SOCIALINĖ
PSICHOLOGIJA

SOCIALINĖ

PSICHOLOGIJA
David G.Myers

POLIGRAFIJA IR INFORMATIKA

FP

UDK 316.6 Mi-92

Versta iš: David G. Myers, Social Psychology, 9th ed. The McGraw-Hill Companies, Inc, 2007, ISBN 978-0-07-353189-2

Iš anglų kalbos vertė Donatas Masilionis Mokslinė redaktorė dr. Dalia Bagdžiūnienė Redaktorė Laima Arnatkevičiūtė

Original edition copyright O 2008 by The McGraw-Hill Companies. All rights reserved. No part of this publication may be reproduced or distributed in any form or by any means, or stored in a database or retrieval system, without the prior written consent of The McGrawHill Companies, Inc., including, but not limited to, in any network or other electronic storage or transmission, or broadcast for distance learning. Lithuanian edition copyright © 2008 by Poligrafija ir informatika. All rights reserved. © Vertimas į lietuvių kalbą, Donatas Masilionis, 2007 ISBN 978-9986-850-60-1 © UAB „Poligrafija ir informatika", 2008

Turinys I
Apie autorių Pratarmė 14 15

1 skyrius. Įvadas į socialinę psichologiją Kas yra socialinė psichologija? Svarbiausios socialinės psichologijos tezės Mes kuriame savo socialinę tikrovę Mūsų socialinė intuicija dažnai būna stipri, tačiau kartais pavojinga Socialinė aplinka formuoja mūsų elgseną Asmeninės nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat formuoja elgseną Socialinė elgsena - tai ir biologinė elgsena Socialinės psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime Apibendrinimas Socialinė psichologija ir žmogiškosios vertybės Akivaizdūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Subtilūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Subjektyvūs mokslo aspektai Psichologinėse sąvokose slypi vertybės Apibendrinimas Aš jau seniai tai žinojau: ar socialinė psichologija nėra paprasčiausias sveikas protas? Atkreipkime dėmesį. Ašjau seniai tai žinojau Apibendrinimas Tyrimo metodai: kaip tiria socialinė psichologija Hipotezių formulavimas ir tikrinimas Koreliaciniai tyrimai: natūralių ryšių atradimas Koreliacija ir priežastingumas Apklausos Eksperimentiniai tyrimai: priežasties ir pasekmės paieška Kontrolė: manipuliavimas kintamaisiais Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas: didysis korektorius Eksperimento etika Laboratorinių tyrimų apibendrinimas ir pritaikymas gyvenime Apibendrinimas :

19 20 22 22 23 25 26 26 27 27 28 28 29 29 30 32

32 35 37 37 37 39 40 42 44 44 46 47 49 50 51

Post scriptum: kodėl aš parašiau šią knygą

6

TURINYS

I dalis. SOCIALINIS MĄSTYMAS 2 skyrius. Aš socialiniame pasaulyje Dėmesio centras ir iliuzijos Mokslinių tyrimų išvada.Kaijaudinamės dėl to, kad atrodome susijaudinę Apibendrinimas Savojo Aš samprata: kas aš esu? Mūsų pasaulio centras: kaip mes suvokiame save Nuoroda į save Galimi Aš Socialinio Aš raida Mūsų atliekami vaidmenys Socialinis tapatumas Socialiniai palyginimai Sėkmė ir nesėkmė Aplinkinių nuomonė „Aš" ir kultūra Ką slepia moksliniai tyrimai. Hazel Markus apie kultūrinę psichologiją Savęs pažinimas Elgesio paaiškinimas Elgesio prognozavimas Mokslinių tyrimų išvada. Sąmoningos valios iliuzija Jausmų prognozavimas Savianalizės išmintis ir iliuzijos Apibendrinimas Savęs vertinimas Savęs vertinimo motyvacija Tamsioji savęs vertinimo pusė Apibendrinimas Suvokiama savikontrolė Saviveiksmingumas Kontrolės pobūdis Išmoktas bejėgiškumas versus apsisprendimas Per plataus pasirinkimo kaštai Apibendrinimas Šališkas palankumas sau Teigiamų ir neigiamų įvykių aiškinimas Ar mes visi galime būti geresni už vidutiniokus? Atkreipkime dėmesį Šališkas palankumas sau - kaip aš myliu save? Leiskite suskaičiuoti būdus Nepagrįstas optimizmas

52 53 54

Tariamas vienodumas ir išskirtinumas Kas yra šališkas palankumas sau Mintys apie savęs vertinimą ir šališką palankumą sau Padedantis prisitaikyti šališkas palankumas sau Trukdantis prisitaikyti šališkas palankumas sau

92 93 94 94 95 96 97 97 98 99 101

56 57 57 57 58 59 59 59 60 60 61 61 62

Apibendrinimas Prisistatymas Tariamas kuklumas Savęs menkinimas Įspūdžio valdymas Apibendrinimas Post scriptum: dvejopa tiesa išdidumo pavojai, teigiamo mąstymo galia 3 skyrius. Socialiniai įsitikinimai ir vertinimai Kaip suvokiame savo socialinę aplinką? Sužadinimas Įvykių suvokimas ir interpretavimas Įsitikinimų tvarumas

101 102 103 104 105 107 109 110 111 112 113 113 114 115 116 119 119 120 120 121 123 124 125 125 127

66 67 68 69 70 71 73 74 75 76 76 79 79 80 80 82 84 86 86 87 88

Prisiminimų apie save ir savo pasaulį konstravimas Savo nuostatų praeityj e atkūrimas Ankstesnio elgesio atkūrimas Apibendrinimas Kaip sprendžiame apie socialinę aplinką? Intuityvūs vertinimai Intuicijos galia Intuicijos apribojimai Perdėta savikliova Patvirtinimo šališkumas Kaip išvengti perdėtos savikliovos Euristika: trumpiausias protavimo kelias Tipiškumo euristika Pasiekiamumo euristika Faktams prieštaraujantis mąstymas Iliuzinis mąstymas Iliuzinė koreliacija Kontrolės iliuzija Nuotaika ir vertinimai Mokslinių tyrimų išvada. Neigiamos emocijos lemia investuotojųpesimizmą Apibendrinimas

128 129 130 130

89 90

Kaip traktuojame socialinę aplinką? Priežastingumo priskyrimas: žmogui ar situacijai

TURINYS

7

Numanomos savybės Racionalios atribucijos Pagrindinė atribucijos klaida Kodėl mes darome atribucijos klaidą? Perspektyvinis ir situacinis supratimas Kodėl tyrinėjame atribucijos klaidas Apibendrinimas Socialinės aplinkos lūkesčiai Atkreipkime dėmesį. Išsipildymo psichologija vertybinių popierių biržoje Mokytojų lūkesčiai ir moksleivių mokymosi rezultatai Kaip iš kitų sulaukti to, ko tikimės Apibendrinimas Išvados Atkreipkime dėmesį. Kaip mąsto žurnalistai: pažintinis šališkumas žiniasklaidoje Apibendrinimas Post scriptum: mintys apie intuicijos galimybes ir jos 4 skyrius. Elgesys ir nuostatos Kaip nuostatos lemia elgesį? Kada nuostatos prognozuoja elgesį Kada socialinė įtaka tam, ką sakome, yra mažiausia ribas

132 132 133 136 136 140 141 141

Nepakankamas pateisinimas Ką slepia teorija. Leonas Festingeris apie disonanso sušvelninimą Disonansas priėmus sprendimus Savęs suvokimas Raiškos būdai ir nuostatos Per didelis pateisinimas ir vidinė motyvacija Teorijų palyginimas Disonansas kaip sužadinimas

172

174 175 176 177 179 181 182 183 183 184

142 142 144 146 147

Savęs suvokimas, kai sau neprieštaraujama Apibendrinimas Post scriptum : kaip elgesiu pakeisti save

II dalis. SOCIALINĖ ĮTAKA

186

149 150 150 152 153 155 155

5 skyrius. Genai, kultūra ir lytis Kokią įtaką mums daro žmogiškoji prigimtis ir kultūrinė įvairovė? Genai, evoliucija ir elgsena Kultūra ir elgsena Atkreipkime dėmesį. Kultūrinis gyvūnas Kultūrinė įvairovė Normos: laukiamas elgesys Kultūriniai panašumai Mokslinių tyrimų išvada. Praeiviųprasilenkimas Rytuose ir Vakaruose Apibendrinimas Kaip paaiškinti lyčių panašumus ir skirtumus? Savarankiškumas versus poreikis būti susijusiam

187

188 189 191 192 193 194 195

Ką slepia moksliniai tyrimai. Mahzarin R. Banaji apie eksperimentinės socialinės psichologijos atradimą Kada kiti veiksniai mažiausiai veikia elgseną 156 156

196 199 199 201 203 204 205 207 207 208 210 211 213 214 214 215 216 216

Kada nagrinėjamos konkrečiam elgesiui būdingos nuostatos .. 157 Kada nuostatos būna tvirtos Mokslinių tyrimų išvada. Jūs negavote laiško: prietarai pranašauja diskriminuojantį elgesį Apibendrinimas Kada elgesys lemia nuostatas? Vaidmenys Kada žodis tampa įsitikinimu Atkreipkime dėmesį. Žodis virsta įsitikinimu „Kojos tarpduryje" reiškinys Piktybiški ir moralūs veiksmai Tarprasinis bendravimas ir rasinės nuostatos Socialiniai judėjimai Apibendrinimas Kodėl elgesys veikia nuostatas? Prisistatymas: įspūdžio valdymas Savęs pateisinimas: pažintinis disonansas 159 161 161 162 163 164 164 166 168 168 170 170 170 171 158

Socialinis dominavimas Agresija Seksualumas Apibendrinimas Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natūralus? Lytis ir poros pasirinkimo prioritetai Mintys apie evoliucinę psichologiją Atkreipkime dėmesį. Evoliucijos mokslas ir religija Lytis ir hormonai Apibendrinimas Kultūra ir lytis: kultūros diktatas? Skirtingi lyčių vaidmenys skirtingose kultūrose Lyčių vaidmenų pokyčiai bėgant laikui Bendraamžių perduodama kultūra

8

TURINYS

Apibendrinimas Kokią išvadą galime padaryti apie genus, kultūrą ir lytį? Biologija ir kultūra Ką slepia moksliniai tyrimai. Alice Eagly apie lyčių panašumus ir skirtumus Situacijos galia ir žmogus Apibendrinimas Post scriptum: ar turėtume laikyti save socialinio pasaulio produktais, ar architektais? 6 skyrius. Konformizmas Kas yra konformizmas? Apibendrinimas Klasikiniai konformizmo tyrimai Sherifo normų kūrimo tyrimai Mokslinių tyrimų išvada. Užkrečiamas žiovulys Atkreipkime dėmesį. Masinė apgaulė Ascho studija apie grupės daromą spaudimą Milgramo paklusnumo eksperimentai Milgramo eksperimentų etika Kokios paklusnumo priežastys? Atstumas iki aukos Atkreipkime dėmesį. Aukų suasmeninimas Valdžios artumas ir teisėtumas Institucinė valdžia Išlaisvinantis grupės poveikis Mintys apie klasikinius tyrimus Elgsena ir nuostatos Ką slepia moksliniai tyrimai. Stanley Milgramas apie paklusimą Situacijos galia Pagrindinė atribucijos klaida Apibendrinimas Kaip nuspėti galimą konformistiškumą? Grupės dydis Vieningumas Sutelktumas Padėtis Viešoji reakcija Ankstesnių įsipareigojimų nebuvimas Apibendrinimas Kodėl elgiamasi konformistiškai? Apibendrinimas

218 218 218

Kas elgiasi konformistiškai? Asmuo Kultūra Socialiniai vaidmenys

252 253 254 254 256 257 257 257 258 259 260 261 264 265 265 265 266 267 267 268 270

220 220 221

Vaidmenų sukeitimas Apibendrinimas Ar norime būti kitokie? Reaktyvusis pasipriešinimas

222 223 224 225 225 226 228 230 230 232 234 235 235 236 237 238 238 239 239

Unikalumo įrodymas Apibendrinimas Post scriptum: kaip būti individualybe bendruomenėje 7 skyrius. Įtikinėjimas Kokie yra įtikinėjimo būdai? Pagrindinis būdas Šalutinis būdas Skirtingi būdai skirtingiems tikslams pasiekti Apibendrinimas Kokie yra įtikinėjimo elementai? Kas sako? Pranešėjas Patikimumas Patrauklumas ir simpatijos Mokslinių tyrimų išvada. Eksperimentai su virtualia socialine tikrove Ką sako? Pranešimo turinys Logika versus emocijos Prieštaringumas Vienpusiai versus dvipusiai argumentai Pirmumas versus naujumas

272 273 273 276 277 279 280 280 282 285 285 287 289 289 291 291 291 292 292 293

240 241 243 245 245 246 247 248 248 249 249 250 250 252

Kaip sakoma? Komunikavimo kanalas Aktyvi patirtis ar pasyvus priėmimas? Asmeninė versus žiniasklaidos įtaka Kam sakoma? Auditorija Kokio jie amžiaus? Apie ką jie mąsto? Apibendrinimas Ekstremalus įtikinėjimas: kaip įdiegiami kultai? Nuostatas kuria elgsena Klusnumas gimdo pritarimą „Kojos tarpduryje" reiškinys Įtikinimo elementai Pranešėjas Pranešimas

TURINYS

9

Auditorija Grupės poveikis Apibendrinimas Kaip galima atsispirti įtikinėjimui? Asmeninio įsipareigojimo sustiprinimas Ką slepia moksliniai tyrimai. IVilliamas McGuire apie nuostatos stiprinimą Įsitikinimų išbandymas Kontrargumentai Pritaikomumas: inokuliacijos (nuostatų stiprinimo) programos Vaikų apsauga nuo bendraamžių spaudimorūkyti Vaikų apsauga nuo reklamos įtakos Išvados apie nuostatų stiprinimą Apibendrinimas Post scriptum: kaip būti atviram, tačiau ne naiviam

293 294 295 296 296

„Polinkio į riziką" atvejis Ar grupės sustiprina nuomones? Grupės poliarizacijos eksperimentai Grupės poliarizacija kasdieniame gyvenime Atkreipkime dėmesį. Grupės poliarizacija Poliarizacijos aiškinimas

322 324 324 325 327 328 328 329 331

296 297 297 298 298 299 300 301

Informacinė įtaka Normatyvinė įtaka Apibendrinimas Grupinis mąstymas: ar grupės trukdo, ar padeda priimti gerus sprendimus? Grupinio mąstymo požymiai Ką slepia moksliniai tyrimai. Irvingas Janisas apie grupinį mąstymą Grupinio mąstymo teorijos kritika

331 333

333 335 336 337 339 340 340 341 342 342 343

301

Kaip išvengti grupinio mąstymo Grupinis problemų sprendimas

8 skyrius. Grupės įtaka Kas yra grupė? Apibendrinimas Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti žmonės? Kitų žmonių buvimas Minia: didelė kitų žmonių sankaupa Kodėl mus sužadina kitų žmonių buvimas? Nuogąstavimas dėl įvertinimo Dėmesio išblaškymas Kitų žmonių buvimas Apibendrinimas Socialinis dykinėjimas: ar būdami grupėje žmonės stengiasi mažiau? Daug rankų mažai dirba Socialinis dykinėjimas kasdieniame gyvenime Apibendrinimas Nuasmeninimas: kada būdami grupėje žmonės netenka savojo Aš? Kai kartu darome tai, ko nedarytume vieni Grupės dydis Fizinis anonimiškumas Sužadinanti ir dėmesį blaškanti veikla Savimonės susilpnėjimas Apibendrinimas Grupės poliarizacija: ar grupės sustiprina mūsų nuomonę?

303 304 305 305 305 308 309 309 310 310 310

Ką slepia Nobelio premija. Dvi galvos geriau nei viena Apibendrinimas Mažumos įtaka: kaip paskiri žmonės veikia grupę? Nuoseklumas Pasitikėjimas savimi Pasitraukimas iš daugumos Ar lyderystė yra mažumos įtaka?

Atkreipkime dėmesį. Transformacinė bendruomenės lyderystė 345 Apibendrinimas Post scriptum: ar grupės mums kenkia? III dalis. SOCIALINIAI SANTYKIAI 346 346 348

311 312 314 316 9 skyrius. Prietarai: antipatija kitokiam Kokia prietarų prigimtis ir kaip jie mus veikia? Prietarai: subtilūs ir atviri Rasiniai prietarai 317 317 318 318 320 321 322 Ar rasiniai prietarai nyksta? Prietarų subtilybės Nesąmoningi prietarai Prietarai lyčių atžvilgiu Lyčių stereotipai Seksizmas: palankus ir priešiškas Diskriminacija pagal lytį Apibendrinimas 322 Kokie yra socialiniai prietarų šaltiniai? 349 351 353 353 354 355 357 358 358 359 360 361 361

10

TURINYS

Socialinė nelygybė: nevienoda socialinė padėtis ir prietarai Socializacija Autoritarinė asmenybė Religija ir prietarai Konformizmas Institucinė parama Apibendrinimas Kokie yra motyvaciniai prietarų šaltiniai? Frustracija ir agresija: atpirkimo ožio teorija Socialinio tapatumo teorija: kai jaučiamės pranašesni už kitus Šališkumas vidinei grupei Socialinės padėties, savigarbos ir priklausymo poreikis Suinteresuotumas vengti prietarų Apibendrinimas Kokie yra pažintiniai prietarų šaltiniai? Kategorizavimas: žmonių skirstymas į grupes Spontaniškas kategorizavimas Suvokti panašumai ir skirtumai Skirtingumas: išsiskiriančių žmonių suvokimas Skirtingi žmonės Gyvi pavyzdžiai Ypatingi įvykiai Atribucija: ar pasaulis teisingas? Šališkas palankumas grupei Teisingo pasaulio reiškinys Apibendrinimas Kokios yra prietarų pasekmės? Amžini stereotipai Diskriminacijos poveikis: išsipildanti pranašystė Stereotipo grėsmė Ar stereotipai paverčia žmonių sprendimus tendencingais? Ką slepia moksliniai tyrimai. Claude Steele apie stereotipų grėsmę Stiprūs stereotipai yra svarbūs Stereotipai aiškinimą ir prisiminimus paverčia šališkais Apibendrinimas Post scriptum: ar galime sušvelninti prietarus? 10 skyrius. Agresija: kai žeidžiame kitus Kas yra agresija? Kokios yra agresijos teorijos? Agresija kaip biologinis reiškinys Instinktų teorija ir evoliucinė psichologija Nervinių procesų įtaka

362 363 363 364 365 366 368 368 368 369 370 372 374 375 375 375 376 377 379 379 381 382 383 384 385 387 387 387 389 390 392

Genų įtaka Biocheminė įtaka Agresija kaip atsakas į frustraciją Patikslinta frustracijos-agresijos teorija Santykinė deprivacija Agresija kaip išmokta socialinė elgsena Agresijos nauda Išmokimas stebint Apibendrinimas Kas lemia agresyvumą? Nemalonūs įvykiai Skausmas Karštis Išpuoliai Sužadinimas Agresijos užuominos Žiniasklaidos įtaka: pornografija ir seksualinis smurtas Iškreiptas seksualinės tikrovės suvokimas Agresija prieš moteris Mokymas kritiškai vertinti žiniasklaidą Žiniasklaidos įtaka: televizija Televizijos poveikis elgsenai Televizijos poveikis mąstymui Žiniasklaidos įtaka: kompiuteriniai žaidimai Kokius žaidimus žaidžia vaikai Kompiuterinių žaidimų poveikis vaikams Ką slepia moksliniai tyrimai. Craigas Andersonas apie smurtinius kompiuterinius žaidimus Grupės įtaka Mokslinių tyrimų išvada. Ar provokuojamos grupės agresyvesnės už pavienius asmenis? Apibendrinimas

403 404 405 407 408 409 409 410 412 412 412 412 413 415 415 416 418 419 419 421 422 424 427 429 429 430

432 433

435 436 436 436

393 394 394 396 396 398 400 401 401 402 402

Kaip mažinti agresiją? Katarsis? Atkreipkime dėmesį. Klinikinio tyrėjo Martino Seligmano katarsio analizė Socialinio išmokimo požiūris Apibendrinimas Post scriptum : kaip keisti smurtą palaikančią kultūrą 11 skyrius. Patrauklumas ir intymumas: simpatijos ir meilės jausmas Kas lemia draugystę ir patrauklumą? Art(im)umas

438 439 441 441

443 446 447

TURINYS

11

Tarpusavio sąveika Tarpusavio sąveikos laukimas Paprasčiausia ekspozicija

447 448 449

Post scriptum : kaip mylėti 12 skyrius. Pagalba Kodėl padedame? Socialiniai mainai ir socialinės normos Atpildas

490 492 494 494 495

Atkreipkime dėmesį. Mums patinka tai, kas susiję su mumis.... 450 Fizinis patrauklumas Patrauklumas ir pasimatymai Suderinamumas Fizinio patrauklumo stereotipas Ką slepia moksliniai tyrimai. Ellen Berscheid apie patrauklumą Ką reiškia - patrauklus? Panašumas versus kito papildymas Ar panašūs žmonės buriasi draugėn? Ar priešybės traukia? Ką slepia moksliniai tyrimai. Jamesas Jonesas apie kultūriną įvairovę Mums patinka tie, kuriems patinkame mes Atkreipkime dėmesį. Blogis stipresnis už gėrį Atribucija (priskyrimas) Savivertė ir patrauklumas Kaip pasiekti, kad kiti jus vertintų Tarpasmeninių santykių nauda Apibendrinimas Kas yra meilė? Aistringoji meilė Aistringosios meilės teorija Meilės variacijos: kultūra ir lytis Draugiškoji meilė Apibendrinimas Kas sudaro sąlygas artimiems santykiams? Prieraišumas Prieraišumo stiliai Teisingumas Ilgalaikis teisingumas Suvoktas teisingumas ir pasitenkinimas Atsiskleidimas Atkreipkime dėmesį. Ar internetas sukuria intymumą, ar izoliaciją? Apibendrinimas Kaip nutraukiami santykiai? Skyrybos Išsiskyrimo procesas Apibendrinimas 484 486 486 487 488 490 .• 465 466 467 468 468 468 470 472 472 473 474 475 476 Ali 478 478 479 480 480 481 482 458 458 462 462 465 453 453 455 456

Ką slepia moksliniai tyrimai. Dennisas Krebsas apie gyvenimo patirtį ir profesinius interesus Vidinis atpildas Socialinės normos Evoliucinė psichologija Giminaičių globa Abipusiškumas Pagalbos teorijų palyginimas ir įvertinimas Tikrasis altruizmas Atkreipkime dėmesį. Empatinio altruizmo nauda ir kaina Apibendrinimas Kada padedame? Liudininkų skaičius Pastebėjimas 496 497 500 503 504 505 506 507 510 5ll 5ll 512 513

Ką slepia moksliniai tyrimai. Johnas M. Darley apie liudininkų reakciją Interpretavimas Atsakomybės prisiėmimas Dar kartą apie tyrimų etiką Pagalba, kai kas nors jau padeda Laiko trūkumas Panašumas Mokslinių tyrimų išvada. Vidinės grupės nariųpanašumas ir pagalba Apibendrinimas Kas skatina padėti? Asmenybės bruožai Religiniai įsitikinimai Apibendrinimas Kaip sustiprinti paslaugumą? Mažiau neapibrėžtumo, daugiau atsakomybės Kaltės jausmas ir rūpinimasis savo įvaizdžiu Altruizmo socializavimas Moralinio įsitraukimo ugdymas Altruizmo modeliavimas Praktinis mokymasis Atkreipkime dėmesį. Žydųgelbėtojųpoelgiai ir nuostatos 521 523 524 524 525 527 527 527 529 530 530 531 533 533 513 514 516 517 519 519 520

12

TURINYS

Paslaugumo priskyrimas altruistiniams motyvams Žinių apie altruizmą įgijimas Apibendrinimas

534 535 535

IV dalis. SOCIALINĖS PSICHOLOGIJOS TAIKYMAS 14 skyrius. Socialinė psichologija klinikoje Kas iškreipia klinikinių sprendimų tikslumą? 582 583 584 585 586 587 589 590 591 591 592 592 592

Post scriptum: socialinės psichologijos žinių taikymas gyvenime .. 536

13 skyrius. Konfliktai ir jų sprendimas Kas sukelia konfliktą? Socialinės dilemos Kalinio dilema Bendrų išteklių tragedija Socialinių dilemų sprendimas Konkurencija Suvoktas neteisingumas Klaidingas suvokimas Veidrodinis įvaizdžio suvokimas Pernelyg supaprastintas mąstymas Suvokimo poslinkis Mokslinių tyrimų išvada. Klaidingas suvokimas ir karas Apibendrinimas Kaip pasiekti taiką? Kontaktas Ar desegregacija gerina požiūrį į kitą rasę? Kada desegregacija pagerina požiūrį į kitą rasę? Mokslinių tyrimų išvada. Santykiai, kurie galėjo būti Bendradarbiavimas Bendra išorinė grėsmė sutelkia Atkreipkime dėmesį. Kodėl svarbu, kas nugalės? Aukštesni tikslai skatina bendradarbiauti

537 539 539 539 541 543 546 548 549 550 552 553 554 554 555 555 556 557 559 560 561 563 564

Iliuzinė koreliacija Pavėluota nuomonė ir perdėta savikliova Pasitvirtinančios diagnozės Klinikinių ir statistinių prognozių palyginimas Išvados geresniam gydymui Apibendrinimas Atkreipkime dėmesį. Gydytojo požiūris Kokie pažintiniai procesai lydi elgsenos problemas? Depresija Iškraipymas ar realizmas? Ar negatyvus mąstymas yra depresijos priežastis, ar pasekmė? Ką slepia moksliniai tyrimai. Shelley Taylor apie teigiamas iliuzijas Vienišumas Kai jaučiamės vieniši ir atstumti Kai neigiamai galvojame apie kitus Nerimas ir drovumas Kai abejojame savo gebėjimais socialinėse situacijose Perdėtas situacijos suasmeninimas Sveikata, liga ir mirtis Reakcija į ligą Emocijos ir sveikata Optimizmas ir sveikata Apibendrinimas

593

594 597 597 597 598 599 599 600 600 603 604 606 607 607 608 608 609 610 611 612 612 613 614

Kolektyvinis mokymasis pagerina nuostatas rasių atžvilgiu .... 565 Atkreipkime dėmesį. Branchas Rickey, Jackie Robinsonas ir beisbolo atsinaujinimas Grupė ir aukštesnio lygmens tapatumai Bendravimas Derybos Tarpininkavimas Arbitražas Sutaikinimas Laipsniškas ir abipusis įtampos mažinimas (LAĮM) Taikymai realiose situacijose Apibendrinimas Post scriptum: asmens ir bendruomenės teisių konfliktas 567 568 570 570 571 575 576 576 577 578 579

Kokie yra socialiniai psichologiniai požiūriai į gydymą? Vidinių pokyčių sužadinimas išorine elgsena Išėjimas iš uždaro rato Socialinių įgūdžių mokymas Aiškinimo stiliaus terapija Pokyčių išsaugojimas pasitelkus vidines sėkmės atribucijas Psichoterapijos kaip socialinio poveikio priemonės taikymas Apibendrinimas Kaip socialiniai santykiai stiprina sveikatą ir gerovę? Artimi santykiai ir sveikata Pasitikėjimas ir sveikata

TURINYS

13

Skurdas, nelygybė ir sveikata Artimi santykiai ir laimė Draugystė ir laimė Santuoka ir laimė Apibendrinimas Post scriptum : kaip jaustis laimingesniam

615 616 616 617 619 619

Mokslinių tyrimų išvada. Grupės poliarizacija natūralioje teismo aplinkoje Ar dvylika galvų geriau nei viena? Ar šešios galvos taip pat gerai kaip dvylika? Iš laboratorijos į gyvenimą: imituojamos ir realios prisiekusiųjų žiuri Apibendrinimas 653 654 651 652 652

15 skyrius. Socialinė psichologija teisme Ar liudytojų parodymai patikimi? Įtikinamų liudytojų įtaka Kai akys apgauna Klaidingos informacijos efektas Atkreipkime dėmesį. Liudytojo parodymai Perpasakojimas Kaip sumažinti klaidų kiekį Mokslinių tyrimų išvada. Atsakomosios reakcijos poveikis liudytojams Mokyti policijos tardytojus Kaip sumažinti klaidų skaičių per akistatą Mokyti prisiekusiuosius Apibendrinimas Kokie kiti veiksniai daro įtaką prisiekusiųjų sprendimams? Teisiamojo savybės Fizinis patrauklumas Panašumas į prisiekusiuosius Teisėjo nurodymai Papildomi veiksniai Apibendrinimas Kas daro įtaką prisiekusiajam? Prisiekusiųjų supratingumas Nurodymų supratimas Statistinės informacijos supratimas Kaip pasiekti didesnio prisiekusiųjų supratingumo Prisiekusiųjų atranka „Mirties bausmės" prisiekusieji Apibendrinimas Kokią įtaką prisiekusiesiems daro grupė? Mažumos įtaka Grupės poliarizacija Atlaidumas

621 623 623 624 627 628 630 630

Post scriptum : kaip išmintingai vadovautis psichologijos mokslu 655

16 skyrius. Socialinė psichologija ir aprūpinta ateitis Aplinkos kvietimas imtis veiksmų Apibendrinimas Kaip užtikrinti aprūpintą gyvenimą Naujosios technologijos 657 658 661 661 661 662 664 664 665 665 668 669 670

631 632 633 634 636

Vartojimo mažinimas Apibendrinimas Socialinė psichologija apie materializmą ir turtus Stiprėjantis materializmas Turtai ir gerovė Materializmas nuvilia

636 636 637 638 640 642 642 643 643 643 644 645 645 647 648 649 649 650 650

Žmogaus gebėjimas prisitaikyti Polinkis lyginti save su kitais Atkreipkime dėmesį. Socialinis palyginimas, priklausymas ir laimė Aprūpintos ateities ir išlikimo link Moksliniųtyrimųišvada. Nacionalinės gerovės matavimai Apibendrinimas Post scriptum : kaip šiuolaikiniame pasaulyje gyventi atsakingai? Epilogas Sąvokų žodynėlis Bibliografija Rodyklės

671 672 674 674

675 676 678 687 776

Apie autorių I
Ajovos universitete įgijęsfilosofijosdaktaro laipsnį, Davidas Myersas (David Myers) savo profesinę veiklą plėtoja Mičigano Hope koledže, kuriame skaito daugybę psichologijos kursų ir kur jam suteiktas profesoriaus vardas. Hope koledžo studentai buvo jį pakvietę pasakyti kalbą per iškilmingą aukštosios mokyklos baigimo diplomų teikimo ceremoniją ir išrinkę „įžymiu profesoriumi". Myerso moksliniai straipsniai paskelbti beveik keturiasdešimtyje studijų bei periodinių leidinių, tarp jų Science, American Scientist, Psychological Science ir American Psychologist. Myersas rašo ne tik mokslinius straipsnius bei vadovėlius. Jo šviečiamojo pobūdžio tekstų psichologijos klausimais yra paskelbta beveik keturiasdešimtyje žurnalų, pradedant Today s Education ir baigiant Scientific American. Jis taip pat yra išleidęs plačiam skaitytojų ratui skirtų knygų, pavyzdžiui, The Pursuit of Happiness („Laimės siekimas") ir Intuition: Its Powers and Perils („Intuicija: jos galia ir pavojai"). Davidas Myersas buvo Žmonių santykių komisijos pirmininkas, padėjo įkurti materialinės paramos skurstančioms šeimoms centrą, yra pasakęs šimtus kalbų koledže ir įvairiose bendruomenėse. Remdamasis savo patirtimi, jis taip pat yra parašęs straipsnių bei studiją^ Quiet World („Tylos pasaulis") apie kurtumą. Psichologas aktyviai dalyvauja kuriant technologijas žmonėms su sutrikusia klausa (interneto tinklapis hearingloop.org). Davidas Myersas ištisus metus į darbą važinėja dviračiu ir žaidžia krepšinį. Davidas ir Carol Myersai turi du sūnus ir dukterį.

.tyrinėti. ir šiltai žmogiškas. Kokią idėjų puotą siūlo socialinė psichologija! Taikydami gausybę įvairių tyrimo metodų. Tikiuosi. Socialinė psichologija irgi siekia šių tikslų. išlaisvinti jį nuo dabarties apribojimų. Nutariau perteikti socialinės psichologijos pagrindus kaip to reikalauja intelektualioji laisvųjų menų tradicija. kaip juos supranta ir aiškina mokslas. meilę ir neapykantą. Jis turėtų skatinti skaitytoją mąstyti . kad mano knyga padės skaitytojui tapti įžvalgesniu. tačiau socialiniai psichologai jau gali atsakyti į daugelį intriguojančių klausimų: • • • Kaip mūsų sąmoningas ir nesąmoningas mąstymas valdo poelgius? Kodėl kartais žeidžiame kitus. ieškoti principinių sąsajų su kasdieniais įvykiais. praplėsti mūsų mąstymo ribas. moksliniai žmogaus socialinės elgsenos tyrimai prasidėjo vos prieš šimtmetį. pagrįstas griežtais faktais ir intelektualiai provokuojantis. konformizmą ir savarankiškumą. filosofijos. Jis turėtų atskleisti svarbius socialinius reiškinius taip. galime draugiškai ištiesti ranką? Atsakymai į šiuos ir daugelį kitų klausimų (tai šios mano knygos misija) praplečia savęs suvokimo ribas ir leidžia pajusti mus veikiančias socialines jėgas. kad jos stilius turėtų būti ir solidžiai mokslinis. Daugelio žmogaus elgesio priežasčių dar nepavyko atskleisti. analizuoti. o kartais vienas kitam padedame? Kas sukelia socialinius konfliktus ir kaip. sukaupėme reikšmingų įžvalgų apie įsitikinimus ir iliuzijas. Mokant klasikinės literatūros.Pratarmė I Nors žmonijos istorija tęsiasi daugybę šimtmečių. užuot sugniaužę kumštį. laisvųjų menų lavinimo sistema siekia suteikti žinių. Kai man buvo pasiūlyta parašyti šią knygą. įsivaizdavau. gamtos mokslų.

kiek tiesos yra mūsų įspūdžiuose. Dianai T. apžvelgiančia svarbiausius klausimus. Kiekviena knygos dalis prasideda trumpa įžanga. Trečiojoje dalyje aptariami socialiniai santykiai. ką parašiau aš (ir turbūt nė vienas nesutiktų su viskuo. socialinė intuicija. Cynthiai Crown . Paraštėse rasite ne tik apibrėžimus. Karen A. Charlesui Danieliui Batsonui (Kanzaso universitetas). pavyzdžiui. religiją. Timothy C. Bryantui (Lojolos universitetas Čikagoje). intuicijoje ir aiškinimuose. Nors apie tai užsimenama kiekviename skyriuje. įtikinėjimas. kuriame pakartojamos esminės sąvokos ir tezės. Russellui Clarkui (Šiaurės Teksaso universitetas). Intarpuose „Ką slepia moksliniai tyrimai" rasite mokslininkų pasakojimus apie tai. Kiekvienas poskyris pradedamas trumpa apžvalga. kad ši struktūra būtų kuo aiškesnė. kurie kartais būna neigiami.subtilios mus veikiančios socialinės jėgos: kultūrinė nuostatų prigimtis. Apibrėžimus rasite ir knygos pabaigoje esančiame sąvokų žodynėlyje. siekiama išsiaiškinti. biologinė elgsena ir socialinės psichologijos principų taikymas kasdieniame gyvenime. Dorothea Braginsky (Fairfieldo universitetas). Thomasui Cafferty (Pietų Karolinos universitetas). kurioje. Intarpuose „Atkreipkime dėmesį" labiau įsigilinama į skyriuje aptartą temą. kuriais. Ketvirtojoje dalyje apžvelgiama. Shawn Meghan Burn (Kalifornijos politechnikos universitetas). Taip skaitytojas supažindinamas su tais dalykais. kaip ankstesniuose skyriuose aptartos sąvokos taikomos realiame gyvenime. kurie yra tarsi tiltas. Davidui Bussui (Teksaso universitetas). Padėkos Nors ant šios knygos viršelio .teigiami. paraštėje. Jonathonui D. Cordovai (Jeilio universitetas). kad nauji atradimai gali pasirodyti akivaizdūs ir žinomi. Kiekvienas skyrius pradedamas trumpu turiniu. asmeninės nuostatos ir polinkiai (dispozicijos). Antrojoje dalyje aptariama socialinė įtaka . Robertui Arkinui (Ohajo universitetas). Fredui B. ekologijos srityse ir teismuose. kiekvieną skyrių dalijau į tris-keturis poskyrius. Kiekvieną skyrių baigiu rubrika „Post scriptum". Norėdamas.16 PRATARMĖ Struktūra Knygos įžanginiame skyriuje apžvelgiami socialinėje psichologijoje taikomi tyrimo metodai. siekdamas paskatinti skaitytoją mąstyti. jungiantis socialinę psichologiją ir literatūrą. George Bishopui (Singapūro nacionalinis universitetas). kas paskatino juos susidomėti vienu ar kitu klausimu ar socialiniu reiškiniu. prie jos rengimo prisidėjo visas mokslininkų būrys. Jerome M. Susanai Beers (Sweet Briaro koledžas). Bodenhausenui (Šiaurės Vakarų universitetas). Brownui (Vašingtono universitetas). Steve Baumgardneriui (Viskonsino Eau Claire universitetas). Poskyryje „Svarbiausios socialinės psichologijos tezės" apžvelgiamos svarbiausios knygos temos: socialinės tikrovės kūrimas. pateikiu keletą provokacinių klausimų. šioje dalyje išsamiau apžvelgiamas socialinės psichologijos principų taikymas sveikatos priežiūros. Amy Bradfield (Ajovos universitetas). Couture (Niu Hempšyro koledžas). Jie gali svyruoti nuo prietarų iki agresijos. kaip klaidingas suvokimas gali kliudyti tarprasiniams santykiams. mokslą bei populiariąją kultūrą. skaitytojai perspėjami. grupių įtaka. Nors nė vienas iš šių žmonių neatsako už tai. o baigiamas apibendrinimu. Pirmojoje dalyje nagrinėjamas socialinis mąstymas: kaip suprantame save ir vieni kitus. kodėl žiovaujame. Knygos tekstas paįvairinamas intarpais. Šios dalies pabaigoje analizuojami konfliktai ir jų sprendimo būdai. Ypač dėkoju Stevenui Spenceriui (Vaterlo universitetas) už jo įnašą į 9 skyrių („Prietarai"). Be to. Intarpuose „Mokslinių tyrimų išvada" įdėmiau apžvelgiama mokslinio tyrimo eiga. įdomesni eksperimentai. šalia. bet ir citatų iš įvairių senųjų bei šiuolaikinių šaltinių. Brockui (Ohajo universitetas). jų pasiūlymai padėjo tobulinti šią knygą. Chertkoffui (Indianos universitetas). kaip elgiasi praeiviai gatvėje. kuriuose aprašomi įvairūs mokslinių tyrimų aspektai. Svarbiausios sąvokos tekste paryškintos. Knygos struktūra pagrįsta socialinės psichologijos apibrėžimu. kad skaitytojui būtų lengviau suvokti jo struktūrą.tik viena pavardė. nuo simpatijos iki pagalbos. konformizmas. o kartais . kas parašyta). pateikiant apibrėžimą. socialinės aplinkos įtaka. Martinui Boltui (Kalvino koledžas). apie kuriuos bus kalbama toliau. Galenui V. sportą. Noriu nuoširdžiai padėkoti už pagalbą Mike Aamodtui (Radfordo universitetas).

Arthurui Milleriui (Majamio universitetas). Jonathanui Iuzzini (Teksaso A&M universitetas). Jamesui L. Williamui Fromingui (Pasiflk psichologijos mokykla). Bertui Hodgesui (Gordono koledžas). Rhodai Unger (Montklero universitetas). Gershaw (Vakarų Arizonos koledžas). Travisui Langley (Hendersono universitetas). Joachimui Kru- . Carie Forden (Klariono universitetas). Paului Nesselroadei Jr. Norbertui Kerrui (Mičigano Universitetas). Baronui (Montgomerio bendruomenės koledžas). Darrenui Newtsonui (Virdžinijos universitetas). Sandrai Sims Patterson (Spelmano koledžas). (Holy Kroso koledžas). Mary Alice Gordon (Pietų metodistų universitetas). Danieliui N. Garoldui Stasseriui (Majamio universitetas). Nicolei Schnopp-Wyatt (Pikevilio koledžas). Lindai Šilkai (Masačiusetso. pateikusiems savo komentarus apie rengiamą knygą: Nancy L. Stuartui Oskampui (Klaremonto universitetas). K. Nelsonui (Kalifornijos universitetas). Terry E. Suzannei Kieffer (Hjustono universitetas). Douglasui Kenrickui (Arizonos universitetas). McHoskey (Rytų Mičigano universitetas). Elizabethai Tanke (Santa Klaros universitetas). Tresmainei Grimes (Ajonos koledžas). Chesteriui Insko (Šiaurės Karolinos universitetas). Elaine Hatfield (Havajų universitetas). Ridge (Brighamo Youngo universitetas). Allenui Hartui (Amhersto koledžas).PRATARMĖ 17 (Ksaviero universitetas). Vannui Scottui (Armstrongo Atlanto universitetas). Royce Singletonui Jr. Fried (Vinonos universitetas). Kasseriui (Nokso koledžas). Smith (Grand Valey universitetas). Johnui W. Eagly (Šiaurės Vakarų universitetas). Martinui Kaplanui (Šiaurės Ilinojaus universitetas). Weber (Šiaurės Karolinos universitetas Aševilyje). Kiplingui Williamsui (Perdju universitetas). Stevenui H. Dennisui Foxui (Ilinojaus universitetas Springfilde). Timothy J. Janicei Kelly (Perdju universitetas). Scottui Piousui (Veslio universitetas). Davidui A. Ann L. Richardui A. Matthew Spackmanui (Brighamo Youngo universitetas). R. Helenai E. Robertui D.Lovelio universitetas). Labai dėkoju visiems. Pastorino (Valencijos bendruomenės koledžas). Annie McManus (Parklendo koledžas). Ericui Sykesui (Indianos universitetas Kokomo). C. Maritai Inglehart (Mičigano universitetas). Charlesui Kiesleriui (Misūrio universitetas). Christinei M. Jackui Croxtonui (Niujorko universitetas Fredonijoje). Edwardui Jonesui (Prinstono universitetas). Milesui Jacksonui (Portlendo universitetas). Ashton (Richardo Stoktono koledžas Niu Džersyje). Mclntoshui (Denverio universitetas). Hiltonui (Mičigano universitetas). Maurice J. Williamui Ickesui (Teksaso universitetas Arlingtone). Traci Craig (Aidaho universitetas). Leandre Fabrigariui (Queen's universitetas). Linkey (Maršalo universitetas). Wesley Schultzui (Kalifornijos universitetas San Markose). Carrie B. Dianei Martichuski (Kolorado universitetas). Judi Jones (Pietų Džordžijos koledžas). Midge Wilson (DePaulo universitetas). Davidui Dunningui (Kornelio universitetas). Markui Snyderiui (Minesotos universitetas). Meighan Johnson Dorterio koledžas). Madeleinei Fugere (Rytų Konektikuto universitetas). Charlesui Stangorui (Marylendo universitetas Koledž Parke). Wegneriui (Harvardo universitetas). Maijorie Krebs (Ganono universitetas). Gary Welse (Ajovos universitetas). Alice H. Davidui McMillenui (Misisipės universitetas). Homerui Stavely (Kyno koledžas). Nicholasui Reutermanui (Pietų ilinojaus universitetas Edvardsvilyje). Billy Van Jonesui (Abilene krikščioniškasis koledžas). Mary Stewart Van Leeuwen (Rytų koledžas). Tomui Gilovichui (Kornelio universitetas). Kurtui Bonieckiui (Centrinio Arkanzaso universitetas). Stephenui Slane (Klyvlendo universitetas). Kennethui Fosteriui (Niujorko universitetas). Joachimui Kruegeriui (Brauno universitetas). Sheldonui Solomonui (Skidmoro koledžas). Stephenui Fugitai (Santa Klara universitetas). Snyderiui (Kanzaso universitetas). Chrisui O'Sullivanui (Buknelio universitetas). JoNell Strough (Vakarų Virdžinijos universitetas). Philipui Finney (Pietryčių Misūrio universitetas). Carolynai Whitney (Šv. Paului Paulusui (Teksaso universitetas Arlingtone). Ranaldui Hansenui (Oklendo universitetas). Smithui (Kentukio universitetas). Ellenai E. Pettijohn (Mersihursto koledžas). Tomui Tyleriui (Niujorko universitetas). Bernardui Whitley (Balio universitetas). Toddui D. Anthony Doobui (Toronto universitetas). Danieliui M. (Simpsono koledžas). Mike Wessellsui (Randolfo-Makono koledžas). Teru Morton (Vanderbilto universitetas). Robertui Millardui (Vasaro koledžas). Levesque (Elono universitetas). Deanai Julkai (Portlendo universitetas). Williamui Titusui (Arkanzaso technikos universitetas). Michaelio universitetas).

Bendradarbiavimas su šiais žmonėmis pavertė knygos kūrimą džiugia ir skatinančia patirtimi. Mary universitetas). Gregui Poolui (St. Rusty Mclntyre (Amhersto koledžas). Dougui Woody (Šiaurės Kolorado universitetas). Cynthiai Reed (Taranto apygardos koledžas). Amy Lyndon (Rytų Karolinos universitetas). Gretchen Sechrist (Bufalo universitetas. Niujorko universitetas). Cheryl Terrance (Šiaurės Dakotos universitetas).18 TURINYS egeriui (Brauno universitetas). Kim MacLin (Šiaurės Ajovos universitetas). Michaeliui Olsonui (Tenesio universitetas Noksvilyje).org . Diannei Leader (Džordžijos technologijos institutas). Dėkoju visai knygos leidimą organizavusiai komandai. Michellei R. Deborah Long (Rytų Karolinos universitetas). Rainey (Indianos universitetas-Perdju universitetas Indianapolyje). David G. Myers davidmyers. Elissai Wurf (Mulenbergo koledžas). Christopheriui Trego (Floridos bendruomenės koledžas Džeksonvilyje).

Įvadas į socialinę psichologiją Kas yra socialinė psichologija? Svarbiausios socialinės psichologijos tezės Mes kuriame savo socialinę tikrovę Mūsų socialinė intuicija dažnai būna stipri. Aš jau seniai tai žinojau Tyrimo metodai: kaip tiria socialinė psichologija Hipotezių formulavimas ir tikrinimas Koreliaciniai tyrimai: natūralių ryšių atradimas Eksperimentiniai tyrimai: priežasties ir pasekmės paieška Laboratorinių tyrimų apibendrinimas ir pritaikymas gyvenime Post scriptum: kodėl aš parašiau šią knygą . tačiau kartais pavojinga Socialinė aplinka formuoja mūsų elgseną Asmeninės nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat formuoja elgseną Socialinė elgsena .tai ir biologinė elgsena Socialinės psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime Socialinė psichologija ir žmogiškosios vertybės Akivaizdūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Subtilūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Aš jau seniai tai žinojau: ar socialinė psichologija nėra paprasčiausias sveikas protas? Atkreipkime dėmesį.

Socialinė psichologija yra mokslas. kuriuose dažniausiai naudojami eksperimentai. kurią matė princas. Pelenė sugebėjo patekti į didelę puotą. Despotiškos pamotės akivaizdoje Pelenei teko vaidinti vienokį vaidmenį. Kai vėliau įsimylėjęs princas pamatė skurdžiai atrodančią Pelenę ją žeminusiuose namuose. „Mes negalime būti atskirti nuo situacijų. Socialinė psichologija. kurioje atkreipė gražaus princo dėmesį. nes jos mus formuoja ir lemia mūsų galimybes" (p. Prancūzų filosofas ir rašytojas Jeanas Paulis Sartre (1946) tikrai sutiktų su tuo. kas liepta. ne iš karto ją atpažino. anksti suprato. daugiau dėmesio kreipia į individus. O vyro duktė buvo miela ir maloni. Neįtikėtina? Klausydamiesi šios pasakos privalome skaitytis su situacijos galia. nuolanki ir nepatraukli. 59-60.1 paveikslą). ji labai skyrėsi nuo tos žavios ir gražios būtybės. Socialinė psichologija įsiterpusi tarp psichologijos ir sociologijos. kas čia papasakota apie Pelenę. 1. Italijoje ir Vokietijoje (Smith. krikštamotės fėjos padedama. Visas šaltinio aprašas pateikiamas knygos gale esančiame literatūros sąraše. Ši moteris augino dvi dukras. perfrazuota). tai mokslinis žmonių nuomonių apie kitus." Herman Melville V ienas vyras turėjo pasipūtusią ir savanaudę žmoną. Namuose Pelenė buvo sulindusi į savo kiautą. kad jai dera dirbti. tad. Jis buvo įsitikinęs. o pirmosios socialinės psichologijos publikacijos pasirodė apie 1900 metus Prancūzijoje. . kurią mes žinome kaip Pelenę. socialinė psichologija mažiau dėmesio kreipia į individų skirtumus ir daugiau į tai. Socialinė psichologija vis dar tebėra jauna mokslo šaka. tiriantis mus supančių aplinkybių įtaką. įtaką kitiems ir tarpusavio santykius. „visų pirma esame tam tikrų aplinkybių veikiamos būtybės".„Mūsų gyvenimus sieja tūkstančiai nematomų gijų. žmonės. 2005). Tik XX a. Per puotą ji jautėsi gražesnė. kalbėjo ir šypsojosi tarsi tokia ir būtų. kad mes. kaip individai apskritai vienas kitą suvokia ir veikia. Šioje knygoje šaltiniai nurodomi skliausteliuose. Ši miela ir maloni dukra. įtakos jiems ir santykių tyrinėjimas (žr. kurios taip pat buvo pasipūtusios ir savanaudės. ypatingą dėmesį skiriantis mūsų požiūriui į vienas kitą ir abipusiam poveikiui. jei lyginsime ją su sociologija (mokslu apie santykius tarp žmonių ir žmonių grupių). Kas yra socialinė psichologija? socialinė psichologija (sočiai psychology) Mokslas apie žmonių mąstymą. kęsti užgauliojimus ir nesistengti pranokti savo seserų. Tačiau. Apie pirmuosius socialinės psichologijos eksperimentus buvo rašyta vos daugiau nei prieš šimtmetį (1898). Palyginti su asmenybės psichologija. todėl vaikščiojo. Tiksliau pasakius. tirdama juos tokiais metodais.

bet ir priklausomai nuo to. . Jis atliko eksperimentą. Ir tik po Antrojo pasaulinio karo. šis mokslas tapo toks aktualus. kokį jį matome šiandien. kaip mes j a s interpretuojame..1 s k y r i u s . santykius. Štai keletas pavyzdžių: Kokią socialinio pasaulio dalį mes paprasčiausiai įsivaizduojame? Kaip paaiškės vėlesniuose skyriuose. kad žmonės vykdė įsakymus. Ar galėtumėte paklusti žiauriam įsakymui? Kaip nacistinė Vokietija galėjo sugalvoti sunaikinti šešis milijonus žydų ir įgyvendinti šį s u m a n y m ą ? Šie žiaurumai vyko iš dalies dėl to. Kaip pamatysime 6 skyriuje. Laimingai vedę žmonės kandžią savo sutuoktinio pastabą („Kodėl tu niekada nepadedi daiktų į savo vietą?") susies su išorinėmis priežastimis („Jam tikriausiai šiandien buvo sunki diena"). keldama kiekvienam iš mūsų aktualius klausimus. Socialinį mąstymą • Kaip mes suvokiame save ir kitus • Kuo mes tikime • Mūsų sprendimai • Mūsų nuostatos Socialinę įtaką • Kultūra ir biologinė prigimtis • Reikalavimai. Jie varė kalinius į traukinius.. jie gali įžeidžiančiai elgtis ir šitaip skatinti laukiamą priešiškumą. ĮVADAS Į S O C I A L I N Ę P S I C H O L O G I J Ą 21 Socialinė psichologija yra mokslas apie 1. tarpusavio įtaką. Nelaimingai vedę žmonės tą pačią pastabą aiškins bjauriu charakteriu („Jis visada priešiškai nusiteikęs!") ir todėl gali į ją atitinkamai reaguoti. Socialinė psichologija tiria mąstymą. laukdami iš savo sutuoktinio priešiškumo. sunkiai gebančiam išmokti reikiamą kiekį žodžių. kai psichologai ėmė kūrybingai tyrinėti įtikinėjimą ir kareivių moralę. kuriems privalome paklusti • Įtikinėjimas • Žmonių grupės Socialinius santykius • Išankstinės nuostatos • Agresija • Patrauklumas ir intymumas • Pagalba ketvirtajame dešimtmetyje socialinė psichologija įgavo dabartinį pavidalą. eksperimento rezultatai buvo gąsdinantys: beveik du trečdaliai eksperimento dalyvių visiškai pakluso įsakymui. Be to. Kaip žmonės galėjo taip siaubingai elgtis? Ar jie buvo normalūs? Tuo susidomėjo Stanley Milgramas (1974).1 PAVEIKSLAS Socialinė psichologija yra. kurio metu buvo liepiama sukelti vis stipresnį elektros šoką eksperimento dalyviui. grūdo j u o s į dušus ir nuodijo dujomis. mūsų socialinis elgesys keičiasi ne tik keičiantis aplinkybėms.

nes mes skirtingai mąstome. Sprendžiant iš to. Svarbiausios socialinės psichologijos tezės Kokios yra svarbiausios socialinės psichologijos išvados . tarkime. Būtent tai ir tiria socialinė psichologija. kuris išsamiau pristatomas tolesniuose skyriuose (žr. 1988).2 paveikslą). jaučiame nepaliaujamą poreikį aiškinti savo elgseną. žmonės.tai buvo šiurkščiausios ir bjauriausios varžybos abiejų universitetų istorijoje. kaip natūralioji atranka ir prisitaikymas. priklausys nuo to. kaip nuomonės veikia interpretacijas (Hastorf ir Cantril. skatina paslaugumą? Šiuos klausimus jungia viena bendra gija: mintis apie tai. Kokios situacijos skatina žmones būti paslaugius arba godžius? Ar tam tikra kultūrinė aplinka. Jūs ir aš galime skirtingai reaguoti į panašias situacijas. Kaip mes reaguosime į draugo įžeidimą. prisitaikymą ir nepriklausomumą. kurių niekada nereikėtų pamiršti" sąrašas. Kai po kelių mėnesių panašūs incidentai pasikartojo San Franciske ir Toronte. žaidėjai sugrūsti į krūvą ir galiau- . Kokios koncepcijos yra socialinės psichologijos svarbiausių idėjų pagrindiniame sąraše? Kokias temas ar pamatinius principus dar ilgai reikėtų prisiminti po to. kad pasipinigautų. Šios varžybos išgarsėjo kaip pagiežos rungtynės .ją aprėpiančios temos? Daugelyje akademinių sričių dešimčių tūkstančių tyrimų rezultatus. Sociologija remiasi socialinės struktūros ir organizacijos koncepcijomis. tūkstančių tyrėjų išvadas ir šimtų teoretikų įžvalgas galima sujungti į kelias pagrindines idėjas. kai pamiršite daugumą detalių? Toliau pateiktas mano sudarytas „didžiųjų idėjų. melodiją ir harmoniją. meilę ir neapykantą. rezultatai buvo tokie patys: praeiviai nugvelbė didžiąją pinigų dalį (Bowen. Loy ir Andrews. kur kas daugiau vairuotojų sustojo. Biologija mums siūlo tokius principus. 1951 metais vykusios amerikietiškojo futbolo rungtynės tarp Prinstono ir Dartmuto universitetų komandų yra klasikinis pavyzdys. 1. kaip nors ją pagrįsti ir šitaip padaryti ją tvarkingą. 1954. ar tai vertinsime kaip priešiškumą. Mes kuriame savo socialinę tikrovę Mes. nuspėjamą ir kontroliuojamą. kaimo arba mažo miestelio. ar tiesiog kaip nesėkmingą dieną. Muzika priklauso nuo mūsų supratimo apie ritmą. kad dingo 1 900 000 dolerių.22 ĮŽANGA Padėti? Ar pasipelnyti? Vieną rudens dieną O h a j o valstijos Kolumbo mieste iš šarvuoto automobilio iškrito maišai su pinigais. taip pat žr. Keleto sustojusių automobilių vairuotojai padėjo surinkti 100 000 dolerių. 1981). Prinstono „AllAmerican" komanda buvo užpulta būriu. kaip žmonės vieni kitus vertina ir kaip bendrauja tarpusavyje. ir du milijonai dolerių išsibarstė gatvėje. Socialiniai psichologai tiria nuostatas ir įsitikinimus.

Išvada: objektyvi realybė egzistuoja. Mūsų socialinė intuicija dažnai būna stipri. Mūsų įsitikinimai apie save taip pat svarbūs. Intuicija da- . Ar esame optimistai? Ar manome. Socialinė įtaka formuoja elgseną 5. ar menkesniais? Atsakymai į šiuos klausimus lems mūsų emocijas ir veiksmus. perprantame žmonių elgseną. Ar šie „stebėtojai" galėjo būti nešališki? Pavyzdžiui. ir pradėti jo vengti. Šios varžybos niekaip nederėjo su tarpuniversitetinės sporto lygos aukštesniosios klasės aristokratiškumu. o kartais pozityvūs SOCIALINIAI SANTYKIAI Socialinės psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime SOCIALINĖS PSICHOLOGIJOS TAIKYMAS 1. tačiau mes į ją dažnai žvelgiame pro savo įsitikinimų bei vertybių akinius. tačiau kartais pavojinga Mes intuityviai jaučiame baimę (ar skristi pavojinga?). Polinkiai formuoja elgseną 6.1 skyrius. Mes konstruojame savo socialinę realybę 2.2 PAVEIKSLAS Svarbiausios socialinės psichologijos tezės siai sulaužytomis nosimis jėga išvaryti iš žaidimo. Pavyzdžiui. galima nuspręsti. mes tai priskirame prie charakterio savybių. Jausmai ir veiksmai kitų žmonių atžvilgiu kartais būna negatyvūs. kaip mes suvokiame pasaulį ir save. o kartais ir pavojinga 3. Jei elgesys yra nuoseklus ir išskirtinis. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 23 SVARBIAUSIOS SOCIALINĖS PSICHOLOGIJOS TEZĖS 1. Svarbu. Prinstono universiteto studentai pastebėjo dvigubai daugiau savo varžovų taisyklių pažeidimų nei pamatė jų kolegos iš Dartmuto. Mūsų socialinė intuicija yra stipri. kiek to reikia kasdienybėje. Netrukus po varžybų abiejų universitetų psichologai parodė studentams filmą apie rungtynes. Intuityviai mes visi esame mokslininkai. Įvyko muštynės. Dažniausiai gana greitai ir tiksliai. Studentai atliko mokslininkų stebėtojų vaidmenis ir sekė kiekvieną taisyklių pažeidimą bei pažeidėjus. pasinaudojame įspūdžiais (ar galiu juo pasitikėti?) ir santykiais (ar aš jai patinku?). abiejose komandose buvo sužeistų. Nuostatos formuoja elgseną SOCIALINIS M Ą S T Y M A S S O C I A L I N Ė ĮTAKA 4. jei kas nors dažnai laido kandžias pastabas. kad kontroliuojame padėtį? Ar save laikome pranašesniais. kad šis žmogus yra bjauraus būdo. Socialinė elgsena tai ir biologinė elgsena 7.

socialiniai psichologai siekia sutvirtinti mūsų mąstymą. Tokia intuicija yra įprasta. ir dėl nerimą keliančio pavojaus. „implicitinės (neišreikštosios) atminties". kaip greitai į galvą ateina pavyzdžiai. o kartais -pavojingi reiškiniai. dažniau vyksta ne „scenoje". rugsėjo 11-osios nešiojamės atmintyje įsirėžusius lėktuvų katastrofos vaizdinius. azartinių žaidimų lošėjams prie lošimo stalo. Štai pavyzdys: gyvenime mes dažniausiai automatiškai. impulsyvią intuiciją patartina tramdyti kritiniu mąstymu. jei laimėsime loterijoje. „spontaniško bruožų priskyrimo". mąstymas vyksta „už ekrano". Šiandienos mokslininkai tai vadina „dvigubu informacijos apdorojimu". Tačiau intuicija būna ir pavojinga. priešingai nei mes galvojome maždaug prieš dešimtmetį ar dar anksčiau. „euristikos". Mes taip pat dažnai klaidingai numatome savo ateitį . Daugelyje situacijų mums pakankamai gerai pasitarnauja „greiti ir tikslingi" sprendimai. kad mums daro įtaką kokie nors dalykai. Todėl dauguma žmonių labiau bijo skristi nei važiuoti automobiliu. ir nuostatos veikia dviem lygmenimis . ir atmintis. o „užkulisiuose". momentinių emocijų ir nežodinio komunikavimo tyrimai atskleidžia mūsų intuicijos galimybes. kai jie susitinka su kandidatais į darbą.artėjantys prie amžiaus vidurio žmonės vis dar tebeperka ankštokus drabužius („tikiuosi numesti keletą svarų"). t. Tačiau kai svarbus tikslumas .pavyzdžiui. prisiekusiesiems įvertinant nusikaltimą ir personalo direktoriams. Dažniau nei mes numanome.intuityvaus proto užkulisius. Mąstymas.24 ĮŽANGA ro įtaką prezidentams krizių metu. jei dabar neteksime darbo arba nutrūks meilės ryšys. tai yra intuityviai sprendžiame apie įvairių dalykų tikimybę pagal tai. y. O iš tiesų beveik trisdešimt šešis kartus saugiau skristi lėktuvu nei važiuoti automobiliu. ir kaip gerai po metų jausimės.sąmoningai ir apgalvotai bei nesąmoningai ir automatiškai. apie kuriuos Freudas niekada nėra kalbėjęs. kai baimė yra pagrįsta. „automatiško informacijos apdorojimo". kad žinome. Ir mąstymas. Savo prisiminimais mes nesąmoningai pasitikime labiau nei derėtų. Tad mūsų intuicija verta dėmesio ir dėl savo neapsakomos galios. Iš tiesų psichologijos mokslas atskleidžia mūsų pasąmonės žavesį . nei manome. Net mūsų nuojauta apie save dažnai būna klaidinga. Mes netiksliai skaitome savo mintis. savo gebėjimus reikia naudoti atsižvelgiant į tai. ir daugelis linkę važiuoti tolimus atstumus. o rezultatai retkarčiais „parodomi ekrane". Mes klaidingai prognozuojame savo jausmus . Primindami intuicijos naudą ir perspėdami apie jos spendžiamus spąstus. Kaip vėliau pamatysime. Mes žinome daugiau. Ypač po 2001 m.kaip blogai jausimės po metų. mano amžiaus žmonės linkę priaugti svorio"). kad tik išvengtų galimo pavojaus skrendant lėktuvu. retai kas sau pasako kur kas realistiškiau („verčiau nusipirksiu laisvoką rūbą. Mūsų intuicija ir nesąmoningas informacijos apdorojimas dažnai būna galingi. Intuicija yra milžiniška. neigiame. .

priklausyti ir norime. Visuomenės nuomonės tyrimai parodė. o savanoriai siūlė savo pagalbą. kaip jau seniai pastebėjo Aristotelis. Situacijos galią akivaizdžiai parodo požiūrio į 2003 metų karą Irake kaita. Po rugsėjo 11-osios katastrofos Niujorkas buvo užverstas labdaringomis maisto bei drabužių siuntomis. ar uždaras. . Ryšių palaikymas žmogui labai svarbus. ir aš gana tiksliai atspėsiu jūsų nuostatas prasidėjus karui. socialiniai gyvūnai. (Pasakykite. giminę ir visuomenės grupes. kas 12 minučių 30-čiai sekundžių nepastebimai įsijungdavo kompiuterizuotas magnetofonas. kaip istorija įvertins šį karą. atvirumą ir rengimosi stilių keičiasi kartu su kultūrine situacija. mes reaguojame į mus supančią aplinką. . Kultūra padeda apibrėžti situaciją. priklauso nuo to. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 25 Socialinė aplinka formuoja mūsų elgseną Mes esame. nusipelno daugiau). kur gyvenate. kai studentai nemiegodavo. studentai beveik 30 procentų laiko praleisdavo kalbėdami. kaip esate paveiktas šiuolaikinio vakarietiško individualizmo. kad amerikiečiai ir Izraelio gyventojai entuziastingai pritarė karui. Mes trokštame bendrauti.ar į savo šeimą. • Ar esate ekspresyvus. Kitose šalyse gyvenantys žmonės tam ryžtingai priešinosi. Pasakykite man. nerūpestingas ar oficialus. • Ar visą dėmesį sutelkiate į save . Matthiasas Mehlas ir Jamesas Pennebakeris (2003) kiekybiškai įvertino Teksaso universiteto studentų socialinę elgseną. priklauso nuo to. ir mums tenka sutikti su melu ar taikstytis su žiaurumu. kuriuos išmokome iš kitų. Iš tiesų ypač nemalonios situacijos kartais nuslopina gerus ketinimus. troškimus bei moralę. iš dalies priklauso nuo jūsų kultūrinių bei etninių šaknų. kad apie mus gerai galvotų. kas daugiau dirba. ar kaip teisingumą (tas. Mūsų požiūris į punktualumą. pasiūlę jiems nuolatos nešioti mikrojuostinius magnetofonus ir mikrofonus. kada ir kuriame pasaulio krašte gyvenate. ar socializmo. Mes kalbame ir mąstome žodžiais. koks jūsų išsilavinimas ir kokiomis žiniasklaidos priemonėmis naudojatės. ir aš dar tiksliau atspėsiu jūsų požiūrį į karą. ar jūsų ideologija formavosi veikiama kapitalizmo.savo asmeninius poreikius. Tuo metu. • Ar socialinį teisingumą apibrėžiate kaip lygybę (visi gauna vienodai).) Nesvarbu. Nors tyrimas vyko tik darbo dienomis (įskaitant ir paskaitų laiką). • Ar moters grožį siesite su kilnumu bei dailiai sudėtu kūnu. nei elgtumės tradiciškai. Kartais socialinės aplinkybės verčia mus elgtis visiškai kitaip. Kitos situacijos gali skatinti didelį dosnumą ar užuojautą. Naciai daugelį iš pažiūros padorių žmonių pavertė holokausto įrankiais. Kadangi esame socialiniai sutvėrimai. viena yra aišku: mus supanti aplinka turi įtakos šiam vertinimui.1 skyrius. priklauso nuo to.

žaidžiame. Mūsų požiūris į neturtinguosius turi įtakos mūsų pasiryžimui juos paremti. būti paslaugiems ir agresyviems. 5 skyrių) primena. Jei kiekvienas psichologinis reiškinys (kiekviena mintis. Mūsų elgseną veikia vidinės nuostatos. socialinė neurologija (sočiai neuroscience) Biologinio ir socialinio požiūrių į socialinių ir emocinių savybių neurologines bei psichologines priežastis visuma. tačiau mūsų mąstymas slepia biologinę išmintį. paklūstantys socialiniams vėjams. Mumyse slypi genai tų protėvių. kad socialinė elgsena turi biologinį pagrindą. tuokiamės. Mes nesame pasyvūs it vėjaričiai augalai. daugelį metų praleidęs kalėjime už savo politines pažiūras. ar leisimės bendraamžių įkalbami rūkyti. kurios mūsų pirmtakams padėjo išlikti ir reprodukuotis. Asmeninės nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat formuoja elgseną Vidinės jėgos taip pat svarbios. kad mus formuoja prigimtis ir patirtis.taip pat). galime nagrinėti ir neurobiologiją. Atsidūrę toje pačioje situacijoje. neapkenčiame. kam buvome įsipareigoję arba dėl ko esame kentėję). Vienas žmogus. kurie išgyveno ir turėjo palikuonių (o jų vaikai . Socialinė elgsena . formuoja mūsų suvokimą ir įsitikinimus? Kaip smegenys. vadinasi.26 ĮŽANGA Socialinė psichologė Hazel Markus (2005) apibendrina: „Žmonės yra lankstūs". gali būti kupinas kartėlio ir stengtis keršyti. skirtingi žmonės gali elgtis skirtingai.tai ir biologinė elgsena XXI amžiaus pradžioje socialinė psichologija atkreipia mūsų dėmesį į tai. protas ir elgsena sudaro vieną darnią sistemą? Šiuos klausimus kelia socialinė neurologija (Heatherton ir kiti. dėl to mes tvirtai tikime tuo. žino. Kas studijavo psichologijos pradmenis. 2004. Plotą apibrėžia jo ilgis ir plotis. Nuo mūsų požiūrio į rūkymą priklausys. Kurios smegenų sritys leidžia mums patirti meilę ir panieką. . Tad evoliuciniai psichologai tiria. Mūsų nuostatas ir elgseną formuoja išorinės socialinės sąlygos. Kitaip tariant. kaip Pietų Afrikos Respublikos lyderis Nelsonas Mandela. 2001). Gamta mums suteikė milžiniškas galimybes išmokti ir prisitaikyti. Ochsner ir Lieberman. kad paveldėta žmogiškoji prigimtis iš anksto nuteikia mus elgtis vadovaujantis taisyklėmis. gali siekti santarvės ir vienybės su savo buvusiais priešais. kaip natūralioji atranka sąlygoja mūsų veiksmus ir elgseną. Svarbu. Kitas. nuostatos priklauso ir nuo elgsenos. Mūsų politinės nuostatos lemia pasirinkimą balsuojant. kai mes susirandame partnerį. o mus .biologija ir potyriai. Evoliuciniai psichologai (žr. kiekviena emocija) tuo pat metu yra ir biologinis. mes prisitaikome prie socialinės aplinkos. (Kaip vėliau pamatysime. Mes jautriai reaguojame į savo socialinę aplinką. ką mes galvojame apie įvairias situacijas. Asmeniniai polinkiai (dispozicijos) taip pat daro poveikį elgsenai. nuo kurios priklauso socialinė elgsena. rūpinamės ir dalijamės savo vargais bei džiaugsmais.

socialinės įtakų sąveiką. Atspindime biologinės. Todėl šiuolaikiniai psichologai tiria elgesį šiais skirtingais analizės lygmenimis. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 27 Socialiniai neurologai nesistengia aiškinti tokios sudėtingos socialinės elgsenos. nors ir subtiliai. ar gerai suvokėte poskyrio medžiagą. santykiais. ir į išorinį (socialinį) poveikį. Vėliau susitelksime prie svarbiausio šio skyriaus tikslo: socialinės psichologijos mechanizmo supratimo. socialinė psichologija pateikia daug idėjų. vien tik paprastais neuronų ar molekulių mechanizmais. Kaip mus veikia socialinė intuicija ir kaip ji kartais apgauna. Dėl socialinio atstūmimo padidėja kraujospūdis. privalome atsižvelgti ir į vidinį (biologinį). veikia jų darbą. kaip geriau suvokti save. nuo kurio priklauso žmonių išlikimui palanki aplinka. Socialinė parama stiprina imuninę sistemą. nuostatomis. Kaip atsiranda socialinė psichologija? Kaip ji ieško socialinio mąstymo. Protas ir kūnas yra vieninga sistema. susirasti draugų ir daryti įtaką žmonėms.1 skyrius. kaip vienas iš požiūrių į žmogų. kaip noras padėti ar įžeisti. norėdami tapti gudresni? APIBENDRINIMAS Svarbiausios socialinės psichologijos tezės Socialinė psichologija yra mokslas apie žmonių mąstymą. Tačiau norėdami suprasti meilę ar neapykantą. Streso hormonai daro įtaką mūsų jausmams bei veiksmams. Tikiuosi. kad jos padės įvertinti. Socialinės psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime Todėl socialinė psichologija gali nušviesti jūsų gyvenimą. Kiekvieno poskyrio pabaigoje rasite trumpas santraukas. sąlygojančias jūsų mąstymą bei veiksmus. kaip pačių socialinių psichologų vertybės akivaizdžiai. Toliau šiame skyriuje išsamiau aptarsime socialinę psichologiją. išryškinti subtilias jėgas. Psichologijos mokslas. įtaką kitiems ir tarpusavio santykius. apie juridines procedūras bei prisiekusiųjų sprendimus teismuose ir skatinti tokį elgesį. . Jos pagrindiniai tikslai .mūsų gyvenimu: mūsų įsitikinimais. socialinės įtakos. nesiekia atsakyti į esminius būties klausimus: kokia gyvenimo prasmė? Koks turėtų būti gyvenimo tikslas? Kokia mūsų paskirtis? Socialinė psichologija pateikia metodą. socialinės įtakos ir socialinių santykių principais galime spręsti apie žmonių sveikatą bei gerovę. Kaip vėliau pamatysime. Iš pradžių pasižiūrėsime. psichologinės. Remdamiesi socialinio mąstymo. kaip atgniaužti kumščius ir draugiškai ištiesti ranką. Socialinės psichologijos įžvalgos taikomos kitose mokslo šakose. Socialinė psichologija susijusi su gyvenimu . kaip suformuluoti ir rasti atsakymus į keletą nepaprastai įdomių ir svarbių klausimų.paaiškinti: • • Kaip mes suvokiame savo socialinę aplinką. Mes esame biologiniai-psichiniai-socialiniai organizmai. socialinių santykių paaiškinimų? Kaip galėtume pasinaudoti šiomis analizės priemonėmis.

kaip šie jį veikia. 1981. nes pagausėjo riaušių ir išaugo nusikalstamumas. Kai yra teisiamos idėjos.labiau atsakymo į klausimus strategija nei duomenų rinkinys. Turner. Taigi socialinė psichologija atspindi socialinę istoriją. Europoje žmonės didžiuojasi tautiškumu. Neatsitiktinai XX a. gamtos ir socialinių mokslų studentai? Ar socialinė psicho- . tad ar jų vertybės . penktajame dešimtmetyje.neatsispindi jų darbe? Jei taip. mūsų nuostatos. 2005). Todėl Europoje susiformavo stipri „socialinio tapatumo" teorija. o skirtingi požiūriai . o austrai . ir Šiaurės Amerikos mokslininkų patirtimi (Feather. kaip ir teismuose. ir ne iš karto pastebimais būdais.netoleruojami. asmeninė nuomonė neleistina. Skiriasi ne tik atskirų laikotarpių.28 ĮŽANGA • Kaip mūsų socialinę elgseną formuoja kiti žmonės. imtas tirti konformizmas. asmeninės savybės ir prigimtis. kaip jie susiję tarpusavyje (Fiske. Škotai labiau skiriasi nuo anglų. O jūsų universitete ar ryškiai skiriasi humanitarinių. o Amerikos socialiniai psichologai daugiau dėmesio skyrė asmeniui . 2004. vyravo išankstinių nuostatų tyrimai. ar socialinė psichologija gali būti pagrįsta moksliškai? Akivaizdūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Vertybės ima veikti socialiniams psichologams renkantis mokslinių tyrimų temas. Kokie jie? Socialinė psichologija . feministinis judėjimas aštuntajame dešimtmetyje sužadino naują lyčių ir moterų diskriminacijos tyrimų bangą. devintajame dešimtmetyje atgijo dėmesys ginklavimosi varžybų psichologiniams aspektams. Australijos socialiniai psichologai savo teorijose rėmėsi ir Europos. 1975. Moynihan. kuriuos traukia įvairūs mokslai (Campbell. Socialinė psichologija ir žmogiškosios vertybės Socialinių psichologų vertybės įsiskverbia į jų darbus ir akivaizdžiais. 1984). Tačiau ar iš tiesų socialiniai psichologai tokie objektyvūs? Juk jie irgi žmonės. o dešimtajame dešimtmetyje labiau susidomėta kultūrine. kas pageidautina ir kaip žmonės turėtų elgtis . Moksle. šeštajame dešimtmetyje. 1979). nuosprendis priklauso nuo įrodymų. Vertybių įtaką taip pat iliustruoja žmonės. • Kaip socialinės psichologijos principai taikomi kasdieniame gyvenime ir kitose mokslo šakose.nuo vokiečių nei Mičigano ir Ohajo valstijų gyventojai. kai Europoje siautėjo fašizmas.asmeniniai įsitikinimai apie tai. bet ir skirtingų kultūrų vertybės. Tajfel.kaip jis mąsto apie kitus asmenis. kai buvo madinga visiems atrodyti panašiai. rasine ir seksualinės orientacijos įvairove. septintajame dešimtmetyje atkreiptas didesnis dėmesys į agresiją.

ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 29 logija ir sociologija vilioja žmones. ji pradeda kontroliuoti paveikslo interpretavimą. kuriais vertybės skverbiasi į psichologiją." Werner Heisenberg. kurios vertybės „teisingos". Physics and Philosophy. jis yra mūsų santykio su gamta dalis. kaip vertybės formuojasi. kodėl jos keičiasi ir kaip jos daro įtaką nuostatoms bei veiksmams. vartodami savo pačių išmąstytas kategorijas. kurti ateitį. Panagrinėkime tris mažiau akivaizdžius būdus. Mes taip pat savo kasdieniame gyvenime į pasaulį žvelgiame per išankstinės nuomonės akinius. Subjektyvūs mokslo aspektai Dabar mokslininkai ir filosofai sutaria: mokslas nėra absoliučiai objektyvus. Mokslininkai ne tik skaito gamtos knygą. palyginti ryžtingai nusiteikusius mesti iššūkį tradicijoms. dauguma žmonių jo nepastebės. Minutėlei stabtelėkite: ką jūs matote 1. Subtilūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Mes retai atpažįstame subtilius vertybinių įsipareigojimų virsmo objektyvia tiesa būdus. jis apibūdina gamtą pagal mūsų tyrimo metodą. 1958 („Fizika ir filosofija") . Socialiniai psichologai tiria. todėl sunku nepastebėti šuns. o ne saugoti praeitį? Ir galiausiai vertybės yra socialinės psichologinės analizės objektas.1 skyrius. „Mokslas ne šiaip aprašo ir aiškina gamtą. uostinėjantį žemę? Neturėdami šios išankstinės informacijos. Jie gamtą interpretuoja. Tačiau kai ši koncepcija gimsta jūsų galvoje.3 paveiksle? Ar matote paveikslo centre dalmatiną. Tačiau šie tyrimai neatsako į klausimą.

devintajame dešimtmetyje feministės ir marksistai atskleidė kai kurias galutinai neištirtas socialinės psichologijos prielaidas. kurie patenkinę išlikimo. o iš rasizmo. bandymus apibrėžti. į prielaidą.pavyzdžiui. Ši tendencija iš anksto įvertinti tikrovę vadovaujantis lūkesčiais . 1990. Kaip primena Prinstono ir Dartmuto futbolo aistruoliai. kaip išankstinės nuostatos veikia mūsų interpretacijas. Moscovici. apibrėžimais. tačiau mažiausiai išnagrinėti. XX a. Vertybės taip pat daro įtaką sąvokų apibrėžimui. kad žmonių saviraiškos pavyzdžius Maslowas pasirinko veikiamas asmeninių vertybių. ką reiškia gyventi gerai.kad jie yra spontaniški. nuostatos ir tradicijos. 1985). Žinoma. savarankiški. psichiškai sveikus arba nesveikus. „priklausymo" bei savivertės poreikius. kad konformizmas yra neigiamas. tarp jų mūsų prielaidos ir kultūros ideologija. kad taip pat reaguojate ir į savo nosį. socialinė pateiktis (sočiai representation) Socialiai kartu išgyvenami įsitikinimai . Feministinė kritika atkreipė dėmesį į subtilius šališkumus . Kritikai marksistai atkreipė dėmesį į konkurencinius. Tai. o individualus atlygis . Imkime. Jie kalba. 1988) .bendri įsitikinimai. kad psichologija nėra objektyvi. individualistinius šališkumus . kuriuos Europos socialiniai psichologai vadina socialine pateiktimi (Augoustinos ir Innes. saugumo. Socialinis psichologas Lee Jussimas (2005) įrodinėja. pavyzdžiui. Tik nedaugelis skaitytojų pastebėjo. realizuoja savo žmogiškąjį potencialą.dažnai yra svarbiausi. turi įtakos supratimas.30 ĮŽANGA kultūra (culture) Didelės žmonių grupės puoselėjami ir naujoms kartoms perduodami ilgalaikiai elgesio modeliai. kad pažangūs socialiniai psichologai kartais jaučiasi priversti neigti grupių skirtumus ir daryti prielaidą. labiau linkusių socialinės lyčių elgsenos skirtumus interpretuoti biologiškai (Unger. Kadangi bet kurios srities mokslininkai laikosi to paties požiūrio arba kilę iš tos pačios kultūrinės aplinkos. Dėl to save realizavusių žmonių apibūdinimas .pavyzdžiui.viena svarbiausių žmogaus proto savybių. Tai ypač mėgsta pastebėti akademinio „politinio tikslumo" kritikai. mūsų elgseną labiau veikia subjektyvi nei objektyvi realybė. o iš tiesų jie daro vertybėmis grindžiamus vertinimus. kad pačių psichologų vertybės gali stipriai veikti jų teorijas ir nuomones. Psichologai gali vertinti žmones kaip brandžius arba nebrandžius. tarsi skelbtų faktus. Asmenybės psichologas Abrahamas Maslowas garsėjo sensityviais „save realizavusių" žmonių. į kai kurių mokslininkų. Psichologinėse sąvokose slypi vertybės Mūsų įsitikinimui. politinį konservatizmą. jų prielaidų gali niekas ir neužginčyti. ką mes laikome savaime suprantamu dalyku .atspindėjo Maslowo asmenines vertybes. ir marksistai taip pat darė savo prielaidas. Socialinė pateiktis padeda suprasti pasaulį. idėjos. Tačiau kartais kas nors iš šalies atkreipia dėmesį į šias prielaidas. ir feministės. Skaitydami šiuos žodžius nesuvokiate. Trečiame skyriuje rasime ir daugiau pavyzdžių. Štai keletas pavyzdžių: Gero gyvenimo apibrėžimas. paslaptingi ir taip toliau . kad grupių skirtumų stereotipai kyla ne iš realaus gyvenimo. Šitaip veikia mūsų protas. Jūsų protas blokuoja ko nors suvokimą. . jei esate iš anksto tam nusiteikę. prisitaikančius arba sunkiai prisitaikančius.teigiamas.plačiai paplitusios idėjos bei vertybės.

.tai toks socialinis poveikis.Anas psichologas apie mane taip gražiai kalbėjo. kad egzistuoja paslėptos vertybės. Tačiau profesionalūs psichologai negali atsakyti į klausimus.žemi. „Štai kaip. Kaip tai reikėtų pavadinti: aukšta saviverte ar gynybiškumu? Abu apibūdinimai atspindi tam tikra vertybe grindžiamą sprendimą. kai taip elgiamės „mes" . Sąvokų kūrimas. ar „papildomais nuostoliais". Nerimo rodikliai . Psichologų patarimai taip pat atspindi patariančiųjų asmenines vertybes." Po to kitas psichologas pateikia jums panašų testą. kaip gyventi. suskaičiavęs jūsų atsakymų taškus. nes jūsų savęs slopinimo rodiklis aukštas. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 31 Jei jis būtų rėmęsis kitais herojais . kad atlikote asmenybės testą ir psichologas. dalyvaujantį partizaniniame kare. kai vaikų ugdymo specialistai moko. atspindės mūsų požiūrį į šiuos žuvusiuosius.saviraiškos aprašymas būtų kitoks (Smith. Asmeninės vertybės lemia. praneša: „Jūsų savivertės rodikliai aukšti. Nėra pagrindo kaltinti socialinę psichologiją dėl to. . Tai galioja ir kasdienei kalbai. (Vakaruose dažniausiai orientuojamasi į individualistines vertybes. Mūsų politinės pažiūros lemia.Aš irgi taip maniau. 1978). Kitose kultūrose labiau įprasta atsižvelgti į tai. tačiau gera tai išgirsti.nepaprastai stiprus". Ar mes žmogų. Napoleonu.pagalvojate jūs. tikslas ir gyvenimo prasmė. kaip reikia elgtis su vaikais arba kai pataria gyventi nesirūpinant kitų žmonių lūkesčiais.tarkim. ar „kovotoju už laisvę". Rockefelleriu .tai patriotizmas. tai yra nacionalizmas. sutinka su „specialisto" nuomone. kas geriausia „man". Dėl kažkokio keisto sutapimo šis testas sudarytas iš tų pačių klausimų.1 skyrius. Kai psichiatrai pataria mums. jie išreiškia savo asmenines vertybes. „Smegenų plovimas" . „Iškrypimai" . Ar per karą žuvusius civilius gyventojus laikysime „nekaltų gyvybių praradimu". nes visos šios klišės apibūdina tą patį atsakymų rinkinį (tendenciją kalbėti gražiai apie save ir nepripažinti problemų).) Daugelis žmonių. Paslėptos vertybės įsismelkia netgi į moksliniais tyrimais grindžiamus psichologijos sąvokų apibrėžimus.stebitės. Vėliau psichologas jums sako. nesuvokdami. . kaip žmogus pavadins ne vedybinius santykius: „atvira santuoka" ar „neištikimybe". Įsivaizduokite. ar „pagalba skurstantiems". kas geriausia „mums". Profesionalūs patarimai. kuriam mes nepritariame. kad tikriausiai esate perdėtai gynybiškas. Aleksandru Makedoniečiu ar Johnu D. pavadinsime „teroristu". skatinančias daryti tai. koks turėtų būti aukščiausias moralinis įsipareigojimas. Etikečių klijavimas. priklausys nuo mūsų požiūrio į šios kovos tikslą. . kurių mes nepraktikuojame. Kai . Pastabose apie „ambicingus" vyrus ir „agresyvias" moteris yra paslėptas požiūris. kad jos žodynas remiasi vertybėmis. nuo kurių priklauso įvairūs sprendimai. j i e " išaukština savo šalį ir jos žmones. O jūsų ego ." Taip galėjo atsitikti. „Kaip čia gali būti? . ar visuomenės pagalbą pavadinsime „socialine rūpyba".lytiniai santykiai.

Nuolatos gretindami įsitikinimus su kiek įmanoma geriau parinktais faktais. Tiesa. norėdami patikrinti savo puoselėjamų idėjų tikroviškumą turime sistemingai stebėti bei eksperimentuoti. Ar turėtume atmesti mokslą dėl to. kad išankstiniai įsitikinimai bei vertybės daro įtaką socialinių psichologų mintims ir atsispindi jų darbuose. Tiesiog norime pastebėti.kaip paslėptos sąvokų formulavimo. kitais žodžiais tariant. kad mokslinis interpretavimas. kaip gyventi. darančius jiems įtaką ir bendraujančius tarpusavyje. kokį poveikį daro veido išraiška. galvojančius apie kitus. kad jame yra ir subjektyvioji pusė? Priešingai: kaip tik todėl. Mes neteigiame. socialinė psichologija yra sveikas protas? Nebūčiau rašęs šios knygos. todėl natūralu ir neišvengiama. kaip kitą žmogų priversti ką nors atlikti. Sistemingas stebėjimas ir eksperimentavimas padeda išsivalyti akinius. rašytojai ir poetai stebėjo socialinę elgseną ir ją komentavo. Šioje knygoje aš atkreipsiu dėmesį į kitus neišreikštųjų vertybių pavyzdžius. kad mąstymas visada susijęs su interpretavimu. atliekant mokslinę analizę reikalingi tyrėjai. mūsų psichologiniuose patarimuose. Šimtmečius filosofai. arba neišreikštosios. kad žmogus retai būna nešališkas. APIBENDRINIMAS Socialinė psichologija ir žmogiškosios vertybės • Socialinių psichologų išpažįstamos vertybės akivaizdžiai veikia jų mokslinių tyrimų temų ir studijų krypčių pasirinkimą. galime kontroliuoti ir apriboti savo tendencingumą. Mes nuolatos stebime žmones. Verta žinoti. pro kuriuos stebime tikrovę. Ar tai reiškia. vertybės yra blogai. psichologinių apibendrinimų ir duodamų patarimų prielaidos. • Šis vertybių skverbimasis į mokslą nėra išskirtinai būdingas tik socialinei psichologijai. reikia pri- . kad implicitinės. Mes kiekvienas esame susiję su socialine psichologija. yra žmogaus veikla. • Vertybės pasireiškia ir subtiliau .32 ĮŽANGA Kaip rodo šie pavyzdžiai. turintys įvairių šališkumų. jei taip manyčiau. Būtent dėl to. Aš jau seniai tai žinojau: ar socialinė psichologija nėra paprasčiausias sveikas protas? Ar socialinės psichologijos teorijos pateikia naujas žmogaus būsenos įžvalgas? O gal jos tik aprašo akivaizdžius dalykus? Daugelis šioje knygoje pateiktų išvadų gali jums būti žinomos. nuteikti draugiškai ar priešiškai. vertybės glūdi mūsų psichikos sveikatos ir savivertės apibrėžimuose. ir mūsų psichologiniuose apibendrinimuose. nes socialinė psichologija galioja visur. net reiškinių įvardijimo lygyje. kad.

Juodaodžiai iš pietinių valstijų noriau bendraudavo su baltaisiais karininkais iš Pietų nei iš Šiaurės. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 33 pažinti. koks turi būti eksperimento rezultatas. Ir kasdien jie atranda. Ar socialinė psichologija ir kiti socialiniai mokslai paprasčiausiai grindžia tai. kol tai neatsitinka. kad jie paremti sveiku protu. Tik tada mes staiga aiškiai pamatome. Jei taip. Juodaodžiai labiau negu baltieji troško būti paaukštinti. turbūt nustebsite sužinoję. Sociologas Paulas Lazarsfeldas (1949) apžvelgė šiuos tyrimus. kad mažesnį išsilavinimą turintys kariai prisitaikydavo blogiau. o dabar paanalizuokime pirmąjį. 1977). sakoma.1 skyrius. kad ji pavojinga. Panašiai ir kasdieniame gyvenime mes nesitikime.) Skaitydami šiuos apibendrinimus tikriausiai sutiksite. pateikė pavyzdžius ir juos paaiškino." Problema ta. kad sužinoję. skaitytojas juos taip pat būtų pavadinęs akivaizdžiais. o kita vertus. „Jei iš karto būtume paskelbę tikruosius tyrimo rezultatus [su kuriais susipažino Schlesingeris]. Kai ką aš čia atpasakosiu: 1. kokio buvo galima tikėtis". Eksperimentai parodė. (Intelektualai mažiau pasirengę karo sukeliamam stresui nei tie. kas buvo iš tiesų pastebėta Nes iš tiesų tyrimais nustatyta. Antrąjį priekaištą socialinei psichologijai nagrinėsime 7 skyriuje. kad ji triviali. Įvykiai būna kur kas „akivaizdesni" ir labiau nuspėjami po to. negu prieš įvykį. kurie vadovaujasi gatvės išmintimi. žmonės nustoja juo stebėtis . Iš pietinių valstijų kilę kariai geriau nei šiauriečiai pakeldavo tropinį klimatą. 4. kai supažindinami tik su eksperimento procedūra ir galimais rezultatais (Slovic ir Fischhoff. kai įvyksta. (Karininkai iš Pietų buvo labiau įpratę ir geriau mokėjo bendrauti su juodaodžiais. (Priespaudos metai atsiliepia pasiekimų motyvacijai). Pietiečiai nė kiek ne geriau prisitaikydavo prie tropinio klimato nei šiauriečiai. ką bet kuris mėgėjas žino intuityviai? Rašytojas Cullenas Murphy (1990) būtent taip ir manė: „Kasdien socialinių mokslų atstovai stebi pasaulį. ką Lazarsfeldas nuolatos kartojo: „ Kiekvienas šių teiginių yra visiška priešingybė tam. nes šiuo mokslu galima naudotis manipuliuojant žmonėmis. ir taip toliau. kad žmonių elgesys dažniausiai yra toks. kad kas nors atsitiks.) 3. kas išprovokavo . Baltieji eiliniai labiau nei juodaodžiai siekdavo paaukštinimo. kad socialinė psichologija susiduria su dvejopa kritika: teigiama.bent jau mažiau stebisi nei tada.) 2. nes kalba apie akivaizdžius dalykus. Aukštesnį išsilavinimą turintys kariai prisitaikydavo sunkiau nei menkiau išsilavinę. kad sveiką protą mes pasitelkiame post factum. (Pietiečiai labiau pripratę prie aukštos temperatūros. Maždaug prieš pusę šimtmečio istorikas Arthuras Schlesingeris jaunesnysis (1949) su panašia panieka reagavo į socialinių mokslininkų atliekamus Antrajame pasauliniame kare dalyvavusių amerikiečių karių tyrimus.

Kaip yra pasakęs danų filosofas ir teologas Sorenas Kierkegaardas. kurių savybės panašios į mūsų. kad išsiskyrimas švelnina širdį". Panašiai teigiamai buvo vertinamos patarlės „Nukritęs negali padėti krintančią)am". vienai grupei pasakykite: Socialiniai psichologai pastebėjo. kai paprašė Leicesterio (Anglija) universiteto studentus įvertinti skirtingas patarles. kad jis teisingas.priešingus. kad oficialioji valdžia turėjo numatyti šią situaciją: buvo atlikti krantinių pylimų pažeidžiamumo tyrimai. kad rinkdamiesi draugus ar įsimylėdami mes dažniausiai žavimės žmonėmis. jog apie tai jau irgi žinojote. dažnas atsako: „Ir už tai jums moku pinigus? Visi žino. kad pateiktas rezultatas jų nenustebino. kurių savybės skiriasi nuo mūsiškių.po to. Iš tiesų galime pasitelkti visas savo žinomas patarles ir beveik bet kurį rezultatą paversti logišku. ar jis juos nustebino. vienai grupės daliai pateikite vienokius psichologinius duomenis. yra išminties. Po 2005 metais uragano „Katrina" sukelto potvynio Naujajame Orleane atrodė savaime suprantama.34 ĮŽANGA pavėluotos nuomonės šališkumas (hindsight bias) Perdėtas gebėjimo numatyti įvykių eigą jiems jau įvykus vertinimas. Surinkite grupę žmonių. kad daug gyventojų neturėjo automobilių ir gyveno taip skurdžiai. „gyvenimas yra gyvenamas į priekį. Iš tiesų. Galite pademonstruoti šį reiškinį. Jei paaiškėtų. tą įvykį ir nesistebime. o meteorologų prognozės aiškiai rodė saugos priemonių ir atsargų kaupimo būtinybę. Kitai grupei pasakykite: Socialiniai psichologai pastebėjo. Tačiau lygiai tą patį pasakė ir studentai. Išgirdę posakį: „Baimė stipresnė už meilę". Tikriausiai senoje patarlėje. Po to paklauskite. Jei šis pavėluotos nuomonės šališkumas (arba „aš jau seniai tai žinojau" reiškinys) yra skvarbus. Visi eksperimento dalyviai turėtų atsakyti. ar ne. kuriems buvo pateiktas priešingas patarlės variantas: „Meilė stipresnė už baimę".tas ir iš širdies. Jei socialinis psichologas teigia. Dar žinomas kaip „aš jau seniai tai žinojau" reiškinys. kad „priešybės traukia viena kitą". Paprašykite. jog negalėtų sau leisti persikelti ir apsigyventi kitoje vietoje. dauguma studentų sutiko. Pavyzdžiui. kad rinkdamiesi draugus ar įsimylėdami mes dažniausiai žavimės žmonėmis. beveik bet kuris įmanomas psichologinio eksperimento rezultatas gali atrodyti kaip sveiko proto rezultatas ." Karlas Teigenas (1986) tikriausiai turėjo progos smagiai pakikenti. o kitai . kad išsiskyrimas susilpnina trauką. kad žmonės iš pradžių paaiškintų rezultatą. dabar galite pajusti. Tikriausiai senoje patarlėje „toks tokį pažino ir alaus pavadino" yra išminties. . tas pats pilietis pasakytų: „Tą jau kartodavo mano senelė: kas iš akių . tačiau jis suprantamas žvelgiant atgal". demografinės apklausos parodė. kad išsiskyrimas sustiprina meilės ryšį. Po rinkimų ar pasikeitus situacijai vertybinių popierių biržoje daugumos komentatorių tokia įvykių raida nestebina: „Situaciją rinkoje jau seniai reikėjo taisyti". kai jį sužinote.

" Tačiau aš labiausiai mėgstu dvi labai vertinamas patarles: „Protingi kuria patarles. Kai daug giminių. . Tačiau kad galėtume atsijoti vienas kitam prieštaraujančius posakius. Po rugsėjo 11-osios artėjančios nelaimės ženklai atrodo buvę akivaizdūs. Kraujas tirštesnis už vandenį. perspėdamas „Biurą ir Niujorką apie Osamos bin Ladeno galimus koordinuotus veiksmus siunčiant studentus mokytis Jungtinių Valstijų civilinės aviacijos uni- . manant.1 skyrius. Darbai kalba garsiau nei žodžiai. kas nutiko.. Be to. jog viską moku. kad jie dažniausiai tesugeba įžvelgti tik akivaizdžius dalykus arba patvirtina banalybes".) Pavėluotos nuomonės šališkumas kelia problemų daugeliui psichologijos studentų.. CŽV žinojo. Mokytis niekada nevėlu. medžiaga dažnai atrodo lengva. Vadovėliuose skaitant apie eksperimentų rezultatus. nesakyk „op!" „Nukritęs gali padėti krintančiajam. mažai draugų.. Vėliau. Kas dvejoja. Perspėtas yra iš anksto apsiginklavęs. FTB agentas nusiuntė į pagrindinę būstinę pranešimą. „Nežinau. netgi akivaizdi. Plunksna galingesnė už kardą. Per daug virėjų sugadina sultinį. jog rezultatus galima nuspėti. jis „neaptiko idėjų ar išvadų. Štai kelios viena kitai prieštaraujančios patarlės: Kas teisingiau: kad. tas klysta. o kvailiai jas kartoja" (autentiška patarlė) ir jos perdirbinys: „Kvailiai kuria patarles.. 2003). Kartais rezultatai iš tiesų stebina (pavyzdžiui. o ne pagirti už gerus sprendimus. kai reikia pasirinkti vieną iš kelių galimų išvadų. kurių nebūtų galima surasti Bartletto ar kuriame nors kitame enciklopediniame citatų žodyne". psichologiją ir kitus socialinius mokslus tuo. Dvi galvos geriau nei viena. Aš jau seniai tai žinojau". Neperšokęs griovio. (Daugiau viena kitai prieštaraujančių patarlių rasite skyrelyje „Atkreipkite dėmesį.intelektinių galių pervertinimą. JAV Senato pateiktoje tyrimo ataskaitoje esama praleistų arba klaidingai interpretuotų įkalčių (Gladwell. Prieš šokdamas apsidairyk." Pozicijos „aš jau seniai tai žinojau" pasekmės gali būti pražūtingos.Maniau. užduotis gali tapti stebėtinai sudėtinga.. kad Al Qaedos agentai atvyko į šalį. atliekant testą. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 35 atkreipkime dėmesį Aš jau seniai tai žinojau Žurnalo Atlantic vyriausiasis redaktorius Cullenas Murphy (1990) apkaltino „sociologiją. . kurie retrospektyvoje atrodo „akivaizdūs". ar kad. o protingi jas kartoja". reikalingas mokslinis tyrimas. Ji gali sukelti aroganciją .vėliau aimanuoja sutrikęs studentas. Pats išanalizavęs socialinių mokslų duomenis. labiau linkstama kaltinti sprendimus priimančius asmenis už blogus pasirinkimus. kurie taip pat atrodo „akivaizdūs". olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojai džiūgauja labiau už iškovojusius sidabro medalius). Seno šuns neįmanoma išmokyti naujų triukų.

kad žinome ir žinojome daugiau nei iš tiesų. Esmė yra ne tai. jog niekas kitas šito dar nėra pasakęs. kad Adomas buvo vienintelis žmogus.) Tačiau kuri iš daugybės konkuruojančių idėjų geriausiai atitinka tikrovę? Tyrimais galima tiksliai nustatyti aplinkybes. retai būna aišku prieš įvykius. 1988). kuriems buvo nuleista kraujo. kas dabar jau yra akivaizdu. kuris tai buvo numatęs." Šerlokas Holmsas (Arthur Conan Doyle. .kad padėtų atskirti realybę nuo iliuzijų ir tikras pranašystes nuo paprasčiausio gudrumo po laiko. o kartais būna diskutuotina: ar laimė yra žinoti tiesą. Pavėluotos nuomonės nenaudingumas yra akivaizdus. kad sveikas protas dažniausiai klaidina? Kartais taip atsitinka. kas akivaizdu po laiko. „Privalėjau žinoti. kurioje skęsta trupinėliai vertingos. kurią informaciją tikrinti." Tačiau kartais būname per griežti sau. ir turėjau anksčiau pradėti rašyti tą straipsnį. ar gyventi ramioje vienatvėje? Nuomonės nieko nevertos.kad galbūt galėjome geriau pasielgti su kokiu nors žmogumi ar teisingiau įvertinti tam tikrą situaciją. Pasirodė. Gydytojai. Dėl to mes lengvai apgaudinėjame save. ir mirties priežastis (nustatyta per skrodimą). kad teroristai planuoja panaudoti lėktuvus kaip ginklą. kad anksčiau visiškai nebuvo aišku. The Problem of Thor Bridge „Toro tilto problema"). Tuo tarpu kitiems gydytojams. kodėl buvo nustatyta klaidinga diagnozė. FTB neatkreipė dėmesio į šį perspėjimą ir nesugebėjo jo susieti su pranešimais. kas svarbu. Ištisus šimtmečius sveikas protas ir medicininė praktika teigė. jei jie būtų priversti numatyti. liga neatrodo taip lengvai diagnozuojama (Dawson ir kiti. kaip galėjome elgtis. kurių vienai nuleidžiamas kraujas. kad semestro pabaigoje būsiu labai užimtas. specialiųjų tarnybų veiksmų kritikai šaukė: „Bukagalviai! Kodėl jie nesugebėjo sujungti taškų?" Tačiau tai. „Viskas. ar puoselėti iliuzijas? Ar būti su kitais. kada nuvalkiota tiesa apie sveiką protą pasitvirtina. Tad analitikai privalo rinktis. ir tik XIX a.36 ĮŽANGA „Lengva būti išmintingam po laiko. o kitai tiesiog leidžiama ilsėtis lovoje." Filosofas Alfred North VVhitehead (1861-1947) versitetuose bei koledžuose". kad vidurių šiltinės sukeltą karščiavimą galima veiksmingai gydyti nuleidžiant kraują. Mes pamirštame. kad sveikas protas klysta. kuriems pasakomi ir ligos simptomai. Ar prisiekusieji sunkiau apsispręstų dėl gydytojų nekompetentingumo. kad ir ką atrastume. kai kažkas jau įvyko. Tačiau kartais tradicinė išmintis neklysta. kad tiems pacientams. (Markas Twainas juokavo. viduryje kažkas nepatingėjo atlikti eksperimentą . Būtent dėl to mums reikalingas mokslas . Veikiau tai. kuriems buvo pasakyti tik simptomai. Mes taip pat kartais kaltiname save už „kvailas klaidas" . kartais stebisi. Žvelgdami atgal matome.suskirstyti pacientus į dvi grupes. sekėsi nė kiek ne geriau negu tiems. Žvalgybos darbuotojai verste užversti krūvomis bevertės informacijos. o ne žvelgti atgal? Tad ar turėtume daryti išvadą. visada atsiras žmogus. kad sveikas protas dažniausiai būna teisus po to. kuris sakydamas ką nors reikšminga žinojo. Įvykus nelaimei. jau pasakyta. galvodami. kuriems ši procedūra nebuvo atlikta. Per šešerius metus iki rugsėjo 11-sios FTB kovos su terorizmu padalinys turėjo 68 000 neištirtų pranešimų.

Prieš darydami apibendrinimus. kaip subjektyvūs. sunku sugalvoti ką nors patrauklesnio nei pats žmogaus buvimas. tik sistemingiau (formuluodami teorijas) ir kruopščiau (dažnai atlikdami eksperimentus. būtų galima padėti žmonėms kasdieniame gyvenime. teorija (theory) Kompleksinis principų. Stebėti žmones parkuose. gatvėje.1 skyrius. 2003).universalus hobis. Socialiniai psichologai profesionalai daro tą patį. kad rezultatai atrodo „akivaizdesni" po to. Socialiniai psichologai taip pat atlieka mokslinius tiriamuosius darbus. „Niekas taip galingai nepraplečia proto. Jau rašėme. kaip gebėjimas sistemingai ir teisingai tyrinėti visa. remiantis tyrimų rezultatais. atlikta 25 000 tyrimų. Grumtynėse su prigimtimi mes išsiaiškiname jos paslaptis ir susisteminame savo spėjimus bei išvadas. dažnai nesąmoningi procesai veikia socialinių psichologų darbus. paaiškinančių ir nuspėjančių stebimus įvykius. rinkinys. kai sužinomi faktai. Kaip neseniai buvo paskelbta vienoje ataskaitoje (Richard ir kiti. socialiniai psichologai kuria teorijas. Šis pavėluotos nuomonės šališkumas dažnai skatina žmones per daug pasikliauti savo sprendimų bei pranašysčių pagrįstumu. atlikdami eksperimentus. rinkinys. Taip pat pamatėme. socialiniams psichologams. Jie taip pat siekia paaiškinti elgseną. Tačiau eksperimentai rodo. kurių metu sukuriamos miniatiūrinės socialinės dramos. Meditacijos Hipotezių formulavimas ir tikrinimas Mums. kurie socialinę psichologiją paverčia mokslu. kaip. Atlikę mokslinius tyrimus. į kuriuos socialinė psichologija ieško atsakymų. Tyrimo metodai: kaip tiria socialinė psichologija Aptarėme keletą intriguojančių klausimų. susiejančios priežastį ir pasekmę). kurių metu kontroliuojamomis sąlygomis manipuliuojama vienu ar daugiau veiksnių. kurių metu ištirti 8 milijonai žmonių. Teorijos . kaip vienas kitą veikia ir kaip bendrauja.tai mokslinės stenogramos. paaiškinančių ir nuspėjančių stebimus įvykius. ką galime gyvenime stebėti. jie ieško būdų. mokyklose ar universitete . Stebėdami susikuriame nuomones apie tai. surikiuojančias jų stebėjimų rezultatus ir leidžiančias formuluoti patikrinamas hipotezes bei praktines prognozes. kurie dažnai atliekami natūralioje aplinkoje. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 37 APIBENDRINIMAS Aš jau seniai tai žinojau: ar socialinė psichologija nėra paprasčiausias sveikas protas? • • • Kaip ir daugelis įvykių. ką žmonės vieni apie kitus galvoja. leidžiančius prognozuoti elgseną taikant koreliacinius tyrimus. Dabar panagrinėkime mokslinius metodus." Markas Aurelijus. Ir tai jie daro dažnai. kad mes visi esame savamoksliai socialinai psichologai. . Teorija yra kompleksinis principų. socialinės psichologijos duomenys kartais atrodo akivaizdūs.

pasikliovimo kopėčių vidurinį skersinį tarp teorinio spėjimo ir fakto. . apibendrinančios ir paaiškinančios faktus. Bet iš ties\\ faktas yra tai. žmonės gali atmesti Charleso Darwino evoliucijos teoriją kaip „tiesiog teoriją". važinėti automobiliais su dideliais atpažinimo numeriais ar filmuojant jų vykdomus areštus . „nieko nėra praktiškesnio už gerą teoriją". Pavyzdžiui. Panagrinėkime. kad išmesti raktai nukrenta ant žemės. lygiai kaip namas suręstas iš akmenų. Amerikos mokslo pažangos asociacijos vadovas. kada agresijos tikėtis ir kaip ją kontroliuoti. išbaigta agresijos teorija leistų prognozuoti. Alanas Leshneris. Kas būtų. Bet kuri mokslinė sritis sparčiau subręs. Gal būtų galima sumažinti policininkų brutalumą. besityčiojantys ar užpuldinėjantys žmonės dažnai veikia grupėmis arba minioje. Kasdienėje kalboje „teorija" dažnai reiškia „mažiau negu faktą" .namas. kad sunkio jėga . gerų teorijų savybė prognozuoti gali paversti jas praktinėmis. Pavyzdžiui. vadinamas hipotezėmis. imituojantį mirties bausmės vykdymą elektros kėdėje. kad plėšikaujantys. jei grupės žmonių paprašytume sukelti elektros šoką nelaimingai aukai. Žmonės dažnai tvirtina. . Teorijos yra idėjos. . sukeltų stipresnį šoką nei veikdami pavieniui? Taip pat galime manipuliuoti ir anonimiškumu: ar žmonės sukeltų stipresnį šoką. teorija padeda teisingai pasirinkti.tai faktas. Antra. Sunkio jėga teorinis paaiškinimas. Faktai . jos leidžia kurti patikrinamas prognozes. jei mokslininkai jaus. tačiau sunkio jėga . Truputėlį paimprovizuokime. jog tarp paskirų įvykių gali egzistuoti ryšys. ką stebime. Tačiau kaip nuspręsti. jos pataria tyrėjams ieškoti dalykų. prognozės nustato mokslinių tyrimų kryptį. pagrindžiantis tokius faktus. pastaruoju metu visa tai daugelyje miestų tapo įprasta. apie kuriuos jie galbūt niekada nebūtų pagalvoję. Hipotezės tarnauja keliems tikslams. „Mokslas suręstas iš faktų. tačiau niekas iš jų nežinotų. mes pastebime. pastebi.sakė Julesas Henris Poincarė. liepiant jiems segėti didelius ženklus su pavardėmis. Kaip pareiškė vienas šiuolaikinės socialinės psichologijos pradininkų Kurtas Lewinas. kaip teorija gali būti iškreipta.tačiau faktų rinkinys yra toks pat mokslas. jei galėtų slėpti savo veidus? Jei rezultatai hipotezę patvirtintų. kaip leidžia spėti mūsų teorija. kaip tai veikia. 2) pateikia aiškias prognozes. kaip akmenų krūva . Tarkim.taip pat tik teorija" (2005). Visų pirma jos leidžia patikrinti teoriją. kad „evoliucija tikrai yra tik teorija.beje.38 ĮŽANGA hipotezė (hypothesis) Patikrinamas teiginys.tai pripažinti teiginiai apie tai. Kuriant prognozes. Galbūt galėtume šią idėją patikrinti sukurdami laboratorinį eksperimentą. ja būtų galima remtis praktikoje. Mokslininkui faktai ir teorijos yra skirtingi dalykai. kad viena teorija geresnė už kitą? Gera teorija: 1) veiksmingai apibendrina gausybę stebėjimų. kuria kryptimi reikia eiti." Teorijos ne tik apibendrina. kuris grupės narys sukelia šį šoką? Ar šie žmonės. kad kitų žmonių buvimas atskiriems individams padeda jaustis anonimiškiems ir mažina jų varžymąsi. parodydamos. Teorinės prognozės siūlo naujas mokslinių tyrimų sritis. Todėl pagrįstai galime teigti. Trečia.

kad jos klaidingos. Taip pat skiriasi ir metodai . Tačiau jau dabar užsukime į užkulisius ir trumpai pažvelkime.4 paveiksle.7 karto didesnė (Adler ir kiti. Veikiau jos. Kaip pirminę informaciją apie sveikatą jie nuo paminklų lentelių nusirašė 843 žmonių gyvenimo trukmę. Šiuolaikinėje Britanijoje užimama padėtis koreliuoja su ilgaamžiškumu. To pakaks. Carrollas ir jo kolegos aiškina. o darbininkų . mokslininkai nuvyko į senąsias Glasgovo kapines. realioje aplinkoje.2. Socialinė padėtis ir sveikata patikimai koreliuoja nepriklausomai nuo laikmečio ir gyvenamosios vietos. už laboratorijos ribų atliekami tyrimai. Dažniausiai teorijas atmetame ne todėl. 1994).1 s k y r i u s . 1993. Žemesnio rango vadovų mirtingumo tikimybė buvo 1. Socialinės padėties rodikliu mokslininkai pasirinko paminklų aukštį. manipuliuojant vienu ar daugiau veiksnių (nepriklausomų kintamųjų) ir tuo pat metu kontroliuojant kitus (išlaikant juos pastovius). Pirmiausia panagrinėkime koreliacinių tyrimų pranašumus (dažnai natūralioje aplinkoje analizuojami svarbūs kintamieji) ir trūkumus (neapibrėžtas priežasties ir pasekmės interpretavimas).tyrimai gali būti koreliaciniai (keliant klausimą. kad būtų galima nustatyti jo poveikį kitam). ar du ir daugiau veiksnių yra natūraliai susiję) arba eksperimentiniai (manipuliuojant kokiu nors veiksniu. kaip naudodamiesi naujausiais duomenimis kiti tyrinėtojai patvirtino ryšį tarp socialinės padėties ir ilgaamžiškumo. aukštesni paminklai buvo susiję su ilgesniu ir vyrų. pravartu suprasti.6 karto didesnė nei aukščiausiojo rango administratorių. kuriuose nedarbo lygis žemiausias. teigdami. Kaip pamatysime 14 skyriuje. pakeičiamos naujesnėmis bei geresnėmis. buvo daugiausia ilgaamžių. . b) sukurdami naują tyrimų sritį ir c) siūlydami praktinius jos panaudojimo būdus. Buvo atliktas toks tyrimas.2 karto. koreliaciniai tyrimai (correlational research) Natūraliai vykstančių ryšių tarp kintamųjų tyrimas. kaip ir seni automobiliai. Socialiniai psichologiniai tyrimai gali būti vykdomi skirtingose vietose. Jei norite būti kritiškas laikraščiuose ir žurnaluose skelbiamų psichologinių tyrimų skaitytojas. kurių metu siekiama išsiaiškinti priežastiespasekmės ryšius. Kanceliarijos darbuotojų mirtingumo tikimybė buvo 2. Ieškodami galimo ryšio tarp socialinės ekonominės padėties ir sveikatos. Jungtinėse Valstijose pajamos koreliuoja su ilgaamžiškumu (vargšams ir žemesnės socialinės padėties žmonėms gresia didesnis ankstyvos mirties pavojus). kad galėtumėte įvertinti duomenis ir kritiškai vertinti kasdienius socialinius įvykius. kuo koreliaciniai tyrimai skiriasi nuo eksperimentų. Rečiausiai apgyvendintuose Škotijos regionuose. eksperimentiniai tyrimai (experimental research) Tyrimai. Dešimt metų buvo stebima 17 350 valstybės tarnautojų. taigi ir buvusią prabangą. Kaip parodyta 1. šiandieniniai psichologai asmeninius ir socialinius veiksnius sieja su žmogaus sveikata. natūriniai (lauko) tyrimai (field research) Natūralioje. kaip šie tyrimai atliekami. Koreliaciniai tyrimai: natūralių ryšių atradimas Apie socialinių psichologinių tyrimų metodus sužinosite tolesniuose skyriuose. Jie gali būti atliekami laboratorijoje arba natūroje (kasdienėje aplinkoje). ir moterų gyvenimu. ĮVADAS Į S O C I A L I N Ę P S I C H O L O G I J Ą 39 kuriomis galime remtis a) patvirtindami arba keisdami teoriją. kad tai atspindi jo kainą. Iš tokių mokslininkų galime paminėti Douglasą Carrollą iš Glasgovo Kaledonijos universiteto ir jo kolegas George Davey Smithąbei Paulą Bennettą (1994).

galima pagerinti ir jo mokymosi rezultatus. kad „sveikas požiūris į save" padeda daugiau pasiekti. Gal atvirkščiai: problemos ir nesėkmės ją menkina. socialinė padėtis ir sveikata). abejoja. pakeitus vieną kintamąjį (pavyzdžiui. sveikata). ar. Kol jums Mokslininkai pastebėjo nežymią. Gal savivertė dažniau atspindi tai. 1988). Galime manyti. kad vienas sąlygoja kitą. ar savivertė iš tiesų yra „šarvai. Tačiau kiti. tačiau negali pasakyti. galime teigti ir priešingai: gerai besimokančių vaikų savi vertė dažniausiai būna aukšta. kodėl egzistuoja šis ryšys (žr. Koreliaciniai tyrimai leidžia prognozuoti. kurie gyveno ilgiau. narkotikus bei alkoholį (Landers. Bet gal yra atvirkščiai? Gal sveikata lemia energingumą bei sėkmę? Gal ilgiau gyvenantys žmonės sukaupia didesnius turtus (ir dėl to pasistato brangesnius paminklus kapinėse)? O gal viską lemia koks nors trečias kintamasis.40 ĮŽANGA 1. Stipriai išreikštą savivertę turinčių vaikų mokymosi rezultatai taip pat yra aukšti. kyla pašėlusi pagunda daryti išvadą.4 PAVEIKSLAS Socialinės padėties ir ilgaamžiškumo ryšys Aukšti paminklai įamžino žmones.5 paveikslą)? Kai kurie žmonės tiki. Štai kitas realiai egzistuojantis ryšys tarp savivertės ir mokymosi rezultatų. 1. (Kaip ir bet kurios koreliacijos atveju. Gal ją suformuoja sunkiai iškovoti laimėjimai. kuriai sunkiai atsispiria ir mėgėjai. kurie apsaugo vaikus" nuo nepažangumo (narkotikų ar nusikalstamumo). pavyzdžiui. Martinas Seligmanas (1994) ir Roy Baumeisteris su kolegomis (2003). 66 65 | H Vyrai Moterys (0 oj ( O iŠ c d > > O ) Z E 64 63 62 61 60 59 58 Žemi Vidutinio aukščio Aukšti Paminklų aukštis Koreliacija ir priežastingumas Socialinės padėties ir ilgaamžiškumo santykis iliustruoja mąstymo klaidą. Tad mokant vaiką sukurti geresnį savo įvaizdį. ir profesionalūs socialiniai psichologai: kai sugretinami du veiksniai (pavyzdžiui. tačiau teigiamą koreliaciją tarp paauglių pomėgio klausytis sunkiojo metalo muzikos ir polinkio į ikivedybinius lytinius santykius. satanizmą. tačiau nebūtinai priežastį ar pasekmę. Robynas Dawesas (1994). Markas Leary (1998). Tuo tikėdamos 30 JAV valstijų įdiegė daugiau nei 170 savivertę skatinančių taisyklių. tarp jų ir psichologai Williamas Damonas (1995). Koreliacijos ir priežastingumo maišatis populiariojoje psichologijoje sukelia daug painiavos. mityba (ar turtuoliai linkę maitintis kitaip nei varguomenė)? Koreliacija parodo esant ryšį. socialinę padėtį). pasikeis ir kitas (pavyzdžiui. kas mus supa. pornografiją. kad socialinė padėtis veikia sveikatą.) Kaip manote. Kaip būtų galima paaiškinti šį ryšį? .

ir pasijusite kvailai.1600 visos Amerikos jaunuolių. patirkite nesėkmę. teigia. 1977. parodo. 1981). Kad tokia galimybės egzistuoja. padarykite kvailą klaidą. Koreliacija nurodo ryšį tarp dviejų kintamųjų ir išreiškia jį koeficientu. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 41 KORELIACIJA X Socialinė padėtis Savivertė 1 B B | Y Sveikata Mokymosi rezultatai 1. Savivertė ir depresija koreliuoja neigiamai (apie -0. ar po saviver- . apie save galvosite gerai. Tačiau progresyvūs koreliaciniai metodai gali parodyti ir priežasties-pasekmės ryšius. galime numatyti kitą. žymimu raide r: nuo -1. kaip parodė beveik 6000 vokiečių septintokų tyrimas (Trautwein ir kiti. todėl galima tyrinėti veiksnius.5 PAVEIKSLAS Koreliacija ir priežastingumas Dviejų kintamųjų koreliaciją gali paaiškinti bet kuri iš trijų kombinacijų. lytis. Tai labai svarbu. kurių negalima sukurti laboratorijoje (tokius kaip rasė. 2006). socialinė padėtis). Vieno iš jų imtis . o kito . arba abu yra veikiami „trečio kintamojo".0 (vieno kintamojo reikšmė mažėja proporcingai kito kintamojo didėjimui) iki +1.0 (abiejų kintamųjų reikšmės didėja ir mažėja kartu).1 skyrius. kad tai susiję su intelektu ir šeimos socialine padėtimi. žinodami vieną.jų nevienareikšmiškumas. kad auksinių žvaigždžių grandinėlė už teisingą rašybą ir sužavėtos mokytojos pagyrimas gali sustiprinti vaiko savivertę (Skaalvik ir Hagtvet. Y GALIMI AIŠKINIMAI X seksis.6). Maruyama ir kiti. Arba vienas gali būti kito priežastimi. ar pakitę mokymosi rezultatai dažniau stebimi prieš. Kai tyrėjai statistiškai pašalino intelekto ir šeimos socialinės padėties poveikį. ištyrę 635 moksleivius. Didžiausias tokių tyrimų trūkumas . minima dviejuose tyrimuose. Tapačių dvynių intelektas koreliuoja teigiamai (daugiau kaip +0. Koreliacijos tyrimų stiprioji pusė yra ta. Norvegijos mokslininkai. Laiko intervalų koreliacija atskleidžia įvykių seką (pavyzdžiui. koreliacija tarp savivertės ir mokymosi rezultatų išnyko. 1990).715 Minesotos valstijos jaunuolių (Bachman ir O'Malley. jei 25 kartus pakartojus žmonėms tai nepadarė įspūdžio: jei du kintamieji kinta kartu (koreliuoja). Savi vertė bei mokymosi rezultatai gali koreliuoti ir todėl. kad ji būdinga realioms situacijoms. todėl verta pakartoti dvidešimt šeštąjį kartą. Galbūt savivertės ir pasiekimų moksle sąveika yra abipusė.8). tačiau koreliacija neatskleidžia priežasties ir rezultato.

taip pat gali turėti įtakos vargingai gyvenančiųjų mirtingumui.. Mokslininkai taip pat taiko statistinius metodus. 1984 metais vieno laikraščio apžvalgininkė Anna Landers priėmė vienos laiško autorės pasiūlymą apklausti skaitytojas. leidžiančius atmesti „trikdančius" kintamuosius. 45) tikino. išnyko koreliacija tarp mokymosi rezultatų ir savivertės. ar 70 milijonų skaitytojų atspindi visą populiaciją? Ar viena iš 700 apklausoje dalyvavusių skaitytojų išreiškia likusių 699 nuomones? . pavyzdžiui. Bet kyla klausimas. kad kai kurie kiti veiksniai. jog „imtis galbūt ir neatspindi visų Amerikos moterų. kuriame yra 50 procentų baltųjų ir 50 procentų raudonųjų pupelių. Įsivaizduokite didžiulį ąsotį. kaip socialinė padėtis ir sveikata? Vienas būdas yra apklausti reprezentatyvų žmonių skaičių. ar ąsotyje yra 10 000. nes dabar aukštesnę padėtį užimantys žmonės rūko mažiau. ar 100 milijonų pupelių. Taip yra todėl. . Apklausos atsitiktinė imtis (random sample) Apklausos procedūra.svarbu ir kaip tiksliai ji atspindi tiriamą populiaciją. ar pašalinus rūkymo poveikį išliks ryšys tarp socialinės padėties ir ilgaamžiškumo. Apklausas atliekantys mokslininkai formuoja reprezentatyvias grupes.kito. o baltąsias . pavyzdžiui. Šitaip. Kaip mes apskaičiuojame tokius kintamuosius. Prisiminkime ir anksčiau minėtą trečiąjį kintamąjį. padidėjęs stresas ir sumažėjęs kontrolės pojūtis. pavyzdžiui. Imties dydis apklausoje nėra viskas. Apklausa susidomėjo visas pasaulis. kad beveik 70 milijonų žmonių. į kurią patekti vienodas galimybes turi kiekvienas tiriamos populiacijos atstovas. tiek visoje šalyje. Jei raudonąsias pupeles laikytume vieno kandidato į prezidentus rėmėjais. skaito mano skiltį". Atsižvelgdami į tai. ar meilės jausmai moterims yra svarbesni nei seksas. kodėl nuo 1950 metų Gallupo instituto atliekamų priešrinkiminių apklausų rezultatai vidutiniškai dviem ar mažiau procentų nesutampa su rinkimų rezultatais. suprastume. kai buvo atmesti intelekto ir šeimos socialinės padėties veiksniai. Atsitiktinai paimkite 1200 pupelių ir galite būti tikri 95 proc. nesvarbu. grupė škotų mokslininkų domėjosi. p. kad skirtumas tarp abiejų rūšių svyruos nuo 47 iki 53 procentų. Kaip keli kraujo lašai byloja apie visą kūną. kad apklausę atsitiktinai parinktų 1200 žmonių tiek miestuose. atstovaujančių visoms gyvenimo sritims. Todėl buvo spėjama.tokią. Stebina tai.42 ĮŽANGA tės pokyčių). Skaitytojos klausimas buvo toks: „Ar būtumėte patenkinta ir pamirštumėte seksą. sudarydami atsitiktinę imtį . jei jūsų draugas jus apkabintų ir švelniai elgtųsi?" Iš daugiau nei 100 000 moterų 72 procentai atsakė „taip". taip atsitiktinė imtis atspindi visą populiaciją. Atsakydama kritikams Landers (1985. Nereprezentatyvios imtys. kai kiekvienas tiriamos populiacijos atstovas turi vienodas galimybes būti įtrauktas į tyrimą. Taip ir atsitiko. mes 95 procentų tikslumu (su trijų ir mažiau procentų paklaida) galime apibūdinti visą populiaciją. Tačiau apklausa pateikė nuoširdų ir vertingą tam tikro visuomenės sluoksnio požiūrį. mitybą.

1988. privalome atsižvelgti ir į kitus paklaidos šaltinius. vidutiniškai buvo nurodyta 41 proc. Iš daugiau kaip 2 milijonų grąžintų atvirlaiškių atrodė. Tačiau 53 procentai galvojo. . jei iš pradžių pasiteiraujama jų nuomonės apie gėjų santuokas. o 75 procentai . Atsakymų variantai. Net jei žmonės dėl kurio nors dalyko turi tvirtą nuomonę.labai delikatus dalykas. nors tuo pat metu atliktos kitos apklausos duomenimis tik 40 procentų palaikė pataisą. kad Alfo Landono persvara prieš Frankliną D. „leidžiančią tik vyro ir moters santuoką". Amerikiečių pritarimas gėjų ir lesbiečių partnerystei padidėja. šitaip praleidęs tuos. 2) šiluminėse elektrinėse ir 3) kitais būdais. 1994). 2004). Klausimo formulavimas taip pat gali turėti įtakos atsakymams. Kai Joopas van der Plightas su savo bendradarbiais (1987) klausė Anglijos rinkėjų. Buvo atsakyta. Net subtilūs intonaciniai klausimo niuansai gali veikti labai stipriai (Krosnick ir Schuman. paaiškėjo. kad atominėse elektrinėse reikėtų gaminti 21 procentą visos elektros energijos. kokį didžiulį poveikį turi atsakymų variantai.1 skyrius. Klausinių tvarka. nei automobilio (Cleghorn. Rooseveltą bus triuškinama. klausimo pateikimas ir jo formulavimas gali turėti įtakos atsakymui. į užduodamų klausimų tvarką. 2004). Vienos apklausos metu buvo nustatyta. kad 55 procentai amerikiečių palaiko Konstitucijos pataisą. Schuman ir Kalton. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 43 Reprezentatyvumo svarba buvo efektingai pademonstruota 1936 metais. 1996). „Ką nors drausti" reiškia „neleisti". Klausimų pateikimas . Kitiems dalyviams klausimas buvo suformuluotas kitaip: kiek procentų elektros energijos. kurių pavardes surado telefonų knygose ir automobilių registracijos įrašuose. jog jų vyriausybė per daug išleidžia remdama varginguosius. kad Jungtinės Valstijos „uždraustų" pasisakymus prieš demokratiją. Tačiau 1940 metais 54 procentai amerikiečių pasisakė už tai.kad Jungtinėse Valstijose tokios kalbos „nebūtų leidžiamos". pavyzdžiui. Atlikus nacionalinę apklausą 2003 metų pabaigoje paaiškėjo. 1980). kiek. draudžiančią tuoktis gėjams (Moore. turėtų būti pagaminta 1) atominėse. Panašiai kitos apklausos metu dauguma pasisakė už pagalbos užsienio šalims mažinimą ir už didesnes dotacijas badą patinantiems kraštams (Simon. jų manymu. procentų turėtų sudaryti atominėse elektrinėse gaminama elektros energija. kurie neįstengė turėti nei telefono. kai savaitraštis Literary Digest 10-čiai milijonų amerikiečių išsiuntinėjo atvirlaiškius su klausimu apie prezidento rinkimus. jų manymu. kad Landonas nugalėjo tik dviejose valstijose. Kai po kelių dienų buvo suskaičiuoti tikrieji rinkimų rezultatai. kad vyriausybė per daug išleidžia socialinei rūpybai {Time. Žurnalas išsiuntinėjo atvirlaiškius su klausimu tik tiems žmonėms. Partnerystė atrodo nuosaikesnė alternatyva (Moore. kad tik 23 procentai amerikiečių mano. Jei imtis reprezentatyvi. Panagrinėkime. Klausimo formulavimas. 1985).

demonstruojant visuomenės pritarimą savo pažiūroms. kad. formulavimas. reklamos agentai bei gydytojai taip pat gali paveikti mūsų sprendimus. Kartą jaunas vienuolis. bet ir kaip sakai". skirtingomis formuluotėmis apribodami pasirinkimo galimybes. formuluotė gali labai paveikti žmonių sprendimus ir nuomones. Kontrolė: manipuliavimas kintamaisiais nepriklausomas kintamasis (independent variable) Eksperimentinis veiksnys. ką sakai. Pakeliui į iždą apstulbęs iždininkas tarė jam: „Jūsų sapno aiškinimas nė kiek nesiskiria nuo pirmojo". socialiniai psichologai eksperimentuoja. sulaukė griežto draudimo. siūlomi atsakymų variantai sudaro sąlygas nesąžiningiems politikams manipuliuoti apklausomis. kad „galimybė užsikrėsti siekia 5 proc.Tačiau atminkite vieną dalyką: svarbu ne tik tai. tik 4 iš 10 studentų teigia. paklausęs. jei jo „veiksmingumas siekia 95 proc. Šios imitacijos kažkiek primena aerodinaminius tunelius. kad matysite. Ir atmosferinių sąlygų. kuris susapnavo. socialinės įtakos ir socialinių santykių principus. Antrasis žiniuonis paaiškino. Todėl nenuostabu. . kaip mirs jūsų giminaičiai". Tačiau išgirdę. kuriuo manipuliuoja tyrėjas. Buvo sukviesti žiniuoniai išaiškinti šį sapną. kad prezervatyvas apsaugo veiksmingai (Linville ir kiti. Tada galima manipuliuoti vėjo sąlygomis ir tiksliai stebėti jų poveikį konkrečiai sparno struktūrai.". Kaip ir aeronautikos inžinieriai. Aeronautikos inžinieriai nepradeda darbo nuo skraidymo aparatų parametrų stebėjimų įvairiausiomis natūraliomis sąlygomis. kad neteko visų savo dantų. vadinamus nepriklausomais kintamaisiais. kad tiriant natūraliai susijusius įvykius beveik neįmanoma atskirti priežastį nuo pasekmės. Eksperimentiniai tyrimai: priežasties ir pasekmės paieška Tai. jautienoje yra „30 procentų riebalų". taip ir eksperimentas padeda socialiniam psichologui atskleisti socialinio mąstymo. . Klausimų pateikimo tvarka. Pirmasis pasakė: „Deja! Prarasti dantys reiškia. ar gali rūkydamas melstis (Crossen. pavyzdžiui. o ne „70 procentų liesos mėsos ir 30 procentų riebalų". kokią įtaką jie mums daro. kad prezervatyvas veiksmingai apsaugo nuo AIDS. Devyni iš dešimties koledžo studentų mano. kuriuo buvo reikalaujama nurodyti. ir skraidymo aparatų įvairovė pernelyg sudėtinga. kad sultono laukia puikus likimas: „Jūs gyvensite ilgiau už visus savo giminaičius!" Patenkintas sultonas įsakė iždininkui atnešti gerajam žiniuoniui penkiasdešimt aukso monetų. ar melsdamasis gali rūkyti. tyrėjas išsiaiškina. „Taip. jei tik įmanoma ir etiška.". daugelį socialinių psichologų skatina. kurią gali kontroliuoti.44 ĮŽANGA formuluotė (framing) Klausimo ar problemos pateikimo būdas. Kaip aerodinaminis tunelis padeda aeronautikos inžinieriui atrasti aerodinamikos principus. 1993). kasdienius procesus imituoti laboratorijose. Vienu metu keisdamas vieną ar du veiksnius. Įpykęs sultonas įsakė nubausti blogąjį pranašą penkiasdešimčia rykščių kirčių. patarė draugas: paklausk. Konsultantai. kad 1994 metais mėsos perdirbėjai lobistai pasipriešino naujam JAV įstatymui dėl maisto prekių etikečių. Yra toks pasakojimas apie sultoną. Vietoje to inžinieriai imituoja tikrovę.atsakė išmintingasis sapnų aiškintojas. kad sukurtų svarbių mūsų kasdienio gyvenimo socialinių situacijų imitacijas. 1992). Paklausk kitaip.

ką bendra turi televizijos laidų žiūrėjimas ir vaikų elgesys. (Ar galite nurodyti kokias nors kitas priežastis?) Į šį tyrimą įsijungė socialiniai psichologai Markas Snyderis ir Julie Haugen (1994. kad pasitvirtintų teiginys. 1995). Pirmasis eksperimentas susijęs su išankstiniu nusistatymu prieš nutukusius žmones. Kad suvoktume. kurie žiūri daug smurtinių televizijos laidų. 1989). šių nutukusių moterų metinės pajamos buvo 7000 dolerių mažesnės už vidurkį. Tai. tingūs ir nevalyvi (Ryckman ir kiti. kitai daliai . tarp jų mažiau buvo ištekėjusių bei gaunančių dideles algas. jog nutukimas susijęs su žemesne socialine padėtimi. Vyrauja nuomonė. Kiekvienam vaikinui buvo parodyta tariamos pokalbio partnerės nuotrauka. gali pasirodyti. kad kažkokios vaikinų balso intonacijos ir pokalbio turinys skatino tariamai nutukusias pokalbių partneres elgtis taip. kad nutukėliai yra lėti. jog čia yra koreliacinis ryšys. Vėliau. 1. Stevenas Gortmakeris su kolegomis (1993) atliko tyrimą. kad diskriminavimą būtų galima paaiškinti tuo. . Pasitelkdami antrąjį pavyzdį. kuriuose plačiau aptariami tyrimų pavyzdžiai.nuotrauka jiems parodyta. rasę ir tėvų pajamas. jog yra dar dvi kitos priežasties-pasekmės inter- Kituose skyriuose rasite daug tyrimais paremtų įžvalgų. Tikiuosi. Čia pasireiškė išankstinis nusistatymas ir diskriminavimas. Prisiminę pamotės elgesio poveikį. jog tokios moterys nėra geidžiamos. Kiekvienas iš šių eksperimentų gali padėti paaiškinti koreliacinius ryšius tarp priežasties ir pasekmės. Kai po septynerių metų tyrimą pakartojo.normalaus svorio merginos. Kai kurios iš jų nagrinėjamos skyreliuose „Ką slepia moksliniai tyrimai". vis dar tebebuvo nutukusios. Tačiau negalime būti tuo tikri. Išankstinio nusistatymo prieš nutukusius žmones koreliaciniai ir eksperimentiniai tyrimai. o kas trečias tyrimas buvo atliekamas mokslinėse laboratorijose (Adair ir kiti. jos pačios kalbėjo ne taip šiltai ir nuotaikingai. simbolizuojančius mokslinius išankstinio nusistatymo bei agresijos tyrimus. šį reiškinį galėtume pavadinti „Pelenės efektu". paaiškėjo. kad vaikai mokosi iš to. kuriame dalyvavo 370 apkūnių moterų nuo 16 iki 24 metų amžiaus. apie kuriuos bus rašoma tolesniuose skyriuose. Per televiziją rodomo smurto koreliaciniai ir eksperimentiniai tyrimai. 1985). panagrinėkime du eksperimentus. kaip eksperimentai paaiškina priežastingumą. Akivaizdu. kad jau atpažįstate. 1982). kokį įspūdį paliko tos merginos. Atsižvelgus į kitus veiksnius ir padarius atitinkamas korekcijas. Vaikai. Todėl peršasi išvada. analizuojant pokalbius su merginomis. panagrinėkime. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 45 Iš viso trys ketvirtadaliai socialinės psichologijos mokslinių tyrimų pagrįsti eksperimentais (Higbee ir kiti.5 paveikslas mums primena. būna agresyvesni už žiūrinčius mažiau tokių laidų. Pastaba: nutukimas koreliavo su šeimynine padėtimi ir pajamomis. palyginti su kontroline maždaug 5000 normalaus svorio moterų grupe. kas yra laboratorinis eksperimentas. atsižvelgus į skirtumus pagal gebėjimų testo duomenis. Netgi pakoregavus rezultatus. du trečdaliai moterų. Pusei jų buvo parodytos apkūnios (ne tikrosios pokalbio partnerės). buvo nepriklausomas kintamasis. ką mato ekrane.1 skyrius. kad jei buvo manoma jas esant apkūnias. Pirmiausia vaikinų buvo paprašyta papasakoti. Ar šitokios nuostatos gimdo diskriminavimą? Norėdamas tai išsiaiškinti. kokios moters normalaus svorio ar apkūnios . 76-ių Minesotos universiteto studentų (vaikinų) jie paprašė telefonu susipažinti su 76 studentėmis.

visa kita stengdamiesi išlaikyti be pakitimų. kad eksperimento logika yra paprasta: sukurdami ir kontroliuodami miniatiūrinę realybę. vienoda tikimybė. intelektas . Galbūt skiriasi žiūrinčiųjų smurtines laidas išsilavinimas. Kiekvienas socialinis psichologinis eksperimentas turi dvi pagrindines sudedamąsias dalis. taikant išvadas visai populiacijai. Atsitiktinė atranka leidžia apibendrinti. remdamiesi koreliaciniu ryšiu.6 paveikslą). intelektas. Kai tiriamieji paskirstomi atsitiktinai. Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas leidžia daryti išvadą apie priežastį ir pasekmę. kad nutukimas lėmė žemesnę socialinę padėtį (dėl diskriminavimo) arba kad smurto stebėjimas yra agresyvumo priežastis (1. neteigiančios.šeimyninė padėtis. (Atkreipkite dėmesį į skirtumą tarp atsitiktinio tiriamųjų paskirstymo eksperimentuose ir atsitiktinės atrankos apklausose. kad kiekvienas žmogus turėtų vienodą tikimybę atsidurti tam tikrose sąlygose. Mes manipuliuojame vienu arba dviem nepriklausomais kintamaisiais. ar jų nežiūrėjo (žr. Atliekantis apklausą tyrėjas gali išmatuoti bei statistiškai įvertinti galimus aktualius veiksnius ir patikrinti.ar jų nariai žiūrėjo smurto vaizdus. kiekvienas žmogus turi vienodą galimybę žiūrėti smurtines laidas arba jų nežiūrėti.ką tik aptarėme. kaip nenoriai. O dabar labiau pasigilinkime. Vieną iš jų . Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas: didysis korektorius Prisiminkite. Demostruodami vaikams smurtines ar nesmurtines laidas. kur galėjo kontroliuoti vaikams rodomo smurto kiekį. atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas (random assignment) Toks dalyvių paskirstymas eksperimente. Antroji sudedamoji dalis yra atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas. pradinis agresyvumas . Kadangi atsitiktinai paskirstant tiriamuosius sukuriamos ekvivalentiškos grupės.1 lentelėje pateikta daugiau pavyzdžių). Tačiau neįmanoma kontroliuoti visų veiksnių.televizijos serialo „Galingieji reindžeriai" (Power Rangers) epizodą. Chrisas Boyatzisas ir jo kolegos (1995) vieniems pradinės mokyklos moksleiviams parodė XX a. galinčių išskirti nutukusius ir nenutukusius žmones.46 ĮŽANGA priklausomas kintamasis (dependent variable) Matuojamas kintamasis. kaip matomo smurto kiekis koreliuoja su elgsena. Pavyzdžiui. kad abiejose grupėse bus aukšto intelekto žmonių. Stebėti agresyvūs veiksmai vadinami priklausomu kintamuoju. Jį mačiusieji per dvi minutes atliko septynis kartus daugiau agresyvių veiksmų nei nemačiusieji. kad televizija gali būti viena iš agresyvaus vaikų elgesio priežasčių. kurio nerodė kitiems. Tad visi įmanomi abiejų grupių dalyvių požymiai . kuris šitaip vadinamas dėl to. 1.vidutiniškai turėtų būti maždaug tokie patys. Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas vienu kirčiu panaikina visus šiuos pašalinius veiksnius. Iki šiol matėme. išsilavinimas. žiūrinčius smurtines laidas ir nežiūrinčius. kultūra.kontrolę . į kuriuos tyrėjas neatsižvelgė. bet koks agresyvumo skirtumas tarp šių dviejų grupių narių privalo būti kažkaip susijęs su vieninteliu šių grupių skirtumu .arba jie skiriasi dar daugybe kitų požymių. pretacijos. kad gali priklausyti nuo manipuliacijų nepriklausomu kintamuoju. Tokie eksperimentai rodo. mokslininkai gali stebėti.ir smurtinio . ar sąsajos išliks. kaip jie pavieniui arba kartu veikia žmones. (Kokios jos?) Todėl socialiniai psichologai perkėlė televizijos žiūrėjimą į laboratoriją. mes galime keisti vieną veiksnį. po to kitą ir nustatyti. kaip vykdomas eksperimentas.) . darėme prielaidą. jog televizija yra vaikų agresyvumo priežastis. dešimtajame dešimtmetyje populiariausio .

kad atliekant kai kuriuos eksperimentus būtina laikytis etikos. kai žmonės atsitiktinai paskiriami arba į eksperimentinę. elektros šoko panaudojimas tiriant agresyvumą). Nes Agresyvumas .6 PAVEIKSLAS KAS MATUOJAMA Agresyvumas Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas Eksperimentai. Marilynn Brevver ir Merrillas Carlsmithas (1985) vadina kasdieniu realizmu. Tai suteikia tyrėjui pasitikėjimo.1 skyrius. kas vyksta laboratorijoje (pavyzdžiui. Tai. Eksperimentuose neprivalo būti to. neprivalo turėti atitikmens kasdienybėje. arba į kontrolinę (kurioje neeksperimentuojama) grupę. socialiniai psichologai dažnai rizikuoja šią ribą peržengti. kad bet kuriuos vėlesnius skirtumus kažkaip sukėlė eksperimentinis poveikis. ką Eiliotas Aronsonas. Kurdami intensyvaus mąstymo bei emocijų reikalaujančius eksperimentus. Daugeliui mokslininkų ši realizmo rūšis yra kasdienis realizmas (mundane realism) Eksperimento paviršinis panašumas į kasdienes situacijas. Reikėtų tik trumpam pakeisti socialinę patirtį ir užfiksuoti pokyčius. kuriam dalyviai sąmoningai pritaria. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 47 1. Koreliacinių ir eksperimentinių tyrimų požymiai Ar galima dalyvius paskirstyti atsitiktinai? Ar anksti subręstantys vaikai labiau pasitiki savimi? Kada studentai išmoksta daugiau: naudodamiesi internetu ar mokydamiesi auditorijoje Ar pagal mokyklos pažymius galima prognozuoti profesinę sėkmę? Ar žaidžiant smurtinius žaidimus padidėja agresyvumas? Ar žiūrėti komediją vieniems linksmiau nei žiūrėti kartu su kitais? Ar didesnes pajamas gaunančių žmonių savivertė yra stipresnė? Ne -> koreliacinis Taip -> eksperimentinis Užsirašyti į kursą per intemetą ar auditorijoje Išmokimas Nepriklausomas kintamasis Priklausomas kintamasis Ne -> koreliacinis Taip -> eksperimentinis (Jūs atsakykite) (Jūs atsakykite) Žaisti smurtinius ar nesmurtinius žaidimus Agresyvumas Eksperimento etika Mūsų pavyzdys apie TV laidų poveikį parodo. kai skirtumas tarp nežalingo ir rizikingo yra neaiškus.1 LENTELĖ. Kartais eksperimentas būna nežalingas. Tačiau kartais mokslininkai atsiduria prie ribos. 1. Socialiniai psichologai neturėtų tai pačiai vaikų grupei ilgai rodyti brutalaus smurto. netgi malonus patyrimas.

kad buvo tikintys pokomunistiniais 1997 metais (Nielsen. Apgaulę naudoti tik tada. Kad pavyktų sukurti eksperimento realizmą. reikiamos savybės (demand characteristics) Ženklai. kai religija buvo valstybės persekiojama. siekdami užtikrinti. kad atlikus apklausą apie religingumą. gali būti realistinis agresyvumo matas. kad būtų sukurti „aspektai. jie nori išprovokuoti realius psichologinius procesus. apgaulė (deception) Tyrimo situacija. skatinančiu eksperimento dalyvius įsitraukti į veiksmą. ar dalyvauti eksperimente. eksperimentuotojas nenori. pateikiant jiems įtikinamą legendą. 1998). Tačiau eksperimentuotojas turėtų remtis eksperimento realizmu. kad jų metu su žmonėmis būtų elgiamasi humaniškai. Todėl nenuostabu. Eksperimentuotojai nenori. kai dalyviai neteisingai informuojami apie tyrimo metodus ir tikslus arba yra apgaudinėjami. o ne dėl to.ženklus. Praktiškai jis imituoja realų agresyvumą. uoliai stengdamiesi būti „gerais subjektais".48 ĮŽANGA eksperimento realizmas {experimental realism) Dalyvių [sitraukimas į eksperimentą. ar švelnų elektros šoką. kad jie galėtų spręsti. ar sukelti kam nors intensyvų. galite pajusti diskomfortą. arba iš užsispyrimo nesielgtų priešingai. tačiau tuo pat metu etiškus eksperimentus. kad kažkam sukeliate skausmą arba jausdami stiprų socialinį spaudimą. kokio elgesio iš jo tikimasi. signalizuojantys eksperimento dalyviui. ar tikslas pateisina priemones. kurio tikslas .pamatyti. nedarytų vien tik to. 1988). Pavyzdžiui. bet 70 procentų respondentų . palyginti su daugeliu realiame gyvenime patiriamų klaidinimų ar netgi su televizijos laidų „slapta kamera" arba „realybės šou" pokštais. informuotas sutikimas (informed consent) Etinis principas. kad sukurtų patraukiančius. Žinodami. kad gautų informuotą sutikimą.eksperimentuotojai paprastai standartizuoja savo nurodymus arba pateikia juos kompiuteriu. Eksperimentuotojai taip pat stengiasi neatskleisti savo prognozių. Vitelli. skatinantys tiriamųjų norą dalyvauti". Tyrėjams dažnai tenka savotiškai balansuoti. kasdieniška ir nesvarbi. ko iš jų tikimasi. Jei gretimame kambaryje esančiam žmogui iš tiesų nėra sukeliamas elektros šokas. Tokie eksperimentai kelia seną kaip pasaulis klausimą. 1990 m. kad eksperimento dalyviai tai žinotų (išnyktų eksperimento realizmas). kad žmonės sąmoningai apsimetinėtų arba nuobodžiautų. Pageidaujamus atsakymus gali išprovokuoti ir tyrėjo žodžiai. reikalaujantis pasakyti tyrimo dalyviams tiek. tik 15 procentų Ukrainos respondentų pareiškė buvę tikintys. Norint iki minimumo sumažinti šias reikiamas savybes . ir subtilūs balso niuansai. 1993. Kanados psichologų asociacijos (2000) ir Britų psichologų asociacijos (2000) sukurti etikos principai verčia tyrėjus: • • Pakankamai informuoti potencialius dalyvius apie eksperimentą. kurie tarsi „reikalauja" tam tikro elgesio . Sakyti tiesą. Amerikos psichologų asociacijos (2002). kartais tenka apgauti žmones. prievarta pasirinkti. Tad siekiant tiesos efekto maždaug trečdalyje socialinių psichologinių tyrimų (nors šis skaičius mažėja) naudota apgaulė (Korn ir Nieks. Socialinių psichologų apgaulės. jei ji būtina ir pateisinama reikšmingu tikslu. paprastai būna trumpalaikės ir švelnios. . kad eksperimento dalyviai.. ar pakeisite savo nuomonę arba elgseną. teigia ukrainietis profesorius Anatoly Koladny. Ir vis dėlto: ar gautos žinios pateisina žmonių apgaudinėjimą bei sukeltą graužatį? Universitetų etikos komitetai dabar peržiūri socialinius psichologinius tyrimus.

ji vis dėlto yra supaprastinta. Be to. ką jie suprato. O dar geriau. Eksperimentuotojas turėtų pasakyti pakankamai ir būti dėmesingas. kontroliuojama realybė. Socialinė psichologija demonstruoja normalią laboratorinių tyrimų ir kasdienio gyvenimo sąveiką. ir klausiama dalyvių.tvirtina Craigas Andersonas ir jo kolegos (1999). ką stebime kasdien. tyrimams. Laboratorinių tyrimų apibendrinimas ir pritaikymas gyvenime Kaip rodo vaikų. kaip vėliau pamatysite. Kasdienės patirties padiktuotos nuojautos dažnai paskatina atlikti laboratorinius tyrimus. išeidami iš laboratorijos. ir laboratorijoje gautos išvados .1 s k y r i u s . ataskaita (debriefing) Tyrimo paaiškinimas jo dalyviams. tuo tarpu realiame gyvenime šitaip niekada nebūna. Televizijos poveikio duomenys . o ne banalybes". 1998). išsamiai viską paaiškinti. 1998. kad žmonės. „Laboratorinė psichologija apskritai yra pateikusi psichologines tiesas. kokio efekto galime tikėtis iš kintamojo X. Laboratorinis eksperimentas mums pasako. televizijos ir smurto tyrimai. . kur kas didesnį nerimą bei įtampą kelia profesoriai. kažką nauja sužinoję apie psichologinių tyrimų pobūdį. kai taikytina šios taisyklės išimtis.juose apibendrintos ir natūroje. taip pat ir apgaulę. Eksperimentą baigus. tik nedaugelis dalyvių būna nepatenkinti dėl patirtos apgaulės (Epley ir Huff. jei dalyviai pasijustų atlyginti.tinka ir daugelio kitų sričių. dau- . jei ji buvo. • Ataskaita dalyviams. depresijos ir saviveiksmingumo. Su gautais rezultatais buvo supažindinti atsakingi televizijos programų ir valstybinės politikos formuotojai. . jaustųsi bent jau ne blogiau nei prieš ateidami į ją. tarkime. paskatino eksperimentinius tyrimus. socialinė psichologija kasdienę patirtį supina su laboratorine analize. vadovavimo stiliaus. egzaminuodami ir grąžindami ištaisytus darbus. Kai elgiamasi pagarbiai. Nors laboratorijoje atsiskleidžia svarbiausia žmogaus gyvenimo dinamika. Kimmel. jei visi kiti aspektai nekinta. kad jie buvo kvaili arba žiaurūs. nei eksperimentus atliekantys mokslininkai. Iš tiesų.jei grįžtamasis ryšys verstų dalyvius krimstis. Tačiau apibendrindami laboratorinių tyrimų duomenis ir taikydami juos realiame gyvenime privalome būti atsargūs. Šioje knygoje mes darysime tą patį daugiausia naudosimės laboratorinių tyrimų išvadomis ir kasdienio gyvenimo pavyzdžiais. jei ji buvo. Paprastai pasakoma apie apgaulę. supratus. tarp jų pagalbos. • Konfidencialiai elgtis su informacija apie eksperimento dalyvius. Tai. kurie padeda mums giliau suvokti savo potyrius. sako socialinės psichologijos gynėjai. ĮVADAS Į S O C I A L I N Ę P S I C H O L O G I J Ą 49 • Nekenkti žmonėms ir nesukelti jiems diskomforto. Vienintelis atvejis. Šią sąveiką atskleidė televizijos žiūrėjimo eksperimentas su vaikais. Laboratorijoje atrandami efektai yra tarsi veidrodinis realybės atspindys. kaip jaučiasi. pasibaigus eksperimentui.

Sukurdami miniatiūrinę kontroliuojamą realybę. atskleidžia ryšį tarp kintamųjų.7 paveikslą).į šį klausimą neatsakyta. 1985). arba eksperimentiniai. nuostatų) turinys ir jų mąstymo bei veiksmų procesas (pavyzdžiui. Naudinga žinoti. eksperimentuotojai gali keisti situacijas ir išsiaiškinti. gyvenimo tikslo neapibrėžtumas. žema savivertė (Jonės ir kiti. kaip jos. tačiau ją veikia tos pačios socialinės aplinkybės. pavieniui ar kartu. bendraamžių įtaka ir tėvų išsilavinimas leidžia prognozuoti pažangumą ar nusikalstamumą vienos etninės grupės mastu. kai reikia patvirtinti ar modifikuoti teoriją suformuluoti naują mokslinio tyrimo temą ar pasiūlyti praktinį teorijos taikymo aspektą. teigia Davidas Rowe su kolegomis (1994). nuostatų poveikis elgesiui ir atvirkščiai) yra skirtingi. Koreliaciniai tyrimai. • Mūsų elgsena gali skirtis. Laboratoriniai eksperimentai socialiniams psichologams leidžia patikrinti įvairias idėjas ir vėliau taikyti jas kaip pradinius teiginius bei išvadas. atlieka eksperimentus. pavyzdžiui. pavyzdžiui. Kultūrinius skirtumus labiau išreiškia turinys nei procesas. • Tirdami priežastį ir pasekmę. Tačiau abiejose kultūrose vienišumo dėmenys yra beveik tie patys: drovumas. tačiau retai kada aišku. Puerto Riko aukštųjų mokyklų studentai jaučiasi vienišesni nei jų kolegos JAV. vargu ar studentai yra atsitiktinė imtis visos žmonijos požiūriu. Šiais teiginiais galime vadovautis. Nors dėl to galbūt lengviau tapatintis su jais. kuriamos socialinės psichologijos teorijos. išsilavinimo ir kultūrų žmonėmis . kurie kartais atliekami taikant sistemingas apklausas. . Tą darydami jie privalo vadovautis profesine etika. Panagrinėkime štai tokius pavyzdžius: • Remiantis apklausomis. Ar gautume panašius rezultatus eksperimentuodami su skirtingo amžiaus. kuris jų yra kito priežastis. paversdama juos trumpu pagrįstų pagrindinių teiginių sąrašu. o eksperimentą baigus atskleisti apgaulę. • Kartais eksperimentuodami socialiniai psichologai surežisuoja situacijas. • Didžioji dalis socialinių psichologinių tyrimų yra arba koreliaciniai. Kad ir kaip būtų. Įvairių kultūrų žmonės gali būti skirtingos nuomonės. kiek leidžia galimybės. APIBENDRINIMAS Tyrimo metodai: kaip tiria socialinė psichologija • Remiantis spėjimais bei išvadomis.ne. jei ji laikinai buvo naudojama. 1.eksperimentinė ir kontrolinė. tarp išsilavinimo ir pajamų dydžio.gelyje eksperimentų dalyvauja universitetų studentai. Gera teorija išgrynina faktus. tačiau ją susikuria panašiais būdais. Kaip šeimos struktūra. socialiniai psichologai. veikia elgseną. Pirmoji patiria eksperimentinį poveikį. tačiau šie skirtumai tėra „paviršiniai". gauti informuotą tiriamųjų sutikimą jiems nepakenkti. Etninės grupės skiriasi pagal pažangumą ir nusikalstamumą. antroji . taip bus ir kitose grupėse. Tada bet kokį eksperimento metu atsiradusį skirtumą tarp šių dviejų grupių galime priskirti nepriklausomam kintamajam (žr. kad du dalykai susiję tarpusavyje. Suformuojamos dvi atsitiktinai atrinktų asmenų grupės . kurios išprovokuoja dalyvių emocijas. žmonių mąstymo bei kitų savybių (pavyzdžiui.

kaip mama jį ragino atsisakyti rašymo: „Tapk neurochirurgu.Aš tvirtinu. bet ir padėti žmonėms gyventi geriau . o jūs. Tada tu daugeliui žmonių išgelbėsi gyvybę ir uždirbsi kur kas daugiau pinigų". nes esame [įsitikinę].. vertybes bei nuostatas. aiškiai suformuluotus socialinės psichologijos principus.klausia teologas Robertas McAfee Brownas. Turiu vilties..1 skyrius. užuojauta sutaurins kritiškumą ir iliuziją pakeis supratimas. rašyti skatina ne tik noras „dalinti už dyką" psichologijos žinias. kad daugelis skaitytojų šiuo metu bando apibrėžti savo gyvenimo tikslą. žinodamas. aš nenoriu gelbėti žmonių gyvybių. galima tirti priežastis ir pasekmes Trūkumai Dažnai naudojama dirbtinė laboratorijos aplinka % Post scriptum: kodėl aš parašiau šią knygą Kiekvieną skyrių baigiu trumpais asmeniniais apmąstymais apie socialinės psichologijos humaniškumą. Šioje knygoje su džiaugsmu pateikiu jums efektyvius. Rašytojas Chaimas Potokas prisimena. Kviečiu ir jus pamąstyti. Šiuo požiūriu mes esame panašūs į kitų sričių dėstytojus bei kitų knygų autorius. tapatumą. kad labiau nei bet koks atlyginimas. kad juos taip pat su džiaugsmu priimsite. tikiuosi. padedame jiems. kad rašau sutramdęs aistrą. patirtas džiaugsmas ar sprendimas dalyvauti revoliucijoje" (cituojama iš Marty. . 1992. Potokas atsakė: „Mama. kaip ir kodėl vieni kitus veikiame. prasmingiau. nauja įžvalga apie save. kad šie principai praplės jūsų protą ir praturtins gyvenimą. kad kritinis mąstymas padės sudrausminti intuiciją. Esu įsitikinęs. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 51 1.aš kaip autorius būsiu patenkintas. tikėdamasis. o kitų neapkenčiame ir jiems kenkiame . Iš tiesų aš rašau. Mes rašome. aš noriu jiems parodyti. „Kodėl mes rašome? . jog galime kažką pakeisti.7 PAVEIKSLAS Du tyrimo metodai: koreliacinis ir eksperimentinis Privalumai Dažnai atliekamas natūralioje aplinkoje Trūkumai Ne visada aiškus priežastingumas Privalumai Kontroliuojant kintamuosius ir atsitiktinai paskirstant tiriamuosius. rašyti mus skatina noras kažką pakeisti. Daugelį mūsų. kaip reikia gyventi šiandien" (cituojama iš Peterson. Šis „skirtumas" gali būti naujas grožio suvokimas. . 47). kodėl mes vienus mylime. 1988).išmintingiau. jausmingiau. psichologijos dėstytojų. Jei perskaičius šią knygą jūsų kritinis mąstymas taps aštresnis ir jūs geriau suprasite. ir viliuosi. būsite patenkinti kaip skaitytojai. p.

Ketvirtajame skyriuje nagrinėjami ryšiai tarp mūsų mąstymo ir veiksmų. Pirmojoje dalyje aptariamos mokslinės studijos apie tai. Kaip socialinė aplinka formuoja mūsų tapatumą? Kaip asmeniniai interesai paveikia mūsų socialinį vertinimą ir motyvuoja socialinę elgseną? Trečiajame skyriuje analizuojami stebinantys. kaip mes vieni kitus suprantame (dar tai vadinama socialiniu pažinimu). kaip priartinti jį prie realybės? Antrajame skyriuje kalbama apie savivokos ir socialinės aplinkos sąveiką. Kiekvienas skyrius pradedamas keliais svarbiausiais klausimais: ar logiškos yra mūsų socialinės nuostatos. Taip pat perspėjama apie socialinio mąstymo spąstus ir patariama. aiškinimai ir įsitikinimai? Ar mūsų įspūdis apie pačius save ir kitus apskritai yra tikslus? Kaip formuojasi mūsų socialinis mąstymas? Ar jis atsparus tendencingumui bei klaidoms. kaip jų išvengti bei išmintingiau mąstyti. tarp nuostatų ir elgsenos: ar mūsų nuostatos lemia elgseną? Ar elgsena lemia nuostatas? O gal ši sąveika yra abipusė? . kad tai yra mokslinis žmonių nuomonių apie kitus (pirmoji dalis). įtakos jiems (antroji dalis) ir tarpusavio santykių (trečioji dalis) tyrimas.Socialinis mąstymas Šios knygos struktūra atitinka socialinės psichologijos apibrėžimą. kaip moksliniai socialinės psichologijos tyrimai ir teorijos taikomos realiame gyvenime. o kartais gana juokingi mūsų nuomonių apie socialinę aplinką formavimosi būdai. Ketvirtojoje dalyje kalbama apie tai.

Kai jaudinamės dėl to. Hazel Markus apie kultūrinę psichologiją Savęs pažinimas Mokslinių tyrimų išvada .Sąmoningos valios iliuzija avęs vertinimas Savęs vertinimo motyvacija Tamsioji savęs vertinimo pusė uvokiama savikontrolė Saviveiksmingumas Kontrolės pobūdis Išmoktas bejėgiškumas versus apsisprendimas Šališkas palankumas sau Teigiamų ir neigiamų įvykių aiškinimas Ar mes visi galime būti geresni už vidutiniokus? Atkreipkime dėmesį.š socialiniame pasaulyje ėmesio centras ir iliuzijos Mokslinių tyrimų išvada.kaip aš myliu save? Leiskite suskaičiuoti būdus Nepagrįstas optimizmas Tariamas vienodumas ir išskirtinumas Kas yra šališkas palankumas sau Mintys apie savęs vertinimą ir šališką palankumą sau risistatymas Tariamas kuklumas Savęs menkinimas Įspūdžio valdymas ost scriptum: dvejopa tiesa . teigiamo ąstymo galia .išdidumo pavojai. Šališkas palankumas sau . kad atrodome susijaudinę avojo Aš samprata: kas aš esu? Mūsų pasaulio centras: kaip mes suvokiame save Socialinio Aš raida „Aš" ir kultūra Ką slepia moksliniai tyrimai.

kurioje buvo kiti studentai. dirglumui. daugelis neprigirdinčių jais nesinaudoja. visada stebėjausi šiuo prieštaringumu. kur jais aprūpina nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos. Dėmesio centro efektas reiškia. Thomas Gilovichas. išleidžianti milijardus plaukų dažams. Asmeninis pavyzdys: jei pablogėjo jūsų rega. . O iš tiesų esame kur kas labiau „nepermatomi" nei įsivaizduojame. kad kiti pastebės. kas tinka pasakyti apie mūsų keistokus rūbus. pasibjaurėjimui. kuriems sutrikusi klausa. Jei jaučiamės laimingi. apsivilkti marškinėlius su pribloškiančiu atvaizdu. dantų balikliams ir plastinėms operacijoms. kad kiti gali lengvai pastebėti mūsų slepiamas emocijas. būsiu teisus trim atvejais iš keturių. kad šios problemos jūs neišsprendėte . kad klausos aparatai yra brangesni. apgavystėms ar žavėjimuisi (Gilovich ir kiti. Tačiau ar iš tiesų kam nors rūpi. Kadangi mano paties klausa nusilpusi. kad man iš ausies kyšo mažytis daikčiukas? Gal jie taip susidomėję savimi. kad kiti yra itin dėmesingi mūsų išvaizdai bei elgsenai. arba kontaktinius lęšius. klausos aparato nelaiko „akiniais ausims"? Amerikiečiai iš dalies gali pasiteisinti sakydami. negražius plaukus. Victoria Medvec ir Kennethas Savitsky (2000) atliko dėmesio centro efekto tyrimą.mes esame rūšis. klausos aparatus. Tai. Tačiau netgi Didžiojoje Britanijoje ir Australijoje. Šiuos marškinėlius apsivilkę drovūs studentai spėjo. 1998). Jie paprašė Kornelio universiteto studentų prieš įeinant į patalpą. kad esame linkę matyti save scenos centre. mes pervertiname kitų dėmesį mums. ir mes manome. Kasdien mūsų savasis Aš susiduria su iššūkiais. Dėl savo įvaizdžio . kiek kitų žmonių dėmesio tenka mums. . galioja ir mūsų emocijoms: nerimui.nesinaudojate klausos aparatu. kad manęs net nepastebi? Ar šnekučiuojantis mano pablogėjusi klausa (be klausos aparato) nebūtų labiau pastebima nei klausos aparatas? K Dėmesio centras ir iliuzijos dėmesio centro efektas (spotlight effect) Klaidingas [sitikinimas. Susitelkę į save. kad kas nors pagalvotų (o siaube!). todėl intuityviai pervertiname. Jei pablogėjo klausa." Benjamin Franklin iekvienas esame savo pasaulio centras. mes dažnai susikuriame permatomumo iliuziją. kad beveik pusė bendraamžių juos pastebės. Aiškiai suvokdami savo emocijas. O iš tiesų pastebėjo tik 23 procentai studentų. permatomumo iliuzija (illusion of transparency) Iliuzija. deimantas ir savęs pažinimas.„Yra trys ypatingi dalykai: plienas.nenorime. jog mūsų klausa nėra tobula arba kad mes senstame. tą būtinai išduoda mūsų veidas. su šia problema kovojate nešiodami arba akinius. Kodėl tie. išskyrus labai silpnai girdinčius.

Nuo to. papasakojo. atsakomybę už jas dažniau primetame savo partneriui. Varžydamiesi dėl premijų mokslininkai retai kada per mažai vertina savo indėlį. kalbėdamas apie šį atradimą. kad esame vienintelis svečias. jog yra amerikietė. rasėmis ar kita lytimi. su kuo mes tuo metu bendraujame. priklau- . Mes galime būti vienokie. kitokie . jog yra baltasis. į vakarienę atėjęs be dovanos šeimininkui. kaip vyksta savasties ir mus supančio socialinio pasaulio sąveikos. kad aš esu bukagalvis"). Norėdami sudaryti teigiamą įspūdį. po valandos mano draugė juodaodė amerikietė papasakojo. kad kiti mūsų nerimo priežasties dažniausiai nepastebi ar greitai pamiršta (Savitsky ir kiti. Mes nesame objektyvūs. 2001). Štai daugiau jų: • Socialinė aplinka daro įtaką mūsų savimonei. Kai netyčia įjungiame bibliotekos apsaugos sistemą ar susivokiame. • Egoizmas veikia mūsų nuomones. manome. Nuomonė apie save priklauso nuo to. MacLeodas. kad būdama Afrikoje drovėjosi. pastebime savo skirtumus ir aplinkinių reakcijas į šiuos skirtumus. • Rūpestis dėl savęs motyvuoja mūsų socialinę elgseną. mes stebime kitų žmonių lūkesčius bei elgseną ir atitinkamai modeliuojame savąją. baltaodis amerikietis. išorinis patrauklumas apskritai.su draugais ir dar kitokie . kad gyvendamas kaimelyje jis drovėjosi. Kaip matome iš šių pavyzdžių.ryšiuose kyla problemos. bendraudami su mama. Rūpinimasis savo įvaizdžiu turi didelės įtakos mūsų elgsenai. Mūsų veiksmai dažnai būna strateginiai. kaip vėliau pamatysime. Kai namuose. • Socialiniai santykiai padeda apibrėžti savąjį Aš. Tik nedaugelis išsiskyrusių kaltina save.su dėstytojais. mano tik ką iš Nepalo sugrįžęs draugas. ką mes apie save galvojame ir ką sau jaučiame. Susan Andersen ir Serena Chen (2002) atkreipia dėmesį į tai. Bantingas pareiškė. 1981).2 s k y r i u s . žmonės kankinasi dėl savo išvaizdos (net jei rūbai ir menki netobulumai pastebimi mažiau nei manome. Kai 1923 metais Frederickas Bantingas ir Johnas MacLeodas gavo Nobelio premiją už insulino atradimą. Tačiau tyrimai rodo.vedybiniuose . tarp mūsų ir kitų žmonių vyksta abipusiai mainai. nešališki įvykių vertintojai. nepaminėdavo Bantingo (Ross. turi reikšmės). kad skirtingi santykiai lemia skirtingą saviraišką. galime sutrikti („visi galvoja. Tą dieną. Kai artimuose . darbe ar žaisdami patiriame sėkmę. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 55 Mes taip pat pervertiname savo socialinių nesėkmių bei apsirikimų akivaizdumą. jog laboratorijos vadovas MacLeodas daugiau trukdė nei prisidėjo. Kaip ir įžvalgūs politikai. Lygindami save su kitomis kultūromis. jog esame to verti. kai rašiau šiuos žodžius. Dėmesio centro efektas ir su juo susijusi permatomumo iliuzija tėra tik du iš daugelio pavyzdžių.

kad žmonės jaudinasi. gali peraugti į ilgalaikį nerimą. kuriems reikia perskaityti pranešimą klasėje ar prieš auditoriją teigia nerimaujantys ne tik dėl pranešimo.94 3. „Geriausi ir blogiausi dalykai mūsų gyvenime".. Po pasisakymo dalyviai vertino savo kalbos kokybę ir susijaudinimo lygį (šį kartą 7 balų skalėje).50 3.62 3. Kalba buvo įrašinėjama į vaizdo juostą. prisiminkite šių eksperimentų išvadą: kiti žmonės pastebi mažiau negu jums atrodo.. 27 iš 40 tyrimo dalyvių (68 proc.juk tai taip akivaizdu.1 lentelėje matome. Vienos grupės nariams (kontrolinės sąlygos) nebuvo duota daugiau jokių nurodymų.. kad auditorija nepastebi jūsų susijaudinimo taip labai.. Dar daugiau. Savitsky pasiūlydavo temą pavyzdžiui. gal tai padėtų jiems Vertinimo tipas Kalbėtojo savęs Kontrolinės Nuraminimo Žinojimo sąlygos sąlygos sąlygos vertinimas 3.23* 4. (Aš pats mikčiojau ir lankiau kalbos terapijos užsiėmimus. Verčiau atsipalaiduokite ir pasistenkite gerai pasirodyti. Turėdami tai galvoje. Vėliau Savitsky ir Gilovichas svarstė: jei oratoriams būtų pasakyta.65).04 3.) manė. . kad kiti pastebės jų apgavystę . Tai panašu į nemigos baimę. Kitai pusei grupės (žinojimo sąlygos) buvo paaiškinta permatomumo iliuzija: „Tyrimais įrodyta. negu vertino jų partneriai (5.56 I dalis. Norėdami tai sužinoti. Pusei jų (nuraminimo sąlygos) dar buvo pasakyta: „Nereikia jaudintis dėl to. kad supažindintieji su permatomumo iliuzija geriau vertino savo kalbą ir pasirodymą negu tie. kuris sustiprina mikčiojimą. kad jie atrodė labiau susijaudinę negu partneriai. kaip jums atrodo. kad atrodome susijaudinę Ar kada nors drovėjotės.1 LENTELĖ." Jiems buvo paaiškinta. Juos vertino ir stebėjusieji pasisakymą.50* 4. Skirtumas pakankamas. Į laboratoriją jie pasikvietė dar 77 Karnegio universiteto studentus ir po 5 minučių pasirengimo paprašė jų tris minutes kalbėti apie tarprasinius santykius universitete. kaip seksis kalbėti.. ir manėte..labai susijaudinęs). Vidutiniai pasisakymo vertinimo balai (kalbėtojų ir stebėtojų akimis) nuo 1 iki 7 atsipalaiduoti ir geriau pasirodyti. Taigi kitą kartą kai jaudinsitės dėl to. kuri neleidžia užmigti.90 2. Jie paprašė eksperimento dalyvių kalbėti prieš pasyvią auditoriją kuri nesijaudino. SOCIALINIS MĄSTYMAS mokslinių tyrimų išvada Kai jaudlnamės dėl to. Vienas iš jų stovėdavo ant pakylos.83 2. kad visi tai pastebi. bendraudami su jums patinkančiu asmeniu.. atsipalaiduokite ir pasistenkite gerai pasirodyti. Jei skaitant pranešimą virpa keliai ir dreba rankos. kad atrodė labiau susijaudinę (vidutiniškai 6. Tada dalyviai apsikeisdavo vietomis ir kitas asmuo 3 minutes ekspromtu kalbėdavo kita tema.grupė buvo padalyta pusiau. todėl žinau. kad žmonės pervertina savo vidinių būsenų „akivaizdumą". ar į nerimą dėl mikčiojimo. Visiems šios grupės nariams buvo pasakyta: „Tikriausiai nerimaujate. kad būtų statistiškai reikšmingas (nepanašu. kad jūsų drovumas labai pastebimas? O gal kada drebėjote. jie į savo laboratoriją poromis pakvietė 40 Kornelio universiteto studentų. Kalbantieji mano. kad visi tai mato? Kennethas Savitsky ir Thomas Gilovichas (2003) iš savo ir kitų mokslininkų tyrimų žinojo.35 3. Jei susijaudinsite. ir nerimavote. mano. Paprašyti paragauti bjauraus skonio gėrimo mano. Jei susijaudinsite.eksperimentinė . stebėtojų vertinimai sutapo su kalbėjusiojo savęs vertinimu. Kalbos kokybė Atsipalaidavimas Stebėtojo vertinimas Kalbos kokybė Santūrumas * Kiekvienas iš šių rezultatų statistiškai smarkiai skiriasi nuo rezultatų kontrolinėmis ir nuraminimo sąlygomis.69 3. kad kitiems atrodote susijaudinę. ar „permatomumo iliuzija" būdinga nepatyrusiems oratoriams ir ar tai gali sugadinti jų pasirodymus. Savitsky ir Gilovichas pakartojo savo eksperimentus. kad visi pastebi jų pasibjaurėjimą kurį jie vos gali nuslėpti.20* 4. ir kad visi matys. paprašyti meluoti. ar labai susijaudinę jie patys atrodė kalbėdami (nuo 0 . nes jiems nereikėjo kalbėti. kad tik jūs tai pastebite". ką kiti pagalvos. Tai visiškai natūralu. ir paprašydavo stovinčio dalyvio kalbėti šia tema 3 minutes.visiškai ramus iki 10 . bet ir dėl to.65* 2.25). kad toks skirtumas šioje tiriamųjų imtyje būtų atsiradęs dėl atsitiktinės variacijos). Kita . o kitas sėdėdavo. įsitikinimas. ir ar kitas asmuo atrodė susijaudinęs. Bet ir vėl kalbėjusieji pervertino savo susijaudinimo matomumą.) Savitsky ir Gilovichas domėjosi. Daugelis žmonių. kad visi matys jų nerimą. Vėliau jie vertindavo. kad visi mato jų susijaudinimą bet iš tikrųjų taip nėra.. nepradėkite dėl to nerimauti". Kokie buvo rezultatai? Apie save žmonės manė. Žmonės. kad jų susijaudinimas nepastebimas. kalbėdami prieš auditoriją. kurie kalbėjo kontrolinėmis sąlygomis ar buvo nuraminti. Norėdami įsitikinti duomenų patikimumu. kokie jie susijaudinę. žinokite. 2.

ką sumanytume ir sukurtume. nukreipiant jį kita kryptimi. nuraminant savąjį Aš. lygina save su kitais. Jis įsivaizduoja alternatyvas. Tačiau savasis Aš lemia ilgalaikį planavimą. Psichologas Jonathanas Haidtas (2006) priduria: „Visur ir visada mistika skatina savojo Aš praradimą. valdo reputaciją ir santykius. Religinė meditacija praktikuojama norint atsikratyti nuolatinio egocentrinio susirūpinimo. esame linkę tikėti. Be to. kokį įspūdį darome kitiems. savojo Aš samprata (self-concept) Žmogaus atsakymai į klausimą „Kas aš esu?" Mūsų pasaulio centras: kaip mes suvokiame save Svarbiausia jūsų dalis yra savasis Aš. • Taip pat esame linkę tikėti.devynis kartus daugiau nei 1970 metais. 1999 („Savasis Aš socialinėje psichologijoje") APIBENDRINIMAS Dėmesio centras ir iliuzijos • Susirūpinę tuo. kieno prisiminimus ir patirtį išgyvenate. kad mūsų emocijos yra akivaizdesnės negu iš tikrųjų (permatomumo iliuzija). kaip pastebėjo Markas Leary (2004). siekiant gyvenimo pilnatvės. Kaip ir ar tiksliai mes save pažįstame? Kas nulemia savojo Aš sampratą? Kadangi esate unikali ir sudėtinga būtybė. Savojo Aš samprata: kas aš esu? Kad ir ką mes darytume artimiausius aštuoniasdešimt metų šiame pasauliniame erdvėlaivyje. įvertinti dabartį ir prognozuoti ateitį . Žinote. Be to. susiliejimą su kažkuo didesniu". o automatiškai. . viską perfiltruosime per save. Baumeister. kaip mes interpretuojame įvykius. „Niekas taip nedomina žmonių kaip žmonės. The Selfin Sočiai Psychology. 2005 metais internetinio psichologijos tyrimų archyvo „PsycINFO" knygų bei straipsnių santraukose sąvoka savasis Aš buvo paminėta 13 580 kartų . (Kokius penkis atsakymų variantus galėtumėte pateikti?) Šių atsakymų visuma apibrėžia jūsų savojo Aš sampratą. daugumai žmonių pats įdomiausias asmuo yra jis pats.ir taip prisitaikyti. Jis padeda prisiminti praeitį. Toliau šiame skyriuje apžvelgsime savojo Aš sampratą (kaip mes suprantame save) ir savojo Aš išraišką (kokiu būdu savęs supratimas veikia mūsų nuostatas bei veiksmus). kas jūs esate. Savo ruožtu kiti žmonės padeda mums geriau suvokti save.2 s k y r i u s . savasis Aš kartais gali būti kliūtis. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 57 so. kad kiti kreipia į mus daugiau dėmesio negu iš tikrųjų yra (dėmesio centro efektas). kaip juos prisimename ir kaip reaguojame į aplinkinius. kam priklauso šita ranka. jausmus ir veiksmus. kiek daug mūsų poelgių (daugiau negu man atrodė) kontroliuojami ne sąmoningai. Savęs supratimas rikiuoja mūsų mintis." Roy F. Dėl šių priežasčių nė viena psichologijos tema šiandien nėra labiau tyrinėjama nei savasis Aš. su kuo susipažintume ir sveikintumės. tikslų iškėlimą ir susivaldymą. mažinant potraukį materialiems malonumams. Tolimesniuose skyriuose pamatysime. sakinį „Aš esu " galite užbaigti labai įvairiai.

kad kairioji ranka yra jo ir jis gali ją valdyti (Decety ir Sommerville. Taigi prisiminimų sankaupa apima mus labiausiai dominantį objektą . kuriam buvo sužalotas dešinysis pusrutulis.daro didelę įtaką mūsų socialinės informacijos apdorojimui. įsimename bei vertiname ir kitus žmones. Šis reiškinys žinomas kaip nuorodos į save efektas: kai informacija yra aktuali savojo Aš sampratai.neuronų takelis tarp smegenų pusrutulių. Kai kurie tyrimai rodo. 1984). Spręsdami apie kito žmogaus veiklą ar elgesį dažnai spontaniškai lyginame jį su savimi (Dunning ir Hayes. 1984). pavyzdžiui. kad svarbų vaidmenį čia atlieka dešinysis smegenų pusrutulis. nesuprato. Nuo šių schemų priklauso. Ir jei kalbėdami su kitu žmogumi išgirstame. yra Aš schemos (Markus ir Wurf.suvokimas.atrodo. atsimename geriausiai. Savojo Aš sampratos elementai. kokią įtaką atminčiai daro mūsų Aš. 1979. Savojo Aš sampratą sudarančios Aš schemos padeda sisteminti ir atkurti įvairius patyrimus. 1996). Schemos . nuorodos į save efektas (self-reference effect) Tendencija veiksmingai apdoroti ir lengvai prisiminti informaciją susijusią su pačiu savimi. kuriuose atlikome tik nežymų vaidmenį (Fenigstein. kaip suvokiame. šį herojų mes atsimename geriau. mūsų klausos radaras tą pačią akimirką perkelia dėmesį į šį objektą. neurologai tiria smegenų veiklą. Nuoroda į save Panagrinėkime.tai mintinės struktūros. 2005). Norėdami suprasti. ką jis sakė apie mus (Kahan ir Johnson. kuriomis vadovaudamiesi mes tvarkome savo pasaulį. kad esame atletiški. . mes ją greitai apdorojame ir gerai įsimename (Higgins ir Bargh. 1987).58 I dalis. kai mąstote apie save (Zimmer. S O C I A L I N I S M Ą S T Y M A S Aš schema (self-schema) Nuomonė apie save. nutukę. jei klausiama. Jei mūsų paklausia. 2003). vėliau šį posakį prisimename geriau nei tuomet. išmintingi ar dar kokie nors . Aš schemos . ar konkretus pasakymas. nuo kurios priklauso savivoka. tada jūs pastebite kitų žmonių išvaizdą ir jų fizinius gebėjimus. kuri tvarko ir nukreipia su mumis susijusios informacijos apdorojimą. Suleiskite anestetikų į kairiąją miego arteriją. Nuorodos į save efektas patvirtina pamatinę tiesą: save suvokiame kaip pasaulio centrą. „mėgstantis bendrauti". apie ką galvojame susiedami informaciją su savimi. Jei mūsų paprašo palyginti save su apsakymo herojumi. Po dviejų dienų iš pokalbio su kuriuo nors žmogumi mes geriausiai prisimename tai. esantis tuoj pat už akių . Kadangi esame linkę save matyti scenos centre. tinka mums apibūdinti. dažnai pervertiname kitų žmonių dėmesį mums. Jis būna aktyvesnis. Vidurinė priekakčio žievė . palaiko savojo Aš pojūtį. 1997). iš kur kyla savojo Aš pojūtis. sutampančią su jūsų Aš schema (Kihlstrom ir Cantor.būti sportininku). kuriais vadovaudamiesi apibrėžiate save. Jūs greitai prisimenate su sportu susijusius potyrius ir palankiai sutinkate informaciją. o jūs tikriausiai sunkiai atpažinsite savo veidą. konkretūs įsitikinimai. Kuiper ir Rogers. Jei svarbiausią vietą jūsų savojo Aš sampratoje užima sportas (jei viena iš jūsų Aš schemų . kad kažkas paminėjo mūsų vardą. Tai. Paprastai manome. ir dešinysis pusrutulis „užmigs". 1987. Vienas pacientas. ir save. jog esame atsakingi net už tuos įvykius. ar jis tinka apibūdinti kuriam nors kitam žmogui.mus pačius. Symons ir Johnson. 1992).

1989. nemylimais. kuo mes svajojame a r b a . iškeldami konkrečius gyvenimo. priklausomai nuo atliekamo vaidmens galime pritarti tam. 1986) pastebi. savęs lyginimas su kitais. kultūrinė aplinka. šeimos nario ir draugo. Pavyzdžiui. mūsų sėkmės ir nesėkmės. tikslus.universiteto studento. Markus ir Nurius. bet ir kuo galime tapti . tačiau tam tikras vaidmuo tenka ir socialiniam patyrimui.neturinčiais darbo. ne tik apibūdinančios. palaipsniui absorbuojasi į savęs supratimą. kas prasidėjo kaip vaidyba gyvenimo teatre. kad galimi Aš yra vaizdiniai to.turtingi.iš pradžių jaučiame drovumą. Mūsų atliekami vaidmenys Įgydami naują vaidmenį . tėvo.2 s k y r i u s . Socialinio Aš raida Savojo Aš samprata tapo viena svarbiausių socialinės psichologijos temų. Tačiau tai. kokie mes svajojame būti . Savojo Aš sampratai daro įtaką: • • • • • mūsų atliekami vaidmenys. galimi Aš (possible selves) Vaizdiniai to.galimi Aš. kokiais mes galime tapti . vaidmenys. grupės tapatumas . 2. prekybos atstovo . nes ji suteikia kryptį mūsų mąstymui ir elgesiui (žr. Šie galimi Aš motyvuoja mūsų elgesį. liekni. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 59 Galimi Aš Savojo Aš sampratą sudaro asmeninės schemos. Hazel Markus ir jos kolegos (Inglehart ir kiti. Tačiau kas apibrėžia savojo Aš sampratas? Dvynukų tyrimai rodo. kaip studento. kuriuos susiformuojame. patyrusiais nesėkmę moksle.1 PAVEIKSLAS Savojo Aš samprata Kas aš esu? Savęs vertinimas Savosios vertės pajautimas Savasis Aš Savęs pažinimas Kaip aš galiu save paaiškinti ir prognozuoti? Socialinis Aš Mano.abai bijome tapti ateityje. apie ką iš tiesų nelabai tegal2. Galimą Aš kartais lemia ir baimė. aistringai mylimi ir mylintys. kad asmenybė ir savojo Aš samprata priklauso nuo genetinių veiksnių. socialiniai tapatumai. kurio ilgimės. kas mes esame dabar.1 paveikslą).

1992). išmintingi ar bukapročiai. stebėdami save galime ir atsiskleisti. aukšti ar žemo ūgio: lyginame save su kitais ir vertiname skirtumus. labiau jais įtikėdami. 4 skyrių). Socialinis apibrėžimas. lytis. kurias išsakėme. Pastebėjau šį mažumos tapatumo reiškinį viename Škotijos viešbutyje.taip pat parodo. bet ir socialinis tapatumas. savo socialinį tapatumą dažniausiai suvokiame. Socialiniai palyginimai socialinis palyginimas (sočiai comparison) Savo gebėjimų ir nuomonių vertinimas. profesija ir t. . . turtingi esame ar vargšai. Baigę vidurinę mokyklą labai gerais pažymiais. Jaučiamės gražūs. 1995. savo išskirtinumą suvokiate labiau. rūpestingi. kur anglai škotų atžvilgiu vyrauja santykiu 10:1. Stapel ir Suls. kas jūs esate . 2000). Kaip mes nusprendžiame. nes čia įstoja daug studentų. jog laikomės pažiūrų. „Būti škotu tam tikra prasme reiškia nemėgti anglų arba niekinti juos" (Meech ir Kilborn. škotai savo tapatumą iš dalies supranta kaip skirtingumą nuo anglų. kurioje mokosi vos keli labai gabūs mokiniai (Marsh ir kiti. išmintingi ar žemo ūgio? Vienas būdų yra pasitelkti socialinius palyginimus (Festinger. kad save laiko pirmiausia škotais. 2004). apie socialinį tapatumą galvojame mažiau. Matydami savo kolegų veiklos rezultatus.suvokimą. 2004). galime pradėti manyti. kai kiti atrodo nepatrauklūs. įstoję į didelius universitetus. labiau jaučiate savo etninį tapatumą ir atitinkamai reaguojate.sudaro ne tik asmeninio tapatumo (asmeninių savybių) suvokimas. 1954). lyginant save su kitais. Britanijoje. Jei esate juodaodis studentas tarp daugumos baltaodžių arba baltaodis tarp daugumos juodaodžių. išmintingi. Socialinis tapatumas Savojo Aš sampratą . kurie savo mokykloje buvo pirmūnai. t. negalime atsispirti pagundai palyginti save su jais (Gilbert ir kiti. Pašmaikštavę apie savo organizaciją.60 I dalis. kai kiti atrodo beširdžiai. „Stambi žuvis" patenka į didesnį tvenkinį. Viename neseniai atliktame tyrime daugiau kaip du trečdaliai škotų teigė. Socialinis palyginimas turi didelę reikšmę. Socialinis palyginimas padeda suprasti. save pirmiausiai laikė anglais (Scottish Life. jei lanko mokyklą. Be to. pagal kurį sprendžiame. daugelis savo gebėjimais pasitikinčių mokinių pasijunta nesaugiai. kai kiti atrodo buki. Vaidmuo tampa tikrove (žr. Jei esate vienintelė moteris vyrų grupėje arba vienintelis kanadietis tarp europiečių.jūsų rasė. tuo tarpu visi škotai (kurie yra tokie patys britai) nurodė „škotai". kodėl mokiniai yra geresnės nuomonės apie savo gebėjimus moksle. Kai priklausome mažai didesnės grupės daliai. Etninis tapatumas išsamiau aprašytas 9 ir 13 skyriuose. Svečių knygoje visi anglai savo tautybę nurodė „britai". kas jūs nesate. mes stengiamės pateisinti savo žodžius. kas esate . religija. SOCIALINIS MĄSTYMAS vojame. kuriuose būna dideli konkursai. kuriame neseniai buvau apsistojęs. mažiau kaip vienas iš šešių save laikė britu. O Anglijoje tik 31 proc. kai priklausome daugumai. kad esame turtingi. Tai padeda nustatyti standartą.

Kai pagerėja žmonių pajamos. o ne žemyn (Gruder. Aplinkinių nuomonė Kai kiti apie mus galvoja gerai. Kaip buvo pastebėta 1 skyriuje. Ištobulinusios savigynos įgūdžius.2 s k y r i u s . 1997). Patyrę sėkmę moksle. darbščiais ar paslaugiais. o patyrę nesėkmę būna atkaklesni (Brockner ir Hulton. 1977. 1978. atsiranda didesnio pasitikėjimo savimi ir galios jausmas. Jei etninių mažumų studentai jaučia stereotipų apie jų akademinius gebėjimus grėsmę ar- . 1982). stiprinant savivertę teigiamomis frazėmis („Tu esi nuostabus! Tu ypatingas!"). bet ir kasdienės patirties. 2002. mūsų sėkmė augina viltį ir didesnį pasitikėjimą savimi. ypač jei šią nesėkmę ar nelaimę patyrė žmogus. Smith ir kiti. kuriam mes pavydime. giname savo susvyravusį pasitikėjimą savimi. Susidūrę su konkurentais. varžovai turi geresnį trenerį ir daugiau laiko treniruotėms). mažiau jautrūs nesėkmėms. pagal kuriuos vertina savo pasiekimus. Wheeler ir kiti. Jausmai yra atsakas į tikrovę. Vaikai. įdiegia šias idėjas į savojo Aš sampratą ir elgseną (žr. 1990). kokie jie nuostabūs. Kai žmonės gerai jaučiasi ir kopia aukštyn sėkmės laiptais. kad vaikams sakoma. Tafarodi ir Vu. 3 skyrių). Suls ir Tesch. Jei stengiantis iš visų jėgų pavyksta ką nors pasiekti. mažiau baiminasi ir nerimauja (Ozer ir Bandūra. jie rečiau tampa priklausomi nuo narkotikų bei alkoholio. 1978. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 61 Todėl slapčia galime džiaugtis kolegos nesėkme. jaučiamės kompetentingesni. palyginti su tais. 1996). 1984. reikalingus apsiginti nuo seksualinių užpuolikų. kurie menkai save vertina. jog. 1991. Tačiau kritikai įrodinėja. socialinio tapatumo bei palyginimo. tačiau realių užduočių ir jas sėkmingai įvykdome. ar galima padidinti pasiekimus. socialinė padėtis ar sėkmė. 1999] paaiškėjo. „Niekada nelyginkite!" Karalius Charlesas I (1600-1649) Sėkmė ir nesėkmė Savojo Aš samprata priklauso ne tik nuo mūsų vaidmenų. Nugalint sunkumus ir įgyjant naujų įgūdžių. Savo vertę jaučiantys žmonės. yra laimingesni. Socialinis palyginimas taip pat gali sukelti ir kančią. jog konkurentas yra privilegijuotoje padėtyje (pavyzdžiui. jie sugriežtina standartus. Brown. principas „sėkmė stiprina savosios vertės pojūtį" paskatino kelis psichologus tyrinėtojus išnagrinėti klausimą. manydami. Savo vertės pajautimą stiprina ne tik tai. tiriant universiteto plaukikus [Shepperd ir Taylor. kuriuos kiti pavadina talentingais. ir jei tokia nesėkmė mums negresia (Lockwood. o tai dažnai juos skatina dar daugiau dirbti ir daugiau pasiekti (Felson. studentai ima aukščiau vertinti savo mokymosi gebėjimus. kad beveik tą patį galima teigti ir atvirkštine prasme: problemos bei nesėkmės menkina savivertę. jie žiūri į viršų. moterys jaučiasi mažiau pažeidžiamos. Prastas savęs vertinimas kartais iš tiesų kelia problemų. Jei imamės sudėtingų. juos rečiau kamuoja skrandžio opos bei nemiga. jų manymu. ir mes patys apie save imame geriau galvoti. bet ir sunkiai iškovoti laimėjimai. 1997). Marsh ir Young.

o ne didžiuotis savo laimėjimais. Kaip pamatysime. suvokiant pačius save. kaip atrodome kitiems. 1997. jų palikuonys.) Todėl kiti gali pervertinti mūsų pagyrimus ir savo įvaizdį susikurti kiek pagražintą (Shrauger ir Schoeneman. jog mūsų savojo Aš sampratai svarbu ne tai. kad savivertė yra psichologinis matas. Kai Kitayama ir jo kolegos paklausė žmonių. „aš esu aukštas" arba „aš esu lengvai bendraujantis"? O gal nurodėte ir savo socialinę tapatybę. Tapatumas yra labai uždaras. jei ką nors nuvylė. Cooley (1902) mūsų įprotį. Japonijoje. ir kiti gali nesitapatinti su šiomis sritimis. jie savo interesus gali sieti su kitomis sritimis (Steele. pastebėdamas. Užuot kovoję su tokiu išankstiniu vertinimu. Sociologas Charlesas H. savybėmis. Jei žmogų išrautų su šaknimis ir perkeltų į kitą šalį. bet asmeniniams interesams ir kad asmens tapatumas apibūdinamas kaip asmeninių savybių visuma. (Sakome komplimentus. kad pirmenybė yra teikiama ne grupės. kai nutolstama nuo tėvų.išliktų nepaliestas. pavyzdžiui.prieš keturias dienas. teigianti. įgyjamas pasitikėjimas savo jėgomis ir apibrėžiamas asmeninis. pastebi Markas Leary (1998). kuriuo remdamiesi vertiname kitų žmonių požiūrį į mus ir atitinkamai reaguojame. o tai. dominuoja individualistinės nuostatos. kuriuos amerikiečiai draugai sako vienas kitam. įvaizdžio sureikšminimas ryškiausiai pastebimas Vakarų šalyse. o ne tapatinimasis su grupe. tačiau susilaikome nuo pašaipų. Cooley teigė. pavyzdžiui. nepriklausomas Aš. standartinis amerikiečių atsakymas buvo . todėl kankinamės ir imame mažiau save vertinti. Tikimybę išlikti jiems garantuodavo bendruomenės apsauga.vakar. ką mes įsivaizduojame juos galvojant. „Aš" ir kultūra Kaip jūs užbaigėte anksčiau pateiktą teiginį „Aš esu "? Gal paminėjote savo asmenines savybes. Sociologas George Herbertas Meadas (1934) patobulino šią koncepciją. individualizmas (individualism) Koncepcija. Mes. „aš esu MacDonaldas" arba „aš esu musulmonas"? Kai kuriose kultūrose. prieš kiek dienų jie paskutinį kartą ką nors pagyrė. kad mes suvokiame savo atspindžius. spėdami.kaip unikalaus asmens su konkrečiais gebėjimais. Paprastai lengviau kitus girti nei kritikuoti. ypač industriniuose Vakaruose. Paauglystė yra laikas. kai susiduriame su socialine atskirtimi. tarsi veidrodžiu naudotis įsivaizduojama kitų žmonių nuomone apie mus. 1979). turime panašų giliai įsišaknijusį poreikį priklausyti. kad apsilankiusius Šiaurės Amerikoje japonus paprastai apstulbina gausybė komplimentų. vertybėmis ir svajonėmis . Jų gėdos ir menkos savi vertės jausmas buvo grindžiamas biologine . pavadino veidrodiniu savuoju Aš.išmintimi. „aš esu Žuvis". ką kiti apie mus galvoja. Mūsų protėvių likimas priklausė nuo kitų žmonių nuomonės apie juos. ir vieni. žr. Shinobu Kitayama (1996) praneša. „aš esu sąžiningas". SOCIALINIS MĄSTYMAS ba jei moterys jaučia stereotipų apie jų menką matematikos bei tiksliųjų mokslų išmanymą grėsmę. kur žmonės labiau linkę gėdytis. . jo tapatumas . 9 skyrių).62 I dalis. standartinis atsakymas buvo . Jis teigia.bendruomenės .

Oregone ir Montanoje (Vandello ir Cohen. beždžionė. kuri puoselėjamas kolektyvizmas. amerikiečiai ir britai teiginį „Aš esu " užbaigtų nuoroda į grupę. pateisinantį kitų lūkesčius. Individualizmas klesti ten. kolektyvizmas (collectivism) Pirmenybės teikimas savosios grupės (dažnai savo giminės ar darbo kolektyvo) tikslams. indai. japonai išsyk prisiminė 60 kartų daugiau fono detalių nei amerikiečiai ir pastebėjo daugiau sąsajų (varlę šalia jūros augalo). Marshall. bananas. Žmonės yra savikritiškesni ir ne tokie savimylos (Heine ir kiti. kad jūsų gyvenimas taps turtingesnis. malajiečiai. Kai buvo parodytas gyvas povandeninio pasaulio vaizdas (žr. nes individualizmo atžvilgiu visose kultūrose esama įvairių žmonių (Oyserman ir kiti. tyrinėtojai ir toliau laiko individualizmą ir kolektyvizmą svarbiais kultūriniais kintamaisiais (Schimmack ir kiti. Skirstyti kultūras į individualistines ar kolektyvistines per daug primityvu. Skirtinguose tos pačios šalies geografiniuose regionuose ir skirtingų politinių pažiūrų žmonių grupėse taip pat esama ir skirtingų individualizmo apraiškų. jei apibrėšite galimus savuosius Aš ir tikėsite savo asmeninės kontrolės galia. mobilumas. 2005). tarkime. Štai trys objektai: panda. Triandis. 1997). kur kas dažniau nei australai. . Jungtinių Valstijų havajiečiams ir Pietuose esančių valstijų gyventojams kolektyvizmo jausmas būdingesnis nei kalnuotose Vakarų valstijose. 1994).meilę sau (Schoeneman. miestietiškas gyvenimo būdas ir žiniasklaida (Freeman. Nepaisant individualių ir tarpkultūrinių skirtumų. Afrikos ir Centrinės bei Pietų Amerikos kultūrų labiau vertinamas kolektyvizmas. kur prieinama prabanga. 1997. 2001. besipriešinantys valstybės aparatui. o ne „aš nuėjau į kiną". japonai ir Kenijos gyventojai. ką Shinobu Kitayama ir Hazel Markus (1995) vadina abipusiai priklausomu savuoju Aš. Pavyzdžiui. teigia socialinės psichologijos ekspertas Richardas Nisbettas knygoje Geography of Thought („Minties geografija"). 1997. nes jos priklauso gyvūnų kategorijai? Azijiečiai dažniau nei amerikiečiai įžvelgia santykius: beždžionė ėda bananą. atitinkamai apibrėžiamas ir asmens tapatumas. Kino filmuose vaizduojami šiurkštūs herojai. Čia sakoma „nuėjau į kiną". nes veiksnys yra aiškus gramatiškai arba iš konteksto. 1999). masajų genties atstovai. 1998. bet ir kitoks mąstymo būdas. kalbant rečiau sakoma „aš" (Kashima ir Kashima. Konservatyvių pažiūrų asmenys dažniausiai būna ekonominiai individualistai („neapdėkite manęs mokesčiais ir nenurodinėkite man") bei moraliniai kolektyvistai („uždrauskite amoralumą"). 2. 2002a. su kuria jie tapatinasi (Kanagawa ir kiti. Šalyse. 1999). Sakykite. kuriuos iš jų galima susieti? Gal pandą ir beždžionę. Ma ir Schoeneman. 1994). Dainos skelbia: „Privalau būti savimi" ir garbina „didžiausią iš visų meilių" .2 paveikslą). Šios kultūros puoselėja tai. Daugumoje Azijos. pavyzdžiui. labiau liaupsina savo jėgomis pasikliaujantį herojų nei žmogų. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 63 Vakarietiška psichologija teigia. Liberalūs žmonės dažniau būna ekonominiai kolektyvistai ir moraliniai individualistai. Kolektyvizmo pasekmė yra ne tik kitokie nei individualistiniuose Vakaruose socialiniai santykiai.2 s k y r i u s . pradedant „Iliada" ir baigiant „Heklberio Fino nuotykiais". b). 2003). abipusiai priklausomas savasis Aš (interdependent self) Asmeninio tapatumo grindimas ryšiais su kitais žmonėmis. Vakarų literatūra.

Iš šių tyrimų Nisbettas ir Takahido Masuda (2003) daro išvadą. bet keistokai atrodytų Seule. kaip nepriklausomo ar abipusiai priklausomo. o tradici- 2. Jei tokie žmonės atskiriami nuo šeimos. Kava individualiam skoniui . jie praranda socialinius ryšius. pastebi Heejung Kim ir Hazel Markus (1999). didelei žuviai.2 lentelėje. bet mandagiai (Holtgraves. Kaip matome 2. ir mažiau .latte „be kofeino. bendrumo su kitais pojūtis stipresnis. Nepriklausomas požiūris į save Abipusiai priklausomas požiūris į save . Jie turi ne vieną.aplinkai (Nisbett. 1991). abipusiai priklausomas nuo kitų Aš yra susitapatinęs su socialine grupe. 2003). Amerikiečiai daugiau dėmesio skirdavo vienai didelei žuviai (Nisbett. su liesu pienu.nieko nestebina Šiaurės Amerikos espresso kavinukėse.2 PAVEIKSLAS Azijietiškasis ir vakarietiškasis mąstymas Kai azijiečiams buvo parodyta povandeninio gyvenimo scena.3 PAVEIKSLAS Savęs. bet keletą „aš": „aš" su tėvais. 1997). Gyvenimo visuomenėje tikslas . Tačiau abipusiai priklausomas savasis Aš yra labiau integruotas į kitus (Markus ir Kitayama.jie objektus ir žmones suvokia atsižvelgdami į jų tarpusavio ryšius ir sąsajas su aplinka. „aš" su draugais (Cross ir kiti. gerų draugų. Amerikiečiai daugiau dėmesio skiria pagrindiniam objektui. pavyzdžiui. Korėjiečiai labiau vertina ne savo unikalumą. 2003). 1992). kurio savasis Aš abipusiai labiau priklausomas nuo kitų. kiek sukurti harmoningą santykį su bendruomene ir ją remti. kolegų. kad Rytų Azijos atstovamas būdingesnis holistinis mąstymas .ne tiek sustiprinti savąjį Aš. supratimo formavimas Nepriklausomas Aš pripažįsta santykius su kitais. labai karšta" . SOCIALINIS MĄSTYMAS 2. Žmogaus.64 I dalis. jie dažniau atsimindavo aplinką ir santykius tarp žuvų. „aš" darbe. Kalbamasi ne tiesmukai.3 paveiksle ir 2. apibrėžiančius jų tapatumą.

2001). kokie įvairūs yra kultūriniai išskirtinumo ir konformistiškumo prioritetai. Kolektyvistinėse kultūrose savęs vertinimas glaudžiai susijęs su tuo. net kai nesiseka (nenorėdami nuvilti kitų žmonių lūkesčių). Savojo Aš samprata: nepriklausomas ar abipusiai priklausomas Nepriklausomas Tapatumas yra Asmeninis. kad ir kokios įvairios būtų veiklos sritys" (Tafarodi ir kiti.asmeniniai laimėjimai ir pasitenkinimas. 2002 ir 2. kai grėsmė iškyla kolektyviniam tapatumui (Gaertner ir kiti. nes sėkmė didina savivertę (Heine ir kiti. kai jiems sekasi.4 paveikslas). Individualistinių šalių gyventojai labiau stengiasi. apibrėžiamas ryšiais su kitais Mes . AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 65 2. Azijos šalių kolektyvistai daž- „Reikia ugdyti savyje ryžtą aukoti mažąjį Aš Aš interesų. Vieno tyrimo metu keturi iš penkių Kanados studentų ir tik vienas iš trijų Kinijos ir Japonijos studentų pritarė teiginiui. Tai taip pat didina jų savivertę. Kilusiems iš individualistinių kultūrų savivertė yra labiau asmeninė ir mažiau priklausoma nuo santykių su kitais. Japonai atkakliai siekia tikslo. Savojo Aš samprata yra veikiau lanksti (priklausanti nuo konteksto) nei stabili (nekintanti visose situacijose). Šis rezultatas patvirtina.2 s k y r i u s . Pasiūlius tą pačią užduotį azijiečiams. 77 procentai tiriamųjų išsirinko tą. . tampame piktesni ir niūresni nei tada. Vakarų šalių individualistai mėgsta lyginti save su kitais. „ką kiti galvoja apie mane ir mano grupę". 2004).2 LENTELĖ. pažymi Kim ir Markus. mano teisės ir laisvės Panašumui „Būk teisus pačiam sau" Individualistinės Vakarų Abipusiai priklausomas Socialinis. Kurį pieštuką pasirinktumėte? Kai Heejung Kim ir Hazel Markus (1999) pasiūlė amerikiečiams išsirinkti vieną iš šių pieštukų. apibrėžiamas asmeninėmis savybėmis ir tikslais Aš . kuris buvo kitos spalvos.4 PAVEIKSLAS. jog „nuomonė apie save (savo vidinį Aš) išlieka nepakitusi. tik 31 procentas dalyvių išsirinko kitos spalvos pieštuką. Jei mūsų asmeniniam tapatumui iškyla grėsmė. Reklamose čia rečiau akcentuojama laisvė rinktis pačiam ir dažniau vaizduojamos žmonių grupės (Markus. 2001). mūsų socialinė atsakomybė bei santykiai Egoizmui „Žmogus ne sala" Kolektyvistinės Azijos ir trečiojo pasaulio Kas svarbu Nepritariu Sampratą apibūdinantis motto Pamatinės kultūros jas ir bendruomenės įpročius (Choi ir Choi. 1999)." Kinų posakis dėl didžiojo 2.grupiniai tikslai ir solidarumas.

Kodėl jie taip emocionaliai komentuoja ir klausinėja. Šie mainai paskatino imtis eksperimentinių tyrimų ir priminė. Kelias savaites Japonijoje skaičiusi paskaitas studentams. Būtent šis supratimas skatina mus ir toliau bendradarbiauti kultūrinės psichologijos srityje. . tad gali paprasčiausiai tai ir patiekti. Po to sekė įtemptas pokalbis tarp pakvietusio į restoraną japono ir jo japonų svečių. Paprastas takas reiškė. jog intelektą jie tapatina su gebėjimu iš kito žmogaus „išspausti" viską ką gali. Ji patikino studentus. Pasirinkimas yra apsunkinimas? Hazel ėmė svarstyti. ir šie skirtumai darys įtaką psichologinei savijautai. netgi tarpusavyje. Susidūrimai kultūros plotmėje mus įtikina. kodėl taip konkuruoja? Kodėl atrodo. Tai labai sutrikdė Hazel. jokių komentarų. nuomonių bei nuostatų? Kas dedasi jų galvose? Kaip pažinti žmogų. kad galima gyventi ir kitaip nei esame įpratę. Hazel jam atsikirsdavo anekdotais apie japonų keistenybes. arčia tik nebus raktas įjos patirtą pažeminimą Japonijoje. kodėl amerikiečių gyvenimas yra toks keistas. tad kodėl niekas į tai nereaguoja? Kur ginčai. Mičigano universitetas šalia. Kas gi norės pasirinkti paprastą taką? Suprantama. net kai kalba profesorius. kas kada geriausiai tinka atsigaivinti. gaivinamųjų gėrimų ar sulčių. kodėl jie tokie tylūs . o pažįstamus . Iki šiol daugiausia psichologijos darbų parašė mokslininkai. kodėl studentai negali tiesiog klausytis paskaitos ir kodėl amerikiečiai jaučia poreikį nuolatos vienas kitą pertraukinėti. Priėjo padavėjas ir atsistojo Hazel Rose Markus. debatai ir kritiško mąstymo požymiai? Net kai ji pateikė paprastą klausimą: „Kur yra geriausia makaronų parduotuvė?". kaip tikra amerikietė Hazel pasirinko nepaprastą. kad kelias yra tinkamas ir geras. kokį išsirinko užkandį ir pagrindinį patiekalą.66 I dalis. jei jis nesako. kurie savo svečius verste užverčia gausybe įvairiausių pasirinkti verčiančių klausimų. kad ją domina kitokia nei jos pačios nuomonė. kaip gali mėgautis vakariene? Kokia prasmė duoti valgiaraštį. kai visi vienas kitą gerai pažįsta? Shinobu šį savo nusistebėjimą išsakė amerikiečiams šeimininkams. Negi japonų studentai niekam neteikia pirmenybės. gerai mokantiems anglų kalbą Hazel stebėjosi. Hazel pasakė. kavos ar arbatos? Kam apsunkinti svečią nereikšmingais sprendimais? Juk šeimininkė puikiai žino.nepažįstamais. neturi savo minčių.jokių klausimų. ką galvoja? Shinobu stebėjosi.pasigirdo gilūs atodūsiai. Kituose socialiniuose ir kultūriniuose kontekstuose žmogus bei gyvenimo prasmė gali būti suprantami kitaip. po kurių sekė: „Kaip čia pasakius". Norite vyno ar alaus. kad psichologiniam funkcionavimui vieta yra svarbus aspektas. SOCIALINIS MĄSTYMAS ką slepia moksliniai tyrimai Hazel Markus apie kultūrinę psichologiją Mes pradėjome bendradarbiauti garsiai stebėdamiesi. Kultūrinės psichologijos tikslas yra nepažįstamus dalykus paversti pažįstamais. Visiems buvo atnešti tie patys patiekalai. visi ėmė studijuoti meniu. Jei pats negali pasirinkti patiekalų. Stenfordo universitetas Shinobu Kitayama. Jie aštuoniese nuvyko į prancūzišką restoraną ir. šnekėti visi kartu. kaip tokiose vietose priimta. Tačiau šis atvedė į už šventyklos teritorijos esantį sąvartyną. P ~ . kilę iš vidurinės europiečių ir amerikiečių klasės. Shinobu stebėjosi. jei visiems patiekiami tie patys valgiai? Ar vienodumo jausmas yra geras arba pageidautinas Japonijoje? Vaikštinėdama šalia Kyoto šventyklos Hazel priėjo kryžkelę ir prie vienos atšakos pamatė lentelę su užrašu „paprastas takas". Jie tyrinėja Europos ir Amerikos vidurinės klasės atstovus. o ne nuobodus ir neįdomus.

kurie gyvena Azijoje). kad žinome. Kolektyvistinėse kultūrose konfliktai dažnai kyla tarp grupių. ar savojo Aš samprata tampa labiau individualizuota? Ar japonai pasikeičia veikiami vakarietiškos paaukštinimo pareigose specifikos. kuriuose policininkas herojiškai sučiumpa nusikaltėlį. grindžiamos ne darbo stažu. teigia Kitayama ir Markus (2000).Ir tas dalykas esame [mes patys]. čia dažniau skiriasi šeimos (Triandis. Tačiau kartais mes manome. apie kurį mes žinome daugiau nei galėtume sužinoti stebėdami iš šalies." Iš tiesų. Lewisas (1952. Išbuvę Britų Kolumbijos universitete septynis mėnesius. jūsų nuomone. .artimumo. Kai Kitayama (1999).ragino vienas senovės graikų išminčius. išgirdę apie vakarietiškąją nepriklausomo savojo Aš sampratą. Tačiau vienas klausytojas. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 67 niausiai save lygina su tais. individualistinėse kultūrose subrandinama daugiau pavienių nusikaltėlių.Kioto universitetą.ir galiausiai jie pradėjo tikėti. išskirtiniai ir keliantys pasigėrėjimą. . „Aš atkakliai jiems aiškinau šią vakarietiškąją savojo Aš sampratą . Tai neišvengiama kai kurių įdomių mokslinių tyrinėjimų išvada. Tačiau ar iš tiesų mes gerai save pažįstame? „Yra vienas dalykas. nepaisant to. kad pasikeičia. . įtikinėjami „pasikliauti savo galimybėmis" bei maitinami kino filmais. kad kiti jam trukdo? Stevenas Heine ir jo kolegos (1999) teigia.2 s k y r i u s . 18-19). aplankė savo japoniškąją alma mater .kai jaučiasi naudingi. mes stengiamės tai daryti. o individualiais pasiekimais. laimė tolygi teigiamiems socialiniams potyriams .teigė C. 2005). kuriems geriau sekasi. jog kolektyvistinės Japonijos ir individualistinių Jungtinių Valstijų studentai teigs patiriantys tokias teigiamas emocijas kaip laimė ir pakili nuotaika? Japonų studentams. dešimt metų dėstęs ir dirbęs mokslinį darbą Amerikoje. . vienintelis visoje Visatoje. 2000). Amerikiečių studentai laimę dažnai sieja su neutraliomis emocijomis . Vakarams veikiant urbanistinę Japoniją ar Japonijos studentams atvykus mokytis į Vakarų šalis. Mes noriai formuojame nuomonę apie save ir nedvejodami aiškiname. bus didžiausia tikimybė. S. Be abejo. Mes nešiojamės vidinę informaciją esame supažindinti. Japonijos studentai ėmė labiau vertinti save. draugiškumo ir pagarbos jausmui. kodėl būtent šitaip jaučiamės ir elgiamės. Savęs pažinimas „Pažink save". giliai atsidusęs. Tai skatina savęs tobulinimą (White ir Lehman. magistrantai bei doktorantai „apstulbo". Tad kada. kad iš tiesų dauguma amerikiečių savojo Aš su niekuo nesieja. galiausiai ištarė: „Negi tikrai taip yra?" Kai Rytai susiduria su Vakarais . Ilgalaikių Kanados imigrantų savivertė taip pat yra stipresnė nei neseniai atvykusiųjų (ir tų. p. bet vidinė informacija būna klaidinga.pavyzdžiui.

kad jei mintis kilo anksčiau už veiksmą. Paklausti. Iš tiesų poveikis buvo milžiniškas. jas aiškindami dažnai klystame. Kiekvieno tyrimo pabaigoje žmonės įvertindavo. Kodėl pasirinkote tą universitetą. Venecijos pirklys. jie veikė savo valia. o jaudulį einant kabančiu tiltu . jie sutiko. jų nuomone. Taip pat žmonės įpratę neigti. Pelei klaidžiojant lentele. kurie vartojo placebo. Stebėtina tai (turint galvoje. eksperimento dalyviai per ausines išgirsdavo nupieštų objektų pavadinimus ir galėdavo sustoti ties bet kuriuo iš jų. Prieš šį eksperimentą kai kurie studentai išgėrė placebo tabletę.tyčia sustabdydavo pelę . Kartais . Dutton ir Aron. Richardas Nisbettas ir Stanley Schachteris (1966) paprašė. tačiau ne jiems. kad tiriamųjų nuomonė apie kurio nors veiksnio įtaką jų nuotaikoms mažai tesutapo su realiu poveikiu. Taip pat daug klausimų kelia tyrimai. kad tiriamųjų dėmesys buvo nukreiptas į jų kasdienes nuotaikas). Kai tiriamiesiems buvo paaiškintas tabletės poveikis.žavi praeivė (Schwarz ir Clore. Tiriamieji fiksavo ir veiksnius. pateikiame įtikinamus atsakymus. Šie duomenys atskleidžia aštrią problemą: kaip iš tiesų mes suvokiame savo džiaugsmo ar liūdesio priežastis? O kaip mes suprantame savo valios laisvę? Kaip teigia Danielis Wegneris knygoje The Illusion of Conscious Will. kurio metu du žmonės turėjo valdyti kompiuterio pelę. Weiss ir Brown. tabletės jie neminėdavo. kad ji veikia kitus. 1982). kodėl. kodėl esu toks liūdnas".kiekvieną dieną ištisus du ar tris mėnesius (Stone ir kiti. kodėl mes vienaip ar kitaip pasielgėme arba vienaip ar kitaip jautėmės. 1985. tačiau sutinka. taip atsitiko. 1596 fiktyvus tiriamasis (confederate) Eksperimentuotojo padėjėjas. kurių metu žmonės aprašinėjo savo nuotaikas .ne. Tyrimų metu žmonės aiškino. kad žmonės šoko simptomus priims kaip tabletės poveikį ir todėl pakęs stipresnį šoką nei negavusieji placebo.fiktyvus tiriamasis . kaip kiekvienas veiksnys paveikė jų nuotaikas. slystančią specialia lentele su mažais paveikslėliais. 1976. galinčius turėti įtakos jų nuotaikoms: savaitės dieną. jog niūrią nuotaiką jiems sukelia nesėkmės. Tie dalyviai. kuriame studijuojate? Kodėl smogėte savo kambario draugui? Kodėl nepamilote to ypatingo žmogaus? Kartais mes žinome kodėl. gyvenimo beprasmybės jausmas. Tačiau kai priežastys yra subtilios. kad ši galėjo turėti tokį poveikį kitiems. kai vienas asmuo . skrandžio spazmus . SOCIALINIS MĄSTYMAS Elgesio paaiškinimas „Iš tiesų nežinau. miego trukmę ir taip toliau. VVilliam Shakespeare. Jie pademonstravo. Nisbettas ir Schachteris tikėjosi. 1983.68 I dalis. vadinasi. kad Kolumbijos universiteto studentai leistų su jais išbandyti seriją vis stipresnių elektros smūgių. 1974). Būdingas atsakymas buvo: „Aš net nepagalvojau apie tabletę". 2002 („Sąmoningos valios iliuzija"). kaip žmonės klysta skaitydami savo mintis. orus.panašiai kaip elektros šokas. Wegneris atliko eksperimentą. Wilson ir kiti. Paklausti. Net tada. sukels širdies ritmo bei kvėpavimo sutrikimus. pakėlė keturis kartus stipresnį elektros šoką. Mes galime atmesti reikšmingus veiksnius ir išpūsti nereikšmingus. žmonės mano. kaip buvo pasakyta. kuri. kad juos veikia žiniasklaida.

žmonės klaidingai mano. atlikę tyrimus su Vaterlo universiteto studentais. prognozuoja. Draugaujančios poros. ar jie vykdytų įsakymą sukelti kam nors stiprų elektros šoką. 1990). Daugiau nei keturi iš penkių teigė. Kitais atvejais. kad jų santykiai tęsis ilgai. 1994]). ieškodami vandens su virgulėmis arba pakeldami rankas hipnozės seanso metu. Likus penkioms savaitėms iki „Gelsvųjų narcizų dienos" . kad juos veikia kažkokia išorinė valia. Stebėdami jūsų elgesį. sakydamas: „Tas. Sąmoningos valios iliuzija") Elgesio prognozavimas Prognozuodami savo elgesį žmonės taip pat klysta. ir tai buvo arčiau jų prognozės. Sutelkdami dėmesį vien tik į teigiamus dalykus. Tad norėdami nuspėti ateitį. ar susitikę naują žmogų jūs būsite nervingas. Tačiau iš tiesų nupirko tik 43 procentai studentų. gali geriau prognozuoti nei jūs pats (pavyzdžiui. „Mokslinių tyrimų išvada. ar jie nusipirks bent po vieną narcizą. Tas. teigia Tara MacDonald ir Michaelas Rossas (1997). ar dvejotų padėti aukai. jūsų pažįstami. kad narcizą nupirks. jog daugelis iš mūsų pasiduodame įtakai. . ko gero. Tad tikėdami. kad bendradarbiaus 64 procentai kitų eksperimento dalyvių). pavyzdžiui. kiek jų draugų pasielgs taip pat. Nicholas Epley ir Davidas Dunningas (2000) pastebėjo. kaip klostysis jų santykiai. kokia tikimybė. žmonės kartais klysta. kuris pažįsta kitus. Štai ką pastebėjo Sidney Shraugeris (1983). Kaip išmokti tiksliau nuspėti savo poelgius? Prognozuojant elgseną. kaip pamatysime. kad taip pasielgs 56 procentai kitų studentų. kad bendrame lošime sieks abipusės naudos. 1986.ties tam tikru paveikslėliu. kad pelė sustodavo būtent jų valia. eksperimentai rodo. kad mums kartais geriau sekasi nuspėti ne savo. atsižvelkite į praeitį. susirgs ir taip toliau): jų prognozės nė kiek nebuvo tikslesnės nei vidutinė žmogaus patirtis. kad jie per artimiausius du mėnesius patirs keletą įvykių (įsimylės. jei šalia būtų dar keletas žmonių. Jei paklaustume. Dažnai jų draugai ir šeimos nariai būna įžvalgesni. ir spėti. dauguma žmonių yra labiau mokyti nei išmintingi. (Žr. yra išminčius". yra mokytas. žiūrėdamos pro rožinius akinius. kad gali pasiduoti tokiai įtakai. Šioje ir kitose situacijose smegenys sukuria intuityvų asmeninio veiksmingumo pojūtį. paprašęs universiteto studentų nuspėti. o kitų žmonių veiksmus. Žmonės taip pat dažnai klysta prognozuodami. nors iš tiesų tai padarė tik 61 procentas (šis skaičius labiau sutapo su jų prognozėmis. Laboratoriniame žaidime už pinigus 84 procentai tiriamųjų prognozavo. ar šnekus [Kenny. kad jie valingai kažką padarė (arba nepadarė). tikrieji eksperimento dalyviai manydavo. Tačiau.kasmetinio Kornelio universiteto labdaros renginio. įsimylėjėliai gali būti įsitikinę. kuris pažįsta save. dauguma neigtų. Atrodo. Lao Dzė buvo teisus. Epley ir Dunningas paprašė studentų pasakyti. patariama prisiminti ankstesnį elgesį panašiose situacijose (Osberg ir Shrauger. kad jie visada mylės vienas kitą.

2. reaguojančias arba į paties individo. Žmogui. kurį psichologas Danielis Wegneris (2002) pavadino „sąmoningos valios iliuzija". Suvokta stebimų rankų kontrolė (nuo 1 = nekontroliuojama. lyg jis keltų savo ranką. kurio ranka sujungta su partnerio (eksperimentuotojo padėjėjo) ranka. ji nesuvokia ir nejaučia jų kaip savo. kad ten ne jos rankos. Tiriamoji žino. Galbūt ir aprašyto eksperimento tiriamieji susiejo veiksmo numatymą su veidrodine (atspindėta) savo smegenų veikla? Taigi jei kasdieniame gyvenime numatome kitų žmonių poelgius. Kartais patiriame reiškinį. Išgirdusi prašymą tiriamoji galėjo numatyti stebimų rankų judesius. valdant kompiuterio „pelę" atrodys. 2. nors iš tikrųjų tai padarė jo partneris. iki 7 = didelė kontrolė) 2. jį ir atliekame. kad tuo momentu pasijuto šiek tiek kontroliuojanti svetimas rankas.6 PAVEIKSLAS Sąmoningos valios iliuzija Žiūrėdami į save veidrodyje ir stebėdami svetimų rankų judesius. ar jaučiamės lyg iš dalies būtume juos sukėlę? Jei taip. kurie galėjo judesius numatyti. Betsy Sparrovv ir Lea VVinerman (2004) svarstė: ar galima priversti žmogų pasijusti taip. pavyzdžiui. ji jausdavo tam tikrą atsakomybę. Nuotrauka dešinėje: tiriamoji ir asistentė. savo rankas įkiša į rankoves. Kai tiriamoji įsivaizduodavo veiksmą ir jis būdavo atliekamas tuojau pat. kai judesiai buvo atliekami garsiai nepaprašius (todėl nebuvo galimybės jų numatyti). SOCIALINIS MĄSTYMAS mokslinių tyrimų išvada Sąmoningos valios iliuzija Paprastai kasdieniame gyvenime panorėję atlikti kokį nors veiksmą. stovinti už šios.). kąjaučia kiti. Ji teigė. lyg pati būtų privertusi jas judėti (2.smegenų ląsteles. kūno kalba subtiliai mėgdžiojantys žaidėjo veiksmus aikštėje. kai jaučiame. Neurologai surado beždžionių „veidrodinio atspindžio neuronus" . galbūt šis vikarinio veikimo („veikimo už kitą") reiškinys yra žmogiškosios empatijos. arba į stebimą panašų kito individo judesį (Rizzolatti ir kiti.05 Kontrolinės sąlygos Gudesio negalima numatyti) Eksperimentinės sąlygos (numatomas judesys) n I 2. Kita mergina (asistentė).70 I dalis. kontrolės jausmas buvo silpnas. matome prieš veidrodį stovinčią tiriamąją. kai iš tikrųjų pakeliama kito žmogaus ranka? Jų pasirinktas tyrimo metodas iliustruoja. Bet ar ji pajus kokią nors netiesioginę šių rankų kontrolę? Norėdami tai sužinoti.6 pav. pakelti ranką. Wegneris. pamatę rezultatą darome išvadą. šaltinis? Šį reiškinį gerai žino sporto aistruoliai. Danielio Wegnerio nuotr. mokslininkai paprašė asistentės atlikti rankomis keletą judesių.5 PAVEIKSLAS Netiesioginis veiksnys Nuotrauka kairėje: tiriamoji taip save mato veidrodyje. pavyzdžiui. 1996). Pradinėmis (kontrolinėmis) sąlygomis. kuriose iš tikrųjų turėtų būti tiriamosios merginos rankos. didesnę kontrolę jautė tie tiriamieji. kad veiksmo priežastis buvo mūsų valia. kad būtent jis sustabdė „pelę" langelyje. Žinoma. „parodyti OK gestą". kaip socialinės psichologijos tyrimuose kartais susilieja eksperimentinis tikslumas ir kūrybiška režisūra. .5 pav.

AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 71 Jausmų prognozavimas Daugelis svarbių sprendimų gyvenime susiję su mūsų jausmų prognozėmis. kad gali ir nesusilaikyti. kurias apklausė Julie Woodzicka ir Marianne LaFrance (2001). o seksualiniai prievartautojai. sulaukiama nepageidaujamų nėštumų. kaip jausimės neišlaikę egzamino. kokia skani gali būti ši spurga vakare su stikline pieno. Kartais galime klaidingai nuspėti savo reakciją. dauguma moterų išsigando. kad pasipiktins. Jei erotinės nuotraukos nerodomos. pralaimėję rinkimus. sumažėjusio svorio. Dėl šios priežasties pasiduodama aistrai. Net tokie ekstremalūs įvykiai. kurie buvo pavaišinti gabalėliu mėlynių kekso (Gilbert ir Wilson. Persivalgęs jis nebepajėgia įsivaizduoti. Alkanas žmogus negalvoja apie riebaluose virtų spurgų kaloringumą. kaip laimėjimas loterijoje ar paralyžius po autoavarijos. Ramios būsenos žmogus lengviau klysta spėdamas. nes po penkerių metų teberūko maždaug pusė (Lynch ir Bonnie. Paklaustos. scenarijus. didesnio televizijos kanalų skaičiaus ir pailgėjusio laisvalaikio įtaką jų savijautai. Štai keli pavyzdžiai: • Kai jaunuoliams parodomos erotiškos nuotraukos ir po to pateikiamas aistringo pasimatymo. kurio metu mergina prašo „liautis". kaip jausis. gavę dovaną.2 s k y r i u s . Žinome. „Emocijų prognozių" tyrimai rodo. 2000). . kaip jausis ir elgsis susijaudinęs. atsakė. kad išsiskirsiu. 2002. • Tik vienas iš septynių atsitiktinių rūkalių (surūkančių mažiau nei vieną cigaretę per dieną) spėja. vėl prievartauja. 1994). kaip jie jausis praėjus kuriam laikui po nutrūkusios meilės. Tačiau jie nepakankamai įvertina narkotikų poreikio galią. ilgalaikei laimei turi mažesnį poveikį nei daugelis mano. • Žmonės pervertina šiltesnės žiemos. Loewenstein ir Schkade. laimėję svarbias rungtynes ar pusvalandžio krosu sumažinę įtampą. kas mus pradžiugina ir kas sukelia susirūpinimą ar nuobodulį. Žmonės klaidingai numatė. laimėję varžybas ar įžeisti (Gilbert ir Ebert. nuoširdžiai pažadėję „niekada daugiau". „perdegsiu" darbe ir nusivilsiu atostogomis? Kartais mes žinome. jaunuoliai prisipažįsta. jei per pokalbį dėl darbo išgirs seksualinių užuominų. • Alkani pirkėjai impulsyviai perka daugiau („Šios spurgos tokios puikios!") negu tie. 1999). kad sunkiausia nuspėti būsimų savo emocijų intensyvumą ir trukmę (Wilson ir Gilbert. Tačiau kai iš tiesų buvo pateikti tokie klausimai. jie dažniau neigia galį būti seksualiai agresyvūs. 2003). dauguma moterų. Ar susituokęs su šia moterimi aš įsipareigosiu visam gyvenimui? Ar pasirinkęs šią profesiją būsiu patenkintas savo darbu? Ar vykdamas atostogauti būtent ten patirsiu malonumą? O gal didesnė tikimybė. kad rūkys ir po penkerių metų.

jog susirūpins išgirdę blogą naujieną. ar nelaimingesni. „Jei negaučiau darbo. Atrodo. Tokio emocinio pakilimo pėdsakai išnyksta greičiau nei tikimės.veikia jų sprendimus. Tačiau daugelis tyrimų patvirtina. mes dažnai „neteisingai norime". ką ši katastrofa galėtų reikšti: nebeliks draugiškų pasisveikinimų ir juokelių. prisidedančių prie mūsų laimės. jie spėja. „Niekas. Vilnius. Pabandykime tai suasmeninti. dauguma manė. šis skyrius būtų trumpesnis. saulę.teigia mokslininkai Davidas Schkade ir Danielis Kahnemanas (1998). Dar labiau „poveikio įvertinimo paklaidai" pasiduodame po negatyvių įvykių.būsimų emocijų numatymas . Esame laimingi. nuvertinimas. Tačiau tikrovėje. SOCIALINIS MĄSTYMAS poveikio įvertinimo paklaida (impact bias) Emocijas sukėlusių įvykių poveikio ilgalaikiškumo pervertinimas. skubaus klaviatūros tarškėjimo. . nes žmonių „emocinės prognozės" . Jei tai būtų tiesa.pervertiname emocijas sukėlusių įvykių poveikio ilgalaikiškumą. Pasiekiame. kurį pajus įsigijęs naują automobilį ar pasidaręs plastinę operaciją. Ar būtume laimingesni. kad nesame atsparūs poveikio įvertinimo paklaidai . vertė Antanas Rubšys (ST) ir Vaclovas Aliulis (NT).6* * Čia ir toliau Šventojo Rašto ištraukos cituojamos iš: Šventasis Raštas: Senasis ir Naujasis Testamentas. krepšinio varžybų. pajus džiaugsmą.. bet džiaugsmas ateina su aušra. žlugtų mano gyvenimo tikslai. 2-as papildytas leid. 2000). teigia Wilsonas ir Gilbertas (2003). Tai būtų siaubinga. kad jei nugalės mūsų kandidatas ar komanda. kaip manote". Šią sistemą sudaro emocinių traumų racionalus aiškinimas. Sutelkę dėmesį į neigiamą įvykį. pastebi Danielis Gilbertas ir Timothy Wilsonas (2000). 1999." Ps 30. Mes manome. kaip jausis po penkių savaičių sužinoję rezultatus. Kai žmonės. kad teigiamu atveju jie būsią laimingesni. prognozuoja. kuriems atliekamas ŽIV tyrimas. atmetame kitų dalykų. palyginti su šiandiena? Galvodami apie tai turbūt susimąstėte. po kiek laiko jūsų laimės jausmui apskritai įtakos turės „du dalykai: a) įvykis ir b) visa kita" (Gilbert ir Wilson. ribojimas. žmonės neįvertina savo psichologinio imuniteto sistemos galios ir intensyvumo. ilgai būsime patenkinti. kad jiems „labai trūksta griežtai surikiuotos dienos. Kai Gilbertas su kolegomis (1998) paprašė profesorių-asistentų spėti. atlaidumas. kaip jaustumės po metų. jog mūsų kančia tęsis amžinai. intelektualaus stimuliavimo ar reguliaraus užkandžiavimo pyragėliais". nepakeis padėties taip stipriai. Gilbertas ir Wilsonas siūlo įsivaizduoti. „Ašaros gali lūkuriuoti per naktį. Įsivaizduojantys savo idiliškas atostogas saloje. bangų mūšą ir smėlį gali nusivilti. Be to. Nors jūs tikriausiai visuomet viso šito pasigesite. svarbą ir todėl klystame manydami. jis gali neapgalvotai investuoti į naują „Mercedes" ar radikalų išvaizdos pagražinimą." Tačiau apklausti po kelerių metų negavusieji dėstytojo darbo jautėsi beveik tokie pat laimingi kaip ir jį gavusieji. kad poveikio šališkumas svarbus. pastebėję. jog mūsų intuityvi teorija yra tokia: mes norime.72 I dalis. į ką esate sutelkę savo dėmesį.ne taip smarkiai džiaugiasi (Sieff ir kiti. Katalikų pasaulis. Kadangi apie savo „psichologinio imuniteto sistemą" beveik nieko nežinome . jei iškristume iš universiteto. o išgirdę gerą. 1999). o išgirdę gerą . Tačiau po penkių savaičių išgirdę blogą naujieną jie būna prislėgti mažiau negu tikėjosi. Jei žmogus pervertina stiprumą ir trukmę to malonumo. kaip jie jausis po kelerių metų gavę arba negavę dėstytojo darbą. Wilsonas ir Gilbertas (2005) teigia.

Tačiau po kelių savaičių jų pasitenkinimas pasirinkimu. arba kai tam tikrą laiką pasąmonėje glūdėjusią problemą išsprendžia vienas spontaniškas nušvitimas. Ironiška. kad sąmoningai išreikštos nuostatos daiktų ir žmonių atžvilgiu paprastai gana gerai leidžia prognozuoti elgseną. Tačiau jei eksperimento dalyviai iš anksto paprašomi išanalizuoti savo jausmus. sumažėjo. nutrūkusiais meilės ryšiais. kurių iš anksto buvo paprašyta nurodyti savo pasirinkimo priežastis. kad jis mus pažadintų reikiamu laiku. kuriuos sunkiau išreikšti žodžiais. Taigi nesutirštinkime spalvų. Suvokimo ir atminties tyrimai rodo. Devyniais eksperimentais Wilsonas su kolegomis (1989) patvirtino. Tad aiškindami racionaliai galime praleisti tas instinktyviai gimstančias nuostatas. kurie iš tiesų buvo mažiau svarbūs nei tie santykių aspektai.2 s k y r i u s . Savianalizės išmintis ir iliuzijos Tad mūsų intuicija gali stulbinamai klysti dėl to. 1975 („Rinktiniai eilėraščiai") . mes skiname pasąmoningos proto veiklos vaisius. ir ką mes jausime bei darysime. The Collected Poems of Theodore Roethke. palyginti su tais. kurie rinkosi intuityviai ir todėl parsinešė kitokius plakatus. Tie. Kai elgsenos priežastys nebūna tokios akivaizdžios. Kūrybingi mokslininkai ir menininkai dažnai negali nupasakoti įžvalgą paskatinusio proceso. mes tiksliai save suvokiame (Gavanski irHoffman. jos nebūna aiškios ir pačiam žmogui. kurios ir nulemia mūsų elgseną. įsimylėjėlių porų pasitenkinimo savo santykiais lygis leido prognozuoti. 1987). santykiai buvo geri arba blogi. 2002) pateikia drąsią idėją: mūsų socialinę elgseną kontroliuojantys mąstymo procesai skiriasi nuo elgseną paaiškinančių mąstymo procesų. Timothy Wilsonas (1985. jų ataskaitos apie nuostatas tampa bevertės. mes esame atsparūs. kas vyksta mūsų galvoje. kas mus paveikė. ir tik po to vertinti savo laimę. . bet svarbiausi neigiami įvykiai (kurie sužadina mūsų psichologinę gynybą) mus slegia trumpiau nei nereikšmingi suerzinimai (nesužadinantys gynybos mechanizmo). Tačiau kai nusistatome vidinį laikrodį. Kai elgesio priežastys aiškios ir sutampa su mūsų intuicija. Pavyzdžiui.daro išvadą Wilsonas (2002). neišlaikytais egzaminais. sukeliantis visišką painiavą". Theodore Roethke. Mes dažnai esame „svetimi patys sau". kad mes geriau suprantame savo mąstymo rezultatus nei procesus. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 73 (Gilbertas ir Wilsonas šį reiškinį vadina imuniniu atmetimu). negautu dėstytojo darbu ir asmeniniais bei grupiniais pralaimėjimais mes susitaikome greičiau nei manytume. ar po kelių mėnesių jie dar bus kartu. išsirinko humoristinį plakatą (jo teigiamas savybes buvo lengviau nusakyti žodžiais). iš tiesų su neįgalumu. Kitaip tariant. Kaip bus paaiškinta 3 skyriuje. Šių porų nuostatos nebeturėjo reikšmės prognozuojant santykius! Tikriausiai dėl smulkios santykių analizės dėmesys nukrypdavo į lengvai žodžiais apibūdinamus veiksnius. imuninis atmetimas (immune neglect) Tendencija neįvertinti savo galimybių atgauti dvasines ir fizines jėgas po stresinių įvykių. mes nesuvokiame daug ko. teigia Gilbertas su kolegomis (2004). Kitame tyrime Wilsonas kartu su kolegomis (1993) davė žmonėms parsinešti į namus vieną iš dviejų plakatų. dėl kurių. jų nuomone. Tačiau kiti eksperimento dalyviai pirmiau turėjo išvardyti visas priežastis. Intuityvūs žmonių veido bruo- „Galvojimas apie save yra prakeiksmas.

Antroji išvada taikytina mūsų kasdieniam gyvenimui. Atrodo. kaip mes apdorojame sau aktualią informaciją. Nors išreikštas nuostatas galima gana lengvai keisti. Asmeniniai liudijimai būna labai įtikinantys (tuo mes įsitikinsime 15 skyriuje „Socialinė psichologija teisme"). kaip mus vertina kiti. nuostatos. apie kuriuos svajojame arba kurių baiminamės. arba implicitinės (automatinės). . kartais nulemia protas. Klaidingas savęs supratimas riboja mokslinę subjektyvios asmeninės informacijos naudą. geriau ją įsimename (šis reiškinys vadinamas nuorodos į save efektu). kad Wilsonas perdeda teigdamas. įvertinant kainą. nebūsime tokie patiklūs. kai esate kartu su savo partneriu ir be jo?"). Wilsonas būtų paprašęs labiau įsigilinti į savo jausmus („kaip jaučiatės. taip pat ir mūsų vaidmenys. Žodžiais išreikštos atviros nuostatos gali keistis kartu su išsilavinimu arba dėl įtikinėjimo. užuot nurodęs analizuoti savo meilės santykius. nuo kurios priklauso. nuostatų apibūdinimas būtų galėjęs suteikti daugiau informacijos.1. o priežasčių analizė. Tačiau jei nauja nuostata tenka dažnai vadovautis. Šie faktai rodo. nuostatos keičiasi lėtai kartu su patirtimi. pažymi Wilsonas. „neišreikštos. Pirmasis įspūdis dažniausiai nemeluoja. rašo Gary Levine ir jo kolegos (1996). kuriems dabar žodžiais reiškiame pagarbą ir pripažinimą. Tiriamojo pateikta informacija apie save dažnai negalima pasitikėti. kinta lėčiau". karjeros galimybes ir 1. jog sau mes esame nepažinūs. ir išreikštos (sąmoningai kontroliuojamos) nuostatos to paties objekto atžvilgiu. Apdoroję informaciją apie save. formuojančia naujus įpročius. Jei. socialinis tapatumas.. arba eksplicitinių. Savojo Aš sampratą veikia daug kas. kad. Savojo Aš samprata susideda iš dviejų elementų: Aš schemos. arba implicitinės. arba implicitinės. galime būti iš vaikystės išsaugoję instinktyvią baimę ar antipatiją žmonėms. kurioje aukštojoje mokykloje mokytis. kaip suvokiame įvairius savo asmenybės aspektus bei gebėjimus. žų vertinimai taip pat būna nuoseklesni. mūsų sėkmės ir nesėkmės. nuostatos kurio nors žmogaus ar dalyko atžvilgiu dažnai skiriasi nuo sąmoningai kontroliuojamų išreikštų. Murray Millaras ir Abrahamas Tesseris (1992) mano. Pavyzdžiui.tarkime. sprendimas. Šioms sritims naudingiausia ne jausmų. Nuoširdumas apibūdinant ir interpretuojant potyrius negarantuoja šių apibūdinimų validumo. kaip ir seni įpročiai. Nors širdis turi savų argumentų. jog kitos elgsenos sritys . APIBENDRINIMAS Savojo Aš samprata: kas aš esu? • Savęs supratimas padeda surikiuoti mintis ir veiksmus. kad mes vadovaujamės dvigubomis nuostatomis. . nuostatos tampa ne tokios reikšmingos jausmų skatinamos elgsenos prognozei. nuomonė apie tai. savęs palyginimai su kitais. Pirmoji išvada taikytina psichologinėms apklausoms. Tačiau šie liudijimai gali būti ir klaidingi.74 I dalis. ir galimų savųjų Aš.yra labiau apgalvotos. ji gali pakeisti senąją. S O C I A L I N I S M Ą S T Y M A S dvigubos nuostatos (dual attitudes) Skirtingos paslėptos. nuostatų. • Savęs vertinimas atspindi. arba implicitinės. Iš šių savęs pažinimo ribotumų tyrimo galima padaryti dvi praktines išvadas. Mūsų automatinės neišreikštos. neišreikštos. akcentuojant priežastis. Jų tyrimų rezultatai rodo. lyginant su logiškai pagrįstais vertinimais. teigia Wilsonas su kolegomis (2000). Turėdami galvoje šią potencialią klaidą mažiau bijosime kitų.

Jie iliustravo sąvokos prasmę studentams trimis žodžiais. ar jūsų savivertė būna aukšta? Taip. būdami apie save iš esmės geros nuomonės. ar nuo bendrojo savęs vertinimo priklauso savęs suvokimas („iš viršaus žemyn"). mano esą nepriklausomi (nepriklausomas savasis Aš). Kai veiksniai.jei moralus. „plaukimas" ir „atrakcionas" ir paprašė sugalvoti vieną visas šias tris reikšmes apimantį žodį. Taip pat esame linkę klaidingai prognozuoti savo emocijas. kad šis gebėjimas labai svarbus. Tačiau Jonathonas Brownas ir Keithas Duttonas (1994) įrodinėja. kurį jie motyvuojami stiprinti. . Brownas ir Duttonas Vašingtono universiteto studentams papasakojo apie galimą savybę. mes pagražiname konkrečias Aš schemas („aš sugebu integruotis") ir savo galimus Aš.yra visų Aš schemų ir galimų savųjų Aš suma? Jei save laikote patraukliu. jei jiems buvo pasakyta. užtikrintumas tam tikrose srityse (tai gali būti išvaizda. mes patys jų taip pat nepastebime. Azijos ir trečiojo pasaulio šalių atstovai jaučiasi labiau priklausomi nuo kitų (abipusiai priklausomas savasis Aš). iš meilės besižavinčius jo rankų ir kojų pirščiukais bei plaukais: nebūna taip. „Vieni gali save vertinti už puikius mokymosi rezultatus ir fizinį patrauklumą. arba implicitiniai. kontroliuojantys mūsų elgseną gali atrodyti kitokie nei sąmoningi. Subtilūs. Tačiau „išpūstas" savęs vertinimas turi ir tamsiąją savo pusę. o ne tada. Savęs pažinimas yra keistai klaidingas. Ar savivertė . išreikšti jos aiškinimai.). o antruoju . Kaip bus išsamiau paaiškinta 5 skyriuje. kad bet kas juos pamatytų. jei jis manys esąs protingas ir gražus. Dažnai negalime paaiškinti savo elgesio. o tik po to spręstų.vertu turto ir meilės. kurie iš esmės save vertina gerai . pavyzdžiui. šie kontrastai prisideda prie kultūrinių socialinės elgsenos skirtumų. Matyt. savivertė (self-esteem) Visapusis žmogaus savęs įvertinimas arba savosios vertės pojūtis. Jie mano. (Užuomina: šis žodis prasideda raide p. Aukštai save vertinantys žmonės dažniau teigdavo turį šį gebėjimą. Kai kurie žmonės. Savęs vertinimas Žmonėms reikalingas savosios vertės pojūtis. Jie panašūs į kūdikio sulaukusius tėvus. kad tėvai pirmiausia įvertintų savo kūdikio rankų ir kojų pirštus. procesai. kad žmonės. kai buvo sakoma.visapusis savęs įvertinimas . kurių savivertė aukšta teigiamai vertins ir savo išvaizdą.t. išmintis ar dar kas nors) yra svarbus savęs vertinimui. kad žvilgsnis į savęs vertinimą „iš apačios aukštyn" nėra visaapimantis. nepakankamai įvertiname savo psichologinio imuniteto sistemos atsparumą ir todėl pervertiname emocinių reakcijų į reikšmingus įvykius trukmę. ar „visas" kūdikis yra žavus.2 s k y r i u s . tuo tarpu kiti už meilę Dievui ir moralinių nuostatų laikymąsi.." Pirmuoju atveju žmogaus savivertė bus aukšta. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 75 Kultūra taip pat formuoja savąjį Aš. ir gebėjimus. y. teigia Jennifer Crocker ir Connie Wolfe (2001). atletišku. ypač individualistinėse Vakarų kultūrose. kad šis gebėjimas nenaudingas. kurią jie pavadino „integruotu gebėjimu". neišreikšti. ir kitas savybes. kad priežastiniai ryšiai veikia ir priešinga kryptimi. Labiau tikėtina. Kad patikrintų savo spėjimą. išmintingu . nėra tokie akivaizdūs. „automobilis". darantys įtaką mūsų elgsenai.

seserį? Jei taip. kad poreikis „išsaugoti savivertę" leidžia prognozuoti daugybę įdomių faktų. 2003) tiki. Menkos savivertės žmogui netgi pasisekimas visuomenėje gali sukelti pasibjaurėjimą. Abrahamas Tesseris (1988) teigia. kad jausmas. paveikti nesėkmės. kad jei aplinkiniai vieną iš jūsų laiko gabesniu. 1992). Kunda. Tesseris daro prielaidą. Kaip ir akinanti žibintų šviesa. 2004). šis jausmas gali skatinti veikti . dažniausiai prisimena. 1992). SOCIALINIS MĄSTYMAS Savęs vertinimo motyvacija Motyvacija yra mūsų pažinimo sistemos variklis (Dunning. kokių iš jo tikimasi (Wood ir kiti. 1991). aukštai save vertinantys žmonės išsaugo savąją vertę manydami. „per anksti" pradėju- . Juo labiau žmonės bus susijaudinę. 2001). gal dabar nerimaujate. Paniekinti ar apgauti. mes jaučiamės nepatrauklūs arba nevisaverčiai. žmonės jus tikriausiai lygindavo. nerimą. grėsmę tapatumui galima sumažinti teigiant: „Mano gabusis partneris. kad vaikystėje tarp jų nebuvo trinties. Patyrę nesėkmę. (Tesseris mano. Suaugę panašių gabumų broliai dažniau prisimena. 2003). Kokios priežastys skatina išsaugoti arba stiprinti savivertę? Markas Leary (1998. kurio gabumai labai skiriasi. Tad savivertės matuoklis perspėja mus apie socialinio atstūmimo pavojų. gebėjimą atkurti fizines bei dvasines jėgas ir malonius jausmus (Baumeister ir kiti. yra dalis manęs" (Lockwood ir kiti. viešas pasirodymas ar egzaminas mokykloje. kai augote. kad jis niekada nepasieks tokių aukštumų. juo labiau saugos save komentuodami šią nesėkmę (Brown ir Rogers. su kuriuo esame labai artimi. Ryšiai padeda išlikti ir gerai jaustis. kad didžiausia grėsmė kyla vyresniam vaikui. (Jei jums labai gerai pasisekė žaidimas. kad kitą kartą visus nuvilsite?) Stipri savivertė skatina iniciatyvumą. kad vaikystėje nesutardavo. Jei esate vyras. netgi nesutarimus tarp brolių ir seserų. 1999. Brown ir Gallagher. gal turite panašaus amžiaus brolį.) Turintys brolį. Tačiau paauglių berniukų. 2005). kitas stengsis elgtis taip. Tamsioji savęs vertinimo pusė Menkas savęs vertinimas kelia depresijos. Ją taip pat gali kelti ir sutuoktinis (-ė). Nors turėti bendrų interesų yra sveika.tobulėti ir ieškoti pritarimo bei pripažinimo kitur. Tyrimai patvirtina. narkotikų vartojimo ir kai kurių rūšių nusikaltimų pavojų. Grėsmę savivertei kelia ir draugai. kad išsaugotų savivertę. 1992. nes jų sėkmė pavojingesnė nei svetimų žmonių (Zuckerman ir Jost. jog kitiems žmonėms taip pat nesiseka. kad socialinis atstūmimas mažina mūsų savivertę ir stiprina pritarimo poreikį. yra tarsi kuro matuoklis. 1990). turinčiam labai gabų jaunesnį brolį ar sesę. Kai vienam partneriui geriau sekasi abiems svarbioje srityje. arba pernelyg iškeldami save kitų atžvilgiu (Agostinelli ir kiti. skatindamas jautriau reaguoti į kitų žmonių lūkesčius. jog esi vertingas.76 I dalis. o jei moteris . identiški karjeros tikslai gali kelti įtampą ir pavydą (Clark ir Bennett.

Gaujų lyderių. kurie pritarė tokiems savimeilę glostantiems teiginiams. grubūs ir nedraugiški (iš Heatherton ir Vohs. rašinio autorius galėjo jį atakuoti bet kokio intensyvumo ir bet kokios trukmės triukšmu. Turintieji stipriausią ego . ir visuomenei. Po to kiekvienas rašinio autorius su kitu studentu žaidė reakcijos greičio išbandymo žaidimą. . grupėje to nedarė. pastebi Robynas Davvesas (1994. ribotas ir ne visada teigiamas. pertraukia kitus ir ne kalbasi." Labai save vertinantys vyrukai. o kalba (priešingai nei drovesni. dažniau įžeidinėja. sako Baumeisteris. kontrolinėje. 2000). kad gali būti išmestas iš savo socialinės aplinkos.teigia Baumeisteris (1996). kad tai naudinga ir individui.nedidelis. kad jis „tikriausiai paskelbęs daugiausia darbų apie savivertę". 2005 Kontrolinė grupė Grupė. kurį kitas tariamas studentas arba labai išgyrė („puikus rašinys!") arba kandžiai sukritikavo („blogiausias mano kada nors skaitytas rašinys!"). žmonės į tai reaguoja žemindami kitus. Jų triukšmo atakos buvo tris kartus didesnės nei tų. 1998). „Darau išvadą. Jei oponentas pralaimėdavo. kuklesni. o kitoje. o kartais ir smurtaudami. kaip „aš esu gabesnis už kitus" buvo „ypač agresyvūs". gali pasidaryti pavojingas. Vieno eksperimento metu Toddas Heathertonas ir Kathleen Vohs (2000) grupę studentų vaikinų gąsdino. Naujausiuose darbuose pripažįstama. Menkas savęs vertinimas Būsena Stiprus savęs vertinimas . kad savikontrolė dešimt kartų vertingesnė už savivertę. pajutęs.7 PAVEIKSLAS Kai stipriam ego metamas iššūkis Pajutę grėsmę. Stiprų ego susiformavęs jaunuolis. Įžeista savigarba skatina duoti atkirtį. kurių savivertė buvo normali." Roy Baumeister. tik itin gerai save vertinantys žmonės tapdavo priešiškesni arogantiški. 2. savivertė dažniau būna stipresnė nei vidutinė.tie. patariu jums: užmirškite savivertę ir stiprinkite savikontrolę bei savidrausmę.2 s k y r i u s .7 paveikslą). kad jų savivertei gresia pavojus. „Entuziastingi savivertės šalininkų pareiškimai svyruoja nuo fantazijos iki tauškalų". kad jie neišlaikys testo. kurių savivertė menka). „Savivertės poveikis . narciziški as- „Po šitiek metų. ekstremalių etnocentrikų ir teroristų savivertė taip pat būna aukštesnė. Reaguodami į galimą nesėkmę tik sripria saviverte pasižymintys vaikinai tapo pastebimai priešiškesni (žr. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 77 sių lytinį gyvenimą. manantis. slepia vidinio saugumo ir savivertės stoką? Ar kategoriški. Pajutę. patyrusi grėsmę 2. nuošaliau besilaikantys žmonės. kurių ego stipriai išreikštas ir kurie retsykiais blogai pasielgia." Ar žmonės. kad ir kaip būtų gaila. Kito eksperimento metu Bradas Bushmanas ir Roy Baumeisteris (1998) paprašė 540 savanorių studentų parašyti straipsnelį.

mažiau klausomės tų. Naujausi tyrimai rodo. per kurį individas suklasifikuoja su savo asmenybe susijusius teigiamus ir neigiamus žodžius. o paslėptoji savivertė matuojama keletu subtilesnių būdų . Jennifer Crocker ir jos kolegos (2002. 2003. Kai nuoseklumą galima pastebėti. prieštarauja faktui. kuriuos atliko su Mičigano universiteto studentais. esame mažiau gynybiški (Epštein ir Feist.išreikštąja (sąmoninga) ir paslėptąja (neįsisąmoninta). 1999). Chuliganai demonstruoja gynybinę. Išreikštąją savivertę psichologai matuoja naudodami apklausas („Jaučiu. 2003.dažniau gina chuliganų aukas. Žmogus. kad esu vertinga asmenybė"). 2003). stipri savivertė labiau reiškiama ne pažymiais. vartojo narkotikus. kad moterų abiejų savivertės formų įverčiai nuoseklesni negu vyrų). „Hitlerio savivertė buvo labai aukšta". 2004. Taip pat nebūname „plonaodžiai" ir greiti kritikuoti . t.dažniau patyrė stresą. bendravimo problemas. elgiasi ne taip gynybiškai.pastebi Baumeisteris ir jo kolegos (2003). ir nesąmoningai. Kai jaučiamės užtikrintai. Schimel ir kiti. Jordan ir kiti. 2002. 1998. pinigais ar kitų žmonių pritarimo paieškomis. Studentai. SOCIALINIS MĄSTYMAS menys iš tiesų turi silpną ego ir tai slepia po pompastišku išoriniu blizgesiu? Daugelis tyrinėtojų bandė įrodyti. kai žmonės teigiamai save vertina ir sąmoningai.78 I dalis. Priešingai nei menka.nuo individui patinkančių savo vardo raidžių pasirinkimo iki kompiuteriu skaičiuojamo reakcijos laiko. 2005) tai patvirtino tyrimais. . 2001). 1989). mano. 1988. Ybarra. kuriems patinkame. jie saugiau jaučiasi. mažiau paklūsta prietarams (Jordan ir kiti. ir nepuolame plūsti tų. kad šitokia išorė slepia menką savivertę. Būdami blogos nuotaikos ar pajutę grėsmę jie greičiau į viską pradeda žiūrėti pro tamsius akinius: pastebi ir prisimena blogiausius kitų žmonių poelgius. gali prastai pasirodyti paslėptosios savivertės tyrimuose (Brettas Pelhamas su kolegomis (2005) pastebi. Ji sklinda iš vidaus ir palaiko gerą nuotaiką (Kernis. 2005). pasireiškia dviem formomis . kurie jautėsi itin priklausomi nuo išorinių jėgų . „Tikrai save gerbiantys" . išvaizda. . kaip ir nuostatos. vienišumo jausmu ir mitybos sutrikimais. save stiprinančią savivertės formą. teigia Christina Salmivalli ir jos kolegos iš Turku (Suomija) universiteto (1999). genocidą vykdančių diktatorių ir įžūlių savimylų tyrimai neatskleidė jokių silpnos savivertės pėdsakų. gaujų narių. kurių savivertė rėmėsi gilesniais. su asmeniniais bruožais susijusiais aspektais. kuriems nepatinkame (Baumgardner ir kiti. jog menkai save vertinantys žmonės kiek dažniau susiduria su įvairiomis klinikinėmis problemomis: nerimu. y. pyktį. ką Baumeisteris ir jo kolegos (1996) pavadino „tamsiąja stiprios savivertės puse".jaučiantys savąją vertę ir nesistengiantys būti dėmesio centre bei nepykstantys už kritiką . kad savivertė. piktnaudžiavo alkoholiu ir dažniau skųsdavosi mitybos sutrikimais nei tie. surinkęs didelius įverčius išreikštosios savivertės tyrimuose. Tai. kurių savivertė buvo menkiausia. 2003. kad artimieji jų nemyli (Murray ir kiti. Tačiau chuliganų.

analizuodami savo veiksmus. juo geresnės nuotaikos būname. gali nepastebėti. t Nors aukštą savivertę turėti naudingiau negu žemą tyrinėtojai nustatė. APIBENDRINIMAS Savęs vertinimas • Savivertės motyvacija veikia pažintinius procesus. jausti didesnį poreikį ne paprasčiausiai mėgautis veikla. Galvokite apie savo teigiamas savybes ir tikimybė. Kokios koncepcijos kyla iš šių tyrimų? Iki šiol aiškinomės savojo Aš sampratą. Susidūrę su nesėkme. pastebi Roy Baumeisteris su kolegomis (1998. sumažėja jų fizinė ištvermė.prisiveliantys valgyti ridikėlius. 1998). galime pradėti ignoruoti kritiką. kad sugebėsite suplanuoti ir sėkmingai įgyvendinti savo planus. kad daugelio nusikaltėlių savivertė yra aukštesnė negu vidutinė. todėl sekina ribotus valios išteklius. labiau kritikuoti. . nuo ko iš tiesų priklauso gyvenimo kokybė. gavę sudėtingas užduotis pasiekia geresnių rezultatų už tuos. mėginantys tapti gražūs. Ilgainiui rūpestis savo verte gali baigtis jausmu. daro išvadą Baumeisteris ir Julia Exline (2000): ir savikontrolė. Žmonės. kad jų gyvenimas klostosi sėkmingai. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 79 Ironiška. ir raumenys nusilpsta po didelės įtampos. turtingi ar populiarūs. Tačiau savojo Aš samprata daro įtaką mūsų elgsenai (Graziano ir kiti. raidą ir savęs pažinimą. atsistato pailsėjus ir stiprėja treniruojantis. Suvokiama savikontrolė yra svarbi. o ne šokoladą arba slopinantys blogas mintis greičiau nuleidžia rankas. Dabar. 1992). Save kontroliuojantys žmonės . kuo svarbi savojo Aš samprata. o ne suprasti kitus. Jei žmonės siekia kontroliuoti kino filmo sukeltą liūdesį. nei autonomiškumo poreikiai nebuvo realizuoti. išaugs. nei bendravimo. o siekti pergalių. bei perdėdami savo pranašumą. 1997). Savojo Aš veikimas yra ribotas. Be to. Muraven ir kiti. 2000. pasižiūrėkime. pastebi Crocker ir Lora Park (2004). stengdamiesi visada gerai galvoti apie save. pastebi Crocker ir Park. susidūrę su neišsprendžiamomis problemomis. toks žmogus gali tapti agresyvus. Jei stipriai išreikštam žmogaus ego kyla pažeminimo grėsmė dėl socialinio atstūmimo. Juo mažiau rūpinamės savo įvaizdžiu ir juo labiau savo talentais ir santykiais. Suvokiama savikontrolė Keletas mokslinių tyrimų krypčių kalba apie suvokiamos savikontrolės svarbą. kad besirūpinantys saviverte.2 s k y r i u s . Savikontrolė reikalauja pastangų. aukštai save vertinantys žmonės palaiko savo vertės jausmą manydami. laikantys save darbščiais ir manantys. kad nei kompetencijos. pavyzdžiui. kurie mano esą nevykėliai (Ruvolo ir Markus. Ji veikia panašiai kaip raumenys. kad nesiseka ir kitiems.

Optimistinis požiūris į savo kompetenciją bei galią duoda dividendus (Bandūra ir kiti. lyties ar išvaizdos galite manyti. SOCIALINIS MĄSTYMAS Saviveiksmingumas saviveiksmingumas (self-efficacy) Pojūtis. Tačiau tų. pastarajam tai . O kartu su pergalėmis auga pasitikėjimas savimi. kaip ir savivertę. ar šis įsitikinimas būtinai kažką pakeis? Tai priklausys nuo antro veiksnio: jūsų galimybės kontroliuoti rezultatus. Be to.skundėsi vienišas keturiasdešimt kelerių metų vyriškis psichoterapijos studentui Jerry Pharesui. Stebėjusieji neigiamos reikšmės žodžius patyrė priešingą efektą. Kontrolės pobūdis „Aš visiškai nedalyvauju visuomenės gyvenime". Jis skiriasi nuo savosios vertės pojūčio. Jei tikite. todėl atminties saviveiksmingumas gali būti didesnis. Net subtilios saviveiksmingumo manipuliacijos gali paveikti elgseną. Stenfordo universiteto psichologas Albertas Bandūra (1997. kur su juo pašoko kelios moterys. pastebėjo teigiamo mąstymo galią. jie gyvena sveikiau bei geriau mokosi.tvirtino vyriškis. Tiriamiesiems 0. kad esame kompetentingi ir veiksmingi. „išmintingas". Vaikai ir suaugusieji. kad pagal saviveiksmingumą galima prognozuoti darbuotojo produktyvumą (Stajkovic ir Luthans. Maddux ir Gosselin. Iškilus problemoms. arba teigiami („gudrus". tačiau bijodami diskriminavimo dėl amžiaus. 1998). nei Vakarų šalyse (Schacter ir kiti. . senyvo amžiaus žmonės mažiau skundžiasi atminties silpnėjimu. Tai pastebėjo Becca Levy (1996) 90-ies suaugusiųjų pasąmonę veikdama žodžiais. Daugiau nei šimtu tyrimų patvirtinta. . kad jūsų perspektyvos abejotinos. Kasdieniame gyvenime saviveiksmingumas padeda iškelti sudėtingus tikslus ir ištverti sunkumus. Saviveiksmingumą. 1991). Galite jaustis kompetentingas studentas ar darbuotojas. „atminties saviveiksmingumas" (pasitikėjimas savo atmintimi) buvo didesnis. . 2003). 1999. o savivertė menka. maitina sunkiai iškovoti laimėjimai. Eksperimento dalyviai sąmoningai galėjo suvokti tik šviesos blykstelėjimą. galite manyti esąs geras vairuotojas (stipriai išreikštas saviveiksmingumas). „nusenęs"). Kompetencija ir atkaklumas . ramesni ir mažiau depresyvūs. o ne mąstyti apie savo silpnybes. kuriems buvo pateikti teigiamos reikšmės žodžiai. kad galite kažką padaryti. „Man tiesiog pasisekė. tirdamas saviveiksmingumą ir darydamas teorinius apibendrinimus. 2000). Panašų reiškinį galime aptikti ir už laboratorijos sienų: Kinijoje dominuoja teigiami senėjimo įvaizdžiai." Kai Pharesas apie tai papasakojo savo vadovui Julianui Rotteriui. būna ištvermingesni.kelias į pergalę. „patyręs"). Šio paragintas.Tai daugiau niekada nepasikartos. arba neigiamus senėjimo stereotipus. turintys stiprų savi veiksmingumo pojūtį.066 sekundės buvo rodomi arba neigiami žodžiai („blogėja".80 I dalis. vyriškis nuėjo į šokius. „pamiršta". stiprus saviveiksmingumo pojūtis leidžia darbuotojams išlikti ramiems ir ieškoti sprendimų. Pavyzdžiui. Bombonešio piloto saviveiksmingumas gali būti stiprai išreikštas. tačiau jausti girtų vairuotojų keliamą pavojų (žema kontrolė). žadinančiais arba teigiamus.

kad viską. manantys. kad atliekate šį testą. kas jiems nutinka. 2004). manantys. Pasaulį valdo keli galią turintys žmonės. naudotis saugos diržu. Ilgainiui šiame pasaulyje žmogus sulaukia pagarbos. įprotis mokytis ir savidrausmė gali pakeisti padėtį . džiaugiasi geresniais santykiais ir būna geresnės psichikos sveikatos (Tangney ir kiti. jaučią". Roterio eksperimentų metu ir jo klinikinėje praktikoje vieni žmonės teigdavo nuolatos .8 paveiksle. ar situacijų belaisviai? Šią dimensiją Rotteris pavadino kontrolės pobūdžiu. Apskritai studentai. Peterson ir Barrett. 1982. jog viską. Kartais jaučiu. o širdis gali patikėti. žinau. ar iš išorės atsitiktinumo arba išorinių jėgų. a. režisieriai ir aktoriai. ir mažas žmogelis nedaug ką čia bepakeis. kad jį valdo atsitiktinumas arba išorinės jėgos (išorinis kontrolės pobūdis). p. Kartu su Pharesu jis sukūrė 29 poras teiginių.savo gyvenimo dramaturgai. laikančių save aukomis . jų pačių pastangomis bei veiksmais. kurios nusipelnė. sutinkantys su teiginiu „Aš galiu sėkmingai atsispirti pagundai". jūs tikite. 334). valdo vienokios ar kitokios išorinės jėgos. kad save kontroliuoja. b. skirtų žmogaus kontrolės pobūdžiui įvertinti. kurie mano. kaip suvokiame kontrolę. kas jiems nutinka. ar aplinkybių aukos? Ar jie . Galbūt pažįstate studentų. turėtų geriau sektis mokytis. įsivaizduokite. 1986). kad ir kaip jis stengtųsi. kvailumą ar „blogus" dėstytojus. Šalin narkotikus! Tegyvuoja viltis! Aš esu šis tas!" Jesse Jackson. mesti rūkyti. ar a. Jei daugiau „b" .dėl blogų pažymių kaltinančius tai.gauna geresnius pažymius. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 81 padėjo iškristalizuoti idėją. 1987).tikite. Tai parodyta 2. ko jie nepajėgūs kontroliuoti. reiškia. vadovėlius ar testus. „Jei mano protas suvokia. b. tuo tarpu kiti manydavo. Lefcourt. kurią jis jau kuris laikas bandė suformuluoti. Tiems. Miller ir kiti.pavyzdžiui. Klestintys žmonės labiau linkę nesėkmes laikyti atsitiktinumu arba nuspręsti: „man reikia keisti požiūrį". kas su manimi vyksta. The March on Washington. kad pastangos. Tokiems studentams patarus laikytis optimistiškesnės nuostatos . Gyvybės draudimo agentai. spręsti problemas šeimoje. kad jie kontroliuoja padėtį . uždirbti daugiau pinigų ir atsisakyti greito malonumo ilgalaikių tikslų labui (Findley ir Cooper. 1983. žmogaus vertės niekas nepripažįsta. Nuo to.patikėti. . Aš pats atsakingas už viską. ar b. priklauso ir nesėkmės priežasčių supratimas. pavyzdžiui. ar Jei atsakydami į šiuos Rotterio (1973) klausimus pasirinkote daugiau atsakymų „a". kad negaliu pakankamai kontroliuoti savo gyvenimo. arba prieštaraujantys teiginiui „Aš išleidžiu per daug pinigų" . 1993. Deja.2 s k y r i u s . 1983 („Pirmyn į Vašingtoną"). jog kontroliuojate savo likimą (vidinis kontrolės pobūdis). kontrolės pobūdis (locus of control) Žmonių elgesio ir pasekmių kontrolės suvokimas: ar jos kontroliuojamos iš vidaus. lemia jų pačių pastangos bei įgūdžiai" (cituojama iš Hunt. 1987. Kiekvienas žmogus gali turėti įtakos valdžios sprendimams.jų pažymiai paprastai pagerėja (Noel ir kiti. kad galiu tai pasiekti. Ką jūs manote? Ar žmonės dažniau būna savo likimo kalviai. Kuo labiau tikite? a.

Kaip poemoje „Eneida" sako romėnų poetas Vergilijus. kuriems įdiegta. Tyrinėtojas Martinas Seligmanas (1975. nes manė. ro Pavyzdžiui. kad jau pirmaisiais metais jie mes šį darbą. 1986).9 paveikslą). kai gali išvengti bausmės. ir tikrai jų įgysite. 1991) pastebėjo panašias išmokto bejėgiškumo apraiškas ir tarp žmonių. studentai. kad negali kontroliuoti pasikartojančių nemalonių įvykių. pasyvus nuolankumas ir netgi apatija. kurie pripažįsta optimistinį „aiškinamąjį stilių". Jei pasistengsiu. kurie kasdien stiprino savikontrolę atlikdami pratimus.8 PAVEIKSLAS Kontrolės pobūdis STA O nuo manęs. ir depresijos apimtus žmones kamuoja valios paralyžius. 1990). Išmoktas bejėgiškumas versus apsisprendimas Kontrolės pojūčio nauda pastebima ir tiriant gyvūnus. nelinkusio juo būti. dažniau nei pesimistai pasiekia aukštesnių rezultatų nei iš jų tikimasi (Seligman ir kiti. 2. Tokią išvadą padarė Makvaiuniversiteto Sidnėjuje mokslininkai Megan Oaten ir Kenas Chengas (2006)." „Įtikinėkite save. kai žmogus ar gyvūnas suvokia. nugalėsiu šiosey lenktynėse. išmoktas bejėgiškumas (learned helplessness) Išmoktas bejėgiškumas ir nuolankumas. reikalai pagerės"). yra dvigubai mažesnė nei jų pesimistiškesnių kolegų (Seligman ir Schulman. Pavyzdžiui. Kita vertus. kad nuo jų pastangų niekas nepriklauso. Tikimybė. kad nepavyks išvengti smūgių. kad turite trūkumų. lllusions: Adventures of Reluctant Messiah. Vėliau tokie šunys baugiai susigūžia net ir tada. nes tiki." Richard Bach.82 I dalis. . tampa bejėgiški. sudaro daugiau draudimo sutarčių. Ir bejėgius šunis. tačiau jei užsispirsite. pasireiškianti nejudrumu (žr. klajonės") kad nesėkmes galima kontroliuoti („Tai sunku. 1977 („Iliuzijos: Mesijo. „Jie gali. SOCIALINIS MĄSTYMAS 2. Išmokę asmeninės kontrolės (sėkmingai išvengę pirmųjų smūgių) šunys lengvai prisitaiko prie naujos situacijos. kad gali". Tie universiteto plaukimo komandos nariai. Narve uždaryti šunys. savikontrolę treniruoti naudinga. kamuojami depresijos arba engiami žmonės tapdavo pasyvūs.

reguliariai mokydamiesi. Buvo akcentuojamos galimybės rinktis bei daryti įtaką slaugos namų politikai ir kiekvieno atsakomybė už tai. perjungti televizoriaus kanalus. Štai keletas pavyzdžių: • Kaliniai. kuriems leidžiama bent kiek kontroliuoti savo aplinką . Šalyse. iš tiesų gerina sveikatą ir didina laimės pojūtį (Deci ir Ryan. Po trijų savaičių 93 procentai šios grupės pacientų pasijuto esą žvalesni. 1987). Pacientai buvo rūpestingai ir nuoširdžiai globojami. jie išmoksta jaustis bejėgiai ir nuolankūs. 1986).). Ellen Langer ir Judith Rodin (1976) ištyrė asmeninės kontrolės svarbą.10 pav. kad jie negali kontroliuoti savo privatumo. Po trijų savaičių dauguma pacientų savo būklę įvertino kaip dar labiau pablogėjusią. rečiau serga ir įvykdo mažiau vandalizmo aktų (Ruback ir kiti. . ką valgyti pusryčiams.9 PAVEIKSLAS Nekontroliuojami nemalonūs įvykiai Suvokiamas kontrolės stygius Išmoktas bejėgiškumas Išmoktas bejėgiškumas Kai gyvūnai ir žmonės patiria nekontroliuojamus nemalonius įvykius. j o gyvenimas taptų toks.patiria mažesnį stresą. dažniau pesimistiškai vertina ir galimybes susirasti gyvenamąjį būstą bei darbą (Burn. kuriems suteikta teisė rinktis. taikydamos dvejopą elgesio modelį prestižiniuose Konektikuto valstijos senelių globos namuose. vaikų darželių auklėtiniai ir senelių globos namų gyventojai. 1987).perstatyti kėdes. kad turi mažai galimybių rinktis. ilgiau gyvena ir tikrai jaučiasi laimingesni (Timko ir Moos. 1989). įjungti ir išjungti šviesą . Šiems pacientams buvo leidžiama priimti nedidelius sprendimus. 1986. kurie manė. kad . jog gali rinktis patys. kada valgyti ir kiek miegoti. 2005). Wener ir kiti. 1992). • Nakvynės namų gyventojai. aktyvesni bei laimingesni. kad tos sistemos. kokio pats nori". planuodami savo laiką. kuriose žmonės jautė turį daugiau laisvės.laboratorijoje ar laikydami egzaminus. • Ligoninių pacientai. Vienai pacientų grupei buvo akcentuojama „mūsų pareiga paversti šią įstaigą namais. manantys. Kitoje grupėje buvo skatinama asmeninė kontrolė. buvo labiau patenkinti gyvenimu (2. tokia pati buvo tyrėjų bei slaugių nuomonė. duodami smulkūs įpareigojimai. kada žiūrėti kino filmą ar kada keltis. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 83 2. • Veikimo laisvę atliekant užduotis ir priimant sprendimus turintys darbininkai būna sąžiningesni (Miller ir Monge. geriau save kontroliavo kitose situacijose . kad būtų galima ja didžiuotis ir jaustis laimingiems". Tyrimai patvirtina.2 s k y r i u s . buvo ir daugiau patenkintų gyvenimu (Inglehart ir Welzel. • Visose tirtose šalyse žmonės. kurios skatina asmeninę kontrolę.

žmonės mažiau patenkinti savo vedybiniu gyvenimu. Juokinga.akivaizdi tiesa". Tai . tačiau jautė mažesnį pasitenkinimą (Iyengar ir kiti. Knygose apie greitą praturtėjimą nuolat kartojamas motyvas „tu viską gali". ir jie bus labai patenkinti. Šiandien. šeštojo dešimtmečio bestseleryje .Vincento Peale knygoje The Power of Positive Thinking („Teigiamo mąstymo galia"): „Jei teigiamai mąstysite. kai renkasi iš šešių variantų (Iyengar ir Lepper. nei tada. rado geriau apmokamą darbą. 2000). Ši taisyklė gali padėti paaiškinti įdomų socialinį fenomeną (Myers. Žmonės. asmeninė kontrolė dažniausiai padeda žmogui geriau jaustis. Jį randame ir XX a. kai išsiskirti buvo sunkiau („prekės grąžinti ir apkeisti negalima"). o pasirinkę Havajus pasiges garsių muziejų. negu tikėjosi. kai galėdavo keisti savo sprendimą (pavyzdžiui.84 I dalis. kai išpardavimo sąlygos neleidžia grąžinti ar apkeisti pirkinio). Turėdami galimybę rinktis iš 30 skirtingų rūšių džemo ir šokolado. kai leidžiama grąžinti prekę ir susigrąžinti visus pinigus arba ją pakeisti). 2004) tvirtina. Pasiūlykite darbuotojams nemokamą kelionę į Paryžių ar į Havajus. patariančių. todėl mažėja pasitenkinimas gyvenimu ir didėja klinikinės depresijos kamuojamų žmonių skaičius. tačiau atsakomybės už savo gyvenimą ir savo galimybių realizavimo akcentavimas nėra naujas. jų laimės jausmas gali sumažėti. nepaisant didesnės laisvės išvengti nesėkmingų vedybų ir mėginti iš naujo. Taigi galima paaiškinti. pasieksite teigiamų rezultatų. Kartu su didesnėmis pasirinkimo galimybėmis atsiranda informacijos perteklius ir daugiau priežasčių gailėtis. 2000a): nacionalinės apklausos rodo. kad žmonėms patinka ir jie pasiryžę mokėti už galimybę keisti savo pasirinkimą. . Šią mintį taip pat rasime daugybėje knygų bei vaizdajuosčių. Bet jei suteiksite jiems galimybę pasirinkti vieną iš dviejų. pasirinkę Paryžių. ilgai ieškoję darbo ir vertinę įvairius pasiūlymus. nėra vandenyno. SOCIALINIS MĄSTYMAS Per plataus pasirinkimo kaštai Ar gali būti per daug laisvės ir apsisprendimo teisių? Svartmoro koledžo psichologas Barry Schvvartzas (2000. Nors laisvė gali įgauti kraštutines formas. kad nelabai šilta. Christopheris Hsee ir Reidas Hastie (2006) parodo. žmonės būna mažiau patenkinti savo pasirinkimu nei tada. Tačiau laisvė gali „trukdyti psichologiniams procesams. kaip būtinybė rinktis gali baigtis apgailestavimu. 2006). nuo kurių priklauso pasitenkinimo jausmas" (Gilbert ir Ebert. kaip padėti sau ir raginančių siekti sėkmės pasitelkus teigiamas nuostatas. kad šiuolaikinėse individualistinėse kultūrose esama „laisvės pertekliaus". Psichologiniai suvokiamos savikontrolės tyrimai yra palyginti nauji. kad žmonės buvo labiau patenkinti savo vedybiniu gyvenimu tais laikais. 2002). apgailestaus. ką Schwartzas vadina „laisvės tironija". kodėl neseniai atliktame tyrime 11 koledžų absolventai. Galimybių rinktis gausa gali sukelti paralyžių arba tai. Kitų eksperimentų metu žmonės jautė didesnį pasitenkinimą dėl būtinybės apsispręsti (pavyzdžiui.

10 PAVEIKSLAS Koreliacija tarp individų suvoktos galimybės laisvai rinktis ir pasitenkinimo gyvenimu 73 šalyse (Inglehart ir VVelzel. 2005). AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 85 Pietų Afrikos Nigerija Uganda Zimbabvė Respublika Afrikos visuomenės į pietas nuo> Sacharos Pietų Azijos visuomenės Konfucianistjnės visuomenės Pokomunistinės Rytų Europos visuomenės Marokas Jordanija Azerbaidžanas Iranas Alžyras Albanija Bosnija Islamiskos i i .8 -h 0. j visuorpenes Pokomunistinės Vakarų į Europos visuomenės j Venesuela Filipinai Peru Dominikos Respublika Kolumbija Brazilija Salvadoras Čilė Argentina Meksika Urugvajus Italija Portugalija Šveicarija Belgija Austrija Liuksemburgas Airija Ispanija Prancūzija š i a u r ė s Airija Graikija Olandija Danija Norvegija Islandija Suomija Švedija Didžioji Britanija Australija JAV Kanada Vokietija Naujoji Zelandija Lotynu Ame ika Katalikiškos Vakarį ! Europios visu Protestantiškos I visuomenės | 2.9 1.2 s k y r i u s . -r 0.7 0.0 .

(Silpnos savivertės žmogus į tokius teiginius kaip „Aš turiu gerų idėjų" atsako: . kai pastangos pataisyti situaciją pasirodo bevaisės. palaiko sėkmingos veiklos ir gebėjimo pataisyti situaciją patirtis. mesti rūkyti ar pagerinti mokymosi rezultatus buvo sėkmingos. prisiimame nuopelnus už sėkmę ir manome daugeliu požiūrių esą geresni. • Išmoktas bejėgiškumas dažnai išryškėja. Tie žmonės. Mes lengvai atleidžiame nesėkmes sau. sumažės pagyrimo vertė. Tiriant savivertę. „Sėkmė sukuria tvirtą tikėjimą savo veiksmingumu. priešingai.. Gebėjimąapsispręsti. manau. Roy Baumeisterio (2003) vadovaujama mokslininkų grupė vieningai teigia: „Jei visus vaikus girsite vien už tai. padeda tobulėti." Jei pradinės pastangos sumažinti svorį. kad jie yra savimi. kuris priimtų mane į savo gretas. jo nuomone. šie rezultatai prisideda ne tik prie atskiro žmogaus laimės." Groucho Marxas (1960) ironizuoja: „Nenoriu priklausyti nė vienam klubui. geriau susidoroja su sunkumais ir daugiau pasiekia. net mažai balų surinkę žmonės renkasi vidutinius tarp galimų vertinimų. jog galiu") didina saviveiksmingumą. jie gali būti mažiau patenkinti rezultatu.86 I dalis. Humanistinės krypties psichologas Carlas Rogersas (1958) padarė išvadą. kai matome kitus. Geriau girti ir skatinti savivertę. • Kai žmonėms pateikiama daug pasirinkimo galimybių. bet ir prie visuomenės tobulėjimo". laiko save beverčiais ir nevertais meilės". Bet.. SOCIALINIS MĄSTYMAS Savikontrolės tyrinėjimai teikia didesnį pasitikėjimą tokiomis tradicinėmis dorybėmis kaip atkaklumas ir viltis. jog galiu. kad socialinis įtikinėjimas („tu turi viską." O iš tiesų daugelis mūsų yra geros nuomonės apie save. jūsų saviveiksmingumas auga. kad šio komplekso neturime . svarbiausias saviveiksmingumo šaltinis yra sėkminga patirtis. Daugelis humanistinės psichologijos populiarintojų vieningai teigė: „Mes visi turime nevisavertiškumo kompleksą. kad dauguma jo pažįstamų „neapkenčia savęs. Plačiai manoma. APIBENDRINIMAS Suvokiama savikontrolė • Kelios tyrimų kryptys byloja apie saviveiksmingumo ir kontrolės jausmo naudą. Padeda ir modeliavimas.pastebi Johnas Powellas (1989). Bandūra (2004b) pabrėžia. kad daugelis iš mūsų kenčia dėl silpnos savivertės. Demostravimas. tai skatina geriau elgtis. Toks savivertės kėlimas padeda mėgautis šviesiąja stipraus savęs vertinimo puse ir tik kartais patirti tamsiąją. ko reikia sėkmei pasiekti") bei savęs įtikinėjimas („Aš manau. Šališkas palankumas sau Mums aktualios informacijos apdorojimą stipriai veikia šališkumas. kurie stengėsi ir jiems pavyko.tik vaidyba. . kurie tiki savo kompetencija bei veiksmingumu ir pasižymi vidine kontrole. pripažįstant gerus darbus. negu gavę mažesnę pasirinkimo laisvę.

.2 s k y r i u s . o pralaimėjusieji kaltina atsitiktinumą. kurio nebuvo įmanoma pastebėti. 1985)." (Toronto News. kad išsiskyrusieji dėl to kaltina partnerį (Gray ir Silver. tačiau tvirtai nusistovėjusių socialinės psichologijos išvadų yra susijusi su šališko palankumo sau galia. o pralaimėjus kaltę versti aplinkybėms. 1977) Šis reiškinys ypač pastebimas situacijose. 1991. viena iš labiausiai provokuojančių. (Darbuotojai labiau linkę suversti kaltę kokioms nors išorinėms priežastims .išorės veiksniams) . jog jiems kažkas pavyko. Pavyzdžiui. tačiau jei pralaimiu . ir sėkmės (žaidimai. Polinkis priskirti teigiamus rezultatus sau. trenkėsi į mano automobilį ir dingo. kai reikia ir gabumų. Kai korporacijų pelnas auga. 1997). Rice. pavyzdžiui. per dideliam darbo krūviui. reputacija ir strategija). kad žinau daug žodžių ir gerai išmanau jų rašybą. nevykusiam teisėjui.tai todėl. Sau palanki atribucija skatina šeimyninę nesantaiką. sunkaus būdo bendradarbiams. reiškia.įsitikinimas. kad esame jos nusipelnę. 0 kaip manote. tokius kaip laimės stoka arba problemos „neišsprendžiamumas" (Campbell ir Sedikides. jų vadovai mielai ima didžiules premijas už puikų vadovavimą. ir aš nepastebėjau kito automobilio. politikos tendencijomis) (Kingdon. Mullen ir Riordan. kokią atsakomybę prisiima vairuotojai įvykus avarijai? Draudimo bendrovių bylose avarijas jie komentuoja maždaug taip: „Staiga nežinia iš kur iššoko automobilis. kurių jie negali kontroliuoti (rinkiminės apylinkės partine sudėtimi. o sėkmės atveju . oponento populiarumu.. kad atlygio paskirstymą. žmonės laiko teisingesniu. kad išgirdę. neaiškioms užduotims.. tarnavimu rinkėjams." „Pėstysis atsitrenkė į mano automobilį ir parkrito po juo. darbuotojų nepasitenkinimą ir veda į aklavietę derybų metu (Kruger ir Gilovich. Teigiamų ir neigiamų įvykių aiškinimas Daugybė eksperimentų parodė. šališkas palankumas sau (self-serving bias) Polinkis palankiai save vertinti. 1990). 1999). o vadovai kaltę dėl blogų rezultatų suverčia tariamai negabiems ir neuoliems darbuotojams (Imai.) Be to. Išsaugoti teigiamą savo įvaizdį mums padeda atsiribojimas nuo nesėkmės. 1999). Jei aš laimiu žodžių loto. algos padidinimą.. 1994.) Nenuostabu. . Kai patiria nuostolius .. Sportininkai. dažniausiai nuopelnus priskiria sau. Lalonde. 1967). kad „kas gi po raidės q pasirinktų ne w?" Politikai. darbo paieškos): nugalėtojai aiškina. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 87 „šiek tiek" arba „kartais". o neigiamų . mano regėjimo lauką užstojo tvora. „aš bu- sau palanki atribucija (self-serving attributions) Šališko palankumo sau forma. kad sėkmę pelnė dėl savo sugebėjimų. Sėkmę jie apibūdina kaip savo gebėjimų bei pastangų rezultatą. tačiau dėl nesėkmės kaltina įvairius išorinius veiksnius.netinkamam tiekimui. 1988)..viena iš stipriausiai veikiančių šališkumo formų. tačiau dėl pralaimėjimų bėdą suverčia blogiems stabdžiams. o neigiamus išorės veiksniams. ypatingoms kitos komandos pastangoms ar grubiam žaidimui (Grove ir kiti. taip pat stengiasi girtis asmeniniais privalumais (darbštumu. patyrę pergalę. egzaminai. žmonės priskiria nuopelnus sau." „Kai privažiavau sankryžą. jei gauna daugiau nei kiti (Diekmann ir kiti. 1992. Tad nenuostabu.o ko gi dar galima tikėtis smunkant ekonomikai? Sau palankios atribucijos reiškinys (teigiamų rezultatų priskyrimas sau. kalbėdami apie savo pergales.

o vaikai pranoksta vidutinybes". Kai tyrinėtojai stebėjo tikrąją padėtį (atsitiktinai pasirinktais laiko tarpais matavo tiriamųjų veiklą). Dėl nesėkmės ar nepripažinimo apkaltinę kokius nors išorinius veiksnius jaučiamės geriau nei laikydami nevertais save (Major ir kiti. net 66 procentai mano atvirkščiai . Mulkiai vakar. Noriau pripažįstame savo nesėkmę. Kai . kai buvome kitokie. Šališkas palankumas sau kaip aš myliu save? Leiskite suskaičiuoti būdus"). patirtą tolimoje praeityje. jog jie daugiau laiko skiria namų tvarkymui ar vaikų priežiūrai nei mano jų partneriai. „Aš įgijau žinių ir suaugau. paaiškėjo. daugelis mūsų esame truputį bepročiai. aš persikelsiu gyventi į Paryžių". „ankstesnieji Aš". Atrodo. kokie buvo iki studijų. Nes daugeliu subjektyvių ir socialiai pageidautinų aspektų žmonės laiko save geresniais už vidutiniokus. gauta suma paprastai viršija 100 proc. draugiškesniais. darbų (Lee ir Waite. Pagrindinė taisyklė tokia: kai grupės nariai vertina. Apibūdindami save.: „Atkreipkime dėmesį. išeikvoti ar pervertinti". darbų namuose. esu geresnis". O jų žmonos tvirtino. čempionai šiandien. jog „niekada pasaulyje neatsiras sveiko proto žmogus. vadinasi. Kiekvieną vakarą aš ir mano žmona sumesdavome drabužius prie skalbinių pintinės miegamajame. kompetentingesniais. kad žmonės lygina save su kitais. tačiau „per istorijos egzaminą profesorius man parašė patenkinamą pažymį". kad jauni vedę kanadiečiai dažniausiai būdavo įsitikinę.88 I dalis. kad vyrai namuose atlieka tik 33 proc. kad kiekviena bendruomenė panaši į Garrisono Keilloro pramanytą Vobegono ežero kaimą. SOCIALINIS MĄSTYMAS vau labai gerai įvertintas per ekonomikos egzaminą". teigdamas. (Savitsky ir kiti. kiek jie prisidėjo prie bendro tikslo. Vėlesniame 265 vedusių amerikiečių porų. turinčių vaikų. Visa tai primena Freudo anekdotą apie vyrą. Ar mes visi galime būti geresni už vidutiniokus? Šališkas palankumas sau taip pat pasireiškia tuo. gražesniais. kad nors 12 procentų žmonių jaučiasi esą vyresni nei iš tiesų. kad iš tikrųjų vyrai namuose atliko 39 proc. kad atlieka 42 proc. intelektualesniais. tyrime vyrai pareiškė. 2003). kur „visos moterys stiprios.mano dauguma žmonių. kuris norėtų save pergudrauti. Galbūt viena iš tokio optimizmo priežasčių yra ta. Jei VI amžiaus kinų filosofas Lao Dzė buvo teisus. dauguma žmonių laiko save etiškesniais. ne tokiais prietaringais.laiko save jaunesniais nei iš tiesų {Public Opinion. Rytą kuris nors sudėdavome juos į pintinę. Apibūdindami dabartinius save jie nurodė tris kartus daugiau teigiamybių. kuris pasakė savo žmonai: „Jei kuris nors iš mūsų mirs. Lygindami save su kitais. . darbų. 2005). Vaterlo universiteto studentai pateikė beveik vienodai teigiamų ir neigiamų teiginių. Jie pastebėjo. 2005). pastebi Anne Wilson ir Michaelas Rossas (2001). visi vyrai gražūs. sveikesniais ir netgi įžvalgesniais bei objektyvesniais (žr. 1984). Michaelas Rossas ir Fiore Sicoly (1979) atliko šališko palankumo sau šeimoje tyrimą.

kurie po autoavarijų buvo atsidūrę ligoninėje . Parama tėvams.taip pat. Mūsų asmeninės mintys . atkaklesniais. 1997).1995). Los Andželo gyventojai laiko save sveikesniais nei dauguma jų kaimynų. o daugelis mano.2 s k y r i u s . t Intelektas. kad kitus perprantame geriau nei jie mus. Olandijoje dauguma bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių laiko save sąžiningesniais.teigia Dave Barry (1998). Vairavimas. kad kitų žmonių žodžiai bei darbai atskleidžia jų prigimtį. Snyder. pagalvojau: „Hm? Aš ir taip tai darau 75 kartus iš 100". „drausmingas") sužadina didesnį palankumą sau nei objektyvūs (pavyzdžiui. nepaisant amžiaus. kad gyvens maždaug 10 metų ilgiau nei prognozuojama statistiškai (Larwood. kad mes esame geresni vairuotojai nei vidutiniai". Svenson. kaip dažnai. 1977). gražesniais ir kur kas mažiau prietaringais nei vidutinis tos pačios amžiaus grupės ar socialinės padėties atstovas (Public Opinion. draugiškesniais ir patikimesniais nei vidutinis moksleivis (Hoorens. kad 44-ies procentų kitų baltųjų išankstinio nusistatymo prieš juodaodžius rodiklis yra aukštas (5 arba daugiau). 1978). Dauguma verslininkų laiko save moralesniais už vidutinį verslininką (Baumhart. . 90 procentų verslininkų laiko savo veiklą svarbesne už kolegų (French. Studentai dažnai laiko save geresniais ir intelektualesniais už kitus (Allison ir kiti. 1968). 1997. Daugelis chirurgų yra įsitikinę. religijos. Dauguma suaugusiųjų mano. o universiteto studentai paprastai yra įsitikinę.yra giliai viduje glūdinti nuomonė. 1984. . kad jų išankstinis nusistatymas prieš juodaodžius skalėje nuo 0 iki 10 vertintinas 5 ar daugiau balų. kad jie padeda savo seniems tėvams daugiau nei jų broliai ar seserys (Lerner ir kiti. Tad paklausiau žmonos.yra įsitikinę. kad jų pacientų mirštamumas yra mažesnis nei vidutinis (Gawande. . Tolerancija. žmonės paprastai vadina genijumi (Lassiter ir Munhall. Mes taip pat manome esą geresni nei vidutiniai daugeliu kitų subjektyvių ir pageidautinų aspektų. 2002). kuris kuo nors pra• • • • • noksta kitus. Įžvalgumas. t Dorybės. Taip pat manome. . „punktualus"). 2003). Dauguma vairuotojų . kad tuo rūpinčiausi aš.maždaug 75 kartus iš 100. ji surenkanti skalbinius. Sveikata. 1968. „O.tobula)?" Penkiasdešimt procentų apklausos dalyvių įvertino save 90 arba didesniu balu. 2001). Brenner ir Molander. Tik mažuma aukštųjų mokyklų studentų laiko save naivesniais ar patiklesniais už kitus. Tad dauguma mūsų esame įsitikinę. Mes manome. jos manymu. 1987). Dauguma žmonių laiko save aukštesnio intelekto. 1978. Štai kaip reiškiasi šališkas palankumas sau: • Etika. originalesniais. Australijoje 86 procentai žmonių savo darbo rezultatus vertina geriau nei vidutiniškai ir tik vienas procentas . Vienos nacionalinės apklausos metu buvo pateiktas klausimas: „Kaip vertinate savo moralę ir vertybes skalėje nuo 1 iki 100 (100 . • Profesinė kompetencija. 1979). kad vairuoja saugiau ir yra labiau įgudę nei vidutinis vairuotojas (Guerin.atsakė ji. 1991). kad save pažįstame geriau nei kiti pažįsta save (Pronin ir kiti. kas sieja visus žmones. Tačiau apskritai baltaodžiai manė. 1993. . ekonominės padėties ar etniškumo. C. Dave Barry buvo teisus. VVylie. 1989. McKenna ir Myers. 1997 metais Gallupo instituto atliktoje apklausoje tik 14 procentų baltųjų amerikiečių teigė." Subjektyvūs elgsenos aspektai (pavyzdžiui. 1994. žmona pasiūlė.netgi tie.prasčiau nei vidutiniškai (Headey ir VVearing. R. tik vienuolika procentų įvertino save 74 arba mažiau balų(Lovett. lyties. 1981). Tą.kaip aš myliu save? Leiskite suskaičiuoti būdus „Viena. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 89 atkreipkime dėmesį Šališkas palankumas sau . kad jie yra mažiau naivūs ir patiklūs (Levine. 2001).

tai teigiamas požiūris į gyvenimą. bus labiau linkę niekinti kompiuterių fanatikus ir teigti. 2005. kad esame atsparūs nelaimėms. Nepagrįstas optimizmas Optimizmas . kad sprendžiant šias problemas daugiau aukoja laiko ir pinigų (White ir Plous. „Optimistas. Linda Perloff (1987) pastebi. 60 procentų apklaustųjų sakė esą tarp 10 procentų geriausiųjų. o 25 procentai . kurie mums gerai sekasi.90 I dalis. įsigyti namą ir išvengti tokių bėdų. kad jų įvaizdžiui darbo su kompiuteriu įgūdžiai nebūtini (Hill ir kiti. Positive lllusions. manantiems. p. 1989 („Teigiamos iliuzijos") . Vertindamas savo „vadovavimo gebėjimus" aš įsivaizduoju garsų lyderį. 1991). 1982). 1991). nesiimame atsar- „Ateities vaizdai yra tokie rožiniai. kad jie labiau nei kiti rūpinasi aplinka. 1989). Tie. Išsilavinimas nepanaikina šališko palankumo sau. 1997). didelę algą. vertindami savo pačių etiką ar patrauklumą). o ne apie tas skausmingas savaites. slapstydamasis aikštės dešinėje. kuriems nesiseka. Pesimistas prieina prie lango ir sako: O Viešpatie. Jacksonas Brownas (1990. tačiau nemano. SOCIALINIS MĄSTYMAS Van Lange. Tačiau daugeliui mūsų. Pronin ir kiti. 79). infarktas nesulaukus 40 metų ar atleidimas iš darbo.tarp vieno procento geriausiųjų! Savo įvaizdį stipriname ir sureikšmindami dalykus. visą semestrą labiau vertina raštingumą šioje srityje.kiekvieną rytą prieina prie lango ir sako: Labas rytas. jog pesimistiškai vertina kitų žmonių likimus (Shepperd. jog jiems lengviau nei bendrakursiams pavyks gauti gerą darbą. O dauguma žmonių mano. kad jie yra labiau etiški nei kolegos (Van Lange ir kiti. Iš tikrųjų netgi manome esą mažiau pažeidžiami šališko palankumo sau! Pripažįstame kažkokį abstraktų šališkumą ir matome. . Shelley E. kurio stilius panašus į mano. jau rytas!". pageidautina savybė) neįvertino kaip žemesnio už vidutinį. kiekvienas iš mūsų manome veikią palyginti sėkmingai. badaujančiais bei domisi socialinėmis problemomis. 2002). Vertindamas savo sportinius gebėjimus aš mąstau apie tai. save vertiname kaip objektyvų. pasak Neilo Weinsteino (1980. kad kiti yra šališki. Viešpatie. Žmonės žvelgia vienas į kitą su tam tikru ironišku šališkumu: paprastai save laikome mažiau šališku negu kitus (Ehrlinger ir kiti. 1989. Apibrėždami neaiškius kriterijus savais terminais. Iš dalies todėl. kurias praleidau kaip Mažosios lygos beisbolo žaidėjas. kaip žaidžiu krepšinį. kurie jaučiasi esą „asai" studijuodami įvadinį informatikos kursą. studentai mano. 1995). 2003). Taylor. kad nuo jų galėtų parausti net Pollyanna". būdingas „nepagrįstas optimizmas būsimų gyvenimo įvykių atžvilgiu".pastebi H. Subjektyvios savybės padeda laisvai konstruoti savus sėkmės apibrėžimus (Dunning ir kiti. . kad iliuzinis optimizmas padidina mūsų pažeidžiamumą. Vienos stojamųjų į aukštąsias mokyklas egzaminų tarybos apklausos metu iš 829 000 abiturientų nė vienas savo gebėjimo sutarti su kitais (subjektyvi. Bet paklausti apie tam tikrus bruožus ar elgesį (pavyzdžiui. jis būdingas net socialiniams psichologams. Manydami. Tie. kaip alkoholizmas.

kai kalbama apie jų gebėjimus" (Spiegei. 1971. sakė jis. Norem ir Cantor. „O Dieve. 1988). jiems gali tekti skaudžiai nusivilti. The Serenity Prayer. 1986. kaip ir išdidumas. Jei buvo didesnė tikimybė. skatindamas saviveiksmingumą bei teigiamai veikdamas sveikatą ir bendrąją savijautą (Armor ir Taylor. kad žmonės pervertins savo galimybes pasipelnyti. Perdėtu optimizmu trykštantiems studentams (kuriems dažniausiai lemta gauti blogesnius pažymius) praverstų truputis nepasitikėjimo savimi. manė. reguliariai nevartojančios kontraceptinių priemonių. dirbantys vertybinių popierių biržoje ar nekilnojamojo turto versle. kad jie mažiau nei bendraamžiai rizikuoja užsikrėsti ŽIV (Abrams. įnirtingai mokosi ir gauna geresnius pažymius (Goodhart. kad išsiskirs patys. o ne jų kaimynai pesimistai.2 s k y r i u s . kad esame linkę būti optimistais (Haselton ir Nettle.arba apsauginio pesimizmo. ir išminties atskirti vieną nuo kito.kyla iš išdidaus pasipūtimo. Optimistai paprastai tiki. Tuo tarpu truputis realizmo . kai vis dažniau pralaimi (Gibson ir Sanbonmatsu. kad pusė santuokų baigiasi skyrybomis. vertino 0 procentų (Baker ir Emery. Per daug savimi pasitikintys studentai nepakankamai pasirengia egzaminui. 1999). priešingai nei kitoms bendramokslėms. nes tai paskatintų daugiau mokytis (Prohaska. Įstojusieji į universitetą ir pervertinantys savo akademinius gabumus dažnai kenčia dėl savivertės sumažėjimo (Robins ir Beer. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 91 gumo priemonių. kurių negalima pakeisti. Lengvabūdiškai nesinaudojantys saugos diržais. Jei žmonės. Segerstrom. 243). Kinų patarlė sako: „Būk pasiruošęs pavojui. 2001). kad aklas optimizmas. Seksualiai aktyvios studentės. 2001). p. Azartinių žaidimų mėgėjai optimistai būna atkaklesni už pesimistus net ir tada. 1984). ir šis įsitikinimas tikrai padeda jaustis laimingiems dabar (Robinson ir Ryff. ką reikėtų keisti. . Tokių pat gabumų. Taigi naudingas ir pozityvus. baimindamiesi susikirsti per egzaminą. būk mums maloningas ir išmokyk ramiai susitaikyti su dalykais. gresia kur kas mažesnis nepageidaujamo nėštumo pavojus (Burger ir Burns. ir negatyvus mąstymas. Škotijoje ir Jungtinėse Valstijose dauguma vyresnių paauglių mano. 2006). Vienos apklausos metu 137 asmenys. neigiantys rūkymo žalą ir užmezgantys nesėkmingus santykius primena mums. tačiau tikimybę. Optimizmas akivaizdžiai nugali pesimizmą. 1987). 1996. nereikia stebėtis. Pryor ir Reeder. 1991. Sparrell ir Shrauger. gali apsaugoti nuo nemotyvuoto optimizmo pavojų." Reinhold Niebuhr. bet rūpestingesni jų kolegos. Net XVII amžiaus ekonominio racionalumo propaguotojas Adamas Smithas numatė. mano. 1993). kad jų intuicija pranašesnė už konkurentų. gali baigtis nelaime. 1993). Showers ir Ruben. kaip tai vadina Julie Norem (2000). reikia viltį išsaugančio optimizmo ir poreikį stengtis palaikančio pesimizmo. kad visus iššūkius nugalės ir išgyvens optimistiškai nusiteikę mūsų protėviai. kad ateityje jie bus laimingesni. 2004). kol yra taika". 1994. kad joms. tiksliai įvertino. apsauginis pesimizmas (defensive pessimism) Problemų numatymo svarba prisitaikant ir nerimo nukreipimas veiksmingam elgesiui motyvuoti. Apsauginis pesimizmas skatina būti pasirengusius sutikti problemas ir jas spręsti. Šis „absurdiškas tikėjimas savo sėkme. padavę prašymus tuoktis. kuris būdingas daugumai žmonių. 1943 („Ramybės malda") . Išvada: kad sektųsi universitete ir už jo ribų. suteik drąsos pakeisti tai. 1986.

kad daug kas šitaip elgiasi (Monin ir Norton. . Besilaikantys dietos tiki. nes išsilydysiu. mano. tačiau Los Andžele taip daro absoliučiai visos" Aktorė Pamela Anderson-Lee (cituota Tai bert. kad ir daugelis kitų yra susiformavę neigiamus stereotipus (Krueger. mes esame labiau linkę tapatintis su tais. tačiau ar kiti nesielgia taip pat?" Jei nuslepiame pajamas. 1990).rašoma Talmude. . Po sunkaus fizinio krūvio ištroškę žmonės įsivaizduoja. . Marks ir Miller. kad ir kiti mąsto bei elgiasi taip kaip jis: „Aš meluoju. prie kurių priskiriame ir save (Dawes. Sulaukusiems kūdikio tėvams pasaulis atrodo pavojingesnis." Tariamo vienodumo efektas gali pasireikšti todėl. 1997) „Mes matome daiktus ne tokius. jog ir šis panašiai reaguos. 1993). jog visi viską supranta kaip ir mes. 1990). o prieš treniruotę taip manė tik 57 procentai. kad tokios klaidos būdingos visiems. kad keičiasi pasaulis. kurie mąsto ir elgiasi panašiai kaip mes. Mullen ir Goethals. 1998). 2003).Mes matome daiktus tokius. Jei pritariame Kanados referendumui ar remiame Naujosios Zelandijos nacionalinę partiją. kokie esame patys. ir tuo remdamiesi vertiname aplinką. Negaliu stovėti šalia radiatoriaus.92 I dalis. Keturi neseniai atlikti tyrimai rodo. Jei pajuntame geismą kitam asmeniui. norėdami mokėti mažesnius mokesčius. Įsidėjau (krūtų) implantus. 1994. mes pervertiname kitų žmonių bendramintiškumą. kad aš nuo galvos iki kojų esu iš plastiko. Žmonės. Šis reiškinys vadinamas tariamo vienodumo efektu (Krueger ir Clement. vogčiomis įslenkantys į dušą tuo metu. SOCIALINIS MĄSTYMAS Tariamas vienodumas ir išskirtinumas tariamo vienodumo efektas (falše consensus effect) Tendencija savo nuomones ir nepageidaujamus ar klaidingus poelgius pervertinti kaip visiems įprastus. galime klaidingai tikėtis. kai turime nepakankamai informacijos. Melagis spėja. Tad mūsų įsitikinimai apie kitų žmonių stereotipus gali šį tą pasakyti ir apie mūsų pačių stereotipus. nes mums šito norisi (Babad ir kiti. kad kiti mąsto bei veikia kaip ir mes. Blogai pasielgę ar neatlikę užduoties. kokie jie yra. Slepiantys neigiamą požiūrį į kitą rasę mano. tikriausiai perdėtai išpučiame panašiai besielgiančių žmonių skaičių. Koestner. Pradedame manyti. kad pasiklydusius labiau kamuoja troškulys nei alkis. 1992. arba meluojame. Štai kodėl Leafo Van Boveno ir George Lowensteino (2003) atlikto tyrimo metu po treniruotės 88 procentai ištroškusių tiriamųjų spėjo. kad maistas per daug reklamuojamas (Eibach ir kiti. mano (dažniau nei nesimaudantieji). spėjant galimą kitų žmonių reakciją? Be to. 1987. kad nerūkome. Mes stipriname savo poziciją pervertindami teigiamą kitų nuomonę apie mus. kurių gyvenimas keičiasi. kodėl kitiems nepriskirti savo žinių ir savo reakcijos nepanaudoti kaip rakto. 1996). Mes turime keistą polinkį stiprinti savo įvaizdį pervertindami arba neįvertindami to. • • • „Visi sako. kad ir kiti norės gerti. guodžiamės galvodami. Kodėl „neperkelti savęs į kitus". kad išvados daromos remiantis ribotu skaičiumi žmonių. kad: • Žmonės. melagis tą kitą žmogų pradeda laikyti nesąžiningu (Sagarin ir kiti. 2003). Kam nors pamelavęs. kai juo draudžiama naudotis.

Nepagrįstas optimizmas Nors 50 proc. Be to. tačiau saugos diržus prisisegantys asmenys pervertina (tariamas vienodumas) mėgėjų išgerti skaičių ir nepakankamai įvertina (tariamas išskirtinumas) prisisegančių saugos diržus skaičių (Suls ir kiti. Kas yra šališkas palankumas sau Kodėl žmonės pervertina savo privalumus? Vienas iš galimų paaiškinimų kad šališkas palankumas sau yra šalutinis informacijos apie save patį apdorojimo ir įsiminimo proceso produktas. Tariamas vienodumas ir išskirtinumas Žinau. nes stigo laimės ir pakenkė išorinės aplinkybės Pavyzdys Labai gerai išlaikiau istorijos egzaminą todėl. Lyginant save su kitais reikia pastebėti. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 93 Kai kalbame apie gebėjimus arba kai mums sekasi. jog klimato atšilimas kelia grėsmę. kaip surenku skalbinius. . sociologijos egzaminą išlaikiau patenkinamai. mes geriau prisimename tai.labiau išskirtinėmis nei iš tiesų. 2. Mes pataikaujame savo įvaizdžiui. kad sėkmės sulaukėme dėl savo gabumų bei įdėtų pastangų. Tad savo nesėkmes galime laikyti palyginti normaliu dalyku. ką darėme.11 paveikslą). jog abu sutuoktiniai mano atlieką didesnę namų ruošos darbų dalį. kad. o dorybes . kurių metu buvo pastebėta. Prisiminkime tyrimus. tačiau blogiau prisimenu.11 PAVEIKSLAS Šališko palankumo sau poveikis Palankesnis savęs vertinimas Savo tėvams aš esu geresnis negu sesuo. jog manoji ilgai bus laiminga. pageidautino arba sėkmingo elgesio panašumą [ kitus žmones. dažniau pasireiškia tariamo išskirtinumo efektas (Goethals ir kiti. ko nedarėme arba tik stebėjome.2 s k y r i u s . 1988). kad dauguma žmonių pritars man. Tad dažnai išgeriantys. kad daug mokiausi. o nesisekė. 1991). yra daugybė galimybių suklysti apdorojant informaciją (Chambers ir Windschitl. kad pamiršdavau tai padaryti. žinau. kaip daro kiti? Aš lengvai įsivaizduoju. Ar taip nėra todėl. santuokų išyra. 2. įvertinti bei prisiminti kitų ir savo poelgius. Šališkas palankumas sau Nuomonė. 2004). nei tai. Kadangi dėstytojas buvo neobjektyvus. iliuzinis optimizmas ir tariamas vienodumas yra pagrindinis šališko palankumo sau šaltinis (žr. kai galvojame esą išskirtinai talentingi ir moralūs. kad savigyra. kaip teigia Michaelas Rossas ir Fiore Sicoly (1979). tariamo išskirtinumo efektas (falše uniqueness effect) Tendencija nepakankamai vertinti savo gebėjimų. Apibendrindami pasakysime.

Gerai nusiteikę žmonės būna palankūs ir sau. kad jei laikysimės tėvų nustatytų taisyklių. Šališkas palankumas sau padeda sušvelninti neigiamus streso padarinius. kuriems geriau sekasi. Padedantis prisitaikyti šališkas palankumas sau Savęs vertinimas turi ne tik tamsiąją pusę. arba prieštarauja jam. kodėl teigiama savivertė susijusi su prisitaikymu . atsirandantis apdorojant informaciją? O gal taip pasireiškia mūsų egoistiniai motyvai? Moksliniai tyrimai atskleidė. 2003). kad šališko palankumo sau veikiami žmonės gali jaustis menkesni už kitus. Taylor ir kiti. Jeffas Greenbergas. kad atspariausi buvo tie. Teisindamiesi būname ypač suinteresuoti sustiprinti savo įvaizdį (Sedikides. Bonanno ir jo kolegos (2005) vertino darbuotojų. Ir ne kiekvienas veikia vadovaudamasis šališku palankumu sau. jie neskuba girtis (daugiau apie tai . Vaikystėje išmokstame. Kaip mano psichologas Danielis Batsonas (2006). ypač tuos. Mintys apie savęs vertinimą ir šališką palankumą sau Esu tikras. bet ir šviesiąją. arba suvokia save kaip labiau valdančius situaciją negu yra iš tikrųjų. 1995). Mokslininkai nustatė.ji slopina nerimą bei mirties baimę. jei nesiseka eksperimento metu. pastebėsite. kurie išsigelbėjo iš Pasaulio prekybos centro po rugsėjo 11-osios teroro išpuolio. Nėra abejonių. kad jūs. „Tikėdamas. 1996. kurie mokėjo pabrėžti savo vertę. Kai kuriuos žmones iš tiesų kamuoja menka savivertė. SOCIALINIS MĄSTYMAS Tad ar šališkas suvokimas yra paprasčiausia suvokimo klaida. kurie yra patrauklesni ar profesionalesni. Siekdami save sutvirtinti. Savęs vertinimo motyvacija stiprina šališką palankumą sau. stengiamės patikrinti savojo Aš sampratą (Sanitioso ir kiti. 2003). kaip ir kiti skaitytojai. Kai atsitinka malonūs dalykai.teigia Shelley Taylor ir jos bendradarbiai (2003). būsime mylimi ir . Šališkas palankumas sau ir su juo susiję pasiteisinimai taip pat saugo nuo depresijos ir biologinių streso pasekmių (Snyder ir Higgins. žmogus gali būti geros nuomonės apie save ir teigiamas požiūris jam padės grumtis su kasdiene įtampa". 1997). Norėdami save pažinti. emocinį atsparumą. kad jis yra talentingesnis ir turi daugiau teigiamų savybių nei kolegos. emocinis nukrypimas. 1993).14 skyriuje).94 I dalis. kad mes turime daugybę motyvų. . 1988. jog šališkas palankumas sau arba mažina jūsų pačių atsitiktinį neadekvatumo pojūtį. stengiamės įvertinti savo kompetenciją (Dunning. 1990. Jie pateisina save. Swann. Teigiama savivertė duoda tam tikros naudos. „galva yra širdies tęsinys". gerai save vertinantys žmonės labiau nei neįvertinantys stengiasi būti malonūs ir palaikyti teigiamas emocijas (Wood ir kiti. Sheldonas Solomonas ir Tomas Pyszczynskis (1997) savo „baimės valdymo teorijoje" nurodo kitą priežastį. Kai žmonės vertina save ir kitų požiūrį į save būdami prislėgti.

gali kilti nesutarimai ir pavydas. jei nesilaikysime. Anderson ir kiti. Todėl kai paskelbiama. 1981. 1983.2 s k y r i u s . kad jų kolegės yra ne tokios pasipūtėlės ir snobės. Taylor ir Doria. parašant trumpą rašinį apie mirtį). kad jiems per mažai mokama. Šis reiškinys vadinamas šališku palankumu grupei. tačiau pralaimėjimas yra našlaitis". kad esame išmintingesni. Greenbergas ir jo kolegos teigia. 1977). Cross.kai manome esą geri ir saugūs . 1981). dažnai jaučiasi nelaimingesni už tuos. Jei dauguma grupės narių mano. kartais jis gali trukdyti prisitaikyti. Devynių eksperimentų metu grupei žmonių jis pateikdavo tą pačią užduotį. neigiamų poelgių priskyrimas jų charakteriui (pateisinant tokius pat savo grupės narių poelgius). Apgavikai gali sėkmingiau vaidinti sąžiningus. kurie pripažįsta savo klaidas (C. jog esame mirtingi (tarkime. kaip kitų klubų narės (Biernat ir kiti. The Ciano Diaries. stipresni ir socialiniu požiūru labiau klestintys nei yra iš tiesų. Schlenker ir Miller. Newman ir Langer. Todėl gerą elgesį siejame su saugumo pojūčiu. stiprina pojūtį. 1996). 1938 („Ciano dienoraščiai") šališkas palankumas grupei (group-sen/ing bias) Grupei nepriklausančių narių teigiamų poelgių aiškinimas išorinėmis priežastimis. . Trukdantis prisitaikyti šališkas palankumas sau Nors sau padedantis išdidumas gali apsaugoti nuo depresijos. Schlenkeris tyrė savanaudiškumo apraiškas.ir sunkiu metu išsaugoti viltį. Mačiau. kad „roko grupių nariai dažniausiai pervertina savo indėlį į kolektyvo sėkmę ir nepakankamai į nesėkmę. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 95 globojami. Šališkas palankumas sau taip pat lemia nepagrįstai gerą nuomonę apie savo grupę. sau padedančios įžvalgos gali teikti praktinę išmintį. Kaip rodo nauji depresijos ir nerimo tyrimai. 1981). A. Sėkmingai užduotį įveikusių grupių nariai dažniau tvirtindavo. Po to melagingai informuodavo. Devyniasdešimt ar daugiau procentų aukštųjų mokyklų dėstytojų laiko save pranašesniais už kolegas (Blackburn ir kiti. Tie. kad priminimas. Studijų laikais Schlenkeris buvo roko grupės gitaristas ir pastebėjo.netgi padeda išvengti mirties baimės. kad jie nepakankamai vertinami. Universitetų vadovai ir dekanai pripažįsta šį reiškinį. susidūrus su grėsme. kad jie jaučiasi atsakingi už grupės rezultatus nei tariamai užduoties neįvykdžiusių grupių nariai. kad bus didinami atlyginimai ir jie padidėja pusei arba dar mažesnei daliai kolektyvo. Grafas Galeazzo Ciano. Bany Schlenkerio (1976. savąją kiekvienas laiko pranašesne (Codol. 1980. • Dauguma universiteto studenčių klubo narių mano. Peterson ir kiti. „Pergalė suranda šimtą tėvų. kurie dėl savo socialinių problemų kaltina kitus. 1976. kad esame vertingi. Vėliau. kad jų grupei pavyko arba ne. jei jie tiki esą garbingi. kaip savanaudiškumas gali apnuodyti kolektyvą. savivertė slopina nerimą. Tikėjimas savo pranašumu taip pat gali skatinti siekti daugiau . Kai grupės panašios. kurias sukelia panašaus pobūdžio puikybė".kuriant išsipildančias pranašystes . 1977a. daugelis pajunta neteisybę. Galbūt teisinga tikėti. 1977b) atlikti tyrimai parodė. kad teigiama savivertė . 1996. Jourden ir Heath. mūsų gali nemylėti ir negloboti. Jų tyrimai rodo. kaip daug gerų grupių išyra dėl problemų. Be to. dirbdamas Floridos universiteto socialinės psichologijos dėstytoju.

pasimėgauti maloniais gyvenimo įvykiais. De /ra. kuri saugo nuo depresijos. Didžiosios Britanijos vyriausiasis rabinas. kad yra geresni!) Tikras nuolankumas labiau panašus į negalvojimą apie save nei į apsimestinį kuklumą. o protingi . kad žmonės save ir savo grupę vertina palankiai. Jei puikybė gimininga šališkam palankumui sau. Pasitikėdami savimi. Kai nutinka kas nors bloga. taip ir graikų tragedijų herojai nebuvo sąmoningai blogi. po Kr." Jonathan Sacks. Apsimestinis kuklumas iš tiesų gali būti puikybės priedanga. Kaip mūsų eksperimentų. tai kas tada yra nuolankumas? Ar tai savęs niekinimas? Nuolankumas nereiškia. pasireiškia trukdantis prisitaikyti šališko palankumo sau aspektas . • 53 procentai suaugusių olandų savo santuoką ar gyvenimą nesusituokus laiko labiau pavykusiu nei daugumos kitų. o sėkmę vertiname kaip savo nuopelną. ko „nusipelnėme". mokslininkai pastebi. nes nepasirodo. Tikrasis nuolankumas yra sąmoningas kitų didingumo pripažinimas. • Iš dalies toks supratimas kyla iš noro stiprinti savivertę. 2000 Nieko nauja.puikybė. Literatūroje nuolatos vaizduojami puikybės spąstai. 1977). kad dauguma studentų puikuojasi esą geresni. jog gražūs žmonės stengiasi įtikėti esą bjaurūs. kad dėl nesėkmią dažnai kaltiname aplinkybes. 1996). Tačiau beveik tiek pat . Lanvood ir Whittaker. . 43 m. (Jamesas Friedrichas [1996] teigia. Antikinėse graikų dramose tragizmo šaltinis buvo hubris . • Šališkas palankumas sau gali padėti prisitaikyti.įtikinti save. o savas . Eksperimentai ir praktika rodo. kad dauguma žmonių per mažai save vertina. Jis leidžia žmogui laisvai džiaugtis savo gabumais ir taip pat nuoširdžiai pripažinti kitų žmonių talentus. kad iš tiesą būdingesnis yra šališkas palankumas sau.kių t kaltinimas ar jausmas. • • „Apsimestinis nuolankumas yra savęs menkinimas.šešiasdešimt keturi procentai . SOCIALINIS MĄSTYMAS „Svetimas ydas turime prieš akis. Dauguma korporacijų prezidentų ir gamybos vadovų pernelyg optimistiškai prognozuoja savo įmonės gamybos apimtis bei plėtrą (Kidd ir Morgan. kad esame apgauti negavę to. kad jie gyvena blogiau (Buunk ir van der Eijnden.šalies mokyklas apskritai vertina patenkinamai (Whitman. 1969. tik vienas procentas mano. Seneka. Šešiasdešimt šeši procentai amerikiečių savo vyriausio vaiko lankomą mokyklą vertina labai gerai arba gerai.96 I dalis. kad jie lėtapėdžiai. Teologai puikybę nuo seno laiko pirmąja iš septynių didžiųjų nuodėmių.už nugaros". APIBENDRINIMAS Šališkas palankumas sau • Nors manoma. Mes pervertiname savo nuomonių ir keistumų panašumą į kitų (tariamas vienodumas) ir tuo pat metu nepakankamai vertiname savo gebėjimų bei dorybių panašumą į kitų žmonių (tariamas išskirtinumas). tiesiog jie buvo per daug geros nuomonės apie save. mes nepagrįstai optimistiškai žiūrime į savo ateitį. tačiau skatina klaidingus vertinimus ir kursto grupių konfliktus. 1997). • • • Dauguma žmonių save laiko geresniais už kitus įvairių pageidautinų savybių bei gebėjimų prasme.

kad savęs vertinimas ir saviveiksmingumas duoda naudos. Gavusi Akademijos prizą. o tariamas kuklumas. kad aš nebūčiau toks bjaurus". yra tik viena iš „puikavimosi meno" rūšių. galima sumažinti darbdavių keliamus reikalavimus ir darbo apimtį (Gibson ir Sachau.2 s k y r i u s . Tie. Maxims. Paulas Brounsteinas ir Haroldas Sigallas (1977) pastebėjo. Per apdovanojimų ceremoniją pagerbtieji kilniai dėkoja kitiems už paramą. Įsivaizduokime trenerį. Kuklumas. Tokiu būdu pergalė tampa pagyrimo vertu pasiekimu. Sumenkinus savo gebėjimus. Yra dar viena priežastis. jog sulaukė pagalbos ar emocinio palaiky- „Nuolankumas dažnai būna tik triukas. kuriuo išdidumas žemina save. ką sako? O gal jie užsideda gražią kaukę. Pasakę Jaučiausi it kvailys". kad žmonės kartais pristato save kitaip. Tačiau akivaizdžiausias pavyzdys yra ne apgaulingas išdidumas. jog žmonės linkę ne tik pernelyg gerai galvoti apie save. Robertas Gouldas. kad jų pasakojimas bus viešai perskaitytas. dėl kurios žmonės menkina save ir giria kitus. Toks susimenkinimas gali reikšti subtiliai slepiamą egoizmą. Anonimiškai savo būsimo oponento gabumus jie vertino kur kas nuosaikiau. Su tariamu kuklumu žmonės pasakoja ir apie savo laimėjimus. jog sėkmę žmonės mielai priskiria savo pastangoms ir kompetencijai? Norėdami atsakyti į šį klausimą. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 97 Prisistatymas Atrodo. ar gyrimasis visada būna nuoširdus. draugams ir visiems. o menkino save. jis demonstruoja kuklumą bei gerą sportinę dvasią ir siekia palankaus vertinimo nepriklausomai nuo būsimo rezultato. Roy Baumeisteris ir Stacey liko (1995) pasiūlė studentams aprašyti jiems svarbią sėkmingą patirtį. Galbūt jums kilo klausimas. kad savasis Aš yra mūsų pasaulio centras. tačiau tik viešai. 2000). sakė XVII a. Ar jis nuoširdus? Kai treneris viešai liaupsina savo priešininkus. Ar žmonės ir jaučia tai. Pažįstu dar negražesnių". kad laboratorinėje diskusijoje Merilendo universiteto studentai liaupsino savo galimą oponentą. o pralaimėjimą galima pateisinti „puikia varžovų gynyba". kuris prieš svarbias varžybas giria varžovą. tačiau puikybė skatina pervertinti save. nes būtent taip išprovokuojamos paguodžiančios „tiesos". kurių buvo paprašyta nurodyti pavardes ir kurie tikėjosi. dažnai paminėdavo. Ar toks dosnus dalijimasis nuopelnais neprieštarauja gerai žinomam faktui. gali išprovokuoti bent jau tokią reakciją: „Nusiramink. kaip kas nors ne gyrėsi. vaikams. kuriuos kada nors buvau sutikusi savo gyvenime". nei jaučiasi esą. 1665 („Maksimos") . bet ir kitiems save šitaip pateikti. filosofas Francis Baconas. galite paskatinti draugą jus užtikrinti: „Tu viską padarei teisingai!" Netgi tokia pastaba kaip „o. kai nepasitiki savimi? Tariamas kuklumas Iš tiesų yra duomenų." La Rochefoucauld. Kaip „įspūdžio valdymo" taktika gali sąlygoti apsimestinį kuklumą ir neperspektyvią elgseną? Jau matėme. Galbūt prisimenate. Maureen Stapleton pareiškė dėkojanti „savo šeimai. kad vėliau išaukštintų.

„Praėjusią naktį vėlai grįžau"). Kurį pasirinksite? Dauguma studentų pasirinko preparatą. Baimindamiesi nesėkmės. Jei manome. leisdamas mums dėl nesėkmės kaltinti laikinas ar mums nepavaldžias aplinkybes („Blogai jaučiausi". mūsų savivaizdis gali sustiprėti. nesėkmė sunkiau išgyvenama.98 I dalis. Buvo atliktas toks eksperimentas: tiriamiesiems pasakyta.nenuoširdžiai reiškiamą dėkingumą siekiant sudaryti nuolankumo įspūdį. 1984) „Be bandymų nebūna nesėkmių.nieko nedarius. Ar suprantate. galime guostis. Labai daug pasiekę natūraliai tampa kuklūs. Baumeisteriui ir liko šie rezultatai pasufleravo idėją apie „paviršutinišką dėkingumą" . o jei tokiomis aplinkybėmis pasiseka. jog bus stebimas ryšys tarp vaistų poveikio ir intelektinės veiklos. retai apie tai užsimindavo. jei ne ši problema ". Įsivaizduokite. Baumeister ir Scher. SOCIALINIS MĄSTYMAS mo. Rhodewalt. Principles of Psychology. Jūs atsakote į sunkius gebėjimų testo klausimus ir jums pasakoma: „Jūsų rezultatai . žmonės yra linkę: • Nepakankamai rengtis svarbioms individualioms sportinėms varžyboms (Rhodewalt ir kiti. bet iš anksto parengus pasiaiškinimą. kurie rašė anonimiškai. žaisti kompiuterinius žaidimus? Kai savo paties įvaizdis priklauso nuo veiklos rezultatų.vieni geriausių!" Jaučiatės neįtikėtinai. pranokstame aplinkinius ir nesmagiai jaučiamės dėl kitų žmonių mums reiškiamų jausmų. 1987): „Iš tiesų aš nesu nevykėlis . Jei patiriame nesėkmę save kokiu nors būdu menkindami.viskas būtų buvę gerai. Tie. 1986. kad esame kompetentingi. kai mes. o užuot ruošęsi sunkiam egzaminui. be nesėkmių nebūna pažeminimo. 1890 („Psichologijos principai") savęs menkinimas (self-handicapping) Savo įvaizdžio saugojimas elgiantis taip. .galime sumenkinti savo laimėjimus ir pademonstruoti dėkingumą. nors širdies gilumoje studentai nuopelnus skyrė sau. Menkinimas apsaugo ir savivertę. kuris turėtų trikdyti jų mąstymą. Mokslininkai užfiksavo ir kitų savęs menkinimo būdų. jog esate vienas iš eksperimente dalyvaujančių Diuko universiteto studentų. Paviršutiniškas dėkingumas gali pasireikšti tada. jei buvo stengtasi. kodėl bijodami nesėkmės per pokalbį dėl darbo žmonės gali iki išnaktų lėbauti. kad uoliai saugome savo įvaizdį. ir šitaip susikūrė palankias aplinkybes galimai nesėkmei pateisinti. panašiai kaip Maureen Stapleton. o apsisaugoti (Arkin ir kiti. Ši Steveno Berglaso ir Edwardo Joneso (1978) pasiūlyta savęs menkinimo teorija pasitvirtino. 1988. Prieš atsakant į kitus klausimus jums siūloma pasirinkti vieną iš dviejų preparatų skatinantį intelektinę veiklą arba slopinantį. jie mieliau šiuos pasiekimus priskirdavo sau." VVilliam James. dėl nesėkmių kaltindami aplinkybes. nei atvirkščiai .reiškinys. ir įvaizdį. kad patyrus nesėkmę būtų lengviau pasiaiškinti. o ne talento ar gebėjimų stoką. Savęs menkinimas Kartais žmonės mažina sėkmės galimybes susikurdami įvairias kliūtis sėkmei ir daro tai toli gražu ne norėdami sau pakenkti. kurį Julia Exline ir Marei Lobel (1999) vadina „pranašumo pavojumi" . kad kiti žmonės dėl mūsų sėkmės pradės mums pavydėti arba niekinti . Kodėl žmonės turėtų kenkti sau neperspektyviu elgesiu? Prisiminkite.

kad juos. vartoti narkotikus (Leary ir kiti. gerti. kad žmonės kenkia savo sveikatai . nenuostabu. jog žmonės būna kuklesni kilus pavojui. 1993). ar pasirodyti bejėgiai. rūpestis dėl keliamo įspūdžio labai sustiprėja. Mes valdome savo kuriamus įspūdžius. 1992). Tice ir kiti. 1987) Nedėti visų pastangų vykdant sunkią. kad nesėkmė nesumenkintų įvaizdžio. 1992. Riggs. teniso žvaigždė Martina Navratilova prisipažino: „Bijojau žaisti iš visų jėgų. pobūvyje su žmonėmis. kad jos gali nugalėti mane tada. Labai bijojau sužinoti. ar norime įbauginti.pavyzdžiui. 1994. kad jie gali menkinti save. todėl nebūname tokie kuklūs. Mes atleidžiame. .2 s k y r i u s . Pyszczynski ir Greenberg. Gavę aukštą prisistatymas (self-presentation) Saviraiškos aktas ir elgsena.deginasi. gali demaskuoti savivertę tiriantys ekspertai (Arkin ir kiti. 2005). nei tada. 1987. Profesorė Smith sako mažiau pabrėžianti savo darbo reikšmingumą.tai mūsų pageidaujamo įvaizdžio pateikimas kitiems ir patiems sau. esame socialiniai gyvūnai. 1980. Jei žmonės taip rūpinasi savo įvaizdžiu. 1991) Nerodyti pastangų pradžioje. kuria siekiama sudaryti palankų arba savo idealus atitinkantį įspūdį. pateisiname arba atsiprašome. 1982). Taip pat nenuostabu. pavydžiui. 1981. kai šį darbą pateikia studentams. kuriems norime patikti. 1995). Taip elgiamės net jei aktyvus savęs pristatymas eikvoja energiją ir tai gali būti sumažėjusio veiksmingumo priežastis. kurių gali nepateisinti (Baumgardner ir Brownlee. kad sutvirtintume savo savivertę ir patikrintume savo įvaizdį (Schlenker ir Weigold. su manimi viskas baigta" (Frankel ir Snyder. kad gautų pageidaujamą efektą. fiksuoja aplinkinių reakcijas ir atitinkamai modeliuoja savo socialinę raišką. nes jei jos tai gali. įsitraukimo reikalaujančią užduotį (Hormuth. Šališkas palankumas sau. ką gi tu patyrei?" Nežinomas autorius Įspūdžio valdymas Pralaimėjusi jaunesnėms varžovėms. sumažėja atkaklumas dalyvaujant varginančiame eksperimente arba pasidaro sunkiau valdyti emocijas (Vohs ir kiti. „Jei stengeisi suklysti ir tau pavyko. pasiduoda kolegų spaudimui rūkyti. vaidinantys publikai. Kai kuriems žmonėms sąmoningas prisistatymas yra gyvenimo būdas. Prisistatymas . kad nesužadintų lūkesčių. 1994). Nenuostabu. Pavyzdžiui. Nepažįstamose . Weary ir kiti. kaip su draugais.. Jie nuolatos stebi savo elgseną. 1986. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 99 Suteikti savo oponentui palankesnę padėtį (Shepperd ir Arkin. kurį įsimylėjome. Mes įvairiai manipuliuojame savo kuriamu įspūdžiu ir nepriklausomai nuo to. Riess ir kiti. 1987). tariamas kuklumas ir savęs menkinimas atspindi rūpinimąsi savo įvaizdžiu.. Pažįstamose situacijose tai vyksta nesąmoningai. Turner ir Pratkanis. Kiti netgi ruošdamiesi fotografuotis išmėgina prieš veidrodį įvairias minas. kai žaidžiu iš visų jėgų. nors nuo to oda greičiau sensta ir padidėja pavojus susirgti odos vėžiu. tampa anoreksikais. kai jį pristato profesionaliems kolegoms. arba kai kalbamės su žmogumi. kurie mus gerai pažįsta (Leary ir kiti.

1983). Indijos induistams. Jain. kurie akivaizdžiai jos bijo. Tai gimdo apsimestinio kuklumo fenomeną: mes dažnai demonstruojame mažesnę savivertę nei patys iš tiesų jaučiame (Miller ir Schlenker.blogą. Mezulis ir kiti. Žmonės nori. 1979. 2004). kad juos laikytų gabiais. Tačiau kai mums kas nors ypač gerai pavyksta. 2005). Menkiau save tikrinantys mažiau rūpinasi tuo. The Conquest of Happiness. Newsweek. tačiau tuo pat metu ir kukliais bei sąžiningais (Carlston ir Shovar. Sedikides ir kiti. belgų krepšininkams. tačiau kompetentingi . 1987. yra subtilus menas. Codol. Lefebvre. Honkongo studentams ir sporto žurnalistams bei visų amžiaus grupių prancūzams (Brown ir Kobayashi. 1976. 1998. Sedikides ir kiti. Pateikti save taip. kad esame kuklūs. Australijos studentams ir darbininkams. ką iš tiesų mano. Buvo pastebėta. 1983). Vaikai čia išmoksta dalytis sėkme ir prisiimti atsakomybę už nesėkmę. 2005. 1985). 1990. Man ten nereikėjo stovėti. Snyder. 1983. Paklausti. 2004). Jie labiau stebi savo vidines reakcijas. 1982). Izraelio ir Singapūro moksleiviams. dažnai tikrasis Aš skiriasi nuo to. Galite įsivaizduoti. ką jie galvoja apie gėjų šeimas. Aš pats kaltas. 2002. o ne grupės kaltė" (Anderson. 1999). apsimestinis kuklumas („pavyko. kurie sutinka su teiginiu: „Esu linkęs būti toks. Kinijoje ir Japonijoje (Heine. kaip apgavikas." Oficialusis Japonijos teisininkų asociacijos atstovas Koji Ynase apie tai. viso pasaulio žmonės rūpinasi savo prestižu (Brown. o labai tikrinantis savo elgesį gali elgtis nesąžiningai. 1930 („Laimės užkariavimas") „Jei beisbolo aikštėje kamuoliukas į galvą pataiko amerikiečiui. kad šališkas palankumas sau būdingas olandų moksleiviams ir studentams. ką apie juos mano kiti.100 I dalis. o įkyrus gyrimasis . pavyzdžiui. Labiausiai save kukliais vaizduoja tų kultūrų atstovai. SOCIALINIS MĄSTYMAS savo elgesio tikrinimas (self-monitoring) Savikontrolė siekiant sukurti norimą [spūdį. 2003.reikia įgūdžių. Kuklumas daro gerą įspūdį. Liebrand ir kiti. Jei kamuoliukas į galvą trenkia japonui. kuriomis iš tiesų nesivadovauja (Zanna ir Olson. 2000. „Viešoji nuomonė visada yra tironiškesnė atžvilgiu tų. todėl dažniau kalba ir veikia taip. 1983. kad mažai savo elgesį tikrinantis žmogus atrodo kaip bejausmis stuobrys. Prisitaikydami prie aplinkybių jie paprastai išreiškia nuostatas." Bertrand Russell. kuriose vertinamas santūrumas. 1986. Falbo ir kiti. Nepaisant noro tinkamai prisistatyti. abėcėlės tvarka). šis sako: „Man tai teikia garbę. kokį žmonės nori mane matyti") elgiasi tarsi socialiniai chameleonai . kodėl jo šalyje teisininkų yra perpus mažiau negu Vašingtone ir jo priemiesčiuose. Norint padaryti gerą įspūdį . 1997. Hagiwara. kaip jaučia ir mano esą reikalinga (McCann ir Hancock. Kinijos studentams. tokie žmonės pasako. vasario 26 įvertį pagal savo elgesio tikrinimo skalę (pavyzdžiui.jie keičia savo elgseną priklausomai nuo aplinkybių (Gangestad ir Snyder. Hallahan ir kiti. de Vries ir van Knippenberg. Feather. kad sukurtume pageidaujamą įspūdį. Kaip pastebėjo Markas Leary (2004). 1986. 2003. 1987). Kinijoje ir Japonijoje būdingas mažesnis šališkas palankumas sau. Dauguma mūsų esame tarp šių kraštutinumų. Yik ir kiti. kurie yra jai abejingi. 1997. jis kelia bylą. 2003. „Jei man nepavyko. nekreipdami dėmesio į kitų įsitikinimus (Klein ir kiti. bet kas čia tokio") gali būti suprastas kaip vaidyba.parodyti. kurį demonstruojame kitiems. Murphy-Berman ir Sharma. 1996. nei tų. Būdami tarp žmonių jie nesistengia vadovautis savo nuostatomis. . japonų studentams ir vairuotojams. tai yra mano.

Teorija apie iliuzinį optimizmą ir kitas šališko palankumo sau formas primena. ir vidinei (sau patiems) auditorijai. Stipri savivertė taip pat padeda prisitaikyti. bet ir didžiausius nusivylimus. Didžiausi lūkesčiai gimdo ne tik didžiausius pasiekimus. • t Kartais žmonės menkina save. neturto ar depresijos atsakomybę prisiimame sau. Kai tikime savimi. apie ką Pascalis mąstė prieš 300 metų: nė viena tiesa nėra savaime pakankama. gali kilti pagunda teigti. jog žmonės patys kalti dėl savo problemų ir nesėkmių arba netgi per aštriai kaltinti save už nesėkmes. ne tokie kvaili. Teigiamas mąstymas gali būti rezultatyvus tik tada.apie saviveiksmingumą ir šališką palankumą sau. atskirta nuo ją papildančios. kad apsaugotų savivertę ir galėtų pasiteisinti ištikus nesėkmei. kad nepasitikėjimas savimi pakenktų. buvę drausmingesni.sulaukti sėkmės. Nuolat save stebintys asmenys savo elgesį pritaiko konkrečiai išorinei auditorijai. Post scriptum: ^ dvejopa tiesa .išdidumo pavojai.. Bet kuri tiesa. liaupsina būsimus konkurentus arba viešai priskiria nuopelnus kitiems. Teorija apie saviveiksmingumą skatina neprarasti vilties nepalankiose situacijose. mažesnė tikimybė susirgti depresija ir didesnė . kai dėl nesėkmingos santuokos. privalome atkakliai siekti savo tikslo ir neleisti. Jei neprisipažįstame.tiesa primena tai.2 s k y r i u s . Net jei iš karto nepasisekė. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 101 APIBENDRINIMAS Prisistatymas t Būdami socialiniai gyvūnai. kad kartais sunkumai atspindi socialinės aplinkos despotizmą. nes pasaulis sudėtingas. savo veiklą ir kreipiame ją pageidaujamam [spūdžiui sukurti. yra tik pusė tiesos. nors patys mano kitaip. Mes stebime save. Kokia gėda! Jei tik būtume labiau pasistengę. .. teigiamo mąstymo galia Šiame skyriuje buvo pateiktos dvi įsimintinos teorijos .saviveiksmingumo ir šališko palankumo sau . o nepasižymintys savistaba nesistengia to daryti ir todėl gali pasirodyti netaktiški. savo žodžius ir veiksmus deriname prie auditorijos. • Tokia įspūdžio valdymo taktika paaiškina tariamą kuklumą kai žmonės menkina save. kad norint suprasti savąjį Aš socialiniame pasaulyje saviveiksmingumo neužtenka. Ši dvejopa . Prisistatymas rodo norą sukurti gerą savo įvaizdį ir išorinei (aplinkai).

Socialiniai įsitikinimai ir vertinimai Kaip suvokiame savo socialinę aplinką? Sužadinimas Įvykių suvokimas ir interpretavimas Įsitikinimų tvarumas Prisiminimų apie save ir savo pasaulį konstravimas Kaip sprendžiame apie socialinę aplinką? Intuityvūs vertinimai Perdėta savikliova Euristika: trumpiausias protavimo kelias Iliuzinis mąstymas Nuotaika ir vertinimai Mokslinių tyrimų išvada. ko tikimės Išvados Atkreipkime dėmesį. Kaip mąsto žurnalistai: pažintinis šališkumas žiniasklaidoje Post scriptum: mintys apie intuicijos galimybes ir jos ribas . Neigiamos emocijos lemia investuotojų pesimizmą Kaip traktuojame socialinę aplinką? Priežastingumo priskyrimas: žmogui ar situacijai Pagrindinė atribucijos klaida Kodėl mes darome atribucijos klaidą? Socialinės aplinkos lūkesčiai Atkreipkime dėmesį. Išsipildymo psichologija vertybinių popierių biržoje Mokytojų lūkesčiai ir moksleivių mokymosi rezultatai Kaip iš kitų sulaukti to.

Savo pasaulį kuriame žiūrėdami pro teorijos akinius. to nedarysime ir teikdami pagalbą". o tai kartais juos prišaukia.metais praūžus uraganui „Katrina" televizija rodė vaizdus. Po daugelio dienų. o kartais . pasikliaudami savo intuicija. kad dėl išankstinio vertinimo mūsų suvokimas ir interpretacija gali būti tendencinga. Tokie įsitikinimai visuomenėje natūraliai susiformuoja. 2005). o klaidinga informacija gali būti tendencingų prisiminimų priežastimi.užtikrino prezidentas Bushas. aiškiname savo gyvenimą visuomenėje ir kaip mūsų lūkesčiai veikia kitus žmones. • aiškiname įvykius.asmenybės įtakai. „ A u d ra nieko nediskriminuoja. filmuodavo pagalbos maldaujančius žmones. • tikimės įvykių. • vertiname įvykius. kai • suvokiame ir prisimename įvykius. pagalbos pagaliau buvo sulaukta. Kuo galima paaiškinti vėlavimą padėti? Vietos valdžios neveiksnumu? Prezidento. „Žinoma.mūsų išankstinė nuomonė sąlygoja informacijos suvokimą bei interpretaciją. kaip suvokiame. atostogavo. o jų kūnai buvo palikti gatvėse. kaip neturtingi juodaodžiai gyventojai be maisto ir vandens įstrigę Naujojo Orleano sporto rūmuose ir Susirinkimų namuose siautėjant visuotinei suirutei. Televizijos žurnalistai be problemų patekdavo į Naująjį Orleaną. Pirmame skyriuje atkreipėme dėmesį į reikšmingą faktą apie žmogaus prot ą . kai mirė dešimtys žmonių. kuris tuo metu. . per televizijos labdaros koncertą uragano aukoms paremti teigė repo žvaigždė Kanye Westas. kad lėtą vyriausybės reakciją galima sieti su nukentėjusiųjų rase. numanomomis taisyklėmis. savo nuotaikomis. Kaip suvokiame savo socialinę aplinką? Neįtikėtini mokslinių tyrimų rezultatai atskleidžia. laikydamiesi savo prielaidų. išanks- . vertiname. kurios nukreipia nuomonę. kartais priskirdami juos situacijos. Ar vyriausybė būtų greičiau suteikusi pagalbą. Šiame skyriuje nagrinėsime. kai užgriuvo uraganas. o valdžios institucijoms paslaptingai nesisekė suteikti pagalbą ir parūpinti autobusus evakuacijai. jei dauguma aukų būtų baltaodžiai? Tokiai nuomonei pritarė du trečdaliai nacionalinėje apklausoje dalyvavusių afrikiečių kilmės amerikiečių (Bumiller. Trys iš keturių baltųjų amerikiečių nesutiko. beširdiškumu? „George Bushas nesirūpina juodaodžiais". o visuomenė ėmė kaltinti valdžią.

Smurto stebėjimas skatina dviprasmiškus veiksmus (praeivio stumtelėjimą) ir žodžius („niuksas") suprasti kaip agresyvius. Tačiau šitas žodis „sužadina" sakinio aiškinimą (Baars ir McGovern. Vėliau jie stebėdavo. o ateitis . bet jūs sąmoningai jo neišgirstate. Mūsų atminties sistema . gali paveikti kitą mintį ar veiksmą. sužadinamas mąstymas. Tuo metu į kitą ausį lygiagrečiai sakomas kitas žodis (upė arba pinigai). kurie nebuvo paveikti su amžiumi susijusių žodžių. kaip aiškinsime ir prisiminsime įvykius. „Mes stovėjome ant kranto".104 I dalis. patiems to nesuvokiant. „išmintingas" ir „pensininkas". netgi nesąmoninga. Dažnai mąstymą ir elgesį sužadina įvykiai.tai asociacijų voratinklis. Toliau šiame skyriuje sužinosime. Sužadinimas Dar prieš mums pradedant suvokti aplinkinį pasaulį dirgikliai. kuris verčia triukšmus namuose priskirti galimam įsilaužėliui. kaip viena mintis. SOCIALINIS MĄSTYMAS tinė nuomonė svarbi". kaip šie žmonės lėčiau eidavo lifto link negu tie. kad dalyvaujate eksperimente. kad jie eina lėtai ar kad jie tik ką stebėjo žodžius. Sužadinimo eksperimentai turi analogų ir kasdieniame gyvenime: • Jei vieni namuose žiūrime baisų filmą. suaktyvinamos emocijos ir. Johnas Barghas ir jo bendradarbiai (1996) atliko aksperimentą. • . Sužadinimas pabudina ir aktyvuoja tam tikras asociacijas. kad prislėgta nuotaika sužadina neigiamas asociacijas. Visi šie poveikiai kildavo tiriamiesiems sąmoningai nesuvokiant kvapo ir jo įtakos. kad olandai studentai greičiau atpažindavo su valymu susijusius žodžius. kurio metu užsidėjęs ausines atidžiai klausotės neaiškiai tariamų sakinių. siekiant patikrinti. kurių net nesuvokiame. kurie sužadino mintis apie senėjimą. užuodę valiklio kvapą. Vienoje grupėje buvo tiriama. sužadinimas (priming) Konkrečių asociacijų aktyvinimas atmintyje. 1994). per dieną prisimindavo daugiau su valymu susijusių darbų ir netgi valgydami trupantį pyragaitį stengdavosi nepritrupinti ant stalo. Pagrindinė išvada tokia: mes reaguojame ne į objektyviai egzistuojančią. .sutinka žmonės. Sužadinimo eksperimentai atskleidžia. gali subtiliai paveikti tai. bet į mūsų susikonstruotą realybę. kaip įpirštos idėjos provokuoja tendencingus prisiminimus. Žvilgtelėkime į vieną kitą provokacinį eksperimentą. jei prieš tai buvo užuodę valiklio kvapą. tačiau jie nepajėgia suvokti jos poveikio masto. Kitoje grupėje žmonių nuomonės buvo paveikiamos po jų supažindinimo su nauja informacija. Tačiau dėl geros nuotaikos praeitis staiga atrodo nuostabesnė. Įsivaizduokite. į kuriuos nekreipiame dėmesio. Lėčiau ėjusieji net nesuvokė. kaip išankstinis vertinimas veikia informacijos suvokimą ir interpretaciją. Vėlesniuose eksperimentuose kiti studentai. pavyzdžiui.šviesesnė. Robas Hollandas su bendradarbiais (2005) pastebėjo. Jie paprašė tiriamųjų sudaryti sakinius su žodžiais „senas".

jo garbintojams gali skambėti menkinančiai.per trumpas. 2001). „sviestas". Jei žmogui prieš akis akimirksnį šmėsteli žodis „duona". Merikle ir kiti. tačiau kaip pagyrimas atrodyti tam. Arba panagrinėkime šią frazę: GERIAU ŽVIRBLIS SAUJOJE NEI NEI BRIEDIS GIRIOJE Ar pastebėjote čia kokią nors klaidą? Suvokiame daugiau nei pastebi akis.spalvos pavadinimas . bet šmėstelėjęs neteisingas spalvos pavadinimas šį procesą sulėtina (Epley ir kiti. Kiekvienu atveju nematomas vaizdas ar žodis sužadina atsaką į vėlesnę užduotį. 2005). Teiginys. tampa svarbi išankstinė nuomonė (Hilton ir von Hippel. Lee Rosso ir Marko Lepperio (1985) atliktas eksperimentas parodė. Nors nespėjame pamatyti. pradeda jaudintis dėl savo galvos skausmų ar karščiavimo. nepaisant keleto stulbinamų ir įsigalėjusių šališkumų bei loginių klaidų (Jussim. kad būtų sąmoningai suvoktas. Kadangi socialinis suvokimas labiausiai priklauso nuo žmogaus. pavyzdžiui. kaip įskiepyta mintis ar vaizdas gali sužadinti interpretacijas ir prisiminimus. koks stiprus gali būti išankstinės nuomonės poveikis. skaitydami apie psichologinius sutrikimus. Kuo geriau pažįstame žmones.leidžia greičiau atpažinti tą spalvą kompiuterio ekrane. pradėdavo aiškintis savo pačių nerimo ir prastos nuotaikos priežastis. Jie pro- . Prisiminkime 1 skyriuje pateiktą dalmatino nuotrauką. Iš pirmo žvilgsnio žmogų dažniau įvertiname teisingai negu neteisingai. o nepamatytas. Tai yra netyčia. Bet kartais išankstinis vertinimas būna klaidingas. skaitydami apie ligų simptomus. protas gali šį tą užfiksuoti.3 s k y r i u s . tuo tiksliau galime skaityti jų mintis ir jausmus. o ne „svoris" ar „sniegas". Daugelyje tyrimų sužadinimo poveikis pastebimas net jeigu pateikiamas ikislenkstinis dirgiklis . Panašiai būsimieji medikai. Ikislenkstinis dirgiklis . Įvykių suvokimas ir interpretavimas Suvokdami ir suprasdami kitus žmones dažniausiai esame tikslūs. 1990). kas jį niekina. Tyrimai apie tai. Roberto Vallone. iliustruoja vieną iš XXI amžiaus socialinės psichologijos pamokymų: daug socialinės informacijos apdorojame automatiškai. Labai trumpas ir todėl nespėtas pajusti elektros smūgis padidina vėliau patirto smūgio suvoktą stiprumą. nematydami. nesąmoningai. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 105 • Daugelis psichologijos studentų. net paprastas dirgiklis gali skirtingai veikti du žmones. kad Didžiosios Britanijos Ministras Pirmininkas Tony Blairas yra „neblogas". vėliau jis greičiau randa susijusius žodžius. Tas pat pasakytina ir apie socialinį suvokimą. Kai socialinę informaciją galima interpretuoti įvairiai. Įvadiniame psichologijos kurse visada aptariamas išankstinio vertinimo ir lūkesčių poveikis. 1999.

joms prieštaravo. pamačiusios televizijos naujienų reportažus apie skerdynes Beirute. paprašė studentų įvertinti dviejų tariamai naujų mokslinių tyrimų rezultatus. sako Geoffrey Munro ir jo kolegos (1997). po debatų abiejų kandidatų rėmėjai tik sustiprino savo paramą. Ross ir Lepper.1 PAVEIKSLAS Proizraelietiškai ir proarabiškai nusiteikusios studentų grupės. Tik vienas iš dešimties žmonių. o kito . kiekviena grupė televiziją laikė priešiška jų atžvilgiu. 1985). Jei šalį laikote priešiška. kad žiniasklaida šiuo klausimu yra tendencinga. Pasakykite man.iO 8 C r 2 7 o Į« O) Neutrali o S -O C 5 c S 4 < / > O 2 3 JS « o •N Antiizraelietiška Proizraelietiškai nusiteikę studentai Proarabiškai nusiteikę studentai . Proizraelietiška C) / C .106 I dalis. ir aš turėsiu raktą į jūsų nuostatas. kad teisėjai palaiko varžovus. kad jo favoritas pralaimėjo (Kinder ir Sears. Abi grupes supažindinus su įvairiais identiškais įrodymais. 2003). talkininkaudami Charlesui Lordui (1979). Mūsų nuomonė apie pasaulį netgi prieštaraujančius įrodymus gali paversti palaikančiais.1 paveiksle. . o pusė jai nepritarė. prieš debatus rėmusių kurį nors kandidatą. Taigi. religijoje ir moksle dviprasmiška informacija dažnai tampa konfliktų priežastimi? JAV kandidatų į prezidentus debatai dažniausiai tik sustiprina ankstesnius įsitikinimus." Politologas Robert Jervis (1985) izraelietiškai ir proarabiškai nusiteikusiems studentams pademonstravo šešias televizijos naujienų ištraukas apie 1982 metais įvykdytas civilių žmonių žudynes dviejose Libano stovyklose. kad žiniasklaida jiems nepalanki. Ar būtent todėl politikoje. jos neaiškius veiksmus būsite linkę interpretuoti kaip šio priešiškumo požymį. Tačiau tai būdinga ne tik sporto mėgėjams ir politikams. o padaugėjo. Pusė tiriamųjų pasisakė už mirties bausmę. Rezultatai: ir mirties bausmės šalininkai. Žiniasklaida ir tarpininkai visur laikomi tendencingais. 1985. Kaip parodyta 3. kur jūs įžvelgiate tendencingumą. Šaltinis: Duomenys paimti iš Vallone. prieštaravimų ne sumažėjo. Vieno vertinimo rezultatai patvirtino studentų nuomones apie mirties bausmę.pastebėjo vienas žinių komentatorius (Ponievvozik. žmonių požiūriu į tendencingumą galima pasinaudoti tiriant jų nuostatas (Saucier ir Miller. kandidatai į prezidentus ir jų rėmėjai beveik visada mano. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Jei esate kuo nors įsitikinę. ir priešininkai buvo palankūs jų įsitikinimus atitinkantiems įrodymams. manydavo. buvo įsitikinusios. Iš tiesų. Dar 3. Rossas ir Lepperis. Pavyzdžiui. tačiau griežtai kritikavo jiems prieštaraujančius. tai veikia su įsitikinimu susijusios informacijos suvokimą. 2003). „Neobjektyviausiai žmonės vertina objektyvumą". Tai paplitęs reiškinys: sporto aistruoliai mano.

ar maloni? Jei jums pasakytų. kai respublikono prezidento Ronaldo Reagano valdymo pabaigoje sumažėjo infliacija. tą pastebėjo tik 8 proc. nuostatų ir vertybių akinius. o lūpos beveik šypsosi. 3. ir kiti manys.laimingas. kad tai buvęs gestapo vadovas. Be to. pastebėjo infliacijos mažėjimą) buvo panašiai nepastabūs ir neigiamai nusiteikę demokrato prezidento Clintono valdymo pabaigoje (Brooks. Tai . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 107 daugiau. antrame . kad jo veidas atrodo žiaurus. kuriems buvo pasakyta. 2005). Interpretavimo procesas taip pat veikia kitų žmonių nuomonę apie mus. žaidžianti mergaitė. Kai apie kitą žmogų kalbame gerai arba blogai.2 PAVEIKSLAS Nuspręskite patys: ar šio žmogaus veido išraiška yra žiauri. teigia Lynda Mae.„kas apie kitą sako. 3. mylintį bei gailiaširdį. atsakingas už Antrajame pasauliniame kare įvykdytus barbariškus medicininius eksperimentus su koncentracijos stovyklų kaliniais. Partiškumas formuoja išankstinę nuomonę. Tai vadinama „Kulešovo efektu". lėkštė sriubos. o trečiame . gali kontroliuoti žiūrovų reakcijas į veikėjų emocijas.viena iš priežasčių.) Filmų kūrėjai. (Tik pažvelkite. manipuliuodami fonu. Carlston ir Skowronski. (Ar galite įžiūrėti tą vos tramdomą pašaipą?) Tie. pašnekovai šias savybes linkę sieti su mumis pačiais. kad šis žmogus buvo nacis. jog vaikiškame kalambūre . tiriant žmonių išankstines socialines ir politines nuostatas. Šis reiškinys vadinamas spontanišku bruožų priskyrimu. žmonės nesąmoningai gali tokiais palaikyti mus pačius. intuityviai nusprendė. demokratų. ar jo veido išraišką apibūdintumėte kitaip? Įsitikinimų tvarumas Įsivaizduokite močiutę. kuriems buvo pasakyta. išgelbėjęs tūkstančių žydų gyvybes. Dėl to pirmame filme aktorius atrodydavo liūdnas. Pavadinkite ką nors bukagalviu. kad maitinimas iš buteliuko sukėlė vaikui pilvo skausmus. Atrodo.3 s k y r i u s . Tie.2 paveikslą). pagerbiant rusų režisierių. Esmė štai kokia: objektyvi realybė egzistuoja. jie veikia visas mūsų interpretacijas. Donalas Čarlstonas ir Johnas Skowronskis (1999. ką jie žino. apie save pasisako" slypi išmintis. dėl kurios mūsų įsitikinimai yra tokie svarbūs. kuriame matomas veidas. „Gerai pagalvojus. tačiau prieš tai buvo parodyta viena iš trijų skirtingų scenų: mirusi moteris. buvo manipuliuojama išankstine nuomone ir pastebėtas stulbinamas jos poveikis įvairioms stebimos informacijos interpretacijoms ir prisiminimui. Jei nuolat kalbame. Respublikonai (iš jų 47proc. kokios rūpestingos jo akys. Kulešovas pademonstravo šį reiškinį trimis trumpais filmukais. Apibūdinkite ką nors kaip jautrų. jo veido išraišką palaikė šilta ir malonia. kuriuose buvo rodomas neutralios išraiškos aktoriaus veidas. kuri vakare pravirkus kūdikiui nusprendžia. kad šis vyras yra pogrindinio antinacistinio judėjimo lyderis. ir jūs atrodysite panašus į tokį. tačiau mes į ją žiūrime pro savo įsitikinimų.susimąstęs. sumaniai valdžiusį žmonių daromas išvadas. kar- . kad aplink vien liežuvautojai. kad jūs toks esate. 2004). Myronas Rothbartas ir Pamela Birrell (1977) paprašė Oregono universiteto studentų apibūdinti vyro veido išraišką (žr. manipuliuojant tuo.

Vėliau eksperimento dalyviai turėjo raštu pagrįsti savo išvadas. kad juo daugiau mes analizuojame savo teorijas ir jų tariamą teisingumą. Tačiau maždaug 75 proc. Craigas Andersonas ir jų kolegos pateikė tiriamiesiems klaidingą teiginį. kad maitinimas iš buteliuko sukelia pilvo skausmus (Ross ir Anderson. lygindami kainas restorano valgiaraščiuose . blogesni gaisrininkai.ankstesniąsias kainas markėmis ir naująsias eurais (Traut-Mattausch ir kiti. ką jau daugmaž žinome. duodančios idėjų naujoms prielaidoms ir įvykių interpretacijoms. vės pienas labiau tinka veršiukui nei kūdikiui". ar blogi gaisrininkai. Jie pervertino kainų augimą. Kitą įsitikinimų tvarumo pavyzdį pateikė Andersonas. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Mes girdime ir suvokiame tik tai. Informaciją paneigus. Jie paprašė tiriamųjų išnagrinėti vieną arba du praktinius atvejus ir nuspręsti. Šis eksperimentas taip pat rodo. kad dėl euro įvedimo pakilo kainos. Vienai grupei buvo pateiktas pavyzdys. galime taip ir nepakeisti savo nuomonės (Davies. eksperimento dalyviai vis tiek laikėsi savo ir atitinkamai manė.108 I dalis. kodėl įtariamasis gali būti kaltas. kodėl tai yra tiesa. Kiekvieno eksperimento metu pirmiausia buvo įperšamas teiginys. dar vadinamas įsitikinimų tvarumu. astronomai. Kita grupė nagrinėjo praktinius atvejus. o atsargusis . 1997. Jų tyrimas atskleidė. Kaip sako kinų patarlė. pusei eksperimento dalyvių buvo teigta priešingai. Tačiau tai naudinga ne visada: kartais tampame savo pačių nuomonių įkaitais. ar rizikuoti linkę žmonės bus geri. Marso „kanalai". Po to būdavo prašoma paaiškinti. o vėliau pabandė jį sukompromituoti. kas buvo sakoma. . kai pagrindiniai teiginiai yra diskredituoti. Kaip tik todėl. kad įsitikinimai gali suvešėti ir išlikti. kuriais taip žavėjosi XX a. Faktas akivaizdus: nuo įsitikinimų ir lūkesčių priklauso. Išsiaiškinę. nepaisant juos pagimdžiusių įrodymų diskreditavimo. Paprastai išankstinė nuomonė būna naudinga. pasakydami tiesą: ši informacija buvo specialiai sufalsifikuota eksperimentui. eksperimento dalyvių savo įsitikinimą išsaugojo tikriausiai todėl. Suformuluotas aiškinimas galėjo egzistuoti nepriklausomai nuo jį lėmusių aplinkybių. kad jei žmonės klaidingame teiginyje įžvelgia logiką. kad jis teisingas arba pateikiant pramanytus įrodymus. ar rizikuoti linkę asmenys yra drąsūs.blogas gaisrininkas. kad rizikuoti linkę žmonės būna arba geresni. tėra žemiško intelekto produktas. 1984). ką matome. yra už mūsų regėjimo lauko". Lee Rossas. tvirtinant. Ir galiausiai mokslininkai visiškai diskredituodavo pradinį teiginį. be to. kai tokio tipo asmuo buvo geras. ar močiutė vis tiek atkakliai tvirtins. rodo. kaip interpretuosime įvykius. kad kūdikis smarkiai karščiuoja. Kitas pavyzdys: vokiečiai buvo įsitikinę." Henry David Thoreau. 1982)? Kad tai išsiaiškintų. arba. pavyzdžiui. Jelalian ir Miller. 2004). kad vis dar tebetikėjo tuo. peršančius priešingą išvadą. kaip kad mokslininkams naudingos teorijos. Lepperis ir Rossas (1980). juo atsargiau vertiname prieštaraujančią informaciją. Jei paaiškės. o atsargieji bailūs. kodėl užgauliojantis nepažįstamasis šitaip elgiasi arba kodėl gali pakilti mums patrauklių akcijų vertė. kaip paaiškėjo. „du trečdaliai to. jį paneigti be galo sunku. Šis reiškinys. atvirkščiai. 1817-1862 įsitikinimų tvarumas (belief perseverance) Atkaklus savo pradinių koncepcijų laikymasis ir tikėjimas jų teisingumu net tada.

kad tokie pokyčiai vyksta lėtai ir kad įsitikinimams pakeisti dažnai reikia svaresnių įrodymų nei jiems sukurti. Iš tiesų. Šis prašymas buvo bevertis. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 109 {sitikinimų tvarumas gali turėti svarbių padarinių. 1990. mes rekonstruojame savo tolimą praeitį remdamiesi dabartiniais jausmais ir lūkesčiais (Hirt. žmonės priversti apsvarstyti įvairias galimybes (Hirt ir Markman." Lee Ross ir Mark Lepper. 1986) pastebėdavo. Štai kaip tai apibūdino vienas žurnalas: „Mokslas įrodė. kad Irako pajėgos žudo karo belaisvius). jei lygiai toks pats tyrimas duotų priešingus rezultatus". Mes iš tiesų konstruojame prisiminimus tuo metu. Todėl galime lengvai (tačiau nesąmoningai) pakeisti savo prisiminimus. Eksperimentų metu Craigas Andersonas (1982. aiškindami bet kuriuos alternatyvius. Ross ir Buehler. ir priešininkai. Karui plėtojantis Vakarų žiniasklaida pranešė ir vis kartojo keletą teiginių (pavyzdžiui. buvo tokie pat tendencingi kaip ir tie. Charlesas Lordas. Tai patvirtino Stephanas Lewandowsky ir jo bendradarbiai (2005). o jie buvo linkę jas išlaikyti (vokiečiai ir australai buvo linkę abejoti karo priežasčių motyvais). Įsivaizduodami priešingus duomenis. papildydami jį dviem variantais. kodėl priešinga teorija gali būti teisinga .3 s k y r i u s . kad nauji faktai gali pakeisti žmonių įsitikinimus. darantis išvadą apie dinozauro išvaizdą pagal kaulų fragmentus. Trečiosios eksperimento dalyvių grupės mokslininkai paprašė priešingo dalyko .paklausti savęs. Kaip paleontologas. Vaikai galiausiai juk nustoja tikėti Kalėdų Seneliu. kai kurių eksperimento dalyvių jie paprašė vertinant faktus būti „kiek įmanoma objektyvesniais ir nešališkesniais". o ne linkęs rizikuoti žmogus gali būti geresnis gaisrininkas. Kihlstrom. nes ji atitiko jų išankstines nuostatas. saugomos prisiminimų banke. Ir mirties bausmės šalininkai. 1994 ." John F. Visų pirma. kad per gyvenimą sukaupti patyrimai puikiausiai išsaugomi atmintyje". patikrinę įskiepytą ir kompromituojančią informaciją apie 2003 metais prasidėjusį karą Irake. o ne tik priešingus rezultatus. j o g pamiršome. Iš tiesų psichologiniai moksliniai tyrimai įrodė priešingai. atitinkančius jų požiūrį arba prieštaraujančius jam. . „Niekas neneigia. Ar galima įveikti įsitikinimus? Štai: paaiškinkite priešingai. į kurią krauname informaciją ir iš kurios prireikus šią informaciją galėsime išimti. jie veikiau primena knygos rašymą iš fragmentinių pastabų. Retkarčiais ką nors šioje „skrynioje" pametame ir tada sakome. šie žmonės ne taip tendencingai vertino įrodymus. Mes tik teigiame. Markas Lepperis ir Elizabeth Preston (1984) pakartojo anksčiau aprašytą požiūrio į mirties bausmę tyrimą. kuriems apie objektyvumą ir nešališkumą nebuvo užsiminta. kurie vėliau pasirodė klaidingi ir buvo atšaukti. kuriems buvo pateiktas šis prašymas. „ar vertintumėte taip pat teigiamai arba neigiamai. kad paaiškinus. 1994). kad jie tenkintų mūsų dabartines ži- „Prisiminimai nepanašūs į knygos skaitymą. kai juos ištraukiame. 1980 Prisiminimų apie save ir savo pasaulį konstravimas Ar sutinkate su šiuo teiginiu: Prisiminimus galima lyginti su skrynia smegenyse. 1995). Bet amerikiečiai priėmė tokią informaciją. Su šiuo teiginiu sutiko maždaug 85 procentai universiteto studentų (Lamai. Daugelis prisiminimų nėra potyrių kopijos.įsitikinimas susilpnėja arba jo būdavo atsisakoma. Anderson ir Sechler. 1979).kodėl atsargus.

Ieškodamas tiesos protas kartais kuria netiesą. Šis procesas veikia mūsų socialinio ir fizinio pasaulio sužadintus prisiminimus. 1711 („Mintys apie įvairius dalykus") . Jackas Croxtonas ir jo kolegos (1984) leido studentams 15 minučių pakalbėti su žmogumi. metu Elizabeth Loftus (2003) atskleidė tendenciją interpretuoti mums patinkančius. Po savaitės jie sutiko parašyti kritišką rašinį apie studentų įtaką studijų programai.110 I dalis. kad jį gavau". dažnai atkakliai tvirtina. sūnus su pasitenkinimu atsakė: „Puiku. kad jie šiam žmogui nepatiko. Bushą arba ministrus pirmininkus Paulą Martiną ir Tony Blairą? Apie savo tėvus? Jei jūsų nuostatos pasikeitė. prisiminė jį kaip nervingą. nias. Šių eksperimentų metu buvo dažnai pastebimas klaidingos informacijos efektas. Tie. Žmonės klaidingą informaciją įtraukdavo į savo prisiminimus. jį prisiminė kaip atsipalaidavusį. 2005). Buvo klausiama. plaktuką .kaip vyruką su ūsais. kaip ir dabar." Jonathan Swift. kad buvo tokios pat nuomonės ir neigė. Thoughts on Various Subjects. kuriems buvo pasakyta. kaip jie atsakė į klausimą prieš rašinį. Jie gaudavo bauginančius atsakymus.kaip daktarą Davidsoną. kad jie visada laikėsi daugmaž tos pačios nuomonės. kur yra žurnalas. kuriems vėliau buvo pasakyta. Įteigta klaidinga informacija gali netgi išprovokuoti klaidingus prisiminimus apie vaikystėje tariamai patirtą seksualinį smurtą. pusryčių j avainius . švariai nusiskutusį vyrą . Vienas mano sūnų pasiskundė: „Negavome Criket žurnalo birželio numerio". ar suvokiate šių pokyčių mastą? Mokslininkai šiuos klausimus tyrinėjo atlikdami eksperimentus. Po šio rašinio jų nuostatos pasikeitė . kad šiandien yra protingesnis nei vakar. Savo nuostatų praeityje atkūrimas Ką jūs galvojote apie branduolinę energiją prieš penkerius metus? Apie prezidentą George W. maždaug ketvirtadalis žmonių šį išgalvotą įvykį prisimena kaip iš tiesų įvykusį (Loftus ir Bernstein. pargriuvo. SOCIALINIS MĄSTYMAS klaidingos informacijos efektas (misinformation effect) Klaidingos informacijos įtraukimas [ prisiminimą apie įvykį. studentai „prisiminė". Paprašyti įsivaizduoti vaikystės laikus. nes prisipažindamas jis parodo. kaip bėgo. žurnalą Vogue . kad jie šiam žmogui patiko. Darylas Bernas ir Keithas McConnellis (1970) apklausė Karnegi Melono universiteto studentus. Eksperimentų. jog eksperimentas juos paveikė. Tie. gaudavo (arba ne) apie jį klaidingą informaciją ir po to atlikdavo prisiminimų atkūrimo testą. teigia Loftus. gana didelė dalis žmonių susikuria klaidingus prisiminimus. Kai eksperimentuotojas ar psichoterapeutas manipuliuoja žmonių prielaidomis apie jų praeitį. aš žinojau. bet sunkiai atkuriamus prisiminimus. suklupo.padidėjo kritiškas tokios įtakos vertinimas. Kai jam parodėme. Jie ženklą „duokite kelią" prisimindavo kaip „stop" ženklą. Eksperimento dalyviai būdavo įvykio liudininkai. iškišo ranką pro langą ar kaip per vestuves apvertė punšo taurę.kaip Mademoiselle. ar studentai gali reguliuoti studijų programą.kaip atsuktuvą. Žmonės. kuriuose dalyvavo daugiau nei 20 000 žmonių. Paprašyti prisiminti. kurių nuostatos pasikeičia. daktarą Hendersoną . „Žmogus niekada neturėtų gėdytis prisipažinti klydęs.kaip kiaušinius. nemalonų ir nelabai laimingą. malonų ir laimingą.

rožinei retrospektyvai. kurie buvo labai įsimylėję. kad visiškai neprisimintume. kad joms viskas ir visada sekėsi blogai. 1997) teigia. Rezultatai baugina. „Kelionės būna žavios tik prisiminimuose. tiesiog kai prisiminimai tampa migloti. Wixonas ir Jamesas Lairdas (1976) priėjo išvadą. Teigiama prisiminimų interpretacija praskaidrina mūsų prisiminimus. kurių dauguma teigė esančios labai laimingos. juos ima valdyti nauji jausmai. kad „greitis. tyręs suaugusius žmones per visą jų gyvenimą. dalis . su gidu nukeliavę į Austriją.3 s k y r i u s . su kuriuo studentai peržiūrėjo savo istorijas.juo blogiau jis prisimenamas. Vėliau šiuos potyrius jie prisiminė kaip dar malonesnius. Kaip pastebėjo George Vaillantas (1977). mokslininkai D. atostogavę absolventai teigė patyrę malonių įspūdžių. dažniau teigė savo partnerį pažinę kaip irzlų savanaudį. „buvo neįtikėtini". Juo blogesnis jūsų dabartinis požiūris į savo partnerį . tarsi būtų mąstę panašiai kaip dabar. Leigh Thompson ir jų kolegos (1994. Jie paprašė. Tie. mastas ir užtikrintumas". o neigiami prisiminimai tik sustiprina dabartines neigiamas nuostatas".malonūs įvykiai prisimenami kaip dar malonesni. tvirtino. Diane Holmberg ir Johnas Holmesas (1994) tą patį reiškinį pastebėjo tarp 373 neseniai susituokusių porų. kurie nutraukė santykius. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 111 Stebėdami panašiai savo ankstesnes nuostatas neigiančius Klarko universiteto studentus.tikram patyrimui ir dalis . Terence Mitchell. vyresnio amžiaus žmonės. kad pasikeitus santykiams mes peržiūrime ir savo prisiminimus. 1991). Nebūna taip. Gamtos grožis ir gaivus jūros oras tebėra su manimi. nei buvo iš tikrųjų. dalis malonumo tenka lūkesčiams. kiek įmanoma sumažindami nemalonius ar nuobodžius dalykus ir prisimindami tik gerus. Karta iš kartos vyresnieji kritikuoja jaunimo vertybes iš dalies dėl to. Po dviejų mėnesių studentai tai pakartojo. Rūkas ir mašalai virto miglotais prisiminimais. R. po netikėtai pasibaigusių rin- . kad prisiminimuose dominuoja rožinė retrospektyva . Branda mus visus paverčia melagiais". išvykę į trijų savaičių kelionę motociklais. Tad gerai praleistą laiką keliaujant po Škotiją dabar (sugrįžęs į darbą. Universiteto studentai. kaip jautėmės." Paul Theroux. sako Holmberg ir Holmesas: „Tokios tendencijos gali pavojinga spirale leistis žemyn. kad universiteto studentai įvertintų savo nuolatinius partnerius. kalbėjo apie meilę iš pirmo žvilgsnio. Visais laikais paaugliai savo tėvus laikydavo ir laiko arba nuostabiais. kad jaunystėje jie buvo mažos peteliškės. kad klaidingai prisimena savo jaunystės vertybes. kurių reikalai pakrypo į blogąją pusę. Tie. kur spaudžia terminai ir visi man trukdo) aš romantizuoju kaip tikrą palaimą. „vikšrai virsta peteliškėmis ir vėliau dažnai būna įsitikinę. The Observer Ankstesnio elgesio atkūrimas Atkurdami prisiminimus. Cathy McFarland ir Michaelas Rossas (1985) pastebėjo. Tai pademonstravo Hartmutas Blankas su bendradarbiais (2003). Po dvejų metų poros. arba apgailėtinais (Bornstein ir kiti. Kai patiriame ką nors teigiama. galime peržiūrėti savo istoriją.

Šie eksperimentai atskleidė. Cathy McFarland ir Garthas Fletcheris (1981) parodė skelbimą. APIBENDRINIMAS Kaip suvokiame savo socialinę aplinką? • Išankstinė nuomonė stipriai veikia mūsų interpretacijas ir prisiminimus. kai žmonės „įsikimba" savo pradinių nuomonių ir priežasčių. nei šio raginimo negirdėję studentai. kad tas dvi savaites jie valė dantis dažniau. kad įvykiai vyko pageidaujamu būdu". kokius rezultatus jie prognozavo iki rinkimų likus dviems mėnesiams. Mūsų atmintis netiksliai atkuria ir elgseną. ką žmogus prisimena. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Savimeilė su mūsų atmintimi krečia šiurpius triukus. Studentai pademonstravo klaidingai prisiminė savo prognozes priartidami jas prie tikrųjų rinkimų rezultatų. sampratas. kodėl jų įsitikinimas gali būti teisingas. Todėl mažai kalbame apie blogą elgesį ir daug . tie patys studentai prisiminė. Tyrimų metu buvo pastebėtas atminties sužadinimo reiškinys: išankstinė nuomonė stipriai veikia informacijos suvokimą bei interpretacijas. mumyse visuose glūdi „totalitarinis ego". tariamai kito eksperimento metu.apie gerą. o po įvykio gauta informacija veikia tai. metimo rūkyti) programose. Panašiai. Jie taip pat prisimena balsavę aktyviau nei būna iš tiesų užfiksuota (Census Bureau. 1993). tarsi ji nuo dabarties skirtųsi labiau nei iš tikrųjų. interpretuojame ir prisimename įvykius. 2004). kodėl taip yra: normalu. Ši tendencija patvirtina mįslingą nuoseklių duomenų porą: sportuojantys. kai tiriamieji susipažino su informacija. todėl galime klaidingai prisiminti praeitį. esą patyrė didelę naudą (Myers. Tačiau jie patys dažnai tvirtina. . Keliems Vaterlo universiteto studentams Michaelas Rossas. tad ši programa man labai padėjo". sprendžiant iš apklausų. teigia Greenwaldas. paprastai pasiekia tik nežymiaus pagerėjimo. • Kitų eksperimentų metu klaidingos nuomonės buvo pateiktos po to. Michaelas Conway ir Michaelas Rossas paaiškina. 1985). Mūsų socialiniai vertinimai yra stebėjimų ir lūkesčių.tai reiškinys. kad surūkoma kur kas mažiau cigarečių nei jų parduodama (Hali. žmonės galvoja: „Gal dar ne viskas tobula. kuris peržiūri praeitį. kad psichiatrai ir klinikiniai psichologai taip pat nėra atsparūs šioms tendencijoms. 1857-1924 kimų Vokietijoje Leipcigo universiteto studentams pasiūlę prisiminti. Vėliau. Socialinės psichologijos ekspertas Anthony Greenwaldas (1980) pastebėjo. kuriame „buvo būtina prisiminti. Mes atsirenkame. Kartais įsivaizduojame. įdėję tiek pastangų ir išleidę tiek pinigų savo būklei pagerinti. aprašytais George Onvello romane „1984-ieji". • Įsitikinimų tvarumas ." Rašytojas Joseph Conrad. Iš tiesų. net jei jo pagrindas ir sugriaunamas. kad ji atitiktų mūsų šiandieninį požiūrį.112 I dalis. dalyvaujantys psichoterapijos ir savęs tobulinimo (svorio reguliavimo. kad prieš Įvykį susiformavusi nuomonė lemia tendencingą suvokimą bei interpretacijas. kad sugaišę tiek daug laiko. 14 skyriuje pamatysime. kad šie faktai turi ryšį su įvykiais. logikos ir aistrų mišinys. žmonės mano. kad patobulėjome. raginantį valyti dantis. kad taip patvirtintume savo mintis. tačiau anksčiau buvo dar blogiau.

Priimdami ar atleisdami iš darbo bei investuodami turėtume įsiklausyti į savo nuojautą. „kad apskritai galėtume ką nors daryti (pavyzdžiui. sakantys. darbdaviai klaidingai vertina savo darbuotojus. Susidarydami nuomonę. randasi prietarai. pastaruosius 30 metų jie. kad turėtume įsiklausyti į savo vidinį balsą. pavadins socialinio pažinimo era. nuoseklios. turėtume sekti filmo „Žvaigždžių karai" herojaus Luko Skaivolkerio pavyzdžiu. Ar intuityvių sprendimų šalininkai teisūs teigdami. Tad kaip . išjungti savo kompiuterizuotas navigacijos sistemas ir pasikliauti vidinėmis galiomis. Paprastai šie mechanizmai tarnauja gerai. pateikimo ir prisiminimo mechanizmą tiriančios kognityvinės psichologijos pažangą. tačiau retkarčiais klaidina. Intuityvūs vertinimai Ką gali mūsų intuicija . vienos rasės žmonės susidaro klaidingą nuomonę apie kitą rasę. Atsižvelgdami į suvokimo. Iš tikrųjų ji formuojama tada. . socialiniai psichologai atskleidė socialinių vertinimų formavimosi ypatumus. kad svarbią informaciją galima gauti nedelsiant. kad intuicija .gebėjimas ką nors suprasti iš karto. be abejonės. pasireiškę atkūrimo metu. kad pasąmonė iš tiesų kontroliuoja elgseną. sąmoningai neanalizuojant? O gal teisūs skeptikai. Kaip sprendžiame apie socialinę aplinką? Kaip jau esame pastebėję. lėtos. vairuoti. o mąstymo procesai. kad vertindami kitus turėtume pasikliauti intuiciją valdančiu dešiniuoju smegenų pusrutuliu. Kai užsidega raudonas šviesoforo signalas. Jie teigia. veiksmo sužadinimas turi būti atskirtas nuo neefektyvios (t. Pasižiūrėkime. „didžiąją žmogaus kasdienio gyvenimo dalį nulemia ne jo sąmoningi ketinimai bei pasirinkimai. y.3 s k y r i u s . skiriasi šeimos. kuriuos sužadina aplinka ir kurie veikia nepriklausomai nuo mūsų sąmoningo suvokimo bei kontrolės". mūsų pažintiniai mechanizmai yra veiksmingi bei prisitaikantys. šokti). mes į jį reaguojame nesąmoningai paspausdami stabdį. Tačiau kartais gydytojai susidaro klaidingą nuomonę apie pacientus. o sutuoktiniai klaidingai vertina savo partnerius. Kaip aiškina Johnas Barghas ir Tanya Chartrand (1999). pastebi Neilas Macrae ir Lucy Johnston (1998). S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 113 • Mūsų atmintis toli gražu nėra praeities faktų saugykla. kai atkuriame prisiminimus Ją stipriai veikia nuostatos ir jausmai. kokius mūsų socialinės intuicijos stebuklus bei klaidas atskleidė moksliniai tyrimai.tai „įsitikinimas savo teisumu ignoruojant realybę"? Preliminarūs moksliniai tyrimai byloja. Dėl to nustatomos klaidingos diagnozės. kyla streikai.ir ar teisingai . draugauti. neargumentuojant ir neanalizuojant? „Intuityvaus valdymo" propaguotojai įsitikinę.žmonės daro intuityvius socialinius sprendimus? Kai istorikai pradės rašyti apie pirmąjį socialinės psichologijos mokslo šimtmetį. Iš tiesų.

114

I dalis. SOCIALINIS MĄSTYMAS

naudojančios išteklius) sąmoningos protinės veiklos, kitaip neišvengiamai dominuos neveiklumas".

Intuicijos galia
kontroliuojamas informacijos apdorojimas (controlled processing) Aiškus mąstymas, kuris yra kryptingas, reflektyvus ir sąmoningas. autimatiškas informacijos apdorojimas (automatic processing) Numanomas, arba intuityvus, mąstymas, vykstantis be pastangų, įprastas ir nepavaldus protui.

„Širdis turi savus argumentus, kurių nežino protas", - pastebėjo XVII a. filosofas ir matematikas Blaise Pascalis. Praėjus trims šimtmečiams mokslininkai patvirtino, kad Pascalis buvo teisus. Mes žinome daugiau nei galvojame, kad žinome. Informacijos apdorojimo pasąmonėje tyrimai patvirtina, kad galimybės sužinoti, kas vyksta mūsų prote, yra ribotos (Bargh ir Ferguson, 2000; Greenwald ir Banaji, 1995; Strack ir Deutsch, 2004). Mūsų mąstymas iš dalies yra kontroliuojamas (reflektyvus, sąmoningas ir kryptingas) ir - kitaip nei dauguma mano - iš dalies - automatiškas (impulsyvus, nereikalaujantis pastangų ir nesąmoningas). Automatiško mąstymo procesas vyksta ne „ekrane", o ten, kur nepasiekia žvilgsnis - už supratimo ribų. Panagrinėkime šiuos automatiško mąstymo, kurį mes dažnai vadiname intuicija, pavyzdžius: • Schemos - mąstymo struktūros - nesąmoningai, intuityviai valdo mūsų patyrimų suvokimą bei interpretavimą. Kai girdime kalbant apie sektas ar apie seksą, mūsų reakcija priklauso ne tik nuo išgirsto žodžio, bet ir nuo intuityvios turinio interpretacijos. Emocinės reakcijos dažnai vyksta beveik spontaniškai, nespėjus sąmoningai pagalvoti. Regimą ar girdimą informaciją neuronai perkelia į smegenų sensorinį komutatorių - gumburą (lot. thalamus), o iš jo - į emocijų valdymo centrą migdolą (lot. amygdala), smegenų žievei net nespėjus įsikišti (LeDoux, 2002). Mūsų protėviai, kurie intuityviai bijojo iš krūmų sklindančio garso, iš tiesų patys nežinojo, ko bijo, tačiau jų išlikimo ir genų tęstinumo tikimybė buvo didesnė nei jų sąmoningesnių pusbrolių. Pakankamai patyrę žmonės gali intuityviai rasti uždavinio sprendimą. Situacija sužadina jų atmintyje saugomą informaciją. Tiksliai nežinodami, kaip tai vyksta, atpažįstame draugo balsą ištarus jam telefonu vos vieną žodį. Šachmatų meistrai intuityviai randa prasmingas kombinacijas, kurių nepastebi naujokai, ir dažnai kitą ėjimą pasirenka vos žvilgtelėję į lentą.

Vienus dalykus - faktus, vardus, ankstesnę patirtį - mes prisimename aiškiai (sąmoningai), o kitus - įgūdžius ir atitinkamas nuotaikas - nesąlygiškai, sąmoningai nežinodami ir neteigdami, kad žinome. Tai galioja mums visiems, tačiau stulbinamai akivaizdžiai pasireiškia po smegenų traumų, kai žmogus negali aiškiai atkurti prisiminimų. Viena tokią traumą patyrusi moteris niekaip neatpažindavo savo gydytojo, kuris kasdien paspausdamas jai ranką turėdavo iš naujo prisistatyti. Kartą gydytojas prie rankos prisitvirtino smeigtuką, ir moteris iš skausmo pašoko. Kai kitą dieną gydytojas vėl pasirodė, moteris jo vis tiek nepažino (sąmoninga atmintis). Tačiau ji išsaugojo nesąlyginę atmintį, todėl rankos paspausti nenorėjo.

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

115

Tokie pat ryškūs yra regėjimo lauko susiaurėjimo atvejai. Po chirurginės operacijos ar insulto praradusių už regėjimą atsakingos smegenų žievės dalį žmonių regėjimo laukas gali susiaurėti. Kai nematomoje zonoje jiems rodomos lazdelės, tokie žmonės teigia nieko nematą. Atspėję, ar lazdelės yra laikomos vertikaliai, ar horizontaliai, tokie pacientai apstulbsta, kai jiems pasakoma: „Teisingai atspėjote". Taigi šie žmonės žino daugiau nei mano žiną. Atrodo, jog egzistuoja maži slapta veikiantys protai - lygiagretaus informacijos apdorojimo dariniai. Panagrinėkime visiems savaime suprantamu atrodantį gebėjimą intuityviai atpažinti veidą. Kai į ką nors žiūrite, jūsų smegenys suskaido regimąją informaciją į tokius segmentus kaip spalva, gylis, judėjimas bei forma ir kiekvieną jų apdoroja, prieš vėl surinkdamos į visumą. Galiausiai kažkokiu būdu jūsų smegenys palygina suvoktą vaizdą su jau atmintyje saugomais vaizdais. Ir štai! Akimirksniu ir be jokių pastangų jūs atpažįstate savo senelę. Jei intuicija yra kažko žinojimas be logiškos analizės, tai suvokimas yra intuicijos tobulybė. Ikislenkstiniai dirgikliai gali daryti įdomų poveikį. Jei geometrinė figūra rodoma trumpiau nei 0,01 sekundės, žmonės tvirtina nematę nieko, išskyrus šviesos blyksnį. Tačiau vėliau jie pirmiausia reaguoja į matytas figūras. Tad daugelis rutiniškų pažinimo funkcijų vyksta automatiškai, nesąmoningai, mums jų nesuvokiant. Protas veikia kaip didelė korporacija. Kontroliuojama sąmonė dalyvauja sprendžiant svarbius, sudėtingus ar naujus klausimus, o įprastas užduotis ir tokias, kurias atliekant reikia veikti greitai, paveda pavaldiniams. Šis išteklių delegavimas leidžia į daugelį situacijų reaguoti greitai, efektyviai, intuityviai. Pastaba: smegenys žino daug daugiau negu mums pasako.

Intuicijos apribojimai
Aptarėme, kaip automatinis mąstymas gali mus „paversti išmintingais" (Gigerenzer ir Todd, 1999). Vis dėlto, pasak Elizabeth Loftus ir Marko Klingerio (1992), kai kurie pažinimą tiriantys mokslininkai abejoja intuicijos tobulumu. Jie teigia, kad „esama vieningos nuomonės, jog pasąmonė nėra tokia išmintinga, kaip buvo manoma anksčiau". Pavyzdžiui, nors nesuvoktas (ikislenkstinis) dirgiklis gali sužadinti silpną trumpalaikę reakciją - kurios pakanka jei ne sąmoningam suvokimui, tai bent jau pojūčiui sukelti - nėra įrodymų, kad pasąmonei siunčiamos nuorodos galėtų „perprogramuoti" ją sėkmei. Iš tiesų yra gana daug įrodymų, kad tokios nuorodos šito padaryti negali (Greenwald, 1992). Socialiniai psichologai ištyrė ne tik klaidingus pavėluotus sprendimus, bet ir mūsų gebėjimą kurti iliuzijas - klaidingus suvokimus, fantazijas ir sukonstruotus įsitikinimus. Michaelas Gazzaniga (1992, 1998) teigia, kad jo pacientai, kuriems chirurgiškai buvo atskirti smegenų pusrutuliai, akimirksniu sukuria gluminančių savo poelgių aiškinimus ir jais patiki. Jei pacientas atsistoja

116

I dalis. SOCIALINIS

MĄSTYMAS

ir žengia kelis žingsnius po to, kai eksperimentatorius į dešinįjį - neverbalinį - smegenų pusrutulį nusiunčia trumpą signalą „eik", kairysis - verbalinis pusrutulis akimirksniu sukuria tikėtiną paaiškinimą („Aš užsinorėjau gerti"). Iliuzinis mąstymas taip pat aptariamas daugybėje naujausių studijų apie socialinės informacijos priėmimą, saugojimą ir atkūrimą. Suvokimo tyrėjai analizuoja, ką iliuzinis, apgaulingas mąstymas gali pasakyti apie mūsų normalaus suvokimo mechanizmus, o socialiniai psichologai domisi iliuzinio mąstymo galimybėmis atskleisti normalų informacijos apdorojimą. Šie mokslininkai nori pateikti mums kasdienio socialinio mąstymo žemėlapį, kuriame būtų aiškiai pažymėti pavojai. Kai kalbėsime apie šias veiksmingo mąstymo formas, prisiminkite, kad aiškinimas, kaip žmonės susikuria klaidingus įsitikinimus, neįrodo, kad visi įsitikinimai yra klaidingi. Tačiau norint atpažinti apgaulę, pravartu žinoti, kaip ji sukuriama.

Perdėta savikliova
Iki šiol matėme, kad mūsų pažinimo sistema veiksmingai ir automatiškai apdoroja milžinišką kiekį informacijos. Tačiau šis veiksmingumas susijęs su kompromisu; interpretuojant potyrius ir atgaminant prisiminimus, intuicija dažnai klysta. Paprastai šių klaidų nesuvokiame. „Intelektinis pasipūtimas", pasireiškiantis vertinant ankstesnes savo žinias („aš jau seniai tai žinojau"), daro įtaką ir vertinant esamas žinias bei prognozuojant elgseną. Nors žinome ne kartą suklydę, planuodami ateitį būname optimistiškesni - tikimės viską atlikti laiku, išsaugoti ryšius ir laikytis įprastos tvarkos (Ross ir Newby-Clark, 1998). Tirdami šį perdėtos savikliovos reiškinį, Danielis Kahnemanas ir Amosas Tversky (1979) pateikė tiriamiesiems klausimus, prašydami įrašyti trūkstamą informaciją, pavyzdžiui, „Esu tikras 98 proc., kad atstumas oro keliu tarp Niu Delio ir Pekino yra didesnis nei mylių ir mažesnis nei mylių". Dauguma žmonių per daug pasitikėjo savimi: beveik 30 proc. atvejų teisingi atsakymai toli gražu neatitiko to, kuo eksperimento dalyviai buvo 98 proc. įsitikinę. Siekdami išsiaiškinti, ar darant sprendimus socialinėje srityje taip pat pernelyg pasitikima savimi, Davidas Dunningas su bendradarbiais (1990) sukūrė nedidelį žaidimą. Jie paprašė Stenfordo universiteto studentų atspėti, kaip nepažįstamas žmogus atsakytų į tokius klausimus: „Ar sudėtingam egzaminui ruošiatės vienas, ar su draugais?" „Savo konspektus vertintumėte kaip tvarkingus ar kaip padrikus?" Žinodami klausimų pobūdį, bet ne pačius klausimus, eksperimento dalyviai pasikalbėjo su tiriamu asmeniu, kurio atsakymus jie turėjo atspėti, apie jo išsilavinimą, pomėgius, mokslinius interesus, siekius, zodiako ženklą - apie viską, kas, jų nuomone, galėtų praversti. Po to, kol tiriamieji individualiai atsakinėjo į 20 klausimų, kurių kiekvienas turėjo po du galimus atsakymus, pokalbio vedėjai bandė atspėti savo tiriamųjų atsakymus ir įvertinti savo pasitikėjimą prognozės tikslumu.

perdėtos savikliovos reiškinys (overconfidence phenomenon) Polinkis būti labiau [sitikinusiam negu teisingam: pervertinti savo įsitikinimų ir vertinimų tikslumą.

Atstumas oro keliu tarp Niu Delio ir Pekino yra 2500 mylių.

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

117

Pokalbio vedėjų spėjimai pasitvirtino 63 proc. - rezultatas 13 proc. aukštesnis nei spėliojant aklai. Tačiau vidutiniškai 75 proc. pasitikėjo savo spėjimų teisingumu. Spėjant savo kambario draugų atsakymus, 68 proc. prognozių buvo teisingos, o 78 proc. eksperimento dalyvių buvo įsitikinę, kad atspės teisingai. Labiausiai pasitikėjusieji savimi dažniausiai pervertindavo savo galimybes. Žmonės taip pat pernelyg pasitiki savimi spręsdami, ar jiems sakoma tiesa, ir vertindami tokius dalykus, kaip partnerio ankstesnė seksualinė patirtis arba kam pirmenybę teikia kambario draugai (DePaulo ir kiti, 1997; Swan ir Gili, 1997). Ironiška tai, kad kuo didesnis neišmanymas, tuo didesnis pasitikėjimas savimi. Reikia būti kompetentingam, kad suprastum, kas yra kompetencija, pastebi Justinas Krugeris ir Davidas Dunningas (1999). Blogiausiai išlaikę gramatikos, humoro ir logikos testus studentai labiausiai pervertina savo gebėjimus šiose srityse. Nesuprantantys, kas yra gera logika ir gramatikos žinios, dažnai nesuvokia, kad jiems jų ir trūksta. Iš raidžių, sudarančių žodį „psichologija", sudėlioję ilgą kitų žodžių sąrašą, pasijuntate labai talentingas, bet vos draugas ima vardyti žodžius, kuriuos praleidote, pradedate jaustis kvailai. Deanna Caputo ir Dunningas (2005) atkūrė šį reiškinį eksperimentais, patvirtindami, kad žinių stoka palaiko pasitikėjimą savimi. Tolesni tyrimai parodė, kad šis „nekompetentingumo nežinojimas" dažniausiai pasireiškia sprendžiant iš pažiūros nesudėtingas užduotis, tokias kaip žodžių dėliojimas iš raidžių, sudarančių žodį „psichologija". Spręsdamas sudėtingas, sunkiai įveikiamas užduotis žmogus dažniau suvokia, kad ne viską sugeba (Burson ir kiti, 2006). Šis nekompetentingumo nežinojimas padeda paaiškinti stulbinamą Davido Dunningo (2005) darbuotojų įvertinimo tyrimų išvadą: „tai, ką kiti pastebi mumyse, labiau koreliuoja su objektyvia tiesa negu tai, ką pastebime savyje patys". Vieno tyrimo dalyviai stebėjo, kaip žmogus įeina į kambarį, atsisėda, perskaito orų prognozę ir išeina (Borkenau ir Liebler, 1993). Vien tik iš šio stebėjimo, neturėdami daugiau jokių duomenų, jie turėjo įvertinti žmogaus intelektą. Jų įverčių koreliacija su šio žmogaus intelekto įverčiais buvo lygi 0,30, t. y. buvo beveik tokia pat, kaip ir žmogaus intelekto koreliacija su jo paties įverčiu - 0,32! Jei nežinojimas gali suteikti pasitikėjimo savimi, tai galime savęs paklausti, kur gi esame netobuli? 2 skyriuje kalbėjome apie tai, kaip žmonės klysta pervertindami savo emocinių reakcijų į gerus ar blogus įvykius ilgalaikiškumą. Ar prognozuoti savo elgesį sekasi geriau? Kad tai išsiaiškintų, Robertas Valone ir jo bendradarbiai (1990) rugsėjo mėnesį paprašė koledžo studentų atsakyti į klausimus, ar jie mes mokyklą, pasirinks pagrindinę discipliną, kitais metais nuspręs gyventi ne studentų miestelyje ir t. t. Nors vidutiniškai 84 proc. studentų tikėjo savo prognozių teisingumu, iš tiesų klydo beveik dvigubai dažniau. Net kai jautėsi visiškai tikri dėl savo prognozių, jie klydo 15 proc. Kai vertinamos sėkmės galimybės, pavyzdžiui, laikant svarbų egzaminą, pasitikėjimas būna didžiausias, kol yra daug laiko iki rezultatų paskelbimo.

118

I dalis. SOCIALINIS

MĄSTYMAS

„Išmintingas žmogus per daug gerai žino savo silpnybes, kad laikytų save neklystančiu; o tas, kuris žino daugiausia, geriausiai supranta, kiek mažai jis žino." Thom Jefferson, Writings („Raštai")

Egzamino dieną nesėkmės galimybė atrodo didesnė, ir pasitikėjimas paprastai sumažėja (Gilovich ir kiti, 1993; Shepperd ir kiti, 2005). Rogeris Buehleris ir jo bendradarbiai (1994, 2002, 2003) daro išvadą, kad dauguma studentų taip pat pervertina save numatydami, kiek užtruks rengdami kursinius darbus bei kitas svarbias užduotis. Tai būdinga ne tik studentams: • „ Planavimo klaida Kiek šiandien turite laisvo laiko? Kiek planuojate turėti laisvo laiko po mėnesio? Dauguma iš mūsų pervertiname tai, kiek daug galime nuveikti ir kiek laisvo laiko turėsime (Zauberman ir Lynch, 2005). Profesionalūs planuotojai taip pat dažniausiai klysta numatydami projektų vykdymo laiką ir kainą. 1969 m. Monrealio meras Jeanas Drapeau išdidžiai pareiškė, kad 120 milijonų dolerių vertės stadionas su nuleidžiamu stogu bus pastatytas 1976 metų olimpinėms žaidynėms. Stogas buvo užbaigtas 1989 m. ir vien jis kainavo 120 milijonų dolerių. 1985 metais oficialiai apskaičiuota, kad Bostono „Didžiosios sankasos" greitkelio projektas kainuos 2,6 milijardo dolerių ir bus užbaigtas iki 1998 metų. 2005 metais kaina buvo išaugusi iki 14,6 milijardo, o projektas vis dar nebuvo baigtas. Perdėta biržos maklerio savikliova. Investicijų ekspertai, reklamuojantys savo paslaugas ir manantys, kad gali pranokti vertybinių popierių biržą, pamiršta, jog kai vienas biržos makleris, išgirdęs akcijų kainą, ištaria: „Parduodu!", kitas sako: „Perku!" Akcijos kaina yra šių dviejų su pasitikėjimu priimtų sprendimų vidurkis. Tad nors tai atrodo neįtikėtina, ekonomistas Burtonas Malkielas (2004) teigia, kad investicinių fondų, kuriuos sudarė investicijų analitikai, pelno rodikliai nė kiek nebuvo geresni už atsitiktinai pasirinktų vertybinių popierių pelną. Perdėta politinė savikliova. Pernelyg savimi pasitikinčiųjų idėjos gali sukelti sumaištį. Pasitikintis savimi Adolfas Hitleris nuo 1939 iki 1945 metų kariavo prieš visą Europą. Pasitikintis savimi Lyndonas Johnsonas XX a. septintajame dešimtmetyje siuntė JAV ginklus ir karius, siekdamas išgelbėti demokratiją Pietų Vietname. Saddamas Husseinas 1990 metais nusiuntė savo armiją į Kuveitą, o 2003 metais pažadėjo sutriuškinti armijas, kurios puls Iraką. Pasitikintis savimi G. W. Bushas paskelbė, kad išlaisvintame Irake netrukus įsivyraus taiki demokratija, o tariamai ten esantys masinio naikinimo ginklai bus sunaikinti.

Apie atominę bombą: „Tai yra kvailiausias dalykas, kurį kada nors esame padarę. Bomba niekada nesprogs, ir aš tai tvirtinu kaip sprogmenų ekspertas." Admirolas VVilliam Leahy prezidentui Trumanui, 1945

Kas lemia perdėtą savikliovą? Kodėl, nepaisant patirties, nemokame vertinti savęs realistiškiau? Yra kelios priežastys. Visų pirma, savo klaidingus sprendimus žmonės linkę prisiminti kaip nedideles paklaidas. Tai pastebėjo Phillipas Tetlockas (1998, 1999), XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje įvairiems mokslo ir vyriausybės ekspertams pasiūlęs, remiantis savo požiūriu, parengti prognozes apie valdžios perspektyvas Sovietų sąjungoje, Pietų Afrikos Respublikoje ir Kanadoje. Po penkerių metų komunizmas žlugo, Pietų Afrikos Respublika tapo daugiarase demokratine valstybe, o Kanada išliko vieninga. Ekspertai, kurių pasitikėjimas savo prognozėmis siekė 80 proc., tei-

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

119

sūs buvo tik 40 proc.. Tačiau prisiminę savo sprendimus, suklydusieji vis tiek laikėsi nuomonės, kad iš esmės jie buvo teisūs. Daugelis sakė: „aš buvau beveik teisus"; „griežto kurso šalininkams beveik pavyko įvykdyti perversmą prieš Gorbačiovą"; „Kvebeko separatistai beveik nugalėjo per referendumą dėl atsiskyrimo";, jei ne atsitiktinumas, suvedęs de Klerką ir Mandelą pereinant prie juodaodžių daugumos valdymo Pietų Afrikos Respublikoje, būtų buvę pralieta kur kas daugiau kraujo." Labai sunku išmušti politikos ekspertų, vertybinių popierių rinkos analitikų, psichiatrų ir sporto prognozuotojų nepamatuotą pasitikėjimą savimi.

„Jei ką nors žinodami manote, jog tai žinote, o nežinodami prisipažįstate, kad nežinote, esate išmintingi." Konfucijus, The Analects („Anaiektai")

Patvirtinimo šališkumas
Žmonės nesistengia ieškoti informacijos, kuri paneigtųjų įsitikinimus. Tai įrodė P. C. Wasonas (1960) - beje, jūs taip pat galite pamėginti, - pateikdamas žmonėms trijų skaičių - 2, 4, 6 - seką, atitinkančią jo sugalvotą taisyklę (taisyklė buvo paprasta: bet kurių trijų didėjančių skaičių seka). Kad žmonės atspėtų šią taisyklę, Wasonas siūlydavo jiems sugalvoti trijų skaičių seką. Kiekvieną kartą Wasonas pasakydavo, ar seka atitinka jo taisyklę. Kai žmonės būdavo tikri atspėję taisyklę, jie turėdavo liautis kūrę sekas ir ją pasakyti. Ir koks gi buvo rezultatas? Retai kada teisūs, tačiau niekada neabejojantys buvo 23 iš 29 žmonių. Jie dažniausiai susikurdavo kokią nors klaidingą taisyklę (pavyzdžiui, kad skaičiai turi skirtis dvejetu) ir po to ieškodavo šį įsitikinimą patvirtinančių įrodymų (pavyzdžiui, pateikdami skaičius 8, 10, 12), o ne bandydami paneigti savo spėjimą. Uoliai bandome patvirtinti savo įsitikinimus, tačiau nesistengiame ieškoti juos paneigiančių įrodymų. Šis reiškinys vadinamas patvirtinimo šališkumu. Patvirtinimo šališkumas padeda paaiškinti, kodėl mūsų savivaizdis išlieka taip stulbinančiai nekintamas. Williamas Svvannas ir Stephenas Readas (1981; Swann ir kiti, 1992a,b, 1994) savo eksperimentų, atliktų Teksaso universiteto Ostino filiale, metu pastebėjo, kad studentai ieško, sukelia ir prisimena grįžtamąjį ryšį, patvirtinantį jų įsitikinimus apie save. Žmonės ieško tokių draugų ir sutuoktinių, kurie juos vertintų visada taip pat, net ir neigiamos nuomonės atveju (Swann ir kiti, 1991, 2003). Svvannas ir Readas tai tapatina su savęs patikrinimu, kurį galime stebėti, pavyzdžiui, pobūvyje, jei ten yra žmogus, laikantis save valdingu. Tik atvykęs toks žmogus pirmiausia ieškos pašnekovų, kurie, jo nuomone, leis jam dominuoti. Pokalbio metu savo požiūrį jis reikš taip, kad užsitarnautų norimą pagarbą. Pasibaigus pobūviui sunkiai prisimins pokalbius, kuriuose reiškėsi minimaliai, bet lengvai prisimins, kaip įtikinamai reiškėsi pokalbiuose, kuriuose dominavo. Tad šio pobūvio patirtis patvirtins jo savivaizdį.

patvirtinimo šališkumas (confirmation bias) Polinkis ieškoti informacijos, patvirtinančios išankstinę nuomonę.

Kaip išvengti perdėtos savikliovos
Kokias išvadas leidžia daryti perdėtos savikliovos tyrimai? Pirmoji išvada reikia atsargiai vertinti kategoriškus pareiškimus. Net ir įsitikinę savo teisumu žmonės gali klysti. Pasitikėjimas ir kompetencija nebūtinai turi sutapti.

120

I dalis. SOCIALINIS MĄSTYMAS

Trys dalykai padeda sėkmingai sumažinti perdėtą savikliovą. Vienas iš jų - greitas grįžtamasis ryšys (Lichtenstein ir Fischhoff, 1980). Kasdieniame gyvenime sinoptikai ir lošėjai, spėjantys, kokie žirgų šansai laimėti lenktynes, gauna kasdienį grįžtamąjį ryšį. Todėl abiejų grupių ekspertai gana gerai įvertina savo prognozių tikslumą (Fischhoff, 1982). Siekiant sumažinti „planavimo klaidos" padarinius, galima suskaidyti tikslą į smulkesnes dalis ir įvertinti, kiek laiko prireiks kiekvienai iš jų. Justinas Krugeris ir Mattas Evansas (2004) teigia, kad šitaip elgiantis galima realiau įvertinti darbo baigimo laiką. Kai imama svarstyti, kodėl idėja galėtų būti teisinga, pradeda atrodyti, kad ji iš tiesų teisinga (Koehler, 1991). Tad trečias būdas sumažinti perdėtą savikliovą - priversti žmogų pagalvoti, dėl kokios priežasties sprendimas gali būti klaidingas; tai yra, priversti gilintis į kontrargumentus (Koriat ir kiti, 1980). Vadovai gali priimti realesnes visų siūlymų bei rekomendacijų nutartis ir nurodyti priežastis, kodėl šių siūlymų ar rekomendacijų gali nepavykti įgyvendinti. Tačiau turėtumėte būti atidūs, kad nesumenkintume žmonių pasitikėjimo savimi taip, jog jie ištisai užsiiminėtų savianalize, nuolat abejotų savimi ir galiausiai netektų ryžto. Kai pasitikėjimo savimi stokojantiems asmenims teks pasikliauti savo išmintimi, jie gali išsigąsti, nedalyvauti išreiškiant nuomones ar priimant svarbius sprendimus. Perdėta savikliova gali brangiai kainuoti, o pagrįstas pasitikėjimas savimi padeda prisitaikyti.

Euristika: trumpiausias protavimo kelias
Turėdama labai mažai laiko apdoroti gausybę informacijos, mūsų pažinimo sistema veikia greitai ir taupiai. Ji prisitaiko kurdama trumpindama protavimo kelius. Mes neįtikėtinai lengvai susidarome įspūdį, nuomonę ir kuriame paaiškinimus. Tai atlikti padeda euristikos - paprastos ir veiksmingos mąstymo strategijos. Daugelyje situacijų mūsų staigūs apibendrinimai - „Tai pavojinga!" - yra adaptyvūs. Šių intuityvių patarėjų sparta padeda mums išlikti. Biologinis mąstymo tikslas - veikiau užtikrinti, kad išliktume gyvi, o ne rūpintis teisumu. Tačiau kai kuriose situacijose skubėdami klystame.

euristika (heuristic) Mąstymo strategija, leidžianti greitai ir veiksmingai nuspręsti

Tipiškumo euristika
Oregono universiteto studentams buvo papasakota, kad grupė psichologų bendravo su 30-ies inžinierių bei 70-ies teisininkų grupe ir glaustai apibendrino savo įspūdžius. Atsitiktiniu būdu iš tirtos imties buvo pasirinktas šis aprašymas:
Frenkas yra du kartus išsiskyręs ir didžiąją laisvalaikio dalį praleidžia golfo klube. Kalbėdamasis klubo bare jis dažniausiai gailisi, kad bandė sekti savo tėvo, kurį gerbė, pėdomis. Užuot ilgas valandas kankinęsis prie knygų, verčiau jis būtų išmokęs mažiau ginčytis su žmonėmis. Klausimas: Kokia tikimybė, kad Frenkas yra teisininkas, o ne inžinierius?

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

121

Paprašyti atspėti Frenko profesiją, daugiau nei 80 proc. studentų manė, kad jis yra teisininkas (Fischhoff ir Bar-Hillel, 1984). Gana neblogai. Tačiau kaip, jūsų manymu, pasikeitė studentų vertinimai, kai jiems buvo pasakyta, kad grupėje, iš kurios buvo atrinktas aprašymas, yra 70 proc. inžinierių? Niekaip. Studentai visiškai neatsižvelgė į inžinierių ir teisininkų santykį grupėje; jų manymu, Frenkas labiau atstovavo teisininkams, ir atrodo, jog tai buvo svarbiausia. Kai apie ką nors spręsdami intuityviai lyginame su mūsų protuose esančiais atitinkamais vaizdiniais, reiškia, vadovaujamės tipiškumo euristika. Kaip ir dauguma euristikos rūšių, tipiškumas paprastai yra neblogas kelias į tiesą. Tačiau ne visada. Panagrinėkime pavyzdį. Linda yra 31 metų amžiaus, netekėjusi, stačiokiška ir labai išsilavinusi. Universitete ji studijavo filosofiją. Kai Linda buvo studentė, jai labai rūpėjo diskriminacija ir kiti socialiniai klausimai, tad ji dalyvavo protesto prieš branduolinę energetiką demonstracijose. Kas, jūsų nuomone, turint galvoje šį apibūdinimą, labiau tikėtina: a. Linda yra banko kasininkė. b. Linda yra banko kasininkė ir aktyvi feministė. Didesnė dalis mano, kad labiau tikėtinas variantas b, nes Linda geriau atitinka tipišką feministės įvaizdį (Mellers ir kiti, 2001). Pagalvokime, kuri tikimybė didesnė: kad Linda yra ir banko kasininkė, ir feministė ar kad tik banko kasininkė (nepaisant to, ar ji yra feministė, ar ne)? Kaip primena Amosas Tversky ir Danielis Kahnemanas (1983), ryšio tarp dviejų įvykių tikimybė negali būti didesnė už bet kurio iš šių įvykių tikimybę.

tipiškumo euristika (representativeness heuristic) Tendencija manyti, kartais nepaisant priešingos galimybės, kad koks nors žmogus ar dalykas priklauso konkrečiai grupei, jei jis panašus į tipišką šios grupės narį.

Pasiekiamumo euristika
Panagrinėkime klausimą: kur esama daugiau gyventojų - Irake ar Tanzanijoje? (Atsakymas kitame puslapyje.) Tikriausiai atsakėte į šiuos klausimus, vadovaudamiesi pirma į galvą atėjusia mintimi. Jei pavyzdžiai yra mūsų atmintyje - sakykime, kiek gyventojų yra Irake, - mums atrodo, kad tai labai paprasta. Dažniausiai taip ir būna, tad mums ši pažinimo taisyklė, vadinamoji pasiekiamumo euristika (žr. 3.1 lentelę), labai padeda. Tačiau kartais ši taisyklė apgauna. Kai išgirstame žinomų vienos lyties žmonių sąrašą (Jennifer Lopez, Venus Williams, Hillary Clinton) kartu su tokios pat apimties kitos lyties nežinomų žmonių sąrašu (Donaldas Scarras, Williamas Woodas, Melas Jasperis), vėliau populiarių asmenų vardus prisimename lengviau. Šiuo atveju dauguma žmonių labiau prisimins moteriškus vardus (McKelvie, 1995, 1997; Tversky ir Kahneman, 1973). Ryškių, lengvai įsivaizduojamų įvykių, pavyzdžiui, gerai žinomų ligų, tikimybė taip pat gali atrodyti didesnė nei įvykių, kuriuos sunku įsivaizduoti (MacLeod ir Campbell, 1992; Sherman ir kiti, 1985). Net pramanyti įvykiai romanuose, televizijoje, kino filmuose palieka vaizdinius, kurie vėliau susipina su mūsų

pasiekiamumo euristika (availability heuristic) Pažintinė taisyklė, reiškianti, kad dalykų tikimybė yra vertinama remiantis atmintimi. Jei su kuriuo nors dalyku susiję pavyzdžiai iš karto ateina į galvą mes tą dalyką laikome įprastu.

122

I

dalis.

SOCIALINIS

MĄSTYMAS

3.1 LENTELĖ. Greitoji ir taupioji euristika Euristika Tipiškumo Apibrėžimas Greiti sprendimai, ar kuris nors žmogus arba dalykas tinka kuriai nors kategorijai. Pavyzdys Sprendimas, kad Carlosas yra bibliotekininkas, o ne sunkvežimio vairuotojas, nes jis geriau atitinka bibliotekininko įvaizdį. Paauglių smurto vertinimas po susišaudymo mokykloje. Gali sukelti Kitos svarbios informacijos atmetimą.

Pasiekiamumo

Greitai susidaroma nuomonė apie galimus [vykius.

Naujų įspūdžių sureikšminimą, dėl kurio, pavyzdžiui, galima pradėti bijoti suklysti.

„Dauguma žmonių įrodinėja dramatiškai, o ne kiekybiškai." Teisininkas Oliver VVendell Holmes jaunesnysis, 1809-1894

pažiūromis (Gerrig ir Prentice, 1991; Green ir kiti, 2002). Juo labiau skaitytojas įsigilinęs ir įsijautęs („Aš galiu lengvai įsivaizduoti įvykius"), juo labiau pasakojimas veiks skaitytojo įsitikinimus ateityje (Diekman ir kiti, 2000). Pavyzdžiui, meilės romanų mėgėjai gali susikurti išbaigtus erotikos scenarijus, kurie darys įtaką jų pačių seksualinėms nuostatoms bei elgesiui. Pasiekiamumo euristika išryškina pagrindinį socialinio mąstymo principą: žmonės sunkiai parenka konkrečius pavyzdžius bendrybėms patvirtinti, tačiau nuostabiai greitai daro apibendrinimus, remdamiesi vienu pavyzdžiu. Todėl nenuostabu, kad 9 iš 10 kanadiečių, išgirdę ar perskaitę apie išprievartavimus, apiplėšimus ir sumušimus, pervertina - dažniausiai su didele paklaida - smurtinių nusikaltimų kiekį (Doob ir Roberts, 1988). Nereikia stebėtis, kad po keleto plataus žiniasklaidos dėmesio nusipelniusių apiplėšimų ir nužudymų Pietų Afrikos Respublikos gyventojai teigė, esą 1998-2004 metais nusikalstatumas šalyje padvigubėjo, nors iš tikrųjų jis buvo gerokai sumažėjęs (Wines, 2005). Pasiekiamumo euristika paaiškina, kodėl ryškūs pasakojimai gali daryti didesnį poveikį nei statistika ir kodėl numanomas pavojus nesutampa su realiuoju (Allison ir kiti, 1992). Kadangi reportažai apie lėktuvų katastrofas yra išlikę daugumos mūsų atmintyje, ypač po 2001 rugsėjo 11-osios, dažnai manome, kad skristi lėktuvu pavojingiau nei važiuoti automobiliu. O iš tiesų nuo 2000 iki 2002 metų JAV keliautojų tikimybė žūti autoavarijoje buvo 39,5 kartus didesnė nei lėktuvo katastrofoje (National Safety Council, 2005). Daugumai lėktuvų keleivių pavojingiausia kelionės atkarpa yra važiavimas į oro uostą. Netrukus po rugsėjo 11-osios teroro išpuolių, daugeliui žmonių atsisakius kelionių lėktuvais ir pasirinkus keliones automobiliais, apskaičiavau: jei skraidys 20 proc. mažiau amerikiečių, o tas nenuskristas mylias jie nuvažiuos automobiliais, per metus galime tikėtis 800 papildomų mirčių keliuose (Myers, 2001). Tai paskatino smalsų vokiečių tyrinėtoją (ir kodėl gi aš to nesugalvojau?) palyginti šią prognozę su avarijų keliuose statistika. Paaiškėjo, kad per paskutinius tris 2001 metų mėnesius, palyginti su prieš tai buvusių

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

123

penkerių metų tokio pat laikotarpio vidurkiu, keliuose žuvo maždaug 350 žmonėmis daugiau (Gigerenzer, 2004). Atrodo, teroristai, patys žuvę per išpuolį, nužudė ne tik 266 žmones keturiuose lėktuvuose, bet, patys to nežinodami, ir daug daugiau žmonių Amerikos keliuose. Dabar žinoma, kad naivios statistinės intuicijos ir iš to kylančios baimės grindžiamos ne apskaičiavimais ar mąstymu, o emocijomis, derančiomis su pasiekiamumo euristika. Išleidus šią knygą tikriausiai vėl bus ir gamtos katastrofų, ir teroro išpuolių, ir vėl bus skatinamos mūsų baimės, budrumas, vėl naujiems dalykams bus sutelkiami visi ištekliai. Teroristai, padedami žiniasklaidos, vėl gali pasiekti savo tikslų, sekindami mūsų išteklius, atitraukdami dėmesį nuo paprastų, nedramatiškų, klastingų rizikos formų, kurios vis glemžiasi gyvybes. Pavyzdžiui, kasdien dėl rotaviruso miršta tiek vaikų, kiek tilptų į keturis lėktuvus (Glass, 2004). Bet vis dėlto dramatiški įvykiai gali priversti susirūpinti realiomis grėsmėmis. Kai kurie mokslininkai teigia, kad 2005 metais tai padarė uraganai „Katrina" ir „Rita". Jie privertė visuomenę atkreipti dėmesį į prognozes, kad pasaulinis klimato atšilimas, dėl kurio kyla jūros lygis ir dažnėja stichinių nelaimių, taps gamtos sukurtu masinio naikinimo ginklu.

Atsakymas į ankstesniame puslapyje pateiktą klausimą: 37 milijonai Tanzanijos gyventojų - žymiai daugiau negu 26 milijonai Irako gyventojų. Dauguma žmonių, kurių atmintyje gyvi Irako įvykiai, spėja klaidingai.

Faktams prieštaraujantis mąstymas
Lengvai įsivaizduojami (prieinami pažinimui) įvykiai stipriai veikia mūsų kaltės, gailesčio, nusivylimo ar palengvėjimo jausmus. Jei mūsų palaikoma komanda svarbias rungtynes pralaimi (arba laimi) vienu tašku, lengvai įsivaizduojame, kaip žaidimas galėjo pasisukti kita linkme ir todėl jaučiame dar didesnį apmaudą (arba palengvėjimą). Įsivaizduodami blogesnes alternatyvas, galime pasijusti geriau. Įsivaizduodami geresnes alternatyvas ir svarstydami, ką kitą kartą galėtume padaryti kitaip, geriau pasiruoštame ateičiai (Boninger ir kiti, 1994; Roese, 1994, 1997). Po pasirodymo olimpinėse žaidynėse atletų emocijos labiausiai atspindi tai, kaip jiems pavyko įgyvendinti savo viltis. Tačiau, pasak vieno tyrimo, emocijos atspindi ir faktams prieštaraujantį mąstymą - modeliavimą mintyse to, kas galėjo būti (McGraw ir kiti, 2004; Medvec ir kiti, 1995). Bronzos medalių laimėtojai (kuriems nesunku įsivaizduoti, kad galėjo nelaimėti jokio medalio) džiaugiasi labiau nei laimėjusieji sidabro medalius (kuriems lengviau įsivaizduoti, kad galėjo laimėti auksą). Panašiai juo didesnį tos pačios kategorijos (pavyzdžiui B+) taškų skaičių studentai surenka, juo blogiau jie jaučiasi (Medvec ir Savitsky, 1997). Gavęs B+ kategorijos įvertinimą, studentas, kuriam iki A - pritrūko tik vieno taško, jaučiasi blogiau nei tas, kuris vos vienu tašku peržengė B+ ribą. Toks faktams prieštaraujantis mąstymas būdingas tada, kai galime lengvai įsivaizduoti alternatyvų rezultatą (Kahneman ir Miller, 1986; Markman ir McMullen, 2003).

faktams prieštaraujantis mąstymas (counterfactual thinking) Alternatyvių scenarijų ir rezultatų, kurie galėjo būti, tačiau neįvyko, įsivaizdavimas.

124

I

dalis.

SOCIALINIS

MĄSTYMAS

Jei nedaug pavėluojame į lėktuvą ar autobusą, įsivaizduojame, kad būtume suspėję, jei tik būtume išvykę įprastu laiku, pasirinkę įprastą maršrutą, nesustoję pasikalbėti. Jei pavėluojame pusvalandį arba vykstame įprastu maršrutu, kitokią galimybę modeliuoti būna sunkiau, todėl taip nenusimename. Jei pakeitę egzamino atsakymą sužinosime, kad jis neteisingas, tikriausiai pamanysime , j e i tik..." ir pasižadėsime kitą kartą pasikliauti intuicija. Tačiau priešingai studentų nuomonei, dažniau atsakymą keičiame iš neteisingo į teisingą (Kruger ir kiti, 2005). Komanda ar politikas, pralaimėjęs nedideliu skirtumu, be paliovos modeliuos situacijas, kaip jis galėjo laimėti (Sanna ir kiti, 2003).

• •

Mūsų sėkmės pojūtis grindžiamas faktams prieštaraujančiu mąstymu. Kai šiaip taip pavyksta išvengti ko nors nemalonaus - kai paskutinę minutę įmušę įvartį išvengiame pralaimėjimo arba kai stovime visai šalia tos vietos, kur nukrito ledo varveklis - nesunkiai galime įsivaizduoti neigiamą, prieštaringą situaciją (kad pralaimėjome rungtynes arba kad ant mūsų užkrito varveklis), todėl manome, kad „mums pasisekė" (Teigen ir kiti, 1999). Antra vertus, „nesėkmė" reiškia įvykį, kurio vis dėlto buvo galima lengvai išvengti. Juo įvykis reikšmingesnis, juo intensyvesnis faktams prieštaraujantis mąstymas (Roese ir Hur, 1997). Gedintys žmonės, netekę sutuoktinio ar vaiko automobilio avarijoje arba palaidoję staigia mirtimi mirusį vaiką, dažniausiai prisipažįsta, kad prisimena bei analizuoja šį įvykį (Davis ir kiti, 1995, 1996). Vienas mano draugas išliko gyvas jo mašinai kaktomuša susidūrus su girto vairuotojo vairuojamu automobiliu. Avarijos metu žuvo jo žmona, duktė ir motina. Jis pasakojo: „Ištisus mėnesius aš mintyse perkratinėjau tos dienos įvykius. Aš nuolatos iš naujo išgyvendavau tą dieną, keisdamas įvykių seką taip, kad būtų išvengta nelaimės" (Sittser, 1994). Tačiau dauguma Azijos ir Vakarų kultūrų žmonių to, ką padarė, gailisi mažiau nei to, ko nesugebėjo padaryti. Pavyzdžiui: „O, kad aš būčiau rimčiau žiūrėjęs į mokslus aukštojoje mokykloje!" Arba: „Reikėjo pasakyti tėvui, kad jį myliu, kol jis dar buvo gyvas" (Gilovich ir Medvec, 1994; Gilovich ir kiti, 2003; Savitsky ir kiti, 1997). Vienos suaugusiųjų apklausos duomenys atskleidė, kad dažnai gailimasi dėl nepakankamai rimto požiūrio į mokslus (Kinnier ir Metha, 1989). Ar mažiau gailėtumės, jei dažniau išdrįstume išeiti už savo patogaus būvio ribų - rizikuoti, nebijoti nesėkmės ir bent jau pamėginti?

Žmonės... dažniau tenka teisintis dėl veiklumo nei dėl neveiklumo (Zeelenberg ir kiti, 1988).

Iliuzinis mąstymas
Dar vienas veiksnys, darantis įtaką mūsų kasdieniam mąstymui, yra dėsningumų ieškojimas atsitiktiniuose įvykiuose. Ši tendencija gali nuvesti įvairiausiais klystkeliais.

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

125

Iliuzinė koreliacija
Lengva įžvelgti ryšį ten, kur jo nėra. Tikėdamiesi pastebėti reikšmingus ryšius, lengvai susiejame atsitiktinius įvykius, pasitelkdami iliuzinę koreliaciją. Williamas Wardas ir Herbertas Jenkinsas (1965) parodė žmonėms tariamo 50 dienų trukusio debesų sklaidymo eksperimento rezultatus. Savo tiriamiesiems jie pasakė, kuriomis dienomis debesys buvo išsklaidyti ir kuriomis dienomis lijo. Ši informacija tebuvo atsitiktinis rezultatų mišinys: kartais, išsklaidžius debesis, lydavo, kartais ne. Tačiau žmonės buvo įsitikinę remdamiesi savo nuomone apie debesų išsklaidymo poveikį - kad jie iš tiesų pastebėjo ryšį tarp debesų sklaidymo ir lietaus. Kiti eksperimentai patvirtino, kad dažnai atsitiktinius įvykius žmonės laiko jų įsitikinimų patvirtinimu (Crocker, 1981; Jennings ir kiti, 1982; Trolier ir Hamilton, 1986). Jei tikime egzistuojant tam tikrą ryšį, tikėtina, jog pastebėsime ir prisiminsime šį ryšį patvirtinančius faktus. Jei tikime, kad nuojauta koreliuoja su įvykiais, pastebėsime ir prisiminsime koreliaciją tarp nuojautos ir vėlesnio įvykio. Mes retai pastebime ar prisimename visus tuos atvejus, kai neįprastų įvykių nepasitaikė. Jei pagalvojus apie draugą jis paskambina, pastebime ir prisimename šį sutapimą. Tačiau nepastebime visų tų kartų, kai apie draugą galvojame, bet jis nepaskambino, arba negalvojome, bet jis paskambino.
iliuzinė koreliacija (illusory correlation) Nesamo ryšio Įsivaizdavimas arba įsivaizdavimas, kad egzistuoja stipresnis ryšys nei iš tiesų yra.

Kontrolės iliuzija
Tendencija atsitiktinius įvykius suvokti kaip susijusius palaiko kontrolės iliuziją - idėją, kad mes darome įtaką atsitiktiniams įvykiams. Dėl to lošėjai nesiliauja lošę, o visi kiti daro įvairiausius neįtikėtinus dalykus. Azartiniai žaidimai. Ellen Langer (1977) pademonstravo kontrolės iliuziją, eksperimentuodama su azartiniais žaidimais. Žmonės, kurie patys pasirinko, kokius skaičius žymėti loterijos bilietuose, paprašyti parduoti bilietą norėjo keturis kartus didesnės kainos negu tie, kurie turėjo bilietą su atsitiktiniais skaičiais. Žaisdami su nerangiu ir nervingu žmogumi jie statydavo kur kas didesnes sumas nei žaisdami su žvitriu, pasitikinčiu oponentu. Metant kauliukus ar sukant ratą, žmonių savikliova išauga (Wohl ir Enzle, 2002). Daugiau nei penkiasdešimt eksperimentų parodė, kad žmonės elgiasi taip, tarsi jie galėtų prognozuoti arba kontroliuoti atsitiktinius įvykius (Presson ir Benassi, 1996; Thompson ir kiti, 1998). Azartinių žaidimų dalyvių stebėjimai patvirtina šiuos eksperimentinius duomenis. Žaidžiantys kauliukais meta švelniai, norėdami išmesti mažus skaičius, ir staigiai, kai nori, kad iškristų dideli (Henslin, 1967). Azartinių žaidimų verslą maitina lošėjų iliuzijos. Lošėjai laimėjimus tapatina su savo gebėjimais bei įžvalgumu. Pralaimėjimai virsta „beveik pataikymais" ar „atsitiktinumais", o dalyvaujantiems sporto varžybų totalizatoriuje - blogais teisėjų sprendimais arba netikėtai atšokusiu kamuoliu (Gilovich ir Douglas, 1986).
kontrolės iliuzija (illusion ofcontrol) Nekontroliuojamų įvykių suvokimas kaip kontroliuojamų arba kaip labiau kontroliuojamų nei iš tiesų.

126

I

dalis. S O C I A L I N I S M Ą S T Y M A S

Vertybinių popierių biržos makleriams taip pat patinka „galios jausmas", kurį jiems sukelia galimybė rinktis ir prekiauti vertybiniais popieriais, tarsi ši kontrolė reikštų, kad jie gali pranokti rinkos vidurkį. Vienoje reklamoje buvo teigiama, kad investavimas internetu - tai galimybė „kontroliuoti". Deja, kontrolės iliuzija lemia perdėtą savikliovą, dažnai pasibaigiančią nuostoliais (Barber ir Odean, 2001).
regresija vidurkio link (regression toward the average)

Statistinė ypač aukštų rodiklių ar ekstremalaus elgesio tendencija grįžti atgal į vidurkį.

Regresija vidurkio link. Tversky ir Kahnemanas (1974) pastebėjo dar vieną galimybę kontrolės iliuzijai atsirasti: mes nepajėgūs atpažinti regresijos vidurkio link. Kadangi egzaminų rezultatus iš dalies lemia atsitiktinumas, dauguma studentų, vieną sykį gavę ypač aukštą egzamino įvertinimą, kitą sykį gauna žemesnį. Kadangi pirmasis jų įvertis yra aukštai „palubėse", antrasis greičiausiai smuktelės („regresuos") iki bendro studentų vidurkio, o ne dar aukščiau „pakels lubas". Būtent dėl šios priežasties nuosekliai dirbantis, tačiau niekada aukščiausio įvertinimo negaunantis studentas kartais kursą baigia turėdamas geriausią vidurkį. Ir priešingai, tikėtina, kad per pirmąjį egzaminą blogesnius pažymius gavę studentai pasitaisys. Jei gavę prastus įvertinimus studentai po pirmojo egzamino kreipiasi į konsultantą, šis jausis padėjęs, jei vėliau studentai gaus geresnius pažymius, net jei jo konsultacijos neturės jokio poveikio. Iš tiesų, kai viskas nusirita iki žemiausio taško, griebiamės bet ko, ir tikėtina, kad visuomet - ar kreiptumės į psichiatrą, ar pradėtume laikytis dietos, ar mankštintis, ar skaitytume knygą „kaip padėti sau" - sulauksime pagerėjimo, o ne tolesnio blogėjimo. Kartais suprantame, kad įvykiai nesiklostys nei labai gerai, nei labai blogai. Patirtis rodo, kad kai viskas sekasi puikiai, kažkas turi nepasisekti, o kai gyvenimas atneša siaubingų smūgių, paprastai galima tikėtis, kad reikalai pagerės. Tačiau dažnai nesugebame įžvelgti šios regresijos ir nustembame, kodėl pirmaisiais metais „sublizgėjęs" beisbolo naujokas antraisiais žaidžia vidutiniškai. Gal jis ėmė per daug pasitikėti savimi? Tapo drovesnis? Pamirštame, kad išskirtinis žaidimas turi tendenciją regresuoti iki normalaus. Imituodamas pagyrimo ir bausmės pasekmes, Paulas Schaffneris (1985) parodė, kaip kontrolės iliuzija gali persismelkti į žmonių santykius. Jis pasiūlė Boudoino koledžo studentams pripratinti menamą ketvirtos klasės berniuką Haroldą kiekvieną rytą ateiti į mokyklą 8:30 vai. Tris savaites kompiuteris kasdien fiksuodavo Haroldo atvykimo į mokyklą laiką, svyravusį tarp 8:20 ir 8:40 vai. Studentai turėdavo spręsti, kaip į tai reaguoti - pagirti Haroldą ar išbarti. Kaip ir reikėjo tikėtis, studentai paprastai pagirdavo jį, kai šis atvykdavo iki pusės devynių, ir pabardavo, kai pavėluodavo. Kadangi Schaffneris buvo užprogramavęs kompiuterį taip, kad jis rodytų atsitiktinį atvykimo laiką, po barimo rezultatai pagerėdavo (artėdavo prie 8:30). Pavyzdžiui, kai Haroldas atvykdavo 8:39 vai., galėjai būti tikras, kad jis gaus pastabą, o kitą dieną atsitiktinai parinktas jo atvykimo į mokyklą laikas greičiausiai ne-

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

128

sieks 8:39. Tad nors barimas neturėjo jokio poveikio, eksperimentui baigiantis dauguma studentų buvo įsitikinę pastabų veiksmingumu. Šis eksperimentas iliustruoja provokuojančią Tversky ir Kahnemano išvadą: mūsų prigimtyje glūdi tai, kad dažnai jaučiamės nubausti, kai turime ką nors pradžiuginti, ir džiaugiamės, galėdami nubausti. Nors iš tiesų, ir tai žino kiekvienas psichologijos studentas, paskatinimas už teisingą poelgį paprastai būna veiksmingesnis ir sukelia mažiau neigiamų pasekmių.

Nuotaika ir vertinimai
Socialiniai vertinimai susiję su veiksmingu, tačiau netiksliu informacijos apdorojimu. Juos veikia ir mūsų emocijos. Mes esame ne bejausmės skaičiavimo mašinos, o emocionalios būtybės. Naujausi lyginamieji laimingų ir liūdinčių žmonių tyrimai atskleidžia, kaip glaudžiai emocijos susipynusios su pažinimu (Myers, 1993, 2000). Nelaimingi žmonės - ypač gedintys ar prislėgti - būna labiau susitelkę į save ir linkę į apmąstymus. Prislėgta nuotaika skatina intensyvų mąstymą, paieškas informacijos, kuri savo aplinką paverstų labiau suprantama ir kontroliuojama (Weary ir Edwards, 1994). Ir priešingai, laimingi žmonės yra patiklesni, šiltesni, jautresni. Netikėtai pradžiuginti, pavyzdžiui, prekybos centre gavę mažą dovanėlę, vėliau per apklausą, nesusijusią su apsipirkimu, jie teigs, kad jų automobiliai ir televizoriai veikia puikiai, taip sakant, geriau nei tų, kurie dovanėlių negavo. Nuotaikos veikia mintis. Vakarų vokiečiams, džiūgaujantiems dėl nacionalinės rinktinės pergalės pasaulio čempionate (Schwarz ir kiti, 1987), ir australams, išėjusiems iš širdžiai malonaus kino filmo (Forgas ir Moylan, 1987), visi aplinkui atrodo nuoširdūs, o gyvenimas - nuostabus. Po (bet ne prieš) 1990 metų amerikietiškojo futbolo rungtynių tarp Alabamos ir Auburno komandų laimėjusios Alabamos komandos aistruoliams karo tikimybė bei jo padariniai atrodė mažesni nei nusiminusiems Auburno komandos sirgaliams (Schweitzer ir kiti, 1992). Kai esame laimingi, pasaulis atrodo draugiškesnis, sprendimai lengvesni, gera naujiena suvokiama greičiau (Johnson ir Tversky, 1983; Isen ir Means, 1983; Stone ir Glass, 1986). Tačiau jei tik leisime nuotaikai sugesti, mintys iš karto peršoks į kitas vėžes. Rožinius akinius pakeis juodi. Bloga nuotaika sužadina neigiamų įvykių prisiminimus (Bower, 1987; Johnson ir Magaro, 1987). Blogesni atrodo santykiai su žmonėmis, suprastėja savivaizdis. Viltys dėl ateities tampa miglotesnės. Kitų žmonių elgesys atrodo grėsmingesnis (Brown ir Taylor, 1986; Mayer ir Salovey, 1987). Staiga prastėja mūsų investavimo prognozės. (Žr. skyrelį „Mokslinių tyrimų išvada. Neigiamos emocijos lemia investuotojų pesimizmą".) Naujojo Pietų Velso universiteto socialinį psichologą Josephą Forgasą (1999) dažnai stulbindavo, kad blogai nusiteikusių žmonių „prisiminimai ir sprendimai keisdavosi kartu su jų nuotaika". Kad perprastų šį „nuotaikos įsi-

128

I

dalis.

SOCIALINIS

MĄSTYMAS

mokslinių tyrimų išvada

Neigiamos emocijos lemia investuotojų pesimizmą
Emocijos yra svarbios socialiniam intelektui. Neurologas Antonio Damasio (1994, p. 45) pasakoja apie Eiliotą, normalaus intelekto pacientą, kuris po smegenų traumos prarado galimybę justi emocijas. „Mes kalbėjomės daugelį valandų, bet jo veide nė karto nepastebėjau jokios emocijos šešėlio - nei liūdesio, nei nekantrumo, nei frustracijos." Eiliotas viską supranta, tačiau negali jausti. Nieko nejausdamas jis netinkamai reaguodavo ir [ kitų žmoniųjausmus, todėl prarado darbą šeimą vėliau bankrutavo. Damasio su kolegomis [ Eiliotą panašiems pacientams lošiant iškeldavo tokią užduotį, kurios neįvykdžius grėsdavo didelės baudos. Paaiškėjo, kad šie žaidėjai, palyginti su žmonėmis, turinčiais normalias emocijas, lėčiau susiprasdavo vengti pralaimėjimą lemiančios kortos (Bechara ir kiti, 1997). Kartais emocijos gali trukdyti protingai mąstyti ir veikti. Ar trikdančiu emocijų poveikiu galėtume paaiškinti „trumparegiško nuostolių vengimo" reiškinį, kai žmonės, siekdami sumažinti riziką sutinka gauti mažesnį pelną? Vertybiniai popieriai duoda didesnį pelną negu obligacijos. Dar daugiau, įsigydami daugelio įmonių vertybinių popierių, kaip elgiasi bendrieji fondai arba su akcijų indeksais susieti fondai, investuotojai labai sumažina vienos investicijos riziką. Tačiau žmonės mieliau investuoja į saugias obligacijas. Norėdami panagrinėti trumparegišką nuostolių vengimą Baba Shivas ir Damasio su bendradarbiais (2005) sukūrė sprendimo priėmimo užduotį, kuri buvo panaši į sprendimus investuoti realiame gyvenime. Jie davė dalyviams po 20 dolerių ir paprašė elgtis su jais atsargiai, nes eksperimento pabaigoje bus 100 B
o o

skiriami dovanų čekiai likusiai pinigų sumai. Dviejų turų metu dalyviai turėjo nuspręsti, ar investuos, ar pasitaupys vieną dolerį. Jei dalyvis nuspręsdavo investuoti, eksperimentuotojas mesdavo monetą. Jei ji iškrisdavo aversu, dalyvis dolerį prarasdavo, o jei reversu - gaudavo dar 2,5 dolerio. Kaip, turėdami tokį pasirinkimą elgtumėtės per pirmąjį turą? Dauguma eksperimento dalyvių pirmojo turo metu ryžosi investuoti. Kodėl gi ne, jei investavimas numatomus nuostolius turėjo atpirkti daugiau negu pakankamai? (Juk per 20 turų būtų tik 13% tikimybė baigti žaidimą su mažiau negu 20 dolerių.) Taigi 4 iš 5 dalyvių pirmojo turo metu pasirinko investavimą. 3.3 pav. matome, kad vėliau jie investavo atsargiau, jei ankstesnio turo metu būdavo praradę dolerį. Ši taisyklė galiojo „normaliems" dalyviams, taip pat tiems, kurių smegenys buvo sužalotos, tačiau emocijos ir intelektas liko nepažeisti. Trečioji grupė - normalias emocijas praradę žmonės, tokie kaip Eiliotas - investuodavo toliau, nors ir būdavo prieš tai praradę dolerį. Jie elgdavosi racionaliai, ir 85 proc. kartų toliau investuodavo. Taigi eksperimento pabaigoje pacientai be emocijų turėdavo daugiau pinigų (vidutiniškai 25,70 dolerių), negu normalūs dalyviai (22,80 dolerių) ir emocijų nepraradę pacientai (20,07 dolerių). Tyrinėtojai pažymi, kad realiame gyvenime emocijos paprastai prisitaiko ir pagreitina sprendimo priėmimą. Tačiau kartais išmintingiau nekreipti į jas dėmesio ir pasidomėti statistine tikrove. Kartais gramas racionalumo vertingesnis už kilogramą intuicijos.
Į Į Dalyviai nepažeistomis smegenimis Emocijų nepraradę pacientai I Pacientai be emocijų

c o
o.

84% 80
62%

85%

75%

3.3 PAVEIKSLAS Sutrikusios emocijos Pacientai, kuriems smegenų traumos metu buvo pažeistas gebėjimas jausti emocijas, rizikingame pelną žadančiame žaidime investuodavo dažniau (ir protingiau), net jei prieš tai buvo pralošę. Šaltinis: Shiv ir kiti, 2005. Laimėjus Pralaimėjus

*

60

40

< D
O. C/D

20

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

129

3.4 PAVEIKSLAS Kaip žmogus vertina vaizdajuostėje užfiksuotą savo paties elgesį, stipriai priklauso nuo dabartinės jo nuotaikos. Tie, kurie buvo blogos nuotaikos, pastebėjo mažiau teigiamų poelgių. Šaltinis: Forgas ir kiti, 1984.

Pastebėti neigiami poelgiai

Pastebėti teigiami poelgiai

skverbimą", Forgasas pradėjo eksperimentuoti. Įsivaizduokite, kad dalyvaujate jo tyrime. Pasinaudodami hipnoze, Forgasas ir jo kolegos (1984) įteigia gerą arba blogą nuotaiką ir po to duoda žiūrėti vaizdajuostę (nufilmuotą išvakarėse), kur su kažkuo kalbatės. Jei jums sukelta gera nuotaika, esate patenkinti tuo, ką matote, ir jaučiatės galį tvardytis, būti dėmesingi ir bendraujantys. Jei buvo sukelta bloga nuotaika, žiūrėdami tą pačią vaizdajuostę matote save visiškai kitokį - įsitempusį, nervingą ir nerišliai kalbantį (žr. 3.4 paveikslą). Kadangi nuotaika veikia sprendimus, jaučiate palengvėjimą, kai eksperimento pabaigoje eksperimentuotojas jums pakelia nuotaiką, ir visi reikalai ima atrodyti šviesiau. Įdomu, pastebi Michaelas Rossas ir Garthas Fletcheris (1985), kad pasikeitusio suvokimo nesiejame su nuotaikų kaita. Tiesiog pasaulis atrodo kitoks. Nuotaikos veikia požiūrį į pasaulį, iš dalies paskatindamos ankstesnės patirties ir atitinkamų nuotaikų prisiminimus. Kai esame blogai nusiteikę, mintys būna slogesnės. Nuotaikos valdomos mintys gali kliudyti galvoti apie kitką. Tad kai emocijos sužadintos - kai esame pikti ar itin pakilios nuotaikos lengviau, pasikliaudami stereotipais, darome skubotus sprendimus ir vertinimus (Bodenhausen ir kiti, 1994; Paulhus ir Lim, 1994). Paprastą, „savaiminį" mąstymą nuotaikos veikia mažiau nei sudėtingą, „reikalaujantį pastangų" (Hartlage ir kiti, 1993). Tad, pastebi Forgasas (1994, 1995), nuotaikos dažniau veikia, kai vertiname išsiskiriančius, o ne tipiškus žmones ir sudėtingus, o ne paprastus tarpusavio konfliktus. Juo daugiau mąstome, juo labiau mintys susipina su nuotaikomis.

APIBENDRINIMAS Kaip sprendžiame apie socialinę aplinką?
• Esame apdovanoti nepaprasta galia - automatišku, efektyviu ir intuityviu mąstymu. Mūsų pažinimo, nors apskritai ir prisitaikančio, kaina yra atsitiktinės klaidos. Kadangi dažniausiai nesuvokiame, kaip mąstymo klaidos randasi, pravartu išsiaiškinti, kaip mes susikuriame ir išsaugome klaidingus [sitikinimus.

ir manyti. SOCIALINIS MĄSTYMAS • Visų pirma. ypač neigiamą. kad galime prognozuoti arba kontroliuoti atsitiktinius įvykius (kontrolės iliuzija).Jis man atnešė gėlių. Šis perdėtos savikliovos reiškinys iš dalies kyla dėl to. yra agresyvus? Gal tai tik reakcija į nesiliaujančias patyčias? Amy Holtzworth-Munroe ir Neilas Jacobsonas (1985. Kyla pagunda įsivaizduoti ryšį ten. kaip mes aiškiname jų elgesį.ir kaip tiksliai .130 I dalis. 1985). Gera arba bloga nuotaika sužadina su ja susijusių patyrimų prisiminimus. Teigiamas partnerio poelgis taip pat gali arba versti krimstis (. Blaškydamos mus. mes dažnai nekreipiame dėmesio į vertingą pagrindinę informaciją. 1988) teigia.žmonės interpretuoja kitų poelgius? Atribucijos teorija siūlo keletą atsakymų. ar nedarbo ir socialinės rūpybos netobulumo auka. kad mes kur kas lengviau [sivaizduojame. ar nužudymą vertinsime kaip žmogžudystę. Nuo mūsų aiškinimo priklausys. ar benamį laikysime žmogumi. Laimingos poros nemalonius poelgius dažniau sieja su išorinėmis aplinkybėmis (. • Ir galiausiai nuotaikos įsiskverbia į mūsų sprendimus. Taip yra iš dalies todėl.ji pavėlavo dėl intensyvaus eismo"). nuotaikos gali lemti mąstymo paviršutiniškumą. mes dažnai pervertiname savo sprendimus. Weiner. Tad kaip . mus dažnai blaško asmeninės kontrolės ir koreliacijos iliuzijos. o ne paneigiančios jų įsitikinimus. kur jo nėra (iliuzinė koreliacija). kai apie ką nors turime susidaryti nuomonę. o socialiniams psichologams rūpi paaiškinti šias įžvalgas. suteikia koloritą vėlesnėms tų potyrių interpretacijoms. nes aš jai nerūpiu"). mušantis savo bendraklasius. • Antra. Kaip traktuojame socialinę aplinką? Žmonėms rūpi perprasti kitus. Be to. kodėl esame teisūs nei kodėl klystame. arba praturtinti santykius . • Trečia. Jei sumažėja darbuotojų produktyvumas. kad sutuoktiniai dažnai analizuoja savo partnerio elgesį. kad vėliau lengviau prisimenama (pasiekiamumas) ryški informacija. išgirdę pramanytas. nes nori sekso"). Kai santuoka nesėkminga. patvirtinančios. Nuo mūsų aiškinimo priklausys. kaip būtinąją gintį ar kaip žygdarbį. bet įtikinamas istorijas ar netgi bevertę informaciją. Priešiškumas dažniau nei šiltas apsikabinimas skatina partnerį pasidomėti: kodėl? Sutuoktinių pasirinkti atsakymai koreliuoja su jų pasitenkinimu santuoka. neturinčiu iniciatyvos. žmonės turi didesnį polinkį ieškoti informacijos. neigiami poelgiai paprastai skatina daryti pesimistines išvadas (. ypač kai patiriame ką nors nemalonaus ar netikėta (Bohner ir kiti. Priežastingumo priskyrimas: žmogui ar situacijai Mes be paliovos analizuojame ir aptarinėjame įvykius. Mūsų sprendimai apie kitus žmones priklauso nuo to. kad jie aptingo? O gal sumažėjo įrenginių efektyvumas? Ar berniukas. ar darome prielaidą.ji pavėlavo. 1988.

2002). Daugelis vyrų mano. kad atkaklus kvietimas pasimatymui glosto moterų širdį.3 s k y r i u s . Mokytojas gali spėlioti. kad elgseną. Klaidingo priskyrimo reiškinys gali padėti paaiškinti viso pasaulio vyrų demonstruojamą kategoriškumą sekso klausimais bei didesnį įvairių kultūrų. jų nuomone. Viršininkas gali klaidingai interpretuoti nuolankų ar draugišką pavaldinės elgesį ir. Kartais šios jėgos veikia kartu. 1995). nukreiptos į išorę. 1996. kad elgseną lemia aplinka. Amerikos vyrų prisipažįsta kada nors privertę moterį tai daryti (Laumann ir kiti. Šis klaidingas švelnumo kaip kvietimo seksui supratimas klaidingas priskyrimas . pavyzdžiui. dispozicinė atribucija (dispositional attribution) Poelgio siejimas su žmogaus charakteriu bei kitomis savybėmis. 1997. ar įgimtos savybės ir socialinės aplinkybės (situacinė atribucija). ir tik 3 proc. vyrų polinkį pateisinti prievartavimus kaltinant auką dėl jos elgesio (Kanekar ir Nazareth. Vyrai apie seksą galvoja dažniau nei moterys (žr. situacinė atribucija (situational attribution) Aiškinimas. Tad vyrai pervertina mandagią moters šypseną suprasdami ją kaip seksualiai reikšmingą (Nelson ir LeBoeuf. Heideris priėjo išvadą. 1989). 1989). 1995). 2001). 1991. 1998) ir jos kolegos ne kartą pastebėjo.gali išprovokuoti veiksmus. Pryor ir kiti. atribucijos teorija (atribution theory) Teorija apie tai. 5 skyrių). Moterys dažniau tą patį elgesį vertina kaip perdėtą savikliovą ir grubumą (Schutte ir Hosch. o vidinėje pusėje yra vidinės. kaip mes interpretuojame kitų žmonių elges[. Kaip teigia Danielis Gilbertas ir Patrickas Malone (1995). nukreiptos į kūno vidų. arba aplinkos sąlygojamos. ir jų dinaminė sąveika pasireiškia kaip stebimas veiksmas. kaip mes suvokiame žmonių elgesį. Saal ir kiti. 1994). Amerikos moterų tvirtina. lemia vidinės (pavyzdžiui. irgi panašiai elgiasi (prisiminkime 2 skyriuje aprašytą tariamo vienodumo efektą). Įvairūs atribucijos teorijos variantai remiasi tomis pačiomis bendromis prielaidomis. o kartais priešingomis kryptimis. o iš tikrųjų jos į tai dažniausiai reaguoja kaip į priekabiavimą (Rotundo ir kiti. daugumos nuomone. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 131 (Jis atnešė gėlių. 1988. Antonia Abbey (1987. kodėl 23 proc. arba asmeninės jėgos. kiti žmonės. situacija) priežastys. Weiner. arba su išorinėmis aplinkybėmis. Shotland. jėgos. . kad elgesį lemia klaidingas priskyrimas (misattribution) Klaidingas elgesio aiškinimas ne ta priežastimi. Vieni žmonės labiau linkę manyti. siedami jį arba su vidiniais bruožais (ilgalaikėmis savybėmis. \ saulę atsuktoje epidermio pusėje yra išorinės. žūrėti į moterį kaip į seko objektą (Bargh ir Raymond. galvodamas tik apie save." Atribucijos teorijos pradininkas Fritzas Heideris tyrė „sveiko proto psichologiją". ar blogus mokinio mokymosi rezultatus lemia motyvacijos ir gabumų stoka (dispozicinė atribucija). Be to. skiriančią vieną 'priežasčių rinkinį' nuo kito. 1988. taip pat ir moterys. kad vyrai dažniau nei moterys partnerės draugiškumą supranta kaip subtilią seksualinę užuominą. charakteris) arba išorinės (pavyzdžiui. kuriuos moterys (ypač amerikietės) palaikys seksualiniu priekabiavimu arba prievarta (Johnson ir kiti. kaip mane myli") (Hevvstone ir Fincham. Klaidingas priskyrimas ypač būdingas vadovaujančią padėtį užimantiems vyrams. Atribucijos teorija analizuoja. kad jos buvo verčiamos santykiauti. kad parodytų. Klaidingas priskyrimas taip pat paaiškina. kuria remdamiesi žmonės analizuoja kasdienius įvykius. motyvais ir nuostatomis). 1991. kiekviena iš šių teorijų „žmogaus odą apibrėžia kaip ribą. 1997). Muehlenhard. pradedant Bostonu ir baigiant Bombėjumi.

kodėl Edgaras turi problemų su savo kompiuteriu.132 I dalis. kaip: „Kitoje gatvės pusėje bibliotekininkė neša senutės pirkinius". kad Samanta pokalbio dėl darbo metu nusiteikusi sarkastiškai. Jei galime nurodyti vieną ar dvi priežastis. aš darau išvadą. Studentai tuojau pat. atribucijos teorijos kūrėjas Haroldas Kelley (1973) aprašė. išskirtinumą ir bendrumą (žr. Komentuodami. Kaip patvirtinimą. Nuoseklumas: Išskirtinumas: Bendrumas: Ar šioje situacijoje žmogus elgiasi nuosekliai? Ar šioje situacijoje žmogus elgiasi specifiškai? Ar panašiai šioje situacijoje elgiasi kiti žmonės? Tad mūsų racionalus protas poelgius dažnai vertina logiškai. Jei paaiškės. Joneso ir Daviso „atitinkamų išvadų teorija" apibrėžė sąlygas. kad esama polinkio kitų žmonių ketinimus ir nusiteikimus sieti su jų veiksmais.5 paveikslą). kiti . kuriomis tokie aiškinimai labiausiai tikėtini.apibūdinantis spėjamą savybę. Atlikdamas eksperimentus Niujorko universitete. Robins ir kiti. vertingiausia užuomina buvo ne žodis „knygos" (turėjęs priminti bibliotekininkę) ar „krepšiai" (primintų pirkinius). Jamesas Ulemanas (1989) paprašė studentų įsiminti tokius teiginius. kad tik vienam Edgarui nuolat kyla sunkumų su šiuo ir su kitais kompiuteriais. kurią ir jūs. o ne su jo kompiuteriu. mums apie ją pasako daugiau. Numanomos savybės Edwardas Jonesas ir Keithas Davisas (1965) pastebėjo. kaip Rikas sarkastiškai replikuoja Lindai.kad aplinkybės (Bastian ir Haslam. nei jos sarkazmas draugų rate. SOCIALINIS MĄSTYMAS nekintančios asmeninės savybės. Matydamas. kad Rikas yra nedraugiškas. nepagalvoję ir nesąmoningai. kitos galimos priežastys paprastai atmetamos. bet „paslaugi" . ko- . mes tikriausiai nuspręsime. ar tik su šiuo?) ir bendrumą (ar kitiems žmonėms kyla panašių sunkumų su šiuo kompiuteriu?). normalus ar tikėtinas poelgis mums pasako apie žmogų mažiau nei neįprastas. kaip mes pasinaudojame žiniomis apie nuoseklumą. įvardijo savybę. 3. kad pripažinus tikėtinas priežastis. kaip lengvai mes sprendžiame apie savybes. kad poelgius aiškiname racionaliai. Stebėtina. 2004). nujaučiu. Racionalios atribucijos Kaip teigia atitinkamų išvadų teorija. atribucijos (priskyrimai) dažnai būna racionalios. 2006. nors iš tiesų turėtų būti maloni. Tai. išskirtinumą (ar Edgarui kyla sunkumų dirbant ir su kitais kompiuteriais. Kai vėliau jiems buvo padedama prisiminti sakinį. kad problemos susijusios su pačiu Edgaru. Pavyzdžiui. spontaniškai priskyrėte bibliotekininkei. Tačiau Kelley taip pat pastebėjo. dauguma žmonių teisingai rėmėsi žiniomis apie nuoseklumą (ar Edgarui nuolat nesiseka dirbti su šiuo kompiuteriu?).

Pabandykite patys sukurti pavyzdžius: jei Meri ir kiti kritikuoja Styvą (didelis bendrumas) ir jei Meri nekritikuoja kitų (didelis išskirtinumas). aiškindamiesi kieno nors elgesį. išskirtinumo ir bendrumo. į kitas tikėtinas priežastis dažnai nekreipiame dėmesio arba jas atmetame (McClure. taigi nekreipia dėmesio į kitas pavardės žinomumo priežastis. ieškosime vidinių. ir tai. vadinasi. mes tai priskirsime išorinėms priežastims (čia kažkuo dėtas Styvas). ką sakome bei darome. paplitimą Amerikoje? Danielio Oppenheimerio (2004) atradimas mane nustebino.pavyzdžiui. ar išorinių priežasčių. Jei Meri viena (nedidelis bendrumas) kritikuoja Styvą ir jei ji taip pat kritikuoja daugybę kitų žmonių (mažas išskirtinumas). Abiem atvejais buvo ir labiau. palyginti su kita paprasta pavarde . (Dar vadinama atitikimo tendencingumu.) . žmonės nepakankamai įvertina žinomos pavardės . Pasvarstykime tokį klausimą: ar žmonės labiau linkę nepakankamai įvertinti. ieškome paaiškinimo. nes mes dažnai manome. kad 19 valandą auditorija labiau linkusi bendrauti nei 8:30 rytą sėdintys „tyleniai".paplitimą. mes tai siesime su vidinėmis priežastimis (čia kažkuo dėta Meri).tokios kaip Busho . aš jaučiau milžinišką pagundą galvoti. kad pažįstamą pavardę jie sieja su prezidentu Bushu. ar pervertinti labai garsios pavardės. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 133 Nuoseklumas: Ar šioje situacijoje žmogus dažniausiai elgiasi taip? (Jei taip. kurioje žmogus atsidūrė) didelis išskirtinumas) : TAIP Išskirtinumas: Ar šioje situacijoje žmogus elgiasi kitaip negu kiti? V NE (mažas išskirtinumas) • Vidinė atribucija (žmogaus vidiniams bruožams) Bendrumas: Ar kiti šioje situacijoje elgiasi panašiai? dėl studentas blogai išlaikė egzaminą. kad pats debatų dalyvis pasirinko vieną ar kitą poziciją. Taip elgiamasi todėl. priklauso nuo aplinkybių (taip pat ir nuo mūsų pačių). Šis situacijos įtakos nepaisymas.3 s k y r i u s . palaikančias arba puolančias Kubos lyderį Fidelį Castro. Tai pastebėjau skaitydamas paskaitas 8:30 vai. Pagrindinė atribucijos klaida Svarbiausia socialinės psichologijos išvada atkreipia dėmesį į socialinės aplinkos poveikį. studentai gana pagrindinė atribucijos klaida (fundamentai attribution error) Tendencija nepakankamai vertinti situacijos ir pervertinti dispozicijos (nusiteikimo) įtaką kitų žmonių elgsenai. Išorinė atribucija (situacijai. ir 19:00 vai. Eksperimentų metu užfiksuota. ir mažiau šnekių studentų. Bet kuriuo metu mūsų vidinė būsena. pastebimas daugelio eksperimentų metu. kad elgsena atitinka nusiteikimą. Tad netgi žinodamas apie paros laiko poveikį. Busho. Aiškindami kurio nors žmogaus elgseną dažnai nepakankamai įvertiname situacijos poveikį ir pervertiname paties asmens savybes bei nuostatas. tačiau situaciniai skirtumai buvo ryškesni nei individualūs. Pirmame tokio pobūdžio tyrime Edwardas Jonesas ir Victoras Harrisas (1967) pateikė Diuko universiteto studentams perskaityti diskusijos dalyvių kalbas. Atribuciją tiriantys mokslininkai pastebėjo vieną bendrą problemą. Tylūs žvilgsniai pasitikdavo mane 8:30. 1998). Stevensono.) 3. Kai buvo pasakyta. kurį Lee Rossas (1977) pavadino pagrindine atribucijos klaida. kad žmonių reakcijas kartais stipriai veikia ir nežymus dviejų situacijų skirtumas. pavyzdžiui. o 19:00 turėdavau nutraukti linksmybes.5 PAVEIKSLAS Haroldo Kelley atribucijos teorija Ar. Pasirodo. priklausys nuo trijų veiksnių: nuoseklumo.

Jis atskleidė. 1990). nes talentingi profesoriai jo klausinėjo dalykų. argumentuoja stipriau. 1977). remiančias ar puolančias Fidelį Castro. 1986). Jei Chuanas elgiasi kukliai. jog vieną ar kitą poziciją nustatė diskusijos vedėjas? Tie. kad mergina drovi. tačiau manau. kad net žinodami. jog vargšo Bobo savivertė yra maža (Baumeister ir kiti. £ 40 ( O £ 30 20 Prieš Castro 10 Nusprendė kalbėti apie Castro Buvo įpareigoti kalbėti apie Castro logiškai darė išvadą. jog jis iš tiesų ja tiki".6 paveikslą). tačiau pamanys. tai nesutrukdė jiems teigti. SOCIALINIS MĄSTYMAS 3. jo naivus partneris Bobas taip pat gali demonstruoti kuklumą. jog patys paskatinome kito žmogaus poelgį. 1988). kaip nuvertinamos socialinės sąlygos. Tačiau nesuvokia. Atrodo. nei būtų galima tikėtis (Allison ir kiti. paaiškėja. Susimąstyti verčia eksperimentas. kuriuose patys specializavosi. Už Castro 80 Castro palaikančios kalbos kalbos 70 Prieš Castro nukreiptos 3 60 0 3 00 § 50 c (D Priešiškos Castro nuostatos priskirtos pasisakiusiems prieš Castro. kai studentams buvo pasakyta. kad jie labai gerai suvokia. mes manome. Per doktorantūros egzaminą žodžiu Rossas jautėsi nusižeminęs. aš žinau. Kai per interviu žmonių paprašoma save pagirti arba sukritikuoti. šokdamas su ja per pokylį. kurį atliko Lee Rossas ir jo bendradarbiai (Ross ir kiti. kodėl būtent šitaip elgiasi. Po šešių mėnesių Rossas jau egzaminavo kitus ir turėjo galimybę užduoti sudėtingus klausimus iš savo mėgstamų temų. Bet kas gi nutiko. 1967. kai diskusijų vadovas pasakydavo.134 I dalis. koks yra jų elgesys. kad ši pozicija atspindi to žmogaus asmenines nuostatas. 3. vis tiek išorinę įtaką vertiname nepakankamai. Tad nors studentai ir žinojo. princas Pelenę mato kaip labai mandagią ir žavią asmenybę. Primetę savo nuomonę kitam. kad diskusijos dalyviui buvo prisakyta paremti Castro. Vėliau nusiminęs . Stebėdami susigūžusią Pelenę despotiškuose namuose. Šaltinis: Jonės ir Harris. 1993. Atsispirti šiai klaidai taip sunku. ką patyrė Rossas. kokį poveikį patys daro kitiems. Chuanas puikiai supras savo elgesį. Miller ir kiti. jog diskusijos dalyvis iš tiesų pats buvo nusiteikęs paremti Castro (žr. jog pastarasis iš tiesų taip galvoja (Gilbert ir Jonės. kad laikosi kurios nors pozicijos. žmonės vis tiek linkę manyti. kokią kalbą (remiančią ar puolančią) reikia parengti. žmonės atitinkamas nuostatas priskyrė kalbų autoriams net ir tada. jog studentai galvojo: „Taip.6 PAVEIKSLAS Pagrindinė atribucijos klaida Skaitydami diskusijai parengtas kalbas. žmonės (nekreipdami dėmesio į situaciją) daro išvadą. kad kiti yra tokie. kad jam buvo paskirta tokia pozicija. Trumpai tariant. Šio eksperimento metu buvo atkurta tai. kurie tik apsimeta. kai iš doktoranto tapo profesoriumi.

Socialinę įtaką turintys asmenys paprastai skatina ir kontroliuoja pokalbius. ši geografinė ypatybė turėjo įtakos Europos vaidmeniui jūrų prekybos istorijoje. Keliems atsitiktinai atrinktiems Stenfordo universiteto studentams Rossas paskyrė egzaminatorių. kurie pateikia klausimus. kurie rodytųjų gilų išprusimą. Šaltinis: duomenys iš Ross. kad šis klaidingas įspūdis nėra žemo intelekto atspindys. Vėlesnis tyrimas parodė. Amabile ir Steinmetz.3 s k y r i u s .) .7 PAVEIKSLAS Ir imituotos viktorinos dalyviai. Vadinamiesiems egzaminatoriams mokslininkai pasiūlė sugalvoti sudėtingus klausimus. kai dėstytojai pateikia klausimus iš * Beinbridžo sala yra priešais Pugeto sąsiaurį prie Sietlo. Nesugebėjimas to įvertinti ir yra atribucijos klaida. Panašiai studentai dažnai pervertina savo dėstytojų talentą. Eksperimentas. ir stebėtojai (bet ne klausiantieji) padarė klaidingą išvadą. „Kurio žemyno pakrantė ilgesnė: Europos ar Afrikos?" Jei vos keli klausimai sukėlė jums pojūtį.7 paveikslą). kurį Rossas atliko kartu su Teresa Amabile ir Julia Steinmetz. iš tiesų žino daugiau už kitus tyrimo dalyvius (žr. Nors Afrikos žemyno plotas daugiau nei dvigubai didesnis už Europos. kad klausiantysis bus pranašesnis. kad gydytojai puikiai išmano ir su medicina nesusijusius klausimus.viktorinos dalyvių. 3. Dalyvių vertinimai Stebėtojų vertinimai Rosso studentas prisipažino. suprasite eksperimento rezultatus. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 135 3. 1986). O iš tiesų paskirti vaidmenys tik sukėlė tokį įspūdį.* Visi privalėjo žinoti. Pavyzdžiui. Tačiau ir viktorinos dalyviai. (Kaip ir minėtame eksperimente.stebėtojų vaidmenis. dėl to žmonės dažnai būna linkę pervertinti jų žinias bei intelektą. 1977. Bet kuris iš mūsų galime sugalvoti tokių klausimų iš srities. kad tie. o likusiems . Intelektualūs ir sumanūs žmonės linkę dažniau daryti atribucijos klaidą (Block ir Funder. (Ji labiau vingiuota. kurią gerai išmanome: „Kur yra Beinbridžo sala?". kad atsitiktinai klausinėti paskirtas asmuo žinojo kur kas daugiau. imitavo viktoriną. su daugybe įlankų.nepatenkintas dėl savo neišmanymo ir sužavėtas akivaizdžiu egzaminuotojų talentu. dažnai manoma. dar keliems . ir stebėtojai manė. kad jis jautėsi lygiai taip pat . „Kaip mirė Škotijos karalienė Marija Stiuart?". kad nesate pakankamai apsišvietę. Europos pakrantė yra ilgesnė. Karalienė Elžbieta I įsakė nukirsdinti galvą savo pusseserei Marijai Stiuart.

Pasiryžusi įgyti naujų draugų. jų akimis? Ar tai nepanaikintų atribucijos klaidos? O gal ją apverstų? Pasižiūrėkime.Aušvico koncentracijos stovyklos komendantas Rudolphas Hossas (1959) vis tiek buvo „pareigingas SS karininkas".) Kai kas nors iš šių studentų patys tampa dėstytojais. Kai stebime kito žmogaus veiksmus.136 I dalis. Įsivaizduokite. Kodėl mes darome atribucijos klaidą? Iki šiol nagrinėjome tendencingą kitų žmonių elgesio aiškinimą: dažnai nekreipiame dėmesio. Tačiau Hossas buvo įsitikinęs. Bev klausia savęs: „Kodėl tokiais atvejais visi būna atsipalaidavę. kad tokie pat stoiški stovyklos kaliniai žydai tiesiog neužjautė vieni kitų.mažesnę reikšmę skirs situacijai? Pasak Stormso. kaip stipriai mus veikia aplinkybės. SOCIALINIS MĄSTYMAS srities. kad troškau iš ten išnykti" . Jonės. ko galime tikėtis situacijas sukeitus vietomis? Kas būtų. Jei ši mintis teisinga. Šalia jūsų stovi televizijos kamera. paprastai nustemba. Kodėl neįvertiname jų poveikio kitų žmonių elgesiui. kurioje esame. „Rasės bruožas". koks buvo Michaelo Stormso (1973) eksperimento rezultatas. priešingai nei komentuodami savąjį? Perspektyvinis ir situacinis supratimas Skirtumas tarp veikėjo ir stebėtojo. kad į aplinkinius žvelgiame iš kitos perspektyvos nei į save (Jonės ir Nisbett. 1976).pasitikintys ir linksmi. Kas atsitiktų. negalėjęs „parodyti net menkiausių emocijų". Bev plačiai nusišypso ir nekantraudama pasineria į pobūvio linksmybes. Po to jūs kartu su stebėtoju svarstote. ar jūsų elgesys labiau priklausė nuo jūsų asmeninių savybių. Visą dėmesį stebėtojas sutelkia į kitą asmenį. Klausimas: Kuris iš jūsų . mūsų dėmesio centre atsiduria šis asmuo. Visi atrodo atsipalaidavę ir laimingi. stebėtojas (dar vienas pagrindinės atribucijos klaidos tendencijos pavyzdys). jei pakeistume situaciją. ar jums pavyks atspėti. jums ir ste- .manė jis. priežastis. filmuojanti jūsų matomą vaizdą. be to. žydams vedant tautiečius į dujų kameras. kas nutinka. Jūs sėdite priešais kitą studentą. todėl ir mano. kad esate Stormso eksperimento dalyvis. 1971. juokauja ir šnekučiuojasi. kad šis yra visko. Priešais jus šalia studento įsitaisęs stebėtojas ir stovi dar viena televizijos kamera. kad dėstytojai ne tiek jau daug išmano. pakanka prisiminti savo patirtį.. kad Bev bei kiti yra tokie. Atribucijos teorijos kūrėjai nurodo. kaip mus ir pasaulį mato kiti. o aš .dalyvis ar stebėtojas . Nors ir išgyvendamas dėl savo veiksmų . Kad pailiustruotume pagrindinę atribucijos klaidą. kurią jie išmano. ar nuo situacijos. su kuriuo privalote keletą minučių pasikalbėti. mūsų dėmesį valdo aplinka. jei mes matytume save ir pasaulį taip. Kai veikiame mes. kokie dedasi esą . Tarsi aktoriai esame linkę priskirti savo elgesį tai situacijai.„mano graužatis buvo tokia didelė. o aplinka tarsi nutolsta.įsitempusi ir drovi?" Nors iš tiesų visi kiti taip pat nervinasi ir daro tą pačią atribucijos klaidą: jie mano.

. nebebuvo. kad prisipažinimas išgautas prievarta (Lassiter ir kiti. abu juos filmuojant iš profilio. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 137 bėtojui duodami pažiūrėti vaizdajuostę. manydavo. beveik visuomet įtariamieji būdavo apkaltinami. per policijos apklausą prisipažįstantį įvykdžius nusikaltimą. Naujojoje Zelandijoje reikalaujama policijos apklausas filmuoti vienodai paskirstant dėmesį ir pareigūnui. Kai jie stebėdavo prisipažinimą. žmonės mano. vos tik išgirdę ginant poziciją. Kai vienas žmogus elgiasi blogai stebint kitam. Ilgainiui perspektyvos keičiasi. žmonės manydavo. kad žmogus iš tiesų taip galvoja. Kaip ir galima tikėtis. Lassiteris pastebi. Žiūrėdami prisipažinimo įrašą. jog po savaitės šią poziciją jie jau aiškins atsižvelgdami į situaciją. kai teisėjas juos perspėjo šito vengti (Lassiter ir kiti. su kuria jūs susidūrėte. nufilmuotą į detektyvą nukreipta kamera. kurių metu žmonės vaizdajuostėje stebėjo įtariamąjį. Kai kažkada matytas žmogus pamažu užsimiršta.tai.. pavyzdžiui. išgyvenusio tą laimę. Kai po metų mokslininkai to paties paklausė kitų rinkėjų. Kitą dieną po JAV prezidento rinkimų Jerry Burgeris ir Julie Pavelich (1994) atliko rinkėjų apklausą apie rinkimų rezultatų priežastis. kai prokurorai parodydavo tokias vaizdajuostes." Levas Tolstojus. pastebėjo Danielis Lassiteris ir Kimberly Dudley (1991). Išanalizavęs 173 tyrimus Bertramas Malle (2007) daro išvadą. Prisimenant patyrimą iš stebėtojo perspektyvos . Dauguma teigė. o stebėtojas .pasiekiamas toks pat efektas (Frank ir Gilovich. kuri ją ginančiajam buvo primesta. stebėdami kitą. Jerry Burgeris (1997) įrodė. Tai buvo lyg kažkieno kito atsiminimai. 1986. tik trečdalis teigė. „Ivano lljičiaus mirtis". Bet vaiko. vis labiau išryškėja pažinties aplinkybės. Kaip matėme Edwardo Joneso ir Victoro Harriso (1967) atliktame novatoriškame atribucijos klaidos eksperimente. o jūs savo elgesį aiškintumėte atsižvelgdami į savo asmenines savybes. 1989).iš jūsų matymo taško? (Tokiu atveju jūs matytumėte save. Teismuose dauguma prisipažinimų įrašoma kamerą nukreipus į prisipažįstantįjį. „Vaizduotėje jis ėmė atkurti geriausius savo malonaus gyvenimo momentus. Paprastai. kurioje jums eksperimentas būtų parodytas iš stebėtojo. Tendencingumas dėl vaizdo kameros perspektyvos. kaip gyventojų optimizmas ir tvirta ekonomika. nufilmuotą į įtariamąjį nukreipta kamera. ir įtariamajam. kad įvykio dalyvio-stebėtojo skirtumas dažnai būna minimalus. kad. abu pateikia be galo skirtingus situacijos aiškinimus.3 s k y r i u s . kad prisipažinimas yra nuoširdus. Dabar daugiau buvo rezultatus siejančių su tokiomis aplinkybėmis. kai prieš tai patys būna patyrę analogišką situaciją ir aiškinę savo elgesį joje. 1886 . 2002).„matant" save iš šalies . ką matėte jūs). kad rezultatus nulėmė asmeninės kandidatų savybės ir pozicijos (nugalėjęs valdančiosios partijos atstovas buvo populiaresnis). Buvo atlikta keletas eksperimentų. o jam . atsižvelgiant į šiuos tyrimų rezultatus. žmonės būna empatiški. Kameros perspektyva darė įtaką žmonių nuomonei apie kaltumą netgi tada. 2005). Tokia manipuliacija sukeistų atribucijas: stebėtojas jūsų elgesį daugiausia aiškintų atsižvelgdamas į situaciją. kad sprendimą lėmė kandidatų savybės.

dėmesį sutelkiame į save. Shelley Duval ir jų bendradarbiai ištyrė savimonės poveikį (Duval ir Wicklund. Tačiau susirinkimuose ir nepažįstamoje aplinkoje būnu gana drovus. . Tačiau pasigilinkime: jūsų dėmesys būna sutelktas į dėstytoją. tiriamieji. Ji padeda žmonėms būti atidiems savo nuostatoms bei charakterio savybėms. 1987. o savo elgseną dažniau sieja su vidiniais veiksniais ir mažiau . ar kalbus žmogus? Spėju. kurie. žiūrėdami į veidrodį. kurie manė paprasčiausiai girdį kažkokius pašalinius garsus.138 I dalis. Tyrinėtojai Emily Pronin ir Lee Rossas (2006) pastebi. 1988). jog galvodami apie tą situaciją jie girdi savo širdies tvinksnius.stebi save atidžiau nei kiti. žmonės lengviau gali pamatyti ledkalnius (Berscheid. Prisimindami nenusisekusius santykius. 1978). ar šnekus. „Naidželas yra irzlus. Allanas Fenigsteinas ir Charlesas Carveris (1978) pademonstravo tai paprašę studentų įsivaizduoti save menamose situacijose. palyginti su šiandieniniu „tikruoju Aš". susikoncentravę į save .Ką gi. gana daug bendrauju. kai dėmesys sutelkiamas į save. Pamatę save per televiziją. koks jis buvo prieš penkerius metus. Kai kurių studentų savimonė buvo sužadinta privertus įsivaizduoti. viskas priklauso nuo situacijos. kaip situacija keičia elgesį. 2001).gali paklausti jūsų dėstytojas. Eksperimentų metu žmonės.kaip kada. eksperimento metu arba todėl. Silvia ir Duval. 1999). 1982. o ne situaciją. kurie pradžioje atrodė kaip neskęstantis „Titanikas"." Kadangi gerai žinome." savimone (self-awareness) Sąmoninga būsena. „Aš šnekus? . kuriems buvo sužadinta savimonė. Aplinkybės taip pat gali keisti mūsų požiūrį į save. dažnai sau priskiriame didesnę atsakomybę. SOCIALINIS MĄSTYMAS O jūs . Robertas Wicklundas. Kad tai patvirtintumėte savo patirtimi. jog jis mėgsta bendrauti. Kai esu auditorijoje arba su gerais draugais. mes taip pat susikaupiame. Aš . elgėsi panašiai kaip ir tie.trumpai. 1972. Visi šie eksperimentai atskleidžia atribucijos klaidos ištakas: priežastis randame ten. kad jų savimonė stipri . kurie demonstravo stiprią savimonę (kurie sutiko su tokiais teiginiais kaip: „Paprastai aš būnu dėmesingas savo vidiniams pojūčiams"). klausydamiesi į magnetofono juostelę įrašyto savo balso. Sande ir kiti. kai jis yra viešumoje. kad jūs manote. prisiėmė sau didesnę atsakomybę už vaizdinį. kad prisimindami praeitį tarsi stebime kitą žmogų. Fiona atsipalaidavusi. Kammer. žmonės paprastai pasakoja apie jo asmenines savybes.su situacijomis. Kai mūsų dėmesys nukreiptas į save. Savimonė. namuose. sąmoningai suvokdami save. Dėstytojas taip pat stebi savo elgesį . Daugumai iš mūsų „senasis Aš" yra lyg kitas asmuo.auditorijoje. Kai kurių žmonių savimonė yra pakankamai išreikšta. Žiūrėdami į veidrodį. Tačiau paprašyti apibūdinti draugą. atsakykite į štai tokį klausimą: ar jūsų socialinės psichologijos dėstytojas yra tylenis. Palyginti su tais. ar tai priklauso nuo situacijos? Dažniausiai atsakoma: „priklauso nuo situacijos".ar paprastai esate tylus. save matome įvairesnį nei kitus (Baxter ir Goldberg. . posėdžiuose. žiūrėdami į savo nuotraukas ar pildydami biografinį klausimyną. Tad žmonės. kur jų ieškome. dėmesį sutelkdavo į save (Carver ir Scheier.

8 paveikslą). jis sudėliojo sakinį „Tomo rankovė užkliuvo už vartų". laikydamasi vakarietiškų principų.. Masuda ir Kitayama. Skitka. Todėl įvertindami socialinį kontekstą jie rečiau daro prielaidą. Kultūrinė patirtis taip pat lemia atribucijos klaidas (Ickes. o „pavėluoti mane privertė laikrodis". 1990. tokių žmonių atžvilgiu paprastai būna nusiteikę nedraugiškai (žr. priimant į darbą dėstytoją. kurie skurdą ir nedarbą sieja su asmeninėmis savybėmis („Jie paprasčiausiai yra tinginiai ir neverti pagarbos"). 1993). išmoksta elgesį tapatinti su asmeninėmis savybėmis (Rholes ir kiti. rankovė.. kad žmonės. Ne ne. Po pokalbio išėjau mąstydamas: „Koks sunkus šio žmogaus būdas"." Iš pastoriaus Jesse Jacksono kalbos. Kai kuriose kalbose akcentuojama išorinė atribucija. Tačiau Rytų Azijos kraštų žmonės kiek didesnę reikšmę teikia situacijai. Fanvell ir Weiner. Su vienu kandidatu iš karto kalbėjomės net šešiese.3 s k y r i u s . Ar suvokdami atribucijos klaidą galime turėti naudos? Kartą. Indijos. Iš žodžių: Tomas. už. 1988 m. nepakankamo lavinimo ir diskriminacijos sąlygomis?"). Pandey ir kiti. kad įvykio priežastis yra Tomas. Vaikai. Čia neskubama interpretuoti elgseną kaip vidinių asmens savybių atspindį (Newman. mano sūnus pateikė gerą pavyzdį. 1999. Anksti rytą jie keliauja autobusais. 1982). vartai.... Tie. kiekvienas turėjome galimybę pateikti du tris klausimus. 1981). Zucker ir Weiner. Zebrowitz-McArthur. kad nuo atribucijos priklauso žmonių požiūris į neturtinguosius ir bedarbius (Furnham. o ne situacijos lemia įvykius. 2000. Jie rūpinasi kitų žmonių vaikais. Elgsenos siejimas su aplinka vadinamas situacine atribucija („Ar mes būtume nors kiek turtingesni. Kolektyvistinėse kultūrose galvojant apie kitus žmones asmeniniai jų motyvai prisimenami rečiau (Lee ir kiti. 1999). Mokytoja. Ross. liepa. 1984). Jie valo gatves. Ispaniškoje idiomoje sakoma ne „aš pavėlavau". jie ne tinginiai. 1982. įprasta labiau pritarti vidinei motyvacijai (Jellison ir Green. Kai buvo pirmokas. „Jūs tai galite!". Watson. Vidurinės klasės atstovai labiau nei mažiau pasiturintieji linkę manyti. . pasakytos Nacionaliniame demokratų partijos suvažiavime. kad žmonių elgseną galima išsiaiškinti išanalizavus vidines priežastis. augdami vakarietiškoje kultūroje. 1983. Vakarietiška patirtis nuteikia galvoti.įtikinėja populiarioji vakarietiška pozityvaus mąstymo psichologija. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 139 Kultūriniai skirtumai. 1980. sakinį ištaisė šitaip: „Tomas užkliuvo rankove už vartų". jis rečiau nei amerikietis priežasčių ieškos žmogaus charakteryje („Ji yra maloni") ir dažniau aplinkybėse („Jos draugės buvo su ja") (Miller. „Teisingas" sakinys turėjo parodyti. Britanijos. Su antrąja kandidate susipažinau asmeniškai. 1993). kad kitų žmonių elgsena atspindi jų savybes (Choi ir kiti. 1982. 1981). 1996. 1999. Australijos ir Jungtinių Valstijų mokslininkai pastebėjo. jei gyventume tokiomis pat žmonių pertekliaus. Pagrindinė atribucijos klaida būdinga visoms kultūroms (Krull ir kiti. Dėl dispozicinės atribucijos elgsena paprastai siejama su charakterio savybėmis. užkliūti. padėjau pravesti pokalbį su pretendentais. kad ji labai stipriai veikia mūsų interpretacijas. 2004).. 3. gerdamas kavą. Kai indui papasakojama apie kieno nors veiksmus.. 1988). Wagstaff. Tačiau atribucijos klaidos fundamentalumas reiškiasi tuo. „Dauguma neturtingų žmonių nėra tinginiai.

ką mes galvojame apie save ir apie kitus.8 PAVEIKSLAS Atribucijos ir reakcijos Mūsų emocijos priklauso nuo požiūrio į kieno nors netinkamą elgesį. pastebi Thomas Gilovichas ir Richardas Eibachas (2001). kaip pasakė vienas mano studentas. nei norima pripažinti. Skaitant apie jas gali susidaryti įspūdis. Dispozicinė atribucija (Šis vyras yra nedraugiškas. nereikėtų dėl to kaltinti vien tik jo paties. kad mūsų mąstymui apskritai būdingas lankstumas.) Užjaučianti reakcija (Aš jį suprantu. kad „ši moteris . tai iš dalies sąlygojo skirtingos pokalbio su jais situacijos. Iš tiesų eksperimentai nėra skirti „mirtingųjų kvailumui" pademonstruoti (nors kai kurie eksperimentai prajuokina). neįgalumas ar nelaimė kur kas dažniau. ištinka dėl išorinių aplinkybių. kad mus sieja bendras artimas draugas. „Nesėkmė.) ir iš karto paaiškėjo.140 I dalis. kaip ir ankstesniame. Jis dubliuoja mūsų suvokimo mechanizmus. yra humanistinė. Iliuzinis mąstymas dažnai tėra šalutinis mūsų proto strategijos supaprastinti sudėtingą informaciją produktas. aiškinami kai kurie mūsų socialinio mąstymo ribotumai ir klaidos.nuoširdi. dėl kurios reikia sutelkti dėmesį į atribucijos klaidą. kad kai žmogus turi problemų. skelbia. Antroji priežastis. Tik vėliau prisiminiau pagrindinę atribucijos klaidą ir iš naujo įvertinau savo išvadas. Vienas iš socialinės psichologijos „didžiųjų humanizuojančių teiginių". atminkite. Besikalbant vis stiprėjo įspūdis. o iš tiesų.) Neigiamas elgesys (Vyras grubus su savo kolege. SOCIALINIS MĄSTYMAS 3.) Nepalanki reakcija (Man šis vyras nepatinka. kad. jų tikslas atskleisti. „socialiniai psichologai jaučia malonumą mulkindami žmones". tačiau kartais klaidina. kaip supratau vėliau.) Situacinė atribucija (Šį vyrą neteisingai įvertino." . Kodėl tyrinėjame atribucijos klaidas Šiame skyriuje. Jei jus šokiruoja žmogaus gebėjimas pasiduoti iliuzijoms ir savęs apgaudinėjimui. Vyro nelankstumą ir moters nuoširdumą palaikiau jų charakterio savybėmis. kurie apskritai pateikia naudingus pasaulio vaizdinius. patraukli ir jaudinanti".

inicijuojančiais išsipildymą. • Nors paprastai mes mąstome logiškai. „Atkreipkime dėmesį.veiksmingai. Kai veikiame mes. Socialinės aplinkos lūkesčiai Išanalizavę. o jo veikimo aplinkybės tarsi nukeliamos į antrą planą. kad analizuodami klaidas bei tendencingumus jūs pastebėsite daugiau netikėtumų. Jie daro įtaką mūsų jausmams bei veiksmams ir sukuria savąją realybę. pasak sociologo Roberto Mertono (1948). S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 141 Trečioji dėmesio sutelkimo į tendencingumus priežastis ta. Ši atribucijos klaida atsiranda iš dalies todėl. kad tyrimo dalyviai kartais stengiasi elgtis taip. pavyzdžiui. kad mes dažniausiai nekreipiame į j u o s dėmesio. tačiau mėgindami suprasti kitų žmonių elgesį dažnai darome pagrindinę atribucijos klaidą (ji dar vadinama atitikimo tendencingumu). kaip tokie pat išsilavinę gamtos mokslų studentai (Fletcher ir kiti. bet kartais klaidingai skyrių baigsime mintimis apie socialinius įsitikinimus. Klaidinga atribucija . dėmesį paprastai sukoncentruojame į savo reakcijas. Kai žmonės įtikinami.elgesio aiškinimas remiantis ne ta priežastimi .3 s k y r i u s . lanksčiai. kad mūsų dėmesio centre būna asmuo. Būtent todėl pasaulinėje literatūroje taip dažnai vaizduojama puikybė bei kitos ydos. jos tampa. Išsipildymo psichologija vertybinių popierių biržoje"). APIBENDRINIMAS Kaip traktuojame socialinę aplinką? t Atribucijos teorija aiškina. kaip suvokiame ir vertiname kitus . taip ir atsitinka (žr.pagrindinė seksualinio priekabiavimo priežastis. vildamasi. šališko palankumo sau (2 skyrius). Geresnių įverčių tikėjęsi eksperi- išsipildančioji pranašystė (self-fulfilling prophecy) Įsitikinimas.klaidingais įsitikinimais. Visiems dalyviams buvo perskaityti tie patys aprašymai ir pateiktos tos pačios nuotraukos. . Kaip ir kitų šališkumų. Kai idėjas patvirtiname [savo elgesiu]. Tirdamas eksperimentuotojo tendencingumą Robertas Rosenthalis (1985) pastebėjo. iššūkių bei naudos. kad nepastebime net akivaizdžių situacijos reikalavimų. atvejais žmonės mano. Socialinė psichologija padeda pažinti savo mąstymo klaidas. kaip iš jų tikimasi. nei nagrinėdami virtines loginių ir intelektinių įrodymų. Jei įtikinti greitu banko žlugimu klientai skuba atsiimti pinigus. Mano nuojauta sako. išsipildančiomis pranašystėmis . 1986). kaip mes suvokiame kitų žmonių elgesį. kad akcijų kaina nepaprastai išaugs. pastebi Mertonas. Ar jie ką nors reiškia? Ar keičia tikrovę? Socialiniai įsitikinimai ir vertinimai yra svarbūs. kuris pavirsta realybe. 2004). ir situacija tampa suprantamesnė. kad tapsime racionalesni ir realistiškesni. Aukštesnę padėtį užimantis asmuo (dažniausiai vyras) draugiškumą supranta kaip seksualinį kvietimą. kad mažiau negu kiti pasiduoda atribucijos klaidoms (Pronin ir kiti. Ši viltis nėra bergždžia: psichologijos studentai elgseną suvokia ne taip supaprastintai. Vieno tyrimo metu dalyviams buvo parodytos įvairių žmonių nuotraukos ir paprašyta įvertinti jų sėkmę gyvenime. nes turi poveikio galią. toks klaidingas įsitikinimas gali sukurti savąją realybę. Kitų žmonių elgesį mes taip primygtinai vertiname atsižvelgdami į jų būdo savybes bei nuostatas.

kad jo studentas gabus matematikai. Tokių krizių metu žiniasklaidos gandų malūnas iš paskutiniųjų ieško pačių blogiausių naujienų. kaip rašo Keynesas. o tuos. Kaip paaiškino vienas Volstryto fondų valdytojas. spalio 19-osios pirmadienis. kad Granville patarimas privers kitus investuotojus parduoti akcijas. Arba gal naujas mokytojas kruopščiai išstudijavo jūsų mokymosi rezultatus. ir sausio 7oji tapo intensyviausia prekybos diena Niujorko vertybinių popierių biržos istorijoje. „galite sutikti arba nesutikti su Granville požiūriu. Investuotojai taip pat renkasi ne tas akcijas. Šis procesas veikia ir atvirkščiai. ar šis pasieks gerų rezultatų? Panagrinėkime. SOCIALINIS MĄSTYMAS atkreipkime dėmesį Išsipildymo psichologija vertybinių popierių biržoje 1981 metų sausio 6-sios vakarą populiarus Floridos patarėjas investicijų klausimais Josephas Granville savo klientams išsiuntė tokio turinio telegramas: „Akcijų kainos staigiai kris. mentuotojai gavo geresnius rezultatus nei tie. Dvejus metus energingai supirkinėję akcijas (nes jų kainos kilo). kad dėstytojų nuomonė apie savo studentus pasitvirtina. Reikėdavo išrinkti šešis veidus iš šimto. Dar labiau savo prieštaringumu stulbina pastebėjimas. Akcijų kaina krito beveik 40 milijardų dolerių. o akcijų kainos kyla. Jei manote. lydimas kracho . o rinkdavo dažniausiai laikraščių konsultantai. kurie jam atrodo gražiausi. Ar mokytojo lūkesčiai daro įtaką moksleivio mokymosi rezultatams? Akivaizdu. kol akcijų kaina nenukrito dar labiau. jei jūsų brolis ar sesuo anksčiau už jus baigė mokyklą arba jei jums buvo klijuojama „gabaus" ar „negabaus" moksleivio etiketė. kurias palankiai vertins kiti investuotojai.142 I dalis. o akcijų kainos krinta dar labiau. Paskelbtos naujos žinios dar labiau sumažina žmonių lūkesčius. žmonės pradėjo karštligiškai jas pardavinėti (nes kainos ėmė kristi). paskubėkite jas parduoti. Išsipildymo psichologijos poveikio pavyzdys buvo ekstremalus 1987 m. jog kiti pirks. kurios jiems patinka. Jei dėstytojas įsitikinęs. 2000 metų balandį įnoringa technologijų rinka vėl pademonstravo išsipildymo psichologiją kuri dabar buvo pavadinta „impulsyviuoju investavimu". išsiaiškino jūsų šeimos socialinę padėtį. Čia svarbiausia . Žinia apie Granville patarimą pasklido greitai. „kiekvienas konkurentas privalėjo išrinkti ne tuos veidus. kad jų eksperimento dalyviai nuotraukose pavaizduotus žmones palaikys nevykėliais. kurie manė. Mokytojų lūkesčiai ir moksleivių mokymosi rezultatai Mokytojai iš vienų mokinių tikisi daugiau. Tokie smarkūsrinkossvyravimai . Galbūt tai pastebėjote. kai Dovv Jonės Industrial indekso vidurkis nusmuko 20 proc. Tad. kad mokytojo požiūris į mokinį koreliuoja . parduokite rytoj". jo nuomone. pastebėjo ekonomistas Robertas Shilleris (2000). sužavės konkurentus". aplenkite juos.mažiau. kai skelbiamos geros naujienos. kad galėtų pakomentuoti esamą krizės situaciją. Galbūt pokalbiai mokytojų kambaryje jau nulėmė jūsų reputaciją.dažniausiai būna sukurti. tačiau tai dažniausiai nieko nereiškia". iš kitų . kurie. o tokias. kuriuos tuo metu rengdavo Londono laikraščiai.„nelogiškas aktyvumas".atspėti kito investuotojo veiksmus. Maždaug prieš 50 metų Johnas Maynardas Keynesas tokią vertybinių popierių biržos psichologiją palygino su populiariais grožio konkursais. arba jei susidūrėte su vadinamaisiais labai bei vidutiniškai gabiais moksleiviais. Jei manote.

ar apie blogą mokinį. 2002). Mokytojai taip pat gali skirti daugiau dėmesio „gabiems" mokiniams.pakako atsitiktinių 10 sekundžių trukmės ištraukų. ar mokytojas kalba apie gerą. jog „nuskriaustųjų" vaikų problemos mokykloje kyla iš to. kad moka slėpti savo jausmus. ir ar mokytojui šis mokinys patinka (perskaitėte teisingai: 10 sekundžių. Taip yra daugiausia todėl.nenuovokus moksluose netampa labai gabiu. įteigiame mokytojui. Todas ir Manuelis . Paties Rosenthalio teigimu tik keturi iš dešimties (iš beveik 500 aprašytų) eksperimentų patvirtindavo. pritariamai linkčioja ir dažniau į juos pažvelgia. Harris ir Rosenthal. kad mokytojai žino. . kuriose buvo matomas mokytojo veidas arba girdimas jo balsas. kad mokytojai daug iš jų ir nesitiki. Žmogiškoji prigimtis nėra tokia lanksti. 1991.3 s k y r i u s . 1999). Atrodytų. 1986). Kaip tokie lūkesčiai perduodami? Rosenthalis ir kiti tyrėjai priėjo išvadą. kurio metu apklausė 4300 britų moksleivių ir gauti rezultatai sako: taip. kad mokytojų lūkesčiai nėra tokie reikšmingi. 1986. jog dideli lūkesčiai skatina atsiliekančiuosius. kad jų intelektas stulbina. Atsitiktinai parinkti San Francisko pradinės mokyklos moksleiviai. Vieno tyrimo metu Elisha Babadas. arba kalbančius apie juos. Duomenys netrukus buvo paskelbti žiniasklaidoje bei daugelyje psichologijos ir pedagogikos vadovėlių studentams. ir suaugusiems . Sali. Tačiau ar mokytojo nuomonė yra mokinio mokymosi rezultatų priežastis. Atrodo. suprasti. kad mokytojai „gabiems moksleiviams" dažniau šypsosi. 3. Frankas Bernieris ir Rosenthalis (1991) nufilmavo mokytojus arba besikalbančius su už kadro paliktais moksleiviais. kad tokie ryškūs rezultatai reiškia. intelekto koeficiento (IQ) testo rezultatais iš tiesų pralenkė visus.) Nors mokytojai gali manyti. jog Dana. 2005). dažniau į j u o s kreiptis ir leisti jiems ilgiau atsakinėti (Cooper. su kuriais jie siejo dideles arba menkas viltis. bet pasitvirtino ir priešingas teiginys. kelti jiems didesnius reikalavimus. 1985. Ar mokytojas su jais elgsis išskirtinai ir stengsis. kad mokytojų lūkesčiai turėjo reikšmingą įtaką mokymosi rezultatams (Rosenthal. 1997).yra nepaprastai gabūs. Vėlesnė analizė parodė. moksleiviai jautriai reaguoja į jų veido išraišką ir kūno kalbą (žr. kuriems teigiamas mokytojo požiūris yra tarsi gaivaus oro gurkšnis (Madon ir kiti. kuriems gerai sekasi. ką sugeba jų mokiniai ir kaip jie mokosi (Jussim. kad jų rezultatai būtų labai geri? Būtent tai pastebėjo Rosenthalis ir Lenore Jacobson. Jussim. atlikę plačiai žinomą eksperimentą.ir vaikams. ar pasekmė? Williamas Crano ir Phyllisas Melonas atliko koreliacinį tyrimą (1978). S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 143 su jo mokymosi rezultatais: mokytojai yra geros nuomonės apie tuos mokinius. Ar galime šį „mokytojų lūkesčių efektą" patikrinti eksperimentais? Tarkime. Kuklūs lūkesčiai nesužlugdo gabaus vaiko. lygiai kaip ir dideli lūkesčiai nepadaro stebuklo .9 paveikslą). Pagerėjus mokytojų požiūriui į mokinį ne tik pagerėjo pažangumas. 1983.keturi atsitiktinai pasirinkti mokiniai . kaip daugumai pasirodė po šio tyrimo (Spitz. Žiūrovams . apie kuriuos buvo pasakyta (remiantis fiktyviu testu).

Palyginti su dviem kontrolinėmis klasėmis. kad ir kitų dviejų klasių moksleiviai. kad išsipildančių pranašysčių pasitaiko darbe (kai vadovai puoselėja didesnes ar mažesnes viltis). teismuose (kai teisėjai instruktuoja prisiekusiuosius) .įdomus" arba „profesorius Džonsas . Kad patikrintų. susidomėjau moksleivių lūkesčių įtaka mokytojams.144 I dalis. Mokinio reakcija Rena reaguoja entuziastingai. Vieno mokymosi eksperimento metu moksleiviai. kad moksleivių požiūris į mokytoją toks pat svarbus. kaip ir mokytojo požiūris į juos. Robertas Feldmanas ir Thomas Prohaska (1979. ••••••••••••i ••••M msmm Skaitydamas apie eksperimentus. Be abejonės. Kaip iš kitų sulaukti to. 2005). ar tai būdinga tikrovėje. Atrodo. kurių lūkesčiai buvo mažesni. Feldman ir Theiss." Mokytojo elgesys Dažniau šypsosi Renai daugiau jai aiškina. kurie tikėjosi. Davido Jamiesono (1987) vadovaujama tyrėjų grupė atliko eksperimentus keturiose Ontarijo provincijos vidurinės mokyklos klasėse. savo lūkesčius reiškiantis neverbaliniu būdu. tie mokiniai. SOCIALINIS MĄSTYMAS 3. Bet dažniausiai mokytojų lūkesčiai tiksliai atitinka tikrovę (Jussim ir Harber. Per pakartotinį eksperimentą Feldmanas ir Prohaska nufilmavo mokytojus ir paprašė ekspertų įvertinti jų darbą. kuriems buvo įteigti teigiami lūkesčiai. kurie dažniausiai būna pagrįsti ir tiksliai įvertinantys. ir pedagogą. girdėjote komentarus: „profesorius Smitas . Ar tai vyksta dažnai? Ar iš kitų sulaukiame to. ko tikimės Taigi eksperimentuotojų ir mokytojų lūkesčiai. kad mokytoja dėsto daug aiškiau. ir tyrėjai yra labai geros nuomonės apie naują mokytoją. kad ji taip pat yra labai gabi. Kaip gabesni buvo įvertinti tie mokytojai. laikė jį (nieko nežinantį apie mokinių lūkesčius) kompetentingesnių ir įdomesniu nei moksleiviai. kuriose dėstė tik ką atvykusi mokytoja. kuriems buvo paskirtas moksleivis.9 PAVEIKSLAS Išsipildančios pranašystės Mokytojų lūkesčiai gali tapti išsipildančiomis pranašystėmis. kad juos mokys puikus mokytojas. Individualių pokalbių metu dviejų klasių mokiniams buvo pasakyta. Teigiamai mokytojo atžvilgiu nusiteikę moksleiviai daugiau ir išmoko. pamokose buvo dėmesingesni. kad tokie lūkesčiai gali veikti ir besimokantįjį. daugelį kartų prieš pradėdami lankyti kursą. leidžia jai ilgiau atsakinėti. Mokytojo lūkesčiai „Vyresnysis Renos brolis buvo labai gabus. Trimestro pabaigoje jie buvo geriau įvertinti ir teigė. Manau. kuriuose buvo tiriamas mokytojų lūkesčių poveikis. ko tikimės? Tyrimai rodo.nuobodybė". kartais tampa išsipildančiosiomis pranašystėmis. 1982) pastebėjo. dažniau [ ją kreipiasi.

kad klaidingas požiūris į pasaulį kitiems gali tapti paskata patvirtinti šiuos įsitikinimus. kad jis yra vieni- Norint įvertinti mokytojo ar dėstytojo nuoširdumą bei susidomėjimą. kuriuos Minesotos universitete atliko Markas Snyderis (1984). Rosenthal. elgsenos patvirtinimas (behavioral confirmation) Išsipildančiosios pranašystės rūšis. nes skatino juos kalbėti taip.ir šitaip paneigti mūsų lūkesčius. lengvai paskatina juos būti tokius (Kelly ir Stahelski. Jie paprašė studentų vaikinų pasikalbėti telefonu su mergina (jiems buvo parodyta jos nuotrauka). kai žmonių socialiniai lūkesčiai paskatina juos elgtis taip. kokį mus mylintis įsivaizduoja. Ar išsipildančiosios pranašystės veikia santykius? Būna atvejų. 1996). o tai savo ruožtu paskatina šį žmogų būti malonų su mumis . parodė. Jei viena šalis kitą laiko agresyvia. kuris laikomas klasikiniu. didino pasitenkinimą ir skatino pasijusti princesėmis arba princais tas ir tuos. kurie save laikė varlėmis. sukeldamos nepamatuotus lūkesčius. kad tariamai patrauklios kalbėjo šilčiau nei tariamai nepatrauklios. Tačiau tiriant socialinę sąveiką dažniau pastebima. Keletas eksperimentų. tardo įtariamuosius ir daro jiems spaudimą) (Kassin ir kiti. 2003). Elizabeth Tanke ir Ellen Berscheid (1977) atliko tyrimą. turintys nuomonę apie įtariamojo kaltumą ar nekaltumą. kurią jie laikė patrauklia arba nepatrauklia. pakanka nedidelio. kurie kremtasi. analizė parodė. 2000) stebėjo įsimylėjusias Vaterlo universiteto studentų poras. ir tas žmogus galiausiai netenka žavesio? Sandra Murray ir jos kolegos (1996. Laboratorinių žaidimų metu priešiškumas beveik visada susilaukia priešiškumo: žmonės. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 145 ir policijoje (kai tardytojai. kad partneris jų nemyli ir nesižavi. Tikintys partnerio meile ir palankumu ne taip jautriai reaguoja ir gali tapti dar artimesni (Murray ir kiti. kad žmona bus blogos nuotaikos arba sutiks mane draugiškai ir meiliai. kelias sekundes trunkančio veiksmo (Ambady ir Rosenthal. 1992. Klaidingi vaikinų įsitikinimai virto išsipildančiomis pranašystėmis. Meilė padeda kurti savąją realybę. Elgsena pasitvirtina ir tada.3 s k y r i u s . 2003. kai partneriai idealizuoja vienas kitą? Ar teigiamos iliuzijos apie kito žmogaus dorybes pildosi? O gal jos apgauna. kad tam tikru mastu mes gauname tai. Tai vadinama elgsenos patvirtinimu. besivadovaujančiais klaidingais įsitikinimais. šitaip sukuriamas pragaištingas užburtas ratas. kad kiti žmonės atsakydami savo elgesiu patvirtintųjų lūkesčius. kad merginos patvirtintų vyrų susikurtą stereotipą: geidžiami žmonės yra gražūs. net menkus įžeidimus priima kaip nuvertinimą. kai bendraujama su partneriais. Tad ar intymūs santykiai būna sklandus.1993). lengvai įsižeidžiančia ir kerštinga. Tai padėjo slopinti konfliktus. ko tikimės (Olson ir kiti. Šioje situacijoje partnerio idealizavimas buvo geras ženklas. Jei apie žmogų manoma. tai paskatina kitą šalį demonstruoti tokį elgesį savigynos tikslais. atitinkamai nustoja vertinti partnerį ir nuo jo nutolsta. Snyderis. 1970). kai neigiami lūkesčiai kurio nors žmogaus atžvilgiu verčia mus būti perdėtai malonius jam. ką telefoninio pokalbio metu sakė merginos. 2003). Vien tik to. gali paveikti mano bendravimą su ja ir šitaip paskatinti ją patvirtinti mano įsitikinimą. Lengviau tapti panašesniam į tokį žmogų. kurie savo oponentus laiko nelinkusiais bendradarbiauti. pasireiškianti tuomet. . Taip pat ir sutuoktiniai. Tikėjimasis.

arba . turi ribas. Elizabeth von Arnim. Šie eksperimentai padeda suprasti. APIBENDRINIMAS Socialinės aplinkos lūkesčiai • Įsitikinimai kartais nepriklauso nuo mūsų. juo labiau jis žavėjosi ir darėsi malonesnis. 2002). Richardas Milleris ir jo bendradarbiai (1975) paprašė mokytojų. įsigalėję stereotipai apie neįgaliuosius arba tam tikros rasės ar lyties asmenis. ir galite tikėtis. daugiau flirtavo (to net nesuvokdamos). Tai gali lemti geresnį (arba blogesnį) mokymąsi ir todėl sukelti įspūdį. elgiasi su jomis nepalankiai (Pinel. pavyzdžiui. Tendencija pateisinti kitų lūkesčius. Kitų žmonių elgesys su mumis atspindi tai. Lūkesčiai daro įtaką ir vaikų elgesiui. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Juo labiau savo elgesiu jis stengėsi parodyti. jog tai gali būti viena iš seksualinio priekabiavimo priežasčių.jis mažiau bendrauja (Rotenberg ir kiti.kad visiškai nesidomi. kad jums pasako. Šiaip jau mūsų nuomonės apie žmones turi realų pagrindą. kad jie pasistengs pateisinti jūsų nuomonę. kad jie laikosi švaros bei tvarkos.. Tai truko aštuonias dienas. kaip ir kiekvienas socialinis reiškinys. ar ji gali dirbti dėstytojos asistente. kuri iš tiesų yra klaidinga. kad eksperimentas pasiteisino: į šiukšlių dėžę buvo metama 80 proc. kad rimtai jumis domisi ir norėtų susidraugauti.elgsenos patvirtinimas: kandidatės. kad vienos klasės mokiniams jie keletą kartų primintų. su kuriuo netrukus susipažinsite. Jei vyrui atrodo. kad pasitvirtina prielaida. 2005). 1922 („Kerintis balandis") šas . Ridge ir Reberas mano. Įsivaizduokite. Kiekvienas vaikinas turėjo pasikalbėti su viena iš merginų ir įvertinti. juo labiau Lotty skleidėsi ir gražėjo. kaip mes ir kiti juos vertiname. Po dviejų savaičių paaiškėjo. jog žmogus. o didžios dorybės ratu". kad šis meilinimasis taps atviras ir sudarys moteriai prielaidas tokį elgesį vertinti bei interpretuoti kaip nepriimtiną arba kaip priekabiavimą. Sakykite vaikams. kad jie darbštūs ir mandagūs (o ne tingūs ir grubūs). jis gali taip jai meilintis. . arba nesižavi. šiukšlių. Maloniai sutikti kandidatai į darbą pokalbio metu taip pat elgiasi maloniau. kad ji jam labai miela.) Rezultatas . Kitoje klasėje. mokiniai buvo nuolatos giriami už tai. kad jie niekina moteris. apie kuriuos manoma. šiukšlių buvo metama į šiukšlių dėžę. ir taip jie keliavo ne pagiežos. jog jie privalo laikytis tvarkos ir švaros. dalyvavusių Roberto Ridge ir Jeffrey Rebero (2002) atliktame eksperimente. kur irgi tik 15 proc. kad būna tikslūs (Jussim. tariamai besižavinčios pokalbio partneriu. kad klaidingi įsitikinimai apie gabius ir negabius žmones gali paskatinti atitinkamą mokytojų ir tyrėjų santykį su jais. Vyrai. tačiau tik kurį laiką. 2002). kad moters elgesys patvirtina jo įsitikinimus. (Įsivaizduokite. Prieš pokalbį vaikinui buvo pasakoma.146 I dalis. jog esate vienas iš 60 jaunuolių. kaip socialiniai įsitikinimai. Pamatę šiukšles trijose klasėse. The Enchanted April. gali savaime pasitvirtinti. prasitarė. Lūkesčiai dažnai leidžia prognozuoti elgesį paprasčiausiai todėl. kad mergina (remdamasi anketoje nurodytais jo biografijos faktais) arba juo žavisi. Po šių priminimų šiukšlių kiekis šiukšlių dėžėje padidėjo nuo 15 iki 45 proc. Tačiau eksperimentuotojų tendencingumo ir mokytojų lūkesčių tyrimai rodo.

tačiau neapsaugotos nuo klaidų ir neteisingų nuomonių („šiaudinė galva". Eksperimentų metu žmonėms paprastai būna pateikiami abejonių nekeliantys faktai ir perspėjama. po susitikimo gali išlikti įspūdis.sušunka Shakespeare Hamletas). kuriame savo socialinius įsitikinimus ir po to darome įtaką kitiems. šitaip priverčiant juos atrodyti blogesniais? Richardas Nisbettas ir Lee Rossas (1980) teigia. randamą grožinėje literatūroje.kaip panašus į dievą!". Visos mūsų problemos mus pačius apmulkino. iškrėsti nelaimingiems dalyviams. Gyvenime retai kada esame perspėjami: „Štai faktai. Eliotas). kad sutiksime protingą ir patrauklų žmogų. šie nuspėjami iškraipymai bei tendencijos atsirasdavo netgi tada. kai svarstome svarbius socialinius klausimus: kodėl tiek daug benamių? Nelaimingų? Turinčių polinkį žudyti? Ar mano draugė myli mane. . Jei prieš susitikimą sužinome. išrastume kalbančius kompiuterius ir nusiųstume žmones į Mėnulį." Amos Tversky (1985) . Išvados Socialinio pažinimo tyrimai rodo. Žmogaus protui triskart valio. Esame pakankamai išmintingi. dažnai universitetų studentai. kad tikrinamas jų gebėjimas argumentuoti. nei manome. mes nesiekėme apmulkinti žmonių. įtikinti ryškių išgalvotų istorijų.yra pasakęs T. kad jie šiuos įsitikinimus patvirtintų. Klaidingi įspūdžiai. įsivaizduodami ryšį ir kontrolę ten.3 s k y r i u s . kad pajėgtume perprasti savo genetinį kodą. Net nežymus tendencingumas gali turėti didelį socialinį poveikį." Tačiau ar šie eksperimentai tebuvo tik intelektualūs triukai. 1972). . kur jų gal apskritai nėra. ko tikimės (elgsenos patvirtinimo). kad laboratorijose mūsų intuicija pervertinama. . kuo reikėtų abejoti. Kasdienės nesėkmės dažnai būna ne pačios svarbiausios. kodėl žmonės kartais patiki tuo. kad iš tiesų tas žmogus labai protingas ir patrauklus. O dabar įtempkite visas savo intelektines galias ir atsakykite į šiuos klausimus". filosofijoje ir religijoje. priešingai nei suvokimo iliuzijoms" (Slovic. Vedami išankstinių įsitikinimų ir perdėtos savikliovos. interpretacijos ir įsitikinimai gali sukelti rimtas pasekmes. Negalime lengvai numoti ranka į šiuos eksperimentus: daugumoje jų dalyvavo išsilavinę žmonės. iliuzijoms „būdingas ilgalaikiškumas. . Kokias praktines išvadas ir įžvalgas apie žmogiškąją prigimtį leidžia padaryti šie tyrimai? Apžvelgėme keletą priežasčių. S. tačiau ne visada. Na. Tad kognityvinės socialinės psichologijos tyrimai atspindi plačią panoramą.pastebėjo rašytoja Madeleine L'Engle. gal dukart valio .yra ypač netikslus instrumentas. Pernelyg lengvai susidarome ir puoselėjame klaidingus įsitikinimus. Kaip pastebėjo vienas tyrėjas. Daugelis psichologų pašventė savo gyvenimą stulbinančių žmogaus proto galių tyrimams. kai atlygis už teisingus atsakymus skatino žmones mąstyti optimaliai. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 147 • Panašiai kasdieniame gyvenime dažnai sulaukiame to. „Grynasis intelektas.nes proto paskirtis spręsti efektyviai mūsų intuiciją pakerta labiau. ar trokšta mano pinigų? „Sukurdami šias problemas. kad mūsų informacijos apdorojimo galimybės įspūdingai efektyvios ir prisitaikančios („savo išmone . Be to.

(Įrodinėjimas. Tačiau ji padeda daryti greitus veiksmingus sprendimus. kad „žmonės vienas kitą suvokia stebėtinai tiksliai (nors retai tobulai). mes ją supaprastiname. kad atidavėte knygą (šito labai tikiuosi).taisykles. tačiau naudingi kaip apibendrinimai. Simonas tvirtina. kad norėdami susidoroti su realybe.) Kaip medicinos mokslas daro prielaidą. 1983. Daugeliu būdų euristika „daro mus nuovokesniais" (Gigerenzer ir Todd. kad kiekvienas organas atlieka tam tikrą funkciją. Nobelio premijos laureatas psichologas Herbertas Simonas (1957) buvo vienas iš tų moderniųjų mokslininkų. o protingas žmogus gali jų semtis. neigtų pats save. per didelis pasikliovimas netobula euristika. Žmogiškoji prigimtis nedaug tepasikeitė per 3000 metų nuo to laiko. kad geriau pažintų žmonių giminę. įskaitant ir šį". Ar tai per daug ciniška? Leonardas Martinas ir Ralphas Erberis (2005) kviečia įsivaizduoti. „Mąstymas skirtas veiklai". kad kažkoks ateivis pagrobia jus ir maldauja informacijos. Dažnai klaidos yra šalutinis mąstymo produktas. Ar aplinkybes galime kontroliuoti. kad žmogaus mąstymas yra iliuzinis. padeda išsaugoti viltį ir skatina stengtis. kai Senojo Testamento psalmininkas pastebėjo. atsirandantis mėginant supaprastinti gautą sudėtingą informaciją. b). lemiantys klaidingus įsitikinimus. teigia Joachimas Kruegeris ir Davidas Funderis (2003a. tokie kaip pagrindinė atribucijos klaida. aukščiausių rezultatų galime pasiekti pasitelkę pozityvų mąstymą. Taip pat logiška būtų tokia išvada: „Visi apibendrinimai klaidingi. Swann. Tikėjimas. Euristika kartais prisideda prie mūsų pralaimėjimo. šališkas palankumas sau ir kt. taip ir elgsenos tyrėjai mano. nes tai taip pat būtų tik iliuzija. Mąstymo įpročiai. Elegantiška mūsų mąstymo netobulumų analizė jau pati savaime yra duoklė žmogiškajai išminčiai. Kaip sako socialinės psichologijos specialistė Susan Fiske (1992). Iliuzijomis taip gali baigtis su išlikimu susijęs euristinis mąstymas. 1987. Panagrinėkime sudėtingos šachmatų partijos pavyzdį: galimų pozicijų ir rezultatų kiekis yra didesnis nei dalelių skaičius visatoje. Optimizmas atsiperka. Pasigailėję. Kruglanski ir Ajzen.jie gali būti klaidingi. 1984). 1999). tariamas vienodumas." Pat 20. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Žmogaus proto užmojai yra gilūs kaip vandenys.5. kad galima kontroliuoti įvykius. kurie pirmieji aprašė žmogiškojo supratimo ribas. Socialinis psichologas Lee Jussimas (2005) sutinka ir priduria. . kaip pasijusite pasiūlę socialinės psichologijos analizę? Socialinė psichologijos nuolatinį rūpinimąsi žmonių silpnybėmis turėtų atsverti „pozityvesnis požiūris į žmogiškąją prigimtį". tačiau dažnai vertinimuose ir socialiniame suvokime pasireiškia loginės klaidos ir šališkumai.euristines .148 I dalis.". Netgi galime teigti. ir padėkojęs ateivis išnyksta erdvėje. Kaip mes susidorojame? Taikome tam tikras supaprastinančias . kad įsitikinimai panašūs į mokslines teorijas . Pažintinis šališkumas įsiskverbia net į rafinuotą mokslinį mąstymą. Jūs atiduodate jam šį socialinės psichologijos vadovėlį. ar ne. ir stulbinanti intuicijos klaidų statistika paprastai gerai tarnauja. kad „niekas negali pamatyti savo klaidų". kad mūsų mąstymas ir elgsena geba prisitaikyti (Funder.

be paliovos įtemptai stengdamasis surasti patvirtinančių įrodymų. „kuria tikrovę".. Stulbinantis sutapimas . Nesėkmingas prezidento Carterio mėginimas išlaisvinti amerikiečius įkaitus Irane „buvo pasmerktas iš pat pradžių". Juos gali labiau sužavėti žinia. Nesėkmingi sprendimai akivaizdžiai kvaili atrodo po laiko. nesant patvirtinančių įrodymų. tokio. galinčius paneigti jų mintis. . žurnalistai gali aprašyti „bauginančius kelionių lėktuvu pavojus šiais laikais". įvykiai gali atrodyti tarpusavyje susiję. apie meluojant sugautą politiką jei jis yra gerbiamas. kad gera linkintys žmonės sprendžia. nagrinėdami skirtingas išvadas. . Antra vertus. 5.gali paskatinti reporterius įžvelgti ryšį tarp rasės ir šios problemos. siekdami padaryti įspūdį teisėjams". kaip ir eiliniai žmonės bei mokslininkai. nuo kurios gali priklausyti. 6. ieškodami statistinių duomenų ir tik po to parinkdami jiems būdingus epizodus bei atmindami. kurį rekomendavo pirmasis pašnekovas. Sudužus lėktuvui. Kaip ir skaitytojus. laukdamas teismo nuosprendžio už skandalingą prekybą vertybiniais popieriais Volstryte pasinaudojant vidine informacija. turint galvoje tą informacijos kiekį. gali jas atpažinti ir pasistengti išvengti.3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 149 atkreipkime dėmesį Kaip mąsto žurnalistai: pažintinis šališkumas žiniasklaidoje „Štai kaip yra". gali būti rašoma: „supainiojo" arba „pamiršo". Įtikinamai pramanyti pasakojimai gali atrodyti informatyvesni nei faktais pagrįsta informacija. Tikėdamasis pateikti sensacingą pasakojimą apie tai. Pavėluotas nuomonės šališkumas sudaro palankias sąlygas analizei „po fakto". 1. korespondentas gali atitinkamai interpretuoti nevienareikšmę informaciją nekreipdamas dėmesio į kitus sudėtingus veiksnius. nors iš tiesų taip nėra. kad taip būtų. ieškojo savanorio darbo. kaip. kurie patvirtins jų išankstinę nuomonę. kad naujas gydymo būdas kažką tariamai „išgydė".tarkime. nepaisant jai prieštaraujančių faktų. trijų mažumoms atstovaujančių sportininkų problemos. Pradėdamas nuo minties. 25). kažko Iš tiesų. taip tvirtino žurnalistai po to. . Norėtume. kai sužinojo. nei šio gydymo būdo sėkmingumo statistika. 4. Paprastai reporteriai „seka paskui idėją". ir nekreipdamas dėmesio į šioms nuomonėms prieštaraujančius faktus. Laikraščio The Wall Street Journal reporterių nurodymuose korespondentui šis idealas suformuluotas paprastai: „Korespondentas privalo nesivadovauti sustabarėjusiomis išankstinėmis nuomonėmis. kai jų nėra. iš anksto nežinodami šių sprendimų pasekmių. 1986. o ne išankstinė nuomonė turėtų būti visų reportažų pagrindas" (Blundell.su panieka pastebėjo reporteris. susijusios su narkotikų vartojimu . 2 Patvirtinimo šališkumas gali nukreipti žurnalistus prie šaltinių ir klausimų. įmanoma išvengti į mūsų protus įskverbusio iliuzinio mąstymo? Tačiau yra ir teigiamas aspektas. kad benamiai yra nevykusių psichikos sveikatos programų produktas. Tačiau žurnalistai yra žmonės. klausia Stocking ir Grossas.. nekreipdami dėmesio į tikrąją skrydžių saugumo statistiką. teigia Indianos universiteto žurnalistikos profesorė Holly Stocking ir niujorkietis psichologas bei teisininkas Pagetas Grossas savo knygoje Hovv Do Journalists Think? („Kaip mąsto žurnalistai?") Žurnalistai. kurį reporteriai ir redaktoriai privalo greitai apdoroti. Išankstinė nuomonė gali paveikti interpretaciją. žurnalistus gali labiau įtikinti vaizdingi pasakojimai apie nejutiminius suvokimus ir aiškiaregystes nei objektyvūs moksliniai tyrimai. Todėl šiame skyriuje aptartos pažintinės paklaidos pasireiškia žiniasklaidoje bent jau šešiais būdais. Supažindinti su šiomis tendencijomis žurnalistai. Tai žurnalistikos idealas: pateikti tikrovę tokią kokia ji yra. Įvykiai.kiekvieną CBS žinių laidą užbaigdavo VValteris Cronkite. „Godusis" Ivanas Boesky. korespondentas gali paimti interviu iš asmens. 1987 m. įsitikinimų tvarumas gali padėti išsaugoti išankstinę nuomonę. ko „ieško dauguma sukčių. ieškodami šaltinių ir pateikdami klausimus. palaikančio šią idėją ir iš kito žmogaus. p. kad nutekėjusios radioaktyviosios dalelės sukelia nėštumo komplikacijas. 3. kad įkaitų nepavyko išlaisvinti. kaip informacija bus pateikta.

yra labai ribotos".150 I dalis.. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Pažinimo klaidos . Nisbett ir kiti. galime priimti karčią tiesą apie mūsų ribotumus. nusivylusi.tai meno ir muzikos. 1952 („Laisvės dvasia") Ar." Learned Hand. palygindamas su savaisiais. kad emocijos praturtina žmogaus patirtį ir kad intuicija yra svarbus kūrybinio įkvėpimo šaltinis. nes argi reikėtų metų metais vargti lavinantis? Psichologė Robyn Dawes (1980). „Iš kur jūs ištraukėte šį pavyzdį?" arba „Galite pateikti melagingą statistiką. draugystės ir meilės. • • APIBENDRINIMAS Išvados Socialinių įsitikinimų ir vertinimų tyrimai parodo. Rengti kursus. tiriantys iliuzinį mąstymą. bendražmogiškos patirtys . kad žmonės yra daugiau nei mašinos. kad ugdymas iš tiesų gali padėti išvengti tam tikrų rūšių klaidų. Richardas Nisbettas ir Lee Rossas (1980) tiki. Kognityvinės ir socialinės psichologijos mokslininkai. Mūsų subjektyvios.. Mes manome. 1988. mistiniai ir religiniai išgyvenimai. kaip suformuojami bei išsaugomi padedantys arba klystkeliais nuvedantys įsitikinimai. tačiau džiaugtis gilesnę reikšmę turinčia tiesa. Todėl subalansuotoje socialinėje psichologijoje vertinama ir socialinio mąstymo galia. tačiau čia labiau tiktų gerai parinktas pavyzdys". kol vaiko protas galiausiai išmoksta tiksliai ir automatiškai apdoroti skaitmeninę informaciją. Štai ką jie siūlo: • • Mokyti žmones matyti socialinės intuicijos klaidų priežastis. 1987). ypač socialinę. [jog] žmonių galimybės sąmoningai apdoroti informaciją. nes praeityje jos leido žmonėms išgyventi ir reprodukuotis. pasiūlė taip pat be paliovos mokyti apdoroti socialinę informaciją. pateikiant kuo daugiau konkrečių. kad polinkis klysti labai aiškiai parodo. neturėtume taip pat stengtis mažiau daryti socialinio mąstymo klaidų? Mokykloje matematikos mokytojai moko tol. nesuvaržytas protas nešališkai pasveria jų interesus. siekdami tobulinti savo teorijas. Išklausę tokį kursą žmonės iš tiesų įveikia kasdienes problemas (Lehman ir kiti. Tačiau šie mokslininkai primena. Post scriptum: mintys apie intuicijos galimybes ir jos ribas Ar puikybės ir klaidų tyrimų rezultatai per daug žemina? Žinoma. kad toks gebėjimas neatsiranda savaime. Kelti šių kursų efektyvumą. Normanas Cousinsas (1978) tai pa- . kaip svarbu lavinti protą. vaizdingų epizodų ir kasdienio gyvenimo pavyzdžių. egzistuoja dabartyje. Mokytis tokių įsimintinų ir naudingų posakių kaip: „Tai patirties dalykas". kad „daugybė tyrimų parodė." Evoliuciniai psichologai Martie Haseltonas ir Davidas Bussas (2000) „Nesuvaržytas protas nėra per daug įsitikinęs savo teisumu. The Spirit of Liberty. nesirengia iš mūsų padaryti bejausmių robotų. ir jo keliami pavojai. Jie žino. skirtus kasdienėms logikos ir socialinių sprendimų problemoms analizuoti. jis siekia suprasti kitų vyrų ir moterų protus.

nuosekliai mąstyti organą". tačiau ne cinizmas. kad daugelis šiuolaikinio mokslo pradininkų buvo religingi. Mes. Socialinių vertinimų klaidų bei iliuzijų tyrimų rezultatai pataria mums būti atlaidesniems kitiems. Henrik Ibsen. Moksle visada susipina intuicija ir negailestingi tyrimai. tačiau ne patiklumas.į žmogų (Hooykaas. Štai kokia nuostata gali būti naudinga visais atvejais: kritiškumas. kūrybinė nuojauta ir skepticizmas.3 s k y r i u s . 1884 . kukliai prisimenant.atrakinti žmogaus protą ir lavinti jį kaip gebantį konceptualiai. kokie jų pačių polinkiai ir klaidos. Esame orūs. tačiau ne nuolankumas. žmonės. kurie nesugeba pamatyti. Todėl nenuostabu. Jie taip pat skatina nesileisti įbauginamiems arogantiškumo tų. esame be galo išmintingos. analitiškai. kad ir patys galime klysti. o tai skatino jų nuolankų požiūrį į gamtą ir skeptišką . bet klystančios būtybės. reikia ir nešališko smalsumo. 1938). ir mokslo pagrindas. Šis nuolankumas ir nepasitikėjimas žmogumi yra ir religijos. „Laukinė antis". ir būsite atėmę jo laimę". smalsumas. 1972. Kad atskirtume tikrovę nuo iliuzijos. Merton. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 151 vadino „didžiausia tiesa apie mokymąsi: jo tikslas . „Atimkite iš paprasto žmogaus gyvenimo viltį. ir praktinio tikslumo. bet ne dievai. atvirumas.

Leonas Festingeris apie disonanso sušvelninimą Savęs suvokimas Teorijų palyginimas Post scriptum: kaip elgesiu pakeisti save . Mahzarin R.Elgesys ir nuostatos Kaip nuostatos lemia elgesį? Kada nuostatos prognozuoja elgesį Ką slepia moksliniai tyrimai. Jūs negavote laiško: prietarai pranašauja diskriminuojantį elgesį Kada elgesys lemia nuostatas? Vaidmenys Kada žodis tampa įsitikinimu Atkreipkime dėmesį. Žodis virsta įsitikinimu „Kojos tarpduryje" reiškinys Piktybiški ir moralūs veiksmai Tarprasinis bendravimas ir rasinės nuostatos Socialiniai judėjimai Kodėl elgesys veikia nuostatas? Prisistatymas: įspūdžio valdymas Savęs pateisinimas: pažintinis disonansas Ką slepia teorija. Banaji apie eksperimentinės socialinės psichologijos atradimą Mokslinių tyrimų išvada.

2005). asmeninį gyvenimą ir jo išraišką visuomenėje. kuris tiki. mes esame „labai gerai ištreniruoti ir puikiai mokame rasti savo poelgių priežastis. kad radikalūs įsitikinimai gali baigtis radikaliais poelgiais. elgesio tendencija ir pažinimas (mąstymas) (žr. ir kad ją pakeisti galime tik pakeitę savo širdis bei protus. kad pasikeitus nuostatoms pasikeičia ir elgsena. Kai socialiniai psichologai kalba apie kieno nors nuostatas. apžvelgęs daugelį mokslo darbų apie įvairias žmonių Elgesys . Nuostatos . Pavyzdžiui.vežimas. patvirtinančių. kurie išprovokuoja vienokį ar kitokį poelgį. Tačiau 1964 metais Leonas Festingeris padarė išvadą. Kaip pasakė Robertas Abelsonas (1972). kad ryšys tarp nuostatų ir elgsenos yra priešingas. charakterį ir elgseną.ar ji reiškiama įsitikinimais. kas mes esame.apibrėžia žmogaus nuostatą (Eagly ir Chaiken. jausmais. psichologų konsultacijos. tačiau nelabai gebame elgtis taip. ar elgesiu . 4. Palanki arba nepalanki vertinimo reakcija į kokį nors dalyką . Taigi žmogaus nuostata kavos atžvilgiu gali būti neigiama. Festingeris manė.1 PAVEIKSLAS Nuostatų aspektai Pažinimas (mąstymas) Kaip nuostatos lemia elgesį? Kaip ir kokiomis sąlygomis nuostatos nulemia mūsų poelgius? Kodėl socialiniai psichologai pradžioje buvo nustebę dėl tariamai menko ryšio tarp nuostatų ir elgsenos? Emocijos Tariamai nuostatų galiai stprų smūgį sudavė socialinės psichologijos ekspertas Allanas Wickeris (1969). Socialiniai psichologai sutaria: žinoti žmonių nuostatas . kądaromel Filosofai. kad asmeniniai įsitikinimai ir jausmai nulemia mūsų elgseną. vaikų ugdymas yra grindžiami prielaida. o nuostatos . Nuostatų tyrimai . mūsų elgesys yra tarsi arklys. kokią įtaką nuostatos turi veiksmams. Pirmoji serija) nuostata (attitude) Palanki arba nepalanki kokio nors dalyko ar asmens vertinimo reakcija. kaip turėtume dėl žinomų priežasčių". koks ryšys sieja mintį ir veiksmą. kad tam tikros etninės grupės atstovams būdingas tingumas ir agresyvumas. Šiuos tris aspektus galima įsidėmėti kaip EEP: emocijos (jausmai). dažnai grindžiama įsitikinimais. „Kiekvieno veiksmo protėvis yra mintis.tai nuspėti jų poelgius. su tuo. Mokymas.neutrali. kuriuos antiamerikietiškos nuostatos paskatino savižudiškam terorizmui rugsėjo 11-ąją. o kaimynų. byloja. o išreiškiama jausmais ir elgesio ketinimais.vieni svarbiausių socialinėje psichologijoje ir tai buvo viena pirmųjų šio mokslo tyrinėjimo sričių. 4. Šiame skyriuje nagrinėsime nuostatų ir elgesio sąveiką.1 paveikslą). prancūzų atžvilgiu . žmogus. Essays." Ralph VValdo Emerson. Kai mes privalome greitai į ką nors reaguoti. mūsų reakciją gali nukreipti nuojautos. susijusius su asmeniu arba įvykiu. Beveik visą praeitą šimtmetį mokslininkus domino. jie turi omenyje įsitikinimus bei jausmus. Devyniolika lėktuvų pagrobėjų. jog nėra įrodymų. 1841 („Esė". teologai ir pedagogai jau seniai svarsto.K as sieja tai.tai efektyvus pasaulio vertinimo būdas. gali jausti antipatiją ir juos diskriminuoti.teigiama.

o daro kita. 2001.154 I dalis. Pradinei tezei. kad žmonės dažnai saviena. dalyvių.tariamam antrajam eksperimento dalyviui. 1971 Nuostatas ir veiksmus skiriantis pavyzdys. Wickeris pasiūlė šokiruojančią tezę: vargiai galima prognozuoti žmonių elgseną remiantis jų nuostatomis. kad stebiuosi. Antitezė. Perspėjimai apie rūkymo žalą rūkalius veikia tik iš dalies. nėra ko stebėtis. o kitą . tačiau šis poveikis nėra ilgalaikis. Nuostatos bažnyčios atžvilgiu tik sąlyginai susijusios su dalyvavimu mišiose kiekvieną sekmadienį. kurias jie (jeigu norėjo) galėjo mesti niekam nematant ir šitaip pasirinkti užduotį. Žmonės pagaliau pradeda suvokti. kad nuostatos lemia veiksmus. Ir vis tiek 24 iš 28 metusių monetą sau pasirinko patrauklią užduotį. Tik vienas iš dvidešimties teigė. paskatino psichologus išsiaiškinti. Kalbant apie tai. kad smurtinės televizijos laidos slopina jautrumą ir skatina brutalumą. Danielio Batsono ir jo bendradarbių (1997. kad sau skirti patrauklesnę užduotį yra moralu. septintajame dešimtmetyje. mes įrodinėjome. nugali godumas. kad jie patys galėjo nutarti. kaip nuostatos bei asmenybė. buvo paprieštarauta XX a. tačiau kaip ir anksčiau žiūri reportažus apie žmogžudystes. Tiriant šias sąsajas žmonėms buvo pateikta patraukli užduotis (bei galimybė laimėti 30 dolerių vertės loterijos bilietus) ir nuobodi užduotis. Tezė. „Gali būti pageidautina pamiršti nuostatos sąvoką". Jei žmonės sako viena. kad mėginimai pakeisti elgseną keičiant nuostatas dažnai žlunga. Tačiau nusprendę mesti monetą net 90 procentų eksperimento dalyvių pasirinko patrauklią užduotį! (Ar taip atsitiko todėl. atrodo taip akivaizdu. Kai moralumas susiduria su godumu. Tyrimo dalyviai vieną užduotį turėjo parinkti sau. Sų . tačiau vengiama su moraliu elgesiu susijusių nuostolių). Lytinio švietimo programos dažnai veikia požiūrį į lytinį susilaikymą ir prezervatyvų naudojimą. Atrodo. kas kontroliuoja elgseną. suformulavus antitezę. kodėl. ką lemia viršuje atsidūrusi monetos pusė?) Kito eksperimento metu Batsonas ant abiejų monetos pusių priklijavo lipdukus su užduotimi. kad nuostatos iš esmės nieko nelemia. todėl jie vis aktyviau reikalauja mažiau rodyti smurto. 2002) žodžiais tariant. Vėlesnių moralinės veidmainystės tyrimų dalyviams buvo išdalytos monetos. Iš tieTai. tačiau taip pasielgė 80 proc. Pasisakymai apie rases ne ką tepasako apie galimą elgesį konkrečiose situacijose. esame veidmainių populiacija. SOCIALINIS MĄSTYMAS nuostatas ir poelgius. kad įsitikinimai bei jausmai kartais privalo turėti įtakos. kurią atlikus prizai nebuvo skiriami. gali būti „morali veidmainystė" (kai sudaromas moralumo įspūdis. Allan VVicker. O kur sintezė? Stebinantis faktas. o daro kita. vis dažniau pabrėžiama išorinė socialinė įtaka ir menkinami tokie vidiniai veiksniai. Žinoma. ką dabar ruošiuosi paaiškinti. • • • Studentų požiūris į apgavystes nedaug teturi bendra su pačiu apgaudinėjimu.

yra mažiausia Socialiniai psichologai. viešai balsavo už prezidento Busho planuojamą karą su Iraku. kiti norėtų išgirsti. kitaip nei gydytojai. Eksperimento metu dalyviams prijungiamas netikras melo detektorius ir paaiškinama. Kaip ir kitus poelgius. žodinę išraišką veikia išorinės aplinkybės. stebima. Vienas socialinės psichologijos ekspertas suskaičiavo 40 skirtingų veiksnių.4 s k y r i u s . gana tvirtą nuomonę. kurie gali pamatuoti pulsą. . Vienas iš jų . kad jis tikras.visas kitas sąlygas išlaikyti vienodas. sako tiesą . ar su baltaodžių veidais. kol jos nesužinome. Vieno tyrimo metu studentai. Po to tiriamiesiems pateikiami nauji klausimai. taip pat žr. Bush .viešo vardinio balsavimo metu iškreipė tikruosius interesus. Nenuostabu. Stipri socialinė įtaka . Tačiau jei mums pavyktų neutralizuoti kitų veiksnių įtaką elgsenai . Pavyzdžiui. bet ne visada su ja sutinku. Kitas metodas siūlo „fiktyvųjį kelią" į širdį. Šių dienų socialiniai psichologai turi puikių būdų subtiliai įvertinti nuostatas. Jo metu matuojant reakcijos laiką įvertinama.vadinasi. kad tiesa niekada neatrodo akivaizdi tol. ar žmonės ilgiau užtrunka teigiamos reikšmės žodžius siedami su juodaodžių. Daugybė skirtingų veiksnių. ką. Mes matuojame išreiškiamas nuostatas. pyktį ir patriotinį įkarštį. jog melo detektorius iš tiesų veikia. mūsų nuomone. Kraus. IAT). niekada negauna tiesioginių duomenų apie nuostatas. 1981). Kartais sakome tai. prijungti prie tokio detektoriaus.veido raumenų reakcijos į teiginius fiksavimas (Cacioppo ir Petty. kad žmonės." Prezidentas George H. W. apsunkinančių elgesio ir nuostatų ryšį (Triandis. kad pasakytų teisybę. 1982. nes jas veikia skirtingi veiksniai. Privalau pats sau priminti. nors patys abejojo (Nagourney. kaip puikiai šis tariamas detektorius parodo tiriamųjų nuostatas (kurios buvo išsiaiškintos dar iki eksperimento). 2002. melo detektorius suveikė! (Kaip ironiška: žmonės apgaunami.ar pagal nuostatas būtų galima tiksliai prognozuoti poelgius? Kada socialinė įtaka tam. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 155 kodėl dauguma psichologų (taip pat ir aš) apie tai nepagalvojo iki XX a.kritikos baimė . kad taip galima pakankamai tiksliai užfiksuoti vos pastebimą šypsnį ar mikroskopinę raumenų reakciją ir įvertinti asmens nuostatas pateikto teiginio atžvilgiu.) Kitas subtilus nuostatų matavimas . aštuntojo dešimtmečio. implicit association test. iš pradžių įtikinti. 1995). 2003). kaip greitai žmonės susieja sąvokas (Greenwald ir kiti. 1971). 2002 metų pabaigoje daugelis JAV įstatymų leidėjų. Mokslininkai tikisi.neišreikštųjų asociacijų testas (angl. Tyrėjai pademonstruoja. 126 tyrimuose IAT testu matuotų neišreikštųjų nuostatų „Aš turiu susidaręs nuomonę. ką sakome. 2002). Kada nuostatos prognozuoja elgesį Mūsų elgesys ir išreikštos nuostatos skiriasi. jausdami po rugsėjo 11-osios šalį apėmusius baimę. norint įvertinti neišreikštąsias nuostatas rasių atžvilgiu. stipriau laikėsi išankstinių nusistatymų (Sigall ir Page.

. taikant neišreikštųjų asociacijų testą. nors pati koledže nesimokė. (Žr. Mes tyrinėjome nesąmoningą socialinį pažinimą. sekta. sužinojau. kasta. mama apie mano planus neklausinėjo. kad už tiek mažai pinigų įsigijau tiek daug knygų!). parodantis neišreikštąsias nuostatas. 2005). Šalyje. kalba. Tokios nuostatos ir stereotipai numato elgesį realiame gyvenime. Banaji apie eksperimentinės socialinės psichologijos atradimą". kad šis mokslas. kad smegenų požievio Mahzarin R. kad šie žodžiai užims pagrindinę vietą kitų dviejų dešimtmečių mūsų su studentais tyrinėjimuose.24 (Hofmann ir kiti. žmogaus gyvenimo raida ir konkrečia situacija. Nežinojau. pasiėmusi didinamąjį stiklą galėjau pastebėti. taigi nereikėjo aiškintis. buvo iš karto užmirštos. Banaji apie eksperimentinės socialinės psichologijos atradimą Būdama penkiolikos metų Indijoje baigiau vidurinę mokyklą ir turėjau tik vieną tikslą . kurioje gimiau ir užaugau. Pirmojo semestro Nizamo koledže pabaiga atėjo ir praėjo. o jai baigiantis aš jau buvau „prarijusi" vieną tomą ir aiškiai žinojau. apsigyvendama už kvartalo nuo savo tėvų.Amerikoje . Mano mama. Dviejų kultūrų stebėjimas sužadino mano domėjimąsi sąmone ir trimis jėgomis.įsitikinimai apie socialines grupes atrodė ne tokie svarbūs. įsitikinimams. todėl tikėjausi susikurti nepriklausomybę. vertybėms? Abejodama užrašiau žodžius „Neišreikštosios nuostatos" kaip svarbų pasiūlymą. kad paskatina žmones atsisakyti pačių giliausių savo įsitikinimų. kad atmintis pasireiškia išreikštąja (sąmoninga) ir neišreikštąja (nesąmoninga) formomis. socialinė įtaka gali būti milžiniška tokia didelė. kad neišreikštąsias nuostatas. Kelionė namo traukiniu truko 24 valandas. Gerai mokėjau spausdinti. Psichofizika ir marksistinė sociologija. įkalbėjo mane stoti į koledžą. netgi gana senas. ir iš milijonų testų rezultatų sužinojome. Banaji Harvardo universitetas (subcortical brain) aktyvumas gali būti tas nepriklausomas rodmuo. kad žmonės turi žinių (stereotipų) ir jausmų (nuostatų). Kaip bus ne kartą rašoma 5 ir 8 skyriuose. pagrįstų socialine klase.palikti saugų šeimos prieglobstį ir pradėti įdomesnį bei labiau jaudinantį gyvenimą kaip sekretorės padėjėja. vis dar domėdamasi atminties tyrimais. bet jų poveikį.Indijoje .156 I dalis. Iš šimtų tyrinėjimų. Žmonių neišreikštosios nuostatos skiriasi. Kasdien galėdavau išgirsti tokį pasakymą: „Ko tikėtis iš šykštaus marvadžio?" Mano antrojoje tėvynėje . SOCIALINIS MĄSTYMAS koreliacija su paties deklaruotomis išreikštosiomis nuostatomis vidutiniškai buvo lygi 0. Optimistiškai teigiame. . „Ką slepia moksliniai tyrimai: Mahzarin R. Mėgavausi bendradarbiavimu su Tony Greenvvaldu ir Brianu Noseku. kad pasimokysiu semestrą o tada būsiu laisva rinktis savo kelią. Sutikau. kurie laikosi savo įsitikinimų. lemiančiomis socialinį elgesį: žmogaus evoliucine istorija. bus mano ateities kelias. Jeilio universitete. galbūt tai galiotų ir nuostatoms. religija. ką s l e p i a m o k s l i n i a i t y r i m a i Mahzarin R.) Kada kiti veiksniai mažiausiai veikia elgseną Bet kuriuo atveju mus veikia ne tik nuostatos. Vieną kartą prieš vykdama namo atostogauti už penkis dolerius nusipirkau penkių tomų 1968 metais išleistą „Socialinės psichologijos vadovą" (atrodė. Darbas prie daktaro disertacijos ir ankstyvasis karjeros laikotarpis suvedė mane su trimis nuostabiais žmonėmis: Tony Greenvvaldu Ohajo universitete ir Claude Steele bei Elizabeth Loftus Vašingtono universitete. Pagalvojau. Tai jis atvedė mane į psichologiją ir į Ameriką. apie kuriuos net nenutuokia ir kurie dažnai neatitinka sąmoningos išraiškos. gali pakeisti patirtis. bet ir konkreti situacija. Pastarosios galią pirmą kartą pajutau Indijoje skaitydama „Socialinės psichologijos vadovą". kuriomis domėjausi iki tol.buvau pripratusi prie žmonių. eksperimentais tyrinėjęs socialinius procesus. Jau žinome.

1855 („Daina apie save") Kada nagrinėjamos konkrečiam elgesiui būdingos nuostatos Kitos (papildomos) sąlygos gali pagerinti nuostatų prognostinį tikslumą. ir 2) kai nuostata būdinga stebimai elgse- . gerai. kad kai tiriamoji nuostata tiesiogiai susijusi su situacija.jų buvo atlikta per 700. Iki šiol kalbėjome apie dvi sąlygas. . Galime pateikti tokį mokslinio tyrimo pavyzdį: žmonių požiūris į religiją menkai teleidžia prognozuoti. 4. ji padeda prognozuoti poelgius. (Esu didelis. ar jis jais naudosis (Albarracin ir kiti.tai spėlioti. Šie duomenys apibūdina kaupimo principą: nuostatos poveikis akivaizdesnis tada. ar žmogus rūšiuos atliekas (Oskamp. Pavyzdžiui. 1991). Tad požiūris į tokias sąvokas. kai nagrinėjame žmogaus elgseną apskritai. bet ir nuo metiko.2 paveikslą). kunigo. geriausių rezultatų pasieksime keisdami požiūrį į konkrečią praktiką. ir manyje daug telpa. o ne pavienius poelgius.tarkime. kad konkrečios. kurioms esant nuostatų žinojimas padeda prognozuoti poelgius: 1) kai kiek įmanoma sumažiname kitų veiksnių įtaką nuostatoms bei poelgiams. pavyzdžiui. 2004). kad nuostatos neprognozuoja elgesio. menkai leidžia prognozuoti galimą dietos laikymąsi ir mankštinimąsi.neturėtume tikėtis tikslaus atitikmens tarp žodžių ir veiksmų. Six ir Eckes. 0 remdamiesi požiūriu į atliekų perdirbimą (tačiau ne bendra nuostata į aplinkos apsaugą). Dar daugiau. Tačiau visi 26 tyrimai patvirtino. galime prognozuoti jų apytikrį rezultatą. koks bus smūgis. ir kitų atsitiktinių veiksnių. daugiau priklauso nuo jo nuomonės apie bėgiojimo naudą ir kaštus.4 s k y r i u s . Kaip teigia Icekas Ajzenas ir Martinas Fishbeinas (1977. suvokiamą saviveiksmingumą ir kontrolę (žr. Iš tiesų. 26 iš 27-ių tyrimų parodė. 2001). kai tiriama apibendrinta nuostata . 2005). Song ofMyself. apibrėžtos nuostatos iš tiesų leidžia prognozuoti poelgius (Armitage ir Conner. prieštarauju. Kahle ir Berman. Pažindami žaidėjus. ar ateinantį savaitgalį jie ateis į pamaldas (nes tai dar priklausys nuo orų.patvirtino.)" Walt VVhitman. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 157 Tad ar galime išvedę vidurkį aiškiau pamatyti savo nuostatų pasekmes? Prognozuoti žmonių elgseną . koks asmens požiūris į prezervatyvus. Ar žmogus bėgioja. Vėlesni tyrimai . dar efektyviau prognozuoti leidžia žinios apie ketinimus. ir juose dalyvavo per 276 000 asmenų . 2001. galime gana patikimai prognozuoti. kaip „sveikatingumas ir žvalumas". Norėdami įtikinti žmones pakeisti sveikatą lemiančius įpročius. 2006). kaip smūgiuos beisbolo ar kriketo žaidėjas. nes jis priklausys ne tik nuo smūgiuotojo. t. daugybė eksperimentinių tyrimų įrodo. O pasak Ajzeno ir Fishbeino „elgesio planavimo teorijos". savijautos ir t. Wallace ir kiti. Tačiau religiniai įsitikinimai leidžia gana gerai prognozuoti tikinčiųjų elgseną tam tikru laikotarpiu (Fishbein ir Ajzen. neutralizuojame šiuos prognozes apsunkinančius veiksnius. požiūris į azijiečius (o elgesys būna konkretus. Kai apibendriname daugelio smūgių rezultatus. galime prognozuoti. 1974. 1996.). rašo Fishbeinas ir Ajzenas. Beveik neįmanoma numatyti. 1979). kad nauji ketinimai išprovokuoja ir naują elgesį (Webb ir Sheeran. žinodami. „Aš prieštarauju pats sau? Na. sprendimas padėti ar nepadėti konkrečiam azijiečiui).

veikti sunku. „civilizacija tobulėja. Taigi jei žmones paskatinsime prisiminti savo nuostatas prieš ką nors darant. kaip įėję į kambarį su dideliu veidrodžiu staiga naujai pamatėte save. Naujose situacijose. ar žmogus ryšis bėgioti. požiūris į bėgiojimą daug geriau leidžia numatyti." Ketinimas elgtis „Pradėsiu kitą savaitę". Kiti mokslininkai taip pat gavo pa- „Galvoti lengva. SOCIALINIS MĄSTYMAS 4. pasiūlant ką nors atlikti priešais veidrodį (Carver ir Scheier. Todėl galime pasiūlyti dar vieną būdą. kuriose mūsų elgesys būna mažiau automatiškas. Vienaip ar kitaip elgtis nuostatos skatina tik tada.158 I dalis. Subjektyvios normos | „Atrodo. skaičių". kad a) nuostatos. nuostatos pasireiškia stipriau. Apmokėdami sąskaitą restorane į klausimą„Kaip patiko maistas?" atsakome „Buvo puikus". Kaip teigė filosofas Alfredas Northas Whiteheadas. nesusimąstydami. 1749-1832 . pavyzdžiui. o mintis paversti veiksmais yra sunkiausias dalykas pasaulyje.elgesį. o šie . padedantį žmonėms susitelkti: paskatinti jų savimonę.nebūtina sąmoningai nusiteikti (Ouellette ir Wood. Suvokta kontrolė „Aš lengvai galiu tai padaryti. Sąmoningi žmonės paprastai suvokia savo pažiūras (Miller ir Grush. Galbūt ir jūs prisimenate. Palyginti su bendromis nuostatomis sveikos gyvensenos atžvilgiu. kad studentų nuostatos leido prognozuoti jų nuosprendį tik tuo atveju. jei mes apie jas galvojame. Mes veikiame pagal žinomą scenarijų. ar jie bus teisingesni sau? Tai norėjo išsiaiškinti Markas Snyderis ir Williamas Swannas (1976)." nai. 1981). 1986). kurias galima atlikti negalvojant. Nuostata elgesio atžvilgiu „Esu pasiruošęs sportuoti". kai prieš teismą jie buvo paskatinti prisiminti savo nuostatas. Susitikę žmogų koridoriuje automatiškai jam ištariame: „Labas". Icekas Ajzenas ir Martinas Fishbeinas atskleidė." Vokiečių poetas Goethe. Praėjus dviem savaitėm po 120-ies Minesotos universiteto studentų nuostatų apie lygių įdarbinimo galimybių politiką tyrimo Snyderis ir Swannas pakvietė juos pabūti prisiekusiaisiais diskriminavimo dėl lyties byloje. mano kaimynai bėgioja ir sportuoja. kai jos būna tvirtos.prisisegti saugos diržą. Tai prisitaikymo reakcija.2 PAVEIKSLAS Elgesio planavimo teorija Dirbdami kartu. Yra ir trečia sąlyga: nuostatos padeda prognozuoti poelgius dar tiksliau. ateiti į paskaitą . b) suvoktos socialinės normos ir c) kontrolės pojūtis nulemia ketinimus. Įprastiems veiksmams . Ji palieka erdvės mūsų protui rūpintis kitais dalykais. 1998). skirtos „kelios minutės surikiuoti savo mintis ir požiūrius" apie lygias įdarbinimo galimybes. didindama operacijų. Mokslininkai nustatė. Neturėdami scenarijaus. prieš ką nors darydami pagalvojame. Kada nuostatos būna tvirtos Dauguma mūsų poelgių būna automatiški. išgerti kavos. net jei jis mums pasirodė prastas.

jog dalyvaujate eksperimente. Šiais metais pavėlavome išsiųsti šiuos laiškus. (Gal žinote. kaip tai padaryti?) Mokslininkai norėjo: pirma. Sveikiname!. Po rugsėjo 11osios teroro išpuolių kai kurie žmonės susidarė labai aiškų požiūr[[arabus. Dėl to Mičigano universiteto socialiniai psichologai Bradas Bushmanas ir Angelica Bonacci (2004) susidomėjo. ir ji skiriama tik keliems išrinktiesiems. Jei to nepadarysite. 1978). nes konkurso dalyvių buvo labai daug . 1982. kad dalyvavote konkurse Glassnerio fondo stipendijai gauti. kad jie yra išrinktoji etninė grupė". Edwardas Dieneris ir Markas Wallbomas (1976) pastebėjo. Tačiau ar jie klausytų Shakespeare Polonijaus patarimo: „Būk teisingas pačiam sau"? Dieneris ir Wallbomas davė Vašingtono universiteto studentams anagramų sprendimo užduotį (paaiškinę. garantuojančiojeanonimiškumą. arogancija ir įsitikinimas. • „jei sužinočiau. buvo ir toks: „ar norėtumėte vėliau dalyvauti tyrime elektroniniu pašDėkojame.. Jie gavo „pasiklydusį" elektroninį laišką adresuotą žmogui arba arabiška pavarde (dalyviai vaikinai gavo laišką.Hassanai Hameed). o merginos ..pasipūtimas. Mes džiaugiamės.. Jei gautumėte tokį „pasiklydusį" laišką ir nežinotumėte. 1588 („Esė") mokslinių tyrimų išvada Jūs negavote laiško: prietarai pranašauja diskriminuojantį elgesį Jau žinome. kad žodžiai nesiskirtų nuo darbų (Froming ir kiti. Kitai pusei buvo pranešama bloga naujiena: jie stipendijos negavo (bet galėjo atsakyti į laišką jei norėjo likti stipendijos laukiančiųjų sąraše)." Montaigne. • „jei Amerikoje bus labai daug arabų.4 s k y r i u s . jog apgaudinėti . E L G E S Y S IR NUOSTATOS 159 našius rezultatus: paragindami žmones susivokti savyje.j i e dirbo ir po skambučio. kad jums buvo paskirta Glassnerio fondo stipendija. jog pagal tai bus nustatomas intelekto koeficientas [IQ]) ir nurodė. adresuotą Mohammedui Hameedui. skatiname juos elgtis taip. Ar „Neabejotinai žavi harmonija. kad beveik visi aukštųjų mokyklų studentai tvirtina.. stipendija bus paskirta kitam studentui. Studentai turėjo galimybę rinktis atsakymą skalėje nuo 1 („labai nepritariu") iki 10 („labai pritariu") vertindami tokius teiginius. kaip šis požiūris į Amerikos arabus galėtų paveikti elgesį su jais. sukčiavo 71 proc. Konkursas šiai stipendijai gauti būna labai didelis. o vėliau paieškoti koreliacijos tarp jų išreiškiamų nuostatų ir natūralaus elgesio situacijoje.. arba europietiška (Peteriui Brice arba Julliannai Brice). kad pertu?" Ištyrus jų nuostatas ir gavus sutikimą. kad nuskambėjus skambučiui darbas turi būti nutrauktas. Šio laiško gavimą reikėjo patvirtinti per 48 valandas: . Tarp kitų klausimų. ypač jei nejaučiame socialinio spaudimo. Likę vieni. kaip: • „svarbiausia Amerikos arabų yda .. mūsų šalis bus ne tokia saugi". Essays. kai žodžiai ir darbai eina koja kojon. kad stiprios nuostatos nulemia tam tikrus veiksmus. kad turėsiu gyventi viename bendrabučio kambaryje su arabu. Pusė studentų gavo laišką kad adresatas laimėjo prestižinę stipendiją. Iš tų studentų. Gibbons. Jie suplanavo įvertinti universiteto studentų rasines nuostatas. ar grąžintumėte jį siuntėjui. 2002 metų pavasario semestro pradžioje pateikti 1000-čiui psichologijos pirmakursių klausimynus ir įtvirtinti vienuolika teiginių apie arabus amerikiečius.nemoralu. 500 šių studentų (visi Amerikos europiečiai) po dviejų savaičių patys to nežinodami turėjo dalyvauti gudriame eksperimente.. prašyčiau kito kambario". į kuriuos turėjo atsakyti studentai. Stipendija padengia 4 metų mokymosi išlaidas . kurių savimonė buvo sužadinta (jie dirbo priešais veidrodį ir klausėsi į magnetofono juostelę įrašyto savo balso) sukčiavo tik 7 procentai. Prašome per 48 valandas jtfsakyti į šį laišką ir formaliai sutikti priimti stipendiją. s t u d e n t ų .

Taigi po rugsėjo 11-osios įvykių prietarais grįstos nuostatos tikrai lėmė subtilų. kad pastačius veidrodžius elgesys iš tiesų ima atitikti moralines nuostatas. Ar tikrojo adresato pavardė turėjo reikšmės? 4. nuostatos yra būdingos konkrečiam elgesiui. bet tiesiogiai susijusį diskriminuojantį elgesį. 1995). kurie atsakinėdami [ anksčiau pateikto klausimyno klausimus išreiškė didesnį nei vidutinis nusistatymą prieš Amerikos arabus. Azijos kilmės bei ispanakalbius amerikiečius) buvo mažiau linkę persiųsti gerą žinią apie laimėtą stipendiją. Gerų naujienų persiuntimas 50 | Adresatas europietiška pavarde Blogų naujienų persiuntimas 50 Į Į Adresatas europietiška pavarde Adresatas arabiška pavarde 40 2 30 S 20 10 Adresatas arabiška pavarde 40 2 30 c © O 10 JUL Silpnos Stiprios Prietarais grįstos nuostatos 4. siųstų j[ tikrajam adresatui? Laišką siuntėjui grąžino 26 proc. priklausomai nuo aplinkybių. Veiksmus galime prognozuoti.). kurių savimonė buvo sužadinta. lengvesnę užduotį perleido kitam asmeniui. jei jame pranešama naujiena būdavo bloga (4. Lygiai pusė eksperimento dalyvių. Kai žmonės mesdavo monetą žiūrėdami į veidrodį.4 pav. jie sąžinigai pasakydavo. Diskriminuojantis elgesys buvo labiau- siai pastebimas tarp tų studentų.4 PAVEIKSLAS Silpnos Stiprios Prietarais grįstos nuostatos P Prietarais grįstų nuostatų poveikis persiunčiant blogas naujienas žmonėms europietiška ar arabiška pavarde . jeigu • • • kitų veiksnių įtaka yra minimali. nuostatos ir poelgiai gali būti labai glaudžiai susiję tarpusavyje arba visiškai nesusiję (Kraus.3 PAVEIKSLAS Prietarais grįstų nuostatų poveikis persiunčiant geras naujienas žmonėms europietiška ar arabiška pavarde 4. taip pat kai mums jos primenamos arba sužadinama savimonė.3 paveiksle matome. Eksperimento dalyviai (prieš Amerikos arabus nusistatę labiau negu prieš Afrikos. vaikinų. adresuotą žmogui arabiška pavarde. Maxims. nuostatos yra tvirtos. kad tikrai turėjo. jei adresato pavardė buvo arabiška. nei būti doram. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Apie dorybes lengviau pamokslauti. Apibendrindami pasakysime.160 I dalis. tokie studentai mieliau persiųsdavo laišką." La Rochefoucauld. Dar daugiau. 1665 („Maksimos") parduotuvėse akių lygyje įtaisyti veidrodžiai padėtų žmonėms prisiminti savo požiūrį į vagiliavimą? Ar prisimenate anksčiau aprašytus Batsono moralinio veidmainiavimo tyrimus? Paskutiniame jų Batsonas ir jo bendradarbiai pastebėjo. merginų ir tik 16 proc. kuria puse moneta nukrito. kad.

. tiriant balsavimo prognozes) ir 3) jos yra tvirtos (nes kažkas mums jas nuolat primena arba mes jas susiformavome remdamiesi asmenine patirtimi)." Benjamin Disraeli. tačiau remiantis nuostatomis retai galima nuspėti veiksmus. kad mes ne tik mintimis galime paskatinti save veikti. pasižiūrėkime. Socialinės psichologijos teorijos įkvėpė daugelį tyrimų. kai ant grindų nukris knyga. Džordžas~pasuka galvą. Kas patvirtina šį teiginį? O dabar panagrinėkime labiau pritrenkiančią idėją.. Nuostatos leis prognozuoti elgseną jei 1) kitų veiksnių įtaka kiek įmanoma sumažinama. Tai paskatino socialinius psichologus išsiaiškinti. kad elgesys formuoja nuostatas. mūsų nuostatos ir veiksmai yra glaudžiai susiję tarpusavyje. pakeitus žmonių nuostatas ne visada pavyksta labai pakeisti elgseną. Domėdamiesi įrodymais. kokia šio reiškinio priežastis. • Aštrius Kerolės priepuolius pavyko sušvelninti chirurgiškai atskyrus smegenų pusrutulius. Eksperimento metu psichologas Michaelas Gazzaniga (1985) kairiojoje Kerolės regėjimo lauko pusėje trumpai parodydavo nuo- „Mintis yra veiksmo vaikas. prieš kalbėdami apie šias teorijas.klausia hipnotizuotojas. kuri kontroliuoja galvos judesius.. . . Kai neurochirurgas Jose Delgado (1973) nuotolinio valdymo prietaisu sužadina elektrodus.4 s k y r i u s . kodėl jis pasuko galvą: „Ieškojau šlepetės". „Norėjau žvilgtelėti po lova". bet ir veiksmais priversti save mąstyti. Be to. 2) nuostatos labai glaudžiai siejasi su prognozuojamu poelgiu (pavyzdžiui. Vivian Grey. mano kojos sukaito ir pavargo. ir Sara tyliai nusiauna batelius. „Išgirdau triukšmą". Tačiau taip pat tiesa.atsako Sara. ką giname. Tačiau. Po penkiolikos minučių knyga nukrenta. kad pamažu ir patikime tuo. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 161 APIBENDRINIMAS Kaip nuostatos lemia elgesį? • Kas sieja mūsų vidines nuostatas (kokio nors dalyko ar asmens vertinimo reakcijas. „Sara. Džordžas gana logiškai paaiškina. Kada elgesys lemia nuostatas? Jei per pastaruosius 25 metus socialinė psichologija mus ko nors ir išmokė. 1826 . Veiksmas kuria paaiškinimą.Šiandien buvo ilga diena". tai tikrai išmokė. kad elektrodai valdomi per atstumą. • Atsakymas: ir mūsų nuostatų išraiškas. „Buvau sunerimęs".kodėl nusiavėte batelius?" „Na. Panagrinėkime šiuos atvejus: t Sarai hipnozės būsenoje liepta nusiauti batelius. kurie patvirtino šį teiginį. dažnai grindžiamas įsitikinimais) ir poelgius? Liaudies išmintis teigia. kad elgsena veikia nuostatas. ką dar reikia išsiaiškinti. ir elgseną lemia įvairūs veiksniai. kad elgesys priklauso nuo požiūrio. Iš tiesų kartais giname savo įsitikinimus. . kodėl taip yra ir palyginkite kilusias mintis su socialinių psichologų aiškinimais. Nežinodamas. Esant šioms sąlygoms. paspėliokite. • Džordžui laikinai implantuoti elektrodai į tą smegenų sritį.

" Nathaniel Havvthorne. sukūrė Stenfordo universiteto Psichologijos katedros mokslininkai. o trečius apėmė apatija. eksperimento dalyviai ir netgi eksperimentuotojai pastebėjo. Jūs stebėjote savo kalbą ir veiksmus. Vieno tyrimo metu universiteto studentai sutiko tam tikrą laiko tarpą praleisti dirbtiniame kalėjime. ar brutalumo kalėjime priežastis . kurį. įteikė jiems uniformas. dešinysis smegenų pusrutulis buvo dirginamas trumpai sušmėžuojančiu žodžiu „šypsena". pavyzdžiui. 1850 Žodis vaidmuo pasiskolintas iš teatro meno srties ir reiškia veiksmus tų žmonių. ji sukurdavo . kaip panešioti džinsai ar marškinėliai.pavyzdžiai. vadovaujant Philipui Zimbardo (1971. Kerolės veide pasirodydavo nedrąsi šypsena ir ji sukikendavo. kai prižiūrėtojai ir kaliniai tik gavo savo vaidmenis. kuris šių veidų yra tikrasis. Toliau pateikiami savęs įtikinimo . o kai kurie netgi sugalvojo itin žiaurių ir žeminančių taisyklių. neverbalinis smegenų pusrutulis. nesijautėte savimi. Frenkas paaiškindavo: „Labai juokingas eksperimentas". Po pirmosios linksmos dienos. Jis sureaguodavo ir prisiversdavo nusišypsoti. Kito paciento. nes galiausiai susipainiotų.buvo užrakinti kamerose ir aprengti juos žeminančiais drabužiais. o gal universitete ar studentų draugijoje. o kitokio . Vieni kaliniai palūžo. kad jie privalo priversti „kalinius" laikytis kalėjimo taisyklių. Zimbardo norėjo išsiaiškinti. Prisiminkite save naujame vaidmenyje . apibrėžiantis.ir tikriausiai pati patikėdavo . turėtų elgtis konkrečioje situacijoje. SOCIALINIS MĄSTYMAS gos moters atvaizdą. . Paklaustas kodėl. Paklausta kodėl. Prižiūrėtojai ėmė nepagarbiai elgtis su kalinius. Vaidmuo jums ėmė tikti taip. Tačiau ši įtampa retai kada trunka ilgai. užimantys atitinkamą socialinę padėtį. mes iš pradžių jaučiamės nenuoširdūs. taigi reaguodavo dešinysis. Frenko. Daugelyje socialinių psichologinių situacijų taip pat galima pastebėti. Gal. kad jie pakliuvo į situacijos spąstus. kurie turėtų juos atlikti užimdami tam tikrą socialinę padėtį. kad elgsena veikia psichinius procesus.elgesio suformuotų nuostatų .įtikinamą paaiškinimą: „Ak. Tuomet tikriausiai labai save kontroliavote. Vaidmenys vaidmuo (role) Taisyklių rinkinys. pirmąją savaitę studentų miestelyje jūs per daug jautriai reagavote į savo naująjį statusą ir karžygiškai stengėtės su šaknimis išrauti mokyklinius įpročius. kiti maištavo.gal pirmosiomis darbo dienomis.būdamas tarp žmonių. Įgydami naują socialinį vaidmenį. Antroji grupė studentų . Haney ir Zimbardo. Bet vieną dieną patyrėte kažką nauja: jūsų entuziazmas studentų draugijoje ar dirbtinai intelektualios kalbos įgijo natūralumo. ta mašina juokinga". ar piktavaliai prižiūrėtojai? O gal institucinis prižiūrėtojo ir kalinio vaidmuo gali paversti piktais ir šiurkščiais net ir gailiaširdžius žmones? Ar žmonės kuria smurto erdves? O gal vieta augina smurtą žmoguje? Zimbardo atsitiktinės atrankos principu vienus studentus paskyrė prižiūrėtojais. kaip žmonės. „Nė vienas žmogus ilgesnį laiko tarpą negalėtų „rodyti" vienokio veido būdamas vienas.blogi kaliniai.162 I dalis.„kaliniai" . kuriam buvo atlikta panaši operacija. policininiko lazdas bei švilpukus ir paaiškino. 1998).

tačiau dūzgiant BBC televizijos kameroms. kario ar verslininko karjerą mes imamės vaidmens. po šešių dienų Zimbardo buvo priverstas nutraukti eksperimentą. Priversti žodžiu ar raštu liudyti tai. Išsamios vaidmenų tyrimų išvados atskleidžia. Tačiau jie pradeda tikėti tuo.. kaip žodis virsta įsitikinimu. saldus ir melodingas balsas virto aštriais ir siaubingai nedarniais garsais. žodis virsta įsitikinimu (Klaas. Zimbardo. Jos veidas buvo it dangiška šypsena. 2006. Ji buvo visiškai nepanaši į kitas baltąsias moteris. Jos akivaizdoje net nedoriausias vergas jausdavosi laisvai ir visi. kurį buvo planavęs tęsti dvi savaites.. 1974.. kokia atrodė. Jei kelios dienos pakeitė Zimbardo „kalėjimo" studentų elgseną. įsivaizduokite. kurie netrukus pradėjo veikti. Įsivaizduokite. Higgins ir McCann. Buvęs vergas Frederickas Douglassas prisimena. 1845. 1978. p. . o angelišką veidą pakeitė demoniška kaukė. 1978). kai aš ją pirmą kartą susitikau prie durų . Nesusigaudžiau net. 1983). kad „vis labiau buvo painiojama tikrovė ir realybė. nes jis pats renkasi šį vaidmenį. o ištisus dešimtmečius. Šis kalėjimas. Šeimininką tai gali paveikti dar labiau. pajusdavo palengvėjimą. tikrovę".. Deja deja! Ši kilniaširdė moteris neilgai tokia buvo. ką sako -jei nebuvo papirkti ar priversti šitaip liudyti:"Jei savo žodžiams neturime įtikinamų išorinių paaiškinimų. kurias aš buvau matęs .. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 163 Zimbardo (1972) rašė. Pastebėjęs socialinę patologiją. Tesser ir kiti. prižiūrėtojai nesužiaurėjo (Reicher ir Haslam. dėl ko abejoja. o balsas . Svarbu ne tai. Linksmos vergvaldės akys netrukus paraudo iš pykčio. kaip galvojo studentai. kad tai. Jie verčiau sakys gerą naujieną nei blogą ir atsižvelgs į tai. kuriam.maloni ir švelni moteris. Jos gerumas mane apstulbino. vaidmuo ir tikrasis Aš.5 8 . pamažu įsiurbė mus į savo.4 s k y r i u s . Ji jau laikė savo rankose lemtingą neribotos valdžios nuodų. 1972. jog atliekate vergo vaidmenį ne šešias dienas. kalėjimo. 1984) pademonstravo. kaip turėčiau elgtis. kas yra nerealu (primestas vaidmuo). ) Kada žodis tampa įsitikinimu Žmonės dažnai pataikauja vieni kitiems. žmonės dažnai jaučiasi tarsi apgavikai. Jie paprašė universiteto studentų perskaityti vieno žmogaus asmenybės aprašymą ir trumpai apibūdinti jį kitam žmogui. kokią padėtį užima pašnekovas (Manis ir kiti. (Douglass. kuris kuria mūsų nuostatas. aprašytasis arba pa- . taurę. Pradėdami dėstytojo. kokius pėdsakus paliktų dešimtmečius demonstruotas nuolankumas. kai susimąstė apie savo vaidmenį: Mano naujoji šeimininkė iš tiesų buvo tokia. kaip pasikeitė jo šeimininkė.. 2002. Kitą kartą pakartojus imitacinio kalėjimo eksperimentą. 5 7 . kas j ą pamatydavo. Tory Higginsas ir jo kolegos (Higgins ir Rholes. gali subtiliai pavirsti realybe. kurį mes sukūrėme.raminanti muzika. jog mes nepajėgiame atsispirti primestiems vaidmenims. Tetlock. 2006).

neįmanoma" (Ornstein. kaip apsimesdamas chiromantu jis pats patikėjo šiuo būrimu. paprašė Kalifornijos gyventojų. Kitų gyventojų iš pradžių buvo paprašyta mažiau: ar jie sutiktų prie savo automobilio lango pritvirtinti maždaug 7 cm dydžio užrašą „Vairuok saugiai"? Beveik visi noriai sutiko. 1991). Leidimą davė tik 17 procentų. ko nėra. kad jei noriu tai „parduoti". kurios įtikina mus . kad vienus žmones įtikinti lengva. Tą. apsimetę savanoriais saugaus vairavimo populiarintojais. vėliau patenkinti ir didesnį prašymą. Populiariausias šio „kojos tarpduryje" reiškinio pavyzdys: tyrėjai. o kitų . o paskui ir patys tuo patikime. mes linkę pakeisti savo pasakojimus atsižvelgdami į klausytojus. būrimas buvo lygiai toks pat sėkmingas. Išbandžiau tai su keliais klientais. kurį aš gerbiau. kai sutikę prisidėti prie projekto ar jo organizavimo įsitraukėme kur kas labiau nei ketinome.ir būrėją iš delno. taktiškai pasiūlė įdomų eksperimentą: kad aš tyčia sakyčiau priešingai. kad prisidurčiau prie pajamų. vaikščiojęs nuo namo prie namo ir nežinojęs. Kai po dviejų savaičių tų pačių žmonių buvo paprašyta leisti jų namo aikštelėje pastatyti didžiulius. iš pradžių patenkinus nedidelį pageidavimą. „Kojos tarpduryje" reiškinys Daugelis galime prisiminti atvejų. Kaip tai atsitinka? Eksperimentai. Tačiau žinojau. jog „elgesys formuoja nuostatas". vėliau sakė „buvęs apstulbintas. kad pradžioje jums padarytų nedidelę paslaugą. kuris buvo profesionalus mentalizmo atstovas ir žmogus. teigia: norint sulaukti didelės paslaugos reikia pasistengti. Paprašyti prisiminti. bjaurius skydus. tinka. kad šie leistų aikštelėje prie namo pastatyti didžiulius netvarkingai užrašytus skydus „Vairuok atidžiai". privalau elgtis atitinkamai. pas kuriuos savininkus jau buvo apsilankyta. • Patricios Pliner ir jos bendradarbių (1974) atlikto tyrimo metu 46 procentai Toronto priemiesčių gyventojų sutiko paaukoti Vėžiu sergančiųjų „kojos tarpduryje" reiškinys (foot-in-the-door phenomenon) Polinkis. Kartą amžiną atilsį Stanley Jahsas. nei man rodo delno linijos. studentai apibūdindavo palankiau. Pradėjau burti iš delno dar būdamas paauglys.kad yra tai. arba nepatinka. ir jo klientą . kuriam tariamai patiko charakterizuojamasis.164 I dalis. ir prisiekėme. Po kelerių metų jau tvirtai tikėjau būrimu iš delno. kad ateityje panašiai prašomas atsisakysime. teigiamų savybių studentai prisimindavo daugiau nei iš tiesų buvo skaitę. gaunamų už triukų rodymą. Burti iš delno pradėjau pats tokiais būrimais netikėdamas. ką jie perskaitė. Nuo to laiko aš domiuosi tomis galiomis. Trumpai tariant. Išvardiję teigiamus bruožus jie taip pat charakterizuojamąjį lygindavo su savimi. Mano nuostabai ir siaubui. Kiti tyrėjai „kojos tarpduryje" reiškinį susiejo su altruizmu. SOCIALINIS MĄSTYMAS atkreipkime dėmesj Žodis virsta įsitikinimu Oregono universiteto psichologas Ray Hymanas (1981) aprašė. Šio projekto pagalbininkas. 19^6). patvirtinantys teoriją. kaip ir anksčiau. . sutiko 76 procentai (Freedman ir Fraser.

pirmiausia pakvietę pasirašyti peticiją prieš lauko minas. Iš tų. kaip jos naudoja „poveikio priemones". nei būtų sutikę iš karto. donorų skaičius išaugo nuo 62 iki 81 procento. jie būna labiau įsitikinę. 2003). aš visada buvau prekybininkų. kad daro kažką prasmingo. pr. Pasisiūliusių padėti skaičius išaugo iki 16 proc. Socialinės psichologijos ekspertas Robertas Cialdinis save vadina „mulkiu". kurie jau elgėsi paslaugiai. 42 m. jeigu pageidavimas padidėja.buvo apsispręsta savanoriškai (Burger ir Guadagno. Gal jūs galėtumėte atsiųsti man elektroninį laišką?"). kad sulauksime jūsų. kurie buvo iš vakaro paprašyti (ir sutikę) segėti reklaminį šios akcijos ženklelį. Viename tokių ekperimentų Cialdinis su bendradarbiais (1978) tyrinėjo „kojos tarpduryje" reiškinio versiją. taiko kai kurie prekiautojai automobiliais. savo ketinimo atskleidimo." Publilius Syrus.9 proc.4 s k y r i u s . kaip galėčiau susipažinti su kurio nors asmens duomenimis?"). tik kelias vietas lėktuve arba keletą kambarių viešbutyje siūlant su didele nuolaida ir šitaip tikintis. ar taip? [pauzė atsakymui]". kuriems iš karto pateikiamas didesnis pageidavimas. Ar galite pasakyti.žemai paleisto kamuolio metodą. Oro bendrovėse. dažnai neprieštarauja. • Nicolas Guėguen ir Celine Jacob (2001) trigubai (nuo 1. jei ugdysite tuos. . kad šitaip didesnė dalis klientų sutinka mokėti daugiau. kad jei žmonės įsipareigoja viešiems poelgiams ir suvokia juos kaip vykdomus savo pačių valia. kuris uždraudžia sudaryti sandorį. paaukojusių nuo lauko minų nukentėjusių vaikų organizacijai. kodėl žmonės vieni kitiems sako „taip". viešbučiuose taip pat naudojama panaši taktika.6 iki 4. Mes ne kartą įsitikinsime. sutikę su pirmuoju pageidavimu. Šias priemones jis išbandė atlikdamas paprastus eksperimentus. nes „patirsime nuostolį". šių „kojos tarpduryje" reiškiniui tirti skirtų eksperimentų metu dėl pirmojo veiksmo ženklelio nešiojimo. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 165 draugijai. žemai paleisto kamuolio metodas (low-ball technique) Taktika. • Angelą Lipsitz kartu su kitais autoriais (1989) rašo. „Kiek pamenu. Žmonės. kad savanoriškos kraujo donorystės kampanijos metu apsilankus pas žmones ir baigiant pokalbį fraze: „Tad tikimės. kuriuos klientas tikėjosi gausiąs veltui. Šį metodą. nuo buvusių dviejų.) padidino Prancūzijos interneto vartotojų. Kai klientas nusprendžia pirkti naują automobilį dėl patrauklios kainos ir pradeda pildyti pirkimo dokumentus. „Lengvai rasite paslaugių žmonių. yra mažiau linkę su juo sutikti. aukų rinkimo ir reklamos struktūrose tirdamas. skaičių. kuomet buvo prašyta kukliau („Esu naujokas visuose šiuose kompiuterių reikaluose. Sakoma. kad jų negavęs klientas pasirinks brangesnį variantą. jis trejetą metų stažavosi įvairiose prekybos." Kad geriau suprastų. Žmonės. Kr. aukojančiųjų skaičius buvo beveik dvigubai didesnis. arba pasitardamas su savo viršininku. Atkreipkite dėmesį: kaip ir daugiau nei šimto kitų eksperimentų. pardavėjas panaikina kainos skirtumą papildomai priskaičiuodamas už priedus. kaip teigiama. • Interneto pokalbių svetainėse Paulas Markey ir jo bendradarbiai (2002) paprašė pagalbos („Niekaip negaliu sutvarkyti savo elektroninio pašto. kai į j u o s buvo kreiptasi tiesiogiai. pasirašymo po peticija . aukų rinkėjų ir įvairiausių operatorių taikinys. naudojama norint priversti žmones su kuo nors sutikti. kad jis veiktų.

finansiškai. Glass. 1988. ryto. kuriuos skaudiname.sugrąžinti atvirlaiškį. ar skaudžiais komentarais. nė karto nepasidavusį pagundai. jog taip slepiamas pelno motyvas (Cialdini. kurių nemėgstame. Tačiau jeigu studentai jau buvo sutikę dalyvauti eksperimente nežinodami jo vykdymo laiko. bet ir nemėgstame tų.agresoriai dažniausiai ima kaltinti savo auką. 1960. kuris jai pasidavė tik vieną kartą. Nekaltas pradinis įsipareigojimas . ryto. daugelis bendrovių naudoja tai. o ne prekybos atstovui. atėjo tik 24 proc. o ne priversti.166 I dalis. žmonės dažniausiai laikosi savo įsipareigojimų. politiškai. asmuo gali pasiryžti ir didesniam melui. Kitas piktybiškų veiksmų poveikio nuostatoms pavyzdys: mes ne tik esame linkę skaudinti tuos. nutraukti pirkimo sutartį. kai žiauriai elgtis jie būdavo prikalbinti. nepanorus jų įsigyti. p. kas gali įvykti vėliau. Norėdamos išvengti šio įstatymo padarinių. Blogis kartais kyla iš palengva didėjančių įsipareigojimų. ne taip sunku rasti žmogų. Kai ką nors padaryti sutinkame patys. kad tai iš tiesų veiksminga. Perfrazuojant mintį iš La Rochefoucauld „Maksimų" (1665). kad nuostatas formuoja elgesys.paprastai mėgina gauti pradinį sutikimą. tačiau tai truk- . Šios bendrovės užpildyti sutartį patiki klientui. pakvietus atvykti 7 vai. galioja ir amoraliems veiksmams. Apie „kojos tarpduryje" reiškinį pravartu žinoti. Davis ir Jonės. kas vienos enciklopedijų leidyklos darbuotojų mokymo programoje vadinama „labai svarbia psichologine priemone. Rinkos analitikai ir prekybininkai pastebėjo.nesvarbu. Daugelyje Amerikos valstijų priimti įstatymai. prisiimame ir didesnę atsakomybę. Praktinė išvada: prieš sutikdami padaryti mažą paslaugą pagalvokite. Tai ypač akivaizdu tada. kad įskaudinę nekaltą auką . kad pirmosiomis tarnybos dienomis karo belaisvių stovyklų prižiūrėtojai gerai elgdavosi su kaliniais. norint gauti daugiau informacijos ir dovanėlę. vėliau. iš jų atėjo 53 proc. Ištaręs „nekaltą melą" ir pagalvojęs „nebuvo taip jau baisu". kai žmonės žino. Prekybininkai kartais panaudoja mažų įsipareigojimų galią. Piktybiški ir moralūs veiksmai Principas. Kai jie pakvietė įvadinio psichologijos kurso studentus dalyvauti eksperimente 7 vai. 78). daug sunkiau rasti tokį. šitaip teisindami savo žiaurumą. 1964) patvirtino. kad šis principas veikia net tada. kad susaistytų žmones prekybinėmis sutartimis. Tai būdinga karo metui. Užpildę sutartį patys. Keletas tyrimų (Berscheid ir kiti. neleidžiančia klientams nutraukti sutarties" (Cialdini. Lengvabūdiškas piktybiškas poelgis gali praskinti kelią dar blogesniam. Būdavo. 1968. SOCIALINIS MĄSTYMAS Cialdinis ir jo bendradarbiai pastebėjo. ar elektros srove . seksualiai . Piktybiški veiksmai pagraužia juos darančiojo moralinį jautrumą.dažnai paskatina didesniam įsipareigojimui. sutikti išklausyti informaciją apie investavimo galimybes . kviestųjų. leidžiantys per keletą dienų įvertinti į namus pristatomas prekes ir. 1988). Jei kas nors bando mus sugundyti .

o pasirinktas. 1980 („Kūrybiškas sutrikdymas: gailestingumo judėjimas") „Mes mylime žmones ne tiek už tai. ypač jei jis ne primestas. Ši nauja nuostata kontroliavo vėlesnius jų veiksmus. Atlikdami charakterio tyrimus. Išgirdęs. Kareiviai. tačiau du trečdaliai tų. 1867-1869 („Karas ir taika") . Po kelių savaičių kitas mokslininkas. bet uždraudė su juo žaisti. kaip norisi. kaip mes elgiamės. Pusei klasės Freedmanas prisakė griežtai. kad išliktų galimybės rinktis pojūtis. paliko vaikus žaisti toje pačioje klasėje su tais pačiais žaislais. Verta prisiminti šią išvadą: jei norite ką nors labiau pamilti. Sakoma. tarsi jau būtumėte labiau pamilę.. iš pradžių gali į tai reaguoti su pasišlykštėjimu. jog niekas nemato. juos net gali pykinti. 2002). kol paties Freedmano nebus klasėje. Kalėjimo prižiūrėtojai.nelabai griežtai. kad pozityvi nuostata kurio nors žmogaus atžvilgiu skatina jį pamėgti. laimei.4 s k y r i u s . Juo labiau vienas žmogus skaudina kitą ir atitinkamai keičia savo nuostatas. ką gera mes padarėme jiems. Kartais veiksmai ir nuostatos maitina vieni kitus iki moralinės nejautros. jo nelietė. Vojna i mir. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 167 davo neilgai. Creative Dislocation: The Movement of Grace. mokslininkai pateikdavo vaikams įvairių pagundų tokiose situacijose. Jei darome paslaugą eksperimentuotojui ar kitam subjektui arba padedame studentui mokytis. kad jų aukos nusipelnė tokio likimo (Osofsky ir kiti. jį trikdė kito svarbaus įstatymų leidėjo priešiškumas Tad Franklinas nusprendė laimėti jo palankumą: Aš . tačiau. Iš 18 vaikų. 1976). 1793 metais Benjaminas Franklinas patikrino prielaidą. parašiau j a m raštelį. kuri buvo švelniau perspėti nežaisti.. ugdo ir moralų mąstymą. patiria „moralinio išsilaisvinimo" jausmą įtikėję (labiau negu tie prižiūrėtojai. 14 dabar laisvai žaidė su robotu. Moralus poelgis. Pagalvokite. dažniausiai tą asmenį ir pamėgstame (Blanchard ir Cook. tą patį daro ir moralūs veiksmai. Elgesys lemia nuostatas ir taikos metu. juos nukala mūsų poelgiai. buvo pakankamai griežtas. kas įvyksta vaiko sąmonėje. švelniau įspėti vaikai turbūt įsisąmonino savo sprendimą. kurie buvo griežtai perspėti. 2005)." Lev Tolstoj. kai manome. Abiem atvejais draudimas buvo veiksmingas. jog mūsų būdą parodo tai. išreikšdamas savo troškimą atidžiai paskaityti „Savęs pačių apibrėžimai nėra konstruojami galvoje. Eksperimentai patvirtina. pateisinančių šią priespaudą. kad savo bibliotekoje jis turi labai retą ir įdomią knygą. kai atrodydavo. kurie egzekucijose nedalyvavo). bet po kurio laiko pritaikiau kitą metodą. kai jis atsispiria pagundai. kad darant kam nors paslaugą gimsta ir simpatija. kad vergai turi savybių. kai draudimas nesielgti taip. tačiau neilgai (Waller. jog niekas nemato. Pavergęs kitą tikriausiai įtikins save. kuriems įsakoma žudyti. Tad jie šį veiksmą įsisąmonino. nesistengiau įgyti j o palankumo rodydamas vergišką pagarbą. juo lengviau sekasi tai daryti. kiek už tai. ką gera jie mums padarė. tačiau kartu ir pakankamai švelnus. Piktybiški veiksmai formuoja savąjį Aš. Kai Franklinas buvo Pensilvanijos generalinės Asamblėjos tarnautojas. o kitai pusei . Sąžinė rūdija. neturėjęs ryšio su ankstesniais įvykiais. dalyvavę egzekucijose. elkitės taip. Dažnai jie menkina savo priešus žeminančiomis pravardėmis. Vieno jaudinančio eksperimento metu Jonathanas Freedmanas (1965) pradinės mokyklos mokiniams parodė viliojantį baterijomis maitinamą ir valdomą robotą." Robert McAfee Brown. Anksčiau sąmoningai nusprendę nežaisti su šiuo žaislu.

ir mūsų draugystė tęsėsi iki pat j o mirties (cituojama iš: Rosenzweig. tad mes tapome puikiais draugais. draugus. Panagrinėkime kai kurias šio socialinio eksperimento išvadas: • Po Aukščiausiojo teismo sprendimo dvigubai daugiau baltaodžių amerikiečių pritarė bendrų baltiesiems ir juodiesiems mokyklų steigimui.keletui dienų man ją paskolinti. Kai mes kitą kartą susitikome rūmuose. Kontaktai tarp rasių atstovų plėtėsi. o taip pat ir pavojus tą pačią idėją panaudoti politi- . jog „negalima teisiškai įtvirtinti moralumo". 769). Mokslininkai teigė maždaug taip: jei lauksime. Kai amerikiečiai pradėjo atitinkamai elgtis. ir drąsūs. mažiau baltųjų amerikiečių savo gyvenamuosius rajonus.168 I dalis. jis pasikalbėjo su manimi (ko niekada nebuvo daręs anksčiau). 1972. Po to buvo išleista daugiau prieš diskriminaciją nukreiptų aktų. Tačiau iš tiesų panaikinus rasinę segregaciją pasikeitė ir nuostatos. (ISR Newsletter. susivaldantys. kai teisingai elgiamės. kai valdomės." Aristotelis • • Socialiniai judėjimai Jau matėme. kad visuomenės taisyklės ir elgesys gali stipriai veikti rasines nuostatas. (Daugiau pavyzdžių apie ankstesnes ir dabartines rasines nuostatas rasite 9 skyriuje. aiškiai parodydamas j a m savo palankumą. Ši mintis prieštarauja prielaidai. paskelbus Piliečių teisių aktą. be to. Taigi nuostatos taip pat keitėsi. Jis nedelsdamas man atsiuntė knygą. Tarprasinis bendravimas ir rasinės nuostatos Jei moralūs veiksmai kuria moralias nuostatas. o aš grąžinau maždaug po savaitės. mažinančių skirtumus tarp religijų. klasių bei rasių. nuo to laiko jis visada parodydavo. Amerikiečių. Tačiau jei teisiškai įtvirtinsime moralius veiksmus.rasinio teisingumo teks ilgai laukti.panašiai kaip reikalavimas prisisegti saugos diržus paskatino palankesnį požiūrį įjuos? Tai buvo vieni iš socialinių mokslų atstovų argumentų JAV Aukščiausiajame teisme 1954 metais. bendradarbius ar bendramokslius įvardijo tik kaip baltuosius. ar teigiamas tarprasinis bendravimas gali sumažinti rasinius prietarus . pasisakančių už leidimą juodaodžiams įsikurti bet kuriame gyvenamajame rajone per tą patį laikotarpį padaugėjo nuo 65 iki 87 proc. 1975). kai drąsiai elgiamės. 1971. „Mes daromės teisingi. jie pradėjo ir atitinkamai mąstyti (Greeley ir Sheatsley. kol pasikeis moralė pamokslaudami ir mokydami . labai maloniai. galėsime netiesiogiai paveikti ir vidines nuostatas. Taylor ir kiti. kad yra galimybė. Visuomenės požiūrio į rasines problemas reikšmingumas perša mintį. per dešimtmetį 20 proc. SOCIALINIS MĄSTYMAS šią knygą ir prašydamas padaryti paslaugą . kad yra pasirengęs visada man pasitarnauti.) 1964 m. p. kai buvo svarstomas sprendimas panaikinti rasinę segregaciją mokyklose. 1978). o mūsų dienomis beveik visi baltaodžiai amerikiečiai pasisako už tokias mokyklas.

ar viešos išpažintys. Jų veiksmai išreiškė pribrendusią idėją ir įdiegė ją į kovotojų už pilietines teises širdis. 27). sėkmingai praktikuojamas ir šiandien. Politizuotuose ritualuose kai mokiniai kasdien pagerbia vėliavą ar kai gieda nacionalinį himną . Edgaras Scheinas (1956). Stebėtojai atkreipė dėmesį į tai. jog Azijai jis tinka" (Segal. XX a. ką sako" (p. Šis terminas buvo sugalvotas siekiant apibūdinti tai. Istorikas Richardas Grunbergeris (1971) rašo. galite naudoti nedidelius įsipareigojimus. Nors „minčių kontrolės" programa toli gražu nebuvo tokia neįveikiama. jos rezultatai vis dėlto verčia susirūpinti. „Tad po to. O daugelis sugrįžusiųjų ėmė tikėti. kad jis padarytų pareiškimus svarbesniais klausimais. kaip būtų galima spręsti pagal šį terminą. rašė. kad XX a. belaisvius 'kolaborantais'.. daugelis patirdavo . kad pasielgė teisingai „Pradėk nuo mažų dalykų ir augink juos" buvo efektyvus „kojos tarpduryje" metodo taikymo būdas. demonstracijos ir ypač vieši pasisveikinimai „Heil Hitler" reiškė absoliutų elgsenos ir įsitikinimų nesutapimą." Be to. kad galingiausias socialumo ugdymo būdas yra smegenų plovimas. 6 skyrių). daugelis mūsų pradėjome bijoti rusų. kai belaisvis „išmokdavo" sakyti ar rašyti nereikšmingus dalykus. apklausęs daugelį karo belaisvių jiems grįžtant namo. Todėl belaisviai dažnai įtikinėdavo save. sąmoningai prisiversdami tikėti tuo. Panašiai devintojo dešimtmečio pabaigoje kilęs judėjimas anglų kalboje vartoti ir vyriškos.viešumas yra patriotinių jausmų ugdymo priemonė. Žmonės mano. kai jausdavomės esą rusų atakos objektai. 1954). Dvidešimt vienas belaisvis nusprendė pasilikti. kas nutiko Korėjoje karo belaisviams amerikiečiams XX a. Šią praktiką taiko ne tik totalitariniai režimai. kad karo belaisviai visur aktyviai dalyvautų. socializuojant teroristus ir budelius (žr. ar tai būtų ko nors kopijavimas. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 169 niam visuomenės socializavimui." Robert Cialdini.4 s k y r i u s . Prisimenu. kurie piliečius paverčia 'pareigūnais'. „vokiškasis pasisveikinimas veikė ypač stipriai. manau. Jie visada pradėdavo nuo nereikšmingų reikalavimų ir palaipsniui pateikdavo vis svarbesnius. diskomfortą dėl prieštaravimo tarp savo žodžių ir jausmų. ketvirtajame dešimtmetyje daugeliui vokiečių dalyvavimas masiniuose nacių mitinguose. septintajame dešimtmetyje kovotojų už pilietines teises protesto žygiai sustiprino demonstrantų atsidavimą. šeštajame dešimtmetyje. kad tuos. Po daugybės tokių užsiėmimų. buvo reikalaujama. ar dalyvavimas grupinėse diskusijose. Šimtai karo belaisvių talkino savo kalintojams. Influence. potencialius pirkėjus 'klientais'. kai besimokydamas pradinėje mokykloje netoli nuo Boeing bendrovės Sietle dalyvaudavau aviacijos antskrydžių pratybose. kad „nors komunizmas Amerikoje neprigis. „Norėdami manipuliuoti žmogaus savivaizdžiu.. uniformų dėvėjimas. Nusprendę jį laikyti išorinio panašumo su kitais požymiu. Negalėdami sakyti to. kad vienas iš prižiūrėtojų metodų buvo nuoseklus reikalavimų didinimas. ir moteriškos giminių įvardžius sustiprino šias nuostatas. kurie abejojo Hitleriu. ar savikritiški rašiniai. kalintojai visada stengdavosi. kai jiems buvo suteikta teisė sugrįžti į Ameriką. Padaręs pareiškimą belaisvis pajusdavo vidinį įsitikinimų ir veiksmų atitikimo poreikį. 1988 („Įtaka") . šie žmonės stengėsi išlaikyti savo psichinę pusiausvyrą. ką galvoja.

kuo tikime. Paklauskite savęs: kodėl šiuose iš realaus gyvenimo paimtuose pavyzdžiuose nuostatas suformavo poelgiai? Kodėl atliktas vaidmuo ar pasakyta kalba gali paveikti pažiūras? APIBENDRINIMAS Kada elgesys lemia nuostatas? • Ryšys tarp nuostatų ir veiksmų galioja ir atvirkštine kryptimi: mes ne tik galime savo mintimis išprovokuoti veiksmą. turbūt. kodėl elgsena daro poveikį nuostatoms.170 I dalis. kosmetikai. Savęs suvokimo teorija tvirtina. Kuris iš mūsų nekreipia dėmesio į tai.ir visa tai darome iš rūpesčio: o ką kiti apie mus pagalvos. Savo daromą gerą įspūdį dažnai siejame su socialiniu ir materialiniu atpildu. dėl kurių atrodome nuoseklūs. Kodėl elgesys veikia nuostatas? Kokios teorijos padeda paaiškinti. Prisistatymas: įspūdžio valdymas Pirmasis aiškinimas. kad įsipareigoję atlikti nedidelį veiksmą vėliau žmonės lengviau sutinka ir su didesniu. kad siekdami sumažinti diskomfortą mes stengiamės pateisinti savo veiksmus. Socialinių vaidmenų sąlygojami poelgiai formuoja nuostatas. dietoms. Ar šiuose pastebėjimuose yra koks nors raktas mįslei . analizuojame savo poelgius. SOCIALINIS MĄSTYMAS O dabar leiskite paprašyti jūsų suvaidinti teoretikus. • • Tai. taip pat gali inspiruoti būsimas nuostatas. • Politiniai ir socialiniai veiksmai gali įteisinti elgesį. kad įvairūs požymiai it upeliai suteka į vieną upę: veiksmų poveikį nuostatoms. bet ir tikime tuo. kuris pakeis daugelio žmonių nuostatas. kad dėl strateginių priežasčių išreiškiame nuostatas. prasideda paprasta idėja. kad veiksmai atskleidžia mūsų esmę (kai esame netikri dėl savo jausmų ar įsitikinimų.įminti? Socialiniai psichologai įtaria. Prisistatymo teorija kelia prielaidą. Daugybė faktų patvirtina šį principą. kurią. ką. Pažintinio disonanso teorija teigia. o dabar dar ir plastinėms operacijoms . • Taip pat ir su rasinėmis ar politinėmis nuostatomis susijusi elgsena veikia socialinį sąmoningumą: mes ne tik giname tai. ką žmonės galvoja? Mes išleidžiame nesuskaičiuojamą daugybę pinigų drabužiams. ge- . galbūt. „Kojos tarpduryje" reiškinio tyrimai rodo. kad nuostatos kyia iš poelgių? Kaip šios konkuruojančios teorijos atspindi mokslinio aiškinimo procesą? Matėme. Veiksmai taip pat daro įtaką mūsų moralinėms nuostatoms: mes esame linkę pateisinti tai. ypač jei už juos jaučiamės atsakingi. kad yra trys galimos priežastys. ką sakome ar rašome. darytų ir kiti). ką giname. Panagrinėkime šias teorijas.kodėl veiksmas keičia nuostatas . prisimenate iš 2 skyriaus. Veikdami mes sustipriname idėją kuria grindžiami veiksmai. ką padarėme. bet ir veiksmais sužadinti mintį.

labai plačios. 1999). Tedeschi ir kiti. kad kažką reikia keisti. Tokia yra garsiosios Leono Festingerio (1957) pažintinio disonanso teorijos išvada. Ši paprasta idėja ir kai kurios su ja susijusios stulbinančios prielaidos paskatino atlikti per 2000 mokslinių tyrimų (Cooper. 1982. todėl „pažintinio disonanso" sąvoka tapo šiuolaikinio išsilavinusio žmogaus žodyno dalimi. 1979). Ar mūsų ryžtas atrodyti nuosekliais paaiškina. Niekas nenori atrodyti kvailai nenuoseklus.ir tik 13 proc. pajuntame spaudimą. buvo ta. nerūkančiųjų . kurie nė nenujaučia. Festingeris tvirtina. Kai karas prasidėjo. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 171 resne savijauta ir netgi tvirtesniu socialiniu tapatumu (Leary. Disonanso teorija daugiausia koncentruojasi į elgsenos ir nuostatų nesuderinamumą. tad nusprendę ką nors pasakyti ar padaryti išgyvename prieštaringus jausmus. kad karas yra pateisinamas net ir tada. nes pakitusias nuostatas žmonės atskleidžia ir tiems. ir kita. tačiau jos taikymo galimybės . . 1987). 2002). amerikiečių manė. jei fiktyvus melo detektorius kliudo jiems pamėginti sukelti gerą įspūdį (Paulhus. valdyti savo daromą įspūdį gali būti naudinga. Ši teorija paprasta. kai dvi vienu metu mąstomos mintys arba nuomonės („pažinimas") psichologiškai nesuderinamos. deriname nuostatas su veiksmais. kaip jie anksčiau elgėsi. kad mes jaučiame įtampą („disonansą"). Svarbiausia karo priežastis. Norėdami atrodyti nuoseklūs. kai suvokiame. galime sufalsifikuoti savo nuostatas. Pavyzdžiui. 2003). Tačiau mūsų apžvelgti nuostatų pokyčiai slepia kur kas daugiau nei prisistatymą. kaip sako žmonės" (Eiser ir kiti. kodėl nuostatos dažniausiai prisitaiko prie poelgių? Tam tikru mastu. Net jei tai reikštų šiokį tokį nenuoširdumą ar veidmainystę. galbūt veidmainiavimą.žmonės kur kas mažiau keičia nuostatas. 1994. karo Irake kai kurie amerikiečiai stengėsi sušvelninti savo „pažintinio disonanso pojūtį" (Kuli. Teorija įrodinėja. disonansas gali atsirasti tada. taip .4 s k y r i u s . beveik išvien tikėjusiems. Dvi kitos teorijos paaiškina. kad po 2003 m. Mes suvokiame ir viena. kaip teigiama. nors būtų buvę logiška pasirinkti kitą. Kad šito išvengtume. kad mūsų elgesys beveik nepateisinamai prieštaravo mūsų nuostatoms arba nusprendėme atiduoti pirmenybę vienai alternatyvai. kuriuos pasaulis toleravo. Tarptautinės politikos nuostatų programos direktorius pastebėjo. kai žmogus vienu metu suvokia dviejų tipų prieštaringą informaciją. kylanti tada. 2004b). kodėl žmonės įsisąmonina prisistatymą kaip nuoširdų nuostatų keitimą. jog Saddamas Husseinas. priešingai nei dauguma kitų brutalių diktatorių. kad rūkymas „iš tiesų kenkia. Jungtinėse Valstijose 40 procentų rūkalių . jei pajuntame neatitikimą. Tad. kad mūsų nuostatos keičiasi todėl. kad stengdamiesi sumažinti šią įtampą mes dažnai pakoreguojame mintis. Tai paaiškina. tik 38 proc. 2001. kodėl vienos apklausos metu pusė rūkalių britų prieštaravo nerūkantiems. jog esame suinteresuoti išsaugoti savo patirties nuoseklumą. turėjo masinio naikinimo ginklų ir kėlė grėsmę JAV bei Didžiosios Britanijos saugumui. Bent jau taip teigia prisistatymo teorija.rūkymo nelaiko labai kenksmingu (Saad. Savęs pateisinimas: pažintinis disonansas Viena iš teorijų teigia. jei pažintinis disonansas (cognitive dissonance) [tampa.

. ką žinau šiandien. pavyzdžiui. negalįs atvykti į šį seansą. Jordanijoje ir Palestinoje dabar dauguma piliečių tiki. kad jo tikslas . . pamačius po karo įsisiautėjusį chaosą Irake. paaiškina. todėl sutinkate pasakyti kitam eksperimento dalyviui (kuris iš tiesų yra tyrėjo asistentas). gerai pasimankštinsite.) Kad sušvelnintų šį prieštaravimą.atsakote jūs. ar ne. Newport ir kiti. be to. Irakas neturi masinio naikinimo ginklų (Gallupo institutas. kad Osama bin Ladenas „teisingai elgiasi." George W. amerikiečių pasisakė už karą. kad tai pakurstė teroristines nuotaikas. kaip žmonės reaguoja į šiuos ekspe- . sustiprėjus antiamerikietiškoms nuotaikoms Europoje bei musulmoniškuose kraštuose ir suvokus. dėl kurios buvo pradėtas karas. kad jų kariniai daliniai šiuos ginklus suras. priimčiau tokį patį sprendimą.172 I dalis. nei rasta jų tiek. kad eksperimentas bus įdomus. Žinodamas tai. Kai per karą tokie ginklai nebuvo nei panaudoti. Grąžydamas rankas tyrėjas maldauja: „Gal jūs galėtumėte jį pavaduoti?". jums sumokėjo. . kiek visa tai pareikalavo lėšų ir žmonių aukų. Esu tikras." Pažintinio disonanso teorija aiškina savęs įtikinimo reiškinį ir pateikia keletą stulbinančių prognozių. spręsdamas pasaulio reikalus" [Pew. Beveik keturi iš penkių amerikiečių tikėjo. kad keltų grėsmę. 2005 m. . . kurį surengė kūrybingasis Festingeris ir jo studentas J. kai kurie amerikiečiai dar kartą prisiminė svarbiausius vyriausybės argumentus dėl karo. Nepakankamas pateisinimas Įsivaizduokite. kad karą reikėjo pradėti (Duffy. (Indonezijoje. jog tik ką patyrėte didelį malonumą. Tai daroma mokslo labui.teigė respublikonų partijos viešosios nuomonės tyrėjas Frankas Luntzas (2003). kad jums labai patiks. 2003). be paliovos sukioti medinę durų rankeną. pastebima Tarptautinės politikos nuostatų programoje. jog dalyvaujate eksperimente. 2003)." Galiausiai dar kas nors. kaip lūkesčiai veikia darbo procesą.Prieš savaitę mano draugė dalyvavo šiame eksperimente ir sakė. tyrėjas (Carlsmithas) paaiškina. Kai baigiate. kaip engiamos tautos išvadavimas iš tironiško ir genocidinio režimo bei pagrindų taikingiems ir demokratiškiems Artimiesiems Rytams klojimas. „Iš tiesų? . kad jis nuobodus. kad asistentas. pasikeitė. Besukinėdamas tas rankenas. net jei Irake ir nebūtų rasta masinio naikinimo ginklų (Gallupo institutas. kol jo vaidyba tapo labai įtikinama).jis iš tiesų labai įdomus. gruožio 12 d. Merrillas Carlsmithas (1959). kuris paprastai įtikinėja kitus dalyvius. Iš pažiūros labai susikrimtęs tyrėjas (kurį Festingeris valandų valandas mokė.ištirti.klausia tariamasis eksperimento dalyvis. karą palaikiusieji patyrė prieštaringus jausmus. ar masinio naikinimo ginklai bus rasti. 2003). 2003. Dabar buvo iš naujo minimos tokios priežastys.nes priežastis. Bush. ar jūs galėjote jas numatyti. . kurie dar paaštrėjo suvokus. Praėjus mėnesiui po karo buvusi mažumos nuomonė virto daugumos požiūriu: 58 proc. Jums ištisą valandą reikia atlikinėti nuobodžias užduotis. Pasižiūrėkime." „O ne. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Priėmiau sunkų sprendimą. 2003]. o maždaug tiek pat pritarė. tiriantis. „Nesvarbu. Už durų laukiantis kitas dalyvis privaląs tikėti.

E L G E S Y S IR NUOSTATOS 173 +1. Tačiau turėjau pakankamą priežastį 20 dolerių atlygį . jog jūs galiausiai vėl susitinkate su tyrėju. 4. Jūs ne tik sužinote. kad nuobodus eksperimentas yra įdomus.0 Kontrolinė (jokio melo) Jokio disonanso 20 dolerių Neryškus disonansas 1 doleris Ryškus disonansas i i 4. 1959.20 dolerių užmokestį? Priešingai vyraujančiai nuomonei. kuriuose pajuokiami advokatai (pavyzdžiui: „Kaip sužinoti. kurĮ sušvelninti galime įtikėdami. Vieno eksperimento dalyviams reikėjo į magnetofono juostą įrašyti anekdotus. kiek buvo sumokėta kai kuriems dalyviams .šitaip pasielgti. ar dosnesnį. kad nuobodus eksperimentas yra įdomus. ką padarė. kai išorinio pateisinimo „nepakanka". kuris sąžiningai paaiškina visą šį tyrimą. kad kai savo veiksmų negalime pateisinti išoriniu atpildu ar prievarta. jie patirs didesnį diskomfortą (disonansą) ir todėl bus labiau suinteresuoti patikėti tuo. kad advokatas meluoja? Jo lūpos kruta. apie kurį retai užsimenama.5 paveiksle matome. kad veiksmingesnis yra didesnis atlygis. žmonės dažniausiai atitinkamai reaguoja į jų keliamus reikalavimus. kai žmonėms atrodydavo.* Daugybė vėliau atliktų eksperimentų patvirtino." S1+0. Ar sutiktumėte? Festingeris ir Carlsmithas rašo. . Hm. Neturėjau pakankamo motyvo šitaip pasielgti. mes patiriame disonansą. kad atsakytumėte į klausimus apie šią savo patirtį sukiojant durų rankeną. kad jie turi pasirinkimo laisvę ir gali numatyti savo veiksmų pasekmes.5 © +1. paprašo.5 PAVEIKSLAS Nepakankamas pateisinimas Disonanso teorija teigia. Gavusieji 20 dolerių turės pakankamą savo poelgio pateisinimą ir todėl turėtų patirti mažesnį diskomfortą..vieną dolerį. 0 gal jis buvo savaip įdomus. kad visi Stenfordo universiteto studentai neprieštaraudami grąžino pinigus. kad pasielgėme teisingai.") Šie skaitymai dažniau suformuodavo neigiamą požiūrį į advokatus tada. Kaip vėliau pamatysime." „Pasakiau. kad buvote apgautas. Įsivaizduokite. 0 dabar apie prognozę: kuriai sąlygai esant lengviausiai patikėtumėte savo mažu melu ir teigtumėte. bet iš jūsų dar paprašoma grąžinti 20 dolerių.4 s k y r i u s . ieškant vidinių poelgį pateisinančių priežasčių. kad rezultatai patvirtino šią intriguojančią prognozę.1 E „Pasakiau. Tai yra išankstinis 6 aprašytų skyriuje stulbinančių nuolaidumo ir konformistiškumo tyrimų pavyzdys. kad veiksmai labiausiai veikė nuostatas tada. Turėdami nepakankamai savo veiksmus pateisinančių aplinkybių.. Šaltinis: Duomenys iš: Festinger ir Carlsmith.! ® i1? £2 a č o Sąlyga: Disonanso -0. jei aplinkybės yra aiškios ir apibrėžtos. •Yra dar vienas šio XX a. šeštajame dešimtmetyje atlikto eksperimento aspektas. kai bu- nepakankamo pateisinimo efektas (insufficient justification effect) Disonanso sušvelninimas. Festingeris ir Carlsmithas rėmėsi įžeidžiama prielaida: gavusieji vieną dolerį (kuris vargiai bus pakankamas pateisinimas melui) bus labiausiai linkę savo nuostatas derinti su veiksmais.5 If -1. rimentus. kad eksperimentas iš tiesų buvo įdomus? Gavę už tai tiek.

kas inspiruoja elgtis taip. teigiančią.per mažą atlygį gavę autoriai jautė šiek tiek didesnį palankumą tokiai politikai. nes kitaip aš tau nusuksiu sprandą". Džoni. žmonės patys pradeda labiau jais tikėti. o ne: „Tvarkau savo kambarį todėl. kad netrukus laukia dar didesnės nelaimės. Rimtas pagrasinimas yra pakankamas pateisinimas.sakykime. Kito eksperimento metu žmonės už niekingus 1. Jausdami atsakomybę už savo žodžius. Kai studentai įsitikinę. Leippe ir Elkin. kai susiduriama su prieštaravimais arba jei manoma. skaityti ar ne (Hobden ir 01son. Vaikams bus lengviau reikalavimą nežaisti su viliojančiu žaislu paversti įsitikinimu [kad negalima su juo žaisti]. Leonas Festingeris 1920-1989 Pjr J^T^ . jei šito nepadarysiu".174 I dalis. Kai tėvas ar motina sako: „Sutvarkyk savo kambarį.Džoniui nereikės ieškoti vidinio motyvo tai daryti. Kai rašinyje reikėjo įrodinėti ką nors tokio. kad savo pasaulėžiūrą žmonės sieja su savo jausmais arba jau atliktais veiksmais. pateisinantis užsitęsusią baimę.5 dolerio turėjo parašyti rašinį. Anksčiau pastebėjome. Apsimetimas tampa įsitikinimu. kad pažintinio disonanso teorija pabrėžia ne santykinį atlygio ar bausmės už kiekvieną veiksmą efektyvumą. kaip pageidaujama. Atkreipkite dėmesį į tai. kad jis būtų tvarkingas". kurie jaučiasi esą priversti tai daryti (Stukas ir kiti. 1987). bet ir į rases. jie lengviau apsisprendžia dalyvauti ir kitose savanoriškose akcijose nei tie. gali į gerą pusę pasikeisti jūsų požiūris ne tik į politiką. SOCIALINIS MĄSTYMAS vo galima ne priverstinai. Ši idėja padėjo man sukurti disonanso sušvelninimo teoriją. o pačiam pasirinkti. Taigi galioja principas: nuostatos kyla iš veiksmų. Man atrodė. o tai. už kuriuos mes jaučiamės bent iš dalies atsakingi. kad nepakankamo pateisinimo principas veikia skiriant bausmes. . nes noriu. 1994. 1999). 1994). kad svarbūs žmonės iš tiesų perskaitys parašytą rašinį (Leippe ir Eisenstadt. Tai ypač akivaizdžiai pasireiškia tada. kad patys sutiko atlikti pasiūlytą visuomenei naudingą darbą.žinojimas. Remiant kitai rasei palankią politiką. kad tėvai man sprandą nusuks. būtinumą padidinti mokestį už mokslą . jog šie gandai gali būti „nerimo pateisinimas" . jei jiems bus tik lengvai pagrasinta ir to nepakaks paklusnumui pateisinti. ką slepia teorija Leonas Festingeris apie disonanso sušvelninimą Po 1934 metų žemės drebėjimo Indijoje už nelaimės zonos ribų pasklido gandai. kuo autoriai netikėjo . Pagal šią teoriją Džonis turėtų sakyti: „Tvarkau savo kambarį.

kad vieną iš jų jos gali pasiimti. kaip to.į kokią aukštąją mokyklą stoti. iš naujo vertindamos tuos pačius aštuonis gaminius. kad pasitraukdamas nuo jo žmogus jau būna padaręs ryžtingą veiksmą ir atitinkamai jį išgyvenęs. Jei nusprendėte gyventi ne studentų miestelyje. galbūt suvokėte. Mere Christianity. Kompetencija dėstytojo. Priėmę svarbius sprendimus. triukšmingo bendrabučio. išskyrus tai. Per tas kelias akimirkas eilėje prie lažybų langelio niekas nepasikeitė. kad vadovai.mes dažnai atsiduriame tarp dviejų vienodai patrauklių alternatyvų. Atrodo. mokytojai ir tėvai turėtų skatinti tik tiek. 1942 („Paprasčiausia krikščionybė") . kad atsisakėte erdvaus buto dėl ankšto. Galbūt prisimenate atvejį. galbūt suvokėte. kad šis sprendimas reiškia didesnį atstumą nuo studentų miestelio ir nuo draugų ir kad teks patiems gamintis valgį. su kuo draugauti. patrauklumas disonuoja su to. Susidūrę su svarbiu sprendimu . kai ką nors įsipareigoję skausmingai suvokėte. jog ir niekieno neverčiamas nebesugebi prisiversti" (p. kad sprendimai sukelia disonansą. 193). . sprendimo virsmas įsitikinimu gali sukelti perdėtą savikliovą (Blanton ir kiti. Po to Brehmas parodė moterims du gaminius. žinau. kad dalyvavusieji lažybose per žirgų lenktynes kur kas optimistiškiau žiūrėjo į lažybų rezultatus nei tie. 2001).4 s k y r i u s . Jei turėsime galvoje paprastus sprendimus. paprastai sušvelniname disonansą. nes žmonės nėra linkę prievartinio poelgio paversti vidiniu įsitikinimu. ir pasakė. autoritarinis valdymas efektyvus būna tik valdžiai kontroliuojant. kokį darbą pasirinkti. kai jau esam pasirinkę." Efektas gali pasireikšti labai greitai. radijo imtuvas ir plaukų džiovintuvas. kol pranešate savo sprendimą. Iš savo patirties. įgytos patariant. ką pasirinkote. centre įvyksta nestiprus pokytis. C. S. „Kiekvieno apsisprendimo metu jūsų esmės. iš pažiūros beveik nesiskiria nuo negavusio šio darbo. Lewiso knygos The Horse and His Boy. kiek būtina pageidaujamam poelgiui sužadinti. tačiau tik tol. Lewis. kad skatinti ir padrąsinti reikia taip. vos ne vos gavusio darbą. Disonansas priėmus sprendimus Suvokiama pasirinkimo laisvė ir atsakomybė pabrėžiama turint omenyje tai. kurie dar tik ruošėsi dalyvauti. „Tai. kad tai sukeltų pageidaujamą elgesį. Jei nusprendėte gyventi studentų miestelyje. paverčiantis ją truputį kitokia nei iki tol. tokius kaip kaip skrudintuvas. išaukštindami pasirinktą alternatyvą ir nuvertindami atmestą. Disonanso teorija tvirtina. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 175 Pasak šios teorijos. nepatogumu. privalo būti teisinga. priimančios sprendimus. S. 1974 („Arklys ir jo berniukas") herojus pavergtas kalbantis arklys pastebi: „Blogiausia. žolė kitapus tvoros neatrodo žalesnė. moterys pirmenybę suteikė pasirinktam ir mažiau vertino atmestą daiktą. kad pabuvęs vergu ir viską daręs per prievartą pastebi. Atlikdamas pirmą iš paskelbtų disonanso eksperimentų (1956) Jackas Brehmas paprašė Minesotos universiteto moterų įvertinti aštuonis gaminius." C. kuriuos jos įvertino labai panašiai. ko atsisakėte. kurį dėstytoją priimti į darbą. Vėliau. ką nusprendžiau. jog kartais tarp dviejų galimybių būna labai nedidelis skirtumas. Robertas Knoxas ir Jamesas Inksteris (1968) pastebėjo. Tačiau ji taip pat atkreipia dėmesį.

6 pav. pradinis. mes stebime save lyg iš šalies. . kurie jai kelia džiaugsmą. teigianti. arba į aplinkos poveikį. Savęs suvokimas Nors disonanso teorija inspiravo daugelį mokslinių tyrimų. Kitų asmenų nuo- savęs suvokimo teorija (self-perception theory) Teorija. Kodėl veiksmai veikia nuostatas? 4. analizuodamas mūsų elgesį ir aplinkybes. ir paaiškiname jo elgesį atsižvelgdami arba į to žmogaus savybes bei nuostatas. Mes stebime.6 PAVEIKSLAS Nuostatos kyla iš poelgio Prisistatymas (įspūdžio valdymas) . Dažnai šie pateisinimai būna pakankamai tvirti. 4.) Savęs suvokimo teorija (jos autorius Darylas Bernas. 103). 1972) daro prielaidą. Kaip ir prekiautojui automobiliais naudojant žemai paleisto kamuolio taktiką. kad nebūdami tikri dėl savo nuostatų mes sprendžiame apie jas taip. p. Matydami. kad bilietai pabrango iki 475 dolerių. kuo remdamiesi darome išvadas apie kitų žmonių nuostatas. Tačiau Alison jau apsisprendusi. jos atsiprašymą mes siejame su situacijos poveikiu. Kai mūsų nuostatos silpnos arba neapibrėžtos. kaip galvotų kitas mus stebintis žmogus. žmonėms. tad Alison jį užsisako ir pradeda galvoti apie kitus kelionės privalumus. Atvažiavus į bilietų kasą paaiškėja. niekada nešauna į galvą. kad bilietas nėra brangesnis. Paaiškėja.176 I dalis. kad mes panašiai vertiname ir savo pačių elgesį. Pagalvokime.sprendimas dėl to nežlunga. kaip žmogus elgiasi konkrečioje situacijoje. ir kai vienas iš jų pašalinamas ." Goethe. „kad šių papildomų priežasčių galėjo apskritai nebūti. kurioms esant jis įvyko. jei iš pat pradžių nebūtų priimtas sprendimas". jos analizuojamus reiškinius gali paaiškinti ir paprastesnė teorija. sprendimą atsiprašyti priskiriame pačiai Siuzi (žr. kaip tėvai priverčia mažąją Siuzi pasakyti „atsiprašau". o ne su asmeniniu mergaitės apgailestavimu. jei lėktuvo bilieto kaina neviršys 400 dolerių. o veikdami. Kai Siuzi atsiprašo niekieno neverčiama. teigia Robertas Cialdinis (1984.tarkime. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Geriausiai save galime pažinti ne mąstydami. Alison nusprendžia parvykti namo. 1749-1832 Sprendimai patys sukuria juos palaikančius pateisinimus.

The Diary of a Young Giri. kai jų niekas nevaržo. Kai liovęsi skaityti šį skyrių pakilsite nuo knygos." Jei mūsų jausmai nėra intensyvūs. „Sėdėkite visą dieną apatiška poza. suvokiu savo nuostatas. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 177 statas atpažįstame atidžiai stebėdami.„sutraukite šiuos raumenis". liūdnu balsu. Tačiau eksperimentai. bet įtikino save elgtis taip. Žinomi dainų autoriai Rodgersas ir Hammersteinas primena: kai ko nors bijome. 1984).4 s k y r i u s . Jamesas puolė į gilią depresiją. Psichologijos pionierius Williamas Jamesas pasiūlė panašiai aiškinti emocijas. atsakinėkite tyliu. Sunku šypsotis ir tuo pat metu būti sudirgusiam. Visi mes esame tai patyrę. neatsisakančiais pagelbėti? Ar dėl šios priežasties „kojos tarpduryje" reiškinio eksperimentų dalyviai vėliau sutiko patenkinti didesnius prašymus? Iš tiesų taip. kokie mes esame. 1947 („Dienoraštis") Raiškos būdai ir nuostatos Jūs. ar tvirti mano įsitikinimai. Norite pasijusti ge- . „suraukite antakius" . kurių metu tiriamas veido išraiškos poveikis. Tai ypač būdinga tada. Ar žmonės. prijungęs prie studentų veidų elektrodus . tvirtina Jerry Burgeris ir Davidas Caldwellas (2003). išsiskiria adrenalinas ir moteris pabėga. Kai mirė brolis Henry. ir tai priverčia mus elgtis maloniai ir mandagiai. Poelgis gali keisti savojo Aš sampratą. kaip iš pradžių ir aš. Paskatinti nutaisyti laimingą (o ne piktą ar liūdną) veidą žmonės gali prisiminti daugiau džiugių akimirkų arba pastebėti. šie teigė pajutę pyktį. Todėl darau išvadą. tačiau staiga suskamba telefonas ar kas nors pasibeldžia į duris. Netgi eisena gali turėti įtakos savijautai. Kai girdžiu save kalbantį. Jis teigė. 2003). ačiū. pastebi Williamas Jamesas (1890.. kad tikriausiai jaudinuosi. dūsaukite. ji stengiasi jaustis laiminga. 463). neblogai. moteris miške susiduria su riaumojančiu lokiu. Žiūrėdami į savo veido išraiškas veidrodyje efektyviau suvokiame save (Kleinke ir kiti. kai savo elgesio negaliu taip paprastai motyvuoti išoriniais suvaržymais. Kai Mis Pasaulis pasirodo šypsodamasi. kad suvokti savo emocijas mums padeda savistaba. Kai universitete turiu skaityti paskaitą. kad laimės būsena ilgiau trunka (Schnall ir Laird. O kaip tau?" „Na. ir jūsų melancholija užsitęs". Veiksmais galime sužadinti jausmus. Netrukus jis tai galėjo daryti iš tikrųjų. pavaikščiokite mažais žingsneliais vilkdami kojas ir nudelbę akis. Būname suirzę. suvokę. pabundu prieš aušrą ir nebegaliu užmigti. Tarkime. kaip jie elgiasi. suprantu. Įdomiau išbandyti kitą Lairdo atradimą: priversti šypsotis žmonės jautėsi esą laimingesni. Panašiai suvokiame ir savo nuostatas. o karikatūros jiems atrodė juokingesnės. Vadinasi. Iš baimės padažnėja jos pulsas." Anne Frank. „Kaip sekasi?" „Puikiai.. Kai Jamesas Lairdas (1974. galite skeptiškai vertinti savęs suvokimo reikšmę. kai stebiu savo veiksmus. siūlo būdą. kad sutiko atlikti nedidelį pageidavimą. kaip šį efektą patirti. baimę moteris patiria matydama. 1998). Laisvai pasirinktas veiksmas parodo. galimas daiktas. Tai puikiausias būdas pasijusti prislėgtiems. pradeda save laikyti paslaugiais. malonus elgesys gali iš esmės juos pakeisti.privertė juos raukytis. gali būti pravartu „švilpauti linksmą melodiją". lyg gyvenimą būtų galima valdyti. „Galiu stebėti save bei savo veiksmus lygiai kaip ir pašalinis stebėtojas.

kurie nesistengė dirbtinai keisti savo veido išraiškos. kurie linkčiojo galva. Išvada: kad pajustume. kad suprastume. ką jaučia kiti žmonės. kaip šabloniški veiksmai sukelia šablonišką mąstymą. The Expression of the Emotions in Man and Animals. kaip teigia ne tik Freudas. išreikšdami emociją mes galime jos atsikratyti. Kas buvo palankiausi laidos atžvilgiu? Tie. 1887 („Žmonių ir gyvūnų emocijų raiška") riau? Minutėlę pavaikščiokite plačiais žingsniais. smarkiau prakaitavo. 1992). Šitaip elgdamiesi geriau suvokiame. kad pozityvios mintys sutampa su linkčiojimu galva ir nedera su jos purtymu. o šis reiškinys padeda suprasti. žmonėms karikatūros atrodo juokingesnės. stebėtojai labiau į jas įsijausdavo. kodėl smagu būti tarp laimingų žmonių ir slogu tarp prislėgtų (14 skyrius). ką jie jaučia? Katherinos Burns Vaughan ir Johno Lanzettos (1981) atlikto eksperimento išvados leidžia teigti. o ne tada. palyginti su tais. Mes sinchronizuojame savo judesius. tai gal imituodami kitų žmonių veido išraišką geriau suprastume. natūraliai ir nesąmoningai akimirksniu mėgdžiojame juos (Hatfield ir kiti. kiek įmanoma slopinant visus išorinius ženklus. kai jie laiko pieštuką sukandę dantimis (įsijungia šypseną sukeliantys raumenys). Išbandykite tai patys ko nors klausydamiesi: ar jaučiatės labiau pritariąs linksėdamas galva. Vieno eksperimento metu .178 I dalis. tai skausminga veido išraiška turėtų veikti raminamai (Cacioppo ir kiti." Charles Darwin. Įdomaus eksperimento metu Gary Wellsas ir Richardas Petty paprašė Albertos universiteto studentų „patikrinti ausines" klausantis radijo laidos linksint ar nepritariamai purtant galvą. Tiesą pasakius. Jei veido išraiška veikia jausmus. Kodėl? Wellsas ir Petty spėja. Imituodami kito žmogaus emocijas. Vieniems stebėtojams buvo liepta pamačius šoko reakciją nutaisyti skausmingą veido išraišką. klausydamiesi jų balso. „Laisva emocijos raiška išoriniais ženklais ją suintensyvina. o jų pulsas padažnėdavo. kūno laikyseną ir balso toną. ar purtydamas? Kolono universitete Thomas Mussweileris (2006) panašiai atrado. kūno laikyseną. mėgdžiokime jų veido išraiškas. patiriantį elektros šoką. SOCIALINIS MĄSTYMAS Pasak vokiečių psichologo Fritzo Stracko ir jo bendradarbių (1988). skausmingą grimasą nutaisę studentai pamatę. mūsų emocijos sušvelnėja. 1991). Iš tiesų. Jei. tai skatina „užsikrėsti emocijomis". Jie paprašė Dartmuto koledžo studentų stebėti žmogų. nereikia nė stengtis. Be to. Stebėdami kitų žmonių veidus. kaip stebimas žmogus patiria elektros šoką. mojuodami rankomis ir žiūrėdami į priekį. ką šie žmonės jaučia. Antra vertus. kai pieštukas yra suspaustas tarp lūpų (dirba su šypsena nesuderinami raumenys). Veido išraiška taip pat turi įtakos mūsų nuostatoms.

tada jie savo veiksmus gali laikyti išoriškai kontroliuojamais. kad šis žmogus pasakė savo nuomonę ne už atlygį. nes už tokį siūlymą gavo 20 dolerių. kad nepamatuotas atpildas kartais turi paslėptą kainą. Per didelis pateisinimas ir vidinė motyvacija Prisiminkime nepakankamo pateisinimo efektą . Įsivaizduokite. dažniausiai būna paveikiausias siekiant. 1997) Ročesterio universitete ir Marko Lepperio bei Davido Greene (1979) Stenfordo universitete. taip pat Annos Boggiano ir jos kolegų (1985. kai manytumėte. galima įpratinti juos šį darbą susieti su atlygiu. Savęs suvokimo teorija žengia dar vieną žingsnį. jis aprengė dalyvius gelbėjimo liemenėmis. liguistą). Nutukusius žmones imitavusieji (labiau negu kontrolinės grupės dalyviai) aprašytą žmogų apibūdino kaip turintį nutukusiems žmonėms būdingų bruožų (draugišką. Žinoma. Savęs suvokimo teorija interpretuoja kitaip: aiškindami savo poelgį žmonės atkreipia dėmesį į tuometines sąlygas. nufilmuoti Franko Bemieri ir jo bendradarbių (1994) tyrimo metu. Pradėkite mokėti žmonėms per didelio pateisinimo efektas (overjustification effect) Vidinės motyvacijos slopinimas. kad jie darytų tai. ką jie ir taip mėgsta daryti. Kito eksperimento dalyvių buvo paprašyta vaikščioti lėtai. Veiksmas daro įtaką mąstymui. kad per didelio pateisinimo efektas egzistuoja. kaip vaikšto pagyvenę žmonės. šis pareiškimas atrodys ne toks nuoširdus. Šie dalyviai aprašytą asmenį apibūdino vyresniems žmonėms būdingais stereotipiniais bruožais. nerangų.mažiausias paskatinimas. kad jie tai daro dėl malonumo. jaučia didesnį tarpusavio ryšį. ką jau ir taip daro. kad girdite. paperkant žmones. Galbūt panašias išvadas darome ir stebėdami save. kaip šie du savanoriai. kaip kažkas „išmintingai" siūlo padidinti mokestį už mokslą. . kaip vaikšto nutukę žmonės. pritvirtino svarmenis prie riešų ir kulkšnių ir paprašė oriai pavaikščioti. jog atpildas visada sustiprina motyvaciją. 1987) Kolorado universitete atlikti eksperimentai įrodė. Atlyginant žmonėms už tai. Sutariantys žmonės. Pažintinio disonanso teorija siūlo štai tokią šio reiškinio interpretaciją: kai išorinių paskatų nepakanka poelgiui pateisinti. ši teorija teigia. atsiradusį prieštaravimą sušvelniname vidiniu jo pateisinimu. Edwardo Deci bei Richardo Ryano (1991. kad jiems ši veikla patiktų ir kad jie ją tęstų.4 s k y r i u s . Priešingai nuomonei. perskaitę aprašymą apie jį. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 179 Natūralus mėgdžiojimas ir emocijų „infekcija". o ne savaime patraukliais. Taip silpninamas jų įsitikinimas. Po to jie turėjo papasakoti įspūdžius apie žmogų. kuris paskatina kažką padaryti. nei tuo atveju.

kad tai princas. Vyriškis jiems sumokėjo ir pažadėjo atlyginti ir kitą dieną. ir ilgainiui jie tuo užsiiminės rečiau nei tie. kad jo menki ištekliai išseko. Teisingas skatinimas taip pat gali skatinti kūrybingumą (Eisenberger k kiti. Yra tokia pasaka. Jokio išorinio atpildo Savęs suvokimas: „Darau tai. jis iš tiesų gali sustiprinti mūsų vidinę motyvaciją. 1986).) Ir jei pagyrimas už gerą darbą padeda jaustis kompetentingesniais ir sėkmingesniais. „Bet gal galėtumėte rytoj ateiti žaisti už 10 centų?" Nusivylę berniukai pasakė senukui. kas jiems patinka. Sansone. (Kaip ir pasakos herojė. Per didelio pateisinimo efektas pasireiškia tada. gyveno vienišas senas žmogus. kad taip tenkina savo pomėgį. 1984. žaisti su gražiais spalvotais žymekliais). 1994). Vienoje gatvėje. kad nebesugrįš. ir jie pradeda savo veiksmus sieti su šiuo skatinimu. kurioje kiekvieną popietę triukšmingai žaisdavo vaikai. tačiau šį kartą tik po 25 centus. ką jis ir taip su džiaugsmu daro (sakykime. sumažina malonios užduoties patrauklumą (Rosenfeld ir kiti. kad už 10 centų ištisą popietę žaisti prie jo namų neapsimoka. nes žmonės vis tiek savo veiksmus gali motyvuoti asmeniniu suinteresuotumu (Bradley ir Mannell. jie supranta. kad būtent tai yra pastangų priežastis („Dariau dėl pinigų")." Išorinė motyvacija už žaidimą menant mįsles ar sprendžiant kryžiažodžius. Atpildas. . Pasak savęs suvokimo teorijos. ir jo žaidimą paversite darbu (žr.7 pav. Jis pažadėjo kiekvienam duoti po 50 centų. Kitą dieną vaikai gavo tik po 15 centų. puikiai atskleidžianti per didelio pateisinimo efekto raidą. Kitą dieną vaikai sugužėjo prie senio namų ir žaidė aistringiau nei bet kada. Triukšmas jį erzino. todėl vieną dieną jis pasikvietė berniukus prie savo durų ir pasakė. nelaukiamas atpildas nesumenkina vidinio intereso. jei jie sugrįš ir rytoj. Tang ir Hali. kai kas nors iš anksto pasiūlo nebūtiną atpildą. kad jam labai patinka linksmi vaikų balsai. 2003). 4. kokia atpildo rekšmė: atpildas ir pagyrimas informuoja žmones apie jų pasiekimus (kai žmonės ima galvoti. įsimylėjusi medkirtį ir vėliau sužinojusi. SOCIALINIS MĄSTYMAS 4. nes man moka. Vaikai vėl sugrįžo šūkaudami.7 PAVEIKSLAS Vidinė ir išorinė motyvacija Kai žmonės be atpildo arba neverčiami daro tai. 2001. doleriais) Savęs suvokimas: „ D i j ^ K tai. kurie žaidžia negaudmi užmokesčio. Išorinis atpildas sumenkina vidinę motyvaciją. ir senukas paaiškino.180 I dalis.. nes tas man patinka. 1980. Pažadėkite vaikui atlyginti už tai. o senukas vėl jiems sumokėjo. 1999. kad ta veikla jiems gerai sekasi) ir stiprina vidinę motyvaciją." Vidinė motyvacija Išorinis atpildas (pvz. Svarbu. Jie aiškino.). akivaizdžiai siekdamas kontroliuoti elgseną. kuriuo siekiama kontroliuoti ir įtikinti.

kodėl elgesys natūraliai paveikia nuostatas: 1) disonanso teorijos prielaida. Fizikas Richardas Feynmanas (1967) stebėjosi. 1975). Kodėl? „Nes. 1985. kad galėtų kontroliuoti . ką pastebėjome. kad pastarieji du paaiškinimai prieštarauja vienas kitam." Teorijų palyginimas Susipažinome su vienu paaiškinimu. žinai. Kaip skirtingi keliai gali atvesti į tą patį tašką. Kai pateisinamų aplinkybių būna per daug taip nutinka. 1985. Darylas Bernas (1972). ir skatina. kurios nėra savaime patrauklios? Marijai pirmosios fortepijono pamokos gali baigtis nusivylimu. Workman ir Williams. jam reikia pasiūlyti vidinį šio poelgio motyvą: „Manęs nestebina. kodėl elgesys turėtų paveikti nuostatas (prisistatymo teorija). kai mokytojai nurodinėja. nes tu esi įžvalgi ir puikiai moki bendrauti su žmonėmis". savęs suvokimo teoretikas. Susipažinome ir su dviem paaiškinimais. E L G E S Y S IR N U O S T A T O S 181 Tad kaip galime ugdyti žmonių pasitenkinimą užduotimis. Jei mokiniams suteiksime pakankamą motyvą atlikti užduotį ir girdami padėsime jiems jaustis išmanančiais. kaip pageidaujama (Boggiano ir Ruble. 1980). pažadėjęs vakarėlį tiems. Abi teorijjos yra žmogaus fantazijos vaisius . kaip reikia elgtis. teigia. ir kiekvieną iš jų mes galime pakoreguoti. kad abi šios teorijos daro užuominą į lojalumo bei estetikos klausimus. taip ir skirtingos prielaidos gali atvesti prie . Kai žmogus paklūsta. 1991). 53-55). kad „viena iš nuostabių gamtos savybių" yra „gausybė puikių galimybių" ją apibūdinti: „Nesuprantu. kodėl tikslius fizikos dėsnius galima išreikšti tokia gausybe būdų" (p.vaikų noras mokytis gali sumažėti (Deci ir Ryan. kurie per tris mėnesius perskaitys 10 knygų.kūrybiški bandymai supaprastinti ir paaiškinti tai. Tokiais atvejais tėvai. Tomas gali nejausti vidinio potraukio tiksliesiems mokslams. galima nuspėti vadovaujantis keletu teorijų. kad jis apimtų daugumą čia aptartų išvadų (Greenwald. Jonas gali pirmą kartą nenorėti eiti pas žmones siūlyti prekių. mokytojai ar vadovai turėtų taikyti atitinkamas priemones. ir 2) savęs suvokimo teorijos prielaida. Kuris iš jų teisingas? Neginčijamų argumentų surasti sunku. kad savo poelgį pateisiname siekdami sumažinti vidinį diskomfortą. galbūt sustiprinsime jų pasitenkinimą bei susidomėjimą konkrečiu dalyku. Mano jaunesnysis sūnus per savaitę mikliai „prarydavo" 6-8 knygas. panašiai kaip stebėdami kitus žmones sprendžiame apie jų nuostatas. kad tau taip sekėsi lankantis pas klientus. Tai byloja apie žmogiškojo veiksnio įtaką mokslinėms teorijoms (žr. Po trijų savaičių sūnus per savaitinius vizitus į biblioteką pradėjo imti tik vieną arba dvi knygas. „nuostatos kyla iš veiksmų". pavyzdžiui. nei savęs suvokimo teorija. 1 skyrių). kol bibliotekoje nepradėjo veikti skaitytojų klubas. Daugeliu atvejų abu jie leidžia tikėtis tokių pat prognozių.4 s k y r i u s . kad mes stebime savo elgesį ir darome logiškai pagrįstas išvadas apie savo nuostatas. skatinančias elgtis taip. Moksle nėra neįprasta. kad kurį nors principą. tereikia perskaityti 10 knygų. Atrodytų. Gamtai negalioja nei disonanso.

arba savo poelgiais pagerindami situaciją kurioje nors kitoje srityje. kuris jums patinka. Jei vienoje srityje iškyla grėsmė žmonių savivaizdžiui. mes savo elgesį bei aplinkybes laikome nuostatų supratimo raktu (kaip žmogus. ir kad b) jie tai gali kompensuoti sutvirtindami kitą savojo Aš aspektą. žmonės (ypač tie. jei jūsų žodžius lydės nemalonūs rezultatai . Tačiau ar būtina vidinė įtampa tam. kad a) žmonės. 2002). taip pat rečiau teisina save (Holland ir kiti. 1993). jei nukentės žmogus. Kad tai įvyko. kurių savivertė stipriai išreikšta ir tvirta. 1990). teigianti. prieštaraujančius mūsų nuostatoms) iš tiesų veikia nemaloniai? Be abejo. Ši teorija tik daro prielaidą. Kad sumažintume šią įtampą. SOCIALINIS MĄSTYMAS to paties principo. pasiūlome atkurti savivertę. gali išduoti sustiprėjęs prakaitavimas ir padažnėjęs pulsas (Cacioppo ir Petty. Jis bus kur kas didesnis. Jie verčia mus jaustis kvailai. jie tai kompensuoja arba iš naujo sutelkdami dėmesį.tarkim. gerais darbais? Kelių eksperimentų metu Steele pastebėjo. Kaip manote. teigia Claude Steele (1988) savęs įtvirtinimo teorija. 1999). atlikusiems jų norų neatitinkančius veiksmus. ką pasakiau?" [Forster. mes turėtume keisti savo nuostatas. Kodėl laisva valia sakant ar darant nepageidautinus dalykus kyla toks susierzinimas? Todėl. Kai alkoholis sumažina disonanso sukeltą nepasitenkinimą. priimant sprendimus ar atliekant veiksmus. kai mūsų veiksmai ir nuostatos tarpusavyje nedera. jei jausitės atsakingas už šias pasekmes .182 I dalis. kol neišgirdau. Viename iš savo eksperimentų Steele ir jo kolegos paprašė Vašingtono universiteto studentų parašyti esė. kad esame patikimi ir geri. kuo netikite. Jie kelia grėsmę jausmui. kas nutinka. 1983. kad kai savasis Aš buvo atkurtas. jei poelgis sukelia nepageidautinas pasekmes. Tad disonansas iš tiesų kelia įtampą. Tie. kuri atsiranda. . Kad ir kaip būtų.kils nemalonus prieštaravimas. kuriame savęs įtvirtinimo teorija (self-affirmation theory) Teorija. nepageidautinai elgdamiesi. Croyle ir Cooper. Be to. Savęs suvokimo teorija nieko nesako apie įtampą. 1976]). nes sutikote jį padaryti arba galėjote numatyti jo pasekmes . kaip poelgio padarinio. Prisiminkime.jei kas nors jus išgirs ir patikės. bet ir todėl. 1986. sakantis: „Iš kur man žinoti. dažnai patiria grėsmę savo įvaizdžiui. kad atsirastų nuostatų. kad kai mūsų nuostatos apskritai yra netvirtos. ką galvoju. kad paremtas daugiau nei viena teorija. pavyzdžiui. tai tik sustiprina mūsų tikėjimą šiuo principu. Ar tariamai disonansą išprovokuojančios aplinkybės (pavyzdžiui. Disonansas kaip sužadinimas Ar galime teigti. kad kuri nors teorija yra geresnė? Vienas svarbus aspektas akivaizdžiai patvirtina disonanso teoriją. nuostatų. kai žmonėms. kaip poelgio padarinio. efektas? Steele ir jo kolegos (1981) mano. kad taip. ypač jei kyla grėsmė savivertės ir orumo jausmui. kad disonansas apibrėžiamas kaip sužadinta nemalonios įtampos būsena. jei neigiamas poveikis bus nepataisomas. Jis virsta įtikinamu ne tik dėl patvirtinančių duomenų. negalite lengvai ignoruoti šio veiksmo. efektas išnyksta. Jei niekam negirdint pasakote tai. Tad pateisindami savo veiksmus ar sprendimus mes save įtvirtiname: apsaugome ir palaikome savo dorumo bei vertės pojūtį. disonansas bus minimalus. kurie atėjo į eksperimentus turėdami tvirtą savojo Aš sampratą) jautė kur kas mažesnį poreikį teisintis (Steele ir kiti. kad tokie veiksmai trikdo. Losch ir Cacioppo. už kurias žmogus jaučiasi atsakingas (Cooper.

sutampančią ar beveik sutampančią su jų nuomone. kai sau neprieštaraujama Disonansas sukelia nepasitenkinimą. kodėl mūsų veiksmai daro poveik[ nuostatoms. kuriuos sukelia aiškiai apibrėžtų nuostatų neatitinkantys veiksmai: mes jaučiame įtampą. esant tam tikroms sąlygoms. kuriomis jie vyksta. 1977. neturėtų kilti didelė įtampa. ir atitinkamai vertiname nuostatas. o kad ją sumažintume. kurią patiriame. Yra pakankamai įrodymų. paprasčiausiai stebime savo poelgius bei aplinkybes. teigia. ieškome vidinių pateisinančių motyvų. Disonanso teorija. Čia taip pat neturėtų būti jokio disonanso. kad ir po 40 metų nuo pažintinio disonanso teorijos paskelbimo ji tebėra tokia pat stipri ir įdomi. t Savęs suvokimo teorija daro prielaidą kai kai nuostatos silpnos. kuris buvo pateiktas kaip alaus ir degtinės degustavimo eksperimento dalis. Pagal disonanso teoriją nuostatos keičiasi dėl įtampos. atrodo. Roese ir Olson. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 183 būtų palankiai atsiliepiama apie mokesčio už mokslą padidinimą. 1994). . kad disonanso teorija sėkmingai paaiškina procesus. • Faktai patvirtina abiejų teorijų teiginius ir perša išvadą kad kiekviena jų apibūdina tai. kurios paprastai sumažina nepasitenkinimą. pavyzdžiui. kurios lems vėlesnę mūsų elgseną (Fazio. kad sudarytų gerą įspūdį. Prisistatymo teorija teigia. procedūros. kad juo mažiau pateisiname savo nepageidautinus veiksmus išorinėmis aplinkybėmis. Taip disonanso teorija aiškina nuostatų kaitą." Socialinės psichologijos Savęs suvokimas. Viena iš įdomesnių savęs suvokimo teorijos išvadų yra „per didelio pateisinimo efektas": atlyginant žmonėms už jų mėgstamą veiklą galima paversti malonumą nuobodžiu darbu (jei šis atlyginimas skatina šią veiklą sieti su atlygiu). kad žmonės.kai. Kai žmonės gina poziciją. Kad šią įtampą sumažintume. O kaip tada. ką patinka daryti. be to. t Dvi teorijos teigia. Tačiau ši teorija taip pat įrodo. jog jos sutampa su veiksmais. todėl pasielgus prieš savo nuostatas tenka save įtikinėti. kad atrodytų. pradedame atitinkamai koreguoti nuostatas. kad veiksmai atitinkamai keičia nuostatas.kol po nemalonių rašinių jie neišgėrė alkoholio. nuostatų pokyčio nepanaikina (Fazio ir kiti. kai veiksmas neprieštarauja jokiai nuostatai . Brehm (1999) APIBENDRINIMAS Kodėl elgesys veikia nuostatas? • Trys konkuruojančios teorijos aiškina. 1987. ekspertas Jack W. nuostatas pakoreguoja taip. Visais šiais atvejais savęs suvokimo teorija yra parengusi atsakymus. nes jei sumokama už tai. Studentai sumažino dėl to kilusį disonansą švelnindami savo nusistatymą prieš mokestį už mokslą . pakoreguoja jas derindamiesi prie klausytojų. juo labiau jaučiamės už juos atsakingi ir juo didesnis disonansas bei nuostatų kaita kyla.4 s k y r i u s . kai mūsų poelgiai arba svarbūs sprendimai prieštarauja nuostatoms. viešai reikšdami savo nuostatas. Trumpai tariant. 1979). žmonės tėra provokuojami šypsotis arba susiraukti. kad nuostatos iš tiesų keičiasi. Tačiau disonanso teorija negali paaiškinti visų faktų. savęs suvokimo teorija atskleidžia jų. „Nuostabu. Kai mūsų nuostatos dar nėra apibrėžtos. ypač tikrinantys savo elgesį. Disonanso teorija taip pat negali paaiškinti per didelio pateisinimo efekto. Veikdami bei mąstydami mes susikuriame lankstesnes nuostatas. kas vyksta. kad žmonės. formavimosi procesą.

pradėti rašyti straipsnį.. Tema j u s užvaldys. kitaip tariant. kol jų neįvardijau". privalome. kad veiksmas teikia energijos ir patarė pradedantiems rašytojams dirbti net ir tada. be tinkamos išraiškos nebus įspūdžio . jog neprivalau visada pateikti galutinę išvadą. iš j ū s ų vis tiek reikalaujama. „Jei norime nugalėti nemalonius emocinius išgyvenimus." VVilliam James. Prieš šimtą metų tokią pat išvadą padarė filosofas ir psichologas Williamas Jamesas (1899): „Be reakcijos nebus suvokimo. Jei nenorite ko nors paversti įpročiu. priešingus polinkius.tai didysis principas.. Todėl būdamas dėstytojas ir autorius turiu sau priminti. pasirinkite tezę ir pradėkite j ą detaliai aiškinti . kurio mokytojas privalo niekada nepamiršti". nei įkvėpimo. Kad atsikratytumėte įpročio. Štai ką man parašė vienas studentas: „Aš iš tiesų nesupratau savo įsitikinimų tol. kaip užvaldo visus profesionalius rašytojus (p.tačiau vėliau pastebėsite. Rašydami rašinį ar atlikdami vaidmenis. Prisiverskite patikėti. į kuriuos kitu atveju neatkreiptume dėmesio. fenomenas nėra nei nelogiškas. darykite tai. aplankyti žmogų . Taip pat ir informaciją geriausiai atsimename tada. SOCIALINIS MĄSTYMAS Post scriptum: kaip elgesiu pakeisti save Jei norite ką nors paversti įpročiu. o j o vietą užima susidomėjimas. Iš pradžių tai pareikalaus nedidelių pastangų . leidžia daryti svarbią gyvenimišką išvadą: jei norime reikšmingai save pakeisti. susiduriame su priešingais požiūriais verčiančiais mus išnagrinėti argumentus.. kai esame ją išdėstę savo žodžiais.nors mums ir nesinori to daryti. nereikia laukti nei nušvitimo. šaltakraujiškai išanalizuoti priežastis. kad j ū s ų pretenzingumas tirpsta. taip pat gali skatinti ir mąstyti. Rašant šias pastabas toks įspūdis stiprėja. kurios skatintų kitokius.tik formulavimo . kuriuos norime puoselėti. .. Jacąues Barzunas (1975) suvokė. kai sumanymai ir vaizduotė nekelia pasitikėjimo: Jei esate per daug kuklūs vertindami save arba pernelyg abejingi savo skaitytojui. Kartais reikia tiesiog veikti . kad nuostatos kyla iš veiksmų. nei stebuklingas. pakeiskite jį kita veikla. What is an Emotion? 1884 („Kas yra emocijos?") Nuostatų. graikų filosofas stoikas Šiame skyriuje aprašytas principas. kas mus skatina veikti. kad norite priversti ką nors sutikti su j ū s ų nuomone.184 I dalis. Epiktetas. Tai. paskambinti telefonu. 173-174). Geriau skatinti studentus mąstyti. kad rašytumėte. pasitelkus teorijos siūlomas prielaidas ir priverčiant juos aktyviai klausyti bei skaityti. nedarykite to. kaip veiksmų padarinio.

.

įtikinėjimo principus (7 skyrius).Socialinė įtaka Iki šiol daugiausia nagrinėjome vidinius reiškinius . kuriomis socialinis pasaulis mus valdo. Todėl nuo 5 iki 8 skyriaus kalbėsime apie pagrindinę socialinės psichologijos problemą . Šioje dalyje atskleisime tas subtilias jėgas. .kaip bendraujame ir veikiame vieni kitus. ypač kultūros įtaką (5 skyrius). Atsižvelgdami į šiuos įtakos veiksnius galėsime geriau suprasti žmonių nuotaikas ir elgesį. Kokios yra tos nematomos socialinės jėgos. kurios mus traukia ir stumia? Ar jos galingos? Socialinės įtakos tyrimai apšviečia tas nematomas virveles. socialinio konformizmo poveikį (6 skyrius). lengviau atsispirti nepageidaujamoms manipuliacijoms.socialinės įtakos galią. būti išmintingesni ir patys „tampyti savo virveles". Dabar paanalizuokime išorinius reiškinius .kaip mes vienas apie kitą galvojame. dalyvavimo grupės gyvenime pasekmes (8 skyrius) ir bendrą visų šių veiksnių reikšmę kasdienėse situacijose.

Genai. evoliucija ir elgsena Kultūra ir elgsena Atkreipkime dėmėsi Kultūrinis gyvūnas Mokslinių tyrimų išvada. ar architektais? . Alice Eagly apie lyčių panašumus ir skirtumus Situacijos galia ir žmogus Post scriptum: ar turėtume laikyti save socialinio pasaulio produktais. kultūra ir lytis Kokią įtaką mums daro žmogiškoji prigimtis ir kultūrinė įvairovė? Genai. kultūrą ir lytį? Biologija ir kultūra Ką slepia moksliniai tyrimai. Evoliucijos mokslas ir religija Lytis ir hormonai Kultūra ir lytis: kultūros diktatas? Skirtingi lyčių vaidmenys skirtingose kultūrose Lyčių vaidmenų pokyčiai bėgant laikui Bendraamžių perduodama kultūra Kokią išvadą galime padaryti apie genus. Praeivių prasilenkimas Rytuose ir Vakaruose Kaip paaiškinti lyčių panašumus ir skirtumus? Savarankiškumas versus poreikis būti susijusiam Socialinis dominavimas Agresija Seksualumas Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natūralus? Lytis ir poros pasirinkimo prioritetai Mintys apie evoliucinę psichologiją Atkreipkime dėmesį.

gyvena kartu su vyru ir dviem vaikais Japonijos kaime visai netoli nuo abiejų sutuoktinių tėvų namų. kaip išsireiškė istorikas Arthuras Schlesingeris (1991). K Kokią įtaką mums daro žmogiškoji prigimtis ir kultūrinė įvairovė? Šiuolaikiniame mąstyme dominuoja du požiūrio į žmogiškuosius panašumus bei skirtumus aspektai: evoliucinis. kovingas aštrialiežuvis Los Andželo advokatas. Tomoko didžiuojasi. Draugai jį apibūdina kaip turintį savo nuomonę." Konfucijus. kad yra gera duktė. tampame skirtingi. jautrią ir besirūpinančią savo šeima. ir kultūrinis. kurios yra tarsi kietasis diskas. kodėl. malonią.„Gimstame vienodi. artėdami prie Žemės pajuto kylant jaudulį. mokslininkai. Jų tyrimo planas buvo stebėti du atsitiktinai pasirinktus žmones. pagarbią. „pavojinga mūsų laikų problema". kad reikalingi abu: mūsų genai formuoja prisitaikančias smegenis. linkusį konkuruoti ir šiek tiek dominuoti. panagrinėkime žmonijos evoliucijos ir kultūros ištakas. pasitikintį savimi. pabrėžiantis žmonių giminystę. vertinti savo kultūrinį tapatumą ir pripažinti žmogiškojo panašumo laipsnį? Esu įsitikinęs. Ir pasižiūrėkime. Janas turėjo meilės nuotykį ir išsiskyrė. nes norėjo patirti „Kalifornijos gyvenimo būdą".Janas. esančios už kelių šviesmečių nuo mūsų.japonė Tomoko . iškilę mokslininkams iš kitos civilizacijos. Ar esame pajėgūs išmokti priimti kultūrinių skirtumų draskomo pasaulio įvairovę. Pirmasis stebėjimo objektas . užaugęs Nešvilyje. Kokias išvadas apie žmogiškąją prigimtį gali padaryti svetimos civilizacijos mokslininkai. tačiau persikėlęs į Amerikos Vakarus. priimantis kultūros programinę įrangą. ištikima žmona ir rūpestinga motina. kaip tai gali padėti suprasti lyčių panašumus bei skirtumus. kad galime. The Analects („Analektai") itos civilizacijos. skiriamės? Kuo esame panašūs? Šie svarbiausi socialinę įvairovę atspindintys klausimai tapo. stebėdami šią mažą dviejų skirtingų lyčių bei kultūrų žmonių imtį? Ar jie nebandys daryti prielaidų. kad šie du žmonės atsovauja skirtingiems porūšiams? O gal juos nustebins po išoriniais skirtumais slypintys panašumai? Klausimai. Kad pamatytume. kuriems patikėta ištirti homo sapiens. šiandien aktualūs ir jų kolegoms Žemėje: kuo mes. akcentuojantis jų įvairovę. Antrasis stebėjimo objektas . Beveik visi sutinka. . žmonės. Draugai ją apibūdina kaip mandagią. dabar sėkmingai gyvena su antrąja žmona.

tai panaši ne tik jų biologija. K U L T Ū R A IR LYTIS 189 Daugeliu svarbių aspektų Janas ir Tomoko labiau panašūs nei skirtingi. Ateiviai mokslininkai. kur beužsukę surastų žmones besilinksminančius ir šokančius. įgijo šviesesnę odą. Europą. žmonės . atvykę iš kitos civilizacijos. o subrendę išmoko palankumo savo grupei.pasižymi panašiu siužetu (Dutton. Tas pat būdinga ir nuotykių istorijoms. Antropologas Donaldas Brownas (1991.ir visi kiti žmonės . Pavyzdžiui. Jie jungiasi į grupes. kad maždaug prieš 100 000 metų visi gyvenome Afrikoje (Shipman. kurių nuostatos arba savybės nėra panašios. 2003). Visur žmonės labiau linkę gyventi draugėje . prisitaiko ir pripažįsta socialinio statuso skirtumus. yra palyginti neseni ir paviršutiniški. Ir Janui. pastebi Pinkeris (2002. mes. dainuojančius ir besimeldžiančius. kurie liko Afrikoje. Dėl klimato kaitos ir galimybių apsirūpinti maistu šie ankstyvieji humanoidai per Afriką migravo į Aziją. 2000) nustatė kelis šimtus tokių universalių elgsenos ir kalbos modelių. Prisitaikydami prie naujos aplinkos šie pirmieji žmonės išsiugdė skirtumus. o ne pavieniui. nugali blogį nuostabios moters ar išgąsdintų vaikų džiaugsmui. maždaug 8 mėnesių amžiaus jie pradėjo bijoti nepažįstamų žmonių. 2006). evoliucija ir elgsena Universalūs poelgiai. besijuokiančius ir verkiančius. Jie ir jų giminaičiai visame pasaulyje žino.šeimose ar grupėse. odos pigmentas buvo tamsesnis . Australiją ir galiausiai į abu Amerikos žemynus. bet antropologai teigia. tų.nuo graikų tragedijų. Būdami kūdikiai. mes iš tiesų visi esame giminaičiai.netgi . 143). Galime sakyti „mano protėviai kilę iš Airijos" ar „mano šaknys . kinų grožinės literatūros iki meksikiečių muilo operų . baudžia už įžeidimus ir gedi mirus vaikui. kuriose stiprus ir drąsus vyras. Tie. Susidūrę su žmonėmis. jie abu optinį spektrą skaido į panašias spalvas. jaučia troškulį ir išmoksta gimtąją kalbą. jie reaguoja atsargiai arba neigiamai. kurie. tyrinėtų mūsų genus.yra socialinės būtybės.5 s k y r i u s . Kadangi jie yra vienos didelės šeimos su bendrais protėviais nariai. G E N A I . Žvelgiant giliau. kyla iš mūsų biologinio panašumo. padedamas išmintingų senolių. Visur ir visada šeimos dramos . Tačiau istoriškai visi esame afrikiečiai. naudodamasis vienodais įgimtais mechanizmais. Tad jei mokslininkai. vertinant antropologiškai. Jie už gera moka geru. kad „nepakako laiko sukaupti daug naujų genų variantų". Janas ir Tomoko . kurie nukeliavo toliau į šiaurę nuo ekvatoriaus. gebančią sintetinti vitaminą D esant mažesniam saulės šviesos kiekiui. Kiekvienas iš jų suvokia pasaulį. ir Tomoko labiau patinka saldus nei rūgštus skonis. Iš tiesų buvome afrikiečiai taip neseniai. bet ir elgsena. ką reiškia suraukti antakiai ar šypsena. Genai. Šie panašumai apibrėžia mūsų žmogiškąją prigimtį.Kinijoje" ar „esu italas". apibrėžiantys žmogiškąją prigimtį.Harvardo psichologas Stevenas Pinkeris vadina tai „apsauga nuo tropikų saulės" (2002).

Mūsų yra daugiau nei šimpanzių. nulemiantys storą maskuojančios baltos spalvos kailį. filosofas Danielis Dennettas (2005) pasiūlė skirti „aukso medalį kaip už geriausią kada nors iškeltą idėją". Evoliucinė psichologija tiria. kad natūralioji atranka skatina evoliuciją. kaip viengenčiai. kurie turėjo mūsų savybes .pavyzdžiui. mes nešiojame savo protėvių palikimąprivilegiją prisitaikyti. kurių nulemtos savybės padidina galimybę išgyventi taip ilgai. . kad jos taip pat galėtų išgyventi ir daugintis. tuos. kurie išgyvena. remiantis natūraliosios atrankos principais. „Psichologija stovės ant naujų pamatų. kaip natūralioji atranka suteikia pirmenybę ne tik konkrečiam kontekstui tinkančioms fizinėms savybėms . . sniegingoje Arkties gamtoje poliarinių lokių genai." Evoliucinis požiūris išryškina žmogiškosios prigimties universalumą.poliarinių meškų kailiams. Tie palikuonys. Karštoje dykumų aplinkoje daugelyje rūšių dominuoja genai.varinėti kraują". kurio metu gamta atrenka savybes. . perduoda genus ateinančioms kartoms. The Origin of Species.bet ir psichologinėms savybėms bei socialinei elgsenai. žmonių gebėjimui skirti spalvas . kad evoliucija vyktų maksimaliai sėkmingai.atrodytume stulbinamai panašūs. žmonės. kas protėviams padėjo išlikti.sulaukti vaikaičių. rūgštaus. Evoliuciniai psichologai sako. evoliucinė psichologija (evolutionary psychology) Elgsenos evoliucijos tyrimas. Štai ir viskas. bet ir panašiai atsakome į štai .valdyti organus ir elgseną „taip. jog iš mūsų protėvių palikuonių gamta atsirinko tuos. plisti ir puoselėti savo atžalas. Ilgalaikis ir organizuojantis biologijos principus natūraliosios atrankos procesas dabar tapo ir svarbiu psichologijos principu. išoriškai skirtingi Janas ir Tomoko . dažnai nuodingo prieskonio. 1859 („Rūšių kilmė") Natūralioji atranka reiškia. šikšnosparnių garso lokacijai. Tam tikri biologiniai ir elgesio skirtumai padidina jų galimybes daugintis ir išlikti šioje aplinkoje. padedančiai genams išlikti bei plisti (Buss.190 II d a l i s . tačiau genetiškai jos įvairesnės. esame tokie. britų gamtininkas Charlesas Danvinas (1859) sukūrė evoliucijos teoriją.tų. S O C I A L I N Ė ĮTAKA natūralioji atranka (. Supaprastinta ši teorija skambėtų taip: • • • • • Individai turi daug skirtingų palikuonių. Būdami judrios genų mašinos. 2005). Kalbant biologiškai. Neturintiems šių pomėgių tikimybė išlikti ir savo genais prisidėti prie palikuonių buvo mažesnė.priduria jis. „Širdies paskirtis . svarbiausias gyvenimo tikslas . dėl to. kad mes.pastebi psichologas Davidas Barashas (2003). Mes ne tik išsaugome pomėgį tam tikram maistui. Darvvinui už idėją." Charles Darwin. Jis patarė sekti paskui genus. kurie labiau vertino švelnų maistingą bei kaloringą maistą ir nemėgo kartaus. geriausiai padedančias organizmams išgyventi ir daugintis konkrečioje aplinkoje. kad spėtum susilaukti palikuonių ir juos išauklėti. „Smegenų paskirtis". Kad paaiškintų mūsų ir visų kitų rūšių savybes. Taigi laikui bėgant populiacijos savybės gali kisti.natūrai selection) Evoliucijos procesas. programuojantys vasaros įmigį (žiemos miego atitikmuo vasarą). nugalėjo genetinėje konkurencijoje ir dabar dominuoja. kad formuojasi daugiau tam tikrų genų . Šie palikuonys varžosi dėl išlikimo savo aplinkoje. Pavyzdžiui. kokie esame. Ilgimės visko.

skiriamasis bruožas gebėjimas išmokti ir prisitaikyti. skatinti atvirumą ar palankiai žiūrėti į ikivedybinius lytinius santykius. visi linkę jas panašiai spręsti. (Žr. skyrelį „Atkreipkime dėmesį. 29) pastebi: „evoliucija sutvėrė mus kultūrai". G E N A I . dvikoje beždžione.5 s k y r i u s .1 PAVEIKSLAS Kultūriniai skirtumai Šie atsakymai į 1997 Gallupo instituto visame pasaulyje atliktą apklausą parodo mūsų kultūrinę įvairovę. 1999. p. „išsitiesk visu ūgiu. Palyginti su bitėmis. tuo tarpu kitose kultūrose šie dalykai gali būti nepriimtini (žr. idėjos. 1992). Indija Singapūras Taivanas Jungtinės Amerikos Valstijos Kanada Didžioji Britanija Vokietija Islandija tokius socialinius klausimus: kuo aš turėčiau pasitikėti ir ko bijoti? Kam turėčiau padėti? Kada ir su kuo turėčiau tuoktis? Kam turėčiau paklusti ir ką galiu valdyti? Evoliucinės psichologijos specialistai tvirtina. kad žmogiškoji biologija sudaro sąlygas kultūrinei įvairovei. nuostatos ir tradicijos. gepardas greičiau bėga. The Devil's Chaplain. Tačiau kultūros nustato konkrečias taisykles. kaip rūšies. kad emocijomis ir elgsena išreikšti mūsų atsakymai į šiuos klausimus yra tokie patys. Kultūrinis gyvūnas") kultūra (culture) Didelės žmonių grupės puoselėjami ir naujoms kartoms perduodami ilgalaikiai elgesio modeliai. Ji leidžia vienos kultūros atstovams vertinti tiesumą. kapucinas mikliau laipioja. Ir visi turi idėjų dėl ekonominio teisingumo (Fiske. kad nesusituokusioms poroms turėti vaikų yra blogai? 5. Pavyzdžiui. Evoliucija parengė mus kūrybiškai gyventi kintančiame pasaulyje ir prisitaikyti prie aplinkos. raudonmedis ilgiau gyvens. Tačiau tu esi labiausiai iš visų apdovanotas.). Evoliucinės psichologijos specialistai išryškina šias universalias savybes. pradedant ekvatoriaus džiunglėmis ir baigiant Arkties ledynais. dramblys stipresnis. Šaltinis: Gallup ir Lindsey. Kadangi šios socialinės užduotys bendros visiems žmonėms. 2003 („Velnio kapelionas") Kultūra ir elgsena Galbūt svarbiausias panašumas ir mūsų. .1 pav. 5. paukščiais ir šunimis." Richard Dawkins. Todėl ironiška. atsiradusias natūraliosios atrankos keliu. visi žmonės skirsto kitus pagal jų galią ir socialinę padėtį. čiurlys greičiau skrenda. gamta mus laiko už ilgesnio genetikos pavadėlio. K U L T Ū R A IR LYTIS 191 90 80 70 60 50 j 40 'ra I 30 < 20 Ar manote. Socialinis psichologas Roy Baumeisteris (2005. Ryklys galbūt greičiau plaukia. kuriomis vadovaujantis reikia spręsti šiuos socialinius gyvenimo klausimus. kokie buvo ir mūsų protėvių atsakymai.

kaip žmonės. o gamta apdovanojo mus smegenimis. Konfucijus teigė: „žmonių prigimtis panaši. apžvalgininkų. Pavieniui būtume tik neprotingi gyvuliai. kad beždžionės išmoksta nusiplauti maistą ir šį gebėjimą perduoda savo palikuonims. pabrėžia žmogaus gebėjimą prisitaikyti. lipnių lapelių.nepaprastai tvarus dalykas" (p.kultūriniai gyvūnai (taip jis pavadino savo knygą .. Knygos ir kitos naujosios informacijos sklaidos priemonės tampa žinių. žmonės. bet tik stipraus streso. kad elgsenai svarbūs evoliucionavę genai. kad šiandien visa tai turime. Oxford University Press. neturėjo automobilių. Už tai. nepastebime kultūrų susiliejimo. pavyzdžiui. Nature via Nurture. Kultūradidžiausia dovana. Ji kildavo tik jų sąveikoje. „neiname vientisos globalios kultūros link. nesvarbu. Mes. nei genas atskirai depresijos nesukeldavo. kokiai kultūrai priklausytume (Fiske ir kiti. Jų raiška priklauso nuo aplinkos. Kultūrų tyrinėtojai Ronaldas Inglehartas ir Christianas Welzelis (2005) pastebi. kurios. 2003). 2003 („Prigimtis via patirtis") Evoliucinė psichologija atsižvelgia į aplinkos įtaką. skyrybų. kurios yra galinga pažangos jėga. pastangų. susisaistyti ryšiais ir kartu su kitais rūpintis maistu. kad bendravimui naudojame kalbą važiuojame viena kelio puse. bet ir dėl socialinės kompetencijos. nors ir pripažįsta. Kultūrinis visuomenės paveldas .The Cultural Animal. atkreipkime dėmesį Kultūrinis gyvūnas Aristotelio teigimu.skaitantys šią knygąmėgaujasi jų darbo vaisiais. kad nepastebėjo svarbiausio dalyko: juk genai yra jų pusėje. Intelektas skatina naujovių kūrimą o kultūra leidžia joms plisti . oro kondicionierių. 1998). palikti aplinkybių valiai. Drauge galime išlaikyti sistemą leidžiančią pagerinti gyvenimą sau. esame socialiniai gyvūnai. didinęs riziką susirgti depresija. Iš tikrųjų knygos taip pat yra darbo pasidalijimo kultūros pavyzdys. kokią esame gavę . Genai nėra stabilus dalykas. kad mus formuoja prigimties ir patirties sąveika. redaktorių komanda. Tad gamta mus iš anksto parengia mokytis. Buvo pastebėta." . Vieno Naujosios Zelandijos jaunuolių tyrimo metu išryškėjo geno nukrypimas. kurie ateis po mūsų. interneto. Baumeisteris daro išvadą kad „kultūra yra iškirtinė žmogaus ypatybė. pasirinko ne tik dėl didelių smegenų bei bicepsų. iš tikrųjų ją kūrė tyrinėtojų.192 II d a l i s . Baumeisteris pastebi. Ji pripažįsta. Šimpanzės šiek tiek geba kalbėti. bent vienu bruožu esame panašūs [vilkus ir bites: puikiai jaučiamės būdami grupėse ir drauge dirbdami. Gamta mus. Nepaisant švietimo sistemos tobulėjimo. elektros. žmones. reikėtų dėkoti kultūrai." Matt Ridley. Mūsų protėviai XIX a.„dar vienas didžiulis ir galingas kultūros pranašumas". savo vaikams ir tiems. multimedijos grotuvų. Nors tik vieno laimingojo pavardė yra ant šios knygos viršelio. esame kažkas daugiau . Kultūra leidžia išlikti ir daugintis. Kiti gyvūnai taip pat turi kultūros ir kalbos užuomazgų. kitų individualių bruožų visuma. Tačiau nė viena rūšis nepajėgia iš kartos į kartą kaupti pažangios patirties taip. palaikantys „prigimties" pusę. 46).paskleisti informaciją ir naujoves laike bei erdvėje. kad skirtingi visi ir likome. žiemą valgome vaisius ir už juos bei automobilius atsiskaitome pinigais. vandentiekio namuose. Baumeisteris rašo: „Kultūra-geriausia socialumo išraiška". Kultūrinis požiūris. kaip niekas kitas. kad darbo pasidalijimas . Nei stresas. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Ginčo dalyviai. globoti jaunus ir saugoti save. patys save taip prigąsdino genų galia bei neišvengiamumu. padėjėjų. Kultūrai turėtume dėkoti už tai. juos skiria įpročių skirtumai". Kultūra padeda mums tapti kažkuo daugiau negu talentų. atveju (Caspi ir kiti. 2005). Žmonės labiau negu kiti gyvūnai geba panaudoti kultūros galias gyvenimui pagerinti. Vieni iš mūsų dirba žemės ūkyje. \ šį pasaulį ateiname pasirengę išmokti kalbą. Roy Baumeisterio nuomone. o kiti .. stato namus. suteikia galimybę būti kultūringais. platinimo būdu.

Štai ką teigė sociologas Ianas Robertsonas (1987): Amerikiečiai valgo austres. bet nevalgo gyvačių. bučiuoja jį į skruostą. turinčioje 127 milijonus gyventojų. išgėręs per daug škotiško viskio.„Gyventi laisvam arba mirti"). 2002). tačiau nevalgo skėrių. kultūrinė įvairovė būtų mažiau susijusi su mūsų kasdieniu gyvenimu. Amerikiečiai vyrai gali nejaukiai pasijusti. Žydai valgo žuvį. pirmą kartą Amerikoje apsilankiusi greitojo maisto restorane McDonald's. Naujosios Gvinėjos Jalė genčiai žmogiena yra delikatesas. Priešingai yra Niujorke. bendradarbiavimas ir geras vardas (Plaut ir kiti. Pasaulis darosi panašus į didžiulį kaimą. bet nevalgo jautienos. Kultūrinė įvairovė mus supa vis glaudžiau. Kinai valgo gyvates. G E N A I . kad niekas taip neapibūdina globalizacijos. Pavyzdžiui. neįpratusiam dažnai bendrauti su ponu profesoriumi. važiuodami vokišku automobiliu su olandišku varikliu. kol susivo- . sutikdami JAV prezidentą. Japonijoje. (p. ilgai rausiasi popieriniame maišelyje. kurio gyventojai vieni su kitais susisiekia elektroniniu paštu. kai Artimųjų Rytų valstybių vadovai. išrado emigrantas iš Vokietijos Levi Straussas. Prancūzai valgo sraiges. Iranietė studentė. ieškodama valgymo įrankių. kurį vairuoja belgas. Juos japoniškais motociklais lydi italų paparaciai. kaip princesės Dianos mirtis: „Anglijos princesė su savo egiptiečiu draugu patenka į autoavariją Prancūzijos tunelyje. Rusai valgo jautieną. tačiau nevalgo žuvies. Kitokia kultūra kartais gali priblokšti. nes iš 8 milijonų miesto gyventojų trečdalis gimę užsienyje. tačiau nevalgo sraigių. kad iš esmės elgsena ne nustatyta iš anksto. Zulusai valgo skėrius. KULTŪRA IR LYTIS 193 Kultūrine įvairovė Kalbų. gali atrodyti keista. 67) Jei visi gyventume homogeniškose etninėse grupėse atskiruose pasaulio regionuose. kaip kai kurios tautos vis dar tebegyvena. iš kurių 126 milijonai yra japonai. Vokiečių studentui. kuriame aš dirbu. kad tame universitete." Įvairiose tautose egzistuoja kultūrinė įvairovė. bet nevalgo žmonių. Nuo Shakespeare „Antonijaus ir Kleopatros". kurias dėvėjo Genujos jūreiviai (Legrain. papročių ir elgsenos ypatumų įvairovė perša mintį. Indusai valgo kiaulieną. ir nė viena etninė grupė mieste nesudaro daugiau kaip 35 proc. tačiau nevalgo kiaulienos. Sužalotuosius braziliškais vaistais gydo amerikietis gydytojas. dėstytojų kabinetų durys visada atviros studentams. kultūriniai skirtumai nežymūs. Mūsų dienomis nežinomas „pranašas" pasakė.5 s k y r i u s . 2003). Verdžio „Aidos" iki Forsterio „Kelionės į Indiją" mene ir literatūroje atsispindi nuostabi kultūrų sąveika. „Amerikietiškus" džinsus 1872 m. reaktyviniais lėktuvais ir tarptautine prekyba. Todėl genetinis pavadėlis gana ilgas. kur dauguma gyventojų susiduria su šiais skirtumais keletą kartų per dieną. tuo tarpu pietinėse valstijose labiau vertinami žmogiška šiluma. bet programuojama sociumo. JAV Naujosios Anglijos regiono gyventojai vertina liberalumą ir autonomiją (Niu Hempšyro valstijos devizas . viename Prancūzijos miestelyje išrastą medvilninį audinį panaudojęs genes stiliaus kelnėms.

Migrantai ir pabėgėliai dabar labiau nei bet kada sumaišo kultūras. Jei norime. turime gerbti skirtumus ir vertinti panašumus. S O C I A L I N Ė ĮTAKA kia. kokios normos galioja.pakistaniečiams. Dirbdami. o mes . Daugelyje pasaulio vietovių geriausios jūsų ir mano manieros būtų etiketo pažeidimas! Japonijoje besilankantys užsieniečiai sunkiai perpranta socialinio žaidimo taisykles kada nusiauti batus. rašė XIX a. įkalinančia ir verčiančia aklai tęsti tradicijas jėga. „Tačiau mes. kai žmonės žino. kad mandagu iš pradžių mėsą susipjaustyti.taip sėkmingai ir taip subtiliai. o Vakarai yra Vakarai. Tačiau mes valgome šitaip. privalome iš jos ištrūkti. liepos mėnesį). mes stebime. Vokietija . kada teikti dovanas ir kada jas išvynioti. . žaisdami ir gyvendami su skirtingų kultūrų žmonėmis. kad tai nėra efektyvu. leidžiančios pastebėti. kaip elgiasi kiti. britų rašytojas Rudyardas Kiplingas. kai nežinome. Italija tapo namais daugeliui albanų. kaip elgtis su aukštesnės ar žemesnės socialinės padėties asmeniu. o iš to kilo ir draugystė. mes dažnai net nepagalvojame. Normos nurodo. kad europiečiai valgo mėsą laikydami šakutę kairėje rankoje. taip kiekvienas iš mūsų esame pasinėrę į savo kultūrą ir. (Kitaip sakant.tai.sako olandų psichologai Willemas Koomenas ir Antonas Dijkeras (1997). Sutinku. kas yra normalu. kad kas nors elgiasi vienaip. o po to šakutę perimti į dešinę ranką. tačiau šitaip nemanoma daugumoje musulmoniškų kultūrų. ką užsieniečiai pavadintų olandišku stiliumi . „Kai matome olandus elgiantis taip. kaip įsipilti arbatos. Įvairios kultūros skiriasi ekspresyvumo ir asmeninės erdvės normomis.kitaip. ir niekada jie nesusitiks". vienas iš dvylikos amerikiečių yra imigrantas. kad kiti lankytojai keptus bulvių šiaudelius ima pirštais. ir konfliktai (pastaruosius atspindi sprogimai Londono metro 2005 m. kad jų beveik nejaučiame. Vienas iš šešių kanadiečių.tai tarsi socialinių mechanizmų alyva. kaip „dera" elgtis. ir atitinkamai elgiamės patys.turkams. kokią įtaką mums daro mūsų kultūra. Normos: laukiamas elgesys normos (norms) Priimtino ir laukiamo elgesio taisyklės. Pietūs ir Šiaurė susitinka nuolatos. ko kada tikėtis.) Sprendžiant iš etiketo taisyklių. Taip ir socialiniai santykiai reiškiasi sklandžiai.194 II d a l i s . Neaiškiose situacijose. visose kultūrose galioja tam tikras deramo elgesio modelis. geriau galime suprasti. Normos iš tiesų varžo ir kontroliuoja . Spektaklis sklandžiai vyksta. norėdami suprasti jos įtaką. Anglija . Tačiau šiandien Rytai ir Vakarai. ir gerbti kultūrų skirtumus. Gyvendamas Škotijoje savo vaikams turėjau aiškinti. „Rytai yra Rytai. Normos . Tūlam oficialios elgsenos šiauriečiui ekspresyvios Viduržemio jūros kultū- ." Nėra geresnio būdo pažinti savos kultūros normas. manome. Daugumai vakariečių musulmonių moterų šydo dėvėjimas atrodo nepagrįstas ir varžantis. kad šitoks elgesys tikrai būdingas olandams. jei aktoriai gerai moka vaidmenis. amerikiečiai. kad konfliktų padalytame pasaulyje įsivyrautų taika. Šiuos socialinius lūkesčius arba normas dažnai laikome neigiama." Nesutinkantiems su tokiomis normomis jos gali atrodyti nepagrįstos ir varžančios. normos apibrėžia daugumos elgesį. Kaip žuvis vandenyje. kaip kelionės.

. 1969. Jos dydis priklauso nuo to. kaip veikia įsibrovimas į kito žmogaus asmeninę erdvę. 1978). Visame pasaulyje žmonės laikosi giminingų draugystės normų. Šiaurės amerikiečiai Japo. H.5 s k y r i u s . kurią susikuriame norėdami išsaugoti distanciją tarp savęs ir kitų. nedalykiškas ir gaištantis laiką". Amžiaus grupės taip pat skiriasi: suaugusieji stengiasi išlaikyti didesnį atstumą nei vaikai. ar pašnekovas muistosi. kad tas vaikas galvos. asmeninė erdvė (personai space) Apsauginė zona . Sommer. 2005). atsitraukia ar kitaip išsiduoda. Jei jie mato. Vyrai vienas nuo kito laikosi atokiau nei moterys. Neperpildytuose autobusuose. žiūri šalin. Stockdale. Sulaukę 4 ar 5 metų vaikai pradeda „protauti". K U L T Ū R A IR LYTIS 195 ros atstovas gali atrodyti „šiltas. Kad pamatytumėte. 1978). pažaiskite žaidimą „erdvės pažeidėjas". Keičiantis situacijai. 1981. kitiems mažiau (Smith. kuriais grindžiami skirtingi poelgiai. kad jaučia diskomfortą? Tai yra sujaudinimo. ką galvoja kiti (Norenzayan ir Heine. nepriklausomai nuo kultūros geba numanyti. kurią norime išsaugoti aplink save. Kadangi priklausome tai pačiai rūšiai. britams ir skandinavams patinka didesnis atstumas nei prancūzams ir arabams.tai tarsi burbulas arba apsauginė zona. Honkonge ir Japonijoje. jog žaislas vis dar ten pat. Universaliosios draugiškumo normos. Žmonės skirtingi: vieniems reikia daugiau asmeninės erdvės. apibrėžiant draugo vaidmenį. kaip iš kito vaiko jam nepastebint paimamas žaislas. požymiai (Altman ir Vinsel. Į oficialią vakarienę vėluojančius Lotynų Amerikos verslininkus gali apstulbinti fanatiškas jų partnerių iš Šiaurės Amerikos punktualumas. šaltas ir pernelyg galvojantis apie laiką" (Triandis. t. Su nepažįstamais žmonėmis stengiamės išlaikyti maždaug 1. Praeivių prasilenkimas Rytuose ir Vakaruose". 1981). kurį pastebėjo įsibrovimą į asmeninę erdvę tiriantys mokslininkai. Dėl nežinomų priežasčių arčiau ekvatoriaus gyvenančioms tautoms būdinga mažesnė asmeninė erdvė.) Asmeninė erdvė . kaip artimai pažįstame esančius šalia.nijoje gali pasigesti akių kontakto tarp praeivių. tualetuose ar bibliotekose saugome savo erdvę ir gerbiame kitų. „Mano asmenybė prasideda maždaug 30 colių priešais mano nosį. Viduržemio jūros kraštų atstovui šiaurės europietis gali atrodyti „dalykiškas. procesai. Atlikę tyrimus Didžiojoje Britanijoje. G E N A I ." W. skyrelį „Mokslinių tyrimų išvada. visur daugmaž vienodi. žavus. Auden.1907-1973 Kultūriniai panašumai Kultūrų skirtumus apsprendžia žmogaus gebėjimas prisitaikyti. dažnai per 60-90 cm. Tačiau po plonu kultūrinių skirtumų sluoksniu tarpkultūriniai psichologai įžvelgia „esminį universalumą" (Lonner. pradeda nutuokti. Draugams leidžiame prieiti arčiau.2 m ar didesnį atstumą. Atsisėskite arba atsistokite maždaug per 30 cm nuo draugo ir pradėkite pokalbį. (Žr.tai erdvė. Italijoje. Stebėkite. kinta ir burbulo dydis. Michaelas Argyle ir Monika Henderson (1985) išskyrė keletą kultūrinių normų skirtumų. Šiaurės Amerikos gyventojai siekia išlaikyti didesnę asmeninę erdvę nei Lotynų Amerikos šalių atstovai. 1980). y. čia mėgstama vienas kitą liesti bei glėbesčiuotis. Pavyzdžiui.

kad nepriklausomai nuo kultūros pėstieji turėtų pažvelgti. arti jo nėra kitų žmonių. . 5. linktelėti galvą ir pasisveikinti su tuo praeiviu. kaip socialiniai psichologai kartais atlieka tyrimą natūraliomis sąlygomis. Britanijoje. Stebi dalyvio reakciją.. priešingai.3 PAVEIKSLAS Amerikiečių ir japonų pėsčiųjų reakcija Šaltinis: pagal Patterson ir kiti. S O C I A L I N Ė ĮTAKA mokslinių tyrimų išvada Praeivių prasilenkimas Rytuose ir Vakaruose Mano universitete ir tame mieste. Norėdama išmatuoti kultūrų skirtumus praeiviams prasilenkiant. kad kultūrų skirtumai buvo pritrenkiantys. 5.) Galima būtų tikėtis. ypač jei tai .2 PAVEIKSLAS Praeivių prasilenkimo iliustracija Šaltinis: Patterson ir kiti. kada pradėti stebėjimą. nusišypsoti.moteris. Taip buvo sukurtos „aklos" eksperimento sąlygos. Mokslininkai daro išvadą kad Japonijoje „nėra spaudimo atsakyti į praeivio šypseną nes su juo nepalaikomi jokie santykiai ir nėra įsipareigojimo atsiliepti į jo pasveikinimą". gali pasirinkti vieną iš trijų elgesio variantų: 1) vengimą (žiūri tiesiai [priekį). gali būti palaikytas abejingumo demonstravimu. Kaip matome 5. eksperimentuotojo padėjėjas. kurioje praleidau du metus. O Vidurio Vakarų Amerikoje akių kontakto vengimas. kaip jis pasielgs. linktelėti galvą ar pasisveikinti su juo. Iš paskos einantis stebėtojas fiksuoja pėsčiojo reakciją. 15 Stebėtojas: M a ž d a u g 10 m už konfederato. Tyrimo grupės hipotezė pasitvirtino: atsižvelgiant į didesnę japonų pagarbą privatumui ir kultūrinį jų santūrumą bendraujant su išorinėmis grupėmis. kai padėjėjas ranka parodo. 2006.2 pav. ' Dalyvis: Pavienis praeivis. Mileso Pattersono ir Yuichi lizuka (2006) vadovaujama tarptautinė mokslininkų grupė atliko paprastą eksperimentą Jungtinėse Valstijose ir Japonijoje. paprastai žmonės prasilenkdami pažvelgia vienas kitam į akis ir nusišypso. 2) žvilgtelėjimą į žmogų mažiau negu sekundę. maždaug už 12 pėdų pamatęs ateinantį pėsčiąjį. 2006. tokie mikrosusidūrimai pasitaiko rečiau.3 pav. Šis tyrimas iliustruoja. kuris pirmasis taip pasielgs. Vengimas Žvilgtelėjimas Žvilgsnis ir šypsena Sąlyga 5. yra norma atsakyti į draugiškumo apraišką. sociologų vadinamas „pilietiniu neatidumu". Ar jis pažvelgs į padėjėją? Ar nusišypsos? Ar linktelės galvą? Ar pasisveikins žodžiu? (Padėjėjas atsitiktinai pasirinkdavo vieną iš trijų elgesio variantų. 3) žvilgsnį ir šypseną. Eksperimentuotojo padėjėjas: Parodo iniciatyvą pasisveikinti m a ž d a u g ties 3. matome. Stebėtojas nežinojo. Amerikoje. kuriame gyvenu. amerikiečiai buvo daug dažniau linkę nusišypsoti praeiviui. Jame patys to nežinodami dalyvavo 1000 amerikiečių ir japonų pėsčiųjų. Europiečiui mūsų pasisveikinimas prasilenkiant gali atrodyti šiek tiek neprotingas ir nepagarbus asmens privatumui.196 II d a l i s .5 m atstumu iki praeivio.

Visame pasaulyje žmonės linkę apibūdinti kitus pagal šias savybes: emocinį stabilumą. 2005). atpildą už stropumą. Pacientai į savo gydytoją krei- Penki didieji socialiniai įsitikinimai /v-! Klausimyno teiginio pavyzdys „Stiprios asmenybės linkusios išnaudoti kitus." . planavimui ir konkurencijai.Pavyks.4 PAVEIKSLAS Leungo ir Bondo universalieji socialiniai [sitikinimai. dvasingumą ir likimą (žr. Kanadiečiai save vadina maloniais. palankiau vertina beatodairišką atkaklumą bei dešiniosios pakraipos politiką. 1987. Jei testas išmatuoja šiuos „penkis svarbiausius" jūsų asmenybės bruožus. K U L T Ū R A IR L Y T I S 197 Pavyzdžiui. atvirumą. 1992) pastebėjo dar vieną universalią normą. „Nuo likimo priklauso žmogaus sėkmės ir nesėkmės.5 s k y r i u s . Jie atliko tyrimus 38-iose šalyse ir priėjo išvadą. linkę pasišvęsti tyrimams." „Reikalus reikia spręsti atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.Tikėjimas stiprina psichikos sveikatą. Kroger ir Wood.4 pav.). tarsi kalbėtųsi su draugu. Tačiau taip pat yra ir akivaizdžiai universalių normų: gerbti draugo asmeninį gyvenimą. O su užimančiais žemesnę socialinę padėtį jie kalba familiariau. socialinį sudėtingumą. jei iš tiesų pasistengsi. Cinizmo šalininkai būna mažiau patenkinti gyvenimu. draugiškumą. kreipiasi įjuos vardu. viešai jį kritikuojant. neatskleisti jo paslapčių. Universaliosios socialinės padėties normos. Australai save laiko nepaprastai draugiškais. Universalieji socialiniai įsitikinimai. Savo gyvenimą žmonės reguliuoja pagal šiuos įsitikinimus. Dar daugiau. Manantys. Vokiškai kalbantys šveicarai save laiko labai sąžiningais. kad už stropumą atlyginama. Rogeris Brownas (1965. Honkongo socialinės psichologijos ekspertai Kwokas Leungas ir Michaelas Harrisas Bondas (2004) teigia. Neseniai 49 šalyse atliktas tyrimas atskleidė. kad yra ir penki universalieji socialiniai įsitikinimai. kad savo kasdieniame gyvenime žmonės taiko šias socialines sampratas: cinizmą. kaip mano daugelis (Terraccioano ir kiti. 1999. gebėjimą sutarti ir sąžiningumą (John ir Srivastava. G E N A I . kad ir kur gyventumėte.' . Kur tik žmonės sukuria socialines hierarchijas. 5. jis pakankamai gerai apibūdina jūsų asmenybę. . sąžiningumą ir ekstraversiją) žmonės vertina ne taip skirtingai. kad įvairiose tautose penkis svarbiausius asmenybės bruožus (pavyzdžiui. Universalieji bruožai. 1999). kalbantis žiūrėti į akis. kaip kalbėdami su nepažįstamais žmonėmis. Iš tikrųjų šie nacionaliniai stereotipai yra perdėti .tikrieji skirtumai visai nedideli." 5. ten jie su aukštesnę padėtį užimančiais žmonėmis kalba taip pat pagarbiai. Japonijoje ypač svarbu netrikdyti draugo. McCrae ir Costa.

Vokietis vaikas jaučiasi pamalonintas. cukrelis. kaip kariauti. bet „Sie". Taigi vienos normos būdingos tik tam tikrai kultūrai. kuriame dirbu. oficialiu . vėliau reikia juos maitinti). šis tabu pažeidžiamas dažniau nei kažkada manė psichologai. pavaldinio arba uždėti ranką jam ant peties. y. Sie ir du vokiečių kalboje. Karo normos. kitos . pasiduoti pakeliant rankas aukštyn. Europoje. Ši norma prasiskverbia į visas artimumo raiškos formas. vėliavas bei surengė pasalas perrengę karius civilių drabužiais.universalios. o gydytojai dažnai atsako kreipdamiesi į pacientą vardu.jūs" ir vėliau pereina prie artimesnio „tu". Jungtinių Valstijų karo atstovas pareiškė. Turėdami galvoje biologines kraujomaišos bausmes. Kultūros galia pasireiškia kintančiomis normomis. evoliucinės psichologijos specialistai puikiai supranta. kad „abu šie veiksmai . pyragiukas. Atrodo. usted ir tu . o artimi broliai ir seserys . Daugumoje kalbų galimos dvi antrojo asmens įvardžio formos: pagarbi ir familiari (pavyzdžiui. nelygiaverčiai. piasi „daktare".198 II d a l i s . kur dauguma porų savo bendravimą pradeda mandagiu. turtingesnis ar žinomesnis iš judviejų gali pasakyti: „Kreipkimės vienas į kitą „tu". o tik paskui šie pasikviečia jį. Labiau priimtina skolintis rašiklį iš draugo. 2003). Familiariąją formą žmonės paprastai vartoja bendraudami su artimaisiais (ne tik su artimais draugais ar šeimos nariais. Priimta dėvėti uniformas. t. kol spėja pasiduoti. bet ir kalbėdami su vaikais bei šunimis) ir pavaldiniais. negu taip atsainiai elgtis su nepažįstamais žmonėmis ar viršininkais.koreliuoja su antruoju aspektu: pereiti prie familiaresnio kreipinio paprastai pasiūlo aukštesnio socialinio statuso asmuo. kitaip tariant. Nors šios normos tarpkultūrinės. vous ir tu . kurių laikomasi šimtmečius. Tėvai negali turėti lytinių santykių su savo vaikais. bet ir socialinę padėtį . kuria galima pa- . Kraujomaišos tabu. Šis pirmasis Browno universaliosios normos aspektas . prezidentas pirmas pasikviečia dėstytojus į savo namus. Yra netgi tarpkultūrinės normos. nors daug lemia genetinis polinkis arba.rimčiausi karo taisyklių nesilaikymo pavyzdžiai" (Clarke. Nors skirtingose kultūrose normos skiriasi. Žudant priešus galioja taisyklės. kažkas privalo parodyti iniciatyvą didesniam artimumui. katytė. Kaip manote. Panašiai ir universiteto. žmogiškoji prigimtis. tačiau ši norma vis dar yra visuotinė. žmonės turi kai kurių bendrų taisyklių. Studentai ir profesoriai paprastai bendrauja irgi panašiai. kai nepažįstami žmonės į jį kreipiasi ne įvardžiu „du". Kai Irako pajėgos jas sulaužė ir puolė iškėlę baltas.ispanų). pagal kurias galima atskirti karius.vieni su kitais. Taigi artimumą reguliuoja aukštesnę padėtį užimantis asmuo. humaniškai elgtis su belaisviais (jei kariai nenužudomi. kas tą padaro? Atsiradus palankiam momentui vyresnis.kad kreipinio forma atspindi ne tik socialinį atstumą. ne tik į kalbą. kodėl žmonės visame pasaulyje prieš ją nusiteikę.prancūzų. kaip meilės kalboje moteris yra sumenkinama iki maisto ir gyvūnėlių lygmens ėriukas. jos nėra universalios. S O C I A L I N Ė Į T A K A Knygoje The Female Eunuch („Moteris eunuche") Hermaine Greer atkreipia dėmesį. vištytė.

. ką tarpkultūrinės psichologijos tyrinėtojas Walteris Lonneris (1989) vadina „universaliąja psichologija . G E N A I . kultūros turi tam tikrų bendrų normų. . o patirtį . K. . kaip natūralioji atranka skatina elgesio bruožus. Chestertonas rašė: jei kas nors „suprato. . K U L T Ū R A IR LYTIS 199 aiškinti kai kurių normų universalumą. esame panašūs ir kuo skiriamės. .kaip kultūriškai specifišką. ^993^ APIBENDRINIMAS Kokią įtaką mums daro žmogiškoji prigimtis ir kultūrinė įvairovė? • Kuo mes. r Taip pat pastebėjome. Prieš pradėdami nagrinėti jų požiūrius. kuriuos airaoo vaKarieciai. . Pripažinome. kad esame biologiniai giminės. . kad [jei] šiuolaikinė psichologija būtų išsivysčiusi. _ . . kad svarbiausias socialinės psichologijos tikslas J roj „Esu tikras. specialistas E W j||j ams daugumą tų principų. . . žmonės. Taigi prigimtį galime priimti kaip universalų dalyką.5 s k y r i u s . Indijoje. tačiau nuostatų poveikio elgsenai mechanizmai skiriasi kur kas mažiau. kad egzistuoja kultūrų įvairovė. kokią įtaką mums daro kultūrinės normos bei vaidmenys. ir kodėl? Evoliucinės psichologijos mokslininkai tiria. Nuostatos ir elgsena skirtingose kultūrose visada skirsis. tačiau visose kultūrose lūkesčiai vaidmenų atžvilgiu daro įtaką socialiniams santykiams. Ūgis. nes priklausome vienai žmonių šeimai. ir tarpkultūrinės psichologijos specialistai mėgina paaiškinti lyčių skirtumus. tarkime. Tarpkulturines psichologijos . . Beveik prieš šimtą metų G. pSįChologai būtų atradę . kodėl Timbuktu žmonės puošiasi raudonomis plunksnomis". žvilgtelėkime į esminius klausimus: kiek mes. • Kultūrinis požiūris išryškina žmonių įvairovę . evoliucinis požiūris pabrėžia giminingumą kurį sąlygoja mūsų bendra žmogiškoji prigimtis. tad žmonės pir- . Tačiau savojo Aš sampratai ir socialiniams santykiams apibrėžti svarbiausios dimensijos yra rasė ir ypač . plaukų spalva -tai tik kelios iš jų. kaip skirtingose kultūrose galioja skirtingos normos bei vaidmenys. kaip ir Romoje ar Botsvanoje". Prisiminkime. draugo privatumo gerbimas. kraujomaišos tabu.psichologija. Nigerijoje ir Japonijoje paauglių vaidmuo apibrėžiamas kitaip nei Europoje ir Šiaurės Amerikoje.lytis.elgseną idėjas bei tradicijas. esame panašūs? Kiek skiriamės? Ir kodėl? Žmonių įvairovę apibūdina daugybė dimensijų. Kaip paaiškinti lyčių panašumus ir skirtumus? Ir evoliucinės. o išsiaiškinti universalius elgsenos principus. padedančias apibrėžti grupę ir perduodamas iš kartos į kartą Skirtingų kultūrų požiūrių bei elgsenos įvairovė byloja. kodėl Bondo gatvėje žmonės dėvi juodas skrybėles. Nors evoliucijos palikimo dalis yra žmogui būdingas gebėjimas išmokti ir prisitaikyti (ir todėl skirtis vienas nuo kito). svoris. kuri būtų tokia pat pagrįsta ir prasminga Omahoje ar Osakoje.. pavyzdžiui. Nepaisant skirtumų. Iki šiol šiame skyriuje teigėme. vyrai ir moterys.ne sudaryti skirtumų sąrašą. turėjo taip pat suvokti. nuo kurių priklauso genų perdavimas. Mus domina tai. Tarpkultūrinės psichologijos specialistai bando išsiaiškinti žmonių „esminį universalumą".

• jautresnė kvapams bei garsams. pavyzdžiui.žodynu. kada ima dygti dantys. mažiau raumenų. . Kokie poelgiai universalūs vyrams? O moterims? „Iš 46 žmogaus genomo chromosomų 45 yra belytės". ir šeima. • dažniau geba krutinti ausis. o nuo vyrų nugalėtojo Brooke Bennetto jis būtų atsilikęs 7 sekundėmis. O dabar panagrinėkime tik lyčių savybes. jis keturis kartus labiau linkęs į savižudybę. penkis kartus labiau tikėtina. Tad vyrai ir moterys panašūs pagal daugelį fizinių savybių. aštuntajame dešimtmetyje mokslininkai nerimavo. Tarp nakties ir dienos yra prieblanda. kada pradeda sėdėti. kurie svarbūs tik ypatingais atvejais? Iš tiesų skirtumų yra. beprotiškai myli savo vaikus. Kai gimėte. 2002. Ir moksle. o ne daugybė panašumų. XX a.200 II d a l i s .šioms savybėms džiaugsmingai pritaria ne tik daugelis feminisčių. kai per 1964 metų Olimpines žaidynes jis 400 metrų laisvu stiliumi nuplaukė per 4 minutes ir 12 sekundžių. globėjiškesnės ir socialiai jautresnės. intelektu. kaip rasinė ir lytinė priklausomybė veikia kitų žmonių požiūrį į mus bei elgesį su mumis. kad vyrai ir moterys yra iš esmės tokie patys. statistinė moteris • turi 70 proc. 9 skyriuje nagrinėsime. Dono Schollanderio pasaulio rekordas. . daugiau riebalų ir 40 proc. Ar lyčių skirtumai bus laikomi moterų trūkumais? Nors duomenys patvirtina kai kuriuos stereotipus apie moteris . dauguma žmonių jas laiko vertingomis (Prentice ir Carranza. Palyginti su vyrais. ir gydytojai tradiciškai jaučia poreikį nustatyti tikrąją vaiko lytį ir chirurgiškai panaikinti dviprasmiškumą. kūrybingumu. • jam tris kartus dažniau diagnozuojamas ADHD (dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas). Jie panašūs ir daugeliu psichologinių savybių . kad jį nutrenks žaibas. Bet ar turėtume daryti išvadą.pastebi Judith Rich Harris (1998). iš esmės nėra nieko. dvigubai pažeidžiamesnė nerimo bei depresijos. turintis vyriškų ir moteriškų lytinių organų derinį. ir būtent jie. ir kasdieniame gyvenime skirtumai žadina susidomėjimą. pagal kurias žmonės apibrėžia vyrą ir moterį.penkeriais metais).biologinės arba socialiai sąlygojamos savybės. yra apie 12 cm žemesnė ir sveria apie 20 kg mažiau. . pagal amžių. „berniukas ar mergaitė?" Kai gimsta vaikas hermafroditas.kad jos mažiau fiziškai agresyvios. savivertės ir laimės pojūčiu. vaikščioti. S O C I A L I N Ė ĮTAKA lytis (gender) Psichologijoje . 1992). Tačiau tarp vyro ir moters. tačiau anksčiau miršta (vidutiniškai pasaulyje . statistinis vyras • lėčiau subręsta (dvejais metais). panašios ir jų smegenys (nors vyrai turi daugiau neuronų. Taigi „priešinga lytis" iš tiesų yra beveik identiška. Palyginti su moterimis. kalbant sociologiškai. užvaldo mūsų dėmesį ir atrodo reikšmingi. miausia jas ir suvokia (Stangor ir kiti. Vyrai ir moterys vienodai jaučia. Tiesa paprasta: kiekvienas privalo turėti lytį. išskyrus kai kuriuos anatominius keistumus. 2000-jų olimpiadoje jam tebūtų leidęs užimti septintą vietą tarp moterų. o moterys daugiau neuroninių ryšių). • Net ir pagal fizines savybes individualūs skirtumai tarp vyrų ir individualūs skirtumai tarp moterų gerokai pranoksta lyčių skirtumus. ilgisi. kad šitokie lyčių skirtumų tyrimai gali sustiprinti stereotipus. visi pirmiausia norėjo sužinoti.

psichologės Nancy Chodorovv (1978. Jų reakcija į grėsmę dažniausiai pasireiškia kova. kad vyrai turi didesnį polinkį profesijoms. ir situacijų. Atlikus darbo prioritetų tyrimus su 640 000 asmenų paaiškėjo. Haddock ir Zanna." Evoliucinės psichologijos specialistė Sandra Scarr (1988) „Moters balso kitokybėje glūdi rūpesčio etika. Vyrai dažniau kalba apie užduotis ir santykius su didesnėmis grupėmis. pastebi Eleanor Maccoby (2002).5 s k y r i u s ." Carol Gilligan. stresą patyrusios moterys vadovaų vosi principu „rūpinkis ir susidraugauk". korporacijos reklamuotojo).atspindys? O gal lytį formuoja ir genai. jog labai svarbu „padėti tiems. paaukštinim pareigose. o moterys labiau vertina darbą pagal daro bo laiką. Dirbdamos kompiuteriu. G E N A I .apie asmeninius santykius (Tannen. iššūkių ir valdžios. bijodami socialiai nepatogių atradimų. Todėl nenuostabu. Thomson ir Murachver. kad padėtume per mažai atstovaujamiems visuomenės žmonėms pasiekti sėkmę. 2002. 1994. 1989). moterys . Neneigdamos šito. 2001). moterys linkusios dirbti nelygybę mažinančius darbus (visuomeninio gynėjo. 1982 („Kitokiu balsu") .. kurie. daugiau bendrauja ir yra dėmesingesnės kitų žmonių santykiams (Addis ir Mahalik. asmeninius ryšius ir galimybę padėti kitiems (Konrad ir kiti. kuriose jie veikia. . 2003). labdaros reklamuotojo). Individualistinėse kultūrose suaugusios moterys labiau linkusios apibūdinti save santykių požiūriu. 1987). Palyginkime vyrų ir moterų socialinius ryšius. 1999. Patyrę stresą. ką privalome padaryti. šie skirtumai didėja. pasakytų mums. Felicia Pratto ir jos bendradarbiai rašo. 2002. Wathins ir kiti. Aprašę šiuos skirtumus galėsime gilintis. Savarankiškumas versus poreikis būti susijusiam Pagal laikyseną ir elgseną skirtumas tarp vyrų gali svyruoti nuo nuožmaus konkurencingumo iki švelnaus globėjiškumo. agresyvumą ir seksualumą. kad moterys labiau nei vyrai teikia pirmenybę artimiems. jos ieško draugų ir šeimos paramos. Palyginti su berniukais. 1994). noriau priima pagalbą. Jean Baker Miller (1986) bei Carol Gilligan ir jos bendradarbiai (1982. ir kultūra? „Nereikėtų nuogąstauti dėl tiesmukiško rasinių bei iyčių skirtumų tyrimo.. draugiškiems santykiams. mergaitės bendrauja draugiškiau ir žaidžia ne taip agresyviai. Ar lyčių skirtumai atspindi natūraliosios atrankos tendencijas? Ar šie skirtumai yra kultūros . kurie susidūrė su sunkumais" (Sax ir kiti. kaip jie aiškintini evoliuciniu ir kultūriniu požiūriais. 1992. kuriuose išreiškia daugiau jausmų (Crabtree. 2000). pastebi Shelley Taylor (2002). mokslui nepaprastai reikia gerų darbų. 1998. In a Different Voice. remdamasi savo dešimtmečius trukusiais moksliniais lyčių raidos tyrimais. O kai jie bendrauja su savo lyties atstovais. Gabriel ir Gardner. vyrai laikosi principo „kovok arba pabėk". 1994). kad vyrai kiek labiau siekia didesnio uždarbio. 2000). K U L T Ū R A IR LYTIS 201 Swim.vaidmenų. 1990). kuriuos dažnai vaidina vyrai bei moterys. Tarp pirmakursių studentų 5 iš 10 vyrų ir 7 iš 10 moterų sako. Negalime kaip stručiai slėpti galvas smėlyje. Tamres ir kiti. moterys daugiau laiko sugaišta siųsdamos elektroninius laiškus. 1990) priėjo išvadą. Beveik visų tyrim metu. 2003. Taip pat skiriasi ir moterys. kurios stiprina nelygybę (prokuroro. Moterų pokalbiai telefonu su draugėmis trunka ilgiau (Smoreda ir Licoppe. Grupėse moterys labiau dalijasi savo išgyvenimais ir siūlo didesnę paramą (Dindia ir Allen. dominavimą. kad daugumos žmonių įsitikinimai bei jausmai moterims palankesni nei vyrams (Eagly. Eagly. 2002).

Dave Barry's Complete Guide to Guys. ir Amy Halberrstadt bei Martha Saitta (1987).gebančias pajusti. Mergaitės labiau įsijaučia reaguodamos į joms rodomas skaidres ar pasakojamas istorijas (Hunt. 1994). kad draugystė su moterimis yra artimesnė. kurie džiaugiasi. Paprašytos parodyti jų asmenybę apibūdinančias nuotraukas. 2003). Išanalizavusi 125 vyrų ir moterų jautrumo nežodiniams ženklams tyrimus.202 II d a l i s . jos perka tris kartus daugiau dovanų ir sveikinimo atvirukų. Kad būtų patenkintos vedybiniu gyvenimu. švietimas." Dave Barry. Moterys kaip motinos. Pavyzdžiui. 12 proc. ar vakarietės moterys labiau pasikliauja individualistine kultūra ir prisiderina prie jos? O gal moterišku ryšiu grindžiama gyvenimo filosofija galėtų padėti į galią orientuotą Vakarų visuomenę (kuriai būdinga nesirūpinimas vaikais. artimus ir abipusį pasitenkinimą teikiančius santykius su bičiuliu. kodėl ir vyrai. kad verkė dėl karo Irake (Gallupo institutas. dukterys. Žinoma. Tačiau daugiau nei 400 tyrimų atskleidė. moterims ypač svarbus abipusės paramos jausmas (Acitelli ir Antonucci. 1990). džiaugtis su tais. Žinoma. ir verkti su tais. kuriam galėtų atskleisti savo džiaugsmus bei skausmus. amerikiečių vyrų ir 43 proc. kad moterys apskritai geriau šifruoja kitų žmonių siunčiamus emocinius signalus. S O C I A L I N Ė Į T A K A „Priešingai. moterys labiau nei vyrai reiškia empatiją patinantiems panašius išgyvenimus (Batson ir kiti. 1986). Palyginti su vyrais. 1983). kad moterys šypsosi dažniau. Moterų bei vyrų empatija skiriasi ir tuo. tokiu bičiuliu gali būti tik niūfaundlendas. pastovius. 1996). ką išgyvena kitas žmogus. ir moterys teigia. Judith Hali (1984) pastebėjo. savęs įsivaizdavimas kito vietoje. ar ji kažką kritikuoja. Moterys daugiau laiko praleidžia besirūpindamos ikimokyklinio amžiaus vaikais ir pagyvenusiais tėvais (Eagly ir Crovvley. slauga) moterų dirba gerokai daugiau nei vyrų. 1990). parašo bemaž keturis kartus daugiau asmeninių laiškų ir 10-20 proc. Moterys greičiau pravirksta arba prisipažįsta jautriai reaguojančios į kitų sielvartą (Eisenberg ir Lennon. 1993). moterims suaktyvėja su empatija susiję smegenų centrai. kad kontaktų poreikį moterys dažniau reiškia šypsena (LaFrance ir kiti. ir vyrai. ir moterys dažniausiai kreipiasi į moterį. jog šypsomasi priklausomai nuo situacijos. nors šiek tiek mažiau. Sapadin. moterys tiksliau atspėdavo. vienišumas ir polinkis į depresiją) transformuoti į dėmesingumą vertinančią visuomenę? Iš tiesų daugumoje Šiaurės Amerikos globos sričių (socialinis darbas. priėjo išvadą. draugėms bei giminėms (Putnam. dažniau skambina į užmiestį draugams. kuriose jos užfiksuotos su kitais žmonėmis (Clancy ir Dollinger. Patyrusios slegiančių įspūdžių laboratorinių tyrimų metu ar realiame gyvenime. gana lengva užmegzti ilgalaikius. parodžius dviejų sekundžių filmo ištrauką su prislėgtos moters veidu. . 1995 („Deivo Bėrio išsamus vadovas vaikinams") empatija (empathy) Netiesioginis kito žmogaus jausmų išgyvenimas. Norėdami bendrauti su empatišku bei supratingu žmogumi. 1988). nei mano daugelis moterų. ar aptaria savo skyrybas. o vyrų smegenys tokių pokyčių nefiksuoja (Singer ir kiti. moterų teigia. Moterys kur kas dažniau apibūdina save kaip empatiškas . 2000). 2006). kurie verkia. Kaip manote. Empatijos skirtumas pastebimas ir laboratorinių tyrimų metu. kad moterys paprastai geriau nei vyrai įžvelgia kitų žmonių emocijas. Visa tai padeda paaiškinti. parkuose bei gatvėse. išanalizavusi 9000 universiteto baigimo nuotraukų. seserys ir močiutės jungia šeimas (Rossi ir Rossi. Stebint kitų patiriamą skausmą. 1985. Marianne LaFrance (1985). Pavyzdžiui. ištyrusios 1100 nuotraukų žurnaluose bei laikraščiuose ir stebėjusios 1300 asmenų prekybos centruose. malonesnė ir globėjiškesnė nei draugystė su vyrais (Rubin. moterys dažniau rodo tėvų nuotraukas bei tas. 2003).

1996). sako Johnas Williamsas ir Deborah Best (1990a. 2000). • Vyrams labiau nei moterims rūpi socialinis dominavimas ir jie labiau linkę remti konservatyviuosius politinius kandidatus bei programas. • Vyrai sudaro pusę prisiekusiųjų teisme. Mergaitės yra empatiškesnės ir geriau moka suprasti kitų emocijas. 2005). tačiau net 90 proc. savarankiškas ir stiprus". G E N A I . kad žmonės prisimintų tuos atvejus. 2006. 2003). agresyvesniais ir labiau linkusiais dominuoti. Tačiau vyrai šiek tiek sėkmingiau pastebėdavo pyktį. šiurkštus. nuo Europos iki Australijos žmonės vyrus laiko veržlesniais. Jie paprašė. stebėtojai kur kas tiksliau galėjo įspėti moterų nei vyrų emocijas. 1982). Davis ir Gilbert. tvirtina Erichas Coatsas ir Robertas Feldmanas (1996). Ši nuomonė ir lūkesčiai atitinka realybę. Kerr ir kiti. bet pamažu jie nyksta. K U L T Ū R A IR LYTIS 203 Moterys taip pat geriau geba reikšti emocijas ne žodžiais. dažniau vairuoja automobilį ir apmoka didžiąją dalį sąskaitų (Laner ir Ventrone. liūdni ir pikti. kurį Simonas Baron-Cohenas (2004. 2005) pavadino „kraštutiniu vyriškuoju protu". 1998. padedančias išsaugoti grupių nelygybę (Eagly ir kiti. 2003. Tik apie penktadalį atlyginimų skirtumo galima paaiškinti lyčių išsilavinimo bei darbo patirties skirtumu ir darbo specifika (World Bank. autokratiškas.5 s k y r i u s . nuolankus ir silpnas". o antrasis . Socialinis dominavimas Įsivaizduokime du žmones: pirmasis yra „drąsus. • Moterų atlyginimai industrinėse šalyse vidutiniškai siekia 77 proc. įvairiose kultūrose lyčių skirtumai yra nevienodi.„mylintis. vyrai vis dar yra pirmojo pasimatymo iniciatoriai. 2005 metais amerikiečiai vyrai labiau rėmė mirties bausmę ir karą Irake (Gallup. Parodžius penkių sekundžių trukmės neįgarsintus filmukus. svajingas. pasaulio įstatymų leidėjų buvo moterys (IPU. 15). Sidanius ir Pratto. Nė vienoje žinomoje visuomenėje moterys nedominuoja (Pratto. kuriuose užfiksuoti pasakojimai apie laimingas akimirkas. 2005). Beveik 80 000 žmonių tyrimai 70-yje šalių atskleidė. Kaip pamatysime. dominuojantis. Tačiau atkreipkime dėmesį į šiuos faktus: • 2006 metais tik 16 proc. Jei pirmasis žmogus jums asocijuojasi su vyru. tarp išrinktų prisiekusiųjų pirmininkų ir daugumą lyderių specialiai suburtose laboratorinėse grupėse (Colarelli ir kiti. vyrų atlyginimų. kai jautėsi laimingi. 1999). nes moterys vis dažniau užima vadovaujančius postus. 2006). antrasis . priklausomas. . valingas. Kaip būdinga užimantiems aukštesnę padėtį. 1989. nesate vieninteliai šitaip galvojantys. Ypač teigiamas emocijas. todėi jos rečiau serga autizmu. kad vyrai galią ir laimėjimus laiko svarbesniais dalykais negu moterys (Schwartz ir Rubel. emocionalus. Nuo Azijos iki Afrikos.su moterimi. Iš esmės kiekvienoje visuomenėje vyrai socialiai dominuoja. teigia Hali.

kuriai pirmenybę teikia vis daugiau organizacijų. Didžiąja dalimi stilius. esą vyrai ir moterys kilę iš skirtingų planetų. į užduotis susitelkusių lyderių vaidmenį.tik 1. pirmavimo ir dominavimo (Sidanius ir kiti.72 proc. 2004). daugiau operacijų biržoje (Barber ir Odean. kad „vyrai daug labiau pasitiki savimi negu moterys" ir atlieka 45 proc. Rašydamos moterys dažniau vartoja prielinksnį „su". liečia ranka. kad teigdami. van Engen ir Willemsen. elgiasi jautriau.iš Veneros? Tiesą sakant. kuriuo siekiama ką nors įskaudinti. mažiau kiekybę nusakančių žodžių ir dažniau vartoja esamąjį laiką. Čarli.demokratiškai (Eagly ir Johnson. o moterų . agresija (aggression) Fizinis ar žodinis poelgis. moterys stengiasi daryti įtaką ne taip tiesmukai . Vyrų sandoriai buvo rizikingesni. Be to. 2001). moterims geriau sekasi „permainų siekianti" lyderystė. iš tiesų būdingas užimantiems aukštą padėtį ir turintiems valdžią žmonėms (ir vyrams. Vyrų bendravimo stilius atspindi savarankiškumo poreikį. 1990). sukurta lyčių skirtumams pagal vartojamus žodžius ir sakinių struktūrą atpažinti.kalba kategoriškai. Pavyzdžiui. 2005). dešimtojo dešimtmečio bestselerio pavadinimą) vyrai kilę iš Marso. ne taip įžūliai. Konstatuodamos faktus. vyrų ir moterų kalbėjimo stilius keičiasi priklausomai nuo socialinio konteksto. ir moterims) (Hali ir kiti. Vyrai puikiai atlieka direktyvių. Vyrai dažniau nei moterys siekia pergalės. nes moterys geriau geba suburti komandą ir palaikyti tinkamą klimatą (Eagly ir kiti. Viena kompiuterinė programa. įkyriai pertraukinėja. vyrai dažniau rizikuoja (Byrnes ir kiti. kurie turėtų užgauti kito žmogaus jausmus. dažniau įdėmiai žiūri. Vyrų bendravimo stilius atspindi jų socialinę valdžią. Ellyson ir kiti. 2004). Agresija Agresija psichologai laiko tokį elgesį. 2003.poreikį būti susijusioms. Tad ar galima pareikšti. Per apklausas . žmonės yra skirtingi. 1994).65 proc. Vieno tyrimo metu buvo analizuojamos 35 000 biržos maklerių ataskaitos. 1998. 1991). o moterys . kai vaidmenys nėra griežtai apibrėžti.rečiau pertraukinėja. 2005). Vyrai dažniau elgiasi kaip turintys valdžią . studentai dažniau linksi galvą kalbėdami su profesoriumi negu su savo bendraamžiais. mažiau šypsosi (Anderson ir Leaper. Pavyzdžiui. Sandoriai kainuoja pinigus. 1999).. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Kai kurie lyčių skirtumai nekoreiiuoja su padėtimi ir gaiia. kuriuo siekiama įskaudinti. ir vyrai labiau dėl to nukentėjo. Tad akivaizdu. o moterys . tikslumu iš 920 pozicijų) atpažino britų grožinės ir negrožinės literatūros kūrinių autorių lytį (Koppel ir kiti. vyrai labiau linkę vadovauti direktyviai. pastebi Kay Deaux ir Marianne LaFrance (1998). per daug viską supaprastiname. Mūsų pasaulyje medžioklė. 1991. Būna dvejojančių ir pagarbiai besielgiančių vyrų ir tiesmukiškų bei kategoriškų moterų. Tyrimas parodė. o vyrams prekiauti sekėsi ne geriau negu moterims. sėkmingai (80 proc. 2006). 2002). kurį mes laikome būdingu vyrams. o moterys . todėl jie prarado 2. Situacijose. muštynės ir karas yra vyriški užsiėmimai.204 II d a l i s . kad (prisimenant XX a. Laboratorinių eksperimentų metu tai gali pasireikšti piktybiškai sukeliant elektros šoką ar sakant tokius dalykus. mandagiau. Be to. Vyrai ir aukštą socialinę padėtį užimantys asmenys linkę garsiau kalbėti ir dažniau pertraukinėti (Hali ir kiti. moterys nepriklausomai nuo turimos valdžios linkusios daugiau šypsotis (Hali ir kiti. o moterys linksi dažniau negu vyrai (Helweg-Larsen ir kiti.

o Taivano gyventojai labiau palaiko monogaminius santykius (Schmitt. sako Johnas Archeris (2000. kuriose 92 proc. kad moterys nė kiek ne mažiau agresyvios nei vyrai (Bjorkąvist. rankos pakėlimą prieš šeimos narį. Jungtinėse Amerikos Valstijose.rašo tarpkultūrinės psichologijos spe- . 1996). Beveik visi teroristai savižudžiai . 2000). fizinį ar žodinį smurtą . Vienas 48 šalyse atliktas tyrimas parodė. net jei jie vienas kitą pažįsta labai trumpai" pritarė 58 proc.tarkime. „Bet kur pasaulyje. . pavyzdžiui. Teiginiui „Jei du žmonės iš tiesų vienas kitam patinka.jauni vyrai (Kruglanski ir Golec. o ne moterys labiau troško nevaržomo sekso. Vyrų ir moterų fiziologinės ir žodinės reakcijos į seksualius dirgiklius yra „labiau panašios nei skirtingos" (Griffitt. moterų (Bailey ir kiti. Laboratorinių eksperimentų metu vyrai iš tiesų demonstruoja didesnį agresyvumą. Pavyzdžiui. išskyrus keletą išimčių.paaiškėja. kaip skirtingose šalyse skiriasi požiūris į seksualinę laisvę. jų manymu.5 s k y r i u s . spaudoje). Tačiau prisiminkime. White ir Kowalski. vyrų ir 12 proc. skausmingą elektros šoką (Knight ir kiti. Lyčių skirtumai požiūrio į seksą atžvilgiu persikelia ir į elgseną. 2001). perpus mažiau (25 proc. • Apklausus 3400 atsitiktinai parinktų 18-59 metų amerikiečių. Kanadoje areštuotų vyrų ir moterų santykis yra 8:1 (Statistics Canada. 2005). Tačiau visame pasaulyje visais laikais vyrai labiau linkę žaloti kitus. 1994). kad pirmojo lytinio akto priežastis buvo meilė partneriui. vyrų ir tik 34 proc. G E N A I . kalinių yra vyrai. nieko bloga. • Neseniai Amerikos švietimo tarybai atlikus daugiau nei ketvirčio milijono aukštųjų mokyklų pirmo kurso studentų apklausą taip pat gauti panašūs duomenys. moterų (Pryor ir kiti. moterys gali netgi turėti didesnį polinkį agresyviems veiksmams. 2005). 2001). šis santykis lygus 10:1 (FBI. Tačiau pasvarstykime: • Australijoje atliktoje apklausoje teiginiui „Galiu save įsivaizduoti besijaučiantį (-čią) patogiai ir besimėgaujantį (-čią) „atsitiktiniais" lytiniais santykiais su įvairiais partneriais" pritarė 48 proc. O kalbant apie ne tokias aštrias agresijos formas . 2002. moterų ir 54 proc. 2005). Provokacija atotrūkį tarp lyčių gali sumažinti (Bettencourt ir Kernahan. 2004). 1997. 1994. Richardson. suomiai santykinai pakantūs. Iš tiesų. Kaip dažnai jie galvoja apie seksą? „Kasdien" arba „kelis kartus per dieną" atsakė 19 proc. sukeldami. Bet visose šalyse vyrai. kad lyčių skirtumai priklauso ir nuo sąlygų. K U L T Ū R A IR LYTIS 205 vyrai dažniau nei moterys prisipažįsta esą agresyvūs. išanalizavęs daugelio tyrimų rezultatus. Seksualumas Požiūrio į seksą bei atkaklumo atžvilgiais taip pat egzistuoja atotrūkis tarp lyčių.) vyrų nei moterų (48 proc. 1994).) teigė. kad tai baigiasi lytiniais santykiais. 1987). vyrų (Laumann ir kiti.

ką turi moterys ir ko nori vyrai". kad vyrai dažniausiai siūlo pinigus bei dovanas. ten. 1994). pritariamai sako Baumeisteris ir Vohs. dažniau geidžia sekso.Vyrai šito NEGALI PAKĘSTI. Vienu metu 52 šalyse buvo apklausti 16 288 žmonės. 2004). Taigi ir heteroseksualių. kurių geismus sužadina ne moterys.seksą" (Barber. 2005). Amerikoje poromis gyvena 47 proc. kurių pagrindinė rinka yra moterys.nes kai vyrų trūksta. 2005). dažniau rizikuoja. . jie labiau reaguoja į vizualius dirgiklius ir jiems labiau rūpi partnerio patrauklumas (Bailey ir kiti. 1990). mažindamos jų pačių seksualumo vertę. pastebi humoristas Dave Barry (1995). o kiti vyrai. švelnų vyrą emociškai sudegina jo ištikima meilė romano herojei. p. Todėl nenuostabu.neįpareigojantį . 253). Lyčių skirtumą atskleidžia ir seksualinės fantazijos (Ellis ir Symons. gėjų (Doyle. mažinančius nuolatinių darbuotojų vertę. „Moteris gali sužavėti keturių valandų filmas su subtitrais. ir homoseksualių žmonių apklausų rezultatai buvo beveik identiški (29 proc. bet ir greičiau susijaudina. Palyginti su lesbietėmis. 244). Vyrams skirtuose erotiniuose kūriniuose moterys vaizduojamos nesusaistytos ir valdomos geismo." Iš tiesų. S O C I A L I N Ė ĮTAKA cialistas Marshallas Segallas ir jo kolegos (1990. kurios siūlo „pigų seksą". atlaidžiau į jį žiūri bei ieško daugiau partnerių. kur vyrų yra mažiau. „Gėjams nėra būdingas padidintas seksualumas. jie sunkiau pakelia viengungystę. ir jos reikalauja didesnio įsipareigojimo. . rečiau atsisako sekso.teigia antropologas Donaldas Symonsas (1979.vyrai dažniau nei moterys yra seksualinių veiksmų iniciatoriai". tiriant. pastebi autoriai. 2001). moterys retai moka už seksą. siūlydamos pigų .206 II d a l i s . . gėjai dažniau teigia. 185 šalyse.pastebi Stevenas Pinkeris (1997). dažniau sako komplimentus ar įsipareigoja atsilyginti moteriai už suteiktas seksualines paslaugas. vienišų vyrų ir 6 proc. kurios nepalankiai žiūri į streiklaužius. yra daugiau nėščių paauglių . Baumeister ir kiti. kiek sekso partnerių jie geidžia turėti kitą mėnesį. dažniau masturbuojasi. Jie pritars 45 sekundes trunkančiam troškimui. Tą pastebėjo ne tik sociologai. Kai moterų mažiau. „Seksualumas visur suprantamas kaip kažkas. vyrų. tačiau taip jų ir nepasiekia. kuriame vyras ir moteris trokšta santykių. jų seksualumo vertė išauga. gėjų ir 6 proc. Panašiai kaip ir profsąjungos. tačiau po to norės. moterų norėjo daugiau nei vieno partnerio (Schmitt. lesbiečių norėjo daugiau nei vieno partnerio). Tai atspindi lyčių asimetrija pagal prostituciją ir piršimąsi bei papročiai. dauguma moterų nepritaria toms. „moterys konkuruoja viena su kita. Statistikos duomenimis. kad visi nusi- . jog juos domina neįpareigojantis seksas. 2000. Baumeister ir Vohs. pastebi Roy Baumeisteris ir Kathleen Vohs (spaudoje. Sekso srityje. .Tai tiesiog tokie vyrai. 2003. Meilės romanuose. išleidžia daugiau pinigų lytiniams santykiams bei mėgsta didesnę seksualinę įvairovę. kad visose kultūrose moterų seksualumas vertinamas labiau nei. lesbiečių ir tik 24 proc. 29 proc. . vyrai ne tik dažniau svajoja apie seksą.

• Be to. K U L T Ū R A IR LYTIS 207 rengtų. Ar biologiniai lyčių skirtumai apsiriboja tik tokiomis akivaizdžiomis reprodukcijos ir kūno sandaros ypatybėmis? O gal vyrų ir moterų genai. empatiškesnės ir save dažniau apibūdina santykių prasme. Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natūralus? Aiškinant lyčių skirtumus. kurie sąlygoja elgsenos skirtumus? . Vyrai dažniau inicijuoja seksualinius santykius. atsakiusiųjų į šį klausimą (tikriausiai neabejojant jo prielaidomis) „auklėjimą" ir „biologinius skirtumus" nurodė beveik vienodas skaičius respondentų. Jie greičiau skiriasi kaip dvi rankos . biologinių skirtumų nepaneigsi . kurioje pastebimi lyčių skirtumai. taip ir detektyvus psichologus labiau domina skirtumai nei panašumai. Vargu ar galima teigti. agresijos ir seksualumo atžvilgiais. kodėl skiriasi jų interesai ir gebėjimai? Ar dėl to. Vyrai turį daugiau raumenų." Kaip detektyvus labiau domina nusikaltimai nei dorybės. APIBENDRINIMAS Kaip paaiškinti lyčių panašumus ir skirtumus? • Berniukai ir mergaitės bei vyrai ir moterys panašūs daugeliu požiūrių. tikrai būtų populiarus tarp vyrų. vyrai ir moterys skiriasi socialinio dominavimo. O paskui turėtų būti automobilių lenktynės. Moterys paprastai būna rūpestingesnės. Tad prisiminkime: individualūs skirtumai yra kur kas didesni nei lyčių skirtumai. „Kaip manote.savarankiškumo ir poreikio būti susijusiam . kad vyrai ir moterys (nors jie ir skirtingi) atstovauja priešingoms lytims.dar viena sritis. pavadintas „Nuogaliai automobilių lenktynėse". G E N A I . tačiau ne tokios pat. Tačiau jų skirtumams skiriamas didesnis dėmesys.5 s k y r i u s . ar dėl biologinių skirtumų?" Tokią nacionalinę apklausą atliko Gallupo institutas (1990).panašios. moterys gali maitinti krūtimi. susikibus derančios viena su kita. Jie greičiau negu moterys griebiasi fizinės agresijos. jie trokšta turėti daugiau partnerių. Žinoma. hormonai ir smegenys skiriasi ir tokiais aspektais. • Socialinės psichologijos specialistai lyčių skirtumus tiria lyginamuoju .aspektu. dėmesys buvo suteiktas į dvi pagrindines priežastis: evoliuciją ir kultūrą. tačiau atrodančios skirtingai. Filmas. Visose žinomose kultūrose vyrai linkę turėti daugiau socialinės galios. kodėl vyrai ir moterys skiriasi kaip individualybės. • Seksualumas .jie ryškūs. kurie reikalingi medžiojant. Tarp 99 proc. kad juos taip auklėja. o moterų seksualumą labiau įkvepia emocinis potraukis.

apimti aistros. moterys savęs pratęsimui atidžiai ieško sveiko ir galėsiančio išlaikyti partnerio. Nedaugelis žmonių. Vidutiniškai vyras per savo gyvenimą pagamina daugybę trilijonų spermatozoidų. kurios padėjo Montesumai II tapti actekų karaliumi. 1998). panašiai kaip alkio jausmas reiškia kūno poreikį maistui. Vyrai. Tad. Moterys ieško vyrų. (Jei esate vyras. kaip kandies patinėlis reaguoja į pa- „Višta tėra kiaušinio priemonė kitam kiaušiniui sukurti. Atvirkščiai. Vyrai ieško derlingos dirvos. monogamiškų tėčių. pagaminsite 1000 spermatozoidų. kurioje galėtų pasėti savo sėklą. kol moteris išnešioja tik vieną vaisių. kad visame pasaulyje lytys skiriasi pagal agresyvumą. Pasvarstykime. atsižvelgdama į lytį. yra pigi. palyginti su kiaušinėliais. Vyrai konkuruoja su kitais vyrais dėl galimybės laimėti genų totalizatoriuje. kad gebėjo suprasti savo vaikų ir garbintojų emocijas. Moterys į vaiko gimimą investuoja mažiausiai devynis mėnesius." Samuel Butler. mėgsta panašų maistą. teigia evoliucinės psichologijos specialistai.) Be to. kurios leidžia perduoti genus ateities kartoms. kuriuos pagimdė 4000 jo moterų (Wright. o ne klajojančių storžievių. Visos šios prielaidos grindžiamos principu: gamta atrenka tokias savybes. 1835-1901 . stabteli pagalvoti: „Noriu savo genus perduoti palikuonims". kurie galėtų padėti joms rūpintis atžalomis .siekdami gausos. evoliucinės psichologijos specialistas Douglasas Kenrickas (1987) teigė. buvo perduotos jo palikuonims. o kai kurie skirtumai tarp mūsų neabejotinai yra šios istorijos funkcija". dėl to per daugelį kartų sustiprėjo vyrų agresyvumas bei polinkis dominuoti. atlikę skaičiavimus. pavyzdžiui. 1995b). kuriose jos abi susidūrė su tais pačiais prisitaikymo sunkumais (Buss. vaizdingai aprašydamas. o vėliau daugelis tai pakartojo. o vyrai .tai genų būdas sukurti daugiau genų.finansiškai patikimų. nepuola stoti į eilę prie spermos bankų. gali prognozuoti. Tačiau evoliucinė psichologija. tvirtina evoliucinės psichologijos specialistai. Tos genetiškai sąlygojamos savybės. dėl to sperma. mūsų natūralūs troškimai . kad „mes negalime pakeisti savo rūšies evoliucijos istorijos. Šiame procese mažai kas vyksta sąmoningai. dominavimą ir seksualumą. Moterys į reprodukciją žvelgia išmintingai.208 II d a l i s . poros pasirinkimo ir reprodukcijos atžvilgiu svarbūs elgsenos skirtumai. kol perskaitysite šį sakinį. o vyrai kartais . kaip skiriasi meilinimosi. tai natūralioji atranka galėjo ugdyti moterų gebėjimą pastebėti emocijas. jiems vienodai iškyla pūslės nutrintose vietose. Be to. vyras gali platinti savo genus apvaisindamas daugelį moterų. fiziškai dominuojantis vyras galėjo lengviau turėti moterį. Medicinos tyrinėtojas Lewisas Thomas (1971) atskleidė giluminius evoliucijos tikslus. vyrų seksualinį iniciatyvumą. teigia evoliucinė psichologija. Jei mūsų protėvių motinos turėjo naudos iš to. Evoliucinė psichologija neprognozuoja jokių lyčių skirtumų tose srityse. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Lytis ir poros pasirinkimo prioritetai Atsižvelgdamas į tai.tik devynias sekundes. po to jį maitina. Abiejų lyčių žmonės 4 į karštį reaguoja prakaituodami. Emocijos tarnauja evoliucijos programai.

o vyrai demonstruoja automobilius ir turtus. kai lieka kambaryje vieni su mergaite (Roney. pradedant Australija ir baigiant Zambija. O moteris traukia vyrai. kad ir čia susiduriame su natūraliosios atrankos išankstiniu vyrų nusiteikimu žavėtis tomis moterų savybėmis. Įkopę į septintą dešimtmetį renkasi ir veda vidutiniškai dešimčia metų jaunesnes moteris (Kenrick ir Keefe. reikalingų palikuonims auginti (žr. kurių turtai. K U L T Ū R A IR LYTIS 209 teles skleidžiamą kvapą.sako Glennas Wilsonas (1994). kad vyrus traukia jaunatviškos išvaizdos moterys. ir vyrai. galia ir ambicijos leidžia tikėtis išteklių. kad jį traukia cheminis aerozolis. Evoliucinės psichologijos specialistai irgi mano. Indonezijos saloje ar San Paule. Atkreipkime dėmesį į šiuos faktus: • Atlikus tyrimus su 37 skirtingų kultūrų atstovais. Be to. 1992). jis gali sulaukti reprodukcinio atpildo. bet jei tai pasitvirtina. lyginti raukšles ar nusiurbti riebalus. „Vyrų laimėjimai iš esmės yra meilinimosi demonstravimas". G E N A I . kad paaugliai didesnę svarbą teikia „turėjimui daug pinigų". . ir moterys trokšta gerumo. Tačiau abejotina. Vyras dažniausiai klysta. 5. Visų amžiaus grupių moterys teikia pirmenybę tik truputį už jas vyresniems vyrams. kad atrodytų jaunesnės (ir vaisingesnės). paaiškėjo. tad apsisuka ir nuskrenda prieš vėją. bet ir skirtingas vyrų bei moterų seksualines nuostatas bei elgseną. „Žmonės yra gyvos iškasenos . Į trečią dešimtmetį įžengę vyrai linkę vesti tik nedaug jaunesnes moteris. Evoliucinė psichologija taip pat teigia. • Vyrai linkę vesti jaunesnes moteris. kad jautėsi šiek tiek nustebęs. . „jog visame pasaulyje aspektai. pastebi Bussas (1994a) ir Alanas Feingoldas (1992). kurios siejasi su vaisingumu. kurio vienos molekulės pakanka.ankstesnės natūraliosios atrankos sukurtų mechanizmų rinkiniai". Priešingai.5 pav. jog tai padeda paaiškinti ne tik vyrų agresyvumą.).materialius išteklius ir gebėjimą apginti. juo vyras vyresnis. kuriems rinkdamiesi porą vyrai ir . moters šypseną interpretuodamas kaip seksualinį susidomėjimą. Be abejonės. Tačiau esama ir panašumų: kad ir kur gyventų. meilės ir kad jais žavėtųsi. patvirtina šiuos teiginius. juo labiau jis vertina didesnį amžiaus skirtumą tarp jo ir išrinktosios. kad diena tapo puiki. aplinkybės. Vieno eksperimento metu paaiškėjo. 2003). Evoliucinės psichologijos specialistai sako.sako Davidas Bussas (1995a). kurioms vyrai ir moterys teikia pirmenybę pasirinkdami porą. kurių kūno formos signalizuoja apie jų vaisingumą. kad vyrai stengiasi siūlyti tai. oras svaigus ir kad pats metas pamankštinti senus sparnelius. ir šie.5 s k y r i u s . aistros apimti. kad per mylią nuo jos esančių patinėlių plaukeliai imtų virpėti. ko trokšta moterys . skristų prieš vėją. jis tikriausiai staiga pastebi. Apibendrinęs šiuos duomenis Bussas (1999) rašo. Didesnis vyrų domėjimasis kūno formomis juos taip pat paverčia pagrindiniais pornografijos vartotojais. Povai patinai išskleidžia uodegas. ar kandis patinas suvokia. Moterys gali pasididinti krūtis.

O moterys teikė pirmenybę vyrams. pastebi biologai Paulas Ehrlichas ir Marcusas Feldmanas (2003). religijoms ir politinėms sistemoms.gali kas nors pasakyti. Šiandieninė visuomenė yra orientuota į informaciją . kad viskas vyko priešingai. „Kodėl pasireiškė šis elgesys? Todėl. liudijantiems jaunystę ir sveikatą. „Puiku! . (Tai. tačiau jų apraiškos šiuolaikinėje visuomenėje yra akivaizdžiai mažiau „pritaikomos". Išvengti pavėluotos nuomonės šališkumo galima įsivaizduojant. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 5. ar ši ištikimybė neliudytų evoliucijos išminties? Norint užauginti palikuonį iki brandos. atstovaujančių įvairioms rasėms. kad jie galėtų reprodukuotis. . reikia kur kas daugiau nei atiduoti spermą.210 II d a l i s . jog moterys yra stipresnės ir fiziškai agresyvesnės. kad jų vaikai galėtų išgyventi ir perduoti genus. 1994b.didžiuliai bicepsai ir trykštantis testosteronas nėra svarbiausias dalykas kompiuterių įmonės prezidentui. Pamėginkime tai padaryti. ir moterys laimi kartu investuodami į savo vaikus. Šaltinis: Buss. Ištikimi savo sutuoktinėms ir palikuonims vyrai geba geriau pasirūpinti. trečiajame dešimtmetyje.5 PAVEIKSLAS Veiksniai. Šis metodas primena funkcionalizmą . kokie išlikimo pavojai grėsė mūsų protėviams. yra evoliuciniai aiškinimai. renkantiems šakneles ir medžiojantiems voveres Šiaurės Afrikos lygumose. padedančios genams išlikti.gamtos procesų. tad ir vyrai. kodėl žmonės ir kitos gyvūnų rūšys. kokių išteklių reikėjo protėviams." O jeigu vyrai niekada neturėtų nevedybinių lytinių santykių. aukščio ir vorų baimė atskleidžia. kad jis tarnauja šiai funkcijai. Pirmoji: evoliucinės psichologijos specialistai savo teoriją pradeda nuo reiškinio (pavyzdžiui. kuriems teikiama pirmenybė renkantis porą Davidas Bussas ir 50 jo bendradarbių šešiuose žemynuose ir penkiose salose apklausė daugiau negu 10 000 žmonių." Douglas Kenrick (1987) . yra „Lyčių elgsenos skirtumai galėjo būti aktualūs mūsų protėviams. Mumyse glūdi sėkmę patyrusių protėvių troškimai. kuri dominavo XX a. taip pat ir reprodukcinę. Monogamija taip pat padidina vyrų tikrumą dėl tėvystės. kad vyrai teikia pirmenybę bruožams. stengdamiesi sukonstruoti jo paaiškinimą. moterys teikia pirmenybę." Evoliucijos teoretikas vargiai pralaimės siūlydamas pavėluotą aiškinimą. vyrų ir moterų seksualinės iniciatyvos skirtumo) ir po to grįžta atgal.kritikai mato dvi evoliucinio aiškinimo problemas. kurie turi išteklių ir užima tam tikrą socialinę padėtį. Tai padės geriau apsaugoti jų vaikus. kaip numato evoliucinės psichologijos specialistai. beje. Lygiai kaip gyvačių. kurių jaunikliams reikalinga ilgalaikė tėvų globa. taip ir mūsų su partneryste susiję troškimai parodo. skiriasi būtent taip. Įsivaizduokite. Paaiškėjo.teoriją. kuriais atrenkamos fizinės bei elgsenos savybės." Mintys apie evoliucinę psichologiją Neneigdami natūraliosios atrankos .

kurią sukėlė antimokslinių ir antireliginių kraštutinumų šalininkai. Amerikos mokslo pažangos asociacijos vadovas Alanas Leshneris (2005) skundžiasi dėl poliarizacijos. Nors yra klausimų. 1996). (Žr. o religija . „turėtume kiekviena proga aiškinti plačiajai visuomenei. kad „žmogus išsivystė iš ankstyvesnių rūšių" (Harris Poli. Nors. buvome kuriami visą amžinybę. į kuriuos mokslas atsakyti nepajėgia. 2005). stebėjimai įkvepia teorijas. Jie gali puikiai kartu egzistuoti ir abu duoti visuomenei svarbios naudos. norėdami išsklaidyti įtampą tarp mokslo ir religijos. Šališkumas ne mažiau aktualus ir kultūriniuose aiškinimuose. Tai leidžia gamtai atsirinkti tas mutacijas. tokie kaip naujausi DNR tyrimų duomenys. kad jų teorijų šališkumo kritika yra „absoliučiai klaidinga". Pavyzdžiui. gautais stebint gyvūnus. atrodo. bet jai buvo suteiktas gebėjimas keistis iš beformės materijos į stebuklingą formų ir struktūrų rinkinį" (VVilford. Jo nuomone. Meilė tarp vyro ir moters yra universali dėl genetinės naudos: ištikimų patinų palikuonys rečiau žūdavo nuo plėšrūnų. mokslininkų. G E N A I . jog mokslas gali atsakyti į klausimus „kada?" ir „kaip?". bet tęsiasi diskusijos dėl jo didžiosios idėjos. K U L T Ū R A IR LYTIS 211 linkę poruotis ir būti monogamiški. Kosmologai teigia. Šis evoliucinis skepticizmas yra tvarus. kuriose tik 38 proc. arba jei anglies protonas svertų bent kiek daugiau ar mažiau. bet gina valdomos evoliucijos . Kai kurie vyraujančio mokslo kritikai sutinka.inžinerijos stebuklas.„protingo kūrimo" . Kaip ir daugelyje mokslo sričių. Daugumai mokslininkų mutacija ir natūralioji atranka paaiškina gyvybės atsiradimą ir išradingus jos kūrinius.sudaryta iš detalių.teoriją kurią laiko alternatyva Darvvino teorijos siūlomam „aklų bandymų ir klaidų" keliui (Behe. išsibarsčiusių „po visą gyvūniją". mano. Iš tikrųjų daugelis mokslininkų mėgsta cituoti garsų genetiko (ir rusų stačiatikių atstovo) Theodosiuso Dobzhansky posakį: „Biologijoje niekas nėra svarbu. kosmologas Paulas Daviesas (2004) daro išvadą: gamta buvo išradinga ir sumanė sukurti save kopijuojančias.į klausimus „kas?" ir „kodėl?". informaciją apdorojančias sistemas (mus). vykdant tarpkultūrinius stebėjimus ir atliekant hormonų bei genetikos tyrimus. kad žmogaus raidos istorija labai ilga. kad „žmogus išsivystė per milijonus metų" (Gallup. šios kūrybos rezultatas . 1999). Nes kultūra socializuoja jų elgseną! Kai vaidmenų skirtumai pasireiškia skirtingu laiku ir skirtingose vietose. kad Visata iš tikrųjų stebuklinga. . evoliucines prognozes lyginantis su duomenimis. Intensyviausiai šios diskusijos plėtojamos Jungtinėse Valstijose. kurios laikui bėgant gali pagerinti detalės struktūrą (Dennett. iškeliančias naujas prognozes. Evoliucinės psichologijos specialistai tvirtina. 1998). ku- Kai kurie kritikai bando neigti evoliucinį mokymą. sutinkančių su Leshneriu. žmogaus akis .mūsų be galo sudėtingas. „kultūrai" geriau pavyksta šiuos vaidmenis apibūdinti nei paaiškinti. kodėl vyrai ir moterys skiriasi." Daugelis mokslininkų. 2005). koduojantis ir perduodantis didžiulį srautą informacijos . prasmingas. Jei sunkio jėga būtų nors truputį stipresnė ar silpnesnė. viltingas buvimas. kad mokslas ir religija nėra konkurentai. skyrelį „Atkreipkime dėmesį. o empirinis mokslas. Augustinas V amžiuje numatė šiuolaikinių religingų mokslo žmonių požiūrį: „Visata buvo sukurta ne visiškai tobulos formos. suaugusiųjų tiki. kad kiekvienas žemės sutvėrimas kilo iš kito sutvėrimo.5 s k y r i u s . išskyrus evoliucijos šviesą". kad jų sritis toli gražu nėra spėlionės atgaline data. nors moksliniai įrodymai. Šv. Evoliucijos mokslas ir religija") atkreipkime dėmesį Evoliucijos mokslas ir religija Praėjo pusantro šimtmečio po Charleso Darwino „Rūšių kilmės" (The Origin ofSpecies) pasirodymo.) Evoliucinės psichologijos specialistai sako. Visata niekada mūsų nebūtų sukūrusi (bet ji buvo visiškai teisi taip pasielgdama). jau seniai įtikino 95 proc.

Konkrečios evoliucinės hipotezės 2 hipotezė: Kai patinai gali paremti ir kartais paremia atžalą savo ištekliais. Ar evoliucijos pasekme aiškinant gaujų smurtą.tai kitas klausimas. padarytos remiantis hipotezėmis 1 prognozė: Moterys išsiugdė palankumą aukštesnę padėtį užimantiems vyrams. kurių buvo tikėtasi.6 PAVEIKSLAS Prognozės. kad evoliucija pagrįsti spėliojimai apie lytį „tik įtvirtina vyrų ir moterų stereotipus" (Small. 5. Evoliucinės psichologijos kritikai pripažįsta. daugiau investuojanti lytis bus išrankesnė rinkdamasi partnerį. Tačiau kritikai tvirtina. atsako evoliucinės psichologijos specialistai.212 II d a l i s . ar visi turėtume įsigyti namų apsaugos sistemas? Tačiau atminkite. daromos remiantis Davido Busso (1995a) evoliucine psichologijos studija. 5. kuriose lytys skiriasi pagal tėvų investicijas. ir skirtumus (tam tikra įvairovė padeda išlikti). 3 prognozė: Moteris išsiskirs su vyru. S O C I A L I N Ė Į T A K A Bendroji evoliucijos teorija Natūraliosios atrankos sąlygojama evoliucija iJ Vidurinės pakopos evoliucinės teorijos Abipusio altruizmo teorija Tėvų investicijų ir lytinės atrankos (selekcijos) teorija X/ Tėvų-vaikų konflikto teorija ^ 1 hipotezė: Rūšyse. rias galima patikrinti (žr. Tačiau jie tvirtina. tėviškai mažiau investuojanti į atžalą labiau konkuruos tarpusavyje dėl galimybės poruotis su daugiau investuojančia lytimi. Ar šios tendencijos vis dar gyvybingos . 1999). arba kuris šiuos išteklius skirs kitoms moterims ir jų vaikams. \ Vi 3 hipotezė: Lytis. 2 prognozė: Moterys išsiugdė palankumą vyrams.). kad visiems bendras evoliucinis palikimas pats savaime neleidžia prognozuoti santuokos formų įvairovės (vieno sutuoktinio. evoliucijos išmintis yra praeities išmintis.6 pav. bylojančius apie pasiryžimą investuoti į jas ir į jų atžalą. paneigti ar peržiūrėti teoriją. kelių . Be to. rodantiems ženklus. kad empiriniai įrodymai menkai tepatvirtina evoliucinės psichologijos prognozes (Buller. Šios prognozės atkreipia dėmesį į nežinomus reiškinius ir leidžia patvirtinti. žudantį pavydą ir prievartavimus galima įtvirtinti ir pateisinti vyrų agresyvumą kaip natūralų dalyką? Ir jei evoliucinės psichologijos specialistai įtikins vis daugiau žmonių. LJ Konkrečios prognozės. 2005). kad tai natūralu. kad evoliucija padeda paaiškinti ir mūsų bendrumus. nepajėgiančiu paremti ištekliais. jie nerimauja. patelės pasirenka patinus iš dalies atsižvelgdamos į jų gebėjimą bei norą paremti ištekliais.

Atrodo. Manoma. kad romantiškų santykių ir ankstyvos tėvystės laikotarpiu socialiniai lūkesčiai abi lytis skatina pabrėžti tas savybes. . dažnai leidžia reikštis toms savybėms. kad jie buvo rengiami suknelėmis. tai gebėjimas prisitaikyti . ką mums davė gamta. 1975. Kai žmonės bręsta ir sulaukia vidutinio bei vyresnio amžiaus. 1977). o vyrai . su jais elgiamasi kaip su mergaitėmis. Journals. Nė vienas iš šių faktų nėra įtikinamas. Evoliucinė teorija taip pat negali paaiškinti vos per keletą dešimtmečių įvykusių elgsenos pokyčių skirtingose kultūrose. kurios iki gimimo patyrė testosterono perteklių. svarbiausia.išmokti ir keistis.susikuria vyrišką tapatumą. ir beždžionių agresyvumo skirtumai pasireiškia ankstyvajame gyvenimo etape (kol kultūra dar nebūna padariusi didesnio poveikio) ir mažėja suaugus. svarbi ir kultūra. Atrodo.gebančiu būti ir kategorišku. Vyriškos lyties embrionuose genai reguliuoja sėklidžių formavimąsi. jog testosteronas susijęs su agresija. dauguma iš jų renkasi tipiškus vyriškus žaidimus ir ilgainiui . kurias anksčiau slopino.5 s k y r i u s . linkusios berniokiškai elgtis žaisdamos (Hines. o šios gamina vyrišką išvaizdą lemiantį lytinį hormoną testosteroną. ir žmonių. kurie buvo auginami kaip mergaitės (Reiner ir Gearhart. Gyvūnams suleidus testosterono. Kalbant apie žmones. jie veikia mūsų organizmą. Kitų tyrimų metu stebėti be vyriško lyties organo gimę berniukai. Nepaisant to. kad mergaitės. K U L T Ū R A IR LYTIS 213 sutuoktinių iš eilės. jog čia slypi formuojanti kultūros galia. Be to. ir globojančiu. nusikaltėlių vyrų testosterono lygis būna aukštesnis nei normalus. Kita priežastis . 1843 dvilytis (androgynous) Vyriškų ir moteriškų savybių mišinys. Visi sutinka.vaidmens keliami reikalavimai. įvyksta įdomus dalykas.dažniausiai patirdami emocinį stresą . Lytis ir hormonai Jei genai nulemia lyties savitumus. Rodydami dėmesį. Viena iš galimų mažėjančio lyčių skirtumo priežasčių yra hormonų pokyčiai." Raiph VValdo Emerson. „Puikiausi žmonės savo asmenyje sutuokia abi lytis. sutuoktinių mainų) skirtingose kultūrose. Tačiau. vadinasi. o visi kartu jie įtikina daugelį mokslininkų. kad tiek vyrai. 2004). Kai kurie mokslininkai daro prielaidas. kad lytiniai hormonai yra svarbūs. taip pat ir Nacionalinės futbolo lygos žaidėjų bei padūkusių studentų korporacijų narių (Dabbs. daugelio vyrų. Stengdamosi patikti ir augindamos mažus vaikus jaunos moterys varžo savo impulsyvų norą elgtis kategoriškai ir nepriklausomai. kaip netrukus pamatysime. baigę šiuos jaunų suaugusių žmonių vaidmenis. 2004). kai testosterono lygis nukrenta. Pratt ir kiti. G E N A I . 1990). Moterys tampa kategoriškesnės ir labiau pasitikinčios savimi. Tyrimai rodo. 2000).empatiškesni ir mažiau linkę dominuoti (Lowenthal ir kiti. padidėja jų agresyvumas. rūpindamiesi ir apsaugodami vyrai paryškina stipraus vyro savybes ir slopina abipusio priklausomumo bei globos poreikį (Gutmann. kurios atitinka jų vaidmenis. tiek moterys. Kiekvienas jų tampa labiau dvilyčiu .

Net šiuolaikinėse Šiaurės Amerikos šeimose. o berniukai penkis kartus dažniau nei mergaitės buvo vaizduojami naudojantys gamybos priemones (pavyzdžiui. moterų elgesio lūkesčių (normų) rinkinys. šakes. . ar pakanka empirinių įrodymų evoliucinės psichologijos teorijoms paremti. kaip evoliucija galėjo nulemti tokius lyčių elgsenos skirtumus. bet socialiniai vaidmenys taip pat stipriai veikia. kuriose abu sutuoktiniai siekia karjeros. kurioms daug svarbiau neeikvoti savo mažesnių reprodukavimosi galimybių. moterys atlieka didžiąją dalį namų ruošos darbų. 2001). kad vyrai medžioja žvėris ir kerta mišką. kad gamta mus apdovanojo neįtikėtinu pajėgumu prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. kaip turėtų elgtis vyrai ir moterys. nuostatos. Suaugus tikrovė skiriasi nedaug: „Visur. jog lyčių socializacija mergaitėms suteikė „šaknis". 2000. kuo didelės žmonių grupės dalijasi ir ką perduoda iš kartos į kartą . rodantiems seksualinę iniciatyvą patelių atžvilgiu . ir nerimauja. o moterys rūpinasi vaikų priežiūra (Bianchi ir kiti. šluotą. Taigi moterys. kad gamta tuoktuvių žaidime pirmenybę teikia patinams. elgesio taisyklės bei tradicijos. valgaminimo bei skalbimo darbų. adatą. mergaitės keturis kartus dažniau nei berniukai vaizduojamos naudojančios namų apyvokos daiktus (pavyzdžiui. XX a. paaiškėjo.idėjos. kuriais dalijamasi mažiausiai". knygose vaikams. lyčių vaidmenys (genderrole) Vyrų ir Kultūra.214 II d a l i s . kaip agresija ir seksualinis iniciatyvumas. moterys atlieka maždaug 90 proc.ypač tų. ir abi lytys beveik vienodai užsiima laukininkystės darbais ir karvių melžimu. Kultūros reikšmę atspindi lūkesčiai. puodus ir keptuves). kad evoliuciniai aiškinimai kartais tėra pavėluotos spėlionės. ir panieka. o berniukai daugiau laiko praleidžia žaisdami be priežiūros (Edwards. vyrai atlieka didžiąją dalį namų ūkio remonto darbų. Kultūra ir lytis: kultūros diktatas? Kultūros įtaką iliustruoja lyčių vaidmenų skirtumai nepriklausomai nuo vietos ir iaiko. Biernat ir Wortman. apdovanotose Randolpho Caldecotto medaliu. • Kritikai sako.ir besistengiantiems agresyviai dominuoti.praneša Jungtinės Tautos (1991). kurie pajėgtų pasirūpinti vaikais. Visose šalyse dirbti namų ruošos darbus ir rūpintis vaikais paprastai padeda mergaitės. • Biologija (pavyzdžiui. Sakoma. nepajėgiančios įvertinti kultūrinės įvairovės. o berniukams „sparnus". rungiantis su kitais patinais. kad šios teorijos sustiprins vyriškus stereotipus. pirmenybę teikia tiems vyrams. Tokie vyrų ir moterų elgsenos lūkesčiai apibrėžia lyčių vaidmenis. kaip pastebėjome. . kas kuo užsiima 185 bendruomenėse. S O C I A L I N Ė Į T A K A APIBENDRINIMAS Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natūralus? • Evoliucinės psichologijos specialistai kuria teorijas apie tai. Jie teigia. 1991). vyriškieji ir moteriškieji hormonai) svarbi lyčių skirtumams. Išanalizavus. yra tai. kurią jie patiria nepateisinę šių lūkesčių (Kite. kuriųfizinės savybės byloja apie vaisingumą. Jie taip pat diskutuoja. plūgą ar ginklą). Visi sutinka. 1991)." Ir „visur valgio gaminimas bei indų plovimas yra tie namų ruošos darbai.

K U L T Ū R A IR LYTIS 215 „Kokia santuoka. Net ir industrinėse šalyse vaidmenys nepaprastai skiriasi. jūsų nuomone. Tačiau atsakymai skirtingose šalyse ryškiai skiriasi. siekiant pažangos. G E N A I . kai abu sutuoktiniai dirba ir kartu rūpinasi vaikų auklėjimu. kaip lyčių atstovų.beveik 1:2 (ILO. tuo tarpu vietnamiečiai palaikė daugumos nuomonę santykiu 11:1. „Jungtinėse Tautose visada žinojome. teikia didesnį pasitenkinimą?" ] Abu sutuoktiniai dirba ir dalijasi namų ruošos darbus Vyras aprūpina šeimą Argentina [ Meksika Hondūras Brazilija Bolivija [ Venesuela [ Peru * 5." JTO generalinis sekretorius Kofis A. Rusijoje dauguma gydytojų . Wallace.7 pav. 1997.moterys. priklauso nuo to. o Australijoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose .). 2002 . Ar kultūra konstruoja lyčių vaidmenis? O gal lyčių vaidmenys paprasčiausiai atspindi natūraliai vyrams ir moterims būdingą elgseną? Lyčių vaidmenų įvairovė skirtingose kultūrose ir skirtingais laikotarpiais byloja. Šiaurės Amerikoje dauguma gydytojų ir stomatologų yra vyrai. 5. ar sėkmingai susiklostė partnerystė su Afrikos ūkininke bei jos vyru. Australijoje ir Skandinavijos šalyse pastebėta didžiausia lyčių lygybė. kad kultūra iš tiesų konstruoja mūsų. kuriems pritaria abi lytys. Skirtingi lyčių vaidmenys skirtingose kultūrose Tarptautinis tyrimų centras Pew Global Attitudes 2003 m. o Viduriniuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje mažiausia (Sočiai Watch. skirtingose šalyse skiriasi. Egiptiečiai su pasaulio daugumos nuomone nesutiko santykiu 2:1. 2000). o vyras aprūpina šeimą? 41-je šalyje dauguma respondentų pasirinko pirmąjį atsakymo variantą (žr. Annanas.7 PAVEIKSLAS > Vaidmenys. apklausoje 38 000 žmonių pateikė klausimą: ar gyvenimas teikia didesnį pasitenkinimą. Japonijoje ir Vokietijoje vadovaujančius postus moterys užima santykiu 1:10. 2006). o Danijoje dauguma stomatologų yra moterys. Šaltinis: Duomenys iš 2003 metų Pew Global Attitudes apklausos.5 s k y r i u s . kad mūsų veikia. ar kai moterys lieka namuose ir rūpinasi vaikais. vaidmenis.

Nuo 1960 metų iki amžiaus pabaigos moterų dalis tarp absolventų aukštosiose medicinos mokyklose išaugo nuo 6 iki 50 proc. ir bihevioristai. Šiuo klausimu sutaria ir Freudo šalininkai. Tarptautinė parlamentinė sąjunga. 2006). 2005). priklauso. kurią Judith Rich Harris (1998) vadina ugdymo prielaida. NORC. o moterys . vyrų ir 66 proc. Tačiau jei vaikų asmenybes formuoja tėvų pavyzdys bei rūpinimasis. 1989. 1996). Kraštutinės vaikų meilės ir skriaudimo palyginimas atskleidė. Vyriški ir moteriški vaidmenys kinta daugumoje kultūrų. Kaip šitokias tradicijas perduoda karta iš kartos? Vyraujanti prielaida. Jungtinių Valstijų statistikos biuras apklausė 21 000 vyrų ir moterų.nuo 3 iki 50 proc. Richardson. 1965 metais nė viena moteris nebuvo baigusi Harvardo universiteto Verslo fakulteto. tiesa? . kad lyčių vaidmenis apibrėžia ne vien evoliucija ir biologija . 2000). o teisės . 1938 metais vienas iš penkių amerikiečių pritarė. kai ištekėjusių moterų veikla apsiriboja namais ir šeima". Pryor ir kiti. kai kurių prie ekvatoriaus gyvenančių tautų (ne visų) vyrai ir moterys apskritai nieko nedėvi. septintojo dešimtmečio viduryje ištekėjusi moteris namų ruošai skirdavo septynis kartus daugiau laiko negu jos vyras.per trumpą istorijos atkarpą . kad mergaitė paskambintų berniukui ir paskirtų pasimatymą? Atsakiusieji „taip" procentais 1950 1999 29% 70% Lyčių vaidmenų pokyčiai bėgant laikui Praėjusio šimtmečio antrojoje pusėje . kad tėvų auklėjimas iš tiesų daro poveikį. o dešimtojo dešimtmečio viduryje .j a u tik dvigubai daugiau (Bianchi ir kiti. Hunt. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Gallupo apklausos klausimas: ar priimtina. 1987. Amerikoje XX a.sijonus bei sukneles. 2005). Volstryte vyrai daugiausia dėvi kostiumus. 2000. Amžiaus pabaigoje 30 proc. kaip ir grietininiai ledai.lyčių vaidmenys ryškiai pasikeitė. kuo šie taps. Be to. šio fakulteto absolventų sudarė moterys. kaip tėvai auklėja vaikus. tarp jų . Per tas 24 valandas 35 proc. 1967 metais 57 proc. kad „ištekėjusi moteris gali dirbti versle ar pramonėje net jei turi gebantį ją išlaikyti vyrą".laikas taip pat juos keičia. 2004. (AMA. Škotijoje daugelis vyrų oficialiomis progomis dėvi klostuotus sijonus.. 2005. Amerikos aukštųjų mokyklų pirmakursių buvo įsitikinę. (Astin ir kiti. būna įvairaus skonio. toje pačioje šeimoje augantys vaikai turėtų būti labai panašūs. 2004). Tokie spartūs pokyčiai skirtingose kultūrose byloja. ir šios knygos autorius. 1996 metais tam pritarė keturi iš penkių amerikiečių (Niemi ir kiti. Bendraamžių perduodama kultūra Kultūros.politines ir religines pažiūras.216 II d a l i s . kad „geriausia. yra tokia: nuo to. Tai patvirtina didėjantis moterų skaičius šalių parlamentuose nuo Maroko iki Švedijos (Inglehart ir Welzel. moterų gamino maistą ar plovė indus. 2005 metais šiam teiginiui pritarė tik 20 proc. vaikai perima didelę dalį tėvų puoselėjamų vertybių. Dirbančios moterys viena valanda daugiau negu vyrai praleido rūpindamosi namais ir šeimos nariais (Darbo departamentas. ką jie veikė per praėjusias 24 valandas.

Panagrinėkime štai tokius dalykus: • Ikimokyklinukai tėvų raginami dažnai atsisako ragauti kokį nors patiekalą tol. tad tradicijos niekada neperduodamos tobulai. jų asmenybės bruožų. individualių asmenybės bruožų. gauti tiriant dvynukus bei biologinius ir įvaikintus brolius bei seseris. Kai viena beždžionė atranda geresnį būdą maistui nuplauti arba kai žmonės iškelia naujas mados ar lyčių vaidmenų idėjas. gyvenamąjį rajoną ir bendraamžius.5 s k y r i u s . dėl kurių visi sutaria. pasiekdama savo argumentų ribas. rodo. gyventų tame pačiame regione ir tarp tų pačių bendraamžių. ir siūlo cigarečių. o tai savo ruožtu lemia. paprastai tai būna jaunos beždžionės arba jauni žmonės. kiek atsitiktinai parinktų vaikų poros". muzikinį skonį. tie vaikai „suaugę turėtų būti panašūs". kalbos manieras ir netgi keiksmažodžius daugiausia išmoksta iš bendraamžių. tvirtina Harris. taip pat ir namų poveikiu galima paaiškinti tik iki 10 proc. t Imigrantų vaikai paprastai užauga teikdami pirmenybę savo naujų bendraamžių gimtajai kalbai bei normoms. o šie mėgdžioja jauniausius suaugusius tėvų kartoje. kuriems patinka. Vaikai ir paaugliai žaidimus. skirtumų? Tai . o ne ką galvoja tėvai. ar vaikai praleidinės pamokas. dažniausiai atsisako tėvų tradicijų ir perima kurčiųjų tradicijas. Jie gali „pakeisti kodą" sugrįžę į savo namus. Tėvų įtaka svarbi. tačiau širdimi ir protu lieka su bendraamžiais. ką mano jų bendraamžiai.bendraamžių įtaka. ir primatų kultūrose pokyčius inicijuoja jaunimas. bet iš esmės ji netiesioginė: tėvai padeda vaikams pasirinkti mokyklą. Vaikams ir paaugliams kur kas labiau rūpi. ar merginos anksti pastos. Duomenys. • Nors rūkančių tėvų vaikai rūko dažniau. vartos narkotikus. Sąveika tarp tėvų ir vaikų grupių būna gana laisva. jog didesnį poveikį daro bendraamžiai. Be to. Juk būtent su bendraamžiais jie žaidžia ir galiausiai su jais dirbs bei kurs šeimas. pati kultūra kinta . G E N A I . lankantys mokyklą kurtiesiems. atrodo. Vaikai turi rūkančių draugų. teigia Harris (1996). Taigi jei grupė vaikų lankytų tą pačią mokyklą. tai atrodo logiška. K U L T Ū R A IR LYTIS 217 Šią prielaidą paneigia stulbinantys ir įspūdingi pastarųjų metų evoliucinės psichologijos duomenys. Panašiai kurti girdinčių tėvų vaikai. Žvilgtelėjus atgal. kol jis nepatiekiamas grupei vaikų. Elgsenos genetikos specialistai Robertas Plominas ir Denise Daniels (1987) teigia: „Du vienos šeimos vaikai [vidutiniškai] skiriasi vienas nuo kito tiek pat. kurie mėgdžioja dar vyresnius. Aplinkos. vaikai dažnai mėgdžioja truputį vyresnius už save. Ir žmonių. kad genetiniu poveikiu galima paaiškinti maždaug 50 proc. tačiau sukeistume jų tėvus. Tad kas lemia likusius 4 0 50 proc. kad rūkyti malonu. Tad nors kultūros tradicijos išlieka. kurie įtikinėja. ir šias idėjas noriau priima jauni suaugusieji.

kaip patirtis naudojasi genais. aplinkos). Žmonės vienaip reaguoja į Davidą Beckhamą ir kitaip . Kai biologinės savybės veikia reakciją į aplinką. S O C I A L I N Ė ĮTAKA APIBENDRINIMAS Kultūra ir lytis: kultūros diktatas? • Labiausiai ištirti vaidmenys . Visame pasaulyje vyrauja tendencija vyrams. kultūrą ir lytį? Biologija ir kultūra neegzistuoja izoliuotai. vidurio moterys Jungtinėse Valstijose vis labiau dominuoja ir aktyviau veikia.lyčių vaidmenys . Viskas. Viename tyrime tik vienas iš 720 susituokusių porų neatitiko šios normos (Gillis ir Avis. ką paveldime biologiškai. galiausiai yra biologiška. Be to.atspindi tam tikrą biologinę įtaką tačiau taip pat iliustruoja ir stiprų kultūros poveikį. kurie ateityje padės vaikui įveikti stresines situacijas. 2002). Galima tik spėlioti.į Woody Alleną.švelnesnės ir malonesnės. Kultūrinės normos subtiliai. Kokią išvadą galime padaryti apie genus. biologija ir patirtis veikia viena kitą. nes kultūra veikia tai. Jei genai ir hormonai lemia. o ne moterims užimti dominuojančią padėtį visuomenėje. • Skirtingose kultūrose ir skirtingais laikotarpiais lyčių vaidmenys labai skiriasi. Nuo XX a. o per bendraamžius. Kitų lūkesčiai mus veikia todėl. • Didžiausia kultūrinė įtaka gaunama ne tiesiogiai iš tėvų. Kadangi vyrai 8 proc. kultūra šiuos skirtumus gali padidinti atitinkamomis normomis. kad vyrai fiziškai agresyvesni nei moterys. Aplinka gali stimuliuoti genus. kas socialu ir psichologiška. kultūra gali pabrėžti tai. jie prisitaiko ir reaguoja į dirgiklius. biologinio) poveikis priklauso nuo kito veiksnio (pavyzdžiui. tačiau stipriai veikia mūsų nuostatas bei elgseną. Tačiau taip pat galima ieškoti sąveika (interaction) Vieno veiksnio (pavyzdžiui. Tad kaip sąveikauja biologija ir kultūra? Ir kaip asmuo sąveikauja su aplinkybėmis? Biologija ir kultūra Neprivalome evoliucijos ir kultūros laikyti konkurentėmis. jiems lemta įgyti kitokią gyvenimo patirtį nei moterims. 1980).218 II d a l i s . kad pakeistų smegenis (Quartz ir Sejnowski. kad vyrai turi būti tvirtesni. skatinančiomis tikėtis. kad tai mumyse užprogramuota biologiškai. Šiandieninis genetikos mokslas parodo. . kaip tai paaiškinti psichologiškai: galbūt būdami pranašesni ūgiu (ir amžiumi) vyrai gali išlaikyti socialinę viršenybę moterų atžvilgiu. Regos dirgikliai priverčia genus tobulinti smegenų sritį. Genai mus ne tik varžo. Tėvų prisilietimas aktyvina genus. o moterys . Arba panagrinėkime tokį dalyką: vyrauja nuomonė. atsakingą už regėjimą. Biologija ir kultūra taip pat gali sąveikauti. aukštesni ir vidutiniškai turi dvigubai didesnę raumenų masę. ką davė biologija. tačiau jos nėra nepriklausomos nuo biologijos. kuriančius naujus išsišakojančius smegenų ląstelių receptorius. kad vyras turi būtų aukštesnis už žmoną.

kultūrose. lyčių nelygybė dar labiau mažėja. Tad kiekviena lytis stengiasi. Eagly. Moterų gebėjimas gimdyti ir auginti vaikus sąlygoja tai. Būdami stipresni ir greitesni. verčiančios samdyti talentingiausius (neatsižvelgiant į lytį).. kad ūgio norma yra biologijos ir kultūros rezultatas. Eagly prognozuoja. ir abiejų lyčių atstovai pajėgūs atlikti visus įmanomus organizacinius vaidmenis". Eagly ir Wood. kaip sąveikauja biologija ir kultūra (žr. o moterys rūpintųsi kūdikiais. Prigimtis ir ugdymas sudaro „pinklų raizginį". kad moteris mažiau varžo nėštumas ir vaikų auginimas. Mažėjanti vyrų ūgio bei agresyvumo reikšmė šiandieniams aukštos socialinės padėties vaidmenims ir mažėjantis gimstamumas reiškia. kad jos dažniau atlieka globėjiškų savybių reikalaujančius vaidmenis. . tarp jų . 1987) plėtoja teoriją apie tai. G E N A I . kad „moterų ir vyrų elgsena yra gana lengvai formuojama. rengia vyrus ir moteris skirtingiems vaidmenims. jų pačių vyriškumo ar moteriškumo sampratos skirtumai taip pat sumažėjo (Twenge. lyčių skirtumai pagal prioritetus renkantis porą (vyrai ieško jaunystės ir gebėjimų atlikti namų ūkio darbus. kad vyrai būtų aukštesni už moteris. moterys ieško socialinės padėties ir gero uždarbio). o kultūra to paties reikalauja iš sutuoktinių. kuriuos atspindi darbo pasidalijimas tarp lyčių.5 s k y r i u s . 1997). įgūdžiai ir įsitikinimai. pasirinkusių formaliai vyriškas profesijas. aukšti vyrai ir žemo ūgio moterys dažnai liktų be partnerių.8 pav. kuria grindžiama ši kultūrinė norma: jei žmonės teiktų pirmenybę to paties ūgio partneriams. kuriose lyčių vaidmenys labiau lygiaverčiai.biologiniai skirtumai ir socializacija vaikystėje. yra mažesni. taip pat vaikystės sąlygos ir įgytos patirtys. 5. pastebi Eagly ir Wendy Wood (1999). Tad evoliucija reikalauja. 1987. Vyrų ir moterų elgseną veikia su jų skirtingais vaidmenimis susiję lūkesčiai. 1991. Nors prigimtis reikalauja. Kai į tai įsiterpia ir prieš diskriminaciją nukreipti įstatymai bei konkurencinės sąlygos. Suaugusiųjų gyvenime tiesioginė lyčių socialinės elgsenos skirtumų pasekmė yra vaidmenys.8 PAVEIKSLAS Lyčių socialinės elgsenos skirtumų socialinio vaidmens Lyčių elgsenos teorija Įvairūs veiksniai. biologinė įtaka) 5. jų psichologiniai skirtumai mažėja. vyrai dažniau atlieka fizinės jėgos reikalaujančius vaidmenis. Wood ir Eagly (2002) daro išvadą. Jos įsitikinusios. Šaltinis: Adaptuota iš: Eagly. Alice Eagly ir Wendy Wood (1999. Daugėjant moterų. Vyrams ir moterims atliekant vis daugiau panašių vaidmenų. Tad tikėtina. kad jų elgsena atitiktų šiuos vaidmenis ir atitinkamai modeliuoja savo įsitikinimus bei gebėjimus. Iš tiesų. kad vyrai atliktų jėgos reikalaujančias užduotis. kad vienodėjant vaidmenų užduotims lyčių skirtumai „palaipsniui mažės".). K U L T Ū R A IR LYTIS 219 Socializacija Lūkesčiai lyčių X Kiti veiksniai (pvz. skjrtumai r vaidmenų 8M9i Darbo iskirsty pasiskirstymas tarp lyčių ^ " n a X 7 Su lytimi susiję^ gebėjimai bei įsitikinimai ir evoliucijos išminties. kad darbo pasidalijimą tarp lyčių lemia įvairūs veiksniai.

Mes veikiame ir reaguojame. kad kai kurie moterų ir vyrų poelgiai šiek tiek skiriasi. kad šie skirtumai būtinai neigiamai atsiliepia moterims. lemia rytdienos situaciją. Daug kam nepatinka mintis. Šios didžiosios tiesos apie išorinio poveikio galią pakaktų mūsų elgsenai paaiškinti. šiuo metu moters stereotipas yra palankesnis nei vyro. aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Pamąstymui: jei Bohro teiginyje slypi didžioji tiesa. Tačiau meilumas ir rūpestingumas . ir asmeniniai elgsenos aiškinimai. jei būtume pasyvūs tarsi vėjaričiai augalai.sakė fizikas Nielsas Bohras. ir mūsų reikalas nuspręsti. priskiriamos moterims. o kartais netgi ją pakeičiame.atsakomybės vengimą ir kaltės už savo likimą suvertimą kitiems žmonėms ar aplinkybėms. Trivialios tiesos priešybė yra paprasčiausia netiesa.gali sumažinti jų galią bei veiksmingumą situacijose. mano atlikti lyčių stereotipų tyrimai rodo. kad jei atsižvelgsime ir į neigiamas. bent jau gerų veiksmų). kad tikėjimas socialiniu determinizmu gali atvesti į tai. savo veiksmų iniciatoriais (na. tai kas yra šio teiginio priešybė? . ypač kai prisimenami lyčių vaidmenys. Mes galime atsispirti socialinės situacijos spaudimui. Taip pat galime būti ir genų bei aplinkos sąveikos produktas. Kaip ir daugelis to meto aktyvių feminisčių maniau. nes vienu metu esame ir socialinės aplinkos kūriniai. Alice Eagly. priešingai nei vėjaričiai augalai.220 II d a l i s . S O C I A L I N Ė ĮTAKA ką slepia moksliniai tyrimai Alice Eagly apie lyčių panašumus ir skirtumus Savo darbą apie lytis pradėjau nuo projekto apie socialinę įtaką XX a. atsakome ir gauname atsakymus. . Galbūt kultūros galios akcentavimas kelia diskomfortą. Tačiau mes. Didžiosios tiesos priešybė yra kita tiesa. Didesnis moterų polinkis atsižvelgti į kitų žmonių poreikius ir demokratiškiau elgtis yra vertinamas palankiau ir daugelyje situacijų gali būti privalumas. Jaučiame. Tačiau tiesa ir tai. Žmonės neturėtų manyti. nesame blaškomi aplinkos į visas puses. ką renkamės šiandien. . ir jos kūrėjai. moterų ir vyrų elgsena iš esmės yra ekvivalentiška. kad ateitis tikrai bus. Iš tiesų. Tai. Dėl šios priežasties aš nutariau kiekvieno „socialinės įtakos" skyriaus pabaigoje atkreipti dėmesį į didžiosios tiesos priešybę: asmens galią. kokia kryptimi ji pasuks. kuriose reikalingas kategoriškas ir konkurencingas elgesys. kad išorinės jėgos lemia elgseną: save mes laikome laisvomis būtybėmis. Per daugelį metų mano požiūris reikšmingai pasikeitė.savybės. Tiesą pasakius. Svarbūs ir socialiniai. ir į teigiamas savybes. socialinė kontrolė (situacijos galia) ir asmeninė kontrolė (žmogaus galia) konkuruoja viena su kita nė kiek ne daugiau nei biologiniai ir kultūriniai argumentai. Šiaurės Vakarų universitetas Situacijos galia ir žmogus „Būna trivialios tiesos ir didžiosios tiesos. kad nepaisant neigiamų kultūrinių stereotipų apie moteris." Kiekviename šios dalies apie socialinę įtaką skyriuje skelbiama didžioji tiesa: situacijos galia. ką filosofas Jeanas-Paulis Sartre pavadino „blogu tikėjimu" . Pastebėjau.

Rinkdamiesi aukštąją mokyklą jūs pasirinkote būti veikiami tam tikrų socialinių aplinkybių. Tad galią turi ir žmonės. Klausimas. ar vidinis nusiteikimas (arba kultūra ar evoliucija) lemia elgseną. jei atskirsime papildančią tiesą: asmens galią. ir situacijos. japonai labiau nei britai pasiduoda socialiniams lūkesčiams (Argyle ir kiti. kad mūsų išankstinė nuosmonė gali pasitivirtinti: jei tikimės. ne tai. „Tiesos žodžiai visada būna paradoksalūs. Trečia. 1997). Ji labiau panaši į namus. mūsų bendravimas su juo gali paskatinti būtent tokią elgseną. ar kambario plotą nulemia jo ilgis. Kas sukuria socialinę situaciją. jei ne sociumas? Liberalią aplinką sukuria liberalai. Be to. Žmonės ir situacijos sąveikauja bent trimis būdais. kuriuos patys susikuriame. Prisiminkime. Biologiniai veiksniai veikia kultūrini kontekstą o kultūra remiasi prigimtiniais dalykais. Tai. priešiškas. Ir žmonės. Turėdami galimybę rinktis. K U L T Ū R A IR LYTIS 221 Socialinės aplinkybės iš tiesų stipriai veikia žmones. žmonės prisideda prie socialinių situacijų susidarymo. Antra. moteriškas ar seksualus. jie tarpusavyje sąveikauja. The Simple Way („Paprastas būdas") APIBENDRINIMAS Kokią išvadą galime padaryti apie genus. ar plotis. Visų pirma žmonės skiriasi tuo. daugelį situacijų kurios daro jiems įtaką pasirenka patys. • Didžioji tiesa apie socialinės įtakos galią bus tik pusiau tiesa. sukuria jos narės. 1985): • Bet kuri socialinė situacija skirtingus žmones veikia skirtingai. kas mums nutinka. • Žmonės dažnai patys renkasi situaciją (Ickes ir kiti. pasirinks jų polinkius sutvirtinantį socialinį pasaulį. Mažai tikėtina. Jie greičiau apsigyvens San Franciske ar Toronte ir įsilies į aplinkosaugos organizacijos Greenpeace gretas (arba skaitys Manchester Guardian. aktyvūs žmonės renkasi situacijas." Lao-Dzė.5 s k y r i u s . kurią įsivaizdavome. • Žmonės dažnai susikuria situacijas. ir situacijos sąveikauja. kad kuris nors žmogus turėtų būti ekstravertas. Tiesą pasakius. kultūrą ir lyt|? • Biologiniai ir kultūriniai aiškinimai neprivalo būti prieštaringi.kitaip tariant. kad skirtingai interpretuoja situacijas ir į jas reaguoja. Kadangi mūsų protai realybę suvokia skirtingai. Ši sąveika vyksta bent trimis būdais (Snyder ir Ickes. ar išorinės situacijos. G E N A I . kad aistringi politiniai liberalai įsikurs Orindžijos apygardoje Kalifornijoje arba taps Prekybos rūmų nariais. o ne Times of London) . 1978). tolygus klausimui. kas vyksta studenčių draugijoje. Socialinė aplinka . Mes kuriame savo socialinį pasaulį. o jis kuria mus. Pavyzdžiui. skatinančias socialinę sąveiką. 1983). vieni žmonės (grupės ar asmenys) jautriau reaguoja į socialines situacijas nei kiti (Snyder.tai ne oras. Tačiau žmonės taip pat veikia socialines aplinkybes. . kiekvienas iš mūsų atitinkamai reaguoja į situacijas.

Abu požiūriai teisingi. kuriuos laisva valia pasirinko „amoralūs".save laikyti laisvais aktoriais ir manyti. kad kitus žmones veikia situacijos.) Dauguma religijų skatina atsakyti už save. arba ją veikia. labiau į j u o s įsijausime. tačiau neteisti kitų. o kitus laikyti laisvais aktoriais (kitaip taptume tėviškai globėjiški ir linkę manipuliuoti). o santykiuose su kitais ieškotume supratimo ir socialinių reformų. Tačiau ar vienas požiūris teisingesnis už kitą? Išmintinga laikyti save aplinkos produktais (kitaip imtume pernelyg didžiuotis savo laimėjimais ir pernelyg save kaltinti už esamas problemas). (Jei manysime. Tada žvelgdami į save manytume. nes mes esame ir savo socialinio pasaulio produktai. ar architektais? Abipusio priežastingumo teorija leidžia teigti. o ne impozantiškai smerksime nemalonius poelgius. ir architektai. kad esame saviveiksmingi. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Post scriptum: ar turėtume laikyti save socialinio pasaulio produktais. Tačiau turbūt būtų pravartu dažniau daryti ir priešingą prielaidą . Ar taip yra dėl įgimto žmonių polinkio atleisti savo klaidas ir teisti kitus už jų padarytas nuodėmes? . kad žmonės arba reaguoja į aplinką. „sadistiški" ar „tingūs" žmonės.222 II d a l i s . kad kiti yra veikiami aplinkos.

Aukų suasmeninimas Mintys apie klasikinius tyrimus Ką slepia moksliniai tyrimai. Masinė apgaulė Ascho studija apie grupės daromą spaudimą Milgramo paklusnumo eksperimentai Kokios paklusnumo priežastys? Atkreipkime dėmesį. Užkrečiamas žiovulys Atkreipkime dėmesį. Stanley Milgramas apie paklusimą Kaip nuspėti galimą konformistiškumą? Grupės dydis Vieningumas Sutelktumas Padėtis Viešoji reakcija Ankstesnių įsipareigojimų nebuvimas Kodėl elgiamasi konformistiškai? Kas elgiasi konformistiškai? Asmuo Kultūra Socialiniai vaidmenys Ar norime būti kitokie? Reaktyvusis pasipriešinimas Unikalumo įrodymas Post scriptum: kaip būti individualybe bendruomenėje .Konformizmas Kas yra konformizmas? Klasikiniai konformizmo tyrimai Sherifo normų kūrimo tyrimai Mokslinių tyrimų išvada.

žodyje „konformizmas" slypi neigiama prasmė. The Spirit of Community. kartais . kaip leidžia manyti klusnios „bandos" įvaizdis? O gal reikėtų tai vadinti „grupiniu solidarumu" arba „socialiniu jautrumu"? B „Socialinis spaudimas. Tikriausiai ir jūs nors trumpam atsistosite su visais. būdami didelėje grupėje dažniausiai elgiasi vienodai? Kokiomis aplinkybėmis žmonės elgiasi konformistiškai? Ar kai kurie žmonės labiau linkę elgtis konformistiškai? Kas priešinasi spaudimui elgtis konformistiškai? Ar konformistiškumas yra tokia bloga savybė. Šitokio konformistiško elgesio situacijos kelia šio skyriaus klausimus: • • • • • Kodėl. tačiau turėdami omenyje bendras vertybes galime teigti. 1993 („Bendruomenės dvasia") Kas yra konformizmas? Pradėkime nuo paskutinio klausimo. Individualistinėse Vakarų kultūrose. kad įsižeistumėte. žmonės. o ne teigiamą (bendruomeninis jautrumas. Tačiau ar liksite sėdėti. 1994). konformizmui teikia neigiamą reikšmę (prisitaikymas.„Visa. ar bloga savybė? Į šį klausimą nėra mokslu pagrįsto atsakymo.gerai (kai sukliudo brautis į eilę prie teatro). reagavimas. nebent jums labai nepatiko tai. Kai sėdite tarp šių žmonių. esate patyrę tokį reiškinį: pasibaigus polemiškai lektoriaus kalbai ar koncertui. Šiaurės Amerikoje ir Europoje socialinės psichologijos specialistai. kai aplink visi stojasi? Būti vieno asmens mažuma nėra lengvas dalykas. kad ir kokiu vardu jį vadintume. priklausydami individualistinėms kultūroms. netoli scenos esantys aistringi garbintojai atsistoja ir ima ploti. On Liberty." John Stuart Mill. yra despotizmas. savitvardos ir brandos požymis (Markus ir Kitayama. „Japonijoje. būtų mandagiai paploję sėdėdami patogiose kėdėse. paklusnumas). Jų pavyzdžiu paseka esantieji toliau ir prisijungia prie ovacijų. jei nebūtų buvę paskatinti. . kuriose pasidavimas bendraamžių spaudimui nekelia susižavėjimo. jog kartais elgtis konformistiškai yra blogai (kai dėl to vairuojama išgėrus arba pasielgiama rasistiškai). nuolankumas. o tolerancijos. yra pagrindinis moralinių vertybių ramstis. Ar konformizmas yra gera. 1859 („Apie laisvę") e abejonės. ką girdėjote. nepaisant jų įvairovės. kas žlugdo asmenybę. ir dar kitais atvejais tai nereikšminga (kai teniso žaidėjai dėvi baltą aprangą)." Amitai Etzioni. viena jūsų dalis nori ir toliau sėdėti („Šis lektorius visai neatspindėjo mano pažiūrų").pa- . kad kažkas jus pavadino „tikru konformistu" (prisitaikėliu)? Įtariu. Japonijoje veikti išvien su kitais yra ne silpnumo. Kaip jaustumėtės išgirdę. kurie. Paskui jau atsistoja ir tie. kurį mums daro bendruomenė. komandinis žaidimas).

Paprastai mes pateisiname savo elgesį.6 skyrius. Etiketės ir apibūdina. Kai būdami minioje pakylate ir džiūgaujate dėl pergalingo įvarčio. . kaip kiti žmonės. Viskas priklauso nuo to. kad pieną gerti sveika. Tai reiškia veikti kitaip.visur jaučiama ramybė. kam paakino minia. Be etikečių negalime aptarinėti šio skyriaus temų. tiriantys konformizmą. Panagrinėkime tris: nuolaidumą. ar elgiatės konformistiškai? Kai palaikote kitų nuomonę. siekiant prisiderinti prie kitų. kad moterims labiau tinka ilgi. Kartais nuoširdžiai darome tai. Pritarimas kartais išplaukia iš nuolaidumo.nusileidimas tiesmukam paliepimui. 2000). Nuolaidumas. jei būtumėte vienintelis sirgalius tribūnoje? Yra kelios konformizmo rūšys (Nail ir kiti.< . konformizmas (conformity) Elgsenos ar įsitikinimų pakeitimas. Šis išorinis prisitaikymas yra nuolaidumas. Ar pašoktumėte iš džiaugsmo dėl įvarčio. Elgtis konformistiškai nereiškia vien tik veikti taip. paklusnumas (obedience) Prisitaikymas vykdant tiesmuką paliepimą. jei nebūtumėte grupėje. jei prisiimame atsakomybę už jį.kai įsitikinimai ir elgsena atitinka socialinį spaudimą. jei būtume buvę vieni. Jei mūsų nuolaidumą sukelia aiški komanda. Šis nuoširdus. siekiant prisiderinti prie kitų nuolaidumas (compliance) Konformistiškas viešo elgesio modelis." Išvada: mes pasirenkame mūsų vertybes bei požiūrius atitinkančias sampratas. Nuolaidumo atmaina yra paklusnumas . ko gali tikėtis vienas iš kito. ką darome.pritarimas grupės nuomonei jaučiant vidinį pasipriešinimą.konformizmas? Kai kartu su milijonais kitų žmonių geriate pieną arba kavą. Pritarimas . Tad išsiaiškinkime štai šių etikečių prasmę: konformizmas (prisitaikymas). nuostatas lemia elgsena. pritarimas (acceptance) Konformizmas. Klasikiniai konformizmo tyrimai Kaip socialiniai psichologai tyrė konformizmą laboratorijoje? Ką jų gauti duomenys byloja apie socialinį poveikį ir blogio prigimtį? Mokslininkai. kad sulauktume atpildo arba išvengtume bausmės. sukuria miniatiūrinį socialinį pasaulį mikrokultūrą laboratorijoje. o ne trumpi plaukai. tai reiškia ir jausti kitų žmonių veiksmų įtaką. KONFORMIZMAS 225 stebi Lance Morrow (1983). paklusnumas. nors mums nepatinka to daryti. nei kad būtume pasielgę. ar tai . pritarimas. kai elgsena ir įsitikinamai atitinka socialinį spaudimą APIBENDRINIMAS Kas yra konformizmas? Yra dvi konformizmo elgsenos ar įsitikinimų pakeitimo pasiduodant grupės spaudimui formos. nuolaidumas. ir įvertina. kuri supaprastintai atkuria svarbių kasdienių so. kai žmonės tiksliai žino. ar jūs elgtumėtės ir manytumėte taip pat. Tad konformizmas yra elgsenos arba įsitikinimų pakeitimas. vidinis konformizmas vadinamas pritarimu. Kaip buvo pabrėžta 4 skyriuje. kai atsižvelgiama į užuominomis ar aiškiai išreikštą pageidavimą bet slopinant vidinį pasipriešinimą. nes esame įtikinti. Paklūstame. Galime kaip ir milijonai kitų gerti pieną. ir jos neišvengiamos. paklusnumą ir pritarimą. Kartais prisitaikome prie lūkesčio ar pageidavimo iš tiesų nepritardami tam. o gal ir ne. Užsirišame kaklaraištį ar apsivelkame suknelę. ar tai konformizmas? Galbūt taip. kuri atsiranda. tai vadinama paklusnumu.

jūsų vertinimų vidurkis būtų apie aštuonis colius. Sherifo normų kūrimo tyrimai Pirmasis iš trijų klasikinių tyrimų 5 skyriuje nagrinėtą kultūros galią sukurti ir pratęsti socialines normas sujungia su šiame skyriuje aptariamu konformizmu. Eksperimentuotojas pakartotų procedūrą. Kaip parodyta 6. savo ruožtu. Kai šviesa užgęsta pirmą kartą. (Ši norma buvo klaidinga. (Ar tai reiškia nuolaidumą.) Sherifas ir kiti naudojo šį metodą siekdami atsakyti į klausimus apie žmonių pasidavimą įtaigai. 1954). o per keturis su puse metro nuo jūsų pasirodytų šviesos spindulėlis.sako kitas. Klastotė išliko (nors mažėdama) pen- autokinetinis reiškinys (autokinetic phenomenon) Savaiminis (auto) judėjimas (kinetic). kol jie užsitarnavo „klasikinių" eksperimentų vardą. Toliau kartojant eksperimentą. . Pasinaudodami autokinetiniu reiškiniu. taip ir Sherifas norėjo išskirti normų kūrimąsi ir po to su juo eksperimentuoti. vadinama autokinetiniu reiškiniu. kaip perduodami klaidingi įsitikinimai. Kaip biologai stengiasi atskirti virusą. Kitą dieną sugrįžtumėte. . Po to šis pasitraukdavo iš eksperimento. Kai po metų eksperimentas buvo pakartotas su kiekvienu žmogumi atskirai. Jei būtumėte vieno iš Sherifo eksperimentų dalyvis. Mes aptarsime tris eksperimentus. „Du colius". iš kurių kiekvienas pateikia savo metodą konformizmui studijuoti ir atskleidžia stulbinamų dalykų. kad ir kiti tyrinėtojai šiuos tyrimus kartojo. ar jie vertino savaip. ar laboratorijoje įmanoma stebėti socialinių normų radimąsi.sako vienas. Robertas Jacobsas ir Donaldas Campbellas (1961) Šiaurės Vakarų universiteto laboratorijoje tyrė. . Tariamas nekintamo šviesos taško judėjimas tamsoje. Šį kartą pasakytumėte: „dešimt colių". jie liepė eksperimentuotojo padėjėjui (fiktyviam tiriamajam) klaidingai atsakyti į klausimą. tie du pasako savo vakarykštį spėjimą. ar tebesilaikė grupės normos? Įdomu. Muzaferas Sherifas (1935. Tamsiame kambaryje neįmanoma nustatyti atstumo.1 paveiksle. S O C I A L I N Ė Į T A K A dalinių sąveikų ypatybes. ir jo vietą užirrtdavo tikrasis dalyvis. 1937) kėlė klausimą. jūs vis tiek sakytumėte: „šešis colius". Ar pasikeistų jūsų atsakymas. šių eksperimentų metu dažniausiai išsikristalizuodavo grupės norma. ar pritarimą?) Nustebinti tariamos kultūros galios įtvirtinti klaidingus įsitikinimus. Truputį sutrikę. kuriuos tyrė Sherifas. kad galėtų su juo eksperimentuoti. Kodėl? Šviesos spindulys niekad nepasislinkdavo! Sherifas pasinaudojo optine apgaule.226 II d a l i s . ir prie jūsų prisijungtų kiti du. sėdėtumėte tamsiame kambaryje. kiek pasislinko šis spindulys. savo vertinimus pakeitė pastebimai. Kai kurie iš šių tyrimų atskleidė tokių stulbinamų dalykų. kurie vakar patyrė tą patį. plačiai aptarinėjo. kurį. kad jie tebesilaikė grupės normos (Rohrer ir kiti. tad jūs netvirtai ištartumėte: „šešis colius". jei šis grupinis patyrimas būtų pakartotas tą pačią ir dar dvi dienas iš eilės? Kolumbijos universiteto studentai vaikinai. Po to keletą sekundžių šviesos spindulėlis pasiblaškytų ir išnyktų. Tada turėtumėte atspėti. „Vieną colį". Iš pradžių nieko nevyktų. pakeisdavo kitas. kiek pasislinko šviesos taškas.

Šį reiškinį Peteris Totterdellas ir jo kolegos (1998) pavadino „nuotaikos sąsaja". p. 2000). Šie žmonės tapo „netyčiniais kultūrinės apgaulės perdavimo suokalbininkais". transliuojamas per humoro laidas. kad toks mėgdžiojimas padeda kitam žmogui jus pamėgti ir prireikus pagelbėti. 1969. Būdami tarp laimingų žmonių.1 PAVEIKSLAS Sherifo normų kūrimo eksperimentų grupės pavyzdys 8 8 5 6 ^ ^ ^ žmogus Trijų žmonių vertinimai sutampa. arba pajudina pėdą. ir kartu pajudinsite pėdą? Jei taip. 1621 („Melancholijos anatomija") . tai visai tikėtina.kaip ir kiti eksperimento dalyviai . „Mokslinių tyrimų išvada. 209. kuri retkarčiais arba pasitrina veidą. c o r\ 2 žmonės __ 6 žmonės Pirmoji diena Antroji diena Trečioji diena Ketvirtoji diena kiose eksperimento dalyvių komandose. jei manome.suskilusius priekinius automobilių stiklus. Foninis juokas būna labai įtaigus. kuris jį pasitrynė. kad dalyvaujate viename iš jų eksperimentų ir dirbate kartu su eksperimentuotojo padėjėja. kad juokiasi į mus panašūs žmonės. mėgdžiojimas stiprina socialinius saitus ir netgi skatina skirti daugiau pinigų labdarai. Kitą socialinės infekcijos formą Tanya Chartrand ir Johnas Barghas (1999) vadina „chameleono efektu". Pasidavimas įtaigai gali būti ir didelio masto reiškinys. Įsivaizduokite. ką jaučia kitas žmogus (Neumann ir Strack. Tiriant britų medicinos seseris ir buhalterius buvo pastebėta. Mes mieliau gelbstime surinkti iškritusius rašiklius tam žmogui.pasitrinsite veidą kartu su tuo žmogumi. Kartais pasidavimo įtaigai pavyzdžiai gali pralinksminti. Atrodo. nusijuokti ar nusižiovauti. ir netrukus aplinkiniai pradeda daryti tą patį. kad šis poelgis bus automatiškas. ir jis paskatins jus jausti tai. KONFORMIZMAS 227 10 Individualiai Grupėje 6. Ar jūs . kuris elgiasi panašiai kaip mes. (Žr. Užtenka vienam žmogui nusikosėti.") Foninis juokas. Užkrečiamas žiovulys. patys galime pasijusti laimingi. kai jie pakartotinai vertina tariamą šviesos taško pasislinkimą Šaltinis: Duomenys iš: Sherif ir Sherif. „Kodėl žiovaujantis žmogus užkrečia žiovuliu kitą?" Robert Burton. Šių eksperimentų išvada: mūsų požiūris į realybę iš tiesų nepriklauso tik nuo mūsų. apeliuoja į mūsų atvirumą įtaigai. atliktas be jokio sąmoningo ketinimo prisitaikyti. 1954 metų kovo 4 mėnesio pabaigoje Sietlo laikraščiai pranešė apie už 80 mylių į šiaurę esančiame mieste įvykusį atsitikimą . kad tai pačiai darbo grupei priklausančių žmonių nuotaikos kartu kildavo ir krisdavo. Ricko van Baareno ir jo kolegų (2004) Olandijoje atlikti tyrimai atskleidžia.6 skyrius. ( 0 ( 0 E ( ū '•0 ^ O. Anatomy of Melancholy. o ne į mus nepanašių žmonių grupė.

6. Suradus smegenų „veidrodinio atspindžio neuronus". Kada žiovaujame? Kai esame apsnūdę. kad žiovavimas . besirengiantys pirmajam šuoliui parašiutu. . kuris suaktyvina žiovavimo modelį. Žiovauja primatai. paukščiai. Čia nieko stebėtina. jie žiovavo 70 proc. Žiovaujančiojo burna paskatino keletą kartų nusižiovauti. sportininkai prieš startą smuikininkai.lyg dirgiklis. Jo nuomone. Kiek kartų Kiek žmonių Kiek kartų Kiek žmonių Kiek kartų 6. Žiovaujantis veidas . vėžliai. Dažnai vos pabudę žiovaudami rąžomės. Provine teigia. kad žmonės. Taip pat ir katės. Žiovulį gali sukelti ir įtampa. Tik įdomu. . kai žiovauja. suskaičiavo. O jam patinka tyrinėti. kad žiovulys . bet paveikesnės buvo žiovaujančiojo akys ir mimika. Pastebėjau ir aš. Dažnai žiovauja desantininkai. Kurios veido dalys sukelia žiovulį? Robertas Provine (2005) sudarė 4 grupes po 30 žmonių ir kiekvienai parodė skirtingus penkių minučių trukmės vaizdo įrašus: kai vyras šypsosi. nusišypsojo tik 21 proc. Provine parodė tiriamiesiems penkių minučių trukmės filmuką kuriame vyriškis nuolat žiovavo. žiūrėję ne tokius nuobodžius muzikinius vaizdo klipus. galima sukurti biologinį mechanizmą paaiškinantį. Kai Provine paprašė eksperimento dalyvių 30 minučių per televiziją žiūrėti techninio patikrinimo lentelę.kai dalis rodomo veido uždengta. ir moterims vienodai dažnai pasitaiko nusižiovauti. Provine teigia. vien tik burną ir nežiovaujantį besišypsantį veidą (kontrolinė sąlyga).spontaniškas elgesys. pavyzdžiui. kaip ir juokas. kad žiovaujančiojo veidas sukeldavo žiovulį net tuomet. Skaitydamas Provine tyrinėjimus apie užkrečiamą žiovulį aš nusižiovavau keturis kartus (ir pasijutau truputį kvailai). nesvarbu. ar nufotografuota tik žiovaujančiojo burna. dažniau negu kontrolinės grupės tiriamieji. kad darbe dažnai jaučiasi nesmagiai. matome. gali turėti tik chronometrą užrašinę ir rašiklį. tiriamųjų nusižiovavo. nieko nereiškia. nes mokantis naujų dalykų jos nerimas. Provine norėjo išsiaiškinti. veidą veidą kuriame nesimatė žiovaujančiojo burnos. Mano draugė skundėsi. todėl rodė tiriamiesiems visą žiovaujančio žmogaus Kai mums nuobodu. vieną nusižiovavimą nuo kito skiria vos minutė. Norėdamas ištirti. 55 proc. krokodilai. Tai įrodo.2 pav.2 PAVEIKSLAS. kodėl mes taip dažnai žiovaujame matydami žiovaujant kitus. kurie būna aktyvūs kartojant ar mėgdžiojant matytus veiksmus. laukiantys savo eilės eiti į sceną. kurie negali pajudinti kūno. ar žiovulio veiksmas rodomas nespalvotai. ar viskas pavyks. netgi žuvys. kad jie daugiau žiovauja valandą po nubudimo. kai nesimatydavo burnos. Šį reiškinį tikriausiai pastebėjote skaitydami šį skyrelį. Kodėl? Kada? Merilendo universiteto Baltimorėje psichologas Robertas Provine (2005) pastebi. ar žiovulys. S O C I A L I N Ė ĮTAKA mokslinių tyrimų išvada Užkrečiamas žiovulys Žiovauti yra būdinga visiems stuburiniams gyvūnams. pajėgia žiovauti.228 II d a l i s . kuri žiovaujančiojo veido dalis yra paveikiausia. tiriamųjų. kurie Provine prašymu rašė žiovavimo dienoraštį. O žiūrėdami filmuką kuriame žmonės šypsojosi. Ir vyrams. nuolat pasireiškia „žiovulio priepuoliu". o dviem grupėms .„pastovių veiksmų seka". atrodo. norėdamas tyrinėti žiovavimą natūralioje aplinkoje. o ne per valandą iki užmigdami. juoką ar žiovavimą. Taip elgiasi ir pabudę iš miego šunys bei katės. Žiovulys dažnai kartojasi. trunkanti apie 6 sekundes. kad kartais moksliniai tyrimai nekreipia dėmesio į kasdienį elgesį. kad netgi galvojimas apie žiovulį paprastai jį sukelia. gali būti užkrečiamas.prasideda giliu įkvėpimu ir baigiasi trumpesniu kulminaciniu (malonumąsukeliančiu) iškvėpimu. ar aukštyn kojomis. Net visiškai paralyžiuoti pacientai. Taigi burnos prisidengimas žiovaujant. Kai žiovauja kiti žmonės.

kad jaunuoliai mėgdžioja desperatišką Verterio veiksmą. Masinė apgaulė"). kurios širdies jam nepavyko užkariauti. be to. Be to. Jonas. nebuvo toks juokingas. Juo daugiau informacijos apie tokius įvykius. juo daugiau nelaimingų įvykių. o vienoje mokykloje. baimindamiesi. kad žinomų savižudybių ir mirtimi pasibaigusių autoavarijų bei privačių lėktuvų katastrofų (kurios kartais būna užmaskuotos savižudybės) padaugėja po plačiai žiniasklaidoje aprašytų savižudybių. o ne pro juos. esančiame už 65 mylių. Po knygos išleidimo pasipylė pranešimai. kai 1774 metais buvo išleistas pirmasis Johanno Wolfgango von Goethe romanas „Jaunojo Verterio kančios". Knygos sukelta mados epidemija atrodė juokingai. jaunuoliai Europoje ėmė dėvėti geltonas kelnes ir juodus švarkus. ironiška. Pavyzdžiui. Po dviejų šimtų metų sociologas Davidas Phillipsas patvirtino. kur per vienerius metus nusižudė 14 pacientų.už 95 mylių esančiame mieste. Ir Vokietijoje. Netrukus po to. kad automobilių stiklų skilinėjimo priežastis buvo pati paprasčiausia . kurioje per 18 dienų nusižudė du moksleiviai. buvo dar septyni bandymai nusižudyti. kad tikrasis kaltininkas gali būti masinis pasidavimas įtaigai. 1989) teigia. Kodėl tai pastebėjome tik po balandžio 14-osios? Pasidavę įtaigai. ku- . Nuo balandžio 17-osios skundų nebebuvo. Tą vakarą Sietlo meras paskambino prezidentui Eisenhoweriui prašydamas pagalbos. „Atkreipkime dėmesį.6 skyrius. kad po vandenilinės bombos bandymų Ramiajame vandenyne ant Sietlo ėmė lyti radioaktyvusis lietus. Iki vakaro priekinių stiklų skilinėjimo banga pasiekė Sietlą. Phillipsas ir jo bendradarbiai (1985. 23 moksleiviai prisipažino. tačiau kitas knygos poveikis. Vėliau paaiškėjo. 1999. atstumtas moters. Pasidavimas įtaigai ne visada taip pralinksmina. Tačiau balandžio 16-ąją laikraščiai parašė. Užgrobimai. Nors ne visų tyrimų metu buvo pastebėtas savižudybių mėgdžiojimo reiškinys. ir Jungtinėse Valstijose savižudybių skaičius truputį padidėjo po savižudybių muilo operose ir. Balandžio 15 dieną Sietlo policija gavo per 3000 pranešimų apie suskilusius priekinius stiklus (Medalia ir Larsen. kad egzistuoja savižudiško elgesio pamėgdžiojimo reiškinys. kuriuose žiniasklaida jas aprašo. ir pavadino jį „Verterio efektu". Prisimenu. per mėnesį po 1962 rugpjūčio 6 dieną įvykusios Marilyn Monroe savižudybės Jungtinėse Valstijose užregistruota 200 savižudybių daugiau nei įprasta. atidžiai žiūrėjome į priekinius stiklus. KONFORMIZMAS 229 Balandžio 14-osios rytą buvo pranešta apie panašų įvykį mieste. 1992). po rimtų dramų. kaip rengėsi Goethe aprašytas jaunuolis vardu Verteris. 1958). jis išaiškėjo Vokietijoje ir Londono psichiatrinėje ligoninėje. kad galvojo apie savižudybę (Joiner. o dar po kiek laiko . Romane Verteris. Man tuo metu buvo 11 metų. nusišauna pistoletu. NSO stebėjimai ir netgi savižudybės dažnai kyla bangomis (žr. ir aš gyvenau Sietle.apgadinti keliai. savižudybių padaugėja tik tuose regionuose. kaip mes apžiūrinėj ome savo automobilio priekinį stiklą. dėl kurio knyga kai kur buvo netgi uždrausta.

jis nuvyko į vietos laikraščio redakciją ir pranešė apie pusmėnulio formos objektus. Štai ką Aschas prisiminė iš savo lankymosi tradiciniame Sederyje per žydų Velykas: Paklausiau greta manęs sėdinčio dėdės. Viena vidurinė mokykla. Po 2001 m.. viena vienuolė pradėjo miaukti kaip katė. danguje pastebėjo devynis švytinčius objektus. 1982). Taip pat buvo pastebėta. priešingai nei virusas. jis mėgino apie tai pranešti FTB. buvo uždaryta dviem savaitėms. Galiausiai „visos vienuolės tam tikru dienos metu kniaukdavo kartu". Kartais jis tampa „masine isterija": nusiskundimų kūno negaliomis banga mokykloje ar darbe. Sociologai Robertas Bartholomew ir Erichas Goode (2000) aprašo kitus praėjusio tūkstantmečio masinės apgaulės atvejus. 2000). galvos svaigimo ir skausmo. nieko nerado (Jonės ir kiti. kai buvo manoma. Phillips. kad viduramžiais Europos vienuolynuose pasireikšdavo imituojančios elgsenos protrūkiai. kad labiausiai į savižudybę linkę paaugliai. Žmones išberdavo po to. kas galėjo sukelti negalavimus . Žinoma. S O C I A L I N Ė ĮTAKA atkreipkime dėmesį Masinė apgaulė Masinis pasidavimas [taigai yra masinės apgaulės . gandai vertė žmones stebėti įprastus. pilotuodamas asmeninį lėktuvą netoli Reinjero kalno. Viename dideliame Prancūzijos vienuolyne tuo metu. spuogai. Laikui bėgant. kasdienius simptomus ir vertinti juos kaip būdingus vaikų lankomai mokyklai. Tyrėjai kruopščiausiai ieškojo virusų.pasekmė. su kuria susidūrė jaunas berniukas vardu Solomonas Aschas (1907-1996). antraščių kūrėjai sukūrė „skraidančių lėkščių" pavadinimą visame pasaulyje sukeldami didžiulę bangą pranešimų apie 1947 metų vasarą pastebėtus skraidančius objektus. Panagrinėkime ne tokią painią suvokimo problemą.. 1989. kad įprastos odos ligos . Įsitikinęs. riose analizuojama savižudybės problema (Gould ir Shaffer. mieguistumo. . Kai po to naujienų agentūra Associated Press 150yje laikraščių paskelbė apie pastebėtus objektus. rugsėjo 11-osios visose Jungtinėse Valstijose be jokios akivaizdžios priežasties daugelį moksleivių ėmė kamuoti niežintys raudoni bėrimai (Talbot. Šis faktas gali paaiškinti atsitiktines pamėgdžiojančias paauglių savižudybes. Ascho studija apie grupės daromą spaudimą Sherifo autokinetinių eksperimentų dalyviai buvo susidūrę su neapibrėžta realybe. Hafner ir Schmidtke. nes 170 moksleivių ir darbuotojų kreipėsi į gydytojus dėl skrandžio sutrikimų. odos išsausėjimas tvankiose klasėse .ko nors. kodėl atidarytos durys. kad Vokietijos vienuolyne viena vienuolė pradėjo kandžioti savo drauges ir netrukus „visos šio vienuolyno vienuolės ėmė kandžioti viena kitą". kai jie pamatydavo bėrimus (net jei tarp jų ir išbertųjų nebūdavo kontakto).ir. 1947 metų birželio 24 Kennethas Arnoldas. Phillipsas teigia.egzema. kad matė užsienio raketas. mikrobų. herbicidų . Kadangi FTB biuras buvo uždarytas. Šis bėrimas. kurie judėjo „tarsi virš vandens paleista lėkštė". kandžiojimosi manija išplito ir kituose vienuolynuose. pesticidų.paaštrėjo galbūt dėl nerimo. kurioje mokėsi 2000 moksleivių. kad žmonių sielą gali apsėsti žvėrys.230 II d a l i s . Kaip ir daugeliu kitų masinės isterijos atvejų. plito „regimuoju būdu". 2002). nors jokio organinio pagrindo simptomams nebūna. Pranešama. 1986. Jis atsakė: „Pranašas Elijas šį vakarą aplanko kiekvieno žydo namus ir gurkšteli vyno iš j a m paliktos taurės".spontaniško klaidingų įsitikinimų išplitimo .

ką kitu atveju būtų paneigę? Nors kai kurie dalyviai visada laikėsi savo požiūrio. kurie atsakinėjo individualiai. kontrolinės grupės dalyvių. kam ji naudinga ar kas jai nepritaria. verčia susirūpinti. ir jūs nusiteikiate paprastam testui. Paaiškinęs. Po to eksperimentuotojas pažvelgia į jus. Šiuose eksperimentuose trūko konformizmo „kasdienio realizmo". kuri iš 6. dauguma žmonių „sako tiesą net tada. kaip ir teisingi atsakymai į jo klausimus: „Tai. Įsivaizduokite. Aschas svarstė: jei keletas žmonių (tariamieji eksperimento dalyviai) pateiktų vienodus klaidingus atsakymus. Kai antrasis atsako taip pat. Žmonės emociškai įsitraukė į šį veiksmą. jog 63 proc. Trečiasis dalyvis sutinka su dviem pirmaisiais. nes jie nulemia poelgius. neklausdami. jūs atsilošiate ir imate spoksoti į korteles. kuri iš palyginimui pateiktų linijų atitinka etaloninę. žmonių elgėsi nekonformistiškai. Nepaisant daugelio eksperimento dalyvių parodytos nepriklausomybės nuo aplinkinių. Nors teisingas atsakymas atrodo absoliučiai aiškus. kokie yra mūsų mokymo metodai ir vertybės. kad išsilavinę ir geranoriški jaunuoliai baltą noriai pavadina juodu. Ascho (1955) nuomonė dėl konformistiškumo buvo tokia pat aiški. 1989." Henry George. M a n e tai jaudino. kaip mes jį pavadinome 1 skyriuje. Etaloninė linija 6. kad vyno truputį sumažės". Buvau pasiryžęs pamatyti. tačiau čia pakako „eksperimentinio realizmo". kad esate vienas iš savanorių Ascho tyrimo dalyvių. ar palei taurę kažkas vyko ir ar vyno iš tiesų truputį sumažėjo (Aron ir Aron. Nesunku pastebėti. Tačiau trečiasis bandymas nustebina. kadangi „Leiskime tam. Eksperimentų duomenimis. todėl pasitikslinau: „Ar jis iš tiesų ateina? Ar jis tikrai gurkšteli v y n o ? " Dėdė atsakė: „Jei labai atidžiai stebėsi taurę kai durys bus atidarytos. The Irish Land Question. Jums kyla klausimai: „Kaip yra iš tiesų? Ar kolegos sako teisingai. Sherifo ir Ascho rezultatai stulbina. 1881 („Airių krašto klausimas") . p. M a n o žvilgsnis buvo prikaustytas prie vyno taurės. pirmas dalyvis pateikia klaidingą atsakymą. Palyginimo linijos Po daugelio metų psichologas Aschas laboratorijoje atkūrė savo vaikystės patyrimą." Ascho procedūra tapo šimtų vėlesnių eksperimentų standartu.klausiate savęs. ar aš?" Kiti du eksperimento dalyviai atsakinėja lygiai taip pat. ar eksperimento dalyviai teigtų tai. Jūs esate šeštas tarp septynių žmonių. ar kas nors pasikeis. „Kas čia vyksta? . kad tai antroji linija. kad dalyvausite suvokimo vertinimų tyrime.Ar jie akli. pastebi Bertas Hodgesas ir Anne Geyer (2006). . kai kiti to nedaro".6 skyrius. kuris rado tiesą. pradedate prakaituoti. atsakymų buvo nulemti konformistiškumo (o gal turėtume sakyti: „bylojo apie pasitikėjimą kitais?").3 paveiksle parodytų linijų atitinka etaloninę. Taigi 37 proc. Taip ir atsitiko. kad penki prieš jus atsakinėję žmonės pasako: „antroji linija". trys ketvirtadaliai bent vieną kartą pasekė kitų nuomone. ją paskelbti. 27). pamatysi. Tai reiškia. ar mano akys?" Daugelis aukštųjų mokyklų studentų Ascho eksperimentų metu patyrė šį konfliktą. eksperimentuotojas prašo pasakyti. Jūsų žandikaulis atvimpa. Tai kelia klausimą. Tad nenuostabu. todėl sunku tvirtinti. Kitas palyginimas taip pat lengvas. Teisingai atsakė 99 proc.3 PAVEIKSLAS Pavyzdžių palyginimas Solomono Ascho konformistiškumo tyrime Eksperimento dalyviai turėjo nuspręsti. KONFORMIZMAS 231 Ši naujiena m a n e nustebino.

pastebi Lee Rossas (1988). kad jo lapelyje parašyta „mokinys". Įsivaizduokite. demokratinės ir individualistinės vertybės skatintų priešintis tokiam reikalavimui. esant 75. o po to stebi. mokinys dejuoja. eksperimentuotojas mokytojui liepia „padidinti įtampą vienu intervalu". .dalimi. rašiusio apsakymus ir stačiusio pjeses." Štai Milgramo. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Pastaba: profesinė etika reikalauja paaiškinti eksperimentą jam pasibaigus (žr. Be to. surežisuota scena: du vyrai ateina į Jeilio universiteto Psichologijos laboratoriją dalyvauti išmokimo ir įsiminimo tyrime. Tai labiausiai žinomi ir prieštaringiausi socialinės psichologijos eksperimentai. jog ne: jų žmogiškosios. „Labai stiprus šokas". kuris tik ką baigė seansą su konformistišku dalyviu. jūs ir aš niekada nepaklustumėte prievartai sukelti kam nors skausmą. santūrus 47 metų buhalteris. kad tai yra bausmės poveikio išmokimui tyrimas. ir nuvedamas į gretimą kambarį. kuria nevaržomai remiasi rimti mąstytojai.4 PAVEIKSLAS Milgramo paklusnumo eksperimentas Šaltinis: Milgram. 1974) eksperimentais buvo tiriama. Jei eksperimento dalyvis paklūsta eksperimentuotojo nurodymams. apsimeta. Griežtas eksperimentuotojas pilku techniko švarku paaiškina. kai valdžios reikalavimai prieštarauja sąžinei.). sukeldamas vis intensyvesnį elektros šoką. jog esate eksperimentuotojas. Jei žmonės šitaip prisitaiko esant tik minimaliai įtakai.jie tapo mūsų visuomenės bendro intelektinio paveldo . 6. 1 skyrių). kur mokytojas užima savo vietą priešais „šoko generatorių" su jungikliais nuo 15 iki 450 voltų. tai koks bus jų nuolaidumas susidūrus su tiesioginiu spaudimu? Ar kas nors galėtų priversti Amerikos ar Didžiosios Britanijos pilietį įvykdyti žiaurius veiksmus? Spėčiau. Milgramo paklusnumo eksperimentai Milgramo (1965. „Pavojinga: nepaprastai stiprus šokas" ir taip toliau. biblinių parabolių ir klasikinės literatūros . .232 II dalis. Ant 435 ir 450 voltų jungiklių etikečių parašyta „XXX". kas nutinka.istorinių įvykių. žodiniai tokių eksperimentų dalyvių pareiškimai toli gražu neprilygsta agresyviam veiksmui. Eksperimento metu vienas iš dalyvių privalo išmokyti kitą dalyvį sąrašą žodžių porų ir bausti už klaidas. Kiekvieną kartą. 90 ir 105 voltų įtampai. Jungikliai pažymėti etiketėmis: „Lengvas šokas". eksperimento dalyviai iš kepurės traukia popierėlius. Ar galėtumėte paaiškinti apgaulę taip. . nei bausta už individualizmą. „Mokytojas" (atėjęs į eksperimentą pagal skelbimą laikraštyje) gauna nestiprų elektros šoką (kad patirtų. Kiekvieną kartą perjungiant jungiklį sublyksi šviesos. Po to mokytojas ir eksperimentuotojas sugrįžta į pagrindinį kambarį (žr. kad žmogus nepasijustų esąs patiklus ir kvailas? nebuvo spaudimo prisitaikyti: nebuvo siūlyta nei atpildo už „komandinį žaidimą". kaip. ką jaus jo „mokinys"). 1974. jis išgirsta. Vienas dalyvis. kai mokinys atsako neteisingai. Esant 120 6. spragteli relė ir suskamba skambutis. eksperimentuotojo padėjėjas. kaip eksperimentuotojas pririša mokinį prie kėdės ir prie jo riešo pritvirtina elektrodą. „Galbūt labiau nei bet kuris kitas empirinis indėlis į socialinių mokslų istoriją. diskutuodami apie žmogaus prigimtį ir žmonijos istoriją.4 pav. O gal pasiduotume? Šitokį klausimą kėlė socialinės psichologijos specialistas Stanley Milgramas. kūrybingo menininko. Kad pasiskirstytų vaidmenimis. Įtampos reikšmės didėja 15V intervalais.

išleiskite mane. (Desperatiškas iš čia. Ak! Ak! Ak! Išleiskite mane iš čia. Gavęs 330 voltų šoką. jog tylėjimą reikia laikyti neteisingu atsakymu. eksperimentuotojas pareiškia. Šaltinis: Stanley Milgram. Kaip ilgai jūs paklustumėte? Milgramas papasakojo apie eksperimentą 110 psichiatrų. Aš nebedalyvauju šiame eksperimente.1 lentelę). Išleiskite mane iš čia. kad jį tęstumėte. Išleiskite. 1974. kad daugiau neatsakinėsiąs. privalote tęsti. Atsisakau tęsti. aukštųjų mokyklų studentų ir vidurinei klasei atstovaujančių suaugusiųjų.6 skyrius. Prašau. iš tiesų skauda. 4 raginimas: Jūs neturite kitos išeities. 3 raginimas: Tęsti būtina. 6. kad šokas sukelia skausmą. Jūs negalite manęs čia laikyti. Kad priverstų eksperimento dalyvį tęsti. Išleiskite mane. išleiskite mane iš čia! Aš atsisakau toliau dalyvauti eksperimente! Atsisakau!" Pasiekus 270 voltų. Sakiau. Aš toliau nebedalyvausiu eksperimente. Išleiskite mane! Sakau jums. Neturite teisės manęs čia laikyti. Išleiskite mane iš čia. Visi manė. Pakaks. ir jis atkakliai prašosi išleidžiamas. (Desperatiškas riksmas) riksmas) Išleiskite mane iš čia. mokinys šaukia. (Vis stiprėjantis riksmas) Sakiau. jis šaukia: „Eksperimentuotojau. Ak! Išleiskite mane iš čia. p. Išleiskite mane. (Isteriškai) Išleiskite mane iš čia. New York: Harper & Row. Atsakydamas į „mokytojo" klausimus ir maldavimus baigti eksperimentą. kad mano širdis nesveika. jo protestas pasireiškia agonišku riksmu. 56-57. Išleiskite mane! Išleiskite mane! Išleiskite mane! Išleiskite mane iš čia! Išleiskite mane! Išleiskite mane! to Authority. Mano širdžiai negera. Išleiskite mane iš čia. KONFORMIZMAS 233 voltų. Ak! Išleiskite mane! (Rėkdamas) (Rėkdamas) Ak! Negaliu pakęsti skausmo. Išleiskite mane iš čia. Kai įtampa pakyla iki 150 voltų. Išleiskite mane iš čia. (Intensyvus ilgas riksmas) Išleiskite mane iš čia. Išleiskite mane iš čia. Man darosi neramu dėl jos. 2 raginimas: Eksperimentui reikia. Išleiskite mane iš čia! (Garsiau) Ak! Ei. kad jie nustotų klausyti esant maždaug 135 voltų įtampai. Išleiskite mane iš čia. Išleiskite mane iš čia! Neturite teisės manęs čia laikyti! Išleiskite mane! Išleiskite mane iš čia! Išleiskite mane iš čia! Mano širdis! Išleiskite! Išleiskite! Ak! Eksperimentuotojau! Išleiskite mane iš čia. eksperimentuotojas vartoja šias keturias žodinio raginimo formas: 1 raginimas: Prašom tęsti. Kai įtampa pakyla iki 300 ir 315 voltų. mokinys šaukia. Ar girdite? Išleiskite mane 21OV 225V 240V 255V 270V 285V 300V 315V 330V (Desperatiškas riksmas) Kategoriškai atsisakau toliau atsakinėti. Mano širdis streikuoja. Obedience . 6. Mokinio reakcijos Milgramo „širdies veiklos trikdymo" eksperimentuose 75V 90V 105V 120V 135V 150V 165V 180V 195V Ak! Ak! Ak! Ak!! Ak!!! Eksperimentuotojau! Pakaks. jis nutyla (žr. jog daugiau neatsakinėsiu.1 LENTELĖ.

) Tačiau kai Milgramas atliko eksperimentą su keturiasdešimčia 20-50 metų amžiaus įvairių profesijų asmenų. Kupini kančios mokinio protestai nedavė jokių rezultatų. 26 iš jų (65 proc. kaip ilgai. Kai mokinys buvo rišamas prie kėdės. jog skauda 6. kurie pasiekė 450 voltų. Milgramas paklausė. ir planavo pakartoti eksperimentą Vokietijoje.5 PAVEIKSLAS Milgramo paklusnumo eksperimentas Dalyvių. Jo taikomos procedūros taip pat privertė susimąstyti daugelį socialinių psichologų (Miller. tie. Milgramas tikėjosi. nepaisant mokinio protestų ir nevykusių atsakymų. Jie pra100 Mokinys nusiskundžia. iš 40 eksperimento dalyvių 25 (63 proc. 1986). Milgramas mokinio protestams suteikė dar daugiau įtaigos. kad „nors elektros šokas gali sukelti skausmą.234 II dalis. paklususių eksperimentuotojo reikalavimams.) visiškai pakluso eksperimentuotojo reikalavimams (žr. kad klusnių eksperimento dalyvių nebus daug. jS 90 Maldauja išleisti 80 70 -o (D Šaukia ir atsisako l atsakinėti 60 50 40 75 „Vidutinis" 150 „Stiprus" 225 „Labai stiprus" 300 375 „Intensyvus" „Pavojingas gyvybei" 450 „XXX" Šoko intensyvumo augimas . jog Milgramas su savo eksperimento dalyviais elgėsi taip. Iš tiesų. (Psichiatrai spėjo. kol po dar dviejų bandymų eksperimentuojąs paliepė baigti. Tiesą pasakius. jog savęs vertinimas gali būti tendencingas. mokytojas girdėdavo jį užsimenant apie „nedidelę širdies ydą" ir eksperimentuotojo patikinimus.). pakluso įsakymui tęsti procedūrą tol. 2000). kuriame buvo įrašyti protestai). Tačiau kai kurie kritikai teigė. paklustų kiti. 6. Beveik nė vienas nesitikėjo. tačiau gauti rezultatai jį sutrikdė (A. Suprasdamas. S O C I A L I N Ė ĮTAKA nė vienas neketino viršyti 300 voltų. daugelis „mokytojų" patirdavo kančią.5 pav. jis nesuardo audinių". Milgram.) kėlė įtampą iki 450 voltų. Tad užuot nuvykęs į Vokietiją. jog taip ilgai gali ištverti maždaug vienas iš tūkstančio. Šiuose eksperimentuose „mokinys" negaudavo jokio elektros šoko (jis išsilaisvindavo iš elektros kėdės ir įjungdavo magnetofoną. kaip šie elgėsi su savo aukomis: prieš dalyvių valią sukeldavo jiems stresą. Milgramo eksperimentų etika Milgramą sujaudino eksperimento dalyvių paklusnumas. 1965. kad galėtų įvertinti kultūrinius skirtumus. Šaltinis: Milgram. išraiška procentais. jų manymu. kad būtų paklūstama iki XXX ribos.

„Blogio pasaulis toks siaubingas. buvo mažesnis. drebėdavo. nepaisant laikino streso. Laikraščio New York Times apžvalgininkas guodėsi. kurio tikėjosi . palyginti su eksperimentuotojo poveikiu. kad niekas nedrįso skverbtis į jo paslaptis. eksperimente galėjo keistis dalyvių savivoka.„mokytojų"). Iki šio momento!". kai apgaulė buvo atskleista ir eksperimentas paaiškintas. Vėlesniuose eksperimentuose jis keitė socialines sąlygas ir gauti rezultatai siekė nuo visiško nepaklusimo iki 93 proc. Tačiau kas nutiktų. esame labai nepakantūs (Blass. 84 proc. 1974). Kokios paklusnumo priežastys? Milgramas atskleidė ne tik paklusnumo valdžiai faktą. Gindamasis Milgramas atkreipė dėmesį į daugiau kaip dvidešimties eksperimentų. psichiatras apklausė 40 labiausiai kentėjusių eksperimento dalyvių ir padarė išvadą. 1995). valdžios institucinis prestižas ir kito . j o g mes susitaikome su faktu.buvo pareikšta TV Guide paskelbtoje šios programos reklamoje (Elms. klusnumo. Atrodo. eksperimento dalyviai jį palaikė.. . jis taip pat išanalizavo klusnumo priežastis. kad. laikantiems eilinį egzaminą ir negaunantiems pažymio. kuriuose dalyvavo virš 1000-io įvairiausių žmonių.6 skyrius. Vieno dalyvio ž m o n a ( t u r ė d a m a o m e n y j e n a c i ų m i r t i e s s t o v y k l o s v i r š i n i n k ą A d o l f ą Eichmanną) jam pasakė: „Gali save vadinti Eichmannu". etinis aspektas buvo „siaubingai išpūstas": Poveikio savivertei požiūriu šio eksperimento pasekmės j o dalyviams yra menkesnės nei universiteto studentams. CBS televizijos kanalas šiuos prieštaringus rezultatus pavaizdavo dviejų valandų filme. kad savanoriškai sutiko jame dalyvauti. nė vienam jų nebuvo padaryta žala. Milgramo eksperimentų dalyviai nerodydavo jokios užuojautos. tik vienas procentas gailėjosi. KONFORMIZMAS 235 kaituodavo. Praėjus vieneriems metams.nepaklusnaus eksperimento dalyvio išlaisvinantis elgesys. Jis taip pat priminė kritikams. Tokiomis aplinkybėmis mokinio poveikis. išvadų svarbą. kad eksperimentų keliamą žiaurumą „nieko neįtariantiems dalyviams pranoksta tik išprovokuotas jų pačių žiaurumas" (Marcus. dalyvių pasakė. kad po to. jei . Tačiau susidūrę su naujus faktus atskleidžiančiais procesais. Kai auka būdavo toli ir „mokytojai" negirdėdavo jų skundų. kramtydavo lūpas.. Atstumas iki aukos Kai nematydavo „besimokančiųjų" (o šie . 1996). o kartais pratrūkdavo desperatiškai juoktis. kad egzaminas sukelia stresą. valdžios artumas ir teisėtumas. kad džiaugiasi jame dalyvavę. Apklausti po eksperimento. dejuodavo. beveik visi ramiai vykdydavo nurodymus iki eksperimento pabaigos. mikčiodavo. Klusnumą lėmė keturi veiksniai: emocinis atstumas iki aukos. įtampą ir atitinkamai veikia savivertę. Milgramo nuomone. Kritikų nuomone.

bet dešimtys milijonų žmonių privalo žūti. Galbūt dar įtaigesnė yra ultragarsinė vaisiaus nuotrauka. 1989). 1 1 . Būtent todėl raginimai apsaugoti negimusį kūdikį. gedėjo visas pasaulis. Jis gali niekada nepasiryžti paspausti mygtuką. Tad mano siūlymas labai paprastas. kuriuos galime suasmeninti. Per žemės drebėjimą Irane žuvo 3000 žmonių. jei jos yra suasmeninamos. „Preventing Nuclear War"." Tada prezidentas privalėtų pažvelgti į vieną jų ir suprastų. Kasdieniame gyvenime taip pat lengviausia įskaudinti toli esantį arba nuasmenintą žmogų. kas yra mirtis . jiems ant galvų uždėdami gobtuvus. Jis neša lagaminėlį su kodais branduoliniam ginklui paleisti. Kai apie tai pasakiau savo draugams Pentagone. ir mokinio prašymai. Kautynėse su priešu.. Toks žargonas nuasmenina informaciją. Savanoris. Įsivaizduoju prezidentą sėdintį štabo posėdyje ir diskutuojantį apie branduolinį karą kaip apie abstraktų dalyką. kad prezidentą visur lydi jaunas vyras. ir eksperimentuotojo nurodymai būtų girdimi vienodai? Kai mokinys būdavo tame pačiame kambaryje. .apgailestauju. arba šaudo nesitaikydami. 1981 kovas.pasakytų prezidentas.1 7 . padėti alkanam ar ginti gyvūnus beveik visada turi suasmeninimo aspektą: įtaigią nuotrauką ar aprašymą. Tačiau taip retai elgiasi tie. tai siaubinga. Klusnumas sumažėjo iki 30 proc. kurį mato. Kraujas ant Baltųjų rūmų kilimo sugrąžintų į realybę. Karo etika leidžia bombarduoti bejėgį kaimą iš 12 000 metrų aukščio. of the Atomic Scientists. . Dažniausiai „mokytojas" būdavo gailestingesnis aukai. Jis gali paskelbti štai tokią išvadą: „Sprendimas yra teigiamas. p. atkreipkime dėmesį Aukų suasmeninimas Nekaltos aukos sužadina didesnę užuojautą." Šaltinis: Bulletin Pritaikyta iš: Roger Fisher.nekalto žmogaus mirtis. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Paklusnus dalyvis Milgramo eksperimente „sąlyčio" sąlygomis laiko aukos ranką prispaudęs prie elektros smūgį sukeliančios plokštės. kai buvo pareikalauta. „tik" 40 proc.236 II dalis. Perduokite Alfa linija XYZ". lydėdamas prezidentą nešiotųsi su savimi didžiulį mėsininko peilį. Budeliai nuasmenina aukas. Tad tarptautinės teisės profesorius Rogeris Fischeris pasiūlė aukų suasmeninimo būdą: Taip jau yra. Prognozuojama atominio karo aukų statistika yra beasmenė. Taigi paprastai labiausiai užjaučiame tuos. daugelis kareivių arba nešaudo. Jei prezidentas kada nors nuspręstų paleisti branduolinį ginklą tai padaryti galėtų tik savo rankomis nužudęs žmogų. . kurie gauna įsakymą žudyti šaudant iš artilerijos pabūklų ar kovinių lėktuvų į toli esantį priešą (Padgett. ją sunku suvokti. Versdami prezidentą ką nors nužudyti. „Džordžai. tačiau neleidžia šauti į beginklį kaimietį. Žmonės nereaguoja netgi į dideles tragedijas. įdėkitei minėtą kodą į mažą kapsulę ir implantuokite ją šalia savanorio širdies. kad mokytojas laikytų mokinio ranką prispaudęs prie elektros smūgį sukeliančios plokštelės. išgirdau: „O Dieve. tačiau tai visi greit pamiršo. Johno Lydono ir Christine Dunkel-Schetter (1994) atlikta nėščiųjų apklausa parodė. kad pasiryžimas gimdyti sustiprėdavo pamačius kuo detalesnę ultragarsinę vaisiaus nuotrauką. jei ji būdavo arčiau. iškreiptume jo sprendimą. dalyvių pakluso duoti jam 450 voltų elektros smūgį. dažniausiai laivyno karininkas. o kai tą pačią savaitę įstrigęs šulinio šachtoje Italijoje žuvo berniukas.

Kai kurie bandydavo išjungti generatorių. Toks maištas prieš neteisėtą valdžią ryškiai kontrastavo su pagarbumu. Kai Milgramas nurodinėdavo telefonu. lot. Vienas stiprus vyras pakėlė uolųjį padėjėją ir nusviedė jį per kambarį. Willis ir Hamm. arba 250 žmonių nuo lėktuvo katastrofos jūsų oro uoste. mielai tai padaryčiau. kad atsakytų šitaip: „Atleiskite. kuriam buvo paskirtas tarnautojo vaidmuo (iš tiesų tai buvo antrasis padėjėjas). tačiau šis reikalavimas prieštarauja ligoninės pozicijai ir mano etikos supratimui. Gydytojas paskyrė sulašinti lašus pacientui.medicinos sesuo paklūsta. Ką pasirinksite? . Kiti tyrimai taip pat patvirtino. ir jis turėjo išeiti iš laboratorijos. Beveik visos atsakė. . kad galite arba apsaugoti 25000 žmonių gyvybių nuo potvynio bangos kitoje planetos pusėje. (nors daugelis melavo sakydami. pakluso nedvejodamos (kol nebuvo sustabdytos pakeliui pas pacientą). išskyrus vieną. šios vadovavosi žinomu scenarijumi: gydytojas (teisėta valdžia) liepia .Red. Žmogus greičiau sutiks paskolinti dešimt centų. be to. aš šitų vaistų nežinau. dėdamasis pasipiktinęs tokiu nepaklusnumu. Viena seselė pasakė. 1995. sėsdavosi prie elektros šoko generatoriaus ir bandydavo perimti mokytojo vaidmenį. Šiuo atveju 80 proc. tačiau aš nesu įgaliota leisti vaistus be rašytinio nurodymo. vadovavimą perėmė kitas asmuo. mokytojų atsisakė paklusti. Nors ne visos medicinos seserys tokios klusnios (Krackow ir Blass. Įsivaizduokite.„right". KONFORMIZMAS 237 Valdžios artumas ir teisėtumas Eksperimentuotojo buvimas taip pat skatino paklusti. kuris paprastai buvo rodomas eksperimentuotojui. 1966). Rank ir Jacobson. tačiau R reiškia ir rectum. pasirašyti peticiją ar paragauti naujos picos (Kleinke. kad jei pageidavimą reiškiantis asmuo yra arti. 1977.* Perskaičiusi * angl. kad įrengimai automatiškai registruoja duomenis. kad nurodymo nevykdytų. visos. todėl „mokytojas" gali vienas tęsti eksperimentą. „dešinė" . Kitame eksperimento epizode kažkas eksperimentuotojui tariamai paskambino telefonu. Vieno tyrimo metu paskambino nepažįstamas gydytojas ir paliepė suleisti pacientui aiškiai per didelę vaistų dozę (Hofling ir kiti. Mokslininkai vienai medicinos seserų grupei ir medicinos mokyklos studentėms papasakojo apie eksperimentą ir paklausė. tiesioji žarna. Tačiau valdžia turi būti suvokta kaip teisėta. 1980). sirgusiam dešinės ausies uždegimu. past. Padėjėjas. Eksperimentuotojui išėjus." Tačiau kai 22-iems medicinos seserims telefonu buvo nurodyta suleisti per didelę vaistų dozę. jei lengvai palytėsime jo ranką. Nuolaidumas teisėtai valdžiai taip pat reiškėsi keistu „rektalinės ausies skausmo" atveju (Cohen ir Davis. Jei galėčiau. jog paklūsta). Recepte gydytojas vietoje „sulašinti į dešinę ausį" parašė sutrumpintai „sulašinti į R ausį". 1982. klusnumas padidėja. Tai taip pat kontrastuoja su ligoninės medicinos seserų elgsena. 1977). 1981). Tarnautojas „nusprendė". pone. jog elektros šoko stiprumą reikia padidinti vienu lygiu po kiekvieno klaidingo atsakymo ir davė atitinkamus nurodymus mokytojui.6 skyrius. kaip jos reaguotų. arba artimą draugą nuo autoavarijos. paklusnumo rodikliai sumažėjo iki 21 proc. Dauguma nepaklusnių eksperimento dalyvių dėl to protestuodavo. ypač taip stipriai viršijančius įprastą dozę. Jis pasakė. Smith ir kiti.

ar tai tiesa. netaręs nė žodžio." Oliver North. Institucinė valdžia Jei valdžios prestižas yra svarbus.). klusni medicinos sesuo sulašino lašus į klusnaus paciento tiesiąją žarną. kiek tiriamųjų visiškai pakluso per įprastą „mokinys turi širdies ydą" eksperimentą? Nors klusnių tiriamųjų buvo gana daug (48 proc. ką jam liepė skambinęs žmogus". Nors specialistas neatvyko. psichiatrui teliko viltis.). Kitas restorano Pietų Dakotoje vadybininkas. kad ugnia- . kad jie nebūtų paklusę. ar nieko nepavogė. kurie pakluso policijos pareigūnais apsimetusių skambintojų reikalavimams (ABC News. 2004). Tačiau konformistiškas elgesys gali būti ir konstruktyvus. tiesiog darė tai. aš. Vadybininkui pritaikius apibūdinimą kuriam nors žmogui. įsėdo į policijos automobilį. Kad įsitikintų. kad netrukus iš policijos atvyks krizių specialistas. Milgramas perkėlė eksperimentą į Bridžporto miestą Konektikuto valstijoje. vis dėlto šis skaičius buvo daug mažesnis negu Jeilyje (65 proc. privertęs 19 metų darbuotoją merginą išsirengti nuogai." Išgirdęs šiuos žodžius. Kai logiški psichiatro įkalbinėjimai neprivertė Alfredo pasitraukti. kad Jeilio universiteto prestižas suteikė Milgramo eksperimentui galios. kuris jį nuvežė į netoliese esančią ligoninę. Lasana Harris ir Amy Cuddy (2004) pažymi. užblokuodamas kitą automobilį? Aš vos į jį neatsitrenkiau. taip ir padaryčiau. nuo kurio grasino nušoksiąs jo pacientas Alfredas. aiškino. Robertas Ornsteinas (1991) pasakoja apie draugą psichiatrą. Per pokalbius po eksperimento daugelis jo dalyvių sakė. telefonu klausydamasis nurodymų. Vienas Taco Bell restorano Arizonoje vadybininkas pastūmė į šalį septyniolikmetę klientę. klausydamasi telefonu nurodymų iš „policijos". įvykio vietoje atsitiktinai atsirado kitas policininkas. kuris buvo pakviestas ant San Mateo skardžio (Kalifornijos valstija). Jis išsitraukė savo megafoną ir riktelėjo stovėjusiems prie skardžio: „Koks asilas paliko furgoną vidury kelio. Socialinės psichologės Susan Fiske. Alfredas klusniai nulipo. kad jis „visai nenorėjo taip elgtis. Ši klusni slaugytoja suprastų keletą Jungtinių Valstijų restoranų vadybininkų. Tučtuojau patraukite. „Jei vyriausiasis kariuomenės vadas lieptų pulkininkui leitenantui eiti į kampą ir atsistoti ant galvos. jog nepaklusęs gali prarasti darbą arba sėsti į kalėjimą. Kasdieniame gyvenime institucijų remiama valdžia taip pat turi socialinę galią. kad vadybininkas bijojęs. Po kito incidento darbuotoja padavė skundą dėl seksualinio priekabiavimo. jei ne Jeilio universiteto reputacija. Apsimetėlis pareigūnas bendrais bruožais apibūdindavo darbuotoją ar klientą. nes darbo vadovė ją apieškojo. Kaip manote.238 II d a l i s . patraukė automobilį ir. netgi jos kūno ertmes. Jo gynėjas vėliau teigė. ir. galimas dalykas. S O C I A L I N Ė ĮTAKA šį nurodymą. kuri atitiko skambintojo apibūdinimą. būdamas jo vietoje. Jis įsikūrė kukliame komerciniame pastate ir pasivadino „Bridžporto moksliniais bendradarbiais". 1987 Išlaisvinantis grupės poveikis Šie klasikiniai eksperimentai atskleidžia neigiamą konformizmo pusę. skambintojas įsakmiu balsu pareikalaudavo jį išrengti ir patikrinti. apieškojo ją.

. 1968 m. kad nuolaidumas gali užgožti moralės jausmą. Šiuose eksperimentuose pavyko priversti žmones elgtis prieš savo sąžinę. kurių nereikėjo versti žudyti (Goldhagen. Ar jis taip ir padarė? Ne. Bosnijoje bei Kosove vykdytojų pasiaiškinimus: „Aš tik vykdžiau įsakymus". jūs pasekėte jų pavyzdžiu ir pasijutote laisviau. O m e s vis šaudėme. Jungtinių Valstijų kariuomenėje kareiviai mokomi nepaklusti netinkamiems. kaip teisėtai piktinotės nesąžiningu dėstytoju. KONFORMIZMAS 239 gesiai. aplinkybių ir pagrindinės atribucijos klaidos galią. Motinos glaudė prie savęs vaikus. neteisėtiems įsakymams. iš dalies . (Wallace. Jie maldavo: „Ne. Paklusnumo eksperimentai taip pat skiriasi nuo kitų konformizmo eksperimentų savo socialiniu spaudimu: čia iš tiesų reikalaujama paklusti. Be to. 1969) „Saugus" mokslinis paklusnumo eksperimentų kontekstas skiriasi nuo karo meto konteksto. ne". kai išorinės aplinkybės nugali vidinius įsitikinimus. Paleidau į žmones kokias keturias apkabas. tačiau dvejojote. Ruandoje. bet jie „iš dalies pakluso savo viršininkų reikalavimams. Kai kurie holokausto vykdytojai buvo „budeliai savanoriai". „buvo tikrai drąsūs".6 skyrius. dirbę liepsnojančiame Pasaulio prekybos centre.pasipriešino.. kuris po to tikrajam dalyviui liepė tęsti darbą savarankiškai. Tad aš pradėjau šaudyti. dažniausiai atkreipiamas dėmesys į nesenus istorinius įvykius . 1996). Vienam kitam studentui prabilus apie neteisingą dėstytojo elgesį. dalyvių pasekė tariamaisiais dalyviais . . Eksperimento metu abu padėjėjai priešinosi eksperimentuotojui. Kareiviai mokomi paklusti vyresniesiems. Tai daugiau nei akademinė pamoka. Galbūt prisimenate. Vienas žudynių My Lai kaime dalyvis prisimena: [Leitenantas Calley] įsakė man šaudyti. dalis tyčiojimosi ir brutalumo kare bei vykdant genocidą peržengia paklusimo ribas (Miller.į nacistinės Vokietijos budelio Adolfo Eichmanno. tyrimas sustiprino jautrumą kasdieniams moraliniams konfliktams. Kartais konformizmas gali išlaisvinti. amerikiečio leitenanto Williamo Calley. Jie grąžė rankas ir maldavo. Jie įrodo. 90 proc. Elgsena ir nuostatos 4 skyriuje kalbėjome apie tai.. Milgramas užfiksavo šį išlaisvinantį konformizmo poveikį. 2004). ir Milgramo eksperimentuose yra tam tikrų bendrumų. vykdžiusio žudynes My Lai kaime Vietname. . kad elgesys nebepriklauso nuo nuostatų. pasodindamas mokytoją kartu su dviem savo padėjėjais.grupei". Tačiau ir Ascho. Mintys apie klasikinius tyrimus Kalbant apie Milgramo eksperimentų rezultatus. Be to.. šie eksperimentai pailiustravo ir patvirtino kai kuriuos žinomus socialinius-psichologinius principus: ryšį tarp elgsenos bei nuostatų. ar vertajam prieštarauti. ir ne taip seniai vykusių „etninių valymų" Irake. Čia aptarti eksperimentai .

troškimas nesukelti skausmo ir tuo pat metu būti geru eksperimento dalyviu. ypač žydams dėl Antrojo pasaulinio karo žiaurumų. jog esate mokytojas tariamame Milgramo eksperimente. ar jo konformizmo eksperimentų negalima plačiau panaudoti. veikiausiai eksperimentuotojas. jo skundimąsi širdies veiklos sutrikimais ir prašymą pasigailėti. Aschą klausiau savęs. Pradžioje jie buvo įsipareigoję nedaug . Jūs taip pat sutiktumėte tiek padaryti. Stanley Milgram (1933-1984) Laboratorinė procedūra suteikė mokslinę išraišką nerimui dėl valdžios. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ką slepia moksliniai tyrimai Stanley Milgramas apie paklusimą Dirbdamas pas SolomonąE. iliustruoja minėtą taisyklę. Jų psichologinė būsena buvo kitokia nei eksperimento pradžio- . Pietų Afrikos teisingumo ir susitaikymo komisijai demonstruodamas „šlapio maišo" metodą. būdami vieni. Mane tai sujaudino. Tačiau tada iškilo kitas klausimas: kokio stiprumo šoką tiriamasis sutiks sukelti? Pagalvojau apie žmonių pasiryžimą vykdyti destruktyvius įsakymus. „Aš dariau siaubingus dalykus". Kai eksperimento dalyviai pasiekė 75 voltų įtampą ir išgirdo pirmą mokinio dejonę. Toks saugumo policijos teroras. Prisiminkite. beveik uždusindamas žmogų. Alexandrai Milgram leidus. kuris buvo jėga primestas mano kartos atstovams.sukelti 15 voltų elektros šoką. Pasukę jungiklį. Šaltinis: Sutrumpinta iš šiai knygai skirto originalo ir iš: Milgram. Ascho eksperimentų dalyviai. Tarkime. buvo reikalinga kontrolė. Holokaustas taip paveikė mano psichiką kad aš susidomėjau klusnumu ir sukūriau atitinkamą tyrimo formą „Gal aš buvau per daug patriotiškas". Supratau. nerimui. Nors draskomi prieštaravimų. ir kad į jį galima tiksliai atsakyti. Įsivaizdavau panašų eksperimentą tačiau jo metu grupė tiriamųjų turėtų priversti kitą tiriamąjį sukelti elektros šoką protestuojančiai aukai. kad ne. Norint pamatyti. kokio stiprumo šokas būtų sukeliamas nesant grupės spaudimo. Tačiau viskas pasikeisdavo. Ar tęstumėte eksperimentą? Manau.prisipažino Benzienas. . kurį ji paprastai neigdavo vykdžiusi.240 II dalis. 1977. 4 skyrius). kad šis paprastas klausimas yra svarbus. kai vienas asmuo atsidurdavo prieš grupę. eksperimentuotojas liepia tiriamajam jjugti 330 voltų elektros srovę. pavyzdžiui. atsiprašydamas savo aukų. pakluso stulbinamai daug žmonių. todėl neprotestavo. beveik visada atsakydavo teisingai. dalyvių patiriamas vidinis konfliktas buvo truputį sumažėjęs. Per kitą eksperimentą jie buvo paprašyti atlikti šiek tiek ekstremalesnį veiksmą. kaip pamažu pakliūnama į žabangas („kojos tarpduryje" reiškinys. Kodėl eksperimento dalyviai nepajėgė išsivaduoti iš šių gniaužtų? Kaip jie papuolė į šias pinkles? Įsivaizduokite. Kai 22 kartus paklusę eksperimento dalyviai sukėlė mokiniui 330 voltų elektros šoką. Paklusnumo eksperimentuose stiprus socialinis spaudimas (eksperimentuotojo komandos) nugalėjo silpnesnį (toli esančią auką).teigė buvęs kankintojas Jeffrey Benzienas. kuriuos kėlė aukos prašymai ir eksperimentuotojo nurodymai. pirmą kartą mokiniui atsakius klaidingai. tačiau jis tvirtino tik vykdęs įsakymus. išgirstate mokinio riksmą. naudotas siekiant priversti kaltinamąjį išduoti. jie jau penkis kartus buvo paklusę. ką patyrė tikrieji Milgramo eksperimento dalyviai. Kas nors. Daugelį kartų jis užmaudavo šlapią maišą ant aukos galvos. turėtų liepti sukelti elektros šoką. . ir palyginkite šį tariamą eksperimentą su tuo. kur paslėpti ginklai.

2002. išorinis poelgis ir vidinis nusiteikimas kartais gali stimuliuoti vienas kitą spiralės principu. tarsi tai nieko nereikštų" (1989. koks siaubingas bus karas ir kiek jiems teks iškentėti. kad kultūra stipriai veikia mūsų gyvenseną. stebėdavo kankinimus ir tik paskui kankindavo patys. 13) . Labai dažnai kritika sukelia panieką. kad tiesioginių aplinkybių galia prilygsta socialinių aplinkybių galiai. ir svarbiausia šio skyriaus išvada. kuris dar labiau skatino teikti pagalbą. Rochat ir Modigliani.stiprinami savo įsitikinimų.jie dalyvaudavo suėmimo būrių veikloje. įvertindami jų pagarbą ir klusnumą valdžiai. įsivaiz- . tačiau kitais požiūriais padorus žmogus virsdavo žiaurumo įrankiu. vėliau . p. Staub. Pamažu klusnus. kai reikalaujama paklusnumo. Tad pirmiausia kandidatui patikėdavo saugoti kalinius. Situacijos galia Pagrindinė 5 skyriaus išvada. išsilaikė nepaklusę. yra susijusios. KONFORMIZMAS 241 je. kur tai gali nuvesti. mušdavo kalinius. kaip: „Jis buvo toks kvailas ir užsispyręs. 1988. netapusį šio poelgio auka bei vergu. vyriausiasis pastorius parodė nepaklusnumo pavyzdį: „Nepažįstu žydų-pažįstu tik žmones". Staubo išvada . pasipriešinusieji įvykdė pirmąjį įsipareigojimo aktą ir . persekiojimus patyrusios mažumos palikuonys. Kad tuo įsitikintumėte. Ten. „Žmonių elgesys stipriai paveikia juos pačius. 1850 („Tipiškas žmogus: Getė") XX a. Nežinodami. Nuolaidumą seka pritarimas. Todėl Milgramas (1974. kad nusipelnė elektros šoko". Kaip matėme 4 skyriuje. Kai buvo įsakyta išduoti slepiamus žydus. Visais atvejais stipriausiai į nacių okupaciją sureaguota pradžioje. prieštaraujančio Evangelijos doktrinai" (Rochat." Ralph Waldo Emerson. 1995). kuri įteisina žiaurumą. Atlikęs genocido tyrimus visame pasaulyje. kariškiai pirmiausia atrinkdavo kandidatus. Tačiau vien šių savybių būsimam kankintojui nepakanka. o įteisintas žiaurumas veda į brutalumą ir galiausiai į sistemingą žudymą. Suteikta pagalba sustiprino įsipareigojimą.iki pat kaimo išvadavimo 1944 m.6 skyrius.verčia sunerimti. kaip ir rengiant karininkus nacistinėje Vokietijoje. 10) apibendrina: Daugelis nuvertina auką. Staubas (2003) parodo. Tame kaime daugiausia gyveno protestantai. kuriuos jų valdžia bei pastoriai buvo išmokę „priešintis.„Žmonės gali įprasti žudyti kitus žmones. Tačiau žmonės gali elgtis ir didvyriškai. 1993. kokios jėgos gali paversti piliečius mirties įrankiais. kad bausmė atrodytų pateisinama dėl aukos intelekto bei charakterio ydų. Atlikusieji prieš auką nukreiptą veiksmą jautė poreikį j ą nuvertinti. autoritetų ir vienas kito . Masačiusetso universiteto socialiniam psichologui Ervinui Staubui holokausto patirtis atskleidė. Representative Men: Goethe.paeiliui . aštuntojo dešimtmečio pradžioje Graikiją valdžiusi karinė chunta šį „kaltink auką" principą naudojo rengdama kankintojus (Haritos-Fatouros. Šie veiksmai formuoja nuostatas ir jas pateisina. Parodykite man vienaip ar kitaip pasielgusį žmogų. 2003). Per nacių holokaustą Le Chambon kaimo gyventojai Prancūzijoje priglaudė 5000 žydų ir kitų pabėgėlių. Dažnai girdėjome tokius komentarus. 1989.

kuriose eksperimentuotojų padėjėjas iš tiesų mestelėjo tokias frazes. Tai dar kartą patvirtina normų spaudimo galią ir tai. suvokiame stengdamiesi jų atsikratyti. kad pažeidėte kokias nors nereikšmingas normas: atsistojote vidury paskaitos. Tas pat vyksta ir kasdieniame gyvenime: į blogį linkstama pamažu. pavyzdžiui: „Manau.tokį blogio įvaizdį detektyviniuose romanuose ir siaubo filmuose simbolizuoja moraliai puolę žudikai. Dozuotas blogis tampa lengviau pakeliamas.taip dažnai nutinka didelėse. jie neturėjo griežtos valdžios. sąmoningai neketinant daryti pikta." Maya Angeiou. nors sąmoningai tai nebuvo planuota. skirtas prezidento inauguracijai. Pasauliui šiurpą sukėlė amerikiečių karo policininkų elgesys su irakiečiais belaisviais Abu Graibo kalėjime. drėgmės ir bakterijų gali supūti visa statinė obuolių. kuriame dalyvavusiems studentams taip pat buvo sunku kalbėti įžūliai. istorijos negalima išgyventi iš naujo. kad vienas jų įterptų tris moteris niekinančias frazes. išerzinti tų.242 II d a l i s . Kiekvienas jo rašymo atitolinimas . Vokietijos valstybės tarnautojai nustebino nacių lyderius savo pasiryžimu tvarkyti holokausto dokumentus. žingsnelis po žingsnelio. Saddamo Husseino kurdų naikinimu. Osamos bin Ladeno rezgamais terorizmo aktais. Tai ypač akivaizdu tada. . Šį kartą pakluso 37 iš 40. kad sunku prognozuoti net ir mūsų pačių elgseną. šie turėdavo toliau tęsti tik išmokimo testą. o tik dėliojo popierius (Silver ir Geller. sudėtingose bendruomenėse.truputis žaidimų. dar kartą jos išgyventi nereikia. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Kad ir kaip skaudu. ką reikėtų pasiimti išgyvenimo eksperimentui negyvenamoje saloje. 2004). 1978). tiriamųjų. Milgramas tyrė šį blogio suskaidymą. Aplinkybės gali paskatinti žmones pritarti melui ar žiaurumui. Eksperimento dalyviams reikėjo įsivaizduoti. Kariškiai buvo patyrę stresą. kad niekaip nereaguotų arba lauktų. jei saloje būtų daugiau moterų". truputis televizijos . nereagavo net 55 (o ne 5) proc. 1993 m.atrodo pakankamai nekaltai. kad po kelių savaičių baigiasi referato parašymo terminas. Bloga situacija tapo blogo elgesio priežastimi (Fiske ir kiti. kai didelis blogis kyla iš visos grandinės mažesnių . Kai kas nors kitas sukeldavo elektros šoką. Nesąmoningai sau kenkiame ir ką nors vilkindami. vyrukai būtų patenkinti. Kaip jie reaguotų į tokias moteris žeminančias pastabas? Tik 5 proc. duokite. kuriuos atėjo išlaisvinti. 1982). Kaip stipriai veikia socialiniai varžtai. Tačiau kai Janet Swim ir Lauri Hyers (1999) kitus studentus įtraukė į diskusijas. Tačiau blogis randasi ir iš socialinių jėgų . ką pasakys kiti. į savo eksperimentus netiesiogiai įtraukdamas dar 40 dalyvių. sausio 20 d. bet jei ją pasitinkame drąsiai. Realiame gyvenime šį įvaizdį siejame su Hitleriu ir vykdytomis masinėmis žydų žudynėmis. Eilėraštis. žaidėte golfą vilkėdami kostiumą. Neseniai viename Pensilvanijos valstijos universitete buvo atliktas eksperimentas. Milgramo eksperimentai taip pat suteikia žinių apie blogį. kad jie su kitais trimis tariasi. Blogis kartais kyla iš kelių supuvusių vaisių .kaip dėl karščio. įsivaizavo. įsiutinti draugų mirčių. pasiilgę namų. jie nežudė žydų. Studentas žino. Tačiau pamažu nukrypimas nuo referato rašymo grafiko didėja. Studentų vaikinų buvo paprašyta. atidėliodami (Sabini ir Silver. Žinoma. ėmėte garsiai dainuoti restorane.

1995). Nužudę pabaisą galite ramiai miegoti. Nestebina bjauriai besielgiantis šiurkštus žmogus. jog toks elgesys būdingas daugeliui (Miller ir kiti. rugsėjo 11-osios išpuolių lyderis. Gūnteris Bierbraueris (1979) pabandė pašalinti šį nepakankamą socialinių jėgų vertinimą (pagrindinę atribucijos klaidą). 1973)." Hannah Arendt. Jis nurodė universiteto studentams stebėti eksperimento kartojimą arba atlikti klusnaus mokytojo vaidmenį. kad kartojant Milgramo eksperimentą jų draugai tik minimaliai paklus. kuris davė žalią gatvę nacistiniam holokaustui. Antrojo į Pasaulio prekybos centrą įsirėžusio lėktuvo pilotas buvo apibūdinamas kaip draugiškas. šaltus. „pikti bailiai". KONFORMIZMAS 243 Pagrindinė atribucijos klaida Kodėl šių klasikinių eksperimentų rezultatai taip dažnai pribloškia? Ar dėl to. buvo „geras vaikinas" ir puikus studentas. manome mes. jis atrodytų mažiau pavojingas negu buvo iš tiesų. Bierbraueris teigė. Jei jie gyventų kaimynystėje. labai mandagus" pilotas.tai tendencija aiškinti kitų veiksmus jų vidinėmis nuostatomis. jog Mohamedas Atta. Kyla pagunda manyti. kilęs iš normalios šeimos. Į moteris jis kreipdavosi pagarbiai. o ne situacija. kai sužino. Vadai ne visą laiką elgėsi kaip pabaisos.maloniai ir švelniai. Jie buvo „niekuo neišsiskiriantys" žmonės (McDermott. nes jų nėra tiek daug. mano juos esant agresyvius. Iš tikrųjų blogį pakurstė piktas antisemitizmas. 1963. o kiti . nukreipęs lėktuvą į Pentagoną. Blogi žmonės daro blogus darbus. kodėl toje pačioje bendruomenėje ar mirties stovykloje vieni individai elgiasi žiauriai. situacija tampa kur kas pavojingesnė. vargiai atitiktų mūsų susikurtą pabaisų įvaizdį. suformulavusių Galutinį sprendimą. aštuoni turėjo Europos universitetų mokslo daktaro laipsnį (Patterson. 1996). jog vidinės žmonių savybės atsiskleidžia savaime: geri žmonės daro gerus darbus. Kaip teigė Milgramas (1974. Kokį įspūdį susikuriate. Tarp 14-os žmonių. buvo tik blogiau. įrodančių. kad nors socialinių mokslų specialistai sukaupė duomenų. galėjęs tapti dvidešimtuoju rugsėjo 11-osios teroristu. jog Eichmannas ir Aušvico mirties stovyklos viršininkai buvo necivilizuotos pabaisos. geri . kad tikimės.net ir tada. o blogi . dauguma tebetiki. Zillmer ir kiti. 1963 („Eichmannas Jeruzalėje") . Žiaurumą. sukelia žiauri širdis. labai mandagiai elgėsi užsirašydamas į skraidymo kursus ir pirkdamas peilius. ramus jaunuolis. kad pagrindinė atribucijos klaida . jog žmonės veiks pagal savo vidines nuostatas? Prisiminkite. kad „beprasmį" rugsėjo 11-osios teroro aktą įvykdė „bepročiai". kurie dirba savo įprastus darbus ir nejaučia kokio nors ypa- „Eichmannas nejautė neapykantos žydams. „demoniški" pabaisos. bet dėi to. išgirdę apie vieną ar du paklusniuosius. Vien tik socialinė situacija nepaaiškina. „svarbiausia mūsų tyrimo išvada: paprasti žmonės. Daug kartų girdėjome. tačiau iš maloniai atrodančių žmonių tikimės kitko. negailestingus . išoriškai Eichmannas nesiskyrė nuo paprastų. Zacarias Moussaoui. Tačiau jei Eichmannas buvo normalus. Eichmann in Jerusalem.6 skyrius. Studentai spėjo. p. jog mūsų elgesys priklauso nuo socialinės istorijos ir gyvenamosios aplinkos. Jei Eichmanną vaizduotume kaip pabaisą. Kaip ir dauguma kitų nacių. draugiškas. kad jis neturėjo jokių jausmų. kaip ir „protingas.gerus. Teigiama. Po sunkių dienos darbųjie ilsėdavosi klausydamiesi Beethoveno ir Schuberto. kai skaitote apie paklusnius Milgramo eksperimentų dalyvius? Dauguma žmonių.blogus. 2005). 6). eilinių piliečių (Arendt.

ko negalime atleisti. tačiau panaši yra ir kiekviena socialinė situacija. Todėl ir paprasti kareiviai gali paklusti įsakymams šaudyti į beginklius civilius.. kurie kenkia? Ar tai atleidžia juos nuo atsakomybės? Arthuras Milleris (2006) pastebi. gali tapti destruktyvaus proceso įrankiais". Taip ir socialinės psichologijos eksperimentas padeda geriau ištirti elgesį. „kartais geri žmonės daro blogus dalykus". „supratę. Bet psichologai. būtų įkurta Jungtinėse Valstijose. kuris visiems labai patinka. Eksperimentas . įvertinimas Pavyzdys iš gyvenimo Kitoks įvykių interpretavimas. o eiliniai grupių nariai . kokia buvo sukurta nacistinėje Vokietijoje. kad jei tokia mirties stovyklų sistema. Kaip ponas Rodžersas dažnai primindavo savo laidų žiūrovams ikimokyklinukams. kurių negalime gauti stebėdami miškų gaisrus. Klasikinių paklusnumo tyrimų santrauka Tema Normų kūrimas Tyrėjas Sherifas Metodas Pasidavimo įtaigai. Kaip dažnai mūsų prašo atspėti linijų ilgį ar sukelti elektros šoką? Ir degtukas. jog psichologiniai procesai laboratorijoje ir kasdieniame gyvenime taip pat panašiai vyksta (Milgram. teiginiais Paklusimas įsakymui sukelti kitam žmogui elektros šoką Paklusnumas Milgramas . išgirdus. Ir galiausiai komentaras apie konformizmo tyrimų eksperimentą (žr. ir galima suprasti kažką. tad darome prielaidą. Analizuodami.2 lentelėje pateiktą santrauką): konformistiško elgesio aplinkybės laboratorijoje skiriasi nuo realių. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Remdamasis tūkstančių žmonių stebėjimais galėčiau pasakyti. pritarimas. turime mažiau galimybių netyčia prisidėti prie blogio ir galbūt geriau mokėsime jam pasipriešinti".unikali situacija. pavyzdžiui. kad šviesos taškas tariamai pasislenka.244 II d a l i s .nurodymui gaminti nekokybiškus gaminius." Stanley Milgramas CBS televizijos laidoje „60 minučių". mažiau stebimės. 1974). Tačiau kontroliuojami eksperimentai su degančiais degtukais gali suteikti žinių apie degimą. Dar daugiau. priduria Jamesas Walleris (2002). koks kasdieniškas yra blogis. Veikiant blogio jėgoms net puikūs žmonės kartais pasikeičia ir ima kurti tariamai moralius amoralaus poelgio aiškinimus (Tsang.paklusti įsakymui brutaliai tyčiotis iš naujokų. 2002). kad žiūrint nespecialistų akimis. atsakymas iki kažkurio lygmens būtų „taip". kad jie niekada nedarys nieko bloga.nereiškia pateisinti. šioms stovykloms vidutinio dydžio mieste pavyktų surinkti reikiamą personalą. gyvenimiškų situacijų... kaip atlieka- 6. Galima atleisti žmogui. studijuojantys blogio šaknis. yra skanus Aplinkinių elgesio mėgdžiojimas. paprasti darbuotojai . privalome atsargiai daryti apibendrinimus. Suprasti . kurių žavesys užliūliuoja ir imame galvoti.nereiškia atleisti. 1979 tingo priešiškumo. kuris kasdieniame gyvenime taip lengvai neatsiskleidžia. ir miškas dega panašiai. Paaiškinti . kaip juos aiškina kiti. 6. Kai lyginame degantį degtuką ir degantį mišką. Todėl turėtume atsargiau vertinti politikos lyderius. Ar situacijos analizė kenkiant pateisina tuos. tatuiruočių darymas Kareiviai ir darbuotojai.2 LENTELĖ. kurio elgesio nesuprantate. teigia kitaip. vykdantys abejotinus įsakymus Konformizmas Aschas Sutikimas su kitų žmonių akivaizdžiai klaidingomis nuomonėmis. jog maistas.

Pagrindinė atribucijos klaida verčia mus manyti. turintis polinkį elgtis konformistiškai? Kitame poskyryje panagrinėsime kiekvieną iš šių klausimų atskirai. kaip Sherifo užduotis neapibrėžta. norėdami išprovokuoti didžiausią konformizmą? Socialinės psichologijos specialistai kėlė tokį klausimą: jei net Ascho neprievartinė. • Šie klasikiniai eksperimentai atskleidžia kelių reiškinių galią Elgesys bei nuostatos vieni kitus sustiprina. skatinanti žmones prisitaikyti prie neteisybės ar kapituliuoti prieš žiaurumą. ir skirtingu laiku bei skirtingose vietose kartodami eksperimentus mokslininkai ieško bendrųjų principų. Išgirdę klaidingus atsakymus. KONFORMIZMAS 245 mos įvairiausios atskiros užduotys. eksperimento dalyvių juos pakartojo. kad konformistiškumas didėja sudėtingėjant užduotims arba jei dalyvis jaučiasi ne- . ir po to nuspręsti patiems. kad blogai elgiasi blogi žmonės. esančiai gretimame kambaryje. kad kitų žmonių nuomonė buvo reikšminga vertinant iliuzinį šviesos taško pasislinkimą „Teisingų" atsakymų normos susiformavo ir išsilaikė tyrimų sekoje. čia pat esančiam viršininkui ir atokiau esančiai aukai bei niekam neparodant nepaklusnumo pavyzdžio . kartais ne. APIBENDRINIMAS Klasikiniai konformizmo tyrimai Trijų tipų klasikiniai eksperimentai iliustruoja.teisėtam. Klasikiniai konformizmo eksperimentai atsakė į vienus klausimus. kitos . • Stanley Milgramo paklusnumo tyrimo eksperimentai atskleidė ekstremalų nuolaidumą. kurių išprovokuotas konformistiškumas siekė 37 proc. Esant optimalioms sąlygoms . elgiasi smerktinai (kai kuriuos žmones tokios aplinkybės gali paskatinti elgtis didvyriškai).65 proc. ar kitomis aplinkybėmis konformizmo lygis nebūtų dar didesnis? Netrukus mokslininkai pastebėjo. kaip mokslininkai tyrė konformizmą. Situacijos galią matome. tačiau iškėlė kitus: 1) Kartais žmonės elgiasi konformistiškai. Dėl to nedidelis blogio veiksmas paskatina nuostatą leidžiančią atlikti dar blogesnį veiksmą. kai geri žmonės.. susidūrę su skaudžiomis aplinkybėmis. nedviprasmiška situacija galėjo sukurti aplinkybes. • Muzaferas Sherifas pastebėjo. Kada jie būna konformistiški? 2) Kodėl žmonės elgiasi konformistiškai? Kodėl jie neignoruoja grupės ir „nesirūpina būti teisūs prieš save"? 3) Ar yra asmenybės tipas. o geri žmonės elgiasi gerai. Taip pat nuvertinama situacijos galia. slypinčių po išorine įvairove. kurią iš trijų lyginamųjų linijų etaloninei prilygina kiti. kuri buvo tokia pat aiški. Kokias sąlygas pasirinktumėte. Kaip nuspėti galimą konformistiškumą? Vienos situacijos labiau skatina elgtis konformistiškai. Aschas paliepė eksperimento dalyviams išklausyti. • Solomonas Aschas naudojo užduotį.6 skyrius. 37 proc.mažiau. suaugusių eksperimento dalyvių pakluso nurodymams sukelti tariamai traumuojantį elektros šoką rėkiančiai nekaltai aukai.

Kaip parodyta 6. juo labiau pasiduodame kitų žmonių įtakai. 3-jų. tuo daugiau praeivių jais pasekdavo. Rosenberg. Panagrinėkime kiekvieną aplinkybių atskirai.6 PAVEIKSLAS Grupės dydis ir konformistiškumas Praeivių. Grupės savybės taip pat turi reikšmės. Juo mažiau pasitikime savo sprendimais. Taip pat kai reaguoti tenka viešai ir be išankstinio įsipareigojimo. grupė neprivalo būti didelė.246 II dalis. 10-ies ir 15-os asmenų grupių paprašė stabtelėti judrios Niujorko gatvės kelkraštyje ir pasižiūrėti aukštyn. ji darni. taip pat pažvelgė į viršų. 1969. kad kelioms mažoms grupėms tarpusavyje sutariant. kuo didesnė grupė sužiurdavo aukštyn. kaip grupė „sukomplektuota". Grupės dydis Kad laboratorinių eksperimentų metu gautume didelį efektą. S O C I A L I N Ė ĮTAKA kompetentingas. Eksperimentas parodė. kad 3-5 žmonės gali nulemti kur kas didesnį konformizmą nei vienas ar du. procentas didėjo atitinkamai didėjant minėtai grupei (nuo vieno iki penkių). ^ 90 80 70 8 60 'į įjj i— ^ 30 20 10 0 1 2 3 5 10 Provokuojančios grupės dydis 15 . kurie. vieninga ir užima svarbią padėtį. Prieš pareikšdami savo nuomonę. Svarbu ir tai. Aschas bei kiti mokslininkai pastebėjo. kad studentų nuomonė buvo labiau konformistiška tada. o trys grupės po du žmones dar didesnį. Akivaizdu. efektas susilpnėja (Gerard ir kiti. pamėgdžiodarni pulkelį žmonių. kai keturi tariami dalyviai savo nuomonę pateikė kaip bendrą vienos grupės. jų pozicija tampa paveikesnė. Bickman ir Berkowitz. Atlikdami lauko eksperimentą Milgramas ir jo kolegos (1969) 1-o. Didžiausias konformistiškumas būna. 5-ių. 1968. studentai pasižiūrėjo vaizdajuostę. Kai grupę sudaro daugiau nei penki žmonės. 2-jų. o ne tuomet.6 paveiksle. kurioje keturi tariami eksperimento dalyviai išsakė savo nuomonę. 1961). 6. Rutgerso universiteto mokslo darbuotojas Davidas Wilderis (1977) pateikė studentams teismo prisiekusiųjų atvejį. Panašiai dvi grupės po tris žmones išprovokavo didesnį konformistiškumą nei viena šešių žmonių grupė. Šaltinis: Milgram. kai grupę sudaro trys ar daugiau žmonių. kai tariami dalyviai buvo pristatyti kaip dvi grupės po du žmones.

kad šis dalyvis jiems turėjo įtakos: „Jei jo ir nebūtų buvę. Tačiau jie neigdavo. 70 proc. Tie. Būti vieno asmens mažuma yra sunku. pavyzdžiui. turėdami tai galvoje. kurie minėto pavyzdžio nestebėjo. Asch. jį stebėję eksperimento dalyviai demonstravo didesnį savarankiškumą . kuris suklydo mėlynus dirgiklius pavadindamas žaliais. 1969.6 skyrius. Stebint besilaikantį savo pozicijos asmenį . Ar šis vieno savarankiško tariamo eksperimento dalyvio pavyzdys darys tokį pat išlaisvinantį poveikį. Tokių eksperimentų dalyviai vėliau sakydavo. 2005).7 PAVEIKSLAS Vieningumo poveikis konformistiškumui Kai kas nors. taip pat siunčia po du misionierius. išskyrus vieną. dažniau elgėsi konformistiškai. Charlan Nemeth ir Cynthia Chiles (1988) tai užfiksavo po to. Fragment („Fragmentas") . atsakinėję žmonės pateikia tą patį klaidingą atsakymą. kad už ką nors kovoti lengviau. prisiekusiesiems teisme retai kada nepavyksta priimti sprendimo dėl vieno prieštaraujančio nario. vis tiek būčiau atsakęs taip pat".net jei jis ir neteisus . „Mano nuomonė ir įsitikinimai sustiprėja ir būna sėkmingi. pavaizduota. 1955. Šaltinis: Asch. 6. 5 6 7 8 Kritinis bandymas Vieningumas Įsivaizduokite. Morris ir Miller.net tada. Nepaisydami.7 pav. sutrikdo grupės vieningumą. prisitaikoma keturis kartus rečiau. KONFORMIZMAS 247 6. Kristus savo apaštalus siuntė poromis. jei prieš juos tai būna padaręs bent vienas asmuo. jog dalyvaujate konformizmo tyrimo eksperimente. 1955.gali sustiprėti mūsų pačių savarankiškumas. kai tik juos pripažįsta dar vienas protas. Per pastaruosius 50 metų tik 1 iš 10 Jungtinių Valstijų Aukščiausiojo teismo sprendimų buvo priimti." Novalis. Šie eksperimentai perša praktinę išvadą. ji tampa ne tokia įtakinga (Allen ir Levine. kaip ir Milgramo paklusnumo eksperimente? Atlikus keletą eksperimentų buvo pastebėta. Dažniausiai sprendimas priimamas vienbalsiai arba santykiu 5:4 (Granberg ir Bartels. kad kam nors pažeidus grupės vieningumą. jei randame bent vieną bendramintį. mormonai. kai eksperimento dalyviams liepė stebėti vieną nedidelės keturių žmonių grupelės narį. jų teisingi atsakymai sudarė 76 proc. kuriame visi. Tą pripažįsta daugelis religinių grupių. kai visi kiti raudonas skaidres vadino oranžinėmis. 1975). kad nekonformistiškam dalyviui jausdavo šiltus. kad žmonės beveik visada reiškia savo nuomonę. nesutinkant tik vienam prisiekusiajam. prielankius jausmus. pateikdamas teisingus atsakymus. kad jis klydo. Draugo parama teikia drąsos.

Atsargaus pėsčiojo drausminantis poveikis būna dar didesnis. yra bendravardžiai ar kurių panašūs pirštų antspaudai (Burger ir kiti. patrauklumą mastas. „vaidinančių juodaodžius". Žmonės dažniau patenkina pageidavimus netgi tų. Pavyzdžiui. užimantys aukštesnę padėtį dažniausiai turi didesnę įtaką (Driskell ir Mullen. pagal simpatijas. Heteroseksualas. Pavyzdžiui. Kaip matysime 11 skyriuje „Patrauklumas". kad Sidnio pėstieji buvo labiau linkę bendradarbiauti. pavyzdžiui. buvo pastebėta. kai atsirasdavo neatsargus (Mullen ir kiti. Juo grupė labiau sutelkta. Priklausantys tai pačiai etninei grupei gali jausti panašų „savos grupės spaudimą prisitaikyti" . kurie panašūs į mus.. esame linkę pamėgti tuos. 2004. Silvia. Lott ir Lott. 1990). Bijodami būti atstumti. su kuria tapatinamės . kai tarp jų atsirasdavo atsargiai per gatvę einantis tariamas eksperimento dalyvis. iki 17 proc. Taigi žmonės stengiasi prisiderinti prie į juos panašių žmonių nuomonės. Jaunesnieji grupės nariai . grupės narių tarpusavio susisaistymo. jog Australijoje „žmogų kuria" ir rūbai. Neigiamą nuomonę išreiškiame. 2006). Jie nenori prieštarauti kitų nuomonei. geriau vertiname muzikos kūrinį. Sakurai. aukštųjų mokyklų studentų draugijų nariai linkę kartu linksmintis. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Sutelktumas Mažumos. juo didesnę galią ji turi savo nariams.nuomonė mus trikdo mažiau nei tokia pati mūsų grupės mažumos nuomonė (Clark ir Maass. jog neatsargių pėsčiųjų sumažėdavo nuo 25 proc. kuri nepriklauso grupei. kurie „vaidina baltuosius".kito universiteto ar kitos religijos atstovų. Susan Harriman ir Stuartas Costello (1980) pastebėjo.248 II d a l i s . sutelktumas (cohesiveness) „Mes" jausmas. 2000). . filosofas Johnas Locke įvertino sutelktumo veiksnį: „Tarp dešimčių tūkstančių neatsiras nė vieno. lengviau paveiks kitus heteroseksualus nei homoseksualas. ypač tiems. 1990). 2005). 1961. kurie priklauso daugumai (Hogg.. Michaelas Walkeris. Atrodo. jei muzika patiko nepanašiems į mus žmonėms. 2001). kad jis patiko panašiems į mus žmonėms. kovojantis už gėjų teises. 1954. kurie grupės atžvilgiu nusiteikę palankiai (Berkowitz. dalyvavo 24 000 pėsčiųjų. elgtis ir rengtis taip. 1988). ypač kai labiau suartėja (Crandall.kalbėti. kuris būtų toks stiprus ir nejautrus. kai įjuos kreipdavosi gerai apsirengęs apklausą atliekantis darbuotojas. Padėtis Kaip ir buvo galima numanyti. . ar iš baltaodžių. šie žmonės linkę nusileisti. kuriame.pripažįsta labiau pasiduodantys grupės nuomonei negu vyresnieji grupės nariai (Jetten ir kiti. jei pastebime. to nežinodami. Iš juodaodžių. Savo veikale Essay Concerning Human Understanding („Apie žmogiškąjį supratimą") XVII a. kaip daro „visi". 1975). jei jis gerai apsirengęs. kurie gimę tą pačią dieną. gali šaipytis jų aplinkoje (Contrada ir kiti. nei kai klausinėdavo prastai apsirengęs. kad galėtų atsispirti klubo narių antipatijai bei pasmerkimui". Grupės poveikį patiria ir tie eksperimento dalyviai. Neatsargaus perėjimo per gatvę tyrime. ir padidėdavo iki 44 proc. 1988).netgi jaunesnieji socialiniai psichologai .

jie nusprendė. Ar iškart po lenktynių paskelbta žinia turėjo įtakos teisėjų pasiryžimui nekeisti sprendimo? To niekada nesužinosime. Ar susidūrę su priešinga grupės nuomone pakeisite savo sprendimą? Realiai beveik niekada šitaip nepasielgiame (Deutsch ir Gerard. kad atsakymus perskaitys tik eksperimentuotojas. Davęs 450 voltų elektros šoką. Geriausiu atveju sprendimą pakeičiame pasikeitus aplinkybėms (Saltzstein ir Sandberg. Kai jūs pareiškiate savo nuomonę. nugalėjusia Kentukio ristūnų lenktynėse. profesoriau?" Kitas dalyvis.6 skyrius. ar šis įsipareigojimas kaip nors veikia. Ascho eksperimentų dalyviai būtų patyrę mažesnį grupės poveikį. Lengviau laikytis savo įsitikinimų. buvo toks: ar viešai atsakinėjant prisitaikoma labiau? Gal iš tiesų žmonės daugiau dvejoja. tačiau sprendimo nepakeitė. Trumpai pasvarstę. prisitaikoma labiau nei atsakinėjant raštu. 37 metų suvirintojas atsisuko į eksperimentuotoją ir pagarbiai paklausė: „Kas toliau. nepaklusęs reikalavimui įjungti 150 voltų elektros srovę. Kodeksas šastelėjo link Rizikos. sukuria nesutinka visi likusieji dalyviai.sukuriant sąlygas įsipareigoti nedelsiant arba nesudarant tokių sąlygų . Viešoji reakcija Vienas pirmųjų klausimų. Todėl ga- . Išgirdus kitų dalyvių atsakymus. jog Kodeksas iš tiesų šonu prisilietė Rizikos. Ar Kodeksas savo šonu palietė Riziką? O gal Kodekso raitelis netgi sudavė jai rimbu per galvą? Lenktynių teisėjai susirinko pasitarti.ir stebėti. kodėl eksperimentas sumanytas taip. lenktynių favoritės. teologijos fakulteto profesorius. kad šio žmogaus gyvybei kyla pavojus". pasakė: „Nesuprantu. KONFORMIZMAS 249 Milgramas (1974) rašė. į kurį mokslininkai ieškojo atsakymo. Ankstesnių įsipareigojimų nebuvimas 1980 metais grynaveislė kumelaitė Rizika tapo antrąja. Lenktynių teisėjai pasitarė dar kartą. Šis sprendimas sukėlė skandalą. 1955): kartą viešai įsipareigoję laikomės savo žodžio. kad dalyvaujate Ascho eksperimente. bet viešumoje nenori pasirodyti neturį nuomonės? Dabar jau išaiškinta: eksperimentų metu atsakinėjant viešai. Šį įvykį tegalime tik pakartoti laboratorijoje . kumelaitė akimirksnį sutriko ir nežymiai pralaimėjo lenktynes. Dar kartą peržiūrėjus televizijos įrašus paaiškėjo. 1979). ir apibėrė eksperimentuotoją klausimais apie „tokio darbo etiką". o ne kai stovime prieš grupę. eksperimentuotojas leidžia jums dar pagalvoti. Eksperimentuotojas parodo liniją ir prašo. kai esame vieni balsavimo kabinoje. kad jūs pirmas atsakytumėte. jei jie būtų galėję atsakyti raštu žinodami. Buvo pareikštas protestas. kad jo paklusnumo eksperimentuose menkesnio išsilavinimo žmonės noriau vykdė eksperimentuotojo paliepimus nei labiau išsilavinę. Per kitas lenktynes paskutiniame rate ji pasivijo lyderį žirgą Kodeksą. Taigi įsivaizduokite. kad jokių pažeidimų nebuvo ir kad nugalėjo Kodeksas. Kai po paskutinio posūkio jie išniro greta vienas kito.

kuris labai panašus į kupranugarį?". tie save myli labiau nei tiesą. Pavyzdžiui.) APIBENDRINIMAS Kaip nuspėti galimą konformistiškumą? • Atlikdami konformizmo tyrimus. kad šuolių į vandenį ar gimnastikos varžybų teisėjai retai kada pakeis savo vertinimus pamatę. pritaria Polonijus. kai raginimai saugoti aplinką neverčia įsipareigoti asmeniškai (Katzev ir Wang. taupyti energiją ar važinėti autobusais ir pastebi." Joubert. Kai imitacinės prisiekusiųjų grupės priima sprendimus. . tačiau jie gali derinti savo vėlesnius vertinimus. . Brūckner ir Bearman. kas skatina elgtis konformistiškai. Pensėes („Mintys") lime manyti. Konformistiškumą stiprina grupės susitelkimas. o ne balsuojant slaptai (Kerr ir MacCoun. 2001. 14-17 metų paaugliai.sutinka Polonijus.klausia Shakespeare Hamletas Polonijaus.svarsto Hamletas. (Jeigu sulaužo įsipareigojimą. ką jie reklamuoja. pakartotinai viešai įsipareigoję saugoti skaistybę iki vedybų. „Man regis. „Jo kupra kaip žebenkšties". . Juo aukštesnę padėtį užima elgesį ar įsitikinimą formuojantis asmuo.* Klausimas: kodėl Polonijus taip lengvai sutinka su Danijos princu? Štai aš. balsai dažniau pasiskirsto po lygiai tada. • • Dažnai prisitaikoma. „Visai kaip banginio". kai balsuojama viešai.kiek vėliau sako Hamletas.250 II d a l i s . 2005). Aplinkosaugininkai ragina įsipareigoti rinkti antrines žaliavas. Kodėl elgiamasi konformistiškai? „Ar jūs matote aną debesį. * Vertė A. eksperimentuotojai atskleidė. amerikietis. 1994). jei suformuotas elgesys ar įsitikinimas nėra vieningas. Išmintingi įtikinėtojai tai žino. kai savo nuomonę reikia pareikšti viešai (grupės akivaizdoje). S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Kas niekada nepakeitė savo nuomonės. kad žmonės legviau paklūsta.atsako Polonijus. 1985). dažniau susilaiko nuo lytinių santykių ar juos nukelia vėlesniam laikui nei tam neįsipareigoję jaunuoliai (Bearman ir Bruckner. jisai panašus į žebenkštį". o ne prisitaikys. grupės savybės: žmonės labiausiai prisitaiko. Tačiau auditorija ne plojo. o ne prieštarautume tam. jie rečiau naudoja prezervatyvus. „Kaip kažin ką jis tikrai atrodo lyg kupranugaris". Churginas. kad pritartume. . . kai susiduria su vieningais trijų ar daugiau patrauklių ir aukštą padėtį užimančių žmonių teiginiais. Ankstesni įsipareigojimai taip pat sulaiko nuo pasidavimo įkalbinėjimams. klausausi paskaitos viename Vokietijos universitete. „O gal kaip banginio?" . Prekybininkai klausimus formuluoja taip. • • • Konformistiškumas sumažėja. jis greičiau laikysis įsipareigojimo. juo labiau pasireiškia konformistiškumas. Tam tikros aplinkybės ar sąlygos būna ypač veiksmingos. Jei asmuo įsipareigojo kažkaip elgtis ar kažkuo tikėti. kaip vertina kiti kolegos. Lektoriui baigus pasiruošiau kartu su visais paploti. Viešai įsipareigoję žmonės nenoriai keičia sprendimus.

Janes ir Olson. 2003). Ką tai reiškė? Gal jie nepritarė? Tikriausiai ne kiekvienas išdrįstų viešai rodyti nepalankumą viešinčiam žymiam asmeniui.atsakė vaikinas. Esant neapibrėžtoms aplinkybėms. . kai kiti barbeno? Yra dvi galimybės: a) nusileisti grupei. Kaip žinome. kol debatai vyksta šalies viduje. kuo jie netiki. Štai j u m s absoliutaus normatyvinio spaudimo pavyzdys. „Jei nuogąstaujate. arba bent jau užgniaužti savo nepritarimą. Kas paskatino elgtis konformistiškai? Kodėl aš neplojau. KONFORMIZMAS 251 o ėmė krumpliais barbenti į stalus. informacinė įtaka (informational influence) Konformizmas. Parlamento ar Kongreso nariams leistina prieštarauti planams skelbti karą. 2000). 4). Be to. normatyvinė įtaka (normative influence) Konformizmas. „Bijojau. Kai kurie kareiviai dalyvavo žudynėse My Lai kaime. Mortonas Deutschas ir Haroldas Gerardas (1955) šias dvi galimybes pavadino normatyvine įtaka ir informacine įtaka. Paskiras asmuo gali svarsty- . pasiprašė leisti išeiti iš patalpos. o kai sugrįžo. atrodė išbalęs ir sukrėstas. nukrypus nuo grupės normų dažnai tenka mokėti emocijomis. Ypač normatyvinė įtaka skatina nuolaidumą tų žmonių. Galbūt Polonijus norėjo sulaukti Hamleto. pritarti skatina informacinė įtaka. Antra vertus. „Nusi vemti". kad būtum priimtas ir pripažintas arba b) kad gautum svarbią informaciją. kad norint sutarti reikia pritarti" (p. Kennedy (1956). Schachter. vokiečių veiduose nepastebėjau nepasitenkinimo. „prieš patenkant į Kongresą man buvo priminta. Tada ir aš pradėjau barškinti krumpliais. nes laikėsi savo nuomonės ir prieštaravo kitiems grupės nariams. Jis ryžtingai atsisakė ir tęsė visus kitus 36 bandymus. ir aš j a m paaiškinau buvusias pinkles. Kaip prisimena Johnas F. tačiau kokia kaina! Jis labai norėjo. kad kiekvienas „parems mūsų karius". Ne. Jo veidas atgavo buvusią spalvą. . Ypač tada. tikriausiai tokios būna vokiškos ovacijos. 1979. grindžiamas žmogaus noru patenkinti kitų lūkesčius siekiant išsikovoti pripažinimą. bet ir grupei bendraujant su kita grupe (Matheson ir kiti. kiti žmonės gali tapti svarbiu informacijos šaltiniu. arba kurie nori daryti kajerą (Hollander. kad viename iš jo konformizmo eksperimentų draugiškai nusiteikęs eksperimento dalyvis nusiminė. Aš susirūpinau ir pasiūliau nutraukti seansą. nusprendžiau. prisiminkite Titaniką Nežinomas autorius Kartais didelė nukrypimo kaina skatina žmones pritarti tam. jis atsipalaidavo ir su palengvėjimu atsiduso. 1958. Jis nenusileido. Gerardas (1999) prisimena. į kokias buvo patekę autokinetinio eksperimento dalyviai. Tačiau prasidėjus konfliktui tikimasi. kai nuomonės išsiskiria ne tik „šeimoje". tačiau bijojo priešingos reakcijos. kad pavėluosite į laivą. Normatyvinė įtaka yra „prisitaikymas prie minios". kad Leideritzas ir kiti palaikys mane bailiu". socialinė atskirtis būna skaudi.teigė vienas vokiečių karininkas. bijodami karinio tribunolo už nepaklusnumą. palankumo. vengiant atmetimo ir siekiant palankumo arba pritarimo. sužinotais iš kitų žmonių. grindžiamas faktais. ko jis buvo išėjęs. Dirbdamos laboratorijose ir realiame gyvenime grupės dažnai atmeta nuolatos nukrypstančius kolegas (Miller ir Anderson. aiškindamas savo nenorą priešintis masinėms egzekucijoms (Waller. nė karto nenusileisdamas kitiems. 1951). kurie buvo šaipymosi iš kitų liudininkais.6 skyrius. Kai eksperimentas pasibaigė. 2002). kad kolektyvas j į priimtų ir pamėgtų. Paklausiau. aukštesnę nei jis padėtį užimančio Danijos princo.

norėdama ištirti. atsakinėjo į suvokimo klausimus (Berns ir kiti. Taip reiškiasi normatyvinė įtaka (nes žmonės gauna tą pačią informaciją ir kai reaguoja viešai." Emorio universiteto neurologų grupė. Aš nenorėjau būti vienintelis. Dažniau prisitaikoma esant kitų žmonių akivaizdoje. kad labiau prisitaikoma reaguojant viešai. mokslininkai sutelkė dėmesį į tris prognostines prielaidas: asmenybę. suaktyvėdavo suvokimą reguliuojančios. prisitaikydami prie neteisingo kitų dalyvių atsakymo. bet ir žmonėms. Eksperimentuose. patys atsakydavo neteisingai. plojęs minėtoje Vokietijos universiteto salėje (normatyvinė įtaka). Kai dalyviai prieštaraudavo grupės nuomonei. Tokie rezultatai perša išvadą. . Tad rūpindamiesi socialiniu įvaizdžiu patiriame normatyvinę įtaką. arba informacinė įtaka. kada žmonės elgiasi konformistiškai. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ti: „Nenutuokiu. • Informacinę įtaką kuria kitų žmonių pateikti duomenys apie realybę. kad žmonėms prisitaikant veikiamas jų suvokimas.) Kai dalyviai. Kasdieniame gyvenime normatyvinė ir informacinė įtakos dažnai reiškiasi kartu. jog šis vyrukas žino. kuriuose tiriama. o kitus „nepriklausomais"? Ieškodami prisitaikymą skatinančių veiksnių. yra atviresni) socialinei įtakai? Ar galite vienus savo draugus pavadinti „konformistais". kai eksperimento dalyviai jaučiasi nekompetentingi. suaktyvėdavo su emocijomis susijusios smegenų sritys. kol jie.252 II d a l i s . (Pateikta užduotis: reikėjo mintyse pasukti figūrą ir pasirinkti jos atitikmenį iš keleto galimybių. Tendencija prisitaikyti. atspindi normatyvinę įtaką. APIBENDRINIMAS Kodėl elgiamasi konformistiškai? • Eksperimentai atskleidžia dvi konformistiško elgesio priežastis. kartais būna apribota arba normatyvinė. pasakyčiau. kai pateikiama sudėtinga užduotis ir kai svarbu jaustis teisiems . kaip veikia Ascho tipo eksperimente dalyvaujančių žmonių smegenys. atspindi informacinę įtaką: mes norime būti teisūs. kultūrą ir socialinius vaidmenis.visa tai yra informacinės įtakos požymiai. Kas elgiasi konformistiškai? Konformizmas kinta ne tik keičiantis aplinkybėms. Tačiau atrodo. o ne sąmoningus sprendimus priimančios smegenų sritys. dažnai elgiamasi konformistiškai. Antra vertus. ir individualiai). priimant sudėtingesnius sprendimus. kaip išreikšti savo pritarimą (informacinė įtaka). Normatyvinei Įtakai pasiduodame iš noro būtų priimti: mes norime būti mėgstami. Tai.informacinę įtaką. Trokšdami būti teisingi . išklausę kitų dalyvių atsakymus. Kaip jis kinta? ir kokiame socialiniame kontekste ši asmenybės savybė ryškiausia? Ar kai kurie žmonės apskritai labiau pasiduoda (arba. 2005). funkciniu magnetiniu rezonansu (fMRV) tyrė dalyvių smegenis. kiek pasislinko šviesos taškas. tačiau kitų elgesys parodė man.

su asmenybės savybėmis susijusios priežastys. Leitenantas Davidas Suttonas nutraukė vieną incidentą ir įspėjo vadovybę. 2004). tiriant asmeninių savybių ir konformistiškumo sąsajas. Darby kažkas pavadino „žiurke". yra taip pat sunku kaip ir prognozuoti jūsų atsakymą į vienintelį testo klausimą. kaip pasielgtumėte konkrečioje situacijoje. kad kartais paklusnumas priklauso nuo priešiškumo. nepaisydami pajuokų ir karo lauko teismo grėsmės. kuriuos buvo galima pademonstruoti. Milgramas (1974) padarė štai tokią išvadą: „Esu tikras. ar konkretus asmuo bus konformistiškas.pavyzdžiui. Tačiau žinau. septintojo dešimtmečio pabaigoje ir aštuntajame dešimtmetyje.išlaisvina" (ABC News. Tačiau vis tiek Milgramo eksperimentų dalyviai labai skyrėsi savo paklusnumu. ir jų elgesys nereguliuojamas jokiais ženklais . kad norint sužinoti. svarbiau žinoti aplinkybių detales nei to žmogaus psichologinių testų rezultatus. 1982. todėl jam buvo suteikta apsauga. Monson ir kiti. kaip ir bendrasis testo iš daugelio klausimų rezultatas. 1991).asmenybės turi dar didesnes galimybes suspindėti (Ickes ir kiti. KONFORMIZMAS 253 Asmuo XX a. „Laisvesnėse" situacijose . kad mes jų dar neišsiaiškinome" (p. kaip žmogus elgsis įvairiomis aplinkybėmis (Epštein. . kad asmeniniai bruožai turi menką poveikį. O jūsų galimas konformistiškumas (arba draugiškumas ar agresyvumas) įvairiomis aplinkybėmis prognozuojamas lengviau. su kuriuo susidūrėme 4 skyriuje: nors vidiniai veiksniai (nuostatos. Mintis. asmeninės savybes nedaug tegalėjo prognozuoti paskiro žmogaus elgseną. jie leidžia apibendrintai prognozuoti. 0 motina džiaugėsi: „Brangusis. Bet net ir sudėtingomis aplinkybėmis individai skiriasi.6 skyrius. Asmenybės savybės lengviau padeda numatyti elgseną. Specialistas Josephas Darby sušvilpė švilpuku. 1968). kurie. nes gėris visada nugali blogį. 205). ir todėl yra rimtas pagrindas įtarti. 1983). aiškūs reikalavimai trukdė reikštis asmenybių skirtumams. kokioms aplinkybėms esant žmogaus elgesį galima sieti su jo asmeninėmis savybėmis. Pranešimuose apie prievartą Abu Graibo kalėjime palankiai atsiliepiama apie tris vyrus. Rushton ir kiti. aš labai didžiuojuosi tavimi ir tavo elgesiu. 1982). o tiesa . pagarbos autoritetui ir noro pateisinti lūkesčius (Blass. Čia gali praversti štai tokia analogija: prognozuoti. 1990. Manyta. kai socialinė įtaka yra silpna. pateikdamas karo policijai įrodymų. 2004). 1980. Tyrimai patvirtina principą. kai du nepažįstami žmonės sėdi laukiamajame. Priešingai nei situaciniai veiksniai. kad klusnumą ir neklusnumą lemia sudėtingos. bet iš tikrųjų aš mačiau nederamų dalykų ir apie juos pranešiau". Jis teigė: „Nenoriu vertinti. buvo pastebėtos tik jų užuominos (Mischel. neprisidėjo prie savo kolegų (O'Connor. savybės) retai tiksliai išpranašauja konkretų poelgį. Milgramo paklusnumo eksperimentai buvo atliekami „griežtoje" aplinkoje. buvo grasinama su juo susidoroti už nepritarimą bendrai nuomonei. Šunų prižiūrėtojas Williamas Kimbro nepasidavė „stipriam spaudimui" dalyvauti „nederamose apklausose". agresyvus ar paslaugus. devintajame dešimtmetyje paskatino ištirti. XX a.

2000).Miunchene 85 proc.31 proc. 32 proc. o vyrai. Jų pastangomis šiandieniniai socialiniai psichologai sutinka su pirmtako Kurto Lewino (1936) pareiškimu: „Kiekvienas psichologinis įvykis priklauso nuo žmogaus būsenos ir socialinės aplinkos. 1985. Pietų Afrikoje ir Jungtinėse Valstijose rezultatai. tačiau jos priklauso ir nuo kultūros. kada išeiti ir įeiti. 12). Libane. kokie buvo pakartotinių paklusnumo eksperimentų Australijoje. (Blass. dabar vis labiau pripažįstamos individualios asmens savybės ir įgimti polinkiai. Kanados ir Jungtinių Valstijų universitetų studentais kartais sulaukiama mažesnio konformizmo nei prieš du ar tris dešimtmečius (Lalancette ir Standing. Kaip ir anksčiau minėti nuostatų tyrinėtojai. Larsen. Vokietijoje. Konfor- . Brazilijoje . Kultūra Ar kultūrinis fonas padeda prognozuoti galimą konformistišką elgesį? Iš tiesų padeda. kad socialinis gyvenimas panašus į vaidybą teatro scenoje . Kaip manote. kaukėmis ir scenarijais. „Aš nenoriu prisitaikyti prie šio pasaulio. 1990. 1990. ir nuo laiko. Tačiau kultūros kinta.tik aktoriai: kiekvienam skirta. Rodo Bondo ir Peterio Smitho (1996) 17 šalių atlikta 133 tyrimų analizė parodė. Italijoje. Honkonge. nariai labiau pasiduoda kitų žmonių įtakai. VVilliam Shakespeare Vaidmenų teorijos šalininkai kaip ir Williamo Shakespeare pjesės „Kaip jums tai patinka" herojus Žakas mano. Perrin ir Spencer. 34 proc. asmenybės tyrinėtojai tikslina ir iš naujo patvirtina ryšį tarp to. S O C I A L I N Ė Į T A K A Įdomu atkreipti dėmesį į profesionalų nuomonių švytuoklę. kuriose tradicija puoselėti darnius santykius padeda apibrėžti savąjį Aš. palyginti su JAV? Paklusnumo santykis buvo panašus arba netgi aukštesnis . kas mes esame. jis nuolatos pastebėdavo. nors santykinai jų reikšmė skirtingais atvejais skiriasi" (p. ir to.su visa jos butaforija. Kartojant Ascho eksperimentus su Didžiosios Britanijos.254 II d a l i s . kiekvienas per savo amžių atlieka daug vaidmenų. Austrijoje.tačiau 51 proc. Zimbabvės Bantu gentyje." Woody Guthrie Socialiniai vaidmenys Pasaulis . siekdamas palyginti Norvegijos ir Prancūzijos studentus. ką darome. Kai Milgramas (1961) naudojo kitokią konformizmo tyrimo metodiką. 1974. moterys .tai scena. kur už nekonformistišką elgesį buvo taikomos griežčiausios sankcijos. Jordanijoje. Neatmetant neginčijamos socialinių jėgų galios. Nicholson ir kiti. 1981). kad Prancūzijos studentai mažiau linkę elgtis konformistiškai. Taigi konformistiškumas bei paklusnumas yra universalios savybės. kolektyvistinių visuomenių. Jamesas Whittakeris ir Robertas Meade (1967) keliose šalyse pakartojo Ascho konformizmo eksperimentą ir daugeliu atvejų nustatė panašų konformistiškumo santykį . kaip kultūrinės vertybės veikia konformistiškumą. Palyginti su individualistinėmis visuomenėmis.

„sėkmingai" ištekėjo ir apsigyveno viename Konektikuto valstijos priemiestyje. kad bendradarbiauja su savo pagrobėjais. vertybės ir tapatumas nepastebimai pasikeitė siekiant prisitaikyti prie kitos vietos. Jų elgsena. jie niekaip negalėjo suprasti (ir dėl to XX a. Tą patiria daugelis imigrantų. paskui tikra revoliucionierė ir po to vėl tikra turtų paveldėtoja". 1999). Po dvylikos dienų stebėjimo kamera užfiksavo ją dalyvaujant ginkluotame banko apiplėšime. tačiau tam tikri vaidmens aspektai yra privalomi. Nei jums. reemigrantai privalo iš naujo prisitaikyti prie savosios kultūros. Nors asmeninį įvaizdį galiu sukurti pažeisdamas mažiausiai svarbias normas (kadangi vertinu dalykiškumą. Pagrobtos laikraščių magnato dukters Patricijos Hearst atvejis parodo. kokia reikšminga vaidmens galia. reikia laiko. Praėjus devyniolikai mėnesių Hearst buvo suimta. apibrėžtam vaidmeniui būtinas atitinkamas normų rinkinys. apibrėžiančių mano kaip profesoriaus ar tėvo elgesį. tampa nuoširdu. tapo motina ir rašytoja. pėstieji privalo laikytis dešinės kelio pusės ir atsargiai pereiti gatvę). būdama devyniolikos. pasivadinusių Simbiono išsilaisvinimo armija. retai kada atvykstu per anksti). Jei Patricia Hearst visą tą laiką iš tiesų būtų buvusi pasišventusi revoliucionierė.o gal būtų? . kad paprastai žmonės įsisavina savo vaidmenis. skriausčiau vaikus). kaip rašė Philipas Brickmanas. kad išmoktume tinkamai bendrauti ir elgtis naujomis aplinkybėmis . sugrįžę į savo gimtinę. Atvykus į naują šalį. arba jei ji tik būtų apsimetinėjusi. Jei su socialine kategorija susijusios tik kelios normos (pavyzdžiui. ji buvo pagrobta jaunų revoliucionierių. Aš iš karto galiu sudaryti ilgą sąrašą normų. savikontrolė sumažėja.„kad ji pajėgia būti tikra turtų paveldėtoja. aštuntajame dešimtmetyje šis pagrobimas buvo viena didžiausių sensacijų). be abejonės. Po dvejų įkalinimo ir „perprogramavimo" metų ji vėl ėmėsi turtingos paveldėtojos vaidmens. Kas atrodė dirbtina.6 skyrius. parengti kursinius darbus ir gauti bent minimalų įvertinimą. jų nepriskiriame socialiniam vaidmeniui. Socialiniai vaidmenys suteikia šiek tiek interpretacijos laisvės. nei man. 4 skyriuje aiškinomės. Netrukus Hearst viešai paskelbė. žmonės būtų ją supratę.prisitaikyti. 2000). galėčiau būti atleistas iš darbo arba prarasti tėvystės teises. daug laiko skiriančia labdaringai veiklai (Johnson. jei pažeisčiau pagrindines taisykles (neateičiau į paskaitas. kaip aš prisitaikiau prie vokiečių. Prisitaikę naujoje šalyje beveik visi repatriantai. Taikos Korpuso darbuotojų. Tačiau. . Per pirmą pasimatymą ar pradėję naują darbą. kad žmonės „pamėgintų suprasti joje įvykusius pokyčius". vaidmenį galite atlikti sąmoningai. kurie krumpliais barbeno į stalus. 1974 metais. Vaidmenys daro reikšmingą poveikį. KONFORMIZMAS 255 mizmas turi daug bendro su šiais vaidmenimis. Studentas privalo ateiti į egzaminą. Tikram. Pavertus šį vaidmenį vidiniu įsitikinimu. Kad vėl susigrąžintų vidinę darną. Schiffman. užsieniečių studentų ir aukščiausio rango vadovų. kad prisijungia prie pagrobėjų ir atsisako savo ankstesnio gyvenimo. turtingų tėvų ir sužadėtinio. Ji prašė. vėl patiria įtampą (Sussman. 1988. nebūtų galėję to nutikti .

Puikių žmonių poelgiai dažnai nebūna puikūs. dėstytojo ir studento.tėvo ir vaiko. kas paims viršų: gėrio ar blogio pradas. Ne visi vienodai reaguoja į prievartą. kurių vaidmenys kitokie. Sąmoningai atlikdami naują vaidmenį. Vaidmenų sukeitimas Vaidmenų atlikimas taip pat gali būti teigiamas dalykas. Prisiminkime. kad kiekviena šalis prieš pateikdama atsakymą perfrazuotų pagrindinę kitos šalies mintį (tai sukeltų kitos šalies pasitenkinimą). Jei kada įsivelsite į sudėtingą ginčą su draugu ar tėvais.256 II d a l i s . Arba galima paprašyti. kad esame biologiniai giminės. įsijausdami į padėtį tų. Kai kurios socialinės situacijos daugumą „normalių" žmonių gali priversti pasielgti „nenormaliai". kad egzistuoja kultūrų įvairovė. Deja. kad skirtingose kultūrose galioja skirtingos normos bei vaidmenys. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Turtinga paveldėtoja Patricia Hearst kaip revoliucionierė „Tania14 ir kaip turtinga priemiesčio gyventoja. policininko ir piliečio. ir ne. Kaip pamatysime paskutinėje šio skyriaus dalyje. kad viena įrodinėtų kitos poziciją. Mus . o išsiaiškinti universalius elgsenos principus. žmonės gali keistis. kurių metu gerus ketinimus turintiems žmonėms sukuriamos nepalankios situacijos . Keblioje Patricijos Hearst situacijoje jūs ir aš būtume reagavę skirtingai. mūsų veiksmai priklauso ne tik nuo socialinės situacijos. nes priklausome vienai žmonių rūšiai. ^ L -1 T ' i* 1 i1 i 1 4 Ir taip. ^p B * •B P CvN SSf*P •H Į M .ne sudaryti skirtumų sąrašą. ir tik paskui reikšti savuosius. bet ir nuo mūsų polinkių. Toks sąmoningas trumpalaikis konformistiškumas gali pagerinti jūsų santykius. Taip pat pastebėjome. Kartais vaidmenys atliekami poromis. darbdavio ir darbuotojo. pamėginkite įsijausti į kito žmogaus mintis ir jausmus. Pripažinome. Iki šiol šiame skyriuje teigėme. kad svarbiausias socialinės psichologijos tikslas . gydytojo ir paciento.taip stebima. Tai paaiškėja iš eksperimentų. dažnai nugali blogis. kai abu partnerius sieja kokie nors santykiai . Tad derybininkas ar grupės lyderis gali pasiekti geresnio bendravimo priversdamas abi šalis apsikeisti vaidmenimis. Susikeitus vaidmenimis gali būti lengviau suprasti kitą.

Mes nesame biliardo kamuoliukai. kurių meilę giminių priešinimasis tik dar labiau sutvirtino. kuri būtų tokia pat pagrįsta ir prasminga Omahoje ar Osakoje. galime elgtis priešingai. o ne į išorines jėgas. Paklusimas kitų lūkesčiams svarbi užduotis. kad kažkas bando mus priversti. Todėl derėtų jį užbaigti vėl prisimenant žmogaus galią. • Nors konformizmas bei paklusnumas yra universalūs. Ką renkiesi: vonią ar dušą?" Psichologinio reaktyviojo pasipriešinimo teoriją." Amerikos indėnų malda APIBENDRINIMAS Kas elgiasi konformistiškai? • [ klausimą „Kas elgiasi konformistiškai?" gauta nedaug konkrečių atsakymų. jie darys Z? Kas paskatintų šitokį nekonformistišką elgesį? Šiame skyriuje buvo pabrėžiama socialinių jėgų galia. jog žmonės iš tiesų veikia taip.6 skyrius. . skatinantis išsaugoti arba atkurti asmens laisvės jausmą. Socialiniai vaidmenys skirtingose kultūrose visada skiriasi. ką tarpkultūrinės psichologijos tyrinėtojas Walteris Lonneris (1989) vadina „universaliąja psichologija . kai individualių skirtumų neužgožia socialinės jėgos. judantys ten. verčiami daryti A. o siūlo rinktis: „Laikas tvarkytis. Prisiminkime Romeo ir Džiuljetą. Reaktyvusis pasipriešinimas Žmonės vertina savo laisvės pojūtį ir saviveiksmingumą. kur mus pastums. „Didžioji Dvasia. tačiau visose kultūrose vaidmenų lūkesčiai daro įtaką konformizmui socialiniuose santykiuose. imantis naujo socialinio vaidmens. tačiau nuostatų poveikio elgsenai mechanizmai skiriasi kur kas mažiau. Reaktyvusis pasipriešinimas kyla. kai kas nors grasina mūsų veiksmų laisvei. kurie savo laisvę ir nepriklausomybę teigia elgdamiesi priešingai nei reikalauja tėvai. kad aš nekritikuočiau savo kaimyno tol. parodantys. Žinodami. tačiau yra patikimesni vertinant polinkį elgtis konformistiškai apskritai (bei kitą socialini elgesį). Nigerijoje ir Japonijoje paauglių vaidmuo apibrėžiamas kitaip nei Europoje ir Šiaurės Amerikoje. kad pradeda kelti grėsmę laisvei. teigiančią. Mes galime veikti atsižvelgdami į savas vertybes. Todėl išmintingi tėvai savo vaikams ne įsakinėja. • Socialiniai vaidmenys reikalauja šiokio tokio konformistiškumo. Ar norime būti kitokie? Ar žmonės kada nors aktyviai priešinasi socialiniam spaudimui? Ar. Savybės stipriausias veiksnys „silpnose" situacijose. kad išsaugotų savo laisves. kol nenueisiu iki Mėnulio apsiavęs jo mokasinais. KONFORMIZMAS 257 domina tai. patvirtina eksperimentai. jog bandymai suvaržyti žmogaus laisvę dažnai bumerangu iš- reaktyvusis pasipriešinimas (reactance) Motyvas. Bendrieji asmenybės savybių vertinimai menkai prognozuoja konkrečius konformistiškus poelgius. kaip ir Romoje ar Botsvanoje". kultūra socializuoja žmones ir daugiau ar mažiau veikia jų socialinę atsakomybę. Arba vaikus.psichologija. padaryk taip. žmonės ima maištauti. Tad kai socialinis spaudimas tampa toks akivaizdus.

pastebi Orenstein. tuo tarpu tarp jaunesnių studentų abstinentų buvo 19 proc. 1978. Snyderio ir Howardo Fromkino (1980) eksperimentai. McGuire ir kiti. savo elgesiu jie stengiasi įrodyti savo išskirtinumą. Unikalumo įrodymas Įsivaizduokite pasaulį. Hillary. pavadindami savo dukrelę Rebeka ir manydami. Tėvai. kai išgarsėjo Hillary Clinton. kuriame visi žmonės elgiasi konformistiškai ir tarp jų nėra jokių skirtumų. pastebi Peggy Orenstein ( 2 0 0 3 ) . Jungtinėse Valstijose 56 aukštosiose mokyklose atlikta studentų apklausa parodė. Vieno eksperimento Perdju universitete metu Snyder (1980) įtikino studentus. septintajame dešimtmetyje norėjo išsiskirti iš minios. sudarė abstinentai. o ne individualumą . per praėjusius metus buvo pasigėrę. arba beveik identiškos 10 000 kitų studentų nuostatoms. (Engs ir Hanson. Kaip parodė C. Williamas McGuire ir jo kolegos iš Jeilio universiteto (McGuire ir Padawer-Singer. savo išskirtinumą dažniausiai stengėsi įrodyti neprisitaikydami prie grupės. kad tarp 21 metų amžiaus jaunuolių 21 proc. patogią. konkrečiu laikotarpiu dažnai pasirenka tuos pačius vardus. Be to. kad tai originalu. X X a. kad jų populiarumas sumažės. atskleidžia ir „spontaniškos savojo Aš sampratos".tikėtina. 1998). Tie. 2 0 0 2 metais populiariausių JAV mergaičių vardų dešimtuke buvo Madison. S O C I A L I N Ė ĮTAKA provokuoja neprisitaikymą (Brehm ir Brehm. Nors vardų populiarumas išblėsta.ir reikš labiau konformistiškumą. 1989). nei to reikalautų tradicinė kultūra (Cialdini ir kiti. 1981. atskleidė. kad jų „10 svarbiausių nuostatų" arba ryškiai skiriasi. Tai. R. 1979) rašo. jog vaikų Kai tatuiruotės ant pečių bus pradėtos laikyti masiniu reiškiniu . kad tapo naujos minios dalimi. jaunuolių (kai leidžiama pirkti alkoholį). Maksas. Konformistiškumo tyrimo eksperimente tie. 2000). norintys duoti vaikui įdomesnį vardą. ar vienodumas kuria jaukią. Jaunuolių nuo 18 iki 24 metų apklausa. netrukus pamatė. Šiandieninio vakarietiško universiteto moterys mažiau demonstruoja tradicinį moterišką kuklumą. Reaktyvusis pasipriešinimas gali paskatinti paauglius vartoti alkoholį. ir unikalumo troškimas aiškėja įsigilinus į populiariausius vaikų vardus. vyresnių nei 21 m. atlikta Kanados žalingų įpročių centre. arba kaip smėlio dėžėje žaidžiančių vaikų vardai. ė m ė atrodyti nebe toks originalus ir tapo retesnis (netgi tarp gerbėjų) po to. Mums. jis gali vėl atgyti vėlesnėse kartose. Nail ir kiti. Rouz ir Sofi skamba arba kaip senelių namų gyventojų. kurie XX a. išskirtinumas yra svarbiausia mūsų tapatumo dalis (Vignoles ir kiti. Ir socialinė įtaka.258 II d a l i s . 2000). gyvenantiems Vakaruose. o tarp jaunesnių nei 21 metai buvo pasigėrę 77 proc. devintojo dešimtmečio pabaigoje-dešimtojo pradžioje buvęs populiarus vardas. kurių unikalumo pojūtis buvo sužlugdytas. kad 69 proc. Tačiau bent jau Vakaruose nepatogiai pasijaučiama atrodant kaip visi. Ar tokiame pasaulyje žmonės būtų laimingi? Jei nonkonformizmas gali kelti nepatogumų. malonią aplinką? Žmonės jaučiasi nepatogiai labai išsiskirdami iš kitų. Aleksis ir Olivija. . žmonės geriau jaučiasi įsivaizduodami esą bent kiek kitokie. kad mes save laikome unikaliais.

stengiamės atpažinti ne šiaip sau išskirtinumą. S. 1986). Tad . patekus tarp juodaodžių vyrų mano odos spalva taps nesvarbi. Žiūrint pasauliniu mastu. ar esu žydė. Skirtumas tarp jų buvo štai koks: smailiagaliams labiau patikdavo pramušti kiaušinio lukštą smailiajame. O kai nuvykstu į Izraelį. pateikdamas pasakojimą apie smailiagalių karą su bukagaliais. Rausvaplaukiai dažniau nei juodaplaukiai ar rudaplaukiai mini savo plaukų spalvą. kad esu užsienietis. Ši įžvalga padeda suprasti. Fiedler on the Roof.grupės sudėtį pagal lytį. žinau. Panašiai ir savo lytį mes labiau suvokiame būdami su kitos lyties žmonėmis (Cota ir Dion. kad „žmogus suvokia save pagal tai. kad ir kokie maži jie būtų. kodėl kiekviena mažumos grupė linkusi suvokti savo išskirtinumą ir kaip su tuo susijusi kultūrinė aplinka. jie dažniausiai išvardija savo išskirtines savybes. mažiau dėmesio kreipdami į rasę." C. save suvoksiu kaip juodaodę. kad norime jaustis išskirtiniai ir kad pastebime. Konkurencija paprastai būna stipriausia. Lewis. Baigiantis kitai dienai per pertraukėlę pajuokavęs. Stambūs ir smulkūs vaikai dažniausiai nurodo savo kūno svorį. kas nėra „aš".dalyvavau Amerikos psichologų asociacijos posėdyje. kai kita grupė labiausiai panaši į jus. ar iš tiesų esu amerikietė. kodėl baltaodžiai. kaip kiti į jį reaguoja.paskatą priešintis prievartai. nė kiek neabejoju. tą pačią akimirką suvokiau savo lytį. Jonathanas Swiftas šį reiškinį išjuokė „Guliverio kelionėse". The Problem ofPain. kas nebuvo jai atėję į galvą . kad esu amerikietė. kad išsaugotų savo laisves. būtybės savojo Aš pripažinimas. Šiaurės Airijos katalikų ir protestantų gali atrodyti nežymūs. 1978). Tačiau maži skirtumai gali reikšti didelius konfliktus (Rothbart ir Taylor. kad prie vyrų tualeto bus trumpa eilė. vien moterimis . priklausančius mažumai gali laikyti pernelyg jautriais. 1940 („Skausmo problema") APIBENDRINIMAS Ar norime būti kitokie? • Socialinės psichologijos pabrėžiamą socialinio spaudimo galią reikia papildyti žmogaus galios akcentu. tačiau labai abejoju. ir aš save labiau suvoksiu kaip moterį" (McGuire ir kiti. tačiau labai abejoju. Mes nesame marionetės." Leslie Fiedler. skirtumai tarp škotų ir anglų. Nors atrodo.6 skyrius. o būti už juos geresni. visi. „Kai esu Amerikoje. 1991 („Fiedler ant stogo") „Savimonė. esame panašūs tuo. kažko. teigia McGuire. aš suvokiu savo nacionalinį tapatumą ir esu jautrus tam. o bukagaliams . kiek jis skiriasi nuo kitų". Kai kartu su dešimčia kitų . Užsienyje gimę vaikai dažniau nei kiti linkę paminėti savo gimimo vietą. Tačiau kaip aiškiai parodė šališko palankumo sau (2 skyrius) tyrimai. Taisyklė tokia. Kai socialinė prievarta tampa akivaizdi. užaugę tarp kitų rasių žmonių. 1992). jie vis tiek pastebi savo skirtumus. Netgi trivialūs skirtumai gali išprovokuoti panieką bei konfliktą. deja.bukajame gale. negali egzistuoti be „kito". žmonės dažnai patiria reaktyvųjį pasipriešinimą . o teisinga kryptimi besivystantį išskirtinumą. . jog esu žydė. Net kai dviejų skirtingų kultūrų atsovai yra beveik tapatūs. Siekiame ne paprasčiausiai skirtis nuo vidutiniokų. serbų ir kroatų. Retkarčiais gyvendamas Škotijoje. KONFORMIZMAS 259 paprašius „papasakoti apie save". kur mano amerikietiškas akcentas išduoda. j e i aš esu juodaodė moteris tarp baltųjų moterų. kuo skiriamės. Daugumos atstovai.kaip paaiškėjo. jog mums nepatinka labai nukrypti nuo normos. linkę susikurti stiprų baltaodžio tapatumą. paskatinau greta sėdinčią moterį atkreipti dėmesį į tai.

. konfrontacija ir nepritarimas slopinami. konformizmas yra priimtinas. ragina mus pereiti prie „bendruomeninio" individualizmo. Tačiau bendruomenininkai primena mums. dauguma šios knygos skaitytojų naudojasi neprisitaikančio individualizmo privalumais. kad individualizmas yra gerai. Daryk tai. nei privalumas. Mes privalome išlaikyti savojo „aš" ir „mes".aiškina jis. kuris individualizmą gretina su bendruomeniškumu. Konformizmas nėra nei yda. kad patys valdo savo likimą". psichiatras Fritzas Perlsas (1972) įkūnijo šį radikalųjį individualizmą „Gestaltinėje maldoje": Aš rūpinuosj s a v o reikalais. kuo esame. Abejok autoritetais. Kanadoje ir juo labiau Jungtinėse Valstijose. kad galiu būti visiškai patenkintas ir visiškai save išreiškšti?" Kaip pastebėjome 2 skyriuje. Siekiant išsaugoti darną. vargu.pradedant Heklberiu Finu ir baigiant Šerloku Holmsu ar Neo iš trilogijos „Matrica" . privatumo ir bendruomeniškumo. ką 1 skyriuje pavadinome „socialine pateiktimi". kas patinka. „Bendruomeniškumas remiasi individualumo pavertimu šventenybe". sukūrė terminą „individualizmas". Tačiau jis taip pat „įtvirtina pagrindinę solidarumo vertę. Esi atsakingas sau. „Išsikišęs kuolas įkalamas gilyn". kad mes taip pat esame socialinės būtybės. kur vertinama bendruomenė. Siek savo laimės. S O C I A L I N Ė Į T A K A • Nesijaučiame patogiai. individualumo ir socialinio tapatumo poreikių pusiausvyrą.. nepriklausomybės ir prisirišimo. Šiame pasaulyje aš esu ne tam. Jis rašė. Grupėje labiausiai suvokiame tai. Šiuos ir panašius žodžius girdime nuolatos..sako japonai. kad pateisintum manuosius. Australijoje. kad išsaugotume savo unikalumo ir individualumo pojūtį. Kaip ir įvairių Vakarų kraštų piliečiai. Galvok apie save.. Psichologas Carlas Rogersas (1985) pritarė: „Štai vienintelis svarbus klausimas: ar mano gyvenimas toks. tarp jų Azijos. Praėjus šimtmečiui. Post scriptum: kaip būti individualybe bendruomenėje Užsiimk savo reikalais. kad individualistai „niekam nesijaučia skolingi ir beveik nieko iš kitų nesitiki. Naujojoje Zelandijoje. kad pateisinčiau tavo lūkesčius. bendra grupės idėja. ye/ gyvename Europoje. Todėl elgiamės taip.priešinosi nustatytoms taisyklėms: pripažino asmens teisių viršenybę ir palaikė besipriešinantį. Pietų Amerikos ir didžiosios dalies Afrikos žmonėms. jei labai skiriamės nuo kitos grupės. . kuo skiriamės nuo kitų. kad tuo. Prisirišimas giliai įsišaknijęs. pabuvojęs Amerikoje.blogai. Ir tu šiame pasaulyje esi ne tam. buvęs Amerikos sociologų asociacijos prezidentas. tampame bendraudami su kitais". tačiau taip pat nenorime atrodyti kaip visi kiti. yra tai.260 II d a l i s . o tu rūpinkis savaisiais. Jie įpranta mąstyti apie save atsietai ir įsivaizduoja. Tam pritaria sociologas Robertas Bellahas (1996). 1831 metais prancūzų rašytojas Alexis de Tocąueville. o konformizmas . ar šis klausimas svarbus daugelio kitų kultūrų. Amitai Etzioni (1993). Nemeluok sau. Prielaida. turinčios pamatinį poreikį priklausyti. Visi mūsų mitiniai kultūriniai herojai . . Ten. Vaikai dažnai demonstruoja savo solidarumą dėvėdami uniformas.

Įtikinėjimas Kokie yra įtikinėjimo būdai? Pagrindinis būdas Šalutinis būdas Skirtingi būdai skirtingiems tikslams pasiekti Kokie yra įtikinėjimo elementai? Kas sako? Pranešėjas Mokslinių tyrimų išvada. Williamas McGuire apie nuostatos stiprinimą Kaip galima atsispirti įtikinėjimui? Asmeninio įsipareigojimo sustiprinimas Pritaikomumas: inokuliacijos (nuostatų stiprinimo) programos Išvados apie nuostatų stiprinimą Post scriptum: kaip būti atviram. tačiau ne naiviam . Eksperimentai su virtualia socialine tikrove Ką sako? Pranešimo turinys Kaip sakoma? Komunikavimo kanalas Kam sakoma? Auditorija Ekstremalus įtikinėjimas: kaip įdiegiami kultai? Nuostatas kuria elgsena Įtikinimo elementai Grupės poveikis Ką slepia moksliniai tyrimai.

kad europiečiai (ir kanadiečiai) karo nepalaikė santykiu maždaug 1:2. nuostatų ar elgsenos pokyčių procesas." Markas Aurelijus Antoninas.* * Iš senosios graikų kalbos vertė Eugenija Ulčinaitė osephas Goebbelsas. p.tokią išvadą padarė Pew tyrimų centras po 2003 metais atliktos apklausos apie karą Irake. Gallup. taip pat formavo įtikinantys pranešimai. 1904 („Žmogaus darbas") įtikinėjimas (persuasion) Pranešimo sukeltas įsitikinimų. Streicheris taip pat leido antisemitiškas knygas vaikams ir kartu su Goebbelsu kalbėdavo per masinius mitingus.patikėti. jog masinio naikinimo ginklai bus surasti (Duffy. Friedman. Jei milijonai žmonių nebūtų paklusę. Tačiau daugelis ja užsidegė. kaip per Streicherio teismą Niurnberge tvirtino sąjungininkai. 1976)? Daugumai vokiečių nepavyko įdiegti neapykantos žydams. Newport ir kiti. tiek naują propagandą ir sekti ja yra silpnybė. J . kurie tapo nacistinės propagandos dalimi. ar vertėjo pradėti šį karą. tuo tarpu amerikiečiai beveik tokiu pačiu santykiu karą rėmė (Burkholder. Kokią įtaką darė Goebbelso. suprato įtikinėjimo galią. kad pakeisti savo nuomonę ir paklausyti to. Sociologas Jamesas Davisonas Hunteris (2002) pastebi. jis pasiryžo įtikinti vokiečių tautą pripažinti nacių ideologiją. nes jos elitas kontroliuoja informacijos bei idėjų sklaidą. radijo programas. prieš pat karą atliktos apklausos rodė. arba bent jau netrukdė ją įgyvendinti. 2003. 2003. paskatinę pusę amerikiečių patikėti. 2003). bent jau iš dalies. amerikiečiai jį rėmė apytikriai santykiu 3:1 (Newport ir kiti. kuri vis dar tebevyrauja žmonių protuose. 2003). „Atotrūkis tarp amerikiečių ir Vakarų Europos gyventojų" atskleidžia įtikinėjimo galią . Tačiau galime pasakyti. 121-180. arba buvo įbauginti ir tapo milžiniškos genocido programos vykdytojais. Julius Streicheris. kino filmus ir menus. Human Work. tiražu). Vokietijos „tautos švietimo" ir propagandos ministras nuo 1933 iki 1945 metų. Pavyzdžiui. Tad amerikiečiai ir kitur gyvenantys žmonės stebėjo du skirtingus karus (della Cava. kad didžiulis atotrūkis tarp amerikiečių ir jų tolimų pusbrolių bei pusseserių kitose šalyse byloja įtikinėjimo naudai. kad Saddamas buvo tiesiogiai susijęs su rugsėjo 11-osios išpuoliais. 2003. o keturis iš penkių amerikiečių . O dauguma arba neturėjo savo nuomonės. holokausto nebūtų buvę (Goldhagen. Kitas nacistas.„Polinkis be išlygų priimti tiek seną tiesą. Debatus. 16. Gavęs teisę kontroliuoti spaudą. Kas įdiegė amerikiečiams palankų požiūrį į karą? Kas kitų valstybių piliečius privertė jam nepritarti? Šias nuostatas." Charlotte Perkins Gilman. Išskyrus Izraelį. paliksime istorijai. Moore. Prasidėjus karui. Streicherio ir kitų nacių propagandinė veikla? Ar jie. viii. Meditacijos. 2003). vienintelį. kad kultūra paprastai formuojasi leisdamasi iš viršaus žemyn. Pew. „Atmink. leido antisemitinės pakraipos savaitraštį Der Stūrmer (500 000 egz. kurį nuo pirmo iki paskutinio puslapio skaitydavo jo artimas draugas Adolfas Hitleris. iš tiesų „nuodijo daugybės milijonų žmonių protus" (Bytwerk. visose kitose šalyse apklausose dalyvavę asmenys nepritarė Irako puolimui. 2003. Nepalaikome nė vienos pusės diskusijoje. Kai kurie ėmė pritarti antisemitinei veiklai. 2003. 1996). nereiškia prarasti laisvę. kuris teisingai kalba.

Gerą . 1961 . socialiniai psichologai dažniausiai tiria įtikinėjimą panašiai kaip geologai tiria eroziją . Jie neblanksta. Kanados statistikos biuras praneša apie panašų rūkančiųjų skaičiaus sumažėjimą Kanadoje. siekiantis sustiprinti savo parapijiečių meilę artimui ir labdaros veiklą. jų partnerystės sąjungas ir vedybas (Myers ir Scanzoni. Iš tiesų.tapo perpus mažesnis palyginti su rūkalių skaičiumi prieš 40 metų. žmonės gaudavo šiek tiek skirtingą informaciją (kurią aptarinėjo ir kuria tikėjo).trumpų. derybose. Ką galite padaryti. Priklausomai nuo to. Ligų kontrolės centras praneša. Blogą įtikinėjimą vadiname „propaganda". kad iš dalies dėl sveikatingumo propagavimo kampanijų amerikiečių rūkalių skaičius sumažėjo iki 23 proc. religijoje ir teismo nutartyse. Daugeliui amerikiečių atrodė. kad „Amerika išlaisvina Iraką" arba kad „Amerika įsiveržė į Iraką". teigiančių. Arba įsivaizduokite. tiek propagandinis ." Rabinas Abrahamas Heschelis. jog amerikiečių žiniasklaida buvo šališkai palanki karo veiksmams. Įtikinėjimas . įtikinėjimo esama visur . įtikinėjimas gali duoti ir pragaištingus. kad nuostatos keičiasi dėl „švietimo". iki 57 proc. kuo buvo grindžiamas šališkumas ir koks informacijos kiekis nulėmė vienokį ar kitokį požiūrį.dėl „propagandos". 2003). rinkodaroje. 1981 m. kas prasideda kaip garsas. kiti . Vieni žmonės mano. 2005 m. Įtikinėjimas taip pat buvo pasitelktas propaguojant sveiką gyvenimo būdą. aišku viena: priklausomai nuo to.kai netikime (Lumsden ir kiti. 2005). skatinti kūdikių maitinimą krūtimi arba remti politinį kandidatą. Tomorrow. 2005). kai juo patikime.politikoje. 2003. o „propaganda" . kad panašiomis apeliacijomis jumis manipuliuojama. kad jūs patys ir jūsų pranešimas būtų įtikinamesni? O jei nerimaujate. Informacijos tikslas bei turinys sąlygoja teigiamą ar neigiamą jos vertinimą.„švietimu". 1980). Arba dvasininkas. . labiau pagrįstas faktais ir ne toks imperatyvus.svarbus dalykas. Tai. jog esate reklamos ar rinkodaros vadovas. jūs galėjote išgirsti. į kokias taktikas turėtumėte reaguoti? Kad atsakytų į šiuos klausimus. ĮTIKINĖJIMAS 263 2003. Kokios aplinkybės lemia įtikinimo poveikį? Ir kaip galime veiksmingiausiai informuoti kitus įtikinėdami? Įsivaizduokite. Švietimas. Labiau nei kada nors per pastaruosius dešimtmečius išprusę fizinės bei psichikos sveikatos srityse suaugusieji dabar atsisako alaus ir cigarečių. palyginti su propaganda. (Pryor ir kiti. Todėl įtikinimas . kad kitų šalių žiniasklaida palaikė vyraujančias antiamerikietiškas nuostatas ir menkino Saddamo keliamą grėsmę. jog negeria alaus. Kaip rodo šie pavyzdžiai. jog norite raginti taupyti energiją.tiek šviečiamasis. tampa veiksmu. Daug kam už Amerikos ribų atrodė. Goldsmith. Pats savaime šis metodas nėra nei geras.neišvengiamas. skaičius išaugo nuo 25 proc. Įtikinėjimą vadiname „švietimu" tada. 2003. Nesvarbu. kas veiksmingai ir ilgam keičia nuostatas. ir naudingus rezultatus. O JAV aukštųjų mokyklų pirmakursių. Todėl socialiniai psichologai analizuoja. kontroliuojamų eks- „Zodžiai turi galią. kur gyvenate. Požiūris pats savaime nesusidaro. piršlybose. vaikų auklėjime. Krugman.7 skyrius. Per pastaruosius dešimt metų amerikiečiai ėmė labiau remti gėjų teises. kur gyveno. nei blogas.

jos perdavimo kanalu ir auditorija. Davis ir A. ir pranešimas neįtikins. norint įtikinti. red. tenka įveikti keletą kliūčių.ne. [taigus pranešimas privalo įveikti keletą kliūčių. o kitose . Inc. Jeilio universiteto profesorius Carlas Hovlandas su bendradarbiais (1949) tyrė. 7. Ohajo valstijos universiteto mokslininkai teigia. kad juo patikėsite.1 PAVEIKSLAS Kad išprovokuotų veiksmą. didėja. Ar juo tiki? Ar jį supranta? Ar kreipia dėmesį į I pranešimą? Jokio veiksmo Jokio veiksmo ^^ j^P Ar jį prisimena? Ar atitinkamai elgiasi? Jokio veiksmo Veiksmas Jokio veiksmo N H ^ Jokio veiksmo Šaltinis: Pritaikyta iš: W. Po karo grįžę į Jeilio universitetą jie toliau tyrė. Jeilio universiteto mokslininkų įtikinėjimo tyrimai leidžia gana gerai suprasti. Hovlandas ir jo kolegos sistemingai tyrė mokomųjų filmų ir istorinių kino kronikų poveikį naujokų nuostatoms bei požiūriui į karą. kiek savo reakciją. 1978. 1995). jis sukels palankesnes mintis ir įtikinimas bus lengviau priimtas.1 paveiksle. Jei pranešimas aiškus ir lengvai suprantamas. J. L. tikimybė. Šis poveikis nėra stiprus.264 II d a l i s . Silk. 1954 perimentų metu stebėdami įvairių veiksnių poveikį. kaip per ilgesnį laiką galima sukelti didelį poveikį. Tačiau tai padeda suprasti. Tačiau ne tiek svarbu prisiminti patį pranešimą. kuris padeda įveikti kliūtis įtikinėjimo procese. tačiau pagrįstas abejotinais argumentais. bet gali paveikti neįtvirtintas. 1989. Jei pranešimas argumentuotas įtikinamai." VVinstonas Churchillis. susiję su informacijos perteikėju. Behavioral and Management Sciences in Marketing. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Fanatikas yra tas. Kiekvienas veiksnys. kad taip pat svarbi ir reakcija į įtikinančią informaciją. Vildamiesi sutvirtinti karių moralinę dvasią. Šis „pažintinio atsako" požiūris padeda suprasti. „An InformationProcessing Model of Advertising Effectiveness". pačia informacija. kada gali pavykti įtikinti. su asmenine vertybių sistema nesusietas nuostatas (Johnson ir Eagly. J. kaip veikia įtikinėjimas karo sąlygomis. . Tyrimuose buvo kaitaliojami veiksniai. Pavyzdžiui. Kaip parodyta 7." leidus. jei šaltinio patrauklumas padidina dėmesingumą pranešimui. kuris negali pakeisti nuomonės ir nenori pakeisti temos. padidina įtikinimo tikimybę. McGuire. Kokie yra įtikinėjimo būdai? Kokiais dviem būdais pasireiškia įtaka? Kokios rūšies pažintiniai procesai vyksta kiekvieno jų metu ir kokios šių procesų pasekmės? Antrojo pasaulinio karo metu vyriausiasis JAV karo departamento psichologas. kodėl vienose situacijose įtikinti pavyksta. šiai informacijai bus nesunku paprieštarauti. Copyright © 1978. Perspausdinta leidyklai „John VViley & Sons. Petty ir Krosnick. nuo ko priklauso pranešimo įtikinamumas. H.

Ar vienodai tikėtina. kalbančiojo patrauklumas. jie dažniausiai pasirenka pagrindinį įtikinimo būdą . Cigarečių reklamoje neaiškinama rūkymo nauda . Jie taip elgiasi iš gerų paskatų. 1997). Tas pat daroma ir gaiviųjų gėrimų reklamoje.joje rūkymas susiejamas su grožiu bei malonumu. užsinorės prancūziško vyno (North ir kiti. apsipirkinėdamas spontaniškai nusprendžia nusipirkti kokio nors prekės ženklo ledų (Dijksterhuis ir kiti. tiesiog pristigsime laiko apmąstyti pranešimo turinį. einant vienu iš dviejų kelių. kai įtikinėjami žmonės sutelkia dėmesį į argumentus ir reaguodami mąsto palankiai. girdėdami prancūzišką melodiją. Antraeilis dalykas. Šalutinis būdas Tačiau kartais argumentai nėra pats svarbiausias dalykas. nors reiškiančiais tą patį. Jei argumentai svarūs ir pagrįsti.priemonėse. mes galime naudoti šalutinį įtikinimo būdą . vokiška muzika. kol juos supras visi piliečiai iki vieno. pasitelkiant jaunystės. mąstantys žmonės tai pastebės ir suras kontrargumentų. kurioms vartotojai gali skirti tik trumpalaikį dėmesį . pavyzdžiui. Jei pranešimas argumentuotas silpnai. Kai žmonės būna išsiblaškę ar nesuinteresuoti. 2005).vizualūs vaizdai paprastai naudojami kaip šalutinės užuominos. Užuot gilinęsi į argumentus. ĮTIKINĖJIMAS 265 Pagrindinis būdas Richardas Petty ir Johnas Cacioppo (1986. šalutinis įtikinimo būdas (peripheral route to persuasion) Procesas. Jie iškėlė teoriją. kompiuterių reklamoje. „Visa veiksminga propaganda turi apsiriboti vos keliais teiginiais ir įkyriai juos kartoti lozunguose.daug nesvarstydami sutelkiame dėmesį į ženklus. Išmintingi reklamos kūrėjai atsižvelgia į vartotojo mąstyseną. kad pirkėjas dažnai apsisprendžia negalvodamas. 1999) bei Alice Eagly ir Shelly Chaiken (1993. Petty ir Wegener. Jei mes išsiblaškę. kurioje. 1998) žengė dar vieną žingsnį. Tad nesuinteresuotiems ar išsiblaškiusiems žmonėms pasakymas „nedėk visų kiaušinių į vieną krepšį" turės didesnį poveikį. nei patarimas „nerizikuok viskuo dėl vieno sumanymo" (Howard. Kartais nesame suinteresuoti arba nepajėgiame atidžiai mąstyti. gyvybingumo ar laimingų poliarinių lokių vaizdus. kai žmones paveikia atsitiktinai veiksniai." Adolf Hitler.argumentus. pavyzdžiui. logiškai mąstantys vartotojai gali apsvarstyti per tam tikrą laiką. Antra vertus. jei mums neįdomu ar esame užsiėmę kitkuo. čia vartotojams pateikiama informacija apie konkurencingas savybes bei kainą. turėdami galvoje tai. Kai žmonės suinteresuoti ir geba sistemingai galvoti apie dalyką. pavyzdžiui. kad abiem įtikinėjimo būdais vienodai pavyks pasiekti šį tikslą? Petty ir jo kolegos . kad galima įtikinti.7 skyrius. o kiti. propaguojami „tikri produktai". pagrindinis įtikinimo būdas (centrai route to persuasion) Procesas. Reklaminiuose skyduose ir televizijos reklamoje . jie greičiau įtikinami paprastais ir girdėtais teiginiais nei naujais. 1997). Dažniausiai svarbiausias tikslas susijęs su elgsenos pakeitimu. Mein Kampf („Mano kova") Skirtingi būdai skirtingiems tikslams pasiekti Pagrindinis reklamos kūrėjo. pamokslininko ir netgi dėstytojo tikslas nėra vien priversti žmones atkreipti dėmesį į informaciją. gali pastūmėti žmogų pirkti vokišką vyną. yra tikimybė. kurią suinteresuoti. kurie skatina pritarimą be išsamaus apmąstymo. retai vaizduojamos Holivudo žvaigždės ar garsūs sportininkai. jog pavyks įtikinti.

bet ir savo pačių mintimis. arba pagrindinis įtikinimo būdas pasireiškia tada. Visi mes darome nesudėtingus sprendimus. Lytinio švietimo specialistai žino. pateikia keletą argumentų (dar geriau. Neturėjau nei laiko. naudodami kitus euristikos metodus: jei pranešėjas kalba išraiškingai ir patraukliai. (Toliau pateiksime pavyzdį. kai žmonės mąsto analitiškai arba yra susiję su aptariamu klausimu. jie pasikliauja ne vien tik įtikinėjimo argumentais. kad nuostatas pakeisti lengviau negu elgesį. kurias sukelia šie argumentai. taikydami nesudėtingus euristikos metodus. arba aš juos laikiau ekspertais. Taigi labiau tikėtina. Verplanken.266 II d a l i s . S O C I A L I N Ė Į T A K A (1995) pastebi. Tad pasinaudojau paprasta euristikos taisykle: draugais bei ekspertais galima pasitikėti . o šalutinis . kad reikia naudoti prezervatyvus. kad pritarimo susilaikymui nuostatos šiek tiek sustiprėjo. bet ne praktinį jų naudojimą (Albarracin ir kiti. kaip medicininio švietimo specialistams pavyko įtraukti paauglius į nerūkymo programas. kai žmonės sutelkia dėmesį į argumentus ir palankiai reaguoja.). Panašiai ir informacija apie ŽIV grėsmę labiau veikia nuostatas. daug nesvarstydami.neesminius ir laikinus nuostatų pokyčius. kiek jų sukeliamos mintys. • Kai pateikta informacija neskatina sisteminio mąstymo. mes dažniausiai pasirenkame lengvesnį šalutinį įtikinimo būdą ir. kad siekiant ir nuostatų. nei intereso gilintis į minėtą klausimą (rašiau šią knygą). Toks sistemingas. Kartais naudojamės šalutiniu įtikinimo būdu. įtikinimas gali vykti naudojant greičiau veikiantį „šalutinį būdą". kad visi referendumo rėmėjai arba man šiaip patiko. ir elgesio pokyčių. 1991). jei skirtingi argumentai pasiekia mus iš skirtingų šaltinių). jis yra ilgalaikiškesnis ir turi daugiau įtakos elgsenai. pavyzdžiui. 1995. 2003). „pasitikėk ekspertais" arba „išsamiais pranešimais reikia pasitikėti" (Chaiken ir Maheswaran. kaip informacijos apdorojimas pagrindiniu būdu gali sukelti ilgiau trunkančius pokyčius.) Nė vienam iš mūsų neužtenka laiko išsamiai išnagrinėti visas problemas. 7. APIBENDRINIMAS Kokie yra įtikinėjimo būdai? • Kartais pavyksta [tikinti. pritariame pranešimui (žr. priimdami nesudėtingus sprendimus. kad pagrindinis būdas padeda suformuoti „išliekančius" nuostatų ir elgesio pokyčius.ir atitinkamai balsavau. Abiem atvejais atrodo.2 pav. 2005). Kai žmonės atidžiai svarsto ir analizuoja kokius nors dalykus. Tačiau pastebėjau. Atlikus seksualinio susilaikymo propagavimo veiksmingumo tyrimus paaiškėjo. kai žmonės naudojasi euristika arba atsitiktiniais ženklais. reikia skatinti žmones aktyviai apmąstyti savo įsitikinimus. . • Kadangi pagrindinis įtikinėjimo būdas reikalauja daugiau ir giliau mąstyti. bet poveikis ilgalaikiam elgesiui buvo nedidelis (Hauser. demonstruoja gerus ketinimus. Mano rajono gyventojams kartą teko sudėtinga užduotis . Ir kai žmonės mąsto giliai.balsuoti dėl teisėtos vietinės ligoninės nuosavybės. o ne paviršutiniškai. 1994). Įtikina ne tiek argumentai. kad bet koks nuostatų pokytis išliks ilgai ir darys poveikį elgsenai (Petty ir kiti. labiau tikėtina.

būdas. kad I. tačiau dažnai tik laikinai „Lesli atrodo miela. jog vartotojai nori sistemingai lyginti kompiuterių savybes kainas. kas. malonumu ir gera nuotaika. Pagrindinis ir šalutinis įtikinimo būdai Reklamuojant kompiuterius dažniausiai pasirenkamas pagrindinis įtikinėjimo darant prielaidą.2 PAVEIKSLAS. kaip nedidelis radikalų būrelis degina Amerikos vėliavą." . 3) jo perdavimo būdas ir 4) auditorija. žiūri vakaro žinias.žmonių teisė ir pareiga!" Supykęs ponas Raitas tarsteli savo žmonai: „Vemt norisi nuo šitos komunistinės propagandos". Visi valstybės tarnautojai privalo suprasti. Šitas vyras man patinka. Raitas.keturios pagrindinės dalys: 1) pranešėjas. . Kitaip tariant.7 skyrius. ĮTIKINĖJIMAS 267 „Lesli ekonominis planas turi prasmę! Aš balsuosiu už Lesli!" Auditorija Informacijos apdorojimas • Intensyvus • Nuodugnus • Sutinkama arba prieštaraujama Įtikinimas Analizuojanti ir motyvuota Įtikinami argumentai skatina ilgalaikĮ pritarimą Neanalizuojanti ir nemotyvuota Šalutinis būdas • Neintensyvus • Naudojami šalutiniai ženklai • Apytikrės nuomonės euristika Ženklai sužadina simpatiją ir pritarimą. ką. Pirmuoju Kokie yra įtikinėjimo elementai? Socialiniai psichologai tiria įtikinimo sudedamąsias dalis. atveju informacijos apdorojimas dažniau skatina ilgalaikes nuostatas. „tauta turi teisę ją pakeisti arba nuversti.. Nuversti tokią vyriausybę . ir jų būdas.labai sunkūs nusikaltimai. aš balsuosiu už Lesli!" 7. kad jei kokia vyriausybė naudoja represijas. pasisakydamas mitinge prieš mokesčių padidinimą. Jų pradžioje rodoma.. Kitoje žinių laidos dalyje kandidatas į prezidentus. 2) pranešimas. M. Tuo metu vienas jų per megafoną šaukia. kokiu būdu ir kam sako? Kaip šie veiksniai nulemia pagrindinio ar šalutinio įtikinimo būdo pasirinkimą? Kas sako? Pranešėjas Įsivaizduokite. Reklamuojant gaiviuosius gėrimus paprastai pasirenkamas šalutinis paprasčiausiai susiejant produktą su žavesiu. jog korupcija ir švaistymas . Tarp jų . vidutinio amžiaus amerikietis. pareiškia: „Mūsų vyriausybė turėtų vadovautis taupumo principu." Akivaizdžiai patenkintas ponas Raitas atsipalaiduoja ir nusišypso: „Štai kur logiškas mąstymas.

kad atsitiktiniai pamokymai. Kaip tampama autoritetingu „ekspertu"? Vienas būdas . . o ne priežastį. Pratkanis ir kiti. vadinamas miegančiojo efektu. moksliniu pranešimu apie biologinį ir psichologinį ilgalaikio marihuanos vartojimo poveikį. o komunistų oratorių . jie „gali atlikti svarbų vaidmenį. gauti iš nepatikimų šaltinių. todėl kalbantysis atrodo esąs išmintingas. S O C I A L I N Ė ĮTAKA O dabar sukeiskime scenas.kalbėti apie dalykus. kai žmonės pamiršo pranešimo šaltinį ar ryšį su juo.mažiau? Patikimumas Bet kuris iš mūsų patikės greičiau.būti pristatytam dalyko žinovu. „Dr. 19 m. 1978. Svarbu ne tik teiginys. kai apie šaltinį pamirštama arba šaltinis atsiejamas nuo pranešimo. nedarė jokio poveikio (Bachman ir kiti. Kitas būdas . kai socialistų ir liberalų lyderiai Olandijos parlamente demonstravo identiškas pozicijas vartodami tuos pačius žodžius. 1985).perskaitant sakinį apie taupumą iš „Pirmininko Mao Dzeduno citatų" (būtent iš čia jis paimtas). kai atmesta pradinė informacija ima veikti.užtikrintai kalbėti. O nepatikimo žmogaus poveikis laikui bėgant gali padidėti (jei žmonės geriau prisimena teiginį. atsiradęs po to. Suvokiamas išmanymas. Kr. Pavyzdžiui: patikimumas (credibility) Įtikimumas. Mičigano universiteto mokslininkai padarė išvadą. Tačiau šaltinio patikimumo (suvokto išmanymo ir pasitikėjimo) poveikis maždaug po mėnesio sumažėja. Šis atidėtas įtikinimas. Bonnie Erickson ir jos bendradarbiai (1978) paprašė Šiaurės Karolinos universiteto studentų įvertinti užtikrintai ir abejojant duodamus parodymus teismo posėdyje. vietinės vidurinės mokyklos moksleivio. o ne bulvarinis laikraštis. narkotikų vartojimą". kiekvienas iš jų puikiai įtikino savo partijos narius (Wiegman. ir vertu pasitikėjimo. Džeimso Randlo. skirtas Nepriklausomybės Deklaracijai (iš kurios ir paimti žodžiai apie tautos teises ir pareigas) paminėti. kartu su bendraklasiais atlikusio dantų higienos tyrimą" (Olson ir Cal. XX a. 1988).. Nors patikimo žmogaus pranešimas būtų įtikinamas. dėl kurios reikėtų į jį nekreipti dėmesio) (Cook ir Flay. nes mes prisimename patį pranešimą bet užmiršome atmetimo priežastį. Vieno eksperimento metu. miegančiojo efektas (sleeper effect) Uždelstas pranešimo poveikis. jog ponas Raitas girdi tą pačią revoliucinę kalbą apie „tautos teisę" per liepos 4-osios iškilmes. Eneida. Kanados stomatologų asociacijos nario" patarimas valyti dantis labiau įtikina nei „Džimo Randlo. 1988).268 II d a l i s . Gruder ir kiti. Tačiau jei šie pamokymai susiję su patikimu šaltiniu. 1984). kad mankštintis naudinga. jei tai skelbs Karališkoji draugija ar Nacionalinė mokslų akademija. kad auditorijos reakcija priklauso nuo pranešėjo. septintąjį-aštuntąjį dešimtmečiais tyrę marihuanos paplitimą tarp vidurinių mokyklų moksleivių. Dar vienas būdas atrodyti įtikinamai . kuriems auditorija palanki. „Tikėk žinovu. Kaip dabar reaguos Raitas? Socialiniai psichologai pastebėjo. Kodėl vienas kalbėtojas įtikina labiau. pr.. Patikimas pranešėjas laikomas ir ekspertu." Vergilijus. bet ir kas jį sako. kitas . jo poveikis gali išblėsti. pavyzdžiui. 1978. mažindami . Įsivaizduokime.

kad jie žino. ĮTIKINĖJIMAS 269 KLAUSIMAS: Kiek maždaug laiko jūs ten stovėjote. Pasiryžimas nukentėti dėl savo įsitikinimų . maždaug. kurioje buvo užsipuolama bendrovė. Išklausę į magnetofono juostelę įrašytas kalbas greitai kalbančiuosius (maždaug 190 anglų kalbos žodžių per minutę) žmonės įvertino kaip objektyvesnius.tai yra padarę Gandhi. apie studentų miestelio tvarką). (Iš tiesų jie klausėsi magnetofoninių įrašų. kai žmonės kalba greitai. kodėl žmonės. apie kuriuos buvo pasakyta. kad juo greičiau kalba- . kad jų niekas nesiklauso. Pasitikėjimą taip pat didina auditorijos tikėjimas. [Abejojant] Atrodo.) Kai pokalbio tema besiklausantiesiems buvo aktuali (pavyzdžiui. gal dvidešimt minučių. turėtų būti nenuoširdūs? Mes taip pat laikome nuoširdžiais tuos. kad spėčiau padėti savo draugei poniai Deivid. atsigauti. kalba arba bendrovės rėmėjų auditorijai skirta kalba. Gordonas Hemsley ir Anthony Doobas (1978) pastebėjo. o ne žemyn. Elaine Hatfield ir Leonas Festingeris (Walster ir Festinger. Kaip tik tiek. Suvokiamas pasitikėjimas. intelektualesnius ir kompetentingesnius už lėtakalbius (maždaug 110 žodžių per minutę). kad pasitikėjimas bei patikimumas išauga. 1962) keliems Stenfordo universiteto studentams leido slapta pasiklausyti magistrantų ir doktorantų pokalbių. jie sukelia didesnį pasitikėjimą. tariamai nieko neįtariantys kalbėtojai darė didesnį poveikį nei tie. kandidatuojančio į politikus. Kai buvo paaiškinta. kurie įrodinėja tai. Martinas Lutheris Kingas jaunesnysis ir daugelis kitų didžių asmenybių . kas prieštarauja jų asmeniniams interesams. Kalbos stilius taip pat daro poveikį pasitikėjimui kalbėtoju. 1980). Jie taip pat pastebėjo. Be abejo. kad jei įrašant parodymus į vaizdajuostę liudytojai žiūri klausiančiajam tiesiai į akis. klausytojai kalbančiojo argumentus aiškino jo asmeniniu arba auditorijos šališkumu. jog jų slapta klausomasi. jog šią prieš verslą nukreiptą kalbą aplinkosaugos aktyvistams sako ekologinį judėjimą remiantis politikas. kol atvyko greitosios pagalbos automobilis? ATSAKYMAS: [Užtikrintai] Dvidešimt minučių. Eksperimentiniame variante to.patyrusio verslininko. hm.taip pat padeda įtikinti klausytojus pranešėjo nuoširdumu (Knight ir Weiss. To pakako. Kai tyrėjos sakė. kad padėčiau poniai Deivid atsigauti. kas vėliau tapo televizijos reklamos būdu „filmuojant slapta kamera". Alice Eagly. na. Normanas Milleris ir jo bendradarbiai (1976) iš Pietų Kalifornijos universiteto pastebėjo. kad tai . Studentams užtikrintai pateikiami parodymai pasirodė kompetentingesni ir įtikinamesni.7 skyrius. suprantate. kad kalbėtojas nesistengia jų įtikinti. studentams ji atrodė nešališka ir įtikinama. manantys. teršianti upę. Wendy Wood ir Shelly Chaiken (1978) Masačiusetso universiteto studentams pateikė kalbą.

Kaip bus pabrėžta 11 skyriuje. kad jį labiau pamėgtume ir labiau reaguotume į jo žodžius (Burger ir kiti. ką Jenifer Lopez sako apie drabužius ar automobilius. Vėliau. Kai kurios televizijos reklamos sukurtos taip. kurios patinka publikai. kad pranešėjas atrodytų ir patyręs. kuriems klausytojai subjektyviai teikia pirmenybę. Pakanka net trumpo pokalbio su žmogumi. Be to. jog simpatijos skatina pasitikėjimą. kad reta „žvaigždė" nusimano apie produktą. mums dažniausiai patinka į mus panašūs žmonės. iškyla teigiamos asociacijos (šalutinis įtikinėjimo būdas). Analizuojant praktinį taikymą (žr. Šį reiškinį gerai žino organizuojantys labdaros akcijas. kartais pasakydavo 300 žodžių per minutę. Kai kalbėtojas mums patinka. kurie buvo išgirdę infor- patrauklumas (attractiveness) Savybės. mes žinome.) Kitas pavyzdys: Theodore Dembroskis. 1978. 2004). . Galime manyti. kad patrauklumas ir simpatijos nedaro įtakos. Dion ir Stein.patrauklumu. pamačius produktą. kad sporto ir pramogų verslo atstovų nuomonė daro mums įtaką.panašumas.1 lentelę) galima pastebėti. Paveikti tokių šalutinių įvaizdžio ženklų nelinkę analizuoti žiūrovai gali nevalingai patikėti. kuriuose svarbiausias yra jų gaminamas komponentas (o šis komponentas. Patrauklumas . tačiau mokslininkai pastebėjo priešingą reiškinį. be abejo. jie daro mums poveikį. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ma. Už savo produkcijos reklamavimą Nike moka Tigeriui Woodsui 100 milijonų dolerių ne dėl to. skyrelį „Mokslinių tyrimų išvada. ypač įtaigus oratorius. daro didesnę įtaką.plati sąvoka. kad pasikvietus populiarų asmenį siekiama įtikinti. paaiškėjo. kurioje jaunuoliai kreipiasi į jaunimą. Thomas Lasateras ir Albertas Ramirezas (1978) vidurinės mokyklos juodaodžiams moksleiviams parodė vaizdo informaciją apie tai. ir vertas pasitikėjimo. esame atviresni jo argumentams (pagrindinis įtikinėjimo būdas). kaip reikia rūpintis dantimis.aspirinas). kurie elgiasi taip kaip mes. 7. būna paveikesni. Ši reklama grindžiama kita paveikaus kalbėtojo savybe . juo labiau įtikinama. Kennedy. Jie žino. Farmacijos bendrovių skausmą malšinančių vaistų reklamose dalyvauja baltu chalatu vilkintis žmogus. Johnas F. kad reklamuojamas produktas tikrai vertingas. Greičiau išgirstame žmones.270 II d a l i s . Patrauklumas ir simpatijos Daugelis mūsų neigia. kurie mums patinka. Tačiau kitose reklamose patikimumo principu nesinaudojama. 1979. Vienas jo aspektų yra fizinis patrauklumas. Žmonės. ypač emociniai. kad jis yra sportinių rūbų ekspertas. . (Žr. kuris užtikrintai tvirtina. jog dauguma gydytojų rekomenduoja vaistus. Patrauklus kalbėtojas (dažnai jis kuo nors panašus į publiką) būna paveikiausias tais klausimais. Argumentai. Ne tik nugirstame. kaltindami rūkalų pramonę dėl daromos žalos ir rinkodaros būdų (Krisberg. Šiuo faktu sėkmingai pasinaudota reklaminėje nerūkymo kampanijoje. Eksperimentai su virtualia socialine tikrove". subtiliai mėgdžiodami mūsų pozicijas. Be to. Pallak ir kiti. kad tų. 1983). kurį reklamuoja. Kai kitą dieną stomatologas patikrino vaikų dantis. Kitas patrauklumo aspektas . 2001). kai juos pateikia gražūs žmonės (Chaiken.

) maciją iš juodaodžio stomatologo. nebijokite pagirti. Retenybė: žmonės vertina tai kas reta. kuri informacija ir galimybės iš tiesų yra išskirtinės. Nepanašus kalbėtojas pateikia mažiau šališką požiūrį. Paprašykite. Šaltinis: Knygoje Influence: Science and Practice („Įtaka: mokslas ir praktika") mokslininkas Robertas Cialdinis (2000) aprašo šešis principus.1 LENTELĖ. grindžia mus panašiais interesais. Antra vertus. Abipusiškumas: žmonės jaučia pareigą atsilyginti. kurias esate išsprendę. Nuoseklumas: paprastai žmonės gerbia savo viešus įsipareigojimus. kai veiksnio X nėra. dantys buvo stropiau išvalyti. ar svarbesnis yra subjektyvus pasirinkimas. įtikinėjimai. labiau įtikina nepanašus kalbėtojas. išgirstus iš savo grupės atstovų (Van Knippenberg ir Wilke. garsus stomatologas (nepanašus. tačiau nepatyręs). Simpatijos: žmonės palankiau reaguoja į tuos. Įprasta.7 skyrius. tarsi patvirtinančius. . kurie jiems patinka." Pasistenkite klausdami išgauti pažadą. Kai pasirenkant svarbios asmeninės vertybės. Ar panašumas svarbesnis už patikimumą? Kartais taip. jog pagal veiksnį X galima spręsti. Wilder. Išsikovokite draugų pripažinimą ir darykite įtaką žmonėms. Tačiau kai reikia vertinti faktus. 1992. įtikinamiausi būna panašūs kalbėtojai. Sidnėjuje ar Londone. Tokie iš pažiūros prieštaringi duomenys paskatina mokslininkus imtis detektyvo darbo. Šeši įtikinimo principai Principas Autoritetas: žmonės sutinka su patikimais ekspertais. jausti ir veikti. kur daugiau iškrenta kritulių. išvardykite problemas. ir žmones. Išnaudokite kolegų pavyzdį . skonis ar gyvenimo būdas. kad dažų parduotuvės klientams didesnę įtaką daro pasakojimas paprasto žmogaus. kad palankiau reaguojama į pamokymus. kokį jie planuoja pirkti. kartais ne. George Goethalsas ir Erickas Nelsonas (1973) atrado. Timothy Brockas (1965) pastebėjo. kuriems esate padėję. pavyzdžiui. o ne eksperto. Jie perša mintį.. Socialinis įrodymas: žmonės priima kitus asmenis kaip sektinus pavyzdžius. tačiau patyręs) įtikino labiau negu moksleivis (panašus. Nesakykite: „Prašau tai padaryti iki. Paaiškinkite. kuriais grindžiami žmonių santykiai ir įtaka. Taikymas Įrodykite savo išmanymą. kad veikia neatrastas veiksnys: kad panašumas svarbesnis esant veiksniui X. ĮTIKINĖJIMAS 271 7. jog aptariant burnos higieną. nusipirkusio tokį patį dažų kiekį. neseniai nusipirkusio 20 kartų daugiau dažų. ar objektyvi realybė. (Šiame poskyryje aptariame du pirmuosius.sekite gerbiamais žmonėmis. 1990). tiek gauni. Sukurkite ryšius. kad kiti užrašytų arba išreikštų žodžiu savo ketinimus. prisiminkime. kaip reikia mąstyti. Dosniai dalinkite savo laiką ir išteklius. o patikimumas svarbesnis.. Kiek duodi.

Žmones. S O C I A L I N Ė Į T A K A mokslinių t y r i m ų išvada Eksperimentai su virtualia socialine tikrove Socialinis psichologas Jimas Blascovichius susidomėjo nauju klausimu. Virtualius „žmones" galima visiškai kontroliuoti. Galima tiksliai kopijuoti veiksmus. kurie sąmoningai pastebėjo mėgdžiojimo faktą). Vienai grupei bendraujant su virtualiu asmeniu. įtaigesniu. sąžiningesnių. stebėti žmonių reakcijas į kitų fizinę negalią tyrinėti įtikinėjimą? Virtualios žmonių sąveikos galią įrodė Blascovichiaus buvusio bendradarbio Jeremy Bailensono kartu su studentu Nieku Yee atlikti eksperimentai. žadina empatiją ir stiprina tarpusavio ryšį (žr. jis atkartodavo savanorio studento judesius. pamėgo jį labiau negu tie. uždelsdamas 4 sekundes. Virtualios socialinės tikrovės eksperimentas. imituojant kito asmens dalyvavimą „mažiau kainuoja. Ankstesni tyrimai su realiais žmonėmis atskleidė. kontroliuoti sunku. leidžia lengviau kontroliuoti eksperimentą negu dalyvaujant tikriems žmonėms". „Mėgdžiotoją" studentai laikė įdomesniu. kad toks mėgdžiojimas skatina pamėgti mėgdžiojantį žmogų. kad laboratorijoje duobės nėra. kuriuos tyrinėtojas galėtų kontroliuoti ir keisti? Ar tai padėtų socialiniams psichologams tirti konformizmą toli vienas nuo kito esantiems žmonėms dalyvauti virtualiuose susitikimuose. Jam iš karto pasirodė. buvo ir labiau mėgstamas. Jeremy Bailensono ir Nieko Yee eksperimente kompiuteriu sukurtas veikėjas. linksėjo galva. Virtualios sąveikos laboratorijoje Stenfordo universitete 69 studentai savanoriai užsidėdavo virtualios tikrovės šalmus ir atsisėsdavo prieš virtualų žmogų kompiuteriu sukurtą vyrą ar moterį. Jimas Blascovichius (2002) manė.272 II d a l i s . kurie „bendravo" su juos mėgdžiojančiu kompiuteriniu kolega. reikalauja mažiau pastangų ir. buvo kiek labiau linkę sutikti su išgirstais teiginiais. virtualios tikrovės tyrimų laboratorijoje Kalifornijos universitete Santa Barbaroje sutikęs savo kolegą suvokimo tyrinėtoją JackąLoomisą Pamatęs studentą vaikščiojantį po laboratoriją su šalmu. . ir įtaigesnis. reikalavusių visada nešiotis tapatybės atpažinimo dokumentą Virtualusis asmuo tikroviškai judino lūpas. jis negalėjo suvaldyti baimės ir prisiversti pereiti lenta. Bailensono ir Yee (2005) eksperimente tie studentai. Nors Blascovichius žinojo. ir Blascovichius jį užsidėjo. Jei studentas pakeldavo galvą ir pasižiūrėdavo į viršų. skyrė jam daugiau dėmesio (rečiau žiūrėjo į šalį). kurie nebuvo mėgdžiojami (netgi atmetus duomenis septynių studentų. Tiriamieji buvo padalyti į dvi grupes. 11 skyrių). virtualusis chameleonas darė tą patį. net ir apmokytus eksperimentuotojo padėjėjus. mirksėjo akimis. Iš šios patirties kilo mintis: ar socialiniai psichologai galėtų pasinaudoti virtualia aplinka? Gal galima būtų pasiūlyti žmonėms tikroviškus potyrius. kurio mimika ir judesiai atkartojo eksperimento dalyvio mimiką ir judesius. kad per gilią virtualią duobę atsirado permesta lenta. svarbiausia. Dirgiklių kūrimas. kad tokie tyrimai parodo virtualiosios socialinės tikrovės galimybes. kuris 3 minutes šaipydavosi iš universiteto apsaugininkų.

juos labiau veikia kalbantysis asmuo (Chaiken. kaip formavosi nuostatos. bet ir ką sako. „žavinga asmenybe". Tačiau kas veikia labiau: logika ar emocijos? Ar Shakespeare herojus Lisandras buvo teisus. vė„Tiesa visada yra svariausias argumentas. 1851 („Socialinė statika") ." Sofoklis.į logiką"? Atsakymas: tai priklauso nuo auditorijos. pr. ji labiausiai reaguoja į pagrįstus argumentus. 2004 metų Jungtinių Valstijų prezidento rinkimuose daugeliui amerikiečių. tik truputį besiskirianti nuo jiems priimtinos. Phaedra. 1980. ar pabaigoje? Aptarkime kiekvieną šių aspektų. Kam amerikiečiai atiduos pirmenybę. 1983. daugelis rinkėjų būna abejingi. o ne intelektas. ar geriau kalbėti pirmam. Aistrą galima sieti su logika. vis dėlto labiau patiko George W. 1949). kaip sukurti pagrindinio įtikinėjimo būdo receptą. o ne jų nuomonę apie kandidatų savybes ir tikėtiną veiklą (Abelson ir kiti. analitiškai mąstantys žmonės labiau reaguoja į racionalius argumentus nei mažiau išsilavinę ar mažesnio intelekto asmenys (Cacioppo ir kiti. Aukštesnio išsilavinimo. dalyvaudami bendruomenės susirinkime. tikriausiai svarstytumėte. 1982). suinteresuota publika renkasi pagrindinį įtikinimo kelią. Kai pirminė nuostata suformuojama pasitelkiant emocijas. 496-406 m. pritariančių demokratų kandidatui Johnui Kerry. Jei jums reikėtų pradėti akciją dėl mokesčių už mokslą ar draudimo rūkyti.pavyzdžiui. ir emocingi. Sočiai Statics. 1996. Sprendžiant iš interviu prieš svarbius rinkimus. ir už jį balsavo. pateikiant kvapą gniaužiančią istoriją apie badaujantį vaiką? Žinoma. Taip pat svarbu. „Nuomonę formuoja emocijos. tarkime. sakydamas: „Žmogus juk vadovaujasi protu"? O gal išmintingesnis lordo Chesterfieldo patarimas: „Dažniau apeliuokite į žmonių jausmus. Petty ir kiti. Kr. Jie laikė jį ryžtingesnių. ar įvertinti bei paneigti priešingus požiūrius? • Jei pateiksite abu požiūrius. Logika versus emocijos Tarkime. argumentai gali būti ir logiški. Nesuinteresuota publika renkasi šalutinį įtikinėjimo kelią. ar iš esmės kitokia? • Ar reikėtų reikšti tik savo požiūrį. lengviau prognozuoti pagal jų emocinę reakciją į kandidatus. arba aukų badaujantiesiems rinkimo kampaniją. Bushas. Ar geriausia būtų sugrupuoti savo argumentus temomis ir pateikti įspūdingą statistiką? O gal geriau pavyks apeliuojant į jausmus . širdį bei silpnybes ir rečiau . 1981). Paprasta logika atvestų prie vieno ar kito šios problemos aspekto: • Koks teiginys labiau įtikins: logiškas ar veikiantis emocijas? • Ar žmonių nuomonę labiau veiks pozicija. jūs dalyvaujate aukų rinkimo badaujantiems kraštams kampanijoje. Hovland ir kiti.Ką sako? Pranešimo turinys Svarbu ne tik kas sako." Herbert Spencer. Mąstanti.

Šaltinis: Duomenys iš Janis.). kad jūsų pateikta informacija sukels teigiamas emocijas publikai. Būdami nusiminę daugiau svarstome. jei jiems skaitant įtaigius faktus buvo leidžiama valgyti žemės riešutus ir gerti pepsikolą (žr. 100 Skaitydami neužkandžiavo Skaitydami užkandžiavo Vėžio gydymas Karinės pajėgos Temos Kelionė į Mėnulį Trimačiai kino filmai liau lengviau bus įtikinti apeliuojant į jas. pasistenkite pakelti publikos nuotaiką ir turėkite vilties. Fabrigar ir Petty.274 II d a l i s . Irvingas Janisas ir jo kolegos (1965. Dabbs ir Janis. Tačiau norint pakeisti informacija pagrįstą nuostatą. kai pirminė nuomonė suformuojama logiškais argumentais. 1965) pastebėjo. 1990. Braverman. kurie skaitė neužkandžiaudami. Tie. 1991). 7. Kaye ir Kirschner. 1965. 1993. Teigiamų emocijų poveikis. jei pateikiant jį sužadinamos neigiamos emocijos. Nauji išgyvenimai gali pakeisti emocijomis pagrįstą nuostatą. ir vėliau bus lengviau įtikinti panašaus pobūdžio argumentais (Edwards. jei ji susijusi su teigiamomis emocijomis. kad Kento universiteto studentus labiau veikė liaudies poezija. todėl silpni argumentai neįtikina. nei eilės neskambant muzikai. Tad jei negalite pateikti svarių argumentų.iš dalies sustiprindami teigiamą mąstymą (jei žmonės motyvuojami mąstyti) ir iš dalies susiedami malonius pojūčius su pranešimu (Petty ir kiti. 1993). įtikinti buvo lengviau nei tuos.3 pav. Pranešimas taip pat gali buti efektyvus.3 PAVEIKSLAS Žmones. Baimės poveikis. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 7. kurie skaitė ir užkandžiavo. per daug apie ją negalvojant. Panašiai Markas Galizio ir Clyde Hendrickas (1972) pastebėjo. būdami gerai nusiteikę į pasaulį žvelgiame pro rožinius akinius. 2005. kuriems patinka verslo pokalbius organizuoti kartu su gausiais pietumis skambant švelniai muzikai. gali džiūgauti dėl šių rezultatų. kai ją lydėdavo maloni gitaros muzika. impulsyvesnius sprendimus ir labiau pasikliaujame šalutiniais veiksniais (Bodenhausen. Informacija būna įtaigesnė. kad Jeilio universiteto studentus labiau pavykdavo įtikinti. kai stengia- . Malonūs pojūčiai dažnai sustiprina įtaigumą . Baimė gali būti veiksminga. Schwarz ir kiti. 1999). Tačiau taip pat darome skubesnius. gali prireikti daugiau informacijos. Kaip buvo pastebėta 3 skyriuje.

palaikyti gerą fizinę būklę (Lee ir Aaker. Daugelis rūkalių. Kai Claude Levy-Leboyer (1988) pastebėjo. pavyzdžiui. susirūpinimą sukelianti informacija apie cholesterolio keliamą pavojų gali paskatinti žmones valgyti neriebų ir mažai cholesterolio turintį maistą (Millar ir Millar. Baimę žadinantys pranešimai skatina žmones atlikti įvairius tyrimus. kokie baisūs dalykai gali jiems nutikti. bet ir perspėjimai vengti rizikingo seksualinio elgesio bei vairavimo išgėrus.7 skyrius. 1976). todėl ji reikalauja. Kai baimė susiduria su malonius pojūčius žadinančiais veiksmais. Baimę sukeliančių pranešimų įtaiga naudojasi ne tik rūkymo antireklama. nes leidžia anksti diagnozuoti vėžį) per 12 mėnesių pasidarė tyrimus. Tačiau kokią baimę reikėtų sukelti? Ar užtenka sužadinti tik nedidelę baimę. Jei nepasakoma. kad juo labiau žmonės išgąsdinami. atlikti odos vėžio profilaktinius tyrimus. 2004). 1970. Daugelis bijančių susirgti AIDS nesusilaiko nuo lytinių santykių ir nenaudoja prezervatyvų. pagąsdintų. kad dėl rūkymo anksčiau mirs. pasidaryti krūtų mamogramą. Peteris Salovey ir jų kolegos (1995) 40-66 metų amžiaus moterims. Baimės jausmu manipuliuojanti informacija ne visada veiksminga. parodė mokomuosius filmus apie mamografiją. o ne paskatinti gerą dalyką. 2001). 1990). Sara Banks. 1966). kad cigarečių gamintojai ant kiekvieno pakelio pateiktų ryškią informaciją apie rūkymo keliamą pavojų (Newman. kai reikia užkirsti kelią blogam dalykui (pavyzdžiui. jog vaizdžiai rodant rūkaliams. kad neatlikus mamogramos galima netekti gyvybės). o paneigiama baimė. vėžiui). 2003. Pavyzdžiui. kaip išvengti pavojaus. kad jie nebekreiptų dėmesio į pranešimą? O gal juos reikia mirtinai išgąsdinti? Howardo Leventhalio ir jo kolegų (1970) Viskonsino universitete bei Ronaldo Rogerso su kolegomis Alabamos universitete (Robberson ir Rogers. todėl sukelia atmetimo reakciją (Leventhal. pasiskiepyti nuo stabligės ar atsargiau vairuoti automobilį (Muller ir Johnson. 1988) atlikti eksperimentai rodo. pavyzdžiui. Kanados vyriausybė tiki. Gąsdinantys pranešimai geriau veikia. dažniau valyti dantis. dažnai ne elgsena pasikeičia. kad Prancūzijos jaunuolių polinkį vairuoti išgėrus mažina baimę sukeliantys vaizdai. Tik pusė žiūrėjusiųjų teigiamai pateiktą informaciją (pabrėžiančią. kad mamograma gali išgelbėti gyvybę. pasitikrinti sėklidžių būklę. ĮTIKINĖJIMAS 275 masi įtikinti žmones mažiau rūkyti. Ruiter ir kiti. Jei sužadinama baimė susirgti. Prancūzijos vyriausybė šiuos vaizdus įtraukė į valstybinės televizijos laidas. gąsdinanti informacija tampa žlugdanti. 2001). Dėl šios priežasties baimę skatinantys pranešimai būna efektyvesni. jei ne tik gąsdina dėl galimos grėsmės. nepasidariusioms mamogramų. stengiantis žmonių neišgąsdinti tiek. bet ir padeda rasti sprendimą ir pasi- . Rogers ir Mewborn. juo labiau jie reaguoja. sustiprėja patarimų įtaiga. ir toliau teberūko. žmogus labiau susidomi informacija apie ligą ir apsisaugojimo nuo jos būdus (Das ir kiti. Tačiau šitaip pasielgė du trečdaliai žiūrėjusiųjų baimę sukeliančią informaciją (pabrėžiant. pastebi Eiliotas Aronsonas (1997).

kad remiant poziciją. Vaizdingoje propagandoje dažnai eksploatuojama baimė. tarkime. 1979 („Stiliaus elementai") justi galinčiu jį įgyvendinti (Devos-Comby ir Salovey. Nikolė svarsto: „Kaip išjudinti tėtį? Ar prikalbinti jį pamėginti nuosaikiai mankštintis. Judith Turner ir Merrill Carlsmith (1963) teigė. itin prieštaraujančią klausančiojo pozicijai. buvo ne logiški. ir nieko nedaryti. padaugėjo nuo 14 iki 39 proc. Nesutikimas sukelia diskomfortą. skaitytojams nurodoma sudaryti savo rajono žydų sąrašus (Bytwerk ir Brooks. Tad didesnis nesutarimas gali sukelti mažesnius pokyčius. Prieštaringumas Įsivaizduokite štai tokią sceną: Nikolė atvyksta namo pavasario atostogų ir tikisi savo stambaus sudėjimo.nuo 1984 iki 1986 metų . kad AIDS piko laikotarpiu .gali labiausiai pakeisti nuomonę. o diskomfortas skatina žmones keisti savo nuomonę (prisiminkite 4 skyriuje aprašytą disonanso efektą). naudoti prezervatyvus. kad jo mankšta . Tad gal didesnis nesutarimas galėtų sukelti didesnius pokyčius? Tačiau. 1980). Ji kasdien nubėga 5 mylias. tikslumas ir konkretumas. 2002. o emocingi. nemalonia informacija žmonės gali nepatikėti. socialiniai psichologai gali įrodinėti ir viena. tai tikrai šiuo: patikimiausias būdas sudominti skaitytoją ir išlaikyti jo dėmesį yra aiškumas. kurie tariamai valgo žiurkių mėsą. XX a. vidutinio amžiaus tėvą užkrėsti Judraus ir sveiko" gyvenimo būdu. atkreipianti dėmesį į su lytiniais santykiais susijusią riziką. S O C I A L I N Ė Į T A K A „Jei studijavusieji rašymo mėną ir sutaria kuriuo nors klausimu. kurie lankosi žydų parduotuvėse ir naudojasi žydų specialistų paslaugomis. 1992. kurį sunku paneigti . kaip kovoti su „pavojumi": išvardytos žydų parduotuvėlės. Eiliotas Aronsonas. bet ir pateikti apsisaugojimo strategiją: susilaikyti nuo lytinių santykių. Kai T." Kaip ir Nikolė. kad susilaiko nuo lytinių santykių arba yra monogamiški. tėtis leistųsi į kompromisą ir nors kažkiek mankštintųsi? Tačiau kita vertus jis gali pamanyti. laikytis monogaminių santykių. Streicherio argumentai. kita vertus. kuri jiems daugiau ar mažiau atrodo priimtina (Liberman ir Chaiken. Nesutinkantys su žinių laidos išvadomis klausytojai jų vedėją vertina kaip šališką. kad žmonės galėtų jų vengti.tai „nardymas po TV kanalus". . VVhite. Šiuose argumentuose taip pat buvo pateikiami aiškūs bei konkretūs nurodymai. Nikolės tėvas sako. Zanna. devintajame dešimtmetyje AIDS baimė daugelį vyrų privertė saugotis. ir kita. skaitytojai buvo skatinami pranešti pavardes vokiečių. Ruiter ir kiti. siekia ne tik išgąsdinti ( „ A I D S žudo"). 2001). nepatikimą ir nevertą pasitikėjimo. Reklama. jog aš pakvaišau. sukėlė baimę šimtams tūkstančių žmonių. Maddux ir Rogers. Naciai laikraštyje Der Sttirmer pasakodami nebūtas istorijas apie žydus. 1993). B. 1988). kasdien pasivaikščioti. jei paprašyčiau imtis sudėtingesnių pratimų. kaip ir didžioji nacistinės propagandos dalis.teigūsių. ar pabandyti jį įtraukti į daugiau pastangų reikalaujančią ritminę gimnastiką arba bėgiojimą? O gal. Apklausus 5000 homoseksualių vyrų paaiškėjo. patikimas šaltinis . prievartauja ne žydes moteris ir apgaulės būdu išvilioja asmenines santaupas. (Fineberg. 1983.toks. Žmonės lengviau priima žinią." VViliam Strunk ir E. The E/ements of Style.276 II d a l i s .

Nikolė galbūt gali būti kategoriškesnė nei tuo atveju.4 paveiksle. jos liaupsės nebuvo nė kiek įtaigesnės nei santūrus pagyrimas. Petty ir Cacioppo. Tumer ir Carlsmith. ypač jei šis teiginys visiškai priešingas tam. 1972. Mažas Vidutinis Prieštaringumas Didelis S. Šaltinis: Aronson. Ar Nikolė ją dievinančiam tėvui yra išskirtinis autoritetas? Jei taip. informacija gali atrodyti teisingesnė ir labiau nuginkluojanti. 1979. su kuriuo jie iš dalies jau sutiko (Pallak ir kiti. 1963. Tad. Jutos universiteto auditorijų korpuse prie šiukšlių dėžių buvo išklijuoti tokie užrašai: „Prašau nemesti aliuminio skardinių!!!!! Mes- . Rhine ir Severance. Vienpusiai versus dvipusiai argumentai Besistengiantieji įtikinti susiduria su dar vienu praktiniu klausimu: ką daryti su oponento argumentais. ji gali bandyti įpiršti visą sveikatingumo programą. 1970). Antra vertus. Jei ne. o jūsų auditorijai siūlomas klausimas mažai terūpi .7 skyrius.4 PAVEIKSLAS Prieštaringumas sąveikauja su informacijos šaltinio patikimumu. kai jis tik santūriai pagirdavo kūrinį. paragindami rinkti aliuminio skardines antriniam perdirbimui. Eliotas išgirdavo kitiems nepatinkantį eilėraštį.veikite: propaguokite kitokį požiūrį. Sutikus su jais. Tačiau kai Misisipės valstijos pedagoginio instituto studentė Agnės Stearns vertino nepatinkantį eilėraštį. žmonės labiau juo patikėdavo nei tada. Carol Werner ir jos kolegos (2002) pademonstravo nuginkluojančią paprastų dvipusių teiginių galią. Jei Nikolės tėvas dar negalvojo apie mankštinimąsi arba jam tai nerūpi. jei tėvas būtų ryžtingai nusiteikęs nesimankštinti. Tad atsakymas į Nikolės klausimą: „Ar man vertėtų ginti kraštutinę poziciją?" būtų toks: „Viskas priklauso nuo aplinkybių". kaip parodyta 7. Santūriai prieštaraujantis teiginys jiems gali pasirodyti kvailai radikalus. prieštaravimas ir patikimumas veikia vienas kitą: priešingos informacijos poveikio stiprumas priklauso nuo kalbėtojo patikimumo. Labai įsigilinusieji į kurį nors dalyką būna linkę sutikti tik iš dalies. jei pripažįstami oponentų argumentai. Tad jei esate patikimas autoritetas. ĮTIKINĖJIMAS 277 7. Tik labai patikimas informacijos šaltinis gali veiksmingai įrodyti kraštutinę poziciją. Atsakymas taip pat priklauso nuo to. ar ši tema aktuali Nikolės tėvui. ji būtų išmintingesnė apsiribodama nuosaikesniu siūlymu. auditorijoje galima sukelti sąmyšį ir susilpninti savo poziciją.

" Kai paskutiniame. Kaip parodyta 7.5 paveiksle. pateikite jai dvipusius argumentus. kad lengviau kovoti ne su dviem.„Galbūt tai nepatogu. Vienpusis kreipimasis buvo paveikiausias tiems. Amerikos karių skeptišką požiūrį į teiginį apie Japonijos galią labiau pakeitė dvipusė komunikacija. Tad politikas. Taigi jei jūsų auditorijai bus pateiktas priešingas požiūris. o su vienu priešu. Antrajame pasauliniame kare nugalėjus Vokietiją. jog mus sutriuškina pakartodami savo nuomonę ir nekreipdami jokio dėmesio į mūsiškę. Eksperimentai taip pat parodė. esantį pirmame aukšte šalia įėjimo. buvo veiksmingesnis tarp tų. Vienpusis Pranešimas Dvipusis „Oponentai įsivaizduoja. nei pakabinus bet kurį kitą skelbimą) buvo sumesta į specialų konteinerį. Ši sąveika . Imitaciniuose teismo procesuose gynybos pozicija tampa patikimesnė. Iš karto šiam teiginiui pritariančių karių įsitikinimą sustiprino vienpusis pranešimas.80 procentų skardinių (dvigubai daugiau nei iki skelbimų pasirodymo ir daugiau. Optimistą labiausiai veikia teigiantis įtikinėjimas („Pagal naująjį planą mokestis už mokslą sumažėja mainais už darbą universitete"). kurie šiam teiginiui jau buvo pritarę. jei gynėjas anksčiau nei kaltintojas pateikia patirtos žalos įrodymus (Williams ir kiti. 1970. Pesimistui veiksmingesnis yra nei- . o pranešėją laikyti neobjektyviu. kuris pripažino priešingus argumentus. Lumsdaine ir Sheffield. 1949. įtaigiai parašytame skelbime buvo pateiktas pagrindinis kontrargumentas ir į jį reaguota . . Kita laida buvo dvipusė: joje buvo paminėti priešingi argumentai ir į j u o s atsakyta. informacijos efektyvumas priklausė nuo klausytojo. kad kariai atsipalaiduotų ir galvotų. Kreipimasis. kad esama ir kitokių argumentų. JAV armija nenorėjo. Tikriausiai vienpusis pranešimas informuotą auditoriją skatina ieškoti kontrargumentų. kuriose buvo įrodinėjama. Šaltinis: Howland. kalbėdamas išprususiai auditorijai.5 PAVEIKSLAS Pradinės nuomonės sąveika su vienpusiu versus dvipusiu argumentais Vokietijai pralaimėjus Antrajame pasauliniame kare. reaguodamas į opozicijos teiginius. Maxims and Reflections („Maksimos ir refleksijos") kite jas į konteinerį. Lumsdaine ir Janis. bet labai svarbu!!!". Tad jau minėtas socialinės psichologijos ekspertas Carlas Hovlandas su bendradarbiais (1949) Armijos informacijos bei švietimo skyriuje parengė dvi radijo laidas.tipiškas įtikinėjimo tyrimų pavyzdys. pavyzdžiui. 1993). S O C I A L I N Ė ĮTAKA 7. Viena iš šių laidų buvo vienpusė: joje nebuvo pripažįstama. dvipusis informacijos pateikimas būna įtaigesnis ir jo poveikis išlieka ilgiau (Jonės ir Brehm. jog kova su Japonija bus lengvesnė. kad karas Ramiajame vandenyne tęsis dar bent dvejus metus. kurie su šiuo teiginiu nesutiko. 1953). pasielgtų išmintingai." Goethe. kad jei žmonės yra (arba bus) supažindinami su priešingais argumentais.278 II d a l i s .

darbštus. kritiškas. (Tada būtų lengviau studijuoti šį skyrių. Solomonas Aschas (1946) šiuos sakinius pateikė studentams Niujorke. impulsyvus. Galbūt norėtųsi. užsispyręs. jog konsultuojate garsų politiką. ką kažkada buvote perskaitęs." Ir studentai. kurių metu žmonėms pavyksta atspėti 50 procentų atsakymų. Tad gal iš tiesų geriausia kalbėti paskutiniam? Pirmoji jūsų argumentų grupė atspindi labiausiai įprastą dalyką. 1975. ir mokslininkai ieško paprasčiausių principų. Visi laukia jūsų patarimo. kurie skaitė išvardytus atvirkščia tvarka. „poveikis būna sudėtingas . kurie atspėja eksperimento pradžioje. darbštus ir protingas. Tie. Pirmieji įspūdžiai yra svarbūs. 1968. jei susiformavusį įsitikinimą sugriauti sunku. užsispyręs ir pavydus. pastebi Richardas Petty ir Duane Wegeneris (1998). kurie skaitė epitetus. nes žino. Mintyse perkratote viską. kad įtikinimo kintamųjų poveikis būtų paprastas. Likus trims savaitėms iki rinkimų abu politikai atvyksta pasirodyti per vakaro žinių laidą ir paskelbti iš anksto paruoštą pareiškimą. kas išgirstama vėliausiai. Pavyzdžiui. kurio pavardė pirmoji sąraše.7 skyrius. kuris turi dalyvauti debatuose su kitu garsiu politiku dėl dvikalbio mokymo įteisinimo. 2003). kad jūsų konsultuojamas politikas gali pasirinkti. Studentai perskaitė ir vienos.vienose situacijose jie sustiprina įtaigumą. išdėstytus nuo protingas iki pavydus. Tie. ar įžvelgiate skirtumą tarp šių dviejų apibūdinimų? t Džonas yra protingas. 1981). . Be to. Be to. kurie sėkmingai spėja po nesėkmingų bandymų pradžioje (Jonės ir kiti. Metant monetą paaiškėja. Kitas pavyzdys: Normanas Milleris ir Donaldas Campbellas (1959) Šiaurės Vakarų universiteto studentams pateikė tikros civilinės bylos sutrumpintą stenogramą. kad klausydami ir analizuodami antrojo prelegento kalbą žmonės darysis palankesni pirmojo kalbėtojo atžvilgiu. tada pasisakant pirmam galima pateikti idėjas. daugumos kintamųjų. o gynybos . pirmumo efektą: pirmoji pateikta informacija būna įtaigiausia. kad studijavote socialinę psichologiją.į kitą. tai. kitaip jiems teks mokėti už mokslą") (Geers ir kiti. Jie suskirstė ieškovo liudijimą bei įrodymus į vieną grupę. kritiškas. prisimenama geriausiai. nei tie. Keistai pirmumo efektas pasireiškia rinkimuose: kandidatui. kas išgirstama pirmiausia. sekasi labiau (Moore. tai ir mūsų principai privalo būti sudėtingi. atrodo gabesni nei tie. Panašus efektas pastebimas eksperimentuose. ir ki- pirmumo efektas (primacy effect) Jei visos kitos sąlygos vienodos. McAndrew. • Džonas yra pavydus. Langer ir Roth. o kitose sumažina.) Deja. Pirmumas versus naujumas Įsivaizduokite. sukeldama pirmumo efektą. impulsyvus. kurios užtikrins. ar antras. Ar būtų geriau kalbėti pirmam? Žmonių išankstinė nuomonė veikia jų interpretacijas. asmenį įvertino palankiau. pradžioje pateikta informacija paprastai daro didžiausią poveikį. Pirmesnė informacija turėjo įtakos vėlesnės informacijos interpretavimui. ĮTIKINĖJIMAS 279 giantis įtikinėjimas („Visi iš kitos valstijos atvykę studentai privalės atidirbti universitete. Antra vertus. paprastai didžiausias dėmesys skiriamas tam. 2004). ar kalbės pirmas. Tačiau jei tikrovė yra sudėtinga.

atrodo teisus tol. Bendraujama įvairiai: akis į akį. taip įsimyli savo pačių žodžius.6 PAVEIKSLAS Pirmumo efektas versus naujumo efektas Kai du įtaigūs teiginiai seka vienas po kito ir auditorija į juos reaguoja praėjus tam tikram laikui. pirmasis teiginys [gyja pranašumą (pirmumo efektas). kad pastarosios dienos įvykiai gali užgožti reikšmingus ankstesnius. raginančius nešiukšlinti. ką sako patarlė: „Tas. Nepaisant to. dauguma palaikė tą požiūrį.280 II d a l i s . naudojantis reklama. Prognozuojamas pirmumo efektas: Reakcija Sutinkama su 1-u teiginiu Prognozuojamas naujumo efektas: (laikas) 2-as teiginys Reakcija Sutinkama su 2-u teiginiu naujumo efektas (recency effect) Kartais vėliausiai pateikta informacija turi didžiausią poveikį. O kaip dėl priešingos galimybės? Ar mūsų gebėjimas geriau prisiminti naujesnę informaciją nesukelia naujumo efekto? Visi esame patyrę tai. Tikriausiai prisimiršo didžioji dalis prieš savaitę skaitytų argumentų. Kai du teiginius skiria laiko tarpas ir auditorija reaguoja netrukus po antrojo teiginio. Kai po dviejų paeiliui išgirstų teiginių seka laiko tarpas. Kaip priverčiame vairuotojus sumažinti greitį ir nenuleisti akių nuo kelio? Pastatome ženklus su užrašais: „Vairuok atsargiai".pasireiškė naujumo efektas. Naujumo efektas retesnis nei pirmumo. reikia bendrauti. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 7. 1) kai abu teiginius skiria nemažas laiko tarpas ir 2) kai auditorija sutinka tuojau pat po antrojo teiginio. Tai ypač būdinga.6 pav. Milleris ir Campbellas kitai studentų grupei davė perskaityti tik vienos grupės parodymus.). kurį perskaitė pirmiausia. kuris jų studijų . Rezultatai buvo priešingi ankstesniems . tos grupės liudijimus bei įrodymus. rašytiniais dokumentais. Paklauskite universiteto studentų. Kaip mes stengiamės sukviesti žmones į renginį universitete? Iškabiname skelbimus. Po savaitės mokslininkai davė perskaityti kitus parodymus ir iškart pareikšti savo nuomonę. kasdienė psichologija akcentuoja parašyto žodžio galią. Tad ką dabar galėtumėte patarti debatuose dalyvaujančiam politikui? Kaip sakoma? Komunikavimo kanalas Norint įtikinėti. kurie kalba viešai kaip dėstytojai arba oratoriai. kuris pirmasis atskleidžia savo argumentus. 1994). Tie iš mūsų. kol neateina kitas ir neatlieka kryžminės apklausos". Kai po savaitės jie sugrįžo pareikšti savo nuomonę. pranašesnis tampa antrasis teiginys (naujumo efektas). per televiziją ar radiją. Aktyvi patirtis ar pasyvus priėmimas? Ar žodiniai raginimai įtaigesni? Nebūtinai. Kaip skatiname studentus nešiukšlinti universiteto teritorijoje? Studentų miestelio skelbimų lentoje ir prie laiškų dėžučių iškabiname skelbimus. Iš savo patirties (ir iš atminties eksperimentų) žinome. paprastai pasireiškia pirmumo efektas (žr. Užmiršimas sukuria naujumo efektą. Kad tuo įsitikintų. jei pirmasis teiginys skatina mąstyti (Haugtvedt ir Wegener. 7. kad kyla pagunda pervertinti jų galią.

turėdama tokią galią. gal jie ką nors skaitė ar girdėjo apie rasinius prietarus ir diskriminaciją. kaip greitai šios skirtingos aspirino tabletės tirpsta burnoje. dėstytojai. Po to jis pasitraukė į šalį ir stebėjo 180 praeivių elgesį. To- Daugybės apklausų dalyviai sutinka. Vaistinėje prekiaujama dviejų rūšių aspirinu. Skrajutės su šiais raginimais kiekvieną rytą buvo dedamos į studentų laiškų dėžutes ir kabinamos visose gerai matomose studentų miestelio skelbimų lentose. Išvada: pamokslai nepadarė jokio poveikio rasinėms nuostatoms. kad pamokslininkui tenka įveikti daug kliūčių. Ar lengva žmones įtikinti? Panagrinėkime du gerais ketinimais grindžiamus atvejus. kad ir kaip būtų liūdna. Ar dabar praeiviai puolė vykdyti raginimus? Tik 2 iš 180 praeivių pakėlė šiukšles. kurias mes. paprasčiausia neįprastų dirgiklių ekspozicija gimdo simpatiją. 2005). Reklama nežinomą kandidatą paverčia žinomu.1 lentelėje. bet kuris vaistininkas jums patvirtins. įsimintina bei patraukli. Kaip pamatysime 11 skyriuje. smerkiančio rasinį fanatizmą ir neteisingumą. pamatome. ĮTIKINĖJIMAS 281 aspektas buvo vertingiausias arba ką jie prisimena iš pirmo kurso. įtikinanti. prisimins puikias paskaitas. kad abi rūšys visiškai vienodos. Eksperimentuotojai apsilankydavo pas juos prieš ir po pamokslo. Mūsų organizmas negali pajusti jokio skirtumo. Tačiau kišenės gali jį pajusti. sakė negirdėję nieko. buvo tiesiai paklausta. bet kad informacija būtų suprantama. stovinčios ant šaligatvio. Kalifornijos valstijos Skripso koledže per savaitę trukusią kampaniją prieš šiukšlinimą studentai buvo raginami „išsaugoti Skripso studentų miestelį gražų". Paskutinę kampanijos dieną jis vėl testavo 180 praeivių. Kai apie tai susimąstome. kad žiniasklaida veikia nuostatas. numetė keletą šiukšlių. Kaip buvo parodyta 7.7 skyrius. 1995). Reklamuojamas aspirinas milijonams žmonių parduodamas trigubai brangiau nei nereklamuojamas. 1980. kuriuo vaikšto daug žmonių. kad paprasčiausias kartojimas gali priversti patikėti teiginiu. . kad ne tik prikaustytų dėmesį. Per antrąjį pokalbį paklausti. Tačiau pasyviai pateikta informacija ne visada būna bergždžia. Dar nuostabiau. Rūpestingai apgalvotame kreipimesi privalo būti atsižvelgta į visus šiuos įtikinėjimo elementus. daugiau nei 30 proc. ir tik nedaugelis. tik 10 proc. ar jų dvasininkas yra „kalbėjęs apie prietarus arba diskriminavimą per pastarąsias porą savaičių". Niekas nepakėlė nė vienos šiukšlės. „išsivalyti šiukšles" ir t. Jei nekreipsime dėmesio į tai. įsivaizduojame perskaitę. Likus dienai iki kampanijos pradžios socialinės psichologijos ekspertas Raymondas Paloutzianas (1979) šalia šiukšlių dėžės. o kita nereklamuojama. Ar. Thomas Crawfordas (1974) ir jo bendradarbiai atliko eksperimentą su 12 bažnyčią lankančių tikinčiųjų. o ne jų pačių (Duck ir kiti. Kai likusiųjų 90 proc. iš kurių viena rūšis labai reklamuojama. tačiau tik kitų žmonių. įtaigus pranešėjas privalo pateikti informaciją taip. opensecrets. Aspirinas yra aspirinas.org. apklaustųjų spontaniškai prisiminė pamokslą. žiniasklaida gali turtingam politikui padėti „nusipirkti" rinkimus? Paprastai per pirmą prezidento rinkimų turą išleidusieji daugiausiai pinigų surenka daugiausiai balsų (Grush. t.

2004). tačiau. bet ir formuoja elgesį. kad niekada nesulauksite sėkmės. kuriose įtikinėjimas bus sėkmingas? Čia galioja paprasta taisyklė: kuo svarbesnis klausimas. Jei pasyviai pateikta informacija kartais būna paveiki. ritmas. lemia ir patikimumą. vėliau jis gali būti klaidingai prisimintas kaip teisingas (Skurnik ir kiti. ką ir „skubant priveliama klaidų". nepakanka vieno stumtelėjimo. ypač jei jaučiame atsakomybę. taip pat padidina sklandumą bei įtikimumą. Įtikinėjimas aktualesnėmis temomis. kad „Hario Poterio" serija bus tokia populiari (pirmosios knygos . kuriose tvyro rasinė įtampa. mažiau baiminasi puolimo. tose vietose. tuo silpnesnis įtikinėjimas. Rowlings agentas prieš pasirodant knygai „Haris Poteris ir išminties akmuo" Įtikinėjimo tyrimai rodo. . pabrėžiame idėją to. primena Sizifo darbą. kad jį įvykdytum. besirimuoj antys žodžiai ar sakinio ritmika.„Haris Poteris ir išminties akmuo" . „gandų kūrimą". S O C I A L I N Ė Į T A K A kie trivialūs teiginiai. Lengva parodyti reklamos galią tokiais nereikšmingais klausimais. tačiau atrodo teisingesnis. 2005). Politikos manipuliatoriai gerai žino. Kaip matėme 4 skyriuje „Elgesys ir nuostatos". kad reklaminis teiginys („Ryklio kremzlės gydo artritą") yra neteisingas. kol vaikai vienas per kitą jos neišpopuliarino.282 II d a l i s . apie rasizmą. padeda kategoriškai atsisakyti lytinių santykių ir skatina naudoti apsaugos priemones (Albarracin ir kiti. Uždavinys nėra neįmanomas. Šiuolaikinės pardavimo strategijos siekia įtvirtinti asmeninės informacijos „iš lūpų į lūpas" galią per „virusinę rinkodarą". „įdiegiamus" pardavimus (Walker. pavyzdžiui. Kadangi žmonės jau bus užmiršę. kad teiginys buvo pripažintas neteisingu. Teiginys „skubos darbą velnias neša" iš esmės reiškia tą patį. aktyvi patirtis taip pat sustiprina nuostatas. o kartais ne. Net pakartojus. Nebuvo tikimasi. pavyzdžiui. 2000). Mokslininkas Halas Arkesas (1990) šiuos faktus laiko „gąsdinančiais". kaip „gyvsidabrio lydimosi temperatūra aukštesnė nei vario". jei jos kyla iš mūsų pačių patirties. patirtimi paremtos nuostatos būna tikresnės. K. rimavimas). Šie principai aiškiai matomi daugelyje tyrimų. Palyginti su pasyviai suformuotomis nuostatomis. o asmeniniai kontaktai. laikomi teisingesniais praėjus savaitei po to. labiausiai nuostatos sutvirtėja ir veikia elgesį. kad įtikimas melas gali išstumti pagrįstas tiesas. vien atpažinę jį gali palaikyti įtikinamu. Kai ką nors darome. Teiginio kartojimas daro jį sklandesnį . kai buvo pirmą kartą perskaityti ir įvertinti. taigi tampa ir įtikinamesnis (MeGlone ir Tofighbakhsh. Kartojamos klišės gali užgožti sudėtingą realybę.jis vis lengviau ištariamas. Asmeninė versus žiniasklaidos įtaka „Ar suvokiate. ką padarėme. pavyzdžiui. ar galime iš anksto apibrėžti temas. veiksmingiausia ŽIV profilaktikos priemonė yra ta. rašydama knygas vaikams?" J. kuri suteikia žmonėms ne tik informacijos. 2005). Dar daugiau. Pavyzdžiui. Kas lemia sklandumą (žinomumas.tiražas buvo tik 500 egzempliorių). kaip aspirinas. Kiti veiksniai. kad mus labiau veikia ne žiniasklaida. stabilesnės. įterpus jį tarp kitų teisingų ir klaidingų teiginių ir pateikus pagyvenusiems žmonėms.

kurie dėl savo kraujospūdžio. Grupėje. ĮTIKINĖJIMAS 283 Du klasikiniai eksperimentai iliustruoja asmeninės įtakos galią. Gilrojaus mieste dvejus metus buvo pasitelkta televizija. Vatsonvilyje. kuriai keturis kartus buvo atsiųsta informacija. svorio ir amžiaus pateko į didelės rizikos grupę. Trečiai grupei priklausantys asmenys. Maccoby ir Alexander. už statuto pakeitimus balsavo 75 proc.. skatinanti pritarti statuto pakeitimams. dvejų ir trejų švietimo sveikatingumo klausimais metų. kuri buvo skelbiama žiniasklaidoje. kuriais siekta supažindinti žmones su širdies kraujagyslių susirgimų rizika bei priemonėmis ją sumažinti.7 pav. Jie gyventojus. kuri matė bei girdėjo informaciją tik per žiniasklaidos priemones. po vienerių.7 skyrius. 7. Kaip parodyta 7. išskyrus tą. Kito eksperimento metu Johno Farąuharo ir Nathano Maccoby (1977. radijas ir spauda. Taikydami elgsenos kaitos principus. 1980. buvo asmeniškai kontaktuojama su dviem trečdaliais žmonių. Šaltinis: Maccoby. pas kuriuos apsilankė agitatoriai. pakeitė savo nuomonę ir balsavo už pakeitimus. dvejų ir trejų metų kontrolinio Treisio miesto didelės rizikos grupės gyventojams rizika išliko beveik tokia pat. nusprendusius nebalsuoti už miesto statuto pakeitimus. Grupėje. mokslininkai padėjo jiems suformuluoti konkrečius tikslus ir sustiprino jų sėkmės jausmą. be kampanijos. Vatsonvilis (žiniasklaida ir tiesioginis bendravimas) Tyrimo metai . „už" balsavo 45 proc. 19 proc. vykdomos per žiniasklaidą. 1980) vadovaujama mokslinė grupė siekė sumažinti vidutinio amžiaus žmonių širdies ligų skaičių trijuose mažuose Kalifornijos valstijos miestuose. 1980. Maccoby. Samuelis Eldersveldas ir Richardas Dodge (1954) Mičigano valstijos Ann Arboro mieste tyrė politinio turinio įtikinėjimą. taip pat gyventojams buvo siunčiami laiškai. Kad palygintų santykinį privataus asmens ir žiniasklaidos poveikį. jie prieš pradėdami projektą ir kiekvienų trejus metus trukusio projekto metų pabaigoje apklausdavo ir mediciniškai ištirdavo 1200 žmonių. suskirstė į tris grupes.7 PAVEIKSLAS Širdies kraujagyslių ligų rizikos pokytis nuo pradinio taško (0) po vienerių. Treisio miesto gyventojai negavo jokios papildomos informacijos.

Žiniasklaidos įtaka: du etapai. Jie prašo tėvų nupirkti su televizija susijusius žaislus. Tie.). S O C I A L I N Ė ĮTAKA kaip ir anksčiau. kreipiuosi į savo sūnus. Nors asmens įtaka dažniausiai būna didesnė nei žiniasklaidos. . juo įtaigesnė joje skelbiama informacija. Sulygindami visą žiniasklaidą nuo reklaminių lapelių iki televizijos. kurie auga nežiūrėdami televizoriaus. Dviejų etapų komunikacijos modelis primena. netiesioginis poveikis gali būti didelis. Elihu Katzas (1957) pastebėjo. kuris buvo užverstas raginimais per žiniasklaidą.asmuo. Wilson ir kiti. tačiau jie negali „išjungti" televizijos įtakos.kiekvienas žmogus. Ar patys esate patyrę asmeninę įtaką? Žvelgiant retrospektyviai. kuris sugeba rinkti informaciją ir skleisti ją tarp draugų ir šeimoje. kurie daug žinių pasisemia iš spausdinto teksto.„įtakinguosius" . Tėvai gali uždrausti žiūrėti televizorių.labiausiai trokšta patraukti į savo pusę vadybininkai ir politikai (Keller ir Berry. antrasis . Kad dar labiau supainiotume reikalus. jog geriausiai suprantama ir įsimenama rašytinė informacija. Šie vaikai maldauja arba reikalauja. vis tiek neišvengia televizijos poveikio. Edukologai patvirtino studentų intuityvią išvadą: asmeniniai santykiai ne paskaitų metu daro didelį poveikį studentų brandai (Astin. didelės rizikos grupės gyventojai pakeitė savo įpročius ir šiek tiek sumažino riziką. garso įrašas ir rašytinė informacija. Žiniasklaidos rūšių palyginimas.vienas pirmųjų įtikinėjimo proceso etapų (prisiminkime 7. 1975). daro įtaką kitiems. Labiausiai pasikeitė tie Vatsonvilio gyventojai. gydytojas. pridursime. kad būtų leista žiūrėti jų draugų mėgstamas televizijos programas.1 pav. Įvairių žiniasklaidos rūšių lyginamieji tyrimai atskleidė. Juo gali būti pokalbių laidos vedėjas ir redakcinės skilties kūrėjas. Nuomonės lyderis . Didelėse grupėse būtent šiuos nuomonės lyderius ir naujos krypties kūrėjus . Ta saujelė vaikų. privalo iš kažkur semtis idėjų. 1972. su kuriais buvo bendraujama asmeniškai ir kuriems buvo pateikiama informacija per žiniasklaidą. kad žiniasklaidos poveikis dažnai reiškiasi dviem komunikacijos etapais: pirmas etapas vyksta kryptimi žiniasklaida-nuomonę formuojantys asmenys. mokytojas. mokslininkas . jie mokykloje dalyvauja televizijos programas imituojančiuose žaidimuose.nuo pastarųjų link eilinių žmonių.284 II d a l i s . Gilrojaus miesto. suvokiamas kaip dalyko ekspertas. kuriuos turi jų draugai. per daug viską supaprastiname. pastarosios nederėtų menkinti. vaizdo įrašas. Tai štai kokia įtaigumo seka: žodinė (akis į akį). 2003). kurie asmeniškai daro įtaką mūsų nuomonei. dauguma aukštųjų mokyklų studentų teigia. kad iš savo draugų bei kitų studentų jie sužinojo daugiau nei iš knygų ar profesorių. Supratimas . kurio metu žiniasklaidos [taka dažnai pasireiškia per nuomonę formuojančius žmones. Tad Shelly Chaiken ir Alice Eagly (1976) dviejų etapų komunikacija (two-step flow of communication) Procesas. Jei noriu įvertinti kompiuterinę įrangą. savo ruožtu. kad juo žiniasklaida yra arčiau gyvenimo. kad žiniasklaidos įtaka subtiliai įsismelkia į kultūrą. ir šis šaltinis dažnai būna žiniasklaida. Jei šie vaikai negyvena kaip atsiskyrėliai. kurie. Net jei žiniasklaida daro nežymų tiesioginį poveikį žmonių nuostatoms.

Žemos savivertės žmonės dažnai lėtai mąsto. kad sudėtinga informacija būna įtikinamiausia. jeigu ji pateikta raštu. Išvada: lengviausia paveikti vidutinės savivertės žmones (Rhodes ir Wood. kurias jie susikūrė būdami jauni. kad vyresnių žmonių nuostatos keičiasi mažiau nei jaunesnių. Kam sakoma? Auditorija Kaip matėme 6 skyriuje. kadangi šios nuostatos skiriasi nuo tų. . Antrasis susijęs su karta: dažniausiai vyresnių žmonių nuostatos. 1978. Televizija kontroliuoja informacijos pateikimo tempą.1 pav. Šio tyrimo rezultatai pateikti 7.įrašyta vaizdo juostoje. įgarsintą ir įrašytą vaizdo juostoje. kalbėtojo išvaizdą).8 PAVEIKSLAS Nesudėtingas pranešimas Lengvo turinio informacija labiausiai [tikina. Sudėtingi pranešimai įtaigiausi pateikti raštu. tačiau pasikliauti savo nuomone. Kokio jie amžiaus? Priklausomai nuo amžiaus žmonės turi vienokias ar kitokias socialines bei politines nuostatas. 1983). Be to.8 pav. įrodinėjo.) etapą. Aukštos savivertės žmonės gali suprasti informaciją. kai ji buvo pateikta raštu. Faktai dažniausiai patvirtina pastarąjį aiškinimą.7 skyrius. nes tada ją kiekvienas gali analizuoti jam priimtinu tempu. o nesudėtinga . Sudėtingas pranešimas Raštu Įgarsintas Vaizdo juostoje Šaltinis: Chaiken ir Eagly. bet kliudyti kitam. pagal žmonių savybes ne visada galima prognozuoti jų reakciją į socialinę įtaką. Kaip pastebi Davidas Searsas (1979. Pakartotinės jaunesnių ir vyresnių žmonių apklausos per keletą metų parodė. ji skatina žmones sutelkti dėmesį į šalutinius aspektus (pavyzdžiui. ĮTIKINĖJIMAS 285 7. neatsižvelgdama į gavėjus. kurias susikuria šiuolaikiniai jauni žmonės. Socialiniai psichologai pateikia du šių skirtumų aiškinimus. nukreipdama dėmesį nuo paties pranešimo (Chaiken ir Eagly. Masačiusetso universiteto studentams mokslininkės pateikė paprastą arba sudėtingą informaciją raštu. tarp kartų atsiranda atotrūkis. kai yra [rašyta į vaizdo juostą. Panagrinėkime dvi pranešimo gavėjų savybes: amžių ir mąstymo ypatybes. 7. 1992). išlieka nepakitusios.: sudėtinga informacija iš tiesų buvo įtaigiausia. vyresnio amžiaus žmonės tampa konservatyvesni). todėl juos sunku įtikinti. Pirmasis susijęs su amžiaus tarpsniu: kintant amžiui keičiasi ir žmonių nuostatos (pavyzdžiui. Tad informacijos įtaigumą nulemia jos sudėtingumo ir pateikimo formos atitikmuo. Konkreti savybė gali sustiprinti vieną įtikinėjimo (žr.

Tuo metu susiformavusios nuostatos išlieka nepakitusios vidutiniame amžiuje. taip ir dabartinės nuostatos gali atspindėti tokius prieš keletą dešimtmečių buvusius įvykius. žiniasklaidą ir vaidmenis. konservatyvių šeimų. šie įvykiai užgožė judėjimą dėl pilietinių teisių. socialinės psichologijos ekspertas Theodore Newcombas. Kai Howardas Schumanas ir Jacąueline Scott (1989) paprašė tiriamųjų nurodyti vieną arba du svarbiausius nacionalinės ar pasaulinės reikšmės įvykius per praėjusią pusę amžiaus. jau įžengusios į aštuntąjį dešimtmetį. Vienas profesorius. į kurias jie įsilieja. pavadins George W. rugsėjo 11-osios teroristų išpuolį ir karą Irake. Beningtone suformuotos nuostatos išliko. turinčios aukštąjį išsilavinimą. 2001 m. kad. susidūrė su laisvos dvasios aplinka. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 1986). o ne amžiaus tarpsnio poveikį". Todėl jauniems žmonėms patartina atidžiai rinktis socialinę aplinką . amerikiečiai. Praėjus pusei amžiaus. . Tačiau dėstytojams pavyko tai padaryti. Be to. Dauguma žmonių šiuo gyvenimo laikotarpiu susikuria nuostatų ir vertybių sistemą. Todėl galime tikėtis. tuo tarpu kitos bendraamžės.įvykius. Labai įdomus Vermonto valstijos Beningtono koledžo pavyzdys. kosmonautų išsilaipinimą Mėnulyje to paties dešimtmečio pabaigoje ir moterų judėjimą aštuntajame dešimtmetyje . iki šiol išlieka liberalesnių politinių pažiūrų. vėliau neigė. kaip karas Vietname ar kova už piliečių teises XX a. nes palieka gilų ir ilgalaikį įspūdį. Paauglystė ir trečiojo gyvenimo dešimtmečio pradžia . Kaip nupjauto medžio rievės po daugelio metų atskleidžia buvusių sausrų žymes. Studentės tapo kur kas liberalesnės nei būdinga jų socialinei aplinkai. 1989). Analizuodamas Nacionalinio nuomonių tyrimo centro archyvus Jamesas Davisas (2004) sužinojo. Patyrimas. šešioliktojo gimtadienio sulaukę XX a. Per įspūdžių kupiną laikotarpį suformuotos pažiūros išliko. XX a.svarbūs žmogaus gyvenimo etapai (Krosnick ir Alwin. ir jų nepakeitė viso gyvenimo patirtis. per 1984 metų prezidento rinkimus balsavo už demokratų partijos kandidatą santykiu 3:1. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje-penktojo dešimtmečio pradžioje Beningtono koledžo studentės. kuriems būtent tų įvykių metu buvo 16-24 metų. santykiu 3:1 balsavo už respublikonų partijos kandidatą (Alwin ir kiti. pavyzdžiui. septintajame dešimtmetyje. dauguma prisiminė savo paauglystės ar savo trisdešimtmečio pradžios įvykius.grupes. kad šių dienų jaunimas įsimintinais įvykiais. 1991). stipriai formuoja asmenybę. Tiems. kurie Didžiąją depresiją ar Antrąjį pasaulinį karą išgyveno būdami 16-24 metų. Šie įvykiai formavo paauglių ir jaunuolių protus. kurie įsirėžė atmintyje tų. Kennedy nužudymą XX amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje. Vietnamo karą. Beningtono koledžo absolventės. kad dėstytojai stengėsi savo studentes paversti „geromis mažomis liberalėmis". kuriai toną davė kairuoliškai nusiteikę jauni dėstytojai.286 II d a l i s . pakeitusiais istorijos eigą. kilusios iš privilegijuotų. Busho rinkiminę kampaniją. septintajame dešimtmetyje. įgytas paauglystėje ir ankstyvoje jaunystėje. mokslininkai „beveik be išimties pastebi kartų.

Mūsų protas . kad į šeštą ar septintą dešimtmetį įkopusių žmonių seksualinės ar rasinės pažiūros tapo liberalesnės nei jiems būnant trisdešimties ar keturiasdešimties. greičiausiai tikėtumėtės. kokius parodymus ketina pateikti kaltinimas. Tik nedaugeliui iš mūsų kintančios kultūrinės normos nedaro jokio poveikio. dažnai neįsimenama ir neturi jokio poveikio (Bushman. Jie perspėjo grupę vienos Kalifornijos valstijos vidurinės mokyklos moksleivių. septintajame ir įsisiūbavo aštuntajame dešimtmečiais. kai pateikiama nesudėtinga informacija (Harkins ir Petty. 2002). 1981. ĮTIKINĖJIMAS 287 Negalima sakyti. Perspėtieji liko ištikimi savo nuomonei. Screwtape Proposes a Toast. šie vidutinio amžiaus žmonės bėgant metams aiškiai keitėsi. ją pakeitė. Teismuose advokatai taip pat kartais perspėja prisiekusiuosius. Kokiomis aplinkybėmis randasi kontrargumentai? Viena iš jų yra perspėjimas. Lewis. S. Jonathanas Freedmanas ir Davidas Searsas (1965) pademonstravo. „Būti perspėtam ir todėl pasirengusiam. Dėmesio atitraukimas silpnina gebėjimą pateikti priešingus argumentus. 1964.. kad ketinate nutraukti studijas. Jei savo šeimai norėtumėte pasakyti. labai racionalu. rodoma per smurtines ar seksualines televizijos programas. Regan ir Cheng. neperspėtieji. kad neanalizuotume žodžių. kad sutrukdytume kontrargumentuoti (Festinger ir Maccoby. 2003). Bushman ir Bonacci. jei mūsų įsitikinimai teisingi. atlikti tyrimai atskleidė. kad šeimos nariai įkalbinės jus tęsti mokslą. kaip sunku tokiu atveju įtikinti žmones. atremiančių kiekvieną įmanomą jų argumentą. šis perspėjimas bei pasirengimas tik prisidės prie to. mes ja patikime.nepatikime. Jei informacija sukelia palankią reakciją. kad kažkas pabandys jus įtikinti. Štai kodėl reklama. Apie ką jie mąsto? Svarbiausias pagrindinio kelio į įtikinimą aspektas .7 skyrius. Keating ir Brock.ne viską sugerianti kempinė. bet reakcija. Kas įspėtas. Tad tikriausiai sudarytumėte kontrargumentų. Kiti. kad vyresnio amžiaus žmonės savo gyvenimo pabaigoje gali vėl lengviau keisti nuostatas galbūt dėl to. Šis metodas dažnai taikomas politinėje reklamoje. sąrašą. Penny Visser ir Jono Krosnicko (1998) mokslinių tyrimų rezultatai perša išvadą. kad jos paprasčiausiai silpsta. tas pasiruošęs atremti. 1974. Žodinį įtikinimą taip pat galima sustiprinti nukreipiant dėmesį į kitus dalykus taip. kad vyresni žmonės yra nelankstūs." C. kad perspėjimas neutralizuoja neigiamą poveikį (Dolnik ir kiti. Eksperimentuose su tariamais prisiekusiaisiais parodyta. 1973).ne informacija. Norvalo Glenno 1980 ir 1981 m. Jei skatina ieškoti kontrargumentų .. Išgyvenę seksualinę revoliuciją. Kartais dėmesio atitraukimas trukdo apdoroti reklaminį skelbimą. tačiau jei įsitikinimai klaidingi. kurią ji sukelia žmogaus galvoje. 1965 („Siūlomas tostas") . kad šie netrukus išgirs pašnekesį tema „Kodėl paaugliams nereikėtų leisti vairuoti automobilio". Be to. 2005. kad mūsų klaida bus nepataisoma. Regimu vaizdu prikaustomas dėmesys. Ypač gerai veikia dėmesio atitraukimas. 1970). kuri prasidėjo XX a. Osterhouse ir Brock.

kokios mintys kyla reaguojant Į gautą informaciją. kurie „taupo" savo protinius išteklius ir nepasižymi dideliu pažinimo poreikiu. Jie pateikia retorinius klausimus. Efektyviems kalbėtojams rūpi ne tik jų įvaizdis ir pateikiama informacija. kaip „aš galvoju tiek. Kaip ir keliaujant per miestą: pagrindiniame kelyje tai pajudama iš vietos. ir nepritarimą tokiems teiginiams. kurių daugumą patvirtino Petty. dalykas išmokstamas geriau. Per paskaitas. ko norite. O šalutinis kelias panašus į miestą lenkiantį greitkelį. kol protas analizuoja argumentus ir formuluoja atsakymus. kiek privaloma. 1987. tai vėl sustojama. Analitiškai mąstantys ir didelį pažinimo poreikį turintys žmonės mėgsta viską atidžiai apgalvoti. siekdamas palankiai nuteikti rinkėjus. Kai galvojama apie dėstomą medžiagą ir argumentus. kad visiems šiems metodams galiojo viena bendra taisyklė: skatinant mąstymą. Harkins ir Petty. Geriausi dėstytojai stengiasi priversti studentus aktyviai mąstyti.sisteminant ir mąstant. kelių oratorių dalyvavimas (pavyzdžiui. Cacioppo ir kiti (Axsom ir kiti. Tyrėjai taip pat nustatė. Daugybė eksperimentų padėjo nustatyti.288 II d a l i s . intriguojančius pavyzdžius ir kelia sudėtingas problemas. galima patiems rinktis. dienomis Ronaldas Reaganas veiksmingai vartojo retorinius klausimus. J[ galima [vertinti pagal pritarimą tokiems teiginiams. skatinimas pajusti atsakomybę už informacijos įvertinimą arba jos perdavimą. S O C I A L I N Ė ĮTAKA pažinimo poreikis (need for cognition) Motyvacija mąstyti ir analizuoti." Nesuinteresuota auditorija remiasi šalutiniais signalais. 1987. Ši teorija kelia ir kai kuriuos praktinius klausimus. ir šalutinį . . • patogi kūno padėtis priimant informaciją. Jo apibendrinantis pareiškimas per kandidatų į prezidentus debatus prasidėjo dviem įtikinamais retoriniais klausimais. kuriose mažiau skatinama aktyviai dalyvauti. o ne vienam visus tris argumentus). Ši paprasta teorija . 1996). Prisiminkime du įtikinimo būdus: pagrindinį . paskatino daryti įvairias prognozes. • • pranešimo pakartojimas. bet ir galima klausytojų reakcija. dėmesio sutelkimas. Visa tai skatina įsisavinti informaciją pagrindiniu būdu. kuriuo zvimbdami pasiekiame tikslą. kurioje kandidatų galimybės buvo labai panašios. Leippe ir Elkin. o silpnai pateikta tampa (dėl kontrargumentavimo) dar mažiau įtikinanti.paremtą euristika. reaguoja į tokius šalutinius signalus kaip kalbėtojo patrauklumas ir jauki aplinka. kaip „abstraktaus mąstymo sąvoka man yra patraukli". kas skatina mąstymą: • • • retoriniai klausimai. svariai pateikta informacija yra dar įtaigesnė. Tie.kad labai svarbu. jie teikia pirmenybę pagrindiniam būdui (Cacioppo ir kiti. 1987). Paskutiniosiomis 1980 metų prezidento rinkimų kampanijos. kaip apdoroti informaciją. leidžiant kiekvienam iš trijų oratorių pateikti po vieną argumentą. kuriuos jis dažnai kartojo paskutinę rinkiminės kampanijos savaitę: „Ar dabar gyvenate geriau nei prieš ketverius metus? Ar dabar lengviau parduotuvėse nusipirkti tai.

Tačiau kai informacija sudėtinga. jei mažai tikėtina. Žmonės. po to ant galvų užsimovė plastikinius maišelius. keliaujančią dangaus vartų link. t Kiek informacija gali skirtis nuo auditorijos nuomonės. kai klausimas nereikšmingas arba nežinomas.informacijos pateikimo būdas. jei sprendimas priimamas iš karto išgirdus antrąjį pranešimą gali pasireikšti naujumo efektas. Ką auditorija mąsto. ĮTIKINĖJIMAS 289 nei prieš ketverius metus?" Dauguma žmonių atsakė neigiamai. laimėjo didesne nei buvo tikėtasi persvara. ypač jei jos gavėjas gali imtis apsisaugojimo veiksmų. Patrauklus kalbėtojas taip pat atrodo įtaigus. O kuri informacija . priklauso nuo keleto dalykų. • Kai svarstomi du skirtingi klausimo aspektai. Tą pačią dieną Ka- . kad vėliau ji svarstys priešingus teiginius. APIBENDRINIMAS Kokie yra įtikinėjimo elementai? • Kas [tikinėjimą padaro veiksmingą? Mokslininkai nustatė keturis veiksnius: pranešėją (kas sako). ankstesnės informacijos poveikis sumažėja. veiksminga gali būti ir raštu pateikta informacija. kad miegodami uždustų. Būdami geros nuotaikos žmonės paprastai apsisprendžia daug nesvarstydami.ir šmurkštelėti į NSO (neatpažintą skraidantį objektą). žiūrėdami žmonėms tiesiai į akis.geriau įtikins. Taip pat įtaigesni ir nesuinteresuoti kalbėtojai. • Kitas svarbus aspektas . Jie suvalgė pudingo arba obuolių padažo su fenobarbitaliu ir užgėrė šį „patiekalą" degtine. Jei auditorija sutinka su informacija. ji tampa dar įtikinamesnė. priklauso nuo pranešėjo patikimumo. kurie argumentai pranašesni: pateikti pradžioje ar vėliau? Dažniausiai pastebimas pirmumo efektas. susieta su maloniais potyriais. kad atėjo metas nusimesti savo kūnus . Svarbus auditorijos amžius: jaunimas lengviau keičia savo nuostatas.vienpusė ar dvipusė . kai kalbama apie skonį ir asmenines vertybes. O žiniasklaida gali būti veiksminga tada. • Ir galiausiai svarbu. greitai. Paprastai veiksmingiausias būna tiesioginis kreipimasis. ir Reaganas. sekantį paskui HalioBopo kometą. Gąsdinanti informacija taip pat gali būti veiksminga. Jei pranešimus skiria laiko tarpas. kanalą (sakymo būdą) ir auditoriją (kam sakoma).7 skyrius. neturi kontrargumentų. t Informacija savaime yra įtikinanti. kas gauna informaciją. kad pasirinko pagrindinį įtikinėjimo kelią. girdėdama informaciją? Ar ji mąsto palankiai? Ar ji prieštarauja? Ar ji perspėta iš anksto? Ekstremalus įtikinėjimas: kaip įdiegiami kultai? Kokius įtikinėjimo ir masinio poveikio principus naudoja naujieji religiniai judėjimai („kultai")? 1997 metų kovo 22 Marshallas Herffas Applewhite ir 37 jo pasekėjai nusprendė.sielos „talpyklas" . pranešimą (kas sakoma). kurie kalba nedvejodami. Jei auditorija yra rafinuotesnė arba dar nesutinka su teiginiu. • Gebantys įtikinti kalbėtojai priimami kaip pasitikėjimo verti ekspertai. veiksmingiausi būna vienpusiai argumentai. yra įtaigesni. paveikiausia būna dvipusė informacija. iš dalies dėl to.

tačiau ji negali pasakyti. Kai apsupus kulto būstinę kilo susišaudymas. antikomunizmo ir paties Moono. sakydamas: „Tu tuo tiki. Daugeliui kyla klausimas: kas priverčia žmones atsisakyti senojo tikėjimo ir stoti į panašias sektas? Ar tokį keistą elgesį turėtume aiškinti asmenybės keistenybėmis? O gal jų patyrimas iliustruoja socialinės įtakos ir įtikinimo dinamiką? Turėkime omenyje du dalykus. Paaiškinę kokį nors įsitikinimą.. Tačiau faktas. Branch Davidan) pasekėjų dalį. kad jie netrukus mirsią ir kartu su juo pateksią tiesiai į dangų. kuriai paprastai būdinga: 1) savitas ritualas ir tikėjimas. . Jimo Joneso Tautos šventovė. nes buvau kitaip auklėtas". Logiškai tai jau kitas klausimas. esančią už devynių šviesmečių. nieko nepasakoma apie šių įsitikinimų teisingumą. tokia: jūs tikite tuo. 2) atsiskyrimas nuo „piktos" supančios kultūros ir 3) charizmatiškas lyderis. savižudybės. o ateistas .) nados prancūziškos srities Šv. S O C I A L I N Ė ĮTAKA kultas (naujasis religinis judėjimas) (cult [new religious movemenf\) Grupė. kulto nariai palaipsniui neteko pinigų bankuose ir kito turto. arkivyskupe. ši analizė retrospektyvi. o pats miegojo su jų žmonomis bei dukromis ir 19 šių savo „žmonų" įtikino.yra pagrindinės religijos šalutinis darinys. kad jos turi gimdyti jo vaikus. kuo tikiu. kartu su juo atkeliavusių į Gajaną iš San Francisko. Kai kurie socialiniai mokslininkai juos labiau linkę vadinti naujaisiais religiniais judėjimais: Suno Myungo Moono Susivienijimo bažnyčia. 1978 metais pasaulį sukrėtė 914 Jimo Joneso pasekėjų. šlovinimo mišinys.290 II d a l i s . Koreshas taip paveikė vyrus. 1993 metais iš vidurinės mokyklos išmestas Davidas Koreshas panaudojo savo talentą įsiminti Šventąjį Raštą ir apkerėti žmones.gyvybes.daugelis žmonių pašventė save ir savo pajamas Susivienijimo bažnyčiai. kad jie ėmė laikytis celibato. kuris iš jų yra teisus. jūs tikite. Suno Myungo Moono kultas yra krikščionybės. sumaišyto su trankvilizatoriais. kodėl teistas tiki į Dievą. kaip naujojo mesijo. Kazimiero kaime susprogo kotedžas. jog buvote atitinkamai auklėtas. Davido Koresho Dovydo šaka ir Marshallo Applewhite Dangaus vartai. kad buvote šitaip auklėjamas"): „Gali būti. kodėl žmonės kažkuo tiki. kad todėl. įvykdytos pagal Joneso įsakymą. Antra. jo nepašaliname.„Mano noras privalo būti jūsų noras". kad aš tikiu tuo. nusižudžiusių Kanadoje. (Sekta . galite prisiminti arkivyskupo Williamo Temple atsakymą į provokuojančią repliką („Esmė.". Visų pirma.ne. Šveicarijoje ir Prancūzijoje . Visi jie tikėjosi būsią perkelti į Sirijaus žvaigždę..paskutiniųjų iš 74 Saulės šventyklos ordino narių. Laikui bėgant. išgėrus vynuogių gėrimo. siekiant paaiškinti stulbinantį ir kartais nerimą keliantį socialinį reiškinį faktui įvykus. kuo tikite. nes. kurio metu žuvo šeši kulto nariai ir keturi federaliniai agentai. susijęs su jos pasišventimu dievybei arba žmogui.priešingai . Per pastaruosius dešimtmečius išpopuliarėjo keletas kultų. Joje įtikinimo principai naudojami kaip kategorijos. paaiškinus. užvaldydamas sektos. sukeldamas tikrą pragarą ir nusinešdamas penkių žmonių . radęs pasekėjų visame pasaulyje. pasivadinusios Dovydo šaka (angl. Koreshas savo pasekėjams pareiškė. Religijos psichologija gali paaiškinti. Federaliniai . Atsiliepdami į Moono pareiškimą . nuskausminančiais vaistais ir mirtina kalio cianido doze. Tad jei kas nors nori paneigti įsitikinimus. todėl.

Gerard ir Mathewson. apėmusiose būstinę. kad narystė kulto bendruomenėje nėra paprastas dalykas. kuri charizmatišką Applewhite ėmė vaizduotis kaip kosmologinį kelią į „kitą lygmenį". Gardner. 1959. paklusimo. 1966). žadėdamas jiems kelionę kosminiu laivu į išsigelbėjimą. 1971 metais Applewhite susibičiuliavo su psichiatrinės ligoninės medicinos seserimi ir astrologe mėgėja Bonnie Lu Nettles. Susirasiu kitą". Nėra taip. ko liudininkais buvo (Aronson ir Mills. jis siekė pasišventimo išsikastruojant. sekso. priklausiusių Dangaus vartų kultui (Chua-Eoan. juo didesnis poreikis jį pateisinti. Du kartus pašalintas iš muzikos mokytojo pareigų už homoseksualius ryšius su mokiniais. įsijungti į bendrą veiklą ir diskusijas. viešus ar dažnai kartojamus įsipareigojimus žmonės paprastai paverčia vidiniais įsitikinimais. narkotikų ir turtų. Susivienijimo bažnyčios verbuotojai pasikviečia žmones pietų. aš esu munistas. tačiau puolimo pabaigoje 86 žmonės žuvo liepsnose. Atrodo. Kaip tokie dalykai gali įvykti? Kas paskatina žmones šitaip besąlygiškai paklusti? Ar turėtume tai aiškinti charakterio savybėmis ir kaltinti aukas? Ar turėtume numoti į j u o s ranka kaip į patiklius pamišėlius arba bukus keistuolius? O gal jų elgseną galima paaiškinti mums jau žinomais konformizmo. kad žmogus imtų ir nuspręstų: „Man atsibodo tradicinė religija. Per savaitgalių išvykas jie skatina dalyvius kartu dainuoti. jog tai žino kultų lyderiai. „Kojos tarpduryje" reiškinys Kaip mus skatina įsipareigoti? Tai retai būna staigus ir sąmoningas sprendimas. Ir verbuotojai neprieina gatvėje prie žmogaus ir nesako: „Sveikas. tikėdamiesi vėliau paleisti ašarines dujas. disonanso. Kaip dalyvaujantieji socialinės psichologijos eksperimentuose pradeda tikėti tuo. Kulto bendruomenės ritualai.7 skyrius. Juo didesnis asmeninis įsipareigojimas. Klusnumas gimdo pritarimą Naujieji atsivertėliai netrunka sužinoti. savanoriškus. Vėliau potencialūs atsivertė- . ĮTIKINĖJIMAS 291 agentai tankais atakavo būstinę. taip ir kulto naujokai tampa pasišventusiais tikėjimo skleidėjais. jis įtikino savo pasekėjus išsižadėti šeimų. agitacija ir lėšų rinkimas sutvirtina naujokų tapatumą. 1997). Juos greitai paverčia aktyviais nariais. Aistringai melsdamasis. po to savaitgalį šiltai pabendrauti ir padiskutuoti apie gyvenimą. Gal nori prie mūsų prisijungti?" Verbavimo strategijoje taikomas „kojos tarpduryje" principas. nes mus taip pat veikia šios jėgos? Nuostatas kuria elgsena Kaip daug kartų buvo įrodyta 4 skyriuje. Marshallas Applewhite nereikalavo seksualinių paslaugų. ką padarė dar 17 kartu su Marshallu žuvusių vyrų. įtikinimo bei grupės įtakos principais ir laikyti juos tokiais pat kaip ir mes. 1997.

kad kada nors būčiau buvęs j ū s ų namuose? (Conway ir Siegelman. S O C I A L I N Ė ĮTAKA liai raginami užsirašyti į ilgiau trunkančius mokymus išvykose. o ant sofos tokia ir tokia pagalvė..tai toks žmogus. po galais. Kaip ir įtikinėjimo eksperimentuose. Dar kartą klausiu.žmones. p. p. pajamų dydžio aukų. j ū s gyvenate ten ir ten. iš pradžių piniginės aukos būna savanoriškos.. tačiau netrukus reikalavimai išaugdavo iki 25 proc.): kas (pranešėjas) ką (pranešimas) kam (auditorija) pasakė. naudodamiesi šiame skyriuje aptartais veiksniais (kurie apibendrinti 7. Atėję į bažnyčią naujokai prieš pamaldas turėdavo prisistatyti. Pranešėjas Patikimumas Išmanymas Pasitikėjimas Patrauklumas KAS SAKO? KĄ? Pranešimo turinys Logika vs emocijos Prieštaringumas Vienpusis vs dvipusis Pirmumas vs naujumas KAIP? Kanalas Aktyvus vs pasyvus [ Asmeninis vs žiniasklaida KAM? Auditorija Analizuojanti ar reaguojanti į įvaizdį Amžius . j ū s ų svetainėje stovi tokie ir tokie baldai. Darbo krūvis taip pat nuolat didėjo. Jimas Jonesas iš naujų kulto narių reikalavo 10 proc. ar prisimenate. Buvusi kulto narė Grace Stoen prisimena šią progresiją: Niekas niekada nebuvo daroma drastiškai. jūsų telefono numeris toks ir toks. kurie pritraukia ir nukreipia narius. toks kaip „tėvas" Moonas. nes kartais atsisėsdavai ir pasakydavai sau: „Nieko sau. 7. tačiau visada tai buvo daroma labai palengva. 1979. siekdamas įgyti pasitikėjimą. kaip per pamaldas Jonesas kreipdavosi į naujoką pavarde: Ar esate mane kada nors prieš tai matęs? Ką gi. koks gi skirtumas?" (Conway ir Siegelman. vėliau palengva atiduoti vis daugiau. Įstojus į kultą. Vienas iš buvusių bendruomenės narių prisimena. kol galiausiai jis įpareigojamas rinkti pinigines aukas ir bandyti atversti kitus. Galiausiai jis įsakė kulto nariams atiduoti viską. Tai stulbino. Dėl to Jimui Jonesui pavyko tiek daug išpešti. veiksmingas pranešėjas . vieno kintamojo poveikis gali priklausyti nuo kito kintamojo. Aš labai daug atiduodu". kad įtikinėdavai save: „Aš nuėjau j a u taip toli. ką turi. darantys poveikį įtaigiam komunikavimui Realiame gyvenime šie kintamieji gali tarpusavyje sąveikauti.292 II d a l i s . 234).9 pav. Tačiau jis tai darydavo taip iš lėto. pavyzdžiui. Po to vienas iš Joneso padėjėjų greitai paskambindavo į naujoko namus ir prisistatydavo: „Sveiki. aš tiek daug atsisakiau. 236) Įtikinimo elementai Kultų naudojamą įtikinėjimą taip pat galime analizuoti. demonstruodavo „aiškiaregystę". Naujoko veikla tampa vis aktyvesnė. kurį auditorija laiko išmanančiu ir patikimu. 1979. vėliau privalomos.9 PAVEIKSLAS Kintamieji. Pranešėjas Sėkmingai veikiantys kultai turi charizmatiškus lyderius . tad. Jimas Jonesas. Pamažu reikėjo kažko atsisakyti. Mes atliekame apklausą ir norėtume užduoti keletą klausimų".

kur grupė įdiegia aistringą neapykantą priešui. 1965. diskutuojant mažose grupėse ir darant tiesioginį socialinį spaudimą.parašo testamentą. įrašo atsisveikinimą vaizdo juostoje. kuriais jie pasitikėjo (Stark ir Bainbridge. Potencialūs atsivertėliai dažniausiai būna atsidūrę gyvenimo kryžkelėje. yra menkesnio išsilavinimo. Jiems trūksta žemesnės klasės atstovų (kurie žino. Tačiau daugumos kultų bendruomenių nariai yra išsilavinę vidurinės klasės atstovai. pavyzdžiui. išgyvena asmeninę krizę. Auditorija Dažniausiai verbuojami jauni . 1980). iš paauglystės pereinantys į suaugystę. mes žinome „vienintelį teisingą" atsakymą. kad raginantieji būti nesavanaudiškais patys yra godūs. 1968. kurie susižavėję idealais nepastebi juose slypinčių prieštaravimų ir to. gali turėti stulbinamą poveikį: pasitikėk mokytoju. kiekvienas kandidatas viešai įsipareigoja . Žinia skelbiama įvairiais kanalais: per paskaitas. Socialinių ir ekonominių suiručių laikotarpiai ypač parankūs tiems. Daugelį religinių judėjimų bendruomenių narių užverbavo draugai arba giminės. Kaip ir kitus kulto narius. . kad apsimeta besirūpiną kitais. kaip atsispirti sukčiams) „gatvės išminties" ir aukštesnės klasės jaunuolių (kuriuos nuo vaikystės lydi perspėjimai. Dauguma savižudžių sprogdintojų Viduriniuose Rytuose (ir kitur . nes jie patiklesni.7 skyrius. kulto išpažinėjai siūlo jiems atsakymus (Lofland ir Stark. Jimo Joneso pasekėjai. kuriais grupė apgaubia vienišus ar prislėgtus žmones. įsiliek į mūsų šeimą. kad susinaikindami pelnys amžiną palaimą ir didvyrio šlovę. jiems patinka paprasti pamokymai ir jie nesugeba pateikti prieštaringų argumentų. žmonės. Visa tai paprastai vyksta santykinai izoliuotose mažose patalpose. Vieni jų. kad saugotųsi vaikų pagrobėjų) atsargumo. Sales. kurie sumaištyje gali parodyti tariamai paprastą prasmę (O'Dea. kai bankrutavo jos medvilninių marškinėlių parduotuvė. atsisveikinimo laiškus.Malyje. atostogauja arba būna toli nuo namų. ką tik baigęs mokyklą ir ieškodamas savo gyvenimo kelio. juos valdo religinėmis tiesomis besivadovaujantys veikėjai. Psichologinis tokių veiksmų poveikis .kitas patikimumo aspektas. Jie turi poreikių. kurie yra dar palyginti atviri ir kurių nuostatų bei vertybių sistema dar gerai nesuformavusi. Madride. Londone) buvo jauni vyrai. diegiantys jaunuoliams mintį. 1979). Singer. Davidas Moore įstojo į kultą būdamas 19 metų. o iš tiesų yra abejingi. kad kelio atgal nėra (Kruglanski ir Golec de Zavala. Pranešimas Gyvai.iki 25 metų amžiaus žmonės. 1972). emocingai pateikta informacija ir šiluma bei palankumas. Gail Maeder įstojo į Dangaus vartų judėjimą po to.jausmas. Kultų tyrinėtoja Margaret Singer (1979) pastebėjo. ĮTIKINĖJIMAS 294 Pasitikėjimas . Patvirtindamas atsižadąs savo gyvybės. kad vidurinės klasės baltaodžius jaunuolius lengviau užverbuoti. 2005). kad jie yra „gyvieji kankiniai".

Susivienijimo bažnyčia užverbuodavo mažiau nei vieną iš 10 apsilankiusiųjų seminaruose (Ennis ir Verrilli. Intensyvios savipagalbos . Iš naujųjų narių reikalaujama paklusti visiems grupės reikalavimams.naujas draugijos narys. mušė už neklusnumą ir naudodavo narkotikus. Davidas Koreshas valdė derindamas įtikinėjimą su gąsdinimu ir smurtu. verbuodamas naujus narius). Savo veiklos pabaigoje jis ne tik žalojo protus. Marshallas Applewhite ir Bonnie Nettles (1985 metais mirusi nuo vėžio) iš pradžių įkūrė grupę. Dabar grupė formuoja tapatumą ir apibrėžia realybę. atskiriami nuo ankstesnių draugų. stresas ir emocinis sužadinimas siaurina dėmesio lauką. virtualios grupės gali skatinti paranoją. Be to. kurios nariai tebuvo jiedu. Šių metodų . Atskirti nuo šeimos narių ir ankstesnių draugų. ir kiekvienas žmogus bendrauja tik su kitais grupės nariais.). Jis gąsdino fiziniu susidorojimu su tais. siekdamas neutralizuoti linkusius ginčytis narius. Kadangi už prieštaravimus kulto vadovai pyksta arba baudžia. kad pradinis galimų kandidatų „bombardavimas meile" primena jų pačių „veržlųjį" laikotarpį. kurie nesutiko duoti priesaikos. kas čia pasakyta. Kai Jimo Joneso reikalavimai tapo ekstremalesni. Studentų draugijų nariai sako. sutvirtindami vienas kito nenormalų mąstymą . įtikinėjimo ir grupės izoliacijos galia nėra neribota. taip pat galioja ir terapinėms grupėms. S O C I A L I N Ė Į T A K A Grupės poveikis Kultai taip pat iliustruoja tai. kas bus mūsų kito skyriaus tema: grupės poveikį jos narių požiūriams bei elgsenai. grupės socialinė izoliacija sudarė sąlygas keistam mąstymui vystytis. Kaip rodo diskusijos apie sąmokslo teoriją internete (Dangaus vartų kultas sumaniai naudojosi internetu. bet ir naudojo fizinį smurtą. ką Rodney Starkas ir Williamas Bainbridge (1980) vadina „socialine implozija": išoriniai ryšiai silpsta tol. Dauguma įstojusiųjų į Dangaus vartų kultą prieš minėtą lemtingą dieną jį paliko. Kai prie jų prisijungė kiti žmonės. socialiniam spaudimui ir pagundai menkinti nepriklausančius grupei" (Baron. Priesaikos laikotarpiu naujieji nariai šiek tiek izoliuojami. kuriose gydoma priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų. kurie palikdavo bendruomenę. Kai kurios kultų naudojamos poveikio technikos panašios į tas. Tai. kol grupės socialiai susitraukia į vidų.294 II d a l i s . budistų ir katalikų vienuolynuose gyvena giminingų sielų atsiskyrėliai.pranc. Pavyzdžiui. tariamas vieningumas padeda išsklaidyti abejonių likučius. Kultas paprastai atskiria narius nuo jų ankstesnių socialinės paramos sistemų ir izoliuoja kartu su kitais kulto nariais. padarydamas bendruomenės narius „imlesnius abejotiniems argumentams. šie žmonės praranda galimybę išgirsti kitokią nuomonę. Jie studijuoja savo naujosios grupės istoriją bei taisykles. 1989). visuotinai pripažintos grupės. Jie kenčia ir aukoja grupei savo laiką. kurias naudoja priimtinesnės. 2000). Draugijų nariai perspektyvius naujokus apgaubia dėmesiu ir priverčia juos pasijusti ypatingais.tokį reiškinį psichiatrai vadina folie a deux (dviguba beprotybė . Tada gali įvykti tai. Viso to rezultatas .įsipareigojimų didinimo. jis taip pat vis dažniau turėjo griebtis bauginimų.

1990). Frankas pastebėjo. Kaip ir Strongas. 1982) prieš daugelį metų pripažino. jog esame atsparūs socialinio valdymo metodams. kad Jimas Jonesas ir kiti kultų lyderiai piktam panaudojo įtikinėjimą. parodo naują perspektyvą ir 4) siūlo ritualus bei mokymosi patirtį. Įtikinėjant galima ir suteikti žinių. Antra. reikia pasitelkti įtikinėjimą. kurią socialinio konsultavimo ir psichologijos ekspertas Stanley Strongas laiko „taikomosios socialinės psichologijos sritimi" (1978. privalome būti budrūs ir neleisti jų naudoti amoraliais tikslais. tai. Žinodami. kaip patį valgymą pripažinti netinkamu. kad juos sumenkinčiau. o kad pailiustruočiau dvi išvadas.7 skyrius. siekiant egoistinio pasitenkinimo. Kita konstruktyvaus įtikinėjimo sritis yra konsultavimas bei psichoterapija. ĮTIKINĖJIMAS 295 grupės suformuoja darnų „socialinį kokoną". kad psichoterapija. Mokymą ir doktrinos brukimą švietimą ir propagandą. priklauso nuo to. ir apgaudinėti. kurie žada naujus ramybės ir laimės išgyvenimus. APIBENDRINIMAS Ekstremalus įtikinėjimas: kaip įdiegiami kultai? Religinių kultų sėkmė atskleidžia. 2) demonstruoja kompetenciją ir teikia viltį. pasižymi stipriai išreikštais įsitikinimais ir savo grupės nariams daro didelę įtaką (Galanter. Tačiau šios jėgos pačios savaime nėra nei blogos. 1) suteikia palaikančius. nereiškia. Atrodo. atvertimą ir prievartą. 3) logiškai ar mitologiškai paaiškina įvairius patiriamus sunkumus. yra tas pat. psichoterapiją ir proto kontrolę skiria tik neryški riba. ir miestams nuo žemės paviršiaus nušluoti. . kaip mes jas naudojame. psichiatras Jerome Frankas (1974. kaip vyksta Įtikinėjimo procesas ir kokia jo poveikio galia. 1989. kad šios jėgos gali būti panaudotos piktam. nes galima apsiryti. kad norint pakeisti žalingas nuostatas bei elgseną. Studentų ir studenčių klubus. galime padaryti klaidingą išvadą. kad įtikinėjimas pats savaime yra blogas dalykas. kad jį galima panaudoti apgaudinėjimui. kad kultų sėkmę lemia trys svarbiausi metodai: • • • įsipareigojančio elgesio skatinimas (aprašytas 4 skyriuje). 101). ugdytojų ir kitų įtikinėtojų . Pirma. ar destruktyvus. Seksualinė energija leidžia džiaugtis pasiaukojančia meile arba išnaudoti žmones.ir nesuskaičiuojama daugybė politinių lyderių. ar jų poveikis bus konstruktyvus. patikimus socialinius ryšius. jei naujuosius religinius judėjimus aiškiname lyderio mistine galia ar ypatingu pasekėjų bejėgiškumu. Branduolinę energiją galima panaudoti ir namams apšviesti. p. nei geros.sėkmingai taiko daugelį šių metodų. Pripažinti įtikinėjimą netinkamu tik todėl. Iš tiesų įvairios grupės . kultų narių izoliavimas bendraminčių grupėse (jas aptarsime 8 skyriuje). savipagalbos grupes ir psichoterapiją pavyzdžiais pasirinkau ne todėl. veiksmingų įtikinėjimo principų (aprašytų šiame skyriuje) taikymas. panašiai kaip kultai ir aktyvios savipagalbos grupės.

Jūsų pasiekimus VVilliamas McGuire. kiek ir mokymui pulti. kaip galima padėti žmonėms priešintis bandymams jais manipuliuoti. „Ak. . kai buvo paskelbti mūsų tyrimų rezultatai. Jeilio universitetas mes galime panaudoti mažindami konkurentų reklamos poveikį". tačiau iš tiesų aš esu priešingoje pusėje. kad. Jūs stengiatės įtikinti žmones. ko nesuprantame. profesoriau. atsispirti melui galima. . Williamas McGuire apie nuostatos stiprinimą Turiu prisipažinti. kad grafitiniai pieštukai pavojingi sveikatai) reiškia patikėti . . Ir iš tiesų. galime pasistengti gauti daugiau informacijos. atlikdamas šįimunizacijos darbą jaučiausi kaip ponas Teisuolis. tvirtina Danielis Gilbertas ir jo bendradarbiai (1990. Imitaciniuose civiliniuose teismo procesuose neoficialus prisiekusiųjų nuomonės tyrimas gali skatinti tvirčiau laikytis išsakytų pozicijų. smūgio nukreipimo ir gynybos technikoms įsisavinti skiria tiek pat laiko. Patikima natūraliai. o aš bandau juos išmokyti priešintis". kad reklamuotojai paminėtų kitų prekių pavadinimus ir sumenkintų jų reklaminius teiginius.atsakė vadovas. Galime abejoti tuo. paskambino vienas reklamos vadovas ir pasakė: „Labai įdomu. mokslininkai didesnį dėmesį sutelkė į puolimą naudojant įtikinimą. Jei dėmesį blaškantis įvykis trukdo paneigti tvirtinimą. aptarkime priešinimosi jam taktikas.bent jau laikinai. ką sako kiti. Prieš skirdami laiką ar pinigus. Asmeninio įsipareigojimo sustiprinimas 6 skyriuje buvo pateiktas kitas pasipriešinimo būdas. Su malonumu apie tai perskaičiau". . galime dar kartą pagalvoti. Suprasti tvirtinimą (pavyzdžiui. nebūsite tokie imlūs (o gal reikėtų sakyti . Jei dėl patikimumo auros remontininko uniforma ir daktaro titulas mus paveikia akimoju. Gana tiesiai jam atsakiau: „Labai malonu tai girdėti. Kaip paruošti žmones. S O C I A L I N Ė Į T A K A Kaip galima atsispirti įtikinėjimui? išnagrinėję „įtikinėjimo ginkluotę". Prieš susiremdami su kitų žmonių nuomone.pastebi Bradas Sagarinas ir jo bendradarbiai (2002).ne tokie atviri?) tam. nemenkinkite savęs. Sutikti su įtaigiai pasakomais dalykais lengviau nei jais suabejoti. profesoriau. „Socialinės įtakos kovos lauke". kaip esame įpratę reaguoti į autoritetą. nes tyriau. dėl to prisiekusieji dažniau atsiduria aklavietėje. viešai įsipareigokite dėl savo pozicijos.296 II d a l i s . pasidarė beveik įprasta. informaciją bei suinteresuotumą. Gindami savo įsitikinimus. Tačiau pasitelkus logiką. kol aktyviai nepaneigiamas pradinis nesąmoningas pritarimas. 1993). nei į gynybą. pritarimas išlieka ilgiau. kad jie pajėgtų atsispirti nepageidaujamam įtikinėjimui? Kovos menų treneriai gynybinių pozicijų. Po to.

kad stipresnių puolimų atveju jie turėtų priemonių šiems išpuoliams atremti. po to pademonstruodavo. Cialdinio ir jo kolegų atliekamų tyrimų dalyviams parodyta žinoma politinė reklama įtikindavo mažiau. nes daugėja veiksmų. kai suinteresuotieji ėmėsi retorikos. Tai sėkmingai taiko. jie daug geriau geba priešintis rimtesniam išpuoliui. kaip šias nuvalkiotas tiesas galima sukritikuoti (pavyzdžiui. bet nesiekiant priblokšti. Tam tikra prasme jų įsipareigojimas laikytis įsitikinimo išplečiamas. Charlesas Kiesleris (1971) pasiūlė vieną būdą: švelniai užpulti jų poziciją. Gal galite prisiminti tokį ginčo momentą. kosėjantį ir nukaršusį kaubojų. jei jie prieš tai būdavo pamatę reklamos kopiją su antireklamos elementais. nuostatos stiprinimas (attitude inoculation) Lengvas žmonių nuostatų puolimas. ypač jei šis (kaip dauguma šiuolaikinių politinių veikėjų) turi milžinišką finansinį pranašumą. Jis pasirinkdavo tokio tipo žinomas tiesas kaip: „Jei tik įmanoma. McGuire kėlė tokį klausimą: ar galima žmones „paskiepyti" nuo įtikinėjimo panašiai kaip skiepijama nuo virusų? Ar egzistuoja toks dalykas kaip nuostatos stiprinimas? Ar galime sustiprinti protinę apsaugą žmonių. kaip juos surasti. Kaip ir skiepai nuo ligų.. atsakymas yra gynyba naudojant „nuodų parazitą" .nuodai (svarūs kontrargumentai) derinami su parazitu (ženklais. jūs skatinate juos elgtis dar ekstremaliau. kad tinkami kontrargumentai . Williamas McGuire (1964) tai pastebėjo atlikdamas daugelį eksperimentų. 88).puikus priešinimosi įtikinėjimui būdas. kad kai įsitikinę dėl savo nuomonės žmonės priverčiami reaguoti veikiant pakankamai stipriai. kai reikia reaguoti į oponentą. buvo teigiama. prieš rūkymą nukreipta reklama. y. jų nuomonė stiprėja. kad per dažnai valant dantis galima pažeisti dantenas). jais pasinaudoti. . turinčių nesugriaunamus įsitikinimus? Ir ar būtų galima juos „paskiepyti" nuo būsimų įtikinėjimų. jog gausu autoritetingų įrodymų. Robertas Cialdinis ir jo bendradarbiai (2003) sutinka. puolimui sustiprėjus. reklaminiame „Marlboro Man" klipe rūsčios gamtos fone vaizduodami. ginant savo ankstesnes nuomones. net silpni argumentai skatina ieškoti kontrargumentų ir. pamačius oponento reklamą). tačiau svarsto. atitinkančiųjų įsitikinimą" (p. dėl kurios švelnus išpuolis gali sukelti pasipriešinimą. t. Kontrargumentai Yra antra priežastis. Tačiau jei prieš atakuojant įsitikinimus žmonės būna „imunizuoti" nedideliais išpuoliais. pereidami į vis ekstremalesnę poziciją. išauklėtų „ideologinėje aplinkoje be mikrobų".7 skyrius.. ĮTIKINĖJIMAS 297 Įsitikinimų išbandymas Kaip galime skatinti žmones įsipareigoti laikytis savo įsitikinimo? Remdamasis savo eksperimentais. Jų manymu. pavyzdžiui. suteikus nedidelę dozę šiems įsitikinimams grėsmę keliančios informacijos? Būtent šitaip McGuire ir padarė. Kiesleris pastebėjo. ir jei perskaito arba parašo nedidelį kontrargumentuojantį rašinį. kaskart pavalgius patariama valyti dantis". Štai ką aiškino Kiesleris: „Kai užsipuolate įsitikinusius žmones ir jūsų puolimas ne itin stiprus. primenančiais šiuos argumentus.

1985). kad nuostatų stiprinimo procedūros. Daugumoje naujų tyrimų pabrėžiama priešinimosi socialiniam spaudimui strategija.10 pav. Vieno tyrimo metu šeštos-aštuntos klasių moksleiviams buvo rodomi filmai.10 PAVEIKSLAS Mokykloje. kad tau padaryčiau įspūdį". kuriose moksleiviai.j i nėra nepriklausoma". kaip galima praktiškai pritaikyti laboratorinių tyrimų duomenis. jog rūko nepriklausomos moterys. nors ir vienu. mažina rūkančių paauglių skaičių (Botvin ir kiti. 1980. jei rūkyčiau tik dėl to. Telch ir kiti. teigiančiai. Pasipriešinti reklamai. Tuo pat metu moksleiviai vaidino situacijas. Šaltinis: McAlister ir kiti. arba pateikiama informacija apie rūkymą. rūkančiųjų buvo kur kas mažiau nei kontrolinėje. 0 4 9 Septinta klasė 12 16 21 Aštunta klasė Tyrimo laikas (mėnesiai) 33 Devinta klasė . ypač jei jas kartais papildo kitų įgūdžių mokymas. Flay ir kiti. palyginti su kitos mokyklos „neskiepytais" mokiniais. kuriuose arba buvo raginama nerūkyti. septintokai buvo mokomi šitaip: „Jei ji priklausoma nuo tabako . Kitos mokslininkų grupės patvirtino. ir kitu atveju rūkančių tėvų buvo tiek pat (žr. 7. 7. Iš tokiuose užsiėmimuose dalyvavusių septintokų ir aštuntokų perpus mažiau pradėjo rūkyti. Evans ir kiti.).298 II dalis. kurioje buvo atliktas „skiepijimas" nuo rūkymo. 1981. 1995. Taip pat jie kūrė imprivizacijas. kai reikėdavo atsisakyti cigaretės moksleivių pasiūlytais būdais (Hirschman ir Leventhal. 1984. kurioje buvo taikomas tradicinis švietimas apie rūkymo žalą. kad atsisako cigaretės. SOCIALINĖ ĮTAKA Pritaikomumas: inokuliacijos (nuostatų stiprinimo) programos Ar nuostatų stiprinimas iš tiesų gali padėti žmonėms pasiruošti priešintis nepageidaujamam įtikinėjimui? Taikomieji rūkymo prevencijos ir vartotojų švietimo tyrimai teikia vilčių. Vaikų apsauga nuo bendraamžių spaudimo rūkyti Alfredo McAlisterio (1980) vadovaujama mokslininkų grupė patikėjo aukštesnių klasių moksleiviams sustiprinti septintokų atsparumą bendraamžių spaudimui rūkyti ir pademonstravo. turėdavo atsakyti maždaug šitaip: „Būčiau tikras viščiukas. pavadinti „viščiukais" už tai.

. kurie atliko cigaretės atsisakančiųjų vaidmenis. 16). ĮTIKINĖJIMAS 299 1989). vienas vaikas per metus mato per 10 000 reklaminių intarpų. Informacijai perteikti pasitelkiami patrauklūs bendraamžiai. „Prieš du dešimtmečius. nebrangiai ir tikėtis. Pasitelkusios šiuos duomenis.5 milijardo vertės nikotino rinkodaros programos „pradedantiesiems" rūkaliams (Farrell. Praėjus pusantrų metų. iš tų. priverčia juos viešai papasakoti apie savo nuostatas (logiškai nusprendžiant nerūkyti ir paskelbiant savo sprendimą. 1980.tai dalis 12. moksleivių. mokslininkai tyrė. kad juos nupirktų (Adler ir kiti. rūkyti pradėjo 31 proc. kodėl kai kurios cigarečių ir nerūkomojo tabako bendrovės agresyviai veržiasi su reklamomis į universitetus. atskleidusios. ypač nuo 8 iki 11 metų. Šiandien bet kuri mokykla ar mokytojas. 1980. tai gali padaryti lengvai. jog vaikai yra reklamuotojo svajonė: patiklūs. kurie žiūrėjo nerūkyti raginančius filmus. Apie rūkymo ir narkotikų žalą aiškinančiose programose taip pat taikomi ir kiti įtikinėjimo būdai. kaip padėti vaikams susikurti imunitetą televizijos reklamos poveikiui. 3) geidžia reklamuojamų gaminių ir įkyriai prašo tėvų. 2) beatodairiškai pasitiki televizijos reklama. kur studentai vartoja alkoholį). . Iš tų. Rūkaliai dažnai dar paauglystėje pasirenka „mėgstamas cigaretes". kuriai per metus išleidžiama 11. jiems lengva parduoti. Dėl reklamos dabar šis santykis tapo atvirkštinis" (2003. kad vaikai. ir jose naudojama iš anksto paruošta spausdinta bei vaizdinė medžiaga. Palmer ir Dorr. Jie skatina moksleivius patiems viską įvertinti („Štai apie ką galėtum pamąstyti").tai potencialus klientas rytoj. o kitos Europos šalys ketina tai padaryti (McGuire. 2003). 2003). Danija. „Šių dienų paauglys . Italija ir Švedija riboja reklamą vaikams. moksleivių. ir didžioji dauguma rūkalių pirmą kartą užsirūkė dar paauglystėje" (Lichtblau. Belgija. Kai kurioms iš šių rūkymo prevencijos programų tereikia nuo dviejų iki šešių akademinių valandų.7 skyrius. Tikėdamiesi apriboti reklamos įtaką. ataskaitoje (FTC. norintis naudoti socialinį-psichologinį rūkymo prevencijos metodą. Tai paaiškina.buvo rašoma bendrovės Philip Morris. rūkyti pradėjo tik 19 proc. . Visa ši veikla. 1980). Vaikų apsauga nuo reklamos įtakos Airija. Šiuos tyrimus iš dalies paskatino studijos. Graikija. 2005). Feshbach. 2002). kad labai sumažės rūkalių skaičius ir jiems gydyti reikalingos išlaidos. 1980): „Kai prityręs reklamos skelbėjas išleidžia mi- »Mano vaikai apskritai atsisako valgyti bet ką. ko nematė per televiziją. Atrodo. vienos iš pagrindinių tabako reklamos.vaikai pieno gėrė du kartus daugiau nei limonado. klasės draugams nurodant apsisprendimo priežastis). piliečių grupės kreipėsi į tokių produktų reklamuotojus (Moody. Jungtinėse Valstijose. p. remdamos vakarėlius. pastebi Robertas Levine savo knygoje The Power of Persuasion: How We're Bought andSold („Įtikinėjimo galia: kaip mus nuperka ir parduoda").2 milijardo dolerių. siūlydamos cigaretes nemokamai (paprastai ten.rašo Levine. 1) nepajėgia atskirti reklamos nuo eilinės laidos ir nesuvokia reklamos tikslo įtikinti. pažeidžiami." Erma Bombeck .

materialistui ir tuojau pat pajusti pasitenkinimą. Pagrindiniai j ū s ų pranešimai skelbia: „Tu šiandien nusipelnei pertraukos.. General Mills bendrovė. jaunesniems nei 8 metų vaikams ir paaugliams skirtuose filmuose bei programose. Kitoje barikadų pusėje . Jungtinių Valstijų federacinė prekybos komisija. Pavyzdžiui. kad klientus reikia pritraukti anksti ir išlaikyti juos visą gyvenimą. Jums j i e yra klientai. jis tuojau pat būdavo paduodamas vaikams. „Motinų pareiškime reklamuotojams" (Motherhood Project.. kur vaikai juos greičiau pamato. dar svarbiau. kad reklama leidžia skiepyti vartotojo įgūdžius ir.. Todėl. kaip tau patinka." „Jauti poreikį?" Tokie kreipiniai atspindi reklamos esmę: gyvenime svarbiausia būti savanaudžiui." „Ribų nėra. Patenkink savo troškulį. laikėsi „aukso vidurio" taisyklės. kurį reikia išnaudoti ." „Tiesiog imk ir padaryk. sekame Procter and Gamble modeliu: „nuo lopšio iki kapo".. ar reikia įvesti naujus sveikatai kenksmingų maisto produktų reklamos per televiziją bei jaunesnio amžiaus žiūrovams rodomų filmų apribojimus. 2001). kad vaikams skirtos prekės reklamuojamos ir išdėliojamos žemutinėse parduotuvių lentynose. . kuriose analizavo televizijos reklamą. mes." Wayne Chilicki.. jie turėtų paaiškinti jiems apie įvairius kultus ir išmokyti pateikti kontrargumentus. išlaikyti televizijoms vaikų programas. kad nepatyrusiems. 2001) lijonus. patikliems vaikams parduotų žalingus sveikatai gaminius. Vartotojų užtarėjai baiminasi. 1980) vadovaujami mokslininkai mažoms Los Andželo srities pradinių mokyklų moksleivių grupėms pravedė tris pusvalandines pamokas. Jei tėvai nerimauja." „Daryk taip. Nuolat peržengdami ribą tarp vartotoj o poreikių patenkinimo ir j ų sukūrimo. mėgindama spręsti. Esame įsitikinę. įtikinėja ir manipuliuoja mūsų vaikais . General Mills (citata iš Motherhood Project. ragina „Motinų kodeksas reklamos skelbėjams". reikia uždrausti reklamą mokyklose. analizuoja. Tėvai skundžiasi. o vaikystė . tokį dalyką galima pavadinti tik eksploatavimu". 2001) gausus Amerikos motinų susivienijimas išreiškė štai tokį pasipiktinimą: M u m s vaikai yra neįkainojama dovana. parodžius žaislo reklamą. Vieno tokio tyrimo metu Normos Feshbach (1980. Vaikai buvo mokomi atsparumo reklamai ją stebint ir aptariant. Geriau išgryninti orą nei dėvėti dujokaukes." „Vadovaukis savo instinktais. ima ir įkyriai prašo nupirkti. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Kai kalbama apie orientavimąsi į vaikus. Toks patyrimas padėjo vaikams realistiškiau suprasti reklamą. Cohen. taip pat reklamą. kad jų vaikai gali tapti kulto nariais. kol pavargę tėvai nusileidžia. kad vien atsparumo formavimo gali nepakakti. siūlant su juo atlikti tą patį. kurie turi komercinių interesų ir tvirtina. Tuo tarpu mokslininkai kėlė klausimą.300 II d a l i s . ką jie matė reklamoje. būrys j ū s ų išsilavinusių ir kūrybingų ekspertų studijuoja.tie. ir spaudžiama mokslininkų bei politikų.tai „rinkos segmentas". „skatinančią [vaikų ir paauglių] egoizmą ir orientaciją į greitą [poreikių] patenkinimą" (Motherhood Project.. Išvados apie nuostatų stiprinimą Turimų įsitikinimų įtvirtinimas turbūt nėra geriausias būdas priešintis „smegenų plovimui". ar galima išmokyti vaikus atsispirti apgaulingai reklamai.

kad pasiduoti įtikinėjimui yra silpnybė. Kultai taiko šį principą. Neveiksmingas įtikinėjimas. Vieno eksperimento metu Susan Darley ir Joelas Cooperis (1972) pasiūlė studentams parašyti rašinį. kulto narys jau būna paruošęs kontrargumentus. pasidalindamas savo žiniomis. todėl gali mane ko nors išmokyti. kad įtikinėtojui nesėkmingas argumentas gali būti blogiau nei nieko nedarymas. perspėdami savo narius. t. •0*1 ^ o s t scr iPtum: I M kaip būti atviram. Įveikta ataka veikiau sustiprins įsitikinimus nei juos sugriaus. kad kiekvienas sutiktas žmogus tam tikra prasme yra už mus pranašesnis. Kita išvada ta. ĮTIKINĖJIMAS 301 Dėl tos pačios priežasties tikybos mokytojai turi stebėti. Atsisakius pinigų. ar fanatizmą? Kaip gyventi būnant nuolankiam bei atviram kitiems ir tuo pat metu išliekant kritiškam įtikinėjimo argumentų atžvilgiu? Būti atviri tegalime galvodami.7 skyrius.rasti aukso vidurį tarp patiklumo ir cinizmo. kurių prireiks rimtesniu atveju. studentų kraštutinė nuomonė ir įsitikinimas dėl per griežtų reikalavimų aprangai dar labiau sustiprėjo. Kiekvienas sutiktas žmogus ką nors išmano labiau nei aš. APIBENDRINIMAS Kaip galima atsispirti įtikinėjimui? • Kaip žmonės priešinasi įtikinėjimui? Išankstinis viešas įsipareigojimas laikytis savo pozicijos. Kai kurie žmonės sako. Atvirai prieš griežtus reikalavimus pasisakę studentai ėmė intensyviau priešintis šioms taisyklėms. tačiau ši ataka [prieš nuostatas] negali būti stipresnė už turimas nuostatas. sukurti imunitetą skatinantį ieškoti priešingų argumentų. propaguojantį griežtas aprangos normas. mūsų užduotis . Kai pateikiami laukiami argumentai. Ar suprantate kodėl? Atmetusieji argumentą tampa atsparūs naujai galimai informacijai. Tačiau ar užsisklendimas nuo informacijos reiškia dorybę.net ir tie. • Švelnus išpuolis taip pat gali stiprinti nuostatas. Kadangi tai prieštaravo studentų pozicijai ir rašinius buvo ketinama skelbti. ypač jei grėsmę keliančią informaciją galima išnagrinėti kartu su bendraminčiais. Bendraudamas tikiuosi pasimokyti iš jo ir galbūt atsakyti tuo pačiu. kaip šeimynykščiai bei draugai puls šiuos jų naujus įsitikinimus. . Atmetusieji raginimus mesti rūkyti panašiai gali tapti atsparesni vėlesniems raginimams. gali duoti priešingą rezultatą. jie visi nusprendė nerašyti rašinio . stimuliuodamas klausytojo savisaugą. kad bažnyčiose bei mokyklose nesusidarytų „sterili ideologinė aplinka". kurį stimuliuoja švelnus išpuolis prieš ją gimdo pasipriešinimą vėlesniam įtikinėjimui. kuriems už tai buvo pasiūlytas atlygis. Jis gali „užgrūdinti širdį" ir paversti ją atsparia būsimiems raginimams. tačiau ne naiviam Kadangi esame įtikinėjami. Mus ragina: „galvok pats". y. • Tai leidžia daryti paradoksalią išvadą kad vienas iš nuostatų stiprinimo būdų yra iššūkis joms.

S O C I A L I N Ė ĮTAKA Norėdami būti kritiški. Kitaip tariant.302 II d a l i s . tačiau kartu girdėti reikšmingą informaciją? Atidžiai klausykite ir kritiškai mąstykite. . O jei analizė šios informacijos nepaneigia. aptarkite ją su kitais. ne tik klausykite. ji tiek ir teverta. galime pasinaudoti atsparumo formavimo tyrimų rezultatais. Išgirdę politiko kalbą. Ar norite išmokti priešintis įtikinėjimui. bet ir reaguokite. Prisiverskite prieštarauti. vadinasi. Jei nuodugni analizė informaciją sugriauna. ji išliks ilgai.

Dvi galvos geriau nei viena Mažumos įtaka: kaip paskiri žmonės veikia grupę? Nuoseklumas Pasitikėjimas savimi Pasitraukimas iš daugumos Ar lyderystė yra mažumos įtaka? Atkreipkime dėmesį. Irvingas Janisas apie grupinį mąstymą Grupinio mąstymo teorijos kritika Kaip išvengti grupinio mąstymo Grupinis problemų sprendimas Ką slepia Nobelio premija.Grupės įtaka Kas yra grupė? Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti žmonės? Kitų žmonių buvimas Minia: didelė kitų žmonių sankaupa Kodėl mus sužadina kitų žmonių buvimas? Socialinis dykinėjimas: ar būdami grupėje žmonės stengiasi mažiau? Daug rankų mažai dirba Socialinis dykinėjimas kasdieniame gyvenime Nuasmeninimas: kada būdami grupėje žmonės netenka savojo Aš? Kai kartu darome tai. Transformacinė bendruomenės lyderystė Post scriptum: ar grupės mums kenkia? . ko nedarytume vieni Savimonės susilpnėjimas Grupės poliarizacija: ar grupės sustiprina mūsų nuomonę? „Polinkio į riziką" atvejis Ar grupės sustiprina nuomones? Atkreipkime dėmėsi Grupės poliarizacija Poliarizacijos aiškinimas Grupinis mąstymas: ar grupės trukdo. ar padeda priimti gerus sprendimus? Grupinio mąstymo požymiai Ką slepia moksliniai tyrimai.

kad priklauso vieni kitiems? Ar grupė . kad nedidelė mąstančių. Protas ją ragina dar bėgti. . Kas padeda mažumai . Diena buvo karšta. Klasika tapusio kino filmo „12 piktų vyrų" (12 Angry Men.tai turinčių bendrus tikslus ir vienas kitu pasitikinčių žmonių būrys? Ar grupė susiformuoja tada. 1984)." Antropologė Margaret Mead auna jau beveik baigia savo kasdienį pasibėgiojimą. Kaip šios grupės veikia savo narių nuostatas? Kas skatina grupę priimti išmintingus arba kvailus sprendimus? Žmonės daro įtaką savo grupėms. kol keli žmonės nepalygina savo sampratų. Kaip šios grupės veikia paskirą asmenį? Tarpusavio sąveika grupėje dažnai daro stiprų poveikį.„Niekada neabejokite tuo. šitaip gilindami vieni kitų akiratį. suguža į prisiekusiųjų kambarį. bažnyčių.grupė? Ar grupė yra žmonės. kai žmonės tampa organizuoti? Kai jų tarpusavio ryšiai tęsiasi tam tikrą laiką? Tai tik keli socialinėje psichologijoje vartojami grupės apibrėžimai (McGrath. bet ir yra 200 valstybių. Tačiau istoriją kuria mažumos. Sudėtingose teismo bylose vienas žmogus retai priverčia visą grupę pakeisti nuomonę. 20 milijonų ekonomikos organizacijų ir šimtai milijonų kitų formalių bei neformalių grupių .įtikinti kitus? T Kas yra grupė? Atsakymas į šį klausimą atrodo aiškus tol. Pavargę prisiekusieji beveik sutarė. Prasideda karštos diskusijos. tik dabar kartu bėga ir jos draugė bei draugas. Ar bėgiojimo partneriai yra grupė? Ar lėktuvo keleiviai . kad kartu buvo Geil ir Chosė? Ar kompanijoje visada bėgčiau greičiau?" Paprastai visi esame kokios nors grupės dalis.į pasimatymą atėjusių porelių. 1957) pradžioje 12 nepatiklių prisiekusiųjų.arba lyderiui . Henry Fondos įkūnytas personažas. nepalaiko kaltinimo. kol sutaria: paauglys nekaltas.4 milijardo žmonių. Intelektualūs aukštųjų mokyklų studentai bendrauja su kolegomis. Pasaulyje ne tik gyvena 6. įsipareigojusių piliečių grupė gali pakeisti pasaulį. tiriančių žmogžudystės bylą. Ji svarsto: „Negi bėgau greičiau tik todėl. pasišnekučiuoti susirinkusių namiškių. Ji nusileidžia ir sulėtina tempą. šeimų. stiprindami vieni kitų asocialius polinkius. ir prisiekusieji vienas po kito keičia nuomonę. Tauna savo maršrutą nubėga dviem minutėmis greičiau. Visi nekantrauja paskelbti nuosprendį ir apkaltinti paauglį tėvo nužudymu. tapatinantys save vieni su kitais ir jaučiantys. Kitą dieną aplinkybės tos pačios. gebančios palenkti daugumą. Tačiau vienas jų. Jauni padaužos šlaistosi su kitais padaužomis. keturi milijonai mažesnių bendruomenių. o kūnas maldauja likusius šešis kvartalus eiti pėsčiomis.

APIBENDRINIMAS Kas yra grupė? • Grupė atsiranda. save suvokia kaip „mes". Pagal Shaw apibrėžimą vienu metu auditorijoje kompiuteriais dirbantys studentai nėra grupė..mokslinis detektyvas. grupini mąstymą ir mažumos įtaką. socialinio dykinėjimo ir nuasmeninimo. ilgiau nei kelias akimirkas palaikančių tarpusavio ryšius. jog jų nariai veikia vienas kitą. GRUPĖS ĮTAKA 305 Grupių dinamikos ekspertas Marvinas Shaw (1981) teigia. neskatina. Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti žmonės? Pradėkime nuo paprasčiausio socialinės psichologijos klausimo: ar tiesiog buvimu kitas žmogus daro mums įtaką? „Buvimas" reiškia. Kitų žmonių buvimas Daugiau nei prieš šimtmetį Normanas Triplettas (1899).kad patenkintų poreikį priklausyti. kad atsilygintų. rašymą arba egzamino sėkmę? Atsakymo į šį klausimą paieška . Be to. Todėl jis grupę apibrėžia kaip du ar daugiau žmonių. kad kiti nekonkuruoja. palyginti su . Šie trys reiškiniai gali atsirasti esant minimaliai tarpusavio sąveikai (mes tai vadiname „minimaliomis grupės situacijomis"). taigi grupės. pastebėjo. daro vienas kitam įtaką. Kartais skirtumas tarp pavienių žmonių kompiuterių auditorijoje elgsenos ir tarpusavio ryšiais susietų žmonių veiklos būna neryškus. narys). grupės save suvokia kaip „mes". dalyviai (co-actors) Dalyviai.kaip „jie". o visus kitus . kurie remia kitą komandą. grupė (group) Du ar daugiau žmonių.8 s k y r i u s . kad suteiktų informacijos. Kartais žmonės vien būdami kartu daro vieni kitiems įtaką. Po to išnagrinėsime tris socialinės įtakos tarpusavio ryšius palaikančiose grupėse pavyzdžius: grupės poliarizaciją. Tad bėgiojimo partneriai iš tiesų yra grupė. išskyrus tai. Ar paprasčiausias kitų žmonių buvimas veikia bėgimą. pastebi Australijos nacionalinio universiteto socialinės psichologijos specialistas Johnas Turneris (1987). darančių vieni kitiems įtaką ir save suvokiančių kaip „mes". Šiame skyriuje aptarsime tris tokios kolektyvinės įtakos pavyzdžius: socialinio palengvinimo. kad visoms grupėms bendra tai. jog tiesiog būna šalia kaip pasyvi auditorija arba kaip dalyviai. individualiai atliekantys nekonkurencingą veiklą. Per sporto varžybas jie gali save vadinti „mes"komandos aistruoliais. tačiau tai labiau pavienių žmonių būrys nei tarpusavio ryšiais susieta grupė (tačiau kiekvienas jų gali būti nematomos internetinės pokalbių svetainės.jais". valgymą. nebaudžia ir iš tiesų nieko nedaro. Nors fiziškai jie yra kartu. Prieš . kad lenktyniaudami būryje dviratininkai važiuoja greičiau nei būdami vieni ir lenktyniaudami tik su laiku. psichologas. domėjęsis dviračių lenktynėmis. palaikančių tarpusavio ryšius ir darančių vieni kitiems įtaką. kai du ar daugiau žmonių sąveikauja ilgiau nei kelias akimirkas. kad įgyvendintų tikslus. Grupės susidaro dėl daugelio priežasčių .

žmonių polinkis geriau atlikti paprastas ar gerai išmoktas užduotis. 1936. kaip orų prognozė Škotijoje. Socialinis psichologas Robertas Zajoncas susidomėjo. atlikdavo tai greičiau būdami kartu nei pavieniui. tačiau gali ir palyti. Sužadinti žmonės greičiausiai suvokia tokias nesudėtingas anagramas. 1933. 2) Dabartinė reikšmė dominuojančios (tikėtinos) reakcijos sustiprėjimas dėl to. 1933. skruzdėlės iškasa daugiau smėlio. besisukančio ant patefono (F. o kartais trukdo atlikti užduotis. S O C I A L I N Ė ĮTAKA socialinis palengvinimas (sočiai facilitation) 1) Pirminė reikšmė .beveik toks pat tikslus. jog gali būti saulėta. Larsson. Pavyzdžiui. pavyzdžiui. prasčiau atliekami sudėtingi daugybos veiksmai (Dashiell. Klopfer. Chen. kad yra kitų žmonių. . Triplettas atliko vieną pirmųjų socialinės psichologijos istorijoje laboratorinių eksperimentų. laiko metalinę lazdelę taip. Vėliau paaiškėjo. Jis prisiminė gerai žinomą eksperimentinės psichologijos principą: sužadinimas sustiprina bet kurį tuo metu dominuojantį atsaką. blogiau įsimenami bereikšmiai skiemenys. kai šalia yra kitų žmonių. kai labiausiai tikėtina. didesnis sužadinimas skatina neteisingą atsakymą. paskelbdamas savo spėjimą (kad kitų žmonių buvimas gerina rezultatus). Pessin. jis turėtų padėti atlikti lengvas užduotis ir kliudyti atlikti sudėtingas. 1920. 1958). kad paaiškintų kitus. kad kitų buvimas kartais padeda. kaip atsidūrę prieš auditoriją pajusdavome įtampą arba susijaudinimą. kur dažniausiai sakoma. kad teisingas yra „dominuojantis" atsakymas. Tačiau kiti tyrimai atskleidė. kad kitų žmonių buvimas turi sužadinti arba suteikti energijos (Mullen ir kiti.306 II d a l i s . ilgauodegės papūgos ir žalieji kikiliai tokiais atvejais lėčiau įveikia labirintus (Allee ir Masure. Jei kartu yra kitų tos pačios rūšies atstovų. 1930. kol jų nesužadino nauja idėja. . Šis socialinio palengvinimo efektas pastebimas ir tarp gyvūnų. Gatės ir Allee. Atliekant sudėtingas užduotis. kad jei šalia yra kitų žmonių. žmonės blogiau sprendžia sudėtingas anagramas. tarakonai. o seksualiai aktyvios žiurkių poros dažniau poruojasi (Bayer. vištos sulesa daugiau grūdų. ar šių prieštaringų duomenų nebūtų galima suderinti. sunkiau surandamas išėjimas iš labirinto piešinyje. 1925). Travis. jog kai kurias užduotis kitų tos pačios rūšies atstovų buvimas trukdo atlikti. Kaip dažnai kūrybinio pakilimo momentais nutinka. eksperimento dalyviai greičiau atlieka daugybos veiksmus ar išbraukia nurodytas raides. Vaikai. 1997). 1929. Zajoncas (1965) vieno tyrimo rezultatus panaudojo tam. kaip pygaras. Pessin ir Husband. Allport. 1937. 1956). kad ji nenuslystų nuo dešimties centų monetos dydžio disko. Ar šis principas negalėtų atskleisti socialinio palengvinimo mįslės? Atrodė logiška daryti prielaidą. W. Šis trikdantis poveikis pastebimas ir tarp žmonių.) Jei socialinis sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją. Esant kitiems žmonėms eksperimento dalyviai taip pat tiksliau atlieka nesudėtingus mechaninius veiksmus. Teiginys. Stipresnis sužadinimas padeda geriau atlikti paprastas užduotis. 1930. Dashiell. Būdami susirūpinę. (Visi prisimename. Apie 1940-uosius metus tyrimai šioje srityje liovėsi ir nevyko 25-erius metus. 1933). kuriems buvo liepta suvynioti valą į meškerės ritę. Jei šalia yra kitų žmonių. kur teisingas atsakymas nėra labai aiškus.

kai juos ėmė stebėti keturi žiūrovai. kas iš pradžių atrodė nesuderinama. 1999).8 s k y r i u s . apie ką pagalvojo Thomas H. kuris didina kiekvieno dirbančiojo efektyvumą." Albert von Szent-Gyorgyi. The Scientist Speculates. Jungtinėse Valstijose ir Anglijoje tyrimai parodė. Daugiau nei 80 000 studentų ir profesionalių sportininkų varžybų Kanadoje. studentai greičiau perpranta nesudėtingą labirintą. 1983. Huxley.).tai gebėjimas pamatyti. netikėtai tapo logiška. Peteris Huntas ir Josephas Hillery (1973) pastebėjo. skatina gyvybingumą. aktoriai ir muzikai atlieka gerai išmoktus veiksmus. ir pagalvoti apie tai.) atidžiai stebimi ėmė žaisti dar blogiau (25 proc. kad dalyvaujant kitiems žmonėms. kad kitų žmonių buvimo sąlygojamas sužadinimas sustiprina dominuojančią reakciją (teisingą atsakymą tik į lengvas ar gerai išmoktas užduotis). surasti kelią iš labirinto ir išspręsti sudėtingus aritmetikos uždavinius buvo sunkesnės užduotys.). apie ką niekas nepagalvojo.sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją (žr. siekė 71 proc. Šiais atvejais kitų žmonių buvimas padidino neteisingų atsakymų skaičių.1 pav.1 PAVEIKSLAS Palengvina nesudėtingą veiksmą Kitų buvimas Socialinio sužadinimo poveikis Robertas Zajoncas suderino prieštaringus duomenis ir pasiūlė prielaidą. 1993. kad sprendimas šį išbandymą išlaikė (Bond ir Titus. valgyti . ką visi matė. 1867 („Kapitalas") „Atradimas . žr. arba teisinga reakcija į jas buvo normaliai dominuojanti. Susukti valą į ritę. kodėl jiems geriau sekasi girdint palaikančią minios reakciją.lengvos užduotys. bet daugiau laiko sugaišta.) žaidė dar geriau (80 proc.1 len- „Paprasčiausias socialinis kontaktas. Abiem atvejais veikė visuotinė taisyklė . kad namuose komandos laimi maždaug 6 rungtynes iš 10 (šiek tiek mažiau beisbolo bei amerikietiškojo futbolo ir šiek tiek daugiau krepšinio bei europietiškojo futbolo. Socialinis sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją. Pavyzdžiui. Tai. paaiškėjo. G R U P Ė S ĮTAKA 307 8. r Į į a Sužadinimas r Sustiprina J B dominuojančią reakciją Apsunkina sudėtingą veiksmą Taikant šią prielaidą. kai Zajoncas parodė." Kari Mane.. kol perpranta sudėtingą (lygiai kaip ir tarakonai!). Das Kapital. netiesiogiai juos stebint. Tokie paprasti ir elegantiški Zajonco sprendimai paskatino kitus socialinius psichologus susimąstyti apie tai.. prieštaringi rezultatai tapo logiški. nesvarbu. pirmą kartą perskaitęs Danvino veikalą „Rūšių kilmė": „Kaip kvaila. teisinga ji ar klaidinga. Sportininkai. Atlikus beveik 300 tyrimų. buvo mažesnė. Tačiau galbūt visos detalės ėmė taip tvarkingai dėliotis tik žiūrint retrospektyviai. kad geri biliardo žaidėjai (kurių rezultatyvumas. Kilo klausimas. Guerin. Prasti žaidėjai (kurių rezultatyvumas prieš tai siekė 36 proc. kad apie tai nepagalvojau!" Ir kaip viskas akivaizdu. Dėl to kitų žmonių buvimas padėjo jas atlikti. ir tikimybė. Jamesas Michaelsas ir jo bendradarbiai (1982) pastebėjo. kuriuose dalyvavo daugiau nei 25 000 savanorių. 8. ir tai paaiškina. atlikti nesudėtingus daugybos veiksmus. Įsisavinti naują informaciją. kad tiriamieji galės juos iš karto teisingai atlikti.). ar šis sprendimas išlaikytų išbandymą eksperimentais. 1962 („Mokslininkas mąsto") . į kurias mokame reaguoti. 8.

Kartais sužadinimas ir gausios publikos dėmesys kliudo netgi tam. Tačiau minia sukelia mažesnę įtampą salėse. Moore ir Baron. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 8. . kontroliuoja teritoriją. 1998).1 LENTELĖ. 1996. Šalia esantys draugiški žmonės yra netgi labiau mėgstami. kad sudėtingos užduotys bus atliekamos blogiau (Butler ir Baumeister. Minia: didelė kitų žmonių sankaupa Taigi žmonės iš tiesų reaguoja į esančius šalia.1 64. pakyla kraujospūdis. 1977). todėl jaučiasi dominuojantys. vargu ar grosite geriau. neišvarginti kelionės. galima net užspringti. Storms ir Thomas. leidžiančių atsiskirti nuo minios (Evans ir kiti. padėjėjui lengviau pavykdavo išprovokuoti juoką ar plojimus. Savo aikštės pranašumas pagrindinių sporto šakų komandoms Sporto šaka Beisbolas Amerikietiškasis futbolas Ledo ritulys Krepšinis Europietiškasis futbolas išanalizuotų rungtynių skaičius 135 665 2592 4322 13 596 37 202 Namuose laimėtos rungtynės procentais 54. dažniau kvėpuoja. 1993).0 telę). kalbėjimui. labiau įsitempia jų raumenys. įtampai pasiekus kraštutinį lygį. 1980) atliko eksperimentus su Kolumbijos universiteto studentais ir Ontarijo mokslo centro lankytojais. Tačiau būdami ne vieni žmonės daugiau prakaituoja. Kai visi sėdėdavo glaudžiai. Jei į jūsų pirmąjį fortepijono koncertą susirinks visi giminės.3 57. ką puikiai mokame ir darome nesusimąstydami: pavyzdžiui. Jonathanas Freedmanas su bendradarbiais (1979. Knovvles. 1983). 1984). Worchel ir Brown. Kuo žmonių daugiau. girdėdami palaikančius aistruolių šūksnius. 1981. Kino teatrų direktoriai ir sporto aistruoliai žino (o mokslininkai tą patvirtino). Eksperimentų metu padėjėjas turėjo kartu su kitais dalyviais klausytis humoristinio įrašo arba žiūrėti kino komediją. 1986). Būnant minioje taip pat suintensyvėja teigiamos arba neigiamos reakcijos. 1983). suskirstytose į daug erdvių. Net draugiška auditorija gali taip paveikti. 1983.4 69. Tačiau žaidimo namuose pranašumą taip pat gali sąlygoti ir tai. o nedraugiški labiau nemėgstami (Schiffenbauer ir Schiavo. tuo jų poveikis stipresnis (Jackson ir Latanė. Mikčiojantys žmonės prieš didelę auditoriją mikčioja stipriau nei kalbėdami tik su vienu ar dviem žmonėmis (Mullen. kad žaidėjai gerai pažįsta aikštelę. ir. labiau susitapatina su komanda (Zillmann ir Paulus. 1976.3 61. 1983. Tačiau ar stebėtojų buvimas iš tikrųjų veikia žmones? Stresinėje situacijoje draugas gali padėti atsipalaiduoti. kad „gera salė" yra pilna salė (Aiello ir kiti. Stiprus sužadinimas pilnose salėse taip pat didina stresą. 2000). padažnėja pulsas (Geen ir Gange.308 II d a l i s .

Norėdamas patikrinti. 2001): tai . kaip esame vertinami. Cottrellas su bendradarbiais (1968) užrišo stebėtojams akis. Taip yra iš dalies todėl. kai žmonės jaučiasi vertinami. • kodėl socialinio palengvinimo poveikis būna didžiausias tada. paspartindavo tempą. Geen ir Gange. 1980. kurių nuomonė nėra svarbi (Seta ir Seta. kad 35 studentų grupė atrodo artimesnė ir linksmesnė 35 vietų auditorijoje. Nuogąstavimu dėl vertinimo taip galima paaiškinti. gali tapti neįmanomu. tačiau tik tada. GRUPĖS ĮTAKA 309 Gal pastebėjote. . kad stebėtojai gali sukelti baimę. Tačiau. 1983). Kodėl kiti žmonės sukelia mūsų susijaudinimą? Yra duomenų. ar egzistuoja nuogąstavimas dėl įvertinimo. ar jie mus vertina. jei ji būdavo į j u o s atsisukusi veidu. Kodėl mus sužadina kitų žmonių buvimas? Jei ką nors mokate gerai. o ne išsibarsčiusi 100 vietų auditorijoje. kai esame arti. o kraujospūdis aukštesnis (tai rodo sužadinimą). Nuogąstavimas dėl įvertinimo Nickolas Cottrellas įtarė. kurie buvo didesnėje patalpoje. o ne nugara (Worringham ir Messick. susigrūdus i ų pulsas buvo dažnesnis. Atlikdami sudėtingas užduotis jie darė daugiau klaidų. kitų akivaizdoje darysite tai dar geriau (nebent pernelyg susijaudinsite ir susidrovėsite). tariamai rengdamiesi suvokimo eksperimentui.nuogąstavimas dėl įvertinimo. Susigrūdimas daro panašų poveikį kaip ir minia žiūrovų: sustiprina sužadinimą. pamatę pievelėje sėdinčią moterį. kuris jums sunkiai sekasi. Tomis pačiomis aplinkybėmis veiksmas. 1992). 1982). patvirtinančių bent tris galimus veiksnius (Aiello ir Douthitt. nuogąstavimas dėl įvertinimo (evaluation apprehension) Rūpinimasis. dėmesio išblaškymas ir kitų žmonių buvimas. • kodėl ypač priklausomus nuo aplinkinių nuomonės žmonių buvimas veikia labiausiai (Gastorf ir kiti. kuris palengvina dominuojančią reakciją. kaip pastebėjo Gary Evansas (1979). kai kiti žmonės yra nepažįstami ir juos sunku stebėti (Guerin ir Innes. kad mes greičiau atkreipiame dėmesį į kitų žmonių juoką ar plojimus ir prie jų prisijungiame. • kodėl sužadinimas atslūgsta. Susigrūdimo poveikį taip pat pastebėjo Dineshas Nagaras ir Janakas Pandey (1987). tyrę universiteto studentus Indijoje. • kodėl žmonės geriausiai užduotį atlieka tarp pranašesnių kolegų (Seta. vien tik žmonių užrištomis akimis buvimas nepagerino įprastos reakcijos. 1982). Vieno eksperimento Santa Barbaroje metu Kalifornijos universiteto bėgikai. susigrūdimas taip pat ir audrina. Kiti eksperimentai patvirtino Cottrello išvadą: dominuojanti reakcija labiausiai sustiprėja tada. Jis tyrė Masačiusetso universiteto 10 studentų grupes 20 pėdų pločio ir 30 pėdų ilgio arba 8 pėdų pločio ir 12 pėdų ilgio patalpose. Palyginti su tais.8 s k y r i u s . Priešingai nei stebint auditorijai. 1983). kai tarp svarbių žmonių atsiranda ir tokių.

net jei nenuogąstaujama dėl vertinimo ir išlaikomas dėmesys. perskirtas žemomis pertvaromis. kad sužadinti gali ir kitų žmonių buvimas. kad greta yra kiti žmonės. atsirandanti tarp dėmesio skyrimo kitiems ir užduočiai. Tai paprastas daugelio mokslinių duomenų apibendrinimo būdas. 1981a. Kaip pastebėjome 1 skyriuje. kad užduotys atliekamos geriau. mesdami lemtingus baudos metimus. (Gyvūnai tikriausiai sąmoningai nesirūpina tuo. 1987). aiškindami nuogąstavimą dėl įvertinimo. įtampa. kai kas nors stebi . Mes nebegalime susitelkti. Įtampą sukelia ne tik kito žmogaus buvimas. Robertas Baronas ir Danny Moore (1978. 2) nurodo naujų tyrimų kryptį ir 3) siūlo praktinius taikymo būdus.lyg mokslinė stenograma: ji supaprastina ir apibendrina stebėjimų įvairovę. kai esame vertinami. kaip sekasi kitiems grupės nariams arba kaip reaguoja auditorija.2 paveiksle. domėdamiesi. jie dažniau nepataiko. Prisiminkime. kad sužadinimo mechanizmas yra įgimtas ir būdingas didžiajai gyvūnijos daliai. teorija .310 II dalis. ar trukdo kūrybingai spręsti sudėtingas problemas? Ar galite sugalvoti kitų šios teorijos taikymo praktikoje būdų? APIBENDRINIMAS Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti žmonės? • Pagrindinės socialinės psichologijos problemos susijusios su kitų žmonių buvimu. dauguma bėgikų sparčiau bėga būdami drauge su kuo nors. kuriuos geriausiai atliekame automatiškai (Mullen ir Baumeister. analizuoja savo kūno judesius. 1981b). Jie teigė. Baron. kaip ryški šviesa (Sanders. Ar ši teorija 3) taikoma praktikoje? Galime tik spėlioti. mes išblaškome savo dėmesį. Jei drovūs krepšininkai. taip pat gali trukdyti atlikti veiksmus. kad palengvinimo poveikį jaučia ir gyvūnai. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Susidrovėjimas. kurios 1) leidžia patvirtinti arba keisti teoriją. net jei tas žmogus nevertina bėgiko rezultatų ir su juo nerungtyniauja. Socialinio palengvinimo teorija siūlo tokias pirmųjų dviejų tipų prognozes: 1) teorijos esmė (kad kitų žmonių buvimas sužadina ir kad šis socialinis sužadinimas sustiprina dominuojančią reakciją) buvo patvirtinta ir 2) teorija galimai tyrimų krypčiai suteikė naują gyvenimą.) Kalbant apie žmones. bet ir tokie dirgikliai. Dėmesio išblaškymas Glennas Sandersas. Socialinio palengvinimo teorija daro tai sėkmingai. Tai perša mintį. Ar dėl to atsiradęs suvokimas. pažengė dar toliau. kad. kaip juos vertina kiti gyvūnai. Pirmuosiuose šios srities eksperimentuose buvo pastebėta. 1986). daugelyje naujos statybos įstaigų atskiri biurai perkelti į dideles atviras erdves. Teorija taip pat padeda daryti aiškias prognozes. Kitų žmonių buvimas Tačiau Zajoncas įsitikinęs. Kaip parodyta 8. padeda sklandžiau atlikti gerai išmoktas užduotis. perkrauna mūsų pažinimo sistemą ir sukelia susierzinimą. Dabar pats laikas prisiminti šios teorijos tikslą.

) galima įvertinti individualiai. arba jos atliekamos grupėje. Socialinis dykinėjimas: ar būdami grupėje žmonės stengiasi mažiau? Ar traukdami virvę komandoje. padeda atlikti lengvas užduotis (kuriose vyrauja teisingas atsakymas arba reakcija) ir trukdo vykdyti sunkias (kuriose dominuoja neteisingas atsakymas arba reakcija). kad esama stebėtojų arba dirbama grupėje. verčia daryti išvadą kad buvimas kieno nors akivaizdoje gali jaudinti net tada. Atsižvelgęs į šiuos duomenis Robertas Zajoncas pritaikė visiems žinomą eksperimentinės psichologijos principą: sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją. kyla įtampa. G R U P Ė S ĮTAKA 311 8. kai nesijauti vertinamas ir niekas neblaško dėmesio. Kiti mokslininkai atkreipė dėmesį. vienoje virvės pusėje esantys aštuoni žmonės trauks tokia jėga. jog išblaškomas dėmesys kai dėmesį reikia padalinti ir kitiems. aritmetikos uždavinių sprendimą ir pan. ir užduočiai. t Buvimas minioje ar ankštose erdvėse panašiai sužadina ir palengvina dominuojančių reakcijų pasireiškimą. faktas. . • Tačiau kodėl kitų žmonių buvimas sužadina? Eksperimentai perša išvadą. kad žmonių buvimas gali trukdyti atlikti užduotis. Kiti eksperimentai. greta dirbant kitiems žmonėms. tarp jų ir atlikti su gyvūnais. kai žmonės siekia asmeninių tikslų ir kai jų pastangas (meškerės valo susukimą į ritę. Kadangi kitų žmonių buvimas kelia jaudulį. jog nuogąstaujama dėl įvertinimo.kodėl? Ir kokių asmeninių pastangų galime tikėtis iš dirbančių grupėje? Socialinis palengvinimas paprastai atsiranda tada.2 PAVEIKSLAS Atviromis erdvėmis suprojektuotuose biuruose žmonės dirba. kuri būtų lygi aštuonių pavieniui traukiančių žmonių jėgų sumai? Jei ne.8 s k y r i u s . kad sužadinimas kyla iš dalies dėl to. Šios situacijos . o iš dalies dėl to. Kaip tai gali atsiliepti darbuotojų efektyvumui? Šaltinis: nuotrauka gauta iš bendrovės Herman Miller Inc.

jog grupinis užduočių atlikimas mažina asmeninį suinteresuotumą. kai manydavo. jie traukdavo 18 procentų smarkiau nei tada. kad traukia vieni. tačiau ne į tokias. Ar atliekant bendras užduotis . kad pasiektų bendrą tikslą ir kai individualias pastangas sudėtinga įvertinti. kai gautos pajamos už parduotus saldainius panaudojamos klasės išvykai apmokėti. kad kolektyvinės virvę traukiančių žmonių pastangos prilygsta vos pusei asmeninių pastangų sumos. Levinger. Daug rankų mažai dirba Beveik prieš šimtmetį prancūzų inžinierius Maxas Ringelmannas (apie tai rašo Kravitz ir Martin.312 II dalis. kad virvę traukia ir kiti. išmoningai pašalino šią problemą. kai manydavo.3 pav.galybė" ir perša išvadą. kai žmonės sutelkia pastangas. Šaltinis: Ingham. Eksperimento dalyviams buvo užrišamos akys. parodytą įrenginį) ir liepiama iš visų jėgų traukti. Alano G. 1986) pastebėjo.organizuotas lėšų rinkimas.3 PAVEIKSLAS Virvės traukimo prietaisas Pirmoje pozicijoje stovintys žmonės traukdavo virvę silpniau. kad „vienybėje . S O C I A L I N Ė ĮTAKA panašios į įprastas. Tai prieštarauja prielaidai. su kokiomis susiduriame darbe. O gal blogus rezultatus nulėmė darbo koordinavimo trūkumai? Gal traukdami virvę žmonės darė traukimo krypties ir laiko paklaidas? Masačiusetso universiteto mokslininkų grupė. kad už jų esantys žmonės traukia kartu.komandos dvasia didina produktyvumą? Ar mūrininkai kloja plytas sparčiau dirbdami komandoje. Žinodami. kad kartu su jais traukia du-penki jiems už nugaros stovintys žmonės. 1974. ar pavieniui? Atsakyti į šiuos klausimus padės laboratorinis imitavimas. Arba visos klasės vykdomas projektas.kai grupės rezultatas priklauso nuo individualių pastangų . Tokios veiklos pavyzdys . už kurį visi gauna vienodus pažymius.komandinis virvės traukimas. 8. Inghamo nuotrauka. Kitas pavyzdys . vadovaujama Alano Inghamo (1974). Graves ir Peckham. priversdami eksperimento dalyvius galvoti. 8. . paskiriama pirmoji pozicija (žr. nors iš tiesų jie traukė vieni.

Per skirtingus bandymus jiems būdavo liepiama šaukti ir ploti vieniems arba kartu su grupe. G R U P Ė S ĮTAKA 313 Mokslininkai Bibbas Latanė. kad jų šūksniai . Būnant grupėje (traukiant virvę. kad garsūs šešių žmonių šūksniai ar plojimai buvo trečdaliu silpnesni. 1986). Atsidūrę dėmesio centre. Williamsas teigia. Socialinio dykinėjimo eksperimentų dalyviai buvo įsitikinę. kad abiem atvejais plojo vienodai smarkiai. 1985. kad atsipalaiduoja būtent jis. atsakomybė ištirpsta tarp visų grupės narių (Harkins ir Jackson. kad kiti penki taip pat šaukia arba ploja. darydami tai kartu su kitais. tačiau mažai duodantis jai. Jie pastebėjo. šį reiškinį stebėjo atlikdamas eksperimentą Teksaso universitete.8 s k y r i u s . už kuriuos vertinami bendrai. gaunantis naudos iš grupės. socialinio palengvinimo eksperimentuose įvertinimo tikimybė buvo didesnė. 1987).4 pav. juo labiau kitų žmonių. kurį jie pavadino socialiniu dykinėjimu. Tad Latanė ir jo bendradarbiai. Ir priešingai. Studentai energingiau mynė dviračio treniruoklio pedalus (matuojant jų pagaminamą elektros energiją). žmonės susigundydavo tapti tranais ir pasinaudoti grupės pastangomis. Ohajo valstijos universitete atliko eksperimentą. Šešiems eksperimento dalyviams buvo užrišamos akys. kai studentai vykdo grupinius projektus.) matome. kai visi suvienija savo pastangas siekdami bendro tikslo. Panašiai nutinka. kai tikėjo. ir su grupe. t. kai manė. nei sukelti vieno žmogaus.palaiko komandą (Hardy ir Latanė. kurio metu privertė eksperimento dalyvius patikėti. 1980) ieškojo ir kitų būdų tirti šiam reiškiniui. Tie. Įdomu tai. šaukiant ir t. kad jie šaukia ir ploja ne vieni. tačiau nė vienas nesutinka. per kurias sklisdavo toks kurtinantis šaukiančių ar plojančių žmonių triukšmas. Tad principas . Harkins ir kiti. tranas (free rider) Žmogus. jog yra asmeniškai stebimi. jog tai daro vieni. jie manė. Kiplingas Williamsas ir Stephenas Harkinsas (1979. kad jų rezultatas sumuojamas kartu su kitų eksperimento dalyvių rezultatais. kad yra vertinami tik tada. kai eksperimente dalyvaudavo mokyklų sporto komandų aistruolių vadovės. jie susodinami ratu ir duodamos užsidėti ausinės. . jie sukeldavo trečdaliu silpnesnį triukšmą nei tada. sekdami Inghamo pavyzdžiu. jog tokiais atvejais atsipalaiduojama.). kurie plojo ir pavieniui. Būdami grupėje. kaip iškreipiama viena socialinį palengvinimą sąlygojančių psichologinių jėgų. Iš šio ir dar 160 kitų tyrimų (Karau ir Williams. kad visi pripažįsta. o ne tada. Kai žmonės neturi atsiskaityti asmeniškai ir negali įvertinti savo pastangų. Kerr ir Bruun. tiriantis socialinio dykinėjimo pasekmes politikoje. kai veikia vieni. rūpestis dėl įvertinimo sumažėdavo. 1981). kai pastangos vertinamos individualiai. Politologas Johnas Sweeney (1973). grupinis triukšmas yra ne toks efektyvus. nes mažiau varžėsi.pavieniui arba su grupe . kad tie. Socialinis dykinėjimas pasireikšdavo netgi tada. nelaikė savęs dykinėtojais. 1993 ir 8. kad dalyviai šauks garsiau. kuriems apie eksperimentą buvo papasakota. nei tada.nuogąstavimas dėl įvertinimo. kurios būdavo įtikinamos. žmonės sąmoningai stebi savo elgesį (Mullen ir Baumeister. spėjo. Tačiau kaip ir traukiant virvę.kai socialinis dykinėjimas (sočiai loafing) Polinkis mažiau stengtis. Ir koks gi buvo tikrasis rezultatas? Pasireiškė socialinio dykinėjimo efektas: kai eksperimento dalyviai manė. kad jie negirdėdavo savo šūksmų ar plojimų. kai žinojo.

kai žmonės tempia virvę. A.314 II dalis. Harkinsas ir Latanė (1981) rašo. Schroeder. darbininkams kyla pagunda dėti bet kokio dydžio puselę. šaukia ar ploja. Jackson ir Karau. rūpestis dėl įvertinimo sustiprėja ir pasireiškia socialinio palengvinimo fenomenas .4 PAVEIKSLAS Grupei didėjant. D. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 8. bet ir kai pumpuoja vandenį ar orą. ir kelia klausimą: „kiek agurkų darbininkas galėtų sudėti. Inc. red. Williamsas.padaryti taip. 1989). Pagalvokite: agurkų konservų fabrike svarbiausias darbas yra nuo konvejerio juostos paimti tinkamo dydžio agurko puselę ir įdėti ją į stiklainį. kuria idėjas.. i n Sočiai Dilemmas: Perspectives on Individuals and Groups. prieš pasiekdami kokybės kontrolės skyrių. CT. 1992. nuogąstavimas dėl įvertinimo sumažėja ir pasireiškia socialinis dykinėjimas (žr. Diagramoje taškais pažymėti jungtiniai šių tyrimų duomenys. kai galima įvertinti kiekvieno jų pastangas: universiteto plaukikai per estafetės plaukimą pasiekia geresnių rezultatų. Praeger Publishers. kai buvo vertinamas kiekvieno asmeninis išdirbis. vertina eilėraščius ar straipsnius. kad būtų galima pamatuoti kiekvieno asmeninį indėlį. mina dviratį. nes jų darbo rezultatų neįmanoma nustatyti (stiklainiai. Deja. duomenis paaiškėjo. 1996). jei jam būtų mokama tik už teisingai atliktą darbą?" . spausdina ar stebi signalus. jei kas nors stebi ir skelbia jų asmeninius laimėjimus (Williams ir kiti. nors jie žinojo.5 pav.išlieka. VVestport. Kai kurie futbolo treneriai tai daro filmuodami ir vertindami kiekvieną žaidėją. kad tai neturės įtakos užmokesčiui (Faulkner ir Williams. kad prie konvejerio dirbantys darbininkai pagamino 16 procentų daugiau gaminių. 8.). kad grupei didėjant. rekomenduojama „individualią gamybą padaryti pastebimą". pastangos mažėja Statistiškai apdorojus 49 tyrimų. 100 95 90 o D) 85 C B 00 (D 80 Q_ (/> O ~o 75 č •g > C TD 70 0 1 10 Grupės dydis 15 16 mus stebi. leidimo duomenys: Publishing Group. ir pavieniui žmonės stengiasi labiau. pastangos mažėja (dykinėjama). Ar galima šiuos rezultatus apibendrinti ir pritaikyti keliant darbininkų darbo produktyvumą? Nedidelio eksperimento metu buvo pastebėta. Kai išnykstame minioje. Ir grupėje. Socialinis dykinėjimas kasdieniame gyvenime Kaip plačiai paplitęs socialinis dykinėjimas? Laboratorijoje šis reiškinys pastebimas ne tik tada. jog remiantis socialinio dykinėjimo moksliniais tyrimais. kuriuose dalyvavo per 4000 dalyvių. Vienas iš būdų sužadinti suinteresuotumą . Šaltinis: VVilliams. patenka į bendrą surinktuvą).

Tailande. Virvės traukimo varžybose nė vienas komandos narys nėra atsakingas asmeniškai. tačiau iš jų buvo gaunama 27 procentai viso sovietų žemės ūkio derliaus (H. 1985) pakartojo triukšmo sukėlimo eksperimentus Japonijoje. Čia galima įžvelgti dar vieną socialinio dykinėjimo priežastį.kitame ir buvo mažai atsakingi už kurį nors konkretų darbą.8 s k y r i u s . Kai Kinija leido ūkininkams pardavinėti maisto produktus. 1993. G R U P Ė S ĮTAKA 315 Asmeninės pastangos įvertinamos Nuogąstaujama dėl įvertinimo n | Socialinis palengvinimas 8. dykinėjimo tikimybė didėja. Kai atpildas paskirstomas po lygiai. atlikdavusius atidavus prievoles valstybei. moterų (kaip aiškinome 5 skyriuje) individualizmas mažesnis nei vyrų ir dėl to jos mažiau socialiai dykinėja. Plaukimo varžybose įvertinamas kiekvieno plaukiko gebėjimas nugalėti. neaukojantys pinigų savo žiūrimai stočiai per aukų rinkimo kampaniją. 1979).vertindami žemės ūkio gamybos rezultatus buvusiose komunistinėse šalyse. 1999).5 karto daugiau nei per ankstesnius 26 metus (Church. Indijoje ir Malaizijoje. Jie turėjo ir mažus sklypus asmeniniam naudojimui. nemokantys profsąjungos ar profesinių asociacijų nario mokesčio arba savanoriškai nedirbantys šioms organizacijoms. nesuvaržytos komunistinio režimo? Latanė ir jo bendradarbiai (Gabrenya ir kiti. kad kolektyvistinėse kultūrose socialinio dykinėjimo mažiau nei individualistinėse (Karau ir Williams. kolektyvistinėse kultūrose yra didelis lojalumas šeimai ir darbo grupėms. Septyniolika vėliau atliktų tyrimų Azijoje patvirtino. Šiaurės Amerikoje darbininkai. kitą . Po vienos analizės paaiškėjo. Sužadinimas pastangos sumuojamos ir NEVERTINAMOS pavieniui Nenuogąstaujama dėl įvertinimo Socialinis dykinėjimas Mokslininkai rado socialinio dykinėjimo faktų įvairiose tautose ir kraštuose. kad šie sklypai tesudarė vieną procentą visos dirbamos žemės. Vengrijoje asmeninio naudojimo sklypai tesudarė 13 procentų visos dirbamos žemės. 1976). O kaipgi kolektyvistinės kultūros.2. tačiau iš jų buvo gaunamas trečdalis derliaus (Spivak. maisto pramonės rezultatai per metus pagerėjo 8 procentais . Kaip pastebėjome 2 skyriuje. vis tiek yra patenkinti iš šių organizacijų gaunama nauda.5 PAVEIKSLAS Socialinis palengvinimas ar socialinis dykinėjimas? Kai žmonių neįmanoma įvertinti arba jie neprivalo atsiskaityti. ypač . Kaip ir visuomeninės televizijos žiūrovai. tad atsipalaiduoti arba dykinėti gali kas nori. Be to. 1986). Kugihara. Taivane. Ir ką gi jie pastebėjo? Šiose šalyse socialinis dykinėjimas taip pat buvo akivaizdus. neatsižvelgiant į as- . Smith. Komunizmo kūrimo Rusijoje metais kolūkiečiai vieną dieną dirbdavo viename lauke.

Tačiau. Grupės nariai mažiau dykinėja ir tada. 1989). gali tapti „rojumi parazitams". Jei kursinį darbą atliekate kartu su kolegomis. Kai grupėms iškeliami sudėtingi tikslai. kolektyvinis darbas ne visada skatina atsipalaiduoti. jie taip pat gali savo indėlį laikyti svarbiu (Comer. kai jaučiasi esą draugai arba tapatina save su grupe. Sutelktumas suintensyvina pastangas. jei su jais niekada daugiau nesimatytumėte. Tačiau žmonės dažnai suvienija pastangas ir dirba siekdami bendro tikslo nebūdami atsakingi asmeniškai. Karau ir Williams. patraukli arba uždeganti (Karau ir Williams. Tad tranams palankios situacijos. kaip atliekamos užduotys. Kerr ir Bruun. 1991). Nors socialinis dykinėjimas dirbant kolektyviai ir nesant asmeninės atsakomybės yra įprastas reiškinys. kad pastangos tam būtinos (Harkins ir Petty. kad labai stengdamiesi pasieks rezultatų. kai nėra stebimos jų asmeninės pastangos. Grupėje dykinėjama mažiau. o kiekvieno maksimalios pastangos tokios svarbios. 2001). atliekant grupinius projektus stengiamasi labiau (Groenenboom ir kiti. be abejonės. kad teks su kažkuo vėl bendrauti. SOCIALINĖ ĮTAKA meninį indėlį. Kerr. Papildomas grupės paskatinimas arba reikalavimas siekti tam tikrų standartų taip pat stiprina kolektyvines pastangas (Harkins ir Szymanski. kad Izraelio kibucuose užauginamas gausesnis derlius nei nekolektyviniuose ūkiuose (Leon. kai vertinama individualiai. Kai grupės nariai tiki. 1997. Atliekant sudėtingas užduotis gali atrodyti. visi dirba įtemptai (Hackman. kad jausitės labiau suinteresuoti nei tuo atveju.316 II dalis. Kai kitus grupės narius laikome nepatikimais arba nepajėgiais tinkamai prisidėti. 1986). 1983. daug rankų ne visuomet mažai dirba. kuriuos teks dažnai matyti. o ne su pašaliečiais (Davis ir Greenlees. kai joms atlyginama už grupės sėkmę ir kai vyrauja įsipareigojimo komandai dvasia. kad komandos dvasia padeda išlaikyti reikiamą įtampą arba ją suintensyvina. didžiausią naudą gauna grupės tranas. 1992. . Williams ir Karau. 1969). Net jei tik tikimasi. yra tikimybė. už kuriuos bus atlyginta. Jei grupės mažos ir sukomplektuotos iš vienodos kompetencijos žmonių. dirbame atkakliau (Plaks ir Higgins. kai užduotis yra sudėtinga. APIBENDRINIMAS Socialinis dykinėjimas: ar būdami grupėje žmonės stengiasi mažiau? • Tirdami socialinį palengvinimą mokslininkai analizuoja. Shepperd ir Wright. 1998). jog ne. Latanė rašo. Taigi žmonės suinteresuoti atsipalaiduoti. 1995). Kartais tikslas būna toks patrauklus. Worchel ir kiti. Ar per olimpinę irklavimo regatą aštuonvietės valties irkluotojai stengiasi mažiau nei vienvietės ar dvivietės valties irkluotojai? Faktai rodo. 2000. vieno lyderio žodžiais tariant. 1989. Tad ar orientuotose į grupes kultūrose socialiai dykinėjama mažiau? Kai kurie iš šių duomenų sutampa su kasdienių darbo grupių tyrimų rezultatais. 1983). 1982. 1993). įtemptai dirba visi (Shepperd ir Taylor. 1999).

jog susidūrėme su kažkuo už mus galingesniu. raginantį ką nors nusižudyti. pasitraukdavo. vieną Oklahomos universiteto studentą. jei siekiama svarbaus tikslo.pasakojo vieno universiteto dekanas (Lawler. . kad grupė gali veikti kaip dirgiklis ir išlaisvinti nuo atsakomybės. 2003c. Kas sukelia tokį nuasmeninimą? 2003 metų balandį. Nacionalinė biblioteka prarado dešimtis tūkstančių senovinių rankraščių ir pavirto smilkstančiais griuvėsiais. Žmonės gali atlikti įvairiausius veiksmus . Grupės gali sujaudrinti. maištų. galimas atlygis reikšmingas ir vyrauja stipri komandos dvasia. 2003b).rašė žurnalas Science (Lawler.nuo nežymaus suvaržymo sumažėjimo (mėtyti maistą valgykloje. Šie duomenys sutampa su kasdienėmis situacijomis. piktai šaukti ant teisėjo. . Sužadinimui susijungus su sumažėjusia atsakomybe ir susilpnėjus įprastiems suvaržymams. Per 48 valandas Bagdado nacionalinis muziejus prarado 15 000 meno kūrinių. socialinio palengvinimo eksperimentai rodo. „Jie atvykdavo gaujomis: įsiverždavo 50 žmonių grupė. G R U P Ė S ĮTAKA 317 • Atlikdami tokias „sumuojamas užduotis". ko nedarytume vieni Kaip matėme ankstesniuose poskyriuose. . Ligoninės neteko lovų.8 s k y r i u s . gali vykti stulbinami dalykai. 2005). sukelti pojūtį. kai bendra atsakomybė kelia pagundą pataupyti jėgas grupės sąskaita. Tam tikrose situacijose būdami grupėje žmonės lengvai pamiršta . Tokie pranešimai vertė likusį pasaulį stebėtis: kas nutiko plėšikautojų moralės jausmui? Kokios tokio elgesio priežastys? Kodėl nebuvo to tikėtasi? Kai kartu darome tai. Dėi to prarandamas individualumas ir santūrumas. „Nuo tų laikų. Universitetai neteko kompiuterių. kai ispanų konkistadorai nusiaubė actekus ir inkus. nevaržomai siautėjo plėšikautojai. tada plūstelėdavo kita". Polk ir Schuster. • Tačiau grupės nariai gali stengtis labiau. ar netgi vieną policininką. Sunku įsivaizduoti vieną roko aistruolį. žengiančius į Irako miestus. karštligiškai klykiantį per roko koncertą. mušantį negalintį apsiginti vairuotoją. 2003a). kėdžių ir net elektros lempučių. Tokius nevaržomus poelgius sieja tai. 2003a. sekdami paskui amerikiečių karius. vagysčių) ar destruktyvaus socialinio sprogimo (policijos brutalumo. orgijų. 2003b. Lawler. linčiavimų). ištrūkę iš akylos Saddamo Husseino policijos kontrolės. Nuasmeninimas: kada būdami grupėje žmonės netenka savojo Aš? Grupėje žmogus gali netekti savimonės.daugumos jų nebuvo spėta išimti iš ekspozicijos ir patalpinti saugyklose (Burns. grupių nariai dirba ne taip įtemptai. klykti per roko koncertą) iki impulsyvaus pasitenkinimo (grupinio vandalizmo. kad visus juos išprovokuoja grupės galia. nebuvo prarasta tiek daug per tokį trumpą laiką".

Linčiuotojų gauja leidžia tikėtis. išnyksta. Paprašytos skirti moteriai elektros šoką. Zimbardo aprengė Niujorko universiteto moteris vienodais baltais chalatais ir gobtuvais. juo daugiau jos narių praranda savąjį Aš ir ima elgtis žvėriškai. primenančiais Kukluksklano aprangą (žr. Tačiau norint įsitikinti. bet ir gali juos pakeisti neatpažįstamai. nei tos. Panašų anonimiškumą kuria internetas.6 pav. tai būdavo pretekstas provokacijoms ir priekabėms. 2002) tokio eksperimento idėją pasiūlė jo studentai. Kiekviename šių pavyzdžių.nesvarbu. kad interneto pokalbių ir naujienų svetainių teikiamas anonimiškumas taip pat skatina priešiškesnį. įprastas normas. Plėšikautojai. pavyzdžiui. Pasipiktinęs krepšinio aistruolis pasislepia nepatenkintųjų minioje.). labiau „karštakošišką" elgesį nei tada. galima atlikti eksperimentus. ką pagalvos kiti. kaip pavadino Leonas Festingeris. nuasmenintais. 2001). gali laisvai plėšikauti. grasinantį nušokti nuo pastato ar tilto. tampa. kiekvienas savo poelgį gali teisinti situaciniu. kuriems kilo klausimas. kankinti ar kitaip žaloti auką. baimė. Kokios aplinkybės sukelia šią psichologinę būseną? Grupės dydis Grupė ne tik veikia savo narius. tai įvyksta esant grupėje ir patekus į situacijas. laisva valia atsisakanti sveiko proto. kai minia stebėjo žmogų. deginti. Brianas Mullenas (1986) aprašo panašų linčo gaujų poveikį: juo didesnė gauja. praranda tapatumo pojūtį. ar anonimiškumas iš tiesų susilpnina savikontrolę. Kadangi „visi taip daro". Norėdamas paeksperimentuoti su šitokiu anonimiškumu. vien išsidažę veidus. skatinančias paklusti grupės normoms . pradedant sporto aistruolių miniomis ir baigiant linčiuotojų gaujomis. „Gauja yra kūnų bendrija. Milijonai žmonių. kai pokalbiai vyksta akis į akį (Douglas ir McGarty. kuriems siaubą kėlė gaujų siautėjimai Bagdade." Ralph Waldo Emerson. kurių veidus buvo galima matyti ir kurios buvo prisisegusios dideles korteles su pavardėmis.kitaip tariant. Albertas Pepitone ir Theodore Newcombas (1952). paklūsta grupės ar minios normoms . jos dvigubai ilgiau laikė mygtuką nuspaustą.318 II dalis. . S O C I A L I N Ė ĮTAKA nuasmeninimas (deindividualization) Savimonės ir nuogąstavimo dėl įvertinimo praradimas. First Series. kaip geri vaikinai Williamo Goldingo romane „Musių valdovas" staiga tampa pabaisomis. linčiuotojai tai suvokia kaip grupinį veiksmą. Išanalizavęs 21 atvejį. Tačiau jei didelė minia arba naktis leisdavo pasijusti anonimiškiems. Essays. Compensation („Kompensacija"). po to į MP3 grotuvą tiesiog neatrodė labai amoralu. Zimbardo (1970. tomis pačiomis dienomis piratavo įsirašinėdami muzikos kūrinius. geroms ar blogoms. o ne individualiu sprendimu. Buvo pastebėta. įsirašyti kieno nors autorinę nuosavybę į savo kompiuterį. 1841 Fizinis anonimiškumas Ar galime tvirtinti. gaujoje tapę beveidžiais. Leonas Mannas (1981) padarė išvadą kad žmonės paprastai nesiima provokacijų dieną arba nebūdami minioje. 8. kad jos nariai nebus persekiojami juridiškai. Kadangi daug kas taip elgiasi ir beveik nereikia baimintis būti sučiuptam. kad minios poveikis stiprina anonimiškumą? Ne. negalime.

vairuotoja sustotų degant raudonam šviesoforo signalui ir delstų 12 sekundžių.8 s k y r i u s . pradėdavo signalizuoti trečdaliu greičiau. kurių automobilių viršus buvo atviras. kai kurių gentinių kultūrų kariai (kaip ir kai kurie fanatiški sportinių komandų aistruoliai) nuasmenina save. Taip pat ir tie. kaip tai pasireiškia gatvėse. palyginti su pavieniui atėjusiais. pavardę ir kur jie gyvena. kurie išlikdavo anonimiški. Edo Dienerio (1976) vadovaujama mokslininkų grupė išradingai pademonstravo. Automobilių su nenuleistu viršumi ir keturiais varomaisiais ratais vairuotojai jautėsi palyginti anonimiški. G R U P Ė S ĮTAKA 319 8. tyrėjas juos sutikdavo šiltai. Laukiant buvo įrašomas užpakalyje stovinčio automobilio garsinis signalas (švelniai agresyvus veiksmas). Pasislėpę stebėtojai užfiksavo. kaip veikia uniformų dėvėjimas. kurių būdavo paprašoma pasakyti savo vardą. Kaip parodyta 8. du kartus dažniau ir tai trukdavo beveik du kartus ilgiau. pakviesdavo vidun. kai iš paskos važiuos automobilis pakeliamu stogu arba varomas keturių ratų. vaikai dvigubai dažniau paimdavo dar vieną saldainį. Ruošdamiesi mūšiui. keičiantis situacijai stipriai keitėsi ir padorumo ribų peržengimo laipsnis. Po mūšio vienose kultūrose likę priešai žudomi. Visų Šventųjų dienos išvakarėse jie stebėjo 1352 Sietlo vaikus. kurias buvo galima atpažinti. lankančius kaimynų namus ir prašančius saldainių. Šie eksperimentai privertė pagalvoti. Patricia Ellison ir Johnas Governas su bendradarbiais (1995) paprašė. . kaip žmones veikia buvimas grupėje ir anonimiškumas. kad tais atvejais. susilieję su grupe.6 PAVEIKSLAS Neįvardytos moterys bejėgėms aukoms dažniau skirdavo stipresnį elektros šoką nei tos. kad būdami grupėje. pasiūlydavo išsirinkti vieną saldainį ir išeidavo iš kambario. Kai vaikai lankydavosi viename iš 27 namų po vieną arba su grupe. dauguma jų pasiimdavo dar vieną saldainį. palyginti su tais. prarasdavo savo individualumą ir pasijusdavo anonimiški. Norėdami patikrinti. dvigubai dažniau peržengdavo padorumo ribas.7 paveiksle. palyginti su tais vaikais. Kai vaikai. nusidažydami kūnus bei veidus ir užsidėdami kaukes.

1976. kurie gali būti ir neigiami (kukluksklano uniformos).imami kaip karo belaisviai. galėjo skatinti priešiškumą. kokį elektros šoką sukelti kitam žmogui. kad 206 iš 500 smurto išpuolių Šiaurės Airijoje įvykdė kaukėmis. sukeldamos elektros šoką jos elgėsi ne taip agresyviai kaip tada. Reicher ir kiti. Sužadinanti ir dėmesį blaškanti veikla Dažnai prieš didelių grupių agresijos protrūkius atsitinka kas nors nereikšminga.č i o . Palyginti su neužsimaskavusiais užpuolikais. kas atkreipia dėmesį ir suerzina. Džordžijos universitete atliktuose eksperimentuose moterys. kurį dėvėjo Zimbardo eksperimentų dalyvės. kai jausdavosi anonimiški. Vėliau. ne. Tomas Postmesas ir Russellas Spearsas (1998. reagavimą į išorinius situacijos ženklus. kitose kultūrose . kurių kariai nuasmeninami. plojantis ar šokantis žmonių būrys jaudrina ir susilpnina savimonę. Vienas Munistų kulto pasekėjas prisimena. Išanalizavę 60 nuasmeninimo tyrimų. o ypač . skanduojantis. žiauriai susidorojama su priešais. ir teigiami (medicinos seserų uniformos). č i o č i o .7 PAVEIKSLAS Vaikai dažniau peržengdavo padorumo ribas paimdami dar vieną saldainį Visų Šventųjų dienos išvakarėse. anonimiškieji sukėlė rimtesnius sužalojimus ir įvykdė daugiau užpuolimų ir vandalizmo aktų. Andrew Silke (2003) ištyrė. apsivilko medicinos sesers uniformomis. 1995) padarė išvadą. prieš nuspręsdamos. kai nusisegė korteles su pavardėmis ir tapo anonimiškos. Robertas Johnsonas ir Leslie Downingas (1979) teigia. Į • Į Atpažįstami Anonimiški Pavieniui Grupėje kankinami arba sukapojami. kai būdavo grupėje.kai tapdavo nuasmeninti būdami grupėje ir anonimiški.320 II dalis. Ar išorinis anonimiškumas visada išlaisvina mūsų blogiausias savybes? Laimei. Visose šiose situacijose žmonės reagavo į aiškius asocialius ženklus. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 8.Č I O ! JE! JE! PAU!!! Šis v e i k s m a s privertė m u s pasijusti . kai buvo žinomos jų pavardės ir pabrėžta asmens tapatybė. kad anonimiškumas mažina savivoką. kad kultūrose. Šaltinis: Diener ir kiti.Č I O . gobtuvais ar kitaip užsimaskavę užpuolikai. kad panašus į kukluksklaninkų apdaras. Č I O . kaip nuasmeninančiai paveikė skandavimas „čio-čio": Visi broliai ir seserys susikibo rankomis ir ė m ė vis intensyviau skanduoti. Robertas Watsonas (1973) labai atidžiai atliko antropologinius tyrimus ir padarė išvadą. Šūkaujantis. skatina tapatinimąsi su grupe.

kai stabtelime pagalvoti. grupinių susidūrimų. kai vyrauja dėmesio neblaškanti tyla. kas esi". 1983). 1976). 1977. 1989) atlikti eksperimentai rodo. mažiau save kontroliuoja ir labiau linkę veikti bei reaguoti į situaciją negalvodami apie savo vertybes. Savimonė yra nuasmeninimo priešybė. GRUPĖS ĮTAKA 321 grupe. kaip akmenų mėtymas ar dainavimas draugėje. kad kiti elgiasi taip. 1978). Susivokusių ar laikinai priverstų taip jaustis žmonių žodžiai. Veikiant impulsyviai ir stebint. kad praradę savimonę. dažniau sutampa su veiksmais. esant ryškiam apšvietimui. nuasmeninti žmonės mažiau varžosi. Tokios savimonę silpninančios aplinkybės. iškilus panašioms aplinkybėms. kyla malonumas. segint dideles korteles su pavardėmis. „Dalyvaudami pamaldose. veikia nuasmeninančiai (Hull ir kiti. Edo Dienerio (1980). vykstančiose gotikinėje katedroje. Čio-čio energija mane ir išgąsdino. Prieš veidrodį ragaudami įvairių rūšių sūrius. O nuasmeninimo galimybė mažėja esant savimonę skatinančioms aplinkybėms: atsidūrus prieš veidrodį ar televizijos kamerą. maldos. Kitaip tariant. 1982). kurie jaučiasi esą išskirtiniai bei nepriklausomi (Nadler ir kiti. tarsi kažkokiu keistu būdu mes visi kartu būtume patyrę kažką svarbaus. tėvai galėtų jam patarti: „Linksminkis. . kas veikė atpalaiduojamai. 1979) eksperimentai parodė. pasakyti vėliau. 1984). ir suteikė jaukumo. kuris pats save sustiprina. ką padarėme ar pasakėme. kad galėtume mėgautis stipriomis teigiamomis emocijomis ir artumo pojūčiu. jaučiamės panardinti vientisoje uždaroje visatoje ir besimeldžiančiųjų būryje prarandame diigų savęs pojūtį. jie suvalgo mažiau riebaus sūrio (Sentyrz ir Bushman. bet neužmiršk. šokių. Kartais. Vėliau. 1982 Edo Dienerio (1976. manome. jog ir jie jaučia tą patį. gali tapti pretekstu pasijusti nevaržomam. O kartais ieškome nuasmeninančios kolektyvinės patirties.8 skyrius. kaip alkoholio vartojimas. 1998). Stiprios savimonės žmonės būdami prieš veidrodį ar televizijos kamerą labiau save kontroliuoja ir jų elgesys aiškiau išreiškia jų nuostatas. 186). p. Šaukdami ant teisėjo negalvojame apie asmenines vertybes. kad tokie veiksmai. Mažiau apgaudinėja ir tie. tačiau neprarask savęs. kai dėvimi saviti rūbai ir gyvenama privačiuose namuose (Ickes ir kiti. 1979. mažame miestelyje. Šiuos principus galime pritaikyti daugeliui kasdienių situacijų. Stiprią savimonę turintys žmonės taip pat būna mažiau linkę apgaudinėti (Beaman ir kiti. ir mūsų pačių emocijos taip pat stiprėja (Orive. kaip mes. Steveno Prentice-Dunno ir Ronaldo Rogerso (1980. Be to. džiaukis būdamas tarp žmonių. kartais pajuntame graužatį. netapk nuasmenintu. Kai paauglys ruošiasi į vakarėlį. teikė energijos ir kartu tą energiją išlaisvino (Zimbardo ir kiti. išsaugok savo tapatybę." Yi-Fu Tuan. ar kiti daro tą patį. Kai matome. Savimonės susilpnėjimas Savimonę silpninanti grupės patirtis skatina su nuostatomis nesusijusius poelgius. Šie duomenys papildo 3 skyriuje aptartus savimonės eksperimentus ir patvirtina jų išvadas. impulsyvus grupinis veiksmas patraukia dėmesį. Diener ir Wallbom. o reaguojame tik į susiklosčiusią situaciją. nes šiame skandavime buvo kažkas.

kiek jie turėtų rizikuoti. SOCIALINĖ ĮTAKA APIBENDRINIMAS Nuasmeninimas: kada būdami grupėje žmonės netenka savojo Aš? • Kai vienu metu patiriamas stiprus socialinis sužadinimas ir pasidalijama atsakomybe. jis reikš- . kodėl? grupės poliarizacija (group polarization) Grupės galia sustiprinti prieš tai buvusias jos narių nuomones. Įsivaizduokite. susijaudinę ir išsiblaškę žmonės pasijunta anonimiški. buvo tuometinio Masačiusetso technologijos instituto magistranto Jameso Stonerio (1961) magistro darbas. nes buvau vienas iš jo dalyvių. kai. Jis pateikė problemines užduotis. kaip teigiama. Tai yra vienas iš mokslinių detektyvų. yra talentinga. tačiau iki šiol pragyvenimui užsidirba rašydama pigius nuotykių romanus. apibendrinusi per 300 tyrimų. Kokį poveikį . ypač tikėtina tada. teigiamą ar neigiamą • Nuasmeninimas reiškiasi silpniau. kad grupėse žmonės būna atsargesni nei pavieniui.gerą ar blogą . kai žmonės abiejose pusėse kalba tik su panašiai mąstančiais. kurias vėliau pakeičia teisingesnės išvados. arba nuasmeninimas. o ne išsiskyrimas. Tačiau paramos grupių lyderiai.dažniau daro tarpusavio sąveika grupėje? Policijos brutalumas ir gaujų smurtas byloja apie destruktyvų grupių poveikį. bendraujant su panašiai mąstančiais žmonėmis. „Polinkio į riziką" atvejis Pirmoji mokslinė studija. narių nuomonių supanašėjimas. dėvėdami maskuojančius drabužius ar kostiumus. būdami minioje. žmonės gali pamiršti įprastus varžtus ir prarasti savo individualybę. • Tokia deindividualizacija. socialinių bei religinių judėjimų lyderiai ragina savo narius stiprinti savo tapatumą. jei stipri žmogaus savimonė. kuri. jog esate šio eksperimento dalyvis. kurias atlikdami eksperimento dalyviai privalėjo patarti menamiems veikėjams. Ką jūs patartumėte tokioje situacijoje: Helena yra rašytoja. Mažų grupių tyrimai padėjo išsiaiškinti gero ir blogo grupės poveikio priežastis: dažnai grupėje vykstančios diskusijos sustiprina pradinį jos narių polinkį. Neseniai jai kilo mintis parašyti gerą romaną. Stoneris patikrino visuotinai paplitusį įsitikinimą. apie kurį galiu kalbėti kaip tiesioginis liudininkas. Grupės poliarizacija: ar grupės sustiprina mūsų nuomonę? Konfliktai dažnai įsiplieskia. Jei Helena j į parašytų ir romanas būtų palankiai sutiktas. nesvarbu. kaip įdomus atradimas paskatina mokslininkus daryti skubotas ir klaidingas išvadas. Grupės poliarizacijos tyrimas iliustruoja.322 II dalis. • Dėl to silpsta savimonė bei savikontrolė ir stiprėja reakcija į naują situaciją. Ruošdamas jį iš pramonės vadybos srities. vadybos konsultantai ir edukologai kalba apie grupių naudą. Ar kontaktai su bendraminčiais sustiprina išankstines nuostatas? Jei taip.

2000)? Po kelerių tyrimų metų pastebėjome. kad grupė sutardavo dėl mažesnio (rizikingesnio) skaičiaus nei siekė narių nuomonių pradinis vidurkis. važiuoja dvigubai rizikingiau (Chen ir kiti. 5 iš 10 kad Helena turėtų rašyti romaną tik būdama 6 iš 10 visiškai tikra. vairuodami automobilį ir veždami du keleivius. ką patartų šios knygos „vidutinis" skaitytojas. Jį pasiekia informacija. Atsakę į dvylika panašių klausimų. pamėginkite spėti. Kaip tai įvyksta? Ir kaip tai paplitę? Ar teismo prisiekusiųjų. ji būtų veltui iššvaisčiusi daug laiko ir energijos. Nedidelis poslinkis rizikingesnio sprendimo link buvo netikėtas. jei Helenai nepavyktų įgyvendinti savo sumanymo arba romanas patirtų nesėkmę. 17-os metų amžiaus paaugliai. buvo grupės sprendimai? Ar dalyviai grupėje labiau rizikuodavo. Helena turėtų pamėginti rašyti romaną. Dar daugiau. tačiau jis negali mėgautis prabanga. yra ne mažesnė kaip 1 iš 10 7 iš 10 2 iš 10 8 iš 10 3 iš 10 9 iš 10 4 iš 10 10 iš 10 (Pastarąjį nurodykite tuo atveju. kurie parodė. Įsivaizduokite. jei šio produkto nepavyks parduoti. kodėl 16-os. kad jis sulauks pasisekimo. kad Helenai duodate patarimą. skirtingų profesijų ir įvairių tautybių žmonėmis. verslo komitetų ir karinių organizacijų diskusijos taip pat skatina rizikuoti? Ar tai paaiškina.po trumpos diskusijos dalyviai. jei manote. kad Helena pamėgintų rašyti šį romaną. kurią jūs laikytumėte priimtina. Tačiau įdomu tai. Vienoje tokių dilemų buvo pasakojama apie jauną vedusį vyrą (pavadinkime jį Rodžeriu). jei jos naujausias produktas bus palankiai sutiktas. ir ne iš karto paaiškinamas. penki ar daugiau eksperimento dalyvių juos aptardavo ir kiekvienu atveju priimdavo bendrą sprendimą. grupių sprendimai dažniausiai būdavo rizikingesni. turintį du mokyklinio amžiaus vaikus ir užtikrintą. Šis „polinkio rizikuoti reiškinys" išprovokavo aibę grupinės rizikos tyrimų. Per aptarimą nuomonės suartėdavo. kurias spręsdami žmonės tapdavo atsargesni. ar nekeitė savo nuomonės? Visų nuostabai. priimdami sprendimą individualiai. jei tikimybė. Rodžeris neturi jokių santaupų. Norėdamas in- . Kaip manote. arba labai sumažėti. kokie. Nurodykite mažiausią tikimybę. Galėjome parašyti dilemų užduotis. jog jis bus geras. mokslininkai sėkmingai pakartojo Stonerio rezultatus. taip pat pakeičia savo nuomonę. kad riziką skatina ne tik grupės vieningumas .) Kai tai nuspręsite. tačiau prastai apmokamą darbą. Rodžeriui pakanka pinigų būtiniausioms reikmėms. palyginti su individualiais.8 skyrius. Antra vertus. kad vienos kuklios bendrovės akcijų vertė netrukus gali patrigubėti. ar laikėsi atsargiau. eksperimentuodami su įvairaus amžiaus. Tai buvo įdomi mįslė. kad polinkis į riziką pasireiškia ne visada. GRUPĖS ĮTAKA 323 mingai paveiktų literatūrinį gyvenimą ir stipriai prisidėtų prie jos karjeros.

dar mažiau rizikavo negu iki diskusijos. kurį prancūzai Serge Moscovici ir Marisa Zavalloni (1969) pavadino grupės poliarizacija. • • • . ar parduoti savo gyvybės draudimo polisą. kad grupės skatina galvoti. c — io sD K / 0) CL Prieš diskusiją B grupė Ar grupės sustiprina nuomones? Po diskusijos 8. bet ir netolerantiškieji taps atsainesniais. kad kaltas vairuotojas. kokioms nuostatoms grupės dauguma pritaria arba priešinasi. Supratę. kad grupė ne visada skatina rizikuoti. Mititoshi Isozaki (1984) pastebėjo. 8. kad būtų galima nutraukti verslą".labiau filantropiškais? Būtent tokia yra grupės poliarizacijos hipotezė (žr. kai grupėje aptarė neigiamus įspūdžius. Pasirodo. ir atsargesnį . Markusas Braueris ir jo bendradarbiai (2001) nustatė. kad diskusija sustiprino prancūzų studentų išankstinę teigiamą nuostatą savo prezidento ir neigiamą nuostatą amerikiečių tautos atžvilgiu. kuriai pritaria grupės nariai. nors jei jie būtų vieni mąstę apie naują investiciją.aptarus Rodžerio situaciją? Jei esate tokie. Kanados verslo studentai įsivaizdavo. Grupės. siekiant apsaugoti ankstesnę investiciją). Tai leido mokslininkams pasiūlyti šį reiškinį. jog „per daug investuota. kaip dauguma. diskutavusios apie Rodžerio dilemą. o dosnieji .324 II dalis. Glenas Whyte (1993) rašė. kad turi nuspręsti. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ra 3 I + A grupė Z D O vestuoti į šios bendrovės akcijas. kai aptarė autoįvykį. buvo labiau įsitikinę. vargu ar būtų nusprendę tai daryti. aptarus Helen situaciją. ar reikia investuoti daugiau. kuris leistų prognozuoti rizikingesnį patarimą. Pastebėtas būdingas poveikis: 72 procentai studentų nutarė vėl investuoti. dėl to daugelis bendrovių praranda dideles pinigų sumas. Svarstant šį sprendimą grupėje. nusprendėme. jis svarsto. Grupės poliarizacijos eksperimentai Šis naujas požiūris į diskusijų grupėje poveikį paskatino patyrinėti. kaip nutinka svarstant probleminius klausimus? Ar grupėje ne tik mėgstantys rizikuoti spręs rizikingiau. kad Japonijos universitetų studentai po to. ar imti rizikingą paskolą. viliantis išvengti nuostolių tęsiant žlungančius projektus (pavyzdžiui. 94 procentai studentų pritarė papildomam investavimui. kad diskusija sustiprina nuostatą.8 pav. apibendrinti taip: diskusija dažniausiai sustiprina vidutinį grupės narių polinkį. Ar įžvelgiate bendrą principą. kad diskusijos grupėje turi tendenciją sustiprinti pradinius jos narių požiūrius. yra stipri tendencija diskutuojant laikytis pradinio nusistatymo. net patys vieni patarsite Helen daugiau rizikuoti nei Rodžeriui. kad prancūzų studentai ėmė dar labiau nemėgti tam tikrų žmonių. Ar jų aptarimas sustiprins pradines paskirų asmenų nuomones.) Dešimtys tyrimų patvirtina grupės poliarizacijos hipotezę. • Moscovici ir Zavalloni (1969) pastebėjo.8 PAVEIKSLAS Grupės poliarizacija Grupės poliarizacijos hipotezė teigia.

žaisdami vis labiau rungtyniauja ir veikia. 1991).linksmesni? Būna įvairiai. kad taip yra iš dalies dėl to. Grupės poliarizacija bendruomenėse. Nagrinėjant bylas JAV federaliniame apeliaciniame teisme. kad diskusijos tarp panašiai mąstančių moksleivių iš tiesų padidino pradinį atotrūkį tarp dviejų grupių (žr. Pastebėjome.dar mažiau šališki. Kitą realaus gyvenimo atitikmenį laboratorijoje stebimam reiškiniui edukologai pavadino akcentuacijos („išryškinimo") reiškiniu: laikui bėgant pradiniai skirtumai tarp aukštųjų mokyklų studentų grupių dar labiau išryškėja.) Ar kasdienis bendraminčių bendravimas sustiprina bendrą požiūrį? Ar nuobodūs tampa nuobodesni. Berniukai. balsuoja kur kas konservatyviau. Jei koledžo X studentai iš pat pradžių yra intelektualesni už koledžo Y studentus.).8 s k y r i u s . Tuo tarpu demokratų paskirtas teisėjas elgiasi panašiai. jog grupių nariai sustiprina bendrus polinkius. posėdžiaudamas kartu su dar dviem respublikonais. . būdami su kitais berniukais. Šaltinis: duomenys iš Myers ir Bishop. o mergaitėms vis svarbesni tampa tarpusavio santykiai. Vėliau tų pačių pažiūrų žmonės būdavo izoliuojami. Kalbant apie rasinius klausimus. Tad mes sudarėme palyginti tendencingas ir netendencingas vidurinių mokyklų moksleivių grupes ir paprašėme jų atsakyti . . „Respublikonų partijos paskirtas teisėjas. o netendencingi . nes žmonės patys atsiskiria. studijų metais šis atotrūkis dažniausiai dar labiau padidėja.pastebėjo Davidas Schkade ir Cassas Sunsteinas (2003). dėl kurių grupės nuomonės skyrėsi. pastebi Eleanor Maccoby (2002). Mokslininkai mano. o linksmuoliai . tik renkasi priešingą ideologinę kryptį.prieš diskusiją ir po jos . Taip pat ir nepriklausantys studentų ar studenčių draugijoms būna liberalesnių politinių pažiūrų. o demokratų paskirti teisėjai . 1970).9 PAVEIKSLAS Po diskusijos Diskusija sustiprino homogeniškų tendencingų ir netendencingų moksleivių grupių poliarizaciją. 11 skyrių arba paprasčiausiai pažvelkite į savo draugų ratą. tendencingi moksleiviai tapo dar šališkesni. Dėl savaiminio berniukų ir mergaičių susiskirstymo į berniukų ir mergaičių grupes laikui bėgant išryškėja jų prieš tai buvę nežymūs lyčių skirtumai.9 pav. ir studijų metais šis skirtumas sustiprėja (Pascarella ir Terenzini. 1970. G R U P Ė S ĮTAKA 325 Kitiems eksperimentams buvo pasirenkami klausimai. „respublikonų partijos paskirti teisėjai linkę balsuoti kaip respublikonai. Poliarizacija taip pat vyksta ir bendruomenėse. Tačiau šios tendencijos išryškėja tik tarp bendraminčių teisėjų. 8. nei posėdžiaudamas bent su vienu demokratų partijos paskirtu teisėju. Davidas Brooksas (2005) pastebi: Prieš diskusiją 8." Grupės poliarizacija mokyklose. Ar diskusijos su panašiai mąstančiais pažiūras sustiprindavo? Ar jos padidindavo atotrūkį tarp dviejų šalių? Toks klausimas buvo iškilęs man ir George Bishopui. Labai tendencingos grupės <) (/ O E "o c C O C) < "D O Grupės poliarizacija kasdieniame gyvenime Kasdieniame gyvenime žmonės daugiausia bendrauja su tais. kurių požiūriai panašūs į jų pačių (žr. kad jie lietė ir rasines nuostatas (Myers ir Bishop.į taip suformuluotus klausimus apie nuosavybės teisę ir neaptvertas namų valdas.kaip demokratai".

pomėgius. jei žaidžia grupė prieš grupę (Winquist ir Larson.tik 45 proc. pasveikusiems nuo vėžio žmonėms atsiriboti nuo kitų žmonių susitelkiant į grupes ir atsiduodant bendriems rūpesčiams. kurią pirmasis penkiolikmetis padarytų būdamas vienas . 2001). Ar diskusijos nežodine kalba išreiškiant niuansus gali sukelti grupės poliarizaciją? Ar sustiprėja pacifistinės kovotojų už taiką nuostatos ir paaštrėja karinių grupuočių teroristiniai polinkiai? Elektroninis paštas. tiriančiam grupės poliarizaciją (Dishion ir kiti. . Pavyzdžiui. Iš tiesų „neprižiūrimos bendraamžių grupės" yra „svarbiausias" gyvenamojo rajono nusikalstamumo „pranašas". 2000. sustiprindami bendras tendencijas. Grupės poliarizacija internete. interneto svetainėje myspace. 2005). teroristams. kurią jie padarys drauge. kaip socialiniai ir psichologiniai reiškiniai. Gaujų nusikalstamumą skatina tai. teigia Bonita Veysey ir Stevenas Messneris (1999). diskutuojančių apie religiją. traukia triukšmingus tipus ir tampa dar triukšmingesnės. Šio proceso rezultatas Jungtinėse Valstijose . Stojantieji į aukštąsias mokyklas rečiau laikosi „centro" politinių pažiūrų.. Kuklios vietos . kad teismai turėtų atsižvelgti į socialinius ir psichologinius reiškinius kaip į švelninančias aplinkybes? „Triukšmingos vietos .žala. 1998.. ir daugiau rinkėjų balsuoja už tą patį kandidatą (Bishop. Gauja pavojingesnė nei pavieniai jos nariai".teigia Davidas Lykkenas (1997). 1991). 1999).. kuriuos individai paprastai demonstruoja žaisdami tarpusavyje. greičiausiai bus daugiau nei dvigubai didesnė už tą.1. apkiautėliams ir vandalams. padaugėja nusikaltimų.326 II dalis. 2004).. skatina grupės narius žmogžudystei (Colman.com yra dešimtys tūkstančių bendraminčių grupių. kuriose 60 proc..tai naujos galimybės panašiai mąstantiems žmonėms rasti vieniems kitus ir telktis į grupes. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Dviejuose procesuose Pietų Afrikos Respublikos teismai sušvelnino bausmes sužinoję. ir tai ne naujiena nė vienam mokslininkui. 2003. Ar pritartumėte. Be to. 2004). panašiai mąstantys jos nariai ir toliau bendrauja vieni su kitais. interesams bei planams (Gerstenfeld. Universitetiniuose miesteliuose studentų telkimasis į „baltųjų" draugijas bei brolijas ir etninių mažumų būrimasis į savas organizacijas stiprina socialinius tapatumus ir didina socialinių grupių antagonizmą (Sidanius ir kiti. muziką ir 1. . traukia kuklius ir tampa dar kuklesnės." Kaimynijos virsta aidinčiais rūmais. kad panašių savybių ir panašaus agresyvumo nariai sustiprina individualius bruožus (Cartwright. Jie dažniau priskiria save „kairiesiems" arba „dešiniesiems" (Pryor ir kiti.. interneto paieškos sistema Google ir pokalbių svetainės „labai padeda mažoms grupėms suburti bendraminčius ir pavienę neapykantą sutelkti . studentų. Nesuskaičiuojama gausybė virtualių grupių internete sudaro galimybes kovotojams už taiką ir neonaciams. politiką. 2004). automobilius. Elektroninis paštas bei internetinės pokalbių svetainės . dar sustiprėja. Jei į jūsų kvartalą atsikelia gyventi „antras nekontroliuojamas penkiolikmetis. Sunstein. Kilus konfliktui bendruomenėje.dar labiau susiskaidžiusi visuomenė. kad nusikalsti linkusiems paaugliams susibūrus su kitais nusikaltėliais. eksperimentai parodė. Nuo 1976 iki 2000 metų beveik padvigubėjo skaičius tų rinkiminių apylinkių.. 1983 metais centristais save vadino 60 proc. o 2005aisiais . 1975). tarp jų nuasmeninimas ir grupės poliarizacija. Laboratoriniuose tyrimuose rungtyniavimo dvasia ir nepasitikėjimas. McKenna ir Bargh. kur nuomonės rikošetu atsimuša nuo vienminčių.

Vertė A. Tai jūs į patį Cezarį pažvelkit. kad plintant interneto ryšiui. jo skatinama poliarizacija didės. kurio pavieniai. Bendraudami tarpusavyje ir niekada neatsipalaiduodami šie žmonės darosi vis sunkiau nuspėjami. „Kiek žinau. Visuomeninė situacija tai dar paaštrina. 2005. Churginas. vaizdas kruvinas! Antrasis pilietis: Mes juos nubausti reikalaujam! Visi: Keršto! Pirmyn. jų į orga- „Ziniasklaidos gausa ir visuomenės susiskaldymas reiškia. 2004 („Iškraipymų era") . Jis spėja. analizę. jų daugėjo keturis kartus greičiau negu interneto svetainių apskritai (Ariza. kad auklėjant būsimą savižudį teroristą svarbiausia yra grupės įtaka. kuris būtų įvykdytas dėl asmeninės užgaidos. kilniadvasis Cezaris! Šaltinis: VVilliam Shakespeare. įsitikinęs. nebuvo nė vieno savižudiško teroro akto. III veiksmas. Atlikę teroristinių organizacijų. Kaip žiauriai jį subadė išdavikas. žmonės izoliuojami nuo kitaip mąstančių. „Ar esate kada nors matę bent vieną Osamos bin Ladeno verbavimo vaizdo įrašą? Jie labai įspūdingi. o naudojant internetą dar efektyviau veiks tikslinę auditoriją". . Qirko. pastebi Nacionalinės mokslo tarybos ekspertų grupė. Pavyzdžiui. Dėl to kyla smurtas. kurio dalis yra al Qaeda) narių tyrimo duomenimis. Grupės poliarizacija teroristinėse organizacijose. šiurpulingas reginys! Antrasis pilietis: O. kuriame buvo panaudotas poliarizuojantis bendraminčių tarpusavio sąveikos poveikis.8 skyrius. išsibarsčiusių visame pasaulyje. GRUPĖS ĮTAKA 327 atkreipkime dėmesį Grupės poliarizacija Julijaus Cezario šalininkų dialogu Shakespeare pavaizdavo poliarizuojančią bendraminčių grupės galią: Antonijus: Bet jeigu vien jo rūbas sužalotas Taip sugraudino tyras jūsų sielas." Teroristų organizacijos Salafi Jihad (išlamiškojo fundamentalizmo judėjimas. The Era of Distortion. kuriuos suvienija bendros nelaimės. potencialūs taikiniai dehumanizuojami. netoleruojami nuomonių skirtumai (Smelser ir Mitchell. Tokiose grupėse cirkuliuoja ir yra perteikiama pusiau tiesa. Prieš tapdami teroristais. nelemta diena! Ketvirtasis pilietis: Nedorėliai ir išgamos! Penktasis pilietis: O.pastebi Robertas Wrightas (2003). Pirmas pilietis: O. nepalaikančių Billo Clintono. y. Kiti klausosi radijo stočių. metu. Trečiasis pilietis: O. Artimųjų Rytų ir Šri Lankos savižudžių teroristų tyrinėtojas. Vieno Haifos universitete atlikto tyrimo duomenimis teroristinių interneto svetainių nuo 1997 iki 2005 metų pabaigos padaugėjo nuo keliolikos iki 4700. 70 proc. jog terorizmas nėra spontaniškas reiškinys. ii scena. rugsėjo 11-osios teroristai gimė ilgo proceso. 2002) atkreipia dėmesį į tai. Jis kyla tarp žmonių. t." David Brooks. 2004). Laikui bėgant grupių nariai ima skirstyti pasaulį į „mus" ir „juos" (Moghaddam. Arielis Merari (2002). surast juos! Deginkit! Naikinkit! Žudykit! Pjaukit! Galas išdavikams! į pavojingą jėgą". 2006). į grupę nesusibūrę žmonės niekada neišprovokuotų. McCauley. „Julijus Cezaris". kad žmonėms tapo kur kas lengviau susiburti į bendraminčių grupes. Clarkas McCauley ir Mary Segal (1987. Kai kurių miestų gyventojai nemėgsta prezidento Busho. 2002).

žudikų poveikis vienas kitam (Zajonc. atsirandančia susidūrus su faktais). Vienoje šių teorijų kalbama apie diskusijoje pateiktus argumentus. Kitos mintys taip pat gali būti grindžiamos įtikinamais faktais. Hinsz ir kiti. kurio priežastis . bet girdėdami įtikinamus argumentus.328 II dalis. 2000). 1993. jei . Pirmoji teorija . Išsprendus mažas mįsles. 1997).pavyzdys to." Poliarizacijos aiškinimas Kodėl grupės pozicija būna aštresnė nei paskirų narių vidutinė nuomonė? Mokslininkai tikėjosi. Dalyviai ir stebėtojai girdi tas pačias idėjas. Argumentai yra svarbūs patys savaime. Iš kelių pasiūlytų grupės poliarizacijos teorijų dvi išlaikė kruopščią mokslinę kritiką. kartais surandamas raktas didesnėms. jie ėmė daug dėmesio skirti savo musulmoniškajam tapatumui. tačiau įvardydami jas dalyviai tarsi įsipareigoja nekeisti nuomonės. 1977. Žiūrint į ateitį. 2004). o kitoje apie tai. Stasser. Net ir nežinodami tikrosios kitų žmonių nuomonės. Jei rimto romano sumanymas nepavyks.jis jau verda terorizmo katile. Informacinė įtaka Pasak įtikinamų aiškinimų. kad kiti jį priimtų arba juo žavėtųsi) pavyzdys. veiksmingiausia antiteroristinė politika būtų neleisti potencialiems teroristams būti užverbuotiems. Juo dažniau grupės nariai kartoja vienas kito idėjas. grindžiamos žmogaus troškimu. kad labai sunku paveikti žmogų." Tokiuose teiginiuose dažnai būna šiek tiek informacijos apie argumentus bei užuominų apie to žmogaus poziciją aptariamu klausimu. juo labiau jie jas įsimena ir joms pritaria (Brauer ir kiti. S O C I A L I N Ė ĮTAKA nizaciją įstojo būdami emigrantai. kaip grupės nariai vertina save kitų narių atžvilgiu. Apklausęs daugelį kaltinamųjų terorizmu Jerroldas Postas (2005) pastebi. Helen visada galės sugrįžti prie pigių nuotykių romanų. Svarstant. Antroji teorija yra normatyvinės įtakos (įtakos. dauguma kurių sustiprina vyraujantį požiūrį. Tačiau kad požiūris pasikeistų nepakanka vien tik išgirsti argumentus. 1994. diskusijos dalyviai vis tiek keičia savo poziciją (Burnstein ir Vinokur. kas nors gali pasakyti: „Helen turėtų parašyti tą romaną. 1991). Diskutuojant paprastai iškeliamos visai grupei žinomos idėjos. nes ji nedaug kątepraras. dažnai lankydavosi mečetėje. gyvendavo drauge su kitais emigrantais musulmonais. Išvykę į svečias šalis ieškoti darbo ar išsilavinimo. kurie kartais įtraukdavo juos į uždaras grupes. diskusija grupėje gimdo idėjas. kas 6 skyriuje buvo pavadinta informacine įtaka (įtaka. kad atskleidus grupių poliarizacijos paslaptį pavyks rasti kai kuriuos atsakymus. į kuriuos ne visi grupės nariai prieš tai bus atkreipę dėmesį. Larson ir kiti. kaip turėtų pasielgti rašytoja Helen. o ir nepaminėtos jos daro poveikį diskusijai (Gigone ir Hastie. siūliusias „abipusę emocinę ir socialinę paramą" bei „bendrojo tapatumo tobulinimą" (Sageman. Žudynės taip pat yra grupinis reiškinys. Aktyvus dalyvavimas diskusijoje labiau keičia požiūrį nei pasyvus klausymasis. .

Vien tik užrašius savo idėjas besiruošiant diskusijai virtualioje erdvėje. socialinis palyginimas (sočiai comparison) Savo gebėjimų ir nuomonių vertinimas. kodėl reikėtų rašyti rimtą romaną. sakydamas: „Ką gi. Gal prisimenate atvejį. kaip tikėjosi. Tai iliustruoja 7 skyriuje išreikštą mintį. Iš tiesų. lyginant save su kitais. pasirinkus pagrindinį įtikinėjimo būdą darosi nepaprastai svarbu. jog jie nepajėgia. 1995)." Netrukus visi nustebote suvokę. kuriose įtikinėtojai gali rašyti. vos porą minučių pagalvojus kuriuo nors klausimu. Kai prašome žmonių (kaip ir aš anksčiau prašiau jūsų) atspėti. 1990). 1998). Normatyvinė įtaka Antrasis poliarizacijos aiškinimas apima savęs lyginimą su kitais. Toks pliuralistinis neišmanymas trukdo užmegzti santykius (Vorauer ir Ratner. su kuriomis tapatiname save (Abrams ir kiti. Tiesą pasakius. Kiekvienas mano. kaip „Helen dilema". kad kitas nenorės. jei sėkmės tikimybė yra 5 arba 6 balai iš 10. ar kiti remia tendenciją..tokios. tie kiti dažnai yra juos pralenkę ir laikosi tvirtesnės nuomonės.8 s k y r i u s . kaip kiti reaguos į tokius klausimus. 1990. kaip jūs ir kiti grupės nariai elgėtės atsargiai ir santūriai. kas jiems patinka. Be to. jie tampa laisvi dar tvirčiau reikšti savo prioritetus. 1981). kad kiti taip pat pritaria mūsų požiūriui. Kartais.) Diskutuodami dauguma žmonių įsitikina. jog jį tylėti verčia drovumas. o kiti tyli todėl. bet kitaip manančiu žmogumi gali paskatinti surikiuoti savo argumentus ir užimti dar konkretesnę poziciją (Fitzpatrick ir Eagly. G R U P Ė S ĮTAKA 329 1995). kol kažkas nepralaužė ledų. 1996). jaučia ar kaip reaguoja. Pasak įtikinančios Leono Festingerio (1954) socialinio palyginimo teorijos. kaip norėjote su kuo nors išvykti pasilinksminti. mes stengiamės įvertinti savo nuomonę bei gebėjimus ir tai galime padaryti lygindami save su kitais. niekas neatsiliepia. Arba gal prisimenate.) Net ir ketinimas diskutuoti kokiu nors klausimu su tokios pat kompetencijos. manydami. nuomonė gali sutvirtėti (Tesser ir kiti. net jei jo sėkmės tikimybė yra 4 balai iš 10. kuriai socialiai teikiama pirmenybė (šiuo atveju idėja parašyti romaną). ir kiekvienas studentas įsivaizduoja. (Šis faktas primena šališką palankumą sau: visi mano išreiškią daugiau socialiai pageidautinų bruožų bei nuostatų negu vidutinis žmogus. Žmonių protai nėra tuščios lentelės. kad viską suprato. ką žmonės galvoja išgirdę informaciją. tačiau nė vienas iš jūsų nedrįso žengti pirmo žingsnio. . jie dažniausiai demonstruoja pliuralistinį neišmanymą: jie nesuvokia. Mus labiausiai įtikina „referentinės grupės" . jei atvirai. norėdami būti mėgstami ir pastebėję.. kiek daug bendro tarp jūsų. kad dauguma kitų patars rašyti tik tuo atveju. (Gal galite prisiminti. kad tik jam vienam ne viskas aišku. aš manau. kai profesorius pasitikslina. Hogg ir kiti. ar yra klausimų. ką dauguma mano. pranokti kitų. bet spės. Tipiškas žmogus patars rašyti romaną. Nevaržomi klaidingai suprastos grupės normos. išryškėja tam tikra požiūrių poliarizacija (Liu ir Latanė. pliuralistinis neišmanymas (pluralistic ignorance) Klaidingas įsivaizdavimas. kaip pajutote savo požiūrio kryptį pagalvoję apie jums patinkantį arba nepatinkantį asmenį. galime jį tvirčiau išreikšti.

ką renkasi kiti. Tad jie klaidingai spėjo. Dėl palyginimo atsiradusi poliarizacija paprastai būna silpnesnė nei išprovokuota diskusijos. išpopuliarinančio pasirenkamas dainas.. Norint įveikti šitokį pliuralistinį neišmanymą reikia.jei patiks . Ar susipažinę su kitų žmonių pozicija žmonės keičia savo atsakymus. Sociologas Matthew Salganikas ir jo kolegos (2006) atliko šio reiškinio eksperimentus. Šaltinis: Myers. kad neprašantiems pagalbos žmonėms jos ir nereikėjo. o nepopuliarios .dar nepopuliaresnės. kad žmonės ne paprasčiausiai prisitaiko prie grupės. kad išsiskirtų iš grupės? Ar tai dar kartą neįrodo mūsų poreikio būti išskirtiniais (6 skyrius)? Žinojimas. kad šalia atsirastų galintis pralaužti ledus ir atskleisti bei sustiprinti bendrą reakciją.10 PAVEIKSLAS Sprendžiant „rizikavimo" dilemas (tokius kaip Helen atvejis). stengdamiesi suprasti rašinį". jei prieš tai nebuvo diskutavę ir įsipareigoję palaikyti socialiai palankią poziciją? Kaip rodo 8. išgirdę kitų nuomonę žmonės tapdavo atsargesni. 10 iš 10 9 iš 10 8 iš 10 7 iš 10 6 iš 10 C O 'N IE Atsargumo reikalaujantys klausimai 5 iš 10 4 iš 10 3 iš 10 2 iš 10 1 iš 10 Nesusipažinę Susipažinimas su kitų žmonių nuomone Susipažinę Dale Milleris ir Cathy McFarland (1987) šį gerai žinomą reiškinį ištyrė pritaikę laboratorinio eksperimento metodą.10 pav. Jie paprašė žmonių perskaityti nesuprantamą straipsnį ir paprašyti pagalbos. knygas ir filmus. o žengia vieną žingsnį toliau.parsisiųsti iki tol jiems negirdėtas dainas. bet ne su jų argumentais. Tačiau stebina tai. Ši socialinio palyginimo teorija paskatino eksperimentus. kai prieš eidami balsuoti perskaitome viešosios nuomonės apklausos rezultatus arba rinkėjų nuomones. kad kiti nesivaržys. jie manė. Sprendžiant „atsargumo" dilemas (kaip Rodžerio atvejis). kokias dainas parsisiuntė ankstesni dalyviai. jei susidurtų su „iš tiesų rimta problema. kurių dalyviai būdavo supažindinami su kitų žmonių pozicija. Kai kuriems atsitiktinai parinktiems dalyviams tyrėjai leido pamatyti. 1978. Ar jie taip elgiasi.330 II dalis. Tarp šią informaciją gavusiųjų populiarios dainos tapo dar populiaresnės. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 8. Jie paprašė 14 341 interneto vartotojų pasiklausyti ir . Tai šiek tiek panašu į situaciją. . Nors nė vienas iš eksperimento dalyvių pagalbos neprašė. taip pat prisideda prie bandos jausmo. jie elgiasi šitaip. žinia apie kitų nuomonę norą rizikuoti sustiprindavo.

Socialinis palyginimas visada būna susijęs su vertę nusakančiais sprendimais („Kokią bausmę reikėtų skirti?") (Kaplan. Grupės diskusijose dominuoja įtikinantys argumentai. Kad ir kaip norėtume kuo paprasčiau paaiškinti reiškinį. JAV prezidentai ir jų patarėjai. GRUPĖS ĮTAKA 331 Grupės poliarizacijos analizė parodo. ką slapta palaiko visi. turinčių ir faktinį. atvedusias į keletą didelių nesėkmių: • Pearl Harboras. Pastebėjus. pro kurį mokslininkai galėjo stebėti grupės įtaką. skatinančiam priešintis pokyčiams? Grupės poliarizacijai? Socialinis psichologas Irvingas Janisas (1971. kaip korporacinės tarybos arba prezidento kabinetas? Ar čia yra vietos savęs pateisinimui? Šališkam palankumui sau? Tapatinimuisi su „mes".tiek rizikingą tiek atsargų . provokuojančiam konformistišką elgesį ir neigiančiam nuomonių skirtumą? Viešam įsipareigojimui. kuriuos padarė kai kurie XX a. Diskusijos metu surinkta informacija dažniausiai palaiko alternatyvą kuriai iš pradžių buvo teikiama pirmenybė. • Eksperimentai patvirtino dvejopą grupės įtaką: informacinę ir normatyvinę. • Kasdieniame gyvenime grupė taip pat dažniausiai sustiprina nuomonę. 1982) klausė: gal šie reiškiniai padėtų paaiškinti gerus ir blogus grupinius sprendimus. ir neigiamus rezultatus. rezultatą dažnai nulemia daugiau nei vienas veiksnys.8 skyrius. Daugeliu klausimų. Kadangi žmonės yra sudėtingos būtybės. kuriuos aptarėme pirmuosiuose aštuoniuose skyriuose. kad jos priimtų optimalius sprendimus? Ar socialiniai psichologiniai reiškiniai. kokie sudėtingi yra socialiniai-psichologiniai tyrimai. būdingi tokioms sudėtingoms grupėms. abu veiksniai reiškiasi kartu. Grupinis mąstymas: ar grupės trukdo. jis išanalizavo sprendimų priėmimo procedūras. randami argumentai (informacinė įtaka) tam. . viena teorija retai kada apima visus aspektus. APIBENDRINIMAS Grupės poliarizacija: ar grupės sustiprina mūsų nuomonę? • Diskusijos grupėje gali duoti ir teigiamus. ar padeda priimti gerus sprendimus? Kada grupės įtaka trukdo teisingai nuspręsti? Kada grupės skatina gerus sprendimus. ir skatina dar labiau ją remti. kad kiti jaučia tą patį (socialinis palyginimas). Kad tai išsiaiškintų. 1989). Grupės poliarizacijos reiškinys tapo langu.dominuojantį požiūrį. ir vertybinį aspektus. kai aptariamas klausimas susijęs su faktais („Ar esama nusikaltimo sudėties?"). kad diskusija iš tiesų sustiprina pirminį. Per 1941 metų pabaigoje įvykdytą Pearl Harboro uosto antpuolį (dėl kurio Jungtinės Valstijos įsitraukė į Antrąjį pasaulinį karą) . ir kaip galima paveikti grupes. Mėgindami suprasti įdomų faktą kad grupės diskusija skatina riziką mokslininkai pastebėjo.

Tačiau pernelyg savimi pasitikintys kariuomenės vadai nesiėmė šių atsargumo priemonių. • grupinis mąstymas (groupthink) „Mąstymo būdas sutelktoje grupėje. numušta 170 lėktuvų ir žuvo 2400 žmonių. kad užgožia alternatyvių sprendimų realistinį vertinimą. Jie tęsė karą. buvimas. Jungtinės Valstijos pažemintos. santykinis grupės izoliavimasis direktyvinio lyderio. ir šį reiškinį pavadino grupiniu mąstymu (žr. augmenijos naikinimas ir priešo paieškų bei sunaikinimo misijos privers Šiaurės Vietnamą sėsti prie derybų stalo. Be to. skyrelį „Ką slepia moksliniai tyrimai. bendrystės jausmas kelia produktyvumą (Mullen ir Copper. ir tam supratingai pritars Pietų Vietnamo gyventojai. nuo priešingai manančių. Po to karinė žvalgyba prarado radijo ryšį su japonų lėktuvnešiais. prisidėjęs prie XX a. Irvingas Janisas apie grupinį mąstymą"). būdingi šie požymiai: • • • draugiškumas. 1994). kuris leidžias suprasti. ir prezidentas netrukus pritarė išpuoliui. Sužinojęs apie pasekmes Kennedy garsiai nusistebėjo: „Kaip mes galėjome būti tokie kvaili?" Vietnamo karas. Planuojant liūdnai pasibaigusią invaziją į Kiaulių įlanką. 1961 metais prezidentas Johnas Kennedy ir jo patarėjai nusprendė nuversti Fidelį Castro įsiverždami į Kubą su 1400 CŽV apmokytų kubiečių pabėgėlių. remdamiesi prielaida. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Havajuose esantys kariuomenės vadai gaudavo informaciją apie Japonijos rengimąsi kažkuriame Ramiojo vandenyno regione pulti Jungtines Valstijas. kad aplinkai. aštuntojo dešimtmečio kuro kainų infliacijos. • įsiveržimas į Kiaulių įlanką. sutelktumas." Irvingas Janisas (1971) Janisas buvo įsitikinęs. Tačiau priimant sprendimus darnios grupės gali atnešti nuostolių. susidarė milžiniškas biudžeto deficitas. Netrukus beveik visi įsiveržusieji žuvo arba buvo paimti į nelaisvę. Plano kritika buvo užgniaužiama. kurie ėmė skristi tiesiai į Havajus.332 II dalis. Dėl to žuvo beveik 5000 amerikiečių ir milijonas vietnamiečių. prezidentas buvo priverstas atsistatydinti. o Kuba tapo dar artimesne tuometinės SSRS sąjungininke. kai pritarimo siekimas yra toks dominuojantis. ir visiškai nepasiruošusi gintis karinė bazė buvo užpulta. kokius sprendimus jis vertina palankiai. Likus dar kelioms minutėms oro žvalgybos lėktuvai galėjo pastebėti lėktuvnešius arba perspėti apie pavojų. Nuostoliai: nuskandinta 18 laivų. Ir štai rezultatas: nenuskambėjo joks pavojaus signalas. Nuo 1964-jų iki 1967-jų prezidentas Lyndonas Johnsonas ir jo „antradienio priešpiečiuose" dalyvaujantys politikos patarėjai eskalavo Vietnamo karą. naujasis prezidentas Kennedy ir jo patarėjai mėgavosi stipria vienybės dvasia. . kurioje mezgasi grupinis mąstymas. kad šios klaidos atsirado pasireiškus tendencijai užgniaužti nuomonių skirtumus dėl harmonijos grupėje. nekreipdami dėmesio į vyriausybės žvalgybos ekspertų ir beveik visų JAV sąjungininkų perspėjimus. Janisas manė. amerikiečiai tapo supriešinti. kad JAV vykdomi bombardavimai iš oro. argumentai atmetami.

kad patarėjas Arthuras Schlesingeris jaunesnysis ir senatorius J. ir tai sutrukdė joms pastebėti gresiančio pavojaus ženklus. Janisas nustatė aštuonis grupinio mąstymo požymius. kad jų grupė yra savaime morali.8 s k y r i u s . Kai po to analizavau kitas JAV užsienio politikos nesėkmes ir Votergeito skandalo dangstymą pastebėjau tuos pačius žalingus grupinius procesus. jog jo vadovaujamos karinės pajėgos prarado radijo ryšį su japonų lėktuvnešiais. • Visuotinis tikėjimas grupės moralumu. Šie simptomai yra kolektyvinė disonanso mažinimo forma. t Nepažeidžiamumo iliuzija. Prezidento Johnsono „antradienio priešpiečių" nariai praleisdavo kur kas daugiau laiko aiškindami ir pateisindami karo eskalavimą nei iš naujo apmąstydami priimtus sprendimus ir juos įvertindami. (1918-1990) Grupinio mąstymo požymiai Remdamasis archyvine medžiaga ir dalyvių bei stebėtojų prisiminimais. kolektyviai pateisindamos savo sprendimus. Japonai taip ir padarė. pasireiškianti. Kennedy ir jo patarėjai patikėti kvailu ir chaotišku CŽV planu? Pradėjau spėlioti. pajuokavo. tačiau kai Kimmelas šaipėsi iš šios minties. vyriausiasis Pearl Harboro jūrų pajėgų vadas. Grupės nariai mano. 1992. kad japonai tikriausiai ruošiasi apsupti Honolulu Deimantinį Smaigalį. Išgirdęs. net tokio įvykio tikimybė buvo atmesta kaip neįmanoma. socialinis konformiškumas ar bendros nuomonės paieška. Pirmieji du grupinio mąstymo požymiai skatina pervertinti grupės galią ir teisingumą. rengusi baigiamąjį vidurinės mokyklos darbą) mane Irvingas Janisas įtikino. Vėlesni tyrimai (kuriems iš pradžių padėjo mano dukra Charlotte. ir nekreipia dėmesio į etinius bei moralinius dalykus. Kennedy grupė žinojo. Kiekviena iniciatyva skatino tik gynybą ir teisinimąsi. admirolas Kimmelas. kurią buvau pastebėjęs mažose sutelktose grupėse. . Grupės atmeta iššūkius. kad subtilūs grupėms būdingi procesai trukdė jiems atidžiai įvertinti riziką ir pasiginčyti. G R U P Ė S ĮTAKA 333 ką slepia moksliniai tyrimai Irvingas Janisas apie grupinį mąstymą Mintis apie grupinį mąstymą man šovė į galvą skaitant Arthuro Schlesingerio ataskaitą apie tai. Grupių nariai užsidaro savame minčių rate: t Racionalizavimas. kai grupės nariai stengiasi išsaugoti teigiamą grupės pojūtį susidūrę su grėsme (Turner ir kiti. pavyzdžiui. Tačiau komanda neatsižvelgė į šias moralines dvejones ir jų neaptarė. Iš pradžių buvau suglumęs: kaip galėjo tokie protingi bei įžvalgūs žmonės kaip Johnas F. ar čia nepasireiškė kokia nors psichologinė infekcija. Visos Janiso tirtos grupės buvo pernelyg optimistiškos. kaip Kennedy administracija nusprendė įsiveržti [Kiaulių [lanką. 1994). Williamas Fulbrightas abejojo dėl invazijos į Kubą moralumo.

1859 („Apie laisvę") • Stereotipiškas požiūris į oponentą. Kai kurie grupės nariai saugo ją nuo informacijos. Jie pradeda suprasti. kurioje spaudimas prisitaikyti užgniauždavo bet kokį kryptelėjimą į šalį. kiekviena saviapgaulė būdavo pabrėžtinai išryškinama tarsi kreivų veidrodžių salėje. kapitonas Edvvardas Smithas . nesugebėjęs perduoti kapitonui Smithui paskutinio ir išsamiausio perspėjimo apie ledkalnius). grupės nariai savo nuogąstavimus užgniauždavo arba atmesdavo. kad prieštaraudamas mažai ką pasiekčiau. Nuomonių skirtumo nebuvimas sukūrė vieningumo iliuziją: Normaliomis aplinkybėmis nuo realybės atitrūkusius žmones atsitokėti priverčia aplinkinių pašaipa ir kritika. jog būčiau išvadintas įkyriu. Dar daugiau. Kolektyvų." Vieningumo iliuzija. Trečiajame Reiche tokių korektyvų nebuvo." Jungtinių Valstijų sekretorius Deanas Rushas nuslėpė diplomatijos ir vyriausybės žvalgybos ekspertų perspėjimus. • Proto sargai. jos nariai duodavo griežtą atkirtį pasitelkdami tai argumentus. . galinčios priversti suabejoti bendro nutarimo efektyvumu ar moralumu. o grupė siekdavo vieningumo. kurie suabejodavo grupės nuomone ir planais. Priešingai. kad šis nemato be žiūronų. ir atmetė jo nuogąstavimus).buvo pasakęs kapitonas). Savicenzūra ir spaudimas nesuardyti konsenso sukuria vieningumo iliuziją. Adolfo Hitlerio patarėjas Albertas Speeras (1971) Hitlerį supusią atmosferą apibūdino kaip tokią. tai užgauliojimus.įsakė visu greičiu plaukti pirmyn į nakties tamsą Vyravo nepažeidžiamumo iliuzija („Net Dievas negalėtų paskandinti šio laivo". ir visi šie veidai buvo mano (p. tariamas konsensas tariamai patvirtina grupės sprendimą. Praslinkus keliems mėnesiams po įsiveržimo į Kiaulių įlanką Arthuras Schlesingeris (1965. nariai savo priešus laiko pernelyg blogais. virsdavo nuolat patvirtinamu fantastiniu iliuzinio pasaulio vaizdu. Taip pat buvo daromas spaudimas (įgulos nariai šaipėsi iš sargybinio. Savicenzūra. o liaudies parama tokia menka. Prieš Kiaulių įlankos antpuolį Robertas Kennedy pasivedėjo Schlesingerį į šalį ir pasakė: „Neprieštarauk. kad būtų galima leistis su jais į diskusijas. kurie priklausė aukščiausiam sluoksniui. 379). • • Grupinis mąstymas „Titanike". prezidentas pajuokavo: „Štai. On Liberty.svarbiausias ir autoritetingiausias asmuo . Kadangi nesutarimai dažnai trikdydavo." John Stuart Mill. . Kennedy šalininkai įtikino save. ypač tiems. kad jo režimą be vargo gali nuversti vienas būrys. p. kuriems būdingas grupinis mąstymas. kuris nė kiek nepriminė niūraus išorinio pasaulio. grupė jaučia spaudimą būti vieninga: • Spaudimas elgtis konformistiškai. atvyko ponas Liaukimės Bombardavę".334 II dalis. Toks tariamas konsensas buvo mūsų aptartais nesėkmių atvejais. kai prezidento Johnsono padėjėjas Billas Moyersas atvyko į posėdį. išskyrus tai. Nepaisydamas keturių perspėjimų apie priekyje stūksančius ledkalnius ir sargybinio maldavimų duoti žiūronus. Kartą. Nemačiau nieko. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Rasti geriausią problemos sprendimą galima tik laisvai jį aptarus. kad jais nepasitiki. 255) priekaištavo sau: „Per daug tylėjau per tuos lemtingus pasitarimus Kabineto salėje. Jokie išoriniai veiksniai nesutrikdė šimtų nesikeičiančių veidų vienodumo. nors mano kaltės jausmą švelnino supratimas. jog Castro kariuomenė yra tokia silpna. vien tik savo veido atspindį. Dauguma posėdžio dalyvių į prezidento repliką sureagavo pritariamai. kad jie galėtų atremti planuotus veiksmus. Ir galiausiai. arba per silpnais ir neintelektualiais. Tiems. Ir dar buvo „proto sargas" („Titaniko" telegrafistas.

• grupės teikia pirmenybę daugumos požiūrį patvirtinančiai. Vieningumo iliuzija.11 PAVEIKSLAS Teorinė grupinio mąstymo nepritariančius invazijai. 8. 1. 3. kad išdrįstų pasisakyti (Granstrom ir Stiwne. Grupinio mąstymo teorijos kritika Nors Janiso idėjos bei pastebėjimai sulaukė milžiniško dėmesio. Vėliau atlikti eksperimentai atskleidė. 5. Nesirūpinimas metodiškomis informacijos paieškos ir įvertinimo procedūromis.8 s k y r i u s . 5. 7. Grupinis mąstymas gali sukliudyti ieškoti priešingos informacijos. ir George W. 2. kad po sėkmingos invazijos seks trumpas taikios okupacijos laikotarpis. Bushas buvo apsistatę vienminčiais patarėjais. Negebėjimas dirbti atsižvelgiant į aplinkybes. kuri dažniausiai patvirtindavo jų prielaidas: Irako prielaidą. Tikėjimas savaiminiu grupės moralumu. gali paskatinti priimti nevykusius sprendimus (McCauley. mano. Jie. 6. kad galima rasti geresnį sprendimą už tą. kad abu . 2000). Šitaip jie tapo prezidento „proto sargais'' saugodami jį nuo nemalonių faktų. 1998). Prasta informacijos paieška. Atrankos paklaida apdorojant turimą informaciją.ir Saddamas Husseinas. 2. 1998). kai lyderis pritaria idėjai ir kai grupė atsiriboja nuo priešingų požiūrių.). 2. 1998. analizė Šaltinis: Janis ir Mann. 3. nutildė prieštaraujančius ir gaudavo filtruotą informaciją. G R U P Ė S ĮTAKA 335 Socialinės sąlygos 1. 1989). Stereotipinis požiūris į kitas grupes. 132. tad Janisas galėjo pasirinkti jo teoriją patvirtinančius atvejus. 4. o taip pat ir kiti mokslininkai. Didelis sutelktumas. 4. Didelis stresas ir netikėjimas. kad pavaldiniai jaučiasi per daug silpni arba nesaugūs. ir Jungtinių Valstijų prielaidą. Nevykusių sprendimų ženklai Neišsami alternatyvų apžvalga. Direktyvinė lyderystė. 1998. Britų psichologai Benas Newellas ir Davidas Lagnado (2003) mano. kad grupiniu mąstymu galima paaiškinti ir karą Irake. t'Hart. Negebėjimas iš naujo įvertinti kitas alternatyvas. 1. p. McCauley. 8. Situacija. . ir po to netrukus suklestės demokratija. o ne jam prieštaraujančiai informacijai (Schulz-Hardt ir kiti. kurį palankiai vertina lyderis ar kiti įtakingi asmenys. Tiesioginis spaudimas nepritariantiems. 3. kad t direktyvinė lyderystė kartais būna susijusi su nekokybiškais sprendimais dėl to. Kolektyvinis racionalus pagrindimas. 7. Savicenzūra. Nuomonių sutapimo paieška 4. kai kurie mokslininkai juos vertina skeptiškai (Fuller ir Aldag. 5. Grupinio mąstymo požymiai Nepažeidžiamumo iliuzija. 1977. 8. Silpna pasirinktų sprendimų rizikos analizė. esą galima pasipriešinti įsiveržusioms pajėgoms. ją aptarti ir svarstyti kitas galimybes (žr. Duomenys buvo retrospektyvūs. 6. o ne nuo realios grėsmės.11 pav. Proto sargai. Neišsami tikslų apžvalga. Grupės izoliuotumas.

ar klaidinga. 1998. Mullen ir kiti. ." • Filosofas David Hume. šeima) gali netrukdyti kiekvienam turėti savo nuomonę. darni komanda gali prisidėti prie sprendimų kokybės. Saugios. jie rinko įvairias nuomones ir realistiškai svarstė galimus pavojus. iš tiesų tikisi kritinio vertinimo: „Perspėk mane apie klaidas". Tačiau draugystė nebūtinai privalo peraugti į grupinį mąstymą (Esser. gelbėjimo operacija būtų pavykusi. Janiso (1982) rekomendacijose užkirsti kelią grupiniam mąstymui yra daug efektyvių grupinių procedūrų. „Jei teoriją galima patikrinti. kad jei jis būtų išsiuntęs dar vieną sraigtasparnį. Sutelktoje grupėje vyraujančios normos gali skatinti konsensą. Kaip išvengti grupinio mąstymo Nevykusi