsenos tyrimai prasidėjo vos prieš šimtmetį. meilę ir neapykantą. kad mano knyga padės skaitytojui tapti įžvalgesniu. Socialinė psichologija irgi siekia šių tikslų.

kurie kartais būna neigiami. sportą. Padėkos Nors ant šios knygos viršelio . Bryantui (Lojolos universitetas Čikagoje). Noriu nuoširdžiai padėkoti už pagalbą Mike Aamodtui (Radfordo universitetas). socialinė intuicija. kiekvieną skyrių dalijau į tris-keturis poskyrius. įtikinėjimas. Steve Baumgardneriui (Viskonsino Eau Claire universitetas). Davidui Bussui (Teksaso universitetas).tik viena pavardė. Nors apie tai užsimenama kiekviename skyriuje. kad nauji atradimai gali pasirodyti akivaizdūs ir žinomi. Taip skaitytojas supažindinamas su tais dalykais. Susanai Beers (Sweet Briaro koledžas).subtilios mus veikiančios socialinės jėgos: kultūrinė nuostatų prigimtis. Jonathonui D. skaitytojai perspėjami. George Bishopui (Singapūro nacionalinis universitetas). Intarpuose „Ką slepia moksliniai tyrimai" rasite mokslininkų pasakojimus apie tai. o kartais . Shawn Meghan Burn (Kalifornijos politechnikos universitetas). Fredui B. Chertkoffui (Indianos universitetas). įdomesni eksperimentai. siekdamas paskatinti skaitytoją mąstyti. mokslą bei populiariąją kultūrą. Jie gali svyruoti nuo prietarų iki agresijos.16 PRATARMĖ Struktūra Knygos įžanginiame skyriuje apžvelgiami socialinėje psichologijoje taikomi tyrimo metodai. Robertui Arkinui (Ohajo universitetas). paraštėje. nuo simpatijos iki pagalbos. siekiama išsiaiškinti. biologinė elgsena ir socialinės psichologijos principų taikymas kasdieniame gyvenime. Kiekvieną skyrių baigiu rubrika „Post scriptum". pavyzdžiui. Antrojoje dalyje aptariama socialinė įtaka . kuriuose aprašomi įvairūs mokslinių tyrimų aspektai. Šios dalies pabaigoje analizuojami konfliktai ir jų sprendimo būdai. Pirmojoje dalyje nagrinėjamas socialinis mąstymas: kaip suprantame save ir vieni kitus. Kiekviena knygos dalis prasideda trumpa įžanga. o baigiamas apibendrinimu. Cordovai (Jeilio universitetas). kaip elgiasi praeiviai gatvėje. Knygos tekstas paįvairinamas intarpais. Timothy C. jų pasiūlymai padėjo tobulinti šią knygą. Norėdamas. Ypač dėkoju Stevenui Spenceriui (Vaterlo universitetas) už jo įnašą į 9 skyrių („Prietarai"). prie jos rengimo prisidėjo visas mokslininkų būrys. kaip ankstesniuose skyriuose aptartos sąvokos taikomos realiame gyvenime. kas parašyta). ekologijos srityse ir teismuose.teigiami. Trečiojoje dalyje aptariami socialiniai santykiai. Cynthiai Crown . pateikiu keletą provokacinių klausimų. kiek tiesos yra mūsų įspūdžiuose. kad ši struktūra būtų kuo aiškesnė. Jerome M. kaip klaidingas suvokimas gali kliudyti tarprasiniams santykiams. Karen A. kas paskatino juos susidomėti vienu ar kitu klausimu ar socialiniu reiškiniu. Nors nė vienas iš šių žmonių neatsako už tai. Intarpuose „Mokslinių tyrimų išvada" įdėmiau apžvelgiama mokslinio tyrimo eiga. Ketvirtojoje dalyje apžvelgiama. Be to. kurie yra tarsi tiltas. Brockui (Ohajo universitetas). Knygos struktūra pagrįsta socialinės psichologijos apibrėžimu. Paraštėse rasite ne tik apibrėžimus. Couture (Niu Hempšyro koledžas). jungiantis socialinę psichologiją ir literatūrą. Bodenhausenui (Šiaurės Vakarų universitetas). grupių įtaka. apžvelgiančia svarbiausius klausimus. apie kuriuos bus kalbama toliau. Thomasui Cafferty (Pietų Karolinos universitetas). šioje dalyje išsamiau apžvelgiamas socialinės psichologijos principų taikymas sveikatos priežiūros. konformizmas. Charlesui Danieliui Batsonui (Kanzaso universitetas). kuriame pakartojamos esminės sąvokos ir tezės. kurioje. Svarbiausios sąvokos tekste paryškintos. intuicijoje ir aiškinimuose. bet ir citatų iš įvairių senųjų bei šiuolaikinių šaltinių. asmeninės nuostatos ir polinkiai (dispozicijos). religiją. pateikiant apibrėžimą. Dorothea Braginsky (Fairfieldo universitetas). Galenui V. Martinui Boltui (Kalvino koledžas). Brownui (Vašingtono universitetas). kuriais. Poskyryje „Svarbiausios socialinės psichologijos tezės" apžvelgiamos svarbiausios knygos temos: socialinės tikrovės kūrimas. socialinės aplinkos įtaka. Amy Bradfield (Ajovos universitetas). Intarpuose „Atkreipkime dėmesį" labiau įsigilinama į skyriuje aptartą temą. Russellui Clarkui (Šiaurės Teksaso universitetas). šalia. Kiekvienas skyrius pradedamas trumpu turiniu. Dianai T. kad skaitytojui būtų lengviau suvokti jo struktūrą. ką parašiau aš (ir turbūt nė vienas nesutiktų su viskuo. Kiekvienas poskyris pradedamas trumpa apžvalga. kodėl žiovaujame. Apibrėžimus rasite ir knygos pabaigoje esančiame sąvokų žodynėlyje.

Terry E. Kurtui Bonieckiui (Centrinio Arkanzaso universitetas). Paului Paulusui (Teksaso universitetas Arlingtone). Williamui Titusui (Arkanzaso technikos universitetas). Allenui Hartui (Amhersto koledžas). Wesley Schultzui (Kalifornijos universitetas San Markose). Charlesui Kiesleriui (Misūrio universitetas). Lindai Šilkai (Masačiusetso. Stephenui Fugitai (Santa Klara universitetas). Joachimui Kruegeriui (Brauno universitetas). Davidui McMillenui (Misisipės universitetas). Traci Craig (Aidaho universitetas). Carie Forden (Klariono universitetas). R. Philipui Finney (Pietryčių Misūrio universitetas). Ellenai E. Weber (Šiaurės Karolinos universitetas Aševilyje). Linkey (Maršalo universitetas). Leandre Fabrigariui (Queen's universitetas). Martinui Kaplanui (Šiaurės Ilinojaus universitetas). Hiltonui (Mičigano universitetas). Wegneriui (Harvardo universitetas). Scottui Piousui (Veslio universitetas). Stevenui H. Pastorino (Valencijos bendruomenės koledžas). Kennethui Fosteriui (Niujorko universitetas). Sandrai Sims Patterson (Spelmano koledžas). Jamesui L. Kasseriui (Nokso koledžas). Robertui Millardui (Vasaro koledžas). Matthew Spackmanui (Brighamo Youngo universitetas). Christinei M. Chesteriui Insko (Šiaurės Karolinos universitetas). Paului Nesselroadei Jr. Anthony Doobui (Toronto universitetas). Baronui (Montgomerio bendruomenės koledžas). Kiplingui Williamsui (Perdju universitetas). Ericui Sykesui (Indianos universitetas Kokomo). Mike Wessellsui (Randolfo-Makono koledžas). Tomui Gilovichui (Kornelio universitetas). Stuartui Oskampui (Klaremonto universitetas). McHoskey (Rytų Mičigano universitetas). Darrenui Newtsonui (Virdžinijos universitetas).PRATARMĖ 17 (Ksaviero universitetas). Jackui Croxtonui (Niujorko universitetas Fredonijoje). Fried (Vinonos universitetas). Ann L. Madeleinei Fugere (Rytų Konektikuto universitetas). Gary Welse (Ajovos universitetas). Bertui Hodgesui (Gordono koledžas). Maurice J. Maijorie Krebs (Ganono universitetas). Mary Stewart Van Leeuwen (Rytų koledžas). Garoldui Stasseriui (Majamio universitetas). Royce Singletonui Jr. Nicholasui Reutermanui (Pietų ilinojaus universitetas Edvardsvilyje). Johnui W. Midge Wilson (DePaulo universitetas). Danieliui M. pateikusiems savo komentarus apie rengiamą knygą: Nancy L. Alice H. Annie McManus (Parklendo koledžas). Joachimui Kru- . Elaine Hatfield (Havajų universitetas). Helenai E. Milesui Jacksonui (Portlendo universitetas). Williamui Ickesui (Teksaso universitetas Arlingtone). Gershaw (Vakarų Arizonos koledžas). Vannui Scottui (Armstrongo Atlanto universitetas). Tomui Tyleriui (Niujorko universitetas). Edwardui Jonesui (Prinstono universitetas). Davidui A. JoNell Strough (Vakarų Virdžinijos universitetas). Deanai Julkai (Portlendo universitetas). Mary Alice Gordon (Pietų metodistų universitetas). Stephenui Slane (Klyvlendo universitetas). Williamui Fromingui (Pasiflk psichologijos mokykla). Carrie B. Danieliui N. Pettijohn (Mersihursto koledžas). Dennisui Foxui (Ilinojaus universitetas Springfilde). Ranaldui Hansenui (Oklendo universitetas). Maritai Inglehart (Mičigano universitetas). Sheldonui Solomonui (Skidmoro koledžas). Charlesui Stangorui (Marylendo universitetas Koledž Parke). C. Toddui D. K. Elizabethai Tanke (Santa Klaros universitetas). Douglasui Kenrickui (Arizonos universitetas). Davidui Dunningui (Kornelio universitetas). Janicei Kelly (Perdju universitetas). Arthurui Milleriui (Majamio universitetas). Bernardui Whitley (Balio universitetas). Smithui (Kentukio universitetas).Lovelio universitetas). Richardui A. Levesque (Elono universitetas). Labai dėkoju visiems. Markui Snyderiui (Minesotos universitetas). Norbertui Kerrui (Mičigano Universitetas). Suzannei Kieffer (Hjustono universitetas). Billy Van Jonesui (Abilene krikščioniškasis koledžas). Ridge (Brighamo Youngo universitetas). Nicolei Schnopp-Wyatt (Pikevilio koledžas). Judi Jones (Pietų Džordžijos koledžas). Teru Morton (Vanderbilto universitetas). (Holy Kroso koledžas). Dianei Martichuski (Kolorado universitetas). Nelsonui (Kalifornijos universitetas). Ashton (Richardo Stoktono koledžas Niu Džersyje). Eagly (Šiaurės Vakarų universitetas). (Simpsono koledžas). Rhodai Unger (Montklero universitetas). Mclntoshui (Denverio universitetas). Homerui Stavely (Kyno koledžas). Michaelio universitetas). Carolynai Whitney (Šv. Timothy J. Jonathanui Iuzzini (Teksaso A&M universitetas). Smith (Grand Valey universitetas). Robertui D. Tresmainei Grimes (Ajonos koledžas). Meighan Johnson Dorterio koledžas). Travisui Langley (Hendersono universitetas). Snyderiui (Kanzaso universitetas). Chrisui O'Sullivanui (Buknelio universitetas).

Gretchen Sechrist (Bufalo universitetas. David G. Diannei Leader (Džordžijos technologijos institutas). Elissai Wurf (Mulenbergo koledžas). Dėkoju visai knygos leidimą organizavusiai komandai. Rainey (Indianos universitetas-Perdju universitetas Indianapolyje). Michaeliui Olsonui (Tenesio universitetas Noksvilyje). Michellei R. Bendradarbiavimas su šiais žmonėmis pavertė knygos kūrimą džiugia ir skatinančia patirtimi.18 TURINYS egeriui (Brauno universitetas). Dougui Woody (Šiaurės Kolorado universitetas). Rusty Mclntyre (Amhersto koledžas). Christopheriui Trego (Floridos bendruomenės koledžas Džeksonvilyje). Cheryl Terrance (Šiaurės Dakotos universitetas). Kim MacLin (Šiaurės Ajovos universitetas). Mary universitetas). Niujorko universitetas). Myers davidmyers. Cynthiai Reed (Taranto apygardos koledžas). Deborah Long (Rytų Karolinos universitetas). Gregui Poolui (St. Amy Lyndon (Rytų Karolinos universitetas).org .

tačiau kartais pavojinga Socialinė aplinka formuoja mūsų elgseną Asmeninės nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat formuoja elgseną Socialinė elgsena .tai ir biologinė elgsena Socialinės psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime Socialinė psichologija ir žmogiškosios vertybės Akivaizdūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Subtilūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Aš jau seniai tai žinojau: ar socialinė psichologija nėra paprasčiausias sveikas protas? Atkreipkime dėmesį. Aš jau seniai tai žinojau Tyrimo metodai: kaip tiria socialinė psichologija Hipotezių formulavimas ir tikrinimas Koreliaciniai tyrimai: natūralių ryšių atradimas Eksperimentiniai tyrimai: priežasties ir pasekmės paieška Laboratorinių tyrimų apibendrinimas ir pritaikymas gyvenime Post scriptum: kodėl aš parašiau šią knygą .Įvadas į socialinę psichologiją Kas yra socialinė psichologija? Svarbiausios socialinės psichologijos tezės Mes kuriame savo socialinę tikrovę Mūsų socialinė intuicija dažnai būna stipri.

ypatingą dėmesį skiriantis mūsų požiūriui į vienas kitą ir abipusiam poveikiui. Šioje knygoje šaltiniai nurodomi skliausteliuose. socialinė psichologija mažiau dėmesio kreipia į individų skirtumus ir daugiau į tai. Despotiškos pamotės akivaizdoje Pelenei teko vaidinti vienokį vaidmenį." Herman Melville V ienas vyras turėjo pasipūtusią ir savanaudę žmoną. Socialinė psichologija yra mokslas. Socialinė psichologija. įtakos jiems ir santykių tyrinėjimas (žr. nes jos mus formuoja ir lemia mūsų galimybes" (p. perfrazuota). Per puotą ji jautėsi gražesnė. todėl vaikščiojo. Prancūzų filosofas ir rašytojas Jeanas Paulis Sartre (1946) tikrai sutiktų su tuo. žmonės. Tik XX a. nuolanki ir nepatraukli. . Tiksliau pasakius. kurioje atkreipė gražaus princo dėmesį. Pelenė sugebėjo patekti į didelę puotą. o pirmosios socialinės psichologijos publikacijos pasirodė apie 1900 metus Prancūzijoje. kalbėjo ir šypsojosi tarsi tokia ir būtų. kuriuose dažniausiai naudojami eksperimentai. tai mokslinis žmonių nuomonių apie kitus. Neįtikėtina? Klausydamiesi šios pasakos privalome skaitytis su situacijos galia. Jis buvo įsitikinęs. tiriantis mus supančių aplinkybių įtaką. kas čia papasakota apie Pelenę. Italijoje ir Vokietijoje (Smith. Ši moteris augino dvi dukras. kurios taip pat buvo pasipūtusios ir savanaudės. kurią matė princas. Kai vėliau įsimylėjęs princas pamatė skurdžiai atrodančią Pelenę ją žeminusiuose namuose. Visas šaltinio aprašas pateikiamas knygos gale esančiame literatūros sąraše. jei lyginsime ją su sociologija (mokslu apie santykius tarp žmonių ir žmonių grupių). įtaką kitiems ir tarpusavio santykius. 1. O vyro duktė buvo miela ir maloni. Socialinė psichologija įsiterpusi tarp psichologijos ir sociologijos. tirdama juos tokiais metodais.1 paveikslą). Palyginti su asmenybės psichologija. „Mes negalime būti atskirti nuo situacijų. Namuose Pelenė buvo sulindusi į savo kiautą. kas liepta.„Mūsų gyvenimus sieja tūkstančiai nematomų gijų. 2005). Apie pirmuosius socialinės psichologijos eksperimentus buvo rašyta vos daugiau nei prieš šimtmetį (1898). „visų pirma esame tam tikrų aplinkybių veikiamos būtybės". kad jai dera dirbti. daugiau dėmesio kreipia į individus. ji labai skyrėsi nuo tos žavios ir gražios būtybės. Ši miela ir maloni dukra. kęsti užgauliojimus ir nesistengti pranokti savo seserų. ne iš karto ją atpažino. Kas yra socialinė psichologija? socialinė psichologija (sočiai psychology) Mokslas apie žmonių mąstymą. anksti suprato. tad. kaip individai apskritai vienas kitą suvokia ir veikia. 59-60. Socialinė psichologija vis dar tebėra jauna mokslo šaka. kurią mes žinome kaip Pelenę. kad mes. Tačiau. krikštamotės fėjos padedama.

Jis atliko eksperimentą. Nelaimingai vedę žmonės tą pačią pastabą aiškins bjauriu charakteriu („Jis visada priešiškai nusiteikęs!") ir todėl gali į ją atitinkamai reaguoti. Socialinė psichologija tiria mąstymą. .. Laimingai vedę žmonės kandžią savo sutuoktinio pastabą („Kodėl tu niekada nepadedi daiktų į savo vietą?") susies su išorinėmis priežastimis („Jam tikriausiai šiandien buvo sunki diena"). Ir tik po Antrojo pasaulinio karo. kokį jį matome šiandien. Štai keletas pavyzdžių: Kokią socialinio pasaulio dalį mes paprasčiausiai įsivaizduojame? Kaip paaiškės vėlesniuose skyriuose. mūsų socialinis elgesys keičiasi ne tik keičiantis aplinkybėms. Ar galėtumėte paklusti žiauriam įsakymui? Kaip nacistinė Vokietija galėjo sugalvoti sunaikinti šešis milijonus žydų ir įgyvendinti šį s u m a n y m ą ? Šie žiaurumai vyko iš dalies dėl to..1 s k y r i u s . kaip mes j a s interpretuojame. grūdo j u o s į dušus ir nuodijo dujomis. eksperimento rezultatai buvo gąsdinantys: beveik du trečdaliai eksperimento dalyvių visiškai pakluso įsakymui. kurio metu buvo liepiama sukelti vis stipresnį elektros šoką eksperimento dalyviui. keldama kiekvienam iš mūsų aktualius klausimus. sunkiai gebančiam išmokti reikiamą kiekį žodžių. kai psichologai ėmė kūrybingai tyrinėti įtikinėjimą ir kareivių moralę. laukdami iš savo sutuoktinio priešiškumo. jie gali įžeidžiančiai elgtis ir šitaip skatinti laukiamą priešiškumą. Socialinį mąstymą • Kaip mes suvokiame save ir kitus • Kuo mes tikime • Mūsų sprendimai • Mūsų nuostatos Socialinę įtaką • Kultūra ir biologinė prigimtis • Reikalavimai. Kaip pamatysime 6 skyriuje. kuriems privalome paklusti • Įtikinėjimas • Žmonių grupės Socialinius santykius • Išankstinės nuostatos • Agresija • Patrauklumas ir intymumas • Pagalba ketvirtajame dešimtmetyje socialinė psichologija įgavo dabartinį pavidalą. kad žmonės vykdė įsakymus. tarpusavio įtaką. šis mokslas tapo toks aktualus. Be to. Kaip žmonės galėjo taip siaubingai elgtis? Ar jie buvo normalūs? Tuo susidomėjo Stanley Milgramas (1974). Jie varė kalinius į traukinius. bet ir priklausomai nuo to. ĮVADAS Į S O C I A L I N Ę P S I C H O L O G I J Ą 21 Socialinė psichologija yra mokslas apie 1. santykius.1 PAVEIKSLAS Socialinė psichologija yra.

tai buvo šiurkščiausios ir bjauriausios varžybos abiejų universitetų istorijoje. Biologija mums siūlo tokius principus. kaip žmonės vieni kitus vertina ir kaip bendrauja tarpusavyje. taip pat žr. kaimo arba mažo miestelio. kaip natūralioji atranka ir prisitaikymas. skatina paslaugumą? Šiuos klausimus jungia viena bendra gija: mintis apie tai.2 paveikslą). nes mes skirtingai mąstome. ar tiesiog kaip nesėkmingą dieną. melodiją ir harmoniją. kad dingo 1 900 000 dolerių. tarkime. rezultatai buvo tokie patys: praeiviai nugvelbė didžiąją pinigų dalį (Bowen. 1. Loy ir Andrews. tūkstančių tyrėjų išvadas ir šimtų teoretikų įžvalgas galima sujungti į kelias pagrindines idėjas. Muzika priklauso nuo mūsų supratimo apie ritmą. Jūs ir aš galime skirtingai reaguoti į panašias situacijas. meilę ir neapykantą. nuspėjamą ir kontroliuojamą. Svarbiausios socialinės psichologijos tezės Kokios yra svarbiausios socialinės psichologijos išvados . prisitaikymą ir nepriklausomumą. Kokios situacijos skatina žmones būti paslaugius arba godžius? Ar tam tikra kultūrinė aplinka. žaidėjai sugrūsti į krūvą ir galiau- . 1951 metais vykusios amerikietiškojo futbolo rungtynės tarp Prinstono ir Dartmuto universitetų komandų yra klasikinis pavyzdys. Sociologija remiasi socialinės struktūros ir organizacijos koncepcijomis. 1954. Prinstono „AllAmerican" komanda buvo užpulta būriu. kad pasipinigautų. kurių niekada nereikėtų pamiršti" sąrašas. Sprendžiant iš to. žmonės. ir du milijonai dolerių išsibarstė gatvėje. kuris išsamiau pristatomas tolesniuose skyriuose (žr.22 ĮŽANGA Padėti? Ar pasipelnyti? Vieną rudens dieną O h a j o valstijos Kolumbo mieste iš šarvuoto automobilio iškrito maišai su pinigais. Šios varžybos išgarsėjo kaip pagiežos rungtynės . jaučiame nepaliaujamą poreikį aiškinti savo elgseną. Būtent tai ir tiria socialinė psichologija. Kokios koncepcijos yra socialinės psichologijos svarbiausių idėjų pagrindiniame sąraše? Kokias temas ar pamatinius principus dar ilgai reikėtų prisiminti po to. Kaip mes reaguosime į draugo įžeidimą. kur kas daugiau vairuotojų sustojo. kaip nuomonės veikia interpretacijas (Hastorf ir Cantril. ar tai vertinsime kaip priešiškumą. Kai po kelių mėnesių panašūs incidentai pasikartojo San Franciske ir Toronte. Mes kuriame savo socialinę tikrovę Mes. priklausys nuo to. kaip nors ją pagrįsti ir šitaip padaryti ją tvarkingą. Socialiniai psichologai tiria nuostatas ir įsitikinimus. Keleto sustojusių automobilių vairuotojai padėjo surinkti 100 000 dolerių. kai pamiršite daugumą detalių? Toliau pateiktas mano sudarytas „didžiųjų idėjų.ją aprėpiančios temos? Daugelyje akademinių sričių dešimčių tūkstančių tyrimų rezultatus. 1981). 1988).

o kartais ir pavojinga 3. perprantame žmonių elgseną. Jausmai ir veiksmai kitų žmonių atžvilgiu kartais būna negatyvūs. galima nuspręsti. abiejose komandose buvo sužeistų. Polinkiai formuoja elgseną 6. Studentai atliko mokslininkų stebėtojų vaidmenis ir sekė kiekvieną taisyklių pažeidimą bei pažeidėjus. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 23 SVARBIAUSIOS SOCIALINĖS PSICHOLOGIJOS TEZĖS 1. Išvada: objektyvi realybė egzistuoja. Nuostatos formuoja elgseną SOCIALINIS M Ą S T Y M A S S O C I A L I N Ė ĮTAKA 4. pasinaudojame įspūdžiais (ar galiu juo pasitikėti?) ir santykiais (ar aš jai patinku?). kaip mes suvokiame pasaulį ir save. Intuicija da- . kad šis žmogus yra bjauraus būdo. Socialinė įtaka formuoja elgseną 5. Socialinė elgsena tai ir biologinė elgsena 7. Mes konstruojame savo socialinę realybę 2. Svarbu. Intuityviai mes visi esame mokslininkai. ar menkesniais? Atsakymai į šiuos klausimus lems mūsų emocijas ir veiksmus. Ar esame optimistai? Ar manome. ir pradėti jo vengti. kad kontroliuojame padėtį? Ar save laikome pranašesniais. kiek to reikia kasdienybėje. Mūsų socialinė intuicija yra stipri. Ar šie „stebėtojai" galėjo būti nešališki? Pavyzdžiui.1 skyrius. mes tai priskirame prie charakterio savybių. Dažniausiai gana greitai ir tiksliai. Mūsų įsitikinimai apie save taip pat svarbūs. Įvyko muštynės. Prinstono universiteto studentai pastebėjo dvigubai daugiau savo varžovų taisyklių pažeidimų nei pamatė jų kolegos iš Dartmuto. Šios varžybos niekaip nederėjo su tarpuniversitetinės sporto lygos aukštesniosios klasės aristokratiškumu. tačiau mes į ją dažnai žvelgiame pro savo įsitikinimų bei vertybių akinius. Netrukus po varžybų abiejų universitetų psichologai parodė studentams filmą apie rungtynes. jei kas nors dažnai laido kandžias pastabas. Jei elgesys yra nuoseklus ir išskirtinis. Pavyzdžiui.2 PAVEIKSLAS Svarbiausios socialinės psichologijos tezės siai sulaužytomis nosimis jėga išvaryti iš žaidimo. o kartais pozityvūs SOCIALINIAI SANTYKIAI Socialinės psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime SOCIALINĖS PSICHOLOGIJOS TAIKYMAS 1. tačiau kartais pavojinga Mes intuityviai jaučiame baimę (ar skristi pavojinga?). Mūsų socialinė intuicija dažnai būna stipri.

Mes klaidingai prognozuojame savo jausmus . o „užkulisiuose".intuityvaus proto užkulisius. . „spontaniško bruožų priskyrimo". Daugelyje situacijų mums pakankamai gerai pasitarnauja „greiti ir tikslingi" sprendimai. nei manome. rugsėjo 11-osios nešiojamės atmintyje įsirėžusius lėktuvų katastrofos vaizdinius. kad tik išvengtų galimo pavojaus skrendant lėktuvu. tai yra intuityviai sprendžiame apie įvairių dalykų tikimybę pagal tai. kai jie susitinka su kandidatais į darbą. priešingai nei mes galvojome maždaug prieš dešimtmetį ar dar anksčiau. ir daugelis linkę važiuoti tolimus atstumus.artėjantys prie amžiaus vidurio žmonės vis dar tebeperka ankštokus drabužius („tikiuosi numesti keletą svarų"). ir nuostatos veikia dviem lygmenimis . Todėl dauguma žmonių labiau bijo skristi nei važiuoti automobiliu. kai baimė yra pagrįsta. Ir mąstymas. Mes taip pat dažnai klaidingai numatome savo ateitį . Primindami intuicijos naudą ir perspėdami apie jos spendžiamus spąstus. mano amžiaus žmonės linkę priaugti svorio"). Mąstymas. jei laimėsime loterijoje. t. y. Intuicija yra milžiniška.sąmoningai ir apgalvotai bei nesąmoningai ir automatiškai. o rezultatai retkarčiais „parodomi ekrane". Mes žinome daugiau. Tad mūsų intuicija verta dėmesio ir dėl savo neapsakomos galios. „euristikos". jei dabar neteksime darbo arba nutrūks meilės ryšys. Šiandienos mokslininkai tai vadina „dvigubu informacijos apdorojimu". socialiniai psichologai siekia sutvirtinti mūsų mąstymą. Mūsų intuicija ir nesąmoningas informacijos apdorojimas dažnai būna galingi. azartinių žaidimų lošėjams prie lošimo stalo. savo gebėjimus reikia naudoti atsižvelgiant į tai. dažniau vyksta ne „scenoje". Kaip vėliau pamatysime. Tokia intuicija yra įprasta. neigiame. Mes netiksliai skaitome savo mintis. ir atmintis. Ypač po 2001 m. kaip greitai į galvą ateina pavyzdžiai. o kartais -pavojingi reiškiniai. retai kas sau pasako kur kas realistiškiau („verčiau nusipirksiu laisvoką rūbą. Net mūsų nuojauta apie save dažnai būna klaidinga. Tačiau intuicija būna ir pavojinga. mąstymas vyksta „už ekrano". Štai pavyzdys: gyvenime mes dažniausiai automatiškai.kaip blogai jausimės po metų. impulsyvią intuiciją patartina tramdyti kritiniu mąstymu. „implicitinės (neišreikštosios) atminties". O iš tiesų beveik trisdešimt šešis kartus saugiau skristi lėktuvu nei važiuoti automobiliu. Savo prisiminimais mes nesąmoningai pasitikime labiau nei derėtų. kad mums daro įtaką kokie nors dalykai. „automatiško informacijos apdorojimo". Dažniau nei mes numanome. prisiekusiesiems įvertinant nusikaltimą ir personalo direktoriams.pavyzdžiui. apie kuriuos Freudas niekada nėra kalbėjęs.24 ĮŽANGA ro įtaką prezidentams krizių metu. ir dėl nerimą keliančio pavojaus. Iš tiesų psichologijos mokslas atskleidžia mūsų pasąmonės žavesį . momentinių emocijų ir nežodinio komunikavimo tyrimai atskleidžia mūsų intuicijos galimybes. Tačiau kai svarbus tikslumas . ir kaip gerai po metų jausimės. kad žinome.

ar kaip teisingumą (tas. mes reaguojame į mus supančią aplinką. ir mums tenka sutikti su melu ar taikstytis su žiaurumu. ar uždaras. . iš dalies priklauso nuo jūsų kultūrinių bei etninių šaknų. nei elgtumės tradiciškai.savo asmeninius poreikius. nusipelno daugiau). viena yra aišku: mus supanti aplinka turi įtakos šiam vertinimui. koks jūsų išsilavinimas ir kokiomis žiniasklaidos priemonėmis naudojatės. priklauso nuo to. Kadangi esame socialiniai sutvėrimai. • Ar moters grožį siesite su kilnumu bei dailiai sudėtu kūnu. giminę ir visuomenės grupes. priklauso nuo to. troškimus bei moralę. kuriuos išmokome iš kitų. Mes trokštame bendrauti. Visuomenės nuomonės tyrimai parodė.) Nesvarbu. kur gyvenate. priklauso nuo to. Kitos situacijos gali skatinti didelį dosnumą ar užuojautą.ar į savo šeimą. kai studentai nemiegodavo. nerūpestingas ar oficialus. • Ar esate ekspresyvus. Kitose šalyse gyvenantys žmonės tam ryžtingai priešinosi. priklausyti ir norime. kad apie mus gerai galvotų. kaip istorija įvertins šį karą. kada ir kuriame pasaulio krašte gyvenate. • Ar socialinį teisingumą apibrėžiate kaip lygybę (visi gauna vienodai). Ryšių palaikymas žmogui labai svarbus. Kartais socialinės aplinkybės verčia mus elgtis visiškai kitaip.1 skyrius. ar jūsų ideologija formavosi veikiama kapitalizmo. . kaip esate paveiktas šiuolaikinio vakarietiško individualizmo. Tuo metu. kas daugiau dirba. Nors tyrimas vyko tik darbo dienomis (įskaitant ir paskaitų laiką). ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 25 Socialinė aplinka formuoja mūsų elgseną Mes esame. ar socializmo. (Pasakykite. Mes kalbame ir mąstome žodžiais. ir aš gana tiksliai atspėsiu jūsų nuostatas prasidėjus karui. pasiūlę jiems nuolatos nešioti mikrojuostinius magnetofonus ir mikrofonus. • Ar visą dėmesį sutelkiate į save . Pasakykite man. socialiniai gyvūnai. kas 12 minučių 30-čiai sekundžių nepastebimai įsijungdavo kompiuterizuotas magnetofonas. kaip jau seniai pastebėjo Aristotelis. atvirumą ir rengimosi stilių keičiasi kartu su kultūrine situacija. Iš tiesų ypač nemalonios situacijos kartais nuslopina gerus ketinimus. Mūsų požiūris į punktualumą. kad amerikiečiai ir Izraelio gyventojai entuziastingai pritarė karui. Situacijos galią akivaizdžiai parodo požiūrio į 2003 metų karą Irake kaita. Po rugsėjo 11-osios katastrofos Niujorkas buvo užverstas labdaringomis maisto bei drabužių siuntomis. ir aš dar tiksliau atspėsiu jūsų požiūrį į karą. studentai beveik 30 procentų laiko praleisdavo kalbėdami. Kultūra padeda apibrėžti situaciją. o savanoriai siūlė savo pagalbą. Naciai daugelį iš pažiūros padorių žmonių pavertė holokausto įrankiais. Matthiasas Mehlas ir Jamesas Pennebakeris (2003) kiekybiškai įvertino Teksaso universiteto studentų socialinę elgseną.

kaip natūralioji atranka sąlygoja mūsų veiksmus ir elgseną. Evoliuciniai psichologai (žr. daugelį metų praleidęs kalėjime už savo politines pažiūras. Kitas. . galime nagrinėti ir neurobiologiją.taip pat). Mūsų politinės nuostatos lemia pasirinkimą balsuojant. o mus . Asmeninės nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat formuoja elgseną Vidinės jėgos taip pat svarbios. nuostatos priklauso ir nuo elgsenos.tai ir biologinė elgsena XXI amžiaus pradžioje socialinė psichologija atkreipia mūsų dėmesį į tai. Mūsų nuostatas ir elgseną formuoja išorinės socialinės sąlygos. kad paveldėta žmogiškoji prigimtis iš anksto nuteikia mus elgtis vadovaujantis taisyklėmis. tuokiamės. neapkenčiame. 2001). ką mes galvojame apie įvairias situacijas. 2004. Jei kiekvienas psichologinis reiškinys (kiekviena mintis. Mumyse slypi genai tų protėvių. kurios mūsų pirmtakams padėjo išlikti ir reprodukuotis. mes prisitaikome prie socialinės aplinkos. kad socialinė elgsena turi biologinį pagrindą. kaip Pietų Afrikos Respublikos lyderis Nelsonas Mandela. Vienas žmogus. Atsidūrę toje pačioje situacijoje. Nuo mūsų požiūrio į rūkymą priklausys. paklūstantys socialiniams vėjams. formuoja mūsų suvokimą ir įsitikinimus? Kaip smegenys. gali siekti santarvės ir vienybės su savo buvusiais priešais. protas ir elgsena sudaro vieną darnią sistemą? Šiuos klausimus kelia socialinė neurologija (Heatherton ir kiti. kiekviena emocija) tuo pat metu yra ir biologinis. Mūsų elgseną veikia vidinės nuostatos. žaidžiame. (Kaip vėliau pamatysime. žino. vadinasi. tačiau mūsų mąstymas slepia biologinę išmintį. būti paslaugiems ir agresyviems. Tad evoliuciniai psichologai tiria. Kas studijavo psichologijos pradmenis.26 ĮŽANGA Socialinė psichologė Hazel Markus (2005) apibendrina: „Žmonės yra lankstūs". ar leisimės bendraamžių įkalbami rūkyti. kurie išgyveno ir turėjo palikuonių (o jų vaikai . nuo kurios priklauso socialinė elgsena. Asmeniniai polinkiai (dispozicijos) taip pat daro poveikį elgsenai. Mes jautriai reaguojame į savo socialinę aplinką. dėl to mes tvirtai tikime tuo. kam buvome įsipareigoję arba dėl ko esame kentėję). Svarbu.biologija ir potyriai. kad mus formuoja prigimtis ir patirtis. Kurios smegenų sritys leidžia mums patirti meilę ir panieką. gali būti kupinas kartėlio ir stengtis keršyti. socialinė neurologija (sočiai neuroscience) Biologinio ir socialinio požiūrių į socialinių ir emocinių savybių neurologines bei psichologines priežastis visuma. Socialinė elgsena . Mes nesame pasyvūs it vėjaričiai augalai. rūpinamės ir dalijamės savo vargais bei džiaugsmais. Gamta mums suteikė milžiniškas galimybes išmokti ir prisitaikyti. Plotą apibrėžia jo ilgis ir plotis. 5 skyrių) primena. kai mes susirandame partnerį. Kitaip tariant. skirtingi žmonės gali elgtis skirtingai. Ochsner ir Lieberman. Mūsų požiūris į neturtinguosius turi įtakos mūsų pasiryžimui juos paremti.

Socialinė psichologija susijusi su gyvenimu . Protas ir kūnas yra vieninga sistema. kaip geriau suvokti save. apie juridines procedūras bei prisiekusiųjų sprendimus teismuose ir skatinti tokį elgesį. veikia jų darbą. socialinių santykių paaiškinimų? Kaip galėtume pasinaudoti šiomis analizės priemonėmis. Mes esame biologiniai-psichiniai-socialiniai organizmai. Socialinė parama stiprina imuninę sistemą. Atspindime biologinės. Kiekvieno poskyrio pabaigoje rasite trumpas santraukas. nuostatomis. kaip suformuluoti ir rasti atsakymus į keletą nepaprastai įdomių ir svarbių klausimų. ar gerai suvokėte poskyrio medžiagą. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 27 Socialiniai neurologai nesistengia aiškinti tokios sudėtingos socialinės elgsenos. susirasti draugų ir daryti įtaką žmonėms. nesiekia atsakyti į esminius būties klausimus: kokia gyvenimo prasmė? Koks turėtų būti gyvenimo tikslas? Kokia mūsų paskirtis? Socialinė psichologija pateikia metodą. Socialinės psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime Todėl socialinė psichologija gali nušviesti jūsų gyvenimą.1 skyrius. socialinės įtakos. Jos pagrindiniai tikslai . nors ir subtiliai. kad jos padės įvertinti. išryškinti subtilias jėgas. kaip noras padėti ar įžeisti. Socialinės psichologijos įžvalgos taikomos kitose mokslo šakose. . socialinės įtakos ir socialinių santykių principais galime spręsti apie žmonių sveikatą bei gerovę. kaip vienas iš požiūrių į žmogų. kaip atgniaužti kumščius ir draugiškai ištiesti ranką. įtaką kitiems ir tarpusavio santykius. santykiais. Iš pradžių pasižiūrėsime. Toliau šiame skyriuje išsamiau aptarsime socialinę psichologiją. privalome atsižvelgti ir į vidinį (biologinį). ir į išorinį (socialinį) poveikį. Kaip atsiranda socialinė psichologija? Kaip ji ieško socialinio mąstymo. Streso hormonai daro įtaką mūsų jausmams bei veiksmams. norėdami tapti gudresni? APIBENDRINIMAS Svarbiausios socialinės psichologijos tezės Socialinė psichologija yra mokslas apie žmonių mąstymą. Kaip mus veikia socialinė intuicija ir kaip ji kartais apgauna. Remdamiesi socialinio mąstymo. socialinė psichologija pateikia daug idėjų. sąlygojančias jūsų mąstymą bei veiksmus. Vėliau susitelksime prie svarbiausio šio skyriaus tikslo: socialinės psichologijos mechanizmo supratimo. psichologinės. Tačiau norėdami suprasti meilę ar neapykantą. socialinės įtakų sąveiką. nuo kurio priklauso žmonių išlikimui palanki aplinka. kaip pačių socialinių psichologų vertybės akivaizdžiai. vien tik paprastais neuronų ar molekulių mechanizmais.paaiškinti: • • Kaip mes suvokiame savo socialinę aplinką.mūsų gyvenimu: mūsų įsitikinimais. Kaip vėliau pamatysime. Dėl socialinio atstūmimo padidėja kraujospūdis. Todėl šiuolaikiniai psichologai tiria elgesį šiais skirtingais analizės lygmenimis. Tikiuosi. Psichologijos mokslas.

ar socialinė psichologija gali būti pagrįsta moksliškai? Akivaizdūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Vertybės ima veikti socialiniams psichologams renkantis mokslinių tyrimų temas. • Kaip socialinės psichologijos principai taikomi kasdieniame gyvenime ir kitose mokslo šakose. Kokie jie? Socialinė psichologija . Socialinė psichologija ir žmogiškosios vertybės Socialinių psichologų vertybės įsiskverbia į jų darbus ir akivaizdžiais. Taigi socialinė psichologija atspindi socialinę istoriją. Vertybių įtaką taip pat iliustruoja žmonės.asmeniniai įsitikinimai apie tai.28 ĮŽANGA • Kaip mūsų socialinę elgseną formuoja kiti žmonės. nes pagausėjo riaušių ir išaugo nusikalstamumas. šeštajame dešimtmetyje. Moynihan.labiau atsakymo į klausimus strategija nei duomenų rinkinys. ir Šiaurės Amerikos mokslininkų patirtimi (Feather. Turner. asmeninės savybės ir prigimtis. kaip ir teismuose. O jūsų universitete ar ryškiai skiriasi humanitarinių. 1979). o austrai . kas pageidautina ir kaip žmonės turėtų elgtis . penktajame dešimtmetyje. 1981.neatsispindi jų darbe? Jei taip. Škotai labiau skiriasi nuo anglų.nuo vokiečių nei Mičigano ir Ohajo valstijų gyventojai. kai Europoje siautėjo fašizmas. Todėl Europoje susiformavo stipri „socialinio tapatumo" teorija.netoleruojami. o skirtingi požiūriai . vyravo išankstinių nuostatų tyrimai. rasine ir seksualinės orientacijos įvairove. Kai yra teisiamos idėjos. 1984). devintajame dešimtmetyje atgijo dėmesys ginklavimosi varžybų psichologiniams aspektams. gamtos ir socialinių mokslų studentai? Ar socialinė psicho- . 2004. Neatsitiktinai XX a. ir ne iš karto pastebimais būdais. kai buvo madinga visiems atrodyti panašiai.kaip jis mąsto apie kitus asmenis. kaip šie jį veikia. o dešimtajame dešimtmetyje labiau susidomėta kultūrine. kuriuos traukia įvairūs mokslai (Campbell. Tačiau ar iš tiesų socialiniai psichologai tokie objektyvūs? Juk jie irgi žmonės. Moksle. asmeninė nuomonė neleistina. Europoje žmonės didžiuojasi tautiškumu. Australijos socialiniai psichologai savo teorijose rėmėsi ir Europos. Tajfel. 2005). bet ir skirtingų kultūrų vertybės. feministinis judėjimas aštuntajame dešimtmetyje sužadino naują lyčių ir moterų diskriminacijos tyrimų bangą. 1975. tad ar jų vertybės . septintajame dešimtmetyje atkreiptas didesnis dėmesys į agresiją. Skiriasi ne tik atskirų laikotarpių. nuosprendis priklauso nuo įrodymų. o Amerikos socialiniai psichologai daugiau dėmesio skyrė asmeniui . imtas tirti konformizmas. mūsų nuostatos. kaip jie susiję tarpusavyje (Fiske.

Socialiniai psichologai tiria. todėl sunku nepastebėti šuns. Physics and Philosophy. Minutėlei stabtelėkite: ką jūs matote 1. Mes taip pat savo kasdieniame gyvenime į pasaulį žvelgiame per išankstinės nuomonės akinius. kuriais vertybės skverbiasi į psichologiją. kodėl jos keičiasi ir kaip jos daro įtaką nuostatoms bei veiksmams. ji pradeda kontroliuoti paveikslo interpretavimą. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 29 logija ir sociologija vilioja žmones.1 skyrius. kurti ateitį. Tačiau kai ši koncepcija gimsta jūsų galvoje. dauguma žmonių jo nepastebės. jis apibūdina gamtą pagal mūsų tyrimo metodą. o ne saugoti praeitį? Ir galiausiai vertybės yra socialinės psichologinės analizės objektas. Mokslininkai ne tik skaito gamtos knygą. palyginti ryžtingai nusiteikusius mesti iššūkį tradicijoms. Subtilūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Mes retai atpažįstame subtilius vertybinių įsipareigojimų virsmo objektyvia tiesa būdus.3 paveiksle? Ar matote paveikslo centre dalmatiną. vartodami savo pačių išmąstytas kategorijas. uostinėjantį žemę? Neturėdami šios išankstinės informacijos. Tačiau šie tyrimai neatsako į klausimą. 1958 („Fizika ir filosofija") . kaip vertybės formuojasi. Panagrinėkime tris mažiau akivaizdžius būdus. „Mokslas ne šiaip aprašo ir aiškina gamtą. Subjektyvūs mokslo aspektai Dabar mokslininkai ir filosofai sutaria: mokslas nėra absoliučiai objektyvus. kurios vertybės „teisingos". Jie gamtą interpretuoja. jis yra mūsų santykio su gamta dalis." Werner Heisenberg.

į prielaidą. 1985). Kadangi bet kurios srities mokslininkai laikosi to paties požiūrio arba kilę iš tos pačios kultūrinės aplinkos. Jūsų protas blokuoja ko nors suvokimą. Socialinis psichologas Lee Jussimas (2005) įrodinėja. jų prielaidų gali niekas ir neužginčyti. devintajame dešimtmetyje feministės ir marksistai atskleidė kai kurias galutinai neištirtas socialinės psichologijos prielaidas.dažnai yra svarbiausi. Jie kalba. prisitaikančius arba sunkiai prisitaikančius. kurie patenkinę išlikimo. į kai kurių mokslininkų. . psichiškai sveikus arba nesveikus. politinį konservatizmą. tarp jų mūsų prielaidos ir kultūros ideologija. Trečiame skyriuje rasime ir daugiau pavyzdžių. o iš tiesų jie daro vertybėmis grindžiamus vertinimus. kad grupių skirtumų stereotipai kyla ne iš realaus gyvenimo. labiau linkusių socialinės lyčių elgsenos skirtumus interpretuoti biologiškai (Unger. Kritikai marksistai atkreipė dėmesį į konkurencinius. individualistinius šališkumus . jei esate iš anksto tam nusiteikę. „priklausymo" bei savivertės poreikius. kad psichologija nėra objektyvi. pavyzdžiui. o individualus atlygis . Skaitydami šiuos žodžius nesuvokiate. o iš rasizmo. Štai keletas pavyzdžių: Gero gyvenimo apibrėžimas. Psichologai gali vertinti žmones kaip brandžius arba nebrandžius. Asmenybės psichologas Abrahamas Maslowas garsėjo sensityviais „save realizavusių" žmonių. kaip išankstinės nuostatos veikia mūsų interpretacijas. 1990. Tik nedaugelis skaitytojų pastebėjo. Šitaip veikia mūsų protas. Kaip primena Prinstono ir Dartmuto futbolo aistruoliai.plačiai paplitusios idėjos bei vertybės. ir feministės. Feministinė kritika atkreipė dėmesį į subtilius šališkumus . 1988) . Moscovici. nuostatos ir tradicijos.viena svarbiausių žmogaus proto savybių. mūsų elgseną labiau veikia subjektyvi nei objektyvi realybė.bendri įsitikinimai. Ši tendencija iš anksto įvertinti tikrovę vadovaujantis lūkesčiais . saugumo. kad konformizmas yra neigiamas. Tai.pavyzdžiui. ir marksistai taip pat darė savo prielaidas. socialinė pateiktis (sočiai representation) Socialiai kartu išgyvenami įsitikinimai . Dėl to save realizavusių žmonių apibūdinimas . kad pačių psichologų vertybės gali stipriai veikti jų teorijas ir nuomones. kad taip pat reaguojate ir į savo nosį. tačiau mažiausiai išnagrinėti. Socialinė pateiktis padeda suprasti pasaulį. paslaptingi ir taip toliau . kad pažangūs socialiniai psichologai kartais jaučiasi priversti neigti grupių skirtumus ir daryti prielaidą. kad žmonių saviraiškos pavyzdžius Maslowas pasirinko veikiamas asmeninių vertybių. Psichologinėse sąvokose slypi vertybės Mūsų įsitikinimui.atspindėjo Maslowo asmenines vertybes. bandymus apibrėžti. XX a. Tačiau kartais kas nors iš šalies atkreipia dėmesį į šias prielaidas. idėjos. apibrėžimais. Tai ypač mėgsta pastebėti akademinio „politinio tikslumo" kritikai. Vertybės taip pat daro įtaką sąvokų apibrėžimui. tarsi skelbtų faktus. ką reiškia gyventi gerai. Imkime.30 ĮŽANGA kultūra (culture) Didelės žmonių grupės puoselėjami ir naujoms kartoms perduodami ilgalaikiai elgesio modeliai.teigiamas. turi įtakos supratimas.pavyzdžiui. savarankiški. ką mes laikome savaime suprantamu dalyku . kuriuos Europos socialiniai psichologai vadina socialine pateiktimi (Augoustinos ir Innes. Žinoma. realizuoja savo žmogiškąjį potencialą.kad jie yra spontaniški.

skatinančias daryti tai. kai vaikų ugdymo specialistai moko. Dėl kažkokio keisto sutapimo šis testas sudarytas iš tų pačių klausimų. dalyvaujantį partizaniniame kare. Įsivaizduokite. kurių mes nepraktikuojame. (Vakaruose dažniausiai orientuojamasi į individualistines vertybes. suskaičiavęs jūsų atsakymų taškus. kaip reikia elgtis su vaikais arba kai pataria gyventi nesirūpinant kitų žmonių lūkesčiais. ar „papildomais nuostoliais". tai yra nacionalizmas. Kitose kultūrose labiau įprasta atsižvelgti į tai. Aleksandru Makedoniečiu ar Johnu D. kad jos žodynas remiasi vertybėmis.tai toks socialinis poveikis. kad atlikote asmenybės testą ir psichologas. nes visos šios klišės apibūdina tą patį atsakymų rinkinį (tendenciją kalbėti gražiai apie save ir nepripažinti problemų). Psichologų patarimai taip pat atspindi patariančiųjų asmenines vertybes. Profesionalūs patarimai. Ar mes žmogų. Asmeninės vertybės lemia. sutinka su „specialisto" nuomone. koks turėtų būti aukščiausias moralinis įsipareigojimas. jie išreiškia savo asmenines vertybes. Etikečių klijavimas. Nerimo rodikliai . „Štai kaip.stebitės. pavadinsime „teroristu". priklausys nuo mūsų požiūrio į šios kovos tikslą. Paslėptos vertybės įsismelkia netgi į moksliniais tyrimais grindžiamus psichologijos sąvokų apibrėžimus.tarkim.lytiniai santykiai. Tai galioja ir kasdienei kalbai. .) Daugelis žmonių. O jūsų ego . ar visuomenės pagalbą pavadinsime „socialine rūpyba". tačiau gera tai išgirsti. Vėliau psichologas jums sako. 1978). kad tikriausiai esate perdėtai gynybiškas." Po to kitas psichologas pateikia jums panašų testą. „Kaip čia gali būti? . nuo kurių priklauso įvairūs sprendimai. . atspindės mūsų požiūrį į šiuos žuvusiuosius. Pastabose apie „ambicingus" vyrus ir „agresyvias" moteris yra paslėptas požiūris.pagalvojate jūs.žemi. „Iškrypimai" . Ar per karą žuvusius civilius gyventojus laikysime „nekaltų gyvybių praradimu". Kaip tai reikėtų pavadinti: aukšta saviverte ar gynybiškumu? Abu apibūdinimai atspindi tam tikra vertybe grindžiamą sprendimą.1 skyrius. j i e " išaukština savo šalį ir jos žmones. Tačiau profesionalūs psichologai negali atsakyti į klausimus. kas geriausia „mums". nesuvokdami. kad egzistuoja paslėptos vertybės.Anas psichologas apie mane taip gražiai kalbėjo. Rockefelleriu . .Aš irgi taip maniau. „Smegenų plovimas" . Mūsų politinės pažiūros lemia. Kai . praneša: „Jūsų savivertės rodikliai aukšti. ar „kovotoju už laisvę".saviraiškos aprašymas būtų kitoks (Smith. Sąvokų kūrimas. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 31 Jei jis būtų rėmęsis kitais herojais . kuriam mes nepritariame. kas geriausia „man". kaip gyventi. Napoleonu. . kaip žmogus pavadins ne vedybinius santykius: „atvira santuoka" ar „neištikimybe". kai taip elgiamės „mes" ." Taip galėjo atsitikti. nes jūsų savęs slopinimo rodiklis aukštas.nepaprastai stiprus".tai patriotizmas. tikslas ir gyvenimo prasmė. ar „pagalba skurstantiems". Kai psichiatrai pataria mums. Nėra pagrindo kaltinti socialinę psichologiją dėl to.

vertybės yra blogai. ir mūsų psichologiniuose apibendrinimuose. kad. arba neišreikštosios. Aš jau seniai tai žinojau: ar socialinė psichologija nėra paprasčiausias sveikas protas? Ar socialinės psichologijos teorijos pateikia naujas žmogaus būsenos įžvalgas? O gal jos tik aprašo akivaizdžius dalykus? Daugelis šioje knygoje pateiktų išvadų gali jums būti žinomos. kad mokslinis interpretavimas. galime kontroliuoti ir apriboti savo tendencingumą. Ar tai reiškia. Mes kiekvienas esame susiję su socialine psichologija. nes socialinė psichologija galioja visur. socialinė psichologija yra sveikas protas? Nebūčiau rašęs šios knygos. turintys įvairių šališkumų. Nuolatos gretindami įsitikinimus su kiek įmanoma geriau parinktais faktais. kad jame yra ir subjektyvioji pusė? Priešingai: kaip tik todėl. rašytojai ir poetai stebėjo socialinę elgseną ir ją komentavo. Šioje knygoje aš atkreipsiu dėmesį į kitus neišreikštųjų vertybių pavyzdžius. mūsų psichologiniuose patarimuose.kaip paslėptos sąvokų formulavimo. Verta žinoti. • Vertybės pasireiškia ir subtiliau . todėl natūralu ir neišvengiama. psichologinių apibendrinimų ir duodamų patarimų prielaidos. jei taip manyčiau. kad išankstiniai įsitikinimai bei vertybės daro įtaką socialinių psichologų mintims ir atsispindi jų darbuose. pro kuriuos stebime tikrovę. Ar turėtume atmesti mokslą dėl to. yra žmogaus veikla. Būtent dėl to. kaip gyventi. Sistemingas stebėjimas ir eksperimentavimas padeda išsivalyti akinius. Tiesiog norime pastebėti. • Šis vertybių skverbimasis į mokslą nėra išskirtinai būdingas tik socialinei psichologijai. nuteikti draugiškai ar priešiškai.32 ĮŽANGA Kaip rodo šie pavyzdžiai. Mes nuolatos stebime žmones. net reiškinių įvardijimo lygyje. kitais žodžiais tariant. Tiesa. atliekant mokslinę analizę reikalingi tyrėjai. galvojančius apie kitus. kad mąstymas visada susijęs su interpretavimu. Mes neteigiame. norėdami patikrinti savo puoselėjamų idėjų tikroviškumą turime sistemingai stebėti bei eksperimentuoti. vertybės glūdi mūsų psichikos sveikatos ir savivertės apibrėžimuose. Šimtmečius filosofai. reikia pri- . kaip kitą žmogų priversti ką nors atlikti. APIBENDRINIMAS Socialinė psichologija ir žmogiškosios vertybės • Socialinių psichologų išpažįstamos vertybės akivaizdžiai veikia jų mokslinių tyrimų temų ir studijų krypčių pasirinkimą. kokį poveikį daro veido išraiška. kad implicitinės. darančius jiems įtaką ir bendraujančius tarpusavyje. kad žmogus retai būna nešališkas.

ką bet kuris mėgėjas žino intuityviai? Rašytojas Cullenas Murphy (1990) būtent taip ir manė: „Kasdien socialinių mokslų atstovai stebi pasaulį. koks turi būti eksperimento rezultatas. kad sužinoję.) 3. ir taip toliau. skaitytojas juos taip pat būtų pavadinęs akivaizdžiais.bent jau mažiau stebisi nei tada. Kai ką aš čia atpasakosiu: 1. (Karininkai iš Pietų buvo labiau įpratę ir geriau mokėjo bendrauti su juodaodžiais. Iš pietinių valstijų kilę kariai geriau nei šiauriečiai pakeldavo tropinį klimatą. sakoma. (Priespaudos metai atsiliepia pasiekimų motyvacijai). 4. Antrąjį priekaištą socialinei psichologijai nagrinėsime 7 skyriuje. negu prieš įvykį.) Skaitydami šiuos apibendrinimus tikriausiai sutiksite. kas buvo iš tiesų pastebėta Nes iš tiesų tyrimais nustatyta. turbūt nustebsite sužinoję. kas išprovokavo . Tik tada mes staiga aiškiai pamatome. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 33 pažinti. Juodaodžiai iš pietinių valstijų noriau bendraudavo su baltaisiais karininkais iš Pietų nei iš Šiaurės. kad ji pavojinga. Sociologas Paulas Lazarsfeldas (1949) apžvelgė šiuos tyrimus. nes kalba apie akivaizdžius dalykus. Ir kasdien jie atranda. Aukštesnį išsilavinimą turintys kariai prisitaikydavo sunkiau nei menkiau išsilavinę. ką Lazarsfeldas nuolatos kartojo: „ Kiekvienas šių teiginių yra visiška priešingybė tam. Įvykiai būna kur kas „akivaizdesni" ir labiau nuspėjami po to. Panašiai ir kasdieniame gyvenime mes nesitikime. žmonės nustoja juo stebėtis . 1977). kurie vadovaujasi gatvės išmintimi. pateikė pavyzdžius ir juos paaiškino. kokio buvo galima tikėtis". o kita vertus. kad mažesnį išsilavinimą turintys kariai prisitaikydavo blogiau.1 skyrius. Baltieji eiliniai labiau nei juodaodžiai siekdavo paaukštinimo. „Jei iš karto būtume paskelbę tikruosius tyrimo rezultatus [su kuriais susipažino Schlesingeris]. Maždaug prieš pusę šimtmečio istorikas Arthuras Schlesingeris jaunesnysis (1949) su panašia panieka reagavo į socialinių mokslininkų atliekamus Antrajame pasauliniame kare dalyvavusių amerikiečių karių tyrimus. kad socialinė psichologija susiduria su dvejopa kritika: teigiama. kad sveiką protą mes pasitelkiame post factum. kad kas nors atsitiks. Ar socialinė psichologija ir kiti socialiniai mokslai paprasčiausiai grindžia tai. kad jie paremti sveiku protu. kad ji triviali. (Intelektualai mažiau pasirengę karo sukeliamam stresui nei tie. kai įvyksta. kol tai neatsitinka. (Pietiečiai labiau pripratę prie aukštos temperatūros. Juodaodžiai labiau negu baltieji troško būti paaukštinti. Pietiečiai nė kiek ne geriau prisitaikydavo prie tropinio klimato nei šiauriečiai. kai supažindinami tik su eksperimento procedūra ir galimais rezultatais (Slovic ir Fischhoff. kad žmonių elgesys dažniausiai yra toks. Jei taip." Problema ta. o dabar paanalizuokime pirmąjį. nes šiuo mokslu galima naudotis manipuliuojant žmonėmis. Eksperimentai parodė.) 2.

dabar galite pajusti. tą įvykį ir nesistebime. kurių savybės panašios į mūsų. dažnas atsako: „Ir už tai jums moku pinigus? Visi žino. o kitai .tas ir iš širdies. kad išsiskyrimas sustiprina meilės ryšį. dauguma studentų sutiko. Išgirdę posakį: „Baimė stipresnė už meilę". Galite pademonstruoti šį reiškinį. Panašiai teigiamai buvo vertinamos patarlės „Nukritęs negali padėti krintančią)am". kuriems buvo pateiktas priešingas patarlės variantas: „Meilė stipresnė už baimę". kad daug gyventojų neturėjo automobilių ir gyveno taip skurdžiai. jog apie tai jau irgi žinojote. kad oficialioji valdžia turėjo numatyti šią situaciją: buvo atlikti krantinių pylimų pažeidžiamumo tyrimai. o meteorologų prognozės aiškiai rodė saugos priemonių ir atsargų kaupimo būtinybę. Po rinkimų ar pasikeitus situacijai vertybinių popierių biržoje daugumos komentatorių tokia įvykių raida nestebina: „Situaciją rinkoje jau seniai reikėjo taisyti". „gyvenimas yra gyvenamas į priekį. jog negalėtų sau leisti persikelti ir apsigyventi kitoje vietoje. Po 2005 metais uragano „Katrina" sukelto potvynio Naujajame Orleane atrodė savaime suprantama. Tikriausiai senoje patarlėje.34 ĮŽANGA pavėluotos nuomonės šališkumas (hindsight bias) Perdėtas gebėjimo numatyti įvykių eigą jiems jau įvykus vertinimas. Iš tiesų. Tikriausiai senoje patarlėje „toks tokį pažino ir alaus pavadino" yra išminties. ar ne. Jei šis pavėluotos nuomonės šališkumas (arba „aš jau seniai tai žinojau" reiškinys) yra skvarbus. Paprašykite. kad išsiskyrimas švelnina širdį". kad pateiktas rezultatas jų nenustebino.po to. Surinkite grupę žmonių." Karlas Teigenas (1986) tikriausiai turėjo progos smagiai pakikenti. kad „priešybės traukia viena kitą". Visi eksperimento dalyviai turėtų atsakyti. kad rinkdamiesi draugus ar įsimylėdami mes dažniausiai žavimės žmonėmis. vienai grupės daliai pateikite vienokius psichologinius duomenis. . Kaip yra pasakęs danų filosofas ir teologas Sorenas Kierkegaardas. Tačiau lygiai tą patį pasakė ir studentai. ar jis juos nustebino. tačiau jis suprantamas žvelgiant atgal". kad išsiskyrimas susilpnina trauką.priešingus. tas pats pilietis pasakytų: „Tą jau kartodavo mano senelė: kas iš akių . kurių savybės skiriasi nuo mūsiškių. Iš tiesų galime pasitelkti visas savo žinomas patarles ir beveik bet kurį rezultatą paversti logišku. kad jis teisingas. Jei socialinis psichologas teigia. Dar žinomas kaip „aš jau seniai tai žinojau" reiškinys. Po to paklauskite. kad žmonės iš pradžių paaiškintų rezultatą. kai jį sužinote. demografinės apklausos parodė. Pavyzdžiui. kad rinkdamiesi draugus ar įsimylėdami mes dažniausiai žavimės žmonėmis. Jei paaiškėtų. vienai grupei pasakykite: Socialiniai psichologai pastebėjo. beveik bet kuris įmanomas psichologinio eksperimento rezultatas gali atrodyti kaip sveiko proto rezultatas . kai paprašė Leicesterio (Anglija) universiteto studentus įvertinti skirtingas patarles. Kitai grupei pasakykite: Socialiniai psichologai pastebėjo. yra išminties.

o ne pagirti už gerus sprendimus.1 skyrius. o kvailiai jas kartoja" (autentiška patarlė) ir jos perdirbinys: „Kvailiai kuria patarles. psichologiją ir kitus socialinius mokslus tuo. Neperšokęs griovio. Seno šuns neįmanoma išmokyti naujų triukų.) Pavėluotos nuomonės šališkumas kelia problemų daugeliui psichologijos studentų. Plunksna galingesnė už kardą. kas nutiko. labiau linkstama kaltinti sprendimus priimančius asmenis už blogus pasirinkimus. ar kad. Perspėtas yra iš anksto apsiginklavęs. reikalingas mokslinis tyrimas.. CŽV žinojo. manant." Pozicijos „aš jau seniai tai žinojau" pasekmės gali būti pražūtingos. jog rezultatus galima nuspėti. Štai kelios viena kitai prieštaraujančios patarlės: Kas teisingiau: kad. o protingi jas kartoja"." Tačiau aš labiausiai mėgstu dvi labai vertinamas patarles: „Protingi kuria patarles. užduotis gali tapti stebėtinai sudėtinga.Maniau. kurie taip pat atrodo „akivaizdūs". Per daug virėjų sugadina sultinį. Darbai kalba garsiau nei žodžiai. kad jie dažniausiai tesugeba įžvelgti tik akivaizdžius dalykus arba patvirtina banalybes". Kartais rezultatai iš tiesų stebina (pavyzdžiui. kai reikia pasirinkti vieną iš kelių galimų išvadų.. kurių nebūtų galima surasti Bartletto ar kuriame nors kitame enciklopediniame citatų žodyne". Vėliau. . Mokytis niekada nevėlu. atliekant testą. Kai daug giminių. mažai draugų. Prieš šokdamas apsidairyk. Vadovėliuose skaitant apie eksperimentų rezultatus. Po rugsėjo 11-osios artėjančios nelaimės ženklai atrodo buvę akivaizdūs. . jog viską moku.. Kas dvejoja. medžiaga dažnai atrodo lengva. olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojai džiūgauja labiau už iškovojusius sidabro medalius). Ji gali sukelti aroganciją . Pats išanalizavęs socialinių mokslų duomenis. perspėdamas „Biurą ir Niujorką apie Osamos bin Ladeno galimus koordinuotus veiksmus siunčiant studentus mokytis Jungtinių Valstijų civilinės aviacijos uni- . 2003). Be to. Kraujas tirštesnis už vandenį. „Nežinau.vėliau aimanuoja sutrikęs studentas. JAV Senato pateiktoje tyrimo ataskaitoje esama praleistų arba klaidingai interpretuotų įkalčių (Gladwell. tas klysta. kurie retrospektyvoje atrodo „akivaizdūs". Tačiau kad galėtume atsijoti vienas kitam prieštaraujančius posakius. nesakyk „op!" „Nukritęs gali padėti krintančiajam. netgi akivaizdi. FTB agentas nusiuntė į pagrindinę būstinę pranešimą.. jis „neaptiko idėjų ar išvadų..intelektinių galių pervertinimą. Aš jau seniai tai žinojau". Dvi galvos geriau nei viena. (Daugiau viena kitai prieštaraujančių patarlių rasite skyrelyje „Atkreipkite dėmesį. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 35 atkreipkime dėmesį Aš jau seniai tai žinojau Žurnalo Atlantic vyriausiasis redaktorius Cullenas Murphy (1990) apkaltino „sociologiją. kad Al Qaedos agentai atvyko į šalį.

kuriems buvo nuleista kraujo. kodėl buvo nustatyta klaidinga diagnozė. kartais stebisi. ir tik XIX a. viduryje kažkas nepatingėjo atlikti eksperimentą . kurių vienai nuleidžiamas kraujas. visada atsiras žmogus. Gydytojai. kad ir ką atrastume. ir mirties priežastis (nustatyta per skrodimą). Tačiau kartais tradicinė išmintis neklysta. kad sveikas protas klysta. liga neatrodo taip lengvai diagnozuojama (Dawson ir kiti. 1988). ar puoselėti iliuzijas? Ar būti su kitais. Tuo tarpu kitiems gydytojams. kad vidurių šiltinės sukeltą karščiavimą galima veiksmingai gydyti nuleidžiant kraują. Žvalgybos darbuotojai verste užversti krūvomis bevertės informacijos. Per šešerius metus iki rugsėjo 11-sios FTB kovos su terorizmu padalinys turėjo 68 000 neištirtų pranešimų. kuris tai buvo numatęs." Tačiau kartais būname per griežti sau. kai kažkas jau įvyko. Dėl to mes lengvai apgaudinėjame save. kuriems ši procedūra nebuvo atlikta. o kitai tiesiog leidžiama ilsėtis lovoje. jei jie būtų priversti numatyti. kas svarbu. kurioje skęsta trupinėliai vertingos.kad padėtų atskirti realybę nuo iliuzijų ir tikras pranašystes nuo paprasčiausio gudrumo po laiko." Šerlokas Holmsas (Arthur Conan Doyle. kuris sakydamas ką nors reikšminga žinojo. kas akivaizdu po laiko. Ištisus šimtmečius sveikas protas ir medicininė praktika teigė. Pavėluotos nuomonės nenaudingumas yra akivaizdus. Tad analitikai privalo rinktis. o ne žvelgti atgal? Tad ar turėtume daryti išvadą. kad sveikas protas dažniausiai būna teisus po to. kad tiems pacientams. Mes taip pat kartais kaltiname save už „kvailas klaidas" . galvodami. kada nuvalkiota tiesa apie sveiką protą pasitvirtina. jau pasakyta. kad anksčiau visiškai nebuvo aišku. kad Adomas buvo vienintelis žmogus.kad galbūt galėjome geriau pasielgti su kokiu nors žmogumi ar teisingiau įvertinti tam tikrą situaciją. Būtent dėl to mums reikalingas mokslas .36 ĮŽANGA „Lengva būti išmintingam po laiko.suskirstyti pacientus į dvi grupes. sekėsi nė kiek ne geriau negu tiems. Esmė yra ne tai. jog niekas kitas šito dar nėra pasakęs. o kartais būna diskutuotina: ar laimė yra žinoti tiesą. kuriems buvo pasakyti tik simptomai. kad žinome ir žinojome daugiau nei iš tiesų. Veikiau tai. ir turėjau anksčiau pradėti rašyti tą straipsnį. FTB neatkreipė dėmesio į šį perspėjimą ir nesugebėjo jo susieti su pranešimais. Įvykus nelaimei. kad sveikas protas dažniausiai klaidina? Kartais taip atsitinka.) Tačiau kuri iš daugybės konkuruojančių idėjų geriausiai atitinka tikrovę? Tyrimais galima tiksliai nustatyti aplinkybes. . kad teroristai planuoja panaudoti lėktuvus kaip ginklą. retai būna aišku prieš įvykius. specialiųjų tarnybų veiksmų kritikai šaukė: „Bukagalviai! Kodėl jie nesugebėjo sujungti taškų?" Tačiau tai. ar gyventi ramioje vienatvėje? Nuomonės nieko nevertos. kaip galėjome elgtis. Pasirodė. kas dabar jau yra akivaizdu." Filosofas Alfred North VVhitehead (1861-1947) versitetuose bei koledžuose". kurią informaciją tikrinti. kuriems pasakomi ir ligos simptomai. „Privalėjau žinoti. kad semestro pabaigoje būsiu labai užimtas. Ar prisiekusieji sunkiau apsispręstų dėl gydytojų nekompetentingumo. Mes pamirštame. Žvelgdami atgal matome. „Viskas. The Problem of Thor Bridge „Toro tilto problema"). (Markas Twainas juokavo.

Meditacijos Hipotezių formulavimas ir tikrinimas Mums. Stebėti žmones parkuose. kaip gebėjimas sistemingai ir teisingai tyrinėti visa. kaip subjektyvūs. Jie taip pat siekia paaiškinti elgseną." Markas Aurelijus. Ir tai jie daro dažnai.tai mokslinės stenogramos. socialiniams psichologams. paaiškinančių ir nuspėjančių stebimus įvykius. rinkinys. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 37 APIBENDRINIMAS Aš jau seniai tai žinojau: ar socialinė psichologija nėra paprasčiausias sveikas protas? • • • Kaip ir daugelis įvykių. dažnai nesąmoningi procesai veikia socialinių psichologų darbus. rinkinys. Socialiniai psichologai taip pat atlieka mokslinius tiriamuosius darbus. Socialiniai psichologai profesionalai daro tą patį. Atlikę mokslinius tyrimus. Stebėdami susikuriame nuomones apie tai. į kuriuos socialinė psichologija ieško atsakymų. Grumtynėse su prigimtimi mes išsiaiškiname jos paslaptis ir susisteminame savo spėjimus bei išvadas. . Tačiau eksperimentai rodo. kaip. paaiškinančių ir nuspėjančių stebimus įvykius. kurie dažnai atliekami natūralioje aplinkoje.1 skyrius. Šis pavėluotos nuomonės šališkumas dažnai skatina žmones per daug pasikliauti savo sprendimų bei pranašysčių pagrįstumu. Taip pat pamatėme. Teorijos . jie ieško būdų. ką žmonės vieni apie kitus galvoja. kurių metu kontroliuojamomis sąlygomis manipuliuojama vienu ar daugiau veiksnių. Kaip neseniai buvo paskelbta vienoje ataskaitoje (Richard ir kiti. Tyrimo metodai: kaip tiria socialinė psichologija Aptarėme keletą intriguojančių klausimų. Teorija yra kompleksinis principų. gatvėje. būtų galima padėti žmonėms kasdieniame gyvenime. atlikdami eksperimentus. kurių metu ištirti 8 milijonai žmonių. sunku sugalvoti ką nors patrauklesnio nei pats žmogaus buvimas. leidžiančius prognozuoti elgseną taikant koreliacinius tyrimus. mokyklose ar universitete . kad mes visi esame savamoksliai socialinai psichologai. remiantis tyrimų rezultatais. 2003). Prieš darydami apibendrinimus. kad rezultatai atrodo „akivaizdesni" po to. socialinės psichologijos duomenys kartais atrodo akivaizdūs. surikiuojančias jų stebėjimų rezultatus ir leidžiančias formuluoti patikrinamas hipotezes bei praktines prognozes. kaip vienas kitą veikia ir kaip bendrauja. susiejančios priežastį ir pasekmę). Dabar panagrinėkime mokslinius metodus.universalus hobis. „Niekas taip galingai nepraplečia proto. kurių metu sukuriamos miniatiūrinės socialinės dramos. atlikta 25 000 tyrimų. kai sužinomi faktai. kurie socialinę psichologiją paverčia mokslu. tik sistemingiau (formuluodami teorijas) ir kruopščiau (dažnai atlikdami eksperimentus. socialiniai psichologai kuria teorijas. ką galime gyvenime stebėti. teorija (theory) Kompleksinis principų. Jau rašėme.

Teorinės prognozės siūlo naujas mokslinių tyrimų sritis. kaip akmenų krūva . pagrindžiantis tokius faktus. apibendrinančios ir paaiškinančios faktus. Sunkio jėga teorinis paaiškinimas. sukeltų stipresnį šoką nei veikdami pavieniui? Taip pat galime manipuliuoti ir anonimiškumu: ar žmonės sukeltų stipresnį šoką. lygiai kaip namas suręstas iš akmenų. žmonės gali atmesti Charleso Darwino evoliucijos teoriją kaip „tiesiog teoriją".pasikliovimo kopėčių vidurinį skersinį tarp teorinio spėjimo ir fakto. Galbūt galėtume šią idėją patikrinti sukurdami laboratorinį eksperimentą.tačiau faktų rinkinys yra toks pat mokslas. ką stebime.sakė Julesas Henris Poincarė. liepiant jiems segėti didelius ženklus su pavardėmis. gerų teorijų savybė prognozuoti gali paversti jas praktinėmis. Tačiau kaip nuspręsti." Teorijos ne tik apibendrina. Hipotezės tarnauja keliems tikslams. Trečia. Amerikos mokslo pažangos asociacijos vadovas. Pavyzdžiui. Alanas Leshneris. Mokslininkui faktai ir teorijos yra skirtingi dalykai. vadinamas hipotezėmis. Teorijos yra idėjos. jog tarp paskirų įvykių gali egzistuoti ryšys. teorija padeda teisingai pasirinkti. kad viena teorija geresnė už kitą? Gera teorija: 1) veiksmingai apibendrina gausybę stebėjimų. Gal būtų galima sumažinti policininkų brutalumą. Panagrinėkime. „nieko nėra praktiškesnio už gerą teoriją". jei mokslininkai jaus. mes pastebime. kaip leidžia spėti mūsų teorija. Kasdienėje kalboje „teorija" dažnai reiškia „mažiau negu faktą" . važinėti automobiliais su dideliais atpažinimo numeriais ar filmuojant jų vykdomus areštus . jos leidžia kurti patikrinamas prognozes.tai pripažinti teiginiai apie tai. ja būtų galima remtis praktikoje. tačiau sunkio jėga . kad kitų žmonių buvimas atskiriems individams padeda jaustis anonimiškiems ir mažina jų varžymąsi. „Mokslas suręstas iš faktų. kada agresijos tikėtis ir kaip ją kontroliuoti. pastebi. jos pataria tyrėjams ieškoti dalykų. Pavyzdžiui.tai faktas. . 2) pateikia aiškias prognozes. apie kuriuos jie galbūt niekada nebūtų pagalvoję. kad sunkio jėga . besityčiojantys ar užpuldinėjantys žmonės dažnai veikia grupėmis arba minioje. kuria kryptimi reikia eiti. . prognozės nustato mokslinių tyrimų kryptį. jei grupės žmonių paprašytume sukelti elektros šoką nelaimingai aukai. Bet iš ties\\ faktas yra tai. kad „evoliucija tikrai yra tik teorija.beje. jei galėtų slėpti savo veidus? Jei rezultatai hipotezę patvirtintų.namas. Antra. . Todėl pagrįstai galime teigti. Kaip pareiškė vienas šiuolaikinės socialinės psichologijos pradininkų Kurtas Lewinas. tačiau niekas iš jų nežinotų. pastaruoju metu visa tai daugelyje miestų tapo įprasta. kuris grupės narys sukelia šį šoką? Ar šie žmonės. Faktai . Kas būtų. Bet kuri mokslinė sritis sparčiau subręs.38 ĮŽANGA hipotezė (hypothesis) Patikrinamas teiginys. kad plėšikaujantys. išbaigta agresijos teorija leistų prognozuoti. Tarkim.taip pat tik teorija" (2005). Visų pirma jos leidžia patikrinti teoriją. kad išmesti raktai nukrenta ant žemės. kaip tai veikia. Truputėlį paimprovizuokime. Žmonės dažnai tvirtina. parodydamos. imituojantį mirties bausmės vykdymą elektros kėdėje. Kuriant prognozes. kaip teorija gali būti iškreipta.

Kaip parodyta 1. kad tai atspindi jo kainą. Pirmiausia panagrinėkime koreliacinių tyrimų pranašumus (dažnai natūralioje aplinkoje analizuojami svarbūs kintamieji) ir trūkumus (neapibrėžtas priežasties ir pasekmės interpretavimas). Žemesnio rango vadovų mirtingumo tikimybė buvo 1.4 paveiksle. koreliaciniai tyrimai (correlational research) Natūraliai vykstančių ryšių tarp kintamųjų tyrimas. ar du ir daugiau veiksnių yra natūraliai susiję) arba eksperimentiniai (manipuliuojant kokiu nors veiksniu. eksperimentiniai tyrimai (experimental research) Tyrimai. b) sukurdami naują tyrimų sritį ir c) siūlydami praktinius jos panaudojimo būdus. Kaip pamatysime 14 skyriuje. Socialinės padėties rodikliu mokslininkai pasirinko paminklų aukštį.1 s k y r i u s . kad jos klaidingos. kad galėtumėte įvertinti duomenis ir kritiškai vertinti kasdienius socialinius įvykius. Taip pat skiriasi ir metodai . pravartu suprasti.2.tyrimai gali būti koreliaciniai (keliant klausimą. kad būtų galima nustatyti jo poveikį kitam). Kaip pirminę informaciją apie sveikatą jie nuo paminklų lentelių nusirašė 843 žmonių gyvenimo trukmę. teigdami. buvo daugiausia ilgaamžių. o darbininkų . kaip šie tyrimai atliekami. natūriniai (lauko) tyrimai (field research) Natūralioje. kaip ir seni automobiliai. . Buvo atliktas toks tyrimas. Koreliaciniai tyrimai: natūralių ryšių atradimas Apie socialinių psichologinių tyrimų metodus sužinosite tolesniuose skyriuose. už laboratorijos ribų atliekami tyrimai. kurių metu siekiama išsiaiškinti priežastiespasekmės ryšius. ĮVADAS Į S O C I A L I N Ę P S I C H O L O G I J Ą 39 kuriomis galime remtis a) patvirtindami arba keisdami teoriją. manipuliuojant vienu ar daugiau veiksnių (nepriklausomų kintamųjų) ir tuo pat metu kontroliuojant kitus (išlaikant juos pastovius). Jei norite būti kritiškas laikraščiuose ir žurnaluose skelbiamų psichologinių tyrimų skaitytojas.7 karto didesnė (Adler ir kiti. Rečiausiai apgyvendintuose Škotijos regionuose. Šiuolaikinėje Britanijoje užimama padėtis koreliuoja su ilgaamžiškumu. pakeičiamos naujesnėmis bei geresnėmis. taigi ir buvusią prabangą. Socialiniai psichologiniai tyrimai gali būti vykdomi skirtingose vietose. Jie gali būti atliekami laboratorijoje arba natūroje (kasdienėje aplinkoje). kuo koreliaciniai tyrimai skiriasi nuo eksperimentų. ir moterų gyvenimu. 1994). Carrollas ir jo kolegos aiškina. realioje aplinkoje. kuriuose nedarbo lygis žemiausias. mokslininkai nuvyko į senąsias Glasgovo kapines. aukštesni paminklai buvo susiję su ilgesniu ir vyrų. Tačiau jau dabar užsukime į užkulisius ir trumpai pažvelkime. Ieškodami galimo ryšio tarp socialinės ekonominės padėties ir sveikatos.2 karto. Iš tokių mokslininkų galime paminėti Douglasą Carrollą iš Glasgovo Kaledonijos universiteto ir jo kolegas George Davey Smithąbei Paulą Bennettą (1994). kaip naudodamiesi naujausiais duomenimis kiti tyrinėtojai patvirtino ryšį tarp socialinės padėties ir ilgaamžiškumo. Dešimt metų buvo stebima 17 350 valstybės tarnautojų. Socialinė padėtis ir sveikata patikimai koreliuoja nepriklausomai nuo laikmečio ir gyvenamosios vietos. Veikiau jos. 1993. Kanceliarijos darbuotojų mirtingumo tikimybė buvo 2. Jungtinėse Valstijose pajamos koreliuoja su ilgaamžiškumu (vargšams ir žemesnės socialinės padėties žmonėms gresia didesnis ankstyvos mirties pavojus). To pakaks. šiandieniniai psichologai asmeninius ir socialinius veiksnius sieja su žmogaus sveikata. Dažniausiai teorijas atmetame ne todėl.6 karto didesnė nei aukščiausiojo rango administratorių.

ar savivertė iš tiesų yra „šarvai. pornografiją. 1. pavyzdžiui. (Kaip ir bet kurios koreliacijos atveju. kurie apsaugo vaikus" nuo nepažangumo (narkotikų ar nusikalstamumo). Kol jums Mokslininkai pastebėjo nežymią. ir profesionalūs socialiniai psichologai: kai sugretinami du veiksniai (pavyzdžiui. kyla pašėlusi pagunda daryti išvadą. 66 65 | H Vyrai Moterys (0 oj ( O iŠ c d > > O ) Z E 64 63 62 61 60 59 58 Žemi Vidutinio aukščio Aukšti Paminklų aukštis Koreliacija ir priežastingumas Socialinės padėties ir ilgaamžiškumo santykis iliustruoja mąstymo klaidą. kad vienas sąlygoja kitą. tačiau negali pasakyti. tačiau nebūtinai priežastį ar pasekmę. Martinas Seligmanas (1994) ir Roy Baumeisteris su kolegomis (2003). Gal ją suformuoja sunkiai iškovoti laimėjimai. narkotikus bei alkoholį (Landers. galima pagerinti ir jo mokymosi rezultatus. Tuo tikėdamos 30 JAV valstijų įdiegė daugiau nei 170 savivertę skatinančių taisyklių. ar. Stipriai išreikštą savivertę turinčių vaikų mokymosi rezultatai taip pat yra aukšti. Štai kitas realiai egzistuojantis ryšys tarp savivertės ir mokymosi rezultatų. Galime manyti. tačiau teigiamą koreliaciją tarp paauglių pomėgio klausytis sunkiojo metalo muzikos ir polinkio į ikivedybinius lytinius santykius. Kaip būtų galima paaiškinti šį ryšį? . Bet gal yra atvirkščiai? Gal sveikata lemia energingumą bei sėkmę? Gal ilgiau gyvenantys žmonės sukaupia didesnius turtus (ir dėl to pasistato brangesnius paminklus kapinėse)? O gal viską lemia koks nors trečias kintamasis. kas mus supa. Tad mokant vaiką sukurti geresnį savo įvaizdį. kad socialinė padėtis veikia sveikatą. Robynas Dawesas (1994).) Kaip manote. Koreliaciniai tyrimai leidžia prognozuoti.5 paveikslą)? Kai kurie žmonės tiki. kad „sveikas požiūris į save" padeda daugiau pasiekti. kurie gyveno ilgiau. Koreliacijos ir priežastingumo maišatis populiariojoje psichologijoje sukelia daug painiavos. sveikata). mityba (ar turtuoliai linkę maitintis kitaip nei varguomenė)? Koreliacija parodo esant ryšį. satanizmą.40 ĮŽANGA 1. 1988). kuriai sunkiai atsispiria ir mėgėjai.4 PAVEIKSLAS Socialinės padėties ir ilgaamžiškumo ryšys Aukšti paminklai įamžino žmones. tarp jų ir psichologai Williamas Damonas (1995). Markas Leary (1998). Tačiau kiti. pasikeis ir kitas (pavyzdžiui. socialinę padėtį). Gal atvirkščiai: problemos ir nesėkmės ją menkina. kodėl egzistuoja šis ryšys (žr. abejoja. galime teigti ir priešingai: gerai besimokančių vaikų savi vertė dažniausiai būna aukšta. pakeitus vieną kintamąjį (pavyzdžiui. Gal savivertė dažniau atspindi tai. socialinė padėtis ir sveikata).

todėl galima tyrinėti veiksnius. parodo.0 (abiejų kintamųjų reikšmės didėja ir mažėja kartu). kaip parodė beveik 6000 vokiečių septintokų tyrimas (Trautwein ir kiti. Y GALIMI AIŠKINIMAI X seksis. Didžiausias tokių tyrimų trūkumas . 1990). 1981). žinodami vieną. padarykite kvailą klaidą. Savi vertė bei mokymosi rezultatai gali koreliuoti ir todėl. lytis.jų nevienareikšmiškumas. minima dviejuose tyrimuose. Arba vienas gali būti kito priežastimi. Koreliacija nurodo ryšį tarp dviejų kintamųjų ir išreiškia jį koeficientu. galime numatyti kitą. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 41 KORELIACIJA X Socialinė padėtis Savivertė 1 B B | Y Sveikata Mokymosi rezultatai 1. Laiko intervalų koreliacija atskleidžia įvykių seką (pavyzdžiui. ar pakitę mokymosi rezultatai dažniau stebimi prieš. žymimu raide r: nuo -1. tačiau koreliacija neatskleidžia priežasties ir rezultato. ar po saviver- . socialinė padėtis).5 PAVEIKSLAS Koreliacija ir priežastingumas Dviejų kintamųjų koreliaciją gali paaiškinti bet kuri iš trijų kombinacijų. Tai labai svarbu.1600 visos Amerikos jaunuolių. todėl verta pakartoti dvidešimt šeštąjį kartą. koreliacija tarp savivertės ir mokymosi rezultatų išnyko. kurių negalima sukurti laboratorijoje (tokius kaip rasė. arba abu yra veikiami „trečio kintamojo". teigia. apie save galvosite gerai.0 (vieno kintamojo reikšmė mažėja proporcingai kito kintamojo didėjimui) iki +1. Maruyama ir kiti. Kad tokia galimybės egzistuoja.1 skyrius. Tačiau progresyvūs koreliaciniai metodai gali parodyti ir priežasties-pasekmės ryšius. kad tai susiję su intelektu ir šeimos socialine padėtimi.715 Minesotos valstijos jaunuolių (Bachman ir O'Malley. Koreliacijos tyrimų stiprioji pusė yra ta. jei 25 kartus pakartojus žmonėms tai nepadarė įspūdžio: jei du kintamieji kinta kartu (koreliuoja).6). 1977. Savivertė ir depresija koreliuoja neigiamai (apie -0.8). kad auksinių žvaigždžių grandinėlė už teisingą rašybą ir sužavėtos mokytojos pagyrimas gali sustiprinti vaiko savivertę (Skaalvik ir Hagtvet. Norvegijos mokslininkai. Vieno iš jų imtis . patirkite nesėkmę. kad ji būdinga realioms situacijoms. 2006). Tapačių dvynių intelektas koreliuoja teigiamai (daugiau kaip +0. Galbūt savivertės ir pasiekimų moksle sąveika yra abipusė. ir pasijusite kvailai. Kai tyrėjai statistiškai pašalino intelekto ir šeimos socialinės padėties poveikį. o kito . ištyrę 635 moksleivius.

taip pat gali turėti įtakos vargingai gyvenančiųjų mirtingumui. ar ąsotyje yra 10 000. skaito mano skiltį". taip atsitiktinė imtis atspindi visą populiaciją. pavyzdžiui. jog „imtis galbūt ir neatspindi visų Amerikos moterų. mes 95 procentų tikslumu (su trijų ir mažiau procentų paklaida) galime apibūdinti visą populiaciją. Apklausa susidomėjo visas pasaulis.tokią. 45) tikino. išnyko koreliacija tarp mokymosi rezultatų ir savivertės. . Skaitytojos klausimas buvo toks: „Ar būtumėte patenkinta ir pamirštumėte seksą. Nereprezentatyvios imtys. nesvarbu. Atsitiktinai paimkite 1200 pupelių ir galite būti tikri 95 proc. pavyzdžiui. Atsakydama kritikams Landers (1985. leidžiančius atmesti „trikdančius" kintamuosius. p. Tačiau apklausa pateikė nuoširdų ir vertingą tam tikro visuomenės sluoksnio požiūrį. kad kai kurie kiti veiksniai. Mokslininkai taip pat taiko statistinius metodus. ar 100 milijonų pupelių. sudarydami atsitiktinę imtį . Atsižvelgdami į tai. Todėl buvo spėjama. tiek visoje šalyje. kad beveik 70 milijonų žmonių. kai kiekvienas tiriamos populiacijos atstovas turi vienodas galimybes būti įtrauktas į tyrimą. kuriame yra 50 procentų baltųjų ir 50 procentų raudonųjų pupelių. ar meilės jausmai moterims yra svarbesni nei seksas. kodėl nuo 1950 metų Gallupo instituto atliekamų priešrinkiminių apklausų rezultatai vidutiniškai dviem ar mažiau procentų nesutampa su rinkimų rezultatais. kaip socialinė padėtis ir sveikata? Vienas būdas yra apklausti reprezentatyvų žmonių skaičių. kad skirtumas tarp abiejų rūšių svyruos nuo 47 iki 53 procentų.svarbu ir kaip tiksliai ji atspindi tiriamą populiaciją. mitybą. Stebina tai. nes dabar aukštesnę padėtį užimantys žmonės rūko mažiau. Imties dydis apklausoje nėra viskas. grupė škotų mokslininkų domėjosi. atstovaujančių visoms gyvenimo sritims. o baltąsias .kito. 1984 metais vieno laikraščio apžvalgininkė Anna Landers priėmė vienos laiško autorės pasiūlymą apklausti skaitytojas. Kaip mes apskaičiuojame tokius kintamuosius. Taip yra todėl. Kaip keli kraujo lašai byloja apie visą kūną. į kurią patekti vienodas galimybes turi kiekvienas tiriamos populiacijos atstovas. Apklausas atliekantys mokslininkai formuoja reprezentatyvias grupes.. kai buvo atmesti intelekto ir šeimos socialinės padėties veiksniai. Jei raudonąsias pupeles laikytume vieno kandidato į prezidentus rėmėjais. Įsivaizduokite didžiulį ąsotį. ar 70 milijonų skaitytojų atspindi visą populiaciją? Ar viena iš 700 apklausoje dalyvavusių skaitytojų išreiškia likusių 699 nuomones? . Bet kyla klausimas. padidėjęs stresas ir sumažėjęs kontrolės pojūtis. jei jūsų draugas jus apkabintų ir švelniai elgtųsi?" Iš daugiau nei 100 000 moterų 72 procentai atsakė „taip". ar pašalinus rūkymo poveikį išliks ryšys tarp socialinės padėties ir ilgaamžiškumo. Taip ir atsitiko. kad apklausę atsitiktinai parinktų 1200 žmonių tiek miestuose. Apklausos atsitiktinė imtis (random sample) Apklausos procedūra.42 ĮŽANGA tės pokyčių). pavyzdžiui. suprastume. Prisiminkime ir anksčiau minėtą trečiąjį kintamąjį. Šitaip.

Atsakymų variantai. 2) šiluminėse elektrinėse ir 3) kitais būdais. . turėtų būti pagaminta 1) atominėse. kurie neįstengė turėti nei telefono. pavyzdžiui. Kai Joopas van der Plightas su savo bendradarbiais (1987) klausė Anglijos rinkėjų. procentų turėtų sudaryti atominėse elektrinėse gaminama elektros energija. jog jų vyriausybė per daug išleidžia remdama varginguosius. nei automobilio (Cleghorn. jų manymu. Amerikiečių pritarimas gėjų ir lesbiečių partnerystei padidėja. 1988. Tačiau 53 procentai galvojo. 1996). Atlikus nacionalinę apklausą 2003 metų pabaigoje paaiškėjo. paaiškėjo. Iš daugiau kaip 2 milijonų grąžintų atvirlaiškių atrodė. į užduodamų klausimų tvarką.labai delikatus dalykas. kurių pavardes surado telefonų knygose ir automobilių registracijos įrašuose. kad Landonas nugalėjo tik dviejose valstijose. kad Jungtinės Valstijos „uždraustų" pasisakymus prieš demokratiją.kad Jungtinėse Valstijose tokios kalbos „nebūtų leidžiamos". kad atominėse elektrinėse reikėtų gaminti 21 procentą visos elektros energijos. 1994). „leidžiančią tik vyro ir moters santuoką". kokį didžiulį poveikį turi atsakymų variantai. privalome atsižvelgti ir į kitus paklaidos šaltinius. Rooseveltą bus triuškinama. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 43 Reprezentatyvumo svarba buvo efektingai pademonstruota 1936 metais. Kai po kelių dienų buvo suskaičiuoti tikrieji rinkimų rezultatai. Net subtilūs intonaciniai klausimo niuansai gali veikti labai stipriai (Krosnick ir Schuman. Tačiau 1940 metais 54 procentai amerikiečių pasisakė už tai. o 75 procentai . Žurnalas išsiuntinėjo atvirlaiškius su klausimu tik tiems žmonėms. Panašiai kitos apklausos metu dauguma pasisakė už pagalbos užsienio šalims mažinimą ir už didesnes dotacijas badą patinantiems kraštams (Simon. „Ką nors drausti" reiškia „neleisti". kad tik 23 procentai amerikiečių mano. kiek. 2004). kad vyriausybė per daug išleidžia socialinei rūpybai {Time. Buvo atsakyta. Kitiems dalyviams klausimas buvo suformuluotas kitaip: kiek procentų elektros energijos. Klausimų pateikimas .1 skyrius. Panagrinėkime. klausimo pateikimas ir jo formulavimas gali turėti įtakos atsakymui. 1980). Partnerystė atrodo nuosaikesnė alternatyva (Moore. vidutiniškai buvo nurodyta 41 proc. 1985). šitaip praleidęs tuos. Klausinių tvarka. kad 55 procentai amerikiečių palaiko Konstitucijos pataisą. Vienos apklausos metu buvo nustatyta. kai savaitraštis Literary Digest 10-čiai milijonų amerikiečių išsiuntinėjo atvirlaiškius su klausimu apie prezidento rinkimus. draudžiančią tuoktis gėjams (Moore. kad Alfo Landono persvara prieš Frankliną D. nors tuo pat metu atliktos kitos apklausos duomenimis tik 40 procentų palaikė pataisą. 2004). Klausimo formulavimas. Jei imtis reprezentatyvi. Klausimo formulavimas taip pat gali turėti įtakos atsakymams. Net jei žmonės dėl kurio nors dalyko turi tvirtą nuomonę. Schuman ir Kalton. jei iš pradžių pasiteiraujama jų nuomonės apie gėjų santuokas. jų manymu.

kasdienius procesus imituoti laboratorijose. Paklausk kitaip. taip ir eksperimentas padeda socialiniam psichologui atskleisti socialinio mąstymo. reklamos agentai bei gydytojai taip pat gali paveikti mūsų sprendimus. Devyni iš dešimties koledžo studentų mano. jei tik įmanoma ir etiška. kad 1994 metais mėsos perdirbėjai lobistai pasipriešino naujam JAV įstatymui dėl maisto prekių etikečių. vadinamus nepriklausomais kintamaisiais. sulaukė griežto draudimo. paklausęs. Buvo sukviesti žiniuoniai išaiškinti šį sapną. kad tiriant natūraliai susijusius įvykius beveik neįmanoma atskirti priežastį nuo pasekmės. formulavimas. ką sakai. Vienu metu keisdamas vieną ar du veiksnius. tik 4 iš 10 studentų teigia. 1992). skirtingomis formuluotėmis apribodami pasirinkimo galimybes. kuris susapnavo. socialinės įtakos ir socialinių santykių principus. kurią gali kontroliuoti. jautienoje yra „30 procentų riebalų". ar melsdamasis gali rūkyti. 1993). kad neteko visų savo dantų. pavyzdžiui. kad sukurtų svarbių mūsų kasdienio gyvenimo socialinių situacijų imitacijas. kad matysite.".Tačiau atminkite vieną dalyką: svarbu ne tik tai. ar gali rūkydamas melstis (Crossen. . Tada galima manipuliuoti vėjo sąlygomis ir tiksliai stebėti jų poveikį konkrečiai sparno struktūrai.44 ĮŽANGA formuluotė (framing) Klausimo ar problemos pateikimo būdas. Todėl nenuostabu. formuluotė gali labai paveikti žmonių sprendimus ir nuomones. kaip mirs jūsų giminaičiai". Eksperimentiniai tyrimai: priežasties ir pasekmės paieška Tai. daugelį socialinių psichologų skatina. „Taip. Tačiau išgirdę. kad prezervatyvas veiksmingai apsaugo nuo AIDS. . Yra toks pasakojimas apie sultoną. Aeronautikos inžinieriai nepradeda darbo nuo skraidymo aparatų parametrų stebėjimų įvairiausiomis natūraliomis sąlygomis. Įpykęs sultonas įsakė nubausti blogąjį pranašą penkiasdešimčia rykščių kirčių. Kaip ir aeronautikos inžinieriai. kad. demonstruojant visuomenės pritarimą savo pažiūroms. Vietoje to inžinieriai imituoja tikrovę.". socialiniai psichologai eksperimentuoja. Antrasis žiniuonis paaiškino. Šios imitacijos kažkiek primena aerodinaminius tunelius. Pirmasis pasakė: „Deja! Prarasti dantys reiškia. tyrėjas išsiaiškina. bet ir kaip sakai". Kontrolė: manipuliavimas kintamaisiais nepriklausomas kintamasis (independent variable) Eksperimentinis veiksnys. kad „galimybė užsikrėsti siekia 5 proc. siūlomi atsakymų variantai sudaro sąlygas nesąžiningiems politikams manipuliuoti apklausomis. Konsultantai. patarė draugas: paklausk. Klausimų pateikimo tvarka. Kaip aerodinaminis tunelis padeda aeronautikos inžinieriui atrasti aerodinamikos principus. Kartą jaunas vienuolis. kokią įtaką jie mums daro.atsakė išmintingasis sapnų aiškintojas. jei jo „veiksmingumas siekia 95 proc. kuriuo manipuliuoja tyrėjas. kad prezervatyvas apsaugo veiksmingai (Linville ir kiti. kad sultono laukia puikus likimas: „Jūs gyvensite ilgiau už visus savo giminaičius!" Patenkintas sultonas įsakė iždininkui atnešti gerajam žiniuoniui penkiasdešimt aukso monetų. o ne „70 procentų liesos mėsos ir 30 procentų riebalų". ir skraidymo aparatų įvairovė pernelyg sudėtinga. kuriuo buvo reikalaujama nurodyti. Pakeliui į iždą apstulbęs iždininkas tarė jam: „Jūsų sapno aiškinimas nė kiek nesiskiria nuo pirmojo". Ir atmosferinių sąlygų.

76-ių Minesotos universiteto studentų (vaikinų) jie paprašė telefonu susipažinti su 76 studentėmis. Vyrauja nuomonė. Kai kurios iš jų nagrinėjamos skyreliuose „Ką slepia moksliniai tyrimai". Akivaizdu. panagrinėkime du eksperimentus. Pastaba: nutukimas koreliavo su šeimynine padėtimi ir pajamomis. Kiekvienas iš šių eksperimentų gali padėti paaiškinti koreliacinius ryšius tarp priežasties ir pasekmės. vis dar tebebuvo nutukusios. būna agresyvesni už žiūrinčius mažiau tokių laidų. apie kuriuos bus rašoma tolesniuose skyriuose. kokį įspūdį paliko tos merginos. panagrinėkime. kokios moters normalaus svorio ar apkūnios . kitai daliai . kuriame dalyvavo 370 apkūnių moterų nuo 16 iki 24 metų amžiaus. kad jei buvo manoma jas esant apkūnias. Tačiau negalime būti tuo tikri. jog nutukimas susijęs su žemesne socialine padėtimi. palyginti su kontroline maždaug 5000 normalaus svorio moterų grupe. ką mato ekrane.1 skyrius. Tikiuosi. Kiekvienam vaikinui buvo parodyta tariamos pokalbio partnerės nuotrauka. kad kažkokios vaikinų balso intonacijos ir pokalbio turinys skatino tariamai nutukusias pokalbių partneres elgtis taip. 1995). kad nutukėliai yra lėti. 1985). Pusei jų buvo parodytos apkūnios (ne tikrosios pokalbio partnerės). kuriuose plačiau aptariami tyrimų pavyzdžiai. kad diskriminavimą būtų galima paaiškinti tuo. kaip eksperimentai paaiškina priežastingumą. Pirmiausia vaikinų buvo paprašyta papasakoti. Čia pasireiškė išankstinis nusistatymas ir diskriminavimas. du trečdaliai moterų. Kai po septynerių metų tyrimą pakartojo. tarp jų mažiau buvo ištekėjusių bei gaunančių dideles algas. Pirmasis eksperimentas susijęs su išankstiniu nusistatymu prieš nutukusius žmones. jog tokios moterys nėra geidžiamos. jog yra dar dvi kitos priežasties-pasekmės inter- Kituose skyriuose rasite daug tyrimais paremtų įžvalgų. 1. jog čia yra koreliacinis ryšys. Ar šitokios nuostatos gimdo diskriminavimą? Norėdamas tai išsiaiškinti. kas yra laboratorinis eksperimentas. Atsižvelgus į kitus veiksnius ir padarius atitinkamas korekcijas. kurie žiūri daug smurtinių televizijos laidų. Kad suvoktume. gali pasirodyti. paaiškėjo. 1982). buvo nepriklausomas kintamasis. Stevenas Gortmakeris su kolegomis (1993) atliko tyrimą. rasę ir tėvų pajamas. Vėliau. Per televiziją rodomo smurto koreliaciniai ir eksperimentiniai tyrimai. simbolizuojančius mokslinius išankstinio nusistatymo bei agresijos tyrimus. šių nutukusių moterų metinės pajamos buvo 7000 dolerių mažesnės už vidurkį. o kas trečias tyrimas buvo atliekamas mokslinėse laboratorijose (Adair ir kiti. jos pačios kalbėjo ne taip šiltai ir nuotaikingai. kad vaikai mokosi iš to. Prisiminę pamotės elgesio poveikį. atsižvelgus į skirtumus pagal gebėjimų testo duomenis.normalaus svorio merginos. kad jau atpažįstate. Vaikai. 1989). Tai.nuotrauka jiems parodyta. Todėl peršasi išvada. kad pasitvirtintų teiginys. Pasitelkdami antrąjį pavyzdį. Netgi pakoregavus rezultatus. Išankstinio nusistatymo prieš nutukusius žmones koreliaciniai ir eksperimentiniai tyrimai. šį reiškinį galėtume pavadinti „Pelenės efektu". ką bendra turi televizijos laidų žiūrėjimas ir vaikų elgesys.5 paveikslas mums primena. analizuojant pokalbius su merginomis. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 45 Iš viso trys ketvirtadaliai socialinės psichologijos mokslinių tyrimų pagrįsti eksperimentais (Higbee ir kiti. tingūs ir nevalyvi (Ryckman ir kiti. . (Ar galite nurodyti kokias nors kitas priežastis?) Į šį tyrimą įsijungė socialiniai psichologai Markas Snyderis ir Julie Haugen (1994.

(Kokios jos?) Todėl socialiniai psichologai perkėlė televizijos žiūrėjimą į laboratoriją. Kai tiriamieji paskirstomi atsitiktinai. Stebėti agresyvūs veiksmai vadinami priklausomu kintamuoju. kad abiejose grupėse bus aukšto intelekto žmonių. žiūrinčius smurtines laidas ir nežiūrinčius. Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas vienu kirčiu panaikina visus šiuos pašalinius veiksnius. intelektas.arba jie skiriasi dar daugybe kitų požymių. į kuriuos tyrėjas neatsižvelgė. mokslininkai gali stebėti. kaip vykdomas eksperimentas. visa kita stengdamiesi išlaikyti be pakitimų. Iki šiol matėme. Atsitiktinė atranka leidžia apibendrinti. neteigiančios. Tokie eksperimentai rodo. atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas (random assignment) Toks dalyvių paskirstymas eksperimente.kontrolę . kad eksperimento logika yra paprasta: sukurdami ir kontroliuodami miniatiūrinę realybę. Pavyzdžiui. remdamiesi koreliaciniu ryšiu. pretacijos. Tačiau neįmanoma kontroliuoti visų veiksnių. po to kitą ir nustatyti. kad nutukimas lėmė žemesnę socialinę padėtį (dėl diskriminavimo) arba kad smurto stebėjimas yra agresyvumo priežastis (1.ar jų nariai žiūrėjo smurto vaizdus. dešimtajame dešimtmetyje populiariausio . Mes manipuliuojame vienu arba dviem nepriklausomais kintamaisiais. kaip nenoriai. išsilavinimas. bet koks agresyvumo skirtumas tarp šių dviejų grupių narių privalo būti kažkaip susijęs su vieninteliu šių grupių skirtumu . Kiekvienas socialinis psichologinis eksperimentas turi dvi pagrindines sudedamąsias dalis. Tad visi įmanomi abiejų grupių dalyvių požymiai .) . pradinis agresyvumas . kad televizija gali būti viena iš agresyvaus vaikų elgesio priežasčių.šeimyninė padėtis. Jį mačiusieji per dvi minutes atliko septynis kartus daugiau agresyvių veiksmų nei nemačiusieji. vienoda tikimybė. kaip jie pavieniui arba kartu veikia žmones. 1.1 lentelėje pateikta daugiau pavyzdžių).ir smurtinio . kiekvienas žmogus turi vienodą galimybę žiūrėti smurtines laidas arba jų nežiūrėti. kad gali priklausyti nuo manipuliacijų nepriklausomu kintamuoju. Chrisas Boyatzisas ir jo kolegos (1995) vieniems pradinės mokyklos moksleiviams parodė XX a. galinčių išskirti nutukusius ir nenutukusius žmones. ar sąsajos išliks. (Atkreipkite dėmesį į skirtumą tarp atsitiktinio tiriamųjų paskirstymo eksperimentuose ir atsitiktinės atrankos apklausose. darėme prielaidą. Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas leidžia daryti išvadą apie priežastį ir pasekmę. kurio nerodė kitiems. kultūra. Vieną iš jų . Demostruodami vaikams smurtines ar nesmurtines laidas. Atliekantis apklausą tyrėjas gali išmatuoti bei statistiškai įvertinti galimus aktualius veiksnius ir patikrinti. intelektas . jog televizija yra vaikų agresyvumo priežastis. taikant išvadas visai populiacijai. Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas: didysis korektorius Prisiminkite. Antroji sudedamoji dalis yra atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas. kaip matomo smurto kiekis koreliuoja su elgsena. kur galėjo kontroliuoti vaikams rodomo smurto kiekį. ar jų nežiūrėjo (žr. kuris šitaip vadinamas dėl to. mes galime keisti vieną veiksnį.vidutiniškai turėtų būti maždaug tokie patys. O dabar labiau pasigilinkime. kad kiekvienas žmogus turėtų vienodą tikimybę atsidurti tam tikrose sąlygose.6 paveikslą).ką tik aptarėme. Galbūt skiriasi žiūrinčiųjų smurtines laidas išsilavinimas. Kadangi atsitiktinai paskirstant tiriamuosius sukuriamos ekvivalentiškos grupės.46 ĮŽANGA priklausomas kintamasis (dependent variable) Matuojamas kintamasis.televizijos serialo „Galingieji reindžeriai" (Power Rangers) epizodą.

6 PAVEIKSLAS KAS MATUOJAMA Agresyvumas Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas Eksperimentai.1 skyrius. Tačiau kartais mokslininkai atsiduria prie ribos. kai skirtumas tarp nežalingo ir rizikingo yra neaiškus. arba į kontrolinę (kurioje neeksperimentuojama) grupę. Kurdami intensyvaus mąstymo bei emocijų reikalaujančius eksperimentus. neprivalo turėti atitikmens kasdienybėje. Nes Agresyvumas . Koreliacinių ir eksperimentinių tyrimų požymiai Ar galima dalyvius paskirstyti atsitiktinai? Ar anksti subręstantys vaikai labiau pasitiki savimi? Kada studentai išmoksta daugiau: naudodamiesi internetu ar mokydamiesi auditorijoje Ar pagal mokyklos pažymius galima prognozuoti profesinę sėkmę? Ar žaidžiant smurtinius žaidimus padidėja agresyvumas? Ar žiūrėti komediją vieniems linksmiau nei žiūrėti kartu su kitais? Ar didesnes pajamas gaunančių žmonių savivertė yra stipresnė? Ne -> koreliacinis Taip -> eksperimentinis Užsirašyti į kursą per intemetą ar auditorijoje Išmokimas Nepriklausomas kintamasis Priklausomas kintamasis Ne -> koreliacinis Taip -> eksperimentinis (Jūs atsakykite) (Jūs atsakykite) Žaisti smurtinius ar nesmurtinius žaidimus Agresyvumas Eksperimento etika Mūsų pavyzdys apie TV laidų poveikį parodo. Daugeliui mokslininkų ši realizmo rūšis yra kasdienis realizmas (mundane realism) Eksperimento paviršinis panašumas į kasdienes situacijas. Tai suteikia tyrėjui pasitikėjimo. Marilynn Brevver ir Merrillas Carlsmithas (1985) vadina kasdieniu realizmu. kai žmonės atsitiktinai paskiriami arba į eksperimentinę. kas vyksta laboratorijoje (pavyzdžiui. Reikėtų tik trumpam pakeisti socialinę patirtį ir užfiksuoti pokyčius. elektros šoko panaudojimas tiriant agresyvumą). Tai.1 LENTELĖ. socialiniai psichologai dažnai rizikuoja šią ribą peržengti. Kartais eksperimentas būna nežalingas. kuriam dalyviai sąmoningai pritaria. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 47 1. netgi malonus patyrimas. kad bet kuriuos vėlesnius skirtumus kažkaip sukėlė eksperimentinis poveikis. kad atliekant kai kuriuos eksperimentus būtina laikytis etikos. 1. Socialiniai psichologai neturėtų tai pačiai vaikų grupei ilgai rodyti brutalaus smurto. Eksperimentuose neprivalo būti to. ką Eiliotas Aronsonas.

Pageidaujamus atsakymus gali išprovokuoti ir tyrėjo žodžiai. kai religija buvo valstybės persekiojama. o ne dėl to. skatinantys tiriamųjų norą dalyvauti". kai dalyviai neteisingai informuojami apie tyrimo metodus ir tikslus arba yra apgaudinėjami. kokio elgesio iš jo tikimasi. 1990 m.. kad eksperimento dalyviai tai žinotų (išnyktų eksperimento realizmas). skatinančiu eksperimento dalyvius įsitraukti į veiksmą. 1988). reikalaujantis pasakyti tyrimo dalyviams tiek. tačiau tuo pat metu etiškus eksperimentus. kad jų metu su žmonėmis būtų elgiamasi humaniškai. kad atlikus apklausą apie religingumą. palyginti su daugeliu realiame gyvenime patiriamų klaidinimų ar netgi su televizijos laidų „slapta kamera" arba „realybės šou" pokštais. informuotas sutikimas (informed consent) Etinis principas. apgaulė (deception) Tyrimo situacija. Apgaulę naudoti tik tada. signalizuojantys eksperimento dalyviui. Tačiau eksperimentuotojas turėtų remtis eksperimento realizmu. Todėl nenuostabu. Kanados psichologų asociacijos (2000) ir Britų psichologų asociacijos (2000) sukurti etikos principai verčia tyrėjus: • • Pakankamai informuoti potencialius dalyvius apie eksperimentą. Praktiškai jis imituoja realų agresyvumą.eksperimentuotojai paprastai standartizuoja savo nurodymus arba pateikia juos kompiuteriu. eksperimentuotojas nenori. ar švelnų elektros šoką. jei ji būtina ir pateisinama reikšmingu tikslu. kasdieniška ir nesvarbi. Tad siekiant tiesos efekto maždaug trečdalyje socialinių psichologinių tyrimų (nors šis skaičius mažėja) naudota apgaulė (Korn ir Nieks. galite pajusti diskomfortą. Tyrėjams dažnai tenka savotiškai balansuoti. reikiamos savybės (demand characteristics) Ženklai. paprastai būna trumpalaikės ir švelnios. siekdami užtikrinti.ženklus. 1998). kad gautų informuotą sutikimą. nedarytų vien tik to. Pavyzdžiui. kad sukurtų patraukiančius.kad buvo tikintys pokomunistiniais 1997 metais (Nielsen. 1993. Ir vis dėlto: ar gautos žinios pateisina žmonių apgaudinėjimą bei sukeltą graužatį? Universitetų etikos komitetai dabar peržiūri socialinius psichologinius tyrimus. Kad pavyktų sukurti eksperimento realizmą. gali būti realistinis agresyvumo matas. Vitelli. arba iš užsispyrimo nesielgtų priešingai. uoliai stengdamiesi būti „gerais subjektais". Socialinių psichologų apgaulės. ar dalyvauti eksperimente. kad kažkam sukeliate skausmą arba jausdami stiprų socialinį spaudimą. Žinodami. kad jie galėtų spręsti. kad žmonės sąmoningai apsimetinėtų arba nuobodžiautų. kad eksperimento dalyviai. Eksperimentuotojai nenori. ar sukelti kam nors intensyvų.pamatyti. ar tikslas pateisina priemones. kurie tarsi „reikalauja" tam tikro elgesio . Norint iki minimumo sumažinti šias reikiamas savybes . bet 70 procentų respondentų . . Tokie eksperimentai kelia seną kaip pasaulis klausimą. ir subtilūs balso niuansai. teigia ukrainietis profesorius Anatoly Koladny. kartais tenka apgauti žmones. prievarta pasirinkti. Jei gretimame kambaryje esančiam žmogui iš tiesų nėra sukeliamas elektros šokas. Eksperimentuotojai taip pat stengiasi neatskleisti savo prognozių.48 ĮŽANGA eksperimento realizmas {experimental realism) Dalyvių [sitraukimas į eksperimentą. kurio tikslas . pateikiant jiems įtikinamą legendą. kad būtų sukurti „aspektai. tik 15 procentų Ukrainos respondentų pareiškė buvę tikintys. jie nori išprovokuoti realius psichologinius procesus. Sakyti tiesą. ko iš jų tikimasi. ar pakeisite savo nuomonę arba elgseną. Amerikos psichologų asociacijos (2002).

Kai elgiamasi pagarbiai. sako socialinės psichologijos gynėjai.tvirtina Craigas Andersonas ir jo kolegos (1999). pasibaigus eksperimentui. jei ji buvo. Eksperimentą baigus. • Konfidencialiai elgtis su informacija apie eksperimento dalyvius. kokio efekto galime tikėtis iš kintamojo X. Kasdienės patirties padiktuotos nuojautos dažnai paskatina atlikti laboratorinius tyrimus. kaip jaučiasi. supratus. kaip vėliau pamatysite.juose apibendrintos ir natūroje. jei ji buvo. išeidami iš laboratorijos. jei dalyviai pasijustų atlyginti. • Ataskaita dalyviams. tarp jų pagalbos. vadovavimo stiliaus. 1998). ĮVADAS Į S O C I A L I N Ę P S I C H O L O G I J Ą 49 • Nekenkti žmonėms ir nesukelti jiems diskomforto. Laboratorinis eksperimentas mums pasako. Be to. Tačiau apibendrindami laboratorinių tyrimų duomenis ir taikydami juos realiame gyvenime privalome būti atsargūs. kažką nauja sužinoję apie psichologinių tyrimų pobūdį. . kai taikytina šios taisyklės išimtis. 1998. nei eksperimentus atliekantys mokslininkai. kad žmonės. ir laboratorijoje gautos išvados . dau- . kontroliuojama realybė. ataskaita (debriefing) Tyrimo paaiškinimas jo dalyviams. tyrimams. Iš tiesų.1 s k y r i u s . tuo tarpu realiame gyvenime šitaip niekada nebūna. Šioje knygoje mes darysime tą patį daugiausia naudosimės laboratorinių tyrimų išvadomis ir kasdienio gyvenimo pavyzdžiais. tarkime. tik nedaugelis dalyvių būna nepatenkinti dėl patirtos apgaulės (Epley ir Huff. „Laboratorinė psichologija apskritai yra pateikusi psichologines tiesas. kurie padeda mums giliau suvokti savo potyrius. išsamiai viską paaiškinti. Tai. Su gautais rezultatais buvo supažindinti atsakingi televizijos programų ir valstybinės politikos formuotojai. o ne banalybes". Nors laboratorijoje atsiskleidžia svarbiausia žmogaus gyvenimo dinamika. jei visi kiti aspektai nekinta. Socialinė psichologija demonstruoja normalią laboratorinių tyrimų ir kasdienio gyvenimo sąveiką. Laboratorijoje atrandami efektai yra tarsi veidrodinis realybės atspindys. taip pat ir apgaulę. Paprastai pasakoma apie apgaulę.tinka ir daugelio kitų sričių. . egzaminuodami ir grąžindami ištaisytus darbus. Laboratorinių tyrimų apibendrinimas ir pritaikymas gyvenime Kaip rodo vaikų. paskatino eksperimentinius tyrimus. depresijos ir saviveiksmingumo. Eksperimentuotojas turėtų pasakyti pakankamai ir būti dėmesingas. Šią sąveiką atskleidė televizijos žiūrėjimo eksperimentas su vaikais. Vienintelis atvejis. O dar geriau. ji vis dėlto yra supaprastinta. televizijos ir smurto tyrimai. socialinė psichologija kasdienę patirtį supina su laboratorine analize. ką jie suprato. jaustųsi bent jau ne blogiau nei prieš ateidami į ją. kad jie buvo kvaili arba žiaurūs. kur kas didesnį nerimą bei įtampą kelia profesoriai.jei grįžtamasis ryšys verstų dalyvius krimstis. ir klausiama dalyvių. Televizijos poveikio duomenys . ką stebime kasdien. Kimmel.

7 paveikslą). Sukurdami miniatiūrinę kontroliuojamą realybę. Naudinga žinoti. Tačiau abiejose kultūrose vienišumo dėmenys yra beveik tie patys: drovumas. tačiau retai kada aišku. vargu ar studentai yra atsitiktinė imtis visos žmonijos požiūriu. arba eksperimentiniai. kuriamos socialinės psichologijos teorijos. bendraamžių įtaka ir tėvų išsilavinimas leidžia prognozuoti pažangumą ar nusikalstamumą vienos etninės grupės mastu. išsilavinimo ir kultūrų žmonėmis . Nors dėl to galbūt lengviau tapatintis su jais. taip bus ir kitose grupėse. Koreliaciniai tyrimai. jei ji laikinai buvo naudojama. gyvenimo tikslo neapibrėžtumas. Etninės grupės skiriasi pagal pažangumą ir nusikalstamumą. Panagrinėkime štai tokius pavyzdžius: • Remiantis apklausomis. o eksperimentą baigus atskleisti apgaulę. socialiniai psichologai. kaip jos. kiek leidžia galimybės. veikia elgseną. pavieniui ar kartu. tačiau šie skirtumai tėra „paviršiniai". žema savivertė (Jonės ir kiti.į šį klausimą neatsakyta. Kaip šeimos struktūra. kai reikia patvirtinti ar modifikuoti teoriją suformuluoti naują mokslinio tyrimo temą ar pasiūlyti praktinį teorijos taikymo aspektą. atskleidžia ryšį tarp kintamųjų. gauti informuotą tiriamųjų sutikimą jiems nepakenkti. paversdama juos trumpu pagrįstų pagrindinių teiginių sąrašu. tarp išsilavinimo ir pajamų dydžio. APIBENDRINIMAS Tyrimo metodai: kaip tiria socialinė psichologija • Remiantis spėjimais bei išvadomis. Įvairių kultūrų žmonės gali būti skirtingos nuomonės. kurios išprovokuoja dalyvių emocijas. Tada bet kokį eksperimento metu atsiradusį skirtumą tarp šių dviejų grupių galime priskirti nepriklausomam kintamajam (žr. žmonių mąstymo bei kitų savybių (pavyzdžiui. teigia Davidas Rowe su kolegomis (1994). antroji . Laboratoriniai eksperimentai socialiniams psichologams leidžia patikrinti įvairias idėjas ir vėliau taikyti jas kaip pradinius teiginius bei išvadas. kad du dalykai susiję tarpusavyje.eksperimentinė ir kontrolinė. Tą darydami jie privalo vadovautis profesine etika. • Mūsų elgsena gali skirtis. atlieka eksperimentus. • Didžioji dalis socialinių psichologinių tyrimų yra arba koreliaciniai. Kad ir kaip būtų. Ar gautume panašius rezultatus eksperimentuodami su skirtingo amžiaus.gelyje eksperimentų dalyvauja universitetų studentai. Kultūrinius skirtumus labiau išreiškia turinys nei procesas. Šiais teiginiais galime vadovautis. . Pirmoji patiria eksperimentinį poveikį. nuostatų poveikis elgesiui ir atvirkščiai) yra skirtingi. eksperimentuotojai gali keisti situacijas ir išsiaiškinti. 1. tačiau ją susikuria panašiais būdais. Puerto Riko aukštųjų mokyklų studentai jaučiasi vienišesni nei jų kolegos JAV. 1985). kuris jų yra kito priežastis. tačiau ją veikia tos pačios socialinės aplinkybės. Suformuojamos dvi atsitiktinai atrinktų asmenų grupės . pavyzdžiui. • Kartais eksperimentuodami socialiniai psichologai surežisuoja situacijas. • Tirdami priežastį ir pasekmę. kurie kartais atliekami taikant sistemingas apklausas. Gera teorija išgrynina faktus. nuostatų) turinys ir jų mąstymo bei veiksmų procesas (pavyzdžiui.ne. pavyzdžiui.

tikėdamasis. Kviečiu ir jus pamąstyti. aš nenoriu gelbėti žmonių gyvybių. nauja įžvalga apie save. 47). tikiuosi. kaip ir kodėl vieni kitus veikiame. rašyti mus skatina noras kažką pakeisti. Daugelį mūsų. Jei perskaičius šią knygą jūsų kritinis mąstymas taps aštresnis ir jūs geriau suprasite. kodėl mes vienus mylime. Rašytojas Chaimas Potokas prisimena. Šioje knygoje su džiaugsmu pateikiu jums efektyvius. užuojauta sutaurins kritiškumą ir iliuziją pakeis supratimas. 1988). o kitų neapkenčiame ir jiems kenkiame .Aš tvirtinu. patirtas džiaugsmas ar sprendimas dalyvauti revoliucijoje" (cituojama iš Marty.išmintingiau. .1 skyrius.. kad šie principai praplės jūsų protą ir praturtins gyvenimą. prasmingiau. Šiuo požiūriu mes esame panašūs į kitų sričių dėstytojus bei kitų knygų autorius. nes esame [įsitikinę]. aš noriu jiems parodyti. Mes rašome. Esu įsitikinęs. būsite patenkinti kaip skaitytojai. kad labiau nei bet koks atlyginimas. aiškiai suformuluotus socialinės psichologijos principus. kad daugelis skaitytojų šiuo metu bando apibrėžti savo gyvenimo tikslą. tapatumą. kaip mama jį ragino atsisakyti rašymo: „Tapk neurochirurgu. kaip reikia gyventi šiandien" (cituojama iš Peterson. p. 1992. Turiu vilties. bet ir padėti žmonėms gyventi geriau .7 PAVEIKSLAS Du tyrimo metodai: koreliacinis ir eksperimentinis Privalumai Dažnai atliekamas natūralioje aplinkoje Trūkumai Ne visada aiškus priežastingumas Privalumai Kontroliuojant kintamuosius ir atsitiktinai paskirstant tiriamuosius. psichologijos dėstytojų. kad kritinis mąstymas padės sudrausminti intuiciją. rašyti skatina ne tik noras „dalinti už dyką" psichologijos žinias. Iš tiesų aš rašau. Šis „skirtumas" gali būti naujas grožio suvokimas. Potokas atsakė: „Mama. galima tirti priežastis ir pasekmes Trūkumai Dažnai naudojama dirbtinė laboratorijos aplinka % Post scriptum: kodėl aš parašiau šią knygą Kiekvieną skyrių baigiu trumpais asmeniniais apmąstymais apie socialinės psichologijos humaniškumą. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 51 1. kad rašau sutramdęs aistrą. o jūs. Tada tu daugeliui žmonių išgelbėsi gyvybę ir uždirbsi kur kas daugiau pinigų". ir viliuosi.aš kaip autorius būsiu patenkintas. padedame jiems. kad juos taip pat su džiaugsmu priimsite. vertybes bei nuostatas. jausmingiau. žinodamas. .. jog galime kažką pakeisti. „Kodėl mes rašome? .klausia teologas Robertas McAfee Brownas.

Socialinis mąstymas Šios knygos struktūra atitinka socialinės psichologijos apibrėžimą. Pirmojoje dalyje aptariamos mokslinės studijos apie tai. kaip moksliniai socialinės psichologijos tyrimai ir teorijos taikomos realiame gyvenime. aiškinimai ir įsitikinimai? Ar mūsų įspūdis apie pačius save ir kitus apskritai yra tikslus? Kaip formuojasi mūsų socialinis mąstymas? Ar jis atsparus tendencingumui bei klaidoms. Taip pat perspėjama apie socialinio mąstymo spąstus ir patariama. o kartais gana juokingi mūsų nuomonių apie socialinę aplinką formavimosi būdai. kad tai yra mokslinis žmonių nuomonių apie kitus (pirmoji dalis). tarp nuostatų ir elgsenos: ar mūsų nuostatos lemia elgseną? Ar elgsena lemia nuostatas? O gal ši sąveika yra abipusė? . kaip priartinti jį prie realybės? Antrajame skyriuje kalbama apie savivokos ir socialinės aplinkos sąveiką. įtakos jiems (antroji dalis) ir tarpusavio santykių (trečioji dalis) tyrimas. Kiekvienas skyrius pradedamas keliais svarbiausiais klausimais: ar logiškos yra mūsų socialinės nuostatos. Ketvirtajame skyriuje nagrinėjami ryšiai tarp mūsų mąstymo ir veiksmų. Ketvirtojoje dalyje kalbama apie tai. kaip jų išvengti bei išmintingiau mąstyti. kaip mes vieni kitus suprantame (dar tai vadinama socialiniu pažinimu). Kaip socialinė aplinka formuoja mūsų tapatumą? Kaip asmeniniai interesai paveikia mūsų socialinį vertinimą ir motyvuoja socialinę elgseną? Trečiajame skyriuje analizuojami stebinantys.

kaip aš myliu save? Leiskite suskaičiuoti būdus Nepagrįstas optimizmas Tariamas vienodumas ir išskirtinumas Kas yra šališkas palankumas sau Mintys apie savęs vertinimą ir šališką palankumą sau risistatymas Tariamas kuklumas Savęs menkinimas Įspūdžio valdymas ost scriptum: dvejopa tiesa .Sąmoningos valios iliuzija avęs vertinimas Savęs vertinimo motyvacija Tamsioji savęs vertinimo pusė uvokiama savikontrolė Saviveiksmingumas Kontrolės pobūdis Išmoktas bejėgiškumas versus apsisprendimas Šališkas palankumas sau Teigiamų ir neigiamų įvykių aiškinimas Ar mes visi galime būti geresni už vidutiniokus? Atkreipkime dėmesį.išdidumo pavojai. Šališkas palankumas sau . teigiamo ąstymo galia . kad atrodome susijaudinę avojo Aš samprata: kas aš esu? Mūsų pasaulio centras: kaip mes suvokiame save Socialinio Aš raida „Aš" ir kultūra Ką slepia moksliniai tyrimai. Hazel Markus apie kultūrinę psichologiją Savęs pažinimas Mokslinių tyrimų išvada .š socialiniame pasaulyje ėmesio centras ir iliuzijos Mokslinių tyrimų išvada. Kai jaudinamės dėl to.

arba kontaktinius lęšius. Susitelkę į save. Kadangi mano paties klausa nusilpusi. todėl intuityviai pervertiname. mes dažnai susikuriame permatomumo iliuziją. Tačiau ar iš tiesų kam nors rūpi. apgavystėms ar žavėjimuisi (Gilovich ir kiti. klausos aparato nelaiko „akiniais ausims"? Amerikiečiai iš dalies gali pasiteisinti sakydami. klausos aparatus. Thomas Gilovichas. kad kiti gali lengvai pastebėti mūsų slepiamas emocijas. Aiškiai suvokdami savo emocijas. negražius plaukus. išskyrus labai silpnai girdinčius. kad man iš ausies kyšo mažytis daikčiukas? Gal jie taip susidomėję savimi. kiek kitų žmonių dėmesio tenka mums. kad šios problemos jūs neišsprendėte . būsiu teisus trim atvejais iš keturių. tą būtinai išduoda mūsų veidas. pasibjaurėjimui. O iš tiesų esame kur kas labiau „nepermatomi" nei įsivaizduojame. dirglumui. kurioje buvo kiti studentai. Dėmesio centro efektas reiškia. Jie paprašė Kornelio universiteto studentų prieš įeinant į patalpą. galioja ir mūsų emocijoms: nerimui. permatomumo iliuzija (illusion of transparency) Iliuzija. Kodėl tie. Asmeninis pavyzdys: jei pablogėjo jūsų rega. Jei jaučiamės laimingi. išleidžianti milijardus plaukų dažams. visada stebėjausi šiuo prieštaringumu. deimantas ir savęs pažinimas. mes pervertiname kitų dėmesį mums. Jei pablogėjo klausa." Benjamin Franklin iekvienas esame savo pasaulio centras. Tai. daugelis neprigirdinčių jais nesinaudoja. Victoria Medvec ir Kennethas Savitsky (2000) atliko dėmesio centro efekto tyrimą.mes esame rūšis. Kasdien mūsų savasis Aš susiduria su iššūkiais. O iš tiesų pastebėjo tik 23 procentai studentų. kad manęs net nepastebi? Ar šnekučiuojantis mano pablogėjusi klausa (be klausos aparato) nebūtų labiau pastebima nei klausos aparatas? K Dėmesio centras ir iliuzijos dėmesio centro efektas (spotlight effect) Klaidingas [sitikinimas. kur jais aprūpina nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos. ir mes manome. kad beveik pusė bendraamžių juos pastebės. Šiuos marškinėlius apsivilkę drovūs studentai spėjo. Tačiau netgi Didžiojoje Britanijoje ir Australijoje. su šia problema kovojate nešiodami arba akinius. kad kiti yra itin dėmesingi mūsų išvaizdai bei elgsenai. dantų balikliams ir plastinėms operacijoms. 1998). Dėl savo įvaizdžio . kas tinka pasakyti apie mūsų keistokus rūbus. . jog mūsų klausa nėra tobula arba kad mes senstame. .nesinaudojate klausos aparatu. apsivilkti marškinėlius su pribloškiančiu atvaizdu. kad kiti pastebės. kad kas nors pagalvotų (o siaube!).„Yra trys ypatingi dalykai: plienas. kad klausos aparatai yra brangesni. kad esame linkę matyti save scenos centre. kuriems sutrikusi klausa.nenorime.

kitokie . AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 55 Mes taip pat pervertiname savo socialinių nesėkmių bei apsirikimų akivaizdumą. Bantingas pareiškė. nepaminėdavo Bantingo (Ross. mes stebime kitų žmonių lūkesčius bei elgseną ir atitinkamai modeliuojame savąją.ryšiuose kyla problemos. Kai namuose. kaip vyksta savasties ir mus supančio socialinio pasaulio sąveikos. kad kiti mūsų nerimo priežasties dažniausiai nepastebi ar greitai pamiršta (Savitsky ir kiti. kad aš esu bukagalvis"). rasėmis ar kita lytimi. Tik nedaugelis išsiskyrusių kaltina save. Kai artimuose .2 s k y r i u s . pastebime savo skirtumus ir aplinkinių reakcijas į šiuos skirtumus. jog laboratorijos vadovas MacLeodas daugiau trukdė nei prisidėjo. jog esame to verti. išorinis patrauklumas apskritai. Lygindami save su kitomis kultūromis. 2001). Kai 1923 metais Frederickas Bantingas ir Johnas MacLeodas gavo Nobelio premiją už insulino atradimą. darbe ar žaisdami patiriame sėkmę. Kai netyčia įjungiame bibliotekos apsaugos sistemą ar susivokiame.su draugais ir dar kitokie . Tą dieną. ką mes apie save galvojame ir ką sau jaučiame. į vakarienę atėjęs be dovanos šeimininkui. Nuo to.su dėstytojais.vedybiniuose . Kaip matome iš šių pavyzdžių. 1981). kad skirtingi santykiai lemia skirtingą saviraišką. Susan Andersen ir Serena Chen (2002) atkreipia dėmesį į tai. MacLeodas. • Egoizmas veikia mūsų nuomones. Dėmesio centro efektas ir su juo susijusi permatomumo iliuzija tėra tik du iš daugelio pavyzdžių. tarp mūsų ir kitų žmonių vyksta abipusiai mainai. turi reikšmės). kad gyvendamas kaimelyje jis drovėjosi. papasakojo. kaip vėliau pamatysime. kalbėdamas apie šį atradimą. jog yra baltasis. Mes nesame objektyvūs. jog yra amerikietė. Norėdami sudaryti teigiamą įspūdį. nešališki įvykių vertintojai. baltaodis amerikietis. atsakomybę už jas dažniau primetame savo partneriui. mano tik ką iš Nepalo sugrįžęs draugas. po valandos mano draugė juodaodė amerikietė papasakojo. kai rašiau šiuos žodžius. kad esame vienintelis svečias. Nuomonė apie save priklauso nuo to. manome. priklau- . bendraudami su mama. kad būdama Afrikoje drovėjosi. Mūsų veiksmai dažnai būna strateginiai. Varžydamiesi dėl premijų mokslininkai retai kada per mažai vertina savo indėlį. • Socialiniai santykiai padeda apibrėžti savąjį Aš. Tačiau tyrimai rodo. Štai daugiau jų: • Socialinė aplinka daro įtaką mūsų savimonei. • Rūpestis dėl savęs motyvuoja mūsų socialinę elgseną. žmonės kankinasi dėl savo išvaizdos (net jei rūbai ir menki netobulumai pastebimi mažiau nei manome. galime sutrikti („visi galvoja. su kuo mes tuo metu bendraujame. Mes galime būti vienokie. Kaip ir įžvalgūs politikai. Rūpinimasis savo įvaizdžiu turi didelės įtakos mūsų elgsenai.

Pusei jų (nuraminimo sąlygos) dar buvo pasakyta: „Nereikia jaudintis dėl to.50* 4. Kalbos kokybė Atsipalaidavimas Stebėtojo vertinimas Kalbos kokybė Santūrumas * Kiekvienas iš šių rezultatų statistiškai smarkiai skiriasi nuo rezultatų kontrolinėmis ir nuraminimo sąlygomis. kuris sustiprina mikčiojimą.labai susijaudinęs). ką kiti pagalvos. todėl žinau. kad būtų statistiškai reikšmingas (nepanašu. kuriems reikia perskaityti pranešimą klasėje ar prieš auditoriją teigia nerimaujantys ne tik dėl pranešimo. Kitai pusei grupės (žinojimo sąlygos) buvo paaiškinta permatomumo iliuzija: „Tyrimais įrodyta. mano.90 2. kad supažindintieji su permatomumo iliuzija geriau vertino savo kalbą ir pasirodymą negu tie. jie į savo laboratoriją poromis pakvietė 40 Kornelio universiteto studentų.94 3." Jiems buvo paaiškinta. ar „permatomumo iliuzija" būdinga nepatyrusiems oratoriams ir ar tai gali sugadinti jų pasirodymus. kalbėdami prieš auditoriją. bet ir dėl to. Kalba buvo įrašinėjama į vaizdo juostą. kad visi pastebi jų pasibjaurėjimą kurį jie vos gali nuslėpti. o kitas sėdėdavo. gal tai padėtų jiems Vertinimo tipas Kalbėtojo savęs Kontrolinės Nuraminimo Žinojimo sąlygos sąlygos sąlygos vertinimas 3. ir kad visi matys. Turėdami tai galvoje. žinokite. Savitsky pasiūlydavo temą pavyzdžiui. kad jūsų drovumas labai pastebimas? O gal kada drebėjote. 27 iš 40 tyrimo dalyvių (68 proc.1 lentelėje matome. Visiems šios grupės nariams buvo pasakyta: „Tikriausiai nerimaujate. kad kiti pastebės jų apgavystę . kad atrodė labiau susijaudinę (vidutiniškai 6. kad tik jūs tai pastebite". 2. Į laboratoriją jie pasikvietė dar 77 Karnegio universiteto studentus ir po 5 minučių pasirengimo paprašė jų tris minutes kalbėti apie tarprasinius santykius universitete.eksperimentinė .visiškai ramus iki 10 .65* 2. kad visi tai pastebi.grupė buvo padalyta pusiau. Vėliau jie vertindavo. kuri neleidžia užmigti.62 3. kad visi mato jų susijaudinimą bet iš tikrųjų taip nėra. negu vertino jų partneriai (5.65). Jei susijaudinsite. SOCIALINIS MĄSTYMAS mokslinių tyrimų išvada Kai jaudlnamės dėl to. įsitikinimas. kad atrodome susijaudinę Ar kada nors drovėjotės. Taigi kitą kartą kai jaudinsitės dėl to. (Aš pats mikčiojau ir lankiau kalbos terapijos užsiėmimus. kad toks skirtumas šioje tiriamųjų imtyje būtų atsiradęs dėl atsitiktinės variacijos). kaip jums atrodo.. Daugelis žmonių. Norėdami tai sužinoti.83 2..56 I dalis. kad auditorija nepastebi jūsų susijaudinimo taip labai. Vidutiniai pasisakymo vertinimo balai (kalbėtojų ir stebėtojų akimis) nuo 1 iki 7 atsipalaiduoti ir geriau pasirodyti.) Savitsky ir Gilovichas domėjosi. Jie paprašė eksperimento dalyvių kalbėti prieš pasyvią auditoriją kuri nesijaudino. Juos vertino ir stebėjusieji pasisakymą. gali peraugti į ilgalaikį nerimą. Tai visiškai natūralu.50 3. Jei susijaudinsite. kad žmonės jaudinasi. kurie kalbėjo kontrolinėmis sąlygomis ar buvo nuraminti. kad visi tai mato? Kennethas Savitsky ir Thomas Gilovichas (2003) iš savo ir kitų mokslininkų tyrimų žinojo. Vėliau Savitsky ir Gilovichas svarstė: jei oratoriams būtų pasakyta. Žmonės. „Geriausi ir blogiausi dalykai mūsų gyvenime". kad visi matys jų nerimą. Savitsky ir Gilovichas pakartojo savo eksperimentus. Paprašyti paragauti bjauraus skonio gėrimo mano. Tada dalyviai apsikeisdavo vietomis ir kitas asmuo 3 minutes ekspromtu kalbėdavo kita tema. Kita . kad žmonės pervertina savo vidinių būsenų „akivaizdumą". Kalbantieji mano. paprašyti meluoti. Jei skaitant pranešimą virpa keliai ir dreba rankos. Po pasisakymo dalyviai vertino savo kalbos kokybę ir susijaudinimo lygį (šį kartą 7 balų skalėje). Tai panašu į nemigos baimę. ..23* 4. ir paprašydavo stovinčio dalyvio kalbėti šia tema 3 minutes. ar į nerimą dėl mikčiojimo. atsipalaiduokite ir pasistenkite gerai pasirodyti. nes jiems nereikėjo kalbėti. prisiminkite šių eksperimentų išvadą: kiti žmonės pastebi mažiau negu jums atrodo. bendraudami su jums patinkančiu asmeniu.1 LENTELĖ.) manė. ir nerimavote.... Skirtumas pakankamas. Norėdami įsitikinti duomenų patikimumu. Dar daugiau.35 3. Kokie buvo rezultatai? Apie save žmonės manė.04 3. kad jų susijaudinimas nepastebimas.69 3.juk tai taip akivaizdu.20* 4.25). kad jie atrodė labiau susijaudinę negu partneriai. kad kitiems atrodote susijaudinę. ar labai susijaudinę jie patys atrodė kalbėdami (nuo 0 . Verčiau atsipalaiduokite ir pasistenkite gerai pasirodyti. kaip seksis kalbėti. Vienas iš jų stovėdavo ant pakylos... Vienos grupės nariams (kontrolinės sąlygos) nebuvo duota daugiau jokių nurodymų. stebėtojų vertinimai sutapo su kalbėjusiojo savęs vertinimu. nepradėkite dėl to nerimauti". ir ar kitas asmuo atrodė susijaudinęs. kokie jie susijaudinę. ir manėte. Bet ir vėl kalbėjusieji pervertino savo susijaudinimo matomumą.

kokį įspūdį darome kitiems. valdo reputaciją ir santykius. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 57 so. sakinį „Aš esu " galite užbaigti labai įvairiai. tikslų iškėlimą ir susivaldymą.2 s k y r i u s . „Niekas taip nedomina žmonių kaip žmonės. 1999 („Savasis Aš socialinėje psichologijoje") APIBENDRINIMAS Dėmesio centras ir iliuzijos • Susirūpinę tuo. mažinant potraukį materialiems malonumams.ir taip prisitaikyti. Be to. viską perfiltruosime per save. Tačiau savasis Aš lemia ilgalaikį planavimą. kaip juos prisimename ir kaip reaguojame į aplinkinius. Tolimesniuose skyriuose pamatysime. jausmus ir veiksmus. Kaip ir ar tiksliai mes save pažįstame? Kas nulemia savojo Aš sampratą? Kadangi esate unikali ir sudėtinga būtybė. kaip pastebėjo Markas Leary (2004). įvertinti dabartį ir prognozuoti ateitį . Savojo Aš samprata: kas aš esu? Kad ir ką mes darytume artimiausius aštuoniasdešimt metų šiame pasauliniame erdvėlaivyje. Religinė meditacija praktikuojama norint atsikratyti nuolatinio egocentrinio susirūpinimo. esame linkę tikėti. kas jūs esate. (Kokius penkis atsakymų variantus galėtumėte pateikti?) Šių atsakymų visuma apibrėžia jūsų savojo Aš sampratą. susiliejimą su kažkuo didesniu". su kuo susipažintume ir sveikintumės.devynis kartus daugiau nei 1970 metais." Roy F. ką sumanytume ir sukurtume. 2005 metais internetinio psichologijos tyrimų archyvo „PsycINFO" knygų bei straipsnių santraukose sąvoka savasis Aš buvo paminėta 13 580 kartų . Psichologas Jonathanas Haidtas (2006) priduria: „Visur ir visada mistika skatina savojo Aš praradimą. The Selfin Sočiai Psychology. nukreipiant jį kita kryptimi. . Toliau šiame skyriuje apžvelgsime savojo Aš sampratą (kaip mes suprantame save) ir savojo Aš išraišką (kokiu būdu savęs supratimas veikia mūsų nuostatas bei veiksmus). kad mūsų emocijos yra akivaizdesnės negu iš tikrųjų (permatomumo iliuzija). kam priklauso šita ranka. savojo Aš samprata (self-concept) Žmogaus atsakymai į klausimą „Kas aš esu?" Mūsų pasaulio centras: kaip mes suvokiame save Svarbiausia jūsų dalis yra savasis Aš. kad kiti kreipia į mus daugiau dėmesio negu iš tikrųjų yra (dėmesio centro efektas). Žinote. Jis įsivaizduoja alternatyvas. daugumai žmonių pats įdomiausias asmuo yra jis pats. lygina save su kitais. siekiant gyvenimo pilnatvės. Savęs supratimas rikiuoja mūsų mintis. Dėl šių priežasčių nė viena psichologijos tema šiandien nėra labiau tyrinėjama nei savasis Aš. Savo ruožtu kiti žmonės padeda mums geriau suvokti save. kieno prisiminimus ir patirtį išgyvenate. Jis padeda prisiminti praeitį. • Taip pat esame linkę tikėti. kaip mes interpretuojame įvykius. savasis Aš kartais gali būti kliūtis. Be to. nuraminant savąjį Aš. Baumeister. kiek daug mūsų poelgių (daugiau negu man atrodė) kontroliuojami ne sąmoningai. o automatiškai.

kad kairioji ranka yra jo ir jis gali ją valdyti (Decety ir Sommerville. atsimename geriausiai. 1984). mūsų klausos radaras tą pačią akimirką perkelia dėmesį į šį objektą. Jei mūsų paklausia. nuo kurios priklauso savivoka. kad esame atletiški. 1987. kokią įtaką atminčiai daro mūsų Aš. Šis reiškinys žinomas kaip nuorodos į save efektas: kai informacija yra aktuali savojo Aš sampratai. įsimename bei vertiname ir kitus žmones. 1979. iš kur kyla savojo Aš pojūtis. šį herojų mes atsimename geriau.būti sportininku).atrodo. 1996).suvokimas. Vidurinė priekakčio žievė . Kadangi esame linkę save matyti scenos centre. dažnai pervertiname kitų žmonių dėmesį mums. pavyzdžiui. Vienas pacientas. Symons ir Johnson. ar jis tinka apibūdinti kuriam nors kitam žmogui. Savojo Aš sampratos elementai. Jei svarbiausią vietą jūsų savojo Aš sampratoje užima sportas (jei viena iš jūsų Aš schemų . Nuorodos į save efektas patvirtina pamatinę tiesą: save suvokiame kaip pasaulio centrą.daro didelę įtaką mūsų socialinės informacijos apdorojimui. jei klausiama. kad kažkas paminėjo mūsų vardą. 1987). jog esame atsakingi net už tuos įvykius. „mėgstantis bendrauti". vėliau šį posakį prisimename geriau nei tuomet. kuriuose atlikome tik nežymų vaidmenį (Fenigstein. palaiko savojo Aš pojūtį. 1992). Taigi prisiminimų sankaupa apima mus labiausiai dominantį objektą . konkretūs įsitikinimai. Jūs greitai prisimenate su sportu susijusius potyrius ir palankiai sutinkate informaciją. Jei mūsų paprašo palyginti save su apsakymo herojumi.tai mintinės struktūros. mes ją greitai apdorojame ir gerai įsimename (Higgins ir Bargh. Aš schemos . kuri tvarko ir nukreipia su mumis susijusios informacijos apdorojimą. nesuprato. sutampančią su jūsų Aš schema (Kihlstrom ir Cantor. Nuo šių schemų priklauso. 2003). Kai kurie tyrimai rodo. S O C I A L I N I S M Ą S T Y M A S Aš schema (self-schema) Nuomonė apie save. Ir jei kalbėdami su kitu žmogumi išgirstame. 1984). Suleiskite anestetikų į kairiąją miego arteriją. Spręsdami apie kito žmogaus veiklą ar elgesį dažnai spontaniškai lyginame jį su savimi (Dunning ir Hayes. Kuiper ir Rogers. Nuoroda į save Panagrinėkime. išmintingi ar dar kokie nors . Norėdami suprasti. 1997). Po dviejų dienų iš pokalbio su kuriuo nors žmogumi mes geriausiai prisimename tai.mus pačius. ką jis sakė apie mus (Kahan ir Johnson. nuorodos į save efektas (self-reference effect) Tendencija veiksmingai apdoroti ir lengvai prisiminti informaciją susijusią su pačiu savimi. kuriomis vadovaudamiesi mes tvarkome savo pasaulį. ar konkretus pasakymas.58 I dalis. Schemos . tada jūs pastebite kitų žmonių išvaizdą ir jų fizinius gebėjimus. apie ką galvojame susiedami informaciją su savimi. kuriam buvo sužalotas dešinysis pusrutulis. ir dešinysis pusrutulis „užmigs". 2005). . o jūs tikriausiai sunkiai atpažinsite savo veidą. ir save. kai mąstote apie save (Zimmer.neuronų takelis tarp smegenų pusrutulių. esantis tuoj pat už akių . Jis būna aktyvesnis. kuriais vadovaudamiesi apibrėžiate save. Paprastai manome. kad svarbų vaidmenį čia atlieka dešinysis smegenų pusrutulis. kaip suvokiame. Savojo Aš sampratą sudarančios Aš schemos padeda sisteminti ir atkurti įvairius patyrimus. neurologai tiria smegenų veiklą. yra Aš schemos (Markus ir Wurf. Tai. tinka mums apibūdinti. nutukę.

tačiau tam tikras vaidmuo tenka ir socialiniam patyrimui.turtingi. mūsų sėkmės ir nesėkmės. kuo mes svajojame a r b a . Tačiau tai. kuriuos susiformuojame. šeimos nario ir draugo. kultūrinė aplinka. kokiais mes galime tapti . Tačiau kas apibrėžia savojo Aš sampratas? Dvynukų tyrimai rodo. galimi Aš (possible selves) Vaizdiniai to. tėvo. ne tik apibūdinančios. Socialinio Aš raida Savojo Aš samprata tapo viena svarbiausių socialinės psichologijos temų. apie ką iš tiesų nelabai tegal2.neturinčiais darbo. patyrusiais nesėkmę moksle.iš pradžių jaučiame drovumą. Savojo Aš sampratai daro įtaką: • • • • • mūsų atliekami vaidmenys. priklausomai nuo atliekamo vaidmens galime pritarti tam. kokie mes svajojame būti .2 s k y r i u s . bet ir kuo galime tapti . grupės tapatumas .universiteto studento. aistringai mylimi ir mylintys. Mūsų atliekami vaidmenys Įgydami naują vaidmenį . 1989. kad asmenybė ir savojo Aš samprata priklauso nuo genetinių veiksnių.1 paveikslą). socialiniai tapatumai. kas prasidėjo kaip vaidyba gyvenimo teatre. Galimą Aš kartais lemia ir baimė. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 59 Galimi Aš Savojo Aš sampratą sudaro asmeninės schemos. iškeldami konkrečius gyvenimo. kurio ilgimės. Hazel Markus ir jos kolegos (Inglehart ir kiti. liekni. kad galimi Aš yra vaizdiniai to.abai bijome tapti ateityje. prekybos atstovo . Pavyzdžiui. palaipsniui absorbuojasi į savęs supratimą. 1986) pastebi. Markus ir Nurius.galimi Aš. savęs lyginimas su kitais. kaip studento.1 PAVEIKSLAS Savojo Aš samprata Kas aš esu? Savęs vertinimas Savosios vertės pajautimas Savasis Aš Savęs pažinimas Kaip aš galiu save paaiškinti ir prognozuoti? Socialinis Aš Mano. Šie galimi Aš motyvuoja mūsų elgesį. vaidmenys. 2. nes ji suteikia kryptį mūsų mąstymui ir elgesiui (žr. nemylimais. kas mes esame dabar. tikslus.

save pirmiausiai laikė anglais (Scottish Life. 1995.suvokimą. „Būti škotu tam tikra prasme reiškia nemėgti anglų arba niekinti juos" (Meech ir Kilborn. Viename neseniai atliktame tyrime daugiau kaip du trečdaliai škotų teigė. 2004). kas jūs esate . Britanijoje. negalime atsispirti pagundai palyginti save su jais (Gilbert ir kiti. savo išskirtinumą suvokiate labiau. profesija ir t. rūpestingi. Jei esate vienintelė moteris vyrų grupėje arba vienintelis kanadietis tarp europiečių. t. Socialinis palyginimas padeda suprasti.taip pat parodo. labiau jais įtikėdami. religija. Socialiniai palyginimai socialinis palyginimas (sočiai comparison) Savo gebėjimų ir nuomonių vertinimas. 1992). Etninis tapatumas išsamiau aprašytas 9 ir 13 skyriuose. pagal kurį sprendžiame. tuo tarpu visi škotai (kurie yra tokie patys britai) nurodė „škotai". lyginant save su kitais. nes čia įstoja daug studentų. Kaip mes nusprendžiame. Be to.sudaro ne tik asmeninio tapatumo (asmeninių savybių) suvokimas. savo socialinį tapatumą dažniausiai suvokiame. kurias išsakėme. kad esame turtingi. Svečių knygoje visi anglai savo tautybę nurodė „britai". „Stambi žuvis" patenka į didesnį tvenkinį. kuriame neseniai buvau apsistojęs. kai kiti atrodo beširdžiai. išmintingi. Matydami savo kolegų veiklos rezultatus. . SOCIALINIS MĄSTYMAS vojame. 1954). Jei esate juodaodis studentas tarp daugumos baltaodžių arba baltaodis tarp daugumos juodaodžių. O Anglijoje tik 31 proc. turtingi esame ar vargšai. išmintingi ar žemo ūgio? Vienas būdų yra pasitelkti socialinius palyginimus (Festinger. 4 skyrių). mažiau kaip vienas iš šešių save laikė britu. kas esate . lytis. kad save laiko pirmiausia škotais. Socialinis palyginimas turi didelę reikšmę. įstoję į didelius universitetus. Kai priklausome mažai didesnės grupės daliai. galime pradėti manyti. Jaučiamės gražūs. 2000).jūsų rasė. aukšti ar žemo ūgio: lyginame save su kitais ir vertiname skirtumus. apie socialinį tapatumą galvojame mažiau. Socialinis apibrėžimas. kur anglai škotų atžvilgiu vyrauja santykiu 10:1. jei lanko mokyklą. kai priklausome daugumai. daugelis savo gebėjimais pasitikinčių mokinių pasijunta nesaugiai. kuriuose būna dideli konkursai.60 I dalis. išmintingi ar bukapročiai. mes stengiamės pateisinti savo žodžius. Pastebėjau šį mažumos tapatumo reiškinį viename Škotijos viešbutyje. kas jūs nesate. . labiau jaučiate savo etninį tapatumą ir atitinkamai reaguojate. kurioje mokosi vos keli labai gabūs mokiniai (Marsh ir kiti. kai kiti atrodo buki. kurie savo mokykloje buvo pirmūnai. jog laikomės pažiūrų. stebėdami save galime ir atsiskleisti. Pašmaikštavę apie savo organizaciją. Tai padeda nustatyti standartą. škotai savo tapatumą iš dalies supranta kaip skirtingumą nuo anglų. kodėl mokiniai yra geresnės nuomonės apie savo gebėjimus moksle. kai kiti atrodo nepatrauklūs. Stapel ir Suls. Baigę vidurinę mokyklą labai gerais pažymiais. 2004). bet ir socialinis tapatumas. Socialinis tapatumas Savojo Aš sampratą . Vaidmuo tampa tikrove (žr.

3 skyrių). bet ir sunkiai iškovoti laimėjimai. ir mes patys apie save imame geriau galvoti. Jausmai yra atsakas į tikrovę. socialinio tapatumo bei palyginimo. ir jei tokia nesėkmė mums negresia (Lockwood. mūsų sėkmė augina viltį ir didesnį pasitikėjimą savimi. jų manymu. 1991. o tai dažnai juos skatina dar daugiau dirbti ir daugiau pasiekti (Felson. 1978. 1997). 1984. tačiau realių užduočių ir jas sėkmingai įvykdome. jie žiūri į viršų. o patyrę nesėkmę būna atkaklesni (Brockner ir Hulton. juos rečiau kamuoja skrandžio opos bei nemiga. principas „sėkmė stiprina savosios vertės pojūtį" paskatino kelis psichologus tyrinėtojus išnagrinėti klausimą. manydami. jie rečiau tampa priklausomi nuo narkotikų bei alkoholio. Ištobulinusios savigynos įgūdžius. „Niekada nelyginkite!" Karalius Charlesas I (1600-1649) Sėkmė ir nesėkmė Savojo Aš samprata priklauso ne tik nuo mūsų vaidmenų. jog. Nugalint sunkumus ir įgyjant naujų įgūdžių. Patyrę sėkmę moksle. Socialinis palyginimas taip pat gali sukelti ir kančią. Smith ir kiti. mažiau baiminasi ir nerimauja (Ozer ir Bandūra. kuriam mes pavydime. jie sugriežtina standartus. Jei imamės sudėtingų. atsiranda didesnio pasitikėjimo savimi ir galios jausmas. pagal kuriuos vertina savo pasiekimus. darbščiais ar paslaugiais. jaučiamės kompetentingesni. moterys jaučiasi mažiau pažeidžiamos. 1999] paaiškėjo. Kai pagerėja žmonių pajamos. palyginti su tais. 1978. yra laimingesni. Kaip buvo pastebėta 1 skyriuje. 1982). Jei etninių mažumų studentai jaučia stereotipų apie jų akademinius gebėjimus grėsmę ar- . studentai ima aukščiau vertinti savo mokymosi gebėjimus. Marsh ir Young. Vaikai. Suls ir Tesch. kurie menkai save vertina. įdiegia šias idėjas į savojo Aš sampratą ir elgseną (žr. varžovai turi geresnį trenerį ir daugiau laiko treniruotėms). 2002. 1990). kokie jie nuostabūs.2 s k y r i u s . kad beveik tą patį galima teigti ir atvirkštine prasme: problemos bei nesėkmės menkina savivertę. Brown. Wheeler ir kiti. ar galima padidinti pasiekimus. Kai žmonės gerai jaučiasi ir kopia aukštyn sėkmės laiptais. giname savo susvyravusį pasitikėjimą savimi. 1977. Tačiau kritikai įrodinėja. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 61 Todėl slapčia galime džiaugtis kolegos nesėkme. kuriuos kiti pavadina talentingais. reikalingus apsiginti nuo seksualinių užpuolikų. kad vaikams sakoma. mažiau jautrūs nesėkmėms. bet ir kasdienės patirties. tiriant universiteto plaukikus [Shepperd ir Taylor. 1997). o ne žemyn (Gruder. Savo vertės pajautimą stiprina ne tik tai. Susidūrę su konkurentais. stiprinant savivertę teigiamomis frazėmis („Tu esi nuostabus! Tu ypatingas!"). Aplinkinių nuomonė Kai kiti apie mus galvoja gerai. 1996). socialinė padėtis ar sėkmė. Savo vertę jaučiantys žmonės. Prastas savęs vertinimas kartais iš tiesų kelia problemų. Jei stengiantis iš visų jėgų pavyksta ką nors pasiekti. Tafarodi ir Vu. ypač jei šią nesėkmę ar nelaimę patyrė žmogus. jog konkurentas yra privilegijuotoje padėtyje (pavyzdžiui.

9 skyrių). o ne didžiuotis savo laimėjimais. kad apsilankiusius Šiaurės Amerikoje japonus paprastai apstulbina gausybė komplimentų. standartinis atsakymas buvo . prieš kiek dienų jie paskutinį kartą ką nors pagyrė. „aš esu aukštas" arba „aš esu lengvai bendraujantis"? O gal nurodėte ir savo socialinę tapatybę. kai susiduriame su socialine atskirtimi. Paauglystė yra laikas. o ne tapatinimasis su grupe. Mes. kuriuos amerikiečiai draugai sako vienas kitam. ypač industriniuose Vakaruose.vakar. kaip atrodome kitiems. SOCIALINIS MĄSTYMAS ba jei moterys jaučia stereotipų apie jų menką matematikos bei tiksliųjų mokslų išmanymą grėsmę. įvaizdžio sureikšminimas ryškiausiai pastebimas Vakarų šalyse. (Sakome komplimentus. spėdami. Paprastai lengviau kitus girti nei kritikuoti. įgyjamas pasitikėjimas savo jėgomis ir apibrėžiamas asmeninis. pastebi Markas Leary (1998). turime panašų giliai įsišaknijusį poreikį priklausyti. dominuoja individualistinės nuostatos. vertybėmis ir svajonėmis . jog mūsų savojo Aš sampratai svarbu ne tai. Mūsų protėvių likimas priklausė nuo kitų žmonių nuomonės apie juos.bendruomenės . 1979). individualizmas (individualism) Koncepcija. todėl kankinamės ir imame mažiau save vertinti. jie savo interesus gali sieti su kitomis sritimis (Steele. „aš esu Žuvis". o tai.) Todėl kiti gali pervertinti mūsų pagyrimus ir savo įvaizdį susikurti kiek pagražintą (Shrauger ir Schoeneman. Kaip pamatysime. ir vieni. Cooley teigė. Sociologas Charlesas H. Jų gėdos ir menkos savi vertės jausmas buvo grindžiamas biologine . Užuot kovoję su tokiu išankstiniu vertinimu. pavyzdžiui. „aš esu MacDonaldas" arba „aš esu musulmonas"? Kai kuriose kultūrose. „aš esu sąžiningas". ir kiti gali nesitapatinti su šiomis sritimis. jei ką nors nuvylė. kad pirmenybė yra teikiama ne grupės. tačiau susilaikome nuo pašaipų. Tapatumas yra labai uždaras. žr. pavadino veidrodiniu savuoju Aš. ką kiti apie mus galvoja.kaip unikalaus asmens su konkrečiais gebėjimais. suvokiant pačius save. Japonijoje. Sociologas George Herbertas Meadas (1934) patobulino šią koncepciją.išmintimi. Jei žmogų išrautų su šaknimis ir perkeltų į kitą šalį. Kai Kitayama ir jo kolegos paklausė žmonių. pavyzdžiui. kur žmonės labiau linkę gėdytis. Cooley (1902) mūsų įprotį. kad savivertė yra psichologinis matas. jų palikuonys. teigianti. kai nutolstama nuo tėvų. pastebėdamas.išliktų nepaliestas. Shinobu Kitayama (1996) praneša. jo tapatumas . bet asmeniniams interesams ir kad asmens tapatumas apibūdinamas kaip asmeninių savybių visuma. kuriuo remdamiesi vertiname kitų žmonių požiūrį į mus ir atitinkamai reaguojame. . tarsi veidrodžiu naudotis įsivaizduojama kitų žmonių nuomone apie mus.prieš keturias dienas. kad mes suvokiame savo atspindžius. ką mes įsivaizduojame juos galvojant. Jis teigia. Tikimybę išlikti jiems garantuodavo bendruomenės apsauga. 1997. nepriklausomas Aš. standartinis amerikiečių atsakymas buvo . „Aš" ir kultūra Kaip jūs užbaigėte anksčiau pateiktą teiginį „Aš esu "? Gal paminėjote savo asmenines savybes.62 I dalis. savybėmis.

Daugumoje Azijos. Sakykite. Konservatyvių pažiūrų asmenys dažniausiai būna ekonominiai individualistai („neapdėkite manęs mokesčiais ir nenurodinėkite man") bei moraliniai kolektyvistai („uždrauskite amoralumą"). amerikiečiai ir britai teiginį „Aš esu " užbaigtų nuoroda į grupę. 2. o ne „aš nuėjau į kiną". Kolektyvizmo pasekmė yra ne tik kitokie nei individualistiniuose Vakaruose socialiniai santykiai. Individualizmas klesti ten. pradedant „Iliada" ir baigiant „Heklberio Fino nuotykiais". Kai buvo parodytas gyvas povandeninio pasaulio vaizdas (žr. Skirtinguose tos pačios šalies geografiniuose regionuose ir skirtingų politinių pažiūrų žmonių grupėse taip pat esama ir skirtingų individualizmo apraiškų. jei apibrėšite galimus savuosius Aš ir tikėsite savo asmeninės kontrolės galia. Nepaisant individualių ir tarpkultūrinių skirtumų. kalbant rečiau sakoma „aš" (Kashima ir Kashima. japonai išsyk prisiminė 60 kartų daugiau fono detalių nei amerikiečiai ir pastebėjo daugiau sąsajų (varlę šalia jūros augalo). Čia sakoma „nuėjau į kiną". kuri puoselėjamas kolektyvizmas. Oregone ir Montanoje (Vandello ir Cohen. malajiečiai. Štai trys objektai: panda. Triandis. Dainos skelbia: „Privalau būti savimi" ir garbina „didžiausią iš visų meilių" . Skirstyti kultūras į individualistines ar kolektyvistines per daug primityvu. pavyzdžiui. beždžionė. bananas. 2001. 1997.meilę sau (Schoeneman. indai. su kuria jie tapatinasi (Kanagawa ir kiti. Marshall. Vakarų literatūra. b). tarkime. Liberalūs žmonės dažniau būna ekonominiai kolektyvistai ir moraliniai individualistai. pateisinantį kitų lūkesčius. labiau liaupsina savo jėgomis pasikliaujantį herojų nei žmogų. Žmonės yra savikritiškesni ir ne tokie savimylos (Heine ir kiti. 1994). tyrinėtojai ir toliau laiko individualizmą ir kolektyvizmą svarbiais kultūriniais kintamaisiais (Schimmack ir kiti. ką Shinobu Kitayama ir Hazel Markus (1995) vadina abipusiai priklausomu savuoju Aš. 1999). abipusiai priklausomas savasis Aš (interdependent self) Asmeninio tapatumo grindimas ryšiais su kitais žmonėmis. nes veiksnys yra aiškus gramatiškai arba iš konteksto. kur kas dažniau nei australai. kur prieinama prabanga. atitinkamai apibrėžiamas ir asmens tapatumas. Jungtinių Valstijų havajiečiams ir Pietuose esančių valstijų gyventojams kolektyvizmo jausmas būdingesnis nei kalnuotose Vakarų valstijose. Šalyse. japonai ir Kenijos gyventojai. nes individualizmo atžvilgiu visose kultūrose esama įvairių žmonių (Oyserman ir kiti. Afrikos ir Centrinės bei Pietų Amerikos kultūrų labiau vertinamas kolektyvizmas. bet ir kitoks mąstymo būdas. Ma ir Schoeneman. teigia socialinės psichologijos ekspertas Richardas Nisbettas knygoje Geography of Thought („Minties geografija").2 s k y r i u s . 2005). masajų genties atstovai. mobilumas. 1994). 1997. Šios kultūros puoselėja tai.2 paveikslą). kolektyvizmas (collectivism) Pirmenybės teikimas savosios grupės (dažnai savo giminės ar darbo kolektyvo) tikslams. 2002a. Pavyzdžiui. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 63 Vakarietiška psichologija teigia. 1998. Kino filmuose vaizduojami šiurkštūs herojai. kad jūsų gyvenimas taps turtingesnis. besipriešinantys valstybės aparatui. nes jos priklauso gyvūnų kategorijai? Azijiečiai dažniau nei amerikiečiai įžvelgia santykius: beždžionė ėda bananą. kuriuos iš jų galima susieti? Gal pandą ir beždžionę. 2003). . miestietiškas gyvenimo būdas ir žiniasklaida (Freeman. 1997). 1999).

ir mažiau . labai karšta" .3 paveiksle ir 2. Amerikiečiai daugiau dėmesio skiria pagrindiniam objektui. Gyvenimo visuomenėje tikslas . bet mandagiai (Holtgraves. abipusiai priklausomas nuo kitų Aš yra susitapatinęs su socialine grupe. SOCIALINIS MĄSTYMAS 2.aplinkai (Nisbett. Amerikiečiai daugiau dėmesio skirdavo vienai didelei žuviai (Nisbett.2 lentelėje. 2003). Jei tokie žmonės atskiriami nuo šeimos. bendrumo su kitais pojūtis stipresnis.64 I dalis. 2003). „aš" darbe. 1992).latte „be kofeino. Korėjiečiai labiau vertina ne savo unikalumą.3 PAVEIKSLAS Savęs. bet keistokai atrodytų Seule.nieko nestebina Šiaurės Amerikos espresso kavinukėse. kolegų. supratimo formavimas Nepriklausomas Aš pripažįsta santykius su kitais. kad Rytų Azijos atstovamas būdingesnis holistinis mąstymas . bet keletą „aš": „aš" su tėvais. 1997). jie praranda socialinius ryšius.2 PAVEIKSLAS Azijietiškasis ir vakarietiškasis mąstymas Kai azijiečiams buvo parodyta povandeninio gyvenimo scena. didelei žuviai. Iš šių tyrimų Nisbettas ir Takahido Masuda (2003) daro išvadą. gerų draugų. su liesu pienu. kiek sukurti harmoningą santykį su bendruomene ir ją remti. pavyzdžiui. Žmogaus. pastebi Heejung Kim ir Hazel Markus (1999). 1991). Kaip matome 2. jie dažniau atsimindavo aplinką ir santykius tarp žuvų.ne tiek sustiprinti savąjį Aš. kurio savasis Aš abipusiai labiau priklausomas nuo kitų. Kalbamasi ne tiesmukai. apibrėžiančius jų tapatumą. kaip nepriklausomo ar abipusiai priklausomo.jie objektus ir žmones suvokia atsižvelgdami į jų tarpusavio ryšius ir sąsajas su aplinka. o tradici- 2. Jie turi ne vieną. Nepriklausomas požiūris į save Abipusiai priklausomas požiūris į save . „aš" su draugais (Cross ir kiti. Kava individualiam skoniui . Tačiau abipusiai priklausomas savasis Aš yra labiau integruotas į kitus (Markus ir Kitayama.

Japonai atkakliai siekia tikslo.asmeniniai laimėjimai ir pasitenkinimas.2 s k y r i u s . 2001). kai jiems sekasi. Individualistinių šalių gyventojai labiau stengiasi. nes sėkmė didina savivertę (Heine ir kiti.2 LENTELĖ. Vieno tyrimo metu keturi iš penkių Kanados studentų ir tik vienas iš trijų Kinijos ir Japonijos studentų pritarė teiginiui. kad ir kokios įvairios būtų veiklos sritys" (Tafarodi ir kiti. Kilusiems iš individualistinių kultūrų savivertė yra labiau asmeninė ir mažiau priklausoma nuo santykių su kitais. 2001). pažymi Kim ir Markus. net kai nesiseka (nenorėdami nuvilti kitų žmonių lūkesčių). jog „nuomonė apie save (savo vidinį Aš) išlieka nepakitusi. kai grėsmė iškyla kolektyviniam tapatumui (Gaertner ir kiti. apibrėžiamas asmeninėmis savybėmis ir tikslais Aš . Azijos šalių kolektyvistai daž- „Reikia ugdyti savyje ryžtą aukoti mažąjį Aš Aš interesų." Kinų posakis dėl didžiojo 2. „ką kiti galvoja apie mane ir mano grupę". 2002 ir 2. . 2004). Kolektyvistinėse kultūrose savęs vertinimas glaudžiai susijęs su tuo.4 paveikslas). Kurį pieštuką pasirinktumėte? Kai Heejung Kim ir Hazel Markus (1999) pasiūlė amerikiečiams išsirinkti vieną iš šių pieštukų. Savojo Aš samprata yra veikiau lanksti (priklausanti nuo konteksto) nei stabili (nekintanti visose situacijose). 1999). tampame piktesni ir niūresni nei tada. Savojo Aš samprata: nepriklausomas ar abipusiai priklausomas Nepriklausomas Tapatumas yra Asmeninis. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 65 2. mano teisės ir laisvės Panašumui „Būk teisus pačiam sau" Individualistinės Vakarų Abipusiai priklausomas Socialinis. Vakarų šalių individualistai mėgsta lyginti save su kitais. Jei mūsų asmeniniam tapatumui iškyla grėsmė. Pasiūlius tą pačią užduotį azijiečiams.4 PAVEIKSLAS. 77 procentai tiriamųjų išsirinko tą. kokie įvairūs yra kultūriniai išskirtinumo ir konformistiškumo prioritetai. tik 31 procentas dalyvių išsirinko kitos spalvos pieštuką. Reklamose čia rečiau akcentuojama laisvė rinktis pačiam ir dažniau vaizduojamos žmonių grupės (Markus. kuris buvo kitos spalvos.grupiniai tikslai ir solidarumas. Tai taip pat didina jų savivertę. Šis rezultatas patvirtina. apibrėžiamas ryšiais su kitais Mes . mūsų socialinė atsakomybė bei santykiai Egoizmui „Žmogus ne sala" Kolektyvistinės Azijos ir trečiojo pasaulio Kas svarbu Nepritariu Sampratą apibūdinantis motto Pamatinės kultūros jas ir bendruomenės įpročius (Choi ir Choi.

kilę iš vidurinės europiečių ir amerikiečių klasės. visi ėmė studijuoti meniu. Kodėl jie taip emocionaliai komentuoja ir klausinėja. gaivinamųjų gėrimų ar sulčių. ką galvoja? Shinobu stebėjosi. o pažįstamus . . Kultūrinės psichologijos tikslas yra nepažįstamus dalykus paversti pažįstamais. kavos ar arbatos? Kam apsunkinti svečią nereikšmingais sprendimais? Juk šeimininkė puikiai žino. kad psichologiniam funkcionavimui vieta yra svarbus aspektas. Susidūrimai kultūros plotmėje mus įtikina. kaip tikra amerikietė Hazel pasirinko nepaprastą. Kituose socialiniuose ir kultūriniuose kontekstuose žmogus bei gyvenimo prasmė gali būti suprantami kitaip. Šie mainai paskatino imtis eksperimentinių tyrimų ir priminė. Kas gi norės pasirinkti paprastą taką? Suprantama. kodėl studentai negali tiesiog klausytis paskaitos ir kodėl amerikiečiai jaučia poreikį nuolatos vienas kitą pertraukinėti. netgi tarpusavyje. debatai ir kritiško mąstymo požymiai? Net kai ji pateikė paprastą klausimą: „Kur yra geriausia makaronų parduotuvė?". jokių komentarų. šnekėti visi kartu. SOCIALINIS MĄSTYMAS ką slepia moksliniai tyrimai Hazel Markus apie kultūrinę psichologiją Mes pradėjome bendradarbiauti garsiai stebėdamiesi. gerai mokantiems anglų kalbą Hazel stebėjosi. jei visiems patiekiami tie patys valgiai? Ar vienodumo jausmas yra geras arba pageidautinas Japonijoje? Vaikštinėdama šalia Kyoto šventyklos Hazel priėjo kryžkelę ir prie vienos atšakos pamatė lentelę su užrašu „paprastas takas".jokių klausimų. tad gali paprasčiausiai tai ir patiekti. Tačiau šis atvedė į už šventyklos teritorijos esantį sąvartyną. Kelias savaites Japonijoje skaičiusi paskaitas studentams. P ~ .66 I dalis.pasigirdo gilūs atodūsiai. Negi japonų studentai niekam neteikia pirmenybės. net kai kalba profesorius. Ji patikino studentus. Jei pats negali pasirinkti patiekalų. Shinobu stebėjosi. kokį išsirinko užkandį ir pagrindinį patiekalą. kodėl amerikiečių gyvenimas yra toks keistas. ir šie skirtumai darys įtaką psichologinei savijautai. neturi savo minčių. o ne nuobodus ir neįdomus. kad kelias yra tinkamas ir geras. jog intelektą jie tapatina su gebėjimu iš kito žmogaus „išspausti" viską ką gali. Norite vyno ar alaus. kas kada geriausiai tinka atsigaivinti. Jie tyrinėja Europos ir Amerikos vidurinės klasės atstovus. jei jis nesako. Hazel pasakė. kaip tokiose vietose priimta. Po to sekė įtemptas pokalbis tarp pakvietusio į restoraną japono ir jo japonų svečių. kaip gali mėgautis vakariene? Kokia prasmė duoti valgiaraštį. Pasirinkimas yra apsunkinimas? Hazel ėmė svarstyti. kurie savo svečius verste užverčia gausybe įvairiausių pasirinkti verčiančių klausimų. nuomonių bei nuostatų? Kas dedasi jų galvose? Kaip pažinti žmogų. Tai labai sutrikdė Hazel. Iki šiol daugiausia psichologijos darbų parašė mokslininkai. Priėjo padavėjas ir atsistojo Hazel Rose Markus. Paprastas takas reiškė.nepažįstamais. Hazel jam atsikirsdavo anekdotais apie japonų keistenybes. Būtent šis supratimas skatina mus ir toliau bendradarbiauti kultūrinės psichologijos srityje. Stenfordo universitetas Shinobu Kitayama. kodėl jie tokie tylūs . Jie aštuoniese nuvyko į prancūzišką restoraną ir. kai visi vienas kitą gerai pažįsta? Shinobu šį savo nusistebėjimą išsakė amerikiečiams šeimininkams. tad kodėl niekas į tai nereaguoja? Kur ginčai. po kurių sekė: „Kaip čia pasakius". Visiems buvo atnešti tie patys patiekalai. arčia tik nebus raktas įjos patirtą pažeminimą Japonijoje. Mičigano universitetas šalia. kad galima gyventi ir kitaip nei esame įpratę. kodėl taip konkuruoja? Kodėl atrodo. kad ją domina kitokia nei jos pačios nuomonė.

magistrantai bei doktorantai „apstulbo". nepaisant to. o individualiais pasiekimais. . kad iš tiesų dauguma amerikiečių savojo Aš su niekuo nesieja. bus didžiausia tikimybė. . kuriuose policininkas herojiškai sučiumpa nusikaltėlį. Vakarams veikiant urbanistinę Japoniją ar Japonijos studentams atvykus mokytis į Vakarų šalis. vienintelis visoje Visatoje.teigė C. 2005). S. kad kiti jam trukdo? Stevenas Heine ir jo kolegos (1999) teigia. p. Išbuvę Britų Kolumbijos universitete septynis mėnesius. Kai Kitayama (1999). kad pasikeičia.artimumo. Tai skatina savęs tobulinimą (White ir Lehman. Be abejo.Ir tas dalykas esame [mes patys]. kad žinome. apie kurį mes žinome daugiau nei galėtume sužinoti stebėdami iš šalies.2 s k y r i u s . individualistinėse kultūrose subrandinama daugiau pavienių nusikaltėlių. Amerikiečių studentai laimę dažnai sieja su neutraliomis emocijomis . jūsų nuomone.pavyzdžiui. Mes nešiojamės vidinę informaciją esame supažindinti. Tačiau ar iš tiesų mes gerai save pažįstame? „Yra vienas dalykas. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 67 niausiai save lygina su tais. Japonijos studentai ėmė labiau vertinti save. Savęs pažinimas „Pažink save". dešimt metų dėstęs ir dirbęs mokslinį darbą Amerikoje. išskirtiniai ir keliantys pasigėrėjimą. Lewisas (1952. 2000). Tad kada. grindžiamos ne darbo stažu. Ilgalaikių Kanados imigrantų savivertė taip pat yra stipresnė nei neseniai atvykusiųjų (ir tų.Kioto universitetą. kurie gyvena Azijoje). Tačiau kartais mes manome.ragino vienas senovės graikų išminčius." Iš tiesų. draugiškumo ir pagarbos jausmui.kai jaučiasi naudingi. bet vidinė informacija būna klaidinga. laimė tolygi teigiamiems socialiniams potyriams . aplankė savo japoniškąją alma mater . „Aš atkakliai jiems aiškinau šią vakarietiškąją savojo Aš sampratą . . giliai atsidusęs. Mes noriai formuojame nuomonę apie save ir nedvejodami aiškiname. mes stengiamės tai daryti. Tačiau vienas klausytojas. jog kolektyvistinės Japonijos ir individualistinių Jungtinių Valstijų studentai teigs patiriantys tokias teigiamas emocijas kaip laimė ir pakili nuotaika? Japonų studentams. kodėl būtent šitaip jaučiamės ir elgiamės. kuriems geriau sekasi. išgirdę apie vakarietiškąją nepriklausomo savojo Aš sampratą. Kolektyvistinėse kultūrose konfliktai dažnai kyla tarp grupių. teigia Kitayama ir Markus (2000). čia dažniau skiriasi šeimos (Triandis. 18-19). Tai neišvengiama kai kurių įdomių mokslinių tyrinėjimų išvada. įtikinėjami „pasikliauti savo galimybėmis" bei maitinami kino filmais. galiausiai ištarė: „Negi tikrai taip yra?" Kai Rytai susiduria su Vakarais . ar savojo Aš samprata tampa labiau individualizuota? Ar japonai pasikeičia veikiami vakarietiškos paaukštinimo pareigose specifikos.ir galiausiai jie pradėjo tikėti. .

1976. 1985. Wilson ir kiti. kad juos veikia žiniasklaida. Iš tiesų poveikis buvo milžiniškas. Tiriamieji fiksavo ir veiksnius. 2002 („Sąmoningos valios iliuzija"). orus.fiktyvus tiriamasis . pateikiame įtikinamus atsakymus. jas aiškindami dažnai klystame. kad žmonės šoko simptomus priims kaip tabletės poveikį ir todėl pakęs stipresnį šoką nei negavusieji placebo. Dutton ir Aron. Kodėl pasirinkote tą universitetą. Weiss ir Brown. Būdingas atsakymas buvo: „Aš net nepagalvojau apie tabletę". Nisbettas ir Schachteris tikėjosi. kurio metu du žmonės turėjo valdyti kompiuterio pelę. tačiau sutinka. Šie duomenys atskleidžia aštrią problemą: kaip iš tiesų mes suvokiame savo džiaugsmo ar liūdesio priežastis? O kaip mes suprantame savo valios laisvę? Kaip teigia Danielis Wegneris knygoje The Illusion of Conscious Will. kad tiriamųjų dėmesys buvo nukreiptas į jų kasdienes nuotaikas). VVilliam Shakespeare. jų nuomone. kai vienas asmuo . Mes galime atmesti reikšmingus veiksnius ir išpūsti nereikšmingus. Tie dalyviai. kad ji veikia kitus. gyvenimo beprasmybės jausmas. Pelei klaidžiojant lentele. sukels širdies ritmo bei kvėpavimo sutrikimus. kurių metu žmonės aprašinėjo savo nuotaikas . 1982). kaip kiekvienas veiksnys paveikė jų nuotaikas.žavi praeivė (Schwarz ir Clore. tabletės jie neminėdavo. Taip pat daug klausimų kelia tyrimai. kad ši galėjo turėti tokį poveikį kitiems. kaip žmonės klysta skaitydami savo mintis. Taip pat žmonės įpratę neigti. kuriame studijuojate? Kodėl smogėte savo kambario draugui? Kodėl nepamilote to ypatingo žmogaus? Kartais mes žinome kodėl. eksperimento dalyviai per ausines išgirsdavo nupieštų objektų pavadinimus ir galėdavo sustoti ties bet kuriuo iš jų. SOCIALINIS MĄSTYMAS Elgesio paaiškinimas „Iš tiesų nežinau. Kartais . kodėl mes vienaip ar kitaip pasielgėme arba vienaip ar kitaip jautėmės.panašiai kaip elektros šokas.68 I dalis. miego trukmę ir taip toliau.ne. žmonės mano. 1983. skrandžio spazmus . jie sutiko. tačiau ne jiems. kodėl. Net tada. Paklausti. o jaudulį einant kabančiu tiltu . Tačiau kai priežastys yra subtilios. vadinasi. Jie pademonstravo. kurie vartojo placebo. Tyrimų metu žmonės aiškino.kiekvieną dieną ištisus du ar tris mėnesius (Stone ir kiti. kad tiriamųjų nuomonė apie kurio nors veiksnio įtaką jų nuotaikoms mažai tesutapo su realiu poveikiu. pakėlė keturis kartus stipresnį elektros šoką. Prieš šį eksperimentą kai kurie studentai išgėrė placebo tabletę. kuri. Venecijos pirklys. kodėl esu toks liūdnas".tyčia sustabdydavo pelę . slystančią specialia lentele su mažais paveikslėliais. Kai tiriamiesiems buvo paaiškintas tabletės poveikis. Wegneris atliko eksperimentą. Paklausti. galinčius turėti įtakos jų nuotaikoms: savaitės dieną. 1596 fiktyvus tiriamasis (confederate) Eksperimentuotojo padėjėjas. Richardas Nisbettas ir Stanley Schachteris (1966) paprašė. jie veikė savo valia. kad Kolumbijos universiteto studentai leistų su jais išbandyti seriją vis stipresnių elektros smūgių. kaip buvo pasakyta. 1974). Stebėtina tai (turint galvoje. Kiekvieno tyrimo pabaigoje žmonės įvertindavo. taip atsitiko. jog niūrią nuotaiką jiems sukelia nesėkmės. kad jei mintis kilo anksčiau už veiksmą.

yra mokytas. tikrieji eksperimento dalyviai manydavo. atlikę tyrimus su Vaterlo universiteto studentais. kokia tikimybė. kad juos veikia kažkokia išorinė valia. Epley ir Dunningas paprašė studentų pasakyti. yra išminčius". kad taip pasielgs 56 procentai kitų studentų. ar dvejotų padėti aukai. kad narcizą nupirks. Štai ką pastebėjo Sidney Shraugeris (1983). . Daugiau nei keturi iš penkių teigė. ieškodami vandens su virgulėmis arba pakeldami rankas hipnozės seanso metu. kuris pažįsta save. dauguma neigtų. sakydamas: „Tas. dauguma žmonių yra labiau mokyti nei išmintingi. Tad tikėdami. Draugaujančios poros. kad bendradarbiaus 64 procentai kitų eksperimento dalyvių). kiek jų draugų pasielgs taip pat. kaip klostysis jų santykiai. prognozuoja. Sąmoningos valios iliuzija") Elgesio prognozavimas Prognozuodami savo elgesį žmonės taip pat klysta. kad bendrame lošime sieks abipusės naudos. žiūrėdamos pro rožinius akinius. ar susitikę naują žmogų jūs būsite nervingas. žmonės kartais klysta. teigia Tara MacDonald ir Michaelas Rossas (1997). Kaip išmokti tiksliau nuspėti savo poelgius? Prognozuojant elgseną. Likus penkioms savaitėms iki „Gelsvųjų narcizų dienos" .ties tam tikru paveikslėliu. atsižvelkite į praeitį. ar jie nusipirks bent po vieną narcizą. jūsų pažįstami. Tačiau iš tiesų nupirko tik 43 procentai studentų. Žmonės taip pat dažnai klysta prognozuodami. Atrodo. Kitais atvejais. 1986. Stebėdami jūsų elgesį. jog daugelis iš mūsų pasiduodame įtakai. patariama prisiminti ankstesnį elgesį panašiose situacijose (Osberg ir Shrauger. kad gali pasiduoti tokiai įtakai. ar jie vykdytų įsakymą sukelti kam nors stiprų elektros šoką. susirgs ir taip toliau): jų prognozės nė kiek nebuvo tikslesnės nei vidutinė žmogaus patirtis. pavyzdžiui. Jei paklaustume. ar šnekus [Kenny. Sutelkdami dėmesį vien tik į teigiamus dalykus. Nicholas Epley ir Davidas Dunningas (2000) pastebėjo. 1990). kad mums kartais geriau sekasi nuspėti ne savo. ir tai buvo arčiau jų prognozės. kad pelė sustodavo būtent jų valia. Šioje ir kitose situacijose smegenys sukuria intuityvų asmeninio veiksmingumo pojūtį. kad jie visada mylės vienas kitą. eksperimentai rodo. Tad norėdami nuspėti ateitį. kad jie valingai kažką padarė (arba nepadarė). gali geriau prognozuoti nei jūs pats (pavyzdžiui. kuris pažįsta kitus. Lao Dzė buvo teisus. o kitų žmonių veiksmus. kaip pamatysime. 1994]). „Mokslinių tyrimų išvada. Tas. įsimylėjėliai gali būti įsitikinę. Dažnai jų draugai ir šeimos nariai būna įžvalgesni. žmonės klaidingai mano. ir spėti. jei šalia būtų dar keletas žmonių. ko gero. Laboratoriniame žaidime už pinigus 84 procentai tiriamųjų prognozavo. paprašęs universiteto studentų nuspėti. Tačiau. kad jų santykiai tęsis ilgai.kasmetinio Kornelio universiteto labdaros renginio. (Žr. kad jie per artimiausius du mėnesius patirs keletą įvykių (įsimylės. nors iš tiesų tai padarė tik 61 procentas (šis skaičius labiau sutapo su jų prognozėmis.

Neurologai surado beždžionių „veidrodinio atspindžio neuronus" . Pradinėmis (kontrolinėmis) sąlygomis.). pavyzdžiui. kad veiksmo priežastis buvo mūsų valia. šaltinis? Šį reiškinį gerai žino sporto aistruoliai.5 PAVEIKSLAS Netiesioginis veiksnys Nuotrauka kairėje: tiriamoji taip save mato veidrodyje. ji nesuvokia ir nejaučia jų kaip savo.5 pav. 2. mokslininkai paprašė asistentės atlikti rankomis keletą judesių. Galbūt ir aprašyto eksperimento tiriamieji susiejo veiksmo numatymą su veidrodine (atspindėta) savo smegenų veikla? Taigi jei kasdieniame gyvenime numatome kitų žmonių poelgius. didesnę kontrolę jautė tie tiriamieji. Suvokta stebimų rankų kontrolė (nuo 1 = nekontroliuojama. jį ir atliekame. pamatę rezultatą darome išvadą. ji jausdavo tam tikrą atsakomybę. galbūt šis vikarinio veikimo („veikimo už kitą") reiškinys yra žmogiškosios empatijos. ar jaučiamės lyg iš dalies būtume juos sukėlę? Jei taip. kurie galėjo judesius numatyti. Nuotrauka dešinėje: tiriamoji ir asistentė. kad tuo momentu pasijuto šiek tiek kontroliuojanti svetimas rankas. pavyzdžiui. Betsy Sparrovv ir Lea VVinerman (2004) svarstė: ar galima priversti žmogų pasijusti taip. 2. stovinti už šios. kaip socialinės psichologijos tyrimuose kartais susilieja eksperimentinis tikslumas ir kūrybiška režisūra. kūno kalba subtiliai mėgdžiojantys žaidėjo veiksmus aikštėje. SOCIALINIS MĄSTYMAS mokslinių tyrimų išvada Sąmoningos valios iliuzija Paprastai kasdieniame gyvenime panorėję atlikti kokį nors veiksmą. lyg jis keltų savo ranką. . Žmogui. iki 7 = didelė kontrolė) 2. matome prieš veidrodį stovinčią tiriamąją. „parodyti OK gestą". arba į stebimą panašų kito individo judesį (Rizzolatti ir kiti. Kartais patiriame reiškinį. Wegneris.6 PAVEIKSLAS Sąmoningos valios iliuzija Žiūrėdami į save veidrodyje ir stebėdami svetimų rankų judesius. Žinoma. kai judesiai buvo atliekami garsiai nepaprašius (todėl nebuvo galimybės jų numatyti).6 pav. savo rankas įkiša į rankoves.70 I dalis. valdant kompiuterio „pelę" atrodys. Danielio Wegnerio nuotr. kai jaučiame. kąjaučia kiti. Kita mergina (asistentė). Kai tiriamoji įsivaizduodavo veiksmą ir jis būdavo atliekamas tuojau pat. pakelti ranką. Ji teigė. kad ten ne jos rankos. reaguojančias arba į paties individo. kai iš tikrųjų pakeliama kito žmogaus ranka? Jų pasirinktas tyrimo metodas iliustruoja. kontrolės jausmas buvo silpnas. 1996).05 Kontrolinės sąlygos Gudesio negalima numatyti) Eksperimentinės sąlygos (numatomas judesys) n I 2. kurį psichologas Danielis Wegneris (2002) pavadino „sąmoningos valios iliuzija". lyg pati būtų privertusi jas judėti (2. Tiriamoji žino. nors iš tikrųjų tai padarė jo partneris. Bet ar ji pajus kokią nors netiesioginę šių rankų kontrolę? Norėdami tai sužinoti. kurio ranka sujungta su partnerio (eksperimentuotojo padėjėjo) ranka. kuriose iš tikrųjų turėtų būti tiriamosios merginos rankos. kad būtent jis sustabdė „pelę" langelyje.smegenų ląsteles. Išgirdusi prašymą tiriamoji galėjo numatyti stebimų rankų judesius.

kurio metu mergina prašo „liautis". kurie buvo pavaišinti gabalėliu mėlynių kekso (Gilbert ir Wilson. dauguma moterų išsigando. Tačiau jie nepakankamai įvertina narkotikų poreikio galią. 2000). Štai keli pavyzdžiai: • Kai jaunuoliams parodomos erotiškos nuotraukos ir po to pateikiamas aistringo pasimatymo. dauguma moterų. Loewenstein ir Schkade. Ramios būsenos žmogus lengviau klysta spėdamas. kad išsiskirsiu. nuoširdžiai pažadėję „niekada daugiau". kurias apklausė Julie Woodzicka ir Marianne LaFrance (2001). sumažėjusio svorio. Ar susituokęs su šia moterimi aš įsipareigosiu visam gyvenimui? Ar pasirinkęs šią profesiją būsiu patenkintas savo darbu? Ar vykdamas atostogauti būtent ten patirsiu malonumą? O gal didesnė tikimybė. kaip laimėjimas loterijoje ar paralyžius po autoavarijos. kaip jausis ir elgsis susijaudinęs.2 s k y r i u s . 1994). kaip jie jausis praėjus kuriam laikui po nutrūkusios meilės. kad gali ir nesusilaikyti. gavę dovaną. kad pasipiktins. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 71 Jausmų prognozavimas Daugelis svarbių sprendimų gyvenime susiję su mūsų jausmų prognozėmis. kokia skani gali būti ši spurga vakare su stikline pieno. 2002. Net tokie ekstremalūs įvykiai. 2003). Paklaustos. • Alkani pirkėjai impulsyviai perka daugiau („Šios spurgos tokios puikios!") negu tie. Jei erotinės nuotraukos nerodomos. • Tik vienas iš septynių atsitiktinių rūkalių (surūkančių mažiau nei vieną cigaretę per dieną) spėja. laimėję varžybas ar įžeisti (Gilbert ir Ebert. jie dažniau neigia galį būti seksualiai agresyvūs. Tačiau kai iš tiesų buvo pateikti tokie klausimai. vėl prievartauja. o seksualiniai prievartautojai. kas mus pradžiugina ir kas sukelia susirūpinimą ar nuobodulį. kaip jausimės neišlaikę egzamino. Žinome. didesnio televizijos kanalų skaičiaus ir pailgėjusio laisvalaikio įtaką jų savijautai. „Emocijų prognozių" tyrimai rodo. Alkanas žmogus negalvoja apie riebaluose virtų spurgų kaloringumą. Kartais galime klaidingai nuspėti savo reakciją. nes po penkerių metų teberūko maždaug pusė (Lynch ir Bonnie. atsakė. sulaukiama nepageidaujamų nėštumų. . pralaimėję rinkimus. jei per pokalbį dėl darbo išgirs seksualinių užuominų. ilgalaikei laimei turi mažesnį poveikį nei daugelis mano. Persivalgęs jis nebepajėgia įsivaizduoti. 1999). • Žmonės pervertina šiltesnės žiemos. jaunuoliai prisipažįsta. „perdegsiu" darbe ir nusivilsiu atostogomis? Kartais mes žinome. laimėję svarbias rungtynes ar pusvalandžio krosu sumažinę įtampą. kaip jausis. Žmonės klaidingai numatė. scenarijus. kad sunkiausia nuspėti būsimų savo emocijų intensyvumą ir trukmę (Wilson ir Gilbert. kad rūkys ir po penkerių metų. Dėl šios priežasties pasiduodama aistrai.

. Sutelkę dėmesį į neigiamą įvykį. jog susirūpins išgirdę blogą naujieną. jis gali neapgalvotai investuoti į naują „Mercedes" ar radikalų išvaizdos pagražinimą." Tačiau apklausti po kelerių metų negavusieji dėstytojo darbo jautėsi beveik tokie pat laimingi kaip ir jį gavusieji. Dar labiau „poveikio įvertinimo paklaidai" pasiduodame po negatyvių įvykių. kaip jie jausis po kelerių metų gavę arba negavę dėstytojo darbą. nes žmonių „emocinės prognozės" . mes dažnai „neteisingai norime". skubaus klaviatūros tarškėjimo. jei iškristume iš universiteto. saulę. Pasiekiame. kaip jaustumės po metų. Tokio emocinio pakilimo pėdsakai išnyksta greičiau nei tikimės. Mes manome. palyginti su šiandiena? Galvodami apie tai turbūt susimąstėte. Įsivaizduojantys savo idiliškas atostogas saloje. kad jei nugalės mūsų kandidatas ar komanda. bet džiaugsmas ateina su aušra. pastebėję. ilgai būsime patenkinti. jog mūsų intuityvi teorija yra tokia: mes norime. kad jiems „labai trūksta griežtai surikiuotos dienos. dauguma manė. kuriems atliekamas ŽIV tyrimas. Wilsonas ir Gilbertas (2005) teigia. prisidedančių prie mūsų laimės. nepakeis padėties taip stipriai. žlugtų mano gyvenimo tikslai. po kiek laiko jūsų laimės jausmui apskritai įtakos turės „du dalykai: a) įvykis ir b) visa kita" (Gilbert ir Wilson. o išgirdę gerą . Gilbertas ir Wilsonas siūlo įsivaizduoti. Kai Gilbertas su kolegomis (1998) paprašė profesorių-asistentų spėti. ką ši katastrofa galėtų reikšti: nebeliks draugiškų pasisveikinimų ir juokelių. ribojimas. kaip manote".teigia mokslininkai Davidas Schkade ir Danielis Kahnemanas (1998). Tačiau daugelis tyrimų patvirtina. jie spėja. pajus džiaugsmą. Jei tai būtų tiesa. Tačiau tikrovėje. Tai būtų siaubinga. prognozuoja.pervertiname emocijas sukėlusių įvykių poveikio ilgalaikiškumą. Tačiau po penkių savaičių išgirdę blogą naujieną jie būna prislėgti mažiau negu tikėjosi. nuvertinimas. o išgirdę gerą. kaip jausis po penkių savaičių sužinoję rezultatus. „Ašaros gali lūkuriuoti per naktį. bangų mūšą ir smėlį gali nusivilti. atlaidumas. Ar būtume laimingesni. kurį pajus įsigijęs naują automobilį ar pasidaręs plastinę operaciją. Šią sistemą sudaro emocinių traumų racionalus aiškinimas. Kadangi apie savo „psichologinio imuniteto sistemą" beveik nieko nežinome . Atrodo. žmonės neįvertina savo psichologinio imuniteto sistemos galios ir intensyvumo. Vilnius. Nors jūs tikriausiai visuomet viso šito pasigesite. . SOCIALINIS MĄSTYMAS poveikio įvertinimo paklaida (impact bias) Emocijas sukėlusių įvykių poveikio ilgalaikiškumo pervertinimas. kad teigiamu atveju jie būsią laimingesni." Ps 30. 1999). pastebi Danielis Gilbertas ir Timothy Wilsonas (2000). į ką esate sutelkę savo dėmesį. Jei žmogus pervertina stiprumą ir trukmę to malonumo. Be to. Esame laimingi. „Niekas. „Jei negaučiau darbo.ne taip smarkiai džiaugiasi (Sieff ir kiti. vertė Antanas Rubšys (ST) ir Vaclovas Aliulis (NT). 2-as papildytas leid. svarbą ir todėl klystame manydami.72 I dalis. 2000).6* * Čia ir toliau Šventojo Rašto ištraukos cituojamos iš: Šventasis Raštas: Senasis ir Naujasis Testamentas. Pabandykime tai suasmeninti.veikia jų sprendimus. atmetame kitų dalykų. jog mūsų kančia tęsis amžinai. Katalikų pasaulis. šis skyrius būtų trumpesnis. kad nesame atsparūs poveikio įvertinimo paklaidai . teigia Wilsonas ir Gilbertas (2003). Kai žmonės. ar nelaimingesni. kad poveikio šališkumas svarbus.būsimų emocijų numatymas . intelektualaus stimuliavimo ar reguliaraus užkandžiavimo pyragėliais". krepšinio varžybų. 1999.

2 s k y r i u s . Kitame tyrime Wilsonas kartu su kolegomis (1993) davė žmonėms parsinešti į namus vieną iš dviejų plakatų. sumažėjo. The Collected Poems of Theodore Roethke. ir ką mes jausime bei darysime. Ironiška. Kai elgesio priežastys aiškios ir sutampa su mūsų intuicija. mes nesuvokiame daug ko. nutrūkusiais meilės ryšiais.daro išvadą Wilsonas (2002). ar po kelių mėnesių jie dar bus kartu. bet svarbiausi neigiami įvykiai (kurie sužadina mūsų psichologinę gynybą) mus slegia trumpiau nei nereikšmingi suerzinimai (nesužadinantys gynybos mechanizmo). AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 73 (Gilbertas ir Wilsonas šį reiškinį vadina imuniniu atmetimu). Taigi nesutirštinkime spalvų. Savianalizės išmintis ir iliuzijos Tad mūsų intuicija gali stulbinamai klysti dėl to. dėl kurių. Tačiau kiti eksperimento dalyviai pirmiau turėjo išvardyti visas priežastis. palyginti su tais. 1987). kurių iš anksto buvo paprašyta nurodyti savo pasirinkimo priežastis. Timothy Wilsonas (1985. neišlaikytais egzaminais. iš tiesų su neįgalumu. įsimylėjėlių porų pasitenkinimo savo santykiais lygis leido prognozuoti. kad jis mus pažadintų reikiamu laiku. jų nuomone. kurie rinkosi intuityviai ir todėl parsinešė kitokius plakatus. negautu dėstytojo darbu ir asmeniniais bei grupiniais pralaimėjimais mes susitaikome greičiau nei manytume. Tie. Šių porų nuostatos nebeturėjo reikšmės prognozuojant santykius! Tikriausiai dėl smulkios santykių analizės dėmesys nukrypdavo į lengvai žodžiais apibūdinamus veiksnius. jų ataskaitos apie nuostatas tampa bevertės. arba kai tam tikrą laiką pasąmonėje glūdėjusią problemą išsprendžia vienas spontaniškas nušvitimas. Devyniais eksperimentais Wilsonas su kolegomis (1989) patvirtino. santykiai buvo geri arba blogi. . Tačiau jei eksperimento dalyviai iš anksto paprašomi išanalizuoti savo jausmus. išsirinko humoristinį plakatą (jo teigiamas savybes buvo lengviau nusakyti žodžiais). sukeliantis visišką painiavą". Tačiau po kelių savaičių jų pasitenkinimas pasirinkimu. kad mes geriau suprantame savo mąstymo rezultatus nei procesus. Kai elgsenos priežastys nebūna tokios akivaizdžios. mes skiname pasąmoningos proto veiklos vaisius. kas mus paveikė. Tad aiškindami racionaliai galime praleisti tas instinktyviai gimstančias nuostatas. Pavyzdžiui. Intuityvūs žmonių veido bruo- „Galvojimas apie save yra prakeiksmas. teigia Gilbertas su kolegomis (2004). mes tiksliai save suvokiame (Gavanski irHoffman. Kaip bus paaiškinta 3 skyriuje. mes esame atsparūs. Suvokimo ir atminties tyrimai rodo. 2002) pateikia drąsią idėją: mūsų socialinę elgseną kontroliuojantys mąstymo procesai skiriasi nuo elgseną paaiškinančių mąstymo procesų. imuninis atmetimas (immune neglect) Tendencija neįvertinti savo galimybių atgauti dvasines ir fizines jėgas po stresinių įvykių. Mes dažnai esame „svetimi patys sau". 1975 („Rinktiniai eilėraščiai") . kurios ir nulemia mūsų elgseną. Theodore Roethke. kuriuos sunkiau išreikšti žodžiais. Tačiau kai nusistatome vidinį laikrodį. jos nebūna aiškios ir pačiam žmogui. Kūrybingi mokslininkai ir menininkai dažnai negali nupasakoti įžvalgą paskatinusio proceso. Kitaip tariant. kurie iš tiesų buvo mažiau svarbūs nei tie santykių aspektai. ir tik po to vertinti savo laimę. kas vyksta mūsų galvoje. kad sąmoningai išreikštos nuostatos daiktų ir žmonių atžvilgiu paprastai gana gerai leidžia prognozuoti elgseną.

Tačiau jei nauja nuostata tenka dažnai vadovautis. Jei. kad. Apdoroję informaciją apie save. karjeros galimybes ir 1. APIBENDRINIMAS Savojo Aš samprata: kas aš esu? • Savęs supratimas padeda surikiuoti mintis ir veiksmus. nuostatos tampa ne tokios reikšmingos jausmų skatinamos elgsenos prognozei. Šie faktai rodo.tarkime. akcentuojant priežastis. nebūsime tokie patiklūs.74 I dalis. Pavyzdžiui. Šioms sritims naudingiausia ne jausmų. Tačiau šie liudijimai gali būti ir klaidingi. Nuoširdumas apibūdinant ir interpretuojant potyrius negarantuoja šių apibūdinimų validumo. arba implicitinės. . kai esate kartu su savo partneriu ir be jo?"). arba implicitinės. arba eksplicitinių. Pirmasis įspūdis dažniausiai nemeluoja. nuomonė apie tai. Asmeniniai liudijimai būna labai įtikinantys (tuo mes įsitikinsime 15 skyriuje „Socialinė psichologija teisme"). jog sau mes esame nepažinūs. pažymi Wilsonas. žų vertinimai taip pat būna nuoseklesni. užuot nurodęs analizuoti savo meilės santykius. neišreikštos. kad mes vadovaujamės dvigubomis nuostatomis. Wilsonas būtų paprašęs labiau įsigilinti į savo jausmus („kaip jaučiatės. kaip mes apdorojame sau aktualią informaciją. geriau ją įsimename (šis reiškinys vadinamas nuorodos į save efektu). Murray Millaras ir Abrahamas Tesseris (1992) mano. Atrodo. kuriems dabar žodžiais reiškiame pagarbą ir pripažinimą. arba implicitinės (automatinės). sprendimas. Savojo Aš samprata susideda iš dviejų elementų: Aš schemos. Nors išreikštas nuostatas galima gana lengvai keisti. nuostatų apibūdinimas būtų galėjęs suteikti daugiau informacijos. Tiriamojo pateikta informacija apie save dažnai negalima pasitikėti. nuostatų. lyginant su logiškai pagrįstais vertinimais. Iš šių savęs pažinimo ribotumų tyrimo galima padaryti dvi praktines išvadas. nuostatos. kad Wilsonas perdeda teigdamas. ir galimų savųjų Aš. teigia Wilsonas su kolegomis (2000). Savojo Aš sampratą veikia daug kas. formuojančia naujus įpročius. nuostatos keičiasi lėtai kartu su patirtimi.yra labiau apgalvotos. kinta lėčiau". taip pat ir mūsų vaidmenys. kartais nulemia protas. rašo Gary Levine ir jo kolegos (1996). socialinis tapatumas. arba implicitinės. Pirmoji išvada taikytina psichologinėms apklausoms. „neišreikštos. jog kitos elgsenos sritys . ir išreikštos (sąmoningai kontroliuojamos) nuostatos to paties objekto atžvilgiu. Antroji išvada taikytina mūsų kasdieniam gyvenimui. įvertinant kainą. savęs palyginimai su kitais. Klaidingas savęs supratimas riboja mokslinę subjektyvios asmeninės informacijos naudą.. S O C I A L I N I S M Ą S T Y M A S dvigubos nuostatos (dual attitudes) Skirtingos paslėptos. nuo kurios priklauso. ji gali pakeisti senąją. • Savęs vertinimas atspindi. apie kuriuos svajojame arba kurių baiminamės. Jų tyrimų rezultatai rodo. Nors širdis turi savų argumentų. o priežasčių analizė. kurioje aukštojoje mokykloje mokytis. Žodžiais išreikštos atviros nuostatos gali keistis kartu su išsilavinimu arba dėl įtikinėjimo. . Mūsų automatinės neišreikštos. galime būti iš vaikystės išsaugoję instinktyvią baimę ar antipatiją žmonėms. kaip suvokiame įvairius savo asmenybės aspektus bei gebėjimus. nuostatos kurio nors žmogaus ar dalyko atžvilgiu dažnai skiriasi nuo sąmoningai kontroliuojamų išreikštų. kaip ir seni įpročiai.1. mūsų sėkmės ir nesėkmės. Turėdami galvoje šią potencialią klaidą mažiau bijosime kitų. kaip mus vertina kiti.

pavyzdžiui. o antruoju . atletišku. o ne tada. išreikšti jos aiškinimai. šie kontrastai prisideda prie kultūrinių socialinės elgsenos skirtumų. mes patys jų taip pat nepastebime. kontroliuojantys mūsų elgseną gali atrodyti kitokie nei sąmoningi. Brownas ir Duttonas Vašingtono universiteto studentams papasakojo apie galimą savybę. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 75 Kultūra taip pat formuoja savąjį Aš. kad priežastiniai ryšiai veikia ir priešinga kryptimi. išmintingu .vertu turto ir meilės.2 s k y r i u s . kurie iš esmės save vertina gerai . kurių savivertė aukšta teigiamai vertins ir savo išvaizdą. jei jiems buvo pasakyta. kad bet kas juos pamatytų. (Užuomina: šis žodis prasideda raide p. o tik po to spręstų." Pirmuoju atveju žmogaus savivertė bus aukšta. Kai veiksniai. savivertė (self-esteem) Visapusis žmogaus savęs įvertinimas arba savosios vertės pojūtis. kad žvilgsnis į savęs vertinimą „iš apačios aukštyn" nėra visaapimantis. arba implicitiniai. kad žmonės. ar nuo bendrojo savęs vertinimo priklauso savęs suvokimas („iš viršaus žemyn"). ir gebėjimus. Subtilūs. Labiau tikėtina. teigia Jennifer Crocker ir Connie Wolfe (2001). Taip pat esame linkę klaidingai prognozuoti savo emocijas.t. kad šis gebėjimas nenaudingas. išmintis ar dar kas nors) yra svarbus savęs vertinimui. Kai kurie žmonės. „plaukimas" ir „atrakcionas" ir paprašė sugalvoti vieną visas šias tris reikšmes apimantį žodį. būdami apie save iš esmės geros nuomonės.yra visų Aš schemų ir galimų savųjų Aš suma? Jei save laikote patraukliu. ar „visas" kūdikis yra žavus. y. užtikrintumas tam tikrose srityse (tai gali būti išvaizda.). ar jūsų savivertė būna aukšta? Taip.jei moralus. Kaip bus išsamiau paaiškinta 5 skyriuje. neišreikšti. ypač individualistinėse Vakarų kultūrose. procesai. Kad patikrintų savo spėjimą. . Jie mano. kad tėvai pirmiausia įvertintų savo kūdikio rankų ir kojų pirštus. Aukštai save vertinantys žmonės dažniau teigdavo turį šį gebėjimą. ir kitas savybes. kai buvo sakoma. Savęs pažinimas yra keistai klaidingas. Dažnai negalime paaiškinti savo elgesio. kad šis gebėjimas labai svarbus. kurią jie pavadino „integruotu gebėjimu". Ar savivertė . darantys įtaką mūsų elgsenai. nėra tokie akivaizdūs. nepakankamai įvertiname savo psichologinio imuniteto sistemos atsparumą ir todėl pervertiname emocinių reakcijų į reikšmingus įvykius trukmę. Tačiau Jonathonas Brownas ir Keithas Duttonas (1994) įrodinėja. „Vieni gali save vertinti už puikius mokymosi rezultatus ir fizinį patrauklumą. Matyt. jei jis manys esąs protingas ir gražus. mano esą nepriklausomi (nepriklausomas savasis Aš). mes pagražiname konkrečias Aš schemas („aš sugebu integruotis") ir savo galimus Aš. Azijos ir trečiojo pasaulio šalių atstovai jaučiasi labiau priklausomi nuo kitų (abipusiai priklausomas savasis Aš). kurį jie motyvuojami stiprinti.. Savęs vertinimas Žmonėms reikalingas savosios vertės pojūtis. tuo tarpu kiti už meilę Dievui ir moralinių nuostatų laikymąsi.visapusis savęs įvertinimas . Tačiau „išpūstas" savęs vertinimas turi ir tamsiąją savo pusę. Jie panašūs į kūdikio sulaukusius tėvus. iš meilės besižavinčius jo rankų ir kojų pirščiukais bei plaukais: nebūna taip. Jie iliustravo sąvokos prasmę studentams trimis žodžiais. „automobilis".

skatindamas jautriau reaguoti į kitų žmonių lūkesčius. Tyrimai patvirtina. Brown ir Gallagher. žmonės jus tikriausiai lygindavo. 2003) tiki. viešas pasirodymas ar egzaminas mokykloje. netgi nesutarimus tarp brolių ir seserų. SOCIALINIS MĄSTYMAS Savęs vertinimo motyvacija Motyvacija yra mūsų pažinimo sistemos variklis (Dunning. 1999.seserį? Jei taip. Suaugę panašių gabumų broliai dažniau prisimena. 1992). Ją taip pat gali kelti ir sutuoktinis (-ė). Patyrę nesėkmę. Juo labiau žmonės bus susijaudinę. Nors turėti bendrų interesų yra sveika. grėsmę tapatumui galima sumažinti teigiant: „Mano gabusis partneris. gal dabar nerimaujate. narkotikų vartojimo ir kai kurių rūšių nusikaltimų pavojų. kokių iš jo tikimasi (Wood ir kiti. „per anksti" pradėju- . Tesseris daro prielaidą. Tačiau paauglių berniukų. 1992. 2004).) Turintys brolį. Ryšiai padeda išlikti ir gerai jaustis. kad didžiausia grėsmė kyla vyresniam vaikui. jog esi vertingas. kad jausmas. turinčiam labai gabų jaunesnį brolį ar sesę. juo labiau saugos save komentuodami šią nesėkmę (Brown ir Rogers. arba pernelyg iškeldami save kitų atžvilgiu (Agostinelli ir kiti. kad jis niekada nepasieks tokių aukštumų. Tamsioji savęs vertinimo pusė Menkas savęs vertinimas kelia depresijos. kurio gabumai labai skiriasi. kad kitą kartą visus nuvilsite?) Stipri savivertė skatina iniciatyvumą. 1991). Kaip ir akinanti žibintų šviesa.76 I dalis. Kai vienam partneriui geriau sekasi abiems svarbioje srityje. yra tarsi kuro matuoklis. gal turite panašaus amžiaus brolį. nes jų sėkmė pavojingesnė nei svetimų žmonių (Zuckerman ir Jost. su kuriuo esame labai artimi. kitas stengsis elgtis taip. aukštai save vertinantys žmonės išsaugo savąją vertę manydami. 1992). Paniekinti ar apgauti. kad išsaugotų savivertę. paveikti nesėkmės.tobulėti ir ieškoti pritarimo bei pripažinimo kitur. kad poreikis „išsaugoti savivertę" leidžia prognozuoti daugybę įdomių faktų. Kunda. 1990). kad socialinis atstūmimas mažina mūsų savivertę ir stiprina pritarimo poreikį. 2001). 2003). Abrahamas Tesseris (1988) teigia. 2005). gebėjimą atkurti fizines bei dvasines jėgas ir malonius jausmus (Baumeister ir kiti. šis jausmas gali skatinti veikti . o jei moteris . identiški karjeros tikslai gali kelti įtampą ir pavydą (Clark ir Bennett. Kokios priežastys skatina išsaugoti arba stiprinti savivertę? Markas Leary (1998. Menkos savivertės žmogui netgi pasisekimas visuomenėje gali sukelti pasibjaurėjimą. dažniausiai prisimena. kad vaikystėje tarp jų nebuvo trinties. kad jei aplinkiniai vieną iš jūsų laiko gabesniu. kad vaikystėje nesutardavo. Grėsmę savivertei kelia ir draugai. nerimą. (Jei jums labai gerai pasisekė žaidimas. kai augote. yra dalis manęs" (Lockwood ir kiti. (Tesseris mano. Tad savivertės matuoklis perspėja mus apie socialinio atstūmimo pavojų. Jei esate vyras. jog kitiems žmonėms taip pat nesiseka. mes jaučiamės nepatrauklūs arba nevisaverčiai.

ribotas ir ne visada teigiamas. kurių ego stipriai išreikštas ir kurie retsykiais blogai pasielgia. kad jis „tikriausiai paskelbęs daugiausia darbų apie savivertę". gali pasidaryti pavojingas. Menkas savęs vertinimas Būsena Stiprus savęs vertinimas . . patariu jums: užmirškite savivertę ir stiprinkite savikontrolę bei savidrausmę.teigia Baumeisteris (1996). ekstremalių etnocentrikų ir teroristų savivertė taip pat būna aukštesnė. 1998). nuošaliau besilaikantys žmonės. o kitoje. grupėje to nedarė. kad tai naudinga ir individui. ir visuomenei. manantis. sako Baumeisteris. o kalba (priešingai nei drovesni." Labai save vertinantys vyrukai. kad gali būti išmestas iš savo socialinės aplinkos. slepia vidinio saugumo ir savivertės stoką? Ar kategoriški. tik itin gerai save vertinantys žmonės tapdavo priešiškesni arogantiški. kad jie neišlaikys testo. Jų triukšmo atakos buvo tris kartus didesnės nei tų. kurie pritarė tokiems savimeilę glostantiems teiginiams. Naujausiuose darbuose pripažįstama. 2005 Kontrolinė grupė Grupė. „Entuziastingi savivertės šalininkų pareiškimai svyruoja nuo fantazijos iki tauškalų". 2. 2000). dažniau įžeidinėja. pajutęs. Kito eksperimento metu Bradas Bushmanas ir Roy Baumeisteris (1998) paprašė 540 savanorių studentų parašyti straipsnelį. rašinio autorius galėjo jį atakuoti bet kokio intensyvumo ir bet kokios trukmės triukšmu. „Darau išvadą.tie. grubūs ir nedraugiški (iš Heatherton ir Vohs.7 PAVEIKSLAS Kai stipriam ego metamas iššūkis Pajutę grėsmę. pertraukia kitus ir ne kalbasi." Roy Baumeister. Gaujų lyderių. Po to kiekvienas rašinio autorius su kitu studentu žaidė reakcijos greičio išbandymo žaidimą. kurių savivertė menka). savivertė dažniau būna stipresnė nei vidutinė. Turintieji stipriausią ego . kad ir kaip būtų gaila. Reaguodami į galimą nesėkmę tik sripria saviverte pasižymintys vaikinai tapo pastebimai priešiškesni (žr. patyrusi grėsmę 2. o kartais ir smurtaudami." Ar žmonės. pastebi Robynas Davvesas (1994. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 77 sių lytinį gyvenimą. narciziški as- „Po šitiek metų. Stiprų ego susiformavęs jaunuolis. žmonės į tai reaguoja žemindami kitus. kaip „aš esu gabesnis už kitus" buvo „ypač agresyvūs". „Savivertės poveikis . Įžeista savigarba skatina duoti atkirtį. kuklesni.nedidelis. Pajutę. kontrolinėje. Jei oponentas pralaimėdavo.2 s k y r i u s . kurių savivertė buvo normali. kad savikontrolė dešimt kartų vertingesnė už savivertę.7 paveikslą). kad jų savivertei gresia pavojus. kurį kitas tariamas studentas arba labai išgyrė („puikus rašinys!") arba kandžiai sukritikavo („blogiausias mano kada nors skaitytas rašinys!"). Vieno eksperimento metu Toddas Heathertonas ir Kathleen Vohs (2000) grupę studentų vaikinų gąsdino.

. ir nesąmoningai. Kai jaučiamės užtikrintai. mažiau paklūsta prietarams (Jordan ir kiti. 2004. 2003. . SOCIALINIS MĄSTYMAS menys iš tiesų turi silpną ego ir tai slepia po pompastišku išoriniu blizgesiu? Daugelis tyrinėtojų bandė įrodyti. Taip pat nebūname „plonaodžiai" ir greiti kritikuoti . Priešingai nei menka. 1999). kurie jautėsi itin priklausomi nuo išorinių jėgų . save stiprinančią savivertės formą. t. gali prastai pasirodyti paslėptosios savivertės tyrimuose (Brettas Pelhamas su kolegomis (2005) pastebi. Žmogus. Studentai. kurių savivertė rėmėsi gilesniais. 2005) tai patvirtino tyrimais. mano. Jordan ir kiti. y. Jennifer Crocker ir jos kolegos (2002. Ji sklinda iš vidaus ir palaiko gerą nuotaiką (Kernis. vienišumo jausmu ir mitybos sutrikimais.dažniau gina chuliganų aukas. 1988. Chuliganai demonstruoja gynybinę. esame mažiau gynybiški (Epštein ir Feist. „Hitlerio savivertė buvo labai aukšta". kuriems nepatinkame (Baumgardner ir kiti. pasireiškia dviem formomis . Ybarra.nuo individui patinkančių savo vardo raidžių pasirinkimo iki kompiuteriu skaičiuojamo reakcijos laiko.išreikštąja (sąmoninga) ir paslėptąja (neįsisąmoninta). prieštarauja faktui.78 I dalis. Būdami blogos nuotaikos ar pajutę grėsmę jie greičiau į viską pradeda žiūrėti pro tamsius akinius: pastebi ir prisimena blogiausius kitų žmonių poelgius. bendravimo problemas. 2003). Naujausi tyrimai rodo. surinkęs didelius įverčius išreikštosios savivertės tyrimuose. Schimel ir kiti. Kai nuoseklumą galima pastebėti. teigia Christina Salmivalli ir jos kolegos iš Turku (Suomija) universiteto (1999). kad artimieji jų nemyli (Murray ir kiti. 2005). piktnaudžiavo alkoholiu ir dažniau skųsdavosi mitybos sutrikimais nei tie.dažniau patyrė stresą. Tai.jaučiantys savąją vertę ir nesistengiantys būti dėmesio centre bei nepykstantys už kritiką . Išreikštąją savivertę psichologai matuoja naudodami apklausas („Jaučiu. kuriuos atliko su Mičigano universiteto studentais. kaip ir nuostatos. 2001). 2002. Tačiau chuliganų. išvaizda. jie saugiau jaučiasi. 1998. kurių savivertė buvo menkiausia. kad moterų abiejų savivertės formų įverčiai nuoseklesni negu vyrų). stipri savivertė labiau reiškiama ne pažymiais. 2003. kai žmonės teigiamai save vertina ir sąmoningai.mažiau klausomės tų.pastebi Baumeisteris ir jo kolegos (2003). elgiasi ne taip gynybiškai. per kurį individas suklasifikuoja su savo asmenybe susijusius teigiamus ir neigiamus žodžius. kuriems patinkame. kad savivertė. kad šitokia išorė slepia menką savivertę. o paslėptoji savivertė matuojama keletu subtilesnių būdų . „Tikrai save gerbiantys" . kad esu vertinga asmenybė"). ir nepuolame plūsti tų. genocidą vykdančių diktatorių ir įžūlių savimylų tyrimai neatskleidė jokių silpnos savivertės pėdsakų. 1989). 2003. gaujų narių. su asmeniniais bruožais susijusiais aspektais. ką Baumeisteris ir jo kolegos (1996) pavadino „tamsiąja stiprios savivertės puse". jog menkai save vertinantys žmonės kiek dažniau susiduria su įvairiomis klinikinėmis problemomis: nerimu. pyktį. vartojo narkotikus. pinigais ar kitų žmonių pritarimo paieškomis.

atsistato pailsėjus ir stiprėja treniruojantis. stengdamiesi visada gerai galvoti apie save. kad jų gyvenimas klostosi sėkmingai. pastebi Crocker ir Lora Park (2004).prisiveliantys valgyti ridikėlius. . Save kontroliuojantys žmonės . Jei stipriai išreikštam žmogaus ego kyla pažeminimo grėsmė dėl socialinio atstūmimo. 1997). APIBENDRINIMAS Savęs vertinimas • Savivertės motyvacija veikia pažintinius procesus. o siekti pergalių. toks žmogus gali tapti agresyvus. 1998). Dabar. jausti didesnį poreikį ne paprasčiausiai mėgautis veikla. išaugs. raidą ir savęs pažinimą. Galvokite apie savo teigiamas savybes ir tikimybė. Susidūrę su nesėkme. labiau kritikuoti. Jei žmonės siekia kontroliuoti kino filmo sukeltą liūdesį. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 79 Ironiška. kad besirūpinantys saviverte. 1992). nei autonomiškumo poreikiai nebuvo realizuoti. aukštai save vertinantys žmonės palaiko savo vertės jausmą manydami. 2000. kad nesiseka ir kitiems. daro išvadą Baumeisteris ir Julia Exline (2000): ir savikontrolė. pastebi Roy Baumeisteris su kolegomis (1998. nuo ko iš tiesų priklauso gyvenimo kokybė. Tačiau savojo Aš samprata daro įtaką mūsų elgsenai (Graziano ir kiti. bei perdėdami savo pranašumą. susidūrę su neišsprendžiamomis problemomis. pastebi Crocker ir Park. Be to. pavyzdžiui. nei bendravimo. Muraven ir kiti. gavę sudėtingas užduotis pasiekia geresnių rezultatų už tuos. analizuodami savo veiksmus.2 s k y r i u s . t Nors aukštą savivertę turėti naudingiau negu žemą tyrinėtojai nustatė. mėginantys tapti gražūs. kurie mano esą nevykėliai (Ruvolo ir Markus. Žmonės. o ne šokoladą arba slopinantys blogas mintis greičiau nuleidžia rankas. sumažėja jų fizinė ištvermė. Juo mažiau rūpinamės savo įvaizdžiu ir juo labiau savo talentais ir santykiais. galime pradėti ignoruoti kritiką. gali nepastebėti. kad sugebėsite suplanuoti ir sėkmingai įgyvendinti savo planus. kad daugelio nusikaltėlių savivertė yra aukštesnė negu vidutinė. Kokios koncepcijos kyla iš šių tyrimų? Iki šiol aiškinomės savojo Aš sampratą. turtingi ar populiarūs. Savikontrolė reikalauja pastangų. kuo svarbi savojo Aš samprata. Suvokiama savikontrolė yra svarbi. pasižiūrėkime. Suvokiama savikontrolė Keletas mokslinių tyrimų krypčių kalba apie suvokiamos savikontrolės svarbą. juo geresnės nuotaikos būname. o ne suprasti kitus. Savojo Aš veikimas yra ribotas. laikantys save darbščiais ir manantys. Ilgainiui rūpestis savo verte gali baigtis jausmu. todėl sekina ribotus valios išteklius. ir raumenys nusilpsta po didelės įtampos. Ji veikia panašiai kaip raumenys. kad nei kompetencijos.

o savivertė menka. nei Vakarų šalyse (Schacter ir kiti. arba neigiamus senėjimo stereotipus. kuriems buvo pateikti teigiamos reikšmės žodžiai. senyvo amžiaus žmonės mažiau skundžiasi atminties silpnėjimu. arba teigiami („gudrus". Optimistinis požiūris į savo kompetenciją bei galią duoda dividendus (Bandūra ir kiti. . Kompetencija ir atkaklumas . Panašų reiškinį galime aptikti ir už laboratorijos sienų: Kinijoje dominuoja teigiami senėjimo įvaizdžiai. kad jūsų perspektyvos abejotinos. ar šis įsitikinimas būtinai kažką pakeis? Tai priklausys nuo antro veiksnio: jūsų galimybės kontroliuoti rezultatus. „atminties saviveiksmingumas" (pasitikėjimas savo atmintimi) buvo didesnis. pastebėjo teigiamo mąstymo galią. „išmintingas".tvirtino vyriškis. Bombonešio piloto saviveiksmingumas gali būti stiprai išreikštas. tačiau bijodami diskriminavimo dėl amžiaus. 1998). Stebėjusieji neigiamos reikšmės žodžius patyrė priešingą efektą. Iškilus problemoms. Šio paragintas. vyriškis nuėjo į šokius. . maitina sunkiai iškovoti laimėjimai.Tai daugiau niekada nepasikartos. galite manyti esąs geras vairuotojas (stipriai išreikštas saviveiksmingumas). „pamiršta". pastarajam tai . 1999. O kartu su pergalėmis auga pasitikėjimas savimi. Galite jaustis kompetentingas studentas ar darbuotojas. „nusenęs"). kur su juo pašoko kelios moterys. Jei tikite. Tai pastebėjo Becca Levy (1996) 90-ies suaugusiųjų pasąmonę veikdama žodžiais. Jis skiriasi nuo savosios vertės pojūčio.066 sekundės buvo rodomi arba neigiami žodžiai („blogėja"." Kai Pharesas apie tai papasakojo savo vadovui Julianui Rotteriui. 2003). todėl atminties saviveiksmingumas gali būti didesnis. „Man tiesiog pasisekė. Vaikai ir suaugusieji. Maddux ir Gosselin. lyties ar išvaizdos galite manyti. jie gyvena sveikiau bei geriau mokosi. tirdamas saviveiksmingumą ir darydamas teorinius apibendrinimus. Tačiau tų. stiprus saviveiksmingumo pojūtis leidžia darbuotojams išlikti ramiems ir ieškoti sprendimų. Net subtilios saviveiksmingumo manipuliacijos gali paveikti elgseną. žadinančiais arba teigiamus. tačiau jausti girtų vairuotojų keliamą pavojų (žema kontrolė). 1991). kad pagal saviveiksmingumą galima prognozuoti darbuotojo produktyvumą (Stajkovic ir Luthans. būna ištvermingesni. Tiriamiesiems 0.skundėsi vienišas keturiasdešimt kelerių metų vyriškis psichoterapijos studentui Jerry Pharesui. „patyręs"). Be to.kelias į pergalę. turintys stiprų savi veiksmingumo pojūtį. kad esame kompetentingi ir veiksmingi. Kontrolės pobūdis „Aš visiškai nedalyvauju visuomenės gyvenime". Daugiau nei šimtu tyrimų patvirtinta. 2000). Pavyzdžiui. Saviveiksmingumą.80 I dalis. kad galite kažką padaryti. Stenfordo universiteto psichologas Albertas Bandūra (1997. SOCIALINIS MĄSTYMAS Saviveiksmingumas saviveiksmingumas (self-efficacy) Pojūtis. Eksperimento dalyviai sąmoningai galėjo suvokti tik šviesos blykstelėjimą. Kasdieniame gyvenime saviveiksmingumas padeda iškelti sudėtingus tikslus ir ištverti sunkumus. kaip ir savivertę. . o ne mąstyti apie savo silpnybes. ramesni ir mažiau depresyvūs.

įprotis mokytis ir savidrausmė gali pakeisti padėtį . manantys. Tai parodyta 2. jūs tikite. The March on Washington. 1983. Kuo labiau tikite? a. Gyvybės draudimo agentai. 1983 („Pirmyn į Vašingtoną"). Deja. ar situacijų belaisviai? Šią dimensiją Rotteris pavadino kontrolės pobūdžiu. kontrolės pobūdis (locus of control) Žmonių elgesio ir pasekmių kontrolės suvokimas: ar jos kontroliuojamos iš vidaus. jog kontroliuojate savo likimą (vidinis kontrolės pobūdis). Klestintys žmonės labiau linkę nesėkmes laikyti atsitiktinumu arba nuspręsti: „man reikia keisti požiūrį". kad pastangos. jų pačių pastangomis bei veiksmais. Tiems.tikite. 1987). turėtų geriau sektis mokytis. ar iš išorės atsitiktinumo arba išorinių jėgų. priklauso ir nesėkmės priežasčių supratimas. spręsti problemas šeimoje. ir mažas žmogelis nedaug ką čia bepakeis. Šalin narkotikus! Tegyvuoja viltis! Aš esu šis tas!" Jesse Jackson. b. ar a. žinau. „Jei mano protas suvokia.savo gyvenimo dramaturgai. b. jaučią". a. arba prieštaraujantys teiginiui „Aš išleidžiu per daug pinigų" . 1987. kurią jis jau kuris laikas bandė suformuluoti. kvailumą ar „blogus" dėstytojus. jog viską. mesti rūkyti.patikėti. kaip suvokiame kontrolę. valdo vienokios ar kitokios išorinės jėgos. kad viską. kad jį valdo atsitiktinumas arba išorinės jėgos (išorinis kontrolės pobūdis). kad negaliu pakankamai kontroliuoti savo gyvenimo. laikančių save aukomis . Jei daugiau „b" . reiškia.jų pažymiai paprastai pagerėja (Noel ir kiti. vadovėlius ar testus. Lefcourt. lemia jų pačių pastangos bei įgūdžiai" (cituojama iš Hunt. kad jie kontroliuoja padėtį . Roterio eksperimentų metu ir jo klinikinėje praktikoje vieni žmonės teigdavo nuolatos .dėl blogų pažymių kaltinančius tai. 2004). Kiekvienas žmogus gali turėti įtakos valdžios sprendimams.2 s k y r i u s . Kartu su Pharesu jis sukūrė 29 poras teiginių.pavyzdžiui. 1982. kad atliekate šį testą. Apskritai studentai. Ilgainiui šiame pasaulyje žmogus sulaukia pagarbos. o širdis gali patikėti. pavyzdžiui. tuo tarpu kiti manydavo. 1986). režisieriai ir aktoriai. uždirbti daugiau pinigų ir atsisakyti greito malonumo ilgalaikių tikslų labui (Findley ir Cooper. kurios nusipelnė.gauna geresnius pažymius. Nuo to. 1993. Aš pats atsakingas už viską. Galbūt pažįstate studentų. ar Jei atsakydami į šiuos Rotterio (1973) klausimus pasirinkote daugiau atsakymų „a". kas jiems nutinka. įsivaizduokite. kad ir kaip jis stengtųsi. Pasaulį valdo keli galią turintys žmonės. skirtų žmogaus kontrolės pobūdžiui įvertinti. ko jie nepajėgūs kontroliuoti. kas su manimi vyksta. Ką jūs manote? Ar žmonės dažniau būna savo likimo kalviai. Tokiems studentams patarus laikytis optimistiškesnės nuostatos . ar aplinkybių aukos? Ar jie . Kartais jaučiu. kas jiems nutinka. 334). ar b. manantys.8 paveiksle. sutinkantys su teiginiu „Aš galiu sėkmingai atsispirti pagundai". naudotis saugos diržu. kad galiu tai pasiekti. Peterson ir Barrett. žmogaus vertės niekas nepripažįsta. kad save kontroliuoja. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 81 padėjo iškristalizuoti idėją. kurie mano. . p. džiaugiasi geresniais santykiais ir būna geresnės psichikos sveikatos (Tangney ir kiti. Miller ir kiti.

kurie kasdien stiprino savikontrolę atlikdami pratimus.82 I dalis. Tie universiteto plaukimo komandos nariai. 1991) pastebėjo panašias išmokto bejėgiškumo apraiškas ir tarp žmonių. klajonės") kad nesėkmes galima kontroliuoti („Tai sunku. studentai. tačiau jei užsispirsite. 1986)." Richard Bach. savikontrolę treniruoti naudinga. ro Pavyzdžiui. . nes manė. Vėliau tokie šunys baugiai susigūžia net ir tada. ir depresijos apimtus žmones kamuoja valios paralyžius." „Įtikinėkite save. kad gali". išmoktas bejėgiškumas (learned helplessness) Išmoktas bejėgiškumas ir nuolankumas.9 paveikslą). 1977 („Iliuzijos: Mesijo. Išmokę asmeninės kontrolės (sėkmingai išvengę pirmųjų smūgių) šunys lengvai prisitaiko prie naujos situacijos. Išmoktas bejėgiškumas versus apsisprendimas Kontrolės pojūčio nauda pastebima ir tiriant gyvūnus. Tikimybė.8 PAVEIKSLAS Kontrolės pobūdis STA O nuo manęs. nelinkusio juo būti. kad turite trūkumų. yra dvigubai mažesnė nei jų pesimistiškesnių kolegų (Seligman ir Schulman. nugalėsiu šiosey lenktynėse. Ir bejėgius šunis. „Jie gali. kamuojami depresijos arba engiami žmonės tapdavo pasyvūs. pasireiškianti nejudrumu (žr. kad nepavyks išvengti smūgių. 2. nes tiki. kad nuo jų pastangų niekas nepriklauso. tampa bejėgiški. dažniau nei pesimistai pasiekia aukštesnių rezultatų nei iš jų tikimasi (Seligman ir kiti. sudaro daugiau draudimo sutarčių. 1990). Narve uždaryti šunys. kad jau pirmaisiais metais jie mes šį darbą. kai gali išvengti bausmės. kai žmogus ar gyvūnas suvokia. reikalai pagerės"). Tyrinėtojas Martinas Seligmanas (1975. kad negali kontroliuoti pasikartojančių nemalonių įvykių. Kaip poemoje „Eneida" sako romėnų poetas Vergilijus. Kita vertus. Pavyzdžiui. Tokią išvadą padarė Makvaiuniversiteto Sidnėjuje mokslininkai Megan Oaten ir Kenas Chengas (2006). SOCIALINIS MĄSTYMAS 2. lllusions: Adventures of Reluctant Messiah. kuriems įdiegta. ir tikrai jų įgysite. pasyvus nuolankumas ir netgi apatija. kurie pripažįsta optimistinį „aiškinamąjį stilių". Jei pasistengsiu.

Wener ir kiti. 1986. Štai keletas pavyzdžių: • Kaliniai. 1987). kuriems leidžiama bent kiek kontroliuoti savo aplinką . kuriems suteikta teisė rinktis.laboratorijoje ar laikydami egzaminus. geriau save kontroliavo kitose situacijose . Pacientai buvo rūpestingai ir nuoširdžiai globojami. j o gyvenimas taptų toks. • Veikimo laisvę atliekant užduotis ir priimant sprendimus turintys darbininkai būna sąžiningesni (Miller ir Monge. manantys. jie išmoksta jaustis bejėgiai ir nuolankūs.perstatyti kėdes. Šalyse. 1992). kada valgyti ir kiek miegoti. perjungti televizoriaus kanalus. planuodami savo laiką. Buvo akcentuojamos galimybės rinktis bei daryti įtaką slaugos namų politikai ir kiekvieno atsakomybė už tai.9 PAVEIKSLAS Nekontroliuojami nemalonūs įvykiai Suvokiamas kontrolės stygius Išmoktas bejėgiškumas Išmoktas bejėgiškumas Kai gyvūnai ir žmonės patiria nekontroliuojamus nemalonius įvykius. buvo labiau patenkinti gyvenimu (2. ką valgyti pusryčiams. taikydamos dvejopą elgesio modelį prestižiniuose Konektikuto valstijos senelių globos namuose. Kitoje grupėje buvo skatinama asmeninė kontrolė. Po trijų savaičių dauguma pacientų savo būklę įvertino kaip dar labiau pablogėjusią. 1989). kurie manė. jog gali rinktis patys.patiria mažesnį stresą.). 1987). buvo ir daugiau patenkintų gyvenimu (Inglehart ir Welzel. Po trijų savaičių 93 procentai šios grupės pacientų pasijuto esą žvalesni. kurios skatina asmeninę kontrolę. aktyvesni bei laimingesni. kad tos sistemos. • Nakvynės namų gyventojai. kada žiūrėti kino filmą ar kada keltis. Ellen Langer ir Judith Rodin (1976) ištyrė asmeninės kontrolės svarbą.2 s k y r i u s . Šiems pacientams buvo leidžiama priimti nedidelius sprendimus. . iš tiesų gerina sveikatą ir didina laimės pojūtį (Deci ir Ryan. 1986). • Visose tirtose šalyse žmonės. ilgiau gyvena ir tikrai jaučiasi laimingesni (Timko ir Moos. kad turi mažai galimybių rinktis. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 83 2. kad jie negali kontroliuoti savo privatumo. rečiau serga ir įvykdo mažiau vandalizmo aktų (Ruback ir kiti. įjungti ir išjungti šviesą . • Ligoninių pacientai. reguliariai mokydamiesi. Vienai pacientų grupei buvo akcentuojama „mūsų pareiga paversti šią įstaigą namais. dažniau pesimistiškai vertina ir galimybes susirasti gyvenamąjį būstą bei darbą (Burn. 2005).10 pav. Tyrimai patvirtina. kokio pats nori". kad . kuriose žmonės jautė turį daugiau laisvės. duodami smulkūs įpareigojimai. kad būtų galima ja didžiuotis ir jaustis laimingiems". vaikų darželių auklėtiniai ir senelių globos namų gyventojai. tokia pati buvo tyrėjų bei slaugių nuomonė.

kad žmonės buvo labiau patenkinti savo vedybiniu gyvenimu tais laikais. kai išsiskirti buvo sunkiau („prekės grąžinti ir apkeisti negalima"). ir jie bus labai patenkinti. Taigi galima paaiškinti. Pasiūlykite darbuotojams nemokamą kelionę į Paryžių ar į Havajus. Galimybių rinktis gausa gali sukelti paralyžių arba tai. pasieksite teigiamų rezultatų. kad žmonėms patinka ir jie pasiryžę mokėti už galimybę keisti savo pasirinkimą. nuo kurių priklauso pasitenkinimo jausmas" (Gilbert ir Ebert. ką Schwartzas vadina „laisvės tironija". Tai . 2002). Turėdami galimybę rinktis iš 30 skirtingų rūšių džemo ir šokolado. kai renkasi iš šešių variantų (Iyengar ir Lepper. 2000). kai galėdavo keisti savo sprendimą (pavyzdžiui. Bet jei suteiksite jiems galimybę pasirinkti vieną iš dviejų. Šiandien. Knygose apie greitą praturtėjimą nuolat kartojamas motyvas „tu viską gali". tačiau atsakomybės už savo gyvenimą ir savo galimybių realizavimo akcentavimas nėra naujas. SOCIALINIS MĄSTYMAS Per plataus pasirinkimo kaštai Ar gali būti per daug laisvės ir apsisprendimo teisių? Svartmoro koledžo psichologas Barry Schvvartzas (2000. nepaisant didesnės laisvės išvengti nesėkmingų vedybų ir mėginti iš naujo. žmonės būna mažiau patenkinti savo pasirinkimu nei tada. tačiau jautė mažesnį pasitenkinimą (Iyengar ir kiti. rado geriau apmokamą darbą. Ši taisyklė gali padėti paaiškinti įdomų socialinį fenomeną (Myers. kai leidžiama grąžinti prekę ir susigrąžinti visus pinigus arba ją pakeisti). Žmonės. asmeninė kontrolė dažniausiai padeda žmogui geriau jaustis. Tačiau laisvė gali „trukdyti psichologiniams procesams. šeštojo dešimtmečio bestseleryje . Jį randame ir XX a. pasirinkę Paryžių. Juokinga. kad šiuolaikinėse individualistinėse kultūrose esama „laisvės pertekliaus". 2000a): nacionalinės apklausos rodo. žmonės mažiau patenkinti savo vedybiniu gyvenimu.Vincento Peale knygoje The Power of Positive Thinking („Teigiamo mąstymo galia"): „Jei teigiamai mąstysite. Šią mintį taip pat rasime daugybėje knygų bei vaizdajuosčių. kaip padėti sau ir raginančių siekti sėkmės pasitelkus teigiamas nuostatas. ilgai ieškoję darbo ir vertinę įvairius pasiūlymus. Nors laisvė gali įgauti kraštutines formas. kad nelabai šilta. o pasirinkę Havajus pasiges garsių muziejų. patariančių. 2004) tvirtina. Kartu su didesnėmis pasirinkimo galimybėmis atsiranda informacijos perteklius ir daugiau priežasčių gailėtis. apgailestaus. kaip būtinybė rinktis gali baigtis apgailestavimu. Christopheris Hsee ir Reidas Hastie (2006) parodo.akivaizdi tiesa". . negu tikėjosi. todėl mažėja pasitenkinimas gyvenimu ir didėja klinikinės depresijos kamuojamų žmonių skaičius. Psichologiniai suvokiamos savikontrolės tyrimai yra palyginti nauji.84 I dalis. nėra vandenyno. jų laimės jausmas gali sumažėti. Kitų eksperimentų metu žmonės jautė didesnį pasitenkinimą dėl būtinybės apsispręsti (pavyzdžiui. nei tada. kodėl neseniai atliktame tyrime 11 koledžų absolventai. kai išpardavimo sąlygos neleidžia grąžinti ar apkeisti pirkinio). 2006).

10 PAVEIKSLAS Koreliacija tarp individų suvoktos galimybės laisvai rinktis ir pasitenkinimo gyvenimu 73 šalyse (Inglehart ir VVelzel.0 . AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 85 Pietų Afrikos Nigerija Uganda Zimbabvė Respublika Afrikos visuomenės į pietas nuo> Sacharos Pietų Azijos visuomenės Konfucianistjnės visuomenės Pokomunistinės Rytų Europos visuomenės Marokas Jordanija Azerbaidžanas Iranas Alžyras Albanija Bosnija Islamiskos i i .7 0.8 -h 0.2 s k y r i u s . j visuorpenes Pokomunistinės Vakarų į Europos visuomenės j Venesuela Filipinai Peru Dominikos Respublika Kolumbija Brazilija Salvadoras Čilė Argentina Meksika Urugvajus Italija Portugalija Šveicarija Belgija Austrija Liuksemburgas Airija Ispanija Prancūzija š i a u r ė s Airija Graikija Olandija Danija Norvegija Islandija Suomija Švedija Didžioji Britanija Australija JAV Kanada Vokietija Naujoji Zelandija Lotynu Ame ika Katalikiškos Vakarį ! Europios visu Protestantiškos I visuomenės | 2. -r 0. 2005).9 1.

kurie stengėsi ir jiems pavyko. Mes lengvai atleidžiame nesėkmes sau. bet ir prie visuomenės tobulėjimo". sumažės pagyrimo vertė. „Sėkmė sukuria tvirtą tikėjimą savo veiksmingumu. Toks savivertės kėlimas padeda mėgautis šviesiąja stipraus savęs vertinimo puse ir tik kartais patirti tamsiąją. Bandūra (2004b) pabrėžia. manau. prisiimame nuopelnus už sėkmę ir manome daugeliu požiūrių esą geresni. Geriau girti ir skatinti savivertę. priešingai. Tiriant savivertę.. ko reikia sėkmei pasiekti") bei savęs įtikinėjimas („Aš manau." Groucho Marxas (1960) ironizuoja: „Nenoriu priklausyti nė vienam klubui. Demostravimas. geriau susidoroja su sunkumais ir daugiau pasiekia. net mažai balų surinkę žmonės renkasi vidutinius tarp galimų vertinimų. APIBENDRINIMAS Suvokiama savikontrolė • Kelios tyrimų kryptys byloja apie saviveiksmingumo ir kontrolės jausmo naudą. kad šio komplekso neturime . Daugelis humanistinės psichologijos populiarintojų vieningai teigė: „Mes visi turime nevisavertiškumo kompleksą.tik vaidyba. kad socialinis įtikinėjimas („tu turi viską. kai matome kitus. kurie tiki savo kompetencija bei veiksmingumu ir pasižymi vidine kontrole.pastebi Johnas Powellas (1989). Plačiai manoma. jog galiu. pripažįstant gerus darbus. • Išmoktas bejėgiškumas dažnai išryškėja. jog galiu") didina saviveiksmingumą. palaiko sėkmingos veiklos ir gebėjimo pataisyti situaciją patirtis. Bet. Šališkas palankumas sau Mums aktualios informacijos apdorojimą stipriai veikia šališkumas. Humanistinės krypties psichologas Carlas Rogersas (1958) padarė išvadą. kad daugelis iš mūsų kenčia dėl silpnos savivertės. kuris priimtų mane į savo gretas. Roy Baumeisterio (2003) vadovaujama mokslininkų grupė vieningai teigia: „Jei visus vaikus girsite vien už tai. Padeda ir modeliavimas. Gebėjimąapsispręsti. padeda tobulėti. mesti rūkyti ar pagerinti mokymosi rezultatus buvo sėkmingos. Tie žmonės. jo nuomone. (Silpnos savivertės žmogus į tokius teiginius kaip „Aš turiu gerų idėjų" atsako: . jie gali būti mažiau patenkinti rezultatu. kad dauguma jo pažįstamų „neapkenčia savęs.. jūsų saviveiksmingumas auga. . svarbiausias saviveiksmingumo šaltinis yra sėkminga patirtis.86 I dalis. kad jie yra savimi." Jei pradinės pastangos sumažinti svorį. negu gavę mažesnę pasirinkimo laisvę." O iš tiesų daugelis mūsų yra geros nuomonės apie save. laiko save beverčiais ir nevertais meilės". tai skatina geriau elgtis. SOCIALINIS MĄSTYMAS Savikontrolės tyrinėjimai teikia didesnį pasitikėjimą tokiomis tradicinėmis dorybėmis kaip atkaklumas ir viltis. kai pastangos pataisyti situaciją pasirodo bevaisės. šie rezultatai prisideda ne tik prie atskiro žmogaus laimės. • Kai žmonėms pateikiama daug pasirinkimo galimybių.

. o sėkmės atveju . o pralaimėjus kaltę versti aplinkybėms. reputacija ir strategija)..." „Pėstysis atsitrenkė į mano automobilį ir parkrito po juo. tokius kaip laimės stoka arba problemos „neišsprendžiamumas" (Campbell ir Sedikides. mano regėjimo lauką užstojo tvora. jei gauna daugiau nei kiti (Diekmann ir kiti. jų vadovai mielai ima didžiules premijas už puikų vadovavimą. o neigiamų . patyrę pergalę. Polinkis priskirti teigiamus rezultatus sau. trenkėsi į mano automobilį ir dingo. ir aš nepastebėjau kito automobilio. Sau palanki atribucija skatina šeimyninę nesantaiką. o pralaimėjusieji kaltina atsitiktinumą. Tad nenuostabu. o neigiamus išorės veiksniams. 0 kaip manote. 1985). per dideliam darbo krūviui. Mullen ir Riordan. tačiau jei pralaimiu ." „Kai privažiavau sankryžą. ir sėkmės (žaidimai. sunkaus būdo bendradarbiams. reiškia. 1991. 1999). tačiau dėl pralaimėjimų bėdą suverčia blogiems stabdžiams.išorės veiksniams) . AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 87 „šiek tiek" arba „kartais". Lalonde. darbo paieškos): nugalėtojai aiškina. Teigiamų ir neigiamų įvykių aiškinimas Daugybė eksperimentų parodė.. kalbėdami apie savo pergales.2 s k y r i u s . 1977) Šis reiškinys ypač pastebimas situacijose. Sėkmę jie apibūdina kaip savo gebėjimų bei pastangų rezultatą. kad atlygio paskirstymą.) Be to. kai reikia ir gabumų. neaiškioms užduotims. Rice. Kai korporacijų pelnas auga. tačiau tvirtai nusistovėjusių socialinės psichologijos išvadų yra susijusi su šališko palankumo sau galia.tai todėl. tačiau dėl nesėkmės kaltina įvairius išorinius veiksnius. kad esame jos nusipelnę. Jei aš laimiu žodžių loto. kad išsiskyrusieji dėl to kaltina partnerį (Gray ir Silver. darbuotojų nepasitenkinimą ir veda į aklavietę derybų metu (Kruger ir Gilovich. tarnavimu rinkėjams.netinkamam tiekimui. viena iš labiausiai provokuojančių. nevykusiam teisėjui.. 1994. (Darbuotojai labiau linkę suversti kaltę kokioms nors išorinėms priežastims . 1990). o vadovai kaltę dėl blogų rezultatų suverčia tariamai negabiems ir neuoliems darbuotojams (Imai.viena iš stipriausiai veikiančių šališkumo formų. kad išgirdę. kurių jie negali kontroliuoti (rinkiminės apylinkės partine sudėtimi. kokią atsakomybę prisiima vairuotojai įvykus avarijai? Draudimo bendrovių bylose avarijas jie komentuoja maždaug taip: „Staiga nežinia iš kur iššoko automobilis. jog jiems kažkas pavyko.. dažniausiai nuopelnus priskiria sau. šališkas palankumas sau (self-serving bias) Polinkis palankiai save vertinti. egzaminai. Išsaugoti teigiamą savo įvaizdį mums padeda atsiribojimas nuo nesėkmės. politikos tendencijomis) (Kingdon. kad „kas gi po raidės q pasirinktų ne w?" Politikai. kad žinau daug žodžių ir gerai išmanau jų rašybą. žmonės priskiria nuopelnus sau. algos padidinimą. žmonės laiko teisingesniu." (Toronto News. Kai patiria nuostolius . „aš bu- sau palanki atribucija (self-serving attributions) Šališko palankumo sau forma. taip pat stengiasi girtis asmeniniais privalumais (darbštumu. 1999). 1967). ypatingoms kitos komandos pastangoms ar grubiam žaidimui (Grove ir kiti.) Nenuostabu.įsitikinimas. oponento populiarumu. pavyzdžiui. 1997). Pavyzdžiui.. 1988). kad sėkmę pelnė dėl savo sugebėjimų. 1992.o ko gi dar galima tikėtis smunkant ekonomikai? Sau palankios atribucijos reiškinys (teigiamų rezultatų priskyrimas sau. kurio nebuvo įmanoma pastebėti. Sportininkai.

darbų (Lee ir Waite. . Ar mes visi galime būti geresni už vidutiniokus? Šališkas palankumas sau taip pat pasireiškia tuo. Nes daugeliu subjektyvių ir socialiai pageidautinų aspektų žmonės laiko save geresniais už vidutiniokus. kad kiekviena bendruomenė panaši į Garrisono Keilloro pramanytą Vobegono ežero kaimą. 2005). Šališkas palankumas sau kaip aš myliu save? Leiskite suskaičiuoti būdus"). Kai . darbų namuose. dauguma žmonių laiko save etiškesniais. kad nors 12 procentų žmonių jaučiasi esą vyresni nei iš tiesų. „Aš įgijau žinių ir suaugau. „ankstesnieji Aš". paaiškėjo. Kai tyrinėtojai stebėjo tikrąją padėtį (atsitiktinai pasirinktais laiko tarpais matavo tiriamųjų veiklą). Atrodo. tyrime vyrai pareiškė. draugiškesniais. gauta suma paprastai viršija 100 proc. jog jie daugiau laiko skiria namų tvarkymui ar vaikų priežiūrai nei mano jų partneriai. kiek jie prisidėjo prie bendro tikslo. kad vyrai namuose atlieka tik 33 proc. kai buvome kitokie.88 I dalis. čempionai šiandien. Vėlesniame 265 vedusių amerikiečių porų. kad žmonės lygina save su kitais. 2003). Dėl nesėkmės ar nepripažinimo apkaltinę kokius nors išorinius veiksnius jaučiamės geriau nei laikydami nevertais save (Major ir kiti. visi vyrai gražūs. Apibūdindami dabartinius save jie nurodė tris kartus daugiau teigiamybių. O jų žmonos tvirtino. Michaelas Rossas ir Fiore Sicoly (1979) atliko šališko palankumo sau šeimoje tyrimą. kokie buvo iki studijų. kad jauni vedę kanadiečiai dažniausiai būdavo įsitikinę. kuris norėtų save pergudrauti. kuris pasakė savo žmonai: „Jei kuris nors iš mūsų mirs.laiko save jaunesniais nei iš tiesų {Public Opinion. Jei VI amžiaus kinų filosofas Lao Dzė buvo teisus. patirtą tolimoje praeityje. o vaikai pranoksta vidutinybes". Pagrindinė taisyklė tokia: kai grupės nariai vertina. 1984). Noriau pripažįstame savo nesėkmę. esu geresnis". Mulkiai vakar. daugelis mūsų esame truputį bepročiai. pastebi Anne Wilson ir Michaelas Rossas (2001). Galbūt viena iš tokio optimizmo priežasčių yra ta. turinčių vaikų.mano dauguma žmonių.: „Atkreipkime dėmesį. aš persikelsiu gyventi į Paryžių". Visa tai primena Freudo anekdotą apie vyrą. kur „visos moterys stiprios. darbų. Lygindami save su kitais. net 66 procentai mano atvirkščiai . kad atlieka 42 proc. Vaterlo universiteto studentai pateikė beveik vienodai teigiamų ir neigiamų teiginių. SOCIALINIS MĄSTYMAS vau labai gerai įvertintas per ekonomikos egzaminą". Apibūdindami save. gražesniais. sveikesniais ir netgi įžvalgesniais bei objektyvesniais (žr. tačiau „per istorijos egzaminą profesorius man parašė patenkinamą pažymį". kad iš tikrųjų vyrai namuose atliko 39 proc. jog „niekada pasaulyje neatsiras sveiko proto žmogus. vadinasi. Rytą kuris nors sudėdavome juos į pintinę. Kiekvieną vakarą aš ir mano žmona sumesdavome drabužius prie skalbinių pintinės miegamajame. 2005). Jie pastebėjo. ne tokiais prietaringais. išeikvoti ar pervertinti". kompetentingesniais. teigdamas. intelektualesniais. (Savitsky ir kiti.

kad save pažįstame geriau nei kiti pažįsta save (Pronin ir kiti. Daugelis chirurgų yra įsitikinę. 1997 metais Gallupo instituto atliktoje apklausoje tik 14 procentų baltųjų amerikiečių teigė. 1968. Tad dauguma mūsų esame įsitikinę.prasčiau nei vidutiniškai (Headey ir VVearing. 90 procentų verslininkų laiko savo veiklą svarbesne už kolegų (French.tobula)?" Penkiasdešimt procentų apklausos dalyvių įvertino save 90 arba didesniu balu. C. Tolerancija. Vairavimas. Tik mažuma aukštųjų mokyklų studentų laiko save naivesniais ar patiklesniais už kitus. tik vienuolika procentų įvertino save 74 arba mažiau balų(Lovett. Los Andželo gyventojai laiko save sveikesniais nei dauguma jų kaimynų. 2003). Dauguma vairuotojų . 1977). 2002). nepaisant amžiaus. o universiteto studentai paprastai yra įsitikinę. kad jų išankstinis nusistatymas prieš juodaodžius skalėje nuo 0 iki 10 vertintinas 5 ar daugiau balų. Mūsų asmeninės mintys . 1994. atkaklesniais. 2001). 1968). • Profesinė kompetencija.netgi tie. Dauguma verslininkų laiko save moralesniais už vidutinį verslininką (Baumhart. 1981). žmonės paprastai vadina genijumi (Lassiter ir Munhall. draugiškesniais ir patikimesniais nei vidutinis moksleivis (Hoorens. kad tuo rūpinčiausi aš. Australijoje 86 procentai žmonių savo darbo rezultatus vertina geriau nei vidutiniškai ir tik vienas procentas .taip pat. Sveikata. kurie po autoavarijų buvo atsidūrę ligoninėje . t Dorybės. 1989. 1991). „drausmingas") sužadina didesnį palankumą sau nei objektyvūs (pavyzdžiui." Subjektyvūs elgsenos aspektai (pavyzdžiui. Mes taip pat manome esą geresni nei vidutiniai daugeliu kitų subjektyvių ir pageidautinų aspektų. Tą. . R. McKenna ir Myers. Brenner ir Molander. jos manymu. . Mes manome. „punktualus"). kad 44-ies procentų kitų baltųjų išankstinio nusistatymo prieš juodaodžius rodiklis yra aukštas (5 arba daugiau). Dauguma žmonių laiko save aukštesnio intelekto. 1987). 1978.atsakė ji. 1979). kad jie padeda savo seniems tėvams daugiau nei jų broliai ar seserys (Lerner ir kiti. Tad paklausiau žmonos.teigia Dave Barry (1998). žmona pasiūlė. kad gyvens maždaug 10 metų ilgiau nei prognozuojama statistiškai (Larwood. Dave Barry buvo teisus. religijos. kad vairuoja saugiau ir yra labiau įgudę nei vidutinis vairuotojas (Guerin.1995). 1997. 1978). originalesniais. Olandijoje dauguma bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių laiko save sąžiningesniais. ji surenkanti skalbinius. . kad kitus perprantame geriau nei jie mus.yra giliai viduje glūdinti nuomonė. o daugelis mano. Tačiau apskritai baltaodžiai manė. kad jų pacientų mirštamumas yra mažesnis nei vidutinis (Gawande. Taip pat manome. Parama tėvams. kad mes esame geresni vairuotojai nei vidutiniai". ekonominės padėties ar etniškumo. 2001). Štai kaip reiškiasi šališkas palankumas sau: • Etika. kaip dažnai. pagalvojau: „Hm? Aš ir taip tai darau 75 kartus iš 100". 1993. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 89 atkreipkime dėmesį Šališkas palankumas sau . „O. kad kitų žmonių žodžiai bei darbai atskleidžia jų prigimtį. Vienos nacionalinės apklausos metu buvo pateiktas klausimas: „Kaip vertinate savo moralę ir vertybes skalėje nuo 1 iki 100 (100 . lyties.2 s k y r i u s . 1997). gražesniais ir kur kas mažiau prietaringais nei vidutinis tos pačios amžiaus grupės ar socialinės padėties atstovas (Public Opinion. t Intelektas. Svenson. . kuris kuo nors pra• • • • • noksta kitus. 1984. kad jie yra mažiau naivūs ir patiklūs (Levine.maždaug 75 kartus iš 100.yra įsitikinę. kas sieja visus žmones. . VVylie. Snyder.kaip aš myliu save? Leiskite suskaičiuoti būdus „Viena. Dauguma suaugusiųjų mano. Studentai dažnai laiko save geresniais ir intelektualesniais už kitus (Allison ir kiti. Įžvalgumas.

jis būdingas net socialiniams psichologams. o 25 procentai . kad jie yra labiau etiški nei kolegos (Van Lange ir kiti. Positive lllusions. O dauguma žmonių mano. 2003). kurie jaučiasi esą „asai" studijuodami įvadinį informatikos kursą. bus labiau linkę niekinti kompiuterių fanatikus ir teigti. 1989). Tačiau daugeliui mūsų.pastebi H. jog pesimistiškai vertina kitų žmonių likimus (Shepperd. kurie mums gerai sekasi. Manydami. Iš dalies todėl. kurio stilius panašus į mano. manantiems. kad iliuzinis optimizmas padidina mūsų pažeidžiamumą. o ne apie tas skausmingas savaites. 60 procentų apklaustųjų sakė esą tarp 10 procentų geriausiųjų. Jacksonas Brownas (1990. Taylor. Apibrėždami neaiškius kriterijus savais terminais. infarktas nesulaukus 40 metų ar atleidimas iš darbo. slapstydamasis aikštės dešinėje.kiekvieną rytą prieina prie lango ir sako: Labas rytas. 2005. būdingas „nepagrįstas optimizmas būsimų gyvenimo įvykių atžvilgiu". pageidautina savybė) neįvertino kaip žemesnio už vidutinį. kad nuo jų galėtų parausti net Pollyanna". Bet paklausti apie tam tikrus bruožus ar elgesį (pavyzdžiui. Išsilavinimas nepanaikina šališko palankumo sau. „Optimistas. Nepagrįstas optimizmas Optimizmas . kad esame atsparūs nelaimėms. save vertiname kaip objektyvų. 1995). 79). Linda Perloff (1987) pastebi. Žmonės žvelgia vienas į kitą su tam tikru ironišku šališkumu: paprastai save laikome mažiau šališku negu kitus (Ehrlinger ir kiti. kurias praleidau kaip Mažosios lygos beisbolo žaidėjas. kad kiti yra šališki.90 I dalis. įsigyti namą ir išvengti tokių bėdų. kaip alkoholizmas. 1989. 1982).tarp vieno procento geriausiųjų! Savo įvaizdį stipriname ir sureikšmindami dalykus. visą semestrą labiau vertina raštingumą šioje srityje. Vertindamas savo sportinius gebėjimus aš mąstau apie tai. 1991). Tie. Tie. kiekvienas iš mūsų manome veikią palyginti sėkmingai. didelę algą. 1997). nesiimame atsar- „Ateities vaizdai yra tokie rožiniai. kad jie labiau nei kiti rūpinasi aplinka. SOCIALINIS MĄSTYMAS Van Lange. Iš tikrųjų netgi manome esą mažiau pažeidžiami šališko palankumo sau! Pripažįstame kažkokį abstraktų šališkumą ir matome. kad sprendžiant šias problemas daugiau aukoja laiko ir pinigų (White ir Plous. tačiau nemano. Pronin ir kiti.tai teigiamas požiūris į gyvenimą. 2002). kad jų įvaizdžiui darbo su kompiuteriu įgūdžiai nebūtini (Hill ir kiti. kuriems nesiseka. Vertindamas savo „vadovavimo gebėjimus" aš įsivaizduoju garsų lyderį. . Pesimistas prieina prie lango ir sako: O Viešpatie. Subjektyvios savybės padeda laisvai konstruoti savus sėkmės apibrėžimus (Dunning ir kiti. Shelley E. pasak Neilo Weinsteino (1980. studentai mano. badaujančiais bei domisi socialinėmis problemomis. p. jau rytas!". Vienos stojamųjų į aukštąsias mokyklas egzaminų tarybos apklausos metu iš 829 000 abiturientų nė vienas savo gebėjimo sutarti su kitais (subjektyvi. 1989 („Teigiamos iliuzijos") . Viešpatie. jog jiems lengviau nei bendrakursiams pavyks gauti gerą darbą. vertindami savo pačių etiką ar patrauklumą). 1991). . kaip žaidžiu krepšinį.

nereikia stebėtis. nes tai paskatintų daugiau mokytis (Prohaska. Taigi naudingas ir pozityvus. bet rūpestingesni jų kolegos. kad esame linkę būti optimistais (Haselton ir Nettle. kol yra taika". tačiau tikimybę. 1987). Škotijoje ir Jungtinėse Valstijose dauguma vyresnių paauglių mano. įnirtingai mokosi ir gauna geresnius pažymius (Goodhart. 1984). 243). 1943 („Ramybės malda") . kaip ir išdidumas. kurių negalima pakeisti. neigiantys rūkymo žalą ir užmezgantys nesėkmingus santykius primena mums. kai vis dažniau pralaimi (Gibson ir Sanbonmatsu. kai kalbama apie jų gebėjimus" (Spiegei. Per daug savimi pasitikintys studentai nepakankamai pasirengia egzaminui. 2001). Vienos apklausos metu 137 asmenys. Norem ir Cantor. 1986. Išvada: kad sektųsi universitete ir už jo ribų. 1986. manė. 1991. sakė jis. kad aklas optimizmas. 1993). priešingai nei kitoms bendramokslėms. Pryor ir Reeder. Tuo tarpu truputis realizmo . kad jie mažiau nei bendraamžiai rizikuoja užsikrėsti ŽIV (Abrams. . suteik drąsos pakeisti tai. 1999). Seksualiai aktyvios studentės. Perdėtu optimizmu trykštantiems studentams (kuriems dažniausiai lemta gauti blogesnius pažymius) praverstų truputis nepasitikėjimo savimi. Tokių pat gabumų. Kinų patarlė sako: „Būk pasiruošęs pavojui. ką reikėtų keisti. Apsauginis pesimizmas skatina būti pasirengusius sutikti problemas ir jas spręsti. kad žmonės pervertins savo galimybes pasipelnyti. 1971. Sparrell ir Shrauger. Optimistai paprastai tiki. 1994. 2001).kyla iš išdidaus pasipūtimo. tiksliai įvertino. kaip tai vadina Julie Norem (2000). gali apsaugoti nuo nemotyvuoto optimizmo pavojų. Jei žmonės. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 91 gumo priemonių. 1996. kad išsiskirs patys. 1988). The Serenity Prayer. jiems gali tekti skaudžiai nusivilti. vertino 0 procentų (Baker ir Emery. kad jų intuicija pranašesnė už konkurentų. reikia viltį išsaugančio optimizmo ir poreikį stengtis palaikančio pesimizmo. Azartinių žaidimų mėgėjai optimistai būna atkaklesni už pesimistus net ir tada. apsauginis pesimizmas (defensive pessimism) Problemų numatymo svarba prisitaikant ir nerimo nukreipimas veiksmingam elgesiui motyvuoti.arba apsauginio pesimizmo. kad pusė santuokų baigiasi skyrybomis. 2006). Įstojusieji į universitetą ir pervertinantys savo akademinius gabumus dažnai kenčia dėl savivertės sumažėjimo (Robins ir Beer. padavę prašymus tuoktis." Reinhold Niebuhr. 2004). ir negatyvus mąstymas. o ne jų kaimynai pesimistai. skatindamas saviveiksmingumą bei teigiamai veikdamas sveikatą ir bendrąją savijautą (Armor ir Taylor. baimindamiesi susikirsti per egzaminą. Segerstrom. „O Dieve. būk mums maloningas ir išmokyk ramiai susitaikyti su dalykais. kad visus iššūkius nugalės ir išgyvens optimistiškai nusiteikę mūsų protėviai. Optimizmas akivaizdžiai nugali pesimizmą. kad ateityje jie bus laimingesni. 1993).2 s k y r i u s . Šis „absurdiškas tikėjimas savo sėkme. Showers ir Ruben. gali baigtis nelaime. Jei buvo didesnė tikimybė. Lengvabūdiškai nesinaudojantys saugos diržais. ir išminties atskirti vieną nuo kito. Net XVII amžiaus ekonominio racionalumo propaguotojas Adamas Smithas numatė. reguliariai nevartojančios kontraceptinių priemonių. ir šis įsitikinimas tikrai padeda jaustis laimingiems dabar (Robinson ir Ryff. mano. kad joms. p. kuris būdingas daugumai žmonių. dirbantys vertybinių popierių biržoje ar nekilnojamojo turto versle. gresia kur kas mažesnis nepageidaujamo nėštumo pavojus (Burger ir Burns.

Šis reiškinys vadinamas tariamo vienodumo efektu (Krueger ir Clement. kad keičiasi pasaulis. kad aš nuo galvos iki kojų esu iš plastiko. Sulaukusiems kūdikio tėvams pasaulis atrodo pavojingesnis. Žmonės. mes pervertiname kitų žmonių bendramintiškumą. 1992. kodėl kitiems nepriskirti savo žinių ir savo reakcijos nepanaudoti kaip rakto. kai juo draudžiama naudotis. 1993). jog ir šis panašiai reaguos. guodžiamės galvodami. 2003). 1990). Melagis spėja.Mes matome daiktus tokius. tačiau Los Andžele taip daro absoliučiai visos" Aktorė Pamela Anderson-Lee (cituota Tai bert. kad maistas per daug reklamuojamas (Eibach ir kiti. . jog visi viską supranta kaip ir mes. SOCIALINIS MĄSTYMAS Tariamas vienodumas ir išskirtinumas tariamo vienodumo efektas (falše consensus effect) Tendencija savo nuomones ir nepageidaujamus ar klaidingus poelgius pervertinti kaip visiems įprastus. ir tuo remdamiesi vertiname aplinką. tikriausiai perdėtai išpučiame panašiai besielgiančių žmonių skaičių. Mullen ir Goethals. 1998). kai turime nepakankamai informacijos. melagis tą kitą žmogų pradeda laikyti nesąžiningu (Sagarin ir kiti. kad daug kas šitaip elgiasi (Monin ir Norton. 1990). Kam nors pamelavęs. mano (dažniau nei nesimaudantieji). Tad mūsų įsitikinimai apie kitų žmonių stereotipus gali šį tą pasakyti ir apie mūsų pačių stereotipus. kokie esame patys. 1997) „Mes matome daiktus ne tokius. Negaliu stovėti šalia radiatoriaus. kad tokios klaidos būdingos visiems. Jei pritariame Kanados referendumui ar remiame Naujosios Zelandijos nacionalinę partiją. Marks ir Miller. kad kiti mąsto bei veikia kaip ir mes. kad ir kiti mąsto bei elgiasi taip kaip jis: „Aš meluoju. kokie jie yra. Kodėl „neperkelti savęs į kitus". . Keturi neseniai atlikti tyrimai rodo. o prieš treniruotę taip manė tik 57 procentai. spėjant galimą kitų žmonių reakciją? Be to. Koestner. Štai kodėl Leafo Van Boveno ir George Lowensteino (2003) atlikto tyrimo metu po treniruotės 88 procentai ištroškusių tiriamųjų spėjo. kad nerūkome.92 I dalis. Įsidėjau (krūtų) implantus. 2003). Po sunkaus fizinio krūvio ištroškę žmonės įsivaizduoja. 1994. Blogai pasielgę ar neatlikę užduoties. vogčiomis įslenkantys į dušą tuo metu. Pradedame manyti. kad ir daugelis kitų yra susiformavę neigiamus stereotipus (Krueger. . kad: • Žmonės. Slepiantys neigiamą požiūrį į kitą rasę mano. Besilaikantys dietos tiki. 1996). Jei pajuntame geismą kitam asmeniui. galime klaidingai tikėtis. kurie mąsto ir elgiasi panašiai kaip mes. tačiau ar kiti nesielgia taip pat?" Jei nuslepiame pajamas. 1987. prie kurių priskiriame ir save (Dawes. norėdami mokėti mažesnius mokesčius. nes išsilydysiu.rašoma Talmude. • • • „Visi sako. kad pasiklydusius labiau kamuoja troškulys nei alkis. Mes stipriname savo poziciją pervertindami teigiamą kitų nuomonę apie mus. nes mums šito norisi (Babad ir kiti. kurių gyvenimas keičiasi. kad išvados daromos remiantis ribotu skaičiumi žmonių. mano. arba meluojame. kad ir kiti norės gerti." Tariamo vienodumo efektas gali pasireikšti todėl. Mes turime keistą polinkį stiprinti savo įvaizdį pervertindami arba neįvertindami to. mes esame labiau linkę tapatintis su tais.

.11 paveikslą). Be to. kad pamiršdavau tai padaryti. ką darėme. Nepagrįstas optimizmas Nors 50 proc. įvertinti bei prisiminti kitų ir savo poelgius. yra daugybė galimybių suklysti apdorojant informaciją (Chambers ir Windschitl. tačiau saugos diržus prisisegantys asmenys pervertina (tariamas vienodumas) mėgėjų išgerti skaičių ir nepakankamai įvertina (tariamas išskirtinumas) prisisegančių saugos diržus skaičių (Suls ir kiti. Apibendrindami pasakysime. kad. tariamo išskirtinumo efektas (falše uniqueness effect) Tendencija nepakankamai vertinti savo gebėjimų. Šališkas palankumas sau Nuomonė. kai galvojame esą išskirtinai talentingi ir moralūs.11 PAVEIKSLAS Šališko palankumo sau poveikis Palankesnis savęs vertinimas Savo tėvams aš esu geresnis negu sesuo. Lyginant save su kitais reikia pastebėti. o dorybes . žinau. 2.labiau išskirtinėmis nei iš tiesų. o nesisekė. iliuzinis optimizmas ir tariamas vienodumas yra pagrindinis šališko palankumo sau šaltinis (žr. Kas yra šališkas palankumas sau Kodėl žmonės pervertina savo privalumus? Vienas iš galimų paaiškinimų kad šališkas palankumas sau yra šalutinis informacijos apie save patį apdorojimo ir įsiminimo proceso produktas. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 93 Kai kalbame apie gebėjimus arba kai mums sekasi. Kadangi dėstytojas buvo neobjektyvus. Tad savo nesėkmes galime laikyti palyginti normaliu dalyku. nei tai. jog abu sutuoktiniai mano atlieką didesnę namų ruošos darbų dalį. kad sėkmės sulaukėme dėl savo gabumų bei įdėtų pastangų. kurių metu buvo pastebėta. Prisiminkime tyrimus. santuokų išyra. 2. dažniau pasireiškia tariamo išskirtinumo efektas (Goethals ir kiti.2 s k y r i u s . jog klimato atšilimas kelia grėsmę. 2004). nes stigo laimės ir pakenkė išorinės aplinkybės Pavyzdys Labai gerai išlaikiau istorijos egzaminą todėl. Tariamas vienodumas ir išskirtinumas Žinau. kad dauguma žmonių pritars man. Tad dažnai išgeriantys. jog manoji ilgai bus laiminga. kaip daro kiti? Aš lengvai įsivaizduoju. pageidautino arba sėkmingo elgesio panašumą [ kitus žmones. sociologijos egzaminą išlaikiau patenkinamai. 1988). Ar taip nėra todėl. Mes pataikaujame savo įvaizdžiui. kaip surenku skalbinius. ko nedarėme arba tik stebėjome. kaip teigia Michaelas Rossas ir Fiore Sicoly (1979). tačiau blogiau prisimenu. kad savigyra. kad daug mokiausi. 1991). mes geriau prisimename tai.

būsime mylimi ir . Teisindamiesi būname ypač suinteresuoti sustiprinti savo įvaizdį (Sedikides. 1996. stengiamės patikrinti savojo Aš sampratą (Sanitioso ir kiti.94 I dalis. bet ir šviesiąją. kaip ir kiti skaitytojai. ypač tuos. Ir ne kiekvienas veikia vadovaudamasis šališku palankumu sau. Swann. 1990. Padedantis prisitaikyti šališkas palankumas sau Savęs vertinimas turi ne tik tamsiąją pusę. Norėdami save pažinti. stengiamės įvertinti savo kompetenciją (Dunning.ji slopina nerimą bei mirties baimę. Savęs vertinimo motyvacija stiprina šališką palankumą sau. 2003). kad šališko palankumo sau veikiami žmonės gali jaustis menkesni už kitus. „Tikėdamas. Bonanno ir jo kolegos (2005) vertino darbuotojų. pastebėsite. Jeffas Greenbergas. arba prieštarauja jam. Gerai nusiteikę žmonės būna palankūs ir sau. Kai žmonės vertina save ir kitų požiūrį į save būdami prislėgti.14 skyriuje). Mokslininkai nustatė. Siekdami save sutvirtinti. Teigiama savivertė duoda tam tikros naudos. „galva yra širdies tęsinys". gerai save vertinantys žmonės labiau nei neįvertinantys stengiasi būti malonūs ir palaikyti teigiamas emocijas (Wood ir kiti.teigia Shelley Taylor ir jos bendradarbiai (2003). kurie yra patrauklesni ar profesionalesni. atsirandantis apdorojant informaciją? O gal taip pasireiškia mūsų egoistiniai motyvai? Moksliniai tyrimai atskleidė. 1995). Vaikystėje išmokstame. kad atspariausi buvo tie. 1988. . Kai kuriuos žmones iš tiesų kamuoja menka savivertė. žmogus gali būti geros nuomonės apie save ir teigiamas požiūris jam padės grumtis su kasdiene įtampa". Jie pateisina save. kuriems geriau sekasi. jog šališkas palankumas sau arba mažina jūsų pačių atsitiktinį neadekvatumo pojūtį. kurie mokėjo pabrėžti savo vertę. 2003). SOCIALINIS MĄSTYMAS Tad ar šališkas suvokimas yra paprasčiausia suvokimo klaida. kad mes turime daugybę motyvų. arba suvokia save kaip labiau valdančius situaciją negu yra iš tikrųjų. kad jei laikysimės tėvų nustatytų taisyklių. Taylor ir kiti. emocinį atsparumą. emocinis nukrypimas. jei nesiseka eksperimento metu. Šališkas palankumas sau ir su juo susiję pasiteisinimai taip pat saugo nuo depresijos ir biologinių streso pasekmių (Snyder ir Higgins. kad jūs. kodėl teigiama savivertė susijusi su prisitaikymu . Šališkas palankumas sau padeda sušvelninti neigiamus streso padarinius. Kai atsitinka malonūs dalykai. kad jis yra talentingesnis ir turi daugiau teigiamų savybių nei kolegos. Nėra abejonių. Sheldonas Solomonas ir Tomas Pyszczynskis (1997) savo „baimės valdymo teorijoje" nurodo kitą priežastį. Mintys apie savęs vertinimą ir šališką palankumą sau Esu tikras. kurie išsigelbėjo iš Pasaulio prekybos centro po rugsėjo 11-osios teroro išpuolio. 1997). 1993). Kaip mano psichologas Danielis Batsonas (2006). jie neskuba girtis (daugiau apie tai .

Todėl kai paskelbiama. Be to.2 s k y r i u s . • Dauguma universiteto studenčių klubo narių mano. kad jų kolegės yra ne tokios pasipūtėlės ir snobės. Greenbergas ir jo kolegos teigia. 1980. kad bus didinami atlyginimai ir jie padidėja pusei arba dar mažesnei daliai kolektyvo. 1981). Grafas Galeazzo Ciano. Apgavikai gali sėkmingiau vaidinti sąžiningus. jog esame mirtingi (tarkime. kad esame vertingi. savąją kiekvienas laiko pranašesne (Codol. kad priminimas. Kai grupės panašios. Studijų laikais Schlenkeris buvo roko grupės gitaristas ir pastebėjo. „Pergalė suranda šimtą tėvų. tačiau pralaimėjimas yra našlaitis".ir sunkiu metu išsaugoti viltį. Mačiau. susidūrus su grėsme. kurias sukelia panašaus pobūdžio puikybė". daugelis pajunta neteisybę. kad jiems per mažai mokama. Po to melagingai informuodavo. kurie pripažįsta savo klaidas (C. kad „roko grupių nariai dažniausiai pervertina savo indėlį į kolektyvo sėkmę ir nepakankamai į nesėkmę. stipresni ir socialiniu požiūru labiau klestintys nei yra iš tiesų. kartais jis gali trukdyti prisitaikyti. gali kilti nesutarimai ir pavydas. Trukdantis prisitaikyti šališkas palankumas sau Nors sau padedantis išdidumas gali apsaugoti nuo depresijos.kai manome esą geri ir saugūs . kurie dėl savo socialinių problemų kaltina kitus. savivertė slopina nerimą. 1977a. jei jie tiki esą garbingi. Taylor ir Doria. 1996. A. 1977). kad jų grupei pavyko arba ne. Jei dauguma grupės narių mano. 1976. kad jie nepakankamai vertinami. The Ciano Diaries. 1977b) atlikti tyrimai parodė. mūsų gali nemylėti ir negloboti. 1996). 1938 („Ciano dienoraščiai") šališkas palankumas grupei (group-sen/ing bias) Grupei nepriklausančių narių teigiamų poelgių aiškinimas išorinėmis priežastimis.kuriant išsipildančias pranašystes . stiprina pojūtį. kaip savanaudiškumas gali apnuodyti kolektyvą. Vėliau. . Todėl gerą elgesį siejame su saugumo pojūčiu.netgi padeda išvengti mirties baimės. Tikėjimas savo pranašumu taip pat gali skatinti siekti daugiau . jei nesilaikysime. Sėkmingai užduotį įveikusių grupių nariai dažniau tvirtindavo. Schlenkeris tyrė savanaudiškumo apraiškas. Devynių eksperimentų metu grupei žmonių jis pateikdavo tą pačią užduotį. neigiamų poelgių priskyrimas jų charakteriui (pateisinant tokius pat savo grupės narių poelgius). Kaip rodo nauji depresijos ir nerimo tyrimai. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 95 globojami. Galbūt teisinga tikėti. Šis reiškinys vadinamas šališku palankumu grupei. 1983. Bany Schlenkerio (1976. Peterson ir kiti. Universitetų vadovai ir dekanai pripažįsta šį reiškinį. 1981. kaip kitų klubų narės (Biernat ir kiti. dažnai jaučiasi nelaimingesni už tuos. kad esame išmintingesni. Schlenker ir Miller. Anderson ir kiti. parašant trumpą rašinį apie mirtį). Jų tyrimai rodo. Tie. Cross. Šališkas palankumas sau taip pat lemia nepagrįstai gerą nuomonę apie savo grupę. Jourden ir Heath. dirbdamas Floridos universiteto socialinės psichologijos dėstytoju. kad teigiama savivertė . sau padedančios įžvalgos gali teikti praktinę išmintį. Devyniasdešimt ar daugiau procentų aukštųjų mokyklų dėstytojų laiko save pranašesniais už kolegas (Blackburn ir kiti. kad jie jaučiasi atsakingi už grupės rezultatus nei tariamai užduoties neįvykdžiusių grupių nariai. kaip daug gerų grupių išyra dėl problemų. Newman ir Langer. 1981).

už nugaros". Šešiasdešimt šeši procentai amerikiečių savo vyriausio vaiko lankomą mokyklą vertina labai gerai arba gerai. Lanvood ir Whittaker. 1997). Jis leidžia žmogui laisvai džiaugtis savo gabumais ir taip pat nuoširdžiai pripažinti kitų žmonių talentus. 43 m. Dauguma korporacijų prezidentų ir gamybos vadovų pernelyg optimistiškai prognozuoja savo įmonės gamybos apimtis bei plėtrą (Kidd ir Morgan.įtikinti save. • • „Apsimestinis nuolankumas yra savęs menkinimas. taip ir graikų tragedijų herojai nebuvo sąmoningai blogi.96 I dalis. (Jamesas Friedrichas [1996] teigia. o protingi . tik vienas procentas mano. • Iš dalies toks supratimas kyla iš noro stiprinti savivertę. kad jie lėtapėdžiai. . kad dėl nesėkmią dažnai kaltiname aplinkybes. APIBENDRINIMAS Šališkas palankumas sau • Nors manoma. Apsimestinis kuklumas iš tiesų gali būti puikybės priedanga. Tikrasis nuolankumas yra sąmoningas kitų didingumo pripažinimas. Literatūroje nuolatos vaizduojami puikybės spąstai. 1996). • Šališkas palankumas sau gali padėti prisitaikyti. kuri saugo nuo depresijos. o sėkmę vertiname kaip savo nuopelną. Pasitikėdami savimi. jog gražūs žmonės stengiasi įtikėti esą bjaurūs. • • • Dauguma žmonių save laiko geresniais už kitus įvairių pageidautinų savybių bei gebėjimų prasme. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Svetimas ydas turime prieš akis. kad dauguma studentų puikuojasi esą geresni. • 53 procentai suaugusių olandų savo santuoką ar gyvenimą nesusituokus laiko labiau pavykusiu nei daugumos kitų. kad esame apgauti negavę to. mes nepagrįstai optimistiškai žiūrime į savo ateitį.šešiasdešimt keturi procentai . o savas . De /ra.šalies mokyklas apskritai vertina patenkinamai (Whitman. Tačiau beveik tiek pat . 1969. Seneka. pasimėgauti maloniais gyvenimo įvykiais. 1977)." Jonathan Sacks. Kai nutinka kas nors bloga. tai kas tada yra nuolankumas? Ar tai savęs niekinimas? Nuolankumas nereiškia. po Kr. kad jie gyvena blogiau (Buunk ir van der Eijnden. kad iš tiesą būdingesnis yra šališkas palankumas sau. Kaip mūsų eksperimentų. mokslininkai pastebi. tiesiog jie buvo per daug geros nuomonės apie save. Antikinėse graikų dramose tragizmo šaltinis buvo hubris . 2000 Nieko nauja. nes nepasirodo. tačiau skatina klaidingus vertinimus ir kursto grupių konfliktus. Eksperimentai ir praktika rodo. kad yra geresni!) Tikras nuolankumas labiau panašus į negalvojimą apie save nei į apsimestinį kuklumą. Didžiosios Britanijos vyriausiasis rabinas. ko „nusipelnėme". pasireiškia trukdantis prisitaikyti šališko palankumo sau aspektas . kad žmonės save ir savo grupę vertina palankiai. Jei puikybė gimininga šališkam palankumui sau.puikybė. Mes pervertiname savo nuomonių ir keistumų panašumą į kitų (tariamas vienodumas) ir tuo pat metu nepakankamai vertiname savo gebėjimų bei dorybių panašumą į kitų žmonių (tariamas išskirtinumas). Teologai puikybę nuo seno laiko pirmąja iš septynių didžiųjų nuodėmių.kių t kaltinimas ar jausmas. kad dauguma žmonių per mažai save vertina.

kad vėliau išaukštintų. o menkino save. kuriuos kada nors buvau sutikusi savo gyvenime". galima sumažinti darbdavių keliamus reikalavimus ir darbo apimtį (Gibson ir Sachau. jog sulaukė pagalbos ar emocinio palaiky- „Nuolankumas dažnai būna tik triukas. kad laboratorinėje diskusijoje Merilendo universiteto studentai liaupsino savo galimą oponentą. nei jaučiasi esą. Ar žmonės ir jaučia tai. Pasakę Jaučiausi it kvailys". Tačiau akivaizdžiausias pavyzdys yra ne apgaulingas išdidumas. Maureen Stapleton pareiškė dėkojanti „savo šeimai. Įsivaizduokime trenerį. Toks susimenkinimas gali reikšti subtiliai slepiamą egoizmą. bet ir kitiems save šitaip pateikti. jog sėkmę žmonės mielai priskiria savo pastangoms ir kompetencijai? Norėdami atsakyti į šį klausimą. Tie. Ar jis nuoširdus? Kai treneris viešai liaupsina savo priešininkus. Galbūt prisimenate. gali išprovokuoti bent jau tokią reakciją: „Nusiramink. Robertas Gouldas. kad savęs vertinimas ir saviveiksmingumas duoda naudos. Kuklumas. kurių buvo paprašyta nurodyti pavardes ir kurie tikėjosi. Pažįstu dar negražesnių". ką sako? O gal jie užsideda gražią kaukę. tačiau puikybė skatina pervertinti save. nes būtent taip išprovokuojamos paguodžiančios „tiesos"." La Rochefoucauld. Maxims.2 s k y r i u s . kuris prieš svarbias varžybas giria varžovą. kaip kas nors ne gyrėsi. Galbūt jums kilo klausimas. Roy Baumeisteris ir Stacey liko (1995) pasiūlė studentams aprašyti jiems svarbią sėkmingą patirtį. Anonimiškai savo būsimo oponento gabumus jie vertino kur kas nuosaikiau. filosofas Francis Baconas. kad aš nebūčiau toks bjaurus". dažnai paminėdavo. galite paskatinti draugą jus užtikrinti: „Tu viską padarei teisingai!" Netgi tokia pastaba kaip „o. Ar toks dosnus dalijimasis nuopelnais neprieštarauja gerai žinomam faktui. Tokiu būdu pergalė tampa pagyrimo vertu pasiekimu. 1665 („Maksimos") . yra tik viena iš „puikavimosi meno" rūšių. Gavusi Akademijos prizą. o tariamas kuklumas. kuriuo išdidumas žemina save. jog žmonės linkę ne tik pernelyg gerai galvoti apie save. ar gyrimasis visada būna nuoširdus. Kaip „įspūdžio valdymo" taktika gali sąlygoti apsimestinį kuklumą ir neperspektyvią elgseną? Jau matėme. kad jų pasakojimas bus viešai perskaitytas. kai nepasitiki savimi? Tariamas kuklumas Iš tiesų yra duomenų. dėl kurios žmonės menkina save ir giria kitus. Su tariamu kuklumu žmonės pasakoja ir apie savo laimėjimus. kad savasis Aš yra mūsų pasaulio centras. kad žmonės kartais pristato save kitaip. o pralaimėjimą galima pateisinti „puikia varžovų gynyba". jis demonstruoja kuklumą bei gerą sportinę dvasią ir siekia palankaus vertinimo nepriklausomai nuo būsimo rezultato. Sumenkinus savo gebėjimus. tačiau tik viešai. draugams ir visiems. Per apdovanojimų ceremoniją pagerbtieji kilniai dėkoja kitiems už paramą. Paulas Brounsteinas ir Haroldas Sigallas (1977) pastebėjo. Yra dar viena priežastis. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 97 Prisistatymas Atrodo. 2000). vaikams. sakė XVII a.

nei atvirkščiai . Jei manome. jei buvo stengtasi. Kodėl žmonės turėtų kenkti sau neperspektyviu elgesiu? Prisiminkite. žaisti kompiuterinius žaidimus? Kai savo paties įvaizdis priklauso nuo veiklos rezultatų.reiškinys. 1984) „Be bandymų nebūna nesėkmių. kai mes. Baimindamiesi nesėkmės. Įsivaizduokite. be nesėkmių nebūna pažeminimo. Prieš atsakant į kitus klausimus jums siūloma pasirinkti vieną iš dviejų preparatų skatinantį intelektinę veiklą arba slopinantį. Savęs menkinimas Kartais žmonės mažina sėkmės galimybes susikurdami įvairias kliūtis sėkmei ir daro tai toli gražu ne norėdami sau pakenkti. 1986.98 I dalis. retai apie tai užsimindavo. Baumeister ir Scher. SOCIALINIS MĄSTYMAS mo. jog bus stebimas ryšys tarp vaistų poveikio ir intelektinės veiklos.viskas būtų buvę gerai. galime guostis. dėl nesėkmių kaltindami aplinkybes." VVilliam James. mūsų savivaizdis gali sustiprėti. Rhodewalt. leisdamas mums dėl nesėkmės kaltinti laikinas ar mums nepavaldžias aplinkybes („Blogai jaučiausi". jog esate vienas iš eksperimente dalyvaujančių Diuko universiteto studentų. kad kiti žmonės dėl mūsų sėkmės pradės mums pavydėti arba niekinti . kad patyrus nesėkmę būtų lengviau pasiaiškinti. o ne talento ar gebėjimų stoką. Ar suprantate. kurie rašė anonimiškai.galime sumenkinti savo laimėjimus ir pademonstruoti dėkingumą. bet iš anksto parengus pasiaiškinimą. žmonės yra linkę: • Nepakankamai rengtis svarbioms individualioms sportinėms varžyboms (Rhodewalt ir kiti. kodėl bijodami nesėkmės per pokalbį dėl darbo žmonės gali iki išnaktų lėbauti. Principles of Psychology. ir šitaip susikūrė palankias aplinkybes galimai nesėkmei pateisinti. Paviršutiniškas dėkingumas gali pasireikšti tada. ir įvaizdį. o jei tokiomis aplinkybėmis pasiseka. Mokslininkai užfiksavo ir kitų savęs menkinimo būdų. jei ne ši problema ". Ši Steveno Berglaso ir Edwardo Joneso (1978) pasiūlyta savęs menkinimo teorija pasitvirtino. jie mieliau šiuos pasiekimus priskirdavo sau. kad uoliai saugome savo įvaizdį. . Tie. nesėkmė sunkiau išgyvenama. pranokstame aplinkinius ir nesmagiai jaučiamės dėl kitų žmonių mums reiškiamų jausmų. Menkinimas apsaugo ir savivertę. 1987): „Iš tiesų aš nesu nevykėlis .vieni geriausių!" Jaučiatės neįtikėtinai.nenuoširdžiai reiškiamą dėkingumą siekiant sudaryti nuolankumo įspūdį. nors širdies gilumoje studentai nuopelnus skyrė sau. „Praėjusią naktį vėlai grįžau"). o apsisaugoti (Arkin ir kiti. Jei patiriame nesėkmę save kokiu nors būdu menkindami. kad esame kompetentingi. kurį Julia Exline ir Marei Lobel (1999) vadina „pranašumo pavojumi" . kuris turėtų trikdyti jų mąstymą.nieko nedarius. 1988. Buvo atliktas toks eksperimentas: tiriamiesiems pasakyta. o užuot ruošęsi sunkiam egzaminui. panašiai kaip Maureen Stapleton. Baumeisteriui ir liko šie rezultatai pasufleravo idėją apie „paviršutinišką dėkingumą" . 1890 („Psichologijos principai") savęs menkinimas (self-handicapping) Savo įvaizdžio saugojimas elgiantis taip. Kurį pasirinksite? Dauguma studentų pasirinko preparatą. Jūs atsakote į sunkius gebėjimų testo klausimus ir jums pasakoma: „Jūsų rezultatai . Labai daug pasiekę natūraliai tampa kuklūs.

2005). kad juos. esame socialiniai gyvūnai. kad jie gali menkinti save. kad nesužadintų lūkesčių. pavydžiui. Gavę aukštą prisistatymas (self-presentation) Saviraiškos aktas ir elgsena. 1987). 1994). Nenuostabu. Weary ir kiti. Labai bijojau sužinoti. kai žaidžiu iš visų jėgų. 1994. vartoti narkotikus (Leary ir kiti.deginasi. Taip pat nenuostabu. 1987. pobūvyje su žmonėmis. rūpestis dėl keliamo įspūdžio labai sustiprėja. 1993).2 s k y r i u s . gerti. kuriems norime patikti. Riess ir kiti. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 99 Suteikti savo oponentui palankesnę padėtį (Shepperd ir Arkin. kurį įsimylėjome.. . Kiti netgi ruošdamiesi fotografuotis išmėgina prieš veidrodį įvairias minas. kad nesėkmė nesumenkintų įvaizdžio. fiksuoja aplinkinių reakcijas ir atitinkamai modeliuoja savo socialinę raišką. gali demaskuoti savivertę tiriantys ekspertai (Arkin ir kiti. 1980. Prisistatymas . sumažėja atkaklumas dalyvaujant varginančiame eksperimente arba pasidaro sunkiau valdyti emocijas (Vohs ir kiti. 1995). Nepažįstamose . ar norime įbauginti. ką gi tu patyrei?" Nežinomas autorius Įspūdžio valdymas Pralaimėjusi jaunesnėms varžovėms. Pažįstamose situacijose tai vyksta nesąmoningai. nenuostabu. kad gautų pageidaujamą efektą. kuria siekiama sudaryti palankų arba savo idealus atitinkantį įspūdį. Šališkas palankumas sau. Riggs. Profesorė Smith sako mažiau pabrėžianti savo darbo reikšmingumą. nes jei jos tai gali. 1987) Nedėti visų pastangų vykdant sunkią. Tice ir kiti. Taip elgiamės net jei aktyvus savęs pristatymas eikvoja energiją ir tai gali būti sumažėjusio veiksmingumo priežastis. pateisiname arba atsiprašome. Mes įvairiai manipuliuojame savo kuriamu įspūdžiu ir nepriklausomai nuo to. Jie nuolatos stebi savo elgseną. kaip su draugais. 1982). kai jį pristato profesionaliems kolegoms. 1986. su manimi viskas baigta" (Frankel ir Snyder. Mes valdome savo kuriamus įspūdžius. kurie mus gerai pažįsta (Leary ir kiti. 1991) Nerodyti pastangų pradžioje. kad jos gali nugalėti mane tada. todėl nebūname tokie kuklūs.tai mūsų pageidaujamo įvaizdžio pateikimas kitiems ir patiems sau. kad sutvirtintume savo savivertę ir patikrintume savo įvaizdį (Schlenker ir Weigold. teniso žvaigždė Martina Navratilova prisipažino: „Bijojau žaisti iš visų jėgų. kad žmonės kenkia savo sveikatai .pavyzdžiui. tampa anoreksikais. arba kai kalbamės su žmogumi. 1992. pasiduoda kolegų spaudimui rūkyti. nei tada. Pavyzdžiui. Pyszczynski ir Greenberg. tariamas kuklumas ir savęs menkinimas atspindi rūpinimąsi savo įvaizdžiu. kurių gali nepateisinti (Baumgardner ir Brownlee. Mes atleidžiame.. įsitraukimo reikalaujančią užduotį (Hormuth. ar pasirodyti bejėgiai. Jei žmonės taip rūpinasi savo įvaizdžiu. 1981. kai šį darbą pateikia studentams. vaidinantys publikai. nors nuo to oda greičiau sensta ir padidėja pavojus susirgti odos vėžiu. Turner ir Pratkanis. Kai kuriems žmonėms sąmoningas prisistatymas yra gyvenimo būdas. jog žmonės būna kuklesni kilus pavojui. 1992). „Jei stengeisi suklysti ir tau pavyko.

1983. tačiau tuo pat metu ir kukliais bei sąžiningais (Carlston ir Shovar. kad esame kuklūs. SOCIALINIS MĄSTYMAS savo elgesio tikrinimas (self-monitoring) Savikontrolė siekiant sukurti norimą [spūdį. Kinijos studentams. Tai gimdo apsimestinio kuklumo fenomeną: mes dažnai demonstruojame mažesnę savivertę nei patys iš tiesų jaučiame (Miller ir Schlenker. kokį žmonės nori mane matyti") elgiasi tarsi socialiniai chameleonai . japonų studentams ir vairuotojams. kad juos laikytų gabiais. 2004). kad šališkas palankumas sau būdingas olandų moksleiviams ir studentams. Dauguma mūsų esame tarp šių kraštutinumų. Kinijoje ir Japonijoje būdingas mažesnis šališkas palankumas sau. Yik ir kiti. Codol. Hagiwara. 1982). kurie akivaizdžiai jos bijo. kodėl jo šalyje teisininkų yra perpus mažiau negu Vašingtone ir jo priemiesčiuose. Jain. 1987. Izraelio ir Singapūro moksleiviams. Sedikides ir kiti. 2005). 2004). Sedikides ir kiti. viso pasaulio žmonės rūpinasi savo prestižu (Brown. 2002.blogą." Oficialusis Japonijos teisininkų asociacijos atstovas Koji Ynase apie tai. 1987). The Conquest of Happiness. 1979. Indijos induistams. 1986.reikia įgūdžių. Pateikti save taip. todėl dažniau kalba ir veikia taip. 1990. pavyzdžiui. 1983). Prisitaikydami prie aplinkybių jie paprastai išreiškia nuostatas. kurį demonstruojame kitiems. „Jei man nepavyko. 1996. o įkyrus gyrimasis . Snyder. Labiausiai save kukliais vaizduoja tų kultūrų atstovai. „Viešoji nuomonė visada yra tironiškesnė atžvilgiu tų. 2003. Nepaisant noro tinkamai prisistatyti. Mezulis ir kiti. 1998. Hallahan ir kiti. Jei kamuoliukas į galvą trenkia japonui. 1983). o ne grupės kaltė" (Anderson. Kaip pastebėjo Markas Leary (2004). 1930 („Laimės užkariavimas") „Jei beisbolo aikštėje kamuoliukas į galvą pataiko amerikiečiui. kurie sutinka su teiginiu: „Esu linkęs būti toks. 1997.100 I dalis. 1997. Būdami tarp žmonių jie nesistengia vadovautis savo nuostatomis. Kinijoje ir Japonijoje (Heine. Newsweek. jis kelia bylą. 1986. Liebrand ir kiti. Buvo pastebėta. ką iš tiesų mano. Tačiau kai mums kas nors ypač gerai pavyksta. belgų krepšininkams. kaip apgavikas. Menkiau save tikrinantys mažiau rūpinasi tuo. kad sukurtume pageidaujamą įspūdį. nei tų. Falbo ir kiti. ." Bertrand Russell. Norint padaryti gerą įspūdį . Lefebvre. Jie labiau stebi savo vidines reakcijas. 1999). Paklausti. 1983. tačiau kompetentingi . nekreipdami dėmesio į kitų įsitikinimus (Klein ir kiti. 2005. kuriose vertinamas santūrumas.jie keičia savo elgseną priklausomai nuo aplinkybių (Gangestad ir Snyder. yra subtilus menas. Murphy-Berman ir Sharma. 1976. Vaikai čia išmoksta dalytis sėkme ir prisiimti atsakomybę už nesėkmę. vasario 26 įvertį pagal savo elgesio tikrinimo skalę (pavyzdžiui. Honkongo studentams ir sporto žurnalistams bei visų amžiaus grupių prancūzams (Brown ir Kobayashi. o labai tikrinantis savo elgesį gali elgtis nesąžiningai. kurie yra jai abejingi. kad mažai savo elgesį tikrinantis žmogus atrodo kaip bejausmis stuobrys. Kuklumas daro gerą įspūdį. ką jie galvoja apie gėjų šeimas. de Vries ir van Knippenberg. kuriomis iš tiesų nesivadovauja (Zanna ir Olson.parodyti. Man ten nereikėjo stovėti. Aš pats kaltas. apsimestinis kuklumas („pavyko. kaip jaučia ir mano esą reikalinga (McCann ir Hancock. ką apie juos mano kiti. 2003. Žmonės nori. abėcėlės tvarka). 2000. tai yra mano. šis sako: „Man tai teikia garbę. dažnai tikrasis Aš skiriasi nuo to. tokie žmonės pasako. Australijos studentams ir darbininkams. 1985). 2003. Feather. Galite įsivaizduoti. bet kas čia tokio") gali būti suprastas kaip vaidyba.

Net jei iš karto nepasisekė. nes pasaulis sudėtingas. yra tik pusė tiesos. teigiamo mąstymo galia Šiame skyriuje buvo pateiktos dvi įsimintinos teorijos . AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 101 APIBENDRINIMAS Prisistatymas t Būdami socialiniai gyvūnai. Teorija apie iliuzinį optimizmą ir kitas šališko palankumo sau formas primena. Didžiausi lūkesčiai gimdo ne tik didžiausius pasiekimus. jog žmonės patys kalti dėl savo problemų ir nesėkmių arba netgi per aštriai kaltinti save už nesėkmes. kad nepasitikėjimas savimi pakenktų. atskirta nuo ją papildančios. bet ir didžiausius nusivylimus. ne tokie kvaili. kad apsaugotų savivertę ir galėtų pasiteisinti ištikus nesėkmei. savo žodžius ir veiksmus deriname prie auditorijos. privalome atkakliai siekti savo tikslo ir neleisti. gali kilti pagunda teigti. kad kartais sunkumai atspindi socialinės aplinkos despotizmą. Teigiamas mąstymas gali būti rezultatyvus tik tada. Stipri savivertė taip pat padeda prisitaikyti. Mes stebime save. neturto ar depresijos atsakomybę prisiimame sau. Nuolat save stebintys asmenys savo elgesį pritaiko konkrečiai išorinei auditorijai. Ši dvejopa . savo veiklą ir kreipiame ją pageidaujamam [spūdžiui sukurti. Teorija apie saviveiksmingumą skatina neprarasti vilties nepalankiose situacijose. Kokia gėda! Jei tik būtume labiau pasistengę. mažesnė tikimybė susirgti depresija ir didesnė . o nepasižymintys savistaba nesistengia to daryti ir todėl gali pasirodyti netaktiški. Kai tikime savimi.. kad norint suprasti savąjį Aš socialiniame pasaulyje saviveiksmingumo neužtenka..2 s k y r i u s .išdidumo pavojai. nors patys mano kitaip. Bet kuri tiesa. Jei neprisipažįstame. Post scriptum: ^ dvejopa tiesa . ir vidinei (sau patiems) auditorijai.apie saviveiksmingumą ir šališką palankumą sau.sulaukti sėkmės. liaupsina būsimus konkurentus arba viešai priskiria nuopelnus kitiems. buvę drausmingesni. kai dėl nesėkmingos santuokos.saviveiksmingumo ir šališko palankumo sau . . apie ką Pascalis mąstė prieš 300 metų: nė viena tiesa nėra savaime pakankama. • t Kartais žmonės menkina save.tiesa primena tai. • Tokia įspūdžio valdymo taktika paaiškina tariamą kuklumą kai žmonės menkina save. Prisistatymas rodo norą sukurti gerą savo įvaizdį ir išorinei (aplinkai).

Neigiamos emocijos lemia investuotojų pesimizmą Kaip traktuojame socialinę aplinką? Priežastingumo priskyrimas: žmogui ar situacijai Pagrindinė atribucijos klaida Kodėl mes darome atribucijos klaidą? Socialinės aplinkos lūkesčiai Atkreipkime dėmesį.Socialiniai įsitikinimai ir vertinimai Kaip suvokiame savo socialinę aplinką? Sužadinimas Įvykių suvokimas ir interpretavimas Įsitikinimų tvarumas Prisiminimų apie save ir savo pasaulį konstravimas Kaip sprendžiame apie socialinę aplinką? Intuityvūs vertinimai Perdėta savikliova Euristika: trumpiausias protavimo kelias Iliuzinis mąstymas Nuotaika ir vertinimai Mokslinių tyrimų išvada. Išsipildymo psichologija vertybinių popierių biržoje Mokytojų lūkesčiai ir moksleivių mokymosi rezultatai Kaip iš kitų sulaukti to. ko tikimės Išvados Atkreipkime dėmesį. Kaip mąsto žurnalistai: pažintinis šališkumas žiniasklaidoje Post scriptum: mintys apie intuicijos galimybes ir jos ribas .

kad lėtą vyriausybės reakciją galima sieti su nukentėjusiųjų rase. Pirmame skyriuje atkreipėme dėmesį į reikšmingą faktą apie žmogaus prot ą . pasikliaudami savo intuicija. aiškiname savo gyvenimą visuomenėje ir kaip mūsų lūkesčiai veikia kitus žmones. Kuo galima paaiškinti vėlavimą padėti? Vietos valdžios neveiksnumu? Prezidento. Šiame skyriuje nagrinėsime. laikydamiesi savo prielaidų. Savo pasaulį kuriame žiūrėdami pro teorijos akinius. kai • suvokiame ir prisimename įvykius.mūsų išankstinė nuomonė sąlygoja informacijos suvokimą bei interpretaciją.užtikrino prezidentas Bushas. Ar vyriausybė būtų greičiau suteikusi pagalbą. numanomomis taisyklėmis. išanks- . kaip suvokiame. kaip neturtingi juodaodžiai gyventojai be maisto ir vandens įstrigę Naujojo Orleano sporto rūmuose ir Susirinkimų namuose siautėjant visuotinei suirutei. Kaip suvokiame savo socialinę aplinką? Neįtikėtini mokslinių tyrimų rezultatai atskleidžia. Trys iš keturių baltųjų amerikiečių nesutiko. Po daugelio dienų. kai užgriuvo uraganas. o valdžios institucijoms paslaptingai nesisekė suteikti pagalbą ir parūpinti autobusus evakuacijai. per televizijos labdaros koncertą uragano aukoms paremti teigė repo žvaigždė Kanye Westas. atostogavo. filmuodavo pagalbos maldaujančius žmones. beširdiškumu? „George Bushas nesirūpina juodaodžiais". to nedarysime ir teikdami pagalbą". o kartais . „ A u d ra nieko nediskriminuoja. vertiname. pagalbos pagaliau buvo sulaukta. jei dauguma aukų būtų baltaodžiai? Tokiai nuomonei pritarė du trečdaliai nacionalinėje apklausoje dalyvavusių afrikiečių kilmės amerikiečių (Bumiller. kad dėl išankstinio vertinimo mūsų suvokimas ir interpretacija gali būti tendencinga. Televizijos žurnalistai be problemų patekdavo į Naująjį Orleaną.metais praūžus uraganui „Katrina" televizija rodė vaizdus. • vertiname įvykius. • tikimės įvykių. kai mirė dešimtys žmonių. o jų kūnai buvo palikti gatvėse. kuris tuo metu. Tokie įsitikinimai visuomenėje natūraliai susiformuoja. . o klaidinga informacija gali būti tendencingų prisiminimų priežastimi.asmenybės įtakai. • aiškiname įvykius. o visuomenė ėmė kaltinti valdžią. 2005). savo nuotaikomis. o tai kartais juos prišaukia. „Žinoma. kurios nukreipia nuomonę. kartais priskirdami juos situacijos.

siekiant patikrinti. Mūsų atminties sistema . o ateitis . gali paveikti kitą mintį ar veiksmą. kaip išankstinis vertinimas veikia informacijos suvokimą ir interpretaciją. sužadinimas (priming) Konkrečių asociacijų aktyvinimas atmintyje. Vienoje grupėje buvo tiriama.tai asociacijų voratinklis. kaip viena mintis. sužadinamas mąstymas. Jie paprašė tiriamųjų sudaryti sakinius su žodžiais „senas". Tačiau šitas žodis „sužadina" sakinio aiškinimą (Baars ir McGovern. kaip šie žmonės lėčiau eidavo lifto link negu tie. kurių net nesuvokiame. Toliau šiame skyriuje sužinosime. .šviesesnė. kurio metu užsidėjęs ausines atidžiai klausotės neaiškiai tariamų sakinių. kad prislėgta nuotaika sužadina neigiamas asociacijas. per dieną prisimindavo daugiau su valymu susijusių darbų ir netgi valgydami trupantį pyragaitį stengdavosi nepritrupinti ant stalo. bet jūs sąmoningai jo neišgirstate. Įsivaizduokite. suaktyvinamos emocijos ir. kad dalyvaujate eksperimente. kaip aiškinsime ir prisiminsime įvykius.sutinka žmonės. gali subtiliai paveikti tai. kad olandai studentai greičiau atpažindavo su valymu susijusius žodžius. „išmintingas" ir „pensininkas". kurie sužadino mintis apie senėjimą. tačiau jie nepajėgia suvokti jos poveikio masto. kurie nebuvo paveikti su amžiumi susijusių žodžių. „Mes stovėjome ant kranto". Dažnai mąstymą ir elgesį sužadina įvykiai. Sužadinimo eksperimentai atskleidžia. bet į mūsų susikonstruotą realybę. Visi šie poveikiai kildavo tiriamiesiems sąmoningai nesuvokiant kvapo ir jo įtakos. Vėlesniuose eksperimentuose kiti studentai. į kuriuos nekreipiame dėmesio. kaip įpirštos idėjos provokuoja tendencingus prisiminimus. pavyzdžiui. Johnas Barghas ir jo bendradarbiai (1996) atliko aksperimentą. kad jie eina lėtai ar kad jie tik ką stebėjo žodžius. netgi nesąmoninga. Sužadinimas Dar prieš mums pradedant suvokti aplinkinį pasaulį dirgikliai. SOCIALINIS MĄSTYMAS tinė nuomonė svarbi". kuris verčia triukšmus namuose priskirti galimam įsilaužėliui. Lėčiau ėjusieji net nesuvokė. Robas Hollandas su bendradarbiais (2005) pastebėjo. Smurto stebėjimas skatina dviprasmiškus veiksmus (praeivio stumtelėjimą) ir žodžius („niuksas") suprasti kaip agresyvius. jei prieš tai buvo užuodę valiklio kvapą. užuodę valiklio kvapą. Pagrindinė išvada tokia: mes reaguojame ne į objektyviai egzistuojančią. Tačiau dėl geros nuotaikos praeitis staiga atrodo nuostabesnė. • . Sužadinimas pabudina ir aktyvuoja tam tikras asociacijas. Kitoje grupėje žmonių nuomonės buvo paveikiamos po jų supažindinimo su nauja informacija. 1994). Sužadinimo eksperimentai turi analogų ir kasdieniame gyvenime: • Jei vieni namuose žiūrime baisų filmą. Žvilgtelėkime į vieną kitą provokacinį eksperimentą.104 I dalis. Vėliau jie stebėdavo. patiems to nesuvokiant. Tuo metu į kitą ausį lygiagrečiai sakomas kitas žodis (upė arba pinigai).

Kiekvienu atveju nematomas vaizdas ar žodis sužadina atsaką į vėlesnę užduotį. bet šmėstelėjęs neteisingas spalvos pavadinimas šį procesą sulėtina (Epley ir kiti. nepaisant keleto stulbinamų ir įsigalėjusių šališkumų bei loginių klaidų (Jussim. skaitydami apie ligų simptomus. Jie pro- . tačiau kaip pagyrimas atrodyti tam. Lee Rosso ir Marko Lepperio (1985) atliktas eksperimentas parodė. Kuo geriau pažįstame žmones.3 s k y r i u s . Roberto Vallone. 1999. o nepamatytas. Teiginys. Įvadiniame psichologijos kurse visada aptariamas išankstinio vertinimo ir lūkesčių poveikis. jo garbintojams gali skambėti menkinančiai. Tas pat pasakytina ir apie socialinį suvokimą. tuo tiksliau galime skaityti jų mintis ir jausmus. 1990). pavyzdžiui. Panašiai būsimieji medikai. Tyrimai apie tai. iliustruoja vieną iš XXI amžiaus socialinės psichologijos pamokymų: daug socialinės informacijos apdorojame automatiškai. kad Didžiosios Britanijos Ministras Pirmininkas Tony Blairas yra „neblogas".spalvos pavadinimas . Labai trumpas ir todėl nespėtas pajusti elektros smūgis padidina vėliau patirto smūgio suvoktą stiprumą. pradėdavo aiškintis savo pačių nerimo ir prastos nuotaikos priežastis. pradeda jaudintis dėl savo galvos skausmų ar karščiavimo. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 105 • Daugelis psichologijos studentų.per trumpas. nesąmoningai. skaitydami apie psichologinius sutrikimus. Kai socialinę informaciją galima interpretuoti įvairiai. net paprastas dirgiklis gali skirtingai veikti du žmones. Iš pirmo žvilgsnio žmogų dažniau įvertiname teisingai negu neteisingai. „sviestas". kad būtų sąmoningai suvoktas. protas gali šį tą užfiksuoti. Tai yra netyčia. Bet kartais išankstinis vertinimas būna klaidingas. vėliau jis greičiau randa susijusius žodžius. kas jį niekina. nematydami. Daugelyje tyrimų sužadinimo poveikis pastebimas net jeigu pateikiamas ikislenkstinis dirgiklis . Ikislenkstinis dirgiklis . Įvykių suvokimas ir interpretavimas Suvokdami ir suprasdami kitus žmones dažniausiai esame tikslūs. kaip įskiepyta mintis ar vaizdas gali sužadinti interpretacijas ir prisiminimus. 2005). koks stiprus gali būti išankstinės nuomonės poveikis. 2001). tampa svarbi išankstinė nuomonė (Hilton ir von Hippel. Merikle ir kiti. Nors nespėjame pamatyti. Prisiminkime 1 skyriuje pateiktą dalmatino nuotrauką.leidžia greičiau atpažinti tą spalvą kompiuterio ekrane. Arba panagrinėkime šią frazę: GERIAU ŽVIRBLIS SAUJOJE NEI NEI BRIEDIS GIRIOJE Ar pastebėjote čia kokią nors klaidą? Suvokiame daugiau nei pastebi akis. Jei žmogui prieš akis akimirksnį šmėsteli žodis „duona". Kadangi socialinis suvokimas labiausiai priklauso nuo žmogaus. o ne „svoris" ar „sniegas".

Ross ir Lepper. kad jo favoritas pralaimėjo (Kinder ir Sears. tačiau griežtai kritikavo jiems prieštaraujančius. kiekviena grupė televiziją laikė priešiška jų atžvilgiu. Pusė tiriamųjų pasisakė už mirties bausmę. religijoje ir moksle dviprasmiška informacija dažnai tampa konfliktų priežastimi? JAV kandidatų į prezidentus debatai dažniausiai tik sustiprina ankstesnius įsitikinimus. Tačiau tai būdinga ne tik sporto mėgėjams ir politikams. prieš debatus rėmusių kurį nors kandidatą. pamačiusios televizijos naujienų reportažus apie skerdynes Beirute. Kaip parodyta 3. 1985). „Neobjektyviausiai žmonės vertina objektyvumą". Jei šalį laikote priešiška. paprašė studentų įvertinti dviejų tariamai naujų mokslinių tyrimų rezultatus. buvo įsitikinusios. ir priešininkai buvo palankūs jų įsitikinimus atitinkantiems įrodymams. Žiniasklaida ir tarpininkai visur laikomi tendencingais. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Jei esate kuo nors įsitikinę. Pavyzdžiui.1 PAVEIKSLAS Proizraelietiškai ir proarabiškai nusiteikusios studentų grupės." Politologas Robert Jervis (1985) izraelietiškai ir proarabiškai nusiteikusiems studentams pademonstravo šešias televizijos naujienų ištraukas apie 1982 metais įvykdytas civilių žmonių žudynes dviejose Libano stovyklose. kad žiniasklaida jiems nepalanki. po debatų abiejų kandidatų rėmėjai tik sustiprino savo paramą. Taigi. Tai paplitęs reiškinys: sporto aistruoliai mano. jos neaiškius veiksmus būsite linkę interpretuoti kaip šio priešiškumo požymį. Dar 3.106 I dalis. žmonių požiūriu į tendencingumą galima pasinaudoti tiriant jų nuostatas (Saucier ir Miller.pastebėjo vienas žinių komentatorius (Ponievvozik.joms prieštaravo. talkininkaudami Charlesui Lordui (1979). o padaugėjo. Rossas ir Lepperis. kad teisėjai palaiko varžovus. ir aš turėsiu raktą į jūsų nuostatas. o pusė jai nepritarė. kur jūs įžvelgiate tendencingumą. Rezultatai: ir mirties bausmės šalininkai. Šaltinis: Duomenys paimti iš Vallone.iO 8 C r 2 7 o Į« O) Neutrali o S -O C 5 c S 4 < / > O 2 3 JS « o •N Antiizraelietiška Proizraelietiškai nusiteikę studentai Proarabiškai nusiteikę studentai .1 paveiksle. Tik vienas iš dešimties žmonių. 2003). Pasakykite man. kandidatai į prezidentus ir jų rėmėjai beveik visada mano. Ar būtent todėl politikoje. prieštaravimų ne sumažėjo. tai veikia su įsitikinimu susijusios informacijos suvokimą. o kito . 2003). sako Geoffrey Munro ir jo kolegos (1997). kad žiniasklaida šiuo klausimu yra tendencinga. Mūsų nuomonė apie pasaulį netgi prieštaraujančius įrodymus gali paversti palaikančiais. Iš tiesų. Proizraelietiška C) / C . 1985. Abi grupes supažindinus su įvairiais identiškais įrodymais. Vieno vertinimo rezultatai patvirtino studentų nuomones apie mirties bausmę. . manydavo.

kad maitinimas iš buteliuko sukėlė vaikui pilvo skausmus. kuriame matomas veidas. manipuliuodami fonu. Jei nuolat kalbame. Dėl to pirmame filme aktorius atrodydavo liūdnas. nuostatų ir vertybių akinius. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 107 daugiau. kai respublikono prezidento Ronaldo Reagano valdymo pabaigoje sumažėjo infliacija. „Gerai pagalvojus. Respublikonai (iš jų 47proc. Tai vadinama „Kulešovo efektu". kad šis žmogus buvo nacis. apie save pasisako" slypi išmintis. manipuliuojant tuo.2 PAVEIKSLAS Nuspręskite patys: ar šio žmogaus veido išraiška yra žiauri. išgelbėjęs tūkstančių žydų gyvybes. buvo manipuliuojama išankstine nuomone ir pastebėtas stulbinamas jos poveikis įvairioms stebimos informacijos interpretacijoms ir prisiminimui. Tai . Be to. kad tai buvęs gestapo vadovas.susimąstęs. Atrodo. kar- . atsakingas už Antrajame pasauliniame kare įvykdytus barbariškus medicininius eksperimentus su koncentracijos stovyklų kaliniais. gali kontroliuoti žiūrovų reakcijas į veikėjų emocijas. ar maloni? Jei jums pasakytų.3 s k y r i u s . Tie. Šis reiškinys vadinamas spontanišku bruožų priskyrimu. tačiau mes į ją žiūrime pro savo įsitikinimų. tiriant žmonių išankstines socialines ir politines nuostatas. demokratų. sumaniai valdžiusį žmonių daromas išvadas. kad aplink vien liežuvautojai. Esmė štai kokia: objektyvi realybė egzistuoja. kuri vakare pravirkus kūdikiui nusprendžia.) Filmų kūrėjai. jie veikia visas mūsų interpretacijas. jo veido išraišką palaikė šilta ir malonia. žaidžianti mergaitė. žmonės nesąmoningai gali tokiais palaikyti mus pačius. Interpretavimo procesas taip pat veikia kitų žmonių nuomonę apie mus. Kai apie kitą žmogų kalbame gerai arba blogai. 3. antrame . lėkštė sriubos. ir jūs atrodysite panašus į tokį. tą pastebėjo tik 8 proc.„kas apie kitą sako. 2004). tačiau prieš tai buvo parodyta viena iš trijų skirtingų scenų: mirusi moteris. Myronas Rothbartas ir Pamela Birrell (1977) paprašė Oregono universiteto studentų apibūdinti vyro veido išraišką (žr. o trečiame . kad jūs toks esate. 2005). Carlston ir Skowronski. ar jo veido išraišką apibūdintumėte kitaip? Įsitikinimų tvarumas Įsivaizduokite močiutę. pagerbiant rusų režisierių. jog vaikiškame kalambūre . Apibūdinkite ką nors kaip jautrų.2 paveikslą). intuityviai nusprendė. (Tik pažvelkite. Partiškumas formuoja išankstinę nuomonę. kokios rūpestingos jo akys. mylintį bei gailiaširdį. pastebėjo infliacijos mažėjimą) buvo panašiai nepastabūs ir neigiamai nusiteikę demokrato prezidento Clintono valdymo pabaigoje (Brooks. dėl kurios mūsų įsitikinimai yra tokie svarbūs. ką jie žino. (Ar galite įžiūrėti tą vos tramdomą pašaipą?) Tie. Pavadinkite ką nors bukagalviu. kuriuose buvo rodomas neutralios išraiškos aktoriaus veidas. teigia Lynda Mae.viena iš priežasčių. 3.laimingas. pašnekovai šias savybes linkę sieti su mumis pačiais. kuriems buvo pasakyta. o lūpos beveik šypsosi. kad jo veidas atrodo žiaurus. ir kiti manys. Kulešovas pademonstravo šį reiškinį trimis trumpais filmukais. Donalas Čarlstonas ir Johnas Skowronskis (1999. kuriems buvo pasakyta. kad šis vyras yra pogrindinio antinacistinio judėjimo lyderis.

Paprastai išankstinė nuomonė būna naudinga. lygindami kainas restorano valgiaraščiuose . o vėliau pabandė jį sukompromituoti. kad kūdikis smarkiai karščiuoja. ar rizikuoti linkę asmenys yra drąsūs. Jų tyrimas atskleidė. arba. Jie paprašė tiriamųjų išnagrinėti vieną arba du praktinius atvejus ir nuspręsti. . Informaciją paneigus. 2004). 1984). Jelalian ir Miller. kad rizikuoti linkę žmonės būna arba geresni. o atsargusis . dar vadinamas įsitikinimų tvarumu. kad įsitikinimai gali suvešėti ir išlikti. duodančios idėjų naujoms prielaidoms ir įvykių interpretacijoms. 1982)? Kad tai išsiaiškintų. Išsiaiškinę.ankstesniąsias kainas markėmis ir naująsias eurais (Traut-Mattausch ir kiti. Kiekvieno eksperimento metu pirmiausia buvo įperšamas teiginys. ar močiutė vis tiek atkakliai tvirtins. kad juo daugiau mes analizuojame savo teorijas ir jų tariamą teisingumą. kad maitinimas iš buteliuko sukelia pilvo skausmus (Ross ir Anderson. ką matome. Faktas akivaizdus: nuo įsitikinimų ir lūkesčių priklauso. kaip paaiškėjo. vės pienas labiau tinka veršiukui nei kūdikiui". Šis eksperimentas taip pat rodo. Kaip tik todėl. nepaisant juos pagimdžiusių įrodymų diskreditavimo. Jei paaiškės. kuriais taip žavėjosi XX a. o atsargieji bailūs. Craigas Andersonas ir jų kolegos pateikė tiriamiesiems klaidingą teiginį. rodo. Kita grupė nagrinėjo praktinius atvejus. be to. kaip kad mokslininkams naudingos teorijos. galime taip ir nepakeisti savo nuomonės (Davies. Tačiau tai naudinga ne visada: kartais tampame savo pačių nuomonių įkaitais. Kitas pavyzdys: vokiečiai buvo įsitikinę. pavyzdžiui. 1997. jį paneigti be galo sunku. atvirkščiai. ką jau daugmaž žinome. eksperimento dalyviai vis tiek laikėsi savo ir atitinkamai manė.108 I dalis. ar blogi gaisrininkai. juo atsargiau vertiname prieštaraujančią informaciją. 1817-1862 įsitikinimų tvarumas (belief perseverance) Atkaklus savo pradinių koncepcijų laikymasis ir tikėjimas jų teisingumu net tada. peršančius priešingą išvadą. Ir galiausiai mokslininkai visiškai diskredituodavo pradinį teiginį. astronomai. kodėl tai yra tiesa. blogesni gaisrininkai. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Mes girdime ir suvokiame tik tai. Po to būdavo prašoma paaiškinti. kai pagrindiniai teiginiai yra diskredituoti. kad jei žmonės klaidingame teiginyje įžvelgia logiką. tvirtinant. kad dėl euro įvedimo pakilo kainos. Kitą įsitikinimų tvarumo pavyzdį pateikė Andersonas. yra už mūsų regėjimo lauko". kad vis dar tebetikėjo tuo. kad jis teisingas arba pateikiant pramanytus įrodymus. Suformuluotas aiškinimas galėjo egzistuoti nepriklausomai nuo jį lėmusių aplinkybių. kai tokio tipo asmuo buvo geras. kas buvo sakoma. Lee Rossas. tėra žemiško intelekto produktas. kodėl užgauliojantis nepažįstamasis šitaip elgiasi arba kodėl gali pakilti mums patrauklių akcijų vertė. Vienai grupei buvo pateiktas pavyzdys. Marso „kanalai". kodėl įtariamasis gali būti kaltas. „du trečdaliai to. ar rizikuoti linkę žmonės bus geri. eksperimento dalyvių savo įsitikinimą išsaugojo tikriausiai todėl. kaip interpretuosime įvykius. Kaip sako kinų patarlė." Henry David Thoreau. pusei eksperimento dalyvių buvo teigta priešingai.blogas gaisrininkas. Vėliau eksperimento dalyviai turėjo raštu pagrįsti savo išvadas. Jie pervertino kainų augimą. Lepperis ir Rossas (1980). Tačiau maždaug 75 proc. pasakydami tiesą: ši informacija buvo specialiai sufalsifikuota eksperimentui. Šis reiškinys.

Mes tik teigiame. kurie vėliau pasirodė klaidingi ir buvo atšaukti. Kaip paleontologas. buvo tokie pat tendencingi kaip ir tie. j o g pamiršome. o ne tik priešingus rezultatus. Įsivaizduodami priešingus duomenis. kad Irako pajėgos žudo karo belaisvius). 1986) pastebėdavo. Bet amerikiečiai priėmė tokią informaciją. kuriems apie objektyvumą ir nešališkumą nebuvo užsiminta. Ar galima įveikti įsitikinimus? Štai: paaiškinkite priešingai. Trečiosios eksperimento dalyvių grupės mokslininkai paprašė priešingo dalyko . nes ji atitiko jų išankstines nuostatas." John F. Vaikai galiausiai juk nustoja tikėti Kalėdų Seneliu. kad per gyvenimą sukaupti patyrimai puikiausiai išsaugomi atmintyje". kai kurių eksperimento dalyvių jie paprašė vertinant faktus būti „kiek įmanoma objektyvesniais ir nešališkesniais". Charlesas Lordas. papildydami jį dviem variantais. 1994). Ir mirties bausmės šalininkai. darantis išvadą apie dinozauro išvaizdą pagal kaulų fragmentus. kodėl priešinga teorija gali būti teisinga . kad tokie pokyčiai vyksta lėtai ir kad įsitikinimams pakeisti dažnai reikia svaresnių įrodymų nei jiems sukurti. Eksperimentų metu Craigas Andersonas (1982.įsitikinimas susilpnėja arba jo būdavo atsisakoma. mes rekonstruojame savo tolimą praeitį remdamiesi dabartiniais jausmais ir lūkesčiais (Hirt.kodėl atsargus. „ar vertintumėte taip pat teigiamai arba neigiamai. Daugelis prisiminimų nėra potyrių kopijos. o jie buvo linkę jas išlaikyti (vokiečiai ir australai buvo linkę abejoti karo priežasčių motyvais). Tai patvirtino Stephanas Lewandowsky ir jo bendradarbiai (2005). Mes iš tiesų konstruojame prisiminimus tuo metu. o ne linkęs rizikuoti žmogus gali būti geresnis gaisrininkas. kai juos ištraukiame. žmonės priversti apsvarstyti įvairias galimybes (Hirt ir Markman. Štai kaip tai apibūdino vienas žurnalas: „Mokslas įrodė. aiškindami bet kuriuos alternatyvius. Markas Lepperis ir Elizabeth Preston (1984) pakartojo anksčiau aprašytą požiūrio į mirties bausmę tyrimą. kad jie tenkintų mūsų dabartines ži- „Prisiminimai nepanašūs į knygos skaitymą. 1980 Prisiminimų apie save ir savo pasaulį konstravimas Ar sutinkate su šiuo teiginiu: Prisiminimus galima lyginti su skrynia smegenyse.3 s k y r i u s . kad nauji faktai gali pakeisti žmonių įsitikinimus. šie žmonės ne taip tendencingai vertino įrodymus. kad paaiškinus. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 109 {sitikinimų tvarumas gali turėti svarbių padarinių. Iš tiesų psichologiniai moksliniai tyrimai įrodė priešingai. . kuriems buvo pateiktas šis prašymas. jie veikiau primena knygos rašymą iš fragmentinių pastabų. saugomos prisiminimų banke.paklausti savęs. Visų pirma. Anderson ir Sechler. 1990. Retkarčiais ką nors šioje „skrynioje" pametame ir tada sakome. Todėl galime lengvai (tačiau nesąmoningai) pakeisti savo prisiminimus. Ross ir Buehler. Karui plėtojantis Vakarų žiniasklaida pranešė ir vis kartojo keletą teiginių (pavyzdžiui. Su šiuo teiginiu sutiko maždaug 85 procentai universiteto studentų (Lamai. Šis prašymas buvo bevertis. 1979). 1994 . „Niekas neneigia. Kihlstrom. patikrinę įskiepytą ir kompromituojančią informaciją apie 2003 metais prasidėjusį karą Irake. Iš tiesų. ir priešininkai. atitinkančius jų požiūrį arba prieštaraujančius jam. 1995)." Lee Ross ir Mark Lepper. jei lygiai toks pats tyrimas duotų priešingus rezultatus". į kurią krauname informaciją ir iš kurios prireikus šią informaciją galėsime išimti.

nias. malonų ir laimingą. nes prisipažindamas jis parodo. Savo nuostatų praeityje atkūrimas Ką jūs galvojote apie branduolinę energiją prieš penkerius metus? Apie prezidentą George W. kaip bėgo. kuriems vėliau buvo pasakyta. žurnalą Vogue . kuriuose dalyvavo daugiau nei 20 000 žmonių. kad jie visada laikėsi daugmaž tos pačios nuomonės. Bushą arba ministrus pirmininkus Paulą Martiną ir Tony Blairą? Apie savo tėvus? Jei jūsų nuostatos pasikeitė. daktarą Hendersoną .kaip Mademoiselle. Vienas mano sūnų pasiskundė: „Negavome Criket žurnalo birželio numerio". kaip jie atsakė į klausimą prieš rašinį. Kai eksperimentuotojas ar psichoterapeutas manipuliuoja žmonių prielaidomis apie jų praeitį. Po šio rašinio jų nuostatos pasikeitė . Ieškodamas tiesos protas kartais kuria netiesą. suklupo. ar studentai gali reguliuoti studijų programą. 2005). jog eksperimentas juos paveikė. kurių nuostatos pasikeičia.padidėjo kritiškas tokios įtakos vertinimas.kaip atsuktuvą. Tie. gaudavo (arba ne) apie jį klaidingą informaciją ir po to atlikdavo prisiminimų atkūrimo testą. Tie. „Žmogus niekada neturėtų gėdytis prisipažinti klydęs. prisiminė jį kaip nervingą. ar suvokiate šių pokyčių mastą? Mokslininkai šiuos klausimus tyrinėjo atlikdami eksperimentus. Jie ženklą „duokite kelią" prisimindavo kaip „stop" ženklą. kad jie šiam žmogui patiko. Paprašyti įsivaizduoti vaikystės laikus. kad buvo tokios pat nuomonės ir neigė. aš žinojau.kaip kiaušinius. iškišo ranką pro langą ar kaip per vestuves apvertė punšo taurę." Jonathan Swift. Po savaitės jie sutiko parašyti kritišką rašinį apie studentų įtaką studijų programai.110 I dalis. Kai jam parodėme. pargriuvo. gana didelė dalis žmonių susikuria klaidingus prisiminimus. plaktuką . švariai nusiskutusį vyrą . Eksperimento dalyviai būdavo įvykio liudininkai. metu Elizabeth Loftus (2003) atskleidė tendenciją interpretuoti mums patinkančius. kad jie šiam žmogui nepatiko. Paprašyti prisiminti. Įteigta klaidinga informacija gali netgi išprovokuoti klaidingus prisiminimus apie vaikystėje tariamai patirtą seksualinį smurtą. kuriems buvo pasakyta. SOCIALINIS MĄSTYMAS klaidingos informacijos efektas (misinformation effect) Klaidingos informacijos įtraukimas [ prisiminimą apie įvykį. jį prisiminė kaip atsipalaidavusį.kaip vyruką su ūsais. 1711 („Mintys apie įvairius dalykus") . kad jį gavau". Eksperimentų. Jackas Croxtonas ir jo kolegos (1984) leido studentams 15 minučių pakalbėti su žmogumi. maždaug ketvirtadalis žmonių šį išgalvotą įvykį prisimena kaip iš tiesų įvykusį (Loftus ir Bernstein. Thoughts on Various Subjects. kad šiandien yra protingesnis nei vakar. Žmonės. kur yra žurnalas. Šių eksperimentų metu buvo dažnai pastebimas klaidingos informacijos efektas. nemalonų ir nelabai laimingą. teigia Loftus. Buvo klausiama. Jie gaudavo bauginančius atsakymus. bet sunkiai atkuriamus prisiminimus. Šis procesas veikia mūsų socialinio ir fizinio pasaulio sužadintus prisiminimus. pusryčių j avainius . Darylas Bernas ir Keithas McConnellis (1970) apklausė Karnegi Melono universiteto studentus. Žmonės klaidingą informaciją įtraukdavo į savo prisiminimus. studentai „prisiminė". dažnai atkakliai tvirtina.kaip daktarą Davidsoną. kaip ir dabar. sūnus su pasitenkinimu atsakė: „Puiku.

Gamtos grožis ir gaivus jūros oras tebėra su manimi. tiesiog kai prisiminimai tampa migloti. „Kelionės būna žavios tik prisiminimuose. kaip jautėmės. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 111 Stebėdami panašiai savo ankstesnes nuostatas neigiančius Klarko universiteto studentus. Nebūna taip. o neigiami prisiminimai tik sustiprina dabartines neigiamas nuostatas"." Paul Theroux. išvykę į trijų savaičių kelionę motociklais. tarsi būtų mąstę panašiai kaip dabar. Kai patiriame ką nors teigiama. kad prisiminimuose dominuoja rožinė retrospektyva . 1997) teigia. su kuriuo studentai peržiūrėjo savo istorijas. Karta iš kartos vyresnieji kritikuoja jaunimo vertybes iš dalies dėl to. kiek įmanoma sumažindami nemalonius ar nuobodžius dalykus ir prisimindami tik gerus. atostogavę absolventai teigė patyrę malonių įspūdžių. po netikėtai pasibaigusių rin- . 1991). Cathy McFarland ir Michaelas Rossas (1985) pastebėjo. Tie.juo blogiau jis prisimenamas. Branda mus visus paverčia melagiais". Vėliau šiuos potyrius jie prisiminė kaip dar malonesnius. galime peržiūrėti savo istoriją. Rezultatai baugina. kurie buvo labai įsimylėję. kad „greitis. Tie. Leigh Thompson ir jų kolegos (1994. „buvo neįtikėtini".tikram patyrimui ir dalis .malonūs įvykiai prisimenami kaip dar malonesni. Juo blogesnis jūsų dabartinis požiūris į savo partnerį . arba apgailėtinais (Bornstein ir kiti. Rūkas ir mašalai virto miglotais prisiminimais. kad klaidingai prisimena savo jaunystės vertybes. tyręs suaugusius žmones per visą jų gyvenimą.3 s k y r i u s . mastas ir užtikrintumas". Po dvejų metų poros. kad pasikeitus santykiams mes peržiūrime ir savo prisiminimus. R. kalbėjo apie meilę iš pirmo žvilgsnio. Teigiama prisiminimų interpretacija praskaidrina mūsų prisiminimus. Terence Mitchell. nei buvo iš tikrųjų. The Observer Ankstesnio elgesio atkūrimas Atkurdami prisiminimus. kurie nutraukė santykius. kad jaunystėje jie buvo mažos peteliškės. juos ima valdyti nauji jausmai. Po dviejų mėnesių studentai tai pakartojo. „vikšrai virsta peteliškėmis ir vėliau dažnai būna įsitikinę. Visais laikais paaugliai savo tėvus laikydavo ir laiko arba nuostabiais. Tai pademonstravo Hartmutas Blankas su bendradarbiais (2003).rožinei retrospektyvai. kurių dauguma teigė esančios labai laimingos. Jie paprašė. Universiteto studentai. dalis . kur spaudžia terminai ir visi man trukdo) aš romantizuoju kaip tikrą palaimą. Tad gerai praleistą laiką keliaujant po Škotiją dabar (sugrįžęs į darbą. kad universiteto studentai įvertintų savo nuolatinius partnerius. Wixonas ir Jamesas Lairdas (1976) priėjo išvadą. kad visiškai neprisimintume. sako Holmberg ir Holmesas: „Tokios tendencijos gali pavojinga spirale leistis žemyn. mokslininkai D. vyresnio amžiaus žmonės. tvirtino. dažniau teigė savo partnerį pažinę kaip irzlų savanaudį. kad joms viskas ir visada sekėsi blogai. Diane Holmberg ir Johnas Holmesas (1994) tą patį reiškinį pastebėjo tarp 373 neseniai susituokusių porų. su gidu nukeliavę į Austriją. dalis malonumo tenka lūkesčiams. Kaip pastebėjo George Vaillantas (1977). kurių reikalai pakrypo į blogąją pusę.

dalyvaujantys psichoterapijos ir savęs tobulinimo (svorio reguliavimo. • Įsitikinimų tvarumas . raginantį valyti dantis. kodėl taip yra: normalu. metimo rūkyti) programose. • Kitų eksperimentų metu klaidingos nuomonės buvo pateiktos po to. kai žmonės „įsikimba" savo pradinių nuomonių ir priežasčių. Keliems Vaterlo universiteto studentams Michaelas Rossas. Todėl mažai kalbame apie blogą elgesį ir daug . Mūsų socialiniai vertinimai yra stebėjimų ir lūkesčių. Iš tiesų. kad ji atitiktų mūsų šiandieninį požiūrį. kokius rezultatus jie prognozavo iki rinkimų likus dviems mėnesiams. Mes atsirenkame." Rašytojas Joseph Conrad. Šie eksperimentai atskleidė. kad įvykiai vyko pageidaujamu būdu". 1857-1924 kimų Vokietijoje Leipcigo universiteto studentams pasiūlę prisiminti. kuris peržiūri praeitį. Ši tendencija patvirtina mįslingą nuoseklių duomenų porą: sportuojantys. 2004). Vėliau. įdėję tiek pastangų ir išleidę tiek pinigų savo būklei pagerinti.apie gerą. tariamai kito eksperimento metu. žmonės mano. tie patys studentai prisiminė. kad psichiatrai ir klinikiniai psichologai taip pat nėra atsparūs šioms tendencijoms. o po įvykio gauta informacija veikia tai. Socialinės psichologijos ekspertas Anthony Greenwaldas (1980) pastebėjo.112 I dalis. Panašiai. 1993). aprašytais George Onvello romane „1984-ieji". interpretuojame ir prisimename įvykius. APIBENDRINIMAS Kaip suvokiame savo socialinę aplinką? • Išankstinė nuomonė stipriai veikia mūsų interpretacijas ir prisiminimus. kad sugaišę tiek daug laiko. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Savimeilė su mūsų atmintimi krečia šiurpius triukus. kad šie faktai turi ryšį su įvykiais. tad ši programa man labai padėjo". Michaelas Conway ir Michaelas Rossas paaiškina. kad tas dvi savaites jie valė dantis dažniau. Tyrimų metu buvo pastebėtas atminties sužadinimo reiškinys: išankstinė nuomonė stipriai veikia informacijos suvokimą bei interpretacijas. kad surūkoma kur kas mažiau cigarečių nei jų parduodama (Hali. ką žmogus prisimena. Kartais įsivaizduojame. kad prieš Įvykį susiformavusi nuomonė lemia tendencingą suvokimą bei interpretacijas. kodėl jų įsitikinimas gali būti teisingas. kuriame „buvo būtina prisiminti. Mūsų atmintis netiksliai atkuria ir elgseną. kai tiriamieji susipažino su informacija. nei šio raginimo negirdėję studentai. mumyse visuose glūdi „totalitarinis ego". teigia Greenwaldas. tačiau anksčiau buvo dar blogiau. Tačiau jie patys dažnai tvirtina. . paprastai pasiekia tik nežymiaus pagerėjimo. 1985). Cathy McFarland ir Garthas Fletcheris (1981) parodė skelbimą. logikos ir aistrų mišinys. kad taip patvirtintume savo mintis. sampratas. net jei jo pagrindas ir sugriaunamas. sprendžiant iš apklausų. todėl galime klaidingai prisiminti praeitį. esą patyrė didelę naudą (Myers. Jie taip pat prisimena balsavę aktyviau nei būna iš tiesų užfiksuota (Census Bureau. kad patobulėjome. Studentai pademonstravo klaidingai prisiminė savo prognozes priartidami jas prie tikrųjų rinkimų rezultatų. tarsi ji nuo dabarties skirtųsi labiau nei iš tikrųjų. 14 skyriuje pamatysime.tai reiškinys. žmonės galvoja: „Gal dar ne viskas tobula.

randasi prietarai.tai „įsitikinimas savo teisumu ignoruojant realybę"? Preliminarūs moksliniai tyrimai byloja. šokti). S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 113 • Mūsų atmintis toli gražu nėra praeities faktų saugykla. Intuityvūs vertinimai Ką gali mūsų intuicija . Iš tikrųjų ji formuojama tada. pasireiškę atkūrimo metu. kai atkuriame prisiminimus Ją stipriai veikia nuostatos ir jausmai. Tad kaip . skiriasi šeimos. Jie teigia. pateikimo ir prisiminimo mechanizmą tiriančios kognityvinės psichologijos pažangą. . kokius mūsų socialinės intuicijos stebuklus bei klaidas atskleidė moksliniai tyrimai. y. Atsižvelgdami į suvokimo.3 s k y r i u s . lėtos. Kaip aiškina Johnas Barghas ir Tanya Chartrand (1999). Tačiau kartais gydytojai susidaro klaidingą nuomonę apie pacientus. Paprastai šie mechanizmai tarnauja gerai. pastaruosius 30 metų jie. draugauti. sakantys.gebėjimas ką nors suprasti iš karto. mūsų pažintiniai mechanizmai yra veiksmingi bei prisitaikantys. sąmoningai neanalizuojant? O gal teisūs skeptikai. Kai užsidega raudonas šviesoforo signalas. kad vertindami kitus turėtume pasikliauti intuiciją valdančiu dešiniuoju smegenų pusrutuliu.žmonės daro intuityvius socialinius sprendimus? Kai istorikai pradės rašyti apie pirmąjį socialinės psichologijos mokslo šimtmetį. tačiau retkarčiais klaidina. o mąstymo procesai. kad turėtume įsiklausyti į savo vidinį balsą. Priimdami ar atleisdami iš darbo bei investuodami turėtume įsiklausyti į savo nuojautą. kuriuos sužadina aplinka ir kurie veikia nepriklausomai nuo mūsų sąmoningo suvokimo bei kontrolės". Iš tiesų. Kaip sprendžiame apie socialinę aplinką? Kaip jau esame pastebėję. darbdaviai klaidingai vertina savo darbuotojus. socialiniai psichologai atskleidė socialinių vertinimų formavimosi ypatumus. kyla streikai. „kad apskritai galėtume ką nors daryti (pavyzdžiui. kad svarbią informaciją galima gauti nedelsiant. turėtume sekti filmo „Žvaigždžių karai" herojaus Luko Skaivolkerio pavyzdžiu. mes į jį reaguojame nesąmoningai paspausdami stabdį. pastebi Neilas Macrae ir Lucy Johnston (1998). o sutuoktiniai klaidingai vertina savo partnerius. Susidarydami nuomonę. Pasižiūrėkime. be abejonės. vairuoti. veiksmo sužadinimas turi būti atskirtas nuo neefektyvios (t. neargumentuojant ir neanalizuojant? „Intuityvaus valdymo" propaguotojai įsitikinę.ir ar teisingai . išjungti savo kompiuterizuotas navigacijos sistemas ir pasikliauti vidinėmis galiomis. kad pasąmonė iš tiesų kontroliuoja elgseną. vienos rasės žmonės susidaro klaidingą nuomonę apie kitą rasę. nuoseklios. „didžiąją žmogaus kasdienio gyvenimo dalį nulemia ne jo sąmoningi ketinimai bei pasirinkimai. kad intuicija . pavadins socialinio pažinimo era. Dėl to nustatomos klaidingos diagnozės. Ar intuityvių sprendimų šalininkai teisūs teigdami.

114

I dalis. SOCIALINIS MĄSTYMAS

naudojančios išteklius) sąmoningos protinės veiklos, kitaip neišvengiamai dominuos neveiklumas".

Intuicijos galia
kontroliuojamas informacijos apdorojimas (controlled processing) Aiškus mąstymas, kuris yra kryptingas, reflektyvus ir sąmoningas. autimatiškas informacijos apdorojimas (automatic processing) Numanomas, arba intuityvus, mąstymas, vykstantis be pastangų, įprastas ir nepavaldus protui.

„Širdis turi savus argumentus, kurių nežino protas", - pastebėjo XVII a. filosofas ir matematikas Blaise Pascalis. Praėjus trims šimtmečiams mokslininkai patvirtino, kad Pascalis buvo teisus. Mes žinome daugiau nei galvojame, kad žinome. Informacijos apdorojimo pasąmonėje tyrimai patvirtina, kad galimybės sužinoti, kas vyksta mūsų prote, yra ribotos (Bargh ir Ferguson, 2000; Greenwald ir Banaji, 1995; Strack ir Deutsch, 2004). Mūsų mąstymas iš dalies yra kontroliuojamas (reflektyvus, sąmoningas ir kryptingas) ir - kitaip nei dauguma mano - iš dalies - automatiškas (impulsyvus, nereikalaujantis pastangų ir nesąmoningas). Automatiško mąstymo procesas vyksta ne „ekrane", o ten, kur nepasiekia žvilgsnis - už supratimo ribų. Panagrinėkime šiuos automatiško mąstymo, kurį mes dažnai vadiname intuicija, pavyzdžius: • Schemos - mąstymo struktūros - nesąmoningai, intuityviai valdo mūsų patyrimų suvokimą bei interpretavimą. Kai girdime kalbant apie sektas ar apie seksą, mūsų reakcija priklauso ne tik nuo išgirsto žodžio, bet ir nuo intuityvios turinio interpretacijos. Emocinės reakcijos dažnai vyksta beveik spontaniškai, nespėjus sąmoningai pagalvoti. Regimą ar girdimą informaciją neuronai perkelia į smegenų sensorinį komutatorių - gumburą (lot. thalamus), o iš jo - į emocijų valdymo centrą migdolą (lot. amygdala), smegenų žievei net nespėjus įsikišti (LeDoux, 2002). Mūsų protėviai, kurie intuityviai bijojo iš krūmų sklindančio garso, iš tiesų patys nežinojo, ko bijo, tačiau jų išlikimo ir genų tęstinumo tikimybė buvo didesnė nei jų sąmoningesnių pusbrolių. Pakankamai patyrę žmonės gali intuityviai rasti uždavinio sprendimą. Situacija sužadina jų atmintyje saugomą informaciją. Tiksliai nežinodami, kaip tai vyksta, atpažįstame draugo balsą ištarus jam telefonu vos vieną žodį. Šachmatų meistrai intuityviai randa prasmingas kombinacijas, kurių nepastebi naujokai, ir dažnai kitą ėjimą pasirenka vos žvilgtelėję į lentą.

Vienus dalykus - faktus, vardus, ankstesnę patirtį - mes prisimename aiškiai (sąmoningai), o kitus - įgūdžius ir atitinkamas nuotaikas - nesąlygiškai, sąmoningai nežinodami ir neteigdami, kad žinome. Tai galioja mums visiems, tačiau stulbinamai akivaizdžiai pasireiškia po smegenų traumų, kai žmogus negali aiškiai atkurti prisiminimų. Viena tokią traumą patyrusi moteris niekaip neatpažindavo savo gydytojo, kuris kasdien paspausdamas jai ranką turėdavo iš naujo prisistatyti. Kartą gydytojas prie rankos prisitvirtino smeigtuką, ir moteris iš skausmo pašoko. Kai kitą dieną gydytojas vėl pasirodė, moteris jo vis tiek nepažino (sąmoninga atmintis). Tačiau ji išsaugojo nesąlyginę atmintį, todėl rankos paspausti nenorėjo.

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

115

Tokie pat ryškūs yra regėjimo lauko susiaurėjimo atvejai. Po chirurginės operacijos ar insulto praradusių už regėjimą atsakingos smegenų žievės dalį žmonių regėjimo laukas gali susiaurėti. Kai nematomoje zonoje jiems rodomos lazdelės, tokie žmonės teigia nieko nematą. Atspėję, ar lazdelės yra laikomos vertikaliai, ar horizontaliai, tokie pacientai apstulbsta, kai jiems pasakoma: „Teisingai atspėjote". Taigi šie žmonės žino daugiau nei mano žiną. Atrodo, jog egzistuoja maži slapta veikiantys protai - lygiagretaus informacijos apdorojimo dariniai. Panagrinėkime visiems savaime suprantamu atrodantį gebėjimą intuityviai atpažinti veidą. Kai į ką nors žiūrite, jūsų smegenys suskaido regimąją informaciją į tokius segmentus kaip spalva, gylis, judėjimas bei forma ir kiekvieną jų apdoroja, prieš vėl surinkdamos į visumą. Galiausiai kažkokiu būdu jūsų smegenys palygina suvoktą vaizdą su jau atmintyje saugomais vaizdais. Ir štai! Akimirksniu ir be jokių pastangų jūs atpažįstate savo senelę. Jei intuicija yra kažko žinojimas be logiškos analizės, tai suvokimas yra intuicijos tobulybė. Ikislenkstiniai dirgikliai gali daryti įdomų poveikį. Jei geometrinė figūra rodoma trumpiau nei 0,01 sekundės, žmonės tvirtina nematę nieko, išskyrus šviesos blyksnį. Tačiau vėliau jie pirmiausia reaguoja į matytas figūras. Tad daugelis rutiniškų pažinimo funkcijų vyksta automatiškai, nesąmoningai, mums jų nesuvokiant. Protas veikia kaip didelė korporacija. Kontroliuojama sąmonė dalyvauja sprendžiant svarbius, sudėtingus ar naujus klausimus, o įprastas užduotis ir tokias, kurias atliekant reikia veikti greitai, paveda pavaldiniams. Šis išteklių delegavimas leidžia į daugelį situacijų reaguoti greitai, efektyviai, intuityviai. Pastaba: smegenys žino daug daugiau negu mums pasako.

Intuicijos apribojimai
Aptarėme, kaip automatinis mąstymas gali mus „paversti išmintingais" (Gigerenzer ir Todd, 1999). Vis dėlto, pasak Elizabeth Loftus ir Marko Klingerio (1992), kai kurie pažinimą tiriantys mokslininkai abejoja intuicijos tobulumu. Jie teigia, kad „esama vieningos nuomonės, jog pasąmonė nėra tokia išmintinga, kaip buvo manoma anksčiau". Pavyzdžiui, nors nesuvoktas (ikislenkstinis) dirgiklis gali sužadinti silpną trumpalaikę reakciją - kurios pakanka jei ne sąmoningam suvokimui, tai bent jau pojūčiui sukelti - nėra įrodymų, kad pasąmonei siunčiamos nuorodos galėtų „perprogramuoti" ją sėkmei. Iš tiesų yra gana daug įrodymų, kad tokios nuorodos šito padaryti negali (Greenwald, 1992). Socialiniai psichologai ištyrė ne tik klaidingus pavėluotus sprendimus, bet ir mūsų gebėjimą kurti iliuzijas - klaidingus suvokimus, fantazijas ir sukonstruotus įsitikinimus. Michaelas Gazzaniga (1992, 1998) teigia, kad jo pacientai, kuriems chirurgiškai buvo atskirti smegenų pusrutuliai, akimirksniu sukuria gluminančių savo poelgių aiškinimus ir jais patiki. Jei pacientas atsistoja

116

I dalis. SOCIALINIS

MĄSTYMAS

ir žengia kelis žingsnius po to, kai eksperimentatorius į dešinįjį - neverbalinį - smegenų pusrutulį nusiunčia trumpą signalą „eik", kairysis - verbalinis pusrutulis akimirksniu sukuria tikėtiną paaiškinimą („Aš užsinorėjau gerti"). Iliuzinis mąstymas taip pat aptariamas daugybėje naujausių studijų apie socialinės informacijos priėmimą, saugojimą ir atkūrimą. Suvokimo tyrėjai analizuoja, ką iliuzinis, apgaulingas mąstymas gali pasakyti apie mūsų normalaus suvokimo mechanizmus, o socialiniai psichologai domisi iliuzinio mąstymo galimybėmis atskleisti normalų informacijos apdorojimą. Šie mokslininkai nori pateikti mums kasdienio socialinio mąstymo žemėlapį, kuriame būtų aiškiai pažymėti pavojai. Kai kalbėsime apie šias veiksmingo mąstymo formas, prisiminkite, kad aiškinimas, kaip žmonės susikuria klaidingus įsitikinimus, neįrodo, kad visi įsitikinimai yra klaidingi. Tačiau norint atpažinti apgaulę, pravartu žinoti, kaip ji sukuriama.

Perdėta savikliova
Iki šiol matėme, kad mūsų pažinimo sistema veiksmingai ir automatiškai apdoroja milžinišką kiekį informacijos. Tačiau šis veiksmingumas susijęs su kompromisu; interpretuojant potyrius ir atgaminant prisiminimus, intuicija dažnai klysta. Paprastai šių klaidų nesuvokiame. „Intelektinis pasipūtimas", pasireiškiantis vertinant ankstesnes savo žinias („aš jau seniai tai žinojau"), daro įtaką ir vertinant esamas žinias bei prognozuojant elgseną. Nors žinome ne kartą suklydę, planuodami ateitį būname optimistiškesni - tikimės viską atlikti laiku, išsaugoti ryšius ir laikytis įprastos tvarkos (Ross ir Newby-Clark, 1998). Tirdami šį perdėtos savikliovos reiškinį, Danielis Kahnemanas ir Amosas Tversky (1979) pateikė tiriamiesiems klausimus, prašydami įrašyti trūkstamą informaciją, pavyzdžiui, „Esu tikras 98 proc., kad atstumas oro keliu tarp Niu Delio ir Pekino yra didesnis nei mylių ir mažesnis nei mylių". Dauguma žmonių per daug pasitikėjo savimi: beveik 30 proc. atvejų teisingi atsakymai toli gražu neatitiko to, kuo eksperimento dalyviai buvo 98 proc. įsitikinę. Siekdami išsiaiškinti, ar darant sprendimus socialinėje srityje taip pat pernelyg pasitikima savimi, Davidas Dunningas su bendradarbiais (1990) sukūrė nedidelį žaidimą. Jie paprašė Stenfordo universiteto studentų atspėti, kaip nepažįstamas žmogus atsakytų į tokius klausimus: „Ar sudėtingam egzaminui ruošiatės vienas, ar su draugais?" „Savo konspektus vertintumėte kaip tvarkingus ar kaip padrikus?" Žinodami klausimų pobūdį, bet ne pačius klausimus, eksperimento dalyviai pasikalbėjo su tiriamu asmeniu, kurio atsakymus jie turėjo atspėti, apie jo išsilavinimą, pomėgius, mokslinius interesus, siekius, zodiako ženklą - apie viską, kas, jų nuomone, galėtų praversti. Po to, kol tiriamieji individualiai atsakinėjo į 20 klausimų, kurių kiekvienas turėjo po du galimus atsakymus, pokalbio vedėjai bandė atspėti savo tiriamųjų atsakymus ir įvertinti savo pasitikėjimą prognozės tikslumu.

perdėtos savikliovos reiškinys (overconfidence phenomenon) Polinkis būti labiau [sitikinusiam negu teisingam: pervertinti savo įsitikinimų ir vertinimų tikslumą.

Atstumas oro keliu tarp Niu Delio ir Pekino yra 2500 mylių.

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

117

Pokalbio vedėjų spėjimai pasitvirtino 63 proc. - rezultatas 13 proc. aukštesnis nei spėliojant aklai. Tačiau vidutiniškai 75 proc. pasitikėjo savo spėjimų teisingumu. Spėjant savo kambario draugų atsakymus, 68 proc. prognozių buvo teisingos, o 78 proc. eksperimento dalyvių buvo įsitikinę, kad atspės teisingai. Labiausiai pasitikėjusieji savimi dažniausiai pervertindavo savo galimybes. Žmonės taip pat pernelyg pasitiki savimi spręsdami, ar jiems sakoma tiesa, ir vertindami tokius dalykus, kaip partnerio ankstesnė seksualinė patirtis arba kam pirmenybę teikia kambario draugai (DePaulo ir kiti, 1997; Swan ir Gili, 1997). Ironiška tai, kad kuo didesnis neišmanymas, tuo didesnis pasitikėjimas savimi. Reikia būti kompetentingam, kad suprastum, kas yra kompetencija, pastebi Justinas Krugeris ir Davidas Dunningas (1999). Blogiausiai išlaikę gramatikos, humoro ir logikos testus studentai labiausiai pervertina savo gebėjimus šiose srityse. Nesuprantantys, kas yra gera logika ir gramatikos žinios, dažnai nesuvokia, kad jiems jų ir trūksta. Iš raidžių, sudarančių žodį „psichologija", sudėlioję ilgą kitų žodžių sąrašą, pasijuntate labai talentingas, bet vos draugas ima vardyti žodžius, kuriuos praleidote, pradedate jaustis kvailai. Deanna Caputo ir Dunningas (2005) atkūrė šį reiškinį eksperimentais, patvirtindami, kad žinių stoka palaiko pasitikėjimą savimi. Tolesni tyrimai parodė, kad šis „nekompetentingumo nežinojimas" dažniausiai pasireiškia sprendžiant iš pažiūros nesudėtingas užduotis, tokias kaip žodžių dėliojimas iš raidžių, sudarančių žodį „psichologija". Spręsdamas sudėtingas, sunkiai įveikiamas užduotis žmogus dažniau suvokia, kad ne viską sugeba (Burson ir kiti, 2006). Šis nekompetentingumo nežinojimas padeda paaiškinti stulbinamą Davido Dunningo (2005) darbuotojų įvertinimo tyrimų išvadą: „tai, ką kiti pastebi mumyse, labiau koreliuoja su objektyvia tiesa negu tai, ką pastebime savyje patys". Vieno tyrimo dalyviai stebėjo, kaip žmogus įeina į kambarį, atsisėda, perskaito orų prognozę ir išeina (Borkenau ir Liebler, 1993). Vien tik iš šio stebėjimo, neturėdami daugiau jokių duomenų, jie turėjo įvertinti žmogaus intelektą. Jų įverčių koreliacija su šio žmogaus intelekto įverčiais buvo lygi 0,30, t. y. buvo beveik tokia pat, kaip ir žmogaus intelekto koreliacija su jo paties įverčiu - 0,32! Jei nežinojimas gali suteikti pasitikėjimo savimi, tai galime savęs paklausti, kur gi esame netobuli? 2 skyriuje kalbėjome apie tai, kaip žmonės klysta pervertindami savo emocinių reakcijų į gerus ar blogus įvykius ilgalaikiškumą. Ar prognozuoti savo elgesį sekasi geriau? Kad tai išsiaiškintų, Robertas Valone ir jo bendradarbiai (1990) rugsėjo mėnesį paprašė koledžo studentų atsakyti į klausimus, ar jie mes mokyklą, pasirinks pagrindinę discipliną, kitais metais nuspręs gyventi ne studentų miestelyje ir t. t. Nors vidutiniškai 84 proc. studentų tikėjo savo prognozių teisingumu, iš tiesų klydo beveik dvigubai dažniau. Net kai jautėsi visiškai tikri dėl savo prognozių, jie klydo 15 proc. Kai vertinamos sėkmės galimybės, pavyzdžiui, laikant svarbų egzaminą, pasitikėjimas būna didžiausias, kol yra daug laiko iki rezultatų paskelbimo.

118

I dalis. SOCIALINIS

MĄSTYMAS

„Išmintingas žmogus per daug gerai žino savo silpnybes, kad laikytų save neklystančiu; o tas, kuris žino daugiausia, geriausiai supranta, kiek mažai jis žino." Thom Jefferson, Writings („Raštai")

Egzamino dieną nesėkmės galimybė atrodo didesnė, ir pasitikėjimas paprastai sumažėja (Gilovich ir kiti, 1993; Shepperd ir kiti, 2005). Rogeris Buehleris ir jo bendradarbiai (1994, 2002, 2003) daro išvadą, kad dauguma studentų taip pat pervertina save numatydami, kiek užtruks rengdami kursinius darbus bei kitas svarbias užduotis. Tai būdinga ne tik studentams: • „ Planavimo klaida Kiek šiandien turite laisvo laiko? Kiek planuojate turėti laisvo laiko po mėnesio? Dauguma iš mūsų pervertiname tai, kiek daug galime nuveikti ir kiek laisvo laiko turėsime (Zauberman ir Lynch, 2005). Profesionalūs planuotojai taip pat dažniausiai klysta numatydami projektų vykdymo laiką ir kainą. 1969 m. Monrealio meras Jeanas Drapeau išdidžiai pareiškė, kad 120 milijonų dolerių vertės stadionas su nuleidžiamu stogu bus pastatytas 1976 metų olimpinėms žaidynėms. Stogas buvo užbaigtas 1989 m. ir vien jis kainavo 120 milijonų dolerių. 1985 metais oficialiai apskaičiuota, kad Bostono „Didžiosios sankasos" greitkelio projektas kainuos 2,6 milijardo dolerių ir bus užbaigtas iki 1998 metų. 2005 metais kaina buvo išaugusi iki 14,6 milijardo, o projektas vis dar nebuvo baigtas. Perdėta biržos maklerio savikliova. Investicijų ekspertai, reklamuojantys savo paslaugas ir manantys, kad gali pranokti vertybinių popierių biržą, pamiršta, jog kai vienas biržos makleris, išgirdęs akcijų kainą, ištaria: „Parduodu!", kitas sako: „Perku!" Akcijos kaina yra šių dviejų su pasitikėjimu priimtų sprendimų vidurkis. Tad nors tai atrodo neįtikėtina, ekonomistas Burtonas Malkielas (2004) teigia, kad investicinių fondų, kuriuos sudarė investicijų analitikai, pelno rodikliai nė kiek nebuvo geresni už atsitiktinai pasirinktų vertybinių popierių pelną. Perdėta politinė savikliova. Pernelyg savimi pasitikinčiųjų idėjos gali sukelti sumaištį. Pasitikintis savimi Adolfas Hitleris nuo 1939 iki 1945 metų kariavo prieš visą Europą. Pasitikintis savimi Lyndonas Johnsonas XX a. septintajame dešimtmetyje siuntė JAV ginklus ir karius, siekdamas išgelbėti demokratiją Pietų Vietname. Saddamas Husseinas 1990 metais nusiuntė savo armiją į Kuveitą, o 2003 metais pažadėjo sutriuškinti armijas, kurios puls Iraką. Pasitikintis savimi G. W. Bushas paskelbė, kad išlaisvintame Irake netrukus įsivyraus taiki demokratija, o tariamai ten esantys masinio naikinimo ginklai bus sunaikinti.

Apie atominę bombą: „Tai yra kvailiausias dalykas, kurį kada nors esame padarę. Bomba niekada nesprogs, ir aš tai tvirtinu kaip sprogmenų ekspertas." Admirolas VVilliam Leahy prezidentui Trumanui, 1945

Kas lemia perdėtą savikliovą? Kodėl, nepaisant patirties, nemokame vertinti savęs realistiškiau? Yra kelios priežastys. Visų pirma, savo klaidingus sprendimus žmonės linkę prisiminti kaip nedideles paklaidas. Tai pastebėjo Phillipas Tetlockas (1998, 1999), XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje įvairiems mokslo ir vyriausybės ekspertams pasiūlęs, remiantis savo požiūriu, parengti prognozes apie valdžios perspektyvas Sovietų sąjungoje, Pietų Afrikos Respublikoje ir Kanadoje. Po penkerių metų komunizmas žlugo, Pietų Afrikos Respublika tapo daugiarase demokratine valstybe, o Kanada išliko vieninga. Ekspertai, kurių pasitikėjimas savo prognozėmis siekė 80 proc., tei-

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

119

sūs buvo tik 40 proc.. Tačiau prisiminę savo sprendimus, suklydusieji vis tiek laikėsi nuomonės, kad iš esmės jie buvo teisūs. Daugelis sakė: „aš buvau beveik teisus"; „griežto kurso šalininkams beveik pavyko įvykdyti perversmą prieš Gorbačiovą"; „Kvebeko separatistai beveik nugalėjo per referendumą dėl atsiskyrimo";, jei ne atsitiktinumas, suvedęs de Klerką ir Mandelą pereinant prie juodaodžių daugumos valdymo Pietų Afrikos Respublikoje, būtų buvę pralieta kur kas daugiau kraujo." Labai sunku išmušti politikos ekspertų, vertybinių popierių rinkos analitikų, psichiatrų ir sporto prognozuotojų nepamatuotą pasitikėjimą savimi.

„Jei ką nors žinodami manote, jog tai žinote, o nežinodami prisipažįstate, kad nežinote, esate išmintingi." Konfucijus, The Analects („Anaiektai")

Patvirtinimo šališkumas
Žmonės nesistengia ieškoti informacijos, kuri paneigtųjų įsitikinimus. Tai įrodė P. C. Wasonas (1960) - beje, jūs taip pat galite pamėginti, - pateikdamas žmonėms trijų skaičių - 2, 4, 6 - seką, atitinkančią jo sugalvotą taisyklę (taisyklė buvo paprasta: bet kurių trijų didėjančių skaičių seka). Kad žmonės atspėtų šią taisyklę, Wasonas siūlydavo jiems sugalvoti trijų skaičių seką. Kiekvieną kartą Wasonas pasakydavo, ar seka atitinka jo taisyklę. Kai žmonės būdavo tikri atspėję taisyklę, jie turėdavo liautis kūrę sekas ir ją pasakyti. Ir koks gi buvo rezultatas? Retai kada teisūs, tačiau niekada neabejojantys buvo 23 iš 29 žmonių. Jie dažniausiai susikurdavo kokią nors klaidingą taisyklę (pavyzdžiui, kad skaičiai turi skirtis dvejetu) ir po to ieškodavo šį įsitikinimą patvirtinančių įrodymų (pavyzdžiui, pateikdami skaičius 8, 10, 12), o ne bandydami paneigti savo spėjimą. Uoliai bandome patvirtinti savo įsitikinimus, tačiau nesistengiame ieškoti juos paneigiančių įrodymų. Šis reiškinys vadinamas patvirtinimo šališkumu. Patvirtinimo šališkumas padeda paaiškinti, kodėl mūsų savivaizdis išlieka taip stulbinančiai nekintamas. Williamas Svvannas ir Stephenas Readas (1981; Swann ir kiti, 1992a,b, 1994) savo eksperimentų, atliktų Teksaso universiteto Ostino filiale, metu pastebėjo, kad studentai ieško, sukelia ir prisimena grįžtamąjį ryšį, patvirtinantį jų įsitikinimus apie save. Žmonės ieško tokių draugų ir sutuoktinių, kurie juos vertintų visada taip pat, net ir neigiamos nuomonės atveju (Swann ir kiti, 1991, 2003). Svvannas ir Readas tai tapatina su savęs patikrinimu, kurį galime stebėti, pavyzdžiui, pobūvyje, jei ten yra žmogus, laikantis save valdingu. Tik atvykęs toks žmogus pirmiausia ieškos pašnekovų, kurie, jo nuomone, leis jam dominuoti. Pokalbio metu savo požiūrį jis reikš taip, kad užsitarnautų norimą pagarbą. Pasibaigus pobūviui sunkiai prisimins pokalbius, kuriuose reiškėsi minimaliai, bet lengvai prisimins, kaip įtikinamai reiškėsi pokalbiuose, kuriuose dominavo. Tad šio pobūvio patirtis patvirtins jo savivaizdį.

patvirtinimo šališkumas (confirmation bias) Polinkis ieškoti informacijos, patvirtinančios išankstinę nuomonę.

Kaip išvengti perdėtos savikliovos
Kokias išvadas leidžia daryti perdėtos savikliovos tyrimai? Pirmoji išvada reikia atsargiai vertinti kategoriškus pareiškimus. Net ir įsitikinę savo teisumu žmonės gali klysti. Pasitikėjimas ir kompetencija nebūtinai turi sutapti.

120

I dalis. SOCIALINIS MĄSTYMAS

Trys dalykai padeda sėkmingai sumažinti perdėtą savikliovą. Vienas iš jų - greitas grįžtamasis ryšys (Lichtenstein ir Fischhoff, 1980). Kasdieniame gyvenime sinoptikai ir lošėjai, spėjantys, kokie žirgų šansai laimėti lenktynes, gauna kasdienį grįžtamąjį ryšį. Todėl abiejų grupių ekspertai gana gerai įvertina savo prognozių tikslumą (Fischhoff, 1982). Siekiant sumažinti „planavimo klaidos" padarinius, galima suskaidyti tikslą į smulkesnes dalis ir įvertinti, kiek laiko prireiks kiekvienai iš jų. Justinas Krugeris ir Mattas Evansas (2004) teigia, kad šitaip elgiantis galima realiau įvertinti darbo baigimo laiką. Kai imama svarstyti, kodėl idėja galėtų būti teisinga, pradeda atrodyti, kad ji iš tiesų teisinga (Koehler, 1991). Tad trečias būdas sumažinti perdėtą savikliovą - priversti žmogų pagalvoti, dėl kokios priežasties sprendimas gali būti klaidingas; tai yra, priversti gilintis į kontrargumentus (Koriat ir kiti, 1980). Vadovai gali priimti realesnes visų siūlymų bei rekomendacijų nutartis ir nurodyti priežastis, kodėl šių siūlymų ar rekomendacijų gali nepavykti įgyvendinti. Tačiau turėtumėte būti atidūs, kad nesumenkintume žmonių pasitikėjimo savimi taip, jog jie ištisai užsiiminėtų savianalize, nuolat abejotų savimi ir galiausiai netektų ryžto. Kai pasitikėjimo savimi stokojantiems asmenims teks pasikliauti savo išmintimi, jie gali išsigąsti, nedalyvauti išreiškiant nuomones ar priimant svarbius sprendimus. Perdėta savikliova gali brangiai kainuoti, o pagrįstas pasitikėjimas savimi padeda prisitaikyti.

Euristika: trumpiausias protavimo kelias
Turėdama labai mažai laiko apdoroti gausybę informacijos, mūsų pažinimo sistema veikia greitai ir taupiai. Ji prisitaiko kurdama trumpindama protavimo kelius. Mes neįtikėtinai lengvai susidarome įspūdį, nuomonę ir kuriame paaiškinimus. Tai atlikti padeda euristikos - paprastos ir veiksmingos mąstymo strategijos. Daugelyje situacijų mūsų staigūs apibendrinimai - „Tai pavojinga!" - yra adaptyvūs. Šių intuityvių patarėjų sparta padeda mums išlikti. Biologinis mąstymo tikslas - veikiau užtikrinti, kad išliktume gyvi, o ne rūpintis teisumu. Tačiau kai kuriose situacijose skubėdami klystame.

euristika (heuristic) Mąstymo strategija, leidžianti greitai ir veiksmingai nuspręsti

Tipiškumo euristika
Oregono universiteto studentams buvo papasakota, kad grupė psichologų bendravo su 30-ies inžinierių bei 70-ies teisininkų grupe ir glaustai apibendrino savo įspūdžius. Atsitiktiniu būdu iš tirtos imties buvo pasirinktas šis aprašymas:
Frenkas yra du kartus išsiskyręs ir didžiąją laisvalaikio dalį praleidžia golfo klube. Kalbėdamasis klubo bare jis dažniausiai gailisi, kad bandė sekti savo tėvo, kurį gerbė, pėdomis. Užuot ilgas valandas kankinęsis prie knygų, verčiau jis būtų išmokęs mažiau ginčytis su žmonėmis. Klausimas: Kokia tikimybė, kad Frenkas yra teisininkas, o ne inžinierius?

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

121

Paprašyti atspėti Frenko profesiją, daugiau nei 80 proc. studentų manė, kad jis yra teisininkas (Fischhoff ir Bar-Hillel, 1984). Gana neblogai. Tačiau kaip, jūsų manymu, pasikeitė studentų vertinimai, kai jiems buvo pasakyta, kad grupėje, iš kurios buvo atrinktas aprašymas, yra 70 proc. inžinierių? Niekaip. Studentai visiškai neatsižvelgė į inžinierių ir teisininkų santykį grupėje; jų manymu, Frenkas labiau atstovavo teisininkams, ir atrodo, jog tai buvo svarbiausia. Kai apie ką nors spręsdami intuityviai lyginame su mūsų protuose esančiais atitinkamais vaizdiniais, reiškia, vadovaujamės tipiškumo euristika. Kaip ir dauguma euristikos rūšių, tipiškumas paprastai yra neblogas kelias į tiesą. Tačiau ne visada. Panagrinėkime pavyzdį. Linda yra 31 metų amžiaus, netekėjusi, stačiokiška ir labai išsilavinusi. Universitete ji studijavo filosofiją. Kai Linda buvo studentė, jai labai rūpėjo diskriminacija ir kiti socialiniai klausimai, tad ji dalyvavo protesto prieš branduolinę energetiką demonstracijose. Kas, jūsų nuomone, turint galvoje šį apibūdinimą, labiau tikėtina: a. Linda yra banko kasininkė. b. Linda yra banko kasininkė ir aktyvi feministė. Didesnė dalis mano, kad labiau tikėtinas variantas b, nes Linda geriau atitinka tipišką feministės įvaizdį (Mellers ir kiti, 2001). Pagalvokime, kuri tikimybė didesnė: kad Linda yra ir banko kasininkė, ir feministė ar kad tik banko kasininkė (nepaisant to, ar ji yra feministė, ar ne)? Kaip primena Amosas Tversky ir Danielis Kahnemanas (1983), ryšio tarp dviejų įvykių tikimybė negali būti didesnė už bet kurio iš šių įvykių tikimybę.

tipiškumo euristika (representativeness heuristic) Tendencija manyti, kartais nepaisant priešingos galimybės, kad koks nors žmogus ar dalykas priklauso konkrečiai grupei, jei jis panašus į tipišką šios grupės narį.

Pasiekiamumo euristika
Panagrinėkime klausimą: kur esama daugiau gyventojų - Irake ar Tanzanijoje? (Atsakymas kitame puslapyje.) Tikriausiai atsakėte į šiuos klausimus, vadovaudamiesi pirma į galvą atėjusia mintimi. Jei pavyzdžiai yra mūsų atmintyje - sakykime, kiek gyventojų yra Irake, - mums atrodo, kad tai labai paprasta. Dažniausiai taip ir būna, tad mums ši pažinimo taisyklė, vadinamoji pasiekiamumo euristika (žr. 3.1 lentelę), labai padeda. Tačiau kartais ši taisyklė apgauna. Kai išgirstame žinomų vienos lyties žmonių sąrašą (Jennifer Lopez, Venus Williams, Hillary Clinton) kartu su tokios pat apimties kitos lyties nežinomų žmonių sąrašu (Donaldas Scarras, Williamas Woodas, Melas Jasperis), vėliau populiarių asmenų vardus prisimename lengviau. Šiuo atveju dauguma žmonių labiau prisimins moteriškus vardus (McKelvie, 1995, 1997; Tversky ir Kahneman, 1973). Ryškių, lengvai įsivaizduojamų įvykių, pavyzdžiui, gerai žinomų ligų, tikimybė taip pat gali atrodyti didesnė nei įvykių, kuriuos sunku įsivaizduoti (MacLeod ir Campbell, 1992; Sherman ir kiti, 1985). Net pramanyti įvykiai romanuose, televizijoje, kino filmuose palieka vaizdinius, kurie vėliau susipina su mūsų

pasiekiamumo euristika (availability heuristic) Pažintinė taisyklė, reiškianti, kad dalykų tikimybė yra vertinama remiantis atmintimi. Jei su kuriuo nors dalyku susiję pavyzdžiai iš karto ateina į galvą mes tą dalyką laikome įprastu.

122

I

dalis.

SOCIALINIS

MĄSTYMAS

3.1 LENTELĖ. Greitoji ir taupioji euristika Euristika Tipiškumo Apibrėžimas Greiti sprendimai, ar kuris nors žmogus arba dalykas tinka kuriai nors kategorijai. Pavyzdys Sprendimas, kad Carlosas yra bibliotekininkas, o ne sunkvežimio vairuotojas, nes jis geriau atitinka bibliotekininko įvaizdį. Paauglių smurto vertinimas po susišaudymo mokykloje. Gali sukelti Kitos svarbios informacijos atmetimą.

Pasiekiamumo

Greitai susidaroma nuomonė apie galimus [vykius.

Naujų įspūdžių sureikšminimą, dėl kurio, pavyzdžiui, galima pradėti bijoti suklysti.

„Dauguma žmonių įrodinėja dramatiškai, o ne kiekybiškai." Teisininkas Oliver VVendell Holmes jaunesnysis, 1809-1894

pažiūromis (Gerrig ir Prentice, 1991; Green ir kiti, 2002). Juo labiau skaitytojas įsigilinęs ir įsijautęs („Aš galiu lengvai įsivaizduoti įvykius"), juo labiau pasakojimas veiks skaitytojo įsitikinimus ateityje (Diekman ir kiti, 2000). Pavyzdžiui, meilės romanų mėgėjai gali susikurti išbaigtus erotikos scenarijus, kurie darys įtaką jų pačių seksualinėms nuostatoms bei elgesiui. Pasiekiamumo euristika išryškina pagrindinį socialinio mąstymo principą: žmonės sunkiai parenka konkrečius pavyzdžius bendrybėms patvirtinti, tačiau nuostabiai greitai daro apibendrinimus, remdamiesi vienu pavyzdžiu. Todėl nenuostabu, kad 9 iš 10 kanadiečių, išgirdę ar perskaitę apie išprievartavimus, apiplėšimus ir sumušimus, pervertina - dažniausiai su didele paklaida - smurtinių nusikaltimų kiekį (Doob ir Roberts, 1988). Nereikia stebėtis, kad po keleto plataus žiniasklaidos dėmesio nusipelniusių apiplėšimų ir nužudymų Pietų Afrikos Respublikos gyventojai teigė, esą 1998-2004 metais nusikalstatumas šalyje padvigubėjo, nors iš tikrųjų jis buvo gerokai sumažėjęs (Wines, 2005). Pasiekiamumo euristika paaiškina, kodėl ryškūs pasakojimai gali daryti didesnį poveikį nei statistika ir kodėl numanomas pavojus nesutampa su realiuoju (Allison ir kiti, 1992). Kadangi reportažai apie lėktuvų katastrofas yra išlikę daugumos mūsų atmintyje, ypač po 2001 rugsėjo 11-osios, dažnai manome, kad skristi lėktuvu pavojingiau nei važiuoti automobiliu. O iš tiesų nuo 2000 iki 2002 metų JAV keliautojų tikimybė žūti autoavarijoje buvo 39,5 kartus didesnė nei lėktuvo katastrofoje (National Safety Council, 2005). Daugumai lėktuvų keleivių pavojingiausia kelionės atkarpa yra važiavimas į oro uostą. Netrukus po rugsėjo 11-osios teroro išpuolių, daugeliui žmonių atsisakius kelionių lėktuvais ir pasirinkus keliones automobiliais, apskaičiavau: jei skraidys 20 proc. mažiau amerikiečių, o tas nenuskristas mylias jie nuvažiuos automobiliais, per metus galime tikėtis 800 papildomų mirčių keliuose (Myers, 2001). Tai paskatino smalsų vokiečių tyrinėtoją (ir kodėl gi aš to nesugalvojau?) palyginti šią prognozę su avarijų keliuose statistika. Paaiškėjo, kad per paskutinius tris 2001 metų mėnesius, palyginti su prieš tai buvusių

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

123

penkerių metų tokio pat laikotarpio vidurkiu, keliuose žuvo maždaug 350 žmonėmis daugiau (Gigerenzer, 2004). Atrodo, teroristai, patys žuvę per išpuolį, nužudė ne tik 266 žmones keturiuose lėktuvuose, bet, patys to nežinodami, ir daug daugiau žmonių Amerikos keliuose. Dabar žinoma, kad naivios statistinės intuicijos ir iš to kylančios baimės grindžiamos ne apskaičiavimais ar mąstymu, o emocijomis, derančiomis su pasiekiamumo euristika. Išleidus šią knygą tikriausiai vėl bus ir gamtos katastrofų, ir teroro išpuolių, ir vėl bus skatinamos mūsų baimės, budrumas, vėl naujiems dalykams bus sutelkiami visi ištekliai. Teroristai, padedami žiniasklaidos, vėl gali pasiekti savo tikslų, sekindami mūsų išteklius, atitraukdami dėmesį nuo paprastų, nedramatiškų, klastingų rizikos formų, kurios vis glemžiasi gyvybes. Pavyzdžiui, kasdien dėl rotaviruso miršta tiek vaikų, kiek tilptų į keturis lėktuvus (Glass, 2004). Bet vis dėlto dramatiški įvykiai gali priversti susirūpinti realiomis grėsmėmis. Kai kurie mokslininkai teigia, kad 2005 metais tai padarė uraganai „Katrina" ir „Rita". Jie privertė visuomenę atkreipti dėmesį į prognozes, kad pasaulinis klimato atšilimas, dėl kurio kyla jūros lygis ir dažnėja stichinių nelaimių, taps gamtos sukurtu masinio naikinimo ginklu.

Atsakymas į ankstesniame puslapyje pateiktą klausimą: 37 milijonai Tanzanijos gyventojų - žymiai daugiau negu 26 milijonai Irako gyventojų. Dauguma žmonių, kurių atmintyje gyvi Irako įvykiai, spėja klaidingai.

Faktams prieštaraujantis mąstymas
Lengvai įsivaizduojami (prieinami pažinimui) įvykiai stipriai veikia mūsų kaltės, gailesčio, nusivylimo ar palengvėjimo jausmus. Jei mūsų palaikoma komanda svarbias rungtynes pralaimi (arba laimi) vienu tašku, lengvai įsivaizduojame, kaip žaidimas galėjo pasisukti kita linkme ir todėl jaučiame dar didesnį apmaudą (arba palengvėjimą). Įsivaizduodami blogesnes alternatyvas, galime pasijusti geriau. Įsivaizduodami geresnes alternatyvas ir svarstydami, ką kitą kartą galėtume padaryti kitaip, geriau pasiruoštame ateičiai (Boninger ir kiti, 1994; Roese, 1994, 1997). Po pasirodymo olimpinėse žaidynėse atletų emocijos labiausiai atspindi tai, kaip jiems pavyko įgyvendinti savo viltis. Tačiau, pasak vieno tyrimo, emocijos atspindi ir faktams prieštaraujantį mąstymą - modeliavimą mintyse to, kas galėjo būti (McGraw ir kiti, 2004; Medvec ir kiti, 1995). Bronzos medalių laimėtojai (kuriems nesunku įsivaizduoti, kad galėjo nelaimėti jokio medalio) džiaugiasi labiau nei laimėjusieji sidabro medalius (kuriems lengviau įsivaizduoti, kad galėjo laimėti auksą). Panašiai juo didesnį tos pačios kategorijos (pavyzdžiui B+) taškų skaičių studentai surenka, juo blogiau jie jaučiasi (Medvec ir Savitsky, 1997). Gavęs B+ kategorijos įvertinimą, studentas, kuriam iki A - pritrūko tik vieno taško, jaučiasi blogiau nei tas, kuris vos vienu tašku peržengė B+ ribą. Toks faktams prieštaraujantis mąstymas būdingas tada, kai galime lengvai įsivaizduoti alternatyvų rezultatą (Kahneman ir Miller, 1986; Markman ir McMullen, 2003).

faktams prieštaraujantis mąstymas (counterfactual thinking) Alternatyvių scenarijų ir rezultatų, kurie galėjo būti, tačiau neįvyko, įsivaizdavimas.

124

I

dalis.

SOCIALINIS

MĄSTYMAS

Jei nedaug pavėluojame į lėktuvą ar autobusą, įsivaizduojame, kad būtume suspėję, jei tik būtume išvykę įprastu laiku, pasirinkę įprastą maršrutą, nesustoję pasikalbėti. Jei pavėluojame pusvalandį arba vykstame įprastu maršrutu, kitokią galimybę modeliuoti būna sunkiau, todėl taip nenusimename. Jei pakeitę egzamino atsakymą sužinosime, kad jis neteisingas, tikriausiai pamanysime , j e i tik..." ir pasižadėsime kitą kartą pasikliauti intuicija. Tačiau priešingai studentų nuomonei, dažniau atsakymą keičiame iš neteisingo į teisingą (Kruger ir kiti, 2005). Komanda ar politikas, pralaimėjęs nedideliu skirtumu, be paliovos modeliuos situacijas, kaip jis galėjo laimėti (Sanna ir kiti, 2003).

• •

Mūsų sėkmės pojūtis grindžiamas faktams prieštaraujančiu mąstymu. Kai šiaip taip pavyksta išvengti ko nors nemalonaus - kai paskutinę minutę įmušę įvartį išvengiame pralaimėjimo arba kai stovime visai šalia tos vietos, kur nukrito ledo varveklis - nesunkiai galime įsivaizduoti neigiamą, prieštaringą situaciją (kad pralaimėjome rungtynes arba kad ant mūsų užkrito varveklis), todėl manome, kad „mums pasisekė" (Teigen ir kiti, 1999). Antra vertus, „nesėkmė" reiškia įvykį, kurio vis dėlto buvo galima lengvai išvengti. Juo įvykis reikšmingesnis, juo intensyvesnis faktams prieštaraujantis mąstymas (Roese ir Hur, 1997). Gedintys žmonės, netekę sutuoktinio ar vaiko automobilio avarijoje arba palaidoję staigia mirtimi mirusį vaiką, dažniausiai prisipažįsta, kad prisimena bei analizuoja šį įvykį (Davis ir kiti, 1995, 1996). Vienas mano draugas išliko gyvas jo mašinai kaktomuša susidūrus su girto vairuotojo vairuojamu automobiliu. Avarijos metu žuvo jo žmona, duktė ir motina. Jis pasakojo: „Ištisus mėnesius aš mintyse perkratinėjau tos dienos įvykius. Aš nuolatos iš naujo išgyvendavau tą dieną, keisdamas įvykių seką taip, kad būtų išvengta nelaimės" (Sittser, 1994). Tačiau dauguma Azijos ir Vakarų kultūrų žmonių to, ką padarė, gailisi mažiau nei to, ko nesugebėjo padaryti. Pavyzdžiui: „O, kad aš būčiau rimčiau žiūrėjęs į mokslus aukštojoje mokykloje!" Arba: „Reikėjo pasakyti tėvui, kad jį myliu, kol jis dar buvo gyvas" (Gilovich ir Medvec, 1994; Gilovich ir kiti, 2003; Savitsky ir kiti, 1997). Vienos suaugusiųjų apklausos duomenys atskleidė, kad dažnai gailimasi dėl nepakankamai rimto požiūrio į mokslus (Kinnier ir Metha, 1989). Ar mažiau gailėtumės, jei dažniau išdrįstume išeiti už savo patogaus būvio ribų - rizikuoti, nebijoti nesėkmės ir bent jau pamėginti?

Žmonės... dažniau tenka teisintis dėl veiklumo nei dėl neveiklumo (Zeelenberg ir kiti, 1988).

Iliuzinis mąstymas
Dar vienas veiksnys, darantis įtaką mūsų kasdieniam mąstymui, yra dėsningumų ieškojimas atsitiktiniuose įvykiuose. Ši tendencija gali nuvesti įvairiausiais klystkeliais.

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

125

Iliuzinė koreliacija
Lengva įžvelgti ryšį ten, kur jo nėra. Tikėdamiesi pastebėti reikšmingus ryšius, lengvai susiejame atsitiktinius įvykius, pasitelkdami iliuzinę koreliaciją. Williamas Wardas ir Herbertas Jenkinsas (1965) parodė žmonėms tariamo 50 dienų trukusio debesų sklaidymo eksperimento rezultatus. Savo tiriamiesiems jie pasakė, kuriomis dienomis debesys buvo išsklaidyti ir kuriomis dienomis lijo. Ši informacija tebuvo atsitiktinis rezultatų mišinys: kartais, išsklaidžius debesis, lydavo, kartais ne. Tačiau žmonės buvo įsitikinę remdamiesi savo nuomone apie debesų išsklaidymo poveikį - kad jie iš tiesų pastebėjo ryšį tarp debesų sklaidymo ir lietaus. Kiti eksperimentai patvirtino, kad dažnai atsitiktinius įvykius žmonės laiko jų įsitikinimų patvirtinimu (Crocker, 1981; Jennings ir kiti, 1982; Trolier ir Hamilton, 1986). Jei tikime egzistuojant tam tikrą ryšį, tikėtina, jog pastebėsime ir prisiminsime šį ryšį patvirtinančius faktus. Jei tikime, kad nuojauta koreliuoja su įvykiais, pastebėsime ir prisiminsime koreliaciją tarp nuojautos ir vėlesnio įvykio. Mes retai pastebime ar prisimename visus tuos atvejus, kai neįprastų įvykių nepasitaikė. Jei pagalvojus apie draugą jis paskambina, pastebime ir prisimename šį sutapimą. Tačiau nepastebime visų tų kartų, kai apie draugą galvojame, bet jis nepaskambino, arba negalvojome, bet jis paskambino.
iliuzinė koreliacija (illusory correlation) Nesamo ryšio Įsivaizdavimas arba įsivaizdavimas, kad egzistuoja stipresnis ryšys nei iš tiesų yra.

Kontrolės iliuzija
Tendencija atsitiktinius įvykius suvokti kaip susijusius palaiko kontrolės iliuziją - idėją, kad mes darome įtaką atsitiktiniams įvykiams. Dėl to lošėjai nesiliauja lošę, o visi kiti daro įvairiausius neįtikėtinus dalykus. Azartiniai žaidimai. Ellen Langer (1977) pademonstravo kontrolės iliuziją, eksperimentuodama su azartiniais žaidimais. Žmonės, kurie patys pasirinko, kokius skaičius žymėti loterijos bilietuose, paprašyti parduoti bilietą norėjo keturis kartus didesnės kainos negu tie, kurie turėjo bilietą su atsitiktiniais skaičiais. Žaisdami su nerangiu ir nervingu žmogumi jie statydavo kur kas didesnes sumas nei žaisdami su žvitriu, pasitikinčiu oponentu. Metant kauliukus ar sukant ratą, žmonių savikliova išauga (Wohl ir Enzle, 2002). Daugiau nei penkiasdešimt eksperimentų parodė, kad žmonės elgiasi taip, tarsi jie galėtų prognozuoti arba kontroliuoti atsitiktinius įvykius (Presson ir Benassi, 1996; Thompson ir kiti, 1998). Azartinių žaidimų dalyvių stebėjimai patvirtina šiuos eksperimentinius duomenis. Žaidžiantys kauliukais meta švelniai, norėdami išmesti mažus skaičius, ir staigiai, kai nori, kad iškristų dideli (Henslin, 1967). Azartinių žaidimų verslą maitina lošėjų iliuzijos. Lošėjai laimėjimus tapatina su savo gebėjimais bei įžvalgumu. Pralaimėjimai virsta „beveik pataikymais" ar „atsitiktinumais", o dalyvaujantiems sporto varžybų totalizatoriuje - blogais teisėjų sprendimais arba netikėtai atšokusiu kamuoliu (Gilovich ir Douglas, 1986).
kontrolės iliuzija (illusion ofcontrol) Nekontroliuojamų įvykių suvokimas kaip kontroliuojamų arba kaip labiau kontroliuojamų nei iš tiesų.

126

I

dalis. S O C I A L I N I S M Ą S T Y M A S

Vertybinių popierių biržos makleriams taip pat patinka „galios jausmas", kurį jiems sukelia galimybė rinktis ir prekiauti vertybiniais popieriais, tarsi ši kontrolė reikštų, kad jie gali pranokti rinkos vidurkį. Vienoje reklamoje buvo teigiama, kad investavimas internetu - tai galimybė „kontroliuoti". Deja, kontrolės iliuzija lemia perdėtą savikliovą, dažnai pasibaigiančią nuostoliais (Barber ir Odean, 2001).
regresija vidurkio link (regression toward the average)

Statistinė ypač aukštų rodiklių ar ekstremalaus elgesio tendencija grįžti atgal į vidurkį.

Regresija vidurkio link. Tversky ir Kahnemanas (1974) pastebėjo dar vieną galimybę kontrolės iliuzijai atsirasti: mes nepajėgūs atpažinti regresijos vidurkio link. Kadangi egzaminų rezultatus iš dalies lemia atsitiktinumas, dauguma studentų, vieną sykį gavę ypač aukštą egzamino įvertinimą, kitą sykį gauna žemesnį. Kadangi pirmasis jų įvertis yra aukštai „palubėse", antrasis greičiausiai smuktelės („regresuos") iki bendro studentų vidurkio, o ne dar aukščiau „pakels lubas". Būtent dėl šios priežasties nuosekliai dirbantis, tačiau niekada aukščiausio įvertinimo negaunantis studentas kartais kursą baigia turėdamas geriausią vidurkį. Ir priešingai, tikėtina, kad per pirmąjį egzaminą blogesnius pažymius gavę studentai pasitaisys. Jei gavę prastus įvertinimus studentai po pirmojo egzamino kreipiasi į konsultantą, šis jausis padėjęs, jei vėliau studentai gaus geresnius pažymius, net jei jo konsultacijos neturės jokio poveikio. Iš tiesų, kai viskas nusirita iki žemiausio taško, griebiamės bet ko, ir tikėtina, kad visuomet - ar kreiptumės į psichiatrą, ar pradėtume laikytis dietos, ar mankštintis, ar skaitytume knygą „kaip padėti sau" - sulauksime pagerėjimo, o ne tolesnio blogėjimo. Kartais suprantame, kad įvykiai nesiklostys nei labai gerai, nei labai blogai. Patirtis rodo, kad kai viskas sekasi puikiai, kažkas turi nepasisekti, o kai gyvenimas atneša siaubingų smūgių, paprastai galima tikėtis, kad reikalai pagerės. Tačiau dažnai nesugebame įžvelgti šios regresijos ir nustembame, kodėl pirmaisiais metais „sublizgėjęs" beisbolo naujokas antraisiais žaidžia vidutiniškai. Gal jis ėmė per daug pasitikėti savimi? Tapo drovesnis? Pamirštame, kad išskirtinis žaidimas turi tendenciją regresuoti iki normalaus. Imituodamas pagyrimo ir bausmės pasekmes, Paulas Schaffneris (1985) parodė, kaip kontrolės iliuzija gali persismelkti į žmonių santykius. Jis pasiūlė Boudoino koledžo studentams pripratinti menamą ketvirtos klasės berniuką Haroldą kiekvieną rytą ateiti į mokyklą 8:30 vai. Tris savaites kompiuteris kasdien fiksuodavo Haroldo atvykimo į mokyklą laiką, svyravusį tarp 8:20 ir 8:40 vai. Studentai turėdavo spręsti, kaip į tai reaguoti - pagirti Haroldą ar išbarti. Kaip ir reikėjo tikėtis, studentai paprastai pagirdavo jį, kai šis atvykdavo iki pusės devynių, ir pabardavo, kai pavėluodavo. Kadangi Schaffneris buvo užprogramavęs kompiuterį taip, kad jis rodytų atsitiktinį atvykimo laiką, po barimo rezultatai pagerėdavo (artėdavo prie 8:30). Pavyzdžiui, kai Haroldas atvykdavo 8:39 vai., galėjai būti tikras, kad jis gaus pastabą, o kitą dieną atsitiktinai parinktas jo atvykimo į mokyklą laikas greičiausiai ne-

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

128

sieks 8:39. Tad nors barimas neturėjo jokio poveikio, eksperimentui baigiantis dauguma studentų buvo įsitikinę pastabų veiksmingumu. Šis eksperimentas iliustruoja provokuojančią Tversky ir Kahnemano išvadą: mūsų prigimtyje glūdi tai, kad dažnai jaučiamės nubausti, kai turime ką nors pradžiuginti, ir džiaugiamės, galėdami nubausti. Nors iš tiesų, ir tai žino kiekvienas psichologijos studentas, paskatinimas už teisingą poelgį paprastai būna veiksmingesnis ir sukelia mažiau neigiamų pasekmių.

Nuotaika ir vertinimai
Socialiniai vertinimai susiję su veiksmingu, tačiau netiksliu informacijos apdorojimu. Juos veikia ir mūsų emocijos. Mes esame ne bejausmės skaičiavimo mašinos, o emocionalios būtybės. Naujausi lyginamieji laimingų ir liūdinčių žmonių tyrimai atskleidžia, kaip glaudžiai emocijos susipynusios su pažinimu (Myers, 1993, 2000). Nelaimingi žmonės - ypač gedintys ar prislėgti - būna labiau susitelkę į save ir linkę į apmąstymus. Prislėgta nuotaika skatina intensyvų mąstymą, paieškas informacijos, kuri savo aplinką paverstų labiau suprantama ir kontroliuojama (Weary ir Edwards, 1994). Ir priešingai, laimingi žmonės yra patiklesni, šiltesni, jautresni. Netikėtai pradžiuginti, pavyzdžiui, prekybos centre gavę mažą dovanėlę, vėliau per apklausą, nesusijusią su apsipirkimu, jie teigs, kad jų automobiliai ir televizoriai veikia puikiai, taip sakant, geriau nei tų, kurie dovanėlių negavo. Nuotaikos veikia mintis. Vakarų vokiečiams, džiūgaujantiems dėl nacionalinės rinktinės pergalės pasaulio čempionate (Schwarz ir kiti, 1987), ir australams, išėjusiems iš širdžiai malonaus kino filmo (Forgas ir Moylan, 1987), visi aplinkui atrodo nuoširdūs, o gyvenimas - nuostabus. Po (bet ne prieš) 1990 metų amerikietiškojo futbolo rungtynių tarp Alabamos ir Auburno komandų laimėjusios Alabamos komandos aistruoliams karo tikimybė bei jo padariniai atrodė mažesni nei nusiminusiems Auburno komandos sirgaliams (Schweitzer ir kiti, 1992). Kai esame laimingi, pasaulis atrodo draugiškesnis, sprendimai lengvesni, gera naujiena suvokiama greičiau (Johnson ir Tversky, 1983; Isen ir Means, 1983; Stone ir Glass, 1986). Tačiau jei tik leisime nuotaikai sugesti, mintys iš karto peršoks į kitas vėžes. Rožinius akinius pakeis juodi. Bloga nuotaika sužadina neigiamų įvykių prisiminimus (Bower, 1987; Johnson ir Magaro, 1987). Blogesni atrodo santykiai su žmonėmis, suprastėja savivaizdis. Viltys dėl ateities tampa miglotesnės. Kitų žmonių elgesys atrodo grėsmingesnis (Brown ir Taylor, 1986; Mayer ir Salovey, 1987). Staiga prastėja mūsų investavimo prognozės. (Žr. skyrelį „Mokslinių tyrimų išvada. Neigiamos emocijos lemia investuotojų pesimizmą".) Naujojo Pietų Velso universiteto socialinį psichologą Josephą Forgasą (1999) dažnai stulbindavo, kad blogai nusiteikusių žmonių „prisiminimai ir sprendimai keisdavosi kartu su jų nuotaika". Kad perprastų šį „nuotaikos įsi-

128

I

dalis.

SOCIALINIS

MĄSTYMAS

mokslinių tyrimų išvada

Neigiamos emocijos lemia investuotojų pesimizmą
Emocijos yra svarbios socialiniam intelektui. Neurologas Antonio Damasio (1994, p. 45) pasakoja apie Eiliotą, normalaus intelekto pacientą, kuris po smegenų traumos prarado galimybę justi emocijas. „Mes kalbėjomės daugelį valandų, bet jo veide nė karto nepastebėjau jokios emocijos šešėlio - nei liūdesio, nei nekantrumo, nei frustracijos." Eiliotas viską supranta, tačiau negali jausti. Nieko nejausdamas jis netinkamai reaguodavo ir [ kitų žmoniųjausmus, todėl prarado darbą šeimą vėliau bankrutavo. Damasio su kolegomis [ Eiliotą panašiems pacientams lošiant iškeldavo tokią užduotį, kurios neįvykdžius grėsdavo didelės baudos. Paaiškėjo, kad šie žaidėjai, palyginti su žmonėmis, turinčiais normalias emocijas, lėčiau susiprasdavo vengti pralaimėjimą lemiančios kortos (Bechara ir kiti, 1997). Kartais emocijos gali trukdyti protingai mąstyti ir veikti. Ar trikdančiu emocijų poveikiu galėtume paaiškinti „trumparegiško nuostolių vengimo" reiškinį, kai žmonės, siekdami sumažinti riziką sutinka gauti mažesnį pelną? Vertybiniai popieriai duoda didesnį pelną negu obligacijos. Dar daugiau, įsigydami daugelio įmonių vertybinių popierių, kaip elgiasi bendrieji fondai arba su akcijų indeksais susieti fondai, investuotojai labai sumažina vienos investicijos riziką. Tačiau žmonės mieliau investuoja į saugias obligacijas. Norėdami panagrinėti trumparegišką nuostolių vengimą Baba Shivas ir Damasio su bendradarbiais (2005) sukūrė sprendimo priėmimo užduotį, kuri buvo panaši į sprendimus investuoti realiame gyvenime. Jie davė dalyviams po 20 dolerių ir paprašė elgtis su jais atsargiai, nes eksperimento pabaigoje bus 100 B
o o

skiriami dovanų čekiai likusiai pinigų sumai. Dviejų turų metu dalyviai turėjo nuspręsti, ar investuos, ar pasitaupys vieną dolerį. Jei dalyvis nuspręsdavo investuoti, eksperimentuotojas mesdavo monetą. Jei ji iškrisdavo aversu, dalyvis dolerį prarasdavo, o jei reversu - gaudavo dar 2,5 dolerio. Kaip, turėdami tokį pasirinkimą elgtumėtės per pirmąjį turą? Dauguma eksperimento dalyvių pirmojo turo metu ryžosi investuoti. Kodėl gi ne, jei investavimas numatomus nuostolius turėjo atpirkti daugiau negu pakankamai? (Juk per 20 turų būtų tik 13% tikimybė baigti žaidimą su mažiau negu 20 dolerių.) Taigi 4 iš 5 dalyvių pirmojo turo metu pasirinko investavimą. 3.3 pav. matome, kad vėliau jie investavo atsargiau, jei ankstesnio turo metu būdavo praradę dolerį. Ši taisyklė galiojo „normaliems" dalyviams, taip pat tiems, kurių smegenys buvo sužalotos, tačiau emocijos ir intelektas liko nepažeisti. Trečioji grupė - normalias emocijas praradę žmonės, tokie kaip Eiliotas - investuodavo toliau, nors ir būdavo prieš tai praradę dolerį. Jie elgdavosi racionaliai, ir 85 proc. kartų toliau investuodavo. Taigi eksperimento pabaigoje pacientai be emocijų turėdavo daugiau pinigų (vidutiniškai 25,70 dolerių), negu normalūs dalyviai (22,80 dolerių) ir emocijų nepraradę pacientai (20,07 dolerių). Tyrinėtojai pažymi, kad realiame gyvenime emocijos paprastai prisitaiko ir pagreitina sprendimo priėmimą. Tačiau kartais išmintingiau nekreipti į jas dėmesio ir pasidomėti statistine tikrove. Kartais gramas racionalumo vertingesnis už kilogramą intuicijos.
Į Į Dalyviai nepažeistomis smegenimis Emocijų nepraradę pacientai I Pacientai be emocijų

c o
o.

84% 80
62%

85%

75%

3.3 PAVEIKSLAS Sutrikusios emocijos Pacientai, kuriems smegenų traumos metu buvo pažeistas gebėjimas jausti emocijas, rizikingame pelną žadančiame žaidime investuodavo dažniau (ir protingiau), net jei prieš tai buvo pralošę. Šaltinis: Shiv ir kiti, 2005. Laimėjus Pralaimėjus

*

60

40

< D
O. C/D

20

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

129

3.4 PAVEIKSLAS Kaip žmogus vertina vaizdajuostėje užfiksuotą savo paties elgesį, stipriai priklauso nuo dabartinės jo nuotaikos. Tie, kurie buvo blogos nuotaikos, pastebėjo mažiau teigiamų poelgių. Šaltinis: Forgas ir kiti, 1984.

Pastebėti neigiami poelgiai

Pastebėti teigiami poelgiai

skverbimą", Forgasas pradėjo eksperimentuoti. Įsivaizduokite, kad dalyvaujate jo tyrime. Pasinaudodami hipnoze, Forgasas ir jo kolegos (1984) įteigia gerą arba blogą nuotaiką ir po to duoda žiūrėti vaizdajuostę (nufilmuotą išvakarėse), kur su kažkuo kalbatės. Jei jums sukelta gera nuotaika, esate patenkinti tuo, ką matote, ir jaučiatės galį tvardytis, būti dėmesingi ir bendraujantys. Jei buvo sukelta bloga nuotaika, žiūrėdami tą pačią vaizdajuostę matote save visiškai kitokį - įsitempusį, nervingą ir nerišliai kalbantį (žr. 3.4 paveikslą). Kadangi nuotaika veikia sprendimus, jaučiate palengvėjimą, kai eksperimento pabaigoje eksperimentuotojas jums pakelia nuotaiką, ir visi reikalai ima atrodyti šviesiau. Įdomu, pastebi Michaelas Rossas ir Garthas Fletcheris (1985), kad pasikeitusio suvokimo nesiejame su nuotaikų kaita. Tiesiog pasaulis atrodo kitoks. Nuotaikos veikia požiūrį į pasaulį, iš dalies paskatindamos ankstesnės patirties ir atitinkamų nuotaikų prisiminimus. Kai esame blogai nusiteikę, mintys būna slogesnės. Nuotaikos valdomos mintys gali kliudyti galvoti apie kitką. Tad kai emocijos sužadintos - kai esame pikti ar itin pakilios nuotaikos lengviau, pasikliaudami stereotipais, darome skubotus sprendimus ir vertinimus (Bodenhausen ir kiti, 1994; Paulhus ir Lim, 1994). Paprastą, „savaiminį" mąstymą nuotaikos veikia mažiau nei sudėtingą, „reikalaujantį pastangų" (Hartlage ir kiti, 1993). Tad, pastebi Forgasas (1994, 1995), nuotaikos dažniau veikia, kai vertiname išsiskiriančius, o ne tipiškus žmones ir sudėtingus, o ne paprastus tarpusavio konfliktus. Juo daugiau mąstome, juo labiau mintys susipina su nuotaikomis.

APIBENDRINIMAS Kaip sprendžiame apie socialinę aplinką?
• Esame apdovanoti nepaprasta galia - automatišku, efektyviu ir intuityviu mąstymu. Mūsų pažinimo, nors apskritai ir prisitaikančio, kaina yra atsitiktinės klaidos. Kadangi dažniausiai nesuvokiame, kaip mąstymo klaidos randasi, pravartu išsiaiškinti, kaip mes susikuriame ir išsaugome klaidingus [sitikinimus.

Laimingos poros nemalonius poelgius dažniau sieja su išorinėmis aplinkybėmis (.žmonės interpretuoja kitų poelgius? Atribucijos teorija siūlo keletą atsakymų. Šis perdėtos savikliovos reiškinys iš dalies kyla dėl to. Kyla pagunda įsivaizduoti ryšį ten. kad vėliau lengviau prisimenama (pasiekiamumas) ryški informacija. kur jo nėra (iliuzinė koreliacija). ar nedarbo ir socialinės rūpybos netobulumo auka. žmonės turi didesnį polinkį ieškoti informacijos. Nuo mūsų aiškinimo priklausys. mes dažnai nekreipiame dėmesio į vertingą pagrindinę informaciją. ypač neigiamą. Blaškydamos mus. kad galime prognozuoti arba kontroliuoti atsitiktinius įvykius (kontrolės iliuzija). ar nužudymą vertinsime kaip žmogžudystę. Priežastingumo priskyrimas: žmogui ar situacijai Mes be paliovos analizuojame ir aptarinėjame įvykius.ji pavėlavo. 1985). ar darome prielaidą. nuotaikos gali lemti mąstymo paviršutiniškumą. mes dažnai pervertiname savo sprendimus. Priešiškumas dažniau nei šiltas apsikabinimas skatina partnerį pasidomėti: kodėl? Sutuoktinių pasirinkti atsakymai koreliuoja su jų pasitenkinimu santuoka. SOCIALINIS MĄSTYMAS • Visų pirma. Kai santuoka nesėkminga. neigiami poelgiai paprastai skatina daryti pesimistines išvadas (.130 I dalis. Mūsų sprendimai apie kitus žmones priklauso nuo to.ji pavėlavo dėl intensyvaus eismo"). mušantis savo bendraklasius. arba praturtinti santykius . • Ir galiausiai nuotaikos įsiskverbia į mūsų sprendimus. Taip yra iš dalies todėl. Weiner. Be to. ar benamį laikysime žmogumi. neturinčiu iniciatyvos. Tad kaip . kad jie aptingo? O gal sumažėjo įrenginių efektyvumas? Ar berniukas. kai apie ką nors turime susidaryti nuomonę. nes aš jai nerūpiu"). kaip mes aiškiname jų elgesį. Kaip traktuojame socialinę aplinką? Žmonėms rūpi perprasti kitus. Nuo mūsų aiškinimo priklausys. nes nori sekso"). mus dažnai blaško asmeninės kontrolės ir koreliacijos iliuzijos. • Trečia. Jei sumažėja darbuotojų produktyvumas. kodėl esame teisūs nei kodėl klystame. bet įtikinamas istorijas ar netgi bevertę informaciją. o ne paneigiančios jų įsitikinimus. išgirdę pramanytas. Gera arba bloga nuotaika sužadina su ja susijusių patyrimų prisiminimus. kad sutuoktiniai dažnai analizuoja savo partnerio elgesį. patvirtinančios. ir manyti. suteikia koloritą vėlesnėms tų potyrių interpretacijoms. yra agresyvus? Gal tai tik reakcija į nesiliaujančias patyčias? Amy Holtzworth-Munroe ir Neilas Jacobsonas (1985. ypač kai patiriame ką nors nemalonaus ar netikėta (Bohner ir kiti. 1988) teigia. • Antra. Teigiamas partnerio poelgis taip pat gali arba versti krimstis (. 1988. kad mes kur kas lengviau [sivaizduojame. o socialiniams psichologams rūpi paaiškinti šias įžvalgas. kaip būtinąją gintį ar kaip žygdarbį.ir kaip tiksliai .Jis man atnešė gėlių.

kad parodytų. o iš tikrųjų jos į tai dažniausiai reaguoja kaip į priekabiavimą (Rotundo ir kiti. 1997). 1995). siedami jį arba su vidiniais bruožais (ilgalaikėmis savybėmis. kad elgesį lemia klaidingas priskyrimas (misattribution) Klaidingas elgesio aiškinimas ne ta priežastimi. kaip mes suvokiame žmonių elgesį. Saal ir kiti. 1997. kad elgseną lemia aplinka. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 131 (Jis atnešė gėlių. situacija) priežastys. Amerikos vyrų prisipažįsta kada nors privertę moterį tai daryti (Laumann ir kiti. kad elgseną. kiti žmonės. kiekviena iš šių teorijų „žmogaus odą apibrėžia kaip ribą. arba asmeninės jėgos. jėgos. 1994). vyrų polinkį pateisinti prievartavimus kaltinant auką dėl jos elgesio (Kanekar ir Nazareth. Viršininkas gali klaidingai interpretuoti nuolankų ar draugišką pavaldinės elgesį ir. arba su išorinėmis aplinkybėmis.gali išprovokuoti veiksmus. lemia vidinės (pavyzdžiui. ar blogus mokinio mokymosi rezultatus lemia motyvacijos ir gabumų stoka (dispozicinė atribucija).3 s k y r i u s . taip pat ir moterys. 1991. kaip mane myli") (Hevvstone ir Fincham. o kartais priešingomis kryptimis. o vidinėje pusėje yra vidinės. daugumos nuomone. Tad vyrai pervertina mandagią moters šypseną suprasdami ją kaip seksualiai reikšmingą (Nelson ir LeBoeuf. atribucijos teorija (atribution theory) Teorija apie tai. skiriančią vieną 'priežasčių rinkinį' nuo kito. Be to. pavyzdžiui. kodėl 23 proc. pradedant Bostonu ir baigiant Bombėjumi. 2001). 1989). Vieni žmonės labiau linkę manyti. kaip mes interpretuojame kitų žmonių elges[. Klaidingo priskyrimo reiškinys gali padėti paaiškinti viso pasaulio vyrų demonstruojamą kategoriškumą sekso klausimais bei didesnį įvairių kultūrų. Klaidingas priskyrimas ypač būdingas vadovaujančią padėtį užimantiems vyrams. Mokytojas gali spėlioti. Atribucijos teorija analizuoja. arba aplinkos sąlygojamos. 1988. Šis klaidingas švelnumo kaip kvietimo seksui supratimas klaidingas priskyrimas . \ saulę atsuktoje epidermio pusėje yra išorinės. Amerikos moterų tvirtina. charakteris) arba išorinės (pavyzdžiui. Muehlenhard. nukreiptos į išorę. situacinė atribucija (situational attribution) Aiškinimas. 1989). ir jų dinaminė sąveika pasireiškia kaip stebimas veiksmas. kad vyrai dažniau nei moterys partnerės draugiškumą supranta kaip subtilią seksualinę užuominą. nukreiptos į kūno vidų. kad jos buvo verčiamos santykiauti. Klaidingas priskyrimas taip pat paaiškina. Weiner. Antonia Abbey (1987." Atribucijos teorijos pradininkas Fritzas Heideris tyrė „sveiko proto psichologiją". 5 skyrių). Pryor ir kiti. 1991. . 1995). ir tik 3 proc. ar įgimtos savybės ir socialinės aplinkybės (situacinė atribucija). kad atkaklus kvietimas pasimatymui glosto moterų širdį. Heideris priėjo išvadą. motyvais ir nuostatomis). 2002). kuria remdamiesi žmonės analizuoja kasdienius įvykius. 1988. žūrėti į moterį kaip į seko objektą (Bargh ir Raymond. Kaip teigia Danielis Gilbertas ir Patrickas Malone (1995). galvodamas tik apie save. Vyrai apie seksą galvoja dažniau nei moterys (žr. dispozicinė atribucija (dispositional attribution) Poelgio siejimas su žmogaus charakteriu bei kitomis savybėmis. Kartais šios jėgos veikia kartu. 1998) ir jos kolegos ne kartą pastebėjo. Moterys dažniau tą patį elgesį vertina kaip perdėtą savikliovą ir grubumą (Schutte ir Hosch. Daugelis vyrų mano. Įvairūs atribucijos teorijos variantai remiasi tomis pačiomis bendromis prielaidomis. Shotland. jų nuomone. irgi panašiai elgiasi (prisiminkime 2 skyriuje aprašytą tariamo vienodumo efektą). kuriuos moterys (ypač amerikietės) palaikys seksualiniu priekabiavimu arba prievarta (Johnson ir kiti. 1996.

Matydamas. kaip lengvai mes sprendžiame apie savybes.apibūdinantis spėjamą savybę. kodėl Edgaras turi problemų su savo kompiuteriu.5 paveikslą). nei jos sarkazmas draugų rate. kad tik vienam Edgarui nuolat kyla sunkumų su šiuo ir su kitais kompiuteriais. Studentai tuojau pat. mums apie ją pasako daugiau. kad poelgius aiškiname racionaliai. bet „paslaugi" . normalus ar tikėtinas poelgis mums pasako apie žmogų mažiau nei neįprastas. Jei galime nurodyti vieną ar dvi priežastis. ar tik su šiuo?) ir bendrumą (ar kitiems žmonėms kyla panašių sunkumų su šiuo kompiuteriu?). Komentuodami. spontaniškai priskyrėte bibliotekininkei. Jei paaiškės. kiti . kad esama polinkio kitų žmonių ketinimus ir nusiteikimus sieti su jų veiksmais. kaip: „Kitoje gatvės pusėje bibliotekininkė neša senutės pirkinius". o ne su jo kompiuteriu. kurią ir jūs. įvardijo savybę.kad aplinkybės (Bastian ir Haslam. Numanomos savybės Edwardas Jonesas ir Keithas Davisas (1965) pastebėjo. vertingiausia užuomina buvo ne žodis „knygos" (turėjęs priminti bibliotekininkę) ar „krepšiai" (primintų pirkinius). mes tikriausiai nuspręsime. nujaučiu. 3. dauguma žmonių teisingai rėmėsi žiniomis apie nuoseklumą (ar Edgarui nuolat nesiseka dirbti su šiuo kompiuteriu?).132 I dalis. ko- . 2004). SOCIALINIS MĄSTYMAS nekintančios asmeninės savybės. kuriomis tokie aiškinimai labiausiai tikėtini. nepagalvoję ir nesąmoningai. kad Samanta pokalbio dėl darbo metu nusiteikusi sarkastiškai. Atlikdamas eksperimentus Niujorko universitete. išskirtinumą (ar Edgarui kyla sunkumų dirbant ir su kitais kompiuteriais. Tačiau Kelley taip pat pastebėjo. aš darau išvadą. Jamesas Ulemanas (1989) paprašė studentų įsiminti tokius teiginius. kitos galimos priežastys paprastai atmetamos. atribucijos teorijos kūrėjas Haroldas Kelley (1973) aprašė. Kai vėliau jiems buvo padedama prisiminti sakinį. Kaip patvirtinimą. kaip mes pasinaudojame žiniomis apie nuoseklumą. nors iš tiesų turėtų būti maloni. Pavyzdžiui. kaip Rikas sarkastiškai replikuoja Lindai. kad problemos susijusios su pačiu Edgaru. Robins ir kiti. atribucijos (priskyrimai) dažnai būna racionalios. Stebėtina. 2006. kad pripažinus tikėtinas priežastis. išskirtinumą ir bendrumą (žr. Nuoseklumas: Išskirtinumas: Bendrumas: Ar šioje situacijoje žmogus elgiasi nuosekliai? Ar šioje situacijoje žmogus elgiasi specifiškai? Ar panašiai šioje situacijoje elgiasi kiti žmonės? Tad mūsų racionalus protas poelgius dažnai vertina logiškai. Joneso ir Daviso „atitinkamų išvadų teorija" apibrėžė sąlygas. Tai. kad Rikas yra nedraugiškas. Racionalios atribucijos Kaip teigia atitinkamų išvadų teorija.

Stevensono. Pagrindinė atribucijos klaida Svarbiausia socialinės psichologijos išvada atkreipia dėmesį į socialinės aplinkos poveikį. 1998). Tai pastebėjau skaitydamas paskaitas 8:30 vai. Kai buvo pasakyta. Išorinė atribucija (situacijai. pavyzdžiui. mes tai siesime su vidinėmis priežastimis (čia kažkuo dėta Meri). o 19:00 turėdavau nutraukti linksmybes. Taip elgiamasi todėl. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 133 Nuoseklumas: Ar šioje situacijoje žmogus dažniausiai elgiasi taip? (Jei taip. vadinasi. Abiem atvejais buvo ir labiau. kurioje žmogus atsidūrė) didelis išskirtinumas) : TAIP Išskirtinumas: Ar šioje situacijoje žmogus elgiasi kitaip negu kiti? V NE (mažas išskirtinumas) • Vidinė atribucija (žmogaus vidiniams bruožams) Bendrumas: Ar kiti šioje situacijoje elgiasi panašiai? dėl studentas blogai išlaikė egzaminą. ir mažiau šnekių studentų. Pirmame tokio pobūdžio tyrime Edwardas Jonesas ir Victoras Harrisas (1967) pateikė Diuko universiteto studentams perskaityti diskusijos dalyvių kalbas. pastebimas daugelio eksperimentų metu.) .pavyzdžiui. tačiau situaciniai skirtumai buvo ryškesni nei individualūs. Pasvarstykime tokį klausimą: ar žmonės labiau linkę nepakankamai įvertinti.3 s k y r i u s . Jei Meri viena (nedidelis bendrumas) kritikuoja Styvą ir jei ji taip pat kritikuoja daugybę kitų žmonių (mažas išskirtinumas). Pabandykite patys sukurti pavyzdžius: jei Meri ir kiti kritikuoja Styvą (didelis bendrumas) ir jei Meri nekritikuoja kitų (didelis išskirtinumas). aš jaučiau milžinišką pagundą galvoti. Aiškindami kurio nors žmogaus elgseną dažnai nepakankamai įvertiname situacijos poveikį ir pervertiname paties asmens savybes bei nuostatas.) 3. kad žmonių reakcijas kartais stipriai veikia ir nežymus dviejų situacijų skirtumas. kad pats debatų dalyvis pasirinko vieną ar kitą poziciją. palyginti su kita paprasta pavarde . Atribuciją tiriantys mokslininkai pastebėjo vieną bendrą problemą.5 PAVEIKSLAS Haroldo Kelley atribucijos teorija Ar. (Dar vadinama atitikimo tendencingumu. išskirtinumo ir bendrumo. Pasirodo. žmonės nepakankamai įvertina žinomos pavardės . Šis situacijos įtakos nepaisymas. ir 19:00 vai. Bet kuriuo metu mūsų vidinė būsena. kad pažįstamą pavardę jie sieja su prezidentu Bushu. paplitimą Amerikoje? Danielio Oppenheimerio (2004) atradimas mane nustebino. į kitas tikėtinas priežastis dažnai nekreipiame dėmesio arba jas atmetame (McClure. Eksperimentų metu užfiksuota. kad 19 valandą auditorija labiau linkusi bendrauti nei 8:30 rytą sėdintys „tyleniai". ar pervertinti labai garsios pavardės. kurį Lee Rossas (1977) pavadino pagrindine atribucijos klaida. priklausys nuo trijų veiksnių: nuoseklumo. palaikančias arba puolančias Kubos lyderį Fidelį Castro. kad elgsena atitinka nusiteikimą. ir tai.paplitimą. Busho. priklauso nuo aplinkybių (taip pat ir nuo mūsų pačių). studentai gana pagrindinė atribucijos klaida (fundamentai attribution error) Tendencija nepakankamai vertinti situacijos ir pervertinti dispozicijos (nusiteikimo) įtaką kitų žmonių elgsenai. aiškindamiesi kieno nors elgesį. mes tai priskirsime išorinėms priežastims (čia kažkuo dėtas Styvas). ar išorinių priežasčių. Tad netgi žinodamas apie paros laiko poveikį. Tylūs žvilgsniai pasitikdavo mane 8:30. ieškosime vidinių. nes mes dažnai manome.tokios kaip Busho . ką sakome bei darome. taigi nekreipia dėmesio į kitas pavardės žinomumo priežastis. ieškome paaiškinimo.

Bet kas gi nutiko. kuriuose patys specializavosi. kokį poveikį patys daro kitiems. ką patyrė Rossas. jog vargšo Bobo savivertė yra maža (Baumeister ir kiti. Primetę savo nuomonę kitam. Už Castro 80 Castro palaikančios kalbos kalbos 70 Prieš Castro nukreiptos 3 60 0 3 00 § 50 c (D Priešiškos Castro nuostatos priskirtos pasisakiusiems prieš Castro. kai diskusijų vadovas pasakydavo.134 I dalis. 1977). Stebėdami susigūžusią Pelenę despotiškuose namuose. kurį atliko Lee Rossas ir jo bendradarbiai (Ross ir kiti. žmonės atitinkamas nuostatas priskyrė kalbų autoriams net ir tada. kad ši pozicija atspindi to žmogaus asmenines nuostatas. kad jam buvo paskirta tokia pozicija. argumentuoja stipriau. jog pastarasis iš tiesų taip galvoja (Gilbert ir Jonės. Šaltinis: Jonės ir Harris. 1988). vis tiek išorinę įtaką vertiname nepakankamai. aš žinau. Jei Chuanas elgiasi kukliai. Po šešių mėnesių Rossas jau egzaminavo kitus ir turėjo galimybę užduoti sudėtingus klausimus iš savo mėgstamų temų. kurie tik apsimeta. kaip nuvertinamos socialinės sąlygos. paaiškėja. SOCIALINIS MĄSTYMAS 3. Susimąstyti verčia eksperimentas. Per doktorantūros egzaminą žodžiu Rossas jautėsi nusižeminęs. 3. tai nesutrukdė jiems teigti. tačiau manau. šokdamas su ja per pokylį. kodėl būtent šitaip elgiasi. kad laikosi kurios nors pozicijos. kad net žinodami. kokią kalbą (remiančią ar puolančią) reikia parengti. koks yra jų elgesys. žmonės (nekreipdami dėmesio į situaciją) daro išvadą. kai studentams buvo pasakyta. Atsispirti šiai klaidai taip sunku. tačiau pamanys.6 paveikslą). Chuanas puikiai supras savo elgesį. 1993. Trumpai tariant.6 PAVEIKSLAS Pagrindinė atribucijos klaida Skaitydami diskusijai parengtas kalbas. jog studentai galvojo: „Taip. Tačiau nesuvokia. nei būtų galima tikėtis (Allison ir kiti. 1967. 1986). Miller ir kiti. jog patys paskatinome kito žmogaus poelgį. Šio eksperimento metu buvo atkurta tai. kad kiti yra tokie. remiančias ar puolančias Fidelį Castro. Jis atskleidė. 1990). £ 40 ( O £ 30 20 Prieš Castro 10 Nusprendė kalbėti apie Castro Buvo įpareigoti kalbėti apie Castro logiškai darė išvadą. Vėliau nusiminęs . jog vieną ar kitą poziciją nustatė diskusijos vedėjas? Tie. jog jis iš tiesų ja tiki". žmonės vis tiek linkę manyti. jo naivus partneris Bobas taip pat gali demonstruoti kuklumą. kad diskusijos dalyviui buvo prisakyta paremti Castro. nes talentingi profesoriai jo klausinėjo dalykų. kai iš doktoranto tapo profesoriumi. Tad nors studentai ir žinojo. princas Pelenę mato kaip labai mandagią ir žavią asmenybę. kad mergina drovi. Kai per interviu žmonių paprašoma save pagirti arba sukritikuoti. kad jie labai gerai suvokia. jog diskusijos dalyvis iš tiesų pats buvo nusiteikęs paremti Castro (žr. mes manome. Atrodo.

O iš tiesų paskirti vaidmenys tik sukėlė tokį įspūdį.7 paveikslą). kad gydytojai puikiai išmano ir su medicina nesusijusius klausimus. Eksperimentas. Vadinamiesiems egzaminatoriams mokslininkai pasiūlė sugalvoti sudėtingus klausimus. ir stebėtojai (bet ne klausiantieji) padarė klaidingą išvadą.7 PAVEIKSLAS Ir imituotos viktorinos dalyviai. dėl to žmonės dažnai būna linkę pervertinti jų žinias bei intelektą.* Visi privalėjo žinoti. Nors Afrikos žemyno plotas daugiau nei dvigubai didesnis už Europos. kurie pateikia klausimus. Amabile ir Steinmetz.viktorinos dalyvių. Bet kuris iš mūsų galime sugalvoti tokių klausimų iš srities. 1977.) . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 135 3. kurį Rossas atliko kartu su Teresa Amabile ir Julia Steinmetz. Tačiau ir viktorinos dalyviai. „Kurio žemyno pakrantė ilgesnė: Europos ar Afrikos?" Jei vos keli klausimai sukėlė jums pojūtį. ši geografinė ypatybė turėjo įtakos Europos vaidmeniui jūrų prekybos istorijoje. kurią gerai išmanome: „Kur yra Beinbridžo sala?". suprasite eksperimento rezultatus. Intelektualūs ir sumanūs žmonės linkę dažniau daryti atribucijos klaidą (Block ir Funder. Šaltinis: duomenys iš Ross. „Kaip mirė Škotijos karalienė Marija Stiuart?". kad atsitiktinai klausinėti paskirtas asmuo žinojo kur kas daugiau. iš tiesų žino daugiau už kitus tyrimo dalyvius (žr. kad tie. Pavyzdžiui. 3. su daugybe įlankų. Nesugebėjimas to įvertinti ir yra atribucijos klaida. Europos pakrantė yra ilgesnė. imitavo viktoriną. 1986). Dalyvių vertinimai Stebėtojų vertinimai Rosso studentas prisipažino. dar keliems . ir stebėtojai manė.3 s k y r i u s . (Kaip ir minėtame eksperimente. Karalienė Elžbieta I įsakė nukirsdinti galvą savo pusseserei Marijai Stiuart. Vėlesnis tyrimas parodė. kad jis jautėsi lygiai taip pat . Keliems atsitiktinai atrinktiems Stenfordo universiteto studentams Rossas paskyrė egzaminatorių. (Ji labiau vingiuota. kad šis klaidingas įspūdis nėra žemo intelekto atspindys.stebėtojų vaidmenis. kai dėstytojai pateikia klausimus iš * Beinbridžo sala yra priešais Pugeto sąsiaurį prie Sietlo. Socialinę įtaką turintys asmenys paprastai skatina ir kontroliuoja pokalbius. kurie rodytųjų gilų išprusimą. dažnai manoma. kad klausiantysis bus pranašesnis. kad nesate pakankamai apsišvietę. o likusiems . Panašiai studentai dažnai pervertina savo dėstytojų talentą.nepatenkintas dėl savo neišmanymo ir sužavėtas akivaizdžiu egzaminuotojų talentu.

.manė jis. Priešais jus šalia studento įsitaisęs stebėtojas ir stovi dar viena televizijos kamera. be to. kaip mus ir pasaulį mato kiti. stebėtojas (dar vienas pagrindinės atribucijos klaidos tendencijos pavyzdys). 1971. kurią jie išmano. kokie dedasi esą .įsitempusi ir drovi?" Nors iš tiesų visi kiti taip pat nervinasi ir daro tą pačią atribucijos klaidą: jie mano.136 I dalis. Šalia jūsų stovi televizijos kamera. Tačiau Hossas buvo įsitikinęs.„mano graužatis buvo tokia didelė. kad Bev bei kiti yra tokie. kaip stipriai mus veikia aplinkybės. Klausimas: Kuris iš jūsų . mūsų dėmesį valdo aplinka.) Kai kas nors iš šių studentų patys tampa dėstytojais. Kodėl mes darome atribucijos klaidą? Iki šiol nagrinėjome tendencingą kitų žmonių elgesio aiškinimą: dažnai nekreipiame dėmesio. Jonės. Visą dėmesį stebėtojas sutelkia į kitą asmenį.dalyvis ar stebėtojas . ar nuo situacijos. Visi atrodo atsipalaidavę ir laimingi. o aš . juokauja ir šnekučiuojasi.Aušvico koncentracijos stovyklos komendantas Rudolphas Hossas (1959) vis tiek buvo „pareigingas SS karininkas". o aplinka tarsi nutolsta. todėl ir mano. Įsivaizduokite. Pasiryžusi įgyti naujų draugų. Kodėl neįvertiname jų poveikio kitų žmonių elgesiui. kad dėstytojai ne tiek jau daug išmano. ko galime tikėtis situacijas sukeitus vietomis? Kas būtų. Atribucijos teorijos kūrėjai nurodo. kad troškau iš ten išnykti" . Jūs sėdite priešais kitą studentą. jei pakeistume situaciją. Jei ši mintis teisinga. kurioje esame. ar jums pavyks atspėti. Kad pailiustruotume pagrindinę atribucijos klaidą. koks buvo Michaelo Stormso (1973) eksperimento rezultatas. negalėjęs „parodyti net menkiausių emocijų". priežastis. su kuriuo privalote keletą minučių pasikalbėti. kad tokie pat stoiški stovyklos kaliniai žydai tiesiog neužjautė vieni kitų. mūsų dėmesio centre atsiduria šis asmuo. ar jūsų elgesys labiau priklausė nuo jūsų asmeninių savybių. Kai stebime kito žmogaus veiksmus. jei mes matytume save ir pasaulį taip. jų akimis? Ar tai nepanaikintų atribucijos klaidos? O gal ją apverstų? Pasižiūrėkime. filmuojanti jūsų matomą vaizdą.pasitikintys ir linksmi. Bev plačiai nusišypso ir nekantraudama pasineria į pobūvio linksmybes. Po to jūs kartu su stebėtoju svarstote. 1976). Tarsi aktoriai esame linkę priskirti savo elgesį tai situacijai. Kas atsitiktų. kad šis yra visko. Nors ir išgyvendamas dėl savo veiksmų . kas nutinka. priešingai nei komentuodami savąjį? Perspektyvinis ir situacinis supratimas Skirtumas tarp veikėjo ir stebėtojo. „Rasės bruožas". jums ir ste- . Bev klausia savęs: „Kodėl tokiais atvejais visi būna atsipalaidavę. pakanka prisiminti savo patirtį.mažesnę reikšmę skirs situacijai? Pasak Stormso. kad į aplinkinius žvelgiame iš kitos perspektyvos nei į save (Jonės ir Nisbett. Kai veikiame mes. paprastai nustemba. kad esate Stormso eksperimento dalyvis. žydams vedant tautiečius į dujų kameras. SOCIALINIS MĄSTYMAS srities.

vis labiau išryškėja pažinties aplinkybės. ir įtariamajam. nebebuvo. žmonės manydavo. Kaip ir galima tikėtis. 1886 .„matant" save iš šalies .. ką matėte jūs). 2005). kad įvykio dalyvio-stebėtojo skirtumas dažnai būna minimalus.tai.iš jūsų matymo taško? (Tokiu atveju jūs matytumėte save. Ilgainiui perspektyvos keičiasi. o stebėtojas . kad. 1986. jog po savaitės šią poziciją jie jau aiškins atsižvelgdami į situaciją. Paprastai. Teismuose dauguma prisipažinimų įrašoma kamerą nukreipus į prisipažįstantįjį." Levas Tolstojus. Dabar daugiau buvo rezultatus siejančių su tokiomis aplinkybėmis. Naujojoje Zelandijoje reikalaujama policijos apklausas filmuoti vienodai paskirstant dėmesį ir pareigūnui. kaip gyventojų optimizmas ir tvirta ekonomika. abu pateikia be galo skirtingus situacijos aiškinimus. Išanalizavęs 173 tyrimus Bertramas Malle (2007) daro išvadą. Kitą dieną po JAV prezidento rinkimų Jerry Burgeris ir Julie Pavelich (1994) atliko rinkėjų apklausą apie rinkimų rezultatų priežastis.pasiekiamas toks pat efektas (Frank ir Gilovich. 1989). kad rezultatus nulėmė asmeninės kandidatų savybės ir pozicijos (nugalėjęs valdančiosios partijos atstovas buvo populiaresnis). Lassiteris pastebi. Prisimenant patyrimą iš stebėtojo perspektyvos . žmonės mano. nufilmuotą į detektyvą nukreipta kamera. kurių metu žmonės vaizdajuostėje stebėjo įtariamąjį. pavyzdžiui. Dauguma teigė. kuri ją ginančiajam buvo primesta. kad žmogus iš tiesų taip galvoja. nufilmuotą į įtariamąjį nukreipta kamera. o jūs savo elgesį aiškintumėte atsižvelgdami į savo asmenines savybes. o jam . tik trečdalis teigė. Kai vienas žmogus elgiasi blogai stebint kitam. 2002). Tai buvo lyg kažkieno kito atsiminimai. beveik visuomet įtariamieji būdavo apkaltinami. Buvo atlikta keletas eksperimentų. kai prokurorai parodydavo tokias vaizdajuostes. „Vaizduotėje jis ėmė atkurti geriausius savo malonaus gyvenimo momentus. Tokia manipuliacija sukeistų atribucijas: stebėtojas jūsų elgesį daugiausia aiškintų atsižvelgdamas į situaciją. Tendencingumas dėl vaizdo kameros perspektyvos. Bet vaiko.3 s k y r i u s . manydavo.. žmonės būna empatiški. kad sprendimą lėmė kandidatų savybės. išgyvenusio tą laimę. kai teisėjas juos perspėjo šito vengti (Lassiter ir kiti. kurioje jums eksperimentas būtų parodytas iš stebėtojo. per policijos apklausą prisipažįstantį įvykdžius nusikaltimą. kad prisipažinimas yra nuoširdus. kad prisipažinimas išgautas prievarta (Lassiter ir kiti. Kai kažkada matytas žmogus pamažu užsimiršta. atsižvelgiant į šiuos tyrimų rezultatus. Kameros perspektyva darė įtaką žmonių nuomonei apie kaltumą netgi tada. su kuria jūs susidūrėte. „Ivano lljičiaus mirtis". abu juos filmuojant iš profilio. Žiūrėdami prisipažinimo įrašą. stebėdami kitą. Jerry Burgeris (1997) įrodė. Kai jie stebėdavo prisipažinimą. pastebėjo Danielis Lassiteris ir Kimberly Dudley (1991). Kaip matėme Edwardo Joneso ir Victoro Harriso (1967) atliktame novatoriškame atribucijos klaidos eksperimente. Kai po metų mokslininkai to paties paklausė kitų rinkėjų. vos tik išgirdę ginant poziciją. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 137 bėtojui duodami pažiūrėti vaizdajuostę. kai prieš tai patys būna patyrę analogišką situaciją ir aiškinę savo elgesį joje.

žiūrėdami į savo nuotraukas ar pildydami biografinį klausimyną. kurie manė paprasčiausiai girdį kažkokius pašalinius garsus. klausydamiesi į magnetofono juostelę įrašyto savo balso. Allanas Fenigsteinas ir Charlesas Carveris (1978) pademonstravo tai paprašę studentų įsivaizduoti save menamose situacijose. o ne situaciją. .gali paklausti jūsų dėstytojas. posėdžiuose.trumpai. dažnai sau priskiriame didesnę atsakomybę. Fiona atsipalaidavusi. Kad tai patvirtintumėte savo patirtimi. Tyrinėtojai Emily Pronin ir Lee Rossas (2006) pastebi. kaip situacija keičia elgesį. kad jūs manote. Tad žmonės. 1972. „Naidželas yra irzlus. o savo elgseną dažniau sieja su vidiniais veiksniais ir mažiau . 1988).stebi save atidžiau nei kiti. Visi šie eksperimentai atskleidžia atribucijos klaidos ištakas: priežastis randame ten. Kai kurių studentų savimonė buvo sužadinta privertus įsivaizduoti." Kadangi gerai žinome. eksperimento metu arba todėl. žmonės paprastai pasakoja apie jo asmenines savybes. . kai dėmesys sutelkiamas į save. Shelley Duval ir jų bendradarbiai ištyrė savimonės poveikį (Duval ir Wicklund. „Aš šnekus? . SOCIALINIS MĄSTYMAS O jūs . gana daug bendrauju. jog jis mėgsta bendrauti. Dėstytojas taip pat stebi savo elgesį . atsakykite į štai tokį klausimą: ar jūsų socialinės psichologijos dėstytojas yra tylenis. žiūrėdami į veidrodį. prisiėmė sau didesnę atsakomybę už vaizdinį.ar paprastai esate tylus. Ji padeda žmonėms būti atidiems savo nuostatoms bei charakterio savybėms. Žiūrėdami į veidrodį. Tačiau paprašyti apibūdinti draugą.kaip kada. jog galvodami apie tą situaciją jie girdi savo širdies tvinksnius. ar šnekus.138 I dalis. Prisimindami nenusisekusius santykius. 1978). tiriamieji. 2001). sąmoningai suvokdami save. elgėsi panašiai kaip ir tie. ar kalbus žmogus? Spėju. dėmesį sutelkiame į save. Robertas Wicklundas. 1999). Kammer. mes taip pat susikaupiame. ar tai priklauso nuo situacijos? Dažniausiai atsakoma: „priklauso nuo situacijos". 1982. dėmesį sutelkdavo į save (Carver ir Scheier. Silvia ir Duval." savimone (self-awareness) Sąmoninga būsena. kurie demonstravo stiprią savimonę (kurie sutiko su tokiais teiginiais kaip: „Paprastai aš būnu dėmesingas savo vidiniams pojūčiams"). Kai esu auditorijoje arba su gerais draugais.su situacijomis. Pamatę save per televiziją. kuriems buvo sužadinta savimonė. Sande ir kiti. Palyginti su tais. palyginti su šiandieniniu „tikruoju Aš". Tačiau susirinkimuose ir nepažįstamoje aplinkoje būnu gana drovus.Ką gi. kad jų savimonė stipri . kai jis yra viešumoje. žmonės lengviau gali pamatyti ledkalnius (Berscheid. 1987. Daugumai iš mūsų „senasis Aš" yra lyg kitas asmuo. Aš . kurie. susikoncentravę į save . Aplinkybės taip pat gali keisti mūsų požiūrį į save. kad prisimindami praeitį tarsi stebime kitą žmogų. save matome įvairesnį nei kitus (Baxter ir Goldberg. kurie pradžioje atrodė kaip neskęstantis „Titanikas". Kai kurių žmonių savimonė yra pakankamai išreikšta. namuose. koks jis buvo prieš penkerius metus. viskas priklauso nuo situacijos. Savimonė. Eksperimentų metu žmonės. Tačiau pasigilinkime: jūsų dėmesys būna sutelktas į dėstytoją. Kai mūsų dėmesys nukreiptas į save.auditorijoje. kur jų ieškome.

1982. Todėl įvertindami socialinį kontekstą jie rečiau daro prielaidą. augdami vakarietiškoje kultūroje. jie ne tinginiai. 1988). laikydamasi vakarietiškų principų. padėjau pravesti pokalbį su pretendentais.. 1982. Jie rūpinasi kitų žmonių vaikais. įprasta labiau pritarti vidinei motyvacijai (Jellison ir Green. Tačiau atribucijos klaidos fundamentalumas reiškiasi tuo. 1999. Anksti rytą jie keliauja autobusais.įtikinėja populiarioji vakarietiška pozityvaus mąstymo psichologija. Vaikai.. kad žmonių elgseną galima išsiaiškinti išanalizavus vidines priežastis. Indijos. gerdamas kavą. 1993). jis rečiau nei amerikietis priežasčių ieškos žmogaus charakteryje („Ji yra maloni") ir dažniau aplinkybėse („Jos draugės buvo su ja") (Miller. Kai indui papasakojama apie kieno nors veiksmus.8 paveikslą). kad ji labai stipriai veikia mūsų interpretacijas. 1981). Ross. už. 3. 1988 m. liepa. Tačiau Rytų Azijos kraštų žmonės kiek didesnę reikšmę teikia situacijai. Skitka.. sakinį ištaisė šitaip: „Tomas užkliuvo rankove už vartų". nepakankamo lavinimo ir diskriminacijos sąlygomis?"). jei gyventume tokiomis pat žmonių pertekliaus. 1990. Fanvell ir Weiner. priimant į darbą dėstytoją. Dėl dispozicinės atribucijos elgsena paprastai siejama su charakterio savybėmis. 1982). Wagstaff. Jie valo gatves. Kai kuriose kalbose akcentuojama išorinė atribucija. tokių žmonių atžvilgiu paprastai būna nusiteikę nedraugiškai (žr. 1993). „Dauguma neturtingų žmonių nėra tinginiai. 1996. Su antrąja kandidate susipažinau asmeniškai. Zebrowitz-McArthur. Čia neskubama interpretuoti elgseną kaip vidinių asmens savybių atspindį (Newman. Iš žodžių: Tomas. 1999. Masuda ir Kitayama. Zucker ir Weiner. kad žmonės.. Britanijos. 1980. . mano sūnus pateikė gerą pavyzdį. Po pokalbio išėjau mąstydamas: „Koks sunkus šio žmogaus būdas". Ispaniškoje idiomoje sakoma ne „aš pavėlavau". o „pavėluoti mane privertė laikrodis". kurie skurdą ir nedarbą sieja su asmeninėmis savybėmis („Jie paprasčiausiai yra tinginiai ir neverti pagarbos"). Ar suvokdami atribucijos klaidą galime turėti naudos? Kartą. pasakytos Nacionaliniame demokratų partijos suvažiavime. Elgsenos siejimas su aplinka vadinamas situacine atribucija („Ar mes būtume nors kiek turtingesni. kiekvienas turėjome galimybę pateikti du tris klausimus. Watson. Mokytoja. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 139 Kultūriniai skirtumai. Kultūrinė patirtis taip pat lemia atribucijos klaidas (Ickes. Kai buvo pirmokas. „Teisingas" sakinys turėjo parodyti. „Jūs tai galite!". jis sudėliojo sakinį „Tomo rankovė užkliuvo už vartų". Pagrindinė atribucijos klaida būdinga visoms kultūroms (Krull ir kiti. kad nuo atribucijos priklauso žmonių požiūris į neturtinguosius ir bedarbius (Furnham. Ne ne. 2004). Kolektyvistinėse kultūrose galvojant apie kitus žmones asmeniniai jų motyvai prisimenami rečiau (Lee ir kiti.. 1981). 1983. Tie. kad kitų žmonių elgsena atspindi jų savybes (Choi ir kiti. kad įvykio priežastis yra Tomas." Iš pastoriaus Jesse Jacksono kalbos. Vidurinės klasės atstovai labiau nei mažiau pasiturintieji linkę manyti. o ne situacijos lemia įvykius. 1999).. Su vienu kandidatu iš karto kalbėjomės net šešiese. vartai.3 s k y r i u s . Pandey ir kiti. Vakarietiška patirtis nuteikia galvoti. rankovė. Australijos ir Jungtinių Valstijų mokslininkai pastebėjo. užkliūti.. 2000. 1984). išmoksta elgesį tapatinti su asmeninėmis savybėmis (Rholes ir kiti.

ką mes galvojame apie save ir apie kitus. atminkite. tai iš dalies sąlygojo skirtingos pokalbio su jais situacijos." . tačiau kartais klaidina.) Neigiamas elgesys (Vyras grubus su savo kolege. „socialiniai psichologai jaučia malonumą mulkindami žmones".nuoširdi. kurie apskritai pateikia naudingus pasaulio vaizdinius. Kodėl tyrinėjame atribucijos klaidas Šiame skyriuje. Skaitant apie jas gali susidaryti įspūdis. Vienas iš socialinės psichologijos „didžiųjų humanizuojančių teiginių".) Užjaučianti reakcija (Aš jį suprantu. neįgalumas ar nelaimė kur kas dažniau. aiškinami kai kurie mūsų socialinio mąstymo ribotumai ir klaidos.8 PAVEIKSLAS Atribucijos ir reakcijos Mūsų emocijos priklauso nuo požiūrio į kieno nors netinkamą elgesį.140 I dalis. patraukli ir jaudinanti". kad „ši moteris . Jis dubliuoja mūsų suvokimo mechanizmus. Iš tiesų eksperimentai nėra skirti „mirtingųjų kvailumui" pademonstruoti (nors kai kurie eksperimentai prajuokina). dėl kurios reikia sutelkti dėmesį į atribucijos klaidą.) Situacinė atribucija (Šį vyrą neteisingai įvertino. Jei jus šokiruoja žmogaus gebėjimas pasiduoti iliuzijoms ir savęs apgaudinėjimui. Vyro nelankstumą ir moters nuoširdumą palaikiau jų charakterio savybėmis. Dispozicinė atribucija (Šis vyras yra nedraugiškas. nereikėtų dėl to kaltinti vien tik jo paties. Besikalbant vis stiprėjo įspūdis. kad mūsų mąstymui apskritai būdingas lankstumas. kad mus sieja bendras artimas draugas. kaip supratau vėliau. kaip ir ankstesniame. o iš tiesų. skelbia. „Nesėkmė. kad. kaip pasakė vienas mano studentas. jų tikslas atskleisti. pastebi Thomas Gilovichas ir Richardas Eibachas (2001). SOCIALINIS MĄSTYMAS 3. yra humanistinė.) ir iš karto paaiškėjo. kad kai žmogus turi problemų.) Nepalanki reakcija (Man šis vyras nepatinka. ištinka dėl išorinių aplinkybių. Antroji priežastis. nei norima pripažinti. Tik vėliau prisiminiau pagrindinę atribucijos klaidą ir iš naujo įvertinau savo išvadas. Iliuzinis mąstymas dažnai tėra šalutinis mūsų proto strategijos supaprastinti sudėtingą informaciją produktas.

Visiems dalyviams buvo perskaityti tie patys aprašymai ir pateiktos tos pačios nuotraukos. Vieno tyrimo metu dalyviams buvo parodytos įvairių žmonių nuotraukos ir paprašyta įvertinti jų sėkmę gyvenime. Klaidinga atribucija . Kaip ir kitų šališkumų. inicijuojančiais išsipildymą. iššūkių bei naudos. kad analizuodami klaidas bei tendencingumus jūs pastebėsite daugiau netikėtumų. pasak sociologo Roberto Mertono (1948). Socialinė psichologija padeda pažinti savo mąstymo klaidas. kaip iš jų tikimasi. . išsipildančiomis pranašystėmis . tačiau mėgindami suprasti kitų žmonių elgesį dažnai darome pagrindinę atribucijos klaidą (ji dar vadinama atitikimo tendencingumu). pastebi Mertonas. Mano nuojauta sako. taip ir atsitinka (žr. Kai idėjas patvirtiname [savo elgesiu]. lanksčiai. Tirdamas eksperimentuotojo tendencingumą Robertas Rosenthalis (1985) pastebėjo. Ar jie ką nors reiškia? Ar keičia tikrovę? Socialiniai įsitikinimai ir vertinimai yra svarbūs. „Atkreipkime dėmesį. Jie daro įtaką mūsų jausmams bei veiksmams ir sukuria savąją realybę. 1986). Jei įtikinti greitu banko žlugimu klientai skuba atsiimti pinigus.pagrindinė seksualinio priekabiavimo priežastis. Ši viltis nėra bergždžia: psichologijos studentai elgseną suvokia ne taip supaprastintai. Aukštesnę padėtį užimantis asmuo (dažniausiai vyras) draugiškumą supranta kaip seksualinį kvietimą. vildamasi. 2004). Ši atribucijos klaida atsiranda iš dalies todėl. Būtent todėl pasaulinėje literatūroje taip dažnai vaizduojama puikybė bei kitos ydos. pavyzdžiui. kaip suvokiame ir vertiname kitus . ir situacija tampa suprantamesnė. kaip tokie pat išsilavinę gamtos mokslų studentai (Fletcher ir kiti. o jo veikimo aplinkybės tarsi nukeliamos į antrą planą. toks klaidingas įsitikinimas gali sukurti savąją realybę. kad mažiau negu kiti pasiduoda atribucijos klaidoms (Pronin ir kiti.elgesio aiškinimas remiantis ne ta priežastimi . APIBENDRINIMAS Kaip traktuojame socialinę aplinką? t Atribucijos teorija aiškina. • Nors paprastai mes mąstome logiškai. kuris pavirsta realybe. nei nagrinėdami virtines loginių ir intelektinių įrodymų. Geresnių įverčių tikėjęsi eksperi- išsipildančioji pranašystė (self-fulfilling prophecy) Įsitikinimas. kad nepastebime net akivaizdžių situacijos reikalavimų.klaidingais įsitikinimais. kad tapsime racionalesni ir realistiškesni. nes turi poveikio galią. kad akcijų kaina nepaprastai išaugs. kad mūsų dėmesio centre būna asmuo. jos tampa. Kai žmonės įtikinami. atvejais žmonės mano. Socialinės aplinkos lūkesčiai Išanalizavę. kad tyrimo dalyviai kartais stengiasi elgtis taip. dėmesį paprastai sukoncentruojame į savo reakcijas. bet kartais klaidingai skyrių baigsime mintimis apie socialinius įsitikinimus. kad mes dažniausiai nekreipiame į j u o s dėmesio.3 s k y r i u s . Išsipildymo psichologija vertybinių popierių biržoje"). kaip mes suvokiame kitų žmonių elgesį. Kai veikiame mes.veiksmingai. šališko palankumo sau (2 skyrius). Kitų žmonių elgesį mes taip primygtinai vertiname atsižvelgdami į jų būdo savybes bei nuostatas. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 141 Trečioji dėmesio sutelkimo į tendencingumus priežastis ta.

kad jo studentas gabus matematikai. lydimas kracho . kad galėtų pakomentuoti esamą krizės situaciją. Čia svarbiausia . Ar mokytojo lūkesčiai daro įtaką moksleivio mokymosi rezultatams? Akivaizdu. kad mokytojo požiūris į mokinį koreliuoja . kad dėstytojų nuomonė apie savo studentus pasitvirtina. žmonės pradėjo karštligiškai jas pardavinėti (nes kainos ėmė kristi). Mokytojų lūkesčiai ir moksleivių mokymosi rezultatai Mokytojai iš vienų mokinių tikisi daugiau. Tokių krizių metu žiniasklaidos gandų malūnas iš paskutiniųjų ieško pačių blogiausių naujienų. o tuos.atspėti kito investuotojo veiksmus. Jei manote. kuriuos tuo metu rengdavo Londono laikraščiai. Jei manote. kurios jiems patinka. Žinia apie Granville patarimą pasklido greitai. o tokias. jei jūsų brolis ar sesuo anksčiau už jus baigė mokyklą arba jei jums buvo klijuojama „gabaus" ar „negabaus" moksleivio etiketė. paskubėkite jas parduoti. o akcijų kainos krinta dar labiau. Galbūt pokalbiai mokytojų kambaryje jau nulėmė jūsų reputaciją. kaip rašo Keynesas. „galite sutikti arba nesutikti su Granville požiūriu. 2000 metų balandį įnoringa technologijų rinka vėl pademonstravo išsipildymo psichologiją kuri dabar buvo pavadinta „impulsyviuoju investavimu". kad jų eksperimento dalyviai nuotraukose pavaizduotus žmones palaikys nevykėliais. kurie jam atrodo gražiausi. Arba gal naujas mokytojas kruopščiai išstudijavo jūsų mokymosi rezultatus. o rinkdavo dažniausiai laikraščių konsultantai. ar šis pasieks gerų rezultatų? Panagrinėkime. ir sausio 7oji tapo intensyviausia prekybos diena Niujorko vertybinių popierių biržos istorijoje. iš kitų . spalio 19-osios pirmadienis. Galbūt tai pastebėjote. kad Granville patarimas privers kitus investuotojus parduoti akcijas.142 I dalis. Dvejus metus energingai supirkinėję akcijas (nes jų kainos kilo). Investuotojai taip pat renkasi ne tas akcijas. Maždaug prieš 50 metų Johnas Maynardas Keynesas tokią vertybinių popierių biržos psichologiją palygino su populiariais grožio konkursais. pastebėjo ekonomistas Robertas Shilleris (2000). arba jei susidūrėte su vadinamaisiais labai bei vidutiniškai gabiais moksleiviais. kai Dovv Jonės Industrial indekso vidurkis nusmuko 20 proc. aplenkite juos. kai skelbiamos geros naujienos. Akcijų kaina krito beveik 40 milijardų dolerių. mentuotojai gavo geresnius rezultatus nei tie. Tad. Išsipildymo psichologijos poveikio pavyzdys buvo ekstremalus 1987 m. Paskelbtos naujos žinios dar labiau sumažina žmonių lūkesčius. tačiau tai dažniausiai nieko nereiškia".„nelogiškas aktyvumas". Kaip paaiškino vienas Volstryto fondų valdytojas. kurie. SOCIALINIS MĄSTYMAS atkreipkime dėmesį Išsipildymo psichologija vertybinių popierių biržoje 1981 metų sausio 6-sios vakarą populiarus Floridos patarėjas investicijų klausimais Josephas Granville savo klientams išsiuntė tokio turinio telegramas: „Akcijų kainos staigiai kris. kurias palankiai vertins kiti investuotojai.dažniausiai būna sukurti. sužavės konkurentus". išsiaiškino jūsų šeimos socialinę padėtį. Reikėdavo išrinkti šešis veidus iš šimto. „kiekvienas konkurentas privalėjo išrinkti ne tuos veidus. parduokite rytoj". Šis procesas veikia ir atvirkščiai. jog kiti pirks. Jei dėstytojas įsitikinęs.mažiau. kurie manė. jo nuomone. Dar labiau savo prieštaringumu stulbina pastebėjimas. Tokie smarkūsrinkossvyravimai . kol akcijų kaina nenukrito dar labiau. o akcijų kainos kyla.

kuriems gerai sekasi.9 paveikslą). bet pasitvirtino ir priešingas teiginys.nenuovokus moksluose netampa labai gabiu. 1999). 1997). atlikę plačiai žinomą eksperimentą. kad mokytojai „gabiems moksleiviams" dažniau šypsosi. Ar galime šį „mokytojų lūkesčių efektą" patikrinti eksperimentais? Tarkime. 1985.) Nors mokytojai gali manyti. Ar mokytojas su jais elgsis išskirtinai ir stengsis. 2005). lygiai kaip ir dideli lūkesčiai nepadaro stebuklo . ir ar mokytojui šis mokinys patinka (perskaitėte teisingai: 10 sekundžių. Atsitiktinai parinkti San Francisko pradinės mokyklos moksleiviai. Atrodo. įteigiame mokytojui. 1986. Tačiau ar mokytojo nuomonė yra mokinio mokymosi rezultatų priežastis. kad mokytojų lūkesčiai turėjo reikšmingą įtaką mokymosi rezultatams (Rosenthal. Vėlesnė analizė parodė. Frankas Bernieris ir Rosenthalis (1991) nufilmavo mokytojus arba besikalbančius su už kadro paliktais moksleiviais.keturi atsitiktinai pasirinkti mokiniai . Pagerėjus mokytojų požiūriui į mokinį ne tik pagerėjo pažangumas. Mokytojai taip pat gali skirti daugiau dėmesio „gabiems" mokiniams. kaip daugumai pasirodė po šio tyrimo (Spitz. ir suaugusiems . Jussim. kuriems teigiamas mokytojo požiūris yra tarsi gaivaus oro gurkšnis (Madon ir kiti.3 s k y r i u s . Paties Rosenthalio teigimu tik keturi iš dešimties (iš beveik 500 aprašytų) eksperimentų patvirtindavo. 1991. pritariamai linkčioja ir dažniau į juos pažvelgia. Atrodytų. 1986). ką sugeba jų mokiniai ir kaip jie mokosi (Jussim. apie kuriuos buvo pasakyta (remiantis fiktyviu testu). jog „nuskriaustųjų" vaikų problemos mokykloje kyla iš to. Kaip tokie lūkesčiai perduodami? Rosenthalis ir kiti tyrėjai priėjo išvadą.yra nepaprastai gabūs. Žiūrovams . Vieno tyrimo metu Elisha Babadas. ar mokytojas kalba apie gerą. Harris ir Rosenthal. kad mokytojai žino. Sali. dažniau į j u o s kreiptis ir leisti jiems ilgiau atsakinėti (Cooper. kad jų rezultatai būtų labai geri? Būtent tai pastebėjo Rosenthalis ir Lenore Jacobson. kuriose buvo matomas mokytojo veidas arba girdimas jo balsas. arba kalbančius apie juos. ar pasekmė? Williamas Crano ir Phyllisas Melonas atliko koreliacinį tyrimą (1978). kelti jiems didesnius reikalavimus. 3. moksleiviai jautriai reaguoja į jų veido išraišką ir kūno kalbą (žr. kad moka slėpti savo jausmus. su kuriais jie siejo dideles arba menkas viltis.ir vaikams. . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 143 su jo mokymosi rezultatais: mokytojai yra geros nuomonės apie tuos mokinius. 2002). Kuklūs lūkesčiai nesužlugdo gabaus vaiko. suprasti. 1983. ar apie blogą mokinį. intelekto koeficiento (IQ) testo rezultatais iš tiesų pralenkė visus. jog dideli lūkesčiai skatina atsiliekančiuosius. kad tokie ryškūs rezultatai reiškia. kurio metu apklausė 4300 britų moksleivių ir gauti rezultatai sako: taip. Žmogiškoji prigimtis nėra tokia lanksti.pakako atsitiktinių 10 sekundžių trukmės ištraukų. kad jų intelektas stulbina. kad mokytojai daug iš jų ir nesitiki. Todas ir Manuelis . Taip yra daugiausia todėl. Duomenys netrukus buvo paskelbti žiniasklaidoje bei daugelyje psichologijos ir pedagogikos vadovėlių studentams. kad mokytojų lūkesčiai nėra tokie reikšmingi. jog Dana.

kartais tampa išsipildančiosiomis pranašystėmis. kad išsipildančių pranašysčių pasitaiko darbe (kai vadovai puoselėja didesnes ar mažesnes viltis). Individualių pokalbių metu dviejų klasių mokiniams buvo pasakyta. Feldman ir Theiss. ko tikimės Taigi eksperimentuotojų ir mokytojų lūkesčiai." Mokytojo elgesys Dažniau šypsosi Renai daugiau jai aiškina.nuobodybė". Mokinio reakcija Rena reaguoja entuziastingai. Kad patikrintų. savo lūkesčius reiškiantis neverbaliniu būdu. 2005). Bet dažniausiai mokytojų lūkesčiai tiksliai atitinka tikrovę (Jussim ir Harber.9 PAVEIKSLAS Išsipildančios pranašystės Mokytojų lūkesčiai gali tapti išsipildančiomis pranašystėmis. SOCIALINIS MĄSTYMAS 3. Mokytojo lūkesčiai „Vyresnysis Renos brolis buvo labai gabus. kuriems buvo įteigti teigiami lūkesčiai. Teigiamai mokytojo atžvilgiu nusiteikę moksleiviai daugiau ir išmoko. leidžia jai ilgiau atsakinėti. kuriuose buvo tiriamas mokytojų lūkesčių poveikis. Be abejonės. Kaip gabesni buvo įvertinti tie mokytojai. ir pedagogą. laikė jį (nieko nežinantį apie mokinių lūkesčius) kompetentingesnių ir įdomesniu nei moksleiviai. Robertas Feldmanas ir Thomas Prohaska (1979. kurie dažniausiai būna pagrįsti ir tiksliai įvertinantys. kad mokytoja dėsto daug aiškiau. ir tyrėjai yra labai geros nuomonės apie naują mokytoją. Trimestro pabaigoje jie buvo geriau įvertinti ir teigė. kaip ir mokytojo požiūris į juos. kuriose dėstė tik ką atvykusi mokytoja. kad ji taip pat yra labai gabi. kad moksleivių požiūris į mokytoją toks pat svarbus. susidomėjau moksleivių lūkesčių įtaka mokytojams. Atrodo.įdomus" arba „profesorius Džonsas . 1982) pastebėjo. girdėjote komentarus: „profesorius Smitas . Palyginti su dviem kontrolinėmis klasėmis. Ar tai vyksta dažnai? Ar iš kitų sulaukiame to. kuriems buvo paskirtas moksleivis. teismuose (kai teisėjai instruktuoja prisiekusiuosius) . daugelį kartų prieš pradėdami lankyti kursą. Kaip iš kitų sulaukti to. Manau. Vieno mokymosi eksperimento metu moksleiviai. dažniau [ ją kreipiasi. ••••••••••••i ••••M msmm Skaitydamas apie eksperimentus. tie mokiniai. ko tikimės? Tyrimai rodo.144 I dalis. pamokose buvo dėmesingesni. kad tokie lūkesčiai gali veikti ir besimokantįjį. Per pakartotinį eksperimentą Feldmanas ir Prohaska nufilmavo mokytojus ir paprašė ekspertų įvertinti jų darbą. ar tai būdinga tikrovėje. kurie tikėjosi. kad juos mokys puikus mokytojas. kurių lūkesčiai buvo mažesni. kad ir kitų dviejų klasių moksleiviai. Davido Jamiesono (1987) vadovaujama tyrėjų grupė atliko eksperimentus keturiose Ontarijo provincijos vidurinės mokyklos klasėse.

Elizabeth Tanke ir Ellen Berscheid (1977) atliko tyrimą. Tikintys partnerio meile ir palankumu ne taip jautriai reaguoja ir gali tapti dar artimesni (Murray ir kiti. kai partneriai idealizuoja vienas kitą? Ar teigiamos iliuzijos apie kito žmogaus dorybes pildosi? O gal jos apgauna. Tačiau tiriant socialinę sąveiką dažniau pastebima. didino pasitenkinimą ir skatino pasijusti princesėmis arba princais tas ir tuos. Lengviau tapti panašesniam į tokį žmogų. o tai savo ruožtu paskatina šį žmogų būti malonų su mumis . nes skatino juos kalbėti taip. Jei viena šalis kitą laiko agresyvia. kad partneris jų nemyli ir nesižavi. net menkus įžeidimus priima kaip nuvertinimą. kurią jie laikė patrauklia arba nepatrauklia. šitaip sukuriamas pragaištingas užburtas ratas. kuris laikomas klasikiniu. Laboratorinių žaidimų metu priešiškumas beveik visada susilaukia priešiškumo: žmonės. analizė parodė. kai žmonių socialiniai lūkesčiai paskatina juos elgtis taip. kai neigiami lūkesčiai kurio nors žmogaus atžvilgiu verčia mus būti perdėtai malonius jam. Šioje situacijoje partnerio idealizavimas buvo geras ženklas. kad klaidingas požiūris į pasaulį kitiems gali tapti paskata patvirtinti šiuos įsitikinimus. Tad ar intymūs santykiai būna sklandus. Tai vadinama elgsenos patvirtinimu. Tai padėjo slopinti konfliktus. Jie paprašė studentų vaikinų pasikalbėti telefonu su mergina (jiems buvo parodyta jos nuotrauka). Meilė padeda kurti savąją realybę. 1992. Klaidingi vaikinų įsitikinimai virto išsipildančiomis pranašystėmis. kokį mus mylintis įsivaizduoja. kuriuos Minesotos universitete atliko Markas Snyderis (1984). S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 145 ir policijoje (kai tardytojai. 2003. turintys nuomonę apie įtariamojo kaltumą ar nekaltumą. elgsenos patvirtinimas (behavioral confirmation) Išsipildančiosios pranašystės rūšis. Ar išsipildančiosios pranašystės veikia santykius? Būna atvejų. Jei apie žmogų manoma. ko tikimės (Olson ir kiti. lengvai paskatina juos būti tokius (Kelly ir Stahelski. pakanka nedidelio. kad merginos patvirtintų vyrų susikurtą stereotipą: geidžiami žmonės yra gražūs. pasireiškianti tuomet. kai bendraujama su partneriais. ir tas žmogus galiausiai netenka žavesio? Sandra Murray ir jos kolegos (1996. Vien tik to. kelias sekundes trunkančio veiksmo (Ambady ir Rosenthal. kad tariamai patrauklios kalbėjo šilčiau nei tariamai nepatrauklios.1993). tai paskatina kitą šalį demonstruoti tokį elgesį savigynos tikslais. kad žmona bus blogos nuotaikos arba sutiks mane draugiškai ir meiliai. kad tam tikru mastu mes gauname tai. sukeldamos nepamatuotus lūkesčius. tardo įtariamuosius ir daro jiems spaudimą) (Kassin ir kiti. 2003). gali paveikti mano bendravimą su ja ir šitaip paskatinti ją patvirtinti mano įsitikinimą. 1970). kurie save laikė varlėmis. atitinkamai nustoja vertinti partnerį ir nuo jo nutolsta. parodė.3 s k y r i u s . kurie kremtasi. kad jis yra vieni- Norint įvertinti mokytojo ar dėstytojo nuoširdumą bei susidomėjimą. Elgsena pasitvirtina ir tada. 1996). Snyderis. Rosenthal.ir šitaip paneigti mūsų lūkesčius. kurie savo oponentus laiko nelinkusiais bendradarbiauti. besivadovaujančiais klaidingais įsitikinimais. lengvai įsižeidžiančia ir kerštinga. Taip pat ir sutuoktiniai. ką telefoninio pokalbio metu sakė merginos. Tikėjimasis. 2003). kad kiti žmonės atsakydami savo elgesiu patvirtintųjų lūkesčius. 2000) stebėjo įsimylėjusias Vaterlo universiteto studentų poras. Keletas eksperimentų. .

kuri iš tiesų yra klaidinga. Tai gali lemti geresnį (arba blogesnį) mokymąsi ir todėl sukelti įspūdį. Kitų žmonių elgesys su mumis atspindi tai. Richardas Milleris ir jo bendradarbiai (1975) paprašė mokytojų. kad klaidingi įsitikinimai apie gabius ir negabius žmones gali paskatinti atitinkamą mokytojų ir tyrėjų santykį su jais. kad mergina (remdamasi anketoje nurodytais jo biografijos faktais) arba juo žavisi. Vyrai. 2005). kad būna tikslūs (Jussim. o didžios dorybės ratu".) Rezultatas . Po šių priminimų šiukšlių kiekis šiukšlių dėžėje padidėjo nuo 15 iki 45 proc. Lūkesčiai dažnai leidžia prognozuoti elgesį paprasčiausiai todėl. su kuriuo netrukus susipažinsite. jog jie privalo laikytis tvarkos ir švaros. daugiau flirtavo (to net nesuvokdamos). mokiniai buvo nuolatos giriami už tai. Elizabeth von Arnim.jis mažiau bendrauja (Rotenberg ir kiti. Lūkesčiai daro įtaką ir vaikų elgesiui. Kitoje klasėje. Sakykite vaikams. kad jie darbštūs ir mandagūs (o ne tingūs ir grubūs). kur irgi tik 15 proc. apie kuriuos manoma.146 I dalis.elgsenos patvirtinimas: kandidatės. kad vienos klasės mokiniams jie keletą kartų primintų. gali savaime pasitvirtinti. kad rimtai jumis domisi ir norėtų susidraugauti. dalyvavusių Roberto Ridge ir Jeffrey Rebero (2002) atliktame eksperimente. kad jums pasako. kad jie laikosi švaros bei tvarkos. jog esate vienas iš 60 jaunuolių. prasitarė. kad ji jam labai miela. kaip socialiniai įsitikinimai. Maloniai sutikti kandidatai į darbą pokalbio metu taip pat elgiasi maloniau. Tačiau eksperimentuotojų tendencingumo ir mokytojų lūkesčių tyrimai rodo. Tai truko aštuonias dienas. Prieš pokalbį vaikinui buvo pasakoma. įsigalėję stereotipai apie neįgaliuosius arba tam tikros rasės ar lyties asmenis. jog tai gali būti viena iš seksualinio priekabiavimo priežasčių. Pamatę šiukšles trijose klasėse. Jei vyrui atrodo. (Įsivaizduokite.kad visiškai nesidomi. juo labiau Lotty skleidėsi ir gražėjo. 1922 („Kerintis balandis") šas . pavyzdžiui. elgiasi su jomis nepalankiai (Pinel. kad jie niekina moteris. APIBENDRINIMAS Socialinės aplinkos lūkesčiai • Įsitikinimai kartais nepriklauso nuo mūsų. Ridge ir Reberas mano. turi ribas. kad pasitvirtina prielaida. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Juo labiau savo elgesiu jis stengėsi parodyti. šiukšlių. arba nesižavi. kaip ir kiekvienas socialinis reiškinys. kaip mes ir kiti juos vertiname. 2002). tariamai besižavinčios pokalbio partneriu. kad jie pasistengs pateisinti jūsų nuomonę. Kiekvienas vaikinas turėjo pasikalbėti su viena iš merginų ir įvertinti. arba . The Enchanted April. ir galite tikėtis. kad moters elgesys patvirtina jo įsitikinimus. Įsivaizduokite. Tendencija pateisinti kitų lūkesčius.. Šie eksperimentai padeda suprasti. ar ji gali dirbti dėstytojos asistente. šiukšlių buvo metama į šiukšlių dėžę. Po dviejų savaičių paaiškėjo. . 2002). kad šis meilinimasis taps atviras ir sudarys moteriai prielaidas tokį elgesį vertinti bei interpretuoti kaip nepriimtiną arba kaip priekabiavimą. ir taip jie keliavo ne pagiežos. Šiaip jau mūsų nuomonės apie žmones turi realų pagrindą. juo labiau jis žavėjosi ir darėsi malonesnis. jog žmogus. kad eksperimentas pasiteisino: į šiukšlių dėžę buvo metama 80 proc. jis gali taip jai meilintis. tačiau tik kurį laiką.

yra pasakęs T. kodėl žmonės kartais patiki tuo. nei manome. Kasdienės nesėkmės dažnai būna ne pačios svarbiausios. iliuzijoms „būdingas ilgalaikiškumas. Eksperimentų metu žmonėms paprastai būna pateikiami abejonių nekeliantys faktai ir perspėjama. randamą grožinėje literatūroje.nes proto paskirtis spręsti efektyviai mūsų intuiciją pakerta labiau. . dažnai universitetų studentai. Na. Negalime lengvai numoti ranka į šiuos eksperimentus: daugumoje jų dalyvavo išsilavinę žmonės.kaip panašus į dievą!". Žmogaus protui triskart valio. Vedami išankstinių įsitikinimų ir perdėtos savikliovos. įtikinti ryškių išgalvotų istorijų. kad laboratorijose mūsų intuicija pervertinama. kai atlygis už teisingus atsakymus skatino žmones mąstyti optimaliai.yra ypač netikslus instrumentas. interpretacijos ir įsitikinimai gali sukelti rimtas pasekmes. Net nežymus tendencingumas gali turėti didelį socialinį poveikį. kuriame savo socialinius įsitikinimus ir po to darome įtaką kitiems. Tad kognityvinės socialinės psichologijos tyrimai atspindi plačią panoramą. Jei prieš susitikimą sužinome. . Klaidingi įspūdžiai. išrastume kalbančius kompiuterius ir nusiųstume žmones į Mėnulį.pastebėjo rašytoja Madeleine L'Engle." Amos Tversky (1985) .3 s k y r i u s . kur jų gal apskritai nėra. „Grynasis intelektas. šitaip priverčiant juos atrodyti blogesniais? Richardas Nisbettas ir Lee Rossas (1980) teigia. kuo reikėtų abejoti. Gyvenime retai kada esame perspėjami: „Štai faktai. filosofijoje ir religijoje. kad mūsų informacijos apdorojimo galimybės įspūdingai efektyvios ir prisitaikančios („savo išmone . . tačiau neapsaugotos nuo klaidų ir neteisingų nuomonių („šiaudinė galva". S. . priešingai nei suvokimo iliuzijoms" (Slovic. Eliotas). S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 147 • Panašiai kasdieniame gyvenime dažnai sulaukiame to. Esame pakankamai išmintingi. 1972). Kokias praktines išvadas ir įžvalgas apie žmogiškąją prigimtį leidžia padaryti šie tyrimai? Apžvelgėme keletą priežasčių. kad pajėgtume perprasti savo genetinį kodą. kad iš tiesų tas žmogus labai protingas ir patrauklus." Tačiau ar šie eksperimentai tebuvo tik intelektualūs triukai. po susitikimo gali išlikti įspūdis. Be to. kad sutiksime protingą ir patrauklų žmogų. Daugelis psichologų pašventė savo gyvenimą stulbinančių žmogaus proto galių tyrimams. O dabar įtempkite visas savo intelektines galias ir atsakykite į šiuos klausimus". Išvados Socialinio pažinimo tyrimai rodo. ko tikimės (elgsenos patvirtinimo). tačiau ne visada. iškrėsti nelaimingiems dalyviams. įsivaizduodami ryšį ir kontrolę ten. gal dukart valio . šie nuspėjami iškraipymai bei tendencijos atsirasdavo netgi tada. Kaip pastebėjo vienas tyrėjas. Visos mūsų problemos mus pačius apmulkino. kad jie šiuos įsitikinimus patvirtintų. Pernelyg lengvai susidarome ir puoselėjame klaidingus įsitikinimus. kai svarstome svarbius socialinius klausimus: kodėl tiek daug benamių? Nelaimingų? Turinčių polinkį žudyti? Ar mano draugė myli mane. mes nesiekėme apmulkinti žmonių. ar trokšta mano pinigų? „Sukurdami šias problemas.sušunka Shakespeare Hamletas). kad tikrinamas jų gebėjimas argumentuoti.

5. kad galima kontroliuoti įvykius. „Mąstymas skirtas veiklai". SOCIALINIS MĄSTYMAS „Žmogaus proto užmojai yra gilūs kaip vandenys. b). kad „žmonės vienas kitą suvokia stebėtinai tiksliai (nors retai tobulai). 1983. kad norėdami susidoroti su realybe. tačiau naudingi kaip apibendrinimai. kurie pirmieji aprašė žmogiškojo supratimo ribas. ar ne. kad kažkoks ateivis pagrobia jus ir maldauja informacijos. o protingas žmogus gali jų semtis. mes ją supaprastiname. Panagrinėkime sudėtingos šachmatų partijos pavyzdį: galimų pozicijų ir rezultatų kiekis yra didesnis nei dalelių skaičius visatoje. 1984). ir stulbinanti intuicijos klaidų statistika paprastai gerai tarnauja. Socialinis psichologas Lee Jussimas (2005) sutinka ir priduria. Tikėjimas.". . Netgi galime teigti." Pat 20. per didelis pasikliovimas netobula euristika. įskaitant ir šį". Kaip sako socialinės psichologijos specialistė Susan Fiske (1992). Žmogiškoji prigimtis nedaug tepasikeitė per 3000 metų nuo to laiko. Pasigailėję. Ar aplinkybes galime kontroliuoti.taisykles. lemiantys klaidingus įsitikinimus. Dažnai klaidos yra šalutinis mąstymo produktas. Mąstymo įpročiai. kad kiekvienas organas atlieka tam tikrą funkciją. tariamas vienodumas.148 I dalis. padeda išsaugoti viltį ir skatina stengtis. kaip pasijusite pasiūlę socialinės psichologijos analizę? Socialinė psichologijos nuolatinį rūpinimąsi žmonių silpnybėmis turėtų atsverti „pozityvesnis požiūris į žmogiškąją prigimtį". Taip pat logiška būtų tokia išvada: „Visi apibendrinimai klaidingi.) Kaip medicinos mokslas daro prielaidą. kad atidavėte knygą (šito labai tikiuosi). Kaip mes susidorojame? Taikome tam tikras supaprastinančias . šališkas palankumas sau ir kt. kad geriau pažintų žmonių giminę. kad įsitikinimai panašūs į mokslines teorijas . nes tai taip pat būtų tik iliuzija. Euristika kartais prisideda prie mūsų pralaimėjimo. 1987. 1999). (Įrodinėjimas. atsirandantis mėginant supaprastinti gautą sudėtingą informaciją. kad mūsų mąstymas ir elgsena geba prisitaikyti (Funder. taip ir elgsenos tyrėjai mano. Simonas tvirtina. Jūs atiduodate jam šį socialinės psichologijos vadovėlį. Daugeliu būdų euristika „daro mus nuovokesniais" (Gigerenzer ir Todd.euristines . ir padėkojęs ateivis išnyksta erdvėje. kad „niekas negali pamatyti savo klaidų". aukščiausių rezultatų galime pasiekti pasitelkę pozityvų mąstymą. Pažintinis šališkumas įsiskverbia net į rafinuotą mokslinį mąstymą. Nobelio premijos laureatas psichologas Herbertas Simonas (1957) buvo vienas iš tų moderniųjų mokslininkų. kai Senojo Testamento psalmininkas pastebėjo. tačiau dažnai vertinimuose ir socialiniame suvokime pasireiškia loginės klaidos ir šališkumai. kad žmogaus mąstymas yra iliuzinis. neigtų pats save. Swann. Kruglanski ir Ajzen. Ar tai per daug ciniška? Leonardas Martinas ir Ralphas Erberis (2005) kviečia įsivaizduoti. Optimizmas atsiperka. Tačiau ji padeda daryti greitus veiksmingus sprendimus. Elegantiška mūsų mąstymo netobulumų analizė jau pati savaime yra duoklė žmogiškajai išminčiai.jie gali būti klaidingi. teigia Joachimas Kruegeris ir Davidas Funderis (2003a. Iliuzijomis taip gali baigtis su išlikimu susijęs euristinis mąstymas. tokie kaip pagrindinė atribucijos klaida.

korespondentas gali paimti interviu iš asmens.gali paskatinti reporterius įžvelgti ryšį tarp rasės ir šios problemos. kai sužinojo. susijusios su narkotikų vartojimu . kad gera linkintys žmonės sprendžia. Išankstinė nuomonė gali paveikti interpretaciją. kad naujas gydymo būdas kažką tariamai „išgydė". gali jas atpažinti ir pasistengti išvengti. . kurį reporteriai ir redaktoriai privalo greitai apdoroti. kurį rekomendavo pirmasis pašnekovas. siekdami padaryti įspūdį teisėjams". Juos gali labiau sužavėti žinia. Todėl šiame skyriuje aptartos pažintinės paklaidos pasireiškia žiniasklaidoje bent jau šešiais būdais. nuo kurios gali priklausyti. Pradėdamas nuo minties. Įtikinamai pramanyti pasakojimai gali atrodyti informatyvesni nei faktais pagrįsta informacija. 25). galinčius paneigti jų mintis. tokio. turint galvoje tą informacijos kiekį. Tikėdamasis pateikti sensacingą pasakojimą apie tai. korespondentas gali atitinkamai interpretuoti nevienareikšmę informaciją nekreipdamas dėmesio į kitus sudėtingus veiksnius. 4. kaip ir eiliniai žmonės bei mokslininkai. Kaip ir skaitytojus. kad nutekėjusios radioaktyviosios dalelės sukelia nėštumo komplikacijas. Įvykiai. Antra vertus. kurie patvirtins jų išankstinę nuomonę. kad įkaitų nepavyko išlaisvinti.. 1986. nesant patvirtinančių įrodymų. 6. kad taip būtų. Laikraščio The Wall Street Journal reporterių nurodymuose korespondentui šis idealas suformuluotas paprastai: „Korespondentas privalo nesivadovauti sustabarėjusiomis išankstinėmis nuomonėmis. taip tvirtino žurnalistai po to. nagrinėdami skirtingas išvadas. ir nekreipdamas dėmesio į šioms nuomonėms prieštaraujančius faktus. kai jų nėra. ieškodami statistinių duomenų ir tik po to parinkdami jiems būdingus epizodus bei atmindami. ieškodami šaltinių ir pateikdami klausimus. trijų mažumoms atstovaujančių sportininkų problemos. Tačiau žurnalistai yra žmonės. „Godusis" Ivanas Boesky.tarkime.su panieka pastebėjo reporteris. Supažindinti su šiomis tendencijomis žurnalistai. kad benamiai yra nevykusių psichikos sveikatos programų produktas.kiekvieną CBS žinių laidą užbaigdavo VValteris Cronkite. Norėtume. palaikančio šią idėją ir iš kito žmogaus. nors iš tiesų taip nėra. kaip. 2 Patvirtinimo šališkumas gali nukreipti žurnalistus prie šaltinių ir klausimų. o ne išankstinė nuomonė turėtų būti visų reportažų pagrindas" (Blundell. Paprastai reporteriai „seka paskui idėją". laukdamas teismo nuosprendžio už skandalingą prekybą vertybiniais popieriais Volstryte pasinaudojant vidine informacija. Nesėkmingas prezidento Carterio mėginimas išlaisvinti amerikiečius įkaitus Irane „buvo pasmerktas iš pat pradžių". nekreipdami dėmesio į tikrąją skrydžių saugumo statistiką. apie meluojant sugautą politiką jei jis yra gerbiamas. kažko Iš tiesų. klausia Stocking ir Grossas. p. ieškojo savanorio darbo. įsitikinimų tvarumas gali padėti išsaugoti išankstinę nuomonę. žurnalistus gali labiau įtikinti vaizdingi pasakojimai apie nejutiminius suvokimus ir aiškiaregystes nei objektyvūs moksliniai tyrimai. „kuria tikrovę". 5. Pavėluotas nuomonės šališkumas sudaro palankias sąlygas analizei „po fakto"..3 s k y r i u s . Sudužus lėktuvui. . iš anksto nežinodami šių sprendimų pasekmių. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 149 atkreipkime dėmesį Kaip mąsto žurnalistai: pažintinis šališkumas žiniasklaidoje „Štai kaip yra". nei šio gydymo būdo sėkmingumo statistika. žurnalistai gali aprašyti „bauginančius kelionių lėktuvu pavojus šiais laikais". Tai žurnalistikos idealas: pateikti tikrovę tokią kokia ji yra. įvykiai gali atrodyti tarpusavyje susiję. be paliovos įtemptai stengdamasis surasti patvirtinančių įrodymų. 3. gali būti rašoma: „supainiojo" arba „pamiršo". teigia Indianos universiteto žurnalistikos profesorė Holly Stocking ir niujorkietis psichologas bei teisininkas Pagetas Grossas savo knygoje Hovv Do Journalists Think? („Kaip mąsto žurnalistai?") Žurnalistai. įmanoma išvengti į mūsų protus įskverbusio iliuzinio mąstymo? Tačiau yra ir teigiamas aspektas. Nesėkmingi sprendimai akivaizdžiai kvaili atrodo po laiko. kaip informacija bus pateikta. . 1. Stulbinantis sutapimas . 1987 m. ko „ieško dauguma sukčių. nepaisant jai prieštaraujančių faktų.

The Spirit of Liberty. kad toks gebėjimas neatsiranda savaime. „Iš kur jūs ištraukėte šį pavyzdį?" arba „Galite pateikti melagingą statistiką. tačiau džiaugtis gilesnę reikšmę turinčia tiesa. Mokytis tokių įsimintinų ir naudingų posakių kaip: „Tai patirties dalykas". skirtus kasdienėms logikos ir socialinių sprendimų problemoms analizuoti. Išklausę tokį kursą žmonės iš tiesų įveikia kasdienes problemas (Lehman ir kiti. Kelti šių kursų efektyvumą. vaizdingų epizodų ir kasdienio gyvenimo pavyzdžių. draugystės ir meilės. Kognityvinės ir socialinės psichologijos mokslininkai.. kol vaiko protas galiausiai išmoksta tiksliai ir automatiškai apdoroti skaitmeninę informaciją. pateikiant kuo daugiau konkrečių. yra labai ribotos". nesirengia iš mūsų padaryti bejausmių robotų. 1988. kad „daugybė tyrimų parodė. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Pažinimo klaidos . nesuvaržytas protas nešališkai pasveria jų interesus. Richardas Nisbettas ir Lee Rossas (1980) tiki. Post scriptum: mintys apie intuicijos galimybes ir jos ribas Ar puikybės ir klaidų tyrimų rezultatai per daug žemina? Žinoma. bendražmogiškos patirtys .. nes argi reikėtų metų metais vargti lavinantis? Psichologė Robyn Dawes (1980). Tačiau šie mokslininkai primena. 1952 („Laisvės dvasia") Ar. ypač socialinę.tai meno ir muzikos. kad ugdymas iš tiesų gali padėti išvengti tam tikrų rūšių klaidų. siekdami tobulinti savo teorijas. galime priimti karčią tiesą apie mūsų ribotumus. nusivylusi. kad emocijos praturtina žmogaus patirtį ir kad intuicija yra svarbus kūrybinio įkvėpimo šaltinis. pasiūlė taip pat be paliovos mokyti apdoroti socialinę informaciją. Normanas Cousinsas (1978) tai pa- ." Evoliuciniai psichologai Martie Haseltonas ir Davidas Bussas (2000) „Nesuvaržytas protas nėra per daug įsitikinęs savo teisumu. egzistuoja dabartyje. Mūsų subjektyvios. kad polinkis klysti labai aiškiai parodo. [jog] žmonių galimybės sąmoningai apdoroti informaciją. Štai ką jie siūlo: • • Mokyti žmones matyti socialinės intuicijos klaidų priežastis." Learned Hand. kad žmonės yra daugiau nei mašinos. Nisbett ir kiti. Jie žino. tiriantys iliuzinį mąstymą.150 I dalis. palygindamas su savaisiais. Mes manome. ir jo keliami pavojai. jis siekia suprasti kitų vyrų ir moterų protus. mistiniai ir religiniai išgyvenimai. kaip suformuojami bei išsaugomi padedantys arba klystkeliais nuvedantys įsitikinimai. neturėtume taip pat stengtis mažiau daryti socialinio mąstymo klaidų? Mokykloje matematikos mokytojai moko tol. Todėl subalansuotoje socialinėje psichologijoje vertinama ir socialinio mąstymo galia. tačiau čia labiau tiktų gerai parinktas pavyzdys". Rengti kursus. kaip svarbu lavinti protą. 1987). nes praeityje jos leido žmonėms išgyventi ir reprodukuotis. • • APIBENDRINIMAS Išvados Socialinių įsitikinimų ir vertinimų tyrimai parodo.

analitiškai. kad ir patys galime klysti. o tai skatino jų nuolankų požiūrį į gamtą ir skeptišką . Todėl nenuostabu. smalsumas. Jie taip pat skatina nesileisti įbauginamiems arogantiškumo tų. Moksle visada susipina intuicija ir negailestingi tyrimai. 1972. ir būsite atėmę jo laimę". reikia ir nešališko smalsumo. ir mokslo pagrindas. „Laukinė antis".į žmogų (Hooykaas. Socialinių vertinimų klaidų bei iliuzijų tyrimų rezultatai pataria mums būti atlaidesniems kitiems. Henrik Ibsen. bet ne dievai. esame be galo išmintingos. tačiau ne nuolankumas. ir praktinio tikslumo. kad daugelis šiuolaikinio mokslo pradininkų buvo religingi. bet klystančios būtybės. Štai kokia nuostata gali būti naudinga visais atvejais: kritiškumas. nuosekliai mąstyti organą". kokie jų pačių polinkiai ir klaidos. 1884 . kukliai prisimenant. Esame orūs. kūrybinė nuojauta ir skepticizmas. „Atimkite iš paprasto žmogaus gyvenimo viltį. Kad atskirtume tikrovę nuo iliuzijos.3 s k y r i u s . Merton. Šis nuolankumas ir nepasitikėjimas žmogumi yra ir religijos. atvirumas.atrakinti žmogaus protą ir lavinti jį kaip gebantį konceptualiai. kurie nesugeba pamatyti. 1938). Mes. žmonės. tačiau ne patiklumas. tačiau ne cinizmas. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 151 vadino „didžiausia tiesa apie mokymąsi: jo tikslas .

Leonas Festingeris apie disonanso sušvelninimą Savęs suvokimas Teorijų palyginimas Post scriptum: kaip elgesiu pakeisti save . Jūs negavote laiško: prietarai pranašauja diskriminuojantį elgesį Kada elgesys lemia nuostatas? Vaidmenys Kada žodis tampa įsitikinimu Atkreipkime dėmesį.Elgesys ir nuostatos Kaip nuostatos lemia elgesį? Kada nuostatos prognozuoja elgesį Ką slepia moksliniai tyrimai. Mahzarin R. Banaji apie eksperimentinės socialinės psichologijos atradimą Mokslinių tyrimų išvada. Žodis virsta įsitikinimu „Kojos tarpduryje" reiškinys Piktybiški ir moralūs veiksmai Tarprasinis bendravimas ir rasinės nuostatos Socialiniai judėjimai Kodėl elgesys veikia nuostatas? Prisistatymas: įspūdžio valdymas Savęs pateisinimas: pažintinis disonansas Ką slepia teorija.

byloja. o išreiškiama jausmais ir elgesio ketinimais. ir kad ją pakeisti galime tik pakeitę savo širdis bei protus. Nuostatų tyrimai .tai efektyvus pasaulio vertinimo būdas.1 PAVEIKSLAS Nuostatų aspektai Pažinimas (mąstymas) Kaip nuostatos lemia elgesį? Kaip ir kokiomis sąlygomis nuostatos nulemia mūsų poelgius? Kodėl socialiniai psichologai pradžioje buvo nustebę dėl tariamai menko ryšio tarp nuostatų ir elgsenos? Emocijos Tariamai nuostatų galiai stprų smūgį sudavė socialinės psichologijos ekspertas Allanas Wickeris (1969). mes esame „labai gerai ištreniruoti ir puikiai mokame rasti savo poelgių priežastis. kad radikalūs įsitikinimai gali baigtis radikaliais poelgiais.1 paveikslą). Pavyzdžiui. kurie išprovokuoja vienokį ar kitokį poelgį. psichologų konsultacijos. Beveik visą praeitą šimtmetį mokslininkus domino. patvirtinančių. Kaip pasakė Robertas Abelsonas (1972). kądaromel Filosofai. Pirmoji serija) nuostata (attitude) Palanki arba nepalanki kokio nors dalyko ar asmens vertinimo reakcija.vežimas. Mokymas. Essays. kas mes esame.teigiama. tačiau nelabai gebame elgtis taip. jog nėra įrodymų. Nuostatos .ar ji reiškiama įsitikinimais. 4. Tačiau 1964 metais Leonas Festingeris padarė išvadą. Kai socialiniai psichologai kalba apie kieno nors nuostatas. o kaimynų. vaikų ugdymas yra grindžiami prielaida. ar elgesiu ." Ralph VValdo Emerson. susijusius su asmeniu arba įvykiu. koks ryšys sieja mintį ir veiksmą. jausmais. su tuo. 4. Devyniolika lėktuvų pagrobėjų. Šiame skyriuje nagrinėsime nuostatų ir elgesio sąveiką. asmeninį gyvenimą ir jo išraišką visuomenėje. 1841 („Esė". prancūzų atžvilgiu . kad ryšys tarp nuostatų ir elgsenos yra priešingas. Festingeris manė.vieni svarbiausių socialinėje psichologijoje ir tai buvo viena pirmųjų šio mokslo tyrinėjimo sričių. kuriuos antiamerikietiškos nuostatos paskatino savižudiškam terorizmui rugsėjo 11-ąją. charakterį ir elgseną. elgesio tendencija ir pažinimas (mąstymas) (žr. o nuostatos . kad pasikeitus nuostatoms pasikeičia ir elgsena.apibrėžia žmogaus nuostatą (Eagly ir Chaiken. apžvelgęs daugelį mokslo darbų apie įvairias žmonių Elgesys . kuris tiki. Kai mes privalome greitai į ką nors reaguoti. kad tam tikros etninės grupės atstovams būdingas tingumas ir agresyvumas. teologai ir pedagogai jau seniai svarsto. kad asmeniniai įsitikinimai ir jausmai nulemia mūsų elgseną. kaip turėtume dėl žinomų priežasčių". mūsų elgesys yra tarsi arklys.neutrali. Palanki arba nepalanki vertinimo reakcija į kokį nors dalyką . gali jausti antipatiją ir juos diskriminuoti. dažnai grindžiama įsitikinimais. 2005). kokią įtaką nuostatos turi veiksmams. Šiuos tris aspektus galima įsidėmėti kaip EEP: emocijos (jausmai).K as sieja tai. „Kiekvieno veiksmo protėvis yra mintis. jie turi omenyje įsitikinimus bei jausmus.tai nuspėti jų poelgius. Taigi žmogaus nuostata kavos atžvilgiu gali būti neigiama. žmogus. mūsų reakciją gali nukreipti nuojautos. Socialiniai psichologai sutaria: žinoti žmonių nuostatas .

ką dabar ruošiuosi paaiškinti. Danielio Batsono ir jo bendradarbių (1997. Tačiau nusprendę mesti monetą net 90 procentų eksperimento dalyvių pasirinko patrauklią užduotį! (Ar taip atsitiko todėl. 1971 Nuostatas ir veiksmus skiriantis pavyzdys. tačiau šis poveikis nėra ilgalaikis. Perspėjimai apie rūkymo žalą rūkalius veikia tik iš dalies. Kai moralumas susiduria su godumu. kad smurtinės televizijos laidos slopina jautrumą ir skatina brutalumą. Atrodo. Pradinei tezei. o kitą . Vėlesnių moralinės veidmainystės tyrimų dalyviams buvo išdalytos monetos. dalyvių. Tyrimo dalyviai vieną užduotį turėjo parinkti sau. 2001.154 I dalis. kad nuostatos lemia veiksmus. kad jie patys galėjo nutarti. kodėl. Žmonės pagaliau pradeda suvokti. Tiriant šias sąsajas žmonėms buvo pateikta patraukli užduotis (bei galimybė laimėti 30 dolerių vertės loterijos bilietus) ir nuobodi užduotis. mes įrodinėjome. Nuostatos bažnyčios atžvilgiu tik sąlyginai susijusios su dalyvavimu mišiose kiekvieną sekmadienį. atrodo taip akivaizdu. esame veidmainių populiacija. kurias jie (jeigu norėjo) galėjo mesti niekam nematant ir šitaip pasirinkti užduotį. nėra ko stebėtis. SOCIALINIS MĄSTYMAS nuostatas ir poelgius. ką lemia viršuje atsidūrusi monetos pusė?) Kito eksperimento metu Batsonas ant abiejų monetos pusių priklijavo lipdukus su užduotimi. kas kontroliuoja elgseną. Kalbant apie tai. o daro kita. kad sau skirti patrauklesnę užduotį yra moralu. kurią atlikus prizai nebuvo skiriami. o daro kita. paskatino psichologus išsiaiškinti. Tezė. kad stebiuosi. gali būti „morali veidmainystė" (kai sudaromas moralumo įspūdis.tariamam antrajam eksperimento dalyviui. Ir vis tiek 24 iš 28 metusių monetą sau pasirinko patrauklią užduotį. • • • Studentų požiūris į apgavystes nedaug teturi bendra su pačiu apgaudinėjimu. vis dažniau pabrėžiama išorinė socialinė įtaka ir menkinami tokie vidiniai veiksniai. kad žmonės dažnai saviena. O kur sintezė? Stebinantis faktas. Tik vienas iš dvidešimties teigė. kad mėginimai pakeisti elgseną keičiant nuostatas dažnai žlunga. septintajame dešimtmetyje. Lytinio švietimo programos dažnai veikia požiūrį į lytinį susilaikymą ir prezervatyvų naudojimą. Allan VVicker. kad įsitikinimai bei jausmai kartais privalo turėti įtakos. Jei žmonės sako viena. tačiau vengiama su moraliu elgesiu susijusių nuostolių). Iš tieTai. kad nuostatos iš esmės nieko nelemia. Pasisakymai apie rases ne ką tepasako apie galimą elgesį konkrečiose situacijose. tačiau taip pasielgė 80 proc. suformulavus antitezę. 2002) žodžiais tariant. „Gali būti pageidautina pamiršti nuostatos sąvoką". todėl jie vis aktyviau reikalauja mažiau rodyti smurto. Žinoma. nugali godumas. kaip nuostatos bei asmenybė. Sų . tačiau kaip ir anksčiau žiūri reportažus apie žmogžudystes. buvo paprieštarauta XX a. Antitezė. Wickeris pasiūlė šokiruojančią tezę: vargiai galima prognozuoti žmonių elgseną remiantis jų nuostatomis.

ką sakome. Kraus. 2003). kiti norėtų išgirsti. Pavyzdžiui. Eksperimento metu dalyviams prijungiamas netikras melo detektorius ir paaiškinama. Kitas metodas siūlo „fiktyvųjį kelią" į širdį. implicit association test. 2002). mūsų nuomone. norint įvertinti neišreikštąsias nuostatas rasių atžvilgiu. nes jas veikia skirtingi veiksniai. bet ne visada su ja sutinku. aštuntojo dešimtmečio. prijungti prie tokio detektoriaus. 1995). kad pasakytų teisybę. stebima. kad tiesa niekada neatrodo akivaizdi tol. 2002.visas kitas sąlygas išlaikyti vienodas. . IAT). ar žmonės ilgiau užtrunka teigiamos reikšmės žodžius siedami su juodaodžių. Jo metu matuojant reakcijos laiką įvertinama. Stipri socialinė įtaka . Vieno tyrimo metu studentai. ką. Mokslininkai tikisi. kaip greitai žmonės susieja sąvokas (Greenwald ir kiti. 2002 metų pabaigoje daugelis JAV įstatymų leidėjų.ar pagal nuostatas būtų galima tiksliai prognozuoti poelgius? Kada socialinė įtaka tam." Prezidentas George H. 1982. sako tiesą . stipriau laikėsi išankstinių nusistatymų (Sigall ir Page.4 s k y r i u s . Bush . jausdami po rugsėjo 11-osios šalį apėmusius baimę.vadinasi.viešo vardinio balsavimo metu iškreipė tikruosius interesus.) Kitas subtilus nuostatų matavimas . kol jos nesužinome. Kartais sakome tai. 1981). apsunkinančių elgesio ir nuostatų ryšį (Triandis. melo detektorius suveikė! (Kaip ironiška: žmonės apgaunami. Po to tiriamiesiems pateikiami nauji klausimai. Kaip ir kitus poelgius. Privalau pats sau priminti. ar su baltaodžių veidais. kad taip galima pakankamai tiksliai užfiksuoti vos pastebimą šypsnį ar mikroskopinę raumenų reakciją ir įvertinti asmens nuostatas pateikto teiginio atžvilgiu. žodinę išraišką veikia išorinės aplinkybės. Kada nuostatos prognozuoja elgesį Mūsų elgesys ir išreikštos nuostatos skiriasi. jog melo detektorius iš tiesų veikia.neišreikštųjų asociacijų testas (angl. Mes matuojame išreiškiamas nuostatas. kitaip nei gydytojai. iš pradžių įtikinti. Daugybė skirtingų veiksnių. W. kurie gali pamatuoti pulsą. viešai balsavo už prezidento Busho planuojamą karą su Iraku. kaip puikiai šis tariamas detektorius parodo tiriamųjų nuostatas (kurios buvo išsiaiškintos dar iki eksperimento). gana tvirtą nuomonę. Nenuostabu. 126 tyrimuose IAT testu matuotų neišreikštųjų nuostatų „Aš turiu susidaręs nuomonę. pyktį ir patriotinį įkarštį.kritikos baimė . Vienas iš jų . yra mažiausia Socialiniai psichologai. Vienas socialinės psichologijos ekspertas suskaičiavo 40 skirtingų veiksnių. Šių dienų socialiniai psichologai turi puikių būdų subtiliai įvertinti nuostatas. nors patys abejojo (Nagourney. taip pat žr. Tyrėjai pademonstruoja. 1971). kad jis tikras. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 155 kodėl dauguma psichologų (taip pat ir aš) apie tai nepagalvojo iki XX a. niekada negauna tiesioginių duomenų apie nuostatas. Tačiau jei mums pavyktų neutralizuoti kitų veiksnių įtaką elgsenai . kad žmonės.veido raumenų reakcijos į teiginius fiksavimas (Cacioppo ir Petty.

. bus mano ateities kelias. taigi nereikėjo aiškintis. mama apie mano planus neklausinėjo. kad smegenų požievio Mahzarin R. 2005). Kasdien galėdavau išgirsti tokį pasakymą: „Ko tikėtis iš šykštaus marvadžio?" Mano antrojoje tėvynėje . gali pakeisti patirtis. Psichofizika ir marksistinė sociologija. Pastarosios galią pirmą kartą pajutau Indijoje skaitydama „Socialinės psichologijos vadovą". Pirmojo semestro Nizamo koledže pabaiga atėjo ir praėjo.palikti saugų šeimos prieglobstį ir pradėti įdomesnį bei labiau jaudinantį gyvenimą kaip sekretorės padėjėja.Indijoje . Banaji Harvardo universitetas (subcortical brain) aktyvumas gali būti tas nepriklausomas rodmuo. kad neišreikštąsias nuostatas. todėl tikėjausi susikurti nepriklausomybę. lemiančiomis socialinį elgesį: žmogaus evoliucine istorija. sužinojau. Iš šimtų tyrinėjimų. kurie laikosi savo įsitikinimų.156 I dalis. buvo iš karto užmirštos. Tokios nuostatos ir stereotipai numato elgesį realiame gyvenime. įkalbėjo mane stoti į koledžą. pasiėmusi didinamąjį stiklą galėjau pastebėti. ir iš milijonų testų rezultatų sužinojome. kuriomis domėjausi iki tol. taikant neišreikštųjų asociacijų testą. vis dar domėdamasi atminties tyrimais. Banaji apie eksperimentinės socialinės psichologijos atradimą". Mes tyrinėjome nesąmoningą socialinį pažinimą. Tai jis atvedė mane į psichologiją ir į Ameriką. Darbas prie daktaro disertacijos ir ankstyvasis karjeros laikotarpis suvedė mane su trimis nuostabiais žmonėmis: Tony Greenvvaldu Ohajo universitete ir Claude Steele bei Elizabeth Loftus Vašingtono universitete. kad šie žodžiai užims pagrindinę vietą kitų dviejų dešimtmečių mūsų su studentais tyrinėjimuose. (Žr. Jeilio universitete. kad paskatina žmones atsisakyti pačių giliausių savo įsitikinimų. Vieną kartą prieš vykdama namo atostogauti už penkis dolerius nusipirkau penkių tomų 1968 metais išleistą „Socialinės psichologijos vadovą" (atrodė. Optimistiškai teigiame.) Kada kiti veiksniai mažiausiai veikia elgseną Bet kuriuo atveju mus veikia ne tik nuostatos. religija. Nežinojau. o jai baigiantis aš jau buvau „prarijusi" vieną tomą ir aiškiai žinojau. SOCIALINIS MĄSTYMAS koreliacija su paties deklaruotomis išreikštosiomis nuostatomis vidutiniškai buvo lygi 0. Žmonių neišreikštosios nuostatos skiriasi. Kaip bus ne kartą rašoma 5 ir 8 skyriuose. Mano mama. ką s l e p i a m o k s l i n i a i t y r i m a i Mahzarin R. žmogaus gyvenimo raida ir konkrečia situacija. kad žmonės turi žinių (stereotipų) ir jausmų (nuostatų). kurioje gimiau ir užaugau. . kalba. kasta. Pagalvojau. apsigyvendama už kvartalo nuo savo tėvų. bet jų poveikį. įsitikinimams. Šalyje. kad už tiek mažai pinigų įsigijau tiek daug knygų!). kad pasimokysiu semestrą o tada būsiu laisva rinktis savo kelią. apie kuriuos net nenutuokia ir kurie dažnai neatitinka sąmoningos išraiškos. pagrįstų socialine klase. kad šis mokslas. eksperimentais tyrinėjęs socialinius procesus. netgi gana senas.24 (Hofmann ir kiti. Banaji apie eksperimentinės socialinės psichologijos atradimą Būdama penkiolikos metų Indijoje baigiau vidurinę mokyklą ir turėjau tik vieną tikslą . parodantis neišreikštąsias nuostatas. Jau žinome.Amerikoje . galbūt tai galiotų ir nuostatoms. Sutikau. bet ir konkreti situacija. Kelionė namo traukiniu truko 24 valandas. Mėgavausi bendradarbiavimu su Tony Greenvvaldu ir Brianu Noseku. „Ką slepia moksliniai tyrimai: Mahzarin R.buvau pripratusi prie žmonių. vertybėms? Abejodama užrašiau žodžius „Neišreikštosios nuostatos" kaip svarbų pasiūlymą.įsitikinimai apie socialines grupes atrodė ne tokie svarbūs. sekta. socialinė įtaka gali būti milžiniška tokia didelė. Gerai mokėjau spausdinti. Dviejų kultūrų stebėjimas sužadino mano domėjimąsi sąmone ir trimis jėgomis. kad atmintis pasireiškia išreikštąja (sąmoninga) ir neišreikštąja (nesąmoninga) formomis. nors pati koledže nesimokė.

ir juose dalyvavo per 276 000 asmenų . rašo Fishbeinas ir Ajzenas. ar ateinantį savaitgalį jie ateis į pamaldas (nes tai dar priklausys nuo orų. 1991). geriausių rezultatų pasieksime keisdami požiūrį į konkrečią praktiką. dar efektyviau prognozuoti leidžia žinios apie ketinimus. ji padeda prognozuoti poelgius. Song ofMyself. 0 remdamiesi požiūriu į atliekų perdirbimą (tačiau ne bendra nuostata į aplinkos apsaugą). prieštarauju. Tačiau religiniai įsitikinimai leidžia gana gerai prognozuoti tikinčiųjų elgseną tam tikru laikotarpiu (Fishbein ir Ajzen. Beveik neįmanoma numatyti. Tad požiūris į tokias sąvokas. Iki šiol kalbėjome apie dvi sąlygas. 1855 („Daina apie save") Kada nagrinėjamos konkrečiam elgesiui būdingos nuostatos Kitos (papildomos) sąlygos gali pagerinti nuostatų prognostinį tikslumą. pavyzdžiui. kad kai tiriamoji nuostata tiesiogiai susijusi su situacija. Norėdami įtikinti žmones pakeisti sveikatą lemiančius įpročius. apibrėžtos nuostatos iš tiesų leidžia prognozuoti poelgius (Armitage ir Conner. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 157 Tad ar galime išvedę vidurkį aiškiau pamatyti savo nuostatų pasekmes? Prognozuoti žmonių elgseną . koks asmens požiūris į prezervatyvus. nes jis priklausys ne tik nuo smūgiuotojo. žinodami. ir 2) kai nuostata būdinga stebimai elgse- . 26 iš 27-ių tyrimų parodė. suvokiamą saviveiksmingumą ir kontrolę (žr. ar jis jais naudosis (Albarracin ir kiti. gerai.). Kai apibendriname daugelio smūgių rezultatus. savijautos ir t. O pasak Ajzeno ir Fishbeino „elgesio planavimo teorijos". požiūris į azijiečius (o elgesys būna konkretus. Šie duomenys apibūdina kaupimo principą: nuostatos poveikis akivaizdesnis tada. 1996. kai tiriama apibendrinta nuostata . Pavyzdžiui. ir manyje daug telpa. kai nagrinėjame žmogaus elgseną apskritai. galime prognozuoti. kaip „sveikatingumas ir žvalumas". 2001). kad konkrečios. kad nauji ketinimai išprovokuoja ir naują elgesį (Webb ir Sheeran. koks bus smūgis. galime gana patikimai prognozuoti. sprendimas padėti ar nepadėti konkrečiam azijiečiui). 2004). bet ir nuo metiko. 2006). Six ir Eckes.patvirtino.)" Walt VVhitman. galime prognozuoti jų apytikrį rezultatą.tarkime.jų buvo atlikta per 700. Iš tiesų. 2005). daugiau priklauso nuo jo nuomonės apie bėgiojimo naudą ir kaštus. t. 4. kurioms esant nuostatų žinojimas padeda prognozuoti poelgius: 1) kai kiek įmanoma sumažiname kitų veiksnių įtaką nuostatoms bei poelgiams. 1979). kaip smūgiuos beisbolo ar kriketo žaidėjas. Ar žmogus bėgioja. daugybė eksperimentinių tyrimų įrodo. ir kitų atsitiktinių veiksnių. Kaip teigia Icekas Ajzenas ir Martinas Fishbeinas (1977. . kunigo. Vėlesni tyrimai . Dar daugiau. Wallace ir kiti. 2001. ar žmogus rūšiuos atliekas (Oskamp. 1974. menkai leidžia prognozuoti galimą dietos laikymąsi ir mankštinimąsi. „Aš prieštarauju pats sau? Na.neturėtume tikėtis tikslaus atitikmens tarp žodžių ir veiksmų.tai spėlioti.4 s k y r i u s . Pažindami žaidėjus. neutralizuojame šiuos prognozes apsunkinančius veiksnius. Kahle ir Berman. kad nuostatos neprognozuoja elgesio. Galime pateikti tokį mokslinio tyrimo pavyzdį: žmonių požiūris į religiją menkai teleidžia prognozuoti. o ne pavienius poelgius. Tačiau visi 26 tyrimai patvirtino.2 paveikslą). (Esu didelis.

Sąmoningi žmonės paprastai suvokia savo pažiūras (Miller ir Grush. Apmokėdami sąskaitą restorane į klausimą„Kaip patiko maistas?" atsakome „Buvo puikus". Galbūt ir jūs prisimenate. ar jie bus teisingesni sau? Tai norėjo išsiaiškinti Markas Snyderis ir Williamas Swannas (1976). kaip įėję į kambarį su dideliu veidrodžiu staiga naujai pamatėte save. kuriose mūsų elgesys būna mažiau automatiškas. 1749-1832 . Neturėdami scenarijaus. Mes veikiame pagal žinomą scenarijų. nesusimąstydami. skirtos „kelios minutės surikiuoti savo mintis ir požiūrius" apie lygias įdarbinimo galimybes. Naujose situacijose. Icekas Ajzenas ir Martinas Fishbeinas atskleidė. Todėl galime pasiūlyti dar vieną būdą. Suvokta kontrolė „Aš lengvai galiu tai padaryti. kad a) nuostatos." nai. prieš ką nors darydami pagalvojame. net jei jis mums pasirodė prastas. didindama operacijų. Taigi jei žmones paskatinsime prisiminti savo nuostatas prieš ką nors darant. kai jos būna tvirtos.2 PAVEIKSLAS Elgesio planavimo teorija Dirbdami kartu. ar žmogus ryšis bėgioti. Kada nuostatos būna tvirtos Dauguma mūsų poelgių būna automatiški. veikti sunku." Vokiečių poetas Goethe. Subjektyvios normos | „Atrodo. 1986). Susitikę žmogų koridoriuje automatiškai jam ištariame: „Labas". o šie . pasiūlant ką nors atlikti priešais veidrodį (Carver ir Scheier. jei mes apie jas galvojame. mano kaimynai bėgioja ir sportuoja. Tai prisitaikymo reakcija. SOCIALINIS MĄSTYMAS 4. kai prieš teismą jie buvo paskatinti prisiminti savo nuostatas. Įprastiems veiksmams .nebūtina sąmoningai nusiteikti (Ouellette ir Wood. Yra ir trečia sąlyga: nuostatos padeda prognozuoti poelgius dar tiksliau. požiūris į bėgiojimą daug geriau leidžia numatyti. Mokslininkai nustatė. pavyzdžiui.prisisegti saugos diržą. 1981). Kaip teigė filosofas Alfredas Northas Whiteheadas.elgesį. o mintis paversti veiksmais yra sunkiausias dalykas pasaulyje. Ji palieka erdvės mūsų protui rūpintis kitais dalykais. nuostatos pasireiškia stipriau. 1998). kad studentų nuostatos leido prognozuoti jų nuosprendį tik tuo atveju.158 I dalis. Nuostata elgesio atžvilgiu „Esu pasiruošęs sportuoti". ateiti į paskaitą . b) suvoktos socialinės normos ir c) kontrolės pojūtis nulemia ketinimus. padedantį žmonėms susitelkti: paskatinti jų savimonę. kurias galima atlikti negalvojant. Praėjus dviem savaitėm po 120-ies Minesotos universiteto studentų nuostatų apie lygių įdarbinimo galimybių politiką tyrimo Snyderis ir Swannas pakvietė juos pabūti prisiekusiaisiais diskriminavimo dėl lyties byloje. Vienaip ar kitaip elgtis nuostatos skatina tik tada. Palyginti su bendromis nuostatomis sveikos gyvensenos atžvilgiu. skaičių"." Ketinimas elgtis „Pradėsiu kitą savaitę". „civilizacija tobulėja. išgerti kavos. Kiti mokslininkai taip pat gavo pa- „Galvoti lengva.

prašyčiau kito kambario". sukčiavo 71 proc. nes konkurso dalyvių buvo labai daug . 500 šių studentų (visi Amerikos europiečiai) po dviejų savaičių patys to nežinodami turėjo dalyvauti gudriame eksperimente. jog pagal tai bus nustatomas intelekto koeficientas [IQ]) ir nurodė. jog dalyvaujate eksperimente. stipendija bus paskirta kitam studentui. Šio laiško gavimą reikėjo patvirtinti per 48 valandas: . ypač jei nejaučiame socialinio spaudimo. Ar „Neabejotinai žavi harmonija. Studentai turėjo galimybę rinktis atsakymą skalėje nuo 1 („labai nepritariu") iki 10 („labai pritariu") vertindami tokius teiginius. kad žodžiai nesiskirtų nuo darbų (Froming ir kiti. Po rugsėjo 11osios teroro išpuolių kai kurie žmonės susidarė labai aiškų požiūr[[arabus. Kitai pusei buvo pranešama bloga naujiena: jie stipendijos negavo (bet galėjo atsakyti į laišką jei norėjo likti stipendijos laukiančiųjų sąraše). jog apgaudinėti . kaip: • „svarbiausia Amerikos arabų yda . Jie gavo „pasiklydusį" elektroninį laišką adresuotą žmogui arba arabiška pavarde (dalyviai vaikinai gavo laišką. Jei gautumėte tokį „pasiklydusį" laišką ir nežinotumėte. skatiname juos elgtis taip. Sveikiname!. kad turėsiu gyventi viename bendrabučio kambaryje su arabu. (Gal žinote.Hassanai Hameed). Stipendija padengia 4 metų mokymosi išlaidas . o vėliau paieškoti koreliacijos tarp jų išreiškiamų nuostatų ir natūralaus elgesio situacijoje. kaip tai padaryti?) Mokslininkai norėjo: pirma. Mes džiaugiamės. kad jie yra išrinktoji etninė grupė". Edwardas Dieneris ir Markas Wallbomas (1976) pastebėjo. Likę vieni. Tačiau ar jie klausytų Shakespeare Polonijaus patarimo: „Būk teisingas pačiam sau"? Dieneris ir Wallbomas davė Vašingtono universiteto studentams anagramų sprendimo užduotį (paaiškinę. buvo ir toks: „ar norėtumėte vėliau dalyvauti tyrime elektroniniu pašDėkojame." Montaigne. o merginos .. garantuojančiojeanonimiškumą. kaip šis požiūris į Amerikos arabus galėtų paveikti elgesį su jais.. • „jei Amerikoje bus labai daug arabų.. Iš tų studentų. arogancija ir įsitikinimas.. 2002 metų pavasario semestro pradžioje pateikti 1000-čiui psichologijos pirmakursių klausimynus ir įtvirtinti vienuolika teiginių apie arabus amerikiečius. kad pertu?" Ištyrus jų nuostatas ir gavus sutikimą. Pusė studentų gavo laišką kad adresatas laimėjo prestižinę stipendiją.. ar grąžintumėte jį siuntėjui. Jei to nepadarysite. Gibbons.j i e dirbo ir po skambučio. 1978). 1588 („Esė") mokslinių tyrimų išvada Jūs negavote laiško: prietarai pranašauja diskriminuojantį elgesį Jau žinome. Tarp kitų klausimų. kurių savimonė buvo sužadinta (jie dirbo priešais veidrodį ir klausėsi į magnetofono juostelę įrašyto savo balso) sukčiavo tik 7 procentai. kad dalyvavote konkurse Glassnerio fondo stipendijai gauti.. arba europietiška (Peteriui Brice arba Julliannai Brice). į kuriuos turėjo atsakyti studentai. adresuotą Mohammedui Hameedui. • „jei sužinočiau. Konkursas šiai stipendijai gauti būna labai didelis. kad jums buvo paskirta Glassnerio fondo stipendija. ir ji skiriama tik keliems išrinktiesiems. Prašome per 48 valandas jtfsakyti į šį laišką ir formaliai sutikti priimti stipendiją. s t u d e n t ų . kad stiprios nuostatos nulemia tam tikrus veiksmus. kad nuskambėjus skambučiui darbas turi būti nutrauktas.4 s k y r i u s . kai žodžiai ir darbai eina koja kojon. Jie suplanavo įvertinti universiteto studentų rasines nuostatas.nemoralu.pasipūtimas. kad beveik visi aukštųjų mokyklų studentai tvirtina.. 1982. mūsų šalis bus ne tokia saugi". Dėl to Mičigano universiteto socialiniai psichologai Bradas Bushmanas ir Angelica Bonacci (2004) susidomėjo. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 159 našius rezultatus: paragindami žmones susivokti savyje. Essays. Šiais metais pavėlavome išsiųsti šiuos laiškus.

nuostatos ir poelgiai gali būti labai glaudžiai susiję tarpusavyje arba visiškai nesusiję (Kraus.).4 pav.3 paveiksle matome. siųstų j[ tikrajam adresatui? Laišką siuntėjui grąžino 26 proc. Gerų naujienų persiuntimas 50 | Adresatas europietiška pavarde Blogų naujienų persiuntimas 50 Į Į Adresatas europietiška pavarde Adresatas arabiška pavarde 40 2 30 S 20 10 Adresatas arabiška pavarde 40 2 30 c © O 10 JUL Silpnos Stiprios Prietarais grįstos nuostatos 4. merginų ir tik 16 proc. Lygiai pusė eksperimento dalyvių. Kai žmonės mesdavo monetą žiūrėdami į veidrodį. jie sąžinigai pasakydavo. jei jame pranešama naujiena būdavo bloga (4. kad pastačius veidrodžius elgesys iš tiesų ima atitikti moralines nuostatas. 1995). Maxims. Dar daugiau. nei būti doram. vaikinų. jeigu • • • kitų veiksnių įtaka yra minimali." La Rochefoucauld. nuostatos yra tvirtos. Apibendrindami pasakysime. taip pat kai mums jos primenamos arba sužadinama savimonė. priklausomai nuo aplinkybių. adresuotą žmogui arabiška pavarde. jei adresato pavardė buvo arabiška. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Apie dorybes lengviau pamokslauti. kad. kurie atsakinėdami [ anksčiau pateikto klausimyno klausimus išreiškė didesnį nei vidutinis nusistatymą prieš Amerikos arabus. kad tikrai turėjo. nuostatos yra būdingos konkrečiam elgesiui.160 I dalis. tokie studentai mieliau persiųsdavo laišką. Eksperimento dalyviai (prieš Amerikos arabus nusistatę labiau negu prieš Afrikos. 1665 („Maksimos") parduotuvėse akių lygyje įtaisyti veidrodžiai padėtų žmonėms prisiminti savo požiūrį į vagiliavimą? Ar prisimenate anksčiau aprašytus Batsono moralinio veidmainiavimo tyrimus? Paskutiniame jų Batsonas ir jo bendradarbiai pastebėjo.4 PAVEIKSLAS Silpnos Stiprios Prietarais grįstos nuostatos P Prietarais grįstų nuostatų poveikis persiunčiant blogas naujienas žmonėms europietiška ar arabiška pavarde . Ar tikrojo adresato pavardė turėjo reikšmės? 4. Veiksmus galime prognozuoti.3 PAVEIKSLAS Prietarais grįstų nuostatų poveikis persiunčiant geras naujienas žmonėms europietiška ar arabiška pavarde 4. kurių savimonė buvo sužadinta. Diskriminuojantis elgesys buvo labiau- siai pastebimas tarp tų studentų. lengvesnę užduotį perleido kitam asmeniui. Azijos kilmės bei ispanakalbius amerikiečius) buvo mažiau linkę persiųsti gerą žinią apie laimėtą stipendiją. kuria puse moneta nukrito. bet tiesiogiai susijusį diskriminuojantį elgesį. Taigi po rugsėjo 11-osios įvykių prietarais grįstos nuostatos tikrai lėmė subtilų.

ką giname. kad mes ne tik mintimis galime paskatinti save veikti. . Nežinodamas. kad elgesys formuoja nuostatas. dažnai grindžiamas įsitikinimais) ir poelgius? Liaudies išmintis teigia. . Džordžas~pasuka galvą. 2) nuostatos labai glaudžiai siejasi su prognozuojamu poelgiu (pavyzdžiui. Kada elgesys lemia nuostatas? Jei per pastaruosius 25 metus socialinė psichologija mus ko nors ir išmokė.. „Buvau sunerimęs". tai tikrai išmokė. tiriant balsavimo prognozes) ir 3) jos yra tvirtos (nes kažkas mums jas nuolat primena arba mes jas susiformavome remdamiesi asmenine patirtimi). . pasižiūrėkime. Esant šioms sąlygoms. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 161 APIBENDRINIMAS Kaip nuostatos lemia elgesį? • Kas sieja mūsų vidines nuostatas (kokio nors dalyko ar asmens vertinimo reakcijas. „Sara. Tačiau taip pat tiesa. bet ir veiksmais priversti save mąstyti. Kas patvirtina šį teiginį? O dabar panagrinėkime labiau pritrenkiančią idėją. Tačiau. Iš tiesų kartais giname savo įsitikinimus. mūsų nuostatos ir veiksmai yra glaudžiai susiję tarpusavyje. kuri kontroliuoja galvos judesius. kad elgsena veikia nuostatas. • Aštrius Kerolės priepuolius pavyko sušvelninti chirurgiškai atskyrus smegenų pusrutulius. kai ant grindų nukris knyga. Vivian Grey. mano kojos sukaito ir pavargo. „Norėjau žvilgtelėti po lova". kad pamažu ir patikime tuo. Tai paskatino socialinius psichologus išsiaiškinti.4 s k y r i u s . kad elektrodai valdomi per atstumą. paspėliokite.. 1826 .klausia hipnotizuotojas. Domėdamiesi įrodymais. . Po penkiolikos minučių knyga nukrenta. Eksperimento metu psichologas Michaelas Gazzaniga (1985) kairiojoje Kerolės regėjimo lauko pusėje trumpai parodydavo nuo- „Mintis yra veiksmo vaikas.atsako Sara. tačiau remiantis nuostatomis retai galima nuspėti veiksmus. Kai neurochirurgas Jose Delgado (1973) nuotolinio valdymo prietaisu sužadina elektrodus. Be to. kodėl jis pasuko galvą: „Ieškojau šlepetės". • Džordžui laikinai implantuoti elektrodai į tą smegenų sritį. Veiksmas kuria paaiškinimą. Džordžas gana logiškai paaiškina. Socialinės psichologijos teorijos įkvėpė daugelį tyrimų. • Atsakymas: ir mūsų nuostatų išraiškas.kodėl nusiavėte batelius?" „Na. kokia šio reiškinio priežastis.Šiandien buvo ilga diena". kodėl taip yra ir palyginkite kilusias mintis su socialinių psichologų aiškinimais. ir elgseną lemia įvairūs veiksniai. kurie patvirtino šį teiginį. prieš kalbėdami apie šias teorijas." Benjamin Disraeli. ką dar reikia išsiaiškinti. Panagrinėkime šiuos atvejus: t Sarai hipnozės būsenoje liepta nusiauti batelius. kad elgesys priklauso nuo požiūrio. pakeitus žmonių nuostatas ne visada pavyksta labai pakeisti elgseną. Nuostatos leis prognozuoti elgseną jei 1) kitų veiksnių įtaka kiek įmanoma sumažinama. ir Sara tyliai nusiauna batelius. „Išgirdau triukšmą".

Gal. kuris šių veidų yra tikrasis. Frenkas paaiškindavo: „Labai juokingas eksperimentas". ta mašina juokinga". pavyzdžiui. nes galiausiai susipainiotų. Jūs stebėjote savo kalbą ir veiksmus. Vieno tyrimo metu universiteto studentai sutiko tam tikrą laiko tarpą praleisti dirbtiniame kalėjime.blogi kaliniai.„kaliniai" . kaip panešioti džinsai ar marškinėliai. Po pirmosios linksmos dienos. Frenko. Bet vieną dieną patyrėte kažką nauja: jūsų entuziazmas studentų draugijoje ar dirbtinai intelektualios kalbos įgijo natūralumo. Paklausta kodėl. Paklaustas kodėl.ir tikriausiai pati patikėdavo . vadovaujant Philipui Zimbardo (1971. Vaidmenys vaidmuo (role) Taisyklių rinkinys. dešinysis smegenų pusrutulis buvo dirginamas trumpai sušmėžuojančiu žodžiu „šypsena". policininiko lazdas bei švilpukus ir paaiškino. Haney ir Zimbardo. ji sukurdavo . įteikė jiems uniformas. pirmąją savaitę studentų miestelyje jūs per daug jautriai reagavote į savo naująjį statusą ir karžygiškai stengėtės su šaknimis išrauti mokyklinius įpročius. 1850 Žodis vaidmuo pasiskolintas iš teatro meno srties ir reiškia veiksmus tų žmonių. 1998). o kitokio . kai prižiūrėtojai ir kaliniai tik gavo savo vaidmenis. Vieni kaliniai palūžo. apibrėžiantis. . kurį. Prisiminkite save naujame vaidmenyje . eksperimento dalyviai ir netgi eksperimentuotojai pastebėjo. Kito paciento. Kerolės veide pasirodydavo nedrąsi šypsena ir ji sukikendavo. Įgydami naują socialinį vaidmenį. taigi reaguodavo dešinysis. Vaidmuo jums ėmė tikti taip. o kai kurie netgi sugalvojo itin žiaurių ir žeminančių taisyklių. sukūrė Stenfordo universiteto Psichologijos katedros mokslininkai. ar brutalumo kalėjime priežastis .buvo užrakinti kamerose ir aprengti juos žeminančiais drabužiais. kiti maištavo.162 I dalis.elgesio suformuotų nuostatų . kad elgsena veikia psichinius procesus. o trečius apėmė apatija." Nathaniel Havvthorne. turėtų elgtis konkrečioje situacijoje. Zimbardo norėjo išsiaiškinti. mes iš pradžių jaučiamės nenuoširdūs. Toliau pateikiami savęs įtikinimo . Jis sureaguodavo ir prisiversdavo nusišypsoti. Tuomet tikriausiai labai save kontroliavote. kurie turėtų juos atlikti užimdami tam tikrą socialinę padėtį. Daugelyje socialinių psichologinių situacijų taip pat galima pastebėti.įtikinamą paaiškinimą: „Ak. Prižiūrėtojai ėmė nepagarbiai elgtis su kalinius. kad jie pakliuvo į situacijos spąstus. ar piktavaliai prižiūrėtojai? O gal institucinis prižiūrėtojo ir kalinio vaidmuo gali paversti piktais ir šiurkščiais net ir gailiaširdžius žmones? Ar žmonės kuria smurto erdves? O gal vieta augina smurtą žmoguje? Zimbardo atsitiktinės atrankos principu vienus studentus paskyrė prižiūrėtojais. Antroji grupė studentų . neverbalinis smegenų pusrutulis. „Nė vienas žmogus ilgesnį laiko tarpą negalėtų „rodyti" vienokio veido būdamas vienas. kad jie privalo priversti „kalinius" laikytis kalėjimo taisyklių.būdamas tarp žmonių. nesijautėte savimi.gal pirmosiomis darbo dienomis. kaip žmonės. SOCIALINIS MĄSTYMAS gos moters atvaizdą. kuriam buvo atlikta panaši operacija.pavyzdžiai. užimantys atitinkamą socialinę padėtį. o gal universitete ar studentų draugijoje. Tačiau ši įtampa retai kada trunka ilgai.

Įsivaizduokite. jog mes nepajėgiame atsispirti primestiems vaidmenims. (Douglass. nes jis pats renkasi šį vaidmenį. Tačiau jie pradeda tikėti tuo. Pradėdami dėstytojo. 1845. Higgins ir McCann. Nesusigaudžiau net. Šis kalėjimas. kad „vis labiau buvo painiojama tikrovė ir realybė. taurę. Jos veidas buvo it dangiška šypsena. kaip galvojo studentai. kokius pėdsakus paliktų dešimtmečius demonstruotas nuolankumas. vaidmuo ir tikrasis Aš. kas j ą pamatydavo. aprašytasis arba pa- . . kokią padėtį užima pašnekovas (Manis ir kiti. Ji buvo visiškai nepanaši į kitas baltąsias moteris. jog atliekate vergo vaidmenį ne šešias dienas. kurie netrukus pradėjo veikti. tačiau dūzgiant BBC televizijos kameroms. kaip pasikeitė jo šeimininkė. pajusdavo palengvėjimą. gali subtiliai pavirsti realybe. 1983). įsivaizduokite. ką sako -jei nebuvo papirkti ar priversti šitaip liudyti:"Jei savo žodžiams neturime įtikinamų išorinių paaiškinimų. Linksmos vergvaldės akys netrukus paraudo iš pykčio. Ji jau laikė savo rankose lemtingą neribotos valdžios nuodų. Jie verčiau sakys gerą naujieną nei blogą ir atsižvelgs į tai. kaip turėčiau elgtis.. Tesser ir kiti. o balsas .4 s k y r i u s . 1978. 1972. saldus ir melodingas balsas virto aštriais ir siaubingai nedarniais garsais. p. kokia atrodė. kario ar verslininko karjerą mes imamės vaidmens. Buvęs vergas Frederickas Douglassas prisimena. po šešių dienų Zimbardo buvo priverstas nutraukti eksperimentą. kuriam. žodis virsta įsitikinimu (Klaas.. Tetlock. tikrovę". kurį buvo planavęs tęsti dvi savaites.. 1974. kai susimąstė apie savo vaidmenį: Mano naujoji šeimininkė iš tiesų buvo tokia. pamažu įsiurbė mus į savo. Deja deja! Ši kilniaširdė moteris neilgai tokia buvo. kad tai. o ištisus dešimtmečius. žmonės dažnai jaučiasi tarsi apgavikai. 2006. Priversti žodžiu ar raštu liudyti tai.5 8 . Šeimininką tai gali paveikti dar labiau. Svarbu ne tai. 5 7 . Jos gerumas mane apstulbino.. 1978). o angelišką veidą pakeitė demoniška kaukė. Jei kelios dienos pakeitė Zimbardo „kalėjimo" studentų elgseną.. prižiūrėtojai nesužiaurėjo (Reicher ir Haslam. dėl ko abejoja. Tory Higginsas ir jo kolegos (Higgins ir Rholes. 2002. Kitą kartą pakartojus imitacinio kalėjimo eksperimentą. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 163 Zimbardo (1972) rašė. kurį mes sukūrėme. Jos akivaizdoje net nedoriausias vergas jausdavosi laisvai ir visi. Zimbardo. kaip žodis virsta įsitikinimu. Išsamios vaidmenų tyrimų išvados atskleidžia. Jie paprašė universiteto studentų perskaityti vieno žmogaus asmenybės aprašymą ir trumpai apibūdinti jį kitam žmogui. kalėjimo. 2006). kai aš ją pirmą kartą susitikau prie durų . kas yra nerealu (primestas vaidmuo). kuris kuria mūsų nuostatas. 1984) pademonstravo. Pastebėjęs socialinę patologiją. ) Kada žodis tampa įsitikinimu Žmonės dažnai pataikauja vieni kitiems..maloni ir švelni moteris. kurias aš buvau matęs .raminanti muzika.

ko nėra. kad jei noriu tai „parduoti".neįmanoma" (Ornstein. kad vienus žmones įtikinti lengva. ir prisiekėme. ir jo klientą . kad prisidurčiau prie pajamų. vėliau sakė „buvęs apstulbintas. nei man rodo delno linijos. bjaurius skydus. iš pradžių patenkinus nedidelį pageidavimą. kurį aš gerbiau. „Kojos tarpduryje" reiškinys Daugelis galime prisiminti atvejų. arba nepatinka. kad šie leistų aikštelėje prie namo pastatyti didžiulius netvarkingai užrašytus skydus „Vairuok atidžiai". vaikščiojęs nuo namo prie namo ir nežinojęs. Kitų gyventojų iš pradžių buvo paprašyta mažiau: ar jie sutiktų prie savo automobilio lango pritvirtinti maždaug 7 cm dydžio užrašą „Vairuok saugiai"? Beveik visi noriai sutiko. tinka. kad pradžioje jums padarytų nedidelę paslaugą. kaip ir anksčiau. kurios įtikina mus . Burti iš delno pradėjau pats tokiais būrimais netikėdamas. vėliau patenkinti ir didesnį prašymą. Kiti tyrėjai „kojos tarpduryje" reiškinį susiejo su altruizmu. o paskui ir patys tuo patikime. Trumpai tariant. kuris buvo profesionalus mentalizmo atstovas ir žmogus.ir būrėją iš delno. 1991). Populiariausias šio „kojos tarpduryje" reiškinio pavyzdys: tyrėjai. ką jie perskaitė. teigiamų savybių studentai prisimindavo daugiau nei iš tiesų buvo skaitę. privalau elgtis atitinkamai. Šio projekto pagalbininkas.kad yra tai. Tą. paprašė Kalifornijos gyventojų. taktiškai pasiūlė įdomų eksperimentą: kad aš tyčia sakyčiau priešingai. būrimas buvo lygiai toks pat sėkmingas. gaunamų už triukų rodymą. pas kuriuos savininkus jau buvo apsilankyta. Išbandžiau tai su keliais klientais. studentai apibūdindavo palankiau. Kartą amžiną atilsį Stanley Jahsas. teigia: norint sulaukti didelės paslaugos reikia pasistengti. Mano nuostabai ir siaubui. • Patricios Pliner ir jos bendradarbių (1974) atlikto tyrimo metu 46 procentai Toronto priemiesčių gyventojų sutiko paaukoti Vėžiu sergančiųjų „kojos tarpduryje" reiškinys (foot-in-the-door phenomenon) Polinkis. apsimetę savanoriais saugaus vairavimo populiarintojais. Išvardiję teigiamus bruožus jie taip pat charakterizuojamąjį lygindavo su savimi. . kai sutikę prisidėti prie projekto ar jo organizavimo įsitraukėme kur kas labiau nei ketinome. mes linkę pakeisti savo pasakojimus atsižvelgdami į klausytojus. Po kelerių metų jau tvirtai tikėjau būrimu iš delno. o kitų . kuriam tariamai patiko charakterizuojamasis. kad ateityje panašiai prašomas atsisakysime. kaip apsimesdamas chiromantu jis pats patikėjo šiuo būrimu. Leidimą davė tik 17 procentų. Kaip tai atsitinka? Eksperimentai. Pradėjau burti iš delno dar būdamas paauglys. 19^6).164 I dalis. Paprašyti prisiminti. patvirtinantys teoriją. jog „elgesys formuoja nuostatas". Kai po dviejų savaičių tų pačių žmonių buvo paprašyta leisti jų namo aikštelėje pastatyti didžiulius. Tačiau žinojau. SOCIALINIS MĄSTYMAS atkreipkime dėmesj Žodis virsta įsitikinimu Oregono universiteto psichologas Ray Hymanas (1981) aprašė. Nuo to laiko aš domiuosi tomis galiomis. sutiko 76 procentai (Freedman ir Fraser.

" Kad geriau suprastų. sutikę su pirmuoju pageidavimu. šių „kojos tarpduryje" reiškiniui tirti skirtų eksperimentų metu dėl pirmojo veiksmo ženklelio nešiojimo. aukų rinkimo ir reklamos struktūrose tirdamas. skaičių. Kr. savo ketinimo atskleidimo. kad šitaip didesnė dalis klientų sutinka mokėti daugiau. nuo buvusių dviejų. Mes ne kartą įsitikinsime. nei būtų sutikę iš karto. jei ugdysite tuos. Žmonės. pasirašymo po peticija . Ar galite pasakyti. Gal jūs galėtumėte atsiųsti man elektroninį laišką?"). Iš tų. . kad jei žmonės įsipareigoja viešiems poelgiams ir suvokia juos kaip vykdomus savo pačių valia. kad jis veiktų. yra mažiau linkę su juo sutikti. kuriuos klientas tikėjosi gausiąs veltui. Kai klientas nusprendžia pirkti naują automobilį dėl patrauklios kainos ir pradeda pildyti pirkimo dokumentus. Pasisiūliusių padėti skaičius išaugo iki 16 proc. Viename tokių ekperimentų Cialdinis su bendradarbiais (1978) tyrinėjo „kojos tarpduryje" reiškinio versiją. kuris uždraudžia sudaryti sandorį. kaip teigiama. kad savanoriškos kraujo donorystės kampanijos metu apsilankus pas žmones ir baigiant pokalbį fraze: „Tad tikimės. „Kiek pamenu. donorų skaičius išaugo nuo 62 iki 81 procento. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 165 draugijai. Sakoma. kurie jau elgėsi paslaugiai. kad jų negavęs klientas pasirinks brangesnį variantą. jie būna labiau įsitikinę. kad sulauksime jūsų. žemai paleisto kamuolio metodas (low-ball technique) Taktika. kuomet buvo prašyta kukliau („Esu naujokas visuose šiuose kompiuterių reikaluose.žemai paleisto kamuolio metodą. kad daro kažką prasmingo. taiko kai kurie prekiautojai automobiliais. dažnai neprieštarauja. arba pasitardamas su savo viršininku. tik kelias vietas lėktuve arba keletą kambarių viešbutyje siūlant su didele nuolaida ir šitaip tikintis. Atkreipkite dėmesį: kaip ir daugiau nei šimto kitų eksperimentų. pirmiausia pakvietę pasirašyti peticiją prieš lauko minas. Šį metodą. aš visada buvau prekybininkų.9 proc. 42 m.buvo apsispręsta savanoriškai (Burger ir Guadagno. Žmonės. „Lengvai rasite paslaugių žmonių. Oro bendrovėse. pr. ar taip? [pauzė atsakymui]". nes „patirsime nuostolį". 2003). Socialinės psichologijos ekspertas Robertas Cialdinis save vadina „mulkiu". kuriems iš karto pateikiamas didesnis pageidavimas. • Angelą Lipsitz kartu su kitais autoriais (1989) rašo. pardavėjas panaikina kainos skirtumą papildomai priskaičiuodamas už priedus.6 iki 4.) padidino Prancūzijos interneto vartotojų. aukų rinkėjų ir įvairiausių operatorių taikinys. viešbučiuose taip pat naudojama panaši taktika." Publilius Syrus. kai į j u o s buvo kreiptasi tiesiogiai. jeigu pageidavimas padidėja. • Nicolas Guėguen ir Celine Jacob (2001) trigubai (nuo 1. kaip jos naudoja „poveikio priemones". jis trejetą metų stažavosi įvairiose prekybos.4 s k y r i u s . naudojama norint priversti žmones su kuo nors sutikti. kodėl žmonės vieni kitiems sako „taip". Šias priemones jis išbandė atlikdamas paprastus eksperimentus. aukojančiųjų skaičius buvo beveik dvigubai didesnis. kurie buvo iš vakaro paprašyti (ir sutikę) segėti reklaminį šios akcijos ženklelį. • Interneto pokalbių svetainėse Paulas Markey ir jo bendradarbiai (2002) paprašė pagalbos („Niekaip negaliu sutvarkyti savo elektroninio pašto. kaip galėčiau susipažinti su kurio nors asmens duomenimis?"). paaukojusių nuo lauko minų nukentėjusių vaikų organizacijai.

kad įskaudinę nekaltą auką . Tai ypač akivaizdu tada. kuriuos skaudiname. Kitas piktybiškų veiksmų poveikio nuostatoms pavyzdys: mes ne tik esame linkę skaudinti tuos. ryto. nepanorus jų įsigyti. asmuo gali pasiryžti ir didesniam melui. Apie „kojos tarpduryje" reiškinį pravartu žinoti. Ištaręs „nekaltą melą" ir pagalvojęs „nebuvo taip jau baisu".agresoriai dažniausiai ima kaltinti savo auką. norint gauti daugiau informacijos ir dovanėlę. kad pirmosiomis tarnybos dienomis karo belaisvių stovyklų prižiūrėtojai gerai elgdavosi su kaliniais. nė karto nepasidavusį pagundai. 78). Būdavo. Kai ką nors padaryti sutinkame patys. Užpildę sutartį patys. Kai jie pakvietė įvadinio psichologijos kurso studentus dalyvauti eksperimente 7 vai. galioja ir amoraliems veiksmams. Nekaltas pradinis įsipareigojimas . Lengvabūdiškas piktybiškas poelgis gali praskinti kelią dar blogesniam. kad nuostatas formuoja elgesys. kad šis principas veikia net tada. jog taip slepiamas pelno motyvas (Cialdini. Davis ir Jonės. 1988). 1960.finansiškai. kas gali įvykti vėliau. leidžiantys per keletą dienų įvertinti į namus pristatomas prekes ir. Blogis kartais kyla iš palengva didėjančių įsipareigojimų.166 I dalis. 1988. sutikti išklausyti informaciją apie investavimo galimybes . nutraukti pirkimo sutartį. pakvietus atvykti 7 vai. atėjo tik 24 proc. kuris jai pasidavė tik vieną kartą. kai žmonės žino. prisiimame ir didesnę atsakomybę. ryto. Perfrazuojant mintį iš La Rochefoucauld „Maksimų" (1665). kas vienos enciklopedijų leidyklos darbuotojų mokymo programoje vadinama „labai svarbia psichologine priemone. šitaip teisindami savo žiaurumą.nesvarbu. seksualiai . kviestųjų. 1968. iš jų atėjo 53 proc. Daugelyje Amerikos valstijų priimti įstatymai. o ne prekybos atstovui. bet ir nemėgstame tų. vėliau. politiškai. Jei kas nors bando mus sugundyti .dažnai paskatina didesniam įsipareigojimui. Glass. Keletas tyrimų (Berscheid ir kiti. neleidžiančia klientams nutraukti sutarties" (Cialdini. Rinkos analitikai ir prekybininkai pastebėjo. SOCIALINIS MĄSTYMAS Cialdinis ir jo bendradarbiai pastebėjo. Piktybiški ir moralūs veiksmai Principas. Prekybininkai kartais panaudoja mažų įsipareigojimų galią. žmonės dažniausiai laikosi savo įsipareigojimų.sugrąžinti atvirlaiškį. ar elektros srove . daugelis bendrovių naudoja tai. kurių nemėgstame. Praktinė išvada: prieš sutikdami padaryti mažą paslaugą pagalvokite. o ne priversti. Tačiau jeigu studentai jau buvo sutikę dalyvauti eksperimente nežinodami jo vykdymo laiko. Norėdamos išvengti šio įstatymo padarinių. p. 1964) patvirtino.paprastai mėgina gauti pradinį sutikimą. Šios bendrovės užpildyti sutartį patiki klientui. Tai būdinga karo metui. kad tai iš tiesų veiksminga. kad susaistytų žmones prekybinėmis sutartimis. ne taip sunku rasti žmogų. tačiau tai truk- . daug sunkiau rasti tokį. Piktybiški veiksmai pagraužia juos darančiojo moralinį jautrumą. ar skaudžiais komentarais. kai žiauriai elgtis jie būdavo prikalbinti.

Abiem atvejais draudimas buvo veiksmingas. Anksčiau sąmoningai nusprendę nežaisti su šiuo žaislu. kuriems įsakoma žudyti. ką gera jie mums padarė. parašiau j a m raštelį. kai draudimas nesielgti taip. bet uždraudė su juo žaisti. Juo labiau vienas žmogus skaudina kitą ir atitinkamai keičia savo nuostatas. kad savo bibliotekoje jis turi labai retą ir įdomią knygą. Kareiviai. kurie buvo griežtai perspėti. patiria „moralinio išsilaisvinimo" jausmą įtikėję (labiau negu tie prižiūrėtojai. Dažnai jie menkina savo priešus žeminančiomis pravardėmis. Pusei klasės Freedmanas prisakė griežtai. Eksperimentai patvirtina. 14 dabar laisvai žaidė su robotu. Tad jie šį veiksmą įsisąmonino. tačiau. neturėjęs ryšio su ankstesniais įvykiais. juos net gali pykinti. jį trikdė kito svarbaus įstatymų leidėjo priešiškumas Tad Franklinas nusprendė laimėti jo palankumą: Aš . kai atrodydavo. kaip mes elgiamės. jo nelietė. kaip norisi.. 1980 („Kūrybiškas sutrikdymas: gailestingumo judėjimas") „Mes mylime žmones ne tiek už tai. Vieno jaudinančio eksperimento metu Jonathanas Freedmanas (1965) pradinės mokyklos mokiniams parodė viliojantį baterijomis maitinamą ir valdomą robotą. ypač jei jis ne primestas." Lev Tolstoj. Po kelių savaičių kitas mokslininkas. dalyvavę egzekucijose. kad pozityvi nuostata kurio nors žmogaus atžvilgiu skatina jį pamėgti. nesistengiau įgyti j o palankumo rodydamas vergišką pagarbą. 1976). kai manome. kas įvyksta vaiko sąmonėje. pateisinančių šią priespaudą. tačiau kartu ir pakankamai švelnus. bet po kurio laiko pritaikiau kitą metodą. 2005). Kai Franklinas buvo Pensilvanijos generalinės Asamblėjos tarnautojas. juos nukala mūsų poelgiai. kol paties Freedmano nebus klasėje. Kartais veiksmai ir nuostatos maitina vieni kitus iki moralinės nejautros. Išgirdęs. kad darant kam nors paslaugą gimsta ir simpatija. švelniau įspėti vaikai turbūt įsisąmonino savo sprendimą. o kitai pusei . Atlikdami charakterio tyrimus. Pavergęs kitą tikriausiai įtikins save. išreikšdamas savo troškimą atidžiai paskaityti „Savęs pačių apibrėžimai nėra konstruojami galvoje. Vojna i mir. 2002). Moralus poelgis. elkitės taip. juo lengviau sekasi tai daryti. Elgesys lemia nuostatas ir taikos metu. tačiau du trečdaliai tų. kad jų aukos nusipelnė tokio likimo (Osofsky ir kiti. kad išliktų galimybės rinktis pojūtis. Iš 18 vaikų. kuri buvo švelniau perspėti nežaisti. Pagalvokite." Robert McAfee Brown. Verta prisiminti šią išvadą: jei norite ką nors labiau pamilti. Piktybiški veiksmai formuoja savąjį Aš. tą patį daro ir moralūs veiksmai. laimei. Sakoma. ugdo ir moralų mąstymą. Ši nauja nuostata kontroliavo vėlesnius jų veiksmus. kiek už tai. kad vergai turi savybių. kai jis atsispiria pagundai. Kalėjimo prižiūrėtojai. mokslininkai pateikdavo vaikams įvairių pagundų tokiose situacijose. dažniausiai tą asmenį ir pamėgstame (Blanchard ir Cook..4 s k y r i u s . 1793 metais Benjaminas Franklinas patikrino prielaidą. tarsi jau būtumėte labiau pamilę. 1867-1869 („Karas ir taika") . Jei darome paslaugą eksperimentuotojui ar kitam subjektui arba padedame studentui mokytis. jog niekas nemato. ką gera mes padarėme jiems. Creative Dislocation: The Movement of Grace. jog niekas nemato. Sąžinė rūdija.nelabai griežtai. buvo pakankamai griežtas. tačiau neilgai (Waller. paliko vaikus žaisti toje pačioje klasėje su tais pačiais žaislais. jog mūsų būdą parodo tai. kurie egzekucijose nedalyvavo). iš pradžių gali į tai reaguoti su pasišlykštėjimu. o pasirinktas. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 167 davo neilgai.

„Mes daromės teisingi. kai drąsiai elgiamės. o aš grąžinau maždaug po savaitės. mažiau baltųjų amerikiečių savo gyvenamuosius rajonus. (ISR Newsletter. mažinančių skirtumus tarp religijų. susivaldantys. kol pasikeis moralė pamokslaudami ir mokydami . kai buvo svarstomas sprendimas panaikinti rasinę segregaciją mokyklose. ar teigiamas tarprasinis bendravimas gali sumažinti rasinius prietarus . draugus. kai teisingai elgiamės. Tačiau iš tiesų panaikinus rasinę segregaciją pasikeitė ir nuostatos. nuo to laiko jis visada parodydavo. Mokslininkai teigė maždaug taip: jei lauksime. pasisakančių už leidimą juodaodžiams įsikurti bet kuriame gyvenamajame rajone per tą patį laikotarpį padaugėjo nuo 65 iki 87 proc. Po to buvo išleista daugiau prieš diskriminaciją nukreiptų aktų.keletui dienų man ją paskolinti. 1978). ir mūsų draugystė tęsėsi iki pat j o mirties (cituojama iš: Rosenzweig. kad yra galimybė.168 I dalis. jog „negalima teisiškai įtvirtinti moralumo". SOCIALINIS MĄSTYMAS šią knygą ir prašydamas padaryti paslaugą . Kontaktai tarp rasių atstovų plėtėsi. paskelbus Piliečių teisių aktą. galėsime netiesiogiai paveikti ir vidines nuostatas. kai valdomės.panašiai kaip reikalavimas prisisegti saugos diržus paskatino palankesnį požiūrį įjuos? Tai buvo vieni iš socialinių mokslų atstovų argumentų JAV Aukščiausiajame teisme 1954 metais. jie pradėjo ir atitinkamai mąstyti (Greeley ir Sheatsley. aiškiai parodydamas j a m savo palankumą. Tačiau jei teisiškai įtvirtinsime moralius veiksmus. Ši mintis prieštarauja prielaidai. kad yra pasirengęs visada man pasitarnauti. be to. klasių bei rasių.) 1964 m. bendradarbius ar bendramokslius įvardijo tik kaip baltuosius. 1972. Kai amerikiečiai pradėjo atitinkamai elgtis. kad visuomenės taisyklės ir elgesys gali stipriai veikti rasines nuostatas. Visuomenės požiūrio į rasines problemas reikšmingumas perša mintį. p.rasinio teisingumo teks ilgai laukti. Kai mes kitą kartą susitikome rūmuose. Jis nedelsdamas man atsiuntė knygą. 769). Taigi nuostatos taip pat keitėsi. 1975). ir drąsūs. tad mes tapome puikiais draugais. 1971. Panagrinėkime kai kurias šio socialinio eksperimento išvadas: • Po Aukščiausiojo teismo sprendimo dvigubai daugiau baltaodžių amerikiečių pritarė bendrų baltiesiems ir juodiesiems mokyklų steigimui. labai maloniai." Aristotelis • • Socialiniai judėjimai Jau matėme. Taylor ir kiti. Tarprasinis bendravimas ir rasinės nuostatos Jei moralūs veiksmai kuria moralias nuostatas. Amerikiečių. per dešimtmetį 20 proc. (Daugiau pavyzdžių apie ankstesnes ir dabartines rasines nuostatas rasite 9 skyriuje. o taip pat ir pavojus tą pačią idėją panaudoti politi- . o mūsų dienomis beveik visi baltaodžiai amerikiečiai pasisako už tokias mokyklas. jis pasikalbėjo su manimi (ko niekada nebuvo daręs anksčiau).

kad „nors komunizmas Amerikoje neprigis. ir moteriškos giminių įvardžius sustiprino šias nuostatas. kai besimokydamas pradinėje mokykloje netoli nuo Boeing bendrovės Sietle dalyvaudavau aviacijos antskrydžių pratybose. diskomfortą dėl prieštaravimo tarp savo žodžių ir jausmų. O daugelis sugrįžusiųjų ėmė tikėti. Šis terminas buvo sugalvotas siekiant apibūdinti tai. Nors „minčių kontrolės" programa toli gražu nebuvo tokia neįveikiama. „Tad po to. ką sako" (p. jos rezultatai vis dėlto verčia susirūpinti. 6 skyrių).. 1954). Dvidešimt vienas belaisvis nusprendė pasilikti. kalintojai visada stengdavosi. daugelis patirdavo . socializuojant teroristus ir budelius (žr. Edgaras Scheinas (1956). septintajame dešimtmetyje kovotojų už pilietines teises protesto žygiai sustiprino demonstrantų atsidavimą. uniformų dėvėjimas. Todėl belaisviai dažnai įtikinėdavo save. Po daugybės tokių užsiėmimų. manau. „Norėdami manipuliuoti žmogaus savivaizdžiu. 27). Padaręs pareiškimą belaisvis pajusdavo vidinį įsitikinimų ir veiksmų atitikimo poreikį. daugelis mūsų pradėjome bijoti rusų. kai belaisvis „išmokdavo" sakyti ar rašyti nereikšmingus dalykus. ar dalyvavimas grupinėse diskusijose. kurie abejojo Hitleriu. Panašiai devintojo dešimtmečio pabaigoje kilęs judėjimas anglų kalboje vartoti ir vyriškos. jog Azijai jis tinka" (Segal. Stebėtojai atkreipė dėmesį į tai. Žmonės mano. Influence. kad tuos. 1988 („Įtaka") . kad jis padarytų pareiškimus svarbesniais klausimais. Politizuotuose ritualuose kai mokiniai kasdien pagerbia vėliavą ar kai gieda nacionalinį himną . Prisimenu. kai jausdavomės esą rusų atakos objektai. Šią praktiką taiko ne tik totalitariniai režimai." Robert Cialdini. kad karo belaisviai visur aktyviai dalyvautų. „vokiškasis pasisveikinimas veikė ypač stipriai. sąmoningai prisiversdami tikėti tuo. Negalėdami sakyti to. apklausęs daugelį karo belaisvių jiems grįžtant namo.. Šimtai karo belaisvių talkino savo kalintojams. kas nutiko Korėjoje karo belaisviams amerikiečiams XX a." Be to. ar tai būtų ko nors kopijavimas. kurie piliečius paverčia 'pareigūnais'. ką galvoja. potencialius pirkėjus 'klientais'. sėkmingai praktikuojamas ir šiandien. ketvirtajame dešimtmetyje daugeliui vokiečių dalyvavimas masiniuose nacių mitinguose. kad XX a. kad galingiausias socialumo ugdymo būdas yra smegenų plovimas. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 169 niam visuomenės socializavimui. Jie visada pradėdavo nuo nereikšmingų reikalavimų ir palaipsniui pateikdavo vis svarbesnius.4 s k y r i u s . Nusprendę jį laikyti išorinio panašumo su kitais požymiu. XX a. kad pasielgė teisingai „Pradėk nuo mažų dalykų ir augink juos" buvo efektyvus „kojos tarpduryje" metodo taikymo būdas. ar viešos išpažintys.viešumas yra patriotinių jausmų ugdymo priemonė. Jų veiksmai išreiškė pribrendusią idėją ir įdiegė ją į kovotojų už pilietines teises širdis. kaip būtų galima spręsti pagal šį terminą. Istorikas Richardas Grunbergeris (1971) rašo. buvo reikalaujama. kai jiems buvo suteikta teisė sugrįžti į Ameriką. galite naudoti nedidelius įsipareigojimus. rašė. belaisvius 'kolaborantais'. šeštajame dešimtmetyje. ar savikritiški rašiniai. kad vienas iš prižiūrėtojų metodų buvo nuoseklus reikalavimų didinimas. demonstracijos ir ypač vieši pasisveikinimai „Heil Hitler" reiškė absoliutų elgsenos ir įsitikinimų nesutapimą. šie žmonės stengėsi išlaikyti savo psichinę pusiausvyrą.

Veiksmai taip pat daro įtaką mūsų moralinėms nuostatoms: mes esame linkę pateisinti tai. prasideda paprasta idėja. dėl kurių atrodome nuoseklūs. • Taip pat ir su rasinėmis ar politinėmis nuostatomis susijusi elgsena veikia socialinį sąmoningumą: mes ne tik giname tai. Prisistatymas: įspūdžio valdymas Pirmasis aiškinimas.ir visa tai darome iš rūpesčio: o ką kiti apie mus pagalvos. Pažintinio disonanso teorija teigia. kad yra trys galimos priežastys. • • Tai. Panagrinėkime šias teorijas. galbūt. dietoms. Prisistatymo teorija kelia prielaidą. ką žmonės galvoja? Mes išleidžiame nesuskaičiuojamą daugybę pinigų drabužiams. kad veiksmai atskleidžia mūsų esmę (kai esame netikri dėl savo jausmų ar įsitikinimų. o dabar dar ir plastinėms operacijoms . Savo daromą gerą įspūdį dažnai siejame su socialiniu ir materialiniu atpildu. kad įvairūs požymiai it upeliai suteka į vieną upę: veiksmų poveikį nuostatoms. ką padarėme. „Kojos tarpduryje" reiškinio tyrimai rodo. Daugybė faktų patvirtina šį principą. Veikdami mes sustipriname idėją kuria grindžiami veiksmai. ge- . darytų ir kiti). kad nuostatos kyia iš poelgių? Kaip šios konkuruojančios teorijos atspindi mokslinio aiškinimo procesą? Matėme. bet ir veiksmais sužadinti mintį. turbūt.170 I dalis. • Politiniai ir socialiniai veiksmai gali įteisinti elgesį. taip pat gali inspiruoti būsimas nuostatas. ką. Ar šiuose pastebėjimuose yra koks nors raktas mįslei .įminti? Socialiniai psichologai įtaria. kosmetikai. ką sakome ar rašome. kad dėl strateginių priežasčių išreiškiame nuostatas. kodėl elgsena daro poveikį nuostatoms. ką giname. kuo tikime. Savęs suvokimo teorija tvirtina. kad siekdami sumažinti diskomfortą mes stengiamės pateisinti savo veiksmus. Paklauskite savęs: kodėl šiuose iš realaus gyvenimo paimtuose pavyzdžiuose nuostatas suformavo poelgiai? Kodėl atliktas vaidmuo ar pasakyta kalba gali paveikti pažiūras? APIBENDRINIMAS Kada elgesys lemia nuostatas? • Ryšys tarp nuostatų ir veiksmų galioja ir atvirkštine kryptimi: mes ne tik galime savo mintimis išprovokuoti veiksmą. kuris pakeis daugelio žmonių nuostatas. Kodėl elgesys veikia nuostatas? Kokios teorijos padeda paaiškinti. analizuojame savo poelgius. Socialinių vaidmenų sąlygojami poelgiai formuoja nuostatas. kurią.kodėl veiksmas keičia nuostatas . SOCIALINIS MĄSTYMAS O dabar leiskite paprašyti jūsų suvaidinti teoretikus. kad įsipareigoję atlikti nedidelį veiksmą vėliau žmonės lengviau sutinka ir su didesniu. Kuris iš mūsų nekreipia dėmesio į tai. prisimenate iš 2 skyriaus. ypač jei už juos jaučiamės atsakingi. bet ir tikime tuo.

kad mes jaučiame įtampą („disonansą").žmonės kur kas mažiau keičia nuostatas. kodėl vienos apklausos metu pusė rūkalių britų prieštaravo nerūkantiems.4 s k y r i u s . kad kažką reikia keisti. Tedeschi ir kiti. galbūt veidmainiavimą. 2003). pajuntame spaudimą. 1987). valdyti savo daromą įspūdį gali būti naudinga. jei fiktyvus melo detektorius kliudo jiems pamėginti sukelti gerą įspūdį (Paulhus. Tokia yra garsiosios Leono Festingerio (1957) pažintinio disonanso teorijos išvada. 2001. Niekas nenori atrodyti kvailai nenuoseklus. 2002).rūkymo nelaiko labai kenksmingu (Saad. 1994. Teorija įrodinėja. Kad šito išvengtume. kad karas yra pateisinamas net ir tada. turėjo masinio naikinimo ginklų ir kėlė grėsmę JAV bei Didžiosios Britanijos saugumui. Tarptautinės politikos nuostatų programos direktorius pastebėjo. 1999). taip . jei pajuntame neatitikimą. karo Irake kai kurie amerikiečiai stengėsi sušvelninti savo „pažintinio disonanso pojūtį" (Kuli. Pavyzdžiui. todėl „pažintinio disonanso" sąvoka tapo šiuolaikinio išsilavinusio žmogaus žodyno dalimi. ir kita. Bent jau taip teigia prisistatymo teorija. disonansas gali atsirasti tada. jog Saddamas Husseinas. nes pakitusias nuostatas žmonės atskleidžia ir tiems. 1982. Net jei tai reikštų šiokį tokį nenuoširdumą ar veidmainystę. jog esame suinteresuoti išsaugoti savo patirties nuoseklumą. galime sufalsifikuoti savo nuostatas. nors būtų buvę logiška pasirinkti kitą. kylanti tada. tik 38 proc. Ar mūsų ryžtas atrodyti nuosekliais paaiškina.labai plačios. kad mūsų elgesys beveik nepateisinamai prieštaravo mūsų nuostatoms arba nusprendėme atiduoti pirmenybę vienai alternatyvai. deriname nuostatas su veiksmais. nerūkančiųjų . kaip teigiama. Svarbiausia karo priežastis. kad stengdamiesi sumažinti šią įtampą mes dažnai pakoreguojame mintis. tad nusprendę ką nors pasakyti ar padaryti išgyvename prieštaringus jausmus. Ši paprasta idėja ir kai kurios su ja susijusios stulbinančios prielaidos paskatino atlikti per 2000 mokslinių tyrimų (Cooper. jei pažintinis disonansas (cognitive dissonance) [tampa. kai žmogus vienu metu suvokia dviejų tipų prieštaringą informaciją. priešingai nei dauguma kitų brutalių diktatorių. kai dvi vienu metu mąstomos mintys arba nuomonės („pažinimas") psichologiškai nesuderinamos. buvo ta. 1979). 2004b). Norėdami atrodyti nuoseklūs. kai suvokiame. kaip jie anksčiau elgėsi. Mes suvokiame ir viena. kaip sako žmonės" (Eiser ir kiti. kuriuos pasaulis toleravo. Jungtinėse Valstijose 40 procentų rūkalių . Dvi kitos teorijos paaiškina. kad po 2003 m. Ši teorija paprasta.ir tik 13 proc. kodėl nuostatos dažniausiai prisitaiko prie poelgių? Tam tikru mastu. kad mūsų nuostatos keičiasi todėl. Savęs pateisinimas: pažintinis disonansas Viena iš teorijų teigia. kad rūkymas „iš tiesų kenkia. Tad. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 171 resne savijauta ir netgi tvirtesniu socialiniu tapatumu (Leary. amerikiečių manė. Tačiau mūsų apžvelgti nuostatų pokyčiai slepia kur kas daugiau nei prisistatymą. . beveik išvien tikėjusiems. Tai paaiškina. Festingeris tvirtina. tačiau jos taikymo galimybės . kodėl žmonės įsisąmonina prisistatymą kaip nuoširdų nuostatų keitimą. kurie nė nenujaučia. Kai karas prasidėjo. Disonanso teorija daugiausia koncentruojasi į elgsenos ir nuostatų nesuderinamumą.

tiriantis. pasikeitė. kad jo tikslas . . „Nesvarbu. dėl kurios buvo pradėtas karas. spręsdamas pasaulio reikalus" [Pew. kol jo vaidyba tapo labai įtikinama). Esu tikras. ar jūs galėjote jas numatyti. kad keltų grėsmę." Galiausiai dar kas nors. sustiprėjus antiamerikietiškoms nuotaikoms Europoje bei musulmoniškuose kraštuose ir suvokus. Kai per karą tokie ginklai nebuvo nei panaudoti. kad jų kariniai daliniai šiuos ginklus suras. 2005 m. nei rasta jų tiek. Nepakankamas pateisinimas Įsivaizduokite. ." George W. 2003. tyrėjas (Carlsmithas) paaiškina.jis iš tiesų labai įdomus. kad jums labai patiks. pavyzdžiui. Beveik keturi iš penkių amerikiečių tikėjo. paaiškina. priimčiau tokį patį sprendimą. kuris paprastai įtikinėja kitus dalyvius. . pastebima Tarptautinės politikos nuostatų programoje. pamačius po karo įsisiautėjusį chaosą Irake. kurį surengė kūrybingasis Festingeris ir jo studentas J. kaip lūkesčiai veikia darbo procesą. Merrillas Carlsmithas (1959). kad tai pakurstė teroristines nuotaikas. Iš pažiūros labai susikrimtęs tyrėjas (kurį Festingeris valandų valandas mokė. Jums ištisą valandą reikia atlikinėti nuobodžias užduotis.teigė respublikonų partijos viešosios nuomonės tyrėjas Frankas Luntzas (2003). . kaip žmonės reaguoja į šiuos ekspe- . negalįs atvykti į šį seansą. 2003). 2003). kad asistentas.nes priežastis. Grąžydamas rankas tyrėjas maldauja: „Gal jūs galėtumėte jį pavaduoti?". kad jis nuobodus. „Iš tiesų? . karą palaikiusieji patyrė prieštaringus jausmus.klausia tariamasis eksperimento dalyvis.atsakote jūs. Jordanijoje ir Palestinoje dabar dauguma piliečių tiki. be paliovos sukioti medinę durų rankeną. Besukinėdamas tas rankenas. kurie dar paaštrėjo suvokus. . 2003). 2003].172 I dalis." „O ne. jog tik ką patyrėte didelį malonumą. ar masinio naikinimo ginklai bus rasti. o maždaug tiek pat pritarė.Prieš savaitę mano draugė dalyvavo šiame eksperimente ir sakė. Pasižiūrėkime. ar ne. (Indonezijoje. kad karą reikėjo pradėti (Duffy. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Priėmiau sunkų sprendimą. ką žinau šiandien. amerikiečių pasisakė už karą. jums sumokėjo. Tai daroma mokslo labui. kiek visa tai pareikalavo lėšų ir žmonių aukų.) Kad sušvelnintų šį prieštaravimą. jog dalyvaujate eksperimente. Dabar buvo iš naujo minimos tokios priežastys. Newport ir kiti. kad eksperimentas bus įdomus. kaip engiamos tautos išvadavimas iš tironiško ir genocidinio režimo bei pagrindų taikingiems ir demokratiškiems Artimiesiems Rytams klojimas. . gruožio 12 d. Bush. be to." Pažintinio disonanso teorija aiškina savęs įtikinimo reiškinį ir pateikia keletą stulbinančių prognozių. Už durų laukiantis kitas dalyvis privaląs tikėti. Kai baigiate. Praėjus mėnesiui po karo buvusi mažumos nuomonė virto daugumos požiūriu: 58 proc.ištirti. gerai pasimankštinsite. net jei Irake ir nebūtų rasta masinio naikinimo ginklų (Gallupo institutas. todėl sutinkate pasakyti kitam eksperimento dalyviui (kuris iš tiesų yra tyrėjo asistentas). kai kurie amerikiečiai dar kartą prisiminė svarbiausius vyriausybės argumentus dėl karo. kad Osama bin Ladenas „teisingai elgiasi. Irakas neturi masinio naikinimo ginklų (Gallupo institutas. Žinodamas tai.

Festingeris ir Carlsmithas rėmėsi įžeidžiama prielaida: gavusieji vieną dolerį (kuris vargiai bus pakankamas pateisinimas melui) bus labiausiai linkę savo nuostatas derinti su veiksmais. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 173 +1. kad eksperimentas iš tiesų buvo įdomus? Gavę už tai tiek. Jūs ne tik sužinote.vieną dolerį. ieškant vidinių poelgį pateisinančių priežasčių. kai bu- nepakankamo pateisinimo efektas (insufficient justification effect) Disonanso sušvelninimas.. kad atsakytumėte į klausimus apie šią savo patirtį sukiojant durų rankeną. Įsivaizduokite. . apie kurį retai užsimenama. žmonės dažniausiai atitinkamai reaguoja į jų keliamus reikalavimus. kad pasielgėme teisingai.1 E „Pasakiau. kad visi Stenfordo universiteto studentai neprieštaraudami grąžino pinigus.! ® i1? £2 a č o Sąlyga: Disonanso -0. kuris sąžiningai paaiškina visą šį tyrimą. 1959. Tai yra išankstinis 6 aprašytų skyriuje stulbinančių nuolaidumo ir konformistiškumo tyrimų pavyzdys. kad buvote apgautas. Turėdami nepakankamai savo veiksmus pateisinančių aplinkybių." „Pasakiau.20 dolerių užmokestį? Priešingai vyraujančiai nuomonei. šeštajame dešimtmetyje atlikto eksperimento aspektas. jie patirs didesnį diskomfortą (disonansą) ir todėl bus labiau suinteresuoti patikėti tuo. kai žmonėms atrodydavo. rimentus." S1+0.") Šie skaitymai dažniau suformuodavo neigiamą požiūrį į advokatus tada.5 © +1.0 Kontrolinė (jokio melo) Jokio disonanso 20 dolerių Neryškus disonansas 1 doleris Ryškus disonansas i i 4. ką padarė. kad veiksmai labiausiai veikė nuostatas tada. Kaip vėliau pamatysime. kad jie turi pasirinkimo laisvę ir gali numatyti savo veiksmų pasekmes. kad advokatas meluoja? Jo lūpos kruta. Šaltinis: Duomenys iš: Festinger ir Carlsmith.5 PAVEIKSLAS Nepakankamas pateisinimas Disonanso teorija teigia. kad nuobodus eksperimentas yra įdomus. Tačiau turėjau pakankamą priežastį 20 dolerių atlygį . kad nuobodus eksperimentas yra įdomus. jei aplinkybės yra aiškios ir apibrėžtos. kurĮ sušvelninti galime įtikėdami. bet iš jūsų dar paprašoma grąžinti 20 dolerių.4 s k y r i u s . kai išorinio pateisinimo „nepakanka". jog jūs galiausiai vėl susitinkate su tyrėju.šitaip pasielgti. •Yra dar vienas šio XX a.5 If -1. paprašo. kad rezultatai patvirtino šią intriguojančią prognozę. Neturėjau pakankamo motyvo šitaip pasielgti. ar dosnesnį.. Hm. Gavusieji 20 dolerių turės pakankamą savo poelgio pateisinimą ir todėl turėtų patirti mažesnį diskomfortą. 0 gal jis buvo savaip įdomus. kad veiksmingesnis yra didesnis atlygis.* Daugybė vėliau atliktų eksperimentų patvirtino. 4. kuriuose pajuokiami advokatai (pavyzdžiui: „Kaip sužinoti. kad kai savo veiksmų negalime pateisinti išoriniu atpildu ar prievarta. Ar sutiktumėte? Festingeris ir Carlsmithas rašo. mes patiriame disonansą.5 paveiksle matome. Vieno eksperimento dalyviams reikėjo į magnetofono juostą įrašyti anekdotus. 0 dabar apie prognozę: kuriai sąlygai esant lengviausiai patikėtumėte savo mažu melu ir teigtumėte. kiek buvo sumokėta kai kuriems dalyviams .

Džoniui nereikės ieškoti vidinio motyvo tai daryti. Man atrodė. Leonas Festingeris 1920-1989 Pjr J^T^ . skaityti ar ne (Hobden ir 01son. 1994. Anksčiau pastebėjome. gali į gerą pusę pasikeisti jūsų požiūris ne tik į politiką. nes kitaip aš tau nusuksiu sprandą". nes noriu. kas inspiruoja elgtis taip. Jausdami atsakomybę už savo žodžius. o ne: „Tvarkau savo kambarį todėl. kad patys sutiko atlikti pasiūlytą visuomenei naudingą darbą. kad svarbūs žmonės iš tiesų perskaitys parašytą rašinį (Leippe ir Eisenstadt. o pačiam pasirinkti. Pagal šią teoriją Džonis turėtų sakyti: „Tvarkau savo kambarį. kad savo pasaulėžiūrą žmonės sieja su savo jausmais arba jau atliktais veiksmais. Apsimetimas tampa įsitikinimu. kad jis būtų tvarkingas". jog šie gandai gali būti „nerimo pateisinimas" . o tai. kad tėvai man sprandą nusuks. kuo autoriai netikėjo . jie lengviau apsisprendžia dalyvauti ir kitose savanoriškose akcijose nei tie. kaip pageidaujama. Remiant kitai rasei palankią politiką. už kuriuos mes jaučiamės bent iš dalies atsakingi. Atkreipkite dėmesį į tai. SOCIALINIS MĄSTYMAS vo galima ne priverstinai. teigiančią. jei jiems bus tik lengvai pagrasinta ir to nepakaks paklusnumui pateisinti. Leippe ir Elkin. Vaikams bus lengviau reikalavimą nežaisti su viliojančiu žaislu paversti įsitikinimu [kad negalima su juo žaisti].174 I dalis.sakykime. . 1999). kai susiduriama su prieštaravimais arba jei manoma. 1987).per mažą atlygį gavę autoriai jautė šiek tiek didesnį palankumą tokiai politikai. žmonės patys pradeda labiau jais tikėti. Ši idėja padėjo man sukurti disonanso sušvelninimo teoriją. būtinumą padidinti mokestį už mokslą . Kai studentai įsitikinę. ką slepia teorija Leonas Festingeris apie disonanso sušvelninimą Po 1934 metų žemės drebėjimo Indijoje už nelaimės zonos ribų pasklido gandai. kad netrukus laukia dar didesnės nelaimės.5 dolerio turėjo parašyti rašinį. kurie jaučiasi esą priversti tai daryti (Stukas ir kiti.žinojimas. Rimtas pagrasinimas yra pakankamas pateisinimas. Kai tėvas ar motina sako: „Sutvarkyk savo kambarį. bet ir į rases. pateisinantis užsitęsusią baimę. kad nepakankamo pateisinimo principas veikia skiriant bausmes. kad pažintinio disonanso teorija pabrėžia ne santykinį atlygio ar bausmės už kiekvieną veiksmą efektyvumą. Tai ypač akivaizdžiai pasireiškia tada. Kai rašinyje reikėjo įrodinėti ką nors tokio. jei šito nepadarysiu". Kito eksperimento metu žmonės už niekingus 1. Taigi galioja principas: nuostatos kyla iš veiksmų. Džoni. 1994).

Priėmę svarbius sprendimus. Tačiau ji taip pat atkreipia dėmesį. Lewiso knygos The Horse and His Boy. kad vadovai. Susidūrę su svarbiu sprendimu . nes žmonės nėra linkę prievartinio poelgio paversti vidiniu įsitikinimu. Jei turėsime galvoje paprastus sprendimus. kiek būtina pageidaujamam poelgiui sužadinti. autoritarinis valdymas efektyvus būna tik valdžiai kontroliuojant. kurie dar tik ruošėsi dalyvauti. 193). priimančios sprendimus. centre įvyksta nestiprus pokytis. radijo imtuvas ir plaukų džiovintuvas. Iš savo patirties. moterys pirmenybę suteikė pasirinktam ir mažiau vertino atmestą daiktą. kad pasitraukdamas nuo jo žmogus jau būna padaręs ryžtingą veiksmą ir atitinkamai jį išgyvenęs. kad vieną iš jų jos gali pasiimti. paprastai sušvelniname disonansą. kad tai sukeltų pageidaujamą elgesį. Per tas kelias akimirkas eilėje prie lažybų langelio niekas nepasikeitė. Jei nusprendėte gyventi studentų miestelyje. išskyrus tai. S. ką nusprendžiau. kad atsisakėte erdvaus buto dėl ankšto. nepatogumu. kad šis sprendimas reiškia didesnį atstumą nuo studentų miestelio ir nuo draugų ir kad teks patiems gamintis valgį. galbūt suvokėte. kad skatinti ir padrąsinti reikia taip. tačiau tik tol. Galbūt prisimenate atvejį. kai jau esam pasirinkę. jog ir niekieno neverčiamas nebesugebi prisiversti" (p. C. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 175 Pasak šios teorijos. kai ką nors įsipareigoję skausmingai suvokėte." Efektas gali pasireikšti labai greitai. Po to Brehmas parodė moterims du gaminius. Disonanso teorija tvirtina. kuriuos jos įvertino labai panašiai. Lewis. kaip to. patrauklumas disonuoja su to. vos ne vos gavusio darbą. ko atsisakėte. tokius kaip kaip skrudintuvas. Atlikdamas pirmą iš paskelbtų disonanso eksperimentų (1956) Jackas Brehmas paprašė Minesotos universiteto moterų įvertinti aštuonis gaminius. kol pranešate savo sprendimą. kokį darbą pasirinkti. Atrodo. Jei nusprendėte gyventi ne studentų miestelyje. „Tai. Robertas Knoxas ir Jamesas Inksteris (1968) pastebėjo. Vėliau. su kuo draugauti. 1974 („Arklys ir jo berniukas") herojus pavergtas kalbantis arklys pastebi: „Blogiausia. kad dalyvavusieji lažybose per žirgų lenktynes kur kas optimistiškiau žiūrėjo į lažybų rezultatus nei tie. S. Kompetencija dėstytojo.4 s k y r i u s . ir pasakė. ką pasirinkote. . žinau. sprendimo virsmas įsitikinimu gali sukelti perdėtą savikliovą (Blanton ir kiti. kad pabuvęs vergu ir viską daręs per prievartą pastebi. Disonansas priėmus sprendimus Suvokiama pasirinkimo laisvė ir atsakomybė pabrėžiama turint omenyje tai. įgytos patariant. galbūt suvokėte. mokytojai ir tėvai turėtų skatinti tik tiek. privalo būti teisinga. „Kiekvieno apsisprendimo metu jūsų esmės. 1942 („Paprasčiausia krikščionybė") . jog kartais tarp dviejų galimybių būna labai nedidelis skirtumas. 2001). iš naujo vertindamos tuos pačius aštuonis gaminius. išaukštindami pasirinktą alternatyvą ir nuvertindami atmestą." C. iš pažiūros beveik nesiskiria nuo negavusio šio darbo. kurį dėstytoją priimti į darbą. Mere Christianity.į kokią aukštąją mokyklą stoti.mes dažnai atsiduriame tarp dviejų vienodai patrauklių alternatyvų. triukšmingo bendrabučio. paverčiantis ją truputį kitokia nei iki tol. žolė kitapus tvoros neatrodo žalesnė. kad sprendimai sukelia disonansą.

Pagalvokime. kad bilietas nėra brangesnis.6 pav. . Kai Siuzi atsiprašo niekieno neverčiama. Matydami. jos atsiprašymą mes siejame su situacijos poveikiu. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Geriausiai save galime pažinti ne mąstydami.6 PAVEIKSLAS Nuostatos kyla iš poelgio Prisistatymas (įspūdžio valdymas) . ir paaiškiname jo elgesį atsižvelgdami arba į to žmogaus savybes bei nuostatas. Kaip ir prekiautojui automobiliais naudojant žemai paleisto kamuolio taktiką. arba į aplinkos poveikį.sprendimas dėl to nežlunga. Kodėl veiksmai veikia nuostatas? 4. Kai mūsų nuostatos silpnos arba neapibrėžtos. tad Alison jį užsisako ir pradeda galvoti apie kitus kelionės privalumus. sprendimą atsiprašyti priskiriame pačiai Siuzi (žr. Mes stebime. Atvažiavus į bilietų kasą paaiškėja. 4. kad nebūdami tikri dėl savo nuostatų mes sprendžiame apie jas taip. Paaiškėja. mes stebime save lyg iš šalies.tarkime. Alison nusprendžia parvykti namo. jei iš pat pradžių nebūtų priimtas sprendimas"." Goethe. o ne su asmeniniu mergaitės apgailestavimu. kaip žmogus elgiasi konkrečioje situacijoje. analizuodamas mūsų elgesį ir aplinkybes. Kitų asmenų nuo- savęs suvokimo teorija (self-perception theory) Teorija. pradinis. o veikdami. Savęs suvokimas Nors disonanso teorija inspiravo daugelį mokslinių tyrimų. kurie jai kelia džiaugsmą.176 I dalis. ir kai vienas iš jų pašalinamas . žmonėms. kaip tėvai priverčia mažąją Siuzi pasakyti „atsiprašau". jos analizuojamus reiškinius gali paaiškinti ir paprastesnė teorija. Tačiau Alison jau apsisprendusi. p. kad mes panašiai vertiname ir savo pačių elgesį. kaip galvotų kitas mus stebintis žmogus.) Savęs suvokimo teorija (jos autorius Darylas Bernas. teigianti. niekada nešauna į galvą. 1972) daro prielaidą. kuo remdamiesi darome išvadas apie kitų žmonių nuostatas. „kad šių papildomų priežasčių galėjo apskritai nebūti. kad bilietai pabrango iki 475 dolerių. 1749-1832 Sprendimai patys sukuria juos palaikančius pateisinimus. Dažnai šie pateisinimai būna pakankamai tvirti. kurioms esant jis įvyko. 103). jei lėktuvo bilieto kaina neviršys 400 dolerių. teigia Robertas Cialdinis (1984.

„Galiu stebėti save bei savo veiksmus lygiai kaip ir pašalinis stebėtojas. Ar žmonės. Vadinasi. 463). Kai girdžiu save kalbantį. bet įtikino save elgtis taip. šie teigė pajutę pyktį." Anne Frank. kad suvokti savo emocijas mums padeda savistaba. pavaikščiokite mažais žingsneliais vilkdami kojas ir nudelbę akis.4 s k y r i u s . ir jūsų melancholija užsitęs". 1947 („Dienoraštis") Raiškos būdai ir nuostatos Jūs. kaip iš pradžių ir aš. tačiau staiga suskamba telefonas ar kas nors pasibeldžia į duris. Laisvai pasirinktas veiksmas parodo. suprantu. neatsisakančiais pagelbėti? Ar dėl šios priežasties „kojos tarpduryje" reiškinio eksperimentų dalyviai vėliau sutiko patenkinti didesnius prašymus? Iš tiesų taip. kai stebiu savo veiksmus. 2003). Norite pasijusti ge- . tvirtina Jerry Burgeris ir Davidas Caldwellas (2003). galimas daiktas. Būname suirzę. prijungęs prie studentų veidų elektrodus . pabundu prieš aušrą ir nebegaliu užmigti. 1998). Tačiau eksperimentai. suvokiu savo nuostatas. pastebi Williamas Jamesas (1890. Jamesas puolė į gilią depresiją. „Sėdėkite visą dieną apatiška poza. Netrukus jis tai galėjo daryti iš tikrųjų. o karikatūros jiems atrodė juokingesnės. kad laimės būsena ilgiau trunka (Schnall ir Laird. siūlo būdą. Todėl darau išvadą. pradeda save laikyti paslaugiais. The Diary of a Young Giri. galite skeptiškai vertinti savęs suvokimo reikšmę. lyg gyvenimą būtų galima valdyti. Panašiai suvokiame ir savo nuostatas. liūdnu balsu. 1984). Žiūrėdami į savo veido išraiškas veidrodyje efektyviau suvokiame save (Kleinke ir kiti. suvokę.privertė juos raukytis. gali būti pravartu „švilpauti linksmą melodiją". Kai Jamesas Lairdas (1974. kad tikriausiai jaudinuosi. ačiū. Sunku šypsotis ir tuo pat metu būti sudirgusiam. kokie mes esame.„sutraukite šiuos raumenis". dūsaukite. ir tai priverčia mus elgtis maloniai ir mandagiai. Iš baimės padažnėja jos pulsas. Žinomi dainų autoriai Rodgersas ir Hammersteinas primena: kai ko nors bijome. Kai universitete turiu skaityti paskaitą. Tai puikiausias būdas pasijusti prislėgtiems. atsakinėkite tyliu. kaip jie elgiasi. kaip šį efektą patirti. O kaip tau?" „Na. Tarkime. Paskatinti nutaisyti laimingą (o ne piktą ar liūdną) veidą žmonės gali prisiminti daugiau džiugių akimirkų arba pastebėti. Kai mirė brolis Henry. Kai liovęsi skaityti šį skyrių pakilsite nuo knygos. malonus elgesys gali iš esmės juos pakeisti. kad sutiko atlikti nedidelį pageidavimą. Netgi eisena gali turėti įtakos savijautai. „suraukite antakius" . Veiksmais galime sužadinti jausmus. kurių metu tiriamas veido išraiškos poveikis.. Įdomiau išbandyti kitą Lairdo atradimą: priversti šypsotis žmonės jautėsi esą laimingesni. išsiskiria adrenalinas ir moteris pabėga. baimę moteris patiria matydama.. ar tvirti mano įsitikinimai. moteris miške susiduria su riaumojančiu lokiu. Psichologijos pionierius Williamas Jamesas pasiūlė panašiai aiškinti emocijas. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 177 statas atpažįstame atidžiai stebėdami. „Kaip sekasi?" „Puikiai. Tai ypač būdinga tada. Visi mes esame tai patyrę." Jei mūsų jausmai nėra intensyvūs. Kai Mis Pasaulis pasirodo šypsodamasi. kai jų niekas nevaržo. neblogai. Jis teigė. Poelgis gali keisti savojo Aš sampratą. ji stengiasi jaustis laiminga. kai savo elgesio negaliu taip paprastai motyvuoti išoriniais suvaržymais.

kurie linkčiojo galva. Jei veido išraiška veikia jausmus. Antra vertus. Išvada: kad pajustume. 1887 („Žmonių ir gyvūnų emocijų raiška") riau? Minutėlę pavaikščiokite plačiais žingsniais. Imituodami kito žmogaus emocijas. mojuodami rankomis ir žiūrėdami į priekį." Charles Darwin. 1992). nereikia nė stengtis. kurie nesistengė dirbtinai keisti savo veido išraiškos. klausydamiesi jų balso. mūsų emocijos sušvelnėja. ką jie jaučia? Katherinos Burns Vaughan ir Johno Lanzettos (1981) atlikto eksperimento išvados leidžia teigti. patiriantį elektros šoką. kaip teigia ne tik Freudas. The Expression of the Emotions in Man and Animals. žmonėms karikatūros atrodo juokingesnės. tai skausminga veido išraiška turėtų veikti raminamai (Cacioppo ir kiti. 1991). o ne tada. Įdomaus eksperimento metu Gary Wellsas ir Richardas Petty paprašė Albertos universiteto studentų „patikrinti ausines" klausantis radijo laidos linksint ar nepritariamai purtant galvą.178 I dalis. kaip šabloniški veiksmai sukelia šablonišką mąstymą. palyginti su tais. Jie paprašė Dartmuto koledžo studentų stebėti žmogų. kūno laikyseną. Be to. kad pozityvios mintys sutampa su linkčiojimu galva ir nedera su jos purtymu. SOCIALINIS MĄSTYMAS Pasak vokiečių psichologo Fritzo Stracko ir jo bendradarbių (1988). kaip stebimas žmogus patiria elektros šoką. Išbandykite tai patys ko nors klausydamiesi: ar jaučiatės labiau pritariąs linksėdamas galva. tai gal imituodami kitų žmonių veido išraišką geriau suprastume. Kodėl? Wellsas ir Petty spėja. Jei. išreikšdami emociją mes galime jos atsikratyti. o šis reiškinys padeda suprasti. kad suprastume. ką šie žmonės jaučia. tai skatina „užsikrėsti emocijomis". mėgdžiokime jų veido išraiškas. Vieno eksperimento metu . kodėl smagu būti tarp laimingų žmonių ir slogu tarp prislėgtų (14 skyrius). Iš tiesų. natūraliai ir nesąmoningai akimirksniu mėgdžiojame juos (Hatfield ir kiti. Mes sinchronizuojame savo judesius. Vieniems stebėtojams buvo liepta pamačius šoko reakciją nutaisyti skausmingą veido išraišką. kai jie laiko pieštuką sukandę dantimis (įsijungia šypseną sukeliantys raumenys). Šitaip elgdamiesi geriau suvokiame. stebėtojai labiau į jas įsijausdavo. kai pieštukas yra suspaustas tarp lūpų (dirba su šypsena nesuderinami raumenys). kiek įmanoma slopinant visus išorinius ženklus. Stebėdami kitų žmonių veidus. ką jaučia kiti žmonės. o jų pulsas padažnėdavo. Veido išraiška taip pat turi įtakos mūsų nuostatoms. skausmingą grimasą nutaisę studentai pamatę. kūno laikyseną ir balso toną. smarkiau prakaitavo. „Laisva emocijos raiška išoriniais ženklais ją suintensyvina. Tiesą pasakius. Kas buvo palankiausi laidos atžvilgiu? Tie. ar purtydamas? Kolono universitete Thomas Mussweileris (2006) panašiai atrado.

ką jau ir taip daro. 1997) Ročesterio universitete ir Marko Lepperio bei Davido Greene (1979) Stenfordo universitete. Sutariantys žmonės. Atlyginant žmonėms už tai. Edwardo Deci bei Richardo Ryano (1991. Pradėkite mokėti žmonėms per didelio pateisinimo efektas (overjustification effect) Vidinės motyvacijos slopinimas. jog atpildas visada sustiprina motyvaciją. Per didelis pateisinimas ir vidinė motyvacija Prisiminkime nepakankamo pateisinimo efektą . Savęs suvokimo teorija interpretuoja kitaip: aiškindami savo poelgį žmonės atkreipia dėmesį į tuometines sąlygas. Įsivaizduokite. Nutukusius žmones imitavusieji (labiau negu kontrolinės grupės dalyviai) aprašytą žmogų apibūdino kaip turintį nutukusiems žmonėms būdingų bruožų (draugišką. šis pareiškimas atrodys ne toks nuoširdus. galima įpratinti juos šį darbą susieti su atlygiu. kad jie tai daro dėl malonumo. nei tuo atveju. paperkant žmones. kaip vaikšto nutukę žmonės. Po to jie turėjo papasakoti įspūdžius apie žmogų. kuris paskatina kažką padaryti. nes už tokį siūlymą gavo 20 dolerių. o ne savaime patraukliais. Veiksmas daro įtaką mąstymui. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 179 Natūralus mėgdžiojimas ir emocijų „infekcija". kaip vaikšto pagyvenę žmonės. pritvirtino svarmenis prie riešų ir kulkšnių ir paprašė oriai pavaikščioti. kaip šie du savanoriai. Taip silpninamas jų įsitikinimas. Pažintinio disonanso teorija siūlo štai tokią šio reiškinio interpretaciją: kai išorinių paskatų nepakanka poelgiui pateisinti. perskaitę aprašymą apie jį. kad nepamatuotas atpildas kartais turi paslėptą kainą. kad jiems ši veikla patiktų ir kad jie ją tęstų. ką jie ir taip mėgsta daryti. kad šis žmogus pasakė savo nuomonę ne už atlygį. jis aprengė dalyvius gelbėjimo liemenėmis. Savęs suvokimo teorija žengia dar vieną žingsnį. kai manytumėte. atsiradusį prieštaravimą sušvelniname vidiniu jo pateisinimu. Galbūt panašias išvadas darome ir stebėdami save. kad per didelio pateisinimo efektas egzistuoja. tada jie savo veiksmus gali laikyti išoriškai kontroliuojamais.mažiausias paskatinimas. kaip kažkas „išmintingai" siūlo padidinti mokestį už mokslą. kad jie darytų tai. nufilmuoti Franko Bemieri ir jo bendradarbių (1994) tyrimo metu. . 1987) Kolorado universitete atlikti eksperimentai įrodė. Kito eksperimento dalyvių buvo paprašyta vaikščioti lėtai. ši teorija teigia. liguistą). Priešingai nuomonei. nerangų.4 s k y r i u s . jaučia didesnį tarpusavio ryšį. dažniausiai būna paveikiausias siekiant. kad girdite. taip pat Annos Boggiano ir jos kolegų (1985. Šie dalyviai aprašytą asmenį apibūdino vyresniems žmonėms būdingais stereotipiniais bruožais. Žinoma.

Pažadėkite vaikui atlyginti už tai. Kitą dieną vaikai gavo tik po 15 centų. . todėl vieną dieną jis pasikvietė berniukus prie savo durų ir pasakė. ir ilgainiui jie tuo užsiiminės rečiau nei tie. o senukas vėl jiems sumokėjo. kurie žaidžia negaudmi užmokesčio. įsimylėjusi medkirtį ir vėliau sužinojusi. Vyriškis jiems sumokėjo ir pažadėjo atlyginti ir kitą dieną. Atpildas.). Jis pažadėjo kiekvienam duoti po 50 centų. nelaukiamas atpildas nesumenkina vidinio intereso. 1999. kas jiems patinka. 1980. kad tai princas. kurioje kiekvieną popietę triukšmingai žaisdavo vaikai.) Ir jei pagyrimas už gerą darbą padeda jaustis kompetentingesniais ir sėkmingesniais. 2003). jis iš tiesų gali sustiprinti mūsų vidinę motyvaciją. doleriais) Savęs suvokimas: „ D i j ^ K tai. Jie aiškino. kad būtent tai yra pastangų priežastis („Dariau dėl pinigų"). 1994). 2001.7 pav. nes tas man patinka. kokia atpildo rekšmė: atpildas ir pagyrimas informuoja žmones apie jų pasiekimus (kai žmonės ima galvoti. puikiai atskleidžianti per didelio pateisinimo efekto raidą.180 I dalis." Išorinė motyvacija už žaidimą menant mįsles ar sprendžiant kryžiažodžius.. 4. kad už 10 centų ištisą popietę žaisti prie jo namų neapsimoka. kad jo menki ištekliai išseko. ką jis ir taip su džiaugsmu daro (sakykime. akivaizdžiai siekdamas kontroliuoti elgseną. kad jam labai patinka linksmi vaikų balsai. kad nebesugrįš. Per didelio pateisinimo efektas pasireiškia tada." Vidinė motyvacija Išorinis atpildas (pvz. gyveno vienišas senas žmogus. SOCIALINIS MĄSTYMAS 4. ir jo žaidimą paversite darbu (žr. Teisingas skatinimas taip pat gali skatinti kūrybingumą (Eisenberger k kiti. žaisti su gražiais spalvotais žymekliais). Jokio išorinio atpildo Savęs suvokimas: „Darau tai. Tang ir Hali. (Kaip ir pasakos herojė. kad taip tenkina savo pomėgį. Kitą dieną vaikai sugužėjo prie senio namų ir žaidė aistringiau nei bet kada. Triukšmas jį erzino. 1984. Vaikai vėl sugrįžo šūkaudami. Išorinis atpildas sumenkina vidinę motyvaciją. Yra tokia pasaka. kai kas nors iš anksto pasiūlo nebūtiną atpildą. Sansone. jie supranta. jei jie sugrįš ir rytoj. Vienoje gatvėje. Svarbu. nes man moka. ir jie pradeda savo veiksmus sieti su šiuo skatinimu. Pasak savęs suvokimo teorijos. kuriuo siekiama kontroliuoti ir įtikinti. kad ta veikla jiems gerai sekasi) ir stiprina vidinę motyvaciją. tačiau šį kartą tik po 25 centus. „Bet gal galėtumėte rytoj ateiti žaisti už 10 centų?" Nusivylę berniukai pasakė senukui. nes žmonės vis tiek savo veiksmus gali motyvuoti asmeniniu suinteresuotumu (Bradley ir Mannell. sumažina malonios užduoties patrauklumą (Rosenfeld ir kiti.7 PAVEIKSLAS Vidinė ir išorinė motyvacija Kai žmonės be atpildo arba neverčiami daro tai. ir senukas paaiškino. 1986).

ką pastebėjome. kad „viena iš nuostabių gamtos savybių" yra „gausybė puikių galimybių" ją apibūdinti: „Nesuprantu. kodėl elgesys turėtų paveikti nuostatas (prisistatymo teorija). panašiai kaip stebėdami kitus žmones sprendžiame apie jų nuostatas. 1985. kurie per tris mėnesius perskaitys 10 knygų. Kai pateisinamų aplinkybių būna per daug taip nutinka. kad jis apimtų daugumą čia aptartų išvadų (Greenwald. taip ir skirtingos prielaidos gali atvesti prie . kai mokytojai nurodinėja. Gamtai negalioja nei disonanso. „nuostatos kyla iš veiksmų". kodėl elgesys natūraliai paveikia nuostatas: 1) disonanso teorijos prielaida. Po trijų savaičių sūnus per savaitinius vizitus į biblioteką pradėjo imti tik vieną arba dvi knygas. skatinančias elgtis taip. Kai žmogus paklūsta. jam reikia pasiūlyti vidinį šio poelgio motyvą: „Manęs nestebina. 1975). galbūt sustiprinsime jų pasitenkinimą bei susidomėjimą konkrečiu dalyku. ir 2) savęs suvokimo teorijos prielaida. kad mes stebime savo elgesį ir darome logiškai pagrįstas išvadas apie savo nuostatas. kaip reikia elgtis.4 s k y r i u s . kad galėtų kontroliuoti . kaip pageidaujama (Boggiano ir Ruble. žinai. Tokiais atvejais tėvai. pavyzdžiui. ir skatina. galima nuspėti vadovaujantis keletu teorijų. teigia. 1985. nes tu esi įžvalgi ir puikiai moki bendrauti su žmonėmis". kad savo poelgį pateisiname siekdami sumažinti vidinį diskomfortą. 1991). ir kiekvieną iš jų mes galime pakoreguoti. Daugeliu atvejų abu jie leidžia tikėtis tokių pat prognozių. Kodėl? „Nes. Susipažinome ir su dviem paaiškinimais. Tai byloja apie žmogiškojo veiksnio įtaką mokslinėms teorijoms (žr. Kaip skirtingi keliai gali atvesti į tą patį tašką. E L G E S Y S IR N U O S T A T O S 181 Tad kaip galime ugdyti žmonių pasitenkinimą užduotimis. Tomas gali nejausti vidinio potraukio tiksliesiems mokslams. Jonas gali pirmą kartą nenorėti eiti pas žmones siūlyti prekių. kodėl tikslius fizikos dėsnius galima išreikšti tokia gausybe būdų" (p.vaikų noras mokytis gali sumažėti (Deci ir Ryan. kurios nėra savaime patrauklios? Marijai pirmosios fortepijono pamokos gali baigtis nusivylimu. nei savęs suvokimo teorija. Fizikas Richardas Feynmanas (1967) stebėjosi. kad abi šios teorijos daro užuominą į lojalumo bei estetikos klausimus. kol bibliotekoje nepradėjo veikti skaitytojų klubas. Jei mokiniams suteiksime pakankamą motyvą atlikti užduotį ir girdami padėsime jiems jaustis išmanančiais. Workman ir Williams. Moksle nėra neįprasta. Kuris iš jų teisingas? Neginčijamų argumentų surasti sunku. 1980). kad kurį nors principą. savęs suvokimo teoretikas. Atrodytų. Abi teorijjos yra žmogaus fantazijos vaisius . Darylas Bernas (1972). kad pastarieji du paaiškinimai prieštarauja vienas kitam. Mano jaunesnysis sūnus per savaitę mikliai „prarydavo" 6-8 knygas. pažadėjęs vakarėlį tiems.kūrybiški bandymai supaprastinti ir paaiškinti tai." Teorijų palyginimas Susipažinome su vienu paaiškinimu. kad tau taip sekėsi lankantis pas klientus. mokytojai ar vadovai turėtų taikyti atitinkamas priemones. 1 skyrių). 53-55). tereikia perskaityti 10 knygų.

Kad tai įvyko. Ar tariamai disonansą išprovokuojančios aplinkybės (pavyzdžiui. kai mūsų veiksmai ir nuostatos tarpusavyje nedera. kuris jums patinka. Jis bus kur kas didesnis. gali išduoti sustiprėjęs prakaitavimas ir padažnėjęs pulsas (Cacioppo ir Petty. kad kai savasis Aš buvo atkurtas. kurie atėjo į eksperimentus turėdami tvirtą savojo Aš sampratą) jautė kur kas mažesnį poreikį teisintis (Steele ir kiti. Prisiminkime. kaip poelgio padarinio. Disonansas kaip sužadinimas Ar galime teigti. kol neišgirdau. kuri atsiranda. Jie verčia mus jaustis kvailai. taip pat rečiau teisina save (Holland ir kiti.kils nemalonus prieštaravimas. Tačiau ar būtina vidinė įtampa tam. kad paremtas daugiau nei viena teorija. Kaip manote. už kurias žmogus jaučiasi atsakingas (Cooper. jie tai kompensuoja arba iš naujo sutelkdami dėmesį. kad tokie veiksmai trikdo. jei jausitės atsakingas už šias pasekmes . Savęs suvokimo teorija nieko nesako apie įtampą. Jei vienoje srityje iškyla grėsmė žmonių savivaizdžiui. Ši teorija tik daro prielaidą. Be to. 1999).jei kas nors jus išgirs ir patikės. tai tik sustiprina mūsų tikėjimą šiuo principu. arba savo poelgiais pagerindami situaciją kurioje nors kitoje srityje. 1990). dažnai patiria grėsmę savo įvaizdžiui. jei nukentės žmogus. Kad ir kaip būtų. kad disonansas apibrėžiamas kaip sužadinta nemalonios įtampos būsena. kad kuri nors teorija yra geresnė? Vienas svarbus aspektas akivaizdžiai patvirtina disonanso teoriją. Jie kelia grėsmę jausmui. mes turėtume keisti savo nuostatas. Kodėl laisva valia sakant ar darant nepageidautinus dalykus kyla toks susierzinimas? Todėl. Tad disonansas iš tiesų kelia įtampą. kuo netikite. kurių savivertė stipriai išreikšta ir tvirta. gerais darbais? Kelių eksperimentų metu Steele pastebėjo. kuriame savęs įtvirtinimo teorija (self-affirmation theory) Teorija. jei poelgis sukelia nepageidautinas pasekmes. kad esame patikimi ir geri. Losch ir Cacioppo. bet ir todėl. ir kad b) jie tai gali kompensuoti sutvirtindami kitą savojo Aš aspektą. disonansas bus minimalus. Croyle ir Cooper. 2002). nepageidautinai elgdamiesi. . sakantis: „Iš kur man žinoti. Kad sumažintume šią įtampą. mes savo elgesį bei aplinkybes laikome nuostatų supratimo raktu (kaip žmogus. 1976]). žmonės (ypač tie. jei jūsų žodžius lydės nemalonūs rezultatai . prieštaraujančius mūsų nuostatoms) iš tiesų veikia nemaloniai? Be abejo. SOCIALINIS MĄSTYMAS to paties principo. efektas išnyksta. ypač jei kyla grėsmė savivertės ir orumo jausmui. Tie. efektas? Steele ir jo kolegos (1981) mano. 1986. kad atsirastų nuostatų. teigianti. pasiūlome atkurti savivertę.tarkim. kad taip. nuostatų. 1983. kad kai mūsų nuostatos apskritai yra netvirtos. Jis virsta įtikinamu ne tik dėl patvirtinančių duomenų. Tad pateisindami savo veiksmus ar sprendimus mes save įtvirtiname: apsaugome ir palaikome savo dorumo bei vertės pojūtį. Jei niekam negirdint pasakote tai. pavyzdžiui. kas nutinka. kad a) žmonės. jei neigiamas poveikis bus nepataisomas.182 I dalis. negalite lengvai ignoruoti šio veiksmo. Kai alkoholis sumažina disonanso sukeltą nepasitenkinimą. priimant sprendimus ar atliekant veiksmus. teigia Claude Steele (1988) savęs įtvirtinimo teorija. kai žmonėms. ką galvoju. atlikusiems jų norų neatitinkančius veiksmus. 1993). kaip poelgio padarinio. Viename iš savo eksperimentų Steele ir jo kolegos paprašė Vašingtono universiteto studentų parašyti esė. nes sutikote jį padaryti arba galėjote numatyti jo pasekmes . ką pasakiau?" [Forster.

kai. kuriuos sukelia aiškiai apibrėžtų nuostatų neatitinkantys veiksmai: mes jaučiame įtampą. viešai reikšdami savo nuostatas. kai veiksmas neprieštarauja jokiai nuostatai . „Nuostabu. žmonės tėra provokuojami šypsotis arba susiraukti. Viena iš įdomesnių savęs suvokimo teorijos išvadų yra „per didelio pateisinimo efektas": atlyginant žmonėms už jų mėgstamą veiklą galima paversti malonumą nuobodžiu darbu (jei šis atlyginimas skatina šią veiklą sieti su atlygiu). Trumpai tariant. be to. Disonanso teorija taip pat negali paaiškinti per didelio pateisinimo efekto. juo labiau jaučiamės už juos atsakingi ir juo didesnis disonansas bei nuostatų kaita kyla. nuostatų pokyčio nepanaikina (Fazio ir kiti. kuris buvo pateiktas kaip alaus ir degtinės degustavimo eksperimento dalis. Kad šią įtampą sumažintume. procedūros. t Savęs suvokimo teorija daro prielaidą kai kai nuostatos silpnos. jog jos sutampa su veiksmais. kad žmonės. kad žmonės. Taip disonanso teorija aiškina nuostatų kaitą. esant tam tikroms sąlygoms. kad disonanso teorija sėkmingai paaiškina procesus. nuostatas pakoreguoja taip. pavyzdžiui. Pagal disonanso teoriją nuostatos keičiasi dėl įtampos. Yra pakankamai įrodymų. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 183 būtų palankiai atsiliepiama apie mokesčio už mokslą padidinimą. kad veiksmai atitinkamai keičia nuostatas. sutampančią ar beveik sutampančią su jų nuomone. Tačiau disonanso teorija negali paaiškinti visų faktų. Disonanso teorija. atrodo. kai sau neprieštaraujama Disonansas sukelia nepasitenkinimą. Brehm (1999) APIBENDRINIMAS Kodėl elgesys veikia nuostatas? • Trys konkuruojančios teorijos aiškina. o kad ją sumažintume. pakoreguoja jas derindamiesi prie klausytojų. pradedame atitinkamai koreguoti nuostatas. kad ir po 40 metų nuo pažintinio disonanso teorijos paskelbimo ji tebėra tokia pat stipri ir įdomi." Socialinės psichologijos Savęs suvokimas. • Faktai patvirtina abiejų teorijų teiginius ir perša išvadą kad kiekviena jų apibūdina tai. ir atitinkamai vertiname nuostatas. Tačiau ši teorija taip pat įrodo. 1977.4 s k y r i u s . Prisistatymo teorija teigia. kurios lems vėlesnę mūsų elgseną (Fazio. savęs suvokimo teorija atskleidžia jų. kad juo mažiau pateisiname savo nepageidautinus veiksmus išorinėmis aplinkybėmis. kad atrodytų. ką patinka daryti. todėl pasielgus prieš savo nuostatas tenka save įtikinėti. kurios paprastai sumažina nepasitenkinimą. kad sudarytų gerą įspūdį. Kai mūsų nuostatos dar nėra apibrėžtos. Roese ir Olson. paprasčiausiai stebime savo poelgius bei aplinkybes. Veikdami bei mąstydami mes susikuriame lankstesnes nuostatas. O kaip tada. ieškome vidinių pateisinančių motyvų. kad nuostatos iš tiesų keičiasi. formavimosi procesą. kas vyksta. teigia. 1994). 1979). 1987. t Dvi teorijos teigia. Čia taip pat neturėtų būti jokio disonanso. ypač tikrinantys savo elgesį. ekspertas Jack W. Visais šiais atvejais savęs suvokimo teorija yra parengusi atsakymus. kai mūsų poelgiai arba svarbūs sprendimai prieštarauja nuostatoms.kol po nemalonių rašinių jie neišgėrė alkoholio. kodėl mūsų veiksmai daro poveik[ nuostatoms. Studentai sumažino dėl to kilusį disonansą švelnindami savo nusistatymą prieš mokestį už mokslą . nes jei sumokama už tai. neturėtų kilti didelė įtampa. kurią patiriame. . kuriomis jie vyksta. Kai žmonės gina poziciją.

kas mus skatina veikti.nors mums ir nesinori to daryti. kol jų neįvardijau". kuriuos norime puoselėti. kad j ū s ų pretenzingumas tirpsta. Rašydami rašinį ar atlikdami vaidmenis. What is an Emotion? 1884 („Kas yra emocijos?") Nuostatų.. priešingus polinkius. SOCIALINIS MĄSTYMAS Post scriptum: kaip elgesiu pakeisti save Jei norite ką nors paversti įpročiu. kurios skatintų kitokius. „Jei norime nugalėti nemalonius emocinius išgyvenimus. graikų filosofas stoikas Šiame skyriuje aprašytas principas. nei stebuklingas. kad norite priversti ką nors sutikti su j ū s ų nuomone. fenomenas nėra nei nelogiškas. kad nuostatos kyla iš veiksmų. Jacąues Barzunas (1975) suvokė. darykite tai... nereikia laukti nei nušvitimo.. privalome. kai esame ją išdėstę savo žodžiais. Tema j u s užvaldys. o j o vietą užima susidomėjimas. Prisiverskite patikėti. kurio mokytojas privalo niekada nepamiršti". kad rašytumėte. kaip užvaldo visus profesionalius rašytojus (p. pasirinkite tezę ir pradėkite j ą detaliai aiškinti . aplankyti žmogų . be tinkamos išraiškos nebus įspūdžio . pakeiskite jį kita veikla. Taip pat ir informaciją geriausiai atsimename tada. 173-174). kaip veiksmų padarinio. Todėl būdamas dėstytojas ir autorius turiu sau priminti. į kuriuos kitu atveju neatkreiptume dėmesio. nedarykite to. kitaip tariant. Epiktetas. Prieš šimtą metų tokią pat išvadą padarė filosofas ir psichologas Williamas Jamesas (1899): „Be reakcijos nebus suvokimo. nei įkvėpimo. Jei nenorite ko nors paversti įpročiu. taip pat gali skatinti ir mąstyti. . Tai.tik formulavimo . kad veiksmas teikia energijos ir patarė pradedantiems rašytojams dirbti net ir tada. Kartais reikia tiesiog veikti . Štai ką man parašė vienas studentas: „Aš iš tiesų nesupratau savo įsitikinimų tol. leidžia daryti svarbią gyvenimišką išvadą: jei norime reikšmingai save pakeisti.184 I dalis. iš j ū s ų vis tiek reikalaujama. jog neprivalau visada pateikti galutinę išvadą.pradėti rašyti straipsnį. Rašant šias pastabas toks įspūdis stiprėja. Iš pradžių tai pareikalaus nedidelių pastangų . paskambinti telefonu.tai didysis principas. pasitelkus teorijos siūlomas prielaidas ir priverčiant juos aktyviai klausyti bei skaityti.tačiau vėliau pastebėsite. susiduriame su priešingais požiūriais verčiančiais mus išnagrinėti argumentus. Kad atsikratytumėte įpročio. šaltakraujiškai išanalizuoti priežastis. Geriau skatinti studentus mąstyti." VVilliam James. kai sumanymai ir vaizduotė nekelia pasitikėjimo: Jei esate per daug kuklūs vertindami save arba pernelyg abejingi savo skaitytojui.

.

kuriomis socialinis pasaulis mus valdo. ypač kultūros įtaką (5 skyrius). dalyvavimo grupės gyvenime pasekmes (8 skyrius) ir bendrą visų šių veiksnių reikšmę kasdienėse situacijose. kurios mus traukia ir stumia? Ar jos galingos? Socialinės įtakos tyrimai apšviečia tas nematomas virveles. .kaip mes vienas apie kitą galvojame. Šioje dalyje atskleisime tas subtilias jėgas. įtikinėjimo principus (7 skyrius). socialinio konformizmo poveikį (6 skyrius).Socialinė įtaka Iki šiol daugiausia nagrinėjome vidinius reiškinius . Todėl nuo 5 iki 8 skyriaus kalbėsime apie pagrindinę socialinės psichologijos problemą . Kokios yra tos nematomos socialinės jėgos. lengviau atsispirti nepageidaujamoms manipuliacijoms.kaip bendraujame ir veikiame vieni kitus.socialinės įtakos galią. būti išmintingesni ir patys „tampyti savo virveles". Atsižvelgdami į šiuos įtakos veiksnius galėsime geriau suprasti žmonių nuotaikas ir elgesį. Dabar paanalizuokime išorinius reiškinius .

evoliucija ir elgsena Kultūra ir elgsena Atkreipkime dėmėsi Kultūrinis gyvūnas Mokslinių tyrimų išvada. Evoliucijos mokslas ir religija Lytis ir hormonai Kultūra ir lytis: kultūros diktatas? Skirtingi lyčių vaidmenys skirtingose kultūrose Lyčių vaidmenų pokyčiai bėgant laikui Bendraamžių perduodama kultūra Kokią išvadą galime padaryti apie genus. Praeivių prasilenkimas Rytuose ir Vakaruose Kaip paaiškinti lyčių panašumus ir skirtumus? Savarankiškumas versus poreikis būti susijusiam Socialinis dominavimas Agresija Seksualumas Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natūralus? Lytis ir poros pasirinkimo prioritetai Mintys apie evoliucinę psichologiją Atkreipkime dėmesį. kultūrą ir lytį? Biologija ir kultūra Ką slepia moksliniai tyrimai. Alice Eagly apie lyčių panašumus ir skirtumus Situacijos galia ir žmogus Post scriptum: ar turėtume laikyti save socialinio pasaulio produktais.Genai. kultūra ir lytis Kokią įtaką mums daro žmogiškoji prigimtis ir kultūrinė įvairovė? Genai. ar architektais? .

malonią.japonė Tomoko . Ar esame pajėgūs išmokti priimti kultūrinių skirtumų draskomo pasaulio įvairovę. Jų tyrimo planas buvo stebėti du atsitiktinai pasirinktus žmones. Draugai jį apibūdina kaip turintį savo nuomonę. Kad pamatytume. kaip tai gali padėti suprasti lyčių panašumus bei skirtumus. kad reikalingi abu: mūsų genai formuoja prisitaikančias smegenis. stebėdami šią mažą dviejų skirtingų lyčių bei kultūrų žmonių imtį? Ar jie nebandys daryti prielaidų. iškilę mokslininkams iš kitos civilizacijos. kuriems patikėta ištirti homo sapiens. tačiau persikėlęs į Amerikos Vakarus. tampame skirtingi. kad šie du žmonės atsovauja skirtingiems porūšiams? O gal juos nustebins po išoriniais skirtumais slypintys panašumai? Klausimai. vertinti savo kultūrinį tapatumą ir pripažinti žmogiškojo panašumo laipsnį? Esu įsitikinęs. kaip išsireiškė istorikas Arthuras Schlesingeris (1991). dabar sėkmingai gyvena su antrąja žmona. Pirmasis stebėjimo objektas . linkusį konkuruoti ir šiek tiek dominuoti. The Analects („Analektai") itos civilizacijos.gyvena kartu su vyru ir dviem vaikais Japonijos kaime visai netoli nuo abiejų sutuoktinių tėvų namų.Janas. artėdami prie Žemės pajuto kylant jaudulį. kad yra gera duktė. pasitikintį savimi. ir kultūrinis. esančios už kelių šviesmečių nuo mūsų. priimantis kultūros programinę įrangą. . Tomoko didžiuojasi. „pavojinga mūsų laikų problema". kurios yra tarsi kietasis diskas. Kokias išvadas apie žmogiškąją prigimtį gali padaryti svetimos civilizacijos mokslininkai. kovingas aštrialiežuvis Los Andželo advokatas. skiriamės? Kuo esame panašūs? Šie svarbiausi socialinę įvairovę atspindintys klausimai tapo. panagrinėkime žmonijos evoliucijos ir kultūros ištakas. Ir pasižiūrėkime. Antrasis stebėjimo objektas ." Konfucijus. Janas turėjo meilės nuotykį ir išsiskyrė. užaugęs Nešvilyje. Draugai ją apibūdina kaip mandagią.„Gimstame vienodi. kodėl. jautrią ir besirūpinančią savo šeima. šiandien aktualūs ir jų kolegoms Žemėje: kuo mes. nes norėjo patirti „Kalifornijos gyvenimo būdą". žmonės. Beveik visi sutinka. ištikima žmona ir rūpestinga motina. akcentuojantis jų įvairovę. pabrėžiantis žmonių giminystę. pagarbią. mokslininkai. K Kokią įtaką mums daro žmogiškoji prigimtis ir kultūrinė įvairovė? Šiuolaikiniame mąstyme dominuoja du požiūrio į žmogiškuosius panašumus bei skirtumus aspektai: evoliucinis. kad galime.

2000) nustatė kelis šimtus tokių universalių elgsenos ir kalbos modelių. Pavyzdžiui. kinų grožinės literatūros iki meksikiečių muilo operų . kad „nepakako laiko sukaupti daug naujų genų variantų". vertinant antropologiškai. 2003). Australiją ir galiausiai į abu Amerikos žemynus. tų.ir visi kiti žmonės . Jie jungiasi į grupes. atvykę iš kitos civilizacijos. Būdami kūdikiai. kurių nuostatos arba savybės nėra panašios. baudžia už įžeidimus ir gedi mirus vaikui. mes iš tiesų visi esame giminaičiai.yra socialinės būtybės. Tad jei mokslininkai. mes.Harvardo psichologas Stevenas Pinkeris vadina tai „apsauga nuo tropikų saulės" (2002). Iš tiesų buvome afrikiečiai taip neseniai. yra palyginti neseni ir paviršutiniški. Jie ir jų giminaičiai visame pasaulyje žino. Visur ir visada šeimos dramos . Kadangi jie yra vienos didelės šeimos su bendrais protėviais nariai. Janas ir Tomoko . kyla iš mūsų biologinio panašumo. bet antropologai teigia. ką reiškia suraukti antakiai ar šypsena. pastebi Pinkeris (2002. įgijo šviesesnę odą. prisitaiko ir pripažįsta socialinio statuso skirtumus. kurie. kuriose stiprus ir drąsus vyras. nugali blogį nuostabios moters ar išgąsdintų vaikų džiaugsmui. žmonės . bet ir elgsena. Tačiau istoriškai visi esame afrikiečiai. Susidūrę su žmonėmis. Antropologas Donaldas Brownas (1991. Europą. kur beužsukę surastų žmones besilinksminančius ir šokančius. Žvelgiant giliau. kad maždaug prieš 100 000 metų visi gyvenome Afrikoje (Shipman. Kiekvienas iš jų suvokia pasaulį. G E N A I . Ir Janui.netgi . tyrinėtų mūsų genus.nuo graikų tragedijų. gebančią sintetinti vitaminą D esant mažesniam saulės šviesos kiekiui. Šie panašumai apibrėžia mūsų žmogiškąją prigimtį. besijuokiančius ir verkiančius. padedamas išmintingų senolių. apibrėžiantys žmogiškąją prigimtį. Tie. K U L T Ū R A IR LYTIS 189 Daugeliu svarbių aspektų Janas ir Tomoko labiau panašūs nei skirtingi. o ne pavieniui. kurie liko Afrikoje. jaučia troškulį ir išmoksta gimtąją kalbą. o subrendę išmoko palankumo savo grupei. 143).šeimose ar grupėse. ir Tomoko labiau patinka saldus nei rūgštus skonis.pasižymi panašiu siužetu (Dutton. Tas pat būdinga ir nuotykių istorijoms. 2006). Visur žmonės labiau linkę gyventi draugėje . naudodamasis vienodais įgimtais mechanizmais. jie reaguoja atsargiai arba neigiamai. Galime sakyti „mano protėviai kilę iš Airijos" ar „mano šaknys . tai panaši ne tik jų biologija. Genai.Kinijoje" ar „esu italas". dainuojančius ir besimeldžiančius. jie abu optinį spektrą skaido į panašias spalvas. evoliucija ir elgsena Universalūs poelgiai. Prisitaikydami prie naujos aplinkos šie pirmieji žmonės išsiugdė skirtumus.5 s k y r i u s . Ateiviai mokslininkai. odos pigmentas buvo tamsesnis . Jie už gera moka geru. kurie nukeliavo toliau į šiaurę nuo ekvatoriaus. Dėl klimato kaitos ir galimybių apsirūpinti maistu šie ankstyvieji humanoidai per Afriką migravo į Aziją. maždaug 8 mėnesių amžiaus jie pradėjo bijoti nepažįstamų žmonių.

britų gamtininkas Charlesas Danvinas (1859) sukūrė evoliucijos teoriją. remiantis natūraliosios atrankos principais. tačiau genetiškai jos įvairesnės. bet ir panašiai atsakome į štai . esame tokie. Mūsų yra daugiau nei šimpanzių. perduoda genus ateinančioms kartoms. .poliarinių meškų kailiams. kad formuojasi daugiau tam tikrų genų . kas protėviams padėjo išlikti. tuos. Šie palikuonys varžosi dėl išlikimo savo aplinkoje. Būdami judrios genų mašinos. Karštoje dykumų aplinkoje daugelyje rūšių dominuoja genai.sulaukti vaikaičių. svarbiausias gyvenimo tikslas . Darvvinui už idėją. programuojantys vasaros įmigį (žiemos miego atitikmuo vasarą). mes nešiojame savo protėvių palikimąprivilegiją prisitaikyti. S O C I A L I N Ė ĮTAKA natūralioji atranka (. sniegingoje Arkties gamtoje poliarinių lokių genai. kad jos taip pat galėtų išgyventi ir daugintis. 2005). rūgštaus. kad evoliucija vyktų maksimaliai sėkmingai. kurių nulemtos savybės padidina galimybę išgyventi taip ilgai. Štai ir viskas. Neturintiems šių pomėgių tikimybė išlikti ir savo genais prisidėti prie palikuonių buvo mažesnė. filosofas Danielis Dennettas (2005) pasiūlė skirti „aukso medalį kaip už geriausią kada nors iškeltą idėją". Evoliuciniai psichologai sako.natūrai selection) Evoliucijos procesas. „Psichologija stovės ant naujų pamatų. kad natūralioji atranka skatina evoliuciją. jog iš mūsų protėvių palikuonių gamta atsirinko tuos.bet ir psichologinėms savybėms bei socialinei elgsenai. nulemiantys storą maskuojančios baltos spalvos kailį. Mes ne tik išsaugome pomėgį tam tikram maistui. . Pavyzdžiui. „Smegenų paskirtis". žmonės. kurie išgyvena." Evoliucinis požiūris išryškina žmogiškosios prigimties universalumą. kaip viengenčiai.priduria jis. „Širdies paskirtis . nugalėjo genetinėje konkurencijoje ir dabar dominuoja. dažnai nuodingo prieskonio.atrodytume stulbinamai panašūs. kad spėtum susilaukti palikuonių ir juos išauklėti. Ilgalaikis ir organizuojantis biologijos principus natūraliosios atrankos procesas dabar tapo ir svarbiu psichologijos principu. Kad paaiškintų mūsų ir visų kitų rūšių savybes. kurio metu gamta atrenka savybes.tų. Evoliucinė psichologija tiria. šikšnosparnių garso lokacijai. 1859 („Rūšių kilmė") Natūralioji atranka reiškia. kad mes. išoriškai skirtingi Janas ir Tomoko . Kalbant biologiškai.pastebi psichologas Davidas Barashas (2003).valdyti organus ir elgseną „taip. Tam tikri biologiniai ir elgesio skirtumai padidina jų galimybes daugintis ir išlikti šioje aplinkoje. .190 II d a l i s . The Origin of Species. kurie turėjo mūsų savybes . plisti ir puoselėti savo atžalas. padedančiai genams išlikti bei plisti (Buss. Supaprastinta ši teorija skambėtų taip: • • • • • Individai turi daug skirtingų palikuonių. geriausiai padedančias organizmams išgyventi ir daugintis konkrečioje aplinkoje. evoliucinė psichologija (evolutionary psychology) Elgsenos evoliucijos tyrimas. dėl to. Tie palikuonys.pavyzdžiui. žmonių gebėjimui skirti spalvas . Jis patarė sekti paskui genus. Taigi laikui bėgant populiacijos savybės gali kisti.varinėti kraują"." Charles Darwin. kokie esame. kurie labiau vertino švelnų maistingą bei kaloringą maistą ir nemėgo kartaus. kaip natūralioji atranka suteikia pirmenybę ne tik konkrečiam kontekstui tinkančioms fizinėms savybėms . Ilgimės visko.

skyrelį „Atkreipkime dėmesį. Evoliucinės psichologijos specialistai išryškina šias universalias savybes. skatinti atvirumą ar palankiai žiūrėti į ikivedybinius lytinius santykius. The Devil's Chaplain. kad nesusituokusioms poroms turėti vaikų yra blogai? 5. Indija Singapūras Taivanas Jungtinės Amerikos Valstijos Kanada Didžioji Britanija Vokietija Islandija tokius socialinius klausimus: kuo aš turėčiau pasitikėti ir ko bijoti? Kam turėčiau padėti? Kada ir su kuo turėčiau tuoktis? Kam turėčiau paklusti ir ką galiu valdyti? Evoliucinės psichologijos specialistai tvirtina. gamta mus laiko už ilgesnio genetikos pavadėlio. „išsitiesk visu ūgiu. Palyginti su bitėmis. Pavyzdžiui. Ryklys galbūt greičiau plaukia. visi linkę jas panašiai spręsti. G E N A I . gepardas greičiau bėga.5 s k y r i u s . čiurlys greičiau skrenda. pradedant ekvatoriaus džiunglėmis ir baigiant Arkties ledynais. dramblys stipresnis. . Ji leidžia vienos kultūros atstovams vertinti tiesumą.1 PAVEIKSLAS Kultūriniai skirtumai Šie atsakymai į 1997 Gallupo instituto visame pasaulyje atliktą apklausą parodo mūsų kultūrinę įvairovę. Ir visi turi idėjų dėl ekonominio teisingumo (Fiske. kuriomis vadovaujantis reikia spręsti šiuos socialinius gyvenimo klausimus. K U L T Ū R A IR LYTIS 191 90 80 70 60 50 j 40 'ra I 30 < 20 Ar manote. Evoliucija parengė mus kūrybiškai gyventi kintančiame pasaulyje ir prisitaikyti prie aplinkos. 5. kokie buvo ir mūsų protėvių atsakymai.). kaip rūšies. dvikoje beždžione. skiriamasis bruožas gebėjimas išmokti ir prisitaikyti. visi žmonės skirsto kitus pagal jų galią ir socialinę padėtį. Kadangi šios socialinės užduotys bendros visiems žmonėms. Todėl ironiška. 29) pastebi: „evoliucija sutvėrė mus kultūrai". nuostatos ir tradicijos. Kultūrinis gyvūnas") kultūra (culture) Didelės žmonių grupės puoselėjami ir naujoms kartoms perduodami ilgalaikiai elgesio modeliai. kad žmogiškoji biologija sudaro sąlygas kultūrinei įvairovei. kad emocijomis ir elgsena išreikšti mūsų atsakymai į šiuos klausimus yra tokie patys. 2003 („Velnio kapelionas") Kultūra ir elgsena Galbūt svarbiausias panašumas ir mūsų. Tačiau kultūros nustato konkrečias taisykles. kapucinas mikliau laipioja. Tačiau tu esi labiausiai iš visų apdovanotas. 1999." Richard Dawkins. (Žr. raudonmedis ilgiau gyvens. atsiradusias natūraliosios atrankos keliu. p. Šaltinis: Gallup ir Lindsey. tuo tarpu kitose kultūrose šie dalykai gali būti nepriimtini (žr. paukščiais ir šunimis. Socialinis psichologas Roy Baumeisteris (2005. 1992). idėjos.1 pav.

1998). o kiti . bet tik stipraus streso. kad elgsenai svarbūs evoliucionavę genai. 2003). multimedijos grotuvų. palaikantys „prigimties" pusę. Genai nėra stabilus dalykas. kad nepastebėjo svarbiausio dalyko: juk genai yra jų pusėje. pastangų. Už tai. nesvarbu. kokiai kultūrai priklausytume (Fiske ir kiti. Vieno Naujosios Zelandijos jaunuolių tyrimo metu išryškėjo geno nukrypimas. Knygos ir kitos naujosios informacijos sklaidos priemonės tampa žinių. kad šiandien visa tai turime. Mes. Kultūradidžiausia dovana. apžvalgininkų. reikėtų dėkoti kultūrai. Kultūra padeda mums tapti kažkuo daugiau negu talentų. Kultūra leidžia išlikti ir daugintis. kad darbo pasidalijimas . suteikia galimybę būti kultūringais. Nature via Nurture. lipnių lapelių. 46).The Cultural Animal.192 II d a l i s . kurios yra galinga pažangos jėga. Nepaisant švietimo sistemos tobulėjimo. pabrėžia žmogaus gebėjimą prisitaikyti. Mūsų protėviai XIX a. kad bendravimui naudojame kalbą važiuojame viena kelio puse. redaktorių komanda. interneto. padėjėjų. kaip niekas kitas. Roy Baumeisterio nuomone. Kultūrų tyrinėtojai Ronaldas Inglehartas ir Christianas Welzelis (2005) pastebi.paskleisti informaciją ir naujoves laike bei erdvėje. Jų raiška priklauso nuo aplinkos. pavyzdžiui. Žmonės labiau negu kiti gyvūnai geba panaudoti kultūros galias gyvenimui pagerinti. kurios. Ji pripažįsta. skyrybų. atveju (Caspi ir kiti. esame socialiniai gyvūnai.. neturėjo automobilių. o gamta apdovanojo mus smegenimis. Kultūrinis visuomenės paveldas . juos skiria įpročių skirtumai". Baumeisteris pastebi. globoti jaunus ir saugoti save.. iš tikrųjų ją kūrė tyrinėtojų.skaitantys šią knygąmėgaujasi jų darbo vaisiais.nepaprastai tvarus dalykas" (p. žiemą valgome vaisius ir už juos bei automobilius atsiskaitome pinigais. Buvo pastebėta. 2005). „neiname vientisos globalios kultūros link. Nei stresas. \ šį pasaulį ateiname pasirengę išmokti kalbą. Baumeisteris daro išvadą kad „kultūra yra iškirtinė žmogaus ypatybė. palikti aplinkybių valiai. Ji kildavo tik jų sąveikoje." . kad beždžionės išmoksta nusiplauti maistą ir šį gebėjimą perduoda savo palikuonims. nei genas atskirai depresijos nesukeldavo. Intelektas skatina naujovių kūrimą o kultūra leidžia joms plisti . didinęs riziką susirgti depresija. Baumeisteris rašo: „Kultūra-geriausia socialumo išraiška". bet ir dėl socialinės kompetencijos. kokią esame gavę . Gamta mus. kurie ateis po mūsų. Iš tikrųjų knygos taip pat yra darbo pasidalijimo kultūros pavyzdys. kitų individualių bruožų visuma. pasirinko ne tik dėl didelių smegenų bei bicepsų. Oxford University Press. 2003 („Prigimtis via patirtis") Evoliucinė psichologija atsižvelgia į aplinkos įtaką. susisaistyti ryšiais ir kartu su kitais rūpintis maistu. savo vaikams ir tiems. stato namus. atkreipkime dėmesį Kultūrinis gyvūnas Aristotelio teigimu. nepastebime kultūrų susiliejimo. Tačiau nė viena rūšis nepajėgia iš kartos į kartą kaupti pažangios patirties taip. Tad gamta mus iš anksto parengia mokytis. Konfucijus teigė: „žmonių prigimtis panaši. žmonės. bent vienu bruožu esame panašūs [vilkus ir bites: puikiai jaučiamės būdami grupėse ir drauge dirbdami. platinimo būdu. Nors tik vieno laimingojo pavardė yra ant šios knygos viršelio. elektros. Drauge galime išlaikyti sistemą leidžiančią pagerinti gyvenimą sau. kad skirtingi visi ir likome. oro kondicionierių. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Ginčo dalyviai. Vieni iš mūsų dirba žemės ūkyje. esame kažkas daugiau . nors ir pripažįsta. Kultūrai turėtume dėkoti už tai. Kultūrinis požiūris.kultūriniai gyvūnai (taip jis pavadino savo knygą . vandentiekio namuose. kad mus formuoja prigimties ir patirties sąveika. Šimpanzės šiek tiek geba kalbėti. patys save taip prigąsdino genų galia bei neišvengiamumu. Pavieniui būtume tik neprotingi gyvuliai." Matt Ridley.„dar vienas didžiulis ir galingas kultūros pranašumas". Kiti gyvūnai taip pat turi kultūros ir kalbos užuomazgų. žmones. kaip žmonės.

Sužalotuosius braziliškais vaistais gydo amerikietis gydytojas. tačiau nevalgo kiaulienos. Todėl genetinis pavadėlis gana ilgas. kaip princesės Dianos mirtis: „Anglijos princesė su savo egiptiečiu draugu patenka į autoavariją Prancūzijos tunelyje. Iranietė studentė.„Gyventi laisvam arba mirti"). Japonijoje. bendradarbiavimas ir geras vardas (Plaut ir kiti. kai Artimųjų Rytų valstybių vadovai. kad iš esmės elgsena ne nustatyta iš anksto. Kitokia kultūra kartais gali priblokšti. kaip kai kurios tautos vis dar tebegyvena. Mūsų dienomis nežinomas „pranašas" pasakė. pirmą kartą Amerikoje apsilankiusi greitojo maisto restorane McDonald's. Verdžio „Aidos" iki Forsterio „Kelionės į Indiją" mene ir literatūroje atsispindi nuostabi kultūrų sąveika. iš kurių 126 milijonai yra japonai. bučiuoja jį į skruostą. ieškodama valgymo įrankių. Juos japoniškais motociklais lydi italų paparaciai." Įvairiose tautose egzistuoja kultūrinė įvairovė. kad tame universitete. tačiau nevalgo skėrių. kultūrinė įvairovė būtų mažiau susijusi su mūsų kasdieniu gyvenimu. tuo tarpu pietinėse valstijose labiau vertinami žmogiška šiluma. sutikdami JAV prezidentą. važiuodami vokišku automobiliu su olandišku varikliu. turinčioje 127 milijonus gyventojų. Pasaulis darosi panašus į didžiulį kaimą. 67) Jei visi gyventume homogeniškose etninėse grupėse atskiruose pasaulio regionuose. Žydai valgo žuvį. išrado emigrantas iš Vokietijos Levi Straussas. Rusai valgo jautieną. Amerikiečiai vyrai gali nejaukiai pasijusti. kol susivo- . Kinai valgo gyvates. (p. dėstytojų kabinetų durys visada atviros studentams. kad niekas taip neapibūdina globalizacijos. viename Prancūzijos miestelyje išrastą medvilninį audinį panaudojęs genes stiliaus kelnėms. kur dauguma gyventojų susiduria su šiais skirtumais keletą kartų per dieną. Naujosios Gvinėjos Jalė genčiai žmogiena yra delikatesas. kurį vairuoja belgas. tačiau nevalgo žuvies. kuriame aš dirbu. bet nevalgo gyvačių. ilgai rausiasi popieriniame maišelyje. Nuo Shakespeare „Antonijaus ir Kleopatros". Priešingai yra Niujorke. Štai ką teigė sociologas Ianas Robertsonas (1987): Amerikiečiai valgo austres. Vokiečių studentui. Zulusai valgo skėrius. neįpratusiam dažnai bendrauti su ponu profesoriumi. bet nevalgo jautienos. JAV Naujosios Anglijos regiono gyventojai vertina liberalumą ir autonomiją (Niu Hempšyro valstijos devizas . kurias dėvėjo Genujos jūreiviai (Legrain. „Amerikietiškus" džinsus 1872 m.5 s k y r i u s . ir nė viena etninė grupė mieste nesudaro daugiau kaip 35 proc. Prancūzai valgo sraiges. KULTŪRA IR LYTIS 193 Kultūrine įvairovė Kalbų. tačiau nevalgo sraigių. 2002). Kultūrinė įvairovė mus supa vis glaudžiau. papročių ir elgsenos ypatumų įvairovė perša mintį. kurio gyventojai vieni su kitais susisiekia elektroniniu paštu. 2003). bet programuojama sociumo. nes iš 8 milijonų miesto gyventojų trečdalis gimę užsienyje. Indusai valgo kiaulieną. kultūriniai skirtumai nežymūs. reaktyviniais lėktuvais ir tarptautine prekyba. G E N A I . gali atrodyti keista. išgėręs per daug škotiško viskio. bet nevalgo žmonių. Pavyzdžiui.

kad mandagu iš pradžių mėsą susipjaustyti. kaip kelionės. jei aktoriai gerai moka vaidmenis. „Rytai yra Rytai. Šiuos socialinius lūkesčius arba normas dažnai laikome neigiama. „Tačiau mes. kad kas nors elgiasi vienaip." Nesutinkantiems su tokiomis normomis jos gali atrodyti nepagrįstos ir varžančios. geriau galime suprasti. britų rašytojas Rudyardas Kiplingas. o iš to kilo ir draugystė. kaip „dera" elgtis. Tačiau mes valgome šitaip. kaip elgiasi kiti. vienas iš dvylikos amerikiečių yra imigrantas.kitaip. S O C I A L I N Ė ĮTAKA kia. Migrantai ir pabėgėliai dabar labiau nei bet kada sumaišo kultūras. Italija tapo namais daugeliui albanų. tačiau šitaip nemanoma daugumoje musulmoniškų kultūrų. Spektaklis sklandžiai vyksta. kas yra normalu. rašė XIX a. Vienas iš šešių kanadiečių. kad jų beveik nejaučiame. mes stebime. mes dažnai net nepagalvojame. visose kultūrose galioja tam tikras deramo elgesio modelis. o mes . Anglija . kaip įsipilti arbatos. ką užsieniečiai pavadintų olandišku stiliumi . Tūlam oficialios elgsenos šiauriečiui ekspresyvios Viduržemio jūros kultū- . Normos: laukiamas elgesys normos (norms) Priimtino ir laukiamo elgesio taisyklės. Normos . kad europiečiai valgo mėsą laikydami šakutę kairėje rankoje. o po to šakutę perimti į dešinę ranką. kad tai nėra efektyvu. Daugumai vakariečių musulmonių moterų šydo dėvėjimas atrodo nepagrįstas ir varžantis. žaisdami ir gyvendami su skirtingų kultūrų žmonėmis. Vokietija . Taip ir socialiniai santykiai reiškiasi sklandžiai. kad kiti lankytojai keptus bulvių šiaudelius ima pirštais.tai. Normos iš tiesų varžo ir kontroliuoja . kai žmonės žino. liepos mėnesį). kad konfliktų padalytame pasaulyje įsivyrautų taika. ko kada tikėtis. Kaip žuvis vandenyje. leidžiančios pastebėti. kaip elgtis su aukštesnės ar žemesnės socialinės padėties asmeniu. kokios normos galioja. taip kiekvienas iš mūsų esame pasinėrę į savo kultūrą ir. manome." Nėra geresnio būdo pažinti savos kultūros normas.) Sprendžiant iš etiketo taisyklių. Jei norime. kad šitoks elgesys tikrai būdingas olandams. Pietūs ir Šiaurė susitinka nuolatos. Sutinku.sako olandų psichologai Willemas Koomenas ir Antonas Dijkeras (1997). . „Kai matome olandus elgiantis taip. o Vakarai yra Vakarai.pakistaniečiams. kada teikti dovanas ir kada jas išvynioti.taip sėkmingai ir taip subtiliai. amerikiečiai. Tačiau šiandien Rytai ir Vakarai. Normos nurodo. Daugelyje pasaulio vietovių geriausios jūsų ir mano manieros būtų etiketo pažeidimas! Japonijoje besilankantys užsieniečiai sunkiai perpranta socialinio žaidimo taisykles kada nusiauti batus. Dirbdami.turkams. kokią įtaką mums daro mūsų kultūra. normos apibrėžia daugumos elgesį. ir atitinkamai elgiamės patys. Įvairios kultūros skiriasi ekspresyvumo ir asmeninės erdvės normomis. ir konfliktai (pastaruosius atspindi sprogimai Londono metro 2005 m. turime gerbti skirtumus ir vertinti panašumus. ir gerbti kultūrų skirtumus. įkalinančia ir verčiančia aklai tęsti tradicijas jėga. privalome iš jos ištrūkti. (Kitaip sakant. ir niekada jie nesusitiks".194 II d a l i s . Neaiškiose situacijose. kai nežinome.tai tarsi socialinių mechanizmų alyva. norėdami suprasti jos įtaką. Gyvendamas Škotijoje savo vaikams turėjau aiškinti.

Tačiau po plonu kultūrinių skirtumų sluoksniu tarpkultūriniai psichologai įžvelgia „esminį universalumą" (Lonner. 1980). Visame pasaulyje žmonės laikosi giminingų draugystės normų. apibrėžiant draugo vaidmenį. 1969. Kadangi priklausome tai pačiai rūšiai. Vyrai vienas nuo kito laikosi atokiau nei moterys. y. Neperpildytuose autobusuose. Amžiaus grupės taip pat skiriasi: suaugusieji stengiasi išlaikyti didesnį atstumą nei vaikai. Šiaurės Amerikos gyventojai siekia išlaikyti didesnę asmeninę erdvę nei Lotynų Amerikos šalių atstovai. visur daugmaž vienodi. kaip artimai pažįstame esančius šalia. dažnai per 60-90 cm.nijoje gali pasigesti akių kontakto tarp praeivių. Atlikę tyrimus Didžiojoje Britanijoje. 1978). Pavyzdžiui. Draugams leidžiame prieiti arčiau.tai erdvė. čia mėgstama vienas kitą liesti bei glėbesčiuotis. atsitraukia ar kitaip išsiduoda. požymiai (Altman ir Vinsel. Keičiantis situacijai. Į oficialią vakarienę vėluojančius Lotynų Amerikos verslininkus gali apstulbinti fanatiškas jų partnerių iš Šiaurės Amerikos punktualumas. t. Michaelas Argyle ir Monika Henderson (1985) išskyrė keletą kultūrinių normų skirtumų. 2005). asmeninė erdvė (personai space) Apsauginė zona . kitiems mažiau (Smith. Viduržemio jūros kraštų atstovui šiaurės europietis gali atrodyti „dalykiškas. kuriais grindžiami skirtingi poelgiai." W. Stebėkite. Atsisėskite arba atsistokite maždaug per 30 cm nuo draugo ir pradėkite pokalbį. (Žr. Universaliosios draugiškumo normos. kaip veikia įsibrovimas į kito žmogaus asmeninę erdvę. Italijoje. Jos dydis priklauso nuo to. Sommer. procesai. nedalykiškas ir gaištantis laiką". Žmonės skirtingi: vieniems reikia daugiau asmeninės erdvės.) Asmeninė erdvė . Su nepažįstamais žmonėmis stengiamės išlaikyti maždaug 1. jog žaislas vis dar ten pat. Dėl nežinomų priežasčių arčiau ekvatoriaus gyvenančioms tautoms būdinga mažesnė asmeninė erdvė. Auden. H. žavus. Praeivių prasilenkimas Rytuose ir Vakaruose". Kad pamatytumėte.1907-1973 Kultūriniai panašumai Kultūrų skirtumus apsprendžia žmogaus gebėjimas prisitaikyti. 1981). kaip iš kito vaiko jam nepastebint paimamas žaislas. kad jaučia diskomfortą? Tai yra sujaudinimo. britams ir skandinavams patinka didesnis atstumas nei prancūzams ir arabams. nepriklausomai nuo kultūros geba numanyti. Šiaurės amerikiečiai Japo. žiūri šalin. šaltas ir pernelyg galvojantis apie laiką" (Triandis. kurį pastebėjo įsibrovimą į asmeninę erdvę tiriantys mokslininkai. Jei jie mato. ar pašnekovas muistosi. skyrelį „Mokslinių tyrimų išvada. pažaiskite žaidimą „erdvės pažeidėjas". „Mano asmenybė prasideda maždaug 30 colių priešais mano nosį. kurią susikuriame norėdami išsaugoti distanciją tarp savęs ir kitų. tualetuose ar bibliotekose saugome savo erdvę ir gerbiame kitų.tai tarsi burbulas arba apsauginė zona. . Honkonge ir Japonijoje. 1981. kurią norime išsaugoti aplink save.5 s k y r i u s . kinta ir burbulo dydis. Stockdale. 1978). ką galvoja kiti (Norenzayan ir Heine. K U L T Ū R A IR LYTIS 195 ros atstovas gali atrodyti „šiltas. kad tas vaikas galvos. G E N A I . pradeda nutuokti.2 m ar didesnį atstumą. Sulaukę 4 ar 5 metų vaikai pradeda „protauti".

2006. linktelėti galvą ar pasisveikinti su juo. Ar jis pažvelgs į padėjėją? Ar nusišypsos? Ar linktelės galvą? Ar pasisveikins žodžiu? (Padėjėjas atsitiktinai pasirinkdavo vieną iš trijų elgesio variantų. Taip buvo sukurtos „aklos" eksperimento sąlygos.moteris. 2006. 15 Stebėtojas: M a ž d a u g 10 m už konfederato.196 II d a l i s . Tyrimo grupės hipotezė pasitvirtino: atsižvelgiant į didesnę japonų pagarbą privatumui ir kultūrinį jų santūrumą bendraujant su išorinėmis grupėmis. Jame patys to nežinodami dalyvavo 1000 amerikiečių ir japonų pėsčiųjų. Vengimas Žvilgtelėjimas Žvilgsnis ir šypsena Sąlyga 5. kad kultūrų skirtumai buvo pritrenkiantys. matome. Kaip matome 5. kaip socialiniai psichologai kartais atlieka tyrimą natūraliomis sąlygomis. 3) žvilgsnį ir šypseną. arti jo nėra kitų žmonių. Britanijoje. linktelėti galvą ir pasisveikinti su tuo praeiviu. Stebėtojas nežinojo. 2) žvilgtelėjimą į žmogų mažiau negu sekundę.5 m atstumu iki praeivio.3 pav. ' Dalyvis: Pavienis praeivis. nusišypsoti. tokie mikrosusidūrimai pasitaiko rečiau. Mokslininkai daro išvadą kad Japonijoje „nėra spaudimo atsakyti į praeivio šypseną nes su juo nepalaikomi jokie santykiai ir nėra įsipareigojimo atsiliepti į jo pasveikinimą". yra norma atsakyti į draugiškumo apraišką. Stebi dalyvio reakciją. . O Vidurio Vakarų Amerikoje akių kontakto vengimas. kaip jis pasielgs.. gali pasirinkti vieną iš trijų elgesio variantų: 1) vengimą (žiūri tiesiai [priekį). Iš paskos einantis stebėtojas fiksuoja pėsčiojo reakciją. ypač jei tai . kuriame gyvenu. kad nepriklausomai nuo kultūros pėstieji turėtų pažvelgti. Šis tyrimas iliustruoja. priešingai.2 pav. kuris pirmasis taip pasielgs. gali būti palaikytas abejingumo demonstravimu. 5. kada pradėti stebėjimą. Mileso Pattersono ir Yuichi lizuka (2006) vadovaujama tarptautinė mokslininkų grupė atliko paprastą eksperimentą Jungtinėse Valstijose ir Japonijoje. Norėdama išmatuoti kultūrų skirtumus praeiviams prasilenkiant. paprastai žmonės prasilenkdami pažvelgia vienas kitam į akis ir nusišypso. eksperimentuotojo padėjėjas. Europiečiui mūsų pasisveikinimas prasilenkiant gali atrodyti šiek tiek neprotingas ir nepagarbus asmens privatumui. Eksperimentuotojo padėjėjas: Parodo iniciatyvą pasisveikinti m a ž d a u g ties 3. amerikiečiai buvo daug dažniau linkę nusišypsoti praeiviui. S O C I A L I N Ė ĮTAKA mokslinių tyrimų išvada Praeivių prasilenkimas Rytuose ir Vakaruose Mano universitete ir tame mieste. sociologų vadinamas „pilietiniu neatidumu". Amerikoje. maždaug už 12 pėdų pamatęs ateinantį pėsčiąjį. kurioje praleidau du metus.3 PAVEIKSLAS Amerikiečių ir japonų pėsčiųjų reakcija Šaltinis: pagal Patterson ir kiti. kai padėjėjas ranka parodo. 5.) Galima būtų tikėtis.2 PAVEIKSLAS Praeivių prasilenkimo iliustracija Šaltinis: Patterson ir kiti.

Tačiau taip pat yra ir akivaizdžiai universalių normų: gerbti draugo asmeninį gyvenimą. Manantys." „Reikalus reikia spręsti atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Universalieji socialiniai įsitikinimai. linkę pasišvęsti tyrimams. Iš tikrųjų šie nacionaliniai stereotipai yra perdėti . Rogeris Brownas (1965. Japonijoje ypač svarbu netrikdyti draugo. Kur tik žmonės sukuria socialines hierarchijas.Pavyks. 1999. kad ir kur gyventumėte. jis pakankamai gerai apibūdina jūsų asmenybę. ten jie su aukštesnę padėtį užimančiais žmonėmis kalba taip pat pagarbiai. Universalieji bruožai. kad savo kasdieniame gyvenime žmonės taiko šias socialines sampratas: cinizmą. Neseniai 49 šalyse atliktas tyrimas atskleidė. „Nuo likimo priklauso žmogaus sėkmės ir nesėkmės. Kroger ir Wood.' . socialinį sudėtingumą. Australai save laiko nepaprastai draugiškais. kad už stropumą atlyginama." 5. Visame pasaulyje žmonės linkę apibūdinti kitus pagal šias savybes: emocinį stabilumą. jei iš tiesų pasistengsi. Dar daugiau. neatskleisti jo paslapčių. kalbantis žiūrėti į akis. 1987. Kanadiečiai save vadina maloniais. 2005).4 PAVEIKSLAS Leungo ir Bondo universalieji socialiniai [sitikinimai. kad įvairiose tautose penkis svarbiausius asmenybės bruožus (pavyzdžiui. G E N A I . 5. Jei testas išmatuoja šiuos „penkis svarbiausius" jūsų asmenybės bruožus. . Jie atliko tyrimus 38-iose šalyse ir priėjo išvadą. tarsi kalbėtųsi su draugu. Universaliosios socialinės padėties normos. kaip kalbėdami su nepažįstamais žmonėmis. gebėjimą sutarti ir sąžiningumą (John ir Srivastava. kad yra ir penki universalieji socialiniai įsitikinimai.5 s k y r i u s . McCrae ir Costa." . sąžiningumą ir ekstraversiją) žmonės vertina ne taip skirtingai. 1999). K U L T Ū R A IR L Y T I S 197 Pavyzdžiui. Cinizmo šalininkai būna mažiau patenkinti gyvenimu. atpildą už stropumą. kreipiasi įjuos vardu.). kaip mano daugelis (Terraccioano ir kiti. palankiau vertina beatodairišką atkaklumą bei dešiniosios pakraipos politiką. atvirumą. 1992) pastebėjo dar vieną universalią normą. viešai jį kritikuojant.tikrieji skirtumai visai nedideli. Vokiškai kalbantys šveicarai save laiko labai sąžiningais. Honkongo socialinės psichologijos ekspertai Kwokas Leungas ir Michaelas Harrisas Bondas (2004) teigia. dvasingumą ir likimą (žr. Pacientai į savo gydytoją krei- Penki didieji socialiniai įsitikinimai /v-! Klausimyno teiginio pavyzdys „Stiprios asmenybės linkusios išnaudoti kitus. draugiškumą. planavimui ir konkurencijai. O su užimančiais žemesnę socialinę padėtį jie kalba familiariau.4 pav.Tikėjimas stiprina psichikos sveikatą. Savo gyvenimą žmonės reguliuoja pagal šiuos įsitikinimus.

kitos . katytė. kaip kariauti. Šis pirmasis Browno universaliosios normos aspektas . Ši norma prasiskverbia į visas artimumo raiškos formas. tačiau ši norma vis dar yra visuotinė. Kraujomaišos tabu. kuria galima pa- . Kaip manote. Europoje. kurių laikomasi šimtmečius. bet „Sie". kitaip tariant. turtingesnis ar žinomesnis iš judviejų gali pasakyti: „Kreipkimės vienas į kitą „tu". S O C I A L I N Ė Į T A K A Knygoje The Female Eunuch („Moteris eunuche") Hermaine Greer atkreipia dėmesį.koreliuoja su antruoju aspektu: pereiti prie familiaresnio kreipinio paprastai pasiūlo aukštesnio socialinio statuso asmuo. humaniškai elgtis su belaisviais (jei kariai nenužudomi. evoliucinės psichologijos specialistai puikiai supranta. Panašiai ir universiteto. nors daug lemia genetinis polinkis arba. Kai Irako pajėgos jas sulaužė ir puolė iškėlę baltas. Atrodo. jos nėra universalios. Kultūros galia pasireiškia kintančiomis normomis. 2003). Turėdami galvoje biologines kraujomaišos bausmes. kur dauguma porų savo bendravimą pradeda mandagiu. piasi „daktare". kai nepažįstami žmonės į jį kreipiasi ne įvardžiu „du". bet ir kalbėdami su vaikais bei šunimis) ir pavaldiniais. vištytė. kuriame dirbu. kad „abu šie veiksmai . Taigi artimumą reguliuoja aukštesnę padėtį užimantis asmuo. pavaldinio arba uždėti ranką jam ant peties. Vokietis vaikas jaučiasi pamalonintas. prezidentas pirmas pasikviečia dėstytojus į savo namus. Karo normos. kas tą padaro? Atsiradus palankiam momentui vyresnis. Taigi vienos normos būdingos tik tam tikrai kultūrai. kaip meilės kalboje moteris yra sumenkinama iki maisto ir gyvūnėlių lygmens ėriukas. y. Yra netgi tarpkultūrinės normos. kol spėja pasiduoti. Nors skirtingose kultūrose normos skiriasi.prancūzų. vėliavas bei surengė pasalas perrengę karius civilių drabužiais. pagal kurias galima atskirti karius. Familiariąją formą žmonės paprastai vartoja bendraudami su artimaisiais (ne tik su artimais draugais ar šeimos nariais.universalios. Tėvai negali turėti lytinių santykių su savo vaikais.198 II d a l i s .ispanų). žmogiškoji prigimtis. šis tabu pažeidžiamas dažniau nei kažkada manė psichologai. kodėl žmonės visame pasaulyje prieš ją nusiteikę. nelygiaverčiai. o tik paskui šie pasikviečia jį. Jungtinių Valstijų karo atstovas pareiškė.kad kreipinio forma atspindi ne tik socialinį atstumą. pasiduoti pakeliant rankas aukštyn. žmonės turi kai kurių bendrų taisyklių. oficialiu . kažkas privalo parodyti iniciatyvą didesniam artimumui. Nors šios normos tarpkultūrinės. vous ir tu . Žudant priešus galioja taisyklės. o gydytojai dažnai atsako kreipdamiesi į pacientą vardu.jūs" ir vėliau pereina prie artimesnio „tu". t. negu taip atsainiai elgtis su nepažįstamais žmonėmis ar viršininkais. ne tik į kalbą. bet ir socialinę padėtį .rimčiausi karo taisyklių nesilaikymo pavyzdžiai" (Clarke. o artimi broliai ir seserys . pyragiukas. usted ir tu . Labiau priimtina skolintis rašiklį iš draugo. vėliau reikia juos maitinti). cukrelis. Sie ir du vokiečių kalboje.vieni su kitais. Daugumoje kalbų galimos dvi antrojo asmens įvardžio formos: pagarbi ir familiari (pavyzdžiui. Priimta dėvėti uniformas. Studentai ir profesoriai paprastai bendrauja irgi panašiai.

nuo kurių priklauso genų perdavimas. žvilgtelėkime į esminius klausimus: kiek mes. . . . Kaip paaiškinti lyčių panašumus ir skirtumus? Ir evoliucinės. Nuostatos ir elgsena skirtingose kultūrose visada skirsis. . • Kultūrinis požiūris išryškina žmonių įvairovę . kad esame biologiniai giminės. turėjo taip pat suvokti. o patirtį . ir kodėl? Evoliucinės psichologijos mokslininkai tiria. esame panašūs ir kuo skiriamės. . kad egzistuoja kultūrų įvairovė. kultūros turi tam tikrų bendrų normų.lytis. Tačiau savojo Aš sampratai ir socialiniams santykiams apibrėžti svarbiausios dimensijos yra rasė ir ypač . Tarpkultūrinės psichologijos specialistai bando išsiaiškinti žmonių „esminį universalumą". . o išsiaiškinti universalius elgsenos principus.5 s k y r i u s . Prisiminkime. Ūgis. r Taip pat pastebėjome. kaip natūralioji atranka skatina elgesio bruožus. padedančias apibrėžti grupę ir perduodamas iš kartos į kartą Skirtingų kultūrų požiūrių bei elgsenos įvairovė byloja.kaip kultūriškai specifišką. kraujomaišos tabu. Prieš pradėdami nagrinėti jų požiūrius. Taigi prigimtį galime priimti kaip universalų dalyką. tačiau visose kultūrose lūkesčiai vaidmenų atžvilgiu daro įtaką socialiniams santykiams. plaukų spalva -tai tik kelios iš jų. . vyrai ir moterys. Nepaisant skirtumų. nes priklausome vienai žmonių šeimai.elgseną idėjas bei tradicijas. K. tad žmonės pir- . . esame panašūs? Kiek skiriamės? Ir kodėl? Žmonių įvairovę apibūdina daugybė dimensijų. . Pripažinome. kokią įtaką mums daro kultūrinės normos bei vaidmenys. pSįChologai būtų atradę . kaip ir Romoje ar Botsvanoje". G E N A I . kuri būtų tokia pat pagrįsta ir prasminga Omahoje ar Osakoje. kodėl Bondo gatvėje žmonės dėvi juodas skrybėles. specialistas E W j||j ams daugumą tų principų. kad [jei] šiuolaikinė psichologija būtų išsivysčiusi.psichologija. svoris. tarkime.. ką tarpkultūrinės psichologijos tyrinėtojas Walteris Lonneris (1989) vadina „universaliąja psichologija . Tarpkulturines psichologijos . evoliucinis požiūris pabrėžia giminingumą kurį sąlygoja mūsų bendra žmogiškoji prigimtis.ne sudaryti skirtumų sąrašą. K U L T Ū R A IR LYTIS 199 aiškinti kai kurių normų universalumą. . pavyzdžiui. Nigerijoje ir Japonijoje paauglių vaidmuo apibrėžiamas kitaip nei Europoje ir Šiaurės Amerikoje. tačiau nuostatų poveikio elgsenai mechanizmai skiriasi kur kas mažiau. . kuriuos airaoo vaKarieciai. ir tarpkultūrinės psichologijos specialistai mėgina paaiškinti lyčių skirtumus. kodėl Timbuktu žmonės puošiasi raudonomis plunksnomis". ^993^ APIBENDRINIMAS Kokią įtaką mums daro žmogiškoji prigimtis ir kultūrinė įvairovė? • Kuo mes. žmonės. kaip skirtingose kultūrose galioja skirtingos normos bei vaidmenys. Nors evoliucijos palikimo dalis yra žmogui būdingas gebėjimas išmokti ir prisitaikyti (ir todėl skirtis vienas nuo kito). Mus domina tai. Iki šiol šiame skyriuje teigėme. _ . kad svarbiausias socialinės psichologijos tikslas J roj „Esu tikras. Chestertonas rašė: jei kas nors „suprato. draugo privatumo gerbimas. Beveik prieš šimtą metų G. Indijoje.

tačiau anksčiau miršta (vidutiniškai pasaulyje . . daugiau riebalų ir 40 proc. penkis kartus labiau tikėtina. išskyrus kai kuriuos anatominius keistumus. statistinis vyras • lėčiau subręsta (dvejais metais). pagal amžių. kūrybingumu. ir šeima. panašios ir jų smegenys (nors vyrai turi daugiau neuronų.kad jos mažiau fiziškai agresyvios. XX a. O dabar panagrinėkime tik lyčių savybes.šioms savybėms džiaugsmingai pritaria ne tik daugelis feminisčių. ir gydytojai tradiciškai jaučia poreikį nustatyti tikrąją vaiko lytį ir chirurgiškai panaikinti dviprasmiškumą. Palyginti su moterimis. kai per 1964 metų Olimpines žaidynes jis 400 metrų laisvu stiliumi nuplaukė per 4 minutes ir 12 sekundžių. kad jį nutrenks žaibas. Tarp nakties ir dienos yra prieblanda. o nuo vyrų nugalėtojo Brooke Bennetto jis būtų atsilikęs 7 sekundėmis. „berniukas ar mergaitė?" Kai gimsta vaikas hermafroditas. • jam tris kartus dažniau diagnozuojamas ADHD (dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas). savivertės ir laimės pojūčiu. . Jie panašūs ir daugeliu psichologinių savybių .biologinės arba socialiai sąlygojamos savybės. Ir moksle. kaip rasinė ir lytinė priklausomybė veikia kitų žmonių požiūrį į mus bei elgesį su mumis. intelektu. Dono Schollanderio pasaulio rekordas. miausia jas ir suvokia (Stangor ir kiti. mažiau raumenų.200 II d a l i s . yra apie 12 cm žemesnė ir sveria apie 20 kg mažiau. 9 skyriuje nagrinėsime. • Net ir pagal fizines savybes individualūs skirtumai tarp vyrų ir individualūs skirtumai tarp moterų gerokai pranoksta lyčių skirtumus. kada ima dygti dantys. dvigubai pažeidžiamesnė nerimo bei depresijos. Kai gimėte.žodynu. kalbant sociologiškai. S O C I A L I N Ė ĮTAKA lytis (gender) Psichologijoje . . užvaldo mūsų dėmesį ir atrodo reikšmingi. kad šitokie lyčių skirtumų tyrimai gali sustiprinti stereotipus. globėjiškesnės ir socialiai jautresnės. iš esmės nėra nieko. • dažniau geba krutinti ausis. Tačiau tarp vyro ir moters. 2002. beprotiškai myli savo vaikus. 1992). pagal kurias žmonės apibrėžia vyrą ir moterį. turintis vyriškų ir moteriškų lytinių organų derinį. statistinė moteris • turi 70 proc. visi pirmiausia norėjo sužinoti. ir kasdieniame gyvenime skirtumai žadina susidomėjimą. Tiesa paprasta: kiekvienas privalo turėti lytį.pastebi Judith Rich Harris (1998). o moterys daugiau neuroninių ryšių). kurie svarbūs tik ypatingais atvejais? Iš tiesų skirtumų yra. 2000-jų olimpiadoje jam tebūtų leidęs užimti septintą vietą tarp moterų. Tad vyrai ir moterys panašūs pagal daugelį fizinių savybių. ir būtent jie. Taigi „priešinga lytis" iš tiesų yra beveik identiška. kada pradeda sėdėti. • jautresnė kvapams bei garsams. Bet ar turėtume daryti išvadą. vaikščioti. Kokie poelgiai universalūs vyrams? O moterims? „Iš 46 žmogaus genomo chromosomų 45 yra belytės". kad vyrai ir moterys yra iš esmės tokie patys. ilgisi. pavyzdžiui. dauguma žmonių jas laiko vertingomis (Prentice ir Carranza.penkeriais metais). Ar lyčių skirtumai bus laikomi moterų trūkumais? Nors duomenys patvirtina kai kuriuos stereotipus apie moteris . jis keturis kartus labiau linkęs į savižudybę. aštuntajame dešimtmetyje mokslininkai nerimavo. Palyginti su vyrais. Vyrai ir moterys vienodai jaučia. o ne daugybė panašumų.

moterys linkusios dirbti nelygybę mažinančius darbus (visuomeninio gynėjo. Vyrai dažniau kalba apie užduotis ir santykius su didesnėmis grupėmis. G E N A I . 2002. Tamres ir kiti. Wathins ir kiti. ką privalome padaryti. kuriuose išreiškia daugiau jausmų (Crabtree. 2002). K U L T Ū R A IR LYTIS 201 Swim. moterys daugiau laiko sugaišta siųsdamos elektroninius laiškus. Palyginkime vyrų ir moterų socialinius ryšius.. šie skirtumai didėja. vyrai laikosi principo „kovok arba pabėk". . stresą patyrusios moterys vadovaų vosi principu „rūpinkis ir susidraugauk". moterys . jos ieško draugų ir šeimos paramos. agresyvumą ir seksualumą. Dirbdamos kompiuteriu. korporacijos reklamuotojo). kad daugumos žmonių įsitikinimai bei jausmai moterims palankesni nei vyrams (Eagly. Thomson ir Murachver. 1987). Negalime kaip stručiai slėpti galvas smėlyje. Haddock ir Zanna. 1992. mokslui nepaprastai reikia gerų darbų. daugiau bendrauja ir yra dėmesingesnės kitų žmonių santykiams (Addis ir Mahalik.. 1994). asmeninius ryšius ir galimybę padėti kitiems (Konrad ir kiti. psichologės Nancy Chodorovv (1978." Carol Gilligan. Gabriel ir Gardner. kuriose jie veikia. 1989). Tarp pirmakursių studentų 5 iš 10 vyrų ir 7 iš 10 moterų sako. 2000). O kai jie bendrauja su savo lyties atstovais. 2001). Patyrę stresą. remdamasi savo dešimtmečius trukusiais moksliniais lyčių raidos tyrimais. kurie susidūrė su sunkumais" (Sax ir kiti. dominavimą. kuriuos dažnai vaidina vyrai bei moterys. Aprašę šiuos skirtumus galėsime gilintis. 2003. o moterys labiau vertina darbą pagal daro bo laiką. 1982 („Kitokiu balsu") . 1999. kad moterys labiau nei vyrai teikia pirmenybę artimiems. kad vyrai turi didesnį polinkį profesijoms. Jean Baker Miller (1986) bei Carol Gilligan ir jos bendradarbiai (1982. Atlikus darbo prioritetų tyrimus su 640 000 asmenų paaiškėjo. jog labai svarbu „padėti tiems. 1998. 2003). bijodami socialiai nepatogių atradimų." Evoliucinės psichologijos specialistė Sandra Scarr (1988) „Moters balso kitokybėje glūdi rūpesčio etika. kurios stiprina nelygybę (prokuroro. kaip jie aiškintini evoliuciniu ir kultūriniu požiūriais. Todėl nenuostabu. 1994. Neneigdamos šito. paaukštinim pareigose. 2000). kad vyrai kiek labiau siekia didesnio uždarbio. 1994). 2002. noriau priima pagalbą.apie asmeninius santykius (Tannen. Taip pat skiriasi ir moterys.vaidmenų. pastebi Eleanor Maccoby (2002). kurie. ir kultūra? „Nereikėtų nuogąstauti dėl tiesmukiško rasinių bei iyčių skirtumų tyrimo. In a Different Voice. Jų reakcija į grėsmę dažniausiai pasireiškia kova. Palyginti su berniukais. 1990).5 s k y r i u s . kad padėtume per mažai atstovaujamiems visuomenės žmonėms pasiekti sėkmę. Beveik visų tyrim metu. draugiškiems santykiams. iššūkių ir valdžios. mergaitės bendrauja draugiškiau ir žaidžia ne taip agresyviai. Individualistinėse kultūrose suaugusios moterys labiau linkusios apibūdinti save santykių požiūriu. Eagly. 1990) priėjo išvadą.atspindys? O gal lytį formuoja ir genai. pastebi Shelley Taylor (2002). Grupėse moterys labiau dalijasi savo išgyvenimais ir siūlo didesnę paramą (Dindia ir Allen. Felicia Pratto ir jos bendradarbiai rašo. labdaros reklamuotojo). Moterų pokalbiai telefonu su draugėmis trunka ilgiau (Smoreda ir Licoppe. ir situacijų. Savarankiškumas versus poreikis būti susijusiam Pagal laikyseną ir elgseną skirtumas tarp vyrų gali svyruoti nuo nuožmaus konkurencingumo iki švelnaus globėjiškumo. pasakytų mums. Ar lyčių skirtumai atspindi natūraliosios atrankos tendencijas? Ar šie skirtumai yra kultūros .

ir moterys teigia. ir vyrai. moterys dažniau rodo tėvų nuotraukas bei tas. 1994). Norėdami bendrauti su empatišku bei supratingu žmogumi. Visa tai padeda paaiškinti. dažniau skambina į užmiestį draugams. kurie verkia. kad draugystė su moterimis yra artimesnė. Moterys kur kas dažniau apibūdina save kaip empatiškas . . Kad būtų patenkintos vedybiniu gyvenimu. džiaugtis su tais. Sapadin. Moterys greičiau pravirksta arba prisipažįsta jautriai reaguojančios į kitų sielvartą (Eisenberg ir Lennon. 2006). Žinoma. kurie džiaugiasi. moterims suaktyvėja su empatija susiję smegenų centrai. S O C I A L I N Ė Į T A K A „Priešingai. nei mano daugelis moterų. 1985. kad moterys šypsosi dažniau. gana lengva užmegzti ilgalaikius. 1996). dukterys. Palyginti su vyrais. Empatijos skirtumas pastebimas ir laboratorinių tyrimų metu. moterys tiksliau atspėdavo. Žinoma. parkuose bei gatvėse. moterims ypač svarbus abipusės paramos jausmas (Acitelli ir Antonucci. ar aptaria savo skyrybas. 1983). artimus ir abipusį pasitenkinimą teikiančius santykius su bičiuliu. švietimas. savęs įsivaizdavimas kito vietoje. jog šypsomasi priklausomai nuo situacijos.gebančias pajusti. Dave Barry's Complete Guide to Guys. Moterys kaip motinos. draugėms bei giminėms (Putnam. 1990). jos perka tris kartus daugiau dovanų ir sveikinimo atvirukų. Moterys daugiau laiko praleidžia besirūpindamos ikimokyklinio amžiaus vaikais ir pagyvenusiais tėvais (Eagly ir Crovvley. Pavyzdžiui. ir verkti su tais. kad verkė dėl karo Irake (Gallupo institutas. pastovius. malonesnė ir globėjiškesnė nei draugystė su vyrais (Rubin." Dave Barry. 1993). moterų teigia. kuriose jos užfiksuotos su kitais žmonėmis (Clancy ir Dollinger. išanalizavusi 9000 universiteto baigimo nuotraukų. 2003). 2003). slauga) moterų dirba gerokai daugiau nei vyrų. amerikiečių vyrų ir 43 proc. priėjo išvadą. Stebint kitų patiriamą skausmą. Marianne LaFrance (1985). 1990). ir moterys dažniausiai kreipiasi į moterį. Moterų bei vyrų empatija skiriasi ir tuo. ar vakarietės moterys labiau pasikliauja individualistine kultūra ir prisiderina prie jos? O gal moterišku ryšiu grindžiama gyvenimo filosofija galėtų padėti į galią orientuotą Vakarų visuomenę (kuriai būdinga nesirūpinimas vaikais. 2000). kuriam galėtų atskleisti savo džiaugsmus bei skausmus. Mergaitės labiau įsijaučia reaguodamos į joms rodomas skaidres ar pasakojamas istorijas (Hunt. moterys labiau nei vyrai reiškia empatiją patinantiems panašius išgyvenimus (Batson ir kiti. Patyrusios slegiančių įspūdžių laboratorinių tyrimų metu ar realiame gyvenime. 1986).202 II d a l i s . tokiu bičiuliu gali būti tik niūfaundlendas. ar ji kažką kritikuoja. parodžius dviejų sekundžių filmo ištrauką su prislėgtos moters veidu. Pavyzdžiui. ir Amy Halberrstadt bei Martha Saitta (1987). Tačiau daugiau nei 400 tyrimų atskleidė. Judith Hali (1984) pastebėjo. parašo bemaž keturis kartus daugiau asmeninių laiškų ir 10-20 proc. kad moterys paprastai geriau nei vyrai įžvelgia kitų žmonių emocijas. nors šiek tiek mažiau. o vyrų smegenys tokių pokyčių nefiksuoja (Singer ir kiti. 1988). kodėl ir vyrai. kad kontaktų poreikį moterys dažniau reiškia šypsena (LaFrance ir kiti. vienišumas ir polinkis į depresiją) transformuoti į dėmesingumą vertinančią visuomenę? Iš tiesų daugumoje Šiaurės Amerikos globos sričių (socialinis darbas. kad moterys apskritai geriau šifruoja kitų žmonių siunčiamus emocinius signalus. Išanalizavusi 125 vyrų ir moterų jautrumo nežodiniams ženklams tyrimus. seserys ir močiutės jungia šeimas (Rossi ir Rossi. ištyrusios 1100 nuotraukų žurnaluose bei laikraščiuose ir stebėjusios 1300 asmenų prekybos centruose. Paprašytos parodyti jų asmenybę apibūdinančias nuotraukas. ką išgyvena kitas žmogus. Kaip manote. 12 proc. 1995 („Deivo Bėrio išsamus vadovas vaikinams") empatija (empathy) Netiesioginis kito žmogaus jausmų išgyvenimas.

2003.„mylintis. antrasis . vyrai vis dar yra pirmojo pasimatymo iniciatoriai. stebėtojai kur kas tiksliau galėjo įspėti moterų nei vyrų emocijas. savarankiškas ir stiprus". • Moterų atlyginimai industrinėse šalyse vidutiniškai siekia 77 proc. K U L T Ū R A IR LYTIS 203 Moterys taip pat geriau geba reikšti emocijas ne žodžiais.su moterimi. Tačiau atkreipkime dėmesį į šiuos faktus: • 2006 metais tik 16 proc. tarp išrinktų prisiekusiųjų pirmininkų ir daugumą lyderių specialiai suburtose laboratorinėse grupėse (Colarelli ir kiti. sako Johnas Williamsas ir Deborah Best (1990a. Beveik 80 000 žmonių tyrimai 70-yje šalių atskleidė. 1989. valingas. Nuo Azijos iki Afrikos. 15). dominuojantis. kad vyrai galią ir laimėjimus laiko svarbesniais dalykais negu moterys (Schwartz ir Rubel. kai jautėsi laimingi. Ypač teigiamas emocijas.5 s k y r i u s . šiurkštus. dažniau vairuoja automobilį ir apmoka didžiąją dalį sąskaitų (Laner ir Ventrone. tačiau net 90 proc. nes moterys vis dažniau užima vadovaujančius postus. nesate vieninteliai šitaip galvojantys. Socialinis dominavimas Įsivaizduokime du žmones: pirmasis yra „drąsus. o antrasis . Kerr ir kiti. Tačiau vyrai šiek tiek sėkmingiau pastebėdavo pyktį. bet pamažu jie nyksta. kuriuose užfiksuoti pasakojimai apie laimingas akimirkas. teigia Hali. • Vyrams labiau nei moterims rūpi socialinis dominavimas ir jie labiau linkę remti konservatyviuosius politinius kandidatus bei programas. 1982). Kaip būdinga užimantiems aukštesnę padėtį. Davis ir Gilbert. agresyvesniais ir labiau linkusiais dominuoti. • Vyrai sudaro pusę prisiekusiųjų teisme. vyrų atlyginimų. padedančias išsaugoti grupių nelygybę (Eagly ir kiti. emocionalus. Tik apie penktadalį atlyginimų skirtumo galima paaiškinti lyčių išsilavinimo bei darbo patirties skirtumu ir darbo specifika (World Bank. pasaulio įstatymų leidėjų buvo moterys (IPU. tvirtina Erichas Coatsas ir Robertas Feldmanas (1996). kad žmonės prisimintų tuos atvejus. 2003). įvairiose kultūrose lyčių skirtumai yra nevienodi. Kaip pamatysime. nuo Europos iki Australijos žmonės vyrus laiko veržlesniais. G E N A I . Ši nuomonė ir lūkesčiai atitinka realybę. Iš esmės kiekvienoje visuomenėje vyrai socialiai dominuoja. Mergaitės yra empatiškesnės ir geriau moka suprasti kitų emocijas. 2006). 1999). priklausomas. todėi jos rečiau serga autizmu. autokratiškas. liūdni ir pikti. 1998. 1996). nuolankus ir silpnas". 2005 metais amerikiečiai vyrai labiau rėmė mirties bausmę ir karą Irake (Gallup. Jie paprašė. 2006. 2000). Nė vienoje žinomoje visuomenėje moterys nedominuoja (Pratto. Parodžius penkių sekundžių trukmės neįgarsintus filmukus. Jei pirmasis žmogus jums asocijuojasi su vyru. . 2005). 2005). kurį Simonas Baron-Cohenas (2004. Sidanius ir Pratto. svajingas. 2005) pavadino „kraštutiniu vyriškuoju protu".

Vyrų bendravimo stilius atspindi savarankiškumo poreikį. o moterys . kuriuo siekiama įskaudinti. o moterys . moterys nepriklausomai nuo turimos valdžios linkusios daugiau šypsotis (Hali ir kiti. Vyrai ir aukštą socialinę padėtį užimantys asmenys linkę garsiau kalbėti ir dažniau pertraukinėti (Hali ir kiti. iš tiesų būdingas užimantiems aukštą padėtį ir turintiems valdžią žmonėms (ir vyrams. Vyrai puikiai atlieka direktyvių. 1994). tikslumu iš 920 pozicijų) atpažino britų grožinės ir negrožinės literatūros kūrinių autorių lytį (Koppel ir kiti. liečia ranka. 2006). Mūsų pasaulyje medžioklė. Pavyzdžiui. žmonės yra skirtingi. Agresija Agresija psichologai laiko tokį elgesį. dešimtojo dešimtmečio bestselerio pavadinimą) vyrai kilę iš Marso. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Kai kurie lyčių skirtumai nekoreiiuoja su padėtimi ir gaiia. 1990). vyrai dažniau rizikuoja (Byrnes ir kiti. Per apklausas . ir moterims) (Hali ir kiti. mandagiau. Tad ar galima pareikšti. vyrų ir moterų kalbėjimo stilius keičiasi priklausomai nuo socialinio konteksto.rečiau pertraukinėja. kuriuo siekiama ką nors įskaudinti. moterys stengiasi daryti įtaką ne taip tiesmukai . Laboratorinių eksperimentų metu tai gali pasireikšti piktybiškai sukeliant elektros šoką ar sakant tokius dalykus. Viena kompiuterinė programa. pirmavimo ir dominavimo (Sidanius ir kiti. Konstatuodamos faktus. Vyrai dažniau elgiasi kaip turintys valdžią . 1999). ne taip įžūliai. nes moterys geriau geba suburti komandą ir palaikyti tinkamą klimatą (Eagly ir kiti. van Engen ir Willemsen.204 II d a l i s .poreikį būti susijusioms. Be to. 2002). muštynės ir karas yra vyriški užsiėmimai. kad (prisimenant XX a. dažniau įdėmiai žiūri. agresija (aggression) Fizinis ar žodinis poelgis.iš Veneros? Tiesą sakant. kuriai pirmenybę teikia vis daugiau organizacijų. 2001). mažiau kiekybę nusakančių žodžių ir dažniau vartoja esamąjį laiką. 2004). į užduotis susitelkusių lyderių vaidmenį. pastebi Kay Deaux ir Marianne LaFrance (1998). kai vaidmenys nėra griežtai apibrėžti. kurį mes laikome būdingu vyrams. Sandoriai kainuoja pinigus. todėl jie prarado 2. kad teigdami. Vyrų sandoriai buvo rizikingesni. 2004). 2005). elgiasi jautriau. Tyrimas parodė.tik 1. 2005). o moterys . Vieno tyrimo metu buvo analizuojamos 35 000 biržos maklerių ataskaitos. 1991. Vyrų bendravimo stilius atspindi jų socialinę valdžią. 1991). Be to. Vyrai dažniau nei moterys siekia pergalės. kurie turėtų užgauti kito žmogaus jausmus. o moterys linksi dažniau negu vyrai (Helweg-Larsen ir kiti.72 proc.65 proc. ir vyrai labiau dėl to nukentėjo. Situacijose. sukurta lyčių skirtumams pagal vartojamus žodžius ir sakinių struktūrą atpažinti. Būna dvejojančių ir pagarbiai besielgiančių vyrų ir tiesmukiškų bei kategoriškų moterų.kalba kategoriškai. moterims geriau sekasi „permainų siekianti" lyderystė. daugiau operacijų biržoje (Barber ir Odean. o moterų . sėkmingai (80 proc. 1998. o vyrams prekiauti sekėsi ne geriau negu moterims. vyrai labiau linkę vadovauti direktyviai. įkyriai pertraukinėja. Didžiąja dalimi stilius.. Pavyzdžiui.demokratiškai (Eagly ir Johnson. per daug viską supaprastiname. kad „vyrai daug labiau pasitiki savimi negu moterys" ir atlieka 45 proc. Čarli. mažiau šypsosi (Anderson ir Leaper. 2003. Tad akivaizdu. Ellyson ir kiti. studentai dažniau linksi galvą kalbėdami su profesoriumi negu su savo bendraamžiais. esą vyrai ir moterys kilę iš skirtingų planetų. Rašydamos moterys dažniau vartoja prielinksnį „su".

kuriose 92 proc. vyrų ir tik 34 proc. Seksualumas Požiūrio į seksą bei atkaklumo atžvilgiais taip pat egzistuoja atotrūkis tarp lyčių. šis santykis lygus 10:1 (FBI. kalinių yra vyrai. Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pavyzdžiui. 2001). O kalbant apie ne tokias aštrias agresijos formas . Beveik visi teroristai savižudžiai . vyrų (Laumann ir kiti. Lyčių skirtumai požiūrio į seksą atžvilgiu persikelia ir į elgseną. „Bet kur pasaulyje. skausmingą elektros šoką (Knight ir kiti. 1996). moterų (Bailey ir kiti. 2005). Provokacija atotrūkį tarp lyčių gali sumažinti (Bettencourt ir Kernahan. White ir Kowalski. • Apklausus 3400 atsitiktinai parinktų 18-59 metų amerikiečių. G E N A I .5 s k y r i u s . kad tai baigiasi lytiniais santykiais. o ne moterys labiau troško nevaržomo sekso. pavyzdžiui. moterys gali netgi turėti didesnį polinkį agresyviems veiksmams. nieko bloga. kad lyčių skirtumai priklauso ir nuo sąlygų.paaiškėja. suomiai santykinai pakantūs. Vyrų ir moterų fiziologinės ir žodinės reakcijos į seksualius dirgiklius yra „labiau panašios nei skirtingos" (Griffitt. kad moterys nė kiek ne mažiau agresyvios nei vyrai (Bjorkąvist. moterų ir 54 proc. 2005). išanalizavęs daugelio tyrimų rezultatus.jauni vyrai (Kruglanski ir Golec. 2002. 2004). Iš tiesų. sako Johnas Archeris (2000.) teigė. K U L T Ū R A IR LYTIS 205 vyrai dažniau nei moterys prisipažįsta esą agresyvūs. 1997. Tačiau prisiminkime. Laboratorinių eksperimentų metu vyrai iš tiesų demonstruoja didesnį agresyvumą. 1994). Tačiau visame pasaulyje visais laikais vyrai labiau linkę žaloti kitus. kaip skirtingose šalyse skiriasi požiūris į seksualinę laisvę. rankos pakėlimą prieš šeimos narį. 2005). vyrų ir 12 proc.) vyrų nei moterų (48 proc. 1994. Kaip dažnai jie galvoja apie seksą? „Kasdien" arba „kelis kartus per dieną" atsakė 19 proc. išskyrus keletą išimčių. fizinį ar žodinį smurtą . perpus mažiau (25 proc. kad pirmojo lytinio akto priežastis buvo meilė partneriui.rašo tarpkultūrinės psichologijos spe- . • Neseniai Amerikos švietimo tarybai atlikus daugiau nei ketvirčio milijono aukštųjų mokyklų pirmo kurso studentų apklausą taip pat gauti panašūs duomenys. o Taivano gyventojai labiau palaiko monogaminius santykius (Schmitt. jų manymu. spaudoje). moterų (Pryor ir kiti. . net jei jie vienas kitą pažįsta labai trumpai" pritarė 58 proc. Richardson. Teiginiui „Jei du žmonės iš tiesų vienas kitam patinka. Bet visose šalyse vyrai. 1994). Tačiau pasvarstykime: • Australijoje atliktoje apklausoje teiginiui „Galiu save įsivaizduoti besijaučiantį (-čią) patogiai ir besimėgaujantį (-čią) „atsitiktiniais" lytiniais santykiais su įvairiais partneriais" pritarė 48 proc. 2001).tarkime. 1987). Vienas 48 šalyse atliktas tyrimas parodė. Kanadoje areštuotų vyrų ir moterų santykis yra 8:1 (Statistics Canada. 2000). sukeldami.

kurių geismus sužadina ne moterys. kurių pagrindinė rinka yra moterys. bet ir greičiau susijaudina. o kiti vyrai. dažniau rizikuoja. dažniau sako komplimentus ar įsipareigoja atsilyginti moteriai už suteiktas seksualines paslaugas.teigia antropologas Donaldas Symonsas (1979.pastebi Stevenas Pinkeris (1997). jog juos domina neįpareigojantis seksas. jie labiau reaguoja į vizualius dirgiklius ir jiems labiau rūpi partnerio patrauklumas (Bailey ir kiti. 244). Palyginti su lesbietėmis. 185 šalyse. Meilės romanuose. vyrai ne tik dažniau svajoja apie seksą. ką turi moterys ir ko nori vyrai". jie sunkiau pakelia viengungystę. kuriame vyras ir moteris trokšta santykių. kur vyrų yra mažiau. kurios siūlo „pigų seksą". atlaidžiau į jį žiūri bei ieško daugiau partnerių. tačiau taip jų ir nepasiekia." Iš tiesų. Jie pritars 45 sekundes trunkančiam troškimui. moterys retai moka už seksą. „moterys konkuruoja viena su kita. dažniau geidžia sekso. 1990). kad visose kultūrose moterų seksualumas vertinamas labiau nei. Baumeister ir Vohs. tiriant. gėjų (Doyle. „Moteris gali sužavėti keturių valandų filmas su subtitrais. 253). gėjų ir 6 proc. mažindamos jų pačių seksualumo vertę.206 II d a l i s . 29 proc. mažinančius nuolatinių darbuotojų vertę. dažniau masturbuojasi. gėjai dažniau teigia.Vyrai šito NEGALI PAKĘSTI. . 2001). lesbiečių norėjo daugiau nei vieno partnerio). Sekso srityje. kad visi nusi- . vyrų. kiek sekso partnerių jie geidžia turėti kitą mėnesį. Kai moterų mažiau. „Gėjams nėra būdingas padidintas seksualumas. 2003. ten. 2004). pastebi Roy Baumeisteris ir Kathleen Vohs (spaudoje. 2005). jų seksualumo vertė išauga. Tai atspindi lyčių asimetrija pagal prostituciją ir piršimąsi bei papročiai. rečiau atsisako sekso. Taigi ir heteroseksualių. siūlydamos pigų .vyrai dažniau nei moterys yra seksualinių veiksmų iniciatoriai". 1994). lesbiečių ir tik 24 proc. Tą pastebėjo ne tik sociologai. Vienu metu 52 šalyse buvo apklausti 16 288 žmonės.nes kai vyrų trūksta. ir jos reikalauja didesnio įsipareigojimo. Amerikoje poromis gyvena 47 proc. švelnų vyrą emociškai sudegina jo ištikima meilė romano herojei. tačiau po to norės. Baumeister ir kiti. pastebi humoristas Dave Barry (1995).Tai tiesiog tokie vyrai. kad vyrai dažniausiai siūlo pinigus bei dovanas. . .neįpareigojantį . kurios nepalankiai žiūri į streiklaužius. p. Panašiai kaip ir profsąjungos. Vyrams skirtuose erotiniuose kūriniuose moterys vaizduojamos nesusaistytos ir valdomos geismo. Statistikos duomenimis. pastebi autoriai. Todėl nenuostabu. 2000. . pritariamai sako Baumeisteris ir Vohs. „Seksualumas visur suprantamas kaip kažkas. yra daugiau nėščių paauglių . Lyčių skirtumą atskleidžia ir seksualinės fantazijos (Ellis ir Symons. 2005). dauguma moterų nepritaria toms.seksą" (Barber. vienišų vyrų ir 6 proc. išleidžia daugiau pinigų lytiniams santykiams bei mėgsta didesnę seksualinę įvairovę. . ir homoseksualių žmonių apklausų rezultatai buvo beveik identiški (29 proc. S O C I A L I N Ė ĮTAKA cialistas Marshallas Segallas ir jo kolegos (1990. moterų norėjo daugiau nei vieno partnerio (Schmitt.

• Be to. moterys gali maitinti krūtimi. kurie reikalingi medžiojant. agresijos ir seksualumo atžvilgiais. „Kaip manote.jie ryškūs. Tarp 99 proc. Jie greičiau skiriasi kaip dvi rankos . Tačiau jų skirtumams skiriamas didesnis dėmesys. biologinių skirtumų nepaneigsi . O paskui turėtų būti automobilių lenktynės.dar viena sritis. G E N A I . Ar biologiniai lyčių skirtumai apsiriboja tik tokiomis akivaizdžiomis reprodukcijos ir kūno sandaros ypatybėmis? O gal vyrų ir moterų genai. Vyrai dažniau inicijuoja seksualinius santykius. kad juos taip auklėja. kurie sąlygoja elgsenos skirtumus? . kurioje pastebimi lyčių skirtumai." Kaip detektyvus labiau domina nusikaltimai nei dorybės. Tad prisiminkime: individualūs skirtumai yra kur kas didesni nei lyčių skirtumai. kodėl skiriasi jų interesai ir gebėjimai? Ar dėl to.aspektu. • Socialinės psichologijos specialistai lyčių skirtumus tiria lyginamuoju . K U L T Ū R A IR LYTIS 207 rengtų. APIBENDRINIMAS Kaip paaiškinti lyčių panašumus ir skirtumus? • Berniukai ir mergaitės bei vyrai ir moterys panašūs daugeliu požiūrių. dėmesys buvo suteiktas į dvi pagrindines priežastis: evoliuciją ir kultūrą. Jie greičiau negu moterys griebiasi fizinės agresijos.savarankiškumo ir poreikio būti susijusiam . Vyrai turį daugiau raumenų. susikibus derančios viena su kita. Vargu ar galima teigti.panašios. vyrai ir moterys skiriasi socialinio dominavimo. Moterys paprastai būna rūpestingesnės. tačiau atrodančios skirtingai. jie trokšta turėti daugiau partnerių. Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natūralus? Aiškinant lyčių skirtumus. Filmas. kad vyrai ir moterys (nors jie ir skirtingi) atstovauja priešingoms lytims. tačiau ne tokios pat. pavadintas „Nuogaliai automobilių lenktynėse". o moterų seksualumą labiau įkvepia emocinis potraukis. ar dėl biologinių skirtumų?" Tokią nacionalinę apklausą atliko Gallupo institutas (1990). taip ir detektyvus psichologus labiau domina skirtumai nei panašumai. hormonai ir smegenys skiriasi ir tokiais aspektais. • Seksualumas . kodėl vyrai ir moterys skiriasi kaip individualybės. Žinoma. Visose žinomose kultūrose vyrai linkę turėti daugiau socialinės galios. tikrai būtų populiarus tarp vyrų. atsakiusiųjų į šį klausimą (tikriausiai neabejojant jo prielaidomis) „auklėjimą" ir „biologinius skirtumus" nurodė beveik vienodas skaičius respondentų. empatiškesnės ir save dažniau apibūdina santykių prasme.5 s k y r i u s .

Vyrai ieško derlingos dirvos. tai natūralioji atranka galėjo ugdyti moterų gebėjimą pastebėti emocijas. o vyrai . Moterys ieško vyrų. buvo perduotos jo palikuonims. kurios leidžia perduoti genus ateities kartoms. Šiame procese mažai kas vyksta sąmoningai. o kai kurie skirtumai tarp mūsų neabejotinai yra šios istorijos funkcija". Jei mūsų protėvių motinos turėjo naudos iš to. Visos šios prielaidos grindžiamos principu: gamta atrenka tokias savybes. Be to. o ne klajojančių storžievių. Pasvarstykime. Tad. Vidutiniškai vyras per savo gyvenimą pagamina daugybę trilijonų spermatozoidų. gali prognozuoti. vaizdingai aprašydamas. vyras gali platinti savo genus apvaisindamas daugelį moterų. moterys savęs pratęsimui atidžiai ieško sveiko ir galėsiančio išlaikyti partnerio. pavyzdžiui. jiems vienodai iškyla pūslės nutrintose vietose. atlikę skaičiavimus. Vyrai konkuruoja su kitais vyrais dėl galimybės laimėti genų totalizatoriuje. mėgsta panašų maistą. kurios padėjo Montesumai II tapti actekų karaliumi. 1995b). kaip kandies patinėlis reaguoja į pa- „Višta tėra kiaušinio priemonė kitam kiaušiniui sukurti. kuriuos pagimdė 4000 jo moterų (Wright. 1835-1901 . Atvirkščiai. kad gebėjo suprasti savo vaikų ir garbintojų emocijas." Samuel Butler. palyginti su kiaušinėliais. kad visame pasaulyje lytys skiriasi pagal agresyvumą. Moterys į reprodukciją žvelgia išmintingai. teigia evoliucinės psichologijos specialistai. kuriose jos abi susidūrė su tais pačiais prisitaikymo sunkumais (Buss. kol moteris išnešioja tik vieną vaisių. apimti aistros. Vyrai. dėl to per daugelį kartų sustiprėjo vyrų agresyvumas bei polinkis dominuoti. evoliucinės psichologijos specialistas Douglasas Kenrickas (1987) teigė. Tačiau evoliucinė psichologija. kad „mes negalime pakeisti savo rūšies evoliucijos istorijos. vyrų seksualinį iniciatyvumą. kol perskaitysite šį sakinį. fiziškai dominuojantis vyras galėjo lengviau turėti moterį. mūsų natūralūs troškimai . atsižvelgdama į lytį. Emocijos tarnauja evoliucijos programai. Abiejų lyčių žmonės 4 į karštį reaguoja prakaituodami.) Be to. kurie galėtų padėti joms rūpintis atžalomis . dominavimą ir seksualumą. tvirtina evoliucinės psichologijos specialistai. yra pigi. Nedaugelis žmonių. monogamiškų tėčių. teigia evoliucinė psichologija. Tos genetiškai sąlygojamos savybės.tai genų būdas sukurti daugiau genų. Moterys į vaiko gimimą investuoja mažiausiai devynis mėnesius. Medicinos tyrinėtojas Lewisas Thomas (1971) atskleidė giluminius evoliucijos tikslus. (Jei esate vyras. o vėliau daugelis tai pakartojo.tik devynias sekundes. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Lytis ir poros pasirinkimo prioritetai Atsižvelgdamas į tai. stabteli pagalvoti: „Noriu savo genus perduoti palikuonims".208 II d a l i s .finansiškai patikimų. Evoliucinė psichologija neprognozuoja jokių lyčių skirtumų tose srityse. 1998).siekdami gausos. o vyrai kartais . kurioje galėtų pasėti savo sėklą. poros pasirinkimo ir reprodukcijos atžvilgiu svarbūs elgsenos skirtumai. nepuola stoti į eilę prie spermos bankų. po to jį maitina. panašiai kaip alkio jausmas reiškia kūno poreikį maistui. dėl to sperma. pagaminsite 1000 spermatozoidų. kaip skiriasi meilinimosi.

1992). Priešingai. kad paaugliai didesnę svarbą teikia „turėjimui daug pinigų". • Vyrai linkę vesti jaunesnes moteris. kad atrodytų jaunesnės (ir vaisingesnės). . Moterys gali pasididinti krūtis. reikalingų palikuonims auginti (žr. kad ir čia susiduriame su natūraliosios atrankos išankstiniu vyrų nusiteikimu žavėtis tomis moterų savybėmis. Didesnis vyrų domėjimasis kūno formomis juos taip pat paverčia pagrindiniais pornografijos vartotojais. skristų prieš vėją. Apibendrinęs šiuos duomenis Bussas (1999) rašo. pradedant Australija ir baigiant Zambija. Be to. „Vyrų laimėjimai iš esmės yra meilinimosi demonstravimas". bet ir skirtingas vyrų bei moterų seksualines nuostatas bei elgseną. Evoliucinės psichologijos specialistai sako. kurio vienos molekulės pakanka. ir vyrai.). kurioms vyrai ir moterys teikia pirmenybę pasirinkdami porą. . „jog visame pasaulyje aspektai. Povai patinai išskleidžia uodegas. patvirtina šiuos teiginius. 2003). meilės ir kad jais žavėtųsi. paaiškėjo. Tačiau esama ir panašumų: kad ir kur gyventų. kurių kūno formos signalizuoja apie jų vaisingumą. Be abejonės. jis tikriausiai staiga pastebi.sako Glennas Wilsonas (1994). o vyrai demonstruoja automobilius ir turtus. moters šypseną interpretuodamas kaip seksualinį susidomėjimą. kai lieka kambaryje vieni su mergaite (Roney. Evoliucinė psichologija taip pat teigia. kurios siejasi su vaisingumu. kad vyrus traukia jaunatviškos išvaizdos moterys.5 s k y r i u s . kurių turtai. galia ir ambicijos leidžia tikėtis išteklių. aistros apimti. bet jei tai pasitvirtina. Vyras dažniausiai klysta.materialius išteklius ir gebėjimą apginti. kad vyrai stengiasi siūlyti tai. lyginti raukšles ar nusiurbti riebalus.5 pav. juo labiau jis vertina didesnį amžiaus skirtumą tarp jo ir išrinktosios. 5. Vieno eksperimento metu paaiškėjo. „Žmonės yra gyvos iškasenos .sako Davidas Bussas (1995a). kad diena tapo puiki. Visų amžiaus grupių moterys teikia pirmenybę tik truputį už jas vyresniems vyrams. juo vyras vyresnis. kad jautėsi šiek tiek nustebęs. kad jį traukia cheminis aerozolis.ankstesnės natūraliosios atrankos sukurtų mechanizmų rinkiniai". Evoliucinės psichologijos specialistai irgi mano. jog tai padeda paaiškinti ne tik vyrų agresyvumą. ko trokšta moterys . Į trečią dešimtmetį įžengę vyrai linkę vesti tik nedaug jaunesnes moteris. tad apsisuka ir nuskrenda prieš vėją. aplinkybės. pastebi Bussas (1994a) ir Alanas Feingoldas (1992). K U L T Ū R A IR LYTIS 209 teles skleidžiamą kvapą. Indonezijos saloje ar San Paule. ir moterys trokšta gerumo. jis gali sulaukti reprodukcinio atpildo. kuriems rinkdamiesi porą vyrai ir . oras svaigus ir kad pats metas pamankštinti senus sparnelius. Atkreipkime dėmesį į šiuos faktus: • Atlikus tyrimus su 37 skirtingų kultūrų atstovais. kad per mylią nuo jos esančių patinėlių plaukeliai imtų virpėti. G E N A I . Įkopę į septintą dešimtmetį renkasi ir veda vidutiniškai dešimčia metų jaunesnes moteris (Kenrick ir Keefe. ir šie. O moteris traukia vyrai. ar kandis patinas suvokia. Tačiau abejotina.

1994b. Šaltinis: Buss." Douglas Kenrick (1987) . reikia kur kas daugiau nei atiduoti spermą.gamtos procesų. kad jis tarnauja šiai funkcijai. (Tai. renkantiems šakneles ir medžiojantiems voveres Šiaurės Afrikos lygumose. Įsivaizduokite. Lygiai kaip gyvačių. kurių jaunikliams reikalinga ilgalaikė tėvų globa. .210 II d a l i s . taip pat ir reprodukcinę. kaip numato evoliucinės psichologijos specialistai. yra evoliuciniai aiškinimai. kokie išlikimo pavojai grėsė mūsų protėviams. kodėl žmonės ir kitos gyvūnų rūšys. tačiau jų apraiškos šiuolaikinėje visuomenėje yra akivaizdžiai mažiau „pritaikomos". O moterys teikė pirmenybę vyrams.kritikai mato dvi evoliucinio aiškinimo problemas. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 5. stengdamiesi sukonstruoti jo paaiškinimą. kuriems teikiama pirmenybė renkantis porą Davidas Bussas ir 50 jo bendradarbių šešiuose žemynuose ir penkiose salose apklausė daugiau negu 10 000 žmonių. religijoms ir politinėms sistemoms. kurie turi išteklių ir užima tam tikrą socialinę padėtį. liudijantiems jaunystę ir sveikatą. pastebi biologai Paulas Ehrlichas ir Marcusas Feldmanas (2003). beje. Ištikimi savo sutuoktinėms ir palikuonims vyrai geba geriau pasirūpinti.gali kas nors pasakyti. Šiandieninė visuomenė yra orientuota į informaciją . Pamėginkime tai padaryti. atstovaujančių įvairioms rasėms. Išvengti pavėluotos nuomonės šališkumo galima įsivaizduojant. trečiajame dešimtmetyje. aukščio ir vorų baimė atskleidžia.didžiuliai bicepsai ir trykštantis testosteronas nėra svarbiausias dalykas kompiuterių įmonės prezidentui. padedančios genams išlikti." Mintys apie evoliucinę psichologiją Neneigdami natūraliosios atrankos .teoriją. jog moterys yra stipresnės ir fiziškai agresyvesnės. kokių išteklių reikėjo protėviams. „Kodėl pasireiškė šis elgesys? Todėl. moterys teikia pirmenybę. Šis metodas primena funkcionalizmą . yra „Lyčių elgsenos skirtumai galėjo būti aktualūs mūsų protėviams. taip ir mūsų su partneryste susiję troškimai parodo. kad vyrai teikia pirmenybę bruožams." Evoliucijos teoretikas vargiai pralaimės siūlydamas pavėluotą aiškinimą. ar ši ištikimybė neliudytų evoliucijos išminties? Norint užauginti palikuonį iki brandos. kuri dominavo XX a. Paaiškėjo. ir moterys laimi kartu investuodami į savo vaikus. Monogamija taip pat padidina vyrų tikrumą dėl tėvystės. kad jie galėtų reprodukuotis. kad viskas vyko priešingai. „Puiku! . Tai padės geriau apsaugoti jų vaikus. kuriais atrenkamos fizinės bei elgsenos savybės.5 PAVEIKSLAS Veiksniai. skiriasi būtent taip. Pirmoji: evoliucinės psichologijos specialistai savo teoriją pradeda nuo reiškinio (pavyzdžiui. kad jų vaikai galėtų išgyventi ir perduoti genus. Mumyse glūdi sėkmę patyrusių protėvių troškimai." O jeigu vyrai niekada neturėtų nevedybinių lytinių santykių. vyrų ir moterų seksualinės iniciatyvos skirtumo) ir po to grįžta atgal. tad ir vyrai.

o empirinis mokslas. Jei sunkio jėga būtų nors truputį stipresnė ar silpnesnė. Iš tikrųjų daugelis mokslininkų mėgsta cituoti garsų genetiko (ir rusų stačiatikių atstovo) Theodosiuso Dobzhansky posakį: „Biologijoje niekas nėra svarbu. 2005). kosmologas Paulas Daviesas (2004) daro išvadą: gamta buvo išradinga ir sumanė sukurti save kopijuojančias. 1999). stebėjimai įkvepia teorijas. žmogaus akis .sudaryta iš detalių. Visata niekada mūsų nebūtų sukūrusi (bet ji buvo visiškai teisi taip pasielgdama). G E N A I . Kosmologai teigia. Šališkumas ne mažiau aktualus ir kultūriniuose aiškinimuose. „kultūrai" geriau pavyksta šiuos vaidmenis apibūdinti nei paaiškinti. viltingas buvimas. Meilė tarp vyro ir moters yra universali dėl genetinės naudos: ištikimų patinų palikuonys rečiau žūdavo nuo plėšrūnų. Jie gali puikiai kartu egzistuoti ir abu duoti visuomenei svarbios naudos. Intensyviausiai šios diskusijos plėtojamos Jungtinėse Valstijose. bet jai buvo suteiktas gebėjimas keistis iš beformės materijos į stebuklingą formų ir struktūrų rinkinį" (VVilford. prasmingas. 2005). Kai kurie vyraujančio mokslo kritikai sutinka.) Evoliucinės psichologijos specialistai sako. kad „žmogus išsivystė per milijonus metų" (Gallup. koduojantis ir perduodantis didžiulį srautą informacijos . tokie kaip naujausi DNR tyrimų duomenys. kad „žmogus išsivystė iš ankstyvesnių rūšių" (Harris Poli. kodėl vyrai ir moterys skiriasi. informaciją apdorojančias sistemas (mus). norėdami išsklaidyti įtampą tarp mokslo ir religijos. kad žmogaus raidos istorija labai ilga. kad Visata iš tikrųjų stebuklinga.mūsų be galo sudėtingas. kurios laikui bėgant gali pagerinti detalės struktūrą (Dennett. Tai leidžia gamtai atsirinkti tas mutacijas.inžinerijos stebuklas. Evoliucijos mokslas ir religija") atkreipkime dėmesį Evoliucijos mokslas ir religija Praėjo pusantro šimtmečio po Charleso Darwino „Rūšių kilmės" (The Origin ofSpecies) pasirodymo. jau seniai įtikino 95 proc. mano.teoriją kurią laiko alternatyva Darvvino teorijos siūlomam „aklų bandymų ir klaidų" keliui (Behe. Evoliucinės psichologijos specialistai tvirtina. buvome kuriami visą amžinybę. vykdant tarpkultūrinius stebėjimus ir atliekant hormonų bei genetikos tyrimus. Jo nuomone. kurią sukėlė antimokslinių ir antireliginių kraštutinumų šalininkai." Daugelis mokslininkų. Augustinas V amžiuje numatė šiuolaikinių religingų mokslo žmonių požiūrį: „Visata buvo sukurta ne visiškai tobulos formos. K U L T Ū R A IR LYTIS 211 linkę poruotis ir būti monogamiški. Daugumai mokslininkų mutacija ir natūralioji atranka paaiškina gyvybės atsiradimą ir išradingus jos kūrinius. „turėtume kiekviena proga aiškinti plačiajai visuomenei. Šv. Pavyzdžiui. jog mokslas gali atsakyti į klausimus „kada?" ir „kaip?". (Žr. suaugusiųjų tiki.5 s k y r i u s . nors moksliniai įrodymai. gautais stebint gyvūnus.į klausimus „kas?" ir „kodėl?". Amerikos mokslo pažangos asociacijos vadovas Alanas Leshneris (2005) skundžiasi dėl poliarizacijos. skyrelį „Atkreipkime dėmesį. kad mokslas ir religija nėra konkurentai. sutinkančių su Leshneriu. kuriose tik 38 proc. kad kiekvienas žemės sutvėrimas kilo iš kito sutvėrimo. evoliucines prognozes lyginantis su duomenimis. arba jei anglies protonas svertų bent kiek daugiau ar mažiau. atrodo. išsibarsčiusių „po visą gyvūniją". iškeliančias naujas prognozes. Nors yra klausimų. šios kūrybos rezultatas . bet gina valdomos evoliucijos . Nes kultūra socializuoja jų elgseną! Kai vaidmenų skirtumai pasireiškia skirtingu laiku ir skirtingose vietose. bet tęsiasi diskusijos dėl jo didžiosios idėjos. Šis evoliucinis skepticizmas yra tvarus. ku- Kai kurie kritikai bando neigti evoliucinį mokymą. Kaip ir daugelyje mokslo sričių.„protingo kūrimo" . . 1996). mokslininkų. o religija . kad jų teorijų šališkumo kritika yra „absoliučiai klaidinga". kad jų sritis toli gražu nėra spėlionės atgaline data. Nors. į kuriuos mokslas atsakyti nepajėgia. išskyrus evoliucijos šviesą". 1998).

žudantį pavydą ir prievartavimus galima įtvirtinti ir pateisinti vyrų agresyvumą kaip natūralų dalyką? Ir jei evoliucinės psichologijos specialistai įtikins vis daugiau žmonių. daugiau investuojanti lytis bus išrankesnė rinkdamasi partnerį. jie nerimauja. nepajėgiančiu paremti ištekliais. Šios prognozės atkreipia dėmesį į nežinomus reiškinius ir leidžia patvirtinti. 3 prognozė: Moteris išsiskirs su vyru. Ar evoliucijos pasekme aiškinant gaujų smurtą. Konkrečios evoliucinės hipotezės 2 hipotezė: Kai patinai gali paremti ir kartais paremia atžalą savo ištekliais. arba kuris šiuos išteklius skirs kitoms moterims ir jų vaikams. kuriose lytys skiriasi pagal tėvų investicijas. kad evoliucija padeda paaiškinti ir mūsų bendrumus. padarytos remiantis hipotezėmis 1 prognozė: Moterys išsiugdė palankumą aukštesnę padėtį užimantiems vyrams. ar visi turėtume įsigyti namų apsaugos sistemas? Tačiau atminkite. paneigti ar peržiūrėti teoriją. daromos remiantis Davido Busso (1995a) evoliucine psichologijos studija. 5. rodantiems ženklus. ir skirtumus (tam tikra įvairovė padeda išlikti). LJ Konkrečios prognozės. Tačiau kritikai tvirtina. Tačiau jie tvirtina. Evoliucinės psichologijos kritikai pripažįsta. kurių buvo tikėtasi.).212 II d a l i s .tai kitas klausimas. rias galima patikrinti (žr. Ar šios tendencijos vis dar gyvybingos . tėviškai mažiau investuojanti į atžalą labiau konkuruos tarpusavyje dėl galimybės poruotis su daugiau investuojančia lytimi. kad empiriniai įrodymai menkai tepatvirtina evoliucinės psichologijos prognozes (Buller. kelių . 1999). 5. evoliucijos išmintis yra praeities išmintis. kad evoliucija pagrįsti spėliojimai apie lytį „tik įtvirtina vyrų ir moterų stereotipus" (Small.6 PAVEIKSLAS Prognozės. bylojančius apie pasiryžimą investuoti į jas ir į jų atžalą. \ Vi 3 hipotezė: Lytis. Be to. S O C I A L I N Ė Į T A K A Bendroji evoliucijos teorija Natūraliosios atrankos sąlygojama evoliucija iJ Vidurinės pakopos evoliucinės teorijos Abipusio altruizmo teorija Tėvų investicijų ir lytinės atrankos (selekcijos) teorija X/ Tėvų-vaikų konflikto teorija ^ 1 hipotezė: Rūšyse. 2005). atsako evoliucinės psichologijos specialistai. patelės pasirenka patinus iš dalies atsižvelgdamos į jų gebėjimą bei norą paremti ištekliais. kad tai natūralu.6 pav. 2 prognozė: Moterys išsiugdė palankumą vyrams. kad visiems bendras evoliucinis palikimas pats savaime neleidžia prognozuoti santuokos formų įvairovės (vieno sutuoktinio.

G E N A I . Tyrimai rodo. Kita priežastis . Stengdamosi patikti ir augindamos mažus vaikus jaunos moterys varžo savo impulsyvų norą elgtis kategoriškai ir nepriklausomai. Kai žmonės bręsta ir sulaukia vidutinio bei vyresnio amžiaus. Manoma. K U L T Ū R A IR LYTIS 213 sutuoktinių iš eilės. Be to. Kai kurie mokslininkai daro prielaidas. nusikaltėlių vyrų testosterono lygis būna aukštesnis nei normalus. tiek moterys. Vyriškos lyties embrionuose genai reguliuoja sėklidžių formavimąsi. ir beždžionių agresyvumo skirtumai pasireiškia ankstyvajame gyvenimo etape (kol kultūra dar nebūna padariusi didesnio poveikio) ir mažėja suaugus. Nepaisant to." Raiph VValdo Emerson. kad lytiniai hormonai yra svarbūs. 1977). su jais elgiamasi kaip su mergaitėmis. o vyrai . jog testosteronas susijęs su agresija. kurios iki gimimo patyrė testosterono perteklių. 2004). svarbi ir kultūra.susikuria vyrišką tapatumą. jie veikia mūsų organizmą. Rodydami dėmesį. jog čia slypi formuojanti kultūros galia. rūpindamiesi ir apsaugodami vyrai paryškina stipraus vyro savybes ir slopina abipusio priklausomumo bei globos poreikį (Gutmann. Kiekvienas jų tampa labiau dvilyčiu . kai testosterono lygis nukrenta. Evoliucinė teorija taip pat negali paaiškinti vos per keletą dešimtmečių įvykusių elgsenos pokyčių skirtingose kultūrose. tai gebėjimas prisitaikyti . 2004). kad romantiškų santykių ir ankstyvos tėvystės laikotarpiu socialiniai lūkesčiai abi lytis skatina pabrėžti tas savybes. 1990). Gyvūnams suleidus testosterono. padidėja jų agresyvumas. o visi kartu jie įtikina daugelį mokslininkų. kurios atitinka jų vaidmenis. Tačiau. kaip netrukus pamatysime. Atrodo.gebančiu būti ir kategorišku. kad jie buvo rengiami suknelėmis. baigę šiuos jaunų suaugusių žmonių vaidmenis. sutuoktinių mainų) skirtingose kultūrose.5 s k y r i u s . Visi sutinka. Kitų tyrimų metu stebėti be vyriško lyties organo gimę berniukai. dauguma iš jų renkasi tipiškus vyriškus žaidimus ir ilgainiui . ir globojančiu. ką mums davė gamta. o šios gamina vyrišką išvaizdą lemiantį lytinį hormoną testosteroną. kad mergaitės. svarbiausia.išmokti ir keistis.vaidmens keliami reikalavimai. . 2000). „Puikiausi žmonės savo asmenyje sutuokia abi lytis. Journals.dažniausiai patirdami emocinį stresą . įvyksta įdomus dalykas. 1975. dažnai leidžia reikštis toms savybėms. 1843 dvilytis (androgynous) Vyriškų ir moteriškų savybių mišinys. vadinasi. Pratt ir kiti. Lytis ir hormonai Jei genai nulemia lyties savitumus. Nė vienas iš šių faktų nėra įtikinamas. Kalbant apie žmones. daugelio vyrų.empatiškesni ir mažiau linkę dominuoti (Lowenthal ir kiti. taip pat ir Nacionalinės futbolo lygos žaidėjų bei padūkusių studentų korporacijų narių (Dabbs. kad tiek vyrai. kurias anksčiau slopino. kurie buvo auginami kaip mergaitės (Reiner ir Gearhart. Viena iš galimų mažėjančio lyčių skirtumo priežasčių yra hormonų pokyčiai. linkusios berniokiškai elgtis žaisdamos (Hines. Atrodo. Moterys tampa kategoriškesnės ir labiau pasitikinčios savimi. ir žmonių.

knygose vaikams. kuriose abu sutuoktiniai siekia karjeros. kurią jie patiria nepateisinę šių lūkesčių (Kite. kaip agresija ir seksualinis iniciatyvumas. rungiantis su kitais patinais. bet socialiniai vaidmenys taip pat stipriai veikia. Jie teigia.praneša Jungtinės Tautos (1991). 1991).idėjos. kurioms daug svarbiau neeikvoti savo mažesnių reprodukavimosi galimybių. Visi sutinka. yra tai. kad šios teorijos sustiprins vyriškus stereotipus.ir besistengiantiems agresyviai dominuoti.ypač tų. 2000. moterų elgesio lūkesčių (normų) rinkinys. kaip turėtų elgtis vyrai ir moterys. 1991). kad evoliuciniai aiškinimai kartais tėra pavėluotos spėlionės. rodantiems seksualinę iniciatyvą patelių atžvilgiu . mergaitės keturis kartus dažniau nei berniukai vaizduojamos naudojančios namų apyvokos daiktus (pavyzdžiui. kuriųfizinės savybės byloja apie vaisingumą. Taigi moterys." Ir „visur valgio gaminimas bei indų plovimas yra tie namų ruošos darbai. apdovanotose Randolpho Caldecotto medaliu. kad vyrai medžioja žvėris ir kerta mišką. jog lyčių socializacija mergaitėms suteikė „šaknis". šluotą. ir abi lytys beveik vienodai užsiima laukininkystės darbais ir karvių melžimu. kurie pajėgtų pasirūpinti vaikais. nuostatos. plūgą ar ginklą).214 II d a l i s . kuo didelės žmonių grupės dalijasi ir ką perduoda iš kartos į kartą . ir panieka. moterys atlieka didžiąją dalį namų ruošos darbų. Net šiuolaikinėse Šiaurės Amerikos šeimose. Išanalizavus. • Kritikai sako. kad gamta tuoktuvių žaidime pirmenybę teikia patinams. ir nerimauja. XX a. . Visose šalyse dirbti namų ruošos darbus ir rūpintis vaikais paprastai padeda mergaitės. vyriškieji ir moteriškieji hormonai) svarbi lyčių skirtumams. . o berniukai penkis kartus dažniau nei mergaitės buvo vaizduojami naudojantys gamybos priemones (pavyzdžiui. moterys atlieka maždaug 90 proc. šakes. o berniukams „sparnus". pirmenybę teikia tiems vyrams. Kultūra ir lytis: kultūros diktatas? Kultūros įtaką iliustruoja lyčių vaidmenų skirtumai nepriklausomai nuo vietos ir iaiko. Biernat ir Wortman. • Biologija (pavyzdžiui. valgaminimo bei skalbimo darbų. adatą. o berniukai daugiau laiko praleidžia žaisdami be priežiūros (Edwards. S O C I A L I N Ė Į T A K A APIBENDRINIMAS Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natūralus? • Evoliucinės psichologijos specialistai kuria teorijas apie tai. Tokie vyrų ir moterų elgsenos lūkesčiai apibrėžia lyčių vaidmenis. kad gamta mus apdovanojo neįtikėtinu pajėgumu prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. puodus ir keptuves). lyčių vaidmenys (genderrole) Vyrų ir Kultūra. paaiškėjo. Jie taip pat diskutuoja. Sakoma. o moterys rūpinasi vaikų priežiūra (Bianchi ir kiti. kas kuo užsiima 185 bendruomenėse. kaip evoliucija galėjo nulemti tokius lyčių elgsenos skirtumus. elgesio taisyklės bei tradicijos. Kultūros reikšmę atspindi lūkesčiai. Suaugus tikrovė skiriasi nedaug: „Visur. ar pakanka empirinių įrodymų evoliucinės psichologijos teorijoms paremti. 2001). nepajėgiančios įvertinti kultūrinės įvairovės. kuriais dalijamasi mažiausiai". vyrai atlieka didžiąją dalį namų ūkio remonto darbų. kaip pastebėjome.

jūsų nuomone. o Danijoje dauguma stomatologų yra moterys.5 s k y r i u s . K U L T Ū R A IR LYTIS 215 „Kokia santuoka. vaidmenis. priklauso nuo to. Šaltinis: Duomenys iš 2003 metų Pew Global Attitudes apklausos. Rusijoje dauguma gydytojų . Japonijoje ir Vokietijoje vadovaujančius postus moterys užima santykiu 1:10. 1997. Šiaurės Amerikoje dauguma gydytojų ir stomatologų yra vyrai. 5. Ar kultūra konstruoja lyčių vaidmenis? O gal lyčių vaidmenys paprasčiausiai atspindi natūraliai vyrams ir moterims būdingą elgseną? Lyčių vaidmenų įvairovė skirtingose kultūrose ir skirtingais laikotarpiais byloja. „Jungtinėse Tautose visada žinojome. kaip lyčių atstovų. Wallace. ar kai moterys lieka namuose ir rūpinasi vaikais. 2002 . Tačiau atsakymai skirtingose šalyse ryškiai skiriasi." JTO generalinis sekretorius Kofis A. kuriems pritaria abi lytys. teikia didesnį pasitenkinimą?" ] Abu sutuoktiniai dirba ir dalijasi namų ruošos darbus Vyras aprūpina šeimą Argentina [ Meksika Hondūras Brazilija Bolivija [ Venesuela [ Peru * 5. kad mūsų veikia. skirtingose šalyse skiriasi. 2006).moterys. Skirtingi lyčių vaidmenys skirtingose kultūrose Tarptautinis tyrimų centras Pew Global Attitudes 2003 m.7 PAVEIKSLAS > Vaidmenys. o Australijoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose . apklausoje 38 000 žmonių pateikė klausimą: ar gyvenimas teikia didesnį pasitenkinimą.). Egiptiečiai su pasaulio daugumos nuomone nesutiko santykiu 2:1. G E N A I . kai abu sutuoktiniai dirba ir kartu rūpinasi vaikų auklėjimu.beveik 1:2 (ILO. Net ir industrinėse šalyse vaidmenys nepaprastai skiriasi. Australijoje ir Skandinavijos šalyse pastebėta didžiausia lyčių lygybė. ar sėkmingai susiklostė partnerystė su Afrikos ūkininke bei jos vyru. kad kultūra iš tiesų konstruoja mūsų. Annanas. 2000). o vyras aprūpina šeimą? 41-je šalyje dauguma respondentų pasirinko pirmąjį atsakymo variantą (žr. siekiant pažangos. tuo tarpu vietnamiečiai palaikė daugumos nuomonę santykiu 11:1. o Viduriniuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje mažiausia (Sočiai Watch.7 pav.

Tarptautinė parlamentinė sąjunga. kurią Judith Rich Harris (1998) vadina ugdymo prielaida.216 II d a l i s .nuo 3 iki 50 proc. kaip tėvai auklėja vaikus. Tačiau jei vaikų asmenybes formuoja tėvų pavyzdys bei rūpinimasis. toje pačioje šeimoje augantys vaikai turėtų būti labai panašūs. Bendraamžių perduodama kultūra Kultūros.laikas taip pat juos keičia. Pryor ir kiti. kai kurių prie ekvatoriaus gyvenančių tautų (ne visų) vyrai ir moterys apskritai nieko nedėvi. o dešimtojo dešimtmečio viduryje . 1987. Škotijoje daugelis vyrų oficialiomis progomis dėvi klostuotus sijonus. Vyriški ir moteriški vaidmenys kinta daugumoje kultūrų. yra tokia: nuo to. šio fakulteto absolventų sudarė moterys. kai ištekėjusių moterų veikla apsiriboja namais ir šeima".. ir šios knygos autorius. kaip ir grietininiai ledai. Amerikos aukštųjų mokyklų pirmakursių buvo įsitikinę.politines ir religines pažiūras. ką jie veikė per praėjusias 24 valandas. 1989. kad „geriausia. 2005). kad tėvų auklėjimas iš tiesų daro poveikį. Amerikoje XX a. priklauso. kuo šie taps. vaikai perima didelę dalį tėvų puoselėjamų vertybių. Kraštutinės vaikų meilės ir skriaudimo palyginimas atskleidė. Amžiaus pabaigoje 30 proc. septintojo dešimtmečio viduryje ištekėjusi moteris namų ruošai skirdavo septynis kartus daugiau laiko negu jos vyras. 2004). vyrų ir 66 proc. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Gallupo apklausos klausimas: ar priimtina. kad lyčių vaidmenis apibrėžia ne vien evoliucija ir biologija . 2000). kad mergaitė paskambintų berniukui ir paskirtų pasimatymą? Atsakiusieji „taip" procentais 1950 1999 29% 70% Lyčių vaidmenų pokyčiai bėgant laikui Praėjusio šimtmečio antrojoje pusėje . 2000. Per tas 24 valandas 35 proc. NORC. o moterys . moterų gamino maistą ar plovė indus. 1938 metais vienas iš penkių amerikiečių pritarė. Tai patvirtina didėjantis moterų skaičius šalių parlamentuose nuo Maroko iki Švedijos (Inglehart ir Welzel.sijonus bei sukneles. 2004. Šiuo klausimu sutaria ir Freudo šalininkai. Kaip šitokias tradicijas perduoda karta iš kartos? Vyraujanti prielaida. Nuo 1960 metų iki amžiaus pabaigos moterų dalis tarp absolventų aukštosiose medicinos mokyklose išaugo nuo 6 iki 50 proc. kad „ištekėjusi moteris gali dirbti versle ar pramonėje net jei turi gebantį ją išlaikyti vyrą". 2006). (Astin ir kiti.lyčių vaidmenys ryškiai pasikeitė. 1996). 1967 metais 57 proc. tiesa? . 1965 metais nė viena moteris nebuvo baigusi Harvardo universiteto Verslo fakulteto. o teisės . 2005 metais šiam teiginiui pritarė tik 20 proc.per trumpą istorijos atkarpą . Tokie spartūs pokyčiai skirtingose kultūrose byloja. būna įvairaus skonio. Be to.j a u tik dvigubai daugiau (Bianchi ir kiti. (AMA. Hunt. 2005. Dirbančios moterys viena valanda daugiau negu vyrai praleido rūpindamosi namais ir šeimos nariais (Darbo departamentas. ir bihevioristai. Jungtinių Valstijų statistikos biuras apklausė 21 000 vyrų ir moterų. Richardson. tarp jų . 1996 metais tam pritarė keturi iš penkių amerikiečių (Niemi ir kiti. 2005). Volstryte vyrai daugiausia dėvi kostiumus.

Žvilgtelėjus atgal. tie vaikai „suaugę turėtų būti panašūs". tačiau sukeistume jų tėvus. kurie mėgdžioja dar vyresnius. skirtumų? Tai . t Imigrantų vaikai paprastai užauga teikdami pirmenybę savo naujų bendraamžių gimtajai kalbai bei normoms. tai atrodo logiška.bendraamžių įtaka.5 s k y r i u s . atrodo. Jie gali „pakeisti kodą" sugrįžę į savo namus. kad rūkyti malonu. ir šias idėjas noriau priima jauni suaugusieji. Kai viena beždžionė atranda geresnį būdą maistui nuplauti arba kai žmonės iškelia naujas mados ar lyčių vaidmenų idėjas. gyventų tame pačiame regione ir tarp tų pačių bendraamžių. Tad kas lemia likusius 4 0 50 proc. Juk būtent su bendraamžiais jie žaidžia ir galiausiai su jais dirbs bei kurs šeimas. teigia Harris (1996). kalbos manieras ir netgi keiksmažodžius daugiausia išmoksta iš bendraamžių. • Nors rūkančių tėvų vaikai rūko dažniau. Taigi jei grupė vaikų lankytų tą pačią mokyklą. tad tradicijos niekada neperduodamos tobulai. paprastai tai būna jaunos beždžionės arba jauni žmonės. Panašiai kurti girdinčių tėvų vaikai. Vaikai ir paaugliai žaidimus. G E N A I . individualių asmenybės bruožų. lankantys mokyklą kurtiesiems. vaikai dažnai mėgdžioja truputį vyresnius už save. Elgsenos genetikos specialistai Robertas Plominas ir Denise Daniels (1987) teigia: „Du vienos šeimos vaikai [vidutiniškai] skiriasi vienas nuo kito tiek pat. kuriems patinka. ir primatų kultūrose pokyčius inicijuoja jaunimas. kurie įtikinėja. rodo. kiek atsitiktinai parinktų vaikų poros". vartos narkotikus. tvirtina Harris. Tėvų įtaka svarbi. dėl kurių visi sutaria. ką mano jų bendraamžiai. Be to. kol jis nepatiekiamas grupei vaikų. pati kultūra kinta . Ir žmonių. Panagrinėkime štai tokius dalykus: • Ikimokyklinukai tėvų raginami dažnai atsisako ragauti kokį nors patiekalą tol. Tad nors kultūros tradicijos išlieka. Vaikams ir paaugliams kur kas labiau rūpi. o tai savo ruožtu lemia. ir siūlo cigarečių. gyvenamąjį rajoną ir bendraamžius. o šie mėgdžioja jauniausius suaugusius tėvų kartoje. Vaikai turi rūkančių draugų. gauti tiriant dvynukus bei biologinius ir įvaikintus brolius bei seseris. dažniausiai atsisako tėvų tradicijų ir perima kurčiųjų tradicijas. o ne ką galvoja tėvai. Sąveika tarp tėvų ir vaikų grupių būna gana laisva. bet iš esmės ji netiesioginė: tėvai padeda vaikams pasirinkti mokyklą. muzikinį skonį. K U L T Ū R A IR LYTIS 217 Šią prielaidą paneigia stulbinantys ir įspūdingi pastarųjų metų evoliucinės psichologijos duomenys. Duomenys. jų asmenybės bruožų. jog didesnį poveikį daro bendraamžiai. ar merginos anksti pastos. tačiau širdimi ir protu lieka su bendraamžiais. pasiekdama savo argumentų ribas. kad genetiniu poveikiu galima paaiškinti maždaug 50 proc. ar vaikai praleidinės pamokas. Aplinkos. taip pat ir namų poveikiu galima paaiškinti tik iki 10 proc.

Genai mus ne tik varžo. • Didžiausia kultūrinė įtaka gaunama ne tiesiogiai iš tėvų. Be to. tačiau jos nėra nepriklausomos nuo biologijos. Jei genai ir hormonai lemia. Tad kaip sąveikauja biologija ir kultūra? Ir kaip asmuo sąveikauja su aplinkybėmis? Biologija ir kultūra Neprivalome evoliucijos ir kultūros laikyti konkurentėmis. Viskas. Arba panagrinėkime tokį dalyką: vyrauja nuomonė. 1980). kultūra gali pabrėžti tai.218 II d a l i s . jiems lemta įgyti kitokią gyvenimo patirtį nei moterims. Kadangi vyrai 8 proc. o per bendraamžius.lyčių vaidmenys . nes kultūra veikia tai. kultūra šiuos skirtumus gali padidinti atitinkamomis normomis. kad vyras turi būtų aukštesnis už žmoną. kultūrą ir lytį? Biologija ir kultūra neegzistuoja izoliuotai.švelnesnės ir malonesnės. kaip tai paaiškinti psichologiškai: galbūt būdami pranašesni ūgiu (ir amžiumi) vyrai gali išlaikyti socialinę viršenybę moterų atžvilgiu. skatinančiomis tikėtis. Galima tik spėlioti. Nuo XX a. o ne moterims užimti dominuojančią padėtį visuomenėje. kad tai mumyse užprogramuota biologiškai. 2002). • Skirtingose kultūrose ir skirtingais laikotarpiais lyčių vaidmenys labai skiriasi. Aplinka gali stimuliuoti genus. kurie ateityje padės vaikui įveikti stresines situacijas. o moterys . biologinio) poveikis priklauso nuo kito veiksnio (pavyzdžiui. . jie prisitaiko ir reaguoja į dirgiklius. kas socialu ir psichologiška. Viename tyrime tik vienas iš 720 susituokusių porų neatitiko šios normos (Gillis ir Avis. kad pakeistų smegenis (Quartz ir Sejnowski. tačiau stipriai veikia mūsų nuostatas bei elgseną. Tačiau taip pat galima ieškoti sąveika (interaction) Vieno veiksnio (pavyzdžiui. Visame pasaulyje vyrauja tendencija vyrams. kad vyrai fiziškai agresyvesni nei moterys. kaip patirtis naudojasi genais. Kai biologinės savybės veikia reakciją į aplinką. Kultūrinės normos subtiliai. Regos dirgikliai priverčia genus tobulinti smegenų sritį. ką paveldime biologiškai. Kokią išvadą galime padaryti apie genus. biologija ir patirtis veikia viena kitą. galiausiai yra biologiška. atsakingą už regėjimą. aplinkos). kad vyrai turi būti tvirtesni.į Woody Alleną. S O C I A L I N Ė ĮTAKA APIBENDRINIMAS Kultūra ir lytis: kultūros diktatas? • Labiausiai ištirti vaidmenys . Tėvų prisilietimas aktyvina genus. kuriančius naujus išsišakojančius smegenų ląstelių receptorius. ką davė biologija. Žmonės vienaip reaguoja į Davidą Beckhamą ir kitaip . Šiandieninis genetikos mokslas parodo.atspindi tam tikrą biologinę įtaką tačiau taip pat iliustruoja ir stiprų kultūros poveikį. aukštesni ir vidutiniškai turi dvigubai didesnę raumenų masę. Biologija ir kultūra taip pat gali sąveikauti. vidurio moterys Jungtinėse Valstijose vis labiau dominuoja ir aktyviau veikia. Kitų lūkesčiai mus veikia todėl.

kuriose lyčių vaidmenys labiau lygiaverčiai. kuria grindžiama ši kultūrinė norma: jei žmonės teiktų pirmenybę to paties ūgio partneriams. . 1991. 1997).. Eagly. Wood ir Eagly (2002) daro išvadą. kultūrose. Prigimtis ir ugdymas sudaro „pinklų raizginį". kuriuos atspindi darbo pasidalijimas tarp lyčių. moterys ieško socialinės padėties ir gero uždarbio). verčiančios samdyti talentingiausius (neatsižvelgiant į lytį). kaip sąveikauja biologija ir kultūra (žr. Suaugusiųjų gyvenime tiesioginė lyčių socialinės elgsenos skirtumų pasekmė yra vaidmenys. Nors prigimtis reikalauja.). jų pačių vyriškumo ar moteriškumo sampratos skirtumai taip pat sumažėjo (Twenge. vyrai dažniau atlieka fizinės jėgos reikalaujančius vaidmenis.5 s k y r i u s . Šaltinis: Adaptuota iš: Eagly. Eagly ir Wood.biologiniai skirtumai ir socializacija vaikystėje. o moterys rūpintųsi kūdikiais. 5. ir abiejų lyčių atstovai pajėgūs atlikti visus įmanomus organizacinius vaidmenis". Alice Eagly ir Wendy Wood (1999. Eagly prognozuoja. kad vyrai būtų aukštesni už moteris. įgūdžiai ir įsitikinimai. Tad kiekviena lytis stengiasi. rengia vyrus ir moteris skirtingiems vaidmenims. kad jų elgsena atitiktų šiuos vaidmenis ir atitinkamai modeliuoja savo įsitikinimus bei gebėjimus. yra mažesni. kad moteris mažiau varžo nėštumas ir vaikų auginimas. Tad evoliucija reikalauja. Vyrų ir moterų elgseną veikia su jų skirtingais vaidmenimis susiję lūkesčiai. kad vienodėjant vaidmenų užduotims lyčių skirtumai „palaipsniui mažės". Būdami stipresni ir greitesni. jų psichologiniai skirtumai mažėja. Mažėjanti vyrų ūgio bei agresyvumo reikšmė šiandieniams aukštos socialinės padėties vaidmenims ir mažėjantis gimstamumas reiškia. Moterų gebėjimas gimdyti ir auginti vaikus sąlygoja tai. Vyrams ir moterims atliekant vis daugiau panašių vaidmenų. pasirinkusių formaliai vyriškas profesijas. lyčių nelygybė dar labiau mažėja. 1987. 1987) plėtoja teoriją apie tai. o kultūra to paties reikalauja iš sutuoktinių. Iš tiesų. Jos įsitikinusios.8 PAVEIKSLAS Lyčių socialinės elgsenos skirtumų socialinio vaidmens Lyčių elgsenos teorija Įvairūs veiksniai. lyčių skirtumai pagal prioritetus renkantis porą (vyrai ieško jaunystės ir gebėjimų atlikti namų ūkio darbus. Tad tikėtina.8 pav. K U L T Ū R A IR LYTIS 219 Socializacija Lūkesčiai lyčių X Kiti veiksniai (pvz. kad ūgio norma yra biologijos ir kultūros rezultatas. Kai į tai įsiterpia ir prieš diskriminaciją nukreipti įstatymai bei konkurencinės sąlygos. kad darbo pasidalijimą tarp lyčių lemia įvairūs veiksniai. biologinė įtaka) 5. aukšti vyrai ir žemo ūgio moterys dažnai liktų be partnerių. skjrtumai r vaidmenų 8M9i Darbo iskirsty pasiskirstymas tarp lyčių ^ " n a X 7 Su lytimi susiję^ gebėjimai bei įsitikinimai ir evoliucijos išminties. kad jos dažniau atlieka globėjiškų savybių reikalaujančius vaidmenis. kad „moterų ir vyrų elgsena yra gana lengvai formuojama. kad vyrai atliktų jėgos reikalaujančias užduotis. G E N A I . pastebi Eagly ir Wendy Wood (1999). Daugėjant moterų. taip pat vaikystės sąlygos ir įgytos patirtys. tarp jų .

Taip pat galime būti ir genų bei aplinkos sąveikos produktas. kokia kryptimi ji pasuks. Mes veikiame ir reaguojame. ką renkamės šiandien. atsakome ir gauname atsakymus." Kiekviename šios dalies apie socialinę įtaką skyriuje skelbiama didžioji tiesa: situacijos galia. Per daugelį metų mano požiūris reikšmingai pasikeitė. nes vienu metu esame ir socialinės aplinkos kūriniai. . ir mūsų reikalas nuspręsti. ypač kai prisimenami lyčių vaidmenys. Tiesą pasakius.gali sumažinti jų galią bei veiksmingumą situacijose. ir į teigiamas savybes. aštuntojo dešimtmečio pradžioje. tai kas yra šio teiginio priešybė? . Šios didžiosios tiesos apie išorinio poveikio galią pakaktų mūsų elgsenai paaiškinti. bent jau gerų veiksmų). kad išorinės jėgos lemia elgseną: save mes laikome laisvomis būtybėmis. nesame blaškomi aplinkos į visas puses. Tačiau mes. priskiriamos moterims. . Šiaurės Vakarų universitetas Situacijos galia ir žmogus „Būna trivialios tiesos ir didžiosios tiesos.atsakomybės vengimą ir kaltės už savo likimą suvertimą kitiems žmonėms ar aplinkybėms. Pastebėjau. kad jei atsižvelgsime ir į neigiamas. ir jos kūrėjai. kad šie skirtumai būtinai neigiamai atsiliepia moterims. Iš tiesų. o kartais netgi ją pakeičiame. Svarbūs ir socialiniai. ką filosofas Jeanas-Paulis Sartre pavadino „blogu tikėjimu" . socialinė kontrolė (situacijos galia) ir asmeninė kontrolė (žmogaus galia) konkuruoja viena su kita nė kiek ne daugiau nei biologiniai ir kultūriniai argumentai. Jaučiame. Pamąstymui: jei Bohro teiginyje slypi didžioji tiesa. Tai. moterų ir vyrų elgsena iš esmės yra ekvivalentiška. kad tikėjimas socialiniu determinizmu gali atvesti į tai. Didžiosios tiesos priešybė yra kita tiesa. Galbūt kultūros galios akcentavimas kelia diskomfortą. kuriose reikalingas kategoriškas ir konkurencingas elgesys. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ką slepia moksliniai tyrimai Alice Eagly apie lyčių panašumus ir skirtumus Savo darbą apie lytis pradėjau nuo projekto apie socialinę įtaką XX a. kad ateitis tikrai bus. mano atlikti lyčių stereotipų tyrimai rodo. savo veiksmų iniciatoriais (na. Žmonės neturėtų manyti. Kaip ir daugelis to meto aktyvių feminisčių maniau. Alice Eagly. kad kai kurie moterų ir vyrų poelgiai šiek tiek skiriasi.220 II d a l i s .savybės. Trivialios tiesos priešybė yra paprasčiausia netiesa. ir asmeniniai elgsenos aiškinimai. Dėl šios priežasties aš nutariau kiekvieno „socialinės įtakos" skyriaus pabaigoje atkreipti dėmesį į didžiosios tiesos priešybę: asmens galią. jei būtume pasyvūs tarsi vėjaričiai augalai. kad nepaisant neigiamų kultūrinių stereotipų apie moteris. lemia rytdienos situaciją. priešingai nei vėjaričiai augalai. šiuo metu moters stereotipas yra palankesnis nei vyro. Didesnis moterų polinkis atsižvelgti į kitų žmonių poreikius ir demokratiškiau elgtis yra vertinamas palankiau ir daugelyje situacijų gali būti privalumas. Mes galime atsispirti socialinės situacijos spaudimui. Tačiau meilumas ir rūpestingumas . Tačiau tiesa ir tai. Daug kam nepatinka mintis.sakė fizikas Nielsas Bohras.

5 s k y r i u s . daugelį situacijų kurios daro jiems įtaką pasirenka patys. kurią įsivaizdavome. kad skirtingai interpretuoja situacijas ir į jas reaguoja." Lao-Dzė. ar plotis. Antra. kas mums nutinka. kiekvienas iš mūsų atitinkamai reaguoja į situacijas. ir situacijos. mūsų bendravimas su juo gali paskatinti būtent tokią elgseną. • Žmonės dažnai patys renkasi situaciją (Ickes ir kiti. Žmonės ir situacijos sąveikauja bent trimis būdais. moteriškas ar seksualus. jie tarpusavyje sąveikauja. o jis kuria mus. 1978). skatinančias socialinę sąveiką. Tad galią turi ir žmonės. Tai. Mažai tikėtina. 1985): • Bet kuri socialinė situacija skirtingus žmones veikia skirtingai. Tačiau žmonės taip pat veikia socialines aplinkybes. Tiesą pasakius. Trečia. Visų pirma žmonės skiriasi tuo. kad kuris nors žmogus turėtų būti ekstravertas. • Didžioji tiesa apie socialinės įtakos galią bus tik pusiau tiesa. Kadangi mūsų protai realybę suvokia skirtingai. jei atskirsime papildančią tiesą: asmens galią. 1997). 1983). • Žmonės dažnai susikuria situacijas. ar išorinės situacijos. japonai labiau nei britai pasiduoda socialiniams lūkesčiams (Argyle ir kiti. Ši sąveika vyksta bent trimis būdais (Snyder ir Ickes. Ir žmonės. Turėdami galimybę rinktis. kad aistringi politiniai liberalai įsikurs Orindžijos apygardoje Kalifornijoje arba taps Prekybos rūmų nariais. Socialinė aplinka . jei ne sociumas? Liberalią aplinką sukuria liberalai. Klausimas. „Tiesos žodžiai visada būna paradoksalūs. The Simple Way („Paprastas būdas") APIBENDRINIMAS Kokią išvadą galime padaryti apie genus. kad mūsų išankstinė nuosmonė gali pasitivirtinti: jei tikimės. kas vyksta studenčių draugijoje. G E N A I . Ji labiau panaši į namus. kuriuos patys susikuriame.kitaip tariant. K U L T Ū R A IR LYTIS 221 Socialinės aplinkybės iš tiesų stipriai veikia žmones. Be to. ne tai. Mes kuriame savo socialinį pasaulį. Kas sukuria socialinę situaciją. . ir situacijos sąveikauja. Jie greičiau apsigyvens San Franciske ar Toronte ir įsilies į aplinkosaugos organizacijos Greenpeace gretas (arba skaitys Manchester Guardian. kultūrą ir lyt|? • Biologiniai ir kultūriniai aiškinimai neprivalo būti prieštaringi. Rinkdamiesi aukštąją mokyklą jūs pasirinkote būti veikiami tam tikrų socialinių aplinkybių. vieni žmonės (grupės ar asmenys) jautriau reaguoja į socialines situacijas nei kiti (Snyder. priešiškas. žmonės prisideda prie socialinių situacijų susidarymo. pasirinks jų polinkius sutvirtinantį socialinį pasaulį. ar kambario plotą nulemia jo ilgis. Biologiniai veiksniai veikia kultūrini kontekstą o kultūra remiasi prigimtiniais dalykais. Prisiminkime. aktyvūs žmonės renkasi situacijas.tai ne oras. o ne Times of London) . Pavyzdžiui. ar vidinis nusiteikimas (arba kultūra ar evoliucija) lemia elgseną. tolygus klausimui. sukuria jos narės.

kad kitus žmones veikia situacijos.) Dauguma religijų skatina atsakyti už save. kad žmonės arba reaguoja į aplinką. kuriuos laisva valia pasirinko „amoralūs". „sadistiški" ar „tingūs" žmonės. Tačiau ar vienas požiūris teisingesnis už kitą? Išmintinga laikyti save aplinkos produktais (kitaip imtume pernelyg didžiuotis savo laimėjimais ir pernelyg save kaltinti už esamas problemas). arba ją veikia.222 II d a l i s . Tačiau turbūt būtų pravartu dažniau daryti ir priešingą prielaidą . ir architektai. Abu požiūriai teisingi. o santykiuose su kitais ieškotume supratimo ir socialinių reformų. nes mes esame ir savo socialinio pasaulio produktai. ar architektais? Abipusio priežastingumo teorija leidžia teigti. kad kiti yra veikiami aplinkos. Tada žvelgdami į save manytume. kad esame saviveiksmingi. o kitus laikyti laisvais aktoriais (kitaip taptume tėviškai globėjiški ir linkę manipuliuoti). (Jei manysime. labiau į j u o s įsijausime. tačiau neteisti kitų.save laikyti laisvais aktoriais ir manyti. Ar taip yra dėl įgimto žmonių polinkio atleisti savo klaidas ir teisti kitus už jų padarytas nuodėmes? . S O C I A L I N Ė ĮTAKA Post scriptum: ar turėtume laikyti save socialinio pasaulio produktais. o ne impozantiškai smerksime nemalonius poelgius.

Aukų suasmeninimas Mintys apie klasikinius tyrimus Ką slepia moksliniai tyrimai. Stanley Milgramas apie paklusimą Kaip nuspėti galimą konformistiškumą? Grupės dydis Vieningumas Sutelktumas Padėtis Viešoji reakcija Ankstesnių įsipareigojimų nebuvimas Kodėl elgiamasi konformistiškai? Kas elgiasi konformistiškai? Asmuo Kultūra Socialiniai vaidmenys Ar norime būti kitokie? Reaktyvusis pasipriešinimas Unikalumo įrodymas Post scriptum: kaip būti individualybe bendruomenėje . Masinė apgaulė Ascho studija apie grupės daromą spaudimą Milgramo paklusnumo eksperimentai Kokios paklusnumo priežastys? Atkreipkime dėmesį. Užkrečiamas žiovulys Atkreipkime dėmesį.Konformizmas Kas yra konformizmas? Klasikiniai konformizmo tyrimai Sherifo normų kūrimo tyrimai Mokslinių tyrimų išvada.

Tačiau ar liksite sėdėti. Individualistinėse Vakarų kultūrose. The Spirit of Community. nuolankumas. Kaip jaustumėtės išgirdę. esate patyrę tokį reiškinį: pasibaigus polemiškai lektoriaus kalbai ar koncertui. paklusnumas). kad kažkas jus pavadino „tikru konformistu" (prisitaikėliu)? Įtariu. kurį mums daro bendruomenė. . tačiau turėdami omenyje bendras vertybes galime teigti. nebent jums labai nepatiko tai. kaip leidžia manyti klusnios „bandos" įvaizdis? O gal reikėtų tai vadinti „grupiniu solidarumu" arba „socialiniu jautrumu"? B „Socialinis spaudimas. kad ir kokiu vardu jį vadintume.„Visa. žmonės. o tolerancijos. būdami didelėje grupėje dažniausiai elgiasi vienodai? Kokiomis aplinkybėmis žmonės elgiasi konformistiškai? Ar kai kurie žmonės labiau linkę elgtis konformistiškai? Kas priešinasi spaudimui elgtis konformistiškai? Ar konformistiškumas yra tokia bloga savybė. Šitokio konformistiško elgesio situacijos kelia šio skyriaus klausimus: • • • • • Kodėl. kurie. Japonijoje veikti išvien su kitais yra ne silpnumo. ar bloga savybė? Į šį klausimą nėra mokslu pagrįsto atsakymo. priklausydami individualistinėms kultūroms. jog kartais elgtis konformistiškai yra blogai (kai dėl to vairuojama išgėrus arba pasielgiama rasistiškai). 1859 („Apie laisvę") e abejonės. yra pagrindinis moralinių vertybių ramstis. Ar konformizmas yra gera. žodyje „konformizmas" slypi neigiama prasmė. ką girdėjote. būtų mandagiai paploję sėdėdami patogiose kėdėse. kas žlugdo asmenybę. 1993 („Bendruomenės dvasia") Kas yra konformizmas? Pradėkime nuo paskutinio klausimo. viena jūsų dalis nori ir toliau sėdėti („Šis lektorius visai neatspindėjo mano pažiūrų"). kartais ." John Stuart Mill. komandinis žaidimas). kai aplink visi stojasi? Būti vieno asmens mažuma nėra lengvas dalykas. ir dar kitais atvejais tai nereikšminga (kai teniso žaidėjai dėvi baltą aprangą). o ne teigiamą (bendruomeninis jautrumas." Amitai Etzioni. savitvardos ir brandos požymis (Markus ir Kitayama. reagavimas. kad įsižeistumėte. Kai sėdite tarp šių žmonių. On Liberty. Paskui jau atsistoja ir tie. kuriose pasidavimas bendraamžių spaudimui nekelia susižavėjimo.pa- . netoli scenos esantys aistringi garbintojai atsistoja ir ima ploti. 1994). „Japonijoje. Jų pavyzdžiu paseka esantieji toliau ir prisijungia prie ovacijų. yra despotizmas. konformizmui teikia neigiamą reikšmę (prisitaikymas.gerai (kai sukliudo brautis į eilę prie teatro). Tikriausiai ir jūs nors trumpam atsistosite su visais. Šiaurės Amerikoje ir Europoje socialinės psichologijos specialistai. jei nebūtų buvę paskatinti. nepaisant jų įvairovės.

o gal ir ne. ar tai . vidinis konformizmas vadinamas pritarimu. kaip kiti žmonės. Kartais prisitaikome prie lūkesčio ar pageidavimo iš tiesų nepritardami tam. kad sulauktume atpildo arba išvengtume bausmės. kad pieną gerti sveika. kuri atsiranda. ką darome. nes esame įtikinti. o ne trumpi plaukai. kai žmonės tiksliai žino." Išvada: mes pasirenkame mūsų vertybes bei požiūrius atitinkančias sampratas. . Jei mūsų nuolaidumą sukelia aiški komanda. kai atsižvelgiama į užuominomis ar aiškiai išreikštą pageidavimą bet slopinant vidinį pasipriešinimą. pritarimas. nei kad būtume pasielgę. Elgtis konformistiškai nereiškia vien tik veikti taip. Kai būdami minioje pakylate ir džiūgaujate dėl pergalingo įvarčio. KONFORMIZMAS 225 stebi Lance Morrow (1983). Paprastai mes pateisiname savo elgesį. Šis išorinis prisitaikymas yra nuolaidumas. Užsirišame kaklaraištį ar apsivelkame suknelę. jei būtumėte vienintelis sirgalius tribūnoje? Yra kelios konformizmo rūšys (Nail ir kiti.pritarimas grupės nuomonei jaučiant vidinį pasipriešinimą. tiriantys konformizmą. Paklūstame. Šis nuoširdus.visur jaučiama ramybė. kai elgsena ir įsitikinamai atitinka socialinį spaudimą APIBENDRINIMAS Kas yra konformizmas? Yra dvi konformizmo elgsenos ar įsitikinimų pakeitimo pasiduodant grupės spaudimui formos. jei prisiimame atsakomybę už jį. tai reiškia ir jausti kitų žmonių veiksmų įtaką. Tad konformizmas yra elgsenos arba įsitikinimų pakeitimas. ar jūs elgtumėtės ir manytumėte taip pat. konformizmas (conformity) Elgsenos ar įsitikinimų pakeitimas. Panagrinėkime tris: nuolaidumą. Kaip buvo pabrėžta 4 skyriuje. Ar pašoktumėte iš džiaugsmo dėl įvarčio. kam paakino minia.konformizmas? Kai kartu su milijonais kitų žmonių geriate pieną arba kavą. Be etikečių negalime aptarinėti šio skyriaus temų. kad moterims labiau tinka ilgi. ar elgiatės konformistiškai? Kai palaikote kitų nuomonę. Klasikiniai konformizmo tyrimai Kaip socialiniai psichologai tyrė konformizmą laboratorijoje? Ką jų gauti duomenys byloja apie socialinį poveikį ir blogio prigimtį? Mokslininkai. paklusnumas. ir jos neišvengiamos. siekiant prisiderinti prie kitų. Tai reiškia veikti kitaip. jei nebūtumėte grupėje. Pritarimas . nors mums nepatinka to daryti. pritarimas (acceptance) Konformizmas. Viskas priklauso nuo to.kai įsitikinimai ir elgsena atitinka socialinį spaudimą. nuolaidumas. Nuolaidumo atmaina yra paklusnumas . ir įvertina. Tad išsiaiškinkime štai šių etikečių prasmę: konformizmas (prisitaikymas). ar tai konformizmas? Galbūt taip.6 skyrius. Kartais nuoširdžiai darome tai. nuostatas lemia elgsena. siekiant prisiderinti prie kitų nuolaidumas (compliance) Konformistiškas viešo elgesio modelis. ko gali tikėtis vienas iš kito. Galime kaip ir milijonai kitų gerti pieną. sukuria miniatiūrinį socialinį pasaulį mikrokultūrą laboratorijoje. paklusnumą ir pritarimą. kuri supaprastintai atkuria svarbių kasdienių so. paklusnumas (obedience) Prisitaikymas vykdant tiesmuką paliepimą. 2000). tai vadinama paklusnumu.nusileidimas tiesmukam paliepimui. jei būtume buvę vieni. Pritarimas kartais išplaukia iš nuolaidumo.< . Etiketės ir apibūdina. Nuolaidumas.

1937) kėlė klausimą. Tariamas nekintamo šviesos taško judėjimas tamsoje. Kai po metų eksperimentas buvo pakartotas su kiekvienu žmogumi atskirai. ar laboratorijoje įmanoma stebėti socialinių normų radimąsi. tad jūs netvirtai ištartumėte: „šešis colius". Robertas Jacobsas ir Donaldas Campbellas (1961) Šiaurės Vakarų universiteto laboratorijoje tyrė. jie liepė eksperimentuotojo padėjėjui (fiktyviam tiriamajam) klaidingai atsakyti į klausimą. . Toliau kartojant eksperimentą. Tamsiame kambaryje neįmanoma nustatyti atstumo. Kaip biologai stengiasi atskirti virusą. ar tebesilaikė grupės normos? Įdomu.sako kitas. Sherifo normų kūrimo tyrimai Pirmasis iš trijų klasikinių tyrimų 5 skyriuje nagrinėtą kultūros galią sukurti ir pratęsti socialines normas sujungia su šiame skyriuje aptariamu konformizmu. sėdėtumėte tamsiame kambaryje. taip ir Sherifas norėjo išskirti normų kūrimąsi ir po to su juo eksperimentuoti. savo vertinimus pakeitė pastebimai. kad jie tebesilaikė grupės normos (Rohrer ir kiti.) Sherifas ir kiti naudojo šį metodą siekdami atsakyti į klausimus apie žmonių pasidavimą įtaigai. Eksperimentuotojas pakartotų procedūrą. Kitą dieną sugrįžtumėte. plačiai aptarinėjo. ir prie jūsų prisijungtų kiti du. kad galėtų su juo eksperimentuoti. kol jie užsitarnavo „klasikinių" eksperimentų vardą. „Du colius". Kaip parodyta 6. S O C I A L I N Ė Į T A K A dalinių sąveikų ypatybes. (Ar tai reiškia nuolaidumą. šių eksperimentų metu dažniausiai išsikristalizuodavo grupės norma. Ar pasikeistų jūsų atsakymas. jei šis grupinis patyrimas būtų pakartotas tą pačią ir dar dvi dienas iš eilės? Kolumbijos universiteto studentai vaikinai. Šį kartą pasakytumėte: „dešimt colių". Jei būtumėte vieno iš Sherifo eksperimentų dalyvis. tie du pasako savo vakarykštį spėjimą. Po to keletą sekundžių šviesos spindulėlis pasiblaškytų ir išnyktų. kiek pasislinko šviesos taškas. ir jo vietą užirrtdavo tikrasis dalyvis. Truputį sutrikę. kiek pasislinko šis spindulys. Iš pradžių nieko nevyktų.sako vienas. . kurį. kaip perduodami klaidingi įsitikinimai. jūsų vertinimų vidurkis būtų apie aštuonis colius. kurie vakar patyrė tą patį. Muzaferas Sherifas (1935. kad ir kiti tyrinėtojai šiuos tyrimus kartojo. o per keturis su puse metro nuo jūsų pasirodytų šviesos spindulėlis. Po to šis pasitraukdavo iš eksperimento.226 II d a l i s . kuriuos tyrė Sherifas. Kai kurie iš šių tyrimų atskleidė tokių stulbinamų dalykų. 1954). Mes aptarsime tris eksperimentus. iš kurių kiekvienas pateikia savo metodą konformizmui studijuoti ir atskleidžia stulbinamų dalykų. „Vieną colį". (Ši norma buvo klaidinga. Kodėl? Šviesos spindulys niekad nepasislinkdavo! Sherifas pasinaudojo optine apgaule. vadinama autokinetiniu reiškiniu. savo ruožtu. ar jie vertino savaip. jūs vis tiek sakytumėte: „šešis colius".1 paveiksle. pakeisdavo kitas. Tada turėtumėte atspėti. Pasinaudodami autokinetiniu reiškiniu. ar pritarimą?) Nustebinti tariamos kultūros galios įtvirtinti klaidingus įsitikinimus. . Kai šviesa užgęsta pirmą kartą. Klastotė išliko (nors mažėdama) pen- autokinetinis reiškinys (autokinetic phenomenon) Savaiminis (auto) judėjimas (kinetic).

nusijuokti ar nusižiovauti. Anatomy of Melancholy. ir jis paskatins jus jausti tai. kuris elgiasi panašiai kaip mes. (Žr. tai visai tikėtina. Kartais pasidavimo įtaigai pavyzdžiai gali pralinksminti. atliktas be jokio sąmoningo ketinimo prisitaikyti. Užkrečiamas žiovulys. Atrodo. Pasidavimas įtaigai gali būti ir didelio masto reiškinys. ir netrukus aplinkiniai pradeda daryti tą patį. kuri retkarčiais arba pasitrina veidą. patys galime pasijusti laimingi. kad dalyvaujate viename iš jų eksperimentų ir dirbate kartu su eksperimentuotojo padėjėja. ir kartu pajudinsite pėdą? Jei taip. jei manome. kai jie pakartotinai vertina tariamą šviesos taško pasislinkimą Šaltinis: Duomenys iš: Sherif ir Sherif. Šį reiškinį Peteris Totterdellas ir jo kolegos (1998) pavadino „nuotaikos sąsaja". kuris jį pasitrynė. „Mokslinių tyrimų išvada. ką jaučia kitas žmogus (Neumann ir Strack. Ar jūs . „Kodėl žiovaujantis žmogus užkrečia žiovuliu kitą?" Robert Burton. apeliuoja į mūsų atvirumą įtaigai. kad šis poelgis bus automatiškas. Tiriant britų medicinos seseris ir buhalterius buvo pastebėta. kad juokiasi į mus panašūs žmonės.6 skyrius. p. Šie žmonės tapo „netyčiniais kultūrinės apgaulės perdavimo suokalbininkais". 209.1 PAVEIKSLAS Sherifo normų kūrimo eksperimentų grupės pavyzdys 8 8 5 6 ^ ^ ^ žmogus Trijų žmonių vertinimai sutampa. Foninis juokas būna labai įtaigus.pasitrinsite veidą kartu su tuo žmogumi. Būdami tarp laimingų žmonių. Įsivaizduokite.") Foninis juokas. 1969.suskilusius priekinius automobilių stiklus. o ne į mus nepanašių žmonių grupė. Šių eksperimentų išvada: mūsų požiūris į realybę iš tiesų nepriklauso tik nuo mūsų. 1621 („Melancholijos anatomija") . Kitą socialinės infekcijos formą Tanya Chartrand ir Johnas Barghas (1999) vadina „chameleono efektu". 2000). arba pajudina pėdą. c o r\ 2 žmonės __ 6 žmonės Pirmoji diena Antroji diena Trečioji diena Ketvirtoji diena kiose eksperimento dalyvių komandose. Ricko van Baareno ir jo kolegų (2004) Olandijoje atlikti tyrimai atskleidžia. ( 0 ( 0 E ( ū '•0 ^ O. transliuojamas per humoro laidas. KONFORMIZMAS 227 10 Individualiai Grupėje 6. 1954 metų kovo 4 mėnesio pabaigoje Sietlo laikraščiai pranešė apie už 80 mylių į šiaurę esančiame mieste įvykusį atsitikimą . Užtenka vienam žmogui nusikosėti. kad toks mėgdžiojimas padeda kitam žmogui jus pamėgti ir prireikus pagelbėti. Mes mieliau gelbstime surinkti iškritusius rašiklius tam žmogui.kaip ir kiti eksperimento dalyviai . mėgdžiojimas stiprina socialinius saitus ir netgi skatina skirti daugiau pinigų labdarai. kad tai pačiai darbo grupei priklausančių žmonių nuotaikos kartu kildavo ir krisdavo.

kad žmonės. kai žiovauja. Provine teigia. Žiovulys dažnai kartojasi. kuri žiovaujančiojo veido dalis yra paveikiausia. Taip elgiasi ir pabudę iš miego šunys bei katės. sportininkai prieš startą smuikininkai. krokodilai. kad žiovaujančiojo veidas sukeldavo žiovulį net tuomet. o dviem grupėms . nuolat pasireiškia „žiovulio priepuoliu". norėdamas tyrinėti žiovavimą natūralioje aplinkoje. Žiovauja primatai. kad žiovulys . 6. Dažnai žiovauja desantininkai.2 PAVEIKSLAS. Provine norėjo išsiaiškinti. laukiantys savo eilės eiti į sceną. nes mokantis naujų dalykų jos nerimas. Jo nuomone. kad jie daugiau žiovauja valandą po nubudimo. atrodo. netgi žuvys. Kodėl? Kada? Merilendo universiteto Baltimorėje psichologas Robertas Provine (2005) pastebi. pavyzdžiui. ar žiovulio veiksmas rodomas nespalvotai. Norėdamas ištirti. Žiovaujantis veidas . ar viskas pavyks. kad darbe dažnai jaučiasi nesmagiai. Žiovulį gali sukelti ir įtampa. ir moterims vienodai dažnai pasitaiko nusižiovauti. Pastebėjau ir aš. Suradus smegenų „veidrodinio atspindžio neuronus". Kurios veido dalys sukelia žiovulį? Robertas Provine (2005) sudarė 4 grupes po 30 žmonių ir kiekvienai parodė skirtingus penkių minučių trukmės vaizdo įrašus: kai vyras šypsosi. trunkanti apie 6 sekundes. vėžliai. o ne per valandą iki užmigdami. gali būti užkrečiamas. Taip pat ir katės. kodėl mes taip dažnai žiovaujame matydami žiovaujant kitus. dažniau negu kontrolinės grupės tiriamieji. kurie Provine prašymu rašė žiovavimo dienoraštį. Skaitydamas Provine tyrinėjimus apie užkrečiamą žiovulį aš nusižiovavau keturis kartus (ir pasijutau truputį kvailai). . ar žiovulys. Taigi burnos prisidengimas žiovaujant. kurie negali pajudinti kūno. S O C I A L I N Ė ĮTAKA mokslinių tyrimų išvada Užkrečiamas žiovulys Žiovauti yra būdinga visiems stuburiniams gyvūnams. pajėgia žiovauti. 55 proc.lyg dirgiklis. juoką ar žiovavimą. nesvarbu. Kada žiovaujame? Kai esame apsnūdę. vien tik burną ir nežiovaujantį besišypsantį veidą (kontrolinė sąlyga). nusišypsojo tik 21 proc. kad žiovavimas .prasideda giliu įkvėpimu ir baigiasi trumpesniu kulminaciniu (malonumąsukeliančiu) iškvėpimu. gali turėti tik chronometrą užrašinę ir rašiklį. vieną nusižiovavimą nuo kito skiria vos minutė. veidą veidą kuriame nesimatė žiovaujančiojo burnos. bet paveikesnės buvo žiovaujančiojo akys ir mimika. Provine parodė tiriamiesiems penkių minučių trukmės filmuką kuriame vyriškis nuolat žiovavo. kai nesimatydavo burnos. kad kartais moksliniai tyrimai nekreipia dėmesio į kasdienį elgesį. O jam patinka tyrinėti. Net visiškai paralyžiuoti pacientai. Provine teigia. žiūrėję ne tokius nuobodžius muzikinius vaizdo klipus. Kai Provine paprašė eksperimento dalyvių 30 minučių per televiziją žiūrėti techninio patikrinimo lentelę.„pastovių veiksmų seka".228 II d a l i s . jie žiovavo 70 proc. O žiūrėdami filmuką kuriame žmonės šypsojosi.2 pav. todėl rodė tiriamiesiems visą žiovaujančio žmogaus Kai mums nuobodu. suskaičiavo. Ir vyrams. . kad netgi galvojimas apie žiovulį paprastai jį sukelia. Tai įrodo. nieko nereiškia. Šį reiškinį tikriausiai pastebėjote skaitydami šį skyrelį. tiriamųjų nusižiovavo. galima sukurti biologinį mechanizmą paaiškinantį. ar nufotografuota tik žiovaujančiojo burna. kaip ir juokas. Mano draugė skundėsi.kai dalis rodomo veido uždengta. paukščiai. Dažnai vos pabudę žiovaudami rąžomės. Kiek kartų Kiek žmonių Kiek kartų Kiek žmonių Kiek kartų 6. Žiovaujančiojo burna paskatino keletą kartų nusižiovauti. Tik įdomu. Kai žiovauja kiti žmonės. Čia nieko stebėtina.spontaniškas elgesys. kuris suaktyvina žiovavimo modelį. matome. kurie būna aktyvūs kartojant ar mėgdžiojant matytus veiksmus. besirengiantys pirmajam šuoliui parašiutu. tiriamųjų. ar aukštyn kojomis.

Po dviejų šimtų metų sociologas Davidas Phillipsas patvirtino. ku- . o dar po kiek laiko . Pasidavimas įtaigai ne visada taip pralinksmina. nebuvo toks juokingas. kaip mes apžiūrinėj ome savo automobilio priekinį stiklą. 1999. po rimtų dramų. jaunuoliai Europoje ėmė dėvėti geltonas kelnes ir juodus švarkus.6 skyrius. kad po vandenilinės bombos bandymų Ramiajame vandenyne ant Sietlo ėmė lyti radioaktyvusis lietus. ir Jungtinėse Valstijose savižudybių skaičius truputį padidėjo po savižudybių muilo operose ir. nusišauna pistoletu. Be to. o vienoje mokykloje. Man tuo metu buvo 11 metų. o ne pro juos. Tą vakarą Sietlo meras paskambino prezidentui Eisenhoweriui prašydamas pagalbos. Phillipsas ir jo bendradarbiai (1985. baimindamiesi. 23 moksleiviai prisipažino. 1958). Romane Verteris. Masinė apgaulė"). kad jaunuoliai mėgdžioja desperatišką Verterio veiksmą. kad egzistuoja savižudiško elgesio pamėgdžiojimo reiškinys. Prisimenu. kurioje per 18 dienų nusižudė du moksleiviai. Netrukus po to. kad galvojo apie savižudybę (Joiner. kurios širdies jam nepavyko užkariauti. NSO stebėjimai ir netgi savižudybės dažnai kyla bangomis (žr. Iki vakaro priekinių stiklų skilinėjimo banga pasiekė Sietlą. ironiška. kaip rengėsi Goethe aprašytas jaunuolis vardu Verteris. esančiame už 65 mylių. kuriuose žiniasklaida jas aprašo. kad automobilių stiklų skilinėjimo priežastis buvo pati paprasčiausia . Ir Vokietijoje. kad tikrasis kaltininkas gali būti masinis pasidavimas įtaigai. Nuo balandžio 17-osios skundų nebebuvo. kai 1774 metais buvo išleistas pirmasis Johanno Wolfgango von Goethe romanas „Jaunojo Verterio kančios". dėl kurio knyga kai kur buvo netgi uždrausta. tačiau kitas knygos poveikis. kur per vienerius metus nusižudė 14 pacientų. ir pavadino jį „Verterio efektu". savižudybių padaugėja tik tuose regionuose. KONFORMIZMAS 229 Balandžio 14-osios rytą buvo pranešta apie panašų įvykį mieste. atstumtas moters. Nors ne visų tyrimų metu buvo pastebėtas savižudybių mėgdžiojimo reiškinys.apgadinti keliai. Tačiau balandžio 16-ąją laikraščiai parašė. Pavyzdžiui. buvo dar septyni bandymai nusižudyti. atidžiai žiūrėjome į priekinius stiklus. Juo daugiau informacijos apie tokius įvykius. Po knygos išleidimo pasipylė pranešimai. Vėliau paaiškėjo. per mėnesį po 1962 rugpjūčio 6 dieną įvykusios Marilyn Monroe savižudybės Jungtinėse Valstijose užregistruota 200 savižudybių daugiau nei įprasta. Knygos sukelta mados epidemija atrodė juokingai. jis išaiškėjo Vokietijoje ir Londono psichiatrinėje ligoninėje. ir aš gyvenau Sietle.už 95 mylių esančiame mieste. juo daugiau nelaimingų įvykių. 1992). Kodėl tai pastebėjome tik po balandžio 14-osios? Pasidavę įtaigai. Užgrobimai. kad žinomų savižudybių ir mirtimi pasibaigusių autoavarijų bei privačių lėktuvų katastrofų (kurios kartais būna užmaskuotos savižudybės) padaugėja po plačiai žiniasklaidoje aprašytų savižudybių. be to. Jonas. 1989) teigia. Balandžio 15 dieną Sietlo policija gavo per 3000 pranešimų apie suskilusius priekinius stiklus (Medalia ir Larsen. „Atkreipkime dėmesį.

mikrobų. Kartais jis tampa „masine isterija": nusiskundimų kūno negaliomis banga mokykloje ar darbe. odos išsausėjimas tvankiose klasėse . kad labiausiai į savižudybę linkę paaugliai. Žinoma.spontaniško klaidingų įsitikinimų išplitimo . Phillips. Panagrinėkime ne tokią painią suvokimo problemą. Pranešama. . mieguistumo. Kadangi FTB biuras buvo uždarytas. danguje pastebėjo devynis švytinčius objektus. Šis faktas gali paaiškinti atsitiktines pamėgdžiojančias paauglių savižudybes. Taip pat buvo pastebėta. Hafner ir Schmidtke. kad viduramžiais Europos vienuolynuose pasireikšdavo imituojančios elgsenos protrūkiai. nieko nerado (Jonės ir kiti. kai jie pamatydavo bėrimus (net jei tarp jų ir išbertųjų nebūdavo kontakto). Žmones išberdavo po to. 1947 metų birželio 24 Kennethas Arnoldas. Viename dideliame Prancūzijos vienuolyne tuo metu. nes 170 moksleivių ir darbuotojų kreipėsi į gydytojus dėl skrandžio sutrikimų. Laikui bėgant. 1982). rugsėjo 11-osios visose Jungtinėse Valstijose be jokios akivaizdžios priežasties daugelį moksleivių ėmė kamuoti niežintys raudoni bėrimai (Talbot. 2002). kurie judėjo „tarsi virš vandens paleista lėkštė". riose analizuojama savižudybės problema (Gould ir Shaffer. Jis atsakė: „Pranašas Elijas šį vakarą aplanko kiekvieno žydo namus ir gurkšteli vyno iš j a m paliktos taurės". kurioje mokėsi 2000 moksleivių.ko nors. gandai vertė žmones stebėti įprastus. su kuria susidūrė jaunas berniukas vardu Solomonas Aschas (1907-1996).. kad matė užsienio raketas. Įsitikinęs.paaštrėjo galbūt dėl nerimo. Šis bėrimas. priešingai nei virusas. kai buvo manoma. pilotuodamas asmeninį lėktuvą netoli Reinjero kalno. kasdienius simptomus ir vertinti juos kaip būdingus vaikų lankomai mokyklai. Ascho studija apie grupės daromą spaudimą Sherifo autokinetinių eksperimentų dalyviai buvo susidūrę su neapibrėžta realybe. kodėl atidarytos durys. kandžiojimosi manija išplito ir kituose vienuolynuose. Viena vidurinė mokykla. Sociologai Robertas Bartholomew ir Erichas Goode (2000) aprašo kitus praėjusio tūkstantmečio masinės apgaulės atvejus. kad žmonių sielą gali apsėsti žvėrys.pasekmė.230 II d a l i s . kas galėjo sukelti negalavimus . S O C I A L I N Ė ĮTAKA atkreipkime dėmesį Masinė apgaulė Masinis pasidavimas [taigai yra masinės apgaulės . 1989. nors jokio organinio pagrindo simptomams nebūna. spuogai. jis nuvyko į vietos laikraščio redakciją ir pranešė apie pusmėnulio formos objektus. plito „regimuoju būdu".. jis mėgino apie tai pranešti FTB.egzema. herbicidų . antraščių kūrėjai sukūrė „skraidančių lėkščių" pavadinimą visame pasaulyje sukeldami didžiulę bangą pranešimų apie 1947 metų vasarą pastebėtus skraidančius objektus. galvos svaigimo ir skausmo.ir. pesticidų. Kai po to naujienų agentūra Associated Press 150yje laikraščių paskelbė apie pastebėtus objektus. Po 2001 m. 1986. kad įprastos odos ligos . Phillipsas teigia. Galiausiai „visos vienuolės tam tikru dienos metu kniaukdavo kartu". Tyrėjai kruopščiausiai ieškojo virusų. Kaip ir daugeliu kitų masinės isterijos atvejų. buvo uždaryta dviem savaitėms. 2000). viena vienuolė pradėjo miaukti kaip katė. Štai ką Aschas prisiminė iš savo lankymosi tradiciniame Sederyje per žydų Velykas: Paklausiau greta manęs sėdinčio dėdės. kad Vokietijos vienuolyne viena vienuolė pradėjo kandžioti savo drauges ir netrukus „visos šio vienuolyno vienuolės ėmė kandžioti viena kitą".

Ar jie akli. Aschas svarstė: jei keletas žmonių (tariamieji eksperimento dalyviai) pateiktų vienodus klaidingus atsakymus. kaip mes jį pavadinome 1 skyriuje. todėl sunku tvirtinti. The Irish Land Question. pirmas dalyvis pateikia klaidingą atsakymą. Paaiškinęs. dauguma žmonių „sako tiesą net tada. trys ketvirtadaliai bent vieną kartą pasekė kitų nuomone. Sherifo ir Ascho rezultatai stulbina. todėl pasitikslinau: „Ar jis iš tiesų ateina? Ar jis tikrai gurkšteli v y n o ? " Dėdė atsakė: „Jei labai atidžiai stebėsi taurę kai durys bus atidarytos. atsakymų buvo nulemti konformistiškumo (o gal turėtume sakyti: „bylojo apie pasitikėjimą kitais?"). Nepaisant daugelio eksperimento dalyvių parodytos nepriklausomybės nuo aplinkinių. p.6 skyrius. Palyginimo linijos Po daugelio metų psichologas Aschas laboratorijoje atkūrė savo vaikystės patyrimą.klausiate savęs. Kitas palyginimas taip pat lengvas. ką kitu atveju būtų paneigę? Nors kai kurie dalyviai visada laikėsi savo požiūrio. kurie atsakinėjo individualiai. ar palei taurę kažkas vyko ir ar vyno iš tiesų truputį sumažėjo (Aron ir Aron. kuris rado tiesą. KONFORMIZMAS 231 Ši naujiena m a n e nustebino. ją paskelbti.3 PAVEIKSLAS Pavyzdžių palyginimas Solomono Ascho konformistiškumo tyrime Eksperimento dalyviai turėjo nuspręsti. Trečiasis dalyvis sutinka su dviem pirmaisiais. kokie yra mūsų mokymo metodai ir vertybės.3 paveiksle parodytų linijų atitinka etaloninę. kad dalyvausite suvokimo vertinimų tyrime. ar eksperimento dalyviai teigtų tai. Jūs esate šeštas tarp septynių žmonių. pastebi Bertas Hodgesas ir Anne Geyer (2006). ar aš?" Kiti du eksperimento dalyviai atsakinėja lygiai taip pat. tačiau čia pakako „eksperimentinio realizmo". Ascho (1955) nuomonė dėl konformistiškumo buvo tokia pat aiški. neklausdami. M a n e tai jaudino. 1881 („Airių krašto klausimas") . „Kas čia vyksta? ." Ascho procedūra tapo šimtų vėlesnių eksperimentų standartu. kadangi „Leiskime tam. Nors teisingas atsakymas atrodo absoliučiai aiškus. pradedate prakaituoti. ar kas nors pasikeis. Tai reiškia. Taigi 37 proc. . kam ji naudinga ar kas jai nepritaria. Jums kyla klausimai: „Kaip yra iš tiesų? Ar kolegos sako teisingai. 1989. nes jie nulemia poelgius. Įsivaizduokite." Henry George. kad tai antroji linija. Tad nenuostabu. Taip ir atsitiko. ar mano akys?" Daugelis aukštųjų mokyklų studentų Ascho eksperimentų metu patyrė šį konfliktą. jūs atsilošiate ir imate spoksoti į korteles. Nesunku pastebėti. M a n o žvilgsnis buvo prikaustytas prie vyno taurės. kuri iš 6. Šiuose eksperimentuose trūko konformizmo „kasdienio realizmo". Tačiau trečiasis bandymas nustebina. Etaloninė linija 6. kaip ir teisingi atsakymai į jo klausimus: „Tai. kad vyno truputį sumažės". eksperimentuotojas prašo pasakyti. kad esate vienas iš savanorių Ascho tyrimo dalyvių. žmonių elgėsi nekonformistiškai. Žmonės emociškai įsitraukė į šį veiksmą. Po to eksperimentuotojas pažvelgia į jus. Eksperimentų duomenimis. kad penki prieš jus atsakinėję žmonės pasako: „antroji linija". Kai antrasis atsako taip pat. kontrolinės grupės dalyvių. ir jūs nusiteikiate paprastam testui. verčia susirūpinti. kad išsilavinę ir geranoriški jaunuoliai baltą noriai pavadina juodu. kai kiti to nedaro". kuri iš palyginimui pateiktų linijų atitinka etaloninę. Tai kelia klausimą. 27). Teisingai atsakė 99 proc. Buvau pasiryžęs pamatyti. pamatysi. jog 63 proc. Jūsų žandikaulis atvimpa.

Be to. kad tai yra bausmės poveikio išmokimui tyrimas.232 II dalis. kas nutinka. Kiekvieną kartą. . jis išgirsta. mokinys dejuoja. . jog esate eksperimentuotojas. 1974. kuris tik ką baigė seansą su konformistišku dalyviu.dalimi. Jei eksperimento dalyvis paklūsta eksperimentuotojo nurodymams. tai koks bus jų nuolaidumas susidūrus su tiesioginiu spaudimu? Ar kas nors galėtų priversti Amerikos ar Didžiosios Britanijos pilietį įvykdyti žiaurius veiksmus? Spėčiau. 1 skyrių). biblinių parabolių ir klasikinės literatūros .jie tapo mūsų visuomenės bendro intelektinio paveldo . jūs ir aš niekada nepaklustumėte prievartai sukelti kam nors skausmą. kad žmogus nepasijustų esąs patiklus ir kvailas? nebuvo spaudimo prisitaikyti: nebuvo siūlyta nei atpildo už „komandinį žaidimą". Tai labiausiai žinomi ir prieštaringiausi socialinės psichologijos eksperimentai. O gal pasiduotume? Šitokį klausimą kėlė socialinės psichologijos specialistas Stanley Milgramas. ir nuvedamas į gretimą kambarį. diskutuodami apie žmogaus prigimtį ir žmonijos istoriją. 90 ir 105 voltų įtampai. Esant 120 6. sukeldamas vis intensyvesnį elektros šoką.4 PAVEIKSLAS Milgramo paklusnumo eksperimentas Šaltinis: Milgram. 1974) eksperimentais buvo tiriama.pastebi Lee Rossas (1988). Įsivaizduokite. Ant 435 ir 450 voltų jungiklių etikečių parašyta „XXX". apsimeta.). demokratinės ir individualistinės vertybės skatintų priešintis tokiam reikalavimui. kur mokytojas užima savo vietą priešais „šoko generatorių" su jungikliais nuo 15 iki 450 voltų. „Labai stiprus šokas". Jungikliai pažymėti etiketėmis: „Lengvas šokas". esant 75. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Pastaba: profesinė etika reikalauja paaiškinti eksperimentą jam pasibaigus (žr. Eksperimento metu vienas iš dalyvių privalo išmokyti kitą dalyvį sąrašą žodžių porų ir bausti už klaidas. Po to mokytojas ir eksperimentuotojas sugrįžta į pagrindinį kambarį (žr. kad jo lapelyje parašyta „mokinys"." Štai Milgramo. kai valdžios reikalavimai prieštarauja sąžinei. nei bausta už individualizmą. kai mokinys atsako neteisingai. santūrus 47 metų buhalteris. Ar galėtumėte paaiškinti apgaulę taip. Vienas dalyvis. spragteli relė ir suskamba skambutis. eksperimentuotojo padėjėjas. eksperimento dalyviai iš kepurės traukia popierėlius. ką jaus jo „mokinys"). Kad pasiskirstytų vaidmenimis. „Mokytojas" (atėjęs į eksperimentą pagal skelbimą laikraštyje) gauna nestiprų elektros šoką (kad patirtų. Jei žmonės šitaip prisitaiko esant tik minimaliai įtakai. rašiusio apsakymus ir stačiusio pjeses.istorinių įvykių. žodiniai tokių eksperimentų dalyvių pareiškimai toli gražu neprilygsta agresyviam veiksmui. kūrybingo menininko. „Galbūt labiau nei bet kuris kitas empirinis indėlis į socialinių mokslų istoriją. o po to stebi. surežisuota scena: du vyrai ateina į Jeilio universiteto Psichologijos laboratoriją dalyvauti išmokimo ir įsiminimo tyrime. kaip. kuria nevaržomai remiasi rimti mąstytojai. 6. kaip eksperimentuotojas pririša mokinį prie kėdės ir prie jo riešo pritvirtina elektrodą. jog ne: jų žmogiškosios. eksperimentuotojas mokytojui liepia „padidinti įtampą vienu intervalu". Kiekvieną kartą perjungiant jungiklį sublyksi šviesos. Įtampos reikšmės didėja 15V intervalais. .4 pav. Griežtas eksperimentuotojas pilku techniko švarku paaiškina. Milgramo paklusnumo eksperimentai Milgramo (1965. „Pavojinga: nepaprastai stiprus šokas" ir taip toliau.

3 raginimas: Tęsti būtina. Gavęs 330 voltų šoką. Išleiskite mane iš čia. aukštųjų mokyklų studentų ir vidurinei klasei atstovaujančių suaugusiųjų. Išleiskite mane iš čia. Visi manė. Obedience . ir jis atkakliai prašosi išleidžiamas. Ar girdite? Išleiskite mane 21OV 225V 240V 255V 270V 285V 300V 315V 330V (Desperatiškas riksmas) Kategoriškai atsisakau toliau atsakinėti. (Isteriškai) Išleiskite mane iš čia. (Vis stiprėjantis riksmas) Sakiau. išleiskite mane. New York: Harper & Row. eksperimentuotojas pareiškia. Šaltinis: Stanley Milgram. iš tiesų skauda. Išleiskite mane iš čia. jis šaukia: „Eksperimentuotojau. Pakaks. Jūs negalite manęs čia laikyti. (Intensyvus ilgas riksmas) Išleiskite mane iš čia. Mano širdis streikuoja. Mokinio reakcijos Milgramo „širdies veiklos trikdymo" eksperimentuose 75V 90V 105V 120V 135V 150V 165V 180V 195V Ak! Ak! Ak! Ak!! Ak!!! Eksperimentuotojau! Pakaks. Neturite teisės manęs čia laikyti. Kaip ilgai jūs paklustumėte? Milgramas papasakojo apie eksperimentą 110 psichiatrų. kad šokas sukelia skausmą. Atsisakau tęsti. Atsakydamas į „mokytojo" klausimus ir maldavimus baigti eksperimentą. privalote tęsti. Aš toliau nebedalyvausiu eksperimente. Išleiskite mane. Kai įtampa pakyla iki 300 ir 315 voltų. Išleiskite mane! Išleiskite mane! Išleiskite mane! Išleiskite mane iš čia! Išleiskite mane! Išleiskite mane! to Authority. jog tylėjimą reikia laikyti neteisingu atsakymu. Aš nebedalyvauju šiame eksperimente. Išleiskite mane iš čia! Neturite teisės manęs čia laikyti! Išleiskite mane! Išleiskite mane iš čia! Išleiskite mane iš čia! Mano širdis! Išleiskite! Išleiskite! Ak! Eksperimentuotojau! Išleiskite mane iš čia. Kai įtampa pakyla iki 150 voltų.6 skyrius. Ak! Ak! Ak! Išleiskite mane iš čia. Man darosi neramu dėl jos. (Desperatiškas riksmas) riksmas) Išleiskite mane iš čia. kad jį tęstumėte. Sakiau. Išleiskite. 6. jo protestas pasireiškia agonišku riksmu. jis nutyla (žr. 4 raginimas: Jūs neturite kitos išeities. Išleiskite mane iš čia! (Garsiau) Ak! Ei. Išleiskite mane iš čia. p. Išleiskite mane. Ak! Išleiskite mane iš čia. Išleiskite mane iš čia. Prašau. jog daugiau neatsakinėsiu. eksperimentuotojas vartoja šias keturias žodinio raginimo formas: 1 raginimas: Prašom tęsti. kad jie nustotų klausyti esant maždaug 135 voltų įtampai. mokinys šaukia. 6. Išleiskite mane iš čia. (Desperatiškas iš čia. 1974. Mano širdžiai negera. KONFORMIZMAS 233 voltų. 56-57. Išleiskite mane! Sakau jums. Ak! Išleiskite mane! (Rėkdamas) (Rėkdamas) Ak! Negaliu pakęsti skausmo. išleiskite mane iš čia! Aš atsisakau toliau dalyvauti eksperimente! Atsisakau!" Pasiekus 270 voltų. 2 raginimas: Eksperimentui reikia. kad mano širdis nesveika. kad daugiau neatsakinėsiąs. Kad priverstų eksperimento dalyvį tęsti.1 lentelę).1 LENTELĖ. Išleiskite mane iš čia. mokinys šaukia.

kad „nors elektros šokas gali sukelti skausmą. Kupini kančios mokinio protestai nedavė jokių rezultatų. mokytojas girdėdavo jį užsimenant apie „nedidelę širdies ydą" ir eksperimentuotojo patikinimus. tie. kad būtų paklūstama iki XXX ribos.) Tačiau kai Milgramas atliko eksperimentą su keturiasdešimčia 20-50 metų amžiaus įvairių profesijų asmenų.5 pav. 1965. kol po dar dviejų bandymų eksperimentuojąs paliepė baigti. jis nesuardo audinių". Suprasdamas. (Psichiatrai spėjo. kaip šie elgėsi su savo aukomis: prieš dalyvių valią sukeldavo jiems stresą. Milgram. jog Milgramas su savo eksperimento dalyviais elgėsi taip. kaip ilgai. Šaltinis: Milgram. nepaisant mokinio protestų ir nevykusių atsakymų. ir planavo pakartoti eksperimentą Vokietijoje. 26 iš jų (65 proc. kad galėtų įvertinti kultūrinius skirtumus. paklustų kiti. kurie pasiekė 450 voltų. 1986).234 II dalis. Tiesą pasakius. jS 90 Maldauja išleisti 80 70 -o (D Šaukia ir atsisako l atsakinėti 60 50 40 75 „Vidutinis" 150 „Stiprus" 225 „Labai stiprus" 300 375 „Intensyvus" „Pavojingas gyvybei" 450 „XXX" Šoko intensyvumo augimas . išraiška procentais. Tad užuot nuvykęs į Vokietiją. Iš tiesų. kad klusnių eksperimento dalyvių nebus daug.) visiškai pakluso eksperimentuotojo reikalavimams (žr. Milgramas tikėjosi. Tačiau kai kurie kritikai teigė. kuriame buvo įrašyti protestai). S O C I A L I N Ė ĮTAKA nė vienas neketino viršyti 300 voltų. daugelis „mokytojų" patirdavo kančią. jų manymu. pakluso įsakymui tęsti procedūrą tol.) kėlė įtampą iki 450 voltų. jog skauda 6.5 PAVEIKSLAS Milgramo paklusnumo eksperimentas Dalyvių. Kai mokinys buvo rišamas prie kėdės. Milgramas paklausė. jog savęs vertinimas gali būti tendencingas. Jie pra100 Mokinys nusiskundžia. paklususių eksperimentuotojo reikalavimams. Milgramas mokinio protestams suteikė dar daugiau įtaigos. Šiuose eksperimentuose „mokinys" negaudavo jokio elektros šoko (jis išsilaisvindavo iš elektros kėdės ir įjungdavo magnetofoną. Jo taikomos procedūros taip pat privertė susimąstyti daugelį socialinių psichologų (Miller.). jog taip ilgai gali ištverti maždaug vienas iš tūkstančio. Beveik nė vienas nesitikėjo. Milgramo eksperimentų etika Milgramą sujaudino eksperimento dalyvių paklusnumas. tačiau gauti rezultatai jį sutrikdė (A. 6. iš 40 eksperimento dalyvių 25 (63 proc. 2000).

valdžios institucinis prestižas ir kito . dalyvių pasakė. išvadų svarbą. psichiatras apklausė 40 labiausiai kentėjusių eksperimento dalyvių ir padarė išvadą. Klusnumą lėmė keturi veiksniai: emocinis atstumas iki aukos. 1974). kad džiaugiasi jame dalyvavę. mikčiodavo. Kai auka būdavo toli ir „mokytojai" negirdėdavo jų skundų. j o g mes susitaikome su faktu. kad eksperimentų keliamą žiaurumą „nieko neįtariantiems dalyviams pranoksta tik išprovokuotas jų pačių žiaurumas" (Marcus.nepaklusnaus eksperimento dalyvio išlaisvinantis elgesys. klusnumo. valdžios artumas ir teisėtumas. o kartais pratrūkdavo desperatiškai juoktis. nepaisant laikino streso. Tačiau kas nutiktų.6 skyrius. kai apgaulė buvo atskleista ir eksperimentas paaiškintas.. eksperimento dalyviai jį palaikė. Iki šio momento!". kramtydavo lūpas. kad egzaminas sukelia stresą. Vėlesniuose eksperimentuose jis keitė socialines sąlygas ir gauti rezultatai siekė nuo visiško nepaklusimo iki 93 proc. jis taip pat išanalizavo klusnumo priežastis. Laikraščio New York Times apžvalgininkas guodėsi. 1996). eksperimente galėjo keistis dalyvių savivoka. esame labai nepakantūs (Blass. buvo mažesnis. Atstumas iki aukos Kai nematydavo „besimokančiųjų" (o šie . Praėjus vieneriems metams.buvo pareikšta TV Guide paskelbtoje šios programos reklamoje (Elms. tik vienas procentas gailėjosi. drebėdavo. kad. Tačiau susidūrę su naujus faktus atskleidžiančiais procesais. Jis taip pat priminė kritikams. kad savanoriškai sutiko jame dalyvauti. dejuodavo. laikantiems eilinį egzaminą ir negaunantiems pažymio. KONFORMIZMAS 235 kaituodavo. CBS televizijos kanalas šiuos prieštaringus rezultatus pavaizdavo dviejų valandų filme. 84 proc. Tokiomis aplinkybėmis mokinio poveikis.. Kokios paklusnumo priežastys? Milgramas atskleidė ne tik paklusnumo valdžiai faktą. Apklausti po eksperimento. palyginti su eksperimentuotojo poveikiu. etinis aspektas buvo „siaubingai išpūstas": Poveikio savivertei požiūriu šio eksperimento pasekmės j o dalyviams yra menkesnės nei universiteto studentams. Vieno dalyvio ž m o n a ( t u r ė d a m a o m e n y j e n a c i ų m i r t i e s s t o v y k l o s v i r š i n i n k ą A d o l f ą Eichmanną) jam pasakė: „Gali save vadinti Eichmannu". „Blogio pasaulis toks siaubingas. jei . beveik visi ramiai vykdydavo nurodymus iki eksperimento pabaigos. 1995). kad po to. Kritikų nuomone. Gindamasis Milgramas atkreipė dėmesį į daugiau kaip dvidešimties eksperimentų. kurio tikėjosi . Atrodo.„mokytojų"). nė vienam jų nebuvo padaryta žala. Milgramo nuomone. įtampą ir atitinkamai veikia savivertę. . kuriuose dalyvavo virš 1000-io įvairiausių žmonių. Milgramo eksperimentų dalyviai nerodydavo jokios užuojautos. kad niekas nedrįso skverbtis į jo paslaptis.

kad prezidentą visur lydi jaunas vyras. Prognozuojama atominio karo aukų statistika yra beasmenė. iškreiptume jo sprendimą. Tačiau taip retai elgiasi tie. Johno Lydono ir Christine Dunkel-Schetter (1994) atlikta nėščiųjų apklausa parodė. Savanoris. dažniausiai laivyno karininkas.apgailestauju. tai siaubinga. Karo etika leidžia bombarduoti bejėgį kaimą iš 12 000 metrų aukščio. Įsivaizduoju prezidentą sėdintį štabo posėdyje ir diskutuojantį apie branduolinį karą kaip apie abstraktų dalyką. Jei prezidentas kada nors nuspręstų paleisti branduolinį ginklą tai padaryti galėtų tik savo rankomis nužudęs žmogų. .nekalto žmogaus mirtis. gedėjo visas pasaulis." Tada prezidentas privalėtų pažvelgti į vieną jų ir suprastų.. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Paklusnus dalyvis Milgramo eksperimente „sąlyčio" sąlygomis laiko aukos ranką prispaudęs prie elektros smūgį sukeliančios plokštės.1 7 . Būtent todėl raginimai apsaugoti negimusį kūdikį. of the Atomic Scientists. daugelis kareivių arba nešaudo. Tad tarptautinės teisės profesorius Rogeris Fischeris pasiūlė aukų suasmeninimo būdą: Taip jau yra. Versdami prezidentą ką nors nužudyti. Jis gali niekada nepasiryžti paspausti mygtuką. jei ji būdavo arčiau.236 II dalis. Jis neša lagaminėlį su kodais branduoliniam ginklui paleisti. lydėdamas prezidentą nešiotųsi su savimi didžiulį mėsininko peilį. kai buvo pareikalauta. kurie gauna įsakymą žudyti šaudant iš artilerijos pabūklų ar kovinių lėktuvų į toli esantį priešą (Padgett. atkreipkime dėmesį Aukų suasmeninimas Nekaltos aukos sužadina didesnę užuojautą. Klusnumas sumažėjo iki 30 proc. Kasdieniame gyvenime taip pat lengviausia įskaudinti toli esantį arba nuasmenintą žmogų. įdėkitei minėtą kodą į mažą kapsulę ir implantuokite ją šalia savanorio širdies. p. ir mokinio prašymai. Kautynėse su priešu." Šaltinis: Bulletin Pritaikyta iš: Roger Fisher. 1989). arba šaudo nesitaikydami. kad mokytojas laikytų mokinio ranką prispaudęs prie elektros smūgį sukeliančios plokštelės. tačiau tai visi greit pamiršo. Budeliai nuasmenina aukas. . padėti alkanam ar ginti gyvūnus beveik visada turi suasmeninimo aspektą: įtaigią nuotrauką ar aprašymą. Galbūt dar įtaigesnė yra ultragarsinė vaisiaus nuotrauka.pasakytų prezidentas. Dažniausiai „mokytojas" būdavo gailestingesnis aukai. dalyvių pakluso duoti jam 450 voltų elektros smūgį. Jis gali paskelbti štai tokią išvadą: „Sprendimas yra teigiamas. jei jos yra suasmeninamos. 1981 kovas. ir eksperimentuotojo nurodymai būtų girdimi vienodai? Kai mokinys būdavo tame pačiame kambaryje. jiems ant galvų uždėdami gobtuvus. Per žemės drebėjimą Irane žuvo 3000 žmonių. o kai tą pačią savaitę įstrigęs šulinio šachtoje Italijoje žuvo berniukas. Tad mano siūlymas labai paprastas. „Džordžai. Perduokite Alfa linija XYZ". „Preventing Nuclear War". išgirdau: „O Dieve. kas yra mirtis . Toks žargonas nuasmenina informaciją. kurį mato. bet dešimtys milijonų žmonių privalo žūti. . Taigi paprastai labiausiai užjaučiame tuos. Žmonės nereaguoja netgi į dideles tragedijas. tačiau neleidžia šauti į beginklį kaimietį. ją sunku suvokti. kuriuos galime suasmeninti. „tik" 40 proc. Kraujas ant Baltųjų rūmų kilimo sugrąžintų į realybę. kad pasiryžimas gimdyti sustiprėdavo pamačius kuo detalesnę ultragarsinę vaisiaus nuotrauką. 1 1 . Kai apie tai pasakiau savo draugams Pentagone.

Smith ir kiti. Jei galėčiau. šios vadovavosi žinomu scenarijumi: gydytojas (teisėta valdžia) liepia . Dauguma nepaklusnių eksperimento dalyvių dėl to protestuodavo. Kitame eksperimento epizode kažkas eksperimentuotojui tariamai paskambino telefonu. .* Perskaičiusi * angl. kuris paprastai buvo rodomas eksperimentuotojui. kad galite arba apsaugoti 25000 žmonių gyvybių nuo potvynio bangos kitoje planetos pusėje. Nors ne visos medicinos seserys tokios klusnios (Krackow ir Blass. tačiau aš nesu įgaliota leisti vaistus be rašytinio nurodymo. 1977). mielai tai padaryčiau. 1977. 1995. visos. Kai Milgramas nurodinėdavo telefonu. 1982. Tai taip pat kontrastuoja su ligoninės medicinos seserų elgsena. pasirašyti peticiją ar paragauti naujos picos (Kleinke. arba artimą draugą nuo autoavarijos. ir jis turėjo išeiti iš laboratorijos. vadovavimą perėmė kitas asmuo. Recepte gydytojas vietoje „sulašinti į dešinę ausį" parašė sutrumpintai „sulašinti į R ausį". kad atsakytų šitaip: „Atleiskite. tiesioji žarna. Kiti tyrimai taip pat patvirtino. „dešinė" . be to. paklusnumo rodikliai sumažėjo iki 21 proc. 1981). jei lengvai palytėsime jo ranką. sėsdavosi prie elektros šoko generatoriaus ir bandydavo perimti mokytojo vaidmenį. lot. kad įrengimai automatiškai registruoja duomenis. pone.Red." Tačiau kai 22-iems medicinos seserims telefonu buvo nurodyta suleisti per didelę vaistų dozę. Viena seselė pasakė. išskyrus vieną. Vieno tyrimo metu paskambino nepažįstamas gydytojas ir paliepė suleisti pacientui aiškiai per didelę vaistų dozę (Hofling ir kiti. dėdamasis pasipiktinęs tokiu nepaklusnumu. kad jei pageidavimą reiškiantis asmuo yra arti. Vienas stiprus vyras pakėlė uolųjį padėjėją ir nusviedė jį per kambarį. todėl „mokytojas" gali vienas tęsti eksperimentą. kad nurodymo nevykdytų.medicinos sesuo paklūsta. Žmogus greičiau sutiks paskolinti dešimt centų. 1966). Beveik visos atsakė. ypač taip stipriai viršijančius įprastą dozę. Toks maištas prieš neteisėtą valdžią ryškiai kontrastavo su pagarbumu. sirgusiam dešinės ausies uždegimu. Kai kurie bandydavo išjungti generatorių. Padėjėjas. KONFORMIZMAS 237 Valdžios artumas ir teisėtumas Eksperimentuotojo buvimas taip pat skatino paklusti. Eksperimentuotojui išėjus. Willis ir Hamm. 1980). Mokslininkai vienai medicinos seserų grupei ir medicinos mokyklos studentėms papasakojo apie eksperimentą ir paklausė. mokytojų atsisakė paklusti. Jis pasakė. Tarnautojas „nusprendė".„right". kaip jos reaguotų. Nuolaidumas teisėtai valdžiai taip pat reiškėsi keistu „rektalinės ausies skausmo" atveju (Cohen ir Davis. tačiau R reiškia ir rectum. tačiau šis reikalavimas prieštarauja ligoninės pozicijai ir mano etikos supratimui. past. aš šitų vaistų nežinau. Gydytojas paskyrė sulašinti lašus pacientui. Įsivaizduokite. jog elektros šoko stiprumą reikia padidinti vienu lygiu po kiekvieno klaidingo atsakymo ir davė atitinkamus nurodymus mokytojui. klusnumas padidėja. Ką pasirinksite? . Šiuo atveju 80 proc. Tačiau valdžia turi būti suvokta kaip teisėta. pakluso nedvejodamos (kol nebuvo sustabdytos pakeliui pas pacientą). (nors daugelis melavo sakydami. kuriam buvo paskirtas tarnautojo vaidmuo (iš tiesų tai buvo antrasis padėjėjas). Rank ir Jacobson. arba 250 žmonių nuo lėktuvo katastrofos jūsų oro uoste. jog paklūsta).6 skyrius.

Vienas Taco Bell restorano Arizonoje vadybininkas pastūmė į šalį septyniolikmetę klientę. ar nieko nepavogė. galimas dalykas. Nors specialistas neatvyko. kurie pakluso policijos pareigūnais apsimetusių skambintojų reikalavimams (ABC News.238 II d a l i s . netgi jos kūno ertmes. netaręs nė žodžio. kad netrukus iš policijos atvyks krizių specialistas. Kaip manote. ir." Oliver North. Per pokalbius po eksperimento daugelis jo dalyvių sakė. įvykio vietoje atsitiktinai atsirado kitas policininkas. kad vadybininkas bijojęs. apieškojo ją.). Kitas restorano Pietų Dakotoje vadybininkas. Ši klusni slaugytoja suprastų keletą Jungtinių Valstijų restoranų vadybininkų. taip ir padaryčiau. klausydamasi telefonu nurodymų iš „policijos". Alfredas klusniai nulipo. patraukė automobilį ir. Tačiau konformistiškas elgesys gali būti ir konstruktyvus. skambintojas įsakmiu balsu pareikalaudavo jį išrengti ir patikrinti.). jog nepaklusęs gali prarasti darbą arba sėsti į kalėjimą. Robertas Ornsteinas (1991) pasakoja apie draugą psichiatrą. kuris buvo pakviestas ant San Mateo skardžio (Kalifornijos valstija). kad jis „visai nenorėjo taip elgtis. Jo gynėjas vėliau teigė. Jis išsitraukė savo megafoną ir riktelėjo stovėjusiems prie skardžio: „Koks asilas paliko furgoną vidury kelio. Socialinės psichologės Susan Fiske." Išgirdęs šiuos žodžius. klusni medicinos sesuo sulašino lašus į klusnaus paciento tiesiąją žarną. Jis įsikūrė kukliame komerciniame pastate ir pasivadino „Bridžporto moksliniais bendradarbiais". telefonu klausydamasis nurodymų. S O C I A L I N Ė ĮTAKA šį nurodymą. ką jam liepė skambinęs žmogus". „Jei vyriausiasis kariuomenės vadas lieptų pulkininkui leitenantui eiti į kampą ir atsistoti ant galvos. privertęs 19 metų darbuotoją merginą išsirengti nuogai. kiek tiriamųjų visiškai pakluso per įprastą „mokinys turi širdies ydą" eksperimentą? Nors klusnių tiriamųjų buvo gana daug (48 proc. užblokuodamas kitą automobilį? Aš vos į jį neatsitrenkiau. nuo kurio grasino nušoksiąs jo pacientas Alfredas. jei ne Jeilio universiteto reputacija. kuris jį nuvežė į netoliese esančią ligoninę. kuri atitiko skambintojo apibūdinimą. Kasdieniame gyvenime institucijų remiama valdžia taip pat turi socialinę galią. Milgramas perkėlė eksperimentą į Bridžporto miestą Konektikuto valstijoje. vis dėlto šis skaičius buvo daug mažesnis negu Jeilyje (65 proc. kad jie nebūtų paklusę. aš. nes darbo vadovė ją apieškojo. tiesiog darė tai. Apsimetėlis pareigūnas bendrais bruožais apibūdindavo darbuotoją ar klientą. kad Jeilio universiteto prestižas suteikė Milgramo eksperimentui galios. 1987 Išlaisvinantis grupės poveikis Šie klasikiniai eksperimentai atskleidžia neigiamą konformizmo pusę. kad ugnia- . psichiatrui teliko viltis. Vadybininkui pritaikius apibūdinimą kuriam nors žmogui. 2004). Kai logiški psichiatro įkalbinėjimai neprivertė Alfredo pasitraukti. Po kito incidento darbuotoja padavė skundą dėl seksualinio priekabiavimo. Institucinė valdžia Jei valdžios prestižas yra svarbus. ar tai tiesa. Tučtuojau patraukite. įsėdo į policijos automobilį. Lasana Harris ir Amy Cuddy (2004) pažymi. aiškino. Kad įsitikintų. būdamas jo vietoje.

2004). kaip teisėtai piktinotės nesąžiningu dėstytoju. kad elgesys nebepriklauso nuo nuostatų. vykdžiusio žudynes My Lai kaime Vietname.. Paklusnumo eksperimentai taip pat skiriasi nuo kitų konformizmo eksperimentų savo socialiniu spaudimu: čia iš tiesų reikalaujama paklusti. Tai daugiau nei akademinė pamoka. dirbę liepsnojančiame Pasaulio prekybos centre. Elgsena ir nuostatos 4 skyriuje kalbėjome apie tai. Mintys apie klasikinius tyrimus Kalbant apie Milgramo eksperimentų rezultatus.. 1969) „Saugus" mokslinis paklusnumo eksperimentų kontekstas skiriasi nuo karo meto konteksto. .. Paleidau į žmones kokias keturias apkabas. kad nuolaidumas gali užgožti moralės jausmą. O m e s vis šaudėme. 90 proc. Milgramas užfiksavo šį išlaisvinantį konformizmo poveikį. Tačiau ir Ascho. 1968 m. Be to. bet jie „iš dalies pakluso savo viršininkų reikalavimams. ar vertajam prieštarauti. Čia aptarti eksperimentai . Ruandoje. Vienas žudynių My Lai kaime dalyvis prisimena: [Leitenantas Calley] įsakė man šaudyti. Kareiviai mokomi paklusti vyresniesiems. Be to. Kartais konformizmas gali išlaisvinti. aplinkybių ir pagrindinės atribucijos klaidos galią. jūs pasekėte jų pavyzdžiu ir pasijutote laisviau. ir Milgramo eksperimentuose yra tam tikrų bendrumų. kai išorinės aplinkybės nugali vidinius įsitikinimus. amerikiečio leitenanto Williamo Calley.pasipriešino. Jie maldavo: „Ne. „buvo tikrai drąsūs". dalis tyčiojimosi ir brutalumo kare bei vykdant genocidą peržengia paklusimo ribas (Miller. Jungtinių Valstijų kariuomenėje kareiviai mokomi nepaklusti netinkamiems. ne". šie eksperimentai pailiustravo ir patvirtino kai kuriuos žinomus socialinius-psichologinius principus: ryšį tarp elgsenos bei nuostatų.į nacistinės Vokietijos budelio Adolfo Eichmanno.. kuris po to tikrajam dalyviui liepė tęsti darbą savarankiškai. Šiuose eksperimentuose pavyko priversti žmones elgtis prieš savo sąžinę. (Wallace. Motinos glaudė prie savęs vaikus. dažniausiai atkreipiamas dėmesys į nesenus istorinius įvykius . . Jie grąžė rankas ir maldavo. Vienam kitam studentui prabilus apie neteisingą dėstytojo elgesį. Ar jis taip ir padarė? Ne. Eksperimento metu abu padėjėjai priešinosi eksperimentuotojui. kurių nereikėjo versti žudyti (Goldhagen. 1996). Tad aš pradėjau šaudyti. neteisėtiems įsakymams. Galbūt prisimenate.6 skyrius.grupei". iš dalies . Jie įrodo. dalyvių pasekė tariamaisiais dalyviais . tačiau dvejojote. tyrimas sustiprino jautrumą kasdieniams moraliniams konfliktams. pasodindamas mokytoją kartu su dviem savo padėjėjais. KONFORMIZMAS 239 gesiai. Bosnijoje bei Kosove vykdytojų pasiaiškinimus: „Aš tik vykdžiau įsakymus". ir ne taip seniai vykusių „etninių valymų" Irake. Kai kurie holokausto vykdytojai buvo „budeliai savanoriai".

prisipažino Benzienas. . ir kad į jį galima tiksliai atsakyti. Toks saugumo policijos teroras. Alexandrai Milgram leidus. troškimas nesukelti skausmo ir tuo pat metu būti geru eksperimento dalyviu. jo skundimąsi širdies veiklos sutrikimais ir prašymą pasigailėti.sukelti 15 voltų elektros šoką. „Aš dariau siaubingus dalykus". veikiausiai eksperimentuotojas. Jūs taip pat sutiktumėte tiek padaryti. eksperimentuotojas liepia tiriamajam jjugti 330 voltų elektros srovę. būdami vieni. ar jo konformizmo eksperimentų negalima plačiau panaudoti. atsiprašydamas savo aukų. Aschą klausiau savęs. dalyvių patiriamas vidinis konfliktas buvo truputį sumažėjęs. kaip pamažu pakliūnama į žabangas („kojos tarpduryje" reiškinys. pavyzdžiui. tačiau jis tvirtino tik vykdęs įsakymus. buvo reikalinga kontrolė. Tačiau viskas pasikeisdavo. Nors draskomi prieštaravimų. jie jau penkis kartus buvo paklusę. Ar tęstumėte eksperimentą? Manau. ypač žydams dėl Antrojo pasaulinio karo žiaurumų. kuris buvo jėga primestas mano kartos atstovams. Pietų Afrikos teisingumo ir susitaikymo komisijai demonstruodamas „šlapio maišo" metodą.teigė buvęs kankintojas Jeffrey Benzienas. Tačiau tada iškilo kitas klausimas: kokio stiprumo šoką tiriamasis sutiks sukelti? Pagalvojau apie žmonių pasiryžimą vykdyti destruktyvius įsakymus. Daugelį kartų jis užmaudavo šlapią maišą ant aukos galvos. Šaltinis: Sutrumpinta iš šiai knygai skirto originalo ir iš: Milgram. išgirstate mokinio riksmą. 1977. Tarkime. Paklusnumo eksperimentuose stiprus socialinis spaudimas (eksperimentuotojo komandos) nugalėjo silpnesnį (toli esančią auką). Supratau. Pradžioje jie buvo įsipareigoję nedaug . beveik uždusindamas žmogų. Holokaustas taip paveikė mano psichiką kad aš susidomėjau klusnumu ir sukūriau atitinkamą tyrimo formą „Gal aš buvau per daug patriotiškas". Prisiminkite. kokio stiprumo šokas būtų sukeliamas nesant grupės spaudimo. Ascho eksperimentų dalyviai. iliustruoja minėtą taisyklę. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ką slepia moksliniai tyrimai Stanley Milgramas apie paklusimą Dirbdamas pas SolomonąE. Jų psichologinė būsena buvo kitokia nei eksperimento pradžio- . beveik visada atsakydavo teisingai. kur paslėpti ginklai. kad ne. ką patyrė tikrieji Milgramo eksperimento dalyviai. jog esate mokytojas tariamame Milgramo eksperimente. Kodėl eksperimento dalyviai nepajėgė išsivaduoti iš šių gniaužtų? Kaip jie papuolė į šias pinkles? Įsivaizduokite. kuriuos kėlė aukos prašymai ir eksperimentuotojo nurodymai. kai vienas asmuo atsidurdavo prieš grupę. Mane tai sujaudino. turėtų liepti sukelti elektros šoką. pakluso stulbinamai daug žmonių. Pasukę jungiklį. Kai eksperimento dalyviai pasiekė 75 voltų įtampą ir išgirdo pirmą mokinio dejonę. kad šis paprastas klausimas yra svarbus. todėl neprotestavo. Kas nors. Kai 22 kartus paklusę eksperimento dalyviai sukėlė mokiniui 330 voltų elektros šoką. .240 II dalis. 4 skyrius). Stanley Milgram (1933-1984) Laboratorinė procedūra suteikė mokslinę išraišką nerimui dėl valdžios. Per kitą eksperimentą jie buvo paprašyti atlikti šiek tiek ekstremalesnį veiksmą. pirmą kartą mokiniui atsakius klaidingai. ir palyginkite šį tariamą eksperimentą su tuo. kurį ji paprastai neigdavo vykdžiusi. Norint pamatyti. naudotas siekiant priversti kaltinamąjį išduoti. nerimui. Įsivaizdavau panašų eksperimentą tačiau jo metu grupė tiriamųjų turėtų priversti kitą tiriamąjį sukelti elektros šoką protestuojančiai aukai.

ir svarbiausia šio skyriaus išvada. kuriuos jų valdžia bei pastoriai buvo išmokę „priešintis. kuris dar labiau skatino teikti pagalbą. Tačiau žmonės gali elgtis ir didvyriškai. kaip ir rengiant karininkus nacistinėje Vokietijoje. Staub. tačiau kitais požiūriais padorus žmogus virsdavo žiaurumo įrankiu. p. įsivaiz- . pasipriešinusieji įvykdė pirmąjį įsipareigojimo aktą ir . kad bausmė atrodytų pateisinama dėl aukos intelekto bei charakterio ydų. kariškiai pirmiausia atrinkdavo kandidatus. 1993. įvertindami jų pagarbą ir klusnumą valdžiai. yra susijusios. aštuntojo dešimtmečio pradžioje Graikiją valdžiusi karinė chunta šį „kaltink auką" principą naudojo rengdama kankintojus (Haritos-Fatouros. KONFORMIZMAS 241 je. 2003). Representative Men: Goethe.„Žmonės gali įprasti žudyti kitus žmones.6 skyrius. Nežinodami. koks siaubingas bus karas ir kiek jiems teks iškentėti. Visais atvejais stipriausiai į nacių okupaciją sureaguota pradžioje." Ralph Waldo Emerson. išsilaikė nepaklusę. kai reikalaujama paklusnumo. o įteisintas žiaurumas veda į brutalumą ir galiausiai į sistemingą žudymą. Suteikta pagalba sustiprino įsipareigojimą. Todėl Milgramas (1974. Staubo išvada . Dažnai girdėjome tokius komentarus. netapusį šio poelgio auka bei vergu. Atlikusieji prieš auką nukreiptą veiksmą jautė poreikį j ą nuvertinti. 2002. kad tiesioginių aplinkybių galia prilygsta socialinių aplinkybių galiai. Tačiau vien šių savybių būsimam kankintojui nepakanka. kad nusipelnė elektros šoko". Tad pirmiausia kandidatui patikėdavo saugoti kalinius. 1988. Masačiusetso universiteto socialiniam psichologui Ervinui Staubui holokausto patirtis atskleidė. prieštaraujančio Evangelijos doktrinai" (Rochat. autoritetų ir vienas kito . 1995). vėliau . Pamažu klusnus. Tame kaime daugiausia gyveno protestantai. Staubas (2003) parodo. Situacijos galia Pagrindinė 5 skyriaus išvada. 1989. Per nacių holokaustą Le Chambon kaimo gyventojai Prancūzijoje priglaudė 5000 žydų ir kitų pabėgėlių. kur tai gali nuvesti. Labai dažnai kritika sukelia panieką. Kad tuo įsitikintumėte. kokios jėgos gali paversti piliečius mirties įrankiais. kad kultūra stipriai veikia mūsų gyvenseną. tarsi tai nieko nereikštų" (1989. kaip: „Jis buvo toks kvailas ir užsispyręs. 10) apibendrina: Daugelis nuvertina auką. kuri įteisina žiaurumą.verčia sunerimti. Parodykite man vienaip ar kitaip pasielgusį žmogų. Šie veiksmai formuoja nuostatas ir jas pateisina. išorinis poelgis ir vidinis nusiteikimas kartais gali stimuliuoti vienas kitą spiralės principu. „Žmonių elgesys stipriai paveikia juos pačius. vyriausiasis pastorius parodė nepaklusnumo pavyzdį: „Nepažįstu žydų-pažįstu tik žmones". 13) . stebėdavo kankinimus ir tik paskui kankindavo patys. Rochat ir Modigliani. 1850 („Tipiškas žmogus: Getė") XX a.iki pat kaimo išvadavimo 1944 m.paeiliui . Kaip matėme 4 skyriuje. persekiojimus patyrusios mažumos palikuonys. Nuolaidumą seka pritarimas. Ten. mušdavo kalinius. Kai buvo įsakyta išduoti slepiamus žydus.stiprinami savo įsitikinimų. Atlikęs genocido tyrimus visame pasaulyje.jie dalyvaudavo suėmimo būrių veikloje.

Pasauliui šiurpą sukėlė amerikiečių karo policininkų elgesys su irakiečiais belaisviais Abu Graibo kalėjime. kad sunku prognozuoti net ir mūsų pačių elgseną. Tačiau kai Janet Swim ir Lauri Hyers (1999) kitus studentus įtraukė į diskusijas. nereagavo net 55 (o ne 5) proc. Studentų vaikinų buvo paprašyta. šie turėdavo toliau tęsti tik išmokimo testą. drėgmės ir bakterijų gali supūti visa statinė obuolių. duokite. istorijos negalima išgyventi iš naujo. Nesąmoningai sau kenkiame ir ką nors vilkindami. Neseniai viename Pensilvanijos valstijos universitete buvo atliktas eksperimentas.atrodo pakankamai nekaltai. 1978). Kaip jie reaguotų į tokias moteris žeminančias pastabas? Tik 5 proc. sąmoningai neketinant daryti pikta. kuriose eksperimentuotojų padėjėjas iš tiesų mestelėjo tokias frazes. skirtas prezidento inauguracijai. Saddamo Husseino kurdų naikinimu. Tačiau pamažu nukrypimas nuo referato rašymo grafiko didėja. vyrukai būtų patenkinti. Tai ypač akivaizdu tada. išerzinti tų. į savo eksperimentus netiesiogiai įtraukdamas dar 40 dalyvių. Aplinkybės gali paskatinti žmones pritarti melui ar žiaurumui. žaidėte golfą vilkėdami kostiumą. kad niekaip nereaguotų arba lauktų. sausio 20 d. Bloga situacija tapo blogo elgesio priežastimi (Fiske ir kiti. pasiilgę namų. kad vienas jų įterptų tris moteris niekinančias frazes. Tai dar kartą patvirtina normų spaudimo galią ir tai. 1993 m. jie neturėjo griežtos valdžios. kad po kelių savaičių baigiasi referato parašymo terminas. ėmėte garsiai dainuoti restorane. Šį kartą pakluso 37 iš 40. 1982). kuriuos atėjo išlaisvinti. 2004).truputis žaidimų. . S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Kad ir kaip skaudu. dar kartą jos išgyventi nereikia. nors sąmoningai tai nebuvo planuota. Milgramas tyrė šį blogio suskaidymą. kad pažeidėte kokias nors nereikšmingas normas: atsistojote vidury paskaitos. kai didelis blogis kyla iš visos grandinės mažesnių . Kariškiai buvo patyrę stresą.taip dažnai nutinka didelėse. Vokietijos valstybės tarnautojai nustebino nacių lyderius savo pasiryžimu tvarkyti holokausto dokumentus. o tik dėliojo popierius (Silver ir Geller. pavyzdžiui: „Manau. jei saloje būtų daugiau moterų"." Maya Angeiou.242 II d a l i s . Studentas žino. truputis televizijos . Milgramo eksperimentai taip pat suteikia žinių apie blogį. Realiame gyvenime šį įvaizdį siejame su Hitleriu ir vykdytomis masinėmis žydų žudynėmis. Osamos bin Ladeno rezgamais terorizmo aktais.kaip dėl karščio. ką pasakys kiti. kuriame dalyvavusiems studentams taip pat buvo sunku kalbėti įžūliai. kad jie su kitais trimis tariasi. žingsnelis po žingsnelio. suvokiame stengdamiesi jų atsikratyti. jie nežudė žydų. Tas pat vyksta ir kasdieniame gyvenime: į blogį linkstama pamažu. Dozuotas blogis tampa lengviau pakeliamas. Žinoma. Kai kas nors kitas sukeldavo elektros šoką. Kiekvienas jo rašymo atitolinimas . Eksperimento dalyviams reikėjo įsivaizduoti. įsiutinti draugų mirčių. įsivaizavo.tokį blogio įvaizdį detektyviniuose romanuose ir siaubo filmuose simbolizuoja moraliai puolę žudikai. Tačiau blogis randasi ir iš socialinių jėgų . Eilėraštis. ką reikėtų pasiimti išgyvenimo eksperimentui negyvenamoje saloje. sudėtingose bendruomenėse. Kaip stipriai veikia socialiniai varžtai. tiriamųjų. bet jei ją pasitinkame drąsiai. Blogis kartais kyla iš kelių supuvusių vaisių . atidėliodami (Sabini ir Silver.

vargiai atitiktų mūsų susikurtą pabaisų įvaizdį. išgirdę apie vieną ar du paklusniuosius. eilinių piliečių (Arendt." Hannah Arendt. buvo „geras vaikinas" ir puikus studentas. KONFORMIZMAS 243 Pagrindinė atribucijos klaida Kodėl šių klasikinių eksperimentų rezultatai taip dažnai pribloškia? Ar dėl to. nukreipęs lėktuvą į Pentagoną. ramus jaunuolis. Jie buvo „niekuo neišsiskiriantys" žmonės (McDermott.net ir tada. Tarp 14-os žmonių. „demoniški" pabaisos. kai sužino. jog vidinės žmonių savybės atsiskleidžia savaime: geri žmonės daro gerus darbus. kilęs iš normalios šeimos. Kaip ir dauguma kitų nacių. kurie dirba savo įprastus darbus ir nejaučia kokio nors ypa- „Eichmannas nejautė neapykantos žydams.6 skyrius. Eichmann in Jerusalem. o kiti . aštuoni turėjo Europos universitetų mokslo daktaro laipsnį (Patterson. Vadai ne visą laiką elgėsi kaip pabaisos. 1973). Kyla pagunda manyti. kad jis neturėjo jokių jausmų. jog toks elgesys būdingas daugeliui (Miller ir kiti. sukelia žiauri širdis. Kokį įspūdį susikuriate. buvo tik blogiau. Zillmer ir kiti. Tačiau jei Eichmannas buvo normalus. Nužudę pabaisą galite ramiai miegoti. kodėl toje pačioje bendruomenėje ar mirties stovykloje vieni individai elgiasi žiauriai. Iš tikrųjų blogį pakurstė piktas antisemitizmas. jog mūsų elgesys priklauso nuo socialinės istorijos ir gyvenamosios aplinkos. situacija tampa kur kas pavojingesnė. tačiau iš maloniai atrodančių žmonių tikimės kitko. įrodančių.maloniai ir švelniai. Teigiama. labai mandagiai elgėsi užsirašydamas į skraidymo kursus ir pirkdamas peilius. Studentai spėjo. o ne situacija.gerus. Žiaurumą. dauguma tebetiki. draugiškas. Po sunkių dienos darbųjie ilsėdavosi klausydamiesi Beethoveno ir Schuberto.tai tendencija aiškinti kitų veiksmus jų vidinėmis nuostatomis. 6). Į moteris jis kreipdavosi pagarbiai. Daug kartų girdėjome. Kaip teigė Milgramas (1974.blogus. Gūnteris Bierbraueris (1979) pabandė pašalinti šį nepakankamą socialinių jėgų vertinimą (pagrindinę atribucijos klaidą). kuris davė žalią gatvę nacistiniam holokaustui. Zacarias Moussaoui. galėjęs tapti dvidešimtuoju rugsėjo 11-osios teroristu. nes jų nėra tiek daug. „pikti bailiai". mano juos esant agresyvius. kaip ir „protingas. bet dėi to. jog Mohamedas Atta. jis atrodytų mažiau pavojingas negu buvo iš tiesų. suformulavusių Galutinį sprendimą. rugsėjo 11-osios išpuolių lyderis. p. šaltus. Jis nurodė universiteto studentams stebėti eksperimento kartojimą arba atlikti klusnaus mokytojo vaidmenį. kad nors socialinių mokslų specialistai sukaupė duomenų. 2005). 1995). jog Eichmannas ir Aušvico mirties stovyklos viršininkai buvo necivilizuotos pabaisos. kai skaitote apie paklusnius Milgramo eksperimentų dalyvius? Dauguma žmonių. kad „beprasmį" rugsėjo 11-osios teroro aktą įvykdė „bepročiai". „svarbiausia mūsų tyrimo išvada: paprasti žmonės. o blogi . jog žmonės veiks pagal savo vidines nuostatas? Prisiminkite. Blogi žmonės daro blogus darbus. Jei Eichmanną vaizduotume kaip pabaisą. labai mandagus" pilotas. Bierbraueris teigė. išoriškai Eichmannas nesiskyrė nuo paprastų. geri . kad kartojant Milgramo eksperimentą jų draugai tik minimaliai paklus. Nestebina bjauriai besielgiantis šiurkštus žmogus. 1963 („Eichmannas Jeruzalėje") . negailestingus . Vien tik socialinė situacija nepaaiškina. kad pagrindinė atribucijos klaida . manome mes. Jei jie gyventų kaimynystėje. kad tikimės. 1996). 1963. Antrojo į Pasaulio prekybos centrą įsirėžusio lėktuvo pilotas buvo apibūdinamas kaip draugiškas.

teigia kitaip. Dar daugiau. 6. tačiau panaši yra ir kiekviena socialinė situacija.. Klasikinių paklusnumo tyrimų santrauka Tema Normų kūrimas Tyrėjas Sherifas Metodas Pasidavimo įtaigai. koks kasdieniškas yra blogis. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Remdamasis tūkstančių žmonių stebėjimais galėčiau pasakyti. pritarimas. kad jie niekada nedarys nieko bloga. Galima atleisti žmogui. tatuiruočių darymas Kareiviai ir darbuotojai.nereiškia pateisinti. kurių negalime gauti stebėdami miškų gaisrus.paklusti įsakymui brutaliai tyčiotis iš naujokų. įvertinimas Pavyzdys iš gyvenimo Kitoks įvykių interpretavimas. paprasti darbuotojai . ir miškas dega panašiai. Veikiant blogio jėgoms net puikūs žmonės kartais pasikeičia ir ima kurti tariamai moralius amoralaus poelgio aiškinimus (Tsang. gali tapti destruktyvaus proceso įrankiais". kuris kasdieniame gyvenime taip lengvai neatsiskleidžia. ko negalime atleisti." Stanley Milgramas CBS televizijos laidoje „60 minučių". Eksperimentas . privalome atsargiai daryti apibendrinimus. pavyzdžiui. Todėl ir paprasti kareiviai gali paklusti įsakymams šaudyti į beginklius civilius. Analizuodami. Tačiau kontroliuojami eksperimentai su degančiais degtukais gali suteikti žinių apie degimą. jog maistas.nereiškia atleisti. 2002). Taip ir socialinės psichologijos eksperimentas padeda geriau ištirti elgesį. atsakymas iki kažkurio lygmens būtų „taip". „kartais geri žmonės daro blogus dalykus". Kai lyginame degantį degtuką ir degantį mišką. „supratę. Kaip ponas Rodžersas dažnai primindavo savo laidų žiūrovams ikimokyklinukams. Bet psichologai. gyvenimiškų situacijų. mažiau stebimės.. kurių žavesys užliūliuoja ir imame galvoti. kokia buvo sukurta nacistinėje Vokietijoje. turime mažiau galimybių netyčia prisidėti prie blogio ir galbūt geriau mokėsime jam pasipriešinti". kurie kenkia? Ar tai atleidžia juos nuo atsakomybės? Arthuras Milleris (2006) pastebi.2 lentelėje pateiktą santrauką): konformistiško elgesio aplinkybės laboratorijoje skiriasi nuo realių. Paaiškinti . būtų įkurta Jungtinėse Valstijose. teiginiais Paklusimas įsakymui sukelti kitam žmogui elektros šoką Paklusnumas Milgramas . priduria Jamesas Walleris (2002). Suprasti . kaip atlieka- 6. Kaip dažnai mūsų prašo atspėti linijų ilgį ar sukelti elektros šoką? Ir degtukas. vykdantys abejotinus įsakymus Konformizmas Aschas Sutikimas su kitų žmonių akivaizdžiai klaidingomis nuomonėmis. studijuojantys blogio šaknis. ir galima suprasti kažką. kad šviesos taškas tariamai pasislenka.244 II d a l i s .nurodymui gaminti nekokybiškus gaminius. yra skanus Aplinkinių elgesio mėgdžiojimas. išgirdus. kaip juos aiškina kiti. kad žiūrint nespecialistų akimis.2 LENTELĖ. šioms stovykloms vidutinio dydžio mieste pavyktų surinkti reikiamą personalą. jog psichologiniai procesai laboratorijoje ir kasdieniame gyvenime taip pat panašiai vyksta (Milgram.unikali situacija. o eiliniai grupių nariai . Ar situacijos analizė kenkiant pateisina tuos. kurio elgesio nesuprantate. Ir galiausiai komentaras apie konformizmo tyrimų eksperimentą (žr. 1979 tingo priešiškumo. 1974). tad darome prielaidą. kuris visiems labai patinka. Todėl turėtume atsargiau vertinti politikos lyderius.. kad jei tokia mirties stovyklų sistema.

Situacijos galią matome. • Muzaferas Sherifas pastebėjo. Aschas paliepė eksperimento dalyviams išklausyti. o geri žmonės elgiasi gerai. slypinčių po išorine įvairove. elgiasi smerktinai (kai kuriuos žmones tokios aplinkybės gali paskatinti elgtis didvyriškai). susidūrę su skaudžiomis aplinkybėmis. norėdami išprovokuoti didžiausią konformizmą? Socialinės psichologijos specialistai kėlė tokį klausimą: jei net Ascho neprievartinė.65 proc. • Stanley Milgramo paklusnumo tyrimo eksperimentai atskleidė ekstremalų nuolaidumą. kitos . • Šie klasikiniai eksperimentai atskleidžia kelių reiškinių galią Elgesys bei nuostatos vieni kitus sustiprina. Dėl to nedidelis blogio veiksmas paskatina nuostatą leidžiančią atlikti dar blogesnį veiksmą. eksperimento dalyvių juos pakartojo. Kokias sąlygas pasirinktumėte. Pagrindinė atribucijos klaida verčia mus manyti.mažiau. skatinanti žmones prisitaikyti prie neteisybės ar kapituliuoti prieš žiaurumą.teisėtam. tačiau iškėlė kitus: 1) Kartais žmonės elgiasi konformistiškai. kaip Sherifo užduotis neapibrėžta. Taip pat nuvertinama situacijos galia. ir skirtingu laiku bei skirtingose vietose kartodami eksperimentus mokslininkai ieško bendrųjų principų. kad konformistiškumas didėja sudėtingėjant užduotims arba jei dalyvis jaučiasi ne- . kuri buvo tokia pat aiški. kai geri žmonės. Klasikiniai konformizmo eksperimentai atsakė į vienus klausimus. kurių išprovokuotas konformistiškumas siekė 37 proc. kaip mokslininkai tyrė konformizmą. Esant optimalioms sąlygoms .6 skyrius. ar kitomis aplinkybėmis konformizmo lygis nebūtų dar didesnis? Netrukus mokslininkai pastebėjo. nedviprasmiška situacija galėjo sukurti aplinkybes. kartais ne.. ir po to nuspręsti patiems. Kaip nuspėti galimą konformistiškumą? Vienos situacijos labiau skatina elgtis konformistiškai. kad kitų žmonių nuomonė buvo reikšminga vertinant iliuzinį šviesos taško pasislinkimą „Teisingų" atsakymų normos susiformavo ir išsilaikė tyrimų sekoje. kad blogai elgiasi blogi žmonės. KONFORMIZMAS 245 mos įvairiausios atskiros užduotys. • Solomonas Aschas naudojo užduotį. 37 proc. čia pat esančiam viršininkui ir atokiau esančiai aukai bei niekam neparodant nepaklusnumo pavyzdžio . Išgirdę klaidingus atsakymus. esančiai gretimame kambaryje. Kada jie būna konformistiški? 2) Kodėl žmonės elgiasi konformistiškai? Kodėl jie neignoruoja grupės ir „nesirūpina būti teisūs prieš save"? 3) Ar yra asmenybės tipas. suaugusių eksperimento dalyvių pakluso nurodymams sukelti tariamai traumuojantį elektros šoką rėkiančiai nekaltai aukai. kurią iš trijų lyginamųjų linijų etaloninei prilygina kiti. APIBENDRINIMAS Klasikiniai konformizmo tyrimai Trijų tipų klasikiniai eksperimentai iliustruoja. turintis polinkį elgtis konformistiškai? Kitame poskyryje panagrinėsime kiekvieną iš šių klausimų atskirai.

Kaip parodyta 6. Grupės savybės taip pat turi reikšmės. kai tariami dalyviai buvo pristatyti kaip dvi grupės po du žmones. ^ 90 80 70 8 60 'į įjj i— ^ 30 20 10 0 1 2 3 5 10 Provokuojančios grupės dydis 15 . Panašiai dvi grupės po tris žmones išprovokavo didesnį konformistiškumą nei viena šešių žmonių grupė. procentas didėjo atitinkamai didėjant minėtai grupei (nuo vieno iki penkių). 2-jų. Panagrinėkime kiekvieną aplinkybių atskirai. S O C I A L I N Ė ĮTAKA kompetentingas. Prieš pareikšdami savo nuomonę. jų pozicija tampa paveikesnė. kad studentų nuomonė buvo labiau konformistiška tada. Taip pat kai reaguoti tenka viešai ir be išankstinio įsipareigojimo. studentai pasižiūrėjo vaizdajuostę. 10-ies ir 15-os asmenų grupių paprašė stabtelėti judrios Niujorko gatvės kelkraštyje ir pasižiūrėti aukštyn. Kai grupę sudaro daugiau nei penki žmonės. kai grupę sudaro trys ar daugiau žmonių. Šaltinis: Milgram. Aschas bei kiti mokslininkai pastebėjo. 1969. 5-ių. juo labiau pasiduodame kitų žmonių įtakai. o trys grupės po du žmones dar didesnį. ji darni. Akivaizdu.246 II dalis.6 PAVEIKSLAS Grupės dydis ir konformistiškumas Praeivių. Didžiausias konformistiškumas būna.6 paveiksle. Juo mažiau pasitikime savo sprendimais. Bickman ir Berkowitz. Atlikdami lauko eksperimentą Milgramas ir jo kolegos (1969) 1-o. Rutgerso universiteto mokslo darbuotojas Davidas Wilderis (1977) pateikė studentams teismo prisiekusiųjų atvejį. taip pat pažvelgė į viršų. Grupės dydis Kad laboratorinių eksperimentų metu gautume didelį efektą. kad kelioms mažoms grupėms tarpusavyje sutariant. grupė neprivalo būti didelė. Eksperimentas parodė. kurie. 6. tuo daugiau praeivių jais pasekdavo. kad 3-5 žmonės gali nulemti kur kas didesnį konformizmą nei vienas ar du. pamėgdžiodarni pulkelį žmonių. 1968. kurioje keturi tariami eksperimento dalyviai išsakė savo nuomonę. 1961). Rosenberg. kaip grupė „sukomplektuota". kai keturi tariami dalyviai savo nuomonę pateikė kaip bendrą vienos grupės. vieninga ir užima svarbią padėtį. kuo didesnė grupė sužiurdavo aukštyn. efektas susilpnėja (Gerard ir kiti. Svarbu ir tai. 3-jų. o ne tuomet.

Būti vieno asmens mažuma yra sunku.7 pav. 1969. kurie minėto pavyzdžio nestebėjo. jei prieš juos tai būna padaręs bent vienas asmuo. Per pastaruosius 50 metų tik 1 iš 10 Jungtinių Valstijų Aukščiausiojo teismo sprendimų buvo priimti. pavaizduota. „Mano nuomonė ir įsitikinimai sustiprėja ir būna sėkmingi. Šie eksperimentai perša praktinę išvadą. Tačiau jie neigdavo. jį stebėję eksperimento dalyviai demonstravo didesnį savarankiškumą . pateikdamas teisingus atsakymus. atsakinėję žmonės pateikia tą patį klaidingą atsakymą. kad žmonės beveik visada reiškia savo nuomonę. jei randame bent vieną bendramintį. kad kam nors pažeidus grupės vieningumą. jog dalyvaujate konformizmo tyrimo eksperimente. kuris suklydo mėlynus dirgiklius pavadindamas žaliais. Fragment („Fragmentas") . KONFORMIZMAS 247 6. Tą pripažįsta daugelis religinių grupių. prisitaikoma keturis kartus rečiau. dažniau elgėsi konformistiškai. pavyzdžiui. ji tampa ne tokia įtakinga (Allen ir Levine. kuriame visi. Dažniausiai sprendimas priimamas vienbalsiai arba santykiu 5:4 (Granberg ir Bartels. 6. sutrikdo grupės vieningumą. kad už ką nors kovoti lengviau. kad nekonformistiškam dalyviui jausdavo šiltus. turėdami tai galvoje. Tie.6 skyrius. prielankius jausmus. 1955. Tokių eksperimentų dalyviai vėliau sakydavo. taip pat siunčia po du misionierius.net tada. kai eksperimento dalyviams liepė stebėti vieną nedidelės keturių žmonių grupelės narį.net jei jis ir neteisus . prisiekusiesiems teisme retai kada nepavyksta priimti sprendimo dėl vieno prieštaraujančio nario. kai tik juos pripažįsta dar vienas protas. 2005). mormonai. 70 proc. kad jis klydo. išskyrus vieną. Charlan Nemeth ir Cynthia Chiles (1988) tai užfiksavo po to. Draugo parama teikia drąsos. Stebint besilaikantį savo pozicijos asmenį . Nepaisydami. kad šis dalyvis jiems turėjo įtakos: „Jei jo ir nebūtų buvę. 1975). Asch. vis tiek būčiau atsakęs taip pat". kai visi kiti raudonas skaidres vadino oranžinėmis. nesutinkant tik vienam prisiekusiajam. Ar šis vieno savarankiško tariamo eksperimento dalyvio pavyzdys darys tokį pat išlaisvinantį poveikį. 5 6 7 8 Kritinis bandymas Vieningumas Įsivaizduokite. Morris ir Miller. 1955. Kristus savo apaštalus siuntė poromis. kaip ir Milgramo paklusnumo eksperimente? Atlikus keletą eksperimentų buvo pastebėta.gali sustiprėti mūsų pačių savarankiškumas. Šaltinis: Asch." Novalis. jų teisingi atsakymai sudarė 76 proc.7 PAVEIKSLAS Vieningumo poveikis konformistiškumui Kai kas nors.

dalyvavo 24 000 pėsčiųjų. Atsargaus pėsčiojo drausminantis poveikis būna dar didesnis. Iš juodaodžių. Grupės poveikį patiria ir tie eksperimento dalyviai. Jie nenori prieštarauti kitų nuomonei.kalbėti. Žmonės dažniau patenkina pageidavimus netgi tų. 1990). filosofas Johnas Locke įvertino sutelktumo veiksnį: „Tarp dešimčių tūkstančių neatsiras nė vieno. kurie „vaidina baltuosius". ypač tiems. kai tarp jų atsirasdavo atsargiai per gatvę einantis tariamas eksperimento dalyvis. užimantys aukštesnę padėtį dažniausiai turi didesnę įtaką (Driskell ir Mullen.kito universiteto ar kitos religijos atstovų. Padėtis Kaip ir buvo galima numanyti. Lott ir Lott. sutelktumas (cohesiveness) „Mes" jausmas.. jei muzika patiko nepanašiems į mus žmonėms.pripažįsta labiau pasiduodantys grupės nuomonei negu vyresnieji grupės nariai (Jetten ir kiti. jog Australijoje „žmogų kuria" ir rūbai. . kuriame. 1988).netgi jaunesnieji socialiniai psichologai . 2004. Jaunesnieji grupės nariai . 2001). 1990). Pavyzdžiui. . Susan Harriman ir Stuartas Costello (1980) pastebėjo. juo didesnę galią ji turi savo nariams. ar iš baltaodžių. patrauklumą mastas. pavyzdžiui. „vaidinančių juodaodžius". lengviau paveiks kitus heteroseksualus nei homoseksualas. Taigi žmonės stengiasi prisiderinti prie į juos panašių žmonių nuomonės. kai atsirasdavo neatsargus (Mullen ir kiti. esame linkę pamėgti tuos. 1975). ypač kai labiau suartėja (Crandall. kai įjuos kreipdavosi gerai apsirengęs apklausą atliekantis darbuotojas.248 II d a l i s . 1988).nuomonė mus trikdo mažiau nei tokia pati mūsų grupės mažumos nuomonė (Clark ir Maass. Atrodo. Silvia. grupės narių tarpusavio susisaistymo. 2005). kurie priklauso daugumai (Hogg. Priklausantys tai pačiai etninei grupei gali jausti panašų „savos grupės spaudimą prisitaikyti" . iki 17 proc. kovojantis už gėjų teises. kad Sidnio pėstieji buvo labiau linkę bendradarbiauti. jei jis gerai apsirengęs. kurie grupės atžvilgiu nusiteikę palankiai (Berkowitz. Neigiamą nuomonę išreiškiame. Pavyzdžiui. Neatsargaus perėjimo per gatvę tyrime. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Sutelktumas Mažumos. buvo pastebėta. kad galėtų atsispirti klubo narių antipatijai bei pasmerkimui". kurie panašūs į mus. aukštųjų mokyklų studentų draugijų nariai linkę kartu linksmintis. kaip daro „visi". elgtis ir rengtis taip. yra bendravardžiai ar kurių panašūs pirštų antspaudai (Burger ir kiti. jei pastebime. kuri nepriklauso grupei. Kaip matysime 11 skyriuje „Patrauklumas". kurie gimę tą pačią dieną. 2006). 1954. gali šaipytis jų aplinkoje (Contrada ir kiti.. to nežinodami. ir padidėdavo iki 44 proc. Heteroseksualas. 2000). Bijodami būti atstumti. pagal simpatijas. geriau vertiname muzikos kūrinį. kad jis patiko panašiems į mus žmonėms. šie žmonės linkę nusileisti. Sakurai. jog neatsargių pėsčiųjų sumažėdavo nuo 25 proc. su kuria tapatinamės . Savo veikale Essay Concerning Human Understanding („Apie žmogiškąjį supratimą") XVII a. nei kai klausinėdavo prastai apsirengęs. 1961. kuris būtų toks stiprus ir nejautrus. Juo grupė labiau sutelkta. Michaelas Walkeris.

Lenktynių teisėjai pasitarė dar kartą. nugalėjusia Kentukio ristūnų lenktynėse. Geriausiu atveju sprendimą pakeičiame pasikeitus aplinkybėms (Saltzstein ir Sandberg. Ar susidūrę su priešinga grupės nuomone pakeisite savo sprendimą? Realiai beveik niekada šitaip nepasielgiame (Deutsch ir Gerard. Ascho eksperimentų dalyviai būtų patyrę mažesnį grupės poveikį. ar šis įsipareigojimas kaip nors veikia. jie nusprendė. buvo toks: ar viešai atsakinėjant prisitaikoma labiau? Gal iš tiesų žmonės daugiau dvejoja. Kai jūs pareiškiate savo nuomonę.sukuriant sąlygas įsipareigoti nedelsiant arba nesudarant tokių sąlygų .ir stebėti. ir apibėrė eksperimentuotoją klausimais apie „tokio darbo etiką". Šis sprendimas sukėlė skandalą. kumelaitė akimirksnį sutriko ir nežymiai pralaimėjo lenktynes. kodėl eksperimentas sumanytas taip. Per kitas lenktynes paskutiniame rate ji pasivijo lyderį žirgą Kodeksą. nepaklusęs reikalavimui įjungti 150 voltų elektros srovę. kad jo paklusnumo eksperimentuose menkesnio išsilavinimo žmonės noriau vykdė eksperimentuotojo paliepimus nei labiau išsilavinę. kad jokių pažeidimų nebuvo ir kad nugalėjo Kodeksas. sukuria nesutinka visi likusieji dalyviai. Šį įvykį tegalime tik pakartoti laboratorijoje . jei jie būtų galėję atsakyti raštu žinodami. Eksperimentuotojas parodo liniją ir prašo. pasakė: „Nesuprantu. kai esame vieni balsavimo kabinoje. kad jūs pirmas atsakytumėte. Davęs 450 voltų elektros šoką. jog Kodeksas iš tiesų šonu prisilietė Rizikos. Trumpai pasvarstę. Taigi įsivaizduokite. 1979). bet viešumoje nenori pasirodyti neturį nuomonės? Dabar jau išaiškinta: eksperimentų metu atsakinėjant viešai. o ne kai stovime prieš grupę. Lengviau laikytis savo įsitikinimų. Ar iškart po lenktynių paskelbta žinia turėjo įtakos teisėjų pasiryžimui nekeisti sprendimo? To niekada nesužinosime. kad atsakymus perskaitys tik eksperimentuotojas. 37 metų suvirintojas atsisuko į eksperimentuotoją ir pagarbiai paklausė: „Kas toliau. teologijos fakulteto profesorius. Išgirdus kitų dalyvių atsakymus. Dar kartą peržiūrėjus televizijos įrašus paaiškėjo. kad šio žmogaus gyvybei kyla pavojus". Buvo pareikštas protestas. Kodeksas šastelėjo link Rizikos. profesoriau?" Kitas dalyvis. Viešoji reakcija Vienas pirmųjų klausimų. prisitaikoma labiau nei atsakinėjant raštu. kad dalyvaujate Ascho eksperimente. tačiau sprendimo nepakeitė. Ankstesnių įsipareigojimų nebuvimas 1980 metais grynaveislė kumelaitė Rizika tapo antrąja. į kurį mokslininkai ieškojo atsakymo. Ar Kodeksas savo šonu palietė Riziką? O gal Kodekso raitelis netgi sudavė jai rimbu per galvą? Lenktynių teisėjai susirinko pasitarti. eksperimentuotojas leidžia jums dar pagalvoti. Todėl ga- . KONFORMIZMAS 249 Milgramas (1974) rašė.6 skyrius. Kai po paskutinio posūkio jie išniro greta vienas kito. 1955): kartą viešai įsipareigoję laikomės savo žodžio. lenktynių favoritės.

Prekybininkai klausimus formuluoja taip. . kad žmonės legviau paklūsta. Tačiau auditorija ne plojo. . (Jeigu sulaužo įsipareigojimą." Joubert. balsai dažniau pasiskirsto po lygiai tada. taupyti energiją ar važinėti autobusais ir pastebi.250 II d a l i s . Aplinkosaugininkai ragina įsipareigoti rinkti antrines žaliavas. jei suformuotas elgesys ar įsitikinimas nėra vieningas. Churginas. kai balsuojama viešai. Išmintingi įtikinėtojai tai žino. • • Dažnai prisitaikoma.klausia Shakespeare Hamletas Polonijaus. 2005). jisai panašus į žebenkštį". „Kaip kažin ką jis tikrai atrodo lyg kupranugaris". „Visai kaip banginio". kuris labai panašus į kupranugarį?". Konformistiškumą stiprina grupės susitelkimas.kiek vėliau sako Hamletas. Kai imitacinės prisiekusiųjų grupės priima sprendimus. pakartotinai viešai įsipareigoję saugoti skaistybę iki vedybų. . Pensėes („Mintys") lime manyti. o ne prisitaikys.svarsto Hamletas. 1994). Viešai įsipareigoję žmonės nenoriai keičia sprendimus. jie rečiau naudoja prezervatyvus. Lektoriui baigus pasiruošiau kartu su visais paploti. ką jie reklamuoja. juo labiau pasireiškia konformistiškumas. kas skatina elgtis konformistiškai. * Vertė A. dažniau susilaiko nuo lytinių santykių ar juos nukelia vėlesniam laikui nei tam neįsipareigoję jaunuoliai (Bearman ir Bruckner. klausausi paskaitos viename Vokietijos universitete. 14-17 metų paaugliai.* Klausimas: kodėl Polonijus taip lengvai sutinka su Danijos princu? Štai aš. pritaria Polonijus. kad šuolių į vandenį ar gimnastikos varžybų teisėjai retai kada pakeis savo vertinimus pamatę. • • • Konformistiškumas sumažėja. Pavyzdžiui. . S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Kas niekada nepakeitė savo nuomonės. .) APIBENDRINIMAS Kaip nuspėti galimą konformistiškumą? • Atlikdami konformizmo tyrimus. tie save myli labiau nei tiesą. tačiau jie gali derinti savo vėlesnius vertinimus. 2001. Brūckner ir Bearman. „O gal kaip banginio?" . jis greičiau laikysis įsipareigojimo. kai savo nuomonę reikia pareikšti viešai (grupės akivaizdoje). kai raginimai saugoti aplinką neverčia įsipareigoti asmeniškai (Katzev ir Wang. Juo aukštesnę padėtį užima elgesį ar įsitikinimą formuojantis asmuo. 1985). grupės savybės: žmonės labiausiai prisitaiko. „Man regis. Tam tikros aplinkybės ar sąlygos būna ypač veiksmingos. Jei asmuo įsipareigojo kažkaip elgtis ar kažkuo tikėti. Kodėl elgiamasi konformistiškai? „Ar jūs matote aną debesį. „Jo kupra kaip žebenkšties". o ne balsuojant slaptai (Kerr ir MacCoun. kaip vertina kiti kolegos.atsako Polonijus. Ankstesni įsipareigojimai taip pat sulaiko nuo pasidavimo įkalbinėjimams. o ne prieštarautume tam. eksperimentuotojai atskleidė.sutinka Polonijus. kad pritartume. kai susiduria su vieningais trijų ar daugiau patrauklių ir aukštą padėtį užimančių žmonių teiginiais. amerikietis.

Ką tai reiškė? Gal jie nepritarė? Tikriausiai ne kiekvienas išdrįstų viešai rodyti nepalankumą viešinčiam žymiam asmeniui. kiti žmonės gali tapti svarbiu informacijos šaltiniu. „Nusi vemti". Janes ir Olson. nė karto nenusileisdamas kitiems. KONFORMIZMAS 251 o ėmė krumpliais barbenti į stalus. Štai j u m s absoliutaus normatyvinio spaudimo pavyzdys. informacinė įtaka (informational influence) Konformizmas. tikriausiai tokios būna vokiškos ovacijos. kad būtum priimtas ir pripažintas arba b) kad gautum svarbią informaciją. kad pavėluosite į laivą.6 skyrius. arba bent jau užgniaužti savo nepritarimą. socialinė atskirtis būna skaudi. palankumo. Kai eksperimentas pasibaigė. jis atsipalaidavo ir su palengvėjimu atsiduso. Ne. vengiant atmetimo ir siekiant palankumo arba pritarimo. aukštesnę nei jis padėtį užimančio Danijos princo. Kaip žinome. 2002). į kokias buvo patekę autokinetinio eksperimento dalyviai. Antra vertus. Gerardas (1999) prisimena. Galbūt Polonijus norėjo sulaukti Hamleto. Be to. Ypač normatyvinė įtaka skatina nuolaidumą tų žmonių. pasiprašė leisti išeiti iš patalpos. kai nuomonės išsiskiria ne tik „šeimoje". kad Leideritzas ir kiti palaikys mane bailiu". Kennedy (1956). 1958. arba kurie nori daryti kajerą (Hollander. aiškindamas savo nenorą priešintis masinėms egzekucijoms (Waller. Esant neapibrėžtoms aplinkybėms. ko jis buvo išėjęs. tačiau kokia kaina! Jis labai norėjo. grindžiamas faktais. kad kiekvienas „parems mūsų karius". 2003). sužinotais iš kitų žmonių. kad viename iš jo konformizmo eksperimentų draugiškai nusiteikęs eksperimento dalyvis nusiminė. 4). kurie buvo šaipymosi iš kitų liudininkais. Ypač tada. Paklausiau. atrodė išbalęs ir sukrėstas. Parlamento ar Kongreso nariams leistina prieštarauti planams skelbti karą. 2000). Aš susirūpinau ir pasiūliau nutraukti seansą. Schachter. Paskiras asmuo gali svarsty- . . vokiečių veiduose nepastebėjau nepasitenkinimo. bet ir grupei bendraujant su kita grupe (Matheson ir kiti. kai kiti barbeno? Yra dvi galimybės: a) nusileisti grupei. Mortonas Deutschas ir Haroldas Gerardas (1955) šias dvi galimybes pavadino normatyvine įtaka ir informacine įtaka. Tada ir aš pradėjau barškinti krumpliais. prisiminkite Titaniką Nežinomas autorius Kartais didelė nukrypimo kaina skatina žmones pritarti tam. „prieš patenkant į Kongresą man buvo priminta. Kai kurie kareiviai dalyvavo žudynėse My Lai kaime. nukrypus nuo grupės normų dažnai tenka mokėti emocijomis. nusprendžiau. pritarti skatina informacinė įtaka. nes laikėsi savo nuomonės ir prieštaravo kitiems grupės nariams. kol debatai vyksta šalies viduje. o kai sugrįžo.atsakė vaikinas. Kas paskatino elgtis konformistiškai? Kodėl aš neplojau. ir aš j a m paaiškinau buvusias pinkles. „Jei nuogąstaujate. Dirbdamos laboratorijose ir realiame gyvenime grupės dažnai atmeta nuolatos nukrypstančius kolegas (Miller ir Anderson. Tačiau prasidėjus konfliktui tikimasi. kuo jie netiki. „Bijojau. kad kolektyvas j į priimtų ir pamėgtų. 1951). . 1979. Normatyvinė įtaka yra „prisitaikymas prie minios". Jis ryžtingai atsisakė ir tęsė visus kitus 36 bandymus. bijodami karinio tribunolo už nepaklusnumą. kad norint sutarti reikia pritarti" (p. normatyvinė įtaka (normative influence) Konformizmas. tačiau bijojo priešingos reakcijos. grindžiamas žmogaus noru patenkinti kitų lūkesčius siekiant išsikovoti pripažinimą. Jis nenusileido. Jo veidas atgavo buvusią spalvą. Kaip prisimena Johnas F.teigė vienas vokiečių karininkas.

kad labiau prisitaikoma reaguojant viešai. priimant sudėtingesnius sprendimus. (Pateikta užduotis: reikėjo mintyse pasukti figūrą ir pasirinkti jos atitikmenį iš keleto galimybių. Kai dalyviai prieštaraudavo grupės nuomonei. kol jie. norėdama ištirti. atspindi informacinę įtaką: mes norime būti teisūs. išklausę kitų dalyvių atsakymus. tačiau kitų elgesys parodė man. o kitus „nepriklausomais"? Ieškodami prisitaikymą skatinančių veiksnių.) Kai dalyviai. atsakinėjo į suvokimo klausimus (Berns ir kiti. pasakyčiau. Kas elgiasi konformistiškai? Konformizmas kinta ne tik keičiantis aplinkybėms. prisitaikydami prie neteisingo kitų dalyvių atsakymo. plojęs minėtoje Vokietijos universiteto salėje (normatyvinė įtaka). Dažniau prisitaikoma esant kitų žmonių akivaizdoje. Tad rūpindamiesi socialiniu įvaizdžiu patiriame normatyvinę įtaką. kaip veikia Ascho tipo eksperimente dalyvaujančių žmonių smegenys. Kasdieniame gyvenime normatyvinė ir informacinė įtakos dažnai reiškiasi kartu. arba informacinė įtaka. kiek pasislinko šviesos taškas. 2005). Trokšdami būti teisingi . kad žmonėms prisitaikant veikiamas jų suvokimas.252 II d a l i s . Tendencija prisitaikyti. ir individualiai). bet ir žmonėms. kai eksperimento dalyviai jaučiasi nekompetentingi. funkciniu magnetiniu rezonansu (fMRV) tyrė dalyvių smegenis.visa tai yra informacinės įtakos požymiai. kai pateikiama sudėtinga užduotis ir kai svarbu jaustis teisiems . kada žmonės elgiasi konformistiškai. kultūrą ir socialinius vaidmenis. Aš nenorėjau būti vienintelis. Antra vertus. kartais būna apribota arba normatyvinė. APIBENDRINIMAS Kodėl elgiamasi konformistiškai? • Eksperimentai atskleidžia dvi konformistiško elgesio priežastis. • Informacinę įtaką kuria kitų žmonių pateikti duomenys apie realybę. ." Emorio universiteto neurologų grupė. dažnai elgiamasi konformistiškai. suaktyvėdavo su emocijomis susijusios smegenų sritys. Tai. Eksperimentuose. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ti: „Nenutuokiu. Tokie rezultatai perša išvadą. Tačiau atrodo. suaktyvėdavo suvokimą reguliuojančios. Taip reiškiasi normatyvinė įtaka (nes žmonės gauna tą pačią informaciją ir kai reaguoja viešai.informacinę įtaką. mokslininkai sutelkė dėmesį į tris prognostines prielaidas: asmenybę. Normatyvinei Įtakai pasiduodame iš noro būtų priimti: mes norime būti mėgstami. patys atsakydavo neteisingai. atspindi normatyvinę įtaką. jog šis vyrukas žino. Kaip jis kinta? ir kokiame socialiniame kontekste ši asmenybės savybė ryškiausia? Ar kai kurie žmonės apskritai labiau pasiduoda (arba. o ne sąmoningus sprendimus priimančios smegenų sritys. kuriuose tiriama. yra atviresni) socialinei įtakai? Ar galite vienus savo draugus pavadinti „konformistais". kaip išreikšti savo pritarimą (informacinė įtaka).

kad klusnumą ir neklusnumą lemia sudėtingos. Specialistas Josephas Darby sušvilpė švilpuku. Rushton ir kiti. neprisidėjo prie savo kolegų (O'Connor. svarbiau žinoti aplinkybių detales nei to žmogaus psichologinių testų rezultatus. pateikdamas karo policijai įrodymų. Darby kažkas pavadino „žiurke". kokioms aplinkybėms esant žmogaus elgesį galima sieti su jo asmeninėmis savybėmis. Jis teigė: „Nenoriu vertinti. buvo grasinama su juo susidoroti už nepritarimą bendrai nuomonei. jie leidžia apibendrintai prognozuoti. ir jų elgesys nereguliuojamas jokiais ženklais . Bet net ir sudėtingomis aplinkybėmis individai skiriasi.išlaisvina" (ABC News. kaip ir bendrasis testo iš daugelio klausimų rezultatas. O jūsų galimas konformistiškumas (arba draugiškumas ar agresyvumas) įvairiomis aplinkybėmis prognozuojamas lengviau. agresyvus ar paslaugus. nes gėris visada nugali blogį. ar konkretus asmuo bus konformistiškas. todėl jam buvo suteikta apsauga.6 skyrius. kad kartais paklusnumas priklauso nuo priešiškumo. su kuriuo susidūrėme 4 skyriuje: nors vidiniai veiksniai (nuostatos. Čia gali praversti štai tokia analogija: prognozuoti. kaip žmogus elgsis įvairiomis aplinkybėmis (Epštein. Priešingai nei situaciniai veiksniai. Tačiau žinau. su asmenybės savybėmis susijusios priežastys. 0 motina džiaugėsi: „Brangusis. „Laisvesnėse" situacijose . kurie. kad asmeniniai bruožai turi menką poveikį. nepaisydami pajuokų ir karo lauko teismo grėsmės. savybės) retai tiksliai išpranašauja konkretų poelgį. kad mes jų dar neišsiaiškinome" (p. bet iš tikrųjų aš mačiau nederamų dalykų ir apie juos pranešiau". o tiesa . . buvo pastebėtos tik jų užuominos (Mischel. 1991). Milgramas (1974) padarė štai tokią išvadą: „Esu tikras. Milgramo paklusnumo eksperimentai buvo atliekami „griežtoje" aplinkoje. kaip pasielgtumėte konkrečioje situacijoje. XX a. 1980. 1982). 2004). yra taip pat sunku kaip ir prognozuoti jūsų atsakymą į vienintelį testo klausimą. Pranešimuose apie prievartą Abu Graibo kalėjime palankiai atsiliepiama apie tris vyrus. KONFORMIZMAS 253 Asmuo XX a. kai du nepažįstami žmonės sėdi laukiamajame. Tyrimai patvirtina principą. 1990. 2004). asmeninės savybes nedaug tegalėjo prognozuoti paskiro žmogaus elgseną. Mintis. kuriuos buvo galima pademonstruoti. septintojo dešimtmečio pabaigoje ir aštuntajame dešimtmetyje. Manyta. 1982. Tačiau vis tiek Milgramo eksperimentų dalyviai labai skyrėsi savo paklusnumu. ir todėl yra rimtas pagrindas įtarti. kad norint sužinoti. Asmenybės savybės lengviau padeda numatyti elgseną. 1968). aiškūs reikalavimai trukdė reikštis asmenybių skirtumams. devintajame dešimtmetyje paskatino ištirti. Šunų prižiūrėtojas Williamas Kimbro nepasidavė „stipriam spaudimui" dalyvauti „nederamose apklausose". pagarbos autoritetui ir noro pateisinti lūkesčius (Blass.pavyzdžiui. kai socialinė įtaka yra silpna. tiriant asmeninių savybių ir konformistiškumo sąsajas. 1983). Monson ir kiti. aš labai didžiuojuosi tavimi ir tavo elgesiu. Leitenantas Davidas Suttonas nutraukė vieną incidentą ir įspėjo vadovybę. 205).asmenybės turi dar didesnes galimybes suspindėti (Ickes ir kiti.

32 proc. Rodo Bondo ir Peterio Smitho (1996) 17 šalių atlikta 133 tyrimų analizė parodė. Palyginti su individualistinėmis visuomenėmis." Woody Guthrie Socialiniai vaidmenys Pasaulis . moterys . Austrijoje. o vyrai. Kaip manote. Libane. ką darome. Kartojant Ascho eksperimentus su Didžiosios Britanijos. Pietų Afrikoje ir Jungtinėse Valstijose rezultatai.254 II d a l i s . jis nuolatos pastebėdavo.Miunchene 85 proc. Honkonge. Tačiau kultūros kinta. „Aš nenoriu prisitaikyti prie šio pasaulio. Perrin ir Spencer.su visa jos butaforija.31 proc. Brazilijoje . Nicholson ir kiti.tik aktoriai: kiekvienam skirta. kas mes esame. kur už nekonformistišką elgesį buvo taikomos griežčiausios sankcijos. kuriose tradicija puoselėti darnius santykius padeda apibrėžti savąjį Aš. kaukėmis ir scenarijais. 34 proc. Vokietijoje. 12). VVilliam Shakespeare Vaidmenų teorijos šalininkai kaip ir Williamo Shakespeare pjesės „Kaip jums tai patinka" herojus Žakas mano. ir to. Larsen. kolektyvistinių visuomenių. kaip kultūrinės vertybės veikia konformistiškumą. nors santykinai jų reikšmė skirtingais atvejais skiriasi" (p. 2000). Kanados ir Jungtinių Valstijų universitetų studentais kartais sulaukiama mažesnio konformizmo nei prieš du ar tris dešimtmečius (Lalancette ir Standing. 1985. (Blass. kiekvienas per savo amžių atlieka daug vaidmenų. nariai labiau pasiduoda kitų žmonių įtakai. kada išeiti ir įeiti. Zimbabvės Bantu gentyje. Jų pastangomis šiandieniniai socialiniai psichologai sutinka su pirmtako Kurto Lewino (1936) pareiškimu: „Kiekvienas psichologinis įvykis priklauso nuo žmogaus būsenos ir socialinės aplinkos.tačiau 51 proc. 1981). Neatmetant neginčijamos socialinių jėgų galios. kad socialinis gyvenimas panašus į vaidybą teatro scenoje . Kultūra Ar kultūrinis fonas padeda prognozuoti galimą konformistišką elgesį? Iš tiesų padeda. Italijoje. 1990. siekdamas palyginti Norvegijos ir Prancūzijos studentus. kad Prancūzijos studentai mažiau linkę elgtis konformistiškai. kokie buvo pakartotinių paklusnumo eksperimentų Australijoje. Jordanijoje. Kaip ir anksčiau minėti nuostatų tyrinėtojai. dabar vis labiau pripažįstamos individualios asmens savybės ir įgimti polinkiai. palyginti su JAV? Paklusnumo santykis buvo panašus arba netgi aukštesnis . asmenybės tyrinėtojai tikslina ir iš naujo patvirtina ryšį tarp to. Taigi konformistiškumas bei paklusnumas yra universalios savybės. tačiau jos priklauso ir nuo kultūros. S O C I A L I N Ė Į T A K A Įdomu atkreipti dėmesį į profesionalų nuomonių švytuoklę. 1990. Konfor- . ir nuo laiko. Jamesas Whittakeris ir Robertas Meade (1967) keliose šalyse pakartojo Ascho konformizmo eksperimentą ir daugeliu atvejų nustatė panašų konformistiškumo santykį . 1974.tai scena. Kai Milgramas (1961) naudojo kitokią konformizmo tyrimo metodiką.

Per pirmą pasimatymą ar pradėję naują darbą. 1974 metais. Jei Patricia Hearst visą tą laiką iš tiesų būtų buvusi pasišventusi revoliucionierė. kaip rašė Philipas Brickmanas. Kad vėl susigrąžintų vidinę darną. Taikos Korpuso darbuotojų. Vaidmenys daro reikšmingą poveikį. kad bendradarbiauja su savo pagrobėjais. Schiffman. retai kada atvykstu per anksti). 1999). vertybės ir tapatumas nepastebimai pasikeitė siekiant prisitaikyti prie kitos vietos. Socialiniai vaidmenys suteikia šiek tiek interpretacijos laisvės. Tą patiria daugelis imigrantų. kad žmonės „pamėgintų suprasti joje įvykusius pokyčius". 4 skyriuje aiškinomės. 2000). tačiau tam tikri vaidmens aspektai yra privalomi. vaidmenį galite atlikti sąmoningai. reikia laiko. Prisitaikę naujoje šalyje beveik visi repatriantai. pėstieji privalo laikytis dešinės kelio pusės ir atsargiai pereiti gatvę). jie niekaip negalėjo suprasti (ir dėl to XX a.6 skyrius. ji buvo pagrobta jaunų revoliucionierių. pasivadinusių Simbiono išsilaisvinimo armija. Pagrobtos laikraščių magnato dukters Patricijos Hearst atvejis parodo. žmonės būtų ją supratę. jų nepriskiriame socialiniam vaidmeniui. apibrėžtam vaidmeniui būtinas atitinkamas normų rinkinys. užsieniečių studentų ir aukščiausio rango vadovų. kaip aš prisitaikiau prie vokiečių. Tikram. daug laiko skiriančia labdaringai veiklai (Johnson. Studentas privalo ateiti į egzaminą.o gal būtų? . . Nors asmeninį įvaizdį galiu sukurti pažeisdamas mažiausiai svarbias normas (kadangi vertinu dalykiškumą. 1988. Netrukus Hearst viešai paskelbė. arba jei ji tik būtų apsimetinėjusi. kad prisijungia prie pagrobėjų ir atsisako savo ankstesnio gyvenimo. Jei su socialine kategorija susijusios tik kelios normos (pavyzdžiui. kad išmoktume tinkamai bendrauti ir elgtis naujomis aplinkybėmis . apibrėžiančių mano kaip profesoriaus ar tėvo elgesį. galėčiau būti atleistas iš darbo arba prarasti tėvystės teises. parengti kursinius darbus ir gauti bent minimalų įvertinimą. Pavertus šį vaidmenį vidiniu įsitikinimu. kokia reikšminga vaidmens galia. jei pažeisčiau pagrindines taisykles (neateičiau į paskaitas. turtingų tėvų ir sužadėtinio. tampa nuoširdu. aštuntajame dešimtmetyje šis pagrobimas buvo viena didžiausių sensacijų). tapo motina ir rašytoja. Aš iš karto galiu sudaryti ilgą sąrašą normų. „sėkmingai" ištekėjo ir apsigyveno viename Konektikuto valstijos priemiestyje. Nei jums. Ji prašė. be abejonės. Atvykus į naują šalį. Praėjus devyniolikai mėnesių Hearst buvo suimta. būdama devyniolikos. Tačiau. nei man. paskui tikra revoliucionierė ir po to vėl tikra turtų paveldėtoja". savikontrolė sumažėja. Po dvylikos dienų stebėjimo kamera užfiksavo ją dalyvaujant ginkluotame banko apiplėšime. nebūtų galėję to nutikti .„kad ji pajėgia būti tikra turtų paveldėtoja. vėl patiria įtampą (Sussman. skriausčiau vaikus).prisitaikyti. reemigrantai privalo iš naujo prisitaikyti prie savosios kultūros. kurie krumpliais barbeno į stalus. Po dvejų įkalinimo ir „perprogramavimo" metų ji vėl ėmėsi turtingos paveldėtojos vaidmens. KONFORMIZMAS 255 mizmas turi daug bendro su šiais vaidmenimis. Jų elgsena. kad paprastai žmonės įsisavina savo vaidmenis. sugrįžę į savo gimtinę. Kas atrodė dirbtina.

ir tik paskui reikšti savuosius. kas paims viršų: gėrio ar blogio pradas. ^ L -1 T ' i* 1 i1 i 1 4 Ir taip.256 II d a l i s . S O C I A L I N Ė ĮTAKA Turtinga paveldėtoja Patricia Hearst kaip revoliucionierė „Tania14 ir kaip turtinga priemiesčio gyventoja. Kartais vaidmenys atliekami poromis. kad esame biologiniai giminės. Taip pat pastebėjome. kurių vaidmenys kitokie. nes priklausome vienai žmonių rūšiai. ^p B * •B P CvN SSf*P •H Į M . Deja. Mus . Vaidmenų sukeitimas Vaidmenų atlikimas taip pat gali būti teigiamas dalykas. dažnai nugali blogis. darbdavio ir darbuotojo. ir ne. Tad derybininkas ar grupės lyderis gali pasiekti geresnio bendravimo priversdamas abi šalis apsikeisti vaidmenimis. Ne visi vienodai reaguoja į prievartą. Iki šiol šiame skyriuje teigėme. žmonės gali keistis. kai abu partnerius sieja kokie nors santykiai . o išsiaiškinti universalius elgsenos principus. kad skirtingose kultūrose galioja skirtingos normos bei vaidmenys. gydytojo ir paciento. kad kiekviena šalis prieš pateikdama atsakymą perfrazuotų pagrindinę kitos šalies mintį (tai sukeltų kitos šalies pasitenkinimą). dėstytojo ir studento. Tai paaiškėja iš eksperimentų. kad viena įrodinėtų kitos poziciją. Jei kada įsivelsite į sudėtingą ginčą su draugu ar tėvais. Pripažinome. Arba galima paprašyti. Toks sąmoningas trumpalaikis konformistiškumas gali pagerinti jūsų santykius. Kai kurios socialinės situacijos daugumą „normalių" žmonių gali priversti pasielgti „nenormaliai". Susikeitus vaidmenimis gali būti lengviau suprasti kitą. įsijausdami į padėtį tų. pamėginkite įsijausti į kito žmogaus mintis ir jausmus.tėvo ir vaiko. Keblioje Patricijos Hearst situacijoje jūs ir aš būtume reagavę skirtingai. Puikių žmonių poelgiai dažnai nebūna puikūs. kad egzistuoja kultūrų įvairovė. bet ir nuo mūsų polinkių. Kaip pamatysime paskutinėje šio skyriaus dalyje.ne sudaryti skirtumų sąrašą. Sąmoningai atlikdami naują vaidmenį. kad svarbiausias socialinės psichologijos tikslas . Prisiminkime. kurių metu gerus ketinimus turintiems žmonėms sukuriamos nepalankios situacijos . policininko ir piliečio.taip stebima. mūsų veiksmai priklauso ne tik nuo socialinės situacijos.

kur mus pastums. kad kažkas bando mus priversti. Todėl derėtų jį užbaigti vėl prisimenant žmogaus galią. Prisiminkime Romeo ir Džiuljetą. o ne į išorines jėgas. judantys ten. teigiančią. Ką renkiesi: vonią ar dušą?" Psichologinio reaktyviojo pasipriešinimo teoriją.psichologija. kurių meilę giminių priešinimasis tik dar labiau sutvirtino. Tad kai socialinis spaudimas tampa toks akivaizdus. jie darys Z? Kas paskatintų šitokį nekonformistišką elgesį? Šiame skyriuje buvo pabrėžiama socialinių jėgų galia. Reaktyvusis pasipriešinimas Žmonės vertina savo laisvės pojūtį ir saviveiksmingumą. Ar norime būti kitokie? Ar žmonės kada nors aktyviai priešinasi socialiniam spaudimui? Ar. • Socialiniai vaidmenys reikalauja šiokio tokio konformistiškumo. Nigerijoje ir Japonijoje paauglių vaidmuo apibrėžiamas kitaip nei Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Paklusimas kitų lūkesčiams svarbi užduotis. galime elgtis priešingai. kad aš nekritikuočiau savo kaimyno tol. „Didžioji Dvasia. • Nors konformizmas bei paklusnumas yra universalūs. Reaktyvusis pasipriešinimas kyla. kad pradeda kelti grėsmę laisvei. tačiau nuostatų poveikio elgsenai mechanizmai skiriasi kur kas mažiau. imantis naujo socialinio vaidmens. žmonės ima maištauti. patvirtina eksperimentai. tačiau yra patikimesni vertinant polinkį elgtis konformistiškai apskritai (bei kitą socialini elgesį). kai kas nors grasina mūsų veiksmų laisvei. kol nenueisiu iki Mėnulio apsiavęs jo mokasinais. Mes nesame biliardo kamuoliukai. kultūra socializuoja žmones ir daugiau ar mažiau veikia jų socialinę atsakomybę. Žinodami. padaryk taip. verčiami daryti A." Amerikos indėnų malda APIBENDRINIMAS Kas elgiasi konformistiškai? • [ klausimą „Kas elgiasi konformistiškai?" gauta nedaug konkrečių atsakymų. parodantys. Savybės stipriausias veiksnys „silpnose" situacijose. . skatinantis išsaugoti arba atkurti asmens laisvės jausmą. ką tarpkultūrinės psichologijos tyrinėtojas Walteris Lonneris (1989) vadina „universaliąja psichologija . kad išsaugotų savo laisves. kurie savo laisvę ir nepriklausomybę teigia elgdamiesi priešingai nei reikalauja tėvai. Mes galime veikti atsižvelgdami į savas vertybes. Socialiniai vaidmenys skirtingose kultūrose visada skiriasi. Arba vaikus. kaip ir Romoje ar Botsvanoje". kai individualių skirtumų neužgožia socialinės jėgos. tačiau visose kultūrose vaidmenų lūkesčiai daro įtaką konformizmui socialiniuose santykiuose. Bendrieji asmenybės savybių vertinimai menkai prognozuoja konkrečius konformistiškus poelgius. kuri būtų tokia pat pagrįsta ir prasminga Omahoje ar Osakoje. o siūlo rinktis: „Laikas tvarkytis. jog bandymai suvaržyti žmogaus laisvę dažnai bumerangu iš- reaktyvusis pasipriešinimas (reactance) Motyvas. jog žmonės iš tiesų veikia taip.6 skyrius. Todėl išmintingi tėvai savo vaikams ne įsakinėja. KONFORMIZMAS 257 domina tai.

Šiandieninio vakarietiško universiteto moterys mažiau demonstruoja tradicinį moterišką kuklumą. Tėvai. devintojo dešimtmečio pabaigoje-dešimtojo pradžioje buvęs populiarus vardas. patogią. Tačiau bent jau Vakaruose nepatogiai pasijaučiama atrodant kaip visi. kad tai originalu. kad jų populiarumas sumažės. 2 0 0 2 metais populiariausių JAV mergaičių vardų dešimtuke buvo Madison.258 II d a l i s . norintys duoti vaikui įdomesnį vardą. Maksas. pavadindami savo dukrelę Rebeka ir manydami. Hillary. kurie XX a. septintajame dešimtmetyje norėjo išsiskirti iš minios. savo išskirtinumą dažniausiai stengėsi įrodyti neprisitaikydami prie grupės. o ne individualumą . 1998). konkrečiu laikotarpiu dažnai pasirenka tuos pačius vardus. vyresnių nei 21 m. Vieno eksperimento Perdju universitete metu Snyder (1980) įtikino studentus. Jaunuolių nuo 18 iki 24 metų apklausa. atskleidžia ir „spontaniškos savojo Aš sampratos". R. kad mes save laikome unikaliais.tikėtina. . 1989). ir unikalumo troškimas aiškėja įsigilinus į populiariausius vaikų vardus. pastebi Peggy Orenstein ( 2 0 0 3 ) . netrukus pamatė. Kaip parodė C. Tai. 1981. (Engs ir Hanson. atskleidė. tuo tarpu tarp jaunesnių studentų abstinentų buvo 19 proc. 2000). Tie. X X a. arba beveik identiškos 10 000 kitų studentų nuostatoms. nei to reikalautų tradicinė kultūra (Cialdini ir kiti. Konformistiškumo tyrimo eksperimente tie. 1978. Nors vardų populiarumas išblėsta. kad tapo naujos minios dalimi. kad tarp 21 metų amžiaus jaunuolių 21 proc. atlikta Kanados žalingų įpročių centre. Snyderio ir Howardo Fromkino (1980) eksperimentai. McGuire ir kiti. Rouz ir Sofi skamba arba kaip senelių namų gyventojų. Be to. arba kaip smėlio dėžėje žaidžiančių vaikų vardai. ė m ė atrodyti nebe toks originalus ir tapo retesnis (netgi tarp gerbėjų) po to. 2000). jaunuolių (kai leidžiama pirkti alkoholį). S O C I A L I N Ė ĮTAKA provokuoja neprisitaikymą (Brehm ir Brehm. 1979) rašo. Jungtinėse Valstijose 56 aukštosiose mokyklose atlikta studentų apklausa parodė. kuriame visi žmonės elgiasi konformistiškai ir tarp jų nėra jokių skirtumų. kai išgarsėjo Hillary Clinton. per praėjusius metus buvo pasigėrę. Williamas McGuire ir jo kolegos iš Jeilio universiteto (McGuire ir Padawer-Singer. Nail ir kiti.ir reikš labiau konformistiškumą. ar vienodumas kuria jaukią. jog vaikų Kai tatuiruotės ant pečių bus pradėtos laikyti masiniu reiškiniu . Ar tokiame pasaulyje žmonės būtų laimingi? Jei nonkonformizmas gali kelti nepatogumų. kurių unikalumo pojūtis buvo sužlugdytas. Mums. jis gali vėl atgyti vėlesnėse kartose. gyvenantiems Vakaruose. Ir socialinė įtaka. o tarp jaunesnių nei 21 metai buvo pasigėrę 77 proc. sudarė abstinentai. Unikalumo įrodymas Įsivaizduokite pasaulį. išskirtinumas yra svarbiausia mūsų tapatumo dalis (Vignoles ir kiti. Aleksis ir Olivija. kad 69 proc. malonią aplinką? Žmonės jaučiasi nepatogiai labai išsiskirdami iš kitų. savo elgesiu jie stengiasi įrodyti savo išskirtinumą. Reaktyvusis pasipriešinimas gali paskatinti paauglius vartoti alkoholį. pastebi Orenstein. kad jų „10 svarbiausių nuostatų" arba ryškiai skiriasi. žmonės geriau jaučiasi įsivaizduodami esą bent kiek kitokie.

Tad . Daugumos atstovai. Lewis. Konkurencija paprastai būna stipriausia. The Problem ofPain. 1986)." Leslie Fiedler. Retkarčiais gyvendamas Škotijoje. Skirtumas tarp jų buvo štai koks: smailiagaliams labiau patikdavo pramušti kiaušinio lukštą smailiajame. serbų ir kroatų.dalyvavau Amerikos psichologų asociacijos posėdyje. patekus tarp juodaodžių vyrų mano odos spalva taps nesvarbi. teigia McGuire. ir aš save labiau suvoksiu kaip moterį" (McGuire ir kiti. Net kai dviejų skirtingų kultūrų atsovai yra beveik tapatūs. Tačiau kaip aiškiai parodė šališko palankumo sau (2 skyrius) tyrimai. Ši įžvalga padeda suprasti. aš suvokiu savo nacionalinį tapatumą ir esu jautrus tam. Kai socialinė prievarta tampa akivaizdi. „Kai esu Amerikoje. 1978). kuo skiriamės. Kai kartu su dešimčia kitų . nė kiek neabejoju. būtybės savojo Aš pripažinimas. Stambūs ir smulkūs vaikai dažniausiai nurodo savo kūno svorį.paskatą priešintis prievartai. 1940 („Skausmo problema") APIBENDRINIMAS Ar norime būti kitokie? • Socialinės psichologijos pabrėžiamą socialinio spaudimo galią reikia papildyti žmogaus galios akcentu. 1992). kodėl kiekviena mažumos grupė linkusi suvokti savo išskirtinumą ir kaip su tuo susijusi kultūrinė aplinka. mažiau dėmesio kreipdami į rasę.kaip paaiškėjo. Žiūrint pasauliniu mastu. jog esu žydė. Netgi trivialūs skirtumai gali išprovokuoti panieką bei konfliktą. Nors atrodo. kas nebuvo jai atėję į galvą . Panašiai ir savo lytį mes labiau suvokiame būdami su kitos lyties žmonėmis (Cota ir Dion. pateikdamas pasakojimą apie smailiagalių karą su bukagaliais. tačiau labai abejoju." C. j e i aš esu juodaodė moteris tarp baltųjų moterų. žinau. kad esu užsienietis. KONFORMIZMAS 259 paprašius „papasakoti apie save". kad norime jaustis išskirtiniai ir kad pastebime. Užsienyje gimę vaikai dažniau nei kiti linkę paminėti savo gimimo vietą. Šiaurės Airijos katalikų ir protestantų gali atrodyti nežymūs. Baigiantis kitai dienai per pertraukėlę pajuokavęs. kad esu amerikietė. ar iš tiesų esu amerikietė. . jie vis tiek pastebi savo skirtumus. S. žmonės dažnai patiria reaktyvųjį pasipriešinimą . o bukagaliams . visi. vien moterimis . užaugę tarp kitų rasių žmonių. o teisinga kryptimi besivystantį išskirtinumą. jie dažniausiai išvardija savo išskirtines savybes. kodėl baltaodžiai. ar esu žydė. 1991 („Fiedler ant stogo") „Savimonė.6 skyrius. kad prie vyrų tualeto bus trumpa eilė. linkę susikurti stiprų baltaodžio tapatumą. tą pačią akimirką suvokiau savo lytį. kažko. kad „žmogus suvokia save pagal tai. kai kita grupė labiausiai panaši į jus. deja. priklausančius mažumai gali laikyti pernelyg jautriais. kur mano amerikietiškas akcentas išduoda. save suvoksiu kaip juodaodę. kiek jis skiriasi nuo kitų".grupės sudėtį pagal lytį. stengiamės atpažinti ne šiaip sau išskirtinumą. Mes nesame marionetės. Taisyklė tokia. Jonathanas Swiftas šį reiškinį išjuokė „Guliverio kelionėse". Tačiau maži skirtumai gali reikšti didelius konfliktus (Rothbart ir Taylor. jog mums nepatinka labai nukrypti nuo normos. kaip kiti į jį reaguoja. tačiau labai abejoju. o būti už juos geresni. O kai nuvykstu į Izraelį. Fiedler on the Roof. kas nėra „aš". skirtumai tarp škotų ir anglų. paskatinau greta sėdinčią moterį atkreipti dėmesį į tai. kad ir kokie maži jie būtų. Rausvaplaukiai dažniau nei juodaplaukiai ar rudaplaukiai mini savo plaukų spalvą.bukajame gale. negali egzistuoti be „kito". Siekiame ne paprasčiausiai skirtis nuo vidutiniokų. esame panašūs tuo. kad išsaugotų savo laisves.

Pietų Amerikos ir didžiosios dalies Afrikos žmonėms. kad mes taip pat esame socialinės būtybės. . Konformizmas nėra nei yda. Praėjus šimtmečiui. ar šis klausimas svarbus daugelio kitų kultūrų. vargu. kuo esame. Prielaida. kad pateisintum manuosius. kuris individualizmą gretina su bendruomeniškumu. kas patinka. Daryk tai. Esi atsakingas sau. 1831 metais prancūzų rašytojas Alexis de Tocąueville. Jie įpranta mąstyti apie save atsietai ir įsivaizduoja. Šiuos ir panašius žodžius girdime nuolatos. o tu rūpinkis savaisiais. turinčios pamatinį poreikį priklausyti. „Išsikišęs kuolas įkalamas gilyn". pabuvojęs Amerikoje. kad individualistai „niekam nesijaučia skolingi ir beveik nieko iš kitų nesitiki. Siek savo laimės. konformizmas yra priimtinas. Grupėje labiausiai suvokiame tai. Kaip ir įvairių Vakarų kraštų piliečiai.. Šiame pasaulyje aš esu ne tam. Tačiau jis taip pat „įtvirtina pagrindinę solidarumo vertę.. . bendra grupės idėja. Tam pritaria sociologas Robertas Bellahas (1996). Jis rašė. „Bendruomeniškumas remiasi individualumo pavertimu šventenybe". tarp jų Azijos. ką 1 skyriuje pavadinome „socialine pateiktimi". nei privalumas. privatumo ir bendruomeniškumo. konfrontacija ir nepritarimas slopinami. ye/ gyvename Europoje. yra tai. Abejok autoritetais. tačiau taip pat nenorime atrodyti kaip visi kiti. kad galiu būti visiškai patenkintas ir visiškai save išreiškšti?" Kaip pastebėjome 2 skyriuje. Naujojoje Zelandijoje. kad patys valdo savo likimą". nepriklausomybės ir prisirišimo. Vaikai dažnai demonstruoja savo solidarumą dėvėdami uniformas. Siekiant išsaugoti darną. Amitai Etzioni (1993). dauguma šios knygos skaitytojų naudojasi neprisitaikančio individualizmo privalumais. tampame bendraudami su kitais". Nemeluok sau. jei labai skiriamės nuo kitos grupės. Galvok apie save. Ten. Mes privalome išlaikyti savojo „aš" ir „mes". kad pateisinčiau tavo lūkesčius.. Tačiau bendruomenininkai primena mums. Ir tu šiame pasaulyje esi ne tam. kur vertinama bendruomenė. Visi mūsų mitiniai kultūriniai herojai . kuo skiriamės nuo kitų.260 II d a l i s . kad individualizmas yra gerai. kad tuo. individualumo ir socialinio tapatumo poreikių pusiausvyrą. S O C I A L I N Ė Į T A K A • Nesijaučiame patogiai. Psichologas Carlas Rogersas (1985) pritarė: „Štai vienintelis svarbus klausimas: ar mano gyvenimas toks.pradedant Heklberiu Finu ir baigiant Šerloku Holmsu ar Neo iš trilogijos „Matrica" . Prisirišimas giliai įsišaknijęs. Todėl elgiamės taip. kad išsaugotume savo unikalumo ir individualumo pojūtį. buvęs Amerikos sociologų asociacijos prezidentas.blogai. o konformizmas .priešinosi nustatytoms taisyklėms: pripažino asmens teisių viršenybę ir palaikė besipriešinantį. ragina mus pereiti prie „bendruomeninio" individualizmo. Australijoje. . Kanadoje ir juo labiau Jungtinėse Valstijose.aiškina jis.sako japonai. Post scriptum: kaip būti individualybe bendruomenėje Užsiimk savo reikalais. sukūrė terminą „individualizmas". psichiatras Fritzas Perlsas (1972) įkūnijo šį radikalųjį individualizmą „Gestaltinėje maldoje": Aš rūpinuosj s a v o reikalais.

Įtikinėjimas Kokie yra įtikinėjimo būdai? Pagrindinis būdas Šalutinis būdas Skirtingi būdai skirtingiems tikslams pasiekti Kokie yra įtikinėjimo elementai? Kas sako? Pranešėjas Mokslinių tyrimų išvada. Eksperimentai su virtualia socialine tikrove Ką sako? Pranešimo turinys Kaip sakoma? Komunikavimo kanalas Kam sakoma? Auditorija Ekstremalus įtikinėjimas: kaip įdiegiami kultai? Nuostatas kuria elgsena Įtikinimo elementai Grupės poveikis Ką slepia moksliniai tyrimai. tačiau ne naiviam . Williamas McGuire apie nuostatos stiprinimą Kaip galima atsispirti įtikinėjimui? Asmeninio įsipareigojimo sustiprinimas Pritaikomumas: inokuliacijos (nuostatų stiprinimo) programos Išvados apie nuostatų stiprinimą Post scriptum: kaip būti atviram.

radijo programas. Sociologas Jamesas Davisonas Hunteris (2002) pastebi. 2003. Tačiau daugelis ja užsidegė.tokią išvadą padarė Pew tyrimų centras po 2003 metais atliktos apklausos apie karą Irake. 2003). 2003). 1904 („Žmogaus darbas") įtikinėjimas (persuasion) Pranešimo sukeltas įsitikinimų. viii. Jei milijonai žmonių nebūtų paklusę. amerikiečiai jį rėmė apytikriai santykiu 3:1 (Newport ir kiti. Human Work. kad pakeisti savo nuomonę ir paklausyti to. Gavęs teisę kontroliuoti spaudą. Julius Streicheris. arba buvo įbauginti ir tapo milžiniškos genocido programos vykdytojais. ar vertėjo pradėti šį karą. kad didžiulis atotrūkis tarp amerikiečių ir jų tolimų pusbrolių bei pusseserių kitose šalyse byloja įtikinėjimo naudai. jis pasiryžo įtikinti vokiečių tautą pripažinti nacių ideologiją. Gallup. O dauguma arba neturėjo savo nuomonės. Debatus. paskatinę pusę amerikiečių patikėti.„Polinkis be išlygų priimti tiek seną tiesą. 1976)? Daugumai vokiečių nepavyko įdiegti neapykantos žydams. p. 2003. Tačiau galime pasakyti." Markas Aurelijus Antoninas. kuri vis dar tebevyrauja žmonių protuose. „Atotrūkis tarp amerikiečių ir Vakarų Europos gyventojų" atskleidžia įtikinėjimo galią . Streicheris taip pat leido antisemitiškas knygas vaikams ir kartu su Goebbelsu kalbėdavo per masinius mitingus. Meditacijos. Kitas nacistas. Kai kurie ėmė pritarti antisemitinei veiklai. leido antisemitinės pakraipos savaitraštį Der Stūrmer (500 000 egz. kad kultūra paprastai formuojasi leisdamasi iš viršaus žemyn. kurie tapo nacistinės propagandos dalimi. 2003. kurį nuo pirmo iki paskutinio puslapio skaitydavo jo artimas draugas Adolfas Hitleris. 2003. nereiškia prarasti laisvę. Pavyzdžiui. paliksime istorijai. Kokią įtaką darė Goebbelso. vienintelį. suprato įtikinėjimo galią. kad Saddamas buvo tiesiogiai susijęs su rugsėjo 11-osios išpuoliais. Kas įdiegė amerikiečiams palankų požiūrį į karą? Kas kitų valstybių piliečius privertė jam nepritarti? Šias nuostatas. Moore. nuostatų ar elgsenos pokyčių procesas. Prasidėjus karui. nes jos elitas kontroliuoja informacijos bei idėjų sklaidą. Išskyrus Izraelį. Nepalaikome nė vienos pusės diskusijoje. Friedman. tuo tarpu amerikiečiai beveik tokiu pačiu santykiu karą rėmė (Burkholder. kaip per Streicherio teismą Niurnberge tvirtino sąjungininkai. o keturis iš penkių amerikiečių . 16. Pew. 1996). 2003. kino filmus ir menus. visose kitose šalyse apklausose dalyvavę asmenys nepritarė Irako puolimui. Streicherio ir kitų nacių propagandinė veikla? Ar jie." Charlotte Perkins Gilman. jog masinio naikinimo ginklai bus surasti (Duffy. taip pat formavo įtikinantys pranešimai. arba bent jau netrukdė ją įgyvendinti. kad europiečiai (ir kanadiečiai) karo nepalaikė santykiu maždaug 1:2. tiražu). tiek naują propagandą ir sekti ja yra silpnybė. Tad amerikiečiai ir kitur gyvenantys žmonės stebėjo du skirtingus karus (della Cava.* * Iš senosios graikų kalbos vertė Eugenija Ulčinaitė osephas Goebbelsas. J . Newport ir kiti. kuris teisingai kalba. 2003). Vokietijos „tautos švietimo" ir propagandos ministras nuo 1933 iki 1945 metų. prieš pat karą atliktos apklausos rodė. 121-180. bent jau iš dalies. holokausto nebūtų buvę (Goldhagen. „Atmink. iš tiesų „nuodijo daugybės milijonų žmonių protus" (Bytwerk.patikėti.

Informacijos tikslas bei turinys sąlygoja teigiamą ar neigiamą jos vertinimą. Kanados statistikos biuras praneša apie panašų rūkančiųjų skaičiaus sumažėjimą Kanadoje. įtikinėjimo esama visur . skaičius išaugo nuo 25 proc. socialiniai psichologai dažniausiai tiria įtikinėjimą panašiai kaip geologai tiria eroziją . Daug kam už Amerikos ribų atrodė. Jie neblanksta.svarbus dalykas. iki 57 proc. 2005). Gerą . ir naudingus rezultatus. Labiau nei kada nors per pastaruosius dešimtmečius išprusę fizinės bei psichikos sveikatos srityse suaugusieji dabar atsisako alaus ir cigarečių. jų partnerystės sąjungas ir vedybas (Myers ir Scanzoni. kad nuostatos keičiasi dėl „švietimo". jūs galėjote išgirsti. jog amerikiečių žiniasklaida buvo šališkai palanki karo veiksmams. nei blogas. aišku viena: priklausomai nuo to. Nesvarbu.7 skyrius.kai netikime (Lumsden ir kiti. 1961 . Švietimas. Priklausomai nuo to. kur gyvenate. Ligų kontrolės centras praneša. piršlybose. o „propaganda" . Tomorrow. jog esate reklamos ar rinkodaros vadovas. žmonės gaudavo šiek tiek skirtingą informaciją (kurią aptarinėjo ir kuria tikėjo). kontroliuojamų eks- „Zodžiai turi galią. kuo buvo grindžiamas šališkumas ir koks informacijos kiekis nulėmė vienokį ar kitokį požiūrį. siekiantis sustiprinti savo parapijiečių meilę artimui ir labdaros veiklą. kur gyveno.tiek šviečiamasis.tapo perpus mažesnis palyginti su rūkalių skaičiumi prieš 40 metų. Įtikinėjimas . jog negeria alaus. į kokias taktikas turėtumėte reaguoti? Kad atsakytų į šiuos klausimus. 2005 m. ĮTIKINĖJIMAS 263 2003. (Pryor ir kiti. rinkodaroje. vaikų auklėjime. Kokios aplinkybės lemia įtikinimo poveikį? Ir kaip galime veiksmingiausiai informuoti kitus įtikinėdami? Įsivaizduokite. Daugeliui amerikiečių atrodė. Arba dvasininkas. Per pastaruosius dešimt metų amerikiečiai ėmė labiau remti gėjų teises. derybose. kad kitų šalių žiniasklaida palaikė vyraujančias antiamerikietiškas nuostatas ir menkino Saddamo keliamą grėsmę. jog norite raginti taupyti energiją. kai juo patikime.trumpų. kad panašiomis apeliacijomis jumis manipuliuojama. Pats savaime šis metodas nėra nei geras. 2005). Tai. Iš tiesų. kad „Amerika išlaisvina Iraką" arba kad „Amerika įsiveržė į Iraką". kiti . 1981 m." Rabinas Abrahamas Heschelis. 2003. Arba įsivaizduokite. Todėl įtikinimas . kad iš dalies dėl sveikatingumo propagavimo kampanijų amerikiečių rūkalių skaičius sumažėjo iki 23 proc. Goldsmith.„švietimu". kas prasideda kaip garsas. tampa veiksmu. tiek propagandinis . kas veiksmingai ir ilgam keičia nuostatas. O JAV aukštųjų mokyklų pirmakursių. įtikinėjimas gali duoti ir pragaištingus. Vieni žmonės mano. 2003). Krugman. Įtikinėjimą vadiname „švietimu" tada. Įtikinėjimas taip pat buvo pasitelktas propaguojant sveiką gyvenimo būdą. 2003. Kaip rodo šie pavyzdžiai.dėl „propagandos". Požiūris pats savaime nesusidaro. Todėl socialiniai psichologai analizuoja. religijoje ir teismo nutartyse.neišvengiamas. 1980). kad jūs patys ir jūsų pranešimas būtų įtikinamesni? O jei nerimaujate. Ką galite padaryti. teigiančių. . palyginti su propaganda. Blogą įtikinėjimą vadiname „propaganda".politikoje. skatinti kūdikių maitinimą krūtimi arba remti politinį kandidatą. labiau pagrįstas faktais ir ne toks imperatyvus.

Kaip parodyta 7. šiai informacijai bus nesunku paprieštarauti. Vildamiesi sutvirtinti karių moralinę dvasią.ne. Jeilio universiteto profesorius Carlas Hovlandas su bendradarbiais (1949) tyrė. tačiau pagrįstas abejotinais argumentais. Ohajo valstijos universiteto mokslininkai teigia. Inc. Pavyzdžiui. Po karo grįžę į Jeilio universitetą jie toliau tyrė. Kokie yra įtikinėjimo būdai? Kokiais dviem būdais pasireiškia įtaka? Kokios rūšies pažintiniai procesai vyksta kiekvieno jų metu ir kokios šių procesų pasekmės? Antrojo pasaulinio karo metu vyriausiasis JAV karo departamento psichologas. su asmenine vertybių sistema nesusietas nuostatas (Johnson ir Eagly. red. jei šaltinio patrauklumas padidina dėmesingumą pranešimui. didėja. o kitose . Tačiau ne tiek svarbu prisiminti patį pranešimą." VVinstonas Churchillis. pačia informacija. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Fanatikas yra tas. kad juo patikėsite. Tačiau tai padeda suprasti. Davis ir A.1 PAVEIKSLAS Kad išprovokuotų veiksmą. 1954 perimentų metu stebėdami įvairių veiksnių poveikį. Silk. kaip per ilgesnį laiką galima sukelti didelį poveikį. Kiekvienas veiksnys. Jei pranešimas argumentuotas įtikinamai. 1989.1 paveiksle.264 II d a l i s . padidina įtikinimo tikimybę. jis sukels palankesnes mintis ir įtikinimas bus lengviau priimtas. Jeilio universiteto mokslininkų įtikinėjimo tyrimai leidžia gana gerai suprasti. . Šis „pažintinio atsako" požiūris padeda suprasti. J. kad taip pat svarbi ir reakcija į įtikinančią informaciją. Tyrimuose buvo kaitaliojami veiksniai. kuris negali pakeisti nuomonės ir nenori pakeisti temos. norint įtikinti. bet gali paveikti neįtvirtintas. Jei pranešimas aiškus ir lengvai suprantamas. tenka įveikti keletą kliūčių. kada gali pavykti įtikinti. Behavioral and Management Sciences in Marketing. [taigus pranešimas privalo įveikti keletą kliūčių. McGuire. 1978. Perspausdinta leidyklai „John VViley & Sons. ir pranešimas neįtikins. tikimybė. kodėl vienose situacijose įtikinti pavyksta." leidus. kuris padeda įveikti kliūtis įtikinėjimo procese. susiję su informacijos perteikėju. kaip veikia įtikinėjimas karo sąlygomis. Petty ir Krosnick. 7. nuo ko priklauso pranešimo įtikinamumas. „An InformationProcessing Model of Advertising Effectiveness". J. 1995). Copyright © 1978. Šis poveikis nėra stiprus. Hovlandas ir jo kolegos sistemingai tyrė mokomųjų filmų ir istorinių kino kronikų poveikį naujokų nuostatoms bei požiūriui į karą. kiek savo reakciją. jos perdavimo kanalu ir auditorija. H. Ar juo tiki? Ar jį supranta? Ar kreipia dėmesį į I pranešimą? Jokio veiksmo Jokio veiksmo ^^ j^P Ar jį prisimena? Ar atitinkamai elgiasi? Jokio veiksmo Veiksmas Jokio veiksmo N H ^ Jokio veiksmo Šaltinis: Pritaikyta iš: W. L.

jie dažniausiai pasirenka pagrindinį įtikinimo būdą .joje rūkymas susiejamas su grožiu bei malonumu. šalutinis įtikinimo būdas (peripheral route to persuasion) Procesas. girdėdami prancūzišką melodiją. Jie iškėlė teoriją. o kiti. gyvybingumo ar laimingų poliarinių lokių vaizdus. Antra vertus. Jei argumentai svarūs ir pagrįsti.daug nesvarstydami sutelkiame dėmesį į ženklus. tiesiog pristigsime laiko apmąstyti pranešimo turinį. mes galime naudoti šalutinį įtikinimo būdą . Antraeilis dalykas. pamokslininko ir netgi dėstytojo tikslas nėra vien priversti žmones atkreipti dėmesį į informaciją. Išmintingi reklamos kūrėjai atsižvelgia į vartotojo mąstyseną. jie greičiau įtikinami paprastais ir girdėtais teiginiais nei naujais. kurioms vartotojai gali skirti tik trumpalaikį dėmesį . pavyzdžiui. užsinorės prancūziško vyno (North ir kiti. Kai žmonės būna išsiblaškę ar nesuinteresuoti. kad pirkėjas dažnai apsisprendžia negalvodamas. Jie taip elgiasi iš gerų paskatų. gali pastūmėti žmogų pirkti vokišką vyną." Adolf Hitler. Šalutinis būdas Tačiau kartais argumentai nėra pats svarbiausias dalykas. Cigarečių reklamoje neaiškinama rūkymo nauda . logiškai mąstantys vartotojai gali apsvarstyti per tam tikrą laiką.7 skyrius. „Visa veiksminga propaganda turi apsiriboti vos keliais teiginiais ir įkyriai juos kartoti lozunguose. 1997). kol juos supras visi piliečiai iki vieno. pagrindinis įtikinimo būdas (centrai route to persuasion) Procesas. jog pavyks įtikinti. 1998) žengė dar vieną žingsnį. kad galima įtikinti. mąstantys žmonės tai pastebės ir suras kontrargumentų. Kartais nesame suinteresuoti arba nepajėgiame atidžiai mąstyti. kompiuterių reklamoje. 1997). propaguojami „tikri produktai". turėdami galvoje tai.argumentus. ĮTIKINĖJIMAS 265 Pagrindinis būdas Richardas Petty ir Johnas Cacioppo (1986. čia vartotojams pateikiama informacija apie konkurencingas savybes bei kainą. nors reiškiančiais tą patį. Tad nesuinteresuotiems ar išsiblaškiusiems žmonėms pasakymas „nedėk visų kiaušinių į vieną krepšį" turės didesnį poveikį. kai žmones paveikia atsitiktinai veiksniai. pasitelkiant jaunystės. vokiška muzika. Mein Kampf („Mano kova") Skirtingi būdai skirtingiems tikslams pasiekti Pagrindinis reklamos kūrėjo. Kai žmonės suinteresuoti ir geba sistemingai galvoti apie dalyką. Dažniausiai svarbiausias tikslas susijęs su elgsenos pakeitimu. pavyzdžiui. kurie skatina pritarimą be išsamaus apmąstymo. Ar vienodai tikėtina. Reklaminiuose skyduose ir televizijos reklamoje . kai įtikinėjami žmonės sutelkia dėmesį į argumentus ir reaguodami mąsto palankiai. kurią suinteresuoti. einant vienu iš dviejų kelių. retai vaizduojamos Holivudo žvaigždės ar garsūs sportininkai. kurioje. 2005). Tas pat daroma ir gaiviųjų gėrimų reklamoje. Jei pranešimas argumentuotas silpnai.priemonėse. Petty ir Wegener.vizualūs vaizdai paprastai naudojami kaip šalutinės užuominos. kad abiem įtikinėjimo būdais vienodai pavyks pasiekti šį tikslą? Petty ir jo kolegos . nei patarimas „nerizikuok viskuo dėl vieno sumanymo" (Howard. pavyzdžiui. 1999) bei Alice Eagly ir Shelly Chaiken (1993. apsipirkinėdamas spontaniškai nusprendžia nusipirkti kokio nors prekės ženklo ledų (Dijksterhuis ir kiti. Jei mes išsiblaškę. kalbančiojo patrauklumas. Užuot gilinęsi į argumentus. jei mums neįdomu ar esame užsiėmę kitkuo. yra tikimybė.

neesminius ir laikinus nuostatų pokyčius. įtikinimas gali vykti naudojant greičiau veikiantį „šalutinį būdą". Tad pasinaudojau paprasta euristikos taisykle: draugais bei ekspertais galima pasitikėti . kai žmonės sutelkia dėmesį į argumentus ir palankiai reaguoja. labiau tikėtina. ir elgesio pokyčių. Toks sistemingas. Mano rajono gyventojams kartą teko sudėtinga užduotis . daug nesvarstydami.266 II d a l i s . reikia skatinti žmones aktyviai apmąstyti savo įsitikinimus. kiek jų sukeliamos mintys. nei intereso gilintis į minėtą klausimą (rašiau šią knygą). o ne paviršutiniškai. Atlikus seksualinio susilaikymo propagavimo veiksmingumo tyrimus paaiškėjo. 1995. jie pasikliauja ne vien tik įtikinėjimo argumentais. APIBENDRINIMAS Kokie yra įtikinėjimo būdai? • Kartais pavyksta [tikinti. kad reikia naudoti prezervatyvus. 7. bet ir savo pačių mintimis. Abiem atvejais atrodo. kaip informacijos apdorojimas pagrindiniu būdu gali sukelti ilgiau trunkančius pokyčius.) Nė vienam iš mūsų neužtenka laiko išsamiai išnagrinėti visas problemas. jis yra ilgalaikiškesnis ir turi daugiau įtakos elgsenai. Įtikina ne tiek argumentai. demonstruoja gerus ketinimus. Ir kai žmonės mąsto giliai. o šalutinis . kad siekiant ir nuostatų. kai žmonės mąsto analitiškai arba yra susiję su aptariamu klausimu. Visi mes darome nesudėtingus sprendimus. jei skirtingi argumentai pasiekia mus iš skirtingų šaltinių).). 2005). bet poveikis ilgalaikiam elgesiui buvo nedidelis (Hauser. pateikia keletą argumentų (dar geriau.ir atitinkamai balsavau. kai žmonės naudojasi euristika arba atsitiktiniais ženklais. Taigi labiau tikėtina. kad pagrindinis būdas padeda suformuoti „išliekančius" nuostatų ir elgesio pokyčius. • Kai pateikta informacija neskatina sisteminio mąstymo. naudodami kitus euristikos metodus: jei pranešėjas kalba išraiškingai ir patraukliai. kad pritarimo susilaikymui nuostatos šiek tiek sustiprėjo. kad visi referendumo rėmėjai arba man šiaip patiko. Neturėjau nei laiko. bet ne praktinį jų naudojimą (Albarracin ir kiti. Kartais naudojamės šalutiniu įtikinimo būdu. • Kadangi pagrindinis įtikinėjimo būdas reikalauja daugiau ir giliau mąstyti. 1991). S O C I A L I N Ė Į T A K A (1995) pastebi. Kai žmonės atidžiai svarsto ir analizuoja kokius nors dalykus. kurias sukelia šie argumentai. „pasitikėk ekspertais" arba „išsamiais pranešimais reikia pasitikėti" (Chaiken ir Maheswaran. Panašiai ir informacija apie ŽIV grėsmę labiau veikia nuostatas. kaip medicininio švietimo specialistams pavyko įtraukti paauglius į nerūkymo programas. . Lytinio švietimo specialistai žino. mes dažniausiai pasirenkame lengvesnį šalutinį įtikinimo būdą ir.2 pav.balsuoti dėl teisėtos vietinės ligoninės nuosavybės. pritariame pranešimui (žr. 2003). Tačiau pastebėjau. arba pagrindinis įtikinimo būdas pasireiškia tada. taikydami nesudėtingus euristikos metodus. Verplanken. 1994). kad nuostatas pakeisti lengviau negu elgesį. arba aš juos laikiau ekspertais. priimdami nesudėtingus sprendimus. (Toliau pateiksime pavyzdį. kad bet koks nuostatų pokytis išliks ilgai ir darys poveikį elgsenai (Petty ir kiti. pavyzdžiui.

ką.keturios pagrindinės dalys: 1) pranešėjas. Pirmuoju Kokie yra įtikinėjimo elementai? Socialiniai psichologai tiria įtikinimo sudedamąsias dalis. pasisakydamas mitinge prieš mokesčių padidinimą. tačiau dažnai tik laikinai „Lesli atrodo miela.žmonių teisė ir pareiga!" Supykęs ponas Raitas tarsteli savo žmonai: „Vemt norisi nuo šitos komunistinės propagandos". Nuversti tokią vyriausybę . „tauta turi teisę ją pakeisti arba nuversti.. Visi valstybės tarnautojai privalo suprasti.2 PAVEIKSLAS. Kitoje žinių laidos dalyje kandidatas į prezidentus. 3) jo perdavimo būdas ir 4) auditorija. aš balsuosiu už Lesli!" 7. kaip nedidelis radikalų būrelis degina Amerikos vėliavą. ĮTIKINĖJIMAS 267 „Lesli ekonominis planas turi prasmę! Aš balsuosiu už Lesli!" Auditorija Informacijos apdorojimas • Intensyvus • Nuodugnus • Sutinkama arba prieštaraujama Įtikinimas Analizuojanti ir motyvuota Įtikinami argumentai skatina ilgalaikĮ pritarimą Neanalizuojanti ir nemotyvuota Šalutinis būdas • Neintensyvus • Naudojami šalutiniai ženklai • Apytikrės nuomonės euristika Ženklai sužadina simpatiją ir pritarimą.labai sunkūs nusikaltimai. Kitaip tariant." . Pagrindinis ir šalutinis įtikinimo būdai Reklamuojant kompiuterius dažniausiai pasirenkamas pagrindinis įtikinėjimo darant prielaidą. pareiškia: „Mūsų vyriausybė turėtų vadovautis taupumo principu. Tuo metu vienas jų per megafoną šaukia. ir jų būdas. kas. Tarp jų . atveju informacijos apdorojimas dažniau skatina ilgalaikes nuostatas. M. Šitas vyras man patinka. 2) pranešimas. kad I.7 skyrius. . kokiu būdu ir kam sako? Kaip šie veiksniai nulemia pagrindinio ar šalutinio įtikinimo būdo pasirinkimą? Kas sako? Pranešėjas Įsivaizduokite. jog korupcija ir švaistymas . Jų pradžioje rodoma. kad jei kokia vyriausybė naudoja represijas. jog vartotojai nori sistemingai lyginti kompiuterių savybes kainas." Akivaizdžiai patenkintas ponas Raitas atsipalaiduoja ir nusišypso: „Štai kur logiškas mąstymas. būdas. Reklamuojant gaiviuosius gėrimus paprastai pasirenkamas šalutinis paprasčiausiai susiejant produktą su žavesiu. vidutinio amžiaus amerikietis. žiūri vakaro žinias.. Raitas. malonumu ir gera nuotaika.

perskaitant sakinį apie taupumą iš „Pirmininko Mao Dzeduno citatų" (būtent iš čia jis paimtas). Svarbu ne tik teiginys. kad mankštintis naudinga. Pratkanis ir kiti. pavyzdžiui. vietinės vidurinės mokyklos moksleivio. Dar vienas būdas atrodyti įtikinamai .. Kr. O nepatikimo žmogaus poveikis laikui bėgant gali padidėti (jei žmonės geriau prisimena teiginį. atsiradęs po to. narkotikų vartojimą". ir vertu pasitikėjimo. kai apie šaltinį pamirštama arba šaltinis atsiejamas nuo pranešimo. Bonnie Erickson ir jos bendradarbiai (1978) paprašė Šiaurės Karolinos universiteto studentų įvertinti užtikrintai ir abejojant duodamus parodymus teismo posėdyje. „Tikėk žinovu.kalbėti apie dalykus. XX a. Kitas būdas . 1985). „Dr. Eneida. kiekvienas iš jų puikiai įtikino savo partijos narius (Wiegman.užtikrintai kalbėti. skirtas Nepriklausomybės Deklaracijai (iš kurios ir paimti žodžiai apie tautos teises ir pareigas) paminėti. vadinamas miegančiojo efektu. jog ponas Raitas girdi tą pačią revoliucinę kalbą apie „tautos teisę" per liepos 4-osios iškilmes. pr. gauti iš nepatikimų šaltinių. moksliniu pranešimu apie biologinį ir psichologinį ilgalaikio marihuanos vartojimo poveikį. 1978. kartu su bendraklasiais atlikusio dantų higienos tyrimą" (Olson ir Cal. Suvokiamas išmanymas. Pavyzdžiui: patikimumas (credibility) Įtikimumas. kai socialistų ir liberalų lyderiai Olandijos parlamente demonstravo identiškas pozicijas vartodami tuos pačius žodžius. S O C I A L I N Ė ĮTAKA O dabar sukeiskime scenas.mažiau? Patikimumas Bet kuris iš mūsų patikės greičiau. Kaip tampama autoritetingu „ekspertu"? Vienas būdas . jei tai skelbs Karališkoji draugija ar Nacionalinė mokslų akademija. Įsivaizduokime. kai atmesta pradinė informacija ima veikti. kai žmonės pamiršo pranešimo šaltinį ar ryšį su juo. nedarė jokio poveikio (Bachman ir kiti. Kanados stomatologų asociacijos nario" patarimas valyti dantis labiau įtikina nei „Džimo Randlo. septintąjį-aštuntąjį dešimtmečiais tyrę marihuanos paplitimą tarp vidurinių mokyklų moksleivių. kuriems auditorija palanki. nes mes prisimename patį pranešimą bet užmiršome atmetimo priežastį. dėl kurios reikėtų į jį nekreipti dėmesio) (Cook ir Flay. Gruder ir kiti. Kodėl vienas kalbėtojas įtikina labiau. kad atsitiktiniai pamokymai. Kaip dabar reaguos Raitas? Socialiniai psichologai pastebėjo.būti pristatytam dalyko žinovu. Vieno eksperimento metu." Vergilijus. bet ir kas jį sako. jo poveikis gali išblėsti. 19 m. Šis atidėtas įtikinimas. o ne priežastį. miegančiojo efektas (sleeper effect) Uždelstas pranešimo poveikis. mažindami .268 II d a l i s . kad auditorijos reakcija priklauso nuo pranešėjo. Tačiau jei šie pamokymai susiję su patikimu šaltiniu. 1988). Nors patikimo žmogaus pranešimas būtų įtikinamas. kitas . .. 1988). 1978. Patikimas pranešėjas laikomas ir ekspertu. Tačiau šaltinio patikimumo (suvokto išmanymo ir pasitikėjimo) poveikis maždaug po mėnesio sumažėja. Džeimso Randlo. todėl kalbantysis atrodo esąs išmintingas. o ne bulvarinis laikraštis. jie „gali atlikti svarbų vaidmenį. Mičigano universiteto mokslininkai padarė išvadą. 1984). o komunistų oratorių .

kas prieštarauja jų asmeniniams interesams. Wendy Wood ir Shelly Chaiken (1978) Masačiusetso universiteto studentams pateikė kalbą. kad jei įrašant parodymus į vaizdajuostę liudytojai žiūri klausiančiajam tiesiai į akis. jie sukelia didesnį pasitikėjimą. apie kuriuos buvo pasakyta. klausytojai kalbančiojo argumentus aiškino jo asmeniniu arba auditorijos šališkumu.taip pat padeda įtikinti klausytojus pranešėjo nuoširdumu (Knight ir Weiss. jog šią prieš verslą nukreiptą kalbą aplinkosaugos aktyvistams sako ekologinį judėjimą remiantis politikas. jog jų slapta klausomasi. kad jie žino. apie studentų miestelio tvarką). Pasiryžimas nukentėti dėl savo įsitikinimų . kurioje buvo užsipuolama bendrovė. kad spėčiau padėti savo draugei poniai Deivid. Martinas Lutheris Kingas jaunesnysis ir daugelis kitų didžių asmenybių . manantys. Kalbos stilius taip pat daro poveikį pasitikėjimui kalbėtoju. kad juo greičiau kalba- . suprantate. o ne žemyn. 1962) keliems Stenfordo universiteto studentams leido slapta pasiklausyti magistrantų ir doktorantų pokalbių. (Iš tiesų jie klausėsi magnetofoninių įrašų. To pakako. kas vėliau tapo televizijos reklamos būdu „filmuojant slapta kamera".patyrusio verslininko. intelektualesnius ir kompetentingesnius už lėtakalbius (maždaug 110 žodžių per minutę). Elaine Hatfield ir Leonas Festingeris (Walster ir Festinger. na.tai yra padarę Gandhi. Kai buvo paaiškinta. atsigauti. [Abejojant] Atrodo. Išklausę į magnetofono juostelę įrašytas kalbas greitai kalbančiuosius (maždaug 190 anglų kalbos žodžių per minutę) žmonės įvertino kaip objektyvesnius. kol atvyko greitosios pagalbos automobilis? ATSAKYMAS: [Užtikrintai] Dvidešimt minučių. Be abejo. gal dvidešimt minučių.7 skyrius. kodėl žmonės. turėtų būti nenuoširdūs? Mes taip pat laikome nuoširdžiais tuos. kurie įrodinėja tai. Kai tyrėjos sakė.) Kai pokalbio tema besiklausantiesiems buvo aktuali (pavyzdžiui. tariamai nieko neįtariantys kalbėtojai darė didesnį poveikį nei tie. maždaug. Normanas Milleris ir jo bendradarbiai (1976) iš Pietų Kalifornijos universiteto pastebėjo. studentams ji atrodė nešališka ir įtikinama. ĮTIKINĖJIMAS 269 KLAUSIMAS: Kiek maždaug laiko jūs ten stovėjote. kai žmonės kalba greitai. kalba arba bendrovės rėmėjų auditorijai skirta kalba. 1980). Suvokiamas pasitikėjimas. kad padėčiau poniai Deivid atsigauti. Studentams užtikrintai pateikiami parodymai pasirodė kompetentingesni ir įtikinamesni. kad tai . hm. Gordonas Hemsley ir Anthony Doobas (1978) pastebėjo. Alice Eagly. teršianti upę. kad pasitikėjimas bei patikimumas išauga. kandidatuojančio į politikus. Eksperimentiniame variante to. kad jų niekas nesiklauso. Kaip tik tiek. Jie taip pat pastebėjo. Pasitikėjimą taip pat didina auditorijos tikėjimas. kad kalbėtojas nesistengia jų įtikinti.

kurį reklamuoja. . kurie mums patinka. Jie žino. kad reklamuojamas produktas tikrai vertingas. jie daro mums poveikį. . Ne tik nugirstame. Johnas F. Šiuo faktu sėkmingai pasinaudota reklaminėje nerūkymo kampanijoje. Eksperimentai su virtualia socialine tikrove".panašumas. Kennedy. skyrelį „Mokslinių tyrimų išvada. Kaip bus pabrėžta 11 skyriuje. kad pasikvietus populiarų asmenį siekiama įtikinti. ką Jenifer Lopez sako apie drabužius ar automobilius. mes žinome. kurios patinka publikai. kad patrauklumas ir simpatijos nedaro įtakos. Kai kurios televizijos reklamos sukurtos taip. Kai kitą dieną stomatologas patikrino vaikų dantis. pamačius produktą. kad jį labiau pamėgtume ir labiau reaguotume į jo žodžius (Burger ir kiti. mums dažniausiai patinka į mus panašūs žmonės. ypač emociniai. kuriuose svarbiausias yra jų gaminamas komponentas (o šis komponentas. 1983). kad jis yra sportinių rūbų ekspertas. Tačiau kitose reklamose patikimumo principu nesinaudojama. Paveikti tokių šalutinių įvaizdžio ženklų nelinkę analizuoti žiūrovai gali nevalingai patikėti. kuriems klausytojai subjektyviai teikia pirmenybę. 1978. ir vertas pasitikėjimo.aspirinas). Analizuojant praktinį taikymą (žr. tačiau mokslininkai pastebėjo priešingą reiškinį. Thomas Lasateras ir Albertas Ramirezas (1978) vidurinės mokyklos juodaodžiams moksleiviams parodė vaizdo informaciją apie tai. būna paveikesni. Be to. paaiškėjo. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ma. Dion ir Stein. kad pranešėjas atrodytų ir patyręs. 2004). (Žr. kaip reikia rūpintis dantimis. Kai kalbėtojas mums patinka. kurie elgiasi taip kaip mes. subtiliai mėgdžiodami mūsų pozicijas. 1979. kurie buvo išgirdę infor- patrauklumas (attractiveness) Savybės. Kitas patrauklumo aspektas . Už savo produkcijos reklamavimą Nike moka Tigeriui Woodsui 100 milijonų dolerių ne dėl to. Vėliau. kai juos pateikia gražūs žmonės (Chaiken. ypač įtaigus oratorius. 7. kad sporto ir pramogų verslo atstovų nuomonė daro mums įtaką. daro didesnę įtaką.270 II d a l i s . kad reta „žvaigždė" nusimano apie produktą. Patrauklumas . jog dauguma gydytojų rekomenduoja vaistus. Pakanka net trumpo pokalbio su žmogumi. iškyla teigiamos asociacijos (šalutinis įtikinėjimo būdas).plati sąvoka. esame atviresni jo argumentams (pagrindinis įtikinėjimo būdas). Greičiau išgirstame žmones.) Kitas pavyzdys: Theodore Dembroskis. Žmonės. kaltindami rūkalų pramonę dėl daromos žalos ir rinkodaros būdų (Krisberg. Ši reklama grindžiama kita paveikaus kalbėtojo savybe . 2001). juo labiau įtikinama. Šį reiškinį gerai žino organizuojantys labdaros akcijas. Farmacijos bendrovių skausmą malšinančių vaistų reklamose dalyvauja baltu chalatu vilkintis žmogus.1 lentelę) galima pastebėti. Be to. Galime manyti. kartais pasakydavo 300 žodžių per minutę. kuris užtikrintai tvirtina.patrauklumu. Pallak ir kiti. jog simpatijos skatina pasitikėjimą. be abejo. Patrauklumas ir simpatijos Daugelis mūsų neigia. Patrauklus kalbėtojas (dažnai jis kuo nors panašus į publiką) būna paveikiausias tais klausimais. kurioje jaunuoliai kreipiasi į jaunimą. kad tų. Argumentai. Vienas jo aspektų yra fizinis patrauklumas.

kad veikia neatrastas veiksnys: kad panašumas svarbesnis esant veiksniui X. kurie jiems patinka. Nepanašus kalbėtojas pateikia mažiau šališką požiūrį. Jie perša mintį. Wilder. Antra vertus. . ir žmones. Tokie iš pažiūros prieštaringi duomenys paskatina mokslininkus imtis detektyvo darbo.7 skyrius. kuriais grindžiami žmonių santykiai ir įtaka. 1992. Nuoseklumas: paprastai žmonės gerbia savo viešus įsipareigojimus. Sidnėjuje ar Londone. o patikimumas svarbesnis. Socialinis įrodymas: žmonės priima kitus asmenis kaip sektinus pavyzdžius. Dosniai dalinkite savo laiką ir išteklius. Šeši įtikinimo principai Principas Autoritetas: žmonės sutinka su patikimais ekspertais. kuriems esate padėję. įtikinėjimai. o ne eksperto.. labiau įtikina nepanašus kalbėtojas. ar svarbesnis yra subjektyvus pasirinkimas. tačiau patyręs) įtikino labiau negu moksleivis (panašus. 1990).) maciją iš juodaodžio stomatologo. tarsi patvirtinančius. Tačiau kai reikia vertinti faktus. nebijokite pagirti. jog pagal veiksnį X galima spręsti. kaip reikia mąstyti. jausti ir veikti. Paaiškinkite. kad palankiau reaguojama į pamokymus. Ar panašumas svarbesnis už patikimumą? Kartais taip. kai veiksnio X nėra. kartais ne. Abipusiškumas: žmonės jaučia pareigą atsilyginti. kokį jie planuoja pirkti. kur daugiau iškrenta kritulių. ĮTIKINĖJIMAS 271 7. išgirstus iš savo grupės atstovų (Van Knippenberg ir Wilke.1 LENTELĖ. Įprasta. George Goethalsas ir Erickas Nelsonas (1973) atrado. įtikinamiausi būna panašūs kalbėtojai. Kiek duodi. kad kiti užrašytų arba išreikštų žodžiu savo ketinimus. tačiau nepatyręs). nusipirkusio tokį patį dažų kiekį. Taikymas Įrodykite savo išmanymą. grindžia mus panašiais interesais. kurias esate išsprendę.sekite gerbiamais žmonėmis. prisiminkime. Paprašykite. Sukurkite ryšius. Išsikovokite draugų pripažinimą ir darykite įtaką žmonėms. Nesakykite: „Prašau tai padaryti iki. ar objektyvi realybė. garsus stomatologas (nepanašus. Kai pasirenkant svarbios asmeninės vertybės. kad dažų parduotuvės klientams didesnę įtaką daro pasakojimas paprasto žmogaus. Timothy Brockas (1965) pastebėjo. kuri informacija ir galimybės iš tiesų yra išskirtinės. (Šiame poskyryje aptariame du pirmuosius.. jog aptariant burnos higieną. neseniai nusipirkusio 20 kartų daugiau dažų. Išnaudokite kolegų pavyzdį . pavyzdžiui. Šaltinis: Knygoje Influence: Science and Practice („Įtaka: mokslas ir praktika") mokslininkas Robertas Cialdinis (2000) aprašo šešis principus. Retenybė: žmonės vertina tai kas reta. skonis ar gyvenimo būdas. dantys buvo stropiau išvalyti." Pasistenkite klausdami išgauti pažadą. išvardykite problemas. tiek gauni. Simpatijos: žmonės palankiau reaguoja į tuos.

kad tokie tyrimai parodo virtualiosios socialinės tikrovės galimybes. ir Blascovichius jį užsidėjo. Bailensono ir Yee (2005) eksperimente tie studentai. sąžiningesnių. Dirgiklių kūrimas. Ankstesni tyrimai su realiais žmonėmis atskleidė. kuris 3 minutes šaipydavosi iš universiteto apsaugininkų. svarbiausia. . reikalavusių visada nešiotis tapatybės atpažinimo dokumentą Virtualusis asmuo tikroviškai judino lūpas. Iš šios patirties kilo mintis: ar socialiniai psichologai galėtų pasinaudoti virtualia aplinka? Gal galima būtų pasiūlyti žmonėms tikroviškus potyrius. kurio mimika ir judesiai atkartojo eksperimento dalyvio mimiką ir judesius. kurie nebuvo mėgdžiojami (netgi atmetus duomenis septynių studentų. Nors Blascovichius žinojo. Virtualius „žmones" galima visiškai kontroliuoti. linksėjo galva. Tiriamieji buvo padalyti į dvi grupes. Virtualios sąveikos laboratorijoje Stenfordo universitete 69 studentai savanoriai užsidėdavo virtualios tikrovės šalmus ir atsisėsdavo prieš virtualų žmogų kompiuteriu sukurtą vyrą ar moterį. kad toks mėgdžiojimas skatina pamėgti mėgdžiojantį žmogų. jis negalėjo suvaldyti baimės ir prisiversti pereiti lenta. ir įtaigesnis. Jeremy Bailensono ir Nieko Yee eksperimente kompiuteriu sukurtas veikėjas. Virtualios socialinės tikrovės eksperimentas. net ir apmokytus eksperimentuotojo padėjėjus. kuriuos tyrinėtojas galėtų kontroliuoti ir keisti? Ar tai padėtų socialiniams psichologams tirti konformizmą toli vienas nuo kito esantiems žmonėms dalyvauti virtualiuose susitikimuose. „Mėgdžiotoją" studentai laikė įdomesniu. reikalauja mažiau pastangų ir. uždelsdamas 4 sekundes. mirksėjo akimis. Jam iš karto pasirodė. imituojant kito asmens dalyvavimą „mažiau kainuoja. įtaigesniu. skyrė jam daugiau dėmesio (rečiau žiūrėjo į šalį). Jei studentas pakeldavo galvą ir pasižiūrėdavo į viršų. kurie „bendravo" su juos mėgdžiojančiu kompiuteriniu kolega. leidžia lengviau kontroliuoti eksperimentą negu dalyvaujant tikriems žmonėms". žadina empatiją ir stiprina tarpusavio ryšį (žr. 11 skyrių). jis atkartodavo savanorio studento judesius. virtualusis chameleonas darė tą patį. pamėgo jį labiau negu tie. Jimas Blascovichius (2002) manė. Vienai grupei bendraujant su virtualiu asmeniu. buvo ir labiau mėgstamas. buvo kiek labiau linkę sutikti su išgirstais teiginiais. kad laboratorijoje duobės nėra. kontroliuoti sunku. kurie sąmoningai pastebėjo mėgdžiojimo faktą). virtualios tikrovės tyrimų laboratorijoje Kalifornijos universitete Santa Barbaroje sutikęs savo kolegą suvokimo tyrinėtoją JackąLoomisą Pamatęs studentą vaikščiojantį po laboratoriją su šalmu. stebėti žmonių reakcijas į kitų fizinę negalią tyrinėti įtikinėjimą? Virtualios žmonių sąveikos galią įrodė Blascovichiaus buvusio bendradarbio Jeremy Bailensono kartu su studentu Nieku Yee atlikti eksperimentai. kad per gilią virtualią duobę atsirado permesta lenta. Galima tiksliai kopijuoti veiksmus. S O C I A L I N Ė Į T A K A mokslinių t y r i m ų išvada Eksperimentai su virtualia socialine tikrove Socialinis psichologas Jimas Blascovichius susidomėjo nauju klausimu.272 II d a l i s . Žmones.

pr. juos labiau veikia kalbantysis asmuo (Chaiken.pavyzdžiui. Phaedra. vė„Tiesa visada yra svariausias argumentas. o ne jų nuomonę apie kandidatų savybes ir tikėtiną veiklą (Abelson ir kiti. 2004 metų Jungtinių Valstijų prezidento rinkimuose daugeliui amerikiečių. o ne intelektas. ar įvertinti bei paneigti priešingus požiūrius? • Jei pateiksite abu požiūrius. arba aukų badaujantiesiems rinkimo kampaniją. ar iš esmės kitokia? • Ar reikėtų reikšti tik savo požiūrį. 1949). Kam amerikiečiai atiduos pirmenybę. ir už jį balsavo. Sprendžiant iš interviu prieš svarbius rinkimus. daugelis rinkėjų būna abejingi. ar pabaigoje? Aptarkime kiekvieną šių aspektų. ir emocingi. vis dėlto labiau patiko George W. 1982). Hovland ir kiti. suinteresuota publika renkasi pagrindinį įtikinimo kelią." Herbert Spencer. Kai pirminė nuostata suformuojama pasitelkiant emocijas. Nesuinteresuota publika renkasi šalutinį įtikinėjimo kelią. argumentai gali būti ir logiški. analitiškai mąstantys žmonės labiau reaguoja į racionalius argumentus nei mažiau išsilavinę ar mažesnio intelekto asmenys (Cacioppo ir kiti. kaip sukurti pagrindinio įtikinėjimo būdo receptą. tikriausiai svarstytumėte. lengviau prognozuoti pagal jų emocinę reakciją į kandidatus. Paprasta logika atvestų prie vieno ar kito šios problemos aspekto: • Koks teiginys labiau įtikins: logiškas ar veikiantis emocijas? • Ar žmonių nuomonę labiau veiks pozicija. tik truputį besiskirianti nuo jiems priimtinos. Petty ir kiti. pateikiant kvapą gniaužiančią istoriją apie badaujantį vaiką? Žinoma. pritariančių demokratų kandidatui Johnui Kerry. Logika versus emocijos Tarkime. ji labiausiai reaguoja į pagrįstus argumentus. Kr.Ką sako? Pranešimo turinys Svarbu ne tik kas sako. Bushas.į logiką"? Atsakymas: tai priklauso nuo auditorijos. Jie laikė jį ryžtingesnių. Aistrą galima sieti su logika. 1851 („Socialinė statika") . Ar geriausia būtų sugrupuoti savo argumentus temomis ir pateikti įspūdingą statistiką? O gal geriau pavyks apeliuojant į jausmus . Mąstanti. 1981). 1996. Taip pat svarbu. dalyvaudami bendruomenės susirinkime. 1980. „Nuomonę formuoja emocijos. jūs dalyvaujate aukų rinkimo badaujantiems kraštams kampanijoje. tarkime. kaip formavosi nuostatos. Sočiai Statics. Tačiau kas veikia labiau: logika ar emocijos? Ar Shakespeare herojus Lisandras buvo teisus. 1983." Sofoklis. Aukštesnio išsilavinimo. Jei jums reikėtų pradėti akciją dėl mokesčių už mokslą ar draudimo rūkyti. sakydamas: „Žmogus juk vadovaujasi protu"? O gal išmintingesnis lordo Chesterfieldo patarimas: „Dažniau apeliuokite į žmonių jausmus. bet ir ką sako. „žavinga asmenybe". širdį bei silpnybes ir rečiau . ar geriau kalbėti pirmam. 496-406 m.

Šaltinis: Duomenys iš Janis. kai ją lydėdavo maloni gitaros muzika. 1965.). būdami gerai nusiteikę į pasaulį žvelgiame pro rožinius akinius. 1993. kuriems patinka verslo pokalbius organizuoti kartu su gausiais pietumis skambant švelniai muzikai. Būdami nusiminę daugiau svarstome. 7. jei pateikiant jį sužadinamos neigiamos emocijos. Nauji išgyvenimai gali pakeisti emocijomis pagrįstą nuostatą. jei ji susijusi su teigiamomis emocijomis.3 PAVEIKSLAS Žmones. gali prireikti daugiau informacijos.3 pav. Schwarz ir kiti. Kaye ir Kirschner. 100 Skaitydami neužkandžiavo Skaitydami užkandžiavo Vėžio gydymas Karinės pajėgos Temos Kelionė į Mėnulį Trimačiai kino filmai liau lengviau bus įtikinti apeliuojant į jas. 1990. kai stengia- . 1991). 1999). kai pirminė nuomonė suformuojama logiškais argumentais. kad Jeilio universiteto studentus labiau pavykdavo įtikinti. Braverman. Pranešimas taip pat gali buti efektyvus. Dabbs ir Janis. nei eilės neskambant muzikai. įtikinti buvo lengviau nei tuos. kurie skaitė neužkandžiaudami. pasistenkite pakelti publikos nuotaiką ir turėkite vilties. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 7. gali džiūgauti dėl šių rezultatų. Tie. kad jūsų pateikta informacija sukels teigiamas emocijas publikai. 1993). Informacija būna įtaigesnė. impulsyvesnius sprendimus ir labiau pasikliaujame šalutiniais veiksniais (Bodenhausen. kurie skaitė ir užkandžiavo. Tačiau taip pat darome skubesnius. ir vėliau bus lengviau įtikinti panašaus pobūdžio argumentais (Edwards. Kaip buvo pastebėta 3 skyriuje. Baimė gali būti veiksminga. kad Kento universiteto studentus labiau veikė liaudies poezija. per daug apie ją negalvojant. Panašiai Markas Galizio ir Clyde Hendrickas (1972) pastebėjo. Fabrigar ir Petty. Malonūs pojūčiai dažnai sustiprina įtaigumą .274 II d a l i s . Tad jei negalite pateikti svarių argumentų. 2005. Baimės poveikis. Teigiamų emocijų poveikis.iš dalies sustiprindami teigiamą mąstymą (jei žmonės motyvuojami mąstyti) ir iš dalies susiedami malonius pojūčius su pranešimu (Petty ir kiti. jei jiems skaitant įtaigius faktus buvo leidžiama valgyti žemės riešutus ir gerti pepsikolą (žr. Irvingas Janisas ir jo kolegos (1965. todėl silpni argumentai neįtikina. 1965) pastebėjo. Tačiau norint pakeisti informacija pagrįstą nuostatą.

Baimę žadinantys pranešimai skatina žmones atlikti įvairius tyrimus. nes leidžia anksti diagnozuoti vėžį) per 12 mėnesių pasidarė tyrimus. Jei sužadinama baimė susirgti. parodė mokomuosius filmus apie mamografiją. pastebi Eiliotas Aronsonas (1997). Gąsdinantys pranešimai geriau veikia. kad dėl rūkymo anksčiau mirs. kad neatlikus mamogramos galima netekti gyvybės). Daugelis rūkalių. 1970. Ruiter ir kiti. o paneigiama baimė. atlikti odos vėžio profilaktinius tyrimus. nepasidariusioms mamogramų. Kanados vyriausybė tiki. Kai Claude Levy-Leboyer (1988) pastebėjo. todėl sukelia atmetimo reakciją (Leventhal. pagąsdintų. ir toliau teberūko. pasiskiepyti nuo stabligės ar atsargiau vairuoti automobilį (Muller ir Johnson. kad juo labiau žmonės išgąsdinami. kokie baisūs dalykai gali jiems nutikti. 2001). kad cigarečių gamintojai ant kiekvieno pakelio pateiktų ryškią informaciją apie rūkymo keliamą pavojų (Newman. Baimės jausmu manipuliuojanti informacija ne visada veiksminga. kai reikia užkirsti kelią blogam dalykui (pavyzdžiui. Sara Banks. 2003. dažniau valyti dantis. pavyzdžiui. pasidaryti krūtų mamogramą. Daugelis bijančių susirgti AIDS nesusilaiko nuo lytinių santykių ir nenaudoja prezervatyvų. Dėl šios priežasties baimę skatinantys pranešimai būna efektyvesni. vėžiui). stengiantis žmonių neišgąsdinti tiek. susirūpinimą sukelianti informacija apie cholesterolio keliamą pavojų gali paskatinti žmones valgyti neriebų ir mažai cholesterolio turintį maistą (Millar ir Millar. Jei nepasakoma. kaip išvengti pavojaus. todėl ji reikalauja. ĮTIKINĖJIMAS 275 masi įtikinti žmones mažiau rūkyti. bet ir padeda rasti sprendimą ir pasi- . kad jie nebekreiptų dėmesio į pranešimą? O gal juos reikia mirtinai išgąsdinti? Howardo Leventhalio ir jo kolegų (1970) Viskonsino universitete bei Ronaldo Rogerso su kolegomis Alabamos universitete (Robberson ir Rogers. kad Prancūzijos jaunuolių polinkį vairuoti išgėrus mažina baimę sukeliantys vaizdai. Tačiau kokią baimę reikėtų sukelti? Ar užtenka sužadinti tik nedidelę baimę. Pavyzdžiui. 1990). žmogus labiau susidomi informacija apie ligą ir apsisaugojimo nuo jos būdus (Das ir kiti. o ne paskatinti gerą dalyką. 1966). 2001). Tik pusė žiūrėjusiųjų teigiamai pateiktą informaciją (pabrėžiančią. 1988) atlikti eksperimentai rodo. Kai baimė susiduria su malonius pojūčius žadinančiais veiksmais. Baimę sukeliančių pranešimų įtaiga naudojasi ne tik rūkymo antireklama. Tačiau šitaip pasielgė du trečdaliai žiūrėjusiųjų baimę sukeliančią informaciją (pabrėžiant. 2004). dažnai ne elgsena pasikeičia.7 skyrius. Rogers ir Mewborn. 1976). Prancūzijos vyriausybė šiuos vaizdus įtraukė į valstybinės televizijos laidas. juo labiau jie reaguoja. pasitikrinti sėklidžių būklę. jog vaizdžiai rodant rūkaliams. gąsdinanti informacija tampa žlugdanti. palaikyti gerą fizinę būklę (Lee ir Aaker. kad mamograma gali išgelbėti gyvybę. jei ne tik gąsdina dėl galimos grėsmės. pavyzdžiui. bet ir perspėjimai vengti rizikingo seksualinio elgesio bei vairavimo išgėrus. Peteris Salovey ir jų kolegos (1995) 40-66 metų amžiaus moterims. sustiprėja patarimų įtaiga.

tarkime. Kai T. Ruiter ir kiti. padaugėjo nuo 14 iki 39 proc. Maddux ir Rogers. Šiuose argumentuose taip pat buvo pateikiami aiškūs bei konkretūs nurodymai. Apklausus 5000 homoseksualių vyrų paaiškėjo. prievartauja ne žydes moteris ir apgaulės būdu išvilioja asmenines santaupas. . tėtis leistųsi į kompromisą ir nors kažkiek mankštintųsi? Tačiau kita vertus jis gali pamanyti. 1992. buvo ne logiški.teigūsių. devintajame dešimtmetyje AIDS baimė daugelį vyrų privertė saugotis." VViliam Strunk ir E. Žmonės lengviau priima žinią. 1979 („Stiliaus elementai") justi galinčiu jį įgyvendinti (Devos-Comby ir Salovey. kad susilaiko nuo lytinių santykių arba yra monogamiški. jog aš pakvaišau. Streicherio argumentai. Tad didesnis nesutarimas gali sukelti mažesnius pokyčius.276 II d a l i s . kurie tariamai valgo žiurkių mėsą. o diskomfortas skatina žmones keisti savo nuomonę (prisiminkite 4 skyriuje aprašytą disonanso efektą). 1983. o emocingi. laikytis monogaminių santykių. Prieštaringumas Įsivaizduokite štai tokią sceną: Nikolė atvyksta namo pavasario atostogų ir tikisi savo stambaus sudėjimo. nemalonia informacija žmonės gali nepatikėti. jei paprašyčiau imtis sudėtingesnių pratimų. Vaizdingoje propagandoje dažnai eksploatuojama baimė. Nesutinkantys su žinių laidos išvadomis klausytojai jų vedėją vertina kaip šališką. kaip kovoti su „pavojumi": išvardytos žydų parduotuvėlės.gali labiausiai pakeisti nuomonę.nuo 1984 iki 1986 metų . Nesutikimas sukelia diskomfortą. 2001). kurį sunku paneigti . kad remiant poziciją.toks. socialiniai psichologai gali įrodinėti ir viena. itin prieštaraujančią klausančiojo pozicijai. Naciai laikraštyje Der Sttirmer pasakodami nebūtas istorijas apie žydus. skaitytojams nurodoma sudaryti savo rajono žydų sąrašus (Bytwerk ir Brooks. ar pabandyti jį įtraukti į daugiau pastangų reikalaujančią ritminę gimnastiką arba bėgiojimą? O gal. The E/ements of Style. atkreipianti dėmesį į su lytiniais santykiais susijusią riziką. kuri jiems daugiau ar mažiau atrodo priimtina (Liberman ir Chaiken. ir nieko nedaryti. 1988).tai „nardymas po TV kanalus". S O C I A L I N Ė Į T A K A „Jei studijavusieji rašymo mėną ir sutaria kuriuo nors klausimu. nepatikimą ir nevertą pasitikėjimo. kasdien pasivaikščioti. XX a. Nikolė svarsto: „Kaip išjudinti tėtį? Ar prikalbinti jį pamėginti nuosaikiai mankštintis. VVhite. 2002. Judith Turner ir Merrill Carlsmith (1963) teigė. Reklama. kad žmonės galėtų jų vengti. (Fineberg. kita vertus. sukėlė baimę šimtams tūkstančių žmonių. kad jo mankšta . 1993). 1980). tikslumas ir konkretumas. tai tikrai šiuo: patikimiausias būdas sudominti skaitytoją ir išlaikyti jo dėmesį yra aiškumas. bet ir pateikti apsisaugojimo strategiją: susilaikyti nuo lytinių santykių. Eiliotas Aronsonas. vidutinio amžiaus tėvą užkrėsti Judraus ir sveiko" gyvenimo būdu. patikimas šaltinis . Tad gal didesnis nesutarimas galėtų sukelti didesnius pokyčius? Tačiau. B. Zanna. ir kita. kurie lankosi žydų parduotuvėse ir naudojasi žydų specialistų paslaugomis. kad AIDS piko laikotarpiu . naudoti prezervatyvus. Ji kasdien nubėga 5 mylias. Nikolės tėvas sako. kaip ir didžioji nacistinės propagandos dalis." Kaip ir Nikolė. siekia ne tik išgąsdinti ( „ A I D S žudo"). skaitytojai buvo skatinami pranešti pavardes vokiečių.

Tad jei esate patikimas autoritetas. Šaltinis: Aronson. 1963. auditorijoje galima sukelti sąmyšį ir susilpninti savo poziciją. Antra vertus. Tik labai patikimas informacijos šaltinis gali veiksmingai įrodyti kraštutinę poziciją. o jūsų auditorijai siūlomas klausimas mažai terūpi . Carol Werner ir jos kolegos (2002) pademonstravo nuginkluojančią paprastų dvipusių teiginių galią. su kuriuo jie iš dalies jau sutiko (Pallak ir kiti. jei pripažįstami oponentų argumentai. 1972. jei tėvas būtų ryžtingai nusiteikęs nesimankštinti. ypač jei šis teiginys visiškai priešingas tam. Eliotas išgirdavo kitiems nepatinkantį eilėraštį. 1979. informacija gali atrodyti teisingesnė ir labiau nuginkluojanti. paragindami rinkti aliuminio skardines antriniam perdirbimui. Santūriai prieštaraujantis teiginys jiems gali pasirodyti kvailai radikalus. 1970). Atsakymas taip pat priklauso nuo to. ar ši tema aktuali Nikolės tėvui. prieštaravimas ir patikimumas veikia vienas kitą: priešingos informacijos poveikio stiprumas priklauso nuo kalbėtojo patikimumo. Jutos universiteto auditorijų korpuse prie šiukšlių dėžių buvo išklijuoti tokie užrašai: „Prašau nemesti aliuminio skardinių!!!!! Mes- . žmonės labiau juo patikėdavo nei tada. ĮTIKINĖJIMAS 277 7. Tad atsakymas į Nikolės klausimą: „Ar man vertėtų ginti kraštutinę poziciją?" būtų toks: „Viskas priklauso nuo aplinkybių". Vienpusiai versus dvipusiai argumentai Besistengiantieji įtikinti susiduria su dar vienu praktiniu klausimu: ką daryti su oponento argumentais. kai jis tik santūriai pagirdavo kūrinį. kaip parodyta 7. jos liaupsės nebuvo nė kiek įtaigesnės nei santūrus pagyrimas. ji gali bandyti įpiršti visą sveikatingumo programą.7 skyrius. Tumer ir Carlsmith. ji būtų išmintingesnė apsiribodama nuosaikesniu siūlymu. Tačiau kai Misisipės valstijos pedagoginio instituto studentė Agnės Stearns vertino nepatinkantį eilėraštį. Rhine ir Severance. Mažas Vidutinis Prieštaringumas Didelis S. Nikolė galbūt gali būti kategoriškesnė nei tuo atveju. Sutikus su jais. Petty ir Cacioppo. Labai įsigilinusieji į kurį nors dalyką būna linkę sutikti tik iš dalies. Jei ne. Jei Nikolės tėvas dar negalvojo apie mankštinimąsi arba jam tai nerūpi.4 paveiksle.4 PAVEIKSLAS Prieštaringumas sąveikauja su informacijos šaltinio patikimumu. Ar Nikolė ją dievinančiam tėvui yra išskirtinis autoritetas? Jei taip.veikite: propaguokite kitokį požiūrį. Tad.

pasielgtų išmintingai.„Galbūt tai nepatogu. Šaltinis: Howland. pateikite jai dvipusius argumentus. reaguodamas į opozicijos teiginius. jog kova su Japonija bus lengvesnė. Ši sąveika . . Amerikos karių skeptišką požiūrį į teiginį apie Japonijos galią labiau pakeitė dvipusė komunikacija. pavyzdžiui. jog mus sutriuškina pakartodami savo nuomonę ir nekreipdami jokio dėmesio į mūsiškę. Tikriausiai vienpusis pranešimas informuotą auditoriją skatina ieškoti kontrargumentų. kad kariai atsipalaiduotų ir galvotų. 1953). o su vienu priešu. kuriose buvo įrodinėjama. JAV armija nenorėjo. jei gynėjas anksčiau nei kaltintojas pateikia patirtos žalos įrodymus (Williams ir kiti. įtaigiai parašytame skelbime buvo pateiktas pagrindinis kontrargumentas ir į jį reaguota .5 PAVEIKSLAS Pradinės nuomonės sąveika su vienpusiu versus dvipusiu argumentais Vokietijai pralaimėjus Antrajame pasauliniame kare. Tad jau minėtas socialinės psichologijos ekspertas Carlas Hovlandas su bendradarbiais (1949) Armijos informacijos bei švietimo skyriuje parengė dvi radijo laidas. o pranešėją laikyti neobjektyviu. dvipusis informacijos pateikimas būna įtaigesnis ir jo poveikis išlieka ilgiau (Jonės ir Brehm. Maxims and Reflections („Maksimos ir refleksijos") kite jas į konteinerį. 1993). Lumsdaine ir Sheffield. Tad politikas. kad karas Ramiajame vandenyne tęsis dar bent dvejus metus. buvo veiksmingesnis tarp tų.tipiškas įtikinėjimo tyrimų pavyzdys. Kaip parodyta 7. nei pakabinus bet kurį kitą skelbimą) buvo sumesta į specialų konteinerį. esantį pirmame aukšte šalia įėjimo. kurie šiam teiginiui jau buvo pritarę. Pesimistui veiksmingesnis yra nei- .5 paveiksle. 1970. kad jei žmonės yra (arba bus) supažindinami su priešingais argumentais. kalbėdamas išprususiai auditorijai. bet labai svarbu!!!". Eksperimentai taip pat parodė. Optimistą labiausiai veikia teigiantis įtikinėjimas („Pagal naująjį planą mokestis už mokslą sumažėja mainais už darbą universitete")." Kai paskutiniame. Vienpusis kreipimasis buvo paveikiausias tiems. kurie su šiuo teiginiu nesutiko. informacijos efektyvumas priklausė nuo klausytojo.278 II d a l i s . 1949. kuris pripažino priešingus argumentus. kad lengviau kovoti ne su dviem. Kreipimasis. Lumsdaine ir Janis. Taigi jei jūsų auditorijai bus pateiktas priešingas požiūris. Vienpusis Pranešimas Dvipusis „Oponentai įsivaizduoja.80 procentų skardinių (dvigubai daugiau nei iki skelbimų pasirodymo ir daugiau. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 7. Viena iš šių laidų buvo vienpusė: joje nebuvo pripažįstama. kad esama ir kitokių argumentų. Iš karto šiam teiginiui pritariančių karių įsitikinimą sustiprino vienpusis pranešimas. Kita laida buvo dvipusė: joje buvo paminėti priešingi argumentai ir į j u o s atsakyta." Goethe. Antrajame pasauliniame kare nugalėjus Vokietiją. Imitaciniuose teismo procesuose gynybos pozicija tampa patikimesnė.

užsispyręs. 2004). užsispyręs ir pavydus. kurių metu žmonėms pavyksta atspėti 50 procentų atsakymų. ar antras. McAndrew. Pirmieji įspūdžiai yra svarbūs. tada pasisakant pirmam galima pateikti idėjas. kurie atspėja eksperimento pradžioje. ar įžvelgiate skirtumą tarp šių dviejų apibūdinimų? t Džonas yra protingas. ar kalbės pirmas. . sukeldama pirmumo efektą. jei susiformavusį įsitikinimą sugriauti sunku. ir mokslininkai ieško paprasčiausių principų. pradžioje pateikta informacija paprastai daro didžiausią poveikį. ĮTIKINĖJIMAS 279 giantis įtikinėjimas („Visi iš kitos valstijos atvykę studentai privalės atidirbti universitete. Pirmumas versus naujumas Įsivaizduokite. Be to. kad įtikinimo kintamųjų poveikis būtų paprastas. Metant monetą paaiškėja. Tačiau jei tikrovė yra sudėtinga. pastebi Richardas Petty ir Duane Wegeneris (1998). impulsyvus. Tie." Ir studentai. Studentai perskaitė ir vienos. jog konsultuojate garsų politiką. kurios užtikrins. Tad gal iš tiesų geriausia kalbėti paskutiniam? Pirmoji jūsų argumentų grupė atspindi labiausiai įprastą dalyką. Keistai pirmumo efektas pasireiškia rinkimuose: kandidatui.vienose situacijose jie sustiprina įtaigumą. kitaip jiems teks mokėti už mokslą") (Geers ir kiti. 1968. Pavyzdžiui. darbštus ir protingas. Likus trims savaitėms iki rinkimų abu politikai atvyksta pasirodyti per vakaro žinių laidą ir paskelbti iš anksto paruoštą pareiškimą. Tie. tai. paprastai didžiausias dėmesys skiriamas tam. Panašus efektas pastebimas eksperimentuose. pirmumo efektą: pirmoji pateikta informacija būna įtaigiausia. „poveikis būna sudėtingas . atrodo gabesni nei tie. kurie skaitė epitetus. 1975. kritiškas. impulsyvus. Langer ir Roth. (Tada būtų lengviau studijuoti šį skyrių. sekasi labiau (Moore. ką kažkada buvote perskaitęs. Antra vertus. kad jūsų konsultuojamas politikas gali pasirinkti. Mintyse perkratote viską. asmenį įvertino palankiau. ir ki- pirmumo efektas (primacy effect) Jei visos kitos sąlygos vienodos.) Deja. Galbūt norėtųsi. kurio pavardė pirmoji sąraše. Visi laukia jūsų patarimo. nes žino. kas išgirstama pirmiausia. • Džonas yra pavydus. kas išgirstama vėliausiai. 2003). daugumos kintamųjų. Be to. nei tie. kuris turi dalyvauti debatuose su kitu garsiu politiku dėl dvikalbio mokymo įteisinimo. kurie sėkmingai spėja po nesėkmingų bandymų pradžioje (Jonės ir kiti. kurie skaitė išvardytus atvirkščia tvarka. Ar būtų geriau kalbėti pirmam? Žmonių išankstinė nuomonė veikia jų interpretacijas.į kitą. Solomonas Aschas (1946) šiuos sakinius pateikė studentams Niujorke. o kitose sumažina. Pirmesnė informacija turėjo įtakos vėlesnės informacijos interpretavimui. kritiškas. kad klausydami ir analizuodami antrojo prelegento kalbą žmonės darysis palankesni pirmojo kalbėtojo atžvilgiu. darbštus. tai ir mūsų principai privalo būti sudėtingi. o gynybos .7 skyrius. 1981). išdėstytus nuo protingas iki pavydus. Jie suskirstė ieškovo liudijimą bei įrodymus į vieną grupę. prisimenama geriausiai. Kitas pavyzdys: Normanas Milleris ir Donaldas Campbellas (1959) Šiaurės Vakarų universiteto studentams pateikė tikros civilinės bylos sutrumpintą stenogramą. kad studijavote socialinę psichologiją.

Tie iš mūsų. Paklauskite universiteto studentų. kad pastarosios dienos įvykiai gali užgožti reikšmingus ankstesnius. kurie kalba viešai kaip dėstytojai arba oratoriai. 7. naudojantis reklama. kasdienė psichologija akcentuoja parašyto žodžio galią. Tad ką dabar galėtumėte patarti debatuose dalyvaujančiam politikui? Kaip sakoma? Komunikavimo kanalas Norint įtikinėti. Aktyvi patirtis ar pasyvus priėmimas? Ar žodiniai raginimai įtaigesni? Nebūtinai. taip įsimyli savo pačių žodžius. kol neateina kitas ir neatlieka kryžminės apklausos". pirmasis teiginys [gyja pranašumą (pirmumo efektas). jei pirmasis teiginys skatina mąstyti (Haugtvedt ir Wegener. Kad tuo įsitikintų. Nepaisant to. 1) kai abu teiginius skiria nemažas laiko tarpas ir 2) kai auditorija sutinka tuojau pat po antrojo teiginio. 1994). Kai po savaitės jie sugrįžo pareikšti savo nuomonę. raginančius nešiukšlinti. O kaip dėl priešingos galimybės? Ar mūsų gebėjimas geriau prisiminti naujesnę informaciją nesukelia naujumo efekto? Visi esame patyrę tai. Kai du teiginius skiria laiko tarpas ir auditorija reaguoja netrukus po antrojo teiginio. tos grupės liudijimus bei įrodymus. kuris jų studijų . Prognozuojamas pirmumo efektas: Reakcija Sutinkama su 1-u teiginiu Prognozuojamas naujumo efektas: (laikas) 2-as teiginys Reakcija Sutinkama su 2-u teiginiu naujumo efektas (recency effect) Kartais vėliausiai pateikta informacija turi didžiausią poveikį. ką sako patarlė: „Tas. kurį perskaitė pirmiausia. atrodo teisus tol. rašytiniais dokumentais. kuris pirmasis atskleidžia savo argumentus. kad kyla pagunda pervertinti jų galią.pasireiškė naujumo efektas. Kai po dviejų paeiliui išgirstų teiginių seka laiko tarpas. Kaip mes stengiamės sukviesti žmones į renginį universitete? Iškabiname skelbimus. Po savaitės mokslininkai davė perskaityti kitus parodymus ir iškart pareikšti savo nuomonę. Iš savo patirties (ir iš atminties eksperimentų) žinome.280 II d a l i s . pranašesnis tampa antrasis teiginys (naujumo efektas). reikia bendrauti. Užmiršimas sukuria naujumo efektą. per televiziją ar radiją. Bendraujama įvairiai: akis į akį.). Tai ypač būdinga. Rezultatai buvo priešingi ankstesniems . Tikriausiai prisimiršo didžioji dalis prieš savaitę skaitytų argumentų. dauguma palaikė tą požiūrį. paprastai pasireiškia pirmumo efektas (žr. Milleris ir Campbellas kitai studentų grupei davė perskaityti tik vienos grupės parodymus. Kaip priverčiame vairuotojus sumažinti greitį ir nenuleisti akių nuo kelio? Pastatome ženklus su užrašais: „Vairuok atsargiai". S O C I A L I N Ė ĮTAKA 7. Naujumo efektas retesnis nei pirmumo.6 pav. Kaip skatiname studentus nešiukšlinti universiteto teritorijoje? Studentų miestelio skelbimų lentoje ir prie laiškų dėžučių iškabiname skelbimus.6 PAVEIKSLAS Pirmumo efektas versus naujumo efektas Kai du įtaigūs teiginiai seka vienas po kito ir auditorija į juos reaguoja praėjus tam tikram laikui.

Kalifornijos valstijos Skripso koledže per savaitę trukusią kampaniją prieš šiukšlinimą studentai buvo raginami „išsaugoti Skripso studentų miestelį gražų". Eksperimentuotojai apsilankydavo pas juos prieš ir po pamokslo. kad abi rūšys visiškai vienodos. Kaip pamatysime 11 skyriuje. Tačiau kišenės gali jį pajusti. kad paprasčiausias kartojimas gali priversti patikėti teiginiu. Vaistinėje prekiaujama dviejų rūšių aspirinu. Rūpestingai apgalvotame kreipimesi privalo būti atsižvelgta į visus šiuos įtikinėjimo elementus. Per antrąjį pokalbį paklausti. Ar lengva žmones įtikinti? Panagrinėkime du gerais ketinimais grindžiamus atvejus. o kita nereklamuojama. To- Daugybės apklausų dalyviai sutinka. 1995). kad ne tik prikaustytų dėmesį. Ar.1 lentelėje. Mūsų organizmas negali pajusti jokio skirtumo. kad pamokslininkui tenka įveikti daug kliūčių. tik 10 proc. Niekas nepakėlė nė vienos šiukšlės. „išsivalyti šiukšles" ir t. Dar nuostabiau. Reklamuojamas aspirinas milijonams žmonių parduodamas trigubai brangiau nei nereklamuojamas. apklaustųjų spontaniškai prisiminė pamokslą. Skrajutės su šiais raginimais kiekvieną rytą buvo dedamos į studentų laiškų dėžutes ir kabinamos visose gerai matomose studentų miestelio skelbimų lentose. Jei nekreipsime dėmesio į tai. Thomas Crawfordas (1974) ir jo bendradarbiai atliko eksperimentą su 12 bažnyčią lankančių tikinčiųjų. kurias mes. gal jie ką nors skaitė ar girdėjo apie rasinius prietarus ir diskriminaciją. Paskutinę kampanijos dieną jis vėl testavo 180 praeivių. Po to jis pasitraukė į šalį ir stebėjo 180 praeivių elgesį. Reklama nežinomą kandidatą paverčia žinomu. numetė keletą šiukšlių. Kaip buvo parodyta 7. . kuriuo vaikšto daug žmonių. žiniasklaida gali turtingam politikui padėti „nusipirkti" rinkimus? Paprastai per pirmą prezidento rinkimų turą išleidusieji daugiausiai pinigų surenka daugiausiai balsų (Grush. ĮTIKINĖJIMAS 281 aspektas buvo vertingiausias arba ką jie prisimena iš pirmo kurso. įsivaizduojame perskaitę. Kai likusiųjų 90 proc. 1980. dėstytojai. bet kad informacija būtų suprantama. turėdama tokią galią. pamatome.7 skyrius. opensecrets. paprasčiausia neįprastų dirgiklių ekspozicija gimdo simpatiją. kaip greitai šios skirtingos aspirino tabletės tirpsta burnoje. prisimins puikias paskaitas. sakė negirdėję nieko. Aspirinas yra aspirinas. įtikinanti. Likus dienai iki kampanijos pradžios socialinės psichologijos ekspertas Raymondas Paloutzianas (1979) šalia šiukšlių dėžės. Ar dabar praeiviai puolė vykdyti raginimus? Tik 2 iš 180 praeivių pakėlė šiukšles. buvo tiesiai paklausta. kad ir kaip būtų liūdna. įtaigus pranešėjas privalo pateikti informaciją taip. įsimintina bei patraukli.org. Išvada: pamokslai nepadarė jokio poveikio rasinėms nuostatoms. o ne jų pačių (Duck ir kiti. ir tik nedaugelis. kad žiniasklaida veikia nuostatas. iš kurių viena rūšis labai reklamuojama. t. daugiau nei 30 proc. stovinčios ant šaligatvio. tačiau tik kitų žmonių. ar jų dvasininkas yra „kalbėjęs apie prietarus arba diskriminavimą per pastarąsias porą savaičių". Kai apie tai susimąstome. bet kuris vaistininkas jums patvirtins. smerkiančio rasinį fanatizmą ir neteisingumą. Tačiau pasyviai pateikta informacija ne visada būna bergždžia. 2005).

Kaip matėme 4 skyriuje „Elgesys ir nuostatos". ką padarėme. . pabrėžiame idėją to. Uždavinys nėra neįmanomas. Kiti veiksniai. kad reklaminis teiginys („Ryklio kremzlės gydo artritą") yra neteisingas. Dar daugiau. kad niekada nesulauksite sėkmės. aktyvi patirtis taip pat sustiprina nuostatas. kad įtikimas melas gali išstumti pagrįstas tiesas. besirimuoj antys žodžiai ar sakinio ritmika. o asmeniniai kontaktai. bet ir formuoja elgesį. Nebuvo tikimasi. Kartojamos klišės gali užgožti sudėtingą realybę. kaip aspirinas. 2005). tačiau atrodo teisingesnis.282 II d a l i s . Palyginti su pasyviai suformuotomis nuostatomis. taip pat padidina sklandumą bei įtikimumą. pavyzdžiui. „gandų kūrimą". ritmas. Asmeninė versus žiniasklaidos įtaka „Ar suvokiate. Mokslininkas Halas Arkesas (1990) šiuos faktus laiko „gąsdinančiais". primena Sizifo darbą. Rowlings agentas prieš pasirodant knygai „Haris Poteris ir išminties akmuo" Įtikinėjimo tyrimai rodo. rašydama knygas vaikams?" J. K. rimavimas). veiksmingiausia ŽIV profilaktikos priemonė yra ta.tiražas buvo tik 500 egzempliorių). kuri suteikia žmonėms ne tik informacijos. Kai ką nors darome. labiausiai nuostatos sutvirtėja ir veikia elgesį. Šiuolaikinės pardavimo strategijos siekia įtvirtinti asmeninės informacijos „iš lūpų į lūpas" galią per „virusinę rinkodarą". kai buvo pirmą kartą perskaityti ir įvertinti. kol vaikai vienas per kitą jos neišpopuliarino. kuriose tvyro rasinė įtampa. kad teiginys buvo pripažintas neteisingu. padeda kategoriškai atsisakyti lytinių santykių ir skatina naudoti apsaugos priemones (Albarracin ir kiti. stabilesnės. vėliau jis gali būti klaidingai prisimintas kaip teisingas (Skurnik ir kiti. jei jos kyla iš mūsų pačių patirties. Net pakartojus. mažiau baiminasi puolimo. „įdiegiamus" pardavimus (Walker. tačiau. Jei pasyviai pateikta informacija kartais būna paveiki. kad „Hario Poterio" serija bus tokia populiari (pirmosios knygos . kad jį įvykdytum. Šie principai aiškiai matomi daugelyje tyrimų. 2004). 2000). Kadangi žmonės jau bus užmiršę. Pavyzdžiui. kaip „gyvsidabrio lydimosi temperatūra aukštesnė nei vario". ypač jei jaučiame atsakomybę. taigi tampa ir įtikinamesnis (MeGlone ir Tofighbakhsh. Kas lemia sklandumą (žinomumas. Teiginio kartojimas daro jį sklandesnį . lemia ir patikimumą. pavyzdžiui. ar galime iš anksto apibrėžti temas. Lengva parodyti reklamos galią tokiais nereikšmingais klausimais. tuo silpnesnis įtikinėjimas. o kartais ne. vien atpažinę jį gali palaikyti įtikinamu. 2005). nepakanka vieno stumtelėjimo. Teiginys „skubos darbą velnias neša" iš esmės reiškia tą patį. patirtimi paremtos nuostatos būna tikresnės. Politikos manipuliatoriai gerai žino. apie rasizmą. įterpus jį tarp kitų teisingų ir klaidingų teiginių ir pateikus pagyvenusiems žmonėms. pavyzdžiui.„Haris Poteris ir išminties akmuo" . kuriose įtikinėjimas bus sėkmingas? Čia galioja paprasta taisyklė: kuo svarbesnis klausimas. ką ir „skubant priveliama klaidų". kad mus labiau veikia ne žiniasklaida. tose vietose. S O C I A L I N Ė Į T A K A kie trivialūs teiginiai.jis vis lengviau ištariamas. Įtikinėjimas aktualesnėmis temomis. laikomi teisingesniais praėjus savaitei po to.

pas kuriuos apsilankė agitatoriai.7 skyrius. radijas ir spauda. kuri buvo skelbiama žiniasklaidoje. Kaip parodyta 7. skatinanti pritarti statuto pakeitimams. Grupėje.7 PAVEIKSLAS Širdies kraujagyslių ligų rizikos pokytis nuo pradinio taško (0) po vienerių. 7.7 pav. Treisio miesto gyventojai negavo jokios papildomos informacijos. taip pat gyventojams buvo siunčiami laiškai. Grupėje. dvejų ir trejų metų kontrolinio Treisio miesto didelės rizikos grupės gyventojams rizika išliko beveik tokia pat. ĮTIKINĖJIMAS 283 Du klasikiniai eksperimentai iliustruoja asmeninės įtakos galią. Vatsonvilyje. vykdomos per žiniasklaidą. kuriai keturis kartus buvo atsiųsta informacija. Samuelis Eldersveldas ir Richardas Dodge (1954) Mičigano valstijos Ann Arboro mieste tyrė politinio turinio įtikinėjimą.. 1980. po vienerių. už statuto pakeitimus balsavo 75 proc. Kito eksperimento metu Johno Farąuharo ir Nathano Maccoby (1977. „už" balsavo 45 proc. pakeitė savo nuomonę ir balsavo už pakeitimus. Maccoby ir Alexander. Taikydami elgsenos kaitos principus. Trečiai grupei priklausantys asmenys. be kampanijos. 1980. jie prieš pradėdami projektą ir kiekvienų trejus metus trukusio projekto metų pabaigoje apklausdavo ir mediciniškai ištirdavo 1200 žmonių. Maccoby. 1980) vadovaujama mokslinė grupė siekė sumažinti vidutinio amžiaus žmonių širdies ligų skaičių trijuose mažuose Kalifornijos valstijos miestuose. išskyrus tą. 19 proc. suskirstė į tris grupes. Jie gyventojus. mokslininkai padėjo jiems suformuluoti konkrečius tikslus ir sustiprino jų sėkmės jausmą. buvo asmeniškai kontaktuojama su dviem trečdaliais žmonių. Šaltinis: Maccoby. kurie dėl savo kraujospūdžio. kuri matė bei girdėjo informaciją tik per žiniasklaidos priemones. kuriais siekta supažindinti žmones su širdies kraujagyslių susirgimų rizika bei priemonėmis ją sumažinti. nusprendusius nebalsuoti už miesto statuto pakeitimus. Gilrojaus mieste dvejus metus buvo pasitelkta televizija. Vatsonvilis (žiniasklaida ir tiesioginis bendravimas) Tyrimo metai . Kad palygintų santykinį privataus asmens ir žiniasklaidos poveikį. dvejų ir trejų švietimo sveikatingumo klausimais metų. svorio ir amžiaus pateko į didelės rizikos grupę.

. daro įtaką kitiems.kiekvienas žmogus. Jei noriu įvertinti kompiuterinę įrangą. Ar patys esate patyrę asmeninę įtaką? Žvelgiant retrospektyviai. Net jei žiniasklaida daro nežymų tiesioginį poveikį žmonių nuostatoms.vienas pirmųjų įtikinėjimo proceso etapų (prisiminkime 7. Kad dar labiau supainiotume reikalus. 1975). Tėvai gali uždrausti žiūrėti televizorių. kuriuos turi jų draugai. kuris buvo užverstas raginimais per žiniasklaidą. Nuomonės lyderis . 1972. kreipiuosi į savo sūnus.„įtakinguosius" . kurie auga nežiūrėdami televizoriaus.nuo pastarųjų link eilinių žmonių. Tai štai kokia įtaigumo seka: žodinė (akis į akį). Juo gali būti pokalbių laidos vedėjas ir redakcinės skilties kūrėjas. jie mokykloje dalyvauja televizijos programas imituojančiuose žaidimuose. su kuriais buvo bendraujama asmeniškai ir kuriems buvo pateikiama informacija per žiniasklaidą.1 pav. kad žiniasklaidos poveikis dažnai reiškiasi dviem komunikacijos etapais: pirmas etapas vyksta kryptimi žiniasklaida-nuomonę formuojantys asmenys. Tad Shelly Chaiken ir Alice Eagly (1976) dviejų etapų komunikacija (two-step flow of communication) Procesas. gydytojas. kurie daug žinių pasisemia iš spausdinto teksto. kurie. Dviejų etapų komunikacijos modelis primena. kuris sugeba rinkti informaciją ir skleisti ją tarp draugų ir šeimoje. savo ruožtu. vaizdo įrašas. antrasis . garso įrašas ir rašytinė informacija. Žiniasklaidos rūšių palyginimas.284 II d a l i s . Jie prašo tėvų nupirkti su televizija susijusius žaislus. pridursime. mokslininkas . Įvairių žiniasklaidos rūšių lyginamieji tyrimai atskleidė. Labiausiai pasikeitė tie Vatsonvilio gyventojai. Nors asmens įtaka dažniausiai būna didesnė nei žiniasklaidos. Žiniasklaidos įtaka: du etapai. juo įtaigesnė joje skelbiama informacija.labiausiai trokšta patraukti į savo pusę vadybininkai ir politikai (Keller ir Berry. Gilrojaus miesto. tačiau jie negali „išjungti" televizijos įtakos. privalo iš kažkur semtis idėjų. kurie asmeniškai daro įtaką mūsų nuomonei. Edukologai patvirtino studentų intuityvią išvadą: asmeniniai santykiai ne paskaitų metu daro didelį poveikį studentų brandai (Astin. Ta saujelė vaikų. kad žiniasklaidos įtaka subtiliai įsismelkia į kultūrą. Jei šie vaikai negyvena kaip atsiskyrėliai.asmuo. Sulygindami visą žiniasklaidą nuo reklaminių lapelių iki televizijos. kurio metu žiniasklaidos [taka dažnai pasireiškia per nuomonę formuojančius žmones. kad būtų leista žiūrėti jų draugų mėgstamas televizijos programas. jog geriausiai suprantama ir įsimenama rašytinė informacija. ir šis šaltinis dažnai būna žiniasklaida. per daug viską supaprastiname. Wilson ir kiti. S O C I A L I N Ė ĮTAKA kaip ir anksčiau. Didelėse grupėse būtent šiuos nuomonės lyderius ir naujos krypties kūrėjus . netiesioginis poveikis gali būti didelis. Elihu Katzas (1957) pastebėjo. 2003). suvokiamas kaip dalyko ekspertas. vis tiek neišvengia televizijos poveikio. pastarosios nederėtų menkinti. didelės rizikos grupės gyventojai pakeitė savo įpročius ir šiek tiek sumažino riziką.). Šie vaikai maldauja arba reikalauja. Supratimas . Tie. kad juo žiniasklaida yra arčiau gyvenimo. dauguma aukštųjų mokyklų studentų teigia. kad iš savo draugų bei kitų studentų jie sužinojo daugiau nei iš knygų ar profesorių. mokytojas.

bet kliudyti kitam. ĮTIKINĖJIMAS 285 7. kalbėtojo išvaizdą). Antrasis susijęs su karta: dažniausiai vyresnių žmonių nuostatos.8 PAVEIKSLAS Nesudėtingas pranešimas Lengvo turinio informacija labiausiai [tikina. Sudėtingi pranešimai įtaigiausi pateikti raštu. Konkreti savybė gali sustiprinti vieną įtikinėjimo (žr. Kaip pastebi Davidas Searsas (1979. Faktai dažniausiai patvirtina pastarąjį aiškinimą. tačiau pasikliauti savo nuomone. ji skatina žmones sutelkti dėmesį į šalutinius aspektus (pavyzdžiui. . o nesudėtinga . Aukštos savivertės žmonės gali suprasti informaciją. neatsižvelgdama į gavėjus.1 pav. kurias jie susikūrė būdami jauni. pagal žmonių savybes ne visada galima prognozuoti jų reakciją į socialinę įtaką. todėl juos sunku įtikinti. 7. kurias susikuria šiuolaikiniai jauni žmonės. jeigu ji pateikta raštu. kai ji buvo pateikta raštu.) etapą.7 skyrius. Žemos savivertės žmonės dažnai lėtai mąsto. Socialiniai psichologai pateikia du šių skirtumų aiškinimus. Kam sakoma? Auditorija Kaip matėme 6 skyriuje. vyresnio amžiaus žmonės tampa konservatyvesni). Panagrinėkime dvi pranešimo gavėjų savybes: amžių ir mąstymo ypatybes. kad sudėtinga informacija būna įtikinamiausia. 1992). Pakartotinės jaunesnių ir vyresnių žmonių apklausos per keletą metų parodė.: sudėtinga informacija iš tiesų buvo įtaigiausia. Be to. Šio tyrimo rezultatai pateikti 7. tarp kartų atsiranda atotrūkis. kai yra [rašyta į vaizdo juostą. įgarsintą ir įrašytą vaizdo juostoje. kad vyresnių žmonių nuostatos keičiasi mažiau nei jaunesnių.8 pav. kadangi šios nuostatos skiriasi nuo tų. Sudėtingas pranešimas Raštu Įgarsintas Vaizdo juostoje Šaltinis: Chaiken ir Eagly. Televizija kontroliuoja informacijos pateikimo tempą. 1983).įrašyta vaizdo juostoje. Pirmasis susijęs su amžiaus tarpsniu: kintant amžiui keičiasi ir žmonių nuostatos (pavyzdžiui. Masačiusetso universiteto studentams mokslininkės pateikė paprastą arba sudėtingą informaciją raštu. nes tada ją kiekvienas gali analizuoti jam priimtinu tempu. įrodinėjo. Kokio jie amžiaus? Priklausomai nuo amžiaus žmonės turi vienokias ar kitokias socialines bei politines nuostatas. 1978. Tad informacijos įtaigumą nulemia jos sudėtingumo ir pateikimo formos atitikmuo. išlieka nepakitusios. Išvada: lengviausia paveikti vidutinės savivertės žmones (Rhodes ir Wood. nukreipdama dėmesį nuo paties pranešimo (Chaiken ir Eagly.

XX a.svarbūs žmogaus gyvenimo etapai (Krosnick ir Alwin. Tiems. Šie įvykiai formavo paauglių ir jaunuolių protus. Per įspūdžių kupiną laikotarpį suformuotos pažiūros išliko. amerikiečiai. Kennedy nužudymą XX amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje. Be to. Paauglystė ir trečiojo gyvenimo dešimtmečio pradžia . Busho rinkiminę kampaniją. vėliau neigė. kurie įsirėžė atmintyje tų. Beningtone suformuotos nuostatos išliko. 1989). kurie Didžiąją depresiją ar Antrąjį pasaulinį karą išgyveno būdami 16-24 metų. per 1984 metų prezidento rinkimus balsavo už demokratų partijos kandidatą santykiu 3:1. mokslininkai „beveik be išimties pastebi kartų. kosmonautų išsilaipinimą Mėnulyje to paties dešimtmečio pabaigoje ir moterų judėjimą aštuntajame dešimtmetyje . jau įžengusios į aštuntąjį dešimtmetį. pakeitusiais istorijos eigą. stipriai formuoja asmenybę. kad dėstytojai stengėsi savo studentes paversti „geromis mažomis liberalėmis". kaip karas Vietname ar kova už piliečių teises XX a. Kai Howardas Schumanas ir Jacąueline Scott (1989) paprašė tiriamųjų nurodyti vieną arba du svarbiausius nacionalinės ar pasaulinės reikšmės įvykius per praėjusią pusę amžiaus. ir jų nepakeitė viso gyvenimo patirtis. o ne amžiaus tarpsnio poveikį". iki šiol išlieka liberalesnių politinių pažiūrų. Vienas profesorius.286 II d a l i s . 1991). susidūrė su laisvos dvasios aplinka. . turinčios aukštąjį išsilavinimą. Praėjus pusei amžiaus. Patyrimas.grupes. Studentės tapo kur kas liberalesnės nei būdinga jų socialinei aplinkai. septintajame dešimtmetyje. Todėl galime tikėtis. santykiu 3:1 balsavo už respublikonų partijos kandidatą (Alwin ir kiti. šešioliktojo gimtadienio sulaukę XX a. kuriai toną davė kairuoliškai nusiteikę jauni dėstytojai. Vietnamo karą. rugsėjo 11-osios teroristų išpuolį ir karą Irake. nes palieka gilų ir ilgalaikį įspūdį. Labai įdomus Vermonto valstijos Beningtono koledžo pavyzdys. taip ir dabartinės nuostatos gali atspindėti tokius prieš keletą dešimtmečių buvusius įvykius. tuo tarpu kitos bendraamžės. kuriems būtent tų įvykių metu buvo 16-24 metų. 2001 m. į kurias jie įsilieja. Tačiau dėstytojams pavyko tai padaryti. konservatyvių šeimų. šie įvykiai užgožė judėjimą dėl pilietinių teisių. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 1986). Dauguma žmonių šiuo gyvenimo laikotarpiu susikuria nuostatų ir vertybių sistemą. pavadins George W. pavyzdžiui. septintajame dešimtmetyje. įgytas paauglystėje ir ankstyvoje jaunystėje. Analizuodamas Nacionalinio nuomonių tyrimo centro archyvus Jamesas Davisas (2004) sužinojo. kilusios iš privilegijuotų. socialinės psichologijos ekspertas Theodore Newcombas. Kaip nupjauto medžio rievės po daugelio metų atskleidžia buvusių sausrų žymes. Beningtono koledžo absolventės. Tuo metu susiformavusios nuostatos išlieka nepakitusios vidutiniame amžiuje.įvykius. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje-penktojo dešimtmečio pradžioje Beningtono koledžo studentės. kad. dauguma prisiminė savo paauglystės ar savo trisdešimtmečio pradžios įvykius. kad šių dienų jaunimas įsimintinais įvykiais. žiniasklaidą ir vaidmenis. Todėl jauniems žmonėms patartina atidžiai rinktis socialinę aplinką .

nepatikime. Kiti. mes ja patikime. kai pateikiama nesudėtinga informacija (Harkins ir Petty. 1965 („Siūlomas tostas") . 1974. Tad tikriausiai sudarytumėte kontrargumentų. 1981. Kartais dėmesio atitraukimas trukdo apdoroti reklaminį skelbimą. Išgyvenę seksualinę revoliuciją. bet reakcija. Dėmesio atitraukimas silpnina gebėjimą pateikti priešingus argumentus. kaip sunku tokiu atveju įtikinti žmones. 2002). Apie ką jie mąsto? Svarbiausias pagrindinio kelio į įtikinimą aspektas . Bushman ir Bonacci. Ypač gerai veikia dėmesio atitraukimas. Jei skatina ieškoti kontrargumentų . kad ketinate nutraukti studijas. kuri prasidėjo XX a. neperspėtieji. kad mūsų klaida bus nepataisoma. Norvalo Glenno 1980 ir 1981 m. Jei informacija sukelia palankią reakciją. kad į šeštą ar septintą dešimtmetį įkopusių žmonių seksualinės ar rasinės pažiūros tapo liberalesnės nei jiems būnant trisdešimties ar keturiasdešimties. kurią ji sukelia žmogaus galvoje. Jei savo šeimai norėtumėte pasakyti. Be to.ne viską sugerianti kempinė.. Jonathanas Freedmanas ir Davidas Searsas (1965) pademonstravo. kad sutrukdytume kontrargumentuoti (Festinger ir Maccoby. Teismuose advokatai taip pat kartais perspėja prisiekusiuosius. labai racionalu. greičiausiai tikėtumėtės. Osterhouse ir Brock.7 skyrius. 1970). Perspėtieji liko ištikimi savo nuomonei. 2003). kokius parodymus ketina pateikti kaltinimas. Regan ir Cheng. Kokiomis aplinkybėmis randasi kontrargumentai? Viena iš jų yra perspėjimas. tačiau jei įsitikinimai klaidingi. Keating ir Brock. 2005. kad perspėjimas neutralizuoja neigiamą poveikį (Dolnik ir kiti. Žodinį įtikinimą taip pat galima sustiprinti nukreipiant dėmesį į kitus dalykus taip. tas pasiruošęs atremti. kad kažkas pabandys jus įtikinti. kad vyresnio amžiaus žmonės savo gyvenimo pabaigoje gali vėl lengviau keisti nuostatas galbūt dėl to. šis perspėjimas bei pasirengimas tik prisidės prie to. sąrašą. „Būti perspėtam ir todėl pasirengusiam. kad šeimos nariai įkalbinės jus tęsti mokslą. jei mūsų įsitikinimai teisingi. atlikti tyrimai atskleidė. septintajame ir įsisiūbavo aštuntajame dešimtmečiais. 1964. S. Tik nedaugeliui iš mūsų kintančios kultūrinės normos nedaro jokio poveikio. Štai kodėl reklama. kad neanalizuotume žodžių. ją pakeitė. kad šie netrukus išgirs pašnekesį tema „Kodėl paaugliams nereikėtų leisti vairuoti automobilio". ĮTIKINĖJIMAS 287 Negalima sakyti.. kad vyresni žmonės yra nelankstūs. kad jos paprasčiausiai silpsta. Lewis. Kas įspėtas. šie vidutinio amžiaus žmonės bėgant metams aiškiai keitėsi. 1973)." C. Eksperimentuose su tariamais prisiekusiaisiais parodyta. Regimu vaizdu prikaustomas dėmesys. rodoma per smurtines ar seksualines televizijos programas. Šis metodas dažnai taikomas politinėje reklamoje.ne informacija. Penny Visser ir Jono Krosnicko (1998) mokslinių tyrimų rezultatai perša išvadą. Screwtape Proposes a Toast. Jie perspėjo grupę vienos Kalifornijos valstijos vidurinės mokyklos moksleivių. atremiančių kiekvieną įmanomą jų argumentą. Mūsų protas . dažnai neįsimenama ir neturi jokio poveikio (Bushman.

reaguoja į tokius šalutinius signalus kaip kalbėtojo patrauklumas ir jauki aplinka. tai vėl sustojama. Cacioppo ir kiti (Axsom ir kiti. Visa tai skatina įsisavinti informaciją pagrindiniu būdu. Per paskaitas. Geriausi dėstytojai stengiasi priversti studentus aktyviai mąstyti. Jo apibendrinantis pareiškimas per kandidatų į prezidentus debatus prasidėjo dviem įtikinamais retoriniais klausimais. Paskutiniosiomis 1980 metų prezidento rinkimų kampanijos. kurioje kandidatų galimybės buvo labai panašios. 1987).kad labai svarbu. Ši teorija kelia ir kai kuriuos praktinius klausimus. S O C I A L I N Ė ĮTAKA pažinimo poreikis (need for cognition) Motyvacija mąstyti ir analizuoti. o silpnai pateikta tampa (dėl kontrargumentavimo) dar mažiau įtikinanti. intriguojančius pavyzdžius ir kelia sudėtingas problemas. Efektyviems kalbėtojams rūpi ne tik jų įvaizdis ir pateikiama informacija. kas skatina mąstymą: • • • retoriniai klausimai. J[ galima [vertinti pagal pritarimą tokiems teiginiams. bet ir galima klausytojų reakcija. Kaip ir keliaujant per miestą: pagrindiniame kelyje tai pajudama iš vietos. 1987. kelių oratorių dalyvavimas (pavyzdžiui. 1987. svariai pateikta informacija yra dar įtaigesnė. Daugybė eksperimentų padėjo nustatyti. kaip „aš galvoju tiek. Kai galvojama apie dėstomą medžiagą ir argumentus. Harkins ir Petty. leidžiant kiekvienam iš trijų oratorių pateikti po vieną argumentą. Jie pateikia retorinius klausimus. o ne vienam visus tris argumentus). Analitiškai mąstantys ir didelį pažinimo poreikį turintys žmonės mėgsta viską atidžiai apgalvoti.paremtą euristika. jie teikia pirmenybę pagrindiniam būdui (Cacioppo ir kiti. galima patiems rinktis. kaip „abstraktaus mąstymo sąvoka man yra patraukli". kiek privaloma. • patogi kūno padėtis priimant informaciją. Prisiminkime du įtikinimo būdus: pagrindinį . kaip apdoroti informaciją. Tyrėjai taip pat nustatė. kurie „taupo" savo protinius išteklius ir nepasižymi dideliu pažinimo poreikiu. kurių daugumą patvirtino Petty. kokios mintys kyla reaguojant Į gautą informaciją. ko norite. ir šalutinį . Tie. kad visiems šiems metodams galiojo viena bendra taisyklė: skatinant mąstymą. dalykas išmokstamas geriau.sisteminant ir mąstant.288 II d a l i s . Leippe ir Elkin. O šalutinis kelias panašus į miestą lenkiantį greitkelį. . kol protas analizuoja argumentus ir formuluoja atsakymus. siekdamas palankiai nuteikti rinkėjus. kuriuos jis dažnai kartojo paskutinę rinkiminės kampanijos savaitę: „Ar dabar gyvenate geriau nei prieš ketverius metus? Ar dabar lengviau parduotuvėse nusipirkti tai. skatinimas pajusti atsakomybę už informacijos įvertinimą arba jos perdavimą. kuriuo zvimbdami pasiekiame tikslą. • • pranešimo pakartojimas. dienomis Ronaldas Reaganas veiksmingai vartojo retorinius klausimus. paskatino daryti įvairias prognozes. Ši paprasta teorija . 1996). dėmesio sutelkimas. ir nepritarimą tokiems teiginiams." Nesuinteresuota auditorija remiasi šalutiniais signalais. kuriose mažiau skatinama aktyviai dalyvauti.

iš dalies dėl to. kai kalbama apie skonį ir asmenines vertybes. ypač jei jos gavėjas gali imtis apsisaugojimo veiksmų. Būdami geros nuotaikos žmonės paprastai apsisprendžia daug nesvarstydami. keliaujančią dangaus vartų link. pranešimą (kas sakoma). Jie suvalgė pudingo arba obuolių padažo su fenobarbitaliu ir užgėrė šį „patiekalą" degtine. O žiniasklaida gali būti veiksminga tada. jei mažai tikėtina. po to ant galvų užsimovė plastikinius maišelius. Paprastai veiksmingiausias būna tiesioginis kreipimasis. Jei auditorija yra rafinuotesnė arba dar nesutinka su teiginiu. • Kitas svarbus aspektas . kanalą (sakymo būdą) ir auditoriją (kam sakoma). kurie kalba nedvejodami. greitai.7 skyrius. ir Reaganas.ir šmurkštelėti į NSO (neatpažintą skraidantį objektą). • Kai svarstomi du skirtingi klausimo aspektai. veiksminga gali būti ir raštu pateikta informacija. yra įtaigesni. veiksmingiausi būna vienpusiai argumentai. Jei pranešimus skiria laiko tarpas. kad pasirinko pagrindinį įtikinėjimo kelią. Taip pat įtaigesni ir nesuinteresuoti kalbėtojai. priklauso nuo pranešėjo patikimumo. susieta su maloniais potyriais. • Gebantys įtikinti kalbėtojai priimami kaip pasitikėjimo verti ekspertai. paveikiausia būna dvipusė informacija. Jei auditorija sutinka su informacija. Svarbus auditorijos amžius: jaunimas lengviau keičia savo nuostatas. ji tampa dar įtikinamesnė. kurie argumentai pranašesni: pateikti pradžioje ar vėliau? Dažniausiai pastebimas pirmumo efektas. t Kiek informacija gali skirtis nuo auditorijos nuomonės. ankstesnės informacijos poveikis sumažėja. kad atėjo metas nusimesti savo kūnus . žiūrėdami žmonėms tiesiai į akis. Tą pačią dieną Ka- .sielos „talpyklas" .vienpusė ar dvipusė . Patrauklus kalbėtojas taip pat atrodo įtaigus.informacijos pateikimo būdas. priklauso nuo keleto dalykų. laimėjo didesne nei buvo tikėtasi persvara. O kuri informacija . Gąsdinanti informacija taip pat gali būti veiksminga. kad vėliau ji svarstys priešingus teiginius. kas gauna informaciją. Ką auditorija mąsto. kad miegodami uždustų. Tačiau kai informacija sudėtinga. • Ir galiausiai svarbu. jei sprendimas priimamas iš karto išgirdus antrąjį pranešimą gali pasireikšti naujumo efektas. sekantį paskui HalioBopo kometą. neturi kontrargumentų.geriau įtikins. ĮTIKINĖJIMAS 289 nei prieš ketverius metus?" Dauguma žmonių atsakė neigiamai. t Informacija savaime yra įtikinanti. girdėdama informaciją? Ar ji mąsto palankiai? Ar ji prieštarauja? Ar ji perspėta iš anksto? Ekstremalus įtikinėjimas: kaip įdiegiami kultai? Kokius įtikinėjimo ir masinio poveikio principus naudoja naujieji religiniai judėjimai („kultai")? 1997 metų kovo 22 Marshallas Herffas Applewhite ir 37 jo pasekėjai nusprendė. kai klausimas nereikšmingas arba nežinomas. Žmonės. APIBENDRINIMAS Kokie yra įtikinėjimo elementai? • Kas [tikinėjimą padaro veiksmingą? Mokslininkai nustatė keturis veiksnius: pranešėją (kas sako).

sumaišyto su trankvilizatoriais. antikomunizmo ir paties Moono. nes. Tačiau faktas. išgėrus vynuogių gėrimo. Tad jei kas nors nori paneigti įsitikinimus. jūs tikite. Šveicarijoje ir Prancūzijoje . (Sekta . nes buvau kitaip auklėtas". ši analizė retrospektyvi.daugelis žmonių pašventė save ir savo pajamas Susivienijimo bažnyčiai. kurio metu žuvo šeši kulto nariai ir keturi federaliniai agentai. užvaldydamas sektos. todėl.„Mano noras privalo būti jūsų noras".290 II d a l i s . kulto nariai palaipsniui neteko pinigų bankuose ir kito turto. kad todėl. nieko nepasakoma apie šių įsitikinimų teisingumą. Joje įtikinimo principai naudojami kaip kategorijos. S O C I A L I N Ė ĮTAKA kultas (naujasis religinis judėjimas) (cult [new religious movemenf\) Grupė.ne. Logiškai tai jau kitas klausimas. Koreshas taip paveikė vyrus. 1993 metais iš vidurinės mokyklos išmestas Davidas Koreshas panaudojo savo talentą įsiminti Šventąjį Raštą ir apkerėti žmones. nusižudžiusių Kanadoje. Atsiliepdami į Moono pareiškimą . kodėl žmonės kažkuo tiki. Per pastaruosius dešimtmečius išpopuliarėjo keletas kultų. kuriai paprastai būdinga: 1) savitas ritualas ir tikėjimas. Federaliniai . Religijos psichologija gali paaiškinti. kuris iš jų yra teisus. Suno Myungo Moono kultas yra krikščionybės. kodėl teistas tiki į Dievą. Visi jie tikėjosi būsią perkelti į Sirijaus žvaigždę. tokia: jūs tikite tuo. Branch Davidan) pasekėjų dalį. Koreshas savo pasekėjams pareiškė. tačiau ji negali pasakyti. esančią už devynių šviesmečių. siekiant paaiškinti stulbinantį ir kartais nerimą keliantį socialinį reiškinį faktui įvykus. kad jie ėmė laikytis celibato. šlovinimo mišinys. kuo tikite. galite prisiminti arkivyskupo Williamo Temple atsakymą į provokuojančią repliką („Esmė. 1978 metais pasaulį sukrėtė 914 Jimo Joneso pasekėjų. kad buvote šitaip auklėjamas"): „Gali būti. sukeldamas tikrą pragarą ir nusinešdamas penkių žmonių . arkivyskupe.gyvybes. kad jie netrukus mirsią ir kartu su juo pateksią tiesiai į dangų. radęs pasekėjų visame pasaulyje. Visų pirma. 2) atsiskyrimas nuo „piktos" supančios kultūros ir 3) charizmatiškas lyderis. įvykdytos pagal Joneso įsakymą.) nados prancūziškos srities Šv. nuskausminančiais vaistais ir mirtina kalio cianido doze..paskutiniųjų iš 74 Saulės šventyklos ordino narių. susijęs su jos pasišventimu dievybei arba žmogui. Daugeliui kyla klausimas: kas priverčia žmones atsisakyti senojo tikėjimo ir stoti į panašias sektas? Ar tokį keistą elgesį turėtume aiškinti asmenybės keistenybėmis? O gal jų patyrimas iliustruoja socialinės įtakos ir įtikinimo dinamiką? Turėkime omenyje du dalykus.yra pagrindinės religijos šalutinis darinys. paaiškinus. Kazimiero kaime susprogo kotedžas. Jimo Joneso Tautos šventovė. . o ateistas .". kaip naujojo mesijo. sakydamas: „Tu tuo tiki. kad aš tikiu tuo. savižudybės. Davido Koresho Dovydo šaka ir Marshallo Applewhite Dangaus vartai. o pats miegojo su jų žmonomis bei dukromis ir 19 šių savo „žmonų" įtikino.. jog buvote atitinkamai auklėtas.priešingai . jo nepašaliname. Antra. Paaiškinę kokį nors įsitikinimą. Laikui bėgant. kuo tikiu. Kai kurie socialiniai mokslininkai juos labiau linkę vadinti naujaisiais religiniais judėjimais: Suno Myungo Moono Susivienijimo bažnyčia. Kai apsupus kulto būstinę kilo susišaudymas. kad jos turi gimdyti jo vaikus. kartu su juo atkeliavusių į Gajaną iš San Francisko. pasivadinusios Dovydo šaka (angl.

jog tai žino kultų lyderiai. agitacija ir lėšų rinkimas sutvirtina naujokų tapatumą. jis įtikino savo pasekėjus išsižadėti šeimų. Aistringai melsdamasis. po to savaitgalį šiltai pabendrauti ir padiskutuoti apie gyvenimą. Atrodo. ĮTIKINĖJIMAS 291 agentai tankais atakavo būstinę. Du kartus pašalintas iš muzikos mokytojo pareigų už homoseksualius ryšius su mokiniais. jis siekė pasišventimo išsikastruojant. 1997). sekso. juo didesnis poreikis jį pateisinti.7 skyrius. Gerard ir Mathewson. kad narystė kulto bendruomenėje nėra paprastas dalykas. Juo didesnis asmeninis įsipareigojimas. ką padarė dar 17 kartu su Marshallu žuvusių vyrų. priklausiusių Dangaus vartų kultui (Chua-Eoan. 1959. viešus ar dažnai kartojamus įsipareigojimus žmonės paprastai paverčia vidiniais įsitikinimais. aš esu munistas. narkotikų ir turtų. Susivienijimo bažnyčios verbuotojai pasikviečia žmones pietų. tačiau puolimo pabaigoje 86 žmonės žuvo liepsnose. 1971 metais Applewhite susibičiuliavo su psichiatrinės ligoninės medicinos seserimi ir astrologe mėgėja Bonnie Lu Nettles. 1966). paklusimo. Nėra taip. Juos greitai paverčia aktyviais nariais. žadėdamas jiems kelionę kosminiu laivu į išsigelbėjimą. ko liudininkais buvo (Aronson ir Mills. kad žmogus imtų ir nuspręstų: „Man atsibodo tradicinė religija. taip ir kulto naujokai tampa pasišventusiais tikėjimo skleidėjais. įsijungti į bendrą veiklą ir diskusijas. Gardner. Kaip dalyvaujantieji socialinės psichologijos eksperimentuose pradeda tikėti tuo. apėmusiose būstinę. tikėdamiesi vėliau paleisti ašarines dujas. Per savaitgalių išvykas jie skatina dalyvius kartu dainuoti. „Kojos tarpduryje" reiškinys Kaip mus skatina įsipareigoti? Tai retai būna staigus ir sąmoningas sprendimas. Kaip tokie dalykai gali įvykti? Kas paskatina žmones šitaip besąlygiškai paklusti? Ar turėtume tai aiškinti charakterio savybėmis ir kaltinti aukas? Ar turėtume numoti į j u o s ranka kaip į patiklius pamišėlius arba bukus keistuolius? O gal jų elgseną galima paaiškinti mums jau žinomais konformizmo. savanoriškus. Kulto bendruomenės ritualai. Klusnumas gimdo pritarimą Naujieji atsivertėliai netrunka sužinoti. Gal nori prie mūsų prisijungti?" Verbavimo strategijoje taikomas „kojos tarpduryje" principas. įtikinimo bei grupės įtakos principais ir laikyti juos tokiais pat kaip ir mes. kuri charizmatišką Applewhite ėmė vaizduotis kaip kosmologinį kelią į „kitą lygmenį". Ir verbuotojai neprieina gatvėje prie žmogaus ir nesako: „Sveikas. Susirasiu kitą". Marshallas Applewhite nereikalavo seksualinių paslaugų. Vėliau potencialūs atsivertė- . disonanso. 1997. nes mus taip pat veikia šios jėgos? Nuostatas kuria elgsena Kaip daug kartų buvo įrodyta 4 skyriuje.

po galais. vieno kintamojo poveikis gali priklausyti nuo kito kintamojo. Dar kartą klausiu. kol galiausiai jis įpareigojamas rinkti pinigines aukas ir bandyti atversti kitus. S O C I A L I N Ė ĮTAKA liai raginami užsirašyti į ilgiau trunkančius mokymus išvykose. Po to vienas iš Joneso padėjėjų greitai paskambindavo į naujoko namus ir prisistatydavo: „Sveiki. Pranešėjas Sėkmingai veikiantys kultai turi charizmatiškus lyderius . o ant sofos tokia ir tokia pagalvė.tai toks žmogus. ką turi. pavyzdžiui. Tačiau jis tai darydavo taip iš lėto. darantys poveikį įtaigiam komunikavimui Realiame gyvenime šie kintamieji gali tarpusavyje sąveikauti. nes kartais atsisėsdavai ir pasakydavai sau: „Nieko sau. siekdamas įgyti pasitikėjimą. Aš labai daug atiduodu". ar prisimenate. Atėję į bažnyčią naujokai prieš pamaldas turėdavo prisistatyti. vėliau palengva atiduoti vis daugiau. j ū s ų svetainėje stovi tokie ir tokie baldai.292 II d a l i s . kad kada nors būčiau buvęs j ū s ų namuose? (Conway ir Siegelman. kurį auditorija laiko išmanančiu ir patikimu. Jimas Jonesas iš naujų kulto narių reikalavo 10 proc. Darbo krūvis taip pat nuolat didėjo. tačiau netrukus reikalavimai išaugdavo iki 25 proc. kad įtikinėdavai save: „Aš nuėjau j a u taip toli. 1979. pajamų dydžio aukų. koks gi skirtumas?" (Conway ir Siegelman. Dėl to Jimui Jonesui pavyko tiek daug išpešti. aš tiek daug atsisakiau. Jimas Jonesas. 236) Įtikinimo elementai Kultų naudojamą įtikinėjimą taip pat galime analizuoti. Galiausiai jis įsakė kulto nariams atiduoti viską. kurie pritraukia ir nukreipia narius. tad. Kaip ir įtikinėjimo eksperimentuose.žmones. iš pradžių piniginės aukos būna savanoriškos. Tai stulbino. vėliau privalomos. 1979. jūsų telefono numeris toks ir toks. 7. Vienas iš buvusių bendruomenės narių prisimena.9 PAVEIKSLAS Kintamieji. naudodamiesi šiame skyriuje aptartais veiksniais (kurie apibendrinti 7. Pamažu reikėjo kažko atsisakyti. p. Pranešėjas Patikimumas Išmanymas Pasitikėjimas Patrauklumas KAS SAKO? KĄ? Pranešimo turinys Logika vs emocijos Prieštaringumas Vienpusis vs dvipusis Pirmumas vs naujumas KAIP? Kanalas Aktyvus vs pasyvus [ Asmeninis vs žiniasklaida KAM? Auditorija Analizuojanti ar reaguojanti į įvaizdį Amžius . veiksmingas pranešėjas . Buvusi kulto narė Grace Stoen prisimena šią progresiją: Niekas niekada nebuvo daroma drastiškai.. p. toks kaip „tėvas" Moonas. Įstojus į kultą.9 pav. tačiau visada tai buvo daroma labai palengva. Naujoko veikla tampa vis aktyvesnė.): kas (pranešėjas) ką (pranešimas) kam (auditorija) pasakė. demonstruodavo „aiškiaregystę". Mes atliekame apklausą ir norėtume užduoti keletą klausimų". j ū s gyvenate ten ir ten. kaip per pamaldas Jonesas kreipdavosi į naujoką pavarde: Ar esate mane kada nors prieš tai matęs? Ką gi. 234)..

atostogauja arba būna toli nuo namų. Londone) buvo jauni vyrai. Jiems trūksta žemesnės klasės atstovų (kurie žino. kad raginantieji būti nesavanaudiškais patys yra godūs. Jie turi poreikių. iš paauglystės pereinantys į suaugystę.iki 25 metų amžiaus žmonės. 1972). žmonės. kulto išpažinėjai siūlo jiems atsakymus (Lofland ir Stark. atsisveikinimo laiškus. emocingai pateikta informacija ir šiluma bei palankumas. kurie sumaištyje gali parodyti tariamai paprastą prasmę (O'Dea. kaip atsispirti sukčiams) „gatvės išminties" ir aukštesnės klasės jaunuolių (kuriuos nuo vaikystės lydi perspėjimai. Singer. Kaip ir kitus kulto narius.7 skyrius. mes žinome „vienintelį teisingą" atsakymą. Visa tai paprastai vyksta santykinai izoliuotose mažose patalpose. kur grupė įdiegia aistringą neapykantą priešui. diskutuojant mažose grupėse ir darant tiesioginį socialinį spaudimą.Malyje. kuriais jie pasitikėjo (Stark ir Bainbridge. Tačiau daugumos kultų bendruomenių nariai yra išsilavinę vidurinės klasės atstovai. Žinia skelbiama įvairiais kanalais: per paskaitas. yra menkesnio išsilavinimo. kad vidurinės klasės baltaodžius jaunuolius lengviau užverbuoti. Vieni jų. Potencialūs atsivertėliai dažniausiai būna atsidūrę gyvenimo kryžkelėje. . Gail Maeder įstojo į Dangaus vartų judėjimą po to. kad jie yra „gyvieji kankiniai". jiems patinka paprasti pamokymai ir jie nesugeba pateikti prieštaringų argumentų. 1965. pavyzdžiui. Sales. 1979). Socialinių ir ekonominių suiručių laikotarpiai ypač parankūs tiems. juos valdo religinėmis tiesomis besivadovaujantys veikėjai. kurie yra dar palyginti atviri ir kurių nuostatų bei vertybių sistema dar gerai nesuformavusi. o iš tiesų yra abejingi. diegiantys jaunuoliams mintį. nes jie patiklesni. kad kelio atgal nėra (Kruglanski ir Golec de Zavala. Patvirtindamas atsižadąs savo gyvybės. 1980). kad susinaikindami pelnys amžiną palaimą ir didvyrio šlovę. gali turėti stulbinamą poveikį: pasitikėk mokytoju. kurie susižavėję idealais nepastebi juose slypinčių prieštaravimų ir to.parašo testamentą. 2005). įrašo atsisveikinimą vaizdo juostoje. Auditorija Dažniausiai verbuojami jauni . ĮTIKINĖJIMAS 294 Pasitikėjimas . kai bankrutavo jos medvilninių marškinėlių parduotuvė. įsiliek į mūsų šeimą. Daugelį religinių judėjimų bendruomenių narių užverbavo draugai arba giminės. Davidas Moore įstojo į kultą būdamas 19 metų. išgyvena asmeninę krizę. 1968. Jimo Joneso pasekėjai. Dauguma savižudžių sprogdintojų Viduriniuose Rytuose (ir kitur . kiekvienas kandidatas viešai įsipareigoja .kitas patikimumo aspektas. ką tik baigęs mokyklą ir ieškodamas savo gyvenimo kelio. kad apsimeta besirūpiną kitais.jausmas. kuriais grupė apgaubia vienišus ar prislėgtus žmones. kad saugotųsi vaikų pagrobėjų) atsargumo. Pranešimas Gyvai. Kultų tyrinėtoja Margaret Singer (1979) pastebėjo. Madride. Psichologinis tokių veiksmų poveikis .

Susivienijimo bažnyčia užverbuodavo mažiau nei vieną iš 10 apsilankiusiųjų seminaruose (Ennis ir Verrilli. visuotinai pripažintos grupės. Atskirti nuo šeimos narių ir ankstesnių draugų. kol grupės socialiai susitraukia į vidų. šie žmonės praranda galimybę išgirsti kitokią nuomonę. mušė už neklusnumą ir naudodavo narkotikus. Jie studijuoja savo naujosios grupės istoriją bei taisykles.įsipareigojimų didinimo. Dabar grupė formuoja tapatumą ir apibrėžia realybę. kurie palikdavo bendruomenę. jis taip pat vis dažniau turėjo griebtis bauginimų. 1989). Kai Jimo Joneso reikalavimai tapo ekstremalesni. padarydamas bendruomenės narius „imlesnius abejotiniems argumentams. Draugijų nariai perspektyvius naujokus apgaubia dėmesiu ir priverčia juos pasijusti ypatingais. taip pat galioja ir terapinėms grupėms. kuriose gydoma priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų. Savo veiklos pabaigoje jis ne tik žalojo protus. Šių metodų . Viso to rezultatas . Pavyzdžiui. S O C I A L I N Ė Į T A K A Grupės poveikis Kultai taip pat iliustruoja tai. tariamas vieningumas padeda išsklaidyti abejonių likučius. atskiriami nuo ankstesnių draugų. Davidas Koreshas valdė derindamas įtikinėjimą su gąsdinimu ir smurtu. Iš naujųjų narių reikalaujama paklusti visiems grupės reikalavimams. stresas ir emocinis sužadinimas siaurina dėmesio lauką. Tada gali įvykti tai.naujas draugijos narys. Jie kenčia ir aukoja grupei savo laiką. Kaip rodo diskusijos apie sąmokslo teoriją internete (Dangaus vartų kultas sumaniai naudojosi internetu. Marshallas Applewhite ir Bonnie Nettles (1985 metais mirusi nuo vėžio) iš pradžių įkūrė grupę. ką Rodney Starkas ir Williamas Bainbridge (1980) vadina „socialine implozija": išoriniai ryšiai silpsta tol. Be to. kurios nariai tebuvo jiedu. Kultas paprastai atskiria narius nuo jų ankstesnių socialinės paramos sistemų ir izoliuoja kartu su kitais kulto nariais. ir kiekvienas žmogus bendrauja tik su kitais grupės nariais. budistų ir katalikų vienuolynuose gyvena giminingų sielų atsiskyrėliai. 2000). Jis gąsdino fiziniu susidorojimu su tais. bet ir naudojo fizinį smurtą. virtualios grupės gali skatinti paranoją. Dauguma įstojusiųjų į Dangaus vartų kultą prieš minėtą lemtingą dieną jį paliko.294 II d a l i s . Kadangi už prieštaravimus kulto vadovai pyksta arba baudžia. siekdamas neutralizuoti linkusius ginčytis narius. kurias naudoja priimtinesnės. verbuodamas naujus narius). kas bus mūsų kito skyriaus tema: grupės poveikį jos narių požiūriams bei elgsenai. Intensyvios savipagalbos .). Tai. Kai prie jų prisijungė kiti žmonės. kurie nesutiko duoti priesaikos. kas čia pasakyta. sutvirtindami vienas kito nenormalų mąstymą . Studentų draugijų nariai sako. Kai kurios kultų naudojamos poveikio technikos panašios į tas. socialiniam spaudimui ir pagundai menkinti nepriklausančius grupei" (Baron. Priesaikos laikotarpiu naujieji nariai šiek tiek izoliuojami.pranc.tokį reiškinį psichiatrai vadina folie a deux (dviguba beprotybė . grupės socialinė izoliacija sudarė sąlygas keistam mąstymui vystytis. kad pradinis galimų kandidatų „bombardavimas meile" primena jų pačių „veržlųjį" laikotarpį. įtikinėjimo ir grupės izoliacijos galia nėra neribota.

Mokymą ir doktrinos brukimą švietimą ir propagandą. Kita konstruktyvaus įtikinėjimo sritis yra konsultavimas bei psichoterapija. nes galima apsiryti. Įtikinėjant galima ir suteikti žinių. Tačiau šios jėgos pačios savaime nėra nei blogos.7 skyrius. kurie žada naujus ramybės ir laimės išgyvenimus. tai. kurią socialinio konsultavimo ir psichologijos ekspertas Stanley Strongas laiko „taikomosios socialinės psichologijos sritimi" (1978. veiksmingų įtikinėjimo principų (aprašytų šiame skyriuje) taikymas. kad įtikinėjimas pats savaime yra blogas dalykas. galime padaryti klaidingą išvadą. Branduolinę energiją galima panaudoti ir namams apšviesti.sėkmingai taiko daugelį šių metodų.ir nesuskaičiuojama daugybė politinių lyderių. Iš tiesų įvairios grupės . ar jų poveikis bus konstruktyvus. Studentų ir studenčių klubus. Pripažinti įtikinėjimą netinkamu tik todėl. Seksualinė energija leidžia džiaugtis pasiaukojančia meile arba išnaudoti žmones. jei naujuosius religinius judėjimus aiškiname lyderio mistine galia ar ypatingu pasekėjų bejėgiškumu. kad psichoterapija. parodo naują perspektyvą ir 4) siūlo ritualus bei mokymosi patirtį. savipagalbos grupes ir psichoterapiją pavyzdžiais pasirinkau ne todėl. nei geros. Atrodo. 1989. o kad pailiustruočiau dvi išvadas. psichoterapiją ir proto kontrolę skiria tik neryški riba. kad kultų sėkmę lemia trys svarbiausi metodai: • • • įsipareigojančio elgesio skatinimas (aprašytas 4 skyriuje). ir miestams nuo žemės paviršiaus nušluoti. jog esame atsparūs socialinio valdymo metodams. pasižymi stipriai išreikštais įsitikinimais ir savo grupės nariams daro didelę įtaką (Galanter. 101). 3) logiškai ar mitologiškai paaiškina įvairius patiriamus sunkumus. Kaip ir Strongas. reikia pasitelkti įtikinėjimą. 2) demonstruoja kompetenciją ir teikia viltį. 1) suteikia palaikančius. . kad juos sumenkinčiau. Žinodami. kad Jimas Jonesas ir kiti kultų lyderiai piktam panaudojo įtikinėjimą. kultų narių izoliavimas bendraminčių grupėse (jas aptarsime 8 skyriuje). Pirma. Frankas pastebėjo. 1982) prieš daugelį metų pripažino. patikimus socialinius ryšius. Antra. yra tas pat. ĮTIKINĖJIMAS 295 grupės suformuoja darnų „socialinį kokoną". kaip patį valgymą pripažinti netinkamu. nereiškia. ar destruktyvus. ir apgaudinėti. psichiatras Jerome Frankas (1974. priklauso nuo to. APIBENDRINIMAS Ekstremalus įtikinėjimas: kaip įdiegiami kultai? Religinių kultų sėkmė atskleidžia. panašiai kaip kultai ir aktyvios savipagalbos grupės. p. kaip mes jas naudojame. privalome būti budrūs ir neleisti jų naudoti amoraliais tikslais. siekiant egoistinio pasitenkinimo. kaip vyksta Įtikinėjimo procesas ir kokia jo poveikio galia. kad jį galima panaudoti apgaudinėjimui. 1990). atvertimą ir prievartą. ugdytojų ir kitų įtikinėtojų . kad norint pakeisti žalingas nuostatas bei elgseną. kad šios jėgos gali būti panaudotos piktam.

kad reklamuotojai paminėtų kitų prekių pavadinimus ir sumenkintų jų reklaminius teiginius.pastebi Bradas Sagarinas ir jo bendradarbiai (2002). . atsispirti melui galima. tvirtina Danielis Gilbertas ir jo bendradarbiai (1990. „Socialinės įtakos kovos lauke". kai buvo paskelbti mūsų tyrimų rezultatai. dėl to prisiekusieji dažniau atsiduria aklavietėje. pasidarė beveik įprasta. Gana tiesiai jam atsakiau: „Labai malonu tai girdėti. S O C I A L I N Ė Į T A K A Kaip galima atsispirti įtikinėjimui? išnagrinėję „įtikinėjimo ginkluotę". o aš bandau juos išmokyti priešintis". aptarkime priešinimosi jam taktikas. Suprasti tvirtinimą (pavyzdžiui. „Ak. nebūsite tokie imlūs (o gal reikėtų sakyti . Po to. Prieš skirdami laiką ar pinigus. kiek ir mokymui pulti. profesoriau. Jei dėl patikimumo auros remontininko uniforma ir daktaro titulas mus paveikia akimoju. kad grafitiniai pieštukai pavojingi sveikatai) reiškia patikėti . Jūs stengiatės įtikinti žmones.atsakė vadovas.296 II d a l i s . smūgio nukreipimo ir gynybos technikoms įsisavinti skiria tiek pat laiko. mokslininkai didesnį dėmesį sutelkė į puolimą naudojant įtikinimą. ko nesuprantame. tačiau iš tiesų aš esu priešingoje pusėje. . informaciją bei suinteresuotumą. nemenkinkite savęs. galime pasistengti gauti daugiau informacijos. Imitaciniuose civiliniuose teismo procesuose neoficialus prisiekusiųjų nuomonės tyrimas gali skatinti tvirčiau laikytis išsakytų pozicijų. kad jie pajėgtų atsispirti nepageidaujamam įtikinėjimui? Kovos menų treneriai gynybinių pozicijų. kol aktyviai nepaneigiamas pradinis nesąmoningas pritarimas.bent jau laikinai. Su malonumu apie tai perskaičiau". Prieš susiremdami su kitų žmonių nuomone. Ir iš tiesų. Jei dėmesį blaškantis įvykis trukdo paneigti tvirtinimą. Asmeninio įsipareigojimo sustiprinimas 6 skyriuje buvo pateiktas kitas pasipriešinimo būdas. . paskambino vienas reklamos vadovas ir pasakė: „Labai įdomu. kaip galima padėti žmonėms priešintis bandymams jais manipuliuoti. profesoriau. Sutikti su įtaigiai pasakomais dalykais lengviau nei jais suabejoti.Jūsų pasiekimus VVilliamas McGuire. kad. atlikdamas šįimunizacijos darbą jaučiausi kaip ponas Teisuolis.ne tokie atviri?) tam. kaip esame įpratę reaguoti į autoritetą. pritarimas išlieka ilgiau. viešai įsipareigokite dėl savo pozicijos. Kaip paruošti žmones. Patikima natūraliai. 1993). Tačiau pasitelkus logiką. nei į gynybą. nes tyriau. Williamas McGuire apie nuostatos stiprinimą Turiu prisipažinti. . galime dar kartą pagalvoti. Jeilio universitetas mes galime panaudoti mažindami konkurentų reklamos poveikį". Galime abejoti tuo. ką sako kiti. Gindami savo įsitikinimus.

kaskart pavalgius patariama valyti dantis". Štai ką aiškino Kiesleris: „Kai užsipuolate įsitikinusius žmones ir jūsų puolimas ne itin stiprus. net silpni argumentai skatina ieškoti kontrargumentų ir. tačiau svarsto. bet nesiekiant priblokšti. nuostatos stiprinimas (attitude inoculation) Lengvas žmonių nuostatų puolimas. prieš rūkymą nukreipta reklama. suteikus nedidelę dozę šiems įsitikinimams grėsmę keliančios informacijos? Būtent šitaip McGuire ir padarė. išauklėtų „ideologinėje aplinkoje be mikrobų". kai suinteresuotieji ėmėsi retorikos. jų nuomonė stiprėja. ĮTIKINĖJIMAS 297 Įsitikinimų išbandymas Kaip galime skatinti žmones įsipareigoti laikytis savo įsitikinimo? Remdamasis savo eksperimentais. Tam tikra prasme jų įsipareigojimas laikytis įsitikinimo išplečiamas.puikus priešinimosi įtikinėjimui būdas.7 skyrius. 88). pamačius oponento reklamą). turinčių nesugriaunamus įsitikinimus? Ir ar būtų galima juos „paskiepyti" nuo būsimų įtikinėjimų. Kontrargumentai Yra antra priežastis. ir jei perskaito arba parašo nedidelį kontrargumentuojantį rašinį. Robertas Cialdinis ir jo bendradarbiai (2003) sutinka. nes daugėja veiksmų. . Kiesleris pastebėjo. kai reikia reaguoti į oponentą. kaip šias nuvalkiotas tiesas galima sukritikuoti (pavyzdžiui. pereidami į vis ekstremalesnę poziciją. pavyzdžiui. atsakymas yra gynyba naudojant „nuodų parazitą" . ypač jei šis (kaip dauguma šiuolaikinių politinių veikėjų) turi milžinišką finansinį pranašumą. Kaip ir skiepai nuo ligų. kad kai įsitikinę dėl savo nuomonės žmonės priverčiami reaguoti veikiant pakankamai stipriai. ginant savo ankstesnes nuomones. Cialdinio ir jo kolegų atliekamų tyrimų dalyviams parodyta žinoma politinė reklama įtikindavo mažiau. atitinkančiųjų įsitikinimą" (p.. Williamas McGuire (1964) tai pastebėjo atlikdamas daugelį eksperimentų. t. Tačiau jei prieš atakuojant įsitikinimus žmonės būna „imunizuoti" nedideliais išpuoliais. y. jais pasinaudoti. kad stipresnių puolimų atveju jie turėtų priemonių šiems išpuoliams atremti. primenančiais šiuos argumentus. kad tinkami kontrargumentai . dėl kurios švelnus išpuolis gali sukelti pasipriešinimą. jūs skatinate juos elgtis dar ekstremaliau. kosėjantį ir nukaršusį kaubojų. kaip juos surasti. jei jie prieš tai būdavo pamatę reklamos kopiją su antireklamos elementais. Tai sėkmingai taiko. Gal galite prisiminti tokį ginčo momentą. reklaminiame „Marlboro Man" klipe rūsčios gamtos fone vaizduodami.. buvo teigiama. Jų manymu. Jis pasirinkdavo tokio tipo žinomas tiesas kaip: „Jei tik įmanoma. kad per dažnai valant dantis galima pažeisti dantenas). jog gausu autoritetingų įrodymų. jie daug geriau geba priešintis rimtesniam išpuoliui. McGuire kėlė tokį klausimą: ar galima žmones „paskiepyti" nuo įtikinėjimo panašiai kaip skiepijama nuo virusų? Ar egzistuoja toks dalykas kaip nuostatos stiprinimas? Ar galime sustiprinti protinę apsaugą žmonių. Charlesas Kiesleris (1971) pasiūlė vieną būdą: švelniai užpulti jų poziciją. po to pademonstruodavo.nuodai (svarūs kontrargumentai) derinami su parazitu (ženklais. puolimui sustiprėjus.

Vaikų apsauga nuo bendraamžių spaudimo rūkyti Alfredo McAlisterio (1980) vadovaujama mokslininkų grupė patikėjo aukštesnių klasių moksleiviams sustiprinti septintokų atsparumą bendraamžių spaudimui rūkyti ir pademonstravo. kurioje buvo atliktas „skiepijimas" nuo rūkymo. pavadinti „viščiukais" už tai. turėdavo atsakyti maždaug šitaip: „Būčiau tikras viščiukas. jog rūko nepriklausomos moterys.). 1981. ypač jei jas kartais papildo kitų įgūdžių mokymas. rūkančiųjų buvo kur kas mažiau nei kontrolinėje. SOCIALINĖ ĮTAKA Pritaikomumas: inokuliacijos (nuostatų stiprinimo) programos Ar nuostatų stiprinimas iš tiesų gali padėti žmonėms pasiruošti priešintis nepageidaujamam įtikinėjimui? Taikomieji rūkymo prevencijos ir vartotojų švietimo tyrimai teikia vilčių. kuriose moksleiviai. palyginti su kitos mokyklos „neskiepytais" mokiniais. 1980. Šaltinis: McAlister ir kiti. 1995.10 pav. mažina rūkančių paauglių skaičių (Botvin ir kiti. nors ir vienu. septintokai buvo mokomi šitaip: „Jei ji priklausoma nuo tabako . kurioje buvo taikomas tradicinis švietimas apie rūkymo žalą. kad atsisako cigaretės. Kitos mokslininkų grupės patvirtino. Iš tokiuose užsiėmimuose dalyvavusių septintokų ir aštuntokų perpus mažiau pradėjo rūkyti. Tuo pat metu moksleiviai vaidino situacijas.j i nėra nepriklausoma". kuriuose arba buvo raginama nerūkyti.298 II dalis. arba pateikiama informacija apie rūkymą. teigiančiai. ir kitu atveju rūkančių tėvų buvo tiek pat (žr. Daugumoje naujų tyrimų pabrėžiama priešinimosi socialiniam spaudimui strategija.10 PAVEIKSLAS Mokykloje. kaip galima praktiškai pritaikyti laboratorinių tyrimų duomenis. kai reikėdavo atsisakyti cigaretės moksleivių pasiūlytais būdais (Hirschman ir Leventhal. kad tau padaryčiau įspūdį". jei rūkyčiau tik dėl to. Evans ir kiti. Telch ir kiti. Vieno tyrimo metu šeštos-aštuntos klasių moksleiviams buvo rodomi filmai. 1985). 7. kad nuostatų stiprinimo procedūros. 7. 0 4 9 Septinta klasė 12 16 21 Aštunta klasė Tyrimo laikas (mėnesiai) 33 Devinta klasė . Flay ir kiti. Taip pat jie kūrė imprivizacijas. 1984. Pasipriešinti reklamai.

2003). kad labai sumažės rūkalių skaičius ir jiems gydyti reikalingos išlaidos. o kitos Europos šalys ketina tai padaryti (McGuire.tai dalis 12. jiems lengva parduoti.tai potencialus klientas rytoj. ko nematė per televiziją. Palmer ir Dorr. . Italija ir Švedija riboja reklamą vaikams. kaip padėti vaikams susikurti imunitetą televizijos reklamos poveikiui. Jie skatina moksleivius patiems viską įvertinti („Štai apie ką galėtum pamąstyti"). Belgija. Danija. mokslininkai tyrė. 2002). moksleivių. remdamos vakarėlius. p. rūkyti pradėjo tik 19 proc. 1980): „Kai prityręs reklamos skelbėjas išleidžia mi- »Mano vaikai apskritai atsisako valgyti bet ką. kurie atliko cigaretės atsisakančiųjų vaidmenis. 1) nepajėgia atskirti reklamos nuo eilinės laidos ir nesuvokia reklamos tikslo įtikinti.vaikai pieno gėrė du kartus daugiau nei limonado. 1980). Vaikų apsauga nuo reklamos įtakos Airija. vienas vaikas per metus mato per 10 000 reklaminių intarpų. 3) geidžia reklamuojamų gaminių ir įkyriai prašo tėvų. piliečių grupės kreipėsi į tokių produktų reklamuotojus (Moody. . Apie rūkymo ir narkotikų žalą aiškinančiose programose taip pat taikomi ir kiti įtikinėjimo būdai. tai gali padaryti lengvai. ir jose naudojama iš anksto paruošta spausdinta bei vaizdinė medžiaga. moksleivių. „Prieš du dešimtmečius. Pasitelkusios šiuos duomenis. rūkyti pradėjo 31 proc. 2) beatodairiškai pasitiki televizijos reklama. ypač nuo 8 iki 11 metų.buvo rašoma bendrovės Philip Morris. atskleidusios. kad juos nupirktų (Adler ir kiti. Jungtinėse Valstijose. kurie žiūrėjo nerūkyti raginančius filmus. Kai kurioms iš šių rūkymo prevencijos programų tereikia nuo dviejų iki šešių akademinių valandų. nebrangiai ir tikėtis. 2003). Šiuos tyrimus iš dalies paskatino studijos. Visa ši veikla. Šiandien bet kuri mokykla ar mokytojas. pažeidžiami.7 skyrius. Atrodo. kodėl kai kurios cigarečių ir nerūkomojo tabako bendrovės agresyviai veržiasi su reklamomis į universitetus. 16). Rūkaliai dažnai dar paauglystėje pasirenka „mėgstamas cigaretes". Tikėdamiesi apriboti reklamos įtaką. kad vaikai. iš tų. ir didžioji dauguma rūkalių pirmą kartą užsirūkė dar paauglystėje" (Lichtblau. ataskaitoje (FTC. pastebi Robertas Levine savo knygoje The Power of Persuasion: How We're Bought andSold („Įtikinėjimo galia: kaip mus nuperka ir parduoda")." Erma Bombeck . jog vaikai yra reklamuotojo svajonė: patiklūs. Informacijai perteikti pasitelkiami patrauklūs bendraamžiai. Dėl reklamos dabar šis santykis tapo atvirkštinis" (2003.5 milijardo vertės nikotino rinkodaros programos „pradedantiesiems" rūkaliams (Farrell. „Šių dienų paauglys . . vienos iš pagrindinių tabako reklamos. kuriai per metus išleidžiama 11. norintis naudoti socialinį-psichologinį rūkymo prevencijos metodą. Feshbach.2 milijardo dolerių. Graikija. kur studentai vartoja alkoholį). 1980. Praėjus pusantrų metų.rašo Levine. klasės draugams nurodant apsisprendimo priežastis). Iš tų. 2005). 1980. priverčia juos viešai papasakoti apie savo nuostatas (logiškai nusprendžiant nerūkyti ir paskelbiant savo sprendimą. siūlydamos cigaretes nemokamai (paprastai ten. Tai paaiškina. ĮTIKINĖJIMAS 299 1989).

. ar reikia įvesti naujus sveikatai kenksmingų maisto produktų reklamos per televiziją bei jaunesnio amžiaus žiūrovams rodomų filmų apribojimus. 1980) vadovaujami mokslininkai mažoms Los Andželo srities pradinių mokyklų moksleivių grupėms pravedė tris pusvalandines pamokas. Todėl. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Kai kalbama apie orientavimąsi į vaikus." „Daryk taip. Išvados apie nuostatų stiprinimą Turimų įsitikinimų įtvirtinimas turbūt nėra geriausias būdas priešintis „smegenų plovimui"." Wayne Chilicki. ir spaudžiama mokslininkų bei politikų." „Vadovaukis savo instinktais. Vieno tokio tyrimo metu Normos Feshbach (1980. kad jų vaikai gali tapti kulto nariais. parodžius žaislo reklamą. Esame įsitikinę. Pavyzdžiui. laikėsi „aukso vidurio" taisyklės. mėgindama spręsti. taip pat reklamą. Geriau išgryninti orą nei dėvėti dujokaukes... Jei tėvai nerimauja. 2001) lijonus. kur vaikai juos greičiau pamato." „Tiesiog imk ir padaryk.. kad vien atsparumo formavimo gali nepakakti. „Motinų pareiškime reklamuotojams" (Motherhood Project. ar galima išmokyti vaikus atsispirti apgaulingai reklamai..tai „rinkos segmentas". tokį dalyką galima pavadinti tik eksploatavimu". kol pavargę tėvai nusileidžia. kad klientus reikia pritraukti anksti ir išlaikyti juos visą gyvenimą.tie.300 II d a l i s . Nuolat peržengdami ribą tarp vartotoj o poreikių patenkinimo ir j ų sukūrimo. o vaikystė . dar svarbiau. patikliems vaikams parduotų žalingus sveikatai gaminius. išlaikyti televizijoms vaikų programas. Tėvai skundžiasi. analizuoja. Toks patyrimas padėjo vaikams realistiškiau suprasti reklamą." „Jauti poreikį?" Tokie kreipiniai atspindi reklamos esmę: gyvenime svarbiausia būti savanaudžiui. siūlant su juo atlikti tą patį. jis tuojau pat būdavo paduodamas vaikams. jie turėtų paaiškinti jiems apie įvairius kultus ir išmokyti pateikti kontrargumentus. Vartotojų užtarėjai baiminasi. mes.. Cohen. 2001). ką jie matė reklamoje. . sekame Procter and Gamble modeliu: „nuo lopšio iki kapo". Jungtinių Valstijų federacinė prekybos komisija. kad reklama leidžia skiepyti vartotojo įgūdžius ir. Patenkink savo troškulį. kad vaikams skirtos prekės reklamuojamos ir išdėliojamos žemutinėse parduotuvių lentynose. ragina „Motinų kodeksas reklamos skelbėjams". materialistui ir tuojau pat pajusti pasitenkinimą. Vaikai buvo mokomi atsparumo reklamai ją stebint ir aptariant. kurie turi komercinių interesų ir tvirtina. Kitoje barikadų pusėje . 2001) gausus Amerikos motinų susivienijimas išreiškė štai tokį pasipiktinimą: M u m s vaikai yra neįkainojama dovana. General Mills (citata iš Motherhood Project. Tuo tarpu mokslininkai kėlė klausimą. įtikinėja ir manipuliuoja mūsų vaikais . jaunesniems nei 8 metų vaikams ir paaugliams skirtuose filmuose bei programose. kad nepatyrusiems. ima ir įkyriai prašo nupirkti. kurį reikia išnaudoti . kuriose analizavo televizijos reklamą." „Ribų nėra. Jums j i e yra klientai. kaip tau patinka. General Mills bendrovė. reikia uždrausti reklamą mokyklose. „skatinančią [vaikų ir paauglių] egoizmą ir orientaciją į greitą [poreikių] patenkinimą" (Motherhood Project. būrys j ū s ų išsilavinusių ir kūrybingų ekspertų studijuoja. Pagrindiniai j ū s ų pranešimai skelbia: „Tu šiandien nusipelnei pertraukos.

Ar suprantate kodėl? Atmetusieji argumentą tampa atsparūs naujai galimai informacijai. kurių prireiks rimtesniu atveju. ar fanatizmą? Kaip gyventi būnant nuolankiam bei atviram kitiems ir tuo pat metu išliekant kritiškam įtikinėjimo argumentų atžvilgiu? Būti atviri tegalime galvodami. kad įtikinėtojui nesėkmingas argumentas gali būti blogiau nei nieko nedarymas. Kita išvada ta. Jis gali „užgrūdinti širdį" ir paversti ją atsparia būsimiems raginimams. APIBENDRINIMAS Kaip galima atsispirti įtikinėjimui? • Kaip žmonės priešinasi įtikinėjimui? Išankstinis viešas įsipareigojimas laikytis savo pozicijos. . Bendraudamas tikiuosi pasimokyti iš jo ir galbūt atsakyti tuo pačiu. Kai kurie žmonės sako. jie visi nusprendė nerašyti rašinio . ypač jei grėsmę keliančią informaciją galima išnagrinėti kartu su bendraminčiais. Tačiau ar užsisklendimas nuo informacijos reiškia dorybę. Atsisakius pinigų. Atmetusieji raginimus mesti rūkyti panašiai gali tapti atsparesni vėlesniems raginimams. tačiau ši ataka [prieš nuostatas] negali būti stipresnė už turimas nuostatas.rasti aukso vidurį tarp patiklumo ir cinizmo. • Švelnus išpuolis taip pat gali stiprinti nuostatas. kulto narys jau būna paruošęs kontrargumentus. Kultai taiko šį principą. kad pasiduoti įtikinėjimui yra silpnybė. kad kiekvienas sutiktas žmogus tam tikra prasme yra už mus pranašesnis. studentų kraštutinė nuomonė ir įsitikinimas dėl per griežtų reikalavimų aprangai dar labiau sustiprėjo. gali duoti priešingą rezultatą. tačiau ne naiviam Kadangi esame įtikinėjami.net ir tie. sukurti imunitetą skatinantį ieškoti priešingų argumentų. pasidalindamas savo žiniomis. Įveikta ataka veikiau sustiprins įsitikinimus nei juos sugriaus. Vieno eksperimento metu Susan Darley ir Joelas Cooperis (1972) pasiūlė studentams parašyti rašinį. ĮTIKINĖJIMAS 301 Dėl tos pačios priežasties tikybos mokytojai turi stebėti. mūsų užduotis . propaguojantį griežtas aprangos normas. stimuliuodamas klausytojo savisaugą.7 skyrius. Mus ragina: „galvok pats". todėl gali mane ko nors išmokyti. •0*1 ^ o s t scr iPtum: I M kaip būti atviram. Kadangi tai prieštaravo studentų pozicijai ir rašinius buvo ketinama skelbti. kad bažnyčiose bei mokyklose nesusidarytų „sterili ideologinė aplinka". Kai pateikiami laukiami argumentai. Kiekvienas sutiktas žmogus ką nors išmano labiau nei aš. kaip šeimynykščiai bei draugai puls šiuos jų naujus įsitikinimus. • Tai leidžia daryti paradoksalią išvadą kad vienas iš nuostatų stiprinimo būdų yra iššūkis joms. kurį stimuliuoja švelnus išpuolis prieš ją gimdo pasipriešinimą vėlesniam įtikinėjimui. y. Atvirai prieš griežtus reikalavimus pasisakę studentai ėmė intensyviau priešintis šioms taisyklėms. t. kuriems už tai buvo pasiūlytas atlygis. perspėdami savo narius. Neveiksmingas įtikinėjimas.

tačiau kartu girdėti reikšmingą informaciją? Atidžiai klausykite ir kritiškai mąstykite. . galime pasinaudoti atsparumo formavimo tyrimų rezultatais. Ar norite išmokti priešintis įtikinėjimui. vadinasi. Išgirdę politiko kalbą. Kitaip tariant. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Norėdami būti kritiški. Prisiverskite prieštarauti. aptarkite ją su kitais. ji tiek ir teverta.302 II d a l i s . ji išliks ilgai. Jei nuodugni analizė informaciją sugriauna. ne tik klausykite. O jei analizė šios informacijos nepaneigia. bet ir reaguokite.

Grupės įtaka Kas yra grupė? Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti žmonės? Kitų žmonių buvimas Minia: didelė kitų žmonių sankaupa Kodėl mus sužadina kitų žmonių buvimas? Socialinis dykinėjimas: ar būdami grupėje žmonės stengiasi mažiau? Daug rankų mažai dirba Socialinis dykinėjimas kasdieniame gyvenime Nuasmeninimas: kada būdami grupėje žmonės netenka savojo Aš? Kai kartu darome tai. ko nedarytume vieni Savimonės susilpnėjimas Grupės poliarizacija: ar grupės sustiprina mūsų nuomonę? „Polinkio į riziką" atvejis Ar grupės sustiprina nuomones? Atkreipkime dėmėsi Grupės poliarizacija Poliarizacijos aiškinimas Grupinis mąstymas: ar grupės trukdo. Transformacinė bendruomenės lyderystė Post scriptum: ar grupės mums kenkia? . Dvi galvos geriau nei viena Mažumos įtaka: kaip paskiri žmonės veikia grupę? Nuoseklumas Pasitikėjimas savimi Pasitraukimas iš daugumos Ar lyderystė yra mažumos įtaka? Atkreipkime dėmesį. ar padeda priimti gerus sprendimus? Grupinio mąstymo požymiai Ką slepia moksliniai tyrimai. Irvingas Janisas apie grupinį mąstymą Grupinio mąstymo teorijos kritika Kaip išvengti grupinio mąstymo Grupinis problemų sprendimas Ką slepia Nobelio premija.

1984). Prasideda karštos diskusijos. 1957) pradžioje 12 nepatiklių prisiekusiųjų. tiriančių žmogžudystės bylą. Pasaulyje ne tik gyvena 6.įtikinti kitus? T Kas yra grupė? Atsakymas į šį klausimą atrodo aiškus tol. Ar bėgiojimo partneriai yra grupė? Ar lėktuvo keleiviai . šeimų. stiprindami vieni kitų asocialius polinkius. tik dabar kartu bėga ir jos draugė bei draugas. suguža į prisiekusiųjų kambarį. 20 milijonų ekonomikos organizacijų ir šimtai milijonų kitų formalių bei neformalių grupių . keturi milijonai mažesnių bendruomenių. nepalaiko kaltinimo. Kaip šios grupės veikia paskirą asmenį? Tarpusavio sąveika grupėje dažnai daro stiprų poveikį. Diena buvo karšta. Henry Fondos įkūnytas personažas. Kas padeda mažumai . Sudėtingose teismo bylose vienas žmogus retai priverčia visą grupę pakeisti nuomonę. ir prisiekusieji vienas po kito keičia nuomonę. Protas ją ragina dar bėgti. kai žmonės tampa organizuoti? Kai jų tarpusavio ryšiai tęsiasi tam tikrą laiką? Tai tik keli socialinėje psichologijoje vartojami grupės apibrėžimai (McGrath. Ji nusileidžia ir sulėtina tempą. . kol keli žmonės nepalygina savo sampratų. kad nedidelė mąstančių.„Niekada neabejokite tuo.arba lyderiui . gebančios palenkti daugumą. Tačiau istoriją kuria mažumos.4 milijardo žmonių. Pavargę prisiekusieji beveik sutarė." Antropologė Margaret Mead auna jau beveik baigia savo kasdienį pasibėgiojimą. Intelektualūs aukštųjų mokyklų studentai bendrauja su kolegomis. Kaip šios grupės veikia savo narių nuostatas? Kas skatina grupę priimti išmintingus arba kvailus sprendimus? Žmonės daro įtaką savo grupėms. pasišnekučiuoti susirinkusių namiškių. bet ir yra 200 valstybių. Tačiau vienas jų. bažnyčių.tai turinčių bendrus tikslus ir vienas kitu pasitikinčių žmonių būrys? Ar grupė susiformuoja tada. o kūnas maldauja likusius šešis kvartalus eiti pėsčiomis. įsipareigojusių piliečių grupė gali pakeisti pasaulį. kol sutaria: paauglys nekaltas. Ji svarsto: „Negi bėgau greičiau tik todėl. Kitą dieną aplinkybės tos pačios. Tauna savo maršrutą nubėga dviem minutėmis greičiau. Klasika tapusio kino filmo „12 piktų vyrų" (12 Angry Men.grupė? Ar grupė yra žmonės. Jauni padaužos šlaistosi su kitais padaužomis. šitaip gilindami vieni kitų akiratį. tapatinantys save vieni su kitais ir jaučiantys. Visi nekantrauja paskelbti nuosprendį ir apkaltinti paauglį tėvo nužudymu.į pasimatymą atėjusių porelių. kad priklauso vieni kitiems? Ar grupė . kad kartu buvo Geil ir Chosė? Ar kompanijoje visada bėgčiau greičiau?" Paprastai visi esame kokios nors grupės dalis.

Kitų žmonių buvimas Daugiau nei prieš šimtmetį Normanas Triplettas (1899). save suvokia kaip „mes". kad lenktyniaudami būryje dviratininkai važiuoja greičiau nei būdami vieni ir lenktyniaudami tik su laiku. ilgiau nei kelias akimirkas palaikančių tarpusavio ryšius. Kartais skirtumas tarp pavienių žmonių kompiuterių auditorijoje elgsenos ir tarpusavio ryšiais susietų žmonių veiklos būna neryškus. tačiau tai labiau pavienių žmonių būrys nei tarpusavio ryšiais susieta grupė (tačiau kiekvienas jų gali būti nematomos internetinės pokalbių svetainės. taigi grupės. pastebi Australijos nacionalinio universiteto socialinės psichologijos specialistas Johnas Turneris (1987).kad patenkintų poreikį priklausyti. Nors fiziškai jie yra kartu. individualiai atliekantys nekonkurencingą veiklą. grupė (group) Du ar daugiau žmonių. APIBENDRINIMAS Kas yra grupė? • Grupė atsiranda. kurie remia kitą komandą. Per sporto varžybas jie gali save vadinti „mes"komandos aistruoliais. GRUPĖS ĮTAKA 305 Grupių dinamikos ekspertas Marvinas Shaw (1981) teigia. psichologas. kad įgyvendintų tikslus. o visus kitus . dalyviai (co-actors) Dalyviai. jog jų nariai veikia vienas kitą. narys). Grupės susidaro dėl daugelio priežasčių . socialinio dykinėjimo ir nuasmeninimo. Todėl jis grupę apibrėžia kaip du ar daugiau žmonių. kad suteiktų informacijos. jog tiesiog būna šalia kaip pasyvi auditorija arba kaip dalyviai. daro vienas kitam įtaką. Ar paprasčiausias kitų žmonių buvimas veikia bėgimą. Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti žmonės? Pradėkime nuo paprasčiausio socialinės psichologijos klausimo: ar tiesiog buvimu kitas žmogus daro mums įtaką? „Buvimas" reiškia.. palaikančių tarpusavio ryšius ir darančių vieni kitiems įtaką. išskyrus tai.jais". kad visoms grupėms bendra tai. neskatina. nebaudžia ir iš tiesų nieko nedaro. palyginti su .kaip „jie". darančių vieni kitiems įtaką ir save suvokiančių kaip „mes". rašymą arba egzamino sėkmę? Atsakymo į šį klausimą paieška . pastebėjo. Po to išnagrinėsime tris socialinės įtakos tarpusavio ryšius palaikančiose grupėse pavyzdžius: grupės poliarizaciją. domėjęsis dviračių lenktynėmis. Be to.mokslinis detektyvas. Pagal Shaw apibrėžimą vienu metu auditorijoje kompiuteriais dirbantys studentai nėra grupė. kai du ar daugiau žmonių sąveikauja ilgiau nei kelias akimirkas. Kartais žmonės vien būdami kartu daro vieni kitiems įtaką. grupės save suvokia kaip „mes". Tad bėgiojimo partneriai iš tiesų yra grupė. grupini mąstymą ir mažumos įtaką. Prieš . valgymą. Šie trys reiškiniai gali atsirasti esant minimaliai tarpusavio sąveikai (mes tai vadiname „minimaliomis grupės situacijomis"). kad atsilygintų. Šiame skyriuje aptarsime tris tokios kolektyvinės įtakos pavyzdžius: socialinio palengvinimo. kad kiti nekonkuruoja.8 s k y r i u s .

jis turėtų padėti atlikti lengvas užduotis ir kliudyti atlikti sudėtingas. 1920. vištos sulesa daugiau grūdų. tarakonai. 1997). Chen. o kartais trukdo atlikti užduotis. Jei šalia yra kitų žmonių. Pavyzdžiui. Atliekant sudėtingas užduotis. 1937. 1956). kad kitų buvimas kartais padeda. kad yra kitų žmonių. . 1933. Tačiau kiti tyrimai atskleidė. ilgauodegės papūgos ir žalieji kikiliai tokiais atvejais lėčiau įveikia labirintus (Allee ir Masure. Ar šis principas negalėtų atskleisti socialinio palengvinimo mįslės? Atrodė logiška daryti prielaidą.) Jei socialinis sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją.beveik toks pat tikslus. kur teisingas atsakymas nėra labai aiškus. Socialinis psichologas Robertas Zajoncas susidomėjo. 1925). didesnis sužadinimas skatina neteisingą atsakymą. Kaip dažnai kūrybinio pakilimo momentais nutinka. 1930. W. kur dažniausiai sakoma. Vėliau paaiškėjo. Teiginys. kaip orų prognozė Škotijoje. tačiau gali ir palyti. Pessin ir Husband. kad kitų žmonių buvimas turi sužadinti arba suteikti energijos (Mullen ir kiti. Jei kartu yra kitų tos pačios rūšies atstovų. Apie 1940-uosius metus tyrimai šioje srityje liovėsi ir nevyko 25-erius metus. 2) Dabartinė reikšmė dominuojančios (tikėtinos) reakcijos sustiprėjimas dėl to. skruzdėlės iškasa daugiau smėlio. S O C I A L I N Ė ĮTAKA socialinis palengvinimas (sočiai facilitation) 1) Pirminė reikšmė . Jis prisiminė gerai žinomą eksperimentinės psichologijos principą: sužadinimas sustiprina bet kurį tuo metu dominuojantį atsaką. kol jų nesužadino nauja idėja. kaip pygaras. jog gali būti saulėta.žmonių polinkis geriau atlikti paprastas ar gerai išmoktas užduotis. kuriems buvo liepta suvynioti valą į meškerės ritę. 1929. Pessin. 1958). Sužadinti žmonės greičiausiai suvokia tokias nesudėtingas anagramas. Esant kitiems žmonėms eksperimento dalyviai taip pat tiksliau atlieka nesudėtingus mechaninius veiksmus. blogiau įsimenami bereikšmiai skiemenys. o seksualiai aktyvios žiurkių poros dažniau poruojasi (Bayer. . laiko metalinę lazdelę taip. Zajoncas (1965) vieno tyrimo rezultatus panaudojo tam. Travis. ar šių prieštaringų duomenų nebūtų galima suderinti. Šis trikdantis poveikis pastebimas ir tarp žmonių. Gatės ir Allee. (Visi prisimename. Vaikai. Būdami susirūpinę. jog kai kurias užduotis kitų tos pačios rūšies atstovų buvimas trukdo atlikti. kai šalia yra kitų žmonių. 1933. žmonės blogiau sprendžia sudėtingas anagramas. paskelbdamas savo spėjimą (kad kitų žmonių buvimas gerina rezultatus). Šis socialinio palengvinimo efektas pastebimas ir tarp gyvūnų. Klopfer. kad ji nenuslystų nuo dešimties centų monetos dydžio disko. kad paaiškintų kitus. kai labiausiai tikėtina. eksperimento dalyviai greičiau atlieka daugybos veiksmus ar išbraukia nurodytas raides. kad jei šalia yra kitų žmonių. 1936. atlikdavo tai greičiau būdami kartu nei pavieniui. kad teisingas yra „dominuojantis" atsakymas. pavyzdžiui. Stipresnis sužadinimas padeda geriau atlikti paprastas užduotis. Triplettas atliko vieną pirmųjų socialinės psichologijos istorijoje laboratorinių eksperimentų. Larsson. kaip atsidūrę prieš auditoriją pajusdavome įtampą arba susijaudinimą. prasčiau atliekami sudėtingi daugybos veiksmai (Dashiell. besisukančio ant patefono (F. Dashiell. sunkiau surandamas išėjimas iš labirinto piešinyje.306 II d a l i s . 1933). 1930. Allport.

ir tikimybė. Jamesas Michaelsas ir jo bendradarbiai (1982) pastebėjo. arba teisinga reakcija į jas buvo normaliai dominuojanti. Įsisavinti naują informaciją. 1999). Das Kapital. siekė 71 proc. 8.8 s k y r i u s . kuriuose dalyvavo daugiau nei 25 000 savanorių. Susukti valą į ritę. G R U P Ė S ĮTAKA 307 8. kol perpranta sudėtingą (lygiai kaip ir tarakonai!).sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją (žr. Abiem atvejais veikė visuotinė taisyklė .. kad geri biliardo žaidėjai (kurių rezultatyvumas." Albert von Szent-Gyorgyi. 1993. kai Zajoncas parodė. r Į į a Sužadinimas r Sustiprina J B dominuojančią reakciją Apsunkina sudėtingą veiksmą Taikant šią prielaidą. netiesiogiai juos stebint. Dėl to kitų žmonių buvimas padėjo jas atlikti. apie ką pagalvojo Thomas H. kas iš pradžių atrodė nesuderinama.). žr. Prasti žaidėjai (kurių rezultatyvumas prieš tai siekė 36 proc. 1962 („Mokslininkas mąsto") .tai gebėjimas pamatyti.1 len- „Paprasčiausias socialinis kontaktas. Kilo klausimas. Atlikus beveik 300 tyrimų. kad dalyvaujant kitiems žmonėms. netikėtai tapo logiška. studentai greičiau perpranta nesudėtingą labirintą. pirmą kartą perskaitęs Danvino veikalą „Rūšių kilmė": „Kaip kvaila. 1983. nesvarbu. Sportininkai. ką visi matė. valgyti .. ir tai paaiškina. 8. Socialinis sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją. teisinga ji ar klaidinga. kad sprendimas šį išbandymą išlaikė (Bond ir Titus. atlikti nesudėtingus daugybos veiksmus. The Scientist Speculates. paaiškėjo. Tačiau galbūt visos detalės ėmė taip tvarkingai dėliotis tik žiūrint retrospektyviai. aktoriai ir muzikai atlieka gerai išmoktus veiksmus. apie ką niekas nepagalvojo.). kad kitų žmonių buvimo sąlygojamas sužadinimas sustiprina dominuojančią reakciją (teisingą atsakymą tik į lengvas ar gerai išmoktas užduotis).) žaidė dar geriau (80 proc. Šiais atvejais kitų žmonių buvimas padidino neteisingų atsakymų skaičių. kad tiriamieji galės juos iš karto teisingai atlikti. Tokie paprasti ir elegantiški Zajonco sprendimai paskatino kitus socialinius psichologus susimąstyti apie tai. kodėl jiems geriau sekasi girdint palaikančią minios reakciją. ir pagalvoti apie tai." Kari Mane. į kurias mokame reaguoti.) atidžiai stebimi ėmė žaisti dar blogiau (25 proc.). Huxley. ar šis sprendimas išlaikytų išbandymą eksperimentais. Pavyzdžiui. Guerin. 1867 („Kapitalas") „Atradimas . kad apie tai nepagalvojau!" Ir kaip viskas akivaizdu.1 PAVEIKSLAS Palengvina nesudėtingą veiksmą Kitų buvimas Socialinio sužadinimo poveikis Robertas Zajoncas suderino prieštaringus duomenis ir pasiūlė prielaidą. kuris didina kiekvieno dirbančiojo efektyvumą. kai juos ėmė stebėti keturi žiūrovai. Tai. buvo mažesnė. Daugiau nei 80 000 studentų ir profesionalių sportininkų varžybų Kanadoje. prieštaringi rezultatai tapo logiški. kad namuose komandos laimi maždaug 6 rungtynes iš 10 (šiek tiek mažiau beisbolo bei amerikietiškojo futbolo ir šiek tiek daugiau krepšinio bei europietiškojo futbolo. bet daugiau laiko sugaišta.1 pav. Peteris Huntas ir Josephas Hillery (1973) pastebėjo. surasti kelią iš labirinto ir išspręsti sudėtingus aritmetikos uždavinius buvo sunkesnės užduotys. skatina gyvybingumą. Jungtinėse Valstijose ir Anglijoje tyrimai parodė.lengvos užduotys.

kad „gera salė" yra pilna salė (Aiello ir kiti.308 II d a l i s . . labiau įsitempia jų raumenys. kad sudėtingos užduotys bus atliekamos blogiau (Butler ir Baumeister. padėjėjui lengviau pavykdavo išprovokuoti juoką ar plojimus. Šalia esantys draugiški žmonės yra netgi labiau mėgstami. Knovvles. Tačiau žaidimo namuose pranašumą taip pat gali sąlygoti ir tai. todėl jaučiasi dominuojantys. 1983). 1980) atliko eksperimentus su Kolumbijos universiteto studentais ir Ontarijo mokslo centro lankytojais. 1996. Jonathanas Freedmanas su bendradarbiais (1979. 1983).1 LENTELĖ. Moore ir Baron. Kai visi sėdėdavo glaudžiai. Būnant minioje taip pat suintensyvėja teigiamos arba neigiamos reakcijos. Tačiau ar stebėtojų buvimas iš tikrųjų veikia žmones? Stresinėje situacijoje draugas gali padėti atsipalaiduoti. kalbėjimui. 1983. Tačiau minia sukelia mažesnę įtampą salėse. Eksperimentų metu padėjėjas turėjo kartu su kitais dalyviais klausytis humoristinio įrašo arba žiūrėti kino komediją. 1977). 1998). pakyla kraujospūdis. Kartais sužadinimas ir gausios publikos dėmesys kliudo netgi tam. 2000). galima net užspringti. 1984). leidžiančių atsiskirti nuo minios (Evans ir kiti.0 telę). 1983. Kino teatrų direktoriai ir sporto aistruoliai žino (o mokslininkai tą patvirtino).1 64. kontroliuoja teritoriją. vargu ar grosite geriau. labiau susitapatina su komanda (Zillmann ir Paulus. o nedraugiški labiau nemėgstami (Schiffenbauer ir Schiavo. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 8. Worchel ir Brown. suskirstytose į daug erdvių.4 69. įtampai pasiekus kraštutinį lygį. Tačiau būdami ne vieni žmonės daugiau prakaituoja.3 57. Kuo žmonių daugiau. Storms ir Thomas. ką puikiai mokame ir darome nesusimąstydami: pavyzdžiui. kad žaidėjai gerai pažįsta aikštelę.3 61. Net draugiška auditorija gali taip paveikti. 1993). neišvarginti kelionės. tuo jų poveikis stipresnis (Jackson ir Latanė. ir. 1981. girdėdami palaikančius aistruolių šūksnius. Mikčiojantys žmonės prieš didelę auditoriją mikčioja stipriau nei kalbėdami tik su vienu ar dviem žmonėmis (Mullen. Jei į jūsų pirmąjį fortepijono koncertą susirinks visi giminės. dažniau kvėpuoja. Savo aikštės pranašumas pagrindinių sporto šakų komandoms Sporto šaka Beisbolas Amerikietiškasis futbolas Ledo ritulys Krepšinis Europietiškasis futbolas išanalizuotų rungtynių skaičius 135 665 2592 4322 13 596 37 202 Namuose laimėtos rungtynės procentais 54. Minia: didelė kitų žmonių sankaupa Taigi žmonės iš tiesų reaguoja į esančius šalia. 1976. padažnėja pulsas (Geen ir Gange. 1986). Stiprus sužadinimas pilnose salėse taip pat didina stresą.

• kodėl žmonės geriausiai užduotį atlieka tarp pranašesnių kolegų (Seta. ar egzistuoja nuogąstavimas dėl įvertinimo. vien tik žmonių užrištomis akimis buvimas nepagerino įprastos reakcijos.nuogąstavimas dėl įvertinimo. kad mes greičiau atkreipiame dėmesį į kitų žmonių juoką ar plojimus ir prie jų prisijungiame. 1992). susigrūdimas taip pat ir audrina. kuris jums sunkiai sekasi. 1983). Jis tyrė Masačiusetso universiteto 10 studentų grupes 20 pėdų pločio ir 30 pėdų ilgio arba 8 pėdų pločio ir 12 pėdų ilgio patalpose. Tačiau. kai esame arti. Kodėl mus sužadina kitų žmonių buvimas? Jei ką nors mokate gerai. nuogąstavimas dėl įvertinimo (evaluation apprehension) Rūpinimasis. pamatę pievelėje sėdinčią moterį. Vieno eksperimento Santa Barbaroje metu Kalifornijos universiteto bėgikai. tyrę universiteto studentus Indijoje. Nuogąstavimas dėl įvertinimo Nickolas Cottrellas įtarė. o kraujospūdis aukštesnis (tai rodo sužadinimą). patvirtinančių bent tris galimus veiksnius (Aiello ir Douthitt. dėmesio išblaškymas ir kitų žmonių buvimas. • kodėl ypač priklausomus nuo aplinkinių nuomonės žmonių buvimas veikia labiausiai (Gastorf ir kiti. 1982). kurie buvo didesnėje patalpoje. Palyginti su tais. jei ji būdavo į j u o s atsisukusi veidu. paspartindavo tempą. Kodėl kiti žmonės sukelia mūsų susijaudinimą? Yra duomenų. tariamai rengdamiesi suvokimo eksperimentui. gali tapti neįmanomu. ar jie mus vertina. Geen ir Gange. Susigrūdimo poveikį taip pat pastebėjo Dineshas Nagaras ir Janakas Pandey (1987). o ne nugara (Worringham ir Messick. 1983). Priešingai nei stebint auditorijai. 1982). Susigrūdimas daro panašų poveikį kaip ir minia žiūrovų: sustiprina sužadinimą. kurių nuomonė nėra svarbi (Seta ir Seta. .8 s k y r i u s . o ne išsibarsčiusi 100 vietų auditorijoje. kaip esame vertinami. kai kiti žmonės yra nepažįstami ir juos sunku stebėti (Guerin ir Innes. kitų akivaizdoje darysite tai dar geriau (nebent pernelyg susijaudinsite ir susidrovėsite). Tomis pačiomis aplinkybėmis veiksmas. Norėdamas patikrinti. Taip yra iš dalies todėl. Atlikdami sudėtingas užduotis jie darė daugiau klaidų. kad 35 studentų grupė atrodo artimesnė ir linksmesnė 35 vietų auditorijoje. GRUPĖS ĮTAKA 309 Gal pastebėjote. kad stebėtojai gali sukelti baimę. susigrūdus i ų pulsas buvo dažnesnis. 1980. • kodėl socialinio palengvinimo poveikis būna didžiausias tada. 2001): tai . tačiau tik tada. kaip pastebėjo Gary Evansas (1979). kai žmonės jaučiasi vertinami. kuris palengvina dominuojančią reakciją. Nuogąstavimu dėl vertinimo taip galima paaiškinti. Cottrellas su bendradarbiais (1968) užrišo stebėtojams akis. • kodėl sužadinimas atslūgsta. Kiti eksperimentai patvirtino Cottrello išvadą: dominuojanti reakcija labiausiai sustiprėja tada. kai tarp svarbių žmonių atsiranda ir tokių.

Robertas Baronas ir Danny Moore (1978. kad užduotys atliekamos geriau. Baron. perkrauna mūsų pažinimo sistemą ir sukelia susierzinimą. kad sužadinimo mechanizmas yra įgimtas ir būdingas didžiajai gyvūnijos daliai. 1986). domėdamiesi. aiškindami nuogąstavimą dėl įvertinimo. Socialinio palengvinimo teorija siūlo tokias pirmųjų dviejų tipų prognozes: 1) teorijos esmė (kad kitų žmonių buvimas sužadina ir kad šis socialinis sužadinimas sustiprina dominuojančią reakciją) buvo patvirtinta ir 2) teorija galimai tyrimų krypčiai suteikė naują gyvenimą. Įtampą sukelia ne tik kito žmogaus buvimas. Jie teigė. Prisiminkime. analizuoja savo kūno judesius. kad greta yra kiti žmonės. kaip ryški šviesa (Sanders.2 paveiksle. Jei drovūs krepšininkai. Kitų žmonių buvimas Tačiau Zajoncas įsitikinęs. Pirmuosiuose šios srities eksperimentuose buvo pastebėta. pažengė dar toliau. net jei tas žmogus nevertina bėgiko rezultatų ir su juo nerungtyniauja. daugelyje naujos statybos įstaigų atskiri biurai perkelti į dideles atviras erdves. dauguma bėgikų sparčiau bėga būdami drauge su kuo nors. Dabar pats laikas prisiminti šios teorijos tikslą. kuriuos geriausiai atliekame automatiškai (Mullen ir Baumeister. padeda sklandžiau atlikti gerai išmoktas užduotis. Tai perša mintį. taip pat gali trukdyti atlikti veiksmus. kai esame vertinami. kad palengvinimo poveikį jaučia ir gyvūnai. net jei nenuogąstaujama dėl vertinimo ir išlaikomas dėmesys. perskirtas žemomis pertvaromis. kaip juos vertina kiti gyvūnai. Kaip parodyta 8. kurios 1) leidžia patvirtinti arba keisti teoriją. 1981b).310 II dalis. Ar dėl to atsiradęs suvokimas. Mes nebegalime susitelkti. Socialinio palengvinimo teorija daro tai sėkmingai. Teorija taip pat padeda daryti aiškias prognozes. Ar ši teorija 3) taikoma praktikoje? Galime tik spėlioti. bet ir tokie dirgikliai. ar trukdo kūrybingai spręsti sudėtingas problemas? Ar galite sugalvoti kitų šios teorijos taikymo praktikoje būdų? APIBENDRINIMAS Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti žmonės? • Pagrindinės socialinės psichologijos problemos susijusios su kitų žmonių buvimu. kai kas nors stebi . mes išblaškome savo dėmesį. 1981a. įtampa. Tai paprastas daugelio mokslinių duomenų apibendrinimo būdas.) Kalbant apie žmones. kaip sekasi kitiems grupės nariams arba kaip reaguoja auditorija. kad sužadinti gali ir kitų žmonių buvimas.lyg mokslinė stenograma: ji supaprastina ir apibendrina stebėjimų įvairovę. (Gyvūnai tikriausiai sąmoningai nesirūpina tuo. atsirandanti tarp dėmesio skyrimo kitiems ir užduočiai. jie dažniau nepataiko. kad. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Susidrovėjimas. 2) nurodo naujų tyrimų kryptį ir 3) siūlo praktinius taikymo būdus. mesdami lemtingus baudos metimus. Dėmesio išblaškymas Glennas Sandersas. 1987). teorija . Kaip pastebėjome 1 skyriuje.

• Tačiau kodėl kitų žmonių buvimas sužadina? Eksperimentai perša išvadą. Socialinis dykinėjimas: ar būdami grupėje žmonės stengiasi mažiau? Ar traukdami virvę komandoje. Atsižvelgęs į šiuos duomenis Robertas Zajoncas pritaikė visiems žinomą eksperimentinės psichologijos principą: sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją. kuri būtų lygi aštuonių pavieniui traukiančių žmonių jėgų sumai? Jei ne.8 s k y r i u s . faktas. padeda atlikti lengvas užduotis (kuriose vyrauja teisingas atsakymas arba reakcija) ir trukdo vykdyti sunkias (kuriose dominuoja neteisingas atsakymas arba reakcija). arba jos atliekamos grupėje. kad žmonių buvimas gali trukdyti atlikti užduotis.2 PAVEIKSLAS Atviromis erdvėmis suprojektuotuose biuruose žmonės dirba. aritmetikos uždavinių sprendimą ir pan. kad esama stebėtojų arba dirbama grupėje. kyla įtampa. jog nuogąstaujama dėl įvertinimo. G R U P Ė S ĮTAKA 311 8. Kaip tai gali atsiliepti darbuotojų efektyvumui? Šaltinis: nuotrauka gauta iš bendrovės Herman Miller Inc. kai žmonės siekia asmeninių tikslų ir kai jų pastangas (meškerės valo susukimą į ritę.kodėl? Ir kokių asmeninių pastangų galime tikėtis iš dirbančių grupėje? Socialinis palengvinimas paprastai atsiranda tada. Kiti mokslininkai atkreipė dėmesį. Šios situacijos .) galima įvertinti individualiai. Kadangi kitų žmonių buvimas kelia jaudulį. . kai nesijauti vertinamas ir niekas neblaško dėmesio. jog išblaškomas dėmesys kai dėmesį reikia padalinti ir kitiems. o iš dalies dėl to. kad sužadinimas kyla iš dalies dėl to. ir užduočiai. t Buvimas minioje ar ankštose erdvėse panašiai sužadina ir palengvina dominuojančių reakcijų pasireiškimą. tarp jų ir atlikti su gyvūnais. greta dirbant kitiems žmonėms. verčia daryti išvadą kad buvimas kieno nors akivaizdoje gali jaudinti net tada. Kiti eksperimentai. vienoje virvės pusėje esantys aštuoni žmonės trauks tokia jėga.

išmoningai pašalino šią problemą. Inghamo nuotrauka. kad pasiektų bendrą tikslą ir kai individualias pastangas sudėtinga įvertinti. S O C I A L I N Ė ĮTAKA panašios į įprastas. jie traukdavo 18 procentų smarkiau nei tada. Kitas pavyzdys . 1974. Alano G.komandos dvasia didina produktyvumą? Ar mūrininkai kloja plytas sparčiau dirbdami komandoje. jog grupinis užduočių atlikimas mažina asmeninį suinteresuotumą.galybė" ir perša išvadą. Arba visos klasės vykdomas projektas. kad „vienybėje . Žinodami. vadovaujama Alano Inghamo (1974). Šaltinis: Ingham. kai žmonės sutelkia pastangas. su kokiomis susiduriame darbe. nors iš tiesų jie traukė vieni. . Daug rankų mažai dirba Beveik prieš šimtmetį prancūzų inžinierius Maxas Ringelmannas (apie tai rašo Kravitz ir Martin. tačiau ne į tokias.organizuotas lėšų rinkimas. ar pavieniui? Atsakyti į šiuos klausimus padės laboratorinis imitavimas. paskiriama pirmoji pozicija (žr. Tokios veiklos pavyzdys . Graves ir Peckham. kai manydavo. už kurį visi gauna vienodus pažymius. kad už jų esantys žmonės traukia kartu. kai gautos pajamos už parduotus saldainius panaudojamos klasės išvykai apmokėti. 8. kad kolektyvinės virvę traukiančių žmonių pastangos prilygsta vos pusei asmeninių pastangų sumos. priversdami eksperimento dalyvius galvoti.3 pav. Levinger.komandinis virvės traukimas. Tai prieštarauja prielaidai.3 PAVEIKSLAS Virvės traukimo prietaisas Pirmoje pozicijoje stovintys žmonės traukdavo virvę silpniau. kai manydavo.312 II dalis. kad kartu su jais traukia du-penki jiems už nugaros stovintys žmonės. kad traukia vieni. parodytą įrenginį) ir liepiama iš visų jėgų traukti. Eksperimento dalyviams buvo užrišamos akys. O gal blogus rezultatus nulėmė darbo koordinavimo trūkumai? Gal traukdami virvę žmonės darė traukimo krypties ir laiko paklaidas? Masačiusetso universiteto mokslininkų grupė.kai grupės rezultatas priklauso nuo individualių pastangų . 1986) pastebėjo. kad virvę traukia ir kiti. 8. Ar atliekant bendras užduotis .

. jog tai daro vieni. Ir koks gi buvo tikrasis rezultatas? Pasireiškė socialinio dykinėjimo efektas: kai eksperimento dalyviai manė. Socialinio dykinėjimo eksperimentų dalyviai buvo įsitikinę. ir su grupe. kad tie. Tie. Socialinis dykinėjimas pasireikšdavo netgi tada. kai žinojo. Kerr ir Bruun. tačiau nė vienas nesutinka. Harkins ir kiti. šį reiškinį stebėjo atlikdamas eksperimentą Teksaso universitete. Tad Latanė ir jo bendradarbiai. gaunantis naudos iš grupės. 1980) ieškojo ir kitų būdų tirti šiam reiškiniui. kad kiti penki taip pat šaukia arba ploja. Įdomu tai. nes mažiau varžėsi. 1986). Kai žmonės neturi atsiskaityti asmeniškai ir negali įvertinti savo pastangų. kad visi pripažįsta. G R U P Ė S ĮTAKA 313 Mokslininkai Bibbas Latanė. 1987).) matome. Jie pastebėjo. kad atsipalaiduoja būtent jis. Tačiau kaip ir traukiant virvę. kurios būdavo įtikinamos. Ir priešingai. kaip iškreipiama viena socialinį palengvinimą sąlygojančių psichologinių jėgų. jie sukeldavo trečdaliu silpnesnį triukšmą nei tada. t. kai manė. kad jų šūksniai . nei tada. nei sukelti vieno žmogaus. už kuriuos vertinami bendrai. Būdami grupėje. darydami tai kartu su kitais. jie manė. jog tokiais atvejais atsipalaiduojama.4 pav. jog yra asmeniškai stebimi. rūpestis dėl įvertinimo sumažėdavo. nelaikė savęs dykinėtojais. 1993 ir 8. kuriems apie eksperimentą buvo papasakota. kurį jie pavadino socialiniu dykinėjimu. kai visi suvienija savo pastangas siekdami bendro tikslo. kad yra vertinami tik tada. kai studentai vykdo grupinius projektus. per kurias sklisdavo toks kurtinantis šaukiančių ar plojančių žmonių triukšmas.pavieniui arba su grupe . Tad principas . kad dalyviai šauks garsiau. Politologas Johnas Sweeney (1973). kai pastangos vertinamos individualiai. kai veikia vieni. Williamsas teigia. šaukiant ir t. Kiplingas Williamsas ir Stephenas Harkinsas (1979. 1985. kurie plojo ir pavieniui. Per skirtingus bandymus jiems būdavo liepiama šaukti ir ploti vieniems arba kartu su grupe. kad abiem atvejais plojo vienodai smarkiai.palaiko komandą (Hardy ir Latanė. Ohajo valstijos universitete atliko eksperimentą. jie susodinami ratu ir duodamos užsidėti ausinės. grupinis triukšmas yra ne toks efektyvus. kad jie negirdėdavo savo šūksmų ar plojimų. Atsidūrę dėmesio centre. spėjo.8 s k y r i u s . kad garsūs šešių žmonių šūksniai ar plojimai buvo trečdaliu silpnesni. Būnant grupėje (traukiant virvę.kai socialinis dykinėjimas (sočiai loafing) Polinkis mažiau stengtis.nuogąstavimas dėl įvertinimo. Panašiai nutinka. tačiau mažai duodantis jai. o ne tada. atsakomybė ištirpsta tarp visų grupės narių (Harkins ir Jackson. juo labiau kitų žmonių. Studentai energingiau mynė dviračio treniruoklio pedalus (matuojant jų pagaminamą elektros energiją). žmonės sąmoningai stebi savo elgesį (Mullen ir Baumeister. kad jų rezultatas sumuojamas kartu su kitų eksperimento dalyvių rezultatais. kai tikėjo. 1981). sekdami Inghamo pavyzdžiu.). socialinio palengvinimo eksperimentuose įvertinimo tikimybė buvo didesnė. kurio metu privertė eksperimento dalyvius patikėti. tiriantis socialinio dykinėjimo pasekmes politikoje. žmonės susigundydavo tapti tranais ir pasinaudoti grupės pastangomis. kai eksperimente dalyvaudavo mokyklų sporto komandų aistruolių vadovės. kad jie šaukia ir ploja ne vieni. tranas (free rider) Žmogus. Iš šio ir dar 160 kitų tyrimų (Karau ir Williams. Šešiems eksperimento dalyviams buvo užrišamos akys.

D.4 PAVEIKSLAS Grupei didėjant. kuria idėjas. jei kas nors stebi ir skelbia jų asmeninius laimėjimus (Williams ir kiti. rūpestis dėl įvertinimo sustiprėja ir pasireiškia socialinio palengvinimo fenomenas . jei jam būtų mokama tik už teisingai atliktą darbą?" . Kai išnykstame minioje. nuogąstavimas dėl įvertinimo sumažėja ir pasireiškia socialinis dykinėjimas (žr. 1992. pastangos mažėja Statistiškai apdorojus 49 tyrimų.išlieka. mina dviratį. nes jų darbo rezultatų neįmanoma nustatyti (stiklainiai. ir kelia klausimą: „kiek agurkų darbininkas galėtų sudėti. Inc. patenka į bendrą surinktuvą). ir pavieniui žmonės stengiasi labiau. red. šaukia ar ploja. Ar galima šiuos rezultatus apibendrinti ir pritaikyti keliant darbininkų darbo produktyvumą? Nedidelio eksperimento metu buvo pastebėta. kuriuose dalyvavo per 4000 dalyvių. Šaltinis: VVilliams. jog remiantis socialinio dykinėjimo moksliniais tyrimais. Pagalvokite: agurkų konservų fabrike svarbiausias darbas yra nuo konvejerio juostos paimti tinkamo dydžio agurko puselę ir įdėti ją į stiklainį. rekomenduojama „individualią gamybą padaryti pastebimą". Williamsas. kad tai neturės įtakos užmokesčiui (Faulkner ir Williams. Deja. CT.padaryti taip. 1996). Vienas iš būdų sužadinti suinteresuotumą . vertina eilėraščius ar straipsnius.5 pav. Ir grupėje.314 II dalis. kad prie konvejerio dirbantys darbininkai pagamino 16 procentų daugiau gaminių. darbininkams kyla pagunda dėti bet kokio dydžio puselę. bet ir kai pumpuoja vandenį ar orą. kai buvo vertinamas kiekvieno asmeninis išdirbis. VVestport. kai žmonės tempia virvę. kai galima įvertinti kiekvieno jų pastangas: universiteto plaukikai per estafetės plaukimą pasiekia geresnių rezultatų. kad grupei didėjant. leidimo duomenys: Publishing Group.). Harkinsas ir Latanė (1981) rašo. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 8. Schroeder. A. Jackson ir Karau. Praeger Publishers. 1989). 8. nors jie žinojo.. 100 95 90 o D) 85 C B 00 (D 80 Q_ (/> O ~o 75 č •g > C TD 70 0 1 10 Grupės dydis 15 16 mus stebi. Socialinis dykinėjimas kasdieniame gyvenime Kaip plačiai paplitęs socialinis dykinėjimas? Laboratorijoje šis reiškinys pastebimas ne tik tada. spausdina ar stebi signalus. kad būtų galima pamatuoti kiekvieno asmeninį indėlį. i n Sočiai Dilemmas: Perspectives on Individuals and Groups. pastangos mažėja (dykinėjama). Diagramoje taškais pažymėti jungtiniai šių tyrimų duomenys. Kai kurie futbolo treneriai tai daro filmuodami ir vertindami kiekvieną žaidėją. duomenis paaiškėjo. prieš pasiekdami kokybės kontrolės skyrių.

Kai atpildas paskirstomas po lygiai. Kaip pastebėjome 2 skyriuje. moterų (kaip aiškinome 5 skyriuje) individualizmas mažesnis nei vyrų ir dėl to jos mažiau socialiai dykinėja. Kai Kinija leido ūkininkams pardavinėti maisto produktus. 1976). 1993. tad atsipalaiduoti arba dykinėti gali kas nori. ypač . nesuvaržytos komunistinio režimo? Latanė ir jo bendradarbiai (Gabrenya ir kiti. Plaukimo varžybose įvertinamas kiekvieno plaukiko gebėjimas nugalėti. Šiaurės Amerikoje darbininkai. G R U P Ė S ĮTAKA 315 Asmeninės pastangos įvertinamos Nuogąstaujama dėl įvertinimo n | Socialinis palengvinimas 8. vis tiek yra patenkinti iš šių organizacijų gaunama nauda. Ir ką gi jie pastebėjo? Šiose šalyse socialinis dykinėjimas taip pat buvo akivaizdus. kad šie sklypai tesudarė vieną procentą visos dirbamos žemės. Taivane. maisto pramonės rezultatai per metus pagerėjo 8 procentais . tačiau iš jų buvo gaunamas trečdalis derliaus (Spivak. neatsižvelgiant į as- . Čia galima įžvelgti dar vieną socialinio dykinėjimo priežastį. Vengrijoje asmeninio naudojimo sklypai tesudarė 13 procentų visos dirbamos žemės. neaukojantys pinigų savo žiūrimai stočiai per aukų rinkimo kampaniją. kad kolektyvistinėse kultūrose socialinio dykinėjimo mažiau nei individualistinėse (Karau ir Williams. 1986).2. 1999).vertindami žemės ūkio gamybos rezultatus buvusiose komunistinėse šalyse. 1985) pakartojo triukšmo sukėlimo eksperimentus Japonijoje.8 s k y r i u s . Virvės traukimo varžybose nė vienas komandos narys nėra atsakingas asmeniškai. Be to. Jie turėjo ir mažus sklypus asmeniniam naudojimui. O kaipgi kolektyvistinės kultūros. tačiau iš jų buvo gaunama 27 procentai viso sovietų žemės ūkio derliaus (H. kitą . Tailande. Smith. atlikdavusius atidavus prievoles valstybei.5 PAVEIKSLAS Socialinis palengvinimas ar socialinis dykinėjimas? Kai žmonių neįmanoma įvertinti arba jie neprivalo atsiskaityti. nemokantys profsąjungos ar profesinių asociacijų nario mokesčio arba savanoriškai nedirbantys šioms organizacijoms. Sužadinimas pastangos sumuojamos ir NEVERTINAMOS pavieniui Nenuogąstaujama dėl įvertinimo Socialinis dykinėjimas Mokslininkai rado socialinio dykinėjimo faktų įvairiose tautose ir kraštuose. dykinėjimo tikimybė didėja. Indijoje ir Malaizijoje. Kaip ir visuomeninės televizijos žiūrovai. Komunizmo kūrimo Rusijoje metais kolūkiečiai vieną dieną dirbdavo viename lauke.kitame ir buvo mažai atsakingi už kurį nors konkretų darbą. Po vienos analizės paaiškėjo.5 karto daugiau nei per ankstesnius 26 metus (Church. Septyniolika vėliau atliktų tyrimų Azijoje patvirtino. Kugihara. kolektyvistinėse kultūrose yra didelis lojalumas šeimai ir darbo grupėms. 1979).

kai vertinama individualiai. kad labai stengdamiesi pasieks rezultatų. visi dirba įtemptai (Hackman. kai nėra stebimos jų asmeninės pastangos. kad pastangos tam būtinos (Harkins ir Petty. o kiekvieno maksimalios pastangos tokios svarbios. Kai grupėms iškeliami sudėtingi tikslai. Grupės nariai mažiau dykinėja ir tada. Kartais tikslas būna toks patrauklus.316 II dalis. Nors socialinis dykinėjimas dirbant kolektyviai ir nesant asmeninės atsakomybės yra įprastas reiškinys. gali tapti „rojumi parazitams". 1983. 1999). Kai kitus grupės narius laikome nepatikimais arba nepajėgiais tinkamai prisidėti. 1983). APIBENDRINIMAS Socialinis dykinėjimas: ar būdami grupėje žmonės stengiasi mažiau? • Tirdami socialinį palengvinimą mokslininkai analizuoja. didžiausią naudą gauna grupės tranas. Karau ir Williams. Tačiau žmonės dažnai suvienija pastangas ir dirba siekdami bendro tikslo nebūdami atsakingi asmeniškai. už kuriuos bus atlyginta. SOCIALINĖ ĮTAKA meninį indėlį. Jei kursinį darbą atliekate kartu su kolegomis. 1989. 1982. kuriuos teks dažnai matyti. Tačiau. 1998). o ne su pašaliečiais (Davis ir Greenlees. kai joms atlyginama už grupės sėkmę ir kai vyrauja įsipareigojimo komandai dvasia. kolektyvinis darbas ne visada skatina atsipalaiduoti. Papildomas grupės paskatinimas arba reikalavimas siekti tam tikrų standartų taip pat stiprina kolektyvines pastangas (Harkins ir Szymanski. atliekant grupinius projektus stengiamasi labiau (Groenenboom ir kiti. Latanė rašo. Atliekant sudėtingas užduotis gali atrodyti. 1989). Worchel ir kiti. Kerr. kai jaučiasi esą draugai arba tapatina save su grupe. kaip atliekamos užduotys. kad teks su kažkuo vėl bendrauti. 2000. Net jei tik tikimasi. Grupėje dykinėjama mažiau. Tad ar orientuotose į grupes kultūrose socialiai dykinėjama mažiau? Kai kurie iš šių duomenų sutampa su kasdienių darbo grupių tyrimų rezultatais. Shepperd ir Wright. Jei grupės mažos ir sukomplektuotos iš vienodos kompetencijos žmonių. kai užduotis yra sudėtinga. 1997. daug rankų ne visuomet mažai dirba. 2001). Kai grupės nariai tiki. Ar per olimpinę irklavimo regatą aštuonvietės valties irkluotojai stengiasi mažiau nei vienvietės ar dvivietės valties irkluotojai? Faktai rodo. Williams ir Karau. Tad tranams palankios situacijos. vieno lyderio žodžiais tariant. yra tikimybė. jei su jais niekada daugiau nesimatytumėte. kad komandos dvasia padeda išlaikyti reikiamą įtampą arba ją suintensyvina. 1995). patraukli arba uždeganti (Karau ir Williams. 1969). be abejonės. Taigi žmonės suinteresuoti atsipalaiduoti. Sutelktumas suintensyvina pastangas. Kerr ir Bruun. . įtemptai dirba visi (Shepperd ir Taylor. kad jausitės labiau suinteresuoti nei tuo atveju. 1992. 1986). jog ne. kad Izraelio kibucuose užauginamas gausesnis derlius nei nekolektyviniuose ūkiuose (Leon. 1993). 1991). jie taip pat gali savo indėlį laikyti svarbiu (Comer. dirbame atkakliau (Plaks ir Higgins.

2003a. galimas atlygis reikšmingas ir vyrauja stipri komandos dvasia. Polk ir Schuster. „Nuo tų laikų.8 s k y r i u s .nuo nežymaus suvaržymo sumažėjimo (mėtyti maistą valgykloje. Tokie pranešimai vertė likusį pasaulį stebėtis: kas nutiko plėšikautojų moralės jausmui? Kokios tokio elgesio priežastys? Kodėl nebuvo to tikėtasi? Kai kartu darome tai. vieną Oklahomos universiteto studentą. raginantį ką nors nusižudyti. ko nedarytume vieni Kaip matėme ankstesniuose poskyriuose. maištų. gali vykti stulbinami dalykai. Per 48 valandas Bagdado nacionalinis muziejus prarado 15 000 meno kūrinių. 2003b. jei siekiama svarbaus tikslo. Sunku įsivaizduoti vieną roko aistruolį. žengiančius į Irako miestus. pasitraukdavo. ar netgi vieną policininką. vagysčių) ar destruktyvaus socialinio sprogimo (policijos brutalumo. Grupės gali sujaudrinti. tada plūstelėdavo kita". Kas sukelia tokį nuasmeninimą? 2003 metų balandį. Lawler. . sukelti pojūtį. nebuvo prarasta tiek daug per tokį trumpą laiką". Universitetai neteko kompiuterių. Ligoninės neteko lovų. kad visus juos išprovokuoja grupės galia. Nuasmeninimas: kada būdami grupėje žmonės netenka savojo Aš? Grupėje žmogus gali netekti savimonės. . kai ispanų konkistadorai nusiaubė actekus ir inkus. orgijų. Šie duomenys sutampa su kasdienėmis situacijomis. • Tačiau grupės nariai gali stengtis labiau.pasakojo vieno universiteto dekanas (Lawler. 2003a). piktai šaukti ant teisėjo. 2005). socialinio palengvinimo eksperimentai rodo. Sužadinimui susijungus su sumažėjusia atsakomybe ir susilpnėjus įprastiems suvaržymams. karštligiškai klykiantį per roko koncertą. „Jie atvykdavo gaujomis: įsiverždavo 50 žmonių grupė. kėdžių ir net elektros lempučių. kad grupė gali veikti kaip dirgiklis ir išlaisvinti nuo atsakomybės. Dėi to prarandamas individualumas ir santūrumas. . linčiavimų). kai bendra atsakomybė kelia pagundą pataupyti jėgas grupės sąskaita. Tam tikrose situacijose būdami grupėje žmonės lengvai pamiršta . mušantį negalintį apsiginti vairuotoją. grupių nariai dirba ne taip įtemptai. jog susidūrėme su kažkuo už mus galingesniu.rašė žurnalas Science (Lawler. Nacionalinė biblioteka prarado dešimtis tūkstančių senovinių rankraščių ir pavirto smilkstančiais griuvėsiais. ištrūkę iš akylos Saddamo Husseino policijos kontrolės. klykti per roko koncertą) iki impulsyvaus pasitenkinimo (grupinio vandalizmo. 2003b). sekdami paskui amerikiečių karius. nevaržomai siautėjo plėšikautojai. G R U P Ė S ĮTAKA 317 • Atlikdami tokias „sumuojamas užduotis". 2003c. Tokius nevaržomus poelgius sieja tai. Žmonės gali atlikti įvairiausius veiksmus .daugumos jų nebuvo spėta išimti iš ekspozicijos ir patalpinti saugyklose (Burns.

Pasipiktinęs krepšinio aistruolis pasislepia nepatenkintųjų minioje. Plėšikautojai." Ralph Waldo Emerson. tai įvyksta esant grupėje ir patekus į situacijas. geroms ar blogoms. ar anonimiškumas iš tiesų susilpnina savikontrolę. gali laisvai plėšikauti. tomis pačiomis dienomis piratavo įsirašinėdami muzikos kūrinius. . Panašų anonimiškumą kuria internetas. grasinantį nušokti nuo pastato ar tilto. primenančiais Kukluksklano aprangą (žr. Compensation („Kompensacija"). First Series. Milijonai žmonių. Zimbardo aprengė Niujorko universiteto moteris vienodais baltais chalatais ir gobtuvais. kaip pavadino Leonas Festingeris.kitaip tariant. kaip geri vaikinai Williamo Goldingo romane „Musių valdovas" staiga tampa pabaisomis. Tačiau jei didelė minia arba naktis leisdavo pasijusti anonimiškiems. vien išsidažę veidus. galima atlikti eksperimentus.318 II dalis. Essays. paklūsta grupės ar minios normoms . po to į MP3 grotuvą tiesiog neatrodė labai amoralu. kad minios poveikis stiprina anonimiškumą? Ne. Kadangi „visi taip daro". praranda tapatumo pojūtį. Išanalizavęs 21 atvejį. pradedant sporto aistruolių miniomis ir baigiant linčiuotojų gaujomis. negalime. kuriems kilo klausimas. kai minia stebėjo žmogų. 8. ką pagalvos kiti. Kadangi daug kas taip elgiasi ir beveik nereikia baimintis būti sučiuptam. kad jos nariai nebus persekiojami juridiškai. Zimbardo (1970. nuasmenintais. jos dvigubai ilgiau laikė mygtuką nuspaustą. įsirašyti kieno nors autorinę nuosavybę į savo kompiuterį. 2001). kai pokalbiai vyksta akis į akį (Douglas ir McGarty.nesvarbu.). Paprašytos skirti moteriai elektros šoką. kankinti ar kitaip žaloti auką. kad interneto pokalbių ir naujienų svetainių teikiamas anonimiškumas taip pat skatina priešiškesnį. Norėdamas paeksperimentuoti su šitokiu anonimiškumu. tampa. baimė. Kiekviename šių pavyzdžių. juo daugiau jos narių praranda savąjį Aš ir ima elgtis žvėriškai. 2002) tokio eksperimento idėją pasiūlė jo studentai. įprastas normas. Kokios aplinkybės sukelia šią psichologinę būseną? Grupės dydis Grupė ne tik veikia savo narius. gaujoje tapę beveidžiais. Tačiau norint įsitikinti. pavyzdžiui. o ne individualiu sprendimu. Leonas Mannas (1981) padarė išvadą kad žmonės paprastai nesiima provokacijų dieną arba nebūdami minioje. 1841 Fizinis anonimiškumas Ar galime tvirtinti. skatinančias paklusti grupės normoms . kuriems siaubą kėlė gaujų siautėjimai Bagdade. nei tos. Brianas Mullenas (1986) aprašo panašų linčo gaujų poveikį: juo didesnė gauja. „Gauja yra kūnų bendrija. Linčiuotojų gauja leidžia tikėtis. laisva valia atsisakanti sveiko proto. tai būdavo pretekstas provokacijoms ir priekabėms.6 pav. linčiuotojai tai suvokia kaip grupinį veiksmą. Albertas Pepitone ir Theodore Newcombas (1952). Buvo pastebėta. labiau „karštakošišką" elgesį nei tada. kiekvienas savo poelgį gali teisinti situaciniu. S O C I A L I N Ė ĮTAKA nuasmeninimas (deindividualization) Savimonės ir nuogąstavimo dėl įvertinimo praradimas. išnyksta. kurių veidus buvo galima matyti ir kurios buvo prisisegusios dideles korteles su pavardėmis. bet ir gali juos pakeisti neatpažįstamai. deginti.

palyginti su pavieniui atėjusiais. Edo Dienerio (1976) vadovaujama mokslininkų grupė išradingai pademonstravo. Visų Šventųjų dienos išvakarėse jie stebėjo 1352 Sietlo vaikus. kaip tai pasireiškia gatvėse. kaip žmones veikia buvimas grupėje ir anonimiškumas. Po mūšio vienose kultūrose likę priešai žudomi. kai kurių gentinių kultūrų kariai (kaip ir kai kurie fanatiški sportinių komandų aistruoliai) nuasmenina save. Patricia Ellison ir Johnas Governas su bendradarbiais (1995) paprašė. . kad tais atvejais. pakviesdavo vidun. vaikai dvigubai dažniau paimdavo dar vieną saldainį.6 PAVEIKSLAS Neįvardytos moterys bejėgėms aukoms dažniau skirdavo stipresnį elektros šoką nei tos. kurie išlikdavo anonimiški. palyginti su tais. Šie eksperimentai privertė pagalvoti. palyginti su tais vaikais. pavardę ir kur jie gyvena. tyrėjas juos sutikdavo šiltai. vairuotoja sustotų degant raudonam šviesoforo signalui ir delstų 12 sekundžių. G R U P Ė S ĮTAKA 319 8. keičiantis situacijai stipriai keitėsi ir padorumo ribų peržengimo laipsnis. kurių automobilių viršus buvo atviras. Ruošdamiesi mūšiui. susilieję su grupe. Norėdami patikrinti. kad būdami grupėje. prarasdavo savo individualumą ir pasijusdavo anonimiški. Pasislėpę stebėtojai užfiksavo.8 s k y r i u s . pradėdavo signalizuoti trečdaliu greičiau.7 paveiksle. Automobilių su nenuleistu viršumi ir keturiais varomaisiais ratais vairuotojai jautėsi palyginti anonimiški. nusidažydami kūnus bei veidus ir užsidėdami kaukes. lankančius kaimynų namus ir prašančius saldainių. kurių būdavo paprašoma pasakyti savo vardą. kaip veikia uniformų dėvėjimas. Kai vaikai. pasiūlydavo išsirinkti vieną saldainį ir išeidavo iš kambario. Laukiant buvo įrašomas užpakalyje stovinčio automobilio garsinis signalas (švelniai agresyvus veiksmas). Taip pat ir tie. dauguma jų pasiimdavo dar vieną saldainį. kai iš paskos važiuos automobilis pakeliamu stogu arba varomas keturių ratų. Kai vaikai lankydavosi viename iš 27 namų po vieną arba su grupe. kurias buvo galima atpažinti. du kartus dažniau ir tai trukdavo beveik du kartus ilgiau. Kaip parodyta 8. dvigubai dažniau peržengdavo padorumo ribas.

imami kaip karo belaisviai. kai būdavo grupėje. Džordžijos universitete atliktuose eksperimentuose moterys. 1995) padarė išvadą. anonimiškieji sukėlė rimtesnius sužalojimus ir įvykdė daugiau užpuolimų ir vandalizmo aktų. Šaltinis: Diener ir kiti. Vėliau. apsivilko medicinos sesers uniformomis.č i o .7 PAVEIKSLAS Vaikai dažniau peržengdavo padorumo ribas paimdami dar vieną saldainį Visų Šventųjų dienos išvakarėse. prieš nuspręsdamos. Robertas Johnsonas ir Leslie Downingas (1979) teigia. o ypač . kas atkreipia dėmesį ir suerzina. galėjo skatinti priešiškumą. kokį elektros šoką sukelti kitam žmogui.Č I O . Robertas Watsonas (1973) labai atidžiai atliko antropologinius tyrimus ir padarė išvadą. kurį dėvėjo Zimbardo eksperimentų dalyvės.kai tapdavo nuasmeninti būdami grupėje ir anonimiški. Andrew Silke (2003) ištyrė. Sužadinanti ir dėmesį blaškanti veikla Dažnai prieš didelių grupių agresijos protrūkius atsitinka kas nors nereikšminga. kaip nuasmeninančiai paveikė skandavimas „čio-čio": Visi broliai ir seserys susikibo rankomis ir ė m ė vis intensyviau skanduoti. kai nusisegė korteles su pavardėmis ir tapo anonimiškos. kai jausdavosi anonimiški. sukeldamos elektros šoką jos elgėsi ne taip agresyviai kaip tada. ir teigiami (medicinos seserų uniformos).320 II dalis. Išanalizavę 60 nuasmeninimo tyrimų. Ar išorinis anonimiškumas visada išlaisvina mūsų blogiausias savybes? Laimei. žiauriai susidorojama su priešais. kai buvo žinomos jų pavardės ir pabrėžta asmens tapatybė. kad anonimiškumas mažina savivoką. kad panašus į kukluksklaninkų apdaras. kad kultūrose. Šūkaujantis. kad 206 iš 500 smurto išpuolių Šiaurės Airijoje įvykdė kaukėmis. Vienas Munistų kulto pasekėjas prisimena. č i o č i o . skanduojantis. kurie gali būti ir neigiami (kukluksklano uniformos). Palyginti su neužsimaskavusiais užpuolikais. 1976. Visose šiose situacijose žmonės reagavo į aiškius asocialius ženklus. kurių kariai nuasmeninami. Č I O .Č I O ! JE! JE! PAU!!! Šis v e i k s m a s privertė m u s pasijusti . gobtuvais ar kitaip užsimaskavę užpuolikai. Į • Į Atpažįstami Anonimiški Pavieniui Grupėje kankinami arba sukapojami. plojantis ar šokantis žmonių būrys jaudrina ir susilpnina savimonę. reagavimą į išorinius situacijos ženklus. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 8. ne. Tomas Postmesas ir Russellas Spearsas (1998. kitose kultūrose . Reicher ir kiti. skatina tapatinimąsi su grupe.

kyla malonumas. jaučiamės panardinti vientisoje uždaroje visatoje ir besimeldžiančiųjų būryje prarandame diigų savęs pojūtį. Steveno Prentice-Dunno ir Ronaldo Rogerso (1980. 1977. ar kiti daro tą patį. kai vyrauja dėmesio neblaškanti tyla. kai stabtelime pagalvoti. Čio-čio energija mane ir išgąsdino. maldos. gali tapti pretekstu pasijusti nevaržomam. Tokios savimonę silpninančios aplinkybės. Kitaip tariant. vykstančiose gotikinėje katedroje. Kartais. o reaguojame tik į susiklosčiusią situaciją. ir mūsų pačių emocijos taip pat stiprėja (Orive. kaip akmenų mėtymas ar dainavimas draugėje.8 skyrius. jie suvalgo mažiau riebaus sūrio (Sentyrz ir Bushman. dažniau sutampa su veiksmais. 1982). tačiau neprarask savęs. netapk nuasmenintu. Šaukdami ant teisėjo negalvojame apie asmenines vertybes. mažiau save kontroliuoja ir labiau linkę veikti bei reaguoti į situaciją negalvodami apie savo vertybes. kad tokie veiksmai. 1976). Edo Dienerio (1980). kaip alkoholio vartojimas. O kartais ieškome nuasmeninančios kolektyvinės patirties. Kai paauglys ruošiasi į vakarėlį. Susivokusių ar laikinai priverstų taip jaustis žmonių žodžiai. Prieš veidrodį ragaudami įvairių rūšių sūrius. džiaukis būdamas tarp žmonių. jog ir jie jaučia tą patį. p. „Dalyvaudami pamaldose. kurie jaučiasi esą išskirtiniai bei nepriklausomi (Nadler ir kiti. grupinių susidūrimų. kuris pats save sustiprina. manome. Diener ir Wallbom. Mažiau apgaudinėja ir tie. Be to. kartais pajuntame graužatį. 1979) eksperimentai parodė. išsaugok savo tapatybę. Stiprią savimonę turintys žmonės taip pat būna mažiau linkę apgaudinėti (Beaman ir kiti. pasakyti vėliau." Yi-Fu Tuan. kad kiti elgiasi taip. Veikiant impulsyviai ir stebint. Stiprios savimonės žmonės būdami prieš veidrodį ar televizijos kamerą labiau save kontroliuoja ir jų elgesys aiškiau išreiškia jų nuostatas. 1982 Edo Dienerio (1976. 1979. tarsi kažkokiu keistu būdu mes visi kartu būtume patyrę kažką svarbaus. kaip mes. mažame miestelyje. 1983). tėvai galėtų jam patarti: „Linksminkis. Savimonės susilpnėjimas Savimonę silpninanti grupės patirtis skatina su nuostatomis nesusijusius poelgius. ką padarėme ar pasakėme. 1984). 186). 1989) atlikti eksperimentai rodo. esant ryškiam apšvietimui. kai dėvimi saviti rūbai ir gyvenama privačiuose namuose (Ickes ir kiti. Savimonė yra nuasmeninimo priešybė. iškilus panašioms aplinkybėms. Kai matome. veikia nuasmeninančiai (Hull ir kiti. 1998). GRUPĖS ĮTAKA 321 grupe. teikė energijos ir kartu tą energiją išlaisvino (Zimbardo ir kiti. kas esi". . segint dideles korteles su pavardėmis. O nuasmeninimo galimybė mažėja esant savimonę skatinančioms aplinkybėms: atsidūrus prieš veidrodį ar televizijos kamerą. Šiuos principus galime pritaikyti daugeliui kasdienių situacijų. Vėliau. ir suteikė jaukumo. kas veikė atpalaiduojamai. nuasmeninti žmonės mažiau varžosi. bet neužmiršk. nes šiame skandavime buvo kažkas. kad praradę savimonę. Šie duomenys papildo 3 skyriuje aptartus savimonės eksperimentus ir patvirtina jų išvadas. kad galėtume mėgautis stipriomis teigiamomis emocijomis ir artumo pojūčiu. šokių. impulsyvus grupinis veiksmas patraukia dėmesį. 1978).

• Dėl to silpsta savimonė bei savikontrolė ir stiprėja reakcija į naują situaciją. kaip teigiama. apie kurį galiu kalbėti kaip tiesioginis liudininkas. nes buvau vienas iš jo dalyvių. kiek jie turėtų rizikuoti. Ar kontaktai su bendraminčiais sustiprina išankstines nuostatas? Jei taip. Ką jūs patartumėte tokioje situacijoje: Helena yra rašytoja. o ne išsiskyrimas. teigiamą ar neigiamą • Nuasmeninimas reiškiasi silpniau. Ruošdamas jį iš pramonės vadybos srities. „Polinkio į riziką" atvejis Pirmoji mokslinė studija.dažniau daro tarpusavio sąveika grupėje? Policijos brutalumas ir gaujų smurtas byloja apie destruktyvų grupių poveikį. yra talentinga. Stoneris patikrino visuotinai paplitusį įsitikinimą. Mažų grupių tyrimai padėjo išsiaiškinti gero ir blogo grupės poveikio priežastis: dažnai grupėje vykstančios diskusijos sustiprina pradinį jos narių polinkį. bendraujant su panašiai mąstančiais žmonėmis. jog esate šio eksperimento dalyvis. kodėl? grupės poliarizacija (group polarization) Grupės galia sustiprinti prieš tai buvusias jos narių nuomones. Grupės poliarizacija: ar grupės sustiprina mūsų nuomonę? Konfliktai dažnai įsiplieskia. kai žmonės abiejose pusėse kalba tik su panašiai mąstančiais. • Tokia deindividualizacija. Tai yra vienas iš mokslinių detektyvų. Kokį poveikį . SOCIALINĖ ĮTAKA APIBENDRINIMAS Nuasmeninimas: kada būdami grupėje žmonės netenka savojo Aš? • Kai vienu metu patiriamas stiprus socialinis sužadinimas ir pasidalijama atsakomybe. kai. Neseniai jai kilo mintis parašyti gerą romaną. susijaudinę ir išsiblaškę žmonės pasijunta anonimiški. narių nuomonių supanašėjimas. jis reikš- . Jis pateikė problemines užduotis. Įsivaizduokite. vadybos konsultantai ir edukologai kalba apie grupių naudą. būdami minioje. kurias atlikdami eksperimento dalyviai privalėjo patarti menamiems veikėjams. nesvarbu. žmonės gali pamiršti įprastus varžtus ir prarasti savo individualybę. apibendrinusi per 300 tyrimų. kaip įdomus atradimas paskatina mokslininkus daryti skubotas ir klaidingas išvadas. kuri. dėvėdami maskuojančius drabužius ar kostiumus. Jei Helena j į parašytų ir romanas būtų palankiai sutiktas. jei stipri žmogaus savimonė. tačiau iki šiol pragyvenimui užsidirba rašydama pigius nuotykių romanus. buvo tuometinio Masačiusetso technologijos instituto magistranto Jameso Stonerio (1961) magistro darbas. socialinių bei religinių judėjimų lyderiai ragina savo narius stiprinti savo tapatumą. Tačiau paramos grupių lyderiai. Grupės poliarizacijos tyrimas iliustruoja.322 II dalis.gerą ar blogą . kurias vėliau pakeičia teisingesnės išvados. arba nuasmeninimas. ypač tikėtina tada. kad grupėse žmonės būna atsargesni nei pavieniui.

5 iš 10 kad Helena turėtų rašyti romaną tik būdama 6 iš 10 visiškai tikra. verslo komitetų ir karinių organizacijų diskusijos taip pat skatina rizikuoti? Ar tai paaiškina.) Kai tai nuspręsite. jog jis bus geras. kurią jūs laikytumėte priimtina. kad Helenai duodate patarimą. Jį pasiekia informacija. Vienoje tokių dilemų buvo pasakojama apie jauną vedusį vyrą (pavadinkime jį Rodžeriu). GRUPĖS ĮTAKA 323 mingai paveiktų literatūrinį gyvenimą ir stipriai prisidėtų prie jos karjeros. Tai buvo įdomi mįslė. yra ne mažesnė kaip 1 iš 10 7 iš 10 2 iš 10 8 iš 10 3 iš 10 9 iš 10 4 iš 10 10 iš 10 (Pastarąjį nurodykite tuo atveju. Tačiau įdomu tai. jei manote. Nurodykite mažiausią tikimybę. Antra vertus. mokslininkai sėkmingai pakartojo Stonerio rezultatus. ji būtų veltui iššvaisčiusi daug laiko ir energijos. jei tikimybė. Rodžeris neturi jokių santaupų. važiuoja dvigubai rizikingiau (Chen ir kiti. kad Helena pamėgintų rašyti šį romaną. jei šio produkto nepavyks parduoti. Nedidelis poslinkis rizikingesnio sprendimo link buvo netikėtas. priimdami sprendimą individualiai. kad jis sulauks pasisekimo. ar nekeitė savo nuomonės? Visų nuostabai. Įsivaizduokite. penki ar daugiau eksperimento dalyvių juos aptardavo ir kiekvienu atveju priimdavo bendrą sprendimą. vairuodami automobilį ir veždami du keleivius. kad grupė sutardavo dėl mažesnio (rizikingesnio) skaičiaus nei siekė narių nuomonių pradinis vidurkis. tačiau jis negali mėgautis prabanga. Šis „polinkio rizikuoti reiškinys" išprovokavo aibę grupinės rizikos tyrimų. jei Helenai nepavyktų įgyvendinti savo sumanymo arba romanas patirtų nesėkmę. Dar daugiau. grupių sprendimai dažniausiai būdavo rizikingesni. Norėdamas in- . kad riziką skatina ne tik grupės vieningumas . Atsakę į dvylika panašių klausimų. tačiau prastai apmokamą darbą. 17-os metų amžiaus paaugliai. eksperimentuodami su įvairaus amžiaus. taip pat pakeičia savo nuomonę. Per aptarimą nuomonės suartėdavo. Rodžeriui pakanka pinigų būtiniausioms reikmėms. Kaip tai įvyksta? Ir kaip tai paplitę? Ar teismo prisiekusiųjų. palyginti su individualiais. kodėl 16-os. ir ne iš karto paaiškinamas. jei jos naujausias produktas bus palankiai sutiktas. ką patartų šios knygos „vidutinis" skaitytojas. buvo grupės sprendimai? Ar dalyviai grupėje labiau rizikuodavo. arba labai sumažėti. skirtingų profesijų ir įvairių tautybių žmonėmis. Kaip manote.8 skyrius. ar laikėsi atsargiau. kokie. kurias spręsdami žmonės tapdavo atsargesni.po trumpos diskusijos dalyviai. kad vienos kuklios bendrovės akcijų vertė netrukus gali patrigubėti. 2000)? Po kelerių tyrimų metų pastebėjome. turintį du mokyklinio amžiaus vaikus ir užtikrintą. pamėginkite spėti. Helena turėtų pamėginti rašyti romaną. kurie parodė. kad polinkis į riziką pasireiškia ne visada. Galėjome parašyti dilemų užduotis.

kai aptarė autoįvykį.8 pav. c — io sD K / 0) CL Prieš diskusiją B grupė Ar grupės sustiprina nuomones? Po diskusijos 8. jog „per daug investuota. kad diskusija sustiprino prancūzų studentų išankstinę teigiamą nuostatą savo prezidento ir neigiamą nuostatą amerikiečių tautos atžvilgiu. buvo labiau įsitikinę. 8. Mititoshi Isozaki (1984) pastebėjo. • Moscovici ir Zavalloni (1969) pastebėjo. ar imti rizikingą paskolą. Pasirodo. nors jei jie būtų vieni mąstę apie naują investiciją. jis svarsto. ar parduoti savo gyvybės draudimo polisą. kad grupės skatina galvoti. ir atsargesnį . yra stipri tendencija diskutuojant laikytis pradinio nusistatymo. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ra 3 I + A grupė Z D O vestuoti į šios bendrovės akcijas. kuriai pritaria grupės nariai. vargu ar būtų nusprendę tai daryti. ar reikia investuoti daugiau. Grupės poliarizacijos eksperimentai Šis naujas požiūris į diskusijų grupėje poveikį paskatino patyrinėti. kad turi nuspręsti. dar mažiau rizikavo negu iki diskusijos.324 II dalis. 94 procentai studentų pritarė papildomam investavimui. bet ir netolerantiškieji taps atsainesniais. kad kaltas vairuotojas. Glenas Whyte (1993) rašė. Ar jų aptarimas sustiprins pradines paskirų asmenų nuomones.labiau filantropiškais? Būtent tokia yra grupės poliarizacijos hipotezė (žr.) Dešimtys tyrimų patvirtina grupės poliarizacijos hipotezę.8 PAVEIKSLAS Grupės poliarizacija Grupės poliarizacijos hipotezė teigia. kad diskusija sustiprina nuostatą. nusprendėme. siekiant apsaugoti ankstesnę investiciją). Ar įžvelgiate bendrą principą. kuris leistų prognozuoti rizikingesnį patarimą. Supratę. Tai leido mokslininkams pasiūlyti šį reiškinį. apibendrinti taip: diskusija dažniausiai sustiprina vidutinį grupės narių polinkį. viliantis išvengti nuostolių tęsiant žlungančius projektus (pavyzdžiui. kad diskusijos grupėje turi tendenciją sustiprinti pradinius jos narių požiūrius. diskutavusios apie Rodžerio dilemą. net patys vieni patarsite Helen daugiau rizikuoti nei Rodžeriui. kad prancūzų studentai ėmė dar labiau nemėgti tam tikrų žmonių. Grupės. • • • . kokioms nuostatoms grupės dauguma pritaria arba priešinasi. kai grupėje aptarė neigiamus įspūdžius. kaip dauguma. Markusas Braueris ir jo bendradarbiai (2001) nustatė. kad būtų galima nutraukti verslą".aptarus Rodžerio situaciją? Jei esate tokie. o dosnieji . aptarus Helen situaciją. kurį prancūzai Serge Moscovici ir Marisa Zavalloni (1969) pavadino grupės poliarizacija. Kanados verslo studentai įsivaizdavo. dėl to daugelis bendrovių praranda dideles pinigų sumas. Svarstant šį sprendimą grupėje. Pastebėtas būdingas poveikis: 72 procentai studentų nutarė vėl investuoti. kaip nutinka svarstant probleminius klausimus? Ar grupėje ne tik mėgstantys rizikuoti spręs rizikingiau. kad Japonijos universitetų studentai po to. kad grupė ne visada skatina rizikuoti.

o netendencingi . Mokslininkai mano." Grupės poliarizacija mokyklose. „respublikonų partijos paskirti teisėjai linkę balsuoti kaip respublikonai. būdami su kitais berniukais. Kitą realaus gyvenimo atitikmenį laboratorijoje stebimam reiškiniui edukologai pavadino akcentuacijos („išryškinimo") reiškiniu: laikui bėgant pradiniai skirtumai tarp aukštųjų mokyklų studentų grupių dar labiau išryškėja. studijų metais šis atotrūkis dažniausiai dar labiau padidėja. 1991).kaip demokratai". posėdžiaudamas kartu su dar dviem respublikonais.pastebėjo Davidas Schkade ir Cassas Sunsteinas (2003). Tad mes sudarėme palyginti tendencingas ir netendencingas vidurinių mokyklų moksleivių grupes ir paprašėme jų atsakyti .dar mažiau šališki.). Nagrinėjant bylas JAV federaliniame apeliaciniame teisme. jog grupių nariai sustiprina bendrus polinkius. Pastebėjome. kad taip yra iš dalies dėl to. 1970. tik renkasi priešingą ideologinę kryptį. o linksmuoliai .9 pav. ir studijų metais šis skirtumas sustiprėja (Pascarella ir Terenzini. kad diskusijos tarp panašiai mąstančių moksleivių iš tiesų padidino pradinį atotrūkį tarp dviejų grupių (žr. . nei posėdžiaudamas bent su vienu demokratų partijos paskirtu teisėju.į taip suformuluotus klausimus apie nuosavybės teisę ir neaptvertas namų valdas. Tačiau šios tendencijos išryškėja tik tarp bendraminčių teisėjų. „Respublikonų partijos paskirtas teisėjas. kurių požiūriai panašūs į jų pačių (žr. žaisdami vis labiau rungtyniauja ir veikia. pastebi Eleanor Maccoby (2002).linksmesni? Būna įvairiai.8 s k y r i u s . 8. Vėliau tų pačių pažiūrų žmonės būdavo izoliuojami.) Ar kasdienis bendraminčių bendravimas sustiprina bendrą požiūrį? Ar nuobodūs tampa nuobodesni. Grupės poliarizacija bendruomenėse. Jei koledžo X studentai iš pat pradžių yra intelektualesni už koledžo Y studentus. 11 skyrių arba paprasčiausiai pažvelkite į savo draugų ratą. kad jie lietė ir rasines nuostatas (Myers ir Bishop. G R U P Ė S ĮTAKA 325 Kitiems eksperimentams buvo pasirenkami klausimai. dėl kurių grupės nuomonės skyrėsi. tendencingi moksleiviai tapo dar šališkesni. Davidas Brooksas (2005) pastebi: Prieš diskusiją 8.prieš diskusiją ir po jos . . Ar diskusijos su panašiai mąstančiais pažiūras sustiprindavo? Ar jos padidindavo atotrūkį tarp dviejų šalių? Toks klausimas buvo iškilęs man ir George Bishopui. Berniukai. Taip pat ir nepriklausantys studentų ar studenčių draugijoms būna liberalesnių politinių pažiūrų. Poliarizacija taip pat vyksta ir bendruomenėse. nes žmonės patys atsiskiria. Šaltinis: duomenys iš Myers ir Bishop.9 PAVEIKSLAS Po diskusijos Diskusija sustiprino homogeniškų tendencingų ir netendencingų moksleivių grupių poliarizaciją. 1970). Dėl savaiminio berniukų ir mergaičių susiskirstymo į berniukų ir mergaičių grupes laikui bėgant išryškėja jų prieš tai buvę nežymūs lyčių skirtumai. Tuo tarpu demokratų paskirtas teisėjas elgiasi panašiai. Labai tendencingos grupės <) (/ O E "o c C O C) < "D O Grupės poliarizacija kasdieniame gyvenime Kasdieniame gyvenime žmonės daugiausia bendrauja su tais. Kalbant apie rasinius klausimus. balsuoja kur kas konservatyviau. o demokratų paskirti teisėjai . o mergaitėms vis svarbesni tampa tarpusavio santykiai.

1998.tik 45 proc. jei žaidžia grupė prieš grupę (Winquist ir Larson. Laboratoriniuose tyrimuose rungtyniavimo dvasia ir nepasitikėjimas. 2004). kur nuomonės rikošetu atsimuša nuo vienminčių.1. 1975). Pavyzdžiui. pomėgius. 2001). Jei į jūsų kvartalą atsikelia gyventi „antras nekontroliuojamas penkiolikmetis. skatina grupės narius žmogžudystei (Colman. Nuo 1976 iki 2000 metų beveik padvigubėjo skaičius tų rinkiminių apylinkių. teigia Bonita Veysey ir Stevenas Messneris (1999). traukia triukšmingus tipus ir tampa dar triukšmingesnės. McKenna ir Bargh. ir tai ne naujiena nė vienam mokslininkui. sustiprindami bendras tendencijas. .tai naujos galimybės panašiai mąstantiems žmonėms rasti vieniems kitus ir telktis į grupes. Iš tiesų „neprižiūrimos bendraamžių grupės" yra „svarbiausias" gyvenamojo rajono nusikalstamumo „pranašas".. Gauja pavojingesnė nei pavieniai jos nariai". pasveikusiems nuo vėžio žmonėms atsiriboti nuo kitų žmonių susitelkiant į grupes ir atsiduodant bendriems rūpesčiams.žala. Universitetiniuose miesteliuose studentų telkimasis į „baltųjų" draugijas bei brolijas ir etninių mažumų būrimasis į savas organizacijas stiprina socialinius tapatumus ir didina socialinių grupių antagonizmą (Sidanius ir kiti. kuriose 60 proc. tiriančiam grupės poliarizaciją (Dishion ir kiti. 1983 metais centristais save vadino 60 proc.. teroristams.teigia Davidas Lykkenas (1997).com yra dešimtys tūkstančių bendraminčių grupių. kurią pirmasis penkiolikmetis padarytų būdamas vienas . apkiautėliams ir vandalams. 1991).326 II dalis.. muziką ir 1. Gaujų nusikalstamumą skatina tai. kurią jie padarys drauge.dar labiau susiskaidžiusi visuomenė. kad panašių savybių ir panašaus agresyvumo nariai sustiprina individualius bruožus (Cartwright. . 2004). ir daugiau rinkėjų balsuoja už tą patį kandidatą (Bishop. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Dviejuose procesuose Pietų Afrikos Respublikos teismai sušvelnino bausmes sužinoję. Šio proceso rezultatas Jungtinėse Valstijose . dar sustiprėja. kaip socialiniai ir psichologiniai reiškiniai. Sunstein. kad nusikalsti linkusiems paaugliams susibūrus su kitais nusikaltėliais. Elektroninis paštas bei internetinės pokalbių svetainės . studentų. 1999). diskutuojančių apie religiją. o 2005aisiais . kuriuos individai paprastai demonstruoja žaisdami tarpusavyje. 2003. 2000. interneto svetainėje myspace. Stojantieji į aukštąsias mokyklas rečiau laikosi „centro" politinių pažiūrų. greičiausiai bus daugiau nei dvigubai didesnė už tą. eksperimentai parodė. Be to. tarp jų nuasmeninimas ir grupės poliarizacija. Nesuskaičiuojama gausybė virtualių grupių internete sudaro galimybes kovotojams už taiką ir neonaciams. padaugėja nusikaltimų. 2004). Kuklios vietos . Jie dažniau priskiria save „kairiesiems" arba „dešiniesiems" (Pryor ir kiti. interneto paieškos sistema Google ir pokalbių svetainės „labai padeda mažoms grupėms suburti bendraminčius ir pavienę neapykantą sutelkti . Ar pritartumėte. Kilus konfliktui bendruomenėje. politiką. traukia kuklius ir tampa dar kuklesnės. panašiai mąstantys jos nariai ir toliau bendrauja vieni su kitais. kad teismai turėtų atsižvelgti į socialinius ir psichologinius reiškinius kaip į švelninančias aplinkybes? „Triukšmingos vietos ." Kaimynijos virsta aidinčiais rūmais. Ar diskusijos nežodine kalba išreiškiant niuansus gali sukelti grupės poliarizaciją? Ar sustiprėja pacifistinės kovotojų už taiką nuostatos ir paaštrėja karinių grupuočių teroristiniai polinkiai? Elektroninis paštas. Grupės poliarizacija internete. 2005).. interesams bei planams (Gerstenfeld... automobilius..

Dėl to kyla smurtas. . Tai jūs į patį Cezarį pažvelkit. ii scena. McCauley. jų daugėjo keturis kartus greičiau negu interneto svetainių apskritai (Ariza. o naudojant internetą dar efektyviau veiks tikslinę auditoriją". y. Grupės poliarizacija teroristinėse organizacijose. jog terorizmas nėra spontaniškas reiškinys. 2002) atkreipia dėmesį į tai. Laikui bėgant grupių nariai ima skirstyti pasaulį į „mus" ir „juos" (Moghaddam. Tokiose grupėse cirkuliuoja ir yra perteikiama pusiau tiesa. 2005. „Kiek žinau. Kaip žiauriai jį subadė išdavikas. 2006). žmonės izoliuojami nuo kitaip mąstančių." Teroristų organizacijos Salafi Jihad (išlamiškojo fundamentalizmo judėjimas. „Ar esate kada nors matę bent vieną Osamos bin Ladeno verbavimo vaizdo įrašą? Jie labai įspūdingi. įsitikinęs. šiurpulingas reginys! Antrasis pilietis: O. 2002). kad plintant interneto ryšiui. Arielis Merari (2002). nepalaikančių Billo Clintono.8 skyrius. Jis spėja. III veiksmas. Vieno Haifos universitete atlikto tyrimo duomenimis teroristinių interneto svetainių nuo 1997 iki 2005 metų pabaigos padaugėjo nuo keliolikos iki 4700. Churginas. kuris būtų įvykdytas dėl asmeninės užgaidos. Qirko. nelemta diena! Ketvirtasis pilietis: Nedorėliai ir išgamos! Penktasis pilietis: O. t. The Era of Distortion. 2004). GRUPĖS ĮTAKA 327 atkreipkime dėmesį Grupės poliarizacija Julijaus Cezario šalininkų dialogu Shakespeare pavaizdavo poliarizuojančią bendraminčių grupės galią: Antonijus: Bet jeigu vien jo rūbas sužalotas Taip sugraudino tyras jūsų sielas. į grupę nesusibūrę žmonės niekada neišprovokuotų. Artimųjų Rytų ir Šri Lankos savižudžių teroristų tyrinėtojas. 70 proc. „Julijus Cezaris". Kai kurių miestų gyventojai nemėgsta prezidento Busho. Jis kyla tarp žmonių. Vertė A. Prieš tapdami teroristais. kad žmonėms tapo kur kas lengviau susiburti į bendraminčių grupes. Visuomeninė situacija tai dar paaštrina. Atlikę teroristinių organizacijų. pastebi Nacionalinės mokslo tarybos ekspertų grupė. kilniadvasis Cezaris! Šaltinis: VVilliam Shakespeare. potencialūs taikiniai dehumanizuojami. kad auklėjant būsimą savižudį teroristą svarbiausia yra grupės įtaka. vaizdas kruvinas! Antrasis pilietis: Mes juos nubausti reikalaujam! Visi: Keršto! Pirmyn. netoleruojami nuomonių skirtumai (Smelser ir Mitchell. 2004 („Iškraipymų era") . rugsėjo 11-osios teroristai gimė ilgo proceso. jų į orga- „Ziniasklaidos gausa ir visuomenės susiskaldymas reiškia. Bendraudami tarpusavyje ir niekada neatsipalaiduodami šie žmonės darosi vis sunkiau nuspėjami. Pavyzdžiui. kuriuos suvienija bendros nelaimės.pastebi Robertas Wrightas (2003)." David Brooks. Kiti klausosi radijo stočių. Trečiasis pilietis: O. Clarkas McCauley ir Mary Segal (1987. kuriame buvo panaudotas poliarizuojantis bendraminčių tarpusavio sąveikos poveikis. metu. Pirmas pilietis: O. kurio dalis yra al Qaeda) narių tyrimo duomenimis. išsibarsčiusių visame pasaulyje. surast juos! Deginkit! Naikinkit! Žudykit! Pjaukit! Galas išdavikams! į pavojingą jėgą". jo skatinama poliarizacija didės. nebuvo nė vieno savižudiško teroro akto. analizę. kurio pavieniai.

Išvykę į svečias šalis ieškoti darbo ar išsilavinimo." Tokiuose teiginiuose dažnai būna šiek tiek informacijos apie argumentus bei užuominų apie to žmogaus poziciją aptariamu klausimu. Aktyvus dalyvavimas diskusijoje labiau keičia požiūrį nei pasyvus klausymasis. kad kiti jį priimtų arba juo žavėtųsi) pavyzdys. kad atskleidus grupių poliarizacijos paslaptį pavyks rasti kai kuriuos atsakymus.328 II dalis. Dalyviai ir stebėtojai girdi tas pačias idėjas. Hinsz ir kiti. diskusijos dalyviai vis tiek keičia savo poziciją (Burnstein ir Vinokur. Išsprendus mažas mįsles. 1994. Apklausęs daugelį kaltinamųjų terorizmu Jerroldas Postas (2005) pastebi. Svarstant. S O C I A L I N Ė ĮTAKA nizaciją įstojo būdami emigrantai. Informacinė įtaka Pasak įtikinamų aiškinimų. o kitoje apie tai. kas nors gali pasakyti: „Helen turėtų parašyti tą romaną. 1993. Vienoje šių teorijų kalbama apie diskusijoje pateiktus argumentus. kas 6 skyriuje buvo pavadinta informacine įtaka (įtaka. kurie kartais įtraukdavo juos į uždaras grupes. Argumentai yra svarbūs patys savaime. 2004). kad labai sunku paveikti žmogų. diskusija grupėje gimdo idėjas. o ir nepaminėtos jos daro poveikį diskusijai (Gigone ir Hastie. Juo dažniau grupės nariai kartoja vienas kito idėjas. juo labiau jie jas įsimena ir joms pritaria (Brauer ir kiti. veiksmingiausia antiteroristinė politika būtų neleisti potencialiems teroristams būti užverbuotiems. kartais surandamas raktas didesnėms. Pirmoji teorija . dažnai lankydavosi mečetėje.jis jau verda terorizmo katile. jei . bet girdėdami įtikinamus argumentus. 1997). 1977. tačiau įvardydami jas dalyviai tarsi įsipareigoja nekeisti nuomonės. Jei rimto romano sumanymas nepavyks. Helen visada galės sugrįžti prie pigių nuotykių romanų. Diskutuojant paprastai iškeliamos visai grupei žinomos idėjos. Iš kelių pasiūlytų grupės poliarizacijos teorijų dvi išlaikė kruopščią mokslinę kritiką.pavyzdys to." Poliarizacijos aiškinimas Kodėl grupės pozicija būna aštresnė nei paskirų narių vidutinė nuomonė? Mokslininkai tikėjosi. dauguma kurių sustiprina vyraujantį požiūrį. kaip turėtų pasielgti rašytoja Helen. Antroji teorija yra normatyvinės įtakos (įtakos. į kuriuos ne visi grupės nariai prieš tai bus atkreipę dėmesį.žudikų poveikis vienas kitam (Zajonc. siūliusias „abipusę emocinę ir socialinę paramą" bei „bendrojo tapatumo tobulinimą" (Sageman. 2000). Žudynės taip pat yra grupinis reiškinys. gyvendavo drauge su kitais emigrantais musulmonais. Net ir nežinodami tikrosios kitų žmonių nuomonės. grindžiamos žmogaus troškimu. atsirandančia susidūrus su faktais). kaip grupės nariai vertina save kitų narių atžvilgiu. . Stasser. nes ji nedaug kątepraras. kurio priežastis . Žiūrint į ateitį. 1991). jie ėmė daug dėmesio skirti savo musulmoniškajam tapatumui. Larson ir kiti. Kitos mintys taip pat gali būti grindžiamos įtikinamais faktais. Tačiau kad požiūris pasikeistų nepakanka vien tik išgirsti argumentus.

kaip „Helen dilema". 1990). 1990. kaip jūs ir kiti grupės nariai elgėtės atsargiai ir santūriai. bet spės. kaip tikėjosi. .. ar kiti remia tendenciją. ir kiekvienas studentas įsivaizduoja. Vien tik užrašius savo idėjas besiruošiant diskusijai virtualioje erdvėje. 1995).8 s k y r i u s . kai profesorius pasitikslina. Kiekvienas mano. pasirinkus pagrindinį įtikinėjimo būdą darosi nepaprastai svarbu. Tipiškas žmogus patars rašyti romaną. kad kiti taip pat pritaria mūsų požiūriui. net jei jo sėkmės tikimybė yra 4 balai iš 10. su kuriomis tapatiname save (Abrams ir kiti. kad viską suprato. nuomonė gali sutvirtėti (Tesser ir kiti. pranokti kitų. 1996). Tiesą pasakius. Tai iliustruoja 7 skyriuje išreikštą mintį.) Net ir ketinimas diskutuoti kokiu nors klausimu su tokios pat kompetencijos. G R U P Ė S ĮTAKA 329 1995). Toks pliuralistinis neišmanymas trukdo užmegzti santykius (Vorauer ir Ratner. o kiti tyli todėl. jie tampa laisvi dar tvirčiau reikšti savo prioritetus. (Gal galite prisiminti. socialinis palyginimas (sočiai comparison) Savo gebėjimų ir nuomonių vertinimas. kas jiems patinka. tie kiti dažnai yra juos pralenkę ir laikosi tvirtesnės nuomonės. (Šis faktas primena šališką palankumą sau: visi mano išreiškią daugiau socialiai pageidautinų bruožų bei nuostatų negu vidutinis žmogus. Žmonių protai nėra tuščios lentelės. kad tik jam vienam ne viskas aišku. Hogg ir kiti. vos porą minučių pagalvojus kuriuo nors klausimu. tačiau nė vienas iš jūsų nedrįso žengti pirmo žingsnio. kuriose įtikinėtojai gali rašyti. kaip pajutote savo požiūrio kryptį pagalvoję apie jums patinkantį arba nepatinkantį asmenį. Arba gal prisimenate. 1981). kodėl reikėtų rašyti rimtą romaną. kaip kiti reaguos į tokius klausimus. kuriai socialiai teikiama pirmenybė (šiuo atveju idėja parašyti romaną). Nevaržomi klaidingai suprastos grupės normos. ką žmonės galvoja išgirdę informaciją. norėdami būti mėgstami ir pastebėję. kol kažkas nepralaužė ledų. Mus labiausiai įtikina „referentinės grupės" . kiek daug bendro tarp jūsų. ką dauguma mano. lyginant save su kitais. kad kitas nenorės. Iš tiesų. Kartais.tokios. galime jį tvirčiau išreikšti." Netrukus visi nustebote suvokę. jog jį tylėti verčia drovumas. išryškėja tam tikra požiūrių poliarizacija (Liu ir Latanė. pliuralistinis neišmanymas (pluralistic ignorance) Klaidingas įsivaizdavimas. jaučia ar kaip reaguoja. kad dauguma kitų patars rašyti tik tuo atveju. mes stengiamės įvertinti savo nuomonę bei gebėjimus ir tai galime padaryti lygindami save su kitais. jog jie nepajėgia. jie dažniausiai demonstruoja pliuralistinį neišmanymą: jie nesuvokia. jei sėkmės tikimybė yra 5 arba 6 balai iš 10. ar yra klausimų. sakydamas: „Ką gi. kaip norėjote su kuo nors išvykti pasilinksminti.) Diskutuodami dauguma žmonių įsitikina. niekas neatsiliepia. Gal prisimenate atvejį. Normatyvinė įtaka Antrasis poliarizacijos aiškinimas apima savęs lyginimą su kitais. manydami. 1998). Kai prašome žmonių (kaip ir aš anksčiau prašiau jūsų) atspėti. Pasak įtikinančios Leono Festingerio (1954) socialinio palyginimo teorijos. Be to. aš manau.. bet kitaip manančiu žmogumi gali paskatinti surikiuoti savo argumentus ir užimti dar konkretesnę poziciją (Fitzpatrick ir Eagly. jei atvirai.

jei prieš tai nebuvo diskutavę ir įsipareigoję palaikyti socialiai palankią poziciją? Kaip rodo 8.dar nepopuliaresnės. kokias dainas parsisiuntė ankstesni dalyviai. taip pat prisideda prie bandos jausmo. Ar susipažinę su kitų žmonių pozicija žmonės keičia savo atsakymus. Jie paprašė 14 341 interneto vartotojų pasiklausyti ir . Dėl palyginimo atsiradusi poliarizacija paprastai būna silpnesnė nei išprovokuota diskusijos. Tačiau stebina tai. 10 iš 10 9 iš 10 8 iš 10 7 iš 10 6 iš 10 C O 'N IE Atsargumo reikalaujantys klausimai 5 iš 10 4 iš 10 3 iš 10 2 iš 10 1 iš 10 Nesusipažinę Susipažinimas su kitų žmonių nuomone Susipažinę Dale Milleris ir Cathy McFarland (1987) šį gerai žinomą reiškinį ištyrė pritaikę laboratorinio eksperimento metodą.jei patiks . Nors nė vienas iš eksperimento dalyvių pagalbos neprašė. Tai šiek tiek panašu į situaciją.10 pav. kad išsiskirtų iš grupės? Ar tai dar kartą neįrodo mūsų poreikio būti išskirtiniais (6 skyrius)? Žinojimas. Norint įveikti šitokį pliuralistinį neišmanymą reikia. knygas ir filmus. kai prieš eidami balsuoti perskaitome viešosios nuomonės apklausos rezultatus arba rinkėjų nuomones. kad šalia atsirastų galintis pralaužti ledus ir atskleisti bei sustiprinti bendrą reakciją. o žengia vieną žingsnį toliau. žinia apie kitų nuomonę norą rizikuoti sustiprindavo. išgirdę kitų nuomonę žmonės tapdavo atsargesni. jei susidurtų su „iš tiesų rimta problema. stengdamiesi suprasti rašinį". bet ne su jų argumentais. Kai kuriems atsitiktinai parinktiems dalyviams tyrėjai leido pamatyti. kad žmonės ne paprasčiausiai prisitaiko prie grupės. . Jie paprašė žmonių perskaityti nesuprantamą straipsnį ir paprašyti pagalbos.10 PAVEIKSLAS Sprendžiant „rizikavimo" dilemas (tokius kaip Helen atvejis). Tarp šią informaciją gavusiųjų populiarios dainos tapo dar populiaresnės. Sociologas Matthew Salganikas ir jo kolegos (2006) atliko šio reiškinio eksperimentus. 1978. kurių dalyviai būdavo supažindinami su kitų žmonių pozicija.parsisiųsti iki tol jiems negirdėtas dainas. jie manė. Ši socialinio palyginimo teorija paskatino eksperimentus. Sprendžiant „atsargumo" dilemas (kaip Rodžerio atvejis). o nepopuliarios . ką renkasi kiti. kad neprašantiems pagalbos žmonėms jos ir nereikėjo. jie elgiasi šitaip. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 8. Tad jie klaidingai spėjo.330 II dalis. išpopuliarinančio pasirenkamas dainas.. Šaltinis: Myers. kad kiti nesivaržys. Ar jie taip elgiasi.

Kad ir kaip norėtume kuo paprasčiau paaiškinti reiškinį. Pastebėjus. ir kaip galima paveikti grupes. JAV prezidentai ir jų patarėjai. pro kurį mokslininkai galėjo stebėti grupės įtaką. ir skatina dar labiau ją remti. provokuojančiam konformistišką elgesį ir neigiančiam nuomonių skirtumą? Viešam įsipareigojimui. Grupės poliarizacijos reiškinys tapo langu. randami argumentai (informacinė įtaka) tam.dominuojantį požiūrį. 1989). Mėgindami suprasti įdomų faktą kad grupės diskusija skatina riziką mokslininkai pastebėjo. abu veiksniai reiškiasi kartu. atvedusias į keletą didelių nesėkmių: • Pearl Harboras. Kadangi žmonės yra sudėtingos būtybės. Grupės diskusijose dominuoja įtikinantys argumentai.8 skyrius. Per 1941 metų pabaigoje įvykdytą Pearl Harboro uosto antpuolį (dėl kurio Jungtinės Valstijos įsitraukė į Antrąjį pasaulinį karą) . • Eksperimentai patvirtino dvejopą grupės įtaką: informacinę ir normatyvinę. Socialinis palyginimas visada būna susijęs su vertę nusakančiais sprendimais („Kokią bausmę reikėtų skirti?") (Kaplan. Grupinis mąstymas: ar grupės trukdo. ar padeda priimti gerus sprendimus? Kada grupės įtaka trukdo teisingai nuspręsti? Kada grupės skatina gerus sprendimus. . jis išanalizavo sprendimų priėmimo procedūras. ką slapta palaiko visi. ir neigiamus rezultatus. kai aptariamas klausimas susijęs su faktais („Ar esama nusikaltimo sudėties?"). viena teorija retai kada apima visus aspektus. GRUPĖS ĮTAKA 331 Grupės poliarizacijos analizė parodo. kaip korporacinės tarybos arba prezidento kabinetas? Ar čia yra vietos savęs pateisinimui? Šališkam palankumui sau? Tapatinimuisi su „mes". kad kiti jaučia tą patį (socialinis palyginimas). būdingi tokioms sudėtingoms grupėms. kad jos priimtų optimalius sprendimus? Ar socialiniai psichologiniai reiškiniai.tiek rizikingą tiek atsargų . Diskusijos metu surinkta informacija dažniausiai palaiko alternatyvą kuriai iš pradžių buvo teikiama pirmenybė. skatinančiam priešintis pokyčiams? Grupės poliarizacijai? Socialinis psichologas Irvingas Janisas (1971. Daugeliu klausimų. kuriuos padarė kai kurie XX a. kad diskusija iš tiesų sustiprina pirminį. Kad tai išsiaiškintų. 1982) klausė: gal šie reiškiniai padėtų paaiškinti gerus ir blogus grupinius sprendimus. APIBENDRINIMAS Grupės poliarizacija: ar grupės sustiprina mūsų nuomonę? • Diskusijos grupėje gali duoti ir teigiamus. • Kasdieniame gyvenime grupė taip pat dažniausiai sustiprina nuomonę. kuriuos aptarėme pirmuosiuose aštuoniuose skyriuose. turinčių ir faktinį. ir vertybinį aspektus. rezultatą dažnai nulemia daugiau nei vienas veiksnys. kokie sudėtingi yra socialiniai-psichologiniai tyrimai.

kad aplinkai. sutelktumas. Jungtinės Valstijos pažemintos. būdingi šie požymiai: • • • draugiškumas. augmenijos naikinimas ir priešo paieškų bei sunaikinimo misijos privers Šiaurės Vietnamą sėsti prie derybų stalo. kurie ėmė skristi tiesiai į Havajus. 1961 metais prezidentas Johnas Kennedy ir jo patarėjai nusprendė nuversti Fidelį Castro įsiverždami į Kubą su 1400 CŽV apmokytų kubiečių pabėgėlių. • įsiveržimas į Kiaulių įlanką. skyrelį „Ką slepia moksliniai tyrimai. naujasis prezidentas Kennedy ir jo patarėjai mėgavosi stipria vienybės dvasia. Planuojant liūdnai pasibaigusią invaziją į Kiaulių įlanką. • grupinis mąstymas (groupthink) „Mąstymo būdas sutelktoje grupėje. kurioje mezgasi grupinis mąstymas. ir tam supratingai pritars Pietų Vietnamo gyventojai. nuo priešingai manančių. ir šį reiškinį pavadino grupiniu mąstymu (žr. numušta 170 lėktuvų ir žuvo 2400 žmonių. santykinis grupės izoliavimasis direktyvinio lyderio. 1994). susidarė milžiniškas biudžeto deficitas. Likus dar kelioms minutėms oro žvalgybos lėktuvai galėjo pastebėti lėktuvnešius arba perspėti apie pavojų. kuris leidžias suprasti. Ir štai rezultatas: nenuskambėjo joks pavojaus signalas. nekreipdami dėmesio į vyriausybės žvalgybos ekspertų ir beveik visų JAV sąjungininkų perspėjimus. Dėl to žuvo beveik 5000 amerikiečių ir milijonas vietnamiečių. buvimas. kad šios klaidos atsirado pasireiškus tendencijai užgniaužti nuomonių skirtumus dėl harmonijos grupėje.332 II dalis. Nuo 1964-jų iki 1967-jų prezidentas Lyndonas Johnsonas ir jo „antradienio priešpiečiuose" dalyvaujantys politikos patarėjai eskalavo Vietnamo karą. remdamiesi prielaida. Be to. . kokius sprendimus jis vertina palankiai. prezidentas buvo priverstas atsistatydinti. argumentai atmetami. bendrystės jausmas kelia produktyvumą (Mullen ir Copper. Plano kritika buvo užgniaužiama. Tačiau priimant sprendimus darnios grupės gali atnešti nuostolių. kad JAV vykdomi bombardavimai iš oro. Janisas manė. Netrukus beveik visi įsiveržusieji žuvo arba buvo paimti į nelaisvę. Po to karinė žvalgyba prarado radijo ryšį su japonų lėktuvnešiais. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Havajuose esantys kariuomenės vadai gaudavo informaciją apie Japonijos rengimąsi kažkuriame Ramiojo vandenyno regione pulti Jungtines Valstijas." Irvingas Janisas (1971) Janisas buvo įsitikinęs. prisidėjęs prie XX a. o Kuba tapo dar artimesne tuometinės SSRS sąjungininke. amerikiečiai tapo supriešinti. Jie tęsė karą. Irvingas Janisas apie grupinį mąstymą"). kad užgožia alternatyvių sprendimų realistinį vertinimą. ir prezidentas netrukus pritarė išpuoliui. ir visiškai nepasiruošusi gintis karinė bazė buvo užpulta. aštuntojo dešimtmečio kuro kainų infliacijos. Nuostoliai: nuskandinta 18 laivų. kai pritarimo siekimas yra toks dominuojantis. Sužinojęs apie pasekmes Kennedy garsiai nusistebėjo: „Kaip mes galėjome būti tokie kvaili?" Vietnamo karas. Tačiau pernelyg savimi pasitikintys kariuomenės vadai nesiėmė šių atsargumo priemonių.

admirolas Kimmelas. G R U P Ė S ĮTAKA 333 ką slepia moksliniai tyrimai Irvingas Janisas apie grupinį mąstymą Mintis apie grupinį mąstymą man šovė į galvą skaitant Arthuro Schlesingerio ataskaitą apie tai. . Prezidento Johnsono „antradienio priešpiečių" nariai praleisdavo kur kas daugiau laiko aiškindami ir pateisindami karo eskalavimą nei iš naujo apmąstydami priimtus sprendimus ir juos įvertindami. Grupės nariai mano. net tokio įvykio tikimybė buvo atmesta kaip neįmanoma. Kennedy ir jo patarėjai patikėti kvailu ir chaotišku CŽV planu? Pradėjau spėlioti. kolektyviai pateisindamos savo sprendimus. • Visuotinis tikėjimas grupės moralumu. kad subtilūs grupėms būdingi procesai trukdė jiems atidžiai įvertinti riziką ir pasiginčyti. 1994). Janisas nustatė aštuonis grupinio mąstymo požymius. socialinis konformiškumas ar bendros nuomonės paieška. Iš pradžių buvau suglumęs: kaip galėjo tokie protingi bei įžvalgūs žmonės kaip Johnas F. Kai po to analizavau kitas JAV užsienio politikos nesėkmes ir Votergeito skandalo dangstymą pastebėjau tuos pačius žalingus grupinius procesus. kad patarėjas Arthuras Schlesingeris jaunesnysis ir senatorius J. Išgirdęs.8 s k y r i u s . ar čia nepasireiškė kokia nors psichologinė infekcija. Japonai taip ir padarė. Grupės atmeta iššūkius. kai grupės nariai stengiasi išsaugoti teigiamą grupės pojūtį susidūrę su grėsme (Turner ir kiti. Šie simptomai yra kolektyvinė disonanso mažinimo forma. Tačiau komanda neatsižvelgė į šias moralines dvejones ir jų neaptarė. rengusi baigiamąjį vidurinės mokyklos darbą) mane Irvingas Janisas įtikino. Visos Janiso tirtos grupės buvo pernelyg optimistiškos. kad jų grupė yra savaime morali. tačiau kai Kimmelas šaipėsi iš šios minties. Pirmieji du grupinio mąstymo požymiai skatina pervertinti grupės galią ir teisingumą. t Nepažeidžiamumo iliuzija. pajuokavo. Vėlesni tyrimai (kuriems iš pradžių padėjo mano dukra Charlotte. jog jo vadovaujamos karinės pajėgos prarado radijo ryšį su japonų lėktuvnešiais. ir tai sutrukdė joms pastebėti gresiančio pavojaus ženklus. kaip Kennedy administracija nusprendė įsiveržti [Kiaulių [lanką. 1992. pasireiškianti. (1918-1990) Grupinio mąstymo požymiai Remdamasis archyvine medžiaga ir dalyvių bei stebėtojų prisiminimais. Kennedy grupė žinojo. Williamas Fulbrightas abejojo dėl invazijos į Kubą moralumo. kurią buvau pastebėjęs mažose sutelktose grupėse. Grupių nariai užsidaro savame minčių rate: t Racionalizavimas. ir nekreipia dėmesio į etinius bei moralinius dalykus. Kiekviena iniciatyva skatino tik gynybą ir teisinimąsi. pavyzdžiui. vyriausiasis Pearl Harboro jūrų pajėgų vadas. kad japonai tikriausiai ruošiasi apsupti Honolulu Deimantinį Smaigalį.

tariamas konsensas tariamai patvirtina grupės sprendimą. Toks tariamas konsensas buvo mūsų aptartais nesėkmių atvejais. jog būčiau išvadintas įkyriu." Jungtinių Valstijų sekretorius Deanas Rushas nuslėpė diplomatijos ir vyriausybės žvalgybos ekspertų perspėjimus. prezidentas pajuokavo: „Štai. tai užgauliojimus. Ir galiausiai. Kadangi nesutarimai dažnai trikdydavo. galinčios priversti suabejoti bendro nutarimo efektyvumu ar moralumu. Prieš Kiaulių įlankos antpuolį Robertas Kennedy pasivedėjo Schlesingerį į šalį ir pasakė: „Neprieštarauk. kad šis nemato be žiūronų. o grupė siekdavo vieningumo. Jie pradeda suprasti." Vieningumo iliuzija. kad jais nepasitiki. Kartą. Savicenzūra ir spaudimas nesuardyti konsenso sukuria vieningumo iliuziją. Nepaisydamas keturių perspėjimų apie priekyje stūksančius ledkalnius ir sargybinio maldavimų duoti žiūronus. 255) priekaištavo sau: „Per daug tylėjau per tuos lemtingus pasitarimus Kabineto salėje. Adolfo Hitlerio patarėjas Albertas Speeras (1971) Hitlerį supusią atmosferą apibūdino kaip tokią. nors mano kaltės jausmą švelnino supratimas. ir visi šie veidai buvo mano (p. • • Grupinis mąstymas „Titanike"." John Stuart Mill. grupės nariai savo nuogąstavimus užgniauždavo arba atmesdavo. kapitonas Edvvardas Smithas . . Kennedy šalininkai įtikino save.334 II dalis. kurioje spaudimas prisitaikyti užgniauždavo bet kokį kryptelėjimą į šalį. ypač tiems. 1859 („Apie laisvę") • Stereotipiškas požiūris į oponentą. nariai savo priešus laiko pernelyg blogais. Jokie išoriniai veiksniai nesutrikdė šimtų nesikeičiančių veidų vienodumo. Dauguma posėdžio dalyvių į prezidento repliką sureagavo pritariamai. arba per silpnais ir neintelektualiais. kai prezidento Johnsono padėjėjas Billas Moyersas atvyko į posėdį. kurie priklausė aukščiausiam sluoksniui. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Rasti geriausią problemos sprendimą galima tik laisvai jį aptarus. kurie suabejodavo grupės nuomone ir planais. . grupė jaučia spaudimą būti vieninga: • Spaudimas elgtis konformistiškai. On Liberty. jog Castro kariuomenė yra tokia silpna. Taip pat buvo daromas spaudimas (įgulos nariai šaipėsi iš sargybinio. išskyrus tai. atvyko ponas Liaukimės Bombardavę". Kai kurie grupės nariai saugo ją nuo informacijos. vien tik savo veido atspindį.įsakė visu greičiu plaukti pirmyn į nakties tamsą Vyravo nepažeidžiamumo iliuzija („Net Dievas negalėtų paskandinti šio laivo". Kolektyvų. p.buvo pasakęs kapitonas). Ir dar buvo „proto sargas" („Titaniko" telegrafistas. kad būtų galima leistis su jais į diskusijas. ir atmetė jo nuogąstavimus). nesugebėjęs perduoti kapitonui Smithui paskutinio ir išsamiausio perspėjimo apie ledkalnius). Tiems. kuris nė kiek nepriminė niūraus išorinio pasaulio. Praslinkus keliems mėnesiams po įsiveržimo į Kiaulių įlanką Arthuras Schlesingeris (1965. kad jo režimą be vargo gali nuversti vienas būrys. kad prieštaraudamas mažai ką pasiekčiau. Priešingai. Nemačiau nieko. Savicenzūra. Nuomonių skirtumo nebuvimas sukūrė vieningumo iliuziją: Normaliomis aplinkybėmis nuo realybės atitrūkusius žmones atsitokėti priverčia aplinkinių pašaipa ir kritika. Trečiajame Reiche tokių korektyvų nebuvo. o liaudies parama tokia menka. jos nariai duodavo griežtą atkirtį pasitelkdami tai argumentus. kad jie galėtų atremti planuotus veiksmus. Dar daugiau.svarbiausias ir autoritetingiausias asmuo . • Proto sargai. virsdavo nuolat patvirtinamu fantastiniu iliuzinio pasaulio vaizdu. kuriems būdingas grupinis mąstymas. 379). kiekviena saviapgaulė būdavo pabrėžtinai išryškinama tarsi kreivų veidrodžių salėje.

Kolektyvinis racionalus pagrindimas. kad t direktyvinė lyderystė kartais būna susijusi su nekokybiškais sprendimais dėl to. 2. Neišsami tikslų apžvalga. • grupės teikia pirmenybę daugumos požiūrį patvirtinančiai. 1977. Britų psichologai Benas Newellas ir Davidas Lagnado (2003) mano. Negebėjimas dirbti atsižvelgiant į aplinkybes. kad abu . ir po to netrukus suklestės demokratija. 8. Grupinis mąstymas gali sukliudyti ieškoti priešingos informacijos. t'Hart. esą galima pasipriešinti įsiveržusioms pajėgoms. 2. Grupinio mąstymo požymiai Nepažeidžiamumo iliuzija. 6. 8. analizė Šaltinis: Janis ir Mann. Proto sargai. Direktyvinė lyderystė. 7. mano. Didelis stresas ir netikėjimas. 4. kad išdrįstų pasisakyti (Granstrom ir Stiwne.11 PAVEIKSLAS Teorinė grupinio mąstymo nepritariančius invazijai. ją aptarti ir svarstyti kitas galimybes (žr. kurį palankiai vertina lyderis ar kiti įtakingi asmenys. kad po sėkmingos invazijos seks trumpas taikios okupacijos laikotarpis. 5. p. 2000). G R U P Ė S ĮTAKA 335 Socialinės sąlygos 1. Bushas buvo apsistatę vienminčiais patarėjais. 1. Vieningumo iliuzija. Nesirūpinimas metodiškomis informacijos paieškos ir įvertinimo procedūromis. Savicenzūra. Prasta informacijos paieška. o ne jam prieštaraujančiai informacijai (Schulz-Hardt ir kiti. 6. Nevykusių sprendimų ženklai Neišsami alternatyvų apžvalga. kad grupiniu mąstymu galima paaiškinti ir karą Irake. kai lyderis pritaria idėjai ir kai grupė atsiriboja nuo priešingų požiūrių. Duomenys buvo retrospektyvūs. Silpna pasirinktų sprendimų rizikos analizė. 4. Jie. kai kurie mokslininkai juos vertina skeptiškai (Fuller ir Aldag. Didelis sutelktumas. Atrankos paklaida apdorojant turimą informaciją. Grupės izoliuotumas.11 pav. Tiesioginis spaudimas nepritariantiems. Situacija. tad Janisas galėjo pasirinkti jo teoriją patvirtinančius atvejus.ir Saddamas Husseinas. 5. 8. 3. nutildė prieštaraujančius ir gaudavo filtruotą informaciją. 1998. ir Jungtinių Valstijų prielaidą. kad galima rasti geresnį sprendimą už tą. gali paskatinti priimti nevykusius sprendimus (McCauley. . 1989). ir George W. kad pavaldiniai jaučiasi per daug silpni arba nesaugūs. 1998. kuri dažniausiai patvirtindavo jų prielaidas: Irako prielaidą.8 s k y r i u s . o taip pat ir kiti mokslininkai. Šitaip jie tapo prezidento „proto sargais'' saugodami jį nuo nemalonių faktų. 3. 132. o ne nuo realios grėsmės. 5. Tikėjimas savaiminiu grupės moralumu. Negebėjimas iš naujo įvertinti kitas alternatyvas. 1. 7. 1998). Nuomonių sutapimo paieška 4. McCauley. Grupinio mąstymo teorijos kritika Nors Janiso idėjos bei pastebėjimai sulaukė milžiniško dėmesio. Stereotipinis požiūris į kitas grupes. 2. 3.). 1998). Vėliau atlikti eksperimentai atskleidė.

336 II dalis. tikrindami idėjas.) Perfrazuodami poną Rodžersą galime pasakyti." Tad. gimdančių gerus sprendimus. Ieškodamas sąlygų. Kaip išvengti grupinio mąstymo Nevykusi grupių dinamika padeda paaiškinti daugelį nesėkmingų sprendimų: per daug virėjų kartais sugadina sriubą. kad net teisingai parinkus grupines procedūras kartais priimami pragaištingi sprendimai. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Tiesa gimsta draugiškuose ginčuose. Ištyrę daugybę tikrų įvykių Phillipas Tetlocka