SOCIALINĖ
PSICHOLOGIJA

SOCIALINĖ

PSICHOLOGIJA
David G.Myers

POLIGRAFIJA IR INFORMATIKA

FP

UDK 316.6 Mi-92

Versta iš: David G. Myers, Social Psychology, 9th ed. The McGraw-Hill Companies, Inc, 2007, ISBN 978-0-07-353189-2

Iš anglų kalbos vertė Donatas Masilionis Mokslinė redaktorė dr. Dalia Bagdžiūnienė Redaktorė Laima Arnatkevičiūtė

Original edition copyright O 2008 by The McGraw-Hill Companies. All rights reserved. No part of this publication may be reproduced or distributed in any form or by any means, or stored in a database or retrieval system, without the prior written consent of The McGrawHill Companies, Inc., including, but not limited to, in any network or other electronic storage or transmission, or broadcast for distance learning. Lithuanian edition copyright © 2008 by Poligrafija ir informatika. All rights reserved. © Vertimas į lietuvių kalbą, Donatas Masilionis, 2007 ISBN 978-9986-850-60-1 © UAB „Poligrafija ir informatika", 2008

Turinys I
Apie autorių Pratarmė 14 15

1 skyrius. Įvadas į socialinę psichologiją Kas yra socialinė psichologija? Svarbiausios socialinės psichologijos tezės Mes kuriame savo socialinę tikrovę Mūsų socialinė intuicija dažnai būna stipri, tačiau kartais pavojinga Socialinė aplinka formuoja mūsų elgseną Asmeninės nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat formuoja elgseną Socialinė elgsena - tai ir biologinė elgsena Socialinės psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime Apibendrinimas Socialinė psichologija ir žmogiškosios vertybės Akivaizdūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Subtilūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Subjektyvūs mokslo aspektai Psichologinėse sąvokose slypi vertybės Apibendrinimas Aš jau seniai tai žinojau: ar socialinė psichologija nėra paprasčiausias sveikas protas? Atkreipkime dėmesį. Ašjau seniai tai žinojau Apibendrinimas Tyrimo metodai: kaip tiria socialinė psichologija Hipotezių formulavimas ir tikrinimas Koreliaciniai tyrimai: natūralių ryšių atradimas Koreliacija ir priežastingumas Apklausos Eksperimentiniai tyrimai: priežasties ir pasekmės paieška Kontrolė: manipuliavimas kintamaisiais Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas: didysis korektorius Eksperimento etika Laboratorinių tyrimų apibendrinimas ir pritaikymas gyvenime Apibendrinimas :

19 20 22 22 23 25 26 26 27 27 28 28 29 29 30 32

32 35 37 37 37 39 40 42 44 44 46 47 49 50 51

Post scriptum: kodėl aš parašiau šią knygą

6

TURINYS

I dalis. SOCIALINIS MĄSTYMAS 2 skyrius. Aš socialiniame pasaulyje Dėmesio centras ir iliuzijos Mokslinių tyrimų išvada.Kaijaudinamės dėl to, kad atrodome susijaudinę Apibendrinimas Savojo Aš samprata: kas aš esu? Mūsų pasaulio centras: kaip mes suvokiame save Nuoroda į save Galimi Aš Socialinio Aš raida Mūsų atliekami vaidmenys Socialinis tapatumas Socialiniai palyginimai Sėkmė ir nesėkmė Aplinkinių nuomonė „Aš" ir kultūra Ką slepia moksliniai tyrimai. Hazel Markus apie kultūrinę psichologiją Savęs pažinimas Elgesio paaiškinimas Elgesio prognozavimas Mokslinių tyrimų išvada. Sąmoningos valios iliuzija Jausmų prognozavimas Savianalizės išmintis ir iliuzijos Apibendrinimas Savęs vertinimas Savęs vertinimo motyvacija Tamsioji savęs vertinimo pusė Apibendrinimas Suvokiama savikontrolė Saviveiksmingumas Kontrolės pobūdis Išmoktas bejėgiškumas versus apsisprendimas Per plataus pasirinkimo kaštai Apibendrinimas Šališkas palankumas sau Teigiamų ir neigiamų įvykių aiškinimas Ar mes visi galime būti geresni už vidutiniokus? Atkreipkime dėmesį Šališkas palankumas sau - kaip aš myliu save? Leiskite suskaičiuoti būdus Nepagrįstas optimizmas

52 53 54

Tariamas vienodumas ir išskirtinumas Kas yra šališkas palankumas sau Mintys apie savęs vertinimą ir šališką palankumą sau Padedantis prisitaikyti šališkas palankumas sau Trukdantis prisitaikyti šališkas palankumas sau

92 93 94 94 95 96 97 97 98 99 101

56 57 57 57 58 59 59 59 60 60 61 61 62

Apibendrinimas Prisistatymas Tariamas kuklumas Savęs menkinimas Įspūdžio valdymas Apibendrinimas Post scriptum: dvejopa tiesa išdidumo pavojai, teigiamo mąstymo galia 3 skyrius. Socialiniai įsitikinimai ir vertinimai Kaip suvokiame savo socialinę aplinką? Sužadinimas Įvykių suvokimas ir interpretavimas Įsitikinimų tvarumas

101 102 103 104 105 107 109 110 111 112 113 113 114 115 116 119 119 120 120 121 123 124 125 125 127

66 67 68 69 70 71 73 74 75 76 76 79 79 80 80 82 84 86 86 87 88

Prisiminimų apie save ir savo pasaulį konstravimas Savo nuostatų praeityj e atkūrimas Ankstesnio elgesio atkūrimas Apibendrinimas Kaip sprendžiame apie socialinę aplinką? Intuityvūs vertinimai Intuicijos galia Intuicijos apribojimai Perdėta savikliova Patvirtinimo šališkumas Kaip išvengti perdėtos savikliovos Euristika: trumpiausias protavimo kelias Tipiškumo euristika Pasiekiamumo euristika Faktams prieštaraujantis mąstymas Iliuzinis mąstymas Iliuzinė koreliacija Kontrolės iliuzija Nuotaika ir vertinimai Mokslinių tyrimų išvada. Neigiamos emocijos lemia investuotojųpesimizmą Apibendrinimas

128 129 130 130

89 90

Kaip traktuojame socialinę aplinką? Priežastingumo priskyrimas: žmogui ar situacijai

TURINYS

7

Numanomos savybės Racionalios atribucijos Pagrindinė atribucijos klaida Kodėl mes darome atribucijos klaidą? Perspektyvinis ir situacinis supratimas Kodėl tyrinėjame atribucijos klaidas Apibendrinimas Socialinės aplinkos lūkesčiai Atkreipkime dėmesį. Išsipildymo psichologija vertybinių popierių biržoje Mokytojų lūkesčiai ir moksleivių mokymosi rezultatai Kaip iš kitų sulaukti to, ko tikimės Apibendrinimas Išvados Atkreipkime dėmesį. Kaip mąsto žurnalistai: pažintinis šališkumas žiniasklaidoje Apibendrinimas Post scriptum: mintys apie intuicijos galimybes ir jos 4 skyrius. Elgesys ir nuostatos Kaip nuostatos lemia elgesį? Kada nuostatos prognozuoja elgesį Kada socialinė įtaka tam, ką sakome, yra mažiausia ribas

132 132 133 136 136 140 141 141

Nepakankamas pateisinimas Ką slepia teorija. Leonas Festingeris apie disonanso sušvelninimą Disonansas priėmus sprendimus Savęs suvokimas Raiškos būdai ir nuostatos Per didelis pateisinimas ir vidinė motyvacija Teorijų palyginimas Disonansas kaip sužadinimas

172

174 175 176 177 179 181 182 183 183 184

142 142 144 146 147

Savęs suvokimas, kai sau neprieštaraujama Apibendrinimas Post scriptum : kaip elgesiu pakeisti save

II dalis. SOCIALINĖ ĮTAKA

186

149 150 150 152 153 155 155

5 skyrius. Genai, kultūra ir lytis Kokią įtaką mums daro žmogiškoji prigimtis ir kultūrinė įvairovė? Genai, evoliucija ir elgsena Kultūra ir elgsena Atkreipkime dėmesį. Kultūrinis gyvūnas Kultūrinė įvairovė Normos: laukiamas elgesys Kultūriniai panašumai Mokslinių tyrimų išvada. Praeiviųprasilenkimas Rytuose ir Vakaruose Apibendrinimas Kaip paaiškinti lyčių panašumus ir skirtumus? Savarankiškumas versus poreikis būti susijusiam

187

188 189 191 192 193 194 195

Ką slepia moksliniai tyrimai. Mahzarin R. Banaji apie eksperimentinės socialinės psichologijos atradimą Kada kiti veiksniai mažiausiai veikia elgseną 156 156

196 199 199 201 203 204 205 207 207 208 210 211 213 214 214 215 216 216

Kada nagrinėjamos konkrečiam elgesiui būdingos nuostatos .. 157 Kada nuostatos būna tvirtos Mokslinių tyrimų išvada. Jūs negavote laiško: prietarai pranašauja diskriminuojantį elgesį Apibendrinimas Kada elgesys lemia nuostatas? Vaidmenys Kada žodis tampa įsitikinimu Atkreipkime dėmesį. Žodis virsta įsitikinimu „Kojos tarpduryje" reiškinys Piktybiški ir moralūs veiksmai Tarprasinis bendravimas ir rasinės nuostatos Socialiniai judėjimai Apibendrinimas Kodėl elgesys veikia nuostatas? Prisistatymas: įspūdžio valdymas Savęs pateisinimas: pažintinis disonansas 159 161 161 162 163 164 164 166 168 168 170 170 170 171 158

Socialinis dominavimas Agresija Seksualumas Apibendrinimas Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natūralus? Lytis ir poros pasirinkimo prioritetai Mintys apie evoliucinę psichologiją Atkreipkime dėmesį. Evoliucijos mokslas ir religija Lytis ir hormonai Apibendrinimas Kultūra ir lytis: kultūros diktatas? Skirtingi lyčių vaidmenys skirtingose kultūrose Lyčių vaidmenų pokyčiai bėgant laikui Bendraamžių perduodama kultūra

8

TURINYS

Apibendrinimas Kokią išvadą galime padaryti apie genus, kultūrą ir lytį? Biologija ir kultūra Ką slepia moksliniai tyrimai. Alice Eagly apie lyčių panašumus ir skirtumus Situacijos galia ir žmogus Apibendrinimas Post scriptum: ar turėtume laikyti save socialinio pasaulio produktais, ar architektais? 6 skyrius. Konformizmas Kas yra konformizmas? Apibendrinimas Klasikiniai konformizmo tyrimai Sherifo normų kūrimo tyrimai Mokslinių tyrimų išvada. Užkrečiamas žiovulys Atkreipkime dėmesį. Masinė apgaulė Ascho studija apie grupės daromą spaudimą Milgramo paklusnumo eksperimentai Milgramo eksperimentų etika Kokios paklusnumo priežastys? Atstumas iki aukos Atkreipkime dėmesį. Aukų suasmeninimas Valdžios artumas ir teisėtumas Institucinė valdžia Išlaisvinantis grupės poveikis Mintys apie klasikinius tyrimus Elgsena ir nuostatos Ką slepia moksliniai tyrimai. Stanley Milgramas apie paklusimą Situacijos galia Pagrindinė atribucijos klaida Apibendrinimas Kaip nuspėti galimą konformistiškumą? Grupės dydis Vieningumas Sutelktumas Padėtis Viešoji reakcija Ankstesnių įsipareigojimų nebuvimas Apibendrinimas Kodėl elgiamasi konformistiškai? Apibendrinimas

218 218 218

Kas elgiasi konformistiškai? Asmuo Kultūra Socialiniai vaidmenys

252 253 254 254 256 257 257 257 258 259 260 261 264 265 265 265 266 267 267 268 270

220 220 221

Vaidmenų sukeitimas Apibendrinimas Ar norime būti kitokie? Reaktyvusis pasipriešinimas

222 223 224 225 225 226 228 230 230 232 234 235 235 236 237 238 238 239 239

Unikalumo įrodymas Apibendrinimas Post scriptum: kaip būti individualybe bendruomenėje 7 skyrius. Įtikinėjimas Kokie yra įtikinėjimo būdai? Pagrindinis būdas Šalutinis būdas Skirtingi būdai skirtingiems tikslams pasiekti Apibendrinimas Kokie yra įtikinėjimo elementai? Kas sako? Pranešėjas Patikimumas Patrauklumas ir simpatijos Mokslinių tyrimų išvada. Eksperimentai su virtualia socialine tikrove Ką sako? Pranešimo turinys Logika versus emocijos Prieštaringumas Vienpusiai versus dvipusiai argumentai Pirmumas versus naujumas

272 273 273 276 277 279 280 280 282 285 285 287 289 289 291 291 291 292 292 293

240 241 243 245 245 246 247 248 248 249 249 250 250 252

Kaip sakoma? Komunikavimo kanalas Aktyvi patirtis ar pasyvus priėmimas? Asmeninė versus žiniasklaidos įtaka Kam sakoma? Auditorija Kokio jie amžiaus? Apie ką jie mąsto? Apibendrinimas Ekstremalus įtikinėjimas: kaip įdiegiami kultai? Nuostatas kuria elgsena Klusnumas gimdo pritarimą „Kojos tarpduryje" reiškinys Įtikinimo elementai Pranešėjas Pranešimas

TURINYS

9

Auditorija Grupės poveikis Apibendrinimas Kaip galima atsispirti įtikinėjimui? Asmeninio įsipareigojimo sustiprinimas Ką slepia moksliniai tyrimai. IVilliamas McGuire apie nuostatos stiprinimą Įsitikinimų išbandymas Kontrargumentai Pritaikomumas: inokuliacijos (nuostatų stiprinimo) programos Vaikų apsauga nuo bendraamžių spaudimorūkyti Vaikų apsauga nuo reklamos įtakos Išvados apie nuostatų stiprinimą Apibendrinimas Post scriptum: kaip būti atviram, tačiau ne naiviam

293 294 295 296 296

„Polinkio į riziką" atvejis Ar grupės sustiprina nuomones? Grupės poliarizacijos eksperimentai Grupės poliarizacija kasdieniame gyvenime Atkreipkime dėmesį. Grupės poliarizacija Poliarizacijos aiškinimas

322 324 324 325 327 328 328 329 331

296 297 297 298 298 299 300 301

Informacinė įtaka Normatyvinė įtaka Apibendrinimas Grupinis mąstymas: ar grupės trukdo, ar padeda priimti gerus sprendimus? Grupinio mąstymo požymiai Ką slepia moksliniai tyrimai. Irvingas Janisas apie grupinį mąstymą Grupinio mąstymo teorijos kritika

331 333

333 335 336 337 339 340 340 341 342 342 343

301

Kaip išvengti grupinio mąstymo Grupinis problemų sprendimas

8 skyrius. Grupės įtaka Kas yra grupė? Apibendrinimas Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti žmonės? Kitų žmonių buvimas Minia: didelė kitų žmonių sankaupa Kodėl mus sužadina kitų žmonių buvimas? Nuogąstavimas dėl įvertinimo Dėmesio išblaškymas Kitų žmonių buvimas Apibendrinimas Socialinis dykinėjimas: ar būdami grupėje žmonės stengiasi mažiau? Daug rankų mažai dirba Socialinis dykinėjimas kasdieniame gyvenime Apibendrinimas Nuasmeninimas: kada būdami grupėje žmonės netenka savojo Aš? Kai kartu darome tai, ko nedarytume vieni Grupės dydis Fizinis anonimiškumas Sužadinanti ir dėmesį blaškanti veikla Savimonės susilpnėjimas Apibendrinimas Grupės poliarizacija: ar grupės sustiprina mūsų nuomonę?

303 304 305 305 305 308 309 309 310 310 310

Ką slepia Nobelio premija. Dvi galvos geriau nei viena Apibendrinimas Mažumos įtaka: kaip paskiri žmonės veikia grupę? Nuoseklumas Pasitikėjimas savimi Pasitraukimas iš daugumos Ar lyderystė yra mažumos įtaka?

Atkreipkime dėmesį. Transformacinė bendruomenės lyderystė 345 Apibendrinimas Post scriptum: ar grupės mums kenkia? III dalis. SOCIALINIAI SANTYKIAI 346 346 348

311 312 314 316 9 skyrius. Prietarai: antipatija kitokiam Kokia prietarų prigimtis ir kaip jie mus veikia? Prietarai: subtilūs ir atviri Rasiniai prietarai 317 317 318 318 320 321 322 Ar rasiniai prietarai nyksta? Prietarų subtilybės Nesąmoningi prietarai Prietarai lyčių atžvilgiu Lyčių stereotipai Seksizmas: palankus ir priešiškas Diskriminacija pagal lytį Apibendrinimas 322 Kokie yra socialiniai prietarų šaltiniai? 349 351 353 353 354 355 357 358 358 359 360 361 361

10

TURINYS

Socialinė nelygybė: nevienoda socialinė padėtis ir prietarai Socializacija Autoritarinė asmenybė Religija ir prietarai Konformizmas Institucinė parama Apibendrinimas Kokie yra motyvaciniai prietarų šaltiniai? Frustracija ir agresija: atpirkimo ožio teorija Socialinio tapatumo teorija: kai jaučiamės pranašesni už kitus Šališkumas vidinei grupei Socialinės padėties, savigarbos ir priklausymo poreikis Suinteresuotumas vengti prietarų Apibendrinimas Kokie yra pažintiniai prietarų šaltiniai? Kategorizavimas: žmonių skirstymas į grupes Spontaniškas kategorizavimas Suvokti panašumai ir skirtumai Skirtingumas: išsiskiriančių žmonių suvokimas Skirtingi žmonės Gyvi pavyzdžiai Ypatingi įvykiai Atribucija: ar pasaulis teisingas? Šališkas palankumas grupei Teisingo pasaulio reiškinys Apibendrinimas Kokios yra prietarų pasekmės? Amžini stereotipai Diskriminacijos poveikis: išsipildanti pranašystė Stereotipo grėsmė Ar stereotipai paverčia žmonių sprendimus tendencingais? Ką slepia moksliniai tyrimai. Claude Steele apie stereotipų grėsmę Stiprūs stereotipai yra svarbūs Stereotipai aiškinimą ir prisiminimus paverčia šališkais Apibendrinimas Post scriptum: ar galime sušvelninti prietarus? 10 skyrius. Agresija: kai žeidžiame kitus Kas yra agresija? Kokios yra agresijos teorijos? Agresija kaip biologinis reiškinys Instinktų teorija ir evoliucinė psichologija Nervinių procesų įtaka

362 363 363 364 365 366 368 368 368 369 370 372 374 375 375 375 376 377 379 379 381 382 383 384 385 387 387 387 389 390 392

Genų įtaka Biocheminė įtaka Agresija kaip atsakas į frustraciją Patikslinta frustracijos-agresijos teorija Santykinė deprivacija Agresija kaip išmokta socialinė elgsena Agresijos nauda Išmokimas stebint Apibendrinimas Kas lemia agresyvumą? Nemalonūs įvykiai Skausmas Karštis Išpuoliai Sužadinimas Agresijos užuominos Žiniasklaidos įtaka: pornografija ir seksualinis smurtas Iškreiptas seksualinės tikrovės suvokimas Agresija prieš moteris Mokymas kritiškai vertinti žiniasklaidą Žiniasklaidos įtaka: televizija Televizijos poveikis elgsenai Televizijos poveikis mąstymui Žiniasklaidos įtaka: kompiuteriniai žaidimai Kokius žaidimus žaidžia vaikai Kompiuterinių žaidimų poveikis vaikams Ką slepia moksliniai tyrimai. Craigas Andersonas apie smurtinius kompiuterinius žaidimus Grupės įtaka Mokslinių tyrimų išvada. Ar provokuojamos grupės agresyvesnės už pavienius asmenis? Apibendrinimas

403 404 405 407 408 409 409 410 412 412 412 412 413 415 415 416 418 419 419 421 422 424 427 429 429 430

432 433

435 436 436 436

393 394 394 396 396 398 400 401 401 402 402

Kaip mažinti agresiją? Katarsis? Atkreipkime dėmesį. Klinikinio tyrėjo Martino Seligmano katarsio analizė Socialinio išmokimo požiūris Apibendrinimas Post scriptum : kaip keisti smurtą palaikančią kultūrą 11 skyrius. Patrauklumas ir intymumas: simpatijos ir meilės jausmas Kas lemia draugystę ir patrauklumą? Art(im)umas

438 439 441 441

443 446 447

TURINYS

11

Tarpusavio sąveika Tarpusavio sąveikos laukimas Paprasčiausia ekspozicija

447 448 449

Post scriptum : kaip mylėti 12 skyrius. Pagalba Kodėl padedame? Socialiniai mainai ir socialinės normos Atpildas

490 492 494 494 495

Atkreipkime dėmesį. Mums patinka tai, kas susiję su mumis.... 450 Fizinis patrauklumas Patrauklumas ir pasimatymai Suderinamumas Fizinio patrauklumo stereotipas Ką slepia moksliniai tyrimai. Ellen Berscheid apie patrauklumą Ką reiškia - patrauklus? Panašumas versus kito papildymas Ar panašūs žmonės buriasi draugėn? Ar priešybės traukia? Ką slepia moksliniai tyrimai. Jamesas Jonesas apie kultūriną įvairovę Mums patinka tie, kuriems patinkame mes Atkreipkime dėmesį. Blogis stipresnis už gėrį Atribucija (priskyrimas) Savivertė ir patrauklumas Kaip pasiekti, kad kiti jus vertintų Tarpasmeninių santykių nauda Apibendrinimas Kas yra meilė? Aistringoji meilė Aistringosios meilės teorija Meilės variacijos: kultūra ir lytis Draugiškoji meilė Apibendrinimas Kas sudaro sąlygas artimiems santykiams? Prieraišumas Prieraišumo stiliai Teisingumas Ilgalaikis teisingumas Suvoktas teisingumas ir pasitenkinimas Atsiskleidimas Atkreipkime dėmesį. Ar internetas sukuria intymumą, ar izoliaciją? Apibendrinimas Kaip nutraukiami santykiai? Skyrybos Išsiskyrimo procesas Apibendrinimas 484 486 486 487 488 490 .• 465 466 467 468 468 468 470 472 472 473 474 475 476 Ali 478 478 479 480 480 481 482 458 458 462 462 465 453 453 455 456

Ką slepia moksliniai tyrimai. Dennisas Krebsas apie gyvenimo patirtį ir profesinius interesus Vidinis atpildas Socialinės normos Evoliucinė psichologija Giminaičių globa Abipusiškumas Pagalbos teorijų palyginimas ir įvertinimas Tikrasis altruizmas Atkreipkime dėmesį. Empatinio altruizmo nauda ir kaina Apibendrinimas Kada padedame? Liudininkų skaičius Pastebėjimas 496 497 500 503 504 505 506 507 510 5ll 5ll 512 513

Ką slepia moksliniai tyrimai. Johnas M. Darley apie liudininkų reakciją Interpretavimas Atsakomybės prisiėmimas Dar kartą apie tyrimų etiką Pagalba, kai kas nors jau padeda Laiko trūkumas Panašumas Mokslinių tyrimų išvada. Vidinės grupės nariųpanašumas ir pagalba Apibendrinimas Kas skatina padėti? Asmenybės bruožai Religiniai įsitikinimai Apibendrinimas Kaip sustiprinti paslaugumą? Mažiau neapibrėžtumo, daugiau atsakomybės Kaltės jausmas ir rūpinimasis savo įvaizdžiu Altruizmo socializavimas Moralinio įsitraukimo ugdymas Altruizmo modeliavimas Praktinis mokymasis Atkreipkime dėmesį. Žydųgelbėtojųpoelgiai ir nuostatos 521 523 524 524 525 527 527 527 529 530 530 531 533 533 513 514 516 517 519 519 520

12

TURINYS

Paslaugumo priskyrimas altruistiniams motyvams Žinių apie altruizmą įgijimas Apibendrinimas

534 535 535

IV dalis. SOCIALINĖS PSICHOLOGIJOS TAIKYMAS 14 skyrius. Socialinė psichologija klinikoje Kas iškreipia klinikinių sprendimų tikslumą? 582 583 584 585 586 587 589 590 591 591 592 592 592

Post scriptum: socialinės psichologijos žinių taikymas gyvenime .. 536

13 skyrius. Konfliktai ir jų sprendimas Kas sukelia konfliktą? Socialinės dilemos Kalinio dilema Bendrų išteklių tragedija Socialinių dilemų sprendimas Konkurencija Suvoktas neteisingumas Klaidingas suvokimas Veidrodinis įvaizdžio suvokimas Pernelyg supaprastintas mąstymas Suvokimo poslinkis Mokslinių tyrimų išvada. Klaidingas suvokimas ir karas Apibendrinimas Kaip pasiekti taiką? Kontaktas Ar desegregacija gerina požiūrį į kitą rasę? Kada desegregacija pagerina požiūrį į kitą rasę? Mokslinių tyrimų išvada. Santykiai, kurie galėjo būti Bendradarbiavimas Bendra išorinė grėsmė sutelkia Atkreipkime dėmesį. Kodėl svarbu, kas nugalės? Aukštesni tikslai skatina bendradarbiauti

537 539 539 539 541 543 546 548 549 550 552 553 554 554 555 555 556 557 559 560 561 563 564

Iliuzinė koreliacija Pavėluota nuomonė ir perdėta savikliova Pasitvirtinančios diagnozės Klinikinių ir statistinių prognozių palyginimas Išvados geresniam gydymui Apibendrinimas Atkreipkime dėmesį. Gydytojo požiūris Kokie pažintiniai procesai lydi elgsenos problemas? Depresija Iškraipymas ar realizmas? Ar negatyvus mąstymas yra depresijos priežastis, ar pasekmė? Ką slepia moksliniai tyrimai. Shelley Taylor apie teigiamas iliuzijas Vienišumas Kai jaučiamės vieniši ir atstumti Kai neigiamai galvojame apie kitus Nerimas ir drovumas Kai abejojame savo gebėjimais socialinėse situacijose Perdėtas situacijos suasmeninimas Sveikata, liga ir mirtis Reakcija į ligą Emocijos ir sveikata Optimizmas ir sveikata Apibendrinimas

593

594 597 597 597 598 599 599 600 600 603 604 606 607 607 608 608 609 610 611 612 612 613 614

Kolektyvinis mokymasis pagerina nuostatas rasių atžvilgiu .... 565 Atkreipkime dėmesį. Branchas Rickey, Jackie Robinsonas ir beisbolo atsinaujinimas Grupė ir aukštesnio lygmens tapatumai Bendravimas Derybos Tarpininkavimas Arbitražas Sutaikinimas Laipsniškas ir abipusis įtampos mažinimas (LAĮM) Taikymai realiose situacijose Apibendrinimas Post scriptum: asmens ir bendruomenės teisių konfliktas 567 568 570 570 571 575 576 576 577 578 579

Kokie yra socialiniai psichologiniai požiūriai į gydymą? Vidinių pokyčių sužadinimas išorine elgsena Išėjimas iš uždaro rato Socialinių įgūdžių mokymas Aiškinimo stiliaus terapija Pokyčių išsaugojimas pasitelkus vidines sėkmės atribucijas Psichoterapijos kaip socialinio poveikio priemonės taikymas Apibendrinimas Kaip socialiniai santykiai stiprina sveikatą ir gerovę? Artimi santykiai ir sveikata Pasitikėjimas ir sveikata

TURINYS

13

Skurdas, nelygybė ir sveikata Artimi santykiai ir laimė Draugystė ir laimė Santuoka ir laimė Apibendrinimas Post scriptum : kaip jaustis laimingesniam

615 616 616 617 619 619

Mokslinių tyrimų išvada. Grupės poliarizacija natūralioje teismo aplinkoje Ar dvylika galvų geriau nei viena? Ar šešios galvos taip pat gerai kaip dvylika? Iš laboratorijos į gyvenimą: imituojamos ir realios prisiekusiųjų žiuri Apibendrinimas 653 654 651 652 652

15 skyrius. Socialinė psichologija teisme Ar liudytojų parodymai patikimi? Įtikinamų liudytojų įtaka Kai akys apgauna Klaidingos informacijos efektas Atkreipkime dėmesį. Liudytojo parodymai Perpasakojimas Kaip sumažinti klaidų kiekį Mokslinių tyrimų išvada. Atsakomosios reakcijos poveikis liudytojams Mokyti policijos tardytojus Kaip sumažinti klaidų skaičių per akistatą Mokyti prisiekusiuosius Apibendrinimas Kokie kiti veiksniai daro įtaką prisiekusiųjų sprendimams? Teisiamojo savybės Fizinis patrauklumas Panašumas į prisiekusiuosius Teisėjo nurodymai Papildomi veiksniai Apibendrinimas Kas daro įtaką prisiekusiajam? Prisiekusiųjų supratingumas Nurodymų supratimas Statistinės informacijos supratimas Kaip pasiekti didesnio prisiekusiųjų supratingumo Prisiekusiųjų atranka „Mirties bausmės" prisiekusieji Apibendrinimas Kokią įtaką prisiekusiesiems daro grupė? Mažumos įtaka Grupės poliarizacija Atlaidumas

621 623 623 624 627 628 630 630

Post scriptum : kaip išmintingai vadovautis psichologijos mokslu 655

16 skyrius. Socialinė psichologija ir aprūpinta ateitis Aplinkos kvietimas imtis veiksmų Apibendrinimas Kaip užtikrinti aprūpintą gyvenimą Naujosios technologijos 657 658 661 661 661 662 664 664 665 665 668 669 670

631 632 633 634 636

Vartojimo mažinimas Apibendrinimas Socialinė psichologija apie materializmą ir turtus Stiprėjantis materializmas Turtai ir gerovė Materializmas nuvilia

636 636 637 638 640 642 642 643 643 643 644 645 645 647 648 649 649 650 650

Žmogaus gebėjimas prisitaikyti Polinkis lyginti save su kitais Atkreipkime dėmesį. Socialinis palyginimas, priklausymas ir laimė Aprūpintos ateities ir išlikimo link Moksliniųtyrimųišvada. Nacionalinės gerovės matavimai Apibendrinimas Post scriptum : kaip šiuolaikiniame pasaulyje gyventi atsakingai? Epilogas Sąvokų žodynėlis Bibliografija Rodyklės

671 672 674 674

675 676 678 687 776

Apie autorių I
Ajovos universitete įgijęsfilosofijosdaktaro laipsnį, Davidas Myersas (David Myers) savo profesinę veiklą plėtoja Mičigano Hope koledže, kuriame skaito daugybę psichologijos kursų ir kur jam suteiktas profesoriaus vardas. Hope koledžo studentai buvo jį pakvietę pasakyti kalbą per iškilmingą aukštosios mokyklos baigimo diplomų teikimo ceremoniją ir išrinkę „įžymiu profesoriumi". Myerso moksliniai straipsniai paskelbti beveik keturiasdešimtyje studijų bei periodinių leidinių, tarp jų Science, American Scientist, Psychological Science ir American Psychologist. Myersas rašo ne tik mokslinius straipsnius bei vadovėlius. Jo šviečiamojo pobūdžio tekstų psichologijos klausimais yra paskelbta beveik keturiasdešimtyje žurnalų, pradedant Today s Education ir baigiant Scientific American. Jis taip pat yra išleidęs plačiam skaitytojų ratui skirtų knygų, pavyzdžiui, The Pursuit of Happiness („Laimės siekimas") ir Intuition: Its Powers and Perils („Intuicija: jos galia ir pavojai"). Davidas Myersas buvo Žmonių santykių komisijos pirmininkas, padėjo įkurti materialinės paramos skurstančioms šeimoms centrą, yra pasakęs šimtus kalbų koledže ir įvairiose bendruomenėse. Remdamasis savo patirtimi, jis taip pat yra parašęs straipsnių bei studiją^ Quiet World („Tylos pasaulis") apie kurtumą. Psichologas aktyviai dalyvauja kuriant technologijas žmonėms su sutrikusia klausa (interneto tinklapis hearingloop.org). Davidas Myersas ištisus metus į darbą važinėja dviračiu ir žaidžia krepšinį. Davidas ir Carol Myersai turi du sūnus ir dukterį.

kaip juos supranta ir aiškina mokslas. meilę ir neapykantą. Kokią idėjų puotą siūlo socialinė psichologija! Taikydami gausybę įvairių tyrimo metodų. tačiau socialiniai psichologai jau gali atsakyti į daugelį intriguojančių klausimų: • • • Kaip mūsų sąmoningas ir nesąmoningas mąstymas valdo poelgius? Kodėl kartais žeidžiame kitus. filosofijos. Tikiuosi. Kai man buvo pasiūlyta parašyti šią knygą. galime draugiškai ištiesti ranką? Atsakymai į šiuos ir daugelį kitų klausimų (tai šios mano knygos misija) praplečia savęs suvokimo ribas ir leidžia pajusti mus veikiančias socialines jėgas. kad mano knyga padės skaitytojui tapti įžvalgesniu. Jis turėtų atskleisti svarbius socialinius reiškinius taip. užuot sugniaužę kumštį. .Pratarmė I Nors žmonijos istorija tęsiasi daugybę šimtmečių. laisvųjų menų lavinimo sistema siekia suteikti žinių. analizuoti. Jis turėtų skatinti skaitytoją mąstyti . ir šiltai žmogiškas. Nutariau perteikti socialinės psichologijos pagrindus kaip to reikalauja intelektualioji laisvųjų menų tradicija. praplėsti mūsų mąstymo ribas. ieškoti principinių sąsajų su kasdieniais įvykiais. gamtos mokslų. sukaupėme reikšmingų įžvalgų apie įsitikinimus ir iliuzijas. Mokant klasikinės literatūros. moksliniai žmogaus socialinės elgsenos tyrimai prasidėjo vos prieš šimtmetį. kad jos stilius turėtų būti ir solidžiai mokslinis.tyrinėti. įsivaizdavau. o kartais vienas kitam padedame? Kas sukelia socialinius konfliktus ir kaip. konformizmą ir savarankiškumą. Daugelio žmogaus elgesio priežasčių dar nepavyko atskleisti. pagrįstas griežtais faktais ir intelektualiai provokuojantis. Socialinė psichologija irgi siekia šių tikslų. išlaisvinti jį nuo dabarties apribojimų.

Šios dalies pabaigoje analizuojami konfliktai ir jų sprendimo būdai. Apibrėžimus rasite ir knygos pabaigoje esančiame sąvokų žodynėlyje. kiekvieną skyrių dalijau į tris-keturis poskyrius. nuo simpatijos iki pagalbos. jungiantis socialinę psichologiją ir literatūrą. pateikiant apibrėžimą. ką parašiau aš (ir turbūt nė vienas nesutiktų su viskuo. biologinė elgsena ir socialinės psichologijos principų taikymas kasdieniame gyvenime. jų pasiūlymai padėjo tobulinti šią knygą. Antrojoje dalyje aptariama socialinė įtaka . konformizmas. Pirmojoje dalyje nagrinėjamas socialinis mąstymas: kaip suprantame save ir vieni kitus. Ypač dėkoju Stevenui Spenceriui (Vaterlo universitetas) už jo įnašą į 9 skyrių („Prietarai"). Be to. Dianai T. Kiekvienas poskyris pradedamas trumpa apžvalga.teigiami. religiją. Martinui Boltui (Kalvino koledžas). Svarbiausios sąvokos tekste paryškintos. Amy Bradfield (Ajovos universitetas).subtilios mus veikiančios socialinės jėgos: kultūrinė nuostatų prigimtis. kurie yra tarsi tiltas. kurie kartais būna neigiami. įtikinėjimas. intuicijoje ir aiškinimuose. Cordovai (Jeilio universitetas). ekologijos srityse ir teismuose. kas parašyta). Cynthiai Crown . prie jos rengimo prisidėjo visas mokslininkų būrys. Poskyryje „Svarbiausios socialinės psichologijos tezės" apžvelgiamos svarbiausios knygos temos: socialinės tikrovės kūrimas. Knygos tekstas paįvairinamas intarpais. Bryantui (Lojolos universitetas Čikagoje). Kiekvieną skyrių baigiu rubrika „Post scriptum". Thomasui Cafferty (Pietų Karolinos universitetas). Jerome M. o baigiamas apibendrinimu. o kartais . Dorothea Braginsky (Fairfieldo universitetas). Fredui B. Jonathonui D. siekiama išsiaiškinti. kuriuose aprašomi įvairūs mokslinių tyrimų aspektai. Nors nė vienas iš šių žmonių neatsako už tai. Intarpuose „Mokslinių tyrimų išvada" įdėmiau apžvelgiama mokslinio tyrimo eiga. apžvelgiančia svarbiausius klausimus. Brockui (Ohajo universitetas). Knygos struktūra pagrįsta socialinės psichologijos apibrėžimu. Bodenhausenui (Šiaurės Vakarų universitetas). pateikiu keletą provokacinių klausimų. paraštėje. kad skaitytojui būtų lengviau suvokti jo struktūrą. kad nauji atradimai gali pasirodyti akivaizdūs ir žinomi. Couture (Niu Hempšyro koledžas). kad ši struktūra būtų kuo aiškesnė. Kiekviena knygos dalis prasideda trumpa įžanga. Russellui Clarkui (Šiaurės Teksaso universitetas). Jie gali svyruoti nuo prietarų iki agresijos. siekdamas paskatinti skaitytoją mąstyti. Paraštėse rasite ne tik apibrėžimus. skaitytojai perspėjami. Padėkos Nors ant šios knygos viršelio . socialinė intuicija. Nors apie tai užsimenama kiekviename skyriuje. sportą. kaip ankstesniuose skyriuose aptartos sąvokos taikomos realiame gyvenime. kurioje. Noriu nuoširdžiai padėkoti už pagalbą Mike Aamodtui (Radfordo universitetas). Chertkoffui (Indianos universitetas).16 PRATARMĖ Struktūra Knygos įžanginiame skyriuje apžvelgiami socialinėje psichologijoje taikomi tyrimo metodai. Karen A. kaip elgiasi praeiviai gatvėje. šalia. apie kuriuos bus kalbama toliau. kodėl žiovaujame. socialinės aplinkos įtaka. Davidui Bussui (Teksaso universitetas). Galenui V.tik viena pavardė. Shawn Meghan Burn (Kalifornijos politechnikos universitetas). Taip skaitytojas supažindinamas su tais dalykais. asmeninės nuostatos ir polinkiai (dispozicijos). šioje dalyje išsamiau apžvelgiamas socialinės psichologijos principų taikymas sveikatos priežiūros. Ketvirtojoje dalyje apžvelgiama. Timothy C. kuriais. Robertui Arkinui (Ohajo universitetas). Susanai Beers (Sweet Briaro koledžas). Charlesui Danieliui Batsonui (Kanzaso universitetas). kiek tiesos yra mūsų įspūdžiuose. bet ir citatų iš įvairių senųjų bei šiuolaikinių šaltinių. mokslą bei populiariąją kultūrą. įdomesni eksperimentai. Kiekvienas skyrius pradedamas trumpu turiniu. George Bishopui (Singapūro nacionalinis universitetas). kas paskatino juos susidomėti vienu ar kitu klausimu ar socialiniu reiškiniu. Intarpuose „Atkreipkime dėmesį" labiau įsigilinama į skyriuje aptartą temą. kuriame pakartojamos esminės sąvokos ir tezės. kaip klaidingas suvokimas gali kliudyti tarprasiniams santykiams. Brownui (Vašingtono universitetas). grupių įtaka. Intarpuose „Ką slepia moksliniai tyrimai" rasite mokslininkų pasakojimus apie tai. Trečiojoje dalyje aptariami socialiniai santykiai. Steve Baumgardneriui (Viskonsino Eau Claire universitetas). Norėdamas. pavyzdžiui.

Levesque (Elono universitetas). Carie Forden (Klariono universitetas). Chesteriui Insko (Šiaurės Karolinos universitetas). Mary Alice Gordon (Pietų metodistų universitetas). Williamui Fromingui (Pasiflk psichologijos mokykla). Suzannei Kieffer (Hjustono universitetas). Annie McManus (Parklendo koledžas). Maijorie Krebs (Ganono universitetas). Joachimui Kruegeriui (Brauno universitetas). Elaine Hatfield (Havajų universitetas). Linkey (Maršalo universitetas). Maurice J. Tresmainei Grimes (Ajonos koledžas). Ranaldui Hansenui (Oklendo universitetas). Homerui Stavely (Kyno koledžas). Paului Nesselroadei Jr. Stevenui H. Toddui D. Pettijohn (Mersihursto koledžas). Wegneriui (Harvardo universitetas). Maritai Inglehart (Mičigano universitetas). Bertui Hodgesui (Gordono koledžas). Philipui Finney (Pietryčių Misūrio universitetas). Ellenai E. (Holy Kroso koledžas). Jamesui L. Davidui A. Bernardui Whitley (Balio universitetas). pateikusiems savo komentarus apie rengiamą knygą: Nancy L. Carrie B. Hiltonui (Mičigano universitetas). Sandrai Sims Patterson (Spelmano koledžas). Judi Jones (Pietų Džordžijos koledžas). Traci Craig (Aidaho universitetas). Ann L. Charlesui Kiesleriui (Misūrio universitetas).Lovelio universitetas). Nicholasui Reutermanui (Pietų ilinojaus universitetas Edvardsvilyje). Pastorino (Valencijos bendruomenės koledžas). Timothy J. Carolynai Whitney (Šv. Meighan Johnson Dorterio koledžas). Jonathanui Iuzzini (Teksaso A&M universitetas). Royce Singletonui Jr. Deanai Julkai (Portlendo universitetas). Teru Morton (Vanderbilto universitetas). Elizabethai Tanke (Santa Klaros universitetas). Milesui Jacksonui (Portlendo universitetas). Gary Welse (Ajovos universitetas). Dianei Martichuski (Kolorado universitetas). Nicolei Schnopp-Wyatt (Pikevilio koledžas). Mary Stewart Van Leeuwen (Rytų koledžas). Paului Paulusui (Teksaso universitetas Arlingtone). Scottui Piousui (Veslio universitetas). Lindai Šilkai (Masačiusetso. Snyderiui (Kanzaso universitetas). Darrenui Newtsonui (Virdžinijos universitetas). Tomui Tyleriui (Niujorko universitetas). Williamui Ickesui (Teksaso universitetas Arlingtone). K. Richardui A. Joachimui Kru- . Matthew Spackmanui (Brighamo Youngo universitetas). Sheldonui Solomonui (Skidmoro koledžas). Robertui Millardui (Vasaro koledžas). Kiplingui Williamsui (Perdju universitetas). Martinui Kaplanui (Šiaurės Ilinojaus universitetas). Alice H. Stuartui Oskampui (Klaremonto universitetas). Kennethui Fosteriui (Niujorko universitetas). Charlesui Stangorui (Marylendo universitetas Koledž Parke). Edwardui Jonesui (Prinstono universitetas). Danieliui N. Rhodai Unger (Montklero universitetas). Norbertui Kerrui (Mičigano Universitetas). Douglasui Kenrickui (Arizonos universitetas). Tomui Gilovichui (Kornelio universitetas). Ashton (Richardo Stoktono koledžas Niu Džersyje). Fried (Vinonos universitetas). Davidui Dunningui (Kornelio universitetas). Smith (Grand Valey universitetas). Mike Wessellsui (Randolfo-Makono koledžas). Terry E. (Simpsono koledžas). Davidui McMillenui (Misisipės universitetas). Williamui Titusui (Arkanzaso technikos universitetas). Johnui W. Nelsonui (Kalifornijos universitetas). Vannui Scottui (Armstrongo Atlanto universitetas). Markui Snyderiui (Minesotos universitetas). Dennisui Foxui (Ilinojaus universitetas Springfilde). Anthony Doobui (Toronto universitetas). Ericui Sykesui (Indianos universitetas Kokomo). Robertui D. Arthurui Milleriui (Majamio universitetas). Mclntoshui (Denverio universitetas). Weber (Šiaurės Karolinos universitetas Aševilyje). Eagly (Šiaurės Vakarų universitetas). Stephenui Fugitai (Santa Klara universitetas). Allenui Hartui (Amhersto koledžas). Madeleinei Fugere (Rytų Konektikuto universitetas). Garoldui Stasseriui (Majamio universitetas). JoNell Strough (Vakarų Virdžinijos universitetas). Midge Wilson (DePaulo universitetas). Kurtui Bonieckiui (Centrinio Arkanzaso universitetas). Danieliui M. Janicei Kelly (Perdju universitetas). McHoskey (Rytų Mičigano universitetas). Labai dėkoju visiems. Helenai E. Ridge (Brighamo Youngo universitetas). Jackui Croxtonui (Niujorko universitetas Fredonijoje). Gershaw (Vakarų Arizonos koledžas). Billy Van Jonesui (Abilene krikščioniškasis koledžas). Travisui Langley (Hendersono universitetas). Baronui (Montgomerio bendruomenės koledžas). Smithui (Kentukio universitetas). Leandre Fabrigariui (Queen's universitetas). Wesley Schultzui (Kalifornijos universitetas San Markose). R. Kasseriui (Nokso koledžas). Chrisui O'Sullivanui (Buknelio universitetas).PRATARMĖ 17 (Ksaviero universitetas). C. Christinei M. Stephenui Slane (Klyvlendo universitetas). Michaelio universitetas).

Michellei R.org . Amy Lyndon (Rytų Karolinos universitetas). Christopheriui Trego (Floridos bendruomenės koledžas Džeksonvilyje). Niujorko universitetas).18 TURINYS egeriui (Brauno universitetas). Kim MacLin (Šiaurės Ajovos universitetas). Cheryl Terrance (Šiaurės Dakotos universitetas). Dougui Woody (Šiaurės Kolorado universitetas). Mary universitetas). Deborah Long (Rytų Karolinos universitetas). David G. Cynthiai Reed (Taranto apygardos koledžas). Dėkoju visai knygos leidimą organizavusiai komandai. Rusty Mclntyre (Amhersto koledžas). Diannei Leader (Džordžijos technologijos institutas). Rainey (Indianos universitetas-Perdju universitetas Indianapolyje). Gregui Poolui (St. Myers davidmyers. Bendradarbiavimas su šiais žmonėmis pavertė knygos kūrimą džiugia ir skatinančia patirtimi. Elissai Wurf (Mulenbergo koledžas). Michaeliui Olsonui (Tenesio universitetas Noksvilyje). Gretchen Sechrist (Bufalo universitetas.

tai ir biologinė elgsena Socialinės psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime Socialinė psichologija ir žmogiškosios vertybės Akivaizdūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Subtilūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Aš jau seniai tai žinojau: ar socialinė psichologija nėra paprasčiausias sveikas protas? Atkreipkime dėmesį. tačiau kartais pavojinga Socialinė aplinka formuoja mūsų elgseną Asmeninės nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat formuoja elgseną Socialinė elgsena .Įvadas į socialinę psichologiją Kas yra socialinė psichologija? Svarbiausios socialinės psichologijos tezės Mes kuriame savo socialinę tikrovę Mūsų socialinė intuicija dažnai būna stipri. Aš jau seniai tai žinojau Tyrimo metodai: kaip tiria socialinė psichologija Hipotezių formulavimas ir tikrinimas Koreliaciniai tyrimai: natūralių ryšių atradimas Eksperimentiniai tyrimai: priežasties ir pasekmės paieška Laboratorinių tyrimų apibendrinimas ir pritaikymas gyvenime Post scriptum: kodėl aš parašiau šią knygą .

kurią matė princas. Kai vėliau įsimylėjęs princas pamatė skurdžiai atrodančią Pelenę ją žeminusiuose namuose. kalbėjo ir šypsojosi tarsi tokia ir būtų. O vyro duktė buvo miela ir maloni. Tik XX a." Herman Melville V ienas vyras turėjo pasipūtusią ir savanaudę žmoną. kuriuose dažniausiai naudojami eksperimentai. jei lyginsime ją su sociologija (mokslu apie santykius tarp žmonių ir žmonių grupių). nes jos mus formuoja ir lemia mūsų galimybes" (p. kas liepta. Apie pirmuosius socialinės psichologijos eksperimentus buvo rašyta vos daugiau nei prieš šimtmetį (1898). krikštamotės fėjos padedama. Socialinė psichologija įsiterpusi tarp psichologijos ir sociologijos. o pirmosios socialinės psichologijos publikacijos pasirodė apie 1900 metus Prancūzijoje. Palyginti su asmenybės psichologija. Ši miela ir maloni dukra. Ši moteris augino dvi dukras. ne iš karto ją atpažino. Kas yra socialinė psichologija? socialinė psichologija (sočiai psychology) Mokslas apie žmonių mąstymą. tai mokslinis žmonių nuomonių apie kitus. kurios taip pat buvo pasipūtusios ir savanaudės. socialinė psichologija mažiau dėmesio kreipia į individų skirtumus ir daugiau į tai. kad jai dera dirbti. Per puotą ji jautėsi gražesnė. Neįtikėtina? Klausydamiesi šios pasakos privalome skaitytis su situacijos galia. kurioje atkreipė gražaus princo dėmesį. kurią mes žinome kaip Pelenę. Pelenė sugebėjo patekti į didelę puotą. kęsti užgauliojimus ir nesistengti pranokti savo seserų. daugiau dėmesio kreipia į individus. kas čia papasakota apie Pelenę. kad mes. Socialinė psichologija vis dar tebėra jauna mokslo šaka. ypatingą dėmesį skiriantis mūsų požiūriui į vienas kitą ir abipusiam poveikiui. Tačiau. „Mes negalime būti atskirti nuo situacijų. todėl vaikščiojo. 1. perfrazuota). tirdama juos tokiais metodais. įtaką kitiems ir tarpusavio santykius. „visų pirma esame tam tikrų aplinkybių veikiamos būtybės". Despotiškos pamotės akivaizdoje Pelenei teko vaidinti vienokį vaidmenį. anksti suprato. kaip individai apskritai vienas kitą suvokia ir veikia. . tiriantis mus supančių aplinkybių įtaką. Namuose Pelenė buvo sulindusi į savo kiautą. Tiksliau pasakius.1 paveikslą). įtakos jiems ir santykių tyrinėjimas (žr. Italijoje ir Vokietijoje (Smith. Šioje knygoje šaltiniai nurodomi skliausteliuose. Socialinė psichologija yra mokslas. žmonės. 2005). Prancūzų filosofas ir rašytojas Jeanas Paulis Sartre (1946) tikrai sutiktų su tuo. nuolanki ir nepatraukli. tad. Socialinė psichologija. Jis buvo įsitikinęs. Visas šaltinio aprašas pateikiamas knygos gale esančiame literatūros sąraše.„Mūsų gyvenimus sieja tūkstančiai nematomų gijų. 59-60. ji labai skyrėsi nuo tos žavios ir gražios būtybės.

keldama kiekvienam iš mūsų aktualius klausimus.. kuriems privalome paklusti • Įtikinėjimas • Žmonių grupės Socialinius santykius • Išankstinės nuostatos • Agresija • Patrauklumas ir intymumas • Pagalba ketvirtajame dešimtmetyje socialinė psichologija įgavo dabartinį pavidalą. Be to. grūdo j u o s į dušus ir nuodijo dujomis. Nelaimingai vedę žmonės tą pačią pastabą aiškins bjauriu charakteriu („Jis visada priešiškai nusiteikęs!") ir todėl gali į ją atitinkamai reaguoti. Ir tik po Antrojo pasaulinio karo.1 s k y r i u s . ĮVADAS Į S O C I A L I N Ę P S I C H O L O G I J Ą 21 Socialinė psichologija yra mokslas apie 1. Jie varė kalinius į traukinius. Jis atliko eksperimentą. kurio metu buvo liepiama sukelti vis stipresnį elektros šoką eksperimento dalyviui. jie gali įžeidžiančiai elgtis ir šitaip skatinti laukiamą priešiškumą. mūsų socialinis elgesys keičiasi ne tik keičiantis aplinkybėms. Ar galėtumėte paklusti žiauriam įsakymui? Kaip nacistinė Vokietija galėjo sugalvoti sunaikinti šešis milijonus žydų ir įgyvendinti šį s u m a n y m ą ? Šie žiaurumai vyko iš dalies dėl to. sunkiai gebančiam išmokti reikiamą kiekį žodžių. kad žmonės vykdė įsakymus. laukdami iš savo sutuoktinio priešiškumo. Socialinį mąstymą • Kaip mes suvokiame save ir kitus • Kuo mes tikime • Mūsų sprendimai • Mūsų nuostatos Socialinę įtaką • Kultūra ir biologinė prigimtis • Reikalavimai. bet ir priklausomai nuo to. Socialinė psichologija tiria mąstymą. Kaip pamatysime 6 skyriuje.. Laimingai vedę žmonės kandžią savo sutuoktinio pastabą („Kodėl tu niekada nepadedi daiktų į savo vietą?") susies su išorinėmis priežastimis („Jam tikriausiai šiandien buvo sunki diena"). kokį jį matome šiandien. santykius. kaip mes j a s interpretuojame. eksperimento rezultatai buvo gąsdinantys: beveik du trečdaliai eksperimento dalyvių visiškai pakluso įsakymui. Štai keletas pavyzdžių: Kokią socialinio pasaulio dalį mes paprasčiausiai įsivaizduojame? Kaip paaiškės vėlesniuose skyriuose. tarpusavio įtaką. . Kaip žmonės galėjo taip siaubingai elgtis? Ar jie buvo normalūs? Tuo susidomėjo Stanley Milgramas (1974).1 PAVEIKSLAS Socialinė psichologija yra. kai psichologai ėmė kūrybingai tyrinėti įtikinėjimą ir kareivių moralę. šis mokslas tapo toks aktualus.

kaip natūralioji atranka ir prisitaikymas. rezultatai buvo tokie patys: praeiviai nugvelbė didžiąją pinigų dalį (Bowen. skatina paslaugumą? Šiuos klausimus jungia viena bendra gija: mintis apie tai. Keleto sustojusių automobilių vairuotojai padėjo surinkti 100 000 dolerių. Mes kuriame savo socialinę tikrovę Mes. Jūs ir aš galime skirtingai reaguoti į panašias situacijas. ar tai vertinsime kaip priešiškumą.tai buvo šiurkščiausios ir bjauriausios varžybos abiejų universitetų istorijoje. kurių niekada nereikėtų pamiršti" sąrašas. kaimo arba mažo miestelio. Svarbiausios socialinės psichologijos tezės Kokios yra svarbiausios socialinės psichologijos išvados . priklausys nuo to. kuris išsamiau pristatomas tolesniuose skyriuose (žr. žaidėjai sugrūsti į krūvą ir galiau- . meilę ir neapykantą. kaip žmonės vieni kitus vertina ir kaip bendrauja tarpusavyje.22 ĮŽANGA Padėti? Ar pasipelnyti? Vieną rudens dieną O h a j o valstijos Kolumbo mieste iš šarvuoto automobilio iškrito maišai su pinigais. 1. Kai po kelių mėnesių panašūs incidentai pasikartojo San Franciske ir Toronte. taip pat žr. tarkime. Muzika priklauso nuo mūsų supratimo apie ritmą. melodiją ir harmoniją. kur kas daugiau vairuotojų sustojo. ir du milijonai dolerių išsibarstė gatvėje. Sprendžiant iš to. ar tiesiog kaip nesėkmingą dieną. Kaip mes reaguosime į draugo įžeidimą. 1981).ją aprėpiančios temos? Daugelyje akademinių sričių dešimčių tūkstančių tyrimų rezultatus. kaip nors ją pagrįsti ir šitaip padaryti ją tvarkingą. Šios varžybos išgarsėjo kaip pagiežos rungtynės . kad dingo 1 900 000 dolerių. Prinstono „AllAmerican" komanda buvo užpulta būriu. tūkstančių tyrėjų išvadas ir šimtų teoretikų įžvalgas galima sujungti į kelias pagrindines idėjas. Kokios koncepcijos yra socialinės psichologijos svarbiausių idėjų pagrindiniame sąraše? Kokias temas ar pamatinius principus dar ilgai reikėtų prisiminti po to. kai pamiršite daugumą detalių? Toliau pateiktas mano sudarytas „didžiųjų idėjų. prisitaikymą ir nepriklausomumą. žmonės. Biologija mums siūlo tokius principus.2 paveikslą). Būtent tai ir tiria socialinė psichologija. kaip nuomonės veikia interpretacijas (Hastorf ir Cantril. kad pasipinigautų. 1988). Loy ir Andrews. 1954. nuspėjamą ir kontroliuojamą. 1951 metais vykusios amerikietiškojo futbolo rungtynės tarp Prinstono ir Dartmuto universitetų komandų yra klasikinis pavyzdys. jaučiame nepaliaujamą poreikį aiškinti savo elgseną. Kokios situacijos skatina žmones būti paslaugius arba godžius? Ar tam tikra kultūrinė aplinka. nes mes skirtingai mąstome. Sociologija remiasi socialinės struktūros ir organizacijos koncepcijomis. Socialiniai psichologai tiria nuostatas ir įsitikinimus.

Įvyko muštynės. Polinkiai formuoja elgseną 6. kad šis žmogus yra bjauraus būdo. kad kontroliuojame padėtį? Ar save laikome pranašesniais. Svarbu. Ar šie „stebėtojai" galėjo būti nešališki? Pavyzdžiui.2 PAVEIKSLAS Svarbiausios socialinės psichologijos tezės siai sulaužytomis nosimis jėga išvaryti iš žaidimo. Dažniausiai gana greitai ir tiksliai. Jei elgesys yra nuoseklus ir išskirtinis. kiek to reikia kasdienybėje. abiejose komandose buvo sužeistų. Ar esame optimistai? Ar manome. Nuostatos formuoja elgseną SOCIALINIS M Ą S T Y M A S S O C I A L I N Ė ĮTAKA 4. tačiau mes į ją dažnai žvelgiame pro savo įsitikinimų bei vertybių akinius. Mes konstruojame savo socialinę realybę 2. Intuicija da- . kaip mes suvokiame pasaulį ir save. Mūsų socialinė intuicija dažnai būna stipri. Intuityviai mes visi esame mokslininkai. Mūsų socialinė intuicija yra stipri. mes tai priskirame prie charakterio savybių. Socialinė elgsena tai ir biologinė elgsena 7. o kartais pozityvūs SOCIALINIAI SANTYKIAI Socialinės psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime SOCIALINĖS PSICHOLOGIJOS TAIKYMAS 1. Studentai atliko mokslininkų stebėtojų vaidmenis ir sekė kiekvieną taisyklių pažeidimą bei pažeidėjus. Socialinė įtaka formuoja elgseną 5. ir pradėti jo vengti. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 23 SVARBIAUSIOS SOCIALINĖS PSICHOLOGIJOS TEZĖS 1. Išvada: objektyvi realybė egzistuoja. Prinstono universiteto studentai pastebėjo dvigubai daugiau savo varžovų taisyklių pažeidimų nei pamatė jų kolegos iš Dartmuto.1 skyrius. o kartais ir pavojinga 3. pasinaudojame įspūdžiais (ar galiu juo pasitikėti?) ir santykiais (ar aš jai patinku?). Mūsų įsitikinimai apie save taip pat svarbūs. Netrukus po varžybų abiejų universitetų psichologai parodė studentams filmą apie rungtynes. tačiau kartais pavojinga Mes intuityviai jaučiame baimę (ar skristi pavojinga?). galima nuspręsti. Jausmai ir veiksmai kitų žmonių atžvilgiu kartais būna negatyvūs. perprantame žmonių elgseną. Šios varžybos niekaip nederėjo su tarpuniversitetinės sporto lygos aukštesniosios klasės aristokratiškumu. Pavyzdžiui. jei kas nors dažnai laido kandžias pastabas. ar menkesniais? Atsakymai į šiuos klausimus lems mūsų emocijas ir veiksmus.

ir daugelis linkę važiuoti tolimus atstumus. Todėl dauguma žmonių labiau bijo skristi nei važiuoti automobiliu. Tačiau kai svarbus tikslumas . Mąstymas. Daugelyje situacijų mums pakankamai gerai pasitarnauja „greiti ir tikslingi" sprendimai. ir nuostatos veikia dviem lygmenimis . Mūsų intuicija ir nesąmoningas informacijos apdorojimas dažnai būna galingi. dažniau vyksta ne „scenoje". Primindami intuicijos naudą ir perspėdami apie jos spendžiamus spąstus.pavyzdžiui. „implicitinės (neišreikštosios) atminties". kai baimė yra pagrįsta. kad mums daro įtaką kokie nors dalykai. retai kas sau pasako kur kas realistiškiau („verčiau nusipirksiu laisvoką rūbą. Tačiau intuicija būna ir pavojinga.kaip blogai jausimės po metų. nei manome. kai jie susitinka su kandidatais į darbą. rugsėjo 11-osios nešiojamės atmintyje įsirėžusius lėktuvų katastrofos vaizdinius.24 ĮŽANGA ro įtaką prezidentams krizių metu.sąmoningai ir apgalvotai bei nesąmoningai ir automatiškai. Savo prisiminimais mes nesąmoningai pasitikime labiau nei derėtų. Šiandienos mokslininkai tai vadina „dvigubu informacijos apdorojimu". tai yra intuityviai sprendžiame apie įvairių dalykų tikimybę pagal tai. ir kaip gerai po metų jausimės. „euristikos". neigiame. priešingai nei mes galvojome maždaug prieš dešimtmetį ar dar anksčiau. jei laimėsime loterijoje. Mes taip pat dažnai klaidingai numatome savo ateitį . apie kuriuos Freudas niekada nėra kalbėjęs. socialiniai psichologai siekia sutvirtinti mūsų mąstymą. kad tik išvengtų galimo pavojaus skrendant lėktuvu. jei dabar neteksime darbo arba nutrūks meilės ryšys. Tokia intuicija yra įprasta. Iš tiesų psichologijos mokslas atskleidžia mūsų pasąmonės žavesį . Dažniau nei mes numanome. Kaip vėliau pamatysime. . impulsyvią intuiciją patartina tramdyti kritiniu mąstymu. Mes netiksliai skaitome savo mintis. azartinių žaidimų lošėjams prie lošimo stalo.artėjantys prie amžiaus vidurio žmonės vis dar tebeperka ankštokus drabužius („tikiuosi numesti keletą svarų"). O iš tiesų beveik trisdešimt šešis kartus saugiau skristi lėktuvu nei važiuoti automobiliu. o kartais -pavojingi reiškiniai. „automatiško informacijos apdorojimo". Mes klaidingai prognozuojame savo jausmus . o rezultatai retkarčiais „parodomi ekrane". y. kad žinome. Štai pavyzdys: gyvenime mes dažniausiai automatiškai. ir dėl nerimą keliančio pavojaus. t. mano amžiaus žmonės linkę priaugti svorio"). Mes žinome daugiau. Ypač po 2001 m. „spontaniško bruožų priskyrimo". mąstymas vyksta „už ekrano". savo gebėjimus reikia naudoti atsižvelgiant į tai. Intuicija yra milžiniška. Net mūsų nuojauta apie save dažnai būna klaidinga. o „užkulisiuose".intuityvaus proto užkulisius. prisiekusiesiems įvertinant nusikaltimą ir personalo direktoriams. ir atmintis. momentinių emocijų ir nežodinio komunikavimo tyrimai atskleidžia mūsų intuicijos galimybes. kaip greitai į galvą ateina pavyzdžiai. Ir mąstymas. Tad mūsų intuicija verta dėmesio ir dėl savo neapsakomos galios.

atvirumą ir rengimosi stilių keičiasi kartu su kultūrine situacija.1 skyrius. . ar jūsų ideologija formavosi veikiama kapitalizmo. o savanoriai siūlė savo pagalbą. ir mums tenka sutikti su melu ar taikstytis su žiaurumu. nerūpestingas ar oficialus. Mūsų požiūris į punktualumą. priklauso nuo to. Matthiasas Mehlas ir Jamesas Pennebakeris (2003) kiekybiškai įvertino Teksaso universiteto studentų socialinę elgseną. Kadangi esame socialiniai sutvėrimai. Kartais socialinės aplinkybės verčia mus elgtis visiškai kitaip. giminę ir visuomenės grupes. pasiūlę jiems nuolatos nešioti mikrojuostinius magnetofonus ir mikrofonus. kad amerikiečiai ir Izraelio gyventojai entuziastingai pritarė karui. Kitose šalyse gyvenantys žmonės tam ryžtingai priešinosi. Mes trokštame bendrauti. • Ar visą dėmesį sutelkiate į save . Kultūra padeda apibrėžti situaciją. kas 12 minučių 30-čiai sekundžių nepastebimai įsijungdavo kompiuterizuotas magnetofonas. ar kaip teisingumą (tas. • Ar esate ekspresyvus. Kitos situacijos gali skatinti didelį dosnumą ar užuojautą. ir aš dar tiksliau atspėsiu jūsų požiūrį į karą. Po rugsėjo 11-osios katastrofos Niujorkas buvo užverstas labdaringomis maisto bei drabužių siuntomis. (Pasakykite. kad apie mus gerai galvotų. ir aš gana tiksliai atspėsiu jūsų nuostatas prasidėjus karui. Pasakykite man.savo asmeninius poreikius. nusipelno daugiau). Tuo metu. iš dalies priklauso nuo jūsų kultūrinių bei etninių šaknų. kuriuos išmokome iš kitų. • Ar moters grožį siesite su kilnumu bei dailiai sudėtu kūnu. Nors tyrimas vyko tik darbo dienomis (įskaitant ir paskaitų laiką). nei elgtumės tradiciškai. . ar socializmo. ar uždaras. priklauso nuo to.) Nesvarbu. • Ar socialinį teisingumą apibrėžiate kaip lygybę (visi gauna vienodai). kas daugiau dirba. Iš tiesų ypač nemalonios situacijos kartais nuslopina gerus ketinimus. Visuomenės nuomonės tyrimai parodė. viena yra aišku: mus supanti aplinka turi įtakos šiam vertinimui. priklausyti ir norime. priklauso nuo to. koks jūsų išsilavinimas ir kokiomis žiniasklaidos priemonėmis naudojatės. kaip esate paveiktas šiuolaikinio vakarietiško individualizmo. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 25 Socialinė aplinka formuoja mūsų elgseną Mes esame. Ryšių palaikymas žmogui labai svarbus. studentai beveik 30 procentų laiko praleisdavo kalbėdami. kai studentai nemiegodavo. kaip jau seniai pastebėjo Aristotelis. kada ir kuriame pasaulio krašte gyvenate. Situacijos galią akivaizdžiai parodo požiūrio į 2003 metų karą Irake kaita. mes reaguojame į mus supančią aplinką.ar į savo šeimą. socialiniai gyvūnai. troškimus bei moralę. Naciai daugelį iš pažiūros padorių žmonių pavertė holokausto įrankiais. kaip istorija įvertins šį karą. Mes kalbame ir mąstome žodžiais. kur gyvenate.

kaip natūralioji atranka sąlygoja mūsų veiksmus ir elgseną. Evoliuciniai psichologai (žr. neapkenčiame. Kitaip tariant. Atsidūrę toje pačioje situacijoje. galime nagrinėti ir neurobiologiją. Mes nesame pasyvūs it vėjaričiai augalai. žino. paklūstantys socialiniams vėjams. Mumyse slypi genai tų protėvių. kad socialinė elgsena turi biologinį pagrindą. 2001). Svarbu. o mus .biologija ir potyriai. ką mes galvojame apie įvairias situacijas. kai mes susirandame partnerį. Kas studijavo psichologijos pradmenis.26 ĮŽANGA Socialinė psichologė Hazel Markus (2005) apibendrina: „Žmonės yra lankstūs". žaidžiame. kam buvome įsipareigoję arba dėl ko esame kentėję). socialinė neurologija (sočiai neuroscience) Biologinio ir socialinio požiūrių į socialinių ir emocinių savybių neurologines bei psichologines priežastis visuma. Mūsų elgseną veikia vidinės nuostatos. Kurios smegenų sritys leidžia mums patirti meilę ir panieką. Tad evoliuciniai psichologai tiria. Asmeniniai polinkiai (dispozicijos) taip pat daro poveikį elgsenai. . mes prisitaikome prie socialinės aplinkos. gali siekti santarvės ir vienybės su savo buvusiais priešais. tačiau mūsų mąstymas slepia biologinę išmintį.taip pat). kad paveldėta žmogiškoji prigimtis iš anksto nuteikia mus elgtis vadovaujantis taisyklėmis. Gamta mums suteikė milžiniškas galimybes išmokti ir prisitaikyti. 2004. 5 skyrių) primena. kad mus formuoja prigimtis ir patirtis. Jei kiekvienas psichologinis reiškinys (kiekviena mintis. ar leisimės bendraamžių įkalbami rūkyti. rūpinamės ir dalijamės savo vargais bei džiaugsmais. kaip Pietų Afrikos Respublikos lyderis Nelsonas Mandela.tai ir biologinė elgsena XXI amžiaus pradžioje socialinė psichologija atkreipia mūsų dėmesį į tai. nuo kurios priklauso socialinė elgsena. Nuo mūsų požiūrio į rūkymą priklausys. formuoja mūsų suvokimą ir įsitikinimus? Kaip smegenys. Kitas. dėl to mes tvirtai tikime tuo. Asmeninės nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat formuoja elgseną Vidinės jėgos taip pat svarbios. skirtingi žmonės gali elgtis skirtingai. kurios mūsų pirmtakams padėjo išlikti ir reprodukuotis. gali būti kupinas kartėlio ir stengtis keršyti. kurie išgyveno ir turėjo palikuonių (o jų vaikai . nuostatos priklauso ir nuo elgsenos. kiekviena emocija) tuo pat metu yra ir biologinis. protas ir elgsena sudaro vieną darnią sistemą? Šiuos klausimus kelia socialinė neurologija (Heatherton ir kiti. vadinasi. tuokiamės. (Kaip vėliau pamatysime. Mūsų nuostatas ir elgseną formuoja išorinės socialinės sąlygos. Ochsner ir Lieberman. Mūsų politinės nuostatos lemia pasirinkimą balsuojant. būti paslaugiems ir agresyviems. Mūsų požiūris į neturtinguosius turi įtakos mūsų pasiryžimui juos paremti. Plotą apibrėžia jo ilgis ir plotis. Socialinė elgsena . Vienas žmogus. daugelį metų praleidęs kalėjime už savo politines pažiūras. Mes jautriai reaguojame į savo socialinę aplinką.

sąlygojančias jūsų mąstymą bei veiksmus. nesiekia atsakyti į esminius būties klausimus: kokia gyvenimo prasmė? Koks turėtų būti gyvenimo tikslas? Kokia mūsų paskirtis? Socialinė psichologija pateikia metodą. ar gerai suvokėte poskyrio medžiagą. veikia jų darbą. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 27 Socialiniai neurologai nesistengia aiškinti tokios sudėtingos socialinės elgsenos. susirasti draugų ir daryti įtaką žmonėms. kaip suformuluoti ir rasti atsakymus į keletą nepaprastai įdomių ir svarbių klausimų. išryškinti subtilias jėgas. Atspindime biologinės. Socialinės psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime Todėl socialinė psichologija gali nušviesti jūsų gyvenimą. Streso hormonai daro įtaką mūsų jausmams bei veiksmams. Tikiuosi. kad jos padės įvertinti. socialinių santykių paaiškinimų? Kaip galėtume pasinaudoti šiomis analizės priemonėmis. nuostatomis.paaiškinti: • • Kaip mes suvokiame savo socialinę aplinką. nors ir subtiliai. vien tik paprastais neuronų ar molekulių mechanizmais. psichologinės. Kiekvieno poskyrio pabaigoje rasite trumpas santraukas. Socialinė psichologija susijusi su gyvenimu . Kaip vėliau pamatysime. socialinės įtakos. Kaip mus veikia socialinė intuicija ir kaip ji kartais apgauna. kaip geriau suvokti save. Todėl šiuolaikiniai psichologai tiria elgesį šiais skirtingais analizės lygmenimis. privalome atsižvelgti ir į vidinį (biologinį). Toliau šiame skyriuje išsamiau aptarsime socialinę psichologiją. . socialinė psichologija pateikia daug idėjų. socialinės įtakos ir socialinių santykių principais galime spręsti apie žmonių sveikatą bei gerovę. kaip pačių socialinių psichologų vertybės akivaizdžiai. apie juridines procedūras bei prisiekusiųjų sprendimus teismuose ir skatinti tokį elgesį. kaip atgniaužti kumščius ir draugiškai ištiesti ranką. Jos pagrindiniai tikslai . norėdami tapti gudresni? APIBENDRINIMAS Svarbiausios socialinės psichologijos tezės Socialinė psichologija yra mokslas apie žmonių mąstymą.1 skyrius. kaip vienas iš požiūrių į žmogų. Vėliau susitelksime prie svarbiausio šio skyriaus tikslo: socialinės psichologijos mechanizmo supratimo. Dėl socialinio atstūmimo padidėja kraujospūdis. nuo kurio priklauso žmonių išlikimui palanki aplinka. Remdamiesi socialinio mąstymo. Psichologijos mokslas. Protas ir kūnas yra vieninga sistema. Socialinės psichologijos įžvalgos taikomos kitose mokslo šakose. ir į išorinį (socialinį) poveikį. socialinės įtakų sąveiką. kaip noras padėti ar įžeisti. Tačiau norėdami suprasti meilę ar neapykantą.mūsų gyvenimu: mūsų įsitikinimais. Socialinė parama stiprina imuninę sistemą. Mes esame biologiniai-psichiniai-socialiniai organizmai. santykiais. Iš pradžių pasižiūrėsime. Kaip atsiranda socialinė psichologija? Kaip ji ieško socialinio mąstymo. įtaką kitiems ir tarpusavio santykius.

Tajfel. kai Europoje siautėjo fašizmas. imtas tirti konformizmas. • Kaip socialinės psichologijos principai taikomi kasdieniame gyvenime ir kitose mokslo šakose. 1979). 1981. penktajame dešimtmetyje. Kai yra teisiamos idėjos. Vertybių įtaką taip pat iliustruoja žmonės. devintajame dešimtmetyje atgijo dėmesys ginklavimosi varžybų psichologiniams aspektams. o skirtingi požiūriai . o austrai . kuriuos traukia įvairūs mokslai (Campbell. Moynihan. bet ir skirtingų kultūrų vertybės. 2005). O jūsų universitete ar ryškiai skiriasi humanitarinių. asmeninės savybės ir prigimtis. ir ne iš karto pastebimais būdais. Moksle. šeštajame dešimtmetyje. mūsų nuostatos. kas pageidautina ir kaip žmonės turėtų elgtis . Europoje žmonės didžiuojasi tautiškumu. kaip ir teismuose. vyravo išankstinių nuostatų tyrimai. Taigi socialinė psichologija atspindi socialinę istoriją. o dešimtajame dešimtmetyje labiau susidomėta kultūrine. Neatsitiktinai XX a. nes pagausėjo riaušių ir išaugo nusikalstamumas. septintajame dešimtmetyje atkreiptas didesnis dėmesys į agresiją. 2004. 1975.netoleruojami. kaip jie susiję tarpusavyje (Fiske. kaip šie jį veikia.neatsispindi jų darbe? Jei taip. rasine ir seksualinės orientacijos įvairove. gamtos ir socialinių mokslų studentai? Ar socialinė psicho- . Todėl Europoje susiformavo stipri „socialinio tapatumo" teorija. feministinis judėjimas aštuntajame dešimtmetyje sužadino naują lyčių ir moterų diskriminacijos tyrimų bangą. asmeninė nuomonė neleistina. ar socialinė psichologija gali būti pagrįsta moksliškai? Akivaizdūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Vertybės ima veikti socialiniams psichologams renkantis mokslinių tyrimų temas.28 ĮŽANGA • Kaip mūsų socialinę elgseną formuoja kiti žmonės. ir Šiaurės Amerikos mokslininkų patirtimi (Feather. Tačiau ar iš tiesų socialiniai psichologai tokie objektyvūs? Juk jie irgi žmonės. o Amerikos socialiniai psichologai daugiau dėmesio skyrė asmeniui . Skiriasi ne tik atskirų laikotarpių. Socialinė psichologija ir žmogiškosios vertybės Socialinių psichologų vertybės įsiskverbia į jų darbus ir akivaizdžiais. 1984). Škotai labiau skiriasi nuo anglų. nuosprendis priklauso nuo įrodymų.nuo vokiečių nei Mičigano ir Ohajo valstijų gyventojai. Australijos socialiniai psichologai savo teorijose rėmėsi ir Europos. kai buvo madinga visiems atrodyti panašiai. Kokie jie? Socialinė psichologija .labiau atsakymo į klausimus strategija nei duomenų rinkinys. tad ar jų vertybės .kaip jis mąsto apie kitus asmenis.asmeniniai įsitikinimai apie tai. Turner.

Tačiau kai ši koncepcija gimsta jūsų galvoje." Werner Heisenberg. kodėl jos keičiasi ir kaip jos daro įtaką nuostatoms bei veiksmams. Jie gamtą interpretuoja. Mokslininkai ne tik skaito gamtos knygą. „Mokslas ne šiaip aprašo ir aiškina gamtą.3 paveiksle? Ar matote paveikslo centre dalmatiną. Subtilūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Mes retai atpažįstame subtilius vertybinių įsipareigojimų virsmo objektyvia tiesa būdus. todėl sunku nepastebėti šuns. kurios vertybės „teisingos". Mes taip pat savo kasdieniame gyvenime į pasaulį žvelgiame per išankstinės nuomonės akinius. Physics and Philosophy. o ne saugoti praeitį? Ir galiausiai vertybės yra socialinės psichologinės analizės objektas. kurti ateitį. jis yra mūsų santykio su gamta dalis. palyginti ryžtingai nusiteikusius mesti iššūkį tradicijoms. kaip vertybės formuojasi. Tačiau šie tyrimai neatsako į klausimą. jis apibūdina gamtą pagal mūsų tyrimo metodą. ji pradeda kontroliuoti paveikslo interpretavimą. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 29 logija ir sociologija vilioja žmones. Socialiniai psichologai tiria. 1958 („Fizika ir filosofija") .1 skyrius. uostinėjantį žemę? Neturėdami šios išankstinės informacijos. Panagrinėkime tris mažiau akivaizdžius būdus. dauguma žmonių jo nepastebės. kuriais vertybės skverbiasi į psichologiją. Subjektyvūs mokslo aspektai Dabar mokslininkai ir filosofai sutaria: mokslas nėra absoliučiai objektyvus. vartodami savo pačių išmąstytas kategorijas. Minutėlei stabtelėkite: ką jūs matote 1.

labiau linkusių socialinės lyčių elgsenos skirtumus interpretuoti biologiškai (Unger. jei esate iš anksto tam nusiteikę. kad grupių skirtumų stereotipai kyla ne iš realaus gyvenimo. Tačiau kartais kas nors iš šalies atkreipia dėmesį į šias prielaidas. savarankiški. Kritikai marksistai atkreipė dėmesį į konkurencinius. Socialinė pateiktis padeda suprasti pasaulį. Imkime. ką reiškia gyventi gerai. 1990. Psichologinėse sąvokose slypi vertybės Mūsų įsitikinimui. kad konformizmas yra neigiamas.pavyzdžiui. 1988) . devintajame dešimtmetyje feministės ir marksistai atskleidė kai kurias galutinai neištirtas socialinės psichologijos prielaidas. o iš tiesų jie daro vertybėmis grindžiamus vertinimus. Žinoma. o individualus atlygis . tarp jų mūsų prielaidos ir kultūros ideologija. ir marksistai taip pat darė savo prielaidas. psichiškai sveikus arba nesveikus. Tik nedaugelis skaitytojų pastebėjo. Psichologai gali vertinti žmones kaip brandžius arba nebrandžius. Šitaip veikia mūsų protas. Tai. į kai kurių mokslininkų. tarsi skelbtų faktus.pavyzdžiui. Socialinis psichologas Lee Jussimas (2005) įrodinėja.dažnai yra svarbiausi. kad pažangūs socialiniai psichologai kartais jaučiasi priversti neigti grupių skirtumus ir daryti prielaidą. kurie patenkinę išlikimo.atspindėjo Maslowo asmenines vertybes. Trečiame skyriuje rasime ir daugiau pavyzdžių. . Jūsų protas blokuoja ko nors suvokimą. XX a. kad žmonių saviraiškos pavyzdžius Maslowas pasirinko veikiamas asmeninių vertybių. socialinė pateiktis (sočiai representation) Socialiai kartu išgyvenami įsitikinimai . Dėl to save realizavusių žmonių apibūdinimas . Kaip primena Prinstono ir Dartmuto futbolo aistruoliai. Ši tendencija iš anksto įvertinti tikrovę vadovaujantis lūkesčiais . kad taip pat reaguojate ir į savo nosį. idėjos. Jie kalba. Moscovici. ką mes laikome savaime suprantamu dalyku . apibrėžimais. prisitaikančius arba sunkiai prisitaikančius. Skaitydami šiuos žodžius nesuvokiate. „priklausymo" bei savivertės poreikius.teigiamas. 1985). jų prielaidų gali niekas ir neužginčyti. pavyzdžiui. o iš rasizmo. bandymus apibrėžti. individualistinius šališkumus . kuriuos Europos socialiniai psichologai vadina socialine pateiktimi (Augoustinos ir Innes. Kadangi bet kurios srities mokslininkai laikosi to paties požiūrio arba kilę iš tos pačios kultūrinės aplinkos. į prielaidą. paslaptingi ir taip toliau . Asmenybės psichologas Abrahamas Maslowas garsėjo sensityviais „save realizavusių" žmonių. kad pačių psichologų vertybės gali stipriai veikti jų teorijas ir nuomones. tačiau mažiausiai išnagrinėti. ir feministės. saugumo. Tai ypač mėgsta pastebėti akademinio „politinio tikslumo" kritikai. realizuoja savo žmogiškąjį potencialą.30 ĮŽANGA kultūra (culture) Didelės žmonių grupės puoselėjami ir naujoms kartoms perduodami ilgalaikiai elgesio modeliai. Feministinė kritika atkreipė dėmesį į subtilius šališkumus . kad psichologija nėra objektyvi.plačiai paplitusios idėjos bei vertybės.viena svarbiausių žmogaus proto savybių. Vertybės taip pat daro įtaką sąvokų apibrėžimui. mūsų elgseną labiau veikia subjektyvi nei objektyvi realybė. politinį konservatizmą. turi įtakos supratimas. nuostatos ir tradicijos. Štai keletas pavyzdžių: Gero gyvenimo apibrėžimas.kad jie yra spontaniški. kaip išankstinės nuostatos veikia mūsų interpretacijas.bendri įsitikinimai.

Rockefelleriu . ar „pagalba skurstantiems". Pastabose apie „ambicingus" vyrus ir „agresyvias" moteris yra paslėptas požiūris. j i e " išaukština savo šalį ir jos žmones. kaip reikia elgtis su vaikais arba kai pataria gyventi nesirūpinant kitų žmonių lūkesčiais." Po to kitas psichologas pateikia jums panašų testą. kuriam mes nepritariame. tačiau gera tai išgirsti. skatinančias daryti tai. „Iškrypimai" . Ar mes žmogų. . ar „papildomais nuostoliais".pagalvojate jūs. kad tikriausiai esate perdėtai gynybiškas.Anas psichologas apie mane taip gražiai kalbėjo. tai yra nacionalizmas." Taip galėjo atsitikti. jie išreiškia savo asmenines vertybes. kai vaikų ugdymo specialistai moko. Kai . nuo kurių priklauso įvairūs sprendimai. 1978). . dalyvaujantį partizaniniame kare. kad jos žodynas remiasi vertybėmis.saviraiškos aprašymas būtų kitoks (Smith. Mūsų politinės pažiūros lemia. kai taip elgiamės „mes" . Ar per karą žuvusius civilius gyventojus laikysime „nekaltų gyvybių praradimu". . Psichologų patarimai taip pat atspindi patariančiųjų asmenines vertybes. Kaip tai reikėtų pavadinti: aukšta saviverte ar gynybiškumu? Abu apibūdinimai atspindi tam tikra vertybe grindžiamą sprendimą. Paslėptos vertybės įsismelkia netgi į moksliniais tyrimais grindžiamus psichologijos sąvokų apibrėžimus. kaip gyventi. ar visuomenės pagalbą pavadinsime „socialine rūpyba". tikslas ir gyvenimo prasmė. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 31 Jei jis būtų rėmęsis kitais herojais . Asmeninės vertybės lemia.lytiniai santykiai.tai patriotizmas. Tačiau profesionalūs psichologai negali atsakyti į klausimus. ar „kovotoju už laisvę". „Štai kaip. Aleksandru Makedoniečiu ar Johnu D. praneša: „Jūsų savivertės rodikliai aukšti.) Daugelis žmonių.Aš irgi taip maniau. kad egzistuoja paslėptos vertybės.tai toks socialinis poveikis. Įsivaizduokite. kas geriausia „man". Etikečių klijavimas. priklausys nuo mūsų požiūrio į šios kovos tikslą. Kitose kultūrose labiau įprasta atsižvelgti į tai. Profesionalūs patarimai. Dėl kažkokio keisto sutapimo šis testas sudarytas iš tų pačių klausimų. pavadinsime „teroristu".stebitės. atspindės mūsų požiūrį į šiuos žuvusiuosius. „Kaip čia gali būti? .tarkim. koks turėtų būti aukščiausias moralinis įsipareigojimas. „Smegenų plovimas" . kurių mes nepraktikuojame. nesuvokdami.žemi. Nėra pagrindo kaltinti socialinę psichologiją dėl to.1 skyrius. nes visos šios klišės apibūdina tą patį atsakymų rinkinį (tendenciją kalbėti gražiai apie save ir nepripažinti problemų). kas geriausia „mums". nes jūsų savęs slopinimo rodiklis aukštas. suskaičiavęs jūsų atsakymų taškus.nepaprastai stiprus". Napoleonu. kaip žmogus pavadins ne vedybinius santykius: „atvira santuoka" ar „neištikimybe". Tai galioja ir kasdienei kalbai. Kai psichiatrai pataria mums. . kad atlikote asmenybės testą ir psichologas. O jūsų ego . (Vakaruose dažniausiai orientuojamasi į individualistines vertybes. Nerimo rodikliai . Vėliau psichologas jums sako. sutinka su „specialisto" nuomone. Sąvokų kūrimas.

galime kontroliuoti ir apriboti savo tendencingumą. kad jame yra ir subjektyvioji pusė? Priešingai: kaip tik todėl. darančius jiems įtaką ir bendraujančius tarpusavyje. nes socialinė psichologija galioja visur. Tiesa. jei taip manyčiau. reikia pri- . Šioje knygoje aš atkreipsiu dėmesį į kitus neišreikštųjų vertybių pavyzdžius. net reiškinių įvardijimo lygyje. yra žmogaus veikla. psichologinių apibendrinimų ir duodamų patarimų prielaidos. Verta žinoti. kad implicitinės. kad. Mes neteigiame. norėdami patikrinti savo puoselėjamų idėjų tikroviškumą turime sistemingai stebėti bei eksperimentuoti. • Vertybės pasireiškia ir subtiliau . rašytojai ir poetai stebėjo socialinę elgseną ir ją komentavo. atliekant mokslinę analizę reikalingi tyrėjai. arba neišreikštosios. ir mūsų psichologiniuose apibendrinimuose.32 ĮŽANGA Kaip rodo šie pavyzdžiai. • Šis vertybių skverbimasis į mokslą nėra išskirtinai būdingas tik socialinei psichologijai. kaip gyventi. vertybės glūdi mūsų psichikos sveikatos ir savivertės apibrėžimuose. Šimtmečius filosofai. Ar turėtume atmesti mokslą dėl to. kaip kitą žmogų priversti ką nors atlikti. mūsų psichologiniuose patarimuose. nuteikti draugiškai ar priešiškai. kad žmogus retai būna nešališkas. kad mąstymas visada susijęs su interpretavimu. Būtent dėl to. galvojančius apie kitus.kaip paslėptos sąvokų formulavimo. Mes nuolatos stebime žmones. APIBENDRINIMAS Socialinė psichologija ir žmogiškosios vertybės • Socialinių psichologų išpažįstamos vertybės akivaizdžiai veikia jų mokslinių tyrimų temų ir studijų krypčių pasirinkimą. todėl natūralu ir neišvengiama. kitais žodžiais tariant. kokį poveikį daro veido išraiška. turintys įvairių šališkumų. socialinė psichologija yra sveikas protas? Nebūčiau rašęs šios knygos. Mes kiekvienas esame susiję su socialine psichologija. Nuolatos gretindami įsitikinimus su kiek įmanoma geriau parinktais faktais. Aš jau seniai tai žinojau: ar socialinė psichologija nėra paprasčiausias sveikas protas? Ar socialinės psichologijos teorijos pateikia naujas žmogaus būsenos įžvalgas? O gal jos tik aprašo akivaizdžius dalykus? Daugelis šioje knygoje pateiktų išvadų gali jums būti žinomos. vertybės yra blogai. kad mokslinis interpretavimas. Ar tai reiškia. pro kuriuos stebime tikrovę. kad išankstiniai įsitikinimai bei vertybės daro įtaką socialinių psichologų mintims ir atsispindi jų darbuose. Sistemingas stebėjimas ir eksperimentavimas padeda išsivalyti akinius. Tiesiog norime pastebėti.

kai supažindinami tik su eksperimento procedūra ir galimais rezultatais (Slovic ir Fischhoff. Maždaug prieš pusę šimtmečio istorikas Arthuras Schlesingeris jaunesnysis (1949) su panašia panieka reagavo į socialinių mokslininkų atliekamus Antrajame pasauliniame kare dalyvavusių amerikiečių karių tyrimus. kad žmonių elgesys dažniausiai yra toks. kas buvo iš tiesų pastebėta Nes iš tiesų tyrimais nustatyta. sakoma. kad ji pavojinga. Pietiečiai nė kiek ne geriau prisitaikydavo prie tropinio klimato nei šiauriečiai. Ir kasdien jie atranda. kas išprovokavo . 4. Juodaodžiai labiau negu baltieji troško būti paaukštinti. ką Lazarsfeldas nuolatos kartojo: „ Kiekvienas šių teiginių yra visiška priešingybė tam. o kita vertus. Aukštesnį išsilavinimą turintys kariai prisitaikydavo sunkiau nei menkiau išsilavinę. nes kalba apie akivaizdžius dalykus. kokio buvo galima tikėtis". (Pietiečiai labiau pripratę prie aukštos temperatūros. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 33 pažinti.) 2. kad sveiką protą mes pasitelkiame post factum. kad mažesnį išsilavinimą turintys kariai prisitaikydavo blogiau. Įvykiai būna kur kas „akivaizdesni" ir labiau nuspėjami po to. koks turi būti eksperimento rezultatas. ir taip toliau. negu prieš įvykį. ką bet kuris mėgėjas žino intuityviai? Rašytojas Cullenas Murphy (1990) būtent taip ir manė: „Kasdien socialinių mokslų atstovai stebi pasaulį. kad kas nors atsitiks. žmonės nustoja juo stebėtis . Antrąjį priekaištą socialinei psichologijai nagrinėsime 7 skyriuje. Iš pietinių valstijų kilę kariai geriau nei šiauriečiai pakeldavo tropinį klimatą. o dabar paanalizuokime pirmąjį. kol tai neatsitinka. „Jei iš karto būtume paskelbę tikruosius tyrimo rezultatus [su kuriais susipažino Schlesingeris]. Sociologas Paulas Lazarsfeldas (1949) apžvelgė šiuos tyrimus. kai įvyksta. Kai ką aš čia atpasakosiu: 1. (Karininkai iš Pietų buvo labiau įpratę ir geriau mokėjo bendrauti su juodaodžiais. kad socialinė psichologija susiduria su dvejopa kritika: teigiama. kad sužinoję.) 3. Panašiai ir kasdieniame gyvenime mes nesitikime. turbūt nustebsite sužinoję.bent jau mažiau stebisi nei tada. skaitytojas juos taip pat būtų pavadinęs akivaizdžiais. Jei taip. 1977)." Problema ta. nes šiuo mokslu galima naudotis manipuliuojant žmonėmis.) Skaitydami šiuos apibendrinimus tikriausiai sutiksite.1 skyrius. Eksperimentai parodė. kurie vadovaujasi gatvės išmintimi. (Priespaudos metai atsiliepia pasiekimų motyvacijai). Tik tada mes staiga aiškiai pamatome. Juodaodžiai iš pietinių valstijų noriau bendraudavo su baltaisiais karininkais iš Pietų nei iš Šiaurės. kad ji triviali. kad jie paremti sveiku protu. pateikė pavyzdžius ir juos paaiškino. Ar socialinė psichologija ir kiti socialiniai mokslai paprasčiausiai grindžia tai. (Intelektualai mažiau pasirengę karo sukeliamam stresui nei tie. Baltieji eiliniai labiau nei juodaodžiai siekdavo paaukštinimo.

Po 2005 metais uragano „Katrina" sukelto potvynio Naujajame Orleane atrodė savaime suprantama. kad išsiskyrimas sustiprina meilės ryšį. jog apie tai jau irgi žinojote. Išgirdę posakį: „Baimė stipresnė už meilę". Po to paklauskite. Galite pademonstruoti šį reiškinį. Kitai grupei pasakykite: Socialiniai psichologai pastebėjo. Tikriausiai senoje patarlėje. kad „priešybės traukia viena kitą". kai paprašė Leicesterio (Anglija) universiteto studentus įvertinti skirtingas patarles. Jei socialinis psichologas teigia. yra išminties. dažnas atsako: „Ir už tai jums moku pinigus? Visi žino. dauguma studentų sutiko.po to. vienai grupės daliai pateikite vienokius psichologinius duomenis. Iš tiesų galime pasitelkti visas savo žinomas patarles ir beveik bet kurį rezultatą paversti logišku. demografinės apklausos parodė. o kitai . kad žmonės iš pradžių paaiškintų rezultatą. tačiau jis suprantamas žvelgiant atgal". Iš tiesų. vienai grupei pasakykite: Socialiniai psichologai pastebėjo. Visi eksperimento dalyviai turėtų atsakyti. Surinkite grupę žmonių. Panašiai teigiamai buvo vertinamos patarlės „Nukritęs negali padėti krintančią)am". kad daug gyventojų neturėjo automobilių ir gyveno taip skurdžiai. tą įvykį ir nesistebime. Po rinkimų ar pasikeitus situacijai vertybinių popierių biržoje daugumos komentatorių tokia įvykių raida nestebina: „Situaciją rinkoje jau seniai reikėjo taisyti". kuriems buvo pateiktas priešingas patarlės variantas: „Meilė stipresnė už baimę". Paprašykite. kai jį sužinote. kad rinkdamiesi draugus ar įsimylėdami mes dažniausiai žavimės žmonėmis. beveik bet kuris įmanomas psichologinio eksperimento rezultatas gali atrodyti kaip sveiko proto rezultatas . Tikriausiai senoje patarlėje „toks tokį pažino ir alaus pavadino" yra išminties. kad jis teisingas. Pavyzdžiui. kad pateiktas rezultatas jų nenustebino. kad rinkdamiesi draugus ar įsimylėdami mes dažniausiai žavimės žmonėmis. ar jis juos nustebino. dabar galite pajusti. kurių savybės panašios į mūsų. jog negalėtų sau leisti persikelti ir apsigyventi kitoje vietoje. kurių savybės skiriasi nuo mūsiškių. Kaip yra pasakęs danų filosofas ir teologas Sorenas Kierkegaardas. Tačiau lygiai tą patį pasakė ir studentai. kad oficialioji valdžia turėjo numatyti šią situaciją: buvo atlikti krantinių pylimų pažeidžiamumo tyrimai. „gyvenimas yra gyvenamas į priekį. ar ne.34 ĮŽANGA pavėluotos nuomonės šališkumas (hindsight bias) Perdėtas gebėjimo numatyti įvykių eigą jiems jau įvykus vertinimas. Jei paaiškėtų. tas pats pilietis pasakytų: „Tą jau kartodavo mano senelė: kas iš akių .priešingus.tas ir iš širdies." Karlas Teigenas (1986) tikriausiai turėjo progos smagiai pakikenti. o meteorologų prognozės aiškiai rodė saugos priemonių ir atsargų kaupimo būtinybę. Jei šis pavėluotos nuomonės šališkumas (arba „aš jau seniai tai žinojau" reiškinys) yra skvarbus. kad išsiskyrimas švelnina širdį". . kad išsiskyrimas susilpnina trauką. Dar žinomas kaip „aš jau seniai tai žinojau" reiškinys.

FTB agentas nusiuntė į pagrindinę būstinę pranešimą. užduotis gali tapti stebėtinai sudėtinga. kai reikia pasirinkti vieną iš kelių galimų išvadų. olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojai džiūgauja labiau už iškovojusius sidabro medalius).. Kas dvejoja. labiau linkstama kaltinti sprendimus priimančius asmenis už blogus pasirinkimus. Perspėtas yra iš anksto apsiginklavęs. kas nutiko. jog viską moku. medžiaga dažnai atrodo lengva... Kraujas tirštesnis už vandenį. o ne pagirti už gerus sprendimus. kurių nebūtų galima surasti Bartletto ar kuriame nors kitame enciklopediniame citatų žodyne". kurie retrospektyvoje atrodo „akivaizdūs". tas klysta. Po rugsėjo 11-osios artėjančios nelaimės ženklai atrodo buvę akivaizdūs. Pats išanalizavęs socialinių mokslų duomenis. CŽV žinojo. Per daug virėjų sugadina sultinį. o kvailiai jas kartoja" (autentiška patarlė) ir jos perdirbinys: „Kvailiai kuria patarles.) Pavėluotos nuomonės šališkumas kelia problemų daugeliui psichologijos studentų. jog rezultatus galima nuspėti. Kai daug giminių. Vadovėliuose skaitant apie eksperimentų rezultatus." Pozicijos „aš jau seniai tai žinojau" pasekmės gali būti pražūtingos. Seno šuns neįmanoma išmokyti naujų triukų. Aš jau seniai tai žinojau". Plunksna galingesnė už kardą. kad Al Qaedos agentai atvyko į šalį.intelektinių galių pervertinimą.. Neperšokęs griovio." Tačiau aš labiausiai mėgstu dvi labai vertinamas patarles: „Protingi kuria patarles. nesakyk „op!" „Nukritęs gali padėti krintančiajam. JAV Senato pateiktoje tyrimo ataskaitoje esama praleistų arba klaidingai interpretuotų įkalčių (Gladwell. Kartais rezultatai iš tiesų stebina (pavyzdžiui. manant. Štai kelios viena kitai prieštaraujančios patarlės: Kas teisingiau: kad. Darbai kalba garsiau nei žodžiai. (Daugiau viena kitai prieštaraujančių patarlių rasite skyrelyje „Atkreipkite dėmesį. netgi akivaizdi. Dvi galvos geriau nei viena. .1 skyrius. Tačiau kad galėtume atsijoti vienas kitam prieštaraujančius posakius. reikalingas mokslinis tyrimas. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 35 atkreipkime dėmesį Aš jau seniai tai žinojau Žurnalo Atlantic vyriausiasis redaktorius Cullenas Murphy (1990) apkaltino „sociologiją. . „Nežinau. 2003). Prieš šokdamas apsidairyk. psichologiją ir kitus socialinius mokslus tuo. jis „neaptiko idėjų ar išvadų.Maniau.. o protingi jas kartoja". Be to. Ji gali sukelti aroganciją . Vėliau. kad jie dažniausiai tesugeba įžvelgti tik akivaizdžius dalykus arba patvirtina banalybes". kurie taip pat atrodo „akivaizdūs". Mokytis niekada nevėlu. atliekant testą. mažai draugų. ar kad.vėliau aimanuoja sutrikęs studentas. perspėdamas „Biurą ir Niujorką apie Osamos bin Ladeno galimus koordinuotus veiksmus siunčiant studentus mokytis Jungtinių Valstijų civilinės aviacijos uni- .

Veikiau tai. kada nuvalkiota tiesa apie sveiką protą pasitvirtina.suskirstyti pacientus į dvi grupes. kad sveikas protas klysta. o kartais būna diskutuotina: ar laimė yra žinoti tiesą. kurią informaciją tikrinti. (Markas Twainas juokavo. Tad analitikai privalo rinktis. Pavėluotos nuomonės nenaudingumas yra akivaizdus. retai būna aišku prieš įvykius. Žvalgybos darbuotojai verste užversti krūvomis bevertės informacijos. kas dabar jau yra akivaizdu. kad žinome ir žinojome daugiau nei iš tiesų. kad Adomas buvo vienintelis žmogus. Ar prisiekusieji sunkiau apsispręstų dėl gydytojų nekompetentingumo. ar gyventi ramioje vienatvėje? Nuomonės nieko nevertos. kad ir ką atrastume. Įvykus nelaimei. kartais stebisi. kuriems buvo pasakyti tik simptomai. Tuo tarpu kitiems gydytojams. Pasirodė. kuris tai buvo numatęs.kad galbūt galėjome geriau pasielgti su kokiu nors žmogumi ar teisingiau įvertinti tam tikrą situaciją. Žvelgdami atgal matome." Tačiau kartais būname per griežti sau. kuris sakydamas ką nors reikšminga žinojo. kad sveikas protas dažniausiai būna teisus po to. specialiųjų tarnybų veiksmų kritikai šaukė: „Bukagalviai! Kodėl jie nesugebėjo sujungti taškų?" Tačiau tai. „Viskas. ir mirties priežastis (nustatyta per skrodimą). Mes pamirštame. „Privalėjau žinoti. kai kažkas jau įvyko. kuriems pasakomi ir ligos simptomai. liga neatrodo taip lengvai diagnozuojama (Dawson ir kiti. kad sveikas protas dažniausiai klaidina? Kartais taip atsitinka. Mes taip pat kartais kaltiname save už „kvailas klaidas" . viduryje kažkas nepatingėjo atlikti eksperimentą . kurioje skęsta trupinėliai vertingos. ar puoselėti iliuzijas? Ar būti su kitais. jei jie būtų priversti numatyti. Per šešerius metus iki rugsėjo 11-sios FTB kovos su terorizmu padalinys turėjo 68 000 neištirtų pranešimų. kuriems ši procedūra nebuvo atlikta. visada atsiras žmogus. kad teroristai planuoja panaudoti lėktuvus kaip ginklą. ir tik XIX a. jog niekas kitas šito dar nėra pasakęs. kuriems buvo nuleista kraujo. Ištisus šimtmečius sveikas protas ir medicininė praktika teigė. Esmė yra ne tai. 1988). kodėl buvo nustatyta klaidinga diagnozė. kad anksčiau visiškai nebuvo aišku. galvodami. FTB neatkreipė dėmesio į šį perspėjimą ir nesugebėjo jo susieti su pranešimais. kurių vienai nuleidžiamas kraujas." Šerlokas Holmsas (Arthur Conan Doyle. Tačiau kartais tradicinė išmintis neklysta. kad tiems pacientams. sekėsi nė kiek ne geriau negu tiems.) Tačiau kuri iš daugybės konkuruojančių idėjų geriausiai atitinka tikrovę? Tyrimais galima tiksliai nustatyti aplinkybes. Būtent dėl to mums reikalingas mokslas . Gydytojai.36 ĮŽANGA „Lengva būti išmintingam po laiko. o ne žvelgti atgal? Tad ar turėtume daryti išvadą. The Problem of Thor Bridge „Toro tilto problema"). kas svarbu. . kas akivaizdu po laiko. jau pasakyta. kad vidurių šiltinės sukeltą karščiavimą galima veiksmingai gydyti nuleidžiant kraują.kad padėtų atskirti realybę nuo iliuzijų ir tikras pranašystes nuo paprasčiausio gudrumo po laiko. Dėl to mes lengvai apgaudinėjame save." Filosofas Alfred North VVhitehead (1861-1947) versitetuose bei koledžuose". kad semestro pabaigoje būsiu labai užimtas. ir turėjau anksčiau pradėti rašyti tą straipsnį. kaip galėjome elgtis. o kitai tiesiog leidžiama ilsėtis lovoje.

1 skyrius.universalus hobis. kaip gebėjimas sistemingai ir teisingai tyrinėti visa. socialiniams psichologams. sunku sugalvoti ką nors patrauklesnio nei pats žmogaus buvimas. kad rezultatai atrodo „akivaizdesni" po to. Kaip neseniai buvo paskelbta vienoje ataskaitoje (Richard ir kiti. Stebėdami susikuriame nuomones apie tai. kurie dažnai atliekami natūralioje aplinkoje. tik sistemingiau (formuluodami teorijas) ir kruopščiau (dažnai atlikdami eksperimentus. kurių metu kontroliuojamomis sąlygomis manipuliuojama vienu ar daugiau veiksnių. Stebėti žmones parkuose. Prieš darydami apibendrinimus. į kuriuos socialinė psichologija ieško atsakymų. kaip vienas kitą veikia ir kaip bendrauja. būtų galima padėti žmonėms kasdieniame gyvenime.tai mokslinės stenogramos. atlikdami eksperimentus. paaiškinančių ir nuspėjančių stebimus įvykius. socialinės psichologijos duomenys kartais atrodo akivaizdūs. kurių metu sukuriamos miniatiūrinės socialinės dramos. remiantis tyrimų rezultatais. Šis pavėluotos nuomonės šališkumas dažnai skatina žmones per daug pasikliauti savo sprendimų bei pranašysčių pagrįstumu. . Taip pat pamatėme. teorija (theory) Kompleksinis principų. „Niekas taip galingai nepraplečia proto. gatvėje. paaiškinančių ir nuspėjančių stebimus įvykius. Teorijos . dažnai nesąmoningi procesai veikia socialinių psichologų darbus. susiejančios priežastį ir pasekmę). 2003). jie ieško būdų. rinkinys. Dabar panagrinėkime mokslinius metodus. Jie taip pat siekia paaiškinti elgseną. Atlikę mokslinius tyrimus. Grumtynėse su prigimtimi mes išsiaiškiname jos paslaptis ir susisteminame savo spėjimus bei išvadas. leidžiančius prognozuoti elgseną taikant koreliacinius tyrimus. Ir tai jie daro dažnai. rinkinys. kaip. Socialiniai psichologai taip pat atlieka mokslinius tiriamuosius darbus. Tačiau eksperimentai rodo. kai sužinomi faktai. ką žmonės vieni apie kitus galvoja. socialiniai psichologai kuria teorijas. Tyrimo metodai: kaip tiria socialinė psichologija Aptarėme keletą intriguojančių klausimų. kurių metu ištirti 8 milijonai žmonių. kurie socialinę psichologiją paverčia mokslu." Markas Aurelijus. surikiuojančias jų stebėjimų rezultatus ir leidžiančias formuluoti patikrinamas hipotezes bei praktines prognozes. Socialiniai psichologai profesionalai daro tą patį. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 37 APIBENDRINIMAS Aš jau seniai tai žinojau: ar socialinė psichologija nėra paprasčiausias sveikas protas? • • • Kaip ir daugelis įvykių. Meditacijos Hipotezių formulavimas ir tikrinimas Mums. kad mes visi esame savamoksliai socialinai psichologai. ką galime gyvenime stebėti. Teorija yra kompleksinis principų. mokyklose ar universitete . atlikta 25 000 tyrimų. kaip subjektyvūs. Jau rašėme.

jei mokslininkai jaus.38 ĮŽANGA hipotezė (hypothesis) Patikrinamas teiginys. Pavyzdžiui. kad plėšikaujantys. . Teorijos yra idėjos. važinėti automobiliais su dideliais atpažinimo numeriais ar filmuojant jų vykdomus areštus . Visų pirma jos leidžia patikrinti teoriją.pasikliovimo kopėčių vidurinį skersinį tarp teorinio spėjimo ir fakto. mes pastebime. kaip akmenų krūva . Galbūt galėtume šią idėją patikrinti sukurdami laboratorinį eksperimentą. Mokslininkui faktai ir teorijos yra skirtingi dalykai. jei galėtų slėpti savo veidus? Jei rezultatai hipotezę patvirtintų. Teorinės prognozės siūlo naujas mokslinių tyrimų sritis. Todėl pagrįstai galime teigti. „nieko nėra praktiškesnio už gerą teoriją". kuria kryptimi reikia eiti. pastebi. lygiai kaip namas suręstas iš akmenų. ja būtų galima remtis praktikoje. Truputėlį paimprovizuokime. Kaip pareiškė vienas šiuolaikinės socialinės psichologijos pradininkų Kurtas Lewinas. kad kitų žmonių buvimas atskiriems individams padeda jaustis anonimiškiems ir mažina jų varžymąsi. Bet iš ties\\ faktas yra tai. sukeltų stipresnį šoką nei veikdami pavieniui? Taip pat galime manipuliuoti ir anonimiškumu: ar žmonės sukeltų stipresnį šoką. Sunkio jėga teorinis paaiškinimas. žmonės gali atmesti Charleso Darwino evoliucijos teoriją kaip „tiesiog teoriją". Kas būtų. prognozės nustato mokslinių tyrimų kryptį. liepiant jiems segėti didelius ženklus su pavardėmis. kada agresijos tikėtis ir kaip ją kontroliuoti. Bet kuri mokslinė sritis sparčiau subręs. besityčiojantys ar užpuldinėjantys žmonės dažnai veikia grupėmis arba minioje. tačiau niekas iš jų nežinotų. Trečia. Panagrinėkime. pagrindžiantis tokius faktus. Amerikos mokslo pažangos asociacijos vadovas. Žmonės dažnai tvirtina. jog tarp paskirų įvykių gali egzistuoti ryšys. vadinamas hipotezėmis. Alanas Leshneris. apibendrinančios ir paaiškinančios faktus. kad „evoliucija tikrai yra tik teorija. 2) pateikia aiškias prognozes. Antra. teorija padeda teisingai pasirinkti. . Kuriant prognozes. Kasdienėje kalboje „teorija" dažnai reiškia „mažiau negu faktą" . apie kuriuos jie galbūt niekada nebūtų pagalvoję.tai faktas.tačiau faktų rinkinys yra toks pat mokslas. Pavyzdžiui.sakė Julesas Henris Poincarė. parodydamos. Tarkim. kaip teorija gali būti iškreipta. kad viena teorija geresnė už kitą? Gera teorija: 1) veiksmingai apibendrina gausybę stebėjimų. „Mokslas suręstas iš faktų. jei grupės žmonių paprašytume sukelti elektros šoką nelaimingai aukai. ką stebime. tačiau sunkio jėga . jos pataria tyrėjams ieškoti dalykų. . kuris grupės narys sukelia šį šoką? Ar šie žmonės. kad sunkio jėga . kad išmesti raktai nukrenta ant žemės.tai pripažinti teiginiai apie tai.taip pat tik teorija" (2005). pastaruoju metu visa tai daugelyje miestų tapo įprasta. Gal būtų galima sumažinti policininkų brutalumą. kaip leidžia spėti mūsų teorija. gerų teorijų savybė prognozuoti gali paversti jas praktinėmis. imituojantį mirties bausmės vykdymą elektros kėdėje. Hipotezės tarnauja keliems tikslams.namas.beje." Teorijos ne tik apibendrina. Faktai . Tačiau kaip nuspręsti. kaip tai veikia. jos leidžia kurti patikrinamas prognozes. išbaigta agresijos teorija leistų prognozuoti.

buvo daugiausia ilgaamžių. ar du ir daugiau veiksnių yra natūraliai susiję) arba eksperimentiniai (manipuliuojant kokiu nors veiksniu. 1993.6 karto didesnė nei aukščiausiojo rango administratorių. Ieškodami galimo ryšio tarp socialinės ekonominės padėties ir sveikatos. ir moterų gyvenimu. Jei norite būti kritiškas laikraščiuose ir žurnaluose skelbiamų psichologinių tyrimų skaitytojas. manipuliuojant vienu ar daugiau veiksnių (nepriklausomų kintamųjų) ir tuo pat metu kontroliuojant kitus (išlaikant juos pastovius).4 paveiksle. Kaip pirminę informaciją apie sveikatą jie nuo paminklų lentelių nusirašė 843 žmonių gyvenimo trukmę. Tačiau jau dabar užsukime į užkulisius ir trumpai pažvelkime.tyrimai gali būti koreliaciniai (keliant klausimą. aukštesni paminklai buvo susiję su ilgesniu ir vyrų. eksperimentiniai tyrimai (experimental research) Tyrimai.2. Jungtinėse Valstijose pajamos koreliuoja su ilgaamžiškumu (vargšams ir žemesnės socialinės padėties žmonėms gresia didesnis ankstyvos mirties pavojus). Jie gali būti atliekami laboratorijoje arba natūroje (kasdienėje aplinkoje). 1994). kuo koreliaciniai tyrimai skiriasi nuo eksperimentų.1 s k y r i u s . Žemesnio rango vadovų mirtingumo tikimybė buvo 1. ĮVADAS Į S O C I A L I N Ę P S I C H O L O G I J Ą 39 kuriomis galime remtis a) patvirtindami arba keisdami teoriją. už laboratorijos ribų atliekami tyrimai. kaip šie tyrimai atliekami. Kaip pamatysime 14 skyriuje. b) sukurdami naują tyrimų sritį ir c) siūlydami praktinius jos panaudojimo būdus. Dažniausiai teorijas atmetame ne todėl. Pirmiausia panagrinėkime koreliacinių tyrimų pranašumus (dažnai natūralioje aplinkoje analizuojami svarbūs kintamieji) ir trūkumus (neapibrėžtas priežasties ir pasekmės interpretavimas). natūriniai (lauko) tyrimai (field research) Natūralioje. o darbininkų . Iš tokių mokslininkų galime paminėti Douglasą Carrollą iš Glasgovo Kaledonijos universiteto ir jo kolegas George Davey Smithąbei Paulą Bennettą (1994). kad jos klaidingos. Koreliaciniai tyrimai: natūralių ryšių atradimas Apie socialinių psichologinių tyrimų metodus sužinosite tolesniuose skyriuose. kaip ir seni automobiliai. Veikiau jos. Kanceliarijos darbuotojų mirtingumo tikimybė buvo 2. šiandieniniai psichologai asmeninius ir socialinius veiksnius sieja su žmogaus sveikata. Socialiniai psichologiniai tyrimai gali būti vykdomi skirtingose vietose. taigi ir buvusią prabangą. realioje aplinkoje.7 karto didesnė (Adler ir kiti. teigdami. pakeičiamos naujesnėmis bei geresnėmis. Šiuolaikinėje Britanijoje užimama padėtis koreliuoja su ilgaamžiškumu. Buvo atliktas toks tyrimas. Kaip parodyta 1. kuriuose nedarbo lygis žemiausias. Carrollas ir jo kolegos aiškina. Socialinė padėtis ir sveikata patikimai koreliuoja nepriklausomai nuo laikmečio ir gyvenamosios vietos.2 karto. Taip pat skiriasi ir metodai . pravartu suprasti. kurių metu siekiama išsiaiškinti priežastiespasekmės ryšius. Dešimt metų buvo stebima 17 350 valstybės tarnautojų. Socialinės padėties rodikliu mokslininkai pasirinko paminklų aukštį. kaip naudodamiesi naujausiais duomenimis kiti tyrinėtojai patvirtino ryšį tarp socialinės padėties ir ilgaamžiškumo. mokslininkai nuvyko į senąsias Glasgovo kapines. . kad tai atspindi jo kainą. kad būtų galima nustatyti jo poveikį kitam). koreliaciniai tyrimai (correlational research) Natūraliai vykstančių ryšių tarp kintamųjų tyrimas. kad galėtumėte įvertinti duomenis ir kritiškai vertinti kasdienius socialinius įvykius. To pakaks. Rečiausiai apgyvendintuose Škotijos regionuose.

66 65 | H Vyrai Moterys (0 oj ( O iŠ c d > > O ) Z E 64 63 62 61 60 59 58 Žemi Vidutinio aukščio Aukšti Paminklų aukštis Koreliacija ir priežastingumas Socialinės padėties ir ilgaamžiškumo santykis iliustruoja mąstymo klaidą. kad socialinė padėtis veikia sveikatą. Kaip būtų galima paaiškinti šį ryšį? . pavyzdžiui. Robynas Dawesas (1994). Tačiau kiti. mityba (ar turtuoliai linkę maitintis kitaip nei varguomenė)? Koreliacija parodo esant ryšį. 1. Tuo tikėdamos 30 JAV valstijų įdiegė daugiau nei 170 savivertę skatinančių taisyklių. galima pagerinti ir jo mokymosi rezultatus. Bet gal yra atvirkščiai? Gal sveikata lemia energingumą bei sėkmę? Gal ilgiau gyvenantys žmonės sukaupia didesnius turtus (ir dėl to pasistato brangesnius paminklus kapinėse)? O gal viską lemia koks nors trečias kintamasis. kurie gyveno ilgiau. Koreliacijos ir priežastingumo maišatis populiariojoje psichologijoje sukelia daug painiavos. kad vienas sąlygoja kitą. Martinas Seligmanas (1994) ir Roy Baumeisteris su kolegomis (2003). tačiau nebūtinai priežastį ar pasekmę. satanizmą. ar. pasikeis ir kitas (pavyzdžiui. narkotikus bei alkoholį (Landers. kurie apsaugo vaikus" nuo nepažangumo (narkotikų ar nusikalstamumo). ar savivertė iš tiesų yra „šarvai. Gal ją suformuoja sunkiai iškovoti laimėjimai. Markas Leary (1998). Stipriai išreikštą savivertę turinčių vaikų mokymosi rezultatai taip pat yra aukšti. abejoja. Tad mokant vaiką sukurti geresnį savo įvaizdį. Gal atvirkščiai: problemos ir nesėkmės ją menkina. socialinę padėtį). kodėl egzistuoja šis ryšys (žr. socialinė padėtis ir sveikata). sveikata). Štai kitas realiai egzistuojantis ryšys tarp savivertės ir mokymosi rezultatų.) Kaip manote. (Kaip ir bet kurios koreliacijos atveju. Koreliaciniai tyrimai leidžia prognozuoti. Gal savivertė dažniau atspindi tai. kyla pašėlusi pagunda daryti išvadą. kad „sveikas požiūris į save" padeda daugiau pasiekti. tarp jų ir psichologai Williamas Damonas (1995). Kol jums Mokslininkai pastebėjo nežymią. Galime manyti. kuriai sunkiai atsispiria ir mėgėjai. pakeitus vieną kintamąjį (pavyzdžiui.40 ĮŽANGA 1.5 paveikslą)? Kai kurie žmonės tiki.4 PAVEIKSLAS Socialinės padėties ir ilgaamžiškumo ryšys Aukšti paminklai įamžino žmones. kas mus supa. ir profesionalūs socialiniai psichologai: kai sugretinami du veiksniai (pavyzdžiui. tačiau negali pasakyti. tačiau teigiamą koreliaciją tarp paauglių pomėgio klausytis sunkiojo metalo muzikos ir polinkio į ikivedybinius lytinius santykius. galime teigti ir priešingai: gerai besimokančių vaikų savi vertė dažniausiai būna aukšta. 1988). pornografiją.

Arba vienas gali būti kito priežastimi. apie save galvosite gerai. Y GALIMI AIŠKINIMAI X seksis. kad auksinių žvaigždžių grandinėlė už teisingą rašybą ir sužavėtos mokytojos pagyrimas gali sustiprinti vaiko savivertę (Skaalvik ir Hagtvet.1 skyrius.jų nevienareikšmiškumas. 1977. tačiau koreliacija neatskleidžia priežasties ir rezultato.0 (vieno kintamojo reikšmė mažėja proporcingai kito kintamojo didėjimui) iki +1. ištyrę 635 moksleivius.715 Minesotos valstijos jaunuolių (Bachman ir O'Malley.5 PAVEIKSLAS Koreliacija ir priežastingumas Dviejų kintamųjų koreliaciją gali paaiškinti bet kuri iš trijų kombinacijų. Koreliacija nurodo ryšį tarp dviejų kintamųjų ir išreiškia jį koeficientu. Koreliacijos tyrimų stiprioji pusė yra ta. Tai labai svarbu. žinodami vieną. žymimu raide r: nuo -1. 1990). Vieno iš jų imtis . Norvegijos mokslininkai. parodo. Savivertė ir depresija koreliuoja neigiamai (apie -0. Kad tokia galimybės egzistuoja.1600 visos Amerikos jaunuolių. koreliacija tarp savivertės ir mokymosi rezultatų išnyko. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 41 KORELIACIJA X Socialinė padėtis Savivertė 1 B B | Y Sveikata Mokymosi rezultatai 1. Tapačių dvynių intelektas koreliuoja teigiamai (daugiau kaip +0. 1981). patirkite nesėkmę. kaip parodė beveik 6000 vokiečių septintokų tyrimas (Trautwein ir kiti. todėl galima tyrinėti veiksnius.6).8). minima dviejuose tyrimuose. todėl verta pakartoti dvidešimt šeštąjį kartą. ar pakitę mokymosi rezultatai dažniau stebimi prieš. Tačiau progresyvūs koreliaciniai metodai gali parodyti ir priežasties-pasekmės ryšius.0 (abiejų kintamųjų reikšmės didėja ir mažėja kartu). galime numatyti kitą. Didžiausias tokių tyrimų trūkumas . ar po saviver- . Savi vertė bei mokymosi rezultatai gali koreliuoti ir todėl. arba abu yra veikiami „trečio kintamojo". kurių negalima sukurti laboratorijoje (tokius kaip rasė. padarykite kvailą klaidą. kad ji būdinga realioms situacijoms. Maruyama ir kiti. lytis. teigia. ir pasijusite kvailai. Laiko intervalų koreliacija atskleidžia įvykių seką (pavyzdžiui. o kito . jei 25 kartus pakartojus žmonėms tai nepadarė įspūdžio: jei du kintamieji kinta kartu (koreliuoja). Kai tyrėjai statistiškai pašalino intelekto ir šeimos socialinės padėties poveikį. Galbūt savivertės ir pasiekimų moksle sąveika yra abipusė. socialinė padėtis). 2006). kad tai susiję su intelektu ir šeimos socialine padėtimi.

suprastume. grupė škotų mokslininkų domėjosi. Atsakydama kritikams Landers (1985. Skaitytojos klausimas buvo toks: „Ar būtumėte patenkinta ir pamirštumėte seksą. pavyzdžiui. mitybą.42 ĮŽANGA tės pokyčių). padidėjęs stresas ir sumažėjęs kontrolės pojūtis. Kaip keli kraujo lašai byloja apie visą kūną. Įsivaizduokite didžiulį ąsotį.kito. nes dabar aukštesnę padėtį užimantys žmonės rūko mažiau. Atsižvelgdami į tai. leidžiančius atmesti „trikdančius" kintamuosius. mes 95 procentų tikslumu (su trijų ir mažiau procentų paklaida) galime apibūdinti visą populiaciją. Atsitiktinai paimkite 1200 pupelių ir galite būti tikri 95 proc. atstovaujančių visoms gyvenimo sritims. kai kiekvienas tiriamos populiacijos atstovas turi vienodas galimybes būti įtrauktas į tyrimą. kai buvo atmesti intelekto ir šeimos socialinės padėties veiksniai. pavyzdžiui. kad skirtumas tarp abiejų rūšių svyruos nuo 47 iki 53 procentų. Šitaip. kad apklausę atsitiktinai parinktų 1200 žmonių tiek miestuose.svarbu ir kaip tiksliai ji atspindi tiriamą populiaciją. Todėl buvo spėjama. Taip ir atsitiko. taip pat gali turėti įtakos vargingai gyvenančiųjų mirtingumui. Apklausa susidomėjo visas pasaulis. Nereprezentatyvios imtys. tiek visoje šalyje. Bet kyla klausimas. kodėl nuo 1950 metų Gallupo instituto atliekamų priešrinkiminių apklausų rezultatai vidutiniškai dviem ar mažiau procentų nesutampa su rinkimų rezultatais. ar ąsotyje yra 10 000. taip atsitiktinė imtis atspindi visą populiaciją. kaip socialinė padėtis ir sveikata? Vienas būdas yra apklausti reprezentatyvų žmonių skaičių. Apklausas atliekantys mokslininkai formuoja reprezentatyvias grupes. kad kai kurie kiti veiksniai. Imties dydis apklausoje nėra viskas. kuriame yra 50 procentų baltųjų ir 50 procentų raudonųjų pupelių. Mokslininkai taip pat taiko statistinius metodus. jog „imtis galbūt ir neatspindi visų Amerikos moterų. o baltąsias . Prisiminkime ir anksčiau minėtą trečiąjį kintamąjį. nesvarbu. Kaip mes apskaičiuojame tokius kintamuosius. ar pašalinus rūkymo poveikį išliks ryšys tarp socialinės padėties ir ilgaamžiškumo. Apklausos atsitiktinė imtis (random sample) Apklausos procedūra. 1984 metais vieno laikraščio apžvalgininkė Anna Landers priėmė vienos laiško autorės pasiūlymą apklausti skaitytojas. jei jūsų draugas jus apkabintų ir švelniai elgtųsi?" Iš daugiau nei 100 000 moterų 72 procentai atsakė „taip". Stebina tai. Tačiau apklausa pateikė nuoširdų ir vertingą tam tikro visuomenės sluoksnio požiūrį. ar meilės jausmai moterims yra svarbesni nei seksas. . Taip yra todėl. p.tokią. į kurią patekti vienodas galimybes turi kiekvienas tiriamos populiacijos atstovas. Jei raudonąsias pupeles laikytume vieno kandidato į prezidentus rėmėjais. ar 100 milijonų pupelių. 45) tikino. kad beveik 70 milijonų žmonių. pavyzdžiui. sudarydami atsitiktinę imtį . ar 70 milijonų skaitytojų atspindi visą populiaciją? Ar viena iš 700 apklausoje dalyvavusių skaitytojų išreiškia likusių 699 nuomones? . išnyko koreliacija tarp mokymosi rezultatų ir savivertės. skaito mano skiltį"..

kad atominėse elektrinėse reikėtų gaminti 21 procentą visos elektros energijos. jų manymu. procentų turėtų sudaryti atominėse elektrinėse gaminama elektros energija. Atsakymų variantai. Atlikus nacionalinę apklausą 2003 metų pabaigoje paaiškėjo. kad tik 23 procentai amerikiečių mano. kad vyriausybė per daug išleidžia socialinei rūpybai {Time. šitaip praleidęs tuos. jog jų vyriausybė per daug išleidžia remdama varginguosius. Vienos apklausos metu buvo nustatyta. Buvo atsakyta. Net jei žmonės dėl kurio nors dalyko turi tvirtą nuomonę. draudžiančią tuoktis gėjams (Moore.labai delikatus dalykas. 2004). Iš daugiau kaip 2 milijonų grąžintų atvirlaiškių atrodė. Žurnalas išsiuntinėjo atvirlaiškius su klausimu tik tiems žmonėms. klausimo pateikimas ir jo formulavimas gali turėti įtakos atsakymui. Net subtilūs intonaciniai klausimo niuansai gali veikti labai stipriai (Krosnick ir Schuman. 1988. kurių pavardes surado telefonų knygose ir automobilių registracijos įrašuose. kai savaitraštis Literary Digest 10-čiai milijonų amerikiečių išsiuntinėjo atvirlaiškius su klausimu apie prezidento rinkimus.kad Jungtinėse Valstijose tokios kalbos „nebūtų leidžiamos". turėtų būti pagaminta 1) atominėse. Kitiems dalyviams klausimas buvo suformuluotas kitaip: kiek procentų elektros energijos. Tačiau 1940 metais 54 procentai amerikiečių pasisakė už tai. „leidžiančią tik vyro ir moters santuoką". Jei imtis reprezentatyvi. Panašiai kitos apklausos metu dauguma pasisakė už pagalbos užsienio šalims mažinimą ir už didesnes dotacijas badą patinantiems kraštams (Simon. 1985). Tačiau 53 procentai galvojo. privalome atsižvelgti ir į kitus paklaidos šaltinius. kurie neįstengė turėti nei telefono. Schuman ir Kalton. kad Jungtinės Valstijos „uždraustų" pasisakymus prieš demokratiją. vidutiniškai buvo nurodyta 41 proc. Partnerystė atrodo nuosaikesnė alternatyva (Moore. jų manymu. Klausimų pateikimas . Panagrinėkime. 1996). Amerikiečių pritarimas gėjų ir lesbiečių partnerystei padidėja. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 43 Reprezentatyvumo svarba buvo efektingai pademonstruota 1936 metais. Klausimo formulavimas. Rooseveltą bus triuškinama. Kai po kelių dienų buvo suskaičiuoti tikrieji rinkimų rezultatai. nei automobilio (Cleghorn. „Ką nors drausti" reiškia „neleisti". Klausinių tvarka. nors tuo pat metu atliktos kitos apklausos duomenimis tik 40 procentų palaikė pataisą. kad 55 procentai amerikiečių palaiko Konstitucijos pataisą. paaiškėjo. kad Landonas nugalėjo tik dviejose valstijose. kokį didžiulį poveikį turi atsakymų variantai. į užduodamų klausimų tvarką. o 75 procentai . 1994).1 skyrius. 2004). Klausimo formulavimas taip pat gali turėti įtakos atsakymams. kad Alfo Landono persvara prieš Frankliną D. pavyzdžiui. 1980). 2) šiluminėse elektrinėse ir 3) kitais būdais. jei iš pradžių pasiteiraujama jų nuomonės apie gėjų santuokas. Kai Joopas van der Plightas su savo bendradarbiais (1987) klausė Anglijos rinkėjų. kiek. .

kokią įtaką jie mums daro. jei jo „veiksmingumas siekia 95 proc. socialiniai psichologai eksperimentuoja. . Įpykęs sultonas įsakė nubausti blogąjį pranašą penkiasdešimčia rykščių kirčių. Klausimų pateikimo tvarka. formulavimas. kurią gali kontroliuoti. o ne „70 procentų liesos mėsos ir 30 procentų riebalų". kad. daugelį socialinių psichologų skatina. kasdienius procesus imituoti laboratorijose. Antrasis žiniuonis paaiškino. kad „galimybė užsikrėsti siekia 5 proc. kuriuo buvo reikalaujama nurodyti. bet ir kaip sakai". ką sakai. siūlomi atsakymų variantai sudaro sąlygas nesąžiningiems politikams manipuliuoti apklausomis. jautienoje yra „30 procentų riebalų". kad matysite. kuriuo manipuliuoja tyrėjas. ar gali rūkydamas melstis (Crossen. ir skraidymo aparatų įvairovė pernelyg sudėtinga. reklamos agentai bei gydytojai taip pat gali paveikti mūsų sprendimus. Aeronautikos inžinieriai nepradeda darbo nuo skraidymo aparatų parametrų stebėjimų įvairiausiomis natūraliomis sąlygomis. kuris susapnavo. Vietoje to inžinieriai imituoja tikrovę. tik 4 iš 10 studentų teigia. socialinės įtakos ir socialinių santykių principus. vadinamus nepriklausomais kintamaisiais. Ir atmosferinių sąlygų.44 ĮŽANGA formuluotė (framing) Klausimo ar problemos pateikimo būdas. kad sukurtų svarbių mūsų kasdienio gyvenimo socialinių situacijų imitacijas. kad prezervatyvas veiksmingai apsaugo nuo AIDS. kaip mirs jūsų giminaičiai". 1992). kad tiriant natūraliai susijusius įvykius beveik neįmanoma atskirti priežastį nuo pasekmės. Kontrolė: manipuliavimas kintamaisiais nepriklausomas kintamasis (independent variable) Eksperimentinis veiksnys. „Taip. Kaip aerodinaminis tunelis padeda aeronautikos inžinieriui atrasti aerodinamikos principus. kad prezervatyvas apsaugo veiksmingai (Linville ir kiti. ar melsdamasis gali rūkyti. skirtingomis formuluotėmis apribodami pasirinkimo galimybes. Eksperimentiniai tyrimai: priežasties ir pasekmės paieška Tai. tyrėjas išsiaiškina. Kaip ir aeronautikos inžinieriai. Devyni iš dešimties koledžo studentų mano. Todėl nenuostabu. Pakeliui į iždą apstulbęs iždininkas tarė jam: „Jūsų sapno aiškinimas nė kiek nesiskiria nuo pirmojo". Tačiau išgirdę.". 1993). Paklausk kitaip. taip ir eksperimentas padeda socialiniam psichologui atskleisti socialinio mąstymo. paklausęs. Konsultantai. jei tik įmanoma ir etiška. kad 1994 metais mėsos perdirbėjai lobistai pasipriešino naujam JAV įstatymui dėl maisto prekių etikečių. demonstruojant visuomenės pritarimą savo pažiūroms. Buvo sukviesti žiniuoniai išaiškinti šį sapną. Yra toks pasakojimas apie sultoną. sulaukė griežto draudimo. Vienu metu keisdamas vieną ar du veiksnius. patarė draugas: paklausk. Tada galima manipuliuoti vėjo sąlygomis ir tiksliai stebėti jų poveikį konkrečiai sparno struktūrai. pavyzdžiui.Tačiau atminkite vieną dalyką: svarbu ne tik tai. Šios imitacijos kažkiek primena aerodinaminius tunelius. Pirmasis pasakė: „Deja! Prarasti dantys reiškia. Kartą jaunas vienuolis.". formuluotė gali labai paveikti žmonių sprendimus ir nuomones. kad neteko visų savo dantų.atsakė išmintingasis sapnų aiškintojas. . kad sultono laukia puikus likimas: „Jūs gyvensite ilgiau už visus savo giminaičius!" Patenkintas sultonas įsakė iždininkui atnešti gerajam žiniuoniui penkiasdešimt aukso monetų.

ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 45 Iš viso trys ketvirtadaliai socialinės psichologijos mokslinių tyrimų pagrįsti eksperimentais (Higbee ir kiti. 76-ių Minesotos universiteto studentų (vaikinų) jie paprašė telefonu susipažinti su 76 studentėmis. Kad suvoktume. 1. tingūs ir nevalyvi (Ryckman ir kiti. du trečdaliai moterų. 1995). apie kuriuos bus rašoma tolesniuose skyriuose. Per televiziją rodomo smurto koreliaciniai ir eksperimentiniai tyrimai. paaiškėjo. Vyrauja nuomonė. Atsižvelgus į kitus veiksnius ir padarius atitinkamas korekcijas. ką bendra turi televizijos laidų žiūrėjimas ir vaikų elgesys. Tačiau negalime būti tuo tikri. (Ar galite nurodyti kokias nors kitas priežastis?) Į šį tyrimą įsijungė socialiniai psichologai Markas Snyderis ir Julie Haugen (1994. ką mato ekrane. atsižvelgus į skirtumus pagal gebėjimų testo duomenis. 1989). Tai. Pastaba: nutukimas koreliavo su šeimynine padėtimi ir pajamomis.5 paveikslas mums primena. Pirmiausia vaikinų buvo paprašyta papasakoti. tarp jų mažiau buvo ištekėjusių bei gaunančių dideles algas. 1982). Vėliau. šį reiškinį galėtume pavadinti „Pelenės efektu". kitai daliai . kuriame dalyvavo 370 apkūnių moterų nuo 16 iki 24 metų amžiaus. kad jei buvo manoma jas esant apkūnias. kad vaikai mokosi iš to. Pirmasis eksperimentas susijęs su išankstiniu nusistatymu prieš nutukusius žmones. Išankstinio nusistatymo prieš nutukusius žmones koreliaciniai ir eksperimentiniai tyrimai. Čia pasireiškė išankstinis nusistatymas ir diskriminavimas. panagrinėkime du eksperimentus. kad jau atpažįstate. kurie žiūri daug smurtinių televizijos laidų. buvo nepriklausomas kintamasis. kad nutukėliai yra lėti. Pusei jų buvo parodytos apkūnios (ne tikrosios pokalbio partnerės). gali pasirodyti. jog tokios moterys nėra geidžiamos.normalaus svorio merginos. 1985). Pasitelkdami antrąjį pavyzdį. jog nutukimas susijęs su žemesne socialine padėtimi. Kai kurios iš jų nagrinėjamos skyreliuose „Ką slepia moksliniai tyrimai". simbolizuojančius mokslinius išankstinio nusistatymo bei agresijos tyrimus.1 skyrius. Vaikai. Todėl peršasi išvada. šių nutukusių moterų metinės pajamos buvo 7000 dolerių mažesnės už vidurkį. Tikiuosi. Netgi pakoregavus rezultatus. analizuojant pokalbius su merginomis. kokį įspūdį paliko tos merginos. Stevenas Gortmakeris su kolegomis (1993) atliko tyrimą. kad kažkokios vaikinų balso intonacijos ir pokalbio turinys skatino tariamai nutukusias pokalbių partneres elgtis taip. jog čia yra koreliacinis ryšys. o kas trečias tyrimas buvo atliekamas mokslinėse laboratorijose (Adair ir kiti. palyginti su kontroline maždaug 5000 normalaus svorio moterų grupe. Prisiminę pamotės elgesio poveikį. kaip eksperimentai paaiškina priežastingumą. panagrinėkime. Ar šitokios nuostatos gimdo diskriminavimą? Norėdamas tai išsiaiškinti. kas yra laboratorinis eksperimentas. kad pasitvirtintų teiginys. kokios moters normalaus svorio ar apkūnios . . Kiekvienas iš šių eksperimentų gali padėti paaiškinti koreliacinius ryšius tarp priežasties ir pasekmės. Akivaizdu. Kai po septynerių metų tyrimą pakartojo. jog yra dar dvi kitos priežasties-pasekmės inter- Kituose skyriuose rasite daug tyrimais paremtų įžvalgų. jos pačios kalbėjo ne taip šiltai ir nuotaikingai. būna agresyvesni už žiūrinčius mažiau tokių laidų.nuotrauka jiems parodyta. kad diskriminavimą būtų galima paaiškinti tuo. vis dar tebebuvo nutukusios. kuriuose plačiau aptariami tyrimų pavyzdžiai. Kiekvienam vaikinui buvo parodyta tariamos pokalbio partnerės nuotrauka. rasę ir tėvų pajamas.

vienoda tikimybė. Galbūt skiriasi žiūrinčiųjų smurtines laidas išsilavinimas.6 paveikslą). kad televizija gali būti viena iš agresyvaus vaikų elgesio priežasčių. kaip nenoriai. kiekvienas žmogus turi vienodą galimybę žiūrėti smurtines laidas arba jų nežiūrėti. mes galime keisti vieną veiksnį.ir smurtinio . remdamiesi koreliaciniu ryšiu.šeimyninė padėtis. Pavyzdžiui. pretacijos. mokslininkai gali stebėti. Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas: didysis korektorius Prisiminkite.ar jų nariai žiūrėjo smurto vaizdus. intelektas . Kadangi atsitiktinai paskirstant tiriamuosius sukuriamos ekvivalentiškos grupės.1 lentelėje pateikta daugiau pavyzdžių). išsilavinimas. 1. atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas (random assignment) Toks dalyvių paskirstymas eksperimente. Vieną iš jų . kultūra. Mes manipuliuojame vienu arba dviem nepriklausomais kintamaisiais. Jį mačiusieji per dvi minutes atliko septynis kartus daugiau agresyvių veiksmų nei nemačiusieji. Demostruodami vaikams smurtines ar nesmurtines laidas. (Kokios jos?) Todėl socialiniai psichologai perkėlė televizijos žiūrėjimą į laboratoriją.ką tik aptarėme. pradinis agresyvumas . Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas leidžia daryti išvadą apie priežastį ir pasekmę. ar sąsajos išliks. kur galėjo kontroliuoti vaikams rodomo smurto kiekį. O dabar labiau pasigilinkime. Iki šiol matėme. Tačiau neįmanoma kontroliuoti visų veiksnių. Tad visi įmanomi abiejų grupių dalyvių požymiai . kad abiejose grupėse bus aukšto intelekto žmonių. (Atkreipkite dėmesį į skirtumą tarp atsitiktinio tiriamųjų paskirstymo eksperimentuose ir atsitiktinės atrankos apklausose. Stebėti agresyvūs veiksmai vadinami priklausomu kintamuoju. į kuriuos tyrėjas neatsižvelgė. kaip jie pavieniui arba kartu veikia žmones. kad kiekvienas žmogus turėtų vienodą tikimybę atsidurti tam tikrose sąlygose. Atsitiktinė atranka leidžia apibendrinti.46 ĮŽANGA priklausomas kintamasis (dependent variable) Matuojamas kintamasis.vidutiniškai turėtų būti maždaug tokie patys. kaip vykdomas eksperimentas. Tokie eksperimentai rodo. kaip matomo smurto kiekis koreliuoja su elgsena. intelektas. neteigiančios. visa kita stengdamiesi išlaikyti be pakitimų. Kiekvienas socialinis psichologinis eksperimentas turi dvi pagrindines sudedamąsias dalis. Kai tiriamieji paskirstomi atsitiktinai. Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas vienu kirčiu panaikina visus šiuos pašalinius veiksnius. kad eksperimento logika yra paprasta: sukurdami ir kontroliuodami miniatiūrinę realybę. jog televizija yra vaikų agresyvumo priežastis. Chrisas Boyatzisas ir jo kolegos (1995) vieniems pradinės mokyklos moksleiviams parodė XX a. kuris šitaip vadinamas dėl to. bet koks agresyvumo skirtumas tarp šių dviejų grupių narių privalo būti kažkaip susijęs su vieninteliu šių grupių skirtumu .) . Atliekantis apklausą tyrėjas gali išmatuoti bei statistiškai įvertinti galimus aktualius veiksnius ir patikrinti. darėme prielaidą. galinčių išskirti nutukusius ir nenutukusius žmones.kontrolę . kurio nerodė kitiems.arba jie skiriasi dar daugybe kitų požymių. žiūrinčius smurtines laidas ir nežiūrinčius. Antroji sudedamoji dalis yra atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas. po to kitą ir nustatyti. taikant išvadas visai populiacijai. kad nutukimas lėmė žemesnę socialinę padėtį (dėl diskriminavimo) arba kad smurto stebėjimas yra agresyvumo priežastis (1. ar jų nežiūrėjo (žr. dešimtajame dešimtmetyje populiariausio . kad gali priklausyti nuo manipuliacijų nepriklausomu kintamuoju.televizijos serialo „Galingieji reindžeriai" (Power Rangers) epizodą.

ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 47 1. elektros šoko panaudojimas tiriant agresyvumą).1 skyrius. socialiniai psichologai dažnai rizikuoja šią ribą peržengti.1 LENTELĖ. Socialiniai psichologai neturėtų tai pačiai vaikų grupei ilgai rodyti brutalaus smurto. Tai suteikia tyrėjui pasitikėjimo. Daugeliui mokslininkų ši realizmo rūšis yra kasdienis realizmas (mundane realism) Eksperimento paviršinis panašumas į kasdienes situacijas. netgi malonus patyrimas. Nes Agresyvumas . kad atliekant kai kuriuos eksperimentus būtina laikytis etikos. kas vyksta laboratorijoje (pavyzdžiui. Kurdami intensyvaus mąstymo bei emocijų reikalaujančius eksperimentus. Kartais eksperimentas būna nežalingas. kad bet kuriuos vėlesnius skirtumus kažkaip sukėlė eksperimentinis poveikis. arba į kontrolinę (kurioje neeksperimentuojama) grupę.6 PAVEIKSLAS KAS MATUOJAMA Agresyvumas Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas Eksperimentai. kai skirtumas tarp nežalingo ir rizikingo yra neaiškus. 1. Tai. ką Eiliotas Aronsonas. kuriam dalyviai sąmoningai pritaria. Eksperimentuose neprivalo būti to. Reikėtų tik trumpam pakeisti socialinę patirtį ir užfiksuoti pokyčius. neprivalo turėti atitikmens kasdienybėje. kai žmonės atsitiktinai paskiriami arba į eksperimentinę. Tačiau kartais mokslininkai atsiduria prie ribos. Marilynn Brevver ir Merrillas Carlsmithas (1985) vadina kasdieniu realizmu. Koreliacinių ir eksperimentinių tyrimų požymiai Ar galima dalyvius paskirstyti atsitiktinai? Ar anksti subręstantys vaikai labiau pasitiki savimi? Kada studentai išmoksta daugiau: naudodamiesi internetu ar mokydamiesi auditorijoje Ar pagal mokyklos pažymius galima prognozuoti profesinę sėkmę? Ar žaidžiant smurtinius žaidimus padidėja agresyvumas? Ar žiūrėti komediją vieniems linksmiau nei žiūrėti kartu su kitais? Ar didesnes pajamas gaunančių žmonių savivertė yra stipresnė? Ne -> koreliacinis Taip -> eksperimentinis Užsirašyti į kursą per intemetą ar auditorijoje Išmokimas Nepriklausomas kintamasis Priklausomas kintamasis Ne -> koreliacinis Taip -> eksperimentinis (Jūs atsakykite) (Jūs atsakykite) Žaisti smurtinius ar nesmurtinius žaidimus Agresyvumas Eksperimento etika Mūsų pavyzdys apie TV laidų poveikį parodo.

pamatyti. kad kažkam sukeliate skausmą arba jausdami stiprų socialinį spaudimą. kad eksperimento dalyviai. jie nori išprovokuoti realius psichologinius procesus. kai religija buvo valstybės persekiojama. bet 70 procentų respondentų . 1988). Tačiau eksperimentuotojas turėtų remtis eksperimento realizmu. Amerikos psichologų asociacijos (2002). kad žmonės sąmoningai apsimetinėtų arba nuobodžiautų. Kad pavyktų sukurti eksperimento realizmą. 1993. jei ji būtina ir pateisinama reikšmingu tikslu. kokio elgesio iš jo tikimasi. Kanados psichologų asociacijos (2000) ir Britų psichologų asociacijos (2000) sukurti etikos principai verčia tyrėjus: • • Pakankamai informuoti potencialius dalyvius apie eksperimentą. Pageidaujamus atsakymus gali išprovokuoti ir tyrėjo žodžiai. ko iš jų tikimasi. Eksperimentuotojai nenori. kad jų metu su žmonėmis būtų elgiamasi humaniškai. Eksperimentuotojai taip pat stengiasi neatskleisti savo prognozių. Vitelli. Žinodami.kad buvo tikintys pokomunistiniais 1997 metais (Nielsen. informuotas sutikimas (informed consent) Etinis principas. Jei gretimame kambaryje esančiam žmogui iš tiesų nėra sukeliamas elektros šokas. palyginti su daugeliu realiame gyvenime patiriamų klaidinimų ar netgi su televizijos laidų „slapta kamera" arba „realybės šou" pokštais. Tyrėjams dažnai tenka savotiškai balansuoti.ženklus. skatinantys tiriamųjų norą dalyvauti". signalizuojantys eksperimento dalyviui. kurio tikslas . kartais tenka apgauti žmones. kai dalyviai neteisingai informuojami apie tyrimo metodus ir tikslus arba yra apgaudinėjami. reikalaujantis pasakyti tyrimo dalyviams tiek. Apgaulę naudoti tik tada.48 ĮŽANGA eksperimento realizmas {experimental realism) Dalyvių [sitraukimas į eksperimentą.eksperimentuotojai paprastai standartizuoja savo nurodymus arba pateikia juos kompiuteriu. o ne dėl to. kasdieniška ir nesvarbi. pateikiant jiems įtikinamą legendą. ar sukelti kam nors intensyvų. 1998). prievarta pasirinkti. teigia ukrainietis profesorius Anatoly Koladny. Tokie eksperimentai kelia seną kaip pasaulis klausimą. Tad siekiant tiesos efekto maždaug trečdalyje socialinių psichologinių tyrimų (nors šis skaičius mažėja) naudota apgaulė (Korn ir Nieks. ar pakeisite savo nuomonę arba elgseną. eksperimentuotojas nenori. Praktiškai jis imituoja realų agresyvumą. nedarytų vien tik to. siekdami užtikrinti. kad jie galėtų spręsti. gali būti realistinis agresyvumo matas. ir subtilūs balso niuansai. Sakyti tiesą. uoliai stengdamiesi būti „gerais subjektais". arba iš užsispyrimo nesielgtų priešingai. kad gautų informuotą sutikimą. tik 15 procentų Ukrainos respondentų pareiškė buvę tikintys. apgaulė (deception) Tyrimo situacija. reikiamos savybės (demand characteristics) Ženklai. ar tikslas pateisina priemones. Socialinių psichologų apgaulės. kad eksperimento dalyviai tai žinotų (išnyktų eksperimento realizmas). 1990 m.. . ar švelnų elektros šoką. Ir vis dėlto: ar gautos žinios pateisina žmonių apgaudinėjimą bei sukeltą graužatį? Universitetų etikos komitetai dabar peržiūri socialinius psichologinius tyrimus. kad būtų sukurti „aspektai. ar dalyvauti eksperimente. kad atlikus apklausą apie religingumą. Todėl nenuostabu. galite pajusti diskomfortą. skatinančiu eksperimento dalyvius įsitraukti į veiksmą. kad sukurtų patraukiančius. tačiau tuo pat metu etiškus eksperimentus. paprastai būna trumpalaikės ir švelnios. Pavyzdžiui. kurie tarsi „reikalauja" tam tikro elgesio . Norint iki minimumo sumažinti šias reikiamas savybes .

1998. Be to. supratus. Nors laboratorijoje atsiskleidžia svarbiausia žmogaus gyvenimo dinamika. kaip vėliau pamatysite. Kimmel. Televizijos poveikio duomenys . kokio efekto galime tikėtis iš kintamojo X. kur kas didesnį nerimą bei įtampą kelia profesoriai. ir laboratorijoje gautos išvados . tyrimams. jei ji buvo. Kasdienės patirties padiktuotos nuojautos dažnai paskatina atlikti laboratorinius tyrimus.1 s k y r i u s . kažką nauja sužinoję apie psichologinių tyrimų pobūdį. kurie padeda mums giliau suvokti savo potyrius. „Laboratorinė psichologija apskritai yra pateikusi psichologines tiesas. • Ataskaita dalyviams. nei eksperimentus atliekantys mokslininkai. televizijos ir smurto tyrimai. taip pat ir apgaulę. išeidami iš laboratorijos. jaustųsi bent jau ne blogiau nei prieš ateidami į ją. Paprastai pasakoma apie apgaulę. Su gautais rezultatais buvo supažindinti atsakingi televizijos programų ir valstybinės politikos formuotojai. pasibaigus eksperimentui. tuo tarpu realiame gyvenime šitaip niekada nebūna. sako socialinės psichologijos gynėjai. ji vis dėlto yra supaprastinta.jei grįžtamasis ryšys verstų dalyvius krimstis. Šioje knygoje mes darysime tą patį daugiausia naudosimės laboratorinių tyrimų išvadomis ir kasdienio gyvenimo pavyzdžiais. socialinė psichologija kasdienę patirtį supina su laboratorine analize. kad žmonės. tik nedaugelis dalyvių būna nepatenkinti dėl patirtos apgaulės (Epley ir Huff. išsamiai viską paaiškinti. • Konfidencialiai elgtis su informacija apie eksperimento dalyvius. ką stebime kasdien. o ne banalybes". Tačiau apibendrindami laboratorinių tyrimų duomenis ir taikydami juos realiame gyvenime privalome būti atsargūs. kai taikytina šios taisyklės išimtis. Iš tiesų. ataskaita (debriefing) Tyrimo paaiškinimas jo dalyviams.tvirtina Craigas Andersonas ir jo kolegos (1999). tarp jų pagalbos. O dar geriau. Laboratorinis eksperimentas mums pasako. ir klausiama dalyvių. kontroliuojama realybė. Socialinė psichologija demonstruoja normalią laboratorinių tyrimų ir kasdienio gyvenimo sąveiką. dau- . . jei visi kiti aspektai nekinta. Laboratorijoje atrandami efektai yra tarsi veidrodinis realybės atspindys. Šią sąveiką atskleidė televizijos žiūrėjimo eksperimentas su vaikais.juose apibendrintos ir natūroje. Eksperimentą baigus. Eksperimentuotojas turėtų pasakyti pakankamai ir būti dėmesingas. Tai.tinka ir daugelio kitų sričių. egzaminuodami ir grąžindami ištaisytus darbus. depresijos ir saviveiksmingumo. kaip jaučiasi. 1998). tarkime. kad jie buvo kvaili arba žiaurūs. Vienintelis atvejis. vadovavimo stiliaus. jei dalyviai pasijustų atlyginti. jei ji buvo. Kai elgiamasi pagarbiai. ką jie suprato. . Laboratorinių tyrimų apibendrinimas ir pritaikymas gyvenime Kaip rodo vaikų. ĮVADAS Į S O C I A L I N Ę P S I C H O L O G I J Ą 49 • Nekenkti žmonėms ir nesukelti jiems diskomforto. paskatino eksperimentinius tyrimus.

išsilavinimo ir kultūrų žmonėmis . Laboratoriniai eksperimentai socialiniams psichologams leidžia patikrinti įvairias idėjas ir vėliau taikyti jas kaip pradinius teiginius bei išvadas. Tada bet kokį eksperimento metu atsiradusį skirtumą tarp šių dviejų grupių galime priskirti nepriklausomam kintamajam (žr. kuris jų yra kito priežastis. Tą darydami jie privalo vadovautis profesine etika. Kaip šeimos struktūra. atlieka eksperimentus. nuostatų) turinys ir jų mąstymo bei veiksmų procesas (pavyzdžiui. Pirmoji patiria eksperimentinį poveikį. kaip jos. arba eksperimentiniai. žmonių mąstymo bei kitų savybių (pavyzdžiui. Tačiau abiejose kultūrose vienišumo dėmenys yra beveik tie patys: drovumas. Puerto Riko aukštųjų mokyklų studentai jaučiasi vienišesni nei jų kolegos JAV. Kad ir kaip būtų. Sukurdami miniatiūrinę kontroliuojamą realybę. Panagrinėkime štai tokius pavyzdžius: • Remiantis apklausomis.gelyje eksperimentų dalyvauja universitetų studentai. veikia elgseną. žema savivertė (Jonės ir kiti. Etninės grupės skiriasi pagal pažangumą ir nusikalstamumą. nuostatų poveikis elgesiui ir atvirkščiai) yra skirtingi. Ar gautume panašius rezultatus eksperimentuodami su skirtingo amžiaus. • Didžioji dalis socialinių psichologinių tyrimų yra arba koreliaciniai.ne. tarp išsilavinimo ir pajamų dydžio. Šiais teiginiais galime vadovautis. Suformuojamos dvi atsitiktinai atrinktų asmenų grupės . • Tirdami priežastį ir pasekmę.7 paveikslą). Naudinga žinoti. kiek leidžia galimybės. atskleidžia ryšį tarp kintamųjų. jei ji laikinai buvo naudojama. paversdama juos trumpu pagrįstų pagrindinių teiginių sąrašu. kurie kartais atliekami taikant sistemingas apklausas.eksperimentinė ir kontrolinė.į šį klausimą neatsakyta. Gera teorija išgrynina faktus. kurios išprovokuoja dalyvių emocijas. bendraamžių įtaka ir tėvų išsilavinimas leidžia prognozuoti pažangumą ar nusikalstamumą vienos etninės grupės mastu. APIBENDRINIMAS Tyrimo metodai: kaip tiria socialinė psichologija • Remiantis spėjimais bei išvadomis. tačiau šie skirtumai tėra „paviršiniai". 1985). Įvairių kultūrų žmonės gali būti skirtingos nuomonės. teigia Davidas Rowe su kolegomis (1994). • Kartais eksperimentuodami socialiniai psichologai surežisuoja situacijas. pavyzdžiui. tačiau ją veikia tos pačios socialinės aplinkybės. • Mūsų elgsena gali skirtis. Nors dėl to galbūt lengviau tapatintis su jais. gauti informuotą tiriamųjų sutikimą jiems nepakenkti. gyvenimo tikslo neapibrėžtumas. kai reikia patvirtinti ar modifikuoti teoriją suformuluoti naują mokslinio tyrimo temą ar pasiūlyti praktinį teorijos taikymo aspektą. o eksperimentą baigus atskleisti apgaulę. vargu ar studentai yra atsitiktinė imtis visos žmonijos požiūriu. Kultūrinius skirtumus labiau išreiškia turinys nei procesas. . kuriamos socialinės psichologijos teorijos. tačiau retai kada aišku. socialiniai psichologai. pavieniui ar kartu. eksperimentuotojai gali keisti situacijas ir išsiaiškinti. pavyzdžiui. antroji . tačiau ją susikuria panašiais būdais. kad du dalykai susiję tarpusavyje. taip bus ir kitose grupėse. 1. Koreliaciniai tyrimai.

rašyti skatina ne tik noras „dalinti už dyką" psichologijos žinias. „Kodėl mes rašome? . Kviečiu ir jus pamąstyti. kad labiau nei bet koks atlyginimas. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 51 1. o jūs. Turiu vilties.išmintingiau. . tapatumą. kad rašau sutramdęs aistrą.. nauja įžvalga apie save. aiškiai suformuluotus socialinės psichologijos principus. vertybes bei nuostatas. Rašytojas Chaimas Potokas prisimena. 1992.7 PAVEIKSLAS Du tyrimo metodai: koreliacinis ir eksperimentinis Privalumai Dažnai atliekamas natūralioje aplinkoje Trūkumai Ne visada aiškus priežastingumas Privalumai Kontroliuojant kintamuosius ir atsitiktinai paskirstant tiriamuosius.klausia teologas Robertas McAfee Brownas. būsite patenkinti kaip skaitytojai. o kitų neapkenčiame ir jiems kenkiame . ir viliuosi. Potokas atsakė: „Mama. Esu įsitikinęs. kaip reikia gyventi šiandien" (cituojama iš Peterson. tikiuosi. bet ir padėti žmonėms gyventi geriau . rašyti mus skatina noras kažką pakeisti. patirtas džiaugsmas ar sprendimas dalyvauti revoliucijoje" (cituojama iš Marty. Iš tiesų aš rašau. Šioje knygoje su džiaugsmu pateikiu jums efektyvius. užuojauta sutaurins kritiškumą ir iliuziją pakeis supratimas. padedame jiems. Tada tu daugeliui žmonių išgelbėsi gyvybę ir uždirbsi kur kas daugiau pinigų". Jei perskaičius šią knygą jūsų kritinis mąstymas taps aštresnis ir jūs geriau suprasite. kodėl mes vienus mylime. kad šie principai praplės jūsų protą ir praturtins gyvenimą. kad daugelis skaitytojų šiuo metu bando apibrėžti savo gyvenimo tikslą. kaip ir kodėl vieni kitus veikiame. žinodamas.1 skyrius. aš nenoriu gelbėti žmonių gyvybių. tikėdamasis. Šiuo požiūriu mes esame panašūs į kitų sričių dėstytojus bei kitų knygų autorius. Mes rašome. p. aš noriu jiems parodyti. kaip mama jį ragino atsisakyti rašymo: „Tapk neurochirurgu. jog galime kažką pakeisti. nes esame [įsitikinę]. jausmingiau. Daugelį mūsų..aš kaip autorius būsiu patenkintas. Šis „skirtumas" gali būti naujas grožio suvokimas. psichologijos dėstytojų. kad kritinis mąstymas padės sudrausminti intuiciją. . prasmingiau. kad juos taip pat su džiaugsmu priimsite. 47). galima tirti priežastis ir pasekmes Trūkumai Dažnai naudojama dirbtinė laboratorijos aplinka % Post scriptum: kodėl aš parašiau šią knygą Kiekvieną skyrių baigiu trumpais asmeniniais apmąstymais apie socialinės psichologijos humaniškumą.Aš tvirtinu. 1988).

Taip pat perspėjama apie socialinio mąstymo spąstus ir patariama. o kartais gana juokingi mūsų nuomonių apie socialinę aplinką formavimosi būdai. kaip mes vieni kitus suprantame (dar tai vadinama socialiniu pažinimu). aiškinimai ir įsitikinimai? Ar mūsų įspūdis apie pačius save ir kitus apskritai yra tikslus? Kaip formuojasi mūsų socialinis mąstymas? Ar jis atsparus tendencingumui bei klaidoms.Socialinis mąstymas Šios knygos struktūra atitinka socialinės psichologijos apibrėžimą. Pirmojoje dalyje aptariamos mokslinės studijos apie tai. Kaip socialinė aplinka formuoja mūsų tapatumą? Kaip asmeniniai interesai paveikia mūsų socialinį vertinimą ir motyvuoja socialinę elgseną? Trečiajame skyriuje analizuojami stebinantys. kaip jų išvengti bei išmintingiau mąstyti. kaip priartinti jį prie realybės? Antrajame skyriuje kalbama apie savivokos ir socialinės aplinkos sąveiką. Ketvirtojoje dalyje kalbama apie tai. kad tai yra mokslinis žmonių nuomonių apie kitus (pirmoji dalis). Ketvirtajame skyriuje nagrinėjami ryšiai tarp mūsų mąstymo ir veiksmų. tarp nuostatų ir elgsenos: ar mūsų nuostatos lemia elgseną? Ar elgsena lemia nuostatas? O gal ši sąveika yra abipusė? . įtakos jiems (antroji dalis) ir tarpusavio santykių (trečioji dalis) tyrimas. kaip moksliniai socialinės psichologijos tyrimai ir teorijos taikomos realiame gyvenime. Kiekvienas skyrius pradedamas keliais svarbiausiais klausimais: ar logiškos yra mūsų socialinės nuostatos.

Kai jaudinamės dėl to.Sąmoningos valios iliuzija avęs vertinimas Savęs vertinimo motyvacija Tamsioji savęs vertinimo pusė uvokiama savikontrolė Saviveiksmingumas Kontrolės pobūdis Išmoktas bejėgiškumas versus apsisprendimas Šališkas palankumas sau Teigiamų ir neigiamų įvykių aiškinimas Ar mes visi galime būti geresni už vidutiniokus? Atkreipkime dėmesį. teigiamo ąstymo galia .kaip aš myliu save? Leiskite suskaičiuoti būdus Nepagrįstas optimizmas Tariamas vienodumas ir išskirtinumas Kas yra šališkas palankumas sau Mintys apie savęs vertinimą ir šališką palankumą sau risistatymas Tariamas kuklumas Savęs menkinimas Įspūdžio valdymas ost scriptum: dvejopa tiesa .š socialiniame pasaulyje ėmesio centras ir iliuzijos Mokslinių tyrimų išvada. kad atrodome susijaudinę avojo Aš samprata: kas aš esu? Mūsų pasaulio centras: kaip mes suvokiame save Socialinio Aš raida „Aš" ir kultūra Ką slepia moksliniai tyrimai.išdidumo pavojai. Šališkas palankumas sau . Hazel Markus apie kultūrinę psichologiją Savęs pažinimas Mokslinių tyrimų išvada .

mes dažnai susikuriame permatomumo iliuziją. su šia problema kovojate nešiodami arba akinius. mes pervertiname kitų dėmesį mums. kas tinka pasakyti apie mūsų keistokus rūbus. Jei jaučiamės laimingi. Tai. kad klausos aparatai yra brangesni. kad kiti gali lengvai pastebėti mūsų slepiamas emocijas. Susitelkę į save.nenorime." Benjamin Franklin iekvienas esame savo pasaulio centras. kiek kitų žmonių dėmesio tenka mums. kad kiti yra itin dėmesingi mūsų išvaizdai bei elgsenai. permatomumo iliuzija (illusion of transparency) Iliuzija. apsivilkti marškinėlius su pribloškiančiu atvaizdu. pasibjaurėjimui. kad šios problemos jūs neišsprendėte . kur jais aprūpina nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos. Victoria Medvec ir Kennethas Savitsky (2000) atliko dėmesio centro efekto tyrimą. Thomas Gilovichas. negražius plaukus. būsiu teisus trim atvejais iš keturių. Asmeninis pavyzdys: jei pablogėjo jūsų rega. dirglumui. kad kiti pastebės. Tačiau ar iš tiesų kam nors rūpi. kad kas nors pagalvotų (o siaube!). visada stebėjausi šiuo prieštaringumu. Šiuos marškinėlius apsivilkę drovūs studentai spėjo. O iš tiesų pastebėjo tik 23 procentai studentų. galioja ir mūsų emocijoms: nerimui. išleidžianti milijardus plaukų dažams. O iš tiesų esame kur kas labiau „nepermatomi" nei įsivaizduojame. todėl intuityviai pervertiname. kuriems sutrikusi klausa. Jei pablogėjo klausa. Tačiau netgi Didžiojoje Britanijoje ir Australijoje. klausos aparato nelaiko „akiniais ausims"? Amerikiečiai iš dalies gali pasiteisinti sakydami. Dėmesio centro efektas reiškia. išskyrus labai silpnai girdinčius. apgavystėms ar žavėjimuisi (Gilovich ir kiti. Kadangi mano paties klausa nusilpusi. ir mes manome. arba kontaktinius lęšius. klausos aparatus. . tą būtinai išduoda mūsų veidas. kad esame linkę matyti save scenos centre. jog mūsų klausa nėra tobula arba kad mes senstame. kurioje buvo kiti studentai. dantų balikliams ir plastinėms operacijoms. Jie paprašė Kornelio universiteto studentų prieš įeinant į patalpą.mes esame rūšis.nesinaudojate klausos aparatu. Kodėl tie. daugelis neprigirdinčių jais nesinaudoja.„Yra trys ypatingi dalykai: plienas. kad man iš ausies kyšo mažytis daikčiukas? Gal jie taip susidomėję savimi. Dėl savo įvaizdžio . kad beveik pusė bendraamžių juos pastebės. Kasdien mūsų savasis Aš susiduria su iššūkiais. kad manęs net nepastebi? Ar šnekučiuojantis mano pablogėjusi klausa (be klausos aparato) nebūtų labiau pastebima nei klausos aparatas? K Dėmesio centras ir iliuzijos dėmesio centro efektas (spotlight effect) Klaidingas [sitikinimas. Aiškiai suvokdami savo emocijas. 1998). . deimantas ir savęs pažinimas.

AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 55 Mes taip pat pervertiname savo socialinių nesėkmių bei apsirikimų akivaizdumą. pastebime savo skirtumus ir aplinkinių reakcijas į šiuos skirtumus. manome. Kaip matome iš šių pavyzdžių. Tačiau tyrimai rodo. jog esame to verti. MacLeodas. galime sutrikti („visi galvoja. kad gyvendamas kaimelyje jis drovėjosi. • Rūpestis dėl savęs motyvuoja mūsų socialinę elgseną. nepaminėdavo Bantingo (Ross. 1981). baltaodis amerikietis. Mes galime būti vienokie. Kai netyčia įjungiame bibliotekos apsaugos sistemą ar susivokiame. priklau- . 2001). Lygindami save su kitomis kultūromis. išorinis patrauklumas apskritai. kad aš esu bukagalvis"). kitokie . į vakarienę atėjęs be dovanos šeimininkui. Kai 1923 metais Frederickas Bantingas ir Johnas MacLeodas gavo Nobelio premiją už insulino atradimą.ryšiuose kyla problemos.su draugais ir dar kitokie . Rūpinimasis savo įvaizdžiu turi didelės įtakos mūsų elgsenai. jog laboratorijos vadovas MacLeodas daugiau trukdė nei prisidėjo. turi reikšmės). tarp mūsų ir kitų žmonių vyksta abipusiai mainai. Bantingas pareiškė.su dėstytojais. Nuomonė apie save priklauso nuo to. su kuo mes tuo metu bendraujame. Dėmesio centro efektas ir su juo susijusi permatomumo iliuzija tėra tik du iš daugelio pavyzdžių. Mes nesame objektyvūs. kalbėdamas apie šį atradimą. kad kiti mūsų nerimo priežasties dažniausiai nepastebi ar greitai pamiršta (Savitsky ir kiti. darbe ar žaisdami patiriame sėkmę. žmonės kankinasi dėl savo išvaizdos (net jei rūbai ir menki netobulumai pastebimi mažiau nei manome. kad būdama Afrikoje drovėjosi. nešališki įvykių vertintojai. Varžydamiesi dėl premijų mokslininkai retai kada per mažai vertina savo indėlį. Nuo to. kad esame vienintelis svečias. bendraudami su mama. Mūsų veiksmai dažnai būna strateginiai. Štai daugiau jų: • Socialinė aplinka daro įtaką mūsų savimonei. Kai namuose.vedybiniuose . Kaip ir įžvalgūs politikai. Norėdami sudaryti teigiamą įspūdį. kaip vyksta savasties ir mus supančio socialinio pasaulio sąveikos. mano tik ką iš Nepalo sugrįžęs draugas. jog yra amerikietė. • Egoizmas veikia mūsų nuomones. Susan Andersen ir Serena Chen (2002) atkreipia dėmesį į tai. • Socialiniai santykiai padeda apibrėžti savąjį Aš. jog yra baltasis. kai rašiau šiuos žodžius. po valandos mano draugė juodaodė amerikietė papasakojo. kad skirtingi santykiai lemia skirtingą saviraišką. Tą dieną. papasakojo.2 s k y r i u s . kaip vėliau pamatysime. Kai artimuose . Tik nedaugelis išsiskyrusių kaltina save. rasėmis ar kita lytimi. mes stebime kitų žmonių lūkesčius bei elgseną ir atitinkamai modeliuojame savąją. atsakomybę už jas dažniau primetame savo partneriui. ką mes apie save galvojame ir ką sau jaučiame.

Kita . Savitsky ir Gilovichas pakartojo savo eksperimentus. kad tik jūs tai pastebite". kad žmonės pervertina savo vidinių būsenų „akivaizdumą". ir ar kitas asmuo atrodė susijaudinęs. kad jūsų drovumas labai pastebimas? O gal kada drebėjote. ir paprašydavo stovinčio dalyvio kalbėti šia tema 3 minutes. jie į savo laboratoriją poromis pakvietė 40 Kornelio universiteto studentų. kad supažindintieji su permatomumo iliuzija geriau vertino savo kalbą ir pasirodymą negu tie.35 3.. Vėliau jie vertindavo. nes jiems nereikėjo kalbėti. Vienas iš jų stovėdavo ant pakylos. paprašyti meluoti. ir manėte.1 lentelėje matome. todėl žinau.grupė buvo padalyta pusiau. prisiminkite šių eksperimentų išvadą: kiti žmonės pastebi mažiau negu jums atrodo. kaip seksis kalbėti. ką kiti pagalvos. kad toks skirtumas šioje tiriamųjų imtyje būtų atsiradęs dėl atsitiktinės variacijos).labai susijaudinęs).83 2. 27 iš 40 tyrimo dalyvių (68 proc. Tada dalyviai apsikeisdavo vietomis ir kitas asmuo 3 minutes ekspromtu kalbėdavo kita tema. kaip jums atrodo. kad kitiems atrodote susijaudinę. Norėdami tai sužinoti.. kurie kalbėjo kontrolinėmis sąlygomis ar buvo nuraminti.) Savitsky ir Gilovichas domėjosi. Juos vertino ir stebėjusieji pasisakymą." Jiems buvo paaiškinta. gal tai padėtų jiems Vertinimo tipas Kalbėtojo savęs Kontrolinės Nuraminimo Žinojimo sąlygos sąlygos sąlygos vertinimas 3.94 3. Savitsky pasiūlydavo temą pavyzdžiui. Turėdami tai galvoje. kad atrodė labiau susijaudinę (vidutiniškai 6. bendraudami su jums patinkančiu asmeniu. Kokie buvo rezultatai? Apie save žmonės manė.. mano.25). Kalba buvo įrašinėjama į vaizdo juostą.04 3.65). kad jie atrodė labiau susijaudinę negu partneriai. Kalbantieji mano. kad jų susijaudinimas nepastebimas. kad atrodome susijaudinę Ar kada nors drovėjotės. Skirtumas pakankamas. kad auditorija nepastebi jūsų susijaudinimo taip labai.65* 2. Dar daugiau. SOCIALINIS MĄSTYMAS mokslinių tyrimų išvada Kai jaudlnamės dėl to.1 LENTELĖ. kad visi tai pastebi. Kitai pusei grupės (žinojimo sąlygos) buvo paaiškinta permatomumo iliuzija: „Tyrimais įrodyta. Vėliau Savitsky ir Gilovichas svarstė: jei oratoriams būtų pasakyta. Paprašyti paragauti bjauraus skonio gėrimo mano. Vidutiniai pasisakymo vertinimo balai (kalbėtojų ir stebėtojų akimis) nuo 1 iki 7 atsipalaiduoti ir geriau pasirodyti. kuriems reikia perskaityti pranešimą klasėje ar prieš auditoriją teigia nerimaujantys ne tik dėl pranešimo. Verčiau atsipalaiduokite ir pasistenkite gerai pasirodyti. atsipalaiduokite ir pasistenkite gerai pasirodyti.. Kalbos kokybė Atsipalaidavimas Stebėtojo vertinimas Kalbos kokybė Santūrumas * Kiekvienas iš šių rezultatų statistiškai smarkiai skiriasi nuo rezultatų kontrolinėmis ir nuraminimo sąlygomis. Pusei jų (nuraminimo sąlygos) dar buvo pasakyta: „Nereikia jaudintis dėl to. kad kiti pastebės jų apgavystę . Visiems šios grupės nariams buvo pasakyta: „Tikriausiai nerimaujate..eksperimentinė . ar labai susijaudinę jie patys atrodė kalbėdami (nuo 0 . gali peraugti į ilgalaikį nerimą. . kad visi mato jų susijaudinimą bet iš tikrųjų taip nėra. ar „permatomumo iliuzija" būdinga nepatyrusiems oratoriams ir ar tai gali sugadinti jų pasirodymus.) manė. kad visi matys jų nerimą.23* 4. Jei susijaudinsite. kad visi pastebi jų pasibjaurėjimą kurį jie vos gali nuslėpti. kokie jie susijaudinę. nepradėkite dėl to nerimauti". Taigi kitą kartą kai jaudinsitės dėl to. ir kad visi matys. Tai panašu į nemigos baimę. Žmonės. (Aš pats mikčiojau ir lankiau kalbos terapijos užsiėmimus.90 2. o kitas sėdėdavo.visiškai ramus iki 10 . Jie paprašė eksperimento dalyvių kalbėti prieš pasyvią auditoriją kuri nesijaudino. įsitikinimas. kad žmonės jaudinasi.. kad būtų statistiškai reikšmingas (nepanašu. Į laboratoriją jie pasikvietė dar 77 Karnegio universiteto studentus ir po 5 minučių pasirengimo paprašė jų tris minutes kalbėti apie tarprasinius santykius universitete.. kuris sustiprina mikčiojimą. stebėtojų vertinimai sutapo su kalbėjusiojo savęs vertinimu. Tai visiškai natūralu. Bet ir vėl kalbėjusieji pervertino savo susijaudinimo matomumą. ir nerimavote.juk tai taip akivaizdu.50 3. Daugelis žmonių.62 3. „Geriausi ir blogiausi dalykai mūsų gyvenime". Jei susijaudinsite.56 I dalis.20* 4. žinokite. kalbėdami prieš auditoriją. 2. Vienos grupės nariams (kontrolinės sąlygos) nebuvo duota daugiau jokių nurodymų.. Norėdami įsitikinti duomenų patikimumu. negu vertino jų partneriai (5.50* 4. kad visi tai mato? Kennethas Savitsky ir Thomas Gilovichas (2003) iš savo ir kitų mokslininkų tyrimų žinojo. Jei skaitant pranešimą virpa keliai ir dreba rankos. ar į nerimą dėl mikčiojimo.69 3. kuri neleidžia užmigti. Po pasisakymo dalyviai vertino savo kalbos kokybę ir susijaudinimo lygį (šį kartą 7 balų skalėje). bet ir dėl to.

Baumeister. nukreipiant jį kita kryptimi. Savojo Aš samprata: kas aš esu? Kad ir ką mes darytume artimiausius aštuoniasdešimt metų šiame pasauliniame erdvėlaivyje. daugumai žmonių pats įdomiausias asmuo yra jis pats. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 57 so.ir taip prisitaikyti. . kokį įspūdį darome kitiems. 2005 metais internetinio psichologijos tyrimų archyvo „PsycINFO" knygų bei straipsnių santraukose sąvoka savasis Aš buvo paminėta 13 580 kartų . valdo reputaciją ir santykius.2 s k y r i u s . kam priklauso šita ranka. savojo Aš samprata (self-concept) Žmogaus atsakymai į klausimą „Kas aš esu?" Mūsų pasaulio centras: kaip mes suvokiame save Svarbiausia jūsų dalis yra savasis Aš. kad mūsų emocijos yra akivaizdesnės negu iš tikrųjų (permatomumo iliuzija). kieno prisiminimus ir patirtį išgyvenate. nuraminant savąjį Aš. jausmus ir veiksmus. ką sumanytume ir sukurtume. siekiant gyvenimo pilnatvės. Jis įsivaizduoja alternatyvas. (Kokius penkis atsakymų variantus galėtumėte pateikti?) Šių atsakymų visuma apibrėžia jūsų savojo Aš sampratą. Tolimesniuose skyriuose pamatysime. Religinė meditacija praktikuojama norint atsikratyti nuolatinio egocentrinio susirūpinimo. Žinote. „Niekas taip nedomina žmonių kaip žmonės. Savęs supratimas rikiuoja mūsų mintis. kaip juos prisimename ir kaip reaguojame į aplinkinius. • Taip pat esame linkę tikėti. Psichologas Jonathanas Haidtas (2006) priduria: „Visur ir visada mistika skatina savojo Aš praradimą." Roy F. Dėl šių priežasčių nė viena psichologijos tema šiandien nėra labiau tyrinėjama nei savasis Aš. Toliau šiame skyriuje apžvelgsime savojo Aš sampratą (kaip mes suprantame save) ir savojo Aš išraišką (kokiu būdu savęs supratimas veikia mūsų nuostatas bei veiksmus). esame linkę tikėti. Be to. kaip pastebėjo Markas Leary (2004). įvertinti dabartį ir prognozuoti ateitį . su kuo susipažintume ir sveikintumės. kiek daug mūsų poelgių (daugiau negu man atrodė) kontroliuojami ne sąmoningai. savasis Aš kartais gali būti kliūtis. susiliejimą su kažkuo didesniu". mažinant potraukį materialiems malonumams. Kaip ir ar tiksliai mes save pažįstame? Kas nulemia savojo Aš sampratą? Kadangi esate unikali ir sudėtinga būtybė. Tačiau savasis Aš lemia ilgalaikį planavimą. viską perfiltruosime per save. kad kiti kreipia į mus daugiau dėmesio negu iš tikrųjų yra (dėmesio centro efektas).devynis kartus daugiau nei 1970 metais. kas jūs esate. o automatiškai. lygina save su kitais. The Selfin Sočiai Psychology. sakinį „Aš esu " galite užbaigti labai įvairiai. tikslų iškėlimą ir susivaldymą. Be to. 1999 („Savasis Aš socialinėje psichologijoje") APIBENDRINIMAS Dėmesio centras ir iliuzijos • Susirūpinę tuo. kaip mes interpretuojame įvykius. Savo ruožtu kiti žmonės padeda mums geriau suvokti save. Jis padeda prisiminti praeitį.

kokią įtaką atminčiai daro mūsų Aš.daro didelę įtaką mūsų socialinės informacijos apdorojimui. konkretūs įsitikinimai. kai mąstote apie save (Zimmer.mus pačius. kad svarbų vaidmenį čia atlieka dešinysis smegenų pusrutulis. Nuo šių schemų priklauso. 1984). 1987). kad kairioji ranka yra jo ir jis gali ją valdyti (Decety ir Sommerville. tinka mums apibūdinti. o jūs tikriausiai sunkiai atpažinsite savo veidą. 1996). Suleiskite anestetikų į kairiąją miego arteriją. mūsų klausos radaras tą pačią akimirką perkelia dėmesį į šį objektą. sutampančią su jūsų Aš schema (Kihlstrom ir Cantor. kad esame atletiški. vėliau šį posakį prisimename geriau nei tuomet. Tai. 2003). Ir jei kalbėdami su kitu žmogumi išgirstame. Po dviejų dienų iš pokalbio su kuriuo nors žmogumi mes geriausiai prisimename tai. Symons ir Johnson. jog esame atsakingi net už tuos įvykius. 1992). Savojo Aš sampratos elementai. ar konkretus pasakymas. 1979.tai mintinės struktūros.būti sportininku). Kai kurie tyrimai rodo. ir save. S O C I A L I N I S M Ą S T Y M A S Aš schema (self-schema) Nuomonė apie save. apie ką galvojame susiedami informaciją su savimi. iš kur kyla savojo Aš pojūtis. Jei mūsų paprašo palyginti save su apsakymo herojumi. kuri tvarko ir nukreipia su mumis susijusios informacijos apdorojimą. mes ją greitai apdorojame ir gerai įsimename (Higgins ir Bargh. dažnai pervertiname kitų žmonių dėmesį mums. Jis būna aktyvesnis. nuorodos į save efektas (self-reference effect) Tendencija veiksmingai apdoroti ir lengvai prisiminti informaciją susijusią su pačiu savimi. . Taigi prisiminimų sankaupa apima mus labiausiai dominantį objektą . Aš schemos . 2005). Šis reiškinys žinomas kaip nuorodos į save efektas: kai informacija yra aktuali savojo Aš sampratai. neurologai tiria smegenų veiklą. kuriam buvo sužalotas dešinysis pusrutulis. Jūs greitai prisimenate su sportu susijusius potyrius ir palankiai sutinkate informaciją. Nuorodos į save efektas patvirtina pamatinę tiesą: save suvokiame kaip pasaulio centrą.suvokimas. kuriuose atlikome tik nežymų vaidmenį (Fenigstein. ką jis sakė apie mus (Kahan ir Johnson. nutukę. kaip suvokiame.atrodo. nesuprato. esantis tuoj pat už akių . Spręsdami apie kito žmogaus veiklą ar elgesį dažnai spontaniškai lyginame jį su savimi (Dunning ir Hayes. 1987.58 I dalis. ir dešinysis pusrutulis „užmigs". „mėgstantis bendrauti". atsimename geriausiai. Jei mūsų paklausia. nuo kurios priklauso savivoka. šį herojų mes atsimename geriau. įsimename bei vertiname ir kitus žmones. Savojo Aš sampratą sudarančios Aš schemos padeda sisteminti ir atkurti įvairius patyrimus. Nuoroda į save Panagrinėkime. yra Aš schemos (Markus ir Wurf. Vidurinė priekakčio žievė . Schemos . ar jis tinka apibūdinti kuriam nors kitam žmogui. palaiko savojo Aš pojūtį. kuriomis vadovaudamiesi mes tvarkome savo pasaulį. išmintingi ar dar kokie nors . 1984). jei klausiama. Kadangi esame linkę save matyti scenos centre. Norėdami suprasti. Kuiper ir Rogers. kuriais vadovaudamiesi apibrėžiate save. kad kažkas paminėjo mūsų vardą. tada jūs pastebite kitų žmonių išvaizdą ir jų fizinius gebėjimus. Jei svarbiausią vietą jūsų savojo Aš sampratoje užima sportas (jei viena iš jūsų Aš schemų . Paprastai manome. 1997).neuronų takelis tarp smegenų pusrutulių. pavyzdžiui. Vienas pacientas.

1 paveikslą).turtingi. patyrusiais nesėkmę moksle. savęs lyginimas su kitais. kuriuos susiformuojame. palaipsniui absorbuojasi į savęs supratimą. šeimos nario ir draugo. 1986) pastebi. Hazel Markus ir jos kolegos (Inglehart ir kiti. priklausomai nuo atliekamo vaidmens galime pritarti tam. tačiau tam tikras vaidmuo tenka ir socialiniam patyrimui. nemylimais. kas prasidėjo kaip vaidyba gyvenimo teatre. 1989. kultūrinė aplinka. aistringai mylimi ir mylintys. kuo mes svajojame a r b a . galimi Aš (possible selves) Vaizdiniai to. Galimą Aš kartais lemia ir baimė. bet ir kuo galime tapti . Markus ir Nurius. iškeldami konkrečius gyvenimo. ne tik apibūdinančios. Mūsų atliekami vaidmenys Įgydami naują vaidmenį . nes ji suteikia kryptį mūsų mąstymui ir elgesiui (žr. kad galimi Aš yra vaizdiniai to. tikslus.iš pradžių jaučiame drovumą.galimi Aš.1 PAVEIKSLAS Savojo Aš samprata Kas aš esu? Savęs vertinimas Savosios vertės pajautimas Savasis Aš Savęs pažinimas Kaip aš galiu save paaiškinti ir prognozuoti? Socialinis Aš Mano. mūsų sėkmės ir nesėkmės. tėvo.universiteto studento. prekybos atstovo . 2.neturinčiais darbo. liekni. Tačiau kas apibrėžia savojo Aš sampratas? Dvynukų tyrimai rodo.abai bijome tapti ateityje. kad asmenybė ir savojo Aš samprata priklauso nuo genetinių veiksnių. socialiniai tapatumai. vaidmenys. Tačiau tai. apie ką iš tiesų nelabai tegal2. Pavyzdžiui. kokiais mes galime tapti . kokie mes svajojame būti . grupės tapatumas . Socialinio Aš raida Savojo Aš samprata tapo viena svarbiausių socialinės psichologijos temų. kurio ilgimės. Savojo Aš sampratai daro įtaką: • • • • • mūsų atliekami vaidmenys. Šie galimi Aš motyvuoja mūsų elgesį. kaip studento. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 59 Galimi Aš Savojo Aš sampratą sudaro asmeninės schemos. kas mes esame dabar.2 s k y r i u s .

Kaip mes nusprendžiame. 2004). kas esate . kad esame turtingi. savo išskirtinumą suvokiate labiau. kai kiti atrodo buki. išmintingi ar žemo ūgio? Vienas būdų yra pasitelkti socialinius palyginimus (Festinger. kurie savo mokykloje buvo pirmūnai. jog laikomės pažiūrų. religija.jūsų rasė. Jei esate vienintelė moteris vyrų grupėje arba vienintelis kanadietis tarp europiečių. Stapel ir Suls. profesija ir t. Socialinis apibrėžimas. 2000). Socialiniai palyginimai socialinis palyginimas (sočiai comparison) Savo gebėjimų ir nuomonių vertinimas. turtingi esame ar vargšai. Matydami savo kolegų veiklos rezultatus. kurioje mokosi vos keli labai gabūs mokiniai (Marsh ir kiti. 1992). išmintingi. . savo socialinį tapatumą dažniausiai suvokiame. kas jūs esate . Pašmaikštavę apie savo organizaciją.suvokimą. 4 skyrių). Be to. SOCIALINIS MĄSTYMAS vojame. labiau jaučiate savo etninį tapatumą ir atitinkamai reaguojate. 1995. kurias išsakėme. Britanijoje. „Stambi žuvis" patenka į didesnį tvenkinį. 2004). Socialinis palyginimas padeda suprasti. 1954). kai kiti atrodo beširdžiai. rūpestingi. Baigę vidurinę mokyklą labai gerais pažymiais. Kai priklausome mažai didesnės grupės daliai.60 I dalis. Viename neseniai atliktame tyrime daugiau kaip du trečdaliai škotų teigė. Vaidmuo tampa tikrove (žr. aukšti ar žemo ūgio: lyginame save su kitais ir vertiname skirtumus. negalime atsispirti pagundai palyginti save su jais (Gilbert ir kiti. Socialinis tapatumas Savojo Aš sampratą . „Būti škotu tam tikra prasme reiškia nemėgti anglų arba niekinti juos" (Meech ir Kilborn. mes stengiamės pateisinti savo žodžius. apie socialinį tapatumą galvojame mažiau. lytis. kuriame neseniai buvau apsistojęs. kas jūs nesate. išmintingi ar bukapročiai. Jaučiamės gražūs. lyginant save su kitais. Pastebėjau šį mažumos tapatumo reiškinį viename Škotijos viešbutyje. galime pradėti manyti. labiau jais įtikėdami. stebėdami save galime ir atsiskleisti. t. tuo tarpu visi škotai (kurie yra tokie patys britai) nurodė „škotai". kad save laiko pirmiausia škotais. . jei lanko mokyklą. mažiau kaip vienas iš šešių save laikė britu. kur anglai škotų atžvilgiu vyrauja santykiu 10:1. Etninis tapatumas išsamiau aprašytas 9 ir 13 skyriuose. kuriuose būna dideli konkursai. O Anglijoje tik 31 proc. Socialinis palyginimas turi didelę reikšmę. bet ir socialinis tapatumas. škotai savo tapatumą iš dalies supranta kaip skirtingumą nuo anglų. Svečių knygoje visi anglai savo tautybę nurodė „britai". pagal kurį sprendžiame.sudaro ne tik asmeninio tapatumo (asmeninių savybių) suvokimas. nes čia įstoja daug studentų. kai priklausome daugumai. įstoję į didelius universitetus.taip pat parodo. save pirmiausiai laikė anglais (Scottish Life. Jei esate juodaodis studentas tarp daugumos baltaodžių arba baltaodis tarp daugumos juodaodžių. kai kiti atrodo nepatrauklūs. Tai padeda nustatyti standartą. daugelis savo gebėjimais pasitikinčių mokinių pasijunta nesaugiai. kodėl mokiniai yra geresnės nuomonės apie savo gebėjimus moksle.

3 skyrių). Savo vertę jaučiantys žmonės. mažiau baiminasi ir nerimauja (Ozer ir Bandūra. pagal kuriuos vertina savo pasiekimus. manydami. jaučiamės kompetentingesni. kuriuos kiti pavadina talentingais. Susidūrę su konkurentais. 1991. Vaikai. Tafarodi ir Vu. kuriam mes pavydime. bet ir kasdienės patirties. 1978. o patyrę nesėkmę būna atkaklesni (Brockner ir Hulton. jog konkurentas yra privilegijuotoje padėtyje (pavyzdžiui. studentai ima aukščiau vertinti savo mokymosi gebėjimus. ypač jei šią nesėkmę ar nelaimę patyrė žmogus. principas „sėkmė stiprina savosios vertės pojūtį" paskatino kelis psichologus tyrinėtojus išnagrinėti klausimą. jų manymu. 1999] paaiškėjo. jie rečiau tampa priklausomi nuo narkotikų bei alkoholio. Brown. ir mes patys apie save imame geriau galvoti. įdiegia šias idėjas į savojo Aš sampratą ir elgseną (žr. jie sugriežtina standartus. Aplinkinių nuomonė Kai kiti apie mus galvoja gerai. varžovai turi geresnį trenerį ir daugiau laiko treniruotėms). Tačiau kritikai įrodinėja. Patyrę sėkmę moksle. Wheeler ir kiti. kad vaikams sakoma. juos rečiau kamuoja skrandžio opos bei nemiga. Suls ir Tesch. socialinė padėtis ar sėkmė. mažiau jautrūs nesėkmėms. darbščiais ar paslaugiais. reikalingus apsiginti nuo seksualinių užpuolikų. Jei stengiantis iš visų jėgų pavyksta ką nors pasiekti. Kaip buvo pastebėta 1 skyriuje. stiprinant savivertę teigiamomis frazėmis („Tu esi nuostabus! Tu ypatingas!"). 1982). 1984. moterys jaučiasi mažiau pažeidžiamos. Smith ir kiti. yra laimingesni. 1996). 2002. 1997). Nugalint sunkumus ir įgyjant naujų įgūdžių. Prastas savęs vertinimas kartais iš tiesų kelia problemų. o tai dažnai juos skatina dar daugiau dirbti ir daugiau pasiekti (Felson. o ne žemyn (Gruder. 1990). 1977. Jei imamės sudėtingų. Jei etninių mažumų studentai jaučia stereotipų apie jų akademinius gebėjimus grėsmę ar- . tiriant universiteto plaukikus [Shepperd ir Taylor. Socialinis palyginimas taip pat gali sukelti ir kančią. kokie jie nuostabūs. 1997). kurie menkai save vertina. Savo vertės pajautimą stiprina ne tik tai.2 s k y r i u s . 1978. jog. Kai pagerėja žmonių pajamos. Kai žmonės gerai jaučiasi ir kopia aukštyn sėkmės laiptais. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 61 Todėl slapčia galime džiaugtis kolegos nesėkme. Marsh ir Young. ar galima padidinti pasiekimus. tačiau realių užduočių ir jas sėkmingai įvykdome. atsiranda didesnio pasitikėjimo savimi ir galios jausmas. bet ir sunkiai iškovoti laimėjimai. Jausmai yra atsakas į tikrovę. giname savo susvyravusį pasitikėjimą savimi. socialinio tapatumo bei palyginimo. „Niekada nelyginkite!" Karalius Charlesas I (1600-1649) Sėkmė ir nesėkmė Savojo Aš samprata priklauso ne tik nuo mūsų vaidmenų. Ištobulinusios savigynos įgūdžius. ir jei tokia nesėkmė mums negresia (Lockwood. kad beveik tą patį galima teigti ir atvirkštine prasme: problemos bei nesėkmės menkina savivertę. palyginti su tais. jie žiūri į viršų. mūsų sėkmė augina viltį ir didesnį pasitikėjimą savimi.

kur žmonės labiau linkę gėdytis. jog mūsų savojo Aš sampratai svarbu ne tai. įgyjamas pasitikėjimas savo jėgomis ir apibrėžiamas asmeninis. suvokiant pačius save. nepriklausomas Aš. . jų palikuonys. dominuoja individualistinės nuostatos. standartinis amerikiečių atsakymas buvo . o tai. jo tapatumas . Mes. Cooley teigė. Shinobu Kitayama (1996) praneša. Paauglystė yra laikas. Jų gėdos ir menkos savi vertės jausmas buvo grindžiamas biologine . Japonijoje. bet asmeniniams interesams ir kad asmens tapatumas apibūdinamas kaip asmeninių savybių visuma. pavyzdžiui. „Aš" ir kultūra Kaip jūs užbaigėte anksčiau pateiktą teiginį „Aš esu "? Gal paminėjote savo asmenines savybes. Cooley (1902) mūsų įprotį. kad savivertė yra psichologinis matas. 9 skyrių).vakar. kai nutolstama nuo tėvų. 1979). kaip atrodome kitiems. o ne tapatinimasis su grupe.prieš keturias dienas. o ne didžiuotis savo laimėjimais. Sociologas Charlesas H. Sociologas George Herbertas Meadas (1934) patobulino šią koncepciją. ką mes įsivaizduojame juos galvojant. prieš kiek dienų jie paskutinį kartą ką nors pagyrė. pastebėdamas. kuriuo remdamiesi vertiname kitų žmonių požiūrį į mus ir atitinkamai reaguojame. „aš esu Žuvis". teigianti. vertybėmis ir svajonėmis .) Todėl kiti gali pervertinti mūsų pagyrimus ir savo įvaizdį susikurti kiek pagražintą (Shrauger ir Schoeneman. kai susiduriame su socialine atskirtimi. pavyzdžiui.bendruomenės . kad mes suvokiame savo atspindžius. Jei žmogų išrautų su šaknimis ir perkeltų į kitą šalį. ir vieni. kuriuos amerikiečiai draugai sako vienas kitam. jie savo interesus gali sieti su kitomis sritimis (Steele. Tikimybę išlikti jiems garantuodavo bendruomenės apsauga. kad pirmenybė yra teikiama ne grupės. pastebi Markas Leary (1998). „aš esu sąžiningas". įvaizdžio sureikšminimas ryškiausiai pastebimas Vakarų šalyse. Užuot kovoję su tokiu išankstiniu vertinimu. „aš esu aukštas" arba „aš esu lengvai bendraujantis"? O gal nurodėte ir savo socialinę tapatybę. Mūsų protėvių likimas priklausė nuo kitų žmonių nuomonės apie juos. jei ką nors nuvylė. Kaip pamatysime.išliktų nepaliestas. todėl kankinamės ir imame mažiau save vertinti.išmintimi. Tapatumas yra labai uždaras. standartinis atsakymas buvo . Jis teigia. Kai Kitayama ir jo kolegos paklausė žmonių.kaip unikalaus asmens su konkrečiais gebėjimais. tarsi veidrodžiu naudotis įsivaizduojama kitų žmonių nuomone apie mus. tačiau susilaikome nuo pašaipų. spėdami. (Sakome komplimentus. ypač industriniuose Vakaruose. turime panašų giliai įsišaknijusį poreikį priklausyti. ką kiti apie mus galvoja. 1997. savybėmis. pavadino veidrodiniu savuoju Aš. individualizmas (individualism) Koncepcija. Paprastai lengviau kitus girti nei kritikuoti. kad apsilankiusius Šiaurės Amerikoje japonus paprastai apstulbina gausybė komplimentų.62 I dalis. SOCIALINIS MĄSTYMAS ba jei moterys jaučia stereotipų apie jų menką matematikos bei tiksliųjų mokslų išmanymą grėsmę. ir kiti gali nesitapatinti su šiomis sritimis. žr. „aš esu MacDonaldas" arba „aš esu musulmonas"? Kai kuriose kultūrose.

Štai trys objektai: panda. labiau liaupsina savo jėgomis pasikliaujantį herojų nei žmogų. Pavyzdžiui. masajų genties atstovai. kuriuos iš jų galima susieti? Gal pandą ir beždžionę. 2001.2 paveikslą). japonai išsyk prisiminė 60 kartų daugiau fono detalių nei amerikiečiai ir pastebėjo daugiau sąsajų (varlę šalia jūros augalo). kad jūsų gyvenimas taps turtingesnis. kuri puoselėjamas kolektyvizmas. Čia sakoma „nuėjau į kiną". . kolektyvizmas (collectivism) Pirmenybės teikimas savosios grupės (dažnai savo giminės ar darbo kolektyvo) tikslams. 1998. kur kas dažniau nei australai. Šalyse. Sakykite. tyrinėtojai ir toliau laiko individualizmą ir kolektyvizmą svarbiais kultūriniais kintamaisiais (Schimmack ir kiti. bet ir kitoks mąstymo būdas. 1999). beždžionė. Liberalūs žmonės dažniau būna ekonominiai kolektyvistai ir moraliniai individualistai. mobilumas. o ne „aš nuėjau į kiną". 1997. jei apibrėšite galimus savuosius Aš ir tikėsite savo asmeninės kontrolės galia. kalbant rečiau sakoma „aš" (Kashima ir Kashima. Ma ir Schoeneman. 1997). 2. Skirstyti kultūras į individualistines ar kolektyvistines per daug primityvu. ką Shinobu Kitayama ir Hazel Markus (1995) vadina abipusiai priklausomu savuoju Aš. abipusiai priklausomas savasis Aš (interdependent self) Asmeninio tapatumo grindimas ryšiais su kitais žmonėmis. nes individualizmo atžvilgiu visose kultūrose esama įvairių žmonių (Oyserman ir kiti. 1994). su kuria jie tapatinasi (Kanagawa ir kiti. Konservatyvių pažiūrų asmenys dažniausiai būna ekonominiai individualistai („neapdėkite manęs mokesčiais ir nenurodinėkite man") bei moraliniai kolektyvistai („uždrauskite amoralumą"). nes veiksnys yra aiškus gramatiškai arba iš konteksto. indai. Marshall. teigia socialinės psichologijos ekspertas Richardas Nisbettas knygoje Geography of Thought („Minties geografija"). Daugumoje Azijos. Šios kultūros puoselėja tai. pateisinantį kitų lūkesčius. Jungtinių Valstijų havajiečiams ir Pietuose esančių valstijų gyventojams kolektyvizmo jausmas būdingesnis nei kalnuotose Vakarų valstijose. miestietiškas gyvenimo būdas ir žiniasklaida (Freeman. Afrikos ir Centrinės bei Pietų Amerikos kultūrų labiau vertinamas kolektyvizmas. b). Kino filmuose vaizduojami šiurkštūs herojai. Nepaisant individualių ir tarpkultūrinių skirtumų. Žmonės yra savikritiškesni ir ne tokie savimylos (Heine ir kiti.2 s k y r i u s . amerikiečiai ir britai teiginį „Aš esu " užbaigtų nuoroda į grupę. 1999). besipriešinantys valstybės aparatui. 2005). atitinkamai apibrėžiamas ir asmens tapatumas. nes jos priklauso gyvūnų kategorijai? Azijiečiai dažniau nei amerikiečiai įžvelgia santykius: beždžionė ėda bananą. Kai buvo parodytas gyvas povandeninio pasaulio vaizdas (žr. 1997. kur prieinama prabanga. 2003). Vakarų literatūra. Kolektyvizmo pasekmė yra ne tik kitokie nei individualistiniuose Vakaruose socialiniai santykiai. malajiečiai. Dainos skelbia: „Privalau būti savimi" ir garbina „didžiausią iš visų meilių" . tarkime. 1994). Individualizmas klesti ten. 2002a. pavyzdžiui. Oregone ir Montanoje (Vandello ir Cohen. Skirtinguose tos pačios šalies geografiniuose regionuose ir skirtingų politinių pažiūrų žmonių grupėse taip pat esama ir skirtingų individualizmo apraiškų. pradedant „Iliada" ir baigiant „Heklberio Fino nuotykiais". japonai ir Kenijos gyventojai. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 63 Vakarietiška psichologija teigia. Triandis. bananas.meilę sau (Schoeneman.

nieko nestebina Šiaurės Amerikos espresso kavinukėse.2 lentelėje.3 PAVEIKSLAS Savęs. kaip nepriklausomo ar abipusiai priklausomo. Jei tokie žmonės atskiriami nuo šeimos. Tačiau abipusiai priklausomas savasis Aš yra labiau integruotas į kitus (Markus ir Kitayama. Kalbamasi ne tiesmukai. Amerikiečiai daugiau dėmesio skirdavo vienai didelei žuviai (Nisbett. jie dažniau atsimindavo aplinką ir santykius tarp žuvų. 1992). labai karšta" .aplinkai (Nisbett. kiek sukurti harmoningą santykį su bendruomene ir ją remti. 1991). Korėjiečiai labiau vertina ne savo unikalumą.3 paveiksle ir 2.jie objektus ir žmones suvokia atsižvelgdami į jų tarpusavio ryšius ir sąsajas su aplinka. bet keletą „aš": „aš" su tėvais. gerų draugų. supratimo formavimas Nepriklausomas Aš pripažįsta santykius su kitais.ne tiek sustiprinti savąjį Aš.64 I dalis. pastebi Heejung Kim ir Hazel Markus (1999). Gyvenimo visuomenėje tikslas . apibrėžiančius jų tapatumą. bet mandagiai (Holtgraves. 1997). kad Rytų Azijos atstovamas būdingesnis holistinis mąstymas . kolegų. „aš" su draugais (Cross ir kiti.2 PAVEIKSLAS Azijietiškasis ir vakarietiškasis mąstymas Kai azijiečiams buvo parodyta povandeninio gyvenimo scena. Jie turi ne vieną. didelei žuviai. kurio savasis Aš abipusiai labiau priklausomas nuo kitų. 2003). Nepriklausomas požiūris į save Abipusiai priklausomas požiūris į save . Kava individualiam skoniui .latte „be kofeino. bendrumo su kitais pojūtis stipresnis. Žmogaus. abipusiai priklausomas nuo kitų Aš yra susitapatinęs su socialine grupe. su liesu pienu. ir mažiau . Iš šių tyrimų Nisbettas ir Takahido Masuda (2003) daro išvadą. „aš" darbe. 2003). jie praranda socialinius ryšius. bet keistokai atrodytų Seule. pavyzdžiui. Amerikiečiai daugiau dėmesio skiria pagrindiniam objektui. o tradici- 2. SOCIALINIS MĄSTYMAS 2. Kaip matome 2.

Azijos šalių kolektyvistai daž- „Reikia ugdyti savyje ryžtą aukoti mažąjį Aš Aš interesų. Individualistinių šalių gyventojai labiau stengiasi. Savojo Aš samprata: nepriklausomas ar abipusiai priklausomas Nepriklausomas Tapatumas yra Asmeninis.2 s k y r i u s . kokie įvairūs yra kultūriniai išskirtinumo ir konformistiškumo prioritetai. 77 procentai tiriamųjų išsirinko tą. Kurį pieštuką pasirinktumėte? Kai Heejung Kim ir Hazel Markus (1999) pasiūlė amerikiečiams išsirinkti vieną iš šių pieštukų.4 paveikslas).asmeniniai laimėjimai ir pasitenkinimas. kad ir kokios įvairios būtų veiklos sritys" (Tafarodi ir kiti. 2001). nes sėkmė didina savivertę (Heine ir kiti. Savojo Aš samprata yra veikiau lanksti (priklausanti nuo konteksto) nei stabili (nekintanti visose situacijose). Kolektyvistinėse kultūrose savęs vertinimas glaudžiai susijęs su tuo. 2002 ir 2. 1999). mano teisės ir laisvės Panašumui „Būk teisus pačiam sau" Individualistinės Vakarų Abipusiai priklausomas Socialinis. Tai taip pat didina jų savivertę. „ką kiti galvoja apie mane ir mano grupę". apibrėžiamas asmeninėmis savybėmis ir tikslais Aš . tampame piktesni ir niūresni nei tada.4 PAVEIKSLAS. mūsų socialinė atsakomybė bei santykiai Egoizmui „Žmogus ne sala" Kolektyvistinės Azijos ir trečiojo pasaulio Kas svarbu Nepritariu Sampratą apibūdinantis motto Pamatinės kultūros jas ir bendruomenės įpročius (Choi ir Choi. 2004). AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 65 2. . 2001). Reklamose čia rečiau akcentuojama laisvė rinktis pačiam ir dažniau vaizduojamos žmonių grupės (Markus. tik 31 procentas dalyvių išsirinko kitos spalvos pieštuką. Pasiūlius tą pačią užduotį azijiečiams. Šis rezultatas patvirtina." Kinų posakis dėl didžiojo 2. Vieno tyrimo metu keturi iš penkių Kanados studentų ir tik vienas iš trijų Kinijos ir Japonijos studentų pritarė teiginiui. Kilusiems iš individualistinių kultūrų savivertė yra labiau asmeninė ir mažiau priklausoma nuo santykių su kitais. kai grėsmė iškyla kolektyviniam tapatumui (Gaertner ir kiti.grupiniai tikslai ir solidarumas. Vakarų šalių individualistai mėgsta lyginti save su kitais. kuris buvo kitos spalvos. Japonai atkakliai siekia tikslo. Jei mūsų asmeniniam tapatumui iškyla grėsmė.2 LENTELĖ. net kai nesiseka (nenorėdami nuvilti kitų žmonių lūkesčių). pažymi Kim ir Markus. kai jiems sekasi. jog „nuomonė apie save (savo vidinį Aš) išlieka nepakitusi. apibrėžiamas ryšiais su kitais Mes .

Šie mainai paskatino imtis eksperimentinių tyrimų ir priminė. kodėl taip konkuruoja? Kodėl atrodo. Kultūrinės psichologijos tikslas yra nepažįstamus dalykus paversti pažįstamais. Susidūrimai kultūros plotmėje mus įtikina. SOCIALINIS MĄSTYMAS ką slepia moksliniai tyrimai Hazel Markus apie kultūrinę psichologiją Mes pradėjome bendradarbiauti garsiai stebėdamiesi. kilę iš vidurinės europiečių ir amerikiečių klasės. Būtent šis supratimas skatina mus ir toliau bendradarbiauti kultūrinės psichologijos srityje. kodėl amerikiečių gyvenimas yra toks keistas. Jie tyrinėja Europos ir Amerikos vidurinės klasės atstovus. Mičigano universitetas šalia. Visiems buvo atnešti tie patys patiekalai. netgi tarpusavyje. Stenfordo universitetas Shinobu Kitayama. Pasirinkimas yra apsunkinimas? Hazel ėmė svarstyti. P ~ . kavos ar arbatos? Kam apsunkinti svečią nereikšmingais sprendimais? Juk šeimininkė puikiai žino. jokių komentarų. šnekėti visi kartu. kad ją domina kitokia nei jos pačios nuomonė. Tai labai sutrikdė Hazel. gaivinamųjų gėrimų ar sulčių. o ne nuobodus ir neįdomus. o pažįstamus . Hazel pasakė. kokį išsirinko užkandį ir pagrindinį patiekalą.nepažįstamais. ir šie skirtumai darys įtaką psichologinei savijautai. jei visiems patiekiami tie patys valgiai? Ar vienodumo jausmas yra geras arba pageidautinas Japonijoje? Vaikštinėdama šalia Kyoto šventyklos Hazel priėjo kryžkelę ir prie vienos atšakos pamatė lentelę su užrašu „paprastas takas". Hazel jam atsikirsdavo anekdotais apie japonų keistenybes. visi ėmė studijuoti meniu. kodėl studentai negali tiesiog klausytis paskaitos ir kodėl amerikiečiai jaučia poreikį nuolatos vienas kitą pertraukinėti. kodėl jie tokie tylūs . Negi japonų studentai niekam neteikia pirmenybės.pasigirdo gilūs atodūsiai. debatai ir kritiško mąstymo požymiai? Net kai ji pateikė paprastą klausimą: „Kur yra geriausia makaronų parduotuvė?". Kituose socialiniuose ir kultūriniuose kontekstuose žmogus bei gyvenimo prasmė gali būti suprantami kitaip. nuomonių bei nuostatų? Kas dedasi jų galvose? Kaip pažinti žmogų. Paprastas takas reiškė. Jie aštuoniese nuvyko į prancūzišką restoraną ir. Tačiau šis atvedė į už šventyklos teritorijos esantį sąvartyną. Po to sekė įtemptas pokalbis tarp pakvietusio į restoraną japono ir jo japonų svečių. jog intelektą jie tapatina su gebėjimu iš kito žmogaus „išspausti" viską ką gali. Kas gi norės pasirinkti paprastą taką? Suprantama. gerai mokantiems anglų kalbą Hazel stebėjosi. net kai kalba profesorius. kad psichologiniam funkcionavimui vieta yra svarbus aspektas. kaip gali mėgautis vakariene? Kokia prasmė duoti valgiaraštį. kad kelias yra tinkamas ir geras. kaip tikra amerikietė Hazel pasirinko nepaprastą.jokių klausimų. kad galima gyventi ir kitaip nei esame įpratę. tad kodėl niekas į tai nereaguoja? Kur ginčai. ką galvoja? Shinobu stebėjosi. Ji patikino studentus.66 I dalis. Priėjo padavėjas ir atsistojo Hazel Rose Markus. neturi savo minčių. Kodėl jie taip emocionaliai komentuoja ir klausinėja. . arčia tik nebus raktas įjos patirtą pažeminimą Japonijoje. tad gali paprasčiausiai tai ir patiekti. Iki šiol daugiausia psichologijos darbų parašė mokslininkai. jei jis nesako. Jei pats negali pasirinkti patiekalų. Shinobu stebėjosi. Norite vyno ar alaus. po kurių sekė: „Kaip čia pasakius". Kelias savaites Japonijoje skaičiusi paskaitas studentams. kaip tokiose vietose priimta. kas kada geriausiai tinka atsigaivinti. kai visi vienas kitą gerai pažįsta? Shinobu šį savo nusistebėjimą išsakė amerikiečiams šeimininkams. kurie savo svečius verste užverčia gausybe įvairiausių pasirinkti verčiančių klausimų.

Mes nešiojamės vidinę informaciją esame supažindinti. kad iš tiesų dauguma amerikiečių savojo Aš su niekuo nesieja. . Tad kada. S.ragino vienas senovės graikų išminčius. laimė tolygi teigiamiems socialiniams potyriams . vienintelis visoje Visatoje. išskirtiniai ir keliantys pasigėrėjimą. čia dažniau skiriasi šeimos (Triandis.pavyzdžiui. grindžiamos ne darbo stažu. . Kolektyvistinėse kultūrose konfliktai dažnai kyla tarp grupių.kai jaučiasi naudingi. teigia Kitayama ir Markus (2000). individualistinėse kultūrose subrandinama daugiau pavienių nusikaltėlių. draugiškumo ir pagarbos jausmui." Iš tiesų. Tai neišvengiama kai kurių įdomių mokslinių tyrinėjimų išvada. nepaisant to. apie kurį mes žinome daugiau nei galėtume sužinoti stebėdami iš šalies. bus didžiausia tikimybė.2 s k y r i u s . Vakarams veikiant urbanistinę Japoniją ar Japonijos studentams atvykus mokytis į Vakarų šalis.artimumo. kuriems geriau sekasi. mes stengiamės tai daryti. 2000). ar savojo Aš samprata tampa labiau individualizuota? Ar japonai pasikeičia veikiami vakarietiškos paaukštinimo pareigose specifikos. Kai Kitayama (1999). Savęs pažinimas „Pažink save". dešimt metų dėstęs ir dirbęs mokslinį darbą Amerikoje. Ilgalaikių Kanados imigrantų savivertė taip pat yra stipresnė nei neseniai atvykusiųjų (ir tų. bet vidinė informacija būna klaidinga. . galiausiai ištarė: „Negi tikrai taip yra?" Kai Rytai susiduria su Vakarais . kodėl būtent šitaip jaučiamės ir elgiamės. Tai skatina savęs tobulinimą (White ir Lehman. įtikinėjami „pasikliauti savo galimybėmis" bei maitinami kino filmais. Be abejo. „Aš atkakliai jiems aiškinau šią vakarietiškąją savojo Aš sampratą . Tačiau vienas klausytojas. kad kiti jam trukdo? Stevenas Heine ir jo kolegos (1999) teigia. Tačiau kartais mes manome. Amerikiečių studentai laimę dažnai sieja su neutraliomis emocijomis . aplankė savo japoniškąją alma mater . AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 67 niausiai save lygina su tais. magistrantai bei doktorantai „apstulbo".Ir tas dalykas esame [mes patys]. o individualiais pasiekimais. Išbuvę Britų Kolumbijos universitete septynis mėnesius. jūsų nuomone. 2005). . Lewisas (1952.teigė C.Kioto universitetą. kurie gyvena Azijoje). kad pasikeičia. kuriuose policininkas herojiškai sučiumpa nusikaltėlį. Japonijos studentai ėmė labiau vertinti save. Tačiau ar iš tiesų mes gerai save pažįstame? „Yra vienas dalykas. kad žinome. išgirdę apie vakarietiškąją nepriklausomo savojo Aš sampratą. p. giliai atsidusęs.ir galiausiai jie pradėjo tikėti. 18-19). Mes noriai formuojame nuomonę apie save ir nedvejodami aiškiname. jog kolektyvistinės Japonijos ir individualistinių Jungtinių Valstijų studentai teigs patiriantys tokias teigiamas emocijas kaip laimė ir pakili nuotaika? Japonų studentams.

68 I dalis. skrandžio spazmus . sukels širdies ritmo bei kvėpavimo sutrikimus. kad juos veikia žiniasklaida. tačiau ne jiems.žavi praeivė (Schwarz ir Clore. kai vienas asmuo . Šie duomenys atskleidžia aštrią problemą: kaip iš tiesų mes suvokiame savo džiaugsmo ar liūdesio priežastis? O kaip mes suprantame savo valios laisvę? Kaip teigia Danielis Wegneris knygoje The Illusion of Conscious Will. kodėl esu toks liūdnas". kad ji veikia kitus. 1985. Dutton ir Aron. kad žmonės šoko simptomus priims kaip tabletės poveikį ir todėl pakęs stipresnį šoką nei negavusieji placebo. Wegneris atliko eksperimentą. Kartais . Paklausti. Nisbettas ir Schachteris tikėjosi. Prieš šį eksperimentą kai kurie studentai išgėrė placebo tabletę. Wilson ir kiti. 1596 fiktyvus tiriamasis (confederate) Eksperimentuotojo padėjėjas. kad tiriamųjų dėmesys buvo nukreiptas į jų kasdienes nuotaikas). Kiekvieno tyrimo pabaigoje žmonės įvertindavo. kurie vartojo placebo.ne. Tie dalyviai. Jie pademonstravo. miego trukmę ir taip toliau. jų nuomone. Kai tiriamiesiems buvo paaiškintas tabletės poveikis. gyvenimo beprasmybės jausmas. kaip buvo pasakyta. kodėl mes vienaip ar kitaip pasielgėme arba vienaip ar kitaip jautėmės. 2002 („Sąmoningos valios iliuzija"). kaip žmonės klysta skaitydami savo mintis. kuriame studijuojate? Kodėl smogėte savo kambario draugui? Kodėl nepamilote to ypatingo žmogaus? Kartais mes žinome kodėl. Taip pat daug klausimų kelia tyrimai. pakėlė keturis kartus stipresnį elektros šoką. Mes galime atmesti reikšmingus veiksnius ir išpūsti nereikšmingus. Stebėtina tai (turint galvoje.fiktyvus tiriamasis . 1982). eksperimento dalyviai per ausines išgirsdavo nupieštų objektų pavadinimus ir galėdavo sustoti ties bet kuriuo iš jų. jog niūrią nuotaiką jiems sukelia nesėkmės. kad Kolumbijos universiteto studentai leistų su jais išbandyti seriją vis stipresnių elektros smūgių. kurių metu žmonės aprašinėjo savo nuotaikas . taip atsitiko. Paklausti. žmonės mano. jie veikė savo valia. Tačiau kai priežastys yra subtilios.tyčia sustabdydavo pelę . VVilliam Shakespeare. kodėl. kurio metu du žmonės turėjo valdyti kompiuterio pelę. 1983. Pelei klaidžiojant lentele. o jaudulį einant kabančiu tiltu . Venecijos pirklys. orus. Net tada. vadinasi. Tiriamieji fiksavo ir veiksnius. kad jei mintis kilo anksčiau už veiksmą.panašiai kaip elektros šokas. pateikiame įtikinamus atsakymus. kad ši galėjo turėti tokį poveikį kitiems. 1974). Būdingas atsakymas buvo: „Aš net nepagalvojau apie tabletę". Tyrimų metu žmonės aiškino. SOCIALINIS MĄSTYMAS Elgesio paaiškinimas „Iš tiesų nežinau. kuri. jie sutiko. kad tiriamųjų nuomonė apie kurio nors veiksnio įtaką jų nuotaikoms mažai tesutapo su realiu poveikiu. galinčius turėti įtakos jų nuotaikoms: savaitės dieną. Iš tiesų poveikis buvo milžiniškas. Kodėl pasirinkote tą universitetą. kaip kiekvienas veiksnys paveikė jų nuotaikas. 1976. Taip pat žmonės įpratę neigti. jas aiškindami dažnai klystame. tabletės jie neminėdavo. Weiss ir Brown.kiekvieną dieną ištisus du ar tris mėnesius (Stone ir kiti. Richardas Nisbettas ir Stanley Schachteris (1966) paprašė. slystančią specialia lentele su mažais paveikslėliais. tačiau sutinka.

yra mokytas. ir spėti. Epley ir Dunningas paprašė studentų pasakyti. kuris pažįsta kitus. patariama prisiminti ankstesnį elgesį panašiose situacijose (Osberg ir Shrauger. atsižvelkite į praeitį. Sutelkdami dėmesį vien tik į teigiamus dalykus. teigia Tara MacDonald ir Michaelas Rossas (1997). ko gero. „Mokslinių tyrimų išvada. Kaip išmokti tiksliau nuspėti savo poelgius? Prognozuojant elgseną. ar jie vykdytų įsakymą sukelti kam nors stiprų elektros šoką. jog daugelis iš mūsų pasiduodame įtakai. o kitų žmonių veiksmus. Nicholas Epley ir Davidas Dunningas (2000) pastebėjo. kad jie valingai kažką padarė (arba nepadarė). (Žr. kad gali pasiduoti tokiai įtakai. Tad norėdami nuspėti ateitį. Kitais atvejais. kokia tikimybė. gali geriau prognozuoti nei jūs pats (pavyzdžiui. Daugiau nei keturi iš penkių teigė. Likus penkioms savaitėms iki „Gelsvųjų narcizų dienos" . Tas.kasmetinio Kornelio universiteto labdaros renginio. sakydamas: „Tas. įsimylėjėliai gali būti įsitikinę. Jei paklaustume. 1990). kad bendradarbiaus 64 procentai kitų eksperimento dalyvių). ieškodami vandens su virgulėmis arba pakeldami rankas hipnozės seanso metu. Atrodo. Žmonės taip pat dažnai klysta prognozuodami. jei šalia būtų dar keletas žmonių. Draugaujančios poros. žmonės kartais klysta. eksperimentai rodo. dauguma neigtų. yra išminčius". jūsų pažįstami. Dažnai jų draugai ir šeimos nariai būna įžvalgesni. kad bendrame lošime sieks abipusės naudos. kad taip pasielgs 56 procentai kitų studentų. Lao Dzė buvo teisus. kiek jų draugų pasielgs taip pat. Sąmoningos valios iliuzija") Elgesio prognozavimas Prognozuodami savo elgesį žmonės taip pat klysta. Laboratoriniame žaidime už pinigus 84 procentai tiriamųjų prognozavo.ties tam tikru paveikslėliu. Šioje ir kitose situacijose smegenys sukuria intuityvų asmeninio veiksmingumo pojūtį. 1986. kad jie per artimiausius du mėnesius patirs keletą įvykių (įsimylės. ar šnekus [Kenny. tikrieji eksperimento dalyviai manydavo. nors iš tiesų tai padarė tik 61 procentas (šis skaičius labiau sutapo su jų prognozėmis. kad juos veikia kažkokia išorinė valia. ir tai buvo arčiau jų prognozės. paprašęs universiteto studentų nuspėti. Tad tikėdami. ar susitikę naują žmogų jūs būsite nervingas. dauguma žmonių yra labiau mokyti nei išmintingi. ar jie nusipirks bent po vieną narcizą. Tačiau. kuris pažįsta save. ar dvejotų padėti aukai. 1994]). kad pelė sustodavo būtent jų valia. kad jų santykiai tęsis ilgai. pavyzdžiui. žmonės klaidingai mano. žiūrėdamos pro rožinius akinius. Tačiau iš tiesų nupirko tik 43 procentai studentų. prognozuoja. Štai ką pastebėjo Sidney Shraugeris (1983). kad mums kartais geriau sekasi nuspėti ne savo. kad jie visada mylės vienas kitą. susirgs ir taip toliau): jų prognozės nė kiek nebuvo tikslesnės nei vidutinė žmogaus patirtis. kad narcizą nupirks. kaip pamatysime. atlikę tyrimus su Vaterlo universiteto studentais. kaip klostysis jų santykiai. Stebėdami jūsų elgesį. .

Galbūt ir aprašyto eksperimento tiriamieji susiejo veiksmo numatymą su veidrodine (atspindėta) savo smegenų veikla? Taigi jei kasdieniame gyvenime numatome kitų žmonių poelgius. lyg jis keltų savo ranką. 2. kurio ranka sujungta su partnerio (eksperimentuotojo padėjėjo) ranka. Išgirdusi prašymą tiriamoji galėjo numatyti stebimų rankų judesius. nors iš tikrųjų tai padarė jo partneris. kad ten ne jos rankos. Žmogui.05 Kontrolinės sąlygos Gudesio negalima numatyti) Eksperimentinės sąlygos (numatomas judesys) n I 2. Nuotrauka dešinėje: tiriamoji ir asistentė. savo rankas įkiša į rankoves. Wegneris. pamatę rezultatą darome išvadą. ji jausdavo tam tikrą atsakomybę. iki 7 = didelė kontrolė) 2.5 pav.6 pav. SOCIALINIS MĄSTYMAS mokslinių tyrimų išvada Sąmoningos valios iliuzija Paprastai kasdieniame gyvenime panorėję atlikti kokį nors veiksmą. kai iš tikrųjų pakeliama kito žmogaus ranka? Jų pasirinktas tyrimo metodas iliustruoja. kai jaučiame. pavyzdžiui. kad būtent jis sustabdė „pelę" langelyje. kuriose iš tikrųjų turėtų būti tiriamosios merginos rankos. didesnę kontrolę jautė tie tiriamieji. Kita mergina (asistentė).smegenų ląsteles. ar jaučiamės lyg iš dalies būtume juos sukėlę? Jei taip. Kai tiriamoji įsivaizduodavo veiksmą ir jis būdavo atliekamas tuojau pat. šaltinis? Šį reiškinį gerai žino sporto aistruoliai. 1996). kontrolės jausmas buvo silpnas. Žinoma. kurie galėjo judesius numatyti. kad veiksmo priežastis buvo mūsų valia. Ji teigė. Suvokta stebimų rankų kontrolė (nuo 1 = nekontroliuojama.). Pradinėmis (kontrolinėmis) sąlygomis.6 PAVEIKSLAS Sąmoningos valios iliuzija Žiūrėdami į save veidrodyje ir stebėdami svetimų rankų judesius. kaip socialinės psichologijos tyrimuose kartais susilieja eksperimentinis tikslumas ir kūrybiška režisūra. galbūt šis vikarinio veikimo („veikimo už kitą") reiškinys yra žmogiškosios empatijos. pavyzdžiui. arba į stebimą panašų kito individo judesį (Rizzolatti ir kiti. reaguojančias arba į paties individo. Kartais patiriame reiškinį. kūno kalba subtiliai mėgdžiojantys žaidėjo veiksmus aikštėje.5 PAVEIKSLAS Netiesioginis veiksnys Nuotrauka kairėje: tiriamoji taip save mato veidrodyje. valdant kompiuterio „pelę" atrodys. „parodyti OK gestą". kad tuo momentu pasijuto šiek tiek kontroliuojanti svetimas rankas. Bet ar ji pajus kokią nors netiesioginę šių rankų kontrolę? Norėdami tai sužinoti. Neurologai surado beždžionių „veidrodinio atspindžio neuronus" . ji nesuvokia ir nejaučia jų kaip savo. pakelti ranką. Tiriamoji žino. 2. matome prieš veidrodį stovinčią tiriamąją. mokslininkai paprašė asistentės atlikti rankomis keletą judesių. stovinti už šios. Danielio Wegnerio nuotr. . Betsy Sparrovv ir Lea VVinerman (2004) svarstė: ar galima priversti žmogų pasijusti taip. kai judesiai buvo atliekami garsiai nepaprašius (todėl nebuvo galimybės jų numatyti).70 I dalis. kąjaučia kiti. lyg pati būtų privertusi jas judėti (2. jį ir atliekame. kurį psichologas Danielis Wegneris (2002) pavadino „sąmoningos valios iliuzija".

kaip jausis. Persivalgęs jis nebepajėgia įsivaizduoti. Net tokie ekstremalūs įvykiai. laimėję varžybas ar įžeisti (Gilbert ir Ebert. atsakė. dauguma moterų išsigando. o seksualiniai prievartautojai. jie dažniau neigia galį būti seksualiai agresyvūs. kaip jie jausis praėjus kuriam laikui po nutrūkusios meilės. kad gali ir nesusilaikyti. pralaimėję rinkimus. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 71 Jausmų prognozavimas Daugelis svarbių sprendimų gyvenime susiję su mūsų jausmų prognozėmis. 2000). ilgalaikei laimei turi mažesnį poveikį nei daugelis mano. vėl prievartauja. kad rūkys ir po penkerių metų. kurie buvo pavaišinti gabalėliu mėlynių kekso (Gilbert ir Wilson. Štai keli pavyzdžiai: • Kai jaunuoliams parodomos erotiškos nuotraukos ir po to pateikiamas aistringo pasimatymo. • Žmonės pervertina šiltesnės žiemos. Loewenstein ir Schkade. dauguma moterų. gavę dovaną. Žmonės klaidingai numatė. Jei erotinės nuotraukos nerodomos. kokia skani gali būti ši spurga vakare su stikline pieno. scenarijus. jaunuoliai prisipažįsta. jei per pokalbį dėl darbo išgirs seksualinių užuominų. Paklaustos. Alkanas žmogus negalvoja apie riebaluose virtų spurgų kaloringumą. Ar susituokęs su šia moterimi aš įsipareigosiu visam gyvenimui? Ar pasirinkęs šią profesiją būsiu patenkintas savo darbu? Ar vykdamas atostogauti būtent ten patirsiu malonumą? O gal didesnė tikimybė. kad sunkiausia nuspėti būsimų savo emocijų intensyvumą ir trukmę (Wilson ir Gilbert. 2002. kad išsiskirsiu. Tačiau kai iš tiesų buvo pateikti tokie klausimai. Tačiau jie nepakankamai įvertina narkotikų poreikio galią. sulaukiama nepageidaujamų nėštumų.2 s k y r i u s . 1994). Kartais galime klaidingai nuspėti savo reakciją. nuoširdžiai pažadėję „niekada daugiau". kas mus pradžiugina ir kas sukelia susirūpinimą ar nuobodulį. kurias apklausė Julie Woodzicka ir Marianne LaFrance (2001). „Emocijų prognozių" tyrimai rodo. • Tik vienas iš septynių atsitiktinių rūkalių (surūkančių mažiau nei vieną cigaretę per dieną) spėja. 2003). laimėję svarbias rungtynes ar pusvalandžio krosu sumažinę įtampą. Ramios būsenos žmogus lengviau klysta spėdamas. kurio metu mergina prašo „liautis". kaip jausimės neišlaikę egzamino. kaip laimėjimas loterijoje ar paralyžius po autoavarijos. didesnio televizijos kanalų skaičiaus ir pailgėjusio laisvalaikio įtaką jų savijautai. sumažėjusio svorio. nes po penkerių metų teberūko maždaug pusė (Lynch ir Bonnie. Dėl šios priežasties pasiduodama aistrai. . 1999). • Alkani pirkėjai impulsyviai perka daugiau („Šios spurgos tokios puikios!") negu tie. kad pasipiktins. kaip jausis ir elgsis susijaudinęs. „perdegsiu" darbe ir nusivilsiu atostogomis? Kartais mes žinome. Žinome.

bet džiaugsmas ateina su aušra. nepakeis padėties taip stipriai. Tai būtų siaubinga. dauguma manė. žlugtų mano gyvenimo tikslai. svarbą ir todėl klystame manydami. 1999). Jei žmogus pervertina stiprumą ir trukmę to malonumo. pastebėję. ar nelaimingesni. mes dažnai „neteisingai norime". kad jei nugalės mūsų kandidatas ar komanda. kad teigiamu atveju jie būsią laimingesni. Sutelkę dėmesį į neigiamą įvykį. Nors jūs tikriausiai visuomet viso šito pasigesite. Katalikų pasaulis. Tačiau daugelis tyrimų patvirtina. Be to.6* * Čia ir toliau Šventojo Rašto ištraukos cituojamos iš: Šventasis Raštas: Senasis ir Naujasis Testamentas. jis gali neapgalvotai investuoti į naują „Mercedes" ar radikalų išvaizdos pagražinimą.. jog mūsų intuityvi teorija yra tokia: mes norime. skubaus klaviatūros tarškėjimo. bangų mūšą ir smėlį gali nusivilti.pervertiname emocijas sukėlusių įvykių poveikio ilgalaikiškumą. nuvertinimas. „Jei negaučiau darbo. palyginti su šiandiena? Galvodami apie tai turbūt susimąstėte. pajus džiaugsmą. Kai Gilbertas su kolegomis (1998) paprašė profesorių-asistentų spėti. atlaidumas. Tokio emocinio pakilimo pėdsakai išnyksta greičiau nei tikimės.ne taip smarkiai džiaugiasi (Sieff ir kiti. kaip jausis po penkių savaičių sužinoję rezultatus. „Ašaros gali lūkuriuoti per naktį. ilgai būsime patenkinti. Wilsonas ir Gilbertas (2005) teigia. kuriems atliekamas ŽIV tyrimas. „Niekas. kaip manote". 1999. Tačiau po penkių savaičių išgirdę blogą naujieną jie būna prislėgti mažiau negu tikėjosi. nes žmonių „emocinės prognozės" . ką ši katastrofa galėtų reikšti: nebeliks draugiškų pasisveikinimų ir juokelių." Ps 30.72 I dalis. Vilnius. jie spėja. pastebi Danielis Gilbertas ir Timothy Wilsonas (2000)." Tačiau apklausti po kelerių metų negavusieji dėstytojo darbo jautėsi beveik tokie pat laimingi kaip ir jį gavusieji. saulę. o išgirdę gerą. jog susirūpins išgirdę blogą naujieną. Įsivaizduojantys savo idiliškas atostogas saloje. Pasiekiame. ribojimas. 2-as papildytas leid. Ar būtume laimingesni.būsimų emocijų numatymas . kad jiems „labai trūksta griežtai surikiuotos dienos. Esame laimingi. Jei tai būtų tiesa. kaip jaustumės po metų. Šią sistemą sudaro emocinių traumų racionalus aiškinimas. 2000). kaip jie jausis po kelerių metų gavę arba negavę dėstytojo darbą. Atrodo. kad nesame atsparūs poveikio įvertinimo paklaidai . prisidedančių prie mūsų laimės. jei iškristume iš universiteto. kad poveikio šališkumas svarbus. Mes manome. po kiek laiko jūsų laimės jausmui apskritai įtakos turės „du dalykai: a) įvykis ir b) visa kita" (Gilbert ir Wilson. intelektualaus stimuliavimo ar reguliaraus užkandžiavimo pyragėliais". Pabandykime tai suasmeninti. SOCIALINIS MĄSTYMAS poveikio įvertinimo paklaida (impact bias) Emocijas sukėlusių įvykių poveikio ilgalaikiškumo pervertinimas. į ką esate sutelkę savo dėmesį.veikia jų sprendimus. Dar labiau „poveikio įvertinimo paklaidai" pasiduodame po negatyvių įvykių. Kadangi apie savo „psichologinio imuniteto sistemą" beveik nieko nežinome . atmetame kitų dalykų. vertė Antanas Rubšys (ST) ir Vaclovas Aliulis (NT). Tačiau tikrovėje. jog mūsų kančia tęsis amžinai. krepšinio varžybų. Kai žmonės. teigia Wilsonas ir Gilbertas (2003). Gilbertas ir Wilsonas siūlo įsivaizduoti. šis skyrius būtų trumpesnis. o išgirdę gerą .teigia mokslininkai Davidas Schkade ir Danielis Kahnemanas (1998). . žmonės neįvertina savo psichologinio imuniteto sistemos galios ir intensyvumo. prognozuoja. kurį pajus įsigijęs naują automobilį ar pasidaręs plastinę operaciją.

Pavyzdžiui. Kai elgsenos priežastys nebūna tokios akivaizdžios. iš tiesų su neįgalumu. Kitaip tariant. ir tik po to vertinti savo laimę. jų ataskaitos apie nuostatas tampa bevertės. . sumažėjo. išsirinko humoristinį plakatą (jo teigiamas savybes buvo lengviau nusakyti žodžiais). nutrūkusiais meilės ryšiais. Kūrybingi mokslininkai ir menininkai dažnai negali nupasakoti įžvalgą paskatinusio proceso. Kai elgesio priežastys aiškios ir sutampa su mūsų intuicija. 1987). Tačiau po kelių savaičių jų pasitenkinimas pasirinkimu. kas vyksta mūsų galvoje. negautu dėstytojo darbu ir asmeniniais bei grupiniais pralaimėjimais mes susitaikome greičiau nei manytume. ar po kelių mėnesių jie dar bus kartu. Taigi nesutirštinkime spalvų. 2002) pateikia drąsią idėją: mūsų socialinę elgseną kontroliuojantys mąstymo procesai skiriasi nuo elgseną paaiškinančių mąstymo procesų. Mes dažnai esame „svetimi patys sau". kurių iš anksto buvo paprašyta nurodyti savo pasirinkimo priežastis. Theodore Roethke. kad jis mus pažadintų reikiamu laiku. mes esame atsparūs. kurie iš tiesų buvo mažiau svarbūs nei tie santykių aspektai. imuninis atmetimas (immune neglect) Tendencija neįvertinti savo galimybių atgauti dvasines ir fizines jėgas po stresinių įvykių. Ironiška. Kitame tyrime Wilsonas kartu su kolegomis (1993) davė žmonėms parsinešti į namus vieną iš dviejų plakatų. santykiai buvo geri arba blogi. sukeliantis visišką painiavą". kurios ir nulemia mūsų elgseną. Tie. 1975 („Rinktiniai eilėraščiai") . kad mes geriau suprantame savo mąstymo rezultatus nei procesus. mes nesuvokiame daug ko. Tačiau kai nusistatome vidinį laikrodį. ir ką mes jausime bei darysime. jų nuomone. arba kai tam tikrą laiką pasąmonėje glūdėjusią problemą išsprendžia vienas spontaniškas nušvitimas. Tačiau jei eksperimento dalyviai iš anksto paprašomi išanalizuoti savo jausmus. palyginti su tais. Tad aiškindami racionaliai galime praleisti tas instinktyviai gimstančias nuostatas. neišlaikytais egzaminais. kurie rinkosi intuityviai ir todėl parsinešė kitokius plakatus. dėl kurių. kas mus paveikė. Kaip bus paaiškinta 3 skyriuje. jos nebūna aiškios ir pačiam žmogui. Devyniais eksperimentais Wilsonas su kolegomis (1989) patvirtino. įsimylėjėlių porų pasitenkinimo savo santykiais lygis leido prognozuoti. kad sąmoningai išreikštos nuostatos daiktų ir žmonių atžvilgiu paprastai gana gerai leidžia prognozuoti elgseną. mes tiksliai save suvokiame (Gavanski irHoffman. Savianalizės išmintis ir iliuzijos Tad mūsų intuicija gali stulbinamai klysti dėl to. kuriuos sunkiau išreikšti žodžiais. Intuityvūs žmonių veido bruo- „Galvojimas apie save yra prakeiksmas. Timothy Wilsonas (1985. bet svarbiausi neigiami įvykiai (kurie sužadina mūsų psichologinę gynybą) mus slegia trumpiau nei nereikšmingi suerzinimai (nesužadinantys gynybos mechanizmo). Šių porų nuostatos nebeturėjo reikšmės prognozuojant santykius! Tikriausiai dėl smulkios santykių analizės dėmesys nukrypdavo į lengvai žodžiais apibūdinamus veiksnius. The Collected Poems of Theodore Roethke. teigia Gilbertas su kolegomis (2004). Tačiau kiti eksperimento dalyviai pirmiau turėjo išvardyti visas priežastis. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 73 (Gilbertas ir Wilsonas šį reiškinį vadina imuniniu atmetimu). Suvokimo ir atminties tyrimai rodo.2 s k y r i u s .daro išvadą Wilsonas (2002). mes skiname pasąmoningos proto veiklos vaisius.

Tačiau šie liudijimai gali būti ir klaidingi. Pavyzdžiui. Žodžiais išreikštos atviros nuostatos gali keistis kartu su išsilavinimu arba dėl įtikinėjimo. Apdoroję informaciją apie save. akcentuojant priežastis. • Savęs vertinimas atspindi. S O C I A L I N I S M Ą S T Y M A S dvigubos nuostatos (dual attitudes) Skirtingos paslėptos. Asmeniniai liudijimai būna labai įtikinantys (tuo mes įsitikinsime 15 skyriuje „Socialinė psichologija teisme").tarkime. Pirmoji išvada taikytina psichologinėms apklausoms. Mūsų automatinės neišreikštos. galime būti iš vaikystės išsaugoję instinktyvią baimę ar antipatiją žmonėms. užuot nurodęs analizuoti savo meilės santykius. nebūsime tokie patiklūs. apie kuriuos svajojame arba kurių baiminamės. kurioje aukštojoje mokykloje mokytis. Turėdami galvoje šią potencialią klaidą mažiau bijosime kitų. įvertinant kainą. nuostatos tampa ne tokios reikšmingos jausmų skatinamos elgsenos prognozei. sprendimas. . Savojo Aš sampratą veikia daug kas. Klaidingas savęs supratimas riboja mokslinę subjektyvios asmeninės informacijos naudą. jog sau mes esame nepažinūs. kuriems dabar žodžiais reiškiame pagarbą ir pripažinimą. kaip mes apdorojame sau aktualią informaciją. Pirmasis įspūdis dažniausiai nemeluoja. nuostatos kurio nors žmogaus ar dalyko atžvilgiu dažnai skiriasi nuo sąmoningai kontroliuojamų išreikštų. socialinis tapatumas. Jei. Nors širdis turi savų argumentų. Iš šių savęs pažinimo ribotumų tyrimo galima padaryti dvi praktines išvadas. Tačiau jei nauja nuostata tenka dažnai vadovautis. nuo kurios priklauso. geriau ją įsimename (šis reiškinys vadinamas nuorodos į save efektu). arba implicitinės. arba implicitinės. Šie faktai rodo. nuomonė apie tai. nuostatų apibūdinimas būtų galėjęs suteikti daugiau informacijos. neišreikštos. Nuoširdumas apibūdinant ir interpretuojant potyrius negarantuoja šių apibūdinimų validumo. Atrodo. jog kitos elgsenos sritys . lyginant su logiškai pagrįstais vertinimais. kartais nulemia protas.. ji gali pakeisti senąją. arba implicitinės (automatinės). savęs palyginimai su kitais. Nors išreikštas nuostatas galima gana lengvai keisti. žų vertinimai taip pat būna nuoseklesni. kaip mus vertina kiti. nuostatos. Antroji išvada taikytina mūsų kasdieniam gyvenimui. nuostatos keičiasi lėtai kartu su patirtimi. Savojo Aš samprata susideda iš dviejų elementų: Aš schemos.74 I dalis. . Šioms sritims naudingiausia ne jausmų. Tiriamojo pateikta informacija apie save dažnai negalima pasitikėti. Jų tyrimų rezultatai rodo.1. kad. APIBENDRINIMAS Savojo Aš samprata: kas aš esu? • Savęs supratimas padeda surikiuoti mintis ir veiksmus. nuostatų. teigia Wilsonas su kolegomis (2000). arba implicitinės. o priežasčių analizė. Wilsonas būtų paprašęs labiau įsigilinti į savo jausmus („kaip jaučiatės. pažymi Wilsonas. kad mes vadovaujamės dvigubomis nuostatomis. ir galimų savųjų Aš. karjeros galimybes ir 1. taip pat ir mūsų vaidmenys. kad Wilsonas perdeda teigdamas. mūsų sėkmės ir nesėkmės. kaip suvokiame įvairius savo asmenybės aspektus bei gebėjimus. kaip ir seni įpročiai. formuojančia naujus įpročius. rašo Gary Levine ir jo kolegos (1996). Murray Millaras ir Abrahamas Tesseris (1992) mano. arba eksplicitinių. kai esate kartu su savo partneriu ir be jo?").yra labiau apgalvotos. ir išreikštos (sąmoningai kontroliuojamos) nuostatos to paties objekto atžvilgiu. „neišreikštos. kinta lėčiau".

vertu turto ir meilės. arba implicitiniai. kad žvilgsnis į savęs vertinimą „iš apačios aukštyn" nėra visaapimantis. . mano esą nepriklausomi (nepriklausomas savasis Aš).yra visų Aš schemų ir galimų savųjų Aš suma? Jei save laikote patraukliu. „automobilis". kad šis gebėjimas nenaudingas. Tačiau „išpūstas" savęs vertinimas turi ir tamsiąją savo pusę. užtikrintumas tam tikrose srityse (tai gali būti išvaizda. Kai kurie žmonės. kad tėvai pirmiausia įvertintų savo kūdikio rankų ir kojų pirštus. Matyt. išreikšti jos aiškinimai.. būdami apie save iš esmės geros nuomonės. išmintingu . kurie iš esmės save vertina gerai . ar jūsų savivertė būna aukšta? Taip.visapusis savęs įvertinimas . y. kad priežastiniai ryšiai veikia ir priešinga kryptimi. Jie mano. kurių savivertė aukšta teigiamai vertins ir savo išvaizdą." Pirmuoju atveju žmogaus savivertė bus aukšta. mes pagražiname konkrečias Aš schemas („aš sugebu integruotis") ir savo galimus Aš. tuo tarpu kiti už meilę Dievui ir moralinių nuostatų laikymąsi. darantys įtaką mūsų elgsenai. kad bet kas juos pamatytų. Subtilūs. pavyzdžiui. Kai veiksniai. „plaukimas" ir „atrakcionas" ir paprašė sugalvoti vieną visas šias tris reikšmes apimantį žodį. išmintis ar dar kas nors) yra svarbus savęs vertinimui. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 75 Kultūra taip pat formuoja savąjį Aš. nėra tokie akivaizdūs. Kad patikrintų savo spėjimą. teigia Jennifer Crocker ir Connie Wolfe (2001). (Užuomina: šis žodis prasideda raide p. Jie iliustravo sąvokos prasmę studentams trimis žodžiais. kurį jie motyvuojami stiprinti. Tačiau Jonathonas Brownas ir Keithas Duttonas (1994) įrodinėja. Brownas ir Duttonas Vašingtono universiteto studentams papasakojo apie galimą savybę. Aukštai save vertinantys žmonės dažniau teigdavo turį šį gebėjimą. „Vieni gali save vertinti už puikius mokymosi rezultatus ir fizinį patrauklumą. mes patys jų taip pat nepastebime.jei moralus. o ne tada. kurią jie pavadino „integruotu gebėjimu".t. Ar savivertė . Savęs vertinimas Žmonėms reikalingas savosios vertės pojūtis. šie kontrastai prisideda prie kultūrinių socialinės elgsenos skirtumų. savivertė (self-esteem) Visapusis žmogaus savęs įvertinimas arba savosios vertės pojūtis. procesai. ir kitas savybes. iš meilės besižavinčius jo rankų ir kojų pirščiukais bei plaukais: nebūna taip. ar nuo bendrojo savęs vertinimo priklauso savęs suvokimas („iš viršaus žemyn"). nepakankamai įvertiname savo psichologinio imuniteto sistemos atsparumą ir todėl pervertiname emocinių reakcijų į reikšmingus įvykius trukmę. kad šis gebėjimas labai svarbus.). ir gebėjimus. Kaip bus išsamiau paaiškinta 5 skyriuje. o antruoju . o tik po to spręstų. jei jiems buvo pasakyta. ar „visas" kūdikis yra žavus. Labiau tikėtina. Savęs pažinimas yra keistai klaidingas. Jie panašūs į kūdikio sulaukusius tėvus. atletišku. Azijos ir trečiojo pasaulio šalių atstovai jaučiasi labiau priklausomi nuo kitų (abipusiai priklausomas savasis Aš). kad žmonės. kontroliuojantys mūsų elgseną gali atrodyti kitokie nei sąmoningi. ypač individualistinėse Vakarų kultūrose. Dažnai negalime paaiškinti savo elgesio. kai buvo sakoma. Taip pat esame linkę klaidingai prognozuoti savo emocijas. jei jis manys esąs protingas ir gražus. neišreikšti.2 s k y r i u s .

Jei esate vyras. su kuriuo esame labai artimi. kitas stengsis elgtis taip. kad kitą kartą visus nuvilsite?) Stipri savivertė skatina iniciatyvumą. 2001). kad socialinis atstūmimas mažina mūsų savivertę ir stiprina pritarimo poreikį. yra dalis manęs" (Lockwood ir kiti. paveikti nesėkmės. Kai vienam partneriui geriau sekasi abiems svarbioje srityje. nes jų sėkmė pavojingesnė nei svetimų žmonių (Zuckerman ir Jost. juo labiau saugos save komentuodami šią nesėkmę (Brown ir Rogers. kai augote.76 I dalis. arba pernelyg iškeldami save kitų atžvilgiu (Agostinelli ir kiti. Nors turėti bendrų interesų yra sveika. Patyrę nesėkmę. šis jausmas gali skatinti veikti . 2005). SOCIALINIS MĄSTYMAS Savęs vertinimo motyvacija Motyvacija yra mūsų pažinimo sistemos variklis (Dunning. viešas pasirodymas ar egzaminas mokykloje. kad vaikystėje nesutardavo. yra tarsi kuro matuoklis. 1991).) Turintys brolį. Ryšiai padeda išlikti ir gerai jaustis. Tad savivertės matuoklis perspėja mus apie socialinio atstūmimo pavojų. kad jis niekada nepasieks tokių aukštumų. kad didžiausia grėsmė kyla vyresniam vaikui. kad išsaugotų savivertę. netgi nesutarimus tarp brolių ir seserų. 1990). žmonės jus tikriausiai lygindavo. Kunda. Tyrimai patvirtina. identiški karjeros tikslai gali kelti įtampą ir pavydą (Clark ir Bennett. 2003). skatindamas jautriau reaguoti į kitų žmonių lūkesčius. grėsmę tapatumui galima sumažinti teigiant: „Mano gabusis partneris. Menkos savivertės žmogui netgi pasisekimas visuomenėje gali sukelti pasibjaurėjimą. (Jei jums labai gerai pasisekė žaidimas.tobulėti ir ieškoti pritarimo bei pripažinimo kitur. kad jausmas. Kaip ir akinanti žibintų šviesa. Juo labiau žmonės bus susijaudinę. kokių iš jo tikimasi (Wood ir kiti. 2003) tiki. „per anksti" pradėju- . turinčiam labai gabų jaunesnį brolį ar sesę. 1992. Tesseris daro prielaidą. o jei moteris . kad vaikystėje tarp jų nebuvo trinties. jog esi vertingas. gal dabar nerimaujate. 2004). Suaugę panašių gabumų broliai dažniau prisimena. gebėjimą atkurti fizines bei dvasines jėgas ir malonius jausmus (Baumeister ir kiti. narkotikų vartojimo ir kai kurių rūšių nusikaltimų pavojų.seserį? Jei taip. mes jaučiamės nepatrauklūs arba nevisaverčiai. aukštai save vertinantys žmonės išsaugo savąją vertę manydami. Tamsioji savęs vertinimo pusė Menkas savęs vertinimas kelia depresijos. Abrahamas Tesseris (1988) teigia. Brown ir Gallagher. Grėsmę savivertei kelia ir draugai. nerimą. Kokios priežastys skatina išsaugoti arba stiprinti savivertę? Markas Leary (1998. (Tesseris mano. 1992). 1999. dažniausiai prisimena. Paniekinti ar apgauti. gal turite panašaus amžiaus brolį. kurio gabumai labai skiriasi. kad jei aplinkiniai vieną iš jūsų laiko gabesniu. Ją taip pat gali kelti ir sutuoktinis (-ė). jog kitiems žmonėms taip pat nesiseka. kad poreikis „išsaugoti savivertę" leidžia prognozuoti daugybę įdomių faktų. Tačiau paauglių berniukų. 1992).

kurie pritarė tokiems savimeilę glostantiems teiginiams.tie. kurių savivertė buvo normali. Reaguodami į galimą nesėkmę tik sripria saviverte pasižymintys vaikinai tapo pastebimai priešiškesni (žr. slepia vidinio saugumo ir savivertės stoką? Ar kategoriški. kad jis „tikriausiai paskelbęs daugiausia darbų apie savivertę". kuklesni. Kito eksperimento metu Bradas Bushmanas ir Roy Baumeisteris (1998) paprašė 540 savanorių studentų parašyti straipsnelį. o kalba (priešingai nei drovesni. Gaujų lyderių. Menkas savęs vertinimas Būsena Stiprus savęs vertinimas . Pajutę. grupėje to nedarė. nuošaliau besilaikantys žmonės. manantis. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 77 sių lytinį gyvenimą." Labai save vertinantys vyrukai. „Entuziastingi savivertės šalininkų pareiškimai svyruoja nuo fantazijos iki tauškalų". patyrusi grėsmę 2. Po to kiekvienas rašinio autorius su kitu studentu žaidė reakcijos greičio išbandymo žaidimą. pastebi Robynas Davvesas (1994. Įžeista savigarba skatina duoti atkirtį.nedidelis. Stiprų ego susiformavęs jaunuolis. „Savivertės poveikis . 2." Roy Baumeister. kurių savivertė menka). pajutęs." Ar žmonės.7 paveikslą). kad jų savivertei gresia pavojus. 1998). kurį kitas tariamas studentas arba labai išgyrė („puikus rašinys!") arba kandžiai sukritikavo („blogiausias mano kada nors skaitytas rašinys!"). rašinio autorius galėjo jį atakuoti bet kokio intensyvumo ir bet kokios trukmės triukšmu. kad gali būti išmestas iš savo socialinės aplinkos. kontrolinėje. dažniau įžeidinėja. ribotas ir ne visada teigiamas. ekstremalių etnocentrikų ir teroristų savivertė taip pat būna aukštesnė. kad savikontrolė dešimt kartų vertingesnė už savivertę.teigia Baumeisteris (1996). tik itin gerai save vertinantys žmonės tapdavo priešiškesni arogantiški.7 PAVEIKSLAS Kai stipriam ego metamas iššūkis Pajutę grėsmę. savivertė dažniau būna stipresnė nei vidutinė.2 s k y r i u s . patariu jums: užmirškite savivertę ir stiprinkite savikontrolę bei savidrausmę. Turintieji stipriausią ego . o kitoje. Vieno eksperimento metu Toddas Heathertonas ir Kathleen Vohs (2000) grupę studentų vaikinų gąsdino. ir visuomenei. sako Baumeisteris. kad jie neišlaikys testo. žmonės į tai reaguoja žemindami kitus. kad tai naudinga ir individui. 2000). narciziški as- „Po šitiek metų. . kurių ego stipriai išreikštas ir kurie retsykiais blogai pasielgia. pertraukia kitus ir ne kalbasi. 2005 Kontrolinė grupė Grupė. „Darau išvadą. kaip „aš esu gabesnis už kitus" buvo „ypač agresyvūs". Naujausiuose darbuose pripažįstama. kad ir kaip būtų gaila. gali pasidaryti pavojingas. Jei oponentas pralaimėdavo. Jų triukšmo atakos buvo tris kartus didesnės nei tų. grubūs ir nedraugiški (iš Heatherton ir Vohs. o kartais ir smurtaudami.

surinkęs didelius įverčius išreikštosios savivertės tyrimuose. esame mažiau gynybiški (Epštein ir Feist. o paslėptoji savivertė matuojama keletu subtilesnių būdų . save stiprinančią savivertės formą. prieštarauja faktui. ir nepuolame plūsti tų. 2003). 2003. piktnaudžiavo alkoholiu ir dažniau skųsdavosi mitybos sutrikimais nei tie. gali prastai pasirodyti paslėptosios savivertės tyrimuose (Brettas Pelhamas su kolegomis (2005) pastebi. kai žmonės teigiamai save vertina ir sąmoningai.pastebi Baumeisteris ir jo kolegos (2003). . bendravimo problemas. kurių savivertė buvo menkiausia. kuriuos atliko su Mičigano universiteto studentais. 1998. mažiau paklūsta prietarams (Jordan ir kiti.dažniau patyrė stresą. 2003. 2005). Naujausi tyrimai rodo. gaujų narių. jie saugiau jaučiasi. 2003. elgiasi ne taip gynybiškai. 1988.78 I dalis. pinigais ar kitų žmonių pritarimo paieškomis. ką Baumeisteris ir jo kolegos (1996) pavadino „tamsiąja stiprios savivertės puse". 1989). kurių savivertė rėmėsi gilesniais. Išreikštąją savivertę psichologai matuoja naudodami apklausas („Jaučiu.mažiau klausomės tų. išvaizda. kad šitokia išorė slepia menką savivertę. per kurį individas suklasifikuoja su savo asmenybe susijusius teigiamus ir neigiamus žodžius. genocidą vykdančių diktatorių ir įžūlių savimylų tyrimai neatskleidė jokių silpnos savivertės pėdsakų.dažniau gina chuliganų aukas. „Hitlerio savivertė buvo labai aukšta". kad savivertė. „Tikrai save gerbiantys" . Tačiau chuliganų.išreikštąja (sąmoninga) ir paslėptąja (neįsisąmoninta). 2001). mano. vienišumo jausmu ir mitybos sutrikimais. Jordan ir kiti. Ji sklinda iš vidaus ir palaiko gerą nuotaiką (Kernis. 1999). Jennifer Crocker ir jos kolegos (2002. t. Ybarra. 2004. kad artimieji jų nemyli (Murray ir kiti. Taip pat nebūname „plonaodžiai" ir greiti kritikuoti . pyktį. . kuriems nepatinkame (Baumgardner ir kiti. kaip ir nuostatos. 2005) tai patvirtino tyrimais. kad esu vertinga asmenybė"). 2002. vartojo narkotikus.jaučiantys savąją vertę ir nesistengiantys būti dėmesio centre bei nepykstantys už kritiką . Schimel ir kiti. teigia Christina Salmivalli ir jos kolegos iš Turku (Suomija) universiteto (1999). ir nesąmoningai. kurie jautėsi itin priklausomi nuo išorinių jėgų . su asmeniniais bruožais susijusiais aspektais. y. pasireiškia dviem formomis .nuo individui patinkančių savo vardo raidžių pasirinkimo iki kompiuteriu skaičiuojamo reakcijos laiko. SOCIALINIS MĄSTYMAS menys iš tiesų turi silpną ego ir tai slepia po pompastišku išoriniu blizgesiu? Daugelis tyrinėtojų bandė įrodyti. kad moterų abiejų savivertės formų įverčiai nuoseklesni negu vyrų). Būdami blogos nuotaikos ar pajutę grėsmę jie greičiau į viską pradeda žiūrėti pro tamsius akinius: pastebi ir prisimena blogiausius kitų žmonių poelgius. stipri savivertė labiau reiškiama ne pažymiais. Chuliganai demonstruoja gynybinę. Kai jaučiamės užtikrintai. Kai nuoseklumą galima pastebėti. Studentai. Tai. jog menkai save vertinantys žmonės kiek dažniau susiduria su įvairiomis klinikinėmis problemomis: nerimu. Priešingai nei menka. Žmogus. kuriems patinkame.

Savikontrolė reikalauja pastangų. Dabar. Suvokiama savikontrolė Keletas mokslinių tyrimų krypčių kalba apie suvokiamos savikontrolės svarbą. bei perdėdami savo pranašumą. kad sugebėsite suplanuoti ir sėkmingai įgyvendinti savo planus. o siekti pergalių. t Nors aukštą savivertę turėti naudingiau negu žemą tyrinėtojai nustatė. Galvokite apie savo teigiamas savybes ir tikimybė. . nei bendravimo. raidą ir savęs pažinimą. Ji veikia panašiai kaip raumenys. ir raumenys nusilpsta po didelės įtampos. gavę sudėtingas užduotis pasiekia geresnių rezultatų už tuos. 1998). 1997). jausti didesnį poreikį ne paprasčiausiai mėgautis veikla. Muraven ir kiti. Jei žmonės siekia kontroliuoti kino filmo sukeltą liūdesį. aukštai save vertinantys žmonės palaiko savo vertės jausmą manydami. 1992). Juo mažiau rūpinamės savo įvaizdžiu ir juo labiau savo talentais ir santykiais. Suvokiama savikontrolė yra svarbi. gali nepastebėti. Tačiau savojo Aš samprata daro įtaką mūsų elgsenai (Graziano ir kiti. Susidūrę su nesėkme. daro išvadą Baumeisteris ir Julia Exline (2000): ir savikontrolė. o ne šokoladą arba slopinantys blogas mintis greičiau nuleidžia rankas. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 79 Ironiška. nuo ko iš tiesų priklauso gyvenimo kokybė. kad jų gyvenimas klostosi sėkmingai. pastebi Crocker ir Lora Park (2004). sumažėja jų fizinė ištvermė. APIBENDRINIMAS Savęs vertinimas • Savivertės motyvacija veikia pažintinius procesus. Savojo Aš veikimas yra ribotas. labiau kritikuoti. pastebi Crocker ir Park. stengdamiesi visada gerai galvoti apie save. Kokios koncepcijos kyla iš šių tyrimų? Iki šiol aiškinomės savojo Aš sampratą.2 s k y r i u s . mėginantys tapti gražūs. pastebi Roy Baumeisteris su kolegomis (1998. galime pradėti ignoruoti kritiką. susidūrę su neišsprendžiamomis problemomis. kad besirūpinantys saviverte. Jei stipriai išreikštam žmogaus ego kyla pažeminimo grėsmė dėl socialinio atstūmimo. juo geresnės nuotaikos būname. pavyzdžiui. Ilgainiui rūpestis savo verte gali baigtis jausmu. kad nesiseka ir kitiems.prisiveliantys valgyti ridikėlius. nei autonomiškumo poreikiai nebuvo realizuoti. Save kontroliuojantys žmonės . kurie mano esą nevykėliai (Ruvolo ir Markus. atsistato pailsėjus ir stiprėja treniruojantis. kad nei kompetencijos. Be to. pasižiūrėkime. toks žmogus gali tapti agresyvus. kuo svarbi savojo Aš samprata. turtingi ar populiarūs. todėl sekina ribotus valios išteklius. kad daugelio nusikaltėlių savivertė yra aukštesnė negu vidutinė. o ne suprasti kitus. 2000. Žmonės. laikantys save darbščiais ir manantys. analizuodami savo veiksmus. išaugs.

kad esame kompetentingi ir veiksmingi. Tačiau tų. Šio paragintas. stiprus saviveiksmingumo pojūtis leidžia darbuotojams išlikti ramiems ir ieškoti sprendimų. tačiau bijodami diskriminavimo dėl amžiaus. „patyręs"). kad pagal saviveiksmingumą galima prognozuoti darbuotojo produktyvumą (Stajkovic ir Luthans.tvirtino vyriškis. lyties ar išvaizdos galite manyti. Kontrolės pobūdis „Aš visiškai nedalyvauju visuomenės gyvenime". Jei tikite. . Maddux ir Gosselin. o ne mąstyti apie savo silpnybes. tirdamas saviveiksmingumą ir darydamas teorinius apibendrinimus. O kartu su pergalėmis auga pasitikėjimas savimi. Bombonešio piloto saviveiksmingumas gali būti stiprai išreikštas. ramesni ir mažiau depresyvūs. pastebėjo teigiamo mąstymo galią. . Stebėjusieji neigiamos reikšmės žodžius patyrė priešingą efektą. todėl atminties saviveiksmingumas gali būti didesnis. 2000). nei Vakarų šalyse (Schacter ir kiti. „išmintingas". arba neigiamus senėjimo stereotipus. 2003). 1998). Tiriamiesiems 0. turintys stiprų savi veiksmingumo pojūtį. „Man tiesiog pasisekė. Kompetencija ir atkaklumas . Galite jaustis kompetentingas studentas ar darbuotojas. SOCIALINIS MĄSTYMAS Saviveiksmingumas saviveiksmingumas (self-efficacy) Pojūtis. 1999. vyriškis nuėjo į šokius. Optimistinis požiūris į savo kompetenciją bei galią duoda dividendus (Bandūra ir kiti. Daugiau nei šimtu tyrimų patvirtinta. kuriems buvo pateikti teigiamos reikšmės žodžiai. Jis skiriasi nuo savosios vertės pojūčio. „pamiršta".80 I dalis." Kai Pharesas apie tai papasakojo savo vadovui Julianui Rotteriui. 1991). Saviveiksmingumą. o savivertė menka.kelias į pergalę. Tai pastebėjo Becca Levy (1996) 90-ies suaugusiųjų pasąmonę veikdama žodžiais. . kad jūsų perspektyvos abejotinos. Iškilus problemoms. tačiau jausti girtų vairuotojų keliamą pavojų (žema kontrolė). Panašų reiškinį galime aptikti ir už laboratorijos sienų: Kinijoje dominuoja teigiami senėjimo įvaizdžiai. Stenfordo universiteto psichologas Albertas Bandūra (1997. žadinančiais arba teigiamus. „atminties saviveiksmingumas" (pasitikėjimas savo atmintimi) buvo didesnis. senyvo amžiaus žmonės mažiau skundžiasi atminties silpnėjimu. Eksperimento dalyviai sąmoningai galėjo suvokti tik šviesos blykstelėjimą. jie gyvena sveikiau bei geriau mokosi. „nusenęs"). galite manyti esąs geras vairuotojas (stipriai išreikštas saviveiksmingumas). Be to. Net subtilios saviveiksmingumo manipuliacijos gali paveikti elgseną. kad galite kažką padaryti. ar šis įsitikinimas būtinai kažką pakeis? Tai priklausys nuo antro veiksnio: jūsų galimybės kontroliuoti rezultatus. arba teigiami („gudrus". būna ištvermingesni. maitina sunkiai iškovoti laimėjimai. kur su juo pašoko kelios moterys.066 sekundės buvo rodomi arba neigiami žodžiai („blogėja". pastarajam tai . Vaikai ir suaugusieji. kaip ir savivertę. Pavyzdžiui.skundėsi vienišas keturiasdešimt kelerių metų vyriškis psichoterapijos studentui Jerry Pharesui. Kasdieniame gyvenime saviveiksmingumas padeda iškelti sudėtingus tikslus ir ištverti sunkumus.Tai daugiau niekada nepasikartos.

kad jie kontroliuoja padėtį . kontrolės pobūdis (locus of control) Žmonių elgesio ir pasekmių kontrolės suvokimas: ar jos kontroliuojamos iš vidaus. ar aplinkybių aukos? Ar jie . b. ko jie nepajėgūs kontroliuoti. 1987). Ką jūs manote? Ar žmonės dažniau būna savo likimo kalviai. valdo vienokios ar kitokios išorinės jėgos. tuo tarpu kiti manydavo. naudotis saugos diržu. Pasaulį valdo keli galią turintys žmonės. kas su manimi vyksta. vadovėlius ar testus. Jei daugiau „b" . Kiekvienas žmogus gali turėti įtakos valdžios sprendimams. turėtų geriau sektis mokytis. 1983. Šalin narkotikus! Tegyvuoja viltis! Aš esu šis tas!" Jesse Jackson. sutinkantys su teiginiu „Aš galiu sėkmingai atsispirti pagundai". reiškia. . a. 334). Roterio eksperimentų metu ir jo klinikinėje praktikoje vieni žmonės teigdavo nuolatos . 1993. Gyvybės draudimo agentai. arba prieštaraujantys teiginiui „Aš išleidžiu per daug pinigų" . jaučią". ar situacijų belaisviai? Šią dimensiją Rotteris pavadino kontrolės pobūdžiu. Galbūt pažįstate studentų. įprotis mokytis ir savidrausmė gali pakeisti padėtį . The March on Washington. Apskritai studentai. jog kontroliuojate savo likimą (vidinis kontrolės pobūdis). ar iš išorės atsitiktinumo arba išorinių jėgų. kurios nusipelnė. kad viską. Tai parodyta 2. kad save kontroliuoja. skirtų žmogaus kontrolės pobūdžiui įvertinti. ar a. Tokiems studentams patarus laikytis optimistiškesnės nuostatos . kvailumą ar „blogus" dėstytojus. manantys. Kartais jaučiu. Tiems. Aš pats atsakingas už viską. b. džiaugiasi geresniais santykiais ir būna geresnės psichikos sveikatos (Tangney ir kiti. kad ir kaip jis stengtųsi. laikančių save aukomis . pavyzdžiui. uždirbti daugiau pinigų ir atsisakyti greito malonumo ilgalaikių tikslų labui (Findley ir Cooper. Kartu su Pharesu jis sukūrė 29 poras teiginių. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 81 padėjo iškristalizuoti idėją. Nuo to. 1986). režisieriai ir aktoriai. kad atliekate šį testą. Klestintys žmonės labiau linkę nesėkmes laikyti atsitiktinumu arba nuspręsti: „man reikia keisti požiūrį". jog viską. kad jį valdo atsitiktinumas arba išorinės jėgos (išorinis kontrolės pobūdis). 1987. Lefcourt. 1982. Ilgainiui šiame pasaulyje žmogus sulaukia pagarbos. spręsti problemas šeimoje. kaip suvokiame kontrolę. žmogaus vertės niekas nepripažįsta.pavyzdžiui.8 paveiksle. ir mažas žmogelis nedaug ką čia bepakeis.savo gyvenimo dramaturgai. kad negaliu pakankamai kontroliuoti savo gyvenimo. žinau. o širdis gali patikėti. mesti rūkyti.dėl blogų pažymių kaltinančius tai. Miller ir kiti.patikėti. kurie mano. kad pastangos.jų pažymiai paprastai pagerėja (Noel ir kiti. ar b.2 s k y r i u s . kas jiems nutinka. priklauso ir nesėkmės priežasčių supratimas. Kuo labiau tikite? a.tikite. kurią jis jau kuris laikas bandė suformuluoti. Deja. kad galiu tai pasiekti. 1983 („Pirmyn į Vašingtoną"). Peterson ir Barrett. p. įsivaizduokite. manantys. jūs tikite. kas jiems nutinka. 2004). ar Jei atsakydami į šiuos Rotterio (1973) klausimus pasirinkote daugiau atsakymų „a".gauna geresnius pažymius. „Jei mano protas suvokia. jų pačių pastangomis bei veiksmais. lemia jų pačių pastangos bei įgūdžiai" (cituojama iš Hunt.

yra dvigubai mažesnė nei jų pesimistiškesnių kolegų (Seligman ir Schulman. 1991) pastebėjo panašias išmokto bejėgiškumo apraiškas ir tarp žmonių. tačiau jei užsispirsite. pasyvus nuolankumas ir netgi apatija. nelinkusio juo būti. kamuojami depresijos arba engiami žmonės tapdavo pasyvūs. kai žmogus ar gyvūnas suvokia.82 I dalis. kad nepavyks išvengti smūgių. Ir bejėgius šunis. kad nuo jų pastangų niekas nepriklauso. dažniau nei pesimistai pasiekia aukštesnių rezultatų nei iš jų tikimasi (Seligman ir kiti. kurie pripažįsta optimistinį „aiškinamąjį stilių". nugalėsiu šiosey lenktynėse. studentai. Narve uždaryti šunys. Tikimybė. kurie kasdien stiprino savikontrolę atlikdami pratimus. Tie universiteto plaukimo komandos nariai. kad negali kontroliuoti pasikartojančių nemalonių įvykių. kad turite trūkumų. pasireiškianti nejudrumu (žr. Jei pasistengsiu. Vėliau tokie šunys baugiai susigūžia net ir tada. 2. kad gali". Tyrinėtojas Martinas Seligmanas (1975. Išmoktas bejėgiškumas versus apsisprendimas Kontrolės pojūčio nauda pastebima ir tiriant gyvūnus. nes tiki. ir tikrai jų įgysite. 1990). Pavyzdžiui. Kita vertus. Tokią išvadą padarė Makvaiuniversiteto Sidnėjuje mokslininkai Megan Oaten ir Kenas Chengas (2006). lllusions: Adventures of Reluctant Messiah.8 PAVEIKSLAS Kontrolės pobūdis STA O nuo manęs. ro Pavyzdžiui. .9 paveikslą). „Jie gali. nes manė. Išmokę asmeninės kontrolės (sėkmingai išvengę pirmųjų smūgių) šunys lengvai prisitaiko prie naujos situacijos. kai gali išvengti bausmės. 1986). išmoktas bejėgiškumas (learned helplessness) Išmoktas bejėgiškumas ir nuolankumas. kuriems įdiegta." „Įtikinėkite save. klajonės") kad nesėkmes galima kontroliuoti („Tai sunku. ir depresijos apimtus žmones kamuoja valios paralyžius. Kaip poemoje „Eneida" sako romėnų poetas Vergilijus. reikalai pagerės"). SOCIALINIS MĄSTYMAS 2." Richard Bach. tampa bejėgiški. sudaro daugiau draudimo sutarčių. kad jau pirmaisiais metais jie mes šį darbą. 1977 („Iliuzijos: Mesijo. savikontrolę treniruoti naudinga.

1992). Ellen Langer ir Judith Rodin (1976) ištyrė asmeninės kontrolės svarbą. • Veikimo laisvę atliekant užduotis ir priimant sprendimus turintys darbininkai būna sąžiningesni (Miller ir Monge. Pacientai buvo rūpestingai ir nuoširdžiai globojami. buvo labiau patenkinti gyvenimu (2. kad būtų galima ja didžiuotis ir jaustis laimingiems". Kitoje grupėje buvo skatinama asmeninė kontrolė. perjungti televizoriaus kanalus. planuodami savo laiką. .2 s k y r i u s .laboratorijoje ar laikydami egzaminus.perstatyti kėdes. kuriems leidžiama bent kiek kontroliuoti savo aplinką . jog gali rinktis patys. tokia pati buvo tyrėjų bei slaugių nuomonė. Wener ir kiti. 1987). taikydamos dvejopą elgesio modelį prestižiniuose Konektikuto valstijos senelių globos namuose. 1989). manantys. Vienai pacientų grupei buvo akcentuojama „mūsų pareiga paversti šią įstaigą namais. j o gyvenimas taptų toks. Tyrimai patvirtina. Buvo akcentuojamos galimybės rinktis bei daryti įtaką slaugos namų politikai ir kiekvieno atsakomybė už tai.9 PAVEIKSLAS Nekontroliuojami nemalonūs įvykiai Suvokiamas kontrolės stygius Išmoktas bejėgiškumas Išmoktas bejėgiškumas Kai gyvūnai ir žmonės patiria nekontroliuojamus nemalonius įvykius. kad turi mažai galimybių rinktis. kad jie negali kontroliuoti savo privatumo. • Visose tirtose šalyse žmonės. • Ligoninių pacientai. Šiems pacientams buvo leidžiama priimti nedidelius sprendimus.patiria mažesnį stresą. Šalyse. • Nakvynės namų gyventojai. iš tiesų gerina sveikatą ir didina laimės pojūtį (Deci ir Ryan. įjungti ir išjungti šviesą .). kada valgyti ir kiek miegoti. 1986). Po trijų savaičių dauguma pacientų savo būklę įvertino kaip dar labiau pablogėjusią. aktyvesni bei laimingesni. ką valgyti pusryčiams. reguliariai mokydamiesi. vaikų darželių auklėtiniai ir senelių globos namų gyventojai. 1986. kuriose žmonės jautė turį daugiau laisvės. kurios skatina asmeninę kontrolę. ilgiau gyvena ir tikrai jaučiasi laimingesni (Timko ir Moos. geriau save kontroliavo kitose situacijose . kokio pats nori".10 pav. kada žiūrėti kino filmą ar kada keltis. rečiau serga ir įvykdo mažiau vandalizmo aktų (Ruback ir kiti. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 83 2. jie išmoksta jaustis bejėgiai ir nuolankūs. 1987). kuriems suteikta teisė rinktis. kad tos sistemos. buvo ir daugiau patenkintų gyvenimu (Inglehart ir Welzel. duodami smulkūs įpareigojimai. Štai keletas pavyzdžių: • Kaliniai. kad . kurie manė. 2005). dažniau pesimistiškai vertina ir galimybes susirasti gyvenamąjį būstą bei darbą (Burn. Po trijų savaičių 93 procentai šios grupės pacientų pasijuto esą žvalesni.

Vincento Peale knygoje The Power of Positive Thinking („Teigiamo mąstymo galia"): „Jei teigiamai mąstysite. . Jį randame ir XX a. patariančių. nėra vandenyno. asmeninė kontrolė dažniausiai padeda žmogui geriau jaustis. 2000a): nacionalinės apklausos rodo. kad šiuolaikinėse individualistinėse kultūrose esama „laisvės pertekliaus". pasieksite teigiamų rezultatų. Juokinga. Nors laisvė gali įgauti kraštutines formas. Šią mintį taip pat rasime daugybėje knygų bei vaizdajuosčių. o pasirinkę Havajus pasiges garsių muziejų. ir jie bus labai patenkinti. kai išpardavimo sąlygos neleidžia grąžinti ar apkeisti pirkinio). 2006). tačiau atsakomybės už savo gyvenimą ir savo galimybių realizavimo akcentavimas nėra naujas. nei tada. šeštojo dešimtmečio bestseleryje . kad žmonėms patinka ir jie pasiryžę mokėti už galimybę keisti savo pasirinkimą. Knygose apie greitą praturtėjimą nuolat kartojamas motyvas „tu viską gali". kad nelabai šilta. ilgai ieškoję darbo ir vertinę įvairius pasiūlymus. Galimybių rinktis gausa gali sukelti paralyžių arba tai. nuo kurių priklauso pasitenkinimo jausmas" (Gilbert ir Ebert. Šiandien. kai leidžiama grąžinti prekę ir susigrąžinti visus pinigus arba ją pakeisti). Bet jei suteiksite jiems galimybę pasirinkti vieną iš dviejų. kai galėdavo keisti savo sprendimą (pavyzdžiui. Kartu su didesnėmis pasirinkimo galimybėmis atsiranda informacijos perteklius ir daugiau priežasčių gailėtis. tačiau jautė mažesnį pasitenkinimą (Iyengar ir kiti. Pasiūlykite darbuotojams nemokamą kelionę į Paryžių ar į Havajus. Turėdami galimybę rinktis iš 30 skirtingų rūšių džemo ir šokolado. žmonės mažiau patenkinti savo vedybiniu gyvenimu. Ši taisyklė gali padėti paaiškinti įdomų socialinį fenomeną (Myers.84 I dalis. kai renkasi iš šešių variantų (Iyengar ir Lepper. 2004) tvirtina. Žmonės. žmonės būna mažiau patenkinti savo pasirinkimu nei tada. kaip būtinybė rinktis gali baigtis apgailestavimu. nepaisant didesnės laisvės išvengti nesėkmingų vedybų ir mėginti iš naujo. todėl mažėja pasitenkinimas gyvenimu ir didėja klinikinės depresijos kamuojamų žmonių skaičius.akivaizdi tiesa". negu tikėjosi. kaip padėti sau ir raginančių siekti sėkmės pasitelkus teigiamas nuostatas. rado geriau apmokamą darbą. Kitų eksperimentų metu žmonės jautė didesnį pasitenkinimą dėl būtinybės apsispręsti (pavyzdžiui. jų laimės jausmas gali sumažėti. Tai . apgailestaus. pasirinkę Paryžių. 2000). SOCIALINIS MĄSTYMAS Per plataus pasirinkimo kaštai Ar gali būti per daug laisvės ir apsisprendimo teisių? Svartmoro koledžo psichologas Barry Schvvartzas (2000. Christopheris Hsee ir Reidas Hastie (2006) parodo. Tačiau laisvė gali „trukdyti psichologiniams procesams. ką Schwartzas vadina „laisvės tironija". kai išsiskirti buvo sunkiau („prekės grąžinti ir apkeisti negalima"). 2002). Psichologiniai suvokiamos savikontrolės tyrimai yra palyginti nauji. Taigi galima paaiškinti. kodėl neseniai atliktame tyrime 11 koledžų absolventai. kad žmonės buvo labiau patenkinti savo vedybiniu gyvenimu tais laikais.

9 1.7 0.2 s k y r i u s . -r 0. 2005). j visuorpenes Pokomunistinės Vakarų į Europos visuomenės j Venesuela Filipinai Peru Dominikos Respublika Kolumbija Brazilija Salvadoras Čilė Argentina Meksika Urugvajus Italija Portugalija Šveicarija Belgija Austrija Liuksemburgas Airija Ispanija Prancūzija š i a u r ė s Airija Graikija Olandija Danija Norvegija Islandija Suomija Švedija Didžioji Britanija Australija JAV Kanada Vokietija Naujoji Zelandija Lotynu Ame ika Katalikiškos Vakarį ! Europios visu Protestantiškos I visuomenės | 2. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 85 Pietų Afrikos Nigerija Uganda Zimbabvė Respublika Afrikos visuomenės į pietas nuo> Sacharos Pietų Azijos visuomenės Konfucianistjnės visuomenės Pokomunistinės Rytų Europos visuomenės Marokas Jordanija Azerbaidžanas Iranas Alžyras Albanija Bosnija Islamiskos i i .8 -h 0.10 PAVEIKSLAS Koreliacija tarp individų suvoktos galimybės laisvai rinktis ir pasitenkinimo gyvenimu 73 šalyse (Inglehart ir VVelzel.0 .

kad socialinis įtikinėjimas („tu turi viską. svarbiausias saviveiksmingumo šaltinis yra sėkminga patirtis. kad šio komplekso neturime . šie rezultatai prisideda ne tik prie atskiro žmogaus laimės. jog galiu. Roy Baumeisterio (2003) vadovaujama mokslininkų grupė vieningai teigia: „Jei visus vaikus girsite vien už tai. Tiriant savivertę. manau. kad daugelis iš mūsų kenčia dėl silpnos savivertės.." Groucho Marxas (1960) ironizuoja: „Nenoriu priklausyti nė vienam klubui. prisiimame nuopelnus už sėkmę ir manome daugeliu požiūrių esą geresni. Gebėjimąapsispręsti. Geriau girti ir skatinti savivertę. Bet. (Silpnos savivertės žmogus į tokius teiginius kaip „Aš turiu gerų idėjų" atsako: . ko reikia sėkmei pasiekti") bei savęs įtikinėjimas („Aš manau. laiko save beverčiais ir nevertais meilės". palaiko sėkmingos veiklos ir gebėjimo pataisyti situaciją patirtis. kuris priimtų mane į savo gretas. kai matome kitus. Humanistinės krypties psichologas Carlas Rogersas (1958) padarė išvadą.tik vaidyba. SOCIALINIS MĄSTYMAS Savikontrolės tyrinėjimai teikia didesnį pasitikėjimą tokiomis tradicinėmis dorybėmis kaip atkaklumas ir viltis. Padeda ir modeliavimas. Mes lengvai atleidžiame nesėkmes sau. bet ir prie visuomenės tobulėjimo".86 I dalis." Jei pradinės pastangos sumažinti svorį. • Kai žmonėms pateikiama daug pasirinkimo galimybių. negu gavę mažesnę pasirinkimo laisvę. padeda tobulėti. Šališkas palankumas sau Mums aktualios informacijos apdorojimą stipriai veikia šališkumas. kad jie yra savimi. jie gali būti mažiau patenkinti rezultatu. jūsų saviveiksmingumas auga. sumažės pagyrimo vertė. priešingai. • Išmoktas bejėgiškumas dažnai išryškėja. kad dauguma jo pažįstamų „neapkenčia savęs. Bandūra (2004b) pabrėžia. „Sėkmė sukuria tvirtą tikėjimą savo veiksmingumu. kurie tiki savo kompetencija bei veiksmingumu ir pasižymi vidine kontrole. Tie žmonės. Plačiai manoma. net mažai balų surinkę žmonės renkasi vidutinius tarp galimų vertinimų. kurie stengėsi ir jiems pavyko. kai pastangos pataisyti situaciją pasirodo bevaisės. Daugelis humanistinės psichologijos populiarintojų vieningai teigė: „Mes visi turime nevisavertiškumo kompleksą.. Toks savivertės kėlimas padeda mėgautis šviesiąja stipraus savęs vertinimo puse ir tik kartais patirti tamsiąją. geriau susidoroja su sunkumais ir daugiau pasiekia. mesti rūkyti ar pagerinti mokymosi rezultatus buvo sėkmingos. jog galiu") didina saviveiksmingumą. tai skatina geriau elgtis." O iš tiesų daugelis mūsų yra geros nuomonės apie save. pripažįstant gerus darbus. APIBENDRINIMAS Suvokiama savikontrolė • Kelios tyrimų kryptys byloja apie saviveiksmingumo ir kontrolės jausmo naudą. Demostravimas. jo nuomone. .pastebi Johnas Powellas (1989).

1997). šališkas palankumas sau (self-serving bias) Polinkis palankiai save vertinti. 1977) Šis reiškinys ypač pastebimas situacijose. o sėkmės atveju . AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 87 „šiek tiek" arba „kartais". Sau palanki atribucija skatina šeimyninę nesantaiką. Pavyzdžiui. tačiau dėl pralaimėjimų bėdą suverčia blogiems stabdžiams. sunkaus būdo bendradarbiams. Tad nenuostabu. kokią atsakomybę prisiima vairuotojai įvykus avarijai? Draudimo bendrovių bylose avarijas jie komentuoja maždaug taip: „Staiga nežinia iš kur iššoko automobilis. Lalonde. reiškia. Sportininkai. 0 kaip manote. egzaminai. 1990). patyrę pergalę. o vadovai kaltę dėl blogų rezultatų suverčia tariamai negabiems ir neuoliems darbuotojams (Imai. oponento populiarumu.. kad atlygio paskirstymą. tačiau tvirtai nusistovėjusių socialinės psichologijos išvadų yra susijusi su šališko palankumo sau galia. reputacija ir strategija). Sėkmę jie apibūdina kaip savo gebėjimų bei pastangų rezultatą.netinkamam tiekimui. kad žinau daug žodžių ir gerai išmanau jų rašybą. jei gauna daugiau nei kiti (Diekmann ir kiti. jog jiems kažkas pavyko. algos padidinimą. trenkėsi į mano automobilį ir dingo. nevykusiam teisėjui. dažniausiai nuopelnus priskiria sau. kalbėdami apie savo pergales. 1988). 1999). taip pat stengiasi girtis asmeniniais privalumais (darbštumu. Jei aš laimiu žodžių loto. o pralaimėjus kaltę versti aplinkybėms..viena iš stipriausiai veikiančių šališkumo formų. Kai patiria nuostolius . o neigiamus išorės veiksniams. (Darbuotojai labiau linkę suversti kaltę kokioms nors išorinėms priežastims . 1967). mano regėjimo lauką užstojo tvora. per dideliam darbo krūviui. politikos tendencijomis) (Kingdon.išorės veiksniams) . kad sėkmę pelnė dėl savo sugebėjimų. 1985). tačiau jei pralaimiu . ypatingoms kitos komandos pastangoms ar grubiam žaidimui (Grove ir kiti. kai reikia ir gabumų. žmonės laiko teisingesniu. 1992. Rice. . 1991.. tokius kaip laimės stoka arba problemos „neišsprendžiamumas" (Campbell ir Sedikides.) Nenuostabu.. Kai korporacijų pelnas auga. 1994. neaiškioms užduotims. tačiau dėl nesėkmės kaltina įvairius išorinius veiksnius. o pralaimėjusieji kaltina atsitiktinumą. kad esame jos nusipelnę. kad išsiskyrusieji dėl to kaltina partnerį (Gray ir Silver. žmonės priskiria nuopelnus sau. darbuotojų nepasitenkinimą ir veda į aklavietę derybų metu (Kruger ir Gilovich.. Polinkis priskirti teigiamus rezultatus sau.įsitikinimas. kurių jie negali kontroliuoti (rinkiminės apylinkės partine sudėtimi.o ko gi dar galima tikėtis smunkant ekonomikai? Sau palankios atribucijos reiškinys (teigiamų rezultatų priskyrimas sau. o neigiamų . „aš bu- sau palanki atribucija (self-serving attributions) Šališko palankumo sau forma.) Be to." (Toronto News.tai todėl." „Kai privažiavau sankryžą. pavyzdžiui.2 s k y r i u s .. jų vadovai mielai ima didžiules premijas už puikų vadovavimą. kad išgirdę. kurio nebuvo įmanoma pastebėti. darbo paieškos): nugalėtojai aiškina. Mullen ir Riordan. Išsaugoti teigiamą savo įvaizdį mums padeda atsiribojimas nuo nesėkmės. kad „kas gi po raidės q pasirinktų ne w?" Politikai. 1999). ir sėkmės (žaidimai. tarnavimu rinkėjams. viena iš labiausiai provokuojančių." „Pėstysis atsitrenkė į mano automobilį ir parkrito po juo. ir aš nepastebėjau kito automobilio. Teigiamų ir neigiamų įvykių aiškinimas Daugybė eksperimentų parodė.

kompetentingesniais. išeikvoti ar pervertinti". aš persikelsiu gyventi į Paryžių". kuris pasakė savo žmonai: „Jei kuris nors iš mūsų mirs. Galbūt viena iš tokio optimizmo priežasčių yra ta. gauta suma paprastai viršija 100 proc. Atrodo. 2003). darbų (Lee ir Waite. O jų žmonos tvirtino. teigdamas. kad žmonės lygina save su kitais. tyrime vyrai pareiškė. dauguma žmonių laiko save etiškesniais. 2005). kad vyrai namuose atlieka tik 33 proc. Kai tyrinėtojai stebėjo tikrąją padėtį (atsitiktinai pasirinktais laiko tarpais matavo tiriamųjų veiklą). Apibūdindami save. Lygindami save su kitais. Michaelas Rossas ir Fiore Sicoly (1979) atliko šališko palankumo sau šeimoje tyrimą. (Savitsky ir kiti. jog „niekada pasaulyje neatsiras sveiko proto žmogus. 2005). kiek jie prisidėjo prie bendro tikslo. net 66 procentai mano atvirkščiai . . Pagrindinė taisyklė tokia: kai grupės nariai vertina. patirtą tolimoje praeityje. Apibūdindami dabartinius save jie nurodė tris kartus daugiau teigiamybių. o vaikai pranoksta vidutinybes". daugelis mūsų esame truputį bepročiai. visi vyrai gražūs. vadinasi. Visa tai primena Freudo anekdotą apie vyrą. kad jauni vedę kanadiečiai dažniausiai būdavo įsitikinę. kad iš tikrųjų vyrai namuose atliko 39 proc. kuris norėtų save pergudrauti. Noriau pripažįstame savo nesėkmę. kokie buvo iki studijų. intelektualesniais. 1984).mano dauguma žmonių. ne tokiais prietaringais. Mulkiai vakar. Ar mes visi galime būti geresni už vidutiniokus? Šališkas palankumas sau taip pat pasireiškia tuo. Dėl nesėkmės ar nepripažinimo apkaltinę kokius nors išorinius veiksnius jaučiamės geriau nei laikydami nevertais save (Major ir kiti. kad nors 12 procentų žmonių jaučiasi esą vyresni nei iš tiesų. „ankstesnieji Aš". Jie pastebėjo. Šališkas palankumas sau kaip aš myliu save? Leiskite suskaičiuoti būdus"). turinčių vaikų. tačiau „per istorijos egzaminą profesorius man parašė patenkinamą pažymį". kur „visos moterys stiprios. gražesniais. kai buvome kitokie. Vaterlo universiteto studentai pateikė beveik vienodai teigiamų ir neigiamų teiginių. kad atlieka 42 proc. Nes daugeliu subjektyvių ir socialiai pageidautinų aspektų žmonės laiko save geresniais už vidutiniokus. Rytą kuris nors sudėdavome juos į pintinę. jog jie daugiau laiko skiria namų tvarkymui ar vaikų priežiūrai nei mano jų partneriai. čempionai šiandien. Kai . draugiškesniais. Kiekvieną vakarą aš ir mano žmona sumesdavome drabužius prie skalbinių pintinės miegamajame. „Aš įgijau žinių ir suaugau. darbų.: „Atkreipkime dėmesį. esu geresnis". sveikesniais ir netgi įžvalgesniais bei objektyvesniais (žr. Jei VI amžiaus kinų filosofas Lao Dzė buvo teisus.88 I dalis. paaiškėjo. pastebi Anne Wilson ir Michaelas Rossas (2001). darbų namuose.laiko save jaunesniais nei iš tiesų {Public Opinion. Vėlesniame 265 vedusių amerikiečių porų. kad kiekviena bendruomenė panaši į Garrisono Keilloro pramanytą Vobegono ežero kaimą. SOCIALINIS MĄSTYMAS vau labai gerai įvertintas per ekonomikos egzaminą".

atkaklesniais. Tik mažuma aukštųjų mokyklų studentų laiko save naivesniais ar patiklesniais už kitus. Olandijoje dauguma bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių laiko save sąžiningesniais. Los Andželo gyventojai laiko save sveikesniais nei dauguma jų kaimynų. 1997). Štai kaip reiškiasi šališkas palankumas sau: • Etika. Tad paklausiau žmonos. . . t Dorybės.2 s k y r i u s . Sveikata.tobula)?" Penkiasdešimt procentų apklausos dalyvių įvertino save 90 arba didesniu balu. . ekonominės padėties ar etniškumo. kurie po autoavarijų buvo atsidūrę ligoninėje . 2001). Tą. Tad dauguma mūsų esame įsitikinę. kad jų išankstinis nusistatymas prieš juodaodžius skalėje nuo 0 iki 10 vertintinas 5 ar daugiau balų. 1994. 1984. gražesniais ir kur kas mažiau prietaringais nei vidutinis tos pačios amžiaus grupės ar socialinės padėties atstovas (Public Opinion. kad tuo rūpinčiausi aš. o universiteto studentai paprastai yra įsitikinę. Dauguma verslininkų laiko save moralesniais už vidutinį verslininką (Baumhart. kas sieja visus žmones. R. Parama tėvams. . 2003). draugiškesniais ir patikimesniais nei vidutinis moksleivis (Hoorens. kad gyvens maždaug 10 metų ilgiau nei prognozuojama statistiškai (Larwood. lyties. VVylie. Mes taip pat manome esą geresni nei vidutiniai daugeliu kitų subjektyvių ir pageidautinų aspektų. kaip dažnai. „O. kad vairuoja saugiau ir yra labiau įgudę nei vidutinis vairuotojas (Guerin. 1977). Tačiau apskritai baltaodžiai manė. o daugelis mano. Dauguma vairuotojų .maždaug 75 kartus iš 100. Tolerancija. kad 44-ies procentų kitų baltųjų išankstinio nusistatymo prieš juodaodžius rodiklis yra aukštas (5 arba daugiau). Vairavimas. kad jų pacientų mirštamumas yra mažesnis nei vidutinis (Gawande. Dave Barry buvo teisus. originalesniais. 2002). 1989. 1978). religijos. 1979).teigia Dave Barry (1998). pagalvojau: „Hm? Aš ir taip tai darau 75 kartus iš 100".prasčiau nei vidutiniškai (Headey ir VVearing. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 89 atkreipkime dėmesį Šališkas palankumas sau . kad kitus perprantame geriau nei jie mus. Snyder. kad jie padeda savo seniems tėvams daugiau nei jų broliai ar seserys (Lerner ir kiti.yra įsitikinę.kaip aš myliu save? Leiskite suskaičiuoti būdus „Viena. kad mes esame geresni vairuotojai nei vidutiniai".1995). 1997. C. 90 procentų verslininkų laiko savo veiklą svarbesne už kolegų (French.yra giliai viduje glūdinti nuomonė. McKenna ir Myers. Brenner ir Molander. 1978. 1987). 1968). . Dauguma žmonių laiko save aukštesnio intelekto. žmona pasiūlė. 2001).atsakė ji. nepaisant amžiaus. 1968. kad jie yra mažiau naivūs ir patiklūs (Levine. jos manymu. žmonės paprastai vadina genijumi (Lassiter ir Munhall. Australijoje 86 procentai žmonių savo darbo rezultatus vertina geriau nei vidutiniškai ir tik vienas procentas . Mūsų asmeninės mintys . 1993. • Profesinė kompetencija. Mes manome." Subjektyvūs elgsenos aspektai (pavyzdžiui.taip pat. „punktualus"). Dauguma suaugusiųjų mano. Taip pat manome. t Intelektas.netgi tie. „drausmingas") sužadina didesnį palankumą sau nei objektyvūs (pavyzdžiui. Studentai dažnai laiko save geresniais ir intelektualesniais už kitus (Allison ir kiti. 1997 metais Gallupo instituto atliktoje apklausoje tik 14 procentų baltųjų amerikiečių teigė. kuris kuo nors pra• • • • • noksta kitus. 1981). kad kitų žmonių žodžiai bei darbai atskleidžia jų prigimtį. ji surenkanti skalbinius. 1991). Daugelis chirurgų yra įsitikinę. Svenson. Vienos nacionalinės apklausos metu buvo pateiktas klausimas: „Kaip vertinate savo moralę ir vertybes skalėje nuo 1 iki 100 (100 . Įžvalgumas. kad save pažįstame geriau nei kiti pažįsta save (Pronin ir kiti. tik vienuolika procentų įvertino save 74 arba mažiau balų(Lovett.

90 I dalis. 2002). kiekvienas iš mūsų manome veikią palyginti sėkmingai. manantiems. tačiau nemano. Pesimistas prieina prie lango ir sako: O Viešpatie. Iš tikrųjų netgi manome esą mažiau pažeidžiami šališko palankumo sau! Pripažįstame kažkokį abstraktų šališkumą ir matome. bus labiau linkę niekinti kompiuterių fanatikus ir teigti. Vienos stojamųjų į aukštąsias mokyklas egzaminų tarybos apklausos metu iš 829 000 abiturientų nė vienas savo gebėjimo sutarti su kitais (subjektyvi. nesiimame atsar- „Ateities vaizdai yra tokie rožiniai. 1989 („Teigiamos iliuzijos") . 1995). 79). infarktas nesulaukus 40 metų ar atleidimas iš darbo. kad jie labiau nei kiti rūpinasi aplinka. Jacksonas Brownas (1990. Apibrėždami neaiškius kriterijus savais terminais. 2005. Manydami. 2003). Nepagrįstas optimizmas Optimizmas . vertindami savo pačių etiką ar patrauklumą). Išsilavinimas nepanaikina šališko palankumo sau. badaujančiais bei domisi socialinėmis problemomis. kurio stilius panašus į mano. kad kiti yra šališki. save vertiname kaip objektyvų. Vertindamas savo sportinius gebėjimus aš mąstau apie tai.tarp vieno procento geriausiųjų! Savo įvaizdį stipriname ir sureikšmindami dalykus. slapstydamasis aikštės dešinėje. kad nuo jų galėtų parausti net Pollyanna".tai teigiamas požiūris į gyvenimą. kad jų įvaizdžiui darbo su kompiuteriu įgūdžiai nebūtini (Hill ir kiti.kiekvieną rytą prieina prie lango ir sako: Labas rytas. 1982). kad iliuzinis optimizmas padidina mūsų pažeidžiamumą. 1991). p. Viešpatie. o ne apie tas skausmingas savaites. SOCIALINIS MĄSTYMAS Van Lange. Subjektyvios savybės padeda laisvai konstruoti savus sėkmės apibrėžimus (Dunning ir kiti. Tie. jog pesimistiškai vertina kitų žmonių likimus (Shepperd. Positive lllusions. 1989.pastebi H. būdingas „nepagrįstas optimizmas būsimų gyvenimo įvykių atžvilgiu". 1997). jis būdingas net socialiniams psichologams. Žmonės žvelgia vienas į kitą su tam tikru ironišku šališkumu: paprastai save laikome mažiau šališku negu kitus (Ehrlinger ir kiti. Vertindamas savo „vadovavimo gebėjimus" aš įsivaizduoju garsų lyderį. Iš dalies todėl. O dauguma žmonių mano. jog jiems lengviau nei bendrakursiams pavyks gauti gerą darbą. . . kad jie yra labiau etiški nei kolegos (Van Lange ir kiti. kurie jaučiasi esą „asai" studijuodami įvadinį informatikos kursą. 60 procentų apklaustųjų sakė esą tarp 10 procentų geriausiųjų. kaip alkoholizmas. Linda Perloff (1987) pastebi. Pronin ir kiti. studentai mano. kad esame atsparūs nelaimėms. Tačiau daugeliui mūsų. kad sprendžiant šias problemas daugiau aukoja laiko ir pinigų (White ir Plous. Bet paklausti apie tam tikrus bruožus ar elgesį (pavyzdžiui. kurias praleidau kaip Mažosios lygos beisbolo žaidėjas. 1989). o 25 procentai . kurie mums gerai sekasi. kuriems nesiseka. Taylor. didelę algą. Shelley E. visą semestrą labiau vertina raštingumą šioje srityje. jau rytas!". 1991). kaip žaidžiu krepšinį. pageidautina savybė) neįvertino kaip žemesnio už vidutinį. įsigyti namą ir išvengti tokių bėdų. pasak Neilo Weinsteino (1980. Tie. „Optimistas.

vertino 0 procentų (Baker ir Emery. ir šis įsitikinimas tikrai padeda jaustis laimingiems dabar (Robinson ir Ryff. kuris būdingas daugumai žmonių. įnirtingai mokosi ir gauna geresnius pažymius (Goodhart. nes tai paskatintų daugiau mokytis (Prohaska. Segerstrom. Perdėtu optimizmu trykštantiems studentams (kuriems dažniausiai lemta gauti blogesnius pažymius) praverstų truputis nepasitikėjimo savimi. 1993). kai kalbama apie jų gebėjimus" (Spiegei. Išvada: kad sektųsi universitete ir už jo ribų. 1943 („Ramybės malda") . . kai vis dažniau pralaimi (Gibson ir Sanbonmatsu. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 91 gumo priemonių. kad žmonės pervertins savo galimybes pasipelnyti. kad išsiskirs patys. baimindamiesi susikirsti per egzaminą. kad ateityje jie bus laimingesni. Škotijoje ir Jungtinėse Valstijose dauguma vyresnių paauglių mano. sakė jis. 1991." Reinhold Niebuhr. 2001). kad pusė santuokų baigiasi skyrybomis. suteik drąsos pakeisti tai. Norem ir Cantor. padavę prašymus tuoktis. Sparrell ir Shrauger. Apsauginis pesimizmas skatina būti pasirengusius sutikti problemas ir jas spręsti. kad esame linkę būti optimistais (Haselton ir Nettle. 1987). 1971. Taigi naudingas ir pozityvus. 2006). 1996. Vienos apklausos metu 137 asmenys.arba apsauginio pesimizmo. 1994. jiems gali tekti skaudžiai nusivilti. Šis „absurdiškas tikėjimas savo sėkme. kad visus iššūkius nugalės ir išgyvens optimistiškai nusiteikę mūsų protėviai. kad joms. Optimistai paprastai tiki. 1993). ir išminties atskirti vieną nuo kito. tačiau tikimybę. o ne jų kaimynai pesimistai. bet rūpestingesni jų kolegos. p. 1986. kad aklas optimizmas. tiksliai įvertino. nereikia stebėtis.kyla iš išdidaus pasipūtimo. ką reikėtų keisti. reguliariai nevartojančios kontraceptinių priemonių. Optimizmas akivaizdžiai nugali pesimizmą. kad jie mažiau nei bendraamžiai rizikuoja užsikrėsti ŽIV (Abrams. priešingai nei kitoms bendramokslėms. Pryor ir Reeder. The Serenity Prayer. manė. Įstojusieji į universitetą ir pervertinantys savo akademinius gabumus dažnai kenčia dėl savivertės sumažėjimo (Robins ir Beer. skatindamas saviveiksmingumą bei teigiamai veikdamas sveikatą ir bendrąją savijautą (Armor ir Taylor. kaip tai vadina Julie Norem (2000). dirbantys vertybinių popierių biržoje ar nekilnojamojo turto versle. kad jų intuicija pranašesnė už konkurentų. „O Dieve. Seksualiai aktyvios studentės. 1986. Tokių pat gabumų. gali apsaugoti nuo nemotyvuoto optimizmo pavojų. kurių negalima pakeisti. būk mums maloningas ir išmokyk ramiai susitaikyti su dalykais. ir negatyvus mąstymas. kaip ir išdidumas. 2004). 2001). Kinų patarlė sako: „Būk pasiruošęs pavojui. reikia viltį išsaugančio optimizmo ir poreikį stengtis palaikančio pesimizmo. mano. 243). Showers ir Ruben. Per daug savimi pasitikintys studentai nepakankamai pasirengia egzaminui. Tuo tarpu truputis realizmo . 1988). Jei žmonės. Azartinių žaidimų mėgėjai optimistai būna atkaklesni už pesimistus net ir tada. Jei buvo didesnė tikimybė. Lengvabūdiškai nesinaudojantys saugos diržais. neigiantys rūkymo žalą ir užmezgantys nesėkmingus santykius primena mums. 1999). kol yra taika".2 s k y r i u s . 1984). Net XVII amžiaus ekonominio racionalumo propaguotojas Adamas Smithas numatė. gresia kur kas mažesnis nepageidaujamo nėštumo pavojus (Burger ir Burns. apsauginis pesimizmas (defensive pessimism) Problemų numatymo svarba prisitaikant ir nerimo nukreipimas veiksmingam elgesiui motyvuoti. gali baigtis nelaime.

Jei pritariame Kanados referendumui ar remiame Naujosios Zelandijos nacionalinę partiją. Įsidėjau (krūtų) implantus. Slepiantys neigiamą požiūrį į kitą rasę mano. jog ir šis panašiai reaguos. kai turime nepakankamai informacijos. Kam nors pamelavęs. tačiau Los Andžele taip daro absoliučiai visos" Aktorė Pamela Anderson-Lee (cituota Tai bert. kai juo draudžiama naudotis. kad ir kiti norės gerti. 1998). 1987. kokie esame patys. Po sunkaus fizinio krūvio ištroškę žmonės įsivaizduoja. 2003). Žmonės. kad daug kas šitaip elgiasi (Monin ir Norton.Mes matome daiktus tokius. . . Mes stipriname savo poziciją pervertindami teigiamą kitų nuomonę apie mus. norėdami mokėti mažesnius mokesčius. kad keičiasi pasaulis. Besilaikantys dietos tiki. 2003). kurie mąsto ir elgiasi panašiai kaip mes. Kodėl „neperkelti savęs į kitus". tikriausiai perdėtai išpučiame panašiai besielgiančių žmonių skaičių.rašoma Talmude. Keturi neseniai atlikti tyrimai rodo. Jei pajuntame geismą kitam asmeniui. 1996). arba meluojame. mes pervertiname kitų žmonių bendramintiškumą. 1997) „Mes matome daiktus ne tokius. kurių gyvenimas keičiasi. Blogai pasielgę ar neatlikę užduoties. Šis reiškinys vadinamas tariamo vienodumo efektu (Krueger ir Clement. vogčiomis įslenkantys į dušą tuo metu. kad ir kiti mąsto bei elgiasi taip kaip jis: „Aš meluoju. Tad mūsų įsitikinimai apie kitų žmonių stereotipus gali šį tą pasakyti ir apie mūsų pačių stereotipus. nes mums šito norisi (Babad ir kiti. mes esame labiau linkę tapatintis su tais. spėjant galimą kitų žmonių reakciją? Be to. melagis tą kitą žmogų pradeda laikyti nesąžiningu (Sagarin ir kiti. o prieš treniruotę taip manė tik 57 procentai. Pradedame manyti. mano. nes išsilydysiu. Koestner. ir tuo remdamiesi vertiname aplinką. Sulaukusiems kūdikio tėvams pasaulis atrodo pavojingesnis. 1993). mano (dažniau nei nesimaudantieji). kad ir daugelis kitų yra susiformavę neigiamus stereotipus (Krueger. Štai kodėl Leafo Van Boveno ir George Lowensteino (2003) atlikto tyrimo metu po treniruotės 88 procentai ištroškusių tiriamųjų spėjo. 1990). kad kiti mąsto bei veikia kaip ir mes. Marks ir Miller. tačiau ar kiti nesielgia taip pat?" Jei nuslepiame pajamas." Tariamo vienodumo efektas gali pasireikšti todėl. kad: • Žmonės. jog visi viską supranta kaip ir mes. galime klaidingai tikėtis. kad nerūkome. kokie jie yra. Mullen ir Goethals.92 I dalis. kad aš nuo galvos iki kojų esu iš plastiko. SOCIALINIS MĄSTYMAS Tariamas vienodumas ir išskirtinumas tariamo vienodumo efektas (falše consensus effect) Tendencija savo nuomones ir nepageidaujamus ar klaidingus poelgius pervertinti kaip visiems įprastus. Mes turime keistą polinkį stiprinti savo įvaizdį pervertindami arba neįvertindami to. Negaliu stovėti šalia radiatoriaus. kad išvados daromos remiantis ribotu skaičiumi žmonių. 1990). . kad pasiklydusius labiau kamuoja troškulys nei alkis. guodžiamės galvodami. kad maistas per daug reklamuojamas (Eibach ir kiti. 1992. kodėl kitiems nepriskirti savo žinių ir savo reakcijos nepanaudoti kaip rakto. prie kurių priskiriame ir save (Dawes. • • • „Visi sako. Melagis spėja. kad tokios klaidos būdingos visiems. 1994.

Prisiminkime tyrimus. kaip surenku skalbinius. nes stigo laimės ir pakenkė išorinės aplinkybės Pavyzdys Labai gerai išlaikiau istorijos egzaminą todėl. Kas yra šališkas palankumas sau Kodėl žmonės pervertina savo privalumus? Vienas iš galimų paaiškinimų kad šališkas palankumas sau yra šalutinis informacijos apie save patį apdorojimo ir įsiminimo proceso produktas.11 paveikslą).11 PAVEIKSLAS Šališko palankumo sau poveikis Palankesnis savęs vertinimas Savo tėvams aš esu geresnis negu sesuo. kad pamiršdavau tai padaryti. kaip teigia Michaelas Rossas ir Fiore Sicoly (1979). 2. kad savigyra. tačiau saugos diržus prisisegantys asmenys pervertina (tariamas vienodumas) mėgėjų išgerti skaičių ir nepakankamai įvertina (tariamas išskirtinumas) prisisegančių saugos diržus skaičių (Suls ir kiti. santuokų išyra.labiau išskirtinėmis nei iš tiesų. kad sėkmės sulaukėme dėl savo gabumų bei įdėtų pastangų. Tariamas vienodumas ir išskirtinumas Žinau. jog manoji ilgai bus laiminga. sociologijos egzaminą išlaikiau patenkinamai. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 93 Kai kalbame apie gebėjimus arba kai mums sekasi. tačiau blogiau prisimenu. Lyginant save su kitais reikia pastebėti. mes geriau prisimename tai. 1988). o nesisekė. nei tai. yra daugybė galimybių suklysti apdorojant informaciją (Chambers ir Windschitl. kad dauguma žmonių pritars man. pageidautino arba sėkmingo elgesio panašumą [ kitus žmones. dažniau pasireiškia tariamo išskirtinumo efektas (Goethals ir kiti. kai galvojame esą išskirtinai talentingi ir moralūs.2 s k y r i u s . Ar taip nėra todėl. ko nedarėme arba tik stebėjome. Mes pataikaujame savo įvaizdžiui. ką darėme. kad daug mokiausi. . tariamo išskirtinumo efektas (falše uniqueness effect) Tendencija nepakankamai vertinti savo gebėjimų. įvertinti bei prisiminti kitų ir savo poelgius. Tad savo nesėkmes galime laikyti palyginti normaliu dalyku. Tad dažnai išgeriantys. 2. 2004). o dorybes . žinau. Be to. iliuzinis optimizmas ir tariamas vienodumas yra pagrindinis šališko palankumo sau šaltinis (žr. jog klimato atšilimas kelia grėsmę. kad. Nepagrįstas optimizmas Nors 50 proc. jog abu sutuoktiniai mano atlieką didesnę namų ruošos darbų dalį. Apibendrindami pasakysime. Šališkas palankumas sau Nuomonė. kurių metu buvo pastebėta. Kadangi dėstytojas buvo neobjektyvus. 1991). kaip daro kiti? Aš lengvai įsivaizduoju.

kodėl teigiama savivertė susijusi su prisitaikymu . 2003). bet ir šviesiąją. Padedantis prisitaikyti šališkas palankumas sau Savęs vertinimas turi ne tik tamsiąją pusę. emocinis nukrypimas. ypač tuos. Kai kuriuos žmones iš tiesų kamuoja menka savivertė. Siekdami save sutvirtinti. arba suvokia save kaip labiau valdančius situaciją negu yra iš tikrųjų. kad atspariausi buvo tie. emocinį atsparumą. stengiamės įvertinti savo kompetenciją (Dunning. jei nesiseka eksperimento metu.teigia Shelley Taylor ir jos bendradarbiai (2003). Mokslininkai nustatė. kurie išsigelbėjo iš Pasaulio prekybos centro po rugsėjo 11-osios teroro išpuolio. 2003).14 skyriuje). Teisindamiesi būname ypač suinteresuoti sustiprinti savo įvaizdį (Sedikides. žmogus gali būti geros nuomonės apie save ir teigiamas požiūris jam padės grumtis su kasdiene įtampa". jog šališkas palankumas sau arba mažina jūsų pačių atsitiktinį neadekvatumo pojūtį. kurie yra patrauklesni ar profesionalesni. Šališkas palankumas sau padeda sušvelninti neigiamus streso padarinius. Jeffas Greenbergas. kaip ir kiti skaitytojai. stengiamės patikrinti savojo Aš sampratą (Sanitioso ir kiti. 1990. Taylor ir kiti. „Tikėdamas. kad jei laikysimės tėvų nustatytų taisyklių. Kaip mano psichologas Danielis Batsonas (2006). kad jūs. Bonanno ir jo kolegos (2005) vertino darbuotojų. Teigiama savivertė duoda tam tikros naudos. jie neskuba girtis (daugiau apie tai . 1996.ji slopina nerimą bei mirties baimę. Norėdami save pažinti. 1995). Šališkas palankumas sau ir su juo susiję pasiteisinimai taip pat saugo nuo depresijos ir biologinių streso pasekmių (Snyder ir Higgins. kurie mokėjo pabrėžti savo vertę. būsime mylimi ir . arba prieštarauja jam. kad mes turime daugybę motyvų. Savęs vertinimo motyvacija stiprina šališką palankumą sau. SOCIALINIS MĄSTYMAS Tad ar šališkas suvokimas yra paprasčiausia suvokimo klaida. Gerai nusiteikę žmonės būna palankūs ir sau. Swann. Kai žmonės vertina save ir kitų požiūrį į save būdami prislėgti. 1988. atsirandantis apdorojant informaciją? O gal taip pasireiškia mūsų egoistiniai motyvai? Moksliniai tyrimai atskleidė. kuriems geriau sekasi. Ir ne kiekvienas veikia vadovaudamasis šališku palankumu sau. 1997). .94 I dalis. Jie pateisina save. Nėra abejonių. kad šališko palankumo sau veikiami žmonės gali jaustis menkesni už kitus. gerai save vertinantys žmonės labiau nei neįvertinantys stengiasi būti malonūs ir palaikyti teigiamas emocijas (Wood ir kiti. 1993). kad jis yra talentingesnis ir turi daugiau teigiamų savybių nei kolegos. „galva yra širdies tęsinys". Vaikystėje išmokstame. Kai atsitinka malonūs dalykai. Mintys apie savęs vertinimą ir šališką palankumą sau Esu tikras. pastebėsite. Sheldonas Solomonas ir Tomas Pyszczynskis (1997) savo „baimės valdymo teorijoje" nurodo kitą priežastį.

Todėl kai paskelbiama. Studijų laikais Schlenkeris buvo roko grupės gitaristas ir pastebėjo. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 95 globojami.netgi padeda išvengti mirties baimės. 1981. Grafas Galeazzo Ciano. Galbūt teisinga tikėti. „Pergalė suranda šimtą tėvų. Kaip rodo nauji depresijos ir nerimo tyrimai. Greenbergas ir jo kolegos teigia. Devynių eksperimentų metu grupei žmonių jis pateikdavo tą pačią užduotį. Newman ir Langer. 1977). 1980. dažnai jaučiasi nelaimingesni už tuos. 1981). kaip daug gerų grupių išyra dėl problemų. Sėkmingai užduotį įveikusių grupių nariai dažniau tvirtindavo. Jų tyrimai rodo. 1996). jog esame mirtingi (tarkime.ir sunkiu metu išsaugoti viltį. A. susidūrus su grėsme. kad esame išmintingesni. kartais jis gali trukdyti prisitaikyti. kad jų grupei pavyko arba ne. dirbdamas Floridos universiteto socialinės psichologijos dėstytoju. Po to melagingai informuodavo. 1976. sau padedančios įžvalgos gali teikti praktinę išmintį. kad jie jaučiasi atsakingi už grupės rezultatus nei tariamai užduoties neįvykdžiusių grupių nariai. kurie pripažįsta savo klaidas (C. Anderson ir kiti. kaip savanaudiškumas gali apnuodyti kolektyvą. 1996. stiprina pojūtį. Taylor ir Doria. neigiamų poelgių priskyrimas jų charakteriui (pateisinant tokius pat savo grupės narių poelgius). parašant trumpą rašinį apie mirtį).2 s k y r i u s . stipresni ir socialiniu požiūru labiau klestintys nei yra iš tiesų. Cross. 1977b) atlikti tyrimai parodė. Vėliau. Bany Schlenkerio (1976. Trukdantis prisitaikyti šališkas palankumas sau Nors sau padedantis išdidumas gali apsaugoti nuo depresijos. Šališkas palankumas sau taip pat lemia nepagrįstai gerą nuomonę apie savo grupę. kaip kitų klubų narės (Biernat ir kiti.kai manome esą geri ir saugūs . • Dauguma universiteto studenčių klubo narių mano. The Ciano Diaries. Jei dauguma grupės narių mano. mūsų gali nemylėti ir negloboti. jei jie tiki esą garbingi. Kai grupės panašios. Tie. Devyniasdešimt ar daugiau procentų aukštųjų mokyklų dėstytojų laiko save pranašesniais už kolegas (Blackburn ir kiti. savivertė slopina nerimą. kad jiems per mažai mokama. kurias sukelia panašaus pobūdžio puikybė". tačiau pralaimėjimas yra našlaitis". kad „roko grupių nariai dažniausiai pervertina savo indėlį į kolektyvo sėkmę ir nepakankamai į nesėkmę. kad jie nepakankamai vertinami. Mačiau. gali kilti nesutarimai ir pavydas. kad priminimas. Apgavikai gali sėkmingiau vaidinti sąžiningus. Tikėjimas savo pranašumu taip pat gali skatinti siekti daugiau . kad teigiama savivertė . Todėl gerą elgesį siejame su saugumo pojūčiu. kad esame vertingi. Schlenker ir Miller. kad bus didinami atlyginimai ir jie padidėja pusei arba dar mažesnei daliai kolektyvo. Be to. 1981). Peterson ir kiti. 1938 („Ciano dienoraščiai") šališkas palankumas grupei (group-sen/ing bias) Grupei nepriklausančių narių teigiamų poelgių aiškinimas išorinėmis priežastimis. 1983. Schlenkeris tyrė savanaudiškumo apraiškas. . 1977a. Jourden ir Heath. Šis reiškinys vadinamas šališku palankumu grupei. savąją kiekvienas laiko pranašesne (Codol. kurie dėl savo socialinių problemų kaltina kitus. kad jų kolegės yra ne tokios pasipūtėlės ir snobės. Universitetų vadovai ir dekanai pripažįsta šį reiškinį. daugelis pajunta neteisybę.kuriant išsipildančias pranašystes . jei nesilaikysime.

puikybė. tik vienas procentas mano. Tikrasis nuolankumas yra sąmoningas kitų didingumo pripažinimas. o protingi . 1997).šešiasdešimt keturi procentai . kad esame apgauti negavę to.96 I dalis. Seneka. kad jie gyvena blogiau (Buunk ir van der Eijnden. jog gražūs žmonės stengiasi įtikėti esą bjaurūs.įtikinti save. Antikinėse graikų dramose tragizmo šaltinis buvo hubris . Jis leidžia žmogui laisvai džiaugtis savo gabumais ir taip pat nuoširdžiai pripažinti kitų žmonių talentus. kad jie lėtapėdžiai. po Kr. Apsimestinis kuklumas iš tiesų gali būti puikybės priedanga. pasireiškia trukdantis prisitaikyti šališko palankumo sau aspektas . SOCIALINIS MĄSTYMAS „Svetimas ydas turime prieš akis. De /ra. Teologai puikybę nuo seno laiko pirmąja iš septynių didžiųjų nuodėmių. taip ir graikų tragedijų herojai nebuvo sąmoningai blogi. Lanvood ir Whittaker. Kai nutinka kas nors bloga. • 53 procentai suaugusių olandų savo santuoką ar gyvenimą nesusituokus laiko labiau pavykusiu nei daugumos kitų. 1969. (Jamesas Friedrichas [1996] teigia. APIBENDRINIMAS Šališkas palankumas sau • Nors manoma. 1996). • Iš dalies toks supratimas kyla iš noro stiprinti savivertę. Dauguma korporacijų prezidentų ir gamybos vadovų pernelyg optimistiškai prognozuoja savo įmonės gamybos apimtis bei plėtrą (Kidd ir Morgan. kad žmonės save ir savo grupę vertina palankiai. ko „nusipelnėme". Eksperimentai ir praktika rodo.už nugaros". kad dauguma žmonių per mažai save vertina. • • • Dauguma žmonių save laiko geresniais už kitus įvairių pageidautinų savybių bei gebėjimų prasme. Šešiasdešimt šeši procentai amerikiečių savo vyriausio vaiko lankomą mokyklą vertina labai gerai arba gerai." Jonathan Sacks. nes nepasirodo. mokslininkai pastebi. Mes pervertiname savo nuomonių ir keistumų panašumą į kitų (tariamas vienodumas) ir tuo pat metu nepakankamai vertiname savo gebėjimų bei dorybių panašumą į kitų žmonių (tariamas išskirtinumas). • • „Apsimestinis nuolankumas yra savęs menkinimas. kad dauguma studentų puikuojasi esą geresni. 2000 Nieko nauja. tiesiog jie buvo per daug geros nuomonės apie save. kad iš tiesą būdingesnis yra šališkas palankumas sau. kad dėl nesėkmią dažnai kaltiname aplinkybes. Jei puikybė gimininga šališkam palankumui sau. mes nepagrįstai optimistiškai žiūrime į savo ateitį. Literatūroje nuolatos vaizduojami puikybės spąstai. Tačiau beveik tiek pat . 1977). o savas . kuri saugo nuo depresijos. Pasitikėdami savimi. tai kas tada yra nuolankumas? Ar tai savęs niekinimas? Nuolankumas nereiškia. Kaip mūsų eksperimentų. o sėkmę vertiname kaip savo nuopelną.kių t kaltinimas ar jausmas. . Didžiosios Britanijos vyriausiasis rabinas. tačiau skatina klaidingus vertinimus ir kursto grupių konfliktus.šalies mokyklas apskritai vertina patenkinamai (Whitman. pasimėgauti maloniais gyvenimo įvykiais. • Šališkas palankumas sau gali padėti prisitaikyti. 43 m. kad yra geresni!) Tikras nuolankumas labiau panašus į negalvojimą apie save nei į apsimestinį kuklumą.

Roy Baumeisteris ir Stacey liko (1995) pasiūlė studentams aprašyti jiems svarbią sėkmingą patirtį. Su tariamu kuklumu žmonės pasakoja ir apie savo laimėjimus. kuriuo išdidumas žemina save. Kaip „įspūdžio valdymo" taktika gali sąlygoti apsimestinį kuklumą ir neperspektyvią elgseną? Jau matėme. tačiau puikybė skatina pervertinti save. Tokiu būdu pergalė tampa pagyrimo vertu pasiekimu. kai nepasitiki savimi? Tariamas kuklumas Iš tiesų yra duomenų. galima sumažinti darbdavių keliamus reikalavimus ir darbo apimtį (Gibson ir Sachau. 2000). Maureen Stapleton pareiškė dėkojanti „savo šeimai. o menkino save. jog sėkmę žmonės mielai priskiria savo pastangoms ir kompetencijai? Norėdami atsakyti į šį klausimą. Ar jis nuoširdus? Kai treneris viešai liaupsina savo priešininkus. jog sulaukė pagalbos ar emocinio palaiky- „Nuolankumas dažnai būna tik triukas." La Rochefoucauld. jog žmonės linkę ne tik pernelyg gerai galvoti apie save. nes būtent taip išprovokuojamos paguodžiančios „tiesos". AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 97 Prisistatymas Atrodo. filosofas Francis Baconas. galite paskatinti draugą jus užtikrinti: „Tu viską padarei teisingai!" Netgi tokia pastaba kaip „o. o pralaimėjimą galima pateisinti „puikia varžovų gynyba". Kuklumas. Yra dar viena priežastis. kurių buvo paprašyta nurodyti pavardes ir kurie tikėjosi. Gavusi Akademijos prizą. kad jų pasakojimas bus viešai perskaitytas. kad vėliau išaukštintų. draugams ir visiems.2 s k y r i u s . kad žmonės kartais pristato save kitaip. nei jaučiasi esą. sakė XVII a. ką sako? O gal jie užsideda gražią kaukę. dažnai paminėdavo. kuriuos kada nors buvau sutikusi savo gyvenime". bet ir kitiems save šitaip pateikti. Maxims. kad laboratorinėje diskusijoje Merilendo universiteto studentai liaupsino savo galimą oponentą. Tie. Sumenkinus savo gebėjimus. Per apdovanojimų ceremoniją pagerbtieji kilniai dėkoja kitiems už paramą. Toks susimenkinimas gali reikšti subtiliai slepiamą egoizmą. kad savasis Aš yra mūsų pasaulio centras. 1665 („Maksimos") . yra tik viena iš „puikavimosi meno" rūšių. tačiau tik viešai. kaip kas nors ne gyrėsi. vaikams. o tariamas kuklumas. Pažįstu dar negražesnių". Anonimiškai savo būsimo oponento gabumus jie vertino kur kas nuosaikiau. jis demonstruoja kuklumą bei gerą sportinę dvasią ir siekia palankaus vertinimo nepriklausomai nuo būsimo rezultato. kad aš nebūčiau toks bjaurus". Įsivaizduokime trenerį. gali išprovokuoti bent jau tokią reakciją: „Nusiramink. Tačiau akivaizdžiausias pavyzdys yra ne apgaulingas išdidumas. Galbūt jums kilo klausimas. Galbūt prisimenate. Ar toks dosnus dalijimasis nuopelnais neprieštarauja gerai žinomam faktui. Robertas Gouldas. Ar žmonės ir jaučia tai. ar gyrimasis visada būna nuoširdus. Pasakę Jaučiausi it kvailys". dėl kurios žmonės menkina save ir giria kitus. kad savęs vertinimas ir saviveiksmingumas duoda naudos. kuris prieš svarbias varžybas giria varžovą. Paulas Brounsteinas ir Haroldas Sigallas (1977) pastebėjo.

Menkinimas apsaugo ir savivertę. o jei tokiomis aplinkybėmis pasiseka. Kurį pasirinksite? Dauguma studentų pasirinko preparatą. 1987): „Iš tiesų aš nesu nevykėlis . Baumeister ir Scher.vieni geriausių!" Jaučiatės neįtikėtinai. kurį Julia Exline ir Marei Lobel (1999) vadina „pranašumo pavojumi" . 1986. Baumeisteriui ir liko šie rezultatai pasufleravo idėją apie „paviršutinišką dėkingumą" . jog bus stebimas ryšys tarp vaistų poveikio ir intelektinės veiklos. o ne talento ar gebėjimų stoką. Mokslininkai užfiksavo ir kitų savęs menkinimo būdų. jie mieliau šiuos pasiekimus priskirdavo sau.galime sumenkinti savo laimėjimus ir pademonstruoti dėkingumą. nesėkmė sunkiau išgyvenama. Ar suprantate. Jūs atsakote į sunkius gebėjimų testo klausimus ir jums pasakoma: „Jūsų rezultatai . Ši Steveno Berglaso ir Edwardo Joneso (1978) pasiūlyta savęs menkinimo teorija pasitvirtino. mūsų savivaizdis gali sustiprėti. kad patyrus nesėkmę būtų lengviau pasiaiškinti. 1984) „Be bandymų nebūna nesėkmių. Prieš atsakant į kitus klausimus jums siūloma pasirinkti vieną iš dviejų preparatų skatinantį intelektinę veiklą arba slopinantį. Buvo atliktas toks eksperimentas: tiriamiesiems pasakyta. ." VVilliam James. kurie rašė anonimiškai. jei buvo stengtasi. leisdamas mums dėl nesėkmės kaltinti laikinas ar mums nepavaldžias aplinkybes („Blogai jaučiausi". Baimindamiesi nesėkmės. jei ne ši problema ". žmonės yra linkę: • Nepakankamai rengtis svarbioms individualioms sportinėms varžyboms (Rhodewalt ir kiti. Paviršutiniškas dėkingumas gali pasireikšti tada. nei atvirkščiai .98 I dalis. Tie. retai apie tai užsimindavo. be nesėkmių nebūna pažeminimo. Kodėl žmonės turėtų kenkti sau neperspektyviu elgesiu? Prisiminkite. bet iš anksto parengus pasiaiškinimą. jog esate vienas iš eksperimente dalyvaujančių Diuko universiteto studentų. nors širdies gilumoje studentai nuopelnus skyrė sau. kodėl bijodami nesėkmės per pokalbį dėl darbo žmonės gali iki išnaktų lėbauti. Rhodewalt. galime guostis. kuris turėtų trikdyti jų mąstymą. „Praėjusią naktį vėlai grįžau"). Labai daug pasiekę natūraliai tampa kuklūs. Jei manome. ir įvaizdį. kad esame kompetentingi. Principles of Psychology. 1890 („Psichologijos principai") savęs menkinimas (self-handicapping) Savo įvaizdžio saugojimas elgiantis taip. panašiai kaip Maureen Stapleton. kad uoliai saugome savo įvaizdį. o užuot ruošęsi sunkiam egzaminui. ir šitaip susikūrė palankias aplinkybes galimai nesėkmei pateisinti. o apsisaugoti (Arkin ir kiti. žaisti kompiuterinius žaidimus? Kai savo paties įvaizdis priklauso nuo veiklos rezultatų. kad kiti žmonės dėl mūsų sėkmės pradės mums pavydėti arba niekinti . 1988. Įsivaizduokite.reiškinys. Savęs menkinimas Kartais žmonės mažina sėkmės galimybes susikurdami įvairias kliūtis sėkmei ir daro tai toli gražu ne norėdami sau pakenkti.nieko nedarius. SOCIALINIS MĄSTYMAS mo.viskas būtų buvę gerai. Jei patiriame nesėkmę save kokiu nors būdu menkindami. kai mes. dėl nesėkmių kaltindami aplinkybes. pranokstame aplinkinius ir nesmagiai jaučiamės dėl kitų žmonių mums reiškiamų jausmų.nenuoširdžiai reiškiamą dėkingumą siekiant sudaryti nuolankumo įspūdį.

2 s k y r i u s . kad nesėkmė nesumenkintų įvaizdžio. 1982). Pažįstamose situacijose tai vyksta nesąmoningai. Prisistatymas . pateisiname arba atsiprašome. nenuostabu. jog žmonės būna kuklesni kilus pavojui. kad gautų pageidaujamą efektą. kad jie gali menkinti save. teniso žvaigždė Martina Navratilova prisipažino: „Bijojau žaisti iš visų jėgų. „Jei stengeisi suklysti ir tau pavyko. 1992. Mes valdome savo kuriamus įspūdžius. fiksuoja aplinkinių reakcijas ir atitinkamai modeliuoja savo socialinę raišką. 1987). esame socialiniai gyvūnai. 1981. Jie nuolatos stebi savo elgseną. kai jį pristato profesionaliems kolegoms. Gavę aukštą prisistatymas (self-presentation) Saviraiškos aktas ir elgsena.tai mūsų pageidaujamo įvaizdžio pateikimas kitiems ir patiems sau. 1994). Jei žmonės taip rūpinasi savo įvaizdžiu.pavyzdžiui. Nepažįstamose . gerti.deginasi. kad juos. 1992). kurių gali nepateisinti (Baumgardner ir Brownlee. kad žmonės kenkia savo sveikatai . Nenuostabu. nors nuo to oda greičiau sensta ir padidėja pavojus susirgti odos vėžiu. su manimi viskas baigta" (Frankel ir Snyder. tariamas kuklumas ir savęs menkinimas atspindi rūpinimąsi savo įvaizdžiu. Pyszczynski ir Greenberg. Šališkas palankumas sau. kai šį darbą pateikia studentams. Labai bijojau sužinoti. Riggs. vaidinantys publikai. Kai kuriems žmonėms sąmoningas prisistatymas yra gyvenimo būdas. Kiti netgi ruošdamiesi fotografuotis išmėgina prieš veidrodį įvairias minas. Mes atleidžiame. Riess ir kiti. ar norime įbauginti. 1991) Nerodyti pastangų pradžioje. kad jos gali nugalėti mane tada. arba kai kalbamės su žmogumi. 1993). įsitraukimo reikalaujančią užduotį (Hormuth. pasiduoda kolegų spaudimui rūkyti. Taip elgiamės net jei aktyvus savęs pristatymas eikvoja energiją ir tai gali būti sumažėjusio veiksmingumo priežastis. 1995). Taip pat nenuostabu. kuria siekiama sudaryti palankų arba savo idealus atitinkantį įspūdį. gali demaskuoti savivertę tiriantys ekspertai (Arkin ir kiti. kurį įsimylėjome. vartoti narkotikus (Leary ir kiti. Profesorė Smith sako mažiau pabrėžianti savo darbo reikšmingumą.. kuriems norime patikti. ar pasirodyti bejėgiai. pavydžiui. pobūvyje su žmonėmis.. tampa anoreksikais. 1987) Nedėti visų pastangų vykdant sunkią. nes jei jos tai gali. Pavyzdžiui. kad nesužadintų lūkesčių. Turner ir Pratkanis. todėl nebūname tokie kuklūs. . Tice ir kiti. sumažėja atkaklumas dalyvaujant varginančiame eksperimente arba pasidaro sunkiau valdyti emocijas (Vohs ir kiti. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 99 Suteikti savo oponentui palankesnę padėtį (Shepperd ir Arkin. nei tada. rūpestis dėl keliamo įspūdžio labai sustiprėja. 2005). 1994. kad sutvirtintume savo savivertę ir patikrintume savo įvaizdį (Schlenker ir Weigold. Mes įvairiai manipuliuojame savo kuriamu įspūdžiu ir nepriklausomai nuo to. ką gi tu patyrei?" Nežinomas autorius Įspūdžio valdymas Pralaimėjusi jaunesnėms varžovėms. kaip su draugais. kai žaidžiu iš visų jėgų. kurie mus gerai pažįsta (Leary ir kiti. 1987. Weary ir kiti. 1986. 1980.

tačiau tuo pat metu ir kukliais bei sąžiningais (Carlston ir Shovar. 1986. Kaip pastebėjo Markas Leary (2004). . ką iš tiesų mano. o labai tikrinantis savo elgesį gali elgtis nesąžiningai. kurį demonstruojame kitiems. šis sako: „Man tai teikia garbę. 1986. kurie sutinka su teiginiu: „Esu linkęs būti toks. todėl dažniau kalba ir veikia taip. Kuklumas daro gerą įspūdį. 2004). o ne grupės kaltė" (Anderson. 1987). 1976. Snyder. kad esame kuklūs. ką jie galvoja apie gėjų šeimas. 2005). „Viešoji nuomonė visada yra tironiškesnė atžvilgiu tų. 1990. apsimestinis kuklumas („pavyko. 1983). 1987. 1983. 2000. 1979. Hallahan ir kiti. 2002. kad juos laikytų gabiais. 2003. kad sukurtume pageidaujamą įspūdį. vasario 26 įvertį pagal savo elgesio tikrinimo skalę (pavyzdžiui. kurie yra jai abejingi. Sedikides ir kiti. kodėl jo šalyje teisininkų yra perpus mažiau negu Vašingtone ir jo priemiesčiuose. Man ten nereikėjo stovėti. Nepaisant noro tinkamai prisistatyti. Labiausiai save kukliais vaizduoja tų kultūrų atstovai. tai yra mano. Paklausti. Feather. abėcėlės tvarka). Galite įsivaizduoti. Yik ir kiti. Žmonės nori. The Conquest of Happiness. 1983. Honkongo studentams ir sporto žurnalistams bei visų amžiaus grupių prancūzams (Brown ir Kobayashi. Indijos induistams. de Vries ir van Knippenberg. Codol. Vaikai čia išmoksta dalytis sėkme ir prisiimti atsakomybę už nesėkmę. Tačiau kai mums kas nors ypač gerai pavyksta. yra subtilus menas. Jain. 1999). 1930 („Laimės užkariavimas") „Jei beisbolo aikštėje kamuoliukas į galvą pataiko amerikiečiui. tokie žmonės pasako. 1982). kaip jaučia ir mano esą reikalinga (McCann ir Hancock. Tai gimdo apsimestinio kuklumo fenomeną: mes dažnai demonstruojame mažesnę savivertę nei patys iš tiesų jaučiame (Miller ir Schlenker. 1983). kurie akivaizdžiai jos bijo." Oficialusis Japonijos teisininkų asociacijos atstovas Koji Ynase apie tai. ką apie juos mano kiti. kad mažai savo elgesį tikrinantis žmogus atrodo kaip bejausmis stuobrys. kad šališkas palankumas sau būdingas olandų moksleiviams ir studentams. Kinijoje ir Japonijoje (Heine. Pateikti save taip. Australijos studentams ir darbininkams. Kinijoje ir Japonijoje būdingas mažesnis šališkas palankumas sau. Būdami tarp žmonių jie nesistengia vadovautis savo nuostatomis. 2005. Liebrand ir kiti. bet kas čia tokio") gali būti suprastas kaip vaidyba. 1997. Jie labiau stebi savo vidines reakcijas. kokį žmonės nori mane matyti") elgiasi tarsi socialiniai chameleonai . jis kelia bylą. Jei kamuoliukas į galvą trenkia japonui.reikia įgūdžių. viso pasaulio žmonės rūpinasi savo prestižu (Brown. nekreipdami dėmesio į kitų įsitikinimus (Klein ir kiti. belgų krepšininkams. Falbo ir kiti. 2004). 1998. 1997. 1996. SOCIALINIS MĄSTYMAS savo elgesio tikrinimas (self-monitoring) Savikontrolė siekiant sukurti norimą [spūdį. „Jei man nepavyko. Norint padaryti gerą įspūdį . 1985). Izraelio ir Singapūro moksleiviams. nei tų. kuriomis iš tiesų nesivadovauja (Zanna ir Olson. Sedikides ir kiti. japonų studentams ir vairuotojams." Bertrand Russell. Mezulis ir kiti. pavyzdžiui. kaip apgavikas. Lefebvre. Dauguma mūsų esame tarp šių kraštutinumų. Hagiwara. Kinijos studentams.100 I dalis. Newsweek. Buvo pastebėta. dažnai tikrasis Aš skiriasi nuo to. kuriose vertinamas santūrumas. o įkyrus gyrimasis . tačiau kompetentingi .jie keičia savo elgseną priklausomai nuo aplinkybių (Gangestad ir Snyder. Aš pats kaltas.parodyti. 2003. 2003.blogą. Menkiau save tikrinantys mažiau rūpinasi tuo. Prisitaikydami prie aplinkybių jie paprastai išreiškia nuostatas. Murphy-Berman ir Sharma.

yra tik pusė tiesos. neturto ar depresijos atsakomybę prisiimame sau. kad apsaugotų savivertę ir galėtų pasiteisinti ištikus nesėkmei. Teigiamas mąstymas gali būti rezultatyvus tik tada. Jei neprisipažįstame. Post scriptum: ^ dvejopa tiesa . savo žodžius ir veiksmus deriname prie auditorijos.išdidumo pavojai.apie saviveiksmingumą ir šališką palankumą sau. savo veiklą ir kreipiame ją pageidaujamam [spūdžiui sukurti. nors patys mano kitaip. kai dėl nesėkmingos santuokos.saviveiksmingumo ir šališko palankumo sau . Kai tikime savimi. gali kilti pagunda teigti. o nepasižymintys savistaba nesistengia to daryti ir todėl gali pasirodyti netaktiški. teigiamo mąstymo galia Šiame skyriuje buvo pateiktos dvi įsimintinos teorijos . . Stipri savivertė taip pat padeda prisitaikyti. ir vidinei (sau patiems) auditorijai. Bet kuri tiesa. Nuolat save stebintys asmenys savo elgesį pritaiko konkrečiai išorinei auditorijai. bet ir didžiausius nusivylimus.tiesa primena tai. ne tokie kvaili. privalome atkakliai siekti savo tikslo ir neleisti. apie ką Pascalis mąstė prieš 300 metų: nė viena tiesa nėra savaime pakankama. Teorija apie iliuzinį optimizmą ir kitas šališko palankumo sau formas primena. atskirta nuo ją papildančios. Prisistatymas rodo norą sukurti gerą savo įvaizdį ir išorinei (aplinkai). Didžiausi lūkesčiai gimdo ne tik didžiausius pasiekimus. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 101 APIBENDRINIMAS Prisistatymas t Būdami socialiniai gyvūnai. kad kartais sunkumai atspindi socialinės aplinkos despotizmą. Kokia gėda! Jei tik būtume labiau pasistengę. kad nepasitikėjimas savimi pakenktų.2 s k y r i u s .. nes pasaulis sudėtingas. liaupsina būsimus konkurentus arba viešai priskiria nuopelnus kitiems. mažesnė tikimybė susirgti depresija ir didesnė . Teorija apie saviveiksmingumą skatina neprarasti vilties nepalankiose situacijose. Mes stebime save. kad norint suprasti savąjį Aš socialiniame pasaulyje saviveiksmingumo neužtenka. • Tokia įspūdžio valdymo taktika paaiškina tariamą kuklumą kai žmonės menkina save. • t Kartais žmonės menkina save.. Ši dvejopa .sulaukti sėkmės. jog žmonės patys kalti dėl savo problemų ir nesėkmių arba netgi per aštriai kaltinti save už nesėkmes. buvę drausmingesni. Net jei iš karto nepasisekė.

Kaip mąsto žurnalistai: pažintinis šališkumas žiniasklaidoje Post scriptum: mintys apie intuicijos galimybes ir jos ribas . ko tikimės Išvados Atkreipkime dėmesį. Neigiamos emocijos lemia investuotojų pesimizmą Kaip traktuojame socialinę aplinką? Priežastingumo priskyrimas: žmogui ar situacijai Pagrindinė atribucijos klaida Kodėl mes darome atribucijos klaidą? Socialinės aplinkos lūkesčiai Atkreipkime dėmesį.Socialiniai įsitikinimai ir vertinimai Kaip suvokiame savo socialinę aplinką? Sužadinimas Įvykių suvokimas ir interpretavimas Įsitikinimų tvarumas Prisiminimų apie save ir savo pasaulį konstravimas Kaip sprendžiame apie socialinę aplinką? Intuityvūs vertinimai Perdėta savikliova Euristika: trumpiausias protavimo kelias Iliuzinis mąstymas Nuotaika ir vertinimai Mokslinių tyrimų išvada. Išsipildymo psichologija vertybinių popierių biržoje Mokytojų lūkesčiai ir moksleivių mokymosi rezultatai Kaip iš kitų sulaukti to.

o kartais . kai mirė dešimtys žmonių. „Žinoma.mūsų išankstinė nuomonė sąlygoja informacijos suvokimą bei interpretaciją.asmenybės įtakai. filmuodavo pagalbos maldaujančius žmones. kurios nukreipia nuomonę. jei dauguma aukų būtų baltaodžiai? Tokiai nuomonei pritarė du trečdaliai nacionalinėje apklausoje dalyvavusių afrikiečių kilmės amerikiečių (Bumiller. Šiame skyriuje nagrinėsime. kaip neturtingi juodaodžiai gyventojai be maisto ir vandens įstrigę Naujojo Orleano sporto rūmuose ir Susirinkimų namuose siautėjant visuotinei suirutei. Tokie įsitikinimai visuomenėje natūraliai susiformuoja. per televizijos labdaros koncertą uragano aukoms paremti teigė repo žvaigždė Kanye Westas. kaip suvokiame. Savo pasaulį kuriame žiūrėdami pro teorijos akinius. kai • suvokiame ir prisimename įvykius. Trys iš keturių baltųjų amerikiečių nesutiko. aiškiname savo gyvenimą visuomenėje ir kaip mūsų lūkesčiai veikia kitus žmones.metais praūžus uraganui „Katrina" televizija rodė vaizdus. kad dėl išankstinio vertinimo mūsų suvokimas ir interpretacija gali būti tendencinga. vertiname. • aiškiname įvykius. o valdžios institucijoms paslaptingai nesisekė suteikti pagalbą ir parūpinti autobusus evakuacijai. pagalbos pagaliau buvo sulaukta. beširdiškumu? „George Bushas nesirūpina juodaodžiais". • tikimės įvykių. o tai kartais juos prišaukia. 2005). . numanomomis taisyklėmis. o klaidinga informacija gali būti tendencingų prisiminimų priežastimi. Pirmame skyriuje atkreipėme dėmesį į reikšmingą faktą apie žmogaus prot ą . išanks- . to nedarysime ir teikdami pagalbą". atostogavo. pasikliaudami savo intuicija.užtikrino prezidentas Bushas. Ar vyriausybė būtų greičiau suteikusi pagalbą. savo nuotaikomis. Kaip suvokiame savo socialinę aplinką? Neįtikėtini mokslinių tyrimų rezultatai atskleidžia. kuris tuo metu. o jų kūnai buvo palikti gatvėse. Televizijos žurnalistai be problemų patekdavo į Naująjį Orleaną. „ A u d ra nieko nediskriminuoja. laikydamiesi savo prielaidų. Po daugelio dienų. kad lėtą vyriausybės reakciją galima sieti su nukentėjusiųjų rase. kai užgriuvo uraganas. • vertiname įvykius. kartais priskirdami juos situacijos. o visuomenė ėmė kaltinti valdžią. Kuo galima paaiškinti vėlavimą padėti? Vietos valdžios neveiksnumu? Prezidento.

Mūsų atminties sistema .sutinka žmonės. o ateitis . suaktyvinamos emocijos ir. Johnas Barghas ir jo bendradarbiai (1996) atliko aksperimentą. kaip viena mintis. Žvilgtelėkime į vieną kitą provokacinį eksperimentą. SOCIALINIS MĄSTYMAS tinė nuomonė svarbi". pavyzdžiui. kad dalyvaujate eksperimente. Sužadinimas Dar prieš mums pradedant suvokti aplinkinį pasaulį dirgikliai. Jie paprašė tiriamųjų sudaryti sakinius su žodžiais „senas". Įsivaizduokite. Sužadinimas pabudina ir aktyvuoja tam tikras asociacijas. sužadinamas mąstymas. „Mes stovėjome ant kranto". Kitoje grupėje žmonių nuomonės buvo paveikiamos po jų supažindinimo su nauja informacija. kaip šie žmonės lėčiau eidavo lifto link negu tie.šviesesnė. Smurto stebėjimas skatina dviprasmiškus veiksmus (praeivio stumtelėjimą) ir žodžius („niuksas") suprasti kaip agresyvius. Dažnai mąstymą ir elgesį sužadina įvykiai. Robas Hollandas su bendradarbiais (2005) pastebėjo. kad olandai studentai greičiau atpažindavo su valymu susijusius žodžius. netgi nesąmoninga. Visi šie poveikiai kildavo tiriamiesiems sąmoningai nesuvokiant kvapo ir jo įtakos. gali paveikti kitą mintį ar veiksmą. Tuo metu į kitą ausį lygiagrečiai sakomas kitas žodis (upė arba pinigai). patiems to nesuvokiant. kuris verčia triukšmus namuose priskirti galimam įsilaužėliui. kurie nebuvo paveikti su amžiumi susijusių žodžių. siekiant patikrinti. kaip aiškinsime ir prisiminsime įvykius. kaip įpirštos idėjos provokuoja tendencingus prisiminimus. gali subtiliai paveikti tai. bet jūs sąmoningai jo neišgirstate. kurių net nesuvokiame. tačiau jie nepajėgia suvokti jos poveikio masto. kaip išankstinis vertinimas veikia informacijos suvokimą ir interpretaciją. . kurio metu užsidėjęs ausines atidžiai klausotės neaiškiai tariamų sakinių. „išmintingas" ir „pensininkas". 1994). kad jie eina lėtai ar kad jie tik ką stebėjo žodžius. • . per dieną prisimindavo daugiau su valymu susijusių darbų ir netgi valgydami trupantį pyragaitį stengdavosi nepritrupinti ant stalo. Lėčiau ėjusieji net nesuvokė. kad prislėgta nuotaika sužadina neigiamas asociacijas.tai asociacijų voratinklis. Sužadinimo eksperimentai atskleidžia. Vėliau jie stebėdavo. Tačiau dėl geros nuotaikos praeitis staiga atrodo nuostabesnė. Sužadinimo eksperimentai turi analogų ir kasdieniame gyvenime: • Jei vieni namuose žiūrime baisų filmą.104 I dalis. Tačiau šitas žodis „sužadina" sakinio aiškinimą (Baars ir McGovern. Vėlesniuose eksperimentuose kiti studentai. jei prieš tai buvo užuodę valiklio kvapą. bet į mūsų susikonstruotą realybę. kurie sužadino mintis apie senėjimą. Vienoje grupėje buvo tiriama. Toliau šiame skyriuje sužinosime. Pagrindinė išvada tokia: mes reaguojame ne į objektyviai egzistuojančią. į kuriuos nekreipiame dėmesio. sužadinimas (priming) Konkrečių asociacijų aktyvinimas atmintyje. užuodę valiklio kvapą.

pavyzdžiui. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 105 • Daugelis psichologijos studentų.leidžia greičiau atpažinti tą spalvą kompiuterio ekrane. 1999. Tai yra netyčia. kad būtų sąmoningai suvoktas.spalvos pavadinimas . Tas pat pasakytina ir apie socialinį suvokimą. Tyrimai apie tai. skaitydami apie psichologinius sutrikimus. Arba panagrinėkime šią frazę: GERIAU ŽVIRBLIS SAUJOJE NEI NEI BRIEDIS GIRIOJE Ar pastebėjote čia kokią nors klaidą? Suvokiame daugiau nei pastebi akis.3 s k y r i u s . nematydami. vėliau jis greičiau randa susijusius žodžius. koks stiprus gali būti išankstinės nuomonės poveikis. Lee Rosso ir Marko Lepperio (1985) atliktas eksperimentas parodė. net paprastas dirgiklis gali skirtingai veikti du žmones. Jie pro- . kad Didžiosios Britanijos Ministras Pirmininkas Tony Blairas yra „neblogas". 1990). Daugelyje tyrimų sužadinimo poveikis pastebimas net jeigu pateikiamas ikislenkstinis dirgiklis . pradeda jaudintis dėl savo galvos skausmų ar karščiavimo. nesąmoningai. Roberto Vallone. tačiau kaip pagyrimas atrodyti tam. Prisiminkime 1 skyriuje pateiktą dalmatino nuotrauką. o nepamatytas. Teiginys. jo garbintojams gali skambėti menkinančiai. Panašiai būsimieji medikai. Kuo geriau pažįstame žmones. kas jį niekina. bet šmėstelėjęs neteisingas spalvos pavadinimas šį procesą sulėtina (Epley ir kiti. Kadangi socialinis suvokimas labiausiai priklauso nuo žmogaus. iliustruoja vieną iš XXI amžiaus socialinės psichologijos pamokymų: daug socialinės informacijos apdorojame automatiškai. Įvykių suvokimas ir interpretavimas Suvokdami ir suprasdami kitus žmones dažniausiai esame tikslūs. Įvadiniame psichologijos kurse visada aptariamas išankstinio vertinimo ir lūkesčių poveikis. „sviestas". Kiekvienu atveju nematomas vaizdas ar žodis sužadina atsaką į vėlesnę užduotį. 2001). o ne „svoris" ar „sniegas". pradėdavo aiškintis savo pačių nerimo ir prastos nuotaikos priežastis. Iš pirmo žvilgsnio žmogų dažniau įvertiname teisingai negu neteisingai. nepaisant keleto stulbinamų ir įsigalėjusių šališkumų bei loginių klaidų (Jussim. protas gali šį tą užfiksuoti. tuo tiksliau galime skaityti jų mintis ir jausmus. Labai trumpas ir todėl nespėtas pajusti elektros smūgis padidina vėliau patirto smūgio suvoktą stiprumą. Jei žmogui prieš akis akimirksnį šmėsteli žodis „duona". Kai socialinę informaciją galima interpretuoti įvairiai. Bet kartais išankstinis vertinimas būna klaidingas. Merikle ir kiti. 2005). skaitydami apie ligų simptomus. Ikislenkstinis dirgiklis . tampa svarbi išankstinė nuomonė (Hilton ir von Hippel. Nors nespėjame pamatyti.per trumpas. kaip įskiepyta mintis ar vaizdas gali sužadinti interpretacijas ir prisiminimus.

talkininkaudami Charlesui Lordui (1979). Abi grupes supažindinus su įvairiais identiškais įrodymais. „Neobjektyviausiai žmonės vertina objektyvumą".106 I dalis. 1985). žmonių požiūriu į tendencingumą galima pasinaudoti tiriant jų nuostatas (Saucier ir Miller. Pusė tiriamųjų pasisakė už mirties bausmę. Taigi. tai veikia su įsitikinimu susijusios informacijos suvokimą. sako Geoffrey Munro ir jo kolegos (1997). . kad žiniasklaida šiuo klausimu yra tendencinga. kur jūs įžvelgiate tendencingumą. pamačiusios televizijos naujienų reportažus apie skerdynes Beirute. paprašė studentų įvertinti dviejų tariamai naujų mokslinių tyrimų rezultatus. buvo įsitikinusios. kandidatai į prezidentus ir jų rėmėjai beveik visada mano." Politologas Robert Jervis (1985) izraelietiškai ir proarabiškai nusiteikusiems studentams pademonstravo šešias televizijos naujienų ištraukas apie 1982 metais įvykdytas civilių žmonių žudynes dviejose Libano stovyklose.1 paveiksle. Ar būtent todėl politikoje. o padaugėjo. Žiniasklaida ir tarpininkai visur laikomi tendencingais. kad jo favoritas pralaimėjo (Kinder ir Sears. Ross ir Lepper. Rossas ir Lepperis. kad teisėjai palaiko varžovus. religijoje ir moksle dviprasmiška informacija dažnai tampa konfliktų priežastimi? JAV kandidatų į prezidentus debatai dažniausiai tik sustiprina ankstesnius įsitikinimus. Proizraelietiška C) / C . o pusė jai nepritarė. Šaltinis: Duomenys paimti iš Vallone. ir aš turėsiu raktą į jūsų nuostatas.pastebėjo vienas žinių komentatorius (Ponievvozik. Rezultatai: ir mirties bausmės šalininkai. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Jei esate kuo nors įsitikinę. tačiau griežtai kritikavo jiems prieštaraujančius. o kito . Tačiau tai būdinga ne tik sporto mėgėjams ir politikams. kad žiniasklaida jiems nepalanki. Vieno vertinimo rezultatai patvirtino studentų nuomones apie mirties bausmę. Iš tiesų. Pavyzdžiui. Dar 3. prieš debatus rėmusių kurį nors kandidatą. Kaip parodyta 3. 1985.iO 8 C r 2 7 o Į« O) Neutrali o S -O C 5 c S 4 < / > O 2 3 JS « o •N Antiizraelietiška Proizraelietiškai nusiteikę studentai Proarabiškai nusiteikę studentai . Jei šalį laikote priešiška. ir priešininkai buvo palankūs jų įsitikinimus atitinkantiems įrodymams. manydavo. 2003). Mūsų nuomonė apie pasaulį netgi prieštaraujančius įrodymus gali paversti palaikančiais. Tai paplitęs reiškinys: sporto aistruoliai mano. Pasakykite man. Tik vienas iš dešimties žmonių.1 PAVEIKSLAS Proizraelietiškai ir proarabiškai nusiteikusios studentų grupės. 2003). jos neaiškius veiksmus būsite linkę interpretuoti kaip šio priešiškumo požymį. po debatų abiejų kandidatų rėmėjai tik sustiprino savo paramą. kiekviena grupė televiziją laikė priešiška jų atžvilgiu. prieštaravimų ne sumažėjo.joms prieštaravo.

kad šis vyras yra pogrindinio antinacistinio judėjimo lyderis. kokios rūpestingos jo akys. Myronas Rothbartas ir Pamela Birrell (1977) paprašė Oregono universiteto studentų apibūdinti vyro veido išraišką (žr. tą pastebėjo tik 8 proc. Kulešovas pademonstravo šį reiškinį trimis trumpais filmukais. kuriame matomas veidas.susimąstęs. sumaniai valdžiusį žmonių daromas išvadas. Kai apie kitą žmogų kalbame gerai arba blogai. 2004). (Tik pažvelkite. Partiškumas formuoja išankstinę nuomonę. pagerbiant rusų režisierių. Atrodo. pastebėjo infliacijos mažėjimą) buvo panašiai nepastabūs ir neigiamai nusiteikę demokrato prezidento Clintono valdymo pabaigoje (Brooks. nuostatų ir vertybių akinius. Dėl to pirmame filme aktorius atrodydavo liūdnas. Interpretavimo procesas taip pat veikia kitų žmonių nuomonę apie mus. žaidžianti mergaitė. tiriant žmonių išankstines socialines ir politines nuostatas. kuriems buvo pasakyta. kad aplink vien liežuvautojai. žmonės nesąmoningai gali tokiais palaikyti mus pačius. kar- . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 107 daugiau. kad jūs toks esate. 2005). Jei nuolat kalbame. tačiau mes į ją žiūrime pro savo įsitikinimų.3 s k y r i u s . jie veikia visas mūsų interpretacijas. Tie. intuityviai nusprendė. ir kiti manys. ką jie žino. 3. Respublikonai (iš jų 47proc. kuriems buvo pasakyta. kad šis žmogus buvo nacis. kuriuose buvo rodomas neutralios išraiškos aktoriaus veidas. kad maitinimas iš buteliuko sukėlė vaikui pilvo skausmus. demokratų. jog vaikiškame kalambūre . dėl kurios mūsų įsitikinimai yra tokie svarbūs. o lūpos beveik šypsosi. kad jo veidas atrodo žiaurus. „Gerai pagalvojus. jo veido išraišką palaikė šilta ir malonia. pašnekovai šias savybes linkę sieti su mumis pačiais. atsakingas už Antrajame pasauliniame kare įvykdytus barbariškus medicininius eksperimentus su koncentracijos stovyklų kaliniais. Esmė štai kokia: objektyvi realybė egzistuoja. Be to. antrame . ar maloni? Jei jums pasakytų. manipuliuojant tuo. Apibūdinkite ką nors kaip jautrų. o trečiame . 3. Tai vadinama „Kulešovo efektu". Carlston ir Skowronski. Donalas Čarlstonas ir Johnas Skowronskis (1999. Šis reiškinys vadinamas spontanišku bruožų priskyrimu. buvo manipuliuojama išankstine nuomone ir pastebėtas stulbinamas jos poveikis įvairioms stebimos informacijos interpretacijoms ir prisiminimui. kai respublikono prezidento Ronaldo Reagano valdymo pabaigoje sumažėjo infliacija. manipuliuodami fonu. teigia Lynda Mae. Pavadinkite ką nors bukagalviu. apie save pasisako" slypi išmintis. kad tai buvęs gestapo vadovas.) Filmų kūrėjai.viena iš priežasčių. ir jūs atrodysite panašus į tokį. gali kontroliuoti žiūrovų reakcijas į veikėjų emocijas. lėkštė sriubos. Tai . mylintį bei gailiaširdį. (Ar galite įžiūrėti tą vos tramdomą pašaipą?) Tie.2 PAVEIKSLAS Nuspręskite patys: ar šio žmogaus veido išraiška yra žiauri.2 paveikslą).laimingas.„kas apie kitą sako. tačiau prieš tai buvo parodyta viena iš trijų skirtingų scenų: mirusi moteris. kuri vakare pravirkus kūdikiui nusprendžia. išgelbėjęs tūkstančių žydų gyvybes. ar jo veido išraišką apibūdintumėte kitaip? Įsitikinimų tvarumas Įsivaizduokite močiutę.

kad vis dar tebetikėjo tuo. ar rizikuoti linkę asmenys yra drąsūs. Kaip sako kinų patarlė. eksperimento dalyviai vis tiek laikėsi savo ir atitinkamai manė. Kaip tik todėl. jį paneigti be galo sunku. kaip interpretuosime įvykius. kad kūdikis smarkiai karščiuoja.blogas gaisrininkas. rodo. galime taip ir nepakeisti savo nuomonės (Davies. Craigas Andersonas ir jų kolegos pateikė tiriamiesiems klaidingą teiginį. duodančios idėjų naujoms prielaidoms ir įvykių interpretacijoms. blogesni gaisrininkai. nepaisant juos pagimdžiusių įrodymų diskreditavimo. Faktas akivaizdus: nuo įsitikinimų ir lūkesčių priklauso. tėra žemiško intelekto produktas. lygindami kainas restorano valgiaraščiuose . Marso „kanalai". o atsargieji bailūs. be to. Kitas pavyzdys: vokiečiai buvo įsitikinę. ką jau daugmaž žinome. 1984). kuriais taip žavėjosi XX a. kai tokio tipo asmuo buvo geras. kad jis teisingas arba pateikiant pramanytus įrodymus. Jie pervertino kainų augimą. Jelalian ir Miller. ar močiutė vis tiek atkakliai tvirtins. ar rizikuoti linkę žmonės bus geri. arba. Išsiaiškinę. Šis reiškinys. kad dėl euro įvedimo pakilo kainos. Ir galiausiai mokslininkai visiškai diskredituodavo pradinį teiginį. Jie paprašė tiriamųjų išnagrinėti vieną arba du praktinius atvejus ir nuspręsti. kodėl užgauliojantis nepažįstamasis šitaip elgiasi arba kodėl gali pakilti mums patrauklių akcijų vertė. kad juo daugiau mes analizuojame savo teorijas ir jų tariamą teisingumą. Kiekvieno eksperimento metu pirmiausia buvo įperšamas teiginys. Jų tyrimas atskleidė. kodėl tai yra tiesa. Šis eksperimentas taip pat rodo. ką matome. Vienai grupei buvo pateiktas pavyzdys. Paprastai išankstinė nuomonė būna naudinga. kad rizikuoti linkę žmonės būna arba geresni. pavyzdžiui. Vėliau eksperimento dalyviai turėjo raštu pagrįsti savo išvadas. eksperimento dalyvių savo įsitikinimą išsaugojo tikriausiai todėl. juo atsargiau vertiname prieštaraujančią informaciją. kai pagrindiniai teiginiai yra diskredituoti. . 2004). dar vadinamas įsitikinimų tvarumu. ar blogi gaisrininkai. pusei eksperimento dalyvių buvo teigta priešingai. Lee Rossas. Lepperis ir Rossas (1980). tvirtinant. Kita grupė nagrinėjo praktinius atvejus. 1997. kodėl įtariamasis gali būti kaltas. Jei paaiškės. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Mes girdime ir suvokiame tik tai. o atsargusis .ankstesniąsias kainas markėmis ir naująsias eurais (Traut-Mattausch ir kiti. Tačiau maždaug 75 proc." Henry David Thoreau. 1982)? Kad tai išsiaiškintų. vės pienas labiau tinka veršiukui nei kūdikiui". kas buvo sakoma. kaip kad mokslininkams naudingos teorijos. Tačiau tai naudinga ne visada: kartais tampame savo pačių nuomonių įkaitais. Suformuluotas aiškinimas galėjo egzistuoti nepriklausomai nuo jį lėmusių aplinkybių. „du trečdaliai to. astronomai. kad įsitikinimai gali suvešėti ir išlikti. kaip paaiškėjo. kad jei žmonės klaidingame teiginyje įžvelgia logiką. atvirkščiai. peršančius priešingą išvadą.108 I dalis. o vėliau pabandė jį sukompromituoti. Po to būdavo prašoma paaiškinti. yra už mūsų regėjimo lauko". Kitą įsitikinimų tvarumo pavyzdį pateikė Andersonas. pasakydami tiesą: ši informacija buvo specialiai sufalsifikuota eksperimentui. 1817-1862 įsitikinimų tvarumas (belief perseverance) Atkaklus savo pradinių koncepcijų laikymasis ir tikėjimas jų teisingumu net tada. Informaciją paneigus. kad maitinimas iš buteliuko sukelia pilvo skausmus (Ross ir Anderson.

kuriems buvo pateiktas šis prašymas.kodėl atsargus. Ar galima įveikti įsitikinimus? Štai: paaiškinkite priešingai. o jie buvo linkę jas išlaikyti (vokiečiai ir australai buvo linkę abejoti karo priežasčių motyvais). Mes tik teigiame. Charlesas Lordas. jei lygiai toks pats tyrimas duotų priešingus rezultatus". kad tokie pokyčiai vyksta lėtai ir kad įsitikinimams pakeisti dažnai reikia svaresnių įrodymų nei jiems sukurti. 1990. saugomos prisiminimų banke. 1994 . šie žmonės ne taip tendencingai vertino įrodymus. kai kurių eksperimento dalyvių jie paprašė vertinant faktus būti „kiek įmanoma objektyvesniais ir nešališkesniais". aiškindami bet kuriuos alternatyvius. kodėl priešinga teorija gali būti teisinga . buvo tokie pat tendencingi kaip ir tie. kad nauji faktai gali pakeisti žmonių įsitikinimus. kuriems apie objektyvumą ir nešališkumą nebuvo užsiminta. Šis prašymas buvo bevertis. 1986) pastebėdavo. Anderson ir Sechler. Ir mirties bausmės šalininkai. Karui plėtojantis Vakarų žiniasklaida pranešė ir vis kartojo keletą teiginių (pavyzdžiui. 1995). o ne linkęs rizikuoti žmogus gali būti geresnis gaisrininkas. Visų pirma.įsitikinimas susilpnėja arba jo būdavo atsisakoma. kad Irako pajėgos žudo karo belaisvius). žmonės priversti apsvarstyti įvairias galimybes (Hirt ir Markman. Mes iš tiesų konstruojame prisiminimus tuo metu. Tai patvirtino Stephanas Lewandowsky ir jo bendradarbiai (2005). patikrinę įskiepytą ir kompromituojančią informaciją apie 2003 metais prasidėjusį karą Irake. kad per gyvenimą sukaupti patyrimai puikiausiai išsaugomi atmintyje". Markas Lepperis ir Elizabeth Preston (1984) pakartojo anksčiau aprašytą požiūrio į mirties bausmę tyrimą.paklausti savęs. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 109 {sitikinimų tvarumas gali turėti svarbių padarinių. Štai kaip tai apibūdino vienas žurnalas: „Mokslas įrodė. o ne tik priešingus rezultatus. Daugelis prisiminimų nėra potyrių kopijos. Įsivaizduodami priešingus duomenis." John F. Iš tiesų. ir priešininkai. 1979). 1994). Iš tiesų psichologiniai moksliniai tyrimai įrodė priešingai. Vaikai galiausiai juk nustoja tikėti Kalėdų Seneliu. į kurią krauname informaciją ir iš kurios prireikus šią informaciją galėsime išimti. kurie vėliau pasirodė klaidingi ir buvo atšaukti. nes ji atitiko jų išankstines nuostatas. „ar vertintumėte taip pat teigiamai arba neigiamai. Retkarčiais ką nors šioje „skrynioje" pametame ir tada sakome.3 s k y r i u s ." Lee Ross ir Mark Lepper. Kaip paleontologas. darantis išvadą apie dinozauro išvaizdą pagal kaulų fragmentus. kad paaiškinus. . papildydami jį dviem variantais. Ross ir Buehler. atitinkančius jų požiūrį arba prieštaraujančius jam. kai juos ištraukiame. Bet amerikiečiai priėmė tokią informaciją. j o g pamiršome. 1980 Prisiminimų apie save ir savo pasaulį konstravimas Ar sutinkate su šiuo teiginiu: Prisiminimus galima lyginti su skrynia smegenyse. „Niekas neneigia. jie veikiau primena knygos rašymą iš fragmentinių pastabų. Kihlstrom. Eksperimentų metu Craigas Andersonas (1982. Todėl galime lengvai (tačiau nesąmoningai) pakeisti savo prisiminimus. mes rekonstruojame savo tolimą praeitį remdamiesi dabartiniais jausmais ir lūkesčiais (Hirt. kad jie tenkintų mūsų dabartines ži- „Prisiminimai nepanašūs į knygos skaitymą. Trečiosios eksperimento dalyvių grupės mokslininkai paprašė priešingo dalyko . Su šiuo teiginiu sutiko maždaug 85 procentai universiteto studentų (Lamai.

suklupo. plaktuką . Vienas mano sūnų pasiskundė: „Negavome Criket žurnalo birželio numerio".kaip daktarą Davidsoną. aš žinojau. Kai eksperimentuotojas ar psichoterapeutas manipuliuoja žmonių prielaidomis apie jų praeitį. Thoughts on Various Subjects. maždaug ketvirtadalis žmonių šį išgalvotą įvykį prisimena kaip iš tiesų įvykusį (Loftus ir Bernstein. Žmonės klaidingą informaciją įtraukdavo į savo prisiminimus. Kai jam parodėme. nemalonų ir nelabai laimingą. bet sunkiai atkuriamus prisiminimus. 2005). studentai „prisiminė". Tie. Jackas Croxtonas ir jo kolegos (1984) leido studentams 15 minučių pakalbėti su žmogumi. jog eksperimentas juos paveikė. sūnus su pasitenkinimu atsakė: „Puiku. žurnalą Vogue . Po šio rašinio jų nuostatos pasikeitė . ar studentai gali reguliuoti studijų programą. Žmonės. Buvo klausiama. kaip jie atsakė į klausimą prieš rašinį. iškišo ranką pro langą ar kaip per vestuves apvertė punšo taurę. Ieškodamas tiesos protas kartais kuria netiesą. prisiminė jį kaip nervingą. kad jį gavau". Paprašyti įsivaizduoti vaikystės laikus. kad jie šiam žmogui nepatiko.kaip atsuktuvą. SOCIALINIS MĄSTYMAS klaidingos informacijos efektas (misinformation effect) Klaidingos informacijos įtraukimas [ prisiminimą apie įvykį. kur yra žurnalas. kaip ir dabar." Jonathan Swift. Įteigta klaidinga informacija gali netgi išprovokuoti klaidingus prisiminimus apie vaikystėje tariamai patirtą seksualinį smurtą. Bushą arba ministrus pirmininkus Paulą Martiną ir Tony Blairą? Apie savo tėvus? Jei jūsų nuostatos pasikeitė. Paprašyti prisiminti. „Žmogus niekada neturėtų gėdytis prisipažinti klydęs. Darylas Bernas ir Keithas McConnellis (1970) apklausė Karnegi Melono universiteto studentus. teigia Loftus. ar suvokiate šių pokyčių mastą? Mokslininkai šiuos klausimus tyrinėjo atlikdami eksperimentus. kad jie visada laikėsi daugmaž tos pačios nuomonės. Šis procesas veikia mūsų socialinio ir fizinio pasaulio sužadintus prisiminimus. kaip bėgo. malonų ir laimingą. Šių eksperimentų metu buvo dažnai pastebimas klaidingos informacijos efektas. 1711 („Mintys apie įvairius dalykus") . daktarą Hendersoną . Tie.kaip Mademoiselle. gana didelė dalis žmonių susikuria klaidingus prisiminimus. švariai nusiskutusį vyrą . kurių nuostatos pasikeičia. kad jie šiam žmogui patiko. kuriems vėliau buvo pasakyta. metu Elizabeth Loftus (2003) atskleidė tendenciją interpretuoti mums patinkančius. kuriems buvo pasakyta. kad buvo tokios pat nuomonės ir neigė. nes prisipažindamas jis parodo. jį prisiminė kaip atsipalaidavusį.padidėjo kritiškas tokios įtakos vertinimas. Eksperimento dalyviai būdavo įvykio liudininkai. kuriuose dalyvavo daugiau nei 20 000 žmonių. dažnai atkakliai tvirtina. Jie ženklą „duokite kelią" prisimindavo kaip „stop" ženklą.kaip kiaušinius.110 I dalis. Savo nuostatų praeityje atkūrimas Ką jūs galvojote apie branduolinę energiją prieš penkerius metus? Apie prezidentą George W. gaudavo (arba ne) apie jį klaidingą informaciją ir po to atlikdavo prisiminimų atkūrimo testą. pargriuvo. Po savaitės jie sutiko parašyti kritišką rašinį apie studentų įtaką studijų programai. kad šiandien yra protingesnis nei vakar. Eksperimentų. pusryčių j avainius .kaip vyruką su ūsais. nias. Jie gaudavo bauginančius atsakymus.

tarsi būtų mąstę panašiai kaip dabar. 1997) teigia. Leigh Thompson ir jų kolegos (1994." Paul Theroux. dalis . kur spaudžia terminai ir visi man trukdo) aš romantizuoju kaip tikrą palaimą. kurie buvo labai įsimylėję. kiek įmanoma sumažindami nemalonius ar nuobodžius dalykus ir prisimindami tik gerus.juo blogiau jis prisimenamas. juos ima valdyti nauji jausmai. Terence Mitchell. Tie. kurie nutraukė santykius. Tie. Jie paprašė.tikram patyrimui ir dalis . „vikšrai virsta peteliškėmis ir vėliau dažnai būna įsitikinę. kurių reikalai pakrypo į blogąją pusę. kaip jautėmės. Kaip pastebėjo George Vaillantas (1977). su kuriuo studentai peržiūrėjo savo istorijas. sako Holmberg ir Holmesas: „Tokios tendencijos gali pavojinga spirale leistis žemyn.3 s k y r i u s . Kai patiriame ką nors teigiama. Juo blogesnis jūsų dabartinis požiūris į savo partnerį . kalbėjo apie meilę iš pirmo žvilgsnio. Teigiama prisiminimų interpretacija praskaidrina mūsų prisiminimus. po netikėtai pasibaigusių rin- . Karta iš kartos vyresnieji kritikuoja jaunimo vertybes iš dalies dėl to. tvirtino. Tai pademonstravo Hartmutas Blankas su bendradarbiais (2003). kad prisiminimuose dominuoja rožinė retrospektyva . „buvo neįtikėtini". kurių dauguma teigė esančios labai laimingos. mokslininkai D. kad pasikeitus santykiams mes peržiūrime ir savo prisiminimus. o neigiami prisiminimai tik sustiprina dabartines neigiamas nuostatas". galime peržiūrėti savo istoriją.rožinei retrospektyvai. Rezultatai baugina. kad jaunystėje jie buvo mažos peteliškės. Tad gerai praleistą laiką keliaujant po Škotiją dabar (sugrįžęs į darbą. atostogavę absolventai teigė patyrę malonių įspūdžių. Vėliau šiuos potyrius jie prisiminė kaip dar malonesnius. kad joms viskas ir visada sekėsi blogai. R. Branda mus visus paverčia melagiais". išvykę į trijų savaičių kelionę motociklais.malonūs įvykiai prisimenami kaip dar malonesni. kad klaidingai prisimena savo jaunystės vertybes. Po dviejų mėnesių studentai tai pakartojo. Wixonas ir Jamesas Lairdas (1976) priėjo išvadą. su gidu nukeliavę į Austriją. 1991). tyręs suaugusius žmones per visą jų gyvenimą. Diane Holmberg ir Johnas Holmesas (1994) tą patį reiškinį pastebėjo tarp 373 neseniai susituokusių porų. Gamtos grožis ir gaivus jūros oras tebėra su manimi. kad visiškai neprisimintume. Cathy McFarland ir Michaelas Rossas (1985) pastebėjo. Rūkas ir mašalai virto miglotais prisiminimais. nei buvo iš tikrųjų. The Observer Ankstesnio elgesio atkūrimas Atkurdami prisiminimus. tiesiog kai prisiminimai tampa migloti. arba apgailėtinais (Bornstein ir kiti. vyresnio amžiaus žmonės. Universiteto studentai. kad universiteto studentai įvertintų savo nuolatinius partnerius. Po dvejų metų poros. Nebūna taip. dalis malonumo tenka lūkesčiams. „Kelionės būna žavios tik prisiminimuose. Visais laikais paaugliai savo tėvus laikydavo ir laiko arba nuostabiais. kad „greitis. dažniau teigė savo partnerį pažinę kaip irzlų savanaudį. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 111 Stebėdami panašiai savo ankstesnes nuostatas neigiančius Klarko universiteto studentus. mastas ir užtikrintumas".

net jei jo pagrindas ir sugriaunamas. kad taip patvirtintume savo mintis. žmonės mano. Tačiau jie patys dažnai tvirtina. . kodėl taip yra: normalu. Iš tiesų. Michaelas Conway ir Michaelas Rossas paaiškina. Todėl mažai kalbame apie blogą elgesį ir daug . kad sugaišę tiek daug laiko. metimo rūkyti) programose. kuriame „buvo būtina prisiminti.112 I dalis. tariamai kito eksperimento metu.tai reiškinys. Panašiai. kad patobulėjome. kai žmonės „įsikimba" savo pradinių nuomonių ir priežasčių. kad prieš Įvykį susiformavusi nuomonė lemia tendencingą suvokimą bei interpretacijas. 1857-1924 kimų Vokietijoje Leipcigo universiteto studentams pasiūlę prisiminti. tad ši programa man labai padėjo". Vėliau. kad surūkoma kur kas mažiau cigarečių nei jų parduodama (Hali. tačiau anksčiau buvo dar blogiau. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Savimeilė su mūsų atmintimi krečia šiurpius triukus. aprašytais George Onvello romane „1984-ieji". 1985). raginantį valyti dantis. teigia Greenwaldas. nei šio raginimo negirdėję studentai. dalyvaujantys psichoterapijos ir savęs tobulinimo (svorio reguliavimo. tarsi ji nuo dabarties skirtųsi labiau nei iš tikrųjų. 14 skyriuje pamatysime. Studentai pademonstravo klaidingai prisiminė savo prognozes priartidami jas prie tikrųjų rinkimų rezultatų. žmonės galvoja: „Gal dar ne viskas tobula. 2004). • Kitų eksperimentų metu klaidingos nuomonės buvo pateiktos po to. Mūsų atmintis netiksliai atkuria ir elgseną. Jie taip pat prisimena balsavę aktyviau nei būna iš tiesų užfiksuota (Census Bureau. Keliems Vaterlo universiteto studentams Michaelas Rossas." Rašytojas Joseph Conrad. ką žmogus prisimena.apie gerą. kokius rezultatus jie prognozavo iki rinkimų likus dviems mėnesiams. esą patyrė didelę naudą (Myers. Šie eksperimentai atskleidė. sprendžiant iš apklausų. kad įvykiai vyko pageidaujamu būdu". įdėję tiek pastangų ir išleidę tiek pinigų savo būklei pagerinti. interpretuojame ir prisimename įvykius. logikos ir aistrų mišinys. kodėl jų įsitikinimas gali būti teisingas. kad psichiatrai ir klinikiniai psichologai taip pat nėra atsparūs šioms tendencijoms. tie patys studentai prisiminė. kai tiriamieji susipažino su informacija. Tyrimų metu buvo pastebėtas atminties sužadinimo reiškinys: išankstinė nuomonė stipriai veikia informacijos suvokimą bei interpretacijas. • Įsitikinimų tvarumas . paprastai pasiekia tik nežymiaus pagerėjimo. Ši tendencija patvirtina mįslingą nuoseklių duomenų porą: sportuojantys. Mes atsirenkame. kuris peržiūri praeitį. kad šie faktai turi ryšį su įvykiais. 1993). mumyse visuose glūdi „totalitarinis ego". kad ji atitiktų mūsų šiandieninį požiūrį. Socialinės psichologijos ekspertas Anthony Greenwaldas (1980) pastebėjo. o po įvykio gauta informacija veikia tai. Cathy McFarland ir Garthas Fletcheris (1981) parodė skelbimą. kad tas dvi savaites jie valė dantis dažniau. todėl galime klaidingai prisiminti praeitį. sampratas. Mūsų socialiniai vertinimai yra stebėjimų ir lūkesčių. Kartais įsivaizduojame. APIBENDRINIMAS Kaip suvokiame savo socialinę aplinką? • Išankstinė nuomonė stipriai veikia mūsų interpretacijas ir prisiminimus.

išjungti savo kompiuterizuotas navigacijos sistemas ir pasikliauti vidinėmis galiomis. o sutuoktiniai klaidingai vertina savo partnerius. kuriuos sužadina aplinka ir kurie veikia nepriklausomai nuo mūsų sąmoningo suvokimo bei kontrolės". Kaip aiškina Johnas Barghas ir Tanya Chartrand (1999). tačiau retkarčiais klaidina. lėtos.3 s k y r i u s . pavadins socialinio pažinimo era. vairuoti. „didžiąją žmogaus kasdienio gyvenimo dalį nulemia ne jo sąmoningi ketinimai bei pasirinkimai. Kaip sprendžiame apie socialinę aplinką? Kaip jau esame pastebėję. .ir ar teisingai . Susidarydami nuomonę. Tačiau kartais gydytojai susidaro klaidingą nuomonę apie pacientus.žmonės daro intuityvius socialinius sprendimus? Kai istorikai pradės rašyti apie pirmąjį socialinės psichologijos mokslo šimtmetį. sąmoningai neanalizuojant? O gal teisūs skeptikai. Tad kaip . neargumentuojant ir neanalizuojant? „Intuityvaus valdymo" propaguotojai įsitikinę. draugauti.gebėjimas ką nors suprasti iš karto. kokius mūsų socialinės intuicijos stebuklus bei klaidas atskleidė moksliniai tyrimai. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 113 • Mūsų atmintis toli gražu nėra praeities faktų saugykla. kad svarbią informaciją galima gauti nedelsiant. „kad apskritai galėtume ką nors daryti (pavyzdžiui. Pasižiūrėkime. darbdaviai klaidingai vertina savo darbuotojus. veiksmo sužadinimas turi būti atskirtas nuo neefektyvios (t. pasireiškę atkūrimo metu. Kai užsidega raudonas šviesoforo signalas. Atsižvelgdami į suvokimo. pastebi Neilas Macrae ir Lucy Johnston (1998). randasi prietarai. o mąstymo procesai. skiriasi šeimos. kad pasąmonė iš tiesų kontroliuoja elgseną. kyla streikai. pastaruosius 30 metų jie. Iš tiesų. mūsų pažintiniai mechanizmai yra veiksmingi bei prisitaikantys. sakantys. kad intuicija . nuoseklios. Dėl to nustatomos klaidingos diagnozės. vienos rasės žmonės susidaro klaidingą nuomonę apie kitą rasę. socialiniai psichologai atskleidė socialinių vertinimų formavimosi ypatumus. šokti). be abejonės. Ar intuityvių sprendimų šalininkai teisūs teigdami. y. kad vertindami kitus turėtume pasikliauti intuiciją valdančiu dešiniuoju smegenų pusrutuliu. turėtume sekti filmo „Žvaigždžių karai" herojaus Luko Skaivolkerio pavyzdžiu. Iš tikrųjų ji formuojama tada. pateikimo ir prisiminimo mechanizmą tiriančios kognityvinės psichologijos pažangą.tai „įsitikinimas savo teisumu ignoruojant realybę"? Preliminarūs moksliniai tyrimai byloja. Jie teigia. kad turėtume įsiklausyti į savo vidinį balsą. mes į jį reaguojame nesąmoningai paspausdami stabdį. Priimdami ar atleisdami iš darbo bei investuodami turėtume įsiklausyti į savo nuojautą. kai atkuriame prisiminimus Ją stipriai veikia nuostatos ir jausmai. Intuityvūs vertinimai Ką gali mūsų intuicija . Paprastai šie mechanizmai tarnauja gerai.

114

I dalis. SOCIALINIS MĄSTYMAS

naudojančios išteklius) sąmoningos protinės veiklos, kitaip neišvengiamai dominuos neveiklumas".

Intuicijos galia
kontroliuojamas informacijos apdorojimas (controlled processing) Aiškus mąstymas, kuris yra kryptingas, reflektyvus ir sąmoningas. autimatiškas informacijos apdorojimas (automatic processing) Numanomas, arba intuityvus, mąstymas, vykstantis be pastangų, įprastas ir nepavaldus protui.

„Širdis turi savus argumentus, kurių nežino protas", - pastebėjo XVII a. filosofas ir matematikas Blaise Pascalis. Praėjus trims šimtmečiams mokslininkai patvirtino, kad Pascalis buvo teisus. Mes žinome daugiau nei galvojame, kad žinome. Informacijos apdorojimo pasąmonėje tyrimai patvirtina, kad galimybės sužinoti, kas vyksta mūsų prote, yra ribotos (Bargh ir Ferguson, 2000; Greenwald ir Banaji, 1995; Strack ir Deutsch, 2004). Mūsų mąstymas iš dalies yra kontroliuojamas (reflektyvus, sąmoningas ir kryptingas) ir - kitaip nei dauguma mano - iš dalies - automatiškas (impulsyvus, nereikalaujantis pastangų ir nesąmoningas). Automatiško mąstymo procesas vyksta ne „ekrane", o ten, kur nepasiekia žvilgsnis - už supratimo ribų. Panagrinėkime šiuos automatiško mąstymo, kurį mes dažnai vadiname intuicija, pavyzdžius: • Schemos - mąstymo struktūros - nesąmoningai, intuityviai valdo mūsų patyrimų suvokimą bei interpretavimą. Kai girdime kalbant apie sektas ar apie seksą, mūsų reakcija priklauso ne tik nuo išgirsto žodžio, bet ir nuo intuityvios turinio interpretacijos. Emocinės reakcijos dažnai vyksta beveik spontaniškai, nespėjus sąmoningai pagalvoti. Regimą ar girdimą informaciją neuronai perkelia į smegenų sensorinį komutatorių - gumburą (lot. thalamus), o iš jo - į emocijų valdymo centrą migdolą (lot. amygdala), smegenų žievei net nespėjus įsikišti (LeDoux, 2002). Mūsų protėviai, kurie intuityviai bijojo iš krūmų sklindančio garso, iš tiesų patys nežinojo, ko bijo, tačiau jų išlikimo ir genų tęstinumo tikimybė buvo didesnė nei jų sąmoningesnių pusbrolių. Pakankamai patyrę žmonės gali intuityviai rasti uždavinio sprendimą. Situacija sužadina jų atmintyje saugomą informaciją. Tiksliai nežinodami, kaip tai vyksta, atpažįstame draugo balsą ištarus jam telefonu vos vieną žodį. Šachmatų meistrai intuityviai randa prasmingas kombinacijas, kurių nepastebi naujokai, ir dažnai kitą ėjimą pasirenka vos žvilgtelėję į lentą.

Vienus dalykus - faktus, vardus, ankstesnę patirtį - mes prisimename aiškiai (sąmoningai), o kitus - įgūdžius ir atitinkamas nuotaikas - nesąlygiškai, sąmoningai nežinodami ir neteigdami, kad žinome. Tai galioja mums visiems, tačiau stulbinamai akivaizdžiai pasireiškia po smegenų traumų, kai žmogus negali aiškiai atkurti prisiminimų. Viena tokią traumą patyrusi moteris niekaip neatpažindavo savo gydytojo, kuris kasdien paspausdamas jai ranką turėdavo iš naujo prisistatyti. Kartą gydytojas prie rankos prisitvirtino smeigtuką, ir moteris iš skausmo pašoko. Kai kitą dieną gydytojas vėl pasirodė, moteris jo vis tiek nepažino (sąmoninga atmintis). Tačiau ji išsaugojo nesąlyginę atmintį, todėl rankos paspausti nenorėjo.

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

115

Tokie pat ryškūs yra regėjimo lauko susiaurėjimo atvejai. Po chirurginės operacijos ar insulto praradusių už regėjimą atsakingos smegenų žievės dalį žmonių regėjimo laukas gali susiaurėti. Kai nematomoje zonoje jiems rodomos lazdelės, tokie žmonės teigia nieko nematą. Atspėję, ar lazdelės yra laikomos vertikaliai, ar horizontaliai, tokie pacientai apstulbsta, kai jiems pasakoma: „Teisingai atspėjote". Taigi šie žmonės žino daugiau nei mano žiną. Atrodo, jog egzistuoja maži slapta veikiantys protai - lygiagretaus informacijos apdorojimo dariniai. Panagrinėkime visiems savaime suprantamu atrodantį gebėjimą intuityviai atpažinti veidą. Kai į ką nors žiūrite, jūsų smegenys suskaido regimąją informaciją į tokius segmentus kaip spalva, gylis, judėjimas bei forma ir kiekvieną jų apdoroja, prieš vėl surinkdamos į visumą. Galiausiai kažkokiu būdu jūsų smegenys palygina suvoktą vaizdą su jau atmintyje saugomais vaizdais. Ir štai! Akimirksniu ir be jokių pastangų jūs atpažįstate savo senelę. Jei intuicija yra kažko žinojimas be logiškos analizės, tai suvokimas yra intuicijos tobulybė. Ikislenkstiniai dirgikliai gali daryti įdomų poveikį. Jei geometrinė figūra rodoma trumpiau nei 0,01 sekundės, žmonės tvirtina nematę nieko, išskyrus šviesos blyksnį. Tačiau vėliau jie pirmiausia reaguoja į matytas figūras. Tad daugelis rutiniškų pažinimo funkcijų vyksta automatiškai, nesąmoningai, mums jų nesuvokiant. Protas veikia kaip didelė korporacija. Kontroliuojama sąmonė dalyvauja sprendžiant svarbius, sudėtingus ar naujus klausimus, o įprastas užduotis ir tokias, kurias atliekant reikia veikti greitai, paveda pavaldiniams. Šis išteklių delegavimas leidžia į daugelį situacijų reaguoti greitai, efektyviai, intuityviai. Pastaba: smegenys žino daug daugiau negu mums pasako.

Intuicijos apribojimai
Aptarėme, kaip automatinis mąstymas gali mus „paversti išmintingais" (Gigerenzer ir Todd, 1999). Vis dėlto, pasak Elizabeth Loftus ir Marko Klingerio (1992), kai kurie pažinimą tiriantys mokslininkai abejoja intuicijos tobulumu. Jie teigia, kad „esama vieningos nuomonės, jog pasąmonė nėra tokia išmintinga, kaip buvo manoma anksčiau". Pavyzdžiui, nors nesuvoktas (ikislenkstinis) dirgiklis gali sužadinti silpną trumpalaikę reakciją - kurios pakanka jei ne sąmoningam suvokimui, tai bent jau pojūčiui sukelti - nėra įrodymų, kad pasąmonei siunčiamos nuorodos galėtų „perprogramuoti" ją sėkmei. Iš tiesų yra gana daug įrodymų, kad tokios nuorodos šito padaryti negali (Greenwald, 1992). Socialiniai psichologai ištyrė ne tik klaidingus pavėluotus sprendimus, bet ir mūsų gebėjimą kurti iliuzijas - klaidingus suvokimus, fantazijas ir sukonstruotus įsitikinimus. Michaelas Gazzaniga (1992, 1998) teigia, kad jo pacientai, kuriems chirurgiškai buvo atskirti smegenų pusrutuliai, akimirksniu sukuria gluminančių savo poelgių aiškinimus ir jais patiki. Jei pacientas atsistoja

116

I dalis. SOCIALINIS

MĄSTYMAS

ir žengia kelis žingsnius po to, kai eksperimentatorius į dešinįjį - neverbalinį - smegenų pusrutulį nusiunčia trumpą signalą „eik", kairysis - verbalinis pusrutulis akimirksniu sukuria tikėtiną paaiškinimą („Aš užsinorėjau gerti"). Iliuzinis mąstymas taip pat aptariamas daugybėje naujausių studijų apie socialinės informacijos priėmimą, saugojimą ir atkūrimą. Suvokimo tyrėjai analizuoja, ką iliuzinis, apgaulingas mąstymas gali pasakyti apie mūsų normalaus suvokimo mechanizmus, o socialiniai psichologai domisi iliuzinio mąstymo galimybėmis atskleisti normalų informacijos apdorojimą. Šie mokslininkai nori pateikti mums kasdienio socialinio mąstymo žemėlapį, kuriame būtų aiškiai pažymėti pavojai. Kai kalbėsime apie šias veiksmingo mąstymo formas, prisiminkite, kad aiškinimas, kaip žmonės susikuria klaidingus įsitikinimus, neįrodo, kad visi įsitikinimai yra klaidingi. Tačiau norint atpažinti apgaulę, pravartu žinoti, kaip ji sukuriama.

Perdėta savikliova
Iki šiol matėme, kad mūsų pažinimo sistema veiksmingai ir automatiškai apdoroja milžinišką kiekį informacijos. Tačiau šis veiksmingumas susijęs su kompromisu; interpretuojant potyrius ir atgaminant prisiminimus, intuicija dažnai klysta. Paprastai šių klaidų nesuvokiame. „Intelektinis pasipūtimas", pasireiškiantis vertinant ankstesnes savo žinias („aš jau seniai tai žinojau"), daro įtaką ir vertinant esamas žinias bei prognozuojant elgseną. Nors žinome ne kartą suklydę, planuodami ateitį būname optimistiškesni - tikimės viską atlikti laiku, išsaugoti ryšius ir laikytis įprastos tvarkos (Ross ir Newby-Clark, 1998). Tirdami šį perdėtos savikliovos reiškinį, Danielis Kahnemanas ir Amosas Tversky (1979) pateikė tiriamiesiems klausimus, prašydami įrašyti trūkstamą informaciją, pavyzdžiui, „Esu tikras 98 proc., kad atstumas oro keliu tarp Niu Delio ir Pekino yra didesnis nei mylių ir mažesnis nei mylių". Dauguma žmonių per daug pasitikėjo savimi: beveik 30 proc. atvejų teisingi atsakymai toli gražu neatitiko to, kuo eksperimento dalyviai buvo 98 proc. įsitikinę. Siekdami išsiaiškinti, ar darant sprendimus socialinėje srityje taip pat pernelyg pasitikima savimi, Davidas Dunningas su bendradarbiais (1990) sukūrė nedidelį žaidimą. Jie paprašė Stenfordo universiteto studentų atspėti, kaip nepažįstamas žmogus atsakytų į tokius klausimus: „Ar sudėtingam egzaminui ruošiatės vienas, ar su draugais?" „Savo konspektus vertintumėte kaip tvarkingus ar kaip padrikus?" Žinodami klausimų pobūdį, bet ne pačius klausimus, eksperimento dalyviai pasikalbėjo su tiriamu asmeniu, kurio atsakymus jie turėjo atspėti, apie jo išsilavinimą, pomėgius, mokslinius interesus, siekius, zodiako ženklą - apie viską, kas, jų nuomone, galėtų praversti. Po to, kol tiriamieji individualiai atsakinėjo į 20 klausimų, kurių kiekvienas turėjo po du galimus atsakymus, pokalbio vedėjai bandė atspėti savo tiriamųjų atsakymus ir įvertinti savo pasitikėjimą prognozės tikslumu.

perdėtos savikliovos reiškinys (overconfidence phenomenon) Polinkis būti labiau [sitikinusiam negu teisingam: pervertinti savo įsitikinimų ir vertinimų tikslumą.

Atstumas oro keliu tarp Niu Delio ir Pekino yra 2500 mylių.

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

117

Pokalbio vedėjų spėjimai pasitvirtino 63 proc. - rezultatas 13 proc. aukštesnis nei spėliojant aklai. Tačiau vidutiniškai 75 proc. pasitikėjo savo spėjimų teisingumu. Spėjant savo kambario draugų atsakymus, 68 proc. prognozių buvo teisingos, o 78 proc. eksperimento dalyvių buvo įsitikinę, kad atspės teisingai. Labiausiai pasitikėjusieji savimi dažniausiai pervertindavo savo galimybes. Žmonės taip pat pernelyg pasitiki savimi spręsdami, ar jiems sakoma tiesa, ir vertindami tokius dalykus, kaip partnerio ankstesnė seksualinė patirtis arba kam pirmenybę teikia kambario draugai (DePaulo ir kiti, 1997; Swan ir Gili, 1997). Ironiška tai, kad kuo didesnis neišmanymas, tuo didesnis pasitikėjimas savimi. Reikia būti kompetentingam, kad suprastum, kas yra kompetencija, pastebi Justinas Krugeris ir Davidas Dunningas (1999). Blogiausiai išlaikę gramatikos, humoro ir logikos testus studentai labiausiai pervertina savo gebėjimus šiose srityse. Nesuprantantys, kas yra gera logika ir gramatikos žinios, dažnai nesuvokia, kad jiems jų ir trūksta. Iš raidžių, sudarančių žodį „psichologija", sudėlioję ilgą kitų žodžių sąrašą, pasijuntate labai talentingas, bet vos draugas ima vardyti žodžius, kuriuos praleidote, pradedate jaustis kvailai. Deanna Caputo ir Dunningas (2005) atkūrė šį reiškinį eksperimentais, patvirtindami, kad žinių stoka palaiko pasitikėjimą savimi. Tolesni tyrimai parodė, kad šis „nekompetentingumo nežinojimas" dažniausiai pasireiškia sprendžiant iš pažiūros nesudėtingas užduotis, tokias kaip žodžių dėliojimas iš raidžių, sudarančių žodį „psichologija". Spręsdamas sudėtingas, sunkiai įveikiamas užduotis žmogus dažniau suvokia, kad ne viską sugeba (Burson ir kiti, 2006). Šis nekompetentingumo nežinojimas padeda paaiškinti stulbinamą Davido Dunningo (2005) darbuotojų įvertinimo tyrimų išvadą: „tai, ką kiti pastebi mumyse, labiau koreliuoja su objektyvia tiesa negu tai, ką pastebime savyje patys". Vieno tyrimo dalyviai stebėjo, kaip žmogus įeina į kambarį, atsisėda, perskaito orų prognozę ir išeina (Borkenau ir Liebler, 1993). Vien tik iš šio stebėjimo, neturėdami daugiau jokių duomenų, jie turėjo įvertinti žmogaus intelektą. Jų įverčių koreliacija su šio žmogaus intelekto įverčiais buvo lygi 0,30, t. y. buvo beveik tokia pat, kaip ir žmogaus intelekto koreliacija su jo paties įverčiu - 0,32! Jei nežinojimas gali suteikti pasitikėjimo savimi, tai galime savęs paklausti, kur gi esame netobuli? 2 skyriuje kalbėjome apie tai, kaip žmonės klysta pervertindami savo emocinių reakcijų į gerus ar blogus įvykius ilgalaikiškumą. Ar prognozuoti savo elgesį sekasi geriau? Kad tai išsiaiškintų, Robertas Valone ir jo bendradarbiai (1990) rugsėjo mėnesį paprašė koledžo studentų atsakyti į klausimus, ar jie mes mokyklą, pasirinks pagrindinę discipliną, kitais metais nuspręs gyventi ne studentų miestelyje ir t. t. Nors vidutiniškai 84 proc. studentų tikėjo savo prognozių teisingumu, iš tiesų klydo beveik dvigubai dažniau. Net kai jautėsi visiškai tikri dėl savo prognozių, jie klydo 15 proc. Kai vertinamos sėkmės galimybės, pavyzdžiui, laikant svarbų egzaminą, pasitikėjimas būna didžiausias, kol yra daug laiko iki rezultatų paskelbimo.

118

I dalis. SOCIALINIS

MĄSTYMAS

„Išmintingas žmogus per daug gerai žino savo silpnybes, kad laikytų save neklystančiu; o tas, kuris žino daugiausia, geriausiai supranta, kiek mažai jis žino." Thom Jefferson, Writings („Raštai")

Egzamino dieną nesėkmės galimybė atrodo didesnė, ir pasitikėjimas paprastai sumažėja (Gilovich ir kiti, 1993; Shepperd ir kiti, 2005). Rogeris Buehleris ir jo bendradarbiai (1994, 2002, 2003) daro išvadą, kad dauguma studentų taip pat pervertina save numatydami, kiek užtruks rengdami kursinius darbus bei kitas svarbias užduotis. Tai būdinga ne tik studentams: • „ Planavimo klaida Kiek šiandien turite laisvo laiko? Kiek planuojate turėti laisvo laiko po mėnesio? Dauguma iš mūsų pervertiname tai, kiek daug galime nuveikti ir kiek laisvo laiko turėsime (Zauberman ir Lynch, 2005). Profesionalūs planuotojai taip pat dažniausiai klysta numatydami projektų vykdymo laiką ir kainą. 1969 m. Monrealio meras Jeanas Drapeau išdidžiai pareiškė, kad 120 milijonų dolerių vertės stadionas su nuleidžiamu stogu bus pastatytas 1976 metų olimpinėms žaidynėms. Stogas buvo užbaigtas 1989 m. ir vien jis kainavo 120 milijonų dolerių. 1985 metais oficialiai apskaičiuota, kad Bostono „Didžiosios sankasos" greitkelio projektas kainuos 2,6 milijardo dolerių ir bus užbaigtas iki 1998 metų. 2005 metais kaina buvo išaugusi iki 14,6 milijardo, o projektas vis dar nebuvo baigtas. Perdėta biržos maklerio savikliova. Investicijų ekspertai, reklamuojantys savo paslaugas ir manantys, kad gali pranokti vertybinių popierių biržą, pamiršta, jog kai vienas biržos makleris, išgirdęs akcijų kainą, ištaria: „Parduodu!", kitas sako: „Perku!" Akcijos kaina yra šių dviejų su pasitikėjimu priimtų sprendimų vidurkis. Tad nors tai atrodo neįtikėtina, ekonomistas Burtonas Malkielas (2004) teigia, kad investicinių fondų, kuriuos sudarė investicijų analitikai, pelno rodikliai nė kiek nebuvo geresni už atsitiktinai pasirinktų vertybinių popierių pelną. Perdėta politinė savikliova. Pernelyg savimi pasitikinčiųjų idėjos gali sukelti sumaištį. Pasitikintis savimi Adolfas Hitleris nuo 1939 iki 1945 metų kariavo prieš visą Europą. Pasitikintis savimi Lyndonas Johnsonas XX a. septintajame dešimtmetyje siuntė JAV ginklus ir karius, siekdamas išgelbėti demokratiją Pietų Vietname. Saddamas Husseinas 1990 metais nusiuntė savo armiją į Kuveitą, o 2003 metais pažadėjo sutriuškinti armijas, kurios puls Iraką. Pasitikintis savimi G. W. Bushas paskelbė, kad išlaisvintame Irake netrukus įsivyraus taiki demokratija, o tariamai ten esantys masinio naikinimo ginklai bus sunaikinti.

Apie atominę bombą: „Tai yra kvailiausias dalykas, kurį kada nors esame padarę. Bomba niekada nesprogs, ir aš tai tvirtinu kaip sprogmenų ekspertas." Admirolas VVilliam Leahy prezidentui Trumanui, 1945

Kas lemia perdėtą savikliovą? Kodėl, nepaisant patirties, nemokame vertinti savęs realistiškiau? Yra kelios priežastys. Visų pirma, savo klaidingus sprendimus žmonės linkę prisiminti kaip nedideles paklaidas. Tai pastebėjo Phillipas Tetlockas (1998, 1999), XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje įvairiems mokslo ir vyriausybės ekspertams pasiūlęs, remiantis savo požiūriu, parengti prognozes apie valdžios perspektyvas Sovietų sąjungoje, Pietų Afrikos Respublikoje ir Kanadoje. Po penkerių metų komunizmas žlugo, Pietų Afrikos Respublika tapo daugiarase demokratine valstybe, o Kanada išliko vieninga. Ekspertai, kurių pasitikėjimas savo prognozėmis siekė 80 proc., tei-

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

119

sūs buvo tik 40 proc.. Tačiau prisiminę savo sprendimus, suklydusieji vis tiek laikėsi nuomonės, kad iš esmės jie buvo teisūs. Daugelis sakė: „aš buvau beveik teisus"; „griežto kurso šalininkams beveik pavyko įvykdyti perversmą prieš Gorbačiovą"; „Kvebeko separatistai beveik nugalėjo per referendumą dėl atsiskyrimo";, jei ne atsitiktinumas, suvedęs de Klerką ir Mandelą pereinant prie juodaodžių daugumos valdymo Pietų Afrikos Respublikoje, būtų buvę pralieta kur kas daugiau kraujo." Labai sunku išmušti politikos ekspertų, vertybinių popierių rinkos analitikų, psichiatrų ir sporto prognozuotojų nepamatuotą pasitikėjimą savimi.

„Jei ką nors žinodami manote, jog tai žinote, o nežinodami prisipažįstate, kad nežinote, esate išmintingi." Konfucijus, The Analects („Anaiektai")

Patvirtinimo šališkumas
Žmonės nesistengia ieškoti informacijos, kuri paneigtųjų įsitikinimus. Tai įrodė P. C. Wasonas (1960) - beje, jūs taip pat galite pamėginti, - pateikdamas žmonėms trijų skaičių - 2, 4, 6 - seką, atitinkančią jo sugalvotą taisyklę (taisyklė buvo paprasta: bet kurių trijų didėjančių skaičių seka). Kad žmonės atspėtų šią taisyklę, Wasonas siūlydavo jiems sugalvoti trijų skaičių seką. Kiekvieną kartą Wasonas pasakydavo, ar seka atitinka jo taisyklę. Kai žmonės būdavo tikri atspėję taisyklę, jie turėdavo liautis kūrę sekas ir ją pasakyti. Ir koks gi buvo rezultatas? Retai kada teisūs, tačiau niekada neabejojantys buvo 23 iš 29 žmonių. Jie dažniausiai susikurdavo kokią nors klaidingą taisyklę (pavyzdžiui, kad skaičiai turi skirtis dvejetu) ir po to ieškodavo šį įsitikinimą patvirtinančių įrodymų (pavyzdžiui, pateikdami skaičius 8, 10, 12), o ne bandydami paneigti savo spėjimą. Uoliai bandome patvirtinti savo įsitikinimus, tačiau nesistengiame ieškoti juos paneigiančių įrodymų. Šis reiškinys vadinamas patvirtinimo šališkumu. Patvirtinimo šališkumas padeda paaiškinti, kodėl mūsų savivaizdis išlieka taip stulbinančiai nekintamas. Williamas Svvannas ir Stephenas Readas (1981; Swann ir kiti, 1992a,b, 1994) savo eksperimentų, atliktų Teksaso universiteto Ostino filiale, metu pastebėjo, kad studentai ieško, sukelia ir prisimena grįžtamąjį ryšį, patvirtinantį jų įsitikinimus apie save. Žmonės ieško tokių draugų ir sutuoktinių, kurie juos vertintų visada taip pat, net ir neigiamos nuomonės atveju (Swann ir kiti, 1991, 2003). Svvannas ir Readas tai tapatina su savęs patikrinimu, kurį galime stebėti, pavyzdžiui, pobūvyje, jei ten yra žmogus, laikantis save valdingu. Tik atvykęs toks žmogus pirmiausia ieškos pašnekovų, kurie, jo nuomone, leis jam dominuoti. Pokalbio metu savo požiūrį jis reikš taip, kad užsitarnautų norimą pagarbą. Pasibaigus pobūviui sunkiai prisimins pokalbius, kuriuose reiškėsi minimaliai, bet lengvai prisimins, kaip įtikinamai reiškėsi pokalbiuose, kuriuose dominavo. Tad šio pobūvio patirtis patvirtins jo savivaizdį.

patvirtinimo šališkumas (confirmation bias) Polinkis ieškoti informacijos, patvirtinančios išankstinę nuomonę.

Kaip išvengti perdėtos savikliovos
Kokias išvadas leidžia daryti perdėtos savikliovos tyrimai? Pirmoji išvada reikia atsargiai vertinti kategoriškus pareiškimus. Net ir įsitikinę savo teisumu žmonės gali klysti. Pasitikėjimas ir kompetencija nebūtinai turi sutapti.

120

I dalis. SOCIALINIS MĄSTYMAS

Trys dalykai padeda sėkmingai sumažinti perdėtą savikliovą. Vienas iš jų - greitas grįžtamasis ryšys (Lichtenstein ir Fischhoff, 1980). Kasdieniame gyvenime sinoptikai ir lošėjai, spėjantys, kokie žirgų šansai laimėti lenktynes, gauna kasdienį grįžtamąjį ryšį. Todėl abiejų grupių ekspertai gana gerai įvertina savo prognozių tikslumą (Fischhoff, 1982). Siekiant sumažinti „planavimo klaidos" padarinius, galima suskaidyti tikslą į smulkesnes dalis ir įvertinti, kiek laiko prireiks kiekvienai iš jų. Justinas Krugeris ir Mattas Evansas (2004) teigia, kad šitaip elgiantis galima realiau įvertinti darbo baigimo laiką. Kai imama svarstyti, kodėl idėja galėtų būti teisinga, pradeda atrodyti, kad ji iš tiesų teisinga (Koehler, 1991). Tad trečias būdas sumažinti perdėtą savikliovą - priversti žmogų pagalvoti, dėl kokios priežasties sprendimas gali būti klaidingas; tai yra, priversti gilintis į kontrargumentus (Koriat ir kiti, 1980). Vadovai gali priimti realesnes visų siūlymų bei rekomendacijų nutartis ir nurodyti priežastis, kodėl šių siūlymų ar rekomendacijų gali nepavykti įgyvendinti. Tačiau turėtumėte būti atidūs, kad nesumenkintume žmonių pasitikėjimo savimi taip, jog jie ištisai užsiiminėtų savianalize, nuolat abejotų savimi ir galiausiai netektų ryžto. Kai pasitikėjimo savimi stokojantiems asmenims teks pasikliauti savo išmintimi, jie gali išsigąsti, nedalyvauti išreiškiant nuomones ar priimant svarbius sprendimus. Perdėta savikliova gali brangiai kainuoti, o pagrįstas pasitikėjimas savimi padeda prisitaikyti.

Euristika: trumpiausias protavimo kelias
Turėdama labai mažai laiko apdoroti gausybę informacijos, mūsų pažinimo sistema veikia greitai ir taupiai. Ji prisitaiko kurdama trumpindama protavimo kelius. Mes neįtikėtinai lengvai susidarome įspūdį, nuomonę ir kuriame paaiškinimus. Tai atlikti padeda euristikos - paprastos ir veiksmingos mąstymo strategijos. Daugelyje situacijų mūsų staigūs apibendrinimai - „Tai pavojinga!" - yra adaptyvūs. Šių intuityvių patarėjų sparta padeda mums išlikti. Biologinis mąstymo tikslas - veikiau užtikrinti, kad išliktume gyvi, o ne rūpintis teisumu. Tačiau kai kuriose situacijose skubėdami klystame.

euristika (heuristic) Mąstymo strategija, leidžianti greitai ir veiksmingai nuspręsti

Tipiškumo euristika
Oregono universiteto studentams buvo papasakota, kad grupė psichologų bendravo su 30-ies inžinierių bei 70-ies teisininkų grupe ir glaustai apibendrino savo įspūdžius. Atsitiktiniu būdu iš tirtos imties buvo pasirinktas šis aprašymas:
Frenkas yra du kartus išsiskyręs ir didžiąją laisvalaikio dalį praleidžia golfo klube. Kalbėdamasis klubo bare jis dažniausiai gailisi, kad bandė sekti savo tėvo, kurį gerbė, pėdomis. Užuot ilgas valandas kankinęsis prie knygų, verčiau jis būtų išmokęs mažiau ginčytis su žmonėmis. Klausimas: Kokia tikimybė, kad Frenkas yra teisininkas, o ne inžinierius?

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

121

Paprašyti atspėti Frenko profesiją, daugiau nei 80 proc. studentų manė, kad jis yra teisininkas (Fischhoff ir Bar-Hillel, 1984). Gana neblogai. Tačiau kaip, jūsų manymu, pasikeitė studentų vertinimai, kai jiems buvo pasakyta, kad grupėje, iš kurios buvo atrinktas aprašymas, yra 70 proc. inžinierių? Niekaip. Studentai visiškai neatsižvelgė į inžinierių ir teisininkų santykį grupėje; jų manymu, Frenkas labiau atstovavo teisininkams, ir atrodo, jog tai buvo svarbiausia. Kai apie ką nors spręsdami intuityviai lyginame su mūsų protuose esančiais atitinkamais vaizdiniais, reiškia, vadovaujamės tipiškumo euristika. Kaip ir dauguma euristikos rūšių, tipiškumas paprastai yra neblogas kelias į tiesą. Tačiau ne visada. Panagrinėkime pavyzdį. Linda yra 31 metų amžiaus, netekėjusi, stačiokiška ir labai išsilavinusi. Universitete ji studijavo filosofiją. Kai Linda buvo studentė, jai labai rūpėjo diskriminacija ir kiti socialiniai klausimai, tad ji dalyvavo protesto prieš branduolinę energetiką demonstracijose. Kas, jūsų nuomone, turint galvoje šį apibūdinimą, labiau tikėtina: a. Linda yra banko kasininkė. b. Linda yra banko kasininkė ir aktyvi feministė. Didesnė dalis mano, kad labiau tikėtinas variantas b, nes Linda geriau atitinka tipišką feministės įvaizdį (Mellers ir kiti, 2001). Pagalvokime, kuri tikimybė didesnė: kad Linda yra ir banko kasininkė, ir feministė ar kad tik banko kasininkė (nepaisant to, ar ji yra feministė, ar ne)? Kaip primena Amosas Tversky ir Danielis Kahnemanas (1983), ryšio tarp dviejų įvykių tikimybė negali būti didesnė už bet kurio iš šių įvykių tikimybę.

tipiškumo euristika (representativeness heuristic) Tendencija manyti, kartais nepaisant priešingos galimybės, kad koks nors žmogus ar dalykas priklauso konkrečiai grupei, jei jis panašus į tipišką šios grupės narį.

Pasiekiamumo euristika
Panagrinėkime klausimą: kur esama daugiau gyventojų - Irake ar Tanzanijoje? (Atsakymas kitame puslapyje.) Tikriausiai atsakėte į šiuos klausimus, vadovaudamiesi pirma į galvą atėjusia mintimi. Jei pavyzdžiai yra mūsų atmintyje - sakykime, kiek gyventojų yra Irake, - mums atrodo, kad tai labai paprasta. Dažniausiai taip ir būna, tad mums ši pažinimo taisyklė, vadinamoji pasiekiamumo euristika (žr. 3.1 lentelę), labai padeda. Tačiau kartais ši taisyklė apgauna. Kai išgirstame žinomų vienos lyties žmonių sąrašą (Jennifer Lopez, Venus Williams, Hillary Clinton) kartu su tokios pat apimties kitos lyties nežinomų žmonių sąrašu (Donaldas Scarras, Williamas Woodas, Melas Jasperis), vėliau populiarių asmenų vardus prisimename lengviau. Šiuo atveju dauguma žmonių labiau prisimins moteriškus vardus (McKelvie, 1995, 1997; Tversky ir Kahneman, 1973). Ryškių, lengvai įsivaizduojamų įvykių, pavyzdžiui, gerai žinomų ligų, tikimybė taip pat gali atrodyti didesnė nei įvykių, kuriuos sunku įsivaizduoti (MacLeod ir Campbell, 1992; Sherman ir kiti, 1985). Net pramanyti įvykiai romanuose, televizijoje, kino filmuose palieka vaizdinius, kurie vėliau susipina su mūsų

pasiekiamumo euristika (availability heuristic) Pažintinė taisyklė, reiškianti, kad dalykų tikimybė yra vertinama remiantis atmintimi. Jei su kuriuo nors dalyku susiję pavyzdžiai iš karto ateina į galvą mes tą dalyką laikome įprastu.

122

I

dalis.

SOCIALINIS

MĄSTYMAS

3.1 LENTELĖ. Greitoji ir taupioji euristika Euristika Tipiškumo Apibrėžimas Greiti sprendimai, ar kuris nors žmogus arba dalykas tinka kuriai nors kategorijai. Pavyzdys Sprendimas, kad Carlosas yra bibliotekininkas, o ne sunkvežimio vairuotojas, nes jis geriau atitinka bibliotekininko įvaizdį. Paauglių smurto vertinimas po susišaudymo mokykloje. Gali sukelti Kitos svarbios informacijos atmetimą.

Pasiekiamumo

Greitai susidaroma nuomonė apie galimus [vykius.

Naujų įspūdžių sureikšminimą, dėl kurio, pavyzdžiui, galima pradėti bijoti suklysti.

„Dauguma žmonių įrodinėja dramatiškai, o ne kiekybiškai." Teisininkas Oliver VVendell Holmes jaunesnysis, 1809-1894

pažiūromis (Gerrig ir Prentice, 1991; Green ir kiti, 2002). Juo labiau skaitytojas įsigilinęs ir įsijautęs („Aš galiu lengvai įsivaizduoti įvykius"), juo labiau pasakojimas veiks skaitytojo įsitikinimus ateityje (Diekman ir kiti, 2000). Pavyzdžiui, meilės romanų mėgėjai gali susikurti išbaigtus erotikos scenarijus, kurie darys įtaką jų pačių seksualinėms nuostatoms bei elgesiui. Pasiekiamumo euristika išryškina pagrindinį socialinio mąstymo principą: žmonės sunkiai parenka konkrečius pavyzdžius bendrybėms patvirtinti, tačiau nuostabiai greitai daro apibendrinimus, remdamiesi vienu pavyzdžiu. Todėl nenuostabu, kad 9 iš 10 kanadiečių, išgirdę ar perskaitę apie išprievartavimus, apiplėšimus ir sumušimus, pervertina - dažniausiai su didele paklaida - smurtinių nusikaltimų kiekį (Doob ir Roberts, 1988). Nereikia stebėtis, kad po keleto plataus žiniasklaidos dėmesio nusipelniusių apiplėšimų ir nužudymų Pietų Afrikos Respublikos gyventojai teigė, esą 1998-2004 metais nusikalstatumas šalyje padvigubėjo, nors iš tikrųjų jis buvo gerokai sumažėjęs (Wines, 2005). Pasiekiamumo euristika paaiškina, kodėl ryškūs pasakojimai gali daryti didesnį poveikį nei statistika ir kodėl numanomas pavojus nesutampa su realiuoju (Allison ir kiti, 1992). Kadangi reportažai apie lėktuvų katastrofas yra išlikę daugumos mūsų atmintyje, ypač po 2001 rugsėjo 11-osios, dažnai manome, kad skristi lėktuvu pavojingiau nei važiuoti automobiliu. O iš tiesų nuo 2000 iki 2002 metų JAV keliautojų tikimybė žūti autoavarijoje buvo 39,5 kartus didesnė nei lėktuvo katastrofoje (National Safety Council, 2005). Daugumai lėktuvų keleivių pavojingiausia kelionės atkarpa yra važiavimas į oro uostą. Netrukus po rugsėjo 11-osios teroro išpuolių, daugeliui žmonių atsisakius kelionių lėktuvais ir pasirinkus keliones automobiliais, apskaičiavau: jei skraidys 20 proc. mažiau amerikiečių, o tas nenuskristas mylias jie nuvažiuos automobiliais, per metus galime tikėtis 800 papildomų mirčių keliuose (Myers, 2001). Tai paskatino smalsų vokiečių tyrinėtoją (ir kodėl gi aš to nesugalvojau?) palyginti šią prognozę su avarijų keliuose statistika. Paaiškėjo, kad per paskutinius tris 2001 metų mėnesius, palyginti su prieš tai buvusių

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

123

penkerių metų tokio pat laikotarpio vidurkiu, keliuose žuvo maždaug 350 žmonėmis daugiau (Gigerenzer, 2004). Atrodo, teroristai, patys žuvę per išpuolį, nužudė ne tik 266 žmones keturiuose lėktuvuose, bet, patys to nežinodami, ir daug daugiau žmonių Amerikos keliuose. Dabar žinoma, kad naivios statistinės intuicijos ir iš to kylančios baimės grindžiamos ne apskaičiavimais ar mąstymu, o emocijomis, derančiomis su pasiekiamumo euristika. Išleidus šią knygą tikriausiai vėl bus ir gamtos katastrofų, ir teroro išpuolių, ir vėl bus skatinamos mūsų baimės, budrumas, vėl naujiems dalykams bus sutelkiami visi ištekliai. Teroristai, padedami žiniasklaidos, vėl gali pasiekti savo tikslų, sekindami mūsų išteklius, atitraukdami dėmesį nuo paprastų, nedramatiškų, klastingų rizikos formų, kurios vis glemžiasi gyvybes. Pavyzdžiui, kasdien dėl rotaviruso miršta tiek vaikų, kiek tilptų į keturis lėktuvus (Glass, 2004). Bet vis dėlto dramatiški įvykiai gali priversti susirūpinti realiomis grėsmėmis. Kai kurie mokslininkai teigia, kad 2005 metais tai padarė uraganai „Katrina" ir „Rita". Jie privertė visuomenę atkreipti dėmesį į prognozes, kad pasaulinis klimato atšilimas, dėl kurio kyla jūros lygis ir dažnėja stichinių nelaimių, taps gamtos sukurtu masinio naikinimo ginklu.

Atsakymas į ankstesniame puslapyje pateiktą klausimą: 37 milijonai Tanzanijos gyventojų - žymiai daugiau negu 26 milijonai Irako gyventojų. Dauguma žmonių, kurių atmintyje gyvi Irako įvykiai, spėja klaidingai.

Faktams prieštaraujantis mąstymas
Lengvai įsivaizduojami (prieinami pažinimui) įvykiai stipriai veikia mūsų kaltės, gailesčio, nusivylimo ar palengvėjimo jausmus. Jei mūsų palaikoma komanda svarbias rungtynes pralaimi (arba laimi) vienu tašku, lengvai įsivaizduojame, kaip žaidimas galėjo pasisukti kita linkme ir todėl jaučiame dar didesnį apmaudą (arba palengvėjimą). Įsivaizduodami blogesnes alternatyvas, galime pasijusti geriau. Įsivaizduodami geresnes alternatyvas ir svarstydami, ką kitą kartą galėtume padaryti kitaip, geriau pasiruoštame ateičiai (Boninger ir kiti, 1994; Roese, 1994, 1997). Po pasirodymo olimpinėse žaidynėse atletų emocijos labiausiai atspindi tai, kaip jiems pavyko įgyvendinti savo viltis. Tačiau, pasak vieno tyrimo, emocijos atspindi ir faktams prieštaraujantį mąstymą - modeliavimą mintyse to, kas galėjo būti (McGraw ir kiti, 2004; Medvec ir kiti, 1995). Bronzos medalių laimėtojai (kuriems nesunku įsivaizduoti, kad galėjo nelaimėti jokio medalio) džiaugiasi labiau nei laimėjusieji sidabro medalius (kuriems lengviau įsivaizduoti, kad galėjo laimėti auksą). Panašiai juo didesnį tos pačios kategorijos (pavyzdžiui B+) taškų skaičių studentai surenka, juo blogiau jie jaučiasi (Medvec ir Savitsky, 1997). Gavęs B+ kategorijos įvertinimą, studentas, kuriam iki A - pritrūko tik vieno taško, jaučiasi blogiau nei tas, kuris vos vienu tašku peržengė B+ ribą. Toks faktams prieštaraujantis mąstymas būdingas tada, kai galime lengvai įsivaizduoti alternatyvų rezultatą (Kahneman ir Miller, 1986; Markman ir McMullen, 2003).

faktams prieštaraujantis mąstymas (counterfactual thinking) Alternatyvių scenarijų ir rezultatų, kurie galėjo būti, tačiau neįvyko, įsivaizdavimas.

124

I

dalis.

SOCIALINIS

MĄSTYMAS

Jei nedaug pavėluojame į lėktuvą ar autobusą, įsivaizduojame, kad būtume suspėję, jei tik būtume išvykę įprastu laiku, pasirinkę įprastą maršrutą, nesustoję pasikalbėti. Jei pavėluojame pusvalandį arba vykstame įprastu maršrutu, kitokią galimybę modeliuoti būna sunkiau, todėl taip nenusimename. Jei pakeitę egzamino atsakymą sužinosime, kad jis neteisingas, tikriausiai pamanysime , j e i tik..." ir pasižadėsime kitą kartą pasikliauti intuicija. Tačiau priešingai studentų nuomonei, dažniau atsakymą keičiame iš neteisingo į teisingą (Kruger ir kiti, 2005). Komanda ar politikas, pralaimėjęs nedideliu skirtumu, be paliovos modeliuos situacijas, kaip jis galėjo laimėti (Sanna ir kiti, 2003).

• •

Mūsų sėkmės pojūtis grindžiamas faktams prieštaraujančiu mąstymu. Kai šiaip taip pavyksta išvengti ko nors nemalonaus - kai paskutinę minutę įmušę įvartį išvengiame pralaimėjimo arba kai stovime visai šalia tos vietos, kur nukrito ledo varveklis - nesunkiai galime įsivaizduoti neigiamą, prieštaringą situaciją (kad pralaimėjome rungtynes arba kad ant mūsų užkrito varveklis), todėl manome, kad „mums pasisekė" (Teigen ir kiti, 1999). Antra vertus, „nesėkmė" reiškia įvykį, kurio vis dėlto buvo galima lengvai išvengti. Juo įvykis reikšmingesnis, juo intensyvesnis faktams prieštaraujantis mąstymas (Roese ir Hur, 1997). Gedintys žmonės, netekę sutuoktinio ar vaiko automobilio avarijoje arba palaidoję staigia mirtimi mirusį vaiką, dažniausiai prisipažįsta, kad prisimena bei analizuoja šį įvykį (Davis ir kiti, 1995, 1996). Vienas mano draugas išliko gyvas jo mašinai kaktomuša susidūrus su girto vairuotojo vairuojamu automobiliu. Avarijos metu žuvo jo žmona, duktė ir motina. Jis pasakojo: „Ištisus mėnesius aš mintyse perkratinėjau tos dienos įvykius. Aš nuolatos iš naujo išgyvendavau tą dieną, keisdamas įvykių seką taip, kad būtų išvengta nelaimės" (Sittser, 1994). Tačiau dauguma Azijos ir Vakarų kultūrų žmonių to, ką padarė, gailisi mažiau nei to, ko nesugebėjo padaryti. Pavyzdžiui: „O, kad aš būčiau rimčiau žiūrėjęs į mokslus aukštojoje mokykloje!" Arba: „Reikėjo pasakyti tėvui, kad jį myliu, kol jis dar buvo gyvas" (Gilovich ir Medvec, 1994; Gilovich ir kiti, 2003; Savitsky ir kiti, 1997). Vienos suaugusiųjų apklausos duomenys atskleidė, kad dažnai gailimasi dėl nepakankamai rimto požiūrio į mokslus (Kinnier ir Metha, 1989). Ar mažiau gailėtumės, jei dažniau išdrįstume išeiti už savo patogaus būvio ribų - rizikuoti, nebijoti nesėkmės ir bent jau pamėginti?

Žmonės... dažniau tenka teisintis dėl veiklumo nei dėl neveiklumo (Zeelenberg ir kiti, 1988).

Iliuzinis mąstymas
Dar vienas veiksnys, darantis įtaką mūsų kasdieniam mąstymui, yra dėsningumų ieškojimas atsitiktiniuose įvykiuose. Ši tendencija gali nuvesti įvairiausiais klystkeliais.

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

125

Iliuzinė koreliacija
Lengva įžvelgti ryšį ten, kur jo nėra. Tikėdamiesi pastebėti reikšmingus ryšius, lengvai susiejame atsitiktinius įvykius, pasitelkdami iliuzinę koreliaciją. Williamas Wardas ir Herbertas Jenkinsas (1965) parodė žmonėms tariamo 50 dienų trukusio debesų sklaidymo eksperimento rezultatus. Savo tiriamiesiems jie pasakė, kuriomis dienomis debesys buvo išsklaidyti ir kuriomis dienomis lijo. Ši informacija tebuvo atsitiktinis rezultatų mišinys: kartais, išsklaidžius debesis, lydavo, kartais ne. Tačiau žmonės buvo įsitikinę remdamiesi savo nuomone apie debesų išsklaidymo poveikį - kad jie iš tiesų pastebėjo ryšį tarp debesų sklaidymo ir lietaus. Kiti eksperimentai patvirtino, kad dažnai atsitiktinius įvykius žmonės laiko jų įsitikinimų patvirtinimu (Crocker, 1981; Jennings ir kiti, 1982; Trolier ir Hamilton, 1986). Jei tikime egzistuojant tam tikrą ryšį, tikėtina, jog pastebėsime ir prisiminsime šį ryšį patvirtinančius faktus. Jei tikime, kad nuojauta koreliuoja su įvykiais, pastebėsime ir prisiminsime koreliaciją tarp nuojautos ir vėlesnio įvykio. Mes retai pastebime ar prisimename visus tuos atvejus, kai neįprastų įvykių nepasitaikė. Jei pagalvojus apie draugą jis paskambina, pastebime ir prisimename šį sutapimą. Tačiau nepastebime visų tų kartų, kai apie draugą galvojame, bet jis nepaskambino, arba negalvojome, bet jis paskambino.
iliuzinė koreliacija (illusory correlation) Nesamo ryšio Įsivaizdavimas arba įsivaizdavimas, kad egzistuoja stipresnis ryšys nei iš tiesų yra.

Kontrolės iliuzija
Tendencija atsitiktinius įvykius suvokti kaip susijusius palaiko kontrolės iliuziją - idėją, kad mes darome įtaką atsitiktiniams įvykiams. Dėl to lošėjai nesiliauja lošę, o visi kiti daro įvairiausius neįtikėtinus dalykus. Azartiniai žaidimai. Ellen Langer (1977) pademonstravo kontrolės iliuziją, eksperimentuodama su azartiniais žaidimais. Žmonės, kurie patys pasirinko, kokius skaičius žymėti loterijos bilietuose, paprašyti parduoti bilietą norėjo keturis kartus didesnės kainos negu tie, kurie turėjo bilietą su atsitiktiniais skaičiais. Žaisdami su nerangiu ir nervingu žmogumi jie statydavo kur kas didesnes sumas nei žaisdami su žvitriu, pasitikinčiu oponentu. Metant kauliukus ar sukant ratą, žmonių savikliova išauga (Wohl ir Enzle, 2002). Daugiau nei penkiasdešimt eksperimentų parodė, kad žmonės elgiasi taip, tarsi jie galėtų prognozuoti arba kontroliuoti atsitiktinius įvykius (Presson ir Benassi, 1996; Thompson ir kiti, 1998). Azartinių žaidimų dalyvių stebėjimai patvirtina šiuos eksperimentinius duomenis. Žaidžiantys kauliukais meta švelniai, norėdami išmesti mažus skaičius, ir staigiai, kai nori, kad iškristų dideli (Henslin, 1967). Azartinių žaidimų verslą maitina lošėjų iliuzijos. Lošėjai laimėjimus tapatina su savo gebėjimais bei įžvalgumu. Pralaimėjimai virsta „beveik pataikymais" ar „atsitiktinumais", o dalyvaujantiems sporto varžybų totalizatoriuje - blogais teisėjų sprendimais arba netikėtai atšokusiu kamuoliu (Gilovich ir Douglas, 1986).
kontrolės iliuzija (illusion ofcontrol) Nekontroliuojamų įvykių suvokimas kaip kontroliuojamų arba kaip labiau kontroliuojamų nei iš tiesų.

126

I

dalis. S O C I A L I N I S M Ą S T Y M A S

Vertybinių popierių biržos makleriams taip pat patinka „galios jausmas", kurį jiems sukelia galimybė rinktis ir prekiauti vertybiniais popieriais, tarsi ši kontrolė reikštų, kad jie gali pranokti rinkos vidurkį. Vienoje reklamoje buvo teigiama, kad investavimas internetu - tai galimybė „kontroliuoti". Deja, kontrolės iliuzija lemia perdėtą savikliovą, dažnai pasibaigiančią nuostoliais (Barber ir Odean, 2001).
regresija vidurkio link (regression toward the average)

Statistinė ypač aukštų rodiklių ar ekstremalaus elgesio tendencija grįžti atgal į vidurkį.

Regresija vidurkio link. Tversky ir Kahnemanas (1974) pastebėjo dar vieną galimybę kontrolės iliuzijai atsirasti: mes nepajėgūs atpažinti regresijos vidurkio link. Kadangi egzaminų rezultatus iš dalies lemia atsitiktinumas, dauguma studentų, vieną sykį gavę ypač aukštą egzamino įvertinimą, kitą sykį gauna žemesnį. Kadangi pirmasis jų įvertis yra aukštai „palubėse", antrasis greičiausiai smuktelės („regresuos") iki bendro studentų vidurkio, o ne dar aukščiau „pakels lubas". Būtent dėl šios priežasties nuosekliai dirbantis, tačiau niekada aukščiausio įvertinimo negaunantis studentas kartais kursą baigia turėdamas geriausią vidurkį. Ir priešingai, tikėtina, kad per pirmąjį egzaminą blogesnius pažymius gavę studentai pasitaisys. Jei gavę prastus įvertinimus studentai po pirmojo egzamino kreipiasi į konsultantą, šis jausis padėjęs, jei vėliau studentai gaus geresnius pažymius, net jei jo konsultacijos neturės jokio poveikio. Iš tiesų, kai viskas nusirita iki žemiausio taško, griebiamės bet ko, ir tikėtina, kad visuomet - ar kreiptumės į psichiatrą, ar pradėtume laikytis dietos, ar mankštintis, ar skaitytume knygą „kaip padėti sau" - sulauksime pagerėjimo, o ne tolesnio blogėjimo. Kartais suprantame, kad įvykiai nesiklostys nei labai gerai, nei labai blogai. Patirtis rodo, kad kai viskas sekasi puikiai, kažkas turi nepasisekti, o kai gyvenimas atneša siaubingų smūgių, paprastai galima tikėtis, kad reikalai pagerės. Tačiau dažnai nesugebame įžvelgti šios regresijos ir nustembame, kodėl pirmaisiais metais „sublizgėjęs" beisbolo naujokas antraisiais žaidžia vidutiniškai. Gal jis ėmė per daug pasitikėti savimi? Tapo drovesnis? Pamirštame, kad išskirtinis žaidimas turi tendenciją regresuoti iki normalaus. Imituodamas pagyrimo ir bausmės pasekmes, Paulas Schaffneris (1985) parodė, kaip kontrolės iliuzija gali persismelkti į žmonių santykius. Jis pasiūlė Boudoino koledžo studentams pripratinti menamą ketvirtos klasės berniuką Haroldą kiekvieną rytą ateiti į mokyklą 8:30 vai. Tris savaites kompiuteris kasdien fiksuodavo Haroldo atvykimo į mokyklą laiką, svyravusį tarp 8:20 ir 8:40 vai. Studentai turėdavo spręsti, kaip į tai reaguoti - pagirti Haroldą ar išbarti. Kaip ir reikėjo tikėtis, studentai paprastai pagirdavo jį, kai šis atvykdavo iki pusės devynių, ir pabardavo, kai pavėluodavo. Kadangi Schaffneris buvo užprogramavęs kompiuterį taip, kad jis rodytų atsitiktinį atvykimo laiką, po barimo rezultatai pagerėdavo (artėdavo prie 8:30). Pavyzdžiui, kai Haroldas atvykdavo 8:39 vai., galėjai būti tikras, kad jis gaus pastabą, o kitą dieną atsitiktinai parinktas jo atvykimo į mokyklą laikas greičiausiai ne-

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

128

sieks 8:39. Tad nors barimas neturėjo jokio poveikio, eksperimentui baigiantis dauguma studentų buvo įsitikinę pastabų veiksmingumu. Šis eksperimentas iliustruoja provokuojančią Tversky ir Kahnemano išvadą: mūsų prigimtyje glūdi tai, kad dažnai jaučiamės nubausti, kai turime ką nors pradžiuginti, ir džiaugiamės, galėdami nubausti. Nors iš tiesų, ir tai žino kiekvienas psichologijos studentas, paskatinimas už teisingą poelgį paprastai būna veiksmingesnis ir sukelia mažiau neigiamų pasekmių.

Nuotaika ir vertinimai
Socialiniai vertinimai susiję su veiksmingu, tačiau netiksliu informacijos apdorojimu. Juos veikia ir mūsų emocijos. Mes esame ne bejausmės skaičiavimo mašinos, o emocionalios būtybės. Naujausi lyginamieji laimingų ir liūdinčių žmonių tyrimai atskleidžia, kaip glaudžiai emocijos susipynusios su pažinimu (Myers, 1993, 2000). Nelaimingi žmonės - ypač gedintys ar prislėgti - būna labiau susitelkę į save ir linkę į apmąstymus. Prislėgta nuotaika skatina intensyvų mąstymą, paieškas informacijos, kuri savo aplinką paverstų labiau suprantama ir kontroliuojama (Weary ir Edwards, 1994). Ir priešingai, laimingi žmonės yra patiklesni, šiltesni, jautresni. Netikėtai pradžiuginti, pavyzdžiui, prekybos centre gavę mažą dovanėlę, vėliau per apklausą, nesusijusią su apsipirkimu, jie teigs, kad jų automobiliai ir televizoriai veikia puikiai, taip sakant, geriau nei tų, kurie dovanėlių negavo. Nuotaikos veikia mintis. Vakarų vokiečiams, džiūgaujantiems dėl nacionalinės rinktinės pergalės pasaulio čempionate (Schwarz ir kiti, 1987), ir australams, išėjusiems iš širdžiai malonaus kino filmo (Forgas ir Moylan, 1987), visi aplinkui atrodo nuoširdūs, o gyvenimas - nuostabus. Po (bet ne prieš) 1990 metų amerikietiškojo futbolo rungtynių tarp Alabamos ir Auburno komandų laimėjusios Alabamos komandos aistruoliams karo tikimybė bei jo padariniai atrodė mažesni nei nusiminusiems Auburno komandos sirgaliams (Schweitzer ir kiti, 1992). Kai esame laimingi, pasaulis atrodo draugiškesnis, sprendimai lengvesni, gera naujiena suvokiama greičiau (Johnson ir Tversky, 1983; Isen ir Means, 1983; Stone ir Glass, 1986). Tačiau jei tik leisime nuotaikai sugesti, mintys iš karto peršoks į kitas vėžes. Rožinius akinius pakeis juodi. Bloga nuotaika sužadina neigiamų įvykių prisiminimus (Bower, 1987; Johnson ir Magaro, 1987). Blogesni atrodo santykiai su žmonėmis, suprastėja savivaizdis. Viltys dėl ateities tampa miglotesnės. Kitų žmonių elgesys atrodo grėsmingesnis (Brown ir Taylor, 1986; Mayer ir Salovey, 1987). Staiga prastėja mūsų investavimo prognozės. (Žr. skyrelį „Mokslinių tyrimų išvada. Neigiamos emocijos lemia investuotojų pesimizmą".) Naujojo Pietų Velso universiteto socialinį psichologą Josephą Forgasą (1999) dažnai stulbindavo, kad blogai nusiteikusių žmonių „prisiminimai ir sprendimai keisdavosi kartu su jų nuotaika". Kad perprastų šį „nuotaikos įsi-

128

I

dalis.

SOCIALINIS

MĄSTYMAS

mokslinių tyrimų išvada

Neigiamos emocijos lemia investuotojų pesimizmą
Emocijos yra svarbios socialiniam intelektui. Neurologas Antonio Damasio (1994, p. 45) pasakoja apie Eiliotą, normalaus intelekto pacientą, kuris po smegenų traumos prarado galimybę justi emocijas. „Mes kalbėjomės daugelį valandų, bet jo veide nė karto nepastebėjau jokios emocijos šešėlio - nei liūdesio, nei nekantrumo, nei frustracijos." Eiliotas viską supranta, tačiau negali jausti. Nieko nejausdamas jis netinkamai reaguodavo ir [ kitų žmoniųjausmus, todėl prarado darbą šeimą vėliau bankrutavo. Damasio su kolegomis [ Eiliotą panašiems pacientams lošiant iškeldavo tokią užduotį, kurios neįvykdžius grėsdavo didelės baudos. Paaiškėjo, kad šie žaidėjai, palyginti su žmonėmis, turinčiais normalias emocijas, lėčiau susiprasdavo vengti pralaimėjimą lemiančios kortos (Bechara ir kiti, 1997). Kartais emocijos gali trukdyti protingai mąstyti ir veikti. Ar trikdančiu emocijų poveikiu galėtume paaiškinti „trumparegiško nuostolių vengimo" reiškinį, kai žmonės, siekdami sumažinti riziką sutinka gauti mažesnį pelną? Vertybiniai popieriai duoda didesnį pelną negu obligacijos. Dar daugiau, įsigydami daugelio įmonių vertybinių popierių, kaip elgiasi bendrieji fondai arba su akcijų indeksais susieti fondai, investuotojai labai sumažina vienos investicijos riziką. Tačiau žmonės mieliau investuoja į saugias obligacijas. Norėdami panagrinėti trumparegišką nuostolių vengimą Baba Shivas ir Damasio su bendradarbiais (2005) sukūrė sprendimo priėmimo užduotį, kuri buvo panaši į sprendimus investuoti realiame gyvenime. Jie davė dalyviams po 20 dolerių ir paprašė elgtis su jais atsargiai, nes eksperimento pabaigoje bus 100 B
o o

skiriami dovanų čekiai likusiai pinigų sumai. Dviejų turų metu dalyviai turėjo nuspręsti, ar investuos, ar pasitaupys vieną dolerį. Jei dalyvis nuspręsdavo investuoti, eksperimentuotojas mesdavo monetą. Jei ji iškrisdavo aversu, dalyvis dolerį prarasdavo, o jei reversu - gaudavo dar 2,5 dolerio. Kaip, turėdami tokį pasirinkimą elgtumėtės per pirmąjį turą? Dauguma eksperimento dalyvių pirmojo turo metu ryžosi investuoti. Kodėl gi ne, jei investavimas numatomus nuostolius turėjo atpirkti daugiau negu pakankamai? (Juk per 20 turų būtų tik 13% tikimybė baigti žaidimą su mažiau negu 20 dolerių.) Taigi 4 iš 5 dalyvių pirmojo turo metu pasirinko investavimą. 3.3 pav. matome, kad vėliau jie investavo atsargiau, jei ankstesnio turo metu būdavo praradę dolerį. Ši taisyklė galiojo „normaliems" dalyviams, taip pat tiems, kurių smegenys buvo sužalotos, tačiau emocijos ir intelektas liko nepažeisti. Trečioji grupė - normalias emocijas praradę žmonės, tokie kaip Eiliotas - investuodavo toliau, nors ir būdavo prieš tai praradę dolerį. Jie elgdavosi racionaliai, ir 85 proc. kartų toliau investuodavo. Taigi eksperimento pabaigoje pacientai be emocijų turėdavo daugiau pinigų (vidutiniškai 25,70 dolerių), negu normalūs dalyviai (22,80 dolerių) ir emocijų nepraradę pacientai (20,07 dolerių). Tyrinėtojai pažymi, kad realiame gyvenime emocijos paprastai prisitaiko ir pagreitina sprendimo priėmimą. Tačiau kartais išmintingiau nekreipti į jas dėmesio ir pasidomėti statistine tikrove. Kartais gramas racionalumo vertingesnis už kilogramą intuicijos.
Į Į Dalyviai nepažeistomis smegenimis Emocijų nepraradę pacientai I Pacientai be emocijų

c o
o.

84% 80
62%

85%

75%

3.3 PAVEIKSLAS Sutrikusios emocijos Pacientai, kuriems smegenų traumos metu buvo pažeistas gebėjimas jausti emocijas, rizikingame pelną žadančiame žaidime investuodavo dažniau (ir protingiau), net jei prieš tai buvo pralošę. Šaltinis: Shiv ir kiti, 2005. Laimėjus Pralaimėjus

*

60

40

< D
O. C/D

20

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

129

3.4 PAVEIKSLAS Kaip žmogus vertina vaizdajuostėje užfiksuotą savo paties elgesį, stipriai priklauso nuo dabartinės jo nuotaikos. Tie, kurie buvo blogos nuotaikos, pastebėjo mažiau teigiamų poelgių. Šaltinis: Forgas ir kiti, 1984.

Pastebėti neigiami poelgiai

Pastebėti teigiami poelgiai

skverbimą", Forgasas pradėjo eksperimentuoti. Įsivaizduokite, kad dalyvaujate jo tyrime. Pasinaudodami hipnoze, Forgasas ir jo kolegos (1984) įteigia gerą arba blogą nuotaiką ir po to duoda žiūrėti vaizdajuostę (nufilmuotą išvakarėse), kur su kažkuo kalbatės. Jei jums sukelta gera nuotaika, esate patenkinti tuo, ką matote, ir jaučiatės galį tvardytis, būti dėmesingi ir bendraujantys. Jei buvo sukelta bloga nuotaika, žiūrėdami tą pačią vaizdajuostę matote save visiškai kitokį - įsitempusį, nervingą ir nerišliai kalbantį (žr. 3.4 paveikslą). Kadangi nuotaika veikia sprendimus, jaučiate palengvėjimą, kai eksperimento pabaigoje eksperimentuotojas jums pakelia nuotaiką, ir visi reikalai ima atrodyti šviesiau. Įdomu, pastebi Michaelas Rossas ir Garthas Fletcheris (1985), kad pasikeitusio suvokimo nesiejame su nuotaikų kaita. Tiesiog pasaulis atrodo kitoks. Nuotaikos veikia požiūrį į pasaulį, iš dalies paskatindamos ankstesnės patirties ir atitinkamų nuotaikų prisiminimus. Kai esame blogai nusiteikę, mintys būna slogesnės. Nuotaikos valdomos mintys gali kliudyti galvoti apie kitką. Tad kai emocijos sužadintos - kai esame pikti ar itin pakilios nuotaikos lengviau, pasikliaudami stereotipais, darome skubotus sprendimus ir vertinimus (Bodenhausen ir kiti, 1994; Paulhus ir Lim, 1994). Paprastą, „savaiminį" mąstymą nuotaikos veikia mažiau nei sudėtingą, „reikalaujantį pastangų" (Hartlage ir kiti, 1993). Tad, pastebi Forgasas (1994, 1995), nuotaikos dažniau veikia, kai vertiname išsiskiriančius, o ne tipiškus žmones ir sudėtingus, o ne paprastus tarpusavio konfliktus. Juo daugiau mąstome, juo labiau mintys susipina su nuotaikomis.

APIBENDRINIMAS Kaip sprendžiame apie socialinę aplinką?
• Esame apdovanoti nepaprasta galia - automatišku, efektyviu ir intuityviu mąstymu. Mūsų pažinimo, nors apskritai ir prisitaikančio, kaina yra atsitiktinės klaidos. Kadangi dažniausiai nesuvokiame, kaip mąstymo klaidos randasi, pravartu išsiaiškinti, kaip mes susikuriame ir išsaugome klaidingus [sitikinimus.

130 I dalis. suteikia koloritą vėlesnėms tų potyrių interpretacijoms.ji pavėlavo.žmonės interpretuoja kitų poelgius? Atribucijos teorija siūlo keletą atsakymų. kad sutuoktiniai dažnai analizuoja savo partnerio elgesį. Gera arba bloga nuotaika sužadina su ja susijusių patyrimų prisiminimus. kad jie aptingo? O gal sumažėjo įrenginių efektyvumas? Ar berniukas. bet įtikinamas istorijas ar netgi bevertę informaciją. 1985). Priešiškumas dažniau nei šiltas apsikabinimas skatina partnerį pasidomėti: kodėl? Sutuoktinių pasirinkti atsakymai koreliuoja su jų pasitenkinimu santuoka. arba praturtinti santykius . Kai santuoka nesėkminga. Nuo mūsų aiškinimo priklausys. Blaškydamos mus. o socialiniams psichologams rūpi paaiškinti šias įžvalgas. nes nori sekso"). kaip mes aiškiname jų elgesį. Šis perdėtos savikliovos reiškinys iš dalies kyla dėl to. ar darome prielaidą. Jei sumažėja darbuotojų produktyvumas. ar nužudymą vertinsime kaip žmogžudystę. ypač kai patiriame ką nors nemalonaus ar netikėta (Bohner ir kiti. kad mes kur kas lengviau [sivaizduojame. kad galime prognozuoti arba kontroliuoti atsitiktinius įvykius (kontrolės iliuzija). išgirdę pramanytas. kur jo nėra (iliuzinė koreliacija). mus dažnai blaško asmeninės kontrolės ir koreliacijos iliuzijos. o ne paneigiančios jų įsitikinimus. Nuo mūsų aiškinimo priklausys. kai apie ką nors turime susidaryti nuomonę.ji pavėlavo dėl intensyvaus eismo"). mes dažnai nekreipiame dėmesio į vertingą pagrindinę informaciją. Be to. • Antra. kodėl esame teisūs nei kodėl klystame. Mūsų sprendimai apie kitus žmones priklauso nuo to.ir kaip tiksliai . Priežastingumo priskyrimas: žmogui ar situacijai Mes be paliovos analizuojame ir aptarinėjame įvykius.Jis man atnešė gėlių. neturinčiu iniciatyvos. • Ir galiausiai nuotaikos įsiskverbia į mūsų sprendimus. nes aš jai nerūpiu"). Tad kaip . patvirtinančios. mušantis savo bendraklasius. Laimingos poros nemalonius poelgius dažniau sieja su išorinėmis aplinkybėmis (. Kyla pagunda įsivaizduoti ryšį ten. neigiami poelgiai paprastai skatina daryti pesimistines išvadas (. yra agresyvus? Gal tai tik reakcija į nesiliaujančias patyčias? Amy Holtzworth-Munroe ir Neilas Jacobsonas (1985. Teigiamas partnerio poelgis taip pat gali arba versti krimstis (. 1988) teigia. SOCIALINIS MĄSTYMAS • Visų pirma. Taip yra iš dalies todėl. • Trečia. kad vėliau lengviau prisimenama (pasiekiamumas) ryški informacija. ar nedarbo ir socialinės rūpybos netobulumo auka. Kaip traktuojame socialinę aplinką? Žmonėms rūpi perprasti kitus. kaip būtinąją gintį ar kaip žygdarbį. žmonės turi didesnį polinkį ieškoti informacijos. mes dažnai pervertiname savo sprendimus. Weiner. ypač neigiamą. ir manyti. ar benamį laikysime žmogumi. 1988. nuotaikos gali lemti mąstymo paviršutiniškumą.

1995). . 5 skyrių). 1989). kodėl 23 proc. Vyrai apie seksą galvoja dažniau nei moterys (žr. \ saulę atsuktoje epidermio pusėje yra išorinės. Tad vyrai pervertina mandagią moters šypseną suprasdami ją kaip seksualiai reikšmingą (Nelson ir LeBoeuf. 1994). 1989). charakteris) arba išorinės (pavyzdžiui. pavyzdžiui. Amerikos vyrų prisipažįsta kada nors privertę moterį tai daryti (Laumann ir kiti. o iš tikrųjų jos į tai dažniausiai reaguoja kaip į priekabiavimą (Rotundo ir kiti. taip pat ir moterys. 1997. atribucijos teorija (atribution theory) Teorija apie tai. Antonia Abbey (1987. kuria remdamiesi žmonės analizuoja kasdienius įvykius. Amerikos moterų tvirtina. o vidinėje pusėje yra vidinės. siedami jį arba su vidiniais bruožais (ilgalaikėmis savybėmis. Įvairūs atribucijos teorijos variantai remiasi tomis pačiomis bendromis prielaidomis. kuriuos moterys (ypač amerikietės) palaikys seksualiniu priekabiavimu arba prievarta (Johnson ir kiti. situacija) priežastys. 1988. skiriančią vieną 'priežasčių rinkinį' nuo kito. kad elgseną. 1996. daugumos nuomone. kaip mes interpretuojame kitų žmonių elges[. Kartais šios jėgos veikia kartu. vyrų polinkį pateisinti prievartavimus kaltinant auką dėl jos elgesio (Kanekar ir Nazareth. Weiner. arba su išorinėmis aplinkybėmis. Mokytojas gali spėlioti. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 131 (Jis atnešė gėlių. pradedant Bostonu ir baigiant Bombėjumi. Saal ir kiti. arba aplinkos sąlygojamos. situacinė atribucija (situational attribution) Aiškinimas. Shotland. Vieni žmonės labiau linkę manyti. jų nuomone. kad elgesį lemia klaidingas priskyrimas (misattribution) Klaidingas elgesio aiškinimas ne ta priežastimi. Šis klaidingas švelnumo kaip kvietimo seksui supratimas klaidingas priskyrimas . irgi panašiai elgiasi (prisiminkime 2 skyriuje aprašytą tariamo vienodumo efektą)." Atribucijos teorijos pradininkas Fritzas Heideris tyrė „sveiko proto psichologiją". o kartais priešingomis kryptimis. Viršininkas gali klaidingai interpretuoti nuolankų ar draugišką pavaldinės elgesį ir. kaip mane myli") (Hevvstone ir Fincham. Klaidingas priskyrimas ypač būdingas vadovaujančią padėtį užimantiems vyrams. kad elgseną lemia aplinka. Heideris priėjo išvadą.gali išprovokuoti veiksmus. ar įgimtos savybės ir socialinės aplinkybės (situacinė atribucija). Klaidingas priskyrimas taip pat paaiškina. dispozicinė atribucija (dispositional attribution) Poelgio siejimas su žmogaus charakteriu bei kitomis savybėmis. motyvais ir nuostatomis).3 s k y r i u s . 2001). Klaidingo priskyrimo reiškinys gali padėti paaiškinti viso pasaulio vyrų demonstruojamą kategoriškumą sekso klausimais bei didesnį įvairių kultūrų. Moterys dažniau tą patį elgesį vertina kaip perdėtą savikliovą ir grubumą (Schutte ir Hosch. 1997). 1991. lemia vidinės (pavyzdžiui. 1995). Kaip teigia Danielis Gilbertas ir Patrickas Malone (1995). Be to. 1988. kiti žmonės. Daugelis vyrų mano. kaip mes suvokiame žmonių elgesį. žūrėti į moterį kaip į seko objektą (Bargh ir Raymond. 2002). ir tik 3 proc. kad vyrai dažniau nei moterys partnerės draugiškumą supranta kaip subtilią seksualinę užuominą. arba asmeninės jėgos. nukreiptos į kūno vidų. 1991. kad parodytų. nukreiptos į išorę. Atribucijos teorija analizuoja. kad jos buvo verčiamos santykiauti. Muehlenhard. kad atkaklus kvietimas pasimatymui glosto moterų širdį. 1998) ir jos kolegos ne kartą pastebėjo. ir jų dinaminė sąveika pasireiškia kaip stebimas veiksmas. kiekviena iš šių teorijų „žmogaus odą apibrėžia kaip ribą. ar blogus mokinio mokymosi rezultatus lemia motyvacijos ir gabumų stoka (dispozicinė atribucija). galvodamas tik apie save. Pryor ir kiti. jėgos.

kad pripažinus tikėtinas priežastis. Atlikdamas eksperimentus Niujorko universitete. ko- . nors iš tiesų turėtų būti maloni. atribucijos teorijos kūrėjas Haroldas Kelley (1973) aprašė. Jei paaiškės. Jei galime nurodyti vieną ar dvi priežastis. Numanomos savybės Edwardas Jonesas ir Keithas Davisas (1965) pastebėjo. kurią ir jūs. spontaniškai priskyrėte bibliotekininkei. SOCIALINIS MĄSTYMAS nekintančios asmeninės savybės. kitos galimos priežastys paprastai atmetamos. kad problemos susijusios su pačiu Edgaru. kaip lengvai mes sprendžiame apie savybes. nei jos sarkazmas draugų rate. Tačiau Kelley taip pat pastebėjo. Komentuodami. 2006. kuriomis tokie aiškinimai labiausiai tikėtini. kad poelgius aiškiname racionaliai. Pavyzdžiui. Studentai tuojau pat. mums apie ją pasako daugiau. kaip mes pasinaudojame žiniomis apie nuoseklumą. aš darau išvadą. bet „paslaugi" . Joneso ir Daviso „atitinkamų išvadų teorija" apibrėžė sąlygas. o ne su jo kompiuteriu. mes tikriausiai nuspręsime. 2004). kodėl Edgaras turi problemų su savo kompiuteriu. kad Rikas yra nedraugiškas. nujaučiu. Jamesas Ulemanas (1989) paprašė studentų įsiminti tokius teiginius. kiti . dauguma žmonių teisingai rėmėsi žiniomis apie nuoseklumą (ar Edgarui nuolat nesiseka dirbti su šiuo kompiuteriu?). Racionalios atribucijos Kaip teigia atitinkamų išvadų teorija. išskirtinumą ir bendrumą (žr. kad tik vienam Edgarui nuolat kyla sunkumų su šiuo ir su kitais kompiuteriais.apibūdinantis spėjamą savybę. ar tik su šiuo?) ir bendrumą (ar kitiems žmonėms kyla panašių sunkumų su šiuo kompiuteriu?). Stebėtina. kaip Rikas sarkastiškai replikuoja Lindai. įvardijo savybę. Tai. atribucijos (priskyrimai) dažnai būna racionalios. normalus ar tikėtinas poelgis mums pasako apie žmogų mažiau nei neįprastas. Kaip patvirtinimą. kad esama polinkio kitų žmonių ketinimus ir nusiteikimus sieti su jų veiksmais. vertingiausia užuomina buvo ne žodis „knygos" (turėjęs priminti bibliotekininkę) ar „krepšiai" (primintų pirkinius). išskirtinumą (ar Edgarui kyla sunkumų dirbant ir su kitais kompiuteriais. Nuoseklumas: Išskirtinumas: Bendrumas: Ar šioje situacijoje žmogus elgiasi nuosekliai? Ar šioje situacijoje žmogus elgiasi specifiškai? Ar panašiai šioje situacijoje elgiasi kiti žmonės? Tad mūsų racionalus protas poelgius dažnai vertina logiškai.5 paveikslą). kad Samanta pokalbio dėl darbo metu nusiteikusi sarkastiškai. 3. Matydamas. Kai vėliau jiems buvo padedama prisiminti sakinį.kad aplinkybės (Bastian ir Haslam.132 I dalis. kaip: „Kitoje gatvės pusėje bibliotekininkė neša senutės pirkinius". nepagalvoję ir nesąmoningai. Robins ir kiti.

Tad netgi žinodamas apie paros laiko poveikį. kad pažįstamą pavardę jie sieja su prezidentu Bushu. išskirtinumo ir bendrumo. palyginti su kita paprasta pavarde . kad 19 valandą auditorija labiau linkusi bendrauti nei 8:30 rytą sėdintys „tyleniai".) 3. kad žmonių reakcijas kartais stipriai veikia ir nežymus dviejų situacijų skirtumas. Pagrindinė atribucijos klaida Svarbiausia socialinės psichologijos išvada atkreipia dėmesį į socialinės aplinkos poveikį. palaikančias arba puolančias Kubos lyderį Fidelį Castro. paplitimą Amerikoje? Danielio Oppenheimerio (2004) atradimas mane nustebino. studentai gana pagrindinė atribucijos klaida (fundamentai attribution error) Tendencija nepakankamai vertinti situacijos ir pervertinti dispozicijos (nusiteikimo) įtaką kitų žmonių elgsenai. priklauso nuo aplinkybių (taip pat ir nuo mūsų pačių).5 PAVEIKSLAS Haroldo Kelley atribucijos teorija Ar. ir 19:00 vai. Kai buvo pasakyta. ką sakome bei darome. pavyzdžiui. kad pats debatų dalyvis pasirinko vieną ar kitą poziciją. Tylūs žvilgsniai pasitikdavo mane 8:30. Pasirodo. Pirmame tokio pobūdžio tyrime Edwardas Jonesas ir Victoras Harrisas (1967) pateikė Diuko universiteto studentams perskaityti diskusijos dalyvių kalbas. (Dar vadinama atitikimo tendencingumu. kad elgsena atitinka nusiteikimą. ir tai. kurioje žmogus atsidūrė) didelis išskirtinumas) : TAIP Išskirtinumas: Ar šioje situacijoje žmogus elgiasi kitaip negu kiti? V NE (mažas išskirtinumas) • Vidinė atribucija (žmogaus vidiniams bruožams) Bendrumas: Ar kiti šioje situacijoje elgiasi panašiai? dėl studentas blogai išlaikė egzaminą.3 s k y r i u s .tokios kaip Busho . priklausys nuo trijų veiksnių: nuoseklumo. Taip elgiamasi todėl. aš jaučiau milžinišką pagundą galvoti. Šis situacijos įtakos nepaisymas. Bet kuriuo metu mūsų vidinė būsena. nes mes dažnai manome. vadinasi. Tai pastebėjau skaitydamas paskaitas 8:30 vai. aiškindamiesi kieno nors elgesį. į kitas tikėtinas priežastis dažnai nekreipiame dėmesio arba jas atmetame (McClure.) . 1998). mes tai siesime su vidinėmis priežastimis (čia kažkuo dėta Meri). pastebimas daugelio eksperimentų metu. Busho. žmonės nepakankamai įvertina žinomos pavardės . ir mažiau šnekių studentų.pavyzdžiui. Aiškindami kurio nors žmogaus elgseną dažnai nepakankamai įvertiname situacijos poveikį ir pervertiname paties asmens savybes bei nuostatas. Eksperimentų metu užfiksuota. Išorinė atribucija (situacijai. Abiem atvejais buvo ir labiau. tačiau situaciniai skirtumai buvo ryškesni nei individualūs. Pasvarstykime tokį klausimą: ar žmonės labiau linkę nepakankamai įvertinti. Jei Meri viena (nedidelis bendrumas) kritikuoja Styvą ir jei ji taip pat kritikuoja daugybę kitų žmonių (mažas išskirtinumas). taigi nekreipia dėmesio į kitas pavardės žinomumo priežastis. Stevensono. ar pervertinti labai garsios pavardės. ar išorinių priežasčių. ieškome paaiškinimo. Atribuciją tiriantys mokslininkai pastebėjo vieną bendrą problemą. o 19:00 turėdavau nutraukti linksmybes. Pabandykite patys sukurti pavyzdžius: jei Meri ir kiti kritikuoja Styvą (didelis bendrumas) ir jei Meri nekritikuoja kitų (didelis išskirtinumas). S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 133 Nuoseklumas: Ar šioje situacijoje žmogus dažniausiai elgiasi taip? (Jei taip. ieškosime vidinių.paplitimą. mes tai priskirsime išorinėms priežastims (čia kažkuo dėtas Styvas). kurį Lee Rossas (1977) pavadino pagrindine atribucijos klaida.

žmonės vis tiek linkę manyti. Šio eksperimento metu buvo atkurta tai. ką patyrė Rossas. kokią kalbą (remiančią ar puolančią) reikia parengti. kad jie labai gerai suvokia. Tačiau nesuvokia. tai nesutrukdė jiems teigti. jog patys paskatinome kito žmogaus poelgį. jog jis iš tiesų ja tiki". Miller ir kiti. aš žinau.6 PAVEIKSLAS Pagrindinė atribucijos klaida Skaitydami diskusijai parengtas kalbas.134 I dalis. jog studentai galvojo: „Taip. 1977). kai iš doktoranto tapo profesoriumi. Už Castro 80 Castro palaikančios kalbos kalbos 70 Prieš Castro nukreiptos 3 60 0 3 00 § 50 c (D Priešiškos Castro nuostatos priskirtos pasisakiusiems prieš Castro. jog pastarasis iš tiesų taip galvoja (Gilbert ir Jonės. jog diskusijos dalyvis iš tiesų pats buvo nusiteikęs paremti Castro (žr. 1990). Po šešių mėnesių Rossas jau egzaminavo kitus ir turėjo galimybę užduoti sudėtingus klausimus iš savo mėgstamų temų. Chuanas puikiai supras savo elgesį. kad jam buvo paskirta tokia pozicija. 3. Bet kas gi nutiko. SOCIALINIS MĄSTYMAS 3. argumentuoja stipriau. 1993. Vėliau nusiminęs . 1986). Tad nors studentai ir žinojo. kai studentams buvo pasakyta. kad laikosi kurios nors pozicijos. kad kiti yra tokie. kad diskusijos dalyviui buvo prisakyta paremti Castro. kad net žinodami. 1967. Kai per interviu žmonių paprašoma save pagirti arba sukritikuoti. kurį atliko Lee Rossas ir jo bendradarbiai (Ross ir kiti. vis tiek išorinę įtaką vertiname nepakankamai. remiančias ar puolančias Fidelį Castro. koks yra jų elgesys. mes manome. Stebėdami susigūžusią Pelenę despotiškuose namuose. žmonės (nekreipdami dėmesio į situaciją) daro išvadą. žmonės atitinkamas nuostatas priskyrė kalbų autoriams net ir tada. Per doktorantūros egzaminą žodžiu Rossas jautėsi nusižeminęs. Jei Chuanas elgiasi kukliai. jog vieną ar kitą poziciją nustatė diskusijos vedėjas? Tie. kaip nuvertinamos socialinės sąlygos. Primetę savo nuomonę kitam. nes talentingi profesoriai jo klausinėjo dalykų. Susimąstyti verčia eksperimentas. kodėl būtent šitaip elgiasi. kokį poveikį patys daro kitiems. nei būtų galima tikėtis (Allison ir kiti. kad mergina drovi. kad ši pozicija atspindi to žmogaus asmenines nuostatas.6 paveikslą). tačiau pamanys. kurie tik apsimeta. jo naivus partneris Bobas taip pat gali demonstruoti kuklumą. jog vargšo Bobo savivertė yra maža (Baumeister ir kiti. Šaltinis: Jonės ir Harris. Trumpai tariant. Atrodo. šokdamas su ja per pokylį. tačiau manau. 1988). kai diskusijų vadovas pasakydavo. £ 40 ( O £ 30 20 Prieš Castro 10 Nusprendė kalbėti apie Castro Buvo įpareigoti kalbėti apie Castro logiškai darė išvadą. Atsispirti šiai klaidai taip sunku. Jis atskleidė. paaiškėja. princas Pelenę mato kaip labai mandagią ir žavią asmenybę. kuriuose patys specializavosi.

Amabile ir Steinmetz. Keliems atsitiktinai atrinktiems Stenfordo universiteto studentams Rossas paskyrė egzaminatorių. Socialinę įtaką turintys asmenys paprastai skatina ir kontroliuoja pokalbius. kurie rodytųjų gilų išprusimą. Pavyzdžiui. Intelektualūs ir sumanūs žmonės linkę dažniau daryti atribucijos klaidą (Block ir Funder. dar keliems . Šaltinis: duomenys iš Ross.* Visi privalėjo žinoti. suprasite eksperimento rezultatus. O iš tiesų paskirti vaidmenys tik sukėlė tokį įspūdį. kad šis klaidingas įspūdis nėra žemo intelekto atspindys.viktorinos dalyvių. 1986).nepatenkintas dėl savo neišmanymo ir sužavėtas akivaizdžiu egzaminuotojų talentu. „Kurio žemyno pakrantė ilgesnė: Europos ar Afrikos?" Jei vos keli klausimai sukėlė jums pojūtį. kurie pateikia klausimus. Eksperimentas. „Kaip mirė Škotijos karalienė Marija Stiuart?". dažnai manoma. Europos pakrantė yra ilgesnė. kai dėstytojai pateikia klausimus iš * Beinbridžo sala yra priešais Pugeto sąsiaurį prie Sietlo. dėl to žmonės dažnai būna linkę pervertinti jų žinias bei intelektą. 3. ir stebėtojai (bet ne klausiantieji) padarė klaidingą išvadą. Dalyvių vertinimai Stebėtojų vertinimai Rosso studentas prisipažino. Panašiai studentai dažnai pervertina savo dėstytojų talentą. (Kaip ir minėtame eksperimente.3 s k y r i u s . kad tie. imitavo viktoriną.) . Karalienė Elžbieta I įsakė nukirsdinti galvą savo pusseserei Marijai Stiuart. Nors Afrikos žemyno plotas daugiau nei dvigubai didesnis už Europos. Vadinamiesiems egzaminatoriams mokslininkai pasiūlė sugalvoti sudėtingus klausimus. Bet kuris iš mūsų galime sugalvoti tokių klausimų iš srities. su daugybe įlankų. Tačiau ir viktorinos dalyviai. kad klausiantysis bus pranašesnis. ši geografinė ypatybė turėjo įtakos Europos vaidmeniui jūrų prekybos istorijoje.7 paveikslą). kurį Rossas atliko kartu su Teresa Amabile ir Julia Steinmetz. (Ji labiau vingiuota. kad nesate pakankamai apsišvietę.7 PAVEIKSLAS Ir imituotos viktorinos dalyviai. kad gydytojai puikiai išmano ir su medicina nesusijusius klausimus. o likusiems . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 135 3. kurią gerai išmanome: „Kur yra Beinbridžo sala?". ir stebėtojai manė. Nesugebėjimas to įvertinti ir yra atribucijos klaida. kad atsitiktinai klausinėti paskirtas asmuo žinojo kur kas daugiau. 1977. iš tiesų žino daugiau už kitus tyrimo dalyvius (žr. Vėlesnis tyrimas parodė. kad jis jautėsi lygiai taip pat .stebėtojų vaidmenis.

„mano graužatis buvo tokia didelė.Aušvico koncentracijos stovyklos komendantas Rudolphas Hossas (1959) vis tiek buvo „pareigingas SS karininkas". Šalia jūsų stovi televizijos kamera. Visą dėmesį stebėtojas sutelkia į kitą asmenį. o aš . ar nuo situacijos. Kas atsitiktų. 1976). žydams vedant tautiečius į dujų kameras. Visi atrodo atsipalaidavę ir laimingi. Bev plačiai nusišypso ir nekantraudama pasineria į pobūvio linksmybes. Kai veikiame mes. kad esate Stormso eksperimento dalyvis. Tarsi aktoriai esame linkę priskirti savo elgesį tai situacijai. todėl ir mano. koks buvo Michaelo Stormso (1973) eksperimento rezultatas. Priešais jus šalia studento įsitaisęs stebėtojas ir stovi dar viena televizijos kamera. Po to jūs kartu su stebėtoju svarstote. Kodėl mes darome atribucijos klaidą? Iki šiol nagrinėjome tendencingą kitų žmonių elgesio aiškinimą: dažnai nekreipiame dėmesio. Jei ši mintis teisinga. Jonės. pakanka prisiminti savo patirtį. kad tokie pat stoiški stovyklos kaliniai žydai tiesiog neužjautė vieni kitų. priešingai nei komentuodami savąjį? Perspektyvinis ir situacinis supratimas Skirtumas tarp veikėjo ir stebėtojo. kad šis yra visko. negalėjęs „parodyti net menkiausių emocijų". kad dėstytojai ne tiek jau daug išmano. mūsų dėmesį valdo aplinka. Tačiau Hossas buvo įsitikinęs. Kai stebime kito žmogaus veiksmus. kokie dedasi esą . kad troškau iš ten išnykti" . ko galime tikėtis situacijas sukeitus vietomis? Kas būtų.. su kuriuo privalote keletą minučių pasikalbėti.mažesnę reikšmę skirs situacijai? Pasak Stormso. kurioje esame. Kad pailiustruotume pagrindinę atribucijos klaidą.pasitikintys ir linksmi.manė jis. jų akimis? Ar tai nepanaikintų atribucijos klaidos? O gal ją apverstų? Pasižiūrėkime. kad Bev bei kiti yra tokie. 1971. Įsivaizduokite. Klausimas: Kuris iš jūsų . Pasiryžusi įgyti naujų draugų. ar jums pavyks atspėti. Nors ir išgyvendamas dėl savo veiksmų . kaip mus ir pasaulį mato kiti. paprastai nustemba. juokauja ir šnekučiuojasi. Jūs sėdite priešais kitą studentą. filmuojanti jūsų matomą vaizdą. kas nutinka. ar jūsų elgesys labiau priklausė nuo jūsų asmeninių savybių. jei pakeistume situaciją. Atribucijos teorijos kūrėjai nurodo. jums ir ste- . priežastis.136 I dalis. mūsų dėmesio centre atsiduria šis asmuo. kad į aplinkinius žvelgiame iš kitos perspektyvos nei į save (Jonės ir Nisbett. o aplinka tarsi nutolsta. stebėtojas (dar vienas pagrindinės atribucijos klaidos tendencijos pavyzdys). „Rasės bruožas". jei mes matytume save ir pasaulį taip.dalyvis ar stebėtojas . SOCIALINIS MĄSTYMAS srities.įsitempusi ir drovi?" Nors iš tiesų visi kiti taip pat nervinasi ir daro tą pačią atribucijos klaidą: jie mano. kaip stipriai mus veikia aplinkybės.) Kai kas nors iš šių studentų patys tampa dėstytojais. be to. Kodėl neįvertiname jų poveikio kitų žmonių elgesiui. kurią jie išmano. Bev klausia savęs: „Kodėl tokiais atvejais visi būna atsipalaidavę.

. o stebėtojas . kai prokurorai parodydavo tokias vaizdajuostes. Kitą dieną po JAV prezidento rinkimų Jerry Burgeris ir Julie Pavelich (1994) atliko rinkėjų apklausą apie rinkimų rezultatų priežastis. o jam . žmonės mano. Kaip matėme Edwardo Joneso ir Victoro Harriso (1967) atliktame novatoriškame atribucijos klaidos eksperimente. 2002). kad žmogus iš tiesų taip galvoja. pavyzdžiui.pasiekiamas toks pat efektas (Frank ir Gilovich. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 137 bėtojui duodami pažiūrėti vaizdajuostę. Teismuose dauguma prisipažinimų įrašoma kamerą nukreipus į prisipažįstantįjį. kai teisėjas juos perspėjo šito vengti (Lassiter ir kiti.„matant" save iš šalies . kad prisipažinimas yra nuoširdus. kurioje jums eksperimentas būtų parodytas iš stebėtojo. jog po savaitės šią poziciją jie jau aiškins atsižvelgdami į situaciją. žmonės manydavo. abu pateikia be galo skirtingus situacijos aiškinimus. ir įtariamajam. kad prisipažinimas išgautas prievarta (Lassiter ir kiti. Išanalizavęs 173 tyrimus Bertramas Malle (2007) daro išvadą. o jūs savo elgesį aiškintumėte atsižvelgdami į savo asmenines savybes. Paprastai.iš jūsų matymo taško? (Tokiu atveju jūs matytumėte save. vos tik išgirdę ginant poziciją. Kai po metų mokslininkai to paties paklausė kitų rinkėjų. vis labiau išryškėja pažinties aplinkybės. pastebėjo Danielis Lassiteris ir Kimberly Dudley (1991). nebebuvo. Prisimenant patyrimą iš stebėtojo perspektyvos . Lassiteris pastebi. stebėdami kitą. Kameros perspektyva darė įtaką žmonių nuomonei apie kaltumą netgi tada. per policijos apklausą prisipažįstantį įvykdžius nusikaltimą. kad rezultatus nulėmė asmeninės kandidatų savybės ir pozicijos (nugalėjęs valdančiosios partijos atstovas buvo populiaresnis). Naujojoje Zelandijoje reikalaujama policijos apklausas filmuoti vienodai paskirstant dėmesį ir pareigūnui. Tendencingumas dėl vaizdo kameros perspektyvos. Kai vienas žmogus elgiasi blogai stebint kitam. Jerry Burgeris (1997) įrodė. tik trečdalis teigė.tai. 2005). kad. Ilgainiui perspektyvos keičiasi. Buvo atlikta keletas eksperimentų." Levas Tolstojus. Tokia manipuliacija sukeistų atribucijas: stebėtojas jūsų elgesį daugiausia aiškintų atsižvelgdamas į situaciją. Kaip ir galima tikėtis.3 s k y r i u s . 1989). abu juos filmuojant iš profilio. beveik visuomet įtariamieji būdavo apkaltinami.. nufilmuotą į įtariamąjį nukreipta kamera. Kai jie stebėdavo prisipažinimą. manydavo. žmonės būna empatiški. Žiūrėdami prisipažinimo įrašą. nufilmuotą į detektyvą nukreipta kamera. Tai buvo lyg kažkieno kito atsiminimai. ką matėte jūs). kai prieš tai patys būna patyrę analogišką situaciją ir aiškinę savo elgesį joje. kad įvykio dalyvio-stebėtojo skirtumas dažnai būna minimalus. kuri ją ginančiajam buvo primesta. kad sprendimą lėmė kandidatų savybės. „Vaizduotėje jis ėmė atkurti geriausius savo malonaus gyvenimo momentus. su kuria jūs susidūrėte. 1886 . Bet vaiko. kurių metu žmonės vaizdajuostėje stebėjo įtariamąjį. Kai kažkada matytas žmogus pamažu užsimiršta. Dauguma teigė. 1986. Dabar daugiau buvo rezultatus siejančių su tokiomis aplinkybėmis. „Ivano lljičiaus mirtis". išgyvenusio tą laimę. atsižvelgiant į šiuos tyrimų rezultatus. kaip gyventojų optimizmas ir tvirta ekonomika.

1982. Prisimindami nenusisekusius santykius.trumpai. Savimonė. kur jų ieškome. Kai esu auditorijoje arba su gerais draugais. Ji padeda žmonėms būti atidiems savo nuostatoms bei charakterio savybėms. Tačiau susirinkimuose ir nepažįstamoje aplinkoje būnu gana drovus. o savo elgseną dažniau sieja su vidiniais veiksniais ir mažiau . kad jų savimonė stipri . viskas priklauso nuo situacijos. Žiūrėdami į veidrodį. 1999). posėdžiuose.su situacijomis. jog galvodami apie tą situaciją jie girdi savo širdies tvinksnius.stebi save atidžiau nei kiti.kaip kada. žmonės lengviau gali pamatyti ledkalnius (Berscheid. Robertas Wicklundas. . žiūrėdami į savo nuotraukas ar pildydami biografinį klausimyną. SOCIALINIS MĄSTYMAS O jūs . dėmesį sutelkdavo į save (Carver ir Scheier.auditorijoje. kurie manė paprasčiausiai girdį kažkokius pašalinius garsus. Tyrinėtojai Emily Pronin ir Lee Rossas (2006) pastebi. prisiėmė sau didesnę atsakomybę už vaizdinį. kad jūs manote. ar šnekus. 1978). Dėstytojas taip pat stebi savo elgesį . kai dėmesys sutelkiamas į save. 1972. Fiona atsipalaidavusi. Aplinkybės taip pat gali keisti mūsų požiūrį į save." Kadangi gerai žinome. Visi šie eksperimentai atskleidžia atribucijos klaidos ištakas: priežastis randame ten. žiūrėdami į veidrodį. elgėsi panašiai kaip ir tie. Kammer. kuriems buvo sužadinta savimonė. 2001). save matome įvairesnį nei kitus (Baxter ir Goldberg. Sande ir kiti. o ne situaciją. Allanas Fenigsteinas ir Charlesas Carveris (1978) pademonstravo tai paprašę studentų įsivaizduoti save menamose situacijose. Kad tai patvirtintumėte savo patirtimi. kurie pradžioje atrodė kaip neskęstantis „Titanikas". kaip situacija keičia elgesį. namuose. Kai mūsų dėmesys nukreiptas į save. Tad žmonės. kurie demonstravo stiprią savimonę (kurie sutiko su tokiais teiginiais kaip: „Paprastai aš būnu dėmesingas savo vidiniams pojūčiams"). 1988). susikoncentravę į save . Silvia ir Duval.ar paprastai esate tylus. klausydamiesi į magnetofono juostelę įrašyto savo balso. dažnai sau priskiriame didesnę atsakomybę. Pamatę save per televiziją. atsakykite į štai tokį klausimą: ar jūsų socialinės psichologijos dėstytojas yra tylenis. ar kalbus žmogus? Spėju.Ką gi. tiriamieji. . Shelley Duval ir jų bendradarbiai ištyrė savimonės poveikį (Duval ir Wicklund. eksperimento metu arba todėl. Tačiau paprašyti apibūdinti draugą. jog jis mėgsta bendrauti.gali paklausti jūsų dėstytojas. Palyginti su tais." savimone (self-awareness) Sąmoninga būsena. dėmesį sutelkiame į save. mes taip pat susikaupiame. ar tai priklauso nuo situacijos? Dažniausiai atsakoma: „priklauso nuo situacijos". kad prisimindami praeitį tarsi stebime kitą žmogų. kai jis yra viešumoje.138 I dalis. kurie. 1987. Aš . Kai kurių studentų savimonė buvo sužadinta privertus įsivaizduoti. Tačiau pasigilinkime: jūsų dėmesys būna sutelktas į dėstytoją. „Naidželas yra irzlus. „Aš šnekus? . Kai kurių žmonių savimonė yra pakankamai išreikšta. koks jis buvo prieš penkerius metus. Eksperimentų metu žmonės. palyginti su šiandieniniu „tikruoju Aš". sąmoningai suvokdami save. Daugumai iš mūsų „senasis Aš" yra lyg kitas asmuo. žmonės paprastai pasakoja apie jo asmenines savybes. gana daug bendrauju.

Todėl įvertindami socialinį kontekstą jie rečiau daro prielaidą. Kai kuriose kalbose akcentuojama išorinė atribucija. Ross. Vakarietiška patirtis nuteikia galvoti. 1981)... Dėl dispozicinės atribucijos elgsena paprastai siejama su charakterio savybėmis. Su antrąja kandidate susipažinau asmeniškai. nepakankamo lavinimo ir diskriminacijos sąlygomis?"). jis rečiau nei amerikietis priežasčių ieškos žmogaus charakteryje („Ji yra maloni") ir dažniau aplinkybėse („Jos draugės buvo su ja") (Miller. Fanvell ir Weiner. jis sudėliojo sakinį „Tomo rankovė užkliuvo už vartų".3 s k y r i u s . Skitka. kad kitų žmonių elgsena atspindi jų savybes (Choi ir kiti. 1984). vartai. už. Vaikai. augdami vakarietiškoje kultūroje. „Jūs tai galite!". Jie valo gatves. kurie skurdą ir nedarbą sieja su asmeninėmis savybėmis („Jie paprasčiausiai yra tinginiai ir neverti pagarbos"). kad nuo atribucijos priklauso žmonių požiūris į neturtinguosius ir bedarbius (Furnham. 1993). „Dauguma neturtingų žmonių nėra tinginiai. 1996. Jie rūpinasi kitų žmonių vaikais. kad žmonės. 3.. Elgsenos siejimas su aplinka vadinamas situacine atribucija („Ar mes būtume nors kiek turtingesni. kiekvienas turėjome galimybę pateikti du tris klausimus. jei gyventume tokiomis pat žmonių pertekliaus. padėjau pravesti pokalbį su pretendentais. 1982. 2000. o „pavėluoti mane privertė laikrodis".įtikinėja populiarioji vakarietiška pozityvaus mąstymo psichologija. Britanijos. Wagstaff. Kultūrinė patirtis taip pat lemia atribucijos klaidas (Ickes. liepa. 1988). kad žmonių elgseną galima išsiaiškinti išanalizavus vidines priežastis. Zebrowitz-McArthur. Kolektyvistinėse kultūrose galvojant apie kitus žmones asmeniniai jų motyvai prisimenami rečiau (Lee ir kiti. kad ji labai stipriai veikia mūsų interpretacijas. 1999. 1999). 1980. 1988 m. gerdamas kavą. Indijos. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 139 Kultūriniai skirtumai. 1990. jie ne tinginiai. kad įvykio priežastis yra Tomas. mano sūnus pateikė gerą pavyzdį. 1982. „Teisingas" sakinys turėjo parodyti. Ne ne. rankovė. 1983. Tie. išmoksta elgesį tapatinti su asmeninėmis savybėmis (Rholes ir kiti." Iš pastoriaus Jesse Jacksono kalbos. 1981). Australijos ir Jungtinių Valstijų mokslininkai pastebėjo. Čia neskubama interpretuoti elgseną kaip vidinių asmens savybių atspindį (Newman. 1999. Vidurinės klasės atstovai labiau nei mažiau pasiturintieji linkę manyti.8 paveikslą). Iš žodžių: Tomas. Tačiau atribucijos klaidos fundamentalumas reiškiasi tuo. Ar suvokdami atribucijos klaidą galime turėti naudos? Kartą. užkliūti. Pandey ir kiti. pasakytos Nacionaliniame demokratų partijos suvažiavime. . o ne situacijos lemia įvykius. Watson.. laikydamasi vakarietiškų principų. Kai indui papasakojama apie kieno nors veiksmus. Su vienu kandidatu iš karto kalbėjomės net šešiese.. sakinį ištaisė šitaip: „Tomas užkliuvo rankove už vartų". Mokytoja.. 1982). 2004). įprasta labiau pritarti vidinei motyvacijai (Jellison ir Green. Zucker ir Weiner. Ispaniškoje idiomoje sakoma ne „aš pavėlavau". Anksti rytą jie keliauja autobusais. tokių žmonių atžvilgiu paprastai būna nusiteikę nedraugiškai (žr. Po pokalbio išėjau mąstydamas: „Koks sunkus šio žmogaus būdas". Tačiau Rytų Azijos kraštų žmonės kiek didesnę reikšmę teikia situacijai. Masuda ir Kitayama. 1993). priimant į darbą dėstytoją. Kai buvo pirmokas.. Pagrindinė atribucijos klaida būdinga visoms kultūroms (Krull ir kiti.

Tik vėliau prisiminiau pagrindinę atribucijos klaidą ir iš naujo įvertinau savo išvadas.) Nepalanki reakcija (Man šis vyras nepatinka. Jis dubliuoja mūsų suvokimo mechanizmus. jų tikslas atskleisti. neįgalumas ar nelaimė kur kas dažniau. Vyro nelankstumą ir moters nuoširdumą palaikiau jų charakterio savybėmis. kaip ir ankstesniame. kad mūsų mąstymui apskritai būdingas lankstumas.) Situacinė atribucija (Šį vyrą neteisingai įvertino. dėl kurios reikia sutelkti dėmesį į atribucijos klaidą. atminkite. o iš tiesų. Besikalbant vis stiprėjo įspūdis. tai iš dalies sąlygojo skirtingos pokalbio su jais situacijos. ką mes galvojame apie save ir apie kitus. pastebi Thomas Gilovichas ir Richardas Eibachas (2001). skelbia. nereikėtų dėl to kaltinti vien tik jo paties. kaip pasakė vienas mano studentas. patraukli ir jaudinanti".8 PAVEIKSLAS Atribucijos ir reakcijos Mūsų emocijos priklauso nuo požiūrio į kieno nors netinkamą elgesį. „Nesėkmė." . tačiau kartais klaidina.nuoširdi. yra humanistinė. Vienas iš socialinės psichologijos „didžiųjų humanizuojančių teiginių".140 I dalis. Jei jus šokiruoja žmogaus gebėjimas pasiduoti iliuzijoms ir savęs apgaudinėjimui. Iš tiesų eksperimentai nėra skirti „mirtingųjų kvailumui" pademonstruoti (nors kai kurie eksperimentai prajuokina). Iliuzinis mąstymas dažnai tėra šalutinis mūsų proto strategijos supaprastinti sudėtingą informaciją produktas. aiškinami kai kurie mūsų socialinio mąstymo ribotumai ir klaidos. ištinka dėl išorinių aplinkybių. kaip supratau vėliau.) ir iš karto paaiškėjo. kurie apskritai pateikia naudingus pasaulio vaizdinius. Dispozicinė atribucija (Šis vyras yra nedraugiškas. kad mus sieja bendras artimas draugas. kad „ši moteris . Kodėl tyrinėjame atribucijos klaidas Šiame skyriuje. Antroji priežastis. kad kai žmogus turi problemų.) Užjaučianti reakcija (Aš jį suprantu. „socialiniai psichologai jaučia malonumą mulkindami žmones". kad. Skaitant apie jas gali susidaryti įspūdis. SOCIALINIS MĄSTYMAS 3.) Neigiamas elgesys (Vyras grubus su savo kolege. nei norima pripažinti.

toks klaidingas įsitikinimas gali sukurti savąją realybę. kad mes dažniausiai nekreipiame į j u o s dėmesio. pasak sociologo Roberto Mertono (1948). S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 141 Trečioji dėmesio sutelkimo į tendencingumus priežastis ta. kad mažiau negu kiti pasiduoda atribucijos klaidoms (Pronin ir kiti. tačiau mėgindami suprasti kitų žmonių elgesį dažnai darome pagrindinę atribucijos klaidą (ji dar vadinama atitikimo tendencingumu). Jie daro įtaką mūsų jausmams bei veiksmams ir sukuria savąją realybę.elgesio aiškinimas remiantis ne ta priežastimi . ir situacija tampa suprantamesnė. kaip iš jų tikimasi.3 s k y r i u s . Klaidinga atribucija .veiksmingai. kad tyrimo dalyviai kartais stengiasi elgtis taip. pastebi Mertonas. Tirdamas eksperimentuotojo tendencingumą Robertas Rosenthalis (1985) pastebėjo. pavyzdžiui. Būtent todėl pasaulinėje literatūroje taip dažnai vaizduojama puikybė bei kitos ydos. APIBENDRINIMAS Kaip traktuojame socialinę aplinką? t Atribucijos teorija aiškina. Kai idėjas patvirtiname [savo elgesiu]. Kaip ir kitų šališkumų. kad mūsų dėmesio centre būna asmuo. kaip tokie pat išsilavinę gamtos mokslų studentai (Fletcher ir kiti. šališko palankumo sau (2 skyrius). • Nors paprastai mes mąstome logiškai. Jei įtikinti greitu banko žlugimu klientai skuba atsiimti pinigus. Ši viltis nėra bergždžia: psichologijos studentai elgseną suvokia ne taip supaprastintai. Visiems dalyviams buvo perskaityti tie patys aprašymai ir pateiktos tos pačios nuotraukos. Ar jie ką nors reiškia? Ar keičia tikrovę? Socialiniai įsitikinimai ir vertinimai yra svarbūs. Kai žmonės įtikinami. Vieno tyrimo metu dalyviams buvo parodytos įvairių žmonių nuotraukos ir paprašyta įvertinti jų sėkmę gyvenime. Ši atribucijos klaida atsiranda iš dalies todėl. bet kartais klaidingai skyrių baigsime mintimis apie socialinius įsitikinimus. „Atkreipkime dėmesį. o jo veikimo aplinkybės tarsi nukeliamos į antrą planą. kaip suvokiame ir vertiname kitus . Išsipildymo psichologija vertybinių popierių biržoje"). jos tampa. atvejais žmonės mano. 2004). dėmesį paprastai sukoncentruojame į savo reakcijas. . Kai veikiame mes. kaip mes suvokiame kitų žmonių elgesį. Aukštesnę padėtį užimantis asmuo (dažniausiai vyras) draugiškumą supranta kaip seksualinį kvietimą. 1986). Socialinės aplinkos lūkesčiai Išanalizavę.klaidingais įsitikinimais. kuris pavirsta realybe. Kitų žmonių elgesį mes taip primygtinai vertiname atsižvelgdami į jų būdo savybes bei nuostatas. Geresnių įverčių tikėjęsi eksperi- išsipildančioji pranašystė (self-fulfilling prophecy) Įsitikinimas.pagrindinė seksualinio priekabiavimo priežastis. išsipildančiomis pranašystėmis . inicijuojančiais išsipildymą. kad analizuodami klaidas bei tendencingumus jūs pastebėsite daugiau netikėtumų. kad nepastebime net akivaizdžių situacijos reikalavimų. vildamasi. Mano nuojauta sako. kad tapsime racionalesni ir realistiškesni. iššūkių bei naudos. kad akcijų kaina nepaprastai išaugs. lanksčiai. taip ir atsitinka (žr. Socialinė psichologija padeda pažinti savo mąstymo klaidas. nes turi poveikio galią. nei nagrinėdami virtines loginių ir intelektinių įrodymų.

Jei dėstytojas įsitikinęs. o tokias. jei jūsų brolis ar sesuo anksčiau už jus baigė mokyklą arba jei jums buvo klijuojama „gabaus" ar „negabaus" moksleivio etiketė. „kiekvienas konkurentas privalėjo išrinkti ne tuos veidus. spalio 19-osios pirmadienis. Čia svarbiausia . Jei manote.„nelogiškas aktyvumas". kaip rašo Keynesas. Dvejus metus energingai supirkinėję akcijas (nes jų kainos kilo). kad dėstytojų nuomonė apie savo studentus pasitvirtina. Kaip paaiškino vienas Volstryto fondų valdytojas.mažiau. o rinkdavo dažniausiai laikraščių konsultantai. jo nuomone. SOCIALINIS MĄSTYMAS atkreipkime dėmesį Išsipildymo psichologija vertybinių popierių biržoje 1981 metų sausio 6-sios vakarą populiarus Floridos patarėjas investicijų klausimais Josephas Granville savo klientams išsiuntė tokio turinio telegramas: „Akcijų kainos staigiai kris. o akcijų kainos kyla. kad jų eksperimento dalyviai nuotraukose pavaizduotus žmones palaikys nevykėliais. Reikėdavo išrinkti šešis veidus iš šimto. sužavės konkurentus". kurios jiems patinka. kurie. mentuotojai gavo geresnius rezultatus nei tie. kad jo studentas gabus matematikai. kol akcijų kaina nenukrito dar labiau. Paskelbtos naujos žinios dar labiau sumažina žmonių lūkesčius. Akcijų kaina krito beveik 40 milijardų dolerių. Ar mokytojo lūkesčiai daro įtaką moksleivio mokymosi rezultatams? Akivaizdu. lydimas kracho .142 I dalis. Mokytojų lūkesčiai ir moksleivių mokymosi rezultatai Mokytojai iš vienų mokinių tikisi daugiau. kurias palankiai vertins kiti investuotojai. tačiau tai dažniausiai nieko nereiškia". iš kitų . kai skelbiamos geros naujienos. kurie jam atrodo gražiausi. Tad. „galite sutikti arba nesutikti su Granville požiūriu.atspėti kito investuotojo veiksmus. Arba gal naujas mokytojas kruopščiai išstudijavo jūsų mokymosi rezultatus. Jei manote. Galbūt pokalbiai mokytojų kambaryje jau nulėmė jūsų reputaciją.dažniausiai būna sukurti. kad galėtų pakomentuoti esamą krizės situaciją. o akcijų kainos krinta dar labiau. Tokių krizių metu žiniasklaidos gandų malūnas iš paskutiniųjų ieško pačių blogiausių naujienų. arba jei susidūrėte su vadinamaisiais labai bei vidutiniškai gabiais moksleiviais. aplenkite juos. Žinia apie Granville patarimą pasklido greitai. jog kiti pirks. Dar labiau savo prieštaringumu stulbina pastebėjimas. kurie manė. parduokite rytoj". pastebėjo ekonomistas Robertas Shilleris (2000). Galbūt tai pastebėjote. žmonės pradėjo karštligiškai jas pardavinėti (nes kainos ėmė kristi). Tokie smarkūsrinkossvyravimai . Investuotojai taip pat renkasi ne tas akcijas. o tuos. kuriuos tuo metu rengdavo Londono laikraščiai. ir sausio 7oji tapo intensyviausia prekybos diena Niujorko vertybinių popierių biržos istorijoje. kad Granville patarimas privers kitus investuotojus parduoti akcijas. kad mokytojo požiūris į mokinį koreliuoja . Šis procesas veikia ir atvirkščiai. ar šis pasieks gerų rezultatų? Panagrinėkime. Maždaug prieš 50 metų Johnas Maynardas Keynesas tokią vertybinių popierių biržos psichologiją palygino su populiariais grožio konkursais. kai Dovv Jonės Industrial indekso vidurkis nusmuko 20 proc. išsiaiškino jūsų šeimos socialinę padėtį. Išsipildymo psichologijos poveikio pavyzdys buvo ekstremalus 1987 m. 2000 metų balandį įnoringa technologijų rinka vėl pademonstravo išsipildymo psichologiją kuri dabar buvo pavadinta „impulsyviuoju investavimu". paskubėkite jas parduoti.

Ar mokytojas su jais elgsis išskirtinai ir stengsis. 1997). kad jų intelektas stulbina. 3. Atrodo. 1985. ką sugeba jų mokiniai ir kaip jie mokosi (Jussim. ir ar mokytojui šis mokinys patinka (perskaitėte teisingai: 10 sekundžių.) Nors mokytojai gali manyti. jog Dana. 1991. dažniau į j u o s kreiptis ir leisti jiems ilgiau atsakinėti (Cooper. bet pasitvirtino ir priešingas teiginys. įteigiame mokytojui.nenuovokus moksluose netampa labai gabiu. kurio metu apklausė 4300 britų moksleivių ir gauti rezultatai sako: taip.3 s k y r i u s . ir suaugusiems . Frankas Bernieris ir Rosenthalis (1991) nufilmavo mokytojus arba besikalbančius su už kadro paliktais moksleiviais. kad mokytojų lūkesčiai turėjo reikšmingą įtaką mokymosi rezultatams (Rosenthal. 1983. kad mokytojai žino. atlikę plačiai žinomą eksperimentą. kaip daugumai pasirodė po šio tyrimo (Spitz. 2002). Sali. Atsitiktinai parinkti San Francisko pradinės mokyklos moksleiviai. kad jų rezultatai būtų labai geri? Būtent tai pastebėjo Rosenthalis ir Lenore Jacobson. . kad mokytojai „gabiems moksleiviams" dažniau šypsosi. Harris ir Rosenthal. arba kalbančius apie juos. 1986).pakako atsitiktinių 10 sekundžių trukmės ištraukų. Atrodytų. Tačiau ar mokytojo nuomonė yra mokinio mokymosi rezultatų priežastis. kad moka slėpti savo jausmus. ar pasekmė? Williamas Crano ir Phyllisas Melonas atliko koreliacinį tyrimą (1978). Todas ir Manuelis . kuriems gerai sekasi.9 paveikslą). Žmogiškoji prigimtis nėra tokia lanksti. Pagerėjus mokytojų požiūriui į mokinį ne tik pagerėjo pažangumas. ar mokytojas kalba apie gerą.ir vaikams. Taip yra daugiausia todėl. suprasti. ar apie blogą mokinį. intelekto koeficiento (IQ) testo rezultatais iš tiesų pralenkė visus. kad mokytojų lūkesčiai nėra tokie reikšmingi. Žiūrovams . Mokytojai taip pat gali skirti daugiau dėmesio „gabiems" mokiniams. Kuklūs lūkesčiai nesužlugdo gabaus vaiko. Paties Rosenthalio teigimu tik keturi iš dešimties (iš beveik 500 aprašytų) eksperimentų patvirtindavo. Jussim. 2005). 1999).yra nepaprastai gabūs. jog dideli lūkesčiai skatina atsiliekančiuosius. kuriose buvo matomas mokytojo veidas arba girdimas jo balsas. Vieno tyrimo metu Elisha Babadas. Vėlesnė analizė parodė. kad tokie ryškūs rezultatai reiškia. Kaip tokie lūkesčiai perduodami? Rosenthalis ir kiti tyrėjai priėjo išvadą. kuriems teigiamas mokytojo požiūris yra tarsi gaivaus oro gurkšnis (Madon ir kiti. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 143 su jo mokymosi rezultatais: mokytojai yra geros nuomonės apie tuos mokinius. jog „nuskriaustųjų" vaikų problemos mokykloje kyla iš to. kad mokytojai daug iš jų ir nesitiki.keturi atsitiktinai pasirinkti mokiniai . kelti jiems didesnius reikalavimus. lygiai kaip ir dideli lūkesčiai nepadaro stebuklo . moksleiviai jautriai reaguoja į jų veido išraišką ir kūno kalbą (žr. su kuriais jie siejo dideles arba menkas viltis. pritariamai linkčioja ir dažniau į juos pažvelgia. apie kuriuos buvo pasakyta (remiantis fiktyviu testu). 1986. Duomenys netrukus buvo paskelbti žiniasklaidoje bei daugelyje psichologijos ir pedagogikos vadovėlių studentams. Ar galime šį „mokytojų lūkesčių efektą" patikrinti eksperimentais? Tarkime.

įdomus" arba „profesorius Džonsas . girdėjote komentarus: „profesorius Smitas . kad moksleivių požiūris į mokytoją toks pat svarbus. Mokinio reakcija Rena reaguoja entuziastingai. Kaip iš kitų sulaukti to. Atrodo. tie mokiniai. Be abejonės. kurie tikėjosi. savo lūkesčius reiškiantis neverbaliniu būdu. kuriose dėstė tik ką atvykusi mokytoja. 2005). ko tikimės? Tyrimai rodo. SOCIALINIS MĄSTYMAS 3. kad mokytoja dėsto daug aiškiau. Individualių pokalbių metu dviejų klasių mokiniams buvo pasakyta. Manau. Bet dažniausiai mokytojų lūkesčiai tiksliai atitinka tikrovę (Jussim ir Harber.9 PAVEIKSLAS Išsipildančios pranašystės Mokytojų lūkesčiai gali tapti išsipildančiomis pranašystėmis. Robertas Feldmanas ir Thomas Prohaska (1979. kad juos mokys puikus mokytojas. susidomėjau moksleivių lūkesčių įtaka mokytojams. Kaip gabesni buvo įvertinti tie mokytojai. kaip ir mokytojo požiūris į juos. 1982) pastebėjo. dažniau [ ją kreipiasi. kad ir kitų dviejų klasių moksleiviai. Ar tai vyksta dažnai? Ar iš kitų sulaukiame to. kad išsipildančių pranašysčių pasitaiko darbe (kai vadovai puoselėja didesnes ar mažesnes viltis). Davido Jamiesono (1987) vadovaujama tyrėjų grupė atliko eksperimentus keturiose Ontarijo provincijos vidurinės mokyklos klasėse.nuobodybė". Per pakartotinį eksperimentą Feldmanas ir Prohaska nufilmavo mokytojus ir paprašė ekspertų įvertinti jų darbą. Palyginti su dviem kontrolinėmis klasėmis." Mokytojo elgesys Dažniau šypsosi Renai daugiau jai aiškina. leidžia jai ilgiau atsakinėti. laikė jį (nieko nežinantį apie mokinių lūkesčius) kompetentingesnių ir įdomesniu nei moksleiviai. kad tokie lūkesčiai gali veikti ir besimokantįjį. kurie dažniausiai būna pagrįsti ir tiksliai įvertinantys. ko tikimės Taigi eksperimentuotojų ir mokytojų lūkesčiai. Kad patikrintų. kurių lūkesčiai buvo mažesni. Feldman ir Theiss. Teigiamai mokytojo atžvilgiu nusiteikę moksleiviai daugiau ir išmoko. kad ji taip pat yra labai gabi. kuriems buvo įteigti teigiami lūkesčiai. ir tyrėjai yra labai geros nuomonės apie naują mokytoją. kartais tampa išsipildančiosiomis pranašystėmis.144 I dalis. Mokytojo lūkesčiai „Vyresnysis Renos brolis buvo labai gabus. kuriuose buvo tiriamas mokytojų lūkesčių poveikis. teismuose (kai teisėjai instruktuoja prisiekusiuosius) . ar tai būdinga tikrovėje. ••••••••••••i ••••M msmm Skaitydamas apie eksperimentus. ir pedagogą. Trimestro pabaigoje jie buvo geriau įvertinti ir teigė. pamokose buvo dėmesingesni. daugelį kartų prieš pradėdami lankyti kursą. kuriems buvo paskirtas moksleivis. Vieno mokymosi eksperimento metu moksleiviai.

Klaidingi vaikinų įsitikinimai virto išsipildančiomis pranašystėmis. ko tikimės (Olson ir kiti. kai žmonių socialiniai lūkesčiai paskatina juos elgtis taip. 2003. Taip pat ir sutuoktiniai.ir šitaip paneigti mūsų lūkesčius. kad kiti žmonės atsakydami savo elgesiu patvirtintųjų lūkesčius. o tai savo ruožtu paskatina šį žmogų būti malonų su mumis . gali paveikti mano bendravimą su ja ir šitaip paskatinti ją patvirtinti mano įsitikinimą. atitinkamai nustoja vertinti partnerį ir nuo jo nutolsta. kokį mus mylintis įsivaizduoja. ką telefoninio pokalbio metu sakė merginos. Ar išsipildančiosios pranašystės veikia santykius? Būna atvejų. kurie savo oponentus laiko nelinkusiais bendradarbiauti. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 145 ir policijoje (kai tardytojai. Snyderis. kad žmona bus blogos nuotaikos arba sutiks mane draugiškai ir meiliai. elgsenos patvirtinimas (behavioral confirmation) Išsipildančiosios pranašystės rūšis. besivadovaujančiais klaidingais įsitikinimais. Tad ar intymūs santykiai būna sklandus. pasireiškianti tuomet. Tikėjimasis. 1996). kelias sekundes trunkančio veiksmo (Ambady ir Rosenthal. turintys nuomonę apie įtariamojo kaltumą ar nekaltumą. Jei viena šalis kitą laiko agresyvia. tardo įtariamuosius ir daro jiems spaudimą) (Kassin ir kiti. 2003). . 1992. Elizabeth Tanke ir Ellen Berscheid (1977) atliko tyrimą. Rosenthal. Šioje situacijoje partnerio idealizavimas buvo geras ženklas. 1970). kad klaidingas požiūris į pasaulį kitiems gali tapti paskata patvirtinti šiuos įsitikinimus. Elgsena pasitvirtina ir tada. kad tariamai patrauklios kalbėjo šilčiau nei tariamai nepatrauklios. Tai vadinama elgsenos patvirtinimu. šitaip sukuriamas pragaištingas užburtas ratas. Keletas eksperimentų. parodė. Meilė padeda kurti savąją realybę. Jei apie žmogų manoma. kad jis yra vieni- Norint įvertinti mokytojo ar dėstytojo nuoširdumą bei susidomėjimą.3 s k y r i u s . Vien tik to. kurie save laikė varlėmis. nes skatino juos kalbėti taip. net menkus įžeidimus priima kaip nuvertinimą. kad tam tikru mastu mes gauname tai. ir tas žmogus galiausiai netenka žavesio? Sandra Murray ir jos kolegos (1996. kai neigiami lūkesčiai kurio nors žmogaus atžvilgiu verčia mus būti perdėtai malonius jam. kuris laikomas klasikiniu.1993). sukeldamos nepamatuotus lūkesčius. 2003). kad partneris jų nemyli ir nesižavi. Laboratorinių žaidimų metu priešiškumas beveik visada susilaukia priešiškumo: žmonės. kurie kremtasi. lengvai paskatina juos būti tokius (Kelly ir Stahelski. Lengviau tapti panašesniam į tokį žmogų. kuriuos Minesotos universitete atliko Markas Snyderis (1984). Tai padėjo slopinti konfliktus. didino pasitenkinimą ir skatino pasijusti princesėmis arba princais tas ir tuos. kai bendraujama su partneriais. pakanka nedidelio. tai paskatina kitą šalį demonstruoti tokį elgesį savigynos tikslais. 2000) stebėjo įsimylėjusias Vaterlo universiteto studentų poras. analizė parodė. kurią jie laikė patrauklia arba nepatrauklia. kai partneriai idealizuoja vienas kitą? Ar teigiamos iliuzijos apie kito žmogaus dorybes pildosi? O gal jos apgauna. lengvai įsižeidžiančia ir kerštinga. kad merginos patvirtintų vyrų susikurtą stereotipą: geidžiami žmonės yra gražūs. Tikintys partnerio meile ir palankumu ne taip jautriai reaguoja ir gali tapti dar artimesni (Murray ir kiti. Tačiau tiriant socialinę sąveiką dažniau pastebima. Jie paprašė studentų vaikinų pasikalbėti telefonu su mergina (jiems buvo parodyta jos nuotrauka).

Jei vyrui atrodo. elgiasi su jomis nepalankiai (Pinel. 2005). kad ji jam labai miela. Tačiau eksperimentuotojų tendencingumo ir mokytojų lūkesčių tyrimai rodo. jog jie privalo laikytis tvarkos ir švaros. Lūkesčiai daro įtaką ir vaikų elgesiui. o didžios dorybės ratu". kad pasitvirtina prielaida. kad klaidingi įsitikinimai apie gabius ir negabius žmones gali paskatinti atitinkamą mokytojų ir tyrėjų santykį su jais. APIBENDRINIMAS Socialinės aplinkos lūkesčiai • Įsitikinimai kartais nepriklauso nuo mūsų.) Rezultatas . šiukšlių. 2002). arba nesižavi. kad šis meilinimasis taps atviras ir sudarys moteriai prielaidas tokį elgesį vertinti bei interpretuoti kaip nepriimtiną arba kaip priekabiavimą. Kitų žmonių elgesys su mumis atspindi tai. dalyvavusių Roberto Ridge ir Jeffrey Rebero (2002) atliktame eksperimente.146 I dalis. Įsivaizduokite. prasitarė. Šie eksperimentai padeda suprasti. (Įsivaizduokite. kaip mes ir kiti juos vertiname. Prieš pokalbį vaikinui buvo pasakoma. kad jie niekina moteris. kad jums pasako. Lūkesčiai dažnai leidžia prognozuoti elgesį paprasčiausiai todėl. kaip socialiniai įsitikinimai.jis mažiau bendrauja (Rotenberg ir kiti. Tendencija pateisinti kitų lūkesčius. kad mergina (remdamasi anketoje nurodytais jo biografijos faktais) arba juo žavisi. turi ribas. kad jie darbštūs ir mandagūs (o ne tingūs ir grubūs). Richardas Milleris ir jo bendradarbiai (1975) paprašė mokytojų. Po dviejų savaičių paaiškėjo. kad jie laikosi švaros bei tvarkos. Elizabeth von Arnim. su kuriuo netrukus susipažinsite. kaip ir kiekvienas socialinis reiškinys.kad visiškai nesidomi. kad vienos klasės mokiniams jie keletą kartų primintų. tariamai besižavinčios pokalbio partneriu. Sakykite vaikams. ar ji gali dirbti dėstytojos asistente. jog esate vienas iš 60 jaunuolių. Šiaip jau mūsų nuomonės apie žmones turi realų pagrindą. daugiau flirtavo (to net nesuvokdamos). ir galite tikėtis. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Juo labiau savo elgesiu jis stengėsi parodyti. kad moters elgesys patvirtina jo įsitikinimus. jis gali taip jai meilintis. Tai gali lemti geresnį (arba blogesnį) mokymąsi ir todėl sukelti įspūdį. Ridge ir Reberas mano. kad būna tikslūs (Jussim. 1922 („Kerintis balandis") šas . apie kuriuos manoma. Vyrai. The Enchanted April.elgsenos patvirtinimas: kandidatės. . kur irgi tik 15 proc. ir taip jie keliavo ne pagiežos. mokiniai buvo nuolatos giriami už tai. Kiekvienas vaikinas turėjo pasikalbėti su viena iš merginų ir įvertinti. kad rimtai jumis domisi ir norėtų susidraugauti. Tai truko aštuonias dienas. šiukšlių buvo metama į šiukšlių dėžę. tačiau tik kurį laiką. 2002). Kitoje klasėje. juo labiau Lotty skleidėsi ir gražėjo. kad eksperimentas pasiteisino: į šiukšlių dėžę buvo metama 80 proc.. arba . gali savaime pasitvirtinti. jog tai gali būti viena iš seksualinio priekabiavimo priežasčių. įsigalėję stereotipai apie neįgaliuosius arba tam tikros rasės ar lyties asmenis. Po šių priminimų šiukšlių kiekis šiukšlių dėžėje padidėjo nuo 15 iki 45 proc. jog žmogus. pavyzdžiui. kad jie pasistengs pateisinti jūsų nuomonę. kuri iš tiesų yra klaidinga. Pamatę šiukšles trijose klasėse. Maloniai sutikti kandidatai į darbą pokalbio metu taip pat elgiasi maloniau. juo labiau jis žavėjosi ir darėsi malonesnis.

" Tačiau ar šie eksperimentai tebuvo tik intelektualūs triukai. kuriame savo socialinius įsitikinimus ir po to darome įtaką kitiems. kur jų gal apskritai nėra. įtikinti ryškių išgalvotų istorijų. Net nežymus tendencingumas gali turėti didelį socialinį poveikį.yra pasakęs T. „Grynasis intelektas. iliuzijoms „būdingas ilgalaikiškumas. S. Na. Vedami išankstinių įsitikinimų ir perdėtos savikliovos. . nei manome. Gyvenime retai kada esame perspėjami: „Štai faktai. O dabar įtempkite visas savo intelektines galias ir atsakykite į šiuos klausimus". priešingai nei suvokimo iliuzijoms" (Slovic. . kad laboratorijose mūsų intuicija pervertinama. kad jie šiuos įsitikinimus patvirtintų. tačiau ne visada.3 s k y r i u s . kodėl žmonės kartais patiki tuo. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 147 • Panašiai kasdieniame gyvenime dažnai sulaukiame to. po susitikimo gali išlikti įspūdis. Klaidingi įspūdžiai. Tad kognityvinės socialinės psichologijos tyrimai atspindi plačią panoramą. šitaip priverčiant juos atrodyti blogesniais? Richardas Nisbettas ir Lee Rossas (1980) teigia. Daugelis psichologų pašventė savo gyvenimą stulbinančių žmogaus proto galių tyrimams. 1972). išrastume kalbančius kompiuterius ir nusiųstume žmones į Mėnulį. Negalime lengvai numoti ranka į šiuos eksperimentus: daugumoje jų dalyvavo išsilavinę žmonės. interpretacijos ir įsitikinimai gali sukelti rimtas pasekmes. kad sutiksime protingą ir patrauklų žmogų. Išvados Socialinio pažinimo tyrimai rodo. kad mūsų informacijos apdorojimo galimybės įspūdingai efektyvios ir prisitaikančios („savo išmone . Eksperimentų metu žmonėms paprastai būna pateikiami abejonių nekeliantys faktai ir perspėjama.nes proto paskirtis spręsti efektyviai mūsų intuiciją pakerta labiau. kai atlygis už teisingus atsakymus skatino žmones mąstyti optimaliai. Žmogaus protui triskart valio. kad pajėgtume perprasti savo genetinį kodą. Visos mūsų problemos mus pačius apmulkino. ko tikimės (elgsenos patvirtinimo). Jei prieš susitikimą sužinome.sušunka Shakespeare Hamletas). kai svarstome svarbius socialinius klausimus: kodėl tiek daug benamių? Nelaimingų? Turinčių polinkį žudyti? Ar mano draugė myli mane. Kaip pastebėjo vienas tyrėjas. Kokias praktines išvadas ir įžvalgas apie žmogiškąją prigimtį leidžia padaryti šie tyrimai? Apžvelgėme keletą priežasčių.kaip panašus į dievą!".pastebėjo rašytoja Madeleine L'Engle. dažnai universitetų studentai. kad iš tiesų tas žmogus labai protingas ir patrauklus. kuo reikėtų abejoti. Be to. . mes nesiekėme apmulkinti žmonių. ar trokšta mano pinigų? „Sukurdami šias problemas. . šie nuspėjami iškraipymai bei tendencijos atsirasdavo netgi tada. tačiau neapsaugotos nuo klaidų ir neteisingų nuomonių („šiaudinė galva". Pernelyg lengvai susidarome ir puoselėjame klaidingus įsitikinimus. Eliotas)." Amos Tversky (1985) . randamą grožinėje literatūroje. kad tikrinamas jų gebėjimas argumentuoti. Esame pakankamai išmintingi.yra ypač netikslus instrumentas. iškrėsti nelaimingiems dalyviams. filosofijoje ir religijoje. Kasdienės nesėkmės dažnai būna ne pačios svarbiausios. gal dukart valio . įsivaizduodami ryšį ir kontrolę ten.

ar ne. kad geriau pažintų žmonių giminę. lemiantys klaidingus įsitikinimus. Daugeliu būdų euristika „daro mus nuovokesniais" (Gigerenzer ir Todd. taip ir elgsenos tyrėjai mano. šališkas palankumas sau ir kt. Tačiau ji padeda daryti greitus veiksmingus sprendimus. Ar aplinkybes galime kontroliuoti. kad žmogaus mąstymas yra iliuzinis. Jūs atiduodate jam šį socialinės psichologijos vadovėlį.5. kad įsitikinimai panašūs į mokslines teorijas . atsirandantis mėginant supaprastinti gautą sudėtingą informaciją.". Simonas tvirtina. Dažnai klaidos yra šalutinis mąstymo produktas.jie gali būti klaidingi. Kaip sako socialinės psichologijos specialistė Susan Fiske (1992). . Pasigailėję. kad atidavėte knygą (šito labai tikiuosi). Netgi galime teigti. teigia Joachimas Kruegeris ir Davidas Funderis (2003a.148 I dalis. Iliuzijomis taip gali baigtis su išlikimu susijęs euristinis mąstymas. Žmogiškoji prigimtis nedaug tepasikeitė per 3000 metų nuo to laiko. tariamas vienodumas.) Kaip medicinos mokslas daro prielaidą. 1984). (Įrodinėjimas. Kruglanski ir Ajzen. kad kiekvienas organas atlieka tam tikrą funkciją. Ar tai per daug ciniška? Leonardas Martinas ir Ralphas Erberis (2005) kviečia įsivaizduoti. kaip pasijusite pasiūlę socialinės psichologijos analizę? Socialinė psichologijos nuolatinį rūpinimąsi žmonių silpnybėmis turėtų atsverti „pozityvesnis požiūris į žmogiškąją prigimtį". Elegantiška mūsų mąstymo netobulumų analizė jau pati savaime yra duoklė žmogiškajai išminčiai.taisykles. 1999)." Pat 20. kad norėdami susidoroti su realybe. Taip pat logiška būtų tokia išvada: „Visi apibendrinimai klaidingi. kurie pirmieji aprašė žmogiškojo supratimo ribas. Kaip mes susidorojame? Taikome tam tikras supaprastinančias . „Mąstymas skirtas veiklai". Euristika kartais prisideda prie mūsų pralaimėjimo. kad mūsų mąstymas ir elgsena geba prisitaikyti (Funder. Socialinis psichologas Lee Jussimas (2005) sutinka ir priduria. neigtų pats save. kad galima kontroliuoti įvykius. Mąstymo įpročiai. per didelis pasikliovimas netobula euristika. o protingas žmogus gali jų semtis. aukščiausių rezultatų galime pasiekti pasitelkę pozityvų mąstymą. įskaitant ir šį". kai Senojo Testamento psalmininkas pastebėjo. 1983. Pažintinis šališkumas įsiskverbia net į rafinuotą mokslinį mąstymą. ir stulbinanti intuicijos klaidų statistika paprastai gerai tarnauja. tačiau naudingi kaip apibendrinimai. tačiau dažnai vertinimuose ir socialiniame suvokime pasireiškia loginės klaidos ir šališkumai. Optimizmas atsiperka. Nobelio premijos laureatas psichologas Herbertas Simonas (1957) buvo vienas iš tų moderniųjų mokslininkų. Tikėjimas. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Žmogaus proto užmojai yra gilūs kaip vandenys. tokie kaip pagrindinė atribucijos klaida. kad „niekas negali pamatyti savo klaidų". kad kažkoks ateivis pagrobia jus ir maldauja informacijos. Swann. kad „žmonės vienas kitą suvokia stebėtinai tiksliai (nors retai tobulai). padeda išsaugoti viltį ir skatina stengtis. b). Panagrinėkime sudėtingos šachmatų partijos pavyzdį: galimų pozicijų ir rezultatų kiekis yra didesnis nei dalelių skaičius visatoje. 1987. mes ją supaprastiname. nes tai taip pat būtų tik iliuzija.euristines . ir padėkojęs ateivis išnyksta erdvėje.

nagrinėdami skirtingas išvadas. nesant patvirtinančių įrodymų. įsitikinimų tvarumas gali padėti išsaugoti išankstinę nuomonę. 6. galinčius paneigti jų mintis. iš anksto nežinodami šių sprendimų pasekmių. kurie patvirtins jų išankstinę nuomonę. p. . Tikėdamasis pateikti sensacingą pasakojimą apie tai. 5.. ieškodami šaltinių ir pateikdami klausimus. Kaip ir skaitytojus. Tai žurnalistikos idealas: pateikti tikrovę tokią kokia ji yra. taip tvirtino žurnalistai po to. Tačiau žurnalistai yra žmonės. kaip. Išankstinė nuomonė gali paveikti interpretaciją. tokio. „kuria tikrovę". Nesėkmingi sprendimai akivaizdžiai kvaili atrodo po laiko. teigia Indianos universiteto žurnalistikos profesorė Holly Stocking ir niujorkietis psichologas bei teisininkas Pagetas Grossas savo knygoje Hovv Do Journalists Think? („Kaip mąsto žurnalistai?") Žurnalistai. nors iš tiesų taip nėra. kažko Iš tiesų. Įtikinamai pramanyti pasakojimai gali atrodyti informatyvesni nei faktais pagrįsta informacija.su panieka pastebėjo reporteris. siekdami padaryti įspūdį teisėjams". Sudužus lėktuvui. kaip ir eiliniai žmonės bei mokslininkai. 1986. 2 Patvirtinimo šališkumas gali nukreipti žurnalistus prie šaltinių ir klausimų. ko „ieško dauguma sukčių. kai jų nėra. Laikraščio The Wall Street Journal reporterių nurodymuose korespondentui šis idealas suformuluotas paprastai: „Korespondentas privalo nesivadovauti sustabarėjusiomis išankstinėmis nuomonėmis. apie meluojant sugautą politiką jei jis yra gerbiamas. gali jas atpažinti ir pasistengti išvengti. kai sužinojo. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 149 atkreipkime dėmesį Kaip mąsto žurnalistai: pažintinis šališkumas žiniasklaidoje „Štai kaip yra". Pradėdamas nuo minties. kurį reporteriai ir redaktoriai privalo greitai apdoroti. įvykiai gali atrodyti tarpusavyje susiję. laukdamas teismo nuosprendžio už skandalingą prekybą vertybiniais popieriais Volstryte pasinaudojant vidine informacija. žurnalistai gali aprašyti „bauginančius kelionių lėktuvu pavojus šiais laikais". be paliovos įtemptai stengdamasis surasti patvirtinančių įrodymų. kaip informacija bus pateikta.3 s k y r i u s . Įvykiai. 1987 m. Nesėkmingas prezidento Carterio mėginimas išlaisvinti amerikiečius įkaitus Irane „buvo pasmerktas iš pat pradžių". 3. „Godusis" Ivanas Boesky. kad naujas gydymo būdas kažką tariamai „išgydė". o ne išankstinė nuomonė turėtų būti visų reportažų pagrindas" (Blundell. korespondentas gali atitinkamai interpretuoti nevienareikšmę informaciją nekreipdamas dėmesio į kitus sudėtingus veiksnius. kurį rekomendavo pirmasis pašnekovas. žurnalistus gali labiau įtikinti vaizdingi pasakojimai apie nejutiminius suvokimus ir aiškiaregystes nei objektyvūs moksliniai tyrimai. Stulbinantis sutapimas .tarkime. nei šio gydymo būdo sėkmingumo statistika. trijų mažumoms atstovaujančių sportininkų problemos.. ir nekreipdamas dėmesio į šioms nuomonėms prieštaraujančius faktus. 1.gali paskatinti reporterius įžvelgti ryšį tarp rasės ir šios problemos. nuo kurios gali priklausyti.kiekvieną CBS žinių laidą užbaigdavo VValteris Cronkite. 4. įmanoma išvengti į mūsų protus įskverbusio iliuzinio mąstymo? Tačiau yra ir teigiamas aspektas. palaikančio šią idėją ir iš kito žmogaus. Todėl šiame skyriuje aptartos pažintinės paklaidos pasireiškia žiniasklaidoje bent jau šešiais būdais. Norėtume. 25). susijusios su narkotikų vartojimu . kad gera linkintys žmonės sprendžia. kad įkaitų nepavyko išlaisvinti. . klausia Stocking ir Grossas. nepaisant jai prieštaraujančių faktų. . ieškodami statistinių duomenų ir tik po to parinkdami jiems būdingus epizodus bei atmindami. Supažindinti su šiomis tendencijomis žurnalistai. Antra vertus. ieškojo savanorio darbo. kad nutekėjusios radioaktyviosios dalelės sukelia nėštumo komplikacijas. Juos gali labiau sužavėti žinia. Paprastai reporteriai „seka paskui idėją". kad benamiai yra nevykusių psichikos sveikatos programų produktas. nekreipdami dėmesio į tikrąją skrydžių saugumo statistiką. turint galvoje tą informacijos kiekį. gali būti rašoma: „supainiojo" arba „pamiršo". kad taip būtų. korespondentas gali paimti interviu iš asmens. Pavėluotas nuomonės šališkumas sudaro palankias sąlygas analizei „po fakto".

pasiūlė taip pat be paliovos mokyti apdoroti socialinę informaciją. nesuvaržytas protas nešališkai pasveria jų interesus. • • APIBENDRINIMAS Išvados Socialinių įsitikinimų ir vertinimų tyrimai parodo. Tačiau šie mokslininkai primena. nusivylusi. tačiau čia labiau tiktų gerai parinktas pavyzdys". jis siekia suprasti kitų vyrų ir moterų protus. kad žmonės yra daugiau nei mašinos. kaip suformuojami bei išsaugomi padedantys arba klystkeliais nuvedantys įsitikinimai. 1988.. Mokytis tokių įsimintinų ir naudingų posakių kaip: „Tai patirties dalykas". pateikiant kuo daugiau konkrečių. kad ugdymas iš tiesų gali padėti išvengti tam tikrų rūšių klaidų. kad toks gebėjimas neatsiranda savaime. Normanas Cousinsas (1978) tai pa- . nes praeityje jos leido žmonėms išgyventi ir reprodukuotis. tiriantys iliuzinį mąstymą. neturėtume taip pat stengtis mažiau daryti socialinio mąstymo klaidų? Mokykloje matematikos mokytojai moko tol. kaip svarbu lavinti protą. Kelti šių kursų efektyvumą." Learned Hand. egzistuoja dabartyje. siekdami tobulinti savo teorijas. Rengti kursus. kad emocijos praturtina žmogaus patirtį ir kad intuicija yra svarbus kūrybinio įkvėpimo šaltinis. 1952 („Laisvės dvasia") Ar. galime priimti karčią tiesą apie mūsų ribotumus. draugystės ir meilės. bendražmogiškos patirtys . Nisbett ir kiti. ir jo keliami pavojai. Richardas Nisbettas ir Lee Rossas (1980) tiki. kol vaiko protas galiausiai išmoksta tiksliai ir automatiškai apdoroti skaitmeninę informaciją. Jie žino. The Spirit of Liberty.tai meno ir muzikos. „Iš kur jūs ištraukėte šį pavyzdį?" arba „Galite pateikti melagingą statistiką. Štai ką jie siūlo: • • Mokyti žmones matyti socialinės intuicijos klaidų priežastis. kad „daugybė tyrimų parodė. Todėl subalansuotoje socialinėje psichologijoje vertinama ir socialinio mąstymo galia. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Pažinimo klaidos . nesirengia iš mūsų padaryti bejausmių robotų. kad polinkis klysti labai aiškiai parodo. Mūsų subjektyvios. [jog] žmonių galimybės sąmoningai apdoroti informaciją." Evoliuciniai psichologai Martie Haseltonas ir Davidas Bussas (2000) „Nesuvaržytas protas nėra per daug įsitikinęs savo teisumu. palygindamas su savaisiais. Kognityvinės ir socialinės psichologijos mokslininkai. skirtus kasdienėms logikos ir socialinių sprendimų problemoms analizuoti. ypač socialinę. Išklausę tokį kursą žmonės iš tiesų įveikia kasdienes problemas (Lehman ir kiti. vaizdingų epizodų ir kasdienio gyvenimo pavyzdžių. 1987). mistiniai ir religiniai išgyvenimai. tačiau džiaugtis gilesnę reikšmę turinčia tiesa.150 I dalis. yra labai ribotos". Mes manome. Post scriptum: mintys apie intuicijos galimybes ir jos ribas Ar puikybės ir klaidų tyrimų rezultatai per daug žemina? Žinoma. nes argi reikėtų metų metais vargti lavinantis? Psichologė Robyn Dawes (1980)..

Jie taip pat skatina nesileisti įbauginamiems arogantiškumo tų. kukliai prisimenant. 1972. Moksle visada susipina intuicija ir negailestingi tyrimai. Šis nuolankumas ir nepasitikėjimas žmogumi yra ir religijos. nuosekliai mąstyti organą". smalsumas. 1884 . Esame orūs. Todėl nenuostabu.į žmogų (Hooykaas. „Laukinė antis". bet ne dievai. kad ir patys galime klysti. Štai kokia nuostata gali būti naudinga visais atvejais: kritiškumas. Kad atskirtume tikrovę nuo iliuzijos.3 s k y r i u s . bet klystančios būtybės. ir būsite atėmę jo laimę". esame be galo išmintingos. ir mokslo pagrindas. kūrybinė nuojauta ir skepticizmas. tačiau ne nuolankumas. kurie nesugeba pamatyti. 1938). Mes. kokie jų pačių polinkiai ir klaidos. Socialinių vertinimų klaidų bei iliuzijų tyrimų rezultatai pataria mums būti atlaidesniems kitiems. žmonės. tačiau ne cinizmas. kad daugelis šiuolaikinio mokslo pradininkų buvo religingi. atvirumas. o tai skatino jų nuolankų požiūrį į gamtą ir skeptišką . reikia ir nešališko smalsumo. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 151 vadino „didžiausia tiesa apie mokymąsi: jo tikslas . ir praktinio tikslumo. tačiau ne patiklumas. Henrik Ibsen. „Atimkite iš paprasto žmogaus gyvenimo viltį.atrakinti žmogaus protą ir lavinti jį kaip gebantį konceptualiai. Merton. analitiškai.

Žodis virsta įsitikinimu „Kojos tarpduryje" reiškinys Piktybiški ir moralūs veiksmai Tarprasinis bendravimas ir rasinės nuostatos Socialiniai judėjimai Kodėl elgesys veikia nuostatas? Prisistatymas: įspūdžio valdymas Savęs pateisinimas: pažintinis disonansas Ką slepia teorija. Jūs negavote laiško: prietarai pranašauja diskriminuojantį elgesį Kada elgesys lemia nuostatas? Vaidmenys Kada žodis tampa įsitikinimu Atkreipkime dėmesį. Leonas Festingeris apie disonanso sušvelninimą Savęs suvokimas Teorijų palyginimas Post scriptum: kaip elgesiu pakeisti save . Mahzarin R. Banaji apie eksperimentinės socialinės psichologijos atradimą Mokslinių tyrimų išvada.Elgesys ir nuostatos Kaip nuostatos lemia elgesį? Kada nuostatos prognozuoja elgesį Ką slepia moksliniai tyrimai.

kad pasikeitus nuostatoms pasikeičia ir elgsena.ar ji reiškiama įsitikinimais. tačiau nelabai gebame elgtis taip. patvirtinančių. o kaimynų. charakterį ir elgseną. byloja. Beveik visą praeitą šimtmetį mokslininkus domino. 4. kaip turėtume dėl žinomų priežasčių". Essays.K as sieja tai. 2005).vieni svarbiausių socialinėje psichologijoje ir tai buvo viena pirmųjų šio mokslo tyrinėjimo sričių. ar elgesiu . Mokymas. asmeninį gyvenimą ir jo išraišką visuomenėje. „Kiekvieno veiksmo protėvis yra mintis.1 PAVEIKSLAS Nuostatų aspektai Pažinimas (mąstymas) Kaip nuostatos lemia elgesį? Kaip ir kokiomis sąlygomis nuostatos nulemia mūsų poelgius? Kodėl socialiniai psichologai pradžioje buvo nustebę dėl tariamai menko ryšio tarp nuostatų ir elgsenos? Emocijos Tariamai nuostatų galiai stprų smūgį sudavė socialinės psichologijos ekspertas Allanas Wickeris (1969). o nuostatos . Festingeris manė. susijusius su asmeniu arba įvykiu. dažnai grindžiama įsitikinimais. kas mes esame.apibrėžia žmogaus nuostatą (Eagly ir Chaiken. jie turi omenyje įsitikinimus bei jausmus. Pirmoji serija) nuostata (attitude) Palanki arba nepalanki kokio nors dalyko ar asmens vertinimo reakcija. kad radikalūs įsitikinimai gali baigtis radikaliais poelgiais. Kai socialiniai psichologai kalba apie kieno nors nuostatas. koks ryšys sieja mintį ir veiksmą. mūsų reakciją gali nukreipti nuojautos. Palanki arba nepalanki vertinimo reakcija į kokį nors dalyką . Šiuos tris aspektus galima įsidėmėti kaip EEP: emocijos (jausmai). teologai ir pedagogai jau seniai svarsto.vežimas. jausmais. apžvelgęs daugelį mokslo darbų apie įvairias žmonių Elgesys . mūsų elgesys yra tarsi arklys. kad ryšys tarp nuostatų ir elgsenos yra priešingas. Pavyzdžiui. kad asmeniniai įsitikinimai ir jausmai nulemia mūsų elgseną. gali jausti antipatiją ir juos diskriminuoti. kokią įtaką nuostatos turi veiksmams. kądaromel Filosofai. kurie išprovokuoja vienokį ar kitokį poelgį. žmogus. kuris tiki. psichologų konsultacijos. Socialiniai psichologai sutaria: žinoti žmonių nuostatas . prancūzų atžvilgiu . kad tam tikros etninės grupės atstovams būdingas tingumas ir agresyvumas." Ralph VValdo Emerson. vaikų ugdymas yra grindžiami prielaida. ir kad ją pakeisti galime tik pakeitę savo širdis bei protus. mes esame „labai gerai ištreniruoti ir puikiai mokame rasti savo poelgių priežastis.1 paveikslą). Devyniolika lėktuvų pagrobėjų. Kaip pasakė Robertas Abelsonas (1972). Kai mes privalome greitai į ką nors reaguoti. kuriuos antiamerikietiškos nuostatos paskatino savižudiškam terorizmui rugsėjo 11-ąją. Nuostatos . Šiame skyriuje nagrinėsime nuostatų ir elgesio sąveiką. o išreiškiama jausmais ir elgesio ketinimais. su tuo.teigiama. elgesio tendencija ir pažinimas (mąstymas) (žr.tai efektyvus pasaulio vertinimo būdas.neutrali. 1841 („Esė". Nuostatų tyrimai .tai nuspėti jų poelgius. 4. Tačiau 1964 metais Leonas Festingeris padarė išvadą. jog nėra įrodymų. Taigi žmogaus nuostata kavos atžvilgiu gali būti neigiama.

Tezė. Atrodo. kad nuostatos iš esmės nieko nelemia. gali būti „morali veidmainystė" (kai sudaromas moralumo įspūdis. tačiau šis poveikis nėra ilgalaikis. Jei žmonės sako viena. tačiau vengiama su moraliu elgesiu susijusių nuostolių). Tiriant šias sąsajas žmonėms buvo pateikta patraukli užduotis (bei galimybė laimėti 30 dolerių vertės loterijos bilietus) ir nuobodi užduotis. kad smurtinės televizijos laidos slopina jautrumą ir skatina brutalumą. Tačiau nusprendę mesti monetą net 90 procentų eksperimento dalyvių pasirinko patrauklią užduotį! (Ar taip atsitiko todėl. ką lemia viršuje atsidūrusi monetos pusė?) Kito eksperimento metu Batsonas ant abiejų monetos pusių priklijavo lipdukus su užduotimi. o kitą . SOCIALINIS MĄSTYMAS nuostatas ir poelgius. 2001. Wickeris pasiūlė šokiruojančią tezę: vargiai galima prognozuoti žmonių elgseną remiantis jų nuostatomis. 1971 Nuostatas ir veiksmus skiriantis pavyzdys. Kalbant apie tai. kurią atlikus prizai nebuvo skiriami. Perspėjimai apie rūkymo žalą rūkalius veikia tik iš dalies. kaip nuostatos bei asmenybė. Ir vis tiek 24 iš 28 metusių monetą sau pasirinko patrauklią užduotį. kad nuostatos lemia veiksmus. ką dabar ruošiuosi paaiškinti. Tyrimo dalyviai vieną užduotį turėjo parinkti sau. nėra ko stebėtis. kad žmonės dažnai saviena. 2002) žodžiais tariant. nugali godumas. Nuostatos bažnyčios atžvilgiu tik sąlyginai susijusios su dalyvavimu mišiose kiekvieną sekmadienį. o daro kita. Antitezė. kad mėginimai pakeisti elgseną keičiant nuostatas dažnai žlunga. Tik vienas iš dvidešimties teigė. kodėl.tariamam antrajam eksperimento dalyviui. Sų . kad sau skirti patrauklesnę užduotį yra moralu. mes įrodinėjome. kad jie patys galėjo nutarti. septintajame dešimtmetyje. todėl jie vis aktyviau reikalauja mažiau rodyti smurto. dalyvių. Kai moralumas susiduria su godumu. tačiau kaip ir anksčiau žiūri reportažus apie žmogžudystes. Vėlesnių moralinės veidmainystės tyrimų dalyviams buvo išdalytos monetos. esame veidmainių populiacija. • • • Studentų požiūris į apgavystes nedaug teturi bendra su pačiu apgaudinėjimu. tačiau taip pasielgė 80 proc. Iš tieTai. kurias jie (jeigu norėjo) galėjo mesti niekam nematant ir šitaip pasirinkti užduotį. kad stebiuosi. kad įsitikinimai bei jausmai kartais privalo turėti įtakos. buvo paprieštarauta XX a. paskatino psichologus išsiaiškinti. o daro kita. Allan VVicker. O kur sintezė? Stebinantis faktas. Žmonės pagaliau pradeda suvokti. Danielio Batsono ir jo bendradarbių (1997. „Gali būti pageidautina pamiršti nuostatos sąvoką". Pasisakymai apie rases ne ką tepasako apie galimą elgesį konkrečiose situacijose. atrodo taip akivaizdu. vis dažniau pabrėžiama išorinė socialinė įtaka ir menkinami tokie vidiniai veiksniai.154 I dalis. kas kontroliuoja elgseną. suformulavus antitezę. Pradinei tezei. Lytinio švietimo programos dažnai veikia požiūrį į lytinį susilaikymą ir prezervatyvų naudojimą. Žinoma.

2002). Mes matuojame išreiškiamas nuostatas. 1981). IAT).neišreikštųjų asociacijų testas (angl. Pavyzdžiui. iš pradžių įtikinti.) Kitas subtilus nuostatų matavimas . 1971). Stipri socialinė įtaka . Tačiau jei mums pavyktų neutralizuoti kitų veiksnių įtaką elgsenai . 2003). Privalau pats sau priminti.vadinasi. bet ne visada su ja sutinku. Vienas iš jų ." Prezidentas George H. apsunkinančių elgesio ir nuostatų ryšį (Triandis. 1982. mūsų nuomone. jog melo detektorius iš tiesų veikia. stipriau laikėsi išankstinių nusistatymų (Sigall ir Page. Daugybė skirtingų veiksnių.ar pagal nuostatas būtų galima tiksliai prognozuoti poelgius? Kada socialinė įtaka tam. Tyrėjai pademonstruoja. kaip greitai žmonės susieja sąvokas (Greenwald ir kiti. Šių dienų socialiniai psichologai turi puikių būdų subtiliai įvertinti nuostatas.viešo vardinio balsavimo metu iškreipė tikruosius interesus. jausdami po rugsėjo 11-osios šalį apėmusius baimę. Kraus. taip pat žr. kurie gali pamatuoti pulsą. kiti norėtų išgirsti. prijungti prie tokio detektoriaus. implicit association test. ką. Kartais sakome tai. aštuntojo dešimtmečio. Nenuostabu. ar žmonės ilgiau užtrunka teigiamos reikšmės žodžius siedami su juodaodžių. sako tiesą . melo detektorius suveikė! (Kaip ironiška: žmonės apgaunami. 2002 metų pabaigoje daugelis JAV įstatymų leidėjų.4 s k y r i u s . Kitas metodas siūlo „fiktyvųjį kelią" į širdį. pyktį ir patriotinį įkarštį. ar su baltaodžių veidais. yra mažiausia Socialiniai psichologai.veido raumenų reakcijos į teiginius fiksavimas (Cacioppo ir Petty. Bush . . 126 tyrimuose IAT testu matuotų neišreikštųjų nuostatų „Aš turiu susidaręs nuomonę. nors patys abejojo (Nagourney. Eksperimento metu dalyviams prijungiamas netikras melo detektorius ir paaiškinama. kad tiesa niekada neatrodo akivaizdi tol. niekada negauna tiesioginių duomenų apie nuostatas. 1995). Kada nuostatos prognozuoja elgesį Mūsų elgesys ir išreikštos nuostatos skiriasi. kad taip galima pakankamai tiksliai užfiksuoti vos pastebimą šypsnį ar mikroskopinę raumenų reakciją ir įvertinti asmens nuostatas pateikto teiginio atžvilgiu. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 155 kodėl dauguma psichologų (taip pat ir aš) apie tai nepagalvojo iki XX a. kad pasakytų teisybę. kaip puikiai šis tariamas detektorius parodo tiriamųjų nuostatas (kurios buvo išsiaiškintos dar iki eksperimento).visas kitas sąlygas išlaikyti vienodas. Jo metu matuojant reakcijos laiką įvertinama. kad jis tikras. Kaip ir kitus poelgius. ką sakome. viešai balsavo už prezidento Busho planuojamą karą su Iraku. W. Mokslininkai tikisi. žodinę išraišką veikia išorinės aplinkybės. nes jas veikia skirtingi veiksniai. gana tvirtą nuomonę. kad žmonės. norint įvertinti neišreikštąsias nuostatas rasių atžvilgiu. 2002. kol jos nesužinome. Vienas socialinės psichologijos ekspertas suskaičiavo 40 skirtingų veiksnių. stebima.kritikos baimė . Vieno tyrimo metu studentai. Po to tiriamiesiems pateikiami nauji klausimai. kitaip nei gydytojai.

kalba. kad žmonės turi žinių (stereotipų) ir jausmų (nuostatų). sužinojau. kad šis mokslas. buvo iš karto užmirštos. Pagalvojau. kad paskatina žmones atsisakyti pačių giliausių savo įsitikinimų. Optimistiškai teigiame. Žmonių neišreikštosios nuostatos skiriasi. kad šie žodžiai užims pagrindinę vietą kitų dviejų dešimtmečių mūsų su studentais tyrinėjimuose. kasta. galbūt tai galiotų ir nuostatoms. nors pati koledže nesimokė. taikant neišreikštųjų asociacijų testą. Psichofizika ir marksistinė sociologija. Kaip bus ne kartą rašoma 5 ir 8 skyriuose. lemiančiomis socialinį elgesį: žmogaus evoliucine istorija. sekta. Darbas prie daktaro disertacijos ir ankstyvasis karjeros laikotarpis suvedė mane su trimis nuostabiais žmonėmis: Tony Greenvvaldu Ohajo universitete ir Claude Steele bei Elizabeth Loftus Vašingtono universitete.) Kada kiti veiksniai mažiausiai veikia elgseną Bet kuriuo atveju mus veikia ne tik nuostatos. Nežinojau. pagrįstų socialine klase. Iš šimtų tyrinėjimų. pasiėmusi didinamąjį stiklą galėjau pastebėti. SOCIALINIS MĄSTYMAS koreliacija su paties deklaruotomis išreikštosiomis nuostatomis vidutiniškai buvo lygi 0.įsitikinimai apie socialines grupes atrodė ne tokie svarbūs. Mes tyrinėjome nesąmoningą socialinį pažinimą. Jau žinome. kurie laikosi savo įsitikinimų. Sutikau. Šalyje. vis dar domėdamasi atminties tyrimais. mama apie mano planus neklausinėjo. Mano mama. taigi nereikėjo aiškintis.palikti saugų šeimos prieglobstį ir pradėti įdomesnį bei labiau jaudinantį gyvenimą kaip sekretorės padėjėja. ir iš milijonų testų rezultatų sužinojome. 2005). Kelionė namo traukiniu truko 24 valandas. todėl tikėjausi susikurti nepriklausomybę. Pastarosios galią pirmą kartą pajutau Indijoje skaitydama „Socialinės psichologijos vadovą". Dviejų kultūrų stebėjimas sužadino mano domėjimąsi sąmone ir trimis jėgomis. Mėgavausi bendradarbiavimu su Tony Greenvvaldu ir Brianu Noseku. Banaji apie eksperimentinės socialinės psichologijos atradimą". Vieną kartą prieš vykdama namo atostogauti už penkis dolerius nusipirkau penkių tomų 1968 metais išleistą „Socialinės psichologijos vadovą" (atrodė.156 I dalis. kad už tiek mažai pinigų įsigijau tiek daug knygų!). . Gerai mokėjau spausdinti.Amerikoje . kad atmintis pasireiškia išreikštąja (sąmoninga) ir neišreikštąja (nesąmoninga) formomis. eksperimentais tyrinėjęs socialinius procesus. Tokios nuostatos ir stereotipai numato elgesį realiame gyvenime. Pirmojo semestro Nizamo koledže pabaiga atėjo ir praėjo. žmogaus gyvenimo raida ir konkrečia situacija. apie kuriuos net nenutuokia ir kurie dažnai neatitinka sąmoningos išraiškos. Kasdien galėdavau išgirsti tokį pasakymą: „Ko tikėtis iš šykštaus marvadžio?" Mano antrojoje tėvynėje . netgi gana senas. įkalbėjo mane stoti į koledžą. „Ką slepia moksliniai tyrimai: Mahzarin R.24 (Hofmann ir kiti. o jai baigiantis aš jau buvau „prarijusi" vieną tomą ir aiškiai žinojau. kad neišreikštąsias nuostatas. parodantis neišreikštąsias nuostatas. bet jų poveikį. kuriomis domėjausi iki tol. bus mano ateities kelias. kurioje gimiau ir užaugau. įsitikinimams.buvau pripratusi prie žmonių. apsigyvendama už kvartalo nuo savo tėvų. ką s l e p i a m o k s l i n i a i t y r i m a i Mahzarin R. bet ir konkreti situacija. Banaji Harvardo universitetas (subcortical brain) aktyvumas gali būti tas nepriklausomas rodmuo. kad smegenų požievio Mahzarin R. Tai jis atvedė mane į psichologiją ir į Ameriką. vertybėms? Abejodama užrašiau žodžius „Neišreikštosios nuostatos" kaip svarbų pasiūlymą. socialinė įtaka gali būti milžiniška tokia didelė. .Indijoje . kad pasimokysiu semestrą o tada būsiu laisva rinktis savo kelią. gali pakeisti patirtis. Banaji apie eksperimentinės socialinės psichologijos atradimą Būdama penkiolikos metų Indijoje baigiau vidurinę mokyklą ir turėjau tik vieną tikslą . religija. Jeilio universitete. (Žr.

)" Walt VVhitman. o ne pavienius poelgius. daugybė eksperimentinių tyrimų įrodo. požiūris į azijiečius (o elgesys būna konkretus. nes jis priklausys ne tik nuo smūgiuotojo. koks bus smūgis. galime gana patikimai prognozuoti.2 paveikslą). Iš tiesų. 2006). (Esu didelis.jų buvo atlikta per 700. pavyzdžiui. Norėdami įtikinti žmones pakeisti sveikatą lemiančius įpročius. daugiau priklauso nuo jo nuomonės apie bėgiojimo naudą ir kaštus. Kai apibendriname daugelio smūgių rezultatus. kaip „sveikatingumas ir žvalumas".tarkime. Wallace ir kiti.patvirtino. galime prognozuoti jų apytikrį rezultatą. Kahle ir Berman. ar ateinantį savaitgalį jie ateis į pamaldas (nes tai dar priklausys nuo orų. kurioms esant nuostatų žinojimas padeda prognozuoti poelgius: 1) kai kiek įmanoma sumažiname kitų veiksnių įtaką nuostatoms bei poelgiams. Pažindami žaidėjus. Tačiau religiniai įsitikinimai leidžia gana gerai prognozuoti tikinčiųjų elgseną tam tikru laikotarpiu (Fishbein ir Ajzen. ir manyje daug telpa. prieštarauju. gerai. Tačiau visi 26 tyrimai patvirtino. 1979). 2005). Galime pateikti tokį mokslinio tyrimo pavyzdį: žmonių požiūris į religiją menkai teleidžia prognozuoti. Six ir Eckes. Dar daugiau. Iki šiol kalbėjome apie dvi sąlygas. Pavyzdžiui. „Aš prieštarauju pats sau? Na. O pasak Ajzeno ir Fishbeino „elgesio planavimo teorijos". savijautos ir t. kai tiriama apibendrinta nuostata . 1991). 4. suvokiamą saviveiksmingumą ir kontrolę (žr. ar jis jais naudosis (Albarracin ir kiti. 1855 („Daina apie save") Kada nagrinėjamos konkrečiam elgesiui būdingos nuostatos Kitos (papildomos) sąlygos gali pagerinti nuostatų prognostinį tikslumą. kad konkrečios. kad nauji ketinimai išprovokuoja ir naują elgesį (Webb ir Sheeran. t. galime prognozuoti. 1974. bet ir nuo metiko. ar žmogus rūšiuos atliekas (Oskamp.). 1996. 0 remdamiesi požiūriu į atliekų perdirbimą (tačiau ne bendra nuostata į aplinkos apsaugą).tai spėlioti. Vėlesni tyrimai . kunigo. Beveik neįmanoma numatyti. ji padeda prognozuoti poelgius. dar efektyviau prognozuoti leidžia žinios apie ketinimus. sprendimas padėti ar nepadėti konkrečiam azijiečiui). apibrėžtos nuostatos iš tiesų leidžia prognozuoti poelgius (Armitage ir Conner. Kaip teigia Icekas Ajzenas ir Martinas Fishbeinas (1977.4 s k y r i u s . Song ofMyself. Šie duomenys apibūdina kaupimo principą: nuostatos poveikis akivaizdesnis tada. geriausių rezultatų pasieksime keisdami požiūrį į konkrečią praktiką. neutralizuojame šiuos prognozes apsunkinančius veiksnius. žinodami. kai nagrinėjame žmogaus elgseną apskritai. 2004). rašo Fishbeinas ir Ajzenas. menkai leidžia prognozuoti galimą dietos laikymąsi ir mankštinimąsi. . ir juose dalyvavo per 276 000 asmenų . 2001). E L G E S Y S IR NUOSTATOS 157 Tad ar galime išvedę vidurkį aiškiau pamatyti savo nuostatų pasekmes? Prognozuoti žmonių elgseną .neturėtume tikėtis tikslaus atitikmens tarp žodžių ir veiksmų. koks asmens požiūris į prezervatyvus. kad nuostatos neprognozuoja elgesio. Ar žmogus bėgioja. kad kai tiriamoji nuostata tiesiogiai susijusi su situacija. 26 iš 27-ių tyrimų parodė. 2001. ir 2) kai nuostata būdinga stebimai elgse- . kaip smūgiuos beisbolo ar kriketo žaidėjas. Tad požiūris į tokias sąvokas. ir kitų atsitiktinių veiksnių.

Kaip teigė filosofas Alfredas Northas Whiteheadas. ateiti į paskaitą . 1749-1832 . Mokslininkai nustatė. jei mes apie jas galvojame. Taigi jei žmones paskatinsime prisiminti savo nuostatas prieš ką nors darant. skirtos „kelios minutės surikiuoti savo mintis ir požiūrius" apie lygias įdarbinimo galimybes. o šie . ar jie bus teisingesni sau? Tai norėjo išsiaiškinti Markas Snyderis ir Williamas Swannas (1976). kai prieš teismą jie buvo paskatinti prisiminti savo nuostatas. Mes veikiame pagal žinomą scenarijų. 1986). prieš ką nors darydami pagalvojame. nuostatos pasireiškia stipriau. Suvokta kontrolė „Aš lengvai galiu tai padaryti.elgesį.nebūtina sąmoningai nusiteikti (Ouellette ir Wood.2 PAVEIKSLAS Elgesio planavimo teorija Dirbdami kartu. didindama operacijų. Kada nuostatos būna tvirtos Dauguma mūsų poelgių būna automatiški. Subjektyvios normos | „Atrodo. Nuostata elgesio atžvilgiu „Esu pasiruošęs sportuoti". Ji palieka erdvės mūsų protui rūpintis kitais dalykais. kad a) nuostatos. b) suvoktos socialinės normos ir c) kontrolės pojūtis nulemia ketinimus." nai. Susitikę žmogų koridoriuje automatiškai jam ištariame: „Labas". Praėjus dviem savaitėm po 120-ies Minesotos universiteto studentų nuostatų apie lygių įdarbinimo galimybių politiką tyrimo Snyderis ir Swannas pakvietė juos pabūti prisiekusiaisiais diskriminavimo dėl lyties byloje. SOCIALINIS MĄSTYMAS 4.prisisegti saugos diržą. Apmokėdami sąskaitą restorane į klausimą„Kaip patiko maistas?" atsakome „Buvo puikus". kad studentų nuostatos leido prognozuoti jų nuosprendį tik tuo atveju. Neturėdami scenarijaus. Vienaip ar kitaip elgtis nuostatos skatina tik tada." Ketinimas elgtis „Pradėsiu kitą savaitę". požiūris į bėgiojimą daug geriau leidžia numatyti. kai jos būna tvirtos. pavyzdžiui. Icekas Ajzenas ir Martinas Fishbeinas atskleidė. pasiūlant ką nors atlikti priešais veidrodį (Carver ir Scheier. kuriose mūsų elgesys būna mažiau automatiškas.158 I dalis. Palyginti su bendromis nuostatomis sveikos gyvensenos atžvilgiu." Vokiečių poetas Goethe. net jei jis mums pasirodė prastas. skaičių". Yra ir trečia sąlyga: nuostatos padeda prognozuoti poelgius dar tiksliau. kaip įėję į kambarį su dideliu veidrodžiu staiga naujai pamatėte save. kurias galima atlikti negalvojant. „civilizacija tobulėja. Galbūt ir jūs prisimenate. 1998). o mintis paversti veiksmais yra sunkiausias dalykas pasaulyje. veikti sunku. padedantį žmonėms susitelkti: paskatinti jų savimonę. išgerti kavos. Sąmoningi žmonės paprastai suvokia savo pažiūras (Miller ir Grush. mano kaimynai bėgioja ir sportuoja. Naujose situacijose. Todėl galime pasiūlyti dar vieną būdą. Įprastiems veiksmams . ar žmogus ryšis bėgioti. Kiti mokslininkai taip pat gavo pa- „Galvoti lengva. 1981). nesusimąstydami. Tai prisitaikymo reakcija.

Šio laiško gavimą reikėjo patvirtinti per 48 valandas: . Kitai pusei buvo pranešama bloga naujiena: jie stipendijos negavo (bet galėjo atsakyti į laišką jei norėjo likti stipendijos laukiančiųjų sąraše)..4 s k y r i u s . Likę vieni.nemoralu. Stipendija padengia 4 metų mokymosi išlaidas . Po rugsėjo 11osios teroro išpuolių kai kurie žmonės susidarė labai aiškų požiūr[[arabus. Jie gavo „pasiklydusį" elektroninį laišką adresuotą žmogui arba arabiška pavarde (dalyviai vaikinai gavo laišką. o merginos . Tarp kitų klausimų.j i e dirbo ir po skambučio. • „jei Amerikoje bus labai daug arabų. stipendija bus paskirta kitam studentui. 1978). Ar „Neabejotinai žavi harmonija. arba europietiška (Peteriui Brice arba Julliannai Brice). 1588 („Esė") mokslinių tyrimų išvada Jūs negavote laiško: prietarai pranašauja diskriminuojantį elgesį Jau žinome. kad stiprios nuostatos nulemia tam tikrus veiksmus. kai žodžiai ir darbai eina koja kojon. kaip šis požiūris į Amerikos arabus galėtų paveikti elgesį su jais. prašyčiau kito kambario". Mes džiaugiamės. Sveikiname!. į kuriuos turėjo atsakyti studentai. Jei to nepadarysite. kaip: • „svarbiausia Amerikos arabų yda . Essays. Jie suplanavo įvertinti universiteto studentų rasines nuostatas. • „jei sužinočiau. kad jie yra išrinktoji etninė grupė". sukčiavo 71 proc. o vėliau paieškoti koreliacijos tarp jų išreiškiamų nuostatų ir natūralaus elgesio situacijoje. arogancija ir įsitikinimas. 2002 metų pavasario semestro pradžioje pateikti 1000-čiui psichologijos pirmakursių klausimynus ir įtvirtinti vienuolika teiginių apie arabus amerikiečius. jog dalyvaujate eksperimente. kad turėsiu gyventi viename bendrabučio kambaryje su arabu. Iš tų studentų. Jei gautumėte tokį „pasiklydusį" laišką ir nežinotumėte. mūsų šalis bus ne tokia saugi". buvo ir toks: „ar norėtumėte vėliau dalyvauti tyrime elektroniniu pašDėkojame. ypač jei nejaučiame socialinio spaudimo. kaip tai padaryti?) Mokslininkai norėjo: pirma. jog apgaudinėti . garantuojančiojeanonimiškumą. kad beveik visi aukštųjų mokyklų studentai tvirtina. Prašome per 48 valandas jtfsakyti į šį laišką ir formaliai sutikti priimti stipendiją. kad nuskambėjus skambučiui darbas turi būti nutrauktas. Pusė studentų gavo laišką kad adresatas laimėjo prestižinę stipendiją. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 159 našius rezultatus: paragindami žmones susivokti savyje. ir ji skiriama tik keliems išrinktiesiems. kurių savimonė buvo sužadinta (jie dirbo priešais veidrodį ir klausėsi į magnetofono juostelę įrašyto savo balso) sukčiavo tik 7 procentai. s t u d e n t ų . skatiname juos elgtis taip.pasipūtimas. Dėl to Mičigano universiteto socialiniai psichologai Bradas Bushmanas ir Angelica Bonacci (2004) susidomėjo. kad žodžiai nesiskirtų nuo darbų (Froming ir kiti. Šiais metais pavėlavome išsiųsti šiuos laiškus.... jog pagal tai bus nustatomas intelekto koeficientas [IQ]) ir nurodė.. ar grąžintumėte jį siuntėjui. Edwardas Dieneris ir Markas Wallbomas (1976) pastebėjo. adresuotą Mohammedui Hameedui. Konkursas šiai stipendijai gauti būna labai didelis. kad dalyvavote konkurse Glassnerio fondo stipendijai gauti. 1982.Hassanai Hameed). kad jums buvo paskirta Glassnerio fondo stipendija.. nes konkurso dalyvių buvo labai daug . 500 šių studentų (visi Amerikos europiečiai) po dviejų savaičių patys to nežinodami turėjo dalyvauti gudriame eksperimente.. Gibbons." Montaigne. (Gal žinote. Tačiau ar jie klausytų Shakespeare Polonijaus patarimo: „Būk teisingas pačiam sau"? Dieneris ir Wallbomas davė Vašingtono universiteto studentams anagramų sprendimo užduotį (paaiškinę. kad pertu?" Ištyrus jų nuostatas ir gavus sutikimą. Studentai turėjo galimybę rinktis atsakymą skalėje nuo 1 („labai nepritariu") iki 10 („labai pritariu") vertindami tokius teiginius.

4 pav. vaikinų. nuostatos ir poelgiai gali būti labai glaudžiai susiję tarpusavyje arba visiškai nesusiję (Kraus. Apibendrindami pasakysime.160 I dalis. 1995). Eksperimento dalyviai (prieš Amerikos arabus nusistatę labiau negu prieš Afrikos. Gerų naujienų persiuntimas 50 | Adresatas europietiška pavarde Blogų naujienų persiuntimas 50 Į Į Adresatas europietiška pavarde Adresatas arabiška pavarde 40 2 30 S 20 10 Adresatas arabiška pavarde 40 2 30 c © O 10 JUL Silpnos Stiprios Prietarais grįstos nuostatos 4. Maxims. bet tiesiogiai susijusį diskriminuojantį elgesį. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Apie dorybes lengviau pamokslauti. Taigi po rugsėjo 11-osios įvykių prietarais grįstos nuostatos tikrai lėmė subtilų. Diskriminuojantis elgesys buvo labiau- siai pastebimas tarp tų studentų. tokie studentai mieliau persiųsdavo laišką. nei būti doram. Veiksmus galime prognozuoti. lengvesnę užduotį perleido kitam asmeniui. Kai žmonės mesdavo monetą žiūrėdami į veidrodį. nuostatos yra būdingos konkrečiam elgesiui. adresuotą žmogui arabiška pavarde.4 PAVEIKSLAS Silpnos Stiprios Prietarais grįstos nuostatos P Prietarais grįstų nuostatų poveikis persiunčiant blogas naujienas žmonėms europietiška ar arabiška pavarde . kuria puse moneta nukrito.3 PAVEIKSLAS Prietarais grįstų nuostatų poveikis persiunčiant geras naujienas žmonėms europietiška ar arabiška pavarde 4. kad tikrai turėjo. taip pat kai mums jos primenamos arba sužadinama savimonė. merginų ir tik 16 proc. priklausomai nuo aplinkybių. nuostatos yra tvirtos. Ar tikrojo adresato pavardė turėjo reikšmės? 4. kad pastačius veidrodžius elgesys iš tiesų ima atitikti moralines nuostatas. jeigu • • • kitų veiksnių įtaka yra minimali.3 paveiksle matome. jei jame pranešama naujiena būdavo bloga (4. Lygiai pusė eksperimento dalyvių. jei adresato pavardė buvo arabiška." La Rochefoucauld.). siųstų j[ tikrajam adresatui? Laišką siuntėjui grąžino 26 proc. Azijos kilmės bei ispanakalbius amerikiečius) buvo mažiau linkę persiųsti gerą žinią apie laimėtą stipendiją. Dar daugiau. 1665 („Maksimos") parduotuvėse akių lygyje įtaisyti veidrodžiai padėtų žmonėms prisiminti savo požiūrį į vagiliavimą? Ar prisimenate anksčiau aprašytus Batsono moralinio veidmainiavimo tyrimus? Paskutiniame jų Batsonas ir jo bendradarbiai pastebėjo. jie sąžinigai pasakydavo. kurių savimonė buvo sužadinta. kurie atsakinėdami [ anksčiau pateikto klausimyno klausimus išreiškė didesnį nei vidutinis nusistatymą prieš Amerikos arabus. kad.

4 s k y r i u s . ir elgseną lemia įvairūs veiksniai. Džordžas gana logiškai paaiškina. bet ir veiksmais priversti save mąstyti.kodėl nusiavėte batelius?" „Na. Kada elgesys lemia nuostatas? Jei per pastaruosius 25 metus socialinė psichologija mus ko nors ir išmokė. „Buvau sunerimęs". E L G E S Y S IR NUOSTATOS 161 APIBENDRINIMAS Kaip nuostatos lemia elgesį? • Kas sieja mūsų vidines nuostatas (kokio nors dalyko ar asmens vertinimo reakcijas. paspėliokite." Benjamin Disraeli. Iš tiesų kartais giname savo įsitikinimus. kodėl jis pasuko galvą: „Ieškojau šlepetės". 1826 . ir Sara tyliai nusiauna batelius. dažnai grindžiamas įsitikinimais) ir poelgius? Liaudies išmintis teigia.atsako Sara. . kad mes ne tik mintimis galime paskatinti save veikti. Vivian Grey. ką dar reikia išsiaiškinti. mano kojos sukaito ir pavargo. Nežinodamas. Eksperimento metu psichologas Michaelas Gazzaniga (1985) kairiojoje Kerolės regėjimo lauko pusėje trumpai parodydavo nuo- „Mintis yra veiksmo vaikas.. kai ant grindų nukris knyga. Nuostatos leis prognozuoti elgseną jei 1) kitų veiksnių įtaka kiek įmanoma sumažinama. „Norėjau žvilgtelėti po lova". Kai neurochirurgas Jose Delgado (1973) nuotolinio valdymo prietaisu sužadina elektrodus. kokia šio reiškinio priežastis. kodėl taip yra ir palyginkite kilusias mintis su socialinių psichologų aiškinimais. Tačiau taip pat tiesa. ką giname. Džordžas~pasuka galvą. kad elgsena veikia nuostatas. Veiksmas kuria paaiškinimą. Domėdamiesi įrodymais. 2) nuostatos labai glaudžiai siejasi su prognozuojamu poelgiu (pavyzdžiui. kuri kontroliuoja galvos judesius. Esant šioms sąlygoms. .. „Sara. • Aštrius Kerolės priepuolius pavyko sušvelninti chirurgiškai atskyrus smegenų pusrutulius. kad pamažu ir patikime tuo. • Atsakymas: ir mūsų nuostatų išraiškas. Kas patvirtina šį teiginį? O dabar panagrinėkime labiau pritrenkiančią idėją. pasižiūrėkime. tačiau remiantis nuostatomis retai galima nuspėti veiksmus. mūsų nuostatos ir veiksmai yra glaudžiai susiję tarpusavyje. tai tikrai išmokė. Tačiau. kad elektrodai valdomi per atstumą. pakeitus žmonių nuostatas ne visada pavyksta labai pakeisti elgseną.Šiandien buvo ilga diena". Socialinės psichologijos teorijos įkvėpė daugelį tyrimų. . • Džordžui laikinai implantuoti elektrodai į tą smegenų sritį. kurie patvirtino šį teiginį. .klausia hipnotizuotojas. kad elgesys priklauso nuo požiūrio. prieš kalbėdami apie šias teorijas. „Išgirdau triukšmą". tiriant balsavimo prognozes) ir 3) jos yra tvirtos (nes kažkas mums jas nuolat primena arba mes jas susiformavome remdamiesi asmenine patirtimi). Po penkiolikos minučių knyga nukrenta. Panagrinėkime šiuos atvejus: t Sarai hipnozės būsenoje liepta nusiauti batelius. Be to. kad elgesys formuoja nuostatas. Tai paskatino socialinius psichologus išsiaiškinti.

Antroji grupė studentų . Vieno tyrimo metu universiteto studentai sutiko tam tikrą laiko tarpą praleisti dirbtiniame kalėjime. ar brutalumo kalėjime priežastis .blogi kaliniai.būdamas tarp žmonių. užimantys atitinkamą socialinę padėtį. Prisiminkite save naujame vaidmenyje . Frenko. Bet vieną dieną patyrėte kažką nauja: jūsų entuziazmas studentų draugijoje ar dirbtinai intelektualios kalbos įgijo natūralumo. neverbalinis smegenų pusrutulis. policininiko lazdas bei švilpukus ir paaiškino. pavyzdžiui.elgesio suformuotų nuostatų . Toliau pateikiami savęs įtikinimo . Tačiau ši įtampa retai kada trunka ilgai. Kito paciento. kurį. įteikė jiems uniformas. vadovaujant Philipui Zimbardo (1971.gal pirmosiomis darbo dienomis. kurie turėtų juos atlikti užimdami tam tikrą socialinę padėtį.ir tikriausiai pati patikėdavo . Jis sureaguodavo ir prisiversdavo nusišypsoti. Paklausta kodėl. kad jie pakliuvo į situacijos spąstus. Vieni kaliniai palūžo. Daugelyje socialinių psichologinių situacijų taip pat galima pastebėti. kiti maištavo. eksperimento dalyviai ir netgi eksperimentuotojai pastebėjo. dešinysis smegenų pusrutulis buvo dirginamas trumpai sušmėžuojančiu žodžiu „šypsena".162 I dalis. Tuomet tikriausiai labai save kontroliavote. kai prižiūrėtojai ir kaliniai tik gavo savo vaidmenis. pirmąją savaitę studentų miestelyje jūs per daug jautriai reagavote į savo naująjį statusą ir karžygiškai stengėtės su šaknimis išrauti mokyklinius įpročius. sukūrė Stenfordo universiteto Psichologijos katedros mokslininkai. mes iš pradžių jaučiamės nenuoširdūs." Nathaniel Havvthorne. kaip žmonės. kad jie privalo priversti „kalinius" laikytis kalėjimo taisyklių. o kai kurie netgi sugalvojo itin žiaurių ir žeminančių taisyklių. „Nė vienas žmogus ilgesnį laiko tarpą negalėtų „rodyti" vienokio veido būdamas vienas. 1850 Žodis vaidmuo pasiskolintas iš teatro meno srties ir reiškia veiksmus tų žmonių. ar piktavaliai prižiūrėtojai? O gal institucinis prižiūrėtojo ir kalinio vaidmuo gali paversti piktais ir šiurkščiais net ir gailiaširdžius žmones? Ar žmonės kuria smurto erdves? O gal vieta augina smurtą žmoguje? Zimbardo atsitiktinės atrankos principu vienus studentus paskyrė prižiūrėtojais. turėtų elgtis konkrečioje situacijoje. nes galiausiai susipainiotų. apibrėžiantis. Vaidmuo jums ėmė tikti taip. ta mašina juokinga". o trečius apėmė apatija. Zimbardo norėjo išsiaiškinti. taigi reaguodavo dešinysis. Frenkas paaiškindavo: „Labai juokingas eksperimentas". Po pirmosios linksmos dienos. kaip panešioti džinsai ar marškinėliai. o kitokio . Haney ir Zimbardo.„kaliniai" . Gal. SOCIALINIS MĄSTYMAS gos moters atvaizdą. Prižiūrėtojai ėmė nepagarbiai elgtis su kalinius. . Jūs stebėjote savo kalbą ir veiksmus. ji sukurdavo . Kerolės veide pasirodydavo nedrąsi šypsena ir ji sukikendavo. Įgydami naują socialinį vaidmenį. o gal universitete ar studentų draugijoje. nesijautėte savimi. Vaidmenys vaidmuo (role) Taisyklių rinkinys.įtikinamą paaiškinimą: „Ak.buvo užrakinti kamerose ir aprengti juos žeminančiais drabužiais. Paklaustas kodėl. 1998). kuriam buvo atlikta panaši operacija. kuris šių veidų yra tikrasis.pavyzdžiai. kad elgsena veikia psichinius procesus.

Jie paprašė universiteto studentų perskaityti vieno žmogaus asmenybės aprašymą ir trumpai apibūdinti jį kitam žmogui. įsivaizduokite. Svarbu ne tai. 1978. Tačiau jie pradeda tikėti tuo. kuriam. Šis kalėjimas. ką sako -jei nebuvo papirkti ar priversti šitaip liudyti:"Jei savo žodžiams neturime įtikinamų išorinių paaiškinimų.. ) Kada žodis tampa įsitikinimu Žmonės dažnai pataikauja vieni kitiems. kurias aš buvau matęs . Jei kelios dienos pakeitė Zimbardo „kalėjimo" studentų elgseną. 5 7 . kokia atrodė. kario ar verslininko karjerą mes imamės vaidmens. saldus ir melodingas balsas virto aštriais ir siaubingai nedarniais garsais. kad tai. Buvęs vergas Frederickas Douglassas prisimena. gali subtiliai pavirsti realybe.4 s k y r i u s . Įsivaizduokite. Jos veidas buvo it dangiška šypsena. (Douglass. Zimbardo. kokius pėdsakus paliktų dešimtmečius demonstruotas nuolankumas. kaip turėčiau elgtis. Išsamios vaidmenų tyrimų išvados atskleidžia. Higgins ir McCann. taurę. 2006.. kaip galvojo studentai. . Linksmos vergvaldės akys netrukus paraudo iš pykčio. Tesser ir kiti. Tory Higginsas ir jo kolegos (Higgins ir Rholes. kurį mes sukūrėme. žodis virsta įsitikinimu (Klaas. vaidmuo ir tikrasis Aš. kurie netrukus pradėjo veikti. o balsas . aprašytasis arba pa- . tikrovę". Deja deja! Ši kilniaširdė moteris neilgai tokia buvo. kai aš ją pirmą kartą susitikau prie durų . 1972.. pamažu įsiurbė mus į savo. 2006). jog atliekate vergo vaidmenį ne šešias dienas. žmonės dažnai jaučiasi tarsi apgavikai. Tetlock. nes jis pats renkasi šį vaidmenį. kuris kuria mūsų nuostatas. Ji jau laikė savo rankose lemtingą neribotos valdžios nuodų. o ištisus dešimtmečius. Nesusigaudžiau net. prižiūrėtojai nesužiaurėjo (Reicher ir Haslam. Jos gerumas mane apstulbino. Ji buvo visiškai nepanaši į kitas baltąsias moteris. Priversti žodžiu ar raštu liudyti tai. kurį buvo planavęs tęsti dvi savaites. po šešių dienų Zimbardo buvo priverstas nutraukti eksperimentą. kad „vis labiau buvo painiojama tikrovė ir realybė. Pastebėjęs socialinę patologiją. kokią padėtį užima pašnekovas (Manis ir kiti. kas j ą pamatydavo. o angelišką veidą pakeitė demoniška kaukė. pajusdavo palengvėjimą.. 1984) pademonstravo. Pradėdami dėstytojo. kalėjimo. Jos akivaizdoje net nedoriausias vergas jausdavosi laisvai ir visi. kaip pasikeitė jo šeimininkė.maloni ir švelni moteris. jog mes nepajėgiame atsispirti primestiems vaidmenims. kaip žodis virsta įsitikinimu. kas yra nerealu (primestas vaidmuo).5 8 . p... tačiau dūzgiant BBC televizijos kameroms. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 163 Zimbardo (1972) rašė. 1978). dėl ko abejoja. Kitą kartą pakartojus imitacinio kalėjimo eksperimentą. kai susimąstė apie savo vaidmenį: Mano naujoji šeimininkė iš tiesų buvo tokia. Šeimininką tai gali paveikti dar labiau. 2002.raminanti muzika. Jie verčiau sakys gerą naujieną nei blogą ir atsižvelgs į tai. 1845. 1983). 1974.

pas kuriuos savininkus jau buvo apsilankyta. kad prisidurčiau prie pajamų. Išbandžiau tai su keliais klientais. jog „elgesys formuoja nuostatas". kaip apsimesdamas chiromantu jis pats patikėjo šiuo būrimu. Tą.kad yra tai. kuriam tariamai patiko charakterizuojamasis. Nuo to laiko aš domiuosi tomis galiomis. .ir būrėją iš delno. Kaip tai atsitinka? Eksperimentai. Trumpai tariant. Išvardiję teigiamus bruožus jie taip pat charakterizuojamąjį lygindavo su savimi. vaikščiojęs nuo namo prie namo ir nežinojęs. kaip ir anksčiau. Kiti tyrėjai „kojos tarpduryje" reiškinį susiejo su altruizmu. iš pradžių patenkinus nedidelį pageidavimą. Mano nuostabai ir siaubui. kad pradžioje jums padarytų nedidelę paslaugą. „Kojos tarpduryje" reiškinys Daugelis galime prisiminti atvejų. apsimetę savanoriais saugaus vairavimo populiarintojais. kad šie leistų aikštelėje prie namo pastatyti didžiulius netvarkingai užrašytus skydus „Vairuok atidžiai". Populiariausias šio „kojos tarpduryje" reiškinio pavyzdys: tyrėjai. kurį aš gerbiau. mes linkę pakeisti savo pasakojimus atsižvelgdami į klausytojus. kad vienus žmones įtikinti lengva. kai sutikę prisidėti prie projekto ar jo organizavimo įsitraukėme kur kas labiau nei ketinome. gaunamų už triukų rodymą. 1991).neįmanoma" (Ornstein. paprašė Kalifornijos gyventojų. o paskui ir patys tuo patikime. kad jei noriu tai „parduoti". Šio projekto pagalbininkas. ir prisiekėme. Po kelerių metų jau tvirtai tikėjau būrimu iš delno. SOCIALINIS MĄSTYMAS atkreipkime dėmesj Žodis virsta įsitikinimu Oregono universiteto psichologas Ray Hymanas (1981) aprašė. privalau elgtis atitinkamai. kad ateityje panašiai prašomas atsisakysime. studentai apibūdindavo palankiau. o kitų . taktiškai pasiūlė įdomų eksperimentą: kad aš tyčia sakyčiau priešingai. teigia: norint sulaukti didelės paslaugos reikia pasistengti. būrimas buvo lygiai toks pat sėkmingas. Tačiau žinojau. ko nėra. Kartą amžiną atilsį Stanley Jahsas. bjaurius skydus. arba nepatinka. tinka. kuris buvo profesionalus mentalizmo atstovas ir žmogus. Paprašyti prisiminti. 19^6). Burti iš delno pradėjau pats tokiais būrimais netikėdamas. Leidimą davė tik 17 procentų. nei man rodo delno linijos. Pradėjau burti iš delno dar būdamas paauglys. patvirtinantys teoriją. Kitų gyventojų iš pradžių buvo paprašyta mažiau: ar jie sutiktų prie savo automobilio lango pritvirtinti maždaug 7 cm dydžio užrašą „Vairuok saugiai"? Beveik visi noriai sutiko. ką jie perskaitė.164 I dalis. vėliau patenkinti ir didesnį prašymą. kurios įtikina mus . teigiamų savybių studentai prisimindavo daugiau nei iš tiesų buvo skaitę. sutiko 76 procentai (Freedman ir Fraser. ir jo klientą . Kai po dviejų savaičių tų pačių žmonių buvo paprašyta leisti jų namo aikštelėje pastatyti didžiulius. vėliau sakė „buvęs apstulbintas. • Patricios Pliner ir jos bendradarbių (1974) atlikto tyrimo metu 46 procentai Toronto priemiesčių gyventojų sutiko paaukoti Vėžiu sergančiųjų „kojos tarpduryje" reiškinys (foot-in-the-door phenomenon) Polinkis.

Šį metodą. Pasisiūliusių padėti skaičius išaugo iki 16 proc. kaip galėčiau susipažinti su kurio nors asmens duomenimis?"). aukų rinkėjų ir įvairiausių operatorių taikinys.) padidino Prancūzijos interneto vartotojų. kaip teigiama. Ar galite pasakyti. paaukojusių nuo lauko minų nukentėjusių vaikų organizacijai. Socialinės psichologijos ekspertas Robertas Cialdinis save vadina „mulkiu". yra mažiau linkę su juo sutikti. kurie buvo iš vakaro paprašyti (ir sutikę) segėti reklaminį šios akcijos ženklelį. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 165 draugijai. kurie jau elgėsi paslaugiai. viešbučiuose taip pat naudojama panaši taktika. kad šitaip didesnė dalis klientų sutinka mokėti daugiau. kodėl žmonės vieni kitiems sako „taip". jie būna labiau įsitikinę. kad jis veiktų. kuriems iš karto pateikiamas didesnis pageidavimas. nes „patirsime nuostolį". aukojančiųjų skaičius buvo beveik dvigubai didesnis. jei ugdysite tuos.žemai paleisto kamuolio metodą. Žmonės. kai į j u o s buvo kreiptasi tiesiogiai.4 s k y r i u s . kuomet buvo prašyta kukliau („Esu naujokas visuose šiuose kompiuterių reikaluose. 2003). savo ketinimo atskleidimo. Mes ne kartą įsitikinsime. kaip jos naudoja „poveikio priemones"." Kad geriau suprastų." Publilius Syrus. aukų rinkimo ir reklamos struktūrose tirdamas. kad savanoriškos kraujo donorystės kampanijos metu apsilankus pas žmones ir baigiant pokalbį fraze: „Tad tikimės. kuris uždraudžia sudaryti sandorį. Kai klientas nusprendžia pirkti naują automobilį dėl patrauklios kainos ir pradeda pildyti pirkimo dokumentus. Viename tokių ekperimentų Cialdinis su bendradarbiais (1978) tyrinėjo „kojos tarpduryje" reiškinio versiją. • Nicolas Guėguen ir Celine Jacob (2001) trigubai (nuo 1. kad daro kažką prasmingo. arba pasitardamas su savo viršininku. nei būtų sutikę iš karto. • Interneto pokalbių svetainėse Paulas Markey ir jo bendradarbiai (2002) paprašė pagalbos („Niekaip negaliu sutvarkyti savo elektroninio pašto. aš visada buvau prekybininkų. pasirašymo po peticija .6 iki 4. dažnai neprieštarauja. taiko kai kurie prekiautojai automobiliais. Sakoma. Šias priemones jis išbandė atlikdamas paprastus eksperimentus. Iš tų. kad jei žmonės įsipareigoja viešiems poelgiams ir suvokia juos kaip vykdomus savo pačių valia. Kr. pr. ar taip? [pauzė atsakymui]". kad sulauksime jūsų. pirmiausia pakvietę pasirašyti peticiją prieš lauko minas. „Lengvai rasite paslaugių žmonių. sutikę su pirmuoju pageidavimu. jis trejetą metų stažavosi įvairiose prekybos. šių „kojos tarpduryje" reiškiniui tirti skirtų eksperimentų metu dėl pirmojo veiksmo ženklelio nešiojimo. pardavėjas panaikina kainos skirtumą papildomai priskaičiuodamas už priedus. . Gal jūs galėtumėte atsiųsti man elektroninį laišką?"). naudojama norint priversti žmones su kuo nors sutikti. kad jų negavęs klientas pasirinks brangesnį variantą. Atkreipkite dėmesį: kaip ir daugiau nei šimto kitų eksperimentų. donorų skaičius išaugo nuo 62 iki 81 procento. kuriuos klientas tikėjosi gausiąs veltui. nuo buvusių dviejų. skaičių. tik kelias vietas lėktuve arba keletą kambarių viešbutyje siūlant su didele nuolaida ir šitaip tikintis. žemai paleisto kamuolio metodas (low-ball technique) Taktika. Oro bendrovėse. Žmonės. 42 m. • Angelą Lipsitz kartu su kitais autoriais (1989) rašo.buvo apsispręsta savanoriškai (Burger ir Guadagno.9 proc. jeigu pageidavimas padidėja. „Kiek pamenu.

Tai ypač akivaizdu tada. o ne prekybos atstovui. p. seksualiai . Lengvabūdiškas piktybiškas poelgis gali praskinti kelią dar blogesniam. kas gali įvykti vėliau. Praktinė išvada: prieš sutikdami padaryti mažą paslaugą pagalvokite. o ne priversti. 1988. tačiau tai truk- . sutikti išklausyti informaciją apie investavimo galimybes .finansiškai. Būdavo. kviestųjų. 1968. kuriuos skaudiname. nė karto nepasidavusį pagundai. prisiimame ir didesnę atsakomybę. ne taip sunku rasti žmogų. Apie „kojos tarpduryje" reiškinį pravartu žinoti. vėliau.agresoriai dažniausiai ima kaltinti savo auką. daug sunkiau rasti tokį. leidžiantys per keletą dienų įvertinti į namus pristatomas prekes ir. Piktybiški ir moralūs veiksmai Principas. kad susaistytų žmones prekybinėmis sutartimis. Kai ką nors padaryti sutinkame patys. kuris jai pasidavė tik vieną kartą. Blogis kartais kyla iš palengva didėjančių įsipareigojimų. atėjo tik 24 proc.sugrąžinti atvirlaiškį. Prekybininkai kartais panaudoja mažų įsipareigojimų galią. ryto. kas vienos enciklopedijų leidyklos darbuotojų mokymo programoje vadinama „labai svarbia psichologine priemone. Tačiau jeigu studentai jau buvo sutikę dalyvauti eksperimente nežinodami jo vykdymo laiko. norint gauti daugiau informacijos ir dovanėlę. Jei kas nors bando mus sugundyti . Perfrazuojant mintį iš La Rochefoucauld „Maksimų" (1665). nepanorus jų įsigyti. Tai būdinga karo metui. ar skaudžiais komentarais.paprastai mėgina gauti pradinį sutikimą. pakvietus atvykti 7 vai. galioja ir amoraliems veiksmams. šitaip teisindami savo žiaurumą. kurių nemėgstame. kad šis principas veikia net tada. kai žiauriai elgtis jie būdavo prikalbinti. ar elektros srove . kai žmonės žino. žmonės dažniausiai laikosi savo įsipareigojimų. 1988). SOCIALINIS MĄSTYMAS Cialdinis ir jo bendradarbiai pastebėjo. bet ir nemėgstame tų. daugelis bendrovių naudoja tai. 1964) patvirtino. Glass. 1960. kad nuostatas formuoja elgesys. politiškai. Užpildę sutartį patys. Kitas piktybiškų veiksmų poveikio nuostatoms pavyzdys: mes ne tik esame linkę skaudinti tuos. jog taip slepiamas pelno motyvas (Cialdini. Šios bendrovės užpildyti sutartį patiki klientui. asmuo gali pasiryžti ir didesniam melui. Kai jie pakvietė įvadinio psichologijos kurso studentus dalyvauti eksperimente 7 vai. ryto.dažnai paskatina didesniam įsipareigojimui. Ištaręs „nekaltą melą" ir pagalvojęs „nebuvo taip jau baisu".nesvarbu. kad tai iš tiesų veiksminga. Davis ir Jonės. Piktybiški veiksmai pagraužia juos darančiojo moralinį jautrumą.166 I dalis. Norėdamos išvengti šio įstatymo padarinių. 78). Daugelyje Amerikos valstijų priimti įstatymai. Nekaltas pradinis įsipareigojimas . kad pirmosiomis tarnybos dienomis karo belaisvių stovyklų prižiūrėtojai gerai elgdavosi su kaliniais. neleidžiančia klientams nutraukti sutarties" (Cialdini. Keletas tyrimų (Berscheid ir kiti. nutraukti pirkimo sutartį. iš jų atėjo 53 proc. Rinkos analitikai ir prekybininkai pastebėjo. kad įskaudinę nekaltą auką .

Sakoma. 2002). Sąžinė rūdija. kad išliktų galimybės rinktis pojūtis. juos net gali pykinti. bet uždraudė su juo žaisti. 1980 („Kūrybiškas sutrikdymas: gailestingumo judėjimas") „Mes mylime žmones ne tiek už tai. Kai Franklinas buvo Pensilvanijos generalinės Asamblėjos tarnautojas. kas įvyksta vaiko sąmonėje. Piktybiški veiksmai formuoja savąjį Aš. kad jų aukos nusipelnė tokio likimo (Osofsky ir kiti.4 s k y r i u s . kurie egzekucijose nedalyvavo). Anksčiau sąmoningai nusprendę nežaisti su šiuo žaislu. bet po kurio laiko pritaikiau kitą metodą. jog niekas nemato. kai jis atsispiria pagundai. 14 dabar laisvai žaidė su robotu. ugdo ir moralų mąstymą. o pasirinktas. parašiau j a m raštelį. Pavergęs kitą tikriausiai įtikins save. 1976). kad vergai turi savybių. ypač jei jis ne primestas.." Robert McAfee Brown. kol paties Freedmano nebus klasėje. Creative Dislocation: The Movement of Grace. tarsi jau būtumėte labiau pamilę.nelabai griežtai. kuri buvo švelniau perspėti nežaisti. kuriems įsakoma žudyti. Juo labiau vienas žmogus skaudina kitą ir atitinkamai keičia savo nuostatas. kad darant kam nors paslaugą gimsta ir simpatija. kai manome. buvo pakankamai griežtas. Po kelių savaičių kitas mokslininkas. neturėjęs ryšio su ankstesniais įvykiais. iš pradžių gali į tai reaguoti su pasišlykštėjimu. tačiau. kaip mes elgiamės. Kartais veiksmai ir nuostatos maitina vieni kitus iki moralinės nejautros. Vojna i mir. ką gera jie mums padarė. tačiau kartu ir pakankamai švelnus. tą patį daro ir moralūs veiksmai.. kaip norisi. Iš 18 vaikų. Vieno jaudinančio eksperimento metu Jonathanas Freedmanas (1965) pradinės mokyklos mokiniams parodė viliojantį baterijomis maitinamą ir valdomą robotą. Išgirdęs. tačiau neilgai (Waller. mokslininkai pateikdavo vaikams įvairių pagundų tokiose situacijose. kad savo bibliotekoje jis turi labai retą ir įdomią knygą. juos nukala mūsų poelgiai. 1867-1869 („Karas ir taika") . Verta prisiminti šią išvadą: jei norite ką nors labiau pamilti. pateisinančių šią priespaudą. o kitai pusei . 1793 metais Benjaminas Franklinas patikrino prielaidą. kai draudimas nesielgti taip. nesistengiau įgyti j o palankumo rodydamas vergišką pagarbą." Lev Tolstoj. Pusei klasės Freedmanas prisakė griežtai. kai atrodydavo. kad pozityvi nuostata kurio nors žmogaus atžvilgiu skatina jį pamėgti. dažniausiai tą asmenį ir pamėgstame (Blanchard ir Cook. jog niekas nemato. 2005). ką gera mes padarėme jiems. Ši nauja nuostata kontroliavo vėlesnius jų veiksmus. dalyvavę egzekucijose. Abiem atvejais draudimas buvo veiksmingas. Moralus poelgis. Eksperimentai patvirtina. elkitės taip. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 167 davo neilgai. kiek už tai. kurie buvo griežtai perspėti. Tad jie šį veiksmą įsisąmonino. paliko vaikus žaisti toje pačioje klasėje su tais pačiais žaislais. juo lengviau sekasi tai daryti. švelniau įspėti vaikai turbūt įsisąmonino savo sprendimą. Atlikdami charakterio tyrimus. Kareiviai. Jei darome paslaugą eksperimentuotojui ar kitam subjektui arba padedame studentui mokytis. Elgesys lemia nuostatas ir taikos metu. Pagalvokite. jį trikdė kito svarbaus įstatymų leidėjo priešiškumas Tad Franklinas nusprendė laimėti jo palankumą: Aš . laimei. jo nelietė. Kalėjimo prižiūrėtojai. jog mūsų būdą parodo tai. patiria „moralinio išsilaisvinimo" jausmą įtikėję (labiau negu tie prižiūrėtojai. tačiau du trečdaliai tų. išreikšdamas savo troškimą atidžiai paskaityti „Savęs pačių apibrėžimai nėra konstruojami galvoje. Dažnai jie menkina savo priešus žeminančiomis pravardėmis.

mažinančių skirtumus tarp religijų. Kai amerikiečiai pradėjo atitinkamai elgtis. kol pasikeis moralė pamokslaudami ir mokydami . pasisakančių už leidimą juodaodžiams įsikurti bet kuriame gyvenamajame rajone per tą patį laikotarpį padaugėjo nuo 65 iki 87 proc. Amerikiečių. jog „negalima teisiškai įtvirtinti moralumo". Ši mintis prieštarauja prielaidai. Kai mes kitą kartą susitikome rūmuose.) 1964 m. draugus. Panagrinėkime kai kurias šio socialinio eksperimento išvadas: • Po Aukščiausiojo teismo sprendimo dvigubai daugiau baltaodžių amerikiečių pritarė bendrų baltiesiems ir juodiesiems mokyklų steigimui. jie pradėjo ir atitinkamai mąstyti (Greeley ir Sheatsley. 1975).panašiai kaip reikalavimas prisisegti saugos diržus paskatino palankesnį požiūrį įjuos? Tai buvo vieni iš socialinių mokslų atstovų argumentų JAV Aukščiausiajame teisme 1954 metais. 1972. Tarprasinis bendravimas ir rasinės nuostatos Jei moralūs veiksmai kuria moralias nuostatas. tad mes tapome puikiais draugais. per dešimtmetį 20 proc. Po to buvo išleista daugiau prieš diskriminaciją nukreiptų aktų. klasių bei rasių. ar teigiamas tarprasinis bendravimas gali sumažinti rasinius prietarus . susivaldantys. o mūsų dienomis beveik visi baltaodžiai amerikiečiai pasisako už tokias mokyklas. (Daugiau pavyzdžių apie ankstesnes ir dabartines rasines nuostatas rasite 9 skyriuje. Mokslininkai teigė maždaug taip: jei lauksime. jis pasikalbėjo su manimi (ko niekada nebuvo daręs anksčiau). galėsime netiesiogiai paveikti ir vidines nuostatas.keletui dienų man ją paskolinti. kai buvo svarstomas sprendimas panaikinti rasinę segregaciją mokyklose. kad yra pasirengęs visada man pasitarnauti. bendradarbius ar bendramokslius įvardijo tik kaip baltuosius." Aristotelis • • Socialiniai judėjimai Jau matėme. „Mes daromės teisingi. nuo to laiko jis visada parodydavo. kad visuomenės taisyklės ir elgesys gali stipriai veikti rasines nuostatas. be to. Taylor ir kiti. SOCIALINIS MĄSTYMAS šią knygą ir prašydamas padaryti paslaugą . kai valdomės. mažiau baltųjų amerikiečių savo gyvenamuosius rajonus. kai teisingai elgiamės. ir drąsūs. labai maloniai.rasinio teisingumo teks ilgai laukti. 769). Taigi nuostatos taip pat keitėsi. Jis nedelsdamas man atsiuntė knygą. aiškiai parodydamas j a m savo palankumą. kai drąsiai elgiamės. kad yra galimybė. Visuomenės požiūrio į rasines problemas reikšmingumas perša mintį. Tačiau jei teisiškai įtvirtinsime moralius veiksmus. Tačiau iš tiesų panaikinus rasinę segregaciją pasikeitė ir nuostatos. ir mūsų draugystė tęsėsi iki pat j o mirties (cituojama iš: Rosenzweig. Kontaktai tarp rasių atstovų plėtėsi. o taip pat ir pavojus tą pačią idėją panaudoti politi- . 1971. (ISR Newsletter.168 I dalis. paskelbus Piliečių teisių aktą. p. o aš grąžinau maždaug po savaitės. 1978).

Nors „minčių kontrolės" programa toli gražu nebuvo tokia neįveikiama. galite naudoti nedidelius įsipareigojimus. kad tuos." Robert Cialdini. jos rezultatai vis dėlto verčia susirūpinti. uniformų dėvėjimas. Politizuotuose ritualuose kai mokiniai kasdien pagerbia vėliavą ar kai gieda nacionalinį himną . šie žmonės stengėsi išlaikyti savo psichinę pusiausvyrą. kad XX a. sąmoningai prisiversdami tikėti tuo. Negalėdami sakyti to. Stebėtojai atkreipė dėmesį į tai. ar savikritiški rašiniai. „Norėdami manipuliuoti žmogaus savivaizdžiu. O daugelis sugrįžusiųjų ėmė tikėti. kai belaisvis „išmokdavo" sakyti ar rašyti nereikšmingus dalykus. belaisvius 'kolaborantais'.viešumas yra patriotinių jausmų ugdymo priemonė. Po daugybės tokių užsiėmimų. 6 skyrių). kai jausdavomės esą rusų atakos objektai. buvo reikalaujama. kai jiems buvo suteikta teisė sugrįžti į Ameriką. daugelis mūsų pradėjome bijoti rusų. Jų veiksmai išreiškė pribrendusią idėją ir įdiegė ją į kovotojų už pilietines teises širdis. kurie abejojo Hitleriu. Šią praktiką taiko ne tik totalitariniai režimai. ką galvoja. kad vienas iš prižiūrėtojų metodų buvo nuoseklus reikalavimų didinimas. potencialius pirkėjus 'klientais'. kad pasielgė teisingai „Pradėk nuo mažų dalykų ir augink juos" buvo efektyvus „kojos tarpduryje" metodo taikymo būdas. socializuojant teroristus ir budelius (žr.4 s k y r i u s . Prisimenu. kaip būtų galima spręsti pagal šį terminą. sėkmingai praktikuojamas ir šiandien. Jie visada pradėdavo nuo nereikšmingų reikalavimų ir palaipsniui pateikdavo vis svarbesnius. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 169 niam visuomenės socializavimui. rašė. Žmonės mano. ką sako" (p. ketvirtajame dešimtmetyje daugeliui vokiečių dalyvavimas masiniuose nacių mitinguose.. Istorikas Richardas Grunbergeris (1971) rašo. kad jis padarytų pareiškimus svarbesniais klausimais. ar dalyvavimas grupinėse diskusijose. kad „nors komunizmas Amerikoje neprigis. kalintojai visada stengdavosi. kad karo belaisviai visur aktyviai dalyvautų. Todėl belaisviai dažnai įtikinėdavo save. šeštajame dešimtmetyje. jog Azijai jis tinka" (Segal. Šis terminas buvo sugalvotas siekiant apibūdinti tai. ir moteriškos giminių įvardžius sustiprino šias nuostatas. demonstracijos ir ypač vieši pasisveikinimai „Heil Hitler" reiškė absoliutų elgsenos ir įsitikinimų nesutapimą. daugelis patirdavo . manau. apklausęs daugelį karo belaisvių jiems grįžtant namo. XX a. ar tai būtų ko nors kopijavimas. Influence. Padaręs pareiškimą belaisvis pajusdavo vidinį įsitikinimų ir veiksmų atitikimo poreikį. septintajame dešimtmetyje kovotojų už pilietines teises protesto žygiai sustiprino demonstrantų atsidavimą. „vokiškasis pasisveikinimas veikė ypač stipriai. Šimtai karo belaisvių talkino savo kalintojams." Be to.. Dvidešimt vienas belaisvis nusprendė pasilikti. ar viešos išpažintys. Edgaras Scheinas (1956). kas nutiko Korėjoje karo belaisviams amerikiečiams XX a. kad galingiausias socialumo ugdymo būdas yra smegenų plovimas. diskomfortą dėl prieštaravimo tarp savo žodžių ir jausmų. Nusprendę jį laikyti išorinio panašumo su kitais požymiu. kurie piliečius paverčia 'pareigūnais'. „Tad po to. Panašiai devintojo dešimtmečio pabaigoje kilęs judėjimas anglų kalboje vartoti ir vyriškos. kai besimokydamas pradinėje mokykloje netoli nuo Boeing bendrovės Sietle dalyvaudavau aviacijos antskrydžių pratybose. 1954). 1988 („Įtaka") . 27).

kad dėl strateginių priežasčių išreiškiame nuostatas.kodėl veiksmas keičia nuostatas . Pažintinio disonanso teorija teigia. prisimenate iš 2 skyriaus. Kuris iš mūsų nekreipia dėmesio į tai. bet ir veiksmais sužadinti mintį. bet ir tikime tuo. analizuojame savo poelgius. dietoms. • Taip pat ir su rasinėmis ar politinėmis nuostatomis susijusi elgsena veikia socialinį sąmoningumą: mes ne tik giname tai. kad yra trys galimos priežastys. o dabar dar ir plastinėms operacijoms . taip pat gali inspiruoti būsimas nuostatas. Prisistatymas: įspūdžio valdymas Pirmasis aiškinimas. • Politiniai ir socialiniai veiksmai gali įteisinti elgesį. ką sakome ar rašome. Socialinių vaidmenų sąlygojami poelgiai formuoja nuostatas. prasideda paprasta idėja. turbūt. Veiksmai taip pat daro įtaką mūsų moralinėms nuostatoms: mes esame linkę pateisinti tai. ką padarėme. kuo tikime. Ar šiuose pastebėjimuose yra koks nors raktas mįslei . kuris pakeis daugelio žmonių nuostatas. kurią. ką. kodėl elgsena daro poveikį nuostatoms. ypač jei už juos jaučiamės atsakingi. dėl kurių atrodome nuoseklūs. ką žmonės galvoja? Mes išleidžiame nesuskaičiuojamą daugybę pinigų drabužiams. kad įvairūs požymiai it upeliai suteka į vieną upę: veiksmų poveikį nuostatoms. ge- . Prisistatymo teorija kelia prielaidą. Paklauskite savęs: kodėl šiuose iš realaus gyvenimo paimtuose pavyzdžiuose nuostatas suformavo poelgiai? Kodėl atliktas vaidmuo ar pasakyta kalba gali paveikti pažiūras? APIBENDRINIMAS Kada elgesys lemia nuostatas? • Ryšys tarp nuostatų ir veiksmų galioja ir atvirkštine kryptimi: mes ne tik galime savo mintimis išprovokuoti veiksmą. SOCIALINIS MĄSTYMAS O dabar leiskite paprašyti jūsų suvaidinti teoretikus. Daugybė faktų patvirtina šį principą. • • Tai. galbūt. Kodėl elgesys veikia nuostatas? Kokios teorijos padeda paaiškinti. kad siekdami sumažinti diskomfortą mes stengiamės pateisinti savo veiksmus.170 I dalis. Panagrinėkime šias teorijas. „Kojos tarpduryje" reiškinio tyrimai rodo. ką giname. kad veiksmai atskleidžia mūsų esmę (kai esame netikri dėl savo jausmų ar įsitikinimų.įminti? Socialiniai psichologai įtaria. kosmetikai.ir visa tai darome iš rūpesčio: o ką kiti apie mus pagalvos. Savo daromą gerą įspūdį dažnai siejame su socialiniu ir materialiniu atpildu. Veikdami mes sustipriname idėją kuria grindžiami veiksmai. darytų ir kiti). kad įsipareigoję atlikti nedidelį veiksmą vėliau žmonės lengviau sutinka ir su didesniu. kad nuostatos kyia iš poelgių? Kaip šios konkuruojančios teorijos atspindi mokslinio aiškinimo procesą? Matėme. Savęs suvokimo teorija tvirtina.

kai dvi vienu metu mąstomos mintys arba nuomonės („pažinimas") psichologiškai nesuderinamos. 1994. kad rūkymas „iš tiesų kenkia. 2002). Dvi kitos teorijos paaiškina. tačiau jos taikymo galimybės . jei fiktyvus melo detektorius kliudo jiems pamėginti sukelti gerą įspūdį (Paulhus. kylanti tada. kad mūsų elgesys beveik nepateisinamai prieštaravo mūsų nuostatoms arba nusprendėme atiduoti pirmenybę vienai alternatyvai. jog esame suinteresuoti išsaugoti savo patirties nuoseklumą. kuriuos pasaulis toleravo. Kad šito išvengtume. Savęs pateisinimas: pažintinis disonansas Viena iš teorijų teigia. jog Saddamas Husseinas. deriname nuostatas su veiksmais. buvo ta. valdyti savo daromą įspūdį gali būti naudinga. tik 38 proc. kad po 2003 m. kaip jie anksčiau elgėsi. 2003). kaip teigiama. nerūkančiųjų . Ši paprasta idėja ir kai kurios su ja susijusios stulbinančios prielaidos paskatino atlikti per 2000 mokslinių tyrimų (Cooper. kad mūsų nuostatos keičiasi todėl. Tedeschi ir kiti. Tai paaiškina. 1999). taip . 1982. kai žmogus vienu metu suvokia dviejų tipų prieštaringą informaciją. beveik išvien tikėjusiems. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 171 resne savijauta ir netgi tvirtesniu socialiniu tapatumu (Leary. Niekas nenori atrodyti kvailai nenuoseklus. Tarptautinės politikos nuostatų programos direktorius pastebėjo. Norėdami atrodyti nuoseklūs. Pavyzdžiui. Festingeris tvirtina. kad karas yra pateisinamas net ir tada. amerikiečių manė. Kai karas prasidėjo. Net jei tai reikštų šiokį tokį nenuoširdumą ar veidmainystę. galbūt veidmainiavimą. nes pakitusias nuostatas žmonės atskleidžia ir tiems. kad stengdamiesi sumažinti šią įtampą mes dažnai pakoreguojame mintis. disonansas gali atsirasti tada. Disonanso teorija daugiausia koncentruojasi į elgsenos ir nuostatų nesuderinamumą. Ar mūsų ryžtas atrodyti nuosekliais paaiškina. priešingai nei dauguma kitų brutalių diktatorių. 2004b). Tokia yra garsiosios Leono Festingerio (1957) pažintinio disonanso teorijos išvada.4 s k y r i u s . kad mes jaučiame įtampą („disonansą"). jei pajuntame neatitikimą. kad kažką reikia keisti. kodėl nuostatos dažniausiai prisitaiko prie poelgių? Tam tikru mastu. 2001. Ši teorija paprasta. karo Irake kai kurie amerikiečiai stengėsi sušvelninti savo „pažintinio disonanso pojūtį" (Kuli. kodėl vienos apklausos metu pusė rūkalių britų prieštaravo nerūkantiems. Bent jau taip teigia prisistatymo teorija. turėjo masinio naikinimo ginklų ir kėlė grėsmę JAV bei Didžiosios Britanijos saugumui. kodėl žmonės įsisąmonina prisistatymą kaip nuoširdų nuostatų keitimą. todėl „pažintinio disonanso" sąvoka tapo šiuolaikinio išsilavinusio žmogaus žodyno dalimi. Teorija įrodinėja.žmonės kur kas mažiau keičia nuostatas. Jungtinėse Valstijose 40 procentų rūkalių . tad nusprendę ką nors pasakyti ar padaryti išgyvename prieštaringus jausmus. Tačiau mūsų apžvelgti nuostatų pokyčiai slepia kur kas daugiau nei prisistatymą. nors būtų buvę logiška pasirinkti kitą.ir tik 13 proc.labai plačios. galime sufalsifikuoti savo nuostatas. kurie nė nenujaučia. Tad. Svarbiausia karo priežastis. . jei pažintinis disonansas (cognitive dissonance) [tampa. kaip sako žmonės" (Eiser ir kiti.rūkymo nelaiko labai kenksmingu (Saad. kai suvokiame. 1987). pajuntame spaudimą. ir kita. 1979). Mes suvokiame ir viena.

Esu tikras. priimčiau tokį patį sprendimą. pastebima Tarptautinės politikos nuostatų programoje. Iš pažiūros labai susikrimtęs tyrėjas (kurį Festingeris valandų valandas mokė.nes priežastis. kad jis nuobodus. Nepakankamas pateisinimas Įsivaizduokite. nei rasta jų tiek. ar jūs galėjote jas numatyti. paaiškina. (Indonezijoje. todėl sutinkate pasakyti kitam eksperimento dalyviui (kuris iš tiesų yra tyrėjo asistentas). tyrėjas (Carlsmithas) paaiškina. tiriantis. Besukinėdamas tas rankenas. Kai baigiate. jog dalyvaujate eksperimente. Merrillas Carlsmithas (1959). „Iš tiesų? . kad jo tikslas . gruožio 12 d. gerai pasimankštinsite. kai kurie amerikiečiai dar kartą prisiminė svarbiausius vyriausybės argumentus dėl karo. kiek visa tai pareikalavo lėšų ir žmonių aukų. Bush. „Nesvarbu. pavyzdžiui. kad asistentas. Jums ištisą valandą reikia atlikinėti nuobodžias užduotis. Grąžydamas rankas tyrėjas maldauja: „Gal jūs galėtumėte jį pavaduoti?". . kad jų kariniai daliniai šiuos ginklus suras. kaip lūkesčiai veikia darbo procesą. Praėjus mėnesiui po karo buvusi mažumos nuomonė virto daugumos požiūriu: 58 proc. pasikeitė." Galiausiai dar kas nors. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Priėmiau sunkų sprendimą." „O ne. spręsdamas pasaulio reikalus" [Pew.teigė respublikonų partijos viešosios nuomonės tyrėjas Frankas Luntzas (2003). .172 I dalis. kaip engiamos tautos išvadavimas iš tironiško ir genocidinio režimo bei pagrindų taikingiems ir demokratiškiems Artimiesiems Rytams klojimas. kuris paprastai įtikinėja kitus dalyvius. Tai daroma mokslo labui. Irakas neturi masinio naikinimo ginklų (Gallupo institutas. sustiprėjus antiamerikietiškoms nuotaikoms Europoje bei musulmoniškuose kraštuose ir suvokus. . be to. pamačius po karo įsisiautėjusį chaosą Irake. 2003. Kai per karą tokie ginklai nebuvo nei panaudoti. karą palaikiusieji patyrė prieštaringus jausmus. kurį surengė kūrybingasis Festingeris ir jo studentas J.atsakote jūs. kad jums labai patiks. 2003). kad Osama bin Ladenas „teisingai elgiasi. Žinodamas tai. be paliovos sukioti medinę durų rankeną. 2003). ar ne.ištirti. 2003). ką žinau šiandien.klausia tariamasis eksperimento dalyvis. negalįs atvykti į šį seansą.jis iš tiesų labai įdomus. kad keltų grėsmę. jums sumokėjo. kad eksperimentas bus įdomus. Jordanijoje ir Palestinoje dabar dauguma piliečių tiki. . 2003]. net jei Irake ir nebūtų rasta masinio naikinimo ginklų (Gallupo institutas. kol jo vaidyba tapo labai įtikinama). amerikiečių pasisakė už karą. dėl kurios buvo pradėtas karas." Pažintinio disonanso teorija aiškina savęs įtikinimo reiškinį ir pateikia keletą stulbinančių prognozių. ar masinio naikinimo ginklai bus rasti.) Kad sušvelnintų šį prieštaravimą. kad tai pakurstė teroristines nuotaikas. Dabar buvo iš naujo minimos tokios priežastys.Prieš savaitę mano draugė dalyvavo šiame eksperimente ir sakė. Beveik keturi iš penkių amerikiečių tikėjo." George W. kurie dar paaštrėjo suvokus. kad karą reikėjo pradėti (Duffy. kaip žmonės reaguoja į šiuos ekspe- . Pasižiūrėkime. . Newport ir kiti. o maždaug tiek pat pritarė. Už durų laukiantis kitas dalyvis privaląs tikėti. jog tik ką patyrėte didelį malonumą. . 2005 m.

Kaip vėliau pamatysime.šitaip pasielgti. Ar sutiktumėte? Festingeris ir Carlsmithas rašo.5 If -1. kuriuose pajuokiami advokatai (pavyzdžiui: „Kaip sužinoti.vieną dolerį. ką padarė.1 E „Pasakiau. rimentus." S1+0.5 © +1. Vieno eksperimento dalyviams reikėjo į magnetofono juostą įrašyti anekdotus. Gavusieji 20 dolerių turės pakankamą savo poelgio pateisinimą ir todėl turėtų patirti mažesnį diskomfortą. ar dosnesnį.5 PAVEIKSLAS Nepakankamas pateisinimas Disonanso teorija teigia. kai bu- nepakankamo pateisinimo efektas (insufficient justification effect) Disonanso sušvelninimas. Tai yra išankstinis 6 aprašytų skyriuje stulbinančių nuolaidumo ir konformistiškumo tyrimų pavyzdys. kad veiksmingesnis yra didesnis atlygis. apie kurį retai užsimenama. kad nuobodus eksperimentas yra įdomus. kad eksperimentas iš tiesų buvo įdomus? Gavę už tai tiek. jie patirs didesnį diskomfortą (disonansą) ir todėl bus labiau suinteresuoti patikėti tuo. •Yra dar vienas šio XX a.. Jūs ne tik sužinote. kad pasielgėme teisingai.* Daugybė vėliau atliktų eksperimentų patvirtino. 4. paprašo. mes patiriame disonansą. šeštajame dešimtmetyje atlikto eksperimento aspektas.") Šie skaitymai dažniau suformuodavo neigiamą požiūrį į advokatus tada. 0 dabar apie prognozę: kuriai sąlygai esant lengviausiai patikėtumėte savo mažu melu ir teigtumėte.5 paveiksle matome. kai žmonėms atrodydavo. kad kai savo veiksmų negalime pateisinti išoriniu atpildu ar prievarta. . Turėdami nepakankamai savo veiksmus pateisinančių aplinkybių.0 Kontrolinė (jokio melo) Jokio disonanso 20 dolerių Neryškus disonansas 1 doleris Ryškus disonansas i i 4. kad jie turi pasirinkimo laisvę ir gali numatyti savo veiksmų pasekmes. kad advokatas meluoja? Jo lūpos kruta. kad visi Stenfordo universiteto studentai neprieštaraudami grąžino pinigus. kuris sąžiningai paaiškina visą šį tyrimą. Festingeris ir Carlsmithas rėmėsi įžeidžiama prielaida: gavusieji vieną dolerį (kuris vargiai bus pakankamas pateisinimas melui) bus labiausiai linkę savo nuostatas derinti su veiksmais. kurĮ sušvelninti galime įtikėdami. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 173 +1. jei aplinkybės yra aiškios ir apibrėžtos.! ® i1? £2 a č o Sąlyga: Disonanso -0. bet iš jūsų dar paprašoma grąžinti 20 dolerių. 0 gal jis buvo savaip įdomus. Hm. Šaltinis: Duomenys iš: Festinger ir Carlsmith.20 dolerių užmokestį? Priešingai vyraujančiai nuomonei. Tačiau turėjau pakankamą priežastį 20 dolerių atlygį . kad buvote apgautas. kad rezultatai patvirtino šią intriguojančią prognozę. žmonės dažniausiai atitinkamai reaguoja į jų keliamus reikalavimus. Neturėjau pakankamo motyvo šitaip pasielgti. kad nuobodus eksperimentas yra įdomus. kiek buvo sumokėta kai kuriems dalyviams . kad atsakytumėte į klausimus apie šią savo patirtį sukiojant durų rankeną. jog jūs galiausiai vėl susitinkate su tyrėju. Įsivaizduokite." „Pasakiau. kai išorinio pateisinimo „nepakanka". 1959. ieškant vidinių poelgį pateisinančių priežasčių.. kad veiksmai labiausiai veikė nuostatas tada.4 s k y r i u s .

kad savo pasaulėžiūrą žmonės sieja su savo jausmais arba jau atliktais veiksmais. SOCIALINIS MĄSTYMAS vo galima ne priverstinai. kad jis būtų tvarkingas". Apsimetimas tampa įsitikinimu. nes noriu. Kai tėvas ar motina sako: „Sutvarkyk savo kambarį. 1994. kad nepakankamo pateisinimo principas veikia skiriant bausmes. teigiančią. už kuriuos mes jaučiamės bent iš dalies atsakingi. Jausdami atsakomybę už savo žodžius. 1994). pateisinantis užsitęsusią baimę. Tai ypač akivaizdžiai pasireiškia tada. Leonas Festingeris 1920-1989 Pjr J^T^ . Anksčiau pastebėjome. kai susiduriama su prieštaravimais arba jei manoma. . Kito eksperimento metu žmonės už niekingus 1. Kai rašinyje reikėjo įrodinėti ką nors tokio. o pačiam pasirinkti. nes kitaip aš tau nusuksiu sprandą". Atkreipkite dėmesį į tai.5 dolerio turėjo parašyti rašinį. kurie jaučiasi esą priversti tai daryti (Stukas ir kiti. žmonės patys pradeda labiau jais tikėti. Pagal šią teoriją Džonis turėtų sakyti: „Tvarkau savo kambarį.žinojimas.174 I dalis. Man atrodė. kad patys sutiko atlikti pasiūlytą visuomenei naudingą darbą. jei jiems bus tik lengvai pagrasinta ir to nepakaks paklusnumui pateisinti. būtinumą padidinti mokestį už mokslą . jei šito nepadarysiu". o ne: „Tvarkau savo kambarį todėl. bet ir į rases. kuo autoriai netikėjo . kad tėvai man sprandą nusuks. ką slepia teorija Leonas Festingeris apie disonanso sušvelninimą Po 1934 metų žemės drebėjimo Indijoje už nelaimės zonos ribų pasklido gandai.sakykime. kad svarbūs žmonės iš tiesų perskaitys parašytą rašinį (Leippe ir Eisenstadt. Džoni. Vaikams bus lengviau reikalavimą nežaisti su viliojančiu žaislu paversti įsitikinimu [kad negalima su juo žaisti]. Remiant kitai rasei palankią politiką.Džoniui nereikės ieškoti vidinio motyvo tai daryti. Kai studentai įsitikinę.per mažą atlygį gavę autoriai jautė šiek tiek didesnį palankumą tokiai politikai. jie lengviau apsisprendžia dalyvauti ir kitose savanoriškose akcijose nei tie. Ši idėja padėjo man sukurti disonanso sušvelninimo teoriją. skaityti ar ne (Hobden ir 01son. o tai. 1987). Taigi galioja principas: nuostatos kyla iš veiksmų. kaip pageidaujama. gali į gerą pusę pasikeisti jūsų požiūris ne tik į politiką. Leippe ir Elkin. kad pažintinio disonanso teorija pabrėžia ne santykinį atlygio ar bausmės už kiekvieną veiksmą efektyvumą. 1999). kad netrukus laukia dar didesnės nelaimės. kas inspiruoja elgtis taip. Rimtas pagrasinimas yra pakankamas pateisinimas. jog šie gandai gali būti „nerimo pateisinimas" .

Iš savo patirties. privalo būti teisinga. galbūt suvokėte. su kuo draugauti. kad skatinti ir padrąsinti reikia taip. Atlikdamas pirmą iš paskelbtų disonanso eksperimentų (1956) Jackas Brehmas paprašė Minesotos universiteto moterų įvertinti aštuonis gaminius. Vėliau. kad vieną iš jų jos gali pasiimti. priimančios sprendimus. kad dalyvavusieji lažybose per žirgų lenktynes kur kas optimistiškiau žiūrėjo į lažybų rezultatus nei tie. nepatogumu. iš pažiūros beveik nesiskiria nuo negavusio šio darbo. mokytojai ir tėvai turėtų skatinti tik tiek. tačiau tik tol. įgytos patariant. Disonanso teorija tvirtina. patrauklumas disonuoja su to. jog ir niekieno neverčiamas nebesugebi prisiversti" (p. kad atsisakėte erdvaus buto dėl ankšto. galbūt suvokėte. 1974 („Arklys ir jo berniukas") herojus pavergtas kalbantis arklys pastebi: „Blogiausia. jog kartais tarp dviejų galimybių būna labai nedidelis skirtumas. Priėmę svarbius sprendimus. Po to Brehmas parodė moterims du gaminius. radijo imtuvas ir plaukų džiovintuvas. Jei turėsime galvoje paprastus sprendimus. Jei nusprendėte gyventi ne studentų miestelyje. vos ne vos gavusio darbą. C. kuriuos jos įvertino labai panašiai. sprendimo virsmas įsitikinimu gali sukelti perdėtą savikliovą (Blanton ir kiti. Atrodo. triukšmingo bendrabučio. „Tai. moterys pirmenybę suteikė pasirinktam ir mažiau vertino atmestą daiktą. kai jau esam pasirinkę. kol pranešate savo sprendimą. „Kiekvieno apsisprendimo metu jūsų esmės. Lewis. ką nusprendžiau. ką pasirinkote. kurie dar tik ruošėsi dalyvauti. Tačiau ji taip pat atkreipia dėmesį.4 s k y r i u s . kad vadovai. S. centre įvyksta nestiprus pokytis. 2001). Kompetencija dėstytojo. paprastai sušvelniname disonansą. kokį darbą pasirinkti. ir pasakė. Jei nusprendėte gyventi studentų miestelyje. kad sprendimai sukelia disonansą. nes žmonės nėra linkę prievartinio poelgio paversti vidiniu įsitikinimu." C. kad šis sprendimas reiškia didesnį atstumą nuo studentų miestelio ir nuo draugų ir kad teks patiems gamintis valgį. kad pasitraukdamas nuo jo žmogus jau būna padaręs ryžtingą veiksmą ir atitinkamai jį išgyvenęs. ko atsisakėte. autoritarinis valdymas efektyvus būna tik valdžiai kontroliuojant. tokius kaip kaip skrudintuvas. Lewiso knygos The Horse and His Boy.į kokią aukštąją mokyklą stoti. žinau. kad tai sukeltų pageidaujamą elgesį. 1942 („Paprasčiausia krikščionybė") . kiek būtina pageidaujamam poelgiui sužadinti. žolė kitapus tvoros neatrodo žalesnė. Disonansas priėmus sprendimus Suvokiama pasirinkimo laisvė ir atsakomybė pabrėžiama turint omenyje tai. 193). kai ką nors įsipareigoję skausmingai suvokėte. Mere Christianity. Robertas Knoxas ir Jamesas Inksteris (1968) pastebėjo. Per tas kelias akimirkas eilėje prie lažybų langelio niekas nepasikeitė.mes dažnai atsiduriame tarp dviejų vienodai patrauklių alternatyvų. Susidūrę su svarbiu sprendimu . išaukštindami pasirinktą alternatyvą ir nuvertindami atmestą. S. iš naujo vertindamos tuos pačius aštuonis gaminius. paverčiantis ją truputį kitokia nei iki tol. kad pabuvęs vergu ir viską daręs per prievartą pastebi. kurį dėstytoją priimti į darbą. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 175 Pasak šios teorijos. kaip to. Galbūt prisimenate atvejį." Efektas gali pasireikšti labai greitai. . išskyrus tai.

Atvažiavus į bilietų kasą paaiškėja. jos atsiprašymą mes siejame su situacijos poveikiu. Tačiau Alison jau apsisprendusi.tarkime. 1749-1832 Sprendimai patys sukuria juos palaikančius pateisinimus. pradinis. o veikdami. arba į aplinkos poveikį. kaip galvotų kitas mus stebintis žmogus. kurie jai kelia džiaugsmą. teigianti. jei lėktuvo bilieto kaina neviršys 400 dolerių. p. Pagalvokime.176 I dalis. . kuo remdamiesi darome išvadas apie kitų žmonių nuostatas. kad bilietai pabrango iki 475 dolerių. kaip tėvai priverčia mažąją Siuzi pasakyti „atsiprašau". Dažnai šie pateisinimai būna pakankamai tvirti. teigia Robertas Cialdinis (1984. Kai Siuzi atsiprašo niekieno neverčiama. sprendimą atsiprašyti priskiriame pačiai Siuzi (žr. kad mes panašiai vertiname ir savo pačių elgesį. Mes stebime. Alison nusprendžia parvykti namo. 4.sprendimas dėl to nežlunga. Kaip ir prekiautojui automobiliais naudojant žemai paleisto kamuolio taktiką. tad Alison jį užsisako ir pradeda galvoti apie kitus kelionės privalumus. kurioms esant jis įvyko.6 pav. žmonėms. Kodėl veiksmai veikia nuostatas? 4. Kai mūsų nuostatos silpnos arba neapibrėžtos. o ne su asmeniniu mergaitės apgailestavimu. kad bilietas nėra brangesnis. 103). Paaiškėja. Savęs suvokimas Nors disonanso teorija inspiravo daugelį mokslinių tyrimų. mes stebime save lyg iš šalies. ir kai vienas iš jų pašalinamas ." Goethe. kad nebūdami tikri dėl savo nuostatų mes sprendžiame apie jas taip. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Geriausiai save galime pažinti ne mąstydami. 1972) daro prielaidą. Matydami.) Savęs suvokimo teorija (jos autorius Darylas Bernas. analizuodamas mūsų elgesį ir aplinkybes. ir paaiškiname jo elgesį atsižvelgdami arba į to žmogaus savybes bei nuostatas. Kitų asmenų nuo- savęs suvokimo teorija (self-perception theory) Teorija. jos analizuojamus reiškinius gali paaiškinti ir paprastesnė teorija. niekada nešauna į galvą. jei iš pat pradžių nebūtų priimtas sprendimas". kaip žmogus elgiasi konkrečioje situacijoje. „kad šių papildomų priežasčių galėjo apskritai nebūti.6 PAVEIKSLAS Nuostatos kyla iš poelgio Prisistatymas (įspūdžio valdymas) .

pabundu prieš aušrą ir nebegaliu užmigti. neatsisakančiais pagelbėti? Ar dėl šios priežasties „kojos tarpduryje" reiškinio eksperimentų dalyviai vėliau sutiko patenkinti didesnius prašymus? Iš tiesų taip. ji stengiasi jaustis laiminga. ir tai priverčia mus elgtis maloniai ir mandagiai. Kai mirė brolis Henry. prijungęs prie studentų veidų elektrodus . Laisvai pasirinktas veiksmas parodo. ar tvirti mano įsitikinimai. Jamesas puolė į gilią depresiją. Ar žmonės. galite skeptiškai vertinti savęs suvokimo reikšmę. bet įtikino save elgtis taip. pradeda save laikyti paslaugiais. Veiksmais galime sužadinti jausmus. dūsaukite. kai jų niekas nevaržo. Norite pasijusti ge- . kaip šį efektą patirti. kad sutiko atlikti nedidelį pageidavimą. Kai universitete turiu skaityti paskaitą. Visi mes esame tai patyrę. Psichologijos pionierius Williamas Jamesas pasiūlė panašiai aiškinti emocijas. Panašiai suvokiame ir savo nuostatas. tačiau staiga suskamba telefonas ar kas nors pasibeldžia į duris. išsiskiria adrenalinas ir moteris pabėga. tvirtina Jerry Burgeris ir Davidas Caldwellas (2003). šie teigė pajutę pyktį.. kai stebiu savo veiksmus. Sunku šypsotis ir tuo pat metu būti sudirgusiam. pastebi Williamas Jamesas (1890. The Diary of a Young Giri.. ačiū. 1984). „Galiu stebėti save bei savo veiksmus lygiai kaip ir pašalinis stebėtojas. suprantu. suvokiu savo nuostatas. Jis teigė. Tačiau eksperimentai. Kai girdžiu save kalbantį. Žinomi dainų autoriai Rodgersas ir Hammersteinas primena: kai ko nors bijome.„sutraukite šiuos raumenis". „Kaip sekasi?" „Puikiai. Būname suirzę. suvokę.4 s k y r i u s . gali būti pravartu „švilpauti linksmą melodiją"." Anne Frank. o karikatūros jiems atrodė juokingesnės. kaip jie elgiasi. liūdnu balsu. 1998). E L G E S Y S IR NUOSTATOS 177 statas atpažįstame atidžiai stebėdami. „suraukite antakius" . malonus elgesys gali iš esmės juos pakeisti. Poelgis gali keisti savojo Aš sampratą. Kai liovęsi skaityti šį skyrių pakilsite nuo knygos. atsakinėkite tyliu." Jei mūsų jausmai nėra intensyvūs. Įdomiau išbandyti kitą Lairdo atradimą: priversti šypsotis žmonės jautėsi esą laimingesni. Kai Mis Pasaulis pasirodo šypsodamasi. kokie mes esame. Tai ypač būdinga tada. Vadinasi. kai savo elgesio negaliu taip paprastai motyvuoti išoriniais suvaržymais. kad laimės būsena ilgiau trunka (Schnall ir Laird. Žiūrėdami į savo veido išraiškas veidrodyje efektyviau suvokiame save (Kleinke ir kiti. pavaikščiokite mažais žingsneliais vilkdami kojas ir nudelbę akis. 463). siūlo būdą. neblogai. „Sėdėkite visą dieną apatiška poza. 1947 („Dienoraštis") Raiškos būdai ir nuostatos Jūs. O kaip tau?" „Na. baimę moteris patiria matydama. Kai Jamesas Lairdas (1974. Tai puikiausias būdas pasijusti prislėgtiems. Paskatinti nutaisyti laimingą (o ne piktą ar liūdną) veidą žmonės gali prisiminti daugiau džiugių akimirkų arba pastebėti. Netrukus jis tai galėjo daryti iš tikrųjų. moteris miške susiduria su riaumojančiu lokiu.privertė juos raukytis. Iš baimės padažnėja jos pulsas. kaip iš pradžių ir aš. ir jūsų melancholija užsitęs". Tarkime. lyg gyvenimą būtų galima valdyti. 2003). kurių metu tiriamas veido išraiškos poveikis. galimas daiktas. Netgi eisena gali turėti įtakos savijautai. Todėl darau išvadą. kad suvokti savo emocijas mums padeda savistaba. kad tikriausiai jaudinuosi.

Jei. kad pozityvios mintys sutampa su linkčiojimu galva ir nedera su jos purtymu.178 I dalis. kodėl smagu būti tarp laimingų žmonių ir slogu tarp prislėgtų (14 skyrius). kurie linkčiojo galva. Įdomaus eksperimento metu Gary Wellsas ir Richardas Petty paprašė Albertos universiteto studentų „patikrinti ausines" klausantis radijo laidos linksint ar nepritariamai purtant galvą. kaip teigia ne tik Freudas. mūsų emocijos sušvelnėja. klausydamiesi jų balso. tai skausminga veido išraiška turėtų veikti raminamai (Cacioppo ir kiti. Kas buvo palankiausi laidos atžvilgiu? Tie. kaip šabloniški veiksmai sukelia šablonišką mąstymą. tai gal imituodami kitų žmonių veido išraišką geriau suprastume. nereikia nė stengtis. Be to. Šitaip elgdamiesi geriau suvokiame. Vieniems stebėtojams buvo liepta pamačius šoko reakciją nutaisyti skausmingą veido išraišką. kai jie laiko pieštuką sukandę dantimis (įsijungia šypseną sukeliantys raumenys). o šis reiškinys padeda suprasti. ką šie žmonės jaučia. ką jaučia kiti žmonės. Antra vertus. Veido išraiška taip pat turi įtakos mūsų nuostatoms. kūno laikyseną ir balso toną. išreikšdami emociją mes galime jos atsikratyti." Charles Darwin. kaip stebimas žmogus patiria elektros šoką. mėgdžiokime jų veido išraiškas. SOCIALINIS MĄSTYMAS Pasak vokiečių psichologo Fritzo Stracko ir jo bendradarbių (1988). smarkiau prakaitavo. kiek įmanoma slopinant visus išorinius ženklus. 1887 („Žmonių ir gyvūnų emocijų raiška") riau? Minutėlę pavaikščiokite plačiais žingsniais. Imituodami kito žmogaus emocijas. kūno laikyseną. Mes sinchronizuojame savo judesius. 1992). Jei veido išraiška veikia jausmus. Kodėl? Wellsas ir Petty spėja. tai skatina „užsikrėsti emocijomis". patiriantį elektros šoką. Jie paprašė Dartmuto koledžo studentų stebėti žmogų. „Laisva emocijos raiška išoriniais ženklais ją suintensyvina. stebėtojai labiau į jas įsijausdavo. kurie nesistengė dirbtinai keisti savo veido išraiškos. The Expression of the Emotions in Man and Animals. palyginti su tais. 1991). Išbandykite tai patys ko nors klausydamiesi: ar jaučiatės labiau pritariąs linksėdamas galva. Stebėdami kitų žmonių veidus. Vieno eksperimento metu . Iš tiesų. o ne tada. ar purtydamas? Kolono universitete Thomas Mussweileris (2006) panašiai atrado. ką jie jaučia? Katherinos Burns Vaughan ir Johno Lanzettos (1981) atlikto eksperimento išvados leidžia teigti. žmonėms karikatūros atrodo juokingesnės. o jų pulsas padažnėdavo. kai pieštukas yra suspaustas tarp lūpų (dirba su šypsena nesuderinami raumenys). natūraliai ir nesąmoningai akimirksniu mėgdžiojame juos (Hatfield ir kiti. skausmingą grimasą nutaisę studentai pamatę. mojuodami rankomis ir žiūrėdami į priekį. Išvada: kad pajustume. kad suprastume. Tiesą pasakius.

kai manytumėte. paperkant žmones.4 s k y r i u s . liguistą). Kito eksperimento dalyvių buvo paprašyta vaikščioti lėtai. Taip silpninamas jų įsitikinimas. Nutukusius žmones imitavusieji (labiau negu kontrolinės grupės dalyviai) aprašytą žmogų apibūdino kaip turintį nutukusiems žmonėms būdingų bruožų (draugišką. ką jau ir taip daro. Galbūt panašias išvadas darome ir stebėdami save. Savęs suvokimo teorija žengia dar vieną žingsnį. kaip šie du savanoriai. taip pat Annos Boggiano ir jos kolegų (1985. pritvirtino svarmenis prie riešų ir kulkšnių ir paprašė oriai pavaikščioti. kad nepamatuotas atpildas kartais turi paslėptą kainą. nes už tokį siūlymą gavo 20 dolerių. šis pareiškimas atrodys ne toks nuoširdus. . atsiradusį prieštaravimą sušvelniname vidiniu jo pateisinimu. Po to jie turėjo papasakoti įspūdžius apie žmogų. Šie dalyviai aprašytą asmenį apibūdino vyresniems žmonėms būdingais stereotipiniais bruožais. 1987) Kolorado universitete atlikti eksperimentai įrodė. Per didelis pateisinimas ir vidinė motyvacija Prisiminkime nepakankamo pateisinimo efektą . 1997) Ročesterio universitete ir Marko Lepperio bei Davido Greene (1979) Stenfordo universitete. Įsivaizduokite. kaip kažkas „išmintingai" siūlo padidinti mokestį už mokslą. kaip vaikšto pagyvenę žmonės. kad šis žmogus pasakė savo nuomonę ne už atlygį.mažiausias paskatinimas. kad jie tai daro dėl malonumo. kad per didelio pateisinimo efektas egzistuoja. Žinoma. Pradėkite mokėti žmonėms per didelio pateisinimo efektas (overjustification effect) Vidinės motyvacijos slopinimas. perskaitę aprašymą apie jį. jaučia didesnį tarpusavio ryšį. Pažintinio disonanso teorija siūlo štai tokią šio reiškinio interpretaciją: kai išorinių paskatų nepakanka poelgiui pateisinti. nei tuo atveju. Atlyginant žmonėms už tai. Edwardo Deci bei Richardo Ryano (1991. o ne savaime patraukliais. kad jie darytų tai. galima įpratinti juos šį darbą susieti su atlygiu. dažniausiai būna paveikiausias siekiant. nerangų. nufilmuoti Franko Bemieri ir jo bendradarbių (1994) tyrimo metu. kad girdite. tada jie savo veiksmus gali laikyti išoriškai kontroliuojamais. ši teorija teigia. jis aprengė dalyvius gelbėjimo liemenėmis. kad jiems ši veikla patiktų ir kad jie ją tęstų. Savęs suvokimo teorija interpretuoja kitaip: aiškindami savo poelgį žmonės atkreipia dėmesį į tuometines sąlygas. Sutariantys žmonės. ką jie ir taip mėgsta daryti. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 179 Natūralus mėgdžiojimas ir emocijų „infekcija". kaip vaikšto nutukę žmonės. Priešingai nuomonei. Veiksmas daro įtaką mąstymui. kuris paskatina kažką padaryti. jog atpildas visada sustiprina motyvaciją.

Vaikai vėl sugrįžo šūkaudami. sumažina malonios užduoties patrauklumą (Rosenfeld ir kiti. o senukas vėl jiems sumokėjo. Kitą dieną vaikai sugužėjo prie senio namų ir žaidė aistringiau nei bet kada.. puikiai atskleidžianti per didelio pateisinimo efekto raidą. ką jis ir taip su džiaugsmu daro (sakykime. todėl vieną dieną jis pasikvietė berniukus prie savo durų ir pasakė. įsimylėjusi medkirtį ir vėliau sužinojusi. Atpildas. Jie aiškino. žaisti su gražiais spalvotais žymekliais). Vyriškis jiems sumokėjo ir pažadėjo atlyginti ir kitą dieną.7 PAVEIKSLAS Vidinė ir išorinė motyvacija Kai žmonės be atpildo arba neverčiami daro tai. Sansone. 1986). jei jie sugrįš ir rytoj. nes tas man patinka." Išorinė motyvacija už žaidimą menant mįsles ar sprendžiant kryžiažodžius. Per didelio pateisinimo efektas pasireiškia tada. Jis pažadėjo kiekvienam duoti po 50 centų. nes man moka. „Bet gal galėtumėte rytoj ateiti žaisti už 10 centų?" Nusivylę berniukai pasakė senukui. gyveno vienišas senas žmogus. kad nebesugrįš. Jokio išorinio atpildo Savęs suvokimas: „Darau tai. 2003). 1999. tačiau šį kartą tik po 25 centus." Vidinė motyvacija Išorinis atpildas (pvz. Kitą dieną vaikai gavo tik po 15 centų. nes žmonės vis tiek savo veiksmus gali motyvuoti asmeniniu suinteresuotumu (Bradley ir Mannell. kuriuo siekiama kontroliuoti ir įtikinti.180 I dalis. jis iš tiesų gali sustiprinti mūsų vidinę motyvaciją. kad būtent tai yra pastangų priežastis („Dariau dėl pinigų"). doleriais) Savęs suvokimas: „ D i j ^ K tai. Pažadėkite vaikui atlyginti už tai. SOCIALINIS MĄSTYMAS 4. kad ta veikla jiems gerai sekasi) ir stiprina vidinę motyvaciją. Tang ir Hali. Triukšmas jį erzino. ir jo žaidimą paversite darbu (žr. Teisingas skatinimas taip pat gali skatinti kūrybingumą (Eisenberger k kiti. 1994). kai kas nors iš anksto pasiūlo nebūtiną atpildą. nelaukiamas atpildas nesumenkina vidinio intereso. kad taip tenkina savo pomėgį. kas jiems patinka.). kad jo menki ištekliai išseko. kad tai princas. ir jie pradeda savo veiksmus sieti su šiuo skatinimu. kad už 10 centų ištisą popietę žaisti prie jo namų neapsimoka. kad jam labai patinka linksmi vaikų balsai. ir ilgainiui jie tuo užsiiminės rečiau nei tie. jie supranta.7 pav. akivaizdžiai siekdamas kontroliuoti elgseną. ir senukas paaiškino. Vienoje gatvėje. 4. kurie žaidžia negaudmi užmokesčio. Svarbu. .) Ir jei pagyrimas už gerą darbą padeda jaustis kompetentingesniais ir sėkmingesniais. kurioje kiekvieną popietę triukšmingai žaisdavo vaikai. Išorinis atpildas sumenkina vidinę motyvaciją. Yra tokia pasaka. 2001. Pasak savęs suvokimo teorijos. 1980. kokia atpildo rekšmė: atpildas ir pagyrimas informuoja žmones apie jų pasiekimus (kai žmonės ima galvoti. 1984. (Kaip ir pasakos herojė.

kol bibliotekoje nepradėjo veikti skaitytojų klubas. kad pastarieji du paaiškinimai prieštarauja vienas kitam. panašiai kaip stebėdami kitus žmones sprendžiame apie jų nuostatas. kodėl tikslius fizikos dėsnius galima išreikšti tokia gausybe būdų" (p. Tai byloja apie žmogiškojo veiksnio įtaką mokslinėms teorijoms (žr. „nuostatos kyla iš veiksmų". Jonas gali pirmą kartą nenorėti eiti pas žmones siūlyti prekių. Darylas Bernas (1972). 1980). galima nuspėti vadovaujantis keletu teorijų. savęs suvokimo teoretikas. kurie per tris mėnesius perskaitys 10 knygų. kodėl elgesys natūraliai paveikia nuostatas: 1) disonanso teorijos prielaida. Moksle nėra neįprasta. Fizikas Richardas Feynmanas (1967) stebėjosi. galbūt sustiprinsime jų pasitenkinimą bei susidomėjimą konkrečiu dalyku. ir skatina. kurios nėra savaime patrauklios? Marijai pirmosios fortepijono pamokos gali baigtis nusivylimu.vaikų noras mokytis gali sumažėti (Deci ir Ryan. nes tu esi įžvalgi ir puikiai moki bendrauti su žmonėmis". kaip pageidaujama (Boggiano ir Ruble. 1 skyrių). Mano jaunesnysis sūnus per savaitę mikliai „prarydavo" 6-8 knygas. Kaip skirtingi keliai gali atvesti į tą patį tašką. Daugeliu atvejų abu jie leidžia tikėtis tokių pat prognozių. ką pastebėjome. Kuris iš jų teisingas? Neginčijamų argumentų surasti sunku. ir 2) savęs suvokimo teorijos prielaida. 1985. nei savęs suvokimo teorija. teigia. Susipažinome ir su dviem paaiškinimais. kai mokytojai nurodinėja. taip ir skirtingos prielaidos gali atvesti prie . Atrodytų. kaip reikia elgtis. kad tau taip sekėsi lankantis pas klientus. Tokiais atvejais tėvai. kad „viena iš nuostabių gamtos savybių" yra „gausybė puikių galimybių" ją apibūdinti: „Nesuprantu. Workman ir Williams. žinai. Kai pateisinamų aplinkybių būna per daug taip nutinka. Po trijų savaičių sūnus per savaitinius vizitus į biblioteką pradėjo imti tik vieną arba dvi knygas. kad mes stebime savo elgesį ir darome logiškai pagrįstas išvadas apie savo nuostatas. Kai žmogus paklūsta. kad abi šios teorijos daro užuominą į lojalumo bei estetikos klausimus. 1991). pavyzdžiui. kad galėtų kontroliuoti . pažadėjęs vakarėlį tiems. 53-55). ir kiekvieną iš jų mes galime pakoreguoti." Teorijų palyginimas Susipažinome su vienu paaiškinimu. 1975). tereikia perskaityti 10 knygų. E L G E S Y S IR N U O S T A T O S 181 Tad kaip galime ugdyti žmonių pasitenkinimą užduotimis. jam reikia pasiūlyti vidinį šio poelgio motyvą: „Manęs nestebina. Tomas gali nejausti vidinio potraukio tiksliesiems mokslams. kad savo poelgį pateisiname siekdami sumažinti vidinį diskomfortą. Gamtai negalioja nei disonanso.4 s k y r i u s . Abi teorijjos yra žmogaus fantazijos vaisius . 1985. skatinančias elgtis taip. kad jis apimtų daugumą čia aptartų išvadų (Greenwald. mokytojai ar vadovai turėtų taikyti atitinkamas priemones. kodėl elgesys turėtų paveikti nuostatas (prisistatymo teorija). kad kurį nors principą.kūrybiški bandymai supaprastinti ir paaiškinti tai. Kodėl? „Nes. Jei mokiniams suteiksime pakankamą motyvą atlikti užduotį ir girdami padėsime jiems jaustis išmanančiais.

jei kas nors jus išgirs ir patikės. kuris jums patinka. teigianti. Viename iš savo eksperimentų Steele ir jo kolegos paprašė Vašingtono universiteto studentų parašyti esė. gali išduoti sustiprėjęs prakaitavimas ir padažnėjęs pulsas (Cacioppo ir Petty. ir kad b) jie tai gali kompensuoti sutvirtindami kitą savojo Aš aspektą. jei poelgis sukelia nepageidautinas pasekmes. 1990). efektas išnyksta. Croyle ir Cooper. Jis bus kur kas didesnis. kol neišgirdau. kai mūsų veiksmai ir nuostatos tarpusavyje nedera. pasiūlome atkurti savivertę. Ar tariamai disonansą išprovokuojančios aplinkybės (pavyzdžiui. Jie verčia mus jaustis kvailai.182 I dalis. kai žmonėms. Kai alkoholis sumažina disonanso sukeltą nepasitenkinimą. žmonės (ypač tie. tai tik sustiprina mūsų tikėjimą šiuo principu. jei neigiamas poveikis bus nepataisomas. jei jūsų žodžius lydės nemalonūs rezultatai . Tie. kad a) žmonės. 1983. Jei vienoje srityje iškyla grėsmė žmonių savivaizdžiui. arba savo poelgiais pagerindami situaciją kurioje nors kitoje srityje. Jis virsta įtikinamu ne tik dėl patvirtinančių duomenų. atlikusiems jų norų neatitinkančius veiksmus. jei jausitės atsakingas už šias pasekmes . Kad tai įvyko. kad atsirastų nuostatų. Kaip manote. ką pasakiau?" [Forster. 1976]). Tačiau ar būtina vidinė įtampa tam. kad kuri nors teorija yra geresnė? Vienas svarbus aspektas akivaizdžiai patvirtina disonanso teoriją. nes sutikote jį padaryti arba galėjote numatyti jo pasekmes . kaip poelgio padarinio. negalite lengvai ignoruoti šio veiksmo. jei nukentės žmogus. už kurias žmogus jaučiasi atsakingas (Cooper. efektas? Steele ir jo kolegos (1981) mano. teigia Claude Steele (1988) savęs įtvirtinimo teorija. kas nutinka. kad disonansas apibrėžiamas kaip sužadinta nemalonios įtampos būsena. kurie atėjo į eksperimentus turėdami tvirtą savojo Aš sampratą) jautė kur kas mažesnį poreikį teisintis (Steele ir kiti. kad paremtas daugiau nei viena teorija. 1999). kuo netikite. kad taip. kaip poelgio padarinio. Jei niekam negirdint pasakote tai. SOCIALINIS MĄSTYMAS to paties principo.tarkim. 1986. Disonansas kaip sužadinimas Ar galime teigti. ypač jei kyla grėsmė savivertės ir orumo jausmui. pavyzdžiui. Kad sumažintume šią įtampą. taip pat rečiau teisina save (Holland ir kiti. 1993). Jie kelia grėsmę jausmui. dažnai patiria grėsmę savo įvaizdžiui. prieštaraujančius mūsų nuostatoms) iš tiesų veikia nemaloniai? Be abejo. gerais darbais? Kelių eksperimentų metu Steele pastebėjo. 2002). sakantis: „Iš kur man žinoti. Kad ir kaip būtų. Losch ir Cacioppo. priimant sprendimus ar atliekant veiksmus. Savęs suvokimo teorija nieko nesako apie įtampą. jie tai kompensuoja arba iš naujo sutelkdami dėmesį. nepageidautinai elgdamiesi. ką galvoju. Ši teorija tik daro prielaidą. . nuostatų. kurių savivertė stipriai išreikšta ir tvirta. Prisiminkime. mes savo elgesį bei aplinkybes laikome nuostatų supratimo raktu (kaip žmogus. Tad disonansas iš tiesų kelia įtampą. bet ir todėl. Kodėl laisva valia sakant ar darant nepageidautinus dalykus kyla toks susierzinimas? Todėl. disonansas bus minimalus. kad tokie veiksmai trikdo. mes turėtume keisti savo nuostatas. kad kai savasis Aš buvo atkurtas.kils nemalonus prieštaravimas. kuriame savęs įtvirtinimo teorija (self-affirmation theory) Teorija. Be to. kuri atsiranda. kad esame patikimi ir geri. kad kai mūsų nuostatos apskritai yra netvirtos. Tad pateisindami savo veiksmus ar sprendimus mes save įtvirtiname: apsaugome ir palaikome savo dorumo bei vertės pojūtį.

kad disonanso teorija sėkmingai paaiškina procesus. • Faktai patvirtina abiejų teorijų teiginius ir perša išvadą kad kiekviena jų apibūdina tai. viešai reikšdami savo nuostatas. sutampančią ar beveik sutampančią su jų nuomone. esant tam tikroms sąlygoms. Yra pakankamai įrodymų. nuostatų pokyčio nepanaikina (Fazio ir kiti. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 183 būtų palankiai atsiliepiama apie mokesčio už mokslą padidinimą. o kad ją sumažintume. neturėtų kilti didelė įtampa. jog jos sutampa su veiksmais. kurios paprastai sumažina nepasitenkinimą. Roese ir Olson. pavyzdžiui. Viena iš įdomesnių savęs suvokimo teorijos išvadų yra „per didelio pateisinimo efektas": atlyginant žmonėms už jų mėgstamą veiklą galima paversti malonumą nuobodžiu darbu (jei šis atlyginimas skatina šią veiklą sieti su atlygiu). O kaip tada. žmonės tėra provokuojami šypsotis arba susiraukti. 1979). kad atrodytų. Čia taip pat neturėtų būti jokio disonanso. Kai mūsų nuostatos dar nėra apibrėžtos. todėl pasielgus prieš savo nuostatas tenka save įtikinėti. juo labiau jaučiamės už juos atsakingi ir juo didesnis disonansas bei nuostatų kaita kyla. kad nuostatos iš tiesų keičiasi. . kurią patiriame. nuostatas pakoreguoja taip. paprasčiausiai stebime savo poelgius bei aplinkybes.4 s k y r i u s . 1994). t Dvi teorijos teigia. kurios lems vėlesnę mūsų elgseną (Fazio. Prisistatymo teorija teigia. kuris buvo pateiktas kaip alaus ir degtinės degustavimo eksperimento dalis. kad ir po 40 metų nuo pažintinio disonanso teorijos paskelbimo ji tebėra tokia pat stipri ir įdomi. „Nuostabu. kad žmonės. Visais šiais atvejais savęs suvokimo teorija yra parengusi atsakymus. Pagal disonanso teoriją nuostatos keičiasi dėl įtampos. kai mūsų poelgiai arba svarbūs sprendimai prieštarauja nuostatoms. 1977. Veikdami bei mąstydami mes susikuriame lankstesnes nuostatas. kad juo mažiau pateisiname savo nepageidautinus veiksmus išorinėmis aplinkybėmis. Kad šią įtampą sumažintume. kai sau neprieštaraujama Disonansas sukelia nepasitenkinimą. formavimosi procesą. Kai žmonės gina poziciją. kuriuos sukelia aiškiai apibrėžtų nuostatų neatitinkantys veiksmai: mes jaučiame įtampą. pradedame atitinkamai koreguoti nuostatas.kai. ką patinka daryti. 1987. pakoreguoja jas derindamiesi prie klausytojų. kad veiksmai atitinkamai keičia nuostatas. kad sudarytų gerą įspūdį. kad žmonės. Taip disonanso teorija aiškina nuostatų kaitą. Studentai sumažino dėl to kilusį disonansą švelnindami savo nusistatymą prieš mokestį už mokslą . Disonanso teorija. t Savęs suvokimo teorija daro prielaidą kai kai nuostatos silpnos. teigia. Disonanso teorija taip pat negali paaiškinti per didelio pateisinimo efekto. be to. kai veiksmas neprieštarauja jokiai nuostatai . Brehm (1999) APIBENDRINIMAS Kodėl elgesys veikia nuostatas? • Trys konkuruojančios teorijos aiškina. savęs suvokimo teorija atskleidžia jų. ieškome vidinių pateisinančių motyvų. nes jei sumokama už tai. ir atitinkamai vertiname nuostatas." Socialinės psichologijos Savęs suvokimas. kuriomis jie vyksta. kas vyksta. ypač tikrinantys savo elgesį. procedūros. kodėl mūsų veiksmai daro poveik[ nuostatoms. ekspertas Jack W. atrodo. Trumpai tariant. Tačiau ši teorija taip pat įrodo. Tačiau disonanso teorija negali paaiškinti visų faktų.kol po nemalonių rašinių jie neišgėrė alkoholio.

Jei nenorite ko nors paversti įpročiu. Kad atsikratytumėte įpročio. nedarykite to. Epiktetas.tačiau vėliau pastebėsite. pakeiskite jį kita veikla. taip pat gali skatinti ir mąstyti. darykite tai.184 I dalis.tai didysis principas. pasitelkus teorijos siūlomas prielaidas ir priverčiant juos aktyviai klausyti bei skaityti. What is an Emotion? 1884 („Kas yra emocijos?") Nuostatų. kad rašytumėte. pasirinkite tezę ir pradėkite j ą detaliai aiškinti . kurio mokytojas privalo niekada nepamiršti". jog neprivalau visada pateikti galutinę išvadą. iš j ū s ų vis tiek reikalaujama. kai sumanymai ir vaizduotė nekelia pasitikėjimo: Jei esate per daug kuklūs vertindami save arba pernelyg abejingi savo skaitytojui. susiduriame su priešingais požiūriais verčiančiais mus išnagrinėti argumentus. Rašydami rašinį ar atlikdami vaidmenis. . „Jei norime nugalėti nemalonius emocinius išgyvenimus. kaip užvaldo visus profesionalius rašytojus (p. kad veiksmas teikia energijos ir patarė pradedantiems rašytojams dirbti net ir tada. nei stebuklingas. Jacąues Barzunas (1975) suvokė... nereikia laukti nei nušvitimo. leidžia daryti svarbią gyvenimišką išvadą: jei norime reikšmingai save pakeisti. kad norite priversti ką nors sutikti su j ū s ų nuomone. kad nuostatos kyla iš veiksmų.. 173-174).pradėti rašyti straipsnį. Iš pradžių tai pareikalaus nedidelių pastangų . į kuriuos kitu atveju neatkreiptume dėmesio. Geriau skatinti studentus mąstyti. kad j ū s ų pretenzingumas tirpsta. priešingus polinkius. SOCIALINIS MĄSTYMAS Post scriptum: kaip elgesiu pakeisti save Jei norite ką nors paversti įpročiu. kurios skatintų kitokius. Prisiverskite patikėti. o j o vietą užima susidomėjimas. fenomenas nėra nei nelogiškas. kaip veiksmų padarinio. Tema j u s užvaldys. Prieš šimtą metų tokią pat išvadą padarė filosofas ir psichologas Williamas Jamesas (1899): „Be reakcijos nebus suvokimo. Taip pat ir informaciją geriausiai atsimename tada. aplankyti žmogų . be tinkamos išraiškos nebus įspūdžio . privalome. graikų filosofas stoikas Šiame skyriuje aprašytas principas. kuriuos norime puoselėti. nei įkvėpimo. šaltakraujiškai išanalizuoti priežastis. Todėl būdamas dėstytojas ir autorius turiu sau priminti. kol jų neįvardijau". Štai ką man parašė vienas studentas: „Aš iš tiesų nesupratau savo įsitikinimų tol.tik formulavimo ." VVilliam James. kas mus skatina veikti. kai esame ją išdėstę savo žodžiais.. kitaip tariant. Kartais reikia tiesiog veikti . Rašant šias pastabas toks įspūdis stiprėja.nors mums ir nesinori to daryti. paskambinti telefonu. Tai.

.

Dabar paanalizuokime išorinius reiškinius . lengviau atsispirti nepageidaujamoms manipuliacijoms.Socialinė įtaka Iki šiol daugiausia nagrinėjome vidinius reiškinius . ypač kultūros įtaką (5 skyrius). . Šioje dalyje atskleisime tas subtilias jėgas. būti išmintingesni ir patys „tampyti savo virveles". įtikinėjimo principus (7 skyrius). Todėl nuo 5 iki 8 skyriaus kalbėsime apie pagrindinę socialinės psichologijos problemą . dalyvavimo grupės gyvenime pasekmes (8 skyrius) ir bendrą visų šių veiksnių reikšmę kasdienėse situacijose.kaip bendraujame ir veikiame vieni kitus. kuriomis socialinis pasaulis mus valdo. Kokios yra tos nematomos socialinės jėgos. kurios mus traukia ir stumia? Ar jos galingos? Socialinės įtakos tyrimai apšviečia tas nematomas virveles.socialinės įtakos galią.kaip mes vienas apie kitą galvojame. socialinio konformizmo poveikį (6 skyrius). Atsižvelgdami į šiuos įtakos veiksnius galėsime geriau suprasti žmonių nuotaikas ir elgesį.

kultūra ir lytis Kokią įtaką mums daro žmogiškoji prigimtis ir kultūrinė įvairovė? Genai. Praeivių prasilenkimas Rytuose ir Vakaruose Kaip paaiškinti lyčių panašumus ir skirtumus? Savarankiškumas versus poreikis būti susijusiam Socialinis dominavimas Agresija Seksualumas Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natūralus? Lytis ir poros pasirinkimo prioritetai Mintys apie evoliucinę psichologiją Atkreipkime dėmesį. Alice Eagly apie lyčių panašumus ir skirtumus Situacijos galia ir žmogus Post scriptum: ar turėtume laikyti save socialinio pasaulio produktais. Evoliucijos mokslas ir religija Lytis ir hormonai Kultūra ir lytis: kultūros diktatas? Skirtingi lyčių vaidmenys skirtingose kultūrose Lyčių vaidmenų pokyčiai bėgant laikui Bendraamžių perduodama kultūra Kokią išvadą galime padaryti apie genus. kultūrą ir lytį? Biologija ir kultūra Ką slepia moksliniai tyrimai.Genai. evoliucija ir elgsena Kultūra ir elgsena Atkreipkime dėmėsi Kultūrinis gyvūnas Mokslinių tyrimų išvada. ar architektais? .

jautrią ir besirūpinančią savo šeima. ir kultūrinis. Pirmasis stebėjimo objektas . pabrėžiantis žmonių giminystę. The Analects („Analektai") itos civilizacijos. šiandien aktualūs ir jų kolegoms Žemėje: kuo mes. žmonės. Jų tyrimo planas buvo stebėti du atsitiktinai pasirinktus žmones. Ir pasižiūrėkime. nes norėjo patirti „Kalifornijos gyvenimo būdą".japonė Tomoko .gyvena kartu su vyru ir dviem vaikais Japonijos kaime visai netoli nuo abiejų sutuoktinių tėvų namų. panagrinėkime žmonijos evoliucijos ir kultūros ištakas. ištikima žmona ir rūpestinga motina. kovingas aštrialiežuvis Los Andželo advokatas. pasitikintį savimi. stebėdami šią mažą dviejų skirtingų lyčių bei kultūrų žmonių imtį? Ar jie nebandys daryti prielaidų. tampame skirtingi. mokslininkai. esančios už kelių šviesmečių nuo mūsų. kaip išsireiškė istorikas Arthuras Schlesingeris (1991). priimantis kultūros programinę įrangą. Beveik visi sutinka. akcentuojantis jų įvairovę. Antrasis stebėjimo objektas .Janas. malonią. kaip tai gali padėti suprasti lyčių panašumus bei skirtumus.„Gimstame vienodi. . Ar esame pajėgūs išmokti priimti kultūrinių skirtumų draskomo pasaulio įvairovę. kad galime. „pavojinga mūsų laikų problema". skiriamės? Kuo esame panašūs? Šie svarbiausi socialinę įvairovę atspindintys klausimai tapo. vertinti savo kultūrinį tapatumą ir pripažinti žmogiškojo panašumo laipsnį? Esu įsitikinęs. iškilę mokslininkams iš kitos civilizacijos. pagarbią. kad šie du žmonės atsovauja skirtingiems porūšiams? O gal juos nustebins po išoriniais skirtumais slypintys panašumai? Klausimai. K Kokią įtaką mums daro žmogiškoji prigimtis ir kultūrinė įvairovė? Šiuolaikiniame mąstyme dominuoja du požiūrio į žmogiškuosius panašumus bei skirtumus aspektai: evoliucinis. kad yra gera duktė. kurios yra tarsi kietasis diskas. Draugai jį apibūdina kaip turintį savo nuomonę. Kokias išvadas apie žmogiškąją prigimtį gali padaryti svetimos civilizacijos mokslininkai. Draugai ją apibūdina kaip mandagią. Janas turėjo meilės nuotykį ir išsiskyrė. užaugęs Nešvilyje. artėdami prie Žemės pajuto kylant jaudulį. linkusį konkuruoti ir šiek tiek dominuoti. kad reikalingi abu: mūsų genai formuoja prisitaikančias smegenis." Konfucijus. dabar sėkmingai gyvena su antrąja žmona. Kad pamatytume. kuriems patikėta ištirti homo sapiens. kodėl. Tomoko didžiuojasi. tačiau persikėlęs į Amerikos Vakarus.

baudžia už įžeidimus ir gedi mirus vaikui. Žvelgiant giliau.Harvardo psichologas Stevenas Pinkeris vadina tai „apsauga nuo tropikų saulės" (2002). ir Tomoko labiau patinka saldus nei rūgštus skonis. kurie liko Afrikoje. vertinant antropologiškai. Jie už gera moka geru. Dėl klimato kaitos ir galimybių apsirūpinti maistu šie ankstyvieji humanoidai per Afriką migravo į Aziją. Iš tiesų buvome afrikiečiai taip neseniai. padedamas išmintingų senolių. gebančią sintetinti vitaminą D esant mažesniam saulės šviesos kiekiui. prisitaiko ir pripažįsta socialinio statuso skirtumus. atvykę iš kitos civilizacijos. dainuojančius ir besimeldžiančius. Kadangi jie yra vienos didelės šeimos su bendrais protėviais nariai. Jie ir jų giminaičiai visame pasaulyje žino. ką reiškia suraukti antakiai ar šypsena. tai panaši ne tik jų biologija. jie reaguoja atsargiai arba neigiamai. kur beužsukę surastų žmones besilinksminančius ir šokančius. tyrinėtų mūsų genus. nugali blogį nuostabios moters ar išgąsdintų vaikų džiaugsmui. yra palyginti neseni ir paviršutiniški. tų. Tie. jie abu optinį spektrą skaido į panašias spalvas. Kiekvienas iš jų suvokia pasaulį. Janas ir Tomoko .nuo graikų tragedijų. bet ir elgsena. kad maždaug prieš 100 000 metų visi gyvenome Afrikoje (Shipman.yra socialinės būtybės. 2000) nustatė kelis šimtus tokių universalių elgsenos ir kalbos modelių. jaučia troškulį ir išmoksta gimtąją kalbą. 2006). evoliucija ir elgsena Universalūs poelgiai. Visur ir visada šeimos dramos .netgi . Ir Janui. naudodamasis vienodais įgimtais mechanizmais.pasižymi panašiu siužetu (Dutton. kad „nepakako laiko sukaupti daug naujų genų variantų". apibrėžiantys žmogiškąją prigimtį. Tas pat būdinga ir nuotykių istorijoms. 2003). Galime sakyti „mano protėviai kilę iš Airijos" ar „mano šaknys . kyla iš mūsų biologinio panašumo. o subrendę išmoko palankumo savo grupei. Prisitaikydami prie naujos aplinkos šie pirmieji žmonės išsiugdė skirtumus. mes iš tiesų visi esame giminaičiai.ir visi kiti žmonės . žmonės . 143). Jie jungiasi į grupes. besijuokiančius ir verkiančius. kurie. Būdami kūdikiai. pastebi Pinkeris (2002. o ne pavieniui. Šie panašumai apibrėžia mūsų žmogiškąją prigimtį. kinų grožinės literatūros iki meksikiečių muilo operų . Genai. kurių nuostatos arba savybės nėra panašios. K U L T Ū R A IR LYTIS 189 Daugeliu svarbių aspektų Janas ir Tomoko labiau panašūs nei skirtingi. Australiją ir galiausiai į abu Amerikos žemynus. Ateiviai mokslininkai. Europą. kurie nukeliavo toliau į šiaurę nuo ekvatoriaus. odos pigmentas buvo tamsesnis . bet antropologai teigia.5 s k y r i u s . Tačiau istoriškai visi esame afrikiečiai. Antropologas Donaldas Brownas (1991. maždaug 8 mėnesių amžiaus jie pradėjo bijoti nepažįstamų žmonių. Tad jei mokslininkai.šeimose ar grupėse. įgijo šviesesnę odą. Visur žmonės labiau linkę gyventi draugėje .Kinijoje" ar „esu italas". Pavyzdžiui. mes. kuriose stiprus ir drąsus vyras. Susidūrę su žmonėmis. G E N A I .

Mes ne tik išsaugome pomėgį tam tikram maistui. kad mes. kad jos taip pat galėtų išgyventi ir daugintis. svarbiausias gyvenimo tikslas . Tie palikuonys. Ilgalaikis ir organizuojantis biologijos principus natūraliosios atrankos procesas dabar tapo ir svarbiu psichologijos principu. Šie palikuonys varžosi dėl išlikimo savo aplinkoje. tuos.atrodytume stulbinamai panašūs.varinėti kraują". dažnai nuodingo prieskonio. . Kad paaiškintų mūsų ir visų kitų rūšių savybes.pavyzdžiui. kaip viengenčiai.valdyti organus ir elgseną „taip. kad evoliucija vyktų maksimaliai sėkmingai. 1859 („Rūšių kilmė") Natūralioji atranka reiškia. šikšnosparnių garso lokacijai. Kalbant biologiškai. S O C I A L I N Ė ĮTAKA natūralioji atranka (. „Smegenų paskirtis". Neturintiems šių pomėgių tikimybė išlikti ir savo genais prisidėti prie palikuonių buvo mažesnė. kaip natūralioji atranka suteikia pirmenybę ne tik konkrečiam kontekstui tinkančioms fizinėms savybėms . kurie turėjo mūsų savybes . geriausiai padedančias organizmams išgyventi ir daugintis konkrečioje aplinkoje. plisti ir puoselėti savo atžalas. padedančiai genams išlikti bei plisti (Buss. bet ir panašiai atsakome į štai .poliarinių meškų kailiams. dėl to. kad natūralioji atranka skatina evoliuciją. žmonių gebėjimui skirti spalvas . remiantis natūraliosios atrankos principais. .tų. esame tokie. kokie esame. kurių nulemtos savybės padidina galimybę išgyventi taip ilgai. Jis patarė sekti paskui genus. Taigi laikui bėgant populiacijos savybės gali kisti. sniegingoje Arkties gamtoje poliarinių lokių genai.190 II d a l i s . Evoliuciniai psichologai sako. . kurie išgyvena. programuojantys vasaros įmigį (žiemos miego atitikmuo vasarą).bet ir psichologinėms savybėms bei socialinei elgsenai. kurie labiau vertino švelnų maistingą bei kaloringą maistą ir nemėgo kartaus. Štai ir viskas. „Širdies paskirtis . Karštoje dykumų aplinkoje daugelyje rūšių dominuoja genai. 2005).natūrai selection) Evoliucijos procesas. Supaprastinta ši teorija skambėtų taip: • • • • • Individai turi daug skirtingų palikuonių." Evoliucinis požiūris išryškina žmogiškosios prigimties universalumą. The Origin of Species. Darvvinui už idėją. Ilgimės visko. Būdami judrios genų mašinos. kad formuojasi daugiau tam tikrų genų .pastebi psichologas Davidas Barashas (2003). Evoliucinė psichologija tiria. nugalėjo genetinėje konkurencijoje ir dabar dominuoja.sulaukti vaikaičių. evoliucinė psichologija (evolutionary psychology) Elgsenos evoliucijos tyrimas. perduoda genus ateinančioms kartoms. kad spėtum susilaukti palikuonių ir juos išauklėti. tačiau genetiškai jos įvairesnės.priduria jis. mes nešiojame savo protėvių palikimąprivilegiją prisitaikyti. kas protėviams padėjo išlikti. išoriškai skirtingi Janas ir Tomoko . Mūsų yra daugiau nei šimpanzių. „Psichologija stovės ant naujų pamatų. jog iš mūsų protėvių palikuonių gamta atsirinko tuos. filosofas Danielis Dennettas (2005) pasiūlė skirti „aukso medalį kaip už geriausią kada nors iškeltą idėją". Pavyzdžiui. žmonės. Tam tikri biologiniai ir elgesio skirtumai padidina jų galimybes daugintis ir išlikti šioje aplinkoje. rūgštaus. nulemiantys storą maskuojančios baltos spalvos kailį. kurio metu gamta atrenka savybes." Charles Darwin. britų gamtininkas Charlesas Danvinas (1859) sukūrė evoliucijos teoriją.

kuriomis vadovaujantis reikia spręsti šiuos socialinius gyvenimo klausimus. Kultūrinis gyvūnas") kultūra (culture) Didelės žmonių grupės puoselėjami ir naujoms kartoms perduodami ilgalaikiai elgesio modeliai.1 pav. 2003 („Velnio kapelionas") Kultūra ir elgsena Galbūt svarbiausias panašumas ir mūsų. visi žmonės skirsto kitus pagal jų galią ir socialinę padėtį.1 PAVEIKSLAS Kultūriniai skirtumai Šie atsakymai į 1997 Gallupo instituto visame pasaulyje atliktą apklausą parodo mūsų kultūrinę įvairovę. skatinti atvirumą ar palankiai žiūrėti į ikivedybinius lytinius santykius." Richard Dawkins. Todėl ironiška. Evoliucinės psichologijos specialistai išryškina šias universalias savybes. dvikoje beždžione. The Devil's Chaplain. 1999. Evoliucija parengė mus kūrybiškai gyventi kintančiame pasaulyje ir prisitaikyti prie aplinkos. (Žr. atsiradusias natūraliosios atrankos keliu. „išsitiesk visu ūgiu. raudonmedis ilgiau gyvens. 1992). idėjos. Pavyzdžiui. visi linkę jas panašiai spręsti. kad emocijomis ir elgsena išreikšti mūsų atsakymai į šiuos klausimus yra tokie patys. skyrelį „Atkreipkime dėmesį. nuostatos ir tradicijos. tuo tarpu kitose kultūrose šie dalykai gali būti nepriimtini (žr. Tačiau kultūros nustato konkrečias taisykles. Ir visi turi idėjų dėl ekonominio teisingumo (Fiske. pradedant ekvatoriaus džiunglėmis ir baigiant Arkties ledynais. Kadangi šios socialinės užduotys bendros visiems žmonėms. kad žmogiškoji biologija sudaro sąlygas kultūrinei įvairovei.5 s k y r i u s . Palyginti su bitėmis. čiurlys greičiau skrenda. dramblys stipresnis. Šaltinis: Gallup ir Lindsey. . Tačiau tu esi labiausiai iš visų apdovanotas. 29) pastebi: „evoliucija sutvėrė mus kultūrai". gepardas greičiau bėga. Ji leidžia vienos kultūros atstovams vertinti tiesumą. kaip rūšies. paukščiais ir šunimis. 5. G E N A I . kokie buvo ir mūsų protėvių atsakymai. gamta mus laiko už ilgesnio genetikos pavadėlio.). Indija Singapūras Taivanas Jungtinės Amerikos Valstijos Kanada Didžioji Britanija Vokietija Islandija tokius socialinius klausimus: kuo aš turėčiau pasitikėti ir ko bijoti? Kam turėčiau padėti? Kada ir su kuo turėčiau tuoktis? Kam turėčiau paklusti ir ką galiu valdyti? Evoliucinės psichologijos specialistai tvirtina. K U L T Ū R A IR LYTIS 191 90 80 70 60 50 j 40 'ra I 30 < 20 Ar manote. p. kad nesusituokusioms poroms turėti vaikų yra blogai? 5. Ryklys galbūt greičiau plaukia. kapucinas mikliau laipioja. skiriamasis bruožas gebėjimas išmokti ir prisitaikyti. Socialinis psichologas Roy Baumeisteris (2005.

Nei stresas. reikėtų dėkoti kultūrai." . susisaistyti ryšiais ir kartu su kitais rūpintis maistu. kokią esame gavę . Buvo pastebėta. pasirinko ne tik dėl didelių smegenų bei bicepsų. Kultūrinis požiūris. bet ir dėl socialinės kompetencijos. skyrybų. multimedijos grotuvų. o kiti . redaktorių komanda. stato namus. Vieni iš mūsų dirba žemės ūkyje. esame socialiniai gyvūnai. suteikia galimybę būti kultūringais. nors ir pripažįsta. kokiai kultūrai priklausytume (Fiske ir kiti. Baumeisteris rašo: „Kultūra-geriausia socialumo išraiška". S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Ginčo dalyviai. Nors tik vieno laimingojo pavardė yra ant šios knygos viršelio. kad mus formuoja prigimties ir patirties sąveika. Šimpanzės šiek tiek geba kalbėti. kad bendravimui naudojame kalbą važiuojame viena kelio puse. kitų individualių bruožų visuma. Oxford University Press. atveju (Caspi ir kiti. oro kondicionierių. interneto. pastangų. Roy Baumeisterio nuomone. 46). kad beždžionės išmoksta nusiplauti maistą ir šį gebėjimą perduoda savo palikuonims. bet tik stipraus streso. \ šį pasaulį ateiname pasirengę išmokti kalbą. kad šiandien visa tai turime. atkreipkime dėmesį Kultūrinis gyvūnas Aristotelio teigimu. Genai nėra stabilus dalykas. kaip niekas kitas. nei genas atskirai depresijos nesukeldavo. padėjėjų. didinęs riziką susirgti depresija. „neiname vientisos globalios kultūros link.kultūriniai gyvūnai (taip jis pavadino savo knygą . pavyzdžiui. kurie ateis po mūsų. Nature via Nurture. Iš tikrųjų knygos taip pat yra darbo pasidalijimo kultūros pavyzdys. Ji kildavo tik jų sąveikoje. Kultūra leidžia išlikti ir daugintis. palaikantys „prigimties" pusę. 1998).skaitantys šią knygąmėgaujasi jų darbo vaisiais. 2005). iš tikrųjų ją kūrė tyrinėtojų. 2003 („Prigimtis via patirtis") Evoliucinė psichologija atsižvelgia į aplinkos įtaką.The Cultural Animal. Kultūra padeda mums tapti kažkuo daugiau negu talentų. esame kažkas daugiau . o gamta apdovanojo mus smegenimis. Žmonės labiau negu kiti gyvūnai geba panaudoti kultūros galias gyvenimui pagerinti. Mūsų protėviai XIX a. vandentiekio namuose. patys save taip prigąsdino genų galia bei neišvengiamumu. Intelektas skatina naujovių kūrimą o kultūra leidžia joms plisti . elektros. Baumeisteris pastebi. Kiti gyvūnai taip pat turi kultūros ir kalbos užuomazgų. Nepaisant švietimo sistemos tobulėjimo. nepastebime kultūrų susiliejimo. kad skirtingi visi ir likome. Ji pripažįsta.nepaprastai tvarus dalykas" (p. Jų raiška priklauso nuo aplinkos.paskleisti informaciją ir naujoves laike bei erdvėje. kad nepastebėjo svarbiausio dalyko: juk genai yra jų pusėje.. Kultūrinis visuomenės paveldas . Knygos ir kitos naujosios informacijos sklaidos priemonės tampa žinių. Kultūradidžiausia dovana. Drauge galime išlaikyti sistemą leidžiančią pagerinti gyvenimą sau. juos skiria įpročių skirtumai". Už tai. žmones. lipnių lapelių. palikti aplinkybių valiai. savo vaikams ir tiems.192 II d a l i s . kad elgsenai svarbūs evoliucionavę genai. Konfucijus teigė: „žmonių prigimtis panaši. 2003). Pavieniui būtume tik neprotingi gyvuliai. žiemą valgome vaisius ir už juos bei automobilius atsiskaitome pinigais.„dar vienas didžiulis ir galingas kultūros pranašumas". Kultūrai turėtume dėkoti už tai. bent vienu bruožu esame panašūs [vilkus ir bites: puikiai jaučiamės būdami grupėse ir drauge dirbdami. globoti jaunus ir saugoti save. kurios yra galinga pažangos jėga." Matt Ridley. Mes. Kultūrų tyrinėtojai Ronaldas Inglehartas ir Christianas Welzelis (2005) pastebi. kad darbo pasidalijimas . Baumeisteris daro išvadą kad „kultūra yra iškirtinė žmogaus ypatybė. platinimo būdu. apžvalgininkų. Gamta mus. kurios. Vieno Naujosios Zelandijos jaunuolių tyrimo metu išryškėjo geno nukrypimas.. kaip žmonės. pabrėžia žmogaus gebėjimą prisitaikyti. Tačiau nė viena rūšis nepajėgia iš kartos į kartą kaupti pažangios patirties taip. žmonės. Tad gamta mus iš anksto parengia mokytis. nesvarbu. neturėjo automobilių.

išgėręs per daug škotiško viskio. Vokiečių studentui. Naujosios Gvinėjos Jalė genčiai žmogiena yra delikatesas. turinčioje 127 milijonus gyventojų. kaip kai kurios tautos vis dar tebegyvena. 67) Jei visi gyventume homogeniškose etninėse grupėse atskiruose pasaulio regionuose. Žydai valgo žuvį. kultūrinė įvairovė būtų mažiau susijusi su mūsų kasdieniu gyvenimu. viename Prancūzijos miestelyje išrastą medvilninį audinį panaudojęs genes stiliaus kelnėms. išrado emigrantas iš Vokietijos Levi Straussas. ieškodama valgymo įrankių. kaip princesės Dianos mirtis: „Anglijos princesė su savo egiptiečiu draugu patenka į autoavariją Prancūzijos tunelyje. Verdžio „Aidos" iki Forsterio „Kelionės į Indiją" mene ir literatūroje atsispindi nuostabi kultūrų sąveika. bet nevalgo gyvačių. kad iš esmės elgsena ne nustatyta iš anksto. Pavyzdžiui. papročių ir elgsenos ypatumų įvairovė perša mintį. Prancūzai valgo sraiges. tačiau nevalgo sraigių.„Gyventi laisvam arba mirti"). Rusai valgo jautieną. bet nevalgo žmonių. Iranietė studentė. Juos japoniškais motociklais lydi italų paparaciai. gali atrodyti keista. Sužalotuosius braziliškais vaistais gydo amerikietis gydytojas. bet programuojama sociumo. bučiuoja jį į skruostą. Pasaulis darosi panašus į didžiulį kaimą. Japonijoje. tačiau nevalgo kiaulienos. 2003). „Amerikietiškus" džinsus 1872 m. Indusai valgo kiaulieną. kad tame universitete. G E N A I . neįpratusiam dažnai bendrauti su ponu profesoriumi. kurį vairuoja belgas. KULTŪRA IR LYTIS 193 Kultūrine įvairovė Kalbų. pirmą kartą Amerikoje apsilankiusi greitojo maisto restorane McDonald's. Štai ką teigė sociologas Ianas Robertsonas (1987): Amerikiečiai valgo austres. važiuodami vokišku automobiliu su olandišku varikliu." Įvairiose tautose egzistuoja kultūrinė įvairovė. kad niekas taip neapibūdina globalizacijos. Kitokia kultūra kartais gali priblokšti. ir nė viena etninė grupė mieste nesudaro daugiau kaip 35 proc. 2002). Kultūrinė įvairovė mus supa vis glaudžiau. tuo tarpu pietinėse valstijose labiau vertinami žmogiška šiluma. Zulusai valgo skėrius. ilgai rausiasi popieriniame maišelyje. kuriame aš dirbu. Mūsų dienomis nežinomas „pranašas" pasakė.5 s k y r i u s . JAV Naujosios Anglijos regiono gyventojai vertina liberalumą ir autonomiją (Niu Hempšyro valstijos devizas . kol susivo- . Amerikiečiai vyrai gali nejaukiai pasijusti. dėstytojų kabinetų durys visada atviros studentams. bet nevalgo jautienos. kultūriniai skirtumai nežymūs. tačiau nevalgo skėrių. Nuo Shakespeare „Antonijaus ir Kleopatros". Priešingai yra Niujorke. nes iš 8 milijonų miesto gyventojų trečdalis gimę užsienyje. sutikdami JAV prezidentą. kur dauguma gyventojų susiduria su šiais skirtumais keletą kartų per dieną. bendradarbiavimas ir geras vardas (Plaut ir kiti. kurio gyventojai vieni su kitais susisiekia elektroniniu paštu. (p. kai Artimųjų Rytų valstybių vadovai. iš kurių 126 milijonai yra japonai. Todėl genetinis pavadėlis gana ilgas. kurias dėvėjo Genujos jūreiviai (Legrain. reaktyviniais lėktuvais ir tarptautine prekyba. tačiau nevalgo žuvies. Kinai valgo gyvates.

Normos iš tiesų varžo ir kontroliuoja . kad jų beveik nejaučiame. turime gerbti skirtumus ir vertinti panašumus.tai tarsi socialinių mechanizmų alyva. kokią įtaką mums daro mūsų kultūra. Spektaklis sklandžiai vyksta.pakistaniečiams. kad europiečiai valgo mėsą laikydami šakutę kairėje rankoje. tačiau šitaip nemanoma daugumoje musulmoniškų kultūrų. Vokietija . Italija tapo namais daugeliui albanų. ir niekada jie nesusitiks". Neaiškiose situacijose.tai. vienas iš dvylikos amerikiečių yra imigrantas. (Kitaip sakant. kad mandagu iš pradžių mėsą susipjaustyti. amerikiečiai. Taip ir socialiniai santykiai reiškiasi sklandžiai. liepos mėnesį)." Nesutinkantiems su tokiomis normomis jos gali atrodyti nepagrįstos ir varžančios. Migrantai ir pabėgėliai dabar labiau nei bet kada sumaišo kultūras.194 II d a l i s . Tačiau mes valgome šitaip. leidžiančios pastebėti. Dirbdami. kaip elgtis su aukštesnės ar žemesnės socialinės padėties asmeniu.turkams. ko kada tikėtis. Vienas iš šešių kanadiečių. o iš to kilo ir draugystė. o mes . Jei norime. manome. jei aktoriai gerai moka vaidmenis. kaip elgiasi kiti. kaip „dera" elgtis. kai žmonės žino. o Vakarai yra Vakarai. Anglija . britų rašytojas Rudyardas Kiplingas. Tačiau šiandien Rytai ir Vakarai. „Kai matome olandus elgiantis taip.sako olandų psichologai Willemas Koomenas ir Antonas Dijkeras (1997). Daugelyje pasaulio vietovių geriausios jūsų ir mano manieros būtų etiketo pažeidimas! Japonijoje besilankantys užsieniečiai sunkiai perpranta socialinio žaidimo taisykles kada nusiauti batus. ir gerbti kultūrų skirtumus.) Sprendžiant iš etiketo taisyklių. kad kas nors elgiasi vienaip. rašė XIX a. ką užsieniečiai pavadintų olandišku stiliumi . Normos: laukiamas elgesys normos (norms) Priimtino ir laukiamo elgesio taisyklės. Įvairios kultūros skiriasi ekspresyvumo ir asmeninės erdvės normomis. Sutinku. Šiuos socialinius lūkesčius arba normas dažnai laikome neigiama. žaisdami ir gyvendami su skirtingų kultūrų žmonėmis. S O C I A L I N Ė ĮTAKA kia. kad kiti lankytojai keptus bulvių šiaudelius ima pirštais. norėdami suprasti jos įtaką. Normos . mes stebime. Normos nurodo. kaip kelionės. mes dažnai net nepagalvojame. geriau galime suprasti. kada teikti dovanas ir kada jas išvynioti. . privalome iš jos ištrūkti. Gyvendamas Škotijoje savo vaikams turėjau aiškinti.taip sėkmingai ir taip subtiliai. kokios normos galioja. Tūlam oficialios elgsenos šiauriečiui ekspresyvios Viduržemio jūros kultū- . „Tačiau mes. kad šitoks elgesys tikrai būdingas olandams. kad konfliktų padalytame pasaulyje įsivyrautų taika. Pietūs ir Šiaurė susitinka nuolatos." Nėra geresnio būdo pažinti savos kultūros normas. visose kultūrose galioja tam tikras deramo elgesio modelis. kai nežinome. kas yra normalu. Daugumai vakariečių musulmonių moterų šydo dėvėjimas atrodo nepagrįstas ir varžantis. „Rytai yra Rytai. kad tai nėra efektyvu. o po to šakutę perimti į dešinę ranką. normos apibrėžia daugumos elgesį. taip kiekvienas iš mūsų esame pasinėrę į savo kultūrą ir. ir konfliktai (pastaruosius atspindi sprogimai Londono metro 2005 m. įkalinančia ir verčiančia aklai tęsti tradicijas jėga.kitaip. kaip įsipilti arbatos. ir atitinkamai elgiamės patys. Kaip žuvis vandenyje.

kaip artimai pažįstame esančius šalia. Žmonės skirtingi: vieniems reikia daugiau asmeninės erdvės. kurį pastebėjo įsibrovimą į asmeninę erdvę tiriantys mokslininkai. G E N A I . Stebėkite. dažnai per 60-90 cm. „Mano asmenybė prasideda maždaug 30 colių priešais mano nosį. Dėl nežinomų priežasčių arčiau ekvatoriaus gyvenančioms tautoms būdinga mažesnė asmeninė erdvė. pradeda nutuokti.5 s k y r i u s . pažaiskite žaidimą „erdvės pažeidėjas". t. atsitraukia ar kitaip išsiduoda. Universaliosios draugiškumo normos. Kad pamatytumėte. Honkonge ir Japonijoje. Vyrai vienas nuo kito laikosi atokiau nei moterys. y. Draugams leidžiame prieiti arčiau. kurią susikuriame norėdami išsaugoti distanciją tarp savęs ir kitų. nedalykiškas ir gaištantis laiką". šaltas ir pernelyg galvojantis apie laiką" (Triandis. Michaelas Argyle ir Monika Henderson (1985) išskyrė keletą kultūrinių normų skirtumų. Sulaukę 4 ar 5 metų vaikai pradeda „protauti"." W. 1980). Šiaurės amerikiečiai Japo. Praeivių prasilenkimas Rytuose ir Vakaruose". jog žaislas vis dar ten pat. kinta ir burbulo dydis. apibrėžiant draugo vaidmenį. Tačiau po plonu kultūrinių skirtumų sluoksniu tarpkultūriniai psichologai įžvelgia „esminį universalumą" (Lonner. H. žiūri šalin. skyrelį „Mokslinių tyrimų išvada. Jos dydis priklauso nuo to. ar pašnekovas muistosi. ką galvoja kiti (Norenzayan ir Heine. Sommer. asmeninė erdvė (personai space) Apsauginė zona . 2005). (Žr. kad jaučia diskomfortą? Tai yra sujaudinimo. požymiai (Altman ir Vinsel. Su nepažįstamais žmonėmis stengiamės išlaikyti maždaug 1. kad tas vaikas galvos.2 m ar didesnį atstumą. Šiaurės Amerikos gyventojai siekia išlaikyti didesnę asmeninę erdvę nei Lotynų Amerikos šalių atstovai. visur daugmaž vienodi. procesai.tai tarsi burbulas arba apsauginė zona. tualetuose ar bibliotekose saugome savo erdvę ir gerbiame kitų.1907-1973 Kultūriniai panašumai Kultūrų skirtumus apsprendžia žmogaus gebėjimas prisitaikyti. Atsisėskite arba atsistokite maždaug per 30 cm nuo draugo ir pradėkite pokalbį. žavus. kitiems mažiau (Smith.nijoje gali pasigesti akių kontakto tarp praeivių.tai erdvė. Italijoje. čia mėgstama vienas kitą liesti bei glėbesčiuotis. kaip iš kito vaiko jam nepastebint paimamas žaislas. britams ir skandinavams patinka didesnis atstumas nei prancūzams ir arabams. 1969.) Asmeninė erdvė . Keičiantis situacijai. 1978). kaip veikia įsibrovimas į kito žmogaus asmeninę erdvę. Jei jie mato. kuriais grindžiami skirtingi poelgiai. kurią norime išsaugoti aplink save. Amžiaus grupės taip pat skiriasi: suaugusieji stengiasi išlaikyti didesnį atstumą nei vaikai. Į oficialią vakarienę vėluojančius Lotynų Amerikos verslininkus gali apstulbinti fanatiškas jų partnerių iš Šiaurės Amerikos punktualumas. Visame pasaulyje žmonės laikosi giminingų draugystės normų. nepriklausomai nuo kultūros geba numanyti. Kadangi priklausome tai pačiai rūšiai. Atlikę tyrimus Didžiojoje Britanijoje. K U L T Ū R A IR LYTIS 195 ros atstovas gali atrodyti „šiltas. 1978). 1981. Neperpildytuose autobusuose. Viduržemio jūros kraštų atstovui šiaurės europietis gali atrodyti „dalykiškas. Pavyzdžiui. Stockdale. . 1981). Auden.

2 pav. kaip jis pasielgs. matome. amerikiečiai buvo daug dažniau linkę nusišypsoti praeiviui. ypač jei tai . 2) žvilgtelėjimą į žmogų mažiau negu sekundę. Amerikoje. Norėdama išmatuoti kultūrų skirtumus praeiviams prasilenkiant. kaip socialiniai psichologai kartais atlieka tyrimą natūraliomis sąlygomis. Tyrimo grupės hipotezė pasitvirtino: atsižvelgiant į didesnę japonų pagarbą privatumui ir kultūrinį jų santūrumą bendraujant su išorinėmis grupėmis. kurioje praleidau du metus. Eksperimentuotojo padėjėjas: Parodo iniciatyvą pasisveikinti m a ž d a u g ties 3. linktelėti galvą ir pasisveikinti su tuo praeiviu. 5. paprastai žmonės prasilenkdami pažvelgia vienas kitam į akis ir nusišypso.5 m atstumu iki praeivio. tokie mikrosusidūrimai pasitaiko rečiau. kai padėjėjas ranka parodo. kuriame gyvenu. Europiečiui mūsų pasisveikinimas prasilenkiant gali atrodyti šiek tiek neprotingas ir nepagarbus asmens privatumui. sociologų vadinamas „pilietiniu neatidumu". kada pradėti stebėjimą. maždaug už 12 pėdų pamatęs ateinantį pėsčiąjį. 5. Stebėtojas nežinojo. Mileso Pattersono ir Yuichi lizuka (2006) vadovaujama tarptautinė mokslininkų grupė atliko paprastą eksperimentą Jungtinėse Valstijose ir Japonijoje. arti jo nėra kitų žmonių.3 pav. Mokslininkai daro išvadą kad Japonijoje „nėra spaudimo atsakyti į praeivio šypseną nes su juo nepalaikomi jokie santykiai ir nėra įsipareigojimo atsiliepti į jo pasveikinimą". gali pasirinkti vieną iš trijų elgesio variantų: 1) vengimą (žiūri tiesiai [priekį). 2006. Stebi dalyvio reakciją. kad kultūrų skirtumai buvo pritrenkiantys. 15 Stebėtojas: M a ž d a u g 10 m už konfederato. priešingai. Iš paskos einantis stebėtojas fiksuoja pėsčiojo reakciją. . ' Dalyvis: Pavienis praeivis. Kaip matome 5. gali būti palaikytas abejingumo demonstravimu. eksperimentuotojo padėjėjas. O Vidurio Vakarų Amerikoje akių kontakto vengimas. Ar jis pažvelgs į padėjėją? Ar nusišypsos? Ar linktelės galvą? Ar pasisveikins žodžiu? (Padėjėjas atsitiktinai pasirinkdavo vieną iš trijų elgesio variantų. nusišypsoti.) Galima būtų tikėtis. yra norma atsakyti į draugiškumo apraišką. 2006. kuris pirmasis taip pasielgs.moteris. kad nepriklausomai nuo kultūros pėstieji turėtų pažvelgti.2 PAVEIKSLAS Praeivių prasilenkimo iliustracija Šaltinis: Patterson ir kiti.3 PAVEIKSLAS Amerikiečių ir japonų pėsčiųjų reakcija Šaltinis: pagal Patterson ir kiti. S O C I A L I N Ė ĮTAKA mokslinių tyrimų išvada Praeivių prasilenkimas Rytuose ir Vakaruose Mano universitete ir tame mieste.. Taip buvo sukurtos „aklos" eksperimento sąlygos. Jame patys to nežinodami dalyvavo 1000 amerikiečių ir japonų pėsčiųjų. Šis tyrimas iliustruoja. linktelėti galvą ar pasisveikinti su juo. 3) žvilgsnį ir šypseną.196 II d a l i s . Britanijoje. Vengimas Žvilgtelėjimas Žvilgsnis ir šypsena Sąlyga 5.

). Dar daugiau.4 pav. gebėjimą sutarti ir sąžiningumą (John ir Srivastava. Savo gyvenimą žmonės reguliuoja pagal šiuos įsitikinimus. Kanadiečiai save vadina maloniais. Neseniai 49 šalyse atliktas tyrimas atskleidė. Universaliosios socialinės padėties normos. O su užimančiais žemesnę socialinę padėtį jie kalba familiariau. Universalieji socialiniai įsitikinimai. 1999. 5. kad savo kasdieniame gyvenime žmonės taiko šias socialines sampratas: cinizmą. G E N A I ." 5. 1999). kreipiasi įjuos vardu. kad yra ir penki universalieji socialiniai įsitikinimai.5 s k y r i u s . 1987.tikrieji skirtumai visai nedideli. linkę pasišvęsti tyrimams. planavimui ir konkurencijai. Jie atliko tyrimus 38-iose šalyse ir priėjo išvadą. jis pakankamai gerai apibūdina jūsų asmenybę.4 PAVEIKSLAS Leungo ir Bondo universalieji socialiniai [sitikinimai. tarsi kalbėtųsi su draugu.Pavyks. draugiškumą. . Kroger ir Wood. „Nuo likimo priklauso žmogaus sėkmės ir nesėkmės. 2005). kalbantis žiūrėti į akis. Australai save laiko nepaprastai draugiškais. Cinizmo šalininkai būna mažiau patenkinti gyvenimu. Kur tik žmonės sukuria socialines hierarchijas. neatskleisti jo paslapčių.' . Tačiau taip pat yra ir akivaizdžiai universalių normų: gerbti draugo asmeninį gyvenimą. 1992) pastebėjo dar vieną universalią normą. socialinį sudėtingumą. kad ir kur gyventumėte. dvasingumą ir likimą (žr. Iš tikrųjų šie nacionaliniai stereotipai yra perdėti . Vokiškai kalbantys šveicarai save laiko labai sąžiningais. atvirumą." „Reikalus reikia spręsti atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pacientai į savo gydytoją krei- Penki didieji socialiniai įsitikinimai /v-! Klausimyno teiginio pavyzdys „Stiprios asmenybės linkusios išnaudoti kitus. Universalieji bruožai. kaip kalbėdami su nepažįstamais žmonėmis. kad už stropumą atlyginama. McCrae ir Costa. Visame pasaulyje žmonės linkę apibūdinti kitus pagal šias savybes: emocinį stabilumą. palankiau vertina beatodairišką atkaklumą bei dešiniosios pakraipos politiką. Japonijoje ypač svarbu netrikdyti draugo. Rogeris Brownas (1965. Honkongo socialinės psichologijos ekspertai Kwokas Leungas ir Michaelas Harrisas Bondas (2004) teigia. ten jie su aukštesnę padėtį užimančiais žmonėmis kalba taip pat pagarbiai. viešai jį kritikuojant. jei iš tiesų pasistengsi. K U L T Ū R A IR L Y T I S 197 Pavyzdžiui." . Jei testas išmatuoja šiuos „penkis svarbiausius" jūsų asmenybės bruožus. Manantys. sąžiningumą ir ekstraversiją) žmonės vertina ne taip skirtingai.Tikėjimas stiprina psichikos sveikatą. atpildą už stropumą. kaip mano daugelis (Terraccioano ir kiti. kad įvairiose tautose penkis svarbiausius asmenybės bruožus (pavyzdžiui.

žmogiškoji prigimtis. Ši norma prasiskverbia į visas artimumo raiškos formas. Taigi vienos normos būdingos tik tam tikrai kultūrai. katytė. Kai Irako pajėgos jas sulaužė ir puolė iškėlę baltas. vėliau reikia juos maitinti). jos nėra universalios. Priimta dėvėti uniformas. kitaip tariant. Turėdami galvoje biologines kraujomaišos bausmes. Vokietis vaikas jaučiasi pamalonintas. nelygiaverčiai. kur dauguma porų savo bendravimą pradeda mandagiu. bet ir socialinę padėtį . S O C I A L I N Ė Į T A K A Knygoje The Female Eunuch („Moteris eunuche") Hermaine Greer atkreipia dėmesį. vous ir tu . evoliucinės psichologijos specialistai puikiai supranta. Familiariąją formą žmonės paprastai vartoja bendraudami su artimaisiais (ne tik su artimais draugais ar šeimos nariais. kodėl žmonės visame pasaulyje prieš ją nusiteikę. šis tabu pažeidžiamas dažniau nei kažkada manė psichologai. Šis pirmasis Browno universaliosios normos aspektas . kaip kariauti. Karo normos. Taigi artimumą reguliuoja aukštesnę padėtį užimantis asmuo. kas tą padaro? Atsiradus palankiam momentui vyresnis. vėliavas bei surengė pasalas perrengę karius civilių drabužiais.vieni su kitais. prezidentas pirmas pasikviečia dėstytojus į savo namus. Kultūros galia pasireiškia kintančiomis normomis. kaip meilės kalboje moteris yra sumenkinama iki maisto ir gyvūnėlių lygmens ėriukas. žmonės turi kai kurių bendrų taisyklių. pagal kurias galima atskirti karius. kurių laikomasi šimtmečius.kad kreipinio forma atspindi ne tik socialinį atstumą. Daugumoje kalbų galimos dvi antrojo asmens įvardžio formos: pagarbi ir familiari (pavyzdžiui. Yra netgi tarpkultūrinės normos.prancūzų. ne tik į kalbą. Panašiai ir universiteto.198 II d a l i s . pasiduoti pakeliant rankas aukštyn. tačiau ši norma vis dar yra visuotinė. t. bet „Sie". Sie ir du vokiečių kalboje. Atrodo. Labiau priimtina skolintis rašiklį iš draugo.rimčiausi karo taisyklių nesilaikymo pavyzdžiai" (Clarke. o artimi broliai ir seserys . y. kitos . pavaldinio arba uždėti ranką jam ant peties. o gydytojai dažnai atsako kreipdamiesi į pacientą vardu. Nors skirtingose kultūrose normos skiriasi. o tik paskui šie pasikviečia jį. cukrelis.ispanų). pyragiukas. kuriame dirbu. Tėvai negali turėti lytinių santykių su savo vaikais. kai nepažįstami žmonės į jį kreipiasi ne įvardžiu „du". humaniškai elgtis su belaisviais (jei kariai nenužudomi. Kraujomaišos tabu. piasi „daktare". turtingesnis ar žinomesnis iš judviejų gali pasakyti: „Kreipkimės vienas į kitą „tu". kuria galima pa- . Jungtinių Valstijų karo atstovas pareiškė. nors daug lemia genetinis polinkis arba. oficialiu .jūs" ir vėliau pereina prie artimesnio „tu".universalios. Europoje. kad „abu šie veiksmai . usted ir tu . negu taip atsainiai elgtis su nepažįstamais žmonėmis ar viršininkais.koreliuoja su antruoju aspektu: pereiti prie familiaresnio kreipinio paprastai pasiūlo aukštesnio socialinio statuso asmuo. kol spėja pasiduoti. bet ir kalbėdami su vaikais bei šunimis) ir pavaldiniais. Studentai ir profesoriai paprastai bendrauja irgi panašiai. Nors šios normos tarpkultūrinės. kažkas privalo parodyti iniciatyvą didesniam artimumui. Žudant priešus galioja taisyklės. vištytė. 2003). Kaip manote.

žvilgtelėkime į esminius klausimus: kiek mes. nuo kurių priklauso genų perdavimas. kultūros turi tam tikrų bendrų normų. . žmonės. kokią įtaką mums daro kultūrinės normos bei vaidmenys. . Prisiminkime. turėjo taip pat suvokti. tačiau nuostatų poveikio elgsenai mechanizmai skiriasi kur kas mažiau. kuri būtų tokia pat pagrįsta ir prasminga Omahoje ar Osakoje. Iki šiol šiame skyriuje teigėme. Chestertonas rašė: jei kas nors „suprato.lytis. Mus domina tai. esame panašūs ir kuo skiriamės.elgseną idėjas bei tradicijas. kad egzistuoja kultūrų įvairovė. Nors evoliucijos palikimo dalis yra žmogui būdingas gebėjimas išmokti ir prisitaikyti (ir todėl skirtis vienas nuo kito). tarkime. kad svarbiausias socialinės psichologijos tikslas J roj „Esu tikras. Pripažinome. Beveik prieš šimtą metų G. ir tarpkultūrinės psichologijos specialistai mėgina paaiškinti lyčių skirtumus. evoliucinis požiūris pabrėžia giminingumą kurį sąlygoja mūsų bendra žmogiškoji prigimtis. Tarpkultūrinės psichologijos specialistai bando išsiaiškinti žmonių „esminį universalumą". svoris. tad žmonės pir- . kaip natūralioji atranka skatina elgesio bruožus. nes priklausome vienai žmonių šeimai. esame panašūs? Kiek skiriamės? Ir kodėl? Žmonių įvairovę apibūdina daugybė dimensijų. kodėl Timbuktu žmonės puošiasi raudonomis plunksnomis". ką tarpkultūrinės psichologijos tyrinėtojas Walteris Lonneris (1989) vadina „universaliąja psichologija . kad esame biologiniai giminės. • Kultūrinis požiūris išryškina žmonių įvairovę . K U L T Ū R A IR LYTIS 199 aiškinti kai kurių normų universalumą. Nepaisant skirtumų. Prieš pradėdami nagrinėti jų požiūrius. . pavyzdžiui. . . . Taigi prigimtį galime priimti kaip universalų dalyką. padedančias apibrėžti grupę ir perduodamas iš kartos į kartą Skirtingų kultūrų požiūrių bei elgsenos įvairovė byloja. kuriuos airaoo vaKarieciai. ir kodėl? Evoliucinės psichologijos mokslininkai tiria. kaip skirtingose kultūrose galioja skirtingos normos bei vaidmenys. Tačiau savojo Aš sampratai ir socialiniams santykiams apibrėžti svarbiausios dimensijos yra rasė ir ypač . K. o išsiaiškinti universalius elgsenos principus. . .ne sudaryti skirtumų sąrašą. _ .. pSįChologai būtų atradę . Indijoje. Tarpkulturines psichologijos . . Ūgis. draugo privatumo gerbimas. . ^993^ APIBENDRINIMAS Kokią įtaką mums daro žmogiškoji prigimtis ir kultūrinė įvairovė? • Kuo mes. Nuostatos ir elgsena skirtingose kultūrose visada skirsis. tačiau visose kultūrose lūkesčiai vaidmenų atžvilgiu daro įtaką socialiniams santykiams. kad [jei] šiuolaikinė psichologija būtų išsivysčiusi. kraujomaišos tabu. plaukų spalva -tai tik kelios iš jų. kodėl Bondo gatvėje žmonės dėvi juodas skrybėles. G E N A I .kaip kultūriškai specifišką. Kaip paaiškinti lyčių panašumus ir skirtumus? Ir evoliucinės. o patirtį .5 s k y r i u s . Nigerijoje ir Japonijoje paauglių vaidmuo apibrėžiamas kitaip nei Europoje ir Šiaurės Amerikoje. kaip ir Romoje ar Botsvanoje". r Taip pat pastebėjome. specialistas E W j||j ams daugumą tų principų. vyrai ir moterys.psichologija. .

jis keturis kartus labiau linkęs į savižudybę. dauguma žmonių jas laiko vertingomis (Prentice ir Carranza. tačiau anksčiau miršta (vidutiniškai pasaulyje . statistinė moteris • turi 70 proc. 1992). „berniukas ar mergaitė?" Kai gimsta vaikas hermafroditas. aštuntajame dešimtmetyje mokslininkai nerimavo. intelektu. Jie panašūs ir daugeliu psichologinių savybių . 9 skyriuje nagrinėsime. 2002. kūrybingumu. užvaldo mūsų dėmesį ir atrodo reikšmingi.žodynu.penkeriais metais). . pagal kurias žmonės apibrėžia vyrą ir moterį. Tiesa paprasta: kiekvienas privalo turėti lytį.šioms savybėms džiaugsmingai pritaria ne tik daugelis feminisčių. vaikščioti.pastebi Judith Rich Harris (1998). dvigubai pažeidžiamesnė nerimo bei depresijos. daugiau riebalų ir 40 proc. Palyginti su moterimis. • Net ir pagal fizines savybes individualūs skirtumai tarp vyrų ir individualūs skirtumai tarp moterų gerokai pranoksta lyčių skirtumus. Tarp nakties ir dienos yra prieblanda. kaip rasinė ir lytinė priklausomybė veikia kitų žmonių požiūrį į mus bei elgesį su mumis. kai per 1964 metų Olimpines žaidynes jis 400 metrų laisvu stiliumi nuplaukė per 4 minutes ir 12 sekundžių. savivertės ir laimės pojūčiu. pavyzdžiui. penkis kartus labiau tikėtina. O dabar panagrinėkime tik lyčių savybes. pagal amžių. Dono Schollanderio pasaulio rekordas. Bet ar turėtume daryti išvadą. iš esmės nėra nieko. ir gydytojai tradiciškai jaučia poreikį nustatyti tikrąją vaiko lytį ir chirurgiškai panaikinti dviprasmiškumą. . Kai gimėte. kad jį nutrenks žaibas.kad jos mažiau fiziškai agresyvios. • jautresnė kvapams bei garsams. beprotiškai myli savo vaikus. S O C I A L I N Ė ĮTAKA lytis (gender) Psichologijoje . yra apie 12 cm žemesnė ir sveria apie 20 kg mažiau. globėjiškesnės ir socialiai jautresnės. miausia jas ir suvokia (Stangor ir kiti. Vyrai ir moterys vienodai jaučia. Palyginti su vyrais. o moterys daugiau neuroninių ryšių).biologinės arba socialiai sąlygojamos savybės. visi pirmiausia norėjo sužinoti. Taigi „priešinga lytis" iš tiesų yra beveik identiška. turintis vyriškų ir moteriškų lytinių organų derinį. ir šeima. 2000-jų olimpiadoje jam tebūtų leidęs užimti septintą vietą tarp moterų. kalbant sociologiškai. Tad vyrai ir moterys panašūs pagal daugelį fizinių savybių. kurie svarbūs tik ypatingais atvejais? Iš tiesų skirtumų yra. Kokie poelgiai universalūs vyrams? O moterims? „Iš 46 žmogaus genomo chromosomų 45 yra belytės". panašios ir jų smegenys (nors vyrai turi daugiau neuronų. XX a. ir būtent jie. kad šitokie lyčių skirtumų tyrimai gali sustiprinti stereotipus. mažiau raumenų. Ir moksle. ir kasdieniame gyvenime skirtumai žadina susidomėjimą. kada pradeda sėdėti. Tačiau tarp vyro ir moters. kad vyrai ir moterys yra iš esmės tokie patys. . • dažniau geba krutinti ausis. • jam tris kartus dažniau diagnozuojamas ADHD (dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas). išskyrus kai kuriuos anatominius keistumus. statistinis vyras • lėčiau subręsta (dvejais metais). ilgisi. kada ima dygti dantys. o ne daugybė panašumų. Ar lyčių skirtumai bus laikomi moterų trūkumais? Nors duomenys patvirtina kai kuriuos stereotipus apie moteris .200 II d a l i s . o nuo vyrų nugalėtojo Brooke Bennetto jis būtų atsilikęs 7 sekundėmis.

kad vyrai turi didesnį polinkį profesijoms. 1998. kuriose jie veikia. Individualistinėse kultūrose suaugusios moterys labiau linkusios apibūdinti save santykių požiūriu. Tamres ir kiti. labdaros reklamuotojo). 2002). Aprašę šiuos skirtumus galėsime gilintis. kurios stiprina nelygybę (prokuroro. Wathins ir kiti. moterys daugiau laiko sugaišta siųsdamos elektroninius laiškus. dominavimą. . 2000). Tarp pirmakursių studentų 5 iš 10 vyrų ir 7 iš 10 moterų sako. Atlikus darbo prioritetų tyrimus su 640 000 asmenų paaiškėjo. agresyvumą ir seksualumą. Felicia Pratto ir jos bendradarbiai rašo. 1987). Todėl nenuostabu. draugiškiems santykiams. Jean Baker Miller (1986) bei Carol Gilligan ir jos bendradarbiai (1982. Vyrai dažniau kalba apie užduotis ir santykius su didesnėmis grupėmis. o moterys labiau vertina darbą pagal daro bo laiką. Palyginkime vyrų ir moterų socialinius ryšius. Eagly. šie skirtumai didėja. kurie. moterys linkusios dirbti nelygybę mažinančius darbus (visuomeninio gynėjo. pasakytų mums. 2002. mokslui nepaprastai reikia gerų darbų. Palyginti su berniukais.atspindys? O gal lytį formuoja ir genai. kaip jie aiškintini evoliuciniu ir kultūriniu požiūriais. Gabriel ir Gardner." Carol Gilligan. Patyrę stresą. 1982 („Kitokiu balsu") . stresą patyrusios moterys vadovaų vosi principu „rūpinkis ir susidraugauk". Taip pat skiriasi ir moterys. Jų reakcija į grėsmę dažniausiai pasireiškia kova. 2003). K U L T Ū R A IR LYTIS 201 Swim.. kuriuose išreiškia daugiau jausmų (Crabtree. kuriuos dažnai vaidina vyrai bei moterys. Haddock ir Zanna. remdamasi savo dešimtmečius trukusiais moksliniais lyčių raidos tyrimais. 2003. 1994). korporacijos reklamuotojo). 1999. Savarankiškumas versus poreikis būti susijusiam Pagal laikyseną ir elgseną skirtumas tarp vyrų gali svyruoti nuo nuožmaus konkurencingumo iki švelnaus globėjiškumo. Grupėse moterys labiau dalijasi savo išgyvenimais ir siūlo didesnę paramą (Dindia ir Allen. kurie susidūrė su sunkumais" (Sax ir kiti. 1994). kad daugumos žmonių įsitikinimai bei jausmai moterims palankesni nei vyrams (Eagly. kad padėtume per mažai atstovaujamiems visuomenės žmonėms pasiekti sėkmę.5 s k y r i u s . moterys . 2000). iššūkių ir valdžios. pastebi Shelley Taylor (2002). mergaitės bendrauja draugiškiau ir žaidžia ne taip agresyviai." Evoliucinės psichologijos specialistė Sandra Scarr (1988) „Moters balso kitokybėje glūdi rūpesčio etika. Beveik visų tyrim metu. bijodami socialiai nepatogių atradimų. ir situacijų. asmeninius ryšius ir galimybę padėti kitiems (Konrad ir kiti. 1990) priėjo išvadą. vyrai laikosi principo „kovok arba pabėk". G E N A I .vaidmenų. In a Different Voice. pastebi Eleanor Maccoby (2002). 1990). Negalime kaip stručiai slėpti galvas smėlyje. 1994. Moterų pokalbiai telefonu su draugėmis trunka ilgiau (Smoreda ir Licoppe. jos ieško draugų ir šeimos paramos. noriau priima pagalbą. O kai jie bendrauja su savo lyties atstovais. kad moterys labiau nei vyrai teikia pirmenybę artimiems. 1992. Thomson ir Murachver. 2001). 1989). 2002. Dirbdamos kompiuteriu. paaukštinim pareigose. Ar lyčių skirtumai atspindi natūraliosios atrankos tendencijas? Ar šie skirtumai yra kultūros . daugiau bendrauja ir yra dėmesingesnės kitų žmonių santykiams (Addis ir Mahalik. psichologės Nancy Chodorovv (1978.apie asmeninius santykius (Tannen. kad vyrai kiek labiau siekia didesnio uždarbio.. ir kultūra? „Nereikėtų nuogąstauti dėl tiesmukiško rasinių bei iyčių skirtumų tyrimo. ką privalome padaryti. Neneigdamos šito. jog labai svarbu „padėti tiems.

202 II d a l i s . Kad būtų patenkintos vedybiniu gyvenimu. moterys dažniau rodo tėvų nuotraukas bei tas. ar ji kažką kritikuoja. gana lengva užmegzti ilgalaikius. . Pavyzdžiui. kuriam galėtų atskleisti savo džiaugsmus bei skausmus. 1986). kurie verkia. 1985. priėjo išvadą. Kaip manote. draugėms bei giminėms (Putnam. Visa tai padeda paaiškinti. 1993). 1995 („Deivo Bėrio išsamus vadovas vaikinams") empatija (empathy) Netiesioginis kito žmogaus jausmų išgyvenimas. kuriose jos užfiksuotos su kitais žmonėmis (Clancy ir Dollinger. ištyrusios 1100 nuotraukų žurnaluose bei laikraščiuose ir stebėjusios 1300 asmenų prekybos centruose. vienišumas ir polinkis į depresiją) transformuoti į dėmesingumą vertinančią visuomenę? Iš tiesų daugumoje Šiaurės Amerikos globos sričių (socialinis darbas." Dave Barry. Moterys daugiau laiko praleidžia besirūpindamos ikimokyklinio amžiaus vaikais ir pagyvenusiais tėvais (Eagly ir Crovvley. Paprašytos parodyti jų asmenybę apibūdinančias nuotraukas. 1990). parodžius dviejų sekundžių filmo ištrauką su prislėgtos moters veidu. švietimas. Moterys kur kas dažniau apibūdina save kaip empatiškas . jog šypsomasi priklausomai nuo situacijos. Žinoma. Tačiau daugiau nei 400 tyrimų atskleidė. Sapadin. moterų teigia. 2006). 1983). Moterys greičiau pravirksta arba prisipažįsta jautriai reaguojančios į kitų sielvartą (Eisenberg ir Lennon. kad draugystė su moterimis yra artimesnė. o vyrų smegenys tokių pokyčių nefiksuoja (Singer ir kiti. Judith Hali (1984) pastebėjo. Empatijos skirtumas pastebimas ir laboratorinių tyrimų metu. 2003). ką išgyvena kitas žmogus. S O C I A L I N Ė Į T A K A „Priešingai. Dave Barry's Complete Guide to Guys.gebančias pajusti. Stebint kitų patiriamą skausmą. parkuose bei gatvėse. Marianne LaFrance (1985). Moterys kaip motinos. kad kontaktų poreikį moterys dažniau reiškia šypsena (LaFrance ir kiti. jos perka tris kartus daugiau dovanų ir sveikinimo atvirukų. tokiu bičiuliu gali būti tik niūfaundlendas. Mergaitės labiau įsijaučia reaguodamos į joms rodomas skaidres ar pasakojamas istorijas (Hunt. dukterys. 2000). kad moterys apskritai geriau šifruoja kitų žmonių siunčiamus emocinius signalus. Norėdami bendrauti su empatišku bei supratingu žmogumi. moterys tiksliau atspėdavo. Moterų bei vyrų empatija skiriasi ir tuo. 2003). ir moterys teigia. kad moterys paprastai geriau nei vyrai įžvelgia kitų žmonių emocijas. 1996). kurie džiaugiasi. moterys labiau nei vyrai reiškia empatiją patinantiems panašius išgyvenimus (Batson ir kiti. išanalizavusi 9000 universiteto baigimo nuotraukų. 1988). ir verkti su tais. nei mano daugelis moterų. artimus ir abipusį pasitenkinimą teikiančius santykius su bičiuliu. ir moterys dažniausiai kreipiasi į moterį. malonesnė ir globėjiškesnė nei draugystė su vyrais (Rubin. dažniau skambina į užmiestį draugams. kad verkė dėl karo Irake (Gallupo institutas. ar aptaria savo skyrybas. Patyrusios slegiančių įspūdžių laboratorinių tyrimų metu ar realiame gyvenime. parašo bemaž keturis kartus daugiau asmeninių laiškų ir 10-20 proc. moterims ypač svarbus abipusės paramos jausmas (Acitelli ir Antonucci. seserys ir močiutės jungia šeimas (Rossi ir Rossi. kodėl ir vyrai. Pavyzdžiui. kad moterys šypsosi dažniau. Žinoma. ar vakarietės moterys labiau pasikliauja individualistine kultūra ir prisiderina prie jos? O gal moterišku ryšiu grindžiama gyvenimo filosofija galėtų padėti į galią orientuotą Vakarų visuomenę (kuriai būdinga nesirūpinimas vaikais. savęs įsivaizdavimas kito vietoje. ir Amy Halberrstadt bei Martha Saitta (1987). džiaugtis su tais. 12 proc. 1990). pastovius. nors šiek tiek mažiau. 1994). amerikiečių vyrų ir 43 proc. ir vyrai. slauga) moterų dirba gerokai daugiau nei vyrų. Išanalizavusi 125 vyrų ir moterų jautrumo nežodiniams ženklams tyrimus. Palyginti su vyrais. moterims suaktyvėja su empatija susiję smegenų centrai.

5 s k y r i u s . autokratiškas. 2000). valingas. Sidanius ir Pratto. sako Johnas Williamsas ir Deborah Best (1990a. dažniau vairuoja automobilį ir apmoka didžiąją dalį sąskaitų (Laner ir Ventrone. kuriuose užfiksuoti pasakojimai apie laimingas akimirkas. Kaip pamatysime. antrasis . Jie paprašė. Iš esmės kiekvienoje visuomenėje vyrai socialiai dominuoja. Tačiau vyrai šiek tiek sėkmingiau pastebėdavo pyktį. 2006). vyrai vis dar yra pirmojo pasimatymo iniciatoriai. 2006. kad vyrai galią ir laimėjimus laiko svarbesniais dalykais negu moterys (Schwartz ir Rubel. tarp išrinktų prisiekusiųjų pirmininkų ir daugumą lyderių specialiai suburtose laboratorinėse grupėse (Colarelli ir kiti. 2005 metais amerikiečiai vyrai labiau rėmė mirties bausmę ir karą Irake (Gallup. Parodžius penkių sekundžių trukmės neįgarsintus filmukus. o antrasis . Kaip būdinga užimantiems aukštesnę padėtį. 2005). nesate vieninteliai šitaip galvojantys. 2003). Tačiau atkreipkime dėmesį į šiuos faktus: • 2006 metais tik 16 proc. Kerr ir kiti. • Vyrams labiau nei moterims rūpi socialinis dominavimas ir jie labiau linkę remti konservatyviuosius politinius kandidatus bei programas. 2005) pavadino „kraštutiniu vyriškuoju protu". kurį Simonas Baron-Cohenas (2004. 1999). nuo Europos iki Australijos žmonės vyrus laiko veržlesniais. agresyvesniais ir labiau linkusiais dominuoti.su moterimi. 1982). svajingas. tvirtina Erichas Coatsas ir Robertas Feldmanas (1996). 2003. Ši nuomonė ir lūkesčiai atitinka realybę. 1996). pasaulio įstatymų leidėjų buvo moterys (IPU. savarankiškas ir stiprus". nuolankus ir silpnas". Jei pirmasis žmogus jums asocijuojasi su vyru. kad žmonės prisimintų tuos atvejus. Ypač teigiamas emocijas. 1998. šiurkštus. padedančias išsaugoti grupių nelygybę (Eagly ir kiti. įvairiose kultūrose lyčių skirtumai yra nevienodi. 2005). Nė vienoje žinomoje visuomenėje moterys nedominuoja (Pratto.„mylintis. priklausomas. Beveik 80 000 žmonių tyrimai 70-yje šalių atskleidė. 1989. todėi jos rečiau serga autizmu. K U L T Ū R A IR LYTIS 203 Moterys taip pat geriau geba reikšti emocijas ne žodžiais. G E N A I . Nuo Azijos iki Afrikos. stebėtojai kur kas tiksliau galėjo įspėti moterų nei vyrų emocijas. . • Vyrai sudaro pusę prisiekusiųjų teisme. Mergaitės yra empatiškesnės ir geriau moka suprasti kitų emocijas. vyrų atlyginimų. Tik apie penktadalį atlyginimų skirtumo galima paaiškinti lyčių išsilavinimo bei darbo patirties skirtumu ir darbo specifika (World Bank. teigia Hali. • Moterų atlyginimai industrinėse šalyse vidutiniškai siekia 77 proc. nes moterys vis dažniau užima vadovaujančius postus. liūdni ir pikti. dominuojantis. bet pamažu jie nyksta. kai jautėsi laimingi. Davis ir Gilbert. emocionalus. tačiau net 90 proc. 15). Socialinis dominavimas Įsivaizduokime du žmones: pirmasis yra „drąsus.

moterys stengiasi daryti įtaką ne taip tiesmukai . Didžiąja dalimi stilius. Vyrų bendravimo stilius atspindi savarankiškumo poreikį. įkyriai pertraukinėja. elgiasi jautriau. Be to. Vyrai ir aukštą socialinę padėtį užimantys asmenys linkę garsiau kalbėti ir dažniau pertraukinėti (Hali ir kiti. 1994). kuriuo siekiama įskaudinti. Vyrai puikiai atlieka direktyvių. pirmavimo ir dominavimo (Sidanius ir kiti. nes moterys geriau geba suburti komandą ir palaikyti tinkamą klimatą (Eagly ir kiti. liečia ranka. sėkmingai (80 proc. van Engen ir Willemsen. Vyrų sandoriai buvo rizikingesni.. 1999).72 proc.kalba kategoriškai. Per apklausas . Tyrimas parodė. Tad akivaizdu. Mūsų pasaulyje medžioklė. Vieno tyrimo metu buvo analizuojamos 35 000 biržos maklerių ataskaitos. kuriuo siekiama ką nors įskaudinti. 1998. 2004). o vyrams prekiauti sekėsi ne geriau negu moterims. kuriai pirmenybę teikia vis daugiau organizacijų. kad (prisimenant XX a. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Kai kurie lyčių skirtumai nekoreiiuoja su padėtimi ir gaiia. pastebi Kay Deaux ir Marianne LaFrance (1998).iš Veneros? Tiesą sakant. o moterys . kad teigdami. 1991. kurį mes laikome būdingu vyrams. 2004). 2002). mažiau šypsosi (Anderson ir Leaper. Čarli. dešimtojo dešimtmečio bestselerio pavadinimą) vyrai kilę iš Marso. ir moterims) (Hali ir kiti. Viena kompiuterinė programa. Tad ar galima pareikšti. o moterys . 2001). iš tiesų būdingas užimantiems aukštą padėtį ir turintiems valdžią žmonėms (ir vyrams. studentai dažniau linksi galvą kalbėdami su profesoriumi negu su savo bendraamžiais. 1990). Be to.poreikį būti susijusioms. 2005). sukurta lyčių skirtumams pagal vartojamus žodžius ir sakinių struktūrą atpažinti. kurie turėtų užgauti kito žmogaus jausmus. mažiau kiekybę nusakančių žodžių ir dažniau vartoja esamąjį laiką. Pavyzdžiui. ne taip įžūliai.204 II d a l i s . 2006). agresija (aggression) Fizinis ar žodinis poelgis. mandagiau. tikslumu iš 920 pozicijų) atpažino britų grožinės ir negrožinės literatūros kūrinių autorių lytį (Koppel ir kiti. Ellyson ir kiti. o moterys linksi dažniau negu vyrai (Helweg-Larsen ir kiti. Vyrų bendravimo stilius atspindi jų socialinę valdžią. 2003. esą vyrai ir moterys kilę iš skirtingų planetų.tik 1. o moterys . moterys nepriklausomai nuo turimos valdžios linkusios daugiau šypsotis (Hali ir kiti. Sandoriai kainuoja pinigus. vyrai labiau linkę vadovauti direktyviai. Situacijose. o moterų . muštynės ir karas yra vyriški užsiėmimai. 2005). vyrų ir moterų kalbėjimo stilius keičiasi priklausomai nuo socialinio konteksto.rečiau pertraukinėja. Rašydamos moterys dažniau vartoja prielinksnį „su". Vyrai dažniau elgiasi kaip turintys valdžią . Laboratorinių eksperimentų metu tai gali pasireikšti piktybiškai sukeliant elektros šoką ar sakant tokius dalykus. daugiau operacijų biržoje (Barber ir Odean. dažniau įdėmiai žiūri. todėl jie prarado 2. Vyrai dažniau nei moterys siekia pergalės. Pavyzdžiui. žmonės yra skirtingi. vyrai dažniau rizikuoja (Byrnes ir kiti.demokratiškai (Eagly ir Johnson. į užduotis susitelkusių lyderių vaidmenį. Agresija Agresija psichologai laiko tokį elgesį. 1991).65 proc. kai vaidmenys nėra griežtai apibrėžti. kad „vyrai daug labiau pasitiki savimi negu moterys" ir atlieka 45 proc. Būna dvejojančių ir pagarbiai besielgiančių vyrų ir tiesmukiškų bei kategoriškų moterų. per daug viską supaprastiname. moterims geriau sekasi „permainų siekianti" lyderystė. ir vyrai labiau dėl to nukentėjo. Konstatuodamos faktus.

jų manymu. moterų ir 54 proc. 1994. moterų (Bailey ir kiti. 2005). Kanadoje areštuotų vyrų ir moterų santykis yra 8:1 (Statistics Canada. Richardson. 2001). Lyčių skirtumai požiūrio į seksą atžvilgiu persikelia ir į elgseną. Teiginiui „Jei du žmonės iš tiesų vienas kitam patinka. G E N A I . 1994). suomiai santykinai pakantūs. sako Johnas Archeris (2000.paaiškėja. moterų (Pryor ir kiti. 1996). vyrų (Laumann ir kiti. kalinių yra vyrai. Vienas 48 šalyse atliktas tyrimas parodė. sukeldami. 2000). Pavyzdžiui. 2005). kad tai baigiasi lytiniais santykiais. „Bet kur pasaulyje.tarkime. Seksualumas Požiūrio į seksą bei atkaklumo atžvilgiais taip pat egzistuoja atotrūkis tarp lyčių. perpus mažiau (25 proc.rašo tarpkultūrinės psichologijos spe- . rankos pakėlimą prieš šeimos narį. fizinį ar žodinį smurtą . vyrų ir tik 34 proc.5 s k y r i u s . 2005). nieko bloga.) teigė. Laboratorinių eksperimentų metu vyrai iš tiesų demonstruoja didesnį agresyvumą. spaudoje). O kalbant apie ne tokias aštrias agresijos formas . kad pirmojo lytinio akto priežastis buvo meilė partneriui. pavyzdžiui. . net jei jie vienas kitą pažįsta labai trumpai" pritarė 58 proc. 1997. kuriose 92 proc. vyrų ir 12 proc. Bet visose šalyse vyrai. 1994). • Neseniai Amerikos švietimo tarybai atlikus daugiau nei ketvirčio milijono aukštųjų mokyklų pirmo kurso studentų apklausą taip pat gauti panašūs duomenys. Tačiau visame pasaulyje visais laikais vyrai labiau linkę žaloti kitus. o ne moterys labiau troško nevaržomo sekso. kaip skirtingose šalyse skiriasi požiūris į seksualinę laisvę. White ir Kowalski. Beveik visi teroristai savižudžiai . Vyrų ir moterų fiziologinės ir žodinės reakcijos į seksualius dirgiklius yra „labiau panašios nei skirtingos" (Griffitt. kad moterys nė kiek ne mažiau agresyvios nei vyrai (Bjorkąvist. 1987). išskyrus keletą išimčių. Jungtinėse Amerikos Valstijose. • Apklausus 3400 atsitiktinai parinktų 18-59 metų amerikiečių.) vyrų nei moterų (48 proc. Tačiau prisiminkime. K U L T Ū R A IR LYTIS 205 vyrai dažniau nei moterys prisipažįsta esą agresyvūs. Provokacija atotrūkį tarp lyčių gali sumažinti (Bettencourt ir Kernahan. 2001).jauni vyrai (Kruglanski ir Golec. skausmingą elektros šoką (Knight ir kiti. kad lyčių skirtumai priklauso ir nuo sąlygų. Kaip dažnai jie galvoja apie seksą? „Kasdien" arba „kelis kartus per dieną" atsakė 19 proc. o Taivano gyventojai labiau palaiko monogaminius santykius (Schmitt. šis santykis lygus 10:1 (FBI. Tačiau pasvarstykime: • Australijoje atliktoje apklausoje teiginiui „Galiu save įsivaizduoti besijaučiantį (-čią) patogiai ir besimėgaujantį (-čią) „atsitiktiniais" lytiniais santykiais su įvairiais partneriais" pritarė 48 proc. 2004). 2002. moterys gali netgi turėti didesnį polinkį agresyviems veiksmams. Iš tiesų. išanalizavęs daugelio tyrimų rezultatus.

Todėl nenuostabu. dažniau masturbuojasi. Baumeister ir Vohs. kurių geismus sužadina ne moterys. vienišų vyrų ir 6 proc. 2001). moterys retai moka už seksą. . 2003.seksą" (Barber. pastebi humoristas Dave Barry (1995). Kai moterų mažiau.Vyrai šito NEGALI PAKĘSTI. . kiek sekso partnerių jie geidžia turėti kitą mėnesį. ir jos reikalauja didesnio įsipareigojimo. kad visi nusi- . vyrai ne tik dažniau svajoja apie seksą.206 II d a l i s . p. dažniau sako komplimentus ar įsipareigoja atsilyginti moteriai už suteiktas seksualines paslaugas. „moterys konkuruoja viena su kita. tačiau po to norės. ką turi moterys ir ko nori vyrai". mažinančius nuolatinių darbuotojų vertę. gėjai dažniau teigia. Taigi ir heteroseksualių. Baumeister ir kiti. 253). 2004). vyrų. „Seksualumas visur suprantamas kaip kažkas.Tai tiesiog tokie vyrai. rečiau atsisako sekso. Palyginti su lesbietėmis. kurios nepalankiai žiūri į streiklaužius. dažniau geidžia sekso. . jie labiau reaguoja į vizualius dirgiklius ir jiems labiau rūpi partnerio patrauklumas (Bailey ir kiti. Amerikoje poromis gyvena 47 proc." Iš tiesų. 2005). jog juos domina neįpareigojantis seksas. Lyčių skirtumą atskleidžia ir seksualinės fantazijos (Ellis ir Symons. tiriant. ten. kuriame vyras ir moteris trokšta santykių. gėjų ir 6 proc. 1994). jie sunkiau pakelia viengungystę. Panašiai kaip ir profsąjungos. 244). kad visose kultūrose moterų seksualumas vertinamas labiau nei. o kiti vyrai. „Gėjams nėra būdingas padidintas seksualumas. gėjų (Doyle. 29 proc.vyrai dažniau nei moterys yra seksualinių veiksmų iniciatoriai". Tą pastebėjo ne tik sociologai. pastebi autoriai. Statistikos duomenimis. Jie pritars 45 sekundes trunkančiam troškimui. 2005). kur vyrų yra mažiau. kurios siūlo „pigų seksą". 1990). pastebi Roy Baumeisteris ir Kathleen Vohs (spaudoje. tačiau taip jų ir nepasiekia. 2000. Vyrams skirtuose erotiniuose kūriniuose moterys vaizduojamos nesusaistytos ir valdomos geismo. švelnų vyrą emociškai sudegina jo ištikima meilė romano herojei. dauguma moterų nepritaria toms. S O C I A L I N Ė ĮTAKA cialistas Marshallas Segallas ir jo kolegos (1990. „Moteris gali sužavėti keturių valandų filmas su subtitrais.pastebi Stevenas Pinkeris (1997). kurių pagrindinė rinka yra moterys. Vienu metu 52 šalyse buvo apklausti 16 288 žmonės. atlaidžiau į jį žiūri bei ieško daugiau partnerių.nes kai vyrų trūksta. lesbiečių ir tik 24 proc. jų seksualumo vertė išauga.teigia antropologas Donaldas Symonsas (1979. moterų norėjo daugiau nei vieno partnerio (Schmitt. . lesbiečių norėjo daugiau nei vieno partnerio).neįpareigojantį . išleidžia daugiau pinigų lytiniams santykiams bei mėgsta didesnę seksualinę įvairovę. pritariamai sako Baumeisteris ir Vohs. dažniau rizikuoja. Tai atspindi lyčių asimetrija pagal prostituciją ir piršimąsi bei papročiai. Meilės romanuose. yra daugiau nėščių paauglių . 185 šalyse. siūlydamos pigų . mažindamos jų pačių seksualumo vertę. ir homoseksualių žmonių apklausų rezultatai buvo beveik identiški (29 proc. bet ir greičiau susijaudina. kad vyrai dažniausiai siūlo pinigus bei dovanas. . Sekso srityje.

K U L T Ū R A IR LYTIS 207 rengtų. Jie greičiau skiriasi kaip dvi rankos . Vyrai turį daugiau raumenų. APIBENDRINIMAS Kaip paaiškinti lyčių panašumus ir skirtumus? • Berniukai ir mergaitės bei vyrai ir moterys panašūs daugeliu požiūrių. Ar biologiniai lyčių skirtumai apsiriboja tik tokiomis akivaizdžiomis reprodukcijos ir kūno sandaros ypatybėmis? O gal vyrų ir moterų genai. O paskui turėtų būti automobilių lenktynės. tačiau ne tokios pat. Filmas. Tad prisiminkime: individualūs skirtumai yra kur kas didesni nei lyčių skirtumai. tikrai būtų populiarus tarp vyrų. • Socialinės psichologijos specialistai lyčių skirtumus tiria lyginamuoju . susikibus derančios viena su kita. Jie greičiau negu moterys griebiasi fizinės agresijos. Visose žinomose kultūrose vyrai linkę turėti daugiau socialinės galios. „Kaip manote. Vargu ar galima teigti. o moterų seksualumą labiau įkvepia emocinis potraukis. Tarp 99 proc. atsakiusiųjų į šį klausimą (tikriausiai neabejojant jo prielaidomis) „auklėjimą" ir „biologinius skirtumus" nurodė beveik vienodas skaičius respondentų." Kaip detektyvus labiau domina nusikaltimai nei dorybės. G E N A I . dėmesys buvo suteiktas į dvi pagrindines priežastis: evoliuciją ir kultūrą.panašios.jie ryškūs.dar viena sritis. Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natūralus? Aiškinant lyčių skirtumus. Žinoma. • Seksualumas . kad juos taip auklėja. ar dėl biologinių skirtumų?" Tokią nacionalinę apklausą atliko Gallupo institutas (1990). kurioje pastebimi lyčių skirtumai. kodėl skiriasi jų interesai ir gebėjimai? Ar dėl to. biologinių skirtumų nepaneigsi . empatiškesnės ir save dažniau apibūdina santykių prasme. hormonai ir smegenys skiriasi ir tokiais aspektais. tačiau atrodančios skirtingai. kurie reikalingi medžiojant.5 s k y r i u s . agresijos ir seksualumo atžvilgiais. Moterys paprastai būna rūpestingesnės. kad vyrai ir moterys (nors jie ir skirtingi) atstovauja priešingoms lytims. kodėl vyrai ir moterys skiriasi kaip individualybės. jie trokšta turėti daugiau partnerių. taip ir detektyvus psichologus labiau domina skirtumai nei panašumai. kurie sąlygoja elgsenos skirtumus? . Vyrai dažniau inicijuoja seksualinius santykius. Tačiau jų skirtumams skiriamas didesnis dėmesys. vyrai ir moterys skiriasi socialinio dominavimo.aspektu.savarankiškumo ir poreikio būti susijusiam . moterys gali maitinti krūtimi. • Be to. pavadintas „Nuogaliai automobilių lenktynėse".

jiems vienodai iškyla pūslės nutrintose vietose. pavyzdžiui.208 II d a l i s . Moterys ieško vyrų. kurios padėjo Montesumai II tapti actekų karaliumi. dėl to sperma.siekdami gausos. gali prognozuoti. kaip kandies patinėlis reaguoja į pa- „Višta tėra kiaušinio priemonė kitam kiaušiniui sukurti. panašiai kaip alkio jausmas reiškia kūno poreikį maistui. atsižvelgdama į lytį. kol perskaitysite šį sakinį. kaip skiriasi meilinimosi. Visos šios prielaidos grindžiamos principu: gamta atrenka tokias savybes." Samuel Butler. Tos genetiškai sąlygojamos savybės. Emocijos tarnauja evoliucijos programai. Vyrai ieško derlingos dirvos. o kai kurie skirtumai tarp mūsų neabejotinai yra šios istorijos funkcija". stabteli pagalvoti: „Noriu savo genus perduoti palikuonims". Abiejų lyčių žmonės 4 į karštį reaguoja prakaituodami. Medicinos tyrinėtojas Lewisas Thomas (1971) atskleidė giluminius evoliucijos tikslus. o vėliau daugelis tai pakartojo. Moterys į reprodukciją žvelgia išmintingai. Tačiau evoliucinė psichologija. Be to.tai genų būdas sukurti daugiau genų. palyginti su kiaušinėliais. fiziškai dominuojantis vyras galėjo lengviau turėti moterį. 1998). kad visame pasaulyje lytys skiriasi pagal agresyvumą. mėgsta panašų maistą. vyrų seksualinį iniciatyvumą. moterys savęs pratęsimui atidžiai ieško sveiko ir galėsiančio išlaikyti partnerio. vaizdingai aprašydamas. nepuola stoti į eilę prie spermos bankų.finansiškai patikimų. teigia evoliucinė psichologija. Atvirkščiai. mūsų natūralūs troškimai . po to jį maitina.) Be to. dėl to per daugelį kartų sustiprėjo vyrų agresyvumas bei polinkis dominuoti. o vyrai . poros pasirinkimo ir reprodukcijos atžvilgiu svarbūs elgsenos skirtumai. evoliucinės psichologijos specialistas Douglasas Kenrickas (1987) teigė. kurioje galėtų pasėti savo sėklą. kad „mes negalime pakeisti savo rūšies evoliucijos istorijos. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Lytis ir poros pasirinkimo prioritetai Atsižvelgdamas į tai. tai natūralioji atranka galėjo ugdyti moterų gebėjimą pastebėti emocijas. kurie galėtų padėti joms rūpintis atžalomis . kurios leidžia perduoti genus ateities kartoms. tvirtina evoliucinės psichologijos specialistai. Šiame procese mažai kas vyksta sąmoningai. Nedaugelis žmonių. Vyrai konkuruoja su kitais vyrais dėl galimybės laimėti genų totalizatoriuje. Evoliucinė psichologija neprognozuoja jokių lyčių skirtumų tose srityse. buvo perduotos jo palikuonims. (Jei esate vyras. dominavimą ir seksualumą. vyras gali platinti savo genus apvaisindamas daugelį moterų. Vidutiniškai vyras per savo gyvenimą pagamina daugybę trilijonų spermatozoidų. teigia evoliucinės psichologijos specialistai. kuriose jos abi susidūrė su tais pačiais prisitaikymo sunkumais (Buss. Moterys į vaiko gimimą investuoja mažiausiai devynis mėnesius. o ne klajojančių storžievių. kad gebėjo suprasti savo vaikų ir garbintojų emocijas. 1835-1901 . Jei mūsų protėvių motinos turėjo naudos iš to. atlikę skaičiavimus. apimti aistros. kol moteris išnešioja tik vieną vaisių.tik devynias sekundes. Tad. monogamiškų tėčių. pagaminsite 1000 spermatozoidų. yra pigi. kuriuos pagimdė 4000 jo moterų (Wright. Pasvarstykime. o vyrai kartais . Vyrai. 1995b).

patvirtina šiuos teiginius. . . lyginti raukšles ar nusiurbti riebalus. kurių kūno formos signalizuoja apie jų vaisingumą. kad atrodytų jaunesnės (ir vaisingesnės). Be abejonės. Evoliucinės psichologijos specialistai irgi mano. bet jei tai pasitvirtina.). aistros apimti. Vieno eksperimento metu paaiškėjo.sako Davidas Bussas (1995a). jis tikriausiai staiga pastebi. kuriems rinkdamiesi porą vyrai ir . aplinkybės.ankstesnės natūraliosios atrankos sukurtų mechanizmų rinkiniai". Be to. kurioms vyrai ir moterys teikia pirmenybę pasirinkdami porą. Į trečią dešimtmetį įžengę vyrai linkę vesti tik nedaug jaunesnes moteris. Povai patinai išskleidžia uodegas. Vyras dažniausiai klysta. kad diena tapo puiki. galia ir ambicijos leidžia tikėtis išteklių.5 s k y r i u s . 1992). paaiškėjo. „jog visame pasaulyje aspektai. Įkopę į septintą dešimtmetį renkasi ir veda vidutiniškai dešimčia metų jaunesnes moteris (Kenrick ir Keefe. moters šypseną interpretuodamas kaip seksualinį susidomėjimą. Didesnis vyrų domėjimasis kūno formomis juos taip pat paverčia pagrindiniais pornografijos vartotojais. kurių turtai. ir vyrai. jog tai padeda paaiškinti ne tik vyrų agresyvumą. ir šie. kurios siejasi su vaisingumu. O moteris traukia vyrai. „Žmonės yra gyvos iškasenos . pradedant Australija ir baigiant Zambija. 2003). meilės ir kad jais žavėtųsi. ir moterys trokšta gerumo. reikalingų palikuonims auginti (žr. Apibendrinęs šiuos duomenis Bussas (1999) rašo. G E N A I . K U L T Ū R A IR LYTIS 209 teles skleidžiamą kvapą. kad vyrai stengiasi siūlyti tai. kad per mylią nuo jos esančių patinėlių plaukeliai imtų virpėti. Tačiau abejotina. Indonezijos saloje ar San Paule. bet ir skirtingas vyrų bei moterų seksualines nuostatas bei elgseną. Evoliucinės psichologijos specialistai sako. ar kandis patinas suvokia.5 pav. kad vyrus traukia jaunatviškos išvaizdos moterys. skristų prieš vėją. juo labiau jis vertina didesnį amžiaus skirtumą tarp jo ir išrinktosios. 5. o vyrai demonstruoja automobilius ir turtus. kai lieka kambaryje vieni su mergaite (Roney. kad paaugliai didesnę svarbą teikia „turėjimui daug pinigų". • Vyrai linkę vesti jaunesnes moteris. Atkreipkime dėmesį į šiuos faktus: • Atlikus tyrimus su 37 skirtingų kultūrų atstovais. „Vyrų laimėjimai iš esmės yra meilinimosi demonstravimas". juo vyras vyresnis. Priešingai. kad ir čia susiduriame su natūraliosios atrankos išankstiniu vyrų nusiteikimu žavėtis tomis moterų savybėmis. kurio vienos molekulės pakanka. Tačiau esama ir panašumų: kad ir kur gyventų. kad jautėsi šiek tiek nustebęs. Evoliucinė psichologija taip pat teigia. tad apsisuka ir nuskrenda prieš vėją. ko trokšta moterys . Moterys gali pasididinti krūtis. oras svaigus ir kad pats metas pamankštinti senus sparnelius. pastebi Bussas (1994a) ir Alanas Feingoldas (1992). jis gali sulaukti reprodukcinio atpildo. Visų amžiaus grupių moterys teikia pirmenybę tik truputį už jas vyresniems vyrams.materialius išteklius ir gebėjimą apginti.sako Glennas Wilsonas (1994). kad jį traukia cheminis aerozolis.

yra „Lyčių elgsenos skirtumai galėjo būti aktualūs mūsų protėviams. liudijantiems jaunystę ir sveikatą. moterys teikia pirmenybę. Lygiai kaip gyvačių. 1994b. taip ir mūsų su partneryste susiję troškimai parodo. ir moterys laimi kartu investuodami į savo vaikus. kad jų vaikai galėtų išgyventi ir perduoti genus. reikia kur kas daugiau nei atiduoti spermą. (Tai. „Kodėl pasireiškė šis elgesys? Todėl. Pamėginkime tai padaryti. Monogamija taip pat padidina vyrų tikrumą dėl tėvystės. Tai padės geriau apsaugoti jų vaikus. kuri dominavo XX a.gamtos procesų. atstovaujančių įvairioms rasėms.teoriją. kurie turi išteklių ir užima tam tikrą socialinę padėtį. kodėl žmonės ir kitos gyvūnų rūšys. kad jis tarnauja šiai funkcijai. Įsivaizduokite. tad ir vyrai.kritikai mato dvi evoliucinio aiškinimo problemas. Šis metodas primena funkcionalizmą .210 II d a l i s . kad viskas vyko priešingai. kad vyrai teikia pirmenybę bruožams." Mintys apie evoliucinę psichologiją Neneigdami natūraliosios atrankos . Mumyse glūdi sėkmę patyrusių protėvių troškimai. Išvengti pavėluotos nuomonės šališkumo galima įsivaizduojant. kuriems teikiama pirmenybė renkantis porą Davidas Bussas ir 50 jo bendradarbių šešiuose žemynuose ir penkiose salose apklausė daugiau negu 10 000 žmonių." O jeigu vyrai niekada neturėtų nevedybinių lytinių santykių.5 PAVEIKSLAS Veiksniai. stengdamiesi sukonstruoti jo paaiškinimą. kurių jaunikliams reikalinga ilgalaikė tėvų globa. trečiajame dešimtmetyje. padedančios genams išlikti. Paaiškėjo." Douglas Kenrick (1987) . beje. religijoms ir politinėms sistemoms. O moterys teikė pirmenybę vyrams." Evoliucijos teoretikas vargiai pralaimės siūlydamas pavėluotą aiškinimą. Ištikimi savo sutuoktinėms ir palikuonims vyrai geba geriau pasirūpinti. aukščio ir vorų baimė atskleidžia. „Puiku! . ar ši ištikimybė neliudytų evoliucijos išminties? Norint užauginti palikuonį iki brandos. skiriasi būtent taip. tačiau jų apraiškos šiuolaikinėje visuomenėje yra akivaizdžiai mažiau „pritaikomos". renkantiems šakneles ir medžiojantiems voveres Šiaurės Afrikos lygumose.gali kas nors pasakyti. kokie išlikimo pavojai grėsė mūsų protėviams. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 5. Šaltinis: Buss. yra evoliuciniai aiškinimai. vyrų ir moterų seksualinės iniciatyvos skirtumo) ir po to grįžta atgal. kokių išteklių reikėjo protėviams. taip pat ir reprodukcinę. jog moterys yra stipresnės ir fiziškai agresyvesnės. kuriais atrenkamos fizinės bei elgsenos savybės. kad jie galėtų reprodukuotis. pastebi biologai Paulas Ehrlichas ir Marcusas Feldmanas (2003). Šiandieninė visuomenė yra orientuota į informaciją . Pirmoji: evoliucinės psichologijos specialistai savo teoriją pradeda nuo reiškinio (pavyzdžiui. kaip numato evoliucinės psichologijos specialistai.didžiuliai bicepsai ir trykštantis testosteronas nėra svarbiausias dalykas kompiuterių įmonės prezidentui. .

arba jei anglies protonas svertų bent kiek daugiau ar mažiau. K U L T Ū R A IR LYTIS 211 linkę poruotis ir būti monogamiški.sudaryta iš detalių. viltingas buvimas. šios kūrybos rezultatas . koduojantis ir perduodantis didžiulį srautą informacijos . Daugumai mokslininkų mutacija ir natūralioji atranka paaiškina gyvybės atsiradimą ir išradingus jos kūrinius. norėdami išsklaidyti įtampą tarp mokslo ir religijos. mokslininkų. iškeliančias naujas prognozes. Iš tikrųjų daugelis mokslininkų mėgsta cituoti garsų genetiko (ir rusų stačiatikių atstovo) Theodosiuso Dobzhansky posakį: „Biologijoje niekas nėra svarbu. kodėl vyrai ir moterys skiriasi. vykdant tarpkultūrinius stebėjimus ir atliekant hormonų bei genetikos tyrimus. ku- Kai kurie kritikai bando neigti evoliucinį mokymą. Kaip ir daugelyje mokslo sričių. kad Visata iš tikrųjų stebuklinga. Nors yra klausimų. Meilė tarp vyro ir moters yra universali dėl genetinės naudos: ištikimų patinų palikuonys rečiau žūdavo nuo plėšrūnų. Jie gali puikiai kartu egzistuoti ir abu duoti visuomenei svarbios naudos. Augustinas V amžiuje numatė šiuolaikinių religingų mokslo žmonių požiūrį: „Visata buvo sukurta ne visiškai tobulos formos. bet jai buvo suteiktas gebėjimas keistis iš beformės materijos į stebuklingą formų ir struktūrų rinkinį" (VVilford. kad kiekvienas žemės sutvėrimas kilo iš kito sutvėrimo. atrodo. Nors. Kosmologai teigia. kad „žmogus išsivystė iš ankstyvesnių rūšių" (Harris Poli.„protingo kūrimo" . jau seniai įtikino 95 proc. išskyrus evoliucijos šviesą". kad jų sritis toli gražu nėra spėlionės atgaline data.į klausimus „kas?" ir „kodėl?". 2005). kurią sukėlė antimokslinių ir antireliginių kraštutinumų šalininkai. kad žmogaus raidos istorija labai ilga." Daugelis mokslininkų. į kuriuos mokslas atsakyti nepajėgia. o empirinis mokslas. Evoliucijos mokslas ir religija") atkreipkime dėmesį Evoliucijos mokslas ir religija Praėjo pusantro šimtmečio po Charleso Darwino „Rūšių kilmės" (The Origin ofSpecies) pasirodymo. G E N A I . Pavyzdžiui. „turėtume kiekviena proga aiškinti plačiajai visuomenei. evoliucines prognozes lyginantis su duomenimis. Šis evoliucinis skepticizmas yra tvarus. 1996). Tai leidžia gamtai atsirinkti tas mutacijas. tokie kaip naujausi DNR tyrimų duomenys. informaciją apdorojančias sistemas (mus). suaugusiųjų tiki. gautais stebint gyvūnus. kuriose tik 38 proc. Šv. Evoliucinės psichologijos specialistai tvirtina. Jo nuomone. Šališkumas ne mažiau aktualus ir kultūriniuose aiškinimuose. bet gina valdomos evoliucijos . 1999).mūsų be galo sudėtingas. buvome kuriami visą amžinybę.inžinerijos stebuklas. . jog mokslas gali atsakyti į klausimus „kada?" ir „kaip?". bet tęsiasi diskusijos dėl jo didžiosios idėjos. sutinkančių su Leshneriu. Kai kurie vyraujančio mokslo kritikai sutinka. kosmologas Paulas Daviesas (2004) daro išvadą: gamta buvo išradinga ir sumanė sukurti save kopijuojančias. skyrelį „Atkreipkime dėmesį. Visata niekada mūsų nebūtų sukūrusi (bet ji buvo visiškai teisi taip pasielgdama). išsibarsčiusių „po visą gyvūniją". Intensyviausiai šios diskusijos plėtojamos Jungtinėse Valstijose. 2005). žmogaus akis . 1998). Amerikos mokslo pažangos asociacijos vadovas Alanas Leshneris (2005) skundžiasi dėl poliarizacijos. kad jų teorijų šališkumo kritika yra „absoliučiai klaidinga". mano. kurios laikui bėgant gali pagerinti detalės struktūrą (Dennett.teoriją kurią laiko alternatyva Darvvino teorijos siūlomam „aklų bandymų ir klaidų" keliui (Behe. nors moksliniai įrodymai. kad mokslas ir religija nėra konkurentai. o religija . kad „žmogus išsivystė per milijonus metų" (Gallup. stebėjimai įkvepia teorijas. Nes kultūra socializuoja jų elgseną! Kai vaidmenų skirtumai pasireiškia skirtingu laiku ir skirtingose vietose.5 s k y r i u s . (Žr. Jei sunkio jėga būtų nors truputį stipresnė ar silpnesnė. prasmingas.) Evoliucinės psichologijos specialistai sako. „kultūrai" geriau pavyksta šiuos vaidmenis apibūdinti nei paaiškinti.

Šios prognozės atkreipia dėmesį į nežinomus reiškinius ir leidžia patvirtinti. atsako evoliucinės psichologijos specialistai. arba kuris šiuos išteklius skirs kitoms moterims ir jų vaikams. bylojančius apie pasiryžimą investuoti į jas ir į jų atžalą. 1999). kad evoliucija padeda paaiškinti ir mūsų bendrumus. patelės pasirenka patinus iš dalies atsižvelgdamos į jų gebėjimą bei norą paremti ištekliais. Konkrečios evoliucinės hipotezės 2 hipotezė: Kai patinai gali paremti ir kartais paremia atžalą savo ištekliais.6 pav. 5. LJ Konkrečios prognozės. žudantį pavydą ir prievartavimus galima įtvirtinti ir pateisinti vyrų agresyvumą kaip natūralų dalyką? Ir jei evoliucinės psichologijos specialistai įtikins vis daugiau žmonių. kurių buvo tikėtasi. 5. daromos remiantis Davido Busso (1995a) evoliucine psichologijos studija. 2005).6 PAVEIKSLAS Prognozės. Evoliucinės psichologijos kritikai pripažįsta. paneigti ar peržiūrėti teoriją. rias galima patikrinti (žr. Ar šios tendencijos vis dar gyvybingos .212 II d a l i s .tai kitas klausimas. nepajėgiančiu paremti ištekliais. \ Vi 3 hipotezė: Lytis. ir skirtumus (tam tikra įvairovė padeda išlikti). kad evoliucija pagrįsti spėliojimai apie lytį „tik įtvirtina vyrų ir moterų stereotipus" (Small. tėviškai mažiau investuojanti į atžalą labiau konkuruos tarpusavyje dėl galimybės poruotis su daugiau investuojančia lytimi. evoliucijos išmintis yra praeities išmintis. jie nerimauja. kad visiems bendras evoliucinis palikimas pats savaime neleidžia prognozuoti santuokos formų įvairovės (vieno sutuoktinio. kuriose lytys skiriasi pagal tėvų investicijas. 2 prognozė: Moterys išsiugdė palankumą vyrams. kad tai natūralu. daugiau investuojanti lytis bus išrankesnė rinkdamasi partnerį. kad empiriniai įrodymai menkai tepatvirtina evoliucinės psichologijos prognozes (Buller. 3 prognozė: Moteris išsiskirs su vyru. Ar evoliucijos pasekme aiškinant gaujų smurtą. Tačiau kritikai tvirtina. padarytos remiantis hipotezėmis 1 prognozė: Moterys išsiugdė palankumą aukštesnę padėtį užimantiems vyrams. Be to. kelių . ar visi turėtume įsigyti namų apsaugos sistemas? Tačiau atminkite. S O C I A L I N Ė Į T A K A Bendroji evoliucijos teorija Natūraliosios atrankos sąlygojama evoliucija iJ Vidurinės pakopos evoliucinės teorijos Abipusio altruizmo teorija Tėvų investicijų ir lytinės atrankos (selekcijos) teorija X/ Tėvų-vaikų konflikto teorija ^ 1 hipotezė: Rūšyse. rodantiems ženklus. Tačiau jie tvirtina.).

kurios atitinka jų vaidmenis. Kalbant apie žmones. Visi sutinka. įvyksta įdomus dalykas. Kita priežastis . Atrodo. Moterys tampa kategoriškesnės ir labiau pasitikinčios savimi. kad lytiniai hormonai yra svarbūs. Vyriškos lyties embrionuose genai reguliuoja sėklidžių formavimąsi. vadinasi. 1843 dvilytis (androgynous) Vyriškų ir moteriškų savybių mišinys. Atrodo. „Puikiausi žmonės savo asmenyje sutuokia abi lytis. linkusios berniokiškai elgtis žaisdamos (Hines. Evoliucinė teorija taip pat negali paaiškinti vos per keletą dešimtmečių įvykusių elgsenos pokyčių skirtingose kultūrose.empatiškesni ir mažiau linkę dominuoti (Lowenthal ir kiti. Gyvūnams suleidus testosterono. Nė vienas iš šių faktų nėra įtikinamas.gebančiu būti ir kategorišku. kad jie buvo rengiami suknelėmis. Kai žmonės bręsta ir sulaukia vidutinio bei vyresnio amžiaus. Be to. kai testosterono lygis nukrenta. K U L T Ū R A IR LYTIS 213 sutuoktinių iš eilės. svarbi ir kultūra. kurias anksčiau slopino. kurie buvo auginami kaip mergaitės (Reiner ir Gearhart. kurios iki gimimo patyrė testosterono perteklių. nusikaltėlių vyrų testosterono lygis būna aukštesnis nei normalus. rūpindamiesi ir apsaugodami vyrai paryškina stipraus vyro savybes ir slopina abipusio priklausomumo bei globos poreikį (Gutmann. ką mums davė gamta. jog čia slypi formuojanti kultūros galia. Manoma. 1977). Tyrimai rodo. ir žmonių.susikuria vyrišką tapatumą. su jais elgiamasi kaip su mergaitėmis. G E N A I . 2004). ir globojančiu. kaip netrukus pamatysime. o šios gamina vyrišką išvaizdą lemiantį lytinį hormoną testosteroną. tai gebėjimas prisitaikyti . baigę šiuos jaunų suaugusių žmonių vaidmenis." Raiph VValdo Emerson. taip pat ir Nacionalinės futbolo lygos žaidėjų bei padūkusių studentų korporacijų narių (Dabbs. tiek moterys. Tačiau. 1990). 1975. .5 s k y r i u s . jie veikia mūsų organizmą. o visi kartu jie įtikina daugelį mokslininkų. jog testosteronas susijęs su agresija. Nepaisant to. Kai kurie mokslininkai daro prielaidas. Rodydami dėmesį. o vyrai . Lytis ir hormonai Jei genai nulemia lyties savitumus. Stengdamosi patikti ir augindamos mažus vaikus jaunos moterys varžo savo impulsyvų norą elgtis kategoriškai ir nepriklausomai. sutuoktinių mainų) skirtingose kultūrose. Kiekvienas jų tampa labiau dvilyčiu . kad mergaitės.vaidmens keliami reikalavimai. Pratt ir kiti. dažnai leidžia reikštis toms savybėms. ir beždžionių agresyvumo skirtumai pasireiškia ankstyvajame gyvenimo etape (kol kultūra dar nebūna padariusi didesnio poveikio) ir mažėja suaugus.išmokti ir keistis. kad tiek vyrai. svarbiausia. dauguma iš jų renkasi tipiškus vyriškus žaidimus ir ilgainiui . 2000). 2004). padidėja jų agresyvumas. Viena iš galimų mažėjančio lyčių skirtumo priežasčių yra hormonų pokyčiai. Journals.dažniausiai patirdami emocinį stresą . daugelio vyrų. Kitų tyrimų metu stebėti be vyriško lyties organo gimę berniukai. kad romantiškų santykių ir ankstyvos tėvystės laikotarpiu socialiniai lūkesčiai abi lytis skatina pabrėžti tas savybes.

praneša Jungtinės Tautos (1991). ir panieka. moterys atlieka maždaug 90 proc. lyčių vaidmenys (genderrole) Vyrų ir Kultūra. puodus ir keptuves). kaip agresija ir seksualinis iniciatyvumas. kurioms daug svarbiau neeikvoti savo mažesnių reprodukavimosi galimybių. mergaitės keturis kartus dažniau nei berniukai vaizduojamos naudojančios namų apyvokos daiktus (pavyzdžiui. knygose vaikams. kaip evoliucija galėjo nulemti tokius lyčių elgsenos skirtumus. rodantiems seksualinę iniciatyvą patelių atžvilgiu . kurie pajėgtų pasirūpinti vaikais.ypač tų. 2001)." Ir „visur valgio gaminimas bei indų plovimas yra tie namų ruošos darbai. kuriais dalijamasi mažiausiai". nuostatos. 1991). . Jie taip pat diskutuoja. Jie teigia. kas kuo užsiima 185 bendruomenėse. adatą. jog lyčių socializacija mergaitėms suteikė „šaknis". ar pakanka empirinių įrodymų evoliucinės psichologijos teorijoms paremti. rungiantis su kitais patinais. 1991). kaip pastebėjome. Visose šalyse dirbti namų ruošos darbus ir rūpintis vaikais paprastai padeda mergaitės.214 II d a l i s . apdovanotose Randolpho Caldecotto medaliu. šluotą. kuriose abu sutuoktiniai siekia karjeros. nepajėgiančios įvertinti kultūrinės įvairovės. ir abi lytys beveik vienodai užsiima laukininkystės darbais ir karvių melžimu. kaip turėtų elgtis vyrai ir moterys. Sakoma. Visi sutinka. . pirmenybę teikia tiems vyrams. o berniukai daugiau laiko praleidžia žaisdami be priežiūros (Edwards. valgaminimo bei skalbimo darbų. paaiškėjo. kad šios teorijos sustiprins vyriškus stereotipus. • Biologija (pavyzdžiui. S O C I A L I N Ė Į T A K A APIBENDRINIMAS Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natūralus? • Evoliucinės psichologijos specialistai kuria teorijas apie tai. Išanalizavus. kad evoliuciniai aiškinimai kartais tėra pavėluotos spėlionės. Net šiuolaikinėse Šiaurės Amerikos šeimose. kuo didelės žmonių grupės dalijasi ir ką perduoda iš kartos į kartą . yra tai.ir besistengiantiems agresyviai dominuoti. kad vyrai medžioja žvėris ir kerta mišką. 2000. Biernat ir Wortman. moterys atlieka didžiąją dalį namų ruošos darbų. • Kritikai sako. elgesio taisyklės bei tradicijos. Tokie vyrų ir moterų elgsenos lūkesčiai apibrėžia lyčių vaidmenis. Taigi moterys. vyrai atlieka didžiąją dalį namų ūkio remonto darbų. kad gamta tuoktuvių žaidime pirmenybę teikia patinams. o berniukai penkis kartus dažniau nei mergaitės buvo vaizduojami naudojantys gamybos priemones (pavyzdžiui. bet socialiniai vaidmenys taip pat stipriai veikia. kad gamta mus apdovanojo neįtikėtinu pajėgumu prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. Kultūra ir lytis: kultūros diktatas? Kultūros įtaką iliustruoja lyčių vaidmenų skirtumai nepriklausomai nuo vietos ir iaiko. plūgą ar ginklą). Kultūros reikšmę atspindi lūkesčiai. kurią jie patiria nepateisinę šių lūkesčių (Kite. vyriškieji ir moteriškieji hormonai) svarbi lyčių skirtumams. moterų elgesio lūkesčių (normų) rinkinys. šakes. kuriųfizinės savybės byloja apie vaisingumą. XX a. o berniukams „sparnus". Suaugus tikrovė skiriasi nedaug: „Visur. ir nerimauja. o moterys rūpinasi vaikų priežiūra (Bianchi ir kiti.idėjos.

5 s k y r i u s . Ar kultūra konstruoja lyčių vaidmenis? O gal lyčių vaidmenys paprasčiausiai atspindi natūraliai vyrams ir moterims būdingą elgseną? Lyčių vaidmenų įvairovė skirtingose kultūrose ir skirtingais laikotarpiais byloja." JTO generalinis sekretorius Kofis A. vaidmenis. Net ir industrinėse šalyse vaidmenys nepaprastai skiriasi. ar sėkmingai susiklostė partnerystė su Afrikos ūkininke bei jos vyru.). kad kultūra iš tiesų konstruoja mūsų.7 PAVEIKSLAS > Vaidmenys.7 pav. 2006). o Danijoje dauguma stomatologų yra moterys. Rusijoje dauguma gydytojų . Wallace. apklausoje 38 000 žmonių pateikė klausimą: ar gyvenimas teikia didesnį pasitenkinimą. kaip lyčių atstovų. 5. priklauso nuo to. kuriems pritaria abi lytys. Annanas. siekiant pažangos. Šiaurės Amerikoje dauguma gydytojų ir stomatologų yra vyrai. Šaltinis: Duomenys iš 2003 metų Pew Global Attitudes apklausos.moterys. o Viduriniuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje mažiausia (Sočiai Watch. jūsų nuomone. Egiptiečiai su pasaulio daugumos nuomone nesutiko santykiu 2:1. o Australijoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose . K U L T Ū R A IR LYTIS 215 „Kokia santuoka. Australijoje ir Skandinavijos šalyse pastebėta didžiausia lyčių lygybė. kad mūsų veikia. G E N A I . Skirtingi lyčių vaidmenys skirtingose kultūrose Tarptautinis tyrimų centras Pew Global Attitudes 2003 m. kai abu sutuoktiniai dirba ir kartu rūpinasi vaikų auklėjimu. Tačiau atsakymai skirtingose šalyse ryškiai skiriasi. „Jungtinėse Tautose visada žinojome.beveik 1:2 (ILO. o vyras aprūpina šeimą? 41-je šalyje dauguma respondentų pasirinko pirmąjį atsakymo variantą (žr. teikia didesnį pasitenkinimą?" ] Abu sutuoktiniai dirba ir dalijasi namų ruošos darbus Vyras aprūpina šeimą Argentina [ Meksika Hondūras Brazilija Bolivija [ Venesuela [ Peru * 5. 2000). ar kai moterys lieka namuose ir rūpinasi vaikais. Japonijoje ir Vokietijoje vadovaujančius postus moterys užima santykiu 1:10. tuo tarpu vietnamiečiai palaikė daugumos nuomonę santykiu 11:1. 1997. skirtingose šalyse skiriasi. 2002 .

Bendraamžių perduodama kultūra Kultūros. 2004). Amerikos aukštųjų mokyklų pirmakursių buvo įsitikinę. Tokie spartūs pokyčiai skirtingose kultūrose byloja. kaip tėvai auklėja vaikus. kurią Judith Rich Harris (1998) vadina ugdymo prielaida. Volstryte vyrai daugiausia dėvi kostiumus. vyrų ir 66 proc. priklauso.nuo 3 iki 50 proc. vaikai perima didelę dalį tėvų puoselėjamų vertybių. būna įvairaus skonio. Amžiaus pabaigoje 30 proc. 2005).. ir bihevioristai.per trumpą istorijos atkarpą . Nuo 1960 metų iki amžiaus pabaigos moterų dalis tarp absolventų aukštosiose medicinos mokyklose išaugo nuo 6 iki 50 proc. ką jie veikė per praėjusias 24 valandas. 2005 metais šiam teiginiui pritarė tik 20 proc. (AMA. 2000). Richardson. 2005). kad „ištekėjusi moteris gali dirbti versle ar pramonėje net jei turi gebantį ją išlaikyti vyrą". 2004. Vyriški ir moteriški vaidmenys kinta daugumoje kultūrų. šio fakulteto absolventų sudarė moterys. 2000. Škotijoje daugelis vyrų oficialiomis progomis dėvi klostuotus sijonus. kad lyčių vaidmenis apibrėžia ne vien evoliucija ir biologija . 1996 metais tam pritarė keturi iš penkių amerikiečių (Niemi ir kiti. Jungtinių Valstijų statistikos biuras apklausė 21 000 vyrų ir moterų. Dirbančios moterys viena valanda daugiau negu vyrai praleido rūpindamosi namais ir šeimos nariais (Darbo departamentas.laikas taip pat juos keičia. kad tėvų auklėjimas iš tiesų daro poveikį. Šiuo klausimu sutaria ir Freudo šalininkai. Tai patvirtina didėjantis moterų skaičius šalių parlamentuose nuo Maroko iki Švedijos (Inglehart ir Welzel. Hunt. Tačiau jei vaikų asmenybes formuoja tėvų pavyzdys bei rūpinimasis. 1996). Per tas 24 valandas 35 proc. o moterys . yra tokia: nuo to. kai kurių prie ekvatoriaus gyvenančių tautų (ne visų) vyrai ir moterys apskritai nieko nedėvi. 1989. o dešimtojo dešimtmečio viduryje . NORC. Amerikoje XX a. Tarptautinė parlamentinė sąjunga. o teisės . 1967 metais 57 proc. (Astin ir kiti. Pryor ir kiti.sijonus bei sukneles. 2005. 1987. 1938 metais vienas iš penkių amerikiečių pritarė. kad „geriausia. kai ištekėjusių moterų veikla apsiriboja namais ir šeima". tiesa? . S O C I A L I N Ė ĮTAKA Gallupo apklausos klausimas: ar priimtina.j a u tik dvigubai daugiau (Bianchi ir kiti. moterų gamino maistą ar plovė indus. Be to.politines ir religines pažiūras. Kraštutinės vaikų meilės ir skriaudimo palyginimas atskleidė. Kaip šitokias tradicijas perduoda karta iš kartos? Vyraujanti prielaida.216 II d a l i s . 2006). septintojo dešimtmečio viduryje ištekėjusi moteris namų ruošai skirdavo septynis kartus daugiau laiko negu jos vyras. tarp jų . kad mergaitė paskambintų berniukui ir paskirtų pasimatymą? Atsakiusieji „taip" procentais 1950 1999 29% 70% Lyčių vaidmenų pokyčiai bėgant laikui Praėjusio šimtmečio antrojoje pusėje .lyčių vaidmenys ryškiai pasikeitė. kuo šie taps. toje pačioje šeimoje augantys vaikai turėtų būti labai panašūs. 1965 metais nė viena moteris nebuvo baigusi Harvardo universiteto Verslo fakulteto. ir šios knygos autorius. kaip ir grietininiai ledai.

tačiau širdimi ir protu lieka su bendraamžiais. dėl kurių visi sutaria. Sąveika tarp tėvų ir vaikų grupių būna gana laisva. paprastai tai būna jaunos beždžionės arba jauni žmonės. Vaikams ir paaugliams kur kas labiau rūpi. ir siūlo cigarečių. ir šias idėjas noriau priima jauni suaugusieji. tačiau sukeistume jų tėvus. Panašiai kurti girdinčių tėvų vaikai. K U L T Ū R A IR LYTIS 217 Šią prielaidą paneigia stulbinantys ir įspūdingi pastarųjų metų evoliucinės psichologijos duomenys. kad rūkyti malonu. rodo. G E N A I . lankantys mokyklą kurtiesiems. tie vaikai „suaugę turėtų būti panašūs". tvirtina Harris. pati kultūra kinta . teigia Harris (1996). tai atrodo logiška. kuriems patinka. Elgsenos genetikos specialistai Robertas Plominas ir Denise Daniels (1987) teigia: „Du vienos šeimos vaikai [vidutiniškai] skiriasi vienas nuo kito tiek pat. kalbos manieras ir netgi keiksmažodžius daugiausia išmoksta iš bendraamžių. dažniausiai atsisako tėvų tradicijų ir perima kurčiųjų tradicijas. gyventų tame pačiame regione ir tarp tų pačių bendraamžių. jog didesnį poveikį daro bendraamžiai. jų asmenybės bruožų. Vaikai ir paaugliai žaidimus. • Nors rūkančių tėvų vaikai rūko dažniau. Tėvų įtaka svarbi. Žvilgtelėjus atgal. kad genetiniu poveikiu galima paaiškinti maždaug 50 proc. Panagrinėkime štai tokius dalykus: • Ikimokyklinukai tėvų raginami dažnai atsisako ragauti kokį nors patiekalą tol. Duomenys. kurie mėgdžioja dar vyresnius. Taigi jei grupė vaikų lankytų tą pačią mokyklą. Ir žmonių. o tai savo ruožtu lemia. Aplinkos. ir primatų kultūrose pokyčius inicijuoja jaunimas. Juk būtent su bendraamžiais jie žaidžia ir galiausiai su jais dirbs bei kurs šeimas. individualių asmenybės bruožų. ar vaikai praleidinės pamokas. o šie mėgdžioja jauniausius suaugusius tėvų kartoje.bendraamžių įtaka. taip pat ir namų poveikiu galima paaiškinti tik iki 10 proc. atrodo. Be to. gyvenamąjį rajoną ir bendraamžius. Tad kas lemia likusius 4 0 50 proc. t Imigrantų vaikai paprastai užauga teikdami pirmenybę savo naujų bendraamžių gimtajai kalbai bei normoms. Kai viena beždžionė atranda geresnį būdą maistui nuplauti arba kai žmonės iškelia naujas mados ar lyčių vaidmenų idėjas. tad tradicijos niekada neperduodamos tobulai. bet iš esmės ji netiesioginė: tėvai padeda vaikams pasirinkti mokyklą. vaikai dažnai mėgdžioja truputį vyresnius už save. gauti tiriant dvynukus bei biologinius ir įvaikintus brolius bei seseris. vartos narkotikus. kurie įtikinėja. pasiekdama savo argumentų ribas.5 s k y r i u s . ar merginos anksti pastos. kol jis nepatiekiamas grupei vaikų. Tad nors kultūros tradicijos išlieka. ką mano jų bendraamžiai. skirtumų? Tai . Jie gali „pakeisti kodą" sugrįžę į savo namus. muzikinį skonį. kiek atsitiktinai parinktų vaikų poros". Vaikai turi rūkančių draugų. o ne ką galvoja tėvai.

Kai biologinės savybės veikia reakciją į aplinką. skatinančiomis tikėtis. Žmonės vienaip reaguoja į Davidą Beckhamą ir kitaip . kaip patirtis naudojasi genais. 2002). kultūra gali pabrėžti tai. Biologija ir kultūra taip pat gali sąveikauti.218 II d a l i s . kad vyrai fiziškai agresyvesni nei moterys. o moterys . biologija ir patirtis veikia viena kitą.švelnesnės ir malonesnės. kad vyras turi būtų aukštesnis už žmoną. tačiau stipriai veikia mūsų nuostatas bei elgseną. • Didžiausia kultūrinė įtaka gaunama ne tiesiogiai iš tėvų. Arba panagrinėkime tokį dalyką: vyrauja nuomonė. kultūra šiuos skirtumus gali padidinti atitinkamomis normomis. Genai mus ne tik varžo. nes kultūra veikia tai. • Skirtingose kultūrose ir skirtingais laikotarpiais lyčių vaidmenys labai skiriasi. o ne moterims užimti dominuojančią padėtį visuomenėje. Viename tyrime tik vienas iš 720 susituokusių porų neatitiko šios normos (Gillis ir Avis.lyčių vaidmenys . Aplinka gali stimuliuoti genus. S O C I A L I N Ė ĮTAKA APIBENDRINIMAS Kultūra ir lytis: kultūros diktatas? • Labiausiai ištirti vaidmenys . atsakingą už regėjimą. kad pakeistų smegenis (Quartz ir Sejnowski. ką davė biologija. Visame pasaulyje vyrauja tendencija vyrams. Kokią išvadą galime padaryti apie genus. vidurio moterys Jungtinėse Valstijose vis labiau dominuoja ir aktyviau veikia.į Woody Alleną. Kadangi vyrai 8 proc. Tėvų prisilietimas aktyvina genus. 1980). Jei genai ir hormonai lemia. ką paveldime biologiškai. Galima tik spėlioti. Tad kaip sąveikauja biologija ir kultūra? Ir kaip asmuo sąveikauja su aplinkybėmis? Biologija ir kultūra Neprivalome evoliucijos ir kultūros laikyti konkurentėmis. aukštesni ir vidutiniškai turi dvigubai didesnę raumenų masę. aplinkos). biologinio) poveikis priklauso nuo kito veiksnio (pavyzdžiui. tačiau jos nėra nepriklausomos nuo biologijos. kad vyrai turi būti tvirtesni.atspindi tam tikrą biologinę įtaką tačiau taip pat iliustruoja ir stiprų kultūros poveikį. Viskas. kaip tai paaiškinti psichologiškai: galbūt būdami pranašesni ūgiu (ir amžiumi) vyrai gali išlaikyti socialinę viršenybę moterų atžvilgiu. Regos dirgikliai priverčia genus tobulinti smegenų sritį. kas socialu ir psichologiška. o per bendraamžius. kuriančius naujus išsišakojančius smegenų ląstelių receptorius. kultūrą ir lytį? Biologija ir kultūra neegzistuoja izoliuotai. Kitų lūkesčiai mus veikia todėl. Nuo XX a. Tačiau taip pat galima ieškoti sąveika (interaction) Vieno veiksnio (pavyzdžiui. Šiandieninis genetikos mokslas parodo. Kultūrinės normos subtiliai. jie prisitaiko ir reaguoja į dirgiklius. . Be to. jiems lemta įgyti kitokią gyvenimo patirtį nei moterims. galiausiai yra biologiška. kad tai mumyse užprogramuota biologiškai. kurie ateityje padės vaikui įveikti stresines situacijas.

Tad evoliucija reikalauja. Jos įsitikinusios. lyčių nelygybė dar labiau mažėja. kuriuos atspindi darbo pasidalijimas tarp lyčių. Wood ir Eagly (2002) daro išvadą. kad jų elgsena atitiktų šiuos vaidmenis ir atitinkamai modeliuoja savo įsitikinimus bei gebėjimus. biologinė įtaka) 5. 5.8 pav. kuriose lyčių vaidmenys labiau lygiaverčiai. aukšti vyrai ir žemo ūgio moterys dažnai liktų be partnerių. kad vyrai būtų aukštesni už moteris. Mažėjanti vyrų ūgio bei agresyvumo reikšmė šiandieniams aukštos socialinės padėties vaidmenims ir mažėjantis gimstamumas reiškia. G E N A I . lyčių skirtumai pagal prioritetus renkantis porą (vyrai ieško jaunystės ir gebėjimų atlikti namų ūkio darbus. Alice Eagly ir Wendy Wood (1999. 1997). Eagly ir Wood. K U L T Ū R A IR LYTIS 219 Socializacija Lūkesčiai lyčių X Kiti veiksniai (pvz. taip pat vaikystės sąlygos ir įgytos patirtys. Kai į tai įsiterpia ir prieš diskriminaciją nukreipti įstatymai bei konkurencinės sąlygos. Vyrų ir moterų elgseną veikia su jų skirtingais vaidmenimis susiję lūkesčiai. rengia vyrus ir moteris skirtingiems vaidmenims. Eagly prognozuoja. kuria grindžiama ši kultūrinė norma: jei žmonės teiktų pirmenybę to paties ūgio partneriams. 1987) plėtoja teoriją apie tai. vyrai dažniau atlieka fizinės jėgos reikalaujančius vaidmenis. Nors prigimtis reikalauja. yra mažesni. skjrtumai r vaidmenų 8M9i Darbo iskirsty pasiskirstymas tarp lyčių ^ " n a X 7 Su lytimi susiję^ gebėjimai bei įsitikinimai ir evoliucijos išminties. kaip sąveikauja biologija ir kultūra (žr. jų pačių vyriškumo ar moteriškumo sampratos skirtumai taip pat sumažėjo (Twenge. Tad kiekviena lytis stengiasi. Prigimtis ir ugdymas sudaro „pinklų raizginį". o moterys rūpintųsi kūdikiais. Šaltinis: Adaptuota iš: Eagly. Suaugusiųjų gyvenime tiesioginė lyčių socialinės elgsenos skirtumų pasekmė yra vaidmenys. ir abiejų lyčių atstovai pajėgūs atlikti visus įmanomus organizacinius vaidmenis". kad ūgio norma yra biologijos ir kultūros rezultatas. kultūrose. kad darbo pasidalijimą tarp lyčių lemia įvairūs veiksniai. pastebi Eagly ir Wendy Wood (1999). kad vyrai atliktų jėgos reikalaujančias užduotis. Daugėjant moterų.). Iš tiesų.8 PAVEIKSLAS Lyčių socialinės elgsenos skirtumų socialinio vaidmens Lyčių elgsenos teorija Įvairūs veiksniai. . kad jos dažniau atlieka globėjiškų savybių reikalaujančius vaidmenis. kad „moterų ir vyrų elgsena yra gana lengvai formuojama.5 s k y r i u s .biologiniai skirtumai ir socializacija vaikystėje. jų psichologiniai skirtumai mažėja. Eagly. Vyrams ir moterims atliekant vis daugiau panašių vaidmenų. 1991. pasirinkusių formaliai vyriškas profesijas. kad vienodėjant vaidmenų užduotims lyčių skirtumai „palaipsniui mažės". o kultūra to paties reikalauja iš sutuoktinių. Moterų gebėjimas gimdyti ir auginti vaikus sąlygoja tai.. verčiančios samdyti talentingiausius (neatsižvelgiant į lytį). Būdami stipresni ir greitesni. 1987. tarp jų . įgūdžiai ir įsitikinimai. kad moteris mažiau varžo nėštumas ir vaikų auginimas. moterys ieško socialinės padėties ir gero uždarbio). Tad tikėtina.

kad šie skirtumai būtinai neigiamai atsiliepia moterims. ir į teigiamas savybes. kad kai kurie moterų ir vyrų poelgiai šiek tiek skiriasi. aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Tačiau mes. Kaip ir daugelis to meto aktyvių feminisčių maniau. Šiaurės Vakarų universitetas Situacijos galia ir žmogus „Būna trivialios tiesos ir didžiosios tiesos. bent jau gerų veiksmų). Trivialios tiesos priešybė yra paprasčiausia netiesa. Dėl šios priežasties aš nutariau kiekvieno „socialinės įtakos" skyriaus pabaigoje atkreipti dėmesį į didžiosios tiesos priešybę: asmens galią. Per daugelį metų mano požiūris reikšmingai pasikeitė. Alice Eagly. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ką slepia moksliniai tyrimai Alice Eagly apie lyčių panašumus ir skirtumus Savo darbą apie lytis pradėjau nuo projekto apie socialinę įtaką XX a. ir jos kūrėjai. Tačiau tiesa ir tai. Mes veikiame ir reaguojame. savo veiksmų iniciatoriais (na. Žmonės neturėtų manyti. Iš tiesų. kad tikėjimas socialiniu determinizmu gali atvesti į tai. Jaučiame. ir asmeniniai elgsenos aiškinimai. Didžiosios tiesos priešybė yra kita tiesa. . nes vienu metu esame ir socialinės aplinkos kūriniai. kad nepaisant neigiamų kultūrinių stereotipų apie moteris.sakė fizikas Nielsas Bohras. Galbūt kultūros galios akcentavimas kelia diskomfortą. kad ateitis tikrai bus." Kiekviename šios dalies apie socialinę įtaką skyriuje skelbiama didžioji tiesa: situacijos galia. kad išorinės jėgos lemia elgseną: save mes laikome laisvomis būtybėmis. socialinė kontrolė (situacijos galia) ir asmeninė kontrolė (žmogaus galia) konkuruoja viena su kita nė kiek ne daugiau nei biologiniai ir kultūriniai argumentai.atsakomybės vengimą ir kaltės už savo likimą suvertimą kitiems žmonėms ar aplinkybėms.gali sumažinti jų galią bei veiksmingumą situacijose.savybės. atsakome ir gauname atsakymus. Tiesą pasakius. nesame blaškomi aplinkos į visas puses. Taip pat galime būti ir genų bei aplinkos sąveikos produktas. jei būtume pasyvūs tarsi vėjaričiai augalai. ypač kai prisimenami lyčių vaidmenys. Mes galime atsispirti socialinės situacijos spaudimui. kokia kryptimi ji pasuks. Tai. Didesnis moterų polinkis atsižvelgti į kitų žmonių poreikius ir demokratiškiau elgtis yra vertinamas palankiau ir daugelyje situacijų gali būti privalumas. Pamąstymui: jei Bohro teiginyje slypi didžioji tiesa. Šios didžiosios tiesos apie išorinio poveikio galią pakaktų mūsų elgsenai paaiškinti. Svarbūs ir socialiniai. šiuo metu moters stereotipas yra palankesnis nei vyro. kad jei atsižvelgsime ir į neigiamas. ką filosofas Jeanas-Paulis Sartre pavadino „blogu tikėjimu" . Daug kam nepatinka mintis. kuriose reikalingas kategoriškas ir konkurencingas elgesys. ką renkamės šiandien. mano atlikti lyčių stereotipų tyrimai rodo. . Tačiau meilumas ir rūpestingumas . ir mūsų reikalas nuspręsti. o kartais netgi ją pakeičiame.220 II d a l i s . moterų ir vyrų elgsena iš esmės yra ekvivalentiška. priskiriamos moterims. Pastebėjau. lemia rytdienos situaciją. priešingai nei vėjaričiai augalai. tai kas yra šio teiginio priešybė? .

Kas sukuria socialinę situaciją. žmonės prisideda prie socialinių situacijų susidarymo. Turėdami galimybę rinktis. 1983). Ši sąveika vyksta bent trimis būdais (Snyder ir Ickes. priešiškas. Antra. kas mums nutinka. ar plotis. Jie greičiau apsigyvens San Franciske ar Toronte ir įsilies į aplinkosaugos organizacijos Greenpeace gretas (arba skaitys Manchester Guardian. Visų pirma žmonės skiriasi tuo. o jis kuria mus. jei atskirsime papildančią tiesą: asmens galią. vieni žmonės (grupės ar asmenys) jautriau reaguoja į socialines situacijas nei kiti (Snyder. pasirinks jų polinkius sutvirtinantį socialinį pasaulį. . kad kuris nors žmogus turėtų būti ekstravertas. ar vidinis nusiteikimas (arba kultūra ar evoliucija) lemia elgseną. K U L T Ū R A IR LYTIS 221 Socialinės aplinkybės iš tiesų stipriai veikia žmones. sukuria jos narės. Mes kuriame savo socialinį pasaulį.tai ne oras. Klausimas. 1985): • Bet kuri socialinė situacija skirtingus žmones veikia skirtingai. kad mūsų išankstinė nuosmonė gali pasitivirtinti: jei tikimės. 1978). Be to.kitaip tariant. Tačiau žmonės taip pat veikia socialines aplinkybes. Biologiniai veiksniai veikia kultūrini kontekstą o kultūra remiasi prigimtiniais dalykais. japonai labiau nei britai pasiduoda socialiniams lūkesčiams (Argyle ir kiti. Rinkdamiesi aukštąją mokyklą jūs pasirinkote būti veikiami tam tikrų socialinių aplinkybių. skatinančias socialinę sąveiką. „Tiesos žodžiai visada būna paradoksalūs." Lao-Dzė. Mažai tikėtina. Trečia. mūsų bendravimas su juo gali paskatinti būtent tokią elgseną. kurią įsivaizdavome. aktyvūs žmonės renkasi situacijas. G E N A I . tolygus klausimui. Pavyzdžiui. kas vyksta studenčių draugijoje. Tiesą pasakius. kad aistringi politiniai liberalai įsikurs Orindžijos apygardoje Kalifornijoje arba taps Prekybos rūmų nariais. Ir žmonės. ar kambario plotą nulemia jo ilgis. The Simple Way („Paprastas būdas") APIBENDRINIMAS Kokią išvadą galime padaryti apie genus.5 s k y r i u s . ir situacijos sąveikauja. Tai. kultūrą ir lyt|? • Biologiniai ir kultūriniai aiškinimai neprivalo būti prieštaringi. kuriuos patys susikuriame. ar išorinės situacijos. • Žmonės dažnai susikuria situacijas. kad skirtingai interpretuoja situacijas ir į jas reaguoja. jei ne sociumas? Liberalią aplinką sukuria liberalai. Socialinė aplinka . daugelį situacijų kurios daro jiems įtaką pasirenka patys. Prisiminkime. • Žmonės dažnai patys renkasi situaciją (Ickes ir kiti. o ne Times of London) . jie tarpusavyje sąveikauja. Kadangi mūsų protai realybę suvokia skirtingai. ne tai. Žmonės ir situacijos sąveikauja bent trimis būdais. Tad galią turi ir žmonės. ir situacijos. moteriškas ar seksualus. kiekvienas iš mūsų atitinkamai reaguoja į situacijas. 1997). • Didžioji tiesa apie socialinės įtakos galią bus tik pusiau tiesa. Ji labiau panaši į namus.

o ne impozantiškai smerksime nemalonius poelgius. Tačiau ar vienas požiūris teisingesnis už kitą? Išmintinga laikyti save aplinkos produktais (kitaip imtume pernelyg didžiuotis savo laimėjimais ir pernelyg save kaltinti už esamas problemas).save laikyti laisvais aktoriais ir manyti. arba ją veikia. ar architektais? Abipusio priežastingumo teorija leidžia teigti. o kitus laikyti laisvais aktoriais (kitaip taptume tėviškai globėjiški ir linkę manipuliuoti). ir architektai. Ar taip yra dėl įgimto žmonių polinkio atleisti savo klaidas ir teisti kitus už jų padarytas nuodėmes? . (Jei manysime. kad kiti yra veikiami aplinkos.) Dauguma religijų skatina atsakyti už save. nes mes esame ir savo socialinio pasaulio produktai. kad esame saviveiksmingi.222 II d a l i s . S O C I A L I N Ė ĮTAKA Post scriptum: ar turėtume laikyti save socialinio pasaulio produktais. tačiau neteisti kitų. „sadistiški" ar „tingūs" žmonės. kad kitus žmones veikia situacijos. Tada žvelgdami į save manytume. labiau į j u o s įsijausime. Abu požiūriai teisingi. Tačiau turbūt būtų pravartu dažniau daryti ir priešingą prielaidą . kuriuos laisva valia pasirinko „amoralūs". kad žmonės arba reaguoja į aplinką. o santykiuose su kitais ieškotume supratimo ir socialinių reformų.

Masinė apgaulė Ascho studija apie grupės daromą spaudimą Milgramo paklusnumo eksperimentai Kokios paklusnumo priežastys? Atkreipkime dėmesį. Užkrečiamas žiovulys Atkreipkime dėmesį.Konformizmas Kas yra konformizmas? Klasikiniai konformizmo tyrimai Sherifo normų kūrimo tyrimai Mokslinių tyrimų išvada. Stanley Milgramas apie paklusimą Kaip nuspėti galimą konformistiškumą? Grupės dydis Vieningumas Sutelktumas Padėtis Viešoji reakcija Ankstesnių įsipareigojimų nebuvimas Kodėl elgiamasi konformistiškai? Kas elgiasi konformistiškai? Asmuo Kultūra Socialiniai vaidmenys Ar norime būti kitokie? Reaktyvusis pasipriešinimas Unikalumo įrodymas Post scriptum: kaip būti individualybe bendruomenėje . Aukų suasmeninimas Mintys apie klasikinius tyrimus Ką slepia moksliniai tyrimai.

Tačiau ar liksite sėdėti. Šiaurės Amerikoje ir Europoje socialinės psichologijos specialistai. kai aplink visi stojasi? Būti vieno asmens mažuma nėra lengvas dalykas. Kai sėdite tarp šių žmonių. Japonijoje veikti išvien su kitais yra ne silpnumo. jei nebūtų buvę paskatinti. On Liberty. Tikriausiai ir jūs nors trumpam atsistosite su visais. Jų pavyzdžiu paseka esantieji toliau ir prisijungia prie ovacijų. ir dar kitais atvejais tai nereikšminga (kai teniso žaidėjai dėvi baltą aprangą)." John Stuart Mill. nuolankumas. kurie. kad kažkas jus pavadino „tikru konformistu" (prisitaikėliu)? Įtariu. žodyje „konformizmas" slypi neigiama prasmė. kad įsižeistumėte. nepaisant jų įvairovės. ką girdėjote. jog kartais elgtis konformistiškai yra blogai (kai dėl to vairuojama išgėrus arba pasielgiama rasistiškai). 1994).gerai (kai sukliudo brautis į eilę prie teatro). Paskui jau atsistoja ir tie. kurį mums daro bendruomenė. . 1993 („Bendruomenės dvasia") Kas yra konformizmas? Pradėkime nuo paskutinio klausimo. priklausydami individualistinėms kultūroms. būdami didelėje grupėje dažniausiai elgiasi vienodai? Kokiomis aplinkybėmis žmonės elgiasi konformistiškai? Ar kai kurie žmonės labiau linkę elgtis konformistiškai? Kas priešinasi spaudimui elgtis konformistiškai? Ar konformistiškumas yra tokia bloga savybė. Kaip jaustumėtės išgirdę. kuriose pasidavimas bendraamžių spaudimui nekelia susižavėjimo. netoli scenos esantys aistringi garbintojai atsistoja ir ima ploti. komandinis žaidimas). savitvardos ir brandos požymis (Markus ir Kitayama. žmonės. kas žlugdo asmenybę. yra pagrindinis moralinių vertybių ramstis. o ne teigiamą (bendruomeninis jautrumas. viena jūsų dalis nori ir toliau sėdėti („Šis lektorius visai neatspindėjo mano pažiūrų"). nebent jums labai nepatiko tai. ar bloga savybė? Į šį klausimą nėra mokslu pagrįsto atsakymo. Ar konformizmas yra gera. Šitokio konformistiško elgesio situacijos kelia šio skyriaus klausimus: • • • • • Kodėl. esate patyrę tokį reiškinį: pasibaigus polemiškai lektoriaus kalbai ar koncertui.„Visa. reagavimas. The Spirit of Community. paklusnumas). tačiau turėdami omenyje bendras vertybes galime teigti.pa- . o tolerancijos. Individualistinėse Vakarų kultūrose. kaip leidžia manyti klusnios „bandos" įvaizdis? O gal reikėtų tai vadinti „grupiniu solidarumu" arba „socialiniu jautrumu"? B „Socialinis spaudimas. kartais . „Japonijoje. yra despotizmas." Amitai Etzioni. būtų mandagiai paploję sėdėdami patogiose kėdėse. konformizmui teikia neigiamą reikšmę (prisitaikymas. 1859 („Apie laisvę") e abejonės. kad ir kokiu vardu jį vadintume.

KONFORMIZMAS 225 stebi Lance Morrow (1983). kad moterims labiau tinka ilgi. Pritarimas . jei būtumėte vienintelis sirgalius tribūnoje? Yra kelios konformizmo rūšys (Nail ir kiti. tai reiškia ir jausti kitų žmonių veiksmų įtaką. o gal ir ne. kai atsižvelgiama į užuominomis ar aiškiai išreikštą pageidavimą bet slopinant vidinį pasipriešinimą. tai vadinama paklusnumu. kaip kiti žmonės. jei būtume buvę vieni. nes esame įtikinti. Elgtis konformistiškai nereiškia vien tik veikti taip. Tad konformizmas yra elgsenos arba įsitikinimų pakeitimas. Kai būdami minioje pakylate ir džiūgaujate dėl pergalingo įvarčio. Tai reiškia veikti kitaip. Tad išsiaiškinkime štai šių etikečių prasmę: konformizmas (prisitaikymas). Paprastai mes pateisiname savo elgesį. jei prisiimame atsakomybę už jį. Šis nuoširdus. Kartais nuoširdžiai darome tai.visur jaučiama ramybė. Viskas priklauso nuo to. kuri atsiranda.< . vidinis konformizmas vadinamas pritarimu. ar jūs elgtumėtės ir manytumėte taip pat. Pritarimas kartais išplaukia iš nuolaidumo. ko gali tikėtis vienas iš kito. Paklūstame. konformizmas (conformity) Elgsenos ar įsitikinimų pakeitimas." Išvada: mes pasirenkame mūsų vertybes bei požiūrius atitinkančias sampratas. ar tai konformizmas? Galbūt taip. siekiant prisiderinti prie kitų nuolaidumas (compliance) Konformistiškas viešo elgesio modelis. Klasikiniai konformizmo tyrimai Kaip socialiniai psichologai tyrė konformizmą laboratorijoje? Ką jų gauti duomenys byloja apie socialinį poveikį ir blogio prigimtį? Mokslininkai. ir įvertina. kad pieną gerti sveika. pritarimas. nei kad būtume pasielgę. sukuria miniatiūrinį socialinį pasaulį mikrokultūrą laboratorijoje. paklusnumas (obedience) Prisitaikymas vykdant tiesmuką paliepimą. . Kaip buvo pabrėžta 4 skyriuje. Nuolaidumas. siekiant prisiderinti prie kitų. kai žmonės tiksliai žino. Nuolaidumo atmaina yra paklusnumas .nusileidimas tiesmukam paliepimui. paklusnumas.konformizmas? Kai kartu su milijonais kitų žmonių geriate pieną arba kavą. nors mums nepatinka to daryti. Kartais prisitaikome prie lūkesčio ar pageidavimo iš tiesų nepritardami tam. Be etikečių negalime aptarinėti šio skyriaus temų.6 skyrius. ir jos neišvengiamos. ką darome. kai elgsena ir įsitikinamai atitinka socialinį spaudimą APIBENDRINIMAS Kas yra konformizmas? Yra dvi konformizmo elgsenos ar įsitikinimų pakeitimo pasiduodant grupės spaudimui formos. kad sulauktume atpildo arba išvengtume bausmės. Panagrinėkime tris: nuolaidumą.pritarimas grupės nuomonei jaučiant vidinį pasipriešinimą. nuolaidumas. tiriantys konformizmą. pritarimas (acceptance) Konformizmas. Užsirišame kaklaraištį ar apsivelkame suknelę. o ne trumpi plaukai. Ar pašoktumėte iš džiaugsmo dėl įvarčio. kuri supaprastintai atkuria svarbių kasdienių so. ar elgiatės konformistiškai? Kai palaikote kitų nuomonę. jei nebūtumėte grupėje.kai įsitikinimai ir elgsena atitinka socialinį spaudimą. nuostatas lemia elgsena. ar tai . Etiketės ir apibūdina. kam paakino minia. Jei mūsų nuolaidumą sukelia aiški komanda. 2000). paklusnumą ir pritarimą. Galime kaip ir milijonai kitų gerti pieną. Šis išorinis prisitaikymas yra nuolaidumas.

jei šis grupinis patyrimas būtų pakartotas tą pačią ir dar dvi dienas iš eilės? Kolumbijos universiteto studentai vaikinai. Jei būtumėte vieno iš Sherifo eksperimentų dalyvis. plačiai aptarinėjo. . Mes aptarsime tris eksperimentus. Eksperimentuotojas pakartotų procedūrą. pakeisdavo kitas. Kodėl? Šviesos spindulys niekad nepasislinkdavo! Sherifas pasinaudojo optine apgaule. jie liepė eksperimentuotojo padėjėjui (fiktyviam tiriamajam) klaidingai atsakyti į klausimą. Muzaferas Sherifas (1935. Iš pradžių nieko nevyktų.sako kitas. Kai po metų eksperimentas buvo pakartotas su kiekvienu žmogumi atskirai. (Ar tai reiškia nuolaidumą. kurie vakar patyrė tą patį. Kitą dieną sugrįžtumėte. vadinama autokinetiniu reiškiniu.sako vienas. ir prie jūsų prisijungtų kiti du. kad galėtų su juo eksperimentuoti. Ar pasikeistų jūsų atsakymas. jūs vis tiek sakytumėte: „šešis colius". kurį.1 paveiksle. Po to šis pasitraukdavo iš eksperimento. Kai kurie iš šių tyrimų atskleidė tokių stulbinamų dalykų. ar jie vertino savaip. taip ir Sherifas norėjo išskirti normų kūrimąsi ir po to su juo eksperimentuoti. Pasinaudodami autokinetiniu reiškiniu.) Sherifas ir kiti naudojo šį metodą siekdami atsakyti į klausimus apie žmonių pasidavimą įtaigai. Tariamas nekintamo šviesos taško judėjimas tamsoje. kaip perduodami klaidingi įsitikinimai. o per keturis su puse metro nuo jūsų pasirodytų šviesos spindulėlis. kol jie užsitarnavo „klasikinių" eksperimentų vardą. kiek pasislinko šis spindulys. Kaip parodyta 6. (Ši norma buvo klaidinga. jūsų vertinimų vidurkis būtų apie aštuonis colius. . ar laboratorijoje įmanoma stebėti socialinių normų radimąsi.226 II d a l i s . ir jo vietą užirrtdavo tikrasis dalyvis. Tada turėtumėte atspėti. Tamsiame kambaryje neįmanoma nustatyti atstumo. Klastotė išliko (nors mažėdama) pen- autokinetinis reiškinys (autokinetic phenomenon) Savaiminis (auto) judėjimas (kinetic). 1937) kėlė klausimą. savo ruožtu. „Vieną colį". ar tebesilaikė grupės normos? Įdomu. šių eksperimentų metu dažniausiai išsikristalizuodavo grupės norma. Robertas Jacobsas ir Donaldas Campbellas (1961) Šiaurės Vakarų universiteto laboratorijoje tyrė. Šį kartą pasakytumėte: „dešimt colių". kiek pasislinko šviesos taškas. Kai šviesa užgęsta pirmą kartą. „Du colius". ar pritarimą?) Nustebinti tariamos kultūros galios įtvirtinti klaidingus įsitikinimus. tad jūs netvirtai ištartumėte: „šešis colius". Toliau kartojant eksperimentą. Truputį sutrikę. kad jie tebesilaikė grupės normos (Rohrer ir kiti. Sherifo normų kūrimo tyrimai Pirmasis iš trijų klasikinių tyrimų 5 skyriuje nagrinėtą kultūros galią sukurti ir pratęsti socialines normas sujungia su šiame skyriuje aptariamu konformizmu. kad ir kiti tyrinėtojai šiuos tyrimus kartojo. Po to keletą sekundžių šviesos spindulėlis pasiblaškytų ir išnyktų. S O C I A L I N Ė Į T A K A dalinių sąveikų ypatybes. kuriuos tyrė Sherifas. 1954). . sėdėtumėte tamsiame kambaryje. Kaip biologai stengiasi atskirti virusą. savo vertinimus pakeitė pastebimai. iš kurių kiekvienas pateikia savo metodą konformizmui studijuoti ir atskleidžia stulbinamų dalykų. tie du pasako savo vakarykštį spėjimą.

kad toks mėgdžiojimas padeda kitam žmogui jus pamėgti ir prireikus pagelbėti. transliuojamas per humoro laidas. kad tai pačiai darbo grupei priklausančių žmonių nuotaikos kartu kildavo ir krisdavo. apeliuoja į mūsų atvirumą įtaigai. kai jie pakartotinai vertina tariamą šviesos taško pasislinkimą Šaltinis: Duomenys iš: Sherif ir Sherif. „Kodėl žiovaujantis žmogus užkrečia žiovuliu kitą?" Robert Burton.suskilusius priekinius automobilių stiklus. Kartais pasidavimo įtaigai pavyzdžiai gali pralinksminti. 1954 metų kovo 4 mėnesio pabaigoje Sietlo laikraščiai pranešė apie už 80 mylių į šiaurę esančiame mieste įvykusį atsitikimą . ką jaučia kitas žmogus (Neumann ir Strack. nusijuokti ar nusižiovauti. „Mokslinių tyrimų išvada. Būdami tarp laimingų žmonių. jei manome. p.") Foninis juokas. arba pajudina pėdą. Ar jūs . KONFORMIZMAS 227 10 Individualiai Grupėje 6. Užkrečiamas žiovulys. atliktas be jokio sąmoningo ketinimo prisitaikyti. Tiriant britų medicinos seseris ir buhalterius buvo pastebėta. ir kartu pajudinsite pėdą? Jei taip. kuris elgiasi panašiai kaip mes. Įsivaizduokite. Anatomy of Melancholy. kad dalyvaujate viename iš jų eksperimentų ir dirbate kartu su eksperimentuotojo padėjėja. (Žr. ( 0 ( 0 E ( ū '•0 ^ O. c o r\ 2 žmonės __ 6 žmonės Pirmoji diena Antroji diena Trečioji diena Ketvirtoji diena kiose eksperimento dalyvių komandose. ir jis paskatins jus jausti tai. Kitą socialinės infekcijos formą Tanya Chartrand ir Johnas Barghas (1999) vadina „chameleono efektu". kad juokiasi į mus panašūs žmonės. ir netrukus aplinkiniai pradeda daryti tą patį. mėgdžiojimas stiprina socialinius saitus ir netgi skatina skirti daugiau pinigų labdarai. patys galime pasijusti laimingi. Šių eksperimentų išvada: mūsų požiūris į realybę iš tiesų nepriklauso tik nuo mūsų. 1621 („Melancholijos anatomija") . Foninis juokas būna labai įtaigus. Šie žmonės tapo „netyčiniais kultūrinės apgaulės perdavimo suokalbininkais".1 PAVEIKSLAS Sherifo normų kūrimo eksperimentų grupės pavyzdys 8 8 5 6 ^ ^ ^ žmogus Trijų žmonių vertinimai sutampa.kaip ir kiti eksperimento dalyviai . 209. kuri retkarčiais arba pasitrina veidą. Ricko van Baareno ir jo kolegų (2004) Olandijoje atlikti tyrimai atskleidžia. Atrodo.pasitrinsite veidą kartu su tuo žmogumi. tai visai tikėtina. 1969. Mes mieliau gelbstime surinkti iškritusius rašiklius tam žmogui. Užtenka vienam žmogui nusikosėti. 2000). kuris jį pasitrynė. Šį reiškinį Peteris Totterdellas ir jo kolegos (1998) pavadino „nuotaikos sąsaja". o ne į mus nepanašių žmonių grupė.6 skyrius. Pasidavimas įtaigai gali būti ir didelio masto reiškinys. kad šis poelgis bus automatiškas.

Net visiškai paralyžiuoti pacientai. nes mokantis naujų dalykų jos nerimas. . Žiovaujančiojo burna paskatino keletą kartų nusižiovauti. vien tik burną ir nežiovaujantį besišypsantį veidą (kontrolinė sąlyga). kodėl mes taip dažnai žiovaujame matydami žiovaujant kitus. besirengiantys pirmajam šuoliui parašiutu. o ne per valandą iki užmigdami. O jam patinka tyrinėti.2 PAVEIKSLAS. kad žiovaujančiojo veidas sukeldavo žiovulį net tuomet. pavyzdžiui. veidą veidą kuriame nesimatė žiovaujančiojo burnos. kuris suaktyvina žiovavimo modelį. Žiovauja primatai. kurie negali pajudinti kūno. Norėdamas ištirti. nesvarbu. ar nufotografuota tik žiovaujančiojo burna. kurie Provine prašymu rašė žiovavimo dienoraštį. Kurios veido dalys sukelia žiovulį? Robertas Provine (2005) sudarė 4 grupes po 30 žmonių ir kiekvienai parodė skirtingus penkių minučių trukmės vaizdo įrašus: kai vyras šypsosi. Tik įdomu.lyg dirgiklis. nieko nereiškia. jie žiovavo 70 proc. Jo nuomone. Pastebėjau ir aš. nuolat pasireiškia „žiovulio priepuoliu". todėl rodė tiriamiesiems visą žiovaujančio žmogaus Kai mums nuobodu. pajėgia žiovauti. krokodilai. ar viskas pavyks. kurie būna aktyvūs kartojant ar mėgdžiojant matytus veiksmus.„pastovių veiksmų seka". kad darbe dažnai jaučiasi nesmagiai. kuri žiovaujančiojo veido dalis yra paveikiausia. ar žiovulys. gali turėti tik chronometrą užrašinę ir rašiklį. sportininkai prieš startą smuikininkai.kai dalis rodomo veido uždengta. kad jie daugiau žiovauja valandą po nubudimo. Taip elgiasi ir pabudę iš miego šunys bei katės. O žiūrėdami filmuką kuriame žmonės šypsojosi. norėdamas tyrinėti žiovavimą natūralioje aplinkoje. Suradus smegenų „veidrodinio atspindžio neuronus". tiriamųjų nusižiovavo. gali būti užkrečiamas. Dažnai žiovauja desantininkai. nusišypsojo tik 21 proc. kad žmonės. kad žiovavimas . vėžliai. Kai žiovauja kiti žmonės. kad žiovulys . paukščiai. kai žiovauja. ir moterims vienodai dažnai pasitaiko nusižiovauti. kai nesimatydavo burnos. Kiek kartų Kiek žmonių Kiek kartų Kiek žmonių Kiek kartų 6. atrodo. Taip pat ir katės. Mano draugė skundėsi. Kada žiovaujame? Kai esame apsnūdę. suskaičiavo. dažniau negu kontrolinės grupės tiriamieji. Tai įrodo. Taigi burnos prisidengimas žiovaujant.2 pav. galima sukurti biologinį mechanizmą paaiškinantį. o dviem grupėms . ar žiovulio veiksmas rodomas nespalvotai. Provine norėjo išsiaiškinti. matome. . Provine parodė tiriamiesiems penkių minučių trukmės filmuką kuriame vyriškis nuolat žiovavo. žiūrėję ne tokius nuobodžius muzikinius vaizdo klipus. Ir vyrams. kad kartais moksliniai tyrimai nekreipia dėmesio į kasdienį elgesį. Žiovaujantis veidas . Žiovulys dažnai kartojasi. Provine teigia.prasideda giliu įkvėpimu ir baigiasi trumpesniu kulminaciniu (malonumąsukeliančiu) iškvėpimu. 6. Provine teigia. 55 proc. trunkanti apie 6 sekundes. laukiantys savo eilės eiti į sceną. Žiovulį gali sukelti ir įtampa. ar aukštyn kojomis. tiriamųjų. vieną nusižiovavimą nuo kito skiria vos minutė. Kai Provine paprašė eksperimento dalyvių 30 minučių per televiziją žiūrėti techninio patikrinimo lentelę. Šį reiškinį tikriausiai pastebėjote skaitydami šį skyrelį. bet paveikesnės buvo žiovaujančiojo akys ir mimika. Dažnai vos pabudę žiovaudami rąžomės. netgi žuvys.spontaniškas elgesys. kaip ir juokas. juoką ar žiovavimą. kad netgi galvojimas apie žiovulį paprastai jį sukelia.228 II d a l i s . Kodėl? Kada? Merilendo universiteto Baltimorėje psichologas Robertas Provine (2005) pastebi. S O C I A L I N Ė ĮTAKA mokslinių tyrimų išvada Užkrečiamas žiovulys Žiovauti yra būdinga visiems stuburiniams gyvūnams. Skaitydamas Provine tyrinėjimus apie užkrečiamą žiovulį aš nusižiovavau keturis kartus (ir pasijutau truputį kvailai). Čia nieko stebėtina.

apgadinti keliai. nebuvo toks juokingas. kad automobilių stiklų skilinėjimo priežastis buvo pati paprasčiausia . savižudybių padaugėja tik tuose regionuose. Pavyzdžiui. jis išaiškėjo Vokietijoje ir Londono psichiatrinėje ligoninėje. kad tikrasis kaltininkas gali būti masinis pasidavimas įtaigai. Ir Vokietijoje. ir Jungtinėse Valstijose savižudybių skaičius truputį padidėjo po savižudybių muilo operose ir.už 95 mylių esančiame mieste. esančiame už 65 mylių. kaip mes apžiūrinėj ome savo automobilio priekinį stiklą. o vienoje mokykloje. 1989) teigia. juo daugiau nelaimingų įvykių. Knygos sukelta mados epidemija atrodė juokingai. KONFORMIZMAS 229 Balandžio 14-osios rytą buvo pranešta apie panašų įvykį mieste. Po dviejų šimtų metų sociologas Davidas Phillipsas patvirtino. Jonas. Tačiau balandžio 16-ąją laikraščiai parašė. Prisimenu. Masinė apgaulė"). per mėnesį po 1962 rugpjūčio 6 dieną įvykusios Marilyn Monroe savižudybės Jungtinėse Valstijose užregistruota 200 savižudybių daugiau nei įprasta. Be to. Pasidavimas įtaigai ne visada taip pralinksmina. ir aš gyvenau Sietle. kai 1774 metais buvo išleistas pirmasis Johanno Wolfgango von Goethe romanas „Jaunojo Verterio kančios". Balandžio 15 dieną Sietlo policija gavo per 3000 pranešimų apie suskilusius priekinius stiklus (Medalia ir Larsen. nusišauna pistoletu. ir pavadino jį „Verterio efektu". Romane Verteris. atidžiai žiūrėjome į priekinius stiklus. 23 moksleiviai prisipažino. ironiška. o ne pro juos. Man tuo metu buvo 11 metų. dėl kurio knyga kai kur buvo netgi uždrausta. tačiau kitas knygos poveikis. Juo daugiau informacijos apie tokius įvykius. 1958). Vėliau paaiškėjo. Iki vakaro priekinių stiklų skilinėjimo banga pasiekė Sietlą. kad galvojo apie savižudybę (Joiner. kaip rengėsi Goethe aprašytas jaunuolis vardu Verteris. Nuo balandžio 17-osios skundų nebebuvo. buvo dar septyni bandymai nusižudyti. Phillipsas ir jo bendradarbiai (1985. kurios širdies jam nepavyko užkariauti. ku- . o dar po kiek laiko . 1992). Nors ne visų tyrimų metu buvo pastebėtas savižudybių mėgdžiojimo reiškinys. Tą vakarą Sietlo meras paskambino prezidentui Eisenhoweriui prašydamas pagalbos. kurioje per 18 dienų nusižudė du moksleiviai. kuriuose žiniasklaida jas aprašo. „Atkreipkime dėmesį. 1999. kad jaunuoliai mėgdžioja desperatišką Verterio veiksmą. Netrukus po to. kad egzistuoja savižudiško elgesio pamėgdžiojimo reiškinys. jaunuoliai Europoje ėmė dėvėti geltonas kelnes ir juodus švarkus. Užgrobimai.6 skyrius. baimindamiesi. Kodėl tai pastebėjome tik po balandžio 14-osios? Pasidavę įtaigai. kur per vienerius metus nusižudė 14 pacientų. kad žinomų savižudybių ir mirtimi pasibaigusių autoavarijų bei privačių lėktuvų katastrofų (kurios kartais būna užmaskuotos savižudybės) padaugėja po plačiai žiniasklaidoje aprašytų savižudybių. kad po vandenilinės bombos bandymų Ramiajame vandenyne ant Sietlo ėmė lyti radioaktyvusis lietus. po rimtų dramų. be to. Po knygos išleidimo pasipylė pranešimai. NSO stebėjimai ir netgi savižudybės dažnai kyla bangomis (žr. atstumtas moters.

pilotuodamas asmeninį lėktuvą netoli Reinjero kalno. Ascho studija apie grupės daromą spaudimą Sherifo autokinetinių eksperimentų dalyviai buvo susidūrę su neapibrėžta realybe. danguje pastebėjo devynis švytinčius objektus. kasdienius simptomus ir vertinti juos kaip būdingus vaikų lankomai mokyklai. su kuria susidūrė jaunas berniukas vardu Solomonas Aschas (1907-1996). gandai vertė žmones stebėti įprastus. riose analizuojama savižudybės problema (Gould ir Shaffer. spuogai. nors jokio organinio pagrindo simptomams nebūna. Phillipsas teigia. plito „regimuoju būdu". kad Vokietijos vienuolyne viena vienuolė pradėjo kandžioti savo drauges ir netrukus „visos šio vienuolyno vienuolės ėmė kandžioti viena kitą". nieko nerado (Jonės ir kiti. Kai po to naujienų agentūra Associated Press 150yje laikraščių paskelbė apie pastebėtus objektus. kad matė užsienio raketas. antraščių kūrėjai sukūrė „skraidančių lėkščių" pavadinimą visame pasaulyje sukeldami didžiulę bangą pranešimų apie 1947 metų vasarą pastebėtus skraidančius objektus. S O C I A L I N Ė ĮTAKA atkreipkime dėmesį Masinė apgaulė Masinis pasidavimas [taigai yra masinės apgaulės .egzema. kurioje mokėsi 2000 moksleivių.spontaniško klaidingų įsitikinimų išplitimo . Kartais jis tampa „masine isterija": nusiskundimų kūno negaliomis banga mokykloje ar darbe. . kad įprastos odos ligos . buvo uždaryta dviem savaitėms. kandžiojimosi manija išplito ir kituose vienuolynuose. kad viduramžiais Europos vienuolynuose pasireikšdavo imituojančios elgsenos protrūkiai. Šis bėrimas. Viename dideliame Prancūzijos vienuolyne tuo metu.ir. nes 170 moksleivių ir darbuotojų kreipėsi į gydytojus dėl skrandžio sutrikimų. kad labiausiai į savižudybę linkę paaugliai. Taip pat buvo pastebėta.ko nors. Po 2001 m. kai jie pamatydavo bėrimus (net jei tarp jų ir išbertųjų nebūdavo kontakto). Sociologai Robertas Bartholomew ir Erichas Goode (2000) aprašo kitus praėjusio tūkstantmečio masinės apgaulės atvejus. galvos svaigimo ir skausmo. kad žmonių sielą gali apsėsti žvėrys. kodėl atidarytos durys. kai buvo manoma. mikrobų.pasekmė. viena vienuolė pradėjo miaukti kaip katė. Kaip ir daugeliu kitų masinės isterijos atvejų. Pranešama. rugsėjo 11-osios visose Jungtinėse Valstijose be jokios akivaizdžios priežasties daugelį moksleivių ėmė kamuoti niežintys raudoni bėrimai (Talbot. herbicidų . Galiausiai „visos vienuolės tam tikru dienos metu kniaukdavo kartu". kurie judėjo „tarsi virš vandens paleista lėkštė". Hafner ir Schmidtke. mieguistumo. Laikui bėgant. pesticidų. 2002). Šis faktas gali paaiškinti atsitiktines pamėgdžiojančias paauglių savižudybes. Štai ką Aschas prisiminė iš savo lankymosi tradiciniame Sederyje per žydų Velykas: Paklausiau greta manęs sėdinčio dėdės.230 II d a l i s . Viena vidurinė mokykla. priešingai nei virusas. 1982). Įsitikinęs. 1986. Phillips. jis nuvyko į vietos laikraščio redakciją ir pranešė apie pusmėnulio formos objektus. Jis atsakė: „Pranašas Elijas šį vakarą aplanko kiekvieno žydo namus ir gurkšteli vyno iš j a m paliktos taurės". 2000). Kadangi FTB biuras buvo uždarytas. Tyrėjai kruopščiausiai ieškojo virusų. Žinoma.. 1989.. 1947 metų birželio 24 Kennethas Arnoldas. jis mėgino apie tai pranešti FTB. kas galėjo sukelti negalavimus .paaštrėjo galbūt dėl nerimo. Žmones išberdavo po to. odos išsausėjimas tvankiose klasėse . Panagrinėkime ne tokią painią suvokimo problemą.

Sherifo ir Ascho rezultatai stulbina. kadangi „Leiskime tam. Tai kelia klausimą. Tai reiškia. M a n o žvilgsnis buvo prikaustytas prie vyno taurės.Ar jie akli. kokie yra mūsų mokymo metodai ir vertybės.klausiate savęs. kad penki prieš jus atsakinėję žmonės pasako: „antroji linija". „Kas čia vyksta? . todėl sunku tvirtinti. Trečiasis dalyvis sutinka su dviem pirmaisiais. jūs atsilošiate ir imate spoksoti į korteles. kad dalyvausite suvokimo vertinimų tyrime. Palyginimo linijos Po daugelio metų psichologas Aschas laboratorijoje atkūrė savo vaikystės patyrimą. M a n e tai jaudino. 27). Taip ir atsitiko. todėl pasitikslinau: „Ar jis iš tiesų ateina? Ar jis tikrai gurkšteli v y n o ? " Dėdė atsakė: „Jei labai atidžiai stebėsi taurę kai durys bus atidarytos. Nesunku pastebėti. pastebi Bertas Hodgesas ir Anne Geyer (2006). tačiau čia pakako „eksperimentinio realizmo". dauguma žmonių „sako tiesą net tada. pirmas dalyvis pateikia klaidingą atsakymą. Jūsų žandikaulis atvimpa." Henry George. kaip ir teisingi atsakymai į jo klausimus: „Tai.3 paveiksle parodytų linijų atitinka etaloninę. kuri iš palyginimui pateiktų linijų atitinka etaloninę. ką kitu atveju būtų paneigę? Nors kai kurie dalyviai visada laikėsi savo požiūrio. Kai antrasis atsako taip pat. . kuris rado tiesą. Šiuose eksperimentuose trūko konformizmo „kasdienio realizmo". Nepaisant daugelio eksperimento dalyvių parodytos nepriklausomybės nuo aplinkinių. kurie atsakinėjo individualiai. Eksperimentų duomenimis. ją paskelbti. p. kam ji naudinga ar kas jai nepritaria. Teisingai atsakė 99 proc. The Irish Land Question. Tačiau trečiasis bandymas nustebina. kad vyno truputį sumažės". Kitas palyginimas taip pat lengvas. kai kiti to nedaro". žmonių elgėsi nekonformistiškai. neklausdami. Ascho (1955) nuomonė dėl konformistiškumo buvo tokia pat aiški. kad esate vienas iš savanorių Ascho tyrimo dalyvių. Jūs esate šeštas tarp septynių žmonių. ar aš?" Kiti du eksperimento dalyviai atsakinėja lygiai taip pat. Tad nenuostabu. kad išsilavinę ir geranoriški jaunuoliai baltą noriai pavadina juodu. jog 63 proc. atsakymų buvo nulemti konformistiškumo (o gal turėtume sakyti: „bylojo apie pasitikėjimą kitais?"). Nors teisingas atsakymas atrodo absoliučiai aiškus. pamatysi. Jums kyla klausimai: „Kaip yra iš tiesų? Ar kolegos sako teisingai. Taigi 37 proc. kaip mes jį pavadinome 1 skyriuje. kontrolinės grupės dalyvių. trys ketvirtadaliai bent vieną kartą pasekė kitų nuomone.3 PAVEIKSLAS Pavyzdžių palyginimas Solomono Ascho konformistiškumo tyrime Eksperimento dalyviai turėjo nuspręsti. kuri iš 6. Etaloninė linija 6. Po to eksperimentuotojas pažvelgia į jus. ar palei taurę kažkas vyko ir ar vyno iš tiesų truputį sumažėjo (Aron ir Aron. 1989. Žmonės emociškai įsitraukė į šį veiksmą.6 skyrius. nes jie nulemia poelgius. ar mano akys?" Daugelis aukštųjų mokyklų studentų Ascho eksperimentų metu patyrė šį konfliktą." Ascho procedūra tapo šimtų vėlesnių eksperimentų standartu. pradedate prakaituoti. Įsivaizduokite. verčia susirūpinti. Paaiškinęs. kad tai antroji linija. KONFORMIZMAS 231 Ši naujiena m a n e nustebino. ir jūs nusiteikiate paprastam testui. 1881 („Airių krašto klausimas") . Aschas svarstė: jei keletas žmonių (tariamieji eksperimento dalyviai) pateiktų vienodus klaidingus atsakymus. Buvau pasiryžęs pamatyti. ar kas nors pasikeis. eksperimentuotojas prašo pasakyti. ar eksperimento dalyviai teigtų tai.

demokratinės ir individualistinės vertybės skatintų priešintis tokiam reikalavimui. kad tai yra bausmės poveikio išmokimui tyrimas. Jei žmonės šitaip prisitaiko esant tik minimaliai įtakai. kuria nevaržomai remiasi rimti mąstytojai. „Labai stiprus šokas". tai koks bus jų nuolaidumas susidūrus su tiesioginiu spaudimu? Ar kas nors galėtų priversti Amerikos ar Didžiosios Britanijos pilietį įvykdyti žiaurius veiksmus? Spėčiau. Esant 120 6. kūrybingo menininko. kas nutinka. eksperimentuotojas mokytojui liepia „padidinti įtampą vienu intervalu". jūs ir aš niekada nepaklustumėte prievartai sukelti kam nors skausmą. apsimeta. Milgramo paklusnumo eksperimentai Milgramo (1965. Griežtas eksperimentuotojas pilku techniko švarku paaiškina. „Pavojinga: nepaprastai stiprus šokas" ir taip toliau. ką jaus jo „mokinys"). Jungikliai pažymėti etiketėmis: „Lengvas šokas". Be to." Štai Milgramo.4 PAVEIKSLAS Milgramo paklusnumo eksperimentas Šaltinis: Milgram. nei bausta už individualizmą. Kiekvieną kartą perjungiant jungiklį sublyksi šviesos. 90 ir 105 voltų įtampai. Jei eksperimento dalyvis paklūsta eksperimentuotojo nurodymams. diskutuodami apie žmogaus prigimtį ir žmonijos istoriją. esant 75. Vienas dalyvis. 6. „Mokytojas" (atėjęs į eksperimentą pagal skelbimą laikraštyje) gauna nestiprų elektros šoką (kad patirtų. 1974. mokinys dejuoja. Ar galėtumėte paaiškinti apgaulę taip. santūrus 47 metų buhalteris. 1 skyrių). kai mokinys atsako neteisingai. O gal pasiduotume? Šitokį klausimą kėlė socialinės psichologijos specialistas Stanley Milgramas.dalimi. Tai labiausiai žinomi ir prieštaringiausi socialinės psichologijos eksperimentai. biblinių parabolių ir klasikinės literatūros . Įtampos reikšmės didėja 15V intervalais. Įsivaizduokite. kaip eksperimentuotojas pririša mokinį prie kėdės ir prie jo riešo pritvirtina elektrodą. kai valdžios reikalavimai prieštarauja sąžinei.232 II dalis. kad žmogus nepasijustų esąs patiklus ir kvailas? nebuvo spaudimo prisitaikyti: nebuvo siūlyta nei atpildo už „komandinį žaidimą". .istorinių įvykių. kad jo lapelyje parašyta „mokinys".4 pav. Kad pasiskirstytų vaidmenimis. jis išgirsta. jog ne: jų žmogiškosios. Po to mokytojas ir eksperimentuotojas sugrįžta į pagrindinį kambarį (žr. . Eksperimento metu vienas iš dalyvių privalo išmokyti kitą dalyvį sąrašą žodžių porų ir bausti už klaidas. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Pastaba: profesinė etika reikalauja paaiškinti eksperimentą jam pasibaigus (žr. kaip. ir nuvedamas į gretimą kambarį. o po to stebi. Kiekvieną kartą. eksperimento dalyviai iš kepurės traukia popierėlius.).jie tapo mūsų visuomenės bendro intelektinio paveldo . eksperimentuotojo padėjėjas. sukeldamas vis intensyvesnį elektros šoką. kur mokytojas užima savo vietą priešais „šoko generatorių" su jungikliais nuo 15 iki 450 voltų. surežisuota scena: du vyrai ateina į Jeilio universiteto Psichologijos laboratoriją dalyvauti išmokimo ir įsiminimo tyrime.pastebi Lee Rossas (1988). „Galbūt labiau nei bet kuris kitas empirinis indėlis į socialinių mokslų istoriją. jog esate eksperimentuotojas. kuris tik ką baigė seansą su konformistišku dalyviu. . spragteli relė ir suskamba skambutis. Ant 435 ir 450 voltų jungiklių etikečių parašyta „XXX". žodiniai tokių eksperimentų dalyvių pareiškimai toli gražu neprilygsta agresyviam veiksmui. rašiusio apsakymus ir stačiusio pjeses. 1974) eksperimentais buvo tiriama.

Mano širdis streikuoja. Išleiskite mane! Sakau jums. Gavęs 330 voltų šoką. Jūs negalite manęs čia laikyti. Išleiskite mane iš čia. mokinys šaukia. Išleiskite mane! Išleiskite mane! Išleiskite mane! Išleiskite mane iš čia! Išleiskite mane! Išleiskite mane! to Authority. mokinys šaukia. Išleiskite mane iš čia! (Garsiau) Ak! Ei. 1974. 2 raginimas: Eksperimentui reikia.1 LENTELĖ. kad jį tęstumėte. Atsisakau tęsti. Mokinio reakcijos Milgramo „širdies veiklos trikdymo" eksperimentuose 75V 90V 105V 120V 135V 150V 165V 180V 195V Ak! Ak! Ak! Ak!! Ak!!! Eksperimentuotojau! Pakaks. (Intensyvus ilgas riksmas) Išleiskite mane iš čia. Ak! Išleiskite mane iš čia. jis nutyla (žr. Aš nebedalyvauju šiame eksperimente. Neturite teisės manęs čia laikyti. kad jie nustotų klausyti esant maždaug 135 voltų įtampai. Išleiskite mane iš čia. 3 raginimas: Tęsti būtina. Pakaks. Man darosi neramu dėl jos. Ar girdite? Išleiskite mane 21OV 225V 240V 255V 270V 285V 300V 315V 330V (Desperatiškas riksmas) Kategoriškai atsisakau toliau atsakinėti. Aš toliau nebedalyvausiu eksperimente. (Desperatiškas iš čia. Atsakydamas į „mokytojo" klausimus ir maldavimus baigti eksperimentą. aukštųjų mokyklų studentų ir vidurinei klasei atstovaujančių suaugusiųjų. Išleiskite mane. privalote tęsti. eksperimentuotojas pareiškia. Kad priverstų eksperimento dalyvį tęsti. Kai įtampa pakyla iki 300 ir 315 voltų. kad mano širdis nesveika. išleiskite mane iš čia! Aš atsisakau toliau dalyvauti eksperimente! Atsisakau!" Pasiekus 270 voltų. Mano širdžiai negera. jis šaukia: „Eksperimentuotojau. jog tylėjimą reikia laikyti neteisingu atsakymu. kad daugiau neatsakinėsiąs. Išleiskite mane iš čia. jo protestas pasireiškia agonišku riksmu.1 lentelę). Išleiskite mane iš čia. Ak! Išleiskite mane! (Rėkdamas) (Rėkdamas) Ak! Negaliu pakęsti skausmo. eksperimentuotojas vartoja šias keturias žodinio raginimo formas: 1 raginimas: Prašom tęsti. (Desperatiškas riksmas) riksmas) Išleiskite mane iš čia. Išleiskite mane iš čia. 4 raginimas: Jūs neturite kitos išeities. išleiskite mane. Prašau.6 skyrius. Visi manė. Išleiskite mane iš čia. (Vis stiprėjantis riksmas) Sakiau. 56-57. Šaltinis: Stanley Milgram. Išleiskite. New York: Harper & Row. KONFORMIZMAS 233 voltų. Obedience . kad šokas sukelia skausmą. iš tiesų skauda. Išleiskite mane iš čia. Ak! Ak! Ak! Išleiskite mane iš čia. Kai įtampa pakyla iki 150 voltų. jog daugiau neatsakinėsiu. Išleiskite mane iš čia! Neturite teisės manęs čia laikyti! Išleiskite mane! Išleiskite mane iš čia! Išleiskite mane iš čia! Mano širdis! Išleiskite! Išleiskite! Ak! Eksperimentuotojau! Išleiskite mane iš čia. (Isteriškai) Išleiskite mane iš čia. ir jis atkakliai prašosi išleidžiamas. p. Kaip ilgai jūs paklustumėte? Milgramas papasakojo apie eksperimentą 110 psichiatrų. 6. Sakiau. Išleiskite mane. 6.

26 iš jų (65 proc. Tad užuot nuvykęs į Vokietiją. Milgramas paklausė. (Psichiatrai spėjo. Šaltinis: Milgram. Milgramo eksperimentų etika Milgramą sujaudino eksperimento dalyvių paklusnumas. pakluso įsakymui tęsti procedūrą tol. išraiška procentais. 1986). iš 40 eksperimento dalyvių 25 (63 proc. 1965.) Tačiau kai Milgramas atliko eksperimentą su keturiasdešimčia 20-50 metų amžiaus įvairių profesijų asmenų. 2000). kaip ilgai. jog taip ilgai gali ištverti maždaug vienas iš tūkstančio. Suprasdamas.5 pav. Beveik nė vienas nesitikėjo. Iš tiesų. Milgramas mokinio protestams suteikė dar daugiau įtaigos. ir planavo pakartoti eksperimentą Vokietijoje. jS 90 Maldauja išleisti 80 70 -o (D Šaukia ir atsisako l atsakinėti 60 50 40 75 „Vidutinis" 150 „Stiprus" 225 „Labai stiprus" 300 375 „Intensyvus" „Pavojingas gyvybei" 450 „XXX" Šoko intensyvumo augimas . Tiesą pasakius. kaip šie elgėsi su savo aukomis: prieš dalyvių valią sukeldavo jiems stresą. kuriame buvo įrašyti protestai). jog skauda 6. Milgramas tikėjosi. jog savęs vertinimas gali būti tendencingas. kad galėtų įvertinti kultūrinius skirtumus. Kai mokinys buvo rišamas prie kėdės. kad klusnių eksperimento dalyvių nebus daug. jų manymu. mokytojas girdėdavo jį užsimenant apie „nedidelę širdies ydą" ir eksperimentuotojo patikinimus. S O C I A L I N Ė ĮTAKA nė vienas neketino viršyti 300 voltų. kad būtų paklūstama iki XXX ribos. tie.) visiškai pakluso eksperimentuotojo reikalavimams (žr. Jie pra100 Mokinys nusiskundžia. kad „nors elektros šokas gali sukelti skausmą. 6. paklustų kiti.5 PAVEIKSLAS Milgramo paklusnumo eksperimentas Dalyvių. Tačiau kai kurie kritikai teigė. nepaisant mokinio protestų ir nevykusių atsakymų. daugelis „mokytojų" patirdavo kančią.). jis nesuardo audinių".234 II dalis.) kėlė įtampą iki 450 voltų. kurie pasiekė 450 voltų. paklususių eksperimentuotojo reikalavimams. kol po dar dviejų bandymų eksperimentuojąs paliepė baigti. Jo taikomos procedūros taip pat privertė susimąstyti daugelį socialinių psichologų (Miller. Šiuose eksperimentuose „mokinys" negaudavo jokio elektros šoko (jis išsilaisvindavo iš elektros kėdės ir įjungdavo magnetofoną. Milgram. Kupini kančios mokinio protestai nedavė jokių rezultatų. tačiau gauti rezultatai jį sutrikdė (A. jog Milgramas su savo eksperimento dalyviais elgėsi taip.

o kartais pratrūkdavo desperatiškai juoktis. Atrodo. beveik visi ramiai vykdydavo nurodymus iki eksperimento pabaigos. jei . kramtydavo lūpas. Vieno dalyvio ž m o n a ( t u r ė d a m a o m e n y j e n a c i ų m i r t i e s s t o v y k l o s v i r š i n i n k ą A d o l f ą Eichmanną) jam pasakė: „Gali save vadinti Eichmannu". įtampą ir atitinkamai veikia savivertę. kad savanoriškai sutiko jame dalyvauti. 1996). nė vienam jų nebuvo padaryta žala. Laikraščio New York Times apžvalgininkas guodėsi. kad džiaugiasi jame dalyvavę. Iki šio momento!". 1974). kad eksperimentų keliamą žiaurumą „nieko neįtariantiems dalyviams pranoksta tik išprovokuotas jų pačių žiaurumas" (Marcus. mikčiodavo.buvo pareikšta TV Guide paskelbtoje šios programos reklamoje (Elms. kad. laikantiems eilinį egzaminą ir negaunantiems pažymio. Milgramo nuomone. 1995). valdžios institucinis prestižas ir kito . 84 proc. išvadų svarbą. Tačiau susidūrę su naujus faktus atskleidžiančiais procesais. Kritikų nuomone. klusnumo.nepaklusnaus eksperimento dalyvio išlaisvinantis elgesys. nepaisant laikino streso. Jis taip pat priminė kritikams.„mokytojų"). etinis aspektas buvo „siaubingai išpūstas": Poveikio savivertei požiūriu šio eksperimento pasekmės j o dalyviams yra menkesnės nei universiteto studentams. tik vienas procentas gailėjosi. Tokiomis aplinkybėmis mokinio poveikis. kurio tikėjosi . Milgramo eksperimentų dalyviai nerodydavo jokios užuojautos. kuriuose dalyvavo virš 1000-io įvairiausių žmonių. palyginti su eksperimentuotojo poveikiu. kad niekas nedrįso skverbtis į jo paslaptis. j o g mes susitaikome su faktu. Vėlesniuose eksperimentuose jis keitė socialines sąlygas ir gauti rezultatai siekė nuo visiško nepaklusimo iki 93 proc. jis taip pat išanalizavo klusnumo priežastis. buvo mažesnis. KONFORMIZMAS 235 kaituodavo. Klusnumą lėmė keturi veiksniai: emocinis atstumas iki aukos. valdžios artumas ir teisėtumas. Atstumas iki aukos Kai nematydavo „besimokančiųjų" (o šie . kad po to. drebėdavo. kad egzaminas sukelia stresą.. eksperimento dalyviai jį palaikė. Kai auka būdavo toli ir „mokytojai" negirdėdavo jų skundų. Kokios paklusnumo priežastys? Milgramas atskleidė ne tik paklusnumo valdžiai faktą.. Tačiau kas nutiktų.6 skyrius. CBS televizijos kanalas šiuos prieštaringus rezultatus pavaizdavo dviejų valandų filme. Apklausti po eksperimento. Praėjus vieneriems metams. dejuodavo. esame labai nepakantūs (Blass. dalyvių pasakė. Gindamasis Milgramas atkreipė dėmesį į daugiau kaip dvidešimties eksperimentų. eksperimente galėjo keistis dalyvių savivoka. . kai apgaulė buvo atskleista ir eksperimentas paaiškintas. „Blogio pasaulis toks siaubingas. psichiatras apklausė 40 labiausiai kentėjusių eksperimento dalyvių ir padarė išvadą.

Kraujas ant Baltųjų rūmų kilimo sugrąžintų į realybę.236 II dalis. Jis gali paskelbti štai tokią išvadą: „Sprendimas yra teigiamas. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Paklusnus dalyvis Milgramo eksperimente „sąlyčio" sąlygomis laiko aukos ranką prispaudęs prie elektros smūgį sukeliančios plokštės. Versdami prezidentą ką nors nužudyti. dalyvių pakluso duoti jam 450 voltų elektros smūgį. dažniausiai laivyno karininkas. kad mokytojas laikytų mokinio ranką prispaudęs prie elektros smūgį sukeliančios plokštelės. Budeliai nuasmenina aukas. „tik" 40 proc. Galbūt dar įtaigesnė yra ultragarsinė vaisiaus nuotrauka. Johno Lydono ir Christine Dunkel-Schetter (1994) atlikta nėščiųjų apklausa parodė.pasakytų prezidentas. jiems ant galvų uždėdami gobtuvus. Būtent todėl raginimai apsaugoti negimusį kūdikį.. iškreiptume jo sprendimą. kas yra mirtis . tačiau neleidžia šauti į beginklį kaimietį. of the Atomic Scientists. kurį mato. Prognozuojama atominio karo aukų statistika yra beasmenė. Savanoris. Toks žargonas nuasmenina informaciją. gedėjo visas pasaulis. kai buvo pareikalauta. . kurie gauna įsakymą žudyti šaudant iš artilerijos pabūklų ar kovinių lėktuvų į toli esantį priešą (Padgett. 1989). lydėdamas prezidentą nešiotųsi su savimi didžiulį mėsininko peilį. kad pasiryžimas gimdyti sustiprėdavo pamačius kuo detalesnę ultragarsinę vaisiaus nuotrauką. daugelis kareivių arba nešaudo. „Džordžai. tai siaubinga.apgailestauju. jei jos yra suasmeninamos. išgirdau: „O Dieve. jei ji būdavo arčiau. ir mokinio prašymai. Tad tarptautinės teisės profesorius Rogeris Fischeris pasiūlė aukų suasmeninimo būdą: Taip jau yra. arba šaudo nesitaikydami. kad prezidentą visur lydi jaunas vyras. kuriuos galime suasmeninti. tačiau tai visi greit pamiršo. Jis gali niekada nepasiryžti paspausti mygtuką." Šaltinis: Bulletin Pritaikyta iš: Roger Fisher.nekalto žmogaus mirtis. o kai tą pačią savaitę įstrigęs šulinio šachtoje Italijoje žuvo berniukas. įdėkitei minėtą kodą į mažą kapsulę ir implantuokite ją šalia savanorio širdies. ją sunku suvokti. Tačiau taip retai elgiasi tie. Kasdieniame gyvenime taip pat lengviausia įskaudinti toli esantį arba nuasmenintą žmogų. Per žemės drebėjimą Irane žuvo 3000 žmonių. Klusnumas sumažėjo iki 30 proc. Jis neša lagaminėlį su kodais branduoliniam ginklui paleisti. ir eksperimentuotojo nurodymai būtų girdimi vienodai? Kai mokinys būdavo tame pačiame kambaryje. Įsivaizduoju prezidentą sėdintį štabo posėdyje ir diskutuojantį apie branduolinį karą kaip apie abstraktų dalyką. 1981 kovas. Kai apie tai pasakiau savo draugams Pentagone. 1 1 . Perduokite Alfa linija XYZ". „Preventing Nuclear War". atkreipkime dėmesį Aukų suasmeninimas Nekaltos aukos sužadina didesnę užuojautą. Kautynėse su priešu. padėti alkanam ar ginti gyvūnus beveik visada turi suasmeninimo aspektą: įtaigią nuotrauką ar aprašymą. Tad mano siūlymas labai paprastas.1 7 . Taigi paprastai labiausiai užjaučiame tuos. Dažniausiai „mokytojas" būdavo gailestingesnis aukai. . Karo etika leidžia bombarduoti bejėgį kaimą iš 12 000 metrų aukščio. p. Žmonės nereaguoja netgi į dideles tragedijas. bet dešimtys milijonų žmonių privalo žūti. . Jei prezidentas kada nors nuspręstų paleisti branduolinį ginklą tai padaryti galėtų tik savo rankomis nužudęs žmogų." Tada prezidentas privalėtų pažvelgti į vieną jų ir suprastų.

Tai taip pat kontrastuoja su ligoninės medicinos seserų elgsena. visos. Kitame eksperimento epizode kažkas eksperimentuotojui tariamai paskambino telefonu. kaip jos reaguotų. Įsivaizduokite. Jei galėčiau. kad galite arba apsaugoti 25000 žmonių gyvybių nuo potvynio bangos kitoje planetos pusėje. ." Tačiau kai 22-iems medicinos seserims telefonu buvo nurodyta suleisti per didelę vaistų dozę. arba 250 žmonių nuo lėktuvo katastrofos jūsų oro uoste. Jis pasakė. Nuolaidumas teisėtai valdžiai taip pat reiškėsi keistu „rektalinės ausies skausmo" atveju (Cohen ir Davis. Kai kurie bandydavo išjungti generatorių. past. mielai tai padaryčiau. jog elektros šoko stiprumą reikia padidinti vienu lygiu po kiekvieno klaidingo atsakymo ir davė atitinkamus nurodymus mokytojui. Rank ir Jacobson. pakluso nedvejodamos (kol nebuvo sustabdytos pakeliui pas pacientą). 1982. Vieno tyrimo metu paskambino nepažįstamas gydytojas ir paliepė suleisti pacientui aiškiai per didelę vaistų dozę (Hofling ir kiti. kuriam buvo paskirtas tarnautojo vaidmuo (iš tiesų tai buvo antrasis padėjėjas). Willis ir Hamm. pone.„right". lot. Padėjėjas. Kiti tyrimai taip pat patvirtino. Eksperimentuotojui išėjus. vadovavimą perėmė kitas asmuo. Viena seselė pasakė. klusnumas padidėja. Gydytojas paskyrė sulašinti lašus pacientui. „dešinė" . aš šitų vaistų nežinau.* Perskaičiusi * angl. 1980). 1977). ir jis turėjo išeiti iš laboratorijos. tačiau R reiškia ir rectum. sėsdavosi prie elektros šoko generatoriaus ir bandydavo perimti mokytojo vaidmenį. arba artimą draugą nuo autoavarijos. be to. Ką pasirinksite? . Tačiau valdžia turi būti suvokta kaip teisėta. tiesioji žarna. jei lengvai palytėsime jo ranką. Mokslininkai vienai medicinos seserų grupei ir medicinos mokyklos studentėms papasakojo apie eksperimentą ir paklausė. išskyrus vieną. KONFORMIZMAS 237 Valdžios artumas ir teisėtumas Eksperimentuotojo buvimas taip pat skatino paklusti. kad nurodymo nevykdytų. šios vadovavosi žinomu scenarijumi: gydytojas (teisėta valdžia) liepia .medicinos sesuo paklūsta. 1995. 1966). Dauguma nepaklusnių eksperimento dalyvių dėl to protestuodavo. Tarnautojas „nusprendė". mokytojų atsisakė paklusti. kad įrengimai automatiškai registruoja duomenis. Toks maištas prieš neteisėtą valdžią ryškiai kontrastavo su pagarbumu. Kai Milgramas nurodinėdavo telefonu. tačiau šis reikalavimas prieštarauja ligoninės pozicijai ir mano etikos supratimui. Beveik visos atsakė.Red. Vienas stiprus vyras pakėlė uolųjį padėjėją ir nusviedė jį per kambarį. sirgusiam dešinės ausies uždegimu. pasirašyti peticiją ar paragauti naujos picos (Kleinke. paklusnumo rodikliai sumažėjo iki 21 proc. todėl „mokytojas" gali vienas tęsti eksperimentą. Žmogus greičiau sutiks paskolinti dešimt centų. kad jei pageidavimą reiškiantis asmuo yra arti. tačiau aš nesu įgaliota leisti vaistus be rašytinio nurodymo. kuris paprastai buvo rodomas eksperimentuotojui. Šiuo atveju 80 proc. Smith ir kiti. ypač taip stipriai viršijančius įprastą dozę.6 skyrius. 1977. jog paklūsta). (nors daugelis melavo sakydami. Recepte gydytojas vietoje „sulašinti į dešinę ausį" parašė sutrumpintai „sulašinti į R ausį". Nors ne visos medicinos seserys tokios klusnios (Krackow ir Blass. dėdamasis pasipiktinęs tokiu nepaklusnumu. kad atsakytų šitaip: „Atleiskite. 1981).

ir. Apsimetėlis pareigūnas bendrais bruožais apibūdindavo darbuotoją ar klientą. būdamas jo vietoje. Tačiau konformistiškas elgesys gali būti ir konstruktyvus. nes darbo vadovė ją apieškojo. klausydamasi telefonu nurodymų iš „policijos". kad netrukus iš policijos atvyks krizių specialistas. netgi jos kūno ertmes.). ar nieko nepavogė. kad ugnia- . Jo gynėjas vėliau teigė. Kaip manote. užblokuodamas kitą automobilį? Aš vos į jį neatsitrenkiau. kurie pakluso policijos pareigūnais apsimetusių skambintojų reikalavimams (ABC News. Institucinė valdžia Jei valdžios prestižas yra svarbus. kad Jeilio universiteto prestižas suteikė Milgramo eksperimentui galios.). Lasana Harris ir Amy Cuddy (2004) pažymi. Ši klusni slaugytoja suprastų keletą Jungtinių Valstijų restoranų vadybininkų. Kitas restorano Pietų Dakotoje vadybininkas. Vadybininkui pritaikius apibūdinimą kuriam nors žmogui. aiškino. Per pokalbius po eksperimento daugelis jo dalyvių sakė. klusni medicinos sesuo sulašino lašus į klusnaus paciento tiesiąją žarną. apieškojo ją. Jis įsikūrė kukliame komerciniame pastate ir pasivadino „Bridžporto moksliniais bendradarbiais". „Jei vyriausiasis kariuomenės vadas lieptų pulkininkui leitenantui eiti į kampą ir atsistoti ant galvos. Robertas Ornsteinas (1991) pasakoja apie draugą psichiatrą. 1987 Išlaisvinantis grupės poveikis Šie klasikiniai eksperimentai atskleidžia neigiamą konformizmo pusę. kiek tiriamųjų visiškai pakluso per įprastą „mokinys turi širdies ydą" eksperimentą? Nors klusnių tiriamųjų buvo gana daug (48 proc. kuris jį nuvežė į netoliese esančią ligoninę. nuo kurio grasino nušoksiąs jo pacientas Alfredas. ką jam liepė skambinęs žmogus". skambintojas įsakmiu balsu pareikalaudavo jį išrengti ir patikrinti. jei ne Jeilio universiteto reputacija. privertęs 19 metų darbuotoją merginą išsirengti nuogai. vis dėlto šis skaičius buvo daug mažesnis negu Jeilyje (65 proc. kuris buvo pakviestas ant San Mateo skardžio (Kalifornijos valstija). įvykio vietoje atsitiktinai atsirado kitas policininkas. Kad įsitikintų. tiesiog darė tai. netaręs nė žodžio. kad vadybininkas bijojęs. S O C I A L I N Ė ĮTAKA šį nurodymą." Išgirdęs šiuos žodžius. psichiatrui teliko viltis. Po kito incidento darbuotoja padavė skundą dėl seksualinio priekabiavimo. taip ir padaryčiau. kuri atitiko skambintojo apibūdinimą. kad jie nebūtų paklusę. telefonu klausydamasis nurodymų." Oliver North. Kai logiški psichiatro įkalbinėjimai neprivertė Alfredo pasitraukti. Milgramas perkėlė eksperimentą į Bridžporto miestą Konektikuto valstijoje. Socialinės psichologės Susan Fiske. Tučtuojau patraukite. Alfredas klusniai nulipo. Jis išsitraukė savo megafoną ir riktelėjo stovėjusiems prie skardžio: „Koks asilas paliko furgoną vidury kelio. Kasdieniame gyvenime institucijų remiama valdžia taip pat turi socialinę galią. įsėdo į policijos automobilį. patraukė automobilį ir. jog nepaklusęs gali prarasti darbą arba sėsti į kalėjimą.238 II d a l i s . kad jis „visai nenorėjo taip elgtis. ar tai tiesa. Vienas Taco Bell restorano Arizonoje vadybininkas pastūmė į šalį septyniolikmetę klientę. aš. Nors specialistas neatvyko. galimas dalykas. 2004).

Tai daugiau nei akademinė pamoka. Vienas žudynių My Lai kaime dalyvis prisimena: [Leitenantas Calley] įsakė man šaudyti..6 skyrius. Motinos glaudė prie savęs vaikus. Milgramas užfiksavo šį išlaisvinantį konformizmo poveikį. amerikiečio leitenanto Williamo Calley. Vienam kitam studentui prabilus apie neteisingą dėstytojo elgesį. 1996).. jūs pasekėte jų pavyzdžiu ir pasijutote laisviau. kad elgesys nebepriklauso nuo nuostatų... Šiuose eksperimentuose pavyko priversti žmones elgtis prieš savo sąžinę. iš dalies . dirbę liepsnojančiame Pasaulio prekybos centre. Kartais konformizmas gali išlaisvinti. Paklusnumo eksperimentai taip pat skiriasi nuo kitų konformizmo eksperimentų savo socialiniu spaudimu: čia iš tiesų reikalaujama paklusti. bet jie „iš dalies pakluso savo viršininkų reikalavimams. Jungtinių Valstijų kariuomenėje kareiviai mokomi nepaklusti netinkamiems. Paleidau į žmones kokias keturias apkabas. Be to. tyrimas sustiprino jautrumą kasdieniams moraliniams konfliktams. kurių nereikėjo versti žudyti (Goldhagen. Elgsena ir nuostatos 4 skyriuje kalbėjome apie tai. šie eksperimentai pailiustravo ir patvirtino kai kuriuos žinomus socialinius-psichologinius principus: ryšį tarp elgsenos bei nuostatų. 2004). 1968 m. Eksperimento metu abu padėjėjai priešinosi eksperimentuotojui. tačiau dvejojote. (Wallace. dalyvių pasekė tariamaisiais dalyviais . ar vertajam prieštarauti. dažniausiai atkreipiamas dėmesys į nesenus istorinius įvykius . . „buvo tikrai drąsūs". Galbūt prisimenate. dalis tyčiojimosi ir brutalumo kare bei vykdant genocidą peržengia paklusimo ribas (Miller.pasipriešino. KONFORMIZMAS 239 gesiai. Kai kurie holokausto vykdytojai buvo „budeliai savanoriai". ir Milgramo eksperimentuose yra tam tikrų bendrumų. . Čia aptarti eksperimentai . 90 proc.į nacistinės Vokietijos budelio Adolfo Eichmanno. Jie grąžė rankas ir maldavo.grupei". ir ne taip seniai vykusių „etninių valymų" Irake. Ar jis taip ir padarė? Ne. kai išorinės aplinkybės nugali vidinius įsitikinimus. aplinkybių ir pagrindinės atribucijos klaidos galią. Mintys apie klasikinius tyrimus Kalbant apie Milgramo eksperimentų rezultatus. Kareiviai mokomi paklusti vyresniesiems. kad nuolaidumas gali užgožti moralės jausmą. neteisėtiems įsakymams. Tačiau ir Ascho. O m e s vis šaudėme. Jie maldavo: „Ne. Jie įrodo. kuris po to tikrajam dalyviui liepė tęsti darbą savarankiškai. Bosnijoje bei Kosove vykdytojų pasiaiškinimus: „Aš tik vykdžiau įsakymus". ne". Ruandoje. Tad aš pradėjau šaudyti. pasodindamas mokytoją kartu su dviem savo padėjėjais. Be to. 1969) „Saugus" mokslinis paklusnumo eksperimentų kontekstas skiriasi nuo karo meto konteksto. kaip teisėtai piktinotės nesąžiningu dėstytoju. vykdžiusio žudynes My Lai kaime Vietname.

Prisiminkite. . pakluso stulbinamai daug žmonių. beveik visada atsakydavo teisingai. Kai eksperimento dalyviai pasiekė 75 voltų įtampą ir išgirdo pirmą mokinio dejonę. Nors draskomi prieštaravimų. Tarkime. veikiausiai eksperimentuotojas. kaip pamažu pakliūnama į žabangas („kojos tarpduryje" reiškinys. Tačiau tada iškilo kitas klausimas: kokio stiprumo šoką tiriamasis sutiks sukelti? Pagalvojau apie žmonių pasiryžimą vykdyti destruktyvius įsakymus. Šaltinis: Sutrumpinta iš šiai knygai skirto originalo ir iš: Milgram. jie jau penkis kartus buvo paklusę.240 II dalis. kuriuos kėlė aukos prašymai ir eksperimentuotojo nurodymai. Pasukę jungiklį. . Pietų Afrikos teisingumo ir susitaikymo komisijai demonstruodamas „šlapio maišo" metodą. kur paslėpti ginklai. Kas nors. Jūs taip pat sutiktumėte tiek padaryti. Stanley Milgram (1933-1984) Laboratorinė procedūra suteikė mokslinę išraišką nerimui dėl valdžios. kad šis paprastas klausimas yra svarbus. pirmą kartą mokiniui atsakius klaidingai. ar jo konformizmo eksperimentų negalima plačiau panaudoti. turėtų liepti sukelti elektros šoką. Jų psichologinė būsena buvo kitokia nei eksperimento pradžio- . kad ne. Įsivaizdavau panašų eksperimentą tačiau jo metu grupė tiriamųjų turėtų priversti kitą tiriamąjį sukelti elektros šoką protestuojančiai aukai. buvo reikalinga kontrolė. Ar tęstumėte eksperimentą? Manau. jog esate mokytojas tariamame Milgramo eksperimente. ką patyrė tikrieji Milgramo eksperimento dalyviai. „Aš dariau siaubingus dalykus". Pradžioje jie buvo įsipareigoję nedaug .teigė buvęs kankintojas Jeffrey Benzienas. Holokaustas taip paveikė mano psichiką kad aš susidomėjau klusnumu ir sukūriau atitinkamą tyrimo formą „Gal aš buvau per daug patriotiškas". jo skundimąsi širdies veiklos sutrikimais ir prašymą pasigailėti. būdami vieni. kai vienas asmuo atsidurdavo prieš grupę. dalyvių patiriamas vidinis konfliktas buvo truputį sumažėjęs. Kai 22 kartus paklusę eksperimento dalyviai sukėlė mokiniui 330 voltų elektros šoką. 4 skyrius). ir kad į jį galima tiksliai atsakyti. Per kitą eksperimentą jie buvo paprašyti atlikti šiek tiek ekstremalesnį veiksmą. Kodėl eksperimento dalyviai nepajėgė išsivaduoti iš šių gniaužtų? Kaip jie papuolė į šias pinkles? Įsivaizduokite. 1977. Tačiau viskas pasikeisdavo. atsiprašydamas savo aukų. pavyzdžiui. Toks saugumo policijos teroras. eksperimentuotojas liepia tiriamajam jjugti 330 voltų elektros srovę. Alexandrai Milgram leidus.prisipažino Benzienas. ir palyginkite šį tariamą eksperimentą su tuo. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ką slepia moksliniai tyrimai Stanley Milgramas apie paklusimą Dirbdamas pas SolomonąE. Daugelį kartų jis užmaudavo šlapią maišą ant aukos galvos. Aschą klausiau savęs. išgirstate mokinio riksmą. beveik uždusindamas žmogų. Paklusnumo eksperimentuose stiprus socialinis spaudimas (eksperimentuotojo komandos) nugalėjo silpnesnį (toli esančią auką). naudotas siekiant priversti kaltinamąjį išduoti.sukelti 15 voltų elektros šoką. Supratau. kuris buvo jėga primestas mano kartos atstovams. Ascho eksperimentų dalyviai. troškimas nesukelti skausmo ir tuo pat metu būti geru eksperimento dalyviu. todėl neprotestavo. Norint pamatyti. Mane tai sujaudino. kurį ji paprastai neigdavo vykdžiusi. kokio stiprumo šokas būtų sukeliamas nesant grupės spaudimo. nerimui. ypač žydams dėl Antrojo pasaulinio karo žiaurumų. tačiau jis tvirtino tik vykdęs įsakymus. iliustruoja minėtą taisyklę.

Suteikta pagalba sustiprino įsipareigojimą. Kai buvo įsakyta išduoti slepiamus žydus. „Žmonių elgesys stipriai paveikia juos pačius. 1988. kur tai gali nuvesti. Staubas (2003) parodo. kad bausmė atrodytų pateisinama dėl aukos intelekto bei charakterio ydų.paeiliui . Visais atvejais stipriausiai į nacių okupaciją sureaguota pradžioje.6 skyrius. 1850 („Tipiškas žmogus: Getė") XX a. Todėl Milgramas (1974. kad tiesioginių aplinkybių galia prilygsta socialinių aplinkybių galiai. Situacijos galia Pagrindinė 5 skyriaus išvada. yra susijusios. kaip ir rengiant karininkus nacistinėje Vokietijoje. autoritetų ir vienas kito . koks siaubingas bus karas ir kiek jiems teks iškentėti. Nuolaidumą seka pritarimas. kuri įteisina žiaurumą. mušdavo kalinius. 1989. kad nusipelnė elektros šoko". kaip: „Jis buvo toks kvailas ir užsispyręs. Ten. netapusį šio poelgio auka bei vergu. 1995). o įteisintas žiaurumas veda į brutalumą ir galiausiai į sistemingą žudymą. Tad pirmiausia kandidatui patikėdavo saugoti kalinius.stiprinami savo įsitikinimų. prieštaraujančio Evangelijos doktrinai" (Rochat.„Žmonės gali įprasti žudyti kitus žmones. vėliau . įsivaiz- . p. 2002. aštuntojo dešimtmečio pradžioje Graikiją valdžiusi karinė chunta šį „kaltink auką" principą naudojo rengdama kankintojus (Haritos-Fatouros. ir svarbiausia šio skyriaus išvada. Dažnai girdėjome tokius komentarus. tačiau kitais požiūriais padorus žmogus virsdavo žiaurumo įrankiu. Rochat ir Modigliani. kuriuos jų valdžia bei pastoriai buvo išmokę „priešintis. KONFORMIZMAS 241 je. Atlikęs genocido tyrimus visame pasaulyje. stebėdavo kankinimus ir tik paskui kankindavo patys." Ralph Waldo Emerson. Pamažu klusnus. kuris dar labiau skatino teikti pagalbą. Staubo išvada . kariškiai pirmiausia atrinkdavo kandidatus. Kad tuo įsitikintumėte. Tačiau vien šių savybių būsimam kankintojui nepakanka. Staub. Kaip matėme 4 skyriuje. įvertindami jų pagarbą ir klusnumą valdžiai. Labai dažnai kritika sukelia panieką. 13) . persekiojimus patyrusios mažumos palikuonys. Nežinodami. Per nacių holokaustą Le Chambon kaimo gyventojai Prancūzijoje priglaudė 5000 žydų ir kitų pabėgėlių. tarsi tai nieko nereikštų" (1989. Atlikusieji prieš auką nukreiptą veiksmą jautė poreikį j ą nuvertinti. išsilaikė nepaklusę. pasipriešinusieji įvykdė pirmąjį įsipareigojimo aktą ir . Parodykite man vienaip ar kitaip pasielgusį žmogų. 2003).verčia sunerimti. kad kultūra stipriai veikia mūsų gyvenseną. Tačiau žmonės gali elgtis ir didvyriškai. išorinis poelgis ir vidinis nusiteikimas kartais gali stimuliuoti vienas kitą spiralės principu.jie dalyvaudavo suėmimo būrių veikloje. kai reikalaujama paklusnumo. Representative Men: Goethe. Šie veiksmai formuoja nuostatas ir jas pateisina. Masačiusetso universiteto socialiniam psichologui Ervinui Staubui holokausto patirtis atskleidė. kokios jėgos gali paversti piliečius mirties įrankiais.iki pat kaimo išvadavimo 1944 m. Tame kaime daugiausia gyveno protestantai. vyriausiasis pastorius parodė nepaklusnumo pavyzdį: „Nepažįstu žydų-pažįstu tik žmones". 10) apibendrina: Daugelis nuvertina auką. 1993.

drėgmės ir bakterijų gali supūti visa statinė obuolių. 1982).taip dažnai nutinka didelėse. atidėliodami (Sabini ir Silver. Kariškiai buvo patyrę stresą. Aplinkybės gali paskatinti žmones pritarti melui ar žiaurumui. ėmėte garsiai dainuoti restorane. suvokiame stengdamiesi jų atsikratyti. Kai kas nors kitas sukeldavo elektros šoką. Žinoma. pavyzdžiui: „Manau. Neseniai viename Pensilvanijos valstijos universitete buvo atliktas eksperimentas. tiriamųjų. išerzinti tų. ką reikėtų pasiimti išgyvenimo eksperimentui negyvenamoje saloje.atrodo pakankamai nekaltai. Osamos bin Ladeno rezgamais terorizmo aktais. kad po kelių savaičių baigiasi referato parašymo terminas. Vokietijos valstybės tarnautojai nustebino nacių lyderius savo pasiryžimu tvarkyti holokausto dokumentus. šie turėdavo toliau tęsti tik išmokimo testą.tokį blogio įvaizdį detektyviniuose romanuose ir siaubo filmuose simbolizuoja moraliai puolę žudikai. ką pasakys kiti. kuriame dalyvavusiems studentams taip pat buvo sunku kalbėti įžūliai. sudėtingose bendruomenėse. kad sunku prognozuoti net ir mūsų pačių elgseną. truputis televizijos . skirtas prezidento inauguracijai. kad jie su kitais trimis tariasi. Tačiau pamažu nukrypimas nuo referato rašymo grafiko didėja. nors sąmoningai tai nebuvo planuota. 1993 m.truputis žaidimų.242 II d a l i s . Kiekvienas jo rašymo atitolinimas . sąmoningai neketinant daryti pikta. Studentas žino. Kaip jie reaguotų į tokias moteris žeminančias pastabas? Tik 5 proc. Tai dar kartą patvirtina normų spaudimo galią ir tai. įsiutinti draugų mirčių. pasiilgę namų. jei saloje būtų daugiau moterų". į savo eksperimentus netiesiogiai įtraukdamas dar 40 dalyvių. Blogis kartais kyla iš kelių supuvusių vaisių . dar kartą jos išgyventi nereikia. Tas pat vyksta ir kasdieniame gyvenime: į blogį linkstama pamažu. jie nežudė žydų. duokite. sausio 20 d. . istorijos negalima išgyventi iš naujo. jie neturėjo griežtos valdžios. Dozuotas blogis tampa lengviau pakeliamas. Milgramo eksperimentai taip pat suteikia žinių apie blogį. Kaip stipriai veikia socialiniai varžtai." Maya Angeiou. Tačiau blogis randasi ir iš socialinių jėgų . Eksperimento dalyviams reikėjo įsivaizduoti. Milgramas tyrė šį blogio suskaidymą. Studentų vaikinų buvo paprašyta. kai didelis blogis kyla iš visos grandinės mažesnių . kuriose eksperimentuotojų padėjėjas iš tiesų mestelėjo tokias frazes. vyrukai būtų patenkinti. bet jei ją pasitinkame drąsiai. Tai ypač akivaizdu tada. 1978). įsivaizavo. 2004). kad pažeidėte kokias nors nereikšmingas normas: atsistojote vidury paskaitos. žaidėte golfą vilkėdami kostiumą. žingsnelis po žingsnelio. Nesąmoningai sau kenkiame ir ką nors vilkindami. Šį kartą pakluso 37 iš 40.kaip dėl karščio. kuriuos atėjo išlaisvinti. Pasauliui šiurpą sukėlė amerikiečių karo policininkų elgesys su irakiečiais belaisviais Abu Graibo kalėjime. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Kad ir kaip skaudu. Realiame gyvenime šį įvaizdį siejame su Hitleriu ir vykdytomis masinėmis žydų žudynėmis. nereagavo net 55 (o ne 5) proc. kad vienas jų įterptų tris moteris niekinančias frazes. Saddamo Husseino kurdų naikinimu. Eilėraštis. Bloga situacija tapo blogo elgesio priežastimi (Fiske ir kiti. o tik dėliojo popierius (Silver ir Geller. kad niekaip nereaguotų arba lauktų. Tačiau kai Janet Swim ir Lauri Hyers (1999) kitus studentus įtraukė į diskusijas.

išoriškai Eichmannas nesiskyrė nuo paprastų. eilinių piliečių (Arendt. Kaip ir dauguma kitų nacių. negailestingus . KONFORMIZMAS 243 Pagrindinė atribucijos klaida Kodėl šių klasikinių eksperimentų rezultatai taip dažnai pribloškia? Ar dėl to. nukreipęs lėktuvą į Pentagoną. jog žmonės veiks pagal savo vidines nuostatas? Prisiminkite. Eichmann in Jerusalem. kad pagrindinė atribucijos klaida . jog mūsų elgesys priklauso nuo socialinės istorijos ir gyvenamosios aplinkos. Kyla pagunda manyti. nes jų nėra tiek daug. labai mandagus" pilotas. Gūnteris Bierbraueris (1979) pabandė pašalinti šį nepakankamą socialinių jėgų vertinimą (pagrindinę atribucijos klaidą). kodėl toje pačioje bendruomenėje ar mirties stovykloje vieni individai elgiasi žiauriai. 6). jog Mohamedas Atta. jis atrodytų mažiau pavojingas negu buvo iš tiesų. mano juos esant agresyvius.blogus. vargiai atitiktų mūsų susikurtą pabaisų įvaizdį. Tačiau jei Eichmannas buvo normalus. kad jis neturėjo jokių jausmų. Po sunkių dienos darbųjie ilsėdavosi klausydamiesi Beethoveno ir Schuberto. geri . draugiškas. 2005). Zillmer ir kiti. Vien tik socialinė situacija nepaaiškina. o ne situacija. galėjęs tapti dvidešimtuoju rugsėjo 11-osios teroristu.net ir tada. 1963. kuris davė žalią gatvę nacistiniam holokaustui. p. Bierbraueris teigė. Antrojo į Pasaulio prekybos centrą įsirėžusio lėktuvo pilotas buvo apibūdinamas kaip draugiškas. Kokį įspūdį susikuriate. Jei jie gyventų kaimynystėje. „svarbiausia mūsų tyrimo išvada: paprasti žmonės. kai skaitote apie paklusnius Milgramo eksperimentų dalyvius? Dauguma žmonių. 1963 („Eichmannas Jeruzalėje") . kurie dirba savo įprastus darbus ir nejaučia kokio nors ypa- „Eichmannas nejautė neapykantos žydams. kad nors socialinių mokslų specialistai sukaupė duomenų. Vadai ne visą laiką elgėsi kaip pabaisos. „pikti bailiai". jog Eichmannas ir Aušvico mirties stovyklos viršininkai buvo necivilizuotos pabaisos. kaip ir „protingas. Nestebina bjauriai besielgiantis šiurkštus žmogus. Jie buvo „niekuo neišsiskiriantys" žmonės (McDermott. Žiaurumą.6 skyrius. situacija tampa kur kas pavojingesnė. buvo „geras vaikinas" ir puikus studentas. buvo tik blogiau. rugsėjo 11-osios išpuolių lyderis. jog vidinės žmonių savybės atsiskleidžia savaime: geri žmonės daro gerus darbus.gerus. Teigiama. ramus jaunuolis. Blogi žmonės daro blogus darbus. „demoniški" pabaisos.tai tendencija aiškinti kitų veiksmus jų vidinėmis nuostatomis. labai mandagiai elgėsi užsirašydamas į skraidymo kursus ir pirkdamas peilius. dauguma tebetiki. Daug kartų girdėjome. o blogi .maloniai ir švelniai. Studentai spėjo. Nužudę pabaisą galite ramiai miegoti. Zacarias Moussaoui. tačiau iš maloniai atrodančių žmonių tikimės kitko. jog toks elgesys būdingas daugeliui (Miller ir kiti. Jei Eichmanną vaizduotume kaip pabaisą. kilęs iš normalios šeimos. 1996). sukelia žiauri širdis. bet dėi to. Tarp 14-os žmonių. kad „beprasmį" rugsėjo 11-osios teroro aktą įvykdė „bepročiai". suformulavusių Galutinį sprendimą. Kaip teigė Milgramas (1974." Hannah Arendt. Į moteris jis kreipdavosi pagarbiai. kad tikimės. šaltus. manome mes. Iš tikrųjų blogį pakurstė piktas antisemitizmas. išgirdę apie vieną ar du paklusniuosius. aštuoni turėjo Europos universitetų mokslo daktaro laipsnį (Patterson. o kiti . kad kartojant Milgramo eksperimentą jų draugai tik minimaliai paklus. Jis nurodė universiteto studentams stebėti eksperimento kartojimą arba atlikti klusnaus mokytojo vaidmenį. kai sužino. 1995). įrodančių. 1973).

Taip ir socialinės psichologijos eksperimentas padeda geriau ištirti elgesį. Kaip ponas Rodžersas dažnai primindavo savo laidų žiūrovams ikimokyklinukams. Suprasti . kad šviesos taškas tariamai pasislenka. mažiau stebimės. paprasti darbuotojai .. Bet psichologai. įvertinimas Pavyzdys iš gyvenimo Kitoks įvykių interpretavimas. Tačiau kontroliuojami eksperimentai su degančiais degtukais gali suteikti žinių apie degimą. Todėl ir paprasti kareiviai gali paklusti įsakymams šaudyti į beginklius civilius. vykdantys abejotinus įsakymus Konformizmas Aschas Sutikimas su kitų žmonių akivaizdžiai klaidingomis nuomonėmis. ir galima suprasti kažką. atsakymas iki kažkurio lygmens būtų „taip". priduria Jamesas Walleris (2002).244 II d a l i s . Paaiškinti .nereiškia atleisti. Eksperimentas .2 lentelėje pateiktą santrauką): konformistiško elgesio aplinkybės laboratorijoje skiriasi nuo realių." Stanley Milgramas CBS televizijos laidoje „60 minučių". o eiliniai grupių nariai . 1979 tingo priešiškumo.2 LENTELĖ. studijuojantys blogio šaknis. kad jie niekada nedarys nieko bloga. jog psichologiniai procesai laboratorijoje ir kasdieniame gyvenime taip pat panašiai vyksta (Milgram. išgirdus. 6. tačiau panaši yra ir kiekviena socialinė situacija. tatuiruočių darymas Kareiviai ir darbuotojai. koks kasdieniškas yra blogis. kad žiūrint nespecialistų akimis. kurio elgesio nesuprantate. jog maistas. ir miškas dega panašiai. turime mažiau galimybių netyčia prisidėti prie blogio ir galbūt geriau mokėsime jam pasipriešinti". kaip atlieka- 6. Analizuodami. Dar daugiau. pritarimas. kaip juos aiškina kiti. privalome atsargiai daryti apibendrinimus.unikali situacija. Veikiant blogio jėgoms net puikūs žmonės kartais pasikeičia ir ima kurti tariamai moralius amoralaus poelgio aiškinimus (Tsang. 2002). pavyzdžiui. tad darome prielaidą.. kokia buvo sukurta nacistinėje Vokietijoje. gyvenimiškų situacijų. „supratę. Kaip dažnai mūsų prašo atspėti linijų ilgį ar sukelti elektros šoką? Ir degtukas.nurodymui gaminti nekokybiškus gaminius. kuris visiems labai patinka.paklusti įsakymui brutaliai tyčiotis iš naujokų. kurie kenkia? Ar tai atleidžia juos nuo atsakomybės? Arthuras Milleris (2006) pastebi. kuris kasdieniame gyvenime taip lengvai neatsiskleidžia. teiginiais Paklusimas įsakymui sukelti kitam žmogui elektros šoką Paklusnumas Milgramas . yra skanus Aplinkinių elgesio mėgdžiojimas. Kai lyginame degantį degtuką ir degantį mišką. kad jei tokia mirties stovyklų sistema. kurių žavesys užliūliuoja ir imame galvoti. 1974). ko negalime atleisti. Galima atleisti žmogui.. Ar situacijos analizė kenkiant pateisina tuos. Klasikinių paklusnumo tyrimų santrauka Tema Normų kūrimas Tyrėjas Sherifas Metodas Pasidavimo įtaigai. Todėl turėtume atsargiau vertinti politikos lyderius. Ir galiausiai komentaras apie konformizmo tyrimų eksperimentą (žr. kurių negalime gauti stebėdami miškų gaisrus. teigia kitaip. „kartais geri žmonės daro blogus dalykus". gali tapti destruktyvaus proceso įrankiais".nereiškia pateisinti. šioms stovykloms vidutinio dydžio mieste pavyktų surinkti reikiamą personalą. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Remdamasis tūkstančių žmonių stebėjimais galėčiau pasakyti. būtų įkurta Jungtinėse Valstijose.

Kokias sąlygas pasirinktumėte. Taip pat nuvertinama situacijos galia. norėdami išprovokuoti didžiausią konformizmą? Socialinės psichologijos specialistai kėlė tokį klausimą: jei net Ascho neprievartinė. kartais ne. kuri buvo tokia pat aiški. Dėl to nedidelis blogio veiksmas paskatina nuostatą leidžiančią atlikti dar blogesnį veiksmą. • Solomonas Aschas naudojo užduotį. kaip Sherifo užduotis neapibrėžta. ir skirtingu laiku bei skirtingose vietose kartodami eksperimentus mokslininkai ieško bendrųjų principų. kaip mokslininkai tyrė konformizmą. Kaip nuspėti galimą konformistiškumą? Vienos situacijos labiau skatina elgtis konformistiškai. • Stanley Milgramo paklusnumo tyrimo eksperimentai atskleidė ekstremalų nuolaidumą. Pagrindinė atribucijos klaida verčia mus manyti. kad blogai elgiasi blogi žmonės.6 skyrius. susidūrę su skaudžiomis aplinkybėmis. suaugusių eksperimento dalyvių pakluso nurodymams sukelti tariamai traumuojantį elektros šoką rėkiančiai nekaltai aukai. kurių išprovokuotas konformistiškumas siekė 37 proc.teisėtam. APIBENDRINIMAS Klasikiniai konformizmo tyrimai Trijų tipų klasikiniai eksperimentai iliustruoja.65 proc. eksperimento dalyvių juos pakartojo. Išgirdę klaidingus atsakymus. turintis polinkį elgtis konformistiškai? Kitame poskyryje panagrinėsime kiekvieną iš šių klausimų atskirai. tačiau iškėlė kitus: 1) Kartais žmonės elgiasi konformistiškai. 37 proc. kad kitų žmonių nuomonė buvo reikšminga vertinant iliuzinį šviesos taško pasislinkimą „Teisingų" atsakymų normos susiformavo ir išsilaikė tyrimų sekoje. slypinčių po išorine įvairove. Kada jie būna konformistiški? 2) Kodėl žmonės elgiasi konformistiškai? Kodėl jie neignoruoja grupės ir „nesirūpina būti teisūs prieš save"? 3) Ar yra asmenybės tipas. kitos . skatinanti žmones prisitaikyti prie neteisybės ar kapituliuoti prieš žiaurumą. esančiai gretimame kambaryje. • Šie klasikiniai eksperimentai atskleidžia kelių reiškinių galią Elgesys bei nuostatos vieni kitus sustiprina. Situacijos galią matome. elgiasi smerktinai (kai kuriuos žmones tokios aplinkybės gali paskatinti elgtis didvyriškai). ar kitomis aplinkybėmis konformizmo lygis nebūtų dar didesnis? Netrukus mokslininkai pastebėjo. Klasikiniai konformizmo eksperimentai atsakė į vienus klausimus. • Muzaferas Sherifas pastebėjo. o geri žmonės elgiasi gerai. Esant optimalioms sąlygoms . nedviprasmiška situacija galėjo sukurti aplinkybes. kai geri žmonės.. čia pat esančiam viršininkui ir atokiau esančiai aukai bei niekam neparodant nepaklusnumo pavyzdžio . kad konformistiškumas didėja sudėtingėjant užduotims arba jei dalyvis jaučiasi ne- . kurią iš trijų lyginamųjų linijų etaloninei prilygina kiti.mažiau. Aschas paliepė eksperimento dalyviams išklausyti. ir po to nuspręsti patiems. KONFORMIZMAS 245 mos įvairiausios atskiros užduotys.

Aschas bei kiti mokslininkai pastebėjo. S O C I A L I N Ė ĮTAKA kompetentingas. 10-ies ir 15-os asmenų grupių paprašė stabtelėti judrios Niujorko gatvės kelkraštyje ir pasižiūrėti aukštyn. kaip grupė „sukomplektuota". studentai pasižiūrėjo vaizdajuostę.6 PAVEIKSLAS Grupės dydis ir konformistiškumas Praeivių. 5-ių. efektas susilpnėja (Gerard ir kiti. 2-jų. kai grupę sudaro trys ar daugiau žmonių.246 II dalis. tuo daugiau praeivių jais pasekdavo. kurie. Juo mažiau pasitikime savo sprendimais. Grupės savybės taip pat turi reikšmės. juo labiau pasiduodame kitų žmonių įtakai. jų pozicija tampa paveikesnė. kad 3-5 žmonės gali nulemti kur kas didesnį konformizmą nei vienas ar du. taip pat pažvelgė į viršų. grupė neprivalo būti didelė. 3-jų. Panagrinėkime kiekvieną aplinkybių atskirai. Kaip parodyta 6. kurioje keturi tariami eksperimento dalyviai išsakė savo nuomonę. 6. Šaltinis: Milgram. 1961). Rutgerso universiteto mokslo darbuotojas Davidas Wilderis (1977) pateikė studentams teismo prisiekusiųjų atvejį. o ne tuomet. Panašiai dvi grupės po tris žmones išprovokavo didesnį konformistiškumą nei viena šešių žmonių grupė. ji darni. Bickman ir Berkowitz. kad studentų nuomonė buvo labiau konformistiška tada. vieninga ir užima svarbią padėtį. pamėgdžiodarni pulkelį žmonių. Kai grupę sudaro daugiau nei penki žmonės. ^ 90 80 70 8 60 'į įjj i— ^ 30 20 10 0 1 2 3 5 10 Provokuojančios grupės dydis 15 . kuo didesnė grupė sužiurdavo aukštyn. 1969. Grupės dydis Kad laboratorinių eksperimentų metu gautume didelį efektą. 1968. Taip pat kai reaguoti tenka viešai ir be išankstinio įsipareigojimo. procentas didėjo atitinkamai didėjant minėtai grupei (nuo vieno iki penkių). Atlikdami lauko eksperimentą Milgramas ir jo kolegos (1969) 1-o. kad kelioms mažoms grupėms tarpusavyje sutariant. Didžiausias konformistiškumas būna. Svarbu ir tai.6 paveiksle. Rosenberg. Prieš pareikšdami savo nuomonę. kai tariami dalyviai buvo pristatyti kaip dvi grupės po du žmones. kai keturi tariami dalyviai savo nuomonę pateikė kaip bendrą vienos grupės. Akivaizdu. o trys grupės po du žmones dar didesnį. Eksperimentas parodė.

jei prieš juos tai būna padaręs bent vienas asmuo. ji tampa ne tokia įtakinga (Allen ir Levine. Tą pripažįsta daugelis religinių grupių. 1975). kad už ką nors kovoti lengviau.gali sustiprėti mūsų pačių savarankiškumas. 2005). 1969. dažniau elgėsi konformistiškai. kad šis dalyvis jiems turėjo įtakos: „Jei jo ir nebūtų buvę. kai tik juos pripažįsta dar vienas protas. Šaltinis: Asch. KONFORMIZMAS 247 6. Būti vieno asmens mažuma yra sunku. Kristus savo apaštalus siuntė poromis. kuris suklydo mėlynus dirgiklius pavadindamas žaliais. kai visi kiti raudonas skaidres vadino oranžinėmis. Draugo parama teikia drąsos. jog dalyvaujate konformizmo tyrimo eksperimente. Tokių eksperimentų dalyviai vėliau sakydavo. Asch. Tie. Ar šis vieno savarankiško tariamo eksperimento dalyvio pavyzdys darys tokį pat išlaisvinantį poveikį. 6. pateikdamas teisingus atsakymus. Charlan Nemeth ir Cynthia Chiles (1988) tai užfiksavo po to. 1955. jų teisingi atsakymai sudarė 76 proc. kurie minėto pavyzdžio nestebėjo. prisitaikoma keturis kartus rečiau. Tačiau jie neigdavo. kad jis klydo. Dažniausiai sprendimas priimamas vienbalsiai arba santykiu 5:4 (Granberg ir Bartels. Nepaisydami. prisiekusiesiems teisme retai kada nepavyksta priimti sprendimo dėl vieno prieštaraujančio nario. pavaizduota.6 skyrius. atsakinėję žmonės pateikia tą patį klaidingą atsakymą. kad nekonformistiškam dalyviui jausdavo šiltus. 70 proc." Novalis. „Mano nuomonė ir įsitikinimai sustiprėja ir būna sėkmingi. Per pastaruosius 50 metų tik 1 iš 10 Jungtinių Valstijų Aukščiausiojo teismo sprendimų buvo priimti.net jei jis ir neteisus . 1955. 5 6 7 8 Kritinis bandymas Vieningumas Įsivaizduokite. nesutinkant tik vienam prisiekusiajam. jį stebėję eksperimento dalyviai demonstravo didesnį savarankiškumą . taip pat siunčia po du misionierius. jei randame bent vieną bendramintį. kaip ir Milgramo paklusnumo eksperimente? Atlikus keletą eksperimentų buvo pastebėta.7 pav.7 PAVEIKSLAS Vieningumo poveikis konformistiškumui Kai kas nors. išskyrus vieną. Morris ir Miller. kai eksperimento dalyviams liepė stebėti vieną nedidelės keturių žmonių grupelės narį. kuriame visi. turėdami tai galvoje. mormonai. kad kam nors pažeidus grupės vieningumą. sutrikdo grupės vieningumą. kad žmonės beveik visada reiškia savo nuomonę. Fragment („Fragmentas") . Šie eksperimentai perša praktinę išvadą. prielankius jausmus. pavyzdžiui. Stebint besilaikantį savo pozicijos asmenį .net tada. vis tiek būčiau atsakęs taip pat".

„vaidinančių juodaodžius".nuomonė mus trikdo mažiau nei tokia pati mūsų grupės mažumos nuomonė (Clark ir Maass. kai atsirasdavo neatsargus (Mullen ir kiti. su kuria tapatinamės . Susan Harriman ir Stuartas Costello (1980) pastebėjo. 2001). kaip daro „visi".248 II d a l i s . pagal simpatijas. Pavyzdžiui. pavyzdžiui. ypač tiems. Neatsargaus perėjimo per gatvę tyrime. to nežinodami. kurie grupės atžvilgiu nusiteikę palankiai (Berkowitz. Neigiamą nuomonę išreiškiame. iki 17 proc. Juo grupė labiau sutelkta. gali šaipytis jų aplinkoje (Contrada ir kiti. juo didesnę galią ji turi savo nariams. 1990). Heteroseksualas. Grupės poveikį patiria ir tie eksperimento dalyviai. 1961. elgtis ir rengtis taip. sutelktumas (cohesiveness) „Mes" jausmas. kad galėtų atsispirti klubo narių antipatijai bei pasmerkimui". Jie nenori prieštarauti kitų nuomonei. 2006). kurie „vaidina baltuosius". ir padidėdavo iki 44 proc. 2004. jei muzika patiko nepanašiems į mus žmonėms. grupės narių tarpusavio susisaistymo. Jaunesnieji grupės nariai . užimantys aukštesnę padėtį dažniausiai turi didesnę įtaką (Driskell ir Mullen. kurie priklauso daugumai (Hogg. kai tarp jų atsirasdavo atsargiai per gatvę einantis tariamas eksperimento dalyvis. 1988). yra bendravardžiai ar kurių panašūs pirštų antspaudai (Burger ir kiti. buvo pastebėta. 1975). Michaelas Walkeris. 1954. Atsargaus pėsčiojo drausminantis poveikis būna dar didesnis. Atrodo.. kai įjuos kreipdavosi gerai apsirengęs apklausą atliekantis darbuotojas. nei kai klausinėdavo prastai apsirengęs. šie žmonės linkę nusileisti. Iš juodaodžių. 1988). Silvia. patrauklumą mastas. jei jis gerai apsirengęs. dalyvavo 24 000 pėsčiųjų.pripažįsta labiau pasiduodantys grupės nuomonei negu vyresnieji grupės nariai (Jetten ir kiti. 2005). Lott ir Lott. . Žmonės dažniau patenkina pageidavimus netgi tų. Padėtis Kaip ir buvo galima numanyti. kovojantis už gėjų teises. ypač kai labiau suartėja (Crandall. jei pastebime. 2000). kuriame.netgi jaunesnieji socialiniai psichologai . filosofas Johnas Locke įvertino sutelktumo veiksnį: „Tarp dešimčių tūkstančių neatsiras nė vieno. jog neatsargių pėsčiųjų sumažėdavo nuo 25 proc. lengviau paveiks kitus heteroseksualus nei homoseksualas. ar iš baltaodžių. kuris būtų toks stiprus ir nejautrus. 1990).kito universiteto ar kitos religijos atstovų. esame linkę pamėgti tuos. Pavyzdžiui. Sakurai. kad jis patiko panašiems į mus žmonėms. kad Sidnio pėstieji buvo labiau linkę bendradarbiauti. aukštųjų mokyklų studentų draugijų nariai linkę kartu linksmintis. kurie gimę tą pačią dieną. Priklausantys tai pačiai etninei grupei gali jausti panašų „savos grupės spaudimą prisitaikyti" . Kaip matysime 11 skyriuje „Patrauklumas". Bijodami būti atstumti.. Taigi žmonės stengiasi prisiderinti prie į juos panašių žmonių nuomonės. . kurie panašūs į mus. jog Australijoje „žmogų kuria" ir rūbai. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Sutelktumas Mažumos. Savo veikale Essay Concerning Human Understanding („Apie žmogiškąjį supratimą") XVII a. kuri nepriklauso grupei.kalbėti. geriau vertiname muzikos kūrinį.

Buvo pareikštas protestas. kad atsakymus perskaitys tik eksperimentuotojas. 1955): kartą viešai įsipareigoję laikomės savo žodžio. kumelaitė akimirksnį sutriko ir nežymiai pralaimėjo lenktynes. Geriausiu atveju sprendimą pakeičiame pasikeitus aplinkybėms (Saltzstein ir Sandberg. KONFORMIZMAS 249 Milgramas (1974) rašė. Per kitas lenktynes paskutiniame rate ji pasivijo lyderį žirgą Kodeksą. eksperimentuotojas leidžia jums dar pagalvoti.sukuriant sąlygas įsipareigoti nedelsiant arba nesudarant tokių sąlygų . Išgirdus kitų dalyvių atsakymus.ir stebėti. nugalėjusia Kentukio ristūnų lenktynėse. kad dalyvaujate Ascho eksperimente. Kai po paskutinio posūkio jie išniro greta vienas kito. kad jūs pirmas atsakytumėte. pasakė: „Nesuprantu. Todėl ga- . o ne kai stovime prieš grupę. į kurį mokslininkai ieškojo atsakymo. Dar kartą peržiūrėjus televizijos įrašus paaiškėjo. jog Kodeksas iš tiesų šonu prisilietė Rizikos. 1979). teologijos fakulteto profesorius. profesoriau?" Kitas dalyvis. Lenktynių teisėjai pasitarė dar kartą. buvo toks: ar viešai atsakinėjant prisitaikoma labiau? Gal iš tiesų žmonės daugiau dvejoja. Davęs 450 voltų elektros šoką. Šį įvykį tegalime tik pakartoti laboratorijoje . ar šis įsipareigojimas kaip nors veikia. Kai jūs pareiškiate savo nuomonę. kad šio žmogaus gyvybei kyla pavojus". Ankstesnių įsipareigojimų nebuvimas 1980 metais grynaveislė kumelaitė Rizika tapo antrąja. bet viešumoje nenori pasirodyti neturį nuomonės? Dabar jau išaiškinta: eksperimentų metu atsakinėjant viešai. lenktynių favoritės. Trumpai pasvarstę. jei jie būtų galėję atsakyti raštu žinodami. Kodeksas šastelėjo link Rizikos. kai esame vieni balsavimo kabinoje. Ar Kodeksas savo šonu palietė Riziką? O gal Kodekso raitelis netgi sudavė jai rimbu per galvą? Lenktynių teisėjai susirinko pasitarti. kad jo paklusnumo eksperimentuose menkesnio išsilavinimo žmonės noriau vykdė eksperimentuotojo paliepimus nei labiau išsilavinę. 37 metų suvirintojas atsisuko į eksperimentuotoją ir pagarbiai paklausė: „Kas toliau. jie nusprendė. Šis sprendimas sukėlė skandalą. Ascho eksperimentų dalyviai būtų patyrę mažesnį grupės poveikį. Ar susidūrę su priešinga grupės nuomone pakeisite savo sprendimą? Realiai beveik niekada šitaip nepasielgiame (Deutsch ir Gerard. Viešoji reakcija Vienas pirmųjų klausimų. tačiau sprendimo nepakeitė. ir apibėrė eksperimentuotoją klausimais apie „tokio darbo etiką". prisitaikoma labiau nei atsakinėjant raštu. nepaklusęs reikalavimui įjungti 150 voltų elektros srovę. Eksperimentuotojas parodo liniją ir prašo. Ar iškart po lenktynių paskelbta žinia turėjo įtakos teisėjų pasiryžimui nekeisti sprendimo? To niekada nesužinosime. kad jokių pažeidimų nebuvo ir kad nugalėjo Kodeksas.6 skyrius. Taigi įsivaizduokite. sukuria nesutinka visi likusieji dalyviai. Lengviau laikytis savo įsitikinimų. kodėl eksperimentas sumanytas taip.

Ankstesni įsipareigojimai taip pat sulaiko nuo pasidavimo įkalbinėjimams. . Pensėes („Mintys") lime manyti. kai balsuojama viešai. klausausi paskaitos viename Vokietijos universitete.* Klausimas: kodėl Polonijus taip lengvai sutinka su Danijos princu? Štai aš. kaip vertina kiti kolegos. balsai dažniau pasiskirsto po lygiai tada. Išmintingi įtikinėtojai tai žino. Kai imitacinės prisiekusiųjų grupės priima sprendimus. Lektoriui baigus pasiruošiau kartu su visais paploti.klausia Shakespeare Hamletas Polonijaus. . „Jo kupra kaip žebenkšties". kas skatina elgtis konformistiškai. jis greičiau laikysis įsipareigojimo. kad žmonės legviau paklūsta. „O gal kaip banginio?" .atsako Polonijus. Jei asmuo įsipareigojo kažkaip elgtis ar kažkuo tikėti. Brūckner ir Bearman. kad pritartume.) APIBENDRINIMAS Kaip nuspėti galimą konformistiškumą? • Atlikdami konformizmo tyrimus. tačiau jie gali derinti savo vėlesnius vertinimus.svarsto Hamletas. jie rečiau naudoja prezervatyvus. „Man regis. 1994). Prekybininkai klausimus formuluoja taip. Pavyzdžiui." Joubert. pakartotinai viešai įsipareigoję saugoti skaistybę iki vedybų. jisai panašus į žebenkštį". „Kaip kažin ką jis tikrai atrodo lyg kupranugaris". Viešai įsipareigoję žmonės nenoriai keičia sprendimus.kiek vėliau sako Hamletas. . Kodėl elgiamasi konformistiškai? „Ar jūs matote aną debesį. . Churginas. • • Dažnai prisitaikoma. „Visai kaip banginio". taupyti energiją ar važinėti autobusais ir pastebi. 2001.250 II d a l i s . grupės savybės: žmonės labiausiai prisitaiko. jei suformuotas elgesys ar įsitikinimas nėra vieningas. Juo aukštesnę padėtį užima elgesį ar įsitikinimą formuojantis asmuo. 14-17 metų paaugliai. . kai savo nuomonę reikia pareikšti viešai (grupės akivaizdoje). Aplinkosaugininkai ragina įsipareigoti rinkti antrines žaliavas. Tam tikros aplinkybės ar sąlygos būna ypač veiksmingos. ką jie reklamuoja. kuris labai panašus į kupranugarį?". pritaria Polonijus. • • • Konformistiškumas sumažėja. tie save myli labiau nei tiesą. 1985). kai susiduria su vieningais trijų ar daugiau patrauklių ir aukštą padėtį užimančių žmonių teiginiais. amerikietis. o ne prisitaikys. (Jeigu sulaužo įsipareigojimą. 2005). kai raginimai saugoti aplinką neverčia įsipareigoti asmeniškai (Katzev ir Wang.sutinka Polonijus. Tačiau auditorija ne plojo. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Kas niekada nepakeitė savo nuomonės. o ne prieštarautume tam. * Vertė A. dažniau susilaiko nuo lytinių santykių ar juos nukelia vėlesniam laikui nei tam neįsipareigoję jaunuoliai (Bearman ir Bruckner. Konformistiškumą stiprina grupės susitelkimas. o ne balsuojant slaptai (Kerr ir MacCoun. kad šuolių į vandenį ar gimnastikos varžybų teisėjai retai kada pakeis savo vertinimus pamatę. juo labiau pasireiškia konformistiškumas. eksperimentuotojai atskleidė.

atrodė išbalęs ir sukrėstas. arba bent jau užgniaužti savo nepritarimą. kad būtum priimtas ir pripažintas arba b) kad gautum svarbią informaciją. kad pavėluosite į laivą. nukrypus nuo grupės normų dažnai tenka mokėti emocijomis. KONFORMIZMAS 251 o ėmė krumpliais barbenti į stalus. kuo jie netiki. tikriausiai tokios būna vokiškos ovacijos. bet ir grupei bendraujant su kita grupe (Matheson ir kiti. vengiant atmetimo ir siekiant palankumo arba pritarimo. „Bijojau.6 skyrius. 1958. 1979. prisiminkite Titaniką Nežinomas autorius Kartais didelė nukrypimo kaina skatina žmones pritarti tam. Tačiau prasidėjus konfliktui tikimasi. kad norint sutarti reikia pritarti" (p. Kaip žinome. Gerardas (1999) prisimena.teigė vienas vokiečių karininkas. „prieš patenkant į Kongresą man buvo priminta. ir aš j a m paaiškinau buvusias pinkles. palankumo. Jis nenusileido. 2003). tačiau kokia kaina! Jis labai norėjo. o kai sugrįžo. aiškindamas savo nenorą priešintis masinėms egzekucijoms (Waller. kai nuomonės išsiskiria ne tik „šeimoje". Štai j u m s absoliutaus normatyvinio spaudimo pavyzdys. informacinė įtaka (informational influence) Konformizmas. Kas paskatino elgtis konformistiškai? Kodėl aš neplojau. Ypač tada. į kokias buvo patekę autokinetinio eksperimento dalyviai. Antra vertus. socialinė atskirtis būna skaudi. Parlamento ar Kongreso nariams leistina prieštarauti planams skelbti karą. kurie buvo šaipymosi iš kitų liudininkais. normatyvinė įtaka (normative influence) Konformizmas. „Nusi vemti". kad viename iš jo konformizmo eksperimentų draugiškai nusiteikęs eksperimento dalyvis nusiminė.atsakė vaikinas. Tada ir aš pradėjau barškinti krumpliais. 2002). Jo veidas atgavo buvusią spalvą. grindžiamas faktais. arba kurie nori daryti kajerą (Hollander. nė karto nenusileisdamas kitiems. Schachter. bijodami karinio tribunolo už nepaklusnumą. pritarti skatina informacinė įtaka. Jis ryžtingai atsisakė ir tęsė visus kitus 36 bandymus. kad kolektyvas j į priimtų ir pamėgtų. kad kiekvienas „parems mūsų karius". grindžiamas žmogaus noru patenkinti kitų lūkesčius siekiant išsikovoti pripažinimą. nes laikėsi savo nuomonės ir prieštaravo kitiems grupės nariams. Kai eksperimentas pasibaigė. . Kaip prisimena Johnas F. 2000). Paklausiau. kiti žmonės gali tapti svarbiu informacijos šaltiniu. 1951). Janes ir Olson. Normatyvinė įtaka yra „prisitaikymas prie minios". aukštesnę nei jis padėtį užimančio Danijos princo. vokiečių veiduose nepastebėjau nepasitenkinimo. Paskiras asmuo gali svarsty- . nusprendžiau. Esant neapibrėžtoms aplinkybėms. jis atsipalaidavo ir su palengvėjimu atsiduso. Ypač normatyvinė įtaka skatina nuolaidumą tų žmonių. kai kiti barbeno? Yra dvi galimybės: a) nusileisti grupei. Kennedy (1956). Dirbdamos laboratorijose ir realiame gyvenime grupės dažnai atmeta nuolatos nukrypstančius kolegas (Miller ir Anderson. pasiprašė leisti išeiti iš patalpos. 4). . tačiau bijojo priešingos reakcijos. „Jei nuogąstaujate. sužinotais iš kitų žmonių. Ką tai reiškė? Gal jie nepritarė? Tikriausiai ne kiekvienas išdrįstų viešai rodyti nepalankumą viešinčiam žymiam asmeniui. ko jis buvo išėjęs. Kai kurie kareiviai dalyvavo žudynėse My Lai kaime. kad Leideritzas ir kiti palaikys mane bailiu". Mortonas Deutschas ir Haroldas Gerardas (1955) šias dvi galimybes pavadino normatyvine įtaka ir informacine įtaka. Galbūt Polonijus norėjo sulaukti Hamleto. Aš susirūpinau ir pasiūliau nutraukti seansą. Ne. Be to. kol debatai vyksta šalies viduje.

Kaip jis kinta? ir kokiame socialiniame kontekste ši asmenybės savybė ryškiausia? Ar kai kurie žmonės apskritai labiau pasiduoda (arba. . plojęs minėtoje Vokietijos universiteto salėje (normatyvinė įtaka). Taip reiškiasi normatyvinė įtaka (nes žmonės gauna tą pačią informaciją ir kai reaguoja viešai. kultūrą ir socialinius vaidmenis. Aš nenorėjau būti vienintelis. kol jie. kai eksperimento dalyviai jaučiasi nekompetentingi. kad žmonėms prisitaikant veikiamas jų suvokimas. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ti: „Nenutuokiu.) Kai dalyviai. pasakyčiau. ir individualiai). kai pateikiama sudėtinga užduotis ir kai svarbu jaustis teisiems . APIBENDRINIMAS Kodėl elgiamasi konformistiškai? • Eksperimentai atskleidžia dvi konformistiško elgesio priežastis. 2005). dažnai elgiamasi konformistiškai. kuriuose tiriama. kada žmonės elgiasi konformistiškai. Dažniau prisitaikoma esant kitų žmonių akivaizdoje. Tai. patys atsakydavo neteisingai.252 II d a l i s . atsakinėjo į suvokimo klausimus (Berns ir kiti. • Informacinę įtaką kuria kitų žmonių pateikti duomenys apie realybę. kartais būna apribota arba normatyvinė. kad labiau prisitaikoma reaguojant viešai. priimant sudėtingesnius sprendimus. kaip veikia Ascho tipo eksperimente dalyvaujančių žmonių smegenys. Eksperimentuose. (Pateikta užduotis: reikėjo mintyse pasukti figūrą ir pasirinkti jos atitikmenį iš keleto galimybių. o kitus „nepriklausomais"? Ieškodami prisitaikymą skatinančių veiksnių. Antra vertus. Trokšdami būti teisingi . suaktyvėdavo suvokimą reguliuojančios. Tokie rezultatai perša išvadą. norėdama ištirti." Emorio universiteto neurologų grupė. Tačiau atrodo. mokslininkai sutelkė dėmesį į tris prognostines prielaidas: asmenybę. kaip išreikšti savo pritarimą (informacinė įtaka).informacinę įtaką. Kai dalyviai prieštaraudavo grupės nuomonei. suaktyvėdavo su emocijomis susijusios smegenų sritys. išklausę kitų dalyvių atsakymus. tačiau kitų elgesys parodė man. funkciniu magnetiniu rezonansu (fMRV) tyrė dalyvių smegenis. atspindi informacinę įtaką: mes norime būti teisūs. Kasdieniame gyvenime normatyvinė ir informacinė įtakos dažnai reiškiasi kartu. yra atviresni) socialinei įtakai? Ar galite vienus savo draugus pavadinti „konformistais". bet ir žmonėms. Tad rūpindamiesi socialiniu įvaizdžiu patiriame normatyvinę įtaką. atspindi normatyvinę įtaką. arba informacinė įtaka. Kas elgiasi konformistiškai? Konformizmas kinta ne tik keičiantis aplinkybėms. prisitaikydami prie neteisingo kitų dalyvių atsakymo. o ne sąmoningus sprendimus priimančios smegenų sritys. Tendencija prisitaikyti. Normatyvinei Įtakai pasiduodame iš noro būtų priimti: mes norime būti mėgstami. kiek pasislinko šviesos taškas.visa tai yra informacinės įtakos požymiai. jog šis vyrukas žino.

kaip pasielgtumėte konkrečioje situacijoje. nepaisydami pajuokų ir karo lauko teismo grėsmės. bet iš tikrųjų aš mačiau nederamų dalykų ir apie juos pranešiau". Šunų prižiūrėtojas Williamas Kimbro nepasidavė „stipriam spaudimui" dalyvauti „nederamose apklausose". ir todėl yra rimtas pagrindas įtarti. XX a.asmenybės turi dar didesnes galimybes suspindėti (Ickes ir kiti. buvo pastebėtos tik jų užuominos (Mischel. 2004). buvo grasinama su juo susidoroti už nepritarimą bendrai nuomonei. neprisidėjo prie savo kolegų (O'Connor. svarbiau žinoti aplinkybių detales nei to žmogaus psichologinių testų rezultatus. KONFORMIZMAS 253 Asmuo XX a. „Laisvesnėse" situacijose . septintojo dešimtmečio pabaigoje ir aštuntajame dešimtmetyje. 1991). o tiesa . kuriuos buvo galima pademonstruoti. Rushton ir kiti. su kuriuo susidūrėme 4 skyriuje: nors vidiniai veiksniai (nuostatos. ar konkretus asmuo bus konformistiškas. kurie. Specialistas Josephas Darby sušvilpė švilpuku. jie leidžia apibendrintai prognozuoti. 2004). todėl jam buvo suteikta apsauga. Čia gali praversti štai tokia analogija: prognozuoti.6 skyrius. agresyvus ar paslaugus. kaip ir bendrasis testo iš daugelio klausimų rezultatas. Asmenybės savybės lengviau padeda numatyti elgseną. 1980. su asmenybės savybėmis susijusios priežastys. Bet net ir sudėtingomis aplinkybėmis individai skiriasi. Milgramas (1974) padarė štai tokią išvadą: „Esu tikras. kad norint sužinoti. Tyrimai patvirtina principą. devintajame dešimtmetyje paskatino ištirti. Leitenantas Davidas Suttonas nutraukė vieną incidentą ir įspėjo vadovybę. Jis teigė: „Nenoriu vertinti. kad kartais paklusnumas priklauso nuo priešiškumo. kai socialinė įtaka yra silpna. O jūsų galimas konformistiškumas (arba draugiškumas ar agresyvumas) įvairiomis aplinkybėmis prognozuojamas lengviau. Monson ir kiti. Mintis. kad klusnumą ir neklusnumą lemia sudėtingos. aš labai didžiuojuosi tavimi ir tavo elgesiu. 0 motina džiaugėsi: „Brangusis. ir jų elgesys nereguliuojamas jokiais ženklais . tiriant asmeninių savybių ir konformistiškumo sąsajas. kad mes jų dar neišsiaiškinome" (p. nes gėris visada nugali blogį. Manyta. 205). 1968). pagarbos autoritetui ir noro pateisinti lūkesčius (Blass. Priešingai nei situaciniai veiksniai.išlaisvina" (ABC News. Milgramo paklusnumo eksperimentai buvo atliekami „griežtoje" aplinkoje. . kokioms aplinkybėms esant žmogaus elgesį galima sieti su jo asmeninėmis savybėmis. 1982. Pranešimuose apie prievartą Abu Graibo kalėjime palankiai atsiliepiama apie tris vyrus. 1990. 1982). kad asmeniniai bruožai turi menką poveikį.pavyzdžiui. Tačiau vis tiek Milgramo eksperimentų dalyviai labai skyrėsi savo paklusnumu. yra taip pat sunku kaip ir prognozuoti jūsų atsakymą į vienintelį testo klausimą. kai du nepažįstami žmonės sėdi laukiamajame. savybės) retai tiksliai išpranašauja konkretų poelgį. kaip žmogus elgsis įvairiomis aplinkybėmis (Epštein. aiškūs reikalavimai trukdė reikštis asmenybių skirtumams. 1983). pateikdamas karo policijai įrodymų. Darby kažkas pavadino „žiurke". asmeninės savybes nedaug tegalėjo prognozuoti paskiro žmogaus elgseną. Tačiau žinau.

Pietų Afrikoje ir Jungtinėse Valstijose rezultatai. 34 proc. Honkonge. Kaip ir anksčiau minėti nuostatų tyrinėtojai. (Blass. „Aš nenoriu prisitaikyti prie šio pasaulio.tik aktoriai: kiekvienam skirta.254 II d a l i s . asmenybės tyrinėtojai tikslina ir iš naujo patvirtina ryšį tarp to. 1985. moterys . kad socialinis gyvenimas panašus į vaidybą teatro scenoje . Kultūra Ar kultūrinis fonas padeda prognozuoti galimą konformistišką elgesį? Iš tiesų padeda. siekdamas palyginti Norvegijos ir Prancūzijos studentus. nors santykinai jų reikšmė skirtingais atvejais skiriasi" (p. ką darome. Zimbabvės Bantu gentyje. S O C I A L I N Ė Į T A K A Įdomu atkreipti dėmesį į profesionalų nuomonių švytuoklę. kaip kultūrinės vertybės veikia konformistiškumą. VVilliam Shakespeare Vaidmenų teorijos šalininkai kaip ir Williamo Shakespeare pjesės „Kaip jums tai patinka" herojus Žakas mano. kolektyvistinių visuomenių. ir nuo laiko. Kanados ir Jungtinių Valstijų universitetų studentais kartais sulaukiama mažesnio konformizmo nei prieš du ar tris dešimtmečius (Lalancette ir Standing. Nicholson ir kiti." Woody Guthrie Socialiniai vaidmenys Pasaulis . 12). 2000). Palyginti su individualistinėmis visuomenėmis. Kaip manote. kaukėmis ir scenarijais. o vyrai. Libane. Jamesas Whittakeris ir Robertas Meade (1967) keliose šalyse pakartojo Ascho konformizmo eksperimentą ir daugeliu atvejų nustatė panašų konformistiškumo santykį . Italijoje. kada išeiti ir įeiti.Miunchene 85 proc. Rodo Bondo ir Peterio Smitho (1996) 17 šalių atlikta 133 tyrimų analizė parodė. 32 proc.tai scena. kas mes esame.su visa jos butaforija. kad Prancūzijos studentai mažiau linkę elgtis konformistiškai. Jordanijoje. Konfor- . palyginti su JAV? Paklusnumo santykis buvo panašus arba netgi aukštesnis . kuriose tradicija puoselėti darnius santykius padeda apibrėžti savąjį Aš. kiekvienas per savo amžių atlieka daug vaidmenų. dabar vis labiau pripažįstamos individualios asmens savybės ir įgimti polinkiai. kur už nekonformistišką elgesį buvo taikomos griežčiausios sankcijos. ir to. Perrin ir Spencer. Jų pastangomis šiandieniniai socialiniai psichologai sutinka su pirmtako Kurto Lewino (1936) pareiškimu: „Kiekvienas psichologinis įvykis priklauso nuo žmogaus būsenos ir socialinės aplinkos. Kai Milgramas (1961) naudojo kitokią konformizmo tyrimo metodiką. 1990. Neatmetant neginčijamos socialinių jėgų galios.31 proc. 1990. Kartojant Ascho eksperimentus su Didžiosios Britanijos. jis nuolatos pastebėdavo. Larsen. tačiau jos priklauso ir nuo kultūros. 1974. Austrijoje. Taigi konformistiškumas bei paklusnumas yra universalios savybės. 1981). Tačiau kultūros kinta. Brazilijoje . Vokietijoje.tačiau 51 proc. kokie buvo pakartotinių paklusnumo eksperimentų Australijoje. nariai labiau pasiduoda kitų žmonių įtakai.

Aš iš karto galiu sudaryti ilgą sąrašą normų. kad paprastai žmonės įsisavina savo vaidmenis. 1974 metais. Taikos Korpuso darbuotojų. skriausčiau vaikus). Po dvylikos dienų stebėjimo kamera užfiksavo ją dalyvaujant ginkluotame banko apiplėšime. tačiau tam tikri vaidmens aspektai yra privalomi. arba jei ji tik būtų apsimetinėjusi. tapo motina ir rašytoja. būdama devyniolikos. kad žmonės „pamėgintų suprasti joje įvykusius pokyčius". kurie krumpliais barbeno į stalus. Tą patiria daugelis imigrantų. Atvykus į naują šalį. retai kada atvykstu per anksti). vertybės ir tapatumas nepastebimai pasikeitė siekiant prisitaikyti prie kitos vietos. Studentas privalo ateiti į egzaminą. apibrėžiančių mano kaip profesoriaus ar tėvo elgesį. reikia laiko. Tikram. parengti kursinius darbus ir gauti bent minimalų įvertinimą. Socialiniai vaidmenys suteikia šiek tiek interpretacijos laisvės. pėstieji privalo laikytis dešinės kelio pusės ir atsargiai pereiti gatvę). jų nepriskiriame socialiniam vaidmeniui. kaip aš prisitaikiau prie vokiečių. tampa nuoširdu. daug laiko skiriančia labdaringai veiklai (Johnson. Pavertus šį vaidmenį vidiniu įsitikinimu. 2000). ji buvo pagrobta jaunų revoliucionierių. Vaidmenys daro reikšmingą poveikį.prisitaikyti. Kas atrodė dirbtina. apibrėžtam vaidmeniui būtinas atitinkamas normų rinkinys. jei pažeisčiau pagrindines taisykles (neateičiau į paskaitas. nei man. Ji prašė. . jie niekaip negalėjo suprasti (ir dėl to XX a. kaip rašė Philipas Brickmanas. vėl patiria įtampą (Sussman. Schiffman. kad išmoktume tinkamai bendrauti ir elgtis naujomis aplinkybėmis . žmonės būtų ją supratę. pasivadinusių Simbiono išsilaisvinimo armija. vaidmenį galite atlikti sąmoningai. „sėkmingai" ištekėjo ir apsigyveno viename Konektikuto valstijos priemiestyje. Tačiau. aštuntajame dešimtmetyje šis pagrobimas buvo viena didžiausių sensacijų). Per pirmą pasimatymą ar pradėję naują darbą. Jei Patricia Hearst visą tą laiką iš tiesų būtų buvusi pasišventusi revoliucionierė.o gal būtų? . galėčiau būti atleistas iš darbo arba prarasti tėvystės teises. Pagrobtos laikraščių magnato dukters Patricijos Hearst atvejis parodo. savikontrolė sumažėja. Praėjus devyniolikai mėnesių Hearst buvo suimta. kad prisijungia prie pagrobėjų ir atsisako savo ankstesnio gyvenimo.6 skyrius. reemigrantai privalo iš naujo prisitaikyti prie savosios kultūros. 1999). Kad vėl susigrąžintų vidinę darną. kokia reikšminga vaidmens galia. Po dvejų įkalinimo ir „perprogramavimo" metų ji vėl ėmėsi turtingos paveldėtojos vaidmens. Jei su socialine kategorija susijusios tik kelios normos (pavyzdžiui. kad bendradarbiauja su savo pagrobėjais.„kad ji pajėgia būti tikra turtų paveldėtoja. Prisitaikę naujoje šalyje beveik visi repatriantai. 4 skyriuje aiškinomės. be abejonės. Netrukus Hearst viešai paskelbė. Nei jums. KONFORMIZMAS 255 mizmas turi daug bendro su šiais vaidmenimis. paskui tikra revoliucionierė ir po to vėl tikra turtų paveldėtoja". 1988. Nors asmeninį įvaizdį galiu sukurti pažeisdamas mažiausiai svarbias normas (kadangi vertinu dalykiškumą. Jų elgsena. užsieniečių studentų ir aukščiausio rango vadovų. turtingų tėvų ir sužadėtinio. nebūtų galėję to nutikti . sugrįžę į savo gimtinę.

kad kiekviena šalis prieš pateikdama atsakymą perfrazuotų pagrindinę kitos šalies mintį (tai sukeltų kitos šalies pasitenkinimą). žmonės gali keistis. dažnai nugali blogis. pamėginkite įsijausti į kito žmogaus mintis ir jausmus. Prisiminkime. darbdavio ir darbuotojo. kas paims viršų: gėrio ar blogio pradas. ir ne. Vaidmenų sukeitimas Vaidmenų atlikimas taip pat gali būti teigiamas dalykas. Keblioje Patricijos Hearst situacijoje jūs ir aš būtume reagavę skirtingai. o išsiaiškinti universalius elgsenos principus. ^ L -1 T ' i* 1 i1 i 1 4 Ir taip. Arba galima paprašyti.ne sudaryti skirtumų sąrašą. ir tik paskui reikšti savuosius. kad svarbiausias socialinės psichologijos tikslas . bet ir nuo mūsų polinkių. Susikeitus vaidmenimis gali būti lengviau suprasti kitą. Ne visi vienodai reaguoja į prievartą. Taip pat pastebėjome. kad viena įrodinėtų kitos poziciją. Jei kada įsivelsite į sudėtingą ginčą su draugu ar tėvais. kurių metu gerus ketinimus turintiems žmonėms sukuriamos nepalankios situacijos . Pripažinome. Tad derybininkas ar grupės lyderis gali pasiekti geresnio bendravimo priversdamas abi šalis apsikeisti vaidmenimis. nes priklausome vienai žmonių rūšiai. dėstytojo ir studento. kai abu partnerius sieja kokie nors santykiai . Toks sąmoningas trumpalaikis konformistiškumas gali pagerinti jūsų santykius. Kartais vaidmenys atliekami poromis. kad esame biologiniai giminės. Kai kurios socialinės situacijos daugumą „normalių" žmonių gali priversti pasielgti „nenormaliai". Iki šiol šiame skyriuje teigėme. kad skirtingose kultūrose galioja skirtingos normos bei vaidmenys. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Turtinga paveldėtoja Patricia Hearst kaip revoliucionierė „Tania14 ir kaip turtinga priemiesčio gyventoja. gydytojo ir paciento. ^p B * •B P CvN SSf*P •H Į M . kurių vaidmenys kitokie. Tai paaiškėja iš eksperimentų. Kaip pamatysime paskutinėje šio skyriaus dalyje. Mus . Puikių žmonių poelgiai dažnai nebūna puikūs. kad egzistuoja kultūrų įvairovė. įsijausdami į padėtį tų. Sąmoningai atlikdami naują vaidmenį. policininko ir piliečio. Deja.256 II d a l i s .tėvo ir vaiko. mūsų veiksmai priklauso ne tik nuo socialinės situacijos.taip stebima.

teigiančią. Mes galime veikti atsižvelgdami į savas vertybes. kad kažkas bando mus priversti. kaip ir Romoje ar Botsvanoje". Reaktyvusis pasipriešinimas Žmonės vertina savo laisvės pojūtį ir saviveiksmingumą. judantys ten. padaryk taip. Prisiminkime Romeo ir Džiuljetą. Savybės stipriausias veiksnys „silpnose" situacijose. Žinodami. • Socialiniai vaidmenys reikalauja šiokio tokio konformistiškumo. kultūra socializuoja žmones ir daugiau ar mažiau veikia jų socialinę atsakomybę. • Nors konformizmas bei paklusnumas yra universalūs. Reaktyvusis pasipriešinimas kyla. kad pradeda kelti grėsmę laisvei. o siūlo rinktis: „Laikas tvarkytis." Amerikos indėnų malda APIBENDRINIMAS Kas elgiasi konformistiškai? • [ klausimą „Kas elgiasi konformistiškai?" gauta nedaug konkrečių atsakymų. Todėl derėtų jį užbaigti vėl prisimenant žmogaus galią. kur mus pastums. kol nenueisiu iki Mėnulio apsiavęs jo mokasinais. verčiami daryti A. KONFORMIZMAS 257 domina tai. kai individualių skirtumų neužgožia socialinės jėgos. tačiau yra patikimesni vertinant polinkį elgtis konformistiškai apskritai (bei kitą socialini elgesį). „Didžioji Dvasia. kad aš nekritikuočiau savo kaimyno tol. kai kas nors grasina mūsų veiksmų laisvei. Nigerijoje ir Japonijoje paauglių vaidmuo apibrėžiamas kitaip nei Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Socialiniai vaidmenys skirtingose kultūrose visada skiriasi. tačiau visose kultūrose vaidmenų lūkesčiai daro įtaką konformizmui socialiniuose santykiuose. Arba vaikus. Paklusimas kitų lūkesčiams svarbi užduotis. o ne į išorines jėgas. Mes nesame biliardo kamuoliukai. Todėl išmintingi tėvai savo vaikams ne įsakinėja. Ką renkiesi: vonią ar dušą?" Psichologinio reaktyviojo pasipriešinimo teoriją. Bendrieji asmenybės savybių vertinimai menkai prognozuoja konkrečius konformistiškus poelgius. ką tarpkultūrinės psichologijos tyrinėtojas Walteris Lonneris (1989) vadina „universaliąja psichologija . kuri būtų tokia pat pagrįsta ir prasminga Omahoje ar Osakoje. imantis naujo socialinio vaidmens.psichologija. Ar norime būti kitokie? Ar žmonės kada nors aktyviai priešinasi socialiniam spaudimui? Ar. galime elgtis priešingai. jie darys Z? Kas paskatintų šitokį nekonformistišką elgesį? Šiame skyriuje buvo pabrėžiama socialinių jėgų galia.6 skyrius. parodantys. tačiau nuostatų poveikio elgsenai mechanizmai skiriasi kur kas mažiau. skatinantis išsaugoti arba atkurti asmens laisvės jausmą. patvirtina eksperimentai. kurie savo laisvę ir nepriklausomybę teigia elgdamiesi priešingai nei reikalauja tėvai. Tad kai socialinis spaudimas tampa toks akivaizdus. . žmonės ima maištauti. kurių meilę giminių priešinimasis tik dar labiau sutvirtino. jog bandymai suvaržyti žmogaus laisvę dažnai bumerangu iš- reaktyvusis pasipriešinimas (reactance) Motyvas. jog žmonės iš tiesų veikia taip. kad išsaugotų savo laisves.

kai išgarsėjo Hillary Clinton. gyvenantiems Vakaruose. arba beveik identiškos 10 000 kitų studentų nuostatoms.ir reikš labiau konformistiškumą. kad tarp 21 metų amžiaus jaunuolių 21 proc. patogią. Mums. Unikalumo įrodymas Įsivaizduokite pasaulį. per praėjusius metus buvo pasigėrę. Rouz ir Sofi skamba arba kaip senelių namų gyventojų. septintajame dešimtmetyje norėjo išsiskirti iš minios. tuo tarpu tarp jaunesnių studentų abstinentų buvo 19 proc. netrukus pamatė. kuriame visi žmonės elgiasi konformistiškai ir tarp jų nėra jokių skirtumų. vyresnių nei 21 m. Tėvai. jis gali vėl atgyti vėlesnėse kartose. Ar tokiame pasaulyje žmonės būtų laimingi? Jei nonkonformizmas gali kelti nepatogumų. pastebi Peggy Orenstein ( 2 0 0 3 ) . 1998). o ne individualumą . 2000). (Engs ir Hanson. arba kaip smėlio dėžėje žaidžiančių vaikų vardai. 1978. atlikta Kanados žalingų įpročių centre. kad 69 proc. konkrečiu laikotarpiu dažnai pasirenka tuos pačius vardus. kad mes save laikome unikaliais. S O C I A L I N Ė ĮTAKA provokuoja neprisitaikymą (Brehm ir Brehm. malonią aplinką? Žmonės jaučiasi nepatogiai labai išsiskirdami iš kitų. Nail ir kiti. kad tapo naujos minios dalimi. Snyderio ir Howardo Fromkino (1980) eksperimentai. Jaunuolių nuo 18 iki 24 metų apklausa. Jungtinėse Valstijose 56 aukštosiose mokyklose atlikta studentų apklausa parodė.258 II d a l i s . Nors vardų populiarumas išblėsta. Be to. R. Tai. pavadindami savo dukrelę Rebeka ir manydami. Hillary. 1979) rašo. atskleidžia ir „spontaniškos savojo Aš sampratos". jaunuolių (kai leidžiama pirkti alkoholį). 1989). atskleidė. 2 0 0 2 metais populiariausių JAV mergaičių vardų dešimtuke buvo Madison. Maksas. kad jų „10 svarbiausių nuostatų" arba ryškiai skiriasi. kurių unikalumo pojūtis buvo sužlugdytas. išskirtinumas yra svarbiausia mūsų tapatumo dalis (Vignoles ir kiti. jog vaikų Kai tatuiruotės ant pečių bus pradėtos laikyti masiniu reiškiniu . kad tai originalu. sudarė abstinentai. norintys duoti vaikui įdomesnį vardą. 2000). 1981. Reaktyvusis pasipriešinimas gali paskatinti paauglius vartoti alkoholį. Williamas McGuire ir jo kolegos iš Jeilio universiteto (McGuire ir Padawer-Singer. Ir socialinė įtaka. Konformistiškumo tyrimo eksperimente tie. savo elgesiu jie stengiasi įrodyti savo išskirtinumą. devintojo dešimtmečio pabaigoje-dešimtojo pradžioje buvęs populiarus vardas. . Tie. Kaip parodė C. ir unikalumo troškimas aiškėja įsigilinus į populiariausius vaikų vardus. ė m ė atrodyti nebe toks originalus ir tapo retesnis (netgi tarp gerbėjų) po to. nei to reikalautų tradicinė kultūra (Cialdini ir kiti. kad jų populiarumas sumažės. pastebi Orenstein.tikėtina. o tarp jaunesnių nei 21 metai buvo pasigėrę 77 proc. žmonės geriau jaučiasi įsivaizduodami esą bent kiek kitokie. Šiandieninio vakarietiško universiteto moterys mažiau demonstruoja tradicinį moterišką kuklumą. ar vienodumas kuria jaukią. Tačiau bent jau Vakaruose nepatogiai pasijaučiama atrodant kaip visi. Vieno eksperimento Perdju universitete metu Snyder (1980) įtikino studentus. X X a. McGuire ir kiti. kurie XX a. savo išskirtinumą dažniausiai stengėsi įrodyti neprisitaikydami prie grupės. Aleksis ir Olivija.

Stambūs ir smulkūs vaikai dažniausiai nurodo savo kūno svorį. pateikdamas pasakojimą apie smailiagalių karą su bukagaliais. kad ir kokie maži jie būtų.6 skyrius. 1991 („Fiedler ant stogo") „Savimonė. jie vis tiek pastebi savo skirtumus. ir aš save labiau suvoksiu kaip moterį" (McGuire ir kiti. kuo skiriamės. žmonės dažnai patiria reaktyvųjį pasipriešinimą . S. deja.paskatą priešintis prievartai. Kai kartu su dešimčia kitų . paskatinau greta sėdinčią moterį atkreipti dėmesį į tai. mažiau dėmesio kreipdami į rasę. Daugumos atstovai. Užsienyje gimę vaikai dažniau nei kiti linkę paminėti savo gimimo vietą. skirtumai tarp škotų ir anglų. priklausančius mažumai gali laikyti pernelyg jautriais. teigia McGuire. kaip kiti į jį reaguoja.bukajame gale. o būti už juos geresni. „Kai esu Amerikoje. Rausvaplaukiai dažniau nei juodaplaukiai ar rudaplaukiai mini savo plaukų spalvą. nė kiek neabejoju. vien moterimis . esame panašūs tuo. jog mums nepatinka labai nukrypti nuo normos. Žiūrint pasauliniu mastu. visi. . Net kai dviejų skirtingų kultūrų atsovai yra beveik tapatūs. negali egzistuoti be „kito". Taisyklė tokia. kad prie vyrų tualeto bus trumpa eilė. Tačiau maži skirtumai gali reikšti didelius konfliktus (Rothbart ir Taylor. užaugę tarp kitų rasių žmonių. linkę susikurti stiprų baltaodžio tapatumą.kaip paaiškėjo. KONFORMIZMAS 259 paprašius „papasakoti apie save". j e i aš esu juodaodė moteris tarp baltųjų moterų. Skirtumas tarp jų buvo štai koks: smailiagaliams labiau patikdavo pramušti kiaušinio lukštą smailiajame. kad esu užsienietis. ar esu žydė. kodėl kiekviena mažumos grupė linkusi suvokti savo išskirtinumą ir kaip su tuo susijusi kultūrinė aplinka. jie dažniausiai išvardija savo išskirtines savybes. Netgi trivialūs skirtumai gali išprovokuoti panieką bei konfliktą. būtybės savojo Aš pripažinimas. žinau. O kai nuvykstu į Izraelį. kažko. Jonathanas Swiftas šį reiškinį išjuokė „Guliverio kelionėse". Mes nesame marionetės. The Problem ofPain. Fiedler on the Roof. patekus tarp juodaodžių vyrų mano odos spalva taps nesvarbi. Panašiai ir savo lytį mes labiau suvokiame būdami su kitos lyties žmonėmis (Cota ir Dion. Nors atrodo. Konkurencija paprastai būna stipriausia. kad išsaugotų savo laisves. Šiaurės Airijos katalikų ir protestantų gali atrodyti nežymūs. o teisinga kryptimi besivystantį išskirtinumą. Ši įžvalga padeda suprasti. kad esu amerikietė. tą pačią akimirką suvokiau savo lytį. 1940 („Skausmo problema") APIBENDRINIMAS Ar norime būti kitokie? • Socialinės psichologijos pabrėžiamą socialinio spaudimo galią reikia papildyti žmogaus galios akcentu. save suvoksiu kaip juodaodę. Kai socialinė prievarta tampa akivaizdi. tačiau labai abejoju. Lewis. kiek jis skiriasi nuo kitų". kas nebuvo jai atėję į galvą . serbų ir kroatų. 1978). Tačiau kaip aiškiai parodė šališko palankumo sau (2 skyrius) tyrimai.grupės sudėtį pagal lytį. stengiamės atpažinti ne šiaip sau išskirtinumą. kad „žmogus suvokia save pagal tai. ar iš tiesų esu amerikietė. kad norime jaustis išskirtiniai ir kad pastebime." Leslie Fiedler." C. aš suvokiu savo nacionalinį tapatumą ir esu jautrus tam. Retkarčiais gyvendamas Škotijoje. jog esu žydė. Siekiame ne paprasčiausiai skirtis nuo vidutiniokų. Baigiantis kitai dienai per pertraukėlę pajuokavęs. o bukagaliams . 1992). Tad . tačiau labai abejoju.dalyvavau Amerikos psichologų asociacijos posėdyje. 1986). kas nėra „aš". kur mano amerikietiškas akcentas išduoda. kai kita grupė labiausiai panaši į jus. kodėl baltaodžiai.

.blogai. kad patys valdo savo likimą". kad mes taip pat esame socialinės būtybės. Abejok autoritetais. Pietų Amerikos ir didžiosios dalies Afrikos žmonėms. kad pateisintum manuosius. Visi mūsų mitiniai kultūriniai herojai . turinčios pamatinį poreikį priklausyti. ragina mus pereiti prie „bendruomeninio" individualizmo. yra tai. Esi atsakingas sau. Post scriptum: kaip būti individualybe bendruomenėje Užsiimk savo reikalais. Praėjus šimtmečiui.priešinosi nustatytoms taisyklėms: pripažino asmens teisių viršenybę ir palaikė besipriešinantį. kad galiu būti visiškai patenkintas ir visiškai save išreiškšti?" Kaip pastebėjome 2 skyriuje. individualumo ir socialinio tapatumo poreikių pusiausvyrą.sako japonai. kuo skiriamės nuo kitų. Australijoje. kuris individualizmą gretina su bendruomeniškumu.aiškina jis. Siek savo laimės. Prisirišimas giliai įsišaknijęs. bendra grupės idėja. tampame bendraudami su kitais". Kanadoje ir juo labiau Jungtinėse Valstijose. Todėl elgiamės taip. Jie įpranta mąstyti apie save atsietai ir įsivaizduoja. Galvok apie save. kad tuo. konformizmas yra priimtinas. Amitai Etzioni (1993). Tačiau bendruomenininkai primena mums. ar šis klausimas svarbus daugelio kitų kultūrų. S O C I A L I N Ė Į T A K A • Nesijaučiame patogiai. o konformizmas . kad individualizmas yra gerai.. Daryk tai. kuo esame. Kaip ir įvairių Vakarų kraštų piliečiai. Naujojoje Zelandijoje. sukūrė terminą „individualizmas". nei privalumas. kad išsaugotume savo unikalumo ir individualumo pojūtį. Konformizmas nėra nei yda. tačiau taip pat nenorime atrodyti kaip visi kiti. . konfrontacija ir nepritarimas slopinami. kas patinka. „Bendruomeniškumas remiasi individualumo pavertimu šventenybe". dauguma šios knygos skaitytojų naudojasi neprisitaikančio individualizmo privalumais. Jis rašė. buvęs Amerikos sociologų asociacijos prezidentas. kad pateisinčiau tavo lūkesčius.pradedant Heklberiu Finu ir baigiant Šerloku Holmsu ar Neo iš trilogijos „Matrica" .. Mes privalome išlaikyti savojo „aš" ir „mes". tarp jų Azijos. Grupėje labiausiai suvokiame tai. Vaikai dažnai demonstruoja savo solidarumą dėvėdami uniformas. Tačiau jis taip pat „įtvirtina pagrindinę solidarumo vertę. Ten. privatumo ir bendruomeniškumo. .260 II d a l i s . nepriklausomybės ir prisirišimo. 1831 metais prancūzų rašytojas Alexis de Tocąueville. „Išsikišęs kuolas įkalamas gilyn". vargu. Tam pritaria sociologas Robertas Bellahas (1996). Šiuos ir panašius žodžius girdime nuolatos. . kur vertinama bendruomenė. jei labai skiriamės nuo kitos grupės. Prielaida. ką 1 skyriuje pavadinome „socialine pateiktimi". kad individualistai „niekam nesijaučia skolingi ir beveik nieko iš kitų nesitiki. Siekiant išsaugoti darną. psichiatras Fritzas Perlsas (1972) įkūnijo šį radikalųjį individualizmą „Gestaltinėje maldoje": Aš rūpinuosj s a v o reikalais. Nemeluok sau. ye/ gyvename Europoje. pabuvojęs Amerikoje. Ir tu šiame pasaulyje esi ne tam. Šiame pasaulyje aš esu ne tam. Psichologas Carlas Rogersas (1985) pritarė: „Štai vienintelis svarbus klausimas: ar mano gyvenimas toks. o tu rūpinkis savaisiais.

tačiau ne naiviam .Įtikinėjimas Kokie yra įtikinėjimo būdai? Pagrindinis būdas Šalutinis būdas Skirtingi būdai skirtingiems tikslams pasiekti Kokie yra įtikinėjimo elementai? Kas sako? Pranešėjas Mokslinių tyrimų išvada. Eksperimentai su virtualia socialine tikrove Ką sako? Pranešimo turinys Kaip sakoma? Komunikavimo kanalas Kam sakoma? Auditorija Ekstremalus įtikinėjimas: kaip įdiegiami kultai? Nuostatas kuria elgsena Įtikinimo elementai Grupės poveikis Ką slepia moksliniai tyrimai. Williamas McGuire apie nuostatos stiprinimą Kaip galima atsispirti įtikinėjimui? Asmeninio įsipareigojimo sustiprinimas Pritaikomumas: inokuliacijos (nuostatų stiprinimo) programos Išvados apie nuostatų stiprinimą Post scriptum: kaip būti atviram.

Kas įdiegė amerikiečiams palankų požiūrį į karą? Kas kitų valstybių piliečius privertė jam nepritarti? Šias nuostatas. 2003). Julius Streicheris. suprato įtikinėjimo galią. amerikiečiai jį rėmė apytikriai santykiu 3:1 (Newport ir kiti. Jei milijonai žmonių nebūtų paklusę. visose kitose šalyse apklausose dalyvavę asmenys nepritarė Irako puolimui. kuri vis dar tebevyrauja žmonių protuose.tokią išvadą padarė Pew tyrimų centras po 2003 metais atliktos apklausos apie karą Irake." Charlotte Perkins Gilman. 1996). 1976)? Daugumai vokiečių nepavyko įdiegti neapykantos žydams. tuo tarpu amerikiečiai beveik tokiu pačiu santykiu karą rėmė (Burkholder. 2003. 2003). 1904 („Žmogaus darbas") įtikinėjimas (persuasion) Pranešimo sukeltas įsitikinimų. viii. arba buvo įbauginti ir tapo milžiniškos genocido programos vykdytojais. nuostatų ar elgsenos pokyčių procesas. leido antisemitinės pakraipos savaitraštį Der Stūrmer (500 000 egz. Human Work. radijo programas. kad pakeisti savo nuomonę ir paklausyti to. paliksime istorijai. Newport ir kiti. O dauguma arba neturėjo savo nuomonės. Gallup. 2003). Tačiau galime pasakyti. Vokietijos „tautos švietimo" ir propagandos ministras nuo 1933 iki 1945 metų. Kitas nacistas. „Atmink.patikėti. holokausto nebūtų buvę (Goldhagen. Tačiau daugelis ja užsidegė. taip pat formavo įtikinantys pranešimai. kaip per Streicherio teismą Niurnberge tvirtino sąjungininkai. 2003. kad Saddamas buvo tiesiogiai susijęs su rugsėjo 11-osios išpuoliais.„Polinkis be išlygų priimti tiek seną tiesą. Moore. 2003. Nepalaikome nė vienos pusės diskusijoje. „Atotrūkis tarp amerikiečių ir Vakarų Europos gyventojų" atskleidžia įtikinėjimo galią . Tad amerikiečiai ir kitur gyvenantys žmonės stebėjo du skirtingus karus (della Cava. Pew. Pavyzdžiui. Friedman. kuris teisingai kalba. J . Prasidėjus karui. Gavęs teisę kontroliuoti spaudą. nereiškia prarasti laisvę. tiražu). tiek naują propagandą ir sekti ja yra silpnybė. jis pasiryžo įtikinti vokiečių tautą pripažinti nacių ideologiją. iš tiesų „nuodijo daugybės milijonų žmonių protus" (Bytwerk.* * Iš senosios graikų kalbos vertė Eugenija Ulčinaitė osephas Goebbelsas. kad didžiulis atotrūkis tarp amerikiečių ir jų tolimų pusbrolių bei pusseserių kitose šalyse byloja įtikinėjimo naudai. nes jos elitas kontroliuoja informacijos bei idėjų sklaidą. prieš pat karą atliktos apklausos rodė. Kai kurie ėmė pritarti antisemitinei veiklai. bent jau iš dalies." Markas Aurelijus Antoninas. Meditacijos. kino filmus ir menus. kad kultūra paprastai formuojasi leisdamasi iš viršaus žemyn. kad europiečiai (ir kanadiečiai) karo nepalaikė santykiu maždaug 1:2. Streicheris taip pat leido antisemitiškas knygas vaikams ir kartu su Goebbelsu kalbėdavo per masinius mitingus. o keturis iš penkių amerikiečių . vienintelį. 16. ar vertėjo pradėti šį karą. kurie tapo nacistinės propagandos dalimi. 2003. Kokią įtaką darė Goebbelso. 121-180. paskatinę pusę amerikiečių patikėti. 2003. Išskyrus Izraelį. jog masinio naikinimo ginklai bus surasti (Duffy. Streicherio ir kitų nacių propagandinė veikla? Ar jie. kurį nuo pirmo iki paskutinio puslapio skaitydavo jo artimas draugas Adolfas Hitleris. p. Debatus. Sociologas Jamesas Davisonas Hunteris (2002) pastebi. arba bent jau netrukdė ją įgyvendinti.

politikoje. kuo buvo grindžiamas šališkumas ir koks informacijos kiekis nulėmė vienokį ar kitokį požiūrį. žmonės gaudavo šiek tiek skirtingą informaciją (kurią aptarinėjo ir kuria tikėjo). įtikinėjimas gali duoti ir pragaištingus. Blogą įtikinėjimą vadiname „propaganda". kad „Amerika išlaisvina Iraką" arba kad „Amerika įsiveržė į Iraką". Per pastaruosius dešimt metų amerikiečiai ėmė labiau remti gėjų teises. Švietimas. Iš tiesų. Daugeliui amerikiečių atrodė. Kokios aplinkybės lemia įtikinimo poveikį? Ir kaip galime veiksmingiausiai informuoti kitus įtikinėdami? Įsivaizduokite. Goldsmith. religijoje ir teismo nutartyse. Daug kam už Amerikos ribų atrodė. Tomorrow. 2003). vaikų auklėjime. 1961 . kad iš dalies dėl sveikatingumo propagavimo kampanijų amerikiečių rūkalių skaičius sumažėjo iki 23 proc. 1981 m.tapo perpus mažesnis palyginti su rūkalių skaičiumi prieš 40 metų. į kokias taktikas turėtumėte reaguoti? Kad atsakytų į šiuos klausimus. kur gyvenate. Įtikinėjimas taip pat buvo pasitelktas propaguojant sveiką gyvenimo būdą. palyginti su propaganda. kiti . kontroliuojamų eks- „Zodžiai turi galią. Tai. kas veiksmingai ir ilgam keičia nuostatas. įtikinėjimo esama visur . . Kanados statistikos biuras praneša apie panašų rūkančiųjų skaičiaus sumažėjimą Kanadoje. 2005). O JAV aukštųjų mokyklų pirmakursių. labiau pagrįstas faktais ir ne toks imperatyvus. Todėl įtikinimas . derybose. jūs galėjote išgirsti.svarbus dalykas. skaičius išaugo nuo 25 proc. Jie neblanksta. rinkodaroje. jog esate reklamos ar rinkodaros vadovas. jog amerikiečių žiniasklaida buvo šališkai palanki karo veiksmams. siekiantis sustiprinti savo parapijiečių meilę artimui ir labdaros veiklą.„švietimu".neišvengiamas. jog negeria alaus. kad nuostatos keičiasi dėl „švietimo". 2003. Kaip rodo šie pavyzdžiai. (Pryor ir kiti. Vieni žmonės mano.trumpų. Pats savaime šis metodas nėra nei geras. kad jūs patys ir jūsų pranešimas būtų įtikinamesni? O jei nerimaujate. Nesvarbu. Krugman.dėl „propagandos". Įtikinėjimą vadiname „švietimu" tada. Įtikinėjimas . nei blogas.kai netikime (Lumsden ir kiti. kur gyveno. ir naudingus rezultatus. kas prasideda kaip garsas. Ligų kontrolės centras praneša. kai juo patikime. iki 57 proc. 1980). Ką galite padaryti. 2005)." Rabinas Abrahamas Heschelis. 2003. teigiančių. jog norite raginti taupyti energiją. 2005 m. kad panašiomis apeliacijomis jumis manipuliuojama. o „propaganda" . tampa veiksmu.tiek šviečiamasis. kad kitų šalių žiniasklaida palaikė vyraujančias antiamerikietiškas nuostatas ir menkino Saddamo keliamą grėsmę. Todėl socialiniai psichologai analizuoja. skatinti kūdikių maitinimą krūtimi arba remti politinį kandidatą. tiek propagandinis . Gerą . jų partnerystės sąjungas ir vedybas (Myers ir Scanzoni. socialiniai psichologai dažniausiai tiria įtikinėjimą panašiai kaip geologai tiria eroziją . Arba įsivaizduokite. Informacijos tikslas bei turinys sąlygoja teigiamą ar neigiamą jos vertinimą.7 skyrius. Labiau nei kada nors per pastaruosius dešimtmečius išprusę fizinės bei psichikos sveikatos srityse suaugusieji dabar atsisako alaus ir cigarečių. piršlybose. Priklausomai nuo to. Arba dvasininkas. aišku viena: priklausomai nuo to. ĮTIKINĖJIMAS 263 2003. Požiūris pats savaime nesusidaro.

kodėl vienose situacijose įtikinti pavyksta. Kokie yra įtikinėjimo būdai? Kokiais dviem būdais pasireiškia įtaka? Kokios rūšies pažintiniai procesai vyksta kiekvieno jų metu ir kokios šių procesų pasekmės? Antrojo pasaulinio karo metu vyriausiasis JAV karo departamento psichologas. J. Tačiau ne tiek svarbu prisiminti patį pranešimą. J. L. kaip veikia įtikinėjimas karo sąlygomis. kuris padeda įveikti kliūtis įtikinėjimo procese. pačia informacija." leidus. su asmenine vertybių sistema nesusietas nuostatas (Johnson ir Eagly. Ohajo valstijos universiteto mokslininkai teigia. padidina įtikinimo tikimybę. kuris negali pakeisti nuomonės ir nenori pakeisti temos. jis sukels palankesnes mintis ir įtikinimas bus lengviau priimtas. red. kad taip pat svarbi ir reakcija į įtikinančią informaciją. o kitose . Šis „pažintinio atsako" požiūris padeda suprasti. tenka įveikti keletą kliūčių. Tyrimuose buvo kaitaliojami veiksniai. Po karo grįžę į Jeilio universitetą jie toliau tyrė. šiai informacijai bus nesunku paprieštarauti. Inc. susiję su informacijos perteikėju. Kaip parodyta 7. kiek savo reakciją. kad juo patikėsite. kaip per ilgesnį laiką galima sukelti didelį poveikį. jei šaltinio patrauklumas padidina dėmesingumą pranešimui.264 II d a l i s .ne. Kiekvienas veiksnys. Petty ir Krosnick. Vildamiesi sutvirtinti karių moralinę dvasią. Jei pranešimas argumentuotas įtikinamai. [taigus pranešimas privalo įveikti keletą kliūčių. Pavyzdžiui. nuo ko priklauso pranešimo įtikinamumas. 1978. 1995). Davis ir A. Ar juo tiki? Ar jį supranta? Ar kreipia dėmesį į I pranešimą? Jokio veiksmo Jokio veiksmo ^^ j^P Ar jį prisimena? Ar atitinkamai elgiasi? Jokio veiksmo Veiksmas Jokio veiksmo N H ^ Jokio veiksmo Šaltinis: Pritaikyta iš: W. Jei pranešimas aiškus ir lengvai suprantamas." VVinstonas Churchillis. tačiau pagrįstas abejotinais argumentais. 1954 perimentų metu stebėdami įvairių veiksnių poveikį. Jeilio universiteto mokslininkų įtikinėjimo tyrimai leidžia gana gerai suprasti. H. „An InformationProcessing Model of Advertising Effectiveness". ir pranešimas neįtikins. Šis poveikis nėra stiprus. Silk. didėja. 1989. Hovlandas ir jo kolegos sistemingai tyrė mokomųjų filmų ir istorinių kino kronikų poveikį naujokų nuostatoms bei požiūriui į karą. Copyright © 1978. 7. kada gali pavykti įtikinti. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Fanatikas yra tas. tikimybė. McGuire. bet gali paveikti neįtvirtintas.1 paveiksle. jos perdavimo kanalu ir auditorija. Jeilio universiteto profesorius Carlas Hovlandas su bendradarbiais (1949) tyrė. Tačiau tai padeda suprasti. Perspausdinta leidyklai „John VViley & Sons. Behavioral and Management Sciences in Marketing. norint įtikinti. .1 PAVEIKSLAS Kad išprovokuotų veiksmą.

Petty ir Wegener. pagrindinis įtikinimo būdas (centrai route to persuasion) Procesas. kurioms vartotojai gali skirti tik trumpalaikį dėmesį . gali pastūmėti žmogų pirkti vokišką vyną. Jei mes išsiblaškę.joje rūkymas susiejamas su grožiu bei malonumu. čia vartotojams pateikiama informacija apie konkurencingas savybes bei kainą. nei patarimas „nerizikuok viskuo dėl vieno sumanymo" (Howard. kurią suinteresuoti. kompiuterių reklamoje. tiesiog pristigsime laiko apmąstyti pranešimo turinį. Cigarečių reklamoje neaiškinama rūkymo nauda . Antra vertus.argumentus. o kiti. kad abiem įtikinėjimo būdais vienodai pavyks pasiekti šį tikslą? Petty ir jo kolegos . mes galime naudoti šalutinį įtikinimo būdą . kol juos supras visi piliečiai iki vieno. Dažniausiai svarbiausias tikslas susijęs su elgsenos pakeitimu. ĮTIKINĖJIMAS 265 Pagrindinis būdas Richardas Petty ir Johnas Cacioppo (1986." Adolf Hitler.vizualūs vaizdai paprastai naudojami kaip šalutinės užuominos. 1998) žengė dar vieną žingsnį.7 skyrius. Jei argumentai svarūs ir pagrįsti. Mein Kampf („Mano kova") Skirtingi būdai skirtingiems tikslams pasiekti Pagrindinis reklamos kūrėjo. pasitelkiant jaunystės. pavyzdžiui. 2005).priemonėse. kai įtikinėjami žmonės sutelkia dėmesį į argumentus ir reaguodami mąsto palankiai. 1997). Kai žmonės būna išsiblaškę ar nesuinteresuoti. yra tikimybė. Antraeilis dalykas. logiškai mąstantys vartotojai gali apsvarstyti per tam tikrą laiką. jog pavyks įtikinti. Jie taip elgiasi iš gerų paskatų. gyvybingumo ar laimingų poliarinių lokių vaizdus. Tas pat daroma ir gaiviųjų gėrimų reklamoje. 1999) bei Alice Eagly ir Shelly Chaiken (1993. kai žmones paveikia atsitiktinai veiksniai. jie greičiau įtikinami paprastais ir girdėtais teiginiais nei naujais. Tad nesuinteresuotiems ar išsiblaškiusiems žmonėms pasakymas „nedėk visų kiaušinių į vieną krepšį" turės didesnį poveikį. vokiška muzika. apsipirkinėdamas spontaniškai nusprendžia nusipirkti kokio nors prekės ženklo ledų (Dijksterhuis ir kiti. pamokslininko ir netgi dėstytojo tikslas nėra vien priversti žmones atkreipti dėmesį į informaciją. Kartais nesame suinteresuoti arba nepajėgiame atidžiai mąstyti. mąstantys žmonės tai pastebės ir suras kontrargumentų. kalbančiojo patrauklumas. Išmintingi reklamos kūrėjai atsižvelgia į vartotojo mąstyseną. jei mums neįdomu ar esame užsiėmę kitkuo. pavyzdžiui. kad galima įtikinti. propaguojami „tikri produktai". „Visa veiksminga propaganda turi apsiriboti vos keliais teiginiais ir įkyriai juos kartoti lozunguose. Reklaminiuose skyduose ir televizijos reklamoje . užsinorės prancūziško vyno (North ir kiti. einant vienu iš dviejų kelių.daug nesvarstydami sutelkiame dėmesį į ženklus. girdėdami prancūzišką melodiją. Užuot gilinęsi į argumentus. retai vaizduojamos Holivudo žvaigždės ar garsūs sportininkai. jie dažniausiai pasirenka pagrindinį įtikinimo būdą . Šalutinis būdas Tačiau kartais argumentai nėra pats svarbiausias dalykas. kurioje. Jei pranešimas argumentuotas silpnai. turėdami galvoje tai. kurie skatina pritarimą be išsamaus apmąstymo. Kai žmonės suinteresuoti ir geba sistemingai galvoti apie dalyką. pavyzdžiui. kad pirkėjas dažnai apsisprendžia negalvodamas. nors reiškiančiais tą patį. Ar vienodai tikėtina. šalutinis įtikinimo būdas (peripheral route to persuasion) Procesas. 1997). Jie iškėlė teoriją.

o ne paviršutiniškai. mes dažniausiai pasirenkame lengvesnį šalutinį įtikinimo būdą ir. Neturėjau nei laiko. kad nuostatas pakeisti lengviau negu elgesį. Abiem atvejais atrodo. kai žmonės sutelkia dėmesį į argumentus ir palankiai reaguoja.ir atitinkamai balsavau. 1991). reikia skatinti žmones aktyviai apmąstyti savo įsitikinimus.balsuoti dėl teisėtos vietinės ligoninės nuosavybės. priimdami nesudėtingus sprendimus. • Kadangi pagrindinis įtikinėjimo būdas reikalauja daugiau ir giliau mąstyti.). Tad pasinaudojau paprasta euristikos taisykle: draugais bei ekspertais galima pasitikėti . kiek jų sukeliamos mintys. jie pasikliauja ne vien tik įtikinėjimo argumentais. pritariame pranešimui (žr.neesminius ir laikinus nuostatų pokyčius. labiau tikėtina. arba aš juos laikiau ekspertais. 1994). Atlikus seksualinio susilaikymo propagavimo veiksmingumo tyrimus paaiškėjo. jei skirtingi argumentai pasiekia mus iš skirtingų šaltinių). bet poveikis ilgalaikiam elgesiui buvo nedidelis (Hauser. kad pagrindinis būdas padeda suformuoti „išliekančius" nuostatų ir elgesio pokyčius. kurias sukelia šie argumentai. 7. Ir kai žmonės mąsto giliai. Panašiai ir informacija apie ŽIV grėsmę labiau veikia nuostatas. bet ne praktinį jų naudojimą (Albarracin ir kiti. kad siekiant ir nuostatų. jis yra ilgalaikiškesnis ir turi daugiau įtakos elgsenai. daug nesvarstydami.) Nė vienam iš mūsų neužtenka laiko išsamiai išnagrinėti visas problemas. pateikia keletą argumentų (dar geriau. Verplanken. kad bet koks nuostatų pokytis išliks ilgai ir darys poveikį elgsenai (Petty ir kiti.2 pav. Taigi labiau tikėtina.266 II d a l i s . įtikinimas gali vykti naudojant greičiau veikiantį „šalutinį būdą". Mano rajono gyventojams kartą teko sudėtinga užduotis . pavyzdžiui. nei intereso gilintis į minėtą klausimą (rašiau šią knygą). Visi mes darome nesudėtingus sprendimus. (Toliau pateiksime pavyzdį. 2005). 2003). Lytinio švietimo specialistai žino. Kai žmonės atidžiai svarsto ir analizuoja kokius nors dalykus. kad reikia naudoti prezervatyvus. kai žmonės naudojasi euristika arba atsitiktiniais ženklais. taikydami nesudėtingus euristikos metodus. Kartais naudojamės šalutiniu įtikinimo būdu. bet ir savo pačių mintimis. kaip informacijos apdorojimas pagrindiniu būdu gali sukelti ilgiau trunkančius pokyčius. APIBENDRINIMAS Kokie yra įtikinėjimo būdai? • Kartais pavyksta [tikinti. „pasitikėk ekspertais" arba „išsamiais pranešimais reikia pasitikėti" (Chaiken ir Maheswaran. • Kai pateikta informacija neskatina sisteminio mąstymo. S O C I A L I N Ė Į T A K A (1995) pastebi. . kaip medicininio švietimo specialistams pavyko įtraukti paauglius į nerūkymo programas. kad visi referendumo rėmėjai arba man šiaip patiko. 1995. demonstruoja gerus ketinimus. arba pagrindinis įtikinimo būdas pasireiškia tada. o šalutinis . Tačiau pastebėjau. Toks sistemingas. Įtikina ne tiek argumentai. ir elgesio pokyčių. naudodami kitus euristikos metodus: jei pranešėjas kalba išraiškingai ir patraukliai. kad pritarimo susilaikymui nuostatos šiek tiek sustiprėjo. kai žmonės mąsto analitiškai arba yra susiję su aptariamu klausimu.

" Akivaizdžiai patenkintas ponas Raitas atsipalaiduoja ir nusišypso: „Štai kur logiškas mąstymas. vidutinio amžiaus amerikietis. jog vartotojai nori sistemingai lyginti kompiuterių savybes kainas. Tuo metu vienas jų per megafoną šaukia. Pirmuoju Kokie yra įtikinėjimo elementai? Socialiniai psichologai tiria įtikinimo sudedamąsias dalis. kad jei kokia vyriausybė naudoja represijas. kad I. Pagrindinis ir šalutinis įtikinimo būdai Reklamuojant kompiuterius dažniausiai pasirenkamas pagrindinis įtikinėjimo darant prielaidą. Tarp jų . kas. ir jų būdas. ką.labai sunkūs nusikaltimai. kaip nedidelis radikalų būrelis degina Amerikos vėliavą. 2) pranešimas. atveju informacijos apdorojimas dažniau skatina ilgalaikes nuostatas. ĮTIKINĖJIMAS 267 „Lesli ekonominis planas turi prasmę! Aš balsuosiu už Lesli!" Auditorija Informacijos apdorojimas • Intensyvus • Nuodugnus • Sutinkama arba prieštaraujama Įtikinimas Analizuojanti ir motyvuota Įtikinami argumentai skatina ilgalaikĮ pritarimą Neanalizuojanti ir nemotyvuota Šalutinis būdas • Neintensyvus • Naudojami šalutiniai ženklai • Apytikrės nuomonės euristika Ženklai sužadina simpatiją ir pritarimą. Šitas vyras man patinka. malonumu ir gera nuotaika. „tauta turi teisę ją pakeisti arba nuversti. Raitas. Visi valstybės tarnautojai privalo suprasti. tačiau dažnai tik laikinai „Lesli atrodo miela. Jų pradžioje rodoma. Kitaip tariant.keturios pagrindinės dalys: 1) pranešėjas. būdas. Reklamuojant gaiviuosius gėrimus paprastai pasirenkamas šalutinis paprasčiausiai susiejant produktą su žavesiu. pasisakydamas mitinge prieš mokesčių padidinimą. Kitoje žinių laidos dalyje kandidatas į prezidentus..." . Nuversti tokią vyriausybę . žiūri vakaro žinias. pareiškia: „Mūsų vyriausybė turėtų vadovautis taupumo principu. M. .žmonių teisė ir pareiga!" Supykęs ponas Raitas tarsteli savo žmonai: „Vemt norisi nuo šitos komunistinės propagandos". kokiu būdu ir kam sako? Kaip šie veiksniai nulemia pagrindinio ar šalutinio įtikinimo būdo pasirinkimą? Kas sako? Pranešėjas Įsivaizduokite. 3) jo perdavimo būdas ir 4) auditorija.2 PAVEIKSLAS. aš balsuosiu už Lesli!" 7. jog korupcija ir švaistymas .7 skyrius.

jo poveikis gali išblėsti. Kitas būdas . bet ir kas jį sako.. Džeimso Randlo. Tačiau šaltinio patikimumo (suvokto išmanymo ir pasitikėjimo) poveikis maždaug po mėnesio sumažėja. „Tikėk žinovu. Kaip dabar reaguos Raitas? Socialiniai psichologai pastebėjo. o komunistų oratorių . 1988). ir vertu pasitikėjimo." Vergilijus. kad atsitiktiniai pamokymai. jie „gali atlikti svarbų vaidmenį. Kr. kai žmonės pamiršo pranešimo šaltinį ar ryšį su juo. kai apie šaltinį pamirštama arba šaltinis atsiejamas nuo pranešimo. pavyzdžiui. dėl kurios reikėtų į jį nekreipti dėmesio) (Cook ir Flay. . Vieno eksperimento metu. Patikimas pranešėjas laikomas ir ekspertu. gauti iš nepatikimų šaltinių. Pratkanis ir kiti.kalbėti apie dalykus. jei tai skelbs Karališkoji draugija ar Nacionalinė mokslų akademija. Bonnie Erickson ir jos bendradarbiai (1978) paprašė Šiaurės Karolinos universiteto studentų įvertinti užtikrintai ir abejojant duodamus parodymus teismo posėdyje. Šis atidėtas įtikinimas. pr. moksliniu pranešimu apie biologinį ir psichologinį ilgalaikio marihuanos vartojimo poveikį. Įsivaizduokime. „Dr. 19 m.268 II d a l i s . kad auditorijos reakcija priklauso nuo pranešėjo. kartu su bendraklasiais atlikusio dantų higienos tyrimą" (Olson ir Cal. 1985). nes mes prisimename patį pranešimą bet užmiršome atmetimo priežastį.perskaitant sakinį apie taupumą iš „Pirmininko Mao Dzeduno citatų" (būtent iš čia jis paimtas). todėl kalbantysis atrodo esąs išmintingas. nedarė jokio poveikio (Bachman ir kiti. Mičigano universiteto mokslininkai padarė išvadą. mažindami .būti pristatytam dalyko žinovu. kai atmesta pradinė informacija ima veikti. o ne bulvarinis laikraštis. vietinės vidurinės mokyklos moksleivio. kiekvienas iš jų puikiai įtikino savo partijos narius (Wiegman. miegančiojo efektas (sleeper effect) Uždelstas pranešimo poveikis. kad mankštintis naudinga. atsiradęs po to. Nors patikimo žmogaus pranešimas būtų įtikinamas. jog ponas Raitas girdi tą pačią revoliucinę kalbą apie „tautos teisę" per liepos 4-osios iškilmes. skirtas Nepriklausomybės Deklaracijai (iš kurios ir paimti žodžiai apie tautos teises ir pareigas) paminėti. Suvokiamas išmanymas. S O C I A L I N Ė ĮTAKA O dabar sukeiskime scenas. Pavyzdžiui: patikimumas (credibility) Įtikimumas. narkotikų vartojimą". Dar vienas būdas atrodyti įtikinamai . 1984). o ne priežastį. Gruder ir kiti.užtikrintai kalbėti. O nepatikimo žmogaus poveikis laikui bėgant gali padidėti (jei žmonės geriau prisimena teiginį.mažiau? Patikimumas Bet kuris iš mūsų patikės greičiau. Kanados stomatologų asociacijos nario" patarimas valyti dantis labiau įtikina nei „Džimo Randlo.. Eneida. 1978. kuriems auditorija palanki. kai socialistų ir liberalų lyderiai Olandijos parlamente demonstravo identiškas pozicijas vartodami tuos pačius žodžius. XX a. Kaip tampama autoritetingu „ekspertu"? Vienas būdas . Svarbu ne tik teiginys. 1978. septintąjį-aštuntąjį dešimtmečiais tyrę marihuanos paplitimą tarp vidurinių mokyklų moksleivių. Tačiau jei šie pamokymai susiję su patikimu šaltiniu. 1988). vadinamas miegančiojo efektu. kitas . Kodėl vienas kalbėtojas įtikina labiau.

kad jų niekas nesiklauso. kalba arba bendrovės rėmėjų auditorijai skirta kalba. Normanas Milleris ir jo bendradarbiai (1976) iš Pietų Kalifornijos universiteto pastebėjo. Kalbos stilius taip pat daro poveikį pasitikėjimui kalbėtoju. kad tai . teršianti upę. Kai buvo paaiškinta.7 skyrius. Kaip tik tiek.tai yra padarę Gandhi. 1962) keliems Stenfordo universiteto studentams leido slapta pasiklausyti magistrantų ir doktorantų pokalbių. intelektualesnius ir kompetentingesnius už lėtakalbius (maždaug 110 žodžių per minutę). Kai tyrėjos sakė. Elaine Hatfield ir Leonas Festingeris (Walster ir Festinger. klausytojai kalbančiojo argumentus aiškino jo asmeniniu arba auditorijos šališkumu. suprantate.) Kai pokalbio tema besiklausantiesiems buvo aktuali (pavyzdžiui. Pasiryžimas nukentėti dėl savo įsitikinimų .patyrusio verslininko. (Iš tiesų jie klausėsi magnetofoninių įrašų. Studentams užtikrintai pateikiami parodymai pasirodė kompetentingesni ir įtikinamesni. na. kai žmonės kalba greitai. kodėl žmonės. Wendy Wood ir Shelly Chaiken (1978) Masačiusetso universiteto studentams pateikė kalbą. turėtų būti nenuoširdūs? Mes taip pat laikome nuoširdžiais tuos. Be abejo. tariamai nieko neįtariantys kalbėtojai darė didesnį poveikį nei tie. studentams ji atrodė nešališka ir įtikinama. kurioje buvo užsipuolama bendrovė. jie sukelia didesnį pasitikėjimą. apie studentų miestelio tvarką). kad jie žino. kurie įrodinėja tai. kol atvyko greitosios pagalbos automobilis? ATSAKYMAS: [Užtikrintai] Dvidešimt minučių. To pakako. kad jei įrašant parodymus į vaizdajuostę liudytojai žiūri klausiančiajam tiesiai į akis. o ne žemyn. ĮTIKINĖJIMAS 269 KLAUSIMAS: Kiek maždaug laiko jūs ten stovėjote. atsigauti. kas vėliau tapo televizijos reklamos būdu „filmuojant slapta kamera". Alice Eagly. [Abejojant] Atrodo. Jie taip pat pastebėjo. kad pasitikėjimas bei patikimumas išauga. Eksperimentiniame variante to. hm. gal dvidešimt minučių. kad padėčiau poniai Deivid atsigauti. kandidatuojančio į politikus. jog jų slapta klausomasi. apie kuriuos buvo pasakyta. Išklausę į magnetofono juostelę įrašytas kalbas greitai kalbančiuosius (maždaug 190 anglų kalbos žodžių per minutę) žmonės įvertino kaip objektyvesnius. kas prieštarauja jų asmeniniams interesams. Gordonas Hemsley ir Anthony Doobas (1978) pastebėjo. kad spėčiau padėti savo draugei poniai Deivid. kad juo greičiau kalba- . kad kalbėtojas nesistengia jų įtikinti. Suvokiamas pasitikėjimas. jog šią prieš verslą nukreiptą kalbą aplinkosaugos aktyvistams sako ekologinį judėjimą remiantis politikas. manantys.taip pat padeda įtikinti klausytojus pranešėjo nuoširdumu (Knight ir Weiss. 1980). Pasitikėjimą taip pat didina auditorijos tikėjimas. Martinas Lutheris Kingas jaunesnysis ir daugelis kitų didžių asmenybių . maždaug.

) Kitas pavyzdys: Theodore Dembroskis. Vėliau. ypač įtaigus oratorius. Kai kurios televizijos reklamos sukurtos taip. ir vertas pasitikėjimo. kuriuose svarbiausias yra jų gaminamas komponentas (o šis komponentas. Argumentai. Žmonės. Tačiau kitose reklamose patikimumo principu nesinaudojama. Be to. kaip reikia rūpintis dantimis. Kitas patrauklumo aspektas .1 lentelę) galima pastebėti. tačiau mokslininkai pastebėjo priešingą reiškinį. 1983). Farmacijos bendrovių skausmą malšinančių vaistų reklamose dalyvauja baltu chalatu vilkintis žmogus. kad pranešėjas atrodytų ir patyręs. ką Jenifer Lopez sako apie drabužius ar automobilius. daro didesnę įtaką. Jie žino. kurios patinka publikai. kad reta „žvaigždė" nusimano apie produktą. paaiškėjo. kad patrauklumas ir simpatijos nedaro įtakos. kad pasikvietus populiarų asmenį siekiama įtikinti. Paveikti tokių šalutinių įvaizdžio ženklų nelinkę analizuoti žiūrovai gali nevalingai patikėti. . Johnas F. Šiuo faktu sėkmingai pasinaudota reklaminėje nerūkymo kampanijoje. Patrauklumas ir simpatijos Daugelis mūsų neigia. esame atviresni jo argumentams (pagrindinis įtikinėjimo būdas). be abejo. kurie buvo išgirdę infor- patrauklumas (attractiveness) Savybės. kad tų. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ma. kurį reklamuoja. kad jis yra sportinių rūbų ekspertas. pamačius produktą. būna paveikesni. 2004). ypač emociniai. Pallak ir kiti. Kaip bus pabrėžta 11 skyriuje. (Žr. Galime manyti. kai juos pateikia gražūs žmonės (Chaiken. Patrauklus kalbėtojas (dažnai jis kuo nors panašus į publiką) būna paveikiausias tais klausimais. Patrauklumas . iškyla teigiamos asociacijos (šalutinis įtikinėjimo būdas). Šį reiškinį gerai žino organizuojantys labdaros akcijas. mes žinome. Vienas jo aspektų yra fizinis patrauklumas.aspirinas). mums dažniausiai patinka į mus panašūs žmonės. 2001). . Greičiau išgirstame žmones. subtiliai mėgdžiodami mūsų pozicijas. kad sporto ir pramogų verslo atstovų nuomonė daro mums įtaką. skyrelį „Mokslinių tyrimų išvada. jog dauguma gydytojų rekomenduoja vaistus. Ne tik nugirstame. Be to. Dion ir Stein. 1979. Už savo produkcijos reklamavimą Nike moka Tigeriui Woodsui 100 milijonų dolerių ne dėl to. Kennedy.patrauklumu. kuris užtikrintai tvirtina. Thomas Lasateras ir Albertas Ramirezas (1978) vidurinės mokyklos juodaodžiams moksleiviams parodė vaizdo informaciją apie tai. Analizuojant praktinį taikymą (žr. kad reklamuojamas produktas tikrai vertingas. kad jį labiau pamėgtume ir labiau reaguotume į jo žodžius (Burger ir kiti. 1978. Pakanka net trumpo pokalbio su žmogumi. jog simpatijos skatina pasitikėjimą.panašumas. kaltindami rūkalų pramonę dėl daromos žalos ir rinkodaros būdų (Krisberg. kurioje jaunuoliai kreipiasi į jaunimą.270 II d a l i s . kartais pasakydavo 300 žodžių per minutę. 7. juo labiau įtikinama. kurie elgiasi taip kaip mes. Kai kalbėtojas mums patinka. Kai kitą dieną stomatologas patikrino vaikų dantis. Ši reklama grindžiama kita paveikaus kalbėtojo savybe . Eksperimentai su virtualia socialine tikrove". kurie mums patinka.plati sąvoka. kuriems klausytojai subjektyviai teikia pirmenybę. jie daro mums poveikį.

kur daugiau iškrenta kritulių. kai veiksnio X nėra. Jie perša mintį. įtikinėjimai. George Goethalsas ir Erickas Nelsonas (1973) atrado. skonis ar gyvenimo būdas. . Simpatijos: žmonės palankiau reaguoja į tuos. kaip reikia mąstyti. įtikinamiausi būna panašūs kalbėtojai. tačiau nepatyręs). labiau įtikina nepanašus kalbėtojas. o ne eksperto. kad kiti užrašytų arba išreikštų žodžiu savo ketinimus. Išsikovokite draugų pripažinimą ir darykite įtaką žmonėms. Nuoseklumas: paprastai žmonės gerbia savo viešus įsipareigojimus.sekite gerbiamais žmonėmis. ar svarbesnis yra subjektyvus pasirinkimas. o patikimumas svarbesnis.) maciją iš juodaodžio stomatologo. nebijokite pagirti. jausti ir veikti. kartais ne. dantys buvo stropiau išvalyti. Antra vertus. Įprasta.. pavyzdžiui. Nepanašus kalbėtojas pateikia mažiau šališką požiūrį. Paprašykite. ĮTIKINĖJIMAS 271 7. išgirstus iš savo grupės atstovų (Van Knippenberg ir Wilke." Pasistenkite klausdami išgauti pažadą. kad veikia neatrastas veiksnys: kad panašumas svarbesnis esant veiksniui X. kuriais grindžiami žmonių santykiai ir įtaka. Socialinis įrodymas: žmonės priima kitus asmenis kaip sektinus pavyzdžius. Sidnėjuje ar Londone. kokį jie planuoja pirkti. Sukurkite ryšius. neseniai nusipirkusio 20 kartų daugiau dažų.7 skyrius.. Ar panašumas svarbesnis už patikimumą? Kartais taip. Kiek duodi. Išnaudokite kolegų pavyzdį . (Šiame poskyryje aptariame du pirmuosius. Timothy Brockas (1965) pastebėjo. prisiminkime. Šeši įtikinimo principai Principas Autoritetas: žmonės sutinka su patikimais ekspertais. 1992. jog pagal veiksnį X galima spręsti. tiek gauni. Taikymas Įrodykite savo išmanymą. ir žmones. Retenybė: žmonės vertina tai kas reta. garsus stomatologas (nepanašus. Wilder. ar objektyvi realybė. jog aptariant burnos higieną. kurie jiems patinka. Tokie iš pažiūros prieštaringi duomenys paskatina mokslininkus imtis detektyvo darbo. kurias esate išsprendę. Kai pasirenkant svarbios asmeninės vertybės. kad palankiau reaguojama į pamokymus. kuri informacija ir galimybės iš tiesų yra išskirtinės. Šaltinis: Knygoje Influence: Science and Practice („Įtaka: mokslas ir praktika") mokslininkas Robertas Cialdinis (2000) aprašo šešis principus. Dosniai dalinkite savo laiką ir išteklius. grindžia mus panašiais interesais.1 LENTELĖ. nusipirkusio tokį patį dažų kiekį. kad dažų parduotuvės klientams didesnę įtaką daro pasakojimas paprasto žmogaus. išvardykite problemas. 1990). Abipusiškumas: žmonės jaučia pareigą atsilyginti. kuriems esate padėję. Paaiškinkite. tačiau patyręs) įtikino labiau negu moksleivis (panašus. tarsi patvirtinančius. Nesakykite: „Prašau tai padaryti iki. Tačiau kai reikia vertinti faktus.

uždelsdamas 4 sekundes. kurie nebuvo mėgdžiojami (netgi atmetus duomenis septynių studentų. ir Blascovichius jį užsidėjo. Jam iš karto pasirodė. sąžiningesnių. 11 skyrių). leidžia lengviau kontroliuoti eksperimentą negu dalyvaujant tikriems žmonėms". Žmones. Jeremy Bailensono ir Nieko Yee eksperimente kompiuteriu sukurtas veikėjas. Tiriamieji buvo padalyti į dvi grupes. kuriuos tyrinėtojas galėtų kontroliuoti ir keisti? Ar tai padėtų socialiniams psichologams tirti konformizmą toli vienas nuo kito esantiems žmonėms dalyvauti virtualiuose susitikimuose. skyrė jam daugiau dėmesio (rečiau žiūrėjo į šalį). kad per gilią virtualią duobę atsirado permesta lenta. Nors Blascovichius žinojo. Virtualios sąveikos laboratorijoje Stenfordo universitete 69 studentai savanoriai užsidėdavo virtualios tikrovės šalmus ir atsisėsdavo prieš virtualų žmogų kompiuteriu sukurtą vyrą ar moterį. net ir apmokytus eksperimentuotojo padėjėjus. Jei studentas pakeldavo galvą ir pasižiūrėdavo į viršų. virtualios tikrovės tyrimų laboratorijoje Kalifornijos universitete Santa Barbaroje sutikęs savo kolegą suvokimo tyrinėtoją JackąLoomisą Pamatęs studentą vaikščiojantį po laboratoriją su šalmu. reikalavusių visada nešiotis tapatybės atpažinimo dokumentą Virtualusis asmuo tikroviškai judino lūpas. Jimas Blascovichius (2002) manė. kad tokie tyrimai parodo virtualiosios socialinės tikrovės galimybes. Galima tiksliai kopijuoti veiksmus. stebėti žmonių reakcijas į kitų fizinę negalią tyrinėti įtikinėjimą? Virtualios žmonių sąveikos galią įrodė Blascovichiaus buvusio bendradarbio Jeremy Bailensono kartu su studentu Nieku Yee atlikti eksperimentai. Virtualius „žmones" galima visiškai kontroliuoti. Ankstesni tyrimai su realiais žmonėmis atskleidė. kurie sąmoningai pastebėjo mėgdžiojimo faktą). reikalauja mažiau pastangų ir. buvo ir labiau mėgstamas. Virtualios socialinės tikrovės eksperimentas. kad laboratorijoje duobės nėra. . kurio mimika ir judesiai atkartojo eksperimento dalyvio mimiką ir judesius. mirksėjo akimis. Iš šios patirties kilo mintis: ar socialiniai psichologai galėtų pasinaudoti virtualia aplinka? Gal galima būtų pasiūlyti žmonėms tikroviškus potyrius. kontroliuoti sunku. jis negalėjo suvaldyti baimės ir prisiversti pereiti lenta. Bailensono ir Yee (2005) eksperimente tie studentai. linksėjo galva. „Mėgdžiotoją" studentai laikė įdomesniu. kuris 3 minutes šaipydavosi iš universiteto apsaugininkų. imituojant kito asmens dalyvavimą „mažiau kainuoja. įtaigesniu. buvo kiek labiau linkę sutikti su išgirstais teiginiais. svarbiausia. virtualusis chameleonas darė tą patį. žadina empatiją ir stiprina tarpusavio ryšį (žr. pamėgo jį labiau negu tie. jis atkartodavo savanorio studento judesius. kurie „bendravo" su juos mėgdžiojančiu kompiuteriniu kolega. ir įtaigesnis. S O C I A L I N Ė Į T A K A mokslinių t y r i m ų išvada Eksperimentai su virtualia socialine tikrove Socialinis psichologas Jimas Blascovichius susidomėjo nauju klausimu. Vienai grupei bendraujant su virtualiu asmeniu. kad toks mėgdžiojimas skatina pamėgti mėgdžiojantį žmogų. Dirgiklių kūrimas.272 II d a l i s .

tikriausiai svarstytumėte. ji labiausiai reaguoja į pagrįstus argumentus. 496-406 m. Kai pirminė nuostata suformuojama pasitelkiant emocijas. kaip formavosi nuostatos. Bushas. ar iš esmės kitokia? • Ar reikėtų reikšti tik savo požiūrį. Aistrą galima sieti su logika. juos labiau veikia kalbantysis asmuo (Chaiken. 1949). o ne jų nuomonę apie kandidatų savybes ir tikėtiną veiklą (Abelson ir kiti. Taip pat svarbu. „žavinga asmenybe". 1980. ar geriau kalbėti pirmam. kaip sukurti pagrindinio įtikinėjimo būdo receptą. Kr. Hovland ir kiti. Aukštesnio išsilavinimo. vė„Tiesa visada yra svariausias argumentas.Ką sako? Pranešimo turinys Svarbu ne tik kas sako. širdį bei silpnybes ir rečiau . o ne intelektas. pritariančių demokratų kandidatui Johnui Kerry." Sofoklis. jūs dalyvaujate aukų rinkimo badaujantiems kraštams kampanijoje. Sprendžiant iš interviu prieš svarbius rinkimus. daugelis rinkėjų būna abejingi. ar pabaigoje? Aptarkime kiekvieną šių aspektų. analitiškai mąstantys žmonės labiau reaguoja į racionalius argumentus nei mažiau išsilavinę ar mažesnio intelekto asmenys (Cacioppo ir kiti. lengviau prognozuoti pagal jų emocinę reakciją į kandidatus. pr. Mąstanti. 1851 („Socialinė statika") . Nesuinteresuota publika renkasi šalutinį įtikinėjimo kelią. 2004 metų Jungtinių Valstijų prezidento rinkimuose daugeliui amerikiečių. Petty ir kiti." Herbert Spencer. ar įvertinti bei paneigti priešingus požiūrius? • Jei pateiksite abu požiūrius. 1996. Tačiau kas veikia labiau: logika ar emocijos? Ar Shakespeare herojus Lisandras buvo teisus. suinteresuota publika renkasi pagrindinį įtikinimo kelią. argumentai gali būti ir logiški. 1982). Phaedra. dalyvaudami bendruomenės susirinkime. ir už jį balsavo. arba aukų badaujantiesiems rinkimo kampaniją.pavyzdžiui. 1983.į logiką"? Atsakymas: tai priklauso nuo auditorijos. Jei jums reikėtų pradėti akciją dėl mokesčių už mokslą ar draudimo rūkyti. Sočiai Statics. Ar geriausia būtų sugrupuoti savo argumentus temomis ir pateikti įspūdingą statistiką? O gal geriau pavyks apeliuojant į jausmus . sakydamas: „Žmogus juk vadovaujasi protu"? O gal išmintingesnis lordo Chesterfieldo patarimas: „Dažniau apeliuokite į žmonių jausmus. pateikiant kvapą gniaužiančią istoriją apie badaujantį vaiką? Žinoma. „Nuomonę formuoja emocijos. 1981). Kam amerikiečiai atiduos pirmenybę. vis dėlto labiau patiko George W. tarkime. Paprasta logika atvestų prie vieno ar kito šios problemos aspekto: • Koks teiginys labiau įtikins: logiškas ar veikiantis emocijas? • Ar žmonių nuomonę labiau veiks pozicija. Jie laikė jį ryžtingesnių. Logika versus emocijos Tarkime. bet ir ką sako. tik truputį besiskirianti nuo jiems priimtinos. ir emocingi.

impulsyvesnius sprendimus ir labiau pasikliaujame šalutiniais veiksniais (Bodenhausen. kad Kento universiteto studentus labiau veikė liaudies poezija.iš dalies sustiprindami teigiamą mąstymą (jei žmonės motyvuojami mąstyti) ir iš dalies susiedami malonius pojūčius su pranešimu (Petty ir kiti. jei jiems skaitant įtaigius faktus buvo leidžiama valgyti žemės riešutus ir gerti pepsikolą (žr. 1993. kurie skaitė neužkandžiaudami. gali džiūgauti dėl šių rezultatų. 1999). Tačiau norint pakeisti informacija pagrįstą nuostatą. pasistenkite pakelti publikos nuotaiką ir turėkite vilties. Dabbs ir Janis. 1965) pastebėjo. 1991). S O C I A L I N Ė ĮTAKA 7. Baimė gali būti veiksminga. 2005. 7. kai ją lydėdavo maloni gitaros muzika. kuriems patinka verslo pokalbius organizuoti kartu su gausiais pietumis skambant švelniai muzikai.3 PAVEIKSLAS Žmones. Kaye ir Kirschner. Teigiamų emocijų poveikis. kurie skaitė ir užkandžiavo.274 II d a l i s . įtikinti buvo lengviau nei tuos. Pranešimas taip pat gali buti efektyvus. kai pirminė nuomonė suformuojama logiškais argumentais. būdami gerai nusiteikę į pasaulį žvelgiame pro rožinius akinius. Informacija būna įtaigesnė. Irvingas Janisas ir jo kolegos (1965. nei eilės neskambant muzikai. Būdami nusiminę daugiau svarstome. Malonūs pojūčiai dažnai sustiprina įtaigumą . Nauji išgyvenimai gali pakeisti emocijomis pagrįstą nuostatą. Šaltinis: Duomenys iš Janis. todėl silpni argumentai neįtikina. jei pateikiant jį sužadinamos neigiamos emocijos. per daug apie ją negalvojant. 1965. Schwarz ir kiti. kad Jeilio universiteto studentus labiau pavykdavo įtikinti. gali prireikti daugiau informacijos. Tačiau taip pat darome skubesnius.). jei ji susijusi su teigiamomis emocijomis. 1993). Fabrigar ir Petty. ir vėliau bus lengviau įtikinti panašaus pobūdžio argumentais (Edwards. 100 Skaitydami neužkandžiavo Skaitydami užkandžiavo Vėžio gydymas Karinės pajėgos Temos Kelionė į Mėnulį Trimačiai kino filmai liau lengviau bus įtikinti apeliuojant į jas. Tie. Tad jei negalite pateikti svarių argumentų. Panašiai Markas Galizio ir Clyde Hendrickas (1972) pastebėjo. Baimės poveikis. Kaip buvo pastebėta 3 skyriuje.3 pav. Braverman. kai stengia- . 1990. kad jūsų pateikta informacija sukels teigiamas emocijas publikai.

Kai baimė susiduria su malonius pojūčius žadinančiais veiksmais. bet ir padeda rasti sprendimą ir pasi- . Baimę sukeliančių pranešimų įtaiga naudojasi ne tik rūkymo antireklama. 1966). Peteris Salovey ir jų kolegos (1995) 40-66 metų amžiaus moterims. 1988) atlikti eksperimentai rodo. dažnai ne elgsena pasikeičia. Daugelis bijančių susirgti AIDS nesusilaiko nuo lytinių santykių ir nenaudoja prezervatyvų. pasitikrinti sėklidžių būklę. ir toliau teberūko. Tik pusė žiūrėjusiųjų teigiamai pateiktą informaciją (pabrėžiančią. stengiantis žmonių neišgąsdinti tiek. žmogus labiau susidomi informacija apie ligą ir apsisaugojimo nuo jos būdus (Das ir kiti. sustiprėja patarimų įtaiga. kad dėl rūkymo anksčiau mirs. kokie baisūs dalykai gali jiems nutikti. dažniau valyti dantis. Kanados vyriausybė tiki. kad mamograma gali išgelbėti gyvybę. Prancūzijos vyriausybė šiuos vaizdus įtraukė į valstybinės televizijos laidas. Jei nepasakoma. pasidaryti krūtų mamogramą. kad Prancūzijos jaunuolių polinkį vairuoti išgėrus mažina baimę sukeliantys vaizdai. pagąsdintų. nepasidariusioms mamogramų. kad juo labiau žmonės išgąsdinami. 2001). Tačiau kokią baimę reikėtų sukelti? Ar užtenka sužadinti tik nedidelę baimę. Ruiter ir kiti. ĮTIKINĖJIMAS 275 masi įtikinti žmones mažiau rūkyti. kad cigarečių gamintojai ant kiekvieno pakelio pateiktų ryškią informaciją apie rūkymo keliamą pavojų (Newman. Sara Banks. Jei sužadinama baimė susirgti. Dėl šios priežasties baimę skatinantys pranešimai būna efektyvesni. Rogers ir Mewborn. pavyzdžiui. kaip išvengti pavojaus. parodė mokomuosius filmus apie mamografiją. vėžiui). 2004). bet ir perspėjimai vengti rizikingo seksualinio elgesio bei vairavimo išgėrus. 2003. pavyzdžiui. 1976). atlikti odos vėžio profilaktinius tyrimus. pastebi Eiliotas Aronsonas (1997). Daugelis rūkalių.7 skyrius. todėl sukelia atmetimo reakciją (Leventhal. Baimės jausmu manipuliuojanti informacija ne visada veiksminga. juo labiau jie reaguoja. o ne paskatinti gerą dalyką. todėl ji reikalauja. o paneigiama baimė. jei ne tik gąsdina dėl galimos grėsmės. Gąsdinantys pranešimai geriau veikia. susirūpinimą sukelianti informacija apie cholesterolio keliamą pavojų gali paskatinti žmones valgyti neriebų ir mažai cholesterolio turintį maistą (Millar ir Millar. 2001). pasiskiepyti nuo stabligės ar atsargiau vairuoti automobilį (Muller ir Johnson. nes leidžia anksti diagnozuoti vėžį) per 12 mėnesių pasidarė tyrimus. jog vaizdžiai rodant rūkaliams. kai reikia užkirsti kelią blogam dalykui (pavyzdžiui. gąsdinanti informacija tampa žlugdanti. Kai Claude Levy-Leboyer (1988) pastebėjo. 1970. 1990). kad jie nebekreiptų dėmesio į pranešimą? O gal juos reikia mirtinai išgąsdinti? Howardo Leventhalio ir jo kolegų (1970) Viskonsino universitete bei Ronaldo Rogerso su kolegomis Alabamos universitete (Robberson ir Rogers. kad neatlikus mamogramos galima netekti gyvybės). Tačiau šitaip pasielgė du trečdaliai žiūrėjusiųjų baimę sukeliančią informaciją (pabrėžiant. Baimę žadinantys pranešimai skatina žmones atlikti įvairius tyrimus. Pavyzdžiui. palaikyti gerą fizinę būklę (Lee ir Aaker.

nuo 1984 iki 1986 metų . naudoti prezervatyvus. 1983.toks. skaitytojams nurodoma sudaryti savo rajono žydų sąrašus (Bytwerk ir Brooks. siekia ne tik išgąsdinti ( „ A I D S žudo"). XX a. Ji kasdien nubėga 5 mylias. Tad gal didesnis nesutarimas galėtų sukelti didesnius pokyčius? Tačiau. kasdien pasivaikščioti. o diskomfortas skatina žmones keisti savo nuomonę (prisiminkite 4 skyriuje aprašytą disonanso efektą). tarkime.tai „nardymas po TV kanalus". Šiuose argumentuose taip pat buvo pateikiami aiškūs bei konkretūs nurodymai. Naciai laikraštyje Der Sttirmer pasakodami nebūtas istorijas apie žydus. Nikolės tėvas sako. kurį sunku paneigti . ar pabandyti jį įtraukti į daugiau pastangų reikalaujančią ritminę gimnastiką arba bėgiojimą? O gal. kad žmonės galėtų jų vengti. VVhite. nepatikimą ir nevertą pasitikėjimo. 2002. buvo ne logiški. o emocingi.gali labiausiai pakeisti nuomonę.teigūsių. vidutinio amžiaus tėvą užkrėsti Judraus ir sveiko" gyvenimo būdu. patikimas šaltinis . Žmonės lengviau priima žinią.276 II d a l i s . itin prieštaraujančią klausančiojo pozicijai. kaip kovoti su „pavojumi": išvardytos žydų parduotuvėlės. tai tikrai šiuo: patikimiausias būdas sudominti skaitytoją ir išlaikyti jo dėmesį yra aiškumas. S O C I A L I N Ė Į T A K A „Jei studijavusieji rašymo mėną ir sutaria kuriuo nors klausimu. skaitytojai buvo skatinami pranešti pavardes vokiečių. The E/ements of Style. socialiniai psichologai gali įrodinėti ir viena. Tad didesnis nesutarimas gali sukelti mažesnius pokyčius. Nesutinkantys su žinių laidos išvadomis klausytojai jų vedėją vertina kaip šališką. Maddux ir Rogers. (Fineberg. jog aš pakvaišau." VViliam Strunk ir E. Vaizdingoje propagandoje dažnai eksploatuojama baimė. jei paprašyčiau imtis sudėtingesnių pratimų. Streicherio argumentai. Reklama. kuri jiems daugiau ar mažiau atrodo priimtina (Liberman ir Chaiken. 1980). laikytis monogaminių santykių. 1993). 1988). ir kita. Prieštaringumas Įsivaizduokite štai tokią sceną: Nikolė atvyksta namo pavasario atostogų ir tikisi savo stambaus sudėjimo. kaip ir didžioji nacistinės propagandos dalis. Apklausus 5000 homoseksualių vyrų paaiškėjo. tėtis leistųsi į kompromisą ir nors kažkiek mankštintųsi? Tačiau kita vertus jis gali pamanyti. Nikolė svarsto: „Kaip išjudinti tėtį? Ar prikalbinti jį pamėginti nuosaikiai mankštintis. Nesutikimas sukelia diskomfortą. Ruiter ir kiti. kad susilaiko nuo lytinių santykių arba yra monogamiški. kurie tariamai valgo žiurkių mėsą. Eiliotas Aronsonas. sukėlė baimę šimtams tūkstančių žmonių. kad remiant poziciją. 1979 („Stiliaus elementai") justi galinčiu jį įgyvendinti (Devos-Comby ir Salovey. tikslumas ir konkretumas." Kaip ir Nikolė. B. . Judith Turner ir Merrill Carlsmith (1963) teigė. kita vertus. Kai T. kad AIDS piko laikotarpiu . padaugėjo nuo 14 iki 39 proc. 2001). prievartauja ne žydes moteris ir apgaulės būdu išvilioja asmenines santaupas. atkreipianti dėmesį į su lytiniais santykiais susijusią riziką. nemalonia informacija žmonės gali nepatikėti. ir nieko nedaryti. Zanna. 1992. devintajame dešimtmetyje AIDS baimė daugelį vyrų privertė saugotis. kurie lankosi žydų parduotuvėse ir naudojasi žydų specialistų paslaugomis. kad jo mankšta . bet ir pateikti apsisaugojimo strategiją: susilaikyti nuo lytinių santykių.

Jei ne. ĮTIKINĖJIMAS 277 7. Eliotas išgirdavo kitiems nepatinkantį eilėraštį. ar ši tema aktuali Nikolės tėvui. Šaltinis: Aronson. jei tėvas būtų ryžtingai nusiteikęs nesimankštinti. Petty ir Cacioppo. Jei Nikolės tėvas dar negalvojo apie mankštinimąsi arba jam tai nerūpi.veikite: propaguokite kitokį požiūrį. kai jis tik santūriai pagirdavo kūrinį. prieštaravimas ir patikimumas veikia vienas kitą: priešingos informacijos poveikio stiprumas priklauso nuo kalbėtojo patikimumo. Tad atsakymas į Nikolės klausimą: „Ar man vertėtų ginti kraštutinę poziciją?" būtų toks: „Viskas priklauso nuo aplinkybių". Tačiau kai Misisipės valstijos pedagoginio instituto studentė Agnės Stearns vertino nepatinkantį eilėraštį. Rhine ir Severance. o jūsų auditorijai siūlomas klausimas mažai terūpi . Labai įsigilinusieji į kurį nors dalyką būna linkę sutikti tik iš dalies. Tik labai patikimas informacijos šaltinis gali veiksmingai įrodyti kraštutinę poziciją. Mažas Vidutinis Prieštaringumas Didelis S. ypač jei šis teiginys visiškai priešingas tam. ji gali bandyti įpiršti visą sveikatingumo programą. Vienpusiai versus dvipusiai argumentai Besistengiantieji įtikinti susiduria su dar vienu praktiniu klausimu: ką daryti su oponento argumentais. paragindami rinkti aliuminio skardines antriniam perdirbimui. kaip parodyta 7. su kuriuo jie iš dalies jau sutiko (Pallak ir kiti. 1963. Carol Werner ir jos kolegos (2002) pademonstravo nuginkluojančią paprastų dvipusių teiginių galią. jos liaupsės nebuvo nė kiek įtaigesnės nei santūrus pagyrimas. 1972. 1970). Tad jei esate patikimas autoritetas. 1979. jei pripažįstami oponentų argumentai. Antra vertus. auditorijoje galima sukelti sąmyšį ir susilpninti savo poziciją. Santūriai prieštaraujantis teiginys jiems gali pasirodyti kvailai radikalus. ji būtų išmintingesnė apsiribodama nuosaikesniu siūlymu. Sutikus su jais. Ar Nikolė ją dievinančiam tėvui yra išskirtinis autoritetas? Jei taip. Nikolė galbūt gali būti kategoriškesnė nei tuo atveju.7 skyrius. Atsakymas taip pat priklauso nuo to.4 paveiksle.4 PAVEIKSLAS Prieštaringumas sąveikauja su informacijos šaltinio patikimumu. Tumer ir Carlsmith. informacija gali atrodyti teisingesnė ir labiau nuginkluojanti. Jutos universiteto auditorijų korpuse prie šiukšlių dėžių buvo išklijuoti tokie užrašai: „Prašau nemesti aliuminio skardinių!!!!! Mes- . Tad. žmonės labiau juo patikėdavo nei tada.

Taigi jei jūsų auditorijai bus pateiktas priešingas požiūris." Kai paskutiniame. kad lengviau kovoti ne su dviem.278 II d a l i s . JAV armija nenorėjo. Vienpusis Pranešimas Dvipusis „Oponentai įsivaizduoja. Pesimistui veiksmingesnis yra nei- . . kad esama ir kitokių argumentų. Šaltinis: Howland. o pranešėją laikyti neobjektyviu.80 procentų skardinių (dvigubai daugiau nei iki skelbimų pasirodymo ir daugiau. Ši sąveika . dvipusis informacijos pateikimas būna įtaigesnis ir jo poveikis išlieka ilgiau (Jonės ir Brehm. Lumsdaine ir Janis. 1993).tipiškas įtikinėjimo tyrimų pavyzdys. kad jei žmonės yra (arba bus) supažindinami su priešingais argumentais. Tad politikas. Kreipimasis. Vienpusis kreipimasis buvo paveikiausias tiems. 1953). informacijos efektyvumas priklausė nuo klausytojo. reaguodamas į opozicijos teiginius. pavyzdžiui. Amerikos karių skeptišką požiūrį į teiginį apie Japonijos galią labiau pakeitė dvipusė komunikacija. pateikite jai dvipusius argumentus. Lumsdaine ir Sheffield. įtaigiai parašytame skelbime buvo pateiktas pagrindinis kontrargumentas ir į jį reaguota . Tikriausiai vienpusis pranešimas informuotą auditoriją skatina ieškoti kontrargumentų. buvo veiksmingesnis tarp tų. Eksperimentai taip pat parodė. Tad jau minėtas socialinės psichologijos ekspertas Carlas Hovlandas su bendradarbiais (1949) Armijos informacijos bei švietimo skyriuje parengė dvi radijo laidas. Kita laida buvo dvipusė: joje buvo paminėti priešingi argumentai ir į j u o s atsakyta. o su vienu priešu. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 7. kuriose buvo įrodinėjama. kurie su šiuo teiginiu nesutiko. 1949. esantį pirmame aukšte šalia įėjimo. bet labai svarbu!!!".5 paveiksle. kad karas Ramiajame vandenyne tęsis dar bent dvejus metus.5 PAVEIKSLAS Pradinės nuomonės sąveika su vienpusiu versus dvipusiu argumentais Vokietijai pralaimėjus Antrajame pasauliniame kare. nei pakabinus bet kurį kitą skelbimą) buvo sumesta į specialų konteinerį. Optimistą labiausiai veikia teigiantis įtikinėjimas („Pagal naująjį planą mokestis už mokslą sumažėja mainais už darbą universitete"). jog mus sutriuškina pakartodami savo nuomonę ir nekreipdami jokio dėmesio į mūsiškę. jei gynėjas anksčiau nei kaltintojas pateikia patirtos žalos įrodymus (Williams ir kiti. jog kova su Japonija bus lengvesnė. Antrajame pasauliniame kare nugalėjus Vokietiją. kuris pripažino priešingus argumentus. Imitaciniuose teismo procesuose gynybos pozicija tampa patikimesnė. Viena iš šių laidų buvo vienpusė: joje nebuvo pripažįstama. kad kariai atsipalaiduotų ir galvotų. pasielgtų išmintingai. kalbėdamas išprususiai auditorijai." Goethe. kurie šiam teiginiui jau buvo pritarę. Maxims and Reflections („Maksimos ir refleksijos") kite jas į konteinerį.„Galbūt tai nepatogu. 1970. Iš karto šiam teiginiui pritariančių karių įsitikinimą sustiprino vienpusis pranešimas. Kaip parodyta 7.

McAndrew. kitaip jiems teks mokėti už mokslą") (Geers ir kiti. Pavyzdžiui. kad jūsų konsultuojamas politikas gali pasirinkti. pirmumo efektą: pirmoji pateikta informacija būna įtaigiausia. Be to. Keistai pirmumo efektas pasireiškia rinkimuose: kandidatui. kas išgirstama pirmiausia. o gynybos . Mintyse perkratote viską. ką kažkada buvote perskaitęs. sekasi labiau (Moore.7 skyrius. užsispyręs. sukeldama pirmumo efektą. kas išgirstama vėliausiai. ir ki- pirmumo efektas (primacy effect) Jei visos kitos sąlygos vienodos. Tie. Galbūt norėtųsi. nei tie. daugumos kintamųjų. 1975. 1981). • Džonas yra pavydus. impulsyvus. o kitose sumažina. impulsyvus. paprastai didžiausias dėmesys skiriamas tam. Ar būtų geriau kalbėti pirmam? Žmonių išankstinė nuomonė veikia jų interpretacijas. užsispyręs ir pavydus. atrodo gabesni nei tie. Tie. jog konsultuojate garsų politiką. kurio pavardė pirmoji sąraše. kritiškas.vienose situacijose jie sustiprina įtaigumą. Tad gal iš tiesų geriausia kalbėti paskutiniam? Pirmoji jūsų argumentų grupė atspindi labiausiai įprastą dalyką. darbštus. Kitas pavyzdys: Normanas Milleris ir Donaldas Campbellas (1959) Šiaurės Vakarų universiteto studentams pateikė tikros civilinės bylos sutrumpintą stenogramą. kurių metu žmonėms pavyksta atspėti 50 procentų atsakymų. ĮTIKINĖJIMAS 279 giantis įtikinėjimas („Visi iš kitos valstijos atvykę studentai privalės atidirbti universitete. darbštus ir protingas. ar antras." Ir studentai. nes žino. . 2003). kurios užtikrins. kuris turi dalyvauti debatuose su kitu garsiu politiku dėl dvikalbio mokymo įteisinimo. Langer ir Roth. Visi laukia jūsų patarimo. prisimenama geriausiai. kad įtikinimo kintamųjų poveikis būtų paprastas. Pirmumas versus naujumas Įsivaizduokite. tai ir mūsų principai privalo būti sudėtingi.) Deja. kad klausydami ir analizuodami antrojo prelegento kalbą žmonės darysis palankesni pirmojo kalbėtojo atžvilgiu. 2004). kad studijavote socialinę psichologiją. ar įžvelgiate skirtumą tarp šių dviejų apibūdinimų? t Džonas yra protingas. (Tada būtų lengviau studijuoti šį skyrių. 1968. kritiškas. pastebi Richardas Petty ir Duane Wegeneris (1998). „poveikis būna sudėtingas . Studentai perskaitė ir vienos. jei susiformavusį įsitikinimą sugriauti sunku. kurie atspėja eksperimento pradžioje. Solomonas Aschas (1946) šiuos sakinius pateikė studentams Niujorke. ir mokslininkai ieško paprasčiausių principų.į kitą. Be to. tai. išdėstytus nuo protingas iki pavydus. kurie sėkmingai spėja po nesėkmingų bandymų pradžioje (Jonės ir kiti. Pirmieji įspūdžiai yra svarbūs. tada pasisakant pirmam galima pateikti idėjas. Antra vertus. ar kalbės pirmas. Pirmesnė informacija turėjo įtakos vėlesnės informacijos interpretavimui. kurie skaitė epitetus. Panašus efektas pastebimas eksperimentuose. Tačiau jei tikrovė yra sudėtinga. Metant monetą paaiškėja. Jie suskirstė ieškovo liudijimą bei įrodymus į vieną grupę. pradžioje pateikta informacija paprastai daro didžiausią poveikį. asmenį įvertino palankiau. Likus trims savaitėms iki rinkimų abu politikai atvyksta pasirodyti per vakaro žinių laidą ir paskelbti iš anksto paruoštą pareiškimą. kurie skaitė išvardytus atvirkščia tvarka.

jei pirmasis teiginys skatina mąstyti (Haugtvedt ir Wegener. Bendraujama įvairiai: akis į akį. per televiziją ar radiją. kol neateina kitas ir neatlieka kryžminės apklausos".280 II d a l i s . Nepaisant to.). kurie kalba viešai kaip dėstytojai arba oratoriai. Kaip priverčiame vairuotojus sumažinti greitį ir nenuleisti akių nuo kelio? Pastatome ženklus su užrašais: „Vairuok atsargiai". kad pastarosios dienos įvykiai gali užgožti reikšmingus ankstesnius. Užmiršimas sukuria naujumo efektą.6 pav. naudojantis reklama. Kai po savaitės jie sugrįžo pareikšti savo nuomonę. Paklauskite universiteto studentų. 1994). Rezultatai buvo priešingi ankstesniems . pranašesnis tampa antrasis teiginys (naujumo efektas). Aktyvi patirtis ar pasyvus priėmimas? Ar žodiniai raginimai įtaigesni? Nebūtinai.6 PAVEIKSLAS Pirmumo efektas versus naujumo efektas Kai du įtaigūs teiginiai seka vienas po kito ir auditorija į juos reaguoja praėjus tam tikram laikui. Naujumo efektas retesnis nei pirmumo. 1) kai abu teiginius skiria nemažas laiko tarpas ir 2) kai auditorija sutinka tuojau pat po antrojo teiginio. rašytiniais dokumentais. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 7. 7. kasdienė psichologija akcentuoja parašyto žodžio galią.pasireiškė naujumo efektas. reikia bendrauti. paprastai pasireiškia pirmumo efektas (žr. Kaip skatiname studentus nešiukšlinti universiteto teritorijoje? Studentų miestelio skelbimų lentoje ir prie laiškų dėžučių iškabiname skelbimus. dauguma palaikė tą požiūrį. atrodo teisus tol. kurį perskaitė pirmiausia. kuris jų studijų . kad kyla pagunda pervertinti jų galią. Po savaitės mokslininkai davė perskaityti kitus parodymus ir iškart pareikšti savo nuomonę. Iš savo patirties (ir iš atminties eksperimentų) žinome. Kai du teiginius skiria laiko tarpas ir auditorija reaguoja netrukus po antrojo teiginio. taip įsimyli savo pačių žodžius. ką sako patarlė: „Tas. tos grupės liudijimus bei įrodymus. Tai ypač būdinga. O kaip dėl priešingos galimybės? Ar mūsų gebėjimas geriau prisiminti naujesnę informaciją nesukelia naujumo efekto? Visi esame patyrę tai. kuris pirmasis atskleidžia savo argumentus. Tie iš mūsų. Kaip mes stengiamės sukviesti žmones į renginį universitete? Iškabiname skelbimus. Kad tuo įsitikintų. pirmasis teiginys [gyja pranašumą (pirmumo efektas). Prognozuojamas pirmumo efektas: Reakcija Sutinkama su 1-u teiginiu Prognozuojamas naujumo efektas: (laikas) 2-as teiginys Reakcija Sutinkama su 2-u teiginiu naujumo efektas (recency effect) Kartais vėliausiai pateikta informacija turi didžiausią poveikį. Tikriausiai prisimiršo didžioji dalis prieš savaitę skaitytų argumentų. Kai po dviejų paeiliui išgirstų teiginių seka laiko tarpas. Tad ką dabar galėtumėte patarti debatuose dalyvaujančiam politikui? Kaip sakoma? Komunikavimo kanalas Norint įtikinėti. raginančius nešiukšlinti. Milleris ir Campbellas kitai studentų grupei davė perskaityti tik vienos grupės parodymus.

Likus dienai iki kampanijos pradžios socialinės psichologijos ekspertas Raymondas Paloutzianas (1979) šalia šiukšlių dėžės. Tačiau kišenės gali jį pajusti.1 lentelėje. Dar nuostabiau. pamatome. tačiau tik kitų žmonių. kad ir kaip būtų liūdna. sakė negirdėję nieko. Kalifornijos valstijos Skripso koledže per savaitę trukusią kampaniją prieš šiukšlinimą studentai buvo raginami „išsaugoti Skripso studentų miestelį gražų". 1980. Kaip pamatysime 11 skyriuje. Kai likusiųjų 90 proc. Jei nekreipsime dėmesio į tai. Per antrąjį pokalbį paklausti. įtaigus pranešėjas privalo pateikti informaciją taip. įsivaizduojame perskaitę. Ar. . kaip greitai šios skirtingos aspirino tabletės tirpsta burnoje. numetė keletą šiukšlių. Kai apie tai susimąstome. įtikinanti. žiniasklaida gali turtingam politikui padėti „nusipirkti" rinkimus? Paprastai per pirmą prezidento rinkimų turą išleidusieji daugiausiai pinigų surenka daugiausiai balsų (Grush. 2005). Thomas Crawfordas (1974) ir jo bendradarbiai atliko eksperimentą su 12 bažnyčią lankančių tikinčiųjų. kad pamokslininkui tenka įveikti daug kliūčių. ar jų dvasininkas yra „kalbėjęs apie prietarus arba diskriminavimą per pastarąsias porą savaičių". smerkiančio rasinį fanatizmą ir neteisingumą. Vaistinėje prekiaujama dviejų rūšių aspirinu. To- Daugybės apklausų dalyviai sutinka. Reklamuojamas aspirinas milijonams žmonių parduodamas trigubai brangiau nei nereklamuojamas. 1995). kad žiniasklaida veikia nuostatas. prisimins puikias paskaitas. paprasčiausia neįprastų dirgiklių ekspozicija gimdo simpatiją. iš kurių viena rūšis labai reklamuojama.org. Ar dabar praeiviai puolė vykdyti raginimus? Tik 2 iš 180 praeivių pakėlė šiukšles. Kaip buvo parodyta 7. kad paprasčiausias kartojimas gali priversti patikėti teiginiu. apklaustųjų spontaniškai prisiminė pamokslą. gal jie ką nors skaitė ar girdėjo apie rasinius prietarus ir diskriminaciją.7 skyrius. Po to jis pasitraukė į šalį ir stebėjo 180 praeivių elgesį. kad abi rūšys visiškai vienodos. įsimintina bei patraukli. Niekas nepakėlė nė vienos šiukšlės. bet kad informacija būtų suprantama. stovinčios ant šaligatvio. bet kuris vaistininkas jums patvirtins. tik 10 proc. Tačiau pasyviai pateikta informacija ne visada būna bergždžia. o ne jų pačių (Duck ir kiti. Ar lengva žmones įtikinti? Panagrinėkime du gerais ketinimais grindžiamus atvejus. kurias mes. Aspirinas yra aspirinas. kad ne tik prikaustytų dėmesį. Reklama nežinomą kandidatą paverčia žinomu. t. Skrajutės su šiais raginimais kiekvieną rytą buvo dedamos į studentų laiškų dėžutes ir kabinamos visose gerai matomose studentų miestelio skelbimų lentose. ĮTIKINĖJIMAS 281 aspektas buvo vertingiausias arba ką jie prisimena iš pirmo kurso. buvo tiesiai paklausta. kuriuo vaikšto daug žmonių. turėdama tokią galią. Išvada: pamokslai nepadarė jokio poveikio rasinėms nuostatoms. dėstytojai. ir tik nedaugelis. Paskutinę kampanijos dieną jis vėl testavo 180 praeivių. „išsivalyti šiukšles" ir t. Eksperimentuotojai apsilankydavo pas juos prieš ir po pamokslo. Mūsų organizmas negali pajusti jokio skirtumo. opensecrets. daugiau nei 30 proc. Rūpestingai apgalvotame kreipimesi privalo būti atsižvelgta į visus šiuos įtikinėjimo elementus. o kita nereklamuojama.

kai buvo pirmą kartą perskaityti ir įvertinti. Kiti veiksniai.„Haris Poteris ir išminties akmuo" . jei jos kyla iš mūsų pačių patirties. pavyzdžiui. K.tiražas buvo tik 500 egzempliorių). Šie principai aiškiai matomi daugelyje tyrimų. tačiau. padeda kategoriškai atsisakyti lytinių santykių ir skatina naudoti apsaugos priemones (Albarracin ir kiti. kol vaikai vienas per kitą jos neišpopuliarino. ritmas. primena Sizifo darbą. rimavimas). patirtimi paremtos nuostatos būna tikresnės. pavyzdžiui. rašydama knygas vaikams?" J. apie rasizmą. Uždavinys nėra neįmanomas. taip pat padidina sklandumą bei įtikimumą. Mokslininkas Halas Arkesas (1990) šiuos faktus laiko „gąsdinančiais". besirimuoj antys žodžiai ar sakinio ritmika. Teiginio kartojimas daro jį sklandesnį . kad teiginys buvo pripažintas neteisingu. Dar daugiau. mažiau baiminasi puolimo. Jei pasyviai pateikta informacija kartais būna paveiki. 2004). tuo silpnesnis įtikinėjimas. vien atpažinę jį gali palaikyti įtikinamu. „įdiegiamus" pardavimus (Walker. 2005). kad jį įvykdytum. lemia ir patikimumą. Lengva parodyti reklamos galią tokiais nereikšmingais klausimais. aktyvi patirtis taip pat sustiprina nuostatas. Politikos manipuliatoriai gerai žino. Kadangi žmonės jau bus užmiršę. pabrėžiame idėją to. o kartais ne. Kai ką nors darome. kad mus labiau veikia ne žiniasklaida. Nebuvo tikimasi. nepakanka vieno stumtelėjimo. Įtikinėjimas aktualesnėmis temomis. ar galime iš anksto apibrėžti temas. įterpus jį tarp kitų teisingų ir klaidingų teiginių ir pateikus pagyvenusiems žmonėms. o asmeniniai kontaktai. kuriose įtikinėjimas bus sėkmingas? Čia galioja paprasta taisyklė: kuo svarbesnis klausimas. Kaip matėme 4 skyriuje „Elgesys ir nuostatos". ką padarėme. kad įtikimas melas gali išstumti pagrįstas tiesas. Pavyzdžiui. Kas lemia sklandumą (žinomumas. kaip „gyvsidabrio lydimosi temperatūra aukštesnė nei vario". ypač jei jaučiame atsakomybę. kuri suteikia žmonėms ne tik informacijos. Net pakartojus. Palyginti su pasyviai suformuotomis nuostatomis. Šiuolaikinės pardavimo strategijos siekia įtvirtinti asmeninės informacijos „iš lūpų į lūpas" galią per „virusinę rinkodarą". kad „Hario Poterio" serija bus tokia populiari (pirmosios knygos . veiksmingiausia ŽIV profilaktikos priemonė yra ta. S O C I A L I N Ė Į T A K A kie trivialūs teiginiai. tačiau atrodo teisingesnis. Kartojamos klišės gali užgožti sudėtingą realybę. „gandų kūrimą". . kad reklaminis teiginys („Ryklio kremzlės gydo artritą") yra neteisingas. 2000). Asmeninė versus žiniasklaidos įtaka „Ar suvokiate. kaip aspirinas. ką ir „skubant priveliama klaidų". vėliau jis gali būti klaidingai prisimintas kaip teisingas (Skurnik ir kiti. stabilesnės. kad niekada nesulauksite sėkmės. Teiginys „skubos darbą velnias neša" iš esmės reiškia tą patį. laikomi teisingesniais praėjus savaitei po to.jis vis lengviau ištariamas. Rowlings agentas prieš pasirodant knygai „Haris Poteris ir išminties akmuo" Įtikinėjimo tyrimai rodo. pavyzdžiui. labiausiai nuostatos sutvirtėja ir veikia elgesį.282 II d a l i s . bet ir formuoja elgesį. taigi tampa ir įtikinamesnis (MeGlone ir Tofighbakhsh. tose vietose. 2005). kuriose tvyro rasinė įtampa.

1980. Jie gyventojus. buvo asmeniškai kontaktuojama su dviem trečdaliais žmonių. ĮTIKINĖJIMAS 283 Du klasikiniai eksperimentai iliustruoja asmeninės įtakos galią. Treisio miesto gyventojai negavo jokios papildomos informacijos. Kad palygintų santykinį privataus asmens ir žiniasklaidos poveikį. taip pat gyventojams buvo siunčiami laiškai. 19 proc.7 skyrius. Samuelis Eldersveldas ir Richardas Dodge (1954) Mičigano valstijos Ann Arboro mieste tyrė politinio turinio įtikinėjimą. radijas ir spauda. vykdomos per žiniasklaidą.7 pav. 1980. Maccoby. kuri matė bei girdėjo informaciją tik per žiniasklaidos priemones. Šaltinis: Maccoby. Kaip parodyta 7. nusprendusius nebalsuoti už miesto statuto pakeitimus.. „už" balsavo 45 proc. jie prieš pradėdami projektą ir kiekvienų trejus metus trukusio projekto metų pabaigoje apklausdavo ir mediciniškai ištirdavo 1200 žmonių. Grupėje. 7. kuri buvo skelbiama žiniasklaidoje. Grupėje. dvejų ir trejų švietimo sveikatingumo klausimais metų. pas kuriuos apsilankė agitatoriai. suskirstė į tris grupes. išskyrus tą. be kampanijos. Kito eksperimento metu Johno Farąuharo ir Nathano Maccoby (1977. Maccoby ir Alexander.7 PAVEIKSLAS Širdies kraujagyslių ligų rizikos pokytis nuo pradinio taško (0) po vienerių. Taikydami elgsenos kaitos principus. Trečiai grupei priklausantys asmenys. Vatsonvilis (žiniasklaida ir tiesioginis bendravimas) Tyrimo metai . Vatsonvilyje. pakeitė savo nuomonę ir balsavo už pakeitimus. po vienerių. kurie dėl savo kraujospūdžio. kuriais siekta supažindinti žmones su širdies kraujagyslių susirgimų rizika bei priemonėmis ją sumažinti. kuriai keturis kartus buvo atsiųsta informacija. mokslininkai padėjo jiems suformuluoti konkrečius tikslus ir sustiprino jų sėkmės jausmą. Gilrojaus mieste dvejus metus buvo pasitelkta televizija. 1980) vadovaujama mokslinė grupė siekė sumažinti vidutinio amžiaus žmonių širdies ligų skaičių trijuose mažuose Kalifornijos valstijos miestuose. svorio ir amžiaus pateko į didelės rizikos grupę. dvejų ir trejų metų kontrolinio Treisio miesto didelės rizikos grupės gyventojams rizika išliko beveik tokia pat. už statuto pakeitimus balsavo 75 proc. skatinanti pritarti statuto pakeitimams.

Šie vaikai maldauja arba reikalauja. juo įtaigesnė joje skelbiama informacija. jog geriausiai suprantama ir įsimenama rašytinė informacija.284 II d a l i s . savo ruožtu. kurie auga nežiūrėdami televizoriaus. su kuriais buvo bendraujama asmeniškai ir kuriems buvo pateikiama informacija per žiniasklaidą. antrasis . kad būtų leista žiūrėti jų draugų mėgstamas televizijos programas. gydytojas. Didelėse grupėse būtent šiuos nuomonės lyderius ir naujos krypties kūrėjus . Gilrojaus miesto. Tad Shelly Chaiken ir Alice Eagly (1976) dviejų etapų komunikacija (two-step flow of communication) Procesas. didelės rizikos grupės gyventojai pakeitė savo įpročius ir šiek tiek sumažino riziką. Sulygindami visą žiniasklaidą nuo reklaminių lapelių iki televizijos. privalo iš kažkur semtis idėjų. Tie. mokytojas.nuo pastarųjų link eilinių žmonių. garso įrašas ir rašytinė informacija. Žiniasklaidos rūšių palyginimas. pastarosios nederėtų menkinti. kad iš savo draugų bei kitų studentų jie sužinojo daugiau nei iš knygų ar profesorių. vis tiek neišvengia televizijos poveikio. kurie daug žinių pasisemia iš spausdinto teksto.1 pav. kurio metu žiniasklaidos [taka dažnai pasireiškia per nuomonę formuojančius žmones. suvokiamas kaip dalyko ekspertas. Labiausiai pasikeitė tie Vatsonvilio gyventojai. kad žiniasklaidos įtaka subtiliai įsismelkia į kultūrą.„įtakinguosius" . kad juo žiniasklaida yra arčiau gyvenimo.vienas pirmųjų įtikinėjimo proceso etapų (prisiminkime 7. . netiesioginis poveikis gali būti didelis. Ta saujelė vaikų. Dviejų etapų komunikacijos modelis primena. Edukologai patvirtino studentų intuityvią išvadą: asmeniniai santykiai ne paskaitų metu daro didelį poveikį studentų brandai (Astin. kuriuos turi jų draugai. dauguma aukštųjų mokyklų studentų teigia. tačiau jie negali „išjungti" televizijos įtakos. Supratimas . kuris sugeba rinkti informaciją ir skleisti ją tarp draugų ir šeimoje. Tai štai kokia įtaigumo seka: žodinė (akis į akį). Tėvai gali uždrausti žiūrėti televizorių. Kad dar labiau supainiotume reikalus. mokslininkas . Įvairių žiniasklaidos rūšių lyginamieji tyrimai atskleidė.asmuo. Jie prašo tėvų nupirkti su televizija susijusius žaislus. Elihu Katzas (1957) pastebėjo. Jei noriu įvertinti kompiuterinę įrangą. Wilson ir kiti. daro įtaką kitiems. 1972. kad žiniasklaidos poveikis dažnai reiškiasi dviem komunikacijos etapais: pirmas etapas vyksta kryptimi žiniasklaida-nuomonę formuojantys asmenys. 1975). jie mokykloje dalyvauja televizijos programas imituojančiuose žaidimuose. vaizdo įrašas. Juo gali būti pokalbių laidos vedėjas ir redakcinės skilties kūrėjas. Ar patys esate patyrę asmeninę įtaką? Žvelgiant retrospektyviai. kurie. 2003). Žiniasklaidos įtaka: du etapai. per daug viską supaprastiname. pridursime. Nors asmens įtaka dažniausiai būna didesnė nei žiniasklaidos.).labiausiai trokšta patraukti į savo pusę vadybininkai ir politikai (Keller ir Berry. kreipiuosi į savo sūnus. ir šis šaltinis dažnai būna žiniasklaida. S O C I A L I N Ė ĮTAKA kaip ir anksčiau. kuris buvo užverstas raginimais per žiniasklaidą. Jei šie vaikai negyvena kaip atsiskyrėliai. Net jei žiniasklaida daro nežymų tiesioginį poveikį žmonių nuostatoms. kurie asmeniškai daro įtaką mūsų nuomonei.kiekvienas žmogus. Nuomonės lyderis .

kad vyresnių žmonių nuostatos keičiasi mažiau nei jaunesnių.) etapą. įrodinėjo. Kaip pastebi Davidas Searsas (1979. pagal žmonių savybes ne visada galima prognozuoti jų reakciją į socialinę įtaką. vyresnio amžiaus žmonės tampa konservatyvesni). Faktai dažniausiai patvirtina pastarąjį aiškinimą. Kokio jie amžiaus? Priklausomai nuo amžiaus žmonės turi vienokias ar kitokias socialines bei politines nuostatas. išlieka nepakitusios. Žemos savivertės žmonės dažnai lėtai mąsto. jeigu ji pateikta raštu.8 PAVEIKSLAS Nesudėtingas pranešimas Lengvo turinio informacija labiausiai [tikina. nes tada ją kiekvienas gali analizuoti jam priimtinu tempu. Televizija kontroliuoja informacijos pateikimo tempą. nukreipdama dėmesį nuo paties pranešimo (Chaiken ir Eagly. kad sudėtinga informacija būna įtikinamiausia. tačiau pasikliauti savo nuomone. Išvada: lengviausia paveikti vidutinės savivertės žmones (Rhodes ir Wood.1 pav. Panagrinėkime dvi pranešimo gavėjų savybes: amžių ir mąstymo ypatybes.įrašyta vaizdo juostoje.7 skyrius. Pirmasis susijęs su amžiaus tarpsniu: kintant amžiui keičiasi ir žmonių nuostatos (pavyzdžiui. 7. Pakartotinės jaunesnių ir vyresnių žmonių apklausos per keletą metų parodė. kadangi šios nuostatos skiriasi nuo tų. bet kliudyti kitam. ĮTIKINĖJIMAS 285 7. tarp kartų atsiranda atotrūkis. Antrasis susijęs su karta: dažniausiai vyresnių žmonių nuostatos. kurias susikuria šiuolaikiniai jauni žmonės. Konkreti savybė gali sustiprinti vieną įtikinėjimo (žr. kai yra [rašyta į vaizdo juostą. kai ji buvo pateikta raštu. neatsižvelgdama į gavėjus. kurias jie susikūrė būdami jauni. . Šio tyrimo rezultatai pateikti 7.: sudėtinga informacija iš tiesų buvo įtaigiausia. 1992). Socialiniai psichologai pateikia du šių skirtumų aiškinimus. todėl juos sunku įtikinti. o nesudėtinga . 1978. Be to. įgarsintą ir įrašytą vaizdo juostoje. 1983). kalbėtojo išvaizdą). Sudėtingas pranešimas Raštu Įgarsintas Vaizdo juostoje Šaltinis: Chaiken ir Eagly. Aukštos savivertės žmonės gali suprasti informaciją. Kam sakoma? Auditorija Kaip matėme 6 skyriuje. Sudėtingi pranešimai įtaigiausi pateikti raštu. Masačiusetso universiteto studentams mokslininkės pateikė paprastą arba sudėtingą informaciją raštu. ji skatina žmones sutelkti dėmesį į šalutinius aspektus (pavyzdžiui. Tad informacijos įtaigumą nulemia jos sudėtingumo ir pateikimo formos atitikmuo.8 pav.

stipriai formuoja asmenybę. kurie įsirėžė atmintyje tų. . amerikiečiai. Vienas profesorius. kilusios iš privilegijuotų. kaip karas Vietname ar kova už piliečių teises XX a. Studentės tapo kur kas liberalesnės nei būdinga jų socialinei aplinkai.įvykius. Paauglystė ir trečiojo gyvenimo dešimtmečio pradžia . žiniasklaidą ir vaidmenis. Kaip nupjauto medžio rievės po daugelio metų atskleidžia buvusių sausrų žymes. ir jų nepakeitė viso gyvenimo patirtis. Todėl galime tikėtis. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 1986). Vietnamo karą. 2001 m. taip ir dabartinės nuostatos gali atspindėti tokius prieš keletą dešimtmečių buvusius įvykius. Kennedy nužudymą XX amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje. Beningtono koledžo absolventės. nes palieka gilų ir ilgalaikį įspūdį. šie įvykiai užgožė judėjimą dėl pilietinių teisių. įgytas paauglystėje ir ankstyvoje jaunystėje. pavyzdžiui. Tačiau dėstytojams pavyko tai padaryti. socialinės psichologijos ekspertas Theodore Newcombas. šešioliktojo gimtadienio sulaukę XX a. mokslininkai „beveik be išimties pastebi kartų. Todėl jauniems žmonėms patartina atidžiai rinktis socialinę aplinką . kosmonautų išsilaipinimą Mėnulyje to paties dešimtmečio pabaigoje ir moterų judėjimą aštuntajame dešimtmetyje . pavadins George W. Per įspūdžių kupiną laikotarpį suformuotos pažiūros išliko. kad šių dienų jaunimas įsimintinais įvykiais. susidūrė su laisvos dvasios aplinka. kurie Didžiąją depresiją ar Antrąjį pasaulinį karą išgyveno būdami 16-24 metų. Dauguma žmonių šiuo gyvenimo laikotarpiu susikuria nuostatų ir vertybių sistemą. Busho rinkiminę kampaniją. kad dėstytojai stengėsi savo studentes paversti „geromis mažomis liberalėmis". 1989). jau įžengusios į aštuntąjį dešimtmetį. vėliau neigė. Tuo metu susiformavusios nuostatos išlieka nepakitusios vidutiniame amžiuje. rugsėjo 11-osios teroristų išpuolį ir karą Irake. Praėjus pusei amžiaus. Analizuodamas Nacionalinio nuomonių tyrimo centro archyvus Jamesas Davisas (2004) sužinojo. Labai įdomus Vermonto valstijos Beningtono koledžo pavyzdys. Be to. iki šiol išlieka liberalesnių politinių pažiūrų. kad. Šie įvykiai formavo paauglių ir jaunuolių protus. santykiu 3:1 balsavo už respublikonų partijos kandidatą (Alwin ir kiti. per 1984 metų prezidento rinkimus balsavo už demokratų partijos kandidatą santykiu 3:1. XX a.grupes. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje-penktojo dešimtmečio pradžioje Beningtono koledžo studentės. o ne amžiaus tarpsnio poveikį". konservatyvių šeimų. Kai Howardas Schumanas ir Jacąueline Scott (1989) paprašė tiriamųjų nurodyti vieną arba du svarbiausius nacionalinės ar pasaulinės reikšmės įvykius per praėjusią pusę amžiaus. 1991). Tiems.svarbūs žmogaus gyvenimo etapai (Krosnick ir Alwin. pakeitusiais istorijos eigą. septintajame dešimtmetyje. Beningtone suformuotos nuostatos išliko. kuriems būtent tų įvykių metu buvo 16-24 metų. dauguma prisiminė savo paauglystės ar savo trisdešimtmečio pradžios įvykius. kuriai toną davė kairuoliškai nusiteikę jauni dėstytojai. Patyrimas. septintajame dešimtmetyje. turinčios aukštąjį išsilavinimą. tuo tarpu kitos bendraamžės.286 II d a l i s . į kurias jie įsilieja.

Štai kodėl reklama. Kas įspėtas.ne informacija. Jonathanas Freedmanas ir Davidas Searsas (1965) pademonstravo. Tad tikriausiai sudarytumėte kontrargumentų. 2003). kad jos paprasčiausiai silpsta. Kiti. Kokiomis aplinkybėmis randasi kontrargumentai? Viena iš jų yra perspėjimas. šis perspėjimas bei pasirengimas tik prisidės prie to. mes ja patikime. kad ketinate nutraukti studijas.. Dėmesio atitraukimas silpnina gebėjimą pateikti priešingus argumentus. Lewis. kuri prasidėjo XX a. kad kažkas pabandys jus įtikinti. Išgyvenę seksualinę revoliuciją. 1970). Keating ir Brock. Penny Visser ir Jono Krosnicko (1998) mokslinių tyrimų rezultatai perša išvadą. „Būti perspėtam ir todėl pasirengusiam. Screwtape Proposes a Toast. 1974. Teismuose advokatai taip pat kartais perspėja prisiekusiuosius. Norvalo Glenno 1980 ir 1981 m.ne viską sugerianti kempinė." C. tas pasiruošęs atremti. atremiančių kiekvieną įmanomą jų argumentą. Tik nedaugeliui iš mūsų kintančios kultūrinės normos nedaro jokio poveikio. dažnai neįsimenama ir neturi jokio poveikio (Bushman. kad perspėjimas neutralizuoja neigiamą poveikį (Dolnik ir kiti. šie vidutinio amžiaus žmonės bėgant metams aiškiai keitėsi. 1981. kokius parodymus ketina pateikti kaltinimas.7 skyrius. Eksperimentuose su tariamais prisiekusiaisiais parodyta. 1965 („Siūlomas tostas") . Šis metodas dažnai taikomas politinėje reklamoje. jei mūsų įsitikinimai teisingi. S. 1973). Osterhouse ir Brock. kai pateikiama nesudėtinga informacija (Harkins ir Petty. kurią ji sukelia žmogaus galvoje. kad šeimos nariai įkalbinės jus tęsti mokslą. Jie perspėjo grupę vienos Kalifornijos valstijos vidurinės mokyklos moksleivių. kad vyresnio amžiaus žmonės savo gyvenimo pabaigoje gali vėl lengviau keisti nuostatas galbūt dėl to. Kartais dėmesio atitraukimas trukdo apdoroti reklaminį skelbimą. labai racionalu. Jei informacija sukelia palankią reakciją. ĮTIKINĖJIMAS 287 Negalima sakyti.. bet reakcija. septintajame ir įsisiūbavo aštuntajame dešimtmečiais. Regimu vaizdu prikaustomas dėmesys. kad mūsų klaida bus nepataisoma. kaip sunku tokiu atveju įtikinti žmones. Mūsų protas . Jei savo šeimai norėtumėte pasakyti. ją pakeitė. Regan ir Cheng. neperspėtieji. kad neanalizuotume žodžių. rodoma per smurtines ar seksualines televizijos programas. sąrašą. 2002). 2005. Apie ką jie mąsto? Svarbiausias pagrindinio kelio į įtikinimą aspektas . Be to.nepatikime. Perspėtieji liko ištikimi savo nuomonei. kad sutrukdytume kontrargumentuoti (Festinger ir Maccoby. Ypač gerai veikia dėmesio atitraukimas. Bushman ir Bonacci. 1964. Žodinį įtikinimą taip pat galima sustiprinti nukreipiant dėmesį į kitus dalykus taip. greičiausiai tikėtumėtės. tačiau jei įsitikinimai klaidingi. kad vyresni žmonės yra nelankstūs. atlikti tyrimai atskleidė. kad į šeštą ar septintą dešimtmetį įkopusių žmonių seksualinės ar rasinės pažiūros tapo liberalesnės nei jiems būnant trisdešimties ar keturiasdešimties. Jei skatina ieškoti kontrargumentų . kad šie netrukus išgirs pašnekesį tema „Kodėl paaugliams nereikėtų leisti vairuoti automobilio".

dalykas išmokstamas geriau. kaip apdoroti informaciją. Visa tai skatina įsisavinti informaciją pagrindiniu būdu. leidžiant kiekvienam iš trijų oratorių pateikti po vieną argumentą. Ši paprasta teorija . kurioje kandidatų galimybės buvo labai panašios. Harkins ir Petty. reaguoja į tokius šalutinius signalus kaip kalbėtojo patrauklumas ir jauki aplinka. kad visiems šiems metodams galiojo viena bendra taisyklė: skatinant mąstymą. kol protas analizuoja argumentus ir formuluoja atsakymus. Kai galvojama apie dėstomą medžiagą ir argumentus. Jie pateikia retorinius klausimus. o ne vienam visus tris argumentus). O šalutinis kelias panašus į miestą lenkiantį greitkelį. intriguojančius pavyzdžius ir kelia sudėtingas problemas. Jo apibendrinantis pareiškimas per kandidatų į prezidentus debatus prasidėjo dviem įtikinamais retoriniais klausimais.kad labai svarbu. Efektyviems kalbėtojams rūpi ne tik jų įvaizdis ir pateikiama informacija. • • pranešimo pakartojimas. kuriose mažiau skatinama aktyviai dalyvauti. Prisiminkime du įtikinimo būdus: pagrindinį . dienomis Ronaldas Reaganas veiksmingai vartojo retorinius klausimus. bet ir galima klausytojų reakcija. ir šalutinį . kas skatina mąstymą: • • • retoriniai klausimai.paremtą euristika. kuriuo zvimbdami pasiekiame tikslą. • patogi kūno padėtis priimant informaciją. Analitiškai mąstantys ir didelį pažinimo poreikį turintys žmonės mėgsta viską atidžiai apgalvoti. 1987. kurių daugumą patvirtino Petty. svariai pateikta informacija yra dar įtaigesnė.sisteminant ir mąstant. 1996)." Nesuinteresuota auditorija remiasi šalutiniais signalais. Tie. Kaip ir keliaujant per miestą: pagrindiniame kelyje tai pajudama iš vietos. . o silpnai pateikta tampa (dėl kontrargumentavimo) dar mažiau įtikinanti. kuriuos jis dažnai kartojo paskutinę rinkiminės kampanijos savaitę: „Ar dabar gyvenate geriau nei prieš ketverius metus? Ar dabar lengviau parduotuvėse nusipirkti tai. skatinimas pajusti atsakomybę už informacijos įvertinimą arba jos perdavimą. Ši teorija kelia ir kai kuriuos praktinius klausimus. Leippe ir Elkin. 1987. Geriausi dėstytojai stengiasi priversti studentus aktyviai mąstyti. dėmesio sutelkimas. Per paskaitas. kelių oratorių dalyvavimas (pavyzdžiui. paskatino daryti įvairias prognozes. 1987). J[ galima [vertinti pagal pritarimą tokiems teiginiams. Tyrėjai taip pat nustatė. kaip „abstraktaus mąstymo sąvoka man yra patraukli". tai vėl sustojama.288 II d a l i s . kaip „aš galvoju tiek. galima patiems rinktis. Paskutiniosiomis 1980 metų prezidento rinkimų kampanijos. Daugybė eksperimentų padėjo nustatyti. Cacioppo ir kiti (Axsom ir kiti. siekdamas palankiai nuteikti rinkėjus. kiek privaloma. S O C I A L I N Ė ĮTAKA pažinimo poreikis (need for cognition) Motyvacija mąstyti ir analizuoti. ir nepritarimą tokiems teiginiams. kurie „taupo" savo protinius išteklius ir nepasižymi dideliu pažinimo poreikiu. kokios mintys kyla reaguojant Į gautą informaciją. jie teikia pirmenybę pagrindiniam būdui (Cacioppo ir kiti. ko norite.

sekantį paskui HalioBopo kometą.informacijos pateikimo būdas. iš dalies dėl to. priklauso nuo pranešėjo patikimumo. kad vėliau ji svarstys priešingus teiginius. Jie suvalgė pudingo arba obuolių padažo su fenobarbitaliu ir užgėrė šį „patiekalą" degtine. greitai. t Kiek informacija gali skirtis nuo auditorijos nuomonės. Tačiau kai informacija sudėtinga. Gąsdinanti informacija taip pat gali būti veiksminga. kurie kalba nedvejodami. paveikiausia būna dvipusė informacija. Jei auditorija yra rafinuotesnė arba dar nesutinka su teiginiu. po to ant galvų užsimovė plastikinius maišelius. jei mažai tikėtina. Ką auditorija mąsto. • Kitas svarbus aspektas . • Kai svarstomi du skirtingi klausimo aspektai. Žmonės.ir šmurkštelėti į NSO (neatpažintą skraidantį objektą). Paprastai veiksmingiausias būna tiesioginis kreipimasis. kanalą (sakymo būdą) ir auditoriją (kam sakoma).vienpusė ar dvipusė . ji tampa dar įtikinamesnė. laimėjo didesne nei buvo tikėtasi persvara. Jei pranešimus skiria laiko tarpas. ankstesnės informacijos poveikis sumažėja. Svarbus auditorijos amžius: jaunimas lengviau keičia savo nuostatas. O žiniasklaida gali būti veiksminga tada. Jei auditorija sutinka su informacija. kai klausimas nereikšmingas arba nežinomas. kad atėjo metas nusimesti savo kūnus . neturi kontrargumentų. Būdami geros nuotaikos žmonės paprastai apsisprendžia daug nesvarstydami. ĮTIKINĖJIMAS 289 nei prieš ketverius metus?" Dauguma žmonių atsakė neigiamai. Taip pat įtaigesni ir nesuinteresuoti kalbėtojai. ir Reaganas. Patrauklus kalbėtojas taip pat atrodo įtaigus. • Ir galiausiai svarbu.geriau įtikins. kai kalbama apie skonį ir asmenines vertybes. ypač jei jos gavėjas gali imtis apsisaugojimo veiksmų. susieta su maloniais potyriais. • Gebantys įtikinti kalbėtojai priimami kaip pasitikėjimo verti ekspertai. keliaujančią dangaus vartų link. pranešimą (kas sakoma). priklauso nuo keleto dalykų. Tą pačią dieną Ka- .sielos „talpyklas" . girdėdama informaciją? Ar ji mąsto palankiai? Ar ji prieštarauja? Ar ji perspėta iš anksto? Ekstremalus įtikinėjimas: kaip įdiegiami kultai? Kokius įtikinėjimo ir masinio poveikio principus naudoja naujieji religiniai judėjimai („kultai")? 1997 metų kovo 22 Marshallas Herffas Applewhite ir 37 jo pasekėjai nusprendė. kas gauna informaciją. žiūrėdami žmonėms tiesiai į akis. t Informacija savaime yra įtikinanti. jei sprendimas priimamas iš karto išgirdus antrąjį pranešimą gali pasireikšti naujumo efektas. kad pasirinko pagrindinį įtikinėjimo kelią. O kuri informacija . yra įtaigesni. veiksmingiausi būna vienpusiai argumentai. kurie argumentai pranašesni: pateikti pradžioje ar vėliau? Dažniausiai pastebimas pirmumo efektas. kad miegodami uždustų.7 skyrius. veiksminga gali būti ir raštu pateikta informacija. APIBENDRINIMAS Kokie yra įtikinėjimo elementai? • Kas [tikinėjimą padaro veiksmingą? Mokslininkai nustatė keturis veiksnius: pranešėją (kas sako).

kulto nariai palaipsniui neteko pinigų bankuose ir kito turto. jūs tikite. kad jie netrukus mirsią ir kartu su juo pateksią tiesiai į dangų. Visi jie tikėjosi būsią perkelti į Sirijaus žvaigždę. galite prisiminti arkivyskupo Williamo Temple atsakymą į provokuojančią repliką („Esmė. kodėl teistas tiki į Dievą. savižudybės. sumaišyto su trankvilizatoriais.gyvybes. antikomunizmo ir paties Moono.daugelis žmonių pašventė save ir savo pajamas Susivienijimo bažnyčiai. 1993 metais iš vidurinės mokyklos išmestas Davidas Koreshas panaudojo savo talentą įsiminti Šventąjį Raštą ir apkerėti žmones. kad aš tikiu tuo. kurio metu žuvo šeši kulto nariai ir keturi federaliniai agentai. 2) atsiskyrimas nuo „piktos" supančios kultūros ir 3) charizmatiškas lyderis. nes buvau kitaip auklėtas".„Mano noras privalo būti jūsų noras". jog buvote atitinkamai auklėtas. sukeldamas tikrą pragarą ir nusinešdamas penkių žmonių . nusižudžiusių Kanadoje. kad jos turi gimdyti jo vaikus. Per pastaruosius dešimtmečius išpopuliarėjo keletas kultų. 1978 metais pasaulį sukrėtė 914 Jimo Joneso pasekėjų. Visų pirma. Jimo Joneso Tautos šventovė. nes.yra pagrindinės religijos šalutinis darinys. Daugeliui kyla klausimas: kas priverčia žmones atsisakyti senojo tikėjimo ir stoti į panašias sektas? Ar tokį keistą elgesį turėtume aiškinti asmenybės keistenybėmis? O gal jų patyrimas iliustruoja socialinės įtakos ir įtikinimo dinamiką? Turėkime omenyje du dalykus. pasivadinusios Dovydo šaka (angl. išgėrus vynuogių gėrimo. (Sekta . o pats miegojo su jų žmonomis bei dukromis ir 19 šių savo „žmonų" įtikino.290 II d a l i s . Branch Davidan) pasekėjų dalį.. arkivyskupe. sakydamas: „Tu tuo tiki.". kuris iš jų yra teisus. kad jie ėmė laikytis celibato. šlovinimo mišinys. Laikui bėgant.paskutiniųjų iš 74 Saulės šventyklos ordino narių. Federaliniai . užvaldydamas sektos. kuo tikite. Koreshas savo pasekėjams pareiškė. Paaiškinę kokį nors įsitikinimą.priešingai . jo nepašaliname. tačiau ji negali pasakyti. kuriai paprastai būdinga: 1) savitas ritualas ir tikėjimas. Kai apsupus kulto būstinę kilo susišaudymas. nieko nepasakoma apie šių įsitikinimų teisingumą. Davido Koresho Dovydo šaka ir Marshallo Applewhite Dangaus vartai. tokia: jūs tikite tuo. paaiškinus. radęs pasekėjų visame pasaulyje. Atsiliepdami į Moono pareiškimą .ne. esančią už devynių šviesmečių. Antra.. o ateistas . kad todėl.) nados prancūziškos srities Šv. įvykdytos pagal Joneso įsakymą. Tad jei kas nors nori paneigti įsitikinimus. siekiant paaiškinti stulbinantį ir kartais nerimą keliantį socialinį reiškinį faktui įvykus. Religijos psichologija gali paaiškinti. kad buvote šitaip auklėjamas"): „Gali būti. ši analizė retrospektyvi. Koreshas taip paveikė vyrus. Joje įtikinimo principai naudojami kaip kategorijos. S O C I A L I N Ė ĮTAKA kultas (naujasis religinis judėjimas) (cult [new religious movemenf\) Grupė. kaip naujojo mesijo. nuskausminančiais vaistais ir mirtina kalio cianido doze. Logiškai tai jau kitas klausimas. susijęs su jos pasišventimu dievybei arba žmogui. Šveicarijoje ir Prancūzijoje . . kuo tikiu. Suno Myungo Moono kultas yra krikščionybės. Kazimiero kaime susprogo kotedžas. kartu su juo atkeliavusių į Gajaną iš San Francisko. todėl. Kai kurie socialiniai mokslininkai juos labiau linkę vadinti naujaisiais religiniais judėjimais: Suno Myungo Moono Susivienijimo bažnyčia. Tačiau faktas. kodėl žmonės kažkuo tiki.

Susivienijimo bažnyčios verbuotojai pasikviečia žmones pietų. narkotikų ir turtų. žadėdamas jiems kelionę kosminiu laivu į išsigelbėjimą. Aistringai melsdamasis. po to savaitgalį šiltai pabendrauti ir padiskutuoti apie gyvenimą. Atrodo. Nėra taip. priklausiusių Dangaus vartų kultui (Chua-Eoan. agitacija ir lėšų rinkimas sutvirtina naujokų tapatumą. ko liudininkais buvo (Aronson ir Mills. disonanso. ĮTIKINĖJIMAS 291 agentai tankais atakavo būstinę. Juos greitai paverčia aktyviais nariais. taip ir kulto naujokai tampa pasišventusiais tikėjimo skleidėjais. sekso. Kaip tokie dalykai gali įvykti? Kas paskatina žmones šitaip besąlygiškai paklusti? Ar turėtume tai aiškinti charakterio savybėmis ir kaltinti aukas? Ar turėtume numoti į j u o s ranka kaip į patiklius pamišėlius arba bukus keistuolius? O gal jų elgseną galima paaiškinti mums jau žinomais konformizmo. kuri charizmatišką Applewhite ėmė vaizduotis kaip kosmologinį kelią į „kitą lygmenį". įsijungti į bendrą veiklą ir diskusijas. Juo didesnis asmeninis įsipareigojimas. nes mus taip pat veikia šios jėgos? Nuostatas kuria elgsena Kaip daug kartų buvo įrodyta 4 skyriuje. kad žmogus imtų ir nuspręstų: „Man atsibodo tradicinė religija. ką padarė dar 17 kartu su Marshallu žuvusių vyrų. apėmusiose būstinę. jis siekė pasišventimo išsikastruojant. paklusimo. Kaip dalyvaujantieji socialinės psichologijos eksperimentuose pradeda tikėti tuo. juo didesnis poreikis jį pateisinti. kad narystė kulto bendruomenėje nėra paprastas dalykas. įtikinimo bei grupės įtakos principais ir laikyti juos tokiais pat kaip ir mes. 1997). Ir verbuotojai neprieina gatvėje prie žmogaus ir nesako: „Sveikas. jog tai žino kultų lyderiai.7 skyrius. viešus ar dažnai kartojamus įsipareigojimus žmonės paprastai paverčia vidiniais įsitikinimais. savanoriškus. 1971 metais Applewhite susibičiuliavo su psichiatrinės ligoninės medicinos seserimi ir astrologe mėgėja Bonnie Lu Nettles. Vėliau potencialūs atsivertė- . Gardner. 1959. „Kojos tarpduryje" reiškinys Kaip mus skatina įsipareigoti? Tai retai būna staigus ir sąmoningas sprendimas. jis įtikino savo pasekėjus išsižadėti šeimų. Kulto bendruomenės ritualai. Klusnumas gimdo pritarimą Naujieji atsivertėliai netrunka sužinoti. Marshallas Applewhite nereikalavo seksualinių paslaugų. aš esu munistas. Gerard ir Mathewson. Susirasiu kitą". 1997. tikėdamiesi vėliau paleisti ašarines dujas. Du kartus pašalintas iš muzikos mokytojo pareigų už homoseksualius ryšius su mokiniais. Gal nori prie mūsų prisijungti?" Verbavimo strategijoje taikomas „kojos tarpduryje" principas. Per savaitgalių išvykas jie skatina dalyvius kartu dainuoti. 1966). tačiau puolimo pabaigoje 86 žmonės žuvo liepsnose.

kurį auditorija laiko išmanančiu ir patikimu. Kaip ir įtikinėjimo eksperimentuose. o ant sofos tokia ir tokia pagalvė. kad kada nors būčiau buvęs j ū s ų namuose? (Conway ir Siegelman. Vienas iš buvusių bendruomenės narių prisimena. po galais.. Tai stulbino. pavyzdžiui. Pranešėjas Patikimumas Išmanymas Pasitikėjimas Patrauklumas KAS SAKO? KĄ? Pranešimo turinys Logika vs emocijos Prieštaringumas Vienpusis vs dvipusis Pirmumas vs naujumas KAIP? Kanalas Aktyvus vs pasyvus [ Asmeninis vs žiniasklaida KAM? Auditorija Analizuojanti ar reaguojanti į įvaizdį Amžius . toks kaip „tėvas" Moonas. j ū s gyvenate ten ir ten. Atėję į bažnyčią naujokai prieš pamaldas turėdavo prisistatyti. 236) Įtikinimo elementai Kultų naudojamą įtikinėjimą taip pat galime analizuoti. vieno kintamojo poveikis gali priklausyti nuo kito kintamojo. 1979. Darbo krūvis taip pat nuolat didėjo. j ū s ų svetainėje stovi tokie ir tokie baldai. pajamų dydžio aukų. Po to vienas iš Joneso padėjėjų greitai paskambindavo į naujoko namus ir prisistatydavo: „Sveiki. kol galiausiai jis įpareigojamas rinkti pinigines aukas ir bandyti atversti kitus. koks gi skirtumas?" (Conway ir Siegelman. kurie pritraukia ir nukreipia narius. Pranešėjas Sėkmingai veikiantys kultai turi charizmatiškus lyderius .tai toks žmogus. tad. siekdamas įgyti pasitikėjimą. Dėl to Jimui Jonesui pavyko tiek daug išpešti. naudodamiesi šiame skyriuje aptartais veiksniais (kurie apibendrinti 7. iš pradžių piniginės aukos būna savanoriškos. Mes atliekame apklausą ir norėtume užduoti keletą klausimų". Naujoko veikla tampa vis aktyvesnė. 7. kad įtikinėdavai save: „Aš nuėjau j a u taip toli.): kas (pranešėjas) ką (pranešimas) kam (auditorija) pasakė. Pamažu reikėjo kažko atsisakyti. Jimas Jonesas iš naujų kulto narių reikalavo 10 proc. Galiausiai jis įsakė kulto nariams atiduoti viską.292 II d a l i s . 234). Jimas Jonesas. Buvusi kulto narė Grace Stoen prisimena šią progresiją: Niekas niekada nebuvo daroma drastiškai. kaip per pamaldas Jonesas kreipdavosi į naujoką pavarde: Ar esate mane kada nors prieš tai matęs? Ką gi. vėliau privalomos. tačiau netrukus reikalavimai išaugdavo iki 25 proc.9 pav.žmones. vėliau palengva atiduoti vis daugiau. darantys poveikį įtaigiam komunikavimui Realiame gyvenime šie kintamieji gali tarpusavyje sąveikauti. Aš labai daug atiduodu".. demonstruodavo „aiškiaregystę".9 PAVEIKSLAS Kintamieji. jūsų telefono numeris toks ir toks. nes kartais atsisėsdavai ir pasakydavai sau: „Nieko sau. p. p. S O C I A L I N Ė ĮTAKA liai raginami užsirašyti į ilgiau trunkančius mokymus išvykose. Tačiau jis tai darydavo taip iš lėto. veiksmingas pranešėjas . aš tiek daug atsisakiau. ką turi. tačiau visada tai buvo daroma labai palengva. Įstojus į kultą. 1979. ar prisimenate. Dar kartą klausiu.

kad apsimeta besirūpiną kitais. Jie turi poreikių. ką tik baigęs mokyklą ir ieškodamas savo gyvenimo kelio. Žinia skelbiama įvairiais kanalais: per paskaitas. kaip atsispirti sukčiams) „gatvės išminties" ir aukštesnės klasės jaunuolių (kuriuos nuo vaikystės lydi perspėjimai.Malyje. Tačiau daugumos kultų bendruomenių nariai yra išsilavinę vidurinės klasės atstovai. Socialinių ir ekonominių suiručių laikotarpiai ypač parankūs tiems. emocingai pateikta informacija ir šiluma bei palankumas. kurie yra dar palyginti atviri ir kurių nuostatų bei vertybių sistema dar gerai nesuformavusi. įrašo atsisveikinimą vaizdo juostoje. atostogauja arba būna toli nuo namų. Jimo Joneso pasekėjai. Jiems trūksta žemesnės klasės atstovų (kurie žino. kad susinaikindami pelnys amžiną palaimą ir didvyrio šlovę. Pranešimas Gyvai. mes žinome „vienintelį teisingą" atsakymą.parašo testamentą. diegiantys jaunuoliams mintį. kad jie yra „gyvieji kankiniai". 1979). kad saugotųsi vaikų pagrobėjų) atsargumo. kad kelio atgal nėra (Kruglanski ir Golec de Zavala.7 skyrius. žmonės. kad vidurinės klasės baltaodžius jaunuolius lengviau užverbuoti. Patvirtindamas atsižadąs savo gyvybės. kurie sumaištyje gali parodyti tariamai paprastą prasmę (O'Dea. Dauguma savižudžių sprogdintojų Viduriniuose Rytuose (ir kitur . jiems patinka paprasti pamokymai ir jie nesugeba pateikti prieštaringų argumentų. 1972). 2005). iš paauglystės pereinantys į suaugystę. Kaip ir kitus kulto narius. gali turėti stulbinamą poveikį: pasitikėk mokytoju.kitas patikimumo aspektas. 1965. diskutuojant mažose grupėse ir darant tiesioginį socialinį spaudimą. Madride. . Psichologinis tokių veiksmų poveikis . Londone) buvo jauni vyrai. kai bankrutavo jos medvilninių marškinėlių parduotuvė. Davidas Moore įstojo į kultą būdamas 19 metų. Potencialūs atsivertėliai dažniausiai būna atsidūrę gyvenimo kryžkelėje. ĮTIKINĖJIMAS 294 Pasitikėjimas . kiekvienas kandidatas viešai įsipareigoja . nes jie patiklesni. 1968. Sales.jausmas. Singer. pavyzdžiui. o iš tiesų yra abejingi. kurie susižavėję idealais nepastebi juose slypinčių prieštaravimų ir to. yra menkesnio išsilavinimo. kad raginantieji būti nesavanaudiškais patys yra godūs. kulto išpažinėjai siūlo jiems atsakymus (Lofland ir Stark. kuriais grupė apgaubia vienišus ar prislėgtus žmones. Daugelį religinių judėjimų bendruomenių narių užverbavo draugai arba giminės. įsiliek į mūsų šeimą. išgyvena asmeninę krizę. Vieni jų. Visa tai paprastai vyksta santykinai izoliuotose mažose patalpose.iki 25 metų amžiaus žmonės. kur grupė įdiegia aistringą neapykantą priešui. atsisveikinimo laiškus. juos valdo religinėmis tiesomis besivadovaujantys veikėjai. Auditorija Dažniausiai verbuojami jauni . 1980). kuriais jie pasitikėjo (Stark ir Bainbridge. Gail Maeder įstojo į Dangaus vartų judėjimą po to. Kultų tyrinėtoja Margaret Singer (1979) pastebėjo.

įsipareigojimų didinimo. Be to. visuotinai pripažintos grupės. bet ir naudojo fizinį smurtą. Intensyvios savipagalbos . budistų ir katalikų vienuolynuose gyvena giminingų sielų atsiskyrėliai. Tada gali įvykti tai. Savo veiklos pabaigoje jis ne tik žalojo protus. kol grupės socialiai susitraukia į vidų. Dauguma įstojusiųjų į Dangaus vartų kultą prieš minėtą lemtingą dieną jį paliko. Kai prie jų prisijungė kiti žmonės. jis taip pat vis dažniau turėjo griebtis bauginimų. socialiniam spaudimui ir pagundai menkinti nepriklausančius grupei" (Baron. Pavyzdžiui. Kai Jimo Joneso reikalavimai tapo ekstremalesni. stresas ir emocinis sužadinimas siaurina dėmesio lauką. taip pat galioja ir terapinėms grupėms. siekdamas neutralizuoti linkusius ginčytis narius. Marshallas Applewhite ir Bonnie Nettles (1985 metais mirusi nuo vėžio) iš pradžių įkūrė grupę. 2000).tokį reiškinį psichiatrai vadina folie a deux (dviguba beprotybė . Šių metodų . Kadangi už prieštaravimus kulto vadovai pyksta arba baudžia. kas čia pasakyta. ką Rodney Starkas ir Williamas Bainbridge (1980) vadina „socialine implozija": išoriniai ryšiai silpsta tol. Tai. kas bus mūsų kito skyriaus tema: grupės poveikį jos narių požiūriams bei elgsenai. kurie nesutiko duoti priesaikos. įtikinėjimo ir grupės izoliacijos galia nėra neribota. Viso to rezultatas . grupės socialinė izoliacija sudarė sąlygas keistam mąstymui vystytis. Dabar grupė formuoja tapatumą ir apibrėžia realybę. Kultas paprastai atskiria narius nuo jų ankstesnių socialinės paramos sistemų ir izoliuoja kartu su kitais kulto nariais. Kaip rodo diskusijos apie sąmokslo teoriją internete (Dangaus vartų kultas sumaniai naudojosi internetu.naujas draugijos narys. Jie studijuoja savo naujosios grupės istoriją bei taisykles. Atskirti nuo šeimos narių ir ankstesnių draugų. Kai kurios kultų naudojamos poveikio technikos panašios į tas. Jis gąsdino fiziniu susidorojimu su tais. sutvirtindami vienas kito nenormalų mąstymą . Davidas Koreshas valdė derindamas įtikinėjimą su gąsdinimu ir smurtu. kuriose gydoma priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų. 1989). kurie palikdavo bendruomenę. Priesaikos laikotarpiu naujieji nariai šiek tiek izoliuojami. Draugijų nariai perspektyvius naujokus apgaubia dėmesiu ir priverčia juos pasijusti ypatingais. mušė už neklusnumą ir naudodavo narkotikus. Studentų draugijų nariai sako. Jie kenčia ir aukoja grupei savo laiką. padarydamas bendruomenės narius „imlesnius abejotiniems argumentams.pranc. ir kiekvienas žmogus bendrauja tik su kitais grupės nariais.294 II d a l i s . kurias naudoja priimtinesnės. S O C I A L I N Ė Į T A K A Grupės poveikis Kultai taip pat iliustruoja tai. kurios nariai tebuvo jiedu.). verbuodamas naujus narius). kad pradinis galimų kandidatų „bombardavimas meile" primena jų pačių „veržlųjį" laikotarpį. atskiriami nuo ankstesnių draugų. šie žmonės praranda galimybę išgirsti kitokią nuomonę. Iš naujųjų narių reikalaujama paklusti visiems grupės reikalavimams. tariamas vieningumas padeda išsklaidyti abejonių likučius. Susivienijimo bažnyčia užverbuodavo mažiau nei vieną iš 10 apsilankiusiųjų seminaruose (Ennis ir Verrilli. virtualios grupės gali skatinti paranoją.

yra tas pat. kurie žada naujus ramybės ir laimės išgyvenimus. tai. kultų narių izoliavimas bendraminčių grupėse (jas aptarsime 8 skyriuje).7 skyrius. kad kultų sėkmę lemia trys svarbiausi metodai: • • • įsipareigojančio elgesio skatinimas (aprašytas 4 skyriuje). o kad pailiustruočiau dvi išvadas. kaip vyksta Įtikinėjimo procesas ir kokia jo poveikio galia. reikia pasitelkti įtikinėjimą. Kita konstruktyvaus įtikinėjimo sritis yra konsultavimas bei psichoterapija. psichiatras Jerome Frankas (1974. kad šios jėgos gali būti panaudotos piktam. Iš tiesų įvairios grupės . nes galima apsiryti.sėkmingai taiko daugelį šių metodų. Atrodo. kurią socialinio konsultavimo ir psichologijos ekspertas Stanley Strongas laiko „taikomosios socialinės psichologijos sritimi" (1978. kad juos sumenkinčiau. 101). 3) logiškai ar mitologiškai paaiškina įvairius patiriamus sunkumus. p. nei geros. Pirma. Žinodami. siekiant egoistinio pasitenkinimo. Mokymą ir doktrinos brukimą švietimą ir propagandą. ar destruktyvus. Antra. patikimus socialinius ryšius. panašiai kaip kultai ir aktyvios savipagalbos grupės. 2) demonstruoja kompetenciją ir teikia viltį. Frankas pastebėjo. Seksualinė energija leidžia džiaugtis pasiaukojančia meile arba išnaudoti žmones. savipagalbos grupes ir psichoterapiją pavyzdžiais pasirinkau ne todėl. parodo naują perspektyvą ir 4) siūlo ritualus bei mokymosi patirtį. kad Jimas Jonesas ir kiti kultų lyderiai piktam panaudojo įtikinėjimą. nereiškia. ugdytojų ir kitų įtikinėtojų . Įtikinėjant galima ir suteikti žinių.ir nesuskaičiuojama daugybė politinių lyderių. APIBENDRINIMAS Ekstremalus įtikinėjimas: kaip įdiegiami kultai? Religinių kultų sėkmė atskleidžia. galime padaryti klaidingą išvadą. 1) suteikia palaikančius. ar jų poveikis bus konstruktyvus. Branduolinę energiją galima panaudoti ir namams apšviesti. kad įtikinėjimas pats savaime yra blogas dalykas. 1989. ir apgaudinėti. . ir miestams nuo žemės paviršiaus nušluoti. 1990). jog esame atsparūs socialinio valdymo metodams. kad psichoterapija. Tačiau šios jėgos pačios savaime nėra nei blogos. Pripažinti įtikinėjimą netinkamu tik todėl. kaip patį valgymą pripažinti netinkamu. 1982) prieš daugelį metų pripažino. kad norint pakeisti žalingas nuostatas bei elgseną. ĮTIKINĖJIMAS 295 grupės suformuoja darnų „socialinį kokoną". veiksmingų įtikinėjimo principų (aprašytų šiame skyriuje) taikymas. atvertimą ir prievartą. privalome būti budrūs ir neleisti jų naudoti amoraliais tikslais. pasižymi stipriai išreikštais įsitikinimais ir savo grupės nariams daro didelę įtaką (Galanter. kad jį galima panaudoti apgaudinėjimui. Kaip ir Strongas. kaip mes jas naudojame. Studentų ir studenčių klubus. priklauso nuo to. psichoterapiją ir proto kontrolę skiria tik neryški riba. jei naujuosius religinius judėjimus aiškiname lyderio mistine galia ar ypatingu pasekėjų bejėgiškumu.

nei į gynybą. ko nesuprantame.pastebi Bradas Sagarinas ir jo bendradarbiai (2002). profesoriau. . kol aktyviai nepaneigiamas pradinis nesąmoningas pritarimas. Jūs stengiatės įtikinti žmones. Su malonumu apie tai perskaičiau". Tačiau pasitelkus logiką. galime pasistengti gauti daugiau informacijos. nemenkinkite savęs. kaip esame įpratę reaguoti į autoritetą. Patikima natūraliai.296 II d a l i s . pasidarė beveik įprasta. kiek ir mokymui pulti. Jeilio universitetas mes galime panaudoti mažindami konkurentų reklamos poveikį". Imitaciniuose civiliniuose teismo procesuose neoficialus prisiekusiųjų nuomonės tyrimas gali skatinti tvirčiau laikytis išsakytų pozicijų. dėl to prisiekusieji dažniau atsiduria aklavietėje. Ir iš tiesų.atsakė vadovas. smūgio nukreipimo ir gynybos technikoms įsisavinti skiria tiek pat laiko. o aš bandau juos išmokyti priešintis". mokslininkai didesnį dėmesį sutelkė į puolimą naudojant įtikinimą. tačiau iš tiesų aš esu priešingoje pusėje. nes tyriau. pritarimas išlieka ilgiau. tvirtina Danielis Gilbertas ir jo bendradarbiai (1990. galime dar kartą pagalvoti. . Williamas McGuire apie nuostatos stiprinimą Turiu prisipažinti. kad grafitiniai pieštukai pavojingi sveikatai) reiškia patikėti . Gana tiesiai jam atsakiau: „Labai malonu tai girdėti. atsispirti melui galima. kai buvo paskelbti mūsų tyrimų rezultatai. „Ak. Suprasti tvirtinimą (pavyzdžiui. Jei dėmesį blaškantis įvykis trukdo paneigti tvirtinimą. 1993). informaciją bei suinteresuotumą.bent jau laikinai. kaip galima padėti žmonėms priešintis bandymams jais manipuliuoti. Prieš skirdami laiką ar pinigus. „Socialinės įtakos kovos lauke". kad reklamuotojai paminėtų kitų prekių pavadinimus ir sumenkintų jų reklaminius teiginius. profesoriau.Jūsų pasiekimus VVilliamas McGuire. aptarkime priešinimosi jam taktikas. Kaip paruošti žmones. Gindami savo įsitikinimus.ne tokie atviri?) tam. atlikdamas šįimunizacijos darbą jaučiausi kaip ponas Teisuolis. Asmeninio įsipareigojimo sustiprinimas 6 skyriuje buvo pateiktas kitas pasipriešinimo būdas. Galime abejoti tuo. kad jie pajėgtų atsispirti nepageidaujamam įtikinėjimui? Kovos menų treneriai gynybinių pozicijų. Jei dėl patikimumo auros remontininko uniforma ir daktaro titulas mus paveikia akimoju. S O C I A L I N Ė Į T A K A Kaip galima atsispirti įtikinėjimui? išnagrinėję „įtikinėjimo ginkluotę". . Prieš susiremdami su kitų žmonių nuomone. viešai įsipareigokite dėl savo pozicijos. ką sako kiti. nebūsite tokie imlūs (o gal reikėtų sakyti . . Sutikti su įtaigiai pasakomais dalykais lengviau nei jais suabejoti. Po to. kad. paskambino vienas reklamos vadovas ir pasakė: „Labai įdomu.

kai reikia reaguoti į oponentą. kad stipresnių puolimų atveju jie turėtų priemonių šiems išpuoliams atremti. kai suinteresuotieji ėmėsi retorikos. Robertas Cialdinis ir jo bendradarbiai (2003) sutinka. pereidami į vis ekstremalesnę poziciją. bet nesiekiant priblokšti. jog gausu autoritetingų įrodymų. prieš rūkymą nukreipta reklama. Charlesas Kiesleris (1971) pasiūlė vieną būdą: švelniai užpulti jų poziciją. pamačius oponento reklamą).puikus priešinimosi įtikinėjimui būdas. Kontrargumentai Yra antra priežastis. dėl kurios švelnus išpuolis gali sukelti pasipriešinimą. jais pasinaudoti.. suteikus nedidelę dozę šiems įsitikinimams grėsmę keliančios informacijos? Būtent šitaip McGuire ir padarė. Štai ką aiškino Kiesleris: „Kai užsipuolate įsitikinusius žmones ir jūsų puolimas ne itin stiprus. kad tinkami kontrargumentai . puolimui sustiprėjus. nes daugėja veiksmų. kosėjantį ir nukaršusį kaubojų. Williamas McGuire (1964) tai pastebėjo atlikdamas daugelį eksperimentų. atsakymas yra gynyba naudojant „nuodų parazitą" . Cialdinio ir jo kolegų atliekamų tyrimų dalyviams parodyta žinoma politinė reklama įtikindavo mažiau. jų nuomonė stiprėja. kad kai įsitikinę dėl savo nuomonės žmonės priverčiami reaguoti veikiant pakankamai stipriai. pavyzdžiui. tačiau svarsto. ĮTIKINĖJIMAS 297 Įsitikinimų išbandymas Kaip galime skatinti žmones įsipareigoti laikytis savo įsitikinimo? Remdamasis savo eksperimentais. kad per dažnai valant dantis galima pažeisti dantenas). Jų manymu. kaskart pavalgius patariama valyti dantis". primenančiais šiuos argumentus. buvo teigiama. turinčių nesugriaunamus įsitikinimus? Ir ar būtų galima juos „paskiepyti" nuo būsimų įtikinėjimų.nuodai (svarūs kontrargumentai) derinami su parazitu (ženklais. jie daug geriau geba priešintis rimtesniam išpuoliui. Gal galite prisiminti tokį ginčo momentą. Tai sėkmingai taiko. jei jie prieš tai būdavo pamatę reklamos kopiją su antireklamos elementais. išauklėtų „ideologinėje aplinkoje be mikrobų".7 skyrius. jūs skatinate juos elgtis dar ekstremaliau. . 88). Kiesleris pastebėjo. net silpni argumentai skatina ieškoti kontrargumentų ir. atitinkančiųjų įsitikinimą" (p. kaip šias nuvalkiotas tiesas galima sukritikuoti (pavyzdžiui. reklaminiame „Marlboro Man" klipe rūsčios gamtos fone vaizduodami. Tačiau jei prieš atakuojant įsitikinimus žmonės būna „imunizuoti" nedideliais išpuoliais. ir jei perskaito arba parašo nedidelį kontrargumentuojantį rašinį. nuostatos stiprinimas (attitude inoculation) Lengvas žmonių nuostatų puolimas. Jis pasirinkdavo tokio tipo žinomas tiesas kaip: „Jei tik įmanoma. po to pademonstruodavo.. Kaip ir skiepai nuo ligų. ginant savo ankstesnes nuomones. ypač jei šis (kaip dauguma šiuolaikinių politinių veikėjų) turi milžinišką finansinį pranašumą. t. Tam tikra prasme jų įsipareigojimas laikytis įsitikinimo išplečiamas. kaip juos surasti. McGuire kėlė tokį klausimą: ar galima žmones „paskiepyti" nuo įtikinėjimo panašiai kaip skiepijama nuo virusų? Ar egzistuoja toks dalykas kaip nuostatos stiprinimas? Ar galime sustiprinti protinę apsaugą žmonių. y.

10 pav. kad nuostatų stiprinimo procedūros. Daugumoje naujų tyrimų pabrėžiama priešinimosi socialiniam spaudimui strategija. 0 4 9 Septinta klasė 12 16 21 Aštunta klasė Tyrimo laikas (mėnesiai) 33 Devinta klasė .j i nėra nepriklausoma". kad atsisako cigaretės. ir kitu atveju rūkančių tėvų buvo tiek pat (žr. Iš tokiuose užsiėmimuose dalyvavusių septintokų ir aštuntokų perpus mažiau pradėjo rūkyti. 1981. SOCIALINĖ ĮTAKA Pritaikomumas: inokuliacijos (nuostatų stiprinimo) programos Ar nuostatų stiprinimas iš tiesų gali padėti žmonėms pasiruošti priešintis nepageidaujamam įtikinėjimui? Taikomieji rūkymo prevencijos ir vartotojų švietimo tyrimai teikia vilčių. 1984. 1985). kurioje buvo taikomas tradicinis švietimas apie rūkymo žalą. palyginti su kitos mokyklos „neskiepytais" mokiniais. kuriuose arba buvo raginama nerūkyti. 7. nors ir vienu. Evans ir kiti. kuriose moksleiviai. Pasipriešinti reklamai. Telch ir kiti. Tuo pat metu moksleiviai vaidino situacijas. pavadinti „viščiukais" už tai. 1995. teigiančiai.10 PAVEIKSLAS Mokykloje. 7. jog rūko nepriklausomos moterys. Vaikų apsauga nuo bendraamžių spaudimo rūkyti Alfredo McAlisterio (1980) vadovaujama mokslininkų grupė patikėjo aukštesnių klasių moksleiviams sustiprinti septintokų atsparumą bendraamžių spaudimui rūkyti ir pademonstravo. kurioje buvo atliktas „skiepijimas" nuo rūkymo. septintokai buvo mokomi šitaip: „Jei ji priklausoma nuo tabako . Taip pat jie kūrė imprivizacijas. kai reikėdavo atsisakyti cigaretės moksleivių pasiūlytais būdais (Hirschman ir Leventhal. 1980. Flay ir kiti. ypač jei jas kartais papildo kitų įgūdžių mokymas. rūkančiųjų buvo kur kas mažiau nei kontrolinėje. turėdavo atsakyti maždaug šitaip: „Būčiau tikras viščiukas. jei rūkyčiau tik dėl to. Šaltinis: McAlister ir kiti. Vieno tyrimo metu šeštos-aštuntos klasių moksleiviams buvo rodomi filmai. Kitos mokslininkų grupės patvirtino. mažina rūkančių paauglių skaičių (Botvin ir kiti. kaip galima praktiškai pritaikyti laboratorinių tyrimų duomenis. kad tau padaryčiau įspūdį". arba pateikiama informacija apie rūkymą.298 II dalis.).

tai gali padaryti lengvai. moksleivių. Graikija. remdamos vakarėlius.rašo Levine. ypač nuo 8 iki 11 metų. Šiuos tyrimus iš dalies paskatino studijos. 2003). kurie žiūrėjo nerūkyti raginančius filmus.2 milijardo dolerių. Kai kurioms iš šių rūkymo prevencijos programų tereikia nuo dviejų iki šešių akademinių valandų. Tikėdamiesi apriboti reklamos įtaką. 1980): „Kai prityręs reklamos skelbėjas išleidžia mi- »Mano vaikai apskritai atsisako valgyti bet ką. kad labai sumažės rūkalių skaičius ir jiems gydyti reikalingos išlaidos. kur studentai vartoja alkoholį). Tai paaiškina. 3) geidžia reklamuojamų gaminių ir įkyriai prašo tėvų. iš tų. kaip padėti vaikams susikurti imunitetą televizijos reklamos poveikiui. Palmer ir Dorr. mokslininkai tyrė. Iš tų. Dėl reklamos dabar šis santykis tapo atvirkštinis" (2003. rūkyti pradėjo 31 proc. moksleivių. Apie rūkymo ir narkotikų žalą aiškinančiose programose taip pat taikomi ir kiti įtikinėjimo būdai. 2003). p. ĮTIKINĖJIMAS 299 1989). pastebi Robertas Levine savo knygoje The Power of Persuasion: How We're Bought andSold („Įtikinėjimo galia: kaip mus nuperka ir parduoda").7 skyrius. rūkyti pradėjo tik 19 proc. 1980). kad vaikai.5 milijardo vertės nikotino rinkodaros programos „pradedantiesiems" rūkaliams (Farrell. piliečių grupės kreipėsi į tokių produktų reklamuotojus (Moody.vaikai pieno gėrė du kartus daugiau nei limonado.tai potencialus klientas rytoj. 2002). nebrangiai ir tikėtis. vienas vaikas per metus mato per 10 000 reklaminių intarpų. Informacijai perteikti pasitelkiami patrauklūs bendraamžiai. Italija ir Švedija riboja reklamą vaikams. kad juos nupirktų (Adler ir kiti. Jie skatina moksleivius patiems viską įvertinti („Štai apie ką galėtum pamąstyti"). 2005). Belgija. „Prieš du dešimtmečius. pažeidžiami. . Vaikų apsauga nuo reklamos įtakos Airija. Atrodo. vienos iš pagrindinių tabako reklamos. Danija. 1980." Erma Bombeck . 1) nepajėgia atskirti reklamos nuo eilinės laidos ir nesuvokia reklamos tikslo įtikinti. norintis naudoti socialinį-psichologinį rūkymo prevencijos metodą. atskleidusios. . 16). Visa ši veikla. Jungtinėse Valstijose. 2) beatodairiškai pasitiki televizijos reklama. jiems lengva parduoti. klasės draugams nurodant apsisprendimo priežastis). priverčia juos viešai papasakoti apie savo nuostatas (logiškai nusprendžiant nerūkyti ir paskelbiant savo sprendimą. ir jose naudojama iš anksto paruošta spausdinta bei vaizdinė medžiaga. kuriai per metus išleidžiama 11. Praėjus pusantrų metų. Rūkaliai dažnai dar paauglystėje pasirenka „mėgstamas cigaretes".buvo rašoma bendrovės Philip Morris. ataskaitoje (FTC. kurie atliko cigaretės atsisakančiųjų vaidmenis. jog vaikai yra reklamuotojo svajonė: patiklūs. o kitos Europos šalys ketina tai padaryti (McGuire.tai dalis 12. Šiandien bet kuri mokykla ar mokytojas. kodėl kai kurios cigarečių ir nerūkomojo tabako bendrovės agresyviai veržiasi su reklamomis į universitetus. Pasitelkusios šiuos duomenis. siūlydamos cigaretes nemokamai (paprastai ten. „Šių dienų paauglys . 1980. ir didžioji dauguma rūkalių pirmą kartą užsirūkė dar paauglystėje" (Lichtblau. Feshbach. ko nematė per televiziją. .

. „skatinančią [vaikų ir paauglių] egoizmą ir orientaciją į greitą [poreikių] patenkinimą" (Motherhood Project. General Mills bendrovė. įtikinėja ir manipuliuoja mūsų vaikais . Geriau išgryninti orą nei dėvėti dujokaukes. jis tuojau pat būdavo paduodamas vaikams. kad nepatyrusiems. Jums j i e yra klientai. kad jų vaikai gali tapti kulto nariais. Vartotojų užtarėjai baiminasi. Toks patyrimas padėjo vaikams realistiškiau suprasti reklamą. jaunesniems nei 8 metų vaikams ir paaugliams skirtuose filmuose bei programose. Pagrindiniai j ū s ų pranešimai skelbia: „Tu šiandien nusipelnei pertraukos." „Vadovaukis savo instinktais." „Daryk taip. kad klientus reikia pritraukti anksti ir išlaikyti juos visą gyvenimą. dar svarbiau. jie turėtų paaiškinti jiems apie įvairius kultus ir išmokyti pateikti kontrargumentus. kur vaikai juos greičiau pamato. Todėl. mes. Patenkink savo troškulį. siūlant su juo atlikti tą patį. kad vaikams skirtos prekės reklamuojamos ir išdėliojamos žemutinėse parduotuvių lentynose. Išvados apie nuostatų stiprinimą Turimų įsitikinimų įtvirtinimas turbūt nėra geriausias būdas priešintis „smegenų plovimui"." „Jauti poreikį?" Tokie kreipiniai atspindi reklamos esmę: gyvenime svarbiausia būti savanaudžiui. Esame įsitikinę.tie.. Cohen. ką jie matė reklamoje. ar reikia įvesti naujus sveikatai kenksmingų maisto produktų reklamos per televiziją bei jaunesnio amžiaus žiūrovams rodomų filmų apribojimus. išlaikyti televizijoms vaikų programas." „Tiesiog imk ir padaryk. 2001) gausus Amerikos motinų susivienijimas išreiškė štai tokį pasipiktinimą: M u m s vaikai yra neįkainojama dovana. kaip tau patinka. Kitoje barikadų pusėje . Vaikai buvo mokomi atsparumo reklamai ją stebint ir aptariant. 2001). o vaikystė . reikia uždrausti reklamą mokyklose. ragina „Motinų kodeksas reklamos skelbėjams". Pavyzdžiui. kuriose analizavo televizijos reklamą. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Kai kalbama apie orientavimąsi į vaikus. taip pat reklamą. Jungtinių Valstijų federacinė prekybos komisija. Tuo tarpu mokslininkai kėlė klausimą. Tėvai skundžiasi. analizuoja. 2001) lijonus. sekame Procter and Gamble modeliu: „nuo lopšio iki kapo". ir spaudžiama mokslininkų bei politikų." „Ribų nėra. būrys j ū s ų išsilavinusių ir kūrybingų ekspertų studijuoja. kad reklama leidžia skiepyti vartotojo įgūdžius ir. Jei tėvai nerimauja.tai „rinkos segmentas".300 II d a l i s . kurį reikia išnaudoti . materialistui ir tuojau pat pajusti pasitenkinimą. General Mills (citata iš Motherhood Project. Nuolat peržengdami ribą tarp vartotoj o poreikių patenkinimo ir j ų sukūrimo. laikėsi „aukso vidurio" taisyklės.. mėgindama spręsti. patikliems vaikams parduotų žalingus sveikatai gaminius. „Motinų pareiškime reklamuotojams" (Motherhood Project.. ." Wayne Chilicki. parodžius žaislo reklamą. Vieno tokio tyrimo metu Normos Feshbach (1980. kol pavargę tėvai nusileidžia. kurie turi komercinių interesų ir tvirtina. kad vien atsparumo formavimo gali nepakakti... ima ir įkyriai prašo nupirkti. ar galima išmokyti vaikus atsispirti apgaulingai reklamai. 1980) vadovaujami mokslininkai mažoms Los Andželo srities pradinių mokyklų moksleivių grupėms pravedė tris pusvalandines pamokas. tokį dalyką galima pavadinti tik eksploatavimu".

propaguojantį griežtas aprangos normas. kuriems už tai buvo pasiūlytas atlygis. Ar suprantate kodėl? Atmetusieji argumentą tampa atsparūs naujai galimai informacijai. jie visi nusprendė nerašyti rašinio . tačiau ši ataka [prieš nuostatas] negali būti stipresnė už turimas nuostatas. ypač jei grėsmę keliančią informaciją galima išnagrinėti kartu su bendraminčiais. Atmetusieji raginimus mesti rūkyti panašiai gali tapti atsparesni vėlesniems raginimams. kulto narys jau būna paruošęs kontrargumentus. kad įtikinėtojui nesėkmingas argumentas gali būti blogiau nei nieko nedarymas. Įveikta ataka veikiau sustiprins įsitikinimus nei juos sugriaus. Mus ragina: „galvok pats". Atvirai prieš griežtus reikalavimus pasisakę studentai ėmė intensyviau priešintis šioms taisyklėms. . todėl gali mane ko nors išmokyti. mūsų užduotis . kad bažnyčiose bei mokyklose nesusidarytų „sterili ideologinė aplinka". t. studentų kraštutinė nuomonė ir įsitikinimas dėl per griežtų reikalavimų aprangai dar labiau sustiprėjo. sukurti imunitetą skatinantį ieškoti priešingų argumentų. perspėdami savo narius. tačiau ne naiviam Kadangi esame įtikinėjami. Vieno eksperimento metu Susan Darley ir Joelas Cooperis (1972) pasiūlė studentams parašyti rašinį. • Švelnus išpuolis taip pat gali stiprinti nuostatas. Tačiau ar užsisklendimas nuo informacijos reiškia dorybę. ar fanatizmą? Kaip gyventi būnant nuolankiam bei atviram kitiems ir tuo pat metu išliekant kritiškam įtikinėjimo argumentų atžvilgiu? Būti atviri tegalime galvodami. kaip šeimynykščiai bei draugai puls šiuos jų naujus įsitikinimus. y. kurių prireiks rimtesniu atveju. ĮTIKINĖJIMAS 301 Dėl tos pačios priežasties tikybos mokytojai turi stebėti. kurį stimuliuoja švelnus išpuolis prieš ją gimdo pasipriešinimą vėlesniam įtikinėjimui. Atsisakius pinigų. Kai pateikiami laukiami argumentai.net ir tie. • Tai leidžia daryti paradoksalią išvadą kad vienas iš nuostatų stiprinimo būdų yra iššūkis joms. Bendraudamas tikiuosi pasimokyti iš jo ir galbūt atsakyti tuo pačiu. Kai kurie žmonės sako. Kadangi tai prieštaravo studentų pozicijai ir rašinius buvo ketinama skelbti. •0*1 ^ o s t scr iPtum: I M kaip būti atviram. Kiekvienas sutiktas žmogus ką nors išmano labiau nei aš. stimuliuodamas klausytojo savisaugą. Kultai taiko šį principą. APIBENDRINIMAS Kaip galima atsispirti įtikinėjimui? • Kaip žmonės priešinasi įtikinėjimui? Išankstinis viešas įsipareigojimas laikytis savo pozicijos. Kita išvada ta. kad pasiduoti įtikinėjimui yra silpnybė. Neveiksmingas įtikinėjimas.7 skyrius. gali duoti priešingą rezultatą. kad kiekvienas sutiktas žmogus tam tikra prasme yra už mus pranašesnis. Jis gali „užgrūdinti širdį" ir paversti ją atsparia būsimiems raginimams.rasti aukso vidurį tarp patiklumo ir cinizmo. pasidalindamas savo žiniomis.

Kitaip tariant. O jei analizė šios informacijos nepaneigia. ji išliks ilgai. Išgirdę politiko kalbą. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Norėdami būti kritiški. ji tiek ir teverta. . Prisiverskite prieštarauti. aptarkite ją su kitais. Ar norite išmokti priešintis įtikinėjimui. bet ir reaguokite. Jei nuodugni analizė informaciją sugriauna.302 II d a l i s . tačiau kartu girdėti reikšmingą informaciją? Atidžiai klausykite ir kritiškai mąstykite. galime pasinaudoti atsparumo formavimo tyrimų rezultatais. ne tik klausykite. vadinasi.

Irvingas Janisas apie grupinį mąstymą Grupinio mąstymo teorijos kritika Kaip išvengti grupinio mąstymo Grupinis problemų sprendimas Ką slepia Nobelio premija. ko nedarytume vieni Savimonės susilpnėjimas Grupės poliarizacija: ar grupės sustiprina mūsų nuomonę? „Polinkio į riziką" atvejis Ar grupės sustiprina nuomones? Atkreipkime dėmėsi Grupės poliarizacija Poliarizacijos aiškinimas Grupinis mąstymas: ar grupės trukdo.Grupės įtaka Kas yra grupė? Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti žmonės? Kitų žmonių buvimas Minia: didelė kitų žmonių sankaupa Kodėl mus sužadina kitų žmonių buvimas? Socialinis dykinėjimas: ar būdami grupėje žmonės stengiasi mažiau? Daug rankų mažai dirba Socialinis dykinėjimas kasdieniame gyvenime Nuasmeninimas: kada būdami grupėje žmonės netenka savojo Aš? Kai kartu darome tai. Transformacinė bendruomenės lyderystė Post scriptum: ar grupės mums kenkia? . Dvi galvos geriau nei viena Mažumos įtaka: kaip paskiri žmonės veikia grupę? Nuoseklumas Pasitikėjimas savimi Pasitraukimas iš daugumos Ar lyderystė yra mažumos įtaka? Atkreipkime dėmesį. ar padeda priimti gerus sprendimus? Grupinio mąstymo požymiai Ką slepia moksliniai tyrimai.

kol sutaria: paauglys nekaltas. Ar bėgiojimo partneriai yra grupė? Ar lėktuvo keleiviai . įsipareigojusių piliečių grupė gali pakeisti pasaulį. Intelektualūs aukštųjų mokyklų studentai bendrauja su kolegomis. nepalaiko kaltinimo. 1984). Tačiau vienas jų. Tačiau istoriją kuria mažumos.4 milijardo žmonių. Pasaulyje ne tik gyvena 6. Diena buvo karšta. Ji svarsto: „Negi bėgau greičiau tik todėl. kol keli žmonės nepalygina savo sampratų.grupė? Ar grupė yra žmonės. Jauni padaužos šlaistosi su kitais padaužomis. o kūnas maldauja likusius šešis kvartalus eiti pėsčiomis. tapatinantys save vieni su kitais ir jaučiantys. bet ir yra 200 valstybių. Ji nusileidžia ir sulėtina tempą. kad kartu buvo Geil ir Chosė? Ar kompanijoje visada bėgčiau greičiau?" Paprastai visi esame kokios nors grupės dalis.įtikinti kitus? T Kas yra grupė? Atsakymas į šį klausimą atrodo aiškus tol. Pavargę prisiekusieji beveik sutarė. suguža į prisiekusiųjų kambarį.tai turinčių bendrus tikslus ir vienas kitu pasitikinčių žmonių būrys? Ar grupė susiformuoja tada. šitaip gilindami vieni kitų akiratį. bažnyčių.arba lyderiui . šeimų. tik dabar kartu bėga ir jos draugė bei draugas. Kaip šios grupės veikia savo narių nuostatas? Kas skatina grupę priimti išmintingus arba kvailus sprendimus? Žmonės daro įtaką savo grupėms." Antropologė Margaret Mead auna jau beveik baigia savo kasdienį pasibėgiojimą. .į pasimatymą atėjusių porelių. Prasideda karštos diskusijos. Henry Fondos įkūnytas personažas. tiriančių žmogžudystės bylą.„Niekada neabejokite tuo. kad nedidelė mąstančių. Kaip šios grupės veikia paskirą asmenį? Tarpusavio sąveika grupėje dažnai daro stiprų poveikį. Kitą dieną aplinkybės tos pačios. Sudėtingose teismo bylose vienas žmogus retai priverčia visą grupę pakeisti nuomonę. Protas ją ragina dar bėgti. Tauna savo maršrutą nubėga dviem minutėmis greičiau. kai žmonės tampa organizuoti? Kai jų tarpusavio ryšiai tęsiasi tam tikrą laiką? Tai tik keli socialinėje psichologijoje vartojami grupės apibrėžimai (McGrath. 20 milijonų ekonomikos organizacijų ir šimtai milijonų kitų formalių bei neformalių grupių . Klasika tapusio kino filmo „12 piktų vyrų" (12 Angry Men. Kas padeda mažumai . ir prisiekusieji vienas po kito keičia nuomonę. stiprindami vieni kitų asocialius polinkius. 1957) pradžioje 12 nepatiklių prisiekusiųjų. kad priklauso vieni kitiems? Ar grupė . gebančios palenkti daugumą. keturi milijonai mažesnių bendruomenių. pasišnekučiuoti susirinkusių namiškių. Visi nekantrauja paskelbti nuosprendį ir apkaltinti paauglį tėvo nužudymu.

kad kiti nekonkuruoja. Kartais žmonės vien būdami kartu daro vieni kitiems įtaką. o visus kitus . grupė (group) Du ar daugiau žmonių. valgymą. kad atsilygintų. daro vienas kitam įtaką. kai du ar daugiau žmonių sąveikauja ilgiau nei kelias akimirkas. Šiame skyriuje aptarsime tris tokios kolektyvinės įtakos pavyzdžius: socialinio palengvinimo. kad įgyvendintų tikslus. individualiai atliekantys nekonkurencingą veiklą. Per sporto varžybas jie gali save vadinti „mes"komandos aistruoliais. neskatina. nebaudžia ir iš tiesų nieko nedaro. domėjęsis dviračių lenktynėmis.mokslinis detektyvas. psichologas. narys). Grupės susidaro dėl daugelio priežasčių . kad suteiktų informacijos. Tad bėgiojimo partneriai iš tiesų yra grupė. išskyrus tai. GRUPĖS ĮTAKA 305 Grupių dinamikos ekspertas Marvinas Shaw (1981) teigia. Nors fiziškai jie yra kartu. jog jų nariai veikia vienas kitą.jais". jog tiesiog būna šalia kaip pasyvi auditorija arba kaip dalyviai. dalyviai (co-actors) Dalyviai. pastebėjo. kurie remia kitą komandą. darančių vieni kitiems įtaką ir save suvokiančių kaip „mes". kad visoms grupėms bendra tai. palaikančių tarpusavio ryšius ir darančių vieni kitiems įtaką. Kitų žmonių buvimas Daugiau nei prieš šimtmetį Normanas Triplettas (1899).. Po to išnagrinėsime tris socialinės įtakos tarpusavio ryšius palaikančiose grupėse pavyzdžius: grupės poliarizaciją. palyginti su . Ar paprasčiausias kitų žmonių buvimas veikia bėgimą.kad patenkintų poreikį priklausyti. Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti žmonės? Pradėkime nuo paprasčiausio socialinės psichologijos klausimo: ar tiesiog buvimu kitas žmogus daro mums įtaką? „Buvimas" reiškia.kaip „jie". ilgiau nei kelias akimirkas palaikančių tarpusavio ryšius. kad lenktyniaudami būryje dviratininkai važiuoja greičiau nei būdami vieni ir lenktyniaudami tik su laiku. pastebi Australijos nacionalinio universiteto socialinės psichologijos specialistas Johnas Turneris (1987). Šie trys reiškiniai gali atsirasti esant minimaliai tarpusavio sąveikai (mes tai vadiname „minimaliomis grupės situacijomis"). Pagal Shaw apibrėžimą vienu metu auditorijoje kompiuteriais dirbantys studentai nėra grupė. tačiau tai labiau pavienių žmonių būrys nei tarpusavio ryšiais susieta grupė (tačiau kiekvienas jų gali būti nematomos internetinės pokalbių svetainės. grupini mąstymą ir mažumos įtaką. APIBENDRINIMAS Kas yra grupė? • Grupė atsiranda. grupės save suvokia kaip „mes". Kartais skirtumas tarp pavienių žmonių kompiuterių auditorijoje elgsenos ir tarpusavio ryšiais susietų žmonių veiklos būna neryškus. taigi grupės. Todėl jis grupę apibrėžia kaip du ar daugiau žmonių. socialinio dykinėjimo ir nuasmeninimo. Prieš . save suvokia kaip „mes". Be to. rašymą arba egzamino sėkmę? Atsakymo į šį klausimą paieška .8 s k y r i u s .

pavyzdžiui. Larsson.žmonių polinkis geriau atlikti paprastas ar gerai išmoktas užduotis. eksperimento dalyviai greičiau atlieka daugybos veiksmus ar išbraukia nurodytas raides. 1930. Šis socialinio palengvinimo efektas pastebimas ir tarp gyvūnų. prasčiau atliekami sudėtingi daugybos veiksmai (Dashiell. 1937. kaip orų prognozė Škotijoje. kai šalia yra kitų žmonių. . sunkiau surandamas išėjimas iš labirinto piešinyje. vištos sulesa daugiau grūdų. blogiau įsimenami bereikšmiai skiemenys. 1929. kur teisingas atsakymas nėra labai aiškus.) Jei socialinis sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją. kuriems buvo liepta suvynioti valą į meškerės ritę. Pessin. paskelbdamas savo spėjimą (kad kitų žmonių buvimas gerina rezultatus). 1933. Chen.306 II d a l i s . 1933). Sužadinti žmonės greičiausiai suvokia tokias nesudėtingas anagramas. tarakonai. Jei šalia yra kitų žmonių. 2) Dabartinė reikšmė dominuojančios (tikėtinos) reakcijos sustiprėjimas dėl to. skruzdėlės iškasa daugiau smėlio. Atliekant sudėtingas užduotis. Travis. Apie 1940-uosius metus tyrimai šioje srityje liovėsi ir nevyko 25-erius metus. Klopfer. 1958). Triplettas atliko vieną pirmųjų socialinės psichologijos istorijoje laboratorinių eksperimentų. Teiginys. Allport. Esant kitiems žmonėms eksperimento dalyviai taip pat tiksliau atlieka nesudėtingus mechaninius veiksmus. Kaip dažnai kūrybinio pakilimo momentais nutinka. kad jei šalia yra kitų žmonių. 1936. (Visi prisimename. atlikdavo tai greičiau būdami kartu nei pavieniui. jis turėtų padėti atlikti lengvas užduotis ir kliudyti atlikti sudėtingas. Pessin ir Husband. kad kitų žmonių buvimas turi sužadinti arba suteikti energijos (Mullen ir kiti. ilgauodegės papūgos ir žalieji kikiliai tokiais atvejais lėčiau įveikia labirintus (Allee ir Masure. 1956). jog gali būti saulėta. laiko metalinę lazdelę taip. Būdami susirūpinę. kur dažniausiai sakoma.beveik toks pat tikslus. Jei kartu yra kitų tos pačios rūšies atstovų. Jis prisiminė gerai žinomą eksperimentinės psichologijos principą: sužadinimas sustiprina bet kurį tuo metu dominuojantį atsaką. kaip pygaras. tačiau gali ir palyti. Gatės ir Allee. 1925). 1933. W. . žmonės blogiau sprendžia sudėtingas anagramas. Dashiell. 1930. Šis trikdantis poveikis pastebimas ir tarp žmonių. kai labiausiai tikėtina. kol jų nesužadino nauja idėja. S O C I A L I N Ė ĮTAKA socialinis palengvinimas (sočiai facilitation) 1) Pirminė reikšmė . ar šių prieštaringų duomenų nebūtų galima suderinti. besisukančio ant patefono (F. Vėliau paaiškėjo. Socialinis psichologas Robertas Zajoncas susidomėjo. Pavyzdžiui. o seksualiai aktyvios žiurkių poros dažniau poruojasi (Bayer. Ar šis principas negalėtų atskleisti socialinio palengvinimo mįslės? Atrodė logiška daryti prielaidą. jog kai kurias užduotis kitų tos pačios rūšies atstovų buvimas trukdo atlikti. kad kitų buvimas kartais padeda. 1997). 1920. kad teisingas yra „dominuojantis" atsakymas. Tačiau kiti tyrimai atskleidė. kad paaiškintų kitus. Vaikai. didesnis sužadinimas skatina neteisingą atsakymą. kad yra kitų žmonių. kaip atsidūrę prieš auditoriją pajusdavome įtampą arba susijaudinimą. Stipresnis sužadinimas padeda geriau atlikti paprastas užduotis. o kartais trukdo atlikti užduotis. kad ji nenuslystų nuo dešimties centų monetos dydžio disko. Zajoncas (1965) vieno tyrimo rezultatus panaudojo tam.

bet daugiau laiko sugaišta. 1867 („Kapitalas") „Atradimas . netiesiogiai juos stebint.). Kilo klausimas. kad sprendimas šį išbandymą išlaikė (Bond ir Titus. netikėtai tapo logiška.." Kari Mane. Tačiau galbūt visos detalės ėmė taip tvarkingai dėliotis tik žiūrint retrospektyviai. prieštaringi rezultatai tapo logiški. Prasti žaidėjai (kurių rezultatyvumas prieš tai siekė 36 proc. Daugiau nei 80 000 studentų ir profesionalių sportininkų varžybų Kanadoje. Dėl to kitų žmonių buvimas padėjo jas atlikti.). apie ką pagalvojo Thomas H. Tai. Peteris Huntas ir Josephas Hillery (1973) pastebėjo. ir pagalvoti apie tai. kai Zajoncas parodė. atlikti nesudėtingus daugybos veiksmus.) atidžiai stebimi ėmė žaisti dar blogiau (25 proc. 1999). žr. The Scientist Speculates. 1983. aktoriai ir muzikai atlieka gerai išmoktus veiksmus. Socialinis sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją. kad geri biliardo žaidėjai (kurių rezultatyvumas.1 pav. kad kitų žmonių buvimo sąlygojamas sužadinimas sustiprina dominuojančią reakciją (teisingą atsakymą tik į lengvas ar gerai išmoktas užduotis). 8. paaiškėjo. Das Kapital. Sportininkai.) žaidė dar geriau (80 proc.8 s k y r i u s . kol perpranta sudėtingą (lygiai kaip ir tarakonai!). kad namuose komandos laimi maždaug 6 rungtynes iš 10 (šiek tiek mažiau beisbolo bei amerikietiškojo futbolo ir šiek tiek daugiau krepšinio bei europietiškojo futbolo. arba teisinga reakcija į jas buvo normaliai dominuojanti. 1962 („Mokslininkas mąsto") .lengvos užduotys. 8.1 len- „Paprasčiausias socialinis kontaktas. Jamesas Michaelsas ir jo bendradarbiai (1982) pastebėjo. studentai greičiau perpranta nesudėtingą labirintą." Albert von Szent-Gyorgyi. surasti kelią iš labirinto ir išspręsti sudėtingus aritmetikos uždavinius buvo sunkesnės užduotys. kad dalyvaujant kitiems žmonėms. kai juos ėmė stebėti keturi žiūrovai. Huxley. ar šis sprendimas išlaikytų išbandymą eksperimentais. ir tai paaiškina. į kurias mokame reaguoti. nesvarbu. ir tikimybė. buvo mažesnė. kuris didina kiekvieno dirbančiojo efektyvumą. kuriuose dalyvavo daugiau nei 25 000 savanorių.sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją (žr. Abiem atvejais veikė visuotinė taisyklė . pirmą kartą perskaitęs Danvino veikalą „Rūšių kilmė": „Kaip kvaila. apie ką niekas nepagalvojo.tai gebėjimas pamatyti. r Į į a Sužadinimas r Sustiprina J B dominuojančią reakciją Apsunkina sudėtingą veiksmą Taikant šią prielaidą. Tokie paprasti ir elegantiški Zajonco sprendimai paskatino kitus socialinius psichologus susimąstyti apie tai.1 PAVEIKSLAS Palengvina nesudėtingą veiksmą Kitų buvimas Socialinio sužadinimo poveikis Robertas Zajoncas suderino prieštaringus duomenis ir pasiūlė prielaidą. kodėl jiems geriau sekasi girdint palaikančią minios reakciją. teisinga ji ar klaidinga.). G R U P Ė S ĮTAKA 307 8. Įsisavinti naują informaciją. skatina gyvybingumą. Susukti valą į ritę. kas iš pradžių atrodė nesuderinama.. kad apie tai nepagalvojau!" Ir kaip viskas akivaizdu. valgyti . Jungtinėse Valstijose ir Anglijoje tyrimai parodė. Pavyzdžiui. siekė 71 proc. Guerin. kad tiriamieji galės juos iš karto teisingai atlikti. Šiais atvejais kitų žmonių buvimas padidino neteisingų atsakymų skaičių. ką visi matė. Atlikus beveik 300 tyrimų. 1993.

1983). todėl jaučiasi dominuojantys. 1986). . S O C I A L I N Ė ĮTAKA 8. pakyla kraujospūdis. Eksperimentų metu padėjėjas turėjo kartu su kitais dalyviais klausytis humoristinio įrašo arba žiūrėti kino komediją. labiau įsitempia jų raumenys. Kai visi sėdėdavo glaudžiai. ką puikiai mokame ir darome nesusimąstydami: pavyzdžiui. 1977). 1981. 1983. Jei į jūsų pirmąjį fortepijono koncertą susirinks visi giminės. Tačiau žaidimo namuose pranašumą taip pat gali sąlygoti ir tai.1 64.3 61. Storms ir Thomas. kalbėjimui. ir. 1996. Būnant minioje taip pat suintensyvėja teigiamos arba neigiamos reakcijos. 1983). Tačiau minia sukelia mažesnę įtampą salėse. Tačiau būdami ne vieni žmonės daugiau prakaituoja. Kartais sužadinimas ir gausios publikos dėmesys kliudo netgi tam. Savo aikštės pranašumas pagrindinių sporto šakų komandoms Sporto šaka Beisbolas Amerikietiškasis futbolas Ledo ritulys Krepšinis Europietiškasis futbolas išanalizuotų rungtynių skaičius 135 665 2592 4322 13 596 37 202 Namuose laimėtos rungtynės procentais 54. padėjėjui lengviau pavykdavo išprovokuoti juoką ar plojimus. Kino teatrų direktoriai ir sporto aistruoliai žino (o mokslininkai tą patvirtino).308 II d a l i s . 1984). tuo jų poveikis stipresnis (Jackson ir Latanė. neišvarginti kelionės. 2000). Šalia esantys draugiški žmonės yra netgi labiau mėgstami. kad „gera salė" yra pilna salė (Aiello ir kiti. 1998). kad sudėtingos užduotys bus atliekamos blogiau (Butler ir Baumeister. o nedraugiški labiau nemėgstami (Schiffenbauer ir Schiavo. leidžiančių atsiskirti nuo minios (Evans ir kiti. galima net užspringti. Moore ir Baron. Tačiau ar stebėtojų buvimas iš tikrųjų veikia žmones? Stresinėje situacijoje draugas gali padėti atsipalaiduoti. vargu ar grosite geriau. Worchel ir Brown. Minia: didelė kitų žmonių sankaupa Taigi žmonės iš tiesų reaguoja į esančius šalia. 1976. 1983. 1993). suskirstytose į daug erdvių.4 69. Mikčiojantys žmonės prieš didelę auditoriją mikčioja stipriau nei kalbėdami tik su vienu ar dviem žmonėmis (Mullen.3 57. kad žaidėjai gerai pažįsta aikštelę. Jonathanas Freedmanas su bendradarbiais (1979. Kuo žmonių daugiau. dažniau kvėpuoja.1 LENTELĖ. girdėdami palaikančius aistruolių šūksnius.0 telę). Knovvles. 1980) atliko eksperimentus su Kolumbijos universiteto studentais ir Ontarijo mokslo centro lankytojais. labiau susitapatina su komanda (Zillmann ir Paulus. padažnėja pulsas (Geen ir Gange. Net draugiška auditorija gali taip paveikti. kontroliuoja teritoriją. įtampai pasiekus kraštutinį lygį. Stiprus sužadinimas pilnose salėse taip pat didina stresą.

o ne išsibarsčiusi 100 vietų auditorijoje. • kodėl sužadinimas atslūgsta. kad mes greičiau atkreipiame dėmesį į kitų žmonių juoką ar plojimus ir prie jų prisijungiame. Kodėl mus sužadina kitų žmonių buvimas? Jei ką nors mokate gerai. Susigrūdimo poveikį taip pat pastebėjo Dineshas Nagaras ir Janakas Pandey (1987). • kodėl ypač priklausomus nuo aplinkinių nuomonės žmonių buvimas veikia labiausiai (Gastorf ir kiti. kurių nuomonė nėra svarbi (Seta ir Seta. kai žmonės jaučiasi vertinami. o kraujospūdis aukštesnis (tai rodo sužadinimą). Nuogąstavimu dėl vertinimo taip galima paaiškinti. nuogąstavimas dėl įvertinimo (evaluation apprehension) Rūpinimasis. paspartindavo tempą. Jis tyrė Masačiusetso universiteto 10 studentų grupes 20 pėdų pločio ir 30 pėdų ilgio arba 8 pėdų pločio ir 12 pėdų ilgio patalpose. kitų akivaizdoje darysite tai dar geriau (nebent pernelyg susijaudinsite ir susidrovėsite). ar jie mus vertina. Taip yra iš dalies todėl. gali tapti neįmanomu. 1982). Kiti eksperimentai patvirtino Cottrello išvadą: dominuojanti reakcija labiausiai sustiprėja tada. Cottrellas su bendradarbiais (1968) užrišo stebėtojams akis. kai tarp svarbių žmonių atsiranda ir tokių. patvirtinančių bent tris galimus veiksnius (Aiello ir Douthitt. tačiau tik tada. kuris palengvina dominuojančią reakciją. kaip pastebėjo Gary Evansas (1979). kuris jums sunkiai sekasi. Geen ir Gange. . 1983). Susigrūdimas daro panašų poveikį kaip ir minia žiūrovų: sustiprina sužadinimą. Atlikdami sudėtingas užduotis jie darė daugiau klaidų. kad stebėtojai gali sukelti baimę. dėmesio išblaškymas ir kitų žmonių buvimas. • kodėl socialinio palengvinimo poveikis būna didžiausias tada.nuogąstavimas dėl įvertinimo. kaip esame vertinami. GRUPĖS ĮTAKA 309 Gal pastebėjote. kurie buvo didesnėje patalpoje. 1992). Tačiau. Norėdamas patikrinti. pamatę pievelėje sėdinčią moterį. Palyginti su tais. vien tik žmonių užrištomis akimis buvimas nepagerino įprastos reakcijos. Nuogąstavimas dėl įvertinimo Nickolas Cottrellas įtarė. Priešingai nei stebint auditorijai. 2001): tai . tyrę universiteto studentus Indijoje. susigrūdus i ų pulsas buvo dažnesnis. Tomis pačiomis aplinkybėmis veiksmas. tariamai rengdamiesi suvokimo eksperimentui. • kodėl žmonės geriausiai užduotį atlieka tarp pranašesnių kolegų (Seta. jei ji būdavo į j u o s atsisukusi veidu. o ne nugara (Worringham ir Messick. Kodėl kiti žmonės sukelia mūsų susijaudinimą? Yra duomenų.8 s k y r i u s . kai kiti žmonės yra nepažįstami ir juos sunku stebėti (Guerin ir Innes. ar egzistuoja nuogąstavimas dėl įvertinimo. Vieno eksperimento Santa Barbaroje metu Kalifornijos universiteto bėgikai. susigrūdimas taip pat ir audrina. 1982). 1983). kad 35 studentų grupė atrodo artimesnė ir linksmesnė 35 vietų auditorijoje. kai esame arti. 1980.

analizuoja savo kūno judesius. perskirtas žemomis pertvaromis. kai kas nors stebi .2 paveiksle. Kaip pastebėjome 1 skyriuje. dauguma bėgikų sparčiau bėga būdami drauge su kuo nors. kurios 1) leidžia patvirtinti arba keisti teoriją. Jei drovūs krepšininkai. kuriuos geriausiai atliekame automatiškai (Mullen ir Baumeister. 1981b). perkrauna mūsų pažinimo sistemą ir sukelia susierzinimą. įtampa. Mes nebegalime susitelkti.lyg mokslinė stenograma: ji supaprastina ir apibendrina stebėjimų įvairovę. Ar ši teorija 3) taikoma praktikoje? Galime tik spėlioti. kad užduotys atliekamos geriau. Pirmuosiuose šios srities eksperimentuose buvo pastebėta. padeda sklandžiau atlikti gerai išmoktas užduotis. kad palengvinimo poveikį jaučia ir gyvūnai. Kaip parodyta 8. kai esame vertinami. 1986). net jei nenuogąstaujama dėl vertinimo ir išlaikomas dėmesys.) Kalbant apie žmones. kad. Tai perša mintį. Dabar pats laikas prisiminti šios teorijos tikslą. Robertas Baronas ir Danny Moore (1978. Baron. daugelyje naujos statybos įstaigų atskiri biurai perkelti į dideles atviras erdves. kad sužadinti gali ir kitų žmonių buvimas. Jie teigė. kaip ryški šviesa (Sanders. kaip sekasi kitiems grupės nariams arba kaip reaguoja auditorija. ar trukdo kūrybingai spręsti sudėtingas problemas? Ar galite sugalvoti kitų šios teorijos taikymo praktikoje būdų? APIBENDRINIMAS Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti žmonės? • Pagrindinės socialinės psichologijos problemos susijusios su kitų žmonių buvimu. Socialinio palengvinimo teorija daro tai sėkmingai. mesdami lemtingus baudos metimus.310 II dalis. kaip juos vertina kiti gyvūnai. 2) nurodo naujų tyrimų kryptį ir 3) siūlo praktinius taikymo būdus. 1981a. jie dažniau nepataiko. domėdamiesi. kad greta yra kiti žmonės. Tai paprastas daugelio mokslinių duomenų apibendrinimo būdas. aiškindami nuogąstavimą dėl įvertinimo. mes išblaškome savo dėmesį. taip pat gali trukdyti atlikti veiksmus. 1987). Teorija taip pat padeda daryti aiškias prognozes. Įtampą sukelia ne tik kito žmogaus buvimas. bet ir tokie dirgikliai. kad sužadinimo mechanizmas yra įgimtas ir būdingas didžiajai gyvūnijos daliai. Dėmesio išblaškymas Glennas Sandersas. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Susidrovėjimas. teorija . (Gyvūnai tikriausiai sąmoningai nesirūpina tuo. atsirandanti tarp dėmesio skyrimo kitiems ir užduočiai. Prisiminkime. net jei tas žmogus nevertina bėgiko rezultatų ir su juo nerungtyniauja. Socialinio palengvinimo teorija siūlo tokias pirmųjų dviejų tipų prognozes: 1) teorijos esmė (kad kitų žmonių buvimas sužadina ir kad šis socialinis sužadinimas sustiprina dominuojančią reakciją) buvo patvirtinta ir 2) teorija galimai tyrimų krypčiai suteikė naują gyvenimą. Ar dėl to atsiradęs suvokimas. pažengė dar toliau. Kitų žmonių buvimas Tačiau Zajoncas įsitikinęs.

t Buvimas minioje ar ankštose erdvėse panašiai sužadina ir palengvina dominuojančių reakcijų pasireiškimą. greta dirbant kitiems žmonėms. kuri būtų lygi aštuonių pavieniui traukiančių žmonių jėgų sumai? Jei ne.) galima įvertinti individualiai. vienoje virvės pusėje esantys aštuoni žmonės trauks tokia jėga. Šios situacijos . kad sužadinimas kyla iš dalies dėl to. tarp jų ir atlikti su gyvūnais. G R U P Ė S ĮTAKA 311 8. Kaip tai gali atsiliepti darbuotojų efektyvumui? Šaltinis: nuotrauka gauta iš bendrovės Herman Miller Inc. Atsižvelgęs į šiuos duomenis Robertas Zajoncas pritaikė visiems žinomą eksperimentinės psichologijos principą: sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją. arba jos atliekamos grupėje. kyla įtampa. o iš dalies dėl to.8 s k y r i u s .kodėl? Ir kokių asmeninių pastangų galime tikėtis iš dirbančių grupėje? Socialinis palengvinimas paprastai atsiranda tada. aritmetikos uždavinių sprendimą ir pan. ir užduočiai. Kadangi kitų žmonių buvimas kelia jaudulį. kai nesijauti vertinamas ir niekas neblaško dėmesio. Socialinis dykinėjimas: ar būdami grupėje žmonės stengiasi mažiau? Ar traukdami virvę komandoje. padeda atlikti lengvas užduotis (kuriose vyrauja teisingas atsakymas arba reakcija) ir trukdo vykdyti sunkias (kuriose dominuoja neteisingas atsakymas arba reakcija). kad esama stebėtojų arba dirbama grupėje. . Kiti eksperimentai. kad žmonių buvimas gali trukdyti atlikti užduotis. jog išblaškomas dėmesys kai dėmesį reikia padalinti ir kitiems. verčia daryti išvadą kad buvimas kieno nors akivaizdoje gali jaudinti net tada. • Tačiau kodėl kitų žmonių buvimas sužadina? Eksperimentai perša išvadą.2 PAVEIKSLAS Atviromis erdvėmis suprojektuotuose biuruose žmonės dirba. Kiti mokslininkai atkreipė dėmesį. faktas. jog nuogąstaujama dėl įvertinimo. kai žmonės siekia asmeninių tikslų ir kai jų pastangas (meškerės valo susukimą į ritę.

Šaltinis: Ingham. Tai prieštarauja prielaidai. nors iš tiesų jie traukė vieni. kad „vienybėje . S O C I A L I N Ė ĮTAKA panašios į įprastas. kai žmonės sutelkia pastangas. Tokios veiklos pavyzdys . Graves ir Peckham. vadovaujama Alano Inghamo (1974). kai manydavo. kai gautos pajamos už parduotus saldainius panaudojamos klasės išvykai apmokėti. kad už jų esantys žmonės traukia kartu. .komandos dvasia didina produktyvumą? Ar mūrininkai kloja plytas sparčiau dirbdami komandoje. kad kartu su jais traukia du-penki jiems už nugaros stovintys žmonės. Levinger. su kokiomis susiduriame darbe. kad virvę traukia ir kiti. jog grupinis užduočių atlikimas mažina asmeninį suinteresuotumą.galybė" ir perša išvadą. paskiriama pirmoji pozicija (žr. Daug rankų mažai dirba Beveik prieš šimtmetį prancūzų inžinierius Maxas Ringelmannas (apie tai rašo Kravitz ir Martin. kad traukia vieni. kai manydavo. Žinodami. 8. Ar atliekant bendras užduotis . Alano G. išmoningai pašalino šią problemą. Eksperimento dalyviams buvo užrišamos akys. priversdami eksperimento dalyvius galvoti.3 pav. Inghamo nuotrauka. jie traukdavo 18 procentų smarkiau nei tada.kai grupės rezultatas priklauso nuo individualių pastangų . 1974. kad kolektyvinės virvę traukiančių žmonių pastangos prilygsta vos pusei asmeninių pastangų sumos. ar pavieniui? Atsakyti į šiuos klausimus padės laboratorinis imitavimas.3 PAVEIKSLAS Virvės traukimo prietaisas Pirmoje pozicijoje stovintys žmonės traukdavo virvę silpniau. Kitas pavyzdys . už kurį visi gauna vienodus pažymius. Arba visos klasės vykdomas projektas.komandinis virvės traukimas. O gal blogus rezultatus nulėmė darbo koordinavimo trūkumai? Gal traukdami virvę žmonės darė traukimo krypties ir laiko paklaidas? Masačiusetso universiteto mokslininkų grupė. 1986) pastebėjo. 8. parodytą įrenginį) ir liepiama iš visų jėgų traukti. kad pasiektų bendrą tikslą ir kai individualias pastangas sudėtinga įvertinti. tačiau ne į tokias.312 II dalis.organizuotas lėšų rinkimas.

kai tikėjo. nes mažiau varžėsi. Panašiai nutinka. kad garsūs šešių žmonių šūksniai ar plojimai buvo trečdaliu silpnesni. Kerr ir Bruun.nuogąstavimas dėl įvertinimo. Kiplingas Williamsas ir Stephenas Harkinsas (1979. Ir priešingai. kurios būdavo įtikinamos. Šešiems eksperimento dalyviams buvo užrišamos akys.kai socialinis dykinėjimas (sočiai loafing) Polinkis mažiau stengtis. Būnant grupėje (traukiant virvę. Studentai energingiau mynė dviračio treniruoklio pedalus (matuojant jų pagaminamą elektros energiją).palaiko komandą (Hardy ir Latanė. kai veikia vieni. juo labiau kitų žmonių. t. kad kiti penki taip pat šaukia arba ploja. nei tada. Būdami grupėje. kai manė. spėjo. tačiau mažai duodantis jai. 1993 ir 8. tranas (free rider) Žmogus. Williamsas teigia. Iš šio ir dar 160 kitų tyrimų (Karau ir Williams. gaunantis naudos iš grupės. kad jie negirdėdavo savo šūksmų ar plojimų. Per skirtingus bandymus jiems būdavo liepiama šaukti ir ploti vieniems arba kartu su grupe. Tad principas . o ne tada. Tad Latanė ir jo bendradarbiai. jie manė. nei sukelti vieno žmogaus. kurio metu privertė eksperimento dalyvius patikėti. kad jų šūksniai . Ohajo valstijos universitete atliko eksperimentą. Atsidūrę dėmesio centre. kai pastangos vertinamos individualiai. kad abiem atvejais plojo vienodai smarkiai. kad dalyviai šauks garsiau. Harkins ir kiti. kai žinojo. kaip iškreipiama viena socialinį palengvinimą sąlygojančių psichologinių jėgų. kad tie. per kurias sklisdavo toks kurtinantis šaukiančių ar plojančių žmonių triukšmas.4 pav. kad jų rezultatas sumuojamas kartu su kitų eksperimento dalyvių rezultatais. jie sukeldavo trečdaliu silpnesnį triukšmą nei tada. Politologas Johnas Sweeney (1973). Jie pastebėjo. kai studentai vykdo grupinius projektus. kad visi pripažįsta. 1986). Įdomu tai. G R U P Ė S ĮTAKA 313 Mokslininkai Bibbas Latanė. tačiau nė vienas nesutinka. atsakomybė ištirpsta tarp visų grupės narių (Harkins ir Jackson. jog yra asmeniškai stebimi. . šį reiškinį stebėjo atlikdamas eksperimentą Teksaso universitete. kad atsipalaiduoja būtent jis. 1987).). Tie. kai visi suvienija savo pastangas siekdami bendro tikslo.pavieniui arba su grupe . tiriantis socialinio dykinėjimo pasekmes politikoje. jog tai daro vieni. žmonės susigundydavo tapti tranais ir pasinaudoti grupės pastangomis. sekdami Inghamo pavyzdžiu. jie susodinami ratu ir duodamos užsidėti ausinės. kad jie šaukia ir ploja ne vieni. kurį jie pavadino socialiniu dykinėjimu. ir su grupe. Tačiau kaip ir traukiant virvę. žmonės sąmoningai stebi savo elgesį (Mullen ir Baumeister. Kai žmonės neturi atsiskaityti asmeniškai ir negali įvertinti savo pastangų. socialinio palengvinimo eksperimentuose įvertinimo tikimybė buvo didesnė. nelaikė savęs dykinėtojais. darydami tai kartu su kitais. kad yra vertinami tik tada. kai eksperimente dalyvaudavo mokyklų sporto komandų aistruolių vadovės. už kuriuos vertinami bendrai.8 s k y r i u s . Ir koks gi buvo tikrasis rezultatas? Pasireiškė socialinio dykinėjimo efektas: kai eksperimento dalyviai manė. jog tokiais atvejais atsipalaiduojama. rūpestis dėl įvertinimo sumažėdavo. Socialinis dykinėjimas pasireikšdavo netgi tada. 1985. grupinis triukšmas yra ne toks efektyvus. Socialinio dykinėjimo eksperimentų dalyviai buvo įsitikinę. kurie plojo ir pavieniui. 1981). šaukiant ir t.) matome. kuriems apie eksperimentą buvo papasakota. 1980) ieškojo ir kitų būdų tirti šiam reiškiniui.

šaukia ar ploja. Pagalvokite: agurkų konservų fabrike svarbiausias darbas yra nuo konvejerio juostos paimti tinkamo dydžio agurko puselę ir įdėti ją į stiklainį. Ir grupėje. Harkinsas ir Latanė (1981) rašo. Deja. jei kas nors stebi ir skelbia jų asmeninius laimėjimus (Williams ir kiti. mina dviratį. rekomenduojama „individualią gamybą padaryti pastebimą". Šaltinis: VVilliams. kad būtų galima pamatuoti kiekvieno asmeninį indėlį. kai žmonės tempia virvę. spausdina ar stebi signalus. pastangos mažėja (dykinėjama). A.314 II dalis. kai galima įvertinti kiekvieno jų pastangas: universiteto plaukikai per estafetės plaukimą pasiekia geresnių rezultatų.padaryti taip. 100 95 90 o D) 85 C B 00 (D 80 Q_ (/> O ~o 75 č •g > C TD 70 0 1 10 Grupės dydis 15 16 mus stebi. nes jų darbo rezultatų neįmanoma nustatyti (stiklainiai. Ar galima šiuos rezultatus apibendrinti ir pritaikyti keliant darbininkų darbo produktyvumą? Nedidelio eksperimento metu buvo pastebėta. 1996). 8. darbininkams kyla pagunda dėti bet kokio dydžio puselę. Praeger Publishers. Schroeder. bet ir kai pumpuoja vandenį ar orą. kad tai neturės įtakos užmokesčiui (Faulkner ir Williams. pastangos mažėja Statistiškai apdorojus 49 tyrimų.4 PAVEIKSLAS Grupei didėjant. prieš pasiekdami kokybės kontrolės skyrių.5 pav. patenka į bendrą surinktuvą). Inc. kuria idėjas. kad grupei didėjant. red. duomenis paaiškėjo. VVestport. D. Kai kurie futbolo treneriai tai daro filmuodami ir vertindami kiekvieną žaidėją.. Jackson ir Karau. Williamsas. nuogąstavimas dėl įvertinimo sumažėja ir pasireiškia socialinis dykinėjimas (žr. Socialinis dykinėjimas kasdieniame gyvenime Kaip plačiai paplitęs socialinis dykinėjimas? Laboratorijoje šis reiškinys pastebimas ne tik tada. 1989). vertina eilėraščius ar straipsnius. i n Sočiai Dilemmas: Perspectives on Individuals and Groups. jog remiantis socialinio dykinėjimo moksliniais tyrimais. Kai išnykstame minioje. 1992.). kai buvo vertinamas kiekvieno asmeninis išdirbis. kuriuose dalyvavo per 4000 dalyvių. rūpestis dėl įvertinimo sustiprėja ir pasireiškia socialinio palengvinimo fenomenas . jei jam būtų mokama tik už teisingai atliktą darbą?" . S O C I A L I N Ė ĮTAKA 8. ir kelia klausimą: „kiek agurkų darbininkas galėtų sudėti. CT. ir pavieniui žmonės stengiasi labiau. Vienas iš būdų sužadinti suinteresuotumą . nors jie žinojo. kad prie konvejerio dirbantys darbininkai pagamino 16 procentų daugiau gaminių. Diagramoje taškais pažymėti jungtiniai šių tyrimų duomenys. leidimo duomenys: Publishing Group.išlieka.

G R U P Ė S ĮTAKA 315 Asmeninės pastangos įvertinamos Nuogąstaujama dėl įvertinimo n | Socialinis palengvinimas 8. 1985) pakartojo triukšmo sukėlimo eksperimentus Japonijoje. Kai Kinija leido ūkininkams pardavinėti maisto produktus. kad kolektyvistinėse kultūrose socialinio dykinėjimo mažiau nei individualistinėse (Karau ir Williams. neatsižvelgiant į as- . 1986). Tailande.5 PAVEIKSLAS Socialinis palengvinimas ar socialinis dykinėjimas? Kai žmonių neįmanoma įvertinti arba jie neprivalo atsiskaityti. Taivane. nemokantys profsąjungos ar profesinių asociacijų nario mokesčio arba savanoriškai nedirbantys šioms organizacijoms. Sužadinimas pastangos sumuojamos ir NEVERTINAMOS pavieniui Nenuogąstaujama dėl įvertinimo Socialinis dykinėjimas Mokslininkai rado socialinio dykinėjimo faktų įvairiose tautose ir kraštuose. vis tiek yra patenkinti iš šių organizacijų gaunama nauda. kitą .5 karto daugiau nei per ankstesnius 26 metus (Church. Kai atpildas paskirstomas po lygiai. O kaipgi kolektyvistinės kultūros. ypač . tačiau iš jų buvo gaunamas trečdalis derliaus (Spivak. kad šie sklypai tesudarė vieną procentą visos dirbamos žemės. 1979). Vengrijoje asmeninio naudojimo sklypai tesudarė 13 procentų visos dirbamos žemės.8 s k y r i u s . Čia galima įžvelgti dar vieną socialinio dykinėjimo priežastį. Šiaurės Amerikoje darbininkai. moterų (kaip aiškinome 5 skyriuje) individualizmas mažesnis nei vyrų ir dėl to jos mažiau socialiai dykinėja. maisto pramonės rezultatai per metus pagerėjo 8 procentais . Plaukimo varžybose įvertinamas kiekvieno plaukiko gebėjimas nugalėti. Septyniolika vėliau atliktų tyrimų Azijoje patvirtino. Ir ką gi jie pastebėjo? Šiose šalyse socialinis dykinėjimas taip pat buvo akivaizdus. Kugihara. Jie turėjo ir mažus sklypus asmeniniam naudojimui. 1999). tačiau iš jų buvo gaunama 27 procentai viso sovietų žemės ūkio derliaus (H. 1976). Indijoje ir Malaizijoje. Kaip pastebėjome 2 skyriuje. Po vienos analizės paaiškėjo. Kaip ir visuomeninės televizijos žiūrovai. dykinėjimo tikimybė didėja. nesuvaržytos komunistinio režimo? Latanė ir jo bendradarbiai (Gabrenya ir kiti. 1993. neaukojantys pinigų savo žiūrimai stočiai per aukų rinkimo kampaniją.2. Smith.vertindami žemės ūkio gamybos rezultatus buvusiose komunistinėse šalyse. Virvės traukimo varžybose nė vienas komandos narys nėra atsakingas asmeniškai. tad atsipalaiduoti arba dykinėti gali kas nori.kitame ir buvo mažai atsakingi už kurį nors konkretų darbą. atlikdavusius atidavus prievoles valstybei. Komunizmo kūrimo Rusijoje metais kolūkiečiai vieną dieną dirbdavo viename lauke. Be to. kolektyvistinėse kultūrose yra didelis lojalumas šeimai ir darbo grupėms.

be abejonės. Kai grupės nariai tiki. kai joms atlyginama už grupės sėkmę ir kai vyrauja įsipareigojimo komandai dvasia. kai jaučiasi esą draugai arba tapatina save su grupe. 1998). Karau ir Williams. daug rankų ne visuomet mažai dirba. . kad teks su kažkuo vėl bendrauti. kaip atliekamos užduotys. Kartais tikslas būna toks patrauklus. 2001). Net jei tik tikimasi. Atliekant sudėtingas užduotis gali atrodyti. Latanė rašo.316 II dalis. Tačiau. SOCIALINĖ ĮTAKA meninį indėlį. kuriuos teks dažnai matyti. 1999). Grupės nariai mažiau dykinėja ir tada. už kuriuos bus atlyginta. 1993). 1995). 1986). Jei grupės mažos ir sukomplektuotos iš vienodos kompetencijos žmonių. gali tapti „rojumi parazitams". 1983. atliekant grupinius projektus stengiamasi labiau (Groenenboom ir kiti. Tačiau žmonės dažnai suvienija pastangas ir dirba siekdami bendro tikslo nebūdami atsakingi asmeniškai. 1992. 1983). Shepperd ir Wright. 1969). vieno lyderio žodžiais tariant. o ne su pašaliečiais (Davis ir Greenlees. o kiekvieno maksimalios pastangos tokios svarbios. Tad tranams palankios situacijos. Kerr ir Bruun. Williams ir Karau. kai nėra stebimos jų asmeninės pastangos. patraukli arba uždeganti (Karau ir Williams. yra tikimybė. 1989. 1997. 1989). kai vertinama individualiai. kad komandos dvasia padeda išlaikyti reikiamą įtampą arba ją suintensyvina. Kerr. kai užduotis yra sudėtinga. Jei kursinį darbą atliekate kartu su kolegomis. jog ne. Taigi žmonės suinteresuoti atsipalaiduoti. Worchel ir kiti. dirbame atkakliau (Plaks ir Higgins. visi dirba įtemptai (Hackman. 1991). kad jausitės labiau suinteresuoti nei tuo atveju. Grupėje dykinėjama mažiau. įtemptai dirba visi (Shepperd ir Taylor. Ar per olimpinę irklavimo regatą aštuonvietės valties irkluotojai stengiasi mažiau nei vienvietės ar dvivietės valties irkluotojai? Faktai rodo. kad Izraelio kibucuose užauginamas gausesnis derlius nei nekolektyviniuose ūkiuose (Leon. APIBENDRINIMAS Socialinis dykinėjimas: ar būdami grupėje žmonės stengiasi mažiau? • Tirdami socialinį palengvinimą mokslininkai analizuoja. kolektyvinis darbas ne visada skatina atsipalaiduoti. Tad ar orientuotose į grupes kultūrose socialiai dykinėjama mažiau? Kai kurie iš šių duomenų sutampa su kasdienių darbo grupių tyrimų rezultatais. jei su jais niekada daugiau nesimatytumėte. 2000. Kai kitus grupės narius laikome nepatikimais arba nepajėgiais tinkamai prisidėti. 1982. Papildomas grupės paskatinimas arba reikalavimas siekti tam tikrų standartų taip pat stiprina kolektyvines pastangas (Harkins ir Szymanski. Kai grupėms iškeliami sudėtingi tikslai. kad pastangos tam būtinos (Harkins ir Petty. didžiausią naudą gauna grupės tranas. kad labai stengdamiesi pasieks rezultatų. jie taip pat gali savo indėlį laikyti svarbiu (Comer. Nors socialinis dykinėjimas dirbant kolektyviai ir nesant asmeninės atsakomybės yra įprastas reiškinys. Sutelktumas suintensyvina pastangas.

. G R U P Ė S ĮTAKA 317 • Atlikdami tokias „sumuojamas užduotis". nevaržomai siautėjo plėšikautojai. Tokius nevaržomus poelgius sieja tai. Grupės gali sujaudrinti. tada plūstelėdavo kita". kai bendra atsakomybė kelia pagundą pataupyti jėgas grupės sąskaita. mušantį negalintį apsiginti vairuotoją. Tokie pranešimai vertė likusį pasaulį stebėtis: kas nutiko plėšikautojų moralės jausmui? Kokios tokio elgesio priežastys? Kodėl nebuvo to tikėtasi? Kai kartu darome tai. sukelti pojūtį. piktai šaukti ant teisėjo. jei siekiama svarbaus tikslo. 2003a). pasitraukdavo. jog susidūrėme su kažkuo už mus galingesniu. Tam tikrose situacijose būdami grupėje žmonės lengvai pamiršta . Sunku įsivaizduoti vieną roko aistruolį. galimas atlygis reikšmingas ir vyrauja stipri komandos dvasia. žengiančius į Irako miestus.pasakojo vieno universiteto dekanas (Lawler. 2003c. ko nedarytume vieni Kaip matėme ankstesniuose poskyriuose. Per 48 valandas Bagdado nacionalinis muziejus prarado 15 000 meno kūrinių. vieną Oklahomos universiteto studentą. kai ispanų konkistadorai nusiaubė actekus ir inkus. . Lawler. Nacionalinė biblioteka prarado dešimtis tūkstančių senovinių rankraščių ir pavirto smilkstančiais griuvėsiais. „Jie atvykdavo gaujomis: įsiverždavo 50 žmonių grupė. kad grupė gali veikti kaip dirgiklis ir išlaisvinti nuo atsakomybės. . „Nuo tų laikų. 2003b. vagysčių) ar destruktyvaus socialinio sprogimo (policijos brutalumo. Žmonės gali atlikti įvairiausius veiksmus . ištrūkę iš akylos Saddamo Husseino policijos kontrolės. Ligoninės neteko lovų. ar netgi vieną policininką. nebuvo prarasta tiek daug per tokį trumpą laiką". klykti per roko koncertą) iki impulsyvaus pasitenkinimo (grupinio vandalizmo. Polk ir Schuster. Nuasmeninimas: kada būdami grupėje žmonės netenka savojo Aš? Grupėje žmogus gali netekti savimonės. kėdžių ir net elektros lempučių. orgijų. socialinio palengvinimo eksperimentai rodo.8 s k y r i u s . kad visus juos išprovokuoja grupės galia. 2003a. raginantį ką nors nusižudyti. Dėi to prarandamas individualumas ir santūrumas. Kas sukelia tokį nuasmeninimą? 2003 metų balandį. gali vykti stulbinami dalykai. maištų.nuo nežymaus suvaržymo sumažėjimo (mėtyti maistą valgykloje. Universitetai neteko kompiuterių.rašė žurnalas Science (Lawler. Sužadinimui susijungus su sumažėjusia atsakomybe ir susilpnėjus įprastiems suvaržymams. • Tačiau grupės nariai gali stengtis labiau. 2003b). sekdami paskui amerikiečių karius. grupių nariai dirba ne taip įtemptai. 2005).daugumos jų nebuvo spėta išimti iš ekspozicijos ir patalpinti saugyklose (Burns. Šie duomenys sutampa su kasdienėmis situacijomis. linčiavimų). karštligiškai klykiantį per roko koncertą.

Pasipiktinęs krepšinio aistruolis pasislepia nepatenkintųjų minioje. Linčiuotojų gauja leidžia tikėtis. Zimbardo (1970. pradedant sporto aistruolių miniomis ir baigiant linčiuotojų gaujomis. kad interneto pokalbių ir naujienų svetainių teikiamas anonimiškumas taip pat skatina priešiškesnį. Paprašytos skirti moteriai elektros šoką. primenančiais Kukluksklano aprangą (žr.6 pav. gali laisvai plėšikauti. Kadangi „visi taip daro". paklūsta grupės ar minios normoms . 8. S O C I A L I N Ė ĮTAKA nuasmeninimas (deindividualization) Savimonės ir nuogąstavimo dėl įvertinimo praradimas. po to į MP3 grotuvą tiesiog neatrodė labai amoralu. Essays. ar anonimiškumas iš tiesų susilpnina savikontrolę. kai minia stebėjo žmogų. Brianas Mullenas (1986) aprašo panašų linčo gaujų poveikį: juo didesnė gauja. linčiuotojai tai suvokia kaip grupinį veiksmą.kitaip tariant. bet ir gali juos pakeisti neatpažįstamai. gaujoje tapę beveidžiais. Zimbardo aprengė Niujorko universiteto moteris vienodais baltais chalatais ir gobtuvais. pavyzdžiui. kad jos nariai nebus persekiojami juridiškai. išnyksta. skatinančias paklusti grupės normoms . grasinantį nušokti nuo pastato ar tilto. Plėšikautojai. kurių veidus buvo galima matyti ir kurios buvo prisisegusios dideles korteles su pavardėmis. kad minios poveikis stiprina anonimiškumą? Ne. nuasmenintais. Panašų anonimiškumą kuria internetas. Kadangi daug kas taip elgiasi ir beveik nereikia baimintis būti sučiuptam." Ralph Waldo Emerson. labiau „karštakošišką" elgesį nei tada. geroms ar blogoms. kuriems kilo klausimas.). kaip geri vaikinai Williamo Goldingo romane „Musių valdovas" staiga tampa pabaisomis. . Norėdamas paeksperimentuoti su šitokiu anonimiškumu. „Gauja yra kūnų bendrija. 1841 Fizinis anonimiškumas Ar galime tvirtinti. baimė. Albertas Pepitone ir Theodore Newcombas (1952). tai būdavo pretekstas provokacijoms ir priekabėms. Compensation („Kompensacija"). Buvo pastebėta. ką pagalvos kiti. Leonas Mannas (1981) padarė išvadą kad žmonės paprastai nesiima provokacijų dieną arba nebūdami minioje. Kokios aplinkybės sukelia šią psichologinę būseną? Grupės dydis Grupė ne tik veikia savo narius. kaip pavadino Leonas Festingeris. kai pokalbiai vyksta akis į akį (Douglas ir McGarty. Kiekviename šių pavyzdžių. jos dvigubai ilgiau laikė mygtuką nuspaustą. tampa. praranda tapatumo pojūtį. 2002) tokio eksperimento idėją pasiūlė jo studentai. kankinti ar kitaip žaloti auką. laisva valia atsisakanti sveiko proto. Išanalizavęs 21 atvejį.nesvarbu. deginti.318 II dalis. kiekvienas savo poelgį gali teisinti situaciniu. Tačiau norint įsitikinti. įprastas normas. Tačiau jei didelė minia arba naktis leisdavo pasijusti anonimiškiems. juo daugiau jos narių praranda savąjį Aš ir ima elgtis žvėriškai. vien išsidažę veidus. nei tos. tai įvyksta esant grupėje ir patekus į situacijas. tomis pačiomis dienomis piratavo įsirašinėdami muzikos kūrinius. 2001). First Series. galima atlikti eksperimentus. kuriems siaubą kėlė gaujų siautėjimai Bagdade. įsirašyti kieno nors autorinę nuosavybę į savo kompiuterį. negalime. o ne individualiu sprendimu. Milijonai žmonių.

palyginti su tais vaikais. Šie eksperimentai privertė pagalvoti.6 PAVEIKSLAS Neįvardytos moterys bejėgėms aukoms dažniau skirdavo stipresnį elektros šoką nei tos. Automobilių su nenuleistu viršumi ir keturiais varomaisiais ratais vairuotojai jautėsi palyginti anonimiški. Kaip parodyta 8. G R U P Ė S ĮTAKA 319 8.7 paveiksle. Pasislėpę stebėtojai užfiksavo. Taip pat ir tie. nusidažydami kūnus bei veidus ir užsidėdami kaukes. lankančius kaimynų namus ir prašančius saldainių. tyrėjas juos sutikdavo šiltai. susilieję su grupe. palyginti su pavieniui atėjusiais. kaip žmones veikia buvimas grupėje ir anonimiškumas. dvigubai dažniau peržengdavo padorumo ribas. kad tais atvejais. pakviesdavo vidun. kaip veikia uniformų dėvėjimas. kai kurių gentinių kultūrų kariai (kaip ir kai kurie fanatiški sportinių komandų aistruoliai) nuasmenina save. Ruošdamiesi mūšiui. kurių automobilių viršus buvo atviras. Kai vaikai. kurias buvo galima atpažinti. keičiantis situacijai stipriai keitėsi ir padorumo ribų peržengimo laipsnis. palyginti su tais. Norėdami patikrinti. Kai vaikai lankydavosi viename iš 27 namų po vieną arba su grupe. pavardę ir kur jie gyvena. Patricia Ellison ir Johnas Governas su bendradarbiais (1995) paprašė. Laukiant buvo įrašomas užpakalyje stovinčio automobilio garsinis signalas (švelniai agresyvus veiksmas). Visų Šventųjų dienos išvakarėse jie stebėjo 1352 Sietlo vaikus. kurie išlikdavo anonimiški. kai iš paskos važiuos automobilis pakeliamu stogu arba varomas keturių ratų. vairuotoja sustotų degant raudonam šviesoforo signalui ir delstų 12 sekundžių. dauguma jų pasiimdavo dar vieną saldainį. prarasdavo savo individualumą ir pasijusdavo anonimiški. pasiūlydavo išsirinkti vieną saldainį ir išeidavo iš kambario. kaip tai pasireiškia gatvėse. du kartus dažniau ir tai trukdavo beveik du kartus ilgiau. kad būdami grupėje. Po mūšio vienose kultūrose likę priešai žudomi. pradėdavo signalizuoti trečdaliu greičiau. kurių būdavo paprašoma pasakyti savo vardą. Edo Dienerio (1976) vadovaujama mokslininkų grupė išradingai pademonstravo. vaikai dvigubai dažniau paimdavo dar vieną saldainį. .8 s k y r i u s .

Andrew Silke (2003) ištyrė. Sužadinanti ir dėmesį blaškanti veikla Dažnai prieš didelių grupių agresijos protrūkius atsitinka kas nors nereikšminga. 1995) padarė išvadą. Šaltinis: Diener ir kiti. plojantis ar šokantis žmonių būrys jaudrina ir susilpnina savimonę. č i o č i o . kai buvo žinomos jų pavardės ir pabrėžta asmens tapatybė. ne. Reicher ir kiti. anonimiškieji sukėlė rimtesnius sužalojimus ir įvykdė daugiau užpuolimų ir vandalizmo aktų. kai jausdavosi anonimiški.7 PAVEIKSLAS Vaikai dažniau peržengdavo padorumo ribas paimdami dar vieną saldainį Visų Šventųjų dienos išvakarėse. Šūkaujantis. Vienas Munistų kulto pasekėjas prisimena. galėjo skatinti priešiškumą. Č I O .kai tapdavo nuasmeninti būdami grupėje ir anonimiški. sukeldamos elektros šoką jos elgėsi ne taip agresyviai kaip tada.Č I O ! JE! JE! PAU!!! Šis v e i k s m a s privertė m u s pasijusti . Robertas Watsonas (1973) labai atidžiai atliko antropologinius tyrimus ir padarė išvadą.Č I O . Vėliau. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 8. žiauriai susidorojama su priešais. Ar išorinis anonimiškumas visada išlaisvina mūsų blogiausias savybes? Laimei. kaip nuasmeninančiai paveikė skandavimas „čio-čio": Visi broliai ir seserys susikibo rankomis ir ė m ė vis intensyviau skanduoti. kokį elektros šoką sukelti kitam žmogui. skatina tapatinimąsi su grupe. Išanalizavę 60 nuasmeninimo tyrimų. kurie gali būti ir neigiami (kukluksklano uniformos). prieš nuspręsdamos. kas atkreipia dėmesį ir suerzina. kurį dėvėjo Zimbardo eksperimentų dalyvės. Džordžijos universitete atliktuose eksperimentuose moterys. kitose kultūrose .č i o . Tomas Postmesas ir Russellas Spearsas (1998. Visose šiose situacijose žmonės reagavo į aiškius asocialius ženklus. 1976. ir teigiami (medicinos seserų uniformos). kad panašus į kukluksklaninkų apdaras. kurių kariai nuasmeninami.imami kaip karo belaisviai. kad anonimiškumas mažina savivoką. kad 206 iš 500 smurto išpuolių Šiaurės Airijoje įvykdė kaukėmis. kai būdavo grupėje. apsivilko medicinos sesers uniformomis. kai nusisegė korteles su pavardėmis ir tapo anonimiškos. o ypač . kad kultūrose. skanduojantis. Į • Į Atpažįstami Anonimiški Pavieniui Grupėje kankinami arba sukapojami. Palyginti su neužsimaskavusiais užpuolikais.320 II dalis. gobtuvais ar kitaip užsimaskavę užpuolikai. reagavimą į išorinius situacijos ženklus. Robertas Johnsonas ir Leslie Downingas (1979) teigia.

segint dideles korteles su pavardėmis. o reaguojame tik į susiklosčiusią situaciją." Yi-Fu Tuan. gali tapti pretekstu pasijusti nevaržomam. Susivokusių ar laikinai priverstų taip jaustis žmonių žodžiai. pasakyti vėliau. Čio-čio energija mane ir išgąsdino. maldos. 1982 Edo Dienerio (1976. impulsyvus grupinis veiksmas patraukia dėmesį. O kartais ieškome nuasmeninančios kolektyvinės patirties. kai vyrauja dėmesio neblaškanti tyla. 1998). netapk nuasmenintu. manome. iškilus panašioms aplinkybėms. Šaukdami ant teisėjo negalvojame apie asmenines vertybes. Savimonės susilpnėjimas Savimonę silpninanti grupės patirtis skatina su nuostatomis nesusijusius poelgius. 1977. nuasmeninti žmonės mažiau varžosi. jaučiamės panardinti vientisoje uždaroje visatoje ir besimeldžiančiųjų būryje prarandame diigų savęs pojūtį. išsaugok savo tapatybę. kyla malonumas. 1978). vykstančiose gotikinėje katedroje.8 skyrius. kurie jaučiasi esą išskirtiniai bei nepriklausomi (Nadler ir kiti. nes šiame skandavime buvo kažkas. Šie duomenys papildo 3 skyriuje aptartus savimonės eksperimentus ir patvirtina jų išvadas. tėvai galėtų jam patarti: „Linksminkis. kaip mes. Steveno Prentice-Dunno ir Ronaldo Rogerso (1980. šokių. mažiau save kontroliuoja ir labiau linkę veikti bei reaguoti į situaciją negalvodami apie savo vertybes. 1979. bet neužmiršk. Tokios savimonę silpninančios aplinkybės. 1984). teikė energijos ir kartu tą energiją išlaisvino (Zimbardo ir kiti. Veikiant impulsyviai ir stebint. p. Šiuos principus galime pritaikyti daugeliui kasdienių situacijų. jog ir jie jaučia tą patį. Mažiau apgaudinėja ir tie. 1982). O nuasmeninimo galimybė mažėja esant savimonę skatinančioms aplinkybėms: atsidūrus prieš veidrodį ar televizijos kamerą. Edo Dienerio (1980). kai stabtelime pagalvoti. tačiau neprarask savęs. kuris pats save sustiprina. 1976). kai dėvimi saviti rūbai ir gyvenama privačiuose namuose (Ickes ir kiti. ir mūsų pačių emocijos taip pat stiprėja (Orive. „Dalyvaudami pamaldose. kad tokie veiksmai. kad praradę savimonę. 1983). kad kiti elgiasi taip. kartais pajuntame graužatį. kaip alkoholio vartojimas. kaip akmenų mėtymas ar dainavimas draugėje. kad galėtume mėgautis stipriomis teigiamomis emocijomis ir artumo pojūčiu. Kai paauglys ruošiasi į vakarėlį. 1979) eksperimentai parodė. Stiprios savimonės žmonės būdami prieš veidrodį ar televizijos kamerą labiau save kontroliuoja ir jų elgesys aiškiau išreiškia jų nuostatas. . ką padarėme ar pasakėme. 1989) atlikti eksperimentai rodo. Diener ir Wallbom. džiaukis būdamas tarp žmonių. dažniau sutampa su veiksmais. Stiprią savimonę turintys žmonės taip pat būna mažiau linkę apgaudinėti (Beaman ir kiti. mažame miestelyje. kas veikė atpalaiduojamai. Kitaip tariant. veikia nuasmeninančiai (Hull ir kiti. Prieš veidrodį ragaudami įvairių rūšių sūrius. ar kiti daro tą patį. esant ryškiam apšvietimui. Kai matome. Vėliau. tarsi kažkokiu keistu būdu mes visi kartu būtume patyrę kažką svarbaus. Be to. kas esi". GRUPĖS ĮTAKA 321 grupe. Savimonė yra nuasmeninimo priešybė. Kartais. jie suvalgo mažiau riebaus sūrio (Sentyrz ir Bushman. grupinių susidūrimų. ir suteikė jaukumo. 186).

Tačiau paramos grupių lyderiai. arba nuasmeninimas. kai žmonės abiejose pusėse kalba tik su panašiai mąstančiais. apie kurį galiu kalbėti kaip tiesioginis liudininkas. Ką jūs patartumėte tokioje situacijoje: Helena yra rašytoja. kodėl? grupės poliarizacija (group polarization) Grupės galia sustiprinti prieš tai buvusias jos narių nuomones. SOCIALINĖ ĮTAKA APIBENDRINIMAS Nuasmeninimas: kada būdami grupėje žmonės netenka savojo Aš? • Kai vienu metu patiriamas stiprus socialinis sužadinimas ir pasidalijama atsakomybe. • Dėl to silpsta savimonė bei savikontrolė ir stiprėja reakcija į naują situaciją. kurias vėliau pakeičia teisingesnės išvados. Mažų grupių tyrimai padėjo išsiaiškinti gero ir blogo grupės poveikio priežastis: dažnai grupėje vykstančios diskusijos sustiprina pradinį jos narių polinkį. yra talentinga.gerą ar blogą . vadybos konsultantai ir edukologai kalba apie grupių naudą. tačiau iki šiol pragyvenimui užsidirba rašydama pigius nuotykių romanus. Jei Helena j į parašytų ir romanas būtų palankiai sutiktas. Neseniai jai kilo mintis parašyti gerą romaną. socialinių bei religinių judėjimų lyderiai ragina savo narius stiprinti savo tapatumą. Jis pateikė problemines užduotis. jei stipri žmogaus savimonė. jog esate šio eksperimento dalyvis. „Polinkio į riziką" atvejis Pirmoji mokslinė studija. nesvarbu. Įsivaizduokite. ypač tikėtina tada. kaip įdomus atradimas paskatina mokslininkus daryti skubotas ir klaidingas išvadas. apibendrinusi per 300 tyrimų. narių nuomonių supanašėjimas. kad grupėse žmonės būna atsargesni nei pavieniui. nes buvau vienas iš jo dalyvių. bendraujant su panašiai mąstančiais žmonėmis. Grupės poliarizacijos tyrimas iliustruoja. kurias atlikdami eksperimento dalyviai privalėjo patarti menamiems veikėjams. kuri. Tai yra vienas iš mokslinių detektyvų. Ar kontaktai su bendraminčiais sustiprina išankstines nuostatas? Jei taip. Grupės poliarizacija: ar grupės sustiprina mūsų nuomonę? Konfliktai dažnai įsiplieskia. Ruošdamas jį iš pramonės vadybos srities. Stoneris patikrino visuotinai paplitusį įsitikinimą. kai. o ne išsiskyrimas. Kokį poveikį .dažniau daro tarpusavio sąveika grupėje? Policijos brutalumas ir gaujų smurtas byloja apie destruktyvų grupių poveikį. žmonės gali pamiršti įprastus varžtus ir prarasti savo individualybę. būdami minioje. • Tokia deindividualizacija. susijaudinę ir išsiblaškę žmonės pasijunta anonimiški. dėvėdami maskuojančius drabužius ar kostiumus. buvo tuometinio Masačiusetso technologijos instituto magistranto Jameso Stonerio (1961) magistro darbas. kaip teigiama. teigiamą ar neigiamą • Nuasmeninimas reiškiasi silpniau.322 II dalis. kiek jie turėtų rizikuoti. jis reikš- .

arba labai sumažėti. palyginti su individualiais. Vienoje tokių dilemų buvo pasakojama apie jauną vedusį vyrą (pavadinkime jį Rodžeriu). kurie parodė. 17-os metų amžiaus paaugliai. jei jos naujausias produktas bus palankiai sutiktas. tačiau prastai apmokamą darbą. Įsivaizduokite. verslo komitetų ir karinių organizacijų diskusijos taip pat skatina rizikuoti? Ar tai paaiškina. eksperimentuodami su įvairaus amžiaus. ji būtų veltui iššvaisčiusi daug laiko ir energijos.8 skyrius. ar laikėsi atsargiau.po trumpos diskusijos dalyviai. vairuodami automobilį ir veždami du keleivius. jog jis bus geras. kad Helenai duodate patarimą. Tačiau įdomu tai. buvo grupės sprendimai? Ar dalyviai grupėje labiau rizikuodavo. penki ar daugiau eksperimento dalyvių juos aptardavo ir kiekvienu atveju priimdavo bendrą sprendimą. kad Helena pamėgintų rašyti šį romaną. Rodžeris neturi jokių santaupų. ką patartų šios knygos „vidutinis" skaitytojas. Jį pasiekia informacija. ir ne iš karto paaiškinamas. jei Helenai nepavyktų įgyvendinti savo sumanymo arba romanas patirtų nesėkmę. kodėl 16-os. Rodžeriui pakanka pinigų būtiniausioms reikmėms. Kaip manote. kad polinkis į riziką pasireiškia ne visada. kad vienos kuklios bendrovės akcijų vertė netrukus gali patrigubėti. 5 iš 10 kad Helena turėtų rašyti romaną tik būdama 6 iš 10 visiškai tikra. jei šio produkto nepavyks parduoti. kad grupė sutardavo dėl mažesnio (rizikingesnio) skaičiaus nei siekė narių nuomonių pradinis vidurkis. Galėjome parašyti dilemų užduotis. yra ne mažesnė kaip 1 iš 10 7 iš 10 2 iš 10 8 iš 10 3 iš 10 9 iš 10 4 iš 10 10 iš 10 (Pastarąjį nurodykite tuo atveju. pamėginkite spėti. kokie. GRUPĖS ĮTAKA 323 mingai paveiktų literatūrinį gyvenimą ir stipriai prisidėtų prie jos karjeros. Helena turėtų pamėginti rašyti romaną. kurias spręsdami žmonės tapdavo atsargesni. Norėdamas in- . 2000)? Po kelerių tyrimų metų pastebėjome. turintį du mokyklinio amžiaus vaikus ir užtikrintą. Antra vertus. Šis „polinkio rizikuoti reiškinys" išprovokavo aibę grupinės rizikos tyrimų. kad riziką skatina ne tik grupės vieningumas . taip pat pakeičia savo nuomonę. grupių sprendimai dažniausiai būdavo rizikingesni. kurią jūs laikytumėte priimtina. mokslininkai sėkmingai pakartojo Stonerio rezultatus. jei tikimybė. priimdami sprendimą individualiai. Nedidelis poslinkis rizikingesnio sprendimo link buvo netikėtas. Dar daugiau. Nurodykite mažiausią tikimybę. Atsakę į dvylika panašių klausimų. skirtingų profesijų ir įvairių tautybių žmonėmis. tačiau jis negali mėgautis prabanga. Kaip tai įvyksta? Ir kaip tai paplitę? Ar teismo prisiekusiųjų. kad jis sulauks pasisekimo. važiuoja dvigubai rizikingiau (Chen ir kiti. Per aptarimą nuomonės suartėdavo. Tai buvo įdomi mįslė. ar nekeitė savo nuomonės? Visų nuostabai.) Kai tai nuspręsite. jei manote.

kai grupėje aptarė neigiamus įspūdžius. siekiant apsaugoti ankstesnę investiciją).labiau filantropiškais? Būtent tokia yra grupės poliarizacijos hipotezė (žr. kuriai pritaria grupės nariai. Tai leido mokslininkams pasiūlyti šį reiškinį. kad kaltas vairuotojas. ar reikia investuoti daugiau. kad būtų galima nutraukti verslą". 94 procentai studentų pritarė papildomam investavimui. ar imti rizikingą paskolą. c — io sD K / 0) CL Prieš diskusiją B grupė Ar grupės sustiprina nuomones? Po diskusijos 8. aptarus Helen situaciją. kokioms nuostatoms grupės dauguma pritaria arba priešinasi. Grupės poliarizacijos eksperimentai Šis naujas požiūris į diskusijų grupėje poveikį paskatino patyrinėti. kad diskusija sustiprino prancūzų studentų išankstinę teigiamą nuostatą savo prezidento ir neigiamą nuostatą amerikiečių tautos atžvilgiu. Kanados verslo studentai įsivaizdavo.324 II dalis. jis svarsto. kad Japonijos universitetų studentai po to. nusprendėme. diskutavusios apie Rodžerio dilemą. kai aptarė autoįvykį. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ra 3 I + A grupė Z D O vestuoti į šios bendrovės akcijas. apibendrinti taip: diskusija dažniausiai sustiprina vidutinį grupės narių polinkį. buvo labiau įsitikinę. kad diskusijos grupėje turi tendenciją sustiprinti pradinius jos narių požiūrius. jog „per daug investuota. kad turi nuspręsti. ar parduoti savo gyvybės draudimo polisą. kad diskusija sustiprina nuostatą. kaip dauguma.) Dešimtys tyrimų patvirtina grupės poliarizacijos hipotezę. kad prancūzų studentai ėmė dar labiau nemėgti tam tikrų žmonių. Svarstant šį sprendimą grupėje. vargu ar būtų nusprendę tai daryti. o dosnieji .8 pav. nors jei jie būtų vieni mąstę apie naują investiciją. Supratę. kaip nutinka svarstant probleminius klausimus? Ar grupėje ne tik mėgstantys rizikuoti spręs rizikingiau. • • • . ir atsargesnį . Grupės. Mititoshi Isozaki (1984) pastebėjo. kad grupės skatina galvoti. dėl to daugelis bendrovių praranda dideles pinigų sumas. dar mažiau rizikavo negu iki diskusijos. Pasirodo. • Moscovici ir Zavalloni (1969) pastebėjo. Markusas Braueris ir jo bendradarbiai (2001) nustatė. net patys vieni patarsite Helen daugiau rizikuoti nei Rodžeriui. Ar jų aptarimas sustiprins pradines paskirų asmenų nuomones. 8. kurį prancūzai Serge Moscovici ir Marisa Zavalloni (1969) pavadino grupės poliarizacija. Ar įžvelgiate bendrą principą.aptarus Rodžerio situaciją? Jei esate tokie. yra stipri tendencija diskutuojant laikytis pradinio nusistatymo. Pastebėtas būdingas poveikis: 72 procentai studentų nutarė vėl investuoti.8 PAVEIKSLAS Grupės poliarizacija Grupės poliarizacijos hipotezė teigia. Glenas Whyte (1993) rašė. viliantis išvengti nuostolių tęsiant žlungančius projektus (pavyzdžiui. bet ir netolerantiškieji taps atsainesniais. kad grupė ne visada skatina rizikuoti. kuris leistų prognozuoti rizikingesnį patarimą.

dar mažiau šališki. Kalbant apie rasinius klausimus. o mergaitėms vis svarbesni tampa tarpusavio santykiai." Grupės poliarizacija mokyklose. . G R U P Ė S ĮTAKA 325 Kitiems eksperimentams buvo pasirenkami klausimai. Davidas Brooksas (2005) pastebi: Prieš diskusiją 8. Labai tendencingos grupės <) (/ O E "o c C O C) < "D O Grupės poliarizacija kasdieniame gyvenime Kasdieniame gyvenime žmonės daugiausia bendrauja su tais. Mokslininkai mano. posėdžiaudamas kartu su dar dviem respublikonais.prieš diskusiją ir po jos . studijų metais šis atotrūkis dažniausiai dar labiau padidėja. Dėl savaiminio berniukų ir mergaičių susiskirstymo į berniukų ir mergaičių grupes laikui bėgant išryškėja jų prieš tai buvę nežymūs lyčių skirtumai. 1991). o netendencingi . Tad mes sudarėme palyginti tendencingas ir netendencingas vidurinių mokyklų moksleivių grupes ir paprašėme jų atsakyti .kaip demokratai". 1970. ir studijų metais šis skirtumas sustiprėja (Pascarella ir Terenzini. kad diskusijos tarp panašiai mąstančių moksleivių iš tiesų padidino pradinį atotrūkį tarp dviejų grupių (žr. 11 skyrių arba paprasčiausiai pažvelkite į savo draugų ratą. Tačiau šios tendencijos išryškėja tik tarp bendraminčių teisėjų.8 s k y r i u s . nes žmonės patys atsiskiria. o linksmuoliai . Nagrinėjant bylas JAV federaliniame apeliaciniame teisme.). „Respublikonų partijos paskirtas teisėjas. Pastebėjome. Jei koledžo X studentai iš pat pradžių yra intelektualesni už koledžo Y studentus. nei posėdžiaudamas bent su vienu demokratų partijos paskirtu teisėju. tik renkasi priešingą ideologinę kryptį.) Ar kasdienis bendraminčių bendravimas sustiprina bendrą požiūrį? Ar nuobodūs tampa nuobodesni. būdami su kitais berniukais. 8. kurių požiūriai panašūs į jų pačių (žr. 1970). Berniukai. kad jie lietė ir rasines nuostatas (Myers ir Bishop. „respublikonų partijos paskirti teisėjai linkę balsuoti kaip respublikonai.9 PAVEIKSLAS Po diskusijos Diskusija sustiprino homogeniškų tendencingų ir netendencingų moksleivių grupių poliarizaciją. Ar diskusijos su panašiai mąstančiais pažiūras sustiprindavo? Ar jos padidindavo atotrūkį tarp dviejų šalių? Toks klausimas buvo iškilęs man ir George Bishopui. žaisdami vis labiau rungtyniauja ir veikia. Vėliau tų pačių pažiūrų žmonės būdavo izoliuojami.pastebėjo Davidas Schkade ir Cassas Sunsteinas (2003). Taip pat ir nepriklausantys studentų ar studenčių draugijoms būna liberalesnių politinių pažiūrų. . Poliarizacija taip pat vyksta ir bendruomenėse.9 pav.linksmesni? Būna įvairiai. Šaltinis: duomenys iš Myers ir Bishop. tendencingi moksleiviai tapo dar šališkesni. balsuoja kur kas konservatyviau. Tuo tarpu demokratų paskirtas teisėjas elgiasi panašiai. jog grupių nariai sustiprina bendrus polinkius. Kitą realaus gyvenimo atitikmenį laboratorijoje stebimam reiškiniui edukologai pavadino akcentuacijos („išryškinimo") reiškiniu: laikui bėgant pradiniai skirtumai tarp aukštųjų mokyklų studentų grupių dar labiau išryškėja. kad taip yra iš dalies dėl to.į taip suformuluotus klausimus apie nuosavybės teisę ir neaptvertas namų valdas. pastebi Eleanor Maccoby (2002). o demokratų paskirti teisėjai . Grupės poliarizacija bendruomenėse. dėl kurių grupės nuomonės skyrėsi.

1. Stojantieji į aukštąsias mokyklas rečiau laikosi „centro" politinių pažiūrų... interneto paieškos sistema Google ir pokalbių svetainės „labai padeda mažoms grupėms suburti bendraminčius ir pavienę neapykantą sutelkti .tik 45 proc. kuriuos individai paprastai demonstruoja žaisdami tarpusavyje.. tiriančiam grupės poliarizaciją (Dishion ir kiti. 2001). Elektroninis paštas bei internetinės pokalbių svetainės . diskutuojančių apie religiją. sustiprindami bendras tendencijas. muziką ir 1. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Dviejuose procesuose Pietų Afrikos Respublikos teismai sušvelnino bausmes sužinoję. kuriose 60 proc. interesams bei planams (Gerstenfeld. tarp jų nuasmeninimas ir grupės poliarizacija. ir daugiau rinkėjų balsuoja už tą patį kandidatą (Bishop. Šio proceso rezultatas Jungtinėse Valstijose . kad panašių savybių ir panašaus agresyvumo nariai sustiprina individualius bruožus (Cartwright. kurią jie padarys drauge." Kaimynijos virsta aidinčiais rūmais.teigia Davidas Lykkenas (1997). 1999). Ar diskusijos nežodine kalba išreiškiant niuansus gali sukelti grupės poliarizaciją? Ar sustiprėja pacifistinės kovotojų už taiką nuostatos ir paaštrėja karinių grupuočių teroristiniai polinkiai? Elektroninis paštas. 2005). Kilus konfliktui bendruomenėje. traukia triukšmingus tipus ir tampa dar triukšmingesnės. Gauja pavojingesnė nei pavieniai jos nariai". ir tai ne naujiena nė vienam mokslininkui. Nesuskaičiuojama gausybė virtualių grupių internete sudaro galimybes kovotojams už taiką ir neonaciams. Universitetiniuose miesteliuose studentų telkimasis į „baltųjų" draugijas bei brolijas ir etninių mažumų būrimasis į savas organizacijas stiprina socialinius tapatumus ir didina socialinių grupių antagonizmą (Sidanius ir kiti. kad nusikalsti linkusiems paaugliams susibūrus su kitais nusikaltėliais. 2000. Gaujų nusikalstamumą skatina tai. Laboratoriniuose tyrimuose rungtyniavimo dvasia ir nepasitikėjimas. 1991). Pavyzdžiui.com yra dešimtys tūkstančių bendraminčių grupių. Be to. studentų.. Jie dažniau priskiria save „kairiesiems" arba „dešiniesiems" (Pryor ir kiti. Kuklios vietos .dar labiau susiskaidžiusi visuomenė. . 1975). padaugėja nusikaltimų. Ar pritartumėte. kurią pirmasis penkiolikmetis padarytų būdamas vienas . Sunstein. teroristams. . apkiautėliams ir vandalams. dar sustiprėja. pomėgius. pasveikusiems nuo vėžio žmonėms atsiriboti nuo kitų žmonių susitelkiant į grupes ir atsiduodant bendriems rūpesčiams. kaip socialiniai ir psichologiniai reiškiniai. 2003.326 II dalis. politiką. teigia Bonita Veysey ir Stevenas Messneris (1999).. interneto svetainėje myspace. jei žaidžia grupė prieš grupę (Winquist ir Larson. Iš tiesų „neprižiūrimos bendraamžių grupės" yra „svarbiausias" gyvenamojo rajono nusikalstamumo „pranašas". Grupės poliarizacija internete. 1983 metais centristais save vadino 60 proc. eksperimentai parodė. automobilius. 2004). 1998. panašiai mąstantys jos nariai ir toliau bendrauja vieni su kitais. kad teismai turėtų atsižvelgti į socialinius ir psichologinius reiškinius kaip į švelninančias aplinkybes? „Triukšmingos vietos . Jei į jūsų kvartalą atsikelia gyventi „antras nekontroliuojamas penkiolikmetis. kur nuomonės rikošetu atsimuša nuo vienminčių. traukia kuklius ir tampa dar kuklesnės. Nuo 1976 iki 2000 metų beveik padvigubėjo skaičius tų rinkiminių apylinkių. greičiausiai bus daugiau nei dvigubai didesnė už tą. skatina grupės narius žmogžudystei (Colman.tai naujos galimybės panašiai mąstantiems žmonėms rasti vieniems kitus ir telktis į grupes.. 2004).. McKenna ir Bargh. 2004).žala. o 2005aisiais .

šiurpulingas reginys! Antrasis pilietis: O. Kiti klausosi radijo stočių. Jis kyla tarp žmonių. Arielis Merari (2002).pastebi Robertas Wrightas (2003). kilniadvasis Cezaris! Šaltinis: VVilliam Shakespeare. 2002) atkreipia dėmesį į tai. „Julijus Cezaris". Pavyzdžiui. netoleruojami nuomonių skirtumai (Smelser ir Mitchell. metu. GRUPĖS ĮTAKA 327 atkreipkime dėmesį Grupės poliarizacija Julijaus Cezario šalininkų dialogu Shakespeare pavaizdavo poliarizuojančią bendraminčių grupės galią: Antonijus: Bet jeigu vien jo rūbas sužalotas Taip sugraudino tyras jūsų sielas. kad plintant interneto ryšiui. 2006). rugsėjo 11-osios teroristai gimė ilgo proceso. vaizdas kruvinas! Antrasis pilietis: Mes juos nubausti reikalaujam! Visi: Keršto! Pirmyn. Prieš tapdami teroristais. Laikui bėgant grupių nariai ima skirstyti pasaulį į „mus" ir „juos" (Moghaddam. „Kiek žinau. 2004 („Iškraipymų era") . Pirmas pilietis: O. Grupės poliarizacija teroristinėse organizacijose. kuris būtų įvykdytas dėl asmeninės užgaidos. The Era of Distortion. . pastebi Nacionalinės mokslo tarybos ekspertų grupė." David Brooks.8 skyrius. kuriuos suvienija bendros nelaimės. ii scena. surast juos! Deginkit! Naikinkit! Žudykit! Pjaukit! Galas išdavikams! į pavojingą jėgą". kurio dalis yra al Qaeda) narių tyrimo duomenimis. Trečiasis pilietis: O. kad auklėjant būsimą savižudį teroristą svarbiausia yra grupės įtaka. Tokiose grupėse cirkuliuoja ir yra perteikiama pusiau tiesa. Bendraudami tarpusavyje ir niekada neatsipalaiduodami šie žmonės darosi vis sunkiau nuspėjami. nebuvo nė vieno savižudiško teroro akto. nepalaikančių Billo Clintono. Visuomeninė situacija tai dar paaštrina. kuriame buvo panaudotas poliarizuojantis bendraminčių tarpusavio sąveikos poveikis. įsitikinęs. Artimųjų Rytų ir Šri Lankos savižudžių teroristų tyrinėtojas. Vieno Haifos universitete atlikto tyrimo duomenimis teroristinių interneto svetainių nuo 1997 iki 2005 metų pabaigos padaugėjo nuo keliolikos iki 4700. McCauley. kad žmonėms tapo kur kas lengviau susiburti į bendraminčių grupes. 2002). nelemta diena! Ketvirtasis pilietis: Nedorėliai ir išgamos! Penktasis pilietis: O. išsibarsčiusių visame pasaulyje. 70 proc. Churginas. Dėl to kyla smurtas. potencialūs taikiniai dehumanizuojami. o naudojant internetą dar efektyviau veiks tikslinę auditoriją". 2004). „Ar esate kada nors matę bent vieną Osamos bin Ladeno verbavimo vaizdo įrašą? Jie labai įspūdingi. Jis spėja. t. kurio pavieniai. Clarkas McCauley ir Mary Segal (1987. Kaip žiauriai jį subadė išdavikas. jo skatinama poliarizacija didės. į grupę nesusibūrę žmonės niekada neišprovokuotų. 2005. III veiksmas. Vertė A. Kai kurių miestų gyventojai nemėgsta prezidento Busho. y. jų į orga- „Ziniasklaidos gausa ir visuomenės susiskaldymas reiškia." Teroristų organizacijos Salafi Jihad (išlamiškojo fundamentalizmo judėjimas. jų daugėjo keturis kartus greičiau negu interneto svetainių apskritai (Ariza. analizę. jog terorizmas nėra spontaniškas reiškinys. Atlikę teroristinių organizacijų. žmonės izoliuojami nuo kitaip mąstančių. Qirko. Tai jūs į patį Cezarį pažvelkit.

Dalyviai ir stebėtojai girdi tas pačias idėjas. 2000). diskusijos dalyviai vis tiek keičia savo poziciją (Burnstein ir Vinokur. gyvendavo drauge su kitais emigrantais musulmonais. Žudynės taip pat yra grupinis reiškinys. 1993. Pirmoji teorija . siūliusias „abipusę emocinę ir socialinę paramą" bei „bendrojo tapatumo tobulinimą" (Sageman. S O C I A L I N Ė ĮTAKA nizaciją įstojo būdami emigrantai. kas nors gali pasakyti: „Helen turėtų parašyti tą romaną. atsirandančia susidūrus su faktais). grindžiamos žmogaus troškimu. kas 6 skyriuje buvo pavadinta informacine įtaka (įtaka. 1977." Poliarizacijos aiškinimas Kodėl grupės pozicija būna aštresnė nei paskirų narių vidutinė nuomonė? Mokslininkai tikėjosi. Diskutuojant paprastai iškeliamos visai grupei žinomos idėjos. bet girdėdami įtikinamus argumentus. 1991). Vienoje šių teorijų kalbama apie diskusijoje pateiktus argumentus. Juo dažniau grupės nariai kartoja vienas kito idėjas. kartais surandamas raktas didesnėms. diskusija grupėje gimdo idėjas. Argumentai yra svarbūs patys savaime. 1994. Larson ir kiti. kaip grupės nariai vertina save kitų narių atžvilgiu. kad atskleidus grupių poliarizacijos paslaptį pavyks rasti kai kuriuos atsakymus. Žiūrint į ateitį. kad labai sunku paveikti žmogų. dažnai lankydavosi mečetėje. dauguma kurių sustiprina vyraujantį požiūrį. Antroji teorija yra normatyvinės įtakos (įtakos. juo labiau jie jas įsimena ir joms pritaria (Brauer ir kiti. Net ir nežinodami tikrosios kitų žmonių nuomonės. tačiau įvardydami jas dalyviai tarsi įsipareigoja nekeisti nuomonės. kad kiti jį priimtų arba juo žavėtųsi) pavyzdys. 1997). . Aktyvus dalyvavimas diskusijoje labiau keičia požiūrį nei pasyvus klausymasis." Tokiuose teiginiuose dažnai būna šiek tiek informacijos apie argumentus bei užuominų apie to žmogaus poziciją aptariamu klausimu. Helen visada galės sugrįžti prie pigių nuotykių romanų.jis jau verda terorizmo katile. kurie kartais įtraukdavo juos į uždaras grupes. Svarstant. veiksmingiausia antiteroristinė politika būtų neleisti potencialiems teroristams būti užverbuotiems. Stasser.pavyzdys to. Išsprendus mažas mįsles. Tačiau kad požiūris pasikeistų nepakanka vien tik išgirsti argumentus. Apklausęs daugelį kaltinamųjų terorizmu Jerroldas Postas (2005) pastebi. o kitoje apie tai. nes ji nedaug kątepraras. 2004). kaip turėtų pasielgti rašytoja Helen. Išvykę į svečias šalis ieškoti darbo ar išsilavinimo. jie ėmė daug dėmesio skirti savo musulmoniškajam tapatumui.328 II dalis. jei . Iš kelių pasiūlytų grupės poliarizacijos teorijų dvi išlaikė kruopščią mokslinę kritiką. Jei rimto romano sumanymas nepavyks. Kitos mintys taip pat gali būti grindžiamos įtikinamais faktais. Informacinė įtaka Pasak įtikinamų aiškinimų. Hinsz ir kiti. į kuriuos ne visi grupės nariai prieš tai bus atkreipę dėmesį.žudikų poveikis vienas kitam (Zajonc. o ir nepaminėtos jos daro poveikį diskusijai (Gigone ir Hastie. kurio priežastis .

1981). kaip „Helen dilema". Toks pliuralistinis neišmanymas trukdo užmegzti santykius (Vorauer ir Ratner. bet spės. Be to. ar kiti remia tendenciją. net jei jo sėkmės tikimybė yra 4 balai iš 10. 1990. nuomonė gali sutvirtėti (Tesser ir kiti. kad dauguma kitų patars rašyti tik tuo atveju. 1998). Tipiškas žmogus patars rašyti romaną. Normatyvinė įtaka Antrasis poliarizacijos aiškinimas apima savęs lyginimą su kitais. tie kiti dažnai yra juos pralenkę ir laikosi tvirtesnės nuomonės. mes stengiamės įvertinti savo nuomonę bei gebėjimus ir tai galime padaryti lygindami save su kitais. kuriose įtikinėtojai gali rašyti. o kiti tyli todėl. kaip norėjote su kuo nors išvykti pasilinksminti. jei atvirai. pliuralistinis neišmanymas (pluralistic ignorance) Klaidingas įsivaizdavimas. Pasak įtikinančios Leono Festingerio (1954) socialinio palyginimo teorijos. ir kiekvienas studentas įsivaizduoja. jog jie nepajėgia. lyginant save su kitais. sakydamas: „Ką gi. Hogg ir kiti. . kol kažkas nepralaužė ledų. Kiekvienas mano. Iš tiesų. kad viską suprato. jei sėkmės tikimybė yra 5 arba 6 balai iš 10. ką dauguma mano. Kartais. (Gal galite prisiminti. (Šis faktas primena šališką palankumą sau: visi mano išreiškią daugiau socialiai pageidautinų bruožų bei nuostatų negu vidutinis žmogus. tačiau nė vienas iš jūsų nedrįso žengti pirmo žingsnio. 1990). pasirinkus pagrindinį įtikinėjimo būdą darosi nepaprastai svarbu. Tiesą pasakius. kaip pajutote savo požiūrio kryptį pagalvoję apie jums patinkantį arba nepatinkantį asmenį. norėdami būti mėgstami ir pastebėję. kaip tikėjosi. Gal prisimenate atvejį." Netrukus visi nustebote suvokę.8 s k y r i u s . kai profesorius pasitikslina. kodėl reikėtų rašyti rimtą romaną.) Diskutuodami dauguma žmonių įsitikina. vos porą minučių pagalvojus kuriuo nors klausimu. aš manau. Mus labiausiai įtikina „referentinės grupės" . su kuriomis tapatiname save (Abrams ir kiti. kaip jūs ir kiti grupės nariai elgėtės atsargiai ir santūriai. pranokti kitų. jog jį tylėti verčia drovumas. jaučia ar kaip reaguoja. jie tampa laisvi dar tvirčiau reikšti savo prioritetus. socialinis palyginimas (sočiai comparison) Savo gebėjimų ir nuomonių vertinimas. niekas neatsiliepia. manydami. kaip kiti reaguos į tokius klausimus. jie dažniausiai demonstruoja pliuralistinį neišmanymą: jie nesuvokia. kuriai socialiai teikiama pirmenybė (šiuo atveju idėja parašyti romaną). Vien tik užrašius savo idėjas besiruošiant diskusijai virtualioje erdvėje. bet kitaip manančiu žmogumi gali paskatinti surikiuoti savo argumentus ir užimti dar konkretesnę poziciją (Fitzpatrick ir Eagly. Tai iliustruoja 7 skyriuje išreikštą mintį. kad tik jam vienam ne viskas aišku. kad kiti taip pat pritaria mūsų požiūriui. galime jį tvirčiau išreikšti. 1995).) Net ir ketinimas diskutuoti kokiu nors klausimu su tokios pat kompetencijos. 1996). kiek daug bendro tarp jūsų. Žmonių protai nėra tuščios lentelės. G R U P Ė S ĮTAKA 329 1995).tokios. Nevaržomi klaidingai suprastos grupės normos. kad kitas nenorės.. Kai prašome žmonių (kaip ir aš anksčiau prašiau jūsų) atspėti.. kas jiems patinka. Arba gal prisimenate. ar yra klausimų. išryškėja tam tikra požiūrių poliarizacija (Liu ir Latanė. ką žmonės galvoja išgirdę informaciją.

jie elgiasi šitaip. Sprendžiant „atsargumo" dilemas (kaip Rodžerio atvejis).10 pav. Kai kuriems atsitiktinai parinktiems dalyviams tyrėjai leido pamatyti. kad žmonės ne paprasčiausiai prisitaiko prie grupės.parsisiųsti iki tol jiems negirdėtas dainas. o žengia vieną žingsnį toliau. jei susidurtų su „iš tiesų rimta problema. Tad jie klaidingai spėjo. 1978. kokias dainas parsisiuntė ankstesni dalyviai. kad kiti nesivaržys. Tai šiek tiek panašu į situaciją. taip pat prisideda prie bandos jausmo. ką renkasi kiti.. jei prieš tai nebuvo diskutavę ir įsipareigoję palaikyti socialiai palankią poziciją? Kaip rodo 8. Dėl palyginimo atsiradusi poliarizacija paprastai būna silpnesnė nei išprovokuota diskusijos. knygas ir filmus. Sociologas Matthew Salganikas ir jo kolegos (2006) atliko šio reiškinio eksperimentus. Ar susipažinę su kitų žmonių pozicija žmonės keičia savo atsakymus.dar nepopuliaresnės. Šaltinis: Myers.jei patiks . išgirdę kitų nuomonę žmonės tapdavo atsargesni. Ar jie taip elgiasi. Norint įveikti šitokį pliuralistinį neišmanymą reikia.330 II dalis. kai prieš eidami balsuoti perskaitome viešosios nuomonės apklausos rezultatus arba rinkėjų nuomones. Jie paprašė žmonių perskaityti nesuprantamą straipsnį ir paprašyti pagalbos. o nepopuliarios . stengdamiesi suprasti rašinį".10 PAVEIKSLAS Sprendžiant „rizikavimo" dilemas (tokius kaip Helen atvejis). kad šalia atsirastų galintis pralaužti ledus ir atskleisti bei sustiprinti bendrą reakciją. Ši socialinio palyginimo teorija paskatino eksperimentus. kurių dalyviai būdavo supažindinami su kitų žmonių pozicija. žinia apie kitų nuomonę norą rizikuoti sustiprindavo. jie manė. Tarp šią informaciją gavusiųjų populiarios dainos tapo dar populiaresnės. kad neprašantiems pagalbos žmonėms jos ir nereikėjo. Nors nė vienas iš eksperimento dalyvių pagalbos neprašė. Tačiau stebina tai. Jie paprašė 14 341 interneto vartotojų pasiklausyti ir . kad išsiskirtų iš grupės? Ar tai dar kartą neįrodo mūsų poreikio būti išskirtiniais (6 skyrius)? Žinojimas. . išpopuliarinančio pasirenkamas dainas. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 8. bet ne su jų argumentais. 10 iš 10 9 iš 10 8 iš 10 7 iš 10 6 iš 10 C O 'N IE Atsargumo reikalaujantys klausimai 5 iš 10 4 iš 10 3 iš 10 2 iš 10 1 iš 10 Nesusipažinę Susipažinimas su kitų žmonių nuomone Susipažinę Dale Milleris ir Cathy McFarland (1987) šį gerai žinomą reiškinį ištyrė pritaikę laboratorinio eksperimento metodą.

Mėgindami suprasti įdomų faktą kad grupės diskusija skatina riziką mokslininkai pastebėjo. turinčių ir faktinį. ir vertybinį aspektus. Kadangi žmonės yra sudėtingos būtybės. viena teorija retai kada apima visus aspektus. kad kiti jaučia tą patį (socialinis palyginimas). APIBENDRINIMAS Grupės poliarizacija: ar grupės sustiprina mūsų nuomonę? • Diskusijos grupėje gali duoti ir teigiamus. kad jos priimtų optimalius sprendimus? Ar socialiniai psichologiniai reiškiniai. Kad ir kaip norėtume kuo paprasčiau paaiškinti reiškinį.8 skyrius. jis išanalizavo sprendimų priėmimo procedūras. skatinančiam priešintis pokyčiams? Grupės poliarizacijai? Socialinis psichologas Irvingas Janisas (1971. . 1982) klausė: gal šie reiškiniai padėtų paaiškinti gerus ir blogus grupinius sprendimus. Per 1941 metų pabaigoje įvykdytą Pearl Harboro uosto antpuolį (dėl kurio Jungtinės Valstijos įsitraukė į Antrąjį pasaulinį karą) . būdingi tokioms sudėtingoms grupėms. ir neigiamus rezultatus. Grupės diskusijose dominuoja įtikinantys argumentai. ką slapta palaiko visi. GRUPĖS ĮTAKA 331 Grupės poliarizacijos analizė parodo. kai aptariamas klausimas susijęs su faktais („Ar esama nusikaltimo sudėties?"). Diskusijos metu surinkta informacija dažniausiai palaiko alternatyvą kuriai iš pradžių buvo teikiama pirmenybė. Daugeliu klausimų. kuriuos aptarėme pirmuosiuose aštuoniuose skyriuose. pro kurį mokslininkai galėjo stebėti grupės įtaką. randami argumentai (informacinė įtaka) tam. 1989). abu veiksniai reiškiasi kartu. • Eksperimentai patvirtino dvejopą grupės įtaką: informacinę ir normatyvinę. provokuojančiam konformistišką elgesį ir neigiančiam nuomonių skirtumą? Viešam įsipareigojimui. kad diskusija iš tiesų sustiprina pirminį.tiek rizikingą tiek atsargų . JAV prezidentai ir jų patarėjai. Kad tai išsiaiškintų. Socialinis palyginimas visada būna susijęs su vertę nusakančiais sprendimais („Kokią bausmę reikėtų skirti?") (Kaplan. Grupės poliarizacijos reiškinys tapo langu. ir skatina dar labiau ją remti. rezultatą dažnai nulemia daugiau nei vienas veiksnys. Pastebėjus. kaip korporacinės tarybos arba prezidento kabinetas? Ar čia yra vietos savęs pateisinimui? Šališkam palankumui sau? Tapatinimuisi su „mes". ar padeda priimti gerus sprendimus? Kada grupės įtaka trukdo teisingai nuspręsti? Kada grupės skatina gerus sprendimus.dominuojantį požiūrį. kokie sudėtingi yra socialiniai-psichologiniai tyrimai. Grupinis mąstymas: ar grupės trukdo. kuriuos padarė kai kurie XX a. atvedusias į keletą didelių nesėkmių: • Pearl Harboras. ir kaip galima paveikti grupes. • Kasdieniame gyvenime grupė taip pat dažniausiai sustiprina nuomonę.

susidarė milžiniškas biudžeto deficitas. kuris leidžias suprasti.332 II dalis. prezidentas buvo priverstas atsistatydinti. ir tam supratingai pritars Pietų Vietnamo gyventojai. Netrukus beveik visi įsiveržusieji žuvo arba buvo paimti į nelaisvę. nuo priešingai manančių. skyrelį „Ką slepia moksliniai tyrimai. nekreipdami dėmesio į vyriausybės žvalgybos ekspertų ir beveik visų JAV sąjungininkų perspėjimus. kai pritarimo siekimas yra toks dominuojantis. Janisas manė. • grupinis mąstymas (groupthink) „Mąstymo būdas sutelktoje grupėje. remdamiesi prielaida. 1994). Ir štai rezultatas: nenuskambėjo joks pavojaus signalas. Likus dar kelioms minutėms oro žvalgybos lėktuvai galėjo pastebėti lėktuvnešius arba perspėti apie pavojų. Sužinojęs apie pasekmes Kennedy garsiai nusistebėjo: „Kaip mes galėjome būti tokie kvaili?" Vietnamo karas. • įsiveržimas į Kiaulių įlanką. buvimas. kad užgožia alternatyvių sprendimų realistinį vertinimą. ir šį reiškinį pavadino grupiniu mąstymu (žr. Nuostoliai: nuskandinta 18 laivų. kurie ėmė skristi tiesiai į Havajus. Nuo 1964-jų iki 1967-jų prezidentas Lyndonas Johnsonas ir jo „antradienio priešpiečiuose" dalyvaujantys politikos patarėjai eskalavo Vietnamo karą. naujasis prezidentas Kennedy ir jo patarėjai mėgavosi stipria vienybės dvasia. amerikiečiai tapo supriešinti. Dėl to žuvo beveik 5000 amerikiečių ir milijonas vietnamiečių. kurioje mezgasi grupinis mąstymas. ir prezidentas netrukus pritarė išpuoliui. kad šios klaidos atsirado pasireiškus tendencijai užgniaužti nuomonių skirtumus dėl harmonijos grupėje. Tačiau priimant sprendimus darnios grupės gali atnešti nuostolių. kad aplinkai. Be to. kad JAV vykdomi bombardavimai iš oro. Jungtinės Valstijos pažemintos. Po to karinė žvalgyba prarado radijo ryšį su japonų lėktuvnešiais. augmenijos naikinimas ir priešo paieškų bei sunaikinimo misijos privers Šiaurės Vietnamą sėsti prie derybų stalo. Planuojant liūdnai pasibaigusią invaziją į Kiaulių įlanką. prisidėjęs prie XX a. bendrystės jausmas kelia produktyvumą (Mullen ir Copper." Irvingas Janisas (1971) Janisas buvo įsitikinęs. . ir visiškai nepasiruošusi gintis karinė bazė buvo užpulta. numušta 170 lėktuvų ir žuvo 2400 žmonių. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Havajuose esantys kariuomenės vadai gaudavo informaciją apie Japonijos rengimąsi kažkuriame Ramiojo vandenyno regione pulti Jungtines Valstijas. kokius sprendimus jis vertina palankiai. argumentai atmetami. Tačiau pernelyg savimi pasitikintys kariuomenės vadai nesiėmė šių atsargumo priemonių. santykinis grupės izoliavimasis direktyvinio lyderio. aštuntojo dešimtmečio kuro kainų infliacijos. Jie tęsė karą. Irvingas Janisas apie grupinį mąstymą"). sutelktumas. Plano kritika buvo užgniaužiama. o Kuba tapo dar artimesne tuometinės SSRS sąjungininke. būdingi šie požymiai: • • • draugiškumas. 1961 metais prezidentas Johnas Kennedy ir jo patarėjai nusprendė nuversti Fidelį Castro įsiverždami į Kubą su 1400 CŽV apmokytų kubiečių pabėgėlių.

ir tai sutrukdė joms pastebėti gresiančio pavojaus ženklus. Janisas nustatė aštuonis grupinio mąstymo požymius. 1992. Pirmieji du grupinio mąstymo požymiai skatina pervertinti grupės galią ir teisingumą. pasireiškianti. Išgirdęs. kai grupės nariai stengiasi išsaugoti teigiamą grupės pojūtį susidūrę su grėsme (Turner ir kiti.8 s k y r i u s . ar čia nepasireiškė kokia nors psichologinė infekcija. jog jo vadovaujamos karinės pajėgos prarado radijo ryšį su japonų lėktuvnešiais. kad patarėjas Arthuras Schlesingeris jaunesnysis ir senatorius J. Prezidento Johnsono „antradienio priešpiečių" nariai praleisdavo kur kas daugiau laiko aiškindami ir pateisindami karo eskalavimą nei iš naujo apmąstydami priimtus sprendimus ir juos įvertindami. Williamas Fulbrightas abejojo dėl invazijos į Kubą moralumo. t Nepažeidžiamumo iliuzija. kolektyviai pateisindamos savo sprendimus. tačiau kai Kimmelas šaipėsi iš šios minties. kad japonai tikriausiai ruošiasi apsupti Honolulu Deimantinį Smaigalį. pajuokavo. kurią buvau pastebėjęs mažose sutelktose grupėse. Kennedy grupė žinojo. vyriausiasis Pearl Harboro jūrų pajėgų vadas. kad subtilūs grupėms būdingi procesai trukdė jiems atidžiai įvertinti riziką ir pasiginčyti. Tačiau komanda neatsižvelgė į šias moralines dvejones ir jų neaptarė. rengusi baigiamąjį vidurinės mokyklos darbą) mane Irvingas Janisas įtikino. Japonai taip ir padarė. ir nekreipia dėmesio į etinius bei moralinius dalykus. Kai po to analizavau kitas JAV užsienio politikos nesėkmes ir Votergeito skandalo dangstymą pastebėjau tuos pačius žalingus grupinius procesus. Šie simptomai yra kolektyvinė disonanso mažinimo forma. Grupės nariai mano. socialinis konformiškumas ar bendros nuomonės paieška. Kiekviena iniciatyva skatino tik gynybą ir teisinimąsi. • Visuotinis tikėjimas grupės moralumu. pavyzdžiui. G R U P Ė S ĮTAKA 333 ką slepia moksliniai tyrimai Irvingas Janisas apie grupinį mąstymą Mintis apie grupinį mąstymą man šovė į galvą skaitant Arthuro Schlesingerio ataskaitą apie tai. Kennedy ir jo patarėjai patikėti kvailu ir chaotišku CŽV planu? Pradėjau spėlioti. Grupių nariai užsidaro savame minčių rate: t Racionalizavimas. . net tokio įvykio tikimybė buvo atmesta kaip neįmanoma. Iš pradžių buvau suglumęs: kaip galėjo tokie protingi bei įžvalgūs žmonės kaip Johnas F. kad jų grupė yra savaime morali. Vėlesni tyrimai (kuriems iš pradžių padėjo mano dukra Charlotte. Grupės atmeta iššūkius. admirolas Kimmelas. Visos Janiso tirtos grupės buvo pernelyg optimistiškos. 1994). (1918-1990) Grupinio mąstymo požymiai Remdamasis archyvine medžiaga ir dalyvių bei stebėtojų prisiminimais. kaip Kennedy administracija nusprendė įsiveržti [Kiaulių [lanką.

grupė jaučia spaudimą būti vieninga: • Spaudimas elgtis konformistiškai. On Liberty. kad jie galėtų atremti planuotus veiksmus. kurioje spaudimas prisitaikyti užgniauždavo bet kokį kryptelėjimą į šalį. kuris nė kiek nepriminė niūraus išorinio pasaulio. nesugebėjęs perduoti kapitonui Smithui paskutinio ir išsamiausio perspėjimo apie ledkalnius).buvo pasakęs kapitonas). . . virsdavo nuolat patvirtinamu fantastiniu iliuzinio pasaulio vaizdu. Nemačiau nieko. Trečiajame Reiche tokių korektyvų nebuvo. vien tik savo veido atspindį. Nepaisydamas keturių perspėjimų apie priekyje stūksančius ledkalnius ir sargybinio maldavimų duoti žiūronus. ir visi šie veidai buvo mano (p. o grupė siekdavo vieningumo. kurie suabejodavo grupės nuomone ir planais. kad prieštaraudamas mažai ką pasiekčiau." John Stuart Mill. Ir dar buvo „proto sargas" („Titaniko" telegrafistas. Jokie išoriniai veiksniai nesutrikdė šimtų nesikeičiančių veidų vienodumo. kai prezidento Johnsono padėjėjas Billas Moyersas atvyko į posėdį. 379). galinčios priversti suabejoti bendro nutarimo efektyvumu ar moralumu. Ir galiausiai. ypač tiems. jog būčiau išvadintas įkyriu. Kolektyvų.334 II dalis. • • Grupinis mąstymas „Titanike". Kartą. kad šis nemato be žiūronų. Nuomonių skirtumo nebuvimas sukūrė vieningumo iliuziją: Normaliomis aplinkybėmis nuo realybės atitrūkusius žmones atsitokėti priverčia aplinkinių pašaipa ir kritika. o liaudies parama tokia menka. Toks tariamas konsensas buvo mūsų aptartais nesėkmių atvejais. kiekviena saviapgaulė būdavo pabrėžtinai išryškinama tarsi kreivų veidrodžių salėje. prezidentas pajuokavo: „Štai. Priešingai. jog Castro kariuomenė yra tokia silpna. Praslinkus keliems mėnesiams po įsiveržimo į Kiaulių įlanką Arthuras Schlesingeris (1965. Adolfo Hitlerio patarėjas Albertas Speeras (1971) Hitlerį supusią atmosferą apibūdino kaip tokią. Dar daugiau. Tiems. kad jais nepasitiki. kuriems būdingas grupinis mąstymas. Kai kurie grupės nariai saugo ją nuo informacijos. nariai savo priešus laiko pernelyg blogais." Jungtinių Valstijų sekretorius Deanas Rushas nuslėpė diplomatijos ir vyriausybės žvalgybos ekspertų perspėjimus." Vieningumo iliuzija. 1859 („Apie laisvę") • Stereotipiškas požiūris į oponentą. kad būtų galima leistis su jais į diskusijas. Jie pradeda suprasti. Taip pat buvo daromas spaudimas (įgulos nariai šaipėsi iš sargybinio. 255) priekaištavo sau: „Per daug tylėjau per tuos lemtingus pasitarimus Kabineto salėje. • Proto sargai. Prieš Kiaulių įlankos antpuolį Robertas Kennedy pasivedėjo Schlesingerį į šalį ir pasakė: „Neprieštarauk. arba per silpnais ir neintelektualiais. kurie priklausė aukščiausiam sluoksniui. tai užgauliojimus. kad jo režimą be vargo gali nuversti vienas būrys. jos nariai duodavo griežtą atkirtį pasitelkdami tai argumentus. tariamas konsensas tariamai patvirtina grupės sprendimą. ir atmetė jo nuogąstavimus). kapitonas Edvvardas Smithas . Savicenzūra. p. nors mano kaltės jausmą švelnino supratimas. Kennedy šalininkai įtikino save. atvyko ponas Liaukimės Bombardavę". Kadangi nesutarimai dažnai trikdydavo.įsakė visu greičiu plaukti pirmyn į nakties tamsą Vyravo nepažeidžiamumo iliuzija („Net Dievas negalėtų paskandinti šio laivo". Dauguma posėdžio dalyvių į prezidento repliką sureagavo pritariamai. grupės nariai savo nuogąstavimus užgniauždavo arba atmesdavo. išskyrus tai. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Rasti geriausią problemos sprendimą galima tik laisvai jį aptarus.svarbiausias ir autoritetingiausias asmuo . Savicenzūra ir spaudimas nesuardyti konsenso sukuria vieningumo iliuziją.

Didelis sutelktumas. o ne jam prieštaraujančiai informacijai (Schulz-Hardt ir kiti. Grupės izoliuotumas. esą galima pasipriešinti įsiveržusioms pajėgoms. 1998). 1998). Silpna pasirinktų sprendimų rizikos analizė. 5. p. o ne nuo realios grėsmės. Grupinio mąstymo teorijos kritika Nors Janiso idėjos bei pastebėjimai sulaukė milžiniško dėmesio. kai kurie mokslininkai juos vertina skeptiškai (Fuller ir Aldag. 2. Tikėjimas savaiminiu grupės moralumu. ir George W.ir Saddamas Husseinas. Kolektyvinis racionalus pagrindimas. 1998. . 132. Nuomonių sutapimo paieška 4.11 pav.). o taip pat ir kiti mokslininkai. Bushas buvo apsistatę vienminčiais patarėjais. nutildė prieštaraujančius ir gaudavo filtruotą informaciją. kai lyderis pritaria idėjai ir kai grupė atsiriboja nuo priešingų požiūrių. Neišsami tikslų apžvalga. • grupės teikia pirmenybę daugumos požiūrį patvirtinančiai. Proto sargai. kad išdrįstų pasisakyti (Granstrom ir Stiwne. t'Hart. 4. kurį palankiai vertina lyderis ar kiti įtakingi asmenys. Savicenzūra. kad po sėkmingos invazijos seks trumpas taikios okupacijos laikotarpis. ją aptarti ir svarstyti kitas galimybes (žr. Negebėjimas dirbti atsižvelgiant į aplinkybes. kad grupiniu mąstymu galima paaiškinti ir karą Irake. 3. gali paskatinti priimti nevykusius sprendimus (McCauley. 1998. 8. Nevykusių sprendimų ženklai Neišsami alternatyvų apžvalga. mano. Grupinio mąstymo požymiai Nepažeidžiamumo iliuzija. 1989). 7. 2. Vieningumo iliuzija. Situacija. Britų psichologai Benas Newellas ir Davidas Lagnado (2003) mano. Atrankos paklaida apdorojant turimą informaciją. 1977. tad Janisas galėjo pasirinkti jo teoriją patvirtinančius atvejus. 8. 7. ir Jungtinių Valstijų prielaidą. 5. McCauley. 5. G R U P Ė S ĮTAKA 335 Socialinės sąlygos 1. Grupinis mąstymas gali sukliudyti ieškoti priešingos informacijos. Nesirūpinimas metodiškomis informacijos paieškos ir įvertinimo procedūromis. Jie. Didelis stresas ir netikėjimas. 6.11 PAVEIKSLAS Teorinė grupinio mąstymo nepritariančius invazijai.8 s k y r i u s . kad t direktyvinė lyderystė kartais būna susijusi su nekokybiškais sprendimais dėl to. 1. Prasta informacijos paieška. 1. 4. 8. ir po to netrukus suklestės demokratija. kad galima rasti geresnį sprendimą už tą. 3. 2000). Negebėjimas iš naujo įvertinti kitas alternatyvas. Tiesioginis spaudimas nepritariantiems. 3. kuri dažniausiai patvirtindavo jų prielaidas: Irako prielaidą. Duomenys buvo retrospektyvūs. Direktyvinė lyderystė. Vėliau atlikti eksperimentai atskleidė. Šitaip jie tapo prezidento „proto sargais'' saugodami jį nuo nemalonių faktų. 2. Stereotipinis požiūris į kitas grupes. kad abu . analizė Šaltinis: Janis ir Mann. kad pavaldiniai jaučiasi per daug silpni arba nesaugūs. 6.

Artimi bendramoksliai ir kolegos. apsikeisdami savo straipsnių rankraščiais. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Tiesa gimsta draugiškuose ginčuose. Kartais dvi ar daugiau galvų būna geriau nei viena. (Carteris vėliau sakė. jie rinko įvairias nuomones ir realistiškai svarstė galimus pavojus. 1994). būtų pritaręs tiems. šeima) gali netrukdyti kiekvienam turėti savo nuomonę. kurios buvo taikomos abiem atvejais: • Būkite objektyvūs . kuris veda į grupinį mąstymą. Kai 1980 metais prezidentas Carteris ir jo patarėjai planavo įkaitų Irane gelbėjimo akciją. 1998." • Filosofas David Hume. Saugios. gimdančių gerus sprendimus. . peržiūrėdami ir po to vėl tikrindami. o veikiau „kiek ši teorija aprėpia empirinę sritį ir kaip ji turi būti patobulinta". 2001). darni komanda gali prisidėti prie sprendimų kokybės. arba nuo to apsaugančią kritinę analizę (Postmes ir kiti. „Jei teoriją galima patikrinti. gelbėjimo operacija būtų pavyk