SOCIALINĖ
PSICHOLOGIJA

SOCIALINĖ

PSICHOLOGIJA
David G.Myers

POLIGRAFIJA IR INFORMATIKA

FP

UDK 316.6 Mi-92

Versta iš: David G. Myers, Social Psychology, 9th ed. The McGraw-Hill Companies, Inc, 2007, ISBN 978-0-07-353189-2

Iš anglų kalbos vertė Donatas Masilionis Mokslinė redaktorė dr. Dalia Bagdžiūnienė Redaktorė Laima Arnatkevičiūtė

Original edition copyright O 2008 by The McGraw-Hill Companies. All rights reserved. No part of this publication may be reproduced or distributed in any form or by any means, or stored in a database or retrieval system, without the prior written consent of The McGrawHill Companies, Inc., including, but not limited to, in any network or other electronic storage or transmission, or broadcast for distance learning. Lithuanian edition copyright © 2008 by Poligrafija ir informatika. All rights reserved. © Vertimas į lietuvių kalbą, Donatas Masilionis, 2007 ISBN 978-9986-850-60-1 © UAB „Poligrafija ir informatika", 2008

Turinys I
Apie autorių Pratarmė 14 15

1 skyrius. Įvadas į socialinę psichologiją Kas yra socialinė psichologija? Svarbiausios socialinės psichologijos tezės Mes kuriame savo socialinę tikrovę Mūsų socialinė intuicija dažnai būna stipri, tačiau kartais pavojinga Socialinė aplinka formuoja mūsų elgseną Asmeninės nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat formuoja elgseną Socialinė elgsena - tai ir biologinė elgsena Socialinės psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime Apibendrinimas Socialinė psichologija ir žmogiškosios vertybės Akivaizdūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Subtilūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Subjektyvūs mokslo aspektai Psichologinėse sąvokose slypi vertybės Apibendrinimas Aš jau seniai tai žinojau: ar socialinė psichologija nėra paprasčiausias sveikas protas? Atkreipkime dėmesį. Ašjau seniai tai žinojau Apibendrinimas Tyrimo metodai: kaip tiria socialinė psichologija Hipotezių formulavimas ir tikrinimas Koreliaciniai tyrimai: natūralių ryšių atradimas Koreliacija ir priežastingumas Apklausos Eksperimentiniai tyrimai: priežasties ir pasekmės paieška Kontrolė: manipuliavimas kintamaisiais Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas: didysis korektorius Eksperimento etika Laboratorinių tyrimų apibendrinimas ir pritaikymas gyvenime Apibendrinimas :

19 20 22 22 23 25 26 26 27 27 28 28 29 29 30 32

32 35 37 37 37 39 40 42 44 44 46 47 49 50 51

Post scriptum: kodėl aš parašiau šią knygą

6

TURINYS

I dalis. SOCIALINIS MĄSTYMAS 2 skyrius. Aš socialiniame pasaulyje Dėmesio centras ir iliuzijos Mokslinių tyrimų išvada.Kaijaudinamės dėl to, kad atrodome susijaudinę Apibendrinimas Savojo Aš samprata: kas aš esu? Mūsų pasaulio centras: kaip mes suvokiame save Nuoroda į save Galimi Aš Socialinio Aš raida Mūsų atliekami vaidmenys Socialinis tapatumas Socialiniai palyginimai Sėkmė ir nesėkmė Aplinkinių nuomonė „Aš" ir kultūra Ką slepia moksliniai tyrimai. Hazel Markus apie kultūrinę psichologiją Savęs pažinimas Elgesio paaiškinimas Elgesio prognozavimas Mokslinių tyrimų išvada. Sąmoningos valios iliuzija Jausmų prognozavimas Savianalizės išmintis ir iliuzijos Apibendrinimas Savęs vertinimas Savęs vertinimo motyvacija Tamsioji savęs vertinimo pusė Apibendrinimas Suvokiama savikontrolė Saviveiksmingumas Kontrolės pobūdis Išmoktas bejėgiškumas versus apsisprendimas Per plataus pasirinkimo kaštai Apibendrinimas Šališkas palankumas sau Teigiamų ir neigiamų įvykių aiškinimas Ar mes visi galime būti geresni už vidutiniokus? Atkreipkime dėmesį Šališkas palankumas sau - kaip aš myliu save? Leiskite suskaičiuoti būdus Nepagrįstas optimizmas

52 53 54

Tariamas vienodumas ir išskirtinumas Kas yra šališkas palankumas sau Mintys apie savęs vertinimą ir šališką palankumą sau Padedantis prisitaikyti šališkas palankumas sau Trukdantis prisitaikyti šališkas palankumas sau

92 93 94 94 95 96 97 97 98 99 101

56 57 57 57 58 59 59 59 60 60 61 61 62

Apibendrinimas Prisistatymas Tariamas kuklumas Savęs menkinimas Įspūdžio valdymas Apibendrinimas Post scriptum: dvejopa tiesa išdidumo pavojai, teigiamo mąstymo galia 3 skyrius. Socialiniai įsitikinimai ir vertinimai Kaip suvokiame savo socialinę aplinką? Sužadinimas Įvykių suvokimas ir interpretavimas Įsitikinimų tvarumas

101 102 103 104 105 107 109 110 111 112 113 113 114 115 116 119 119 120 120 121 123 124 125 125 127

66 67 68 69 70 71 73 74 75 76 76 79 79 80 80 82 84 86 86 87 88

Prisiminimų apie save ir savo pasaulį konstravimas Savo nuostatų praeityj e atkūrimas Ankstesnio elgesio atkūrimas Apibendrinimas Kaip sprendžiame apie socialinę aplinką? Intuityvūs vertinimai Intuicijos galia Intuicijos apribojimai Perdėta savikliova Patvirtinimo šališkumas Kaip išvengti perdėtos savikliovos Euristika: trumpiausias protavimo kelias Tipiškumo euristika Pasiekiamumo euristika Faktams prieštaraujantis mąstymas Iliuzinis mąstymas Iliuzinė koreliacija Kontrolės iliuzija Nuotaika ir vertinimai Mokslinių tyrimų išvada. Neigiamos emocijos lemia investuotojųpesimizmą Apibendrinimas

128 129 130 130

89 90

Kaip traktuojame socialinę aplinką? Priežastingumo priskyrimas: žmogui ar situacijai

TURINYS

7

Numanomos savybės Racionalios atribucijos Pagrindinė atribucijos klaida Kodėl mes darome atribucijos klaidą? Perspektyvinis ir situacinis supratimas Kodėl tyrinėjame atribucijos klaidas Apibendrinimas Socialinės aplinkos lūkesčiai Atkreipkime dėmesį. Išsipildymo psichologija vertybinių popierių biržoje Mokytojų lūkesčiai ir moksleivių mokymosi rezultatai Kaip iš kitų sulaukti to, ko tikimės Apibendrinimas Išvados Atkreipkime dėmesį. Kaip mąsto žurnalistai: pažintinis šališkumas žiniasklaidoje Apibendrinimas Post scriptum: mintys apie intuicijos galimybes ir jos 4 skyrius. Elgesys ir nuostatos Kaip nuostatos lemia elgesį? Kada nuostatos prognozuoja elgesį Kada socialinė įtaka tam, ką sakome, yra mažiausia ribas

132 132 133 136 136 140 141 141

Nepakankamas pateisinimas Ką slepia teorija. Leonas Festingeris apie disonanso sušvelninimą Disonansas priėmus sprendimus Savęs suvokimas Raiškos būdai ir nuostatos Per didelis pateisinimas ir vidinė motyvacija Teorijų palyginimas Disonansas kaip sužadinimas

172

174 175 176 177 179 181 182 183 183 184

142 142 144 146 147

Savęs suvokimas, kai sau neprieštaraujama Apibendrinimas Post scriptum : kaip elgesiu pakeisti save

II dalis. SOCIALINĖ ĮTAKA

186

149 150 150 152 153 155 155

5 skyrius. Genai, kultūra ir lytis Kokią įtaką mums daro žmogiškoji prigimtis ir kultūrinė įvairovė? Genai, evoliucija ir elgsena Kultūra ir elgsena Atkreipkime dėmesį. Kultūrinis gyvūnas Kultūrinė įvairovė Normos: laukiamas elgesys Kultūriniai panašumai Mokslinių tyrimų išvada. Praeiviųprasilenkimas Rytuose ir Vakaruose Apibendrinimas Kaip paaiškinti lyčių panašumus ir skirtumus? Savarankiškumas versus poreikis būti susijusiam

187

188 189 191 192 193 194 195

Ką slepia moksliniai tyrimai. Mahzarin R. Banaji apie eksperimentinės socialinės psichologijos atradimą Kada kiti veiksniai mažiausiai veikia elgseną 156 156

196 199 199 201 203 204 205 207 207 208 210 211 213 214 214 215 216 216

Kada nagrinėjamos konkrečiam elgesiui būdingos nuostatos .. 157 Kada nuostatos būna tvirtos Mokslinių tyrimų išvada. Jūs negavote laiško: prietarai pranašauja diskriminuojantį elgesį Apibendrinimas Kada elgesys lemia nuostatas? Vaidmenys Kada žodis tampa įsitikinimu Atkreipkime dėmesį. Žodis virsta įsitikinimu „Kojos tarpduryje" reiškinys Piktybiški ir moralūs veiksmai Tarprasinis bendravimas ir rasinės nuostatos Socialiniai judėjimai Apibendrinimas Kodėl elgesys veikia nuostatas? Prisistatymas: įspūdžio valdymas Savęs pateisinimas: pažintinis disonansas 159 161 161 162 163 164 164 166 168 168 170 170 170 171 158

Socialinis dominavimas Agresija Seksualumas Apibendrinimas Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natūralus? Lytis ir poros pasirinkimo prioritetai Mintys apie evoliucinę psichologiją Atkreipkime dėmesį. Evoliucijos mokslas ir religija Lytis ir hormonai Apibendrinimas Kultūra ir lytis: kultūros diktatas? Skirtingi lyčių vaidmenys skirtingose kultūrose Lyčių vaidmenų pokyčiai bėgant laikui Bendraamžių perduodama kultūra

8

TURINYS

Apibendrinimas Kokią išvadą galime padaryti apie genus, kultūrą ir lytį? Biologija ir kultūra Ką slepia moksliniai tyrimai. Alice Eagly apie lyčių panašumus ir skirtumus Situacijos galia ir žmogus Apibendrinimas Post scriptum: ar turėtume laikyti save socialinio pasaulio produktais, ar architektais? 6 skyrius. Konformizmas Kas yra konformizmas? Apibendrinimas Klasikiniai konformizmo tyrimai Sherifo normų kūrimo tyrimai Mokslinių tyrimų išvada. Užkrečiamas žiovulys Atkreipkime dėmesį. Masinė apgaulė Ascho studija apie grupės daromą spaudimą Milgramo paklusnumo eksperimentai Milgramo eksperimentų etika Kokios paklusnumo priežastys? Atstumas iki aukos Atkreipkime dėmesį. Aukų suasmeninimas Valdžios artumas ir teisėtumas Institucinė valdžia Išlaisvinantis grupės poveikis Mintys apie klasikinius tyrimus Elgsena ir nuostatos Ką slepia moksliniai tyrimai. Stanley Milgramas apie paklusimą Situacijos galia Pagrindinė atribucijos klaida Apibendrinimas Kaip nuspėti galimą konformistiškumą? Grupės dydis Vieningumas Sutelktumas Padėtis Viešoji reakcija Ankstesnių įsipareigojimų nebuvimas Apibendrinimas Kodėl elgiamasi konformistiškai? Apibendrinimas

218 218 218

Kas elgiasi konformistiškai? Asmuo Kultūra Socialiniai vaidmenys

252 253 254 254 256 257 257 257 258 259 260 261 264 265 265 265 266 267 267 268 270

220 220 221

Vaidmenų sukeitimas Apibendrinimas Ar norime būti kitokie? Reaktyvusis pasipriešinimas

222 223 224 225 225 226 228 230 230 232 234 235 235 236 237 238 238 239 239

Unikalumo įrodymas Apibendrinimas Post scriptum: kaip būti individualybe bendruomenėje 7 skyrius. Įtikinėjimas Kokie yra įtikinėjimo būdai? Pagrindinis būdas Šalutinis būdas Skirtingi būdai skirtingiems tikslams pasiekti Apibendrinimas Kokie yra įtikinėjimo elementai? Kas sako? Pranešėjas Patikimumas Patrauklumas ir simpatijos Mokslinių tyrimų išvada. Eksperimentai su virtualia socialine tikrove Ką sako? Pranešimo turinys Logika versus emocijos Prieštaringumas Vienpusiai versus dvipusiai argumentai Pirmumas versus naujumas

272 273 273 276 277 279 280 280 282 285 285 287 289 289 291 291 291 292 292 293

240 241 243 245 245 246 247 248 248 249 249 250 250 252

Kaip sakoma? Komunikavimo kanalas Aktyvi patirtis ar pasyvus priėmimas? Asmeninė versus žiniasklaidos įtaka Kam sakoma? Auditorija Kokio jie amžiaus? Apie ką jie mąsto? Apibendrinimas Ekstremalus įtikinėjimas: kaip įdiegiami kultai? Nuostatas kuria elgsena Klusnumas gimdo pritarimą „Kojos tarpduryje" reiškinys Įtikinimo elementai Pranešėjas Pranešimas

TURINYS

9

Auditorija Grupės poveikis Apibendrinimas Kaip galima atsispirti įtikinėjimui? Asmeninio įsipareigojimo sustiprinimas Ką slepia moksliniai tyrimai. IVilliamas McGuire apie nuostatos stiprinimą Įsitikinimų išbandymas Kontrargumentai Pritaikomumas: inokuliacijos (nuostatų stiprinimo) programos Vaikų apsauga nuo bendraamžių spaudimorūkyti Vaikų apsauga nuo reklamos įtakos Išvados apie nuostatų stiprinimą Apibendrinimas Post scriptum: kaip būti atviram, tačiau ne naiviam

293 294 295 296 296

„Polinkio į riziką" atvejis Ar grupės sustiprina nuomones? Grupės poliarizacijos eksperimentai Grupės poliarizacija kasdieniame gyvenime Atkreipkime dėmesį. Grupės poliarizacija Poliarizacijos aiškinimas

322 324 324 325 327 328 328 329 331

296 297 297 298 298 299 300 301

Informacinė įtaka Normatyvinė įtaka Apibendrinimas Grupinis mąstymas: ar grupės trukdo, ar padeda priimti gerus sprendimus? Grupinio mąstymo požymiai Ką slepia moksliniai tyrimai. Irvingas Janisas apie grupinį mąstymą Grupinio mąstymo teorijos kritika

331 333

333 335 336 337 339 340 340 341 342 342 343

301

Kaip išvengti grupinio mąstymo Grupinis problemų sprendimas

8 skyrius. Grupės įtaka Kas yra grupė? Apibendrinimas Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti žmonės? Kitų žmonių buvimas Minia: didelė kitų žmonių sankaupa Kodėl mus sužadina kitų žmonių buvimas? Nuogąstavimas dėl įvertinimo Dėmesio išblaškymas Kitų žmonių buvimas Apibendrinimas Socialinis dykinėjimas: ar būdami grupėje žmonės stengiasi mažiau? Daug rankų mažai dirba Socialinis dykinėjimas kasdieniame gyvenime Apibendrinimas Nuasmeninimas: kada būdami grupėje žmonės netenka savojo Aš? Kai kartu darome tai, ko nedarytume vieni Grupės dydis Fizinis anonimiškumas Sužadinanti ir dėmesį blaškanti veikla Savimonės susilpnėjimas Apibendrinimas Grupės poliarizacija: ar grupės sustiprina mūsų nuomonę?

303 304 305 305 305 308 309 309 310 310 310

Ką slepia Nobelio premija. Dvi galvos geriau nei viena Apibendrinimas Mažumos įtaka: kaip paskiri žmonės veikia grupę? Nuoseklumas Pasitikėjimas savimi Pasitraukimas iš daugumos Ar lyderystė yra mažumos įtaka?

Atkreipkime dėmesį. Transformacinė bendruomenės lyderystė 345 Apibendrinimas Post scriptum: ar grupės mums kenkia? III dalis. SOCIALINIAI SANTYKIAI 346 346 348

311 312 314 316 9 skyrius. Prietarai: antipatija kitokiam Kokia prietarų prigimtis ir kaip jie mus veikia? Prietarai: subtilūs ir atviri Rasiniai prietarai 317 317 318 318 320 321 322 Ar rasiniai prietarai nyksta? Prietarų subtilybės Nesąmoningi prietarai Prietarai lyčių atžvilgiu Lyčių stereotipai Seksizmas: palankus ir priešiškas Diskriminacija pagal lytį Apibendrinimas 322 Kokie yra socialiniai prietarų šaltiniai? 349 351 353 353 354 355 357 358 358 359 360 361 361

10

TURINYS

Socialinė nelygybė: nevienoda socialinė padėtis ir prietarai Socializacija Autoritarinė asmenybė Religija ir prietarai Konformizmas Institucinė parama Apibendrinimas Kokie yra motyvaciniai prietarų šaltiniai? Frustracija ir agresija: atpirkimo ožio teorija Socialinio tapatumo teorija: kai jaučiamės pranašesni už kitus Šališkumas vidinei grupei Socialinės padėties, savigarbos ir priklausymo poreikis Suinteresuotumas vengti prietarų Apibendrinimas Kokie yra pažintiniai prietarų šaltiniai? Kategorizavimas: žmonių skirstymas į grupes Spontaniškas kategorizavimas Suvokti panašumai ir skirtumai Skirtingumas: išsiskiriančių žmonių suvokimas Skirtingi žmonės Gyvi pavyzdžiai Ypatingi įvykiai Atribucija: ar pasaulis teisingas? Šališkas palankumas grupei Teisingo pasaulio reiškinys Apibendrinimas Kokios yra prietarų pasekmės? Amžini stereotipai Diskriminacijos poveikis: išsipildanti pranašystė Stereotipo grėsmė Ar stereotipai paverčia žmonių sprendimus tendencingais? Ką slepia moksliniai tyrimai. Claude Steele apie stereotipų grėsmę Stiprūs stereotipai yra svarbūs Stereotipai aiškinimą ir prisiminimus paverčia šališkais Apibendrinimas Post scriptum: ar galime sušvelninti prietarus? 10 skyrius. Agresija: kai žeidžiame kitus Kas yra agresija? Kokios yra agresijos teorijos? Agresija kaip biologinis reiškinys Instinktų teorija ir evoliucinė psichologija Nervinių procesų įtaka

362 363 363 364 365 366 368 368 368 369 370 372 374 375 375 375 376 377 379 379 381 382 383 384 385 387 387 387 389 390 392

Genų įtaka Biocheminė įtaka Agresija kaip atsakas į frustraciją Patikslinta frustracijos-agresijos teorija Santykinė deprivacija Agresija kaip išmokta socialinė elgsena Agresijos nauda Išmokimas stebint Apibendrinimas Kas lemia agresyvumą? Nemalonūs įvykiai Skausmas Karštis Išpuoliai Sužadinimas Agresijos užuominos Žiniasklaidos įtaka: pornografija ir seksualinis smurtas Iškreiptas seksualinės tikrovės suvokimas Agresija prieš moteris Mokymas kritiškai vertinti žiniasklaidą Žiniasklaidos įtaka: televizija Televizijos poveikis elgsenai Televizijos poveikis mąstymui Žiniasklaidos įtaka: kompiuteriniai žaidimai Kokius žaidimus žaidžia vaikai Kompiuterinių žaidimų poveikis vaikams Ką slepia moksliniai tyrimai. Craigas Andersonas apie smurtinius kompiuterinius žaidimus Grupės įtaka Mokslinių tyrimų išvada. Ar provokuojamos grupės agresyvesnės už pavienius asmenis? Apibendrinimas

403 404 405 407 408 409 409 410 412 412 412 412 413 415 415 416 418 419 419 421 422 424 427 429 429 430

432 433

435 436 436 436

393 394 394 396 396 398 400 401 401 402 402

Kaip mažinti agresiją? Katarsis? Atkreipkime dėmesį. Klinikinio tyrėjo Martino Seligmano katarsio analizė Socialinio išmokimo požiūris Apibendrinimas Post scriptum : kaip keisti smurtą palaikančią kultūrą 11 skyrius. Patrauklumas ir intymumas: simpatijos ir meilės jausmas Kas lemia draugystę ir patrauklumą? Art(im)umas

438 439 441 441

443 446 447

TURINYS

11

Tarpusavio sąveika Tarpusavio sąveikos laukimas Paprasčiausia ekspozicija

447 448 449

Post scriptum : kaip mylėti 12 skyrius. Pagalba Kodėl padedame? Socialiniai mainai ir socialinės normos Atpildas

490 492 494 494 495

Atkreipkime dėmesį. Mums patinka tai, kas susiję su mumis.... 450 Fizinis patrauklumas Patrauklumas ir pasimatymai Suderinamumas Fizinio patrauklumo stereotipas Ką slepia moksliniai tyrimai. Ellen Berscheid apie patrauklumą Ką reiškia - patrauklus? Panašumas versus kito papildymas Ar panašūs žmonės buriasi draugėn? Ar priešybės traukia? Ką slepia moksliniai tyrimai. Jamesas Jonesas apie kultūriną įvairovę Mums patinka tie, kuriems patinkame mes Atkreipkime dėmesį. Blogis stipresnis už gėrį Atribucija (priskyrimas) Savivertė ir patrauklumas Kaip pasiekti, kad kiti jus vertintų Tarpasmeninių santykių nauda Apibendrinimas Kas yra meilė? Aistringoji meilė Aistringosios meilės teorija Meilės variacijos: kultūra ir lytis Draugiškoji meilė Apibendrinimas Kas sudaro sąlygas artimiems santykiams? Prieraišumas Prieraišumo stiliai Teisingumas Ilgalaikis teisingumas Suvoktas teisingumas ir pasitenkinimas Atsiskleidimas Atkreipkime dėmesį. Ar internetas sukuria intymumą, ar izoliaciją? Apibendrinimas Kaip nutraukiami santykiai? Skyrybos Išsiskyrimo procesas Apibendrinimas 484 486 486 487 488 490 .• 465 466 467 468 468 468 470 472 472 473 474 475 476 Ali 478 478 479 480 480 481 482 458 458 462 462 465 453 453 455 456

Ką slepia moksliniai tyrimai. Dennisas Krebsas apie gyvenimo patirtį ir profesinius interesus Vidinis atpildas Socialinės normos Evoliucinė psichologija Giminaičių globa Abipusiškumas Pagalbos teorijų palyginimas ir įvertinimas Tikrasis altruizmas Atkreipkime dėmesį. Empatinio altruizmo nauda ir kaina Apibendrinimas Kada padedame? Liudininkų skaičius Pastebėjimas 496 497 500 503 504 505 506 507 510 5ll 5ll 512 513

Ką slepia moksliniai tyrimai. Johnas M. Darley apie liudininkų reakciją Interpretavimas Atsakomybės prisiėmimas Dar kartą apie tyrimų etiką Pagalba, kai kas nors jau padeda Laiko trūkumas Panašumas Mokslinių tyrimų išvada. Vidinės grupės nariųpanašumas ir pagalba Apibendrinimas Kas skatina padėti? Asmenybės bruožai Religiniai įsitikinimai Apibendrinimas Kaip sustiprinti paslaugumą? Mažiau neapibrėžtumo, daugiau atsakomybės Kaltės jausmas ir rūpinimasis savo įvaizdžiu Altruizmo socializavimas Moralinio įsitraukimo ugdymas Altruizmo modeliavimas Praktinis mokymasis Atkreipkime dėmesį. Žydųgelbėtojųpoelgiai ir nuostatos 521 523 524 524 525 527 527 527 529 530 530 531 533 533 513 514 516 517 519 519 520

12

TURINYS

Paslaugumo priskyrimas altruistiniams motyvams Žinių apie altruizmą įgijimas Apibendrinimas

534 535 535

IV dalis. SOCIALINĖS PSICHOLOGIJOS TAIKYMAS 14 skyrius. Socialinė psichologija klinikoje Kas iškreipia klinikinių sprendimų tikslumą? 582 583 584 585 586 587 589 590 591 591 592 592 592

Post scriptum: socialinės psichologijos žinių taikymas gyvenime .. 536

13 skyrius. Konfliktai ir jų sprendimas Kas sukelia konfliktą? Socialinės dilemos Kalinio dilema Bendrų išteklių tragedija Socialinių dilemų sprendimas Konkurencija Suvoktas neteisingumas Klaidingas suvokimas Veidrodinis įvaizdžio suvokimas Pernelyg supaprastintas mąstymas Suvokimo poslinkis Mokslinių tyrimų išvada. Klaidingas suvokimas ir karas Apibendrinimas Kaip pasiekti taiką? Kontaktas Ar desegregacija gerina požiūrį į kitą rasę? Kada desegregacija pagerina požiūrį į kitą rasę? Mokslinių tyrimų išvada. Santykiai, kurie galėjo būti Bendradarbiavimas Bendra išorinė grėsmė sutelkia Atkreipkime dėmesį. Kodėl svarbu, kas nugalės? Aukštesni tikslai skatina bendradarbiauti

537 539 539 539 541 543 546 548 549 550 552 553 554 554 555 555 556 557 559 560 561 563 564

Iliuzinė koreliacija Pavėluota nuomonė ir perdėta savikliova Pasitvirtinančios diagnozės Klinikinių ir statistinių prognozių palyginimas Išvados geresniam gydymui Apibendrinimas Atkreipkime dėmesį. Gydytojo požiūris Kokie pažintiniai procesai lydi elgsenos problemas? Depresija Iškraipymas ar realizmas? Ar negatyvus mąstymas yra depresijos priežastis, ar pasekmė? Ką slepia moksliniai tyrimai. Shelley Taylor apie teigiamas iliuzijas Vienišumas Kai jaučiamės vieniši ir atstumti Kai neigiamai galvojame apie kitus Nerimas ir drovumas Kai abejojame savo gebėjimais socialinėse situacijose Perdėtas situacijos suasmeninimas Sveikata, liga ir mirtis Reakcija į ligą Emocijos ir sveikata Optimizmas ir sveikata Apibendrinimas

593

594 597 597 597 598 599 599 600 600 603 604 606 607 607 608 608 609 610 611 612 612 613 614

Kolektyvinis mokymasis pagerina nuostatas rasių atžvilgiu .... 565 Atkreipkime dėmesį. Branchas Rickey, Jackie Robinsonas ir beisbolo atsinaujinimas Grupė ir aukštesnio lygmens tapatumai Bendravimas Derybos Tarpininkavimas Arbitražas Sutaikinimas Laipsniškas ir abipusis įtampos mažinimas (LAĮM) Taikymai realiose situacijose Apibendrinimas Post scriptum: asmens ir bendruomenės teisių konfliktas 567 568 570 570 571 575 576 576 577 578 579

Kokie yra socialiniai psichologiniai požiūriai į gydymą? Vidinių pokyčių sužadinimas išorine elgsena Išėjimas iš uždaro rato Socialinių įgūdžių mokymas Aiškinimo stiliaus terapija Pokyčių išsaugojimas pasitelkus vidines sėkmės atribucijas Psichoterapijos kaip socialinio poveikio priemonės taikymas Apibendrinimas Kaip socialiniai santykiai stiprina sveikatą ir gerovę? Artimi santykiai ir sveikata Pasitikėjimas ir sveikata

TURINYS

13

Skurdas, nelygybė ir sveikata Artimi santykiai ir laimė Draugystė ir laimė Santuoka ir laimė Apibendrinimas Post scriptum : kaip jaustis laimingesniam

615 616 616 617 619 619

Mokslinių tyrimų išvada. Grupės poliarizacija natūralioje teismo aplinkoje Ar dvylika galvų geriau nei viena? Ar šešios galvos taip pat gerai kaip dvylika? Iš laboratorijos į gyvenimą: imituojamos ir realios prisiekusiųjų žiuri Apibendrinimas 653 654 651 652 652

15 skyrius. Socialinė psichologija teisme Ar liudytojų parodymai patikimi? Įtikinamų liudytojų įtaka Kai akys apgauna Klaidingos informacijos efektas Atkreipkime dėmesį. Liudytojo parodymai Perpasakojimas Kaip sumažinti klaidų kiekį Mokslinių tyrimų išvada. Atsakomosios reakcijos poveikis liudytojams Mokyti policijos tardytojus Kaip sumažinti klaidų skaičių per akistatą Mokyti prisiekusiuosius Apibendrinimas Kokie kiti veiksniai daro įtaką prisiekusiųjų sprendimams? Teisiamojo savybės Fizinis patrauklumas Panašumas į prisiekusiuosius Teisėjo nurodymai Papildomi veiksniai Apibendrinimas Kas daro įtaką prisiekusiajam? Prisiekusiųjų supratingumas Nurodymų supratimas Statistinės informacijos supratimas Kaip pasiekti didesnio prisiekusiųjų supratingumo Prisiekusiųjų atranka „Mirties bausmės" prisiekusieji Apibendrinimas Kokią įtaką prisiekusiesiems daro grupė? Mažumos įtaka Grupės poliarizacija Atlaidumas

621 623 623 624 627 628 630 630

Post scriptum : kaip išmintingai vadovautis psichologijos mokslu 655

16 skyrius. Socialinė psichologija ir aprūpinta ateitis Aplinkos kvietimas imtis veiksmų Apibendrinimas Kaip užtikrinti aprūpintą gyvenimą Naujosios technologijos 657 658 661 661 661 662 664 664 665 665 668 669 670

631 632 633 634 636

Vartojimo mažinimas Apibendrinimas Socialinė psichologija apie materializmą ir turtus Stiprėjantis materializmas Turtai ir gerovė Materializmas nuvilia

636 636 637 638 640 642 642 643 643 643 644 645 645 647 648 649 649 650 650

Žmogaus gebėjimas prisitaikyti Polinkis lyginti save su kitais Atkreipkime dėmesį. Socialinis palyginimas, priklausymas ir laimė Aprūpintos ateities ir išlikimo link Moksliniųtyrimųišvada. Nacionalinės gerovės matavimai Apibendrinimas Post scriptum : kaip šiuolaikiniame pasaulyje gyventi atsakingai? Epilogas Sąvokų žodynėlis Bibliografija Rodyklės

671 672 674 674

675 676 678 687 776

Apie autorių I
Ajovos universitete įgijęsfilosofijosdaktaro laipsnį, Davidas Myersas (David Myers) savo profesinę veiklą plėtoja Mičigano Hope koledže, kuriame skaito daugybę psichologijos kursų ir kur jam suteiktas profesoriaus vardas. Hope koledžo studentai buvo jį pakvietę pasakyti kalbą per iškilmingą aukštosios mokyklos baigimo diplomų teikimo ceremoniją ir išrinkę „įžymiu profesoriumi". Myerso moksliniai straipsniai paskelbti beveik keturiasdešimtyje studijų bei periodinių leidinių, tarp jų Science, American Scientist, Psychological Science ir American Psychologist. Myersas rašo ne tik mokslinius straipsnius bei vadovėlius. Jo šviečiamojo pobūdžio tekstų psichologijos klausimais yra paskelbta beveik keturiasdešimtyje žurnalų, pradedant Today s Education ir baigiant Scientific American. Jis taip pat yra išleidęs plačiam skaitytojų ratui skirtų knygų, pavyzdžiui, The Pursuit of Happiness („Laimės siekimas") ir Intuition: Its Powers and Perils („Intuicija: jos galia ir pavojai"). Davidas Myersas buvo Žmonių santykių komisijos pirmininkas, padėjo įkurti materialinės paramos skurstančioms šeimoms centrą, yra pasakęs šimtus kalbų koledže ir įvairiose bendruomenėse. Remdamasis savo patirtimi, jis taip pat yra parašęs straipsnių bei studiją^ Quiet World („Tylos pasaulis") apie kurtumą. Psichologas aktyviai dalyvauja kuriant technologijas žmonėms su sutrikusia klausa (interneto tinklapis hearingloop.org). Davidas Myersas ištisus metus į darbą važinėja dviračiu ir žaidžia krepšinį. Davidas ir Carol Myersai turi du sūnus ir dukterį.

tyrinėti. konformizmą ir savarankiškumą. meilę ir neapykantą. ir šiltai žmogiškas. sukaupėme reikšmingų įžvalgų apie įsitikinimus ir iliuzijas. kaip juos supranta ir aiškina mokslas. o kartais vienas kitam padedame? Kas sukelia socialinius konfliktus ir kaip. galime draugiškai ištiesti ranką? Atsakymai į šiuos ir daugelį kitų klausimų (tai šios mano knygos misija) praplečia savęs suvokimo ribas ir leidžia pajusti mus veikiančias socialines jėgas. pagrįstas griežtais faktais ir intelektualiai provokuojantis. gamtos mokslų. . kad mano knyga padės skaitytojui tapti įžvalgesniu. Tikiuosi. analizuoti. Mokant klasikinės literatūros. Kokią idėjų puotą siūlo socialinė psichologija! Taikydami gausybę įvairių tyrimo metodų. Daugelio žmogaus elgesio priežasčių dar nepavyko atskleisti. išlaisvinti jį nuo dabarties apribojimų.Pratarmė I Nors žmonijos istorija tęsiasi daugybę šimtmečių. tačiau socialiniai psichologai jau gali atsakyti į daugelį intriguojančių klausimų: • • • Kaip mūsų sąmoningas ir nesąmoningas mąstymas valdo poelgius? Kodėl kartais žeidžiame kitus. kad jos stilius turėtų būti ir solidžiai mokslinis. įsivaizdavau. Jis turėtų skatinti skaitytoją mąstyti . laisvųjų menų lavinimo sistema siekia suteikti žinių. moksliniai žmogaus socialinės elgsenos tyrimai prasidėjo vos prieš šimtmetį. ieškoti principinių sąsajų su kasdieniais įvykiais. Socialinė psichologija irgi siekia šių tikslų. Jis turėtų atskleisti svarbius socialinius reiškinius taip. filosofijos. praplėsti mūsų mąstymo ribas. Kai man buvo pasiūlyta parašyti šią knygą. Nutariau perteikti socialinės psichologijos pagrindus kaip to reikalauja intelektualioji laisvųjų menų tradicija. užuot sugniaužę kumštį.

kad ši struktūra būtų kuo aiškesnė.subtilios mus veikiančios socialinės jėgos: kultūrinė nuostatų prigimtis.teigiami. Brownui (Vašingtono universitetas). sportą. Cynthiai Crown . Norėdamas. Padėkos Nors ant šios knygos viršelio . bet ir citatų iš įvairių senųjų bei šiuolaikinių šaltinių. Antrojoje dalyje aptariama socialinė įtaka . nuo simpatijos iki pagalbos. Intarpuose „Ką slepia moksliniai tyrimai" rasite mokslininkų pasakojimus apie tai. Amy Bradfield (Ajovos universitetas). jungiantis socialinę psichologiją ir literatūrą. kurie yra tarsi tiltas. apie kuriuos bus kalbama toliau. Intarpuose „Atkreipkime dėmesį" labiau įsigilinama į skyriuje aptartą temą. Bryantui (Lojolos universitetas Čikagoje). Apibrėžimus rasite ir knygos pabaigoje esančiame sąvokų žodynėlyje. šalia. Dianai T. šioje dalyje išsamiau apžvelgiamas socialinės psichologijos principų taikymas sveikatos priežiūros. Paraštėse rasite ne tik apibrėžimus. paraštėje. intuicijoje ir aiškinimuose. kurie kartais būna neigiami. socialinė intuicija. Martinui Boltui (Kalvino koledžas). kaip ankstesniuose skyriuose aptartos sąvokos taikomos realiame gyvenime. grupių įtaka. kad skaitytojui būtų lengviau suvokti jo struktūrą. religiją. kaip klaidingas suvokimas gali kliudyti tarprasiniams santykiams. Davidui Bussui (Teksaso universitetas). Šios dalies pabaigoje analizuojami konfliktai ir jų sprendimo būdai. kas paskatino juos susidomėti vienu ar kitu klausimu ar socialiniu reiškiniu. pateikiant apibrėžimą. prie jos rengimo prisidėjo visas mokslininkų būrys. Trečiojoje dalyje aptariami socialiniai santykiai. kuriame pakartojamos esminės sąvokos ir tezės. Ypač dėkoju Stevenui Spenceriui (Vaterlo universitetas) už jo įnašą į 9 skyrių („Prietarai"). ką parašiau aš (ir turbūt nė vienas nesutiktų su viskuo. Dorothea Braginsky (Fairfieldo universitetas). siekdamas paskatinti skaitytoją mąstyti. kuriais. Jonathonui D. Knygos tekstas paįvairinamas intarpais. biologinė elgsena ir socialinės psichologijos principų taikymas kasdieniame gyvenime. Robertui Arkinui (Ohajo universitetas). jų pasiūlymai padėjo tobulinti šią knygą. Charlesui Danieliui Batsonui (Kanzaso universitetas). pavyzdžiui. skaitytojai perspėjami. kas parašyta). kurioje. Couture (Niu Hempšyro koledžas). įtikinėjimas. Jie gali svyruoti nuo prietarų iki agresijos. Thomasui Cafferty (Pietų Karolinos universitetas). siekiama išsiaiškinti. Jerome M. Svarbiausios sąvokos tekste paryškintos. Nors nė vienas iš šių žmonių neatsako už tai. Chertkoffui (Indianos universitetas). pateikiu keletą provokacinių klausimų.16 PRATARMĖ Struktūra Knygos įžanginiame skyriuje apžvelgiami socialinėje psichologijoje taikomi tyrimo metodai. Intarpuose „Mokslinių tyrimų išvada" įdėmiau apžvelgiama mokslinio tyrimo eiga. Pirmojoje dalyje nagrinėjamas socialinis mąstymas: kaip suprantame save ir vieni kitus. George Bishopui (Singapūro nacionalinis universitetas). Timothy C. Brockui (Ohajo universitetas). kaip elgiasi praeiviai gatvėje. Be to.tik viena pavardė. Kiekvienas poskyris pradedamas trumpa apžvalga. Steve Baumgardneriui (Viskonsino Eau Claire universitetas). Knygos struktūra pagrįsta socialinės psichologijos apibrėžimu. konformizmas. Fredui B. kuriuose aprašomi įvairūs mokslinių tyrimų aspektai. Taip skaitytojas supažindinamas su tais dalykais. asmeninės nuostatos ir polinkiai (dispozicijos). mokslą bei populiariąją kultūrą. apžvelgiančia svarbiausius klausimus. įdomesni eksperimentai. socialinės aplinkos įtaka. Kiekvienas skyrius pradedamas trumpu turiniu. Bodenhausenui (Šiaurės Vakarų universitetas). Cordovai (Jeilio universitetas). kad nauji atradimai gali pasirodyti akivaizdūs ir žinomi. Ketvirtojoje dalyje apžvelgiama. Kiekvieną skyrių baigiu rubrika „Post scriptum". Nors apie tai užsimenama kiekviename skyriuje. o baigiamas apibendrinimu. Russellui Clarkui (Šiaurės Teksaso universitetas). Susanai Beers (Sweet Briaro koledžas). Karen A. o kartais . Poskyryje „Svarbiausios socialinės psichologijos tezės" apžvelgiamos svarbiausios knygos temos: socialinės tikrovės kūrimas. Noriu nuoširdžiai padėkoti už pagalbą Mike Aamodtui (Radfordo universitetas). Shawn Meghan Burn (Kalifornijos politechnikos universitetas). kiekvieną skyrių dalijau į tris-keturis poskyrius. ekologijos srityse ir teismuose. kodėl žiovaujame. Kiekviena knygos dalis prasideda trumpa įžanga. kiek tiesos yra mūsų įspūdžiuose. Galenui V.

Judi Jones (Pietų Džordžijos koledžas). Billy Van Jonesui (Abilene krikščioniškasis koledžas). Kurtui Bonieckiui (Centrinio Arkanzaso universitetas). Chrisui O'Sullivanui (Buknelio universitetas). Janicei Kelly (Perdju universitetas). Stephenui Slane (Klyvlendo universitetas). Mary Stewart Van Leeuwen (Rytų koledžas). Richardui A. Vannui Scottui (Armstrongo Atlanto universitetas). Linkey (Maršalo universitetas).PRATARMĖ 17 (Ksaviero universitetas). McHoskey (Rytų Mičigano universitetas). Nelsonui (Kalifornijos universitetas). Helenai E. Weber (Šiaurės Karolinos universitetas Aševilyje). Danieliui N. Maijorie Krebs (Ganono universitetas). Ericui Sykesui (Indianos universitetas Kokomo). Douglasui Kenrickui (Arizonos universitetas). Terry E. Edwardui Jonesui (Prinstono universitetas). Dianei Martichuski (Kolorado universitetas). Levesque (Elono universitetas). (Simpsono koledžas). Midge Wilson (DePaulo universitetas). Mary Alice Gordon (Pietų metodistų universitetas). Milesui Jacksonui (Portlendo universitetas). Fried (Vinonos universitetas). Carrie B. Teru Morton (Vanderbilto universitetas). Anthony Doobui (Toronto universitetas). Suzannei Kieffer (Hjustono universitetas). Kiplingui Williamsui (Perdju universitetas). Wegneriui (Harvardo universitetas). Davidui Dunningui (Kornelio universitetas). Bernardui Whitley (Balio universitetas). Robertui Millardui (Vasaro koledžas). Sheldonui Solomonui (Skidmoro koledžas). Traci Craig (Aidaho universitetas). Tresmainei Grimes (Ajonos koledžas). R. Stuartui Oskampui (Klaremonto universitetas). Nicolei Schnopp-Wyatt (Pikevilio koledžas). (Holy Kroso koledžas). Rhodai Unger (Montklero universitetas). Gershaw (Vakarų Arizonos koledžas). Eagly (Šiaurės Vakarų universitetas). Bertui Hodgesui (Gordono koledžas). Homerui Stavely (Kyno koledžas). Paului Nesselroadei Jr. Stephenui Fugitai (Santa Klara universitetas). Meighan Johnson Dorterio koledžas). Snyderiui (Kanzaso universitetas). Williamui Fromingui (Pasiflk psichologijos mokykla). Travisui Langley (Hendersono universitetas). pateikusiems savo komentarus apie rengiamą knygą: Nancy L. Jonathanui Iuzzini (Teksaso A&M universitetas). Johnui W. C.Lovelio universitetas). Michaelio universitetas). Tomui Gilovichui (Kornelio universitetas). Lindai Šilkai (Masačiusetso. Maurice J. Chesteriui Insko (Šiaurės Karolinos universitetas). Paului Paulusui (Teksaso universitetas Arlingtone). Davidui McMillenui (Misisipės universitetas). Carie Forden (Klariono universitetas). Ann L. Annie McManus (Parklendo koledžas). Pastorino (Valencijos bendruomenės koledžas). Timothy J. Allenui Hartui (Amhersto koledžas). Ranaldui Hansenui (Oklendo universitetas). Labai dėkoju visiems. Royce Singletonui Jr. Madeleinei Fugere (Rytų Konektikuto universitetas). Nicholasui Reutermanui (Pietų ilinojaus universitetas Edvardsvilyje). Ellenai E. Smith (Grand Valey universitetas). Toddui D. Norbertui Kerrui (Mičigano Universitetas). Martinui Kaplanui (Šiaurės Ilinojaus universitetas). Alice H. Dennisui Foxui (Ilinojaus universitetas Springfilde). Jamesui L. Baronui (Montgomerio bendruomenės koledžas). Tomui Tyleriui (Niujorko universitetas). Darrenui Newtsonui (Virdžinijos universitetas). K. Jackui Croxtonui (Niujorko universitetas Fredonijoje). Markui Snyderiui (Minesotos universitetas). JoNell Strough (Vakarų Virdžinijos universitetas). Charlesui Stangorui (Marylendo universitetas Koledž Parke). Mclntoshui (Denverio universitetas). Carolynai Whitney (Šv. Elaine Hatfield (Havajų universitetas). Robertui D. Wesley Schultzui (Kalifornijos universitetas San Markose). Garoldui Stasseriui (Majamio universitetas). Arthurui Milleriui (Majamio universitetas). Philipui Finney (Pietryčių Misūrio universitetas). Williamui Titusui (Arkanzaso technikos universitetas). Deanai Julkai (Portlendo universitetas). Christinei M. Davidui A. Kasseriui (Nokso koledžas). Kennethui Fosteriui (Niujorko universitetas). Danieliui M. Ridge (Brighamo Youngo universitetas). Ashton (Richardo Stoktono koledžas Niu Džersyje). Elizabethai Tanke (Santa Klaros universitetas). Joachimui Kruegeriui (Brauno universitetas). Mike Wessellsui (Randolfo-Makono koledžas). Williamui Ickesui (Teksaso universitetas Arlingtone). Pettijohn (Mersihursto koledžas). Gary Welse (Ajovos universitetas). Maritai Inglehart (Mičigano universitetas). Stevenui H. Hiltonui (Mičigano universitetas). Matthew Spackmanui (Brighamo Youngo universitetas). Smithui (Kentukio universitetas). Sandrai Sims Patterson (Spelmano koledžas). Charlesui Kiesleriui (Misūrio universitetas). Leandre Fabrigariui (Queen's universitetas). Joachimui Kru- . Scottui Piousui (Veslio universitetas).

Myers davidmyers. Gretchen Sechrist (Bufalo universitetas. Christopheriui Trego (Floridos bendruomenės koledžas Džeksonvilyje). Rainey (Indianos universitetas-Perdju universitetas Indianapolyje). Diannei Leader (Džordžijos technologijos institutas). Mary universitetas). Elissai Wurf (Mulenbergo koledžas). Kim MacLin (Šiaurės Ajovos universitetas). Cheryl Terrance (Šiaurės Dakotos universitetas). Dougui Woody (Šiaurės Kolorado universitetas). Niujorko universitetas). Rusty Mclntyre (Amhersto koledžas). David G.org . Dėkoju visai knygos leidimą organizavusiai komandai. Cynthiai Reed (Taranto apygardos koledžas). Amy Lyndon (Rytų Karolinos universitetas).18 TURINYS egeriui (Brauno universitetas). Gregui Poolui (St. Michaeliui Olsonui (Tenesio universitetas Noksvilyje). Bendradarbiavimas su šiais žmonėmis pavertė knygos kūrimą džiugia ir skatinančia patirtimi. Deborah Long (Rytų Karolinos universitetas). Michellei R.

tai ir biologinė elgsena Socialinės psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime Socialinė psichologija ir žmogiškosios vertybės Akivaizdūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Subtilūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Aš jau seniai tai žinojau: ar socialinė psichologija nėra paprasčiausias sveikas protas? Atkreipkime dėmesį. tačiau kartais pavojinga Socialinė aplinka formuoja mūsų elgseną Asmeninės nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat formuoja elgseną Socialinė elgsena . Aš jau seniai tai žinojau Tyrimo metodai: kaip tiria socialinė psichologija Hipotezių formulavimas ir tikrinimas Koreliaciniai tyrimai: natūralių ryšių atradimas Eksperimentiniai tyrimai: priežasties ir pasekmės paieška Laboratorinių tyrimų apibendrinimas ir pritaikymas gyvenime Post scriptum: kodėl aš parašiau šią knygą .Įvadas į socialinę psichologiją Kas yra socialinė psichologija? Svarbiausios socialinės psichologijos tezės Mes kuriame savo socialinę tikrovę Mūsų socialinė intuicija dažnai būna stipri.

2005). „Mes negalime būti atskirti nuo situacijų. žmonės. Jis buvo įsitikinęs. anksti suprato. nuolanki ir nepatraukli.„Mūsų gyvenimus sieja tūkstančiai nematomų gijų. Per puotą ji jautėsi gražesnė. Apie pirmuosius socialinės psichologijos eksperimentus buvo rašyta vos daugiau nei prieš šimtmetį (1898). Socialinė psichologija vis dar tebėra jauna mokslo šaka. tirdama juos tokiais metodais. tai mokslinis žmonių nuomonių apie kitus. O vyro duktė buvo miela ir maloni. Kas yra socialinė psichologija? socialinė psichologija (sočiai psychology) Mokslas apie žmonių mąstymą. todėl vaikščiojo. „visų pirma esame tam tikrų aplinkybių veikiamos būtybės". ne iš karto ją atpažino. Kai vėliau įsimylėjęs princas pamatė skurdžiai atrodančią Pelenę ją žeminusiuose namuose. Tačiau. Ši moteris augino dvi dukras. kuriuose dažniausiai naudojami eksperimentai. Neįtikėtina? Klausydamiesi šios pasakos privalome skaitytis su situacijos galia. kęsti užgauliojimus ir nesistengti pranokti savo seserų. Tik XX a. kurios taip pat buvo pasipūtusios ir savanaudės. Socialinė psichologija įsiterpusi tarp psichologijos ir sociologijos. kurią matė princas." Herman Melville V ienas vyras turėjo pasipūtusią ir savanaudę žmoną. įtaką kitiems ir tarpusavio santykius. nes jos mus formuoja ir lemia mūsų galimybes" (p. 59-60. kad jai dera dirbti. Šioje knygoje šaltiniai nurodomi skliausteliuose.1 paveikslą). perfrazuota). socialinė psichologija mažiau dėmesio kreipia į individų skirtumus ir daugiau į tai. Prancūzų filosofas ir rašytojas Jeanas Paulis Sartre (1946) tikrai sutiktų su tuo. kurią mes žinome kaip Pelenę. daugiau dėmesio kreipia į individus. Visas šaltinio aprašas pateikiamas knygos gale esančiame literatūros sąraše. Despotiškos pamotės akivaizdoje Pelenei teko vaidinti vienokį vaidmenį. Socialinė psichologija yra mokslas. kas liepta. Namuose Pelenė buvo sulindusi į savo kiautą. kurioje atkreipė gražaus princo dėmesį. kaip individai apskritai vienas kitą suvokia ir veikia. Socialinė psichologija. o pirmosios socialinės psichologijos publikacijos pasirodė apie 1900 metus Prancūzijoje. Italijoje ir Vokietijoje (Smith. kas čia papasakota apie Pelenę. Ši miela ir maloni dukra. ypatingą dėmesį skiriantis mūsų požiūriui į vienas kitą ir abipusiam poveikiui. tad. Palyginti su asmenybės psichologija. Pelenė sugebėjo patekti į didelę puotą. tiriantis mus supančių aplinkybių įtaką. ji labai skyrėsi nuo tos žavios ir gražios būtybės. . krikštamotės fėjos padedama. 1. Tiksliau pasakius. įtakos jiems ir santykių tyrinėjimas (žr. kad mes. jei lyginsime ją su sociologija (mokslu apie santykius tarp žmonių ir žmonių grupių). kalbėjo ir šypsojosi tarsi tokia ir būtų.

keldama kiekvienam iš mūsų aktualius klausimus. grūdo j u o s į dušus ir nuodijo dujomis. kai psichologai ėmė kūrybingai tyrinėti įtikinėjimą ir kareivių moralę. sunkiai gebančiam išmokti reikiamą kiekį žodžių.1 PAVEIKSLAS Socialinė psichologija yra. ĮVADAS Į S O C I A L I N Ę P S I C H O L O G I J Ą 21 Socialinė psichologija yra mokslas apie 1. kaip mes j a s interpretuojame. Kaip pamatysime 6 skyriuje. bet ir priklausomai nuo to. šis mokslas tapo toks aktualus. santykius. Nelaimingai vedę žmonės tą pačią pastabą aiškins bjauriu charakteriu („Jis visada priešiškai nusiteikęs!") ir todėl gali į ją atitinkamai reaguoti. kokį jį matome šiandien. mūsų socialinis elgesys keičiasi ne tik keičiantis aplinkybėms. tarpusavio įtaką. Kaip žmonės galėjo taip siaubingai elgtis? Ar jie buvo normalūs? Tuo susidomėjo Stanley Milgramas (1974). Ir tik po Antrojo pasaulinio karo.1 s k y r i u s . Jie varė kalinius į traukinius. Jis atliko eksperimentą. Laimingai vedę žmonės kandžią savo sutuoktinio pastabą („Kodėl tu niekada nepadedi daiktų į savo vietą?") susies su išorinėmis priežastimis („Jam tikriausiai šiandien buvo sunki diena"). Ar galėtumėte paklusti žiauriam įsakymui? Kaip nacistinė Vokietija galėjo sugalvoti sunaikinti šešis milijonus žydų ir įgyvendinti šį s u m a n y m ą ? Šie žiaurumai vyko iš dalies dėl to. jie gali įžeidžiančiai elgtis ir šitaip skatinti laukiamą priešiškumą.. kuriems privalome paklusti • Įtikinėjimas • Žmonių grupės Socialinius santykius • Išankstinės nuostatos • Agresija • Patrauklumas ir intymumas • Pagalba ketvirtajame dešimtmetyje socialinė psichologija įgavo dabartinį pavidalą. Štai keletas pavyzdžių: Kokią socialinio pasaulio dalį mes paprasčiausiai įsivaizduojame? Kaip paaiškės vėlesniuose skyriuose. laukdami iš savo sutuoktinio priešiškumo. Socialinį mąstymą • Kaip mes suvokiame save ir kitus • Kuo mes tikime • Mūsų sprendimai • Mūsų nuostatos Socialinę įtaką • Kultūra ir biologinė prigimtis • Reikalavimai. Socialinė psichologija tiria mąstymą.. kurio metu buvo liepiama sukelti vis stipresnį elektros šoką eksperimento dalyviui. eksperimento rezultatai buvo gąsdinantys: beveik du trečdaliai eksperimento dalyvių visiškai pakluso įsakymui. Be to. . kad žmonės vykdė įsakymus.

Socialiniai psichologai tiria nuostatas ir įsitikinimus. Jūs ir aš galime skirtingai reaguoti į panašias situacijas. kaip nors ją pagrįsti ir šitaip padaryti ją tvarkingą. Šios varžybos išgarsėjo kaip pagiežos rungtynės .2 paveikslą). kurių niekada nereikėtų pamiršti" sąrašas. jaučiame nepaliaujamą poreikį aiškinti savo elgseną. Kokios koncepcijos yra socialinės psichologijos svarbiausių idėjų pagrindiniame sąraše? Kokias temas ar pamatinius principus dar ilgai reikėtų prisiminti po to. 1988). Sociologija remiasi socialinės struktūros ir organizacijos koncepcijomis. Kokios situacijos skatina žmones būti paslaugius arba godžius? Ar tam tikra kultūrinė aplinka. skatina paslaugumą? Šiuos klausimus jungia viena bendra gija: mintis apie tai. ir du milijonai dolerių išsibarstė gatvėje. melodiją ir harmoniją. Loy ir Andrews. Būtent tai ir tiria socialinė psichologija.tai buvo šiurkščiausios ir bjauriausios varžybos abiejų universitetų istorijoje. 1951 metais vykusios amerikietiškojo futbolo rungtynės tarp Prinstono ir Dartmuto universitetų komandų yra klasikinis pavyzdys. kai pamiršite daugumą detalių? Toliau pateiktas mano sudarytas „didžiųjų idėjų. meilę ir neapykantą. kur kas daugiau vairuotojų sustojo. Prinstono „AllAmerican" komanda buvo užpulta būriu. Sprendžiant iš to. priklausys nuo to.ją aprėpiančios temos? Daugelyje akademinių sričių dešimčių tūkstančių tyrimų rezultatus. tūkstančių tyrėjų išvadas ir šimtų teoretikų įžvalgas galima sujungti į kelias pagrindines idėjas. kaimo arba mažo miestelio. Svarbiausios socialinės psichologijos tezės Kokios yra svarbiausios socialinės psichologijos išvados . Keleto sustojusių automobilių vairuotojai padėjo surinkti 100 000 dolerių. kaip žmonės vieni kitus vertina ir kaip bendrauja tarpusavyje. kad dingo 1 900 000 dolerių. tarkime. rezultatai buvo tokie patys: praeiviai nugvelbė didžiąją pinigų dalį (Bowen. kaip nuomonės veikia interpretacijas (Hastorf ir Cantril. 1. žmonės. žaidėjai sugrūsti į krūvą ir galiau- . prisitaikymą ir nepriklausomumą. kuris išsamiau pristatomas tolesniuose skyriuose (žr. Muzika priklauso nuo mūsų supratimo apie ritmą. ar tiesiog kaip nesėkmingą dieną. ar tai vertinsime kaip priešiškumą. Mes kuriame savo socialinę tikrovę Mes. Biologija mums siūlo tokius principus. kad pasipinigautų. Kai po kelių mėnesių panašūs incidentai pasikartojo San Franciske ir Toronte. nuspėjamą ir kontroliuojamą.22 ĮŽANGA Padėti? Ar pasipelnyti? Vieną rudens dieną O h a j o valstijos Kolumbo mieste iš šarvuoto automobilio iškrito maišai su pinigais. 1954. kaip natūralioji atranka ir prisitaikymas. 1981). nes mes skirtingai mąstome. Kaip mes reaguosime į draugo įžeidimą. taip pat žr.

Šios varžybos niekaip nederėjo su tarpuniversitetinės sporto lygos aukštesniosios klasės aristokratiškumu.1 skyrius. Išvada: objektyvi realybė egzistuoja. Svarbu. Polinkiai formuoja elgseną 6. Ar esame optimistai? Ar manome. Mes konstruojame savo socialinę realybę 2. Socialinė įtaka formuoja elgseną 5. Mūsų įsitikinimai apie save taip pat svarbūs. Nuostatos formuoja elgseną SOCIALINIS M Ą S T Y M A S S O C I A L I N Ė ĮTAKA 4.2 PAVEIKSLAS Svarbiausios socialinės psichologijos tezės siai sulaužytomis nosimis jėga išvaryti iš žaidimo. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 23 SVARBIAUSIOS SOCIALINĖS PSICHOLOGIJOS TEZĖS 1. galima nuspręsti. mes tai priskirame prie charakterio savybių. tačiau kartais pavojinga Mes intuityviai jaučiame baimę (ar skristi pavojinga?). Ar šie „stebėtojai" galėjo būti nešališki? Pavyzdžiui. Intuicija da- . o kartais pozityvūs SOCIALINIAI SANTYKIAI Socialinės psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime SOCIALINĖS PSICHOLOGIJOS TAIKYMAS 1. kad kontroliuojame padėtį? Ar save laikome pranašesniais. Mūsų socialinė intuicija yra stipri. Dažniausiai gana greitai ir tiksliai. Socialinė elgsena tai ir biologinė elgsena 7. ir pradėti jo vengti. Intuityviai mes visi esame mokslininkai. o kartais ir pavojinga 3. Prinstono universiteto studentai pastebėjo dvigubai daugiau savo varžovų taisyklių pažeidimų nei pamatė jų kolegos iš Dartmuto. jei kas nors dažnai laido kandžias pastabas. kaip mes suvokiame pasaulį ir save. Jei elgesys yra nuoseklus ir išskirtinis. Mūsų socialinė intuicija dažnai būna stipri. Netrukus po varžybų abiejų universitetų psichologai parodė studentams filmą apie rungtynes. tačiau mes į ją dažnai žvelgiame pro savo įsitikinimų bei vertybių akinius. ar menkesniais? Atsakymai į šiuos klausimus lems mūsų emocijas ir veiksmus. kiek to reikia kasdienybėje. pasinaudojame įspūdžiais (ar galiu juo pasitikėti?) ir santykiais (ar aš jai patinku?). Studentai atliko mokslininkų stebėtojų vaidmenis ir sekė kiekvieną taisyklių pažeidimą bei pažeidėjus. Pavyzdžiui. kad šis žmogus yra bjauraus būdo. perprantame žmonių elgseną. Jausmai ir veiksmai kitų žmonių atžvilgiu kartais būna negatyvūs. Įvyko muštynės. abiejose komandose buvo sužeistų.

Mūsų intuicija ir nesąmoningas informacijos apdorojimas dažnai būna galingi. „euristikos". t. Daugelyje situacijų mums pakankamai gerai pasitarnauja „greiti ir tikslingi" sprendimai. priešingai nei mes galvojome maždaug prieš dešimtmetį ar dar anksčiau.artėjantys prie amžiaus vidurio žmonės vis dar tebeperka ankštokus drabužius („tikiuosi numesti keletą svarų"). momentinių emocijų ir nežodinio komunikavimo tyrimai atskleidžia mūsų intuicijos galimybes. „spontaniško bruožų priskyrimo". ir dėl nerimą keliančio pavojaus. kaip greitai į galvą ateina pavyzdžiai. kai baimė yra pagrįsta.pavyzdžiui. Ir mąstymas. „automatiško informacijos apdorojimo". o kartais -pavojingi reiškiniai. Kaip vėliau pamatysime. azartinių žaidimų lošėjams prie lošimo stalo.kaip blogai jausimės po metų. Primindami intuicijos naudą ir perspėdami apie jos spendžiamus spąstus. kad žinome. retai kas sau pasako kur kas realistiškiau („verčiau nusipirksiu laisvoką rūbą. kad tik išvengtų galimo pavojaus skrendant lėktuvu.intuityvaus proto užkulisius. ir atmintis. kai jie susitinka su kandidatais į darbą. Ypač po 2001 m. Intuicija yra milžiniška. O iš tiesų beveik trisdešimt šešis kartus saugiau skristi lėktuvu nei važiuoti automobiliu. jei dabar neteksime darbo arba nutrūks meilės ryšys. Mes netiksliai skaitome savo mintis. Tokia intuicija yra įprasta. neigiame. Tačiau intuicija būna ir pavojinga. „implicitinės (neišreikštosios) atminties". Net mūsų nuojauta apie save dažnai būna klaidinga. Dažniau nei mes numanome. ir daugelis linkę važiuoti tolimus atstumus. kad mums daro įtaką kokie nors dalykai. ir nuostatos veikia dviem lygmenimis .sąmoningai ir apgalvotai bei nesąmoningai ir automatiškai. o „užkulisiuose". rugsėjo 11-osios nešiojamės atmintyje įsirėžusius lėktuvų katastrofos vaizdinius.24 ĮŽANGA ro įtaką prezidentams krizių metu. savo gebėjimus reikia naudoti atsižvelgiant į tai. . Iš tiesų psichologijos mokslas atskleidžia mūsų pasąmonės žavesį . Todėl dauguma žmonių labiau bijo skristi nei važiuoti automobiliu. impulsyvią intuiciją patartina tramdyti kritiniu mąstymu. prisiekusiesiems įvertinant nusikaltimą ir personalo direktoriams. Savo prisiminimais mes nesąmoningai pasitikime labiau nei derėtų. y. socialiniai psichologai siekia sutvirtinti mūsų mąstymą. dažniau vyksta ne „scenoje". Šiandienos mokslininkai tai vadina „dvigubu informacijos apdorojimu". nei manome. Tačiau kai svarbus tikslumas . Štai pavyzdys: gyvenime mes dažniausiai automatiškai. mąstymas vyksta „už ekrano". jei laimėsime loterijoje. mano amžiaus žmonės linkę priaugti svorio"). Mes taip pat dažnai klaidingai numatome savo ateitį . Mes žinome daugiau. Tad mūsų intuicija verta dėmesio ir dėl savo neapsakomos galios. o rezultatai retkarčiais „parodomi ekrane". Mąstymas. ir kaip gerai po metų jausimės. tai yra intuityviai sprendžiame apie įvairių dalykų tikimybę pagal tai. Mes klaidingai prognozuojame savo jausmus . apie kuriuos Freudas niekada nėra kalbėjęs.

kai studentai nemiegodavo. pasiūlę jiems nuolatos nešioti mikrojuostinius magnetofonus ir mikrofonus. Tuo metu. studentai beveik 30 procentų laiko praleisdavo kalbėdami.savo asmeninius poreikius. kad amerikiečiai ir Izraelio gyventojai entuziastingai pritarė karui. Kitose šalyse gyvenantys žmonės tam ryžtingai priešinosi. ar uždaras. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 25 Socialinė aplinka formuoja mūsų elgseną Mes esame. ir mums tenka sutikti su melu ar taikstytis su žiaurumu.ar į savo šeimą. priklausyti ir norime. priklauso nuo to. Ryšių palaikymas žmogui labai svarbus. Kitos situacijos gali skatinti didelį dosnumą ar užuojautą. Matthiasas Mehlas ir Jamesas Pennebakeris (2003) kiekybiškai įvertino Teksaso universiteto studentų socialinę elgseną. nei elgtumės tradiciškai. nerūpestingas ar oficialus. Mūsų požiūris į punktualumą. • Ar esate ekspresyvus. . kas daugiau dirba.) Nesvarbu. (Pasakykite. kas 12 minučių 30-čiai sekundžių nepastebimai įsijungdavo kompiuterizuotas magnetofonas. priklauso nuo to. o savanoriai siūlė savo pagalbą. kuriuos išmokome iš kitų. ar socializmo.1 skyrius. socialiniai gyvūnai. • Ar moters grožį siesite su kilnumu bei dailiai sudėtu kūnu. atvirumą ir rengimosi stilių keičiasi kartu su kultūrine situacija. Mes trokštame bendrauti. Kadangi esame socialiniai sutvėrimai. Pasakykite man. iš dalies priklauso nuo jūsų kultūrinių bei etninių šaknų. Nors tyrimas vyko tik darbo dienomis (įskaitant ir paskaitų laiką). ar jūsų ideologija formavosi veikiama kapitalizmo. kada ir kuriame pasaulio krašte gyvenate. priklauso nuo to. Mes kalbame ir mąstome žodžiais. . ir aš dar tiksliau atspėsiu jūsų požiūrį į karą. troškimus bei moralę. • Ar visą dėmesį sutelkiate į save . kaip esate paveiktas šiuolaikinio vakarietiško individualizmo. kaip istorija įvertins šį karą. mes reaguojame į mus supančią aplinką. kur gyvenate. Visuomenės nuomonės tyrimai parodė. viena yra aišku: mus supanti aplinka turi įtakos šiam vertinimui. nusipelno daugiau). Iš tiesų ypač nemalonios situacijos kartais nuslopina gerus ketinimus. Situacijos galią akivaizdžiai parodo požiūrio į 2003 metų karą Irake kaita. ir aš gana tiksliai atspėsiu jūsų nuostatas prasidėjus karui. ar kaip teisingumą (tas. giminę ir visuomenės grupes. kaip jau seniai pastebėjo Aristotelis. • Ar socialinį teisingumą apibrėžiate kaip lygybę (visi gauna vienodai). Naciai daugelį iš pažiūros padorių žmonių pavertė holokausto įrankiais. kad apie mus gerai galvotų. Po rugsėjo 11-osios katastrofos Niujorkas buvo užverstas labdaringomis maisto bei drabužių siuntomis. Kultūra padeda apibrėžti situaciją. koks jūsų išsilavinimas ir kokiomis žiniasklaidos priemonėmis naudojatės. Kartais socialinės aplinkybės verčia mus elgtis visiškai kitaip.

Vienas žmogus. Asmeniniai polinkiai (dispozicijos) taip pat daro poveikį elgsenai.tai ir biologinė elgsena XXI amžiaus pradžioje socialinė psichologija atkreipia mūsų dėmesį į tai. Atsidūrę toje pačioje situacijoje. neapkenčiame. Nuo mūsų požiūrio į rūkymą priklausys. Kitaip tariant. Mūsų elgseną veikia vidinės nuostatos. ar leisimės bendraamžių įkalbami rūkyti. kurie išgyveno ir turėjo palikuonių (o jų vaikai . Kurios smegenų sritys leidžia mums patirti meilę ir panieką. daugelį metų praleidęs kalėjime už savo politines pažiūras. kad paveldėta žmogiškoji prigimtis iš anksto nuteikia mus elgtis vadovaujantis taisyklėmis. Mumyse slypi genai tų protėvių. tačiau mūsų mąstymas slepia biologinę išmintį. Socialinė elgsena . Kas studijavo psichologijos pradmenis.biologija ir potyriai. Jei kiekvienas psichologinis reiškinys (kiekviena mintis. nuo kurios priklauso socialinė elgsena. . Gamta mums suteikė milžiniškas galimybes išmokti ir prisitaikyti. kurios mūsų pirmtakams padėjo išlikti ir reprodukuotis. kai mes susirandame partnerį. dėl to mes tvirtai tikime tuo. kam buvome įsipareigoję arba dėl ko esame kentėję). Ochsner ir Lieberman. mes prisitaikome prie socialinės aplinkos. Mūsų politinės nuostatos lemia pasirinkimą balsuojant. 5 skyrių) primena. Mūsų nuostatas ir elgseną formuoja išorinės socialinės sąlygos. tuokiamės. Plotą apibrėžia jo ilgis ir plotis. socialinė neurologija (sočiai neuroscience) Biologinio ir socialinio požiūrių į socialinių ir emocinių savybių neurologines bei psichologines priežastis visuma.26 ĮŽANGA Socialinė psichologė Hazel Markus (2005) apibendrina: „Žmonės yra lankstūs". nuostatos priklauso ir nuo elgsenos. gali siekti santarvės ir vienybės su savo buvusiais priešais. 2004. (Kaip vėliau pamatysime. protas ir elgsena sudaro vieną darnią sistemą? Šiuos klausimus kelia socialinė neurologija (Heatherton ir kiti. kaip natūralioji atranka sąlygoja mūsų veiksmus ir elgseną. Mes nesame pasyvūs it vėjaričiai augalai. Kitas. būti paslaugiems ir agresyviems. žino. rūpinamės ir dalijamės savo vargais bei džiaugsmais. Tad evoliuciniai psichologai tiria. paklūstantys socialiniams vėjams. Mūsų požiūris į neturtinguosius turi įtakos mūsų pasiryžimui juos paremti. Asmeninės nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat formuoja elgseną Vidinės jėgos taip pat svarbios. Svarbu.taip pat). kad socialinė elgsena turi biologinį pagrindą. galime nagrinėti ir neurobiologiją. Mes jautriai reaguojame į savo socialinę aplinką. kiekviena emocija) tuo pat metu yra ir biologinis. kaip Pietų Afrikos Respublikos lyderis Nelsonas Mandela. o mus . gali būti kupinas kartėlio ir stengtis keršyti. Evoliuciniai psichologai (žr. ką mes galvojame apie įvairias situacijas. žaidžiame. formuoja mūsų suvokimą ir įsitikinimus? Kaip smegenys. kad mus formuoja prigimtis ir patirtis. 2001). vadinasi. skirtingi žmonės gali elgtis skirtingai.

Toliau šiame skyriuje išsamiau aptarsime socialinę psichologiją. kaip suformuluoti ir rasti atsakymus į keletą nepaprastai įdomių ir svarbių klausimų. kaip atgniaužti kumščius ir draugiškai ištiesti ranką. Kaip vėliau pamatysime. Remdamiesi socialinio mąstymo. socialinės įtakos. įtaką kitiems ir tarpusavio santykius. nesiekia atsakyti į esminius būties klausimus: kokia gyvenimo prasmė? Koks turėtų būti gyvenimo tikslas? Kokia mūsų paskirtis? Socialinė psichologija pateikia metodą. nuo kurio priklauso žmonių išlikimui palanki aplinka. kaip vienas iš požiūrių į žmogų. socialinė psichologija pateikia daug idėjų. . Tikiuosi. susirasti draugų ir daryti įtaką žmonėms. kaip pačių socialinių psichologų vertybės akivaizdžiai. Socialinė psichologija susijusi su gyvenimu . Jos pagrindiniai tikslai . kad jos padės įvertinti. Vėliau susitelksime prie svarbiausio šio skyriaus tikslo: socialinės psichologijos mechanizmo supratimo. Socialinė parama stiprina imuninę sistemą. psichologinės. ar gerai suvokėte poskyrio medžiagą.1 skyrius. vien tik paprastais neuronų ar molekulių mechanizmais. santykiais. Kiekvieno poskyrio pabaigoje rasite trumpas santraukas. ir į išorinį (socialinį) poveikį. Mes esame biologiniai-psichiniai-socialiniai organizmai. Protas ir kūnas yra vieninga sistema. kaip geriau suvokti save. Atspindime biologinės. Tačiau norėdami suprasti meilę ar neapykantą. Iš pradžių pasižiūrėsime. socialinės įtakų sąveiką. Streso hormonai daro įtaką mūsų jausmams bei veiksmams. kaip noras padėti ar įžeisti. išryškinti subtilias jėgas.mūsų gyvenimu: mūsų įsitikinimais. norėdami tapti gudresni? APIBENDRINIMAS Svarbiausios socialinės psichologijos tezės Socialinė psichologija yra mokslas apie žmonių mąstymą. sąlygojančias jūsų mąstymą bei veiksmus.paaiškinti: • • Kaip mes suvokiame savo socialinę aplinką. Todėl šiuolaikiniai psichologai tiria elgesį šiais skirtingais analizės lygmenimis. Kaip atsiranda socialinė psichologija? Kaip ji ieško socialinio mąstymo. Dėl socialinio atstūmimo padidėja kraujospūdis. veikia jų darbą. Socialinės psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime Todėl socialinė psichologija gali nušviesti jūsų gyvenimą. Psichologijos mokslas. apie juridines procedūras bei prisiekusiųjų sprendimus teismuose ir skatinti tokį elgesį. socialinių santykių paaiškinimų? Kaip galėtume pasinaudoti šiomis analizės priemonėmis. nors ir subtiliai. nuostatomis. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 27 Socialiniai neurologai nesistengia aiškinti tokios sudėtingos socialinės elgsenos. privalome atsižvelgti ir į vidinį (biologinį). Socialinės psichologijos įžvalgos taikomos kitose mokslo šakose. Kaip mus veikia socialinė intuicija ir kaip ji kartais apgauna. socialinės įtakos ir socialinių santykių principais galime spręsti apie žmonių sveikatą bei gerovę.

vyravo išankstinių nuostatų tyrimai. kaip šie jį veikia. kaip ir teismuose. Australijos socialiniai psichologai savo teorijose rėmėsi ir Europos. feministinis judėjimas aštuntajame dešimtmetyje sužadino naują lyčių ir moterų diskriminacijos tyrimų bangą.netoleruojami. gamtos ir socialinių mokslų studentai? Ar socialinė psicho- . Škotai labiau skiriasi nuo anglų. • Kaip socialinės psichologijos principai taikomi kasdieniame gyvenime ir kitose mokslo šakose. Skiriasi ne tik atskirų laikotarpių.nuo vokiečių nei Mičigano ir Ohajo valstijų gyventojai. 1979). 2005). kai buvo madinga visiems atrodyti panašiai. mūsų nuostatos. Moynihan. penktajame dešimtmetyje. Neatsitiktinai XX a. kuriuos traukia įvairūs mokslai (Campbell. 1984). O jūsų universitete ar ryškiai skiriasi humanitarinių. Socialinė psichologija ir žmogiškosios vertybės Socialinių psichologų vertybės įsiskverbia į jų darbus ir akivaizdžiais.labiau atsakymo į klausimus strategija nei duomenų rinkinys. rasine ir seksualinės orientacijos įvairove. devintajame dešimtmetyje atgijo dėmesys ginklavimosi varžybų psichologiniams aspektams. kaip jie susiję tarpusavyje (Fiske. Turner.asmeniniai įsitikinimai apie tai. Moksle. nuosprendis priklauso nuo įrodymų. imtas tirti konformizmas. 2004. o dešimtajame dešimtmetyje labiau susidomėta kultūrine. septintajame dešimtmetyje atkreiptas didesnis dėmesys į agresiją. Tajfel. ir Šiaurės Amerikos mokslininkų patirtimi (Feather. Kokie jie? Socialinė psichologija . šeštajame dešimtmetyje. o Amerikos socialiniai psichologai daugiau dėmesio skyrė asmeniui . Taigi socialinė psichologija atspindi socialinę istoriją. asmeninė nuomonė neleistina. bet ir skirtingų kultūrų vertybės. ir ne iš karto pastebimais būdais. 1981. o austrai .neatsispindi jų darbe? Jei taip. Vertybių įtaką taip pat iliustruoja žmonės. Todėl Europoje susiformavo stipri „socialinio tapatumo" teorija. kai Europoje siautėjo fašizmas. Kai yra teisiamos idėjos.kaip jis mąsto apie kitus asmenis. nes pagausėjo riaušių ir išaugo nusikalstamumas.28 ĮŽANGA • Kaip mūsų socialinę elgseną formuoja kiti žmonės. tad ar jų vertybės . kas pageidautina ir kaip žmonės turėtų elgtis . Europoje žmonės didžiuojasi tautiškumu. Tačiau ar iš tiesų socialiniai psichologai tokie objektyvūs? Juk jie irgi žmonės. 1975. o skirtingi požiūriai . ar socialinė psichologija gali būti pagrįsta moksliškai? Akivaizdūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Vertybės ima veikti socialiniams psichologams renkantis mokslinių tyrimų temas. asmeninės savybės ir prigimtis.

kurios vertybės „teisingos". Minutėlei stabtelėkite: ką jūs matote 1.1 skyrius. Tačiau kai ši koncepcija gimsta jūsų galvoje. dauguma žmonių jo nepastebės. kurti ateitį. palyginti ryžtingai nusiteikusius mesti iššūkį tradicijoms. ji pradeda kontroliuoti paveikslo interpretavimą. Jie gamtą interpretuoja.3 paveiksle? Ar matote paveikslo centre dalmatiną. jis apibūdina gamtą pagal mūsų tyrimo metodą. uostinėjantį žemę? Neturėdami šios išankstinės informacijos. Physics and Philosophy. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 29 logija ir sociologija vilioja žmones. „Mokslas ne šiaip aprašo ir aiškina gamtą. jis yra mūsų santykio su gamta dalis. Socialiniai psichologai tiria. kaip vertybės formuojasi. Tačiau šie tyrimai neatsako į klausimą. vartodami savo pačių išmąstytas kategorijas. o ne saugoti praeitį? Ir galiausiai vertybės yra socialinės psichologinės analizės objektas." Werner Heisenberg. Subtilūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Mes retai atpažįstame subtilius vertybinių įsipareigojimų virsmo objektyvia tiesa būdus. Mokslininkai ne tik skaito gamtos knygą. kuriais vertybės skverbiasi į psichologiją. Mes taip pat savo kasdieniame gyvenime į pasaulį žvelgiame per išankstinės nuomonės akinius. todėl sunku nepastebėti šuns. Subjektyvūs mokslo aspektai Dabar mokslininkai ir filosofai sutaria: mokslas nėra absoliučiai objektyvus. Panagrinėkime tris mažiau akivaizdžius būdus. 1958 („Fizika ir filosofija") . kodėl jos keičiasi ir kaip jos daro įtaką nuostatoms bei veiksmams.

ir marksistai taip pat darė savo prielaidas. . XX a. Jie kalba. kad psichologija nėra objektyvi. mūsų elgseną labiau veikia subjektyvi nei objektyvi realybė.plačiai paplitusios idėjos bei vertybės. pavyzdžiui. idėjos. psichiškai sveikus arba nesveikus. tarp jų mūsų prielaidos ir kultūros ideologija.pavyzdžiui. jų prielaidų gali niekas ir neužginčyti. Štai keletas pavyzdžių: Gero gyvenimo apibrėžimas. Ši tendencija iš anksto įvertinti tikrovę vadovaujantis lūkesčiais .atspindėjo Maslowo asmenines vertybes. Šitaip veikia mūsų protas. nuostatos ir tradicijos. kurie patenkinę išlikimo. paslaptingi ir taip toliau . Žinoma.kad jie yra spontaniški. realizuoja savo žmogiškąjį potencialą. prisitaikančius arba sunkiai prisitaikančius. saugumo. o individualus atlygis . o iš tiesų jie daro vertybėmis grindžiamus vertinimus. tarsi skelbtų faktus.30 ĮŽANGA kultūra (culture) Didelės žmonių grupės puoselėjami ir naujoms kartoms perduodami ilgalaikiai elgesio modeliai. Tai. Kritikai marksistai atkreipė dėmesį į konkurencinius. tačiau mažiausiai išnagrinėti. kaip išankstinės nuostatos veikia mūsų interpretacijas. Kadangi bet kurios srities mokslininkai laikosi to paties požiūrio arba kilę iš tos pačios kultūrinės aplinkos. Socialinė pateiktis padeda suprasti pasaulį. labiau linkusių socialinės lyčių elgsenos skirtumus interpretuoti biologiškai (Unger. Dėl to save realizavusių žmonių apibūdinimas . Feministinė kritika atkreipė dėmesį į subtilius šališkumus . Psichologinėse sąvokose slypi vertybės Mūsų įsitikinimui.viena svarbiausių žmogaus proto savybių. devintajame dešimtmetyje feministės ir marksistai atskleidė kai kurias galutinai neištirtas socialinės psichologijos prielaidas. apibrėžimais. kad žmonių saviraiškos pavyzdžius Maslowas pasirinko veikiamas asmeninių vertybių. Tačiau kartais kas nors iš šalies atkreipia dėmesį į šias prielaidas. o iš rasizmo. turi įtakos supratimas. Kaip primena Prinstono ir Dartmuto futbolo aistruoliai. savarankiški. ką reiškia gyventi gerai. ką mes laikome savaime suprantamu dalyku . Skaitydami šiuos žodžius nesuvokiate. į prielaidą. Moscovici. socialinė pateiktis (sočiai representation) Socialiai kartu išgyvenami įsitikinimai . Imkime. Asmenybės psichologas Abrahamas Maslowas garsėjo sensityviais „save realizavusių" žmonių. Tai ypač mėgsta pastebėti akademinio „politinio tikslumo" kritikai. ir feministės. Socialinis psichologas Lee Jussimas (2005) įrodinėja.pavyzdžiui. Trečiame skyriuje rasime ir daugiau pavyzdžių. bandymus apibrėžti. kad pažangūs socialiniai psichologai kartais jaučiasi priversti neigti grupių skirtumus ir daryti prielaidą. kad grupių skirtumų stereotipai kyla ne iš realaus gyvenimo. kad pačių psichologų vertybės gali stipriai veikti jų teorijas ir nuomones. 1988) . „priklausymo" bei savivertės poreikius. 1990. kuriuos Europos socialiniai psichologai vadina socialine pateiktimi (Augoustinos ir Innes. Jūsų protas blokuoja ko nors suvokimą. politinį konservatizmą. 1985). į kai kurių mokslininkų. jei esate iš anksto tam nusiteikę. kad konformizmas yra neigiamas.teigiamas. Vertybės taip pat daro įtaką sąvokų apibrėžimui.dažnai yra svarbiausi. Psichologai gali vertinti žmones kaip brandžius arba nebrandžius. individualistinius šališkumus . Tik nedaugelis skaitytojų pastebėjo. kad taip pat reaguojate ir į savo nosį.bendri įsitikinimai.

koks turėtų būti aukščiausias moralinis įsipareigojimas. Įsivaizduokite.Anas psichologas apie mane taip gražiai kalbėjo. kad jos žodynas remiasi vertybėmis. kaip žmogus pavadins ne vedybinius santykius: „atvira santuoka" ar „neištikimybe".1 skyrius.saviraiškos aprašymas būtų kitoks (Smith. sutinka su „specialisto" nuomone. O jūsų ego .stebitės. Paslėptos vertybės įsismelkia netgi į moksliniais tyrimais grindžiamus psichologijos sąvokų apibrėžimus. Nėra pagrindo kaltinti socialinę psichologiją dėl to. jie išreiškia savo asmenines vertybes. Aleksandru Makedoniečiu ar Johnu D. „Štai kaip.) Daugelis žmonių. nesuvokdami. kas geriausia „mums". kuriam mes nepritariame. „Smegenų plovimas" . . Vėliau psichologas jums sako." Po to kitas psichologas pateikia jums panašų testą. Napoleonu. kai vaikų ugdymo specialistai moko. Ar per karą žuvusius civilius gyventojus laikysime „nekaltų gyvybių praradimu". suskaičiavęs jūsų atsakymų taškus. kaip gyventi. Tai galioja ir kasdienei kalbai.tai patriotizmas." Taip galėjo atsitikti. pavadinsime „teroristu". skatinančias daryti tai. kad egzistuoja paslėptos vertybės. Dėl kažkokio keisto sutapimo šis testas sudarytas iš tų pačių klausimų. ar „kovotoju už laisvę". „Kaip čia gali būti? . „Iškrypimai" . (Vakaruose dažniausiai orientuojamasi į individualistines vertybes. Kai psichiatrai pataria mums. nuo kurių priklauso įvairūs sprendimai. kad atlikote asmenybės testą ir psichologas. 1978). Psichologų patarimai taip pat atspindi patariančiųjų asmenines vertybes. . Etikečių klijavimas. Mūsų politinės pažiūros lemia. nes visos šios klišės apibūdina tą patį atsakymų rinkinį (tendenciją kalbėti gražiai apie save ir nepripažinti problemų). Tačiau profesionalūs psichologai negali atsakyti į klausimus.tai toks socialinis poveikis. priklausys nuo mūsų požiūrio į šios kovos tikslą. Kaip tai reikėtų pavadinti: aukšta saviverte ar gynybiškumu? Abu apibūdinimai atspindi tam tikra vertybe grindžiamą sprendimą. Nerimo rodikliai . Sąvokų kūrimas. . kurių mes nepraktikuojame. Kai . Rockefelleriu . tai yra nacionalizmas.pagalvojate jūs. Ar mes žmogų. dalyvaujantį partizaniniame kare.tarkim. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 31 Jei jis būtų rėmęsis kitais herojais .Aš irgi taip maniau. ar visuomenės pagalbą pavadinsime „socialine rūpyba". tačiau gera tai išgirsti. Pastabose apie „ambicingus" vyrus ir „agresyvias" moteris yra paslėptas požiūris. nes jūsų savęs slopinimo rodiklis aukštas. . ar „papildomais nuostoliais". Profesionalūs patarimai. ar „pagalba skurstantiems". Asmeninės vertybės lemia. j i e " išaukština savo šalį ir jos žmones. tikslas ir gyvenimo prasmė. kaip reikia elgtis su vaikais arba kai pataria gyventi nesirūpinant kitų žmonių lūkesčiais. kai taip elgiamės „mes" .lytiniai santykiai.žemi. praneša: „Jūsų savivertės rodikliai aukšti. kad tikriausiai esate perdėtai gynybiškas. Kitose kultūrose labiau įprasta atsižvelgti į tai. kas geriausia „man".nepaprastai stiprus". atspindės mūsų požiūrį į šiuos žuvusiuosius.

Būtent dėl to. kaip gyventi. turintys įvairių šališkumų.kaip paslėptos sąvokų formulavimo. kad mąstymas visada susijęs su interpretavimu. Aš jau seniai tai žinojau: ar socialinė psichologija nėra paprasčiausias sveikas protas? Ar socialinės psichologijos teorijos pateikia naujas žmogaus būsenos įžvalgas? O gal jos tik aprašo akivaizdžius dalykus? Daugelis šioje knygoje pateiktų išvadų gali jums būti žinomos. kad žmogus retai būna nešališkas. galvojančius apie kitus. yra žmogaus veikla. darančius jiems įtaką ir bendraujančius tarpusavyje. kitais žodžiais tariant. vertybės glūdi mūsų psichikos sveikatos ir savivertės apibrėžimuose. Tiesa. kad išankstiniai įsitikinimai bei vertybės daro įtaką socialinių psichologų mintims ir atsispindi jų darbuose. rašytojai ir poetai stebėjo socialinę elgseną ir ją komentavo. norėdami patikrinti savo puoselėjamų idėjų tikroviškumą turime sistemingai stebėti bei eksperimentuoti. atliekant mokslinę analizę reikalingi tyrėjai. kad mokslinis interpretavimas. nes socialinė psichologija galioja visur. socialinė psichologija yra sveikas protas? Nebūčiau rašęs šios knygos. Mes neteigiame. Mes nuolatos stebime žmones. Tiesiog norime pastebėti. kokį poveikį daro veido išraiška. • Šis vertybių skverbimasis į mokslą nėra išskirtinai būdingas tik socialinei psichologijai. pro kuriuos stebime tikrovę.32 ĮŽANGA Kaip rodo šie pavyzdžiai. arba neišreikštosios. psichologinių apibendrinimų ir duodamų patarimų prielaidos. nuteikti draugiškai ar priešiškai. kad implicitinės. Mes kiekvienas esame susiję su socialine psichologija. APIBENDRINIMAS Socialinė psichologija ir žmogiškosios vertybės • Socialinių psichologų išpažįstamos vertybės akivaizdžiai veikia jų mokslinių tyrimų temų ir studijų krypčių pasirinkimą. ir mūsų psichologiniuose apibendrinimuose. Ar tai reiškia. Sistemingas stebėjimas ir eksperimentavimas padeda išsivalyti akinius. reikia pri- . mūsų psichologiniuose patarimuose. Šioje knygoje aš atkreipsiu dėmesį į kitus neišreikštųjų vertybių pavyzdžius. vertybės yra blogai. Nuolatos gretindami įsitikinimus su kiek įmanoma geriau parinktais faktais. Verta žinoti. Šimtmečius filosofai. • Vertybės pasireiškia ir subtiliau . kad. Ar turėtume atmesti mokslą dėl to. kaip kitą žmogų priversti ką nors atlikti. galime kontroliuoti ir apriboti savo tendencingumą. jei taip manyčiau. kad jame yra ir subjektyvioji pusė? Priešingai: kaip tik todėl. todėl natūralu ir neišvengiama. net reiškinių įvardijimo lygyje.

ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 33 pažinti. Kai ką aš čia atpasakosiu: 1. ir taip toliau. kad jie paremti sveiku protu. Sociologas Paulas Lazarsfeldas (1949) apžvelgė šiuos tyrimus. kas buvo iš tiesų pastebėta Nes iš tiesų tyrimais nustatyta. kad ji pavojinga.) Skaitydami šiuos apibendrinimus tikriausiai sutiksite. kai įvyksta.) 3. Baltieji eiliniai labiau nei juodaodžiai siekdavo paaukštinimo. Ir kasdien jie atranda. kad ji triviali. Aukštesnį išsilavinimą turintys kariai prisitaikydavo sunkiau nei menkiau išsilavinę. Eksperimentai parodė. Juodaodžiai iš pietinių valstijų noriau bendraudavo su baltaisiais karininkais iš Pietų nei iš Šiaurės. 4. Ar socialinė psichologija ir kiti socialiniai mokslai paprasčiausiai grindžia tai. kad sužinoję. kurie vadovaujasi gatvės išmintimi. negu prieš įvykį. nes kalba apie akivaizdžius dalykus. kai supažindinami tik su eksperimento procedūra ir galimais rezultatais (Slovic ir Fischhoff. 1977). Panašiai ir kasdieniame gyvenime mes nesitikime. (Pietiečiai labiau pripratę prie aukštos temperatūros. kokio buvo galima tikėtis". kad sveiką protą mes pasitelkiame post factum. kad žmonių elgesys dažniausiai yra toks. turbūt nustebsite sužinoję. pateikė pavyzdžius ir juos paaiškino. Įvykiai būna kur kas „akivaizdesni" ir labiau nuspėjami po to.) 2.bent jau mažiau stebisi nei tada. Pietiečiai nė kiek ne geriau prisitaikydavo prie tropinio klimato nei šiauriečiai. (Priespaudos metai atsiliepia pasiekimų motyvacijai). Juodaodžiai labiau negu baltieji troško būti paaukštinti. kad mažesnį išsilavinimą turintys kariai prisitaikydavo blogiau. koks turi būti eksperimento rezultatas. skaitytojas juos taip pat būtų pavadinęs akivaizdžiais. Iš pietinių valstijų kilę kariai geriau nei šiauriečiai pakeldavo tropinį klimatą. Antrąjį priekaištą socialinei psichologijai nagrinėsime 7 skyriuje. žmonės nustoja juo stebėtis . Jei taip. ką bet kuris mėgėjas žino intuityviai? Rašytojas Cullenas Murphy (1990) būtent taip ir manė: „Kasdien socialinių mokslų atstovai stebi pasaulį.1 skyrius. kad kas nors atsitiks. (Karininkai iš Pietų buvo labiau įpratę ir geriau mokėjo bendrauti su juodaodžiais. o dabar paanalizuokime pirmąjį. Maždaug prieš pusę šimtmečio istorikas Arthuras Schlesingeris jaunesnysis (1949) su panašia panieka reagavo į socialinių mokslininkų atliekamus Antrajame pasauliniame kare dalyvavusių amerikiečių karių tyrimus." Problema ta. kad socialinė psichologija susiduria su dvejopa kritika: teigiama. (Intelektualai mažiau pasirengę karo sukeliamam stresui nei tie. Tik tada mes staiga aiškiai pamatome. kas išprovokavo . sakoma. ką Lazarsfeldas nuolatos kartojo: „ Kiekvienas šių teiginių yra visiška priešingybė tam. „Jei iš karto būtume paskelbę tikruosius tyrimo rezultatus [su kuriais susipažino Schlesingeris]. nes šiuo mokslu galima naudotis manipuliuojant žmonėmis. kol tai neatsitinka. o kita vertus.

jog apie tai jau irgi žinojote. kurių savybės skiriasi nuo mūsiškių. Paprašykite. dažnas atsako: „Ir už tai jums moku pinigus? Visi žino. kurių savybės panašios į mūsų. Išgirdę posakį: „Baimė stipresnė už meilę". Jei socialinis psichologas teigia. Iš tiesų. Po 2005 metais uragano „Katrina" sukelto potvynio Naujajame Orleane atrodė savaime suprantama. kad „priešybės traukia viena kitą". kad rinkdamiesi draugus ar įsimylėdami mes dažniausiai žavimės žmonėmis. o kitai . tas pats pilietis pasakytų: „Tą jau kartodavo mano senelė: kas iš akių . demografinės apklausos parodė. vienai grupės daliai pateikite vienokius psichologinius duomenis. kad rinkdamiesi draugus ar įsimylėdami mes dažniausiai žavimės žmonėmis. kad žmonės iš pradžių paaiškintų rezultatą. Pavyzdžiui. „gyvenimas yra gyvenamas į priekį.po to. Kaip yra pasakęs danų filosofas ir teologas Sorenas Kierkegaardas. Tikriausiai senoje patarlėje „toks tokį pažino ir alaus pavadino" yra išminties. tačiau jis suprantamas žvelgiant atgal". Panašiai teigiamai buvo vertinamos patarlės „Nukritęs negali padėti krintančią)am". Dar žinomas kaip „aš jau seniai tai žinojau" reiškinys. Galite pademonstruoti šį reiškinį. ar ne. kad oficialioji valdžia turėjo numatyti šią situaciją: buvo atlikti krantinių pylimų pažeidžiamumo tyrimai. beveik bet kuris įmanomas psichologinio eksperimento rezultatas gali atrodyti kaip sveiko proto rezultatas . kuriems buvo pateiktas priešingas patarlės variantas: „Meilė stipresnė už baimę". dauguma studentų sutiko. Jei paaiškėtų. Tačiau lygiai tą patį pasakė ir studentai. kad daug gyventojų neturėjo automobilių ir gyveno taip skurdžiai. Jei šis pavėluotos nuomonės šališkumas (arba „aš jau seniai tai žinojau" reiškinys) yra skvarbus. o meteorologų prognozės aiškiai rodė saugos priemonių ir atsargų kaupimo būtinybę. kad išsiskyrimas susilpnina trauką. Po to paklauskite. ar jis juos nustebino. jog negalėtų sau leisti persikelti ir apsigyventi kitoje vietoje. Kitai grupei pasakykite: Socialiniai psichologai pastebėjo. kad jis teisingas.priešingus. . dabar galite pajusti.34 ĮŽANGA pavėluotos nuomonės šališkumas (hindsight bias) Perdėtas gebėjimo numatyti įvykių eigą jiems jau įvykus vertinimas. kad išsiskyrimas švelnina širdį". kad išsiskyrimas sustiprina meilės ryšį. kai paprašė Leicesterio (Anglija) universiteto studentus įvertinti skirtingas patarles. Visi eksperimento dalyviai turėtų atsakyti. Po rinkimų ar pasikeitus situacijai vertybinių popierių biržoje daugumos komentatorių tokia įvykių raida nestebina: „Situaciją rinkoje jau seniai reikėjo taisyti". Tikriausiai senoje patarlėje. kai jį sužinote. Iš tiesų galime pasitelkti visas savo žinomas patarles ir beveik bet kurį rezultatą paversti logišku." Karlas Teigenas (1986) tikriausiai turėjo progos smagiai pakikenti.tas ir iš širdies. tą įvykį ir nesistebime. kad pateiktas rezultatas jų nenustebino. Surinkite grupę žmonių. vienai grupei pasakykite: Socialiniai psichologai pastebėjo. yra išminties.

labiau linkstama kaltinti sprendimus priimančius asmenis už blogus pasirinkimus.vėliau aimanuoja sutrikęs studentas. CŽV žinojo. Pats išanalizavęs socialinių mokslų duomenis. Prieš šokdamas apsidairyk. „Nežinau. tas klysta. atliekant testą. Vadovėliuose skaitant apie eksperimentų rezultatus. kad Al Qaedos agentai atvyko į šalį.1 skyrius. Dvi galvos geriau nei viena. olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojai džiūgauja labiau už iškovojusius sidabro medalius). ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 35 atkreipkime dėmesį Aš jau seniai tai žinojau Žurnalo Atlantic vyriausiasis redaktorius Cullenas Murphy (1990) apkaltino „sociologiją. kad jie dažniausiai tesugeba įžvelgti tik akivaizdžius dalykus arba patvirtina banalybes". FTB agentas nusiuntė į pagrindinę būstinę pranešimą. . JAV Senato pateiktoje tyrimo ataskaitoje esama praleistų arba klaidingai interpretuotų įkalčių (Gladwell. psichologiją ir kitus socialinius mokslus tuo. Štai kelios viena kitai prieštaraujančios patarlės: Kas teisingiau: kad. o protingi jas kartoja".. Kraujas tirštesnis už vandenį. kurių nebūtų galima surasti Bartletto ar kuriame nors kitame enciklopediniame citatų žodyne"." Pozicijos „aš jau seniai tai žinojau" pasekmės gali būti pražūtingos. manant. Darbai kalba garsiau nei žodžiai. Seno šuns neįmanoma išmokyti naujų triukų. jog viską moku. (Daugiau viena kitai prieštaraujančių patarlių rasite skyrelyje „Atkreipkite dėmesį. Vėliau. jis „neaptiko idėjų ar išvadų. Kartais rezultatai iš tiesų stebina (pavyzdžiui." Tačiau aš labiausiai mėgstu dvi labai vertinamas patarles: „Protingi kuria patarles.) Pavėluotos nuomonės šališkumas kelia problemų daugeliui psichologijos studentų. medžiaga dažnai atrodo lengva. kai reikia pasirinkti vieną iš kelių galimų išvadų. . o kvailiai jas kartoja" (autentiška patarlė) ir jos perdirbinys: „Kvailiai kuria patarles. Po rugsėjo 11-osios artėjančios nelaimės ženklai atrodo buvę akivaizdūs. netgi akivaizdi. Neperšokęs griovio.Maniau.intelektinių galių pervertinimą. kurie taip pat atrodo „akivaizdūs". Kas dvejoja.. jog rezultatus galima nuspėti.. Mokytis niekada nevėlu. Perspėtas yra iš anksto apsiginklavęs. Aš jau seniai tai žinojau". nesakyk „op!" „Nukritęs gali padėti krintančiajam. reikalingas mokslinis tyrimas.. Plunksna galingesnė už kardą.. Ji gali sukelti aroganciją . ar kad. mažai draugų. o ne pagirti už gerus sprendimus. perspėdamas „Biurą ir Niujorką apie Osamos bin Ladeno galimus koordinuotus veiksmus siunčiant studentus mokytis Jungtinių Valstijų civilinės aviacijos uni- . kurie retrospektyvoje atrodo „akivaizdūs". Be to. 2003). kas nutiko. Tačiau kad galėtume atsijoti vienas kitam prieštaraujančius posakius. užduotis gali tapti stebėtinai sudėtinga. Per daug virėjų sugadina sultinį. Kai daug giminių.

kas svarbu. kad anksčiau visiškai nebuvo aišku. kas dabar jau yra akivaizdu." Tačiau kartais būname per griežti sau." Šerlokas Holmsas (Arthur Conan Doyle.) Tačiau kuri iš daugybės konkuruojančių idėjų geriausiai atitinka tikrovę? Tyrimais galima tiksliai nustatyti aplinkybes. (Markas Twainas juokavo. specialiųjų tarnybų veiksmų kritikai šaukė: „Bukagalviai! Kodėl jie nesugebėjo sujungti taškų?" Tačiau tai. ir tik XIX a. Per šešerius metus iki rugsėjo 11-sios FTB kovos su terorizmu padalinys turėjo 68 000 neištirtų pranešimų. kad sveikas protas klysta. kurių vienai nuleidžiamas kraujas. Tad analitikai privalo rinktis. o kitai tiesiog leidžiama ilsėtis lovoje. Esmė yra ne tai. kaip galėjome elgtis.suskirstyti pacientus į dvi grupes. Žvelgdami atgal matome. visada atsiras žmogus." Filosofas Alfred North VVhitehead (1861-1947) versitetuose bei koledžuose". viduryje kažkas nepatingėjo atlikti eksperimentą .36 ĮŽANGA „Lengva būti išmintingam po laiko. Ištisus šimtmečius sveikas protas ir medicininė praktika teigė. liga neatrodo taip lengvai diagnozuojama (Dawson ir kiti. kada nuvalkiota tiesa apie sveiką protą pasitvirtina. kartais stebisi. kad ir ką atrastume. kuriems buvo nuleista kraujo. Veikiau tai. kas akivaizdu po laiko. Gydytojai. Būtent dėl to mums reikalingas mokslas . Tačiau kartais tradicinė išmintis neklysta. kuriems buvo pasakyti tik simptomai. Žvalgybos darbuotojai verste užversti krūvomis bevertės informacijos. . kuris tai buvo numatęs. 1988). kodėl buvo nustatyta klaidinga diagnozė. kuriems pasakomi ir ligos simptomai. kurią informaciją tikrinti. sekėsi nė kiek ne geriau negu tiems. kai kažkas jau įvyko. Įvykus nelaimei.kad galbūt galėjome geriau pasielgti su kokiu nors žmogumi ar teisingiau įvertinti tam tikrą situaciją. jei jie būtų priversti numatyti. kad tiems pacientams. kad vidurių šiltinės sukeltą karščiavimą galima veiksmingai gydyti nuleidžiant kraują. Pasirodė. Pavėluotos nuomonės nenaudingumas yra akivaizdus. kad sveikas protas dažniausiai klaidina? Kartais taip atsitinka. Mes pamirštame. jau pasakyta. ar puoselėti iliuzijas? Ar būti su kitais. FTB neatkreipė dėmesio į šį perspėjimą ir nesugebėjo jo susieti su pranešimais. Dėl to mes lengvai apgaudinėjame save. Tuo tarpu kitiems gydytojams. The Problem of Thor Bridge „Toro tilto problema"). kad sveikas protas dažniausiai būna teisus po to. kad Adomas buvo vienintelis žmogus. ir mirties priežastis (nustatyta per skrodimą). „Privalėjau žinoti.kad padėtų atskirti realybę nuo iliuzijų ir tikras pranašystes nuo paprasčiausio gudrumo po laiko. galvodami. ir turėjau anksčiau pradėti rašyti tą straipsnį. „Viskas. o kartais būna diskutuotina: ar laimė yra žinoti tiesą. o ne žvelgti atgal? Tad ar turėtume daryti išvadą. kad žinome ir žinojome daugiau nei iš tiesų. kad semestro pabaigoje būsiu labai užimtas. retai būna aišku prieš įvykius. Mes taip pat kartais kaltiname save už „kvailas klaidas" . kuriems ši procedūra nebuvo atlikta. ar gyventi ramioje vienatvėje? Nuomonės nieko nevertos. Ar prisiekusieji sunkiau apsispręstų dėl gydytojų nekompetentingumo. kurioje skęsta trupinėliai vertingos. jog niekas kitas šito dar nėra pasakęs. kuris sakydamas ką nors reikšminga žinojo. kad teroristai planuoja panaudoti lėktuvus kaip ginklą.

kaip vienas kitą veikia ir kaip bendrauja. Kaip neseniai buvo paskelbta vienoje ataskaitoje (Richard ir kiti. teorija (theory) Kompleksinis principų. rinkinys. atlikta 25 000 tyrimų. kai sužinomi faktai." Markas Aurelijus. būtų galima padėti žmonėms kasdieniame gyvenime. Dabar panagrinėkime mokslinius metodus. kaip gebėjimas sistemingai ir teisingai tyrinėti visa. ką galime gyvenime stebėti. socialinės psichologijos duomenys kartais atrodo akivaizdūs. kaip. Jau rašėme. Stebėdami susikuriame nuomones apie tai.tai mokslinės stenogramos. Teorijos . mokyklose ar universitete . kurie dažnai atliekami natūralioje aplinkoje. surikiuojančias jų stebėjimų rezultatus ir leidžiančias formuluoti patikrinamas hipotezes bei praktines prognozes. Jie taip pat siekia paaiškinti elgseną. „Niekas taip galingai nepraplečia proto.1 skyrius. kurių metu sukuriamos miniatiūrinės socialinės dramos. 2003). Socialiniai psichologai profesionalai daro tą patį. Atlikę mokslinius tyrimus. dažnai nesąmoningi procesai veikia socialinių psichologų darbus. tik sistemingiau (formuluodami teorijas) ir kruopščiau (dažnai atlikdami eksperimentus. jie ieško būdų. kurie socialinę psichologiją paverčia mokslu. susiejančios priežastį ir pasekmę). Meditacijos Hipotezių formulavimas ir tikrinimas Mums. paaiškinančių ir nuspėjančių stebimus įvykius. kurių metu kontroliuojamomis sąlygomis manipuliuojama vienu ar daugiau veiksnių. paaiškinančių ir nuspėjančių stebimus įvykius. atlikdami eksperimentus. sunku sugalvoti ką nors patrauklesnio nei pats žmogaus buvimas. remiantis tyrimų rezultatais. Šis pavėluotos nuomonės šališkumas dažnai skatina žmones per daug pasikliauti savo sprendimų bei pranašysčių pagrįstumu. Grumtynėse su prigimtimi mes išsiaiškiname jos paslaptis ir susisteminame savo spėjimus bei išvadas. rinkinys. Tyrimo metodai: kaip tiria socialinė psichologija Aptarėme keletą intriguojančių klausimų. Tačiau eksperimentai rodo. kaip subjektyvūs. Socialiniai psichologai taip pat atlieka mokslinius tiriamuosius darbus. į kuriuos socialinė psichologija ieško atsakymų. Teorija yra kompleksinis principų. gatvėje.universalus hobis. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 37 APIBENDRINIMAS Aš jau seniai tai žinojau: ar socialinė psichologija nėra paprasčiausias sveikas protas? • • • Kaip ir daugelis įvykių. Taip pat pamatėme. socialiniai psichologai kuria teorijas. kad mes visi esame savamoksliai socialinai psichologai. Ir tai jie daro dažnai. . Stebėti žmones parkuose. kad rezultatai atrodo „akivaizdesni" po to. kurių metu ištirti 8 milijonai žmonių. socialiniams psichologams. Prieš darydami apibendrinimus. ką žmonės vieni apie kitus galvoja. leidžiančius prognozuoti elgseną taikant koreliacinius tyrimus.

Gal būtų galima sumažinti policininkų brutalumą.namas. jog tarp paskirų įvykių gali egzistuoti ryšys.taip pat tik teorija" (2005). kad viena teorija geresnė už kitą? Gera teorija: 1) veiksmingai apibendrina gausybę stebėjimų. sukeltų stipresnį šoką nei veikdami pavieniui? Taip pat galime manipuliuoti ir anonimiškumu: ar žmonės sukeltų stipresnį šoką. mes pastebime. jei grupės žmonių paprašytume sukelti elektros šoką nelaimingai aukai.tai faktas. važinėti automobiliais su dideliais atpažinimo numeriais ar filmuojant jų vykdomus areštus . Kaip pareiškė vienas šiuolaikinės socialinės psichologijos pradininkų Kurtas Lewinas. Amerikos mokslo pažangos asociacijos vadovas. kuris grupės narys sukelia šį šoką? Ar šie žmonės. Kasdienėje kalboje „teorija" dažnai reiškia „mažiau negu faktą" . Todėl pagrįstai galime teigti. jei galėtų slėpti savo veidus? Jei rezultatai hipotezę patvirtintų. išbaigta agresijos teorija leistų prognozuoti. Bet kuri mokslinė sritis sparčiau subręs. Hipotezės tarnauja keliems tikslams.38 ĮŽANGA hipotezė (hypothesis) Patikrinamas teiginys. tačiau niekas iš jų nežinotų. kada agresijos tikėtis ir kaip ją kontroliuoti. Tarkim. teorija padeda teisingai pasirinkti. Tačiau kaip nuspręsti. Kuriant prognozes. 2) pateikia aiškias prognozes.pasikliovimo kopėčių vidurinį skersinį tarp teorinio spėjimo ir fakto. Bet iš ties\\ faktas yra tai.tai pripažinti teiginiai apie tai.sakė Julesas Henris Poincarė. Faktai . parodydamos. Mokslininkui faktai ir teorijos yra skirtingi dalykai. ką stebime. žmonės gali atmesti Charleso Darwino evoliucijos teoriją kaip „tiesiog teoriją". pagrindžiantis tokius faktus. pastaruoju metu visa tai daugelyje miestų tapo įprasta. Pavyzdžiui. Sunkio jėga teorinis paaiškinimas. Teorinės prognozės siūlo naujas mokslinių tyrimų sritis. Panagrinėkime." Teorijos ne tik apibendrina. kad išmesti raktai nukrenta ant žemės. pastebi. kad „evoliucija tikrai yra tik teorija. Alanas Leshneris. prognozės nustato mokslinių tyrimų kryptį. „nieko nėra praktiškesnio už gerą teoriją".beje. kad kitų žmonių buvimas atskiriems individams padeda jaustis anonimiškiems ir mažina jų varžymąsi. kuria kryptimi reikia eiti. kaip teorija gali būti iškreipta. Galbūt galėtume šią idėją patikrinti sukurdami laboratorinį eksperimentą. Teorijos yra idėjos. ja būtų galima remtis praktikoje. kaip tai veikia. vadinamas hipotezėmis. gerų teorijų savybė prognozuoti gali paversti jas praktinėmis. besityčiojantys ar užpuldinėjantys žmonės dažnai veikia grupėmis arba minioje. tačiau sunkio jėga . apibendrinančios ir paaiškinančios faktus. . imituojantį mirties bausmės vykdymą elektros kėdėje. lygiai kaip namas suręstas iš akmenų. kaip akmenų krūva . Kas būtų. . Trečia. apie kuriuos jie galbūt niekada nebūtų pagalvoję. Truputėlį paimprovizuokime.tačiau faktų rinkinys yra toks pat mokslas. . kad sunkio jėga . jei mokslininkai jaus. Pavyzdžiui. jos leidžia kurti patikrinamas prognozes. jos pataria tyrėjams ieškoti dalykų. kaip leidžia spėti mūsų teorija. liepiant jiems segėti didelius ženklus su pavardėmis. kad plėšikaujantys. Antra. Žmonės dažnai tvirtina. Visų pirma jos leidžia patikrinti teoriją. „Mokslas suręstas iš faktų.

Žemesnio rango vadovų mirtingumo tikimybė buvo 1.4 paveiksle. Socialiniai psichologiniai tyrimai gali būti vykdomi skirtingose vietose. Dažniausiai teorijas atmetame ne todėl. kurių metu siekiama išsiaiškinti priežastiespasekmės ryšius. Koreliaciniai tyrimai: natūralių ryšių atradimas Apie socialinių psichologinių tyrimų metodus sužinosite tolesniuose skyriuose. ĮVADAS Į S O C I A L I N Ę P S I C H O L O G I J Ą 39 kuriomis galime remtis a) patvirtindami arba keisdami teoriją. teigdami.7 karto didesnė (Adler ir kiti. Jei norite būti kritiškas laikraščiuose ir žurnaluose skelbiamų psichologinių tyrimų skaitytojas. Tačiau jau dabar užsukime į užkulisius ir trumpai pažvelkime. Rečiausiai apgyvendintuose Škotijos regionuose. buvo daugiausia ilgaamžių. kad galėtumėte įvertinti duomenis ir kritiškai vertinti kasdienius socialinius įvykius. Dešimt metų buvo stebima 17 350 valstybės tarnautojų. 1993. Jie gali būti atliekami laboratorijoje arba natūroje (kasdienėje aplinkoje). Socialinės padėties rodikliu mokslininkai pasirinko paminklų aukštį.2 karto. kaip šie tyrimai atliekami. . kaip naudodamiesi naujausiais duomenimis kiti tyrinėtojai patvirtino ryšį tarp socialinės padėties ir ilgaamžiškumo. eksperimentiniai tyrimai (experimental research) Tyrimai. kad jos klaidingos. realioje aplinkoje. Iš tokių mokslininkų galime paminėti Douglasą Carrollą iš Glasgovo Kaledonijos universiteto ir jo kolegas George Davey Smithąbei Paulą Bennettą (1994). pravartu suprasti. Carrollas ir jo kolegos aiškina. taigi ir buvusią prabangą. Kaip pamatysime 14 skyriuje. kuriuose nedarbo lygis žemiausias. natūriniai (lauko) tyrimai (field research) Natūralioje. manipuliuojant vienu ar daugiau veiksnių (nepriklausomų kintamųjų) ir tuo pat metu kontroliuojant kitus (išlaikant juos pastovius). Pirmiausia panagrinėkime koreliacinių tyrimų pranašumus (dažnai natūralioje aplinkoje analizuojami svarbūs kintamieji) ir trūkumus (neapibrėžtas priežasties ir pasekmės interpretavimas). ar du ir daugiau veiksnių yra natūraliai susiję) arba eksperimentiniai (manipuliuojant kokiu nors veiksniu.2. aukštesni paminklai buvo susiję su ilgesniu ir vyrų. 1994). pakeičiamos naujesnėmis bei geresnėmis. o darbininkų . už laboratorijos ribų atliekami tyrimai. mokslininkai nuvyko į senąsias Glasgovo kapines. ir moterų gyvenimu. koreliaciniai tyrimai (correlational research) Natūraliai vykstančių ryšių tarp kintamųjų tyrimas. kuo koreliaciniai tyrimai skiriasi nuo eksperimentų.6 karto didesnė nei aukščiausiojo rango administratorių.tyrimai gali būti koreliaciniai (keliant klausimą. b) sukurdami naują tyrimų sritį ir c) siūlydami praktinius jos panaudojimo būdus. šiandieniniai psichologai asmeninius ir socialinius veiksnius sieja su žmogaus sveikata. Jungtinėse Valstijose pajamos koreliuoja su ilgaamžiškumu (vargšams ir žemesnės socialinės padėties žmonėms gresia didesnis ankstyvos mirties pavojus). Buvo atliktas toks tyrimas. Šiuolaikinėje Britanijoje užimama padėtis koreliuoja su ilgaamžiškumu. Taip pat skiriasi ir metodai . Kanceliarijos darbuotojų mirtingumo tikimybė buvo 2.1 s k y r i u s . kaip ir seni automobiliai. kad būtų galima nustatyti jo poveikį kitam). To pakaks. Ieškodami galimo ryšio tarp socialinės ekonominės padėties ir sveikatos. Kaip pirminę informaciją apie sveikatą jie nuo paminklų lentelių nusirašė 843 žmonių gyvenimo trukmę. Kaip parodyta 1. Veikiau jos. Socialinė padėtis ir sveikata patikimai koreliuoja nepriklausomai nuo laikmečio ir gyvenamosios vietos. kad tai atspindi jo kainą.

Robynas Dawesas (1994). tačiau nebūtinai priežastį ar pasekmę. mityba (ar turtuoliai linkę maitintis kitaip nei varguomenė)? Koreliacija parodo esant ryšį. Stipriai išreikštą savivertę turinčių vaikų mokymosi rezultatai taip pat yra aukšti. ir profesionalūs socialiniai psichologai: kai sugretinami du veiksniai (pavyzdžiui. Tad mokant vaiką sukurti geresnį savo įvaizdį. kad „sveikas požiūris į save" padeda daugiau pasiekti. socialinę padėtį). tačiau teigiamą koreliaciją tarp paauglių pomėgio klausytis sunkiojo metalo muzikos ir polinkio į ikivedybinius lytinius santykius. Gal savivertė dažniau atspindi tai. kurie gyveno ilgiau. Štai kitas realiai egzistuojantis ryšys tarp savivertės ir mokymosi rezultatų. galima pagerinti ir jo mokymosi rezultatus. pasikeis ir kitas (pavyzdžiui. (Kaip ir bet kurios koreliacijos atveju. galime teigti ir priešingai: gerai besimokančių vaikų savi vertė dažniausiai būna aukšta. socialinė padėtis ir sveikata). Koreliacijos ir priežastingumo maišatis populiariojoje psichologijoje sukelia daug painiavos. tačiau negali pasakyti. ar savivertė iš tiesų yra „šarvai. kad socialinė padėtis veikia sveikatą. Koreliaciniai tyrimai leidžia prognozuoti. Bet gal yra atvirkščiai? Gal sveikata lemia energingumą bei sėkmę? Gal ilgiau gyvenantys žmonės sukaupia didesnius turtus (ir dėl to pasistato brangesnius paminklus kapinėse)? O gal viską lemia koks nors trečias kintamasis. satanizmą. pakeitus vieną kintamąjį (pavyzdžiui.) Kaip manote. kodėl egzistuoja šis ryšys (žr. narkotikus bei alkoholį (Landers. tarp jų ir psichologai Williamas Damonas (1995). Galime manyti. sveikata). Gal ją suformuoja sunkiai iškovoti laimėjimai. kurie apsaugo vaikus" nuo nepažangumo (narkotikų ar nusikalstamumo). Markas Leary (1998). 1988). Tuo tikėdamos 30 JAV valstijų įdiegė daugiau nei 170 savivertę skatinančių taisyklių. kuriai sunkiai atsispiria ir mėgėjai. Tačiau kiti. abejoja. pornografiją.5 paveikslą)? Kai kurie žmonės tiki. kad vienas sąlygoja kitą. Gal atvirkščiai: problemos ir nesėkmės ją menkina. 1. ar. Kol jums Mokslininkai pastebėjo nežymią.4 PAVEIKSLAS Socialinės padėties ir ilgaamžiškumo ryšys Aukšti paminklai įamžino žmones. kyla pašėlusi pagunda daryti išvadą. Martinas Seligmanas (1994) ir Roy Baumeisteris su kolegomis (2003). kas mus supa. 66 65 | H Vyrai Moterys (0 oj ( O iŠ c d > > O ) Z E 64 63 62 61 60 59 58 Žemi Vidutinio aukščio Aukšti Paminklų aukštis Koreliacija ir priežastingumas Socialinės padėties ir ilgaamžiškumo santykis iliustruoja mąstymo klaidą. pavyzdžiui.40 ĮŽANGA 1. Kaip būtų galima paaiškinti šį ryšį? .

Laiko intervalų koreliacija atskleidžia įvykių seką (pavyzdžiui. 1977. koreliacija tarp savivertės ir mokymosi rezultatų išnyko. Galbūt savivertės ir pasiekimų moksle sąveika yra abipusė. 2006). galime numatyti kitą. žymimu raide r: nuo -1. Norvegijos mokslininkai. apie save galvosite gerai. todėl galima tyrinėti veiksnius. kaip parodė beveik 6000 vokiečių septintokų tyrimas (Trautwein ir kiti. Didžiausias tokių tyrimų trūkumas . tačiau koreliacija neatskleidžia priežasties ir rezultato. padarykite kvailą klaidą. kurių negalima sukurti laboratorijoje (tokius kaip rasė. lytis. Y GALIMI AIŠKINIMAI X seksis. Koreliacija nurodo ryšį tarp dviejų kintamųjų ir išreiškia jį koeficientu. 1981). teigia. Savi vertė bei mokymosi rezultatai gali koreliuoti ir todėl. ištyrę 635 moksleivius. ar po saviver- .8). Kai tyrėjai statistiškai pašalino intelekto ir šeimos socialinės padėties poveikį.1 skyrius. socialinė padėtis). Maruyama ir kiti.1600 visos Amerikos jaunuolių. kad tai susiję su intelektu ir šeimos socialine padėtimi. jei 25 kartus pakartojus žmonėms tai nepadarė įspūdžio: jei du kintamieji kinta kartu (koreliuoja). Arba vienas gali būti kito priežastimi.5 PAVEIKSLAS Koreliacija ir priežastingumas Dviejų kintamųjų koreliaciją gali paaiškinti bet kuri iš trijų kombinacijų. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 41 KORELIACIJA X Socialinė padėtis Savivertė 1 B B | Y Sveikata Mokymosi rezultatai 1. 1990). ir pasijusite kvailai. o kito . arba abu yra veikiami „trečio kintamojo". patirkite nesėkmę. Koreliacijos tyrimų stiprioji pusė yra ta. žinodami vieną.0 (abiejų kintamųjų reikšmės didėja ir mažėja kartu). todėl verta pakartoti dvidešimt šeštąjį kartą. parodo.6). Tapačių dvynių intelektas koreliuoja teigiamai (daugiau kaip +0. Kad tokia galimybės egzistuoja.715 Minesotos valstijos jaunuolių (Bachman ir O'Malley. Tai labai svarbu. Tačiau progresyvūs koreliaciniai metodai gali parodyti ir priežasties-pasekmės ryšius. kad auksinių žvaigždžių grandinėlė už teisingą rašybą ir sužavėtos mokytojos pagyrimas gali sustiprinti vaiko savivertę (Skaalvik ir Hagtvet. minima dviejuose tyrimuose. ar pakitę mokymosi rezultatai dažniau stebimi prieš.0 (vieno kintamojo reikšmė mažėja proporcingai kito kintamojo didėjimui) iki +1. Vieno iš jų imtis . kad ji būdinga realioms situacijoms.jų nevienareikšmiškumas. Savivertė ir depresija koreliuoja neigiamai (apie -0.

svarbu ir kaip tiksliai ji atspindi tiriamą populiaciją. kad beveik 70 milijonų žmonių. į kurią patekti vienodas galimybes turi kiekvienas tiriamos populiacijos atstovas. kai kiekvienas tiriamos populiacijos atstovas turi vienodas galimybes būti įtrauktas į tyrimą. nes dabar aukštesnę padėtį užimantys žmonės rūko mažiau. išnyko koreliacija tarp mokymosi rezultatų ir savivertės. sudarydami atsitiktinę imtį . Imties dydis apklausoje nėra viskas. taip pat gali turėti įtakos vargingai gyvenančiųjų mirtingumui. nesvarbu. kad kai kurie kiti veiksniai. Atsižvelgdami į tai. Atsakydama kritikams Landers (1985. kad skirtumas tarp abiejų rūšių svyruos nuo 47 iki 53 procentų. Taip yra todėl. Bet kyla klausimas. ar 100 milijonų pupelių. Apklausos atsitiktinė imtis (random sample) Apklausos procedūra. kuriame yra 50 procentų baltųjų ir 50 procentų raudonųjų pupelių. Skaitytojos klausimas buvo toks: „Ar būtumėte patenkinta ir pamirštumėte seksą. kodėl nuo 1950 metų Gallupo instituto atliekamų priešrinkiminių apklausų rezultatai vidutiniškai dviem ar mažiau procentų nesutampa su rinkimų rezultatais. Taip ir atsitiko. kaip socialinė padėtis ir sveikata? Vienas būdas yra apklausti reprezentatyvų žmonių skaičių. Apklausa susidomėjo visas pasaulis. grupė škotų mokslininkų domėjosi. Mokslininkai taip pat taiko statistinius metodus. Įsivaizduokite didžiulį ąsotį. ar 70 milijonų skaitytojų atspindi visą populiaciją? Ar viena iš 700 apklausoje dalyvavusių skaitytojų išreiškia likusių 699 nuomones? . Kaip mes apskaičiuojame tokius kintamuosius. suprastume. Todėl buvo spėjama. mes 95 procentų tikslumu (su trijų ir mažiau procentų paklaida) galime apibūdinti visą populiaciją. Tačiau apklausa pateikė nuoširdų ir vertingą tam tikro visuomenės sluoksnio požiūrį. Prisiminkime ir anksčiau minėtą trečiąjį kintamąjį. kai buvo atmesti intelekto ir šeimos socialinės padėties veiksniai. Atsitiktinai paimkite 1200 pupelių ir galite būti tikri 95 proc. jog „imtis galbūt ir neatspindi visų Amerikos moterų. ar meilės jausmai moterims yra svarbesni nei seksas. tiek visoje šalyje. leidžiančius atmesti „trikdančius" kintamuosius. 1984 metais vieno laikraščio apžvalgininkė Anna Landers priėmė vienos laiško autorės pasiūlymą apklausti skaitytojas. Jei raudonąsias pupeles laikytume vieno kandidato į prezidentus rėmėjais. Apklausas atliekantys mokslininkai formuoja reprezentatyvias grupes. . pavyzdžiui. 45) tikino.kito. skaito mano skiltį". mitybą. kad apklausę atsitiktinai parinktų 1200 žmonių tiek miestuose. pavyzdžiui. pavyzdžiui. padidėjęs stresas ir sumažėjęs kontrolės pojūtis. p. o baltąsias .tokią.42 ĮŽANGA tės pokyčių). taip atsitiktinė imtis atspindi visą populiaciją. Stebina tai.. ar ąsotyje yra 10 000. ar pašalinus rūkymo poveikį išliks ryšys tarp socialinės padėties ir ilgaamžiškumo. Šitaip. jei jūsų draugas jus apkabintų ir švelniai elgtųsi?" Iš daugiau nei 100 000 moterų 72 procentai atsakė „taip". Kaip keli kraujo lašai byloja apie visą kūną. Nereprezentatyvios imtys. atstovaujančių visoms gyvenimo sritims.

kad Alfo Landono persvara prieš Frankliną D. kad Landonas nugalėjo tik dviejose valstijose. Rooseveltą bus triuškinama. kad tik 23 procentai amerikiečių mano. Atsakymų variantai. jų manymu. Panašiai kitos apklausos metu dauguma pasisakė už pagalbos užsienio šalims mažinimą ir už didesnes dotacijas badą patinantiems kraštams (Simon. 2004). kokį didžiulį poveikį turi atsakymų variantai. kad atominėse elektrinėse reikėtų gaminti 21 procentą visos elektros energijos. pavyzdžiui. kad 55 procentai amerikiečių palaiko Konstitucijos pataisą. o 75 procentai . Iš daugiau kaip 2 milijonų grąžintų atvirlaiškių atrodė.kad Jungtinėse Valstijose tokios kalbos „nebūtų leidžiamos". kurie neįstengė turėti nei telefono. Klausimo formulavimas taip pat gali turėti įtakos atsakymams. šitaip praleidęs tuos. Kai Joopas van der Plightas su savo bendradarbiais (1987) klausė Anglijos rinkėjų. 1988. kurių pavardes surado telefonų knygose ir automobilių registracijos įrašuose. 2) šiluminėse elektrinėse ir 3) kitais būdais. Atlikus nacionalinę apklausą 2003 metų pabaigoje paaiškėjo. Klausimų pateikimas . 1994). kad Jungtinės Valstijos „uždraustų" pasisakymus prieš demokratiją. vidutiniškai buvo nurodyta 41 proc. Net jei žmonės dėl kurio nors dalyko turi tvirtą nuomonę. Panagrinėkime. jų manymu. kiek. „Ką nors drausti" reiškia „neleisti". ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 43 Reprezentatyvumo svarba buvo efektingai pademonstruota 1936 metais. Schuman ir Kalton. Kitiems dalyviams klausimas buvo suformuluotas kitaip: kiek procentų elektros energijos. turėtų būti pagaminta 1) atominėse. Klausinių tvarka. „leidžiančią tik vyro ir moters santuoką". 1996). 1980). Jei imtis reprezentatyvi. Tačiau 1940 metais 54 procentai amerikiečių pasisakė už tai. . 2004). kad vyriausybė per daug išleidžia socialinei rūpybai {Time. procentų turėtų sudaryti atominėse elektrinėse gaminama elektros energija. kai savaitraštis Literary Digest 10-čiai milijonų amerikiečių išsiuntinėjo atvirlaiškius su klausimu apie prezidento rinkimus. Tačiau 53 procentai galvojo.1 skyrius. nors tuo pat metu atliktos kitos apklausos duomenimis tik 40 procentų palaikė pataisą. Vienos apklausos metu buvo nustatyta. Amerikiečių pritarimas gėjų ir lesbiečių partnerystei padidėja. nei automobilio (Cleghorn. Klausimo formulavimas. Partnerystė atrodo nuosaikesnė alternatyva (Moore.labai delikatus dalykas. 1985). Net subtilūs intonaciniai klausimo niuansai gali veikti labai stipriai (Krosnick ir Schuman. Kai po kelių dienų buvo suskaičiuoti tikrieji rinkimų rezultatai. į užduodamų klausimų tvarką. privalome atsižvelgti ir į kitus paklaidos šaltinius. draudžiančią tuoktis gėjams (Moore. Buvo atsakyta. paaiškėjo. Žurnalas išsiuntinėjo atvirlaiškius su klausimu tik tiems žmonėms. jei iš pradžių pasiteiraujama jų nuomonės apie gėjų santuokas. jog jų vyriausybė per daug išleidžia remdama varginguosius. klausimo pateikimas ir jo formulavimas gali turėti įtakos atsakymui.

kaip mirs jūsų giminaičiai". Eksperimentiniai tyrimai: priežasties ir pasekmės paieška Tai. Konsultantai. reklamos agentai bei gydytojai taip pat gali paveikti mūsų sprendimus. tik 4 iš 10 studentų teigia. kuriuo manipuliuoja tyrėjas. Ir atmosferinių sąlygų. Kartą jaunas vienuolis. kuriuo buvo reikalaujama nurodyti. daugelį socialinių psichologų skatina. siūlomi atsakymų variantai sudaro sąlygas nesąžiningiems politikams manipuliuoti apklausomis. skirtingomis formuluotėmis apribodami pasirinkimo galimybes. ką sakai. Tačiau išgirdę. kad prezervatyvas veiksmingai apsaugo nuo AIDS. kad tiriant natūraliai susijusius įvykius beveik neįmanoma atskirti priežastį nuo pasekmės. Vietoje to inžinieriai imituoja tikrovę. Kaip aerodinaminis tunelis padeda aeronautikos inžinieriui atrasti aerodinamikos principus. jautienoje yra „30 procentų riebalų". Šios imitacijos kažkiek primena aerodinaminius tunelius. ir skraidymo aparatų įvairovė pernelyg sudėtinga. Pakeliui į iždą apstulbęs iždininkas tarė jam: „Jūsų sapno aiškinimas nė kiek nesiskiria nuo pirmojo". kad prezervatyvas apsaugo veiksmingai (Linville ir kiti.atsakė išmintingasis sapnų aiškintojas. pavyzdžiui. Pirmasis pasakė: „Deja! Prarasti dantys reiškia. Kaip ir aeronautikos inžinieriai. Yra toks pasakojimas apie sultoną. tyrėjas išsiaiškina. Paklausk kitaip.". Devyni iš dešimties koledžo studentų mano. „Taip. kurią gali kontroliuoti. Klausimų pateikimo tvarka. Įpykęs sultonas įsakė nubausti blogąjį pranašą penkiasdešimčia rykščių kirčių. . jei jo „veiksmingumas siekia 95 proc. kad 1994 metais mėsos perdirbėjai lobistai pasipriešino naujam JAV įstatymui dėl maisto prekių etikečių. kokią įtaką jie mums daro. sulaukė griežto draudimo. Tada galima manipuliuoti vėjo sąlygomis ir tiksliai stebėti jų poveikį konkrečiai sparno struktūrai. patarė draugas: paklausk. Vienu metu keisdamas vieną ar du veiksnius. kad neteko visų savo dantų. Todėl nenuostabu. socialiniai psichologai eksperimentuoja. kuris susapnavo. . demonstruojant visuomenės pritarimą savo pažiūroms. ar gali rūkydamas melstis (Crossen. Kontrolė: manipuliavimas kintamaisiais nepriklausomas kintamasis (independent variable) Eksperimentinis veiksnys. Aeronautikos inžinieriai nepradeda darbo nuo skraidymo aparatų parametrų stebėjimų įvairiausiomis natūraliomis sąlygomis. 1993). paklausęs. formulavimas. ar melsdamasis gali rūkyti. kad sultono laukia puikus likimas: „Jūs gyvensite ilgiau už visus savo giminaičius!" Patenkintas sultonas įsakė iždininkui atnešti gerajam žiniuoniui penkiasdešimt aukso monetų.44 ĮŽANGA formuluotė (framing) Klausimo ar problemos pateikimo būdas. 1992). formuluotė gali labai paveikti žmonių sprendimus ir nuomones. Antrasis žiniuonis paaiškino.Tačiau atminkite vieną dalyką: svarbu ne tik tai. kad. kad sukurtų svarbių mūsų kasdienio gyvenimo socialinių situacijų imitacijas. kad matysite.". bet ir kaip sakai". o ne „70 procentų liesos mėsos ir 30 procentų riebalų". socialinės įtakos ir socialinių santykių principus. Buvo sukviesti žiniuoniai išaiškinti šį sapną. vadinamus nepriklausomais kintamaisiais. taip ir eksperimentas padeda socialiniam psichologui atskleisti socialinio mąstymo. kad „galimybė užsikrėsti siekia 5 proc. kasdienius procesus imituoti laboratorijose. jei tik įmanoma ir etiška.

Pirmasis eksperimentas susijęs su išankstiniu nusistatymu prieš nutukusius žmones. kad kažkokios vaikinų balso intonacijos ir pokalbio turinys skatino tariamai nutukusias pokalbių partneres elgtis taip. Netgi pakoregavus rezultatus. Akivaizdu. jog tokios moterys nėra geidžiamos. Per televiziją rodomo smurto koreliaciniai ir eksperimentiniai tyrimai. jog čia yra koreliacinis ryšys. Prisiminę pamotės elgesio poveikį. 1995). rasę ir tėvų pajamas. Kiekvienam vaikinui buvo parodyta tariamos pokalbio partnerės nuotrauka. Tačiau negalime būti tuo tikri. Pirmiausia vaikinų buvo paprašyta papasakoti. panagrinėkime. Tikiuosi. kad diskriminavimą būtų galima paaiškinti tuo. 1982). Pastaba: nutukimas koreliavo su šeimynine padėtimi ir pajamomis. kad jau atpažįstate. šių nutukusių moterų metinės pajamos buvo 7000 dolerių mažesnės už vidurkį. kad nutukėliai yra lėti. du trečdaliai moterų. Pusei jų buvo parodytos apkūnios (ne tikrosios pokalbio partnerės). kaip eksperimentai paaiškina priežastingumą. paaiškėjo. Ar šitokios nuostatos gimdo diskriminavimą? Norėdamas tai išsiaiškinti. Vaikai. Kiekvienas iš šių eksperimentų gali padėti paaiškinti koreliacinius ryšius tarp priežasties ir pasekmės. Kad suvoktume. Todėl peršasi išvada. kokį įspūdį paliko tos merginos. 1989). šį reiškinį galėtume pavadinti „Pelenės efektu". jos pačios kalbėjo ne taip šiltai ir nuotaikingai. Išankstinio nusistatymo prieš nutukusius žmones koreliaciniai ir eksperimentiniai tyrimai. kad jei buvo manoma jas esant apkūnias. Vyrauja nuomonė. . apie kuriuos bus rašoma tolesniuose skyriuose. Kai kurios iš jų nagrinėjamos skyreliuose „Ką slepia moksliniai tyrimai". Atsižvelgus į kitus veiksnius ir padarius atitinkamas korekcijas. tarp jų mažiau buvo ištekėjusių bei gaunančių dideles algas. tingūs ir nevalyvi (Ryckman ir kiti. palyginti su kontroline maždaug 5000 normalaus svorio moterų grupe. Stevenas Gortmakeris su kolegomis (1993) atliko tyrimą.normalaus svorio merginos.1 skyrius. Tai.nuotrauka jiems parodyta. kuriuose plačiau aptariami tyrimų pavyzdžiai. ką bendra turi televizijos laidų žiūrėjimas ir vaikų elgesys. gali pasirodyti. vis dar tebebuvo nutukusios. atsižvelgus į skirtumus pagal gebėjimų testo duomenis. kokios moters normalaus svorio ar apkūnios . kuriame dalyvavo 370 apkūnių moterų nuo 16 iki 24 metų amžiaus. jog nutukimas susijęs su žemesne socialine padėtimi. Čia pasireiškė išankstinis nusistatymas ir diskriminavimas. buvo nepriklausomas kintamasis.5 paveikslas mums primena. (Ar galite nurodyti kokias nors kitas priežastis?) Į šį tyrimą įsijungė socialiniai psichologai Markas Snyderis ir Julie Haugen (1994. būna agresyvesni už žiūrinčius mažiau tokių laidų. 1985). simbolizuojančius mokslinius išankstinio nusistatymo bei agresijos tyrimus. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 45 Iš viso trys ketvirtadaliai socialinės psichologijos mokslinių tyrimų pagrįsti eksperimentais (Higbee ir kiti. ką mato ekrane. 76-ių Minesotos universiteto studentų (vaikinų) jie paprašė telefonu susipažinti su 76 studentėmis. kitai daliai . panagrinėkime du eksperimentus. kad vaikai mokosi iš to. jog yra dar dvi kitos priežasties-pasekmės inter- Kituose skyriuose rasite daug tyrimais paremtų įžvalgų. kad pasitvirtintų teiginys. Vėliau. Kai po septynerių metų tyrimą pakartojo. kas yra laboratorinis eksperimentas. kurie žiūri daug smurtinių televizijos laidų. analizuojant pokalbius su merginomis. 1. Pasitelkdami antrąjį pavyzdį. o kas trečias tyrimas buvo atliekamas mokslinėse laboratorijose (Adair ir kiti.

Jį mačiusieji per dvi minutes atliko septynis kartus daugiau agresyvių veiksmų nei nemačiusieji. kad nutukimas lėmė žemesnę socialinę padėtį (dėl diskriminavimo) arba kad smurto stebėjimas yra agresyvumo priežastis (1. (Atkreipkite dėmesį į skirtumą tarp atsitiktinio tiriamųjų paskirstymo eksperimentuose ir atsitiktinės atrankos apklausose.) . atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas (random assignment) Toks dalyvių paskirstymas eksperimente. žiūrinčius smurtines laidas ir nežiūrinčius. ar sąsajos išliks. Mes manipuliuojame vienu arba dviem nepriklausomais kintamaisiais. Tačiau neįmanoma kontroliuoti visų veiksnių. ar jų nežiūrėjo (žr. kuris šitaip vadinamas dėl to. kad gali priklausyti nuo manipuliacijų nepriklausomu kintamuoju. Kai tiriamieji paskirstomi atsitiktinai.arba jie skiriasi dar daugybe kitų požymių. Chrisas Boyatzisas ir jo kolegos (1995) vieniems pradinės mokyklos moksleiviams parodė XX a. kad eksperimento logika yra paprasta: sukurdami ir kontroliuodami miniatiūrinę realybę. neteigiančios.televizijos serialo „Galingieji reindžeriai" (Power Rangers) epizodą.vidutiniškai turėtų būti maždaug tokie patys. O dabar labiau pasigilinkime. Atliekantis apklausą tyrėjas gali išmatuoti bei statistiškai įvertinti galimus aktualius veiksnius ir patikrinti. kaip jie pavieniui arba kartu veikia žmones. Galbūt skiriasi žiūrinčiųjų smurtines laidas išsilavinimas. kaip matomo smurto kiekis koreliuoja su elgsena. pretacijos. Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas leidžia daryti išvadą apie priežastį ir pasekmę. remdamiesi koreliaciniu ryšiu. Demostruodami vaikams smurtines ar nesmurtines laidas. Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas: didysis korektorius Prisiminkite. kultūra. Tad visi įmanomi abiejų grupių dalyvių požymiai . kur galėjo kontroliuoti vaikams rodomo smurto kiekį.šeimyninė padėtis. Vieną iš jų . kad kiekvienas žmogus turėtų vienodą tikimybę atsidurti tam tikrose sąlygose. po to kitą ir nustatyti. kad televizija gali būti viena iš agresyvaus vaikų elgesio priežasčių. 1. jog televizija yra vaikų agresyvumo priežastis.1 lentelėje pateikta daugiau pavyzdžių). (Kokios jos?) Todėl socialiniai psichologai perkėlė televizijos žiūrėjimą į laboratoriją. intelektas. Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas vienu kirčiu panaikina visus šiuos pašalinius veiksnius. kad abiejose grupėse bus aukšto intelekto žmonių. Kiekvienas socialinis psichologinis eksperimentas turi dvi pagrindines sudedamąsias dalis. kiekvienas žmogus turi vienodą galimybę žiūrėti smurtines laidas arba jų nežiūrėti. išsilavinimas. Iki šiol matėme. vienoda tikimybė. Stebėti agresyvūs veiksmai vadinami priklausomu kintamuoju.ir smurtinio .6 paveikslą). taikant išvadas visai populiacijai. galinčių išskirti nutukusius ir nenutukusius žmones. intelektas . Tokie eksperimentai rodo.ką tik aptarėme.46 ĮŽANGA priklausomas kintamasis (dependent variable) Matuojamas kintamasis. mes galime keisti vieną veiksnį. kurio nerodė kitiems. kaip nenoriai. mokslininkai gali stebėti. pradinis agresyvumas . bet koks agresyvumo skirtumas tarp šių dviejų grupių narių privalo būti kažkaip susijęs su vieninteliu šių grupių skirtumu . Pavyzdžiui. į kuriuos tyrėjas neatsižvelgė. Antroji sudedamoji dalis yra atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas. visa kita stengdamiesi išlaikyti be pakitimų.ar jų nariai žiūrėjo smurto vaizdus. Atsitiktinė atranka leidžia apibendrinti. kaip vykdomas eksperimentas. darėme prielaidą. Kadangi atsitiktinai paskirstant tiriamuosius sukuriamos ekvivalentiškos grupės.kontrolę . dešimtajame dešimtmetyje populiariausio .

ką Eiliotas Aronsonas. Nes Agresyvumas .6 PAVEIKSLAS KAS MATUOJAMA Agresyvumas Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas Eksperimentai. kad bet kuriuos vėlesnius skirtumus kažkaip sukėlė eksperimentinis poveikis. 1. kas vyksta laboratorijoje (pavyzdžiui. kad atliekant kai kuriuos eksperimentus būtina laikytis etikos. Socialiniai psichologai neturėtų tai pačiai vaikų grupei ilgai rodyti brutalaus smurto. netgi malonus patyrimas. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 47 1. Daugeliui mokslininkų ši realizmo rūšis yra kasdienis realizmas (mundane realism) Eksperimento paviršinis panašumas į kasdienes situacijas. socialiniai psichologai dažnai rizikuoja šią ribą peržengti. Eksperimentuose neprivalo būti to. Koreliacinių ir eksperimentinių tyrimų požymiai Ar galima dalyvius paskirstyti atsitiktinai? Ar anksti subręstantys vaikai labiau pasitiki savimi? Kada studentai išmoksta daugiau: naudodamiesi internetu ar mokydamiesi auditorijoje Ar pagal mokyklos pažymius galima prognozuoti profesinę sėkmę? Ar žaidžiant smurtinius žaidimus padidėja agresyvumas? Ar žiūrėti komediją vieniems linksmiau nei žiūrėti kartu su kitais? Ar didesnes pajamas gaunančių žmonių savivertė yra stipresnė? Ne -> koreliacinis Taip -> eksperimentinis Užsirašyti į kursą per intemetą ar auditorijoje Išmokimas Nepriklausomas kintamasis Priklausomas kintamasis Ne -> koreliacinis Taip -> eksperimentinis (Jūs atsakykite) (Jūs atsakykite) Žaisti smurtinius ar nesmurtinius žaidimus Agresyvumas Eksperimento etika Mūsų pavyzdys apie TV laidų poveikį parodo. Kurdami intensyvaus mąstymo bei emocijų reikalaujančius eksperimentus.1 LENTELĖ. elektros šoko panaudojimas tiriant agresyvumą). Kartais eksperimentas būna nežalingas. kuriam dalyviai sąmoningai pritaria. neprivalo turėti atitikmens kasdienybėje. Tai. Marilynn Brevver ir Merrillas Carlsmithas (1985) vadina kasdieniu realizmu. arba į kontrolinę (kurioje neeksperimentuojama) grupę. Reikėtų tik trumpam pakeisti socialinę patirtį ir užfiksuoti pokyčius. Tačiau kartais mokslininkai atsiduria prie ribos. kai žmonės atsitiktinai paskiriami arba į eksperimentinę. kai skirtumas tarp nežalingo ir rizikingo yra neaiškus. Tai suteikia tyrėjui pasitikėjimo.1 skyrius.

jie nori išprovokuoti realius psichologinius procesus. Norint iki minimumo sumažinti šias reikiamas savybes . gali būti realistinis agresyvumo matas. ko iš jų tikimasi. reikalaujantis pasakyti tyrimo dalyviams tiek. 1993. kartais tenka apgauti žmones. apgaulė (deception) Tyrimo situacija. Eksperimentuotojai nenori. Praktiškai jis imituoja realų agresyvumą. Žinodami. ar pakeisite savo nuomonę arba elgseną.pamatyti. kokio elgesio iš jo tikimasi. kad jų metu su žmonėmis būtų elgiamasi humaniškai. tačiau tuo pat metu etiškus eksperimentus. 1990 m. Tad siekiant tiesos efekto maždaug trečdalyje socialinių psichologinių tyrimų (nors šis skaičius mažėja) naudota apgaulė (Korn ir Nieks. kurio tikslas . Todėl nenuostabu. prievarta pasirinkti. bet 70 procentų respondentų .48 ĮŽANGA eksperimento realizmas {experimental realism) Dalyvių [sitraukimas į eksperimentą. teigia ukrainietis profesorius Anatoly Koladny. paprastai būna trumpalaikės ir švelnios. kai religija buvo valstybės persekiojama. skatinantys tiriamųjų norą dalyvauti".ženklus. kurie tarsi „reikalauja" tam tikro elgesio . kad atlikus apklausą apie religingumą. jei ji būtina ir pateisinama reikšmingu tikslu. Amerikos psichologų asociacijos (2002).eksperimentuotojai paprastai standartizuoja savo nurodymus arba pateikia juos kompiuteriu. ar tikslas pateisina priemones. Kad pavyktų sukurti eksperimento realizmą. reikiamos savybės (demand characteristics) Ženklai.kad buvo tikintys pokomunistiniais 1997 metais (Nielsen. kad eksperimento dalyviai tai žinotų (išnyktų eksperimento realizmas). Apgaulę naudoti tik tada. ar dalyvauti eksperimente. 1988). nedarytų vien tik to. ar sukelti kam nors intensyvų. ir subtilūs balso niuansai. informuotas sutikimas (informed consent) Etinis principas. signalizuojantys eksperimento dalyviui. eksperimentuotojas nenori. skatinančiu eksperimento dalyvius įsitraukti į veiksmą. Jei gretimame kambaryje esančiam žmogui iš tiesų nėra sukeliamas elektros šokas. Sakyti tiesą. tik 15 procentų Ukrainos respondentų pareiškė buvę tikintys. kad gautų informuotą sutikimą. Tačiau eksperimentuotojas turėtų remtis eksperimento realizmu. palyginti su daugeliu realiame gyvenime patiriamų klaidinimų ar netgi su televizijos laidų „slapta kamera" arba „realybės šou" pokštais. Tokie eksperimentai kelia seną kaip pasaulis klausimą. galite pajusti diskomfortą. Kanados psichologų asociacijos (2000) ir Britų psichologų asociacijos (2000) sukurti etikos principai verčia tyrėjus: • • Pakankamai informuoti potencialius dalyvius apie eksperimentą. . Pavyzdžiui. Ir vis dėlto: ar gautos žinios pateisina žmonių apgaudinėjimą bei sukeltą graužatį? Universitetų etikos komitetai dabar peržiūri socialinius psichologinius tyrimus. Eksperimentuotojai taip pat stengiasi neatskleisti savo prognozių. kad eksperimento dalyviai. arba iš užsispyrimo nesielgtų priešingai. siekdami užtikrinti. ar švelnų elektros šoką. kasdieniška ir nesvarbi. kad jie galėtų spręsti. o ne dėl to. kad sukurtų patraukiančius. kai dalyviai neteisingai informuojami apie tyrimo metodus ir tikslus arba yra apgaudinėjami. uoliai stengdamiesi būti „gerais subjektais".. kad kažkam sukeliate skausmą arba jausdami stiprų socialinį spaudimą. kad būtų sukurti „aspektai. Socialinių psichologų apgaulės. Pageidaujamus atsakymus gali išprovokuoti ir tyrėjo žodžiai. pateikiant jiems įtikinamą legendą. Vitelli. Tyrėjams dažnai tenka savotiškai balansuoti. 1998). kad žmonės sąmoningai apsimetinėtų arba nuobodžiautų.

ką jie suprato. pasibaigus eksperimentui. Su gautais rezultatais buvo supažindinti atsakingi televizijos programų ir valstybinės politikos formuotojai. dau- . o ne banalybes". • Konfidencialiai elgtis su informacija apie eksperimento dalyvius.tvirtina Craigas Andersonas ir jo kolegos (1999). sako socialinės psichologijos gynėjai.juose apibendrintos ir natūroje. tarkime. Kai elgiamasi pagarbiai. Laboratorinių tyrimų apibendrinimas ir pritaikymas gyvenime Kaip rodo vaikų. kur kas didesnį nerimą bei įtampą kelia profesoriai.jei grįžtamasis ryšys verstų dalyvius krimstis. „Laboratorinė psichologija apskritai yra pateikusi psichologines tiesas. Laboratorijoje atrandami efektai yra tarsi veidrodinis realybės atspindys. ji vis dėlto yra supaprastinta. Šioje knygoje mes darysime tą patį daugiausia naudosimės laboratorinių tyrimų išvadomis ir kasdienio gyvenimo pavyzdžiais.tinka ir daugelio kitų sričių. O dar geriau. Kasdienės patirties padiktuotos nuojautos dažnai paskatina atlikti laboratorinius tyrimus. kontroliuojama realybė. kai taikytina šios taisyklės išimtis. taip pat ir apgaulę. jaustųsi bent jau ne blogiau nei prieš ateidami į ją. Tai. Be to. tik nedaugelis dalyvių būna nepatenkinti dėl patirtos apgaulės (Epley ir Huff. jei visi kiti aspektai nekinta. ir klausiama dalyvių. kad jie buvo kvaili arba žiaurūs. • Ataskaita dalyviams. kaip vėliau pamatysite. Socialinė psichologija demonstruoja normalią laboratorinių tyrimų ir kasdienio gyvenimo sąveiką. ir laboratorijoje gautos išvados . . depresijos ir saviveiksmingumo. Iš tiesų. Tačiau apibendrindami laboratorinių tyrimų duomenis ir taikydami juos realiame gyvenime privalome būti atsargūs. kažką nauja sužinoję apie psichologinių tyrimų pobūdį. paskatino eksperimentinius tyrimus. Laboratorinis eksperimentas mums pasako. vadovavimo stiliaus. Televizijos poveikio duomenys . Eksperimentuotojas turėtų pasakyti pakankamai ir būti dėmesingas. Šią sąveiką atskleidė televizijos žiūrėjimo eksperimentas su vaikais. jei dalyviai pasijustų atlyginti. . tarp jų pagalbos. egzaminuodami ir grąžindami ištaisytus darbus. jei ji buvo.1 s k y r i u s . tuo tarpu realiame gyvenime šitaip niekada nebūna. Paprastai pasakoma apie apgaulę. ką stebime kasdien. Vienintelis atvejis. 1998). kurie padeda mums giliau suvokti savo potyrius. Eksperimentą baigus. nei eksperimentus atliekantys mokslininkai. supratus. televizijos ir smurto tyrimai. Nors laboratorijoje atsiskleidžia svarbiausia žmogaus gyvenimo dinamika. socialinė psichologija kasdienę patirtį supina su laboratorine analize. 1998. ataskaita (debriefing) Tyrimo paaiškinimas jo dalyviams. kokio efekto galime tikėtis iš kintamojo X. jei ji buvo. tyrimams. Kimmel. išsamiai viską paaiškinti. išeidami iš laboratorijos. ĮVADAS Į S O C I A L I N Ę P S I C H O L O G I J Ą 49 • Nekenkti žmonėms ir nesukelti jiems diskomforto. kad žmonės. kaip jaučiasi.

7 paveikslą). Sukurdami miniatiūrinę kontroliuojamą realybę. pavieniui ar kartu. antroji . Suformuojamos dvi atsitiktinai atrinktų asmenų grupės .ne. Naudinga žinoti. kad du dalykai susiję tarpusavyje. kai reikia patvirtinti ar modifikuoti teoriją suformuluoti naują mokslinio tyrimo temą ar pasiūlyti praktinį teorijos taikymo aspektą. nuostatų poveikis elgesiui ir atvirkščiai) yra skirtingi. atlieka eksperimentus. kuriamos socialinės psichologijos teorijos. Kaip šeimos struktūra. teigia Davidas Rowe su kolegomis (1994). gyvenimo tikslo neapibrėžtumas. Koreliaciniai tyrimai. kurios išprovokuoja dalyvių emocijas. • Mūsų elgsena gali skirtis. Tą darydami jie privalo vadovautis profesine etika.gelyje eksperimentų dalyvauja universitetų studentai. Gera teorija išgrynina faktus. vargu ar studentai yra atsitiktinė imtis visos žmonijos požiūriu. Puerto Riko aukštųjų mokyklų studentai jaučiasi vienišesni nei jų kolegos JAV. veikia elgseną. bendraamžių įtaka ir tėvų išsilavinimas leidžia prognozuoti pažangumą ar nusikalstamumą vienos etninės grupės mastu. 1985). . • Kartais eksperimentuodami socialiniai psichologai surežisuoja situacijas. Tačiau abiejose kultūrose vienišumo dėmenys yra beveik tie patys: drovumas. gauti informuotą tiriamųjų sutikimą jiems nepakenkti. kuris jų yra kito priežastis. Kultūrinius skirtumus labiau išreiškia turinys nei procesas. Ar gautume panašius rezultatus eksperimentuodami su skirtingo amžiaus. tačiau ją veikia tos pačios socialinės aplinkybės. tačiau šie skirtumai tėra „paviršiniai". eksperimentuotojai gali keisti situacijas ir išsiaiškinti. pavyzdžiui. • Didžioji dalis socialinių psichologinių tyrimų yra arba koreliaciniai. Etninės grupės skiriasi pagal pažangumą ir nusikalstamumą. žmonių mąstymo bei kitų savybių (pavyzdžiui. tačiau retai kada aišku. Kad ir kaip būtų. žema savivertė (Jonės ir kiti. kaip jos. Nors dėl to galbūt lengviau tapatintis su jais. kiek leidžia galimybės. APIBENDRINIMAS Tyrimo metodai: kaip tiria socialinė psichologija • Remiantis spėjimais bei išvadomis. išsilavinimo ir kultūrų žmonėmis . tarp išsilavinimo ir pajamų dydžio. kurie kartais atliekami taikant sistemingas apklausas. taip bus ir kitose grupėse. Šiais teiginiais galime vadovautis. tačiau ją susikuria panašiais būdais. nuostatų) turinys ir jų mąstymo bei veiksmų procesas (pavyzdžiui. Įvairių kultūrų žmonės gali būti skirtingos nuomonės. socialiniai psichologai. o eksperimentą baigus atskleisti apgaulę. Laboratoriniai eksperimentai socialiniams psichologams leidžia patikrinti įvairias idėjas ir vėliau taikyti jas kaip pradinius teiginius bei išvadas. Panagrinėkime štai tokius pavyzdžius: • Remiantis apklausomis. jei ji laikinai buvo naudojama. arba eksperimentiniai.į šį klausimą neatsakyta. 1. paversdama juos trumpu pagrįstų pagrindinių teiginių sąrašu. Tada bet kokį eksperimento metu atsiradusį skirtumą tarp šių dviejų grupių galime priskirti nepriklausomam kintamajam (žr.eksperimentinė ir kontrolinė. atskleidžia ryšį tarp kintamųjų. Pirmoji patiria eksperimentinį poveikį. pavyzdžiui. • Tirdami priežastį ir pasekmę.

žinodamas. galima tirti priežastis ir pasekmes Trūkumai Dažnai naudojama dirbtinė laboratorijos aplinka % Post scriptum: kodėl aš parašiau šią knygą Kiekvieną skyrių baigiu trumpais asmeniniais apmąstymais apie socialinės psichologijos humaniškumą. jausmingiau. patirtas džiaugsmas ar sprendimas dalyvauti revoliucijoje" (cituojama iš Marty.. 1992. kad labiau nei bet koks atlyginimas. Šiuo požiūriu mes esame panašūs į kitų sričių dėstytojus bei kitų knygų autorius. tapatumą. Šioje knygoje su džiaugsmu pateikiu jums efektyvius. Kviečiu ir jus pamąstyti.klausia teologas Robertas McAfee Brownas. kad kritinis mąstymas padės sudrausminti intuiciją.aš kaip autorius būsiu patenkintas. būsite patenkinti kaip skaitytojai. kaip ir kodėl vieni kitus veikiame. prasmingiau. o kitų neapkenčiame ir jiems kenkiame . Potokas atsakė: „Mama. Esu įsitikinęs. 1988). nauja įžvalga apie save. Daugelį mūsų. užuojauta sutaurins kritiškumą ir iliuziją pakeis supratimas. kaip reikia gyventi šiandien" (cituojama iš Peterson. kaip mama jį ragino atsisakyti rašymo: „Tapk neurochirurgu. o jūs.1 skyrius. . Mes rašome. kad juos taip pat su džiaugsmu priimsite. Jei perskaičius šią knygą jūsų kritinis mąstymas taps aštresnis ir jūs geriau suprasite. tikiuosi. rašyti skatina ne tik noras „dalinti už dyką" psichologijos žinias. Turiu vilties.išmintingiau.Aš tvirtinu. padedame jiems. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 51 1. 47). kad šie principai praplės jūsų protą ir praturtins gyvenimą. Tada tu daugeliui žmonių išgelbėsi gyvybę ir uždirbsi kur kas daugiau pinigų". nes esame [įsitikinę]. . aš nenoriu gelbėti žmonių gyvybių. kodėl mes vienus mylime. kad daugelis skaitytojų šiuo metu bando apibrėžti savo gyvenimo tikslą. aiškiai suformuluotus socialinės psichologijos principus. bet ir padėti žmonėms gyventi geriau . vertybes bei nuostatas.7 PAVEIKSLAS Du tyrimo metodai: koreliacinis ir eksperimentinis Privalumai Dažnai atliekamas natūralioje aplinkoje Trūkumai Ne visada aiškus priežastingumas Privalumai Kontroliuojant kintamuosius ir atsitiktinai paskirstant tiriamuosius. rašyti mus skatina noras kažką pakeisti.. ir viliuosi. Šis „skirtumas" gali būti naujas grožio suvokimas. p. Rašytojas Chaimas Potokas prisimena. jog galime kažką pakeisti. aš noriu jiems parodyti. psichologijos dėstytojų. tikėdamasis. „Kodėl mes rašome? . kad rašau sutramdęs aistrą. Iš tiesų aš rašau.

Socialinis mąstymas Šios knygos struktūra atitinka socialinės psichologijos apibrėžimą. aiškinimai ir įsitikinimai? Ar mūsų įspūdis apie pačius save ir kitus apskritai yra tikslus? Kaip formuojasi mūsų socialinis mąstymas? Ar jis atsparus tendencingumui bei klaidoms. Kiekvienas skyrius pradedamas keliais svarbiausiais klausimais: ar logiškos yra mūsų socialinės nuostatos. Pirmojoje dalyje aptariamos mokslinės studijos apie tai. įtakos jiems (antroji dalis) ir tarpusavio santykių (trečioji dalis) tyrimas. kaip moksliniai socialinės psichologijos tyrimai ir teorijos taikomos realiame gyvenime. kaip mes vieni kitus suprantame (dar tai vadinama socialiniu pažinimu). tarp nuostatų ir elgsenos: ar mūsų nuostatos lemia elgseną? Ar elgsena lemia nuostatas? O gal ši sąveika yra abipusė? . kad tai yra mokslinis žmonių nuomonių apie kitus (pirmoji dalis). kaip priartinti jį prie realybės? Antrajame skyriuje kalbama apie savivokos ir socialinės aplinkos sąveiką. Ketvirtojoje dalyje kalbama apie tai. Ketvirtajame skyriuje nagrinėjami ryšiai tarp mūsų mąstymo ir veiksmų. Taip pat perspėjama apie socialinio mąstymo spąstus ir patariama. kaip jų išvengti bei išmintingiau mąstyti. o kartais gana juokingi mūsų nuomonių apie socialinę aplinką formavimosi būdai. Kaip socialinė aplinka formuoja mūsų tapatumą? Kaip asmeniniai interesai paveikia mūsų socialinį vertinimą ir motyvuoja socialinę elgseną? Trečiajame skyriuje analizuojami stebinantys.

Kai jaudinamės dėl to.išdidumo pavojai.š socialiniame pasaulyje ėmesio centras ir iliuzijos Mokslinių tyrimų išvada. Hazel Markus apie kultūrinę psichologiją Savęs pažinimas Mokslinių tyrimų išvada . teigiamo ąstymo galia . Šališkas palankumas sau .kaip aš myliu save? Leiskite suskaičiuoti būdus Nepagrįstas optimizmas Tariamas vienodumas ir išskirtinumas Kas yra šališkas palankumas sau Mintys apie savęs vertinimą ir šališką palankumą sau risistatymas Tariamas kuklumas Savęs menkinimas Įspūdžio valdymas ost scriptum: dvejopa tiesa . kad atrodome susijaudinę avojo Aš samprata: kas aš esu? Mūsų pasaulio centras: kaip mes suvokiame save Socialinio Aš raida „Aš" ir kultūra Ką slepia moksliniai tyrimai.Sąmoningos valios iliuzija avęs vertinimas Savęs vertinimo motyvacija Tamsioji savęs vertinimo pusė uvokiama savikontrolė Saviveiksmingumas Kontrolės pobūdis Išmoktas bejėgiškumas versus apsisprendimas Šališkas palankumas sau Teigiamų ir neigiamų įvykių aiškinimas Ar mes visi galime būti geresni už vidutiniokus? Atkreipkime dėmesį.

apsivilkti marškinėlius su pribloškiančiu atvaizdu. todėl intuityviai pervertiname. kad manęs net nepastebi? Ar šnekučiuojantis mano pablogėjusi klausa (be klausos aparato) nebūtų labiau pastebima nei klausos aparatas? K Dėmesio centras ir iliuzijos dėmesio centro efektas (spotlight effect) Klaidingas [sitikinimas. kas tinka pasakyti apie mūsų keistokus rūbus. daugelis neprigirdinčių jais nesinaudoja. negražius plaukus. Tai. Kadangi mano paties klausa nusilpusi. Victoria Medvec ir Kennethas Savitsky (2000) atliko dėmesio centro efekto tyrimą. klausos aparato nelaiko „akiniais ausims"? Amerikiečiai iš dalies gali pasiteisinti sakydami. Dėl savo įvaizdžio . dirglumui. 1998). jog mūsų klausa nėra tobula arba kad mes senstame. apgavystėms ar žavėjimuisi (Gilovich ir kiti. kad kiti pastebės. pasibjaurėjimui. deimantas ir savęs pažinimas. kad esame linkę matyti save scenos centre. Jei jaučiamės laimingi. mes pervertiname kitų dėmesį mums. Jie paprašė Kornelio universiteto studentų prieš įeinant į patalpą. su šia problema kovojate nešiodami arba akinius. Tačiau netgi Didžiojoje Britanijoje ir Australijoje. kad klausos aparatai yra brangesni. permatomumo iliuzija (illusion of transparency) Iliuzija.nesinaudojate klausos aparatu. kad šios problemos jūs neišsprendėte . Aiškiai suvokdami savo emocijas. Kodėl tie. . klausos aparatus. Tačiau ar iš tiesų kam nors rūpi. būsiu teisus trim atvejais iš keturių. galioja ir mūsų emocijoms: nerimui. kurioje buvo kiti studentai. kuriems sutrikusi klausa. kiek kitų žmonių dėmesio tenka mums. tą būtinai išduoda mūsų veidas." Benjamin Franklin iekvienas esame savo pasaulio centras.nenorime. Šiuos marškinėlius apsivilkę drovūs studentai spėjo. kad man iš ausies kyšo mažytis daikčiukas? Gal jie taip susidomėję savimi. kur jais aprūpina nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos. O iš tiesų esame kur kas labiau „nepermatomi" nei įsivaizduojame. kad kas nors pagalvotų (o siaube!). kad kiti yra itin dėmesingi mūsų išvaizdai bei elgsenai. Kasdien mūsų savasis Aš susiduria su iššūkiais. Thomas Gilovichas.„Yra trys ypatingi dalykai: plienas. kad beveik pusė bendraamžių juos pastebės.mes esame rūšis. mes dažnai susikuriame permatomumo iliuziją. arba kontaktinius lęšius. išskyrus labai silpnai girdinčius. Dėmesio centro efektas reiškia. kad kiti gali lengvai pastebėti mūsų slepiamas emocijas. Susitelkę į save. Jei pablogėjo klausa. Asmeninis pavyzdys: jei pablogėjo jūsų rega. dantų balikliams ir plastinėms operacijoms. ir mes manome. . išleidžianti milijardus plaukų dažams. visada stebėjausi šiuo prieštaringumu. O iš tiesų pastebėjo tik 23 procentai studentų.

mano tik ką iš Nepalo sugrįžęs draugas. Mes galime būti vienokie. Kaip matome iš šių pavyzdžių. Štai daugiau jų: • Socialinė aplinka daro įtaką mūsų savimonei. Rūpinimasis savo įvaizdžiu turi didelės įtakos mūsų elgsenai. Kai 1923 metais Frederickas Bantingas ir Johnas MacLeodas gavo Nobelio premiją už insulino atradimą. kad skirtingi santykiai lemia skirtingą saviraišką. • Socialiniai santykiai padeda apibrėžti savąjį Aš. Mūsų veiksmai dažnai būna strateginiai. tarp mūsų ir kitų žmonių vyksta abipusiai mainai. kad aš esu bukagalvis"). Mes nesame objektyvūs. mes stebime kitų žmonių lūkesčius bei elgseną ir atitinkamai modeliuojame savąją. kad esame vienintelis svečias. turi reikšmės). Kai namuose.su dėstytojais. priklau- . pastebime savo skirtumus ir aplinkinių reakcijas į šiuos skirtumus. kalbėdamas apie šį atradimą. bendraudami su mama. jog yra amerikietė. nepaminėdavo Bantingo (Ross. baltaodis amerikietis. Lygindami save su kitomis kultūromis. jog yra baltasis. kaip vyksta savasties ir mus supančio socialinio pasaulio sąveikos. kad būdama Afrikoje drovėjosi. Tik nedaugelis išsiskyrusių kaltina save. Bantingas pareiškė.vedybiniuose . papasakojo. Kaip ir įžvalgūs politikai. kaip vėliau pamatysime. kad kiti mūsų nerimo priežasties dažniausiai nepastebi ar greitai pamiršta (Savitsky ir kiti. žmonės kankinasi dėl savo išvaizdos (net jei rūbai ir menki netobulumai pastebimi mažiau nei manome. kad gyvendamas kaimelyje jis drovėjosi. rasėmis ar kita lytimi. Norėdami sudaryti teigiamą įspūdį. MacLeodas. jog esame to verti. Kai artimuose . Varžydamiesi dėl premijų mokslininkai retai kada per mažai vertina savo indėlį. ką mes apie save galvojame ir ką sau jaučiame. atsakomybę už jas dažniau primetame savo partneriui. 1981). AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 55 Mes taip pat pervertiname savo socialinių nesėkmių bei apsirikimų akivaizdumą. kitokie . Tačiau tyrimai rodo. Dėmesio centro efektas ir su juo susijusi permatomumo iliuzija tėra tik du iš daugelio pavyzdžių. manome.2 s k y r i u s . 2001). po valandos mano draugė juodaodė amerikietė papasakojo. nešališki įvykių vertintojai. • Egoizmas veikia mūsų nuomones. Kai netyčia įjungiame bibliotekos apsaugos sistemą ar susivokiame.ryšiuose kyla problemos. darbe ar žaisdami patiriame sėkmę. išorinis patrauklumas apskritai. jog laboratorijos vadovas MacLeodas daugiau trukdė nei prisidėjo. • Rūpestis dėl savęs motyvuoja mūsų socialinę elgseną. į vakarienę atėjęs be dovanos šeimininkui. Nuo to.su draugais ir dar kitokie . Susan Andersen ir Serena Chen (2002) atkreipia dėmesį į tai. Nuomonė apie save priklauso nuo to. galime sutrikti („visi galvoja. Tą dieną. kai rašiau šiuos žodžius. su kuo mes tuo metu bendraujame.

Vėliau jie vertindavo. Savitsky pasiūlydavo temą pavyzdžiui. kad kiti pastebės jų apgavystę . kad supažindintieji su permatomumo iliuzija geriau vertino savo kalbą ir pasirodymą negu tie. Savitsky ir Gilovichas pakartojo savo eksperimentus.69 3.. Skirtumas pakankamas." Jiems buvo paaiškinta.35 3. Visiems šios grupės nariams buvo pasakyta: „Tikriausiai nerimaujate. 2. Vidutiniai pasisakymo vertinimo balai (kalbėtojų ir stebėtojų akimis) nuo 1 iki 7 atsipalaiduoti ir geriau pasirodyti. Jie paprašė eksperimento dalyvių kalbėti prieš pasyvią auditoriją kuri nesijaudino. o kitas sėdėdavo. Taigi kitą kartą kai jaudinsitės dėl to. ar „permatomumo iliuzija" būdinga nepatyrusiems oratoriams ir ar tai gali sugadinti jų pasirodymus. negu vertino jų partneriai (5.eksperimentinė .visiškai ramus iki 10 . kad kitiems atrodote susijaudinę. kad visi matys jų nerimą. kad jie atrodė labiau susijaudinę negu partneriai. (Aš pats mikčiojau ir lankiau kalbos terapijos užsiėmimus. Tada dalyviai apsikeisdavo vietomis ir kitas asmuo 3 minutes ekspromtu kalbėdavo kita tema.1 LENTELĖ. todėl žinau. kad atrodė labiau susijaudinę (vidutiniškai 6.. paprašyti meluoti. kad visi mato jų susijaudinimą bet iš tikrųjų taip nėra. gali peraugti į ilgalaikį nerimą. gal tai padėtų jiems Vertinimo tipas Kalbėtojo savęs Kontrolinės Nuraminimo Žinojimo sąlygos sąlygos sąlygos vertinimas 3. Vėliau Savitsky ir Gilovichas svarstė: jei oratoriams būtų pasakyta. Daugelis žmonių. kad jūsų drovumas labai pastebimas? O gal kada drebėjote. Žmonės.50 3. Norėdami įsitikinti duomenų patikimumu. Paprašyti paragauti bjauraus skonio gėrimo mano. Jei susijaudinsite. Verčiau atsipalaiduokite ir pasistenkite gerai pasirodyti.65* 2.. jie į savo laboratoriją poromis pakvietė 40 Kornelio universiteto studentų. Norėdami tai sužinoti. SOCIALINIS MĄSTYMAS mokslinių tyrimų išvada Kai jaudlnamės dėl to. nes jiems nereikėjo kalbėti.50* 4. kad visi pastebi jų pasibjaurėjimą kurį jie vos gali nuslėpti. Kokie buvo rezultatai? Apie save žmonės manė. bendraudami su jums patinkančiu asmeniu. kad visi tai pastebi. Į laboratoriją jie pasikvietė dar 77 Karnegio universiteto studentus ir po 5 minučių pasirengimo paprašė jų tris minutes kalbėti apie tarprasinius santykius universitete. Jei skaitant pranešimą virpa keliai ir dreba rankos.) Savitsky ir Gilovichas domėjosi.. mano. Vienos grupės nariams (kontrolinės sąlygos) nebuvo duota daugiau jokių nurodymų. stebėtojų vertinimai sutapo su kalbėjusiojo savęs vertinimu. Dar daugiau. Pusei jų (nuraminimo sąlygos) dar buvo pasakyta: „Nereikia jaudintis dėl to..62 3. kad atrodome susijaudinę Ar kada nors drovėjotės. kad visi tai mato? Kennethas Savitsky ir Thomas Gilovichas (2003) iš savo ir kitų mokslininkų tyrimų žinojo. ir manėte. ir ar kitas asmuo atrodė susijaudinęs. Kitai pusei grupės (žinojimo sąlygos) buvo paaiškinta permatomumo iliuzija: „Tyrimais įrodyta. kuriems reikia perskaityti pranešimą klasėje ar prieš auditoriją teigia nerimaujantys ne tik dėl pranešimo. Tai visiškai natūralu.labai susijaudinęs). ir nerimavote.1 lentelėje matome. „Geriausi ir blogiausi dalykai mūsų gyvenime".. ar į nerimą dėl mikčiojimo. kuri neleidžia užmigti.) manė. Jei susijaudinsite. ar labai susijaudinę jie patys atrodė kalbėdami (nuo 0 . .56 I dalis. kad žmonės pervertina savo vidinių būsenų „akivaizdumą". kalbėdami prieš auditoriją.90 2. Tai panašu į nemigos baimę. Kalbos kokybė Atsipalaidavimas Stebėtojo vertinimas Kalbos kokybė Santūrumas * Kiekvienas iš šių rezultatų statistiškai smarkiai skiriasi nuo rezultatų kontrolinėmis ir nuraminimo sąlygomis. ir paprašydavo stovinčio dalyvio kalbėti šia tema 3 minutes. Bet ir vėl kalbėjusieji pervertino savo susijaudinimo matomumą. Turėdami tai galvoje. kaip seksis kalbėti. kuris sustiprina mikčiojimą. ir kad visi matys.23* 4. kad žmonės jaudinasi. Kita .25). kaip jums atrodo.grupė buvo padalyta pusiau. kad auditorija nepastebi jūsų susijaudinimo taip labai. kokie jie susijaudinę. nepradėkite dėl to nerimauti".. 27 iš 40 tyrimo dalyvių (68 proc. įsitikinimas. bet ir dėl to.juk tai taip akivaizdu.. Kalba buvo įrašinėjama į vaizdo juostą. Juos vertino ir stebėjusieji pasisakymą.94 3. prisiminkite šių eksperimentų išvadą: kiti žmonės pastebi mažiau negu jums atrodo. kad jų susijaudinimas nepastebimas. Vienas iš jų stovėdavo ant pakylos.83 2. kad būtų statistiškai reikšmingas (nepanašu. ką kiti pagalvos. Po pasisakymo dalyviai vertino savo kalbos kokybę ir susijaudinimo lygį (šį kartą 7 balų skalėje). žinokite.65). Kalbantieji mano. kurie kalbėjo kontrolinėmis sąlygomis ar buvo nuraminti.04 3. kad tik jūs tai pastebite". kad toks skirtumas šioje tiriamųjų imtyje būtų atsiradęs dėl atsitiktinės variacijos). atsipalaiduokite ir pasistenkite gerai pasirodyti.20* 4.

The Selfin Sočiai Psychology. tikslų iškėlimą ir susivaldymą. daugumai žmonių pats įdomiausias asmuo yra jis pats. sakinį „Aš esu " galite užbaigti labai įvairiai. Savo ruožtu kiti žmonės padeda mums geriau suvokti save. Be to. valdo reputaciją ir santykius. esame linkę tikėti. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 57 so. kad mūsų emocijos yra akivaizdesnės negu iš tikrųjų (permatomumo iliuzija). kiek daug mūsų poelgių (daugiau negu man atrodė) kontroliuojami ne sąmoningai.2 s k y r i u s . 2005 metais internetinio psichologijos tyrimų archyvo „PsycINFO" knygų bei straipsnių santraukose sąvoka savasis Aš buvo paminėta 13 580 kartų . kas jūs esate. mažinant potraukį materialiems malonumams. kokį įspūdį darome kitiems. Baumeister. siekiant gyvenimo pilnatvės. Kaip ir ar tiksliai mes save pažįstame? Kas nulemia savojo Aš sampratą? Kadangi esate unikali ir sudėtinga būtybė. o automatiškai. Tolimesniuose skyriuose pamatysime. susiliejimą su kažkuo didesniu". ką sumanytume ir sukurtume. kaip mes interpretuojame įvykius. nuraminant savąjį Aš. jausmus ir veiksmus. Dėl šių priežasčių nė viena psichologijos tema šiandien nėra labiau tyrinėjama nei savasis Aš. su kuo susipažintume ir sveikintumės. Jis įsivaizduoja alternatyvas. Jis padeda prisiminti praeitį. įvertinti dabartį ir prognozuoti ateitį . savojo Aš samprata (self-concept) Žmogaus atsakymai į klausimą „Kas aš esu?" Mūsų pasaulio centras: kaip mes suvokiame save Svarbiausia jūsų dalis yra savasis Aš. Toliau šiame skyriuje apžvelgsime savojo Aš sampratą (kaip mes suprantame save) ir savojo Aš išraišką (kokiu būdu savęs supratimas veikia mūsų nuostatas bei veiksmus). kam priklauso šita ranka. .ir taip prisitaikyti. kieno prisiminimus ir patirtį išgyvenate. nukreipiant jį kita kryptimi. savasis Aš kartais gali būti kliūtis. Savojo Aš samprata: kas aš esu? Kad ir ką mes darytume artimiausius aštuoniasdešimt metų šiame pasauliniame erdvėlaivyje. kad kiti kreipia į mus daugiau dėmesio negu iš tikrųjų yra (dėmesio centro efektas). kaip juos prisimename ir kaip reaguojame į aplinkinius. Savęs supratimas rikiuoja mūsų mintis." Roy F. viską perfiltruosime per save. kaip pastebėjo Markas Leary (2004). lygina save su kitais. „Niekas taip nedomina žmonių kaip žmonės. Žinote. Tačiau savasis Aš lemia ilgalaikį planavimą. Psichologas Jonathanas Haidtas (2006) priduria: „Visur ir visada mistika skatina savojo Aš praradimą. (Kokius penkis atsakymų variantus galėtumėte pateikti?) Šių atsakymų visuma apibrėžia jūsų savojo Aš sampratą.devynis kartus daugiau nei 1970 metais. • Taip pat esame linkę tikėti. Religinė meditacija praktikuojama norint atsikratyti nuolatinio egocentrinio susirūpinimo. 1999 („Savasis Aš socialinėje psichologijoje") APIBENDRINIMAS Dėmesio centras ir iliuzijos • Susirūpinę tuo. Be to.

neuronų takelis tarp smegenų pusrutulių. esantis tuoj pat už akių . įsimename bei vertiname ir kitus žmones. Šis reiškinys žinomas kaip nuorodos į save efektas: kai informacija yra aktuali savojo Aš sampratai. Paprastai manome. išmintingi ar dar kokie nors . 1992). Suleiskite anestetikų į kairiąją miego arteriją. Kuiper ir Rogers. Kadangi esame linkę save matyti scenos centre. Ir jei kalbėdami su kitu žmogumi išgirstame. 1997). Schemos . yra Aš schemos (Markus ir Wurf.atrodo. kuriuose atlikome tik nežymų vaidmenį (Fenigstein.mus pačius. tinka mums apibūdinti. kad kairioji ranka yra jo ir jis gali ją valdyti (Decety ir Sommerville. Symons ir Johnson. sutampančią su jūsų Aš schema (Kihlstrom ir Cantor. kuriomis vadovaudamiesi mes tvarkome savo pasaulį. Spręsdami apie kito žmogaus veiklą ar elgesį dažnai spontaniškai lyginame jį su savimi (Dunning ir Hayes. Nuoroda į save Panagrinėkime.58 I dalis. dažnai pervertiname kitų žmonių dėmesį mums. Jis būna aktyvesnis. kuri tvarko ir nukreipia su mumis susijusios informacijos apdorojimą. 1984). Nuorodos į save efektas patvirtina pamatinę tiesą: save suvokiame kaip pasaulio centrą. šį herojų mes atsimename geriau. palaiko savojo Aš pojūtį. 1987. o jūs tikriausiai sunkiai atpažinsite savo veidą. Taigi prisiminimų sankaupa apima mus labiausiai dominantį objektą . ar konkretus pasakymas. jog esame atsakingi net už tuos įvykius. Po dviejų dienų iš pokalbio su kuriuo nors žmogumi mes geriausiai prisimename tai. Nuo šių schemų priklauso. Kai kurie tyrimai rodo. 2005). mes ją greitai apdorojame ir gerai įsimename (Higgins ir Bargh. S O C I A L I N I S M Ą S T Y M A S Aš schema (self-schema) Nuomonė apie save. konkretūs įsitikinimai.tai mintinės struktūros. Aš schemos .suvokimas. neurologai tiria smegenų veiklą. Vidurinė priekakčio žievė . iš kur kyla savojo Aš pojūtis. kad esame atletiški. nutukę. 1979. 1987). ir save. Jei mūsų paprašo palyginti save su apsakymo herojumi. nuo kurios priklauso savivoka. ir dešinysis pusrutulis „užmigs". kad svarbų vaidmenį čia atlieka dešinysis smegenų pusrutulis. 2003). atsimename geriausiai. nesuprato. kaip suvokiame. kokią įtaką atminčiai daro mūsų Aš. Savojo Aš sampratą sudarančios Aš schemos padeda sisteminti ir atkurti įvairius patyrimus. ką jis sakė apie mus (Kahan ir Johnson. 1996). nuorodos į save efektas (self-reference effect) Tendencija veiksmingai apdoroti ir lengvai prisiminti informaciją susijusią su pačiu savimi. Jūs greitai prisimenate su sportu susijusius potyrius ir palankiai sutinkate informaciją. apie ką galvojame susiedami informaciją su savimi. Norėdami suprasti.būti sportininku). Jei mūsų paklausia. „mėgstantis bendrauti". kuriam buvo sužalotas dešinysis pusrutulis. tada jūs pastebite kitų žmonių išvaizdą ir jų fizinius gebėjimus. Tai. kuriais vadovaudamiesi apibrėžiate save. kad kažkas paminėjo mūsų vardą. Jei svarbiausią vietą jūsų savojo Aš sampratoje užima sportas (jei viena iš jūsų Aš schemų . kai mąstote apie save (Zimmer. . mūsų klausos radaras tą pačią akimirką perkelia dėmesį į šį objektą. Savojo Aš sampratos elementai. 1984). pavyzdžiui.daro didelę įtaką mūsų socialinės informacijos apdorojimui. vėliau šį posakį prisimename geriau nei tuomet. jei klausiama. Vienas pacientas. ar jis tinka apibūdinti kuriam nors kitam žmogui.

kad galimi Aš yra vaizdiniai to. savęs lyginimas su kitais. kad asmenybė ir savojo Aš samprata priklauso nuo genetinių veiksnių. Šie galimi Aš motyvuoja mūsų elgesį. kuo mes svajojame a r b a . 1986) pastebi. prekybos atstovo . grupės tapatumas . kas prasidėjo kaip vaidyba gyvenimo teatre. Tačiau tai. Markus ir Nurius. tikslus.iš pradžių jaučiame drovumą. kuriuos susiformuojame. tačiau tam tikras vaidmuo tenka ir socialiniam patyrimui. ne tik apibūdinančios. Tačiau kas apibrėžia savojo Aš sampratas? Dvynukų tyrimai rodo. nes ji suteikia kryptį mūsų mąstymui ir elgesiui (žr.1 paveikslą). Galimą Aš kartais lemia ir baimė. nemylimais. palaipsniui absorbuojasi į savęs supratimą. kurio ilgimės. bet ir kuo galime tapti . AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 59 Galimi Aš Savojo Aš sampratą sudaro asmeninės schemos.galimi Aš. galimi Aš (possible selves) Vaizdiniai to. tėvo. iškeldami konkrečius gyvenimo. patyrusiais nesėkmę moksle. aistringai mylimi ir mylintys.universiteto studento.neturinčiais darbo. 2. Hazel Markus ir jos kolegos (Inglehart ir kiti. kaip studento. mūsų sėkmės ir nesėkmės. kokiais mes galime tapti .turtingi.abai bijome tapti ateityje. apie ką iš tiesų nelabai tegal2. kokie mes svajojame būti . priklausomai nuo atliekamo vaidmens galime pritarti tam. vaidmenys.2 s k y r i u s . Savojo Aš sampratai daro įtaką: • • • • • mūsų atliekami vaidmenys. Mūsų atliekami vaidmenys Įgydami naują vaidmenį . socialiniai tapatumai. Pavyzdžiui. liekni. šeimos nario ir draugo.1 PAVEIKSLAS Savojo Aš samprata Kas aš esu? Savęs vertinimas Savosios vertės pajautimas Savasis Aš Savęs pažinimas Kaip aš galiu save paaiškinti ir prognozuoti? Socialinis Aš Mano. 1989. kas mes esame dabar. kultūrinė aplinka. Socialinio Aš raida Savojo Aš samprata tapo viena svarbiausių socialinės psichologijos temų.

Vaidmuo tampa tikrove (žr. kurias išsakėme. labiau jaučiate savo etninį tapatumą ir atitinkamai reaguojate. Svečių knygoje visi anglai savo tautybę nurodė „britai". t. savo išskirtinumą suvokiate labiau. stebėdami save galime ir atsiskleisti. lyginant save su kitais. jog laikomės pažiūrų. Viename neseniai atliktame tyrime daugiau kaip du trečdaliai škotų teigė. . kai kiti atrodo beširdžiai. daugelis savo gebėjimais pasitikinčių mokinių pasijunta nesaugiai. Jaučiamės gražūs. „Būti škotu tam tikra prasme reiškia nemėgti anglų arba niekinti juos" (Meech ir Kilborn. kurioje mokosi vos keli labai gabūs mokiniai (Marsh ir kiti.sudaro ne tik asmeninio tapatumo (asmeninių savybių) suvokimas. kai priklausome daugumai. turtingi esame ar vargšai. religija. SOCIALINIS MĄSTYMAS vojame. Stapel ir Suls. Matydami savo kolegų veiklos rezultatus. Tai padeda nustatyti standartą. Jei esate juodaodis studentas tarp daugumos baltaodžių arba baltaodis tarp daugumos juodaodžių. kad save laiko pirmiausia škotais. kas esate . Jei esate vienintelė moteris vyrų grupėje arba vienintelis kanadietis tarp europiečių. Socialinis apibrėžimas. Socialiniai palyginimai socialinis palyginimas (sočiai comparison) Savo gebėjimų ir nuomonių vertinimas. išmintingi ar bukapročiai. galime pradėti manyti. nes čia įstoja daug studentų. Pastebėjau šį mažumos tapatumo reiškinį viename Škotijos viešbutyje. Pašmaikštavę apie savo organizaciją. kas jūs esate . Socialinis palyginimas turi didelę reikšmę. kuriame neseniai buvau apsistojęs. škotai savo tapatumą iš dalies supranta kaip skirtingumą nuo anglų. aukšti ar žemo ūgio: lyginame save su kitais ir vertiname skirtumus. išmintingi ar žemo ūgio? Vienas būdų yra pasitelkti socialinius palyginimus (Festinger. Be to.taip pat parodo. kuriuose būna dideli konkursai. kai kiti atrodo buki. apie socialinį tapatumą galvojame mažiau. lytis. bet ir socialinis tapatumas. kodėl mokiniai yra geresnės nuomonės apie savo gebėjimus moksle. Britanijoje. išmintingi. 2004). kas jūs nesate. tuo tarpu visi škotai (kurie yra tokie patys britai) nurodė „škotai". 2000). jei lanko mokyklą. Socialinis palyginimas padeda suprasti. mažiau kaip vienas iš šešių save laikė britu. savo socialinį tapatumą dažniausiai suvokiame. rūpestingi. įstoję į didelius universitetus. „Stambi žuvis" patenka į didesnį tvenkinį. 2004). Etninis tapatumas išsamiau aprašytas 9 ir 13 skyriuose. 1954). Kai priklausome mažai didesnės grupės daliai. pagal kurį sprendžiame. kai kiti atrodo nepatrauklūs. kur anglai škotų atžvilgiu vyrauja santykiu 10:1. labiau jais įtikėdami. 1992). 1995.60 I dalis.jūsų rasė. 4 skyrių). save pirmiausiai laikė anglais (Scottish Life. kurie savo mokykloje buvo pirmūnai. profesija ir t. O Anglijoje tik 31 proc. Kaip mes nusprendžiame. .suvokimą. Socialinis tapatumas Savojo Aš sampratą . negalime atsispirti pagundai palyginti save su jais (Gilbert ir kiti. mes stengiamės pateisinti savo žodžius. Baigę vidurinę mokyklą labai gerais pažymiais. kad esame turtingi.

jie žiūri į viršų. palyginti su tais. 1984. tiriant universiteto plaukikus [Shepperd ir Taylor. Kai pagerėja žmonių pajamos. Jausmai yra atsakas į tikrovę. Kaip buvo pastebėta 1 skyriuje. 1977. įdiegia šias idėjas į savojo Aš sampratą ir elgseną (žr. 1997). Wheeler ir kiti. Tačiau kritikai įrodinėja. darbščiais ar paslaugiais. Suls ir Tesch. reikalingus apsiginti nuo seksualinių užpuolikų. Aplinkinių nuomonė Kai kiti apie mus galvoja gerai. 1996). Vaikai. ir mes patys apie save imame geriau galvoti. Nugalint sunkumus ir įgyjant naujų įgūdžių. Susidūrę su konkurentais. giname savo susvyravusį pasitikėjimą savimi. o ne žemyn (Gruder. Prastas savęs vertinimas kartais iš tiesų kelia problemų. stiprinant savivertę teigiamomis frazėmis („Tu esi nuostabus! Tu ypatingas!"). moterys jaučiasi mažiau pažeidžiamos. yra laimingesni. bet ir sunkiai iškovoti laimėjimai. Ištobulinusios savigynos įgūdžius. kurie menkai save vertina. Jei stengiantis iš visų jėgų pavyksta ką nors pasiekti. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 61 Todėl slapčia galime džiaugtis kolegos nesėkme. ar galima padidinti pasiekimus. kokie jie nuostabūs. jog konkurentas yra privilegijuotoje padėtyje (pavyzdžiui. manydami. jaučiamės kompetentingesni. kuriuos kiti pavadina talentingais. jų manymu. Socialinis palyginimas taip pat gali sukelti ir kančią. 2002. mūsų sėkmė augina viltį ir didesnį pasitikėjimą savimi. 1990). 1978. Tafarodi ir Vu. kuriam mes pavydime. Kai žmonės gerai jaučiasi ir kopia aukštyn sėkmės laiptais. kad vaikams sakoma. Savo vertės pajautimą stiprina ne tik tai. Patyrę sėkmę moksle. 1999] paaiškėjo. socialinio tapatumo bei palyginimo. varžovai turi geresnį trenerį ir daugiau laiko treniruotėms). jog. juos rečiau kamuoja skrandžio opos bei nemiga. o patyrę nesėkmę būna atkaklesni (Brockner ir Hulton. ir jei tokia nesėkmė mums negresia (Lockwood. Jei etninių mažumų studentai jaučia stereotipų apie jų akademinius gebėjimus grėsmę ar- . 3 skyrių). Brown. principas „sėkmė stiprina savosios vertės pojūtį" paskatino kelis psichologus tyrinėtojus išnagrinėti klausimą. Marsh ir Young. 1997). mažiau baiminasi ir nerimauja (Ozer ir Bandūra. o tai dažnai juos skatina dar daugiau dirbti ir daugiau pasiekti (Felson.2 s k y r i u s . kad beveik tą patį galima teigti ir atvirkštine prasme: problemos bei nesėkmės menkina savivertę. Savo vertę jaučiantys žmonės. tačiau realių užduočių ir jas sėkmingai įvykdome. atsiranda didesnio pasitikėjimo savimi ir galios jausmas. ypač jei šią nesėkmę ar nelaimę patyrė žmogus. Smith ir kiti. 1991. mažiau jautrūs nesėkmėms. „Niekada nelyginkite!" Karalius Charlesas I (1600-1649) Sėkmė ir nesėkmė Savojo Aš samprata priklauso ne tik nuo mūsų vaidmenų. jie rečiau tampa priklausomi nuo narkotikų bei alkoholio. bet ir kasdienės patirties. pagal kuriuos vertina savo pasiekimus. 1978. socialinė padėtis ar sėkmė. 1982). jie sugriežtina standartus. Jei imamės sudėtingų. studentai ima aukščiau vertinti savo mokymosi gebėjimus.

kad savivertė yra psichologinis matas. Užuot kovoję su tokiu išankstiniu vertinimu. žr. pastebėdamas.) Todėl kiti gali pervertinti mūsų pagyrimus ir savo įvaizdį susikurti kiek pagražintą (Shrauger ir Schoeneman. kaip atrodome kitiems. prieš kiek dienų jie paskutinį kartą ką nors pagyrė.vakar. 1997.kaip unikalaus asmens su konkrečiais gebėjimais. įvaizdžio sureikšminimas ryškiausiai pastebimas Vakarų šalyse. pavyzdžiui. (Sakome komplimentus. Kaip pamatysime. „Aš" ir kultūra Kaip jūs užbaigėte anksčiau pateiktą teiginį „Aš esu "? Gal paminėjote savo asmenines savybes. pastebi Markas Leary (1998).išmintimi. dominuoja individualistinės nuostatos. SOCIALINIS MĄSTYMAS ba jei moterys jaučia stereotipų apie jų menką matematikos bei tiksliųjų mokslų išmanymą grėsmę. ką kiti apie mus galvoja. Paprastai lengviau kitus girti nei kritikuoti. standartinis amerikiečių atsakymas buvo . jų palikuonys. pavyzdžiui. „aš esu Žuvis". „aš esu MacDonaldas" arba „aš esu musulmonas"? Kai kuriose kultūrose. jog mūsų savojo Aš sampratai svarbu ne tai. turime panašų giliai įsišaknijusį poreikį priklausyti. Sociologas Charlesas H. o ne didžiuotis savo laimėjimais. 1979). individualizmas (individualism) Koncepcija. Japonijoje. ir kiti gali nesitapatinti su šiomis sritimis.prieš keturias dienas. savybėmis. o ne tapatinimasis su grupe. standartinis atsakymas buvo . ir vieni. 9 skyrių). įgyjamas pasitikėjimas savo jėgomis ir apibrėžiamas asmeninis. pavadino veidrodiniu savuoju Aš. spėdami. kuriuo remdamiesi vertiname kitų žmonių požiūrį į mus ir atitinkamai reaguojame. Mūsų protėvių likimas priklausė nuo kitų žmonių nuomonės apie juos. Jei žmogų išrautų su šaknimis ir perkeltų į kitą šalį. Jis teigia. ypač industriniuose Vakaruose. kad apsilankiusius Šiaurės Amerikoje japonus paprastai apstulbina gausybė komplimentų. ką mes įsivaizduojame juos galvojant. bet asmeniniams interesams ir kad asmens tapatumas apibūdinamas kaip asmeninių savybių visuma.išliktų nepaliestas. .62 I dalis. kad mes suvokiame savo atspindžius. o tai. kad pirmenybė yra teikiama ne grupės. kuriuos amerikiečiai draugai sako vienas kitam. Cooley (1902) mūsų įprotį. jei ką nors nuvylė. Tikimybę išlikti jiems garantuodavo bendruomenės apsauga. Jų gėdos ir menkos savi vertės jausmas buvo grindžiamas biologine . vertybėmis ir svajonėmis . kai susiduriame su socialine atskirtimi. Paauglystė yra laikas. teigianti. Sociologas George Herbertas Meadas (1934) patobulino šią koncepciją. „aš esu sąžiningas".bendruomenės . „aš esu aukštas" arba „aš esu lengvai bendraujantis"? O gal nurodėte ir savo socialinę tapatybę. todėl kankinamės ir imame mažiau save vertinti. jo tapatumas . Cooley teigė. tačiau susilaikome nuo pašaipų. kai nutolstama nuo tėvų. suvokiant pačius save. Mes. Shinobu Kitayama (1996) praneša. nepriklausomas Aš. Tapatumas yra labai uždaras. jie savo interesus gali sieti su kitomis sritimis (Steele. Kai Kitayama ir jo kolegos paklausė žmonių. tarsi veidrodžiu naudotis įsivaizduojama kitų žmonių nuomone apie mus. kur žmonės labiau linkę gėdytis.

japonai ir Kenijos gyventojai. beždžionė. pateisinantį kitų lūkesčius. kad jūsų gyvenimas taps turtingesnis. o ne „aš nuėjau į kiną". pavyzdžiui. Nepaisant individualių ir tarpkultūrinių skirtumų. Kino filmuose vaizduojami šiurkštūs herojai. 2.2 paveikslą). 1994). japonai išsyk prisiminė 60 kartų daugiau fono detalių nei amerikiečiai ir pastebėjo daugiau sąsajų (varlę šalia jūros augalo). Sakykite. Afrikos ir Centrinės bei Pietų Amerikos kultūrų labiau vertinamas kolektyvizmas. Marshall. Kolektyvizmo pasekmė yra ne tik kitokie nei individualistiniuose Vakaruose socialiniai santykiai. Šios kultūros puoselėja tai. b). miestietiškas gyvenimo būdas ir žiniasklaida (Freeman. ką Shinobu Kitayama ir Hazel Markus (1995) vadina abipusiai priklausomu savuoju Aš. Žmonės yra savikritiškesni ir ne tokie savimylos (Heine ir kiti. . 1997. kuri puoselėjamas kolektyvizmas. Šalyse. Skirstyti kultūras į individualistines ar kolektyvistines per daug primityvu. tarkime.2 s k y r i u s . Kai buvo parodytas gyvas povandeninio pasaulio vaizdas (žr. 1999). bet ir kitoks mąstymo būdas. 1998. amerikiečiai ir britai teiginį „Aš esu " užbaigtų nuoroda į grupę. pradedant „Iliada" ir baigiant „Heklberio Fino nuotykiais". Skirtinguose tos pačios šalies geografiniuose regionuose ir skirtingų politinių pažiūrų žmonių grupėse taip pat esama ir skirtingų individualizmo apraiškų. bananas. jei apibrėšite galimus savuosius Aš ir tikėsite savo asmeninės kontrolės galia. 1997). Jungtinių Valstijų havajiečiams ir Pietuose esančių valstijų gyventojams kolektyvizmo jausmas būdingesnis nei kalnuotose Vakarų valstijose. Čia sakoma „nuėjau į kiną". Daugumoje Azijos. Štai trys objektai: panda. 2003). nes jos priklauso gyvūnų kategorijai? Azijiečiai dažniau nei amerikiečiai įžvelgia santykius: beždžionė ėda bananą. atitinkamai apibrėžiamas ir asmens tapatumas. Oregone ir Montanoje (Vandello ir Cohen. tyrinėtojai ir toliau laiko individualizmą ir kolektyvizmą svarbiais kultūriniais kintamaisiais (Schimmack ir kiti. 2002a. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 63 Vakarietiška psichologija teigia. Liberalūs žmonės dažniau būna ekonominiai kolektyvistai ir moraliniai individualistai. 1997. nes veiksnys yra aiškus gramatiškai arba iš konteksto. nes individualizmo atžvilgiu visose kultūrose esama įvairių žmonių (Oyserman ir kiti. su kuria jie tapatinasi (Kanagawa ir kiti. Konservatyvių pažiūrų asmenys dažniausiai būna ekonominiai individualistai („neapdėkite manęs mokesčiais ir nenurodinėkite man") bei moraliniai kolektyvistai („uždrauskite amoralumą"). mobilumas. 2001. kuriuos iš jų galima susieti? Gal pandą ir beždžionę. kalbant rečiau sakoma „aš" (Kashima ir Kashima. kur kas dažniau nei australai. 2005). teigia socialinės psichologijos ekspertas Richardas Nisbettas knygoje Geography of Thought („Minties geografija"). indai. Dainos skelbia: „Privalau būti savimi" ir garbina „didžiausią iš visų meilių" . labiau liaupsina savo jėgomis pasikliaujantį herojų nei žmogų. 1999). besipriešinantys valstybės aparatui. masajų genties atstovai. Ma ir Schoeneman. malajiečiai.meilę sau (Schoeneman. Pavyzdžiui. abipusiai priklausomas savasis Aš (interdependent self) Asmeninio tapatumo grindimas ryšiais su kitais žmonėmis. 1994). Individualizmas klesti ten. Triandis. kolektyvizmas (collectivism) Pirmenybės teikimas savosios grupės (dažnai savo giminės ar darbo kolektyvo) tikslams. kur prieinama prabanga. Vakarų literatūra.

latte „be kofeino.aplinkai (Nisbett. apibrėžiančius jų tapatumą. Korėjiečiai labiau vertina ne savo unikalumą.3 paveiksle ir 2. pavyzdžiui. bet keletą „aš": „aš" su tėvais. Iš šių tyrimų Nisbettas ir Takahido Masuda (2003) daro išvadą. kolegų. 2003). Tačiau abipusiai priklausomas savasis Aš yra labiau integruotas į kitus (Markus ir Kitayama.3 PAVEIKSLAS Savęs. Nepriklausomas požiūris į save Abipusiai priklausomas požiūris į save . abipusiai priklausomas nuo kitų Aš yra susitapatinęs su socialine grupe. kiek sukurti harmoningą santykį su bendruomene ir ją remti. 1991). pastebi Heejung Kim ir Hazel Markus (1999).jie objektus ir žmones suvokia atsižvelgdami į jų tarpusavio ryšius ir sąsajas su aplinka. 1992). bet keistokai atrodytų Seule. Jei tokie žmonės atskiriami nuo šeimos. Amerikiečiai daugiau dėmesio skirdavo vienai didelei žuviai (Nisbett. kaip nepriklausomo ar abipusiai priklausomo. 2003).64 I dalis. o tradici- 2. Kalbamasi ne tiesmukai. „aš" su draugais (Cross ir kiti. Gyvenimo visuomenėje tikslas .2 PAVEIKSLAS Azijietiškasis ir vakarietiškasis mąstymas Kai azijiečiams buvo parodyta povandeninio gyvenimo scena. supratimo formavimas Nepriklausomas Aš pripažįsta santykius su kitais. kurio savasis Aš abipusiai labiau priklausomas nuo kitų. jie dažniau atsimindavo aplinką ir santykius tarp žuvų. su liesu pienu.nieko nestebina Šiaurės Amerikos espresso kavinukėse. kad Rytų Azijos atstovamas būdingesnis holistinis mąstymas . „aš" darbe.ne tiek sustiprinti savąjį Aš. Kaip matome 2. 1997). didelei žuviai. Kava individualiam skoniui . labai karšta" . SOCIALINIS MĄSTYMAS 2. gerų draugų. bet mandagiai (Holtgraves.2 lentelėje. ir mažiau . Žmogaus. bendrumo su kitais pojūtis stipresnis. jie praranda socialinius ryšius. Jie turi ne vieną. Amerikiečiai daugiau dėmesio skiria pagrindiniam objektui.

Vieno tyrimo metu keturi iš penkių Kanados studentų ir tik vienas iš trijų Kinijos ir Japonijos studentų pritarė teiginiui.4 paveikslas).2 s k y r i u s . tampame piktesni ir niūresni nei tada. tik 31 procentas dalyvių išsirinko kitos spalvos pieštuką. 2002 ir 2. Kurį pieštuką pasirinktumėte? Kai Heejung Kim ir Hazel Markus (1999) pasiūlė amerikiečiams išsirinkti vieną iš šių pieštukų. jog „nuomonė apie save (savo vidinį Aš) išlieka nepakitusi. 2004). kad ir kokios įvairios būtų veiklos sritys" (Tafarodi ir kiti. Kolektyvistinėse kultūrose savęs vertinimas glaudžiai susijęs su tuo. Jei mūsų asmeniniam tapatumui iškyla grėsmė. Šis rezultatas patvirtina. „ką kiti galvoja apie mane ir mano grupę". kokie įvairūs yra kultūriniai išskirtinumo ir konformistiškumo prioritetai. net kai nesiseka (nenorėdami nuvilti kitų žmonių lūkesčių). 1999). kai jiems sekasi. nes sėkmė didina savivertę (Heine ir kiti. mano teisės ir laisvės Panašumui „Būk teisus pačiam sau" Individualistinės Vakarų Abipusiai priklausomas Socialinis. 2001). Reklamose čia rečiau akcentuojama laisvė rinktis pačiam ir dažniau vaizduojamos žmonių grupės (Markus. .2 LENTELĖ. Kilusiems iš individualistinių kultūrų savivertė yra labiau asmeninė ir mažiau priklausoma nuo santykių su kitais. kuris buvo kitos spalvos. Azijos šalių kolektyvistai daž- „Reikia ugdyti savyje ryžtą aukoti mažąjį Aš Aš interesų. kai grėsmė iškyla kolektyviniam tapatumui (Gaertner ir kiti.grupiniai tikslai ir solidarumas." Kinų posakis dėl didžiojo 2. mūsų socialinė atsakomybė bei santykiai Egoizmui „Žmogus ne sala" Kolektyvistinės Azijos ir trečiojo pasaulio Kas svarbu Nepritariu Sampratą apibūdinantis motto Pamatinės kultūros jas ir bendruomenės įpročius (Choi ir Choi. Pasiūlius tą pačią užduotį azijiečiams. Vakarų šalių individualistai mėgsta lyginti save su kitais.4 PAVEIKSLAS.asmeniniai laimėjimai ir pasitenkinimas. 2001). Japonai atkakliai siekia tikslo. apibrėžiamas asmeninėmis savybėmis ir tikslais Aš . 77 procentai tiriamųjų išsirinko tą. Tai taip pat didina jų savivertę. apibrėžiamas ryšiais su kitais Mes . Savojo Aš samprata: nepriklausomas ar abipusiai priklausomas Nepriklausomas Tapatumas yra Asmeninis. Savojo Aš samprata yra veikiau lanksti (priklausanti nuo konteksto) nei stabili (nekintanti visose situacijose). AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 65 2. pažymi Kim ir Markus. Individualistinių šalių gyventojai labiau stengiasi.

Stenfordo universitetas Shinobu Kitayama. gaivinamųjų gėrimų ar sulčių. SOCIALINIS MĄSTYMAS ką slepia moksliniai tyrimai Hazel Markus apie kultūrinę psichologiją Mes pradėjome bendradarbiauti garsiai stebėdamiesi. Priėjo padavėjas ir atsistojo Hazel Rose Markus. Hazel pasakė. Jei pats negali pasirinkti patiekalų. tad kodėl niekas į tai nereaguoja? Kur ginčai.jokių klausimų. Ji patikino studentus. nuomonių bei nuostatų? Kas dedasi jų galvose? Kaip pažinti žmogų. kilę iš vidurinės europiečių ir amerikiečių klasės. tad gali paprasčiausiai tai ir patiekti. kai visi vienas kitą gerai pažįsta? Shinobu šį savo nusistebėjimą išsakė amerikiečiams šeimininkams. kodėl taip konkuruoja? Kodėl atrodo. arčia tik nebus raktas įjos patirtą pažeminimą Japonijoje. kodėl amerikiečių gyvenimas yra toks keistas. kurie savo svečius verste užverčia gausybe įvairiausių pasirinkti verčiančių klausimų. net kai kalba profesorius. Norite vyno ar alaus. jokių komentarų. Negi japonų studentai niekam neteikia pirmenybės. Shinobu stebėjosi. visi ėmė studijuoti meniu. Iki šiol daugiausia psichologijos darbų parašė mokslininkai. Tai labai sutrikdė Hazel. Šie mainai paskatino imtis eksperimentinių tyrimų ir priminė. jei jis nesako.nepažįstamais. o pažįstamus . kad psichologiniam funkcionavimui vieta yra svarbus aspektas. kodėl jie tokie tylūs . kad ją domina kitokia nei jos pačios nuomonė. kavos ar arbatos? Kam apsunkinti svečią nereikšmingais sprendimais? Juk šeimininkė puikiai žino. po kurių sekė: „Kaip čia pasakius". Visiems buvo atnešti tie patys patiekalai. debatai ir kritiško mąstymo požymiai? Net kai ji pateikė paprastą klausimą: „Kur yra geriausia makaronų parduotuvė?". kodėl studentai negali tiesiog klausytis paskaitos ir kodėl amerikiečiai jaučia poreikį nuolatos vienas kitą pertraukinėti. Po to sekė įtemptas pokalbis tarp pakvietusio į restoraną japono ir jo japonų svečių. kas kada geriausiai tinka atsigaivinti. kad kelias yra tinkamas ir geras. Jie aštuoniese nuvyko į prancūzišką restoraną ir. šnekėti visi kartu.pasigirdo gilūs atodūsiai. kad galima gyventi ir kitaip nei esame įpratę. kaip tokiose vietose priimta. Kodėl jie taip emocionaliai komentuoja ir klausinėja. Būtent šis supratimas skatina mus ir toliau bendradarbiauti kultūrinės psichologijos srityje. jog intelektą jie tapatina su gebėjimu iš kito žmogaus „išspausti" viską ką gali. Kas gi norės pasirinkti paprastą taką? Suprantama. Pasirinkimas yra apsunkinimas? Hazel ėmė svarstyti. netgi tarpusavyje. Hazel jam atsikirsdavo anekdotais apie japonų keistenybes. Tačiau šis atvedė į už šventyklos teritorijos esantį sąvartyną. ir šie skirtumai darys įtaką psichologinei savijautai. P ~ . Jie tyrinėja Europos ir Amerikos vidurinės klasės atstovus. neturi savo minčių.66 I dalis. o ne nuobodus ir neįdomus. Kelias savaites Japonijoje skaičiusi paskaitas studentams. Kituose socialiniuose ir kultūriniuose kontekstuose žmogus bei gyvenimo prasmė gali būti suprantami kitaip. Mičigano universitetas šalia. kaip tikra amerikietė Hazel pasirinko nepaprastą. jei visiems patiekiami tie patys valgiai? Ar vienodumo jausmas yra geras arba pageidautinas Japonijoje? Vaikštinėdama šalia Kyoto šventyklos Hazel priėjo kryžkelę ir prie vienos atšakos pamatė lentelę su užrašu „paprastas takas". ką galvoja? Shinobu stebėjosi. Susidūrimai kultūros plotmėje mus įtikina. kaip gali mėgautis vakariene? Kokia prasmė duoti valgiaraštį. kokį išsirinko užkandį ir pagrindinį patiekalą. Kultūrinės psichologijos tikslas yra nepažįstamus dalykus paversti pažįstamais. . gerai mokantiems anglų kalbą Hazel stebėjosi. Paprastas takas reiškė.

kad iš tiesų dauguma amerikiečių savojo Aš su niekuo nesieja.2 s k y r i u s . Tačiau vienas klausytojas. Tačiau kartais mes manome. . jūsų nuomone. vienintelis visoje Visatoje. . mes stengiamės tai daryti.kai jaučiasi naudingi.Kioto universitetą. Mes noriai formuojame nuomonę apie save ir nedvejodami aiškiname. kad pasikeičia. Japonijos studentai ėmė labiau vertinti save.ir galiausiai jie pradėjo tikėti. išgirdę apie vakarietiškąją nepriklausomo savojo Aš sampratą. kodėl būtent šitaip jaučiamės ir elgiamės. kuriems geriau sekasi. Vakarams veikiant urbanistinę Japoniją ar Japonijos studentams atvykus mokytis į Vakarų šalis. o individualiais pasiekimais.Ir tas dalykas esame [mes patys]. Tai skatina savęs tobulinimą (White ir Lehman. Amerikiečių studentai laimę dažnai sieja su neutraliomis emocijomis . bus didžiausia tikimybė. Savęs pažinimas „Pažink save". galiausiai ištarė: „Negi tikrai taip yra?" Kai Rytai susiduria su Vakarais . . „Aš atkakliai jiems aiškinau šią vakarietiškąją savojo Aš sampratą . apie kurį mes žinome daugiau nei galėtume sužinoti stebėdami iš šalies. jog kolektyvistinės Japonijos ir individualistinių Jungtinių Valstijų studentai teigs patiriantys tokias teigiamas emocijas kaip laimė ir pakili nuotaika? Japonų studentams. Išbuvę Britų Kolumbijos universitete septynis mėnesius. 2000).pavyzdžiui. p. nepaisant to. kad kiti jam trukdo? Stevenas Heine ir jo kolegos (1999) teigia. individualistinėse kultūrose subrandinama daugiau pavienių nusikaltėlių. kad žinome." Iš tiesų. magistrantai bei doktorantai „apstulbo". Tai neišvengiama kai kurių įdomių mokslinių tyrinėjimų išvada. bet vidinė informacija būna klaidinga. 2005). aplankė savo japoniškąją alma mater . Mes nešiojamės vidinę informaciją esame supažindinti.artimumo. 18-19). įtikinėjami „pasikliauti savo galimybėmis" bei maitinami kino filmais. dešimt metų dėstęs ir dirbęs mokslinį darbą Amerikoje. S. laimė tolygi teigiamiems socialiniams potyriams . Tad kada. išskirtiniai ir keliantys pasigėrėjimą.teigė C. Ilgalaikių Kanados imigrantų savivertė taip pat yra stipresnė nei neseniai atvykusiųjų (ir tų.ragino vienas senovės graikų išminčius. kurie gyvena Azijoje). Kai Kitayama (1999). čia dažniau skiriasi šeimos (Triandis. Tačiau ar iš tiesų mes gerai save pažįstame? „Yra vienas dalykas. Kolektyvistinėse kultūrose konfliktai dažnai kyla tarp grupių. teigia Kitayama ir Markus (2000). Be abejo. . draugiškumo ir pagarbos jausmui. Lewisas (1952. ar savojo Aš samprata tampa labiau individualizuota? Ar japonai pasikeičia veikiami vakarietiškos paaukštinimo pareigose specifikos. giliai atsidusęs. kuriuose policininkas herojiškai sučiumpa nusikaltėlį. grindžiamos ne darbo stažu. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 67 niausiai save lygina su tais.

pakėlė keturis kartus stipresnį elektros šoką. Weiss ir Brown. Jie pademonstravo. 2002 („Sąmoningos valios iliuzija"). Tie dalyviai. Tačiau kai priežastys yra subtilios.fiktyvus tiriamasis . kurių metu žmonės aprašinėjo savo nuotaikas . kad Kolumbijos universiteto studentai leistų su jais išbandyti seriją vis stipresnių elektros smūgių. kaip žmonės klysta skaitydami savo mintis. kurio metu du žmonės turėjo valdyti kompiuterio pelę. Prieš šį eksperimentą kai kurie studentai išgėrė placebo tabletę. jas aiškindami dažnai klystame. Kartais .68 I dalis. 1974).tyčia sustabdydavo pelę . VVilliam Shakespeare. Kodėl pasirinkote tą universitetą. Paklausti. jog niūrią nuotaiką jiems sukelia nesėkmės. skrandžio spazmus . kaip kiekvienas veiksnys paveikė jų nuotaikas. Paklausti. 1596 fiktyvus tiriamasis (confederate) Eksperimentuotojo padėjėjas. Šie duomenys atskleidžia aštrią problemą: kaip iš tiesų mes suvokiame savo džiaugsmo ar liūdesio priežastis? O kaip mes suprantame savo valios laisvę? Kaip teigia Danielis Wegneris knygoje The Illusion of Conscious Will. kodėl mes vienaip ar kitaip pasielgėme arba vienaip ar kitaip jautėmės. tačiau ne jiems. tačiau sutinka. Richardas Nisbettas ir Stanley Schachteris (1966) paprašė. Pelei klaidžiojant lentele. slystančią specialia lentele su mažais paveikslėliais. kaip buvo pasakyta. Wegneris atliko eksperimentą. Taip pat daug klausimų kelia tyrimai. kuri. kurie vartojo placebo.kiekvieną dieną ištisus du ar tris mėnesius (Stone ir kiti. Nisbettas ir Schachteris tikėjosi. kad žmonės šoko simptomus priims kaip tabletės poveikį ir todėl pakęs stipresnį šoką nei negavusieji placebo. kuriame studijuojate? Kodėl smogėte savo kambario draugui? Kodėl nepamilote to ypatingo žmogaus? Kartais mes žinome kodėl. jie veikė savo valia. Tyrimų metu žmonės aiškino. Kiekvieno tyrimo pabaigoje žmonės įvertindavo. Iš tiesų poveikis buvo milžiniškas. SOCIALINIS MĄSTYMAS Elgesio paaiškinimas „Iš tiesų nežinau. 1985. kad juos veikia žiniasklaida. taip atsitiko. Taip pat žmonės įpratę neigti. 1976. Dutton ir Aron. kad tiriamųjų nuomonė apie kurio nors veiksnio įtaką jų nuotaikoms mažai tesutapo su realiu poveikiu. gyvenimo beprasmybės jausmas. Venecijos pirklys. Kai tiriamiesiems buvo paaiškintas tabletės poveikis. Wilson ir kiti. pateikiame įtikinamus atsakymus. sukels širdies ritmo bei kvėpavimo sutrikimus.ne. orus. kodėl esu toks liūdnas". kad ši galėjo turėti tokį poveikį kitiems. galinčius turėti įtakos jų nuotaikoms: savaitės dieną. 1983.žavi praeivė (Schwarz ir Clore. kad jei mintis kilo anksčiau už veiksmą. vadinasi. miego trukmę ir taip toliau. jų nuomone. 1982). tabletės jie neminėdavo. kai vienas asmuo . kodėl. Net tada. Tiriamieji fiksavo ir veiksnius. žmonės mano. Mes galime atmesti reikšmingus veiksnius ir išpūsti nereikšmingus. Būdingas atsakymas buvo: „Aš net nepagalvojau apie tabletę". Stebėtina tai (turint galvoje. jie sutiko.panašiai kaip elektros šokas. o jaudulį einant kabančiu tiltu . eksperimento dalyviai per ausines išgirsdavo nupieštų objektų pavadinimus ir galėdavo sustoti ties bet kuriuo iš jų. kad tiriamųjų dėmesys buvo nukreiptas į jų kasdienes nuotaikas). kad ji veikia kitus.

atlikę tyrimus su Vaterlo universiteto studentais. atsižvelkite į praeitį. Sąmoningos valios iliuzija") Elgesio prognozavimas Prognozuodami savo elgesį žmonės taip pat klysta. Atrodo. Draugaujančios poros. žmonės klaidingai mano. Tas.kasmetinio Kornelio universiteto labdaros renginio. yra išminčius". gali geriau prognozuoti nei jūs pats (pavyzdžiui. Epley ir Dunningas paprašė studentų pasakyti. . Kaip išmokti tiksliau nuspėti savo poelgius? Prognozuojant elgseną. Daugiau nei keturi iš penkių teigė. ar šnekus [Kenny. Sutelkdami dėmesį vien tik į teigiamus dalykus. kad jie valingai kažką padarė (arba nepadarė). žiūrėdamos pro rožinius akinius. kad gali pasiduoti tokiai įtakai. įsimylėjėliai gali būti įsitikinę. Žmonės taip pat dažnai klysta prognozuodami. Tačiau iš tiesų nupirko tik 43 procentai studentų. kuris pažįsta kitus. ar jie vykdytų įsakymą sukelti kam nors stiprų elektros šoką. pavyzdžiui. ko gero. 1990). kad bendradarbiaus 64 procentai kitų eksperimento dalyvių). jūsų pažįstami. Jei paklaustume. 1994]). žmonės kartais klysta. jog daugelis iš mūsų pasiduodame įtakai. kad pelė sustodavo būtent jų valia. Dažnai jų draugai ir šeimos nariai būna įžvalgesni. dauguma neigtų. ar jie nusipirks bent po vieną narcizą. Likus penkioms savaitėms iki „Gelsvųjų narcizų dienos" . Tad norėdami nuspėti ateitį. 1986. yra mokytas. o kitų žmonių veiksmus. kiek jų draugų pasielgs taip pat. paprašęs universiteto studentų nuspėti. kokia tikimybė. (Žr. Šioje ir kitose situacijose smegenys sukuria intuityvų asmeninio veiksmingumo pojūtį. „Mokslinių tyrimų išvada. Tad tikėdami. eksperimentai rodo. nors iš tiesų tai padarė tik 61 procentas (šis skaičius labiau sutapo su jų prognozėmis. prognozuoja. kad jie per artimiausius du mėnesius patirs keletą įvykių (įsimylės. jei šalia būtų dar keletas žmonių. Lao Dzė buvo teisus. ir spėti. Nicholas Epley ir Davidas Dunningas (2000) pastebėjo. ar susitikę naują žmogų jūs būsite nervingas. Stebėdami jūsų elgesį. kad jų santykiai tęsis ilgai. kad mums kartais geriau sekasi nuspėti ne savo. ir tai buvo arčiau jų prognozės. tikrieji eksperimento dalyviai manydavo. kad juos veikia kažkokia išorinė valia. kuris pažįsta save. sakydamas: „Tas. kad jie visada mylės vienas kitą. teigia Tara MacDonald ir Michaelas Rossas (1997). ieškodami vandens su virgulėmis arba pakeldami rankas hipnozės seanso metu. Laboratoriniame žaidime už pinigus 84 procentai tiriamųjų prognozavo. kad taip pasielgs 56 procentai kitų studentų. Štai ką pastebėjo Sidney Shraugeris (1983). susirgs ir taip toliau): jų prognozės nė kiek nebuvo tikslesnės nei vidutinė žmogaus patirtis. Tačiau. ar dvejotų padėti aukai. kaip klostysis jų santykiai. kad bendrame lošime sieks abipusės naudos. kaip pamatysime. patariama prisiminti ankstesnį elgesį panašiose situacijose (Osberg ir Shrauger. dauguma žmonių yra labiau mokyti nei išmintingi.ties tam tikru paveikslėliu. kad narcizą nupirks. Kitais atvejais.

kurie galėjo judesius numatyti. lyg jis keltų savo ranką.5 PAVEIKSLAS Netiesioginis veiksnys Nuotrauka kairėje: tiriamoji taip save mato veidrodyje. Žmogui. . kuriose iš tikrųjų turėtų būti tiriamosios merginos rankos. 2. kaip socialinės psichologijos tyrimuose kartais susilieja eksperimentinis tikslumas ir kūrybiška režisūra. kai judesiai buvo atliekami garsiai nepaprašius (todėl nebuvo galimybės jų numatyti).70 I dalis. kai iš tikrųjų pakeliama kito žmogaus ranka? Jų pasirinktas tyrimo metodas iliustruoja. Kita mergina (asistentė). didesnę kontrolę jautė tie tiriamieji. reaguojančias arba į paties individo.6 PAVEIKSLAS Sąmoningos valios iliuzija Žiūrėdami į save veidrodyje ir stebėdami svetimų rankų judesius. valdant kompiuterio „pelę" atrodys. kūno kalba subtiliai mėgdžiojantys žaidėjo veiksmus aikštėje. Nuotrauka dešinėje: tiriamoji ir asistentė. kad ten ne jos rankos. Pradinėmis (kontrolinėmis) sąlygomis. matome prieš veidrodį stovinčią tiriamąją. mokslininkai paprašė asistentės atlikti rankomis keletą judesių.). galbūt šis vikarinio veikimo („veikimo už kitą") reiškinys yra žmogiškosios empatijos. Suvokta stebimų rankų kontrolė (nuo 1 = nekontroliuojama.smegenų ląsteles. Galbūt ir aprašyto eksperimento tiriamieji susiejo veiksmo numatymą su veidrodine (atspindėta) savo smegenų veikla? Taigi jei kasdieniame gyvenime numatome kitų žmonių poelgius. kontrolės jausmas buvo silpnas. Wegneris. pavyzdžiui. iki 7 = didelė kontrolė) 2. kurį psichologas Danielis Wegneris (2002) pavadino „sąmoningos valios iliuzija". kąjaučia kiti. ji nesuvokia ir nejaučia jų kaip savo. pakelti ranką. Tiriamoji žino. „parodyti OK gestą". SOCIALINIS MĄSTYMAS mokslinių tyrimų išvada Sąmoningos valios iliuzija Paprastai kasdieniame gyvenime panorėję atlikti kokį nors veiksmą. Neurologai surado beždžionių „veidrodinio atspindžio neuronus" . Danielio Wegnerio nuotr. Žinoma.5 pav. ji jausdavo tam tikrą atsakomybę. lyg pati būtų privertusi jas judėti (2. stovinti už šios. kai jaučiame. Betsy Sparrovv ir Lea VVinerman (2004) svarstė: ar galima priversti žmogų pasijusti taip. Išgirdusi prašymą tiriamoji galėjo numatyti stebimų rankų judesius.6 pav. nors iš tikrųjų tai padarė jo partneris. pamatę rezultatą darome išvadą. arba į stebimą panašų kito individo judesį (Rizzolatti ir kiti. 1996).05 Kontrolinės sąlygos Gudesio negalima numatyti) Eksperimentinės sąlygos (numatomas judesys) n I 2. kad būtent jis sustabdė „pelę" langelyje. Kai tiriamoji įsivaizduodavo veiksmą ir jis būdavo atliekamas tuojau pat. Bet ar ji pajus kokią nors netiesioginę šių rankų kontrolę? Norėdami tai sužinoti. kad veiksmo priežastis buvo mūsų valia. kurio ranka sujungta su partnerio (eksperimentuotojo padėjėjo) ranka. jį ir atliekame. ar jaučiamės lyg iš dalies būtume juos sukėlę? Jei taip. Ji teigė. pavyzdžiui. šaltinis? Šį reiškinį gerai žino sporto aistruoliai. 2. Kartais patiriame reiškinį. savo rankas įkiša į rankoves. kad tuo momentu pasijuto šiek tiek kontroliuojanti svetimas rankas.

didesnio televizijos kanalų skaičiaus ir pailgėjusio laisvalaikio įtaką jų savijautai. nuoširdžiai pažadėję „niekada daugiau". kokia skani gali būti ši spurga vakare su stikline pieno. jie dažniau neigia galį būti seksualiai agresyvūs. laimėję svarbias rungtynes ar pusvalandžio krosu sumažinę įtampą. o seksualiniai prievartautojai. vėl prievartauja. dauguma moterų išsigando. Persivalgęs jis nebepajėgia įsivaizduoti. Žmonės klaidingai numatė. kaip laimėjimas loterijoje ar paralyžius po autoavarijos. laimėję varžybas ar įžeisti (Gilbert ir Ebert. kurio metu mergina prašo „liautis". Net tokie ekstremalūs įvykiai. kurias apklausė Julie Woodzicka ir Marianne LaFrance (2001). Jei erotinės nuotraukos nerodomos. • Alkani pirkėjai impulsyviai perka daugiau („Šios spurgos tokios puikios!") negu tie. sulaukiama nepageidaujamų nėštumų. Loewenstein ir Schkade. • Tik vienas iš septynių atsitiktinių rūkalių (surūkančių mažiau nei vieną cigaretę per dieną) spėja. kurie buvo pavaišinti gabalėliu mėlynių kekso (Gilbert ir Wilson. kaip jausis ir elgsis susijaudinęs. kaip jausimės neišlaikę egzamino. Štai keli pavyzdžiai: • Kai jaunuoliams parodomos erotiškos nuotraukos ir po to pateikiamas aistringo pasimatymo. Dėl šios priežasties pasiduodama aistrai. Ar susituokęs su šia moterimi aš įsipareigosiu visam gyvenimui? Ar pasirinkęs šią profesiją būsiu patenkintas savo darbu? Ar vykdamas atostogauti būtent ten patirsiu malonumą? O gal didesnė tikimybė. kad sunkiausia nuspėti būsimų savo emocijų intensyvumą ir trukmę (Wilson ir Gilbert. . 1994). Ramios būsenos žmogus lengviau klysta spėdamas. 2002. kaip jie jausis praėjus kuriam laikui po nutrūkusios meilės. 2000). Paklaustos. sumažėjusio svorio. pralaimėję rinkimus. „perdegsiu" darbe ir nusivilsiu atostogomis? Kartais mes žinome. Žinome. gavę dovaną. kaip jausis. nes po penkerių metų teberūko maždaug pusė (Lynch ir Bonnie. kad rūkys ir po penkerių metų. Alkanas žmogus negalvoja apie riebaluose virtų spurgų kaloringumą. ilgalaikei laimei turi mažesnį poveikį nei daugelis mano. jei per pokalbį dėl darbo išgirs seksualinių užuominų. Kartais galime klaidingai nuspėti savo reakciją. „Emocijų prognozių" tyrimai rodo. kad pasipiktins. Tačiau kai iš tiesų buvo pateikti tokie klausimai. kas mus pradžiugina ir kas sukelia susirūpinimą ar nuobodulį. dauguma moterų. Tačiau jie nepakankamai įvertina narkotikų poreikio galią. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 71 Jausmų prognozavimas Daugelis svarbių sprendimų gyvenime susiję su mūsų jausmų prognozėmis. 1999). kad išsiskirsiu. kad gali ir nesusilaikyti. jaunuoliai prisipažįsta. • Žmonės pervertina šiltesnės žiemos. scenarijus. 2003). atsakė.2 s k y r i u s .

skubaus klaviatūros tarškėjimo. jei iškristume iš universiteto. Ar būtume laimingesni. kad poveikio šališkumas svarbus. kuriems atliekamas ŽIV tyrimas. .būsimų emocijų numatymas ." Tačiau apklausti po kelerių metų negavusieji dėstytojo darbo jautėsi beveik tokie pat laimingi kaip ir jį gavusieji. ribojimas.. 2000). Esame laimingi. Pabandykime tai suasmeninti. nepakeis padėties taip stipriai. Nors jūs tikriausiai visuomet viso šito pasigesite. ilgai būsime patenkinti. Atrodo. Gilbertas ir Wilsonas siūlo įsivaizduoti. į ką esate sutelkę savo dėmesį. Tačiau po penkių savaičių išgirdę blogą naujieną jie būna prislėgti mažiau negu tikėjosi. Vilnius. Šią sistemą sudaro emocinių traumų racionalus aiškinimas. vertė Antanas Rubšys (ST) ir Vaclovas Aliulis (NT). Įsivaizduojantys savo idiliškas atostogas saloje. žmonės neįvertina savo psichologinio imuniteto sistemos galios ir intensyvumo. palyginti su šiandiena? Galvodami apie tai turbūt susimąstėte. Tokio emocinio pakilimo pėdsakai išnyksta greičiau nei tikimės. teigia Wilsonas ir Gilbertas (2003). ar nelaimingesni. Pasiekiame. žlugtų mano gyvenimo tikslai. dauguma manė. Be to. Tačiau daugelis tyrimų patvirtina. o išgirdę gerą. jog susirūpins išgirdę blogą naujieną. saulę. Sutelkę dėmesį į neigiamą įvykį. pajus džiaugsmą. ką ši katastrofa galėtų reikšti: nebeliks draugiškų pasisveikinimų ir juokelių.pervertiname emocijas sukėlusių įvykių poveikio ilgalaikiškumą. bangų mūšą ir smėlį gali nusivilti. nuvertinimas. atlaidumas. pastebi Danielis Gilbertas ir Timothy Wilsonas (2000). „Niekas. „Jei negaučiau darbo. atmetame kitų dalykų. SOCIALINIS MĄSTYMAS poveikio įvertinimo paklaida (impact bias) Emocijas sukėlusių įvykių poveikio ilgalaikiškumo pervertinimas. prognozuoja. kad teigiamu atveju jie būsią laimingesni. Tai būtų siaubinga. kaip jie jausis po kelerių metų gavę arba negavę dėstytojo darbą. bet džiaugsmas ateina su aušra. jog mūsų kančia tęsis amžinai. kaip jausis po penkių savaičių sužinoję rezultatus. Tačiau tikrovėje. mes dažnai „neteisingai norime". kad jiems „labai trūksta griežtai surikiuotos dienos. Kadangi apie savo „psichologinio imuniteto sistemą" beveik nieko nežinome . prisidedančių prie mūsų laimės. Dar labiau „poveikio įvertinimo paklaidai" pasiduodame po negatyvių įvykių.veikia jų sprendimus. Wilsonas ir Gilbertas (2005) teigia. Jei tai būtų tiesa.72 I dalis.ne taip smarkiai džiaugiasi (Sieff ir kiti. krepšinio varžybų.teigia mokslininkai Davidas Schkade ir Danielis Kahnemanas (1998). jis gali neapgalvotai investuoti į naują „Mercedes" ar radikalų išvaizdos pagražinimą. intelektualaus stimuliavimo ar reguliaraus užkandžiavimo pyragėliais". Kai Gilbertas su kolegomis (1998) paprašė profesorių-asistentų spėti. Katalikų pasaulis. jog mūsų intuityvi teorija yra tokia: mes norime. 2-as papildytas leid. kad jei nugalės mūsų kandidatas ar komanda. šis skyrius būtų trumpesnis. jie spėja. kad nesame atsparūs poveikio įvertinimo paklaidai . Jei žmogus pervertina stiprumą ir trukmę to malonumo. po kiek laiko jūsų laimės jausmui apskritai įtakos turės „du dalykai: a) įvykis ir b) visa kita" (Gilbert ir Wilson. kaip jaustumės po metų. 1999. nes žmonių „emocinės prognozės" . Kai žmonės. „Ašaros gali lūkuriuoti per naktį. o išgirdę gerą .6* * Čia ir toliau Šventojo Rašto ištraukos cituojamos iš: Šventasis Raštas: Senasis ir Naujasis Testamentas. pastebėję. svarbą ir todėl klystame manydami. 1999). kurį pajus įsigijęs naują automobilį ar pasidaręs plastinę operaciją. kaip manote". Mes manome." Ps 30.

ir tik po to vertinti savo laimę. Tačiau kai nusistatome vidinį laikrodį. kuriuos sunkiau išreikšti žodžiais. Tad aiškindami racionaliai galime praleisti tas instinktyviai gimstančias nuostatas. mes tiksliai save suvokiame (Gavanski irHoffman. Kai elgesio priežastys aiškios ir sutampa su mūsų intuicija. kas vyksta mūsų galvoje. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 73 (Gilbertas ir Wilsonas šį reiškinį vadina imuniniu atmetimu). sukeliantis visišką painiavą". Tačiau po kelių savaičių jų pasitenkinimas pasirinkimu. kad sąmoningai išreikštos nuostatos daiktų ir žmonių atžvilgiu paprastai gana gerai leidžia prognozuoti elgseną. ir ką mes jausime bei darysime. jų nuomone. mes esame atsparūs. Mes dažnai esame „svetimi patys sau". 1975 („Rinktiniai eilėraščiai") . Tačiau jei eksperimento dalyviai iš anksto paprašomi išanalizuoti savo jausmus. Kitaip tariant. kurie rinkosi intuityviai ir todėl parsinešė kitokius plakatus. Devyniais eksperimentais Wilsonas su kolegomis (1989) patvirtino. dėl kurių. ar po kelių mėnesių jie dar bus kartu. arba kai tam tikrą laiką pasąmonėje glūdėjusią problemą išsprendžia vienas spontaniškas nušvitimas. sumažėjo. Savianalizės išmintis ir iliuzijos Tad mūsų intuicija gali stulbinamai klysti dėl to. santykiai buvo geri arba blogi. palyginti su tais. Šių porų nuostatos nebeturėjo reikšmės prognozuojant santykius! Tikriausiai dėl smulkios santykių analizės dėmesys nukrypdavo į lengvai žodžiais apibūdinamus veiksnius. Pavyzdžiui. Timothy Wilsonas (1985. mes nesuvokiame daug ko. Kaip bus paaiškinta 3 skyriuje. išsirinko humoristinį plakatą (jo teigiamas savybes buvo lengviau nusakyti žodžiais). kas mus paveikė. 2002) pateikia drąsią idėją: mūsų socialinę elgseną kontroliuojantys mąstymo procesai skiriasi nuo elgseną paaiškinančių mąstymo procesų. 1987). Kūrybingi mokslininkai ir menininkai dažnai negali nupasakoti įžvalgą paskatinusio proceso. Suvokimo ir atminties tyrimai rodo. jų ataskaitos apie nuostatas tampa bevertės. Intuityvūs žmonių veido bruo- „Galvojimas apie save yra prakeiksmas.2 s k y r i u s . kurių iš anksto buvo paprašyta nurodyti savo pasirinkimo priežastis. imuninis atmetimas (immune neglect) Tendencija neįvertinti savo galimybių atgauti dvasines ir fizines jėgas po stresinių įvykių. negautu dėstytojo darbu ir asmeniniais bei grupiniais pralaimėjimais mes susitaikome greičiau nei manytume. teigia Gilbertas su kolegomis (2004). bet svarbiausi neigiami įvykiai (kurie sužadina mūsų psichologinę gynybą) mus slegia trumpiau nei nereikšmingi suerzinimai (nesužadinantys gynybos mechanizmo). Taigi nesutirštinkime spalvų. kad mes geriau suprantame savo mąstymo rezultatus nei procesus. kurie iš tiesų buvo mažiau svarbūs nei tie santykių aspektai.daro išvadą Wilsonas (2002). Kitame tyrime Wilsonas kartu su kolegomis (1993) davė žmonėms parsinešti į namus vieną iš dviejų plakatų. neišlaikytais egzaminais. Tačiau kiti eksperimento dalyviai pirmiau turėjo išvardyti visas priežastis. kad jis mus pažadintų reikiamu laiku. Theodore Roethke. nutrūkusiais meilės ryšiais. . mes skiname pasąmoningos proto veiklos vaisius. jos nebūna aiškios ir pačiam žmogui. Ironiška. įsimylėjėlių porų pasitenkinimo savo santykiais lygis leido prognozuoti. kurios ir nulemia mūsų elgseną. iš tiesų su neįgalumu. Tie. Kai elgsenos priežastys nebūna tokios akivaizdžios. The Collected Poems of Theodore Roethke.

• Savęs vertinimas atspindi. kai esate kartu su savo partneriu ir be jo?"). taip pat ir mūsų vaidmenys. kurioje aukštojoje mokykloje mokytis. Jų tyrimų rezultatai rodo. galime būti iš vaikystės išsaugoję instinktyvią baimę ar antipatiją žmonėms.1.tarkime. kartais nulemia protas. nuostatos tampa ne tokios reikšmingos jausmų skatinamos elgsenos prognozei. APIBENDRINIMAS Savojo Aš samprata: kas aš esu? • Savęs supratimas padeda surikiuoti mintis ir veiksmus. Jei. Tiriamojo pateikta informacija apie save dažnai negalima pasitikėti. Tačiau šie liudijimai gali būti ir klaidingi. kinta lėčiau". kaip ir seni įpročiai. arba implicitinės. Apdoroję informaciją apie save. kaip mus vertina kiti. Nors širdis turi savų argumentų. Tačiau jei nauja nuostata tenka dažnai vadovautis. Nuoširdumas apibūdinant ir interpretuojant potyrius negarantuoja šių apibūdinimų validumo. arba implicitinės. jog sau mes esame nepažinūs. nebūsime tokie patiklūs. formuojančia naujus įpročius. Turėdami galvoje šią potencialią klaidą mažiau bijosime kitų. Šie faktai rodo. Šioms sritims naudingiausia ne jausmų. nuostatos keičiasi lėtai kartu su patirtimi. Pirmasis įspūdis dažniausiai nemeluoja. kuriems dabar žodžiais reiškiame pagarbą ir pripažinimą. . Murray Millaras ir Abrahamas Tesseris (1992) mano. užuot nurodęs analizuoti savo meilės santykius. Iš šių savęs pažinimo ribotumų tyrimo galima padaryti dvi praktines išvadas. teigia Wilsonas su kolegomis (2000). Wilsonas būtų paprašęs labiau įsigilinti į savo jausmus („kaip jaučiatės. akcentuojant priežastis. kaip suvokiame įvairius savo asmenybės aspektus bei gebėjimus.yra labiau apgalvotos. kaip mes apdorojame sau aktualią informaciją. nuo kurios priklauso. ir galimų savųjų Aš. Pirmoji išvada taikytina psichologinėms apklausoms. „neišreikštos. nuostatų apibūdinimas būtų galėjęs suteikti daugiau informacijos. nuomonė apie tai.74 I dalis. arba implicitinės. nuostatos. kad mes vadovaujamės dvigubomis nuostatomis. karjeros galimybes ir 1. žų vertinimai taip pat būna nuoseklesni. Atrodo. arba eksplicitinių. socialinis tapatumas. nuostatos kurio nors žmogaus ar dalyko atžvilgiu dažnai skiriasi nuo sąmoningai kontroliuojamų išreikštų. arba implicitinės (automatinės). geriau ją įsimename (šis reiškinys vadinamas nuorodos į save efektu). Klaidingas savęs supratimas riboja mokslinę subjektyvios asmeninės informacijos naudą. . ir išreikštos (sąmoningai kontroliuojamos) nuostatos to paties objekto atžvilgiu. ji gali pakeisti senąją. sprendimas. rašo Gary Levine ir jo kolegos (1996). pažymi Wilsonas. apie kuriuos svajojame arba kurių baiminamės. savęs palyginimai su kitais. Asmeniniai liudijimai būna labai įtikinantys (tuo mes įsitikinsime 15 skyriuje „Socialinė psichologija teisme"). Savojo Aš samprata susideda iš dviejų elementų: Aš schemos. nuostatų. Nors išreikštas nuostatas galima gana lengvai keisti. neišreikštos. Pavyzdžiui. kad Wilsonas perdeda teigdamas. Antroji išvada taikytina mūsų kasdieniam gyvenimui.. mūsų sėkmės ir nesėkmės. o priežasčių analizė. įvertinant kainą. jog kitos elgsenos sritys . kad. lyginant su logiškai pagrįstais vertinimais. Mūsų automatinės neišreikštos. Žodžiais išreikštos atviros nuostatos gali keistis kartu su išsilavinimu arba dėl įtikinėjimo. S O C I A L I N I S M Ą S T Y M A S dvigubos nuostatos (dual attitudes) Skirtingos paslėptos. Savojo Aš sampratą veikia daug kas.

Jie mano. Kad patikrintų savo spėjimą.yra visų Aš schemų ir galimų savųjų Aš suma? Jei save laikote patraukliu. kad bet kas juos pamatytų. o ne tada. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 75 Kultūra taip pat formuoja savąjį Aš. Taip pat esame linkę klaidingai prognozuoti savo emocijas. kontroliuojantys mūsų elgseną gali atrodyti kitokie nei sąmoningi. ir gebėjimus. atletišku. jei jis manys esąs protingas ir gražus.jei moralus. išreikšti jos aiškinimai. Kaip bus išsamiau paaiškinta 5 skyriuje. Jie iliustravo sąvokos prasmę studentams trimis žodžiais. Savęs vertinimas Žmonėms reikalingas savosios vertės pojūtis. teigia Jennifer Crocker ir Connie Wolfe (2001). ir kitas savybes. tuo tarpu kiti už meilę Dievui ir moralinių nuostatų laikymąsi. darantys įtaką mūsų elgsenai.t. „Vieni gali save vertinti už puikius mokymosi rezultatus ir fizinį patrauklumą. kad šis gebėjimas labai svarbus. Kai kurie žmonės.2 s k y r i u s . kurį jie motyvuojami stiprinti.vertu turto ir meilės. arba implicitiniai. ypač individualistinėse Vakarų kultūrose. Ar savivertė . Labiau tikėtina. Azijos ir trečiojo pasaulio šalių atstovai jaučiasi labiau priklausomi nuo kitų (abipusiai priklausomas savasis Aš). nepakankamai įvertiname savo psichologinio imuniteto sistemos atsparumą ir todėl pervertiname emocinių reakcijų į reikšmingus įvykius trukmę. Savęs pažinimas yra keistai klaidingas. jei jiems buvo pasakyta. šie kontrastai prisideda prie kultūrinių socialinės elgsenos skirtumų. ar nuo bendrojo savęs vertinimo priklauso savęs suvokimas („iš viršaus žemyn"). kad žmonės. mes patys jų taip pat nepastebime. pavyzdžiui. o tik po to spręstų. procesai. kurie iš esmės save vertina gerai . kad tėvai pirmiausia įvertintų savo kūdikio rankų ir kojų pirštus. Kai veiksniai. Tačiau „išpūstas" savęs vertinimas turi ir tamsiąją savo pusę. Aukštai save vertinantys žmonės dažniau teigdavo turį šį gebėjimą.. būdami apie save iš esmės geros nuomonės. Brownas ir Duttonas Vašingtono universiteto studentams papasakojo apie galimą savybę. kad šis gebėjimas nenaudingas. neišreikšti. y. nėra tokie akivaizdūs. kad priežastiniai ryšiai veikia ir priešinga kryptimi.). Matyt. . Jie panašūs į kūdikio sulaukusius tėvus. išmintis ar dar kas nors) yra svarbus savęs vertinimui. ar jūsų savivertė būna aukšta? Taip. mes pagražiname konkrečias Aš schemas („aš sugebu integruotis") ir savo galimus Aš. kad žvilgsnis į savęs vertinimą „iš apačios aukštyn" nėra visaapimantis. kurią jie pavadino „integruotu gebėjimu". Tačiau Jonathonas Brownas ir Keithas Duttonas (1994) įrodinėja. kai buvo sakoma." Pirmuoju atveju žmogaus savivertė bus aukšta. savivertė (self-esteem) Visapusis žmogaus savęs įvertinimas arba savosios vertės pojūtis. „automobilis". kurių savivertė aukšta teigiamai vertins ir savo išvaizdą.visapusis savęs įvertinimas . mano esą nepriklausomi (nepriklausomas savasis Aš). iš meilės besižavinčius jo rankų ir kojų pirščiukais bei plaukais: nebūna taip. išmintingu . „plaukimas" ir „atrakcionas" ir paprašė sugalvoti vieną visas šias tris reikšmes apimantį žodį. Subtilūs. užtikrintumas tam tikrose srityse (tai gali būti išvaizda. (Užuomina: šis žodis prasideda raide p. Dažnai negalime paaiškinti savo elgesio. o antruoju . ar „visas" kūdikis yra žavus.

1992). Grėsmę savivertei kelia ir draugai. Tyrimai patvirtina.tobulėti ir ieškoti pritarimo bei pripažinimo kitur. 1992). kad kitą kartą visus nuvilsite?) Stipri savivertė skatina iniciatyvumą. Tad savivertės matuoklis perspėja mus apie socialinio atstūmimo pavojų. kitas stengsis elgtis taip. jog esi vertingas. kad socialinis atstūmimas mažina mūsų savivertę ir stiprina pritarimo poreikį. Tačiau paauglių berniukų. 1990). su kuriuo esame labai artimi. grėsmę tapatumui galima sumažinti teigiant: „Mano gabusis partneris. Ryšiai padeda išlikti ir gerai jaustis. Abrahamas Tesseris (1988) teigia. Tamsioji savęs vertinimo pusė Menkas savęs vertinimas kelia depresijos. jog kitiems žmonėms taip pat nesiseka. Tesseris daro prielaidą. Jei esate vyras. arba pernelyg iškeldami save kitų atžvilgiu (Agostinelli ir kiti. skatindamas jautriau reaguoti į kitų žmonių lūkesčius. žmonės jus tikriausiai lygindavo. juo labiau saugos save komentuodami šią nesėkmę (Brown ir Rogers.seserį? Jei taip. o jei moteris . Nors turėti bendrų interesų yra sveika. Brown ir Gallagher. nerimą. kad išsaugotų savivertę. Ją taip pat gali kelti ir sutuoktinis (-ė). 2001). gal turite panašaus amžiaus brolį. yra dalis manęs" (Lockwood ir kiti. kad vaikystėje nesutardavo. yra tarsi kuro matuoklis. Kai vienam partneriui geriau sekasi abiems svarbioje srityje. kad jausmas. kad jis niekada nepasieks tokių aukštumų. kai augote. šis jausmas gali skatinti veikti . 2005). viešas pasirodymas ar egzaminas mokykloje. kad vaikystėje tarp jų nebuvo trinties. narkotikų vartojimo ir kai kurių rūšių nusikaltimų pavojų. kad didžiausia grėsmė kyla vyresniam vaikui. Kokios priežastys skatina išsaugoti arba stiprinti savivertę? Markas Leary (1998. 2004). kurio gabumai labai skiriasi. Paniekinti ar apgauti. Menkos savivertės žmogui netgi pasisekimas visuomenėje gali sukelti pasibjaurėjimą. 2003) tiki. (Tesseris mano. 1999. turinčiam labai gabų jaunesnį brolį ar sesę. gal dabar nerimaujate. 2003). 1991).) Turintys brolį. kad poreikis „išsaugoti savivertę" leidžia prognozuoti daugybę įdomių faktų. Patyrę nesėkmę. aukštai save vertinantys žmonės išsaugo savąją vertę manydami. paveikti nesėkmės. identiški karjeros tikslai gali kelti įtampą ir pavydą (Clark ir Bennett. 1992.76 I dalis. gebėjimą atkurti fizines bei dvasines jėgas ir malonius jausmus (Baumeister ir kiti. kad jei aplinkiniai vieną iš jūsų laiko gabesniu. dažniausiai prisimena. (Jei jums labai gerai pasisekė žaidimas. SOCIALINIS MĄSTYMAS Savęs vertinimo motyvacija Motyvacija yra mūsų pažinimo sistemos variklis (Dunning. nes jų sėkmė pavojingesnė nei svetimų žmonių (Zuckerman ir Jost. netgi nesutarimus tarp brolių ir seserų. „per anksti" pradėju- . Juo labiau žmonės bus susijaudinę. mes jaučiamės nepatrauklūs arba nevisaverčiai. Kaip ir akinanti žibintų šviesa. kokių iš jo tikimasi (Wood ir kiti. Kunda. Suaugę panašių gabumų broliai dažniau prisimena.

o kitoje. savivertė dažniau būna stipresnė nei vidutinė. 2005 Kontrolinė grupė Grupė.2 s k y r i u s . sako Baumeisteris. kad savikontrolė dešimt kartų vertingesnė už savivertę. manantis.nedidelis. Kito eksperimento metu Bradas Bushmanas ir Roy Baumeisteris (1998) paprašė 540 savanorių studentų parašyti straipsnelį. Jei oponentas pralaimėdavo. Pajutę. Turintieji stipriausią ego . kad jis „tikriausiai paskelbęs daugiausia darbų apie savivertę".7 paveikslą). kuklesni. „Savivertės poveikis . kurių ego stipriai išreikštas ir kurie retsykiais blogai pasielgia. o kartais ir smurtaudami. Stiprų ego susiformavęs jaunuolis. „Darau išvadą. Po to kiekvienas rašinio autorius su kitu studentu žaidė reakcijos greičio išbandymo žaidimą.teigia Baumeisteris (1996). kad tai naudinga ir individui. Reaguodami į galimą nesėkmę tik sripria saviverte pasižymintys vaikinai tapo pastebimai priešiškesni (žr. Jų triukšmo atakos buvo tris kartus didesnės nei tų. 2. kurį kitas tariamas studentas arba labai išgyrė („puikus rašinys!") arba kandžiai sukritikavo („blogiausias mano kada nors skaitytas rašinys!"). 1998). Menkas savęs vertinimas Būsena Stiprus savęs vertinimas . gali pasidaryti pavojingas. dažniau įžeidinėja. kontrolinėje. ekstremalių etnocentrikų ir teroristų savivertė taip pat būna aukštesnė. kad ir kaip būtų gaila." Roy Baumeister. kurių savivertė menka). kurie pritarė tokiems savimeilę glostantiems teiginiams. „Entuziastingi savivertės šalininkų pareiškimai svyruoja nuo fantazijos iki tauškalų". ribotas ir ne visada teigiamas. Vieno eksperimento metu Toddas Heathertonas ir Kathleen Vohs (2000) grupę studentų vaikinų gąsdino. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 77 sių lytinį gyvenimą. 2000). kaip „aš esu gabesnis už kitus" buvo „ypač agresyvūs". Naujausiuose darbuose pripažįstama. rašinio autorius galėjo jį atakuoti bet kokio intensyvumo ir bet kokios trukmės triukšmu.tie. grupėje to nedarė. narciziški as- „Po šitiek metų. patariu jums: užmirškite savivertę ir stiprinkite savikontrolę bei savidrausmę. kurių savivertė buvo normali. žmonės į tai reaguoja žemindami kitus. kad jų savivertei gresia pavojus. kad jie neišlaikys testo. pajutęs. Įžeista savigarba skatina duoti atkirtį. ir visuomenei. tik itin gerai save vertinantys žmonės tapdavo priešiškesni arogantiški. slepia vidinio saugumo ir savivertės stoką? Ar kategoriški.7 PAVEIKSLAS Kai stipriam ego metamas iššūkis Pajutę grėsmę." Labai save vertinantys vyrukai. patyrusi grėsmę 2. o kalba (priešingai nei drovesni. kad gali būti išmestas iš savo socialinės aplinkos. nuošaliau besilaikantys žmonės. Gaujų lyderių. pertraukia kitus ir ne kalbasi. grubūs ir nedraugiški (iš Heatherton ir Vohs." Ar žmonės. . pastebi Robynas Davvesas (1994.

genocidą vykdančių diktatorių ir įžūlių savimylų tyrimai neatskleidė jokių silpnos savivertės pėdsakų. pyktį. Tai.dažniau patyrė stresą.mažiau klausomės tų. 1988. 2002. mano. 2004. jie saugiau jaučiasi. . prieštarauja faktui. Chuliganai demonstruoja gynybinę. Žmogus. kurių savivertė buvo menkiausia. 2003. 1989). o paslėptoji savivertė matuojama keletu subtilesnių būdų . Kai jaučiamės užtikrintai.išreikštąja (sąmoninga) ir paslėptąja (neįsisąmoninta). stipri savivertė labiau reiškiama ne pažymiais. gali prastai pasirodyti paslėptosios savivertės tyrimuose (Brettas Pelhamas su kolegomis (2005) pastebi. kad artimieji jų nemyli (Murray ir kiti. piktnaudžiavo alkoholiu ir dažniau skųsdavosi mitybos sutrikimais nei tie. Jennifer Crocker ir jos kolegos (2002. 2003). kad šitokia išorė slepia menką savivertę. „Tikrai save gerbiantys" . išvaizda. pasireiškia dviem formomis . kuriems nepatinkame (Baumgardner ir kiti. Taip pat nebūname „plonaodžiai" ir greiti kritikuoti . kad moterų abiejų savivertės formų įverčiai nuoseklesni negu vyrų). per kurį individas suklasifikuoja su savo asmenybe susijusius teigiamus ir neigiamus žodžius. Jordan ir kiti. gaujų narių. Ji sklinda iš vidaus ir palaiko gerą nuotaiką (Kernis. t. Kai nuoseklumą galima pastebėti. Tačiau chuliganų. 2003. y. Būdami blogos nuotaikos ar pajutę grėsmę jie greičiau į viską pradeda žiūrėti pro tamsius akinius: pastebi ir prisimena blogiausius kitų žmonių poelgius. kai žmonės teigiamai save vertina ir sąmoningai. Naujausi tyrimai rodo. surinkęs didelius įverčius išreikštosios savivertės tyrimuose. 2005) tai patvirtino tyrimais. vienišumo jausmu ir mitybos sutrikimais. 1999). kaip ir nuostatos. mažiau paklūsta prietarams (Jordan ir kiti.dažniau gina chuliganų aukas. ką Baumeisteris ir jo kolegos (1996) pavadino „tamsiąja stiprios savivertės puse". kuriuos atliko su Mičigano universiteto studentais. kurie jautėsi itin priklausomi nuo išorinių jėgų .nuo individui patinkančių savo vardo raidžių pasirinkimo iki kompiuteriu skaičiuojamo reakcijos laiko. bendravimo problemas. teigia Christina Salmivalli ir jos kolegos iš Turku (Suomija) universiteto (1999). . Priešingai nei menka. su asmeniniais bruožais susijusiais aspektais. kad esu vertinga asmenybė").jaučiantys savąją vertę ir nesistengiantys būti dėmesio centre bei nepykstantys už kritiką . kurių savivertė rėmėsi gilesniais. Ybarra. ir nesąmoningai. ir nepuolame plūsti tų. save stiprinančią savivertės formą. SOCIALINIS MĄSTYMAS menys iš tiesų turi silpną ego ir tai slepia po pompastišku išoriniu blizgesiu? Daugelis tyrinėtojų bandė įrodyti. 2001). kuriems patinkame. jog menkai save vertinantys žmonės kiek dažniau susiduria su įvairiomis klinikinėmis problemomis: nerimu. pinigais ar kitų žmonių pritarimo paieškomis. Išreikštąją savivertę psichologai matuoja naudodami apklausas („Jaučiu. esame mažiau gynybiški (Epštein ir Feist. vartojo narkotikus. elgiasi ne taip gynybiškai. 1998. kad savivertė. 2005). „Hitlerio savivertė buvo labai aukšta".pastebi Baumeisteris ir jo kolegos (2003). Studentai. Schimel ir kiti. 2003.78 I dalis.

pastebi Crocker ir Lora Park (2004). daro išvadą Baumeisteris ir Julia Exline (2000): ir savikontrolė. Žmonės. 1997). toks žmogus gali tapti agresyvus. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 79 Ironiška. Dabar. kad nei kompetencijos.prisiveliantys valgyti ridikėlius. Muraven ir kiti. raidą ir savęs pažinimą. Suvokiama savikontrolė yra svarbi. nei autonomiškumo poreikiai nebuvo realizuoti. kuo svarbi savojo Aš samprata. gali nepastebėti. Suvokiama savikontrolė Keletas mokslinių tyrimų krypčių kalba apie suvokiamos savikontrolės svarbą. 1998). juo geresnės nuotaikos būname. mėginantys tapti gražūs. 2000. aukštai save vertinantys žmonės palaiko savo vertės jausmą manydami. kad besirūpinantys saviverte. jausti didesnį poreikį ne paprasčiausiai mėgautis veikla. išaugs. labiau kritikuoti. nei bendravimo. pavyzdžiui. pastebi Crocker ir Park. o siekti pergalių. atsistato pailsėjus ir stiprėja treniruojantis. kad jų gyvenimas klostosi sėkmingai. Savikontrolė reikalauja pastangų. kad daugelio nusikaltėlių savivertė yra aukštesnė negu vidutinė.2 s k y r i u s . susidūrę su neišsprendžiamomis problemomis. todėl sekina ribotus valios išteklius. sumažėja jų fizinė ištvermė. Ilgainiui rūpestis savo verte gali baigtis jausmu. Savojo Aš veikimas yra ribotas. pasižiūrėkime. kad sugebėsite suplanuoti ir sėkmingai įgyvendinti savo planus. pastebi Roy Baumeisteris su kolegomis (1998. bei perdėdami savo pranašumą. Ji veikia panašiai kaip raumenys. Jei žmonės siekia kontroliuoti kino filmo sukeltą liūdesį. Be to. Kokios koncepcijos kyla iš šių tyrimų? Iki šiol aiškinomės savojo Aš sampratą. Galvokite apie savo teigiamas savybes ir tikimybė. Tačiau savojo Aš samprata daro įtaką mūsų elgsenai (Graziano ir kiti. Jei stipriai išreikštam žmogaus ego kyla pažeminimo grėsmė dėl socialinio atstūmimo. analizuodami savo veiksmus. Save kontroliuojantys žmonės . 1992). t Nors aukštą savivertę turėti naudingiau negu žemą tyrinėtojai nustatė. . nuo ko iš tiesų priklauso gyvenimo kokybė. o ne šokoladą arba slopinantys blogas mintis greičiau nuleidžia rankas. stengdamiesi visada gerai galvoti apie save. gavę sudėtingas užduotis pasiekia geresnių rezultatų už tuos. galime pradėti ignoruoti kritiką. ir raumenys nusilpsta po didelės įtampos. kurie mano esą nevykėliai (Ruvolo ir Markus. kad nesiseka ir kitiems. o ne suprasti kitus. APIBENDRINIMAS Savęs vertinimas • Savivertės motyvacija veikia pažintinius procesus. laikantys save darbščiais ir manantys. Susidūrę su nesėkme. Juo mažiau rūpinamės savo įvaizdžiu ir juo labiau savo talentais ir santykiais. turtingi ar populiarūs.

Be to. „patyręs"). Tai pastebėjo Becca Levy (1996) 90-ies suaugusiųjų pasąmonę veikdama žodžiais. SOCIALINIS MĄSTYMAS Saviveiksmingumas saviveiksmingumas (self-efficacy) Pojūtis. „nusenęs"). Optimistinis požiūris į savo kompetenciją bei galią duoda dividendus (Bandūra ir kiti. pastarajam tai . kad jūsų perspektyvos abejotinos. senyvo amžiaus žmonės mažiau skundžiasi atminties silpnėjimu. būna ištvermingesni. Tačiau tų. Jei tikite. ramesni ir mažiau depresyvūs. kaip ir savivertę. Panašų reiškinį galime aptikti ir už laboratorijos sienų: Kinijoje dominuoja teigiami senėjimo įvaizdžiai.skundėsi vienišas keturiasdešimt kelerių metų vyriškis psichoterapijos studentui Jerry Pharesui. Tiriamiesiems 0. 1991). 1999. kuriems buvo pateikti teigiamos reikšmės žodžiai. Šio paragintas. arba neigiamus senėjimo stereotipus. pastebėjo teigiamo mąstymo galią. Stenfordo universiteto psichologas Albertas Bandūra (1997. jie gyvena sveikiau bei geriau mokosi. 2000). tačiau jausti girtų vairuotojų keliamą pavojų (žema kontrolė). „Man tiesiog pasisekė. vyriškis nuėjo į šokius. „išmintingas". Kasdieniame gyvenime saviveiksmingumas padeda iškelti sudėtingus tikslus ir ištverti sunkumus. Pavyzdžiui. „atminties saviveiksmingumas" (pasitikėjimas savo atmintimi) buvo didesnis. žadinančiais arba teigiamus. 1998). turintys stiprų savi veiksmingumo pojūtį. o ne mąstyti apie savo silpnybes. arba teigiami („gudrus". stiprus saviveiksmingumo pojūtis leidžia darbuotojams išlikti ramiems ir ieškoti sprendimų. kad pagal saviveiksmingumą galima prognozuoti darbuotojo produktyvumą (Stajkovic ir Luthans. tirdamas saviveiksmingumą ir darydamas teorinius apibendrinimus. O kartu su pergalėmis auga pasitikėjimas savimi. . Maddux ir Gosselin. kur su juo pašoko kelios moterys. Kontrolės pobūdis „Aš visiškai nedalyvauju visuomenės gyvenime". todėl atminties saviveiksmingumas gali būti didesnis. Iškilus problemoms. Galite jaustis kompetentingas studentas ar darbuotojas. Stebėjusieji neigiamos reikšmės žodžius patyrė priešingą efektą. galite manyti esąs geras vairuotojas (stipriai išreikštas saviveiksmingumas). nei Vakarų šalyse (Schacter ir kiti. Saviveiksmingumą. o savivertė menka. ar šis įsitikinimas būtinai kažką pakeis? Tai priklausys nuo antro veiksnio: jūsų galimybės kontroliuoti rezultatus.066 sekundės buvo rodomi arba neigiami žodžiai („blogėja". tačiau bijodami diskriminavimo dėl amžiaus. kad galite kažką padaryti. . 2003). lyties ar išvaizdos galite manyti.kelias į pergalę. Bombonešio piloto saviveiksmingumas gali būti stiprai išreikštas. Eksperimento dalyviai sąmoningai galėjo suvokti tik šviesos blykstelėjimą. „pamiršta". . Jis skiriasi nuo savosios vertės pojūčio.80 I dalis.Tai daugiau niekada nepasikartos. Daugiau nei šimtu tyrimų patvirtinta. maitina sunkiai iškovoti laimėjimai. Kompetencija ir atkaklumas .tvirtino vyriškis." Kai Pharesas apie tai papasakojo savo vadovui Julianui Rotteriui. Net subtilios saviveiksmingumo manipuliacijos gali paveikti elgseną. Vaikai ir suaugusieji. kad esame kompetentingi ir veiksmingi.

manantys.tikite. reiškia. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 81 padėjo iškristalizuoti idėją. ar iš išorės atsitiktinumo arba išorinių jėgų. b.pavyzdžiui. kad pastangos. ar a. jų pačių pastangomis bei veiksmais. Apskritai studentai. Ką jūs manote? Ar žmonės dažniau būna savo likimo kalviai. Pasaulį valdo keli galią turintys žmonės. žinau. Tiems. Kuo labiau tikite? a. priklauso ir nesėkmės priežasčių supratimas. kad galiu tai pasiekti. jog viską. kvailumą ar „blogus" dėstytojus. kontrolės pobūdis (locus of control) Žmonių elgesio ir pasekmių kontrolės suvokimas: ar jos kontroliuojamos iš vidaus.8 paveiksle. 1983. Roterio eksperimentų metu ir jo klinikinėje praktikoje vieni žmonės teigdavo nuolatos . Šalin narkotikus! Tegyvuoja viltis! Aš esu šis tas!" Jesse Jackson. Lefcourt. režisieriai ir aktoriai. 334). džiaugiasi geresniais santykiais ir būna geresnės psichikos sveikatos (Tangney ir kiti. Galbūt pažįstate studentų. jūs tikite.patikėti. kurios nusipelnė. kas su manimi vyksta. įsivaizduokite. ar b. kad negaliu pakankamai kontroliuoti savo gyvenimo. Kiekvienas žmogus gali turėti įtakos valdžios sprendimams. ko jie nepajėgūs kontroliuoti. a.dėl blogų pažymių kaltinančius tai. naudotis saugos diržu. kad jie kontroliuoja padėtį . kas jiems nutinka. b. kad viską.savo gyvenimo dramaturgai. kaip suvokiame kontrolę. kad jį valdo atsitiktinumas arba išorinės jėgos (išorinis kontrolės pobūdis). laikančių save aukomis . kas jiems nutinka. Nuo to. 2004). kurie mano. Ilgainiui šiame pasaulyje žmogus sulaukia pagarbos. kurią jis jau kuris laikas bandė suformuluoti. jaučią". tuo tarpu kiti manydavo. The March on Washington. 1987). „Jei mano protas suvokia. p. 1986). Tokiems studentams patarus laikytis optimistiškesnės nuostatos . Kartu su Pharesu jis sukūrė 29 poras teiginių. jog kontroliuojate savo likimą (vidinis kontrolės pobūdis). Klestintys žmonės labiau linkę nesėkmes laikyti atsitiktinumu arba nuspręsti: „man reikia keisti požiūrį". lemia jų pačių pastangos bei įgūdžiai" (cituojama iš Hunt. sutinkantys su teiginiu „Aš galiu sėkmingai atsispirti pagundai". ar situacijų belaisviai? Šią dimensiją Rotteris pavadino kontrolės pobūdžiu. Deja.gauna geresnius pažymius. ar Jei atsakydami į šiuos Rotterio (1973) klausimus pasirinkote daugiau atsakymų „a". ar aplinkybių aukos? Ar jie . Jei daugiau „b" . Peterson ir Barrett. kad atliekate šį testą. uždirbti daugiau pinigų ir atsisakyti greito malonumo ilgalaikių tikslų labui (Findley ir Cooper. spręsti problemas šeimoje. Kartais jaučiu. ir mažas žmogelis nedaug ką čia bepakeis. žmogaus vertės niekas nepripažįsta. Tai parodyta 2. skirtų žmogaus kontrolės pobūdžiui įvertinti. 1987.jų pažymiai paprastai pagerėja (Noel ir kiti. Aš pats atsakingas už viską. . Miller ir kiti. kad save kontroliuoja. mesti rūkyti.2 s k y r i u s . turėtų geriau sektis mokytis. vadovėlius ar testus. valdo vienokios ar kitokios išorinės jėgos. Gyvybės draudimo agentai. 1983 („Pirmyn į Vašingtoną"). o širdis gali patikėti. pavyzdžiui. kad ir kaip jis stengtųsi. įprotis mokytis ir savidrausmė gali pakeisti padėtį . arba prieštaraujantys teiginiui „Aš išleidžiu per daug pinigų" . manantys. 1993. 1982.

nes tiki. 1977 („Iliuzijos: Mesijo.8 PAVEIKSLAS Kontrolės pobūdis STA O nuo manęs. Kita vertus. lllusions: Adventures of Reluctant Messiah." „Įtikinėkite save. nugalėsiu šiosey lenktynėse. pasireiškianti nejudrumu (žr. yra dvigubai mažesnė nei jų pesimistiškesnių kolegų (Seligman ir Schulman. studentai. Ir bejėgius šunis. SOCIALINIS MĄSTYMAS 2. kurie kasdien stiprino savikontrolę atlikdami pratimus. kad jau pirmaisiais metais jie mes šį darbą. ro Pavyzdžiui. kamuojami depresijos arba engiami žmonės tapdavo pasyvūs. . Kaip poemoje „Eneida" sako romėnų poetas Vergilijus. „Jie gali. klajonės") kad nesėkmes galima kontroliuoti („Tai sunku. kad gali". Narve uždaryti šunys. 2. 1991) pastebėjo panašias išmokto bejėgiškumo apraiškas ir tarp žmonių. kurie pripažįsta optimistinį „aiškinamąjį stilių". Tikimybė. kuriems įdiegta. kad negali kontroliuoti pasikartojančių nemalonių įvykių. Vėliau tokie šunys baugiai susigūžia net ir tada. pasyvus nuolankumas ir netgi apatija. Išmokę asmeninės kontrolės (sėkmingai išvengę pirmųjų smūgių) šunys lengvai prisitaiko prie naujos situacijos. dažniau nei pesimistai pasiekia aukštesnių rezultatų nei iš jų tikimasi (Seligman ir kiti. 1986). savikontrolę treniruoti naudinga. kad nepavyks išvengti smūgių. ir tikrai jų įgysite. ir depresijos apimtus žmones kamuoja valios paralyžius. Išmoktas bejėgiškumas versus apsisprendimas Kontrolės pojūčio nauda pastebima ir tiriant gyvūnus. Tokią išvadą padarė Makvaiuniversiteto Sidnėjuje mokslininkai Megan Oaten ir Kenas Chengas (2006). tačiau jei užsispirsite. reikalai pagerės"). Tie universiteto plaukimo komandos nariai. Tyrinėtojas Martinas Seligmanas (1975. kad turite trūkumų." Richard Bach. kad nuo jų pastangų niekas nepriklauso.9 paveikslą). nelinkusio juo būti. nes manė. Jei pasistengsiu. tampa bejėgiški. Pavyzdžiui. kai žmogus ar gyvūnas suvokia. kai gali išvengti bausmės. sudaro daugiau draudimo sutarčių.82 I dalis. 1990). išmoktas bejėgiškumas (learned helplessness) Išmoktas bejėgiškumas ir nuolankumas.

kurios skatina asmeninę kontrolę. kad būtų galima ja didžiuotis ir jaustis laimingiems". iš tiesų gerina sveikatą ir didina laimės pojūtį (Deci ir Ryan.perstatyti kėdes. buvo labiau patenkinti gyvenimu (2.). ką valgyti pusryčiams. Štai keletas pavyzdžių: • Kaliniai. • Veikimo laisvę atliekant užduotis ir priimant sprendimus turintys darbininkai būna sąžiningesni (Miller ir Monge.10 pav. perjungti televizoriaus kanalus. tokia pati buvo tyrėjų bei slaugių nuomonė. kada valgyti ir kiek miegoti. 2005). Buvo akcentuojamos galimybės rinktis bei daryti įtaką slaugos namų politikai ir kiekvieno atsakomybė už tai. rečiau serga ir įvykdo mažiau vandalizmo aktų (Ruback ir kiti. kuriose žmonės jautė turį daugiau laisvės. kad turi mažai galimybių rinktis. reguliariai mokydamiesi. įjungti ir išjungti šviesą . . 1986). kurie manė. Šalyse. duodami smulkūs įpareigojimai. ilgiau gyvena ir tikrai jaučiasi laimingesni (Timko ir Moos. buvo ir daugiau patenkintų gyvenimu (Inglehart ir Welzel. 1986. Pacientai buvo rūpestingai ir nuoširdžiai globojami. jie išmoksta jaustis bejėgiai ir nuolankūs. geriau save kontroliavo kitose situacijose . Kitoje grupėje buvo skatinama asmeninė kontrolė. taikydamos dvejopą elgesio modelį prestižiniuose Konektikuto valstijos senelių globos namuose. 1989).laboratorijoje ar laikydami egzaminus. dažniau pesimistiškai vertina ir galimybes susirasti gyvenamąjį būstą bei darbą (Burn. kuriems leidžiama bent kiek kontroliuoti savo aplinką . Ellen Langer ir Judith Rodin (1976) ištyrė asmeninės kontrolės svarbą. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 83 2. • Ligoninių pacientai. kokio pats nori". planuodami savo laiką. kuriems suteikta teisė rinktis. j o gyvenimas taptų toks. Tyrimai patvirtina. 1987). jog gali rinktis patys.2 s k y r i u s . 1992). Vienai pacientų grupei buvo akcentuojama „mūsų pareiga paversti šią įstaigą namais. Šiems pacientams buvo leidžiama priimti nedidelius sprendimus. kad . Po trijų savaičių dauguma pacientų savo būklę įvertino kaip dar labiau pablogėjusią.9 PAVEIKSLAS Nekontroliuojami nemalonūs įvykiai Suvokiamas kontrolės stygius Išmoktas bejėgiškumas Išmoktas bejėgiškumas Kai gyvūnai ir žmonės patiria nekontroliuojamus nemalonius įvykius. Wener ir kiti. kad jie negali kontroliuoti savo privatumo. aktyvesni bei laimingesni. vaikų darželių auklėtiniai ir senelių globos namų gyventojai. kada žiūrėti kino filmą ar kada keltis. Po trijų savaičių 93 procentai šios grupės pacientų pasijuto esą žvalesni. • Nakvynės namų gyventojai.patiria mažesnį stresą. kad tos sistemos. manantys. • Visose tirtose šalyse žmonės. 1987).

kai leidžiama grąžinti prekę ir susigrąžinti visus pinigus arba ją pakeisti). kad žmonėms patinka ir jie pasiryžę mokėti už galimybę keisti savo pasirinkimą. ir jie bus labai patenkinti.akivaizdi tiesa". Jį randame ir XX a. nuo kurių priklauso pasitenkinimo jausmas" (Gilbert ir Ebert. kaip padėti sau ir raginančių siekti sėkmės pasitelkus teigiamas nuostatas. jų laimės jausmas gali sumažėti. SOCIALINIS MĄSTYMAS Per plataus pasirinkimo kaštai Ar gali būti per daug laisvės ir apsisprendimo teisių? Svartmoro koledžo psichologas Barry Schvvartzas (2000. . Bet jei suteiksite jiems galimybę pasirinkti vieną iš dviejų. 2002). 2006). 2004) tvirtina. Psichologiniai suvokiamos savikontrolės tyrimai yra palyginti nauji. Kitų eksperimentų metu žmonės jautė didesnį pasitenkinimą dėl būtinybės apsispręsti (pavyzdžiui. žmonės mažiau patenkinti savo vedybiniu gyvenimu. Taigi galima paaiškinti. Knygose apie greitą praturtėjimą nuolat kartojamas motyvas „tu viską gali". žmonės būna mažiau patenkinti savo pasirinkimu nei tada. kai galėdavo keisti savo sprendimą (pavyzdžiui. o pasirinkę Havajus pasiges garsių muziejų. Galimybių rinktis gausa gali sukelti paralyžių arba tai. apgailestaus. todėl mažėja pasitenkinimas gyvenimu ir didėja klinikinės depresijos kamuojamų žmonių skaičius. Tai . Nors laisvė gali įgauti kraštutines formas. Žmonės. Juokinga. kodėl neseniai atliktame tyrime 11 koledžų absolventai. kai išpardavimo sąlygos neleidžia grąžinti ar apkeisti pirkinio).Vincento Peale knygoje The Power of Positive Thinking („Teigiamo mąstymo galia"): „Jei teigiamai mąstysite. negu tikėjosi. šeštojo dešimtmečio bestseleryje . patariančių. ilgai ieškoję darbo ir vertinę įvairius pasiūlymus. Šiandien. 2000). tačiau atsakomybės už savo gyvenimą ir savo galimybių realizavimo akcentavimas nėra naujas. kai išsiskirti buvo sunkiau („prekės grąžinti ir apkeisti negalima"). kai renkasi iš šešių variantų (Iyengar ir Lepper. asmeninė kontrolė dažniausiai padeda žmogui geriau jaustis. Pasiūlykite darbuotojams nemokamą kelionę į Paryžių ar į Havajus. rado geriau apmokamą darbą. Kartu su didesnėmis pasirinkimo galimybėmis atsiranda informacijos perteklius ir daugiau priežasčių gailėtis. Tačiau laisvė gali „trukdyti psichologiniams procesams. Šią mintį taip pat rasime daugybėje knygų bei vaizdajuosčių. kad šiuolaikinėse individualistinėse kultūrose esama „laisvės pertekliaus". 2000a): nacionalinės apklausos rodo. kaip būtinybė rinktis gali baigtis apgailestavimu. nėra vandenyno. ką Schwartzas vadina „laisvės tironija". tačiau jautė mažesnį pasitenkinimą (Iyengar ir kiti. kad žmonės buvo labiau patenkinti savo vedybiniu gyvenimu tais laikais. pasirinkę Paryžių. nepaisant didesnės laisvės išvengti nesėkmingų vedybų ir mėginti iš naujo.84 I dalis. pasieksite teigiamų rezultatų. kad nelabai šilta. Ši taisyklė gali padėti paaiškinti įdomų socialinį fenomeną (Myers. Turėdami galimybę rinktis iš 30 skirtingų rūšių džemo ir šokolado. nei tada. Christopheris Hsee ir Reidas Hastie (2006) parodo.

9 1. 2005). j visuorpenes Pokomunistinės Vakarų į Europos visuomenės j Venesuela Filipinai Peru Dominikos Respublika Kolumbija Brazilija Salvadoras Čilė Argentina Meksika Urugvajus Italija Portugalija Šveicarija Belgija Austrija Liuksemburgas Airija Ispanija Prancūzija š i a u r ė s Airija Graikija Olandija Danija Norvegija Islandija Suomija Švedija Didžioji Britanija Australija JAV Kanada Vokietija Naujoji Zelandija Lotynu Ame ika Katalikiškos Vakarį ! Europios visu Protestantiškos I visuomenės | 2.8 -h 0.7 0.0 . -r 0. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 85 Pietų Afrikos Nigerija Uganda Zimbabvė Respublika Afrikos visuomenės į pietas nuo> Sacharos Pietų Azijos visuomenės Konfucianistjnės visuomenės Pokomunistinės Rytų Europos visuomenės Marokas Jordanija Azerbaidžanas Iranas Alžyras Albanija Bosnija Islamiskos i i .10 PAVEIKSLAS Koreliacija tarp individų suvoktos galimybės laisvai rinktis ir pasitenkinimo gyvenimu 73 šalyse (Inglehart ir VVelzel.2 s k y r i u s .

SOCIALINIS MĄSTYMAS Savikontrolės tyrinėjimai teikia didesnį pasitikėjimą tokiomis tradicinėmis dorybėmis kaip atkaklumas ir viltis. APIBENDRINIMAS Suvokiama savikontrolė • Kelios tyrimų kryptys byloja apie saviveiksmingumo ir kontrolės jausmo naudą. Mes lengvai atleidžiame nesėkmes sau. kad šio komplekso neturime . prisiimame nuopelnus už sėkmę ir manome daugeliu požiūrių esą geresni. Šališkas palankumas sau Mums aktualios informacijos apdorojimą stipriai veikia šališkumas. kad socialinis įtikinėjimas („tu turi viską. Tiriant savivertę. pripažįstant gerus darbus. kai matome kitus. Bet. Plačiai manoma. Demostravimas. kuris priimtų mane į savo gretas. tai skatina geriau elgtis. priešingai. (Silpnos savivertės žmogus į tokius teiginius kaip „Aš turiu gerų idėjų" atsako: . geriau susidoroja su sunkumais ir daugiau pasiekia. • Išmoktas bejėgiškumas dažnai išryškėja. . Daugelis humanistinės psichologijos populiarintojų vieningai teigė: „Mes visi turime nevisavertiškumo kompleksą.. bet ir prie visuomenės tobulėjimo". jie gali būti mažiau patenkinti rezultatu. laiko save beverčiais ir nevertais meilės". net mažai balų surinkę žmonės renkasi vidutinius tarp galimų vertinimų. kad daugelis iš mūsų kenčia dėl silpnos savivertės. Roy Baumeisterio (2003) vadovaujama mokslininkų grupė vieningai teigia: „Jei visus vaikus girsite vien už tai. Tie žmonės. jūsų saviveiksmingumas auga. kad dauguma jo pažįstamų „neapkenčia savęs. jog galiu. kai pastangos pataisyti situaciją pasirodo bevaisės. jog galiu") didina saviveiksmingumą. negu gavę mažesnę pasirinkimo laisvę. Geriau girti ir skatinti savivertę. Padeda ir modeliavimas.tik vaidyba. padeda tobulėti. • Kai žmonėms pateikiama daug pasirinkimo galimybių. Gebėjimąapsispręsti. ko reikia sėkmei pasiekti") bei savęs įtikinėjimas („Aš manau. „Sėkmė sukuria tvirtą tikėjimą savo veiksmingumu. mesti rūkyti ar pagerinti mokymosi rezultatus buvo sėkmingos.pastebi Johnas Powellas (1989). manau." O iš tiesų daugelis mūsų yra geros nuomonės apie save." Jei pradinės pastangos sumažinti svorį. Humanistinės krypties psichologas Carlas Rogersas (1958) padarė išvadą." Groucho Marxas (1960) ironizuoja: „Nenoriu priklausyti nė vienam klubui. Toks savivertės kėlimas padeda mėgautis šviesiąja stipraus savęs vertinimo puse ir tik kartais patirti tamsiąją. sumažės pagyrimo vertė. kurie tiki savo kompetencija bei veiksmingumu ir pasižymi vidine kontrole. kad jie yra savimi.. šie rezultatai prisideda ne tik prie atskiro žmogaus laimės. kurie stengėsi ir jiems pavyko. svarbiausias saviveiksmingumo šaltinis yra sėkminga patirtis. palaiko sėkmingos veiklos ir gebėjimo pataisyti situaciją patirtis.86 I dalis. jo nuomone. Bandūra (2004b) pabrėžia.

Sau palanki atribucija skatina šeimyninę nesantaiką.) Be to. Teigiamų ir neigiamų įvykių aiškinimas Daugybė eksperimentų parodė. tokius kaip laimės stoka arba problemos „neišsprendžiamumas" (Campbell ir Sedikides. Mullen ir Riordan." (Toronto News. ypatingoms kitos komandos pastangoms ar grubiam žaidimui (Grove ir kiti. Jei aš laimiu žodžių loto. dažniausiai nuopelnus priskiria sau. Sportininkai. politikos tendencijomis) (Kingdon. 1977) Šis reiškinys ypač pastebimas situacijose.viena iš stipriausiai veikiančių šališkumo formų. Kai patiria nuostolius . o sėkmės atveju . Lalonde. viena iš labiausiai provokuojančių.) Nenuostabu. . oponento populiarumu. reiškia. darbuotojų nepasitenkinimą ir veda į aklavietę derybų metu (Kruger ir Gilovich. Sėkmę jie apibūdina kaip savo gebėjimų bei pastangų rezultatą. kad išgirdę. kokią atsakomybę prisiima vairuotojai įvykus avarijai? Draudimo bendrovių bylose avarijas jie komentuoja maždaug taip: „Staiga nežinia iš kur iššoko automobilis. tačiau jei pralaimiu . pavyzdžiui. reputacija ir strategija)." „Kai privažiavau sankryžą.. jų vadovai mielai ima didžiules premijas už puikų vadovavimą.. kad esame jos nusipelnę.2 s k y r i u s . 1967). šališkas palankumas sau (self-serving bias) Polinkis palankiai save vertinti. žmonės laiko teisingesniu. darbo paieškos): nugalėtojai aiškina. o neigiamų . o pralaimėjusieji kaltina atsitiktinumą. 1997). Tad nenuostabu.. per dideliam darbo krūviui. Pavyzdžiui. 1992. (Darbuotojai labiau linkę suversti kaltę kokioms nors išorinėms priežastims . taip pat stengiasi girtis asmeniniais privalumais (darbštumu. sunkaus būdo bendradarbiams.. tačiau dėl pralaimėjimų bėdą suverčia blogiems stabdžiams. Rice.netinkamam tiekimui. neaiškioms užduotims. tačiau dėl nesėkmės kaltina įvairius išorinius veiksnius. kad išsiskyrusieji dėl to kaltina partnerį (Gray ir Silver." „Pėstysis atsitrenkė į mano automobilį ir parkrito po juo. kad „kas gi po raidės q pasirinktų ne w?" Politikai. tačiau tvirtai nusistovėjusių socialinės psichologijos išvadų yra susijusi su šališko palankumo sau galia. 1994. kai reikia ir gabumų.o ko gi dar galima tikėtis smunkant ekonomikai? Sau palankios atribucijos reiškinys (teigiamų rezultatų priskyrimas sau. o neigiamus išorės veiksniams. 1999). jei gauna daugiau nei kiti (Diekmann ir kiti. ir sėkmės (žaidimai. algos padidinimą. Išsaugoti teigiamą savo įvaizdį mums padeda atsiribojimas nuo nesėkmės. 1988). jog jiems kažkas pavyko. kad atlygio paskirstymą. trenkėsi į mano automobilį ir dingo. „aš bu- sau palanki atribucija (self-serving attributions) Šališko palankumo sau forma. Kai korporacijų pelnas auga. kalbėdami apie savo pergales. kurių jie negali kontroliuoti (rinkiminės apylinkės partine sudėtimi. 1991. 1999). o vadovai kaltę dėl blogų rezultatų suverčia tariamai negabiems ir neuoliems darbuotojams (Imai. 0 kaip manote. 1985).. mano regėjimo lauką užstojo tvora. patyrę pergalę. nevykusiam teisėjui. kad žinau daug žodžių ir gerai išmanau jų rašybą.tai todėl. 1990). AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 87 „šiek tiek" arba „kartais"..įsitikinimas. tarnavimu rinkėjams. ir aš nepastebėjau kito automobilio. o pralaimėjus kaltę versti aplinkybėms. egzaminai. kad sėkmę pelnė dėl savo sugebėjimų. Polinkis priskirti teigiamus rezultatus sau. kurio nebuvo įmanoma pastebėti.išorės veiksniams) . žmonės priskiria nuopelnus sau.

kad vyrai namuose atlieka tik 33 proc. kompetentingesniais. turinčių vaikų. o vaikai pranoksta vidutinybes". kad iš tikrųjų vyrai namuose atliko 39 proc. gauta suma paprastai viršija 100 proc.: „Atkreipkime dėmesį. Pagrindinė taisyklė tokia: kai grupės nariai vertina. kuris norėtų save pergudrauti. daugelis mūsų esame truputį bepročiai. Apibūdindami save. jog jie daugiau laiko skiria namų tvarkymui ar vaikų priežiūrai nei mano jų partneriai. pastebi Anne Wilson ir Michaelas Rossas (2001). esu geresnis". 2003). teigdamas. paaiškėjo. vadinasi. kad kiekviena bendruomenė panaši į Garrisono Keilloro pramanytą Vobegono ežero kaimą.laiko save jaunesniais nei iš tiesų {Public Opinion. išeikvoti ar pervertinti". Jie pastebėjo. dauguma žmonių laiko save etiškesniais. darbų (Lee ir Waite. 1984). patirtą tolimoje praeityje. Lygindami save su kitais. čempionai šiandien. (Savitsky ir kiti. Rytą kuris nors sudėdavome juos į pintinę. kur „visos moterys stiprios. 2005). jog „niekada pasaulyje neatsiras sveiko proto žmogus. visi vyrai gražūs. draugiškesniais. tyrime vyrai pareiškė. Kiekvieną vakarą aš ir mano žmona sumesdavome drabužius prie skalbinių pintinės miegamajame. Dėl nesėkmės ar nepripažinimo apkaltinę kokius nors išorinius veiksnius jaučiamės geriau nei laikydami nevertais save (Major ir kiti. Šališkas palankumas sau kaip aš myliu save? Leiskite suskaičiuoti būdus"). Michaelas Rossas ir Fiore Sicoly (1979) atliko šališko palankumo sau šeimoje tyrimą. intelektualesniais. kad nors 12 procentų žmonių jaučiasi esą vyresni nei iš tiesų. kai buvome kitokie. kad žmonės lygina save su kitais. gražesniais. Noriau pripažįstame savo nesėkmę. O jų žmonos tvirtino. darbų namuose.mano dauguma žmonių. tačiau „per istorijos egzaminą profesorius man parašė patenkinamą pažymį". Kai . Kai tyrinėtojai stebėjo tikrąją padėtį (atsitiktinai pasirinktais laiko tarpais matavo tiriamųjų veiklą). Vėlesniame 265 vedusių amerikiečių porų.88 I dalis. Mulkiai vakar. Galbūt viena iš tokio optimizmo priežasčių yra ta. kiek jie prisidėjo prie bendro tikslo. Visa tai primena Freudo anekdotą apie vyrą. net 66 procentai mano atvirkščiai . kad jauni vedę kanadiečiai dažniausiai būdavo įsitikinę. Apibūdindami dabartinius save jie nurodė tris kartus daugiau teigiamybių. aš persikelsiu gyventi į Paryžių". Nes daugeliu subjektyvių ir socialiai pageidautinų aspektų žmonės laiko save geresniais už vidutiniokus. sveikesniais ir netgi įžvalgesniais bei objektyvesniais (žr. Jei VI amžiaus kinų filosofas Lao Dzė buvo teisus. kuris pasakė savo žmonai: „Jei kuris nors iš mūsų mirs. 2005). SOCIALINIS MĄSTYMAS vau labai gerai įvertintas per ekonomikos egzaminą". Ar mes visi galime būti geresni už vidutiniokus? Šališkas palankumas sau taip pat pasireiškia tuo. ne tokiais prietaringais. Vaterlo universiteto studentai pateikė beveik vienodai teigiamų ir neigiamų teiginių. kad atlieka 42 proc. darbų. „ankstesnieji Aš". Atrodo. kokie buvo iki studijų. . „Aš įgijau žinių ir suaugau.

yra įsitikinę. t Dorybės. 1981). „drausmingas") sužadina didesnį palankumą sau nei objektyvūs (pavyzdžiui. Štai kaip reiškiasi šališkas palankumas sau: • Etika. Įžvalgumas. Olandijoje dauguma bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių laiko save sąžiningesniais. McKenna ir Myers. Sveikata. Dauguma verslininkų laiko save moralesniais už vidutinį verslininką (Baumhart. Dauguma vairuotojų . Svenson. ji surenkanti skalbinius. gražesniais ir kur kas mažiau prietaringais nei vidutinis tos pačios amžiaus grupės ar socialinės padėties atstovas (Public Opinion. 1979). kad kitų žmonių žodžiai bei darbai atskleidžia jų prigimtį. . o universiteto studentai paprastai yra įsitikinę. .yra giliai viduje glūdinti nuomonė. 1984. 1991). tik vienuolika procentų įvertino save 74 arba mažiau balų(Lovett.kaip aš myliu save? Leiskite suskaičiuoti būdus „Viena.tobula)?" Penkiasdešimt procentų apklausos dalyvių įvertino save 90 arba didesniu balu. Daugelis chirurgų yra įsitikinę. nepaisant amžiaus. 1968). kad save pažįstame geriau nei kiti pažįsta save (Pronin ir kiti.prasčiau nei vidutiniškai (Headey ir VVearing. Tą.1995). . Taip pat manome. kad kitus perprantame geriau nei jie mus.teigia Dave Barry (1998). 1993." Subjektyvūs elgsenos aspektai (pavyzdžiui. „O. draugiškesniais ir patikimesniais nei vidutinis moksleivis (Hoorens. kuris kuo nors pra• • • • • noksta kitus. Tačiau apskritai baltaodžiai manė. Los Andželo gyventojai laiko save sveikesniais nei dauguma jų kaimynų. t Intelektas. 1994. . atkaklesniais. C. Dauguma žmonių laiko save aukštesnio intelekto. „punktualus"). • Profesinė kompetencija. Mūsų asmeninės mintys . Australijoje 86 procentai žmonių savo darbo rezultatus vertina geriau nei vidutiniškai ir tik vienas procentas . 1968. kad vairuoja saugiau ir yra labiau įgudę nei vidutinis vairuotojas (Guerin. . originalesniais. religijos. kad jų pacientų mirštamumas yra mažesnis nei vidutinis (Gawande. 2001). 2001). jos manymu. kad jų išankstinis nusistatymas prieš juodaodžius skalėje nuo 0 iki 10 vertintinas 5 ar daugiau balų. kad mes esame geresni vairuotojai nei vidutiniai". Tad dauguma mūsų esame įsitikinę. žmonės paprastai vadina genijumi (Lassiter ir Munhall. pagalvojau: „Hm? Aš ir taip tai darau 75 kartus iš 100". kurie po autoavarijų buvo atsidūrę ligoninėje . Studentai dažnai laiko save geresniais ir intelektualesniais už kitus (Allison ir kiti. VVylie. o daugelis mano. Dauguma suaugusiųjų mano. 1978. 1997). Snyder. lyties. 1997 metais Gallupo instituto atliktoje apklausoje tik 14 procentų baltųjų amerikiečių teigė. Dave Barry buvo teisus. kad gyvens maždaug 10 metų ilgiau nei prognozuojama statistiškai (Larwood. Tolerancija. Mes manome.atsakė ji. 1997. Tad paklausiau žmonos. Vienos nacionalinės apklausos metu buvo pateiktas klausimas: „Kaip vertinate savo moralę ir vertybes skalėje nuo 1 iki 100 (100 . 1989. R. kad 44-ies procentų kitų baltųjų išankstinio nusistatymo prieš juodaodžius rodiklis yra aukštas (5 arba daugiau). 2003).taip pat.netgi tie. kad jie padeda savo seniems tėvams daugiau nei jų broliai ar seserys (Lerner ir kiti.2 s k y r i u s . Parama tėvams. kaip dažnai. 1977). kad tuo rūpinčiausi aš. Vairavimas. 1987). Mes taip pat manome esą geresni nei vidutiniai daugeliu kitų subjektyvių ir pageidautinų aspektų. Tik mažuma aukštųjų mokyklų studentų laiko save naivesniais ar patiklesniais už kitus. žmona pasiūlė. 1978). kad jie yra mažiau naivūs ir patiklūs (Levine.maždaug 75 kartus iš 100. 2002). kas sieja visus žmones. ekonominės padėties ar etniškumo. Brenner ir Molander. 90 procentų verslininkų laiko savo veiklą svarbesne už kolegų (French. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 89 atkreipkime dėmesį Šališkas palankumas sau .

įsigyti namą ir išvengti tokių bėdų. Apibrėždami neaiškius kriterijus savais terminais. pasak Neilo Weinsteino (1980. Vertindamas savo sportinius gebėjimus aš mąstau apie tai. 1989. Subjektyvios savybės padeda laisvai konstruoti savus sėkmės apibrėžimus (Dunning ir kiti.kiekvieną rytą prieina prie lango ir sako: Labas rytas. bus labiau linkę niekinti kompiuterių fanatikus ir teigti. Vertindamas savo „vadovavimo gebėjimus" aš įsivaizduoju garsų lyderį. studentai mano. jis būdingas net socialiniams psichologams. nesiimame atsar- „Ateities vaizdai yra tokie rožiniai. kurio stilius panašus į mano. slapstydamasis aikštės dešinėje. o ne apie tas skausmingas savaites. 1989 („Teigiamos iliuzijos") .pastebi H. Išsilavinimas nepanaikina šališko palankumo sau. . kiekvienas iš mūsų manome veikią palyginti sėkmingai. 1997). kad sprendžiant šias problemas daugiau aukoja laiko ir pinigų (White ir Plous. SOCIALINIS MĄSTYMAS Van Lange. Jacksonas Brownas (1990. 2002). Tačiau daugeliui mūsų.tarp vieno procento geriausiųjų! Savo įvaizdį stipriname ir sureikšmindami dalykus. Bet paklausti apie tam tikrus bruožus ar elgesį (pavyzdžiui. kuriems nesiseka. 1982). 2003). kad jie yra labiau etiški nei kolegos (Van Lange ir kiti. Viešpatie. kaip alkoholizmas. infarktas nesulaukus 40 metų ar atleidimas iš darbo.tai teigiamas požiūris į gyvenimą. o 25 procentai . didelę algą.90 I dalis. 60 procentų apklaustųjų sakė esą tarp 10 procentų geriausiųjų. 1991). kad nuo jų galėtų parausti net Pollyanna". Žmonės žvelgia vienas į kitą su tam tikru ironišku šališkumu: paprastai save laikome mažiau šališku negu kitus (Ehrlinger ir kiti. . kurias praleidau kaip Mažosios lygos beisbolo žaidėjas. Taylor. save vertiname kaip objektyvų. Pesimistas prieina prie lango ir sako: O Viešpatie. kurie jaučiasi esą „asai" studijuodami įvadinį informatikos kursą. Tie. 79). Shelley E. kad jie labiau nei kiti rūpinasi aplinka. Iš tikrųjų netgi manome esą mažiau pažeidžiami šališko palankumo sau! Pripažįstame kažkokį abstraktų šališkumą ir matome. badaujančiais bei domisi socialinėmis problemomis. 1995). Linda Perloff (1987) pastebi. kad kiti yra šališki. kad esame atsparūs nelaimėms. kad iliuzinis optimizmas padidina mūsų pažeidžiamumą. būdingas „nepagrįstas optimizmas būsimų gyvenimo įvykių atžvilgiu". vertindami savo pačių etiką ar patrauklumą). kurie mums gerai sekasi. 2005. Positive lllusions. Pronin ir kiti. Nepagrįstas optimizmas Optimizmas . 1991). visą semestrą labiau vertina raštingumą šioje srityje. jog jiems lengviau nei bendrakursiams pavyks gauti gerą darbą. p. tačiau nemano. 1989). „Optimistas. kad jų įvaizdžiui darbo su kompiuteriu įgūdžiai nebūtini (Hill ir kiti. O dauguma žmonių mano. jog pesimistiškai vertina kitų žmonių likimus (Shepperd. manantiems. kaip žaidžiu krepšinį. Iš dalies todėl. pageidautina savybė) neįvertino kaip žemesnio už vidutinį. Tie. jau rytas!". Vienos stojamųjų į aukštąsias mokyklas egzaminų tarybos apklausos metu iš 829 000 abiturientų nė vienas savo gebėjimo sutarti su kitais (subjektyvi. Manydami.

1991. kad pusė santuokų baigiasi skyrybomis. kaip tai vadina Julie Norem (2000). Kinų patarlė sako: „Būk pasiruošęs pavojui. padavę prašymus tuoktis. kad ateityje jie bus laimingesni. Optimizmas akivaizdžiai nugali pesimizmą. Sparrell ir Shrauger. jiems gali tekti skaudžiai nusivilti. 1984). 1996. Azartinių žaidimų mėgėjai optimistai būna atkaklesni už pesimistus net ir tada. gresia kur kas mažesnis nepageidaujamo nėštumo pavojus (Burger ir Burns. kol yra taika". 1971. bet rūpestingesni jų kolegos. Optimistai paprastai tiki. nes tai paskatintų daugiau mokytis (Prohaska. nereikia stebėtis. kai vis dažniau pralaimi (Gibson ir Sanbonmatsu. mano. kad žmonės pervertins savo galimybes pasipelnyti. reikia viltį išsaugančio optimizmo ir poreikį stengtis palaikančio pesimizmo. Segerstrom. reguliariai nevartojančios kontraceptinių priemonių. baimindamiesi susikirsti per egzaminą. 243). ir šis įsitikinimas tikrai padeda jaustis laimingiems dabar (Robinson ir Ryff. 1994. tačiau tikimybę. ir išminties atskirti vieną nuo kito. tiksliai įvertino. skatindamas saviveiksmingumą bei teigiamai veikdamas sveikatą ir bendrąją savijautą (Armor ir Taylor.kyla iš išdidaus pasipūtimo. kuris būdingas daugumai žmonių. gali baigtis nelaime. vertino 0 procentų (Baker ir Emery. . apsauginis pesimizmas (defensive pessimism) Problemų numatymo svarba prisitaikant ir nerimo nukreipimas veiksmingam elgesiui motyvuoti. Škotijoje ir Jungtinėse Valstijose dauguma vyresnių paauglių mano. Norem ir Cantor. Net XVII amžiaus ekonominio racionalumo propaguotojas Adamas Smithas numatė. Seksualiai aktyvios studentės. sakė jis. Vienos apklausos metu 137 asmenys. kad joms. 2001). Tokių pat gabumų. kad aklas optimizmas." Reinhold Niebuhr. 1986. „O Dieve. Perdėtu optimizmu trykštantiems studentams (kuriems dažniausiai lemta gauti blogesnius pažymius) praverstų truputis nepasitikėjimo savimi.arba apsauginio pesimizmo. 1993). neigiantys rūkymo žalą ir užmezgantys nesėkmingus santykius primena mums. p. Šis „absurdiškas tikėjimas savo sėkme. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 91 gumo priemonių. kad visus iššūkius nugalės ir išgyvens optimistiškai nusiteikę mūsų protėviai. įnirtingai mokosi ir gauna geresnius pažymius (Goodhart. kad jie mažiau nei bendraamžiai rizikuoja užsikrėsti ŽIV (Abrams. 1988). Taigi naudingas ir pozityvus. 2004). 2001). Showers ir Ruben. priešingai nei kitoms bendramokslėms. ką reikėtų keisti. manė. 2006). 1999). kaip ir išdidumas. kurių negalima pakeisti. Tuo tarpu truputis realizmo . 1943 („Ramybės malda") . ir negatyvus mąstymas. dirbantys vertybinių popierių biržoje ar nekilnojamojo turto versle. kad esame linkę būti optimistais (Haselton ir Nettle.2 s k y r i u s . Įstojusieji į universitetą ir pervertinantys savo akademinius gabumus dažnai kenčia dėl savivertės sumažėjimo (Robins ir Beer. Per daug savimi pasitikintys studentai nepakankamai pasirengia egzaminui. Jei žmonės. Lengvabūdiškai nesinaudojantys saugos diržais. gali apsaugoti nuo nemotyvuoto optimizmo pavojų. suteik drąsos pakeisti tai. 1986. kai kalbama apie jų gebėjimus" (Spiegei. The Serenity Prayer. Jei buvo didesnė tikimybė. 1993). kad jų intuicija pranašesnė už konkurentų. Pryor ir Reeder. Išvada: kad sektųsi universitete ir už jo ribų. kad išsiskirs patys. 1987). būk mums maloningas ir išmokyk ramiai susitaikyti su dalykais. Apsauginis pesimizmas skatina būti pasirengusius sutikti problemas ir jas spręsti. o ne jų kaimynai pesimistai.

tačiau ar kiti nesielgia taip pat?" Jei nuslepiame pajamas. melagis tą kitą žmogų pradeda laikyti nesąžiningu (Sagarin ir kiti. Kodėl „neperkelti savęs į kitus". Mullen ir Goethals. Po sunkaus fizinio krūvio ištroškę žmonės įsivaizduoja. 1990). 1990). Jei pritariame Kanados referendumui ar remiame Naujosios Zelandijos nacionalinę partiją. kad kiti mąsto bei veikia kaip ir mes. kurių gyvenimas keičiasi. 2003). Tad mūsų įsitikinimai apie kitų žmonių stereotipus gali šį tą pasakyti ir apie mūsų pačių stereotipus. Melagis spėja. mano (dažniau nei nesimaudantieji). kad tokios klaidos būdingos visiems. . kad ir daugelis kitų yra susiformavę neigiamus stereotipus (Krueger. . Koestner.92 I dalis. kokie esame patys. galime klaidingai tikėtis. kokie jie yra. kad pasiklydusius labiau kamuoja troškulys nei alkis. kad ir kiti mąsto bei elgiasi taip kaip jis: „Aš meluoju. nes išsilydysiu. Mes stipriname savo poziciją pervertindami teigiamą kitų nuomonę apie mus. kad ir kiti norės gerti. kad daug kas šitaip elgiasi (Monin ir Norton. kad nerūkome. Štai kodėl Leafo Van Boveno ir George Lowensteino (2003) atlikto tyrimo metu po treniruotės 88 procentai ištroškusių tiriamųjų spėjo. tikriausiai perdėtai išpučiame panašiai besielgiančių žmonių skaičių. Sulaukusiems kūdikio tėvams pasaulis atrodo pavojingesnis. 2003). Slepiantys neigiamą požiūrį į kitą rasę mano. Marks ir Miller. jog visi viską supranta kaip ir mes. nes mums šito norisi (Babad ir kiti. . Jei pajuntame geismą kitam asmeniui. Negaliu stovėti šalia radiatoriaus. guodžiamės galvodami. • • • „Visi sako. kad išvados daromos remiantis ribotu skaičiumi žmonių.rašoma Talmude. spėjant galimą kitų žmonių reakciją? Be to. Keturi neseniai atlikti tyrimai rodo. Pradedame manyti. o prieš treniruotę taip manė tik 57 procentai. mes esame labiau linkę tapatintis su tais. arba meluojame. SOCIALINIS MĄSTYMAS Tariamas vienodumas ir išskirtinumas tariamo vienodumo efektas (falše consensus effect) Tendencija savo nuomones ir nepageidaujamus ar klaidingus poelgius pervertinti kaip visiems įprastus. 1998). Šis reiškinys vadinamas tariamo vienodumo efektu (Krueger ir Clement. kurie mąsto ir elgiasi panašiai kaip mes. 1997) „Mes matome daiktus ne tokius. norėdami mokėti mažesnius mokesčius. kai turime nepakankamai informacijos. 1993). kad keičiasi pasaulis. 1992. ir tuo remdamiesi vertiname aplinką. Blogai pasielgę ar neatlikę užduoties. mes pervertiname kitų žmonių bendramintiškumą. kad maistas per daug reklamuojamas (Eibach ir kiti. 1994. tačiau Los Andžele taip daro absoliučiai visos" Aktorė Pamela Anderson-Lee (cituota Tai bert." Tariamo vienodumo efektas gali pasireikšti todėl. kai juo draudžiama naudotis. mano. Besilaikantys dietos tiki. Mes turime keistą polinkį stiprinti savo įvaizdį pervertindami arba neįvertindami to. 1996). Įsidėjau (krūtų) implantus. 1987. Žmonės.Mes matome daiktus tokius. vogčiomis įslenkantys į dušą tuo metu. kad aš nuo galvos iki kojų esu iš plastiko. kad: • Žmonės. prie kurių priskiriame ir save (Dawes. kodėl kitiems nepriskirti savo žinių ir savo reakcijos nepanaudoti kaip rakto. jog ir šis panašiai reaguos. Kam nors pamelavęs.

Kas yra šališkas palankumas sau Kodėl žmonės pervertina savo privalumus? Vienas iš galimų paaiškinimų kad šališkas palankumas sau yra šalutinis informacijos apie save patį apdorojimo ir įsiminimo proceso produktas. 1988). dažniau pasireiškia tariamo išskirtinumo efektas (Goethals ir kiti. ko nedarėme arba tik stebėjome. 2. o dorybes . 1991). kad daug mokiausi. iliuzinis optimizmas ir tariamas vienodumas yra pagrindinis šališko palankumo sau šaltinis (žr. 2. Apibendrindami pasakysime. Tad savo nesėkmes galime laikyti palyginti normaliu dalyku. kurių metu buvo pastebėta. Tad dažnai išgeriantys. 2004). Ar taip nėra todėl. yra daugybė galimybių suklysti apdorojant informaciją (Chambers ir Windschitl. kaip surenku skalbinius. kaip daro kiti? Aš lengvai įsivaizduoju. mes geriau prisimename tai. tačiau saugos diržus prisisegantys asmenys pervertina (tariamas vienodumas) mėgėjų išgerti skaičių ir nepakankamai įvertina (tariamas išskirtinumas) prisisegančių saugos diržus skaičių (Suls ir kiti. kad sėkmės sulaukėme dėl savo gabumų bei įdėtų pastangų. jog manoji ilgai bus laiminga. kai galvojame esą išskirtinai talentingi ir moralūs. kaip teigia Michaelas Rossas ir Fiore Sicoly (1979). Prisiminkime tyrimus. Kadangi dėstytojas buvo neobjektyvus. pageidautino arba sėkmingo elgesio panašumą [ kitus žmones. Tariamas vienodumas ir išskirtinumas Žinau. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 93 Kai kalbame apie gebėjimus arba kai mums sekasi. jog abu sutuoktiniai mano atlieką didesnę namų ruošos darbų dalį.2 s k y r i u s .11 paveikslą). jog klimato atšilimas kelia grėsmę. Nepagrįstas optimizmas Nors 50 proc. nes stigo laimės ir pakenkė išorinės aplinkybės Pavyzdys Labai gerai išlaikiau istorijos egzaminą todėl. kad.11 PAVEIKSLAS Šališko palankumo sau poveikis Palankesnis savęs vertinimas Savo tėvams aš esu geresnis negu sesuo. o nesisekė. nei tai. ką darėme. kad pamiršdavau tai padaryti. tariamo išskirtinumo efektas (falše uniqueness effect) Tendencija nepakankamai vertinti savo gebėjimų. Šališkas palankumas sau Nuomonė. tačiau blogiau prisimenu. sociologijos egzaminą išlaikiau patenkinamai. įvertinti bei prisiminti kitų ir savo poelgius.labiau išskirtinėmis nei iš tiesų. . Mes pataikaujame savo įvaizdžiui. santuokų išyra. žinau. Be to. kad dauguma žmonių pritars man. Lyginant save su kitais reikia pastebėti. kad savigyra.

Savęs vertinimo motyvacija stiprina šališką palankumą sau. Teigiama savivertė duoda tam tikros naudos. kad jūs.94 I dalis. Nėra abejonių. arba suvokia save kaip labiau valdančius situaciją negu yra iš tikrųjų. 2003). 1988. kaip ir kiti skaitytojai. jie neskuba girtis (daugiau apie tai . kad jei laikysimės tėvų nustatytų taisyklių. .14 skyriuje). jog šališkas palankumas sau arba mažina jūsų pačių atsitiktinį neadekvatumo pojūtį. Bonanno ir jo kolegos (2005) vertino darbuotojų. Šališkas palankumas sau ir su juo susiję pasiteisinimai taip pat saugo nuo depresijos ir biologinių streso pasekmių (Snyder ir Higgins. stengiamės patikrinti savojo Aš sampratą (Sanitioso ir kiti. Mokslininkai nustatė. Vaikystėje išmokstame. „galva yra širdies tęsinys". kurie išsigelbėjo iš Pasaulio prekybos centro po rugsėjo 11-osios teroro išpuolio. Teisindamiesi būname ypač suinteresuoti sustiprinti savo įvaizdį (Sedikides. kurie mokėjo pabrėžti savo vertę. 1995). arba prieštarauja jam. Gerai nusiteikę žmonės būna palankūs ir sau. Kai žmonės vertina save ir kitų požiūrį į save būdami prislėgti. 2003). 1990. bet ir šviesiąją. kodėl teigiama savivertė susijusi su prisitaikymu . būsime mylimi ir . emocinį atsparumą.teigia Shelley Taylor ir jos bendradarbiai (2003). pastebėsite. atsirandantis apdorojant informaciją? O gal taip pasireiškia mūsų egoistiniai motyvai? Moksliniai tyrimai atskleidė. 1997). Mintys apie savęs vertinimą ir šališką palankumą sau Esu tikras. 1993). stengiamės įvertinti savo kompetenciją (Dunning. kad atspariausi buvo tie. Sheldonas Solomonas ir Tomas Pyszczynskis (1997) savo „baimės valdymo teorijoje" nurodo kitą priežastį. ypač tuos. „Tikėdamas. Kai atsitinka malonūs dalykai. Norėdami save pažinti. Siekdami save sutvirtinti. Taylor ir kiti. emocinis nukrypimas. kad jis yra talentingesnis ir turi daugiau teigiamų savybių nei kolegos. 1996. Šališkas palankumas sau padeda sušvelninti neigiamus streso padarinius.ji slopina nerimą bei mirties baimę. Jeffas Greenbergas. SOCIALINIS MĄSTYMAS Tad ar šališkas suvokimas yra paprasčiausia suvokimo klaida. Padedantis prisitaikyti šališkas palankumas sau Savęs vertinimas turi ne tik tamsiąją pusę. kad šališko palankumo sau veikiami žmonės gali jaustis menkesni už kitus. Swann. Kai kuriuos žmones iš tiesų kamuoja menka savivertė. kurie yra patrauklesni ar profesionalesni. Jie pateisina save. kad mes turime daugybę motyvų. žmogus gali būti geros nuomonės apie save ir teigiamas požiūris jam padės grumtis su kasdiene įtampa". jei nesiseka eksperimento metu. gerai save vertinantys žmonės labiau nei neįvertinantys stengiasi būti malonūs ir palaikyti teigiamas emocijas (Wood ir kiti. Ir ne kiekvienas veikia vadovaudamasis šališku palankumu sau. kuriems geriau sekasi. Kaip mano psichologas Danielis Batsonas (2006).

susidūrus su grėsme. 1981. jog esame mirtingi (tarkime. 1996. kad jų grupei pavyko arba ne. kaip kitų klubų narės (Biernat ir kiti. kad jų kolegės yra ne tokios pasipūtėlės ir snobės. Po to melagingai informuodavo. jei nesilaikysime. kad „roko grupių nariai dažniausiai pervertina savo indėlį į kolektyvo sėkmę ir nepakankamai į nesėkmę. Greenbergas ir jo kolegos teigia. Tie. kaip daug gerų grupių išyra dėl problemų. savąją kiekvienas laiko pranašesne (Codol. 1976. Tikėjimas savo pranašumu taip pat gali skatinti siekti daugiau . Todėl gerą elgesį siejame su saugumo pojūčiu. gali kilti nesutarimai ir pavydas. Schlenker ir Miller. 1977).ir sunkiu metu išsaugoti viltį. Devynių eksperimentų metu grupei žmonių jis pateikdavo tą pačią užduotį. daugelis pajunta neteisybę. kad jiems per mažai mokama. „Pergalė suranda šimtą tėvų.netgi padeda išvengti mirties baimės. Jei dauguma grupės narių mano. savivertė slopina nerimą. stipresni ir socialiniu požiūru labiau klestintys nei yra iš tiesų. Cross. The Ciano Diaries. 1981). Vėliau. stiprina pojūtį. kad jie jaučiasi atsakingi už grupės rezultatus nei tariamai užduoties neįvykdžiusių grupių nariai. kad bus didinami atlyginimai ir jie padidėja pusei arba dar mažesnei daliai kolektyvo. Peterson ir kiti. Be to. kad teigiama savivertė . dažnai jaučiasi nelaimingesni už tuos. 1977b) atlikti tyrimai parodė. kurie pripažįsta savo klaidas (C. Jų tyrimai rodo. kaip savanaudiškumas gali apnuodyti kolektyvą. 1996). • Dauguma universiteto studenčių klubo narių mano.2 s k y r i u s . sau padedančios įžvalgos gali teikti praktinę išmintį. kartais jis gali trukdyti prisitaikyti. Schlenkeris tyrė savanaudiškumo apraiškas. Šis reiškinys vadinamas šališku palankumu grupei. Bany Schlenkerio (1976. Anderson ir kiti. Grafas Galeazzo Ciano. tačiau pralaimėjimas yra našlaitis". neigiamų poelgių priskyrimas jų charakteriui (pateisinant tokius pat savo grupės narių poelgius). kad esame vertingi. 1938 („Ciano dienoraščiai") šališkas palankumas grupei (group-sen/ing bias) Grupei nepriklausančių narių teigiamų poelgių aiškinimas išorinėmis priežastimis. 1977a. Jourden ir Heath. dirbdamas Floridos universiteto socialinės psichologijos dėstytoju. Universitetų vadovai ir dekanai pripažįsta šį reiškinį. kad priminimas. kad jie nepakankamai vertinami. Taylor ir Doria. Studijų laikais Schlenkeris buvo roko grupės gitaristas ir pastebėjo. Trukdantis prisitaikyti šališkas palankumas sau Nors sau padedantis išdidumas gali apsaugoti nuo depresijos. 1980. jei jie tiki esą garbingi. mūsų gali nemylėti ir negloboti. Galbūt teisinga tikėti. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 95 globojami.kuriant išsipildančias pranašystes . Kaip rodo nauji depresijos ir nerimo tyrimai. kad esame išmintingesni. Kai grupės panašios. Newman ir Langer. parašant trumpą rašinį apie mirtį). .kai manome esą geri ir saugūs . Apgavikai gali sėkmingiau vaidinti sąžiningus. Mačiau. 1981). Šališkas palankumas sau taip pat lemia nepagrįstai gerą nuomonę apie savo grupę. kurie dėl savo socialinių problemų kaltina kitus. 1983. A. Devyniasdešimt ar daugiau procentų aukštųjų mokyklų dėstytojų laiko save pranašesniais už kolegas (Blackburn ir kiti. kurias sukelia panašaus pobūdžio puikybė". Todėl kai paskelbiama. Sėkmingai užduotį įveikusių grupių nariai dažniau tvirtindavo.

o sėkmę vertiname kaip savo nuopelną.kių t kaltinimas ar jausmas. kad dauguma žmonių per mažai save vertina. ko „nusipelnėme".šalies mokyklas apskritai vertina patenkinamai (Whitman. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Svetimas ydas turime prieš akis. Jis leidžia žmogui laisvai džiaugtis savo gabumais ir taip pat nuoširdžiai pripažinti kitų žmonių talentus. Šešiasdešimt šeši procentai amerikiečių savo vyriausio vaiko lankomą mokyklą vertina labai gerai arba gerai.įtikinti save. Literatūroje nuolatos vaizduojami puikybės spąstai. APIBENDRINIMAS Šališkas palankumas sau • Nors manoma. 2000 Nieko nauja. mokslininkai pastebi. 1969. kuri saugo nuo depresijos. kad jie lėtapėdžiai.už nugaros". Kai nutinka kas nors bloga.puikybė. tai kas tada yra nuolankumas? Ar tai savęs niekinimas? Nuolankumas nereiškia. kad dauguma studentų puikuojasi esą geresni. kad iš tiesą būdingesnis yra šališkas palankumas sau. De /ra.96 I dalis. Kaip mūsų eksperimentų. Pasitikėdami savimi. Dauguma korporacijų prezidentų ir gamybos vadovų pernelyg optimistiškai prognozuoja savo įmonės gamybos apimtis bei plėtrą (Kidd ir Morgan. Teologai puikybę nuo seno laiko pirmąja iš septynių didžiųjų nuodėmių. Seneka. Tačiau beveik tiek pat . kad žmonės save ir savo grupę vertina palankiai. . Lanvood ir Whittaker. kad dėl nesėkmią dažnai kaltiname aplinkybes. tiesiog jie buvo per daug geros nuomonės apie save. o protingi . • • „Apsimestinis nuolankumas yra savęs menkinimas. 43 m. pasireiškia trukdantis prisitaikyti šališko palankumo sau aspektas . Tikrasis nuolankumas yra sąmoningas kitų didingumo pripažinimas. 1996). Antikinėse graikų dramose tragizmo šaltinis buvo hubris . tačiau skatina klaidingus vertinimus ir kursto grupių konfliktus. • Šališkas palankumas sau gali padėti prisitaikyti. tik vienas procentas mano. (Jamesas Friedrichas [1996] teigia." Jonathan Sacks. kad yra geresni!) Tikras nuolankumas labiau panašus į negalvojimą apie save nei į apsimestinį kuklumą. Mes pervertiname savo nuomonių ir keistumų panašumą į kitų (tariamas vienodumas) ir tuo pat metu nepakankamai vertiname savo gebėjimų bei dorybių panašumą į kitų žmonių (tariamas išskirtinumas). Jei puikybė gimininga šališkam palankumui sau. mes nepagrįstai optimistiškai žiūrime į savo ateitį. • Iš dalies toks supratimas kyla iš noro stiprinti savivertę. • 53 procentai suaugusių olandų savo santuoką ar gyvenimą nesusituokus laiko labiau pavykusiu nei daugumos kitų. kad esame apgauti negavę to. nes nepasirodo. Eksperimentai ir praktika rodo. jog gražūs žmonės stengiasi įtikėti esą bjaurūs. Didžiosios Britanijos vyriausiasis rabinas. pasimėgauti maloniais gyvenimo įvykiais. po Kr.šešiasdešimt keturi procentai . taip ir graikų tragedijų herojai nebuvo sąmoningai blogi. o savas . 1977). • • • Dauguma žmonių save laiko geresniais už kitus įvairių pageidautinų savybių bei gebėjimų prasme. Apsimestinis kuklumas iš tiesų gali būti puikybės priedanga. kad jie gyvena blogiau (Buunk ir van der Eijnden. 1997).

AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 97 Prisistatymas Atrodo. Ar toks dosnus dalijimasis nuopelnais neprieštarauja gerai žinomam faktui. Kaip „įspūdžio valdymo" taktika gali sąlygoti apsimestinį kuklumą ir neperspektyvią elgseną? Jau matėme. o tariamas kuklumas. tačiau tik viešai. Robertas Gouldas. jog žmonės linkę ne tik pernelyg gerai galvoti apie save. Ar jis nuoširdus? Kai treneris viešai liaupsina savo priešininkus. tačiau puikybė skatina pervertinti save. kaip kas nors ne gyrėsi. kad žmonės kartais pristato save kitaip. Galbūt prisimenate. Maureen Stapleton pareiškė dėkojanti „savo šeimai. jog sėkmę žmonės mielai priskiria savo pastangoms ir kompetencijai? Norėdami atsakyti į šį klausimą. Anonimiškai savo būsimo oponento gabumus jie vertino kur kas nuosaikiau. kad laboratorinėje diskusijoje Merilendo universiteto studentai liaupsino savo galimą oponentą. jog sulaukė pagalbos ar emocinio palaiky- „Nuolankumas dažnai būna tik triukas. kuriuos kada nors buvau sutikusi savo gyvenime". nes būtent taip išprovokuojamos paguodžiančios „tiesos". Galbūt jums kilo klausimas. yra tik viena iš „puikavimosi meno" rūšių. 2000). dažnai paminėdavo. vaikams. jis demonstruoja kuklumą bei gerą sportinę dvasią ir siekia palankaus vertinimo nepriklausomai nuo būsimo rezultato. filosofas Francis Baconas. ar gyrimasis visada būna nuoširdus. ką sako? O gal jie užsideda gražią kaukę. o pralaimėjimą galima pateisinti „puikia varžovų gynyba". dėl kurios žmonės menkina save ir giria kitus. Tačiau akivaizdžiausias pavyzdys yra ne apgaulingas išdidumas. gali išprovokuoti bent jau tokią reakciją: „Nusiramink. kurių buvo paprašyta nurodyti pavardes ir kurie tikėjosi.2 s k y r i u s . kad savasis Aš yra mūsų pasaulio centras. bet ir kitiems save šitaip pateikti. galite paskatinti draugą jus užtikrinti: „Tu viską padarei teisingai!" Netgi tokia pastaba kaip „o. o menkino save. Kuklumas." La Rochefoucauld. Yra dar viena priežastis. kuris prieš svarbias varžybas giria varžovą. kad vėliau išaukštintų. Per apdovanojimų ceremoniją pagerbtieji kilniai dėkoja kitiems už paramą. Sumenkinus savo gebėjimus. kuriuo išdidumas žemina save. Toks susimenkinimas gali reikšti subtiliai slepiamą egoizmą. Tokiu būdu pergalė tampa pagyrimo vertu pasiekimu. kad aš nebūčiau toks bjaurus". nei jaučiasi esą. 1665 („Maksimos") . Pažįstu dar negražesnių". kad savęs vertinimas ir saviveiksmingumas duoda naudos. Tie. Paulas Brounsteinas ir Haroldas Sigallas (1977) pastebėjo. sakė XVII a. Roy Baumeisteris ir Stacey liko (1995) pasiūlė studentams aprašyti jiems svarbią sėkmingą patirtį. Maxims. Įsivaizduokime trenerį. Gavusi Akademijos prizą. Ar žmonės ir jaučia tai. galima sumažinti darbdavių keliamus reikalavimus ir darbo apimtį (Gibson ir Sachau. Su tariamu kuklumu žmonės pasakoja ir apie savo laimėjimus. kad jų pasakojimas bus viešai perskaitytas. kai nepasitiki savimi? Tariamas kuklumas Iš tiesų yra duomenų. draugams ir visiems. Pasakę Jaučiausi it kvailys".

galime sumenkinti savo laimėjimus ir pademonstruoti dėkingumą. Tie. kai mes. galime guostis. 1890 („Psichologijos principai") savęs menkinimas (self-handicapping) Savo įvaizdžio saugojimas elgiantis taip.nieko nedarius. kad uoliai saugome savo įvaizdį. Baumeister ir Scher. kurį Julia Exline ir Marei Lobel (1999) vadina „pranašumo pavojumi" . Buvo atliktas toks eksperimentas: tiriamiesiems pasakyta. Ši Steveno Berglaso ir Edwardo Joneso (1978) pasiūlyta savęs menkinimo teorija pasitvirtino. jog bus stebimas ryšys tarp vaistų poveikio ir intelektinės veiklos. Jūs atsakote į sunkius gebėjimų testo klausimus ir jums pasakoma: „Jūsų rezultatai . Principles of Psychology.reiškinys. retai apie tai užsimindavo. kad patyrus nesėkmę būtų lengviau pasiaiškinti.vieni geriausių!" Jaučiatės neįtikėtinai. ir šitaip susikūrė palankias aplinkybes galimai nesėkmei pateisinti. o užuot ruošęsi sunkiam egzaminui. mūsų savivaizdis gali sustiprėti. Rhodewalt. Kodėl žmonės turėtų kenkti sau neperspektyviu elgesiu? Prisiminkite. „Praėjusią naktį vėlai grįžau").nenuoširdžiai reiškiamą dėkingumą siekiant sudaryti nuolankumo įspūdį. žmonės yra linkę: • Nepakankamai rengtis svarbioms individualioms sportinėms varžyboms (Rhodewalt ir kiti. 1988.98 I dalis." VVilliam James. o ne talento ar gebėjimų stoką. dėl nesėkmių kaltindami aplinkybes. kad esame kompetentingi. Paviršutiniškas dėkingumas gali pasireikšti tada. Įsivaizduokite. nei atvirkščiai . jei ne ši problema ". Ar suprantate. žaisti kompiuterinius žaidimus? Kai savo paties įvaizdis priklauso nuo veiklos rezultatų. nesėkmė sunkiau išgyvenama. 1986.viskas būtų buvę gerai. ir įvaizdį. Labai daug pasiekę natūraliai tampa kuklūs. Prieš atsakant į kitus klausimus jums siūloma pasirinkti vieną iš dviejų preparatų skatinantį intelektinę veiklą arba slopinantį. Jei patiriame nesėkmę save kokiu nors būdu menkindami. kad kiti žmonės dėl mūsų sėkmės pradės mums pavydėti arba niekinti . . pranokstame aplinkinius ir nesmagiai jaučiamės dėl kitų žmonių mums reiškiamų jausmų. Kurį pasirinksite? Dauguma studentų pasirinko preparatą. nors širdies gilumoje studentai nuopelnus skyrė sau. jei buvo stengtasi. o apsisaugoti (Arkin ir kiti. kurie rašė anonimiškai. jog esate vienas iš eksperimente dalyvaujančių Diuko universiteto studentų. be nesėkmių nebūna pažeminimo. o jei tokiomis aplinkybėmis pasiseka. SOCIALINIS MĄSTYMAS mo. bet iš anksto parengus pasiaiškinimą. Menkinimas apsaugo ir savivertę. 1984) „Be bandymų nebūna nesėkmių. kuris turėtų trikdyti jų mąstymą. leisdamas mums dėl nesėkmės kaltinti laikinas ar mums nepavaldžias aplinkybes („Blogai jaučiausi". 1987): „Iš tiesų aš nesu nevykėlis . Savęs menkinimas Kartais žmonės mažina sėkmės galimybes susikurdami įvairias kliūtis sėkmei ir daro tai toli gražu ne norėdami sau pakenkti. Baumeisteriui ir liko šie rezultatai pasufleravo idėją apie „paviršutinišką dėkingumą" . panašiai kaip Maureen Stapleton. jie mieliau šiuos pasiekimus priskirdavo sau. Baimindamiesi nesėkmės. kodėl bijodami nesėkmės per pokalbį dėl darbo žmonės gali iki išnaktų lėbauti. Jei manome. Mokslininkai užfiksavo ir kitų savęs menkinimo būdų.

gali demaskuoti savivertę tiriantys ekspertai (Arkin ir kiti. kad nesėkmė nesumenkintų įvaizdžio. Šališkas palankumas sau. vartoti narkotikus (Leary ir kiti. kad žmonės kenkia savo sveikatai . 1987. esame socialiniai gyvūnai. Taip pat nenuostabu. Riggs. kad jos gali nugalėti mane tada. Kai kuriems žmonėms sąmoningas prisistatymas yra gyvenimo būdas. nei tada. Mes įvairiai manipuliuojame savo kuriamu įspūdžiu ir nepriklausomai nuo to. 1987) Nedėti visų pastangų vykdant sunkią. jog žmonės būna kuklesni kilus pavojui. Turner ir Pratkanis. Mes valdome savo kuriamus įspūdžius. Pavyzdžiui. 1992). AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 99 Suteikti savo oponentui palankesnę padėtį (Shepperd ir Arkin. 1982). ar pasirodyti bejėgiai. gerti. Pyszczynski ir Greenberg. ar norime įbauginti. Prisistatymas . 1981. kurie mus gerai pažįsta (Leary ir kiti. Gavę aukštą prisistatymas (self-presentation) Saviraiškos aktas ir elgsena. 1987). kurių gali nepateisinti (Baumgardner ir Brownlee.pavyzdžiui. Jie nuolatos stebi savo elgseną. kai žaidžiu iš visų jėgų. 1994. ką gi tu patyrei?" Nežinomas autorius Įspūdžio valdymas Pralaimėjusi jaunesnėms varžovėms. nes jei jos tai gali. nenuostabu. Jei žmonės taip rūpinasi savo įvaizdžiu. kad nesužadintų lūkesčių. pavydžiui. kad juos. tariamas kuklumas ir savęs menkinimas atspindi rūpinimąsi savo įvaizdžiu. kurį įsimylėjome. Weary ir kiti. . pasiduoda kolegų spaudimui rūkyti. kad jie gali menkinti save. Mes atleidžiame. kai jį pristato profesionaliems kolegoms. Nenuostabu. Pažįstamose situacijose tai vyksta nesąmoningai. vaidinantys publikai. 1995). 2005). su manimi viskas baigta" (Frankel ir Snyder. kuria siekiama sudaryti palankų arba savo idealus atitinkantį įspūdį. kad sutvirtintume savo savivertę ir patikrintume savo įvaizdį (Schlenker ir Weigold. „Jei stengeisi suklysti ir tau pavyko. 1993). pateisiname arba atsiprašome. todėl nebūname tokie kuklūs. kad gautų pageidaujamą efektą. teniso žvaigždė Martina Navratilova prisipažino: „Bijojau žaisti iš visų jėgų. Taip elgiamės net jei aktyvus savęs pristatymas eikvoja energiją ir tai gali būti sumažėjusio veiksmingumo priežastis. Nepažįstamose . Kiti netgi ruošdamiesi fotografuotis išmėgina prieš veidrodį įvairias minas. įsitraukimo reikalaujančią užduotį (Hormuth.2 s k y r i u s . Labai bijojau sužinoti.deginasi. kuriems norime patikti. pobūvyje su žmonėmis. 1986. arba kai kalbamės su žmogumi. tampa anoreksikais. kai šį darbą pateikia studentams. kaip su draugais. sumažėja atkaklumas dalyvaujant varginančiame eksperimente arba pasidaro sunkiau valdyti emocijas (Vohs ir kiti.. Riess ir kiti.tai mūsų pageidaujamo įvaizdžio pateikimas kitiems ir patiems sau. 1992. 1980. 1994). rūpestis dėl keliamo įspūdžio labai sustiprėja. nors nuo to oda greičiau sensta ir padidėja pavojus susirgti odos vėžiu. Profesorė Smith sako mažiau pabrėžianti savo darbo reikšmingumą. fiksuoja aplinkinių reakcijas ir atitinkamai modeliuoja savo socialinę raišką.. Tice ir kiti. 1991) Nerodyti pastangų pradžioje.

nei tų. tokie žmonės pasako. ką jie galvoja apie gėjų šeimas. kurie akivaizdžiai jos bijo. kaip apgavikas.jie keičia savo elgseną priklausomai nuo aplinkybių (Gangestad ir Snyder. Murphy-Berman ir Sharma. Dauguma mūsų esame tarp šių kraštutinumų. yra subtilus menas. Honkongo studentams ir sporto žurnalistams bei visų amžiaus grupių prancūzams (Brown ir Kobayashi.100 I dalis. Vaikai čia išmoksta dalytis sėkme ir prisiimti atsakomybę už nesėkmę. kaip jaučia ir mano esą reikalinga (McCann ir Hancock." Oficialusis Japonijos teisininkų asociacijos atstovas Koji Ynase apie tai. kuriomis iš tiesų nesivadovauja (Zanna ir Olson. kad mažai savo elgesį tikrinantis žmogus atrodo kaip bejausmis stuobrys. Hagiwara. Tai gimdo apsimestinio kuklumo fenomeną: mes dažnai demonstruojame mažesnę savivertę nei patys iš tiesų jaučiame (Miller ir Schlenker. Hallahan ir kiti. 2003. 1983. belgų krepšininkams. kad sukurtume pageidaujamą įspūdį. kurį demonstruojame kitiems. kodėl jo šalyje teisininkų yra perpus mažiau negu Vašingtone ir jo priemiesčiuose. Pateikti save taip. Buvo pastebėta. nekreipdami dėmesio į kitų įsitikinimus (Klein ir kiti. tai yra mano. Snyder. Žmonės nori. Aš pats kaltas. tačiau kompetentingi . šis sako: „Man tai teikia garbę. abėcėlės tvarka). Yik ir kiti. todėl dažniau kalba ir veikia taip. 1986. 1983). pavyzdžiui. Mezulis ir kiti. „Viešoji nuomonė visada yra tironiškesnė atžvilgiu tų. Man ten nereikėjo stovėti." Bertrand Russell. Kinijoje ir Japonijoje būdingas mažesnis šališkas palankumas sau. 1985). ką iš tiesų mano. kad juos laikytų gabiais. japonų studentams ir vairuotojams.reikia įgūdžių. Būdami tarp žmonių jie nesistengia vadovautis savo nuostatomis.blogą. Tačiau kai mums kas nors ypač gerai pavyksta. Jei kamuoliukas į galvą trenkia japonui. vasario 26 įvertį pagal savo elgesio tikrinimo skalę (pavyzdžiui. dažnai tikrasis Aš skiriasi nuo to. Australijos studentams ir darbininkams. 1999). 1983). 1997. o ne grupės kaltė" (Anderson. Nepaisant noro tinkamai prisistatyti. 2003. . 2004). Kinijoje ir Japonijoje (Heine. 1987). bet kas čia tokio") gali būti suprastas kaip vaidyba. kokį žmonės nori mane matyti") elgiasi tarsi socialiniai chameleonai . 2002. 1996. 2000. 1982).parodyti. „Jei man nepavyko. jis kelia bylą. apsimestinis kuklumas („pavyko. 1986. 2005. 1998. Kaip pastebėjo Markas Leary (2004). Labiausiai save kukliais vaizduoja tų kultūrų atstovai. Norint padaryti gerą įspūdį . 1976. Prisitaikydami prie aplinkybių jie paprastai išreiškia nuostatas. tačiau tuo pat metu ir kukliais bei sąžiningais (Carlston ir Shovar. Izraelio ir Singapūro moksleiviams. de Vries ir van Knippenberg. SOCIALINIS MĄSTYMAS savo elgesio tikrinimas (self-monitoring) Savikontrolė siekiant sukurti norimą [spūdį. Jie labiau stebi savo vidines reakcijas. kad esame kuklūs. Sedikides ir kiti. The Conquest of Happiness. kuriose vertinamas santūrumas. o labai tikrinantis savo elgesį gali elgtis nesąžiningai. 1930 („Laimės užkariavimas") „Jei beisbolo aikštėje kamuoliukas į galvą pataiko amerikiečiui. Codol. 2005). o įkyrus gyrimasis . 2004). Indijos induistams. Newsweek. Sedikides ir kiti. Galite įsivaizduoti. viso pasaulio žmonės rūpinasi savo prestižu (Brown. 1997. kad šališkas palankumas sau būdingas olandų moksleiviams ir studentams. 1979. Menkiau save tikrinantys mažiau rūpinasi tuo. Jain. 1987. Paklausti. Liebrand ir kiti. ką apie juos mano kiti. Falbo ir kiti. Kuklumas daro gerą įspūdį. Lefebvre. Kinijos studentams. 2003. kurie yra jai abejingi. Feather. 1983. kurie sutinka su teiginiu: „Esu linkęs būti toks. 1990.

kad nepasitikėjimas savimi pakenktų. yra tik pusė tiesos. ir vidinei (sau patiems) auditorijai..saviveiksmingumo ir šališko palankumo sau . jog žmonės patys kalti dėl savo problemų ir nesėkmių arba netgi per aštriai kaltinti save už nesėkmes. savo veiklą ir kreipiame ją pageidaujamam [spūdžiui sukurti. mažesnė tikimybė susirgti depresija ir didesnė . kad norint suprasti savąjį Aš socialiniame pasaulyje saviveiksmingumo neužtenka. Nuolat save stebintys asmenys savo elgesį pritaiko konkrečiai išorinei auditorijai. Didžiausi lūkesčiai gimdo ne tik didžiausius pasiekimus. neturto ar depresijos atsakomybę prisiimame sau. kad kartais sunkumai atspindi socialinės aplinkos despotizmą. Post scriptum: ^ dvejopa tiesa . atskirta nuo ją papildančios. Stipri savivertė taip pat padeda prisitaikyti. kai dėl nesėkmingos santuokos.. • t Kartais žmonės menkina save. buvę drausmingesni.sulaukti sėkmės. Bet kuri tiesa. kad apsaugotų savivertę ir galėtų pasiteisinti ištikus nesėkmei.tiesa primena tai. privalome atkakliai siekti savo tikslo ir neleisti. Ši dvejopa .apie saviveiksmingumą ir šališką palankumą sau. Teigiamas mąstymas gali būti rezultatyvus tik tada. Kokia gėda! Jei tik būtume labiau pasistengę. teigiamo mąstymo galia Šiame skyriuje buvo pateiktos dvi įsimintinos teorijos .išdidumo pavojai. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 101 APIBENDRINIMAS Prisistatymas t Būdami socialiniai gyvūnai. savo žodžius ir veiksmus deriname prie auditorijos. Teorija apie saviveiksmingumą skatina neprarasti vilties nepalankiose situacijose. Prisistatymas rodo norą sukurti gerą savo įvaizdį ir išorinei (aplinkai). . Teorija apie iliuzinį optimizmą ir kitas šališko palankumo sau formas primena. Kai tikime savimi. Mes stebime save. • Tokia įspūdžio valdymo taktika paaiškina tariamą kuklumą kai žmonės menkina save. Jei neprisipažįstame. liaupsina būsimus konkurentus arba viešai priskiria nuopelnus kitiems. ne tokie kvaili. Net jei iš karto nepasisekė. gali kilti pagunda teigti. apie ką Pascalis mąstė prieš 300 metų: nė viena tiesa nėra savaime pakankama. bet ir didžiausius nusivylimus. nors patys mano kitaip. nes pasaulis sudėtingas. o nepasižymintys savistaba nesistengia to daryti ir todėl gali pasirodyti netaktiški.2 s k y r i u s .

ko tikimės Išvados Atkreipkime dėmesį.Socialiniai įsitikinimai ir vertinimai Kaip suvokiame savo socialinę aplinką? Sužadinimas Įvykių suvokimas ir interpretavimas Įsitikinimų tvarumas Prisiminimų apie save ir savo pasaulį konstravimas Kaip sprendžiame apie socialinę aplinką? Intuityvūs vertinimai Perdėta savikliova Euristika: trumpiausias protavimo kelias Iliuzinis mąstymas Nuotaika ir vertinimai Mokslinių tyrimų išvada. Kaip mąsto žurnalistai: pažintinis šališkumas žiniasklaidoje Post scriptum: mintys apie intuicijos galimybes ir jos ribas . Neigiamos emocijos lemia investuotojų pesimizmą Kaip traktuojame socialinę aplinką? Priežastingumo priskyrimas: žmogui ar situacijai Pagrindinė atribucijos klaida Kodėl mes darome atribucijos klaidą? Socialinės aplinkos lūkesčiai Atkreipkime dėmesį. Išsipildymo psichologija vertybinių popierių biržoje Mokytojų lūkesčiai ir moksleivių mokymosi rezultatai Kaip iš kitų sulaukti to.

2005). Trys iš keturių baltųjų amerikiečių nesutiko. kaip neturtingi juodaodžiai gyventojai be maisto ir vandens įstrigę Naujojo Orleano sporto rūmuose ir Susirinkimų namuose siautėjant visuotinei suirutei. Televizijos žurnalistai be problemų patekdavo į Naująjį Orleaną. kaip suvokiame. o klaidinga informacija gali būti tendencingų prisiminimų priežastimi. . kai • suvokiame ir prisimename įvykius. pagalbos pagaliau buvo sulaukta. • tikimės įvykių. kuris tuo metu. kai užgriuvo uraganas. Kuo galima paaiškinti vėlavimą padėti? Vietos valdžios neveiksnumu? Prezidento. per televizijos labdaros koncertą uragano aukoms paremti teigė repo žvaigždė Kanye Westas.asmenybės įtakai. beširdiškumu? „George Bushas nesirūpina juodaodžiais". numanomomis taisyklėmis. o tai kartais juos prišaukia. Ar vyriausybė būtų greičiau suteikusi pagalbą. „ A u d ra nieko nediskriminuoja. kurios nukreipia nuomonę.mūsų išankstinė nuomonė sąlygoja informacijos suvokimą bei interpretaciją. kartais priskirdami juos situacijos. Po daugelio dienų. o kartais . vertiname. o jų kūnai buvo palikti gatvėse. savo nuotaikomis. Savo pasaulį kuriame žiūrėdami pro teorijos akinius.užtikrino prezidentas Bushas. o valdžios institucijoms paslaptingai nesisekė suteikti pagalbą ir parūpinti autobusus evakuacijai. • aiškiname įvykius. pasikliaudami savo intuicija. Tokie įsitikinimai visuomenėje natūraliai susiformuoja. atostogavo. • vertiname įvykius. filmuodavo pagalbos maldaujančius žmones. kad lėtą vyriausybės reakciją galima sieti su nukentėjusiųjų rase. Pirmame skyriuje atkreipėme dėmesį į reikšmingą faktą apie žmogaus prot ą . kai mirė dešimtys žmonių. išanks- . „Žinoma. Šiame skyriuje nagrinėsime.metais praūžus uraganui „Katrina" televizija rodė vaizdus. to nedarysime ir teikdami pagalbą". jei dauguma aukų būtų baltaodžiai? Tokiai nuomonei pritarė du trečdaliai nacionalinėje apklausoje dalyvavusių afrikiečių kilmės amerikiečių (Bumiller. kad dėl išankstinio vertinimo mūsų suvokimas ir interpretacija gali būti tendencinga. o visuomenė ėmė kaltinti valdžią. Kaip suvokiame savo socialinę aplinką? Neįtikėtini mokslinių tyrimų rezultatai atskleidžia. laikydamiesi savo prielaidų. aiškiname savo gyvenimą visuomenėje ir kaip mūsų lūkesčiai veikia kitus žmones.

sutinka žmonės. kad prislėgta nuotaika sužadina neigiamas asociacijas. suaktyvinamos emocijos ir. užuodę valiklio kvapą. kurie nebuvo paveikti su amžiumi susijusių žodžių. Johnas Barghas ir jo bendradarbiai (1996) atliko aksperimentą. Sužadinimas Dar prieš mums pradedant suvokti aplinkinį pasaulį dirgikliai. kurių net nesuvokiame. kaip viena mintis.šviesesnė. kad dalyvaujate eksperimente. sužadinimas (priming) Konkrečių asociacijų aktyvinimas atmintyje. pavyzdžiui. Tačiau dėl geros nuotaikos praeitis staiga atrodo nuostabesnė. . Pagrindinė išvada tokia: mes reaguojame ne į objektyviai egzistuojančią. Vėliau jie stebėdavo. Tačiau šitas žodis „sužadina" sakinio aiškinimą (Baars ir McGovern. kaip įpirštos idėjos provokuoja tendencingus prisiminimus. sužadinamas mąstymas. kaip išankstinis vertinimas veikia informacijos suvokimą ir interpretaciją. Kitoje grupėje žmonių nuomonės buvo paveikiamos po jų supažindinimo su nauja informacija. bet į mūsų susikonstruotą realybę. • . 1994). Įsivaizduokite. kurio metu užsidėjęs ausines atidžiai klausotės neaiškiai tariamų sakinių. „Mes stovėjome ant kranto". „išmintingas" ir „pensininkas". kaip šie žmonės lėčiau eidavo lifto link negu tie. Lėčiau ėjusieji net nesuvokė. Dažnai mąstymą ir elgesį sužadina įvykiai. SOCIALINIS MĄSTYMAS tinė nuomonė svarbi". kad jie eina lėtai ar kad jie tik ką stebėjo žodžius. Visi šie poveikiai kildavo tiriamiesiems sąmoningai nesuvokiant kvapo ir jo įtakos. siekiant patikrinti. kad olandai studentai greičiau atpažindavo su valymu susijusius žodžius. gali paveikti kitą mintį ar veiksmą. patiems to nesuvokiant. jei prieš tai buvo užuodę valiklio kvapą. tačiau jie nepajėgia suvokti jos poveikio masto. Mūsų atminties sistema .104 I dalis. kurie sužadino mintis apie senėjimą. o ateitis . Sužadinimas pabudina ir aktyvuoja tam tikras asociacijas. Toliau šiame skyriuje sužinosime. Vėlesniuose eksperimentuose kiti studentai. Jie paprašė tiriamųjų sudaryti sakinius su žodžiais „senas". per dieną prisimindavo daugiau su valymu susijusių darbų ir netgi valgydami trupantį pyragaitį stengdavosi nepritrupinti ant stalo. Smurto stebėjimas skatina dviprasmiškus veiksmus (praeivio stumtelėjimą) ir žodžius („niuksas") suprasti kaip agresyvius. Tuo metu į kitą ausį lygiagrečiai sakomas kitas žodis (upė arba pinigai). į kuriuos nekreipiame dėmesio. kaip aiškinsime ir prisiminsime įvykius. bet jūs sąmoningai jo neišgirstate. kuris verčia triukšmus namuose priskirti galimam įsilaužėliui. Sužadinimo eksperimentai atskleidžia. Žvilgtelėkime į vieną kitą provokacinį eksperimentą.tai asociacijų voratinklis. Sužadinimo eksperimentai turi analogų ir kasdieniame gyvenime: • Jei vieni namuose žiūrime baisų filmą. Robas Hollandas su bendradarbiais (2005) pastebėjo. gali subtiliai paveikti tai. netgi nesąmoninga. Vienoje grupėje buvo tiriama.

1999. kad būtų sąmoningai suvoktas. kaip įskiepyta mintis ar vaizdas gali sužadinti interpretacijas ir prisiminimus. Arba panagrinėkime šią frazę: GERIAU ŽVIRBLIS SAUJOJE NEI NEI BRIEDIS GIRIOJE Ar pastebėjote čia kokią nors klaidą? Suvokiame daugiau nei pastebi akis. Bet kartais išankstinis vertinimas būna klaidingas. Kiekvienu atveju nematomas vaizdas ar žodis sužadina atsaką į vėlesnę užduotį. Kuo geriau pažįstame žmones. kas jį niekina. Kai socialinę informaciją galima interpretuoti įvairiai. protas gali šį tą užfiksuoti. Teiginys. skaitydami apie ligų simptomus. o ne „svoris" ar „sniegas". Tas pat pasakytina ir apie socialinį suvokimą. Tai yra netyčia. 2005). Ikislenkstinis dirgiklis . Nors nespėjame pamatyti. Kadangi socialinis suvokimas labiausiai priklauso nuo žmogaus. tuo tiksliau galime skaityti jų mintis ir jausmus.3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 105 • Daugelis psichologijos studentų. „sviestas". vėliau jis greičiau randa susijusius žodžius. koks stiprus gali būti išankstinės nuomonės poveikis.per trumpas. Prisiminkime 1 skyriuje pateiktą dalmatino nuotrauką. nematydami. pradėdavo aiškintis savo pačių nerimo ir prastos nuotaikos priežastis. Jie pro- . Iš pirmo žvilgsnio žmogų dažniau įvertiname teisingai negu neteisingai. 1990). Panašiai būsimieji medikai. tačiau kaip pagyrimas atrodyti tam. Labai trumpas ir todėl nespėtas pajusti elektros smūgis padidina vėliau patirto smūgio suvoktą stiprumą. Lee Rosso ir Marko Lepperio (1985) atliktas eksperimentas parodė. Jei žmogui prieš akis akimirksnį šmėsteli žodis „duona". nesąmoningai. jo garbintojams gali skambėti menkinančiai.leidžia greičiau atpažinti tą spalvą kompiuterio ekrane. bet šmėstelėjęs neteisingas spalvos pavadinimas šį procesą sulėtina (Epley ir kiti. iliustruoja vieną iš XXI amžiaus socialinės psichologijos pamokymų: daug socialinės informacijos apdorojame automatiškai. pavyzdžiui. kad Didžiosios Britanijos Ministras Pirmininkas Tony Blairas yra „neblogas".spalvos pavadinimas . Roberto Vallone. Merikle ir kiti. Įvadiniame psichologijos kurse visada aptariamas išankstinio vertinimo ir lūkesčių poveikis. 2001). Tyrimai apie tai. pradeda jaudintis dėl savo galvos skausmų ar karščiavimo. Įvykių suvokimas ir interpretavimas Suvokdami ir suprasdami kitus žmones dažniausiai esame tikslūs. net paprastas dirgiklis gali skirtingai veikti du žmones. tampa svarbi išankstinė nuomonė (Hilton ir von Hippel. Daugelyje tyrimų sužadinimo poveikis pastebimas net jeigu pateikiamas ikislenkstinis dirgiklis . o nepamatytas. skaitydami apie psichologinius sutrikimus. nepaisant keleto stulbinamų ir įsigalėjusių šališkumų bei loginių klaidų (Jussim.

Dar 3. Ar būtent todėl politikoje. Taigi. Pavyzdžiui. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Jei esate kuo nors įsitikinę. o padaugėjo. kiekviena grupė televiziją laikė priešiška jų atžvilgiu. kad žiniasklaida jiems nepalanki. prieš debatus rėmusių kurį nors kandidatą. „Neobjektyviausiai žmonės vertina objektyvumą". Proizraelietiška C) / C . tai veikia su įsitikinimu susijusios informacijos suvokimą. 1985. 2003). po debatų abiejų kandidatų rėmėjai tik sustiprino savo paramą. žmonių požiūriu į tendencingumą galima pasinaudoti tiriant jų nuostatas (Saucier ir Miller. Kaip parodyta 3. manydavo. buvo įsitikinusios. Jei šalį laikote priešiška. Rossas ir Lepperis. Ross ir Lepper. Rezultatai: ir mirties bausmės šalininkai. jos neaiškius veiksmus būsite linkę interpretuoti kaip šio priešiškumo požymį. pamačiusios televizijos naujienų reportažus apie skerdynes Beirute. Vieno vertinimo rezultatai patvirtino studentų nuomones apie mirties bausmę. Abi grupes supažindinus su įvairiais identiškais įrodymais." Politologas Robert Jervis (1985) izraelietiškai ir proarabiškai nusiteikusiems studentams pademonstravo šešias televizijos naujienų ištraukas apie 1982 metais įvykdytas civilių žmonių žudynes dviejose Libano stovyklose. tačiau griežtai kritikavo jiems prieštaraujančius. o kito .pastebėjo vienas žinių komentatorius (Ponievvozik. religijoje ir moksle dviprasmiška informacija dažnai tampa konfliktų priežastimi? JAV kandidatų į prezidentus debatai dažniausiai tik sustiprina ankstesnius įsitikinimus.iO 8 C r 2 7 o Į« O) Neutrali o S -O C 5 c S 4 < / > O 2 3 JS « o •N Antiizraelietiška Proizraelietiškai nusiteikę studentai Proarabiškai nusiteikę studentai .1 PAVEIKSLAS Proizraelietiškai ir proarabiškai nusiteikusios studentų grupės. ir priešininkai buvo palankūs jų įsitikinimus atitinkantiems įrodymams. kad teisėjai palaiko varžovus.1 paveiksle. o pusė jai nepritarė. Šaltinis: Duomenys paimti iš Vallone. sako Geoffrey Munro ir jo kolegos (1997).joms prieštaravo. prieštaravimų ne sumažėjo. Tik vienas iš dešimties žmonių. Žiniasklaida ir tarpininkai visur laikomi tendencingais. kad jo favoritas pralaimėjo (Kinder ir Sears. kad žiniasklaida šiuo klausimu yra tendencinga.106 I dalis. kandidatai į prezidentus ir jų rėmėjai beveik visada mano. Tai paplitęs reiškinys: sporto aistruoliai mano. paprašė studentų įvertinti dviejų tariamai naujų mokslinių tyrimų rezultatus. ir aš turėsiu raktą į jūsų nuostatas. 2003). Tačiau tai būdinga ne tik sporto mėgėjams ir politikams. Mūsų nuomonė apie pasaulį netgi prieštaraujančius įrodymus gali paversti palaikančiais. Pasakykite man. Iš tiesų. . 1985). Pusė tiriamųjų pasisakė už mirties bausmę. kur jūs įžvelgiate tendencingumą. talkininkaudami Charlesui Lordui (1979).

lėkštė sriubos. gali kontroliuoti žiūrovų reakcijas į veikėjų emocijas. manipuliuodami fonu. Atrodo. kad šis žmogus buvo nacis. ar maloni? Jei jums pasakytų. apie save pasisako" slypi išmintis. kuriuose buvo rodomas neutralios išraiškos aktoriaus veidas. atsakingas už Antrajame pasauliniame kare įvykdytus barbariškus medicininius eksperimentus su koncentracijos stovyklų kaliniais. o lūpos beveik šypsosi. kar- . kuriems buvo pasakyta. Jei nuolat kalbame. Interpretavimo procesas taip pat veikia kitų žmonių nuomonę apie mus.2 PAVEIKSLAS Nuspręskite patys: ar šio žmogaus veido išraiška yra žiauri. Šis reiškinys vadinamas spontanišku bruožų priskyrimu. Carlston ir Skowronski. Tai . pagerbiant rusų režisierių. o trečiame . Kai apie kitą žmogų kalbame gerai arba blogai. 3. Tie. Be to. jog vaikiškame kalambūre . pastebėjo infliacijos mažėjimą) buvo panašiai nepastabūs ir neigiamai nusiteikę demokrato prezidento Clintono valdymo pabaigoje (Brooks.susimąstęs. ir jūs atrodysite panašus į tokį. kad jūs toks esate.) Filmų kūrėjai. ką jie žino. kad tai buvęs gestapo vadovas. žaidžianti mergaitė. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 107 daugiau. buvo manipuliuojama išankstine nuomone ir pastebėtas stulbinamas jos poveikis įvairioms stebimos informacijos interpretacijoms ir prisiminimui. demokratų. mylintį bei gailiaširdį. 2004). kad aplink vien liežuvautojai.viena iš priežasčių. dėl kurios mūsų įsitikinimai yra tokie svarbūs. 2005).2 paveikslą).laimingas. tačiau prieš tai buvo parodyta viena iš trijų skirtingų scenų: mirusi moteris. žmonės nesąmoningai gali tokiais palaikyti mus pačius. (Ar galite įžiūrėti tą vos tramdomą pašaipą?) Tie. Myronas Rothbartas ir Pamela Birrell (1977) paprašė Oregono universiteto studentų apibūdinti vyro veido išraišką (žr. 3. kad jo veidas atrodo žiaurus. Tai vadinama „Kulešovo efektu". Pavadinkite ką nors bukagalviu. kuriame matomas veidas. kuriems buvo pasakyta. išgelbėjęs tūkstančių žydų gyvybes. tačiau mes į ją žiūrime pro savo įsitikinimų. Partiškumas formuoja išankstinę nuomonę. kad maitinimas iš buteliuko sukėlė vaikui pilvo skausmus. ir kiti manys. jie veikia visas mūsų interpretacijas. teigia Lynda Mae. kuri vakare pravirkus kūdikiui nusprendžia. antrame . tiriant žmonių išankstines socialines ir politines nuostatas. nuostatų ir vertybių akinius.3 s k y r i u s . jo veido išraišką palaikė šilta ir malonia. sumaniai valdžiusį žmonių daromas išvadas. Esmė štai kokia: objektyvi realybė egzistuoja. Kulešovas pademonstravo šį reiškinį trimis trumpais filmukais. Respublikonai (iš jų 47proc. tą pastebėjo tik 8 proc. kokios rūpestingos jo akys. pašnekovai šias savybes linkę sieti su mumis pačiais. manipuliuojant tuo. (Tik pažvelkite. intuityviai nusprendė. kai respublikono prezidento Ronaldo Reagano valdymo pabaigoje sumažėjo infliacija. Dėl to pirmame filme aktorius atrodydavo liūdnas.„kas apie kitą sako. ar jo veido išraišką apibūdintumėte kitaip? Įsitikinimų tvarumas Įsivaizduokite močiutę. kad šis vyras yra pogrindinio antinacistinio judėjimo lyderis. „Gerai pagalvojus. Donalas Čarlstonas ir Johnas Skowronskis (1999. Apibūdinkite ką nors kaip jautrų.

atvirkščiai. pusei eksperimento dalyvių buvo teigta priešingai. kai tokio tipo asmuo buvo geras. ar močiutė vis tiek atkakliai tvirtins." Henry David Thoreau. o atsargieji bailūs. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Mes girdime ir suvokiame tik tai. Tačiau tai naudinga ne visada: kartais tampame savo pačių nuomonių įkaitais. o vėliau pabandė jį sukompromituoti. Suformuluotas aiškinimas galėjo egzistuoti nepriklausomai nuo jį lėmusių aplinkybių. Jelalian ir Miller. kai pagrindiniai teiginiai yra diskredituoti. Paprastai išankstinė nuomonė būna naudinga. Po to būdavo prašoma paaiškinti. Kaip tik todėl. Jų tyrimas atskleidė. Šis eksperimentas taip pat rodo. be to. Kita grupė nagrinėjo praktinius atvejus. 2004). ar rizikuoti linkę žmonės bus geri. Jei paaiškės. 1997. kuriais taip žavėjosi XX a. eksperimento dalyvių savo įsitikinimą išsaugojo tikriausiai todėl. ką matome. 1817-1862 įsitikinimų tvarumas (belief perseverance) Atkaklus savo pradinių koncepcijų laikymasis ir tikėjimas jų teisingumu net tada. Jie pervertino kainų augimą.108 I dalis. 1984). kad įsitikinimai gali suvešėti ir išlikti. „du trečdaliai to. kad jei žmonės klaidingame teiginyje įžvelgia logiką. blogesni gaisrininkai. lygindami kainas restorano valgiaraščiuose . ar rizikuoti linkę asmenys yra drąsūs. Išsiaiškinę. ar blogi gaisrininkai. kad maitinimas iš buteliuko sukelia pilvo skausmus (Ross ir Anderson. kodėl tai yra tiesa.blogas gaisrininkas. pavyzdžiui. kodėl įtariamasis gali būti kaltas. kaip paaiškėjo. Kaip sako kinų patarlė. kaip interpretuosime įvykius. juo atsargiau vertiname prieštaraujančią informaciją. nepaisant juos pagimdžiusių įrodymų diskreditavimo. . kas buvo sakoma. duodančios idėjų naujoms prielaidoms ir įvykių interpretacijoms. kad dėl euro įvedimo pakilo kainos. Marso „kanalai". galime taip ir nepakeisti savo nuomonės (Davies. Lee Rossas. kad vis dar tebetikėjo tuo. 1982)? Kad tai išsiaiškintų. Lepperis ir Rossas (1980). kodėl užgauliojantis nepažįstamasis šitaip elgiasi arba kodėl gali pakilti mums patrauklių akcijų vertė. tėra žemiško intelekto produktas. Kitą įsitikinimų tvarumo pavyzdį pateikė Andersonas. dar vadinamas įsitikinimų tvarumu. Kiekvieno eksperimento metu pirmiausia buvo įperšamas teiginys. pasakydami tiesą: ši informacija buvo specialiai sufalsifikuota eksperimentui. o atsargusis . Informaciją paneigus. arba. astronomai. Faktas akivaizdus: nuo įsitikinimų ir lūkesčių priklauso. ką jau daugmaž žinome. eksperimento dalyviai vis tiek laikėsi savo ir atitinkamai manė. peršančius priešingą išvadą. Ir galiausiai mokslininkai visiškai diskredituodavo pradinį teiginį. Craigas Andersonas ir jų kolegos pateikė tiriamiesiems klaidingą teiginį. kad rizikuoti linkę žmonės būna arba geresni. tvirtinant. yra už mūsų regėjimo lauko". jį paneigti be galo sunku.ankstesniąsias kainas markėmis ir naująsias eurais (Traut-Mattausch ir kiti. rodo. kad kūdikis smarkiai karščiuoja. kad jis teisingas arba pateikiant pramanytus įrodymus. Vienai grupei buvo pateiktas pavyzdys. Tačiau maždaug 75 proc. Vėliau eksperimento dalyviai turėjo raštu pagrįsti savo išvadas. vės pienas labiau tinka veršiukui nei kūdikiui". Šis reiškinys. Kitas pavyzdys: vokiečiai buvo įsitikinę. Jie paprašė tiriamųjų išnagrinėti vieną arba du praktinius atvejus ir nuspręsti. kad juo daugiau mes analizuojame savo teorijas ir jų tariamą teisingumą. kaip kad mokslininkams naudingos teorijos.

atitinkančius jų požiūrį arba prieštaraujančius jam. darantis išvadą apie dinozauro išvaizdą pagal kaulų fragmentus. Šis prašymas buvo bevertis. Iš tiesų. Įsivaizduodami priešingus duomenis.kodėl atsargus. Štai kaip tai apibūdino vienas žurnalas: „Mokslas įrodė. Kihlstrom. Ir mirties bausmės šalininkai. Vaikai galiausiai juk nustoja tikėti Kalėdų Seneliu." John F. žmonės priversti apsvarstyti įvairias galimybes (Hirt ir Markman. Retkarčiais ką nors šioje „skrynioje" pametame ir tada sakome. Ar galima įveikti įsitikinimus? Štai: paaiškinkite priešingai. kai juos ištraukiame. kuriems buvo pateiktas šis prašymas. o ne tik priešingus rezultatus. saugomos prisiminimų banke. 1990. 1994 . „Niekas neneigia. kurie vėliau pasirodė klaidingi ir buvo atšaukti. 1980 Prisiminimų apie save ir savo pasaulį konstravimas Ar sutinkate su šiuo teiginiu: Prisiminimus galima lyginti su skrynia smegenyse. jie veikiau primena knygos rašymą iš fragmentinių pastabų. kuriems apie objektyvumą ir nešališkumą nebuvo užsiminta. kad tokie pokyčiai vyksta lėtai ir kad įsitikinimams pakeisti dažnai reikia svaresnių įrodymų nei jiems sukurti. kad Irako pajėgos žudo karo belaisvius)." Lee Ross ir Mark Lepper. ir priešininkai. Markas Lepperis ir Elizabeth Preston (1984) pakartojo anksčiau aprašytą požiūrio į mirties bausmę tyrimą. į kurią krauname informaciją ir iš kurios prireikus šią informaciją galėsime išimti. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 109 {sitikinimų tvarumas gali turėti svarbių padarinių. kad paaiškinus. Kaip paleontologas. 1994). papildydami jį dviem variantais. nes ji atitiko jų išankstines nuostatas.įsitikinimas susilpnėja arba jo būdavo atsisakoma. j o g pamiršome. Anderson ir Sechler. Eksperimentų metu Craigas Andersonas (1982. Tai patvirtino Stephanas Lewandowsky ir jo bendradarbiai (2005). Ross ir Buehler. Iš tiesų psichologiniai moksliniai tyrimai įrodė priešingai.paklausti savęs. 1979). Mes iš tiesų konstruojame prisiminimus tuo metu. mes rekonstruojame savo tolimą praeitį remdamiesi dabartiniais jausmais ir lūkesčiais (Hirt. patikrinę įskiepytą ir kompromituojančią informaciją apie 2003 metais prasidėjusį karą Irake. o jie buvo linkę jas išlaikyti (vokiečiai ir australai buvo linkę abejoti karo priežasčių motyvais). buvo tokie pat tendencingi kaip ir tie. Bet amerikiečiai priėmė tokią informaciją. kad per gyvenimą sukaupti patyrimai puikiausiai išsaugomi atmintyje". kad jie tenkintų mūsų dabartines ži- „Prisiminimai nepanašūs į knygos skaitymą. Karui plėtojantis Vakarų žiniasklaida pranešė ir vis kartojo keletą teiginių (pavyzdžiui. kai kurių eksperimento dalyvių jie paprašė vertinant faktus būti „kiek įmanoma objektyvesniais ir nešališkesniais". Daugelis prisiminimų nėra potyrių kopijos. aiškindami bet kuriuos alternatyvius. „ar vertintumėte taip pat teigiamai arba neigiamai. kad nauji faktai gali pakeisti žmonių įsitikinimus. . Charlesas Lordas. Su šiuo teiginiu sutiko maždaug 85 procentai universiteto studentų (Lamai.3 s k y r i u s . Trečiosios eksperimento dalyvių grupės mokslininkai paprašė priešingo dalyko . 1986) pastebėdavo. jei lygiai toks pats tyrimas duotų priešingus rezultatus". o ne linkęs rizikuoti žmogus gali būti geresnis gaisrininkas. kodėl priešinga teorija gali būti teisinga . Todėl galime lengvai (tačiau nesąmoningai) pakeisti savo prisiminimus. Visų pirma. šie žmonės ne taip tendencingai vertino įrodymus. 1995). Mes tik teigiame.

kuriuose dalyvavo daugiau nei 20 000 žmonių. dažnai atkakliai tvirtina. pargriuvo. suklupo. Jie ženklą „duokite kelią" prisimindavo kaip „stop" ženklą. nias. žurnalą Vogue . Po savaitės jie sutiko parašyti kritišką rašinį apie studentų įtaką studijų programai. kad jį gavau". Kai eksperimentuotojas ar psichoterapeutas manipuliuoja žmonių prielaidomis apie jų praeitį. gaudavo (arba ne) apie jį klaidingą informaciją ir po to atlikdavo prisiminimų atkūrimo testą. metu Elizabeth Loftus (2003) atskleidė tendenciją interpretuoti mums patinkančius. Žmonės. SOCIALINIS MĄSTYMAS klaidingos informacijos efektas (misinformation effect) Klaidingos informacijos įtraukimas [ prisiminimą apie įvykį. Jie gaudavo bauginančius atsakymus. kaip ir dabar. kuriems vėliau buvo pasakyta. nemalonų ir nelabai laimingą. kurių nuostatos pasikeičia. jį prisiminė kaip atsipalaidavusį. sūnus su pasitenkinimu atsakė: „Puiku. „Žmogus niekada neturėtų gėdytis prisipažinti klydęs. Kai jam parodėme. Įteigta klaidinga informacija gali netgi išprovokuoti klaidingus prisiminimus apie vaikystėje tariamai patirtą seksualinį smurtą. Šis procesas veikia mūsų socialinio ir fizinio pasaulio sužadintus prisiminimus. Ieškodamas tiesos protas kartais kuria netiesą. kad šiandien yra protingesnis nei vakar. Po šio rašinio jų nuostatos pasikeitė . iškišo ranką pro langą ar kaip per vestuves apvertė punšo taurę. Šių eksperimentų metu buvo dažnai pastebimas klaidingos informacijos efektas. daktarą Hendersoną . plaktuką ." Jonathan Swift.kaip daktarą Davidsoną. maždaug ketvirtadalis žmonių šį išgalvotą įvykį prisimena kaip iš tiesų įvykusį (Loftus ir Bernstein. kaip jie atsakė į klausimą prieš rašinį. Tie. prisiminė jį kaip nervingą. teigia Loftus.kaip atsuktuvą. malonų ir laimingą. kad buvo tokios pat nuomonės ir neigė. 2005). Tie.110 I dalis. Darylas Bernas ir Keithas McConnellis (1970) apklausė Karnegi Melono universiteto studentus. kad jie šiam žmogui patiko. gana didelė dalis žmonių susikuria klaidingus prisiminimus. Bushą arba ministrus pirmininkus Paulą Martiną ir Tony Blairą? Apie savo tėvus? Jei jūsų nuostatos pasikeitė. kuriems buvo pasakyta. pusryčių j avainius . ar studentai gali reguliuoti studijų programą. Eksperimento dalyviai būdavo įvykio liudininkai.kaip vyruką su ūsais. švariai nusiskutusį vyrą . aš žinojau. bet sunkiai atkuriamus prisiminimus. Eksperimentų. 1711 („Mintys apie įvairius dalykus") . Vienas mano sūnų pasiskundė: „Negavome Criket žurnalo birželio numerio". Buvo klausiama. Jackas Croxtonas ir jo kolegos (1984) leido studentams 15 minučių pakalbėti su žmogumi. kad jie visada laikėsi daugmaž tos pačios nuomonės. Paprašyti įsivaizduoti vaikystės laikus. Thoughts on Various Subjects. Paprašyti prisiminti.kaip Mademoiselle. kaip bėgo. Žmonės klaidingą informaciją įtraukdavo į savo prisiminimus. jog eksperimentas juos paveikė. kur yra žurnalas. Savo nuostatų praeityje atkūrimas Ką jūs galvojote apie branduolinę energiją prieš penkerius metus? Apie prezidentą George W.kaip kiaušinius. ar suvokiate šių pokyčių mastą? Mokslininkai šiuos klausimus tyrinėjo atlikdami eksperimentus. kad jie šiam žmogui nepatiko. studentai „prisiminė".padidėjo kritiškas tokios įtakos vertinimas. nes prisipažindamas jis parodo.

su gidu nukeliavę į Austriją. Rezultatai baugina. kad joms viskas ir visada sekėsi blogai. vyresnio amžiaus žmonės. kiek įmanoma sumažindami nemalonius ar nuobodžius dalykus ir prisimindami tik gerus. išvykę į trijų savaičių kelionę motociklais. tiesiog kai prisiminimai tampa migloti. The Observer Ankstesnio elgesio atkūrimas Atkurdami prisiminimus.malonūs įvykiai prisimenami kaip dar malonesni. dalis malonumo tenka lūkesčiams. juos ima valdyti nauji jausmai. kaip jautėmės. kad „greitis. arba apgailėtinais (Bornstein ir kiti. kad jaunystėje jie buvo mažos peteliškės. 1997) teigia. tvirtino. tarsi būtų mąstę panašiai kaip dabar. galime peržiūrėti savo istoriją. sako Holmberg ir Holmesas: „Tokios tendencijos gali pavojinga spirale leistis žemyn. mastas ir užtikrintumas". kad visiškai neprisimintume. 1991). atostogavę absolventai teigė patyrę malonių įspūdžių. kalbėjo apie meilę iš pirmo žvilgsnio. Kai patiriame ką nors teigiama. dalis . kur spaudžia terminai ir visi man trukdo) aš romantizuoju kaip tikrą palaimą. Juo blogesnis jūsų dabartinis požiūris į savo partnerį . Jie paprašė. Gamtos grožis ir gaivus jūros oras tebėra su manimi. kad universiteto studentai įvertintų savo nuolatinius partnerius. kad prisiminimuose dominuoja rožinė retrospektyva . kurie nutraukė santykius. Rūkas ir mašalai virto miglotais prisiminimais. kad pasikeitus santykiams mes peržiūrime ir savo prisiminimus. Kaip pastebėjo George Vaillantas (1977). Diane Holmberg ir Johnas Holmesas (1994) tą patį reiškinį pastebėjo tarp 373 neseniai susituokusių porų. Terence Mitchell. Universiteto studentai. Tie. Tai pademonstravo Hartmutas Blankas su bendradarbiais (2003). kurie buvo labai įsimylėję. „Kelionės būna žavios tik prisiminimuose.rožinei retrospektyvai. „vikšrai virsta peteliškėmis ir vėliau dažnai būna įsitikinę. „buvo neįtikėtini". Branda mus visus paverčia melagiais". R. o neigiami prisiminimai tik sustiprina dabartines neigiamas nuostatas". Teigiama prisiminimų interpretacija praskaidrina mūsų prisiminimus. Tad gerai praleistą laiką keliaujant po Škotiją dabar (sugrįžęs į darbą. Karta iš kartos vyresnieji kritikuoja jaunimo vertybes iš dalies dėl to. Vėliau šiuos potyrius jie prisiminė kaip dar malonesnius. kad klaidingai prisimena savo jaunystės vertybes. kurių dauguma teigė esančios labai laimingos. Wixonas ir Jamesas Lairdas (1976) priėjo išvadą. po netikėtai pasibaigusių rin- . Tie. Nebūna taip.tikram patyrimui ir dalis . Po dvejų metų poros. Po dviejų mėnesių studentai tai pakartojo.3 s k y r i u s . kurių reikalai pakrypo į blogąją pusę. tyręs suaugusius žmones per visą jų gyvenimą.juo blogiau jis prisimenamas. Cathy McFarland ir Michaelas Rossas (1985) pastebėjo. dažniau teigė savo partnerį pažinę kaip irzlų savanaudį. mokslininkai D. Leigh Thompson ir jų kolegos (1994. nei buvo iš tikrųjų. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 111 Stebėdami panašiai savo ankstesnes nuostatas neigiančius Klarko universiteto studentus. su kuriuo studentai peržiūrėjo savo istorijas. Visais laikais paaugliai savo tėvus laikydavo ir laiko arba nuostabiais." Paul Theroux.

tai reiškinys. Mūsų atmintis netiksliai atkuria ir elgseną. APIBENDRINIMAS Kaip suvokiame savo socialinę aplinką? • Išankstinė nuomonė stipriai veikia mūsų interpretacijas ir prisiminimus. Cathy McFarland ir Garthas Fletcheris (1981) parodė skelbimą. paprastai pasiekia tik nežymiaus pagerėjimo. kad prieš Įvykį susiformavusi nuomonė lemia tendencingą suvokimą bei interpretacijas. . Iš tiesų. sampratas. • Kitų eksperimentų metu klaidingos nuomonės buvo pateiktos po to. kuriame „buvo būtina prisiminti. tarsi ji nuo dabarties skirtųsi labiau nei iš tikrųjų. mumyse visuose glūdi „totalitarinis ego". Mes atsirenkame. žmonės mano. tad ši programa man labai padėjo". kad surūkoma kur kas mažiau cigarečių nei jų parduodama (Hali. logikos ir aistrų mišinys. tačiau anksčiau buvo dar blogiau. Tyrimų metu buvo pastebėtas atminties sužadinimo reiškinys: išankstinė nuomonė stipriai veikia informacijos suvokimą bei interpretacijas. kad psichiatrai ir klinikiniai psichologai taip pat nėra atsparūs šioms tendencijoms. kad įvykiai vyko pageidaujamu būdu". Michaelas Conway ir Michaelas Rossas paaiškina. kai žmonės „įsikimba" savo pradinių nuomonių ir priežasčių. kai tiriamieji susipažino su informacija. metimo rūkyti) programose. ką žmogus prisimena. Ši tendencija patvirtina mįslingą nuoseklių duomenų porą: sportuojantys. žmonės galvoja: „Gal dar ne viskas tobula. kad tas dvi savaites jie valė dantis dažniau. todėl galime klaidingai prisiminti praeitį. Todėl mažai kalbame apie blogą elgesį ir daug . Kartais įsivaizduojame. kodėl taip yra: normalu. kodėl jų įsitikinimas gali būti teisingas. Tačiau jie patys dažnai tvirtina. • Įsitikinimų tvarumas . Keliems Vaterlo universiteto studentams Michaelas Rossas. 1985). 1857-1924 kimų Vokietijoje Leipcigo universiteto studentams pasiūlę prisiminti. kad patobulėjome. kad sugaišę tiek daug laiko. kokius rezultatus jie prognozavo iki rinkimų likus dviems mėnesiams. kad ji atitiktų mūsų šiandieninį požiūrį. 1993). kad šie faktai turi ryšį su įvykiais. esą patyrė didelę naudą (Myers.112 I dalis. net jei jo pagrindas ir sugriaunamas. interpretuojame ir prisimename įvykius. aprašytais George Onvello romane „1984-ieji". nei šio raginimo negirdėję studentai. kad taip patvirtintume savo mintis. tariamai kito eksperimento metu. kuris peržiūri praeitį. Mūsų socialiniai vertinimai yra stebėjimų ir lūkesčių. Studentai pademonstravo klaidingai prisiminė savo prognozes priartidami jas prie tikrųjų rinkimų rezultatų. 2004). dalyvaujantys psichoterapijos ir savęs tobulinimo (svorio reguliavimo. teigia Greenwaldas. o po įvykio gauta informacija veikia tai. 14 skyriuje pamatysime. Socialinės psichologijos ekspertas Anthony Greenwaldas (1980) pastebėjo. įdėję tiek pastangų ir išleidę tiek pinigų savo būklei pagerinti. Vėliau. tie patys studentai prisiminė. Jie taip pat prisimena balsavę aktyviau nei būna iš tiesų užfiksuota (Census Bureau." Rašytojas Joseph Conrad. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Savimeilė su mūsų atmintimi krečia šiurpius triukus. sprendžiant iš apklausų.apie gerą. Panašiai. raginantį valyti dantis. Šie eksperimentai atskleidė.

y. „kad apskritai galėtume ką nors daryti (pavyzdžiui. Paprastai šie mechanizmai tarnauja gerai. be abejonės. Dėl to nustatomos klaidingos diagnozės. vairuoti. kad svarbią informaciją galima gauti nedelsiant.žmonės daro intuityvius socialinius sprendimus? Kai istorikai pradės rašyti apie pirmąjį socialinės psichologijos mokslo šimtmetį. turėtume sekti filmo „Žvaigždžių karai" herojaus Luko Skaivolkerio pavyzdžiu. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 113 • Mūsų atmintis toli gražu nėra praeities faktų saugykla. vienos rasės žmonės susidaro klaidingą nuomonę apie kitą rasę. kad intuicija . pastaruosius 30 metų jie. Atsižvelgdami į suvokimo. pastebi Neilas Macrae ir Lucy Johnston (1998). Tačiau kartais gydytojai susidaro klaidingą nuomonę apie pacientus. kyla streikai. sakantys. lėtos. išjungti savo kompiuterizuotas navigacijos sistemas ir pasikliauti vidinėmis galiomis.tai „įsitikinimas savo teisumu ignoruojant realybę"? Preliminarūs moksliniai tyrimai byloja. pasireiškę atkūrimo metu. socialiniai psichologai atskleidė socialinių vertinimų formavimosi ypatumus. pateikimo ir prisiminimo mechanizmą tiriančios kognityvinės psichologijos pažangą. skiriasi šeimos. Intuityvūs vertinimai Ką gali mūsų intuicija . kuriuos sužadina aplinka ir kurie veikia nepriklausomai nuo mūsų sąmoningo suvokimo bei kontrolės". neargumentuojant ir neanalizuojant? „Intuityvaus valdymo" propaguotojai įsitikinę. Kaip sprendžiame apie socialinę aplinką? Kaip jau esame pastebėję. o sutuoktiniai klaidingai vertina savo partnerius. o mąstymo procesai. Iš tikrųjų ji formuojama tada. Susidarydami nuomonę. veiksmo sužadinimas turi būti atskirtas nuo neefektyvios (t. pavadins socialinio pažinimo era. randasi prietarai. Kai užsidega raudonas šviesoforo signalas. draugauti. mes į jį reaguojame nesąmoningai paspausdami stabdį. šokti). kokius mūsų socialinės intuicijos stebuklus bei klaidas atskleidė moksliniai tyrimai. Kaip aiškina Johnas Barghas ir Tanya Chartrand (1999). Pasižiūrėkime. Ar intuityvių sprendimų šalininkai teisūs teigdami. kad turėtume įsiklausyti į savo vidinį balsą. sąmoningai neanalizuojant? O gal teisūs skeptikai.3 s k y r i u s . kai atkuriame prisiminimus Ją stipriai veikia nuostatos ir jausmai.gebėjimas ką nors suprasti iš karto.ir ar teisingai . nuoseklios. tačiau retkarčiais klaidina. kad vertindami kitus turėtume pasikliauti intuiciją valdančiu dešiniuoju smegenų pusrutuliu. Iš tiesų. „didžiąją žmogaus kasdienio gyvenimo dalį nulemia ne jo sąmoningi ketinimai bei pasirinkimai. Priimdami ar atleisdami iš darbo bei investuodami turėtume įsiklausyti į savo nuojautą. . mūsų pažintiniai mechanizmai yra veiksmingi bei prisitaikantys. darbdaviai klaidingai vertina savo darbuotojus. kad pasąmonė iš tiesų kontroliuoja elgseną. Tad kaip . Jie teigia.

114

I dalis. SOCIALINIS MĄSTYMAS

naudojančios išteklius) sąmoningos protinės veiklos, kitaip neišvengiamai dominuos neveiklumas".

Intuicijos galia
kontroliuojamas informacijos apdorojimas (controlled processing) Aiškus mąstymas, kuris yra kryptingas, reflektyvus ir sąmoningas. autimatiškas informacijos apdorojimas (automatic processing) Numanomas, arba intuityvus, mąstymas, vykstantis be pastangų, įprastas ir nepavaldus protui.

„Širdis turi savus argumentus, kurių nežino protas", - pastebėjo XVII a. filosofas ir matematikas Blaise Pascalis. Praėjus trims šimtmečiams mokslininkai patvirtino, kad Pascalis buvo teisus. Mes žinome daugiau nei galvojame, kad žinome. Informacijos apdorojimo pasąmonėje tyrimai patvirtina, kad galimybės sužinoti, kas vyksta mūsų prote, yra ribotos (Bargh ir Ferguson, 2000; Greenwald ir Banaji, 1995; Strack ir Deutsch, 2004). Mūsų mąstymas iš dalies yra kontroliuojamas (reflektyvus, sąmoningas ir kryptingas) ir - kitaip nei dauguma mano - iš dalies - automatiškas (impulsyvus, nereikalaujantis pastangų ir nesąmoningas). Automatiško mąstymo procesas vyksta ne „ekrane", o ten, kur nepasiekia žvilgsnis - už supratimo ribų. Panagrinėkime šiuos automatiško mąstymo, kurį mes dažnai vadiname intuicija, pavyzdžius: • Schemos - mąstymo struktūros - nesąmoningai, intuityviai valdo mūsų patyrimų suvokimą bei interpretavimą. Kai girdime kalbant apie sektas ar apie seksą, mūsų reakcija priklauso ne tik nuo išgirsto žodžio, bet ir nuo intuityvios turinio interpretacijos. Emocinės reakcijos dažnai vyksta beveik spontaniškai, nespėjus sąmoningai pagalvoti. Regimą ar girdimą informaciją neuronai perkelia į smegenų sensorinį komutatorių - gumburą (lot. thalamus), o iš jo - į emocijų valdymo centrą migdolą (lot. amygdala), smegenų žievei net nespėjus įsikišti (LeDoux, 2002). Mūsų protėviai, kurie intuityviai bijojo iš krūmų sklindančio garso, iš tiesų patys nežinojo, ko bijo, tačiau jų išlikimo ir genų tęstinumo tikimybė buvo didesnė nei jų sąmoningesnių pusbrolių. Pakankamai patyrę žmonės gali intuityviai rasti uždavinio sprendimą. Situacija sužadina jų atmintyje saugomą informaciją. Tiksliai nežinodami, kaip tai vyksta, atpažįstame draugo balsą ištarus jam telefonu vos vieną žodį. Šachmatų meistrai intuityviai randa prasmingas kombinacijas, kurių nepastebi naujokai, ir dažnai kitą ėjimą pasirenka vos žvilgtelėję į lentą.

Vienus dalykus - faktus, vardus, ankstesnę patirtį - mes prisimename aiškiai (sąmoningai), o kitus - įgūdžius ir atitinkamas nuotaikas - nesąlygiškai, sąmoningai nežinodami ir neteigdami, kad žinome. Tai galioja mums visiems, tačiau stulbinamai akivaizdžiai pasireiškia po smegenų traumų, kai žmogus negali aiškiai atkurti prisiminimų. Viena tokią traumą patyrusi moteris niekaip neatpažindavo savo gydytojo, kuris kasdien paspausdamas jai ranką turėdavo iš naujo prisistatyti. Kartą gydytojas prie rankos prisitvirtino smeigtuką, ir moteris iš skausmo pašoko. Kai kitą dieną gydytojas vėl pasirodė, moteris jo vis tiek nepažino (sąmoninga atmintis). Tačiau ji išsaugojo nesąlyginę atmintį, todėl rankos paspausti nenorėjo.

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

115

Tokie pat ryškūs yra regėjimo lauko susiaurėjimo atvejai. Po chirurginės operacijos ar insulto praradusių už regėjimą atsakingos smegenų žievės dalį žmonių regėjimo laukas gali susiaurėti. Kai nematomoje zonoje jiems rodomos lazdelės, tokie žmonės teigia nieko nematą. Atspėję, ar lazdelės yra laikomos vertikaliai, ar horizontaliai, tokie pacientai apstulbsta, kai jiems pasakoma: „Teisingai atspėjote". Taigi šie žmonės žino daugiau nei mano žiną. Atrodo, jog egzistuoja maži slapta veikiantys protai - lygiagretaus informacijos apdorojimo dariniai. Panagrinėkime visiems savaime suprantamu atrodantį gebėjimą intuityviai atpažinti veidą. Kai į ką nors žiūrite, jūsų smegenys suskaido regimąją informaciją į tokius segmentus kaip spalva, gylis, judėjimas bei forma ir kiekvieną jų apdoroja, prieš vėl surinkdamos į visumą. Galiausiai kažkokiu būdu jūsų smegenys palygina suvoktą vaizdą su jau atmintyje saugomais vaizdais. Ir štai! Akimirksniu ir be jokių pastangų jūs atpažįstate savo senelę. Jei intuicija yra kažko žinojimas be logiškos analizės, tai suvokimas yra intuicijos tobulybė. Ikislenkstiniai dirgikliai gali daryti įdomų poveikį. Jei geometrinė figūra rodoma trumpiau nei 0,01 sekundės, žmonės tvirtina nematę nieko, išskyrus šviesos blyksnį. Tačiau vėliau jie pirmiausia reaguoja į matytas figūras. Tad daugelis rutiniškų pažinimo funkcijų vyksta automatiškai, nesąmoningai, mums jų nesuvokiant. Protas veikia kaip didelė korporacija. Kontroliuojama sąmonė dalyvauja sprendžiant svarbius, sudėtingus ar naujus klausimus, o įprastas užduotis ir tokias, kurias atliekant reikia veikti greitai, paveda pavaldiniams. Šis išteklių delegavimas leidžia į daugelį situacijų reaguoti greitai, efektyviai, intuityviai. Pastaba: smegenys žino daug daugiau negu mums pasako.

Intuicijos apribojimai
Aptarėme, kaip automatinis mąstymas gali mus „paversti išmintingais" (Gigerenzer ir Todd, 1999). Vis dėlto, pasak Elizabeth Loftus ir Marko Klingerio (1992), kai kurie pažinimą tiriantys mokslininkai abejoja intuicijos tobulumu. Jie teigia, kad „esama vieningos nuomonės, jog pasąmonė nėra tokia išmintinga, kaip buvo manoma anksčiau". Pavyzdžiui, nors nesuvoktas (ikislenkstinis) dirgiklis gali sužadinti silpną trumpalaikę reakciją - kurios pakanka jei ne sąmoningam suvokimui, tai bent jau pojūčiui sukelti - nėra įrodymų, kad pasąmonei siunčiamos nuorodos galėtų „perprogramuoti" ją sėkmei. Iš tiesų yra gana daug įrodymų, kad tokios nuorodos šito padaryti negali (Greenwald, 1992). Socialiniai psichologai ištyrė ne tik klaidingus pavėluotus sprendimus, bet ir mūsų gebėjimą kurti iliuzijas - klaidingus suvokimus, fantazijas ir sukonstruotus įsitikinimus. Michaelas Gazzaniga (1992, 1998) teigia, kad jo pacientai, kuriems chirurgiškai buvo atskirti smegenų pusrutuliai, akimirksniu sukuria gluminančių savo poelgių aiškinimus ir jais patiki. Jei pacientas atsistoja

116

I dalis. SOCIALINIS

MĄSTYMAS

ir žengia kelis žingsnius po to, kai eksperimentatorius į dešinįjį - neverbalinį - smegenų pusrutulį nusiunčia trumpą signalą „eik", kairysis - verbalinis pusrutulis akimirksniu sukuria tikėtiną paaiškinimą („Aš užsinorėjau gerti"). Iliuzinis mąstymas taip pat aptariamas daugybėje naujausių studijų apie socialinės informacijos priėmimą, saugojimą ir atkūrimą. Suvokimo tyrėjai analizuoja, ką iliuzinis, apgaulingas mąstymas gali pasakyti apie mūsų normalaus suvokimo mechanizmus, o socialiniai psichologai domisi iliuzinio mąstymo galimybėmis atskleisti normalų informacijos apdorojimą. Šie mokslininkai nori pateikti mums kasdienio socialinio mąstymo žemėlapį, kuriame būtų aiškiai pažymėti pavojai. Kai kalbėsime apie šias veiksmingo mąstymo formas, prisiminkite, kad aiškinimas, kaip žmonės susikuria klaidingus įsitikinimus, neįrodo, kad visi įsitikinimai yra klaidingi. Tačiau norint atpažinti apgaulę, pravartu žinoti, kaip ji sukuriama.

Perdėta savikliova
Iki šiol matėme, kad mūsų pažinimo sistema veiksmingai ir automatiškai apdoroja milžinišką kiekį informacijos. Tačiau šis veiksmingumas susijęs su kompromisu; interpretuojant potyrius ir atgaminant prisiminimus, intuicija dažnai klysta. Paprastai šių klaidų nesuvokiame. „Intelektinis pasipūtimas", pasireiškiantis vertinant ankstesnes savo žinias („aš jau seniai tai žinojau"), daro įtaką ir vertinant esamas žinias bei prognozuojant elgseną. Nors žinome ne kartą suklydę, planuodami ateitį būname optimistiškesni - tikimės viską atlikti laiku, išsaugoti ryšius ir laikytis įprastos tvarkos (Ross ir Newby-Clark, 1998). Tirdami šį perdėtos savikliovos reiškinį, Danielis Kahnemanas ir Amosas Tversky (1979) pateikė tiriamiesiems klausimus, prašydami įrašyti trūkstamą informaciją, pavyzdžiui, „Esu tikras 98 proc., kad atstumas oro keliu tarp Niu Delio ir Pekino yra didesnis nei mylių ir mažesnis nei mylių". Dauguma žmonių per daug pasitikėjo savimi: beveik 30 proc. atvejų teisingi atsakymai toli gražu neatitiko to, kuo eksperimento dalyviai buvo 98 proc. įsitikinę. Siekdami išsiaiškinti, ar darant sprendimus socialinėje srityje taip pat pernelyg pasitikima savimi, Davidas Dunningas su bendradarbiais (1990) sukūrė nedidelį žaidimą. Jie paprašė Stenfordo universiteto studentų atspėti, kaip nepažįstamas žmogus atsakytų į tokius klausimus: „Ar sudėtingam egzaminui ruošiatės vienas, ar su draugais?" „Savo konspektus vertintumėte kaip tvarkingus ar kaip padrikus?" Žinodami klausimų pobūdį, bet ne pačius klausimus, eksperimento dalyviai pasikalbėjo su tiriamu asmeniu, kurio atsakymus jie turėjo atspėti, apie jo išsilavinimą, pomėgius, mokslinius interesus, siekius, zodiako ženklą - apie viską, kas, jų nuomone, galėtų praversti. Po to, kol tiriamieji individualiai atsakinėjo į 20 klausimų, kurių kiekvienas turėjo po du galimus atsakymus, pokalbio vedėjai bandė atspėti savo tiriamųjų atsakymus ir įvertinti savo pasitikėjimą prognozės tikslumu.

perdėtos savikliovos reiškinys (overconfidence phenomenon) Polinkis būti labiau [sitikinusiam negu teisingam: pervertinti savo įsitikinimų ir vertinimų tikslumą.

Atstumas oro keliu tarp Niu Delio ir Pekino yra 2500 mylių.

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

117

Pokalbio vedėjų spėjimai pasitvirtino 63 proc. - rezultatas 13 proc. aukštesnis nei spėliojant aklai. Tačiau vidutiniškai 75 proc. pasitikėjo savo spėjimų teisingumu. Spėjant savo kambario draugų atsakymus, 68 proc. prognozių buvo teisingos, o 78 proc. eksperimento dalyvių buvo įsitikinę, kad atspės teisingai. Labiausiai pasitikėjusieji savimi dažniausiai pervertindavo savo galimybes. Žmonės taip pat pernelyg pasitiki savimi spręsdami, ar jiems sakoma tiesa, ir vertindami tokius dalykus, kaip partnerio ankstesnė seksualinė patirtis arba kam pirmenybę teikia kambario draugai (DePaulo ir kiti, 1997; Swan ir Gili, 1997). Ironiška tai, kad kuo didesnis neišmanymas, tuo didesnis pasitikėjimas savimi. Reikia būti kompetentingam, kad suprastum, kas yra kompetencija, pastebi Justinas Krugeris ir Davidas Dunningas (1999). Blogiausiai išlaikę gramatikos, humoro ir logikos testus studentai labiausiai pervertina savo gebėjimus šiose srityse. Nesuprantantys, kas yra gera logika ir gramatikos žinios, dažnai nesuvokia, kad jiems jų ir trūksta. Iš raidžių, sudarančių žodį „psichologija", sudėlioję ilgą kitų žodžių sąrašą, pasijuntate labai talentingas, bet vos draugas ima vardyti žodžius, kuriuos praleidote, pradedate jaustis kvailai. Deanna Caputo ir Dunningas (2005) atkūrė šį reiškinį eksperimentais, patvirtindami, kad žinių stoka palaiko pasitikėjimą savimi. Tolesni tyrimai parodė, kad šis „nekompetentingumo nežinojimas" dažniausiai pasireiškia sprendžiant iš pažiūros nesudėtingas užduotis, tokias kaip žodžių dėliojimas iš raidžių, sudarančių žodį „psichologija". Spręsdamas sudėtingas, sunkiai įveikiamas užduotis žmogus dažniau suvokia, kad ne viską sugeba (Burson ir kiti, 2006). Šis nekompetentingumo nežinojimas padeda paaiškinti stulbinamą Davido Dunningo (2005) darbuotojų įvertinimo tyrimų išvadą: „tai, ką kiti pastebi mumyse, labiau koreliuoja su objektyvia tiesa negu tai, ką pastebime savyje patys". Vieno tyrimo dalyviai stebėjo, kaip žmogus įeina į kambarį, atsisėda, perskaito orų prognozę ir išeina (Borkenau ir Liebler, 1993). Vien tik iš šio stebėjimo, neturėdami daugiau jokių duomenų, jie turėjo įvertinti žmogaus intelektą. Jų įverčių koreliacija su šio žmogaus intelekto įverčiais buvo lygi 0,30, t. y. buvo beveik tokia pat, kaip ir žmogaus intelekto koreliacija su jo paties įverčiu - 0,32! Jei nežinojimas gali suteikti pasitikėjimo savimi, tai galime savęs paklausti, kur gi esame netobuli? 2 skyriuje kalbėjome apie tai, kaip žmonės klysta pervertindami savo emocinių reakcijų į gerus ar blogus įvykius ilgalaikiškumą. Ar prognozuoti savo elgesį sekasi geriau? Kad tai išsiaiškintų, Robertas Valone ir jo bendradarbiai (1990) rugsėjo mėnesį paprašė koledžo studentų atsakyti į klausimus, ar jie mes mokyklą, pasirinks pagrindinę discipliną, kitais metais nuspręs gyventi ne studentų miestelyje ir t. t. Nors vidutiniškai 84 proc. studentų tikėjo savo prognozių teisingumu, iš tiesų klydo beveik dvigubai dažniau. Net kai jautėsi visiškai tikri dėl savo prognozių, jie klydo 15 proc. Kai vertinamos sėkmės galimybės, pavyzdžiui, laikant svarbų egzaminą, pasitikėjimas būna didžiausias, kol yra daug laiko iki rezultatų paskelbimo.

118

I dalis. SOCIALINIS

MĄSTYMAS

„Išmintingas žmogus per daug gerai žino savo silpnybes, kad laikytų save neklystančiu; o tas, kuris žino daugiausia, geriausiai supranta, kiek mažai jis žino." Thom Jefferson, Writings („Raštai")

Egzamino dieną nesėkmės galimybė atrodo didesnė, ir pasitikėjimas paprastai sumažėja (Gilovich ir kiti, 1993; Shepperd ir kiti, 2005). Rogeris Buehleris ir jo bendradarbiai (1994, 2002, 2003) daro išvadą, kad dauguma studentų taip pat pervertina save numatydami, kiek užtruks rengdami kursinius darbus bei kitas svarbias užduotis. Tai būdinga ne tik studentams: • „ Planavimo klaida Kiek šiandien turite laisvo laiko? Kiek planuojate turėti laisvo laiko po mėnesio? Dauguma iš mūsų pervertiname tai, kiek daug galime nuveikti ir kiek laisvo laiko turėsime (Zauberman ir Lynch, 2005). Profesionalūs planuotojai taip pat dažniausiai klysta numatydami projektų vykdymo laiką ir kainą. 1969 m. Monrealio meras Jeanas Drapeau išdidžiai pareiškė, kad 120 milijonų dolerių vertės stadionas su nuleidžiamu stogu bus pastatytas 1976 metų olimpinėms žaidynėms. Stogas buvo užbaigtas 1989 m. ir vien jis kainavo 120 milijonų dolerių. 1985 metais oficialiai apskaičiuota, kad Bostono „Didžiosios sankasos" greitkelio projektas kainuos 2,6 milijardo dolerių ir bus užbaigtas iki 1998 metų. 2005 metais kaina buvo išaugusi iki 14,6 milijardo, o projektas vis dar nebuvo baigtas. Perdėta biržos maklerio savikliova. Investicijų ekspertai, reklamuojantys savo paslaugas ir manantys, kad gali pranokti vertybinių popierių biržą, pamiršta, jog kai vienas biržos makleris, išgirdęs akcijų kainą, ištaria: „Parduodu!", kitas sako: „Perku!" Akcijos kaina yra šių dviejų su pasitikėjimu priimtų sprendimų vidurkis. Tad nors tai atrodo neįtikėtina, ekonomistas Burtonas Malkielas (2004) teigia, kad investicinių fondų, kuriuos sudarė investicijų analitikai, pelno rodikliai nė kiek nebuvo geresni už atsitiktinai pasirinktų vertybinių popierių pelną. Perdėta politinė savikliova. Pernelyg savimi pasitikinčiųjų idėjos gali sukelti sumaištį. Pasitikintis savimi Adolfas Hitleris nuo 1939 iki 1945 metų kariavo prieš visą Europą. Pasitikintis savimi Lyndonas Johnsonas XX a. septintajame dešimtmetyje siuntė JAV ginklus ir karius, siekdamas išgelbėti demokratiją Pietų Vietname. Saddamas Husseinas 1990 metais nusiuntė savo armiją į Kuveitą, o 2003 metais pažadėjo sutriuškinti armijas, kurios puls Iraką. Pasitikintis savimi G. W. Bushas paskelbė, kad išlaisvintame Irake netrukus įsivyraus taiki demokratija, o tariamai ten esantys masinio naikinimo ginklai bus sunaikinti.

Apie atominę bombą: „Tai yra kvailiausias dalykas, kurį kada nors esame padarę. Bomba niekada nesprogs, ir aš tai tvirtinu kaip sprogmenų ekspertas." Admirolas VVilliam Leahy prezidentui Trumanui, 1945

Kas lemia perdėtą savikliovą? Kodėl, nepaisant patirties, nemokame vertinti savęs realistiškiau? Yra kelios priežastys. Visų pirma, savo klaidingus sprendimus žmonės linkę prisiminti kaip nedideles paklaidas. Tai pastebėjo Phillipas Tetlockas (1998, 1999), XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje įvairiems mokslo ir vyriausybės ekspertams pasiūlęs, remiantis savo požiūriu, parengti prognozes apie valdžios perspektyvas Sovietų sąjungoje, Pietų Afrikos Respublikoje ir Kanadoje. Po penkerių metų komunizmas žlugo, Pietų Afrikos Respublika tapo daugiarase demokratine valstybe, o Kanada išliko vieninga. Ekspertai, kurių pasitikėjimas savo prognozėmis siekė 80 proc., tei-

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

119

sūs buvo tik 40 proc.. Tačiau prisiminę savo sprendimus, suklydusieji vis tiek laikėsi nuomonės, kad iš esmės jie buvo teisūs. Daugelis sakė: „aš buvau beveik teisus"; „griežto kurso šalininkams beveik pavyko įvykdyti perversmą prieš Gorbačiovą"; „Kvebeko separatistai beveik nugalėjo per referendumą dėl atsiskyrimo";, jei ne atsitiktinumas, suvedęs de Klerką ir Mandelą pereinant prie juodaodžių daugumos valdymo Pietų Afrikos Respublikoje, būtų buvę pralieta kur kas daugiau kraujo." Labai sunku išmušti politikos ekspertų, vertybinių popierių rinkos analitikų, psichiatrų ir sporto prognozuotojų nepamatuotą pasitikėjimą savimi.

„Jei ką nors žinodami manote, jog tai žinote, o nežinodami prisipažįstate, kad nežinote, esate išmintingi." Konfucijus, The Analects („Anaiektai")

Patvirtinimo šališkumas
Žmonės nesistengia ieškoti informacijos, kuri paneigtųjų įsitikinimus. Tai įrodė P. C. Wasonas (1960) - beje, jūs taip pat galite pamėginti, - pateikdamas žmonėms trijų skaičių - 2, 4, 6 - seką, atitinkančią jo sugalvotą taisyklę (taisyklė buvo paprasta: bet kurių trijų didėjančių skaičių seka). Kad žmonės atspėtų šią taisyklę, Wasonas siūlydavo jiems sugalvoti trijų skaičių seką. Kiekvieną kartą Wasonas pasakydavo, ar seka atitinka jo taisyklę. Kai žmonės būdavo tikri atspėję taisyklę, jie turėdavo liautis kūrę sekas ir ją pasakyti. Ir koks gi buvo rezultatas? Retai kada teisūs, tačiau niekada neabejojantys buvo 23 iš 29 žmonių. Jie dažniausiai susikurdavo kokią nors klaidingą taisyklę (pavyzdžiui, kad skaičiai turi skirtis dvejetu) ir po to ieškodavo šį įsitikinimą patvirtinančių įrodymų (pavyzdžiui, pateikdami skaičius 8, 10, 12), o ne bandydami paneigti savo spėjimą. Uoliai bandome patvirtinti savo įsitikinimus, tačiau nesistengiame ieškoti juos paneigiančių įrodymų. Šis reiškinys vadinamas patvirtinimo šališkumu. Patvirtinimo šališkumas padeda paaiškinti, kodėl mūsų savivaizdis išlieka taip stulbinančiai nekintamas. Williamas Svvannas ir Stephenas Readas (1981; Swann ir kiti, 1992a,b, 1994) savo eksperimentų, atliktų Teksaso universiteto Ostino filiale, metu pastebėjo, kad studentai ieško, sukelia ir prisimena grįžtamąjį ryšį, patvirtinantį jų įsitikinimus apie save. Žmonės ieško tokių draugų ir sutuoktinių, kurie juos vertintų visada taip pat, net ir neigiamos nuomonės atveju (Swann ir kiti, 1991, 2003). Svvannas ir Readas tai tapatina su savęs patikrinimu, kurį galime stebėti, pavyzdžiui, pobūvyje, jei ten yra žmogus, laikantis save valdingu. Tik atvykęs toks žmogus pirmiausia ieškos pašnekovų, kurie, jo nuomone, leis jam dominuoti. Pokalbio metu savo požiūrį jis reikš taip, kad užsitarnautų norimą pagarbą. Pasibaigus pobūviui sunkiai prisimins pokalbius, kuriuose reiškėsi minimaliai, bet lengvai prisimins, kaip įtikinamai reiškėsi pokalbiuose, kuriuose dominavo. Tad šio pobūvio patirtis patvirtins jo savivaizdį.

patvirtinimo šališkumas (confirmation bias) Polinkis ieškoti informacijos, patvirtinančios išankstinę nuomonę.

Kaip išvengti perdėtos savikliovos
Kokias išvadas leidžia daryti perdėtos savikliovos tyrimai? Pirmoji išvada reikia atsargiai vertinti kategoriškus pareiškimus. Net ir įsitikinę savo teisumu žmonės gali klysti. Pasitikėjimas ir kompetencija nebūtinai turi sutapti.

120

I dalis. SOCIALINIS MĄSTYMAS

Trys dalykai padeda sėkmingai sumažinti perdėtą savikliovą. Vienas iš jų - greitas grįžtamasis ryšys (Lichtenstein ir Fischhoff, 1980). Kasdieniame gyvenime sinoptikai ir lošėjai, spėjantys, kokie žirgų šansai laimėti lenktynes, gauna kasdienį grįžtamąjį ryšį. Todėl abiejų grupių ekspertai gana gerai įvertina savo prognozių tikslumą (Fischhoff, 1982). Siekiant sumažinti „planavimo klaidos" padarinius, galima suskaidyti tikslą į smulkesnes dalis ir įvertinti, kiek laiko prireiks kiekvienai iš jų. Justinas Krugeris ir Mattas Evansas (2004) teigia, kad šitaip elgiantis galima realiau įvertinti darbo baigimo laiką. Kai imama svarstyti, kodėl idėja galėtų būti teisinga, pradeda atrodyti, kad ji iš tiesų teisinga (Koehler, 1991). Tad trečias būdas sumažinti perdėtą savikliovą - priversti žmogų pagalvoti, dėl kokios priežasties sprendimas gali būti klaidingas; tai yra, priversti gilintis į kontrargumentus (Koriat ir kiti, 1980). Vadovai gali priimti realesnes visų siūlymų bei rekomendacijų nutartis ir nurodyti priežastis, kodėl šių siūlymų ar rekomendacijų gali nepavykti įgyvendinti. Tačiau turėtumėte būti atidūs, kad nesumenkintume žmonių pasitikėjimo savimi taip, jog jie ištisai užsiiminėtų savianalize, nuolat abejotų savimi ir galiausiai netektų ryžto. Kai pasitikėjimo savimi stokojantiems asmenims teks pasikliauti savo išmintimi, jie gali išsigąsti, nedalyvauti išreiškiant nuomones ar priimant svarbius sprendimus. Perdėta savikliova gali brangiai kainuoti, o pagrįstas pasitikėjimas savimi padeda prisitaikyti.

Euristika: trumpiausias protavimo kelias
Turėdama labai mažai laiko apdoroti gausybę informacijos, mūsų pažinimo sistema veikia greitai ir taupiai. Ji prisitaiko kurdama trumpindama protavimo kelius. Mes neįtikėtinai lengvai susidarome įspūdį, nuomonę ir kuriame paaiškinimus. Tai atlikti padeda euristikos - paprastos ir veiksmingos mąstymo strategijos. Daugelyje situacijų mūsų staigūs apibendrinimai - „Tai pavojinga!" - yra adaptyvūs. Šių intuityvių patarėjų sparta padeda mums išlikti. Biologinis mąstymo tikslas - veikiau užtikrinti, kad išliktume gyvi, o ne rūpintis teisumu. Tačiau kai kuriose situacijose skubėdami klystame.

euristika (heuristic) Mąstymo strategija, leidžianti greitai ir veiksmingai nuspręsti

Tipiškumo euristika
Oregono universiteto studentams buvo papasakota, kad grupė psichologų bendravo su 30-ies inžinierių bei 70-ies teisininkų grupe ir glaustai apibendrino savo įspūdžius. Atsitiktiniu būdu iš tirtos imties buvo pasirinktas šis aprašymas:
Frenkas yra du kartus išsiskyręs ir didžiąją laisvalaikio dalį praleidžia golfo klube. Kalbėdamasis klubo bare jis dažniausiai gailisi, kad bandė sekti savo tėvo, kurį gerbė, pėdomis. Užuot ilgas valandas kankinęsis prie knygų, verčiau jis būtų išmokęs mažiau ginčytis su žmonėmis. Klausimas: Kokia tikimybė, kad Frenkas yra teisininkas, o ne inžinierius?

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

121

Paprašyti atspėti Frenko profesiją, daugiau nei 80 proc. studentų manė, kad jis yra teisininkas (Fischhoff ir Bar-Hillel, 1984). Gana neblogai. Tačiau kaip, jūsų manymu, pasikeitė studentų vertinimai, kai jiems buvo pasakyta, kad grupėje, iš kurios buvo atrinktas aprašymas, yra 70 proc. inžinierių? Niekaip. Studentai visiškai neatsižvelgė į inžinierių ir teisininkų santykį grupėje; jų manymu, Frenkas labiau atstovavo teisininkams, ir atrodo, jog tai buvo svarbiausia. Kai apie ką nors spręsdami intuityviai lyginame su mūsų protuose esančiais atitinkamais vaizdiniais, reiškia, vadovaujamės tipiškumo euristika. Kaip ir dauguma euristikos rūšių, tipiškumas paprastai yra neblogas kelias į tiesą. Tačiau ne visada. Panagrinėkime pavyzdį. Linda yra 31 metų amžiaus, netekėjusi, stačiokiška ir labai išsilavinusi. Universitete ji studijavo filosofiją. Kai Linda buvo studentė, jai labai rūpėjo diskriminacija ir kiti socialiniai klausimai, tad ji dalyvavo protesto prieš branduolinę energetiką demonstracijose. Kas, jūsų nuomone, turint galvoje šį apibūdinimą, labiau tikėtina: a. Linda yra banko kasininkė. b. Linda yra banko kasininkė ir aktyvi feministė. Didesnė dalis mano, kad labiau tikėtinas variantas b, nes Linda geriau atitinka tipišką feministės įvaizdį (Mellers ir kiti, 2001). Pagalvokime, kuri tikimybė didesnė: kad Linda yra ir banko kasininkė, ir feministė ar kad tik banko kasininkė (nepaisant to, ar ji yra feministė, ar ne)? Kaip primena Amosas Tversky ir Danielis Kahnemanas (1983), ryšio tarp dviejų įvykių tikimybė negali būti didesnė už bet kurio iš šių įvykių tikimybę.

tipiškumo euristika (representativeness heuristic) Tendencija manyti, kartais nepaisant priešingos galimybės, kad koks nors žmogus ar dalykas priklauso konkrečiai grupei, jei jis panašus į tipišką šios grupės narį.

Pasiekiamumo euristika
Panagrinėkime klausimą: kur esama daugiau gyventojų - Irake ar Tanzanijoje? (Atsakymas kitame puslapyje.) Tikriausiai atsakėte į šiuos klausimus, vadovaudamiesi pirma į galvą atėjusia mintimi. Jei pavyzdžiai yra mūsų atmintyje - sakykime, kiek gyventojų yra Irake, - mums atrodo, kad tai labai paprasta. Dažniausiai taip ir būna, tad mums ši pažinimo taisyklė, vadinamoji pasiekiamumo euristika (žr. 3.1 lentelę), labai padeda. Tačiau kartais ši taisyklė apgauna. Kai išgirstame žinomų vienos lyties žmonių sąrašą (Jennifer Lopez, Venus Williams, Hillary Clinton) kartu su tokios pat apimties kitos lyties nežinomų žmonių sąrašu (Donaldas Scarras, Williamas Woodas, Melas Jasperis), vėliau populiarių asmenų vardus prisimename lengviau. Šiuo atveju dauguma žmonių labiau prisimins moteriškus vardus (McKelvie, 1995, 1997; Tversky ir Kahneman, 1973). Ryškių, lengvai įsivaizduojamų įvykių, pavyzdžiui, gerai žinomų ligų, tikimybė taip pat gali atrodyti didesnė nei įvykių, kuriuos sunku įsivaizduoti (MacLeod ir Campbell, 1992; Sherman ir kiti, 1985). Net pramanyti įvykiai romanuose, televizijoje, kino filmuose palieka vaizdinius, kurie vėliau susipina su mūsų

pasiekiamumo euristika (availability heuristic) Pažintinė taisyklė, reiškianti, kad dalykų tikimybė yra vertinama remiantis atmintimi. Jei su kuriuo nors dalyku susiję pavyzdžiai iš karto ateina į galvą mes tą dalyką laikome įprastu.

122

I

dalis.

SOCIALINIS

MĄSTYMAS

3.1 LENTELĖ. Greitoji ir taupioji euristika Euristika Tipiškumo Apibrėžimas Greiti sprendimai, ar kuris nors žmogus arba dalykas tinka kuriai nors kategorijai. Pavyzdys Sprendimas, kad Carlosas yra bibliotekininkas, o ne sunkvežimio vairuotojas, nes jis geriau atitinka bibliotekininko įvaizdį. Paauglių smurto vertinimas po susišaudymo mokykloje. Gali sukelti Kitos svarbios informacijos atmetimą.

Pasiekiamumo

Greitai susidaroma nuomonė apie galimus [vykius.

Naujų įspūdžių sureikšminimą, dėl kurio, pavyzdžiui, galima pradėti bijoti suklysti.

„Dauguma žmonių įrodinėja dramatiškai, o ne kiekybiškai." Teisininkas Oliver VVendell Holmes jaunesnysis, 1809-1894

pažiūromis (Gerrig ir Prentice, 1991; Green ir kiti, 2002). Juo labiau skaitytojas įsigilinęs ir įsijautęs („Aš galiu lengvai įsivaizduoti įvykius"), juo labiau pasakojimas veiks skaitytojo įsitikinimus ateityje (Diekman ir kiti, 2000). Pavyzdžiui, meilės romanų mėgėjai gali susikurti išbaigtus erotikos scenarijus, kurie darys įtaką jų pačių seksualinėms nuostatoms bei elgesiui. Pasiekiamumo euristika išryškina pagrindinį socialinio mąstymo principą: žmonės sunkiai parenka konkrečius pavyzdžius bendrybėms patvirtinti, tačiau nuostabiai greitai daro apibendrinimus, remdamiesi vienu pavyzdžiu. Todėl nenuostabu, kad 9 iš 10 kanadiečių, išgirdę ar perskaitę apie išprievartavimus, apiplėšimus ir sumušimus, pervertina - dažniausiai su didele paklaida - smurtinių nusikaltimų kiekį (Doob ir Roberts, 1988). Nereikia stebėtis, kad po keleto plataus žiniasklaidos dėmesio nusipelniusių apiplėšimų ir nužudymų Pietų Afrikos Respublikos gyventojai teigė, esą 1998-2004 metais nusikalstatumas šalyje padvigubėjo, nors iš tikrųjų jis buvo gerokai sumažėjęs (Wines, 2005). Pasiekiamumo euristika paaiškina, kodėl ryškūs pasakojimai gali daryti didesnį poveikį nei statistika ir kodėl numanomas pavojus nesutampa su realiuoju (Allison ir kiti, 1992). Kadangi reportažai apie lėktuvų katastrofas yra išlikę daugumos mūsų atmintyje, ypač po 2001 rugsėjo 11-osios, dažnai manome, kad skristi lėktuvu pavojingiau nei važiuoti automobiliu. O iš tiesų nuo 2000 iki 2002 metų JAV keliautojų tikimybė žūti autoavarijoje buvo 39,5 kartus didesnė nei lėktuvo katastrofoje (National Safety Council, 2005). Daugumai lėktuvų keleivių pavojingiausia kelionės atkarpa yra važiavimas į oro uostą. Netrukus po rugsėjo 11-osios teroro išpuolių, daugeliui žmonių atsisakius kelionių lėktuvais ir pasirinkus keliones automobiliais, apskaičiavau: jei skraidys 20 proc. mažiau amerikiečių, o tas nenuskristas mylias jie nuvažiuos automobiliais, per metus galime tikėtis 800 papildomų mirčių keliuose (Myers, 2001). Tai paskatino smalsų vokiečių tyrinėtoją (ir kodėl gi aš to nesugalvojau?) palyginti šią prognozę su avarijų keliuose statistika. Paaiškėjo, kad per paskutinius tris 2001 metų mėnesius, palyginti su prieš tai buvusių

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

123

penkerių metų tokio pat laikotarpio vidurkiu, keliuose žuvo maždaug 350 žmonėmis daugiau (Gigerenzer, 2004). Atrodo, teroristai, patys žuvę per išpuolį, nužudė ne tik 266 žmones keturiuose lėktuvuose, bet, patys to nežinodami, ir daug daugiau žmonių Amerikos keliuose. Dabar žinoma, kad naivios statistinės intuicijos ir iš to kylančios baimės grindžiamos ne apskaičiavimais ar mąstymu, o emocijomis, derančiomis su pasiekiamumo euristika. Išleidus šią knygą tikriausiai vėl bus ir gamtos katastrofų, ir teroro išpuolių, ir vėl bus skatinamos mūsų baimės, budrumas, vėl naujiems dalykams bus sutelkiami visi ištekliai. Teroristai, padedami žiniasklaidos, vėl gali pasiekti savo tikslų, sekindami mūsų išteklius, atitraukdami dėmesį nuo paprastų, nedramatiškų, klastingų rizikos formų, kurios vis glemžiasi gyvybes. Pavyzdžiui, kasdien dėl rotaviruso miršta tiek vaikų, kiek tilptų į keturis lėktuvus (Glass, 2004). Bet vis dėlto dramatiški įvykiai gali priversti susirūpinti realiomis grėsmėmis. Kai kurie mokslininkai teigia, kad 2005 metais tai padarė uraganai „Katrina" ir „Rita". Jie privertė visuomenę atkreipti dėmesį į prognozes, kad pasaulinis klimato atšilimas, dėl kurio kyla jūros lygis ir dažnėja stichinių nelaimių, taps gamtos sukurtu masinio naikinimo ginklu.

Atsakymas į ankstesniame puslapyje pateiktą klausimą: 37 milijonai Tanzanijos gyventojų - žymiai daugiau negu 26 milijonai Irako gyventojų. Dauguma žmonių, kurių atmintyje gyvi Irako įvykiai, spėja klaidingai.

Faktams prieštaraujantis mąstymas
Lengvai įsivaizduojami (prieinami pažinimui) įvykiai stipriai veikia mūsų kaltės, gailesčio, nusivylimo ar palengvėjimo jausmus. Jei mūsų palaikoma komanda svarbias rungtynes pralaimi (arba laimi) vienu tašku, lengvai įsivaizduojame, kaip žaidimas galėjo pasisukti kita linkme ir todėl jaučiame dar didesnį apmaudą (arba palengvėjimą). Įsivaizduodami blogesnes alternatyvas, galime pasijusti geriau. Įsivaizduodami geresnes alternatyvas ir svarstydami, ką kitą kartą galėtume padaryti kitaip, geriau pasiruoštame ateičiai (Boninger ir kiti, 1994; Roese, 1994, 1997). Po pasirodymo olimpinėse žaidynėse atletų emocijos labiausiai atspindi tai, kaip jiems pavyko įgyvendinti savo viltis. Tačiau, pasak vieno tyrimo, emocijos atspindi ir faktams prieštaraujantį mąstymą - modeliavimą mintyse to, kas galėjo būti (McGraw ir kiti, 2004; Medvec ir kiti, 1995). Bronzos medalių laimėtojai (kuriems nesunku įsivaizduoti, kad galėjo nelaimėti jokio medalio) džiaugiasi labiau nei laimėjusieji sidabro medalius (kuriems lengviau įsivaizduoti, kad galėjo laimėti auksą). Panašiai juo didesnį tos pačios kategorijos (pavyzdžiui B+) taškų skaičių studentai surenka, juo blogiau jie jaučiasi (Medvec ir Savitsky, 1997). Gavęs B+ kategorijos įvertinimą, studentas, kuriam iki A - pritrūko tik vieno taško, jaučiasi blogiau nei tas, kuris vos vienu tašku peržengė B+ ribą. Toks faktams prieštaraujantis mąstymas būdingas tada, kai galime lengvai įsivaizduoti alternatyvų rezultatą (Kahneman ir Miller, 1986; Markman ir McMullen, 2003).

faktams prieštaraujantis mąstymas (counterfactual thinking) Alternatyvių scenarijų ir rezultatų, kurie galėjo būti, tačiau neįvyko, įsivaizdavimas.

124

I

dalis.

SOCIALINIS

MĄSTYMAS

Jei nedaug pavėluojame į lėktuvą ar autobusą, įsivaizduojame, kad būtume suspėję, jei tik būtume išvykę įprastu laiku, pasirinkę įprastą maršrutą, nesustoję pasikalbėti. Jei pavėluojame pusvalandį arba vykstame įprastu maršrutu, kitokią galimybę modeliuoti būna sunkiau, todėl taip nenusimename. Jei pakeitę egzamino atsakymą sužinosime, kad jis neteisingas, tikriausiai pamanysime , j e i tik..." ir pasižadėsime kitą kartą pasikliauti intuicija. Tačiau priešingai studentų nuomonei, dažniau atsakymą keičiame iš neteisingo į teisingą (Kruger ir kiti, 2005). Komanda ar politikas, pralaimėjęs nedideliu skirtumu, be paliovos modeliuos situacijas, kaip jis galėjo laimėti (Sanna ir kiti, 2003).

• •

Mūsų sėkmės pojūtis grindžiamas faktams prieštaraujančiu mąstymu. Kai šiaip taip pavyksta išvengti ko nors nemalonaus - kai paskutinę minutę įmušę įvartį išvengiame pralaimėjimo arba kai stovime visai šalia tos vietos, kur nukrito ledo varveklis - nesunkiai galime įsivaizduoti neigiamą, prieštaringą situaciją (kad pralaimėjome rungtynes arba kad ant mūsų užkrito varveklis), todėl manome, kad „mums pasisekė" (Teigen ir kiti, 1999). Antra vertus, „nesėkmė" reiškia įvykį, kurio vis dėlto buvo galima lengvai išvengti. Juo įvykis reikšmingesnis, juo intensyvesnis faktams prieštaraujantis mąstymas (Roese ir Hur, 1997). Gedintys žmonės, netekę sutuoktinio ar vaiko automobilio avarijoje arba palaidoję staigia mirtimi mirusį vaiką, dažniausiai prisipažįsta, kad prisimena bei analizuoja šį įvykį (Davis ir kiti, 1995, 1996). Vienas mano draugas išliko gyvas jo mašinai kaktomuša susidūrus su girto vairuotojo vairuojamu automobiliu. Avarijos metu žuvo jo žmona, duktė ir motina. Jis pasakojo: „Ištisus mėnesius aš mintyse perkratinėjau tos dienos įvykius. Aš nuolatos iš naujo išgyvendavau tą dieną, keisdamas įvykių seką taip, kad būtų išvengta nelaimės" (Sittser, 1994). Tačiau dauguma Azijos ir Vakarų kultūrų žmonių to, ką padarė, gailisi mažiau nei to, ko nesugebėjo padaryti. Pavyzdžiui: „O, kad aš būčiau rimčiau žiūrėjęs į mokslus aukštojoje mokykloje!" Arba: „Reikėjo pasakyti tėvui, kad jį myliu, kol jis dar buvo gyvas" (Gilovich ir Medvec, 1994; Gilovich ir kiti, 2003; Savitsky ir kiti, 1997). Vienos suaugusiųjų apklausos duomenys atskleidė, kad dažnai gailimasi dėl nepakankamai rimto požiūrio į mokslus (Kinnier ir Metha, 1989). Ar mažiau gailėtumės, jei dažniau išdrįstume išeiti už savo patogaus būvio ribų - rizikuoti, nebijoti nesėkmės ir bent jau pamėginti?

Žmonės... dažniau tenka teisintis dėl veiklumo nei dėl neveiklumo (Zeelenberg ir kiti, 1988).

Iliuzinis mąstymas
Dar vienas veiksnys, darantis įtaką mūsų kasdieniam mąstymui, yra dėsningumų ieškojimas atsitiktiniuose įvykiuose. Ši tendencija gali nuvesti įvairiausiais klystkeliais.

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

125

Iliuzinė koreliacija
Lengva įžvelgti ryšį ten, kur jo nėra. Tikėdamiesi pastebėti reikšmingus ryšius, lengvai susiejame atsitiktinius įvykius, pasitelkdami iliuzinę koreliaciją. Williamas Wardas ir Herbertas Jenkinsas (1965) parodė žmonėms tariamo 50 dienų trukusio debesų sklaidymo eksperimento rezultatus. Savo tiriamiesiems jie pasakė, kuriomis dienomis debesys buvo išsklaidyti ir kuriomis dienomis lijo. Ši informacija tebuvo atsitiktinis rezultatų mišinys: kartais, išsklaidžius debesis, lydavo, kartais ne. Tačiau žmonės buvo įsitikinę remdamiesi savo nuomone apie debesų išsklaidymo poveikį - kad jie iš tiesų pastebėjo ryšį tarp debesų sklaidymo ir lietaus. Kiti eksperimentai patvirtino, kad dažnai atsitiktinius įvykius žmonės laiko jų įsitikinimų patvirtinimu (Crocker, 1981; Jennings ir kiti, 1982; Trolier ir Hamilton, 1986). Jei tikime egzistuojant tam tikrą ryšį, tikėtina, jog pastebėsime ir prisiminsime šį ryšį patvirtinančius faktus. Jei tikime, kad nuojauta koreliuoja su įvykiais, pastebėsime ir prisiminsime koreliaciją tarp nuojautos ir vėlesnio įvykio. Mes retai pastebime ar prisimename visus tuos atvejus, kai neįprastų įvykių nepasitaikė. Jei pagalvojus apie draugą jis paskambina, pastebime ir prisimename šį sutapimą. Tačiau nepastebime visų tų kartų, kai apie draugą galvojame, bet jis nepaskambino, arba negalvojome, bet jis paskambino.
iliuzinė koreliacija (illusory correlation) Nesamo ryšio Įsivaizdavimas arba įsivaizdavimas, kad egzistuoja stipresnis ryšys nei iš tiesų yra.

Kontrolės iliuzija
Tendencija atsitiktinius įvykius suvokti kaip susijusius palaiko kontrolės iliuziją - idėją, kad mes darome įtaką atsitiktiniams įvykiams. Dėl to lošėjai nesiliauja lošę, o visi kiti daro įvairiausius neįtikėtinus dalykus. Azartiniai žaidimai. Ellen Langer (1977) pademonstravo kontrolės iliuziją, eksperimentuodama su azartiniais žaidimais. Žmonės, kurie patys pasirinko, kokius skaičius žymėti loterijos bilietuose, paprašyti parduoti bilietą norėjo keturis kartus didesnės kainos negu tie, kurie turėjo bilietą su atsitiktiniais skaičiais. Žaisdami su nerangiu ir nervingu žmogumi jie statydavo kur kas didesnes sumas nei žaisdami su žvitriu, pasitikinčiu oponentu. Metant kauliukus ar sukant ratą, žmonių savikliova išauga (Wohl ir Enzle, 2002). Daugiau nei penkiasdešimt eksperimentų parodė, kad žmonės elgiasi taip, tarsi jie galėtų prognozuoti arba kontroliuoti atsitiktinius įvykius (Presson ir Benassi, 1996; Thompson ir kiti, 1998). Azartinių žaidimų dalyvių stebėjimai patvirtina šiuos eksperimentinius duomenis. Žaidžiantys kauliukais meta švelniai, norėdami išmesti mažus skaičius, ir staigiai, kai nori, kad iškristų dideli (Henslin, 1967). Azartinių žaidimų verslą maitina lošėjų iliuzijos. Lošėjai laimėjimus tapatina su savo gebėjimais bei įžvalgumu. Pralaimėjimai virsta „beveik pataikymais" ar „atsitiktinumais", o dalyvaujantiems sporto varžybų totalizatoriuje - blogais teisėjų sprendimais arba netikėtai atšokusiu kamuoliu (Gilovich ir Douglas, 1986).
kontrolės iliuzija (illusion ofcontrol) Nekontroliuojamų įvykių suvokimas kaip kontroliuojamų arba kaip labiau kontroliuojamų nei iš tiesų.

126

I

dalis. S O C I A L I N I S M Ą S T Y M A S

Vertybinių popierių biržos makleriams taip pat patinka „galios jausmas", kurį jiems sukelia galimybė rinktis ir prekiauti vertybiniais popieriais, tarsi ši kontrolė reikštų, kad jie gali pranokti rinkos vidurkį. Vienoje reklamoje buvo teigiama, kad investavimas internetu - tai galimybė „kontroliuoti". Deja, kontrolės iliuzija lemia perdėtą savikliovą, dažnai pasibaigiančią nuostoliais (Barber ir Odean, 2001).
regresija vidurkio link (regression toward the average)

Statistinė ypač aukštų rodiklių ar ekstremalaus elgesio tendencija grįžti atgal į vidurkį.

Regresija vidurkio link. Tversky ir Kahnemanas (1974) pastebėjo dar vieną galimybę kontrolės iliuzijai atsirasti: mes nepajėgūs atpažinti regresijos vidurkio link. Kadangi egzaminų rezultatus iš dalies lemia atsitiktinumas, dauguma studentų, vieną sykį gavę ypač aukštą egzamino įvertinimą, kitą sykį gauna žemesnį. Kadangi pirmasis jų įvertis yra aukštai „palubėse", antrasis greičiausiai smuktelės („regresuos") iki bendro studentų vidurkio, o ne dar aukščiau „pakels lubas". Būtent dėl šios priežasties nuosekliai dirbantis, tačiau niekada aukščiausio įvertinimo negaunantis studentas kartais kursą baigia turėdamas geriausią vidurkį. Ir priešingai, tikėtina, kad per pirmąjį egzaminą blogesnius pažymius gavę studentai pasitaisys. Jei gavę prastus įvertinimus studentai po pirmojo egzamino kreipiasi į konsultantą, šis jausis padėjęs, jei vėliau studentai gaus geresnius pažymius, net jei jo konsultacijos neturės jokio poveikio. Iš tiesų, kai viskas nusirita iki žemiausio taško, griebiamės bet ko, ir tikėtina, kad visuomet - ar kreiptumės į psichiatrą, ar pradėtume laikytis dietos, ar mankštintis, ar skaitytume knygą „kaip padėti sau" - sulauksime pagerėjimo, o ne tolesnio blogėjimo. Kartais suprantame, kad įvykiai nesiklostys nei labai gerai, nei labai blogai. Patirtis rodo, kad kai viskas sekasi puikiai, kažkas turi nepasisekti, o kai gyvenimas atneša siaubingų smūgių, paprastai galima tikėtis, kad reikalai pagerės. Tačiau dažnai nesugebame įžvelgti šios regresijos ir nustembame, kodėl pirmaisiais metais „sublizgėjęs" beisbolo naujokas antraisiais žaidžia vidutiniškai. Gal jis ėmė per daug pasitikėti savimi? Tapo drovesnis? Pamirštame, kad išskirtinis žaidimas turi tendenciją regresuoti iki normalaus. Imituodamas pagyrimo ir bausmės pasekmes, Paulas Schaffneris (1985) parodė, kaip kontrolės iliuzija gali persismelkti į žmonių santykius. Jis pasiūlė Boudoino koledžo studentams pripratinti menamą ketvirtos klasės berniuką Haroldą kiekvieną rytą ateiti į mokyklą 8:30 vai. Tris savaites kompiuteris kasdien fiksuodavo Haroldo atvykimo į mokyklą laiką, svyravusį tarp 8:20 ir 8:40 vai. Studentai turėdavo spręsti, kaip į tai reaguoti - pagirti Haroldą ar išbarti. Kaip ir reikėjo tikėtis, studentai paprastai pagirdavo jį, kai šis atvykdavo iki pusės devynių, ir pabardavo, kai pavėluodavo. Kadangi Schaffneris buvo užprogramavęs kompiuterį taip, kad jis rodytų atsitiktinį atvykimo laiką, po barimo rezultatai pagerėdavo (artėdavo prie 8:30). Pavyzdžiui, kai Haroldas atvykdavo 8:39 vai., galėjai būti tikras, kad jis gaus pastabą, o kitą dieną atsitiktinai parinktas jo atvykimo į mokyklą laikas greičiausiai ne-

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

128

sieks 8:39. Tad nors barimas neturėjo jokio poveikio, eksperimentui baigiantis dauguma studentų buvo įsitikinę pastabų veiksmingumu. Šis eksperimentas iliustruoja provokuojančią Tversky ir Kahnemano išvadą: mūsų prigimtyje glūdi tai, kad dažnai jaučiamės nubausti, kai turime ką nors pradžiuginti, ir džiaugiamės, galėdami nubausti. Nors iš tiesų, ir tai žino kiekvienas psichologijos studentas, paskatinimas už teisingą poelgį paprastai būna veiksmingesnis ir sukelia mažiau neigiamų pasekmių.

Nuotaika ir vertinimai
Socialiniai vertinimai susiję su veiksmingu, tačiau netiksliu informacijos apdorojimu. Juos veikia ir mūsų emocijos. Mes esame ne bejausmės skaičiavimo mašinos, o emocionalios būtybės. Naujausi lyginamieji laimingų ir liūdinčių žmonių tyrimai atskleidžia, kaip glaudžiai emocijos susipynusios su pažinimu (Myers, 1993, 2000). Nelaimingi žmonės - ypač gedintys ar prislėgti - būna labiau susitelkę į save ir linkę į apmąstymus. Prislėgta nuotaika skatina intensyvų mąstymą, paieškas informacijos, kuri savo aplinką paverstų labiau suprantama ir kontroliuojama (Weary ir Edwards, 1994). Ir priešingai, laimingi žmonės yra patiklesni, šiltesni, jautresni. Netikėtai pradžiuginti, pavyzdžiui, prekybos centre gavę mažą dovanėlę, vėliau per apklausą, nesusijusią su apsipirkimu, jie teigs, kad jų automobiliai ir televizoriai veikia puikiai, taip sakant, geriau nei tų, kurie dovanėlių negavo. Nuotaikos veikia mintis. Vakarų vokiečiams, džiūgaujantiems dėl nacionalinės rinktinės pergalės pasaulio čempionate (Schwarz ir kiti, 1987), ir australams, išėjusiems iš širdžiai malonaus kino filmo (Forgas ir Moylan, 1987), visi aplinkui atrodo nuoširdūs, o gyvenimas - nuostabus. Po (bet ne prieš) 1990 metų amerikietiškojo futbolo rungtynių tarp Alabamos ir Auburno komandų laimėjusios Alabamos komandos aistruoliams karo tikimybė bei jo padariniai atrodė mažesni nei nusiminusiems Auburno komandos sirgaliams (Schweitzer ir kiti, 1992). Kai esame laimingi, pasaulis atrodo draugiškesnis, sprendimai lengvesni, gera naujiena suvokiama greičiau (Johnson ir Tversky, 1983; Isen ir Means, 1983; Stone ir Glass, 1986). Tačiau jei tik leisime nuotaikai sugesti, mintys iš karto peršoks į kitas vėžes. Rožinius akinius pakeis juodi. Bloga nuotaika sužadina neigiamų įvykių prisiminimus (Bower, 1987; Johnson ir Magaro, 1987). Blogesni atrodo santykiai su žmonėmis, suprastėja savivaizdis. Viltys dėl ateities tampa miglotesnės. Kitų žmonių elgesys atrodo grėsmingesnis (Brown ir Taylor, 1986; Mayer ir Salovey, 1987). Staiga prastėja mūsų investavimo prognozės. (Žr. skyrelį „Mokslinių tyrimų išvada. Neigiamos emocijos lemia investuotojų pesimizmą".) Naujojo Pietų Velso universiteto socialinį psichologą Josephą Forgasą (1999) dažnai stulbindavo, kad blogai nusiteikusių žmonių „prisiminimai ir sprendimai keisdavosi kartu su jų nuotaika". Kad perprastų šį „nuotaikos įsi-

128

I

dalis.

SOCIALINIS

MĄSTYMAS

mokslinių tyrimų išvada

Neigiamos emocijos lemia investuotojų pesimizmą
Emocijos yra svarbios socialiniam intelektui. Neurologas Antonio Damasio (1994, p. 45) pasakoja apie Eiliotą, normalaus intelekto pacientą, kuris po smegenų traumos prarado galimybę justi emocijas. „Mes kalbėjomės daugelį valandų, bet jo veide nė karto nepastebėjau jokios emocijos šešėlio - nei liūdesio, nei nekantrumo, nei frustracijos." Eiliotas viską supranta, tačiau negali jausti. Nieko nejausdamas jis netinkamai reaguodavo ir [ kitų žmoniųjausmus, todėl prarado darbą šeimą vėliau bankrutavo. Damasio su kolegomis [ Eiliotą panašiems pacientams lošiant iškeldavo tokią užduotį, kurios neįvykdžius grėsdavo didelės baudos. Paaiškėjo, kad šie žaidėjai, palyginti su žmonėmis, turinčiais normalias emocijas, lėčiau susiprasdavo vengti pralaimėjimą lemiančios kortos (Bechara ir kiti, 1997). Kartais emocijos gali trukdyti protingai mąstyti ir veikti. Ar trikdančiu emocijų poveikiu galėtume paaiškinti „trumparegiško nuostolių vengimo" reiškinį, kai žmonės, siekdami sumažinti riziką sutinka gauti mažesnį pelną? Vertybiniai popieriai duoda didesnį pelną negu obligacijos. Dar daugiau, įsigydami daugelio įmonių vertybinių popierių, kaip elgiasi bendrieji fondai arba su akcijų indeksais susieti fondai, investuotojai labai sumažina vienos investicijos riziką. Tačiau žmonės mieliau investuoja į saugias obligacijas. Norėdami panagrinėti trumparegišką nuostolių vengimą Baba Shivas ir Damasio su bendradarbiais (2005) sukūrė sprendimo priėmimo užduotį, kuri buvo panaši į sprendimus investuoti realiame gyvenime. Jie davė dalyviams po 20 dolerių ir paprašė elgtis su jais atsargiai, nes eksperimento pabaigoje bus 100 B
o o

skiriami dovanų čekiai likusiai pinigų sumai. Dviejų turų metu dalyviai turėjo nuspręsti, ar investuos, ar pasitaupys vieną dolerį. Jei dalyvis nuspręsdavo investuoti, eksperimentuotojas mesdavo monetą. Jei ji iškrisdavo aversu, dalyvis dolerį prarasdavo, o jei reversu - gaudavo dar 2,5 dolerio. Kaip, turėdami tokį pasirinkimą elgtumėtės per pirmąjį turą? Dauguma eksperimento dalyvių pirmojo turo metu ryžosi investuoti. Kodėl gi ne, jei investavimas numatomus nuostolius turėjo atpirkti daugiau negu pakankamai? (Juk per 20 turų būtų tik 13% tikimybė baigti žaidimą su mažiau negu 20 dolerių.) Taigi 4 iš 5 dalyvių pirmojo turo metu pasirinko investavimą. 3.3 pav. matome, kad vėliau jie investavo atsargiau, jei ankstesnio turo metu būdavo praradę dolerį. Ši taisyklė galiojo „normaliems" dalyviams, taip pat tiems, kurių smegenys buvo sužalotos, tačiau emocijos ir intelektas liko nepažeisti. Trečioji grupė - normalias emocijas praradę žmonės, tokie kaip Eiliotas - investuodavo toliau, nors ir būdavo prieš tai praradę dolerį. Jie elgdavosi racionaliai, ir 85 proc. kartų toliau investuodavo. Taigi eksperimento pabaigoje pacientai be emocijų turėdavo daugiau pinigų (vidutiniškai 25,70 dolerių), negu normalūs dalyviai (22,80 dolerių) ir emocijų nepraradę pacientai (20,07 dolerių). Tyrinėtojai pažymi, kad realiame gyvenime emocijos paprastai prisitaiko ir pagreitina sprendimo priėmimą. Tačiau kartais išmintingiau nekreipti į jas dėmesio ir pasidomėti statistine tikrove. Kartais gramas racionalumo vertingesnis už kilogramą intuicijos.
Į Į Dalyviai nepažeistomis smegenimis Emocijų nepraradę pacientai I Pacientai be emocijų

c o
o.

84% 80
62%

85%

75%

3.3 PAVEIKSLAS Sutrikusios emocijos Pacientai, kuriems smegenų traumos metu buvo pažeistas gebėjimas jausti emocijas, rizikingame pelną žadančiame žaidime investuodavo dažniau (ir protingiau), net jei prieš tai buvo pralošę. Šaltinis: Shiv ir kiti, 2005. Laimėjus Pralaimėjus

*

60

40

< D
O. C/D

20

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

129

3.4 PAVEIKSLAS Kaip žmogus vertina vaizdajuostėje užfiksuotą savo paties elgesį, stipriai priklauso nuo dabartinės jo nuotaikos. Tie, kurie buvo blogos nuotaikos, pastebėjo mažiau teigiamų poelgių. Šaltinis: Forgas ir kiti, 1984.

Pastebėti neigiami poelgiai

Pastebėti teigiami poelgiai

skverbimą", Forgasas pradėjo eksperimentuoti. Įsivaizduokite, kad dalyvaujate jo tyrime. Pasinaudodami hipnoze, Forgasas ir jo kolegos (1984) įteigia gerą arba blogą nuotaiką ir po to duoda žiūrėti vaizdajuostę (nufilmuotą išvakarėse), kur su kažkuo kalbatės. Jei jums sukelta gera nuotaika, esate patenkinti tuo, ką matote, ir jaučiatės galį tvardytis, būti dėmesingi ir bendraujantys. Jei buvo sukelta bloga nuotaika, žiūrėdami tą pačią vaizdajuostę matote save visiškai kitokį - įsitempusį, nervingą ir nerišliai kalbantį (žr. 3.4 paveikslą). Kadangi nuotaika veikia sprendimus, jaučiate palengvėjimą, kai eksperimento pabaigoje eksperimentuotojas jums pakelia nuotaiką, ir visi reikalai ima atrodyti šviesiau. Įdomu, pastebi Michaelas Rossas ir Garthas Fletcheris (1985), kad pasikeitusio suvokimo nesiejame su nuotaikų kaita. Tiesiog pasaulis atrodo kitoks. Nuotaikos veikia požiūrį į pasaulį, iš dalies paskatindamos ankstesnės patirties ir atitinkamų nuotaikų prisiminimus. Kai esame blogai nusiteikę, mintys būna slogesnės. Nuotaikos valdomos mintys gali kliudyti galvoti apie kitką. Tad kai emocijos sužadintos - kai esame pikti ar itin pakilios nuotaikos lengviau, pasikliaudami stereotipais, darome skubotus sprendimus ir vertinimus (Bodenhausen ir kiti, 1994; Paulhus ir Lim, 1994). Paprastą, „savaiminį" mąstymą nuotaikos veikia mažiau nei sudėtingą, „reikalaujantį pastangų" (Hartlage ir kiti, 1993). Tad, pastebi Forgasas (1994, 1995), nuotaikos dažniau veikia, kai vertiname išsiskiriančius, o ne tipiškus žmones ir sudėtingus, o ne paprastus tarpusavio konfliktus. Juo daugiau mąstome, juo labiau mintys susipina su nuotaikomis.

APIBENDRINIMAS Kaip sprendžiame apie socialinę aplinką?
• Esame apdovanoti nepaprasta galia - automatišku, efektyviu ir intuityviu mąstymu. Mūsų pažinimo, nors apskritai ir prisitaikančio, kaina yra atsitiktinės klaidos. Kadangi dažniausiai nesuvokiame, kaip mąstymo klaidos randasi, pravartu išsiaiškinti, kaip mes susikuriame ir išsaugome klaidingus [sitikinimus.

Šis perdėtos savikliovos reiškinys iš dalies kyla dėl to. SOCIALINIS MĄSTYMAS • Visų pirma. kad jie aptingo? O gal sumažėjo įrenginių efektyvumas? Ar berniukas.ji pavėlavo. mes dažnai nekreipiame dėmesio į vertingą pagrindinę informaciją. • Trečia. Kaip traktuojame socialinę aplinką? Žmonėms rūpi perprasti kitus. Teigiamas partnerio poelgis taip pat gali arba versti krimstis (. ir manyti. kodėl esame teisūs nei kodėl klystame. Laimingos poros nemalonius poelgius dažniau sieja su išorinėmis aplinkybėmis (. • Antra. Taip yra iš dalies todėl. mes dažnai pervertiname savo sprendimus. Mūsų sprendimai apie kitus žmones priklauso nuo to.130 I dalis. ypač neigiamą. Kai santuoka nesėkminga. ar benamį laikysime žmogumi. nes nori sekso"). suteikia koloritą vėlesnėms tų potyrių interpretacijoms. kad mes kur kas lengviau [sivaizduojame. Blaškydamos mus. mus dažnai blaško asmeninės kontrolės ir koreliacijos iliuzijos.ji pavėlavo dėl intensyvaus eismo"). mušantis savo bendraklasius. ar nedarbo ir socialinės rūpybos netobulumo auka. kaip būtinąją gintį ar kaip žygdarbį. kai apie ką nors turime susidaryti nuomonę.Jis man atnešė gėlių. žmonės turi didesnį polinkį ieškoti informacijos. Nuo mūsų aiškinimo priklausys. Priežastingumo priskyrimas: žmogui ar situacijai Mes be paliovos analizuojame ir aptarinėjame įvykius. nuotaikos gali lemti mąstymo paviršutiniškumą. Nuo mūsų aiškinimo priklausys. kur jo nėra (iliuzinė koreliacija). o socialiniams psichologams rūpi paaiškinti šias įžvalgas. 1988. kaip mes aiškiname jų elgesį. • Ir galiausiai nuotaikos įsiskverbia į mūsų sprendimus.ir kaip tiksliai . yra agresyvus? Gal tai tik reakcija į nesiliaujančias patyčias? Amy Holtzworth-Munroe ir Neilas Jacobsonas (1985. Kyla pagunda įsivaizduoti ryšį ten. ypač kai patiriame ką nors nemalonaus ar netikėta (Bohner ir kiti. bet įtikinamas istorijas ar netgi bevertę informaciją. 1985). nes aš jai nerūpiu"). Weiner. ar darome prielaidą. 1988) teigia. Be to. neturinčiu iniciatyvos. išgirdę pramanytas. arba praturtinti santykius . Priešiškumas dažniau nei šiltas apsikabinimas skatina partnerį pasidomėti: kodėl? Sutuoktinių pasirinkti atsakymai koreliuoja su jų pasitenkinimu santuoka. kad sutuoktiniai dažnai analizuoja savo partnerio elgesį. ar nužudymą vertinsime kaip žmogžudystę. Gera arba bloga nuotaika sužadina su ja susijusių patyrimų prisiminimus. Jei sumažėja darbuotojų produktyvumas. patvirtinančios. o ne paneigiančios jų įsitikinimus. neigiami poelgiai paprastai skatina daryti pesimistines išvadas (. kad vėliau lengviau prisimenama (pasiekiamumas) ryški informacija. Tad kaip . kad galime prognozuoti arba kontroliuoti atsitiktinius įvykius (kontrolės iliuzija).žmonės interpretuoja kitų poelgius? Atribucijos teorija siūlo keletą atsakymų.

Klaidingas priskyrimas taip pat paaiškina. 1991. žūrėti į moterį kaip į seko objektą (Bargh ir Raymond. kodėl 23 proc. arba su išorinėmis aplinkybėmis. \ saulę atsuktoje epidermio pusėje yra išorinės. arba asmeninės jėgos. ar blogus mokinio mokymosi rezultatus lemia motyvacijos ir gabumų stoka (dispozicinė atribucija). o iš tikrųjų jos į tai dažniausiai reaguoja kaip į priekabiavimą (Rotundo ir kiti. jėgos. 5 skyrių). Vyrai apie seksą galvoja dažniau nei moterys (žr. kaip mes interpretuojame kitų žmonių elges[. Šis klaidingas švelnumo kaip kvietimo seksui supratimas klaidingas priskyrimas . Atribucijos teorija analizuoja." Atribucijos teorijos pradininkas Fritzas Heideris tyrė „sveiko proto psichologiją". Daugelis vyrų mano. siedami jį arba su vidiniais bruožais (ilgalaikėmis savybėmis. kad vyrai dažniau nei moterys partnerės draugiškumą supranta kaip subtilią seksualinę užuominą. galvodamas tik apie save. Antonia Abbey (1987. kaip mes suvokiame žmonių elgesį. kad jos buvo verčiamos santykiauti. Muehlenhard. Vieni žmonės labiau linkę manyti. kad elgseną lemia aplinka. Weiner. Amerikos moterų tvirtina.gali išprovokuoti veiksmus. 1989). kuria remdamiesi žmonės analizuoja kasdienius įvykius. motyvais ir nuostatomis). . Pryor ir kiti. irgi panašiai elgiasi (prisiminkime 2 skyriuje aprašytą tariamo vienodumo efektą). nukreiptos į kūno vidų. situacinė atribucija (situational attribution) Aiškinimas. Be to. o kartais priešingomis kryptimis. 2002). kad elgseną.3 s k y r i u s . ir tik 3 proc. pavyzdžiui. kaip mane myli") (Hevvstone ir Fincham. daugumos nuomone. Klaidingo priskyrimo reiškinys gali padėti paaiškinti viso pasaulio vyrų demonstruojamą kategoriškumą sekso klausimais bei didesnį įvairių kultūrų. Moterys dažniau tą patį elgesį vertina kaip perdėtą savikliovą ir grubumą (Schutte ir Hosch. 1997). 1997. atribucijos teorija (atribution theory) Teorija apie tai. 1994). skiriančią vieną 'priežasčių rinkinį' nuo kito. 1996. Viršininkas gali klaidingai interpretuoti nuolankų ar draugišką pavaldinės elgesį ir. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 131 (Jis atnešė gėlių. kuriuos moterys (ypač amerikietės) palaikys seksualiniu priekabiavimu arba prievarta (Johnson ir kiti. kad parodytų. arba aplinkos sąlygojamos. kad elgesį lemia klaidingas priskyrimas (misattribution) Klaidingas elgesio aiškinimas ne ta priežastimi. 1995). Heideris priėjo išvadą. kad atkaklus kvietimas pasimatymui glosto moterų širdį. lemia vidinės (pavyzdžiui. nukreiptos į išorę. kiti žmonės. pradedant Bostonu ir baigiant Bombėjumi. Mokytojas gali spėlioti. ir jų dinaminė sąveika pasireiškia kaip stebimas veiksmas. charakteris) arba išorinės (pavyzdžiui. taip pat ir moterys. Kaip teigia Danielis Gilbertas ir Patrickas Malone (1995). Shotland. vyrų polinkį pateisinti prievartavimus kaltinant auką dėl jos elgesio (Kanekar ir Nazareth. jų nuomone. Įvairūs atribucijos teorijos variantai remiasi tomis pačiomis bendromis prielaidomis. Klaidingas priskyrimas ypač būdingas vadovaujančią padėtį užimantiems vyrams. situacija) priežastys. kiekviena iš šių teorijų „žmogaus odą apibrėžia kaip ribą. 1998) ir jos kolegos ne kartą pastebėjo. o vidinėje pusėje yra vidinės. Kartais šios jėgos veikia kartu. ar įgimtos savybės ir socialinės aplinkybės (situacinė atribucija). 1989). 1988. 1995). dispozicinė atribucija (dispositional attribution) Poelgio siejimas su žmogaus charakteriu bei kitomis savybėmis. 2001). Saal ir kiti. Tad vyrai pervertina mandagią moters šypseną suprasdami ją kaip seksualiai reikšmingą (Nelson ir LeBoeuf. 1988. 1991. Amerikos vyrų prisipažįsta kada nors privertę moterį tai daryti (Laumann ir kiti.

kad problemos susijusios su pačiu Edgaru. nei jos sarkazmas draugų rate. ar tik su šiuo?) ir bendrumą (ar kitiems žmonėms kyla panašių sunkumų su šiuo kompiuteriu?). kaip mes pasinaudojame žiniomis apie nuoseklumą. normalus ar tikėtinas poelgis mums pasako apie žmogų mažiau nei neįprastas. kaip lengvai mes sprendžiame apie savybes.132 I dalis. kaip Rikas sarkastiškai replikuoja Lindai. o ne su jo kompiuteriu. kodėl Edgaras turi problemų su savo kompiuteriu. Tačiau Kelley taip pat pastebėjo. Kai vėliau jiems buvo padedama prisiminti sakinį. aš darau išvadą.kad aplinkybės (Bastian ir Haslam. kad Samanta pokalbio dėl darbo metu nusiteikusi sarkastiškai. Jei galime nurodyti vieną ar dvi priežastis. atribucijos (priskyrimai) dažnai būna racionalios. Pavyzdžiui. mes tikriausiai nuspręsime. spontaniškai priskyrėte bibliotekininkei. mums apie ją pasako daugiau. Kaip patvirtinimą. bet „paslaugi" . SOCIALINIS MĄSTYMAS nekintančios asmeninės savybės. nepagalvoję ir nesąmoningai. 2006. nors iš tiesų turėtų būti maloni.apibūdinantis spėjamą savybę. ko- . Matydamas. atribucijos teorijos kūrėjas Haroldas Kelley (1973) aprašė. kad pripažinus tikėtinas priežastis. įvardijo savybę. Racionalios atribucijos Kaip teigia atitinkamų išvadų teorija. Stebėtina. Jei paaiškės. dauguma žmonių teisingai rėmėsi žiniomis apie nuoseklumą (ar Edgarui nuolat nesiseka dirbti su šiuo kompiuteriu?). Komentuodami. 2004). Numanomos savybės Edwardas Jonesas ir Keithas Davisas (1965) pastebėjo.5 paveikslą). Jamesas Ulemanas (1989) paprašė studentų įsiminti tokius teiginius. išskirtinumą ir bendrumą (žr. kiti . vertingiausia užuomina buvo ne žodis „knygos" (turėjęs priminti bibliotekininkę) ar „krepšiai" (primintų pirkinius). 3. kad poelgius aiškiname racionaliai. kitos galimos priežastys paprastai atmetamos. Nuoseklumas: Išskirtinumas: Bendrumas: Ar šioje situacijoje žmogus elgiasi nuosekliai? Ar šioje situacijoje žmogus elgiasi specifiškai? Ar panašiai šioje situacijoje elgiasi kiti žmonės? Tad mūsų racionalus protas poelgius dažnai vertina logiškai. nujaučiu. Tai. kad Rikas yra nedraugiškas. kaip: „Kitoje gatvės pusėje bibliotekininkė neša senutės pirkinius". Robins ir kiti. Studentai tuojau pat. išskirtinumą (ar Edgarui kyla sunkumų dirbant ir su kitais kompiuteriais. Joneso ir Daviso „atitinkamų išvadų teorija" apibrėžė sąlygas. Atlikdamas eksperimentus Niujorko universitete. kurią ir jūs. kad tik vienam Edgarui nuolat kyla sunkumų su šiuo ir su kitais kompiuteriais. kad esama polinkio kitų žmonių ketinimus ir nusiteikimus sieti su jų veiksmais. kuriomis tokie aiškinimai labiausiai tikėtini.

kad 19 valandą auditorija labiau linkusi bendrauti nei 8:30 rytą sėdintys „tyleniai". žmonės nepakankamai įvertina žinomos pavardės . pavyzdžiui. kad pažįstamą pavardę jie sieja su prezidentu Bushu. Eksperimentų metu užfiksuota. ir mažiau šnekių studentų. mes tai siesime su vidinėmis priežastimis (čia kažkuo dėta Meri). pastebimas daugelio eksperimentų metu. Stevensono. Abiem atvejais buvo ir labiau. Kai buvo pasakyta. palyginti su kita paprasta pavarde . Tai pastebėjau skaitydamas paskaitas 8:30 vai. Pirmame tokio pobūdžio tyrime Edwardas Jonesas ir Victoras Harrisas (1967) pateikė Diuko universiteto studentams perskaityti diskusijos dalyvių kalbas. išskirtinumo ir bendrumo. Busho. ar pervertinti labai garsios pavardės. kurį Lee Rossas (1977) pavadino pagrindine atribucijos klaida. į kitas tikėtinas priežastis dažnai nekreipiame dėmesio arba jas atmetame (McClure. Šis situacijos įtakos nepaisymas. vadinasi. Išorinė atribucija (situacijai. kad žmonių reakcijas kartais stipriai veikia ir nežymus dviejų situacijų skirtumas. Taip elgiamasi todėl.5 PAVEIKSLAS Haroldo Kelley atribucijos teorija Ar. Pasirodo. kurioje žmogus atsidūrė) didelis išskirtinumas) : TAIP Išskirtinumas: Ar šioje situacijoje žmogus elgiasi kitaip negu kiti? V NE (mažas išskirtinumas) • Vidinė atribucija (žmogaus vidiniams bruožams) Bendrumas: Ar kiti šioje situacijoje elgiasi panašiai? dėl studentas blogai išlaikė egzaminą. Pagrindinė atribucijos klaida Svarbiausia socialinės psichologijos išvada atkreipia dėmesį į socialinės aplinkos poveikį. Tad netgi žinodamas apie paros laiko poveikį. 1998). Tylūs žvilgsniai pasitikdavo mane 8:30. kad elgsena atitinka nusiteikimą. ieškome paaiškinimo.3 s k y r i u s . studentai gana pagrindinė atribucijos klaida (fundamentai attribution error) Tendencija nepakankamai vertinti situacijos ir pervertinti dispozicijos (nusiteikimo) įtaką kitų žmonių elgsenai. ir 19:00 vai. priklauso nuo aplinkybių (taip pat ir nuo mūsų pačių). (Dar vadinama atitikimo tendencingumu. Pabandykite patys sukurti pavyzdžius: jei Meri ir kiti kritikuoja Styvą (didelis bendrumas) ir jei Meri nekritikuoja kitų (didelis išskirtinumas). ar išorinių priežasčių.pavyzdžiui. palaikančias arba puolančias Kubos lyderį Fidelį Castro.) . mes tai priskirsime išorinėms priežastims (čia kažkuo dėtas Styvas). Aiškindami kurio nors žmogaus elgseną dažnai nepakankamai įvertiname situacijos poveikį ir pervertiname paties asmens savybes bei nuostatas. aiškindamiesi kieno nors elgesį. kad pats debatų dalyvis pasirinko vieną ar kitą poziciją. Atribuciją tiriantys mokslininkai pastebėjo vieną bendrą problemą. nes mes dažnai manome. ką sakome bei darome. Pasvarstykime tokį klausimą: ar žmonės labiau linkę nepakankamai įvertinti. paplitimą Amerikoje? Danielio Oppenheimerio (2004) atradimas mane nustebino. Bet kuriuo metu mūsų vidinė būsena. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 133 Nuoseklumas: Ar šioje situacijoje žmogus dažniausiai elgiasi taip? (Jei taip. priklausys nuo trijų veiksnių: nuoseklumo. ir tai. Jei Meri viena (nedidelis bendrumas) kritikuoja Styvą ir jei ji taip pat kritikuoja daugybę kitų žmonių (mažas išskirtinumas). aš jaučiau milžinišką pagundą galvoti. o 19:00 turėdavau nutraukti linksmybes. tačiau situaciniai skirtumai buvo ryškesni nei individualūs. taigi nekreipia dėmesio į kitas pavardės žinomumo priežastis.) 3. ieškosime vidinių.tokios kaip Busho .paplitimą.

tai nesutrukdė jiems teigti. ką patyrė Rossas. Tačiau nesuvokia. nei būtų galima tikėtis (Allison ir kiti. kad mergina drovi. Trumpai tariant. Jis atskleidė. 1990). 1986). mes manome. šokdamas su ja per pokylį. Bet kas gi nutiko. Primetę savo nuomonę kitam. paaiškėja. kodėl būtent šitaip elgiasi. Atsispirti šiai klaidai taip sunku. kad diskusijos dalyviui buvo prisakyta paremti Castro. Susimąstyti verčia eksperimentas. Kai per interviu žmonių paprašoma save pagirti arba sukritikuoti. Atrodo. Šaltinis: Jonės ir Harris. žmonės vis tiek linkę manyti. 1977). Šio eksperimento metu buvo atkurta tai. kad kiti yra tokie. jog patys paskatinome kito žmogaus poelgį. Jei Chuanas elgiasi kukliai. Chuanas puikiai supras savo elgesį. 3. £ 40 ( O £ 30 20 Prieš Castro 10 Nusprendė kalbėti apie Castro Buvo įpareigoti kalbėti apie Castro logiškai darė išvadą.6 paveikslą). Už Castro 80 Castro palaikančios kalbos kalbos 70 Prieš Castro nukreiptos 3 60 0 3 00 § 50 c (D Priešiškos Castro nuostatos priskirtos pasisakiusiems prieš Castro. jo naivus partneris Bobas taip pat gali demonstruoti kuklumą. kad net žinodami. 1993. Per doktorantūros egzaminą žodžiu Rossas jautėsi nusižeminęs. tačiau manau. žmonės atitinkamas nuostatas priskyrė kalbų autoriams net ir tada. kad jam buvo paskirta tokia pozicija. kad laikosi kurios nors pozicijos. kaip nuvertinamos socialinės sąlygos. kurį atliko Lee Rossas ir jo bendradarbiai (Ross ir kiti. jog vieną ar kitą poziciją nustatė diskusijos vedėjas? Tie. nes talentingi profesoriai jo klausinėjo dalykų. remiančias ar puolančias Fidelį Castro. kad ši pozicija atspindi to žmogaus asmenines nuostatas. tačiau pamanys. jog studentai galvojo: „Taip. kai iš doktoranto tapo profesoriumi. SOCIALINIS MĄSTYMAS 3. aš žinau. jog pastarasis iš tiesų taip galvoja (Gilbert ir Jonės. kai diskusijų vadovas pasakydavo. kurie tik apsimeta. jog jis iš tiesų ja tiki". kokį poveikį patys daro kitiems. jog vargšo Bobo savivertė yra maža (Baumeister ir kiti. kai studentams buvo pasakyta. jog diskusijos dalyvis iš tiesų pats buvo nusiteikęs paremti Castro (žr. Tad nors studentai ir žinojo. Stebėdami susigūžusią Pelenę despotiškuose namuose. argumentuoja stipriau.6 PAVEIKSLAS Pagrindinė atribucijos klaida Skaitydami diskusijai parengtas kalbas. kuriuose patys specializavosi. vis tiek išorinę įtaką vertiname nepakankamai. koks yra jų elgesys. princas Pelenę mato kaip labai mandagią ir žavią asmenybę. kad jie labai gerai suvokia. kokią kalbą (remiančią ar puolančią) reikia parengti.134 I dalis. Miller ir kiti. 1988). Vėliau nusiminęs . žmonės (nekreipdami dėmesio į situaciją) daro išvadą. 1967. Po šešių mėnesių Rossas jau egzaminavo kitus ir turėjo galimybę užduoti sudėtingus klausimus iš savo mėgstamų temų.

suprasite eksperimento rezultatus. „Kurio žemyno pakrantė ilgesnė: Europos ar Afrikos?" Jei vos keli klausimai sukėlė jums pojūtį. O iš tiesų paskirti vaidmenys tik sukėlė tokį įspūdį. „Kaip mirė Škotijos karalienė Marija Stiuart?". kurie pateikia klausimus. dar keliems . Nors Afrikos žemyno plotas daugiau nei dvigubai didesnis už Europos. kad tie.viktorinos dalyvių. kad gydytojai puikiai išmano ir su medicina nesusijusius klausimus. dėl to žmonės dažnai būna linkę pervertinti jų žinias bei intelektą.3 s k y r i u s .nepatenkintas dėl savo neišmanymo ir sužavėtas akivaizdžiu egzaminuotojų talentu. Bet kuris iš mūsų galime sugalvoti tokių klausimų iš srities.7 paveikslą). Socialinę įtaką turintys asmenys paprastai skatina ir kontroliuoja pokalbius.stebėtojų vaidmenis. iš tiesų žino daugiau už kitus tyrimo dalyvius (žr. ir stebėtojai manė. kad nesate pakankamai apsišvietę. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 135 3. kad klausiantysis bus pranašesnis. (Ji labiau vingiuota. ši geografinė ypatybė turėjo įtakos Europos vaidmeniui jūrų prekybos istorijoje. Karalienė Elžbieta I įsakė nukirsdinti galvą savo pusseserei Marijai Stiuart. kad šis klaidingas įspūdis nėra žemo intelekto atspindys. kurie rodytųjų gilų išprusimą. Panašiai studentai dažnai pervertina savo dėstytojų talentą. kurį Rossas atliko kartu su Teresa Amabile ir Julia Steinmetz.* Visi privalėjo žinoti. dažnai manoma. Tačiau ir viktorinos dalyviai. ir stebėtojai (bet ne klausiantieji) padarė klaidingą išvadą. kurią gerai išmanome: „Kur yra Beinbridžo sala?".7 PAVEIKSLAS Ir imituotos viktorinos dalyviai. Dalyvių vertinimai Stebėtojų vertinimai Rosso studentas prisipažino. Amabile ir Steinmetz. kad atsitiktinai klausinėti paskirtas asmuo žinojo kur kas daugiau. 3. Nesugebėjimas to įvertinti ir yra atribucijos klaida. Vėlesnis tyrimas parodė. kai dėstytojai pateikia klausimus iš * Beinbridžo sala yra priešais Pugeto sąsiaurį prie Sietlo. Pavyzdžiui. su daugybe įlankų. 1977. (Kaip ir minėtame eksperimente. Šaltinis: duomenys iš Ross. Eksperimentas. 1986). o likusiems .) . Vadinamiesiems egzaminatoriams mokslininkai pasiūlė sugalvoti sudėtingus klausimus. Keliems atsitiktinai atrinktiems Stenfordo universiteto studentams Rossas paskyrė egzaminatorių. imitavo viktoriną. Europos pakrantė yra ilgesnė. kad jis jautėsi lygiai taip pat . Intelektualūs ir sumanūs žmonės linkę dažniau daryti atribucijos klaidą (Block ir Funder.

stebėtojas (dar vienas pagrindinės atribucijos klaidos tendencijos pavyzdys). Atribucijos teorijos kūrėjai nurodo. žydams vedant tautiečius į dujų kameras.dalyvis ar stebėtojas . Pasiryžusi įgyti naujų draugų. Po to jūs kartu su stebėtoju svarstote. Bev plačiai nusišypso ir nekantraudama pasineria į pobūvio linksmybes. kad tokie pat stoiški stovyklos kaliniai žydai tiesiog neužjautė vieni kitų. Kad pailiustruotume pagrindinę atribucijos klaidą. kokie dedasi esą . kurią jie išmano. kurioje esame. Kodėl mes darome atribucijos klaidą? Iki šiol nagrinėjome tendencingą kitų žmonių elgesio aiškinimą: dažnai nekreipiame dėmesio. jums ir ste- . todėl ir mano. jei mes matytume save ir pasaulį taip. ar jūsų elgesys labiau priklausė nuo jūsų asmeninių savybių.. jų akimis? Ar tai nepanaikintų atribucijos klaidos? O gal ją apverstų? Pasižiūrėkime. Kai veikiame mes. mūsų dėmesio centre atsiduria šis asmuo.įsitempusi ir drovi?" Nors iš tiesų visi kiti taip pat nervinasi ir daro tą pačią atribucijos klaidą: jie mano. Įsivaizduokite. kad troškau iš ten išnykti" . kad Bev bei kiti yra tokie. ar jums pavyks atspėti.Aušvico koncentracijos stovyklos komendantas Rudolphas Hossas (1959) vis tiek buvo „pareigingas SS karininkas". Klausimas: Kuris iš jūsų . priešingai nei komentuodami savąjį? Perspektyvinis ir situacinis supratimas Skirtumas tarp veikėjo ir stebėtojo.mažesnę reikšmę skirs situacijai? Pasak Stormso. kas nutinka. SOCIALINIS MĄSTYMAS srities. koks buvo Michaelo Stormso (1973) eksperimento rezultatas.) Kai kas nors iš šių studentų patys tampa dėstytojais. mūsų dėmesį valdo aplinka. o aš . Jūs sėdite priešais kitą studentą. 1971. Tarsi aktoriai esame linkę priskirti savo elgesį tai situacijai. kad šis yra visko. negalėjęs „parodyti net menkiausių emocijų". Jei ši mintis teisinga. kad esate Stormso eksperimento dalyvis. Visą dėmesį stebėtojas sutelkia į kitą asmenį. juokauja ir šnekučiuojasi. ar nuo situacijos.„mano graužatis buvo tokia didelė.manė jis. Kodėl neįvertiname jų poveikio kitų žmonių elgesiui. Priešais jus šalia studento įsitaisęs stebėtojas ir stovi dar viena televizijos kamera. ko galime tikėtis situacijas sukeitus vietomis? Kas būtų. be to. Jonės. 1976). Šalia jūsų stovi televizijos kamera. jei pakeistume situaciją. paprastai nustemba. o aplinka tarsi nutolsta. Tačiau Hossas buvo įsitikinęs. Kai stebime kito žmogaus veiksmus. priežastis.pasitikintys ir linksmi.136 I dalis. kaip mus ir pasaulį mato kiti. pakanka prisiminti savo patirtį. filmuojanti jūsų matomą vaizdą. kad į aplinkinius žvelgiame iš kitos perspektyvos nei į save (Jonės ir Nisbett. su kuriuo privalote keletą minučių pasikalbėti. Visi atrodo atsipalaidavę ir laimingi. kaip stipriai mus veikia aplinkybės. kad dėstytojai ne tiek jau daug išmano. Kas atsitiktų. Nors ir išgyvendamas dėl savo veiksmų . Bev klausia savęs: „Kodėl tokiais atvejais visi būna atsipalaidavę. „Rasės bruožas".

2005). Tendencingumas dėl vaizdo kameros perspektyvos. tik trečdalis teigė. Kaip matėme Edwardo Joneso ir Victoro Harriso (1967) atliktame novatoriškame atribucijos klaidos eksperimente... kad sprendimą lėmė kandidatų savybės.iš jūsų matymo taško? (Tokiu atveju jūs matytumėte save. Kai kažkada matytas žmogus pamažu užsimiršta. kad žmogus iš tiesų taip galvoja. o jūs savo elgesį aiškintumėte atsižvelgdami į savo asmenines savybes. Ilgainiui perspektyvos keičiasi.tai. Kameros perspektyva darė įtaką žmonių nuomonei apie kaltumą netgi tada. Išanalizavęs 173 tyrimus Bertramas Malle (2007) daro išvadą. su kuria jūs susidūrėte. žmonės būna empatiški." Levas Tolstojus. Kai jie stebėdavo prisipažinimą. išgyvenusio tą laimę. Kaip ir galima tikėtis. Teismuose dauguma prisipažinimų įrašoma kamerą nukreipus į prisipažįstantįjį. Kitą dieną po JAV prezidento rinkimų Jerry Burgeris ir Julie Pavelich (1994) atliko rinkėjų apklausą apie rinkimų rezultatų priežastis. kurioje jums eksperimentas būtų parodytas iš stebėtojo. kad. Žiūrėdami prisipažinimo įrašą. Kai vienas žmogus elgiasi blogai stebint kitam. Naujojoje Zelandijoje reikalaujama policijos apklausas filmuoti vienodai paskirstant dėmesį ir pareigūnui. Tai buvo lyg kažkieno kito atsiminimai. ir įtariamajam. kuri ją ginančiajam buvo primesta. kai teisėjas juos perspėjo šito vengti (Lassiter ir kiti. pastebėjo Danielis Lassiteris ir Kimberly Dudley (1991). kad prisipažinimas išgautas prievarta (Lassiter ir kiti. Paprastai. Bet vaiko. nufilmuotą į detektyvą nukreipta kamera.pasiekiamas toks pat efektas (Frank ir Gilovich. beveik visuomet įtariamieji būdavo apkaltinami. kai prieš tai patys būna patyrę analogišką situaciją ir aiškinę savo elgesį joje.3 s k y r i u s . per policijos apklausą prisipažįstantį įvykdžius nusikaltimą.„matant" save iš šalies . atsižvelgiant į šiuos tyrimų rezultatus. kad rezultatus nulėmė asmeninės kandidatų savybės ir pozicijos (nugalėjęs valdančiosios partijos atstovas buvo populiaresnis). ką matėte jūs). vos tik išgirdę ginant poziciją. Dauguma teigė. Dabar daugiau buvo rezultatus siejančių su tokiomis aplinkybėmis. 1989). Buvo atlikta keletas eksperimentų. Kai po metų mokslininkai to paties paklausė kitų rinkėjų. o jam . 1986. kurių metu žmonės vaizdajuostėje stebėjo įtariamąjį. „Vaizduotėje jis ėmė atkurti geriausius savo malonaus gyvenimo momentus. kaip gyventojų optimizmas ir tvirta ekonomika. žmonės manydavo. manydavo. nebebuvo. vis labiau išryškėja pažinties aplinkybės. abu pateikia be galo skirtingus situacijos aiškinimus. pavyzdžiui. stebėdami kitą. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 137 bėtojui duodami pažiūrėti vaizdajuostę. Jerry Burgeris (1997) įrodė. abu juos filmuojant iš profilio. „Ivano lljičiaus mirtis". kad prisipažinimas yra nuoširdus. kad įvykio dalyvio-stebėtojo skirtumas dažnai būna minimalus. žmonės mano. nufilmuotą į įtariamąjį nukreipta kamera. o stebėtojas . Lassiteris pastebi. Prisimenant patyrimą iš stebėtojo perspektyvos . jog po savaitės šią poziciją jie jau aiškins atsižvelgdami į situaciją. kai prokurorai parodydavo tokias vaizdajuostes. 1886 . Tokia manipuliacija sukeistų atribucijas: stebėtojas jūsų elgesį daugiausia aiškintų atsižvelgdamas į situaciją. 2002).

kad prisimindami praeitį tarsi stebime kitą žmogų. . Ji padeda žmonėms būti atidiems savo nuostatoms bei charakterio savybėms. Dėstytojas taip pat stebi savo elgesį . viskas priklauso nuo situacijos. palyginti su šiandieniniu „tikruoju Aš". Palyginti su tais. Žiūrėdami į veidrodį. Kai kurių studentų savimonė buvo sužadinta privertus įsivaizduoti.ar paprastai esate tylus. 1972." savimone (self-awareness) Sąmoninga būsena. Fiona atsipalaidavusi. Kad tai patvirtintumėte savo patirtimi. sąmoningai suvokdami save. žmonės lengviau gali pamatyti ledkalnius (Berscheid. Kai kurių žmonių savimonė yra pakankamai išreikšta. mes taip pat susikaupiame. Tad žmonės. dažnai sau priskiriame didesnę atsakomybę. Tačiau paprašyti apibūdinti draugą. žiūrėdami į savo nuotraukas ar pildydami biografinį klausimyną. posėdžiuose. kaip situacija keičia elgesį. kurie pradžioje atrodė kaip neskęstantis „Titanikas". dėmesį sutelkdavo į save (Carver ir Scheier. žiūrėdami į veidrodį. Aplinkybės taip pat gali keisti mūsų požiūrį į save. namuose.kaip kada. Kammer. 1987. koks jis buvo prieš penkerius metus. ar tai priklauso nuo situacijos? Dažniausiai atsakoma: „priklauso nuo situacijos". 1978). Aš . save matome įvairesnį nei kitus (Baxter ir Goldberg. kurie. atsakykite į štai tokį klausimą: ar jūsų socialinės psichologijos dėstytojas yra tylenis. kad jų savimonė stipri . ar šnekus.138 I dalis. Tačiau pasigilinkime: jūsų dėmesys būna sutelktas į dėstytoją. dėmesį sutelkiame į save. Silvia ir Duval. eksperimento metu arba todėl. Pamatę save per televiziją. jog galvodami apie tą situaciją jie girdi savo širdies tvinksnius.su situacijomis. 1999). elgėsi panašiai kaip ir tie. klausydamiesi į magnetofono juostelę įrašyto savo balso. jog jis mėgsta bendrauti. Robertas Wicklundas. kai jis yra viešumoje.auditorijoje. Allanas Fenigsteinas ir Charlesas Carveris (1978) pademonstravo tai paprašę studentų įsivaizduoti save menamose situacijose.Ką gi. žmonės paprastai pasakoja apie jo asmenines savybes." Kadangi gerai žinome. „Naidželas yra irzlus. kuriems buvo sužadinta savimonė. Savimonė. . ar kalbus žmogus? Spėju. 2001). prisiėmė sau didesnę atsakomybę už vaizdinį. Eksperimentų metu žmonės. susikoncentravę į save . 1982. kur jų ieškome.stebi save atidžiau nei kiti. Kai mūsų dėmesys nukreiptas į save. SOCIALINIS MĄSTYMAS O jūs . Shelley Duval ir jų bendradarbiai ištyrė savimonės poveikį (Duval ir Wicklund. kurie manė paprasčiausiai girdį kažkokius pašalinius garsus. kai dėmesys sutelkiamas į save. tiriamieji. Tyrinėtojai Emily Pronin ir Lee Rossas (2006) pastebi. o savo elgseną dažniau sieja su vidiniais veiksniais ir mažiau . Tačiau susirinkimuose ir nepažįstamoje aplinkoje būnu gana drovus. Visi šie eksperimentai atskleidžia atribucijos klaidos ištakas: priežastis randame ten. Sande ir kiti.trumpai.gali paklausti jūsų dėstytojas. o ne situaciją. „Aš šnekus? . kad jūs manote. gana daug bendrauju. Kai esu auditorijoje arba su gerais draugais. Daugumai iš mūsų „senasis Aš" yra lyg kitas asmuo. 1988). Prisimindami nenusisekusius santykius. kurie demonstravo stiprią savimonę (kurie sutiko su tokiais teiginiais kaip: „Paprastai aš būnu dėmesingas savo vidiniams pojūčiams").

išmoksta elgesį tapatinti su asmeninėmis savybėmis (Rholes ir kiti.. Kai kuriose kalbose akcentuojama išorinė atribucija. 3." Iš pastoriaus Jesse Jacksono kalbos. 1981). 1988).įtikinėja populiarioji vakarietiška pozityvaus mąstymo psichologija. Vidurinės klasės atstovai labiau nei mažiau pasiturintieji linkę manyti. Skitka. augdami vakarietiškoje kultūroje. „Dauguma neturtingų žmonių nėra tinginiai. Ar suvokdami atribucijos klaidą galime turėti naudos? Kartą. kad žmonių elgseną galima išsiaiškinti išanalizavus vidines priežastis. mano sūnus pateikė gerą pavyzdį. Kolektyvistinėse kultūrose galvojant apie kitus žmones asmeniniai jų motyvai prisimenami rečiau (Lee ir kiti.3 s k y r i u s . Kai indui papasakojama apie kieno nors veiksmus. Su vienu kandidatu iš karto kalbėjomės net šešiese. už. 1993). 2004). Pagrindinė atribucijos klaida būdinga visoms kultūroms (Krull ir kiti. Kai buvo pirmokas. kad kitų žmonių elgsena atspindi jų savybes (Choi ir kiti. Jie valo gatves. 1982. liepa. Zucker ir Weiner. 1988 m. o „pavėluoti mane privertė laikrodis". 2000. Fanvell ir Weiner. 1999.. 1980. Ross. Čia neskubama interpretuoti elgseną kaip vidinių asmens savybių atspindį (Newman. laikydamasi vakarietiškų principų. „Teisingas" sakinys turėjo parodyti. kad įvykio priežastis yra Tomas. jis rečiau nei amerikietis priežasčių ieškos žmogaus charakteryje („Ji yra maloni") ir dažniau aplinkybėse („Jos draugės buvo su ja") (Miller. jis sudėliojo sakinį „Tomo rankovė užkliuvo už vartų". gerdamas kavą. jei gyventume tokiomis pat žmonių pertekliaus. o ne situacijos lemia įvykius. 1990. Tačiau atribucijos klaidos fundamentalumas reiškiasi tuo. Tačiau Rytų Azijos kraštų žmonės kiek didesnę reikšmę teikia situacijai.8 paveikslą). kad nuo atribucijos priklauso žmonių požiūris į neturtinguosius ir bedarbius (Furnham.. Australijos ir Jungtinių Valstijų mokslininkai pastebėjo.. 1982. priimant į darbą dėstytoją.. jie ne tinginiai. vartai. Tie.. Masuda ir Kitayama. Vaikai. įprasta labiau pritarti vidinei motyvacijai (Jellison ir Green. kiekvienas turėjome galimybę pateikti du tris klausimus. 1983. Po pokalbio išėjau mąstydamas: „Koks sunkus šio žmogaus būdas". Todėl įvertindami socialinį kontekstą jie rečiau daro prielaidą. Wagstaff. Iš žodžių: Tomas. Dėl dispozicinės atribucijos elgsena paprastai siejama su charakterio savybėmis. Watson. Kultūrinė patirtis taip pat lemia atribucijos klaidas (Ickes. Britanijos. Vakarietiška patirtis nuteikia galvoti. 1996. Pandey ir kiti. 1981). Anksti rytą jie keliauja autobusais. užkliūti. kad žmonės. rankovė. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 139 Kultūriniai skirtumai. 1999). pasakytos Nacionaliniame demokratų partijos suvažiavime. sakinį ištaisė šitaip: „Tomas užkliuvo rankove už vartų". padėjau pravesti pokalbį su pretendentais. Zebrowitz-McArthur. 1984). Ne ne. tokių žmonių atžvilgiu paprastai būna nusiteikę nedraugiškai (žr. Elgsenos siejimas su aplinka vadinamas situacine atribucija („Ar mes būtume nors kiek turtingesni. . kurie skurdą ir nedarbą sieja su asmeninėmis savybėmis („Jie paprasčiausiai yra tinginiai ir neverti pagarbos"). nepakankamo lavinimo ir diskriminacijos sąlygomis?"). Indijos. Jie rūpinasi kitų žmonių vaikais. 1999. Mokytoja. Ispaniškoje idiomoje sakoma ne „aš pavėlavau". „Jūs tai galite!". Su antrąja kandidate susipažinau asmeniškai. 1982). kad ji labai stipriai veikia mūsų interpretacijas. 1993)..

nuoširdi. nei norima pripažinti." . kad mūsų mąstymui apskritai būdingas lankstumas. atminkite. Kodėl tyrinėjame atribucijos klaidas Šiame skyriuje. Antroji priežastis. kaip supratau vėliau. Iš tiesų eksperimentai nėra skirti „mirtingųjų kvailumui" pademonstruoti (nors kai kurie eksperimentai prajuokina).8 PAVEIKSLAS Atribucijos ir reakcijos Mūsų emocijos priklauso nuo požiūrio į kieno nors netinkamą elgesį. ištinka dėl išorinių aplinkybių. Tik vėliau prisiminiau pagrindinę atribucijos klaidą ir iš naujo įvertinau savo išvadas. Skaitant apie jas gali susidaryti įspūdis. SOCIALINIS MĄSTYMAS 3. kaip pasakė vienas mano studentas. Iliuzinis mąstymas dažnai tėra šalutinis mūsų proto strategijos supaprastinti sudėtingą informaciją produktas. jų tikslas atskleisti. kad „ši moteris .) Neigiamas elgesys (Vyras grubus su savo kolege. kaip ir ankstesniame. tai iš dalies sąlygojo skirtingos pokalbio su jais situacijos. Dispozicinė atribucija (Šis vyras yra nedraugiškas.) ir iš karto paaiškėjo. Jis dubliuoja mūsų suvokimo mechanizmus. yra humanistinė. kurie apskritai pateikia naudingus pasaulio vaizdinius. Vienas iš socialinės psichologijos „didžiųjų humanizuojančių teiginių". nereikėtų dėl to kaltinti vien tik jo paties. „socialiniai psichologai jaučia malonumą mulkindami žmones".) Nepalanki reakcija (Man šis vyras nepatinka. aiškinami kai kurie mūsų socialinio mąstymo ribotumai ir klaidos. Besikalbant vis stiprėjo įspūdis. skelbia. kad. pastebi Thomas Gilovichas ir Richardas Eibachas (2001). neįgalumas ar nelaimė kur kas dažniau. dėl kurios reikia sutelkti dėmesį į atribucijos klaidą. kad mus sieja bendras artimas draugas. Jei jus šokiruoja žmogaus gebėjimas pasiduoti iliuzijoms ir savęs apgaudinėjimui. Vyro nelankstumą ir moters nuoširdumą palaikiau jų charakterio savybėmis.) Užjaučianti reakcija (Aš jį suprantu. ką mes galvojame apie save ir apie kitus.140 I dalis. tačiau kartais klaidina.) Situacinė atribucija (Šį vyrą neteisingai įvertino. „Nesėkmė. kad kai žmogus turi problemų. patraukli ir jaudinanti". o iš tiesų.

iššūkių bei naudos. kuris pavirsta realybe. Tirdamas eksperimentuotojo tendencingumą Robertas Rosenthalis (1985) pastebėjo. dėmesį paprastai sukoncentruojame į savo reakcijas. kad mes dažniausiai nekreipiame į j u o s dėmesio. ir situacija tampa suprantamesnė. kaip tokie pat išsilavinę gamtos mokslų studentai (Fletcher ir kiti. „Atkreipkime dėmesį. Jie daro įtaką mūsų jausmams bei veiksmams ir sukuria savąją realybę. pastebi Mertonas. jos tampa. lanksčiai. APIBENDRINIMAS Kaip traktuojame socialinę aplinką? t Atribucijos teorija aiškina. Kai idėjas patvirtiname [savo elgesiu]. kad tyrimo dalyviai kartais stengiasi elgtis taip. Kitų žmonių elgesį mes taip primygtinai vertiname atsižvelgdami į jų būdo savybes bei nuostatas. kaip iš jų tikimasi. pasak sociologo Roberto Mertono (1948). bet kartais klaidingai skyrių baigsime mintimis apie socialinius įsitikinimus. nes turi poveikio galią. pavyzdžiui. . Jei įtikinti greitu banko žlugimu klientai skuba atsiimti pinigus. Būtent todėl pasaulinėje literatūroje taip dažnai vaizduojama puikybė bei kitos ydos.elgesio aiškinimas remiantis ne ta priežastimi . Ši atribucijos klaida atsiranda iš dalies todėl. kad analizuodami klaidas bei tendencingumus jūs pastebėsite daugiau netikėtumų.3 s k y r i u s . kaip suvokiame ir vertiname kitus . toks klaidingas įsitikinimas gali sukurti savąją realybę. Visiems dalyviams buvo perskaityti tie patys aprašymai ir pateiktos tos pačios nuotraukos. Socialinės aplinkos lūkesčiai Išanalizavę. Išsipildymo psichologija vertybinių popierių biržoje"). vildamasi. Kai veikiame mes. o jo veikimo aplinkybės tarsi nukeliamos į antrą planą. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 141 Trečioji dėmesio sutelkimo į tendencingumus priežastis ta. Geresnių įverčių tikėjęsi eksperi- išsipildančioji pranašystė (self-fulfilling prophecy) Įsitikinimas.pagrindinė seksualinio priekabiavimo priežastis. 2004). Mano nuojauta sako. išsipildančiomis pranašystėmis . tačiau mėgindami suprasti kitų žmonių elgesį dažnai darome pagrindinę atribucijos klaidą (ji dar vadinama atitikimo tendencingumu). šališko palankumo sau (2 skyrius). Socialinė psichologija padeda pažinti savo mąstymo klaidas. inicijuojančiais išsipildymą. Ar jie ką nors reiškia? Ar keičia tikrovę? Socialiniai įsitikinimai ir vertinimai yra svarbūs. kad mažiau negu kiti pasiduoda atribucijos klaidoms (Pronin ir kiti. Ši viltis nėra bergždžia: psichologijos studentai elgseną suvokia ne taip supaprastintai. taip ir atsitinka (žr. kad tapsime racionalesni ir realistiškesni. Kai žmonės įtikinami.veiksmingai. atvejais žmonės mano. kad akcijų kaina nepaprastai išaugs. 1986).klaidingais įsitikinimais. Vieno tyrimo metu dalyviams buvo parodytos įvairių žmonių nuotraukos ir paprašyta įvertinti jų sėkmę gyvenime. kad mūsų dėmesio centre būna asmuo. Kaip ir kitų šališkumų. • Nors paprastai mes mąstome logiškai. nei nagrinėdami virtines loginių ir intelektinių įrodymų. Aukštesnę padėtį užimantis asmuo (dažniausiai vyras) draugiškumą supranta kaip seksualinį kvietimą. kaip mes suvokiame kitų žmonių elgesį. kad nepastebime net akivaizdžių situacijos reikalavimų. Klaidinga atribucija .

Jei manote. o tokias. Žinia apie Granville patarimą pasklido greitai. ir sausio 7oji tapo intensyviausia prekybos diena Niujorko vertybinių popierių biržos istorijoje.142 I dalis. Kaip paaiškino vienas Volstryto fondų valdytojas. jei jūsų brolis ar sesuo anksčiau už jus baigė mokyklą arba jei jums buvo klijuojama „gabaus" ar „negabaus" moksleivio etiketė. kaip rašo Keynesas. Šis procesas veikia ir atvirkščiai. kurie. arba jei susidūrėte su vadinamaisiais labai bei vidutiniškai gabiais moksleiviais. kai skelbiamos geros naujienos. Investuotojai taip pat renkasi ne tas akcijas. Arba gal naujas mokytojas kruopščiai išstudijavo jūsų mokymosi rezultatus. parduokite rytoj".mažiau. Dvejus metus energingai supirkinėję akcijas (nes jų kainos kilo). o akcijų kainos kyla. „kiekvienas konkurentas privalėjo išrinkti ne tuos veidus.„nelogiškas aktyvumas". o tuos. ar šis pasieks gerų rezultatų? Panagrinėkime. kuriuos tuo metu rengdavo Londono laikraščiai. Tad. kad jų eksperimento dalyviai nuotraukose pavaizduotus žmones palaikys nevykėliais. kai Dovv Jonės Industrial indekso vidurkis nusmuko 20 proc. kurias palankiai vertins kiti investuotojai. Reikėdavo išrinkti šešis veidus iš šimto. Tokių krizių metu žiniasklaidos gandų malūnas iš paskutiniųjų ieško pačių blogiausių naujienų. kad dėstytojų nuomonė apie savo studentus pasitvirtina. mentuotojai gavo geresnius rezultatus nei tie. kurie jam atrodo gražiausi. Paskelbtos naujos žinios dar labiau sumažina žmonių lūkesčius. sužavės konkurentus". Dar labiau savo prieštaringumu stulbina pastebėjimas. pastebėjo ekonomistas Robertas Shilleris (2000).atspėti kito investuotojo veiksmus. Galbūt pokalbiai mokytojų kambaryje jau nulėmė jūsų reputaciją. lydimas kracho . Ar mokytojo lūkesčiai daro įtaką moksleivio mokymosi rezultatams? Akivaizdu. o akcijų kainos krinta dar labiau. kad mokytojo požiūris į mokinį koreliuoja . kurios jiems patinka. SOCIALINIS MĄSTYMAS atkreipkime dėmesį Išsipildymo psichologija vertybinių popierių biržoje 1981 metų sausio 6-sios vakarą populiarus Floridos patarėjas investicijų klausimais Josephas Granville savo klientams išsiuntė tokio turinio telegramas: „Akcijų kainos staigiai kris. Mokytojų lūkesčiai ir moksleivių mokymosi rezultatai Mokytojai iš vienų mokinių tikisi daugiau. „galite sutikti arba nesutikti su Granville požiūriu. Jei dėstytojas įsitikinęs. Tokie smarkūsrinkossvyravimai . 2000 metų balandį įnoringa technologijų rinka vėl pademonstravo išsipildymo psichologiją kuri dabar buvo pavadinta „impulsyviuoju investavimu".dažniausiai būna sukurti. jo nuomone. jog kiti pirks. iš kitų . aplenkite juos. kad galėtų pakomentuoti esamą krizės situaciją. Galbūt tai pastebėjote. Čia svarbiausia . kad Granville patarimas privers kitus investuotojus parduoti akcijas. žmonės pradėjo karštligiškai jas pardavinėti (nes kainos ėmė kristi). tačiau tai dažniausiai nieko nereiškia". Maždaug prieš 50 metų Johnas Maynardas Keynesas tokią vertybinių popierių biržos psichologiją palygino su populiariais grožio konkursais. spalio 19-osios pirmadienis. kurie manė. paskubėkite jas parduoti. išsiaiškino jūsų šeimos socialinę padėtį. Išsipildymo psichologijos poveikio pavyzdys buvo ekstremalus 1987 m. o rinkdavo dažniausiai laikraščių konsultantai. Akcijų kaina krito beveik 40 milijardų dolerių. kad jo studentas gabus matematikai. Jei manote. kol akcijų kaina nenukrito dar labiau.

Atrodo. kuriose buvo matomas mokytojo veidas arba girdimas jo balsas. ar apie blogą mokinį. ką sugeba jų mokiniai ir kaip jie mokosi (Jussim. kelti jiems didesnius reikalavimus. Mokytojai taip pat gali skirti daugiau dėmesio „gabiems" mokiniams. kad moka slėpti savo jausmus. 1999). kad mokytojai žino. pritariamai linkčioja ir dažniau į juos pažvelgia. Kuklūs lūkesčiai nesužlugdo gabaus vaiko.) Nors mokytojai gali manyti.9 paveikslą). suprasti. atlikę plačiai žinomą eksperimentą. 1991. 1985. Tačiau ar mokytojo nuomonė yra mokinio mokymosi rezultatų priežastis. Žmogiškoji prigimtis nėra tokia lanksti. kad mokytojai „gabiems moksleiviams" dažniau šypsosi.pakako atsitiktinių 10 sekundžių trukmės ištraukų. 1983. Frankas Bernieris ir Rosenthalis (1991) nufilmavo mokytojus arba besikalbančius su už kadro paliktais moksleiviais. Vieno tyrimo metu Elisha Babadas. Atsitiktinai parinkti San Francisko pradinės mokyklos moksleiviai. jog Dana. 2005). jog „nuskriaustųjų" vaikų problemos mokykloje kyla iš to. Kaip tokie lūkesčiai perduodami? Rosenthalis ir kiti tyrėjai priėjo išvadą. Ar galime šį „mokytojų lūkesčių efektą" patikrinti eksperimentais? Tarkime. lygiai kaip ir dideli lūkesčiai nepadaro stebuklo . arba kalbančius apie juos. Todas ir Manuelis . Duomenys netrukus buvo paskelbti žiniasklaidoje bei daugelyje psichologijos ir pedagogikos vadovėlių studentams.keturi atsitiktinai pasirinkti mokiniai . . 1986). apie kuriuos buvo pasakyta (remiantis fiktyviu testu). 1986. kuriems gerai sekasi. Sali. kad mokytojų lūkesčiai turėjo reikšmingą įtaką mokymosi rezultatams (Rosenthal. kad mokytojai daug iš jų ir nesitiki.nenuovokus moksluose netampa labai gabiu. Taip yra daugiausia todėl. Pagerėjus mokytojų požiūriui į mokinį ne tik pagerėjo pažangumas. dažniau į j u o s kreiptis ir leisti jiems ilgiau atsakinėti (Cooper. kad jų intelektas stulbina. įteigiame mokytojui. kad mokytojų lūkesčiai nėra tokie reikšmingi. ir suaugusiems . 3. kurio metu apklausė 4300 britų moksleivių ir gauti rezultatai sako: taip.3 s k y r i u s . kad jų rezultatai būtų labai geri? Būtent tai pastebėjo Rosenthalis ir Lenore Jacobson. bet pasitvirtino ir priešingas teiginys. 1997). Vėlesnė analizė parodė. Žiūrovams .yra nepaprastai gabūs. kad tokie ryškūs rezultatai reiškia. Harris ir Rosenthal. 2002). Ar mokytojas su jais elgsis išskirtinai ir stengsis. Paties Rosenthalio teigimu tik keturi iš dešimties (iš beveik 500 aprašytų) eksperimentų patvirtindavo. kaip daugumai pasirodė po šio tyrimo (Spitz. ir ar mokytojui šis mokinys patinka (perskaitėte teisingai: 10 sekundžių. su kuriais jie siejo dideles arba menkas viltis. kuriems teigiamas mokytojo požiūris yra tarsi gaivaus oro gurkšnis (Madon ir kiti. moksleiviai jautriai reaguoja į jų veido išraišką ir kūno kalbą (žr. Jussim. Atrodytų. jog dideli lūkesčiai skatina atsiliekančiuosius.ir vaikams. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 143 su jo mokymosi rezultatais: mokytojai yra geros nuomonės apie tuos mokinius. ar mokytojas kalba apie gerą. ar pasekmė? Williamas Crano ir Phyllisas Melonas atliko koreliacinį tyrimą (1978). intelekto koeficiento (IQ) testo rezultatais iš tiesų pralenkė visus.

ar tai būdinga tikrovėje. kuriems buvo paskirtas moksleivis." Mokytojo elgesys Dažniau šypsosi Renai daugiau jai aiškina. kad mokytoja dėsto daug aiškiau. Feldman ir Theiss. Atrodo. kurie dažniausiai būna pagrįsti ir tiksliai įvertinantys. Teigiamai mokytojo atžvilgiu nusiteikę moksleiviai daugiau ir išmoko. dažniau [ ją kreipiasi.9 PAVEIKSLAS Išsipildančios pranašystės Mokytojų lūkesčiai gali tapti išsipildančiomis pranašystėmis. kad juos mokys puikus mokytojas. Robertas Feldmanas ir Thomas Prohaska (1979. teismuose (kai teisėjai instruktuoja prisiekusiuosius) . Kaip gabesni buvo įvertinti tie mokytojai. ••••••••••••i ••••M msmm Skaitydamas apie eksperimentus. kuriose dėstė tik ką atvykusi mokytoja. Be abejonės. kuriuose buvo tiriamas mokytojų lūkesčių poveikis. kaip ir mokytojo požiūris į juos. SOCIALINIS MĄSTYMAS 3.nuobodybė". kuriems buvo įteigti teigiami lūkesčiai. kad moksleivių požiūris į mokytoją toks pat svarbus. kurie tikėjosi. Kaip iš kitų sulaukti to. Kad patikrintų. ir tyrėjai yra labai geros nuomonės apie naują mokytoją. ir pedagogą. Bet dažniausiai mokytojų lūkesčiai tiksliai atitinka tikrovę (Jussim ir Harber. Trimestro pabaigoje jie buvo geriau įvertinti ir teigė. 1982) pastebėjo. leidžia jai ilgiau atsakinėti. 2005). ko tikimės Taigi eksperimentuotojų ir mokytojų lūkesčiai. savo lūkesčius reiškiantis neverbaliniu būdu. Manau. kad išsipildančių pranašysčių pasitaiko darbe (kai vadovai puoselėja didesnes ar mažesnes viltis). ko tikimės? Tyrimai rodo. kartais tampa išsipildančiosiomis pranašystėmis. Ar tai vyksta dažnai? Ar iš kitų sulaukiame to. laikė jį (nieko nežinantį apie mokinių lūkesčius) kompetentingesnių ir įdomesniu nei moksleiviai. Davido Jamiesono (1987) vadovaujama tyrėjų grupė atliko eksperimentus keturiose Ontarijo provincijos vidurinės mokyklos klasėse. pamokose buvo dėmesingesni. Per pakartotinį eksperimentą Feldmanas ir Prohaska nufilmavo mokytojus ir paprašė ekspertų įvertinti jų darbą. tie mokiniai. girdėjote komentarus: „profesorius Smitas . kurių lūkesčiai buvo mažesni. Individualių pokalbių metu dviejų klasių mokiniams buvo pasakyta. daugelį kartų prieš pradėdami lankyti kursą. Vieno mokymosi eksperimento metu moksleiviai. kad tokie lūkesčiai gali veikti ir besimokantįjį.įdomus" arba „profesorius Džonsas . kad ir kitų dviejų klasių moksleiviai. kad ji taip pat yra labai gabi. Mokinio reakcija Rena reaguoja entuziastingai.144 I dalis. Palyginti su dviem kontrolinėmis klasėmis. susidomėjau moksleivių lūkesčių įtaka mokytojams. Mokytojo lūkesčiai „Vyresnysis Renos brolis buvo labai gabus.

Keletas eksperimentų. Lengviau tapti panašesniam į tokį žmogų. kad klaidingas požiūris į pasaulį kitiems gali tapti paskata patvirtinti šiuos įsitikinimus. kad kiti žmonės atsakydami savo elgesiu patvirtintųjų lūkesčius. Jei apie žmogų manoma. lengvai įsižeidžiančia ir kerštinga. kad merginos patvirtintų vyrų susikurtą stereotipą: geidžiami žmonės yra gražūs. 2003). kai partneriai idealizuoja vienas kitą? Ar teigiamos iliuzijos apie kito žmogaus dorybes pildosi? O gal jos apgauna. Rosenthal. kad tariamai patrauklios kalbėjo šilčiau nei tariamai nepatrauklios. Ar išsipildančiosios pranašystės veikia santykius? Būna atvejų. net menkus įžeidimus priima kaip nuvertinimą. Tai padėjo slopinti konfliktus. tai paskatina kitą šalį demonstruoti tokį elgesį savigynos tikslais. o tai savo ruožtu paskatina šį žmogų būti malonų su mumis . nes skatino juos kalbėti taip. Jie paprašė studentų vaikinų pasikalbėti telefonu su mergina (jiems buvo parodyta jos nuotrauka). kad jis yra vieni- Norint įvertinti mokytojo ar dėstytojo nuoširdumą bei susidomėjimą. Jei viena šalis kitą laiko agresyvia. kad tam tikru mastu mes gauname tai.3 s k y r i u s . atitinkamai nustoja vertinti partnerį ir nuo jo nutolsta. 2003). kuriuos Minesotos universitete atliko Markas Snyderis (1984). ką telefoninio pokalbio metu sakė merginos. Elizabeth Tanke ir Ellen Berscheid (1977) atliko tyrimą. kurie savo oponentus laiko nelinkusiais bendradarbiauti. turintys nuomonę apie įtariamojo kaltumą ar nekaltumą. gali paveikti mano bendravimą su ja ir šitaip paskatinti ją patvirtinti mano įsitikinimą. kokį mus mylintis įsivaizduoja. 2000) stebėjo įsimylėjusias Vaterlo universiteto studentų poras. ir tas žmogus galiausiai netenka žavesio? Sandra Murray ir jos kolegos (1996. kai bendraujama su partneriais. Tai vadinama elgsenos patvirtinimu. kai neigiami lūkesčiai kurio nors žmogaus atžvilgiu verčia mus būti perdėtai malonius jam. kurie kremtasi. Snyderis. Taip pat ir sutuoktiniai. 1992. didino pasitenkinimą ir skatino pasijusti princesėmis arba princais tas ir tuos. analizė parodė. 1970). tardo įtariamuosius ir daro jiems spaudimą) (Kassin ir kiti. lengvai paskatina juos būti tokius (Kelly ir Stahelski. kad partneris jų nemyli ir nesižavi. kuris laikomas klasikiniu. šitaip sukuriamas pragaištingas užburtas ratas.1993). besivadovaujančiais klaidingais įsitikinimais. Elgsena pasitvirtina ir tada. Vien tik to. sukeldamos nepamatuotus lūkesčius. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 145 ir policijoje (kai tardytojai. Tikėjimasis. elgsenos patvirtinimas (behavioral confirmation) Išsipildančiosios pranašystės rūšis. Šioje situacijoje partnerio idealizavimas buvo geras ženklas. ko tikimės (Olson ir kiti. pasireiškianti tuomet. Klaidingi vaikinų įsitikinimai virto išsipildančiomis pranašystėmis. kad žmona bus blogos nuotaikos arba sutiks mane draugiškai ir meiliai. parodė. Meilė padeda kurti savąją realybę. kurią jie laikė patrauklia arba nepatrauklia. kurie save laikė varlėmis. Tikintys partnerio meile ir palankumu ne taip jautriai reaguoja ir gali tapti dar artimesni (Murray ir kiti. 2003. kai žmonių socialiniai lūkesčiai paskatina juos elgtis taip. . kelias sekundes trunkančio veiksmo (Ambady ir Rosenthal. 1996). Tačiau tiriant socialinę sąveiką dažniau pastebima.ir šitaip paneigti mūsų lūkesčius. Laboratorinių žaidimų metu priešiškumas beveik visada susilaukia priešiškumo: žmonės. pakanka nedidelio. Tad ar intymūs santykiai būna sklandus.

kad visiškai nesidomi. 2002). Tačiau eksperimentuotojų tendencingumo ir mokytojų lūkesčių tyrimai rodo. ir taip jie keliavo ne pagiežos. Lūkesčiai daro įtaką ir vaikų elgesiui. Vyrai. Ridge ir Reberas mano. Tai gali lemti geresnį (arba blogesnį) mokymąsi ir todėl sukelti įspūdį. turi ribas. juo labiau Lotty skleidėsi ir gražėjo. mokiniai buvo nuolatos giriami už tai. (Įsivaizduokite. kad klaidingi įsitikinimai apie gabius ir negabius žmones gali paskatinti atitinkamą mokytojų ir tyrėjų santykį su jais. Kiekvienas vaikinas turėjo pasikalbėti su viena iš merginų ir įvertinti. APIBENDRINIMAS Socialinės aplinkos lūkesčiai • Įsitikinimai kartais nepriklauso nuo mūsų. dalyvavusių Roberto Ridge ir Jeffrey Rebero (2002) atliktame eksperimente. kad mergina (remdamasi anketoje nurodytais jo biografijos faktais) arba juo žavisi. o didžios dorybės ratu". kad jums pasako. kad būna tikslūs (Jussim. kad jie pasistengs pateisinti jūsų nuomonę. su kuriuo netrukus susipažinsite. Tendencija pateisinti kitų lūkesčius. Jei vyrui atrodo. . Kitų žmonių elgesys su mumis atspindi tai. The Enchanted April. kaip socialiniai įsitikinimai. kad rimtai jumis domisi ir norėtų susidraugauti. Elizabeth von Arnim. Pamatę šiukšles trijose klasėse. 2005). kad vienos klasės mokiniams jie keletą kartų primintų. tariamai besižavinčios pokalbio partneriu. kad šis meilinimasis taps atviras ir sudarys moteriai prielaidas tokį elgesį vertinti bei interpretuoti kaip nepriimtiną arba kaip priekabiavimą. Prieš pokalbį vaikinui buvo pasakoma. kad jie darbštūs ir mandagūs (o ne tingūs ir grubūs). kaip mes ir kiti juos vertiname. jog jie privalo laikytis tvarkos ir švaros. arba nesižavi. šiukšlių. kaip ir kiekvienas socialinis reiškinys. Po dviejų savaičių paaiškėjo.jis mažiau bendrauja (Rotenberg ir kiti.elgsenos patvirtinimas: kandidatės. kad moters elgesys patvirtina jo įsitikinimus. kuri iš tiesų yra klaidinga. jog žmogus. kad eksperimentas pasiteisino: į šiukšlių dėžę buvo metama 80 proc. gali savaime pasitvirtinti. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Juo labiau savo elgesiu jis stengėsi parodyti. jog tai gali būti viena iš seksualinio priekabiavimo priežasčių. juo labiau jis žavėjosi ir darėsi malonesnis. 2002). pavyzdžiui. daugiau flirtavo (to net nesuvokdamos). kad pasitvirtina prielaida. tačiau tik kurį laiką. Lūkesčiai dažnai leidžia prognozuoti elgesį paprasčiausiai todėl. Po šių priminimų šiukšlių kiekis šiukšlių dėžėje padidėjo nuo 15 iki 45 proc. Šie eksperimentai padeda suprasti. Šiaip jau mūsų nuomonės apie žmones turi realų pagrindą. kad jie laikosi švaros bei tvarkos. šiukšlių buvo metama į šiukšlių dėžę. arba . Richardas Milleris ir jo bendradarbiai (1975) paprašė mokytojų. Sakykite vaikams. Įsivaizduokite.. jis gali taip jai meilintis. elgiasi su jomis nepalankiai (Pinel. Kitoje klasėje. prasitarė. jog esate vienas iš 60 jaunuolių. ar ji gali dirbti dėstytojos asistente. Maloniai sutikti kandidatai į darbą pokalbio metu taip pat elgiasi maloniau.) Rezultatas . apie kuriuos manoma. 1922 („Kerintis balandis") šas . kur irgi tik 15 proc.146 I dalis. ir galite tikėtis. įsigalėję stereotipai apie neįgaliuosius arba tam tikros rasės ar lyties asmenis. kad ji jam labai miela. kad jie niekina moteris. Tai truko aštuonias dienas.

mes nesiekėme apmulkinti žmonių. Pernelyg lengvai susidarome ir puoselėjame klaidingus įsitikinimus. dažnai universitetų studentai. Daugelis psichologų pašventė savo gyvenimą stulbinančių žmogaus proto galių tyrimams.pastebėjo rašytoja Madeleine L'Engle. Gyvenime retai kada esame perspėjami: „Štai faktai. Net nežymus tendencingumas gali turėti didelį socialinį poveikį. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 147 • Panašiai kasdieniame gyvenime dažnai sulaukiame to. Na. kuo reikėtų abejoti. ar trokšta mano pinigų? „Sukurdami šias problemas. kur jų gal apskritai nėra.sušunka Shakespeare Hamletas). . Eksperimentų metu žmonėms paprastai būna pateikiami abejonių nekeliantys faktai ir perspėjama. filosofijoje ir religijoje.nes proto paskirtis spręsti efektyviai mūsų intuiciją pakerta labiau. įtikinti ryškių išgalvotų istorijų.3 s k y r i u s . Esame pakankamai išmintingi. Kaip pastebėjo vienas tyrėjas. ko tikimės (elgsenos patvirtinimo). kodėl žmonės kartais patiki tuo." Tačiau ar šie eksperimentai tebuvo tik intelektualūs triukai. po susitikimo gali išlikti įspūdis. O dabar įtempkite visas savo intelektines galias ir atsakykite į šiuos klausimus". tačiau neapsaugotos nuo klaidų ir neteisingų nuomonių („šiaudinė galva". randamą grožinėje literatūroje. Visos mūsų problemos mus pačius apmulkino. interpretacijos ir įsitikinimai gali sukelti rimtas pasekmes. kad laboratorijose mūsų intuicija pervertinama.yra pasakęs T. Tad kognityvinės socialinės psichologijos tyrimai atspindi plačią panoramą. kad jie šiuos įsitikinimus patvirtintų.kaip panašus į dievą!". šie nuspėjami iškraipymai bei tendencijos atsirasdavo netgi tada. kuriame savo socialinius įsitikinimus ir po to darome įtaką kitiems. kai svarstome svarbius socialinius klausimus: kodėl tiek daug benamių? Nelaimingų? Turinčių polinkį žudyti? Ar mano draugė myli mane.yra ypač netikslus instrumentas. kai atlygis už teisingus atsakymus skatino žmones mąstyti optimaliai. Vedami išankstinių įsitikinimų ir perdėtos savikliovos. Negalime lengvai numoti ranka į šiuos eksperimentus: daugumoje jų dalyvavo išsilavinę žmonės. Eliotas). iškrėsti nelaimingiems dalyviams. nei manome. įsivaizduodami ryšį ir kontrolę ten. Kasdienės nesėkmės dažnai būna ne pačios svarbiausios. gal dukart valio . priešingai nei suvokimo iliuzijoms" (Slovic. . kad pajėgtume perprasti savo genetinį kodą. Kokias praktines išvadas ir įžvalgas apie žmogiškąją prigimtį leidžia padaryti šie tyrimai? Apžvelgėme keletą priežasčių. Jei prieš susitikimą sužinome. kad mūsų informacijos apdorojimo galimybės įspūdingai efektyvios ir prisitaikančios („savo išmone . šitaip priverčiant juos atrodyti blogesniais? Richardas Nisbettas ir Lee Rossas (1980) teigia. tačiau ne visada. Išvados Socialinio pažinimo tyrimai rodo. S. kad sutiksime protingą ir patrauklų žmogų. Žmogaus protui triskart valio." Amos Tversky (1985) . Klaidingi įspūdžiai. kad iš tiesų tas žmogus labai protingas ir patrauklus. iliuzijoms „būdingas ilgalaikiškumas. . . 1972). Be to. kad tikrinamas jų gebėjimas argumentuoti. „Grynasis intelektas. išrastume kalbančius kompiuterius ir nusiųstume žmones į Mėnulį.

kad įsitikinimai panašūs į mokslines teorijas . per didelis pasikliovimas netobula euristika. kad mūsų mąstymas ir elgsena geba prisitaikyti (Funder. kad galima kontroliuoti įvykius. ir stulbinanti intuicijos klaidų statistika paprastai gerai tarnauja. Socialinis psichologas Lee Jussimas (2005) sutinka ir priduria. lemiantys klaidingus įsitikinimus. o protingas žmogus gali jų semtis. kad atidavėte knygą (šito labai tikiuosi). Iliuzijomis taip gali baigtis su išlikimu susijęs euristinis mąstymas. Tikėjimas. Euristika kartais prisideda prie mūsų pralaimėjimo. Dažnai klaidos yra šalutinis mąstymo produktas. b). 1987. ir padėkojęs ateivis išnyksta erdvėje. Žmogiškoji prigimtis nedaug tepasikeitė per 3000 metų nuo to laiko. taip ir elgsenos tyrėjai mano. kad kiekvienas organas atlieka tam tikrą funkciją. Tačiau ji padeda daryti greitus veiksmingus sprendimus. Pažintinis šališkumas įsiskverbia net į rafinuotą mokslinį mąstymą. Simonas tvirtina. nes tai taip pat būtų tik iliuzija. įskaitant ir šį". Nobelio premijos laureatas psichologas Herbertas Simonas (1957) buvo vienas iš tų moderniųjų mokslininkų. Elegantiška mūsų mąstymo netobulumų analizė jau pati savaime yra duoklė žmogiškajai išminčiai. aukščiausių rezultatų galime pasiekti pasitelkę pozityvų mąstymą.148 I dalis. Panagrinėkime sudėtingos šachmatų partijos pavyzdį: galimų pozicijų ir rezultatų kiekis yra didesnis nei dalelių skaičius visatoje. atsirandantis mėginant supaprastinti gautą sudėtingą informaciją. tačiau dažnai vertinimuose ir socialiniame suvokime pasireiškia loginės klaidos ir šališkumai. teigia Joachimas Kruegeris ir Davidas Funderis (2003a. Daugeliu būdų euristika „daro mus nuovokesniais" (Gigerenzer ir Todd. Pasigailėję. kaip pasijusite pasiūlę socialinės psichologijos analizę? Socialinė psichologijos nuolatinį rūpinimąsi žmonių silpnybėmis turėtų atsverti „pozityvesnis požiūris į žmogiškąją prigimtį". 1999). Ar tai per daug ciniška? Leonardas Martinas ir Ralphas Erberis (2005) kviečia įsivaizduoti.5. Taip pat logiška būtų tokia išvada: „Visi apibendrinimai klaidingi. kad „niekas negali pamatyti savo klaidų". 1984). mes ją supaprastiname. kad „žmonės vienas kitą suvokia stebėtinai tiksliai (nors retai tobulai).) Kaip medicinos mokslas daro prielaidą. kurie pirmieji aprašė žmogiškojo supratimo ribas. kad geriau pažintų žmonių giminę. šališkas palankumas sau ir kt. Netgi galime teigti.". „Mąstymas skirtas veiklai". ar ne. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Žmogaus proto užmojai yra gilūs kaip vandenys. kad kažkoks ateivis pagrobia jus ir maldauja informacijos. tariamas vienodumas. (Įrodinėjimas.jie gali būti klaidingi. Kruglanski ir Ajzen.euristines . . neigtų pats save. kad norėdami susidoroti su realybe. kad žmogaus mąstymas yra iliuzinis. Jūs atiduodate jam šį socialinės psichologijos vadovėlį. Swann. Kaip sako socialinės psichologijos specialistė Susan Fiske (1992)." Pat 20. 1983. padeda išsaugoti viltį ir skatina stengtis.taisykles. tokie kaip pagrindinė atribucijos klaida. tačiau naudingi kaip apibendrinimai. Mąstymo įpročiai. Ar aplinkybes galime kontroliuoti. kai Senojo Testamento psalmininkas pastebėjo. Optimizmas atsiperka. Kaip mes susidorojame? Taikome tam tikras supaprastinančias .

su panieka pastebėjo reporteris. kurį rekomendavo pirmasis pašnekovas. kažko Iš tiesų. susijusios su narkotikų vartojimu . Pavėluotas nuomonės šališkumas sudaro palankias sąlygas analizei „po fakto". ir nekreipdamas dėmesio į šioms nuomonėms prieštaraujančius faktus. žurnalistai gali aprašyti „bauginančius kelionių lėktuvu pavojus šiais laikais". nuo kurios gali priklausyti. nesant patvirtinančių įrodymų. 3. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 149 atkreipkime dėmesį Kaip mąsto žurnalistai: pažintinis šališkumas žiniasklaidoje „Štai kaip yra". nekreipdami dėmesio į tikrąją skrydžių saugumo statistiką. 1. kurie patvirtins jų išankstinę nuomonę. įvykiai gali atrodyti tarpusavyje susiję. Tai žurnalistikos idealas: pateikti tikrovę tokią kokia ji yra.kiekvieną CBS žinių laidą užbaigdavo VValteris Cronkite. klausia Stocking ir Grossas. 2 Patvirtinimo šališkumas gali nukreipti žurnalistus prie šaltinių ir klausimų. korespondentas gali atitinkamai interpretuoti nevienareikšmę informaciją nekreipdamas dėmesio į kitus sudėtingus veiksnius. taip tvirtino žurnalistai po to. nagrinėdami skirtingas išvadas. iš anksto nežinodami šių sprendimų pasekmių.tarkime. žurnalistus gali labiau įtikinti vaizdingi pasakojimai apie nejutiminius suvokimus ir aiškiaregystes nei objektyvūs moksliniai tyrimai. kurį reporteriai ir redaktoriai privalo greitai apdoroti. Supažindinti su šiomis tendencijomis žurnalistai. kaip ir eiliniai žmonės bei mokslininkai. ieškodami šaltinių ir pateikdami klausimus. nors iš tiesų taip nėra. 1987 m. kad naujas gydymo būdas kažką tariamai „išgydė". kad taip būtų. 5. Antra vertus. Juos gali labiau sužavėti žinia. apie meluojant sugautą politiką jei jis yra gerbiamas. kad benamiai yra nevykusių psichikos sveikatos programų produktas. Stulbinantis sutapimas . ieškojo savanorio darbo. turint galvoje tą informacijos kiekį. Sudužus lėktuvui.. kad įkaitų nepavyko išlaisvinti. „Godusis" Ivanas Boesky. Įtikinamai pramanyti pasakojimai gali atrodyti informatyvesni nei faktais pagrįsta informacija. palaikančio šią idėją ir iš kito žmogaus. Todėl šiame skyriuje aptartos pažintinės paklaidos pasireiškia žiniasklaidoje bent jau šešiais būdais.3 s k y r i u s . o ne išankstinė nuomonė turėtų būti visų reportažų pagrindas" (Blundell. kaip informacija bus pateikta. Laikraščio The Wall Street Journal reporterių nurodymuose korespondentui šis idealas suformuluotas paprastai: „Korespondentas privalo nesivadovauti sustabarėjusiomis išankstinėmis nuomonėmis. Kaip ir skaitytojus. kad gera linkintys žmonės sprendžia. korespondentas gali paimti interviu iš asmens. kaip. galinčius paneigti jų mintis. siekdami padaryti įspūdį teisėjams". ieškodami statistinių duomenų ir tik po to parinkdami jiems būdingus epizodus bei atmindami. . gali jas atpažinti ir pasistengti išvengti. . kai jų nėra. kai sužinojo. be paliovos įtemptai stengdamasis surasti patvirtinančių įrodymų. Išankstinė nuomonė gali paveikti interpretaciją. Tačiau žurnalistai yra žmonės. Norėtume. Įvykiai. teigia Indianos universiteto žurnalistikos profesorė Holly Stocking ir niujorkietis psichologas bei teisininkas Pagetas Grossas savo knygoje Hovv Do Journalists Think? („Kaip mąsto žurnalistai?") Žurnalistai. nei šio gydymo būdo sėkmingumo statistika. 25). „kuria tikrovę". trijų mažumoms atstovaujančių sportininkų problemos. tokio. gali būti rašoma: „supainiojo" arba „pamiršo". nepaisant jai prieštaraujančių faktų. Pradėdamas nuo minties. Tikėdamasis pateikti sensacingą pasakojimą apie tai. įsitikinimų tvarumas gali padėti išsaugoti išankstinę nuomonę. Nesėkmingas prezidento Carterio mėginimas išlaisvinti amerikiečius įkaitus Irane „buvo pasmerktas iš pat pradžių". laukdamas teismo nuosprendžio už skandalingą prekybą vertybiniais popieriais Volstryte pasinaudojant vidine informacija. 6.. p. Nesėkmingi sprendimai akivaizdžiai kvaili atrodo po laiko. 1986.gali paskatinti reporterius įžvelgti ryšį tarp rasės ir šios problemos. kad nutekėjusios radioaktyviosios dalelės sukelia nėštumo komplikacijas. įmanoma išvengti į mūsų protus įskverbusio iliuzinio mąstymo? Tačiau yra ir teigiamas aspektas. Paprastai reporteriai „seka paskui idėją". . 4. ko „ieško dauguma sukčių.

Mūsų subjektyvios. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Pažinimo klaidos . Kelti šių kursų efektyvumą. nesirengia iš mūsų padaryti bejausmių robotų. • • APIBENDRINIMAS Išvados Socialinių įsitikinimų ir vertinimų tyrimai parodo. kad ugdymas iš tiesų gali padėti išvengti tam tikrų rūšių klaidų. nes praeityje jos leido žmonėms išgyventi ir reprodukuotis. Kognityvinės ir socialinės psichologijos mokslininkai. vaizdingų epizodų ir kasdienio gyvenimo pavyzdžių. Richardas Nisbettas ir Lee Rossas (1980) tiki. pasiūlė taip pat be paliovos mokyti apdoroti socialinę informaciją." Learned Hand. Nisbett ir kiti. Rengti kursus. nusivylusi.150 I dalis. tačiau džiaugtis gilesnę reikšmę turinčia tiesa. egzistuoja dabartyje..tai meno ir muzikos. Mes manome. Tačiau šie mokslininkai primena. galime priimti karčią tiesą apie mūsų ribotumus. siekdami tobulinti savo teorijas. nes argi reikėtų metų metais vargti lavinantis? Psichologė Robyn Dawes (1980). Išklausę tokį kursą žmonės iš tiesų įveikia kasdienes problemas (Lehman ir kiti. kad „daugybė tyrimų parodė. kol vaiko protas galiausiai išmoksta tiksliai ir automatiškai apdoroti skaitmeninę informaciją. 1952 („Laisvės dvasia") Ar.. Todėl subalansuotoje socialinėje psichologijoje vertinama ir socialinio mąstymo galia. kad emocijos praturtina žmogaus patirtį ir kad intuicija yra svarbus kūrybinio įkvėpimo šaltinis. tačiau čia labiau tiktų gerai parinktas pavyzdys". neturėtume taip pat stengtis mažiau daryti socialinio mąstymo klaidų? Mokykloje matematikos mokytojai moko tol. tiriantys iliuzinį mąstymą." Evoliuciniai psichologai Martie Haseltonas ir Davidas Bussas (2000) „Nesuvaržytas protas nėra per daug įsitikinęs savo teisumu. Mokytis tokių įsimintinų ir naudingų posakių kaip: „Tai patirties dalykas". kad žmonės yra daugiau nei mašinos. palygindamas su savaisiais. [jog] žmonių galimybės sąmoningai apdoroti informaciją. kad toks gebėjimas neatsiranda savaime. nesuvaržytas protas nešališkai pasveria jų interesus. 1988. pateikiant kuo daugiau konkrečių. „Iš kur jūs ištraukėte šį pavyzdį?" arba „Galite pateikti melagingą statistiką. ir jo keliami pavojai. bendražmogiškos patirtys . Post scriptum: mintys apie intuicijos galimybes ir jos ribas Ar puikybės ir klaidų tyrimų rezultatai per daug žemina? Žinoma. Jie žino. kaip suformuojami bei išsaugomi padedantys arba klystkeliais nuvedantys įsitikinimai. draugystės ir meilės. The Spirit of Liberty. yra labai ribotos". skirtus kasdienėms logikos ir socialinių sprendimų problemoms analizuoti. jis siekia suprasti kitų vyrų ir moterų protus. kaip svarbu lavinti protą. Normanas Cousinsas (1978) tai pa- . Štai ką jie siūlo: • • Mokyti žmones matyti socialinės intuicijos klaidų priežastis. 1987). kad polinkis klysti labai aiškiai parodo. ypač socialinę. mistiniai ir religiniai išgyvenimai.

tačiau ne nuolankumas.3 s k y r i u s . o tai skatino jų nuolankų požiūrį į gamtą ir skeptišką . Štai kokia nuostata gali būti naudinga visais atvejais: kritiškumas. tačiau ne patiklumas. smalsumas. ir praktinio tikslumo. kad ir patys galime klysti. Henrik Ibsen. Esame orūs. kukliai prisimenant. ir būsite atėmę jo laimę". Merton. ir mokslo pagrindas. Šis nuolankumas ir nepasitikėjimas žmogumi yra ir religijos.į žmogų (Hooykaas. Mes. kokie jų pačių polinkiai ir klaidos. „Atimkite iš paprasto žmogaus gyvenimo viltį. Socialinių vertinimų klaidų bei iliuzijų tyrimų rezultatai pataria mums būti atlaidesniems kitiems. kad daugelis šiuolaikinio mokslo pradininkų buvo religingi. kūrybinė nuojauta ir skepticizmas. Moksle visada susipina intuicija ir negailestingi tyrimai. Kad atskirtume tikrovę nuo iliuzijos. analitiškai. bet klystančios būtybės. 1884 . kurie nesugeba pamatyti. esame be galo išmintingos. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 151 vadino „didžiausia tiesa apie mokymąsi: jo tikslas . atvirumas. „Laukinė antis". 1972. Todėl nenuostabu. žmonės. Jie taip pat skatina nesileisti įbauginamiems arogantiškumo tų. reikia ir nešališko smalsumo. nuosekliai mąstyti organą".atrakinti žmogaus protą ir lavinti jį kaip gebantį konceptualiai. 1938). tačiau ne cinizmas. bet ne dievai.

Elgesys ir nuostatos Kaip nuostatos lemia elgesį? Kada nuostatos prognozuoja elgesį Ką slepia moksliniai tyrimai. Mahzarin R. Banaji apie eksperimentinės socialinės psichologijos atradimą Mokslinių tyrimų išvada. Žodis virsta įsitikinimu „Kojos tarpduryje" reiškinys Piktybiški ir moralūs veiksmai Tarprasinis bendravimas ir rasinės nuostatos Socialiniai judėjimai Kodėl elgesys veikia nuostatas? Prisistatymas: įspūdžio valdymas Savęs pateisinimas: pažintinis disonansas Ką slepia teorija. Leonas Festingeris apie disonanso sušvelninimą Savęs suvokimas Teorijų palyginimas Post scriptum: kaip elgesiu pakeisti save . Jūs negavote laiško: prietarai pranašauja diskriminuojantį elgesį Kada elgesys lemia nuostatas? Vaidmenys Kada žodis tampa įsitikinimu Atkreipkime dėmesį.

Beveik visą praeitą šimtmetį mokslininkus domino. Šiame skyriuje nagrinėsime nuostatų ir elgesio sąveiką. teologai ir pedagogai jau seniai svarsto.ar ji reiškiama įsitikinimais. kad ryšys tarp nuostatų ir elgsenos yra priešingas. kas mes esame. Pirmoji serija) nuostata (attitude) Palanki arba nepalanki kokio nors dalyko ar asmens vertinimo reakcija. kad asmeniniai įsitikinimai ir jausmai nulemia mūsų elgseną. Devyniolika lėktuvų pagrobėjų. Nuostatos . psichologų konsultacijos. mes esame „labai gerai ištreniruoti ir puikiai mokame rasti savo poelgių priežastis. 4. žmogus. o nuostatos . dažnai grindžiama įsitikinimais. „Kiekvieno veiksmo protėvis yra mintis. ir kad ją pakeisti galime tik pakeitę savo širdis bei protus. tačiau nelabai gebame elgtis taip. Kai mes privalome greitai į ką nors reaguoti. mūsų elgesys yra tarsi arklys. Festingeris manė. Taigi žmogaus nuostata kavos atžvilgiu gali būti neigiama. Kaip pasakė Robertas Abelsonas (1972). Pavyzdžiui. Šiuos tris aspektus galima įsidėmėti kaip EEP: emocijos (jausmai). jog nėra įrodymų. jausmais. o kaimynų. su tuo. susijusius su asmeniu arba įvykiu. kaip turėtume dėl žinomų priežasčių".vieni svarbiausių socialinėje psichologijoje ir tai buvo viena pirmųjų šio mokslo tyrinėjimo sričių. koks ryšys sieja mintį ir veiksmą. 2005). kad tam tikros etninės grupės atstovams būdingas tingumas ir agresyvumas. mūsų reakciją gali nukreipti nuojautos. jie turi omenyje įsitikinimus bei jausmus.apibrėžia žmogaus nuostatą (Eagly ir Chaiken. 1841 („Esė". asmeninį gyvenimą ir jo išraišką visuomenėje. Nuostatų tyrimai . Mokymas. kuriuos antiamerikietiškos nuostatos paskatino savižudiškam terorizmui rugsėjo 11-ąją. Kai socialiniai psichologai kalba apie kieno nors nuostatas. apžvelgęs daugelį mokslo darbų apie įvairias žmonių Elgesys . Essays.1 paveikslą). gali jausti antipatiją ir juos diskriminuoti." Ralph VValdo Emerson. 4. vaikų ugdymas yra grindžiami prielaida.teigiama. kad pasikeitus nuostatoms pasikeičia ir elgsena.tai nuspėti jų poelgius.K as sieja tai. charakterį ir elgseną. patvirtinančių.1 PAVEIKSLAS Nuostatų aspektai Pažinimas (mąstymas) Kaip nuostatos lemia elgesį? Kaip ir kokiomis sąlygomis nuostatos nulemia mūsų poelgius? Kodėl socialiniai psichologai pradžioje buvo nustebę dėl tariamai menko ryšio tarp nuostatų ir elgsenos? Emocijos Tariamai nuostatų galiai stprų smūgį sudavė socialinės psichologijos ekspertas Allanas Wickeris (1969). o išreiškiama jausmais ir elgesio ketinimais. byloja. kądaromel Filosofai. Palanki arba nepalanki vertinimo reakcija į kokį nors dalyką .tai efektyvus pasaulio vertinimo būdas. kokią įtaką nuostatos turi veiksmams.vežimas. Tačiau 1964 metais Leonas Festingeris padarė išvadą. kuris tiki. elgesio tendencija ir pažinimas (mąstymas) (žr. prancūzų atžvilgiu . kad radikalūs įsitikinimai gali baigtis radikaliais poelgiais.neutrali. ar elgesiu . Socialiniai psichologai sutaria: žinoti žmonių nuostatas . kurie išprovokuoja vienokį ar kitokį poelgį.

kad nuostatos iš esmės nieko nelemia. esame veidmainių populiacija. septintajame dešimtmetyje. Žinoma. mes įrodinėjome. kas kontroliuoja elgseną. o daro kita. Tyrimo dalyviai vieną užduotį turėjo parinkti sau. kad jie patys galėjo nutarti. • • • Studentų požiūris į apgavystes nedaug teturi bendra su pačiu apgaudinėjimu. paskatino psichologus išsiaiškinti. Danielio Batsono ir jo bendradarbių (1997. Ir vis tiek 24 iš 28 metusių monetą sau pasirinko patrauklią užduotį. Pradinei tezei. 1971 Nuostatas ir veiksmus skiriantis pavyzdys. o kitą . ką dabar ruošiuosi paaiškinti.154 I dalis. kurias jie (jeigu norėjo) galėjo mesti niekam nematant ir šitaip pasirinkti užduotį. nėra ko stebėtis. Vėlesnių moralinės veidmainystės tyrimų dalyviams buvo išdalytos monetos. SOCIALINIS MĄSTYMAS nuostatas ir poelgius. kurią atlikus prizai nebuvo skiriami. Tezė. kaip nuostatos bei asmenybė. „Gali būti pageidautina pamiršti nuostatos sąvoką". Pasisakymai apie rases ne ką tepasako apie galimą elgesį konkrečiose situacijose. Sų . O kur sintezė? Stebinantis faktas. nugali godumas. Antitezė. Wickeris pasiūlė šokiruojančią tezę: vargiai galima prognozuoti žmonių elgseną remiantis jų nuostatomis. tačiau vengiama su moraliu elgesiu susijusių nuostolių). Kai moralumas susiduria su godumu. kad smurtinės televizijos laidos slopina jautrumą ir skatina brutalumą. ką lemia viršuje atsidūrusi monetos pusė?) Kito eksperimento metu Batsonas ant abiejų monetos pusių priklijavo lipdukus su užduotimi.tariamam antrajam eksperimento dalyviui. Atrodo. 2002) žodžiais tariant. buvo paprieštarauta XX a. kad nuostatos lemia veiksmus. 2001. kad sau skirti patrauklesnę užduotį yra moralu. vis dažniau pabrėžiama išorinė socialinė įtaka ir menkinami tokie vidiniai veiksniai. Allan VVicker. Nuostatos bažnyčios atžvilgiu tik sąlyginai susijusios su dalyvavimu mišiose kiekvieną sekmadienį. kodėl. kad mėginimai pakeisti elgseną keičiant nuostatas dažnai žlunga. Tik vienas iš dvidešimties teigė. tačiau kaip ir anksčiau žiūri reportažus apie žmogžudystes. kad žmonės dažnai saviena. Iš tieTai. atrodo taip akivaizdu. tačiau šis poveikis nėra ilgalaikis. Kalbant apie tai. kad įsitikinimai bei jausmai kartais privalo turėti įtakos. tačiau taip pasielgė 80 proc. suformulavus antitezę. Tiriant šias sąsajas žmonėms buvo pateikta patraukli užduotis (bei galimybė laimėti 30 dolerių vertės loterijos bilietus) ir nuobodi užduotis. dalyvių. Tačiau nusprendę mesti monetą net 90 procentų eksperimento dalyvių pasirinko patrauklią užduotį! (Ar taip atsitiko todėl. Perspėjimai apie rūkymo žalą rūkalius veikia tik iš dalies. Jei žmonės sako viena. kad stebiuosi. gali būti „morali veidmainystė" (kai sudaromas moralumo įspūdis. Žmonės pagaliau pradeda suvokti. Lytinio švietimo programos dažnai veikia požiūrį į lytinį susilaikymą ir prezervatyvų naudojimą. o daro kita. todėl jie vis aktyviau reikalauja mažiau rodyti smurto.

norint įvertinti neišreikštąsias nuostatas rasių atžvilgiu. W. 1982. kad pasakytų teisybę. ar su baltaodžių veidais. gana tvirtą nuomonę. Eksperimento metu dalyviams prijungiamas netikras melo detektorius ir paaiškinama. kitaip nei gydytojai. Privalau pats sau priminti. kad žmonės. 2002. 2003). stebima. Jo metu matuojant reakcijos laiką įvertinama. kad tiesa niekada neatrodo akivaizdi tol. ką sakome.ar pagal nuostatas būtų galima tiksliai prognozuoti poelgius? Kada socialinė įtaka tam. Mokslininkai tikisi. Pavyzdžiui. kurie gali pamatuoti pulsą. 1995). yra mažiausia Socialiniai psichologai. . Po to tiriamiesiems pateikiami nauji klausimai. žodinę išraišką veikia išorinės aplinkybės. bet ne visada su ja sutinku. 2002). mūsų nuomone. Bush . prijungti prie tokio detektoriaus. melo detektorius suveikė! (Kaip ironiška: žmonės apgaunami. Stipri socialinė įtaka . apsunkinančių elgesio ir nuostatų ryšį (Triandis. Kraus.neišreikštųjų asociacijų testas (angl. 1981). IAT). Kaip ir kitus poelgius.vadinasi. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 155 kodėl dauguma psichologų (taip pat ir aš) apie tai nepagalvojo iki XX a. jausdami po rugsėjo 11-osios šalį apėmusius baimę. Kitas metodas siūlo „fiktyvųjį kelią" į širdį. Tyrėjai pademonstruoja. kaip greitai žmonės susieja sąvokas (Greenwald ir kiti.kritikos baimė .veido raumenų reakcijos į teiginius fiksavimas (Cacioppo ir Petty. 1971). nes jas veikia skirtingi veiksniai. nors patys abejojo (Nagourney. 126 tyrimuose IAT testu matuotų neišreikštųjų nuostatų „Aš turiu susidaręs nuomonę. kiti norėtų išgirsti. taip pat žr.) Kitas subtilus nuostatų matavimas . 2002 metų pabaigoje daugelis JAV įstatymų leidėjų.4 s k y r i u s . kad taip galima pakankamai tiksliai užfiksuoti vos pastebimą šypsnį ar mikroskopinę raumenų reakciją ir įvertinti asmens nuostatas pateikto teiginio atžvilgiu. aštuntojo dešimtmečio. iš pradžių įtikinti. ar žmonės ilgiau užtrunka teigiamos reikšmės žodžius siedami su juodaodžių." Prezidentas George H. kad jis tikras. jog melo detektorius iš tiesų veikia. viešai balsavo už prezidento Busho planuojamą karą su Iraku. pyktį ir patriotinį įkarštį. kaip puikiai šis tariamas detektorius parodo tiriamųjų nuostatas (kurios buvo išsiaiškintos dar iki eksperimento). Kartais sakome tai. Vienas iš jų . Daugybė skirtingų veiksnių. ką. Tačiau jei mums pavyktų neutralizuoti kitų veiksnių įtaką elgsenai . Kada nuostatos prognozuoja elgesį Mūsų elgesys ir išreikštos nuostatos skiriasi.viešo vardinio balsavimo metu iškreipė tikruosius interesus. Šių dienų socialiniai psichologai turi puikių būdų subtiliai įvertinti nuostatas. stipriau laikėsi išankstinių nusistatymų (Sigall ir Page. kol jos nesužinome. sako tiesą . implicit association test. niekada negauna tiesioginių duomenų apie nuostatas. Mes matuojame išreiškiamas nuostatas. Vieno tyrimo metu studentai. Vienas socialinės psichologijos ekspertas suskaičiavo 40 skirtingų veiksnių. Nenuostabu.visas kitas sąlygas išlaikyti vienodas.

Pastarosios galią pirmą kartą pajutau Indijoje skaitydama „Socialinės psichologijos vadovą".buvau pripratusi prie žmonių. buvo iš karto užmirštos. Iš šimtų tyrinėjimų. vertybėms? Abejodama užrašiau žodžius „Neišreikštosios nuostatos" kaip svarbų pasiūlymą.Amerikoje . apie kuriuos net nenutuokia ir kurie dažnai neatitinka sąmoningos išraiškos. kad smegenų požievio Mahzarin R. bet jų poveikį. taigi nereikėjo aiškintis. kad žmonės turi žinių (stereotipų) ir jausmų (nuostatų). kuriomis domėjausi iki tol. sužinojau. Jeilio universitete. galbūt tai galiotų ir nuostatoms. netgi gana senas. 2005). apsigyvendama už kvartalo nuo savo tėvų. todėl tikėjausi susikurti nepriklausomybę. kad pasimokysiu semestrą o tada būsiu laisva rinktis savo kelią. Gerai mokėjau spausdinti. SOCIALINIS MĄSTYMAS koreliacija su paties deklaruotomis išreikštosiomis nuostatomis vidutiniškai buvo lygi 0. religija. socialinė įtaka gali būti milžiniška tokia didelė. Mėgavausi bendradarbiavimu su Tony Greenvvaldu ir Brianu Noseku. Pirmojo semestro Nizamo koledže pabaiga atėjo ir praėjo. bet ir konkreti situacija. Nežinojau.156 I dalis. kad atmintis pasireiškia išreikštąja (sąmoninga) ir neišreikštąja (nesąmoninga) formomis. gali pakeisti patirtis. eksperimentais tyrinėjęs socialinius procesus. Mes tyrinėjome nesąmoningą socialinį pažinimą. . kasta. vis dar domėdamasi atminties tyrimais.Indijoje . kad neišreikštąsias nuostatas. Darbas prie daktaro disertacijos ir ankstyvasis karjeros laikotarpis suvedė mane su trimis nuostabiais žmonėmis: Tony Greenvvaldu Ohajo universitete ir Claude Steele bei Elizabeth Loftus Vašingtono universitete. žmogaus gyvenimo raida ir konkrečia situacija. Jau žinome. kad šis mokslas. „Ką slepia moksliniai tyrimai: Mahzarin R. kurioje gimiau ir užaugau. lemiančiomis socialinį elgesį: žmogaus evoliucine istorija. ir iš milijonų testų rezultatų sužinojome. Banaji apie eksperimentinės socialinės psichologijos atradimą Būdama penkiolikos metų Indijoje baigiau vidurinę mokyklą ir turėjau tik vieną tikslą . įkalbėjo mane stoti į koledžą.) Kada kiti veiksniai mažiausiai veikia elgseną Bet kuriuo atveju mus veikia ne tik nuostatos. Šalyje. kad šie žodžiai užims pagrindinę vietą kitų dviejų dešimtmečių mūsų su studentais tyrinėjimuose. Sutikau. Optimistiškai teigiame. Kasdien galėdavau išgirsti tokį pasakymą: „Ko tikėtis iš šykštaus marvadžio?" Mano antrojoje tėvynėje . Pagalvojau. pasiėmusi didinamąjį stiklą galėjau pastebėti. įsitikinimams. parodantis neišreikštąsias nuostatas.palikti saugų šeimos prieglobstį ir pradėti įdomesnį bei labiau jaudinantį gyvenimą kaip sekretorės padėjėja. Kelionė namo traukiniu truko 24 valandas. mama apie mano planus neklausinėjo. bus mano ateities kelias. kurie laikosi savo įsitikinimų. Žmonių neišreikštosios nuostatos skiriasi. Mano mama. sekta. Kaip bus ne kartą rašoma 5 ir 8 skyriuose. Tai jis atvedė mane į psichologiją ir į Ameriką. Banaji Harvardo universitetas (subcortical brain) aktyvumas gali būti tas nepriklausomas rodmuo. Vieną kartą prieš vykdama namo atostogauti už penkis dolerius nusipirkau penkių tomų 1968 metais išleistą „Socialinės psichologijos vadovą" (atrodė. (Žr. Dviejų kultūrų stebėjimas sužadino mano domėjimąsi sąmone ir trimis jėgomis. kalba. . Psichofizika ir marksistinė sociologija. taikant neišreikštųjų asociacijų testą. kad už tiek mažai pinigų įsigijau tiek daug knygų!). pagrįstų socialine klase. nors pati koledže nesimokė.24 (Hofmann ir kiti. o jai baigiantis aš jau buvau „prarijusi" vieną tomą ir aiškiai žinojau.įsitikinimai apie socialines grupes atrodė ne tokie svarbūs. Banaji apie eksperimentinės socialinės psichologijos atradimą". ką s l e p i a m o k s l i n i a i t y r i m a i Mahzarin R. Tokios nuostatos ir stereotipai numato elgesį realiame gyvenime. kad paskatina žmones atsisakyti pačių giliausių savo įsitikinimų.

Kaip teigia Icekas Ajzenas ir Martinas Fishbeinas (1977. Vėlesni tyrimai . kad nauji ketinimai išprovokuoja ir naują elgesį (Webb ir Sheeran. gerai. ir 2) kai nuostata būdinga stebimai elgse- .4 s k y r i u s . E L G E S Y S IR NUOSTATOS 157 Tad ar galime išvedę vidurkį aiškiau pamatyti savo nuostatų pasekmes? Prognozuoti žmonių elgseną . 1996. galime prognozuoti.). kunigo. ar žmogus rūšiuos atliekas (Oskamp. neutralizuojame šiuos prognozes apsunkinančius veiksnius. bet ir nuo metiko. prieštarauju. daugiau priklauso nuo jo nuomonės apie bėgiojimo naudą ir kaštus. 2004).patvirtino. 1855 („Daina apie save") Kada nagrinėjamos konkrečiam elgesiui būdingos nuostatos Kitos (papildomos) sąlygos gali pagerinti nuostatų prognostinį tikslumą. sprendimas padėti ar nepadėti konkrečiam azijiečiui). 0 remdamiesi požiūriu į atliekų perdirbimą (tačiau ne bendra nuostata į aplinkos apsaugą). geriausių rezultatų pasieksime keisdami požiūrį į konkrečią praktiką. o ne pavienius poelgius. kai tiriama apibendrinta nuostata . Dar daugiau. ir kitų atsitiktinių veiksnių. požiūris į azijiečius (o elgesys būna konkretus. 2001). Pažindami žaidėjus. Tačiau visi 26 tyrimai patvirtino. Ar žmogus bėgioja. 1974. menkai leidžia prognozuoti galimą dietos laikymąsi ir mankštinimąsi. Beveik neįmanoma numatyti. ji padeda prognozuoti poelgius. 2005). Tad požiūris į tokias sąvokas. 2006). dar efektyviau prognozuoti leidžia žinios apie ketinimus. pavyzdžiui. koks bus smūgis.neturėtume tikėtis tikslaus atitikmens tarp žodžių ir veiksmų. ir manyje daug telpa. Kai apibendriname daugelio smūgių rezultatus. Six ir Eckes. Iki šiol kalbėjome apie dvi sąlygas. ar jis jais naudosis (Albarracin ir kiti. Song ofMyself. nes jis priklausys ne tik nuo smūgiuotojo. Kahle ir Berman. Šie duomenys apibūdina kaupimo principą: nuostatos poveikis akivaizdesnis tada. Tačiau religiniai įsitikinimai leidžia gana gerai prognozuoti tikinčiųjų elgseną tam tikru laikotarpiu (Fishbein ir Ajzen. O pasak Ajzeno ir Fishbeino „elgesio planavimo teorijos". 1991). galime prognozuoti jų apytikrį rezultatą. kaip smūgiuos beisbolo ar kriketo žaidėjas. . 2001. (Esu didelis. Norėdami įtikinti žmones pakeisti sveikatą lemiančius įpročius. „Aš prieštarauju pats sau? Na. Galime pateikti tokį mokslinio tyrimo pavyzdį: žmonių požiūris į religiją menkai teleidžia prognozuoti.2 paveikslą). kai nagrinėjame žmogaus elgseną apskritai. daugybė eksperimentinių tyrimų įrodo. Iš tiesų. galime gana patikimai prognozuoti. žinodami. 26 iš 27-ių tyrimų parodė. t. kad nuostatos neprognozuoja elgesio. koks asmens požiūris į prezervatyvus. ir juose dalyvavo per 276 000 asmenų . 1979). ar ateinantį savaitgalį jie ateis į pamaldas (nes tai dar priklausys nuo orų. kad konkrečios.tarkime. kad kai tiriamoji nuostata tiesiogiai susijusi su situacija. suvokiamą saviveiksmingumą ir kontrolę (žr. apibrėžtos nuostatos iš tiesų leidžia prognozuoti poelgius (Armitage ir Conner. Wallace ir kiti. rašo Fishbeinas ir Ajzenas. savijautos ir t.)" Walt VVhitman. Pavyzdžiui. kaip „sveikatingumas ir žvalumas". kurioms esant nuostatų žinojimas padeda prognozuoti poelgius: 1) kai kiek įmanoma sumažiname kitų veiksnių įtaką nuostatoms bei poelgiams. 4.tai spėlioti.jų buvo atlikta per 700.

jei mes apie jas galvojame. Todėl galime pasiūlyti dar vieną būdą. Nuostata elgesio atžvilgiu „Esu pasiruošęs sportuoti". nuostatos pasireiškia stipriau. ar žmogus ryšis bėgioti. požiūris į bėgiojimą daug geriau leidžia numatyti. pavyzdžiui. 1749-1832 . kad a) nuostatos. Susitikę žmogų koridoriuje automatiškai jam ištariame: „Labas". Praėjus dviem savaitėm po 120-ies Minesotos universiteto studentų nuostatų apie lygių įdarbinimo galimybių politiką tyrimo Snyderis ir Swannas pakvietė juos pabūti prisiekusiaisiais diskriminavimo dėl lyties byloje. ateiti į paskaitą . SOCIALINIS MĄSTYMAS 4. skaičių". veikti sunku. Apmokėdami sąskaitą restorane į klausimą„Kaip patiko maistas?" atsakome „Buvo puikus".nebūtina sąmoningai nusiteikti (Ouellette ir Wood. Vienaip ar kitaip elgtis nuostatos skatina tik tada. kai jos būna tvirtos. ar jie bus teisingesni sau? Tai norėjo išsiaiškinti Markas Snyderis ir Williamas Swannas (1976). išgerti kavos. Taigi jei žmones paskatinsime prisiminti savo nuostatas prieš ką nors darant. kurias galima atlikti negalvojant. Mokslininkai nustatė. kad studentų nuostatos leido prognozuoti jų nuosprendį tik tuo atveju. o šie . Mes veikiame pagal žinomą scenarijų. Palyginti su bendromis nuostatomis sveikos gyvensenos atžvilgiu. net jei jis mums pasirodė prastas. mano kaimynai bėgioja ir sportuoja. kai prieš teismą jie buvo paskatinti prisiminti savo nuostatas.prisisegti saugos diržą.158 I dalis. Subjektyvios normos | „Atrodo. kuriose mūsų elgesys būna mažiau automatiškas. skirtos „kelios minutės surikiuoti savo mintis ir požiūrius" apie lygias įdarbinimo galimybes. pasiūlant ką nors atlikti priešais veidrodį (Carver ir Scheier. Sąmoningi žmonės paprastai suvokia savo pažiūras (Miller ir Grush. o mintis paversti veiksmais yra sunkiausias dalykas pasaulyje. „civilizacija tobulėja. prieš ką nors darydami pagalvojame.2 PAVEIKSLAS Elgesio planavimo teorija Dirbdami kartu. Kada nuostatos būna tvirtos Dauguma mūsų poelgių būna automatiški." Vokiečių poetas Goethe. Suvokta kontrolė „Aš lengvai galiu tai padaryti. Kiti mokslininkai taip pat gavo pa- „Galvoti lengva. Icekas Ajzenas ir Martinas Fishbeinas atskleidė. kaip įėję į kambarį su dideliu veidrodžiu staiga naujai pamatėte save. Kaip teigė filosofas Alfredas Northas Whiteheadas. Ji palieka erdvės mūsų protui rūpintis kitais dalykais. Įprastiems veiksmams . Tai prisitaikymo reakcija. Naujose situacijose." Ketinimas elgtis „Pradėsiu kitą savaitę". 1981). Yra ir trečia sąlyga: nuostatos padeda prognozuoti poelgius dar tiksliau. padedantį žmonėms susitelkti: paskatinti jų savimonę. 1998). didindama operacijų. 1986). nesusimąstydami. Galbūt ir jūs prisimenate." nai. Neturėdami scenarijaus.elgesį. b) suvoktos socialinės normos ir c) kontrolės pojūtis nulemia ketinimus.

4 s k y r i u s . Jie suplanavo įvertinti universiteto studentų rasines nuostatas. Likę vieni. Edwardas Dieneris ir Markas Wallbomas (1976) pastebėjo.nemoralu. kad turėsiu gyventi viename bendrabučio kambaryje su arabu. Tarp kitų klausimų. s t u d e n t ų . stipendija bus paskirta kitam studentui. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 159 našius rezultatus: paragindami žmones susivokti savyje. kad jie yra išrinktoji etninė grupė". buvo ir toks: „ar norėtumėte vėliau dalyvauti tyrime elektroniniu pašDėkojame.Hassanai Hameed). o vėliau paieškoti koreliacijos tarp jų išreiškiamų nuostatų ir natūralaus elgesio situacijoje.j i e dirbo ir po skambučio. Prašome per 48 valandas jtfsakyti į šį laišką ir formaliai sutikti priimti stipendiją.." Montaigne. Iš tų studentų. kurių savimonė buvo sužadinta (jie dirbo priešais veidrodį ir klausėsi į magnetofono juostelę įrašyto savo balso) sukčiavo tik 7 procentai. arba europietiška (Peteriui Brice arba Julliannai Brice). Kitai pusei buvo pranešama bloga naujiena: jie stipendijos negavo (bet galėjo atsakyti į laišką jei norėjo likti stipendijos laukiančiųjų sąraše)... adresuotą Mohammedui Hameedui. kaip tai padaryti?) Mokslininkai norėjo: pirma. Šiais metais pavėlavome išsiųsti šiuos laiškus. 1978). Essays. • „jei sužinočiau. skatiname juos elgtis taip. jog apgaudinėti . Mes džiaugiamės. kad jums buvo paskirta Glassnerio fondo stipendija. kad žodžiai nesiskirtų nuo darbų (Froming ir kiti. 1982. Studentai turėjo galimybę rinktis atsakymą skalėje nuo 1 („labai nepritariu") iki 10 („labai pritariu") vertindami tokius teiginius. Sveikiname!. mūsų šalis bus ne tokia saugi". Šio laiško gavimą reikėjo patvirtinti per 48 valandas: . arogancija ir įsitikinimas. (Gal žinote. kad dalyvavote konkurse Glassnerio fondo stipendijai gauti. Ar „Neabejotinai žavi harmonija. kai žodžiai ir darbai eina koja kojon. Stipendija padengia 4 metų mokymosi išlaidas . Konkursas šiai stipendijai gauti būna labai didelis. ypač jei nejaučiame socialinio spaudimo. Pusė studentų gavo laišką kad adresatas laimėjo prestižinę stipendiją. ar grąžintumėte jį siuntėjui. jog dalyvaujate eksperimente. kaip šis požiūris į Amerikos arabus galėtų paveikti elgesį su jais.. sukčiavo 71 proc. nes konkurso dalyvių buvo labai daug . Jie gavo „pasiklydusį" elektroninį laišką adresuotą žmogui arba arabiška pavarde (dalyviai vaikinai gavo laišką. Tačiau ar jie klausytų Shakespeare Polonijaus patarimo: „Būk teisingas pačiam sau"? Dieneris ir Wallbomas davė Vašingtono universiteto studentams anagramų sprendimo užduotį (paaiškinę. 500 šių studentų (visi Amerikos europiečiai) po dviejų savaičių patys to nežinodami turėjo dalyvauti gudriame eksperimente. kaip: • „svarbiausia Amerikos arabų yda . Dėl to Mičigano universiteto socialiniai psichologai Bradas Bushmanas ir Angelica Bonacci (2004) susidomėjo. kad stiprios nuostatos nulemia tam tikrus veiksmus. • „jei Amerikoje bus labai daug arabų. o merginos .. kad pertu?" Ištyrus jų nuostatas ir gavus sutikimą. garantuojančiojeanonimiškumą. ir ji skiriama tik keliems išrinktiesiems. kad nuskambėjus skambučiui darbas turi būti nutrauktas. Gibbons. Jei to nepadarysite. 1588 („Esė") mokslinių tyrimų išvada Jūs negavote laiško: prietarai pranašauja diskriminuojantį elgesį Jau žinome.pasipūtimas. prašyčiau kito kambario". jog pagal tai bus nustatomas intelekto koeficientas [IQ]) ir nurodė. kad beveik visi aukštųjų mokyklų studentai tvirtina. Po rugsėjo 11osios teroro išpuolių kai kurie žmonės susidarė labai aiškų požiūr[[arabus.. Jei gautumėte tokį „pasiklydusį" laišką ir nežinotumėte. 2002 metų pavasario semestro pradžioje pateikti 1000-čiui psichologijos pirmakursių klausimynus ir įtvirtinti vienuolika teiginių apie arabus amerikiečius. į kuriuos turėjo atsakyti studentai..

vaikinų. jeigu • • • kitų veiksnių įtaka yra minimali. Maxims. priklausomai nuo aplinkybių. siųstų j[ tikrajam adresatui? Laišką siuntėjui grąžino 26 proc. jei jame pranešama naujiena būdavo bloga (4.4 pav.4 PAVEIKSLAS Silpnos Stiprios Prietarais grįstos nuostatos P Prietarais grįstų nuostatų poveikis persiunčiant blogas naujienas žmonėms europietiška ar arabiška pavarde . Gerų naujienų persiuntimas 50 | Adresatas europietiška pavarde Blogų naujienų persiuntimas 50 Į Į Adresatas europietiška pavarde Adresatas arabiška pavarde 40 2 30 S 20 10 Adresatas arabiška pavarde 40 2 30 c © O 10 JUL Silpnos Stiprios Prietarais grįstos nuostatos 4." La Rochefoucauld. Eksperimento dalyviai (prieš Amerikos arabus nusistatę labiau negu prieš Afrikos. nuostatos yra tvirtos. 1665 („Maksimos") parduotuvėse akių lygyje įtaisyti veidrodžiai padėtų žmonėms prisiminti savo požiūrį į vagiliavimą? Ar prisimenate anksčiau aprašytus Batsono moralinio veidmainiavimo tyrimus? Paskutiniame jų Batsonas ir jo bendradarbiai pastebėjo. Diskriminuojantis elgesys buvo labiau- siai pastebimas tarp tų studentų. Lygiai pusė eksperimento dalyvių.3 paveiksle matome.160 I dalis. Apibendrindami pasakysime. nuostatos yra būdingos konkrečiam elgesiui. taip pat kai mums jos primenamos arba sužadinama savimonė. kad tikrai turėjo. Azijos kilmės bei ispanakalbius amerikiečius) buvo mažiau linkę persiųsti gerą žinią apie laimėtą stipendiją. bet tiesiogiai susijusį diskriminuojantį elgesį.). 1995). tokie studentai mieliau persiųsdavo laišką. Taigi po rugsėjo 11-osios įvykių prietarais grįstos nuostatos tikrai lėmė subtilų. merginų ir tik 16 proc. kad pastačius veidrodžius elgesys iš tiesų ima atitikti moralines nuostatas. kurie atsakinėdami [ anksčiau pateikto klausimyno klausimus išreiškė didesnį nei vidutinis nusistatymą prieš Amerikos arabus. Dar daugiau. adresuotą žmogui arabiška pavarde. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Apie dorybes lengviau pamokslauti. kuria puse moneta nukrito. kad. jei adresato pavardė buvo arabiška. nei būti doram. Kai žmonės mesdavo monetą žiūrėdami į veidrodį. Ar tikrojo adresato pavardė turėjo reikšmės? 4. Veiksmus galime prognozuoti. kurių savimonė buvo sužadinta. lengvesnę užduotį perleido kitam asmeniui.3 PAVEIKSLAS Prietarais grįstų nuostatų poveikis persiunčiant geras naujienas žmonėms europietiška ar arabiška pavarde 4. nuostatos ir poelgiai gali būti labai glaudžiai susiję tarpusavyje arba visiškai nesusiję (Kraus. jie sąžinigai pasakydavo.

Be to. tiriant balsavimo prognozes) ir 3) jos yra tvirtos (nes kažkas mums jas nuolat primena arba mes jas susiformavome remdamiesi asmenine patirtimi).. 1826 . tai tikrai išmokė.kodėl nusiavėte batelius?" „Na. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 161 APIBENDRINIMAS Kaip nuostatos lemia elgesį? • Kas sieja mūsų vidines nuostatas (kokio nors dalyko ar asmens vertinimo reakcijas. Tai paskatino socialinius psichologus išsiaiškinti. • Aštrius Kerolės priepuolius pavyko sušvelninti chirurgiškai atskyrus smegenų pusrutulius. kad elgesys priklauso nuo požiūrio.klausia hipnotizuotojas. pakeitus žmonių nuostatas ne visada pavyksta labai pakeisti elgseną. kad elgsena veikia nuostatas. Tačiau. kuri kontroliuoja galvos judesius. ir elgseną lemia įvairūs veiksniai. dažnai grindžiamas įsitikinimais) ir poelgius? Liaudies išmintis teigia. Kas patvirtina šį teiginį? O dabar panagrinėkime labiau pritrenkiančią idėją. kad mes ne tik mintimis galime paskatinti save veikti. Džordžas gana logiškai paaiškina. Vivian Grey. „Buvau sunerimęs". kodėl jis pasuko galvą: „Ieškojau šlepetės". kurie patvirtino šį teiginį. prieš kalbėdami apie šias teorijas. kad pamažu ir patikime tuo. „Sara. pasižiūrėkime. . Džordžas~pasuka galvą. ir Sara tyliai nusiauna batelius. bet ir veiksmais priversti save mąstyti. kodėl taip yra ir palyginkite kilusias mintis su socialinių psichologų aiškinimais. . kad elektrodai valdomi per atstumą.Šiandien buvo ilga diena". • Džordžui laikinai implantuoti elektrodai į tą smegenų sritį. Iš tiesų kartais giname savo įsitikinimus. 2) nuostatos labai glaudžiai siejasi su prognozuojamu poelgiu (pavyzdžiui. Kada elgesys lemia nuostatas? Jei per pastaruosius 25 metus socialinė psichologija mus ko nors ir išmokė. Tačiau taip pat tiesa.4 s k y r i u s . . mano kojos sukaito ir pavargo. Nežinodamas. Domėdamiesi įrodymais. Panagrinėkime šiuos atvejus: t Sarai hipnozės būsenoje liepta nusiauti batelius. Veiksmas kuria paaiškinimą. Kai neurochirurgas Jose Delgado (1973) nuotolinio valdymo prietaisu sužadina elektrodus. kai ant grindų nukris knyga. Nuostatos leis prognozuoti elgseną jei 1) kitų veiksnių įtaka kiek įmanoma sumažinama. paspėliokite. „Norėjau žvilgtelėti po lova". Po penkiolikos minučių knyga nukrenta. . Esant šioms sąlygoms.atsako Sara. „Išgirdau triukšmą".. Eksperimento metu psichologas Michaelas Gazzaniga (1985) kairiojoje Kerolės regėjimo lauko pusėje trumpai parodydavo nuo- „Mintis yra veiksmo vaikas. tačiau remiantis nuostatomis retai galima nuspėti veiksmus. kokia šio reiškinio priežastis. mūsų nuostatos ir veiksmai yra glaudžiai susiję tarpusavyje. ką dar reikia išsiaiškinti. ką giname." Benjamin Disraeli. Socialinės psichologijos teorijos įkvėpė daugelį tyrimų. kad elgesys formuoja nuostatas. • Atsakymas: ir mūsų nuostatų išraiškas.

ta mašina juokinga". Jis sureaguodavo ir prisiversdavo nusišypsoti.„kaliniai" . nes galiausiai susipainiotų. Paklaustas kodėl. įteikė jiems uniformas. kuriam buvo atlikta panaši operacija. eksperimento dalyviai ir netgi eksperimentuotojai pastebėjo. kiti maištavo. užimantys atitinkamą socialinę padėtį. taigi reaguodavo dešinysis. ji sukurdavo . o trečius apėmė apatija. Daugelyje socialinių psichologinių situacijų taip pat galima pastebėti. vadovaujant Philipui Zimbardo (1971. Paklausta kodėl. dešinysis smegenų pusrutulis buvo dirginamas trumpai sušmėžuojančiu žodžiu „šypsena". Gal.įtikinamą paaiškinimą: „Ak. Vaidmenys vaidmuo (role) Taisyklių rinkinys. neverbalinis smegenų pusrutulis. Frenkas paaiškindavo: „Labai juokingas eksperimentas". kaip panešioti džinsai ar marškinėliai." Nathaniel Havvthorne. . Jūs stebėjote savo kalbą ir veiksmus. Frenko. Tačiau ši įtampa retai kada trunka ilgai. ar piktavaliai prižiūrėtojai? O gal institucinis prižiūrėtojo ir kalinio vaidmuo gali paversti piktais ir šiurkščiais net ir gailiaširdžius žmones? Ar žmonės kuria smurto erdves? O gal vieta augina smurtą žmoguje? Zimbardo atsitiktinės atrankos principu vienus studentus paskyrė prižiūrėtojais. kad jie privalo priversti „kalinius" laikytis kalėjimo taisyklių. Įgydami naują socialinį vaidmenį. turėtų elgtis konkrečioje situacijoje. o kitokio . Tuomet tikriausiai labai save kontroliavote. sukūrė Stenfordo universiteto Psichologijos katedros mokslininkai. ar brutalumo kalėjime priežastis . Antroji grupė studentų . Vieno tyrimo metu universiteto studentai sutiko tam tikrą laiko tarpą praleisti dirbtiniame kalėjime.elgesio suformuotų nuostatų .buvo užrakinti kamerose ir aprengti juos žeminančiais drabužiais. Bet vieną dieną patyrėte kažką nauja: jūsų entuziazmas studentų draugijoje ar dirbtinai intelektualios kalbos įgijo natūralumo. SOCIALINIS MĄSTYMAS gos moters atvaizdą. 1998).blogi kaliniai. Vieni kaliniai palūžo. policininiko lazdas bei švilpukus ir paaiškino. Toliau pateikiami savęs įtikinimo . 1850 Žodis vaidmuo pasiskolintas iš teatro meno srties ir reiškia veiksmus tų žmonių. nesijautėte savimi.būdamas tarp žmonių. Vaidmuo jums ėmė tikti taip. pavyzdžiui. kurie turėtų juos atlikti užimdami tam tikrą socialinę padėtį. Haney ir Zimbardo. Kerolės veide pasirodydavo nedrąsi šypsena ir ji sukikendavo.gal pirmosiomis darbo dienomis. kai prižiūrėtojai ir kaliniai tik gavo savo vaidmenis.pavyzdžiai. Kito paciento. „Nė vienas žmogus ilgesnį laiko tarpą negalėtų „rodyti" vienokio veido būdamas vienas. Prižiūrėtojai ėmė nepagarbiai elgtis su kalinius.162 I dalis. kad elgsena veikia psichinius procesus. Zimbardo norėjo išsiaiškinti. kurį. kad jie pakliuvo į situacijos spąstus.ir tikriausiai pati patikėdavo . o kai kurie netgi sugalvojo itin žiaurių ir žeminančių taisyklių. apibrėžiantis. kaip žmonės. pirmąją savaitę studentų miestelyje jūs per daug jautriai reagavote į savo naująjį statusą ir karžygiškai stengėtės su šaknimis išrauti mokyklinius įpročius. Prisiminkite save naujame vaidmenyje . kuris šių veidų yra tikrasis. o gal universitete ar studentų draugijoje. mes iš pradžių jaučiamės nenuoširdūs. Po pirmosios linksmos dienos.

žmonės dažnai jaučiasi tarsi apgavikai. kurias aš buvau matęs . ką sako -jei nebuvo papirkti ar priversti šitaip liudyti:"Jei savo žodžiams neturime įtikinamų išorinių paaiškinimų. dėl ko abejoja. 2006. Pradėdami dėstytojo. jog atliekate vergo vaidmenį ne šešias dienas. 5 7 . Jie paprašė universiteto studentų perskaityti vieno žmogaus asmenybės aprašymą ir trumpai apibūdinti jį kitam žmogui. Tesser ir kiti. Linksmos vergvaldės akys netrukus paraudo iš pykčio. gali subtiliai pavirsti realybe. Jos veidas buvo it dangiška šypsena.. Jei kelios dienos pakeitė Zimbardo „kalėjimo" studentų elgseną. žodis virsta įsitikinimu (Klaas. Įsivaizduokite. Išsamios vaidmenų tyrimų išvados atskleidžia. o angelišką veidą pakeitė demoniška kaukė. o balsas ... Zimbardo. vaidmuo ir tikrasis Aš. p. 1978. Kitą kartą pakartojus imitacinio kalėjimo eksperimentą. Tory Higginsas ir jo kolegos (Higgins ir Rholes. (Douglass. kokius pėdsakus paliktų dešimtmečius demonstruotas nuolankumas. taurę. 1845. 2002. kuriam. aprašytasis arba pa- .maloni ir švelni moteris. kas j ą pamatydavo.4 s k y r i u s . įsivaizduokite. Tačiau jie pradeda tikėti tuo. 2006). kaip pasikeitė jo šeimininkė. nes jis pats renkasi šį vaidmenį. Jos akivaizdoje net nedoriausias vergas jausdavosi laisvai ir visi.. Pastebėjęs socialinę patologiją. 1972. saldus ir melodingas balsas virto aštriais ir siaubingai nedarniais garsais. kaip turėčiau elgtis. Priversti žodžiu ar raštu liudyti tai. pajusdavo palengvėjimą. Ji jau laikė savo rankose lemtingą neribotos valdžios nuodų.. prižiūrėtojai nesužiaurėjo (Reicher ir Haslam. Jie verčiau sakys gerą naujieną nei blogą ir atsižvelgs į tai. kas yra nerealu (primestas vaidmuo).5 8 . kad tai. Šis kalėjimas. po šešių dienų Zimbardo buvo priverstas nutraukti eksperimentą. Nesusigaudžiau net. kaip galvojo studentai. tačiau dūzgiant BBC televizijos kameroms. kurį mes sukūrėme. kalėjimo. jog mes nepajėgiame atsispirti primestiems vaidmenims. Higgins ir McCann. kaip žodis virsta įsitikinimu. kurie netrukus pradėjo veikti. tikrovę". kad „vis labiau buvo painiojama tikrovė ir realybė. pamažu įsiurbė mus į savo. kokią padėtį užima pašnekovas (Manis ir kiti. Svarbu ne tai. 1984) pademonstravo. 1974. kurį buvo planavęs tęsti dvi savaites. .. kai susimąstė apie savo vaidmenį: Mano naujoji šeimininkė iš tiesų buvo tokia. kai aš ją pirmą kartą susitikau prie durų . Tetlock. Ji buvo visiškai nepanaši į kitas baltąsias moteris. 1983). kokia atrodė.raminanti muzika. kario ar verslininko karjerą mes imamės vaidmens. Šeimininką tai gali paveikti dar labiau. 1978). o ištisus dešimtmečius. Buvęs vergas Frederickas Douglassas prisimena. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 163 Zimbardo (1972) rašė. Jos gerumas mane apstulbino. ) Kada žodis tampa įsitikinimu Žmonės dažnai pataikauja vieni kitiems. kuris kuria mūsų nuostatas. Deja deja! Ši kilniaširdė moteris neilgai tokia buvo.

Tą. paprašė Kalifornijos gyventojų. Tačiau žinojau. Kaip tai atsitinka? Eksperimentai. kad prisidurčiau prie pajamų. teigia: norint sulaukti didelės paslaugos reikia pasistengti. Trumpai tariant. taktiškai pasiūlė įdomų eksperimentą: kad aš tyčia sakyčiau priešingai. kaip apsimesdamas chiromantu jis pats patikėjo šiuo būrimu. kad pradžioje jums padarytų nedidelę paslaugą. Kiti tyrėjai „kojos tarpduryje" reiškinį susiejo su altruizmu. kaip ir anksčiau. Kartą amžiną atilsį Stanley Jahsas. ko nėra. ir jo klientą . teigiamų savybių studentai prisimindavo daugiau nei iš tiesų buvo skaitę. o kitų . Išbandžiau tai su keliais klientais. Kai po dviejų savaičių tų pačių žmonių buvo paprašyta leisti jų namo aikštelėje pastatyti didžiulius. kuris buvo profesionalus mentalizmo atstovas ir žmogus. Pradėjau burti iš delno dar būdamas paauglys. Po kelerių metų jau tvirtai tikėjau būrimu iš delno. studentai apibūdindavo palankiau. kurios įtikina mus .164 I dalis. Populiariausias šio „kojos tarpduryje" reiškinio pavyzdys: tyrėjai. kad ateityje panašiai prašomas atsisakysime. iš pradžių patenkinus nedidelį pageidavimą. jog „elgesys formuoja nuostatas". 19^6). kai sutikę prisidėti prie projekto ar jo organizavimo įsitraukėme kur kas labiau nei ketinome. kad šie leistų aikštelėje prie namo pastatyti didžiulius netvarkingai užrašytus skydus „Vairuok atidžiai". Paprašyti prisiminti. • Patricios Pliner ir jos bendradarbių (1974) atlikto tyrimo metu 46 procentai Toronto priemiesčių gyventojų sutiko paaukoti Vėžiu sergančiųjų „kojos tarpduryje" reiškinys (foot-in-the-door phenomenon) Polinkis. arba nepatinka.ir būrėją iš delno. bjaurius skydus. Nuo to laiko aš domiuosi tomis galiomis. Išvardiję teigiamus bruožus jie taip pat charakterizuojamąjį lygindavo su savimi.kad yra tai. pas kuriuos savininkus jau buvo apsilankyta. kad vienus žmones įtikinti lengva. patvirtinantys teoriją. tinka. SOCIALINIS MĄSTYMAS atkreipkime dėmesj Žodis virsta įsitikinimu Oregono universiteto psichologas Ray Hymanas (1981) aprašė. privalau elgtis atitinkamai. gaunamų už triukų rodymą. ką jie perskaitė. o paskui ir patys tuo patikime. ir prisiekėme. vėliau patenkinti ir didesnį prašymą. nei man rodo delno linijos. vaikščiojęs nuo namo prie namo ir nežinojęs. kurį aš gerbiau. Kitų gyventojų iš pradžių buvo paprašyta mažiau: ar jie sutiktų prie savo automobilio lango pritvirtinti maždaug 7 cm dydžio užrašą „Vairuok saugiai"? Beveik visi noriai sutiko. Leidimą davė tik 17 procentų. Burti iš delno pradėjau pats tokiais būrimais netikėdamas. apsimetę savanoriais saugaus vairavimo populiarintojais. mes linkę pakeisti savo pasakojimus atsižvelgdami į klausytojus. Šio projekto pagalbininkas. kuriam tariamai patiko charakterizuojamasis. vėliau sakė „buvęs apstulbintas. kad jei noriu tai „parduoti". sutiko 76 procentai (Freedman ir Fraser. „Kojos tarpduryje" reiškinys Daugelis galime prisiminti atvejų. .neįmanoma" (Ornstein. Mano nuostabai ir siaubui. 1991). būrimas buvo lygiai toks pat sėkmingas.

buvo apsispręsta savanoriškai (Burger ir Guadagno. taiko kai kurie prekiautojai automobiliais. . kad daro kažką prasmingo. Šį metodą. kodėl žmonės vieni kitiems sako „taip". paaukojusių nuo lauko minų nukentėjusių vaikų organizacijai.4 s k y r i u s . kuriuos klientas tikėjosi gausiąs veltui. kuomet buvo prašyta kukliau („Esu naujokas visuose šiuose kompiuterių reikaluose. kad jų negavęs klientas pasirinks brangesnį variantą." Kad geriau suprastų.9 proc. • Angelą Lipsitz kartu su kitais autoriais (1989) rašo. Iš tų. kad jei žmonės įsipareigoja viešiems poelgiams ir suvokia juos kaip vykdomus savo pačių valia. pasirašymo po peticija . aukų rinkėjų ir įvairiausių operatorių taikinys. Oro bendrovėse. kad šitaip didesnė dalis klientų sutinka mokėti daugiau. jeigu pageidavimas padidėja. jis trejetą metų stažavosi įvairiose prekybos. pr. Socialinės psichologijos ekspertas Robertas Cialdinis save vadina „mulkiu". Žmonės. kai į j u o s buvo kreiptasi tiesiogiai. Pasisiūliusių padėti skaičius išaugo iki 16 proc. Šias priemones jis išbandė atlikdamas paprastus eksperimentus. arba pasitardamas su savo viršininku. kaip jos naudoja „poveikio priemones". Viename tokių ekperimentų Cialdinis su bendradarbiais (1978) tyrinėjo „kojos tarpduryje" reiškinio versiją. • Interneto pokalbių svetainėse Paulas Markey ir jo bendradarbiai (2002) paprašė pagalbos („Niekaip negaliu sutvarkyti savo elektroninio pašto. Žmonės. jie būna labiau įsitikinę. jei ugdysite tuos. pardavėjas panaikina kainos skirtumą papildomai priskaičiuodamas už priedus. dažnai neprieštarauja. pirmiausia pakvietę pasirašyti peticiją prieš lauko minas. Mes ne kartą įsitikinsime. nes „patirsime nuostolį". kaip teigiama. 42 m. Gal jūs galėtumėte atsiųsti man elektroninį laišką?"). nei būtų sutikę iš karto. šių „kojos tarpduryje" reiškiniui tirti skirtų eksperimentų metu dėl pirmojo veiksmo ženklelio nešiojimo. „Lengvai rasite paslaugių žmonių." Publilius Syrus. Atkreipkite dėmesį: kaip ir daugiau nei šimto kitų eksperimentų. kurie jau elgėsi paslaugiai.žemai paleisto kamuolio metodą. kuris uždraudžia sudaryti sandorį. viešbučiuose taip pat naudojama panaši taktika. • Nicolas Guėguen ir Celine Jacob (2001) trigubai (nuo 1. yra mažiau linkę su juo sutikti. kuriems iš karto pateikiamas didesnis pageidavimas. aukojančiųjų skaičius buvo beveik dvigubai didesnis. tik kelias vietas lėktuve arba keletą kambarių viešbutyje siūlant su didele nuolaida ir šitaip tikintis. kad sulauksime jūsų. „Kiek pamenu. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 165 draugijai. 2003). donorų skaičius išaugo nuo 62 iki 81 procento. aš visada buvau prekybininkų. kaip galėčiau susipažinti su kurio nors asmens duomenimis?").) padidino Prancūzijos interneto vartotojų. Ar galite pasakyti. skaičių. žemai paleisto kamuolio metodas (low-ball technique) Taktika. naudojama norint priversti žmones su kuo nors sutikti. Kai klientas nusprendžia pirkti naują automobilį dėl patrauklios kainos ir pradeda pildyti pirkimo dokumentus. Kr. Sakoma. kurie buvo iš vakaro paprašyti (ir sutikę) segėti reklaminį šios akcijos ženklelį. kad savanoriškos kraujo donorystės kampanijos metu apsilankus pas žmones ir baigiant pokalbį fraze: „Tad tikimės. sutikę su pirmuoju pageidavimu. aukų rinkimo ir reklamos struktūrose tirdamas. kad jis veiktų. savo ketinimo atskleidimo. nuo buvusių dviejų. ar taip? [pauzė atsakymui]".6 iki 4.

kas gali įvykti vėliau. seksualiai . ne taip sunku rasti žmogų. p. Apie „kojos tarpduryje" reiškinį pravartu žinoti. kurių nemėgstame. 1988). Praktinė išvada: prieš sutikdami padaryti mažą paslaugą pagalvokite.paprastai mėgina gauti pradinį sutikimą. o ne prekybos atstovui. tačiau tai truk- .166 I dalis. Ištaręs „nekaltą melą" ir pagalvojęs „nebuvo taip jau baisu". Rinkos analitikai ir prekybininkai pastebėjo. leidžiantys per keletą dienų įvertinti į namus pristatomas prekes ir. Kai ką nors padaryti sutinkame patys. kad nuostatas formuoja elgesys. ryto. Kitas piktybiškų veiksmų poveikio nuostatoms pavyzdys: mes ne tik esame linkę skaudinti tuos. kad įskaudinę nekaltą auką . šitaip teisindami savo žiaurumą. Tačiau jeigu studentai jau buvo sutikę dalyvauti eksperimente nežinodami jo vykdymo laiko. Jei kas nors bando mus sugundyti . Užpildę sutartį patys. Būdavo. pakvietus atvykti 7 vai. daug sunkiau rasti tokį. Daugelyje Amerikos valstijų priimti įstatymai. sutikti išklausyti informaciją apie investavimo galimybes . Tai būdinga karo metui. politiškai. kad tai iš tiesų veiksminga. 78). kuris jai pasidavė tik vieną kartą. Nekaltas pradinis įsipareigojimas . Blogis kartais kyla iš palengva didėjančių įsipareigojimų. asmuo gali pasiryžti ir didesniam melui. nepanorus jų įsigyti. iš jų atėjo 53 proc. ar skaudžiais komentarais. kad susaistytų žmones prekybinėmis sutartimis. Piktybiški veiksmai pagraužia juos darančiojo moralinį jautrumą. jog taip slepiamas pelno motyvas (Cialdini. Keletas tyrimų (Berscheid ir kiti. norint gauti daugiau informacijos ir dovanėlę. kad šis principas veikia net tada. ryto. Kai jie pakvietė įvadinio psichologijos kurso studentus dalyvauti eksperimente 7 vai. žmonės dažniausiai laikosi savo įsipareigojimų. o ne priversti. 1988.sugrąžinti atvirlaiškį. neleidžiančia klientams nutraukti sutarties" (Cialdini. Glass. atėjo tik 24 proc. Šios bendrovės užpildyti sutartį patiki klientui. SOCIALINIS MĄSTYMAS Cialdinis ir jo bendradarbiai pastebėjo. daugelis bendrovių naudoja tai. 1964) patvirtino. Perfrazuojant mintį iš La Rochefoucauld „Maksimų" (1665). vėliau.dažnai paskatina didesniam įsipareigojimui. Norėdamos išvengti šio įstatymo padarinių. kai žiauriai elgtis jie būdavo prikalbinti. kviestųjų. 1960. Tai ypač akivaizdu tada. kuriuos skaudiname.agresoriai dažniausiai ima kaltinti savo auką. Piktybiški ir moralūs veiksmai Principas. 1968. galioja ir amoraliems veiksmams. kad pirmosiomis tarnybos dienomis karo belaisvių stovyklų prižiūrėtojai gerai elgdavosi su kaliniais. prisiimame ir didesnę atsakomybę. ar elektros srove .finansiškai. kai žmonės žino. kas vienos enciklopedijų leidyklos darbuotojų mokymo programoje vadinama „labai svarbia psichologine priemone. Davis ir Jonės. Prekybininkai kartais panaudoja mažų įsipareigojimų galią. nė karto nepasidavusį pagundai.nesvarbu. Lengvabūdiškas piktybiškas poelgis gali praskinti kelią dar blogesniam. bet ir nemėgstame tų. nutraukti pirkimo sutartį.

laimei. 2002). dažniausiai tą asmenį ir pamėgstame (Blanchard ir Cook. jog niekas nemato. buvo pakankamai griežtas. juos nukala mūsų poelgiai. Pusei klasės Freedmanas prisakė griežtai. jog mūsų būdą parodo tai. Dažnai jie menkina savo priešus žeminančiomis pravardėmis. Anksčiau sąmoningai nusprendę nežaisti su šiuo žaislu. dalyvavę egzekucijose. kad išliktų galimybės rinktis pojūtis. Elgesys lemia nuostatas ir taikos metu. ugdo ir moralų mąstymą. kad vergai turi savybių." Lev Tolstoj. švelniau įspėti vaikai turbūt įsisąmonino savo sprendimą. o kitai pusei . 1867-1869 („Karas ir taika") . kiek už tai. kol paties Freedmano nebus klasėje. kaip norisi. Atlikdami charakterio tyrimus. Vieno jaudinančio eksperimento metu Jonathanas Freedmanas (1965) pradinės mokyklos mokiniams parodė viliojantį baterijomis maitinamą ir valdomą robotą.nelabai griežtai. Piktybiški veiksmai formuoja savąjį Aš. elkitės taip. išreikšdamas savo troškimą atidžiai paskaityti „Savęs pačių apibrėžimai nėra konstruojami galvoje. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 167 davo neilgai. Jei darome paslaugą eksperimentuotojui ar kitam subjektui arba padedame studentui mokytis. kad jų aukos nusipelnė tokio likimo (Osofsky ir kiti. o pasirinktas. kai atrodydavo. bet po kurio laiko pritaikiau kitą metodą. tačiau neilgai (Waller. kurie buvo griežtai perspėti. Eksperimentai patvirtina.. paliko vaikus žaisti toje pačioje klasėje su tais pačiais žaislais. tačiau. Creative Dislocation: The Movement of Grace. kurie egzekucijose nedalyvavo). jog niekas nemato. mokslininkai pateikdavo vaikams įvairių pagundų tokiose situacijose. nesistengiau įgyti j o palankumo rodydamas vergišką pagarbą. kaip mes elgiamės. neturėjęs ryšio su ankstesniais įvykiais. 1980 („Kūrybiškas sutrikdymas: gailestingumo judėjimas") „Mes mylime žmones ne tiek už tai. Tad jie šį veiksmą įsisąmonino. kuri buvo švelniau perspėti nežaisti. Po kelių savaičių kitas mokslininkas. ką gera mes padarėme jiems. Moralus poelgis. ypač jei jis ne primestas.4 s k y r i u s . parašiau j a m raštelį. Sąžinė rūdija. Kartais veiksmai ir nuostatos maitina vieni kitus iki moralinės nejautros. jį trikdė kito svarbaus įstatymų leidėjo priešiškumas Tad Franklinas nusprendė laimėti jo palankumą: Aš . Abiem atvejais draudimas buvo veiksmingas. Sakoma. pateisinančių šią priespaudą. Išgirdęs. Vojna i mir. Pagalvokite. Kareiviai. kai jis atsispiria pagundai. kuriems įsakoma žudyti. iš pradžių gali į tai reaguoti su pasišlykštėjimu. 2005). kas įvyksta vaiko sąmonėje. tačiau kartu ir pakankamai švelnus. Iš 18 vaikų. Ši nauja nuostata kontroliavo vėlesnius jų veiksmus. tačiau du trečdaliai tų. kad savo bibliotekoje jis turi labai retą ir įdomią knygą. Juo labiau vienas žmogus skaudina kitą ir atitinkamai keičia savo nuostatas.. 14 dabar laisvai žaidė su robotu. bet uždraudė su juo žaisti. Kai Franklinas buvo Pensilvanijos generalinės Asamblėjos tarnautojas. 1793 metais Benjaminas Franklinas patikrino prielaidą. kad pozityvi nuostata kurio nors žmogaus atžvilgiu skatina jį pamėgti. patiria „moralinio išsilaisvinimo" jausmą įtikėję (labiau negu tie prižiūrėtojai. tarsi jau būtumėte labiau pamilę. kai draudimas nesielgti taip. jo nelietė. Verta prisiminti šią išvadą: jei norite ką nors labiau pamilti. kad darant kam nors paslaugą gimsta ir simpatija." Robert McAfee Brown. tą patį daro ir moralūs veiksmai. 1976). kai manome. Pavergęs kitą tikriausiai įtikins save. Kalėjimo prižiūrėtojai. juo lengviau sekasi tai daryti. ką gera jie mums padarė. juos net gali pykinti.

draugus. 1971. Visuomenės požiūrio į rasines problemas reikšmingumas perša mintį. kad yra pasirengęs visada man pasitarnauti.panašiai kaip reikalavimas prisisegti saugos diržus paskatino palankesnį požiūrį įjuos? Tai buvo vieni iš socialinių mokslų atstovų argumentų JAV Aukščiausiajame teisme 1954 metais. bendradarbius ar bendramokslius įvardijo tik kaip baltuosius. be to. Po to buvo išleista daugiau prieš diskriminaciją nukreiptų aktų. ir drąsūs. kai valdomės. Amerikiečių. o aš grąžinau maždaug po savaitės. kol pasikeis moralė pamokslaudami ir mokydami .) 1964 m. pasisakančių už leidimą juodaodžiams įsikurti bet kuriame gyvenamajame rajone per tą patį laikotarpį padaugėjo nuo 65 iki 87 proc. paskelbus Piliečių teisių aktą. Tačiau iš tiesų panaikinus rasinę segregaciją pasikeitė ir nuostatos.rasinio teisingumo teks ilgai laukti. Taigi nuostatos taip pat keitėsi. galėsime netiesiogiai paveikti ir vidines nuostatas. „Mes daromės teisingi. labai maloniai. Kai mes kitą kartą susitikome rūmuose. mažiau baltųjų amerikiečių savo gyvenamuosius rajonus. Kai amerikiečiai pradėjo atitinkamai elgtis. susivaldantys. o taip pat ir pavojus tą pačią idėją panaudoti politi- . Tarprasinis bendravimas ir rasinės nuostatos Jei moralūs veiksmai kuria moralias nuostatas. (ISR Newsletter. jis pasikalbėjo su manimi (ko niekada nebuvo daręs anksčiau). klasių bei rasių. tad mes tapome puikiais draugais. kad yra galimybė. Taylor ir kiti. jog „negalima teisiškai įtvirtinti moralumo". mažinančių skirtumus tarp religijų. Ši mintis prieštarauja prielaidai. kai buvo svarstomas sprendimas panaikinti rasinę segregaciją mokyklose. per dešimtmetį 20 proc. ir mūsų draugystė tęsėsi iki pat j o mirties (cituojama iš: Rosenzweig. Panagrinėkime kai kurias šio socialinio eksperimento išvadas: • Po Aukščiausiojo teismo sprendimo dvigubai daugiau baltaodžių amerikiečių pritarė bendrų baltiesiems ir juodiesiems mokyklų steigimui. Tačiau jei teisiškai įtvirtinsime moralius veiksmus. 769). jie pradėjo ir atitinkamai mąstyti (Greeley ir Sheatsley. 1972.168 I dalis. o mūsų dienomis beveik visi baltaodžiai amerikiečiai pasisako už tokias mokyklas. Jis nedelsdamas man atsiuntė knygą. nuo to laiko jis visada parodydavo. kai drąsiai elgiamės. Mokslininkai teigė maždaug taip: jei lauksime. aiškiai parodydamas j a m savo palankumą. (Daugiau pavyzdžių apie ankstesnes ir dabartines rasines nuostatas rasite 9 skyriuje. Kontaktai tarp rasių atstovų plėtėsi. ar teigiamas tarprasinis bendravimas gali sumažinti rasinius prietarus . 1975). kad visuomenės taisyklės ir elgesys gali stipriai veikti rasines nuostatas. kai teisingai elgiamės. SOCIALINIS MĄSTYMAS šią knygą ir prašydamas padaryti paslaugą .keletui dienų man ją paskolinti. 1978). p." Aristotelis • • Socialiniai judėjimai Jau matėme.

Istorikas Richardas Grunbergeris (1971) rašo. buvo reikalaujama.. potencialius pirkėjus 'klientais'. ar dalyvavimas grupinėse diskusijose. kad jis padarytų pareiškimus svarbesniais klausimais. sėkmingai praktikuojamas ir šiandien. ką galvoja. ar savikritiški rašiniai. diskomfortą dėl prieštaravimo tarp savo žodžių ir jausmų. 27). sąmoningai prisiversdami tikėti tuo. kad pasielgė teisingai „Pradėk nuo mažų dalykų ir augink juos" buvo efektyvus „kojos tarpduryje" metodo taikymo būdas. ar viešos išpažintys. Šis terminas buvo sugalvotas siekiant apibūdinti tai. ir moteriškos giminių įvardžius sustiprino šias nuostatas. kad galingiausias socialumo ugdymo būdas yra smegenų plovimas. uniformų dėvėjimas. Šimtai karo belaisvių talkino savo kalintojams. Po daugybės tokių užsiėmimų. daugelis mūsų pradėjome bijoti rusų. kas nutiko Korėjoje karo belaisviams amerikiečiams XX a. kai jausdavomės esą rusų atakos objektai. kad vienas iš prižiūrėtojų metodų buvo nuoseklus reikalavimų didinimas. belaisvius 'kolaborantais'. daugelis patirdavo . ketvirtajame dešimtmetyje daugeliui vokiečių dalyvavimas masiniuose nacių mitinguose. Dvidešimt vienas belaisvis nusprendė pasilikti. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 169 niam visuomenės socializavimui. Panašiai devintojo dešimtmečio pabaigoje kilęs judėjimas anglų kalboje vartoti ir vyriškos. Nors „minčių kontrolės" programa toli gražu nebuvo tokia neįveikiama. Negalėdami sakyti to. 1988 („Įtaka") . apklausęs daugelį karo belaisvių jiems grįžtant namo. kad karo belaisviai visur aktyviai dalyvautų. 6 skyrių). Šią praktiką taiko ne tik totalitariniai režimai. Padaręs pareiškimą belaisvis pajusdavo vidinį įsitikinimų ir veiksmų atitikimo poreikį. 1954). Jie visada pradėdavo nuo nereikšmingų reikalavimų ir palaipsniui pateikdavo vis svarbesnius. kalintojai visada stengdavosi. galite naudoti nedidelius įsipareigojimus. Edgaras Scheinas (1956)." Be to. Nusprendę jį laikyti išorinio panašumo su kitais požymiu. kad XX a. socializuojant teroristus ir budelius (žr. „Norėdami manipuliuoti žmogaus savivaizdžiu. šeštajame dešimtmetyje. rašė. kurie piliečius paverčia 'pareigūnais'. ką sako" (p.viešumas yra patriotinių jausmų ugdymo priemonė. šie žmonės stengėsi išlaikyti savo psichinę pusiausvyrą. kai besimokydamas pradinėje mokykloje netoli nuo Boeing bendrovės Sietle dalyvaudavau aviacijos antskrydžių pratybose.. Influence. jos rezultatai vis dėlto verčia susirūpinti. septintajame dešimtmetyje kovotojų už pilietines teises protesto žygiai sustiprino demonstrantų atsidavimą. kad „nors komunizmas Amerikoje neprigis.4 s k y r i u s . Stebėtojai atkreipė dėmesį į tai. kaip būtų galima spręsti pagal šį terminą. ar tai būtų ko nors kopijavimas. jog Azijai jis tinka" (Segal. kai jiems buvo suteikta teisė sugrįžti į Ameriką. O daugelis sugrįžusiųjų ėmė tikėti. kurie abejojo Hitleriu. „Tad po to. Jų veiksmai išreiškė pribrendusią idėją ir įdiegė ją į kovotojų už pilietines teises širdis." Robert Cialdini. kad tuos. Todėl belaisviai dažnai įtikinėdavo save. Politizuotuose ritualuose kai mokiniai kasdien pagerbia vėliavą ar kai gieda nacionalinį himną . Žmonės mano. Prisimenu. manau. kai belaisvis „išmokdavo" sakyti ar rašyti nereikšmingus dalykus. demonstracijos ir ypač vieši pasisveikinimai „Heil Hitler" reiškė absoliutų elgsenos ir įsitikinimų nesutapimą. „vokiškasis pasisveikinimas veikė ypač stipriai. XX a.

turbūt. Kuris iš mūsų nekreipia dėmesio į tai. prasideda paprasta idėja.170 I dalis. • Taip pat ir su rasinėmis ar politinėmis nuostatomis susijusi elgsena veikia socialinį sąmoningumą: mes ne tik giname tai. bet ir tikime tuo. ge- . kad dėl strateginių priežasčių išreiškiame nuostatas. Paklauskite savęs: kodėl šiuose iš realaus gyvenimo paimtuose pavyzdžiuose nuostatas suformavo poelgiai? Kodėl atliktas vaidmuo ar pasakyta kalba gali paveikti pažiūras? APIBENDRINIMAS Kada elgesys lemia nuostatas? • Ryšys tarp nuostatų ir veiksmų galioja ir atvirkštine kryptimi: mes ne tik galime savo mintimis išprovokuoti veiksmą. bet ir veiksmais sužadinti mintį. kad veiksmai atskleidžia mūsų esmę (kai esame netikri dėl savo jausmų ar įsitikinimų. ką sakome ar rašome. ką giname. Pažintinio disonanso teorija teigia. Panagrinėkime šias teorijas. kodėl elgsena daro poveikį nuostatoms. kad įsipareigoję atlikti nedidelį veiksmą vėliau žmonės lengviau sutinka ir su didesniu. ką padarėme. kad siekdami sumažinti diskomfortą mes stengiamės pateisinti savo veiksmus.kodėl veiksmas keičia nuostatas . Savęs suvokimo teorija tvirtina. Ar šiuose pastebėjimuose yra koks nors raktas mįslei .ir visa tai darome iš rūpesčio: o ką kiti apie mus pagalvos. SOCIALINIS MĄSTYMAS O dabar leiskite paprašyti jūsų suvaidinti teoretikus. kad yra trys galimos priežastys. dietoms. Prisistatymas: įspūdžio valdymas Pirmasis aiškinimas. kuris pakeis daugelio žmonių nuostatas. o dabar dar ir plastinėms operacijoms . Prisistatymo teorija kelia prielaidą. „Kojos tarpduryje" reiškinio tyrimai rodo. taip pat gali inspiruoti būsimas nuostatas. • Politiniai ir socialiniai veiksmai gali įteisinti elgesį. Veikdami mes sustipriname idėją kuria grindžiami veiksmai. kosmetikai. Savo daromą gerą įspūdį dažnai siejame su socialiniu ir materialiniu atpildu. kurią. kad nuostatos kyia iš poelgių? Kaip šios konkuruojančios teorijos atspindi mokslinio aiškinimo procesą? Matėme. darytų ir kiti). • • Tai. Kodėl elgesys veikia nuostatas? Kokios teorijos padeda paaiškinti. ką. ką žmonės galvoja? Mes išleidžiame nesuskaičiuojamą daugybę pinigų drabužiams. prisimenate iš 2 skyriaus. dėl kurių atrodome nuoseklūs. kuo tikime. Daugybė faktų patvirtina šį principą.įminti? Socialiniai psichologai įtaria. galbūt. kad įvairūs požymiai it upeliai suteka į vieną upę: veiksmų poveikį nuostatoms. analizuojame savo poelgius. Socialinių vaidmenų sąlygojami poelgiai formuoja nuostatas. Veiksmai taip pat daro įtaką mūsų moralinėms nuostatoms: mes esame linkę pateisinti tai. ypač jei už juos jaučiamės atsakingi.

ir tik 13 proc. tad nusprendę ką nors pasakyti ar padaryti išgyvename prieštaringus jausmus. kodėl žmonės įsisąmonina prisistatymą kaip nuoširdų nuostatų keitimą. Disonanso teorija daugiausia koncentruojasi į elgsenos ir nuostatų nesuderinamumą. galime sufalsifikuoti savo nuostatas. Tačiau mūsų apžvelgti nuostatų pokyčiai slepia kur kas daugiau nei prisistatymą. 2004b). 1982. Net jei tai reikštų šiokį tokį nenuoširdumą ar veidmainystę. kai žmogus vienu metu suvokia dviejų tipų prieštaringą informaciją. priešingai nei dauguma kitų brutalių diktatorių. jei pažintinis disonansas (cognitive dissonance) [tampa. kad karas yra pateisinamas net ir tada. buvo ta. Mes suvokiame ir viena. 1987). Tedeschi ir kiti. kad mes jaučiame įtampą („disonansą"). 1999). Dvi kitos teorijos paaiškina. kaip sako žmonės" (Eiser ir kiti. kad mūsų elgesys beveik nepateisinamai prieštaravo mūsų nuostatoms arba nusprendėme atiduoti pirmenybę vienai alternatyvai. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 171 resne savijauta ir netgi tvirtesniu socialiniu tapatumu (Leary. Tai paaiškina. pajuntame spaudimą. Ši paprasta idėja ir kai kurios su ja susijusios stulbinančios prielaidos paskatino atlikti per 2000 mokslinių tyrimų (Cooper. Tarptautinės politikos nuostatų programos direktorius pastebėjo. Kad šito išvengtume. Bent jau taip teigia prisistatymo teorija. kurie nė nenujaučia. karo Irake kai kurie amerikiečiai stengėsi sušvelninti savo „pažintinio disonanso pojūtį" (Kuli. Kai karas prasidėjo. Tokia yra garsiosios Leono Festingerio (1957) pažintinio disonanso teorijos išvada. kai dvi vienu metu mąstomos mintys arba nuomonės („pažinimas") psichologiškai nesuderinamos. kad rūkymas „iš tiesų kenkia. beveik išvien tikėjusiems. 1994. kaip teigiama.labai plačios. jei pajuntame neatitikimą.rūkymo nelaiko labai kenksmingu (Saad. galbūt veidmainiavimą. Teorija įrodinėja. turėjo masinio naikinimo ginklų ir kėlė grėsmę JAV bei Didžiosios Britanijos saugumui. kuriuos pasaulis toleravo. kad po 2003 m. Tad. taip . Savęs pateisinimas: pažintinis disonansas Viena iš teorijų teigia. Ši teorija paprasta. 1979).žmonės kur kas mažiau keičia nuostatas. jog Saddamas Husseinas. 2003). . disonansas gali atsirasti tada. nerūkančiųjų . nes pakitusias nuostatas žmonės atskleidžia ir tiems. kodėl nuostatos dažniausiai prisitaiko prie poelgių? Tam tikru mastu.4 s k y r i u s . Norėdami atrodyti nuoseklūs. kylanti tada. Svarbiausia karo priežastis. todėl „pažintinio disonanso" sąvoka tapo šiuolaikinio išsilavinusio žmogaus žodyno dalimi. 2002). kodėl vienos apklausos metu pusė rūkalių britų prieštaravo nerūkantiems. tačiau jos taikymo galimybės . valdyti savo daromą įspūdį gali būti naudinga. amerikiečių manė. kai suvokiame. Festingeris tvirtina. Pavyzdžiui. jog esame suinteresuoti išsaugoti savo patirties nuoseklumą. deriname nuostatas su veiksmais. Ar mūsų ryžtas atrodyti nuosekliais paaiškina. nors būtų buvę logiška pasirinkti kitą. 2001. jei fiktyvus melo detektorius kliudo jiems pamėginti sukelti gerą įspūdį (Paulhus. ir kita. kaip jie anksčiau elgėsi. Jungtinėse Valstijose 40 procentų rūkalių . kad mūsų nuostatos keičiasi todėl. kad stengdamiesi sumažinti šią įtampą mes dažnai pakoreguojame mintis. Niekas nenori atrodyti kvailai nenuoseklus. tik 38 proc. kad kažką reikia keisti.

ar ne. Kai baigiate. Grąžydamas rankas tyrėjas maldauja: „Gal jūs galėtumėte jį pavaduoti?". Esu tikras. . kad Osama bin Ladenas „teisingai elgiasi. . Beveik keturi iš penkių amerikiečių tikėjo. paaiškina. Praėjus mėnesiui po karo buvusi mažumos nuomonė virto daugumos požiūriu: 58 proc. Besukinėdamas tas rankenas. 2003). kurį surengė kūrybingasis Festingeris ir jo studentas J." George W. ar masinio naikinimo ginklai bus rasti. Jordanijoje ir Palestinoje dabar dauguma piliečių tiki. kiek visa tai pareikalavo lėšų ir žmonių aukų.Prieš savaitę mano draugė dalyvavo šiame eksperimente ir sakė. gruožio 12 d. ar jūs galėjote jas numatyti. todėl sutinkate pasakyti kitam eksperimento dalyviui (kuris iš tiesų yra tyrėjo asistentas). kaip žmonės reaguoja į šiuos ekspe- . kad keltų grėsmę. Tai daroma mokslo labui. kad jo tikslas . pamačius po karo įsisiautėjusį chaosą Irake. gerai pasimankštinsite. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Priėmiau sunkų sprendimą.ištirti. be paliovos sukioti medinę durų rankeną. Pasižiūrėkime.) Kad sušvelnintų šį prieštaravimą." „O ne. kad jums labai patiks.klausia tariamasis eksperimento dalyvis. net jei Irake ir nebūtų rasta masinio naikinimo ginklų (Gallupo institutas. „Iš tiesų? . Iš pažiūros labai susikrimtęs tyrėjas (kurį Festingeris valandų valandas mokė. „Nesvarbu. 2005 m. Nepakankamas pateisinimas Įsivaizduokite. ką žinau šiandien. kai kurie amerikiečiai dar kartą prisiminė svarbiausius vyriausybės argumentus dėl karo. kuris paprastai įtikinėja kitus dalyvius. priimčiau tokį patį sprendimą. Žinodamas tai. 2003. . Bush. jog dalyvaujate eksperimente. tyrėjas (Carlsmithas) paaiškina. Irakas neturi masinio naikinimo ginklų (Gallupo institutas. pastebima Tarptautinės politikos nuostatų programoje. . (Indonezijoje. . sustiprėjus antiamerikietiškoms nuotaikoms Europoje bei musulmoniškuose kraštuose ir suvokus. Kai per karą tokie ginklai nebuvo nei panaudoti." Galiausiai dar kas nors.jis iš tiesų labai įdomus. kad jų kariniai daliniai šiuos ginklus suras. 2003]. kurie dar paaštrėjo suvokus. o maždaug tiek pat pritarė. kad karą reikėjo pradėti (Duffy. spręsdamas pasaulio reikalus" [Pew. 2003). pasikeitė. nei rasta jų tiek. kad eksperimentas bus įdomus.atsakote jūs." Pažintinio disonanso teorija aiškina savęs įtikinimo reiškinį ir pateikia keletą stulbinančių prognozių. jums sumokėjo.nes priežastis.172 I dalis.teigė respublikonų partijos viešosios nuomonės tyrėjas Frankas Luntzas (2003). jog tik ką patyrėte didelį malonumą. negalįs atvykti į šį seansą. Merrillas Carlsmithas (1959). pavyzdžiui. karą palaikiusieji patyrė prieštaringus jausmus. kaip lūkesčiai veikia darbo procesą. 2003). kol jo vaidyba tapo labai įtikinama). . Dabar buvo iš naujo minimos tokios priežastys. kad jis nuobodus. be to. amerikiečių pasisakė už karą. kaip engiamos tautos išvadavimas iš tironiško ir genocidinio režimo bei pagrindų taikingiems ir demokratiškiems Artimiesiems Rytams klojimas. dėl kurios buvo pradėtas karas. Newport ir kiti. kad asistentas. Jums ištisą valandą reikia atlikinėti nuobodžias užduotis. tiriantis. kad tai pakurstė teroristines nuotaikas. Už durų laukiantis kitas dalyvis privaląs tikėti.

kad rezultatai patvirtino šią intriguojančią prognozę. kad visi Stenfordo universiteto studentai neprieštaraudami grąžino pinigus.4 s k y r i u s . kad pasielgėme teisingai. jog jūs galiausiai vėl susitinkate su tyrėju. .5 If -1. šeštajame dešimtmetyje atlikto eksperimento aspektas. Ar sutiktumėte? Festingeris ir Carlsmithas rašo. kad nuobodus eksperimentas yra įdomus.0 Kontrolinė (jokio melo) Jokio disonanso 20 dolerių Neryškus disonansas 1 doleris Ryškus disonansas i i 4..1 E „Pasakiau. kuriuose pajuokiami advokatai (pavyzdžiui: „Kaip sužinoti. rimentus. kai žmonėms atrodydavo.! ® i1? £2 a č o Sąlyga: Disonanso -0. kad kai savo veiksmų negalime pateisinti išoriniu atpildu ar prievarta.5 © +1. apie kurį retai užsimenama. Šaltinis: Duomenys iš: Festinger ir Carlsmith. 0 dabar apie prognozę: kuriai sąlygai esant lengviausiai patikėtumėte savo mažu melu ir teigtumėte.5 PAVEIKSLAS Nepakankamas pateisinimas Disonanso teorija teigia. Tačiau turėjau pakankamą priežastį 20 dolerių atlygį . Jūs ne tik sužinote. Gavusieji 20 dolerių turės pakankamą savo poelgio pateisinimą ir todėl turėtų patirti mažesnį diskomfortą. kad eksperimentas iš tiesų buvo įdomus? Gavę už tai tiek. 1959.* Daugybė vėliau atliktų eksperimentų patvirtino. 0 gal jis buvo savaip įdomus. žmonės dažniausiai atitinkamai reaguoja į jų keliamus reikalavimus. kai išorinio pateisinimo „nepakanka".šitaip pasielgti.vieną dolerį." „Pasakiau. Kaip vėliau pamatysime.5 paveiksle matome. paprašo. kad veiksmai labiausiai veikė nuostatas tada. Festingeris ir Carlsmithas rėmėsi įžeidžiama prielaida: gavusieji vieną dolerį (kuris vargiai bus pakankamas pateisinimas melui) bus labiausiai linkę savo nuostatas derinti su veiksmais. kiek buvo sumokėta kai kuriems dalyviams . jie patirs didesnį diskomfortą (disonansą) ir todėl bus labiau suinteresuoti patikėti tuo. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 173 +1. mes patiriame disonansą. kurĮ sušvelninti galime įtikėdami. ką padarė. Tai yra išankstinis 6 aprašytų skyriuje stulbinančių nuolaidumo ir konformistiškumo tyrimų pavyzdys. kad atsakytumėte į klausimus apie šią savo patirtį sukiojant durų rankeną.") Šie skaitymai dažniau suformuodavo neigiamą požiūrį į advokatus tada. •Yra dar vienas šio XX a. Neturėjau pakankamo motyvo šitaip pasielgti. Vieno eksperimento dalyviams reikėjo į magnetofono juostą įrašyti anekdotus. kad advokatas meluoja? Jo lūpos kruta. kad jie turi pasirinkimo laisvę ir gali numatyti savo veiksmų pasekmes. jei aplinkybės yra aiškios ir apibrėžtos. ar dosnesnį. kad nuobodus eksperimentas yra įdomus. kad buvote apgautas." S1+0. Turėdami nepakankamai savo veiksmus pateisinančių aplinkybių. bet iš jūsų dar paprašoma grąžinti 20 dolerių.. ieškant vidinių poelgį pateisinančių priežasčių. Įsivaizduokite. kai bu- nepakankamo pateisinimo efektas (insufficient justification effect) Disonanso sušvelninimas.20 dolerių užmokestį? Priešingai vyraujančiai nuomonei. 4. Hm. kuris sąžiningai paaiškina visą šį tyrimą. kad veiksmingesnis yra didesnis atlygis.

kaip pageidaujama.žinojimas. Kito eksperimento metu žmonės už niekingus 1. kad savo pasaulėžiūrą žmonės sieja su savo jausmais arba jau atliktais veiksmais. Rimtas pagrasinimas yra pakankamas pateisinimas. gali į gerą pusę pasikeisti jūsų požiūris ne tik į politiką. kad jis būtų tvarkingas". Atkreipkite dėmesį į tai. Pagal šią teoriją Džonis turėtų sakyti: „Tvarkau savo kambarį. kad pažintinio disonanso teorija pabrėžia ne santykinį atlygio ar bausmės už kiekvieną veiksmą efektyvumą. ką slepia teorija Leonas Festingeris apie disonanso sušvelninimą Po 1934 metų žemės drebėjimo Indijoje už nelaimės zonos ribų pasklido gandai. Džoni. bet ir į rases. 1994. Man atrodė.per mažą atlygį gavę autoriai jautė šiek tiek didesnį palankumą tokiai politikai. Apsimetimas tampa įsitikinimu. o tai. Taigi galioja principas: nuostatos kyla iš veiksmų. nes kitaip aš tau nusuksiu sprandą". kad nepakankamo pateisinimo principas veikia skiriant bausmes. nes noriu. Ši idėja padėjo man sukurti disonanso sušvelninimo teoriją. teigiančią. kuo autoriai netikėjo .5 dolerio turėjo parašyti rašinį. Vaikams bus lengviau reikalavimą nežaisti su viliojančiu žaislu paversti įsitikinimu [kad negalima su juo žaisti]. jei jiems bus tik lengvai pagrasinta ir to nepakaks paklusnumui pateisinti. Kai studentai įsitikinę. skaityti ar ne (Hobden ir 01son. o ne: „Tvarkau savo kambarį todėl. Kai rašinyje reikėjo įrodinėti ką nors tokio. žmonės patys pradeda labiau jais tikėti. kurie jaučiasi esą priversti tai daryti (Stukas ir kiti. pateisinantis užsitęsusią baimę. kai susiduriama su prieštaravimais arba jei manoma. Jausdami atsakomybę už savo žodžius.Džoniui nereikės ieškoti vidinio motyvo tai daryti. o pačiam pasirinkti.174 I dalis. Kai tėvas ar motina sako: „Sutvarkyk savo kambarį.sakykime. už kuriuos mes jaučiamės bent iš dalies atsakingi. SOCIALINIS MĄSTYMAS vo galima ne priverstinai. Leippe ir Elkin. kad patys sutiko atlikti pasiūlytą visuomenei naudingą darbą. jei šito nepadarysiu". 1994). kad netrukus laukia dar didesnės nelaimės. jog šie gandai gali būti „nerimo pateisinimas" . kas inspiruoja elgtis taip. 1987). būtinumą padidinti mokestį už mokslą . jie lengviau apsisprendžia dalyvauti ir kitose savanoriškose akcijose nei tie. Tai ypač akivaizdžiai pasireiškia tada. kad svarbūs žmonės iš tiesų perskaitys parašytą rašinį (Leippe ir Eisenstadt. . Anksčiau pastebėjome. Leonas Festingeris 1920-1989 Pjr J^T^ . kad tėvai man sprandą nusuks. Remiant kitai rasei palankią politiką. 1999).

kad pabuvęs vergu ir viską daręs per prievartą pastebi.mes dažnai atsiduriame tarp dviejų vienodai patrauklių alternatyvų. kokį darbą pasirinkti. Mere Christianity. žinau. priimančios sprendimus. galbūt suvokėte. Priėmę svarbius sprendimus. Iš savo patirties. kaip to. Disonanso teorija tvirtina. žolė kitapus tvoros neatrodo žalesnė. Lewis. triukšmingo bendrabučio. Vėliau. nepatogumu." Efektas gali pasireikšti labai greitai. S. mokytojai ir tėvai turėtų skatinti tik tiek. ko atsisakėte. nes žmonės nėra linkę prievartinio poelgio paversti vidiniu įsitikinimu. ką pasirinkote. iš pažiūros beveik nesiskiria nuo negavusio šio darbo. 1974 („Arklys ir jo berniukas") herojus pavergtas kalbantis arklys pastebi: „Blogiausia. Jei nusprendėte gyventi studentų miestelyje. kad vadovai. Po to Brehmas parodė moterims du gaminius. 1942 („Paprasčiausia krikščionybė") . Atrodo. vos ne vos gavusio darbą. išskyrus tai. kad pasitraukdamas nuo jo žmogus jau būna padaręs ryžtingą veiksmą ir atitinkamai jį išgyvenęs. tokius kaip kaip skrudintuvas. moterys pirmenybę suteikė pasirinktam ir mažiau vertino atmestą daiktą. „Tai. ir pasakė. paprastai sušvelniname disonansą. kad sprendimai sukelia disonansą. 193).į kokią aukštąją mokyklą stoti. kurie dar tik ruošėsi dalyvauti. kad vieną iš jų jos gali pasiimti. Lewiso knygos The Horse and His Boy. išaukštindami pasirinktą alternatyvą ir nuvertindami atmestą. privalo būti teisinga. centre įvyksta nestiprus pokytis.4 s k y r i u s . kai jau esam pasirinkę. Kompetencija dėstytojo. Tačiau ji taip pat atkreipia dėmesį. 2001). kad tai sukeltų pageidaujamą elgesį. kol pranešate savo sprendimą. S. Susidūrę su svarbiu sprendimu . Galbūt prisimenate atvejį. kad skatinti ir padrąsinti reikia taip. autoritarinis valdymas efektyvus būna tik valdžiai kontroliuojant. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 175 Pasak šios teorijos. kai ką nors įsipareigoję skausmingai suvokėte. kiek būtina pageidaujamam poelgiui sužadinti. jog kartais tarp dviejų galimybių būna labai nedidelis skirtumas. kad atsisakėte erdvaus buto dėl ankšto. Jei turėsime galvoje paprastus sprendimus. C. kad šis sprendimas reiškia didesnį atstumą nuo studentų miestelio ir nuo draugų ir kad teks patiems gamintis valgį. Atlikdamas pirmą iš paskelbtų disonanso eksperimentų (1956) Jackas Brehmas paprašė Minesotos universiteto moterų įvertinti aštuonis gaminius. jog ir niekieno neverčiamas nebesugebi prisiversti" (p. paverčiantis ją truputį kitokia nei iki tol. tačiau tik tol. su kuo draugauti. patrauklumas disonuoja su to. kad dalyvavusieji lažybose per žirgų lenktynes kur kas optimistiškiau žiūrėjo į lažybų rezultatus nei tie. Robertas Knoxas ir Jamesas Inksteris (1968) pastebėjo. kurį dėstytoją priimti į darbą. Jei nusprendėte gyventi ne studentų miestelyje. iš naujo vertindamos tuos pačius aštuonis gaminius. įgytos patariant. „Kiekvieno apsisprendimo metu jūsų esmės. Disonansas priėmus sprendimus Suvokiama pasirinkimo laisvė ir atsakomybė pabrėžiama turint omenyje tai. kuriuos jos įvertino labai panašiai. ką nusprendžiau. Per tas kelias akimirkas eilėje prie lažybų langelio niekas nepasikeitė." C. galbūt suvokėte. . sprendimo virsmas įsitikinimu gali sukelti perdėtą savikliovą (Blanton ir kiti. radijo imtuvas ir plaukų džiovintuvas.

kurioms esant jis įvyko. Tačiau Alison jau apsisprendusi. kad nebūdami tikri dėl savo nuostatų mes sprendžiame apie jas taip. ir paaiškiname jo elgesį atsižvelgdami arba į to žmogaus savybes bei nuostatas.tarkime. kurie jai kelia džiaugsmą. žmonėms. ir kai vienas iš jų pašalinamas . 4. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Geriausiai save galime pažinti ne mąstydami. Mes stebime. Alison nusprendžia parvykti namo. niekada nešauna į galvą. kuo remdamiesi darome išvadas apie kitų žmonių nuostatas. Dažnai šie pateisinimai būna pakankamai tvirti. Paaiškėja. 1972) daro prielaidą. Matydami. Pagalvokime.) Savęs suvokimo teorija (jos autorius Darylas Bernas. mes stebime save lyg iš šalies. jos analizuojamus reiškinius gali paaiškinti ir paprastesnė teorija. Atvažiavus į bilietų kasą paaiškėja.6 PAVEIKSLAS Nuostatos kyla iš poelgio Prisistatymas (įspūdžio valdymas) . Kai Siuzi atsiprašo niekieno neverčiama. kad mes panašiai vertiname ir savo pačių elgesį. kaip galvotų kitas mus stebintis žmogus. jei lėktuvo bilieto kaina neviršys 400 dolerių." Goethe. sprendimą atsiprašyti priskiriame pačiai Siuzi (žr. kaip žmogus elgiasi konkrečioje situacijoje. „kad šių papildomų priežasčių galėjo apskritai nebūti.176 I dalis. kaip tėvai priverčia mažąją Siuzi pasakyti „atsiprašau". tad Alison jį užsisako ir pradeda galvoti apie kitus kelionės privalumus. teigia Robertas Cialdinis (1984. 1749-1832 Sprendimai patys sukuria juos palaikančius pateisinimus. Kodėl veiksmai veikia nuostatas? 4. jos atsiprašymą mes siejame su situacijos poveikiu. kad bilietai pabrango iki 475 dolerių. teigianti. arba į aplinkos poveikį. Kitų asmenų nuo- savęs suvokimo teorija (self-perception theory) Teorija.6 pav.sprendimas dėl to nežlunga. Kai mūsų nuostatos silpnos arba neapibrėžtos. o veikdami. 103). Kaip ir prekiautojui automobiliais naudojant žemai paleisto kamuolio taktiką. Savęs suvokimas Nors disonanso teorija inspiravo daugelį mokslinių tyrimų. p. jei iš pat pradžių nebūtų priimtas sprendimas". o ne su asmeniniu mergaitės apgailestavimu. kad bilietas nėra brangesnis. analizuodamas mūsų elgesį ir aplinkybes. . pradinis.

Visi mes esame tai patyrę. Kai Jamesas Lairdas (1974. suvokę. neatsisakančiais pagelbėti? Ar dėl šios priežasties „kojos tarpduryje" reiškinio eksperimentų dalyviai vėliau sutiko patenkinti didesnius prašymus? Iš tiesų taip. išsiskiria adrenalinas ir moteris pabėga. Kai girdžiu save kalbantį. Būname suirzę. Kai Mis Pasaulis pasirodo šypsodamasi. Psichologijos pionierius Williamas Jamesas pasiūlė panašiai aiškinti emocijas.. „suraukite antakius" . Kai mirė brolis Henry. liūdnu balsu. The Diary of a Young Giri. kokie mes esame. Įdomiau išbandyti kitą Lairdo atradimą: priversti šypsotis žmonės jautėsi esą laimingesni. Kai universitete turiu skaityti paskaitą. „Galiu stebėti save bei savo veiksmus lygiai kaip ir pašalinis stebėtojas. Iš baimės padažnėja jos pulsas. Sunku šypsotis ir tuo pat metu būti sudirgusiam. Paskatinti nutaisyti laimingą (o ne piktą ar liūdną) veidą žmonės gali prisiminti daugiau džiugių akimirkų arba pastebėti. kaip jie elgiasi. ir tai priverčia mus elgtis maloniai ir mandagiai. galimas daiktas. 1947 („Dienoraštis") Raiškos būdai ir nuostatos Jūs. kai stebiu savo veiksmus. pabundu prieš aušrą ir nebegaliu užmigti. Todėl darau išvadą. ji stengiasi jaustis laiminga. šie teigė pajutę pyktį. kad suvokti savo emocijas mums padeda savistaba. Netgi eisena gali turėti įtakos savijautai. Panašiai suvokiame ir savo nuostatas. suprantu.„sutraukite šiuos raumenis". Vadinasi. lyg gyvenimą būtų galima valdyti. kad laimės būsena ilgiau trunka (Schnall ir Laird." Jei mūsų jausmai nėra intensyvūs. Tai puikiausias būdas pasijusti prislėgtiems. Tarkime. Tačiau eksperimentai. Kai liovęsi skaityti šį skyrių pakilsite nuo knygos. kad sutiko atlikti nedidelį pageidavimą.. malonus elgesys gali iš esmės juos pakeisti. o karikatūros jiems atrodė juokingesnės. kaip šį efektą patirti. kad tikriausiai jaudinuosi. kai jų niekas nevaržo. dūsaukite. pavaikščiokite mažais žingsneliais vilkdami kojas ir nudelbę akis. siūlo būdą.privertė juos raukytis. 2003). prijungęs prie studentų veidų elektrodus . galite skeptiškai vertinti savęs suvokimo reikšmę. tvirtina Jerry Burgeris ir Davidas Caldwellas (2003). E L G E S Y S IR NUOSTATOS 177 statas atpažįstame atidžiai stebėdami. ir jūsų melancholija užsitęs".4 s k y r i u s . pastebi Williamas Jamesas (1890. kaip iš pradžių ir aš. Laisvai pasirinktas veiksmas parodo. „Kaip sekasi?" „Puikiai. Netrukus jis tai galėjo daryti iš tikrųjų. tačiau staiga suskamba telefonas ar kas nors pasibeldžia į duris. 1998). atsakinėkite tyliu. Jamesas puolė į gilią depresiją. kurių metu tiriamas veido išraiškos poveikis. Poelgis gali keisti savojo Aš sampratą. 463). Veiksmais galime sužadinti jausmus. ačiū. moteris miške susiduria su riaumojančiu lokiu. Žinomi dainų autoriai Rodgersas ir Hammersteinas primena: kai ko nors bijome. pradeda save laikyti paslaugiais. gali būti pravartu „švilpauti linksmą melodiją". Ar žmonės. kai savo elgesio negaliu taip paprastai motyvuoti išoriniais suvaržymais. 1984). ar tvirti mano įsitikinimai. suvokiu savo nuostatas." Anne Frank. Jis teigė. „Sėdėkite visą dieną apatiška poza. neblogai. bet įtikino save elgtis taip. Tai ypač būdinga tada. Žiūrėdami į savo veido išraiškas veidrodyje efektyviau suvokiame save (Kleinke ir kiti. O kaip tau?" „Na. Norite pasijusti ge- . baimę moteris patiria matydama.

1887 („Žmonių ir gyvūnų emocijų raiška") riau? Minutėlę pavaikščiokite plačiais žingsniais. patiriantį elektros šoką. Be to. o šis reiškinys padeda suprasti. ką šie žmonės jaučia. skausmingą grimasą nutaisę studentai pamatę. tai skausminga veido išraiška turėtų veikti raminamai (Cacioppo ir kiti. nereikia nė stengtis. ką jie jaučia? Katherinos Burns Vaughan ir Johno Lanzettos (1981) atlikto eksperimento išvados leidžia teigti. Vieniems stebėtojams buvo liepta pamačius šoko reakciją nutaisyti skausmingą veido išraišką. Šitaip elgdamiesi geriau suvokiame. išreikšdami emociją mes galime jos atsikratyti. kaip stebimas žmogus patiria elektros šoką. Vieno eksperimento metu . kiek įmanoma slopinant visus išorinius ženklus. Antra vertus. ar purtydamas? Kolono universitete Thomas Mussweileris (2006) panašiai atrado. Kodėl? Wellsas ir Petty spėja. kad pozityvios mintys sutampa su linkčiojimu galva ir nedera su jos purtymu. kaip šabloniški veiksmai sukelia šablonišką mąstymą. kūno laikyseną. kurie linkčiojo galva. Išbandykite tai patys ko nors klausydamiesi: ar jaučiatės labiau pritariąs linksėdamas galva. natūraliai ir nesąmoningai akimirksniu mėgdžiojame juos (Hatfield ir kiti. 1992). „Laisva emocijos raiška išoriniais ženklais ją suintensyvina. kaip teigia ne tik Freudas. ką jaučia kiti žmonės. The Expression of the Emotions in Man and Animals. palyginti su tais. Veido išraiška taip pat turi įtakos mūsų nuostatoms. Jie paprašė Dartmuto koledžo studentų stebėti žmogų. smarkiau prakaitavo. kūno laikyseną ir balso toną. Jei. o ne tada. kad suprastume. kai jie laiko pieštuką sukandę dantimis (įsijungia šypseną sukeliantys raumenys). stebėtojai labiau į jas įsijausdavo.178 I dalis. Kas buvo palankiausi laidos atžvilgiu? Tie." Charles Darwin. kurie nesistengė dirbtinai keisti savo veido išraiškos. Tiesą pasakius. Stebėdami kitų žmonių veidus. Iš tiesų. Mes sinchronizuojame savo judesius. Imituodami kito žmogaus emocijas. mėgdžiokime jų veido išraiškas. 1991). o jų pulsas padažnėdavo. Jei veido išraiška veikia jausmus. mūsų emocijos sušvelnėja. tai skatina „užsikrėsti emocijomis". kai pieštukas yra suspaustas tarp lūpų (dirba su šypsena nesuderinami raumenys). mojuodami rankomis ir žiūrėdami į priekį. kodėl smagu būti tarp laimingų žmonių ir slogu tarp prislėgtų (14 skyrius). Išvada: kad pajustume. Įdomaus eksperimento metu Gary Wellsas ir Richardas Petty paprašė Albertos universiteto studentų „patikrinti ausines" klausantis radijo laidos linksint ar nepritariamai purtant galvą. žmonėms karikatūros atrodo juokingesnės. SOCIALINIS MĄSTYMAS Pasak vokiečių psichologo Fritzo Stracko ir jo bendradarbių (1988). tai gal imituodami kitų žmonių veido išraišką geriau suprastume. klausydamiesi jų balso.

4 s k y r i u s . E L G E S Y S IR NUOSTATOS 179 Natūralus mėgdžiojimas ir emocijų „infekcija". 1987) Kolorado universitete atlikti eksperimentai įrodė. nei tuo atveju. kad per didelio pateisinimo efektas egzistuoja. Edwardo Deci bei Richardo Ryano (1991. paperkant žmones. ką jie ir taip mėgsta daryti. Pradėkite mokėti žmonėms per didelio pateisinimo efektas (overjustification effect) Vidinės motyvacijos slopinimas. kaip vaikšto pagyvenę žmonės.mažiausias paskatinimas. Atlyginant žmonėms už tai. Šie dalyviai aprašytą asmenį apibūdino vyresniems žmonėms būdingais stereotipiniais bruožais. Įsivaizduokite. kad jie tai daro dėl malonumo. Po to jie turėjo papasakoti įspūdžius apie žmogų. Taip silpninamas jų įsitikinimas. Veiksmas daro įtaką mąstymui. ši teorija teigia. nes už tokį siūlymą gavo 20 dolerių. o ne savaime patraukliais. ką jau ir taip daro. . Galbūt panašias išvadas darome ir stebėdami save. 1997) Ročesterio universitete ir Marko Lepperio bei Davido Greene (1979) Stenfordo universitete. nufilmuoti Franko Bemieri ir jo bendradarbių (1994) tyrimo metu. jaučia didesnį tarpusavio ryšį. Savęs suvokimo teorija žengia dar vieną žingsnį. tada jie savo veiksmus gali laikyti išoriškai kontroliuojamais. kad girdite. kaip šie du savanoriai. kuris paskatina kažką padaryti. atsiradusį prieštaravimą sušvelniname vidiniu jo pateisinimu. kai manytumėte. Kito eksperimento dalyvių buvo paprašyta vaikščioti lėtai. kad šis žmogus pasakė savo nuomonę ne už atlygį. perskaitę aprašymą apie jį. Priešingai nuomonei. taip pat Annos Boggiano ir jos kolegų (1985. pritvirtino svarmenis prie riešų ir kulkšnių ir paprašė oriai pavaikščioti. kad nepamatuotas atpildas kartais turi paslėptą kainą. Pažintinio disonanso teorija siūlo štai tokią šio reiškinio interpretaciją: kai išorinių paskatų nepakanka poelgiui pateisinti. nerangų. kaip vaikšto nutukę žmonės. jis aprengė dalyvius gelbėjimo liemenėmis. galima įpratinti juos šį darbą susieti su atlygiu. liguistą). kaip kažkas „išmintingai" siūlo padidinti mokestį už mokslą. Nutukusius žmones imitavusieji (labiau negu kontrolinės grupės dalyviai) aprašytą žmogų apibūdino kaip turintį nutukusiems žmonėms būdingų bruožų (draugišką. kad jie darytų tai. Savęs suvokimo teorija interpretuoja kitaip: aiškindami savo poelgį žmonės atkreipia dėmesį į tuometines sąlygas. Sutariantys žmonės. Žinoma. dažniausiai būna paveikiausias siekiant. kad jiems ši veikla patiktų ir kad jie ją tęstų. Per didelis pateisinimas ir vidinė motyvacija Prisiminkime nepakankamo pateisinimo efektą . jog atpildas visada sustiprina motyvaciją. šis pareiškimas atrodys ne toks nuoširdus.

Jokio išorinio atpildo Savęs suvokimas: „Darau tai. 4. Per didelio pateisinimo efektas pasireiškia tada. 2001. ką jis ir taip su džiaugsmu daro (sakykime. kad už 10 centų ištisą popietę žaisti prie jo namų neapsimoka. žaisti su gražiais spalvotais žymekliais). sumažina malonios užduoties patrauklumą (Rosenfeld ir kiti.) Ir jei pagyrimas už gerą darbą padeda jaustis kompetentingesniais ir sėkmingesniais. Pažadėkite vaikui atlyginti už tai. kad nebesugrįš. 2003). nes žmonės vis tiek savo veiksmus gali motyvuoti asmeniniu suinteresuotumu (Bradley ir Mannell. puikiai atskleidžianti per didelio pateisinimo efekto raidą. nelaukiamas atpildas nesumenkina vidinio intereso. Pasak savęs suvokimo teorijos. Yra tokia pasaka. kad tai princas. kuriuo siekiama kontroliuoti ir įtikinti. jei jie sugrįš ir rytoj. o senukas vėl jiems sumokėjo. Vienoje gatvėje. tačiau šį kartą tik po 25 centus. 1999. įsimylėjusi medkirtį ir vėliau sužinojusi. 1994). ir ilgainiui jie tuo užsiiminės rečiau nei tie. Sansone. akivaizdžiai siekdamas kontroliuoti elgseną. Atpildas.). gyveno vienišas senas žmogus. kad ta veikla jiems gerai sekasi) ir stiprina vidinę motyvaciją. „Bet gal galėtumėte rytoj ateiti žaisti už 10 centų?" Nusivylę berniukai pasakė senukui. jis iš tiesų gali sustiprinti mūsų vidinę motyvaciją. Teisingas skatinimas taip pat gali skatinti kūrybingumą (Eisenberger k kiti. Kitą dieną vaikai sugužėjo prie senio namų ir žaidė aistringiau nei bet kada. Jis pažadėjo kiekvienam duoti po 50 centų. kas jiems patinka. todėl vieną dieną jis pasikvietė berniukus prie savo durų ir pasakė. kai kas nors iš anksto pasiūlo nebūtiną atpildą. kad būtent tai yra pastangų priežastis („Dariau dėl pinigų"). nes tas man patinka." Vidinė motyvacija Išorinis atpildas (pvz. kad jo menki ištekliai išseko. Išorinis atpildas sumenkina vidinę motyvaciją. kad jam labai patinka linksmi vaikų balsai. kurioje kiekvieną popietę triukšmingai žaisdavo vaikai. Vyriškis jiems sumokėjo ir pažadėjo atlyginti ir kitą dieną. doleriais) Savęs suvokimas: „ D i j ^ K tai. ir senukas paaiškino. Vaikai vėl sugrįžo šūkaudami." Išorinė motyvacija už žaidimą menant mįsles ar sprendžiant kryžiažodžius.180 I dalis. kurie žaidžia negaudmi užmokesčio. (Kaip ir pasakos herojė. 1984. Kitą dieną vaikai gavo tik po 15 centų. 1986). ir jie pradeda savo veiksmus sieti su šiuo skatinimu. Tang ir Hali. nes man moka. Jie aiškino. Triukšmas jį erzino.7 pav. . kad taip tenkina savo pomėgį.. SOCIALINIS MĄSTYMAS 4. jie supranta. Svarbu.7 PAVEIKSLAS Vidinė ir išorinė motyvacija Kai žmonės be atpildo arba neverčiami daro tai. 1980. kokia atpildo rekšmė: atpildas ir pagyrimas informuoja žmones apie jų pasiekimus (kai žmonės ima galvoti. ir jo žaidimą paversite darbu (žr.

ir 2) savęs suvokimo teorijos prielaida. 53-55). Kuris iš jų teisingas? Neginčijamų argumentų surasti sunku.4 s k y r i u s . ką pastebėjome. galbūt sustiprinsime jų pasitenkinimą bei susidomėjimą konkrečiu dalyku. ir kiekvieną iš jų mes galime pakoreguoti. Darylas Bernas (1972). pažadėjęs vakarėlį tiems.vaikų noras mokytis gali sumažėti (Deci ir Ryan. 1985. Abi teorijjos yra žmogaus fantazijos vaisius . Kai pateisinamų aplinkybių būna per daug taip nutinka. Daugeliu atvejų abu jie leidžia tikėtis tokių pat prognozių. 1 skyrių). jam reikia pasiūlyti vidinį šio poelgio motyvą: „Manęs nestebina. kad „viena iš nuostabių gamtos savybių" yra „gausybė puikių galimybių" ją apibūdinti: „Nesuprantu. Kaip skirtingi keliai gali atvesti į tą patį tašką. 1980). Tai byloja apie žmogiškojo veiksnio įtaką mokslinėms teorijoms (žr. kad galėtų kontroliuoti . kaip reikia elgtis. Jei mokiniams suteiksime pakankamą motyvą atlikti užduotį ir girdami padėsime jiems jaustis išmanančiais. Moksle nėra neįprasta. kad savo poelgį pateisiname siekdami sumažinti vidinį diskomfortą. savęs suvokimo teoretikas. kad pastarieji du paaiškinimai prieštarauja vienas kitam. Kodėl? „Nes. teigia. Po trijų savaičių sūnus per savaitinius vizitus į biblioteką pradėjo imti tik vieną arba dvi knygas. žinai. kurie per tris mėnesius perskaitys 10 knygų. 1991). kad mes stebime savo elgesį ir darome logiškai pagrįstas išvadas apie savo nuostatas. nei savęs suvokimo teorija. panašiai kaip stebėdami kitus žmones sprendžiame apie jų nuostatas. „nuostatos kyla iš veiksmų". E L G E S Y S IR N U O S T A T O S 181 Tad kaip galime ugdyti žmonių pasitenkinimą užduotimis. skatinančias elgtis taip. Atrodytų. Tokiais atvejais tėvai. 1975). Susipažinome ir su dviem paaiškinimais. ir skatina.kūrybiški bandymai supaprastinti ir paaiškinti tai. kodėl elgesys turėtų paveikti nuostatas (prisistatymo teorija). kad jis apimtų daugumą čia aptartų išvadų (Greenwald. tereikia perskaityti 10 knygų. kodėl elgesys natūraliai paveikia nuostatas: 1) disonanso teorijos prielaida. kurios nėra savaime patrauklios? Marijai pirmosios fortepijono pamokos gali baigtis nusivylimu. mokytojai ar vadovai turėtų taikyti atitinkamas priemones." Teorijų palyginimas Susipažinome su vienu paaiškinimu. kodėl tikslius fizikos dėsnius galima išreikšti tokia gausybe būdų" (p. Fizikas Richardas Feynmanas (1967) stebėjosi. taip ir skirtingos prielaidos gali atvesti prie . kaip pageidaujama (Boggiano ir Ruble. Kai žmogus paklūsta. Workman ir Williams. kad tau taip sekėsi lankantis pas klientus. kad kurį nors principą. 1985. nes tu esi įžvalgi ir puikiai moki bendrauti su žmonėmis". Mano jaunesnysis sūnus per savaitę mikliai „prarydavo" 6-8 knygas. Tomas gali nejausti vidinio potraukio tiksliesiems mokslams. kad abi šios teorijos daro užuominą į lojalumo bei estetikos klausimus. pavyzdžiui. galima nuspėti vadovaujantis keletu teorijų. Gamtai negalioja nei disonanso. kai mokytojai nurodinėja. Jonas gali pirmą kartą nenorėti eiti pas žmones siūlyti prekių. kol bibliotekoje nepradėjo veikti skaitytojų klubas.

Savęs suvokimo teorija nieko nesako apie įtampą.jei kas nors jus išgirs ir patikės. Kodėl laisva valia sakant ar darant nepageidautinus dalykus kyla toks susierzinimas? Todėl. kaip poelgio padarinio. bet ir todėl. kas nutinka. 1983. kad kai savasis Aš buvo atkurtas. už kurias žmogus jaučiasi atsakingas (Cooper. kad kuri nors teorija yra geresnė? Vienas svarbus aspektas akivaizdžiai patvirtina disonanso teoriją. jei poelgis sukelia nepageidautinas pasekmes. Kaip manote. nepageidautinai elgdamiesi. gerais darbais? Kelių eksperimentų metu Steele pastebėjo. Tie. negalite lengvai ignoruoti šio veiksmo. Jei niekam negirdint pasakote tai. Ši teorija tik daro prielaidą. taip pat rečiau teisina save (Holland ir kiti. kad a) žmonės. jei neigiamas poveikis bus nepataisomas. kurie atėjo į eksperimentus turėdami tvirtą savojo Aš sampratą) jautė kur kas mažesnį poreikį teisintis (Steele ir kiti. teigia Claude Steele (1988) savęs įtvirtinimo teorija. Disonansas kaip sužadinimas Ar galime teigti. Tačiau ar būtina vidinė įtampa tam. mes turėtume keisti savo nuostatas. kad tokie veiksmai trikdo. Jie verčia mus jaustis kvailai. priimant sprendimus ar atliekant veiksmus. jei jausitės atsakingas už šias pasekmes . Tad pateisindami savo veiksmus ar sprendimus mes save įtvirtiname: apsaugome ir palaikome savo dorumo bei vertės pojūtį. pavyzdžiui. nuostatų. ką pasakiau?" [Forster. Jei vienoje srityje iškyla grėsmė žmonių savivaizdžiui. 1990). kai mūsų veiksmai ir nuostatos tarpusavyje nedera. Jie kelia grėsmę jausmui. efektas išnyksta. kad paremtas daugiau nei viena teorija. kurių savivertė stipriai išreikšta ir tvirta. jei jūsų žodžius lydės nemalonūs rezultatai . 2002). Jis virsta įtikinamu ne tik dėl patvirtinančių duomenų. gali išduoti sustiprėjęs prakaitavimas ir padažnėjęs pulsas (Cacioppo ir Petty. kuriame savęs įtvirtinimo teorija (self-affirmation theory) Teorija. arba savo poelgiais pagerindami situaciją kurioje nors kitoje srityje. žmonės (ypač tie. kuri atsiranda. ką galvoju. tai tik sustiprina mūsų tikėjimą šiuo principu. atlikusiems jų norų neatitinkančius veiksmus. Prisiminkime. Be to. .kils nemalonus prieštaravimas. kad taip. jie tai kompensuoja arba iš naujo sutelkdami dėmesį. Ar tariamai disonansą išprovokuojančios aplinkybės (pavyzdžiui. 1999). Tad disonansas iš tiesų kelia įtampą. sakantis: „Iš kur man žinoti. Jis bus kur kas didesnis. dažnai patiria grėsmę savo įvaizdžiui. disonansas bus minimalus. teigianti. kaip poelgio padarinio.182 I dalis. kai žmonėms. kuo netikite. Kad tai įvyko. Croyle ir Cooper. kad disonansas apibrėžiamas kaip sužadinta nemalonios įtampos būsena. prieštaraujančius mūsų nuostatoms) iš tiesų veikia nemaloniai? Be abejo. kad atsirastų nuostatų. pasiūlome atkurti savivertę. kol neišgirdau. Kad ir kaip būtų. kad kai mūsų nuostatos apskritai yra netvirtos. nes sutikote jį padaryti arba galėjote numatyti jo pasekmes . Viename iš savo eksperimentų Steele ir jo kolegos paprašė Vašingtono universiteto studentų parašyti esė. ypač jei kyla grėsmė savivertės ir orumo jausmui. kuris jums patinka. Kad sumažintume šią įtampą. mes savo elgesį bei aplinkybes laikome nuostatų supratimo raktu (kaip žmogus.tarkim. efektas? Steele ir jo kolegos (1981) mano. SOCIALINIS MĄSTYMAS to paties principo. jei nukentės žmogus. Losch ir Cacioppo. Kai alkoholis sumažina disonanso sukeltą nepasitenkinimą. 1993). 1986. kad esame patikimi ir geri. ir kad b) jie tai gali kompensuoti sutvirtindami kitą savojo Aš aspektą. 1976]).

sutampančią ar beveik sutampančią su jų nuomone. esant tam tikroms sąlygoms. o kad ją sumažintume. jog jos sutampa su veiksmais. Viena iš įdomesnių savęs suvokimo teorijos išvadų yra „per didelio pateisinimo efektas": atlyginant žmonėms už jų mėgstamą veiklą galima paversti malonumą nuobodžiu darbu (jei šis atlyginimas skatina šią veiklą sieti su atlygiu). Brehm (1999) APIBENDRINIMAS Kodėl elgesys veikia nuostatas? • Trys konkuruojančios teorijos aiškina. 1977. ką patinka daryti. nuostatas pakoreguoja taip. 1979). ir atitinkamai vertiname nuostatas. procedūros. kad atrodytų." Socialinės psichologijos Savęs suvokimas.kai. teigia. nuostatų pokyčio nepanaikina (Fazio ir kiti. Kad šią įtampą sumažintume. kai veiksmas neprieštarauja jokiai nuostatai . O kaip tada. kad disonanso teorija sėkmingai paaiškina procesus. nes jei sumokama už tai. Tačiau ši teorija taip pat įrodo. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 183 būtų palankiai atsiliepiama apie mokesčio už mokslą padidinimą. ieškome vidinių pateisinančių motyvų. kad veiksmai atitinkamai keičia nuostatas. kai sau neprieštaraujama Disonansas sukelia nepasitenkinimą. be to. ekspertas Jack W. Pagal disonanso teoriją nuostatos keičiasi dėl įtampos. Kai žmonės gina poziciją. kad sudarytų gerą įspūdį. Tačiau disonanso teorija negali paaiškinti visų faktų. todėl pasielgus prieš savo nuostatas tenka save įtikinėti. kad žmonės. Veikdami bei mąstydami mes susikuriame lankstesnes nuostatas. kai mūsų poelgiai arba svarbūs sprendimai prieštarauja nuostatoms. savęs suvokimo teorija atskleidžia jų. paprasčiausiai stebime savo poelgius bei aplinkybes. • Faktai patvirtina abiejų teorijų teiginius ir perša išvadą kad kiekviena jų apibūdina tai. kas vyksta.kol po nemalonių rašinių jie neišgėrė alkoholio. kuriuos sukelia aiškiai apibrėžtų nuostatų neatitinkantys veiksmai: mes jaučiame įtampą. Prisistatymo teorija teigia. pakoreguoja jas derindamiesi prie klausytojų. Studentai sumažino dėl to kilusį disonansą švelnindami savo nusistatymą prieš mokestį už mokslą . kurią patiriame. kodėl mūsų veiksmai daro poveik[ nuostatoms. Roese ir Olson. t Dvi teorijos teigia. 1987. kuriomis jie vyksta. kad žmonės. 1994). t Savęs suvokimo teorija daro prielaidą kai kai nuostatos silpnos. kad juo mažiau pateisiname savo nepageidautinus veiksmus išorinėmis aplinkybėmis. viešai reikšdami savo nuostatas. Yra pakankamai įrodymų. žmonės tėra provokuojami šypsotis arba susiraukti. atrodo. Kai mūsų nuostatos dar nėra apibrėžtos. kuris buvo pateiktas kaip alaus ir degtinės degustavimo eksperimento dalis. ypač tikrinantys savo elgesį. Trumpai tariant. Čia taip pat neturėtų būti jokio disonanso. Disonanso teorija taip pat negali paaiškinti per didelio pateisinimo efekto. kad ir po 40 metų nuo pažintinio disonanso teorijos paskelbimo ji tebėra tokia pat stipri ir įdomi.4 s k y r i u s . juo labiau jaučiamės už juos atsakingi ir juo didesnis disonansas bei nuostatų kaita kyla. „Nuostabu. kad nuostatos iš tiesų keičiasi. Disonanso teorija. kurios lems vėlesnę mūsų elgseną (Fazio. Visais šiais atvejais savęs suvokimo teorija yra parengusi atsakymus. formavimosi procesą. . pradedame atitinkamai koreguoti nuostatas. pavyzdžiui. Taip disonanso teorija aiškina nuostatų kaitą. kurios paprastai sumažina nepasitenkinimą. neturėtų kilti didelė įtampa.

Jei nenorite ko nors paversti įpročiu. kad rašytumėte.184 I dalis. taip pat gali skatinti ir mąstyti. kai esame ją išdėstę savo žodžiais. leidžia daryti svarbią gyvenimišką išvadą: jei norime reikšmingai save pakeisti. nei stebuklingas. nedarykite to. pasirinkite tezę ir pradėkite j ą detaliai aiškinti . privalome. iš j ū s ų vis tiek reikalaujama. 173-174). kuriuos norime puoselėti. fenomenas nėra nei nelogiškas. kad nuostatos kyla iš veiksmų. kad j ū s ų pretenzingumas tirpsta.tačiau vėliau pastebėsite. pasitelkus teorijos siūlomas prielaidas ir priverčiant juos aktyviai klausyti bei skaityti. Taip pat ir informaciją geriausiai atsimename tada. Kad atsikratytumėte įpročio. kad norite priversti ką nors sutikti su j ū s ų nuomone. šaltakraujiškai išanalizuoti priežastis. kai sumanymai ir vaizduotė nekelia pasitikėjimo: Jei esate per daug kuklūs vertindami save arba pernelyg abejingi savo skaitytojui. Geriau skatinti studentus mąstyti. į kuriuos kitu atveju neatkreiptume dėmesio." VVilliam James. kurio mokytojas privalo niekada nepamiršti". be tinkamos išraiškos nebus įspūdžio . jog neprivalau visada pateikti galutinę išvadą. Jacąues Barzunas (1975) suvokė. SOCIALINIS MĄSTYMAS Post scriptum: kaip elgesiu pakeisti save Jei norite ką nors paversti įpročiu. nereikia laukti nei nušvitimo. What is an Emotion? 1884 („Kas yra emocijos?") Nuostatų. kas mus skatina veikti. graikų filosofas stoikas Šiame skyriuje aprašytas principas. susiduriame su priešingais požiūriais verčiančiais mus išnagrinėti argumentus. kol jų neįvardijau". kad veiksmas teikia energijos ir patarė pradedantiems rašytojams dirbti net ir tada. priešingus polinkius. Iš pradžių tai pareikalaus nedidelių pastangų . Tai. kaip užvaldo visus profesionalius rašytojus (p.. Epiktetas. Prisiverskite patikėti.. Rašant šias pastabas toks įspūdis stiprėja. Štai ką man parašė vienas studentas: „Aš iš tiesų nesupratau savo įsitikinimų tol. aplankyti žmogų . Tema j u s užvaldys. nei įkvėpimo. kitaip tariant. Rašydami rašinį ar atlikdami vaidmenis. Todėl būdamas dėstytojas ir autorius turiu sau priminti. Prieš šimtą metų tokią pat išvadą padarė filosofas ir psichologas Williamas Jamesas (1899): „Be reakcijos nebus suvokimo. Kartais reikia tiesiog veikti .tai didysis principas.pradėti rašyti straipsnį.tik formulavimo . o j o vietą užima susidomėjimas.. kaip veiksmų padarinio. kurios skatintų kitokius.nors mums ir nesinori to daryti. pakeiskite jį kita veikla. darykite tai.. „Jei norime nugalėti nemalonius emocinius išgyvenimus. paskambinti telefonu. .

.

. Todėl nuo 5 iki 8 skyriaus kalbėsime apie pagrindinę socialinės psichologijos problemą .socialinės įtakos galią. Šioje dalyje atskleisime tas subtilias jėgas. įtikinėjimo principus (7 skyrius). ypač kultūros įtaką (5 skyrius). Atsižvelgdami į šiuos įtakos veiksnius galėsime geriau suprasti žmonių nuotaikas ir elgesį.kaip bendraujame ir veikiame vieni kitus.Socialinė įtaka Iki šiol daugiausia nagrinėjome vidinius reiškinius . lengviau atsispirti nepageidaujamoms manipuliacijoms. kurios mus traukia ir stumia? Ar jos galingos? Socialinės įtakos tyrimai apšviečia tas nematomas virveles. Kokios yra tos nematomos socialinės jėgos. būti išmintingesni ir patys „tampyti savo virveles". kuriomis socialinis pasaulis mus valdo. socialinio konformizmo poveikį (6 skyrius). dalyvavimo grupės gyvenime pasekmes (8 skyrius) ir bendrą visų šių veiksnių reikšmę kasdienėse situacijose. Dabar paanalizuokime išorinius reiškinius .kaip mes vienas apie kitą galvojame.

evoliucija ir elgsena Kultūra ir elgsena Atkreipkime dėmėsi Kultūrinis gyvūnas Mokslinių tyrimų išvada. Alice Eagly apie lyčių panašumus ir skirtumus Situacijos galia ir žmogus Post scriptum: ar turėtume laikyti save socialinio pasaulio produktais.Genai. Evoliucijos mokslas ir religija Lytis ir hormonai Kultūra ir lytis: kultūros diktatas? Skirtingi lyčių vaidmenys skirtingose kultūrose Lyčių vaidmenų pokyčiai bėgant laikui Bendraamžių perduodama kultūra Kokią išvadą galime padaryti apie genus. kultūrą ir lytį? Biologija ir kultūra Ką slepia moksliniai tyrimai. ar architektais? . Praeivių prasilenkimas Rytuose ir Vakaruose Kaip paaiškinti lyčių panašumus ir skirtumus? Savarankiškumas versus poreikis būti susijusiam Socialinis dominavimas Agresija Seksualumas Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natūralus? Lytis ir poros pasirinkimo prioritetai Mintys apie evoliucinę psichologiją Atkreipkime dėmesį. kultūra ir lytis Kokią įtaką mums daro žmogiškoji prigimtis ir kultūrinė įvairovė? Genai.

akcentuojantis jų įvairovę. stebėdami šią mažą dviejų skirtingų lyčių bei kultūrų žmonių imtį? Ar jie nebandys daryti prielaidų. artėdami prie Žemės pajuto kylant jaudulį. Antrasis stebėjimo objektas . Pirmasis stebėjimo objektas . The Analects („Analektai") itos civilizacijos. kad reikalingi abu: mūsų genai formuoja prisitaikančias smegenis." Konfucijus.gyvena kartu su vyru ir dviem vaikais Japonijos kaime visai netoli nuo abiejų sutuoktinių tėvų namų. kurios yra tarsi kietasis diskas. kaip išsireiškė istorikas Arthuras Schlesingeris (1991). Kad pamatytume. Kokias išvadas apie žmogiškąją prigimtį gali padaryti svetimos civilizacijos mokslininkai. kovingas aštrialiežuvis Los Andželo advokatas. linkusį konkuruoti ir šiek tiek dominuoti. ir kultūrinis. Beveik visi sutinka. Draugai jį apibūdina kaip turintį savo nuomonę. vertinti savo kultūrinį tapatumą ir pripažinti žmogiškojo panašumo laipsnį? Esu įsitikinęs. K Kokią įtaką mums daro žmogiškoji prigimtis ir kultūrinė įvairovė? Šiuolaikiniame mąstyme dominuoja du požiūrio į žmogiškuosius panašumus bei skirtumus aspektai: evoliucinis. kad galime. žmonės. kad šie du žmonės atsovauja skirtingiems porūšiams? O gal juos nustebins po išoriniais skirtumais slypintys panašumai? Klausimai. šiandien aktualūs ir jų kolegoms Žemėje: kuo mes. pagarbią. pabrėžiantis žmonių giminystę. „pavojinga mūsų laikų problema". pasitikintį savimi. Jų tyrimo planas buvo stebėti du atsitiktinai pasirinktus žmones. dabar sėkmingai gyvena su antrąja žmona. iškilę mokslininkams iš kitos civilizacijos. kaip tai gali padėti suprasti lyčių panašumus bei skirtumus.japonė Tomoko .Janas. jautrią ir besirūpinančią savo šeima. Ar esame pajėgūs išmokti priimti kultūrinių skirtumų draskomo pasaulio įvairovę. užaugęs Nešvilyje. priimantis kultūros programinę įrangą. malonią. nes norėjo patirti „Kalifornijos gyvenimo būdą". ištikima žmona ir rūpestinga motina. tampame skirtingi. kuriems patikėta ištirti homo sapiens. esančios už kelių šviesmečių nuo mūsų. kodėl. tačiau persikėlęs į Amerikos Vakarus. Ir pasižiūrėkime. Draugai ją apibūdina kaip mandagią.„Gimstame vienodi. . Tomoko didžiuojasi. kad yra gera duktė. Janas turėjo meilės nuotykį ir išsiskyrė. panagrinėkime žmonijos evoliucijos ir kultūros ištakas. mokslininkai. skiriamės? Kuo esame panašūs? Šie svarbiausi socialinę įvairovę atspindintys klausimai tapo.

Dėl klimato kaitos ir galimybių apsirūpinti maistu šie ankstyvieji humanoidai per Afriką migravo į Aziją. Antropologas Donaldas Brownas (1991. G E N A I . Šie panašumai apibrėžia mūsų žmogiškąją prigimtį. atvykę iš kitos civilizacijos. Ateiviai mokslininkai. odos pigmentas buvo tamsesnis . Tačiau istoriškai visi esame afrikiečiai. Jie jungiasi į grupes. Susidūrę su žmonėmis.yra socialinės būtybės. Jie ir jų giminaičiai visame pasaulyje žino.šeimose ar grupėse. Jie už gera moka geru. kurie nukeliavo toliau į šiaurę nuo ekvatoriaus. 143).Harvardo psichologas Stevenas Pinkeris vadina tai „apsauga nuo tropikų saulės" (2002). o ne pavieniui. Prisitaikydami prie naujos aplinkos šie pirmieji žmonės išsiugdė skirtumus. naudodamasis vienodais įgimtais mechanizmais.5 s k y r i u s . ką reiškia suraukti antakiai ar šypsena. jie reaguoja atsargiai arba neigiamai. Tie.nuo graikų tragedijų.pasižymi panašiu siužetu (Dutton. besijuokiančius ir verkiančius. apibrėžiantys žmogiškąją prigimtį. Genai. žmonės .netgi . 2000) nustatė kelis šimtus tokių universalių elgsenos ir kalbos modelių. jie abu optinį spektrą skaido į panašias spalvas. Visur ir visada šeimos dramos . mes.ir visi kiti žmonės . tai panaši ne tik jų biologija. bet antropologai teigia. prisitaiko ir pripažįsta socialinio statuso skirtumus. nugali blogį nuostabios moters ar išgąsdintų vaikų džiaugsmui. kuriose stiprus ir drąsus vyras. įgijo šviesesnę odą. jaučia troškulį ir išmoksta gimtąją kalbą. 2006). Žvelgiant giliau. vertinant antropologiškai. evoliucija ir elgsena Universalūs poelgiai. padedamas išmintingų senolių. Būdami kūdikiai.Kinijoje" ar „esu italas". ir Tomoko labiau patinka saldus nei rūgštus skonis. kur beužsukę surastų žmones besilinksminančius ir šokančius. kurie. Ir Janui. kinų grožinės literatūros iki meksikiečių muilo operų . yra palyginti neseni ir paviršutiniški. o subrendę išmoko palankumo savo grupei. dainuojančius ir besimeldžiančius. Australiją ir galiausiai į abu Amerikos žemynus. Galime sakyti „mano protėviai kilę iš Airijos" ar „mano šaknys . Visur žmonės labiau linkę gyventi draugėje . Kadangi jie yra vienos didelės šeimos su bendrais protėviais nariai. K U L T Ū R A IR LYTIS 189 Daugeliu svarbių aspektų Janas ir Tomoko labiau panašūs nei skirtingi. kyla iš mūsų biologinio panašumo. kad „nepakako laiko sukaupti daug naujų genų variantų". kad maždaug prieš 100 000 metų visi gyvenome Afrikoje (Shipman. gebančią sintetinti vitaminą D esant mažesniam saulės šviesos kiekiui. Tas pat būdinga ir nuotykių istorijoms. pastebi Pinkeris (2002. Tad jei mokslininkai. kurių nuostatos arba savybės nėra panašios. kurie liko Afrikoje. Kiekvienas iš jų suvokia pasaulį. tų. Janas ir Tomoko . maždaug 8 mėnesių amžiaus jie pradėjo bijoti nepažįstamų žmonių. 2003). bet ir elgsena. Iš tiesų buvome afrikiečiai taip neseniai. Pavyzdžiui. Europą. tyrinėtų mūsų genus. mes iš tiesų visi esame giminaičiai. baudžia už įžeidimus ir gedi mirus vaikui.

The Origin of Species.atrodytume stulbinamai panašūs. kad spėtum susilaukti palikuonių ir juos išauklėti.priduria jis. Šie palikuonys varžosi dėl išlikimo savo aplinkoje. kurių nulemtos savybės padidina galimybę išgyventi taip ilgai.pavyzdžiui. kad natūralioji atranka skatina evoliuciją. perduoda genus ateinančioms kartoms.varinėti kraują".valdyti organus ir elgseną „taip. išoriškai skirtingi Janas ir Tomoko . bet ir panašiai atsakome į štai . Neturintiems šių pomėgių tikimybė išlikti ir savo genais prisidėti prie palikuonių buvo mažesnė. Evoliuciniai psichologai sako.poliarinių meškų kailiams." Evoliucinis požiūris išryškina žmogiškosios prigimties universalumą. Karštoje dykumų aplinkoje daugelyje rūšių dominuoja genai. Supaprastinta ši teorija skambėtų taip: • • • • • Individai turi daug skirtingų palikuonių. jog iš mūsų protėvių palikuonių gamta atsirinko tuos. Pavyzdžiui.bet ir psichologinėms savybėms bei socialinei elgsenai. žmonių gebėjimui skirti spalvas . dėl to. svarbiausias gyvenimo tikslas . S O C I A L I N Ė ĮTAKA natūralioji atranka (. kad jos taip pat galėtų išgyventi ir daugintis. tuos." Charles Darwin. nugalėjo genetinėje konkurencijoje ir dabar dominuoja. rūgštaus. „Smegenų paskirtis".pastebi psichologas Davidas Barashas (2003). padedančiai genams išlikti bei plisti (Buss. kaip viengenčiai. sniegingoje Arkties gamtoje poliarinių lokių genai. evoliucinė psichologija (evolutionary psychology) Elgsenos evoliucijos tyrimas. kurio metu gamta atrenka savybes. Būdami judrios genų mašinos. filosofas Danielis Dennettas (2005) pasiūlė skirti „aukso medalį kaip už geriausią kada nors iškeltą idėją". kad formuojasi daugiau tam tikrų genų .natūrai selection) Evoliucijos procesas. Darvvinui už idėją.tų. šikšnosparnių garso lokacijai. nulemiantys storą maskuojančios baltos spalvos kailį. dažnai nuodingo prieskonio. . kad evoliucija vyktų maksimaliai sėkmingai. kurie turėjo mūsų savybes . kurie išgyvena. tačiau genetiškai jos įvairesnės. . esame tokie. geriausiai padedančias organizmams išgyventi ir daugintis konkrečioje aplinkoje. Kalbant biologiškai. Kad paaiškintų mūsų ir visų kitų rūšių savybes. Mūsų yra daugiau nei šimpanzių. Taigi laikui bėgant populiacijos savybės gali kisti.190 II d a l i s . . remiantis natūraliosios atrankos principais. Evoliucinė psichologija tiria. kurie labiau vertino švelnų maistingą bei kaloringą maistą ir nemėgo kartaus. 1859 („Rūšių kilmė") Natūralioji atranka reiškia. Ilgalaikis ir organizuojantis biologijos principus natūraliosios atrankos procesas dabar tapo ir svarbiu psichologijos principu. kas protėviams padėjo išlikti. Mes ne tik išsaugome pomėgį tam tikram maistui. žmonės. Tie palikuonys. Štai ir viskas. kad mes. Tam tikri biologiniai ir elgesio skirtumai padidina jų galimybes daugintis ir išlikti šioje aplinkoje. Ilgimės visko. „Psichologija stovės ant naujų pamatų. plisti ir puoselėti savo atžalas. britų gamtininkas Charlesas Danvinas (1859) sukūrė evoliucijos teoriją. „Širdies paskirtis . 2005). mes nešiojame savo protėvių palikimąprivilegiją prisitaikyti. programuojantys vasaros įmigį (žiemos miego atitikmuo vasarą).sulaukti vaikaičių. Jis patarė sekti paskui genus. kokie esame. kaip natūralioji atranka suteikia pirmenybę ne tik konkrečiam kontekstui tinkančioms fizinėms savybėms .

(Žr. Tačiau kultūros nustato konkrečias taisykles. atsiradusias natūraliosios atrankos keliu. Palyginti su bitėmis. 5. G E N A I . Todėl ironiška. dramblys stipresnis. Evoliucija parengė mus kūrybiškai gyventi kintančiame pasaulyje ir prisitaikyti prie aplinkos. skatinti atvirumą ar palankiai žiūrėti į ikivedybinius lytinius santykius. Kultūrinis gyvūnas") kultūra (culture) Didelės žmonių grupės puoselėjami ir naujoms kartoms perduodami ilgalaikiai elgesio modeliai.1 PAVEIKSLAS Kultūriniai skirtumai Šie atsakymai į 1997 Gallupo instituto visame pasaulyje atliktą apklausą parodo mūsų kultūrinę įvairovę. nuostatos ir tradicijos. gamta mus laiko už ilgesnio genetikos pavadėlio.). Ir visi turi idėjų dėl ekonominio teisingumo (Fiske. skiriamasis bruožas gebėjimas išmokti ir prisitaikyti. K U L T Ū R A IR LYTIS 191 90 80 70 60 50 j 40 'ra I 30 < 20 Ar manote. Socialinis psichologas Roy Baumeisteris (2005. dvikoje beždžione." Richard Dawkins. kad nesusituokusioms poroms turėti vaikų yra blogai? 5. skyrelį „Atkreipkime dėmesį. „išsitiesk visu ūgiu. raudonmedis ilgiau gyvens. 2003 („Velnio kapelionas") Kultūra ir elgsena Galbūt svarbiausias panašumas ir mūsų. Indija Singapūras Taivanas Jungtinės Amerikos Valstijos Kanada Didžioji Britanija Vokietija Islandija tokius socialinius klausimus: kuo aš turėčiau pasitikėti ir ko bijoti? Kam turėčiau padėti? Kada ir su kuo turėčiau tuoktis? Kam turėčiau paklusti ir ką galiu valdyti? Evoliucinės psichologijos specialistai tvirtina. čiurlys greičiau skrenda. 29) pastebi: „evoliucija sutvėrė mus kultūrai". 1999. kuriomis vadovaujantis reikia spręsti šiuos socialinius gyvenimo klausimus. Kadangi šios socialinės užduotys bendros visiems žmonėms. The Devil's Chaplain. kapucinas mikliau laipioja. pradedant ekvatoriaus džiunglėmis ir baigiant Arkties ledynais. kad emocijomis ir elgsena išreikšti mūsų atsakymai į šiuos klausimus yra tokie patys. Šaltinis: Gallup ir Lindsey. Evoliucinės psichologijos specialistai išryškina šias universalias savybes. Ji leidžia vienos kultūros atstovams vertinti tiesumą. Pavyzdžiui. 1992). kaip rūšies. visi žmonės skirsto kitus pagal jų galią ir socialinę padėtį. Tačiau tu esi labiausiai iš visų apdovanotas. kokie buvo ir mūsų protėvių atsakymai. kad žmogiškoji biologija sudaro sąlygas kultūrinei įvairovei. . paukščiais ir šunimis. p.1 pav. idėjos. Ryklys galbūt greičiau plaukia.5 s k y r i u s . visi linkę jas panašiai spręsti. gepardas greičiau bėga. tuo tarpu kitose kultūrose šie dalykai gali būti nepriimtini (žr.

Genai nėra stabilus dalykas. susisaistyti ryšiais ir kartu su kitais rūpintis maistu. \ šį pasaulį ateiname pasirengę išmokti kalbą. Tad gamta mus iš anksto parengia mokytis.kultūriniai gyvūnai (taip jis pavadino savo knygą . Knygos ir kitos naujosios informacijos sklaidos priemonės tampa žinių. pastangų. neturėjo automobilių.192 II d a l i s . Kultūrinis požiūris. platinimo būdu. 2005). bet ir dėl socialinės kompetencijos. Kultūra leidžia išlikti ir daugintis. stato namus.skaitantys šią knygąmėgaujasi jų darbo vaisiais. Nepaisant švietimo sistemos tobulėjimo. interneto. vandentiekio namuose. kaip žmonės. Šimpanzės šiek tiek geba kalbėti. o gamta apdovanojo mus smegenimis. Žmonės labiau negu kiti gyvūnai geba panaudoti kultūros galias gyvenimui pagerinti. kad darbo pasidalijimas . žmonės. redaktorių komanda. Ji pripažįsta. reikėtų dėkoti kultūrai. patys save taip prigąsdino genų galia bei neišvengiamumu. 46). kokiai kultūrai priklausytume (Fiske ir kiti. 2003 („Prigimtis via patirtis") Evoliucinė psichologija atsižvelgia į aplinkos įtaką. Kultūradidžiausia dovana. „neiname vientisos globalios kultūros link. atkreipkime dėmesį Kultūrinis gyvūnas Aristotelio teigimu. Drauge galime išlaikyti sistemą leidžiančią pagerinti gyvenimą sau. Gamta mus. Vieni iš mūsų dirba žemės ūkyje. Mes. kad mus formuoja prigimties ir patirties sąveika. kad skirtingi visi ir likome. nepastebime kultūrų susiliejimo. kurios. Iš tikrųjų knygos taip pat yra darbo pasidalijimo kultūros pavyzdys. Nors tik vieno laimingojo pavardė yra ant šios knygos viršelio. Tačiau nė viena rūšis nepajėgia iš kartos į kartą kaupti pažangios patirties taip. žiemą valgome vaisius ir už juos bei automobilius atsiskaitome pinigais. Roy Baumeisterio nuomone. juos skiria įpročių skirtumai". pasirinko ne tik dėl didelių smegenų bei bicepsų. kad beždžionės išmoksta nusiplauti maistą ir šį gebėjimą perduoda savo palikuonims. esame kažkas daugiau . palaikantys „prigimties" pusę. Vieno Naujosios Zelandijos jaunuolių tyrimo metu išryškėjo geno nukrypimas. Kultūra padeda mums tapti kažkuo daugiau negu talentų. Oxford University Press. suteikia galimybę būti kultūringais. globoti jaunus ir saugoti save. apžvalgininkų. žmones. kad elgsenai svarbūs evoliucionavę genai. padėjėjų. elektros. Už tai. Kiti gyvūnai taip pat turi kultūros ir kalbos užuomazgų. atveju (Caspi ir kiti.The Cultural Animal. pavyzdžiui. kad bendravimui naudojame kalbą važiuojame viena kelio puse. kad šiandien visa tai turime. Baumeisteris daro išvadą kad „kultūra yra iškirtinė žmogaus ypatybė. kitų individualių bruožų visuma. Ji kildavo tik jų sąveikoje. 1998).. kurios yra galinga pažangos jėga. multimedijos grotuvų." . skyrybų. nesvarbu. Kultūrų tyrinėtojai Ronaldas Inglehartas ir Christianas Welzelis (2005) pastebi. Jų raiška priklauso nuo aplinkos. Pavieniui būtume tik neprotingi gyvuliai. lipnių lapelių. nors ir pripažįsta. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Ginčo dalyviai. Konfucijus teigė: „žmonių prigimtis panaši. bet tik stipraus streso. o kiti .nepaprastai tvarus dalykas" (p. Kultūrinis visuomenės paveldas . didinęs riziką susirgti depresija. 2003). Intelektas skatina naujovių kūrimą o kultūra leidžia joms plisti .paskleisti informaciją ir naujoves laike bei erdvėje. bent vienu bruožu esame panašūs [vilkus ir bites: puikiai jaučiamės būdami grupėse ir drauge dirbdami..„dar vienas didžiulis ir galingas kultūros pranašumas". pabrėžia žmogaus gebėjimą prisitaikyti. savo vaikams ir tiems. iš tikrųjų ją kūrė tyrinėtojų. kaip niekas kitas. kad nepastebėjo svarbiausio dalyko: juk genai yra jų pusėje. Nei stresas. kokią esame gavę . oro kondicionierių. Baumeisteris pastebi. kurie ateis po mūsų. Mūsų protėviai XIX a. Buvo pastebėta. Kultūrai turėtume dėkoti už tai. esame socialiniai gyvūnai. palikti aplinkybių valiai." Matt Ridley. nei genas atskirai depresijos nesukeldavo. Nature via Nurture. Baumeisteris rašo: „Kultūra-geriausia socialumo išraiška".

papročių ir elgsenos ypatumų įvairovė perša mintį. Juos japoniškais motociklais lydi italų paparaciai. bet programuojama sociumo. bučiuoja jį į skruostą. bet nevalgo jautienos. turinčioje 127 milijonus gyventojų. pirmą kartą Amerikoje apsilankiusi greitojo maisto restorane McDonald's. Todėl genetinis pavadėlis gana ilgas. KULTŪRA IR LYTIS 193 Kultūrine įvairovė Kalbų. važiuodami vokišku automobiliu su olandišku varikliu. Iranietė studentė. kur dauguma gyventojų susiduria su šiais skirtumais keletą kartų per dieną. 67) Jei visi gyventume homogeniškose etninėse grupėse atskiruose pasaulio regionuose. Nuo Shakespeare „Antonijaus ir Kleopatros"." Įvairiose tautose egzistuoja kultūrinė įvairovė. bendradarbiavimas ir geras vardas (Plaut ir kiti. Prancūzai valgo sraiges. Verdžio „Aidos" iki Forsterio „Kelionės į Indiją" mene ir literatūroje atsispindi nuostabi kultūrų sąveika. kurias dėvėjo Genujos jūreiviai (Legrain. JAV Naujosios Anglijos regiono gyventojai vertina liberalumą ir autonomiją (Niu Hempšyro valstijos devizas . 2002). tačiau nevalgo žuvies. kuriame aš dirbu. išrado emigrantas iš Vokietijos Levi Straussas. Vokiečių studentui. 2003). kaip princesės Dianos mirtis: „Anglijos princesė su savo egiptiečiu draugu patenka į autoavariją Prancūzijos tunelyje. Japonijoje. Sužalotuosius braziliškais vaistais gydo amerikietis gydytojas. Priešingai yra Niujorke. sutikdami JAV prezidentą. Kinai valgo gyvates. kai Artimųjų Rytų valstybių vadovai. Indusai valgo kiaulieną. tačiau nevalgo sraigių. tačiau nevalgo kiaulienos. kultūrinė įvairovė būtų mažiau susijusi su mūsų kasdieniu gyvenimu. Žydai valgo žuvį. Štai ką teigė sociologas Ianas Robertsonas (1987): Amerikiečiai valgo austres. kaip kai kurios tautos vis dar tebegyvena. ilgai rausiasi popieriniame maišelyje.„Gyventi laisvam arba mirti"). tuo tarpu pietinėse valstijose labiau vertinami žmogiška šiluma. Pasaulis darosi panašus į didžiulį kaimą. viename Prancūzijos miestelyje išrastą medvilninį audinį panaudojęs genes stiliaus kelnėms. reaktyviniais lėktuvais ir tarptautine prekyba. bet nevalgo gyvačių.5 s k y r i u s . Pavyzdžiui. išgėręs per daug škotiško viskio. tačiau nevalgo skėrių. bet nevalgo žmonių. Kultūrinė įvairovė mus supa vis glaudžiau. Amerikiečiai vyrai gali nejaukiai pasijusti. kad iš esmės elgsena ne nustatyta iš anksto. kurį vairuoja belgas. kultūriniai skirtumai nežymūs. „Amerikietiškus" džinsus 1872 m. kurio gyventojai vieni su kitais susisiekia elektroniniu paštu. neįpratusiam dažnai bendrauti su ponu profesoriumi. Zulusai valgo skėrius. G E N A I . nes iš 8 milijonų miesto gyventojų trečdalis gimę užsienyje. kad tame universitete. kad niekas taip neapibūdina globalizacijos. Naujosios Gvinėjos Jalė genčiai žmogiena yra delikatesas. (p. Kitokia kultūra kartais gali priblokšti. ir nė viena etninė grupė mieste nesudaro daugiau kaip 35 proc. Rusai valgo jautieną. ieškodama valgymo įrankių. Mūsų dienomis nežinomas „pranašas" pasakė. gali atrodyti keista. dėstytojų kabinetų durys visada atviros studentams. iš kurių 126 milijonai yra japonai. kol susivo- .

mes stebime. kad jų beveik nejaučiame. Normos nurodo. kad konfliktų padalytame pasaulyje įsivyrautų taika.pakistaniečiams. Migrantai ir pabėgėliai dabar labiau nei bet kada sumaišo kultūras. „Kai matome olandus elgiantis taip. kad mandagu iš pradžių mėsą susipjaustyti. Tūlam oficialios elgsenos šiauriečiui ekspresyvios Viduržemio jūros kultū- . Tačiau šiandien Rytai ir Vakarai. vienas iš dvylikos amerikiečių yra imigrantas. kai žmonės žino. Normos iš tiesų varžo ir kontroliuoja . kokios normos galioja. Taip ir socialiniai santykiai reiškiasi sklandžiai. kas yra normalu.taip sėkmingai ir taip subtiliai. tačiau šitaip nemanoma daugumoje musulmoniškų kultūrų.tai. ką užsieniečiai pavadintų olandišku stiliumi . (Kitaip sakant. Anglija . kaip įsipilti arbatos. . „Tačiau mes. Italija tapo namais daugeliui albanų. norėdami suprasti jos įtaką. ir gerbti kultūrų skirtumus. „Rytai yra Rytai. Tačiau mes valgome šitaip. ir niekada jie nesusitiks".) Sprendžiant iš etiketo taisyklių. kaip kelionės. Pietūs ir Šiaurė susitinka nuolatos. Vokietija . S O C I A L I N Ė ĮTAKA kia. o iš to kilo ir draugystė. liepos mėnesį). normos apibrėžia daugumos elgesį. kai nežinome. mes dažnai net nepagalvojame." Nėra geresnio būdo pažinti savos kultūros normas.194 II d a l i s . Kaip žuvis vandenyje. privalome iš jos ištrūkti.turkams. Daugumai vakariečių musulmonių moterų šydo dėvėjimas atrodo nepagrįstas ir varžantis. kaip „dera" elgtis. kad šitoks elgesys tikrai būdingas olandams. o Vakarai yra Vakarai. Normos: laukiamas elgesys normos (norms) Priimtino ir laukiamo elgesio taisyklės.sako olandų psichologai Willemas Koomenas ir Antonas Dijkeras (1997). kad kiti lankytojai keptus bulvių šiaudelius ima pirštais. kada teikti dovanas ir kada jas išvynioti. visose kultūrose galioja tam tikras deramo elgesio modelis. Jei norime. jei aktoriai gerai moka vaidmenis. kad tai nėra efektyvu. o po to šakutę perimti į dešinę ranką. amerikiečiai. ko kada tikėtis. Šiuos socialinius lūkesčius arba normas dažnai laikome neigiama.kitaip. kokią įtaką mums daro mūsų kultūra. turime gerbti skirtumus ir vertinti panašumus. Dirbdami. geriau galime suprasti. Vienas iš šešių kanadiečių. rašė XIX a. žaisdami ir gyvendami su skirtingų kultūrų žmonėmis. kad europiečiai valgo mėsą laikydami šakutę kairėje rankoje. manome. o mes . ir atitinkamai elgiamės patys. Spektaklis sklandžiai vyksta. įkalinančia ir verčiančia aklai tęsti tradicijas jėga. kaip elgiasi kiti. ir konfliktai (pastaruosius atspindi sprogimai Londono metro 2005 m. kad kas nors elgiasi vienaip." Nesutinkantiems su tokiomis normomis jos gali atrodyti nepagrįstos ir varžančios. Sutinku. Daugelyje pasaulio vietovių geriausios jūsų ir mano manieros būtų etiketo pažeidimas! Japonijoje besilankantys užsieniečiai sunkiai perpranta socialinio žaidimo taisykles kada nusiauti batus. leidžiančios pastebėti. Normos . taip kiekvienas iš mūsų esame pasinėrę į savo kultūrą ir. Neaiškiose situacijose. britų rašytojas Rudyardas Kiplingas. Įvairios kultūros skiriasi ekspresyvumo ir asmeninės erdvės normomis.tai tarsi socialinių mechanizmų alyva. Gyvendamas Škotijoje savo vaikams turėjau aiškinti. kaip elgtis su aukštesnės ar žemesnės socialinės padėties asmeniu.

nepriklausomai nuo kultūros geba numanyti. 1981). Dėl nežinomų priežasčių arčiau ekvatoriaus gyvenančioms tautoms būdinga mažesnė asmeninė erdvė. „Mano asmenybė prasideda maždaug 30 colių priešais mano nosį.) Asmeninė erdvė . Neperpildytuose autobusuose. ar pašnekovas muistosi.1907-1973 Kultūriniai panašumai Kultūrų skirtumus apsprendžia žmogaus gebėjimas prisitaikyti. čia mėgstama vienas kitą liesti bei glėbesčiuotis. kad tas vaikas galvos. skyrelį „Mokslinių tyrimų išvada. jog žaislas vis dar ten pat. 1980). tualetuose ar bibliotekose saugome savo erdvę ir gerbiame kitų. Šiaurės amerikiečiai Japo. Tačiau po plonu kultūrinių skirtumų sluoksniu tarpkultūriniai psichologai įžvelgia „esminį universalumą" (Lonner. Atsisėskite arba atsistokite maždaug per 30 cm nuo draugo ir pradėkite pokalbį. Visame pasaulyje žmonės laikosi giminingų draugystės normų. kinta ir burbulo dydis. procesai. dažnai per 60-90 cm. pradeda nutuokti. atsitraukia ar kitaip išsiduoda. 1978). apibrėžiant draugo vaidmenį.tai erdvė.2 m ar didesnį atstumą.nijoje gali pasigesti akių kontakto tarp praeivių. ką galvoja kiti (Norenzayan ir Heine. Kad pamatytumėte. kurią susikuriame norėdami išsaugoti distanciją tarp savęs ir kitų. kaip iš kito vaiko jam nepastebint paimamas žaislas. kurį pastebėjo įsibrovimą į asmeninę erdvę tiriantys mokslininkai. Universaliosios draugiškumo normos. Vyrai vienas nuo kito laikosi atokiau nei moterys. Su nepažįstamais žmonėmis stengiamės išlaikyti maždaug 1. H. Atlikę tyrimus Didžiojoje Britanijoje. kaip veikia įsibrovimas į kito žmogaus asmeninę erdvę. Michaelas Argyle ir Monika Henderson (1985) išskyrė keletą kultūrinių normų skirtumų. kuriais grindžiami skirtingi poelgiai. K U L T Ū R A IR LYTIS 195 ros atstovas gali atrodyti „šiltas. Italijoje. t. žiūri šalin. Honkonge ir Japonijoje. kurią norime išsaugoti aplink save. 2005). Kadangi priklausome tai pačiai rūšiai. Žmonės skirtingi: vieniems reikia daugiau asmeninės erdvės. 1969. asmeninė erdvė (personai space) Apsauginė zona . Į oficialią vakarienę vėluojančius Lotynų Amerikos verslininkus gali apstulbinti fanatiškas jų partnerių iš Šiaurės Amerikos punktualumas. Keičiantis situacijai. Jos dydis priklauso nuo to. (Žr. Draugams leidžiame prieiti arčiau. Praeivių prasilenkimas Rytuose ir Vakaruose". šaltas ir pernelyg galvojantis apie laiką" (Triandis. pažaiskite žaidimą „erdvės pažeidėjas". G E N A I . kaip artimai pažįstame esančius šalia.tai tarsi burbulas arba apsauginė zona. Sommer. Pavyzdžiui.5 s k y r i u s . kitiems mažiau (Smith. nedalykiškas ir gaištantis laiką". 1981. žavus. y. britams ir skandinavams patinka didesnis atstumas nei prancūzams ir arabams." W. Jei jie mato. požymiai (Altman ir Vinsel. Viduržemio jūros kraštų atstovui šiaurės europietis gali atrodyti „dalykiškas. . Auden. 1978). Amžiaus grupės taip pat skiriasi: suaugusieji stengiasi išlaikyti didesnį atstumą nei vaikai. Sulaukę 4 ar 5 metų vaikai pradeda „protauti". Šiaurės Amerikos gyventojai siekia išlaikyti didesnę asmeninę erdvę nei Lotynų Amerikos šalių atstovai. kad jaučia diskomfortą? Tai yra sujaudinimo. Stockdale. visur daugmaž vienodi. Stebėkite.

gali būti palaikytas abejingumo demonstravimu.3 PAVEIKSLAS Amerikiečių ir japonų pėsčiųjų reakcija Šaltinis: pagal Patterson ir kiti. 2006. kuris pirmasis taip pasielgs.3 pav. maždaug už 12 pėdų pamatęs ateinantį pėsčiąjį. Stebėtojas nežinojo. Šis tyrimas iliustruoja. 5. . Kaip matome 5.5 m atstumu iki praeivio. Mileso Pattersono ir Yuichi lizuka (2006) vadovaujama tarptautinė mokslininkų grupė atliko paprastą eksperimentą Jungtinėse Valstijose ir Japonijoje. 2) žvilgtelėjimą į žmogų mažiau negu sekundę. Amerikoje. Iš paskos einantis stebėtojas fiksuoja pėsčiojo reakciją. 15 Stebėtojas: M a ž d a u g 10 m už konfederato. Norėdama išmatuoti kultūrų skirtumus praeiviams prasilenkiant. kada pradėti stebėjimą. kai padėjėjas ranka parodo. tokie mikrosusidūrimai pasitaiko rečiau. Europiečiui mūsų pasisveikinimas prasilenkiant gali atrodyti šiek tiek neprotingas ir nepagarbus asmens privatumui..196 II d a l i s . yra norma atsakyti į draugiškumo apraišką. Tyrimo grupės hipotezė pasitvirtino: atsižvelgiant į didesnę japonų pagarbą privatumui ir kultūrinį jų santūrumą bendraujant su išorinėmis grupėmis. sociologų vadinamas „pilietiniu neatidumu". ypač jei tai . linktelėti galvą ar pasisveikinti su juo. ' Dalyvis: Pavienis praeivis.2 pav. kad kultūrų skirtumai buvo pritrenkiantys. Stebi dalyvio reakciją. kaip socialiniai psichologai kartais atlieka tyrimą natūraliomis sąlygomis. Vengimas Žvilgtelėjimas Žvilgsnis ir šypsena Sąlyga 5. Ar jis pažvelgs į padėjėją? Ar nusišypsos? Ar linktelės galvą? Ar pasisveikins žodžiu? (Padėjėjas atsitiktinai pasirinkdavo vieną iš trijų elgesio variantų. Mokslininkai daro išvadą kad Japonijoje „nėra spaudimo atsakyti į praeivio šypseną nes su juo nepalaikomi jokie santykiai ir nėra įsipareigojimo atsiliepti į jo pasveikinimą". Eksperimentuotojo padėjėjas: Parodo iniciatyvą pasisveikinti m a ž d a u g ties 3. linktelėti galvą ir pasisveikinti su tuo praeiviu. Taip buvo sukurtos „aklos" eksperimento sąlygos. Britanijoje. arti jo nėra kitų žmonių. 5.2 PAVEIKSLAS Praeivių prasilenkimo iliustracija Šaltinis: Patterson ir kiti. O Vidurio Vakarų Amerikoje akių kontakto vengimas. Jame patys to nežinodami dalyvavo 1000 amerikiečių ir japonų pėsčiųjų. 3) žvilgsnį ir šypseną.) Galima būtų tikėtis. S O C I A L I N Ė ĮTAKA mokslinių tyrimų išvada Praeivių prasilenkimas Rytuose ir Vakaruose Mano universitete ir tame mieste. kaip jis pasielgs.moteris. nusišypsoti. paprastai žmonės prasilenkdami pažvelgia vienas kitam į akis ir nusišypso. gali pasirinkti vieną iš trijų elgesio variantų: 1) vengimą (žiūri tiesiai [priekį). priešingai. kurioje praleidau du metus. kuriame gyvenu. 2006. eksperimentuotojo padėjėjas. matome. kad nepriklausomai nuo kultūros pėstieji turėtų pažvelgti. amerikiečiai buvo daug dažniau linkę nusišypsoti praeiviui.

Universaliosios socialinės padėties normos. kreipiasi įjuos vardu. Kur tik žmonės sukuria socialines hierarchijas. „Nuo likimo priklauso žmogaus sėkmės ir nesėkmės. ten jie su aukštesnę padėtį užimančiais žmonėmis kalba taip pat pagarbiai. neatskleisti jo paslapčių. kad įvairiose tautose penkis svarbiausius asmenybės bruožus (pavyzdžiui. Rogeris Brownas (1965. kad yra ir penki universalieji socialiniai įsitikinimai.tikrieji skirtumai visai nedideli. Universalieji socialiniai įsitikinimai. kalbantis žiūrėti į akis. viešai jį kritikuojant. 1992) pastebėjo dar vieną universalią normą. kad savo kasdieniame gyvenime žmonės taiko šias socialines sampratas: cinizmą. kaip kalbėdami su nepažįstamais žmonėmis. gebėjimą sutarti ir sąžiningumą (John ir Srivastava. O su užimančiais žemesnę socialinę padėtį jie kalba familiariau. 1987. kad ir kur gyventumėte." 5. Visame pasaulyje žmonės linkę apibūdinti kitus pagal šias savybes: emocinį stabilumą.4 PAVEIKSLAS Leungo ir Bondo universalieji socialiniai [sitikinimai. G E N A I . Vokiškai kalbantys šveicarai save laiko labai sąžiningais. Savo gyvenimą žmonės reguliuoja pagal šiuos įsitikinimus. dvasingumą ir likimą (žr. Dar daugiau. Jei testas išmatuoja šiuos „penkis svarbiausius" jūsų asmenybės bruožus.4 pav. kad už stropumą atlyginama. tarsi kalbėtųsi su draugu. Universalieji bruožai." . jei iš tiesų pasistengsi. K U L T Ū R A IR L Y T I S 197 Pavyzdžiui.' . Kanadiečiai save vadina maloniais. Iš tikrųjų šie nacionaliniai stereotipai yra perdėti . planavimui ir konkurencijai. Manantys. kaip mano daugelis (Terraccioano ir kiti. jis pakankamai gerai apibūdina jūsų asmenybę. 2005). palankiau vertina beatodairišką atkaklumą bei dešiniosios pakraipos politiką. 5. Tačiau taip pat yra ir akivaizdžiai universalių normų: gerbti draugo asmeninį gyvenimą.Tikėjimas stiprina psichikos sveikatą. Neseniai 49 šalyse atliktas tyrimas atskleidė. Honkongo socialinės psichologijos ekspertai Kwokas Leungas ir Michaelas Harrisas Bondas (2004) teigia. sąžiningumą ir ekstraversiją) žmonės vertina ne taip skirtingai. Kroger ir Wood." „Reikalus reikia spręsti atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. linkę pasišvęsti tyrimams. Cinizmo šalininkai būna mažiau patenkinti gyvenimu. draugiškumą.). Pacientai į savo gydytoją krei- Penki didieji socialiniai įsitikinimai /v-! Klausimyno teiginio pavyzdys „Stiprios asmenybės linkusios išnaudoti kitus. McCrae ir Costa. socialinį sudėtingumą. atpildą už stropumą.Pavyks.5 s k y r i u s . 1999). atvirumą. 1999. . Australai save laiko nepaprastai draugiškais. Jie atliko tyrimus 38-iose šalyse ir priėjo išvadą. Japonijoje ypač svarbu netrikdyti draugo.

Tėvai negali turėti lytinių santykių su savo vaikais.jūs" ir vėliau pereina prie artimesnio „tu".198 II d a l i s . vous ir tu . Turėdami galvoje biologines kraujomaišos bausmes.ispanų). šis tabu pažeidžiamas dažniau nei kažkada manė psichologai. nelygiaverčiai. Familiariąją formą žmonės paprastai vartoja bendraudami su artimaisiais (ne tik su artimais draugais ar šeimos nariais. Labiau priimtina skolintis rašiklį iš draugo. cukrelis. negu taip atsainiai elgtis su nepažįstamais žmonėmis ar viršininkais. pyragiukas. y. prezidentas pirmas pasikviečia dėstytojus į savo namus. o artimi broliai ir seserys .prancūzų. kitaip tariant. o gydytojai dažnai atsako kreipdamiesi į pacientą vardu.vieni su kitais. Yra netgi tarpkultūrinės normos. kaip meilės kalboje moteris yra sumenkinama iki maisto ir gyvūnėlių lygmens ėriukas. bet ir socialinę padėtį . o tik paskui šie pasikviečia jį. Taigi artimumą reguliuoja aukštesnę padėtį užimantis asmuo.universalios. žmonės turi kai kurių bendrų taisyklių.kad kreipinio forma atspindi ne tik socialinį atstumą. kai nepažįstami žmonės į jį kreipiasi ne įvardžiu „du". Panašiai ir universiteto. Šis pirmasis Browno universaliosios normos aspektas . kuria galima pa- . Kraujomaišos tabu. žmogiškoji prigimtis. kaip kariauti. Priimta dėvėti uniformas. bet „Sie". Nors skirtingose kultūrose normos skiriasi. Europoje. usted ir tu . vištytė. kad „abu šie veiksmai . 2003). Karo normos. Ši norma prasiskverbia į visas artimumo raiškos formas.koreliuoja su antruoju aspektu: pereiti prie familiaresnio kreipinio paprastai pasiūlo aukštesnio socialinio statuso asmuo. Nors šios normos tarpkultūrinės. bet ir kalbėdami su vaikais bei šunimis) ir pavaldiniais. kitos . tačiau ši norma vis dar yra visuotinė. Jungtinių Valstijų karo atstovas pareiškė. Daugumoje kalbų galimos dvi antrojo asmens įvardžio formos: pagarbi ir familiari (pavyzdžiui. S O C I A L I N Ė Į T A K A Knygoje The Female Eunuch („Moteris eunuche") Hermaine Greer atkreipia dėmesį. humaniškai elgtis su belaisviais (jei kariai nenužudomi. pagal kurias galima atskirti karius. Taigi vienos normos būdingos tik tam tikrai kultūrai. Vokietis vaikas jaučiasi pamalonintas. Studentai ir profesoriai paprastai bendrauja irgi panašiai. Sie ir du vokiečių kalboje. turtingesnis ar žinomesnis iš judviejų gali pasakyti: „Kreipkimės vienas į kitą „tu". Žudant priešus galioja taisyklės. Atrodo. Kultūros galia pasireiškia kintančiomis normomis. kažkas privalo parodyti iniciatyvą didesniam artimumui. kol spėja pasiduoti. pasiduoti pakeliant rankas aukštyn. nors daug lemia genetinis polinkis arba. kas tą padaro? Atsiradus palankiam momentui vyresnis. kur dauguma porų savo bendravimą pradeda mandagiu. kodėl žmonės visame pasaulyje prieš ją nusiteikę. pavaldinio arba uždėti ranką jam ant peties. jos nėra universalios. Kaip manote. evoliucinės psichologijos specialistai puikiai supranta. vėliau reikia juos maitinti). ne tik į kalbą. katytė. vėliavas bei surengė pasalas perrengę karius civilių drabužiais. kurių laikomasi šimtmečius. oficialiu . piasi „daktare". t. Kai Irako pajėgos jas sulaužė ir puolė iškėlę baltas. kuriame dirbu.rimčiausi karo taisyklių nesilaikymo pavyzdžiai" (Clarke.

Prieš pradėdami nagrinėti jų požiūrius. kad [jei] šiuolaikinė psichologija būtų išsivysčiusi. draugo privatumo gerbimas. svoris. . .ne sudaryti skirtumų sąrašą. plaukų spalva -tai tik kelios iš jų. kuriuos airaoo vaKarieciai. žvilgtelėkime į esminius klausimus: kiek mes.elgseną idėjas bei tradicijas. Kaip paaiškinti lyčių panašumus ir skirtumus? Ir evoliucinės. kaip ir Romoje ar Botsvanoje". Nuostatos ir elgsena skirtingose kultūrose visada skirsis. ^993^ APIBENDRINIMAS Kokią įtaką mums daro žmogiškoji prigimtis ir kultūrinė įvairovė? • Kuo mes. Pripažinome. ir kodėl? Evoliucinės psichologijos mokslininkai tiria.lytis. .. padedančias apibrėžti grupę ir perduodamas iš kartos į kartą Skirtingų kultūrų požiūrių bei elgsenos įvairovė byloja. kaip skirtingose kultūrose galioja skirtingos normos bei vaidmenys. evoliucinis požiūris pabrėžia giminingumą kurį sąlygoja mūsų bendra žmogiškoji prigimtis.psichologija. Ūgis. o išsiaiškinti universalius elgsenos principus. . . Iki šiol šiame skyriuje teigėme. ką tarpkultūrinės psichologijos tyrinėtojas Walteris Lonneris (1989) vadina „universaliąja psichologija . Tarpkulturines psichologijos . Mus domina tai. Nors evoliucijos palikimo dalis yra žmogui būdingas gebėjimas išmokti ir prisitaikyti (ir todėl skirtis vienas nuo kito).kaip kultūriškai specifišką. K. kuri būtų tokia pat pagrįsta ir prasminga Omahoje ar Osakoje. • Kultūrinis požiūris išryškina žmonių įvairovę . K U L T Ū R A IR LYTIS 199 aiškinti kai kurių normų universalumą. . Taigi prigimtį galime priimti kaip universalų dalyką. ir tarpkultūrinės psichologijos specialistai mėgina paaiškinti lyčių skirtumus. Indijoje. kodėl Timbuktu žmonės puošiasi raudonomis plunksnomis". kultūros turi tam tikrų bendrų normų. kraujomaišos tabu. Nigerijoje ir Japonijoje paauglių vaidmuo apibrėžiamas kitaip nei Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Tačiau savojo Aš sampratai ir socialiniams santykiams apibrėžti svarbiausios dimensijos yra rasė ir ypač . Chestertonas rašė: jei kas nors „suprato. Beveik prieš šimtą metų G. tačiau nuostatų poveikio elgsenai mechanizmai skiriasi kur kas mažiau. _ . . Nepaisant skirtumų. tad žmonės pir- . tarkime. Prisiminkime. pavyzdžiui. . kad esame biologiniai giminės. r Taip pat pastebėjome. G E N A I . kaip natūralioji atranka skatina elgesio bruožus. kad svarbiausias socialinės psichologijos tikslas J roj „Esu tikras. nes priklausome vienai žmonių šeimai. vyrai ir moterys. kokią įtaką mums daro kultūrinės normos bei vaidmenys. žmonės. o patirtį .5 s k y r i u s . . tačiau visose kultūrose lūkesčiai vaidmenų atžvilgiu daro įtaką socialiniams santykiams. esame panašūs? Kiek skiriamės? Ir kodėl? Žmonių įvairovę apibūdina daugybė dimensijų. . . specialistas E W j||j ams daugumą tų principų. Tarpkultūrinės psichologijos specialistai bando išsiaiškinti žmonių „esminį universalumą". nuo kurių priklauso genų perdavimas. kodėl Bondo gatvėje žmonės dėvi juodas skrybėles. turėjo taip pat suvokti. esame panašūs ir kuo skiriamės. pSįChologai būtų atradę . kad egzistuoja kultūrų įvairovė.

biologinės arba socialiai sąlygojamos savybės. panašios ir jų smegenys (nors vyrai turi daugiau neuronų. miausia jas ir suvokia (Stangor ir kiti. o ne daugybė panašumų. penkis kartus labiau tikėtina. dauguma žmonių jas laiko vertingomis (Prentice ir Carranza. dvigubai pažeidžiamesnė nerimo bei depresijos.penkeriais metais). Tarp nakties ir dienos yra prieblanda. kada ima dygti dantys. Palyginti su vyrais. 2000-jų olimpiadoje jam tebūtų leidęs užimti septintą vietą tarp moterų. pavyzdžiui.pastebi Judith Rich Harris (1998). iš esmės nėra nieko. „berniukas ar mergaitė?" Kai gimsta vaikas hermafroditas. . Taigi „priešinga lytis" iš tiesų yra beveik identiška. Kai gimėte. Palyginti su moterimis. ir šeima. 1992). yra apie 12 cm žemesnė ir sveria apie 20 kg mažiau. Tad vyrai ir moterys panašūs pagal daugelį fizinių savybių.žodynu. Vyrai ir moterys vienodai jaučia. kad vyrai ir moterys yra iš esmės tokie patys. • dažniau geba krutinti ausis. Tačiau tarp vyro ir moters. visi pirmiausia norėjo sužinoti. ir kasdieniame gyvenime skirtumai žadina susidomėjimą. kad šitokie lyčių skirtumų tyrimai gali sustiprinti stereotipus. pagal amžių. ir gydytojai tradiciškai jaučia poreikį nustatyti tikrąją vaiko lytį ir chirurgiškai panaikinti dviprasmiškumą. Dono Schollanderio pasaulio rekordas. kad jį nutrenks žaibas. išskyrus kai kuriuos anatominius keistumus. statistinė moteris • turi 70 proc. O dabar panagrinėkime tik lyčių savybes. turintis vyriškų ir moteriškų lytinių organų derinį. • jam tris kartus dažniau diagnozuojamas ADHD (dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas). Ir moksle. kūrybingumu. XX a. ilgisi. kaip rasinė ir lytinė priklausomybė veikia kitų žmonių požiūrį į mus bei elgesį su mumis. . statistinis vyras • lėčiau subręsta (dvejais metais). užvaldo mūsų dėmesį ir atrodo reikšmingi. savivertės ir laimės pojūčiu. 2002. pagal kurias žmonės apibrėžia vyrą ir moterį. o moterys daugiau neuroninių ryšių). vaikščioti. kai per 1964 metų Olimpines žaidynes jis 400 metrų laisvu stiliumi nuplaukė per 4 minutes ir 12 sekundžių. ir būtent jie. daugiau riebalų ir 40 proc. Kokie poelgiai universalūs vyrams? O moterims? „Iš 46 žmogaus genomo chromosomų 45 yra belytės". jis keturis kartus labiau linkęs į savižudybę.kad jos mažiau fiziškai agresyvios. 9 skyriuje nagrinėsime. • Net ir pagal fizines savybes individualūs skirtumai tarp vyrų ir individualūs skirtumai tarp moterų gerokai pranoksta lyčių skirtumus. kurie svarbūs tik ypatingais atvejais? Iš tiesų skirtumų yra. kada pradeda sėdėti. aštuntajame dešimtmetyje mokslininkai nerimavo. intelektu. globėjiškesnės ir socialiai jautresnės. • jautresnė kvapams bei garsams.šioms savybėms džiaugsmingai pritaria ne tik daugelis feminisčių. o nuo vyrų nugalėtojo Brooke Bennetto jis būtų atsilikęs 7 sekundėmis. Tiesa paprasta: kiekvienas privalo turėti lytį. Bet ar turėtume daryti išvadą. Ar lyčių skirtumai bus laikomi moterų trūkumais? Nors duomenys patvirtina kai kuriuos stereotipus apie moteris . tačiau anksčiau miršta (vidutiniškai pasaulyje . Jie panašūs ir daugeliu psichologinių savybių . mažiau raumenų.200 II d a l i s . . beprotiškai myli savo vaikus. S O C I A L I N Ė ĮTAKA lytis (gender) Psichologijoje . kalbant sociologiškai.

2001). G E N A I . In a Different Voice. 1992. kaip jie aiškintini evoliuciniu ir kultūriniu požiūriais. 1994). kurie. Thomson ir Murachver. 2000). Neneigdamos šito. dominavimą. O kai jie bendrauja su savo lyties atstovais. 2000)." Evoliucinės psichologijos specialistė Sandra Scarr (1988) „Moters balso kitokybėje glūdi rūpesčio etika. 2002. kuriose jie veikia. vyrai laikosi principo „kovok arba pabėk"." Carol Gilligan. o moterys labiau vertina darbą pagal daro bo laiką. Ar lyčių skirtumai atspindi natūraliosios atrankos tendencijas? Ar šie skirtumai yra kultūros . kad daugumos žmonių įsitikinimai bei jausmai moterims palankesni nei vyrams (Eagly. Atlikus darbo prioritetų tyrimus su 640 000 asmenų paaiškėjo.. korporacijos reklamuotojo). stresą patyrusios moterys vadovaų vosi principu „rūpinkis ir susidraugauk". Taip pat skiriasi ir moterys. 2002. moterys linkusios dirbti nelygybę mažinančius darbus (visuomeninio gynėjo. Dirbdamos kompiuteriu.vaidmenų. 1989). noriau priima pagalbą. 1990) priėjo išvadą. 2003). kad moterys labiau nei vyrai teikia pirmenybę artimiems.. Palyginkime vyrų ir moterų socialinius ryšius. Palyginti su berniukais. kurios stiprina nelygybę (prokuroro. iššūkių ir valdžios. ir situacijų. ką privalome padaryti. Gabriel ir Gardner. agresyvumą ir seksualumą. remdamasi savo dešimtmečius trukusiais moksliniais lyčių raidos tyrimais. Jų reakcija į grėsmę dažniausiai pasireiškia kova. Wathins ir kiti. kad padėtume per mažai atstovaujamiems visuomenės žmonėms pasiekti sėkmę. Aprašę šiuos skirtumus galėsime gilintis.apie asmeninius santykius (Tannen. Eagly.5 s k y r i u s . labdaros reklamuotojo). Savarankiškumas versus poreikis būti susijusiam Pagal laikyseną ir elgseną skirtumas tarp vyrų gali svyruoti nuo nuožmaus konkurencingumo iki švelnaus globėjiškumo. kad vyrai turi didesnį polinkį profesijoms. ir kultūra? „Nereikėtų nuogąstauti dėl tiesmukiško rasinių bei iyčių skirtumų tyrimo. Todėl nenuostabu. asmeninius ryšius ir galimybę padėti kitiems (Konrad ir kiti. kurie susidūrė su sunkumais" (Sax ir kiti. 1994. kad vyrai kiek labiau siekia didesnio uždarbio. Negalime kaip stručiai slėpti galvas smėlyje. kuriuos dažnai vaidina vyrai bei moterys. daugiau bendrauja ir yra dėmesingesnės kitų žmonių santykiams (Addis ir Mahalik. pastebi Eleanor Maccoby (2002). 1994). 2003. Individualistinėse kultūrose suaugusios moterys labiau linkusios apibūdinti save santykių požiūriu. kuriuose išreiškia daugiau jausmų (Crabtree. 1999. Jean Baker Miller (1986) bei Carol Gilligan ir jos bendradarbiai (1982.atspindys? O gal lytį formuoja ir genai. psichologės Nancy Chodorovv (1978. Tamres ir kiti. Vyrai dažniau kalba apie užduotis ir santykius su didesnėmis grupėmis. moterys . Grupėse moterys labiau dalijasi savo išgyvenimais ir siūlo didesnę paramą (Dindia ir Allen. Tarp pirmakursių studentų 5 iš 10 vyrų ir 7 iš 10 moterų sako. K U L T Ū R A IR LYTIS 201 Swim. Haddock ir Zanna. 2002). Felicia Pratto ir jos bendradarbiai rašo. 1987). 1982 („Kitokiu balsu") . mergaitės bendrauja draugiškiau ir žaidžia ne taip agresyviai. pasakytų mums. paaukštinim pareigose. Moterų pokalbiai telefonu su draugėmis trunka ilgiau (Smoreda ir Licoppe. 1990). moterys daugiau laiko sugaišta siųsdamos elektroninius laiškus. pastebi Shelley Taylor (2002). šie skirtumai didėja. bijodami socialiai nepatogių atradimų. jos ieško draugų ir šeimos paramos. Patyrę stresą. Beveik visų tyrim metu. mokslui nepaprastai reikia gerų darbų. . jog labai svarbu „padėti tiems. draugiškiems santykiams. 1998.

Pavyzdžiui. amerikiečių vyrų ir 43 proc. kad verkė dėl karo Irake (Gallupo institutas. Norėdami bendrauti su empatišku bei supratingu žmogumi. moterys labiau nei vyrai reiškia empatiją patinantiems panašius išgyvenimus (Batson ir kiti. parkuose bei gatvėse. Tačiau daugiau nei 400 tyrimų atskleidė. Moterys greičiau pravirksta arba prisipažįsta jautriai reaguojančios į kitų sielvartą (Eisenberg ir Lennon. Išanalizavusi 125 vyrų ir moterų jautrumo nežodiniams ženklams tyrimus. 1993). artimus ir abipusį pasitenkinimą teikiančius santykius su bičiuliu. Visa tai padeda paaiškinti. 2003). kuriose jos užfiksuotos su kitais žmonėmis (Clancy ir Dollinger. moterys dažniau rodo tėvų nuotraukas bei tas. pastovius. parodžius dviejų sekundžių filmo ištrauką su prislėgtos moters veidu. jog šypsomasi priklausomai nuo situacijos. draugėms bei giminėms (Putnam. Judith Hali (1984) pastebėjo. Stebint kitų patiriamą skausmą. kurie verkia. Kad būtų patenkintos vedybiniu gyvenimu. Paprašytos parodyti jų asmenybę apibūdinančias nuotraukas. Moterų bei vyrų empatija skiriasi ir tuo. 1988). kad kontaktų poreikį moterys dažniau reiškia šypsena (LaFrance ir kiti. kuriam galėtų atskleisti savo džiaugsmus bei skausmus. Moterys kur kas dažniau apibūdina save kaip empatiškas . Kaip manote. 1996). 1986). nors šiek tiek mažiau. Empatijos skirtumas pastebimas ir laboratorinių tyrimų metu. ir moterys dažniausiai kreipiasi į moterį. 1990). kurie džiaugiasi. vienišumas ir polinkis į depresiją) transformuoti į dėmesingumą vertinančią visuomenę? Iš tiesų daugumoje Šiaurės Amerikos globos sričių (socialinis darbas. o vyrų smegenys tokių pokyčių nefiksuoja (Singer ir kiti. ką išgyvena kitas žmogus. Žinoma. moterims suaktyvėja su empatija susiję smegenų centrai. kodėl ir vyrai. kad moterys apskritai geriau šifruoja kitų žmonių siunčiamus emocinius signalus. Moterys daugiau laiko praleidžia besirūpindamos ikimokyklinio amžiaus vaikais ir pagyvenusiais tėvais (Eagly ir Crovvley. Moterys kaip motinos. Patyrusios slegiančių įspūdžių laboratorinių tyrimų metu ar realiame gyvenime. gana lengva užmegzti ilgalaikius. kad moterys šypsosi dažniau. Žinoma. 2003). 2006). moterų teigia. ir moterys teigia. Palyginti su vyrais. ar ji kažką kritikuoja. kad moterys paprastai geriau nei vyrai įžvelgia kitų žmonių emocijas. savęs įsivaizdavimas kito vietoje. slauga) moterų dirba gerokai daugiau nei vyrų. 1990). 1994). moterys tiksliau atspėdavo. tokiu bičiuliu gali būti tik niūfaundlendas. nei mano daugelis moterų.202 II d a l i s . priėjo išvadą. išanalizavusi 9000 universiteto baigimo nuotraukų.gebančias pajusti. ir Amy Halberrstadt bei Martha Saitta (1987). 1995 („Deivo Bėrio išsamus vadovas vaikinams") empatija (empathy) Netiesioginis kito žmogaus jausmų išgyvenimas. . Sapadin. dažniau skambina į užmiestį draugams. ir verkti su tais. seserys ir močiutės jungia šeimas (Rossi ir Rossi. ir vyrai. Dave Barry's Complete Guide to Guys. ar vakarietės moterys labiau pasikliauja individualistine kultūra ir prisiderina prie jos? O gal moterišku ryšiu grindžiama gyvenimo filosofija galėtų padėti į galią orientuotą Vakarų visuomenę (kuriai būdinga nesirūpinimas vaikais." Dave Barry. Mergaitės labiau įsijaučia reaguodamos į joms rodomas skaidres ar pasakojamas istorijas (Hunt. ištyrusios 1100 nuotraukų žurnaluose bei laikraščiuose ir stebėjusios 1300 asmenų prekybos centruose. Pavyzdžiui. ar aptaria savo skyrybas. parašo bemaž keturis kartus daugiau asmeninių laiškų ir 10-20 proc. 12 proc. malonesnė ir globėjiškesnė nei draugystė su vyrais (Rubin. jos perka tris kartus daugiau dovanų ir sveikinimo atvirukų. Marianne LaFrance (1985). S O C I A L I N Ė Į T A K A „Priešingai. 1983). kad draugystė su moterimis yra artimesnė. dukterys. moterims ypač svarbus abipusės paramos jausmas (Acitelli ir Antonucci. 2000). 1985. džiaugtis su tais. švietimas.

Davis ir Gilbert. 2005) pavadino „kraštutiniu vyriškuoju protu". o antrasis . tvirtina Erichas Coatsas ir Robertas Feldmanas (1996).„mylintis. kad vyrai galią ir laimėjimus laiko svarbesniais dalykais negu moterys (Schwartz ir Rubel.su moterimi. sako Johnas Williamsas ir Deborah Best (1990a. priklausomas. 1999). antrasis . nesate vieninteliai šitaip galvojantys. 1989. todėi jos rečiau serga autizmu. stebėtojai kur kas tiksliau galėjo įspėti moterų nei vyrų emocijas. 2003). šiurkštus. Parodžius penkių sekundžių trukmės neįgarsintus filmukus. 2000). Kaip būdinga užimantiems aukštesnę padėtį. Tačiau atkreipkime dėmesį į šiuos faktus: • 2006 metais tik 16 proc. nes moterys vis dažniau užima vadovaujančius postus. . vyrų atlyginimų. • Vyrai sudaro pusę prisiekusiųjų teisme. Tik apie penktadalį atlyginimų skirtumo galima paaiškinti lyčių išsilavinimo bei darbo patirties skirtumu ir darbo specifika (World Bank. • Vyrams labiau nei moterims rūpi socialinis dominavimas ir jie labiau linkę remti konservatyviuosius politinius kandidatus bei programas. • Moterų atlyginimai industrinėse šalyse vidutiniškai siekia 77 proc. 1998. Nuo Azijos iki Afrikos. K U L T Ū R A IR LYTIS 203 Moterys taip pat geriau geba reikšti emocijas ne žodžiais. 1996). kuriuose užfiksuoti pasakojimai apie laimingas akimirkas. Beveik 80 000 žmonių tyrimai 70-yje šalių atskleidė. 2006). kai jautėsi laimingi. 1982). liūdni ir pikti. teigia Hali. Nė vienoje žinomoje visuomenėje moterys nedominuoja (Pratto. Mergaitės yra empatiškesnės ir geriau moka suprasti kitų emocijas. 2005 metais amerikiečiai vyrai labiau rėmė mirties bausmę ir karą Irake (Gallup. Socialinis dominavimas Įsivaizduokime du žmones: pirmasis yra „drąsus. kurį Simonas Baron-Cohenas (2004. nuo Europos iki Australijos žmonės vyrus laiko veržlesniais. Kaip pamatysime. 2005). autokratiškas. emocionalus. pasaulio įstatymų leidėjų buvo moterys (IPU. dominuojantis. kad žmonės prisimintų tuos atvejus. G E N A I . įvairiose kultūrose lyčių skirtumai yra nevienodi. 15). Jei pirmasis žmogus jums asocijuojasi su vyru. Ypač teigiamas emocijas. tačiau net 90 proc.5 s k y r i u s . dažniau vairuoja automobilį ir apmoka didžiąją dalį sąskaitų (Laner ir Ventrone. agresyvesniais ir labiau linkusiais dominuoti. 2006. Sidanius ir Pratto. nuolankus ir silpnas". svajingas. savarankiškas ir stiprus". valingas. Tačiau vyrai šiek tiek sėkmingiau pastebėdavo pyktį. 2005). Ši nuomonė ir lūkesčiai atitinka realybę. Jie paprašė. Iš esmės kiekvienoje visuomenėje vyrai socialiai dominuoja. padedančias išsaugoti grupių nelygybę (Eagly ir kiti. vyrai vis dar yra pirmojo pasimatymo iniciatoriai. tarp išrinktų prisiekusiųjų pirmininkų ir daugumą lyderių specialiai suburtose laboratorinėse grupėse (Colarelli ir kiti. bet pamažu jie nyksta. 2003. Kerr ir kiti.

iš Veneros? Tiesą sakant. kai vaidmenys nėra griežtai apibrėžti. kad (prisimenant XX a. pastebi Kay Deaux ir Marianne LaFrance (1998).tik 1. 2005). Be to. Per apklausas . 1994). Tyrimas parodė. Būna dvejojančių ir pagarbiai besielgiančių vyrų ir tiesmukiškų bei kategoriškų moterų. Tad akivaizdu. dažniau įdėmiai žiūri.65 proc. Pavyzdžiui. 2006). 2003. elgiasi jautriau. kurį mes laikome būdingu vyrams. dešimtojo dešimtmečio bestselerio pavadinimą) vyrai kilę iš Marso.demokratiškai (Eagly ir Johnson.kalba kategoriškai. Tad ar galima pareikšti. mažiau kiekybę nusakančių žodžių ir dažniau vartoja esamąjį laiką. įkyriai pertraukinėja. liečia ranka. sukurta lyčių skirtumams pagal vartojamus žodžius ir sakinių struktūrą atpažinti. Konstatuodamos faktus. o moterys . Vyrai dažniau nei moterys siekia pergalės.poreikį būti susijusioms. Ellyson ir kiti. daugiau operacijų biržoje (Barber ir Odean. Situacijose. studentai dažniau linksi galvą kalbėdami su profesoriumi negu su savo bendraamžiais. ir vyrai labiau dėl to nukentėjo. moterys nepriklausomai nuo turimos valdžios linkusios daugiau šypsotis (Hali ir kiti. o moterys . per daug viską supaprastiname. mažiau šypsosi (Anderson ir Leaper. Vyrų sandoriai buvo rizikingesni. todėl jie prarado 2. Viena kompiuterinė programa. o moterys . į užduotis susitelkusių lyderių vaidmenį. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Kai kurie lyčių skirtumai nekoreiiuoja su padėtimi ir gaiia. ne taip įžūliai. Vyrų bendravimo stilius atspindi savarankiškumo poreikį. Čarli. 1991. 1990). nes moterys geriau geba suburti komandą ir palaikyti tinkamą klimatą (Eagly ir kiti. tikslumu iš 920 pozicijų) atpažino britų grožinės ir negrožinės literatūros kūrinių autorių lytį (Koppel ir kiti. Be to. mandagiau. 1998. 1991). Vieno tyrimo metu buvo analizuojamos 35 000 biržos maklerių ataskaitos. Pavyzdžiui. 2004). kuriuo siekiama įskaudinti. vyrai labiau linkę vadovauti direktyviai. ir moterims) (Hali ir kiti. Didžiąja dalimi stilius. vyrai dažniau rizikuoja (Byrnes ir kiti. sėkmingai (80 proc. Agresija Agresija psichologai laiko tokį elgesį. 2002). Vyrų bendravimo stilius atspindi jų socialinę valdžią. kuriuo siekiama ką nors įskaudinti. Rašydamos moterys dažniau vartoja prielinksnį „su". Laboratorinių eksperimentų metu tai gali pasireikšti piktybiškai sukeliant elektros šoką ar sakant tokius dalykus. žmonės yra skirtingi. moterims geriau sekasi „permainų siekianti" lyderystė. kad teigdami. o moterų . 2005). Mūsų pasaulyje medžioklė. Sandoriai kainuoja pinigus. 2004). 2001). agresija (aggression) Fizinis ar žodinis poelgis. muštynės ir karas yra vyriški užsiėmimai. Vyrai ir aukštą socialinę padėtį užimantys asmenys linkę garsiau kalbėti ir dažniau pertraukinėti (Hali ir kiti.rečiau pertraukinėja. Vyrai dažniau elgiasi kaip turintys valdžią . kad „vyrai daug labiau pasitiki savimi negu moterys" ir atlieka 45 proc. esą vyrai ir moterys kilę iš skirtingų planetų.72 proc. Vyrai puikiai atlieka direktyvių. o vyrams prekiauti sekėsi ne geriau negu moterims. vyrų ir moterų kalbėjimo stilius keičiasi priklausomai nuo socialinio konteksto. iš tiesų būdingas užimantiems aukštą padėtį ir turintiems valdžią žmonėms (ir vyrams. moterys stengiasi daryti įtaką ne taip tiesmukai . kurie turėtų užgauti kito žmogaus jausmus. o moterys linksi dažniau negu vyrai (Helweg-Larsen ir kiti. van Engen ir Willemsen..204 II d a l i s . pirmavimo ir dominavimo (Sidanius ir kiti. kuriai pirmenybę teikia vis daugiau organizacijų. 1999).

„Bet kur pasaulyje. o ne moterys labiau troško nevaržomo sekso. moterų (Pryor ir kiti.paaiškėja. G E N A I . kad tai baigiasi lytiniais santykiais. 2005).5 s k y r i u s . White ir Kowalski. kaip skirtingose šalyse skiriasi požiūris į seksualinę laisvę. 2005). Jungtinėse Amerikos Valstijose. fizinį ar žodinį smurtą . 2001). vyrų ir tik 34 proc. moterų (Bailey ir kiti. nieko bloga. kalinių yra vyrai. sukeldami. Provokacija atotrūkį tarp lyčių gali sumažinti (Bettencourt ir Kernahan. K U L T Ū R A IR LYTIS 205 vyrai dažniau nei moterys prisipažįsta esą agresyvūs. vyrų ir 12 proc. 2002. 1996). O kalbant apie ne tokias aštrias agresijos formas . išskyrus keletą išimčių. rankos pakėlimą prieš šeimos narį. perpus mažiau (25 proc. vyrų (Laumann ir kiti. Teiginiui „Jei du žmonės iš tiesų vienas kitam patinka.) vyrų nei moterų (48 proc. jų manymu.jauni vyrai (Kruglanski ir Golec. Tačiau prisiminkime. moterys gali netgi turėti didesnį polinkį agresyviems veiksmams. net jei jie vienas kitą pažįsta labai trumpai" pritarė 58 proc. suomiai santykinai pakantūs. Lyčių skirtumai požiūrio į seksą atžvilgiu persikelia ir į elgseną. 2000). skausmingą elektros šoką (Knight ir kiti. • Apklausus 3400 atsitiktinai parinktų 18-59 metų amerikiečių. 1994. pavyzdžiui. o Taivano gyventojai labiau palaiko monogaminius santykius (Schmitt. • Neseniai Amerikos švietimo tarybai atlikus daugiau nei ketvirčio milijono aukštųjų mokyklų pirmo kurso studentų apklausą taip pat gauti panašūs duomenys. Pavyzdžiui. Richardson.rašo tarpkultūrinės psichologijos spe- . 1994). Tačiau visame pasaulyje visais laikais vyrai labiau linkę žaloti kitus. Iš tiesų. Tačiau pasvarstykime: • Australijoje atliktoje apklausoje teiginiui „Galiu save įsivaizduoti besijaučiantį (-čią) patogiai ir besimėgaujantį (-čią) „atsitiktiniais" lytiniais santykiais su įvairiais partneriais" pritarė 48 proc. šis santykis lygus 10:1 (FBI. 2005). Kaip dažnai jie galvoja apie seksą? „Kasdien" arba „kelis kartus per dieną" atsakė 19 proc. kad moterys nė kiek ne mažiau agresyvios nei vyrai (Bjorkąvist. kad lyčių skirtumai priklauso ir nuo sąlygų. kad pirmojo lytinio akto priežastis buvo meilė partneriui. spaudoje). . Kanadoje areštuotų vyrų ir moterų santykis yra 8:1 (Statistics Canada.) teigė. Laboratorinių eksperimentų metu vyrai iš tiesų demonstruoja didesnį agresyvumą. 2004). Bet visose šalyse vyrai. Beveik visi teroristai savižudžiai .tarkime. Vienas 48 šalyse atliktas tyrimas parodė. kuriose 92 proc. išanalizavęs daugelio tyrimų rezultatus. 1994). 1987). Vyrų ir moterų fiziologinės ir žodinės reakcijos į seksualius dirgiklius yra „labiau panašios nei skirtingos" (Griffitt. Seksualumas Požiūrio į seksą bei atkaklumo atžvilgiais taip pat egzistuoja atotrūkis tarp lyčių. sako Johnas Archeris (2000. 1997. moterų ir 54 proc. 2001).

dažniau sako komplimentus ar įsipareigoja atsilyginti moteriai už suteiktas seksualines paslaugas." Iš tiesų. vyrų.seksą" (Barber. „Gėjams nėra būdingas padidintas seksualumas. Tą pastebėjo ne tik sociologai. Kai moterų mažiau. Vyrams skirtuose erotiniuose kūriniuose moterys vaizduojamos nesusaistytos ir valdomos geismo. moterys retai moka už seksą.teigia antropologas Donaldas Symonsas (1979. kiek sekso partnerių jie geidžia turėti kitą mėnesį. pritariamai sako Baumeisteris ir Vohs. . lesbiečių norėjo daugiau nei vieno partnerio). kurių pagrindinė rinka yra moterys. kuriame vyras ir moteris trokšta santykių. vienišų vyrų ir 6 proc. . 244). tiriant. „Seksualumas visur suprantamas kaip kažkas. Tai atspindi lyčių asimetrija pagal prostituciją ir piršimąsi bei papročiai. kur vyrų yra mažiau. ir homoseksualių žmonių apklausų rezultatai buvo beveik identiški (29 proc. . 29 proc. mažindamos jų pačių seksualumo vertę. lesbiečių ir tik 24 proc. Meilės romanuose. siūlydamos pigų .nes kai vyrų trūksta. Baumeister ir kiti. Jie pritars 45 sekundes trunkančiam troškimui. Sekso srityje. . p. ir jos reikalauja didesnio įsipareigojimo. „moterys konkuruoja viena su kita. Panašiai kaip ir profsąjungos. „Moteris gali sužavėti keturių valandų filmas su subtitrais. mažinančius nuolatinių darbuotojų vertę. yra daugiau nėščių paauglių . 253). pastebi Roy Baumeisteris ir Kathleen Vohs (spaudoje.Tai tiesiog tokie vyrai. 2004). Baumeister ir Vohs. S O C I A L I N Ė ĮTAKA cialistas Marshallas Segallas ir jo kolegos (1990. kurios siūlo „pigų seksą". jie sunkiau pakelia viengungystę. jų seksualumo vertė išauga. 2005). Todėl nenuostabu. moterų norėjo daugiau nei vieno partnerio (Schmitt. Statistikos duomenimis. Palyginti su lesbietėmis. kurios nepalankiai žiūri į streiklaužius. išleidžia daugiau pinigų lytiniams santykiams bei mėgsta didesnę seksualinę įvairovę.pastebi Stevenas Pinkeris (1997). rečiau atsisako sekso. jog juos domina neįpareigojantis seksas. jie labiau reaguoja į vizualius dirgiklius ir jiems labiau rūpi partnerio patrauklumas (Bailey ir kiti.neįpareigojantį . dažniau masturbuojasi. tačiau po to norės. tačiau taip jų ir nepasiekia. 1994). 2005). atlaidžiau į jį žiūri bei ieško daugiau partnerių. Vienu metu 52 šalyse buvo apklausti 16 288 žmonės. pastebi humoristas Dave Barry (1995). kurių geismus sužadina ne moterys. gėjų (Doyle. . 1990). 2003. vyrai ne tik dažniau svajoja apie seksą. švelnų vyrą emociškai sudegina jo ištikima meilė romano herojei. kad visi nusi- . bet ir greičiau susijaudina.206 II d a l i s . Amerikoje poromis gyvena 47 proc. dažniau geidžia sekso.Vyrai šito NEGALI PAKĘSTI. kad visose kultūrose moterų seksualumas vertinamas labiau nei. kad vyrai dažniausiai siūlo pinigus bei dovanas. Taigi ir heteroseksualių. ten. Lyčių skirtumą atskleidžia ir seksualinės fantazijos (Ellis ir Symons. pastebi autoriai. o kiti vyrai. 2001). gėjų ir 6 proc.vyrai dažniau nei moterys yra seksualinių veiksmų iniciatoriai". gėjai dažniau teigia. 2000. dažniau rizikuoja. 185 šalyse. dauguma moterų nepritaria toms. ką turi moterys ir ko nori vyrai".

moterys gali maitinti krūtimi. hormonai ir smegenys skiriasi ir tokiais aspektais. • Be to. Tarp 99 proc. biologinių skirtumų nepaneigsi . kodėl skiriasi jų interesai ir gebėjimai? Ar dėl to. dėmesys buvo suteiktas į dvi pagrindines priežastis: evoliuciją ir kultūrą. tikrai būtų populiarus tarp vyrų. Tačiau jų skirtumams skiriamas didesnis dėmesys. kurioje pastebimi lyčių skirtumai.jie ryškūs. vyrai ir moterys skiriasi socialinio dominavimo.savarankiškumo ir poreikio būti susijusiam . Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natūralus? Aiškinant lyčių skirtumus. ar dėl biologinių skirtumų?" Tokią nacionalinę apklausą atliko Gallupo institutas (1990). atsakiusiųjų į šį klausimą (tikriausiai neabejojant jo prielaidomis) „auklėjimą" ir „biologinius skirtumus" nurodė beveik vienodas skaičius respondentų. Tad prisiminkime: individualūs skirtumai yra kur kas didesni nei lyčių skirtumai. kad juos taip auklėja. „Kaip manote.panašios. kad vyrai ir moterys (nors jie ir skirtingi) atstovauja priešingoms lytims. pavadintas „Nuogaliai automobilių lenktynėse". kurie reikalingi medžiojant. empatiškesnės ir save dažniau apibūdina santykių prasme. Jie greičiau negu moterys griebiasi fizinės agresijos. o moterų seksualumą labiau įkvepia emocinis potraukis. Žinoma. Jie greičiau skiriasi kaip dvi rankos .5 s k y r i u s .aspektu. • Seksualumas . O paskui turėtų būti automobilių lenktynės. susikibus derančios viena su kita. G E N A I ." Kaip detektyvus labiau domina nusikaltimai nei dorybės. K U L T Ū R A IR LYTIS 207 rengtų. Moterys paprastai būna rūpestingesnės. Vargu ar galima teigti. kodėl vyrai ir moterys skiriasi kaip individualybės. kurie sąlygoja elgsenos skirtumus? . APIBENDRINIMAS Kaip paaiškinti lyčių panašumus ir skirtumus? • Berniukai ir mergaitės bei vyrai ir moterys panašūs daugeliu požiūrių. Filmas. Vyrai dažniau inicijuoja seksualinius santykius. • Socialinės psichologijos specialistai lyčių skirtumus tiria lyginamuoju . Ar biologiniai lyčių skirtumai apsiriboja tik tokiomis akivaizdžiomis reprodukcijos ir kūno sandaros ypatybėmis? O gal vyrų ir moterų genai.dar viena sritis. tačiau atrodančios skirtingai. jie trokšta turėti daugiau partnerių. tačiau ne tokios pat. taip ir detektyvus psichologus labiau domina skirtumai nei panašumai. Vyrai turį daugiau raumenų. agresijos ir seksualumo atžvilgiais. Visose žinomose kultūrose vyrai linkę turėti daugiau socialinės galios.

Visos šios prielaidos grindžiamos principu: gamta atrenka tokias savybes. apimti aistros. tvirtina evoliucinės psichologijos specialistai. kurios padėjo Montesumai II tapti actekų karaliumi. 1998). palyginti su kiaušinėliais. kurioje galėtų pasėti savo sėklą. stabteli pagalvoti: „Noriu savo genus perduoti palikuonims". Abiejų lyčių žmonės 4 į karštį reaguoja prakaituodami. jiems vienodai iškyla pūslės nutrintose vietose.) Be to. fiziškai dominuojantis vyras galėjo lengviau turėti moterį. Vyrai. buvo perduotos jo palikuonims. dėl to sperma. mūsų natūralūs troškimai . kad gebėjo suprasti savo vaikų ir garbintojų emocijas. dominavimą ir seksualumą. evoliucinės psichologijos specialistas Douglasas Kenrickas (1987) teigė. vaizdingai aprašydamas. kol moteris išnešioja tik vieną vaisių. Moterys į reprodukciją žvelgia išmintingai. dėl to per daugelį kartų sustiprėjo vyrų agresyvumas bei polinkis dominuoti.208 II d a l i s . vyrų seksualinį iniciatyvumą. moterys savęs pratęsimui atidžiai ieško sveiko ir galėsiančio išlaikyti partnerio. Be to. Jei mūsų protėvių motinos turėjo naudos iš to. kol perskaitysite šį sakinį. Moterys į vaiko gimimą investuoja mažiausiai devynis mėnesius." Samuel Butler. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Lytis ir poros pasirinkimo prioritetai Atsižvelgdamas į tai. kaip skiriasi meilinimosi. vyras gali platinti savo genus apvaisindamas daugelį moterų. o ne klajojančių storžievių. tai natūralioji atranka galėjo ugdyti moterų gebėjimą pastebėti emocijas. kuriuos pagimdė 4000 jo moterų (Wright. 1995b).tai genų būdas sukurti daugiau genų. Nedaugelis žmonių. atsižvelgdama į lytį. Pasvarstykime. yra pigi. Moterys ieško vyrų. pavyzdžiui. nepuola stoti į eilę prie spermos bankų. o vyrai kartais . Vyrai ieško derlingos dirvos. po to jį maitina. pagaminsite 1000 spermatozoidų. kad „mes negalime pakeisti savo rūšies evoliucijos istorijos. monogamiškų tėčių. Tačiau evoliucinė psichologija. Tos genetiškai sąlygojamos savybės. 1835-1901 .siekdami gausos. Vidutiniškai vyras per savo gyvenimą pagamina daugybę trilijonų spermatozoidų. Šiame procese mažai kas vyksta sąmoningai. Emocijos tarnauja evoliucijos programai. kaip kandies patinėlis reaguoja į pa- „Višta tėra kiaušinio priemonė kitam kiaušiniui sukurti. kurie galėtų padėti joms rūpintis atžalomis . o vėliau daugelis tai pakartojo. atlikę skaičiavimus.tik devynias sekundes. mėgsta panašų maistą. kuriose jos abi susidūrė su tais pačiais prisitaikymo sunkumais (Buss. Evoliucinė psichologija neprognozuoja jokių lyčių skirtumų tose srityse. o kai kurie skirtumai tarp mūsų neabejotinai yra šios istorijos funkcija". teigia evoliucinės psichologijos specialistai. Vyrai konkuruoja su kitais vyrais dėl galimybės laimėti genų totalizatoriuje. teigia evoliucinė psichologija. (Jei esate vyras. poros pasirinkimo ir reprodukcijos atžvilgiu svarbūs elgsenos skirtumai. Medicinos tyrinėtojas Lewisas Thomas (1971) atskleidė giluminius evoliucijos tikslus. kurios leidžia perduoti genus ateities kartoms. panašiai kaip alkio jausmas reiškia kūno poreikį maistui. kad visame pasaulyje lytys skiriasi pagal agresyvumą. o vyrai .finansiškai patikimų. Tad. Atvirkščiai. gali prognozuoti.

kad jautėsi šiek tiek nustebęs. reikalingų palikuonims auginti (žr. ir vyrai. „Žmonės yra gyvos iškasenos . kurių kūno formos signalizuoja apie jų vaisingumą. O moteris traukia vyrai. Evoliucinės psichologijos specialistai irgi mano. Povai patinai išskleidžia uodegas. Moterys gali pasididinti krūtis. aplinkybės. 2003). Didesnis vyrų domėjimasis kūno formomis juos taip pat paverčia pagrindiniais pornografijos vartotojais.materialius išteklius ir gebėjimą apginti. .). kurio vienos molekulės pakanka. patvirtina šiuos teiginius. Be abejonės. ko trokšta moterys . o vyrai demonstruoja automobilius ir turtus. jog tai padeda paaiškinti ne tik vyrų agresyvumą.5 pav. kurių turtai. aistros apimti. Tačiau esama ir panašumų: kad ir kur gyventų. Tačiau abejotina. Vyras dažniausiai klysta. kai lieka kambaryje vieni su mergaite (Roney. kad paaugliai didesnę svarbą teikia „turėjimui daug pinigų". pradedant Australija ir baigiant Zambija. Indonezijos saloje ar San Paule. kad atrodytų jaunesnės (ir vaisingesnės). galia ir ambicijos leidžia tikėtis išteklių. kad per mylią nuo jos esančių patinėlių plaukeliai imtų virpėti. skristų prieš vėją.5 s k y r i u s . Vieno eksperimento metu paaiškėjo. jis tikriausiai staiga pastebi. Atkreipkime dėmesį į šiuos faktus: • Atlikus tyrimus su 37 skirtingų kultūrų atstovais. juo labiau jis vertina didesnį amžiaus skirtumą tarp jo ir išrinktosios. paaiškėjo. „jog visame pasaulyje aspektai. 5. meilės ir kad jais žavėtųsi. • Vyrai linkę vesti jaunesnes moteris. kad vyrai stengiasi siūlyti tai. Į trečią dešimtmetį įžengę vyrai linkę vesti tik nedaug jaunesnes moteris. moters šypseną interpretuodamas kaip seksualinį susidomėjimą. kuriems rinkdamiesi porą vyrai ir . kurios siejasi su vaisingumu. . oras svaigus ir kad pats metas pamankštinti senus sparnelius. Įkopę į septintą dešimtmetį renkasi ir veda vidutiniškai dešimčia metų jaunesnes moteris (Kenrick ir Keefe. kad jį traukia cheminis aerozolis. kad vyrus traukia jaunatviškos išvaizdos moterys.ankstesnės natūraliosios atrankos sukurtų mechanizmų rinkiniai". lyginti raukšles ar nusiurbti riebalus. Evoliucinės psichologijos specialistai sako. Visų amžiaus grupių moterys teikia pirmenybę tik truputį už jas vyresniems vyrams. Be to. ir šie. Priešingai. juo vyras vyresnis. ar kandis patinas suvokia. bet ir skirtingas vyrų bei moterų seksualines nuostatas bei elgseną. K U L T Ū R A IR LYTIS 209 teles skleidžiamą kvapą.sako Davidas Bussas (1995a). „Vyrų laimėjimai iš esmės yra meilinimosi demonstravimas". kurioms vyrai ir moterys teikia pirmenybę pasirinkdami porą. 1992). kad ir čia susiduriame su natūraliosios atrankos išankstiniu vyrų nusiteikimu žavėtis tomis moterų savybėmis. jis gali sulaukti reprodukcinio atpildo. Evoliucinė psichologija taip pat teigia. ir moterys trokšta gerumo. tad apsisuka ir nuskrenda prieš vėją. kad diena tapo puiki. pastebi Bussas (1994a) ir Alanas Feingoldas (1992). Apibendrinęs šiuos duomenis Bussas (1999) rašo. bet jei tai pasitvirtina.sako Glennas Wilsonas (1994). G E N A I .

Tai padės geriau apsaugoti jų vaikus. kad jie galėtų reprodukuotis. kuriems teikiama pirmenybė renkantis porą Davidas Bussas ir 50 jo bendradarbių šešiuose žemynuose ir penkiose salose apklausė daugiau negu 10 000 žmonių. Mumyse glūdi sėkmę patyrusių protėvių troškimai. taip pat ir reprodukcinę. kurie turi išteklių ir užima tam tikrą socialinę padėtį.210 II d a l i s . moterys teikia pirmenybę. kuri dominavo XX a.didžiuliai bicepsai ir trykštantis testosteronas nėra svarbiausias dalykas kompiuterių įmonės prezidentui. yra evoliuciniai aiškinimai. liudijantiems jaunystę ir sveikatą. kad viskas vyko priešingai." Evoliucijos teoretikas vargiai pralaimės siūlydamas pavėluotą aiškinimą. aukščio ir vorų baimė atskleidžia. O moterys teikė pirmenybę vyrams. Pirmoji: evoliucinės psichologijos specialistai savo teoriją pradeda nuo reiškinio (pavyzdžiui. jog moterys yra stipresnės ir fiziškai agresyvesnės. Įsivaizduokite.5 PAVEIKSLAS Veiksniai.gamtos procesų. kodėl žmonės ir kitos gyvūnų rūšys. pastebi biologai Paulas Ehrlichas ir Marcusas Feldmanas (2003). beje. trečiajame dešimtmetyje. religijoms ir politinėms sistemoms." Douglas Kenrick (1987) . skiriasi būtent taip. kad jų vaikai galėtų išgyventi ir perduoti genus. Lygiai kaip gyvačių. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 5. kad vyrai teikia pirmenybę bruožams. tad ir vyrai. 1994b. atstovaujančių įvairioms rasėms. Šiandieninė visuomenė yra orientuota į informaciją . „Puiku! . Paaiškėjo. (Tai. Monogamija taip pat padidina vyrų tikrumą dėl tėvystės. Ištikimi savo sutuoktinėms ir palikuonims vyrai geba geriau pasirūpinti." Mintys apie evoliucinę psichologiją Neneigdami natūraliosios atrankos . „Kodėl pasireiškė šis elgesys? Todėl. reikia kur kas daugiau nei atiduoti spermą. kurių jaunikliams reikalinga ilgalaikė tėvų globa. ir moterys laimi kartu investuodami į savo vaikus. . Išvengti pavėluotos nuomonės šališkumo galima įsivaizduojant. tačiau jų apraiškos šiuolaikinėje visuomenėje yra akivaizdžiai mažiau „pritaikomos". Šaltinis: Buss.teoriją. stengdamiesi sukonstruoti jo paaiškinimą. ar ši ištikimybė neliudytų evoliucijos išminties? Norint užauginti palikuonį iki brandos. yra „Lyčių elgsenos skirtumai galėjo būti aktualūs mūsų protėviams. kokių išteklių reikėjo protėviams. Šis metodas primena funkcionalizmą . padedančios genams išlikti. kad jis tarnauja šiai funkcijai. renkantiems šakneles ir medžiojantiems voveres Šiaurės Afrikos lygumose. kuriais atrenkamos fizinės bei elgsenos savybės.gali kas nors pasakyti." O jeigu vyrai niekada neturėtų nevedybinių lytinių santykių. Pamėginkime tai padaryti. kokie išlikimo pavojai grėsė mūsų protėviams. vyrų ir moterų seksualinės iniciatyvos skirtumo) ir po to grįžta atgal. kaip numato evoliucinės psichologijos specialistai.kritikai mato dvi evoliucinio aiškinimo problemas. taip ir mūsų su partneryste susiję troškimai parodo.

iškeliančias naujas prognozes. Augustinas V amžiuje numatė šiuolaikinių religingų mokslo žmonių požiūrį: „Visata buvo sukurta ne visiškai tobulos formos." Daugelis mokslininkų. išskyrus evoliucijos šviesą". „kultūrai" geriau pavyksta šiuos vaidmenis apibūdinti nei paaiškinti. kosmologas Paulas Daviesas (2004) daro išvadą: gamta buvo išradinga ir sumanė sukurti save kopijuojančias.į klausimus „kas?" ir „kodėl?". informaciją apdorojančias sistemas (mus).teoriją kurią laiko alternatyva Darvvino teorijos siūlomam „aklų bandymų ir klaidų" keliui (Behe. jog mokslas gali atsakyti į klausimus „kada?" ir „kaip?". šios kūrybos rezultatas . kad jų sritis toli gražu nėra spėlionės atgaline data. Nes kultūra socializuoja jų elgseną! Kai vaidmenų skirtumai pasireiškia skirtingu laiku ir skirtingose vietose. . evoliucines prognozes lyginantis su duomenimis. Šališkumas ne mažiau aktualus ir kultūriniuose aiškinimuose. Amerikos mokslo pažangos asociacijos vadovas Alanas Leshneris (2005) skundžiasi dėl poliarizacijos.inžinerijos stebuklas. K U L T Ū R A IR LYTIS 211 linkę poruotis ir būti monogamiški. kuriose tik 38 proc. mokslininkų. kad „žmogus išsivystė per milijonus metų" (Gallup. kad Visata iš tikrųjų stebuklinga. žmogaus akis .„protingo kūrimo" .5 s k y r i u s .mūsų be galo sudėtingas. „turėtume kiekviena proga aiškinti plačiajai visuomenei. viltingas buvimas. 1996). norėdami išsklaidyti įtampą tarp mokslo ir religijos. Jie gali puikiai kartu egzistuoti ir abu duoti visuomenei svarbios naudos. atrodo. 1999). kurios laikui bėgant gali pagerinti detalės struktūrą (Dennett. suaugusiųjų tiki. stebėjimai įkvepia teorijas. į kuriuos mokslas atsakyti nepajėgia. Šis evoliucinis skepticizmas yra tvarus. o religija . kad „žmogus išsivystė iš ankstyvesnių rūšių" (Harris Poli. Daugumai mokslininkų mutacija ir natūralioji atranka paaiškina gyvybės atsiradimą ir išradingus jos kūrinius. Kai kurie vyraujančio mokslo kritikai sutinka. sutinkančių su Leshneriu. Evoliucijos mokslas ir religija") atkreipkime dėmesį Evoliucijos mokslas ir religija Praėjo pusantro šimtmečio po Charleso Darwino „Rūšių kilmės" (The Origin ofSpecies) pasirodymo. Visata niekada mūsų nebūtų sukūrusi (bet ji buvo visiškai teisi taip pasielgdama). tokie kaip naujausi DNR tyrimų duomenys. kad žmogaus raidos istorija labai ilga. koduojantis ir perduodantis didžiulį srautą informacijos . Meilė tarp vyro ir moters yra universali dėl genetinės naudos: ištikimų patinų palikuonys rečiau žūdavo nuo plėšrūnų. Evoliucinės psichologijos specialistai tvirtina. kad kiekvienas žemės sutvėrimas kilo iš kito sutvėrimo. Nors yra klausimų. prasmingas. 2005). Iš tikrųjų daugelis mokslininkų mėgsta cituoti garsų genetiko (ir rusų stačiatikių atstovo) Theodosiuso Dobzhansky posakį: „Biologijoje niekas nėra svarbu. bet tęsiasi diskusijos dėl jo didžiosios idėjos. ku- Kai kurie kritikai bando neigti evoliucinį mokymą. Kosmologai teigia. 2005). kurią sukėlė antimokslinių ir antireliginių kraštutinumų šalininkai. nors moksliniai įrodymai. Jo nuomone. gautais stebint gyvūnus. bet gina valdomos evoliucijos . vykdant tarpkultūrinius stebėjimus ir atliekant hormonų bei genetikos tyrimus. bet jai buvo suteiktas gebėjimas keistis iš beformės materijos į stebuklingą formų ir struktūrų rinkinį" (VVilford. kodėl vyrai ir moterys skiriasi. Pavyzdžiui. mano. Šv. Nors. o empirinis mokslas. skyrelį „Atkreipkime dėmesį. arba jei anglies protonas svertų bent kiek daugiau ar mažiau. Jei sunkio jėga būtų nors truputį stipresnė ar silpnesnė. Kaip ir daugelyje mokslo sričių. jau seniai įtikino 95 proc. kad jų teorijų šališkumo kritika yra „absoliučiai klaidinga". buvome kuriami visą amžinybę.) Evoliucinės psichologijos specialistai sako. 1998). G E N A I .sudaryta iš detalių. išsibarsčiusių „po visą gyvūniją". Intensyviausiai šios diskusijos plėtojamos Jungtinėse Valstijose. kad mokslas ir religija nėra konkurentai. Tai leidžia gamtai atsirinkti tas mutacijas. (Žr.

bylojančius apie pasiryžimą investuoti į jas ir į jų atžalą. atsako evoliucinės psichologijos specialistai. patelės pasirenka patinus iš dalies atsižvelgdamos į jų gebėjimą bei norą paremti ištekliais. 1999). jie nerimauja. Evoliucinės psichologijos kritikai pripažįsta. LJ Konkrečios prognozės. kelių . kad evoliucija pagrįsti spėliojimai apie lytį „tik įtvirtina vyrų ir moterų stereotipus" (Small. kad visiems bendras evoliucinis palikimas pats savaime neleidžia prognozuoti santuokos formų įvairovės (vieno sutuoktinio. 2 prognozė: Moterys išsiugdė palankumą vyrams. nepajėgiančiu paremti ištekliais. arba kuris šiuos išteklius skirs kitoms moterims ir jų vaikams. padarytos remiantis hipotezėmis 1 prognozė: Moterys išsiugdė palankumą aukštesnę padėtį užimantiems vyrams. Tačiau kritikai tvirtina.tai kitas klausimas. daugiau investuojanti lytis bus išrankesnė rinkdamasi partnerį. 3 prognozė: Moteris išsiskirs su vyru. Be to. Konkrečios evoliucinės hipotezės 2 hipotezė: Kai patinai gali paremti ir kartais paremia atžalą savo ištekliais. kuriose lytys skiriasi pagal tėvų investicijas. Tačiau jie tvirtina. kurių buvo tikėtasi.6 pav. evoliucijos išmintis yra praeities išmintis. kad empiriniai įrodymai menkai tepatvirtina evoliucinės psichologijos prognozes (Buller.). rodantiems ženklus. Ar šios tendencijos vis dar gyvybingos . 5. kad evoliucija padeda paaiškinti ir mūsų bendrumus. žudantį pavydą ir prievartavimus galima įtvirtinti ir pateisinti vyrų agresyvumą kaip natūralų dalyką? Ir jei evoliucinės psichologijos specialistai įtikins vis daugiau žmonių. S O C I A L I N Ė Į T A K A Bendroji evoliucijos teorija Natūraliosios atrankos sąlygojama evoliucija iJ Vidurinės pakopos evoliucinės teorijos Abipusio altruizmo teorija Tėvų investicijų ir lytinės atrankos (selekcijos) teorija X/ Tėvų-vaikų konflikto teorija ^ 1 hipotezė: Rūšyse. Ar evoliucijos pasekme aiškinant gaujų smurtą. daromos remiantis Davido Busso (1995a) evoliucine psichologijos studija. kad tai natūralu. 2005). ir skirtumus (tam tikra įvairovė padeda išlikti).212 II d a l i s . Šios prognozės atkreipia dėmesį į nežinomus reiškinius ir leidžia patvirtinti. rias galima patikrinti (žr. \ Vi 3 hipotezė: Lytis.6 PAVEIKSLAS Prognozės. 5. paneigti ar peržiūrėti teoriją. ar visi turėtume įsigyti namų apsaugos sistemas? Tačiau atminkite. tėviškai mažiau investuojanti į atžalą labiau konkuruos tarpusavyje dėl galimybės poruotis su daugiau investuojančia lytimi.

Vyriškos lyties embrionuose genai reguliuoja sėklidžių formavimąsi. kurios iki gimimo patyrė testosterono perteklių. Atrodo. Gyvūnams suleidus testosterono.empatiškesni ir mažiau linkę dominuoti (Lowenthal ir kiti. G E N A I . Kiekvienas jų tampa labiau dvilyčiu . 1975. Lytis ir hormonai Jei genai nulemia lyties savitumus. o visi kartu jie įtikina daugelį mokslininkų. dauguma iš jų renkasi tipiškus vyriškus žaidimus ir ilgainiui . kad tiek vyrai. kad jie buvo rengiami suknelėmis. 2004). Evoliucinė teorija taip pat negali paaiškinti vos per keletą dešimtmečių įvykusių elgsenos pokyčių skirtingose kultūrose.susikuria vyrišką tapatumą. įvyksta įdomus dalykas. Moterys tampa kategoriškesnės ir labiau pasitikinčios savimi. tiek moterys. jog testosteronas susijęs su agresija. linkusios berniokiškai elgtis žaisdamos (Hines. Atrodo. Manoma. Nepaisant to. Kai kurie mokslininkai daro prielaidas. kurie buvo auginami kaip mergaitės (Reiner ir Gearhart.dažniausiai patirdami emocinį stresą . Kai žmonės bręsta ir sulaukia vidutinio bei vyresnio amžiaus. ir globojančiu. 1977). dažnai leidžia reikštis toms savybėms. vadinasi. Tačiau. ir žmonių. Stengdamosi patikti ir augindamos mažus vaikus jaunos moterys varžo savo impulsyvų norą elgtis kategoriškai ir nepriklausomai. taip pat ir Nacionalinės futbolo lygos žaidėjų bei padūkusių studentų korporacijų narių (Dabbs. Rodydami dėmesį. ką mums davė gamta. sutuoktinių mainų) skirtingose kultūrose. Nė vienas iš šių faktų nėra įtikinamas. kad romantiškų santykių ir ankstyvos tėvystės laikotarpiu socialiniai lūkesčiai abi lytis skatina pabrėžti tas savybes. tai gebėjimas prisitaikyti .gebančiu būti ir kategorišku. baigę šiuos jaunų suaugusių žmonių vaidmenis. Kitų tyrimų metu stebėti be vyriško lyties organo gimę berniukai. K U L T Ū R A IR LYTIS 213 sutuoktinių iš eilės. 1843 dvilytis (androgynous) Vyriškų ir moteriškų savybių mišinys. svarbi ir kultūra. Kalbant apie žmones. daugelio vyrų. Visi sutinka. kai testosterono lygis nukrenta." Raiph VValdo Emerson. kad lytiniai hormonai yra svarbūs. „Puikiausi žmonės savo asmenyje sutuokia abi lytis. o šios gamina vyrišką išvaizdą lemiantį lytinį hormoną testosteroną. Be to. 1990). kaip netrukus pamatysime. Kita priežastis . su jais elgiamasi kaip su mergaitėmis. Viena iš galimų mažėjančio lyčių skirtumo priežasčių yra hormonų pokyčiai. Tyrimai rodo. padidėja jų agresyvumas. ir beždžionių agresyvumo skirtumai pasireiškia ankstyvajame gyvenimo etape (kol kultūra dar nebūna padariusi didesnio poveikio) ir mažėja suaugus. Pratt ir kiti. 2000). kurias anksčiau slopino. 2004). kurios atitinka jų vaidmenis.5 s k y r i u s . . svarbiausia. rūpindamiesi ir apsaugodami vyrai paryškina stipraus vyro savybes ir slopina abipusio priklausomumo bei globos poreikį (Gutmann.išmokti ir keistis.vaidmens keliami reikalavimai. jog čia slypi formuojanti kultūros galia. jie veikia mūsų organizmą. nusikaltėlių vyrų testosterono lygis būna aukštesnis nei normalus. o vyrai . Journals. kad mergaitės.

XX a. kurie pajėgtų pasirūpinti vaikais. o berniukai penkis kartus dažniau nei mergaitės buvo vaizduojami naudojantys gamybos priemones (pavyzdžiui. pirmenybę teikia tiems vyrams. Visose šalyse dirbti namų ruošos darbus ir rūpintis vaikais paprastai padeda mergaitės. apdovanotose Randolpho Caldecotto medaliu. Biernat ir Wortman. yra tai. kaip pastebėjome. ir abi lytys beveik vienodai užsiima laukininkystės darbais ir karvių melžimu. rodantiems seksualinę iniciatyvą patelių atžvilgiu . šakes. kaip agresija ir seksualinis iniciatyvumas. Net šiuolaikinėse Šiaurės Amerikos šeimose. kas kuo užsiima 185 bendruomenėse.ypač tų. ir panieka. . jog lyčių socializacija mergaitėms suteikė „šaknis". šluotą. kad gamta mus apdovanojo neįtikėtinu pajėgumu prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. kuriųfizinės savybės byloja apie vaisingumą. moterų elgesio lūkesčių (normų) rinkinys. lyčių vaidmenys (genderrole) Vyrų ir Kultūra. paaiškėjo. kad šios teorijos sustiprins vyriškus stereotipus. kad gamta tuoktuvių žaidime pirmenybę teikia patinams. elgesio taisyklės bei tradicijos. • Kritikai sako. kad vyrai medžioja žvėris ir kerta mišką. o berniukams „sparnus". nuostatos. kuo didelės žmonių grupės dalijasi ir ką perduoda iš kartos į kartą . vyrai atlieka didžiąją dalį namų ūkio remonto darbų. Suaugus tikrovė skiriasi nedaug: „Visur. kurioms daug svarbiau neeikvoti savo mažesnių reprodukavimosi galimybių. kurią jie patiria nepateisinę šių lūkesčių (Kite." Ir „visur valgio gaminimas bei indų plovimas yra tie namų ruošos darbai. • Biologija (pavyzdžiui. ar pakanka empirinių įrodymų evoliucinės psichologijos teorijoms paremti. Tokie vyrų ir moterų elgsenos lūkesčiai apibrėžia lyčių vaidmenis. Jie taip pat diskutuoja. puodus ir keptuves).praneša Jungtinės Tautos (1991). kuriose abu sutuoktiniai siekia karjeros. moterys atlieka maždaug 90 proc. kad evoliuciniai aiškinimai kartais tėra pavėluotos spėlionės. ir nerimauja. 1991).214 II d a l i s . plūgą ar ginklą). Jie teigia. valgaminimo bei skalbimo darbų.ir besistengiantiems agresyviai dominuoti. Sakoma. kaip turėtų elgtis vyrai ir moterys. rungiantis su kitais patinais. Išanalizavus. kuriais dalijamasi mažiausiai". bet socialiniai vaidmenys taip pat stipriai veikia. nepajėgiančios įvertinti kultūrinės įvairovės. moterys atlieka didžiąją dalį namų ruošos darbų. o berniukai daugiau laiko praleidžia žaisdami be priežiūros (Edwards. Taigi moterys. Kultūra ir lytis: kultūros diktatas? Kultūros įtaką iliustruoja lyčių vaidmenų skirtumai nepriklausomai nuo vietos ir iaiko. 1991). Visi sutinka. . mergaitės keturis kartus dažniau nei berniukai vaizduojamos naudojančios namų apyvokos daiktus (pavyzdžiui. vyriškieji ir moteriškieji hormonai) svarbi lyčių skirtumams. S O C I A L I N Ė Į T A K A APIBENDRINIMAS Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natūralus? • Evoliucinės psichologijos specialistai kuria teorijas apie tai. adatą. o moterys rūpinasi vaikų priežiūra (Bianchi ir kiti. Kultūros reikšmę atspindi lūkesčiai. 2001).idėjos. kaip evoliucija galėjo nulemti tokius lyčių elgsenos skirtumus. knygose vaikams. 2000.

). kad mūsų veikia. ar sėkmingai susiklostė partnerystė su Afrikos ūkininke bei jos vyru. Net ir industrinėse šalyse vaidmenys nepaprastai skiriasi. tuo tarpu vietnamiečiai palaikė daugumos nuomonę santykiu 11:1. teikia didesnį pasitenkinimą?" ] Abu sutuoktiniai dirba ir dalijasi namų ruošos darbus Vyras aprūpina šeimą Argentina [ Meksika Hondūras Brazilija Bolivija [ Venesuela [ Peru * 5.moterys. Wallace. jūsų nuomone. Annanas.5 s k y r i u s . kuriems pritaria abi lytys. priklauso nuo to. kad kultūra iš tiesų konstruoja mūsų. „Jungtinėse Tautose visada žinojome. skirtingose šalyse skiriasi. o Australijoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose . Skirtingi lyčių vaidmenys skirtingose kultūrose Tarptautinis tyrimų centras Pew Global Attitudes 2003 m. o Danijoje dauguma stomatologų yra moterys.beveik 1:2 (ILO. Šiaurės Amerikoje dauguma gydytojų ir stomatologų yra vyrai. 2002 . Japonijoje ir Vokietijoje vadovaujančius postus moterys užima santykiu 1:10. Rusijoje dauguma gydytojų .7 PAVEIKSLAS > Vaidmenys. Australijoje ir Skandinavijos šalyse pastebėta didžiausia lyčių lygybė. ar kai moterys lieka namuose ir rūpinasi vaikais. Šaltinis: Duomenys iš 2003 metų Pew Global Attitudes apklausos. G E N A I ." JTO generalinis sekretorius Kofis A. o vyras aprūpina šeimą? 41-je šalyje dauguma respondentų pasirinko pirmąjį atsakymo variantą (žr. 1997. 5. 2000). Egiptiečiai su pasaulio daugumos nuomone nesutiko santykiu 2:1. 2006). kaip lyčių atstovų. vaidmenis. Ar kultūra konstruoja lyčių vaidmenis? O gal lyčių vaidmenys paprasčiausiai atspindi natūraliai vyrams ir moterims būdingą elgseną? Lyčių vaidmenų įvairovė skirtingose kultūrose ir skirtingais laikotarpiais byloja.7 pav. Tačiau atsakymai skirtingose šalyse ryškiai skiriasi. siekiant pažangos. o Viduriniuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje mažiausia (Sočiai Watch. K U L T Ū R A IR LYTIS 215 „Kokia santuoka. kai abu sutuoktiniai dirba ir kartu rūpinasi vaikų auklėjimu. apklausoje 38 000 žmonių pateikė klausimą: ar gyvenimas teikia didesnį pasitenkinimą.

Pryor ir kiti. 1938 metais vienas iš penkių amerikiečių pritarė. Šiuo klausimu sutaria ir Freudo šalininkai. 1996). Amerikoje XX a. yra tokia: nuo to. Amžiaus pabaigoje 30 proc.sijonus bei sukneles. 1987.politines ir religines pažiūras. Tai patvirtina didėjantis moterų skaičius šalių parlamentuose nuo Maroko iki Švedijos (Inglehart ir Welzel. Kaip šitokias tradicijas perduoda karta iš kartos? Vyraujanti prielaida. Vyriški ir moteriški vaidmenys kinta daugumoje kultūrų. 2004. Tarptautinė parlamentinė sąjunga. ką jie veikė per praėjusias 24 valandas. Nuo 1960 metų iki amžiaus pabaigos moterų dalis tarp absolventų aukštosiose medicinos mokyklose išaugo nuo 6 iki 50 proc. ir šios knygos autorius. kad tėvų auklėjimas iš tiesų daro poveikį. 2000). NORC.j a u tik dvigubai daugiau (Bianchi ir kiti. kuo šie taps. o moterys . būna įvairaus skonio. Tačiau jei vaikų asmenybes formuoja tėvų pavyzdys bei rūpinimasis. kad lyčių vaidmenis apibrėžia ne vien evoliucija ir biologija . vyrų ir 66 proc. 2004). 1996 metais tam pritarė keturi iš penkių amerikiečių (Niemi ir kiti. Dirbančios moterys viena valanda daugiau negu vyrai praleido rūpindamosi namais ir šeimos nariais (Darbo departamentas. Škotijoje daugelis vyrų oficialiomis progomis dėvi klostuotus sijonus. 2005). o dešimtojo dešimtmečio viduryje . kai ištekėjusių moterų veikla apsiriboja namais ir šeima".laikas taip pat juos keičia. Per tas 24 valandas 35 proc. 2005 metais šiam teiginiui pritarė tik 20 proc. šio fakulteto absolventų sudarė moterys. 2000. Hunt.216 II d a l i s . 2005). kaip ir grietininiai ledai. kaip tėvai auklėja vaikus. priklauso. kad mergaitė paskambintų berniukui ir paskirtų pasimatymą? Atsakiusieji „taip" procentais 1950 1999 29% 70% Lyčių vaidmenų pokyčiai bėgant laikui Praėjusio šimtmečio antrojoje pusėje . Tokie spartūs pokyčiai skirtingose kultūrose byloja. moterų gamino maistą ar plovė indus. vaikai perima didelę dalį tėvų puoselėjamų vertybių. 2005. Volstryte vyrai daugiausia dėvi kostiumus. Richardson. ir bihevioristai. kad „geriausia.lyčių vaidmenys ryškiai pasikeitė. 1965 metais nė viena moteris nebuvo baigusi Harvardo universiteto Verslo fakulteto. kai kurių prie ekvatoriaus gyvenančių tautų (ne visų) vyrai ir moterys apskritai nieko nedėvi. 1989. tarp jų . (Astin ir kiti. Kraštutinės vaikų meilės ir skriaudimo palyginimas atskleidė. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Gallupo apklausos klausimas: ar priimtina. o teisės . Amerikos aukštųjų mokyklų pirmakursių buvo įsitikinę. (AMA.. 1967 metais 57 proc. Bendraamžių perduodama kultūra Kultūros. 2006). kurią Judith Rich Harris (1998) vadina ugdymo prielaida.nuo 3 iki 50 proc. toje pačioje šeimoje augantys vaikai turėtų būti labai panašūs. tiesa? . Jungtinių Valstijų statistikos biuras apklausė 21 000 vyrų ir moterų. kad „ištekėjusi moteris gali dirbti versle ar pramonėje net jei turi gebantį ją išlaikyti vyrą". septintojo dešimtmečio viduryje ištekėjusi moteris namų ruošai skirdavo septynis kartus daugiau laiko negu jos vyras.per trumpą istorijos atkarpą . Be to.

ir siūlo cigarečių. Tad kas lemia likusius 4 0 50 proc. kalbos manieras ir netgi keiksmažodžius daugiausia išmoksta iš bendraamžių. Žvilgtelėjus atgal. Jie gali „pakeisti kodą" sugrįžę į savo namus. Panagrinėkime štai tokius dalykus: • Ikimokyklinukai tėvų raginami dažnai atsisako ragauti kokį nors patiekalą tol. Juk būtent su bendraamžiais jie žaidžia ir galiausiai su jais dirbs bei kurs šeimas. kurie įtikinėja. gyvenamąjį rajoną ir bendraamžius. Tad nors kultūros tradicijos išlieka. tie vaikai „suaugę turėtų būti panašūs". Tėvų įtaka svarbi. kol jis nepatiekiamas grupei vaikų. skirtumų? Tai . Aplinkos. tai atrodo logiška. o ne ką galvoja tėvai. Elgsenos genetikos specialistai Robertas Plominas ir Denise Daniels (1987) teigia: „Du vienos šeimos vaikai [vidutiniškai] skiriasi vienas nuo kito tiek pat. bet iš esmės ji netiesioginė: tėvai padeda vaikams pasirinkti mokyklą. Vaikai turi rūkančių draugų. lankantys mokyklą kurtiesiems. kuriems patinka. Vaikai ir paaugliai žaidimus. jog didesnį poveikį daro bendraamžiai. Vaikams ir paaugliams kur kas labiau rūpi. Sąveika tarp tėvų ir vaikų grupių būna gana laisva. individualių asmenybės bruožų. pati kultūra kinta . muzikinį skonį. tad tradicijos niekada neperduodamos tobulai. vaikai dažnai mėgdžioja truputį vyresnius už save. Taigi jei grupė vaikų lankytų tą pačią mokyklą. kurie mėgdžioja dar vyresnius.bendraamžių įtaka. ar vaikai praleidinės pamokas. t Imigrantų vaikai paprastai užauga teikdami pirmenybę savo naujų bendraamžių gimtajai kalbai bei normoms. ir primatų kultūrose pokyčius inicijuoja jaunimas. teigia Harris (1996). rodo.5 s k y r i u s . gyventų tame pačiame regione ir tarp tų pačių bendraamžių. ar merginos anksti pastos. Kai viena beždžionė atranda geresnį būdą maistui nuplauti arba kai žmonės iškelia naujas mados ar lyčių vaidmenų idėjas. paprastai tai būna jaunos beždžionės arba jauni žmonės. tačiau širdimi ir protu lieka su bendraamžiais. K U L T Ū R A IR LYTIS 217 Šią prielaidą paneigia stulbinantys ir įspūdingi pastarųjų metų evoliucinės psichologijos duomenys. Be to. G E N A I . Duomenys. gauti tiriant dvynukus bei biologinius ir įvaikintus brolius bei seseris. dažniausiai atsisako tėvų tradicijų ir perima kurčiųjų tradicijas. • Nors rūkančių tėvų vaikai rūko dažniau. pasiekdama savo argumentų ribas. jų asmenybės bruožų. Ir žmonių. kiek atsitiktinai parinktų vaikų poros". vartos narkotikus. o šie mėgdžioja jauniausius suaugusius tėvų kartoje. ką mano jų bendraamžiai. atrodo. Panašiai kurti girdinčių tėvų vaikai. kad genetiniu poveikiu galima paaiškinti maždaug 50 proc. o tai savo ruožtu lemia. tvirtina Harris. tačiau sukeistume jų tėvus. kad rūkyti malonu. ir šias idėjas noriau priima jauni suaugusieji. dėl kurių visi sutaria. taip pat ir namų poveikiu galima paaiškinti tik iki 10 proc.

o ne moterims užimti dominuojančią padėtį visuomenėje. tačiau jos nėra nepriklausomos nuo biologijos. • Skirtingose kultūrose ir skirtingais laikotarpiais lyčių vaidmenys labai skiriasi. kurie ateityje padės vaikui įveikti stresines situacijas. kad pakeistų smegenis (Quartz ir Sejnowski. tačiau stipriai veikia mūsų nuostatas bei elgseną. biologija ir patirtis veikia viena kitą. o per bendraamžius. Tad kaip sąveikauja biologija ir kultūra? Ir kaip asmuo sąveikauja su aplinkybėmis? Biologija ir kultūra Neprivalome evoliucijos ir kultūros laikyti konkurentėmis. Genai mus ne tik varžo. 2002). galiausiai yra biologiška. jiems lemta įgyti kitokią gyvenimo patirtį nei moterims. kaip patirtis naudojasi genais. kas socialu ir psichologiška. Tėvų prisilietimas aktyvina genus. Nuo XX a.švelnesnės ir malonesnės. 1980).į Woody Alleną. kad vyras turi būtų aukštesnis už žmoną. • Didžiausia kultūrinė įtaka gaunama ne tiesiogiai iš tėvų. kuriančius naujus išsišakojančius smegenų ląstelių receptorius. Regos dirgikliai priverčia genus tobulinti smegenų sritį. kultūra gali pabrėžti tai. S O C I A L I N Ė ĮTAKA APIBENDRINIMAS Kultūra ir lytis: kultūros diktatas? • Labiausiai ištirti vaidmenys . Arba panagrinėkime tokį dalyką: vyrauja nuomonė. kultūra šiuos skirtumus gali padidinti atitinkamomis normomis. kultūrą ir lytį? Biologija ir kultūra neegzistuoja izoliuotai. kad tai mumyse užprogramuota biologiškai. atsakingą už regėjimą. Galima tik spėlioti. Jei genai ir hormonai lemia. Šiandieninis genetikos mokslas parodo. Visame pasaulyje vyrauja tendencija vyrams. Viename tyrime tik vienas iš 720 susituokusių porų neatitiko šios normos (Gillis ir Avis. . jie prisitaiko ir reaguoja į dirgiklius. biologinio) poveikis priklauso nuo kito veiksnio (pavyzdžiui. Tačiau taip pat galima ieškoti sąveika (interaction) Vieno veiksnio (pavyzdžiui. nes kultūra veikia tai. Kai biologinės savybės veikia reakciją į aplinką.atspindi tam tikrą biologinę įtaką tačiau taip pat iliustruoja ir stiprų kultūros poveikį. skatinančiomis tikėtis. ką paveldime biologiškai. Biologija ir kultūra taip pat gali sąveikauti. Aplinka gali stimuliuoti genus. Žmonės vienaip reaguoja į Davidą Beckhamą ir kitaip . Kokią išvadą galime padaryti apie genus. o moterys . kad vyrai turi būti tvirtesni. Be to. Viskas. Kultūrinės normos subtiliai.218 II d a l i s . aukštesni ir vidutiniškai turi dvigubai didesnę raumenų masę. Kadangi vyrai 8 proc. kaip tai paaiškinti psichologiškai: galbūt būdami pranašesni ūgiu (ir amžiumi) vyrai gali išlaikyti socialinę viršenybę moterų atžvilgiu. kad vyrai fiziškai agresyvesni nei moterys.lyčių vaidmenys . Kitų lūkesčiai mus veikia todėl. vidurio moterys Jungtinėse Valstijose vis labiau dominuoja ir aktyviau veikia. aplinkos). ką davė biologija.

tarp jų . kad vyrai būtų aukštesni už moteris.biologiniai skirtumai ir socializacija vaikystėje. ir abiejų lyčių atstovai pajėgūs atlikti visus įmanomus organizacinius vaidmenis". Nors prigimtis reikalauja. lyčių nelygybė dar labiau mažėja. Tad tikėtina. kad jos dažniau atlieka globėjiškų savybių reikalaujančius vaidmenis. kad vienodėjant vaidmenų užduotims lyčių skirtumai „palaipsniui mažės".5 s k y r i u s .. 1991. kuriose lyčių vaidmenys labiau lygiaverčiai. rengia vyrus ir moteris skirtingiems vaidmenims. jų pačių vyriškumo ar moteriškumo sampratos skirtumai taip pat sumažėjo (Twenge. Eagly. Būdami stipresni ir greitesni. biologinė įtaka) 5. Alice Eagly ir Wendy Wood (1999. skjrtumai r vaidmenų 8M9i Darbo iskirsty pasiskirstymas tarp lyčių ^ " n a X 7 Su lytimi susiję^ gebėjimai bei įsitikinimai ir evoliucijos išminties. įgūdžiai ir įsitikinimai. kad jų elgsena atitiktų šiuos vaidmenis ir atitinkamai modeliuoja savo įsitikinimus bei gebėjimus. pastebi Eagly ir Wendy Wood (1999). Mažėjanti vyrų ūgio bei agresyvumo reikšmė šiandieniams aukštos socialinės padėties vaidmenims ir mažėjantis gimstamumas reiškia. Eagly ir Wood.8 PAVEIKSLAS Lyčių socialinės elgsenos skirtumų socialinio vaidmens Lyčių elgsenos teorija Įvairūs veiksniai. Moterų gebėjimas gimdyti ir auginti vaikus sąlygoja tai. G E N A I . Tad evoliucija reikalauja. Prigimtis ir ugdymas sudaro „pinklų raizginį". 1987) plėtoja teoriją apie tai. kuriuos atspindi darbo pasidalijimas tarp lyčių. kad ūgio norma yra biologijos ir kultūros rezultatas. 1997).8 pav. Jos įsitikinusios. kad vyrai atliktų jėgos reikalaujančias užduotis. moterys ieško socialinės padėties ir gero uždarbio). kad darbo pasidalijimą tarp lyčių lemia įvairūs veiksniai. 1987. jų psichologiniai skirtumai mažėja. vyrai dažniau atlieka fizinės jėgos reikalaujančius vaidmenis. Vyrams ir moterims atliekant vis daugiau panašių vaidmenų. kultūrose. . kuria grindžiama ši kultūrinė norma: jei žmonės teiktų pirmenybę to paties ūgio partneriams. Suaugusiųjų gyvenime tiesioginė lyčių socialinės elgsenos skirtumų pasekmė yra vaidmenys.). Daugėjant moterų. Wood ir Eagly (2002) daro išvadą. yra mažesni. Tad kiekviena lytis stengiasi. kad „moterų ir vyrų elgsena yra gana lengvai formuojama. o moterys rūpintųsi kūdikiais. 5. K U L T Ū R A IR LYTIS 219 Socializacija Lūkesčiai lyčių X Kiti veiksniai (pvz. Šaltinis: Adaptuota iš: Eagly. Kai į tai įsiterpia ir prieš diskriminaciją nukreipti įstatymai bei konkurencinės sąlygos. Iš tiesų. pasirinkusių formaliai vyriškas profesijas. o kultūra to paties reikalauja iš sutuoktinių. aukšti vyrai ir žemo ūgio moterys dažnai liktų be partnerių. Vyrų ir moterų elgseną veikia su jų skirtingais vaidmenimis susiję lūkesčiai. kad moteris mažiau varžo nėštumas ir vaikų auginimas. taip pat vaikystės sąlygos ir įgytos patirtys. Eagly prognozuoja. kaip sąveikauja biologija ir kultūra (žr. lyčių skirtumai pagal prioritetus renkantis porą (vyrai ieško jaunystės ir gebėjimų atlikti namų ūkio darbus. verčiančios samdyti talentingiausius (neatsižvelgiant į lytį).

ką renkamės šiandien. ypač kai prisimenami lyčių vaidmenys. Jaučiame. aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Alice Eagly.gali sumažinti jų galią bei veiksmingumą situacijose." Kiekviename šios dalies apie socialinę įtaką skyriuje skelbiama didžioji tiesa: situacijos galia. Šiaurės Vakarų universitetas Situacijos galia ir žmogus „Būna trivialios tiesos ir didžiosios tiesos. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ką slepia moksliniai tyrimai Alice Eagly apie lyčių panašumus ir skirtumus Savo darbą apie lytis pradėjau nuo projekto apie socialinę įtaką XX a. jei būtume pasyvūs tarsi vėjaričiai augalai. šiuo metu moters stereotipas yra palankesnis nei vyro. ir mūsų reikalas nuspręsti.savybės. bent jau gerų veiksmų). nes vienu metu esame ir socialinės aplinkos kūriniai. Mes galime atsispirti socialinės situacijos spaudimui. atsakome ir gauname atsakymus. kad ateitis tikrai bus. Mes veikiame ir reaguojame. Didesnis moterų polinkis atsižvelgti į kitų žmonių poreikius ir demokratiškiau elgtis yra vertinamas palankiau ir daugelyje situacijų gali būti privalumas. Tai. kad kai kurie moterų ir vyrų poelgiai šiek tiek skiriasi. Galbūt kultūros galios akcentavimas kelia diskomfortą. Šios didžiosios tiesos apie išorinio poveikio galią pakaktų mūsų elgsenai paaiškinti.sakė fizikas Nielsas Bohras. . Tačiau meilumas ir rūpestingumas . tai kas yra šio teiginio priešybė? . Svarbūs ir socialiniai. socialinė kontrolė (situacijos galia) ir asmeninė kontrolė (žmogaus galia) konkuruoja viena su kita nė kiek ne daugiau nei biologiniai ir kultūriniai argumentai. Žmonės neturėtų manyti. kad šie skirtumai būtinai neigiamai atsiliepia moterims. Taip pat galime būti ir genų bei aplinkos sąveikos produktas. ir jos kūrėjai.atsakomybės vengimą ir kaltės už savo likimą suvertimą kitiems žmonėms ar aplinkybėms. Iš tiesų. lemia rytdienos situaciją. kokia kryptimi ji pasuks. mano atlikti lyčių stereotipų tyrimai rodo. Dėl šios priežasties aš nutariau kiekvieno „socialinės įtakos" skyriaus pabaigoje atkreipti dėmesį į didžiosios tiesos priešybę: asmens galią. kad tikėjimas socialiniu determinizmu gali atvesti į tai. ir asmeniniai elgsenos aiškinimai. Tačiau tiesa ir tai. Per daugelį metų mano požiūris reikšmingai pasikeitė. Daug kam nepatinka mintis. Trivialios tiesos priešybė yra paprasčiausia netiesa. priešingai nei vėjaričiai augalai. kad nepaisant neigiamų kultūrinių stereotipų apie moteris. kad jei atsižvelgsime ir į neigiamas. ir į teigiamas savybes. Kaip ir daugelis to meto aktyvių feminisčių maniau. savo veiksmų iniciatoriais (na. o kartais netgi ją pakeičiame. Tiesą pasakius. Pastebėjau. nesame blaškomi aplinkos į visas puses. . ką filosofas Jeanas-Paulis Sartre pavadino „blogu tikėjimu" . moterų ir vyrų elgsena iš esmės yra ekvivalentiška. Didžiosios tiesos priešybė yra kita tiesa. priskiriamos moterims. kuriose reikalingas kategoriškas ir konkurencingas elgesys.220 II d a l i s . kad išorinės jėgos lemia elgseną: save mes laikome laisvomis būtybėmis. Tačiau mes. Pamąstymui: jei Bohro teiginyje slypi didžioji tiesa.

Mažai tikėtina. mūsų bendravimas su juo gali paskatinti būtent tokią elgseną. Turėdami galimybę rinktis. kas vyksta studenčių draugijoje. jei ne sociumas? Liberalią aplinką sukuria liberalai. Be to. Kas sukuria socialinę situaciją. kad mūsų išankstinė nuosmonė gali pasitivirtinti: jei tikimės. • Didžioji tiesa apie socialinės įtakos galią bus tik pusiau tiesa. Tad galią turi ir žmonės. pasirinks jų polinkius sutvirtinantį socialinį pasaulį. kiekvienas iš mūsų atitinkamai reaguoja į situacijas. Jie greičiau apsigyvens San Franciske ar Toronte ir įsilies į aplinkosaugos organizacijos Greenpeace gretas (arba skaitys Manchester Guardian. Mes kuriame savo socialinį pasaulį. The Simple Way („Paprastas būdas") APIBENDRINIMAS Kokią išvadą galime padaryti apie genus. Antra. Visų pirma žmonės skiriasi tuo. 1983). priešiškas. Ji labiau panaši į namus. 1997).5 s k y r i u s . Kadangi mūsų protai realybę suvokia skirtingai. jei atskirsime papildančią tiesą: asmens galią. kurią įsivaizdavome. ar išorinės situacijos. . kad kuris nors žmogus turėtų būti ekstravertas. Trečia. G E N A I . Pavyzdžiui. Prisiminkime. moteriškas ar seksualus. 1985): • Bet kuri socialinė situacija skirtingus žmones veikia skirtingai. • Žmonės dažnai patys renkasi situaciją (Ickes ir kiti. Tačiau žmonės taip pat veikia socialines aplinkybes. ir situacijos sąveikauja. ir situacijos. K U L T Ū R A IR LYTIS 221 Socialinės aplinkybės iš tiesų stipriai veikia žmones. Rinkdamiesi aukštąją mokyklą jūs pasirinkote būti veikiami tam tikrų socialinių aplinkybių. „Tiesos žodžiai visada būna paradoksalūs. 1978)." Lao-Dzė. Tai. Ir žmonės. japonai labiau nei britai pasiduoda socialiniams lūkesčiams (Argyle ir kiti. Ši sąveika vyksta bent trimis būdais (Snyder ir Ickes. Klausimas.tai ne oras. skatinančias socialinę sąveiką. sukuria jos narės. ar kambario plotą nulemia jo ilgis. kultūrą ir lyt|? • Biologiniai ir kultūriniai aiškinimai neprivalo būti prieštaringi. o ne Times of London) . ar vidinis nusiteikimas (arba kultūra ar evoliucija) lemia elgseną. kad aistringi politiniai liberalai įsikurs Orindžijos apygardoje Kalifornijoje arba taps Prekybos rūmų nariais. ar plotis. Tiesą pasakius. Biologiniai veiksniai veikia kultūrini kontekstą o kultūra remiasi prigimtiniais dalykais.kitaip tariant. • Žmonės dažnai susikuria situacijas. daugelį situacijų kurios daro jiems įtaką pasirenka patys. žmonės prisideda prie socialinių situacijų susidarymo. vieni žmonės (grupės ar asmenys) jautriau reaguoja į socialines situacijas nei kiti (Snyder. jie tarpusavyje sąveikauja. kas mums nutinka. aktyvūs žmonės renkasi situacijas. Žmonės ir situacijos sąveikauja bent trimis būdais. tolygus klausimui. kuriuos patys susikuriame. Socialinė aplinka . kad skirtingai interpretuoja situacijas ir į jas reaguoja. o jis kuria mus. ne tai.

(Jei manysime. tačiau neteisti kitų. arba ją veikia. ar architektais? Abipusio priežastingumo teorija leidžia teigti. kuriuos laisva valia pasirinko „amoralūs". Tačiau turbūt būtų pravartu dažniau daryti ir priešingą prielaidą . „sadistiški" ar „tingūs" žmonės.) Dauguma religijų skatina atsakyti už save. kad kiti yra veikiami aplinkos. o santykiuose su kitais ieškotume supratimo ir socialinių reformų. kad esame saviveiksmingi. o ne impozantiškai smerksime nemalonius poelgius. Tada žvelgdami į save manytume. Abu požiūriai teisingi. ir architektai. Tačiau ar vienas požiūris teisingesnis už kitą? Išmintinga laikyti save aplinkos produktais (kitaip imtume pernelyg didžiuotis savo laimėjimais ir pernelyg save kaltinti už esamas problemas). o kitus laikyti laisvais aktoriais (kitaip taptume tėviškai globėjiški ir linkę manipuliuoti).222 II d a l i s . kad žmonės arba reaguoja į aplinką.save laikyti laisvais aktoriais ir manyti. labiau į j u o s įsijausime. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Post scriptum: ar turėtume laikyti save socialinio pasaulio produktais. kad kitus žmones veikia situacijos. nes mes esame ir savo socialinio pasaulio produktai. Ar taip yra dėl įgimto žmonių polinkio atleisti savo klaidas ir teisti kitus už jų padarytas nuodėmes? .

Stanley Milgramas apie paklusimą Kaip nuspėti galimą konformistiškumą? Grupės dydis Vieningumas Sutelktumas Padėtis Viešoji reakcija Ankstesnių įsipareigojimų nebuvimas Kodėl elgiamasi konformistiškai? Kas elgiasi konformistiškai? Asmuo Kultūra Socialiniai vaidmenys Ar norime būti kitokie? Reaktyvusis pasipriešinimas Unikalumo įrodymas Post scriptum: kaip būti individualybe bendruomenėje .Konformizmas Kas yra konformizmas? Klasikiniai konformizmo tyrimai Sherifo normų kūrimo tyrimai Mokslinių tyrimų išvada. Masinė apgaulė Ascho studija apie grupės daromą spaudimą Milgramo paklusnumo eksperimentai Kokios paklusnumo priežastys? Atkreipkime dėmesį. Aukų suasmeninimas Mintys apie klasikinius tyrimus Ką slepia moksliniai tyrimai. Užkrečiamas žiovulys Atkreipkime dėmesį.

Jų pavyzdžiu paseka esantieji toliau ir prisijungia prie ovacijų. The Spirit of Community.pa- . esate patyrę tokį reiškinį: pasibaigus polemiškai lektoriaus kalbai ar koncertui. yra despotizmas. viena jūsų dalis nori ir toliau sėdėti („Šis lektorius visai neatspindėjo mano pažiūrų"). kurie. Kaip jaustumėtės išgirdę. Japonijoje veikti išvien su kitais yra ne silpnumo. reagavimas. kad įsižeistumėte. būtų mandagiai paploję sėdėdami patogiose kėdėse. kad ir kokiu vardu jį vadintume. kurį mums daro bendruomenė. Kai sėdite tarp šių žmonių. žmonės. Šiaurės Amerikoje ir Europoje socialinės psichologijos specialistai. priklausydami individualistinėms kultūroms. kuriose pasidavimas bendraamžių spaudimui nekelia susižavėjimo. Paskui jau atsistoja ir tie. 1994). tačiau turėdami omenyje bendras vertybes galime teigti. Šitokio konformistiško elgesio situacijos kelia šio skyriaus klausimus: • • • • • Kodėl. Individualistinėse Vakarų kultūrose. ar bloga savybė? Į šį klausimą nėra mokslu pagrįsto atsakymo. jei nebūtų buvę paskatinti. kai aplink visi stojasi? Būti vieno asmens mažuma nėra lengvas dalykas. netoli scenos esantys aistringi garbintojai atsistoja ir ima ploti. Tikriausiai ir jūs nors trumpam atsistosite su visais." Amitai Etzioni. Ar konformizmas yra gera. o ne teigiamą (bendruomeninis jautrumas. nebent jums labai nepatiko tai. kartais . 1859 („Apie laisvę") e abejonės. savitvardos ir brandos požymis (Markus ir Kitayama. konformizmui teikia neigiamą reikšmę (prisitaikymas. o tolerancijos.gerai (kai sukliudo brautis į eilę prie teatro). . 1993 („Bendruomenės dvasia") Kas yra konformizmas? Pradėkime nuo paskutinio klausimo. žodyje „konformizmas" slypi neigiama prasmė. paklusnumas). nuolankumas. komandinis žaidimas). kaip leidžia manyti klusnios „bandos" įvaizdis? O gal reikėtų tai vadinti „grupiniu solidarumu" arba „socialiniu jautrumu"? B „Socialinis spaudimas. ir dar kitais atvejais tai nereikšminga (kai teniso žaidėjai dėvi baltą aprangą). Tačiau ar liksite sėdėti. „Japonijoje." John Stuart Mill. ką girdėjote. nepaisant jų įvairovės. yra pagrindinis moralinių vertybių ramstis. jog kartais elgtis konformistiškai yra blogai (kai dėl to vairuojama išgėrus arba pasielgiama rasistiškai). kad kažkas jus pavadino „tikru konformistu" (prisitaikėliu)? Įtariu. būdami didelėje grupėje dažniausiai elgiasi vienodai? Kokiomis aplinkybėmis žmonės elgiasi konformistiškai? Ar kai kurie žmonės labiau linkę elgtis konformistiškai? Kas priešinasi spaudimui elgtis konformistiškai? Ar konformistiškumas yra tokia bloga savybė. On Liberty.„Visa. kas žlugdo asmenybę.

Kaip buvo pabrėžta 4 skyriuje. kam paakino minia. Etiketės ir apibūdina. kai elgsena ir įsitikinamai atitinka socialinį spaudimą APIBENDRINIMAS Kas yra konformizmas? Yra dvi konformizmo elgsenos ar įsitikinimų pakeitimo pasiduodant grupės spaudimui formos.konformizmas? Kai kartu su milijonais kitų žmonių geriate pieną arba kavą.< . ar elgiatės konformistiškai? Kai palaikote kitų nuomonę. 2000). jei nebūtumėte grupėje. ir įvertina. paklusnumas (obedience) Prisitaikymas vykdant tiesmuką paliepimą. kad moterims labiau tinka ilgi.6 skyrius. pritarimas.pritarimas grupės nuomonei jaučiant vidinį pasipriešinimą. tai vadinama paklusnumu. Kartais prisitaikome prie lūkesčio ar pageidavimo iš tiesų nepritardami tam. kad sulauktume atpildo arba išvengtume bausmės. Panagrinėkime tris: nuolaidumą. Viskas priklauso nuo to. siekiant prisiderinti prie kitų. Elgtis konformistiškai nereiškia vien tik veikti taip. ko gali tikėtis vienas iš kito. kuri atsiranda. nuostatas lemia elgsena. Šis išorinis prisitaikymas yra nuolaidumas. ir jos neišvengiamos. kai žmonės tiksliai žino. Ar pašoktumėte iš džiaugsmo dėl įvarčio. paklusnumą ir pritarimą. Nuolaidumo atmaina yra paklusnumas . jei prisiimame atsakomybę už jį. tiriantys konformizmą. Kartais nuoširdžiai darome tai. kaip kiti žmonės. nes esame įtikinti. Pritarimas kartais išplaukia iš nuolaidumo.nusileidimas tiesmukam paliepimui. Galime kaip ir milijonai kitų gerti pieną. Tai reiškia veikti kitaip. Kai būdami minioje pakylate ir džiūgaujate dėl pergalingo įvarčio. Pritarimas . kad pieną gerti sveika. jei būtumėte vienintelis sirgalius tribūnoje? Yra kelios konformizmo rūšys (Nail ir kiti. tai reiškia ir jausti kitų žmonių veiksmų įtaką. siekiant prisiderinti prie kitų nuolaidumas (compliance) Konformistiškas viešo elgesio modelis. ar tai . konformizmas (conformity) Elgsenos ar įsitikinimų pakeitimas. Tad konformizmas yra elgsenos arba įsitikinimų pakeitimas. vidinis konformizmas vadinamas pritarimu. .kai įsitikinimai ir elgsena atitinka socialinį spaudimą. nuolaidumas. Be etikečių negalime aptarinėti šio skyriaus temų. Paklūstame. jei būtume buvę vieni. Klasikiniai konformizmo tyrimai Kaip socialiniai psichologai tyrė konformizmą laboratorijoje? Ką jų gauti duomenys byloja apie socialinį poveikį ir blogio prigimtį? Mokslininkai. Nuolaidumas. sukuria miniatiūrinį socialinį pasaulį mikrokultūrą laboratorijoje. ką darome. pritarimas (acceptance) Konformizmas. Užsirišame kaklaraištį ar apsivelkame suknelę. ar jūs elgtumėtės ir manytumėte taip pat. Tad išsiaiškinkime štai šių etikečių prasmę: konformizmas (prisitaikymas). nors mums nepatinka to daryti. kai atsižvelgiama į užuominomis ar aiškiai išreikštą pageidavimą bet slopinant vidinį pasipriešinimą." Išvada: mes pasirenkame mūsų vertybes bei požiūrius atitinkančias sampratas. nei kad būtume pasielgę. Jei mūsų nuolaidumą sukelia aiški komanda. kuri supaprastintai atkuria svarbių kasdienių so. Šis nuoširdus.visur jaučiama ramybė. KONFORMIZMAS 225 stebi Lance Morrow (1983). o ne trumpi plaukai. Paprastai mes pateisiname savo elgesį. o gal ir ne. ar tai konformizmas? Galbūt taip. paklusnumas.

Kaip parodyta 6.sako vienas. Šį kartą pasakytumėte: „dešimt colių". ar pritarimą?) Nustebinti tariamos kultūros galios įtvirtinti klaidingus įsitikinimus. „Du colius". Eksperimentuotojas pakartotų procedūrą. Kaip biologai stengiasi atskirti virusą. ar laboratorijoje įmanoma stebėti socialinių normų radimąsi. kuriuos tyrė Sherifas. tad jūs netvirtai ištartumėte: „šešis colius". plačiai aptarinėjo. ir jo vietą užirrtdavo tikrasis dalyvis. kad ir kiti tyrinėtojai šiuos tyrimus kartojo. „Vieną colį". Truputį sutrikę. kurį. sėdėtumėte tamsiame kambaryje. jei šis grupinis patyrimas būtų pakartotas tą pačią ir dar dvi dienas iš eilės? Kolumbijos universiteto studentai vaikinai.sako kitas. vadinama autokinetiniu reiškiniu. Tariamas nekintamo šviesos taško judėjimas tamsoje. Mes aptarsime tris eksperimentus.) Sherifas ir kiti naudojo šį metodą siekdami atsakyti į klausimus apie žmonių pasidavimą įtaigai. kaip perduodami klaidingi įsitikinimai. 1937) kėlė klausimą. kiek pasislinko šviesos taškas. jūs vis tiek sakytumėte: „šešis colius". (Ar tai reiškia nuolaidumą. Klastotė išliko (nors mažėdama) pen- autokinetinis reiškinys (autokinetic phenomenon) Savaiminis (auto) judėjimas (kinetic). Kai šviesa užgęsta pirmą kartą. Kodėl? Šviesos spindulys niekad nepasislinkdavo! Sherifas pasinaudojo optine apgaule. Pasinaudodami autokinetiniu reiškiniu. Sherifo normų kūrimo tyrimai Pirmasis iš trijų klasikinių tyrimų 5 skyriuje nagrinėtą kultūros galią sukurti ir pratęsti socialines normas sujungia su šiame skyriuje aptariamu konformizmu. Muzaferas Sherifas (1935. Toliau kartojant eksperimentą. kol jie užsitarnavo „klasikinių" eksperimentų vardą. 1954). kurie vakar patyrė tą patį. jie liepė eksperimentuotojo padėjėjui (fiktyviam tiriamajam) klaidingai atsakyti į klausimą. Iš pradžių nieko nevyktų. jūsų vertinimų vidurkis būtų apie aštuonis colius. savo ruožtu. . iš kurių kiekvienas pateikia savo metodą konformizmui studijuoti ir atskleidžia stulbinamų dalykų. tie du pasako savo vakarykštį spėjimą. Robertas Jacobsas ir Donaldas Campbellas (1961) Šiaurės Vakarų universiteto laboratorijoje tyrė. ar jie vertino savaip. S O C I A L I N Ė Į T A K A dalinių sąveikų ypatybes. kad galėtų su juo eksperimentuoti. Po to keletą sekundžių šviesos spindulėlis pasiblaškytų ir išnyktų. Jei būtumėte vieno iš Sherifo eksperimentų dalyvis. . pakeisdavo kitas. savo vertinimus pakeitė pastebimai. kad jie tebesilaikė grupės normos (Rohrer ir kiti. Tada turėtumėte atspėti. ir prie jūsų prisijungtų kiti du.226 II d a l i s . o per keturis su puse metro nuo jūsų pasirodytų šviesos spindulėlis. Po to šis pasitraukdavo iš eksperimento. ar tebesilaikė grupės normos? Įdomu. kiek pasislinko šis spindulys. Ar pasikeistų jūsų atsakymas. Kitą dieną sugrįžtumėte. . taip ir Sherifas norėjo išskirti normų kūrimąsi ir po to su juo eksperimentuoti.1 paveiksle. Tamsiame kambaryje neįmanoma nustatyti atstumo. (Ši norma buvo klaidinga. Kai kurie iš šių tyrimų atskleidė tokių stulbinamų dalykų. Kai po metų eksperimentas buvo pakartotas su kiekvienu žmogumi atskirai. šių eksperimentų metu dažniausiai išsikristalizuodavo grupės norma.

Šių eksperimentų išvada: mūsų požiūris į realybę iš tiesų nepriklauso tik nuo mūsų. Foninis juokas būna labai įtaigus. transliuojamas per humoro laidas. ( 0 ( 0 E ( ū '•0 ^ O. kuris jį pasitrynė.") Foninis juokas. Ricko van Baareno ir jo kolegų (2004) Olandijoje atlikti tyrimai atskleidžia. Kitą socialinės infekcijos formą Tanya Chartrand ir Johnas Barghas (1999) vadina „chameleono efektu".suskilusius priekinius automobilių stiklus. Šie žmonės tapo „netyčiniais kultūrinės apgaulės perdavimo suokalbininkais".1 PAVEIKSLAS Sherifo normų kūrimo eksperimentų grupės pavyzdys 8 8 5 6 ^ ^ ^ žmogus Trijų žmonių vertinimai sutampa. kai jie pakartotinai vertina tariamą šviesos taško pasislinkimą Šaltinis: Duomenys iš: Sherif ir Sherif. kad toks mėgdžiojimas padeda kitam žmogui jus pamėgti ir prireikus pagelbėti. o ne į mus nepanašių žmonių grupė. kad juokiasi į mus panašūs žmonės. 1969. c o r\ 2 žmonės __ 6 žmonės Pirmoji diena Antroji diena Trečioji diena Ketvirtoji diena kiose eksperimento dalyvių komandose. jei manome. 2000). „Mokslinių tyrimų išvada. Mes mieliau gelbstime surinkti iškritusius rašiklius tam žmogui. kuri retkarčiais arba pasitrina veidą. Ar jūs . Įsivaizduokite. ką jaučia kitas žmogus (Neumann ir Strack.6 skyrius. „Kodėl žiovaujantis žmogus užkrečia žiovuliu kitą?" Robert Burton. Atrodo. atliktas be jokio sąmoningo ketinimo prisitaikyti. mėgdžiojimas stiprina socialinius saitus ir netgi skatina skirti daugiau pinigų labdarai. Šį reiškinį Peteris Totterdellas ir jo kolegos (1998) pavadino „nuotaikos sąsaja". p. Užkrečiamas žiovulys. tai visai tikėtina. 209. kad tai pačiai darbo grupei priklausančių žmonių nuotaikos kartu kildavo ir krisdavo. (Žr. nusijuokti ar nusižiovauti. KONFORMIZMAS 227 10 Individualiai Grupėje 6. 1954 metų kovo 4 mėnesio pabaigoje Sietlo laikraščiai pranešė apie už 80 mylių į šiaurę esančiame mieste įvykusį atsitikimą . ir jis paskatins jus jausti tai. ir kartu pajudinsite pėdą? Jei taip. patys galime pasijusti laimingi. kuris elgiasi panašiai kaip mes. Anatomy of Melancholy. Būdami tarp laimingų žmonių. apeliuoja į mūsų atvirumą įtaigai. Kartais pasidavimo įtaigai pavyzdžiai gali pralinksminti. arba pajudina pėdą. Tiriant britų medicinos seseris ir buhalterius buvo pastebėta. ir netrukus aplinkiniai pradeda daryti tą patį.pasitrinsite veidą kartu su tuo žmogumi. kad dalyvaujate viename iš jų eksperimentų ir dirbate kartu su eksperimentuotojo padėjėja. Pasidavimas įtaigai gali būti ir didelio masto reiškinys.kaip ir kiti eksperimento dalyviai . 1621 („Melancholijos anatomija") . kad šis poelgis bus automatiškas. Užtenka vienam žmogui nusikosėti.

Provine norėjo išsiaiškinti. . dažniau negu kontrolinės grupės tiriamieji. kad žiovavimas . 55 proc. Net visiškai paralyžiuoti pacientai. Žiovaujančiojo burna paskatino keletą kartų nusižiovauti. kaip ir juokas. kad kartais moksliniai tyrimai nekreipia dėmesio į kasdienį elgesį. Žiovulys dažnai kartojasi. tiriamųjų nusižiovavo. Ir vyrams. ar aukštyn kojomis. . Žiovulį gali sukelti ir įtampa. Tai įrodo. gali būti užkrečiamas. kurie negali pajudinti kūno. Provine teigia. kai nesimatydavo burnos. paukščiai. laukiantys savo eilės eiti į sceną. Tik įdomu. Šį reiškinį tikriausiai pastebėjote skaitydami šį skyrelį. jie žiovavo 70 proc.kai dalis rodomo veido uždengta. nes mokantis naujų dalykų jos nerimas. Mano draugė skundėsi. kad jie daugiau žiovauja valandą po nubudimo. vėžliai. kad žiovulys . sportininkai prieš startą smuikininkai. netgi žuvys. Kodėl? Kada? Merilendo universiteto Baltimorėje psichologas Robertas Provine (2005) pastebi. nieko nereiškia. norėdamas tyrinėti žiovavimą natūralioje aplinkoje. Kiek kartų Kiek žmonių Kiek kartų Kiek žmonių Kiek kartų 6. Taigi burnos prisidengimas žiovaujant.lyg dirgiklis. trunkanti apie 6 sekundes. nusišypsojo tik 21 proc.„pastovių veiksmų seka". matome. nesvarbu. kad žmonės. Taip elgiasi ir pabudę iš miego šunys bei katės.prasideda giliu įkvėpimu ir baigiasi trumpesniu kulminaciniu (malonumąsukeliančiu) iškvėpimu. kai žiovauja. atrodo. ar žiovulys. gali turėti tik chronometrą užrašinę ir rašiklį. žiūrėję ne tokius nuobodžius muzikinius vaizdo klipus. ir moterims vienodai dažnai pasitaiko nusižiovauti. kurie būna aktyvūs kartojant ar mėgdžiojant matytus veiksmus. Taip pat ir katės. Provine teigia. Provine parodė tiriamiesiems penkių minučių trukmės filmuką kuriame vyriškis nuolat žiovavo. O žiūrėdami filmuką kuriame žmonės šypsojosi. ar žiovulio veiksmas rodomas nespalvotai.spontaniškas elgesys. Žiovaujantis veidas . bet paveikesnės buvo žiovaujančiojo akys ir mimika. o dviem grupėms . Žiovauja primatai. besirengiantys pirmajam šuoliui parašiutu. ar viskas pavyks. ar nufotografuota tik žiovaujančiojo burna. nuolat pasireiškia „žiovulio priepuoliu". Kai žiovauja kiti žmonės. O jam patinka tyrinėti. Čia nieko stebėtina. tiriamųjų.228 II d a l i s . o ne per valandą iki užmigdami. krokodilai. kodėl mes taip dažnai žiovaujame matydami žiovaujant kitus. juoką ar žiovavimą. Kai Provine paprašė eksperimento dalyvių 30 minučių per televiziją žiūrėti techninio patikrinimo lentelę. vien tik burną ir nežiovaujantį besišypsantį veidą (kontrolinė sąlyga). Skaitydamas Provine tyrinėjimus apie užkrečiamą žiovulį aš nusižiovavau keturis kartus (ir pasijutau truputį kvailai). kurie Provine prašymu rašė žiovavimo dienoraštį. Kada žiovaujame? Kai esame apsnūdę. kad netgi galvojimas apie žiovulį paprastai jį sukelia.2 pav. todėl rodė tiriamiesiems visą žiovaujančio žmogaus Kai mums nuobodu. Suradus smegenų „veidrodinio atspindžio neuronus". Norėdamas ištirti. pajėgia žiovauti. pavyzdžiui. Jo nuomone.2 PAVEIKSLAS. Dažnai žiovauja desantininkai. S O C I A L I N Ė ĮTAKA mokslinių tyrimų išvada Užkrečiamas žiovulys Žiovauti yra būdinga visiems stuburiniams gyvūnams. Dažnai vos pabudę žiovaudami rąžomės. Pastebėjau ir aš. suskaičiavo. kad žiovaujančiojo veidas sukeldavo žiovulį net tuomet. vieną nusižiovavimą nuo kito skiria vos minutė. galima sukurti biologinį mechanizmą paaiškinantį. kuris suaktyvina žiovavimo modelį. kuri žiovaujančiojo veido dalis yra paveikiausia. Kurios veido dalys sukelia žiovulį? Robertas Provine (2005) sudarė 4 grupes po 30 žmonių ir kiekvienai parodė skirtingus penkių minučių trukmės vaizdo įrašus: kai vyras šypsosi. 6. veidą veidą kuriame nesimatė žiovaujančiojo burnos. kad darbe dažnai jaučiasi nesmagiai.

Vėliau paaiškėjo. Tačiau balandžio 16-ąją laikraščiai parašė. KONFORMIZMAS 229 Balandžio 14-osios rytą buvo pranešta apie panašų įvykį mieste. nusišauna pistoletu. esančiame už 65 mylių. Užgrobimai. be to. Ir Vokietijoje. Po dviejų šimtų metų sociologas Davidas Phillipsas patvirtino. buvo dar septyni bandymai nusižudyti. o ne pro juos. „Atkreipkime dėmesį. kad egzistuoja savižudiško elgesio pamėgdžiojimo reiškinys. Pavyzdžiui. 23 moksleiviai prisipažino. tačiau kitas knygos poveikis. atstumtas moters. 1989) teigia. Prisimenu. 1992). per mėnesį po 1962 rugpjūčio 6 dieną įvykusios Marilyn Monroe savižudybės Jungtinėse Valstijose užregistruota 200 savižudybių daugiau nei įprasta. baimindamiesi. ir pavadino jį „Verterio efektu".už 95 mylių esančiame mieste. kaip rengėsi Goethe aprašytas jaunuolis vardu Verteris. Netrukus po to. savižudybių padaugėja tik tuose regionuose. NSO stebėjimai ir netgi savižudybės dažnai kyla bangomis (žr. jaunuoliai Europoje ėmė dėvėti geltonas kelnes ir juodus švarkus. atidžiai žiūrėjome į priekinius stiklus. Romane Verteris. Pasidavimas įtaigai ne visada taip pralinksmina. po rimtų dramų. 1999. Knygos sukelta mados epidemija atrodė juokingai. dėl kurio knyga kai kur buvo netgi uždrausta. Phillipsas ir jo bendradarbiai (1985. Tą vakarą Sietlo meras paskambino prezidentui Eisenhoweriui prašydamas pagalbos. kad jaunuoliai mėgdžioja desperatišką Verterio veiksmą. Kodėl tai pastebėjome tik po balandžio 14-osios? Pasidavę įtaigai. kad žinomų savižudybių ir mirtimi pasibaigusių autoavarijų bei privačių lėktuvų katastrofų (kurios kartais būna užmaskuotos savižudybės) padaugėja po plačiai žiniasklaidoje aprašytų savižudybių. nebuvo toks juokingas. ku- . Masinė apgaulė"). kad automobilių stiklų skilinėjimo priežastis buvo pati paprasčiausia . Man tuo metu buvo 11 metų. kuriuose žiniasklaida jas aprašo. Be to. kad tikrasis kaltininkas gali būti masinis pasidavimas įtaigai. kad po vandenilinės bombos bandymų Ramiajame vandenyne ant Sietlo ėmė lyti radioaktyvusis lietus. Juo daugiau informacijos apie tokius įvykius. jis išaiškėjo Vokietijoje ir Londono psichiatrinėje ligoninėje. kai 1774 metais buvo išleistas pirmasis Johanno Wolfgango von Goethe romanas „Jaunojo Verterio kančios". kad galvojo apie savižudybę (Joiner. Balandžio 15 dieną Sietlo policija gavo per 3000 pranešimų apie suskilusius priekinius stiklus (Medalia ir Larsen. kurios širdies jam nepavyko užkariauti.apgadinti keliai. Nors ne visų tyrimų metu buvo pastebėtas savižudybių mėgdžiojimo reiškinys. o vienoje mokykloje. Iki vakaro priekinių stiklų skilinėjimo banga pasiekė Sietlą. 1958). kurioje per 18 dienų nusižudė du moksleiviai. Po knygos išleidimo pasipylė pranešimai. juo daugiau nelaimingų įvykių. kaip mes apžiūrinėj ome savo automobilio priekinį stiklą.6 skyrius. o dar po kiek laiko . ir Jungtinėse Valstijose savižudybių skaičius truputį padidėjo po savižudybių muilo operose ir. ironiška. Jonas. kur per vienerius metus nusižudė 14 pacientų. ir aš gyvenau Sietle. Nuo balandžio 17-osios skundų nebebuvo.

kai buvo manoma. riose analizuojama savižudybės problema (Gould ir Shaffer. herbicidų . Jis atsakė: „Pranašas Elijas šį vakarą aplanko kiekvieno žydo namus ir gurkšteli vyno iš j a m paliktos taurės". kai jie pamatydavo bėrimus (net jei tarp jų ir išbertųjų nebūdavo kontakto). kad įprastos odos ligos . kad labiausiai į savižudybę linkę paaugliai. Viename dideliame Prancūzijos vienuolyne tuo metu. nieko nerado (Jonės ir kiti.egzema. kandžiojimosi manija išplito ir kituose vienuolynuose. Kadangi FTB biuras buvo uždarytas. Phillips. Tyrėjai kruopščiausiai ieškojo virusų. Sociologai Robertas Bartholomew ir Erichas Goode (2000) aprašo kitus praėjusio tūkstantmečio masinės apgaulės atvejus. nors jokio organinio pagrindo simptomams nebūna. Phillipsas teigia. danguje pastebėjo devynis švytinčius objektus. kurie judėjo „tarsi virš vandens paleista lėkštė". 1986. kad viduramžiais Europos vienuolynuose pasireikšdavo imituojančios elgsenos protrūkiai.230 II d a l i s . su kuria susidūrė jaunas berniukas vardu Solomonas Aschas (1907-1996).ir. 1989. kad žmonių sielą gali apsėsti žvėrys. kodėl atidarytos durys.spontaniško klaidingų įsitikinimų išplitimo . gandai vertė žmones stebėti įprastus. mieguistumo. galvos svaigimo ir skausmo. viena vienuolė pradėjo miaukti kaip katė. antraščių kūrėjai sukūrė „skraidančių lėkščių" pavadinimą visame pasaulyje sukeldami didžiulę bangą pranešimų apie 1947 metų vasarą pastebėtus skraidančius objektus. pilotuodamas asmeninį lėktuvą netoli Reinjero kalno. Kaip ir daugeliu kitų masinės isterijos atvejų. pesticidų. 2000). Panagrinėkime ne tokią painią suvokimo problemą. Laikui bėgant. mikrobų..paaštrėjo galbūt dėl nerimo. S O C I A L I N Ė ĮTAKA atkreipkime dėmesį Masinė apgaulė Masinis pasidavimas [taigai yra masinės apgaulės . Taip pat buvo pastebėta. Viena vidurinė mokykla. priešingai nei virusas. kasdienius simptomus ir vertinti juos kaip būdingus vaikų lankomai mokyklai. 2002). spuogai. plito „regimuoju būdu". Žmones išberdavo po to. Ascho studija apie grupės daromą spaudimą Sherifo autokinetinių eksperimentų dalyviai buvo susidūrę su neapibrėžta realybe. kas galėjo sukelti negalavimus . nes 170 moksleivių ir darbuotojų kreipėsi į gydytojus dėl skrandžio sutrikimų. . kurioje mokėsi 2000 moksleivių. Kai po to naujienų agentūra Associated Press 150yje laikraščių paskelbė apie pastebėtus objektus. jis mėgino apie tai pranešti FTB. Kartais jis tampa „masine isterija": nusiskundimų kūno negaliomis banga mokykloje ar darbe. kad Vokietijos vienuolyne viena vienuolė pradėjo kandžioti savo drauges ir netrukus „visos šio vienuolyno vienuolės ėmė kandžioti viena kitą". Šis faktas gali paaiškinti atsitiktines pamėgdžiojančias paauglių savižudybes. Štai ką Aschas prisiminė iš savo lankymosi tradiciniame Sederyje per žydų Velykas: Paklausiau greta manęs sėdinčio dėdės. kad matė užsienio raketas. Žinoma. jis nuvyko į vietos laikraščio redakciją ir pranešė apie pusmėnulio formos objektus. Šis bėrimas. 1947 metų birželio 24 Kennethas Arnoldas.. odos išsausėjimas tvankiose klasėse . rugsėjo 11-osios visose Jungtinėse Valstijose be jokios akivaizdžios priežasties daugelį moksleivių ėmė kamuoti niežintys raudoni bėrimai (Talbot.pasekmė. buvo uždaryta dviem savaitėms. 1982). Pranešama. Įsitikinęs. Hafner ir Schmidtke. Galiausiai „visos vienuolės tam tikru dienos metu kniaukdavo kartu".ko nors. Po 2001 m.

Taigi 37 proc. Jūsų žandikaulis atvimpa. 1881 („Airių krašto klausimas") . kuris rado tiesą. dauguma žmonių „sako tiesą net tada. kontrolinės grupės dalyvių. 27). verčia susirūpinti. kokie yra mūsų mokymo metodai ir vertybės. kaip mes jį pavadinome 1 skyriuje. todėl pasitikslinau: „Ar jis iš tiesų ateina? Ar jis tikrai gurkšteli v y n o ? " Dėdė atsakė: „Jei labai atidžiai stebėsi taurę kai durys bus atidarytos. ar kas nors pasikeis. Ascho (1955) nuomonė dėl konformistiškumo buvo tokia pat aiški.3 paveiksle parodytų linijų atitinka etaloninę." Henry George. kad dalyvausite suvokimo vertinimų tyrime. kad penki prieš jus atsakinėję žmonės pasako: „antroji linija". Trečiasis dalyvis sutinka su dviem pirmaisiais." Ascho procedūra tapo šimtų vėlesnių eksperimentų standartu. ar aš?" Kiti du eksperimento dalyviai atsakinėja lygiai taip pat. ar mano akys?" Daugelis aukštųjų mokyklų studentų Ascho eksperimentų metu patyrė šį konfliktą. kad vyno truputį sumažės". Aschas svarstė: jei keletas žmonių (tariamieji eksperimento dalyviai) pateiktų vienodus klaidingus atsakymus. jog 63 proc. Po to eksperimentuotojas pažvelgia į jus. 1989. nes jie nulemia poelgius. kad tai antroji linija. ką kitu atveju būtų paneigę? Nors kai kurie dalyviai visada laikėsi savo požiūrio. kai kiti to nedaro". p. kadangi „Leiskime tam. žmonių elgėsi nekonformistiškai.6 skyrius. Tad nenuostabu. Teisingai atsakė 99 proc. Kitas palyginimas taip pat lengvas. ar palei taurę kažkas vyko ir ar vyno iš tiesų truputį sumažėjo (Aron ir Aron. Tačiau trečiasis bandymas nustebina. neklausdami. atsakymų buvo nulemti konformistiškumo (o gal turėtume sakyti: „bylojo apie pasitikėjimą kitais?"). kad išsilavinę ir geranoriški jaunuoliai baltą noriai pavadina juodu. Buvau pasiryžęs pamatyti.Ar jie akli. Etaloninė linija 6. Tai kelia klausimą. „Kas čia vyksta? .3 PAVEIKSLAS Pavyzdžių palyginimas Solomono Ascho konformistiškumo tyrime Eksperimento dalyviai turėjo nuspręsti. Šiuose eksperimentuose trūko konformizmo „kasdienio realizmo". jūs atsilošiate ir imate spoksoti į korteles. tačiau čia pakako „eksperimentinio realizmo". kurie atsakinėjo individualiai. Įsivaizduokite. Eksperimentų duomenimis. pamatysi. Nepaisant daugelio eksperimento dalyvių parodytos nepriklausomybės nuo aplinkinių. pirmas dalyvis pateikia klaidingą atsakymą. Jums kyla klausimai: „Kaip yra iš tiesų? Ar kolegos sako teisingai. Sherifo ir Ascho rezultatai stulbina. pastebi Bertas Hodgesas ir Anne Geyer (2006). kuri iš 6. Jūs esate šeštas tarp septynių žmonių. Taip ir atsitiko. kam ji naudinga ar kas jai nepritaria. The Irish Land Question. Tai reiškia. kad esate vienas iš savanorių Ascho tyrimo dalyvių. eksperimentuotojas prašo pasakyti. M a n o žvilgsnis buvo prikaustytas prie vyno taurės. ją paskelbti. todėl sunku tvirtinti. Kai antrasis atsako taip pat. ir jūs nusiteikiate paprastam testui. Paaiškinęs. trys ketvirtadaliai bent vieną kartą pasekė kitų nuomone. pradedate prakaituoti.klausiate savęs. Žmonės emociškai įsitraukė į šį veiksmą. . ar eksperimento dalyviai teigtų tai. KONFORMIZMAS 231 Ši naujiena m a n e nustebino. kaip ir teisingi atsakymai į jo klausimus: „Tai. M a n e tai jaudino. Nesunku pastebėti. Nors teisingas atsakymas atrodo absoliučiai aiškus. kuri iš palyginimui pateiktų linijų atitinka etaloninę. Palyginimo linijos Po daugelio metų psichologas Aschas laboratorijoje atkūrė savo vaikystės patyrimą.

Vienas dalyvis. jūs ir aš niekada nepaklustumėte prievartai sukelti kam nors skausmą. Kiekvieną kartą.pastebi Lee Rossas (1988). „Mokytojas" (atėjęs į eksperimentą pagal skelbimą laikraštyje) gauna nestiprų elektros šoką (kad patirtų. sukeldamas vis intensyvesnį elektros šoką. jog ne: jų žmogiškosios. jis išgirsta. eksperimento dalyviai iš kepurės traukia popierėlius. ką jaus jo „mokinys"). S O C I A L I N Ė ĮTAKA Pastaba: profesinė etika reikalauja paaiškinti eksperimentą jam pasibaigus (žr. 1974. Griežtas eksperimentuotojas pilku techniko švarku paaiškina. Kiekvieną kartą perjungiant jungiklį sublyksi šviesos. Įsivaizduokite. kad tai yra bausmės poveikio išmokimui tyrimas.). Jungikliai pažymėti etiketėmis: „Lengvas šokas". apsimeta. . diskutuodami apie žmogaus prigimtį ir žmonijos istoriją. kuria nevaržomai remiasi rimti mąstytojai. kuris tik ką baigė seansą su konformistišku dalyviu.4 PAVEIKSLAS Milgramo paklusnumo eksperimentas Šaltinis: Milgram. Jei eksperimento dalyvis paklūsta eksperimentuotojo nurodymams. „Pavojinga: nepaprastai stiprus šokas" ir taip toliau. Be to. demokratinės ir individualistinės vertybės skatintų priešintis tokiam reikalavimui. esant 75. kaip eksperimentuotojas pririša mokinį prie kėdės ir prie jo riešo pritvirtina elektrodą. surežisuota scena: du vyrai ateina į Jeilio universiteto Psichologijos laboratoriją dalyvauti išmokimo ir įsiminimo tyrime. rašiusio apsakymus ir stačiusio pjeses. kur mokytojas užima savo vietą priešais „šoko generatorių" su jungikliais nuo 15 iki 450 voltų. Kad pasiskirstytų vaidmenimis. mokinys dejuoja. kaip.dalimi. Milgramo paklusnumo eksperimentai Milgramo (1965. .jie tapo mūsų visuomenės bendro intelektinio paveldo . nei bausta už individualizmą. o po to stebi. eksperimentuotojo padėjėjas. Jei žmonės šitaip prisitaiko esant tik minimaliai įtakai. 1 skyrių). kai mokinys atsako neteisingai. . kad jo lapelyje parašyta „mokinys". biblinių parabolių ir klasikinės literatūros . Ar galėtumėte paaiškinti apgaulę taip. tai koks bus jų nuolaidumas susidūrus su tiesioginiu spaudimu? Ar kas nors galėtų priversti Amerikos ar Didžiosios Britanijos pilietį įvykdyti žiaurius veiksmus? Spėčiau. 1974) eksperimentais buvo tiriama. kad žmogus nepasijustų esąs patiklus ir kvailas? nebuvo spaudimo prisitaikyti: nebuvo siūlyta nei atpildo už „komandinį žaidimą". kūrybingo menininko. Įtampos reikšmės didėja 15V intervalais. kai valdžios reikalavimai prieštarauja sąžinei. O gal pasiduotume? Šitokį klausimą kėlė socialinės psichologijos specialistas Stanley Milgramas.232 II dalis. ir nuvedamas į gretimą kambarį. eksperimentuotojas mokytojui liepia „padidinti įtampą vienu intervalu".istorinių įvykių. Esant 120 6. 90 ir 105 voltų įtampai. 6. jog esate eksperimentuotojas. Tai labiausiai žinomi ir prieštaringiausi socialinės psichologijos eksperimentai. Po to mokytojas ir eksperimentuotojas sugrįžta į pagrindinį kambarį (žr. Ant 435 ir 450 voltų jungiklių etikečių parašyta „XXX". santūrus 47 metų buhalteris.4 pav." Štai Milgramo. „Galbūt labiau nei bet kuris kitas empirinis indėlis į socialinių mokslų istoriją. žodiniai tokių eksperimentų dalyvių pareiškimai toli gražu neprilygsta agresyviam veiksmui. spragteli relė ir suskamba skambutis. Eksperimento metu vienas iš dalyvių privalo išmokyti kitą dalyvį sąrašą žodžių porų ir bausti už klaidas. „Labai stiprus šokas". kas nutinka.

jo protestas pasireiškia agonišku riksmu. mokinys šaukia. aukštųjų mokyklų studentų ir vidurinei klasei atstovaujančių suaugusiųjų. kad daugiau neatsakinėsiąs. Ar girdite? Išleiskite mane 21OV 225V 240V 255V 270V 285V 300V 315V 330V (Desperatiškas riksmas) Kategoriškai atsisakau toliau atsakinėti. Išleiskite mane iš čia. Ak! Išleiskite mane iš čia. Obedience . jog tylėjimą reikia laikyti neteisingu atsakymu.1 LENTELĖ. eksperimentuotojas vartoja šias keturias žodinio raginimo formas: 1 raginimas: Prašom tęsti. mokinys šaukia. Ak! Ak! Ak! Išleiskite mane iš čia. (Intensyvus ilgas riksmas) Išleiskite mane iš čia. jis šaukia: „Eksperimentuotojau. 3 raginimas: Tęsti būtina. Šaltinis: Stanley Milgram. 4 raginimas: Jūs neturite kitos išeities. iš tiesų skauda. Prašau.1 lentelę). Jūs negalite manęs čia laikyti. Kai įtampa pakyla iki 300 ir 315 voltų. kad mano širdis nesveika. Išleiskite mane iš čia. Išleiskite mane iš čia. Išleiskite. KONFORMIZMAS 233 voltų. kad šokas sukelia skausmą. p. Ak! Išleiskite mane! (Rėkdamas) (Rėkdamas) Ak! Negaliu pakęsti skausmo. New York: Harper & Row. Išleiskite mane iš čia. Atsisakau tęsti. Mano širdis streikuoja. Kad priverstų eksperimento dalyvį tęsti. Išleiskite mane iš čia. Išleiskite mane iš čia. kad jie nustotų klausyti esant maždaug 135 voltų įtampai. 56-57. (Vis stiprėjantis riksmas) Sakiau. (Desperatiškas riksmas) riksmas) Išleiskite mane iš čia. Išleiskite mane! Išleiskite mane! Išleiskite mane! Išleiskite mane iš čia! Išleiskite mane! Išleiskite mane! to Authority. Man darosi neramu dėl jos. eksperimentuotojas pareiškia. Mokinio reakcijos Milgramo „širdies veiklos trikdymo" eksperimentuose 75V 90V 105V 120V 135V 150V 165V 180V 195V Ak! Ak! Ak! Ak!! Ak!!! Eksperimentuotojau! Pakaks. Mano širdžiai negera. Kaip ilgai jūs paklustumėte? Milgramas papasakojo apie eksperimentą 110 psichiatrų. Kai įtampa pakyla iki 150 voltų. 1974. (Desperatiškas iš čia. Aš nebedalyvauju šiame eksperimente. 2 raginimas: Eksperimentui reikia. Neturite teisės manęs čia laikyti.6 skyrius. Išleiskite mane iš čia. išleiskite mane. Išleiskite mane. 6. Aš toliau nebedalyvausiu eksperimente. išleiskite mane iš čia! Aš atsisakau toliau dalyvauti eksperimente! Atsisakau!" Pasiekus 270 voltų. Išleiskite mane. Gavęs 330 voltų šoką. Sakiau. (Isteriškai) Išleiskite mane iš čia. kad jį tęstumėte. Pakaks. 6. jis nutyla (žr. Išleiskite mane iš čia! Neturite teisės manęs čia laikyti! Išleiskite mane! Išleiskite mane iš čia! Išleiskite mane iš čia! Mano širdis! Išleiskite! Išleiskite! Ak! Eksperimentuotojau! Išleiskite mane iš čia. privalote tęsti. Atsakydamas į „mokytojo" klausimus ir maldavimus baigti eksperimentą. jog daugiau neatsakinėsiu. Visi manė. Išleiskite mane! Sakau jums. Išleiskite mane iš čia! (Garsiau) Ak! Ei. ir jis atkakliai prašosi išleidžiamas.

Milgram. Milgramas paklausė. 6. Suprasdamas. jog taip ilgai gali ištverti maždaug vienas iš tūkstančio.5 pav. paklususių eksperimentuotojo reikalavimams. Tad užuot nuvykęs į Vokietiją. Jo taikomos procedūros taip pat privertė susimąstyti daugelį socialinių psichologų (Miller. jog skauda 6. nepaisant mokinio protestų ir nevykusių atsakymų.5 PAVEIKSLAS Milgramo paklusnumo eksperimentas Dalyvių. S O C I A L I N Ė ĮTAKA nė vienas neketino viršyti 300 voltų. kol po dar dviejų bandymų eksperimentuojąs paliepė baigti. Šiuose eksperimentuose „mokinys" negaudavo jokio elektros šoko (jis išsilaisvindavo iš elektros kėdės ir įjungdavo magnetofoną. jog savęs vertinimas gali būti tendencingas. kaip ilgai. jS 90 Maldauja išleisti 80 70 -o (D Šaukia ir atsisako l atsakinėti 60 50 40 75 „Vidutinis" 150 „Stiprus" 225 „Labai stiprus" 300 375 „Intensyvus" „Pavojingas gyvybei" 450 „XXX" Šoko intensyvumo augimas . ir planavo pakartoti eksperimentą Vokietijoje. kad galėtų įvertinti kultūrinius skirtumus. Kupini kančios mokinio protestai nedavė jokių rezultatų.) Tačiau kai Milgramas atliko eksperimentą su keturiasdešimčia 20-50 metų amžiaus įvairių profesijų asmenų. Milgramo eksperimentų etika Milgramą sujaudino eksperimento dalyvių paklusnumas. Tačiau kai kurie kritikai teigė. kad būtų paklūstama iki XXX ribos. Tiesą pasakius. Iš tiesų. jog Milgramas su savo eksperimento dalyviais elgėsi taip. Jie pra100 Mokinys nusiskundžia. išraiška procentais.) visiškai pakluso eksperimentuotojo reikalavimams (žr. kurie pasiekė 450 voltų. kuriame buvo įrašyti protestai).). tačiau gauti rezultatai jį sutrikdė (A.) kėlė įtampą iki 450 voltų. mokytojas girdėdavo jį užsimenant apie „nedidelę širdies ydą" ir eksperimentuotojo patikinimus.234 II dalis. Beveik nė vienas nesitikėjo. Kai mokinys buvo rišamas prie kėdės. jų manymu. kad „nors elektros šokas gali sukelti skausmą. daugelis „mokytojų" patirdavo kančią. 1965. paklustų kiti. jis nesuardo audinių". 1986). tie. 2000). 26 iš jų (65 proc. Milgramas mokinio protestams suteikė dar daugiau įtaigos. iš 40 eksperimento dalyvių 25 (63 proc. Šaltinis: Milgram. kaip šie elgėsi su savo aukomis: prieš dalyvių valią sukeldavo jiems stresą. kad klusnių eksperimento dalyvių nebus daug. Milgramas tikėjosi. (Psichiatrai spėjo. pakluso įsakymui tęsti procedūrą tol.

nepaklusnaus eksperimento dalyvio išlaisvinantis elgesys. jei . Kai auka būdavo toli ir „mokytojai" negirdėdavo jų skundų. kad džiaugiasi jame dalyvavę. beveik visi ramiai vykdydavo nurodymus iki eksperimento pabaigos. palyginti su eksperimentuotojo poveikiu. buvo mažesnis. kuriuose dalyvavo virš 1000-io įvairiausių žmonių. kad eksperimentų keliamą žiaurumą „nieko neįtariantiems dalyviams pranoksta tik išprovokuotas jų pačių žiaurumas" (Marcus. dejuodavo.buvo pareikšta TV Guide paskelbtoje šios programos reklamoje (Elms. Kokios paklusnumo priežastys? Milgramas atskleidė ne tik paklusnumo valdžiai faktą. kai apgaulė buvo atskleista ir eksperimentas paaiškintas. Milgramo eksperimentų dalyviai nerodydavo jokios užuojautos. jis taip pat išanalizavo klusnumo priežastis. Vėlesniuose eksperimentuose jis keitė socialines sąlygas ir gauti rezultatai siekė nuo visiško nepaklusimo iki 93 proc. kad egzaminas sukelia stresą. esame labai nepakantūs (Blass. psichiatras apklausė 40 labiausiai kentėjusių eksperimento dalyvių ir padarė išvadą. Jis taip pat priminė kritikams. tik vienas procentas gailėjosi. Milgramo nuomone. kurio tikėjosi . Iki šio momento!". 84 proc. Atstumas iki aukos Kai nematydavo „besimokančiųjų" (o šie . 1995). Tokiomis aplinkybėmis mokinio poveikis. j o g mes susitaikome su faktu. Laikraščio New York Times apžvalgininkas guodėsi. valdžios institucinis prestižas ir kito . kad po to.. . KONFORMIZMAS 235 kaituodavo. etinis aspektas buvo „siaubingai išpūstas": Poveikio savivertei požiūriu šio eksperimento pasekmės j o dalyviams yra menkesnės nei universiteto studentams. dalyvių pasakė. Praėjus vieneriems metams. 1974). mikčiodavo. drebėdavo.. eksperimento dalyviai jį palaikė. nepaisant laikino streso. eksperimente galėjo keistis dalyvių savivoka. valdžios artumas ir teisėtumas. Atrodo. išvadų svarbą. Vieno dalyvio ž m o n a ( t u r ė d a m a o m e n y j e n a c i ų m i r t i e s s t o v y k l o s v i r š i n i n k ą A d o l f ą Eichmanną) jam pasakė: „Gali save vadinti Eichmannu". „Blogio pasaulis toks siaubingas. o kartais pratrūkdavo desperatiškai juoktis. nė vienam jų nebuvo padaryta žala. Apklausti po eksperimento. kad savanoriškai sutiko jame dalyvauti. įtampą ir atitinkamai veikia savivertę. kad. 1996). kad niekas nedrįso skverbtis į jo paslaptis. kramtydavo lūpas. Tačiau kas nutiktų. laikantiems eilinį egzaminą ir negaunantiems pažymio. klusnumo. Klusnumą lėmė keturi veiksniai: emocinis atstumas iki aukos. Gindamasis Milgramas atkreipė dėmesį į daugiau kaip dvidešimties eksperimentų. CBS televizijos kanalas šiuos prieštaringus rezultatus pavaizdavo dviejų valandų filme. Kritikų nuomone. Tačiau susidūrę su naujus faktus atskleidžiančiais procesais.„mokytojų").6 skyrius.

iškreiptume jo sprendimą. arba šaudo nesitaikydami. . ją sunku suvokti.. Per žemės drebėjimą Irane žuvo 3000 žmonių." Šaltinis: Bulletin Pritaikyta iš: Roger Fisher. Kai apie tai pasakiau savo draugams Pentagone. Žmonės nereaguoja netgi į dideles tragedijas. atkreipkime dėmesį Aukų suasmeninimas Nekaltos aukos sužadina didesnę užuojautą. tai siaubinga. kad prezidentą visur lydi jaunas vyras. Klusnumas sumažėjo iki 30 proc. jiems ant galvų uždėdami gobtuvus. Karo etika leidžia bombarduoti bejėgį kaimą iš 12 000 metrų aukščio. Kraujas ant Baltųjų rūmų kilimo sugrąžintų į realybę. ir mokinio prašymai. of the Atomic Scientists. p. Jis gali paskelbti štai tokią išvadą: „Sprendimas yra teigiamas. Budeliai nuasmenina aukas.pasakytų prezidentas. dalyvių pakluso duoti jam 450 voltų elektros smūgį. kas yra mirtis . gedėjo visas pasaulis." Tada prezidentas privalėtų pažvelgti į vieną jų ir suprastų. kad pasiryžimas gimdyti sustiprėdavo pamačius kuo detalesnę ultragarsinę vaisiaus nuotrauką. Jis gali niekada nepasiryžti paspausti mygtuką. 1989). padėti alkanam ar ginti gyvūnus beveik visada turi suasmeninimo aspektą: įtaigią nuotrauką ar aprašymą. Kautynėse su priešu. ir eksperimentuotojo nurodymai būtų girdimi vienodai? Kai mokinys būdavo tame pačiame kambaryje. „Preventing Nuclear War". Jis neša lagaminėlį su kodais branduoliniam ginklui paleisti. kai buvo pareikalauta. lydėdamas prezidentą nešiotųsi su savimi didžiulį mėsininko peilį. Taigi paprastai labiausiai užjaučiame tuos. Jei prezidentas kada nors nuspręstų paleisti branduolinį ginklą tai padaryti galėtų tik savo rankomis nužudęs žmogų. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Paklusnus dalyvis Milgramo eksperimente „sąlyčio" sąlygomis laiko aukos ranką prispaudęs prie elektros smūgį sukeliančios plokštės. „tik" 40 proc. 1 1 . o kai tą pačią savaitę įstrigęs šulinio šachtoje Italijoje žuvo berniukas. . jei ji būdavo arčiau. Tad tarptautinės teisės profesorius Rogeris Fischeris pasiūlė aukų suasmeninimo būdą: Taip jau yra. tačiau tai visi greit pamiršo. Kasdieniame gyvenime taip pat lengviausia įskaudinti toli esantį arba nuasmenintą žmogų. Tad mano siūlymas labai paprastas. Toks žargonas nuasmenina informaciją. jei jos yra suasmeninamos. 1981 kovas.1 7 . Tačiau taip retai elgiasi tie.nekalto žmogaus mirtis. kurį mato. tačiau neleidžia šauti į beginklį kaimietį. daugelis kareivių arba nešaudo. Dažniausiai „mokytojas" būdavo gailestingesnis aukai. dažniausiai laivyno karininkas. kad mokytojas laikytų mokinio ranką prispaudęs prie elektros smūgį sukeliančios plokštelės. Galbūt dar įtaigesnė yra ultragarsinė vaisiaus nuotrauka. Būtent todėl raginimai apsaugoti negimusį kūdikį. Prognozuojama atominio karo aukų statistika yra beasmenė.apgailestauju. kurie gauna įsakymą žudyti šaudant iš artilerijos pabūklų ar kovinių lėktuvų į toli esantį priešą (Padgett. Įsivaizduoju prezidentą sėdintį štabo posėdyje ir diskutuojantį apie branduolinį karą kaip apie abstraktų dalyką. Savanoris.236 II dalis. Versdami prezidentą ką nors nužudyti. išgirdau: „O Dieve. įdėkitei minėtą kodą į mažą kapsulę ir implantuokite ją šalia savanorio širdies. Perduokite Alfa linija XYZ". Johno Lydono ir Christine Dunkel-Schetter (1994) atlikta nėščiųjų apklausa parodė. bet dešimtys milijonų žmonių privalo žūti. kuriuos galime suasmeninti. . „Džordžai.

„dešinė" . Eksperimentuotojui išėjus. išskyrus vieną. Rank ir Jacobson. paklusnumo rodikliai sumažėjo iki 21 proc. arba artimą draugą nuo autoavarijos. mokytojų atsisakė paklusti. klusnumas padidėja. Gydytojas paskyrė sulašinti lašus pacientui. jei lengvai palytėsime jo ranką. Smith ir kiti. vadovavimą perėmė kitas asmuo. Jis pasakė. past.* Perskaičiusi * angl. todėl „mokytojas" gali vienas tęsti eksperimentą. Willis ir Hamm. jog paklūsta). Dauguma nepaklusnių eksperimento dalyvių dėl to protestuodavo. Kai Milgramas nurodinėdavo telefonu. Recepte gydytojas vietoje „sulašinti į dešinę ausį" parašė sutrumpintai „sulašinti į R ausį". kad nurodymo nevykdytų. šios vadovavosi žinomu scenarijumi: gydytojas (teisėta valdžia) liepia . Tai taip pat kontrastuoja su ligoninės medicinos seserų elgsena. ir jis turėjo išeiti iš laboratorijos. 1982. kuriam buvo paskirtas tarnautojo vaidmuo (iš tiesų tai buvo antrasis padėjėjas). sėsdavosi prie elektros šoko generatoriaus ir bandydavo perimti mokytojo vaidmenį. Žmogus greičiau sutiks paskolinti dešimt centų. Ką pasirinksite? . 1980). Beveik visos atsakė. Nuolaidumas teisėtai valdžiai taip pat reiškėsi keistu „rektalinės ausies skausmo" atveju (Cohen ir Davis. 1966). arba 250 žmonių nuo lėktuvo katastrofos jūsų oro uoste. KONFORMIZMAS 237 Valdžios artumas ir teisėtumas Eksperimentuotojo buvimas taip pat skatino paklusti. 1995. tiesioji žarna. . Vienas stiprus vyras pakėlė uolųjį padėjėją ir nusviedė jį per kambarį. sirgusiam dešinės ausies uždegimu. tačiau šis reikalavimas prieštarauja ligoninės pozicijai ir mano etikos supratimui. jog elektros šoko stiprumą reikia padidinti vienu lygiu po kiekvieno klaidingo atsakymo ir davė atitinkamus nurodymus mokytojui. kaip jos reaguotų. pasirašyti peticiją ar paragauti naujos picos (Kleinke. aš šitų vaistų nežinau. Šiuo atveju 80 proc. 1977). pone. Padėjėjas. kad atsakytų šitaip: „Atleiskite. pakluso nedvejodamos (kol nebuvo sustabdytos pakeliui pas pacientą). kad galite arba apsaugoti 25000 žmonių gyvybių nuo potvynio bangos kitoje planetos pusėje. visos. Mokslininkai vienai medicinos seserų grupei ir medicinos mokyklos studentėms papasakojo apie eksperimentą ir paklausė. Kiti tyrimai taip pat patvirtino. (nors daugelis melavo sakydami. Tarnautojas „nusprendė".„right". Toks maištas prieš neteisėtą valdžią ryškiai kontrastavo su pagarbumu. ypač taip stipriai viršijančius įprastą dozę. kad jei pageidavimą reiškiantis asmuo yra arti. lot. Kai kurie bandydavo išjungti generatorių. Įsivaizduokite. dėdamasis pasipiktinęs tokiu nepaklusnumu. tačiau R reiškia ir rectum. kad įrengimai automatiškai registruoja duomenis.Red. Nors ne visos medicinos seserys tokios klusnios (Krackow ir Blass. kuris paprastai buvo rodomas eksperimentuotojui. Jei galėčiau. Viena seselė pasakė. 1981). Tačiau valdžia turi būti suvokta kaip teisėta. tačiau aš nesu įgaliota leisti vaistus be rašytinio nurodymo." Tačiau kai 22-iems medicinos seserims telefonu buvo nurodyta suleisti per didelę vaistų dozę. Kitame eksperimento epizode kažkas eksperimentuotojui tariamai paskambino telefonu.6 skyrius. be to. 1977. Vieno tyrimo metu paskambino nepažįstamas gydytojas ir paliepė suleisti pacientui aiškiai per didelę vaistų dozę (Hofling ir kiti. mielai tai padaryčiau.medicinos sesuo paklūsta.

kad vadybininkas bijojęs. ar nieko nepavogė. užblokuodamas kitą automobilį? Aš vos į jį neatsitrenkiau. netaręs nė žodžio. privertęs 19 metų darbuotoją merginą išsirengti nuogai. Milgramas perkėlė eksperimentą į Bridžporto miestą Konektikuto valstijoje. kad netrukus iš policijos atvyks krizių specialistas. Jo gynėjas vėliau teigė. Alfredas klusniai nulipo. ką jam liepė skambinęs žmogus". telefonu klausydamasis nurodymų. Robertas Ornsteinas (1991) pasakoja apie draugą psichiatrą. apieškojo ją.). psichiatrui teliko viltis. galimas dalykas. 2004). tiesiog darė tai. Tačiau konformistiškas elgesys gali būti ir konstruktyvus. Per pokalbius po eksperimento daugelis jo dalyvių sakė. vis dėlto šis skaičius buvo daug mažesnis negu Jeilyje (65 proc. kuris jį nuvežė į netoliese esančią ligoninę. klausydamasi telefonu nurodymų iš „policijos". nuo kurio grasino nušoksiąs jo pacientas Alfredas. Tučtuojau patraukite." Oliver North. Vienas Taco Bell restorano Arizonoje vadybininkas pastūmė į šalį septyniolikmetę klientę. kuris buvo pakviestas ant San Mateo skardžio (Kalifornijos valstija). ar tai tiesa. Ši klusni slaugytoja suprastų keletą Jungtinių Valstijų restoranų vadybininkų. Kaip manote." Išgirdęs šiuos žodžius. Po kito incidento darbuotoja padavė skundą dėl seksualinio priekabiavimo. taip ir padaryčiau. kurie pakluso policijos pareigūnais apsimetusių skambintojų reikalavimams (ABC News. Apsimetėlis pareigūnas bendrais bruožais apibūdindavo darbuotoją ar klientą. nes darbo vadovė ją apieškojo. jei ne Jeilio universiteto reputacija. Kai logiški psichiatro įkalbinėjimai neprivertė Alfredo pasitraukti. netgi jos kūno ertmes. Jis įsikūrė kukliame komerciniame pastate ir pasivadino „Bridžporto moksliniais bendradarbiais". Kasdieniame gyvenime institucijų remiama valdžia taip pat turi socialinę galią. Lasana Harris ir Amy Cuddy (2004) pažymi. aiškino. kad ugnia- . S O C I A L I N Ė ĮTAKA šį nurodymą. įvykio vietoje atsitiktinai atsirado kitas policininkas. Institucinė valdžia Jei valdžios prestižas yra svarbus. Kad įsitikintų. Kitas restorano Pietų Dakotoje vadybininkas. Socialinės psichologės Susan Fiske. įsėdo į policijos automobilį. Vadybininkui pritaikius apibūdinimą kuriam nors žmogui.238 II d a l i s . klusni medicinos sesuo sulašino lašus į klusnaus paciento tiesiąją žarną. kad jis „visai nenorėjo taip elgtis. jog nepaklusęs gali prarasti darbą arba sėsti į kalėjimą. kiek tiriamųjų visiškai pakluso per įprastą „mokinys turi širdies ydą" eksperimentą? Nors klusnių tiriamųjų buvo gana daug (48 proc. patraukė automobilį ir. „Jei vyriausiasis kariuomenės vadas lieptų pulkininkui leitenantui eiti į kampą ir atsistoti ant galvos. Jis išsitraukė savo megafoną ir riktelėjo stovėjusiems prie skardžio: „Koks asilas paliko furgoną vidury kelio. 1987 Išlaisvinantis grupės poveikis Šie klasikiniai eksperimentai atskleidžia neigiamą konformizmo pusę. kad jie nebūtų paklusę. ir. skambintojas įsakmiu balsu pareikalaudavo jį išrengti ir patikrinti.). kuri atitiko skambintojo apibūdinimą. būdamas jo vietoje. Nors specialistas neatvyko. aš. kad Jeilio universiteto prestižas suteikė Milgramo eksperimentui galios.

Tačiau ir Ascho. kad elgesys nebepriklauso nuo nuostatų. aplinkybių ir pagrindinės atribucijos klaidos galią. Paleidau į žmones kokias keturias apkabas. Šiuose eksperimentuose pavyko priversti žmones elgtis prieš savo sąžinę.pasipriešino. dalyvių pasekė tariamaisiais dalyviais . Jie grąžė rankas ir maldavo. Kareiviai mokomi paklusti vyresniesiems. Kai kurie holokausto vykdytojai buvo „budeliai savanoriai". Milgramas užfiksavo šį išlaisvinantį konformizmo poveikį. bet jie „iš dalies pakluso savo viršininkų reikalavimams. Vienam kitam studentui prabilus apie neteisingą dėstytojo elgesį. Čia aptarti eksperimentai . amerikiečio leitenanto Williamo Calley. (Wallace. Ruandoje. . Elgsena ir nuostatos 4 skyriuje kalbėjome apie tai. Be to. Jie maldavo: „Ne. Kartais konformizmas gali išlaisvinti. dirbę liepsnojančiame Pasaulio prekybos centre. Jie įrodo. Galbūt prisimenate. Motinos glaudė prie savęs vaikus. Eksperimento metu abu padėjėjai priešinosi eksperimentuotojui. iš dalies ... tyrimas sustiprino jautrumą kasdieniams moraliniams konfliktams. pasodindamas mokytoją kartu su dviem savo padėjėjais. KONFORMIZMAS 239 gesiai. ir ne taip seniai vykusių „etninių valymų" Irake. 1996).. Tai daugiau nei akademinė pamoka. Mintys apie klasikinius tyrimus Kalbant apie Milgramo eksperimentų rezultatus. ne". neteisėtiems įsakymams. ar vertajam prieštarauti. ir Milgramo eksperimentuose yra tam tikrų bendrumų. 90 proc. 1969) „Saugus" mokslinis paklusnumo eksperimentų kontekstas skiriasi nuo karo meto konteksto.6 skyrius. kai išorinės aplinkybės nugali vidinius įsitikinimus. Jungtinių Valstijų kariuomenėje kareiviai mokomi nepaklusti netinkamiems. Tad aš pradėjau šaudyti. kurių nereikėjo versti žudyti (Goldhagen. jūs pasekėte jų pavyzdžiu ir pasijutote laisviau. 2004).. vykdžiusio žudynes My Lai kaime Vietname. Bosnijoje bei Kosove vykdytojų pasiaiškinimus: „Aš tik vykdžiau įsakymus". dažniausiai atkreipiamas dėmesys į nesenus istorinius įvykius . „buvo tikrai drąsūs". 1968 m.į nacistinės Vokietijos budelio Adolfo Eichmanno. tačiau dvejojote. Paklusnumo eksperimentai taip pat skiriasi nuo kitų konformizmo eksperimentų savo socialiniu spaudimu: čia iš tiesų reikalaujama paklusti. Be to. dalis tyčiojimosi ir brutalumo kare bei vykdant genocidą peržengia paklusimo ribas (Miller.grupei". Vienas žudynių My Lai kaime dalyvis prisimena: [Leitenantas Calley] įsakė man šaudyti. Ar jis taip ir padarė? Ne. šie eksperimentai pailiustravo ir patvirtino kai kuriuos žinomus socialinius-psichologinius principus: ryšį tarp elgsenos bei nuostatų. . kuris po to tikrajam dalyviui liepė tęsti darbą savarankiškai. O m e s vis šaudėme. kad nuolaidumas gali užgožti moralės jausmą. kaip teisėtai piktinotės nesąžiningu dėstytoju.

Alexandrai Milgram leidus. Jūs taip pat sutiktumėte tiek padaryti. Šaltinis: Sutrumpinta iš šiai knygai skirto originalo ir iš: Milgram. Jų psichologinė būsena buvo kitokia nei eksperimento pradžio- . 4 skyrius). išgirstate mokinio riksmą. veikiausiai eksperimentuotojas. jo skundimąsi širdies veiklos sutrikimais ir prašymą pasigailėti. 1977. kurį ji paprastai neigdavo vykdžiusi. Norint pamatyti. beveik uždusindamas žmogų. dalyvių patiriamas vidinis konfliktas buvo truputį sumažėjęs. ar jo konformizmo eksperimentų negalima plačiau panaudoti. buvo reikalinga kontrolė. pavyzdžiui. kad šis paprastas klausimas yra svarbus. kai vienas asmuo atsidurdavo prieš grupę. kuris buvo jėga primestas mano kartos atstovams. todėl neprotestavo. jie jau penkis kartus buvo paklusę. pirmą kartą mokiniui atsakius klaidingai.240 II dalis. ką patyrė tikrieji Milgramo eksperimento dalyviai. troškimas nesukelti skausmo ir tuo pat metu būti geru eksperimento dalyviu. Aschą klausiau savęs. Nors draskomi prieštaravimų. beveik visada atsakydavo teisingai. būdami vieni. „Aš dariau siaubingus dalykus". atsiprašydamas savo aukų. Pradžioje jie buvo įsipareigoję nedaug .prisipažino Benzienas. Stanley Milgram (1933-1984) Laboratorinė procedūra suteikė mokslinę išraišką nerimui dėl valdžios. eksperimentuotojas liepia tiriamajam jjugti 330 voltų elektros srovę. Per kitą eksperimentą jie buvo paprašyti atlikti šiek tiek ekstremalesnį veiksmą.teigė buvęs kankintojas Jeffrey Benzienas. kokio stiprumo šokas būtų sukeliamas nesant grupės spaudimo. Tačiau tada iškilo kitas klausimas: kokio stiprumo šoką tiriamasis sutiks sukelti? Pagalvojau apie žmonių pasiryžimą vykdyti destruktyvius įsakymus. kad ne. ir kad į jį galima tiksliai atsakyti. Holokaustas taip paveikė mano psichiką kad aš susidomėjau klusnumu ir sukūriau atitinkamą tyrimo formą „Gal aš buvau per daug patriotiškas". Pietų Afrikos teisingumo ir susitaikymo komisijai demonstruodamas „šlapio maišo" metodą. . Toks saugumo policijos teroras. turėtų liepti sukelti elektros šoką. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ką slepia moksliniai tyrimai Stanley Milgramas apie paklusimą Dirbdamas pas SolomonąE. nerimui. Prisiminkite. pakluso stulbinamai daug žmonių. naudotas siekiant priversti kaltinamąjį išduoti. Ascho eksperimentų dalyviai. Kas nors. jog esate mokytojas tariamame Milgramo eksperimente. kaip pamažu pakliūnama į žabangas („kojos tarpduryje" reiškinys. Daugelį kartų jis užmaudavo šlapią maišą ant aukos galvos. Supratau. Tarkime. Kai eksperimento dalyviai pasiekė 75 voltų įtampą ir išgirdo pirmą mokinio dejonę. Paklusnumo eksperimentuose stiprus socialinis spaudimas (eksperimentuotojo komandos) nugalėjo silpnesnį (toli esančią auką). Ar tęstumėte eksperimentą? Manau. ir palyginkite šį tariamą eksperimentą su tuo. kuriuos kėlė aukos prašymai ir eksperimentuotojo nurodymai. . Įsivaizdavau panašų eksperimentą tačiau jo metu grupė tiriamųjų turėtų priversti kitą tiriamąjį sukelti elektros šoką protestuojančiai aukai. Pasukę jungiklį. Kodėl eksperimento dalyviai nepajėgė išsivaduoti iš šių gniaužtų? Kaip jie papuolė į šias pinkles? Įsivaizduokite. Kai 22 kartus paklusę eksperimento dalyviai sukėlė mokiniui 330 voltų elektros šoką. iliustruoja minėtą taisyklę. ypač žydams dėl Antrojo pasaulinio karo žiaurumų. kur paslėpti ginklai.sukelti 15 voltų elektros šoką. Tačiau viskas pasikeisdavo. Mane tai sujaudino. tačiau jis tvirtino tik vykdęs įsakymus.

1850 („Tipiškas žmogus: Getė") XX a. Kaip matėme 4 skyriuje. Situacijos galia Pagrindinė 5 skyriaus išvada. Nežinodami. kuris dar labiau skatino teikti pagalbą. 10) apibendrina: Daugelis nuvertina auką. Staub. kuriuos jų valdžia bei pastoriai buvo išmokę „priešintis. 13) . Per nacių holokaustą Le Chambon kaimo gyventojai Prancūzijoje priglaudė 5000 žydų ir kitų pabėgėlių. kai reikalaujama paklusnumo. Atlikęs genocido tyrimus visame pasaulyje. ir svarbiausia šio skyriaus išvada. Pamažu klusnus. įsivaiz- . Staubo išvada . Rochat ir Modigliani. kad tiesioginių aplinkybių galia prilygsta socialinių aplinkybių galiai. autoritetų ir vienas kito . Representative Men: Goethe.„Žmonės gali įprasti žudyti kitus žmones. 1989. Tačiau vien šių savybių būsimam kankintojui nepakanka. kariškiai pirmiausia atrinkdavo kandidatus.verčia sunerimti. kaip ir rengiant karininkus nacistinėje Vokietijoje. Labai dažnai kritika sukelia panieką. įvertindami jų pagarbą ir klusnumą valdžiai. Visais atvejais stipriausiai į nacių okupaciją sureaguota pradžioje. Kad tuo įsitikintumėte. 1993. persekiojimus patyrusios mažumos palikuonys. Tame kaime daugiausia gyveno protestantai. 1995). Tad pirmiausia kandidatui patikėdavo saugoti kalinius. mušdavo kalinius. Šie veiksmai formuoja nuostatas ir jas pateisina. aštuntojo dešimtmečio pradžioje Graikiją valdžiusi karinė chunta šį „kaltink auką" principą naudojo rengdama kankintojus (Haritos-Fatouros. Staubas (2003) parodo. koks siaubingas bus karas ir kiek jiems teks iškentėti. išsilaikė nepaklusę. KONFORMIZMAS 241 je. 2003)." Ralph Waldo Emerson. Suteikta pagalba sustiprino įsipareigojimą. „Žmonių elgesys stipriai paveikia juos pačius. išorinis poelgis ir vidinis nusiteikimas kartais gali stimuliuoti vienas kitą spiralės principu. tačiau kitais požiūriais padorus žmogus virsdavo žiaurumo įrankiu. kad nusipelnė elektros šoko". tarsi tai nieko nereikštų" (1989.stiprinami savo įsitikinimų. Dažnai girdėjome tokius komentarus. prieštaraujančio Evangelijos doktrinai" (Rochat. pasipriešinusieji įvykdė pirmąjį įsipareigojimo aktą ir . kuri įteisina žiaurumą. Ten. Atlikusieji prieš auką nukreiptą veiksmą jautė poreikį j ą nuvertinti. 2002.6 skyrius. Parodykite man vienaip ar kitaip pasielgusį žmogų. kaip: „Jis buvo toks kvailas ir užsispyręs. kokios jėgos gali paversti piliečius mirties įrankiais. vyriausiasis pastorius parodė nepaklusnumo pavyzdį: „Nepažįstu žydų-pažįstu tik žmones". Todėl Milgramas (1974.jie dalyvaudavo suėmimo būrių veikloje.paeiliui . kad kultūra stipriai veikia mūsų gyvenseną. netapusį šio poelgio auka bei vergu. Masačiusetso universiteto socialiniam psichologui Ervinui Staubui holokausto patirtis atskleidė. Kai buvo įsakyta išduoti slepiamus žydus. vėliau . 1988. kad bausmė atrodytų pateisinama dėl aukos intelekto bei charakterio ydų. stebėdavo kankinimus ir tik paskui kankindavo patys.iki pat kaimo išvadavimo 1944 m. kur tai gali nuvesti. Nuolaidumą seka pritarimas. p. o įteisintas žiaurumas veda į brutalumą ir galiausiai į sistemingą žudymą. yra susijusios. Tačiau žmonės gali elgtis ir didvyriškai.

Blogis kartais kyla iš kelių supuvusių vaisių . Osamos bin Ladeno rezgamais terorizmo aktais. atidėliodami (Sabini ir Silver. bet jei ją pasitinkame drąsiai. kai didelis blogis kyla iš visos grandinės mažesnių . 2004). įsivaizavo. Neseniai viename Pensilvanijos valstijos universitete buvo atliktas eksperimentas. 1982). sausio 20 d. Aplinkybės gali paskatinti žmones pritarti melui ar žiaurumui. išerzinti tų. Tačiau kai Janet Swim ir Lauri Hyers (1999) kitus studentus įtraukė į diskusijas. sąmoningai neketinant daryti pikta.taip dažnai nutinka didelėse. .tokį blogio įvaizdį detektyviniuose romanuose ir siaubo filmuose simbolizuoja moraliai puolę žudikai. į savo eksperimentus netiesiogiai įtraukdamas dar 40 dalyvių. Tas pat vyksta ir kasdieniame gyvenime: į blogį linkstama pamažu. kuriame dalyvavusiems studentams taip pat buvo sunku kalbėti įžūliai. Nesąmoningai sau kenkiame ir ką nors vilkindami. jie neturėjo griežtos valdžios. 1993 m.truputis žaidimų. Bloga situacija tapo blogo elgesio priežastimi (Fiske ir kiti. ėmėte garsiai dainuoti restorane. kad jie su kitais trimis tariasi.atrodo pakankamai nekaltai. Realiame gyvenime šį įvaizdį siejame su Hitleriu ir vykdytomis masinėmis žydų žudynėmis. jei saloje būtų daugiau moterų". žaidėte golfą vilkėdami kostiumą. 1978). kuriose eksperimentuotojų padėjėjas iš tiesų mestelėjo tokias frazes. Saddamo Husseino kurdų naikinimu. pavyzdžiui: „Manau. žingsnelis po žingsnelio. vyrukai būtų patenkinti. Milgramo eksperimentai taip pat suteikia žinių apie blogį. šie turėdavo toliau tęsti tik išmokimo testą. sudėtingose bendruomenėse. Pasauliui šiurpą sukėlė amerikiečių karo policininkų elgesys su irakiečiais belaisviais Abu Graibo kalėjime. Eilėraštis.242 II d a l i s . Studentų vaikinų buvo paprašyta. kad pažeidėte kokias nors nereikšmingas normas: atsistojote vidury paskaitos. dar kartą jos išgyventi nereikia. kuriuos atėjo išlaisvinti. truputis televizijos . nereagavo net 55 (o ne 5) proc. Dozuotas blogis tampa lengviau pakeliamas. kad vienas jų įterptų tris moteris niekinančias frazes. nors sąmoningai tai nebuvo planuota. jie nežudė žydų. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Kad ir kaip skaudu. Tai dar kartą patvirtina normų spaudimo galią ir tai. kad po kelių savaičių baigiasi referato parašymo terminas. Žinoma.kaip dėl karščio. Vokietijos valstybės tarnautojai nustebino nacių lyderius savo pasiryžimu tvarkyti holokausto dokumentus. Milgramas tyrė šį blogio suskaidymą. ką reikėtų pasiimti išgyvenimo eksperimentui negyvenamoje saloje. o tik dėliojo popierius (Silver ir Geller. Kariškiai buvo patyrę stresą. Studentas žino." Maya Angeiou. ką pasakys kiti. skirtas prezidento inauguracijai. Kiekvienas jo rašymo atitolinimas . įsiutinti draugų mirčių. Tačiau blogis randasi ir iš socialinių jėgų . istorijos negalima išgyventi iš naujo. kad niekaip nereaguotų arba lauktų. kad sunku prognozuoti net ir mūsų pačių elgseną. duokite. Šį kartą pakluso 37 iš 40. pasiilgę namų. drėgmės ir bakterijų gali supūti visa statinė obuolių. Eksperimento dalyviams reikėjo įsivaizduoti. Kaip stipriai veikia socialiniai varžtai. tiriamųjų. Tačiau pamažu nukrypimas nuo referato rašymo grafiko didėja. Kai kas nors kitas sukeldavo elektros šoką. Tai ypač akivaizdu tada. suvokiame stengdamiesi jų atsikratyti. Kaip jie reaguotų į tokias moteris žeminančias pastabas? Tik 5 proc.

jog vidinės žmonių savybės atsiskleidžia savaime: geri žmonės daro gerus darbus. manome mes. sukelia žiauri širdis. Nestebina bjauriai besielgiantis šiurkštus žmogus. eilinių piliečių (Arendt. jog Eichmannas ir Aušvico mirties stovyklos viršininkai buvo necivilizuotos pabaisos.maloniai ir švelniai. Tarp 14-os žmonių. suformulavusių Galutinį sprendimą.tai tendencija aiškinti kitų veiksmus jų vidinėmis nuostatomis. galėjęs tapti dvidešimtuoju rugsėjo 11-osios teroristu. Nužudę pabaisą galite ramiai miegoti. kad tikimės. jog Mohamedas Atta. rugsėjo 11-osios išpuolių lyderis. išoriškai Eichmannas nesiskyrė nuo paprastų.blogus.gerus. geri . o ne situacija. Bierbraueris teigė. Studentai spėjo. jog toks elgesys būdingas daugeliui (Miller ir kiti. šaltus. Kyla pagunda manyti. Gūnteris Bierbraueris (1979) pabandė pašalinti šį nepakankamą socialinių jėgų vertinimą (pagrindinę atribucijos klaidą). Teigiama. kodėl toje pačioje bendruomenėje ar mirties stovykloje vieni individai elgiasi žiauriai. dauguma tebetiki. Kaip teigė Milgramas (1974. įrodančių.6 skyrius. 1973). išgirdę apie vieną ar du paklusniuosius.net ir tada. kad pagrindinė atribucijos klaida . draugiškas. kai skaitote apie paklusnius Milgramo eksperimentų dalyvius? Dauguma žmonių. aštuoni turėjo Europos universitetų mokslo daktaro laipsnį (Patterson. nukreipęs lėktuvą į Pentagoną. „demoniški" pabaisos. Jie buvo „niekuo neišsiskiriantys" žmonės (McDermott. nes jų nėra tiek daug. Vien tik socialinė situacija nepaaiškina. Eichmann in Jerusalem. mano juos esant agresyvius. kad jis neturėjo jokių jausmų. kad „beprasmį" rugsėjo 11-osios teroro aktą įvykdė „bepročiai". Blogi žmonės daro blogus darbus. Antrojo į Pasaulio prekybos centrą įsirėžusio lėktuvo pilotas buvo apibūdinamas kaip draugiškas. 2005). Zacarias Moussaoui. negailestingus . buvo „geras vaikinas" ir puikus studentas. kurie dirba savo įprastus darbus ir nejaučia kokio nors ypa- „Eichmannas nejautė neapykantos žydams. o kiti . buvo tik blogiau. 1995). kai sužino. 1963 („Eichmannas Jeruzalėje") . ramus jaunuolis. Tačiau jei Eichmannas buvo normalus. bet dėi to. Žiaurumą. 1996). Jis nurodė universiteto studentams stebėti eksperimento kartojimą arba atlikti klusnaus mokytojo vaidmenį. 1963. Jei Eichmanną vaizduotume kaip pabaisą. 6). KONFORMIZMAS 243 Pagrindinė atribucijos klaida Kodėl šių klasikinių eksperimentų rezultatai taip dažnai pribloškia? Ar dėl to. p. Kokį įspūdį susikuriate." Hannah Arendt. kaip ir „protingas. Į moteris jis kreipdavosi pagarbiai. labai mandagus" pilotas. tačiau iš maloniai atrodančių žmonių tikimės kitko. labai mandagiai elgėsi užsirašydamas į skraidymo kursus ir pirkdamas peilius. Daug kartų girdėjome. Kaip ir dauguma kitų nacių. Zillmer ir kiti. „svarbiausia mūsų tyrimo išvada: paprasti žmonės. vargiai atitiktų mūsų susikurtą pabaisų įvaizdį. „pikti bailiai". jog mūsų elgesys priklauso nuo socialinės istorijos ir gyvenamosios aplinkos. jog žmonės veiks pagal savo vidines nuostatas? Prisiminkite. Po sunkių dienos darbųjie ilsėdavosi klausydamiesi Beethoveno ir Schuberto. kuris davė žalią gatvę nacistiniam holokaustui. kilęs iš normalios šeimos. situacija tampa kur kas pavojingesnė. kad nors socialinių mokslų specialistai sukaupė duomenų. Vadai ne visą laiką elgėsi kaip pabaisos. kad kartojant Milgramo eksperimentą jų draugai tik minimaliai paklus. Jei jie gyventų kaimynystėje. Iš tikrųjų blogį pakurstė piktas antisemitizmas. o blogi . jis atrodytų mažiau pavojingas negu buvo iš tiesų.

paprasti darbuotojai .nereiškia atleisti. gali tapti destruktyvaus proceso įrankiais". jog psichologiniai procesai laboratorijoje ir kasdieniame gyvenime taip pat panašiai vyksta (Milgram.. 6. Taip ir socialinės psichologijos eksperimentas padeda geriau ištirti elgesį. Eksperimentas . kokia buvo sukurta nacistinėje Vokietijoje. vykdantys abejotinus įsakymus Konformizmas Aschas Sutikimas su kitų žmonių akivaizdžiai klaidingomis nuomonėmis. kuris kasdieniame gyvenime taip lengvai neatsiskleidžia. pritarimas. priduria Jamesas Walleris (2002). Galima atleisti žmogui. mažiau stebimės. Todėl turėtume atsargiau vertinti politikos lyderius. studijuojantys blogio šaknis. išgirdus.nurodymui gaminti nekokybiškus gaminius. kad jie niekada nedarys nieko bloga. jog maistas. kurio elgesio nesuprantate. tačiau panaši yra ir kiekviena socialinė situacija. gyvenimiškų situacijų. Kai lyginame degantį degtuką ir degantį mišką. yra skanus Aplinkinių elgesio mėgdžiojimas. turime mažiau galimybių netyčia prisidėti prie blogio ir galbūt geriau mokėsime jam pasipriešinti". Paaiškinti . Suprasti . kurie kenkia? Ar tai atleidžia juos nuo atsakomybės? Arthuras Milleris (2006) pastebi. ko negalime atleisti.244 II d a l i s . 1974). kad šviesos taškas tariamai pasislenka. Veikiant blogio jėgoms net puikūs žmonės kartais pasikeičia ir ima kurti tariamai moralius amoralaus poelgio aiškinimus (Tsang. tad darome prielaidą. teigia kitaip.nereiškia pateisinti. Bet psichologai. kurių žavesys užliūliuoja ir imame galvoti. ir miškas dega panašiai. Kaip ponas Rodžersas dažnai primindavo savo laidų žiūrovams ikimokyklinukams. Analizuodami.. kaip juos aiškina kiti. 2002). teiginiais Paklusimas įsakymui sukelti kitam žmogui elektros šoką Paklusnumas Milgramas . Tačiau kontroliuojami eksperimentai su degančiais degtukais gali suteikti žinių apie degimą. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Remdamasis tūkstančių žmonių stebėjimais galėčiau pasakyti. koks kasdieniškas yra blogis. privalome atsargiai daryti apibendrinimus.. 1979 tingo priešiškumo.2 lentelėje pateiktą santrauką): konformistiško elgesio aplinkybės laboratorijoje skiriasi nuo realių. tatuiruočių darymas Kareiviai ir darbuotojai. o eiliniai grupių nariai . įvertinimas Pavyzdys iš gyvenimo Kitoks įvykių interpretavimas. pavyzdžiui. Klasikinių paklusnumo tyrimų santrauka Tema Normų kūrimas Tyrėjas Sherifas Metodas Pasidavimo įtaigai. šioms stovykloms vidutinio dydžio mieste pavyktų surinkti reikiamą personalą. Kaip dažnai mūsų prašo atspėti linijų ilgį ar sukelti elektros šoką? Ir degtukas. kuris visiems labai patinka.paklusti įsakymui brutaliai tyčiotis iš naujokų. Dar daugiau. „kartais geri žmonės daro blogus dalykus". Ar situacijos analizė kenkiant pateisina tuos. Todėl ir paprasti kareiviai gali paklusti įsakymams šaudyti į beginklius civilius. kad jei tokia mirties stovyklų sistema. ir galima suprasti kažką. Ir galiausiai komentaras apie konformizmo tyrimų eksperimentą (žr.2 LENTELĖ." Stanley Milgramas CBS televizijos laidoje „60 minučių". kaip atlieka- 6. kurių negalime gauti stebėdami miškų gaisrus. „supratę. kad žiūrint nespecialistų akimis. būtų įkurta Jungtinėse Valstijose. atsakymas iki kažkurio lygmens būtų „taip".unikali situacija.

Kada jie būna konformistiški? 2) Kodėl žmonės elgiasi konformistiškai? Kodėl jie neignoruoja grupės ir „nesirūpina būti teisūs prieš save"? 3) Ar yra asmenybės tipas. skatinanti žmones prisitaikyti prie neteisybės ar kapituliuoti prieš žiaurumą. Išgirdę klaidingus atsakymus. susidūrę su skaudžiomis aplinkybėmis. nedviprasmiška situacija galėjo sukurti aplinkybes. kartais ne. suaugusių eksperimento dalyvių pakluso nurodymams sukelti tariamai traumuojantį elektros šoką rėkiančiai nekaltai aukai. Kokias sąlygas pasirinktumėte. tačiau iškėlė kitus: 1) Kartais žmonės elgiasi konformistiškai. ir po to nuspręsti patiems. Dėl to nedidelis blogio veiksmas paskatina nuostatą leidžiančią atlikti dar blogesnį veiksmą. kai geri žmonės. Esant optimalioms sąlygoms . čia pat esančiam viršininkui ir atokiau esančiai aukai bei niekam neparodant nepaklusnumo pavyzdžio . • Solomonas Aschas naudojo užduotį. kaip Sherifo užduotis neapibrėžta. slypinčių po išorine įvairove.6 skyrius. ar kitomis aplinkybėmis konformizmo lygis nebūtų dar didesnis? Netrukus mokslininkai pastebėjo. kurių išprovokuotas konformistiškumas siekė 37 proc. • Šie klasikiniai eksperimentai atskleidžia kelių reiškinių galią Elgesys bei nuostatos vieni kitus sustiprina. kurią iš trijų lyginamųjų linijų etaloninei prilygina kiti. Aschas paliepė eksperimento dalyviams išklausyti. kad blogai elgiasi blogi žmonės. Situacijos galią matome.65 proc.mažiau. kad kitų žmonių nuomonė buvo reikšminga vertinant iliuzinį šviesos taško pasislinkimą „Teisingų" atsakymų normos susiformavo ir išsilaikė tyrimų sekoje. kaip mokslininkai tyrė konformizmą.. kad konformistiškumas didėja sudėtingėjant užduotims arba jei dalyvis jaučiasi ne- . KONFORMIZMAS 245 mos įvairiausios atskiros užduotys. • Stanley Milgramo paklusnumo tyrimo eksperimentai atskleidė ekstremalų nuolaidumą. elgiasi smerktinai (kai kuriuos žmones tokios aplinkybės gali paskatinti elgtis didvyriškai).teisėtam. eksperimento dalyvių juos pakartojo. Klasikiniai konformizmo eksperimentai atsakė į vienus klausimus. kuri buvo tokia pat aiški. esančiai gretimame kambaryje. o geri žmonės elgiasi gerai. kitos . norėdami išprovokuoti didžiausią konformizmą? Socialinės psichologijos specialistai kėlė tokį klausimą: jei net Ascho neprievartinė. Kaip nuspėti galimą konformistiškumą? Vienos situacijos labiau skatina elgtis konformistiškai. ir skirtingu laiku bei skirtingose vietose kartodami eksperimentus mokslininkai ieško bendrųjų principų. • Muzaferas Sherifas pastebėjo. Pagrindinė atribucijos klaida verčia mus manyti. 37 proc. APIBENDRINIMAS Klasikiniai konformizmo tyrimai Trijų tipų klasikiniai eksperimentai iliustruoja. Taip pat nuvertinama situacijos galia. turintis polinkį elgtis konformistiškai? Kitame poskyryje panagrinėsime kiekvieną iš šių klausimų atskirai.

kuo didesnė grupė sužiurdavo aukštyn. kad studentų nuomonė buvo labiau konformistiška tada. 5-ių. studentai pasižiūrėjo vaizdajuostę. Kaip parodyta 6. ji darni. kurie. efektas susilpnėja (Gerard ir kiti. 2-jų. kai grupę sudaro trys ar daugiau žmonių. Taip pat kai reaguoti tenka viešai ir be išankstinio įsipareigojimo.246 II dalis. grupė neprivalo būti didelė. jų pozicija tampa paveikesnė.6 PAVEIKSLAS Grupės dydis ir konformistiškumas Praeivių. procentas didėjo atitinkamai didėjant minėtai grupei (nuo vieno iki penkių). 6. juo labiau pasiduodame kitų žmonių įtakai. kad kelioms mažoms grupėms tarpusavyje sutariant. tuo daugiau praeivių jais pasekdavo. Akivaizdu. Panagrinėkime kiekvieną aplinkybių atskirai. Eksperimentas parodė. pamėgdžiodarni pulkelį žmonių.6 paveiksle. ^ 90 80 70 8 60 'į įjj i— ^ 30 20 10 0 1 2 3 5 10 Provokuojančios grupės dydis 15 . 10-ies ir 15-os asmenų grupių paprašė stabtelėti judrios Niujorko gatvės kelkraštyje ir pasižiūrėti aukštyn. o ne tuomet. Juo mažiau pasitikime savo sprendimais. Rutgerso universiteto mokslo darbuotojas Davidas Wilderis (1977) pateikė studentams teismo prisiekusiųjų atvejį. Didžiausias konformistiškumas būna. Panašiai dvi grupės po tris žmones išprovokavo didesnį konformistiškumą nei viena šešių žmonių grupė. Kai grupę sudaro daugiau nei penki žmonės. Šaltinis: Milgram. Rosenberg. 1968. o trys grupės po du žmones dar didesnį. Prieš pareikšdami savo nuomonę. 1969. 3-jų. Atlikdami lauko eksperimentą Milgramas ir jo kolegos (1969) 1-o. kurioje keturi tariami eksperimento dalyviai išsakė savo nuomonę. kaip grupė „sukomplektuota". kai tariami dalyviai buvo pristatyti kaip dvi grupės po du žmones. kad 3-5 žmonės gali nulemti kur kas didesnį konformizmą nei vienas ar du. kai keturi tariami dalyviai savo nuomonę pateikė kaip bendrą vienos grupės. taip pat pažvelgė į viršų. Bickman ir Berkowitz. Svarbu ir tai. Grupės dydis Kad laboratorinių eksperimentų metu gautume didelį efektą. Aschas bei kiti mokslininkai pastebėjo. S O C I A L I N Ė ĮTAKA kompetentingas. 1961). Grupės savybės taip pat turi reikšmės. vieninga ir užima svarbią padėtį.

atsakinėję žmonės pateikia tą patį klaidingą atsakymą. taip pat siunčia po du misionierius. Morris ir Miller. pavyzdžiui. Dažniausiai sprendimas priimamas vienbalsiai arba santykiu 5:4 (Granberg ir Bartels. dažniau elgėsi konformistiškai. pavaizduota. kad šis dalyvis jiems turėjo įtakos: „Jei jo ir nebūtų buvę.6 skyrius. Tačiau jie neigdavo. sutrikdo grupės vieningumą. nesutinkant tik vienam prisiekusiajam. Šie eksperimentai perša praktinę išvadą. jų teisingi atsakymai sudarė 76 proc. 6. kaip ir Milgramo paklusnumo eksperimente? Atlikus keletą eksperimentų buvo pastebėta. Būti vieno asmens mažuma yra sunku. jei prieš juos tai būna padaręs bent vienas asmuo. kuris suklydo mėlynus dirgiklius pavadindamas žaliais. Draugo parama teikia drąsos.net tada. Asch. kuriame visi. kad už ką nors kovoti lengviau. mormonai.gali sustiprėti mūsų pačių savarankiškumas. „Mano nuomonė ir įsitikinimai sustiprėja ir būna sėkmingi.7 PAVEIKSLAS Vieningumo poveikis konformistiškumui Kai kas nors. prielankius jausmus. vis tiek būčiau atsakęs taip pat". 1955. Per pastaruosius 50 metų tik 1 iš 10 Jungtinių Valstijų Aukščiausiojo teismo sprendimų buvo priimti. kai tik juos pripažįsta dar vienas protas. prisiekusiesiems teisme retai kada nepavyksta priimti sprendimo dėl vieno prieštaraujančio nario. kai visi kiti raudonas skaidres vadino oranžinėmis. kad kam nors pažeidus grupės vieningumą." Novalis. Nepaisydami. išskyrus vieną.net jei jis ir neteisus . Tą pripažįsta daugelis religinių grupių. 1969. Tokių eksperimentų dalyviai vėliau sakydavo. jį stebėję eksperimento dalyviai demonstravo didesnį savarankiškumą . 5 6 7 8 Kritinis bandymas Vieningumas Įsivaizduokite.7 pav. turėdami tai galvoje. 2005). 1955. Charlan Nemeth ir Cynthia Chiles (1988) tai užfiksavo po to. Kristus savo apaštalus siuntė poromis. Tie. Šaltinis: Asch. Ar šis vieno savarankiško tariamo eksperimento dalyvio pavyzdys darys tokį pat išlaisvinantį poveikį. kad nekonformistiškam dalyviui jausdavo šiltus. jog dalyvaujate konformizmo tyrimo eksperimente. kad žmonės beveik visada reiškia savo nuomonę. kai eksperimento dalyviams liepė stebėti vieną nedidelės keturių žmonių grupelės narį. kad jis klydo. KONFORMIZMAS 247 6. 70 proc. pateikdamas teisingus atsakymus. ji tampa ne tokia įtakinga (Allen ir Levine. Stebint besilaikantį savo pozicijos asmenį . jei randame bent vieną bendramintį. prisitaikoma keturis kartus rečiau. Fragment („Fragmentas") . kurie minėto pavyzdžio nestebėjo. 1975).

Heteroseksualas. Padėtis Kaip ir buvo galima numanyti. nei kai klausinėdavo prastai apsirengęs. jog neatsargių pėsčiųjų sumažėdavo nuo 25 proc. kaip daro „visi". Pavyzdžiui. 1990). aukštųjų mokyklų studentų draugijų nariai linkę kartu linksmintis. kurie priklauso daugumai (Hogg. šie žmonės linkę nusileisti. Žmonės dažniau patenkina pageidavimus netgi tų. kovojantis už gėjų teises. . 1961. dalyvavo 24 000 pėsčiųjų. „vaidinančių juodaodžius". 1988). Sakurai. kurie gimę tą pačią dieną. geriau vertiname muzikos kūrinį. jei pastebime. ar iš baltaodžių. pagal simpatijas. Lott ir Lott.pripažįsta labiau pasiduodantys grupės nuomonei negu vyresnieji grupės nariai (Jetten ir kiti. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Sutelktumas Mažumos. Priklausantys tai pačiai etninei grupei gali jausti panašų „savos grupės spaudimą prisitaikyti" . kuris būtų toks stiprus ir nejautrus. Neatsargaus perėjimo per gatvę tyrime. kurie „vaidina baltuosius". Jie nenori prieštarauti kitų nuomonei. pavyzdžiui. 2001). Juo grupė labiau sutelkta. kurie grupės atžvilgiu nusiteikę palankiai (Berkowitz. grupės narių tarpusavio susisaistymo.netgi jaunesnieji socialiniai psichologai . lengviau paveiks kitus heteroseksualus nei homoseksualas. kai tarp jų atsirasdavo atsargiai per gatvę einantis tariamas eksperimento dalyvis. juo didesnę galią ji turi savo nariams. užimantys aukštesnę padėtį dažniausiai turi didesnę įtaką (Driskell ir Mullen. ypač kai labiau suartėja (Crandall.kito universiteto ar kitos religijos atstovų. Iš juodaodžių. kurie panašūs į mus. kad jis patiko panašiems į mus žmonėms. ypač tiems. yra bendravardžiai ar kurių panašūs pirštų antspaudai (Burger ir kiti. kuriame. Susan Harriman ir Stuartas Costello (1980) pastebėjo. Michaelas Walkeris. Pavyzdžiui. kad galėtų atsispirti klubo narių antipatijai bei pasmerkimui". elgtis ir rengtis taip. 1988). 2000). Atrodo.. kad Sidnio pėstieji buvo labiau linkę bendradarbiauti. su kuria tapatinamės . Atsargaus pėsčiojo drausminantis poveikis būna dar didesnis. iki 17 proc.kalbėti. Silvia. 2004.. buvo pastebėta. 2005). Grupės poveikį patiria ir tie eksperimento dalyviai. kuri nepriklauso grupei. esame linkę pamėgti tuos. Neigiamą nuomonę išreiškiame. gali šaipytis jų aplinkoje (Contrada ir kiti. jei muzika patiko nepanašiems į mus žmonėms. jog Australijoje „žmogų kuria" ir rūbai. 1990). Taigi žmonės stengiasi prisiderinti prie į juos panašių žmonių nuomonės. kai įjuos kreipdavosi gerai apsirengęs apklausą atliekantis darbuotojas.248 II d a l i s . . 1954. kai atsirasdavo neatsargus (Mullen ir kiti.nuomonė mus trikdo mažiau nei tokia pati mūsų grupės mažumos nuomonė (Clark ir Maass. to nežinodami. Kaip matysime 11 skyriuje „Patrauklumas". patrauklumą mastas. Savo veikale Essay Concerning Human Understanding („Apie žmogiškąjį supratimą") XVII a. ir padidėdavo iki 44 proc. jei jis gerai apsirengęs. Bijodami būti atstumti. Jaunesnieji grupės nariai . 1975). sutelktumas (cohesiveness) „Mes" jausmas. 2006). filosofas Johnas Locke įvertino sutelktumo veiksnį: „Tarp dešimčių tūkstančių neatsiras nė vieno.

jog Kodeksas iš tiesų šonu prisilietė Rizikos. prisitaikoma labiau nei atsakinėjant raštu. Ar susidūrę su priešinga grupės nuomone pakeisite savo sprendimą? Realiai beveik niekada šitaip nepasielgiame (Deutsch ir Gerard. bet viešumoje nenori pasirodyti neturį nuomonės? Dabar jau išaiškinta: eksperimentų metu atsakinėjant viešai. ar šis įsipareigojimas kaip nors veikia. profesoriau?" Kitas dalyvis. Šį įvykį tegalime tik pakartoti laboratorijoje . Kai jūs pareiškiate savo nuomonę. Ar iškart po lenktynių paskelbta žinia turėjo įtakos teisėjų pasiryžimui nekeisti sprendimo? To niekada nesužinosime. Lenktynių teisėjai pasitarė dar kartą. Dar kartą peržiūrėjus televizijos įrašus paaiškėjo. 1955): kartą viešai įsipareigoję laikomės savo žodžio. Todėl ga- . kad jokių pažeidimų nebuvo ir kad nugalėjo Kodeksas. kad atsakymus perskaitys tik eksperimentuotojas. sukuria nesutinka visi likusieji dalyviai. teologijos fakulteto profesorius. Viešoji reakcija Vienas pirmųjų klausimų. kad dalyvaujate Ascho eksperimente. jie nusprendė. Ankstesnių įsipareigojimų nebuvimas 1980 metais grynaveislė kumelaitė Rizika tapo antrąja. Lengviau laikytis savo įsitikinimų. nepaklusęs reikalavimui įjungti 150 voltų elektros srovę. Davęs 450 voltų elektros šoką. tačiau sprendimo nepakeitė. buvo toks: ar viešai atsakinėjant prisitaikoma labiau? Gal iš tiesų žmonės daugiau dvejoja. jei jie būtų galėję atsakyti raštu žinodami. Ar Kodeksas savo šonu palietė Riziką? O gal Kodekso raitelis netgi sudavė jai rimbu per galvą? Lenktynių teisėjai susirinko pasitarti. 1979). Buvo pareikštas protestas. Geriausiu atveju sprendimą pakeičiame pasikeitus aplinkybėms (Saltzstein ir Sandberg. Ascho eksperimentų dalyviai būtų patyrę mažesnį grupės poveikį. į kurį mokslininkai ieškojo atsakymo. kumelaitė akimirksnį sutriko ir nežymiai pralaimėjo lenktynes. o ne kai stovime prieš grupę. nugalėjusia Kentukio ristūnų lenktynėse. Taigi įsivaizduokite. kai esame vieni balsavimo kabinoje.6 skyrius.sukuriant sąlygas įsipareigoti nedelsiant arba nesudarant tokių sąlygų . Šis sprendimas sukėlė skandalą. lenktynių favoritės. kad jo paklusnumo eksperimentuose menkesnio išsilavinimo žmonės noriau vykdė eksperimentuotojo paliepimus nei labiau išsilavinę. Išgirdus kitų dalyvių atsakymus. Kodeksas šastelėjo link Rizikos. kad jūs pirmas atsakytumėte. 37 metų suvirintojas atsisuko į eksperimentuotoją ir pagarbiai paklausė: „Kas toliau. pasakė: „Nesuprantu. eksperimentuotojas leidžia jums dar pagalvoti. ir apibėrė eksperimentuotoją klausimais apie „tokio darbo etiką". kodėl eksperimentas sumanytas taip. kad šio žmogaus gyvybei kyla pavojus". Per kitas lenktynes paskutiniame rate ji pasivijo lyderį žirgą Kodeksą. KONFORMIZMAS 249 Milgramas (1974) rašė.ir stebėti. Kai po paskutinio posūkio jie išniro greta vienas kito. Trumpai pasvarstę. Eksperimentuotojas parodo liniją ir prašo.

juo labiau pasireiškia konformistiškumas. kai balsuojama viešai. Aplinkosaugininkai ragina įsipareigoti rinkti antrines žaliavas.* Klausimas: kodėl Polonijus taip lengvai sutinka su Danijos princu? Štai aš. „Visai kaip banginio". jis greičiau laikysis įsipareigojimo. Išmintingi įtikinėtojai tai žino. taupyti energiją ar važinėti autobusais ir pastebi. 2001. „Kaip kažin ką jis tikrai atrodo lyg kupranugaris". pakartotinai viešai įsipareigoję saugoti skaistybę iki vedybų. Jei asmuo įsipareigojo kažkaip elgtis ar kažkuo tikėti. Ankstesni įsipareigojimai taip pat sulaiko nuo pasidavimo įkalbinėjimams. balsai dažniau pasiskirsto po lygiai tada.sutinka Polonijus. Kai imitacinės prisiekusiųjų grupės priima sprendimus. . . Prekybininkai klausimus formuluoja taip. Pavyzdžiui. 1985). o ne prieštarautume tam. Lektoriui baigus pasiruošiau kartu su visais paploti. . Pensėes („Mintys") lime manyti.250 II d a l i s . . Viešai įsipareigoję žmonės nenoriai keičia sprendimus. dažniau susilaiko nuo lytinių santykių ar juos nukelia vėlesniam laikui nei tam neįsipareigoję jaunuoliai (Bearman ir Bruckner. 2005). Churginas. kas skatina elgtis konformistiškai. kad šuolių į vandenį ar gimnastikos varžybų teisėjai retai kada pakeis savo vertinimus pamatę. o ne balsuojant slaptai (Kerr ir MacCoun. amerikietis. eksperimentuotojai atskleidė. tačiau jie gali derinti savo vėlesnius vertinimus." Joubert. * Vertė A.klausia Shakespeare Hamletas Polonijaus. „O gal kaip banginio?" . kuris labai panašus į kupranugarį?". jei suformuotas elgesys ar įsitikinimas nėra vieningas.svarsto Hamletas. jie rečiau naudoja prezervatyvus.) APIBENDRINIMAS Kaip nuspėti galimą konformistiškumą? • Atlikdami konformizmo tyrimus. „Man regis. grupės savybės: žmonės labiausiai prisitaiko.atsako Polonijus. Brūckner ir Bearman. • • Dažnai prisitaikoma. Konformistiškumą stiprina grupės susitelkimas. kai savo nuomonę reikia pareikšti viešai (grupės akivaizdoje). Tam tikros aplinkybės ar sąlygos būna ypač veiksmingos.kiek vėliau sako Hamletas. kad pritartume. jisai panašus į žebenkštį". tie save myli labiau nei tiesą. ką jie reklamuoja. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Kas niekada nepakeitė savo nuomonės. Tačiau auditorija ne plojo. Kodėl elgiamasi konformistiškai? „Ar jūs matote aną debesį. kad žmonės legviau paklūsta. kaip vertina kiti kolegos. kai susiduria su vieningais trijų ar daugiau patrauklių ir aukštą padėtį užimančių žmonių teiginiais. klausausi paskaitos viename Vokietijos universitete. Juo aukštesnę padėtį užima elgesį ar įsitikinimą formuojantis asmuo. . • • • Konformistiškumas sumažėja. o ne prisitaikys. „Jo kupra kaip žebenkšties". 1994). (Jeigu sulaužo įsipareigojimą. kai raginimai saugoti aplinką neverčia įsipareigoti asmeniškai (Katzev ir Wang. 14-17 metų paaugliai. pritaria Polonijus.

6 skyrius. Be to. Parlamento ar Kongreso nariams leistina prieštarauti planams skelbti karą. 2000). kai kiti barbeno? Yra dvi galimybės: a) nusileisti grupei. nes laikėsi savo nuomonės ir prieštaravo kitiems grupės nariams. Gerardas (1999) prisimena. KONFORMIZMAS 251 o ėmė krumpliais barbenti į stalus. Kai eksperimentas pasibaigė. „Nusi vemti". Paskiras asmuo gali svarsty- .teigė vienas vokiečių karininkas. nukrypus nuo grupės normų dažnai tenka mokėti emocijomis. o kai sugrįžo. Jo veidas atgavo buvusią spalvą. Kaip prisimena Johnas F. kad kolektyvas j į priimtų ir pamėgtų. Mortonas Deutschas ir Haroldas Gerardas (1955) šias dvi galimybes pavadino normatyvine įtaka ir informacine įtaka. Kaip žinome. Tada ir aš pradėjau barškinti krumpliais. . Normatyvinė įtaka yra „prisitaikymas prie minios". 2003). kad norint sutarti reikia pritarti" (p. arba kurie nori daryti kajerą (Hollander. 1958. nė karto nenusileisdamas kitiems. Schachter. kad viename iš jo konformizmo eksperimentų draugiškai nusiteikęs eksperimento dalyvis nusiminė. Ką tai reiškė? Gal jie nepritarė? Tikriausiai ne kiekvienas išdrįstų viešai rodyti nepalankumą viešinčiam žymiam asmeniui. Kennedy (1956). Kai kurie kareiviai dalyvavo žudynėse My Lai kaime. „prieš patenkant į Kongresą man buvo priminta. grindžiamas žmogaus noru patenkinti kitų lūkesčius siekiant išsikovoti pripažinimą. kad kiekvienas „parems mūsų karius". 2002). Ypač tada. kurie buvo šaipymosi iš kitų liudininkais. „Bijojau.atsakė vaikinas. grindžiamas faktais. kai nuomonės išsiskiria ne tik „šeimoje". pasiprašė leisti išeiti iš patalpos. Kas paskatino elgtis konformistiškai? Kodėl aš neplojau. Tačiau prasidėjus konfliktui tikimasi. kuo jie netiki. ir aš j a m paaiškinau buvusias pinkles. Jis ryžtingai atsisakė ir tęsė visus kitus 36 bandymus. Antra vertus. 4). palankumo. Galbūt Polonijus norėjo sulaukti Hamleto. kol debatai vyksta šalies viduje. 1951). prisiminkite Titaniką Nežinomas autorius Kartais didelė nukrypimo kaina skatina žmones pritarti tam. ko jis buvo išėjęs. vokiečių veiduose nepastebėjau nepasitenkinimo. kiti žmonės gali tapti svarbiu informacijos šaltiniu. bet ir grupei bendraujant su kita grupe (Matheson ir kiti. normatyvinė įtaka (normative influence) Konformizmas. jis atsipalaidavo ir su palengvėjimu atsiduso. vengiant atmetimo ir siekiant palankumo arba pritarimo. kad Leideritzas ir kiti palaikys mane bailiu". nusprendžiau. pritarti skatina informacinė įtaka. . socialinė atskirtis būna skaudi. Aš susirūpinau ir pasiūliau nutraukti seansą. 1979. kad būtum priimtas ir pripažintas arba b) kad gautum svarbią informaciją. tikriausiai tokios būna vokiškos ovacijos. bijodami karinio tribunolo už nepaklusnumą. Jis nenusileido. Ne. „Jei nuogąstaujate. Paklausiau. į kokias buvo patekę autokinetinio eksperimento dalyviai. Ypač normatyvinė įtaka skatina nuolaidumą tų žmonių. Štai j u m s absoliutaus normatyvinio spaudimo pavyzdys. Dirbdamos laboratorijose ir realiame gyvenime grupės dažnai atmeta nuolatos nukrypstančius kolegas (Miller ir Anderson. Janes ir Olson. Esant neapibrėžtoms aplinkybėms. tačiau kokia kaina! Jis labai norėjo. aukštesnę nei jis padėtį užimančio Danijos princo. arba bent jau užgniaužti savo nepritarimą. atrodė išbalęs ir sukrėstas. tačiau bijojo priešingos reakcijos. kad pavėluosite į laivą. informacinė įtaka (informational influence) Konformizmas. sužinotais iš kitų žmonių. aiškindamas savo nenorą priešintis masinėms egzekucijoms (Waller.

Tačiau atrodo. tačiau kitų elgesys parodė man. kaip išreikšti savo pritarimą (informacinė įtaka). prisitaikydami prie neteisingo kitų dalyvių atsakymo. norėdama ištirti. pasakyčiau. Kai dalyviai prieštaraudavo grupės nuomonei. Trokšdami būti teisingi .) Kai dalyviai. atspindi normatyvinę įtaką.visa tai yra informacinės įtakos požymiai. dažnai elgiamasi konformistiškai." Emorio universiteto neurologų grupė. (Pateikta užduotis: reikėjo mintyse pasukti figūrą ir pasirinkti jos atitikmenį iš keleto galimybių. kad žmonėms prisitaikant veikiamas jų suvokimas. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ti: „Nenutuokiu. o ne sąmoningus sprendimus priimančios smegenų sritys. . ir individualiai). atsakinėjo į suvokimo klausimus (Berns ir kiti. kultūrą ir socialinius vaidmenis. Aš nenorėjau būti vienintelis. bet ir žmonėms. Kasdieniame gyvenime normatyvinė ir informacinė įtakos dažnai reiškiasi kartu. Kaip jis kinta? ir kokiame socialiniame kontekste ši asmenybės savybė ryškiausia? Ar kai kurie žmonės apskritai labiau pasiduoda (arba. • Informacinę įtaką kuria kitų žmonių pateikti duomenys apie realybę. Tokie rezultatai perša išvadą. o kitus „nepriklausomais"? Ieškodami prisitaikymą skatinančių veiksnių. Dažniau prisitaikoma esant kitų žmonių akivaizdoje.informacinę įtaką. Eksperimentuose. kuriuose tiriama. kai pateikiama sudėtinga užduotis ir kai svarbu jaustis teisiems . atspindi informacinę įtaką: mes norime būti teisūs. išklausę kitų dalyvių atsakymus. mokslininkai sutelkė dėmesį į tris prognostines prielaidas: asmenybę.252 II d a l i s . arba informacinė įtaka. kiek pasislinko šviesos taškas. priimant sudėtingesnius sprendimus. suaktyvėdavo suvokimą reguliuojančios. APIBENDRINIMAS Kodėl elgiamasi konformistiškai? • Eksperimentai atskleidžia dvi konformistiško elgesio priežastis. kada žmonės elgiasi konformistiškai. suaktyvėdavo su emocijomis susijusios smegenų sritys. funkciniu magnetiniu rezonansu (fMRV) tyrė dalyvių smegenis. jog šis vyrukas žino. Tendencija prisitaikyti. Tad rūpindamiesi socialiniu įvaizdžiu patiriame normatyvinę įtaką. patys atsakydavo neteisingai. plojęs minėtoje Vokietijos universiteto salėje (normatyvinė įtaka). kol jie. kad labiau prisitaikoma reaguojant viešai. Normatyvinei Įtakai pasiduodame iš noro būtų priimti: mes norime būti mėgstami. Kas elgiasi konformistiškai? Konformizmas kinta ne tik keičiantis aplinkybėms. kai eksperimento dalyviai jaučiasi nekompetentingi. Taip reiškiasi normatyvinė įtaka (nes žmonės gauna tą pačią informaciją ir kai reaguoja viešai. yra atviresni) socialinei įtakai? Ar galite vienus savo draugus pavadinti „konformistais". 2005). Tai. Antra vertus. kartais būna apribota arba normatyvinė. kaip veikia Ascho tipo eksperimente dalyvaujančių žmonių smegenys.

Darby kažkas pavadino „žiurke". Jis teigė: „Nenoriu vertinti. kad klusnumą ir neklusnumą lemia sudėtingos. aiškūs reikalavimai trukdė reikštis asmenybių skirtumams. Tačiau vis tiek Milgramo eksperimentų dalyviai labai skyrėsi savo paklusnumu. 1980. kai socialinė įtaka yra silpna. 1991). nepaisydami pajuokų ir karo lauko teismo grėsmės. Tačiau žinau. 0 motina džiaugėsi: „Brangusis. buvo grasinama su juo susidoroti už nepritarimą bendrai nuomonei. 2004). su kuriuo susidūrėme 4 skyriuje: nors vidiniai veiksniai (nuostatos. devintajame dešimtmetyje paskatino ištirti. Asmenybės savybės lengviau padeda numatyti elgseną. Specialistas Josephas Darby sušvilpė švilpuku. svarbiau žinoti aplinkybių detales nei to žmogaus psichologinių testų rezultatus. jie leidžia apibendrintai prognozuoti. neprisidėjo prie savo kolegų (O'Connor. kad mes jų dar neišsiaiškinome" (p.pavyzdžiui. 1982. kad asmeniniai bruožai turi menką poveikį. Mintis. savybės) retai tiksliai išpranašauja konkretų poelgį. aš labai didžiuojuosi tavimi ir tavo elgesiu. Pranešimuose apie prievartą Abu Graibo kalėjime palankiai atsiliepiama apie tris vyrus. tiriant asmeninių savybių ir konformistiškumo sąsajas. Manyta. 1968). Leitenantas Davidas Suttonas nutraukė vieną incidentą ir įspėjo vadovybę. todėl jam buvo suteikta apsauga. kad norint sužinoti. nes gėris visada nugali blogį. su asmenybės savybėmis susijusios priežastys. 205). kurie. kai du nepažįstami žmonės sėdi laukiamajame. asmeninės savybes nedaug tegalėjo prognozuoti paskiro žmogaus elgseną. 2004). Monson ir kiti. kaip žmogus elgsis įvairiomis aplinkybėmis (Epštein. O jūsų galimas konformistiškumas (arba draugiškumas ar agresyvumas) įvairiomis aplinkybėmis prognozuojamas lengviau. ir jų elgesys nereguliuojamas jokiais ženklais . 1982). . Rushton ir kiti.asmenybės turi dar didesnes galimybes suspindėti (Ickes ir kiti. „Laisvesnėse" situacijose . kuriuos buvo galima pademonstruoti. kokioms aplinkybėms esant žmogaus elgesį galima sieti su jo asmeninėmis savybėmis. KONFORMIZMAS 253 Asmuo XX a. buvo pastebėtos tik jų užuominos (Mischel. pagarbos autoritetui ir noro pateisinti lūkesčius (Blass. kaip pasielgtumėte konkrečioje situacijoje. septintojo dešimtmečio pabaigoje ir aštuntajame dešimtmetyje. Milgramo paklusnumo eksperimentai buvo atliekami „griežtoje" aplinkoje. Priešingai nei situaciniai veiksniai. bet iš tikrųjų aš mačiau nederamų dalykų ir apie juos pranešiau". pateikdamas karo policijai įrodymų. XX a. Milgramas (1974) padarė štai tokią išvadą: „Esu tikras. 1990. Šunų prižiūrėtojas Williamas Kimbro nepasidavė „stipriam spaudimui" dalyvauti „nederamose apklausose".6 skyrius. Bet net ir sudėtingomis aplinkybėmis individai skiriasi. kad kartais paklusnumas priklauso nuo priešiškumo. o tiesa . 1983).išlaisvina" (ABC News. Tyrimai patvirtina principą. agresyvus ar paslaugus. Čia gali praversti štai tokia analogija: prognozuoti. ir todėl yra rimtas pagrindas įtarti. ar konkretus asmuo bus konformistiškas. yra taip pat sunku kaip ir prognozuoti jūsų atsakymą į vienintelį testo klausimą. kaip ir bendrasis testo iš daugelio klausimų rezultatas.

Nicholson ir kiti.su visa jos butaforija. Kaip ir anksčiau minėti nuostatų tyrinėtojai. „Aš nenoriu prisitaikyti prie šio pasaulio. 32 proc. 1990. ir to. nariai labiau pasiduoda kitų žmonių įtakai. siekdamas palyginti Norvegijos ir Prancūzijos studentus. Palyginti su individualistinėmis visuomenėmis. kur už nekonformistišką elgesį buvo taikomos griežčiausios sankcijos. Vokietijoje. kokie buvo pakartotinių paklusnumo eksperimentų Australijoje. 12).tai scena. moterys . 1985. 2000). 1981). kuriose tradicija puoselėti darnius santykius padeda apibrėžti savąjį Aš. kaukėmis ir scenarijais. Kanados ir Jungtinių Valstijų universitetų studentais kartais sulaukiama mažesnio konformizmo nei prieš du ar tris dešimtmečius (Lalancette ir Standing.tik aktoriai: kiekvienam skirta. Rodo Bondo ir Peterio Smitho (1996) 17 šalių atlikta 133 tyrimų analizė parodė.tačiau 51 proc. (Blass. Honkonge. Neatmetant neginčijamos socialinių jėgų galios. Zimbabvės Bantu gentyje. S O C I A L I N Ė Į T A K A Įdomu atkreipti dėmesį į profesionalų nuomonių švytuoklę. Jų pastangomis šiandieniniai socialiniai psichologai sutinka su pirmtako Kurto Lewino (1936) pareiškimu: „Kiekvienas psichologinis įvykis priklauso nuo žmogaus būsenos ir socialinės aplinkos. Perrin ir Spencer.254 II d a l i s . Kai Milgramas (1961) naudojo kitokią konformizmo tyrimo metodiką. VVilliam Shakespeare Vaidmenų teorijos šalininkai kaip ir Williamo Shakespeare pjesės „Kaip jums tai patinka" herojus Žakas mano. palyginti su JAV? Paklusnumo santykis buvo panašus arba netgi aukštesnis . Jordanijoje." Woody Guthrie Socialiniai vaidmenys Pasaulis . Jamesas Whittakeris ir Robertas Meade (1967) keliose šalyse pakartojo Ascho konformizmo eksperimentą ir daugeliu atvejų nustatė panašų konformistiškumo santykį . kad Prancūzijos studentai mažiau linkę elgtis konformistiškai. tačiau jos priklauso ir nuo kultūros. Larsen. Kaip manote. Libane. Kartojant Ascho eksperimentus su Didžiosios Britanijos. Taigi konformistiškumas bei paklusnumas yra universalios savybės. Kultūra Ar kultūrinis fonas padeda prognozuoti galimą konformistišką elgesį? Iš tiesų padeda. o vyrai. Austrijoje. jis nuolatos pastebėdavo. 34 proc. kas mes esame. kaip kultūrinės vertybės veikia konformistiškumą. Pietų Afrikoje ir Jungtinėse Valstijose rezultatai. dabar vis labiau pripažįstamos individualios asmens savybės ir įgimti polinkiai. kiekvienas per savo amžių atlieka daug vaidmenų.Miunchene 85 proc. Tačiau kultūros kinta. kada išeiti ir įeiti. kolektyvistinių visuomenių. Brazilijoje . 1974. ką darome. Konfor- . nors santykinai jų reikšmė skirtingais atvejais skiriasi" (p.31 proc. kad socialinis gyvenimas panašus į vaidybą teatro scenoje . Italijoje. 1990. ir nuo laiko. asmenybės tyrinėtojai tikslina ir iš naujo patvirtina ryšį tarp to.

„kad ji pajėgia būti tikra turtų paveldėtoja. Pavertus šį vaidmenį vidiniu įsitikinimu.6 skyrius. reikia laiko. Netrukus Hearst viešai paskelbė. pėstieji privalo laikytis dešinės kelio pusės ir atsargiai pereiti gatvę). Per pirmą pasimatymą ar pradėję naują darbą. aštuntajame dešimtmetyje šis pagrobimas buvo viena didžiausių sensacijų). jei pažeisčiau pagrindines taisykles (neateičiau į paskaitas. vėl patiria įtampą (Sussman. Po dvejų įkalinimo ir „perprogramavimo" metų ji vėl ėmėsi turtingos paveldėtojos vaidmens. nei man. Kas atrodė dirbtina. kad žmonės „pamėgintų suprasti joje įvykusius pokyčius". Pagrobtos laikraščių magnato dukters Patricijos Hearst atvejis parodo. Atvykus į naują šalį. kad paprastai žmonės įsisavina savo vaidmenis. ji buvo pagrobta jaunų revoliucionierių. skriausčiau vaikus). Jei Patricia Hearst visą tą laiką iš tiesų būtų buvusi pasišventusi revoliucionierė. Praėjus devyniolikai mėnesių Hearst buvo suimta. jie niekaip negalėjo suprasti (ir dėl to XX a. KONFORMIZMAS 255 mizmas turi daug bendro su šiais vaidmenimis. Aš iš karto galiu sudaryti ilgą sąrašą normų. kad bendradarbiauja su savo pagrobėjais. 1999). Nors asmeninį įvaizdį galiu sukurti pažeisdamas mažiausiai svarbias normas (kadangi vertinu dalykiškumą. kaip aš prisitaikiau prie vokiečių.o gal būtų? . kad prisijungia prie pagrobėjų ir atsisako savo ankstesnio gyvenimo. žmonės būtų ją supratę. galėčiau būti atleistas iš darbo arba prarasti tėvystės teises. Schiffman. retai kada atvykstu per anksti). „sėkmingai" ištekėjo ir apsigyveno viename Konektikuto valstijos priemiestyje. vaidmenį galite atlikti sąmoningai. Tačiau. Tikram. tampa nuoširdu. būdama devyniolikos. Studentas privalo ateiti į egzaminą. Taikos Korpuso darbuotojų. jų nepriskiriame socialiniam vaidmeniui. užsieniečių studentų ir aukščiausio rango vadovų. kokia reikšminga vaidmens galia. vertybės ir tapatumas nepastebimai pasikeitė siekiant prisitaikyti prie kitos vietos. reemigrantai privalo iš naujo prisitaikyti prie savosios kultūros. arba jei ji tik būtų apsimetinėjusi. Ji prašė. 2000). kaip rašė Philipas Brickmanas. Socialiniai vaidmenys suteikia šiek tiek interpretacijos laisvės. sugrįžę į savo gimtinę. parengti kursinius darbus ir gauti bent minimalų įvertinimą. tačiau tam tikri vaidmens aspektai yra privalomi. be abejonės. Nei jums. Po dvylikos dienų stebėjimo kamera užfiksavo ją dalyvaujant ginkluotame banko apiplėšime. pasivadinusių Simbiono išsilaisvinimo armija. Jei su socialine kategorija susijusios tik kelios normos (pavyzdžiui. apibrėžiančių mano kaip profesoriaus ar tėvo elgesį. nebūtų galėję to nutikti . 1988. Vaidmenys daro reikšmingą poveikį. daug laiko skiriančia labdaringai veiklai (Johnson. Prisitaikę naujoje šalyje beveik visi repatriantai. apibrėžtam vaidmeniui būtinas atitinkamas normų rinkinys. kurie krumpliais barbeno į stalus. turtingų tėvų ir sužadėtinio.prisitaikyti. 4 skyriuje aiškinomės. Jų elgsena. . tapo motina ir rašytoja. paskui tikra revoliucionierė ir po to vėl tikra turtų paveldėtoja". kad išmoktume tinkamai bendrauti ir elgtis naujomis aplinkybėmis . savikontrolė sumažėja. Kad vėl susigrąžintų vidinę darną. 1974 metais. Tą patiria daugelis imigrantų.

Deja. Arba galima paprašyti. įsijausdami į padėtį tų. Kartais vaidmenys atliekami poromis. Tai paaiškėja iš eksperimentų. Jei kada įsivelsite į sudėtingą ginčą su draugu ar tėvais. Prisiminkime. Tad derybininkas ar grupės lyderis gali pasiekti geresnio bendravimo priversdamas abi šalis apsikeisti vaidmenimis. Vaidmenų sukeitimas Vaidmenų atlikimas taip pat gali būti teigiamas dalykas. bet ir nuo mūsų polinkių. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Turtinga paveldėtoja Patricia Hearst kaip revoliucionierė „Tania14 ir kaip turtinga priemiesčio gyventoja. mūsų veiksmai priklauso ne tik nuo socialinės situacijos.tėvo ir vaiko. kad esame biologiniai giminės. Ne visi vienodai reaguoja į prievartą. Kaip pamatysime paskutinėje šio skyriaus dalyje. Susikeitus vaidmenimis gali būti lengviau suprasti kitą.256 II d a l i s . kurių vaidmenys kitokie. ir tik paskui reikšti savuosius. Kai kurios socialinės situacijos daugumą „normalių" žmonių gali priversti pasielgti „nenormaliai". dažnai nugali blogis. kad skirtingose kultūrose galioja skirtingos normos bei vaidmenys. kad kiekviena šalis prieš pateikdama atsakymą perfrazuotų pagrindinę kitos šalies mintį (tai sukeltų kitos šalies pasitenkinimą). Keblioje Patricijos Hearst situacijoje jūs ir aš būtume reagavę skirtingai. kad svarbiausias socialinės psichologijos tikslas . Toks sąmoningas trumpalaikis konformistiškumas gali pagerinti jūsų santykius. ir ne. ^ L -1 T ' i* 1 i1 i 1 4 Ir taip. Pripažinome. Taip pat pastebėjome. policininko ir piliečio. žmonės gali keistis. dėstytojo ir studento. kurių metu gerus ketinimus turintiems žmonėms sukuriamos nepalankios situacijos . Sąmoningai atlikdami naują vaidmenį. kad viena įrodinėtų kitos poziciją.ne sudaryti skirtumų sąrašą. kad egzistuoja kultūrų įvairovė.taip stebima. pamėginkite įsijausti į kito žmogaus mintis ir jausmus. gydytojo ir paciento. o išsiaiškinti universalius elgsenos principus. nes priklausome vienai žmonių rūšiai. Iki šiol šiame skyriuje teigėme. ^p B * •B P CvN SSf*P •H Į M . darbdavio ir darbuotojo. Mus . Puikių žmonių poelgiai dažnai nebūna puikūs. kas paims viršų: gėrio ar blogio pradas. kai abu partnerius sieja kokie nors santykiai .

žmonės ima maištauti. verčiami daryti A. Bendrieji asmenybės savybių vertinimai menkai prognozuoja konkrečius konformistiškus poelgius. imantis naujo socialinio vaidmens. kuri būtų tokia pat pagrįsta ir prasminga Omahoje ar Osakoje. kad kažkas bando mus priversti. „Didžioji Dvasia. kad pradeda kelti grėsmę laisvei. Todėl derėtų jį užbaigti vėl prisimenant žmogaus galią. kol nenueisiu iki Mėnulio apsiavęs jo mokasinais. Ką renkiesi: vonią ar dušą?" Psichologinio reaktyviojo pasipriešinimo teoriją. kad išsaugotų savo laisves.psichologija. Mes galime veikti atsižvelgdami į savas vertybes. Žinodami. tačiau yra patikimesni vertinant polinkį elgtis konformistiškai apskritai (bei kitą socialini elgesį). • Nors konformizmas bei paklusnumas yra universalūs. Reaktyvusis pasipriešinimas kyla. galime elgtis priešingai. Tad kai socialinis spaudimas tampa toks akivaizdus. kai individualių skirtumų neužgožia socialinės jėgos. kur mus pastums. tačiau nuostatų poveikio elgsenai mechanizmai skiriasi kur kas mažiau. Todėl išmintingi tėvai savo vaikams ne įsakinėja. kurie savo laisvę ir nepriklausomybę teigia elgdamiesi priešingai nei reikalauja tėvai. KONFORMIZMAS 257 domina tai. skatinantis išsaugoti arba atkurti asmens laisvės jausmą. Prisiminkime Romeo ir Džiuljetą. Socialiniai vaidmenys skirtingose kultūrose visada skiriasi." Amerikos indėnų malda APIBENDRINIMAS Kas elgiasi konformistiškai? • [ klausimą „Kas elgiasi konformistiškai?" gauta nedaug konkrečių atsakymų. ką tarpkultūrinės psichologijos tyrinėtojas Walteris Lonneris (1989) vadina „universaliąja psichologija . o siūlo rinktis: „Laikas tvarkytis. Arba vaikus. o ne į išorines jėgas. Reaktyvusis pasipriešinimas Žmonės vertina savo laisvės pojūtį ir saviveiksmingumą. Savybės stipriausias veiksnys „silpnose" situacijose. parodantys. teigiančią. jie darys Z? Kas paskatintų šitokį nekonformistišką elgesį? Šiame skyriuje buvo pabrėžiama socialinių jėgų galia. kad aš nekritikuočiau savo kaimyno tol. . kurių meilę giminių priešinimasis tik dar labiau sutvirtino. • Socialiniai vaidmenys reikalauja šiokio tokio konformistiškumo. judantys ten. kaip ir Romoje ar Botsvanoje". padaryk taip. Mes nesame biliardo kamuoliukai.6 skyrius. jog bandymai suvaržyti žmogaus laisvę dažnai bumerangu iš- reaktyvusis pasipriešinimas (reactance) Motyvas. Nigerijoje ir Japonijoje paauglių vaidmuo apibrėžiamas kitaip nei Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Paklusimas kitų lūkesčiams svarbi užduotis. jog žmonės iš tiesų veikia taip. kultūra socializuoja žmones ir daugiau ar mažiau veikia jų socialinę atsakomybę. Ar norime būti kitokie? Ar žmonės kada nors aktyviai priešinasi socialiniam spaudimui? Ar. patvirtina eksperimentai. tačiau visose kultūrose vaidmenų lūkesčiai daro įtaką konformizmui socialiniuose santykiuose. kai kas nors grasina mūsų veiksmų laisvei.

1979) rašo. ir unikalumo troškimas aiškėja įsigilinus į populiariausius vaikų vardus. Ar tokiame pasaulyje žmonės būtų laimingi? Jei nonkonformizmas gali kelti nepatogumų. savo elgesiu jie stengiasi įrodyti savo išskirtinumą. kurių unikalumo pojūtis buvo sužlugdytas. ar vienodumas kuria jaukią. 1978. Be to. arba kaip smėlio dėžėje žaidžiančių vaikų vardai. kad tai originalu.tikėtina. pastebi Peggy Orenstein ( 2 0 0 3 ) . 1998). konkrečiu laikotarpiu dažnai pasirenka tuos pačius vardus. atlikta Kanados žalingų įpročių centre. Jaunuolių nuo 18 iki 24 metų apklausa. Williamas McGuire ir jo kolegos iš Jeilio universiteto (McGuire ir Padawer-Singer. (Engs ir Hanson. Tačiau bent jau Vakaruose nepatogiai pasijaučiama atrodant kaip visi. Ir socialinė įtaka. kai išgarsėjo Hillary Clinton. X X a. atskleidė. Tėvai. išskirtinumas yra svarbiausia mūsų tapatumo dalis (Vignoles ir kiti. devintojo dešimtmečio pabaigoje-dešimtojo pradžioje buvęs populiarus vardas. kad mes save laikome unikaliais. pastebi Orenstein. o tarp jaunesnių nei 21 metai buvo pasigėrę 77 proc. žmonės geriau jaučiasi įsivaizduodami esą bent kiek kitokie. kad tarp 21 metų amžiaus jaunuolių 21 proc. Aleksis ir Olivija.ir reikš labiau konformistiškumą. Hillary. Unikalumo įrodymas Įsivaizduokite pasaulį. Tai. Nors vardų populiarumas išblėsta. kad tapo naujos minios dalimi. malonią aplinką? Žmonės jaučiasi nepatogiai labai išsiskirdami iš kitų. 1981. jaunuolių (kai leidžiama pirkti alkoholį). atskleidžia ir „spontaniškos savojo Aš sampratos". jis gali vėl atgyti vėlesnėse kartose. Reaktyvusis pasipriešinimas gali paskatinti paauglius vartoti alkoholį. patogią. gyvenantiems Vakaruose. Nail ir kiti. tuo tarpu tarp jaunesnių studentų abstinentų buvo 19 proc. Jungtinėse Valstijose 56 aukštosiose mokyklose atlikta studentų apklausa parodė.258 II d a l i s . McGuire ir kiti. S O C I A L I N Ė ĮTAKA provokuoja neprisitaikymą (Brehm ir Brehm. septintajame dešimtmetyje norėjo išsiskirti iš minios. kurie XX a. ė m ė atrodyti nebe toks originalus ir tapo retesnis (netgi tarp gerbėjų) po to. . Rouz ir Sofi skamba arba kaip senelių namų gyventojų. Konformistiškumo tyrimo eksperimente tie. Maksas. kad jų populiarumas sumažės. netrukus pamatė. pavadindami savo dukrelę Rebeka ir manydami. jog vaikų Kai tatuiruotės ant pečių bus pradėtos laikyti masiniu reiškiniu . norintys duoti vaikui įdomesnį vardą. 1989). o ne individualumą . kad 69 proc. R. vyresnių nei 21 m. kuriame visi žmonės elgiasi konformistiškai ir tarp jų nėra jokių skirtumų. Tie. Šiandieninio vakarietiško universiteto moterys mažiau demonstruoja tradicinį moterišką kuklumą. Snyderio ir Howardo Fromkino (1980) eksperimentai. per praėjusius metus buvo pasigėrę. savo išskirtinumą dažniausiai stengėsi įrodyti neprisitaikydami prie grupės. 2 0 0 2 metais populiariausių JAV mergaičių vardų dešimtuke buvo Madison. arba beveik identiškos 10 000 kitų studentų nuostatoms. Mums. 2000). 2000). sudarė abstinentai. Vieno eksperimento Perdju universitete metu Snyder (1980) įtikino studentus. nei to reikalautų tradicinė kultūra (Cialdini ir kiti. Kaip parodė C. kad jų „10 svarbiausių nuostatų" arba ryškiai skiriasi.

jog mums nepatinka labai nukrypti nuo normos. Tad . kas nebuvo jai atėję į galvą . Panašiai ir savo lytį mes labiau suvokiame būdami su kitos lyties žmonėmis (Cota ir Dion. kiek jis skiriasi nuo kitų". kad esu amerikietė. Šiaurės Airijos katalikų ir protestantų gali atrodyti nežymūs. kažko. o teisinga kryptimi besivystantį išskirtinumą. patekus tarp juodaodžių vyrų mano odos spalva taps nesvarbi. Nors atrodo. O kai nuvykstu į Izraelį. kad esu užsienietis. „Kai esu Amerikoje. Kai kartu su dešimčia kitų . mažiau dėmesio kreipdami į rasę. 1991 („Fiedler ant stogo") „Savimonė. Tačiau maži skirtumai gali reikšti didelius konfliktus (Rothbart ir Taylor.paskatą priešintis prievartai. kad išsaugotų savo laisves.kaip paaiškėjo. 1986). negali egzistuoti be „kito". Žiūrint pasauliniu mastu. kodėl baltaodžiai. vien moterimis . Skirtumas tarp jų buvo štai koks: smailiagaliams labiau patikdavo pramušti kiaušinio lukštą smailiajame. Mes nesame marionetės. KONFORMIZMAS 259 paprašius „papasakoti apie save". teigia McGuire. aš suvokiu savo nacionalinį tapatumą ir esu jautrus tam. žinau. skirtumai tarp škotų ir anglų. kai kita grupė labiausiai panaši į jus. priklausančius mažumai gali laikyti pernelyg jautriais. Net kai dviejų skirtingų kultūrų atsovai yra beveik tapatūs.6 skyrius. kad prie vyrų tualeto bus trumpa eilė. tą pačią akimirką suvokiau savo lytį. save suvoksiu kaip juodaodę. Taisyklė tokia. ar iš tiesų esu amerikietė. Stambūs ir smulkūs vaikai dažniausiai nurodo savo kūno svorį. jie dažniausiai išvardija savo išskirtines savybes. Fiedler on the Roof. Daugumos atstovai. . Baigiantis kitai dienai per pertraukėlę pajuokavęs. kad „žmogus suvokia save pagal tai. tačiau labai abejoju. kuo skiriamės. jog esu žydė. 1978). The Problem ofPain. o būti už juos geresni. serbų ir kroatų. Jonathanas Swiftas šį reiškinį išjuokė „Guliverio kelionėse". esame panašūs tuo. visi. Rausvaplaukiai dažniau nei juodaplaukiai ar rudaplaukiai mini savo plaukų spalvą. Tačiau kaip aiškiai parodė šališko palankumo sau (2 skyrius) tyrimai." C. pateikdamas pasakojimą apie smailiagalių karą su bukagaliais. Netgi trivialūs skirtumai gali išprovokuoti panieką bei konfliktą. o bukagaliams .bukajame gale. kas nėra „aš".dalyvavau Amerikos psichologų asociacijos posėdyje. Siekiame ne paprasčiausiai skirtis nuo vidutiniokų. stengiamės atpažinti ne šiaip sau išskirtinumą.grupės sudėtį pagal lytį. kur mano amerikietiškas akcentas išduoda. 1940 („Skausmo problema") APIBENDRINIMAS Ar norime būti kitokie? • Socialinės psichologijos pabrėžiamą socialinio spaudimo galią reikia papildyti žmogaus galios akcentu. S. ar esu žydė. kodėl kiekviena mažumos grupė linkusi suvokti savo išskirtinumą ir kaip su tuo susijusi kultūrinė aplinka. tačiau labai abejoju. nė kiek neabejoju. Konkurencija paprastai būna stipriausia. jie vis tiek pastebi savo skirtumus. Kai socialinė prievarta tampa akivaizdi. ir aš save labiau suvoksiu kaip moterį" (McGuire ir kiti. Retkarčiais gyvendamas Škotijoje. Ši įžvalga padeda suprasti. užaugę tarp kitų rasių žmonių. paskatinau greta sėdinčią moterį atkreipti dėmesį į tai. deja. būtybės savojo Aš pripažinimas. kad ir kokie maži jie būtų. kad norime jaustis išskirtiniai ir kad pastebime. žmonės dažnai patiria reaktyvųjį pasipriešinimą . Lewis. kaip kiti į jį reaguoja. linkę susikurti stiprų baltaodžio tapatumą. 1992)." Leslie Fiedler. j e i aš esu juodaodė moteris tarp baltųjų moterų. Užsienyje gimę vaikai dažniau nei kiti linkę paminėti savo gimimo vietą.

priešinosi nustatytoms taisyklėms: pripažino asmens teisių viršenybę ir palaikė besipriešinantį. individualumo ir socialinio tapatumo poreikių pusiausvyrą. Šiuos ir panašius žodžius girdime nuolatos. kuo skiriamės nuo kitų. . privatumo ir bendruomeniškumo. Siekiant išsaugoti darną. Abejok autoritetais.blogai. Jis rašė. jei labai skiriamės nuo kitos grupės. Naujojoje Zelandijoje. sukūrė terminą „individualizmas". Siek savo laimės. konformizmas yra priimtinas.pradedant Heklberiu Finu ir baigiant Šerloku Holmsu ar Neo iš trilogijos „Matrica" . vargu. kur vertinama bendruomenė. psichiatras Fritzas Perlsas (1972) įkūnijo šį radikalųjį individualizmą „Gestaltinėje maldoje": Aš rūpinuosj s a v o reikalais.. Prielaida. ye/ gyvename Europoje. Post scriptum: kaip būti individualybe bendruomenėje Užsiimk savo reikalais. nepriklausomybės ir prisirišimo. Todėl elgiamės taip. pabuvojęs Amerikoje. kad mes taip pat esame socialinės būtybės. o konformizmas . Esi atsakingas sau. kuris individualizmą gretina su bendruomeniškumu. Visi mūsų mitiniai kultūriniai herojai . kad individualizmas yra gerai. Kanadoje ir juo labiau Jungtinėse Valstijose.aiškina jis. tačiau taip pat nenorime atrodyti kaip visi kiti. Praėjus šimtmečiui. dauguma šios knygos skaitytojų naudojasi neprisitaikančio individualizmo privalumais.260 II d a l i s . buvęs Amerikos sociologų asociacijos prezidentas. kad individualistai „niekam nesijaučia skolingi ir beveik nieko iš kitų nesitiki. kad patys valdo savo likimą". Amitai Etzioni (1993). turinčios pamatinį poreikį priklausyti. bendra grupės idėja. ką 1 skyriuje pavadinome „socialine pateiktimi". konfrontacija ir nepritarimas slopinami. kad išsaugotume savo unikalumo ir individualumo pojūtį. Tačiau bendruomenininkai primena mums. . ar šis klausimas svarbus daugelio kitų kultūrų. kad pateisinčiau tavo lūkesčius. Australijoje.. Tačiau jis taip pat „įtvirtina pagrindinę solidarumo vertę. „Išsikišęs kuolas įkalamas gilyn". tampame bendraudami su kitais". Ir tu šiame pasaulyje esi ne tam. Vaikai dažnai demonstruoja savo solidarumą dėvėdami uniformas. yra tai. nei privalumas. Kaip ir įvairių Vakarų kraštų piliečiai. ragina mus pereiti prie „bendruomeninio" individualizmo.sako japonai. Pietų Amerikos ir didžiosios dalies Afrikos žmonėms. tarp jų Azijos. kuo esame. o tu rūpinkis savaisiais. Galvok apie save. Nemeluok sau. Prisirišimas giliai įsišaknijęs. kad galiu būti visiškai patenkintas ir visiškai save išreiškšti?" Kaip pastebėjome 2 skyriuje. S O C I A L I N Ė Į T A K A • Nesijaučiame patogiai. 1831 metais prancūzų rašytojas Alexis de Tocąueville. . kad pateisintum manuosius. Konformizmas nėra nei yda. Tam pritaria sociologas Robertas Bellahas (1996). „Bendruomeniškumas remiasi individualumo pavertimu šventenybe". Ten.. Jie įpranta mąstyti apie save atsietai ir įsivaizduoja. kad tuo. Daryk tai. Šiame pasaulyje aš esu ne tam. Psichologas Carlas Rogersas (1985) pritarė: „Štai vienintelis svarbus klausimas: ar mano gyvenimas toks. kas patinka. Grupėje labiausiai suvokiame tai. Mes privalome išlaikyti savojo „aš" ir „mes".

Įtikinėjimas Kokie yra įtikinėjimo būdai? Pagrindinis būdas Šalutinis būdas Skirtingi būdai skirtingiems tikslams pasiekti Kokie yra įtikinėjimo elementai? Kas sako? Pranešėjas Mokslinių tyrimų išvada. Eksperimentai su virtualia socialine tikrove Ką sako? Pranešimo turinys Kaip sakoma? Komunikavimo kanalas Kam sakoma? Auditorija Ekstremalus įtikinėjimas: kaip įdiegiami kultai? Nuostatas kuria elgsena Įtikinimo elementai Grupės poveikis Ką slepia moksliniai tyrimai. Williamas McGuire apie nuostatos stiprinimą Kaip galima atsispirti įtikinėjimui? Asmeninio įsipareigojimo sustiprinimas Pritaikomumas: inokuliacijos (nuostatų stiprinimo) programos Išvados apie nuostatų stiprinimą Post scriptum: kaip būti atviram. tačiau ne naiviam .

vienintelį. Moore. visose kitose šalyse apklausose dalyvavę asmenys nepritarė Irako puolimui. Streicheris taip pat leido antisemitiškas knygas vaikams ir kartu su Goebbelsu kalbėdavo per masinius mitingus. leido antisemitinės pakraipos savaitraštį Der Stūrmer (500 000 egz. kad pakeisti savo nuomonę ir paklausyti to. 121-180. Kai kurie ėmė pritarti antisemitinei veiklai. J . 2003. „Atmink. kurie tapo nacistinės propagandos dalimi. kaip per Streicherio teismą Niurnberge tvirtino sąjungininkai. Streicherio ir kitų nacių propagandinė veikla? Ar jie. suprato įtikinėjimo galią. taip pat formavo įtikinantys pranešimai. paskatinę pusę amerikiečių patikėti. Julius Streicheris. O dauguma arba neturėjo savo nuomonės. Debatus. kad didžiulis atotrūkis tarp amerikiečių ir jų tolimų pusbrolių bei pusseserių kitose šalyse byloja įtikinėjimo naudai. 2003. 16. jis pasiryžo įtikinti vokiečių tautą pripažinti nacių ideologiją.* * Iš senosios graikų kalbos vertė Eugenija Ulčinaitė osephas Goebbelsas. radijo programas. kino filmus ir menus. prieš pat karą atliktos apklausos rodė. arba bent jau netrukdė ją įgyvendinti. viii. nuostatų ar elgsenos pokyčių procesas. Sociologas Jamesas Davisonas Hunteris (2002) pastebi. 2003). Pew. iš tiesų „nuodijo daugybės milijonų žmonių protus" (Bytwerk. Friedman. jog masinio naikinimo ginklai bus surasti (Duffy. bent jau iš dalies. 1996). Jei milijonai žmonių nebūtų paklusę. Nepalaikome nė vienos pusės diskusijoje. Human Work. „Atotrūkis tarp amerikiečių ir Vakarų Europos gyventojų" atskleidžia įtikinėjimo galią . kurį nuo pirmo iki paskutinio puslapio skaitydavo jo artimas draugas Adolfas Hitleris. Gallup. Newport ir kiti. nereiškia prarasti laisvę. kad Saddamas buvo tiesiogiai susijęs su rugsėjo 11-osios išpuoliais. Tačiau daugelis ja užsidegė. o keturis iš penkių amerikiečių . Gavęs teisę kontroliuoti spaudą." Markas Aurelijus Antoninas. Išskyrus Izraelį. Kas įdiegė amerikiečiams palankų požiūrį į karą? Kas kitų valstybių piliečius privertė jam nepritarti? Šias nuostatas. arba buvo įbauginti ir tapo milžiniškos genocido programos vykdytojais. kuris teisingai kalba. nes jos elitas kontroliuoja informacijos bei idėjų sklaidą. Tad amerikiečiai ir kitur gyvenantys žmonės stebėjo du skirtingus karus (della Cava. kad kultūra paprastai formuojasi leisdamasi iš viršaus žemyn. amerikiečiai jį rėmė apytikriai santykiu 3:1 (Newport ir kiti. kuri vis dar tebevyrauja žmonių protuose. 2003. 2003. tiražu). kad europiečiai (ir kanadiečiai) karo nepalaikė santykiu maždaug 1:2.„Polinkis be išlygų priimti tiek seną tiesą. p. tuo tarpu amerikiečiai beveik tokiu pačiu santykiu karą rėmė (Burkholder. Meditacijos. 2003. 1904 („Žmogaus darbas") įtikinėjimas (persuasion) Pranešimo sukeltas įsitikinimų. Kokią įtaką darė Goebbelso. 1976)? Daugumai vokiečių nepavyko įdiegti neapykantos žydams. ar vertėjo pradėti šį karą. holokausto nebūtų buvę (Goldhagen. Pavyzdžiui. Tačiau galime pasakyti. Prasidėjus karui. 2003).patikėti. paliksime istorijai.tokią išvadą padarė Pew tyrimų centras po 2003 metais atliktos apklausos apie karą Irake. 2003). Vokietijos „tautos švietimo" ir propagandos ministras nuo 1933 iki 1945 metų. tiek naują propagandą ir sekti ja yra silpnybė." Charlotte Perkins Gilman. Kitas nacistas.

aišku viena: priklausomai nuo to. jog amerikiečių žiniasklaida buvo šališkai palanki karo veiksmams. Daug kam už Amerikos ribų atrodė. Gerą . 2003. Kokios aplinkybės lemia įtikinimo poveikį? Ir kaip galime veiksmingiausiai informuoti kitus įtikinėdami? Įsivaizduokite.7 skyrius. vaikų auklėjime. Goldsmith. 1961 . O JAV aukštųjų mokyklų pirmakursių. jų partnerystės sąjungas ir vedybas (Myers ir Scanzoni. kad „Amerika išlaisvina Iraką" arba kad „Amerika įsiveržė į Iraką". kas prasideda kaip garsas. į kokias taktikas turėtumėte reaguoti? Kad atsakytų į šiuos klausimus. kai juo patikime. 2005). skatinti kūdikių maitinimą krūtimi arba remti politinį kandidatą. . Įtikinėjimas . kur gyveno. Kanados statistikos biuras praneša apie panašų rūkančiųjų skaičiaus sumažėjimą Kanadoje. tampa veiksmu. kuo buvo grindžiamas šališkumas ir koks informacijos kiekis nulėmė vienokį ar kitokį požiūrį. (Pryor ir kiti.svarbus dalykas. kad jūs patys ir jūsų pranešimas būtų įtikinamesni? O jei nerimaujate. ĮTIKINĖJIMAS 263 2003. Iš tiesų. kad nuostatos keičiasi dėl „švietimo".kai netikime (Lumsden ir kiti. Požiūris pats savaime nesusidaro. Todėl įtikinimas . jog norite raginti taupyti energiją. socialiniai psichologai dažniausiai tiria įtikinėjimą panašiai kaip geologai tiria eroziją . o „propaganda" . įtikinėjimas gali duoti ir pragaištingus. piršlybose. Pats savaime šis metodas nėra nei geras.neišvengiamas. derybose. kur gyvenate. siekiantis sustiprinti savo parapijiečių meilę artimui ir labdaros veiklą. Švietimas. 1981 m. Labiau nei kada nors per pastaruosius dešimtmečius išprusę fizinės bei psichikos sveikatos srityse suaugusieji dabar atsisako alaus ir cigarečių. 2003. Todėl socialiniai psichologai analizuoja. jog esate reklamos ar rinkodaros vadovas. kontroliuojamų eks- „Zodžiai turi galią. nei blogas. Kaip rodo šie pavyzdžiai.trumpų. religijoje ir teismo nutartyse.tiek šviečiamasis. žmonės gaudavo šiek tiek skirtingą informaciją (kurią aptarinėjo ir kuria tikėjo). Įtikinėjimas taip pat buvo pasitelktas propaguojant sveiką gyvenimo būdą. 2003). Ligų kontrolės centras praneša. ir naudingus rezultatus. Tomorrow. 2005). Arba dvasininkas. kas veiksmingai ir ilgam keičia nuostatas. 2005 m. Jie neblanksta. palyginti su propaganda. Nesvarbu. Per pastaruosius dešimt metų amerikiečiai ėmė labiau remti gėjų teises. Arba įsivaizduokite. jūs galėjote išgirsti. Įtikinėjimą vadiname „švietimu" tada. kad panašiomis apeliacijomis jumis manipuliuojama. Vieni žmonės mano.politikoje. Informacijos tikslas bei turinys sąlygoja teigiamą ar neigiamą jos vertinimą. skaičius išaugo nuo 25 proc. kiti . labiau pagrįstas faktais ir ne toks imperatyvus.„švietimu". kad kitų šalių žiniasklaida palaikė vyraujančias antiamerikietiškas nuostatas ir menkino Saddamo keliamą grėsmę." Rabinas Abrahamas Heschelis. Priklausomai nuo to. tiek propagandinis . iki 57 proc. Krugman. kad iš dalies dėl sveikatingumo propagavimo kampanijų amerikiečių rūkalių skaičius sumažėjo iki 23 proc. 1980).tapo perpus mažesnis palyginti su rūkalių skaičiumi prieš 40 metų.dėl „propagandos". teigiančių. Ką galite padaryti. Tai. Daugeliui amerikiečių atrodė. rinkodaroje. Blogą įtikinėjimą vadiname „propaganda". įtikinėjimo esama visur . jog negeria alaus.

Pavyzdžiui. J. bet gali paveikti neįtvirtintas. tikimybė. McGuire. nuo ko priklauso pranešimo įtikinamumas. Tyrimuose buvo kaitaliojami veiksniai. 1978. Po karo grįžę į Jeilio universitetą jie toliau tyrė. [taigus pranešimas privalo įveikti keletą kliūčių. Perspausdinta leidyklai „John VViley & Sons. Tačiau tai padeda suprasti. kad juo patikėsite.264 II d a l i s . Petty ir Krosnick.1 PAVEIKSLAS Kad išprovokuotų veiksmą. ir pranešimas neįtikins. Silk.ne. . pačia informacija. Copyright © 1978. kada gali pavykti įtikinti. Jei pranešimas aiškus ir lengvai suprantamas. Hovlandas ir jo kolegos sistemingai tyrė mokomųjų filmų ir istorinių kino kronikų poveikį naujokų nuostatoms bei požiūriui į karą. o kitose . Jei pranešimas argumentuotas įtikinamai. padidina įtikinimo tikimybę. susiję su informacijos perteikėju. Šis „pažintinio atsako" požiūris padeda suprasti. su asmenine vertybių sistema nesusietas nuostatas (Johnson ir Eagly. J. red. 7. Ohajo valstijos universiteto mokslininkai teigia. L. tenka įveikti keletą kliūčių. Kokie yra įtikinėjimo būdai? Kokiais dviem būdais pasireiškia įtaka? Kokios rūšies pažintiniai procesai vyksta kiekvieno jų metu ir kokios šių procesų pasekmės? Antrojo pasaulinio karo metu vyriausiasis JAV karo departamento psichologas. 1954 perimentų metu stebėdami įvairių veiksnių poveikį. Davis ir A. kaip veikia įtikinėjimas karo sąlygomis. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Fanatikas yra tas. tačiau pagrįstas abejotinais argumentais. kodėl vienose situacijose įtikinti pavyksta. Šis poveikis nėra stiprus. kuris negali pakeisti nuomonės ir nenori pakeisti temos. kad taip pat svarbi ir reakcija į įtikinančią informaciją. Kaip parodyta 7. Jeilio universiteto mokslininkų įtikinėjimo tyrimai leidžia gana gerai suprasti. kuris padeda įveikti kliūtis įtikinėjimo procese. Inc. 1995). jos perdavimo kanalu ir auditorija. Jeilio universiteto profesorius Carlas Hovlandas su bendradarbiais (1949) tyrė. kaip per ilgesnį laiką galima sukelti didelį poveikį." VVinstonas Churchillis. jis sukels palankesnes mintis ir įtikinimas bus lengviau priimtas. Tačiau ne tiek svarbu prisiminti patį pranešimą. „An InformationProcessing Model of Advertising Effectiveness". Vildamiesi sutvirtinti karių moralinę dvasią.1 paveiksle. Kiekvienas veiksnys." leidus. šiai informacijai bus nesunku paprieštarauti. Ar juo tiki? Ar jį supranta? Ar kreipia dėmesį į I pranešimą? Jokio veiksmo Jokio veiksmo ^^ j^P Ar jį prisimena? Ar atitinkamai elgiasi? Jokio veiksmo Veiksmas Jokio veiksmo N H ^ Jokio veiksmo Šaltinis: Pritaikyta iš: W. norint įtikinti. Behavioral and Management Sciences in Marketing. didėja. kiek savo reakciją. 1989. jei šaltinio patrauklumas padidina dėmesingumą pranešimui. H.

1999) bei Alice Eagly ir Shelly Chaiken (1993. apsipirkinėdamas spontaniškai nusprendžia nusipirkti kokio nors prekės ženklo ledų (Dijksterhuis ir kiti. 1997). jei mums neįdomu ar esame užsiėmę kitkuo. Užuot gilinęsi į argumentus. Kartais nesame suinteresuoti arba nepajėgiame atidžiai mąstyti." Adolf Hitler. „Visa veiksminga propaganda turi apsiriboti vos keliais teiginiais ir įkyriai juos kartoti lozunguose. propaguojami „tikri produktai". pasitelkiant jaunystės. kai įtikinėjami žmonės sutelkia dėmesį į argumentus ir reaguodami mąsto palankiai. Antraeilis dalykas.daug nesvarstydami sutelkiame dėmesį į ženklus. logiškai mąstantys vartotojai gali apsvarstyti per tam tikrą laiką. Cigarečių reklamoje neaiškinama rūkymo nauda . jie dažniausiai pasirenka pagrindinį įtikinimo būdą . gyvybingumo ar laimingų poliarinių lokių vaizdus. gali pastūmėti žmogų pirkti vokišką vyną. užsinorės prancūziško vyno (North ir kiti. pavyzdžiui. retai vaizduojamos Holivudo žvaigždės ar garsūs sportininkai. 1998) žengė dar vieną žingsnį. kurioms vartotojai gali skirti tik trumpalaikį dėmesį . pavyzdžiui. ĮTIKINĖJIMAS 265 Pagrindinis būdas Richardas Petty ir Johnas Cacioppo (1986. mąstantys žmonės tai pastebės ir suras kontrargumentų.vizualūs vaizdai paprastai naudojami kaip šalutinės užuominos. 2005). Išmintingi reklamos kūrėjai atsižvelgia į vartotojo mąstyseną.argumentus. pagrindinis įtikinimo būdas (centrai route to persuasion) Procesas. tiesiog pristigsime laiko apmąstyti pranešimo turinį. pamokslininko ir netgi dėstytojo tikslas nėra vien priversti žmones atkreipti dėmesį į informaciją. Tad nesuinteresuotiems ar išsiblaškiusiems žmonėms pasakymas „nedėk visų kiaušinių į vieną krepšį" turės didesnį poveikį. kurie skatina pritarimą be išsamaus apmąstymo. Jie iškėlė teoriją.priemonėse. Jei argumentai svarūs ir pagrįsti. jog pavyks įtikinti. Reklaminiuose skyduose ir televizijos reklamoje . šalutinis įtikinimo būdas (peripheral route to persuasion) Procesas. pavyzdžiui. čia vartotojams pateikiama informacija apie konkurencingas savybes bei kainą. Jei mes išsiblaškę. kai žmones paveikia atsitiktinai veiksniai. Tas pat daroma ir gaiviųjų gėrimų reklamoje. Šalutinis būdas Tačiau kartais argumentai nėra pats svarbiausias dalykas. Petty ir Wegener. kompiuterių reklamoje. Dažniausiai svarbiausias tikslas susijęs su elgsenos pakeitimu. einant vienu iš dviejų kelių. jie greičiau įtikinami paprastais ir girdėtais teiginiais nei naujais. girdėdami prancūzišką melodiją. kalbančiojo patrauklumas. Antra vertus. Mein Kampf („Mano kova") Skirtingi būdai skirtingiems tikslams pasiekti Pagrindinis reklamos kūrėjo. nei patarimas „nerizikuok viskuo dėl vieno sumanymo" (Howard. Jie taip elgiasi iš gerų paskatų. yra tikimybė. turėdami galvoje tai. Ar vienodai tikėtina. kad pirkėjas dažnai apsisprendžia negalvodamas. 1997). Jei pranešimas argumentuotas silpnai. Kai žmonės būna išsiblaškę ar nesuinteresuoti. kurioje. kad abiem įtikinėjimo būdais vienodai pavyks pasiekti šį tikslą? Petty ir jo kolegos . kad galima įtikinti. Kai žmonės suinteresuoti ir geba sistemingai galvoti apie dalyką. mes galime naudoti šalutinį įtikinimo būdą . vokiška muzika. nors reiškiančiais tą patį. kurią suinteresuoti.joje rūkymas susiejamas su grožiu bei malonumu.7 skyrius. o kiti. kol juos supras visi piliečiai iki vieno.

o ne paviršutiniškai. mes dažniausiai pasirenkame lengvesnį šalutinį įtikinimo būdą ir. Toks sistemingas. Panašiai ir informacija apie ŽIV grėsmę labiau veikia nuostatas. jis yra ilgalaikiškesnis ir turi daugiau įtakos elgsenai. 2003).neesminius ir laikinus nuostatų pokyčius. kaip informacijos apdorojimas pagrindiniu būdu gali sukelti ilgiau trunkančius pokyčius.balsuoti dėl teisėtos vietinės ligoninės nuosavybės. APIBENDRINIMAS Kokie yra įtikinėjimo būdai? • Kartais pavyksta [tikinti. demonstruoja gerus ketinimus. (Toliau pateiksime pavyzdį. kad pritarimo susilaikymui nuostatos šiek tiek sustiprėjo. Visi mes darome nesudėtingus sprendimus. priimdami nesudėtingus sprendimus. arba aš juos laikiau ekspertais. pritariame pranešimui (žr. bet ne praktinį jų naudojimą (Albarracin ir kiti. bet poveikis ilgalaikiam elgesiui buvo nedidelis (Hauser. bet ir savo pačių mintimis. 1991).ir atitinkamai balsavau.) Nė vienam iš mūsų neužtenka laiko išsamiai išnagrinėti visas problemas. kaip medicininio švietimo specialistams pavyko įtraukti paauglius į nerūkymo programas. „pasitikėk ekspertais" arba „išsamiais pranešimais reikia pasitikėti" (Chaiken ir Maheswaran. kad pagrindinis būdas padeda suformuoti „išliekančius" nuostatų ir elgesio pokyčius. naudodami kitus euristikos metodus: jei pranešėjas kalba išraiškingai ir patraukliai. taikydami nesudėtingus euristikos metodus. o šalutinis . Kartais naudojamės šalutiniu įtikinimo būdu. Neturėjau nei laiko. Lytinio švietimo specialistai žino. arba pagrindinis įtikinimo būdas pasireiškia tada. Įtikina ne tiek argumentai. ir elgesio pokyčių. įtikinimas gali vykti naudojant greičiau veikiantį „šalutinį būdą". S O C I A L I N Ė Į T A K A (1995) pastebi. pavyzdžiui. • Kai pateikta informacija neskatina sisteminio mąstymo. Ir kai žmonės mąsto giliai. Taigi labiau tikėtina. Abiem atvejais atrodo. kad nuostatas pakeisti lengviau negu elgesį. 2005). 1995. kai žmonės mąsto analitiškai arba yra susiję su aptariamu klausimu. kiek jų sukeliamos mintys. Kai žmonės atidžiai svarsto ir analizuoja kokius nors dalykus. jie pasikliauja ne vien tik įtikinėjimo argumentais.2 pav.). Verplanken. • Kadangi pagrindinis įtikinėjimo būdas reikalauja daugiau ir giliau mąstyti. 7. pateikia keletą argumentų (dar geriau. kad reikia naudoti prezervatyvus. kad visi referendumo rėmėjai arba man šiaip patiko. daug nesvarstydami. kad bet koks nuostatų pokytis išliks ilgai ir darys poveikį elgsenai (Petty ir kiti. Mano rajono gyventojams kartą teko sudėtinga užduotis .266 II d a l i s . reikia skatinti žmones aktyviai apmąstyti savo įsitikinimus. kai žmonės sutelkia dėmesį į argumentus ir palankiai reaguoja. nei intereso gilintis į minėtą klausimą (rašiau šią knygą). Tačiau pastebėjau. Tad pasinaudojau paprasta euristikos taisykle: draugais bei ekspertais galima pasitikėti . 1994). jei skirtingi argumentai pasiekia mus iš skirtingų šaltinių). kai žmonės naudojasi euristika arba atsitiktiniais ženklais. kad siekiant ir nuostatų. labiau tikėtina. Atlikus seksualinio susilaikymo propagavimo veiksmingumo tyrimus paaiškėjo. . kurias sukelia šie argumentai.

kokiu būdu ir kam sako? Kaip šie veiksniai nulemia pagrindinio ar šalutinio įtikinimo būdo pasirinkimą? Kas sako? Pranešėjas Įsivaizduokite." . malonumu ir gera nuotaika. Visi valstybės tarnautojai privalo suprasti. Kitoje žinių laidos dalyje kandidatas į prezidentus. Šitas vyras man patinka. ir jų būdas. būdas.. Kitaip tariant. ką. atveju informacijos apdorojimas dažniau skatina ilgalaikes nuostatas.2 PAVEIKSLAS. pareiškia: „Mūsų vyriausybė turėtų vadovautis taupumo principu. kad jei kokia vyriausybė naudoja represijas. kaip nedidelis radikalų būrelis degina Amerikos vėliavą." Akivaizdžiai patenkintas ponas Raitas atsipalaiduoja ir nusišypso: „Štai kur logiškas mąstymas. 2) pranešimas. Pirmuoju Kokie yra įtikinėjimo elementai? Socialiniai psichologai tiria įtikinimo sudedamąsias dalis. pasisakydamas mitinge prieš mokesčių padidinimą. Tarp jų . ĮTIKINĖJIMAS 267 „Lesli ekonominis planas turi prasmę! Aš balsuosiu už Lesli!" Auditorija Informacijos apdorojimas • Intensyvus • Nuodugnus • Sutinkama arba prieštaraujama Įtikinimas Analizuojanti ir motyvuota Įtikinami argumentai skatina ilgalaikĮ pritarimą Neanalizuojanti ir nemotyvuota Šalutinis būdas • Neintensyvus • Naudojami šalutiniai ženklai • Apytikrės nuomonės euristika Ženklai sužadina simpatiją ir pritarimą. Tuo metu vienas jų per megafoną šaukia.7 skyrius. Nuversti tokią vyriausybę .keturios pagrindinės dalys: 1) pranešėjas. jog korupcija ir švaistymas . „tauta turi teisę ją pakeisti arba nuversti. 3) jo perdavimo būdas ir 4) auditorija. Raitas.žmonių teisė ir pareiga!" Supykęs ponas Raitas tarsteli savo žmonai: „Vemt norisi nuo šitos komunistinės propagandos". žiūri vakaro žinias. aš balsuosiu už Lesli!" 7. jog vartotojai nori sistemingai lyginti kompiuterių savybes kainas..labai sunkūs nusikaltimai. kas. vidutinio amžiaus amerikietis. kad I. tačiau dažnai tik laikinai „Lesli atrodo miela. M. Jų pradžioje rodoma. Reklamuojant gaiviuosius gėrimus paprastai pasirenkamas šalutinis paprasčiausiai susiejant produktą su žavesiu. Pagrindinis ir šalutinis įtikinimo būdai Reklamuojant kompiuterius dažniausiai pasirenkamas pagrindinis įtikinėjimo darant prielaidą. .

Įsivaizduokime. 1988). kai žmonės pamiršo pranešimo šaltinį ar ryšį su juo. kartu su bendraklasiais atlikusio dantų higienos tyrimą" (Olson ir Cal. Patikimas pranešėjas laikomas ir ekspertu. Gruder ir kiti. pavyzdžiui. Bonnie Erickson ir jos bendradarbiai (1978) paprašė Šiaurės Karolinos universiteto studentų įvertinti užtikrintai ir abejojant duodamus parodymus teismo posėdyje. Nors patikimo žmogaus pranešimas būtų įtikinamas. vadinamas miegančiojo efektu. . Pavyzdžiui: patikimumas (credibility) Įtikimumas." Vergilijus. narkotikų vartojimą". o ne bulvarinis laikraštis. miegančiojo efektas (sleeper effect) Uždelstas pranešimo poveikis. 1978. septintąjį-aštuntąjį dešimtmečiais tyrę marihuanos paplitimą tarp vidurinių mokyklų moksleivių. o ne priežastį. 1978. Kaip dabar reaguos Raitas? Socialiniai psichologai pastebėjo. kiekvienas iš jų puikiai įtikino savo partijos narius (Wiegman. kai apie šaltinį pamirštama arba šaltinis atsiejamas nuo pranešimo. XX a. jog ponas Raitas girdi tą pačią revoliucinę kalbą apie „tautos teisę" per liepos 4-osios iškilmes. dėl kurios reikėtų į jį nekreipti dėmesio) (Cook ir Flay. Eneida.perskaitant sakinį apie taupumą iš „Pirmininko Mao Dzeduno citatų" (būtent iš čia jis paimtas). nedarė jokio poveikio (Bachman ir kiti. „Dr.268 II d a l i s . O nepatikimo žmogaus poveikis laikui bėgant gali padidėti (jei žmonės geriau prisimena teiginį. Mičigano universiteto mokslininkai padarė išvadą. Svarbu ne tik teiginys. gauti iš nepatikimų šaltinių. 19 m. moksliniu pranešimu apie biologinį ir psichologinį ilgalaikio marihuanos vartojimo poveikį. jei tai skelbs Karališkoji draugija ar Nacionalinė mokslų akademija. Tačiau šaltinio patikimumo (suvokto išmanymo ir pasitikėjimo) poveikis maždaug po mėnesio sumažėja. 1988).užtikrintai kalbėti. Kanados stomatologų asociacijos nario" patarimas valyti dantis labiau įtikina nei „Džimo Randlo.būti pristatytam dalyko žinovu. Dar vienas būdas atrodyti įtikinamai . Suvokiamas išmanymas. jie „gali atlikti svarbų vaidmenį. vietinės vidurinės mokyklos moksleivio. S O C I A L I N Ė ĮTAKA O dabar sukeiskime scenas.. kai atmesta pradinė informacija ima veikti. 1984). bet ir kas jį sako. kai socialistų ir liberalų lyderiai Olandijos parlamente demonstravo identiškas pozicijas vartodami tuos pačius žodžius. ir vertu pasitikėjimo. kad mankštintis naudinga. Vieno eksperimento metu.mažiau? Patikimumas Bet kuris iš mūsų patikės greičiau. kitas . Pratkanis ir kiti. kad auditorijos reakcija priklauso nuo pranešėjo. Tačiau jei šie pamokymai susiję su patikimu šaltiniu. jo poveikis gali išblėsti. pr. 1985). atsiradęs po to. kad atsitiktiniai pamokymai. Šis atidėtas įtikinimas. Kaip tampama autoritetingu „ekspertu"? Vienas būdas . kuriems auditorija palanki. todėl kalbantysis atrodo esąs išmintingas. nes mes prisimename patį pranešimą bet užmiršome atmetimo priežastį. „Tikėk žinovu. mažindami .. Džeimso Randlo. Kodėl vienas kalbėtojas įtikina labiau. o komunistų oratorių . Kitas būdas .kalbėti apie dalykus. Kr. skirtas Nepriklausomybės Deklaracijai (iš kurios ir paimti žodžiai apie tautos teises ir pareigas) paminėti.

Alice Eagly. teršianti upę.taip pat padeda įtikinti klausytojus pranešėjo nuoširdumu (Knight ir Weiss. kad jie žino. kad jei įrašant parodymus į vaizdajuostę liudytojai žiūri klausiančiajam tiesiai į akis. maždaug. apie studentų miestelio tvarką). kurie įrodinėja tai.tai yra padarę Gandhi. atsigauti. Suvokiamas pasitikėjimas. (Iš tiesų jie klausėsi magnetofoninių įrašų. gal dvidešimt minučių. jog šią prieš verslą nukreiptą kalbą aplinkosaugos aktyvistams sako ekologinį judėjimą remiantis politikas. Kai tyrėjos sakė. Studentams užtikrintai pateikiami parodymai pasirodė kompetentingesni ir įtikinamesni. jie sukelia didesnį pasitikėjimą. na. Be abejo. kodėl žmonės. kurioje buvo užsipuolama bendrovė. [Abejojant] Atrodo. kad kalbėtojas nesistengia jų įtikinti. intelektualesnius ir kompetentingesnius už lėtakalbius (maždaug 110 žodžių per minutę). Elaine Hatfield ir Leonas Festingeris (Walster ir Festinger. Kalbos stilius taip pat daro poveikį pasitikėjimui kalbėtoju. Pasiryžimas nukentėti dėl savo įsitikinimų . kad pasitikėjimas bei patikimumas išauga. kas prieštarauja jų asmeniniams interesams. kad tai . kandidatuojančio į politikus. jog jų slapta klausomasi. Išklausę į magnetofono juostelę įrašytas kalbas greitai kalbančiuosius (maždaug 190 anglų kalbos žodžių per minutę) žmonės įvertino kaip objektyvesnius. kas vėliau tapo televizijos reklamos būdu „filmuojant slapta kamera". manantys. Kaip tik tiek. o ne žemyn. Normanas Milleris ir jo bendradarbiai (1976) iš Pietų Kalifornijos universiteto pastebėjo. apie kuriuos buvo pasakyta. To pakako. 1980). tariamai nieko neįtariantys kalbėtojai darė didesnį poveikį nei tie. kalba arba bendrovės rėmėjų auditorijai skirta kalba. Wendy Wood ir Shelly Chaiken (1978) Masačiusetso universiteto studentams pateikė kalbą. suprantate. kad spėčiau padėti savo draugei poniai Deivid. Gordonas Hemsley ir Anthony Doobas (1978) pastebėjo. studentams ji atrodė nešališka ir įtikinama.patyrusio verslininko. Jie taip pat pastebėjo. turėtų būti nenuoširdūs? Mes taip pat laikome nuoširdžiais tuos. kai žmonės kalba greitai. ĮTIKINĖJIMAS 269 KLAUSIMAS: Kiek maždaug laiko jūs ten stovėjote. klausytojai kalbančiojo argumentus aiškino jo asmeniniu arba auditorijos šališkumu. kad jų niekas nesiklauso. Martinas Lutheris Kingas jaunesnysis ir daugelis kitų didžių asmenybių . kad juo greičiau kalba- . Pasitikėjimą taip pat didina auditorijos tikėjimas. hm. Kai buvo paaiškinta.7 skyrius. kad padėčiau poniai Deivid atsigauti.) Kai pokalbio tema besiklausantiesiems buvo aktuali (pavyzdžiui. kol atvyko greitosios pagalbos automobilis? ATSAKYMAS: [Užtikrintai] Dvidešimt minučių. Eksperimentiniame variante to. 1962) keliems Stenfordo universiteto studentams leido slapta pasiklausyti magistrantų ir doktorantų pokalbių.

Galime manyti. pamačius produktą. kuris užtikrintai tvirtina. paaiškėjo. Patrauklumas ir simpatijos Daugelis mūsų neigia. Patrauklus kalbėtojas (dažnai jis kuo nors panašus į publiką) būna paveikiausias tais klausimais. Tačiau kitose reklamose patikimumo principu nesinaudojama. Farmacijos bendrovių skausmą malšinančių vaistų reklamose dalyvauja baltu chalatu vilkintis žmogus. Be to. jie daro mums poveikį. kad pasikvietus populiarų asmenį siekiama įtikinti. . kad sporto ir pramogų verslo atstovų nuomonė daro mums įtaką. (Žr. Eksperimentai su virtualia socialine tikrove". kai juos pateikia gražūs žmonės (Chaiken. jog simpatijos skatina pasitikėjimą. Kai kalbėtojas mums patinka.patrauklumu. Vėliau. 1983). kurioje jaunuoliai kreipiasi į jaunimą. ką Jenifer Lopez sako apie drabužius ar automobilius. kurie buvo išgirdę infor- patrauklumas (attractiveness) Savybės. kuriems klausytojai subjektyviai teikia pirmenybę. Dion ir Stein. kurį reklamuoja. Už savo produkcijos reklamavimą Nike moka Tigeriui Woodsui 100 milijonų dolerių ne dėl to. Be to. skyrelį „Mokslinių tyrimų išvada. kad pranešėjas atrodytų ir patyręs. kad patrauklumas ir simpatijos nedaro įtakos. Žmonės. Patrauklumas . Kai kitą dieną stomatologas patikrino vaikų dantis. kad tų. kaltindami rūkalų pramonę dėl daromos žalos ir rinkodaros būdų (Krisberg. Johnas F. Kennedy. Ne tik nugirstame. ypač emociniai. kad reta „žvaigždė" nusimano apie produktą. būna paveikesni. mes žinome. mums dažniausiai patinka į mus panašūs žmonės. kuriuose svarbiausias yra jų gaminamas komponentas (o šis komponentas. kad jį labiau pamėgtume ir labiau reaguotume į jo žodžius (Burger ir kiti. kurios patinka publikai. 2001). ypač įtaigus oratorius. kurie mums patinka. daro didesnę įtaką. 1979. Thomas Lasateras ir Albertas Ramirezas (1978) vidurinės mokyklos juodaodžiams moksleiviams parodė vaizdo informaciją apie tai. Kaip bus pabrėžta 11 skyriuje. 7.aspirinas). Kitas patrauklumo aspektas .270 II d a l i s . kartais pasakydavo 300 žodžių per minutę. iškyla teigiamos asociacijos (šalutinis įtikinėjimo būdas).) Kitas pavyzdys: Theodore Dembroskis.panašumas. kad reklamuojamas produktas tikrai vertingas. Pallak ir kiti. kaip reikia rūpintis dantimis. subtiliai mėgdžiodami mūsų pozicijas. jog dauguma gydytojų rekomenduoja vaistus. Jie žino. Vienas jo aspektų yra fizinis patrauklumas. Šį reiškinį gerai žino organizuojantys labdaros akcijas. Analizuojant praktinį taikymą (žr. Kai kurios televizijos reklamos sukurtos taip. ir vertas pasitikėjimo.1 lentelę) galima pastebėti. . 2004). juo labiau įtikinama. 1978. esame atviresni jo argumentams (pagrindinis įtikinėjimo būdas). Ši reklama grindžiama kita paveikaus kalbėtojo savybe . tačiau mokslininkai pastebėjo priešingą reiškinį. Paveikti tokių šalutinių įvaizdžio ženklų nelinkę analizuoti žiūrovai gali nevalingai patikėti. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ma. Šiuo faktu sėkmingai pasinaudota reklaminėje nerūkymo kampanijoje. Pakanka net trumpo pokalbio su žmogumi. Argumentai. Greičiau išgirstame žmones.plati sąvoka. kurie elgiasi taip kaip mes. be abejo. kad jis yra sportinių rūbų ekspertas.

1 LENTELĖ. nusipirkusio tokį patį dažų kiekį. Išnaudokite kolegų pavyzdį . Jie perša mintį. kad kiti užrašytų arba išreikštų žodžiu savo ketinimus. Nesakykite: „Prašau tai padaryti iki. kokį jie planuoja pirkti. Sidnėjuje ar Londone. išvardykite problemas. Tačiau kai reikia vertinti faktus. ar svarbesnis yra subjektyvus pasirinkimas. kartais ne. Kiek duodi. grindžia mus panašiais interesais. Tokie iš pažiūros prieštaringi duomenys paskatina mokslininkus imtis detektyvo darbo.. kad veikia neatrastas veiksnys: kad panašumas svarbesnis esant veiksniui X.sekite gerbiamais žmonėmis. skonis ar gyvenimo būdas. kur daugiau iškrenta kritulių. kuri informacija ir galimybės iš tiesų yra išskirtinės. kaip reikia mąstyti. ir žmones. Nuoseklumas: paprastai žmonės gerbia savo viešus įsipareigojimus. o patikimumas svarbesnis. Taikymas Įrodykite savo išmanymą. ar objektyvi realybė. išgirstus iš savo grupės atstovų (Van Knippenberg ir Wilke. kad palankiau reaguojama į pamokymus. Šaltinis: Knygoje Influence: Science and Practice („Įtaka: mokslas ir praktika") mokslininkas Robertas Cialdinis (2000) aprašo šešis principus. o ne eksperto. Paaiškinkite." Pasistenkite klausdami išgauti pažadą. Paprašykite. kurias esate išsprendę. 1992. Kai pasirenkant svarbios asmeninės vertybės. kai veiksnio X nėra. dantys buvo stropiau išvalyti.7 skyrius. kuriais grindžiami žmonių santykiai ir įtaka. Retenybė: žmonės vertina tai kas reta. Antra vertus. jausti ir veikti. Ar panašumas svarbesnis už patikimumą? Kartais taip. kurie jiems patinka. George Goethalsas ir Erickas Nelsonas (1973) atrado. Išsikovokite draugų pripažinimą ir darykite įtaką žmonėms. tačiau nepatyręs). pavyzdžiui. tačiau patyręs) įtikino labiau negu moksleivis (panašus.) maciją iš juodaodžio stomatologo. Dosniai dalinkite savo laiką ir išteklius. . Wilder.. Timothy Brockas (1965) pastebėjo. tiek gauni. nebijokite pagirti. Simpatijos: žmonės palankiau reaguoja į tuos. prisiminkime. Nepanašus kalbėtojas pateikia mažiau šališką požiūrį. Abipusiškumas: žmonės jaučia pareigą atsilyginti. Šeši įtikinimo principai Principas Autoritetas: žmonės sutinka su patikimais ekspertais. Socialinis įrodymas: žmonės priima kitus asmenis kaip sektinus pavyzdžius. 1990). Įprasta. tarsi patvirtinančius. jog aptariant burnos higieną. įtikinamiausi būna panašūs kalbėtojai. neseniai nusipirkusio 20 kartų daugiau dažų. kad dažų parduotuvės klientams didesnę įtaką daro pasakojimas paprasto žmogaus. Sukurkite ryšius. jog pagal veiksnį X galima spręsti. labiau įtikina nepanašus kalbėtojas. (Šiame poskyryje aptariame du pirmuosius. ĮTIKINĖJIMAS 271 7. įtikinėjimai. kuriems esate padėję. garsus stomatologas (nepanašus.

buvo ir labiau mėgstamas. kad toks mėgdžiojimas skatina pamėgti mėgdžiojantį žmogų. S O C I A L I N Ė Į T A K A mokslinių t y r i m ų išvada Eksperimentai su virtualia socialine tikrove Socialinis psichologas Jimas Blascovichius susidomėjo nauju klausimu. kad tokie tyrimai parodo virtualiosios socialinės tikrovės galimybes. svarbiausia. Galima tiksliai kopijuoti veiksmus. Tiriamieji buvo padalyti į dvi grupes. kurie nebuvo mėgdžiojami (netgi atmetus duomenis septynių studentų. virtualusis chameleonas darė tą patį. kurie sąmoningai pastebėjo mėgdžiojimo faktą). Bailensono ir Yee (2005) eksperimente tie studentai. imituojant kito asmens dalyvavimą „mažiau kainuoja. mirksėjo akimis. Iš šios patirties kilo mintis: ar socialiniai psichologai galėtų pasinaudoti virtualia aplinka? Gal galima būtų pasiūlyti žmonėms tikroviškus potyrius. stebėti žmonių reakcijas į kitų fizinę negalią tyrinėti įtikinėjimą? Virtualios žmonių sąveikos galią įrodė Blascovichiaus buvusio bendradarbio Jeremy Bailensono kartu su studentu Nieku Yee atlikti eksperimentai. Nors Blascovichius žinojo. jis negalėjo suvaldyti baimės ir prisiversti pereiti lenta. kuriuos tyrinėtojas galėtų kontroliuoti ir keisti? Ar tai padėtų socialiniams psichologams tirti konformizmą toli vienas nuo kito esantiems žmonėms dalyvauti virtualiuose susitikimuose. reikalavusių visada nešiotis tapatybės atpažinimo dokumentą Virtualusis asmuo tikroviškai judino lūpas. Jeremy Bailensono ir Nieko Yee eksperimente kompiuteriu sukurtas veikėjas. Vienai grupei bendraujant su virtualiu asmeniu. Ankstesni tyrimai su realiais žmonėmis atskleidė. Jei studentas pakeldavo galvą ir pasižiūrėdavo į viršų. ir įtaigesnis. kuris 3 minutes šaipydavosi iš universiteto apsaugininkų. pamėgo jį labiau negu tie. kad per gilią virtualią duobę atsirado permesta lenta. Virtualios socialinės tikrovės eksperimentas. Žmones. kurio mimika ir judesiai atkartojo eksperimento dalyvio mimiką ir judesius. skyrė jam daugiau dėmesio (rečiau žiūrėjo į šalį). Virtualius „žmones" galima visiškai kontroliuoti. ir Blascovichius jį užsidėjo. virtualios tikrovės tyrimų laboratorijoje Kalifornijos universitete Santa Barbaroje sutikęs savo kolegą suvokimo tyrinėtoją JackąLoomisą Pamatęs studentą vaikščiojantį po laboratoriją su šalmu. kad laboratorijoje duobės nėra. Jimas Blascovichius (2002) manė. . kontroliuoti sunku. sąžiningesnių. Dirgiklių kūrimas. leidžia lengviau kontroliuoti eksperimentą negu dalyvaujant tikriems žmonėms". 11 skyrių). „Mėgdžiotoją" studentai laikė įdomesniu. Jam iš karto pasirodė.272 II d a l i s . buvo kiek labiau linkę sutikti su išgirstais teiginiais. įtaigesniu. uždelsdamas 4 sekundes. reikalauja mažiau pastangų ir. jis atkartodavo savanorio studento judesius. Virtualios sąveikos laboratorijoje Stenfordo universitete 69 studentai savanoriai užsidėdavo virtualios tikrovės šalmus ir atsisėsdavo prieš virtualų žmogų kompiuteriu sukurtą vyrą ar moterį. net ir apmokytus eksperimentuotojo padėjėjus. linksėjo galva. kurie „bendravo" su juos mėgdžiojančiu kompiuteriniu kolega. žadina empatiją ir stiprina tarpusavio ryšį (žr.

dalyvaudami bendruomenės susirinkime. 496-406 m. o ne intelektas. Jie laikė jį ryžtingesnių. Sočiai Statics. 1983. ji labiausiai reaguoja į pagrįstus argumentus. Paprasta logika atvestų prie vieno ar kito šios problemos aspekto: • Koks teiginys labiau įtikins: logiškas ar veikiantis emocijas? • Ar žmonių nuomonę labiau veiks pozicija. 1980. sakydamas: „Žmogus juk vadovaujasi protu"? O gal išmintingesnis lordo Chesterfieldo patarimas: „Dažniau apeliuokite į žmonių jausmus. ir emocingi. argumentai gali būti ir logiški. 1996. daugelis rinkėjų būna abejingi. Kr.į logiką"? Atsakymas: tai priklauso nuo auditorijos. suinteresuota publika renkasi pagrindinį įtikinimo kelią." Sofoklis. Jei jums reikėtų pradėti akciją dėl mokesčių už mokslą ar draudimo rūkyti. Ar geriausia būtų sugrupuoti savo argumentus temomis ir pateikti įspūdingą statistiką? O gal geriau pavyks apeliuojant į jausmus . Aistrą galima sieti su logika. o ne jų nuomonę apie kandidatų savybes ir tikėtiną veiklą (Abelson ir kiti. kaip sukurti pagrindinio įtikinėjimo būdo receptą. ar iš esmės kitokia? • Ar reikėtų reikšti tik savo požiūrį. bet ir ką sako. Kam amerikiečiai atiduos pirmenybę. Phaedra. Aukštesnio išsilavinimo. „Nuomonę formuoja emocijos. kaip formavosi nuostatos. 1981). juos labiau veikia kalbantysis asmuo (Chaiken. ar pabaigoje? Aptarkime kiekvieną šių aspektų. pr. Logika versus emocijos Tarkime. 1851 („Socialinė statika") . „žavinga asmenybe". jūs dalyvaujate aukų rinkimo badaujantiems kraštams kampanijoje. tarkime. Kai pirminė nuostata suformuojama pasitelkiant emocijas. lengviau prognozuoti pagal jų emocinę reakciją į kandidatus. Petty ir kiti. širdį bei silpnybes ir rečiau . ir už jį balsavo. vis dėlto labiau patiko George W. Nesuinteresuota publika renkasi šalutinį įtikinėjimo kelią." Herbert Spencer. Sprendžiant iš interviu prieš svarbius rinkimus. vė„Tiesa visada yra svariausias argumentas. pateikiant kvapą gniaužiančią istoriją apie badaujantį vaiką? Žinoma. 1982).pavyzdžiui. pritariančių demokratų kandidatui Johnui Kerry. ar įvertinti bei paneigti priešingus požiūrius? • Jei pateiksite abu požiūrius. 2004 metų Jungtinių Valstijų prezidento rinkimuose daugeliui amerikiečių. analitiškai mąstantys žmonės labiau reaguoja į racionalius argumentus nei mažiau išsilavinę ar mažesnio intelekto asmenys (Cacioppo ir kiti. tikriausiai svarstytumėte. Mąstanti. tik truputį besiskirianti nuo jiems priimtinos.Ką sako? Pranešimo turinys Svarbu ne tik kas sako. Tačiau kas veikia labiau: logika ar emocijos? Ar Shakespeare herojus Lisandras buvo teisus. arba aukų badaujantiesiems rinkimo kampaniją. Taip pat svarbu. Bushas. 1949). ar geriau kalbėti pirmam. Hovland ir kiti.

Būdami nusiminę daugiau svarstome. Fabrigar ir Petty. 1965. Tad jei negalite pateikti svarių argumentų. kuriems patinka verslo pokalbius organizuoti kartu su gausiais pietumis skambant švelniai muzikai. Šaltinis: Duomenys iš Janis. Tie. Kaye ir Kirschner. Nauji išgyvenimai gali pakeisti emocijomis pagrįstą nuostatą. įtikinti buvo lengviau nei tuos. impulsyvesnius sprendimus ir labiau pasikliaujame šalutiniais veiksniais (Bodenhausen. Teigiamų emocijų poveikis. kai pirminė nuomonė suformuojama logiškais argumentais. Informacija būna įtaigesnė. Malonūs pojūčiai dažnai sustiprina įtaigumą . Kaip buvo pastebėta 3 skyriuje. Tačiau taip pat darome skubesnius. nei eilės neskambant muzikai. Pranešimas taip pat gali buti efektyvus.3 PAVEIKSLAS Žmones. Baimės poveikis. 1993. per daug apie ją negalvojant. ir vėliau bus lengviau įtikinti panašaus pobūdžio argumentais (Edwards.). Tačiau norint pakeisti informacija pagrįstą nuostatą. kai stengia- . 7. 1993). Irvingas Janisas ir jo kolegos (1965. Panašiai Markas Galizio ir Clyde Hendrickas (1972) pastebėjo.iš dalies sustiprindami teigiamą mąstymą (jei žmonės motyvuojami mąstyti) ir iš dalies susiedami malonius pojūčius su pranešimu (Petty ir kiti. Baimė gali būti veiksminga. 2005. Dabbs ir Janis.3 pav.274 II d a l i s . S O C I A L I N Ė ĮTAKA 7. 1999). kurie skaitė ir užkandžiavo. kad jūsų pateikta informacija sukels teigiamas emocijas publikai. jei pateikiant jį sužadinamos neigiamos emocijos. Schwarz ir kiti. 100 Skaitydami neužkandžiavo Skaitydami užkandžiavo Vėžio gydymas Karinės pajėgos Temos Kelionė į Mėnulį Trimačiai kino filmai liau lengviau bus įtikinti apeliuojant į jas. 1991). Braverman. kai ją lydėdavo maloni gitaros muzika. pasistenkite pakelti publikos nuotaiką ir turėkite vilties. jei jiems skaitant įtaigius faktus buvo leidžiama valgyti žemės riešutus ir gerti pepsikolą (žr. gali prireikti daugiau informacijos. todėl silpni argumentai neįtikina. jei ji susijusi su teigiamomis emocijomis. 1990. kad Kento universiteto studentus labiau veikė liaudies poezija. kad Jeilio universiteto studentus labiau pavykdavo įtikinti. gali džiūgauti dėl šių rezultatų. 1965) pastebėjo. kurie skaitė neužkandžiaudami. būdami gerai nusiteikę į pasaulį žvelgiame pro rožinius akinius.

nepasidariusioms mamogramų. juo labiau jie reaguoja. susirūpinimą sukelianti informacija apie cholesterolio keliamą pavojų gali paskatinti žmones valgyti neriebų ir mažai cholesterolio turintį maistą (Millar ir Millar. kad cigarečių gamintojai ant kiekvieno pakelio pateiktų ryškią informaciją apie rūkymo keliamą pavojų (Newman. Tačiau šitaip pasielgė du trečdaliai žiūrėjusiųjų baimę sukeliančią informaciją (pabrėžiant. 2003. jei ne tik gąsdina dėl galimos grėsmės. atlikti odos vėžio profilaktinius tyrimus. Ruiter ir kiti. pavyzdžiui. 1966). kad dėl rūkymo anksčiau mirs. dažnai ne elgsena pasikeičia. Kai baimė susiduria su malonius pojūčius žadinančiais veiksmais. kad neatlikus mamogramos galima netekti gyvybės). Jei nepasakoma. Peteris Salovey ir jų kolegos (1995) 40-66 metų amžiaus moterims. Tačiau kokią baimę reikėtų sukelti? Ar užtenka sužadinti tik nedidelę baimę. Kai Claude Levy-Leboyer (1988) pastebėjo. Rogers ir Mewborn. todėl ji reikalauja. bet ir perspėjimai vengti rizikingo seksualinio elgesio bei vairavimo išgėrus. kokie baisūs dalykai gali jiems nutikti. parodė mokomuosius filmus apie mamografiją. dažniau valyti dantis. 1988) atlikti eksperimentai rodo. žmogus labiau susidomi informacija apie ligą ir apsisaugojimo nuo jos būdus (Das ir kiti. kad mamograma gali išgelbėti gyvybę. pastebi Eiliotas Aronsonas (1997). 2004). Daugelis bijančių susirgti AIDS nesusilaiko nuo lytinių santykių ir nenaudoja prezervatyvų. 1976). palaikyti gerą fizinę būklę (Lee ir Aaker. pavyzdžiui. Jei sužadinama baimė susirgti. 1970. kad jie nebekreiptų dėmesio į pranešimą? O gal juos reikia mirtinai išgąsdinti? Howardo Leventhalio ir jo kolegų (1970) Viskonsino universitete bei Ronaldo Rogerso su kolegomis Alabamos universitete (Robberson ir Rogers.7 skyrius. nes leidžia anksti diagnozuoti vėžį) per 12 mėnesių pasidarė tyrimus. stengiantis žmonių neišgąsdinti tiek. o ne paskatinti gerą dalyką. Baimę žadinantys pranešimai skatina žmones atlikti įvairius tyrimus. todėl sukelia atmetimo reakciją (Leventhal. Kanados vyriausybė tiki. Pavyzdžiui. pasitikrinti sėklidžių būklę. 2001). Baimę sukeliančių pranešimų įtaiga naudojasi ne tik rūkymo antireklama. gąsdinanti informacija tampa žlugdanti. kad juo labiau žmonės išgąsdinami. Prancūzijos vyriausybė šiuos vaizdus įtraukė į valstybinės televizijos laidas. Dėl šios priežasties baimę skatinantys pranešimai būna efektyvesni. bet ir padeda rasti sprendimą ir pasi- . pasiskiepyti nuo stabligės ar atsargiau vairuoti automobilį (Muller ir Johnson. ĮTIKINĖJIMAS 275 masi įtikinti žmones mažiau rūkyti. sustiprėja patarimų įtaiga. pagąsdintų. Gąsdinantys pranešimai geriau veikia. 1990). jog vaizdžiai rodant rūkaliams. kad Prancūzijos jaunuolių polinkį vairuoti išgėrus mažina baimę sukeliantys vaizdai. ir toliau teberūko. kaip išvengti pavojaus. pasidaryti krūtų mamogramą. Daugelis rūkalių. Baimės jausmu manipuliuojanti informacija ne visada veiksminga. vėžiui). kai reikia užkirsti kelią blogam dalykui (pavyzdžiui. Tik pusė žiūrėjusiųjų teigiamai pateiktą informaciją (pabrėžiančią. o paneigiama baimė. Sara Banks. 2001).

nemalonia informacija žmonės gali nepatikėti. kurį sunku paneigti . The E/ements of Style. tai tikrai šiuo: patikimiausias būdas sudominti skaitytoją ir išlaikyti jo dėmesį yra aiškumas. kad žmonės galėtų jų vengti. itin prieštaraujančią klausančiojo pozicijai. tikslumas ir konkretumas. o diskomfortas skatina žmones keisti savo nuomonę (prisiminkite 4 skyriuje aprašytą disonanso efektą). ar pabandyti jį įtraukti į daugiau pastangų reikalaujančią ritminę gimnastiką arba bėgiojimą? O gal. patikimas šaltinis . Judith Turner ir Merrill Carlsmith (1963) teigė. kurie tariamai valgo žiurkių mėsą. skaitytojai buvo skatinami pranešti pavardes vokiečių. 1979 („Stiliaus elementai") justi galinčiu jį įgyvendinti (Devos-Comby ir Salovey." VViliam Strunk ir E. Apklausus 5000 homoseksualių vyrų paaiškėjo. kuri jiems daugiau ar mažiau atrodo priimtina (Liberman ir Chaiken. jog aš pakvaišau. atkreipianti dėmesį į su lytiniais santykiais susijusią riziką. Ji kasdien nubėga 5 mylias. vidutinio amžiaus tėvą užkrėsti Judraus ir sveiko" gyvenimo būdu. 2002. laikytis monogaminių santykių. kad jo mankšta . kita vertus. Streicherio argumentai. kad susilaiko nuo lytinių santykių arba yra monogamiški. Maddux ir Rogers. XX a. 1993). Ruiter ir kiti. 1988). S O C I A L I N Ė Į T A K A „Jei studijavusieji rašymo mėną ir sutaria kuriuo nors klausimu. Žmonės lengviau priima žinią. Kai T. naudoti prezervatyvus. tarkime.gali labiausiai pakeisti nuomonę. jei paprašyčiau imtis sudėtingesnių pratimų. 1992. kaip ir didžioji nacistinės propagandos dalis. skaitytojams nurodoma sudaryti savo rajono žydų sąrašus (Bytwerk ir Brooks. kasdien pasivaikščioti. buvo ne logiški. Nikolės tėvas sako. kad AIDS piko laikotarpiu . Prieštaringumas Įsivaizduokite štai tokią sceną: Nikolė atvyksta namo pavasario atostogų ir tikisi savo stambaus sudėjimo. Nikolė svarsto: „Kaip išjudinti tėtį? Ar prikalbinti jį pamėginti nuosaikiai mankštintis. Tad gal didesnis nesutarimas galėtų sukelti didesnius pokyčius? Tačiau. kad remiant poziciją. devintajame dešimtmetyje AIDS baimė daugelį vyrų privertė saugotis. kaip kovoti su „pavojumi": išvardytos žydų parduotuvėlės. Naciai laikraštyje Der Sttirmer pasakodami nebūtas istorijas apie žydus. VVhite. sukėlė baimę šimtams tūkstančių žmonių. tėtis leistųsi į kompromisą ir nors kažkiek mankštintųsi? Tačiau kita vertus jis gali pamanyti. prievartauja ne žydes moteris ir apgaulės būdu išvilioja asmenines santaupas. padaugėjo nuo 14 iki 39 proc. Nesutinkantys su žinių laidos išvadomis klausytojai jų vedėją vertina kaip šališką. 1983. Vaizdingoje propagandoje dažnai eksploatuojama baimė. (Fineberg. B. ir kita. Nesutikimas sukelia diskomfortą. ir nieko nedaryti.276 II d a l i s ." Kaip ir Nikolė. 2001). nepatikimą ir nevertą pasitikėjimo. Eiliotas Aronsonas. 1980). Šiuose argumentuose taip pat buvo pateikiami aiškūs bei konkretūs nurodymai. Zanna.toks. socialiniai psichologai gali įrodinėti ir viena. siekia ne tik išgąsdinti ( „ A I D S žudo"). kurie lankosi žydų parduotuvėse ir naudojasi žydų specialistų paslaugomis.tai „nardymas po TV kanalus".nuo 1984 iki 1986 metų .teigūsių. o emocingi. Reklama. bet ir pateikti apsisaugojimo strategiją: susilaikyti nuo lytinių santykių. Tad didesnis nesutarimas gali sukelti mažesnius pokyčius. .

Petty ir Cacioppo. Tik labai patikimas informacijos šaltinis gali veiksmingai įrodyti kraštutinę poziciją. o jūsų auditorijai siūlomas klausimas mažai terūpi . Jei ne. Antra vertus.4 paveiksle. 1963. kai jis tik santūriai pagirdavo kūrinį. Tad atsakymas į Nikolės klausimą: „Ar man vertėtų ginti kraštutinę poziciją?" būtų toks: „Viskas priklauso nuo aplinkybių".4 PAVEIKSLAS Prieštaringumas sąveikauja su informacijos šaltinio patikimumu. jei tėvas būtų ryžtingai nusiteikęs nesimankštinti. paragindami rinkti aliuminio skardines antriniam perdirbimui. Vienpusiai versus dvipusiai argumentai Besistengiantieji įtikinti susiduria su dar vienu praktiniu klausimu: ką daryti su oponento argumentais. 1970). Carol Werner ir jos kolegos (2002) pademonstravo nuginkluojančią paprastų dvipusių teiginių galią. 1972.veikite: propaguokite kitokį požiūrį. Rhine ir Severance. žmonės labiau juo patikėdavo nei tada. Mažas Vidutinis Prieštaringumas Didelis S. Jutos universiteto auditorijų korpuse prie šiukšlių dėžių buvo išklijuoti tokie užrašai: „Prašau nemesti aliuminio skardinių!!!!! Mes- . Tad. ar ši tema aktuali Nikolės tėvui. Tačiau kai Misisipės valstijos pedagoginio instituto studentė Agnės Stearns vertino nepatinkantį eilėraštį. Jei Nikolės tėvas dar negalvojo apie mankštinimąsi arba jam tai nerūpi. su kuriuo jie iš dalies jau sutiko (Pallak ir kiti. Eliotas išgirdavo kitiems nepatinkantį eilėraštį. jei pripažįstami oponentų argumentai. Labai įsigilinusieji į kurį nors dalyką būna linkę sutikti tik iš dalies. Atsakymas taip pat priklauso nuo to. Ar Nikolė ją dievinančiam tėvui yra išskirtinis autoritetas? Jei taip. ji gali bandyti įpiršti visą sveikatingumo programą. ji būtų išmintingesnė apsiribodama nuosaikesniu siūlymu. Tumer ir Carlsmith. Santūriai prieštaraujantis teiginys jiems gali pasirodyti kvailai radikalus. kaip parodyta 7. prieštaravimas ir patikimumas veikia vienas kitą: priešingos informacijos poveikio stiprumas priklauso nuo kalbėtojo patikimumo.7 skyrius. informacija gali atrodyti teisingesnė ir labiau nuginkluojanti. Šaltinis: Aronson. jos liaupsės nebuvo nė kiek įtaigesnės nei santūrus pagyrimas. Tad jei esate patikimas autoritetas. Nikolė galbūt gali būti kategoriškesnė nei tuo atveju. ĮTIKINĖJIMAS 277 7. ypač jei šis teiginys visiškai priešingas tam. 1979. auditorijoje galima sukelti sąmyšį ir susilpninti savo poziciją. Sutikus su jais.

1949. . Tad politikas.„Galbūt tai nepatogu. Antrajame pasauliniame kare nugalėjus Vokietiją." Kai paskutiniame.5 paveiksle. jog mus sutriuškina pakartodami savo nuomonę ir nekreipdami jokio dėmesio į mūsiškę. informacijos efektyvumas priklausė nuo klausytojo. Lumsdaine ir Janis. Šaltinis: Howland. kuriose buvo įrodinėjama. jei gynėjas anksčiau nei kaltintojas pateikia patirtos žalos įrodymus (Williams ir kiti. 1993). kad kariai atsipalaiduotų ir galvotų. Ši sąveika . o pranešėją laikyti neobjektyviu. JAV armija nenorėjo. Eksperimentai taip pat parodė.278 II d a l i s . esantį pirmame aukšte šalia įėjimo. jog kova su Japonija bus lengvesnė. kalbėdamas išprususiai auditorijai. įtaigiai parašytame skelbime buvo pateiktas pagrindinis kontrargumentas ir į jį reaguota . Viena iš šių laidų buvo vienpusė: joje nebuvo pripažįstama. Amerikos karių skeptišką požiūrį į teiginį apie Japonijos galią labiau pakeitė dvipusė komunikacija. Taigi jei jūsų auditorijai bus pateiktas priešingas požiūris. Imitaciniuose teismo procesuose gynybos pozicija tampa patikimesnė. Optimistą labiausiai veikia teigiantis įtikinėjimas („Pagal naująjį planą mokestis už mokslą sumažėja mainais už darbą universitete"). S O C I A L I N Ė ĮTAKA 7. kad esama ir kitokių argumentų. 1953). bet labai svarbu!!!".80 procentų skardinių (dvigubai daugiau nei iki skelbimų pasirodymo ir daugiau.5 PAVEIKSLAS Pradinės nuomonės sąveika su vienpusiu versus dvipusiu argumentais Vokietijai pralaimėjus Antrajame pasauliniame kare. Iš karto šiam teiginiui pritariančių karių įsitikinimą sustiprino vienpusis pranešimas. Tad jau minėtas socialinės psichologijos ekspertas Carlas Hovlandas su bendradarbiais (1949) Armijos informacijos bei švietimo skyriuje parengė dvi radijo laidas. Pesimistui veiksmingesnis yra nei- ." Goethe. o su vienu priešu.tipiškas įtikinėjimo tyrimų pavyzdys. Vienpusis Pranešimas Dvipusis „Oponentai įsivaizduoja. Maxims and Reflections („Maksimos ir refleksijos") kite jas į konteinerį. reaguodamas į opozicijos teiginius. 1970. kurie šiam teiginiui jau buvo pritarę. kad lengviau kovoti ne su dviem. Vienpusis kreipimasis buvo paveikiausias tiems. kad karas Ramiajame vandenyne tęsis dar bent dvejus metus. pasielgtų išmintingai. Tikriausiai vienpusis pranešimas informuotą auditoriją skatina ieškoti kontrargumentų. kurie su šiuo teiginiu nesutiko. Kita laida buvo dvipusė: joje buvo paminėti priešingi argumentai ir į j u o s atsakyta. Lumsdaine ir Sheffield. nei pakabinus bet kurį kitą skelbimą) buvo sumesta į specialų konteinerį. buvo veiksmingesnis tarp tų. dvipusis informacijos pateikimas būna įtaigesnis ir jo poveikis išlieka ilgiau (Jonės ir Brehm. pateikite jai dvipusius argumentus. kuris pripažino priešingus argumentus. Kaip parodyta 7. kad jei žmonės yra (arba bus) supažindinami su priešingais argumentais. pavyzdžiui. Kreipimasis.

kad įtikinimo kintamųjų poveikis būtų paprastas. Panašus efektas pastebimas eksperimentuose. nes žino. Ar būtų geriau kalbėti pirmam? Žmonių išankstinė nuomonė veikia jų interpretacijas. darbštus. „poveikis būna sudėtingas . paprastai didžiausias dėmesys skiriamas tam. kurių metu žmonėms pavyksta atspėti 50 procentų atsakymų. 2003). kurios užtikrins. • Džonas yra pavydus. kurie sėkmingai spėja po nesėkmingų bandymų pradžioje (Jonės ir kiti. kurie skaitė epitetus. Mintyse perkratote viską. užsispyręs. kas išgirstama vėliausiai. prisimenama geriausiai. Tie. 1968. Metant monetą paaiškėja. McAndrew. Solomonas Aschas (1946) šiuos sakinius pateikė studentams Niujorke." Ir studentai. Likus trims savaitėms iki rinkimų abu politikai atvyksta pasirodyti per vakaro žinių laidą ir paskelbti iš anksto paruoštą pareiškimą. Galbūt norėtųsi. kad studijavote socialinę psichologiją. darbštus ir protingas. Be to. kurio pavardė pirmoji sąraše.) Deja. kitaip jiems teks mokėti už mokslą") (Geers ir kiti. impulsyvus. pradžioje pateikta informacija paprastai daro didžiausią poveikį. ir ki- pirmumo efektas (primacy effect) Jei visos kitos sąlygos vienodos. o kitose sumažina. Kitas pavyzdys: Normanas Milleris ir Donaldas Campbellas (1959) Šiaurės Vakarų universiteto studentams pateikė tikros civilinės bylos sutrumpintą stenogramą. 1981). Keistai pirmumo efektas pasireiškia rinkimuose: kandidatui. tai ir mūsų principai privalo būti sudėtingi. Visi laukia jūsų patarimo. kuris turi dalyvauti debatuose su kitu garsiu politiku dėl dvikalbio mokymo įteisinimo. kas išgirstama pirmiausia. pastebi Richardas Petty ir Duane Wegeneris (1998). Antra vertus.vienose situacijose jie sustiprina įtaigumą.7 skyrius. Tie. užsispyręs ir pavydus. tada pasisakant pirmam galima pateikti idėjas. Tačiau jei tikrovė yra sudėtinga. tai. Jie suskirstė ieškovo liudijimą bei įrodymus į vieną grupę. kritiškas. ar antras. Langer ir Roth. sukeldama pirmumo efektą. nei tie. Pirmesnė informacija turėjo įtakos vėlesnės informacijos interpretavimui. o gynybos . (Tada būtų lengviau studijuoti šį skyrių. ką kažkada buvote perskaitęs. atrodo gabesni nei tie. daugumos kintamųjų. Be to. kad klausydami ir analizuodami antrojo prelegento kalbą žmonės darysis palankesni pirmojo kalbėtojo atžvilgiu. ar įžvelgiate skirtumą tarp šių dviejų apibūdinimų? t Džonas yra protingas. impulsyvus. Studentai perskaitė ir vienos. kad jūsų konsultuojamas politikas gali pasirinkti. ĮTIKINĖJIMAS 279 giantis įtikinėjimas („Visi iš kitos valstijos atvykę studentai privalės atidirbti universitete. jog konsultuojate garsų politiką. ar kalbės pirmas. Pavyzdžiui. pirmumo efektą: pirmoji pateikta informacija būna įtaigiausia. asmenį įvertino palankiau.į kitą. kurie skaitė išvardytus atvirkščia tvarka. kritiškas. kurie atspėja eksperimento pradžioje. Pirmieji įspūdžiai yra svarbūs. Pirmumas versus naujumas Įsivaizduokite. Tad gal iš tiesų geriausia kalbėti paskutiniam? Pirmoji jūsų argumentų grupė atspindi labiausiai įprastą dalyką. sekasi labiau (Moore. 1975. 2004). išdėstytus nuo protingas iki pavydus. ir mokslininkai ieško paprasčiausių principų. jei susiformavusį įsitikinimą sugriauti sunku. .

Tie iš mūsų. rašytiniais dokumentais. ką sako patarlė: „Tas. kad pastarosios dienos įvykiai gali užgožti reikšmingus ankstesnius. kuris pirmasis atskleidžia savo argumentus. dauguma palaikė tą požiūrį. Kaip priverčiame vairuotojus sumažinti greitį ir nenuleisti akių nuo kelio? Pastatome ženklus su užrašais: „Vairuok atsargiai". Kai du teiginius skiria laiko tarpas ir auditorija reaguoja netrukus po antrojo teiginio. Paklauskite universiteto studentų. Kad tuo įsitikintų.6 pav. 7. Po savaitės mokslininkai davė perskaityti kitus parodymus ir iškart pareikšti savo nuomonę. per televiziją ar radiją. Kaip skatiname studentus nešiukšlinti universiteto teritorijoje? Studentų miestelio skelbimų lentoje ir prie laiškų dėžučių iškabiname skelbimus. jei pirmasis teiginys skatina mąstyti (Haugtvedt ir Wegener. paprastai pasireiškia pirmumo efektas (žr. Tad ką dabar galėtumėte patarti debatuose dalyvaujančiam politikui? Kaip sakoma? Komunikavimo kanalas Norint įtikinėti.6 PAVEIKSLAS Pirmumo efektas versus naujumo efektas Kai du įtaigūs teiginiai seka vienas po kito ir auditorija į juos reaguoja praėjus tam tikram laikui. Rezultatai buvo priešingi ankstesniems .280 II d a l i s . Iš savo patirties (ir iš atminties eksperimentų) žinome. taip įsimyli savo pačių žodžius. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 7. Tikriausiai prisimiršo didžioji dalis prieš savaitę skaitytų argumentų.pasireiškė naujumo efektas. O kaip dėl priešingos galimybės? Ar mūsų gebėjimas geriau prisiminti naujesnę informaciją nesukelia naujumo efekto? Visi esame patyrę tai. kasdienė psichologija akcentuoja parašyto žodžio galią. 1) kai abu teiginius skiria nemažas laiko tarpas ir 2) kai auditorija sutinka tuojau pat po antrojo teiginio.). Kaip mes stengiamės sukviesti žmones į renginį universitete? Iškabiname skelbimus. kurį perskaitė pirmiausia. Aktyvi patirtis ar pasyvus priėmimas? Ar žodiniai raginimai įtaigesni? Nebūtinai. pranašesnis tampa antrasis teiginys (naujumo efektas). Kai po savaitės jie sugrįžo pareikšti savo nuomonę. naudojantis reklama. Nepaisant to. kad kyla pagunda pervertinti jų galią. kol neateina kitas ir neatlieka kryžminės apklausos". Prognozuojamas pirmumo efektas: Reakcija Sutinkama su 1-u teiginiu Prognozuojamas naujumo efektas: (laikas) 2-as teiginys Reakcija Sutinkama su 2-u teiginiu naujumo efektas (recency effect) Kartais vėliausiai pateikta informacija turi didžiausią poveikį. Naujumo efektas retesnis nei pirmumo. kurie kalba viešai kaip dėstytojai arba oratoriai. atrodo teisus tol. Tai ypač būdinga. Milleris ir Campbellas kitai studentų grupei davė perskaityti tik vienos grupės parodymus. pirmasis teiginys [gyja pranašumą (pirmumo efektas). 1994). Bendraujama įvairiai: akis į akį. kuris jų studijų . raginančius nešiukšlinti. Kai po dviejų paeiliui išgirstų teiginių seka laiko tarpas. reikia bendrauti. Užmiršimas sukuria naujumo efektą. tos grupės liudijimus bei įrodymus.

kurias mes. stovinčios ant šaligatvio. Vaistinėje prekiaujama dviejų rūšių aspirinu. kad žiniasklaida veikia nuostatas. 2005). Kaip buvo parodyta 7.org. Mūsų organizmas negali pajusti jokio skirtumo. sakė negirdėję nieko. įsimintina bei patraukli. buvo tiesiai paklausta. smerkiančio rasinį fanatizmą ir neteisingumą. ar jų dvasininkas yra „kalbėjęs apie prietarus arba diskriminavimą per pastarąsias porą savaičių". o ne jų pačių (Duck ir kiti. Kaip pamatysime 11 skyriuje. įtikinanti. opensecrets. ir tik nedaugelis. Tačiau kišenės gali jį pajusti. Niekas nepakėlė nė vienos šiukšlės. numetė keletą šiukšlių. 1995). gal jie ką nors skaitė ar girdėjo apie rasinius prietarus ir diskriminaciją. daugiau nei 30 proc. kad paprasčiausias kartojimas gali priversti patikėti teiginiu. Ar lengva žmones įtikinti? Panagrinėkime du gerais ketinimais grindžiamus atvejus. .7 skyrius. Išvada: pamokslai nepadarė jokio poveikio rasinėms nuostatoms. paprasčiausia neįprastų dirgiklių ekspozicija gimdo simpatiją. Kalifornijos valstijos Skripso koledže per savaitę trukusią kampaniją prieš šiukšlinimą studentai buvo raginami „išsaugoti Skripso studentų miestelį gražų". apklaustųjų spontaniškai prisiminė pamokslą. Rūpestingai apgalvotame kreipimesi privalo būti atsižvelgta į visus šiuos įtikinėjimo elementus. Per antrąjį pokalbį paklausti. Paskutinę kampanijos dieną jis vėl testavo 180 praeivių. Kai apie tai susimąstome. kad pamokslininkui tenka įveikti daug kliūčių. 1980. įsivaizduojame perskaitę. Kai likusiųjų 90 proc. To- Daugybės apklausų dalyviai sutinka. turėdama tokią galią. bet kuris vaistininkas jums patvirtins. tik 10 proc. Likus dienai iki kampanijos pradžios socialinės psichologijos ekspertas Raymondas Paloutzianas (1979) šalia šiukšlių dėžės. Skrajutės su šiais raginimais kiekvieną rytą buvo dedamos į studentų laiškų dėžutes ir kabinamos visose gerai matomose studentų miestelio skelbimų lentose. Thomas Crawfordas (1974) ir jo bendradarbiai atliko eksperimentą su 12 bažnyčią lankančių tikinčiųjų. ĮTIKINĖJIMAS 281 aspektas buvo vertingiausias arba ką jie prisimena iš pirmo kurso. o kita nereklamuojama.1 lentelėje. kad abi rūšys visiškai vienodos. Reklama nežinomą kandidatą paverčia žinomu. kaip greitai šios skirtingos aspirino tabletės tirpsta burnoje. prisimins puikias paskaitas. įtaigus pranešėjas privalo pateikti informaciją taip. „išsivalyti šiukšles" ir t. Ar. dėstytojai. Po to jis pasitraukė į šalį ir stebėjo 180 praeivių elgesį. t. žiniasklaida gali turtingam politikui padėti „nusipirkti" rinkimus? Paprastai per pirmą prezidento rinkimų turą išleidusieji daugiausiai pinigų surenka daugiausiai balsų (Grush. kad ir kaip būtų liūdna. Ar dabar praeiviai puolė vykdyti raginimus? Tik 2 iš 180 praeivių pakėlė šiukšles. Reklamuojamas aspirinas milijonams žmonių parduodamas trigubai brangiau nei nereklamuojamas. kad ne tik prikaustytų dėmesį. iš kurių viena rūšis labai reklamuojama. tačiau tik kitų žmonių. bet kad informacija būtų suprantama. Jei nekreipsime dėmesio į tai. pamatome. Eksperimentuotojai apsilankydavo pas juos prieš ir po pamokslo. kuriuo vaikšto daug žmonių. Dar nuostabiau. Aspirinas yra aspirinas. Tačiau pasyviai pateikta informacija ne visada būna bergždžia.

taip pat padidina sklandumą bei įtikimumą. stabilesnės. Šiuolaikinės pardavimo strategijos siekia įtvirtinti asmeninės informacijos „iš lūpų į lūpas" galią per „virusinę rinkodarą". nepakanka vieno stumtelėjimo. tose vietose. aktyvi patirtis taip pat sustiprina nuostatas. Mokslininkas Halas Arkesas (1990) šiuos faktus laiko „gąsdinančiais". Kas lemia sklandumą (žinomumas. Jei pasyviai pateikta informacija kartais būna paveiki.tiražas buvo tik 500 egzempliorių). Politikos manipuliatoriai gerai žino. ypač jei jaučiame atsakomybę. pavyzdžiui. kuri suteikia žmonėms ne tik informacijos. primena Sizifo darbą. laikomi teisingesniais praėjus savaitei po to.282 II d a l i s . ritmas. „įdiegiamus" pardavimus (Walker. įterpus jį tarp kitų teisingų ir klaidingų teiginių ir pateikus pagyvenusiems žmonėms. kad reklaminis teiginys („Ryklio kremzlės gydo artritą") yra neteisingas. Net pakartojus. . ar galime iš anksto apibrėžti temas. kad teiginys buvo pripažintas neteisingu. o asmeniniai kontaktai. labiausiai nuostatos sutvirtėja ir veikia elgesį. kad jį įvykdytum. taigi tampa ir įtikinamesnis (MeGlone ir Tofighbakhsh. lemia ir patikimumą. Pavyzdžiui. Kai ką nors darome. „gandų kūrimą". o kartais ne. veiksmingiausia ŽIV profilaktikos priemonė yra ta. Kadangi žmonės jau bus užmiršę. Kaip matėme 4 skyriuje „Elgesys ir nuostatos". padeda kategoriškai atsisakyti lytinių santykių ir skatina naudoti apsaugos priemones (Albarracin ir kiti. vėliau jis gali būti klaidingai prisimintas kaip teisingas (Skurnik ir kiti. Uždavinys nėra neįmanomas. S O C I A L I N Ė Į T A K A kie trivialūs teiginiai. bet ir formuoja elgesį. Palyginti su pasyviai suformuotomis nuostatomis. tačiau. kai buvo pirmą kartą perskaityti ir įvertinti. kad įtikimas melas gali išstumti pagrįstas tiesas. 2005). 2005). rimavimas). kuriose įtikinėjimas bus sėkmingas? Čia galioja paprasta taisyklė: kuo svarbesnis klausimas. kad niekada nesulauksite sėkmės. jei jos kyla iš mūsų pačių patirties. Nebuvo tikimasi. kaip aspirinas. Rowlings agentas prieš pasirodant knygai „Haris Poteris ir išminties akmuo" Įtikinėjimo tyrimai rodo. kad „Hario Poterio" serija bus tokia populiari (pirmosios knygos . besirimuoj antys žodžiai ar sakinio ritmika. 2004). Teiginys „skubos darbą velnias neša" iš esmės reiškia tą patį. vien atpažinę jį gali palaikyti įtikinamu. pavyzdžiui. 2000). Dar daugiau. Lengva parodyti reklamos galią tokiais nereikšmingais klausimais. Šie principai aiškiai matomi daugelyje tyrimų. rašydama knygas vaikams?" J. Teiginio kartojimas daro jį sklandesnį . Kartojamos klišės gali užgožti sudėtingą realybę. Kiti veiksniai. apie rasizmą. Asmeninė versus žiniasklaidos įtaka „Ar suvokiate. K. kaip „gyvsidabrio lydimosi temperatūra aukštesnė nei vario". kol vaikai vienas per kitą jos neišpopuliarino. kuriose tvyro rasinė įtampa. mažiau baiminasi puolimo.„Haris Poteris ir išminties akmuo" . tačiau atrodo teisingesnis. pavyzdžiui.jis vis lengviau ištariamas. tuo silpnesnis įtikinėjimas. patirtimi paremtos nuostatos būna tikresnės. pabrėžiame idėją to. ką ir „skubant priveliama klaidų". ką padarėme. kad mus labiau veikia ne žiniasklaida. Įtikinėjimas aktualesnėmis temomis.

Kad palygintų santykinį privataus asmens ir žiniasklaidos poveikį. 7. kuriai keturis kartus buvo atsiųsta informacija. kurie dėl savo kraujospūdžio. Samuelis Eldersveldas ir Richardas Dodge (1954) Mičigano valstijos Ann Arboro mieste tyrė politinio turinio įtikinėjimą. Gilrojaus mieste dvejus metus buvo pasitelkta televizija. Treisio miesto gyventojai negavo jokios papildomos informacijos. Jie gyventojus. taip pat gyventojams buvo siunčiami laiškai. Grupėje. 1980) vadovaujama mokslinė grupė siekė sumažinti vidutinio amžiaus žmonių širdies ligų skaičių trijuose mažuose Kalifornijos valstijos miestuose. nusprendusius nebalsuoti už miesto statuto pakeitimus. Vatsonvilis (žiniasklaida ir tiesioginis bendravimas) Tyrimo metai . pas kuriuos apsilankė agitatoriai.7 skyrius. jie prieš pradėdami projektą ir kiekvienų trejus metus trukusio projekto metų pabaigoje apklausdavo ir mediciniškai ištirdavo 1200 žmonių. Kito eksperimento metu Johno Farąuharo ir Nathano Maccoby (1977. ĮTIKINĖJIMAS 283 Du klasikiniai eksperimentai iliustruoja asmeninės įtakos galią. Vatsonvilyje. Kaip parodyta 7. Maccoby ir Alexander. kuri matė bei girdėjo informaciją tik per žiniasklaidos priemones. pakeitė savo nuomonę ir balsavo už pakeitimus. dvejų ir trejų švietimo sveikatingumo klausimais metų. „už" balsavo 45 proc. dvejų ir trejų metų kontrolinio Treisio miesto didelės rizikos grupės gyventojams rizika išliko beveik tokia pat. 1980. Šaltinis: Maccoby. Grupėje.. Maccoby. kuriais siekta supažindinti žmones su širdies kraujagyslių susirgimų rizika bei priemonėmis ją sumažinti. kuri buvo skelbiama žiniasklaidoje. po vienerių. buvo asmeniškai kontaktuojama su dviem trečdaliais žmonių. suskirstė į tris grupes. mokslininkai padėjo jiems suformuluoti konkrečius tikslus ir sustiprino jų sėkmės jausmą.7 pav. už statuto pakeitimus balsavo 75 proc. 19 proc. be kampanijos. 1980. Trečiai grupei priklausantys asmenys. išskyrus tą. svorio ir amžiaus pateko į didelės rizikos grupę. Taikydami elgsenos kaitos principus.7 PAVEIKSLAS Širdies kraujagyslių ligų rizikos pokytis nuo pradinio taško (0) po vienerių. vykdomos per žiniasklaidą. skatinanti pritarti statuto pakeitimams. radijas ir spauda.

Dviejų etapų komunikacijos modelis primena.284 II d a l i s . kad juo žiniasklaida yra arčiau gyvenimo.). Tai štai kokia įtaigumo seka: žodinė (akis į akį). 1972.kiekvienas žmogus. Jei noriu įvertinti kompiuterinę įrangą. Ar patys esate patyrę asmeninę įtaką? Žvelgiant retrospektyviai. Nors asmens įtaka dažniausiai būna didesnė nei žiniasklaidos. Gilrojaus miesto. S O C I A L I N Ė ĮTAKA kaip ir anksčiau.vienas pirmųjų įtikinėjimo proceso etapų (prisiminkime 7. Žiniasklaidos įtaka: du etapai. Edukologai patvirtino studentų intuityvią išvadą: asmeniniai santykiai ne paskaitų metu daro didelį poveikį studentų brandai (Astin.labiausiai trokšta patraukti į savo pusę vadybininkai ir politikai (Keller ir Berry. jie mokykloje dalyvauja televizijos programas imituojančiuose žaidimuose. gydytojas. 2003). juo įtaigesnė joje skelbiama informacija. pastarosios nederėtų menkinti. 1975). Šie vaikai maldauja arba reikalauja. Jei šie vaikai negyvena kaip atsiskyrėliai. su kuriais buvo bendraujama asmeniškai ir kuriems buvo pateikiama informacija per žiniasklaidą. mokytojas. savo ruožtu. kad žiniasklaidos įtaka subtiliai įsismelkia į kultūrą. kad žiniasklaidos poveikis dažnai reiškiasi dviem komunikacijos etapais: pirmas etapas vyksta kryptimi žiniasklaida-nuomonę formuojantys asmenys. kuriuos turi jų draugai. Tad Shelly Chaiken ir Alice Eagly (1976) dviejų etapų komunikacija (two-step flow of communication) Procesas. kreipiuosi į savo sūnus. kurie asmeniškai daro įtaką mūsų nuomonei.nuo pastarųjų link eilinių žmonių. tačiau jie negali „išjungti" televizijos įtakos. Elihu Katzas (1957) pastebėjo. kuris buvo užverstas raginimais per žiniasklaidą. Wilson ir kiti. mokslininkas .1 pav. Net jei žiniasklaida daro nežymų tiesioginį poveikį žmonių nuostatoms. Supratimas . kad būtų leista žiūrėti jų draugų mėgstamas televizijos programas. kad iš savo draugų bei kitų studentų jie sužinojo daugiau nei iš knygų ar profesorių. kurie. Tėvai gali uždrausti žiūrėti televizorių. kurie daug žinių pasisemia iš spausdinto teksto. Kad dar labiau supainiotume reikalus. kurie auga nežiūrėdami televizoriaus. Ta saujelė vaikų. pridursime. . Juo gali būti pokalbių laidos vedėjas ir redakcinės skilties kūrėjas. vis tiek neišvengia televizijos poveikio. jog geriausiai suprantama ir įsimenama rašytinė informacija. daro įtaką kitiems. vaizdo įrašas. Jie prašo tėvų nupirkti su televizija susijusius žaislus. suvokiamas kaip dalyko ekspertas. garso įrašas ir rašytinė informacija. Tie. didelės rizikos grupės gyventojai pakeitė savo įpročius ir šiek tiek sumažino riziką.„įtakinguosius" . Nuomonės lyderis . kurio metu žiniasklaidos [taka dažnai pasireiškia per nuomonę formuojančius žmones. Labiausiai pasikeitė tie Vatsonvilio gyventojai. Žiniasklaidos rūšių palyginimas. privalo iš kažkur semtis idėjų. netiesioginis poveikis gali būti didelis. kuris sugeba rinkti informaciją ir skleisti ją tarp draugų ir šeimoje. Įvairių žiniasklaidos rūšių lyginamieji tyrimai atskleidė. per daug viską supaprastiname. Didelėse grupėse būtent šiuos nuomonės lyderius ir naujos krypties kūrėjus .asmuo. dauguma aukštųjų mokyklų studentų teigia. ir šis šaltinis dažnai būna žiniasklaida. antrasis . Sulygindami visą žiniasklaidą nuo reklaminių lapelių iki televizijos.

Konkreti savybė gali sustiprinti vieną įtikinėjimo (žr. . pagal žmonių savybes ne visada galima prognozuoti jų reakciją į socialinę įtaką. kad sudėtinga informacija būna įtikinamiausia. Televizija kontroliuoja informacijos pateikimo tempą.8 pav. Masačiusetso universiteto studentams mokslininkės pateikė paprastą arba sudėtingą informaciją raštu. išlieka nepakitusios. Pirmasis susijęs su amžiaus tarpsniu: kintant amžiui keičiasi ir žmonių nuostatos (pavyzdžiui. Šio tyrimo rezultatai pateikti 7. Sudėtingi pranešimai įtaigiausi pateikti raštu. kad vyresnių žmonių nuostatos keičiasi mažiau nei jaunesnių. Pakartotinės jaunesnių ir vyresnių žmonių apklausos per keletą metų parodė. kalbėtojo išvaizdą). Sudėtingas pranešimas Raštu Įgarsintas Vaizdo juostoje Šaltinis: Chaiken ir Eagly. neatsižvelgdama į gavėjus. įgarsintą ir įrašytą vaizdo juostoje. tarp kartų atsiranda atotrūkis. 1978. kurias jie susikūrė būdami jauni. kai yra [rašyta į vaizdo juostą. Be to. įrodinėjo. jeigu ji pateikta raštu. Kaip pastebi Davidas Searsas (1979. 1983).: sudėtinga informacija iš tiesų buvo įtaigiausia. Tad informacijos įtaigumą nulemia jos sudėtingumo ir pateikimo formos atitikmuo. Socialiniai psichologai pateikia du šių skirtumų aiškinimus. todėl juos sunku įtikinti. ĮTIKINĖJIMAS 285 7. 1992). kadangi šios nuostatos skiriasi nuo tų. kai ji buvo pateikta raštu. nukreipdama dėmesį nuo paties pranešimo (Chaiken ir Eagly. vyresnio amžiaus žmonės tampa konservatyvesni). Kam sakoma? Auditorija Kaip matėme 6 skyriuje.) etapą. Antrasis susijęs su karta: dažniausiai vyresnių žmonių nuostatos. Išvada: lengviausia paveikti vidutinės savivertės žmones (Rhodes ir Wood. kurias susikuria šiuolaikiniai jauni žmonės. bet kliudyti kitam. ji skatina žmones sutelkti dėmesį į šalutinius aspektus (pavyzdžiui. Faktai dažniausiai patvirtina pastarąjį aiškinimą. Žemos savivertės žmonės dažnai lėtai mąsto.7 skyrius. tačiau pasikliauti savo nuomone. o nesudėtinga . Kokio jie amžiaus? Priklausomai nuo amžiaus žmonės turi vienokias ar kitokias socialines bei politines nuostatas.8 PAVEIKSLAS Nesudėtingas pranešimas Lengvo turinio informacija labiausiai [tikina. 7. nes tada ją kiekvienas gali analizuoti jam priimtinu tempu. Aukštos savivertės žmonės gali suprasti informaciją.1 pav.įrašyta vaizdo juostoje. Panagrinėkime dvi pranešimo gavėjų savybes: amžių ir mąstymo ypatybes.

Labai įdomus Vermonto valstijos Beningtono koledžo pavyzdys. Dauguma žmonių šiuo gyvenimo laikotarpiu susikuria nuostatų ir vertybių sistemą. dauguma prisiminė savo paauglystės ar savo trisdešimtmečio pradžios įvykius. Busho rinkiminę kampaniją. XX a. žiniasklaidą ir vaidmenis. o ne amžiaus tarpsnio poveikį". kurie Didžiąją depresiją ar Antrąjį pasaulinį karą išgyveno būdami 16-24 metų. .svarbūs žmogaus gyvenimo etapai (Krosnick ir Alwin. susidūrė su laisvos dvasios aplinka. 2001 m. Kennedy nužudymą XX amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje. kad šių dienų jaunimas įsimintinais įvykiais. kurie įsirėžė atmintyje tų. jau įžengusios į aštuntąjį dešimtmetį. tuo tarpu kitos bendraamžės. kaip karas Vietname ar kova už piliečių teises XX a. pavadins George W. kuriai toną davė kairuoliškai nusiteikę jauni dėstytojai. 1989). Tiems. stipriai formuoja asmenybę. į kurias jie įsilieja. septintajame dešimtmetyje. turinčios aukštąjį išsilavinimą. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 1986).įvykius. mokslininkai „beveik be išimties pastebi kartų. Studentės tapo kur kas liberalesnės nei būdinga jų socialinei aplinkai. pavyzdžiui. vėliau neigė. šie įvykiai užgožė judėjimą dėl pilietinių teisių. amerikiečiai. Vienas profesorius. Vietnamo karą. Kaip nupjauto medžio rievės po daugelio metų atskleidžia buvusių sausrų žymes. Analizuodamas Nacionalinio nuomonių tyrimo centro archyvus Jamesas Davisas (2004) sužinojo. Todėl galime tikėtis. kad dėstytojai stengėsi savo studentes paversti „geromis mažomis liberalėmis". septintajame dešimtmetyje. per 1984 metų prezidento rinkimus balsavo už demokratų partijos kandidatą santykiu 3:1. iki šiol išlieka liberalesnių politinių pažiūrų. kilusios iš privilegijuotų. Kai Howardas Schumanas ir Jacąueline Scott (1989) paprašė tiriamųjų nurodyti vieną arba du svarbiausius nacionalinės ar pasaulinės reikšmės įvykius per praėjusią pusę amžiaus. Patyrimas. pakeitusiais istorijos eigą. kad. Todėl jauniems žmonėms patartina atidžiai rinktis socialinę aplinką . Beningtone suformuotos nuostatos išliko. Be to. 1991). kuriems būtent tų įvykių metu buvo 16-24 metų. šešioliktojo gimtadienio sulaukę XX a. nes palieka gilų ir ilgalaikį įspūdį. santykiu 3:1 balsavo už respublikonų partijos kandidatą (Alwin ir kiti. įgytas paauglystėje ir ankstyvoje jaunystėje.286 II d a l i s . Tuo metu susiformavusios nuostatos išlieka nepakitusios vidutiniame amžiuje.grupes. Paauglystė ir trečiojo gyvenimo dešimtmečio pradžia . ir jų nepakeitė viso gyvenimo patirtis. socialinės psichologijos ekspertas Theodore Newcombas. Per įspūdžių kupiną laikotarpį suformuotos pažiūros išliko. konservatyvių šeimų. Praėjus pusei amžiaus. Šie įvykiai formavo paauglių ir jaunuolių protus. taip ir dabartinės nuostatos gali atspindėti tokius prieš keletą dešimtmečių buvusius įvykius. rugsėjo 11-osios teroristų išpuolį ir karą Irake. kosmonautų išsilaipinimą Mėnulyje to paties dešimtmečio pabaigoje ir moterų judėjimą aštuntajame dešimtmetyje . Beningtono koledžo absolventės. Tačiau dėstytojams pavyko tai padaryti. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje-penktojo dešimtmečio pradžioje Beningtono koledžo studentės.

kurią ji sukelia žmogaus galvoje. šie vidutinio amžiaus žmonės bėgant metams aiškiai keitėsi. kad ketinate nutraukti studijas. Šis metodas dažnai taikomas politinėje reklamoje. Eksperimentuose su tariamais prisiekusiaisiais parodyta. šis perspėjimas bei pasirengimas tik prisidės prie to. 1974. kuri prasidėjo XX a. Lewis. rodoma per smurtines ar seksualines televizijos programas. Kartais dėmesio atitraukimas trukdo apdoroti reklaminį skelbimą. Keating ir Brock. kai pateikiama nesudėtinga informacija (Harkins ir Petty. 2002). kaip sunku tokiu atveju įtikinti žmones. tas pasiruošęs atremti. Norvalo Glenno 1980 ir 1981 m. septintajame ir įsisiūbavo aštuntajame dešimtmečiais.. Perspėtieji liko ištikimi savo nuomonei. Bushman ir Bonacci. 1981. Jie perspėjo grupę vienos Kalifornijos valstijos vidurinės mokyklos moksleivių. ĮTIKINĖJIMAS 287 Negalima sakyti.. kad šeimos nariai įkalbinės jus tęsti mokslą. Screwtape Proposes a Toast. kad mūsų klaida bus nepataisoma. 2005.nepatikime. Kiti. Tad tikriausiai sudarytumėte kontrargumentų. Išgyvenę seksualinę revoliuciją. Penny Visser ir Jono Krosnicko (1998) mokslinių tyrimų rezultatai perša išvadą. sąrašą. kad perspėjimas neutralizuoja neigiamą poveikį (Dolnik ir kiti. kad kažkas pabandys jus įtikinti. ją pakeitė. Dėmesio atitraukimas silpnina gebėjimą pateikti priešingus argumentus. Jei informacija sukelia palankią reakciją. dažnai neįsimenama ir neturi jokio poveikio (Bushman. Štai kodėl reklama. tačiau jei įsitikinimai klaidingi. 1973). kad vyresni žmonės yra nelankstūs. Mūsų protas . neperspėtieji. Kas įspėtas. bet reakcija. S. greičiausiai tikėtumėtės. Žodinį įtikinimą taip pat galima sustiprinti nukreipiant dėmesį į kitus dalykus taip. Ypač gerai veikia dėmesio atitraukimas. 1964. Tik nedaugeliui iš mūsų kintančios kultūrinės normos nedaro jokio poveikio. kad vyresnio amžiaus žmonės savo gyvenimo pabaigoje gali vėl lengviau keisti nuostatas galbūt dėl to. 2003). Osterhouse ir Brock. Be to. Teismuose advokatai taip pat kartais perspėja prisiekusiuosius. kokius parodymus ketina pateikti kaltinimas. Jonathanas Freedmanas ir Davidas Searsas (1965) pademonstravo. Kokiomis aplinkybėmis randasi kontrargumentai? Viena iš jų yra perspėjimas." C. atlikti tyrimai atskleidė. kad į šeštą ar septintą dešimtmetį įkopusių žmonių seksualinės ar rasinės pažiūros tapo liberalesnės nei jiems būnant trisdešimties ar keturiasdešimties. Jei savo šeimai norėtumėte pasakyti. kad sutrukdytume kontrargumentuoti (Festinger ir Maccoby. 1970). labai racionalu. kad neanalizuotume žodžių. kad jos paprasčiausiai silpsta. Apie ką jie mąsto? Svarbiausias pagrindinio kelio į įtikinimą aspektas .ne informacija. „Būti perspėtam ir todėl pasirengusiam. Regimu vaizdu prikaustomas dėmesys. mes ja patikime.7 skyrius. kad šie netrukus išgirs pašnekesį tema „Kodėl paaugliams nereikėtų leisti vairuoti automobilio". Regan ir Cheng.ne viską sugerianti kempinė. jei mūsų įsitikinimai teisingi. 1965 („Siūlomas tostas") . atremiančių kiekvieną įmanomą jų argumentą. Jei skatina ieškoti kontrargumentų .

kuriose mažiau skatinama aktyviai dalyvauti.kad labai svarbu. Jo apibendrinantis pareiškimas per kandidatų į prezidentus debatus prasidėjo dviem įtikinamais retoriniais klausimais. ko norite. S O C I A L I N Ė ĮTAKA pažinimo poreikis (need for cognition) Motyvacija mąstyti ir analizuoti. kuriuo zvimbdami pasiekiame tikslą. Ši teorija kelia ir kai kuriuos praktinius klausimus. kas skatina mąstymą: • • • retoriniai klausimai. Tie. kelių oratorių dalyvavimas (pavyzdžiui. Geriausi dėstytojai stengiasi priversti studentus aktyviai mąstyti. bet ir galima klausytojų reakcija. Jie pateikia retorinius klausimus. svariai pateikta informacija yra dar įtaigesnė. o ne vienam visus tris argumentus). kiek privaloma. ir šalutinį . Daugybė eksperimentų padėjo nustatyti. kurie „taupo" savo protinius išteklius ir nepasižymi dideliu pažinimo poreikiu. 1987. . 1996). Per paskaitas. dėmesio sutelkimas." Nesuinteresuota auditorija remiasi šalutiniais signalais. 1987. Visa tai skatina įsisavinti informaciją pagrindiniu būdu. reaguoja į tokius šalutinius signalus kaip kalbėtojo patrauklumas ir jauki aplinka. kuriuos jis dažnai kartojo paskutinę rinkiminės kampanijos savaitę: „Ar dabar gyvenate geriau nei prieš ketverius metus? Ar dabar lengviau parduotuvėse nusipirkti tai. Efektyviems kalbėtojams rūpi ne tik jų įvaizdis ir pateikiama informacija. kaip apdoroti informaciją. kokios mintys kyla reaguojant Į gautą informaciją. O šalutinis kelias panašus į miestą lenkiantį greitkelį.sisteminant ir mąstant.288 II d a l i s . • patogi kūno padėtis priimant informaciją. Cacioppo ir kiti (Axsom ir kiti. skatinimas pajusti atsakomybę už informacijos įvertinimą arba jos perdavimą. ir nepritarimą tokiems teiginiams. kurioje kandidatų galimybės buvo labai panašios. tai vėl sustojama. J[ galima [vertinti pagal pritarimą tokiems teiginiams. kad visiems šiems metodams galiojo viena bendra taisyklė: skatinant mąstymą. • • pranešimo pakartojimas. 1987). intriguojančius pavyzdžius ir kelia sudėtingas problemas.paremtą euristika. Kaip ir keliaujant per miestą: pagrindiniame kelyje tai pajudama iš vietos. kaip „aš galvoju tiek. Prisiminkime du įtikinimo būdus: pagrindinį . leidžiant kiekvienam iš trijų oratorių pateikti po vieną argumentą. siekdamas palankiai nuteikti rinkėjus. kol protas analizuoja argumentus ir formuluoja atsakymus. dienomis Ronaldas Reaganas veiksmingai vartojo retorinius klausimus. Ši paprasta teorija . galima patiems rinktis. Kai galvojama apie dėstomą medžiagą ir argumentus. Harkins ir Petty. kaip „abstraktaus mąstymo sąvoka man yra patraukli". jie teikia pirmenybę pagrindiniam būdui (Cacioppo ir kiti. dalykas išmokstamas geriau. Analitiškai mąstantys ir didelį pažinimo poreikį turintys žmonės mėgsta viską atidžiai apgalvoti. Tyrėjai taip pat nustatė. o silpnai pateikta tampa (dėl kontrargumentavimo) dar mažiau įtikinanti. Paskutiniosiomis 1980 metų prezidento rinkimų kampanijos. kurių daugumą patvirtino Petty. paskatino daryti įvairias prognozes. Leippe ir Elkin.

Gąsdinanti informacija taip pat gali būti veiksminga. paveikiausia būna dvipusė informacija. veiksmingiausi būna vienpusiai argumentai. jei sprendimas priimamas iš karto išgirdus antrąjį pranešimą gali pasireikšti naujumo efektas. Žmonės. kad miegodami uždustų. t Kiek informacija gali skirtis nuo auditorijos nuomonės.ir šmurkštelėti į NSO (neatpažintą skraidantį objektą).geriau įtikins.vienpusė ar dvipusė . t Informacija savaime yra įtikinanti. neturi kontrargumentų. Jei auditorija sutinka su informacija. girdėdama informaciją? Ar ji mąsto palankiai? Ar ji prieštarauja? Ar ji perspėta iš anksto? Ekstremalus įtikinėjimas: kaip įdiegiami kultai? Kokius įtikinėjimo ir masinio poveikio principus naudoja naujieji religiniai judėjimai („kultai")? 1997 metų kovo 22 Marshallas Herffas Applewhite ir 37 jo pasekėjai nusprendė. Tačiau kai informacija sudėtinga. O kuri informacija . • Gebantys įtikinti kalbėtojai priimami kaip pasitikėjimo verti ekspertai. Taip pat įtaigesni ir nesuinteresuoti kalbėtojai. Svarbus auditorijos amžius: jaunimas lengviau keičia savo nuostatas. kad vėliau ji svarstys priešingus teiginius. yra įtaigesni. • Ir galiausiai svarbu. laimėjo didesne nei buvo tikėtasi persvara. Tą pačią dieną Ka- . Ką auditorija mąsto. iš dalies dėl to. kurie argumentai pranašesni: pateikti pradžioje ar vėliau? Dažniausiai pastebimas pirmumo efektas. ankstesnės informacijos poveikis sumažėja.7 skyrius. priklauso nuo pranešėjo patikimumo. keliaujančią dangaus vartų link. Patrauklus kalbėtojas taip pat atrodo įtaigus. kanalą (sakymo būdą) ir auditoriją (kam sakoma). kai kalbama apie skonį ir asmenines vertybes. veiksminga gali būti ir raštu pateikta informacija. kai klausimas nereikšmingas arba nežinomas. ji tampa dar įtikinamesnė. priklauso nuo keleto dalykų. jei mažai tikėtina. Jei auditorija yra rafinuotesnė arba dar nesutinka su teiginiu. APIBENDRINIMAS Kokie yra įtikinėjimo elementai? • Kas [tikinėjimą padaro veiksmingą? Mokslininkai nustatė keturis veiksnius: pranešėją (kas sako). susieta su maloniais potyriais.informacijos pateikimo būdas. ĮTIKINĖJIMAS 289 nei prieš ketverius metus?" Dauguma žmonių atsakė neigiamai. žiūrėdami žmonėms tiesiai į akis. Jie suvalgė pudingo arba obuolių padažo su fenobarbitaliu ir užgėrė šį „patiekalą" degtine. Paprastai veiksmingiausias būna tiesioginis kreipimasis. ir Reaganas. O žiniasklaida gali būti veiksminga tada. po to ant galvų užsimovė plastikinius maišelius. kad pasirinko pagrindinį įtikinėjimo kelią. pranešimą (kas sakoma). sekantį paskui HalioBopo kometą.sielos „talpyklas" . greitai. Jei pranešimus skiria laiko tarpas. Būdami geros nuotaikos žmonės paprastai apsisprendžia daug nesvarstydami. ypač jei jos gavėjas gali imtis apsisaugojimo veiksmų. kurie kalba nedvejodami. • Kitas svarbus aspektas . • Kai svarstomi du skirtingi klausimo aspektai. kas gauna informaciją. kad atėjo metas nusimesti savo kūnus .

kodėl teistas tiki į Dievą. susijęs su jos pasišventimu dievybei arba žmogui. Šveicarijoje ir Prancūzijoje . tačiau ji negali pasakyti. 2) atsiskyrimas nuo „piktos" supančios kultūros ir 3) charizmatiškas lyderis. Joje įtikinimo principai naudojami kaip kategorijos. įvykdytos pagal Joneso įsakymą. Atsiliepdami į Moono pareiškimą . kuriai paprastai būdinga: 1) savitas ritualas ir tikėjimas. kurio metu žuvo šeši kulto nariai ir keturi federaliniai agentai. nieko nepasakoma apie šių įsitikinimų teisingumą. Visi jie tikėjosi būsią perkelti į Sirijaus žvaigždę. Kai kurie socialiniai mokslininkai juos labiau linkę vadinti naujaisiais religiniais judėjimais: Suno Myungo Moono Susivienijimo bažnyčia. esančią už devynių šviesmečių. Federaliniai . o ateistas . (Sekta .". Tad jei kas nors nori paneigti įsitikinimus. Logiškai tai jau kitas klausimas. kad jos turi gimdyti jo vaikus. jūs tikite. antikomunizmo ir paties Moono. kad todėl. kuris iš jų yra teisus. nes buvau kitaip auklėtas".290 II d a l i s . arkivyskupe. užvaldydamas sektos. Suno Myungo Moono kultas yra krikščionybės. nusižudžiusių Kanadoje. 1993 metais iš vidurinės mokyklos išmestas Davidas Koreshas panaudojo savo talentą įsiminti Šventąjį Raštą ir apkerėti žmones. jog buvote atitinkamai auklėtas. sukeldamas tikrą pragarą ir nusinešdamas penkių žmonių . Jimo Joneso Tautos šventovė. nes. kad jie ėmė laikytis celibato. tokia: jūs tikite tuo. Per pastaruosius dešimtmečius išpopuliarėjo keletas kultų.paskutiniųjų iš 74 Saulės šventyklos ordino narių. galite prisiminti arkivyskupo Williamo Temple atsakymą į provokuojančią repliką („Esmė. kuo tikiu. kuo tikite. Koreshas savo pasekėjams pareiškė.ne. . nuskausminančiais vaistais ir mirtina kalio cianido doze. Daugeliui kyla klausimas: kas priverčia žmones atsisakyti senojo tikėjimo ir stoti į panašias sektas? Ar tokį keistą elgesį turėtume aiškinti asmenybės keistenybėmis? O gal jų patyrimas iliustruoja socialinės įtakos ir įtikinimo dinamiką? Turėkime omenyje du dalykus. kulto nariai palaipsniui neteko pinigų bankuose ir kito turto. kad jie netrukus mirsią ir kartu su juo pateksią tiesiai į dangų. Tačiau faktas. o pats miegojo su jų žmonomis bei dukromis ir 19 šių savo „žmonų" įtikino. Branch Davidan) pasekėjų dalį.„Mano noras privalo būti jūsų noras". pasivadinusios Dovydo šaka (angl. Paaiškinę kokį nors įsitikinimą. jo nepašaliname. todėl.. sakydamas: „Tu tuo tiki. Laikui bėgant. 1978 metais pasaulį sukrėtė 914 Jimo Joneso pasekėjų. Religijos psichologija gali paaiškinti. kad buvote šitaip auklėjamas"): „Gali būti. siekiant paaiškinti stulbinantį ir kartais nerimą keliantį socialinį reiškinį faktui įvykus. paaiškinus. Koreshas taip paveikė vyrus.gyvybes. Antra. ši analizė retrospektyvi. Visų pirma.yra pagrindinės religijos šalutinis darinys. Davido Koresho Dovydo šaka ir Marshallo Applewhite Dangaus vartai. sumaišyto su trankvilizatoriais.priešingai . Kazimiero kaime susprogo kotedžas. kaip naujojo mesijo. savižudybės. kartu su juo atkeliavusių į Gajaną iš San Francisko. šlovinimo mišinys.) nados prancūziškos srities Šv.daugelis žmonių pašventė save ir savo pajamas Susivienijimo bažnyčiai. kad aš tikiu tuo. S O C I A L I N Ė ĮTAKA kultas (naujasis religinis judėjimas) (cult [new religious movemenf\) Grupė.. kodėl žmonės kažkuo tiki. Kai apsupus kulto būstinę kilo susišaudymas. išgėrus vynuogių gėrimo. radęs pasekėjų visame pasaulyje.

Per savaitgalių išvykas jie skatina dalyvius kartu dainuoti. disonanso. Ir verbuotojai neprieina gatvėje prie žmogaus ir nesako: „Sveikas. „Kojos tarpduryje" reiškinys Kaip mus skatina įsipareigoti? Tai retai būna staigus ir sąmoningas sprendimas. sekso. žadėdamas jiems kelionę kosminiu laivu į išsigelbėjimą. ĮTIKINĖJIMAS 291 agentai tankais atakavo būstinę. Gardner. tikėdamiesi vėliau paleisti ašarines dujas. 1997). Atrodo. paklusimo. taip ir kulto naujokai tampa pasišventusiais tikėjimo skleidėjais. Gal nori prie mūsų prisijungti?" Verbavimo strategijoje taikomas „kojos tarpduryje" principas. po to savaitgalį šiltai pabendrauti ir padiskutuoti apie gyvenimą. 1966). 1959. jis įtikino savo pasekėjus išsižadėti šeimų. Kaip tokie dalykai gali įvykti? Kas paskatina žmones šitaip besąlygiškai paklusti? Ar turėtume tai aiškinti charakterio savybėmis ir kaltinti aukas? Ar turėtume numoti į j u o s ranka kaip į patiklius pamišėlius arba bukus keistuolius? O gal jų elgseną galima paaiškinti mums jau žinomais konformizmo. Vėliau potencialūs atsivertė- . įsijungti į bendrą veiklą ir diskusijas. įtikinimo bei grupės įtakos principais ir laikyti juos tokiais pat kaip ir mes. 1971 metais Applewhite susibičiuliavo su psichiatrinės ligoninės medicinos seserimi ir astrologe mėgėja Bonnie Lu Nettles. kad narystė kulto bendruomenėje nėra paprastas dalykas. savanoriškus. narkotikų ir turtų. kad žmogus imtų ir nuspręstų: „Man atsibodo tradicinė religija. Gerard ir Mathewson. Susirasiu kitą". agitacija ir lėšų rinkimas sutvirtina naujokų tapatumą. priklausiusių Dangaus vartų kultui (Chua-Eoan. apėmusiose būstinę. jis siekė pasišventimo išsikastruojant. Kaip dalyvaujantieji socialinės psichologijos eksperimentuose pradeda tikėti tuo. ką padarė dar 17 kartu su Marshallu žuvusių vyrų. viešus ar dažnai kartojamus įsipareigojimus žmonės paprastai paverčia vidiniais įsitikinimais. aš esu munistas. Juos greitai paverčia aktyviais nariais. Du kartus pašalintas iš muzikos mokytojo pareigų už homoseksualius ryšius su mokiniais. Susivienijimo bažnyčios verbuotojai pasikviečia žmones pietų. 1997. Nėra taip. jog tai žino kultų lyderiai. Aistringai melsdamasis. Marshallas Applewhite nereikalavo seksualinių paslaugų. tačiau puolimo pabaigoje 86 žmonės žuvo liepsnose. Klusnumas gimdo pritarimą Naujieji atsivertėliai netrunka sužinoti. juo didesnis poreikis jį pateisinti. Kulto bendruomenės ritualai. Juo didesnis asmeninis įsipareigojimas. ko liudininkais buvo (Aronson ir Mills.7 skyrius. nes mus taip pat veikia šios jėgos? Nuostatas kuria elgsena Kaip daug kartų buvo įrodyta 4 skyriuje. kuri charizmatišką Applewhite ėmė vaizduotis kaip kosmologinį kelią į „kitą lygmenį".

nes kartais atsisėsdavai ir pasakydavai sau: „Nieko sau. Pranešėjas Sėkmingai veikiantys kultai turi charizmatiškus lyderius . Dėl to Jimui Jonesui pavyko tiek daug išpešti. kaip per pamaldas Jonesas kreipdavosi į naujoką pavarde: Ar esate mane kada nors prieš tai matęs? Ką gi.9 pav. demonstruodavo „aiškiaregystę". kurį auditorija laiko išmanančiu ir patikimu.292 II d a l i s . 234). Darbo krūvis taip pat nuolat didėjo. p. pajamų dydžio aukų. siekdamas įgyti pasitikėjimą. darantys poveikį įtaigiam komunikavimui Realiame gyvenime šie kintamieji gali tarpusavyje sąveikauti. Buvusi kulto narė Grace Stoen prisimena šią progresiją: Niekas niekada nebuvo daroma drastiškai. kol galiausiai jis įpareigojamas rinkti pinigines aukas ir bandyti atversti kitus. kurie pritraukia ir nukreipia narius. Įstojus į kultą. vėliau privalomos. Tai stulbino. Tačiau jis tai darydavo taip iš lėto. naudodamiesi šiame skyriuje aptartais veiksniais (kurie apibendrinti 7. Naujoko veikla tampa vis aktyvesnė. jūsų telefono numeris toks ir toks. tad. vieno kintamojo poveikis gali priklausyti nuo kito kintamojo. Atėję į bažnyčią naujokai prieš pamaldas turėdavo prisistatyti. o ant sofos tokia ir tokia pagalvė. iš pradžių piniginės aukos būna savanoriškos. aš tiek daug atsisakiau.9 PAVEIKSLAS Kintamieji. Aš labai daug atiduodu".. Galiausiai jis įsakė kulto nariams atiduoti viską. Pamažu reikėjo kažko atsisakyti.): kas (pranešėjas) ką (pranešimas) kam (auditorija) pasakė.. kad įtikinėdavai save: „Aš nuėjau j a u taip toli. 7. 236) Įtikinimo elementai Kultų naudojamą įtikinėjimą taip pat galime analizuoti. tačiau visada tai buvo daroma labai palengva. p. Dar kartą klausiu. ar prisimenate.žmones. 1979. koks gi skirtumas?" (Conway ir Siegelman. S O C I A L I N Ė ĮTAKA liai raginami užsirašyti į ilgiau trunkančius mokymus išvykose. Pranešėjas Patikimumas Išmanymas Pasitikėjimas Patrauklumas KAS SAKO? KĄ? Pranešimo turinys Logika vs emocijos Prieštaringumas Vienpusis vs dvipusis Pirmumas vs naujumas KAIP? Kanalas Aktyvus vs pasyvus [ Asmeninis vs žiniasklaida KAM? Auditorija Analizuojanti ar reaguojanti į įvaizdį Amžius . veiksmingas pranešėjas . j ū s gyvenate ten ir ten. j ū s ų svetainėje stovi tokie ir tokie baldai.tai toks žmogus. Kaip ir įtikinėjimo eksperimentuose. Mes atliekame apklausą ir norėtume užduoti keletą klausimų". pavyzdžiui. po galais. 1979. toks kaip „tėvas" Moonas. Jimas Jonesas. Jimas Jonesas iš naujų kulto narių reikalavo 10 proc. kad kada nors būčiau buvęs j ū s ų namuose? (Conway ir Siegelman. Vienas iš buvusių bendruomenės narių prisimena. ką turi. vėliau palengva atiduoti vis daugiau. Po to vienas iš Joneso padėjėjų greitai paskambindavo į naujoko namus ir prisistatydavo: „Sveiki. tačiau netrukus reikalavimai išaugdavo iki 25 proc.

diskutuojant mažose grupėse ir darant tiesioginį socialinį spaudimą. kur grupė įdiegia aistringą neapykantą priešui.7 skyrius. pavyzdžiui. ĮTIKINĖJIMAS 294 Pasitikėjimas . 1979). Londone) buvo jauni vyrai. Daugelį religinių judėjimų bendruomenių narių užverbavo draugai arba giminės. kad jie yra „gyvieji kankiniai". Vieni jų. Gail Maeder įstojo į Dangaus vartų judėjimą po to. Žinia skelbiama įvairiais kanalais: per paskaitas. kurie yra dar palyginti atviri ir kurių nuostatų bei vertybių sistema dar gerai nesuformavusi. Dauguma savižudžių sprogdintojų Viduriniuose Rytuose (ir kitur . 1980). Patvirtindamas atsižadąs savo gyvybės. atsisveikinimo laiškus. atostogauja arba būna toli nuo namų. Kaip ir kitus kulto narius. 1972). iš paauglystės pereinantys į suaugystę. Potencialūs atsivertėliai dažniausiai būna atsidūrę gyvenimo kryžkelėje. kurie sumaištyje gali parodyti tariamai paprastą prasmę (O'Dea. kad apsimeta besirūpiną kitais. Pranešimas Gyvai. emocingai pateikta informacija ir šiluma bei palankumas. įsiliek į mūsų šeimą. Jiems trūksta žemesnės klasės atstovų (kurie žino. kad vidurinės klasės baltaodžius jaunuolius lengviau užverbuoti. ką tik baigęs mokyklą ir ieškodamas savo gyvenimo kelio. Jimo Joneso pasekėjai. Madride. jiems patinka paprasti pamokymai ir jie nesugeba pateikti prieštaringų argumentų.iki 25 metų amžiaus žmonės. juos valdo religinėmis tiesomis besivadovaujantys veikėjai. kad susinaikindami pelnys amžiną palaimą ir didvyrio šlovę. kulto išpažinėjai siūlo jiems atsakymus (Lofland ir Stark.Malyje. Socialinių ir ekonominių suiručių laikotarpiai ypač parankūs tiems.parašo testamentą. Tačiau daugumos kultų bendruomenių nariai yra išsilavinę vidurinės klasės atstovai. 1965. nes jie patiklesni.kitas patikimumo aspektas. kiekvienas kandidatas viešai įsipareigoja . kad raginantieji būti nesavanaudiškais patys yra godūs. kurie susižavėję idealais nepastebi juose slypinčių prieštaravimų ir to. Visa tai paprastai vyksta santykinai izoliuotose mažose patalpose. yra menkesnio išsilavinimo. o iš tiesų yra abejingi. kuriais grupė apgaubia vienišus ar prislėgtus žmones. gali turėti stulbinamą poveikį: pasitikėk mokytoju. Psichologinis tokių veiksmų poveikis . kuriais jie pasitikėjo (Stark ir Bainbridge. išgyvena asmeninę krizę. 1968. 2005). Kultų tyrinėtoja Margaret Singer (1979) pastebėjo. diegiantys jaunuoliams mintį. Jie turi poreikių. kad saugotųsi vaikų pagrobėjų) atsargumo. kaip atsispirti sukčiams) „gatvės išminties" ir aukštesnės klasės jaunuolių (kuriuos nuo vaikystės lydi perspėjimai.jausmas. įrašo atsisveikinimą vaizdo juostoje. . Auditorija Dažniausiai verbuojami jauni . kai bankrutavo jos medvilninių marškinėlių parduotuvė. Sales. žmonės. Davidas Moore įstojo į kultą būdamas 19 metų. mes žinome „vienintelį teisingą" atsakymą. Singer. kad kelio atgal nėra (Kruglanski ir Golec de Zavala.

ką Rodney Starkas ir Williamas Bainbridge (1980) vadina „socialine implozija": išoriniai ryšiai silpsta tol. virtualios grupės gali skatinti paranoją. šie žmonės praranda galimybę išgirsti kitokią nuomonę. kad pradinis galimų kandidatų „bombardavimas meile" primena jų pačių „veržlųjį" laikotarpį.pranc. Susivienijimo bažnyčia užverbuodavo mažiau nei vieną iš 10 apsilankiusiųjų seminaruose (Ennis ir Verrilli. siekdamas neutralizuoti linkusius ginčytis narius. Pavyzdžiui. 1989).). kurios nariai tebuvo jiedu. įtikinėjimo ir grupės izoliacijos galia nėra neribota. Be to. kuriose gydoma priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų. sutvirtindami vienas kito nenormalų mąstymą . padarydamas bendruomenės narius „imlesnius abejotiniems argumentams. Jie studijuoja savo naujosios grupės istoriją bei taisykles. Atskirti nuo šeimos narių ir ankstesnių draugų. Tai. kol grupės socialiai susitraukia į vidų. Kai Jimo Joneso reikalavimai tapo ekstremalesni. Jie kenčia ir aukoja grupei savo laiką. Kultas paprastai atskiria narius nuo jų ankstesnių socialinės paramos sistemų ir izoliuoja kartu su kitais kulto nariais. stresas ir emocinis sužadinimas siaurina dėmesio lauką. Šių metodų .įsipareigojimų didinimo.tokį reiškinį psichiatrai vadina folie a deux (dviguba beprotybė . visuotinai pripažintos grupės. socialiniam spaudimui ir pagundai menkinti nepriklausančius grupei" (Baron. Marshallas Applewhite ir Bonnie Nettles (1985 metais mirusi nuo vėžio) iš pradžių įkūrė grupę. Intensyvios savipagalbos . Savo veiklos pabaigoje jis ne tik žalojo protus. mušė už neklusnumą ir naudodavo narkotikus. Kadangi už prieštaravimus kulto vadovai pyksta arba baudžia. Priesaikos laikotarpiu naujieji nariai šiek tiek izoliuojami. Davidas Koreshas valdė derindamas įtikinėjimą su gąsdinimu ir smurtu. ir kiekvienas žmogus bendrauja tik su kitais grupės nariais. Viso to rezultatas . bet ir naudojo fizinį smurtą. tariamas vieningumas padeda išsklaidyti abejonių likučius. verbuodamas naujus narius). kurias naudoja priimtinesnės.294 II d a l i s . kurie palikdavo bendruomenę. 2000). Kai prie jų prisijungė kiti žmonės. Draugijų nariai perspektyvius naujokus apgaubia dėmesiu ir priverčia juos pasijusti ypatingais. budistų ir katalikų vienuolynuose gyvena giminingų sielų atsiskyrėliai. grupės socialinė izoliacija sudarė sąlygas keistam mąstymui vystytis. Dabar grupė formuoja tapatumą ir apibrėžia realybę. Kai kurios kultų naudojamos poveikio technikos panašios į tas. S O C I A L I N Ė Į T A K A Grupės poveikis Kultai taip pat iliustruoja tai. Iš naujųjų narių reikalaujama paklusti visiems grupės reikalavimams. taip pat galioja ir terapinėms grupėms. atskiriami nuo ankstesnių draugų. Studentų draugijų nariai sako.naujas draugijos narys. kas čia pasakyta. Dauguma įstojusiųjų į Dangaus vartų kultą prieš minėtą lemtingą dieną jį paliko. kas bus mūsų kito skyriaus tema: grupės poveikį jos narių požiūriams bei elgsenai. Tada gali įvykti tai. Jis gąsdino fiziniu susidorojimu su tais. kurie nesutiko duoti priesaikos. jis taip pat vis dažniau turėjo griebtis bauginimų. Kaip rodo diskusijos apie sąmokslo teoriją internete (Dangaus vartų kultas sumaniai naudojosi internetu.

kad psichoterapija. patikimus socialinius ryšius. Frankas pastebėjo. Branduolinę energiją galima panaudoti ir namams apšviesti. 3) logiškai ar mitologiškai paaiškina įvairius patiriamus sunkumus. kaip vyksta Įtikinėjimo procesas ir kokia jo poveikio galia. jog esame atsparūs socialinio valdymo metodams. Įtikinėjant galima ir suteikti žinių. kaip patį valgymą pripažinti netinkamu. psichiatras Jerome Frankas (1974. Antra. 2) demonstruoja kompetenciją ir teikia viltį. yra tas pat. Tačiau šios jėgos pačios savaime nėra nei blogos. p.sėkmingai taiko daugelį šių metodų. kultų narių izoliavimas bendraminčių grupėse (jas aptarsime 8 skyriuje). nei geros. . kad šios jėgos gali būti panaudotos piktam. tai. Kita konstruktyvaus įtikinėjimo sritis yra konsultavimas bei psichoterapija. 1990). nereiškia. reikia pasitelkti įtikinėjimą. Atrodo. ugdytojų ir kitų įtikinėtojų . kaip mes jas naudojame. atvertimą ir prievartą. parodo naują perspektyvą ir 4) siūlo ritualus bei mokymosi patirtį. savipagalbos grupes ir psichoterapiją pavyzdžiais pasirinkau ne todėl. panašiai kaip kultai ir aktyvios savipagalbos grupės. 1) suteikia palaikančius. kad įtikinėjimas pats savaime yra blogas dalykas. Mokymą ir doktrinos brukimą švietimą ir propagandą. galime padaryti klaidingą išvadą. kad juos sumenkinčiau. ar destruktyvus. veiksmingų įtikinėjimo principų (aprašytų šiame skyriuje) taikymas. kad Jimas Jonesas ir kiti kultų lyderiai piktam panaudojo įtikinėjimą. privalome būti budrūs ir neleisti jų naudoti amoraliais tikslais. ĮTIKINĖJIMAS 295 grupės suformuoja darnų „socialinį kokoną". kad kultų sėkmę lemia trys svarbiausi metodai: • • • įsipareigojančio elgesio skatinimas (aprašytas 4 skyriuje). psichoterapiją ir proto kontrolę skiria tik neryški riba. pasižymi stipriai išreikštais įsitikinimais ir savo grupės nariams daro didelę įtaką (Galanter. Seksualinė energija leidžia džiaugtis pasiaukojančia meile arba išnaudoti žmones. jei naujuosius religinius judėjimus aiškiname lyderio mistine galia ar ypatingu pasekėjų bejėgiškumu.7 skyrius. o kad pailiustruočiau dvi išvadas. Pripažinti įtikinėjimą netinkamu tik todėl. Žinodami. priklauso nuo to. 1989. Studentų ir studenčių klubus. 1982) prieš daugelį metų pripažino. kad jį galima panaudoti apgaudinėjimui. Kaip ir Strongas. kad norint pakeisti žalingas nuostatas bei elgseną.ir nesuskaičiuojama daugybė politinių lyderių. kurie žada naujus ramybės ir laimės išgyvenimus. ir miestams nuo žemės paviršiaus nušluoti. ir apgaudinėti. Pirma. 101). APIBENDRINIMAS Ekstremalus įtikinėjimas: kaip įdiegiami kultai? Religinių kultų sėkmė atskleidžia. kurią socialinio konsultavimo ir psichologijos ekspertas Stanley Strongas laiko „taikomosios socialinės psichologijos sritimi" (1978. Iš tiesų įvairios grupės . nes galima apsiryti. siekiant egoistinio pasitenkinimo. ar jų poveikis bus konstruktyvus.

smūgio nukreipimo ir gynybos technikoms įsisavinti skiria tiek pat laiko. kad grafitiniai pieštukai pavojingi sveikatai) reiškia patikėti . Sutikti su įtaigiai pasakomais dalykais lengviau nei jais suabejoti. S O C I A L I N Ė Į T A K A Kaip galima atsispirti įtikinėjimui? išnagrinėję „įtikinėjimo ginkluotę". Patikima natūraliai. Ir iš tiesų. tačiau iš tiesų aš esu priešingoje pusėje. Galime abejoti tuo. Jei dėmesį blaškantis įvykis trukdo paneigti tvirtinimą. Gana tiesiai jam atsakiau: „Labai malonu tai girdėti. . „Socialinės įtakos kovos lauke". aptarkime priešinimosi jam taktikas. paskambino vienas reklamos vadovas ir pasakė: „Labai įdomu. profesoriau. Tačiau pasitelkus logiką. atlikdamas šįimunizacijos darbą jaučiausi kaip ponas Teisuolis. viešai įsipareigokite dėl savo pozicijos. Prieš susiremdami su kitų žmonių nuomone. kaip esame įpratę reaguoti į autoritetą. Jei dėl patikimumo auros remontininko uniforma ir daktaro titulas mus paveikia akimoju. . . „Ak. kaip galima padėti žmonėms priešintis bandymams jais manipuliuoti. galime dar kartą pagalvoti.ne tokie atviri?) tam. Asmeninio įsipareigojimo sustiprinimas 6 skyriuje buvo pateiktas kitas pasipriešinimo būdas.Jūsų pasiekimus VVilliamas McGuire. kad. ką sako kiti. Gindami savo įsitikinimus. Po to.296 II d a l i s . pasidarė beveik įprasta. . nei į gynybą. Jeilio universitetas mes galime panaudoti mažindami konkurentų reklamos poveikį". kiek ir mokymui pulti. kol aktyviai nepaneigiamas pradinis nesąmoningas pritarimas. Su malonumu apie tai perskaičiau". Kaip paruošti žmones. Suprasti tvirtinimą (pavyzdžiui. atsispirti melui galima.bent jau laikinai. nemenkinkite savęs. mokslininkai didesnį dėmesį sutelkė į puolimą naudojant įtikinimą. o aš bandau juos išmokyti priešintis". Jūs stengiatės įtikinti žmones. kai buvo paskelbti mūsų tyrimų rezultatai. nebūsite tokie imlūs (o gal reikėtų sakyti . galime pasistengti gauti daugiau informacijos. dėl to prisiekusieji dažniau atsiduria aklavietėje. nes tyriau. Prieš skirdami laiką ar pinigus. profesoriau. tvirtina Danielis Gilbertas ir jo bendradarbiai (1990. Imitaciniuose civiliniuose teismo procesuose neoficialus prisiekusiųjų nuomonės tyrimas gali skatinti tvirčiau laikytis išsakytų pozicijų.pastebi Bradas Sagarinas ir jo bendradarbiai (2002). ko nesuprantame. informaciją bei suinteresuotumą.atsakė vadovas. Williamas McGuire apie nuostatos stiprinimą Turiu prisipažinti. 1993). pritarimas išlieka ilgiau. kad reklamuotojai paminėtų kitų prekių pavadinimus ir sumenkintų jų reklaminius teiginius. kad jie pajėgtų atsispirti nepageidaujamam įtikinėjimui? Kovos menų treneriai gynybinių pozicijų.

Kontrargumentai Yra antra priežastis. primenančiais šiuos argumentus. t. Štai ką aiškino Kiesleris: „Kai užsipuolate įsitikinusius žmones ir jūsų puolimas ne itin stiprus. jog gausu autoritetingų įrodymų. jų nuomonė stiprėja. pereidami į vis ekstremalesnę poziciją. Kaip ir skiepai nuo ligų. Tam tikra prasme jų įsipareigojimas laikytis įsitikinimo išplečiamas. McGuire kėlė tokį klausimą: ar galima žmones „paskiepyti" nuo įtikinėjimo panašiai kaip skiepijama nuo virusų? Ar egzistuoja toks dalykas kaip nuostatos stiprinimas? Ar galime sustiprinti protinę apsaugą žmonių. ir jei perskaito arba parašo nedidelį kontrargumentuojantį rašinį. buvo teigiama. Kiesleris pastebėjo. kad tinkami kontrargumentai . Gal galite prisiminti tokį ginčo momentą. Tai sėkmingai taiko. kosėjantį ir nukaršusį kaubojų. suteikus nedidelę dozę šiems įsitikinimams grėsmę keliančios informacijos? Būtent šitaip McGuire ir padarė. jais pasinaudoti. puolimui sustiprėjus. bet nesiekiant priblokšti. Jis pasirinkdavo tokio tipo žinomas tiesas kaip: „Jei tik įmanoma. jūs skatinate juos elgtis dar ekstremaliau. išauklėtų „ideologinėje aplinkoje be mikrobų". kaskart pavalgius patariama valyti dantis".7 skyrius. Robertas Cialdinis ir jo bendradarbiai (2003) sutinka. jei jie prieš tai būdavo pamatę reklamos kopiją su antireklamos elementais. 88). kai reikia reaguoti į oponentą. kaip juos surasti. po to pademonstruodavo. ypač jei šis (kaip dauguma šiuolaikinių politinių veikėjų) turi milžinišką finansinį pranašumą. jie daug geriau geba priešintis rimtesniam išpuoliui.. . Tačiau jei prieš atakuojant įsitikinimus žmonės būna „imunizuoti" nedideliais išpuoliais. nuostatos stiprinimas (attitude inoculation) Lengvas žmonių nuostatų puolimas. kad stipresnių puolimų atveju jie turėtų priemonių šiems išpuoliams atremti. pavyzdžiui. dėl kurios švelnus išpuolis gali sukelti pasipriešinimą. kad kai įsitikinę dėl savo nuomonės žmonės priverčiami reaguoti veikiant pakankamai stipriai. kad per dažnai valant dantis galima pažeisti dantenas). Williamas McGuire (1964) tai pastebėjo atlikdamas daugelį eksperimentų. net silpni argumentai skatina ieškoti kontrargumentų ir. tačiau svarsto.. ĮTIKINĖJIMAS 297 Įsitikinimų išbandymas Kaip galime skatinti žmones įsipareigoti laikytis savo įsitikinimo? Remdamasis savo eksperimentais. atitinkančiųjų įsitikinimą" (p. Jų manymu. kaip šias nuvalkiotas tiesas galima sukritikuoti (pavyzdžiui. atsakymas yra gynyba naudojant „nuodų parazitą" . ginant savo ankstesnes nuomones. Cialdinio ir jo kolegų atliekamų tyrimų dalyviams parodyta žinoma politinė reklama įtikindavo mažiau. reklaminiame „Marlboro Man" klipe rūsčios gamtos fone vaizduodami. y. turinčių nesugriaunamus įsitikinimus? Ir ar būtų galima juos „paskiepyti" nuo būsimų įtikinėjimų. nes daugėja veiksmų. pamačius oponento reklamą).nuodai (svarūs kontrargumentai) derinami su parazitu (ženklais. kai suinteresuotieji ėmėsi retorikos.puikus priešinimosi įtikinėjimui būdas. Charlesas Kiesleris (1971) pasiūlė vieną būdą: švelniai užpulti jų poziciją. prieš rūkymą nukreipta reklama.

Vaikų apsauga nuo bendraamžių spaudimo rūkyti Alfredo McAlisterio (1980) vadovaujama mokslininkų grupė patikėjo aukštesnių klasių moksleiviams sustiprinti septintokų atsparumą bendraamžių spaudimui rūkyti ir pademonstravo. 7. kad tau padaryčiau įspūdį". 1984. kurioje buvo taikomas tradicinis švietimas apie rūkymo žalą. arba pateikiama informacija apie rūkymą. Vieno tyrimo metu šeštos-aštuntos klasių moksleiviams buvo rodomi filmai. Iš tokiuose užsiėmimuose dalyvavusių septintokų ir aštuntokų perpus mažiau pradėjo rūkyti. ir kitu atveju rūkančių tėvų buvo tiek pat (žr. pavadinti „viščiukais" už tai. 7. rūkančiųjų buvo kur kas mažiau nei kontrolinėje. teigiančiai. septintokai buvo mokomi šitaip: „Jei ji priklausoma nuo tabako .j i nėra nepriklausoma". Telch ir kiti. Flay ir kiti. jog rūko nepriklausomos moterys. Kitos mokslininkų grupės patvirtino.). kurioje buvo atliktas „skiepijimas" nuo rūkymo. kaip galima praktiškai pritaikyti laboratorinių tyrimų duomenis. turėdavo atsakyti maždaug šitaip: „Būčiau tikras viščiukas. Pasipriešinti reklamai.10 PAVEIKSLAS Mokykloje. kuriose moksleiviai. Šaltinis: McAlister ir kiti. 1995. kai reikėdavo atsisakyti cigaretės moksleivių pasiūlytais būdais (Hirschman ir Leventhal. 0 4 9 Septinta klasė 12 16 21 Aštunta klasė Tyrimo laikas (mėnesiai) 33 Devinta klasė . Daugumoje naujų tyrimų pabrėžiama priešinimosi socialiniam spaudimui strategija. SOCIALINĖ ĮTAKA Pritaikomumas: inokuliacijos (nuostatų stiprinimo) programos Ar nuostatų stiprinimas iš tiesų gali padėti žmonėms pasiruošti priešintis nepageidaujamam įtikinėjimui? Taikomieji rūkymo prevencijos ir vartotojų švietimo tyrimai teikia vilčių. 1980. mažina rūkančių paauglių skaičių (Botvin ir kiti. 1981.10 pav. kuriuose arba buvo raginama nerūkyti. nors ir vienu. Evans ir kiti. kad nuostatų stiprinimo procedūros. kad atsisako cigaretės. ypač jei jas kartais papildo kitų įgūdžių mokymas. jei rūkyčiau tik dėl to.298 II dalis. Taip pat jie kūrė imprivizacijas. palyginti su kitos mokyklos „neskiepytais" mokiniais. 1985). Tuo pat metu moksleiviai vaidino situacijas.

Šiandien bet kuri mokykla ar mokytojas. tai gali padaryti lengvai. p. 16). mokslininkai tyrė. kad labai sumažės rūkalių skaičius ir jiems gydyti reikalingos išlaidos. Informacijai perteikti pasitelkiami patrauklūs bendraamžiai. Šiuos tyrimus iš dalies paskatino studijos. Atrodo. rūkyti pradėjo tik 19 proc. Danija. Visa ši veikla. 1980): „Kai prityręs reklamos skelbėjas išleidžia mi- »Mano vaikai apskritai atsisako valgyti bet ką.2 milijardo dolerių. pažeidžiami. Belgija. kuriai per metus išleidžiama 11. 2003). Jungtinėse Valstijose. pastebi Robertas Levine savo knygoje The Power of Persuasion: How We're Bought andSold („Įtikinėjimo galia: kaip mus nuperka ir parduoda"). 1980). moksleivių. Graikija. ĮTIKINĖJIMAS 299 1989). klasės draugams nurodant apsisprendimo priežastis). Jie skatina moksleivius patiems viską įvertinti („Štai apie ką galėtum pamąstyti").7 skyrius. 1980. norintis naudoti socialinį-psichologinį rūkymo prevencijos metodą. 1980. Palmer ir Dorr. kodėl kai kurios cigarečių ir nerūkomojo tabako bendrovės agresyviai veržiasi su reklamomis į universitetus. „Šių dienų paauglys . moksleivių. o kitos Europos šalys ketina tai padaryti (McGuire. 3) geidžia reklamuojamų gaminių ir įkyriai prašo tėvų. Pasitelkusios šiuos duomenis. Rūkaliai dažnai dar paauglystėje pasirenka „mėgstamas cigaretes". siūlydamos cigaretes nemokamai (paprastai ten. ir didžioji dauguma rūkalių pirmą kartą užsirūkė dar paauglystėje" (Lichtblau. ir jose naudojama iš anksto paruošta spausdinta bei vaizdinė medžiaga. rūkyti pradėjo 31 proc. ypač nuo 8 iki 11 metų.vaikai pieno gėrė du kartus daugiau nei limonado. Dėl reklamos dabar šis santykis tapo atvirkštinis" (2003. remdamos vakarėlius. „Prieš du dešimtmečius. 1) nepajėgia atskirti reklamos nuo eilinės laidos ir nesuvokia reklamos tikslo įtikinti. iš tų. vienos iš pagrindinių tabako reklamos. kur studentai vartoja alkoholį). nebrangiai ir tikėtis.rašo Levine. priverčia juos viešai papasakoti apie savo nuostatas (logiškai nusprendžiant nerūkyti ir paskelbiant savo sprendimą. Feshbach. kad juos nupirktų (Adler ir kiti. Vaikų apsauga nuo reklamos įtakos Airija. . 2) beatodairiškai pasitiki televizijos reklama. kad vaikai. 2003). Tai paaiškina.tai dalis 12.buvo rašoma bendrovės Philip Morris. jog vaikai yra reklamuotojo svajonė: patiklūs. ko nematė per televiziją.tai potencialus klientas rytoj. . . Iš tų. jiems lengva parduoti. vienas vaikas per metus mato per 10 000 reklaminių intarpų. Tikėdamiesi apriboti reklamos įtaką. 2002). piliečių grupės kreipėsi į tokių produktų reklamuotojus (Moody. 2005).5 milijardo vertės nikotino rinkodaros programos „pradedantiesiems" rūkaliams (Farrell. kurie žiūrėjo nerūkyti raginančius filmus. Italija ir Švedija riboja reklamą vaikams. Apie rūkymo ir narkotikų žalą aiškinančiose programose taip pat taikomi ir kiti įtikinėjimo būdai. atskleidusios. kurie atliko cigaretės atsisakančiųjų vaidmenis. Praėjus pusantrų metų." Erma Bombeck . kaip padėti vaikams susikurti imunitetą televizijos reklamos poveikiui. Kai kurioms iš šių rūkymo prevencijos programų tereikia nuo dviejų iki šešių akademinių valandų. ataskaitoje (FTC.

laikėsi „aukso vidurio" taisyklės. Pagrindiniai j ū s ų pranešimai skelbia: „Tu šiandien nusipelnei pertraukos. Jei tėvai nerimauja. ar reikia įvesti naujus sveikatai kenksmingų maisto produktų reklamos per televiziją bei jaunesnio amžiaus žiūrovams rodomų filmų apribojimus. mes. Vieno tokio tyrimo metu Normos Feshbach (1980." „Vadovaukis savo instinktais. Išvados apie nuostatų stiprinimą Turimų įsitikinimų įtvirtinimas turbūt nėra geriausias būdas priešintis „smegenų plovimui". tokį dalyką galima pavadinti tik eksploatavimu". Geriau išgryninti orą nei dėvėti dujokaukes. ir spaudžiama mokslininkų bei politikų. Kitoje barikadų pusėje . Nuolat peržengdami ribą tarp vartotoj o poreikių patenkinimo ir j ų sukūrimo. kol pavargę tėvai nusileidžia. jaunesniems nei 8 metų vaikams ir paaugliams skirtuose filmuose bei programose. Jungtinių Valstijų federacinė prekybos komisija. Vartotojų užtarėjai baiminasi.. analizuoja. Pavyzdžiui. parodžius žaislo reklamą. General Mills (citata iš Motherhood Project. General Mills bendrovė. kad vien atsparumo formavimo gali nepakakti. Vaikai buvo mokomi atsparumo reklamai ją stebint ir aptariant. Toks patyrimas padėjo vaikams realistiškiau suprasti reklamą. kurį reikia išnaudoti .. 2001). kad jų vaikai gali tapti kulto nariais. Patenkink savo troškulį. Tuo tarpu mokslininkai kėlė klausimą." „Jauti poreikį?" Tokie kreipiniai atspindi reklamos esmę: gyvenime svarbiausia būti savanaudžiui.tai „rinkos segmentas". o vaikystė . 2001) lijonus. išlaikyti televizijoms vaikų programas.. jie turėtų paaiškinti jiems apie įvairius kultus ir išmokyti pateikti kontrargumentus. ragina „Motinų kodeksas reklamos skelbėjams".tie. kurie turi komercinių interesų ir tvirtina. 1980) vadovaujami mokslininkai mažoms Los Andželo srities pradinių mokyklų moksleivių grupėms pravedė tris pusvalandines pamokas. taip pat reklamą." „Ribų nėra.. kad klientus reikia pritraukti anksti ir išlaikyti juos visą gyvenimą. Jums j i e yra klientai. kad vaikams skirtos prekės reklamuojamos ir išdėliojamos žemutinėse parduotuvių lentynose. jis tuojau pat būdavo paduodamas vaikams. 2001) gausus Amerikos motinų susivienijimas išreiškė štai tokį pasipiktinimą: M u m s vaikai yra neįkainojama dovana. Todėl. „Motinų pareiškime reklamuotojams" (Motherhood Project.. Cohen. Tėvai skundžiasi. Esame įsitikinę. ką jie matė reklamoje. sekame Procter and Gamble modeliu: „nuo lopšio iki kapo"." „Tiesiog imk ir padaryk. siūlant su juo atlikti tą patį." Wayne Chilicki. kad nepatyrusiems. . mėgindama spręsti. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Kai kalbama apie orientavimąsi į vaikus. kuriose analizavo televizijos reklamą. įtikinėja ir manipuliuoja mūsų vaikais .. ar galima išmokyti vaikus atsispirti apgaulingai reklamai. būrys j ū s ų išsilavinusių ir kūrybingų ekspertų studijuoja. reikia uždrausti reklamą mokyklose. kaip tau patinka. patikliems vaikams parduotų žalingus sveikatai gaminius. dar svarbiau. materialistui ir tuojau pat pajusti pasitenkinimą." „Daryk taip. kad reklama leidžia skiepyti vartotojo įgūdžius ir.300 II d a l i s . kur vaikai juos greičiau pamato. ima ir įkyriai prašo nupirkti. „skatinančią [vaikų ir paauglių] egoizmą ir orientaciją į greitą [poreikių] patenkinimą" (Motherhood Project.

Vieno eksperimento metu Susan Darley ir Joelas Cooperis (1972) pasiūlė studentams parašyti rašinį. Neveiksmingas įtikinėjimas. . studentų kraštutinė nuomonė ir įsitikinimas dėl per griežtų reikalavimų aprangai dar labiau sustiprėjo.rasti aukso vidurį tarp patiklumo ir cinizmo. mūsų užduotis . kaip šeimynykščiai bei draugai puls šiuos jų naujus įsitikinimus. Mus ragina: „galvok pats". tačiau ne naiviam Kadangi esame įtikinėjami. Kadangi tai prieštaravo studentų pozicijai ir rašinius buvo ketinama skelbti.net ir tie. kuriems už tai buvo pasiūlytas atlygis. stimuliuodamas klausytojo savisaugą. Jis gali „užgrūdinti širdį" ir paversti ją atsparia būsimiems raginimams. APIBENDRINIMAS Kaip galima atsispirti įtikinėjimui? • Kaip žmonės priešinasi įtikinėjimui? Išankstinis viešas įsipareigojimas laikytis savo pozicijos. kad kiekvienas sutiktas žmogus tam tikra prasme yra už mus pranašesnis. t. pasidalindamas savo žiniomis. Kita išvada ta. kad įtikinėtojui nesėkmingas argumentas gali būti blogiau nei nieko nedarymas. Įveikta ataka veikiau sustiprins įsitikinimus nei juos sugriaus. ĮTIKINĖJIMAS 301 Dėl tos pačios priežasties tikybos mokytojai turi stebėti. Atmetusieji raginimus mesti rūkyti panašiai gali tapti atsparesni vėlesniems raginimams. propaguojantį griežtas aprangos normas. perspėdami savo narius. todėl gali mane ko nors išmokyti. ypač jei grėsmę keliančią informaciją galima išnagrinėti kartu su bendraminčiais. jie visi nusprendė nerašyti rašinio . tačiau ši ataka [prieš nuostatas] negali būti stipresnė už turimas nuostatas. Ar suprantate kodėl? Atmetusieji argumentą tampa atsparūs naujai galimai informacijai. sukurti imunitetą skatinantį ieškoti priešingų argumentų. Kai pateikiami laukiami argumentai.7 skyrius. gali duoti priešingą rezultatą. • Švelnus išpuolis taip pat gali stiprinti nuostatas. Kai kurie žmonės sako. y. ar fanatizmą? Kaip gyventi būnant nuolankiam bei atviram kitiems ir tuo pat metu išliekant kritiškam įtikinėjimo argumentų atžvilgiu? Būti atviri tegalime galvodami. Kiekvienas sutiktas žmogus ką nors išmano labiau nei aš. kulto narys jau būna paruošęs kontrargumentus. kurį stimuliuoja švelnus išpuolis prieš ją gimdo pasipriešinimą vėlesniam įtikinėjimui. Atvirai prieš griežtus reikalavimus pasisakę studentai ėmė intensyviau priešintis šioms taisyklėms. Tačiau ar užsisklendimas nuo informacijos reiškia dorybę. •0*1 ^ o s t scr iPtum: I M kaip būti atviram. Atsisakius pinigų. kad bažnyčiose bei mokyklose nesusidarytų „sterili ideologinė aplinka". kurių prireiks rimtesniu atveju. kad pasiduoti įtikinėjimui yra silpnybė. Bendraudamas tikiuosi pasimokyti iš jo ir galbūt atsakyti tuo pačiu. • Tai leidžia daryti paradoksalią išvadą kad vienas iš nuostatų stiprinimo būdų yra iššūkis joms. Kultai taiko šį principą.

bet ir reaguokite. . Kitaip tariant. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Norėdami būti kritiški. tačiau kartu girdėti reikšmingą informaciją? Atidžiai klausykite ir kritiškai mąstykite. aptarkite ją su kitais. Išgirdę politiko kalbą. ne tik klausykite. galime pasinaudoti atsparumo formavimo tyrimų rezultatais.302 II d a l i s . ji tiek ir teverta. Prisiverskite prieštarauti. ji išliks ilgai. O jei analizė šios informacijos nepaneigia. vadinasi. Jei nuodugni analizė informaciją sugriauna. Ar norite išmokti priešintis įtikinėjimui.

ko nedarytume vieni Savimonės susilpnėjimas Grupės poliarizacija: ar grupės sustiprina mūsų nuomonę? „Polinkio į riziką" atvejis Ar grupės sustiprina nuomones? Atkreipkime dėmėsi Grupės poliarizacija Poliarizacijos aiškinimas Grupinis mąstymas: ar grupės trukdo. Transformacinė bendruomenės lyderystė Post scriptum: ar grupės mums kenkia? . Irvingas Janisas apie grupinį mąstymą Grupinio mąstymo teorijos kritika Kaip išvengti grupinio mąstymo Grupinis problemų sprendimas Ką slepia Nobelio premija.Grupės įtaka Kas yra grupė? Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti žmonės? Kitų žmonių buvimas Minia: didelė kitų žmonių sankaupa Kodėl mus sužadina kitų žmonių buvimas? Socialinis dykinėjimas: ar būdami grupėje žmonės stengiasi mažiau? Daug rankų mažai dirba Socialinis dykinėjimas kasdieniame gyvenime Nuasmeninimas: kada būdami grupėje žmonės netenka savojo Aš? Kai kartu darome tai. Dvi galvos geriau nei viena Mažumos įtaka: kaip paskiri žmonės veikia grupę? Nuoseklumas Pasitikėjimas savimi Pasitraukimas iš daugumos Ar lyderystė yra mažumos įtaka? Atkreipkime dėmesį. ar padeda priimti gerus sprendimus? Grupinio mąstymo požymiai Ką slepia moksliniai tyrimai.

pasišnekučiuoti susirinkusių namiškių. bet ir yra 200 valstybių. keturi milijonai mažesnių bendruomenių. kad nedidelė mąstančių.įtikinti kitus? T Kas yra grupė? Atsakymas į šį klausimą atrodo aiškus tol. tiriančių žmogžudystės bylą. Ji nusileidžia ir sulėtina tempą. įsipareigojusių piliečių grupė gali pakeisti pasaulį. Tačiau vienas jų.arba lyderiui . Tauna savo maršrutą nubėga dviem minutėmis greičiau.„Niekada neabejokite tuo. kol keli žmonės nepalygina savo sampratų.tai turinčių bendrus tikslus ir vienas kitu pasitikinčių žmonių būrys? Ar grupė susiformuoja tada. Pavargę prisiekusieji beveik sutarė. Klasika tapusio kino filmo „12 piktų vyrų" (12 Angry Men. Sudėtingose teismo bylose vienas žmogus retai priverčia visą grupę pakeisti nuomonę. o kūnas maldauja likusius šešis kvartalus eiti pėsčiomis. šeimų." Antropologė Margaret Mead auna jau beveik baigia savo kasdienį pasibėgiojimą. kad priklauso vieni kitiems? Ar grupė . Kas padeda mažumai . 1957) pradžioje 12 nepatiklių prisiekusiųjų. Prasideda karštos diskusijos. 1984). šitaip gilindami vieni kitų akiratį. Kaip šios grupės veikia savo narių nuostatas? Kas skatina grupę priimti išmintingus arba kvailus sprendimus? Žmonės daro įtaką savo grupėms. Kaip šios grupės veikia paskirą asmenį? Tarpusavio sąveika grupėje dažnai daro stiprų poveikį. 20 milijonų ekonomikos organizacijų ir šimtai milijonų kitų formalių bei neformalių grupių . Kitą dieną aplinkybės tos pačios. Henry Fondos įkūnytas personažas. Intelektualūs aukštųjų mokyklų studentai bendrauja su kolegomis. kol sutaria: paauglys nekaltas. Visi nekantrauja paskelbti nuosprendį ir apkaltinti paauglį tėvo nužudymu. Pasaulyje ne tik gyvena 6. Protas ją ragina dar bėgti. Jauni padaužos šlaistosi su kitais padaužomis. stiprindami vieni kitų asocialius polinkius. Diena buvo karšta. suguža į prisiekusiųjų kambarį. bažnyčių. Ar bėgiojimo partneriai yra grupė? Ar lėktuvo keleiviai .į pasimatymą atėjusių porelių. Tačiau istoriją kuria mažumos. tik dabar kartu bėga ir jos draugė bei draugas. Ji svarsto: „Negi bėgau greičiau tik todėl. kai žmonės tampa organizuoti? Kai jų tarpusavio ryšiai tęsiasi tam tikrą laiką? Tai tik keli socialinėje psichologijoje vartojami grupės apibrėžimai (McGrath. kad kartu buvo Geil ir Chosė? Ar kompanijoje visada bėgčiau greičiau?" Paprastai visi esame kokios nors grupės dalis.grupė? Ar grupė yra žmonės. tapatinantys save vieni su kitais ir jaučiantys. nepalaiko kaltinimo. ir prisiekusieji vienas po kito keičia nuomonę. . gebančios palenkti daugumą.4 milijardo žmonių.

nebaudžia ir iš tiesų nieko nedaro. grupė (group) Du ar daugiau žmonių. Šie trys reiškiniai gali atsirasti esant minimaliai tarpusavio sąveikai (mes tai vadiname „minimaliomis grupės situacijomis").kaip „jie". GRUPĖS ĮTAKA 305 Grupių dinamikos ekspertas Marvinas Shaw (1981) teigia. pastebi Australijos nacionalinio universiteto socialinės psichologijos specialistas Johnas Turneris (1987). Grupės susidaro dėl daugelio priežasčių . Pagal Shaw apibrėžimą vienu metu auditorijoje kompiuteriais dirbantys studentai nėra grupė. kad lenktyniaudami būryje dviratininkai važiuoja greičiau nei būdami vieni ir lenktyniaudami tik su laiku. o visus kitus . individualiai atliekantys nekonkurencingą veiklą. psichologas. save suvokia kaip „mes". Ar paprasčiausias kitų žmonių buvimas veikia bėgimą. Todėl jis grupę apibrėžia kaip du ar daugiau žmonių. neskatina. kurie remia kitą komandą. grupės save suvokia kaip „mes". jog tiesiog būna šalia kaip pasyvi auditorija arba kaip dalyviai. Kartais skirtumas tarp pavienių žmonių kompiuterių auditorijoje elgsenos ir tarpusavio ryšiais susietų žmonių veiklos būna neryškus. Per sporto varžybas jie gali save vadinti „mes"komandos aistruoliais. Kartais žmonės vien būdami kartu daro vieni kitiems įtaką. kad įgyvendintų tikslus. ilgiau nei kelias akimirkas palaikančių tarpusavio ryšius. darančių vieni kitiems įtaką ir save suvokiančių kaip „mes". Po to išnagrinėsime tris socialinės įtakos tarpusavio ryšius palaikančiose grupėse pavyzdžius: grupės poliarizaciją. taigi grupės. Be to.jais". kad kiti nekonkuruoja. Nors fiziškai jie yra kartu..8 s k y r i u s . Tad bėgiojimo partneriai iš tiesų yra grupė. APIBENDRINIMAS Kas yra grupė? • Grupė atsiranda. narys). Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti žmonės? Pradėkime nuo paprasčiausio socialinės psichologijos klausimo: ar tiesiog buvimu kitas žmogus daro mums įtaką? „Buvimas" reiškia. pastebėjo. daro vienas kitam įtaką. kai du ar daugiau žmonių sąveikauja ilgiau nei kelias akimirkas. rašymą arba egzamino sėkmę? Atsakymo į šį klausimą paieška . kad atsilygintų. tačiau tai labiau pavienių žmonių būrys nei tarpusavio ryšiais susieta grupė (tačiau kiekvienas jų gali būti nematomos internetinės pokalbių svetainės.kad patenkintų poreikį priklausyti. domėjęsis dviračių lenktynėmis. grupini mąstymą ir mažumos įtaką. socialinio dykinėjimo ir nuasmeninimo. kad suteiktų informacijos. išskyrus tai. palyginti su . Kitų žmonių buvimas Daugiau nei prieš šimtmetį Normanas Triplettas (1899). jog jų nariai veikia vienas kitą. palaikančių tarpusavio ryšius ir darančių vieni kitiems įtaką. Šiame skyriuje aptarsime tris tokios kolektyvinės įtakos pavyzdžius: socialinio palengvinimo.mokslinis detektyvas. kad visoms grupėms bendra tai. dalyviai (co-actors) Dalyviai. Prieš . valgymą.

Pessin ir Husband. 1925). Šis socialinio palengvinimo efektas pastebimas ir tarp gyvūnų. kai šalia yra kitų žmonių. vištos sulesa daugiau grūdų. o seksualiai aktyvios žiurkių poros dažniau poruojasi (Bayer. 1933. Esant kitiems žmonėms eksperimento dalyviai taip pat tiksliau atlieka nesudėtingus mechaninius veiksmus. sunkiau surandamas išėjimas iš labirinto piešinyje. blogiau įsimenami bereikšmiai skiemenys. kad ji nenuslystų nuo dešimties centų monetos dydžio disko. Apie 1940-uosius metus tyrimai šioje srityje liovėsi ir nevyko 25-erius metus. pavyzdžiui. (Visi prisimename. žmonės blogiau sprendžia sudėtingas anagramas. kuriems buvo liepta suvynioti valą į meškerės ritę. 1933. Chen. kad jei šalia yra kitų žmonių. 1930. kaip pygaras. Atliekant sudėtingas užduotis. Dashiell. kad kitų buvimas kartais padeda. Vėliau paaiškėjo. 1958). Zajoncas (1965) vieno tyrimo rezultatus panaudojo tam. Klopfer. ilgauodegės papūgos ir žalieji kikiliai tokiais atvejais lėčiau įveikia labirintus (Allee ir Masure. 1933).beveik toks pat tikslus. ar šių prieštaringų duomenų nebūtų galima suderinti.306 II d a l i s . atlikdavo tai greičiau būdami kartu nei pavieniui.) Jei socialinis sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją. o kartais trukdo atlikti užduotis. 1929. . paskelbdamas savo spėjimą (kad kitų žmonių buvimas gerina rezultatus). kai labiausiai tikėtina. jog kai kurias užduotis kitų tos pačios rūšies atstovų buvimas trukdo atlikti. jog gali būti saulėta. Kaip dažnai kūrybinio pakilimo momentais nutinka. kaip orų prognozė Škotijoje. S O C I A L I N Ė ĮTAKA socialinis palengvinimas (sočiai facilitation) 1) Pirminė reikšmė . Jis prisiminė gerai žinomą eksperimentinės psichologijos principą: sužadinimas sustiprina bet kurį tuo metu dominuojantį atsaką. Pavyzdžiui. Teiginys. W. Tačiau kiti tyrimai atskleidė. didesnis sužadinimas skatina neteisingą atsakymą. kad paaiškintų kitus. Larsson. 1930. jis turėtų padėti atlikti lengvas užduotis ir kliudyti atlikti sudėtingas. kol jų nesužadino nauja idėja. laiko metalinę lazdelę taip. kaip atsidūrę prieš auditoriją pajusdavome įtampą arba susijaudinimą. Travis. tarakonai. 1936. Vaikai. 1997).žmonių polinkis geriau atlikti paprastas ar gerai išmoktas užduotis. Šis trikdantis poveikis pastebimas ir tarp žmonių. 1920. tačiau gali ir palyti. Gatės ir Allee. kur teisingas atsakymas nėra labai aiškus. Allport. 1956). prasčiau atliekami sudėtingi daugybos veiksmai (Dashiell. kad kitų žmonių buvimas turi sužadinti arba suteikti energijos (Mullen ir kiti. eksperimento dalyviai greičiau atlieka daugybos veiksmus ar išbraukia nurodytas raides. skruzdėlės iškasa daugiau smėlio. Ar šis principas negalėtų atskleisti socialinio palengvinimo mįslės? Atrodė logiška daryti prielaidą. kad yra kitų žmonių. 1937. Būdami susirūpinę. Sužadinti žmonės greičiausiai suvokia tokias nesudėtingas anagramas. Jei kartu yra kitų tos pačios rūšies atstovų. 2) Dabartinė reikšmė dominuojančios (tikėtinos) reakcijos sustiprėjimas dėl to. Triplettas atliko vieną pirmųjų socialinės psichologijos istorijoje laboratorinių eksperimentų. . besisukančio ant patefono (F. kad teisingas yra „dominuojantis" atsakymas. Pessin. Jei šalia yra kitų žmonių. kur dažniausiai sakoma. Socialinis psichologas Robertas Zajoncas susidomėjo. Stipresnis sužadinimas padeda geriau atlikti paprastas užduotis.

8 s k y r i u s . kuriuose dalyvavo daugiau nei 25 000 savanorių. Huxley. netikėtai tapo logiška.). Peteris Huntas ir Josephas Hillery (1973) pastebėjo.). 1962 („Mokslininkas mąsto") . kai juos ėmė stebėti keturi žiūrovai. Atlikus beveik 300 tyrimų. 8. ir tikimybė. kad apie tai nepagalvojau!" Ir kaip viskas akivaizdu. Pavyzdžiui. Socialinis sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją. kad dalyvaujant kitiems žmonėms. kas iš pradžių atrodė nesuderinama.1 PAVEIKSLAS Palengvina nesudėtingą veiksmą Kitų buvimas Socialinio sužadinimo poveikis Robertas Zajoncas suderino prieštaringus duomenis ir pasiūlė prielaidą. atlikti nesudėtingus daugybos veiksmus. ir pagalvoti apie tai. skatina gyvybingumą.1 len- „Paprasčiausias socialinis kontaktas.sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją (žr. prieštaringi rezultatai tapo logiški. Das Kapital. kodėl jiems geriau sekasi girdint palaikančią minios reakciją. bet daugiau laiko sugaišta.tai gebėjimas pamatyti. r Į į a Sužadinimas r Sustiprina J B dominuojančią reakciją Apsunkina sudėtingą veiksmą Taikant šią prielaidą.). Dėl to kitų žmonių buvimas padėjo jas atlikti. Kilo klausimas. paaiškėjo. Susukti valą į ritę.. valgyti . Tačiau galbūt visos detalės ėmė taip tvarkingai dėliotis tik žiūrint retrospektyviai.lengvos užduotys. Prasti žaidėjai (kurių rezultatyvumas prieš tai siekė 36 proc. Jungtinėse Valstijose ir Anglijoje tyrimai parodė. pirmą kartą perskaitęs Danvino veikalą „Rūšių kilmė": „Kaip kvaila. Įsisavinti naują informaciją. kad kitų žmonių buvimo sąlygojamas sužadinimas sustiprina dominuojančią reakciją (teisingą atsakymą tik į lengvas ar gerai išmoktas užduotis). kol perpranta sudėtingą (lygiai kaip ir tarakonai!). siekė 71 proc. aktoriai ir muzikai atlieka gerai išmoktus veiksmus. surasti kelią iš labirinto ir išspręsti sudėtingus aritmetikos uždavinius buvo sunkesnės užduotys. kad namuose komandos laimi maždaug 6 rungtynes iš 10 (šiek tiek mažiau beisbolo bei amerikietiškojo futbolo ir šiek tiek daugiau krepšinio bei europietiškojo futbolo. Guerin. 1993." Kari Mane. G R U P Ė S ĮTAKA 307 8. apie ką niekas nepagalvojo. studentai greičiau perpranta nesudėtingą labirintą. buvo mažesnė.1 pav. nesvarbu. Tai. teisinga ji ar klaidinga.) žaidė dar geriau (80 proc. ir tai paaiškina. apie ką pagalvojo Thomas H. 8. kai Zajoncas parodė. kad tiriamieji galės juos iš karto teisingai atlikti. 1999).. kad sprendimas šį išbandymą išlaikė (Bond ir Titus. netiesiogiai juos stebint." Albert von Szent-Gyorgyi. arba teisinga reakcija į jas buvo normaliai dominuojanti. Šiais atvejais kitų žmonių buvimas padidino neteisingų atsakymų skaičių. Tokie paprasti ir elegantiški Zajonco sprendimai paskatino kitus socialinius psichologus susimąstyti apie tai. The Scientist Speculates. ką visi matė. žr. kuris didina kiekvieno dirbančiojo efektyvumą.) atidžiai stebimi ėmė žaisti dar blogiau (25 proc. Abiem atvejais veikė visuotinė taisyklė . Daugiau nei 80 000 studentų ir profesionalių sportininkų varžybų Kanadoje. kad geri biliardo žaidėjai (kurių rezultatyvumas. ar šis sprendimas išlaikytų išbandymą eksperimentais. 1867 („Kapitalas") „Atradimas . Jamesas Michaelsas ir jo bendradarbiai (1982) pastebėjo. į kurias mokame reaguoti. Sportininkai. 1983.

Stiprus sužadinimas pilnose salėse taip pat didina stresą. kalbėjimui. Kino teatrų direktoriai ir sporto aistruoliai žino (o mokslininkai tą patvirtino).308 II d a l i s .4 69. Jonathanas Freedmanas su bendradarbiais (1979. Kai visi sėdėdavo glaudžiai. ir. kontroliuoja teritoriją. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 8. dažniau kvėpuoja. kad sudėtingos užduotys bus atliekamos blogiau (Butler ir Baumeister. neišvarginti kelionės. 1996. 1984). kad „gera salė" yra pilna salė (Aiello ir kiti. vargu ar grosite geriau. Tačiau minia sukelia mažesnę įtampą salėse. pakyla kraujospūdis. padažnėja pulsas (Geen ir Gange. 1976. įtampai pasiekus kraštutinį lygį. galima net užspringti. suskirstytose į daug erdvių. Kartais sužadinimas ir gausios publikos dėmesys kliudo netgi tam. labiau susitapatina su komanda (Zillmann ir Paulus. 1983. kad žaidėjai gerai pažįsta aikštelę. Šalia esantys draugiški žmonės yra netgi labiau mėgstami. Minia: didelė kitų žmonių sankaupa Taigi žmonės iš tiesų reaguoja į esančius šalia. 1980) atliko eksperimentus su Kolumbijos universiteto studentais ir Ontarijo mokslo centro lankytojais. Būnant minioje taip pat suintensyvėja teigiamos arba neigiamos reakcijos.3 61. Savo aikštės pranašumas pagrindinių sporto šakų komandoms Sporto šaka Beisbolas Amerikietiškasis futbolas Ledo ritulys Krepšinis Europietiškasis futbolas išanalizuotų rungtynių skaičius 135 665 2592 4322 13 596 37 202 Namuose laimėtos rungtynės procentais 54. Jei į jūsų pirmąjį fortepijono koncertą susirinks visi giminės. Tačiau žaidimo namuose pranašumą taip pat gali sąlygoti ir tai. 2000). leidžiančių atsiskirti nuo minios (Evans ir kiti. 1983). 1983). Eksperimentų metu padėjėjas turėjo kartu su kitais dalyviais klausytis humoristinio įrašo arba žiūrėti kino komediją. 1993). Net draugiška auditorija gali taip paveikti. girdėdami palaikančius aistruolių šūksnius. Worchel ir Brown.3 57.1 64. o nedraugiški labiau nemėgstami (Schiffenbauer ir Schiavo. tuo jų poveikis stipresnis (Jackson ir Latanė. 1986). Moore ir Baron.0 telę). 1998). . Kuo žmonių daugiau. 1977). ką puikiai mokame ir darome nesusimąstydami: pavyzdžiui. Mikčiojantys žmonės prieš didelę auditoriją mikčioja stipriau nei kalbėdami tik su vienu ar dviem žmonėmis (Mullen. padėjėjui lengviau pavykdavo išprovokuoti juoką ar plojimus. Tačiau ar stebėtojų buvimas iš tikrųjų veikia žmones? Stresinėje situacijoje draugas gali padėti atsipalaiduoti.1 LENTELĖ. Storms ir Thomas. labiau įsitempia jų raumenys. 1983. 1981. Tačiau būdami ne vieni žmonės daugiau prakaituoja. Knovvles. todėl jaučiasi dominuojantys.

• kodėl sužadinimas atslūgsta. ar jie mus vertina. Jis tyrė Masačiusetso universiteto 10 studentų grupes 20 pėdų pločio ir 30 pėdų ilgio arba 8 pėdų pločio ir 12 pėdų ilgio patalpose. 1983). susigrūdus i ų pulsas buvo dažnesnis. • kodėl žmonės geriausiai užduotį atlieka tarp pranašesnių kolegų (Seta. 2001): tai . Susigrūdimo poveikį taip pat pastebėjo Dineshas Nagaras ir Janakas Pandey (1987). Susigrūdimas daro panašų poveikį kaip ir minia žiūrovų: sustiprina sužadinimą. 1980. dėmesio išblaškymas ir kitų žmonių buvimas. jei ji būdavo į j u o s atsisukusi veidu. susigrūdimas taip pat ir audrina. pamatę pievelėje sėdinčią moterį. 1982). Priešingai nei stebint auditorijai. vien tik žmonių užrištomis akimis buvimas nepagerino įprastos reakcijos. Taip yra iš dalies todėl. kuris jums sunkiai sekasi. nuogąstavimas dėl įvertinimo (evaluation apprehension) Rūpinimasis. . • kodėl socialinio palengvinimo poveikis būna didžiausias tada. kurių nuomonė nėra svarbi (Seta ir Seta. gali tapti neįmanomu. kuris palengvina dominuojančią reakciją. tyrę universiteto studentus Indijoje. tariamai rengdamiesi suvokimo eksperimentui. kad 35 studentų grupė atrodo artimesnė ir linksmesnė 35 vietų auditorijoje. patvirtinančių bent tris galimus veiksnius (Aiello ir Douthitt. Geen ir Gange. Kodėl kiti žmonės sukelia mūsų susijaudinimą? Yra duomenų. Atlikdami sudėtingas užduotis jie darė daugiau klaidų. • kodėl ypač priklausomus nuo aplinkinių nuomonės žmonių buvimas veikia labiausiai (Gastorf ir kiti. Tačiau.8 s k y r i u s . 1982). Vieno eksperimento Santa Barbaroje metu Kalifornijos universiteto bėgikai. kai žmonės jaučiasi vertinami. Palyginti su tais. kai kiti žmonės yra nepažįstami ir juos sunku stebėti (Guerin ir Innes. Cottrellas su bendradarbiais (1968) užrišo stebėtojams akis. kurie buvo didesnėje patalpoje. ar egzistuoja nuogąstavimas dėl įvertinimo. o kraujospūdis aukštesnis (tai rodo sužadinimą). GRUPĖS ĮTAKA 309 Gal pastebėjote. kad stebėtojai gali sukelti baimę. o ne nugara (Worringham ir Messick. Kodėl mus sužadina kitų žmonių buvimas? Jei ką nors mokate gerai. Nuogąstavimu dėl vertinimo taip galima paaiškinti. kitų akivaizdoje darysite tai dar geriau (nebent pernelyg susijaudinsite ir susidrovėsite). kad mes greičiau atkreipiame dėmesį į kitų žmonių juoką ar plojimus ir prie jų prisijungiame. Tomis pačiomis aplinkybėmis veiksmas.nuogąstavimas dėl įvertinimo. 1992). tačiau tik tada. kaip pastebėjo Gary Evansas (1979). kai tarp svarbių žmonių atsiranda ir tokių. 1983). Norėdamas patikrinti. kai esame arti. Nuogąstavimas dėl įvertinimo Nickolas Cottrellas įtarė. o ne išsibarsčiusi 100 vietų auditorijoje. Kiti eksperimentai patvirtino Cottrello išvadą: dominuojanti reakcija labiausiai sustiprėja tada. kaip esame vertinami. paspartindavo tempą.

kai kas nors stebi . įtampa. teorija . aiškindami nuogąstavimą dėl įvertinimo. 1987). taip pat gali trukdyti atlikti veiksmus. padeda sklandžiau atlikti gerai išmoktas užduotis. Pirmuosiuose šios srities eksperimentuose buvo pastebėta. 1981b). (Gyvūnai tikriausiai sąmoningai nesirūpina tuo. ar trukdo kūrybingai spręsti sudėtingas problemas? Ar galite sugalvoti kitų šios teorijos taikymo praktikoje būdų? APIBENDRINIMAS Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti žmonės? • Pagrindinės socialinės psichologijos problemos susijusios su kitų žmonių buvimu. Tai paprastas daugelio mokslinių duomenų apibendrinimo būdas. daugelyje naujos statybos įstaigų atskiri biurai perkelti į dideles atviras erdves. Kaip pastebėjome 1 skyriuje. Tai perša mintį. bet ir tokie dirgikliai. kaip juos vertina kiti gyvūnai. kaip ryški šviesa (Sanders. net jei tas žmogus nevertina bėgiko rezultatų ir su juo nerungtyniauja. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Susidrovėjimas.310 II dalis. mesdami lemtingus baudos metimus. domėdamiesi. kaip sekasi kitiems grupės nariams arba kaip reaguoja auditorija. kurios 1) leidžia patvirtinti arba keisti teoriją. Kitų žmonių buvimas Tačiau Zajoncas įsitikinęs. 2) nurodo naujų tyrimų kryptį ir 3) siūlo praktinius taikymo būdus. Socialinio palengvinimo teorija siūlo tokias pirmųjų dviejų tipų prognozes: 1) teorijos esmė (kad kitų žmonių buvimas sužadina ir kad šis socialinis sužadinimas sustiprina dominuojančią reakciją) buvo patvirtinta ir 2) teorija galimai tyrimų krypčiai suteikė naują gyvenimą. kuriuos geriausiai atliekame automatiškai (Mullen ir Baumeister. Robertas Baronas ir Danny Moore (1978. Jie teigė.lyg mokslinė stenograma: ji supaprastina ir apibendrina stebėjimų įvairovę. kad sužadinti gali ir kitų žmonių buvimas. Įtampą sukelia ne tik kito žmogaus buvimas. atsirandanti tarp dėmesio skyrimo kitiems ir užduočiai. pažengė dar toliau. net jei nenuogąstaujama dėl vertinimo ir išlaikomas dėmesys. Socialinio palengvinimo teorija daro tai sėkmingai. Teorija taip pat padeda daryti aiškias prognozes. kai esame vertinami. kad. Dėmesio išblaškymas Glennas Sandersas. Ar dėl to atsiradęs suvokimas. perskirtas žemomis pertvaromis.) Kalbant apie žmones. analizuoja savo kūno judesius. dauguma bėgikų sparčiau bėga būdami drauge su kuo nors. Dabar pats laikas prisiminti šios teorijos tikslą. jie dažniau nepataiko. perkrauna mūsų pažinimo sistemą ir sukelia susierzinimą. Prisiminkime.2 paveiksle. kad sužadinimo mechanizmas yra įgimtas ir būdingas didžiajai gyvūnijos daliai. 1981a. Mes nebegalime susitelkti. 1986). Kaip parodyta 8. Ar ši teorija 3) taikoma praktikoje? Galime tik spėlioti. mes išblaškome savo dėmesį. Jei drovūs krepšininkai. kad užduotys atliekamos geriau. kad greta yra kiti žmonės. kad palengvinimo poveikį jaučia ir gyvūnai. Baron.

kad sužadinimas kyla iš dalies dėl to. verčia daryti išvadą kad buvimas kieno nors akivaizdoje gali jaudinti net tada. Kadangi kitų žmonių buvimas kelia jaudulį. jog nuogąstaujama dėl įvertinimo. greta dirbant kitiems žmonėms. kyla įtampa. t Buvimas minioje ar ankštose erdvėse panašiai sužadina ir palengvina dominuojančių reakcijų pasireiškimą. G R U P Ė S ĮTAKA 311 8. tarp jų ir atlikti su gyvūnais. • Tačiau kodėl kitų žmonių buvimas sužadina? Eksperimentai perša išvadą. Atsižvelgęs į šiuos duomenis Robertas Zajoncas pritaikė visiems žinomą eksperimentinės psichologijos principą: sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją. jog išblaškomas dėmesys kai dėmesį reikia padalinti ir kitiems.2 PAVEIKSLAS Atviromis erdvėmis suprojektuotuose biuruose žmonės dirba. o iš dalies dėl to. kuri būtų lygi aštuonių pavieniui traukiančių žmonių jėgų sumai? Jei ne. kad esama stebėtojų arba dirbama grupėje. kai nesijauti vertinamas ir niekas neblaško dėmesio.) galima įvertinti individualiai. kai žmonės siekia asmeninių tikslų ir kai jų pastangas (meškerės valo susukimą į ritę. . arba jos atliekamos grupėje. Kaip tai gali atsiliepti darbuotojų efektyvumui? Šaltinis: nuotrauka gauta iš bendrovės Herman Miller Inc. Šios situacijos .kodėl? Ir kokių asmeninių pastangų galime tikėtis iš dirbančių grupėje? Socialinis palengvinimas paprastai atsiranda tada. aritmetikos uždavinių sprendimą ir pan. Socialinis dykinėjimas: ar būdami grupėje žmonės stengiasi mažiau? Ar traukdami virvę komandoje. Kiti mokslininkai atkreipė dėmesį.8 s k y r i u s . kad žmonių buvimas gali trukdyti atlikti užduotis. faktas. ir užduočiai. vienoje virvės pusėje esantys aštuoni žmonės trauks tokia jėga. padeda atlikti lengvas užduotis (kuriose vyrauja teisingas atsakymas arba reakcija) ir trukdo vykdyti sunkias (kuriose dominuoja neteisingas atsakymas arba reakcija). Kiti eksperimentai.

už kurį visi gauna vienodus pažymius. išmoningai pašalino šią problemą. O gal blogus rezultatus nulėmė darbo koordinavimo trūkumai? Gal traukdami virvę žmonės darė traukimo krypties ir laiko paklaidas? Masačiusetso universiteto mokslininkų grupė. parodytą įrenginį) ir liepiama iš visų jėgų traukti. Arba visos klasės vykdomas projektas. tačiau ne į tokias. kad traukia vieni. su kokiomis susiduriame darbe. Žinodami. kad „vienybėje . kad pasiektų bendrą tikslą ir kai individualias pastangas sudėtinga įvertinti. kad už jų esantys žmonės traukia kartu. kai žmonės sutelkia pastangas. nors iš tiesų jie traukė vieni. 1974.galybė" ir perša išvadą.312 II dalis. Ar atliekant bendras užduotis . kad kolektyvinės virvę traukiančių žmonių pastangos prilygsta vos pusei asmeninių pastangų sumos.3 pav. 1986) pastebėjo. kad virvę traukia ir kiti.komandos dvasia didina produktyvumą? Ar mūrininkai kloja plytas sparčiau dirbdami komandoje. ar pavieniui? Atsakyti į šiuos klausimus padės laboratorinis imitavimas. 8. Tokios veiklos pavyzdys . Levinger.organizuotas lėšų rinkimas. paskiriama pirmoji pozicija (žr. Graves ir Peckham. kai gautos pajamos už parduotus saldainius panaudojamos klasės išvykai apmokėti.3 PAVEIKSLAS Virvės traukimo prietaisas Pirmoje pozicijoje stovintys žmonės traukdavo virvę silpniau.komandinis virvės traukimas. Eksperimento dalyviams buvo užrišamos akys. Alano G. 8. Šaltinis: Ingham. kai manydavo. priversdami eksperimento dalyvius galvoti. . Daug rankų mažai dirba Beveik prieš šimtmetį prancūzų inžinierius Maxas Ringelmannas (apie tai rašo Kravitz ir Martin. Kitas pavyzdys . Tai prieštarauja prielaidai. Inghamo nuotrauka. vadovaujama Alano Inghamo (1974). kai manydavo.kai grupės rezultatas priklauso nuo individualių pastangų . jie traukdavo 18 procentų smarkiau nei tada. jog grupinis užduočių atlikimas mažina asmeninį suinteresuotumą. kad kartu su jais traukia du-penki jiems už nugaros stovintys žmonės. S O C I A L I N Ė ĮTAKA panašios į įprastas.

kai manė.kai socialinis dykinėjimas (sočiai loafing) Polinkis mažiau stengtis. kad tie. Tačiau kaip ir traukiant virvę. Ohajo valstijos universitete atliko eksperimentą. Harkins ir kiti. kai veikia vieni. Socialinio dykinėjimo eksperimentų dalyviai buvo įsitikinę. atsakomybė ištirpsta tarp visų grupės narių (Harkins ir Jackson. rūpestis dėl įvertinimo sumažėdavo.pavieniui arba su grupe . 1981). Studentai energingiau mynė dviračio treniruoklio pedalus (matuojant jų pagaminamą elektros energiją). 1993 ir 8. Kiplingas Williamsas ir Stephenas Harkinsas (1979. tačiau mažai duodantis jai. sekdami Inghamo pavyzdžiu. grupinis triukšmas yra ne toks efektyvus. tiriantis socialinio dykinėjimo pasekmes politikoje. kad jie šaukia ir ploja ne vieni. Šešiems eksperimento dalyviams buvo užrišamos akys. t.8 s k y r i u s . kurio metu privertė eksperimento dalyvius patikėti. nes mažiau varžėsi. kaip iškreipiama viena socialinį palengvinimą sąlygojančių psichologinių jėgų. kurį jie pavadino socialiniu dykinėjimu. Socialinis dykinėjimas pasireikšdavo netgi tada. tačiau nė vienas nesutinka. Atsidūrę dėmesio centre. . darydami tai kartu su kitais. spėjo. juo labiau kitų žmonių.palaiko komandą (Hardy ir Latanė. kad atsipalaiduoja būtent jis. Ir koks gi buvo tikrasis rezultatas? Pasireiškė socialinio dykinėjimo efektas: kai eksperimento dalyviai manė. kad visi pripažįsta. kai tikėjo. G R U P Ė S ĮTAKA 313 Mokslininkai Bibbas Latanė. šį reiškinį stebėjo atlikdamas eksperimentą Teksaso universitete. Ir priešingai. kai eksperimente dalyvaudavo mokyklų sporto komandų aistruolių vadovės. nelaikė savęs dykinėtojais. tranas (free rider) Žmogus.) matome. Tie. 1987). kad jų šūksniai . 1986). Tad Latanė ir jo bendradarbiai. jog tai daro vieni. žmonės sąmoningai stebi savo elgesį (Mullen ir Baumeister. 1980) ieškojo ir kitų būdų tirti šiam reiškiniui. kad jų rezultatas sumuojamas kartu su kitų eksperimento dalyvių rezultatais. Būnant grupėje (traukiant virvę. kurios būdavo įtikinamos. socialinio palengvinimo eksperimentuose įvertinimo tikimybė buvo didesnė. Įdomu tai. kad yra vertinami tik tada. per kurias sklisdavo toks kurtinantis šaukiančių ar plojančių žmonių triukšmas. jie sukeldavo trečdaliu silpnesnį triukšmą nei tada. ir su grupe. kad kiti penki taip pat šaukia arba ploja. Būdami grupėje. nei tada. kai pastangos vertinamos individualiai. jog yra asmeniškai stebimi. už kuriuos vertinami bendrai. Politologas Johnas Sweeney (1973). kad jie negirdėdavo savo šūksmų ar plojimų.). kai studentai vykdo grupinius projektus. Kai žmonės neturi atsiskaityti asmeniškai ir negali įvertinti savo pastangų. kurie plojo ir pavieniui.4 pav. Williamsas teigia. gaunantis naudos iš grupės. jog tokiais atvejais atsipalaiduojama. o ne tada. žmonės susigundydavo tapti tranais ir pasinaudoti grupės pastangomis. jie susodinami ratu ir duodamos užsidėti ausinės. kuriems apie eksperimentą buvo papasakota. kai visi suvienija savo pastangas siekdami bendro tikslo. kad garsūs šešių žmonių šūksniai ar plojimai buvo trečdaliu silpnesni. Tad principas . Jie pastebėjo. jie manė. kai žinojo. 1985. Per skirtingus bandymus jiems būdavo liepiama šaukti ir ploti vieniems arba kartu su grupe. Panašiai nutinka. Kerr ir Bruun. Iš šio ir dar 160 kitų tyrimų (Karau ir Williams. nei sukelti vieno žmogaus.nuogąstavimas dėl įvertinimo. kad dalyviai šauks garsiau. šaukiant ir t. kad abiem atvejais plojo vienodai smarkiai.

Inc. kad prie konvejerio dirbantys darbininkai pagamino 16 procentų daugiau gaminių. prieš pasiekdami kokybės kontrolės skyrių. 1996). Jackson ir Karau. kuriuose dalyvavo per 4000 dalyvių. kad būtų galima pamatuoti kiekvieno asmeninį indėlį. bet ir kai pumpuoja vandenį ar orą. Diagramoje taškais pažymėti jungtiniai šių tyrimų duomenys. VVestport. D.padaryti taip. rekomenduojama „individualią gamybą padaryti pastebimą". mina dviratį.)..5 pav. jei jam būtų mokama tik už teisingai atliktą darbą?" . Williamsas. 1989). Harkinsas ir Latanė (1981) rašo. 8. spausdina ar stebi signalus. A. jog remiantis socialinio dykinėjimo moksliniais tyrimais. Pagalvokite: agurkų konservų fabrike svarbiausias darbas yra nuo konvejerio juostos paimti tinkamo dydžio agurko puselę ir įdėti ją į stiklainį. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 8. red. Schroeder. jei kas nors stebi ir skelbia jų asmeninius laimėjimus (Williams ir kiti. Kai kurie futbolo treneriai tai daro filmuodami ir vertindami kiekvieną žaidėją. Kai išnykstame minioje. ir pavieniui žmonės stengiasi labiau. kad tai neturės įtakos užmokesčiui (Faulkner ir Williams.išlieka. ir kelia klausimą: „kiek agurkų darbininkas galėtų sudėti. i n Sočiai Dilemmas: Perspectives on Individuals and Groups.314 II dalis. nuogąstavimas dėl įvertinimo sumažėja ir pasireiškia socialinis dykinėjimas (žr. vertina eilėraščius ar straipsnius. Šaltinis: VVilliams. šaukia ar ploja. kai žmonės tempia virvę. kai buvo vertinamas kiekvieno asmeninis išdirbis.4 PAVEIKSLAS Grupei didėjant. CT. Ir grupėje. duomenis paaiškėjo. pastangos mažėja (dykinėjama). pastangos mažėja Statistiškai apdorojus 49 tyrimų. Vienas iš būdų sužadinti suinteresuotumą . kai galima įvertinti kiekvieno jų pastangas: universiteto plaukikai per estafetės plaukimą pasiekia geresnių rezultatų. kad grupei didėjant. leidimo duomenys: Publishing Group. Praeger Publishers. kuria idėjas. darbininkams kyla pagunda dėti bet kokio dydžio puselę. 1992. rūpestis dėl įvertinimo sustiprėja ir pasireiškia socialinio palengvinimo fenomenas . Deja. Ar galima šiuos rezultatus apibendrinti ir pritaikyti keliant darbininkų darbo produktyvumą? Nedidelio eksperimento metu buvo pastebėta. nes jų darbo rezultatų neįmanoma nustatyti (stiklainiai. 100 95 90 o D) 85 C B 00 (D 80 Q_ (/> O ~o 75 č •g > C TD 70 0 1 10 Grupės dydis 15 16 mus stebi. Socialinis dykinėjimas kasdieniame gyvenime Kaip plačiai paplitęs socialinis dykinėjimas? Laboratorijoje šis reiškinys pastebimas ne tik tada. patenka į bendrą surinktuvą). nors jie žinojo.

kolektyvistinėse kultūrose yra didelis lojalumas šeimai ir darbo grupėms. 1986). nesuvaržytos komunistinio režimo? Latanė ir jo bendradarbiai (Gabrenya ir kiti.5 karto daugiau nei per ankstesnius 26 metus (Church. tad atsipalaiduoti arba dykinėti gali kas nori. Smith. 1993. 1999). Septyniolika vėliau atliktų tyrimų Azijoje patvirtino. maisto pramonės rezultatai per metus pagerėjo 8 procentais . Kai Kinija leido ūkininkams pardavinėti maisto produktus. ypač . Čia galima įžvelgti dar vieną socialinio dykinėjimo priežastį. 1985) pakartojo triukšmo sukėlimo eksperimentus Japonijoje. neaukojantys pinigų savo žiūrimai stočiai per aukų rinkimo kampaniją. neatsižvelgiant į as- . Indijoje ir Malaizijoje. Sužadinimas pastangos sumuojamos ir NEVERTINAMOS pavieniui Nenuogąstaujama dėl įvertinimo Socialinis dykinėjimas Mokslininkai rado socialinio dykinėjimo faktų įvairiose tautose ir kraštuose. Be to. 1976). Virvės traukimo varžybose nė vienas komandos narys nėra atsakingas asmeniškai. vis tiek yra patenkinti iš šių organizacijų gaunama nauda. atlikdavusius atidavus prievoles valstybei. Komunizmo kūrimo Rusijoje metais kolūkiečiai vieną dieną dirbdavo viename lauke.8 s k y r i u s . Kaip ir visuomeninės televizijos žiūrovai. 1979). moterų (kaip aiškinome 5 skyriuje) individualizmas mažesnis nei vyrų ir dėl to jos mažiau socialiai dykinėja. Kai atpildas paskirstomas po lygiai. Šiaurės Amerikoje darbininkai. Po vienos analizės paaiškėjo. kad kolektyvistinėse kultūrose socialinio dykinėjimo mažiau nei individualistinėse (Karau ir Williams. Kugihara. Taivane. Kaip pastebėjome 2 skyriuje. dykinėjimo tikimybė didėja. Plaukimo varžybose įvertinamas kiekvieno plaukiko gebėjimas nugalėti. G R U P Ė S ĮTAKA 315 Asmeninės pastangos įvertinamos Nuogąstaujama dėl įvertinimo n | Socialinis palengvinimas 8. O kaipgi kolektyvistinės kultūros. kad šie sklypai tesudarė vieną procentą visos dirbamos žemės. tačiau iš jų buvo gaunama 27 procentai viso sovietų žemės ūkio derliaus (H. Jie turėjo ir mažus sklypus asmeniniam naudojimui. Vengrijoje asmeninio naudojimo sklypai tesudarė 13 procentų visos dirbamos žemės. kitą .vertindami žemės ūkio gamybos rezultatus buvusiose komunistinėse šalyse. tačiau iš jų buvo gaunamas trečdalis derliaus (Spivak. Tailande. Ir ką gi jie pastebėjo? Šiose šalyse socialinis dykinėjimas taip pat buvo akivaizdus.5 PAVEIKSLAS Socialinis palengvinimas ar socialinis dykinėjimas? Kai žmonių neįmanoma įvertinti arba jie neprivalo atsiskaityti.2.kitame ir buvo mažai atsakingi už kurį nors konkretų darbą. nemokantys profsąjungos ar profesinių asociacijų nario mokesčio arba savanoriškai nedirbantys šioms organizacijoms.

Tad tranams palankios situacijos. 1993). Grupės nariai mažiau dykinėja ir tada. Kerr. Kerr ir Bruun. jei su jais niekada daugiau nesimatytumėte. Kai grupėms iškeliami sudėtingi tikslai. kai nėra stebimos jų asmeninės pastangos. Grupėje dykinėjama mažiau. 1991). 1982. atliekant grupinius projektus stengiamasi labiau (Groenenboom ir kiti. be abejonės. kuriuos teks dažnai matyti. Tad ar orientuotose į grupes kultūrose socialiai dykinėjama mažiau? Kai kurie iš šių duomenų sutampa su kasdienių darbo grupių tyrimų rezultatais. kai užduotis yra sudėtinga. . Atliekant sudėtingas užduotis gali atrodyti. 1992. gali tapti „rojumi parazitams".316 II dalis. 1986). Kai kitus grupės narius laikome nepatikimais arba nepajėgiais tinkamai prisidėti. už kuriuos bus atlyginta. vieno lyderio žodžiais tariant. Net jei tik tikimasi. Tačiau žmonės dažnai suvienija pastangas ir dirba siekdami bendro tikslo nebūdami atsakingi asmeniškai. kad teks su kažkuo vėl bendrauti. kad Izraelio kibucuose užauginamas gausesnis derlius nei nekolektyviniuose ūkiuose (Leon. kai vertinama individualiai. kad jausitės labiau suinteresuoti nei tuo atveju. 1999). Tačiau. 1983. o ne su pašaliečiais (Davis ir Greenlees. didžiausią naudą gauna grupės tranas. įtemptai dirba visi (Shepperd ir Taylor. kaip atliekamos užduotys. Worchel ir kiti. Latanė rašo. Shepperd ir Wright. Jei grupės mažos ir sukomplektuotos iš vienodos kompetencijos žmonių. visi dirba įtemptai (Hackman. Taigi žmonės suinteresuoti atsipalaiduoti. patraukli arba uždeganti (Karau ir Williams. yra tikimybė. 1989. APIBENDRINIMAS Socialinis dykinėjimas: ar būdami grupėje žmonės stengiasi mažiau? • Tirdami socialinį palengvinimą mokslininkai analizuoja. jie taip pat gali savo indėlį laikyti svarbiu (Comer. kad labai stengdamiesi pasieks rezultatų. Papildomas grupės paskatinimas arba reikalavimas siekti tam tikrų standartų taip pat stiprina kolektyvines pastangas (Harkins ir Szymanski. Ar per olimpinę irklavimo regatą aštuonvietės valties irkluotojai stengiasi mažiau nei vienvietės ar dvivietės valties irkluotojai? Faktai rodo. jog ne. kai jaučiasi esą draugai arba tapatina save su grupe. 1995). 1998). SOCIALINĖ ĮTAKA meninį indėlį. dirbame atkakliau (Plaks ir Higgins. kad komandos dvasia padeda išlaikyti reikiamą įtampą arba ją suintensyvina. kad pastangos tam būtinos (Harkins ir Petty. 1983). Jei kursinį darbą atliekate kartu su kolegomis. 1997. daug rankų ne visuomet mažai dirba. kai joms atlyginama už grupės sėkmę ir kai vyrauja įsipareigojimo komandai dvasia. Williams ir Karau. Karau ir Williams. 1969). o kiekvieno maksimalios pastangos tokios svarbios. 2001). Sutelktumas suintensyvina pastangas. 2000. Kai grupės nariai tiki. Kartais tikslas būna toks patrauklus. kolektyvinis darbas ne visada skatina atsipalaiduoti. 1989). Nors socialinis dykinėjimas dirbant kolektyviai ir nesant asmeninės atsakomybės yra įprastas reiškinys.

raginantį ką nors nusižudyti. 2003c. Tokie pranešimai vertė likusį pasaulį stebėtis: kas nutiko plėšikautojų moralės jausmui? Kokios tokio elgesio priežastys? Kodėl nebuvo to tikėtasi? Kai kartu darome tai. Universitetai neteko kompiuterių. kėdžių ir net elektros lempučių. 2003b. Tam tikrose situacijose būdami grupėje žmonės lengvai pamiršta . klykti per roko koncertą) iki impulsyvaus pasitenkinimo (grupinio vandalizmo. gali vykti stulbinami dalykai. linčiavimų). „Jie atvykdavo gaujomis: įsiverždavo 50 žmonių grupė.daugumos jų nebuvo spėta išimti iš ekspozicijos ir patalpinti saugyklose (Burns. grupių nariai dirba ne taip įtemptai. Ligoninės neteko lovų. Sužadinimui susijungus su sumažėjusia atsakomybe ir susilpnėjus įprastiems suvaržymams.nuo nežymaus suvaržymo sumažėjimo (mėtyti maistą valgykloje. socialinio palengvinimo eksperimentai rodo. žengiančius į Irako miestus. pasitraukdavo. kai bendra atsakomybė kelia pagundą pataupyti jėgas grupės sąskaita. ar netgi vieną policininką. ko nedarytume vieni Kaip matėme ankstesniuose poskyriuose. jei siekiama svarbaus tikslo. vagysčių) ar destruktyvaus socialinio sprogimo (policijos brutalumo. tada plūstelėdavo kita". vieną Oklahomos universiteto studentą. Šie duomenys sutampa su kasdienėmis situacijomis. Nuasmeninimas: kada būdami grupėje žmonės netenka savojo Aš? Grupėje žmogus gali netekti savimonės. nebuvo prarasta tiek daug per tokį trumpą laiką". ištrūkę iš akylos Saddamo Husseino policijos kontrolės. Lawler. sukelti pojūtį. . Nacionalinė biblioteka prarado dešimtis tūkstančių senovinių rankraščių ir pavirto smilkstančiais griuvėsiais. orgijų. Dėi to prarandamas individualumas ir santūrumas. G R U P Ė S ĮTAKA 317 • Atlikdami tokias „sumuojamas užduotis". mušantį negalintį apsiginti vairuotoją. karštligiškai klykiantį per roko koncertą. . piktai šaukti ant teisėjo. Sunku įsivaizduoti vieną roko aistruolį. kad visus juos išprovokuoja grupės galia. Kas sukelia tokį nuasmeninimą? 2003 metų balandį. jog susidūrėme su kažkuo už mus galingesniu. Grupės gali sujaudrinti. 2003a. . galimas atlygis reikšmingas ir vyrauja stipri komandos dvasia. maištų.8 s k y r i u s . Žmonės gali atlikti įvairiausius veiksmus . nevaržomai siautėjo plėšikautojai. 2003a). 2005). Tokius nevaržomus poelgius sieja tai. 2003b). Polk ir Schuster. kai ispanų konkistadorai nusiaubė actekus ir inkus.rašė žurnalas Science (Lawler.pasakojo vieno universiteto dekanas (Lawler. • Tačiau grupės nariai gali stengtis labiau. sekdami paskui amerikiečių karius. Per 48 valandas Bagdado nacionalinis muziejus prarado 15 000 meno kūrinių. „Nuo tų laikų. kad grupė gali veikti kaip dirgiklis ir išlaisvinti nuo atsakomybės.

2001).kitaip tariant. Kokios aplinkybės sukelia šią psichologinę būseną? Grupės dydis Grupė ne tik veikia savo narius. ką pagalvos kiti.nesvarbu. kaip pavadino Leonas Festingeris. Compensation („Kompensacija"). S O C I A L I N Ė ĮTAKA nuasmeninimas (deindividualization) Savimonės ir nuogąstavimo dėl įvertinimo praradimas. Paprašytos skirti moteriai elektros šoką. tomis pačiomis dienomis piratavo įsirašinėdami muzikos kūrinius. labiau „karštakošišką" elgesį nei tada. kiekvienas savo poelgį gali teisinti situaciniu. Milijonai žmonių. 8. kaip geri vaikinai Williamo Goldingo romane „Musių valdovas" staiga tampa pabaisomis. Leonas Mannas (1981) padarė išvadą kad žmonės paprastai nesiima provokacijų dieną arba nebūdami minioje.318 II dalis. kuriems kilo klausimas. kad jos nariai nebus persekiojami juridiškai. kad minios poveikis stiprina anonimiškumą? Ne. 2002) tokio eksperimento idėją pasiūlė jo studentai. Tačiau norint įsitikinti. praranda tapatumo pojūtį. „Gauja yra kūnų bendrija. Kadangi „visi taip daro". primenančiais Kukluksklano aprangą (žr. baimė. Panašų anonimiškumą kuria internetas. tai būdavo pretekstas provokacijoms ir priekabėms. linčiuotojai tai suvokia kaip grupinį veiksmą. Linčiuotojų gauja leidžia tikėtis. . skatinančias paklusti grupės normoms . paklūsta grupės ar minios normoms . po to į MP3 grotuvą tiesiog neatrodė labai amoralu. pradedant sporto aistruolių miniomis ir baigiant linčiuotojų gaujomis. Brianas Mullenas (1986) aprašo panašų linčo gaujų poveikį: juo didesnė gauja. galima atlikti eksperimentus. ar anonimiškumas iš tiesų susilpnina savikontrolę. Norėdamas paeksperimentuoti su šitokiu anonimiškumu. tampa.6 pav. pavyzdžiui. kurių veidus buvo galima matyti ir kurios buvo prisisegusios dideles korteles su pavardėmis. Buvo pastebėta. Plėšikautojai. Kadangi daug kas taip elgiasi ir beveik nereikia baimintis būti sučiuptam. vien išsidažę veidus. nuasmenintais. Tačiau jei didelė minia arba naktis leisdavo pasijusti anonimiškiems. First Series. kai pokalbiai vyksta akis į akį (Douglas ir McGarty. geroms ar blogoms. 1841 Fizinis anonimiškumas Ar galime tvirtinti. gaujoje tapę beveidžiais. negalime. Essays. jos dvigubai ilgiau laikė mygtuką nuspaustą. grasinantį nušokti nuo pastato ar tilto. laisva valia atsisakanti sveiko proto. Zimbardo aprengė Niujorko universiteto moteris vienodais baltais chalatais ir gobtuvais.). įprastas normas." Ralph Waldo Emerson. išnyksta. kuriems siaubą kėlė gaujų siautėjimai Bagdade. kai minia stebėjo žmogų. tai įvyksta esant grupėje ir patekus į situacijas. įsirašyti kieno nors autorinę nuosavybę į savo kompiuterį. Zimbardo (1970. Kiekviename šių pavyzdžių. Albertas Pepitone ir Theodore Newcombas (1952). nei tos. kad interneto pokalbių ir naujienų svetainių teikiamas anonimiškumas taip pat skatina priešiškesnį. kankinti ar kitaip žaloti auką. juo daugiau jos narių praranda savąjį Aš ir ima elgtis žvėriškai. gali laisvai plėšikauti. deginti. Pasipiktinęs krepšinio aistruolis pasislepia nepatenkintųjų minioje. o ne individualiu sprendimu. Išanalizavęs 21 atvejį. bet ir gali juos pakeisti neatpažįstamai.

Automobilių su nenuleistu viršumi ir keturiais varomaisiais ratais vairuotojai jautėsi palyginti anonimiški. dvigubai dažniau peržengdavo padorumo ribas. kaip žmones veikia buvimas grupėje ir anonimiškumas. Ruošdamiesi mūšiui. kurių automobilių viršus buvo atviras. kurių būdavo paprašoma pasakyti savo vardą. keičiantis situacijai stipriai keitėsi ir padorumo ribų peržengimo laipsnis. Kai vaikai. G R U P Ė S ĮTAKA 319 8. Po mūšio vienose kultūrose likę priešai žudomi. vaikai dvigubai dažniau paimdavo dar vieną saldainį. Laukiant buvo įrašomas užpakalyje stovinčio automobilio garsinis signalas (švelniai agresyvus veiksmas). Patricia Ellison ir Johnas Governas su bendradarbiais (1995) paprašė. Taip pat ir tie. susilieję su grupe. kurias buvo galima atpažinti. tyrėjas juos sutikdavo šiltai. vairuotoja sustotų degant raudonam šviesoforo signalui ir delstų 12 sekundžių. prarasdavo savo individualumą ir pasijusdavo anonimiški. Visų Šventųjų dienos išvakarėse jie stebėjo 1352 Sietlo vaikus. Norėdami patikrinti.7 paveiksle. kurie išlikdavo anonimiški. kad tais atvejais. . pradėdavo signalizuoti trečdaliu greičiau. lankančius kaimynų namus ir prašančius saldainių. Pasislėpę stebėtojai užfiksavo. Edo Dienerio (1976) vadovaujama mokslininkų grupė išradingai pademonstravo. nusidažydami kūnus bei veidus ir užsidėdami kaukes. du kartus dažniau ir tai trukdavo beveik du kartus ilgiau.8 s k y r i u s . palyginti su tais vaikais. kai iš paskos važiuos automobilis pakeliamu stogu arba varomas keturių ratų. palyginti su pavieniui atėjusiais. pakviesdavo vidun. pavardę ir kur jie gyvena. kad būdami grupėje. kaip tai pasireiškia gatvėse. palyginti su tais. Šie eksperimentai privertė pagalvoti. kaip veikia uniformų dėvėjimas. Kaip parodyta 8. kai kurių gentinių kultūrų kariai (kaip ir kai kurie fanatiški sportinių komandų aistruoliai) nuasmenina save. dauguma jų pasiimdavo dar vieną saldainį. Kai vaikai lankydavosi viename iš 27 namų po vieną arba su grupe.6 PAVEIKSLAS Neįvardytos moterys bejėgėms aukoms dažniau skirdavo stipresnį elektros šoką nei tos. pasiūlydavo išsirinkti vieną saldainį ir išeidavo iš kambario.

Palyginti su neužsimaskavusiais užpuolikais. Reicher ir kiti.Č I O ! JE! JE! PAU!!! Šis v e i k s m a s privertė m u s pasijusti . skanduojantis. kaip nuasmeninančiai paveikė skandavimas „čio-čio": Visi broliai ir seserys susikibo rankomis ir ė m ė vis intensyviau skanduoti.Č I O . Sužadinanti ir dėmesį blaškanti veikla Dažnai prieš didelių grupių agresijos protrūkius atsitinka kas nors nereikšminga.kai tapdavo nuasmeninti būdami grupėje ir anonimiški. Visose šiose situacijose žmonės reagavo į aiškius asocialius ženklus. žiauriai susidorojama su priešais. kurį dėvėjo Zimbardo eksperimentų dalyvės. anonimiškieji sukėlė rimtesnius sužalojimus ir įvykdė daugiau užpuolimų ir vandalizmo aktų. kai būdavo grupėje. Tomas Postmesas ir Russellas Spearsas (1998. ne. ir teigiami (medicinos seserų uniformos). kai jausdavosi anonimiški. Džordžijos universitete atliktuose eksperimentuose moterys. Andrew Silke (2003) ištyrė. Vienas Munistų kulto pasekėjas prisimena. Šūkaujantis. apsivilko medicinos sesers uniformomis. kai buvo žinomos jų pavardės ir pabrėžta asmens tapatybė. kad kultūrose. plojantis ar šokantis žmonių būrys jaudrina ir susilpnina savimonę. Ar išorinis anonimiškumas visada išlaisvina mūsų blogiausias savybes? Laimei. prieš nuspręsdamos. sukeldamos elektros šoką jos elgėsi ne taip agresyviai kaip tada. kitose kultūrose . kokį elektros šoką sukelti kitam žmogui. 1976.320 II dalis. kai nusisegė korteles su pavardėmis ir tapo anonimiškos. gobtuvais ar kitaip užsimaskavę užpuolikai. kad panašus į kukluksklaninkų apdaras. Išanalizavę 60 nuasmeninimo tyrimų. kad 206 iš 500 smurto išpuolių Šiaurės Airijoje įvykdė kaukėmis. skatina tapatinimąsi su grupe. kas atkreipia dėmesį ir suerzina.imami kaip karo belaisviai. Vėliau. Robertas Watsonas (1973) labai atidžiai atliko antropologinius tyrimus ir padarė išvadą. reagavimą į išorinius situacijos ženklus. kad anonimiškumas mažina savivoką.č i o . 1995) padarė išvadą. Šaltinis: Diener ir kiti. kurie gali būti ir neigiami (kukluksklano uniformos). o ypač . galėjo skatinti priešiškumą. kurių kariai nuasmeninami. č i o č i o .7 PAVEIKSLAS Vaikai dažniau peržengdavo padorumo ribas paimdami dar vieną saldainį Visų Šventųjų dienos išvakarėse. Į • Į Atpažįstami Anonimiški Pavieniui Grupėje kankinami arba sukapojami. Č I O . Robertas Johnsonas ir Leslie Downingas (1979) teigia. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 8.

ar kiti daro tą patį. kad kiti elgiasi taip. p. manome. kas veikė atpalaiduojamai. Šaukdami ant teisėjo negalvojame apie asmenines vertybes. Veikiant impulsyviai ir stebint. kad galėtume mėgautis stipriomis teigiamomis emocijomis ir artumo pojūčiu. kas esi". Susivokusių ar laikinai priverstų taip jaustis žmonių žodžiai. kad praradę savimonę. netapk nuasmenintu. Kartais. mažiau save kontroliuoja ir labiau linkę veikti bei reaguoti į situaciją negalvodami apie savo vertybes. kaip mes. 1989) atlikti eksperimentai rodo. tačiau neprarask savęs. Stiprios savimonės žmonės būdami prieš veidrodį ar televizijos kamerą labiau save kontroliuoja ir jų elgesys aiškiau išreiškia jų nuostatas. Diener ir Wallbom. kartais pajuntame graužatį. . kaip akmenų mėtymas ar dainavimas draugėje.8 skyrius. Prieš veidrodį ragaudami įvairių rūšių sūrius. GRUPĖS ĮTAKA 321 grupe. 186). 1984). „Dalyvaudami pamaldose. šokių. esant ryškiam apšvietimui. Kitaip tariant. jaučiamės panardinti vientisoje uždaroje visatoje ir besimeldžiančiųjų būryje prarandame diigų savęs pojūtį. džiaukis būdamas tarp žmonių. maldos. 1998). jog ir jie jaučia tą patį. ir mūsų pačių emocijos taip pat stiprėja (Orive. veikia nuasmeninančiai (Hull ir kiti. kurie jaučiasi esą išskirtiniai bei nepriklausomi (Nadler ir kiti. 1978). kai dėvimi saviti rūbai ir gyvenama privačiuose namuose (Ickes ir kiti. Čio-čio energija mane ir išgąsdino. kai stabtelime pagalvoti. tarsi kažkokiu keistu būdu mes visi kartu būtume patyrę kažką svarbaus. o reaguojame tik į susiklosčiusią situaciją. impulsyvus grupinis veiksmas patraukia dėmesį. 1976). segint dideles korteles su pavardėmis. Savimonės susilpnėjimas Savimonę silpninanti grupės patirtis skatina su nuostatomis nesusijusius poelgius." Yi-Fu Tuan. teikė energijos ir kartu tą energiją išlaisvino (Zimbardo ir kiti. Savimonė yra nuasmeninimo priešybė. Stiprią savimonę turintys žmonės taip pat būna mažiau linkę apgaudinėti (Beaman ir kiti. kai vyrauja dėmesio neblaškanti tyla. kyla malonumas. išsaugok savo tapatybę. 1982 Edo Dienerio (1976. tėvai galėtų jam patarti: „Linksminkis. Kai matome. 1979) eksperimentai parodė. vykstančiose gotikinėje katedroje. grupinių susidūrimų. Vėliau. Šie duomenys papildo 3 skyriuje aptartus savimonės eksperimentus ir patvirtina jų išvadas. kuris pats save sustiprina. Šiuos principus galime pritaikyti daugeliui kasdienių situacijų. pasakyti vėliau. 1983). mažame miestelyje. Mažiau apgaudinėja ir tie. jie suvalgo mažiau riebaus sūrio (Sentyrz ir Bushman. ką padarėme ar pasakėme. Kai paauglys ruošiasi į vakarėlį. 1982). Tokios savimonę silpninančios aplinkybės. 1979. nuasmeninti žmonės mažiau varžosi. 1977. O nuasmeninimo galimybė mažėja esant savimonę skatinančioms aplinkybėms: atsidūrus prieš veidrodį ar televizijos kamerą. kad tokie veiksmai. ir suteikė jaukumo. iškilus panašioms aplinkybėms. Steveno Prentice-Dunno ir Ronaldo Rogerso (1980. Be to. nes šiame skandavime buvo kažkas. kaip alkoholio vartojimas. O kartais ieškome nuasmeninančios kolektyvinės patirties. bet neužmiršk. Edo Dienerio (1980). gali tapti pretekstu pasijusti nevaržomam. dažniau sutampa su veiksmais.

yra talentinga. • Tokia deindividualizacija. Grupės poliarizacija: ar grupės sustiprina mūsų nuomonę? Konfliktai dažnai įsiplieskia. kodėl? grupės poliarizacija (group polarization) Grupės galia sustiprinti prieš tai buvusias jos narių nuomones. narių nuomonių supanašėjimas. susijaudinę ir išsiblaškę žmonės pasijunta anonimiški. Grupės poliarizacijos tyrimas iliustruoja. apie kurį galiu kalbėti kaip tiesioginis liudininkas. kai žmonės abiejose pusėse kalba tik su panašiai mąstančiais. būdami minioje. žmonės gali pamiršti įprastus varžtus ir prarasti savo individualybę. Jei Helena j į parašytų ir romanas būtų palankiai sutiktas. tačiau iki šiol pragyvenimui užsidirba rašydama pigius nuotykių romanus. kuri. Įsivaizduokite. Ar kontaktai su bendraminčiais sustiprina išankstines nuostatas? Jei taip. kai. buvo tuometinio Masačiusetso technologijos instituto magistranto Jameso Stonerio (1961) magistro darbas. socialinių bei religinių judėjimų lyderiai ragina savo narius stiprinti savo tapatumą. jei stipri žmogaus savimonė. Tai yra vienas iš mokslinių detektyvų. Ruošdamas jį iš pramonės vadybos srities.322 II dalis. Jis pateikė problemines užduotis. „Polinkio į riziką" atvejis Pirmoji mokslinė studija. • Dėl to silpsta savimonė bei savikontrolė ir stiprėja reakcija į naują situaciją. kaip įdomus atradimas paskatina mokslininkus daryti skubotas ir klaidingas išvadas. Mažų grupių tyrimai padėjo išsiaiškinti gero ir blogo grupės poveikio priežastis: dažnai grupėje vykstančios diskusijos sustiprina pradinį jos narių polinkį. arba nuasmeninimas. Ką jūs patartumėte tokioje situacijoje: Helena yra rašytoja. Stoneris patikrino visuotinai paplitusį įsitikinimą. kurias atlikdami eksperimento dalyviai privalėjo patarti menamiems veikėjams. vadybos konsultantai ir edukologai kalba apie grupių naudą. teigiamą ar neigiamą • Nuasmeninimas reiškiasi silpniau. kaip teigiama.dažniau daro tarpusavio sąveika grupėje? Policijos brutalumas ir gaujų smurtas byloja apie destruktyvų grupių poveikį. Kokį poveikį .gerą ar blogą . apibendrinusi per 300 tyrimų. ypač tikėtina tada. Neseniai jai kilo mintis parašyti gerą romaną. Tačiau paramos grupių lyderiai. jog esate šio eksperimento dalyvis. dėvėdami maskuojančius drabužius ar kostiumus. jis reikš- . kiek jie turėtų rizikuoti. bendraujant su panašiai mąstančiais žmonėmis. kurias vėliau pakeičia teisingesnės išvados. o ne išsiskyrimas. nesvarbu. kad grupėse žmonės būna atsargesni nei pavieniui. SOCIALINĖ ĮTAKA APIBENDRINIMAS Nuasmeninimas: kada būdami grupėje žmonės netenka savojo Aš? • Kai vienu metu patiriamas stiprus socialinis sužadinimas ir pasidalijama atsakomybe. nes buvau vienas iš jo dalyvių.

Tai buvo įdomi mįslė. kad polinkis į riziką pasireiškia ne visada. kokie. jei šio produkto nepavyks parduoti.po trumpos diskusijos dalyviai. ar nekeitė savo nuomonės? Visų nuostabai. Įsivaizduokite. Helena turėtų pamėginti rašyti romaną. pamėginkite spėti. Antra vertus. arba labai sumažėti. Nedidelis poslinkis rizikingesnio sprendimo link buvo netikėtas. ar laikėsi atsargiau. jei Helenai nepavyktų įgyvendinti savo sumanymo arba romanas patirtų nesėkmę. tačiau prastai apmokamą darbą.) Kai tai nuspręsite. kurias spręsdami žmonės tapdavo atsargesni. kad vienos kuklios bendrovės akcijų vertė netrukus gali patrigubėti. jei jos naujausias produktas bus palankiai sutiktas. kad jis sulauks pasisekimo. Tačiau įdomu tai. turintį du mokyklinio amžiaus vaikus ir užtikrintą. Galėjome parašyti dilemų užduotis. Vienoje tokių dilemų buvo pasakojama apie jauną vedusį vyrą (pavadinkime jį Rodžeriu). tačiau jis negali mėgautis prabanga. verslo komitetų ir karinių organizacijų diskusijos taip pat skatina rizikuoti? Ar tai paaiškina. kurie parodė. Rodžeris neturi jokių santaupų. važiuoja dvigubai rizikingiau (Chen ir kiti. kodėl 16-os. kurią jūs laikytumėte priimtina. Šis „polinkio rizikuoti reiškinys" išprovokavo aibę grupinės rizikos tyrimų. Norėdamas in- . vairuodami automobilį ir veždami du keleivius. Atsakę į dvylika panašių klausimų. 17-os metų amžiaus paaugliai. priimdami sprendimą individualiai. 5 iš 10 kad Helena turėtų rašyti romaną tik būdama 6 iš 10 visiškai tikra. penki ar daugiau eksperimento dalyvių juos aptardavo ir kiekvienu atveju priimdavo bendrą sprendimą. jei tikimybė. taip pat pakeičia savo nuomonę. kad riziką skatina ne tik grupės vieningumas . kad Helena pamėgintų rašyti šį romaną. grupių sprendimai dažniausiai būdavo rizikingesni. Kaip manote. palyginti su individualiais. ji būtų veltui iššvaisčiusi daug laiko ir energijos. buvo grupės sprendimai? Ar dalyviai grupėje labiau rizikuodavo. GRUPĖS ĮTAKA 323 mingai paveiktų literatūrinį gyvenimą ir stipriai prisidėtų prie jos karjeros. ir ne iš karto paaiškinamas. Nurodykite mažiausią tikimybę. eksperimentuodami su įvairaus amžiaus. Rodžeriui pakanka pinigų būtiniausioms reikmėms. jei manote. kad Helenai duodate patarimą. Kaip tai įvyksta? Ir kaip tai paplitę? Ar teismo prisiekusiųjų. skirtingų profesijų ir įvairių tautybių žmonėmis. yra ne mažesnė kaip 1 iš 10 7 iš 10 2 iš 10 8 iš 10 3 iš 10 9 iš 10 4 iš 10 10 iš 10 (Pastarąjį nurodykite tuo atveju. ką patartų šios knygos „vidutinis" skaitytojas. mokslininkai sėkmingai pakartojo Stonerio rezultatus. 2000)? Po kelerių tyrimų metų pastebėjome. kad grupė sutardavo dėl mažesnio (rizikingesnio) skaičiaus nei siekė narių nuomonių pradinis vidurkis. Jį pasiekia informacija. jog jis bus geras. Per aptarimą nuomonės suartėdavo.8 skyrius. Dar daugiau.

kad būtų galima nutraukti verslą". o dosnieji . dar mažiau rizikavo negu iki diskusijos. jis svarsto. kokioms nuostatoms grupės dauguma pritaria arba priešinasi. kai grupėje aptarė neigiamus įspūdžius. Markusas Braueris ir jo bendradarbiai (2001) nustatė. Kanados verslo studentai įsivaizdavo. Grupės poliarizacijos eksperimentai Šis naujas požiūris į diskusijų grupėje poveikį paskatino patyrinėti. kuris leistų prognozuoti rizikingesnį patarimą. nors jei jie būtų vieni mąstę apie naują investiciją. kad diskusijos grupėje turi tendenciją sustiprinti pradinius jos narių požiūrius. Pastebėtas būdingas poveikis: 72 procentai studentų nutarė vėl investuoti.aptarus Rodžerio situaciją? Jei esate tokie. kad Japonijos universitetų studentai po to. Svarstant šį sprendimą grupėje. c — io sD K / 0) CL Prieš diskusiją B grupė Ar grupės sustiprina nuomones? Po diskusijos 8. bet ir netolerantiškieji taps atsainesniais. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ra 3 I + A grupė Z D O vestuoti į šios bendrovės akcijas. kad diskusija sustiprina nuostatą. Glenas Whyte (1993) rašė. vargu ar būtų nusprendę tai daryti. kurį prancūzai Serge Moscovici ir Marisa Zavalloni (1969) pavadino grupės poliarizacija. • Moscovici ir Zavalloni (1969) pastebėjo. nusprendėme. dėl to daugelis bendrovių praranda dideles pinigų sumas. • • • . viliantis išvengti nuostolių tęsiant žlungančius projektus (pavyzdžiui. kaip dauguma. ir atsargesnį . Supratę.8 pav. kad turi nuspręsti. ar imti rizikingą paskolą.) Dešimtys tyrimų patvirtina grupės poliarizacijos hipotezę. buvo labiau įsitikinę. kai aptarė autoįvykį. kad diskusija sustiprino prancūzų studentų išankstinę teigiamą nuostatą savo prezidento ir neigiamą nuostatą amerikiečių tautos atžvilgiu. ar parduoti savo gyvybės draudimo polisą. kad grupė ne visada skatina rizikuoti. 8. aptarus Helen situaciją. diskutavusios apie Rodžerio dilemą. kaip nutinka svarstant probleminius klausimus? Ar grupėje ne tik mėgstantys rizikuoti spręs rizikingiau. kad grupės skatina galvoti. ar reikia investuoti daugiau. Tai leido mokslininkams pasiūlyti šį reiškinį. jog „per daug investuota. siekiant apsaugoti ankstesnę investiciją). 94 procentai studentų pritarė papildomam investavimui. Mititoshi Isozaki (1984) pastebėjo. net patys vieni patarsite Helen daugiau rizikuoti nei Rodžeriui. apibendrinti taip: diskusija dažniausiai sustiprina vidutinį grupės narių polinkį.8 PAVEIKSLAS Grupės poliarizacija Grupės poliarizacijos hipotezė teigia. Pasirodo.labiau filantropiškais? Būtent tokia yra grupės poliarizacijos hipotezė (žr. kad prancūzų studentai ėmė dar labiau nemėgti tam tikrų žmonių. kad kaltas vairuotojas. kuriai pritaria grupės nariai. Ar jų aptarimas sustiprins pradines paskirų asmenų nuomones. Ar įžvelgiate bendrą principą. yra stipri tendencija diskutuojant laikytis pradinio nusistatymo. Grupės.324 II dalis.

į taip suformuluotus klausimus apie nuosavybės teisę ir neaptvertas namų valdas. Dėl savaiminio berniukų ir mergaičių susiskirstymo į berniukų ir mergaičių grupes laikui bėgant išryškėja jų prieš tai buvę nežymūs lyčių skirtumai. Tad mes sudarėme palyginti tendencingas ir netendencingas vidurinių mokyklų moksleivių grupes ir paprašėme jų atsakyti . nei posėdžiaudamas bent su vienu demokratų partijos paskirtu teisėju. Poliarizacija taip pat vyksta ir bendruomenėse. 1991). žaisdami vis labiau rungtyniauja ir veikia. posėdžiaudamas kartu su dar dviem respublikonais. Taip pat ir nepriklausantys studentų ar studenčių draugijoms būna liberalesnių politinių pažiūrų. jog grupių nariai sustiprina bendrus polinkius. Kitą realaus gyvenimo atitikmenį laboratorijoje stebimam reiškiniui edukologai pavadino akcentuacijos („išryškinimo") reiškiniu: laikui bėgant pradiniai skirtumai tarp aukštųjų mokyklų studentų grupių dar labiau išryškėja.8 s k y r i u s . studijų metais šis atotrūkis dažniausiai dar labiau padidėja. . Mokslininkai mano.dar mažiau šališki. balsuoja kur kas konservatyviau. 1970). Kalbant apie rasinius klausimus. kad diskusijos tarp panašiai mąstančių moksleivių iš tiesų padidino pradinį atotrūkį tarp dviejų grupių (žr. kad taip yra iš dalies dėl to. Nagrinėjant bylas JAV federaliniame apeliaciniame teisme. .linksmesni? Būna įvairiai. 8.9 pav. „respublikonų partijos paskirti teisėjai linkę balsuoti kaip respublikonai. o netendencingi . Tačiau šios tendencijos išryškėja tik tarp bendraminčių teisėjų. pastebi Eleanor Maccoby (2002).9 PAVEIKSLAS Po diskusijos Diskusija sustiprino homogeniškų tendencingų ir netendencingų moksleivių grupių poliarizaciją.) Ar kasdienis bendraminčių bendravimas sustiprina bendrą požiūrį? Ar nuobodūs tampa nuobodesni." Grupės poliarizacija mokyklose. Ar diskusijos su panašiai mąstančiais pažiūras sustiprindavo? Ar jos padidindavo atotrūkį tarp dviejų šalių? Toks klausimas buvo iškilęs man ir George Bishopui.pastebėjo Davidas Schkade ir Cassas Sunsteinas (2003).kaip demokratai". nes žmonės patys atsiskiria. būdami su kitais berniukais.). o linksmuoliai . o mergaitėms vis svarbesni tampa tarpusavio santykiai. ir studijų metais šis skirtumas sustiprėja (Pascarella ir Terenzini. kurių požiūriai panašūs į jų pačių (žr. o demokratų paskirti teisėjai . Labai tendencingos grupės <) (/ O E "o c C O C) < "D O Grupės poliarizacija kasdieniame gyvenime Kasdieniame gyvenime žmonės daugiausia bendrauja su tais.prieš diskusiją ir po jos . 1970. Davidas Brooksas (2005) pastebi: Prieš diskusiją 8. 11 skyrių arba paprasčiausiai pažvelkite į savo draugų ratą. Berniukai. tendencingi moksleiviai tapo dar šališkesni. Šaltinis: duomenys iš Myers ir Bishop. kad jie lietė ir rasines nuostatas (Myers ir Bishop. dėl kurių grupės nuomonės skyrėsi. Grupės poliarizacija bendruomenėse. G R U P Ė S ĮTAKA 325 Kitiems eksperimentams buvo pasirenkami klausimai. Tuo tarpu demokratų paskirtas teisėjas elgiasi panašiai. tik renkasi priešingą ideologinę kryptį. Pastebėjome. „Respublikonų partijos paskirtas teisėjas. Vėliau tų pačių pažiūrų žmonės būdavo izoliuojami. Jei koledžo X studentai iš pat pradžių yra intelektualesni už koledžo Y studentus.

o 2005aisiais . pasveikusiems nuo vėžio žmonėms atsiriboti nuo kitų žmonių susitelkiant į grupes ir atsiduodant bendriems rūpesčiams. Laboratoriniuose tyrimuose rungtyniavimo dvasia ir nepasitikėjimas.326 II dalis. Grupės poliarizacija internete. 2004). politiką. traukia kuklius ir tampa dar kuklesnės. sustiprindami bendras tendencijas. 2004).tai naujos galimybės panašiai mąstantiems žmonėms rasti vieniems kitus ir telktis į grupes. 2005). 1998. Universitetiniuose miesteliuose studentų telkimasis į „baltųjų" draugijas bei brolijas ir etninių mažumų būrimasis į savas organizacijas stiprina socialinius tapatumus ir didina socialinių grupių antagonizmą (Sidanius ir kiti. Elektroninis paštas bei internetinės pokalbių svetainės . kad panašių savybių ir panašaus agresyvumo nariai sustiprina individualius bruožus (Cartwright. 2000. Jie dažniau priskiria save „kairiesiems" arba „dešiniesiems" (Pryor ir kiti. dar sustiprėja. 1975). 1999). greičiausiai bus daugiau nei dvigubai didesnė už tą." Kaimynijos virsta aidinčiais rūmais. 2003. Sunstein.com yra dešimtys tūkstančių bendraminčių grupių. muziką ir 1. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Dviejuose procesuose Pietų Afrikos Respublikos teismai sušvelnino bausmes sužinoję. kurią pirmasis penkiolikmetis padarytų būdamas vienas .. kad nusikalsti linkusiems paaugliams susibūrus su kitais nusikaltėliais. Ar diskusijos nežodine kalba išreiškiant niuansus gali sukelti grupės poliarizaciją? Ar sustiprėja pacifistinės kovotojų už taiką nuostatos ir paaštrėja karinių grupuočių teroristiniai polinkiai? Elektroninis paštas. diskutuojančių apie religiją. kaip socialiniai ir psichologiniai reiškiniai.. Nuo 1976 iki 2000 metų beveik padvigubėjo skaičius tų rinkiminių apylinkių. ir tai ne naujiena nė vienam mokslininkui.. Gaujų nusikalstamumą skatina tai. 1991). kuriuos individai paprastai demonstruoja žaisdami tarpusavyje. Pavyzdžiui.1..teigia Davidas Lykkenas (1997). 2004). traukia triukšmingus tipus ir tampa dar triukšmingesnės. kuriose 60 proc. ir daugiau rinkėjų balsuoja už tą patį kandidatą (Bishop. kurią jie padarys drauge. teroristams.. Iš tiesų „neprižiūrimos bendraamžių grupės" yra „svarbiausias" gyvenamojo rajono nusikalstamumo „pranašas". 2001). Šio proceso rezultatas Jungtinėse Valstijose . panašiai mąstantys jos nariai ir toliau bendrauja vieni su kitais. teigia Bonita Veysey ir Stevenas Messneris (1999).žala. padaugėja nusikaltimų. interneto paieškos sistema Google ir pokalbių svetainės „labai padeda mažoms grupėms suburti bendraminčius ir pavienę neapykantą sutelkti ... jei žaidžia grupė prieš grupę (Winquist ir Larson. Ar pritartumėte. interesams bei planams (Gerstenfeld. kad teismai turėtų atsižvelgti į socialinius ir psichologinius reiškinius kaip į švelninančias aplinkybes? „Triukšmingos vietos . automobilius. Nesuskaičiuojama gausybė virtualių grupių internete sudaro galimybes kovotojams už taiką ir neonaciams.dar labiau susiskaidžiusi visuomenė. studentų. tarp jų nuasmeninimas ir grupės poliarizacija. . Be to. 1983 metais centristais save vadino 60 proc. . skatina grupės narius žmogžudystei (Colman. Stojantieji į aukštąsias mokyklas rečiau laikosi „centro" politinių pažiūrų. apkiautėliams ir vandalams. interneto svetainėje myspace. Gauja pavojingesnė nei pavieniai jos nariai". Kuklios vietos .tik 45 proc. Kilus konfliktui bendruomenėje. McKenna ir Bargh. tiriančiam grupės poliarizaciją (Dishion ir kiti. pomėgius. Jei į jūsų kvartalą atsikelia gyventi „antras nekontroliuojamas penkiolikmetis. kur nuomonės rikošetu atsimuša nuo vienminčių. eksperimentai parodė.

2002). „Kiek žinau. Bendraudami tarpusavyje ir niekada neatsipalaiduodami šie žmonės darosi vis sunkiau nuspėjami. Kiti klausosi radijo stočių. Vertė A. Clarkas McCauley ir Mary Segal (1987. . t. Arielis Merari (2002). netoleruojami nuomonių skirtumai (Smelser ir Mitchell. 2005. 2004). y. kurio pavieniai.8 skyrius. jo skatinama poliarizacija didės. Trečiasis pilietis: O. kuriame buvo panaudotas poliarizuojantis bendraminčių tarpusavio sąveikos poveikis. „Ar esate kada nors matę bent vieną Osamos bin Ladeno verbavimo vaizdo įrašą? Jie labai įspūdingi. kad plintant interneto ryšiui. 2004 („Iškraipymų era") . ii scena. Qirko. Grupės poliarizacija teroristinėse organizacijose. vaizdas kruvinas! Antrasis pilietis: Mes juos nubausti reikalaujam! Visi: Keršto! Pirmyn. Kai kurių miestų gyventojai nemėgsta prezidento Busho. Dėl to kyla smurtas. McCauley. surast juos! Deginkit! Naikinkit! Žudykit! Pjaukit! Galas išdavikams! į pavojingą jėgą". GRUPĖS ĮTAKA 327 atkreipkime dėmesį Grupės poliarizacija Julijaus Cezario šalininkų dialogu Shakespeare pavaizdavo poliarizuojančią bendraminčių grupės galią: Antonijus: Bet jeigu vien jo rūbas sužalotas Taip sugraudino tyras jūsų sielas. Artimųjų Rytų ir Šri Lankos savižudžių teroristų tyrinėtojas. Tai jūs į patį Cezarį pažvelkit. jų į orga- „Ziniasklaidos gausa ir visuomenės susiskaldymas reiškia. Prieš tapdami teroristais. III veiksmas. Pavyzdžiui. kad auklėjant būsimą savižudį teroristą svarbiausia yra grupės įtaka. Laikui bėgant grupių nariai ima skirstyti pasaulį į „mus" ir „juos" (Moghaddam. Atlikę teroristinių organizacijų. į grupę nesusibūrę žmonės niekada neišprovokuotų. kuriuos suvienija bendros nelaimės. įsitikinęs. rugsėjo 11-osios teroristai gimė ilgo proceso.pastebi Robertas Wrightas (2003). nebuvo nė vieno savižudiško teroro akto. Kaip žiauriai jį subadė išdavikas. Churginas. žmonės izoliuojami nuo kitaip mąstančių. The Era of Distortion. jog terorizmas nėra spontaniškas reiškinys. potencialūs taikiniai dehumanizuojami." Teroristų organizacijos Salafi Jihad (išlamiškojo fundamentalizmo judėjimas. nelemta diena! Ketvirtasis pilietis: Nedorėliai ir išgamos! Penktasis pilietis: O. o naudojant internetą dar efektyviau veiks tikslinę auditoriją". Vieno Haifos universitete atlikto tyrimo duomenimis teroristinių interneto svetainių nuo 1997 iki 2005 metų pabaigos padaugėjo nuo keliolikos iki 4700. Tokiose grupėse cirkuliuoja ir yra perteikiama pusiau tiesa. kurio dalis yra al Qaeda) narių tyrimo duomenimis. „Julijus Cezaris". 2006). Visuomeninė situacija tai dar paaštrina. 2002) atkreipia dėmesį į tai. Jis kyla tarp žmonių. nepalaikančių Billo Clintono. Pirmas pilietis: O. 70 proc." David Brooks. išsibarsčiusių visame pasaulyje. Jis spėja. analizę. šiurpulingas reginys! Antrasis pilietis: O. jų daugėjo keturis kartus greičiau negu interneto svetainių apskritai (Ariza. kad žmonėms tapo kur kas lengviau susiburti į bendraminčių grupes. kilniadvasis Cezaris! Šaltinis: VVilliam Shakespeare. kuris būtų įvykdytas dėl asmeninės užgaidos. pastebi Nacionalinės mokslo tarybos ekspertų grupė. metu.

1977. Svarstant. Larson ir kiti. kartais surandamas raktas didesnėms. 2000). juo labiau jie jas įsimena ir joms pritaria (Brauer ir kiti. Hinsz ir kiti. bet girdėdami įtikinamus argumentus. kad kiti jį priimtų arba juo žavėtųsi) pavyzdys. Stasser. Informacinė įtaka Pasak įtikinamų aiškinimų. kad labai sunku paveikti žmogų. jie ėmė daug dėmesio skirti savo musulmoniškajam tapatumui. Išvykę į svečias šalis ieškoti darbo ar išsilavinimo. Antroji teorija yra normatyvinės įtakos (įtakos. kaip grupės nariai vertina save kitų narių atžvilgiu. Helen visada galės sugrįžti prie pigių nuotykių romanų. Išsprendus mažas mįsles.jis jau verda terorizmo katile. 1993. o ir nepaminėtos jos daro poveikį diskusijai (Gigone ir Hastie. Dalyviai ir stebėtojai girdi tas pačias idėjas. Žiūrint į ateitį." Tokiuose teiginiuose dažnai būna šiek tiek informacijos apie argumentus bei užuominų apie to žmogaus poziciją aptariamu klausimu. Net ir nežinodami tikrosios kitų žmonių nuomonės. 1991). jei . Vienoje šių teorijų kalbama apie diskusijoje pateiktus argumentus. siūliusias „abipusę emocinę ir socialinę paramą" bei „bendrojo tapatumo tobulinimą" (Sageman. 1997). Aktyvus dalyvavimas diskusijoje labiau keičia požiūrį nei pasyvus klausymasis. Apklausęs daugelį kaltinamųjų terorizmu Jerroldas Postas (2005) pastebi. . 1994. veiksmingiausia antiteroristinė politika būtų neleisti potencialiems teroristams būti užverbuotiems. Žudynės taip pat yra grupinis reiškinys.žudikų poveikis vienas kitam (Zajonc." Poliarizacijos aiškinimas Kodėl grupės pozicija būna aštresnė nei paskirų narių vidutinė nuomonė? Mokslininkai tikėjosi. o kitoje apie tai. Iš kelių pasiūlytų grupės poliarizacijos teorijų dvi išlaikė kruopščią mokslinę kritiką. Jei rimto romano sumanymas nepavyks. dauguma kurių sustiprina vyraujantį požiūrį. Kitos mintys taip pat gali būti grindžiamos įtikinamais faktais. nes ji nedaug kątepraras. kad atskleidus grupių poliarizacijos paslaptį pavyks rasti kai kuriuos atsakymus. grindžiamos žmogaus troškimu.328 II dalis. S O C I A L I N Ė ĮTAKA nizaciją įstojo būdami emigrantai. kas nors gali pasakyti: „Helen turėtų parašyti tą romaną. dažnai lankydavosi mečetėje.pavyzdys to. atsirandančia susidūrus su faktais). kurie kartais įtraukdavo juos į uždaras grupes. kas 6 skyriuje buvo pavadinta informacine įtaka (įtaka. tačiau įvardydami jas dalyviai tarsi įsipareigoja nekeisti nuomonės. kaip turėtų pasielgti rašytoja Helen. Diskutuojant paprastai iškeliamos visai grupei žinomos idėjos. kurio priežastis . diskusija grupėje gimdo idėjas. Juo dažniau grupės nariai kartoja vienas kito idėjas. 2004). Argumentai yra svarbūs patys savaime. gyvendavo drauge su kitais emigrantais musulmonais. diskusijos dalyviai vis tiek keičia savo poziciją (Burnstein ir Vinokur. Tačiau kad požiūris pasikeistų nepakanka vien tik išgirsti argumentus. Pirmoji teorija . į kuriuos ne visi grupės nariai prieš tai bus atkreipę dėmesį.

Tipiškas žmogus patars rašyti romaną. nuomonė gali sutvirtėti (Tesser ir kiti. jog jie nepajėgia. galime jį tvirčiau išreikšti. Vien tik užrašius savo idėjas besiruošiant diskusijai virtualioje erdvėje. Kartais. kaip norėjote su kuo nors išvykti pasilinksminti. aš manau.. vos porą minučių pagalvojus kuriuo nors klausimu. jog jį tylėti verčia drovumas. Pasak įtikinančios Leono Festingerio (1954) socialinio palyginimo teorijos. 1998). pliuralistinis neišmanymas (pluralistic ignorance) Klaidingas įsivaizdavimas. ar kiti remia tendenciją. pranokti kitų." Netrukus visi nustebote suvokę. kiek daug bendro tarp jūsų. (Gal galite prisiminti. jei sėkmės tikimybė yra 5 arba 6 balai iš 10. sakydamas: „Ką gi.tokios. kaip „Helen dilema". Gal prisimenate atvejį.. Iš tiesų. kad kiti taip pat pritaria mūsų požiūriui. ir kiekvienas studentas įsivaizduoja. Žmonių protai nėra tuščios lentelės. G R U P Ė S ĮTAKA 329 1995). Hogg ir kiti. lyginant save su kitais. niekas neatsiliepia. mes stengiamės įvertinti savo nuomonę bei gebėjimus ir tai galime padaryti lygindami save su kitais. jaučia ar kaip reaguoja. kaip jūs ir kiti grupės nariai elgėtės atsargiai ir santūriai. 1981). kai profesorius pasitikslina. kaip tikėjosi. Toks pliuralistinis neišmanymas trukdo užmegzti santykius (Vorauer ir Ratner. kaip kiti reaguos į tokius klausimus. .) Net ir ketinimas diskutuoti kokiu nors klausimu su tokios pat kompetencijos. o kiti tyli todėl. Tai iliustruoja 7 skyriuje išreikštą mintį. (Šis faktas primena šališką palankumą sau: visi mano išreiškią daugiau socialiai pageidautinų bruožų bei nuostatų negu vidutinis žmogus. ką dauguma mano. 1990. bet spės. bet kitaip manančiu žmogumi gali paskatinti surikiuoti savo argumentus ir užimti dar konkretesnę poziciją (Fitzpatrick ir Eagly. kad dauguma kitų patars rašyti tik tuo atveju. norėdami būti mėgstami ir pastebėję. jei atvirai. manydami. tačiau nė vienas iš jūsų nedrįso žengti pirmo žingsnio. kad kitas nenorės. pasirinkus pagrindinį įtikinėjimo būdą darosi nepaprastai svarbu. su kuriomis tapatiname save (Abrams ir kiti. Tiesą pasakius. ar yra klausimų. jie tampa laisvi dar tvirčiau reikšti savo prioritetus. kad tik jam vienam ne viskas aišku. tie kiti dažnai yra juos pralenkę ir laikosi tvirtesnės nuomonės. kodėl reikėtų rašyti rimtą romaną.8 s k y r i u s . išryškėja tam tikra požiūrių poliarizacija (Liu ir Latanė. Nevaržomi klaidingai suprastos grupės normos. socialinis palyginimas (sočiai comparison) Savo gebėjimų ir nuomonių vertinimas. Kai prašome žmonių (kaip ir aš anksčiau prašiau jūsų) atspėti. net jei jo sėkmės tikimybė yra 4 balai iš 10. kas jiems patinka. kol kažkas nepralaužė ledų. Arba gal prisimenate.) Diskutuodami dauguma žmonių įsitikina. Be to. Mus labiausiai įtikina „referentinės grupės" . kaip pajutote savo požiūrio kryptį pagalvoję apie jums patinkantį arba nepatinkantį asmenį. ką žmonės galvoja išgirdę informaciją. 1990). 1996). kuriose įtikinėtojai gali rašyti. Kiekvienas mano. kuriai socialiai teikiama pirmenybė (šiuo atveju idėja parašyti romaną). Normatyvinė įtaka Antrasis poliarizacijos aiškinimas apima savęs lyginimą su kitais. jie dažniausiai demonstruoja pliuralistinį neišmanymą: jie nesuvokia. kad viską suprato. 1995).

Tai šiek tiek panašu į situaciją. stengdamiesi suprasti rašinį". žinia apie kitų nuomonę norą rizikuoti sustiprindavo. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 8. Sprendžiant „atsargumo" dilemas (kaip Rodžerio atvejis).jei patiks . kokias dainas parsisiuntė ankstesni dalyviai. Ši socialinio palyginimo teorija paskatino eksperimentus. Jie paprašė žmonių perskaityti nesuprantamą straipsnį ir paprašyti pagalbos. kurių dalyviai būdavo supažindinami su kitų žmonių pozicija. kad išsiskirtų iš grupės? Ar tai dar kartą neįrodo mūsų poreikio būti išskirtiniais (6 skyrius)? Žinojimas. bet ne su jų argumentais. Sociologas Matthew Salganikas ir jo kolegos (2006) atliko šio reiškinio eksperimentus. išpopuliarinančio pasirenkamas dainas.330 II dalis. Ar susipažinę su kitų žmonių pozicija žmonės keičia savo atsakymus. Jie paprašė 14 341 interneto vartotojų pasiklausyti ir . jie elgiasi šitaip. o žengia vieną žingsnį toliau. Kai kuriems atsitiktinai parinktiems dalyviams tyrėjai leido pamatyti.parsisiųsti iki tol jiems negirdėtas dainas. Tad jie klaidingai spėjo.dar nepopuliaresnės. Nors nė vienas iš eksperimento dalyvių pagalbos neprašė. knygas ir filmus. kai prieš eidami balsuoti perskaitome viešosios nuomonės apklausos rezultatus arba rinkėjų nuomones. Ar jie taip elgiasi.10 PAVEIKSLAS Sprendžiant „rizikavimo" dilemas (tokius kaip Helen atvejis). . 10 iš 10 9 iš 10 8 iš 10 7 iš 10 6 iš 10 C O 'N IE Atsargumo reikalaujantys klausimai 5 iš 10 4 iš 10 3 iš 10 2 iš 10 1 iš 10 Nesusipažinę Susipažinimas su kitų žmonių nuomone Susipažinę Dale Milleris ir Cathy McFarland (1987) šį gerai žinomą reiškinį ištyrė pritaikę laboratorinio eksperimento metodą. kad neprašantiems pagalbos žmonėms jos ir nereikėjo. jie manė. 1978. Tarp šią informaciją gavusiųjų populiarios dainos tapo dar populiaresnės. kad šalia atsirastų galintis pralaužti ledus ir atskleisti bei sustiprinti bendrą reakciją. kad kiti nesivaržys. o nepopuliarios . Dėl palyginimo atsiradusi poliarizacija paprastai būna silpnesnė nei išprovokuota diskusijos. ką renkasi kiti. Tačiau stebina tai. kad žmonės ne paprasčiausiai prisitaiko prie grupės.10 pav. jei prieš tai nebuvo diskutavę ir įsipareigoję palaikyti socialiai palankią poziciją? Kaip rodo 8. jei susidurtų su „iš tiesų rimta problema. taip pat prisideda prie bandos jausmo. Norint įveikti šitokį pliuralistinį neišmanymą reikia. išgirdę kitų nuomonę žmonės tapdavo atsargesni.. Šaltinis: Myers.

Diskusijos metu surinkta informacija dažniausiai palaiko alternatyvą kuriai iš pradžių buvo teikiama pirmenybė. turinčių ir faktinį. kuriuos padarė kai kurie XX a. Kad tai išsiaiškintų. ir vertybinį aspektus. kad kiti jaučia tą patį (socialinis palyginimas). ką slapta palaiko visi. Grupės diskusijose dominuoja įtikinantys argumentai. APIBENDRINIMAS Grupės poliarizacija: ar grupės sustiprina mūsų nuomonę? • Diskusijos grupėje gali duoti ir teigiamus. ir neigiamus rezultatus. randami argumentai (informacinė įtaka) tam. atvedusias į keletą didelių nesėkmių: • Pearl Harboras. . viena teorija retai kada apima visus aspektus. rezultatą dažnai nulemia daugiau nei vienas veiksnys. Per 1941 metų pabaigoje įvykdytą Pearl Harboro uosto antpuolį (dėl kurio Jungtinės Valstijos įsitraukė į Antrąjį pasaulinį karą) . Socialinis palyginimas visada būna susijęs su vertę nusakančiais sprendimais („Kokią bausmę reikėtų skirti?") (Kaplan. ir skatina dar labiau ją remti. 1989). Kad ir kaip norėtume kuo paprasčiau paaiškinti reiškinį. kokie sudėtingi yra socialiniai-psichologiniai tyrimai. skatinančiam priešintis pokyčiams? Grupės poliarizacijai? Socialinis psichologas Irvingas Janisas (1971. • Eksperimentai patvirtino dvejopą grupės įtaką: informacinę ir normatyvinę. Grupės poliarizacijos reiškinys tapo langu. kai aptariamas klausimas susijęs su faktais („Ar esama nusikaltimo sudėties?"). • Kasdieniame gyvenime grupė taip pat dažniausiai sustiprina nuomonę.tiek rizikingą tiek atsargų . kad jos priimtų optimalius sprendimus? Ar socialiniai psichologiniai reiškiniai. būdingi tokioms sudėtingoms grupėms. ar padeda priimti gerus sprendimus? Kada grupės įtaka trukdo teisingai nuspręsti? Kada grupės skatina gerus sprendimus. kuriuos aptarėme pirmuosiuose aštuoniuose skyriuose. Daugeliu klausimų. JAV prezidentai ir jų patarėjai. GRUPĖS ĮTAKA 331 Grupės poliarizacijos analizė parodo. kad diskusija iš tiesų sustiprina pirminį. 1982) klausė: gal šie reiškiniai padėtų paaiškinti gerus ir blogus grupinius sprendimus. Pastebėjus. jis išanalizavo sprendimų priėmimo procedūras. Kadangi žmonės yra sudėtingos būtybės. Grupinis mąstymas: ar grupės trukdo.8 skyrius. kaip korporacinės tarybos arba prezidento kabinetas? Ar čia yra vietos savęs pateisinimui? Šališkam palankumui sau? Tapatinimuisi su „mes". abu veiksniai reiškiasi kartu. provokuojančiam konformistišką elgesį ir neigiančiam nuomonių skirtumą? Viešam įsipareigojimui. ir kaip galima paveikti grupes. Mėgindami suprasti įdomų faktą kad grupės diskusija skatina riziką mokslininkai pastebėjo.dominuojantį požiūrį. pro kurį mokslininkai galėjo stebėti grupės įtaką.

kad užgožia alternatyvių sprendimų realistinį vertinimą. Jie tęsė karą. o Kuba tapo dar artimesne tuometinės SSRS sąjungininke. aštuntojo dešimtmečio kuro kainų infliacijos. ir tam supratingai pritars Pietų Vietnamo gyventojai. santykinis grupės izoliavimasis direktyvinio lyderio. Be to. • grupinis mąstymas (groupthink) „Mąstymo būdas sutelktoje grupėje. argumentai atmetami. numušta 170 lėktuvų ir žuvo 2400 žmonių. kad aplinkai. Netrukus beveik visi įsiveržusieji žuvo arba buvo paimti į nelaisvę." Irvingas Janisas (1971) Janisas buvo įsitikinęs. kuris leidžias suprasti. • įsiveržimas į Kiaulių įlanką. kai pritarimo siekimas yra toks dominuojantis. nuo priešingai manančių. skyrelį „Ką slepia moksliniai tyrimai. naujasis prezidentas Kennedy ir jo patarėjai mėgavosi stipria vienybės dvasia. amerikiečiai tapo supriešinti. Plano kritika buvo užgniaužiama. kurie ėmė skristi tiesiai į Havajus. remdamiesi prielaida. 1961 metais prezidentas Johnas Kennedy ir jo patarėjai nusprendė nuversti Fidelį Castro įsiverždami į Kubą su 1400 CŽV apmokytų kubiečių pabėgėlių. sutelktumas. Jungtinės Valstijos pažemintos. augmenijos naikinimas ir priešo paieškų bei sunaikinimo misijos privers Šiaurės Vietnamą sėsti prie derybų stalo. buvimas. Nuo 1964-jų iki 1967-jų prezidentas Lyndonas Johnsonas ir jo „antradienio priešpiečiuose" dalyvaujantys politikos patarėjai eskalavo Vietnamo karą. prezidentas buvo priverstas atsistatydinti. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Havajuose esantys kariuomenės vadai gaudavo informaciją apie Japonijos rengimąsi kažkuriame Ramiojo vandenyno regione pulti Jungtines Valstijas. Likus dar kelioms minutėms oro žvalgybos lėktuvai galėjo pastebėti lėktuvnešius arba perspėti apie pavojų. kurioje mezgasi grupinis mąstymas. Janisas manė. kad šios klaidos atsirado pasireiškus tendencijai užgniaužti nuomonių skirtumus dėl harmonijos grupėje. ir šį reiškinį pavadino grupiniu mąstymu (žr. bendrystės jausmas kelia produktyvumą (Mullen ir Copper. . Tačiau priimant sprendimus darnios grupės gali atnešti nuostolių. būdingi šie požymiai: • • • draugiškumas. kokius sprendimus jis vertina palankiai. Sužinojęs apie pasekmes Kennedy garsiai nusistebėjo: „Kaip mes galėjome būti tokie kvaili?" Vietnamo karas. Po to karinė žvalgyba prarado radijo ryšį su japonų lėktuvnešiais. prisidėjęs prie XX a. 1994). ir prezidentas netrukus pritarė išpuoliui. Planuojant liūdnai pasibaigusią invaziją į Kiaulių įlanką. Irvingas Janisas apie grupinį mąstymą"). kad JAV vykdomi bombardavimai iš oro. Ir štai rezultatas: nenuskambėjo joks pavojaus signalas. nekreipdami dėmesio į vyriausybės žvalgybos ekspertų ir beveik visų JAV sąjungininkų perspėjimus. susidarė milžiniškas biudžeto deficitas. Nuostoliai: nuskandinta 18 laivų. ir visiškai nepasiruošusi gintis karinė bazė buvo užpulta. Dėl to žuvo beveik 5000 amerikiečių ir milijonas vietnamiečių.332 II dalis. Tačiau pernelyg savimi pasitikintys kariuomenės vadai nesiėmė šių atsargumo priemonių.

ir nekreipia dėmesio į etinius bei moralinius dalykus. Grupių nariai užsidaro savame minčių rate: t Racionalizavimas. Grupės atmeta iššūkius. Šie simptomai yra kolektyvinė disonanso mažinimo forma. ir tai sutrukdė joms pastebėti gresiančio pavojaus ženklus. • Visuotinis tikėjimas grupės moralumu. Tačiau komanda neatsižvelgė į šias moralines dvejones ir jų neaptarė. Pirmieji du grupinio mąstymo požymiai skatina pervertinti grupės galią ir teisingumą. Williamas Fulbrightas abejojo dėl invazijos į Kubą moralumo. kolektyviai pateisindamos savo sprendimus. kad japonai tikriausiai ruošiasi apsupti Honolulu Deimantinį Smaigalį. pasireiškianti. Kai po to analizavau kitas JAV užsienio politikos nesėkmes ir Votergeito skandalo dangstymą pastebėjau tuos pačius žalingus grupinius procesus. Janisas nustatė aštuonis grupinio mąstymo požymius.8 s k y r i u s . jog jo vadovaujamos karinės pajėgos prarado radijo ryšį su japonų lėktuvnešiais. t Nepažeidžiamumo iliuzija. kai grupės nariai stengiasi išsaugoti teigiamą grupės pojūtį susidūrę su grėsme (Turner ir kiti. Vėlesni tyrimai (kuriems iš pradžių padėjo mano dukra Charlotte. Išgirdęs. kaip Kennedy administracija nusprendė įsiveržti [Kiaulių [lanką. kad jų grupė yra savaime morali. Kiekviena iniciatyva skatino tik gynybą ir teisinimąsi. Kennedy grupė žinojo. . pavyzdžiui. kad patarėjas Arthuras Schlesingeris jaunesnysis ir senatorius J. Prezidento Johnsono „antradienio priešpiečių" nariai praleisdavo kur kas daugiau laiko aiškindami ir pateisindami karo eskalavimą nei iš naujo apmąstydami priimtus sprendimus ir juos įvertindami. Kennedy ir jo patarėjai patikėti kvailu ir chaotišku CŽV planu? Pradėjau spėlioti. ar čia nepasireiškė kokia nors psichologinė infekcija. Visos Janiso tirtos grupės buvo pernelyg optimistiškos. 1992. kad subtilūs grupėms būdingi procesai trukdė jiems atidžiai įvertinti riziką ir pasiginčyti. net tokio įvykio tikimybė buvo atmesta kaip neįmanoma. kurią buvau pastebėjęs mažose sutelktose grupėse. pajuokavo. G R U P Ė S ĮTAKA 333 ką slepia moksliniai tyrimai Irvingas Janisas apie grupinį mąstymą Mintis apie grupinį mąstymą man šovė į galvą skaitant Arthuro Schlesingerio ataskaitą apie tai. rengusi baigiamąjį vidurinės mokyklos darbą) mane Irvingas Janisas įtikino. vyriausiasis Pearl Harboro jūrų pajėgų vadas. tačiau kai Kimmelas šaipėsi iš šios minties. admirolas Kimmelas. (1918-1990) Grupinio mąstymo požymiai Remdamasis archyvine medžiaga ir dalyvių bei stebėtojų prisiminimais. socialinis konformiškumas ar bendros nuomonės paieška. Japonai taip ir padarė. Iš pradžių buvau suglumęs: kaip galėjo tokie protingi bei įžvalgūs žmonės kaip Johnas F. Grupės nariai mano. 1994).

" Jungtinių Valstijų sekretorius Deanas Rushas nuslėpė diplomatijos ir vyriausybės žvalgybos ekspertų perspėjimus. nors mano kaltės jausmą švelnino supratimas. tai užgauliojimus. p. 379). jog Castro kariuomenė yra tokia silpna. arba per silpnais ir neintelektualiais. kad prieštaraudamas mažai ką pasiekčiau. nesugebėjęs perduoti kapitonui Smithui paskutinio ir išsamiausio perspėjimo apie ledkalnius). atvyko ponas Liaukimės Bombardavę". Ir galiausiai. Savicenzūra ir spaudimas nesuardyti konsenso sukuria vieningumo iliuziją. Taip pat buvo daromas spaudimas (įgulos nariai šaipėsi iš sargybinio. Kennedy šalininkai įtikino save. 255) priekaištavo sau: „Per daug tylėjau per tuos lemtingus pasitarimus Kabineto salėje. ypač tiems. Jokie išoriniai veiksniai nesutrikdė šimtų nesikeičiančių veidų vienodumo. tariamas konsensas tariamai patvirtina grupės sprendimą. kad jie galėtų atremti planuotus veiksmus. jog būčiau išvadintas įkyriu. Adolfo Hitlerio patarėjas Albertas Speeras (1971) Hitlerį supusią atmosferą apibūdino kaip tokią. kuriems būdingas grupinis mąstymas. nariai savo priešus laiko pernelyg blogais.įsakė visu greičiu plaukti pirmyn į nakties tamsą Vyravo nepažeidžiamumo iliuzija („Net Dievas negalėtų paskandinti šio laivo". • • Grupinis mąstymas „Titanike". • Proto sargai. jos nariai duodavo griežtą atkirtį pasitelkdami tai argumentus. . Dar daugiau.buvo pasakęs kapitonas). Ir dar buvo „proto sargas" („Titaniko" telegrafistas. kurie priklausė aukščiausiam sluoksniui. Kartą. kapitonas Edvvardas Smithas . Praslinkus keliems mėnesiams po įsiveržimo į Kiaulių įlanką Arthuras Schlesingeris (1965. kuris nė kiek nepriminė niūraus išorinio pasaulio." Vieningumo iliuzija. kiekviena saviapgaulė būdavo pabrėžtinai išryškinama tarsi kreivų veidrodžių salėje. Trečiajame Reiche tokių korektyvų nebuvo. Savicenzūra. kad jo režimą be vargo gali nuversti vienas būrys.334 II dalis. vien tik savo veido atspindį. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Rasti geriausią problemos sprendimą galima tik laisvai jį aptarus. 1859 („Apie laisvę") • Stereotipiškas požiūris į oponentą.svarbiausias ir autoritetingiausias asmuo . kad šis nemato be žiūronų. kad jais nepasitiki. On Liberty. Toks tariamas konsensas buvo mūsų aptartais nesėkmių atvejais. prezidentas pajuokavo: „Štai. . Prieš Kiaulių įlankos antpuolį Robertas Kennedy pasivedėjo Schlesingerį į šalį ir pasakė: „Neprieštarauk. Tiems. išskyrus tai. Kolektyvų. grupė jaučia spaudimą būti vieninga: • Spaudimas elgtis konformistiškai. Nemačiau nieko. Jie pradeda suprasti. ir atmetė jo nuogąstavimus). Dauguma posėdžio dalyvių į prezidento repliką sureagavo pritariamai. Kadangi nesutarimai dažnai trikdydavo. o grupė siekdavo vieningumo. Kai kurie grupės nariai saugo ją nuo informacijos. galinčios priversti suabejoti bendro nutarimo efektyvumu ar moralumu. Nepaisydamas keturių perspėjimų apie priekyje stūksančius ledkalnius ir sargybinio maldavimų duoti žiūronus. o liaudies parama tokia menka. kurioje spaudimas prisitaikyti užgniauždavo bet kokį kryptelėjimą į šalį. grupės nariai savo nuogąstavimus užgniauždavo arba atmesdavo. ir visi šie veidai buvo mano (p. kai prezidento Johnsono padėjėjas Billas Moyersas atvyko į posėdį. Priešingai. virsdavo nuolat patvirtinamu fantastiniu iliuzinio pasaulio vaizdu. Nuomonių skirtumo nebuvimas sukūrė vieningumo iliuziją: Normaliomis aplinkybėmis nuo realybės atitrūkusius žmones atsitokėti priverčia aplinkinių pašaipa ir kritika." John Stuart Mill. kad būtų galima leistis su jais į diskusijas. kurie suabejodavo grupės nuomone ir planais.

7.11 PAVEIKSLAS Teorinė grupinio mąstymo nepritariančius invazijai. Silpna pasirinktų sprendimų rizikos analizė. 1998. Atrankos paklaida apdorojant turimą informaciją. p. 2000). gali paskatinti priimti nevykusius sprendimus (McCauley. Vėliau atlikti eksperimentai atskleidė. kai kurie mokslininkai juos vertina skeptiškai (Fuller ir Aldag. kad po sėkmingos invazijos seks trumpas taikios okupacijos laikotarpis. Grupinio mąstymo požymiai Nepažeidžiamumo iliuzija. Nevykusių sprendimų ženklai Neišsami alternatyvų apžvalga. o ne jam prieštaraujančiai informacijai (Schulz-Hardt ir kiti. 7. kad pavaldiniai jaučiasi per daug silpni arba nesaugūs.8 s k y r i u s . Grupės izoliuotumas. 1. 8. 132. Situacija. kad abu . ir Jungtinių Valstijų prielaidą. kurį palankiai vertina lyderis ar kiti įtakingi asmenys. Šitaip jie tapo prezidento „proto sargais'' saugodami jį nuo nemalonių faktų.11 pav. 1989). kad galima rasti geresnį sprendimą už tą. Jie. G R U P Ė S ĮTAKA 335 Socialinės sąlygos 1. t'Hart. ir George W. 2. kad grupiniu mąstymu galima paaiškinti ir karą Irake. 8. Duomenys buvo retrospektyvūs. Tikėjimas savaiminiu grupės moralumu. kuri dažniausiai patvirtindavo jų prielaidas: Irako prielaidą. Britų psichologai Benas Newellas ir Davidas Lagnado (2003) mano. Prasta informacijos paieška. 3. Grupinio mąstymo teorijos kritika Nors Janiso idėjos bei pastebėjimai sulaukė milžiniško dėmesio. Neišsami tikslų apžvalga. Kolektyvinis racionalus pagrindimas.). 6. esą galima pasipriešinti įsiveržusioms pajėgoms. 4. . Nesirūpinimas metodiškomis informacijos paieškos ir įvertinimo procedūromis. analizė Šaltinis: Janis ir Mann. Didelis stresas ir netikėjimas. Direktyvinė lyderystė. 1977. • grupės teikia pirmenybę daugumos požiūrį patvirtinančiai. Grupinis mąstymas gali sukliudyti ieškoti priešingos informacijos. 4. 6. Proto sargai. Didelis sutelktumas. Vieningumo iliuzija. Nuomonių sutapimo paieška 4. tad Janisas galėjo pasirinkti jo teoriją patvirtinančius atvejus. Negebėjimas dirbti atsižvelgiant į aplinkybes. kai lyderis pritaria idėjai ir kai grupė atsiriboja nuo priešingų požiūrių. 1998). 1. 8. 5. Tiesioginis spaudimas nepritariantiems. ir po to netrukus suklestės demokratija. 5. Bushas buvo apsistatę vienminčiais patarėjais. Savicenzūra. 1998). 1998. ją aptarti ir svarstyti kitas galimybes (žr. Negebėjimas iš naujo įvertinti kitas alternatyvas. McCauley. Stereotipinis požiūris į kitas grupes. o taip pat ir kiti mokslininkai. 2. 3. kad išdrįstų pasisakyti (Granstrom ir Stiwne.ir Saddamas Husseinas. 2. 3. nutildė prieštaraujančius ir gaudavo filtruotą informaciją. kad t direktyvinė lyderystė kartais būna susijusi su nekokybiškais sprendimais dėl to. o ne nuo realios grėsmės. 5. mano.

Turner ir Pratkanis. arba nuo to apsaugančią kritinę analizę (Postmes ir kiti. gelbėjimo operacija būtų pavykusi. „Jei teoriją galima patikrinti. Saugios. Ieškodamas sąlygų. 2001). kurie toliau ją keistų. tikrindami idėjas. 1997). 1998. darnios grupės (tarkime. kad jei jis būtų išsiuntęs dar vieną sraigtasparnį. Kartais dvi ar daugiau galvų būna geriau nei viena. kad nekinta tik nepatikrinama teorija. Ji privalo keistis. Paulas Paulusas (1998) primena Leono Festingerio (1987) pastebėjimą. Kaip išvengti grupinio mąstymo Nevykusi grupių dinamika padeda paaiškinti daugelį nesėkmingų sprendimų: per daug virėjų kartais sugadina sriubą. Ištyrę daugybę tikrų įvykių Phillipas Tetlockas su bendradarbiais (1992) priėjo išvadą. kad gera komanda kartais padaro blogų dalykų. lygindami jas su tikrove." • Filosofas David Hume. kurios buvo taikomos abiem atvejais: • Būkite objektyvūs . darni komanda gali prisidėti prie sprendimų kokybė