SOCIALINĖ
PSICHOLOGIJA

SOCIALINĖ

PSICHOLOGIJA
David G.Myers

POLIGRAFIJA IR INFORMATIKA

FP

UDK 316.6 Mi-92

Versta iš: David G. Myers, Social Psychology, 9th ed. The McGraw-Hill Companies, Inc, 2007, ISBN 978-0-07-353189-2

Iš anglų kalbos vertė Donatas Masilionis Mokslinė redaktorė dr. Dalia Bagdžiūnienė Redaktorė Laima Arnatkevičiūtė

Original edition copyright O 2008 by The McGraw-Hill Companies. All rights reserved. No part of this publication may be reproduced or distributed in any form or by any means, or stored in a database or retrieval system, without the prior written consent of The McGrawHill Companies, Inc., including, but not limited to, in any network or other electronic storage or transmission, or broadcast for distance learning. Lithuanian edition copyright © 2008 by Poligrafija ir informatika. All rights reserved. © Vertimas į lietuvių kalbą, Donatas Masilionis, 2007 ISBN 978-9986-850-60-1 © UAB „Poligrafija ir informatika", 2008

Turinys I
Apie autorių Pratarmė 14 15

1 skyrius. Įvadas į socialinę psichologiją Kas yra socialinė psichologija? Svarbiausios socialinės psichologijos tezės Mes kuriame savo socialinę tikrovę Mūsų socialinė intuicija dažnai būna stipri, tačiau kartais pavojinga Socialinė aplinka formuoja mūsų elgseną Asmeninės nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat formuoja elgseną Socialinė elgsena - tai ir biologinė elgsena Socialinės psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime Apibendrinimas Socialinė psichologija ir žmogiškosios vertybės Akivaizdūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Subtilūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Subjektyvūs mokslo aspektai Psichologinėse sąvokose slypi vertybės Apibendrinimas Aš jau seniai tai žinojau: ar socialinė psichologija nėra paprasčiausias sveikas protas? Atkreipkime dėmesį. Ašjau seniai tai žinojau Apibendrinimas Tyrimo metodai: kaip tiria socialinė psichologija Hipotezių formulavimas ir tikrinimas Koreliaciniai tyrimai: natūralių ryšių atradimas Koreliacija ir priežastingumas Apklausos Eksperimentiniai tyrimai: priežasties ir pasekmės paieška Kontrolė: manipuliavimas kintamaisiais Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas: didysis korektorius Eksperimento etika Laboratorinių tyrimų apibendrinimas ir pritaikymas gyvenime Apibendrinimas :

19 20 22 22 23 25 26 26 27 27 28 28 29 29 30 32

32 35 37 37 37 39 40 42 44 44 46 47 49 50 51

Post scriptum: kodėl aš parašiau šią knygą

6

TURINYS

I dalis. SOCIALINIS MĄSTYMAS 2 skyrius. Aš socialiniame pasaulyje Dėmesio centras ir iliuzijos Mokslinių tyrimų išvada.Kaijaudinamės dėl to, kad atrodome susijaudinę Apibendrinimas Savojo Aš samprata: kas aš esu? Mūsų pasaulio centras: kaip mes suvokiame save Nuoroda į save Galimi Aš Socialinio Aš raida Mūsų atliekami vaidmenys Socialinis tapatumas Socialiniai palyginimai Sėkmė ir nesėkmė Aplinkinių nuomonė „Aš" ir kultūra Ką slepia moksliniai tyrimai. Hazel Markus apie kultūrinę psichologiją Savęs pažinimas Elgesio paaiškinimas Elgesio prognozavimas Mokslinių tyrimų išvada. Sąmoningos valios iliuzija Jausmų prognozavimas Savianalizės išmintis ir iliuzijos Apibendrinimas Savęs vertinimas Savęs vertinimo motyvacija Tamsioji savęs vertinimo pusė Apibendrinimas Suvokiama savikontrolė Saviveiksmingumas Kontrolės pobūdis Išmoktas bejėgiškumas versus apsisprendimas Per plataus pasirinkimo kaštai Apibendrinimas Šališkas palankumas sau Teigiamų ir neigiamų įvykių aiškinimas Ar mes visi galime būti geresni už vidutiniokus? Atkreipkime dėmesį Šališkas palankumas sau - kaip aš myliu save? Leiskite suskaičiuoti būdus Nepagrįstas optimizmas

52 53 54

Tariamas vienodumas ir išskirtinumas Kas yra šališkas palankumas sau Mintys apie savęs vertinimą ir šališką palankumą sau Padedantis prisitaikyti šališkas palankumas sau Trukdantis prisitaikyti šališkas palankumas sau

92 93 94 94 95 96 97 97 98 99 101

56 57 57 57 58 59 59 59 60 60 61 61 62

Apibendrinimas Prisistatymas Tariamas kuklumas Savęs menkinimas Įspūdžio valdymas Apibendrinimas Post scriptum: dvejopa tiesa išdidumo pavojai, teigiamo mąstymo galia 3 skyrius. Socialiniai įsitikinimai ir vertinimai Kaip suvokiame savo socialinę aplinką? Sužadinimas Įvykių suvokimas ir interpretavimas Įsitikinimų tvarumas

101 102 103 104 105 107 109 110 111 112 113 113 114 115 116 119 119 120 120 121 123 124 125 125 127

66 67 68 69 70 71 73 74 75 76 76 79 79 80 80 82 84 86 86 87 88

Prisiminimų apie save ir savo pasaulį konstravimas Savo nuostatų praeityj e atkūrimas Ankstesnio elgesio atkūrimas Apibendrinimas Kaip sprendžiame apie socialinę aplinką? Intuityvūs vertinimai Intuicijos galia Intuicijos apribojimai Perdėta savikliova Patvirtinimo šališkumas Kaip išvengti perdėtos savikliovos Euristika: trumpiausias protavimo kelias Tipiškumo euristika Pasiekiamumo euristika Faktams prieštaraujantis mąstymas Iliuzinis mąstymas Iliuzinė koreliacija Kontrolės iliuzija Nuotaika ir vertinimai Mokslinių tyrimų išvada. Neigiamos emocijos lemia investuotojųpesimizmą Apibendrinimas

128 129 130 130

89 90

Kaip traktuojame socialinę aplinką? Priežastingumo priskyrimas: žmogui ar situacijai

TURINYS

7

Numanomos savybės Racionalios atribucijos Pagrindinė atribucijos klaida Kodėl mes darome atribucijos klaidą? Perspektyvinis ir situacinis supratimas Kodėl tyrinėjame atribucijos klaidas Apibendrinimas Socialinės aplinkos lūkesčiai Atkreipkime dėmesį. Išsipildymo psichologija vertybinių popierių biržoje Mokytojų lūkesčiai ir moksleivių mokymosi rezultatai Kaip iš kitų sulaukti to, ko tikimės Apibendrinimas Išvados Atkreipkime dėmesį. Kaip mąsto žurnalistai: pažintinis šališkumas žiniasklaidoje Apibendrinimas Post scriptum: mintys apie intuicijos galimybes ir jos 4 skyrius. Elgesys ir nuostatos Kaip nuostatos lemia elgesį? Kada nuostatos prognozuoja elgesį Kada socialinė įtaka tam, ką sakome, yra mažiausia ribas

132 132 133 136 136 140 141 141

Nepakankamas pateisinimas Ką slepia teorija. Leonas Festingeris apie disonanso sušvelninimą Disonansas priėmus sprendimus Savęs suvokimas Raiškos būdai ir nuostatos Per didelis pateisinimas ir vidinė motyvacija Teorijų palyginimas Disonansas kaip sužadinimas

172

174 175 176 177 179 181 182 183 183 184

142 142 144 146 147

Savęs suvokimas, kai sau neprieštaraujama Apibendrinimas Post scriptum : kaip elgesiu pakeisti save

II dalis. SOCIALINĖ ĮTAKA

186

149 150 150 152 153 155 155

5 skyrius. Genai, kultūra ir lytis Kokią įtaką mums daro žmogiškoji prigimtis ir kultūrinė įvairovė? Genai, evoliucija ir elgsena Kultūra ir elgsena Atkreipkime dėmesį. Kultūrinis gyvūnas Kultūrinė įvairovė Normos: laukiamas elgesys Kultūriniai panašumai Mokslinių tyrimų išvada. Praeiviųprasilenkimas Rytuose ir Vakaruose Apibendrinimas Kaip paaiškinti lyčių panašumus ir skirtumus? Savarankiškumas versus poreikis būti susijusiam

187

188 189 191 192 193 194 195

Ką slepia moksliniai tyrimai. Mahzarin R. Banaji apie eksperimentinės socialinės psichologijos atradimą Kada kiti veiksniai mažiausiai veikia elgseną 156 156

196 199 199 201 203 204 205 207 207 208 210 211 213 214 214 215 216 216

Kada nagrinėjamos konkrečiam elgesiui būdingos nuostatos .. 157 Kada nuostatos būna tvirtos Mokslinių tyrimų išvada. Jūs negavote laiško: prietarai pranašauja diskriminuojantį elgesį Apibendrinimas Kada elgesys lemia nuostatas? Vaidmenys Kada žodis tampa įsitikinimu Atkreipkime dėmesį. Žodis virsta įsitikinimu „Kojos tarpduryje" reiškinys Piktybiški ir moralūs veiksmai Tarprasinis bendravimas ir rasinės nuostatos Socialiniai judėjimai Apibendrinimas Kodėl elgesys veikia nuostatas? Prisistatymas: įspūdžio valdymas Savęs pateisinimas: pažintinis disonansas 159 161 161 162 163 164 164 166 168 168 170 170 170 171 158

Socialinis dominavimas Agresija Seksualumas Apibendrinimas Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natūralus? Lytis ir poros pasirinkimo prioritetai Mintys apie evoliucinę psichologiją Atkreipkime dėmesį. Evoliucijos mokslas ir religija Lytis ir hormonai Apibendrinimas Kultūra ir lytis: kultūros diktatas? Skirtingi lyčių vaidmenys skirtingose kultūrose Lyčių vaidmenų pokyčiai bėgant laikui Bendraamžių perduodama kultūra

8

TURINYS

Apibendrinimas Kokią išvadą galime padaryti apie genus, kultūrą ir lytį? Biologija ir kultūra Ką slepia moksliniai tyrimai. Alice Eagly apie lyčių panašumus ir skirtumus Situacijos galia ir žmogus Apibendrinimas Post scriptum: ar turėtume laikyti save socialinio pasaulio produktais, ar architektais? 6 skyrius. Konformizmas Kas yra konformizmas? Apibendrinimas Klasikiniai konformizmo tyrimai Sherifo normų kūrimo tyrimai Mokslinių tyrimų išvada. Užkrečiamas žiovulys Atkreipkime dėmesį. Masinė apgaulė Ascho studija apie grupės daromą spaudimą Milgramo paklusnumo eksperimentai Milgramo eksperimentų etika Kokios paklusnumo priežastys? Atstumas iki aukos Atkreipkime dėmesį. Aukų suasmeninimas Valdžios artumas ir teisėtumas Institucinė valdžia Išlaisvinantis grupės poveikis Mintys apie klasikinius tyrimus Elgsena ir nuostatos Ką slepia moksliniai tyrimai. Stanley Milgramas apie paklusimą Situacijos galia Pagrindinė atribucijos klaida Apibendrinimas Kaip nuspėti galimą konformistiškumą? Grupės dydis Vieningumas Sutelktumas Padėtis Viešoji reakcija Ankstesnių įsipareigojimų nebuvimas Apibendrinimas Kodėl elgiamasi konformistiškai? Apibendrinimas

218 218 218

Kas elgiasi konformistiškai? Asmuo Kultūra Socialiniai vaidmenys

252 253 254 254 256 257 257 257 258 259 260 261 264 265 265 265 266 267 267 268 270

220 220 221

Vaidmenų sukeitimas Apibendrinimas Ar norime būti kitokie? Reaktyvusis pasipriešinimas

222 223 224 225 225 226 228 230 230 232 234 235 235 236 237 238 238 239 239

Unikalumo įrodymas Apibendrinimas Post scriptum: kaip būti individualybe bendruomenėje 7 skyrius. Įtikinėjimas Kokie yra įtikinėjimo būdai? Pagrindinis būdas Šalutinis būdas Skirtingi būdai skirtingiems tikslams pasiekti Apibendrinimas Kokie yra įtikinėjimo elementai? Kas sako? Pranešėjas Patikimumas Patrauklumas ir simpatijos Mokslinių tyrimų išvada. Eksperimentai su virtualia socialine tikrove Ką sako? Pranešimo turinys Logika versus emocijos Prieštaringumas Vienpusiai versus dvipusiai argumentai Pirmumas versus naujumas

272 273 273 276 277 279 280 280 282 285 285 287 289 289 291 291 291 292 292 293

240 241 243 245 245 246 247 248 248 249 249 250 250 252

Kaip sakoma? Komunikavimo kanalas Aktyvi patirtis ar pasyvus priėmimas? Asmeninė versus žiniasklaidos įtaka Kam sakoma? Auditorija Kokio jie amžiaus? Apie ką jie mąsto? Apibendrinimas Ekstremalus įtikinėjimas: kaip įdiegiami kultai? Nuostatas kuria elgsena Klusnumas gimdo pritarimą „Kojos tarpduryje" reiškinys Įtikinimo elementai Pranešėjas Pranešimas

TURINYS

9

Auditorija Grupės poveikis Apibendrinimas Kaip galima atsispirti įtikinėjimui? Asmeninio įsipareigojimo sustiprinimas Ką slepia moksliniai tyrimai. IVilliamas McGuire apie nuostatos stiprinimą Įsitikinimų išbandymas Kontrargumentai Pritaikomumas: inokuliacijos (nuostatų stiprinimo) programos Vaikų apsauga nuo bendraamžių spaudimorūkyti Vaikų apsauga nuo reklamos įtakos Išvados apie nuostatų stiprinimą Apibendrinimas Post scriptum: kaip būti atviram, tačiau ne naiviam

293 294 295 296 296

„Polinkio į riziką" atvejis Ar grupės sustiprina nuomones? Grupės poliarizacijos eksperimentai Grupės poliarizacija kasdieniame gyvenime Atkreipkime dėmesį. Grupės poliarizacija Poliarizacijos aiškinimas

322 324 324 325 327 328 328 329 331

296 297 297 298 298 299 300 301

Informacinė įtaka Normatyvinė įtaka Apibendrinimas Grupinis mąstymas: ar grupės trukdo, ar padeda priimti gerus sprendimus? Grupinio mąstymo požymiai Ką slepia moksliniai tyrimai. Irvingas Janisas apie grupinį mąstymą Grupinio mąstymo teorijos kritika

331 333

333 335 336 337 339 340 340 341 342 342 343

301

Kaip išvengti grupinio mąstymo Grupinis problemų sprendimas

8 skyrius. Grupės įtaka Kas yra grupė? Apibendrinimas Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti žmonės? Kitų žmonių buvimas Minia: didelė kitų žmonių sankaupa Kodėl mus sužadina kitų žmonių buvimas? Nuogąstavimas dėl įvertinimo Dėmesio išblaškymas Kitų žmonių buvimas Apibendrinimas Socialinis dykinėjimas: ar būdami grupėje žmonės stengiasi mažiau? Daug rankų mažai dirba Socialinis dykinėjimas kasdieniame gyvenime Apibendrinimas Nuasmeninimas: kada būdami grupėje žmonės netenka savojo Aš? Kai kartu darome tai, ko nedarytume vieni Grupės dydis Fizinis anonimiškumas Sužadinanti ir dėmesį blaškanti veikla Savimonės susilpnėjimas Apibendrinimas Grupės poliarizacija: ar grupės sustiprina mūsų nuomonę?

303 304 305 305 305 308 309 309 310 310 310

Ką slepia Nobelio premija. Dvi galvos geriau nei viena Apibendrinimas Mažumos įtaka: kaip paskiri žmonės veikia grupę? Nuoseklumas Pasitikėjimas savimi Pasitraukimas iš daugumos Ar lyderystė yra mažumos įtaka?

Atkreipkime dėmesį. Transformacinė bendruomenės lyderystė 345 Apibendrinimas Post scriptum: ar grupės mums kenkia? III dalis. SOCIALINIAI SANTYKIAI 346 346 348

311 312 314 316 9 skyrius. Prietarai: antipatija kitokiam Kokia prietarų prigimtis ir kaip jie mus veikia? Prietarai: subtilūs ir atviri Rasiniai prietarai 317 317 318 318 320 321 322 Ar rasiniai prietarai nyksta? Prietarų subtilybės Nesąmoningi prietarai Prietarai lyčių atžvilgiu Lyčių stereotipai Seksizmas: palankus ir priešiškas Diskriminacija pagal lytį Apibendrinimas 322 Kokie yra socialiniai prietarų šaltiniai? 349 351 353 353 354 355 357 358 358 359 360 361 361

10

TURINYS

Socialinė nelygybė: nevienoda socialinė padėtis ir prietarai Socializacija Autoritarinė asmenybė Religija ir prietarai Konformizmas Institucinė parama Apibendrinimas Kokie yra motyvaciniai prietarų šaltiniai? Frustracija ir agresija: atpirkimo ožio teorija Socialinio tapatumo teorija: kai jaučiamės pranašesni už kitus Šališkumas vidinei grupei Socialinės padėties, savigarbos ir priklausymo poreikis Suinteresuotumas vengti prietarų Apibendrinimas Kokie yra pažintiniai prietarų šaltiniai? Kategorizavimas: žmonių skirstymas į grupes Spontaniškas kategorizavimas Suvokti panašumai ir skirtumai Skirtingumas: išsiskiriančių žmonių suvokimas Skirtingi žmonės Gyvi pavyzdžiai Ypatingi įvykiai Atribucija: ar pasaulis teisingas? Šališkas palankumas grupei Teisingo pasaulio reiškinys Apibendrinimas Kokios yra prietarų pasekmės? Amžini stereotipai Diskriminacijos poveikis: išsipildanti pranašystė Stereotipo grėsmė Ar stereotipai paverčia žmonių sprendimus tendencingais? Ką slepia moksliniai tyrimai. Claude Steele apie stereotipų grėsmę Stiprūs stereotipai yra svarbūs Stereotipai aiškinimą ir prisiminimus paverčia šališkais Apibendrinimas Post scriptum: ar galime sušvelninti prietarus? 10 skyrius. Agresija: kai žeidžiame kitus Kas yra agresija? Kokios yra agresijos teorijos? Agresija kaip biologinis reiškinys Instinktų teorija ir evoliucinė psichologija Nervinių procesų įtaka

362 363 363 364 365 366 368 368 368 369 370 372 374 375 375 375 376 377 379 379 381 382 383 384 385 387 387 387 389 390 392

Genų įtaka Biocheminė įtaka Agresija kaip atsakas į frustraciją Patikslinta frustracijos-agresijos teorija Santykinė deprivacija Agresija kaip išmokta socialinė elgsena Agresijos nauda Išmokimas stebint Apibendrinimas Kas lemia agresyvumą? Nemalonūs įvykiai Skausmas Karštis Išpuoliai Sužadinimas Agresijos užuominos Žiniasklaidos įtaka: pornografija ir seksualinis smurtas Iškreiptas seksualinės tikrovės suvokimas Agresija prieš moteris Mokymas kritiškai vertinti žiniasklaidą Žiniasklaidos įtaka: televizija Televizijos poveikis elgsenai Televizijos poveikis mąstymui Žiniasklaidos įtaka: kompiuteriniai žaidimai Kokius žaidimus žaidžia vaikai Kompiuterinių žaidimų poveikis vaikams Ką slepia moksliniai tyrimai. Craigas Andersonas apie smurtinius kompiuterinius žaidimus Grupės įtaka Mokslinių tyrimų išvada. Ar provokuojamos grupės agresyvesnės už pavienius asmenis? Apibendrinimas

403 404 405 407 408 409 409 410 412 412 412 412 413 415 415 416 418 419 419 421 422 424 427 429 429 430

432 433

435 436 436 436

393 394 394 396 396 398 400 401 401 402 402

Kaip mažinti agresiją? Katarsis? Atkreipkime dėmesį. Klinikinio tyrėjo Martino Seligmano katarsio analizė Socialinio išmokimo požiūris Apibendrinimas Post scriptum : kaip keisti smurtą palaikančią kultūrą 11 skyrius. Patrauklumas ir intymumas: simpatijos ir meilės jausmas Kas lemia draugystę ir patrauklumą? Art(im)umas

438 439 441 441

443 446 447

TURINYS

11

Tarpusavio sąveika Tarpusavio sąveikos laukimas Paprasčiausia ekspozicija

447 448 449

Post scriptum : kaip mylėti 12 skyrius. Pagalba Kodėl padedame? Socialiniai mainai ir socialinės normos Atpildas

490 492 494 494 495

Atkreipkime dėmesį. Mums patinka tai, kas susiję su mumis.... 450 Fizinis patrauklumas Patrauklumas ir pasimatymai Suderinamumas Fizinio patrauklumo stereotipas Ką slepia moksliniai tyrimai. Ellen Berscheid apie patrauklumą Ką reiškia - patrauklus? Panašumas versus kito papildymas Ar panašūs žmonės buriasi draugėn? Ar priešybės traukia? Ką slepia moksliniai tyrimai. Jamesas Jonesas apie kultūriną įvairovę Mums patinka tie, kuriems patinkame mes Atkreipkime dėmesį. Blogis stipresnis už gėrį Atribucija (priskyrimas) Savivertė ir patrauklumas Kaip pasiekti, kad kiti jus vertintų Tarpasmeninių santykių nauda Apibendrinimas Kas yra meilė? Aistringoji meilė Aistringosios meilės teorija Meilės variacijos: kultūra ir lytis Draugiškoji meilė Apibendrinimas Kas sudaro sąlygas artimiems santykiams? Prieraišumas Prieraišumo stiliai Teisingumas Ilgalaikis teisingumas Suvoktas teisingumas ir pasitenkinimas Atsiskleidimas Atkreipkime dėmesį. Ar internetas sukuria intymumą, ar izoliaciją? Apibendrinimas Kaip nutraukiami santykiai? Skyrybos Išsiskyrimo procesas Apibendrinimas 484 486 486 487 488 490 .• 465 466 467 468 468 468 470 472 472 473 474 475 476 Ali 478 478 479 480 480 481 482 458 458 462 462 465 453 453 455 456

Ką slepia moksliniai tyrimai. Dennisas Krebsas apie gyvenimo patirtį ir profesinius interesus Vidinis atpildas Socialinės normos Evoliucinė psichologija Giminaičių globa Abipusiškumas Pagalbos teorijų palyginimas ir įvertinimas Tikrasis altruizmas Atkreipkime dėmesį. Empatinio altruizmo nauda ir kaina Apibendrinimas Kada padedame? Liudininkų skaičius Pastebėjimas 496 497 500 503 504 505 506 507 510 5ll 5ll 512 513

Ką slepia moksliniai tyrimai. Johnas M. Darley apie liudininkų reakciją Interpretavimas Atsakomybės prisiėmimas Dar kartą apie tyrimų etiką Pagalba, kai kas nors jau padeda Laiko trūkumas Panašumas Mokslinių tyrimų išvada. Vidinės grupės nariųpanašumas ir pagalba Apibendrinimas Kas skatina padėti? Asmenybės bruožai Religiniai įsitikinimai Apibendrinimas Kaip sustiprinti paslaugumą? Mažiau neapibrėžtumo, daugiau atsakomybės Kaltės jausmas ir rūpinimasis savo įvaizdžiu Altruizmo socializavimas Moralinio įsitraukimo ugdymas Altruizmo modeliavimas Praktinis mokymasis Atkreipkime dėmesį. Žydųgelbėtojųpoelgiai ir nuostatos 521 523 524 524 525 527 527 527 529 530 530 531 533 533 513 514 516 517 519 519 520

12

TURINYS

Paslaugumo priskyrimas altruistiniams motyvams Žinių apie altruizmą įgijimas Apibendrinimas

534 535 535

IV dalis. SOCIALINĖS PSICHOLOGIJOS TAIKYMAS 14 skyrius. Socialinė psichologija klinikoje Kas iškreipia klinikinių sprendimų tikslumą? 582 583 584 585 586 587 589 590 591 591 592 592 592

Post scriptum: socialinės psichologijos žinių taikymas gyvenime .. 536

13 skyrius. Konfliktai ir jų sprendimas Kas sukelia konfliktą? Socialinės dilemos Kalinio dilema Bendrų išteklių tragedija Socialinių dilemų sprendimas Konkurencija Suvoktas neteisingumas Klaidingas suvokimas Veidrodinis įvaizdžio suvokimas Pernelyg supaprastintas mąstymas Suvokimo poslinkis Mokslinių tyrimų išvada. Klaidingas suvokimas ir karas Apibendrinimas Kaip pasiekti taiką? Kontaktas Ar desegregacija gerina požiūrį į kitą rasę? Kada desegregacija pagerina požiūrį į kitą rasę? Mokslinių tyrimų išvada. Santykiai, kurie galėjo būti Bendradarbiavimas Bendra išorinė grėsmė sutelkia Atkreipkime dėmesį. Kodėl svarbu, kas nugalės? Aukštesni tikslai skatina bendradarbiauti

537 539 539 539 541 543 546 548 549 550 552 553 554 554 555 555 556 557 559 560 561 563 564

Iliuzinė koreliacija Pavėluota nuomonė ir perdėta savikliova Pasitvirtinančios diagnozės Klinikinių ir statistinių prognozių palyginimas Išvados geresniam gydymui Apibendrinimas Atkreipkime dėmesį. Gydytojo požiūris Kokie pažintiniai procesai lydi elgsenos problemas? Depresija Iškraipymas ar realizmas? Ar negatyvus mąstymas yra depresijos priežastis, ar pasekmė? Ką slepia moksliniai tyrimai. Shelley Taylor apie teigiamas iliuzijas Vienišumas Kai jaučiamės vieniši ir atstumti Kai neigiamai galvojame apie kitus Nerimas ir drovumas Kai abejojame savo gebėjimais socialinėse situacijose Perdėtas situacijos suasmeninimas Sveikata, liga ir mirtis Reakcija į ligą Emocijos ir sveikata Optimizmas ir sveikata Apibendrinimas

593

594 597 597 597 598 599 599 600 600 603 604 606 607 607 608 608 609 610 611 612 612 613 614

Kolektyvinis mokymasis pagerina nuostatas rasių atžvilgiu .... 565 Atkreipkime dėmesį. Branchas Rickey, Jackie Robinsonas ir beisbolo atsinaujinimas Grupė ir aukštesnio lygmens tapatumai Bendravimas Derybos Tarpininkavimas Arbitražas Sutaikinimas Laipsniškas ir abipusis įtampos mažinimas (LAĮM) Taikymai realiose situacijose Apibendrinimas Post scriptum: asmens ir bendruomenės teisių konfliktas 567 568 570 570 571 575 576 576 577 578 579

Kokie yra socialiniai psichologiniai požiūriai į gydymą? Vidinių pokyčių sužadinimas išorine elgsena Išėjimas iš uždaro rato Socialinių įgūdžių mokymas Aiškinimo stiliaus terapija Pokyčių išsaugojimas pasitelkus vidines sėkmės atribucijas Psichoterapijos kaip socialinio poveikio priemonės taikymas Apibendrinimas Kaip socialiniai santykiai stiprina sveikatą ir gerovę? Artimi santykiai ir sveikata Pasitikėjimas ir sveikata

TURINYS

13

Skurdas, nelygybė ir sveikata Artimi santykiai ir laimė Draugystė ir laimė Santuoka ir laimė Apibendrinimas Post scriptum : kaip jaustis laimingesniam

615 616 616 617 619 619

Mokslinių tyrimų išvada. Grupės poliarizacija natūralioje teismo aplinkoje Ar dvylika galvų geriau nei viena? Ar šešios galvos taip pat gerai kaip dvylika? Iš laboratorijos į gyvenimą: imituojamos ir realios prisiekusiųjų žiuri Apibendrinimas 653 654 651 652 652

15 skyrius. Socialinė psichologija teisme Ar liudytojų parodymai patikimi? Įtikinamų liudytojų įtaka Kai akys apgauna Klaidingos informacijos efektas Atkreipkime dėmesį. Liudytojo parodymai Perpasakojimas Kaip sumažinti klaidų kiekį Mokslinių tyrimų išvada. Atsakomosios reakcijos poveikis liudytojams Mokyti policijos tardytojus Kaip sumažinti klaidų skaičių per akistatą Mokyti prisiekusiuosius Apibendrinimas Kokie kiti veiksniai daro įtaką prisiekusiųjų sprendimams? Teisiamojo savybės Fizinis patrauklumas Panašumas į prisiekusiuosius Teisėjo nurodymai Papildomi veiksniai Apibendrinimas Kas daro įtaką prisiekusiajam? Prisiekusiųjų supratingumas Nurodymų supratimas Statistinės informacijos supratimas Kaip pasiekti didesnio prisiekusiųjų supratingumo Prisiekusiųjų atranka „Mirties bausmės" prisiekusieji Apibendrinimas Kokią įtaką prisiekusiesiems daro grupė? Mažumos įtaka Grupės poliarizacija Atlaidumas

621 623 623 624 627 628 630 630

Post scriptum : kaip išmintingai vadovautis psichologijos mokslu 655

16 skyrius. Socialinė psichologija ir aprūpinta ateitis Aplinkos kvietimas imtis veiksmų Apibendrinimas Kaip užtikrinti aprūpintą gyvenimą Naujosios technologijos 657 658 661 661 661 662 664 664 665 665 668 669 670

631 632 633 634 636

Vartojimo mažinimas Apibendrinimas Socialinė psichologija apie materializmą ir turtus Stiprėjantis materializmas Turtai ir gerovė Materializmas nuvilia

636 636 637 638 640 642 642 643 643 643 644 645 645 647 648 649 649 650 650

Žmogaus gebėjimas prisitaikyti Polinkis lyginti save su kitais Atkreipkime dėmesį. Socialinis palyginimas, priklausymas ir laimė Aprūpintos ateities ir išlikimo link Moksliniųtyrimųišvada. Nacionalinės gerovės matavimai Apibendrinimas Post scriptum : kaip šiuolaikiniame pasaulyje gyventi atsakingai? Epilogas Sąvokų žodynėlis Bibliografija Rodyklės

671 672 674 674

675 676 678 687 776

Apie autorių I
Ajovos universitete įgijęsfilosofijosdaktaro laipsnį, Davidas Myersas (David Myers) savo profesinę veiklą plėtoja Mičigano Hope koledže, kuriame skaito daugybę psichologijos kursų ir kur jam suteiktas profesoriaus vardas. Hope koledžo studentai buvo jį pakvietę pasakyti kalbą per iškilmingą aukštosios mokyklos baigimo diplomų teikimo ceremoniją ir išrinkę „įžymiu profesoriumi". Myerso moksliniai straipsniai paskelbti beveik keturiasdešimtyje studijų bei periodinių leidinių, tarp jų Science, American Scientist, Psychological Science ir American Psychologist. Myersas rašo ne tik mokslinius straipsnius bei vadovėlius. Jo šviečiamojo pobūdžio tekstų psichologijos klausimais yra paskelbta beveik keturiasdešimtyje žurnalų, pradedant Today s Education ir baigiant Scientific American. Jis taip pat yra išleidęs plačiam skaitytojų ratui skirtų knygų, pavyzdžiui, The Pursuit of Happiness („Laimės siekimas") ir Intuition: Its Powers and Perils („Intuicija: jos galia ir pavojai"). Davidas Myersas buvo Žmonių santykių komisijos pirmininkas, padėjo įkurti materialinės paramos skurstančioms šeimoms centrą, yra pasakęs šimtus kalbų koledže ir įvairiose bendruomenėse. Remdamasis savo patirtimi, jis taip pat yra parašęs straipsnių bei studiją^ Quiet World („Tylos pasaulis") apie kurtumą. Psichologas aktyviai dalyvauja kuriant technologijas žmonėms su sutrikusia klausa (interneto tinklapis hearingloop.org). Davidas Myersas ištisus metus į darbą važinėja dviračiu ir žaidžia krepšinį. Davidas ir Carol Myersai turi du sūnus ir dukterį.

analizuoti. ir šiltai žmogiškas. įsivaizdavau. Jis turėtų skatinti skaitytoją mąstyti . Kokią idėjų puotą siūlo socialinė psichologija! Taikydami gausybę įvairių tyrimo metodų. išlaisvinti jį nuo dabarties apribojimų. meilę ir neapykantą. Nutariau perteikti socialinės psichologijos pagrindus kaip to reikalauja intelektualioji laisvųjų menų tradicija. Daugelio žmogaus elgesio priežasčių dar nepavyko atskleisti. konformizmą ir savarankiškumą. ieškoti principinių sąsajų su kasdieniais įvykiais. gamtos mokslų. pagrįstas griežtais faktais ir intelektualiai provokuojantis. Kai man buvo pasiūlyta parašyti šią knygą. galime draugiškai ištiesti ranką? Atsakymai į šiuos ir daugelį kitų klausimų (tai šios mano knygos misija) praplečia savęs suvokimo ribas ir leidžia pajusti mus veikiančias socialines jėgas. Jis turėtų atskleisti svarbius socialinius reiškinius taip. užuot sugniaužę kumštį. Tikiuosi. laisvųjų menų lavinimo sistema siekia suteikti žinių. moksliniai žmogaus socialinės elgsenos tyrimai prasidėjo vos prieš šimtmetį.Pratarmė I Nors žmonijos istorija tęsiasi daugybę šimtmečių. . tačiau socialiniai psichologai jau gali atsakyti į daugelį intriguojančių klausimų: • • • Kaip mūsų sąmoningas ir nesąmoningas mąstymas valdo poelgius? Kodėl kartais žeidžiame kitus. o kartais vienas kitam padedame? Kas sukelia socialinius konfliktus ir kaip. praplėsti mūsų mąstymo ribas. Socialinė psichologija irgi siekia šių tikslų. Mokant klasikinės literatūros.tyrinėti. sukaupėme reikšmingų įžvalgų apie įsitikinimus ir iliuzijas. filosofijos. kad mano knyga padės skaitytojui tapti įžvalgesniu. kad jos stilius turėtų būti ir solidžiai mokslinis. kaip juos supranta ir aiškina mokslas.

kodėl žiovaujame. Russellui Clarkui (Šiaurės Teksaso universitetas). Svarbiausios sąvokos tekste paryškintos. religiją. konformizmas. Kiekvienas poskyris pradedamas trumpa apžvalga. Brockui (Ohajo universitetas). Antrojoje dalyje aptariama socialinė įtaka . kurie kartais būna neigiami. Cordovai (Jeilio universitetas). pateikiu keletą provokacinių klausimų. siekiama išsiaiškinti. Nors nė vienas iš šių žmonių neatsako už tai. intuicijoje ir aiškinimuose. Jonathonui D. Bryantui (Lojolos universitetas Čikagoje). Davidui Bussui (Teksaso universitetas). Taip skaitytojas supažindinamas su tais dalykais. jų pasiūlymai padėjo tobulinti šią knygą. Ypač dėkoju Stevenui Spenceriui (Vaterlo universitetas) už jo įnašą į 9 skyrių („Prietarai"). Brownui (Vašingtono universitetas). Kiekviena knygos dalis prasideda trumpa įžanga. kad ši struktūra būtų kuo aiškesnė. apie kuriuos bus kalbama toliau. Martinui Boltui (Kalvino koledžas).teigiami. šioje dalyje išsamiau apžvelgiamas socialinės psichologijos principų taikymas sveikatos priežiūros. Be to. Shawn Meghan Burn (Kalifornijos politechnikos universitetas). ką parašiau aš (ir turbūt nė vienas nesutiktų su viskuo. kad skaitytojui būtų lengviau suvokti jo struktūrą. bet ir citatų iš įvairių senųjų bei šiuolaikinių šaltinių. Apibrėžimus rasite ir knygos pabaigoje esančiame sąvokų žodynėlyje. biologinė elgsena ir socialinės psichologijos principų taikymas kasdieniame gyvenime. pateikiant apibrėžimą. o kartais . Padėkos Nors ant šios knygos viršelio . Trečiojoje dalyje aptariami socialiniai santykiai. Nors apie tai užsimenama kiekviename skyriuje. įdomesni eksperimentai. Dianai T. Couture (Niu Hempšyro koledžas). kiek tiesos yra mūsų įspūdžiuose. paraštėje. prie jos rengimo prisidėjo visas mokslininkų būrys. kuriuose aprašomi įvairūs mokslinių tyrimų aspektai. Pirmojoje dalyje nagrinėjamas socialinis mąstymas: kaip suprantame save ir vieni kitus. skaitytojai perspėjami. Kiekvienas skyrius pradedamas trumpu turiniu. Steve Baumgardneriui (Viskonsino Eau Claire universitetas). Poskyryje „Svarbiausios socialinės psichologijos tezės" apžvelgiamos svarbiausios knygos temos: socialinės tikrovės kūrimas. kaip elgiasi praeiviai gatvėje. sportą. Charlesui Danieliui Batsonui (Kanzaso universitetas). Paraštėse rasite ne tik apibrėžimus. siekdamas paskatinti skaitytoją mąstyti.subtilios mus veikiančios socialinės jėgos: kultūrinė nuostatų prigimtis. Dorothea Braginsky (Fairfieldo universitetas).16 PRATARMĖ Struktūra Knygos įžanginiame skyriuje apžvelgiami socialinėje psichologijoje taikomi tyrimo metodai. Ketvirtojoje dalyje apžvelgiama. Susanai Beers (Sweet Briaro koledžas). šalia. Knygos struktūra pagrįsta socialinės psichologijos apibrėžimu. Fredui B. Robertui Arkinui (Ohajo universitetas). Šios dalies pabaigoje analizuojami konfliktai ir jų sprendimo būdai. Cynthiai Crown . pavyzdžiui. įtikinėjimas. kuriais. o baigiamas apibendrinimu. Intarpuose „Ką slepia moksliniai tyrimai" rasite mokslininkų pasakojimus apie tai. jungiantis socialinę psichologiją ir literatūrą. Galenui V. Thomasui Cafferty (Pietų Karolinos universitetas). Jie gali svyruoti nuo prietarų iki agresijos. nuo simpatijos iki pagalbos. kas paskatino juos susidomėti vienu ar kitu klausimu ar socialiniu reiškiniu. grupių įtaka. Noriu nuoširdžiai padėkoti už pagalbą Mike Aamodtui (Radfordo universitetas). kas parašyta). Knygos tekstas paįvairinamas intarpais. Karen A. Timothy C. apžvelgiančia svarbiausius klausimus. kurie yra tarsi tiltas. kurioje. Kiekvieną skyrių baigiu rubrika „Post scriptum". Amy Bradfield (Ajovos universitetas). socialinė intuicija. Chertkoffui (Indianos universitetas). kaip ankstesniuose skyriuose aptartos sąvokos taikomos realiame gyvenime. Intarpuose „Atkreipkime dėmesį" labiau įsigilinama į skyriuje aptartą temą. kad nauji atradimai gali pasirodyti akivaizdūs ir žinomi. Norėdamas. George Bishopui (Singapūro nacionalinis universitetas). Bodenhausenui (Šiaurės Vakarų universitetas). kuriame pakartojamos esminės sąvokos ir tezės. Jerome M. socialinės aplinkos įtaka. mokslą bei populiariąją kultūrą. asmeninės nuostatos ir polinkiai (dispozicijos). kiekvieną skyrių dalijau į tris-keturis poskyrius. kaip klaidingas suvokimas gali kliudyti tarprasiniams santykiams. ekologijos srityse ir teismuose.tik viena pavardė. Intarpuose „Mokslinių tyrimų išvada" įdėmiau apžvelgiama mokslinio tyrimo eiga.

Midge Wilson (DePaulo universitetas). Robertui Millardui (Vasaro koledžas). Timothy J. Elaine Hatfield (Havajų universitetas). Kiplingui Williamsui (Perdju universitetas). Kasseriui (Nokso koledžas). pateikusiems savo komentarus apie rengiamą knygą: Nancy L. Jackui Croxtonui (Niujorko universitetas Fredonijoje). Smithui (Kentukio universitetas). Travisui Langley (Hendersono universitetas). Elizabethai Tanke (Santa Klaros universitetas). Garoldui Stasseriui (Majamio universitetas). Robertui D. Rhodai Unger (Montklero universitetas). Vannui Scottui (Armstrongo Atlanto universitetas). Eagly (Šiaurės Vakarų universitetas). Weber (Šiaurės Karolinos universitetas Aševilyje). Meighan Johnson Dorterio koledžas). Hiltonui (Mičigano universitetas). Tomui Tyleriui (Niujorko universitetas). Chrisui O'Sullivanui (Buknelio universitetas). Carrie B. Stephenui Slane (Klyvlendo universitetas). Stevenui H. Linkey (Maršalo universitetas). Ellenai E. Teru Morton (Vanderbilto universitetas). Tomui Gilovichui (Kornelio universitetas). Bernardui Whitley (Balio universitetas). Alice H. Chesteriui Insko (Šiaurės Karolinos universitetas). McHoskey (Rytų Mičigano universitetas). Madeleinei Fugere (Rytų Konektikuto universitetas). (Simpsono koledžas). Baronui (Montgomerio bendruomenės koledžas). Labai dėkoju visiems. Michaelio universitetas). Edwardui Jonesui (Prinstono universitetas). Annie McManus (Parklendo koledžas). Ann L. Kurtui Bonieckiui (Centrinio Arkanzaso universitetas). Traci Craig (Aidaho universitetas). Kennethui Fosteriui (Niujorko universitetas). Danieliui N. C. Maritai Inglehart (Mičigano universitetas). Mary Alice Gordon (Pietų metodistų universitetas). Douglasui Kenrickui (Arizonos universitetas).Lovelio universitetas). Nicholasui Reutermanui (Pietų ilinojaus universitetas Edvardsvilyje). Philipui Finney (Pietryčių Misūrio universitetas). Wegneriui (Harvardo universitetas). Dianei Martichuski (Kolorado universitetas). Lindai Šilkai (Masačiusetso. Johnui W. Davidui Dunningui (Kornelio universitetas). R. Charlesui Kiesleriui (Misūrio universitetas). Davidui McMillenui (Misisipės universitetas). Judi Jones (Pietų Džordžijos koledžas). Nicolei Schnopp-Wyatt (Pikevilio koledžas). Royce Singletonui Jr. Charlesui Stangorui (Marylendo universitetas Koledž Parke). Williamui Ickesui (Teksaso universitetas Arlingtone). Christinei M. Deanai Julkai (Portlendo universitetas). Paului Nesselroadei Jr. Tresmainei Grimes (Ajonos koledžas). Billy Van Jonesui (Abilene krikščioniškasis koledžas). Gary Welse (Ajovos universitetas). Carie Forden (Klariono universitetas). Mary Stewart Van Leeuwen (Rytų koledžas). Sheldonui Solomonui (Skidmoro koledžas). Stuartui Oskampui (Klaremonto universitetas). Scottui Piousui (Veslio universitetas). Nelsonui (Kalifornijos universitetas). Toddui D. Paului Paulusui (Teksaso universitetas Arlingtone). Pastorino (Valencijos bendruomenės koledžas). Williamui Titusui (Arkanzaso technikos universitetas). Helenai E. Levesque (Elono universitetas). Pettijohn (Mersihursto koledžas). Homerui Stavely (Kyno koledžas).PRATARMĖ 17 (Ksaviero universitetas). Wesley Schultzui (Kalifornijos universitetas San Markose). Matthew Spackmanui (Brighamo Youngo universitetas). Gershaw (Vakarų Arizonos koledžas). Snyderiui (Kanzaso universitetas). Jamesui L. Mike Wessellsui (Randolfo-Makono koledžas). Suzannei Kieffer (Hjustono universitetas). Allenui Hartui (Amhersto koledžas). (Holy Kroso koledžas). Sandrai Sims Patterson (Spelmano koledžas). Dennisui Foxui (Ilinojaus universitetas Springfilde). Terry E. Stephenui Fugitai (Santa Klara universitetas). Bertui Hodgesui (Gordono koledžas). Ashton (Richardo Stoktono koledžas Niu Džersyje). Milesui Jacksonui (Portlendo universitetas). Martinui Kaplanui (Šiaurės Ilinojaus universitetas). Mclntoshui (Denverio universitetas). Davidui A. Ridge (Brighamo Youngo universitetas). JoNell Strough (Vakarų Virdžinijos universitetas). Darrenui Newtsonui (Virdžinijos universitetas). Ranaldui Hansenui (Oklendo universitetas). Williamui Fromingui (Pasiflk psichologijos mokykla). Norbertui Kerrui (Mičigano Universitetas). Carolynai Whitney (Šv. Markui Snyderiui (Minesotos universitetas). Anthony Doobui (Toronto universitetas). Joachimui Kru- . Jonathanui Iuzzini (Teksaso A&M universitetas). Danieliui M. Richardui A. Ericui Sykesui (Indianos universitetas Kokomo). Maijorie Krebs (Ganono universitetas). Janicei Kelly (Perdju universitetas). Smith (Grand Valey universitetas). Arthurui Milleriui (Majamio universitetas). Leandre Fabrigariui (Queen's universitetas). Maurice J. K. Fried (Vinonos universitetas). Joachimui Kruegeriui (Brauno universitetas).

Deborah Long (Rytų Karolinos universitetas). Michaeliui Olsonui (Tenesio universitetas Noksvilyje). Cheryl Terrance (Šiaurės Dakotos universitetas). Mary universitetas). Gretchen Sechrist (Bufalo universitetas. Amy Lyndon (Rytų Karolinos universitetas). Rusty Mclntyre (Amhersto koledžas).18 TURINYS egeriui (Brauno universitetas). Dėkoju visai knygos leidimą organizavusiai komandai. Gregui Poolui (St. Niujorko universitetas). Rainey (Indianos universitetas-Perdju universitetas Indianapolyje). Christopheriui Trego (Floridos bendruomenės koledžas Džeksonvilyje).org . Michellei R. Elissai Wurf (Mulenbergo koledžas). David G. Cynthiai Reed (Taranto apygardos koledžas). Kim MacLin (Šiaurės Ajovos universitetas). Diannei Leader (Džordžijos technologijos institutas). Myers davidmyers. Dougui Woody (Šiaurės Kolorado universitetas). Bendradarbiavimas su šiais žmonėmis pavertė knygos kūrimą džiugia ir skatinančia patirtimi.

Įvadas į socialinę psichologiją Kas yra socialinė psichologija? Svarbiausios socialinės psichologijos tezės Mes kuriame savo socialinę tikrovę Mūsų socialinė intuicija dažnai būna stipri. tačiau kartais pavojinga Socialinė aplinka formuoja mūsų elgseną Asmeninės nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat formuoja elgseną Socialinė elgsena .tai ir biologinė elgsena Socialinės psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime Socialinė psichologija ir žmogiškosios vertybės Akivaizdūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Subtilūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Aš jau seniai tai žinojau: ar socialinė psichologija nėra paprasčiausias sveikas protas? Atkreipkime dėmesį. Aš jau seniai tai žinojau Tyrimo metodai: kaip tiria socialinė psichologija Hipotezių formulavimas ir tikrinimas Koreliaciniai tyrimai: natūralių ryšių atradimas Eksperimentiniai tyrimai: priežasties ir pasekmės paieška Laboratorinių tyrimų apibendrinimas ir pritaikymas gyvenime Post scriptum: kodėl aš parašiau šią knygą .

kas liepta. tirdama juos tokiais metodais. kaip individai apskritai vienas kitą suvokia ir veikia. 2005). tai mokslinis žmonių nuomonių apie kitus. Tiksliau pasakius. įtaką kitiems ir tarpusavio santykius. O vyro duktė buvo miela ir maloni. kurioje atkreipė gražaus princo dėmesį. Socialinė psichologija yra mokslas. ypatingą dėmesį skiriantis mūsų požiūriui į vienas kitą ir abipusiam poveikiui. Pelenė sugebėjo patekti į didelę puotą. Socialinė psichologija įsiterpusi tarp psichologijos ir sociologijos.„Mūsų gyvenimus sieja tūkstančiai nematomų gijų. kurios taip pat buvo pasipūtusios ir savanaudės. 59-60. . tiriantis mus supančių aplinkybių įtaką. Socialinė psichologija vis dar tebėra jauna mokslo šaka. Tačiau. Kas yra socialinė psichologija? socialinė psichologija (sočiai psychology) Mokslas apie žmonių mąstymą. nuolanki ir nepatraukli. perfrazuota). kurią matė princas. Per puotą ji jautėsi gražesnė. 1. krikštamotės fėjos padedama. Ši miela ir maloni dukra. Jis buvo įsitikinęs. o pirmosios socialinės psichologijos publikacijos pasirodė apie 1900 metus Prancūzijoje. „Mes negalime būti atskirti nuo situacijų. kas čia papasakota apie Pelenę. Apie pirmuosius socialinės psichologijos eksperimentus buvo rašyta vos daugiau nei prieš šimtmetį (1898). jei lyginsime ją su sociologija (mokslu apie santykius tarp žmonių ir žmonių grupių). daugiau dėmesio kreipia į individus. Palyginti su asmenybės psichologija." Herman Melville V ienas vyras turėjo pasipūtusią ir savanaudę žmoną. kalbėjo ir šypsojosi tarsi tokia ir būtų. Prancūzų filosofas ir rašytojas Jeanas Paulis Sartre (1946) tikrai sutiktų su tuo. Kai vėliau įsimylėjęs princas pamatė skurdžiai atrodančią Pelenę ją žeminusiuose namuose. Tik XX a. Italijoje ir Vokietijoje (Smith. todėl vaikščiojo. tad. Šioje knygoje šaltiniai nurodomi skliausteliuose. Namuose Pelenė buvo sulindusi į savo kiautą.1 paveikslą). Despotiškos pamotės akivaizdoje Pelenei teko vaidinti vienokį vaidmenį. žmonės. anksti suprato. kęsti užgauliojimus ir nesistengti pranokti savo seserų. „visų pirma esame tam tikrų aplinkybių veikiamos būtybės". ne iš karto ją atpažino. įtakos jiems ir santykių tyrinėjimas (žr. ji labai skyrėsi nuo tos žavios ir gražios būtybės. Visas šaltinio aprašas pateikiamas knygos gale esančiame literatūros sąraše. Ši moteris augino dvi dukras. Socialinė psichologija. nes jos mus formuoja ir lemia mūsų galimybes" (p. Neįtikėtina? Klausydamiesi šios pasakos privalome skaitytis su situacijos galia. kad jai dera dirbti. kad mes. socialinė psichologija mažiau dėmesio kreipia į individų skirtumus ir daugiau į tai. kurią mes žinome kaip Pelenę. kuriuose dažniausiai naudojami eksperimentai.

Kaip žmonės galėjo taip siaubingai elgtis? Ar jie buvo normalūs? Tuo susidomėjo Stanley Milgramas (1974). Jis atliko eksperimentą.. kaip mes j a s interpretuojame. keldama kiekvienam iš mūsų aktualius klausimus. kad žmonės vykdė įsakymus. eksperimento rezultatai buvo gąsdinantys: beveik du trečdaliai eksperimento dalyvių visiškai pakluso įsakymui.1 PAVEIKSLAS Socialinė psichologija yra. Štai keletas pavyzdžių: Kokią socialinio pasaulio dalį mes paprasčiausiai įsivaizduojame? Kaip paaiškės vėlesniuose skyriuose. jie gali įžeidžiančiai elgtis ir šitaip skatinti laukiamą priešiškumą. santykius. sunkiai gebančiam išmokti reikiamą kiekį žodžių. Socialinė psichologija tiria mąstymą. Ir tik po Antrojo pasaulinio karo. šis mokslas tapo toks aktualus.1 s k y r i u s .. bet ir priklausomai nuo to. mūsų socialinis elgesys keičiasi ne tik keičiantis aplinkybėms. Socialinį mąstymą • Kaip mes suvokiame save ir kitus • Kuo mes tikime • Mūsų sprendimai • Mūsų nuostatos Socialinę įtaką • Kultūra ir biologinė prigimtis • Reikalavimai. kuriems privalome paklusti • Įtikinėjimas • Žmonių grupės Socialinius santykius • Išankstinės nuostatos • Agresija • Patrauklumas ir intymumas • Pagalba ketvirtajame dešimtmetyje socialinė psichologija įgavo dabartinį pavidalą. . Kaip pamatysime 6 skyriuje. Ar galėtumėte paklusti žiauriam įsakymui? Kaip nacistinė Vokietija galėjo sugalvoti sunaikinti šešis milijonus žydų ir įgyvendinti šį s u m a n y m ą ? Šie žiaurumai vyko iš dalies dėl to. Be to. kokį jį matome šiandien. Laimingai vedę žmonės kandžią savo sutuoktinio pastabą („Kodėl tu niekada nepadedi daiktų į savo vietą?") susies su išorinėmis priežastimis („Jam tikriausiai šiandien buvo sunki diena"). tarpusavio įtaką. grūdo j u o s į dušus ir nuodijo dujomis. Jie varė kalinius į traukinius. Nelaimingai vedę žmonės tą pačią pastabą aiškins bjauriu charakteriu („Jis visada priešiškai nusiteikęs!") ir todėl gali į ją atitinkamai reaguoti. laukdami iš savo sutuoktinio priešiškumo. kai psichologai ėmė kūrybingai tyrinėti įtikinėjimą ir kareivių moralę. kurio metu buvo liepiama sukelti vis stipresnį elektros šoką eksperimento dalyviui. ĮVADAS Į S O C I A L I N Ę P S I C H O L O G I J Ą 21 Socialinė psichologija yra mokslas apie 1.

Kaip mes reaguosime į draugo įžeidimą. Biologija mums siūlo tokius principus. Svarbiausios socialinės psichologijos tezės Kokios yra svarbiausios socialinės psichologijos išvados .tai buvo šiurkščiausios ir bjauriausios varžybos abiejų universitetų istorijoje. kuris išsamiau pristatomas tolesniuose skyriuose (žr. kaip natūralioji atranka ir prisitaikymas. tūkstančių tyrėjų išvadas ir šimtų teoretikų įžvalgas galima sujungti į kelias pagrindines idėjas. Kokios situacijos skatina žmones būti paslaugius arba godžius? Ar tam tikra kultūrinė aplinka. Loy ir Andrews. Muzika priklauso nuo mūsų supratimo apie ritmą. nes mes skirtingai mąstome. nuspėjamą ir kontroliuojamą. ar tai vertinsime kaip priešiškumą. taip pat žr. Būtent tai ir tiria socialinė psichologija. Socialiniai psichologai tiria nuostatas ir įsitikinimus. kaip nuomonės veikia interpretacijas (Hastorf ir Cantril. melodiją ir harmoniją. 1981). 1. kurių niekada nereikėtų pamiršti" sąrašas. kur kas daugiau vairuotojų sustojo. Sociologija remiasi socialinės struktūros ir organizacijos koncepcijomis. žmonės. Kai po kelių mėnesių panašūs incidentai pasikartojo San Franciske ir Toronte. kad dingo 1 900 000 dolerių. Šios varžybos išgarsėjo kaip pagiežos rungtynės . meilę ir neapykantą. kaimo arba mažo miestelio. skatina paslaugumą? Šiuos klausimus jungia viena bendra gija: mintis apie tai. Sprendžiant iš to. kaip nors ją pagrįsti ir šitaip padaryti ją tvarkingą. kad pasipinigautų. žaidėjai sugrūsti į krūvą ir galiau- . kai pamiršite daugumą detalių? Toliau pateiktas mano sudarytas „didžiųjų idėjų. Kokios koncepcijos yra socialinės psichologijos svarbiausių idėjų pagrindiniame sąraše? Kokias temas ar pamatinius principus dar ilgai reikėtų prisiminti po to. kaip žmonės vieni kitus vertina ir kaip bendrauja tarpusavyje. tarkime.22 ĮŽANGA Padėti? Ar pasipelnyti? Vieną rudens dieną O h a j o valstijos Kolumbo mieste iš šarvuoto automobilio iškrito maišai su pinigais. ir du milijonai dolerių išsibarstė gatvėje.2 paveikslą). prisitaikymą ir nepriklausomumą. ar tiesiog kaip nesėkmingą dieną. Prinstono „AllAmerican" komanda buvo užpulta būriu. Mes kuriame savo socialinę tikrovę Mes. 1954. rezultatai buvo tokie patys: praeiviai nugvelbė didžiąją pinigų dalį (Bowen. Jūs ir aš galime skirtingai reaguoti į panašias situacijas. priklausys nuo to. 1988).ją aprėpiančios temos? Daugelyje akademinių sričių dešimčių tūkstančių tyrimų rezultatus. jaučiame nepaliaujamą poreikį aiškinti savo elgseną. 1951 metais vykusios amerikietiškojo futbolo rungtynės tarp Prinstono ir Dartmuto universitetų komandų yra klasikinis pavyzdys. Keleto sustojusių automobilių vairuotojai padėjo surinkti 100 000 dolerių.

pasinaudojame įspūdžiais (ar galiu juo pasitikėti?) ir santykiais (ar aš jai patinku?). kaip mes suvokiame pasaulį ir save. o kartais ir pavojinga 3.1 skyrius. Socialinė elgsena tai ir biologinė elgsena 7. galima nuspręsti. Mūsų socialinė intuicija dažnai būna stipri. tačiau mes į ją dažnai žvelgiame pro savo įsitikinimų bei vertybių akinius. Ar šie „stebėtojai" galėjo būti nešališki? Pavyzdžiui. Dažniausiai gana greitai ir tiksliai. kiek to reikia kasdienybėje. Mūsų socialinė intuicija yra stipri. Šios varžybos niekaip nederėjo su tarpuniversitetinės sporto lygos aukštesniosios klasės aristokratiškumu.2 PAVEIKSLAS Svarbiausios socialinės psichologijos tezės siai sulaužytomis nosimis jėga išvaryti iš žaidimo. Intuityviai mes visi esame mokslininkai. Nuostatos formuoja elgseną SOCIALINIS M Ą S T Y M A S S O C I A L I N Ė ĮTAKA 4. Mūsų įsitikinimai apie save taip pat svarbūs. Išvada: objektyvi realybė egzistuoja. ir pradėti jo vengti. Jausmai ir veiksmai kitų žmonių atžvilgiu kartais būna negatyvūs. jei kas nors dažnai laido kandžias pastabas. Svarbu. kad kontroliuojame padėtį? Ar save laikome pranašesniais. Socialinė įtaka formuoja elgseną 5. abiejose komandose buvo sužeistų. ar menkesniais? Atsakymai į šiuos klausimus lems mūsų emocijas ir veiksmus. perprantame žmonių elgseną. Įvyko muštynės. Studentai atliko mokslininkų stebėtojų vaidmenis ir sekė kiekvieną taisyklių pažeidimą bei pažeidėjus. Netrukus po varžybų abiejų universitetų psichologai parodė studentams filmą apie rungtynes. Jei elgesys yra nuoseklus ir išskirtinis. Polinkiai formuoja elgseną 6. Pavyzdžiui. o kartais pozityvūs SOCIALINIAI SANTYKIAI Socialinės psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime SOCIALINĖS PSICHOLOGIJOS TAIKYMAS 1. kad šis žmogus yra bjauraus būdo. tačiau kartais pavojinga Mes intuityviai jaučiame baimę (ar skristi pavojinga?). ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 23 SVARBIAUSIOS SOCIALINĖS PSICHOLOGIJOS TEZĖS 1. Mes konstruojame savo socialinę realybę 2. Ar esame optimistai? Ar manome. Prinstono universiteto studentai pastebėjo dvigubai daugiau savo varžovų taisyklių pažeidimų nei pamatė jų kolegos iš Dartmuto. mes tai priskirame prie charakterio savybių. Intuicija da- .

apie kuriuos Freudas niekada nėra kalbėjęs. kad mums daro įtaką kokie nors dalykai. Iš tiesų psichologijos mokslas atskleidžia mūsų pasąmonės žavesį . kaip greitai į galvą ateina pavyzdžiai. Šiandienos mokslininkai tai vadina „dvigubu informacijos apdorojimu". y. O iš tiesų beveik trisdešimt šešis kartus saugiau skristi lėktuvu nei važiuoti automobiliu. „automatiško informacijos apdorojimo". Mes netiksliai skaitome savo mintis. ir kaip gerai po metų jausimės. rugsėjo 11-osios nešiojamės atmintyje įsirėžusius lėktuvų katastrofos vaizdinius. „spontaniško bruožų priskyrimo". Mes žinome daugiau. Kaip vėliau pamatysime. impulsyvią intuiciją patartina tramdyti kritiniu mąstymu. Savo prisiminimais mes nesąmoningai pasitikime labiau nei derėtų. Intuicija yra milžiniška. mano amžiaus žmonės linkę priaugti svorio").pavyzdžiui. priešingai nei mes galvojome maždaug prieš dešimtmetį ar dar anksčiau.intuityvaus proto užkulisius. ir dėl nerimą keliančio pavojaus. o „užkulisiuose". kad tik išvengtų galimo pavojaus skrendant lėktuvu. Ypač po 2001 m. Mąstymas.sąmoningai ir apgalvotai bei nesąmoningai ir automatiškai. Todėl dauguma žmonių labiau bijo skristi nei važiuoti automobiliu. azartinių žaidimų lošėjams prie lošimo stalo. Primindami intuicijos naudą ir perspėdami apie jos spendžiamus spąstus. neigiame. mąstymas vyksta „už ekrano". kad žinome. Tokia intuicija yra įprasta. o rezultatai retkarčiais „parodomi ekrane". Dažniau nei mes numanome. tai yra intuityviai sprendžiame apie įvairių dalykų tikimybę pagal tai. Mūsų intuicija ir nesąmoningas informacijos apdorojimas dažnai būna galingi. . o kartais -pavojingi reiškiniai. ir atmintis. jei laimėsime loterijoje. Daugelyje situacijų mums pakankamai gerai pasitarnauja „greiti ir tikslingi" sprendimai. Mes taip pat dažnai klaidingai numatome savo ateitį . kai baimė yra pagrįsta.kaip blogai jausimės po metų. prisiekusiesiems įvertinant nusikaltimą ir personalo direktoriams. Tačiau kai svarbus tikslumas . „euristikos". Net mūsų nuojauta apie save dažnai būna klaidinga. Ir mąstymas. ir nuostatos veikia dviem lygmenimis . Tačiau intuicija būna ir pavojinga. dažniau vyksta ne „scenoje". kai jie susitinka su kandidatais į darbą. jei dabar neteksime darbo arba nutrūks meilės ryšys.artėjantys prie amžiaus vidurio žmonės vis dar tebeperka ankštokus drabužius („tikiuosi numesti keletą svarų"). savo gebėjimus reikia naudoti atsižvelgiant į tai. ir daugelis linkę važiuoti tolimus atstumus. t.24 ĮŽANGA ro įtaką prezidentams krizių metu. Tad mūsų intuicija verta dėmesio ir dėl savo neapsakomos galios. retai kas sau pasako kur kas realistiškiau („verčiau nusipirksiu laisvoką rūbą. „implicitinės (neišreikštosios) atminties". momentinių emocijų ir nežodinio komunikavimo tyrimai atskleidžia mūsų intuicijos galimybes. Mes klaidingai prognozuojame savo jausmus . nei manome. socialiniai psichologai siekia sutvirtinti mūsų mąstymą. Štai pavyzdys: gyvenime mes dažniausiai automatiškai.

studentai beveik 30 procentų laiko praleisdavo kalbėdami. Mes trokštame bendrauti.1 skyrius. • Ar moters grožį siesite su kilnumu bei dailiai sudėtu kūnu. nusipelno daugiau). Matthiasas Mehlas ir Jamesas Pennebakeris (2003) kiekybiškai įvertino Teksaso universiteto studentų socialinę elgseną. Naciai daugelį iš pažiūros padorių žmonių pavertė holokausto įrankiais. priklauso nuo to. priklauso nuo to. iš dalies priklauso nuo jūsų kultūrinių bei etninių šaknų. (Pasakykite. priklausyti ir norime. Kartais socialinės aplinkybės verčia mus elgtis visiškai kitaip. kur gyvenate. pasiūlę jiems nuolatos nešioti mikrojuostinius magnetofonus ir mikrofonus. viena yra aišku: mus supanti aplinka turi įtakos šiam vertinimui. kaip istorija įvertins šį karą. Visuomenės nuomonės tyrimai parodė. mes reaguojame į mus supančią aplinką. Nors tyrimas vyko tik darbo dienomis (įskaitant ir paskaitų laiką). giminę ir visuomenės grupes. Kitos situacijos gali skatinti didelį dosnumą ar užuojautą. • Ar visą dėmesį sutelkiate į save . Tuo metu. kuriuos išmokome iš kitų. Ryšių palaikymas žmogui labai svarbus. ir aš dar tiksliau atspėsiu jūsų požiūrį į karą. Pasakykite man. • Ar socialinį teisingumą apibrėžiate kaip lygybę (visi gauna vienodai). ar socializmo. kad amerikiečiai ir Izraelio gyventojai entuziastingai pritarė karui. kas 12 minučių 30-čiai sekundžių nepastebimai įsijungdavo kompiuterizuotas magnetofonas. Kultūra padeda apibrėžti situaciją. Po rugsėjo 11-osios katastrofos Niujorkas buvo užverstas labdaringomis maisto bei drabužių siuntomis. socialiniai gyvūnai. nei elgtumės tradiciškai. Kadangi esame socialiniai sutvėrimai. koks jūsų išsilavinimas ir kokiomis žiniasklaidos priemonėmis naudojatės. kad apie mus gerai galvotų. nerūpestingas ar oficialus. ar uždaras. troškimus bei moralę. ar kaip teisingumą (tas. Iš tiesų ypač nemalonios situacijos kartais nuslopina gerus ketinimus. Kitose šalyse gyvenantys žmonės tam ryžtingai priešinosi. . atvirumą ir rengimosi stilių keičiasi kartu su kultūrine situacija.) Nesvarbu. kaip esate paveiktas šiuolaikinio vakarietiško individualizmo. kaip jau seniai pastebėjo Aristotelis. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 25 Socialinė aplinka formuoja mūsų elgseną Mes esame. • Ar esate ekspresyvus. kas daugiau dirba. kada ir kuriame pasaulio krašte gyvenate. ir aš gana tiksliai atspėsiu jūsų nuostatas prasidėjus karui. priklauso nuo to. Mes kalbame ir mąstome žodžiais. ar jūsų ideologija formavosi veikiama kapitalizmo.savo asmeninius poreikius. ir mums tenka sutikti su melu ar taikstytis su žiaurumu. Situacijos galią akivaizdžiai parodo požiūrio į 2003 metų karą Irake kaita. . o savanoriai siūlė savo pagalbą. kai studentai nemiegodavo. Mūsų požiūris į punktualumą.ar į savo šeimą.

dėl to mes tvirtai tikime tuo. kurios mūsų pirmtakams padėjo išlikti ir reprodukuotis. paklūstantys socialiniams vėjams. Mes nesame pasyvūs it vėjaričiai augalai. formuoja mūsų suvokimą ir įsitikinimus? Kaip smegenys. ar leisimės bendraamžių įkalbami rūkyti. nuostatos priklauso ir nuo elgsenos. kad paveldėta žmogiškoji prigimtis iš anksto nuteikia mus elgtis vadovaujantis taisyklėmis.26 ĮŽANGA Socialinė psichologė Hazel Markus (2005) apibendrina: „Žmonės yra lankstūs". Evoliuciniai psichologai (žr. protas ir elgsena sudaro vieną darnią sistemą? Šiuos klausimus kelia socialinė neurologija (Heatherton ir kiti. socialinė neurologija (sočiai neuroscience) Biologinio ir socialinio požiūrių į socialinių ir emocinių savybių neurologines bei psichologines priežastis visuma. Mumyse slypi genai tų protėvių. Ochsner ir Lieberman. . skirtingi žmonės gali elgtis skirtingai.taip pat). o mus . Jei kiekvienas psichologinis reiškinys (kiekviena mintis. Asmeniniai polinkiai (dispozicijos) taip pat daro poveikį elgsenai. kad mus formuoja prigimtis ir patirtis. vadinasi. (Kaip vėliau pamatysime. tačiau mūsų mąstymas slepia biologinę išmintį. kaip Pietų Afrikos Respublikos lyderis Nelsonas Mandela. Vienas žmogus. kam buvome įsipareigoję arba dėl ko esame kentėję). tuokiamės. mes prisitaikome prie socialinės aplinkos. Mūsų politinės nuostatos lemia pasirinkimą balsuojant. kurie išgyveno ir turėjo palikuonių (o jų vaikai . žaidžiame. daugelį metų praleidęs kalėjime už savo politines pažiūras. Kitaip tariant.tai ir biologinė elgsena XXI amžiaus pradžioje socialinė psichologija atkreipia mūsų dėmesį į tai. Tad evoliuciniai psichologai tiria. Mūsų nuostatas ir elgseną formuoja išorinės socialinės sąlygos. kaip natūralioji atranka sąlygoja mūsų veiksmus ir elgseną. 5 skyrių) primena. Gamta mums suteikė milžiniškas galimybes išmokti ir prisitaikyti. Asmeninės nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat formuoja elgseną Vidinės jėgos taip pat svarbios. Kas studijavo psichologijos pradmenis. ką mes galvojame apie įvairias situacijas. 2004. Mūsų elgseną veikia vidinės nuostatos. Atsidūrę toje pačioje situacijoje. gali siekti santarvės ir vienybės su savo buvusiais priešais. žino. nuo kurios priklauso socialinė elgsena. neapkenčiame. galime nagrinėti ir neurobiologiją. kai mes susirandame partnerį. Socialinė elgsena . Plotą apibrėžia jo ilgis ir plotis. Kitas. kad socialinė elgsena turi biologinį pagrindą. 2001). Mes jautriai reaguojame į savo socialinę aplinką. būti paslaugiems ir agresyviems. kiekviena emocija) tuo pat metu yra ir biologinis. Kurios smegenų sritys leidžia mums patirti meilę ir panieką. Mūsų požiūris į neturtinguosius turi įtakos mūsų pasiryžimui juos paremti. gali būti kupinas kartėlio ir stengtis keršyti. Svarbu. rūpinamės ir dalijamės savo vargais bei džiaugsmais.biologija ir potyriai. Nuo mūsų požiūrio į rūkymą priklausys.

Kaip mus veikia socialinė intuicija ir kaip ji kartais apgauna. nuostatomis.mūsų gyvenimu: mūsų įsitikinimais. kaip atgniaužti kumščius ir draugiškai ištiesti ranką. Psichologijos mokslas. . norėdami tapti gudresni? APIBENDRINIMAS Svarbiausios socialinės psichologijos tezės Socialinė psichologija yra mokslas apie žmonių mąstymą. Socialinės psichologijos įžvalgos taikomos kitose mokslo šakose. vien tik paprastais neuronų ar molekulių mechanizmais. Jos pagrindiniai tikslai . santykiais. ar gerai suvokėte poskyrio medžiagą. apie juridines procedūras bei prisiekusiųjų sprendimus teismuose ir skatinti tokį elgesį. Socialinė parama stiprina imuninę sistemą. ir į išorinį (socialinį) poveikį. susirasti draugų ir daryti įtaką žmonėms. kaip vienas iš požiūrių į žmogų. Toliau šiame skyriuje išsamiau aptarsime socialinę psichologiją. įtaką kitiems ir tarpusavio santykius.1 skyrius. kaip suformuluoti ir rasti atsakymus į keletą nepaprastai įdomių ir svarbių klausimų. Dėl socialinio atstūmimo padidėja kraujospūdis. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 27 Socialiniai neurologai nesistengia aiškinti tokios sudėtingos socialinės elgsenos. Tikiuosi. Mes esame biologiniai-psichiniai-socialiniai organizmai. Kaip vėliau pamatysime. Atspindime biologinės. Iš pradžių pasižiūrėsime. išryškinti subtilias jėgas. socialinės įtakos ir socialinių santykių principais galime spręsti apie žmonių sveikatą bei gerovę. Protas ir kūnas yra vieninga sistema. psichologinės. socialinių santykių paaiškinimų? Kaip galėtume pasinaudoti šiomis analizės priemonėmis. privalome atsižvelgti ir į vidinį (biologinį). kaip geriau suvokti save. Todėl šiuolaikiniai psichologai tiria elgesį šiais skirtingais analizės lygmenimis. Socialinė psichologija susijusi su gyvenimu . nuo kurio priklauso žmonių išlikimui palanki aplinka. Kiekvieno poskyrio pabaigoje rasite trumpas santraukas. nesiekia atsakyti į esminius būties klausimus: kokia gyvenimo prasmė? Koks turėtų būti gyvenimo tikslas? Kokia mūsų paskirtis? Socialinė psichologija pateikia metodą. Remdamiesi socialinio mąstymo. socialinės įtakos. socialinė psichologija pateikia daug idėjų. Vėliau susitelksime prie svarbiausio šio skyriaus tikslo: socialinės psichologijos mechanizmo supratimo. Socialinės psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime Todėl socialinė psichologija gali nušviesti jūsų gyvenimą. Streso hormonai daro įtaką mūsų jausmams bei veiksmams. socialinės įtakų sąveiką.paaiškinti: • • Kaip mes suvokiame savo socialinę aplinką. nors ir subtiliai. Kaip atsiranda socialinė psichologija? Kaip ji ieško socialinio mąstymo. kad jos padės įvertinti. veikia jų darbą. kaip noras padėti ar įžeisti. Tačiau norėdami suprasti meilę ar neapykantą. sąlygojančias jūsų mąstymą bei veiksmus. kaip pačių socialinių psichologų vertybės akivaizdžiai.

1979). penktajame dešimtmetyje. Neatsitiktinai XX a. kaip ir teismuose. Moksle. kuriuos traukia įvairūs mokslai (Campbell. Europoje žmonės didžiuojasi tautiškumu. kas pageidautina ir kaip žmonės turėtų elgtis .labiau atsakymo į klausimus strategija nei duomenų rinkinys. ir ne iš karto pastebimais būdais. Turner. Kokie jie? Socialinė psichologija . Škotai labiau skiriasi nuo anglų. ar socialinė psichologija gali būti pagrįsta moksliškai? Akivaizdūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Vertybės ima veikti socialiniams psichologams renkantis mokslinių tyrimų temas. asmeninė nuomonė neleistina. 1984). devintajame dešimtmetyje atgijo dėmesys ginklavimosi varžybų psichologiniams aspektams. rasine ir seksualinės orientacijos įvairove. Todėl Europoje susiformavo stipri „socialinio tapatumo" teorija. nes pagausėjo riaušių ir išaugo nusikalstamumas. Tačiau ar iš tiesų socialiniai psichologai tokie objektyvūs? Juk jie irgi žmonės. 2004. o skirtingi požiūriai . Moynihan. bet ir skirtingų kultūrų vertybės. vyravo išankstinių nuostatų tyrimai. Socialinė psichologija ir žmogiškosios vertybės Socialinių psichologų vertybės įsiskverbia į jų darbus ir akivaizdžiais. kaip jie susiję tarpusavyje (Fiske. ir Šiaurės Amerikos mokslininkų patirtimi (Feather. tad ar jų vertybės . feministinis judėjimas aštuntajame dešimtmetyje sužadino naują lyčių ir moterų diskriminacijos tyrimų bangą. o austrai .nuo vokiečių nei Mičigano ir Ohajo valstijų gyventojai. Taigi socialinė psichologija atspindi socialinę istoriją. Kai yra teisiamos idėjos.kaip jis mąsto apie kitus asmenis. kaip šie jį veikia. imtas tirti konformizmas. o Amerikos socialiniai psichologai daugiau dėmesio skyrė asmeniui . Tajfel. O jūsų universitete ar ryškiai skiriasi humanitarinių. mūsų nuostatos. Skiriasi ne tik atskirų laikotarpių.netoleruojami. kai Europoje siautėjo fašizmas. asmeninės savybės ir prigimtis. o dešimtajame dešimtmetyje labiau susidomėta kultūrine. kai buvo madinga visiems atrodyti panašiai. 2005). Vertybių įtaką taip pat iliustruoja žmonės. • Kaip socialinės psichologijos principai taikomi kasdieniame gyvenime ir kitose mokslo šakose. Australijos socialiniai psichologai savo teorijose rėmėsi ir Europos. gamtos ir socialinių mokslų studentai? Ar socialinė psicho- . septintajame dešimtmetyje atkreiptas didesnis dėmesys į agresiją. 1975.28 ĮŽANGA • Kaip mūsų socialinę elgseną formuoja kiti žmonės. nuosprendis priklauso nuo įrodymų.asmeniniai įsitikinimai apie tai. 1981.neatsispindi jų darbe? Jei taip. šeštajame dešimtmetyje.

Subjektyvūs mokslo aspektai Dabar mokslininkai ir filosofai sutaria: mokslas nėra absoliučiai objektyvus. jis yra mūsų santykio su gamta dalis. Physics and Philosophy. dauguma žmonių jo nepastebės. o ne saugoti praeitį? Ir galiausiai vertybės yra socialinės psichologinės analizės objektas. „Mokslas ne šiaip aprašo ir aiškina gamtą. Mokslininkai ne tik skaito gamtos knygą. Subtilūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Mes retai atpažįstame subtilius vertybinių įsipareigojimų virsmo objektyvia tiesa būdus.3 paveiksle? Ar matote paveikslo centre dalmatiną. kaip vertybės formuojasi. kodėl jos keičiasi ir kaip jos daro įtaką nuostatoms bei veiksmams. ji pradeda kontroliuoti paveikslo interpretavimą. 1958 („Fizika ir filosofija") . Tačiau kai ši koncepcija gimsta jūsų galvoje. vartodami savo pačių išmąstytas kategorijas. Minutėlei stabtelėkite: ką jūs matote 1. todėl sunku nepastebėti šuns. Socialiniai psichologai tiria. kurios vertybės „teisingos". Panagrinėkime tris mažiau akivaizdžius būdus." Werner Heisenberg. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 29 logija ir sociologija vilioja žmones. uostinėjantį žemę? Neturėdami šios išankstinės informacijos. Tačiau šie tyrimai neatsako į klausimą. Jie gamtą interpretuoja. Mes taip pat savo kasdieniame gyvenime į pasaulį žvelgiame per išankstinės nuomonės akinius. kuriais vertybės skverbiasi į psichologiją.1 skyrius. kurti ateitį. jis apibūdina gamtą pagal mūsų tyrimo metodą. palyginti ryžtingai nusiteikusius mesti iššūkį tradicijoms.

mūsų elgseną labiau veikia subjektyvi nei objektyvi realybė. idėjos. individualistinius šališkumus . Socialinis psichologas Lee Jussimas (2005) įrodinėja. jų prielaidų gali niekas ir neužginčyti. . realizuoja savo žmogiškąjį potencialą. Feministinė kritika atkreipė dėmesį į subtilius šališkumus . Psichologinėse sąvokose slypi vertybės Mūsų įsitikinimui. kurie patenkinę išlikimo. psichiškai sveikus arba nesveikus. tačiau mažiausiai išnagrinėti. Asmenybės psichologas Abrahamas Maslowas garsėjo sensityviais „save realizavusių" žmonių. paslaptingi ir taip toliau . kad konformizmas yra neigiamas. Ši tendencija iš anksto įvertinti tikrovę vadovaujantis lūkesčiais . ką mes laikome savaime suprantamu dalyku . kad žmonių saviraiškos pavyzdžius Maslowas pasirinko veikiamas asmeninių vertybių.bendri įsitikinimai. Žinoma. Moscovici. kad pažangūs socialiniai psichologai kartais jaučiasi priversti neigti grupių skirtumus ir daryti prielaidą. o iš tiesų jie daro vertybėmis grindžiamus vertinimus. Tai. o iš rasizmo. tarp jų mūsų prielaidos ir kultūros ideologija. bandymus apibrėžti. socialinė pateiktis (sočiai representation) Socialiai kartu išgyvenami įsitikinimai . prisitaikančius arba sunkiai prisitaikančius. Štai keletas pavyzdžių: Gero gyvenimo apibrėžimas. Tačiau kartais kas nors iš šalies atkreipia dėmesį į šias prielaidas.dažnai yra svarbiausi. devintajame dešimtmetyje feministės ir marksistai atskleidė kai kurias galutinai neištirtas socialinės psichologijos prielaidas. kad psichologija nėra objektyvi. Psichologai gali vertinti žmones kaip brandžius arba nebrandžius. ir feministės. Vertybės taip pat daro įtaką sąvokų apibrėžimui. Socialinė pateiktis padeda suprasti pasaulį. į prielaidą. kaip išankstinės nuostatos veikia mūsų interpretacijas. politinį konservatizmą. Šitaip veikia mūsų protas. ir marksistai taip pat darė savo prielaidas. Kadangi bet kurios srities mokslininkai laikosi to paties požiūrio arba kilę iš tos pačios kultūrinės aplinkos.kad jie yra spontaniški. Dėl to save realizavusių žmonių apibūdinimas . į kai kurių mokslininkų. kuriuos Europos socialiniai psichologai vadina socialine pateiktimi (Augoustinos ir Innes.pavyzdžiui.teigiamas. tarsi skelbtų faktus. Kaip primena Prinstono ir Dartmuto futbolo aistruoliai. 1988) .atspindėjo Maslowo asmenines vertybes. kad taip pat reaguojate ir į savo nosį. nuostatos ir tradicijos.viena svarbiausių žmogaus proto savybių. Tai ypač mėgsta pastebėti akademinio „politinio tikslumo" kritikai.30 ĮŽANGA kultūra (culture) Didelės žmonių grupės puoselėjami ir naujoms kartoms perduodami ilgalaikiai elgesio modeliai. XX a. labiau linkusių socialinės lyčių elgsenos skirtumus interpretuoti biologiškai (Unger. Jūsų protas blokuoja ko nors suvokimą. ką reiškia gyventi gerai. Tik nedaugelis skaitytojų pastebėjo. kad pačių psichologų vertybės gali stipriai veikti jų teorijas ir nuomones. savarankiški. pavyzdžiui. turi įtakos supratimas. 1985). apibrėžimais. Trečiame skyriuje rasime ir daugiau pavyzdžių. „priklausymo" bei savivertės poreikius. Kritikai marksistai atkreipė dėmesį į konkurencinius. 1990. Skaitydami šiuos žodžius nesuvokiate. jei esate iš anksto tam nusiteikę.plačiai paplitusios idėjos bei vertybės. kad grupių skirtumų stereotipai kyla ne iš realaus gyvenimo. o individualus atlygis . saugumo. Imkime.pavyzdžiui. Jie kalba.

Kaip tai reikėtų pavadinti: aukšta saviverte ar gynybiškumu? Abu apibūdinimai atspindi tam tikra vertybe grindžiamą sprendimą. Tačiau profesionalūs psichologai negali atsakyti į klausimus. kurių mes nepraktikuojame.tarkim.žemi. ar visuomenės pagalbą pavadinsime „socialine rūpyba". Profesionalūs patarimai. kuriam mes nepritariame. dalyvaujantį partizaniniame kare. (Vakaruose dažniausiai orientuojamasi į individualistines vertybes. . tikslas ir gyvenimo prasmė. Įsivaizduokite. atspindės mūsų požiūrį į šiuos žuvusiuosius. kad jos žodynas remiasi vertybėmis. praneša: „Jūsų savivertės rodikliai aukšti. „Iškrypimai" . Pastabose apie „ambicingus" vyrus ir „agresyvias" moteris yra paslėptas požiūris. koks turėtų būti aukščiausias moralinis įsipareigojimas. . Kitose kultūrose labiau įprasta atsižvelgti į tai. „Štai kaip. Ar mes žmogų. Mūsų politinės pažiūros lemia.) Daugelis žmonių.pagalvojate jūs. suskaičiavęs jūsų atsakymų taškus. Sąvokų kūrimas. kaip reikia elgtis su vaikais arba kai pataria gyventi nesirūpinant kitų žmonių lūkesčiais. O jūsų ego . Psichologų patarimai taip pat atspindi patariančiųjų asmenines vertybes. skatinančias daryti tai. Ar per karą žuvusius civilius gyventojus laikysime „nekaltų gyvybių praradimu". kas geriausia „mums".nepaprastai stiprus".Anas psichologas apie mane taip gražiai kalbėjo." Po to kitas psichologas pateikia jums panašų testą. Etikečių klijavimas. Kai psichiatrai pataria mums. kad egzistuoja paslėptos vertybės. . „Kaip čia gali būti? . kai taip elgiamės „mes" .tai patriotizmas.lytiniai santykiai. nuo kurių priklauso įvairūs sprendimai.stebitės. nes jūsų savęs slopinimo rodiklis aukštas. Paslėptos vertybės įsismelkia netgi į moksliniais tyrimais grindžiamus psichologijos sąvokų apibrėžimus. ar „kovotoju už laisvę". pavadinsime „teroristu". Nerimo rodikliai . tai yra nacionalizmas. Nėra pagrindo kaltinti socialinę psichologiją dėl to. kaip gyventi. nes visos šios klišės apibūdina tą patį atsakymų rinkinį (tendenciją kalbėti gražiai apie save ir nepripažinti problemų). Vėliau psichologas jums sako. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 31 Jei jis būtų rėmęsis kitais herojais . sutinka su „specialisto" nuomone. jie išreiškia savo asmenines vertybes.tai toks socialinis poveikis. kad atlikote asmenybės testą ir psichologas. priklausys nuo mūsų požiūrio į šios kovos tikslą. ar „papildomais nuostoliais". Tai galioja ir kasdienei kalbai. Aleksandru Makedoniečiu ar Johnu D. Asmeninės vertybės lemia. Napoleonu. Rockefelleriu . kai vaikų ugdymo specialistai moko. 1978). ar „pagalba skurstantiems". kas geriausia „man". Dėl kažkokio keisto sutapimo šis testas sudarytas iš tų pačių klausimų. nesuvokdami. . Kai ." Taip galėjo atsitikti. kad tikriausiai esate perdėtai gynybiškas. „Smegenų plovimas" . tačiau gera tai išgirsti.1 skyrius. j i e " išaukština savo šalį ir jos žmones.saviraiškos aprašymas būtų kitoks (Smith. kaip žmogus pavadins ne vedybinius santykius: „atvira santuoka" ar „neištikimybe".Aš irgi taip maniau.

socialinė psichologija yra sveikas protas? Nebūčiau rašęs šios knygos. kokį poveikį daro veido išraiška. Šioje knygoje aš atkreipsiu dėmesį į kitus neišreikštųjų vertybių pavyzdžius. Mes nuolatos stebime žmones. • Vertybės pasireiškia ir subtiliau . vertybės glūdi mūsų psichikos sveikatos ir savivertės apibrėžimuose. Ar turėtume atmesti mokslą dėl to. kad implicitinės. arba neišreikštosios. Sistemingas stebėjimas ir eksperimentavimas padeda išsivalyti akinius. psichologinių apibendrinimų ir duodamų patarimų prielaidos. Būtent dėl to. mūsų psichologiniuose patarimuose. nes socialinė psichologija galioja visur. Tiesa. reikia pri- . Mes neteigiame. kad žmogus retai būna nešališkas. jei taip manyčiau. atliekant mokslinę analizę reikalingi tyrėjai. kad mokslinis interpretavimas. turintys įvairių šališkumų. kaip kitą žmogų priversti ką nors atlikti. galvojančius apie kitus. kad. APIBENDRINIMAS Socialinė psichologija ir žmogiškosios vertybės • Socialinių psichologų išpažįstamos vertybės akivaizdžiai veikia jų mokslinių tyrimų temų ir studijų krypčių pasirinkimą. galime kontroliuoti ir apriboti savo tendencingumą. Nuolatos gretindami įsitikinimus su kiek įmanoma geriau parinktais faktais. nuteikti draugiškai ar priešiškai. Mes kiekvienas esame susiję su socialine psichologija. Verta žinoti. darančius jiems įtaką ir bendraujančius tarpusavyje. norėdami patikrinti savo puoselėjamų idėjų tikroviškumą turime sistemingai stebėti bei eksperimentuoti. Tiesiog norime pastebėti. kitais žodžiais tariant.kaip paslėptos sąvokų formulavimo. pro kuriuos stebime tikrovę. ir mūsų psichologiniuose apibendrinimuose. kad išankstiniai įsitikinimai bei vertybės daro įtaką socialinių psichologų mintims ir atsispindi jų darbuose. kaip gyventi. yra žmogaus veikla. rašytojai ir poetai stebėjo socialinę elgseną ir ją komentavo. todėl natūralu ir neišvengiama. kad mąstymas visada susijęs su interpretavimu.32 ĮŽANGA Kaip rodo šie pavyzdžiai. • Šis vertybių skverbimasis į mokslą nėra išskirtinai būdingas tik socialinei psichologijai. Ar tai reiškia. Aš jau seniai tai žinojau: ar socialinė psichologija nėra paprasčiausias sveikas protas? Ar socialinės psichologijos teorijos pateikia naujas žmogaus būsenos įžvalgas? O gal jos tik aprašo akivaizdžius dalykus? Daugelis šioje knygoje pateiktų išvadų gali jums būti žinomos. net reiškinių įvardijimo lygyje. kad jame yra ir subjektyvioji pusė? Priešingai: kaip tik todėl. vertybės yra blogai. Šimtmečius filosofai.

ką Lazarsfeldas nuolatos kartojo: „ Kiekvienas šių teiginių yra visiška priešingybė tam. Ar socialinė psichologija ir kiti socialiniai mokslai paprasčiausiai grindžia tai.) 2. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 33 pažinti. koks turi būti eksperimento rezultatas.) 3. Eksperimentai parodė. Sociologas Paulas Lazarsfeldas (1949) apžvelgė šiuos tyrimus. kad ji triviali. (Priespaudos metai atsiliepia pasiekimų motyvacijai). kas išprovokavo . Juodaodžiai iš pietinių valstijų noriau bendraudavo su baltaisiais karininkais iš Pietų nei iš Šiaurės. kad kas nors atsitiks. kad jie paremti sveiku protu. Tik tada mes staiga aiškiai pamatome. kad ji pavojinga. ką bet kuris mėgėjas žino intuityviai? Rašytojas Cullenas Murphy (1990) būtent taip ir manė: „Kasdien socialinių mokslų atstovai stebi pasaulį. Pietiečiai nė kiek ne geriau prisitaikydavo prie tropinio klimato nei šiauriečiai. kai supažindinami tik su eksperimento procedūra ir galimais rezultatais (Slovic ir Fischhoff. žmonės nustoja juo stebėtis . o dabar paanalizuokime pirmąjį. nes kalba apie akivaizdžius dalykus. (Pietiečiai labiau pripratę prie aukštos temperatūros. kas buvo iš tiesų pastebėta Nes iš tiesų tyrimais nustatyta. negu prieš įvykį. kad sveiką protą mes pasitelkiame post factum. Ir kasdien jie atranda. kurie vadovaujasi gatvės išmintimi. kad sužinoję. 1977).1 skyrius. Maždaug prieš pusę šimtmečio istorikas Arthuras Schlesingeris jaunesnysis (1949) su panašia panieka reagavo į socialinių mokslininkų atliekamus Antrajame pasauliniame kare dalyvavusių amerikiečių karių tyrimus. nes šiuo mokslu galima naudotis manipuliuojant žmonėmis. Iš pietinių valstijų kilę kariai geriau nei šiauriečiai pakeldavo tropinį klimatą. kai įvyksta. Įvykiai būna kur kas „akivaizdesni" ir labiau nuspėjami po to. kad žmonių elgesys dažniausiai yra toks. pateikė pavyzdžius ir juos paaiškino. kad mažesnį išsilavinimą turintys kariai prisitaikydavo blogiau. Baltieji eiliniai labiau nei juodaodžiai siekdavo paaukštinimo." Problema ta. Kai ką aš čia atpasakosiu: 1. kol tai neatsitinka. ir taip toliau. sakoma. 4. Panašiai ir kasdieniame gyvenime mes nesitikime. (Intelektualai mažiau pasirengę karo sukeliamam stresui nei tie. skaitytojas juos taip pat būtų pavadinęs akivaizdžiais. kokio buvo galima tikėtis".bent jau mažiau stebisi nei tada. kad socialinė psichologija susiduria su dvejopa kritika: teigiama. Jei taip. Aukštesnį išsilavinimą turintys kariai prisitaikydavo sunkiau nei menkiau išsilavinę. (Karininkai iš Pietų buvo labiau įpratę ir geriau mokėjo bendrauti su juodaodžiais. Juodaodžiai labiau negu baltieji troško būti paaukštinti. o kita vertus. turbūt nustebsite sužinoję. Antrąjį priekaištą socialinei psichologijai nagrinėsime 7 skyriuje.) Skaitydami šiuos apibendrinimus tikriausiai sutiksite. „Jei iš karto būtume paskelbę tikruosius tyrimo rezultatus [su kuriais susipažino Schlesingeris].

tas ir iš širdies. kad išsiskyrimas susilpnina trauką. Jei šis pavėluotos nuomonės šališkumas (arba „aš jau seniai tai žinojau" reiškinys) yra skvarbus. kai jį sužinote. dažnas atsako: „Ir už tai jums moku pinigus? Visi žino. beveik bet kuris įmanomas psichologinio eksperimento rezultatas gali atrodyti kaip sveiko proto rezultatas . Galite pademonstruoti šį reiškinį." Karlas Teigenas (1986) tikriausiai turėjo progos smagiai pakikenti.34 ĮŽANGA pavėluotos nuomonės šališkumas (hindsight bias) Perdėtas gebėjimo numatyti įvykių eigą jiems jau įvykus vertinimas. o kitai . Kaip yra pasakęs danų filosofas ir teologas Sorenas Kierkegaardas. dauguma studentų sutiko. tas pats pilietis pasakytų: „Tą jau kartodavo mano senelė: kas iš akių . Tačiau lygiai tą patį pasakė ir studentai. Jei socialinis psichologas teigia. Tikriausiai senoje patarlėje. dabar galite pajusti. Iš tiesų galime pasitelkti visas savo žinomas patarles ir beveik bet kurį rezultatą paversti logišku. Paprašykite. demografinės apklausos parodė. Išgirdę posakį: „Baimė stipresnė už meilę". vienai grupei pasakykite: Socialiniai psichologai pastebėjo. ar jis juos nustebino. Panašiai teigiamai buvo vertinamos patarlės „Nukritęs negali padėti krintančią)am". Po to paklauskite. Visi eksperimento dalyviai turėtų atsakyti. kuriems buvo pateiktas priešingas patarlės variantas: „Meilė stipresnė už baimę". Po 2005 metais uragano „Katrina" sukelto potvynio Naujajame Orleane atrodė savaime suprantama. kad rinkdamiesi draugus ar įsimylėdami mes dažniausiai žavimės žmonėmis. kad „priešybės traukia viena kitą". kai paprašė Leicesterio (Anglija) universiteto studentus įvertinti skirtingas patarles. o meteorologų prognozės aiškiai rodė saugos priemonių ir atsargų kaupimo būtinybę.priešingus. kad daug gyventojų neturėjo automobilių ir gyveno taip skurdžiai. tą įvykį ir nesistebime. Po rinkimų ar pasikeitus situacijai vertybinių popierių biržoje daugumos komentatorių tokia įvykių raida nestebina: „Situaciją rinkoje jau seniai reikėjo taisyti". kad jis teisingas. Kitai grupei pasakykite: Socialiniai psichologai pastebėjo. kad žmonės iš pradžių paaiškintų rezultatą. jog apie tai jau irgi žinojote. jog negalėtų sau leisti persikelti ir apsigyventi kitoje vietoje. Iš tiesų. . „gyvenimas yra gyvenamas į priekį. kad išsiskyrimas švelnina širdį". Surinkite grupę žmonių. kurių savybės skiriasi nuo mūsiškių. ar ne. kad pateiktas rezultatas jų nenustebino. kurių savybės panašios į mūsų. Jei paaiškėtų. tačiau jis suprantamas žvelgiant atgal". kad rinkdamiesi draugus ar įsimylėdami mes dažniausiai žavimės žmonėmis. Dar žinomas kaip „aš jau seniai tai žinojau" reiškinys. Pavyzdžiui. vienai grupės daliai pateikite vienokius psichologinius duomenis. kad oficialioji valdžia turėjo numatyti šią situaciją: buvo atlikti krantinių pylimų pažeidžiamumo tyrimai. kad išsiskyrimas sustiprina meilės ryšį. Tikriausiai senoje patarlėje „toks tokį pažino ir alaus pavadino" yra išminties.po to. yra išminties.

jog viską moku. Pats išanalizavęs socialinių mokslų duomenis. (Daugiau viena kitai prieštaraujančių patarlių rasite skyrelyje „Atkreipkite dėmesį. Darbai kalba garsiau nei žodžiai. kad Al Qaedos agentai atvyko į šalį. Per daug virėjų sugadina sultinį. ar kad. psichologiją ir kitus socialinius mokslus tuo.. FTB agentas nusiuntė į pagrindinę būstinę pranešimą. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 35 atkreipkime dėmesį Aš jau seniai tai žinojau Žurnalo Atlantic vyriausiasis redaktorius Cullenas Murphy (1990) apkaltino „sociologiją. Kai daug giminių.1 skyrius. jis „neaptiko idėjų ar išvadų. perspėdamas „Biurą ir Niujorką apie Osamos bin Ladeno galimus koordinuotus veiksmus siunčiant studentus mokytis Jungtinių Valstijų civilinės aviacijos uni- . o ne pagirti už gerus sprendimus. CŽV žinojo. o kvailiai jas kartoja" (autentiška patarlė) ir jos perdirbinys: „Kvailiai kuria patarles. Mokytis niekada nevėlu. Vėliau.Maniau. Seno šuns neįmanoma išmokyti naujų triukų. Po rugsėjo 11-osios artėjančios nelaimės ženklai atrodo buvę akivaizdūs. Dvi galvos geriau nei viena. kurie taip pat atrodo „akivaizdūs".vėliau aimanuoja sutrikęs studentas. užduotis gali tapti stebėtinai sudėtinga. netgi akivaizdi.intelektinių galių pervertinimą. tas klysta. olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojai džiūgauja labiau už iškovojusius sidabro medalius). Perspėtas yra iš anksto apsiginklavęs.) Pavėluotos nuomonės šališkumas kelia problemų daugeliui psichologijos studentų. kas nutiko. kurie retrospektyvoje atrodo „akivaizdūs". Neperšokęs griovio. Tačiau kad galėtume atsijoti vienas kitam prieštaraujančius posakius. Kas dvejoja. kurių nebūtų galima surasti Bartletto ar kuriame nors kitame enciklopediniame citatų žodyne". Plunksna galingesnė už kardą. Aš jau seniai tai žinojau". reikalingas mokslinis tyrimas... kai reikia pasirinkti vieną iš kelių galimų išvadų. . Prieš šokdamas apsidairyk. mažai draugų." Tačiau aš labiausiai mėgstu dvi labai vertinamas patarles: „Protingi kuria patarles. .. kad jie dažniausiai tesugeba įžvelgti tik akivaizdžius dalykus arba patvirtina banalybes". Kraujas tirštesnis už vandenį. manant. nesakyk „op!" „Nukritęs gali padėti krintančiajam. „Nežinau." Pozicijos „aš jau seniai tai žinojau" pasekmės gali būti pražūtingos. Vadovėliuose skaitant apie eksperimentų rezultatus. 2003). labiau linkstama kaltinti sprendimus priimančius asmenis už blogus pasirinkimus. atliekant testą. Be to. JAV Senato pateiktoje tyrimo ataskaitoje esama praleistų arba klaidingai interpretuotų įkalčių (Gladwell. o protingi jas kartoja".. Ji gali sukelti aroganciją . Kartais rezultatai iš tiesų stebina (pavyzdžiui. medžiaga dažnai atrodo lengva. Štai kelios viena kitai prieštaraujančios patarlės: Kas teisingiau: kad. jog rezultatus galima nuspėti.

ir turėjau anksčiau pradėti rašyti tą straipsnį. Gydytojai. o kitai tiesiog leidžiama ilsėtis lovoje. kad žinome ir žinojome daugiau nei iš tiesų. jau pasakyta. viduryje kažkas nepatingėjo atlikti eksperimentą . jog niekas kitas šito dar nėra pasakęs. kad teroristai planuoja panaudoti lėktuvus kaip ginklą. o kartais būna diskutuotina: ar laimė yra žinoti tiesą. 1988). Pavėluotos nuomonės nenaudingumas yra akivaizdus. Tačiau kartais tradicinė išmintis neklysta. kai kažkas jau įvyko.suskirstyti pacientus į dvi grupes. kuriems buvo pasakyti tik simptomai. „Privalėjau žinoti. The Problem of Thor Bridge „Toro tilto problema"). Įvykus nelaimei. kuris sakydamas ką nors reikšminga žinojo. Per šešerius metus iki rugsėjo 11-sios FTB kovos su terorizmu padalinys turėjo 68 000 neištirtų pranešimų." Šerlokas Holmsas (Arthur Conan Doyle. kodėl buvo nustatyta klaidinga diagnozė. kuris tai buvo numatęs. (Markas Twainas juokavo. Mes pamirštame. kad vidurių šiltinės sukeltą karščiavimą galima veiksmingai gydyti nuleidžiant kraują. Būtent dėl to mums reikalingas mokslas . Ištisus šimtmečius sveikas protas ir medicininė praktika teigė. kad semestro pabaigoje būsiu labai užimtas. Dėl to mes lengvai apgaudinėjame save. kad tiems pacientams. Esmė yra ne tai. kad sveikas protas dažniausiai būna teisus po to.36 ĮŽANGA „Lengva būti išmintingam po laiko. kas svarbu. ir tik XIX a. visada atsiras žmogus. Mes taip pat kartais kaltiname save už „kvailas klaidas" . Pasirodė. sekėsi nė kiek ne geriau negu tiems. kuriems ši procedūra nebuvo atlikta. galvodami. „Viskas. Tad analitikai privalo rinktis. FTB neatkreipė dėmesio į šį perspėjimą ir nesugebėjo jo susieti su pranešimais. specialiųjų tarnybų veiksmų kritikai šaukė: „Bukagalviai! Kodėl jie nesugebėjo sujungti taškų?" Tačiau tai. kurioje skęsta trupinėliai vertingos. kas akivaizdu po laiko. retai būna aišku prieš įvykius. kad sveikas protas klysta." Tačiau kartais būname per griežti sau. kuriems pasakomi ir ligos simptomai. kad sveikas protas dažniausiai klaidina? Kartais taip atsitinka. Ar prisiekusieji sunkiau apsispręstų dėl gydytojų nekompetentingumo. ar gyventi ramioje vienatvėje? Nuomonės nieko nevertos. jei jie būtų priversti numatyti. Žvelgdami atgal matome. . kartais stebisi." Filosofas Alfred North VVhitehead (1861-1947) versitetuose bei koledžuose". kuriems buvo nuleista kraujo. kaip galėjome elgtis. kada nuvalkiota tiesa apie sveiką protą pasitvirtina. kurių vienai nuleidžiamas kraujas. Veikiau tai. ir mirties priežastis (nustatyta per skrodimą). o ne žvelgti atgal? Tad ar turėtume daryti išvadą. Tuo tarpu kitiems gydytojams. kad Adomas buvo vienintelis žmogus.) Tačiau kuri iš daugybės konkuruojančių idėjų geriausiai atitinka tikrovę? Tyrimais galima tiksliai nustatyti aplinkybes. kad ir ką atrastume. ar puoselėti iliuzijas? Ar būti su kitais. kas dabar jau yra akivaizdu. kurią informaciją tikrinti. kad anksčiau visiškai nebuvo aišku. liga neatrodo taip lengvai diagnozuojama (Dawson ir kiti.kad padėtų atskirti realybę nuo iliuzijų ir tikras pranašystes nuo paprasčiausio gudrumo po laiko.kad galbūt galėjome geriau pasielgti su kokiu nors žmogumi ar teisingiau įvertinti tam tikrą situaciją. Žvalgybos darbuotojai verste užversti krūvomis bevertės informacijos.

kurie socialinę psichologiją paverčia mokslu. atlikdami eksperimentus. Taip pat pamatėme. į kuriuos socialinė psichologija ieško atsakymų. Teorijos . paaiškinančių ir nuspėjančių stebimus įvykius. kaip. Socialiniai psichologai profesionalai daro tą patį. Teorija yra kompleksinis principų. susiejančios priežastį ir pasekmę). Ir tai jie daro dažnai. Socialiniai psichologai taip pat atlieka mokslinius tiriamuosius darbus. socialiniai psichologai kuria teorijas. kad rezultatai atrodo „akivaizdesni" po to.universalus hobis. mokyklose ar universitete . Dabar panagrinėkime mokslinius metodus." Markas Aurelijus. Jau rašėme. sunku sugalvoti ką nors patrauklesnio nei pats žmogaus buvimas. būtų galima padėti žmonėms kasdieniame gyvenime. jie ieško būdų. atlikta 25 000 tyrimų. Stebėdami susikuriame nuomones apie tai. Jie taip pat siekia paaiškinti elgseną. kaip gebėjimas sistemingai ir teisingai tyrinėti visa. Tyrimo metodai: kaip tiria socialinė psichologija Aptarėme keletą intriguojančių klausimų. Grumtynėse su prigimtimi mes išsiaiškiname jos paslaptis ir susisteminame savo spėjimus bei išvadas. kaip subjektyvūs. gatvėje. ką žmonės vieni apie kitus galvoja. Atlikę mokslinius tyrimus. socialiniams psichologams. ką galime gyvenime stebėti. kad mes visi esame savamoksliai socialinai psichologai. tik sistemingiau (formuluodami teorijas) ir kruopščiau (dažnai atlikdami eksperimentus. Stebėti žmones parkuose. Šis pavėluotos nuomonės šališkumas dažnai skatina žmones per daug pasikliauti savo sprendimų bei pranašysčių pagrįstumu.tai mokslinės stenogramos. 2003). kurių metu ištirti 8 milijonai žmonių. teorija (theory) Kompleksinis principų. rinkinys. leidžiančius prognozuoti elgseną taikant koreliacinius tyrimus. Prieš darydami apibendrinimus. dažnai nesąmoningi procesai veikia socialinių psichologų darbus. socialinės psichologijos duomenys kartais atrodo akivaizdūs. remiantis tyrimų rezultatais. „Niekas taip galingai nepraplečia proto.1 skyrius. surikiuojančias jų stebėjimų rezultatus ir leidžiančias formuluoti patikrinamas hipotezes bei praktines prognozes. kurie dažnai atliekami natūralioje aplinkoje. kurių metu sukuriamos miniatiūrinės socialinės dramos. rinkinys. Meditacijos Hipotezių formulavimas ir tikrinimas Mums. Tačiau eksperimentai rodo. kaip vienas kitą veikia ir kaip bendrauja. Kaip neseniai buvo paskelbta vienoje ataskaitoje (Richard ir kiti. kai sužinomi faktai. paaiškinančių ir nuspėjančių stebimus įvykius. . kurių metu kontroliuojamomis sąlygomis manipuliuojama vienu ar daugiau veiksnių. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 37 APIBENDRINIMAS Aš jau seniai tai žinojau: ar socialinė psichologija nėra paprasčiausias sveikas protas? • • • Kaip ir daugelis įvykių.

Tarkim. Galbūt galėtume šią idėją patikrinti sukurdami laboratorinį eksperimentą. pagrindžiantis tokius faktus. „nieko nėra praktiškesnio už gerą teoriją". Trečia. jog tarp paskirų įvykių gali egzistuoti ryšys. jos pataria tyrėjams ieškoti dalykų. Hipotezės tarnauja keliems tikslams.tai faktas. 2) pateikia aiškias prognozes. Tačiau kaip nuspręsti. kad „evoliucija tikrai yra tik teorija. kaip teorija gali būti iškreipta. jos leidžia kurti patikrinamas prognozes. kuris grupės narys sukelia šį šoką? Ar šie žmonės.tačiau faktų rinkinys yra toks pat mokslas. parodydamos. liepiant jiems segėti didelius ženklus su pavardėmis. jei mokslininkai jaus. Visų pirma jos leidžia patikrinti teoriją. išbaigta agresijos teorija leistų prognozuoti. apie kuriuos jie galbūt niekada nebūtų pagalvoję. Mokslininkui faktai ir teorijos yra skirtingi dalykai. važinėti automobiliais su dideliais atpažinimo numeriais ar filmuojant jų vykdomus areštus . kad kitų žmonių buvimas atskiriems individams padeda jaustis anonimiškiems ir mažina jų varžymąsi. pastaruoju metu visa tai daugelyje miestų tapo įprasta.sakė Julesas Henris Poincarė. Pavyzdžiui." Teorijos ne tik apibendrina.pasikliovimo kopėčių vidurinį skersinį tarp teorinio spėjimo ir fakto. kaip akmenų krūva . kaip leidžia spėti mūsų teorija. . kad sunkio jėga . imituojantį mirties bausmės vykdymą elektros kėdėje. Gal būtų galima sumažinti policininkų brutalumą.38 ĮŽANGA hipotezė (hypothesis) Patikrinamas teiginys. sukeltų stipresnį šoką nei veikdami pavieniui? Taip pat galime manipuliuoti ir anonimiškumu: ar žmonės sukeltų stipresnį šoką. Žmonės dažnai tvirtina. apibendrinančios ir paaiškinančios faktus. kuria kryptimi reikia eiti. Bet kuri mokslinė sritis sparčiau subręs. žmonės gali atmesti Charleso Darwino evoliucijos teoriją kaip „tiesiog teoriją". jei grupės žmonių paprašytume sukelti elektros šoką nelaimingai aukai. kad išmesti raktai nukrenta ant žemės. Antra. Kasdienėje kalboje „teorija" dažnai reiškia „mažiau negu faktą" . Truputėlį paimprovizuokime. Teorijos yra idėjos. prognozės nustato mokslinių tyrimų kryptį.beje. kad plėšikaujantys. . Faktai . kaip tai veikia. pastebi. Kuriant prognozes. jei galėtų slėpti savo veidus? Jei rezultatai hipotezę patvirtintų. Panagrinėkime. Amerikos mokslo pažangos asociacijos vadovas. Todėl pagrįstai galime teigti. besityčiojantys ar užpuldinėjantys žmonės dažnai veikia grupėmis arba minioje. Alanas Leshneris. mes pastebime. tačiau niekas iš jų nežinotų. ką stebime.tai pripažinti teiginiai apie tai. kada agresijos tikėtis ir kaip ją kontroliuoti.namas. „Mokslas suręstas iš faktų. Pavyzdžiui. ja būtų galima remtis praktikoje. gerų teorijų savybė prognozuoti gali paversti jas praktinėmis. lygiai kaip namas suręstas iš akmenų. kad viena teorija geresnė už kitą? Gera teorija: 1) veiksmingai apibendrina gausybę stebėjimų. tačiau sunkio jėga .taip pat tik teorija" (2005). Teorinės prognozės siūlo naujas mokslinių tyrimų sritis. vadinamas hipotezėmis. Bet iš ties\\ faktas yra tai. Kas būtų. Sunkio jėga teorinis paaiškinimas. . Kaip pareiškė vienas šiuolaikinės socialinės psichologijos pradininkų Kurtas Lewinas. teorija padeda teisingai pasirinkti.

Socialiniai psichologiniai tyrimai gali būti vykdomi skirtingose vietose. Socialinės padėties rodikliu mokslininkai pasirinko paminklų aukštį.6 karto didesnė nei aukščiausiojo rango administratorių. Dešimt metų buvo stebima 17 350 valstybės tarnautojų. Tačiau jau dabar užsukime į užkulisius ir trumpai pažvelkime. Kaip parodyta 1. teigdami. Jei norite būti kritiškas laikraščiuose ir žurnaluose skelbiamų psichologinių tyrimų skaitytojas. aukštesni paminklai buvo susiję su ilgesniu ir vyrų. taigi ir buvusią prabangą.4 paveiksle. Šiuolaikinėje Britanijoje užimama padėtis koreliuoja su ilgaamžiškumu. realioje aplinkoje. Ieškodami galimo ryšio tarp socialinės ekonominės padėties ir sveikatos. o darbininkų . Taip pat skiriasi ir metodai . kuo koreliaciniai tyrimai skiriasi nuo eksperimentų.2. ir moterų gyvenimu. kaip naudodamiesi naujausiais duomenimis kiti tyrinėtojai patvirtino ryšį tarp socialinės padėties ir ilgaamžiškumo. kad jos klaidingos. Jie gali būti atliekami laboratorijoje arba natūroje (kasdienėje aplinkoje). kurių metu siekiama išsiaiškinti priežastiespasekmės ryšius. 1994). Iš tokių mokslininkų galime paminėti Douglasą Carrollą iš Glasgovo Kaledonijos universiteto ir jo kolegas George Davey Smithąbei Paulą Bennettą (1994).tyrimai gali būti koreliaciniai (keliant klausimą. Pirmiausia panagrinėkime koreliacinių tyrimų pranašumus (dažnai natūralioje aplinkoje analizuojami svarbūs kintamieji) ir trūkumus (neapibrėžtas priežasties ir pasekmės interpretavimas). kad galėtumėte įvertinti duomenis ir kritiškai vertinti kasdienius socialinius įvykius. Kaip pamatysime 14 skyriuje. kaip šie tyrimai atliekami. 1993. Veikiau jos. kuriuose nedarbo lygis žemiausias. Jungtinėse Valstijose pajamos koreliuoja su ilgaamžiškumu (vargšams ir žemesnės socialinės padėties žmonėms gresia didesnis ankstyvos mirties pavojus). Žemesnio rango vadovų mirtingumo tikimybė buvo 1. ar du ir daugiau veiksnių yra natūraliai susiję) arba eksperimentiniai (manipuliuojant kokiu nors veiksniu. už laboratorijos ribų atliekami tyrimai. šiandieniniai psichologai asmeninius ir socialinius veiksnius sieja su žmogaus sveikata. kaip ir seni automobiliai. kad būtų galima nustatyti jo poveikį kitam). Socialinė padėtis ir sveikata patikimai koreliuoja nepriklausomai nuo laikmečio ir gyvenamosios vietos.1 s k y r i u s . kad tai atspindi jo kainą. manipuliuojant vienu ar daugiau veiksnių (nepriklausomų kintamųjų) ir tuo pat metu kontroliuojant kitus (išlaikant juos pastovius). buvo daugiausia ilgaamžių. Carrollas ir jo kolegos aiškina. b) sukurdami naują tyrimų sritį ir c) siūlydami praktinius jos panaudojimo būdus.2 karto. pravartu suprasti. eksperimentiniai tyrimai (experimental research) Tyrimai. ĮVADAS Į S O C I A L I N Ę P S I C H O L O G I J Ą 39 kuriomis galime remtis a) patvirtindami arba keisdami teoriją. koreliaciniai tyrimai (correlational research) Natūraliai vykstančių ryšių tarp kintamųjų tyrimas. Koreliaciniai tyrimai: natūralių ryšių atradimas Apie socialinių psichologinių tyrimų metodus sužinosite tolesniuose skyriuose. Kaip pirminę informaciją apie sveikatą jie nuo paminklų lentelių nusirašė 843 žmonių gyvenimo trukmę. . pakeičiamos naujesnėmis bei geresnėmis. mokslininkai nuvyko į senąsias Glasgovo kapines. Rečiausiai apgyvendintuose Škotijos regionuose.7 karto didesnė (Adler ir kiti. To pakaks. Dažniausiai teorijas atmetame ne todėl. natūriniai (lauko) tyrimai (field research) Natūralioje. Buvo atliktas toks tyrimas. Kanceliarijos darbuotojų mirtingumo tikimybė buvo 2.

Gal ją suformuoja sunkiai iškovoti laimėjimai. kad socialinė padėtis veikia sveikatą. Koreliacijos ir priežastingumo maišatis populiariojoje psichologijoje sukelia daug painiavos. Tuo tikėdamos 30 JAV valstijų įdiegė daugiau nei 170 savivertę skatinančių taisyklių. ir profesionalūs socialiniai psichologai: kai sugretinami du veiksniai (pavyzdžiui. kodėl egzistuoja šis ryšys (žr. sveikata). Gal savivertė dažniau atspindi tai.40 ĮŽANGA 1. kas mus supa. kad „sveikas požiūris į save" padeda daugiau pasiekti. mityba (ar turtuoliai linkę maitintis kitaip nei varguomenė)? Koreliacija parodo esant ryšį. kurie apsaugo vaikus" nuo nepažangumo (narkotikų ar nusikalstamumo). Robynas Dawesas (1994). 1988). kyla pašėlusi pagunda daryti išvadą. (Kaip ir bet kurios koreliacijos atveju. Koreliaciniai tyrimai leidžia prognozuoti. pavyzdžiui. ar savivertė iš tiesų yra „šarvai. tačiau teigiamą koreliaciją tarp paauglių pomėgio klausytis sunkiojo metalo muzikos ir polinkio į ikivedybinius lytinius santykius. Tačiau kiti. Gal atvirkščiai: problemos ir nesėkmės ją menkina.5 paveikslą)? Kai kurie žmonės tiki. tačiau negali pasakyti.4 PAVEIKSLAS Socialinės padėties ir ilgaamžiškumo ryšys Aukšti paminklai įamžino žmones.) Kaip manote. narkotikus bei alkoholį (Landers. socialinę padėtį). ar. Galime manyti. kurie gyveno ilgiau. kad vienas sąlygoja kitą. 66 65 | H Vyrai Moterys (0 oj ( O iŠ c d > > O ) Z E 64 63 62 61 60 59 58 Žemi Vidutinio aukščio Aukšti Paminklų aukštis Koreliacija ir priežastingumas Socialinės padėties ir ilgaamžiškumo santykis iliustruoja mąstymo klaidą. Stipriai išreikštą savivertę turinčių vaikų mokymosi rezultatai taip pat yra aukšti. tarp jų ir psichologai Williamas Damonas (1995). Kaip būtų galima paaiškinti šį ryšį? . abejoja. Martinas Seligmanas (1994) ir Roy Baumeisteris su kolegomis (2003). kuriai sunkiai atsispiria ir mėgėjai. Bet gal yra atvirkščiai? Gal sveikata lemia energingumą bei sėkmę? Gal ilgiau gyvenantys žmonės sukaupia didesnius turtus (ir dėl to pasistato brangesnius paminklus kapinėse)? O gal viską lemia koks nors trečias kintamasis. pornografiją. Tad mokant vaiką sukurti geresnį savo įvaizdį. pasikeis ir kitas (pavyzdžiui. socialinė padėtis ir sveikata). galima pagerinti ir jo mokymosi rezultatus. galime teigti ir priešingai: gerai besimokančių vaikų savi vertė dažniausiai būna aukšta. Markas Leary (1998). 1. pakeitus vieną kintamąjį (pavyzdžiui. tačiau nebūtinai priežastį ar pasekmę. Štai kitas realiai egzistuojantis ryšys tarp savivertės ir mokymosi rezultatų. Kol jums Mokslininkai pastebėjo nežymią. satanizmą.

žinodami vieną.jų nevienareikšmiškumas. Kai tyrėjai statistiškai pašalino intelekto ir šeimos socialinės padėties poveikį. Vieno iš jų imtis . Tačiau progresyvūs koreliaciniai metodai gali parodyti ir priežasties-pasekmės ryšius. jei 25 kartus pakartojus žmonėms tai nepadarė įspūdžio: jei du kintamieji kinta kartu (koreliuoja). 1981). Tai labai svarbu.1 skyrius. ar po saviver- . minima dviejuose tyrimuose. padarykite kvailą klaidą. Laiko intervalų koreliacija atskleidžia įvykių seką (pavyzdžiui. kad auksinių žvaigždžių grandinėlė už teisingą rašybą ir sužavėtos mokytojos pagyrimas gali sustiprinti vaiko savivertę (Skaalvik ir Hagtvet. Koreliacijos tyrimų stiprioji pusė yra ta.0 (abiejų kintamųjų reikšmės didėja ir mažėja kartu). ir pasijusite kvailai. kad tai susiję su intelektu ir šeimos socialine padėtimi.6). tačiau koreliacija neatskleidžia priežasties ir rezultato. 1977. kad ji būdinga realioms situacijoms. todėl verta pakartoti dvidešimt šeštąjį kartą. Y GALIMI AIŠKINIMAI X seksis. parodo. koreliacija tarp savivertės ir mokymosi rezultatų išnyko. Norvegijos mokslininkai. ar pakitę mokymosi rezultatai dažniau stebimi prieš. kurių negalima sukurti laboratorijoje (tokius kaip rasė. arba abu yra veikiami „trečio kintamojo". Koreliacija nurodo ryšį tarp dviejų kintamųjų ir išreiškia jį koeficientu. kaip parodė beveik 6000 vokiečių septintokų tyrimas (Trautwein ir kiti. 2006). žymimu raide r: nuo -1. Tapačių dvynių intelektas koreliuoja teigiamai (daugiau kaip +0.715 Minesotos valstijos jaunuolių (Bachman ir O'Malley. 1990). socialinė padėtis). Maruyama ir kiti. ištyrę 635 moksleivius. patirkite nesėkmę. Arba vienas gali būti kito priežastimi.5 PAVEIKSLAS Koreliacija ir priežastingumas Dviejų kintamųjų koreliaciją gali paaiškinti bet kuri iš trijų kombinacijų. lytis. apie save galvosite gerai. todėl galima tyrinėti veiksnius.1600 visos Amerikos jaunuolių.0 (vieno kintamojo reikšmė mažėja proporcingai kito kintamojo didėjimui) iki +1. teigia. Savivertė ir depresija koreliuoja neigiamai (apie -0. Galbūt savivertės ir pasiekimų moksle sąveika yra abipusė. o kito . Didžiausias tokių tyrimų trūkumas .8). ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 41 KORELIACIJA X Socialinė padėtis Savivertė 1 B B | Y Sveikata Mokymosi rezultatai 1. Kad tokia galimybės egzistuoja. Savi vertė bei mokymosi rezultatai gali koreliuoti ir todėl. galime numatyti kitą.

Šitaip. Įsivaizduokite didžiulį ąsotį. . pavyzdžiui. Stebina tai. Atsitiktinai paimkite 1200 pupelių ir galite būti tikri 95 proc.svarbu ir kaip tiksliai ji atspindi tiriamą populiaciją. grupė škotų mokslininkų domėjosi. ar 100 milijonų pupelių. į kurią patekti vienodas galimybes turi kiekvienas tiriamos populiacijos atstovas. Apklausos atsitiktinė imtis (random sample) Apklausos procedūra. mitybą. Kaip mes apskaičiuojame tokius kintamuosius.42 ĮŽANGA tės pokyčių). kad apklausę atsitiktinai parinktų 1200 žmonių tiek miestuose. ar ąsotyje yra 10 000.kito. Mokslininkai taip pat taiko statistinius metodus. ar meilės jausmai moterims yra svarbesni nei seksas. nesvarbu. ar 70 milijonų skaitytojų atspindi visą populiaciją? Ar viena iš 700 apklausoje dalyvavusių skaitytojų išreiškia likusių 699 nuomones? . pavyzdžiui. Bet kyla klausimas. Atsižvelgdami į tai. kad skirtumas tarp abiejų rūšių svyruos nuo 47 iki 53 procentų. Taip yra todėl. taip atsitiktinė imtis atspindi visą populiaciją. kai kiekvienas tiriamos populiacijos atstovas turi vienodas galimybes būti įtrauktas į tyrimą.tokią. padidėjęs stresas ir sumažėjęs kontrolės pojūtis. tiek visoje šalyje. jog „imtis galbūt ir neatspindi visų Amerikos moterų. atstovaujančių visoms gyvenimo sritims. p. Atsakydama kritikams Landers (1985. kaip socialinė padėtis ir sveikata? Vienas būdas yra apklausti reprezentatyvų žmonių skaičių. mes 95 procentų tikslumu (su trijų ir mažiau procentų paklaida) galime apibūdinti visą populiaciją. Tačiau apklausa pateikė nuoširdų ir vertingą tam tikro visuomenės sluoksnio požiūrį. Apklausas atliekantys mokslininkai formuoja reprezentatyvias grupes. 1984 metais vieno laikraščio apžvalgininkė Anna Landers priėmė vienos laiško autorės pasiūlymą apklausti skaitytojas. skaito mano skiltį". sudarydami atsitiktinę imtį . kuriame yra 50 procentų baltųjų ir 50 procentų raudonųjų pupelių. Jei raudonąsias pupeles laikytume vieno kandidato į prezidentus rėmėjais. Apklausa susidomėjo visas pasaulis. jei jūsų draugas jus apkabintų ir švelniai elgtųsi?" Iš daugiau nei 100 000 moterų 72 procentai atsakė „taip". kai buvo atmesti intelekto ir šeimos socialinės padėties veiksniai. Imties dydis apklausoje nėra viskas. Todėl buvo spėjama. kad kai kurie kiti veiksniai. pavyzdžiui.. suprastume. Prisiminkime ir anksčiau minėtą trečiąjį kintamąjį. kad beveik 70 milijonų žmonių. Skaitytojos klausimas buvo toks: „Ar būtumėte patenkinta ir pamirštumėte seksą. Taip ir atsitiko. ar pašalinus rūkymo poveikį išliks ryšys tarp socialinės padėties ir ilgaamžiškumo. taip pat gali turėti įtakos vargingai gyvenančiųjų mirtingumui. o baltąsias . kodėl nuo 1950 metų Gallupo instituto atliekamų priešrinkiminių apklausų rezultatai vidutiniškai dviem ar mažiau procentų nesutampa su rinkimų rezultatais. išnyko koreliacija tarp mokymosi rezultatų ir savivertės. nes dabar aukštesnę padėtį užimantys žmonės rūko mažiau. leidžiančius atmesti „trikdančius" kintamuosius. Nereprezentatyvios imtys. 45) tikino. Kaip keli kraujo lašai byloja apie visą kūną.

Buvo atsakyta. 2004). 1980). . privalome atsižvelgti ir į kitus paklaidos šaltinius. kad 55 procentai amerikiečių palaiko Konstitucijos pataisą. Klausinių tvarka. Kitiems dalyviams klausimas buvo suformuluotas kitaip: kiek procentų elektros energijos. turėtų būti pagaminta 1) atominėse. Panagrinėkime. pavyzdžiui. jog jų vyriausybė per daug išleidžia remdama varginguosius. 1996). Tačiau 1940 metais 54 procentai amerikiečių pasisakė už tai. Iš daugiau kaip 2 milijonų grąžintų atvirlaiškių atrodė. šitaip praleidęs tuos. kiek. Vienos apklausos metu buvo nustatyta. 2) šiluminėse elektrinėse ir 3) kitais būdais. nei automobilio (Cleghorn. Net subtilūs intonaciniai klausimo niuansai gali veikti labai stipriai (Krosnick ir Schuman. Amerikiečių pritarimas gėjų ir lesbiečių partnerystei padidėja. Atlikus nacionalinę apklausą 2003 metų pabaigoje paaiškėjo. draudžiančią tuoktis gėjams (Moore. kad tik 23 procentai amerikiečių mano. Klausimo formulavimas. Klausimo formulavimas taip pat gali turėti įtakos atsakymams. jų manymu. 1985). jų manymu. „Ką nors drausti" reiškia „neleisti". Jei imtis reprezentatyvi. nors tuo pat metu atliktos kitos apklausos duomenimis tik 40 procentų palaikė pataisą. Net jei žmonės dėl kurio nors dalyko turi tvirtą nuomonę. Tačiau 53 procentai galvojo. Kai po kelių dienų buvo suskaičiuoti tikrieji rinkimų rezultatai. kad Alfo Landono persvara prieš Frankliną D. paaiškėjo. jei iš pradžių pasiteiraujama jų nuomonės apie gėjų santuokas. kokį didžiulį poveikį turi atsakymų variantai.kad Jungtinėse Valstijose tokios kalbos „nebūtų leidžiamos". Schuman ir Kalton. Žurnalas išsiuntinėjo atvirlaiškius su klausimu tik tiems žmonėms. „leidžiančią tik vyro ir moters santuoką".1 skyrius. 1994). Klausimų pateikimas . Partnerystė atrodo nuosaikesnė alternatyva (Moore. į užduodamų klausimų tvarką. kad vyriausybė per daug išleidžia socialinei rūpybai {Time. Panašiai kitos apklausos metu dauguma pasisakė už pagalbos užsienio šalims mažinimą ir už didesnes dotacijas badą patinantiems kraštams (Simon. kai savaitraštis Literary Digest 10-čiai milijonų amerikiečių išsiuntinėjo atvirlaiškius su klausimu apie prezidento rinkimus. vidutiniškai buvo nurodyta 41 proc. kad Landonas nugalėjo tik dviejose valstijose. kurių pavardes surado telefonų knygose ir automobilių registracijos įrašuose. klausimo pateikimas ir jo formulavimas gali turėti įtakos atsakymui. o 75 procentai . kad atominėse elektrinėse reikėtų gaminti 21 procentą visos elektros energijos. Rooseveltą bus triuškinama. kurie neįstengė turėti nei telefono. procentų turėtų sudaryti atominėse elektrinėse gaminama elektros energija. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 43 Reprezentatyvumo svarba buvo efektingai pademonstruota 1936 metais. 1988.labai delikatus dalykas. Kai Joopas van der Plightas su savo bendradarbiais (1987) klausė Anglijos rinkėjų. kad Jungtinės Valstijos „uždraustų" pasisakymus prieš demokratiją. 2004). Atsakymų variantai.

atsakė išmintingasis sapnų aiškintojas. 1992). Yra toks pasakojimas apie sultoną. kad prezervatyvas veiksmingai apsaugo nuo AIDS. sulaukė griežto draudimo. formuluotė gali labai paveikti žmonių sprendimus ir nuomones. . kad „galimybė užsikrėsti siekia 5 proc. paklausęs. Eksperimentiniai tyrimai: priežasties ir pasekmės paieška Tai. Antrasis žiniuonis paaiškino. formulavimas. tyrėjas išsiaiškina. Todėl nenuostabu. kad neteko visų savo dantų. Pakeliui į iždą apstulbęs iždininkas tarė jam: „Jūsų sapno aiškinimas nė kiek nesiskiria nuo pirmojo". kaip mirs jūsų giminaičiai". 1993). kad.".Tačiau atminkite vieną dalyką: svarbu ne tik tai. kad prezervatyvas apsaugo veiksmingai (Linville ir kiti. kad tiriant natūraliai susijusius įvykius beveik neįmanoma atskirti priežastį nuo pasekmės. Tada galima manipuliuoti vėjo sąlygomis ir tiksliai stebėti jų poveikį konkrečiai sparno struktūrai. jautienoje yra „30 procentų riebalų". socialiniai psichologai eksperimentuoja. vadinamus nepriklausomais kintamaisiais. kuriuo buvo reikalaujama nurodyti. Vietoje to inžinieriai imituoja tikrovę. jei tik įmanoma ir etiška. kasdienius procesus imituoti laboratorijose. Ir atmosferinių sąlygų. kad sukurtų svarbių mūsų kasdienio gyvenimo socialinių situacijų imitacijas. kurią gali kontroliuoti. skirtingomis formuluotėmis apribodami pasirinkimo galimybes. kad 1994 metais mėsos perdirbėjai lobistai pasipriešino naujam JAV įstatymui dėl maisto prekių etikečių. jei jo „veiksmingumas siekia 95 proc. ir skraidymo aparatų įvairovė pernelyg sudėtinga. . kokią įtaką jie mums daro. patarė draugas: paklausk. Devyni iš dešimties koledžo studentų mano. bet ir kaip sakai". Klausimų pateikimo tvarka. Kaip ir aeronautikos inžinieriai. Vienu metu keisdamas vieną ar du veiksnius. „Taip.". Įpykęs sultonas įsakė nubausti blogąjį pranašą penkiasdešimčia rykščių kirčių. Kartą jaunas vienuolis. socialinės įtakos ir socialinių santykių principus. daugelį socialinių psichologų skatina. Kontrolė: manipuliavimas kintamaisiais nepriklausomas kintamasis (independent variable) Eksperimentinis veiksnys. o ne „70 procentų liesos mėsos ir 30 procentų riebalų". reklamos agentai bei gydytojai taip pat gali paveikti mūsų sprendimus. kuriuo manipuliuoja tyrėjas. Paklausk kitaip. demonstruojant visuomenės pritarimą savo pažiūroms. kad sultono laukia puikus likimas: „Jūs gyvensite ilgiau už visus savo giminaičius!" Patenkintas sultonas įsakė iždininkui atnešti gerajam žiniuoniui penkiasdešimt aukso monetų. ar gali rūkydamas melstis (Crossen. kad matysite. ar melsdamasis gali rūkyti. Pirmasis pasakė: „Deja! Prarasti dantys reiškia. kuris susapnavo.44 ĮŽANGA formuluotė (framing) Klausimo ar problemos pateikimo būdas. Kaip aerodinaminis tunelis padeda aeronautikos inžinieriui atrasti aerodinamikos principus. ką sakai. siūlomi atsakymų variantai sudaro sąlygas nesąžiningiems politikams manipuliuoti apklausomis. pavyzdžiui. Buvo sukviesti žiniuoniai išaiškinti šį sapną. Konsultantai. Tačiau išgirdę. Šios imitacijos kažkiek primena aerodinaminius tunelius. Aeronautikos inžinieriai nepradeda darbo nuo skraidymo aparatų parametrų stebėjimų įvairiausiomis natūraliomis sąlygomis. taip ir eksperimentas padeda socialiniam psichologui atskleisti socialinio mąstymo. tik 4 iš 10 studentų teigia.

Todėl peršasi išvada. 1985). rasę ir tėvų pajamas.1 skyrius. būna agresyvesni už žiūrinčius mažiau tokių laidų. jog yra dar dvi kitos priežasties-pasekmės inter- Kituose skyriuose rasite daug tyrimais paremtų įžvalgų. šį reiškinį galėtume pavadinti „Pelenės efektu". jog čia yra koreliacinis ryšys. Atsižvelgus į kitus veiksnius ir padarius atitinkamas korekcijas. kurie žiūri daug smurtinių televizijos laidų. Vėliau. vis dar tebebuvo nutukusios. ką mato ekrane. Kiekvienas iš šių eksperimentų gali padėti paaiškinti koreliacinius ryšius tarp priežasties ir pasekmės. Stevenas Gortmakeris su kolegomis (1993) atliko tyrimą.normalaus svorio merginos. jos pačios kalbėjo ne taip šiltai ir nuotaikingai. . (Ar galite nurodyti kokias nors kitas priežastis?) Į šį tyrimą įsijungė socialiniai psichologai Markas Snyderis ir Julie Haugen (1994. Kai po septynerių metų tyrimą pakartojo. kad kažkokios vaikinų balso intonacijos ir pokalbio turinys skatino tariamai nutukusias pokalbių partneres elgtis taip. atsižvelgus į skirtumus pagal gebėjimų testo duomenis. kaip eksperimentai paaiškina priežastingumą. kad pasitvirtintų teiginys. Tačiau negalime būti tuo tikri. o kas trečias tyrimas buvo atliekamas mokslinėse laboratorijose (Adair ir kiti. kad diskriminavimą būtų galima paaiškinti tuo.5 paveikslas mums primena. kuriame dalyvavo 370 apkūnių moterų nuo 16 iki 24 metų amžiaus. Kad suvoktume. Akivaizdu. Pasitelkdami antrąjį pavyzdį. Pusei jų buvo parodytos apkūnios (ne tikrosios pokalbio partnerės). jog tokios moterys nėra geidžiamos. kad jau atpažįstate. apie kuriuos bus rašoma tolesniuose skyriuose. 1982). Tikiuosi. kad nutukėliai yra lėti. Pastaba: nutukimas koreliavo su šeimynine padėtimi ir pajamomis. gali pasirodyti. 76-ių Minesotos universiteto studentų (vaikinų) jie paprašė telefonu susipažinti su 76 studentėmis. 1. šių nutukusių moterų metinės pajamos buvo 7000 dolerių mažesnės už vidurkį. Vaikai. kokį įspūdį paliko tos merginos. kokios moters normalaus svorio ar apkūnios . Čia pasireiškė išankstinis nusistatymas ir diskriminavimas. 1995). Prisiminę pamotės elgesio poveikį. ką bendra turi televizijos laidų žiūrėjimas ir vaikų elgesys. Netgi pakoregavus rezultatus. Pirmasis eksperimentas susijęs su išankstiniu nusistatymu prieš nutukusius žmones. paaiškėjo. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 45 Iš viso trys ketvirtadaliai socialinės psichologijos mokslinių tyrimų pagrįsti eksperimentais (Higbee ir kiti. kitai daliai . du trečdaliai moterų. 1989). Išankstinio nusistatymo prieš nutukusius žmones koreliaciniai ir eksperimentiniai tyrimai. panagrinėkime. Pirmiausia vaikinų buvo paprašyta papasakoti. simbolizuojančius mokslinius išankstinio nusistatymo bei agresijos tyrimus. Kai kurios iš jų nagrinėjamos skyreliuose „Ką slepia moksliniai tyrimai". Per televiziją rodomo smurto koreliaciniai ir eksperimentiniai tyrimai. tingūs ir nevalyvi (Ryckman ir kiti. palyginti su kontroline maždaug 5000 normalaus svorio moterų grupe. buvo nepriklausomas kintamasis. Kiekvienam vaikinui buvo parodyta tariamos pokalbio partnerės nuotrauka. tarp jų mažiau buvo ištekėjusių bei gaunančių dideles algas. Vyrauja nuomonė. jog nutukimas susijęs su žemesne socialine padėtimi. kad jei buvo manoma jas esant apkūnias. kuriuose plačiau aptariami tyrimų pavyzdžiai. kad vaikai mokosi iš to. analizuojant pokalbius su merginomis.nuotrauka jiems parodyta. kas yra laboratorinis eksperimentas. panagrinėkime du eksperimentus. Ar šitokios nuostatos gimdo diskriminavimą? Norėdamas tai išsiaiškinti. Tai.

Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas: didysis korektorius Prisiminkite. kad eksperimento logika yra paprasta: sukurdami ir kontroliuodami miniatiūrinę realybę. Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas vienu kirčiu panaikina visus šiuos pašalinius veiksnius. kaip matomo smurto kiekis koreliuoja su elgsena. išsilavinimas.vidutiniškai turėtų būti maždaug tokie patys. kad gali priklausyti nuo manipuliacijų nepriklausomu kintamuoju. atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas (random assignment) Toks dalyvių paskirstymas eksperimente. Tad visi įmanomi abiejų grupių dalyvių požymiai . visa kita stengdamiesi išlaikyti be pakitimų. žiūrinčius smurtines laidas ir nežiūrinčius. Pavyzdžiui. Jį mačiusieji per dvi minutes atliko septynis kartus daugiau agresyvių veiksmų nei nemačiusieji. mes galime keisti vieną veiksnį.ir smurtinio . kaip jie pavieniui arba kartu veikia žmones. kad kiekvienas žmogus turėtų vienodą tikimybę atsidurti tam tikrose sąlygose. Atsitiktinė atranka leidžia apibendrinti. Mes manipuliuojame vienu arba dviem nepriklausomais kintamaisiais.kontrolę . Vieną iš jų . Tokie eksperimentai rodo. kaip nenoriai. kad nutukimas lėmė žemesnę socialinę padėtį (dėl diskriminavimo) arba kad smurto stebėjimas yra agresyvumo priežastis (1. intelektas . intelektas.6 paveikslą). Demostruodami vaikams smurtines ar nesmurtines laidas. neteigiančios.1 lentelėje pateikta daugiau pavyzdžių). ar jų nežiūrėjo (žr. pradinis agresyvumas . Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas leidžia daryti išvadą apie priežastį ir pasekmę.ką tik aptarėme. į kuriuos tyrėjas neatsižvelgė. Kai tiriamieji paskirstomi atsitiktinai.televizijos serialo „Galingieji reindžeriai" (Power Rangers) epizodą. Iki šiol matėme. O dabar labiau pasigilinkime. (Kokios jos?) Todėl socialiniai psichologai perkėlė televizijos žiūrėjimą į laboratoriją. dešimtajame dešimtmetyje populiariausio .46 ĮŽANGA priklausomas kintamasis (dependent variable) Matuojamas kintamasis. ar sąsajos išliks. kad televizija gali būti viena iš agresyvaus vaikų elgesio priežasčių. Kiekvienas socialinis psichologinis eksperimentas turi dvi pagrindines sudedamąsias dalis. vienoda tikimybė. bet koks agresyvumo skirtumas tarp šių dviejų grupių narių privalo būti kažkaip susijęs su vieninteliu šių grupių skirtumu . remdamiesi koreliaciniu ryšiu.šeimyninė padėtis. Tačiau neįmanoma kontroliuoti visų veiksnių. Stebėti agresyvūs veiksmai vadinami priklausomu kintamuoju. kiekvienas žmogus turi vienodą galimybę žiūrėti smurtines laidas arba jų nežiūrėti. kad abiejose grupėse bus aukšto intelekto žmonių. po to kitą ir nustatyti. pretacijos. Antroji sudedamoji dalis yra atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas. 1.) . jog televizija yra vaikų agresyvumo priežastis. kaip vykdomas eksperimentas. kultūra. kurio nerodė kitiems.arba jie skiriasi dar daugybe kitų požymių. Galbūt skiriasi žiūrinčiųjų smurtines laidas išsilavinimas. galinčių išskirti nutukusius ir nenutukusius žmones. kur galėjo kontroliuoti vaikams rodomo smurto kiekį. (Atkreipkite dėmesį į skirtumą tarp atsitiktinio tiriamųjų paskirstymo eksperimentuose ir atsitiktinės atrankos apklausose. Kadangi atsitiktinai paskirstant tiriamuosius sukuriamos ekvivalentiškos grupės. darėme prielaidą. taikant išvadas visai populiacijai. Atliekantis apklausą tyrėjas gali išmatuoti bei statistiškai įvertinti galimus aktualius veiksnius ir patikrinti.ar jų nariai žiūrėjo smurto vaizdus. mokslininkai gali stebėti. kuris šitaip vadinamas dėl to. Chrisas Boyatzisas ir jo kolegos (1995) vieniems pradinės mokyklos moksleiviams parodė XX a.

ką Eiliotas Aronsonas. Tačiau kartais mokslininkai atsiduria prie ribos. kuriam dalyviai sąmoningai pritaria. socialiniai psichologai dažnai rizikuoja šią ribą peržengti. kai žmonės atsitiktinai paskiriami arba į eksperimentinę. kad atliekant kai kuriuos eksperimentus būtina laikytis etikos. Daugeliui mokslininkų ši realizmo rūšis yra kasdienis realizmas (mundane realism) Eksperimento paviršinis panašumas į kasdienes situacijas. kai skirtumas tarp nežalingo ir rizikingo yra neaiškus. netgi malonus patyrimas. kad bet kuriuos vėlesnius skirtumus kažkaip sukėlė eksperimentinis poveikis. Tai. Marilynn Brevver ir Merrillas Carlsmithas (1985) vadina kasdieniu realizmu.1 skyrius. 1.1 LENTELĖ.6 PAVEIKSLAS KAS MATUOJAMA Agresyvumas Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas Eksperimentai. neprivalo turėti atitikmens kasdienybėje. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 47 1. Kurdami intensyvaus mąstymo bei emocijų reikalaujančius eksperimentus. Kartais eksperimentas būna nežalingas. Nes Agresyvumas . Reikėtų tik trumpam pakeisti socialinę patirtį ir užfiksuoti pokyčius. arba į kontrolinę (kurioje neeksperimentuojama) grupę. Tai suteikia tyrėjui pasitikėjimo. Eksperimentuose neprivalo būti to. kas vyksta laboratorijoje (pavyzdžiui. elektros šoko panaudojimas tiriant agresyvumą). Socialiniai psichologai neturėtų tai pačiai vaikų grupei ilgai rodyti brutalaus smurto. Koreliacinių ir eksperimentinių tyrimų požymiai Ar galima dalyvius paskirstyti atsitiktinai? Ar anksti subręstantys vaikai labiau pasitiki savimi? Kada studentai išmoksta daugiau: naudodamiesi internetu ar mokydamiesi auditorijoje Ar pagal mokyklos pažymius galima prognozuoti profesinę sėkmę? Ar žaidžiant smurtinius žaidimus padidėja agresyvumas? Ar žiūrėti komediją vieniems linksmiau nei žiūrėti kartu su kitais? Ar didesnes pajamas gaunančių žmonių savivertė yra stipresnė? Ne -> koreliacinis Taip -> eksperimentinis Užsirašyti į kursą per intemetą ar auditorijoje Išmokimas Nepriklausomas kintamasis Priklausomas kintamasis Ne -> koreliacinis Taip -> eksperimentinis (Jūs atsakykite) (Jūs atsakykite) Žaisti smurtinius ar nesmurtinius žaidimus Agresyvumas Eksperimento etika Mūsų pavyzdys apie TV laidų poveikį parodo.

Žinodami. Tad siekiant tiesos efekto maždaug trečdalyje socialinių psichologinių tyrimų (nors šis skaičius mažėja) naudota apgaulė (Korn ir Nieks. Sakyti tiesą. pateikiant jiems įtikinamą legendą. o ne dėl to. arba iš užsispyrimo nesielgtų priešingai. paprastai būna trumpalaikės ir švelnios. ar tikslas pateisina priemones. apgaulė (deception) Tyrimo situacija. kartais tenka apgauti žmones. ko iš jų tikimasi. siekdami užtikrinti. Pavyzdžiui. uoliai stengdamiesi būti „gerais subjektais". Pageidaujamus atsakymus gali išprovokuoti ir tyrėjo žodžiai. ar sukelti kam nors intensyvų.kad buvo tikintys pokomunistiniais 1997 metais (Nielsen. eksperimentuotojas nenori. kurio tikslas . 1990 m. kad atlikus apklausą apie religingumą. kad žmonės sąmoningai apsimetinėtų arba nuobodžiautų. bet 70 procentų respondentų . skatinantys tiriamųjų norą dalyvauti". Tačiau eksperimentuotojas turėtų remtis eksperimento realizmu.pamatyti. informuotas sutikimas (informed consent) Etinis principas. Tyrėjams dažnai tenka savotiškai balansuoti. ir subtilūs balso niuansai. kurie tarsi „reikalauja" tam tikro elgesio . skatinančiu eksperimento dalyvius įsitraukti į veiksmą. nedarytų vien tik to. kad eksperimento dalyviai. Ir vis dėlto: ar gautos žinios pateisina žmonių apgaudinėjimą bei sukeltą graužatį? Universitetų etikos komitetai dabar peržiūri socialinius psichologinius tyrimus. Kanados psichologų asociacijos (2000) ir Britų psichologų asociacijos (2000) sukurti etikos principai verčia tyrėjus: • • Pakankamai informuoti potencialius dalyvius apie eksperimentą. Kad pavyktų sukurti eksperimento realizmą. ar švelnų elektros šoką. reikalaujantis pasakyti tyrimo dalyviams tiek. kasdieniška ir nesvarbi. kad gautų informuotą sutikimą. Eksperimentuotojai taip pat stengiasi neatskleisti savo prognozių. kai religija buvo valstybės persekiojama. Eksperimentuotojai nenori.. . 1998). Amerikos psichologų asociacijos (2002). kad eksperimento dalyviai tai žinotų (išnyktų eksperimento realizmas). signalizuojantys eksperimento dalyviui. ar dalyvauti eksperimente. Tokie eksperimentai kelia seną kaip pasaulis klausimą. teigia ukrainietis profesorius Anatoly Koladny. kad jų metu su žmonėmis būtų elgiamasi humaniškai. jei ji būtina ir pateisinama reikšmingu tikslu. galite pajusti diskomfortą. tik 15 procentų Ukrainos respondentų pareiškė buvę tikintys. kokio elgesio iš jo tikimasi. kad būtų sukurti „aspektai. 1988). kad jie galėtų spręsti. tačiau tuo pat metu etiškus eksperimentus. kai dalyviai neteisingai informuojami apie tyrimo metodus ir tikslus arba yra apgaudinėjami. jie nori išprovokuoti realius psichologinius procesus. Praktiškai jis imituoja realų agresyvumą. Socialinių psichologų apgaulės. gali būti realistinis agresyvumo matas. kad sukurtų patraukiančius. reikiamos savybės (demand characteristics) Ženklai. Apgaulę naudoti tik tada.ženklus. prievarta pasirinkti. 1993. ar pakeisite savo nuomonę arba elgseną. kad kažkam sukeliate skausmą arba jausdami stiprų socialinį spaudimą. palyginti su daugeliu realiame gyvenime patiriamų klaidinimų ar netgi su televizijos laidų „slapta kamera" arba „realybės šou" pokštais. Todėl nenuostabu. Jei gretimame kambaryje esančiam žmogui iš tiesų nėra sukeliamas elektros šokas.eksperimentuotojai paprastai standartizuoja savo nurodymus arba pateikia juos kompiuteriu.48 ĮŽANGA eksperimento realizmas {experimental realism) Dalyvių [sitraukimas į eksperimentą. Vitelli. Norint iki minimumo sumažinti šias reikiamas savybes .

dau- . Tačiau apibendrindami laboratorinių tyrimų duomenis ir taikydami juos realiame gyvenime privalome būti atsargūs. televizijos ir smurto tyrimai. Kai elgiamasi pagarbiai. jaustųsi bent jau ne blogiau nei prieš ateidami į ją. 1998). tarp jų pagalbos. tik nedaugelis dalyvių būna nepatenkinti dėl patirtos apgaulės (Epley ir Huff. nei eksperimentus atliekantys mokslininkai. Šią sąveiką atskleidė televizijos žiūrėjimo eksperimentas su vaikais. supratus. . Paprastai pasakoma apie apgaulę. ką stebime kasdien. Nors laboratorijoje atsiskleidžia svarbiausia žmogaus gyvenimo dinamika. jei ji buvo.jei grįžtamasis ryšys verstų dalyvius krimstis. kad jie buvo kvaili arba žiaurūs. „Laboratorinė psichologija apskritai yra pateikusi psichologines tiesas. kaip jaučiasi. Eksperimentuotojas turėtų pasakyti pakankamai ir būti dėmesingas. kontroliuojama realybė. išsamiai viską paaiškinti. vadovavimo stiliaus. egzaminuodami ir grąžindami ištaisytus darbus. Kasdienės patirties padiktuotos nuojautos dažnai paskatina atlikti laboratorinius tyrimus. ir laboratorijoje gautos išvados . Laboratorijoje atrandami efektai yra tarsi veidrodinis realybės atspindys.1 s k y r i u s . tuo tarpu realiame gyvenime šitaip niekada nebūna. O dar geriau. . ką jie suprato. Televizijos poveikio duomenys . • Ataskaita dalyviams. pasibaigus eksperimentui. sako socialinės psichologijos gynėjai. Laboratorinių tyrimų apibendrinimas ir pritaikymas gyvenime Kaip rodo vaikų. Socialinė psichologija demonstruoja normalią laboratorinių tyrimų ir kasdienio gyvenimo sąveiką. Su gautais rezultatais buvo supažindinti atsakingi televizijos programų ir valstybinės politikos formuotojai. Vienintelis atvejis. Iš tiesų. ataskaita (debriefing) Tyrimo paaiškinimas jo dalyviams. kai taikytina šios taisyklės išimtis. Eksperimentą baigus. Šioje knygoje mes darysime tą patį daugiausia naudosimės laboratorinių tyrimų išvadomis ir kasdienio gyvenimo pavyzdžiais. depresijos ir saviveiksmingumo. 1998. išeidami iš laboratorijos. kad žmonės. socialinė psichologija kasdienę patirtį supina su laboratorine analize. kur kas didesnį nerimą bei įtampą kelia profesoriai. ir klausiama dalyvių. kažką nauja sužinoję apie psichologinių tyrimų pobūdį. kurie padeda mums giliau suvokti savo potyrius. tarkime. kokio efekto galime tikėtis iš kintamojo X.tvirtina Craigas Andersonas ir jo kolegos (1999). ĮVADAS Į S O C I A L I N Ę P S I C H O L O G I J Ą 49 • Nekenkti žmonėms ir nesukelti jiems diskomforto. jei ji buvo.tinka ir daugelio kitų sričių. Laboratorinis eksperimentas mums pasako. Be to. o ne banalybes". ji vis dėlto yra supaprastinta. • Konfidencialiai elgtis su informacija apie eksperimento dalyvius. jei dalyviai pasijustų atlyginti. Tai. paskatino eksperimentinius tyrimus. Kimmel. tyrimams. taip pat ir apgaulę. jei visi kiti aspektai nekinta. kaip vėliau pamatysite.juose apibendrintos ir natūroje.

Kaip šeimos struktūra. Įvairių kultūrų žmonės gali būti skirtingos nuomonės. Tada bet kokį eksperimento metu atsiradusį skirtumą tarp šių dviejų grupių galime priskirti nepriklausomam kintamajam (žr. Tačiau abiejose kultūrose vienišumo dėmenys yra beveik tie patys: drovumas. nuostatų poveikis elgesiui ir atvirkščiai) yra skirtingi. kaip jos. tačiau retai kada aišku. socialiniai psichologai. kuris jų yra kito priežastis. Ar gautume panašius rezultatus eksperimentuodami su skirtingo amžiaus. nuostatų) turinys ir jų mąstymo bei veiksmų procesas (pavyzdžiui. tačiau ją veikia tos pačios socialinės aplinkybės. Nors dėl to galbūt lengviau tapatintis su jais. Šiais teiginiais galime vadovautis. antroji . gauti informuotą tiriamųjų sutikimą jiems nepakenkti. žmonių mąstymo bei kitų savybių (pavyzdžiui. vargu ar studentai yra atsitiktinė imtis visos žmonijos požiūriu. arba eksperimentiniai. tačiau šie skirtumai tėra „paviršiniai". atlieka eksperimentus. išsilavinimo ir kultūrų žmonėmis . pavyzdžiui. žema savivertė (Jonės ir kiti. Naudinga žinoti. 1. Laboratoriniai eksperimentai socialiniams psichologams leidžia patikrinti įvairias idėjas ir vėliau taikyti jas kaip pradinius teiginius bei išvadas.eksperimentinė ir kontrolinė. Koreliaciniai tyrimai. jei ji laikinai buvo naudojama. kiek leidžia galimybės. Panagrinėkime štai tokius pavyzdžius: • Remiantis apklausomis. . kurie kartais atliekami taikant sistemingas apklausas. veikia elgseną.ne. taip bus ir kitose grupėse. Etninės grupės skiriasi pagal pažangumą ir nusikalstamumą. paversdama juos trumpu pagrįstų pagrindinių teiginių sąrašu. Puerto Riko aukštųjų mokyklų studentai jaučiasi vienišesni nei jų kolegos JAV. tačiau ją susikuria panašiais būdais. APIBENDRINIMAS Tyrimo metodai: kaip tiria socialinė psichologija • Remiantis spėjimais bei išvadomis. Kad ir kaip būtų. • Tirdami priežastį ir pasekmę.į šį klausimą neatsakyta. kuriamos socialinės psichologijos teorijos. • Mūsų elgsena gali skirtis. 1985). • Kartais eksperimentuodami socialiniai psichologai surežisuoja situacijas. kad du dalykai susiję tarpusavyje. gyvenimo tikslo neapibrėžtumas.7 paveikslą). o eksperimentą baigus atskleisti apgaulę. Suformuojamos dvi atsitiktinai atrinktų asmenų grupės . Tą darydami jie privalo vadovautis profesine etika. tarp išsilavinimo ir pajamų dydžio. Pirmoji patiria eksperimentinį poveikį. Gera teorija išgrynina faktus. bendraamžių įtaka ir tėvų išsilavinimas leidžia prognozuoti pažangumą ar nusikalstamumą vienos etninės grupės mastu. pavieniui ar kartu. Sukurdami miniatiūrinę kontroliuojamą realybę. • Didžioji dalis socialinių psichologinių tyrimų yra arba koreliaciniai. eksperimentuotojai gali keisti situacijas ir išsiaiškinti. Kultūrinius skirtumus labiau išreiškia turinys nei procesas. pavyzdžiui. kurios išprovokuoja dalyvių emocijas.gelyje eksperimentų dalyvauja universitetų studentai. teigia Davidas Rowe su kolegomis (1994). kai reikia patvirtinti ar modifikuoti teoriją suformuluoti naują mokslinio tyrimo temą ar pasiūlyti praktinį teorijos taikymo aspektą. atskleidžia ryšį tarp kintamųjų.

kaip ir kodėl vieni kitus veikiame. . būsite patenkinti kaip skaitytojai. padedame jiems. Šiuo požiūriu mes esame panašūs į kitų sričių dėstytojus bei kitų knygų autorius. tikiuosi. p.klausia teologas Robertas McAfee Brownas.Aš tvirtinu.7 PAVEIKSLAS Du tyrimo metodai: koreliacinis ir eksperimentinis Privalumai Dažnai atliekamas natūralioje aplinkoje Trūkumai Ne visada aiškus priežastingumas Privalumai Kontroliuojant kintamuosius ir atsitiktinai paskirstant tiriamuosius.. kad rašau sutramdęs aistrą. o kitų neapkenčiame ir jiems kenkiame . aiškiai suformuluotus socialinės psichologijos principus. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 51 1. aš nenoriu gelbėti žmonių gyvybių. „Kodėl mes rašome? . Potokas atsakė: „Mama. psichologijos dėstytojų.1 skyrius. nauja įžvalga apie save. Turiu vilties. bet ir padėti žmonėms gyventi geriau . kad daugelis skaitytojų šiuo metu bando apibrėžti savo gyvenimo tikslą. žinodamas. Daugelį mūsų. kad labiau nei bet koks atlyginimas. Iš tiesų aš rašau. Tada tu daugeliui žmonių išgelbėsi gyvybę ir uždirbsi kur kas daugiau pinigų". Jei perskaičius šią knygą jūsų kritinis mąstymas taps aštresnis ir jūs geriau suprasite. Šioje knygoje su džiaugsmu pateikiu jums efektyvius. nes esame [įsitikinę]. 1992.. kad juos taip pat su džiaugsmu priimsite. kaip reikia gyventi šiandien" (cituojama iš Peterson. ir viliuosi. rašyti skatina ne tik noras „dalinti už dyką" psichologijos žinias. o jūs. kad kritinis mąstymas padės sudrausminti intuiciją. Esu įsitikinęs. Šis „skirtumas" gali būti naujas grožio suvokimas. 1988). jog galime kažką pakeisti. aš noriu jiems parodyti. Rašytojas Chaimas Potokas prisimena. prasmingiau. 47). vertybes bei nuostatas. tikėdamasis. Mes rašome. užuojauta sutaurins kritiškumą ir iliuziją pakeis supratimas. jausmingiau. . kodėl mes vienus mylime. patirtas džiaugsmas ar sprendimas dalyvauti revoliucijoje" (cituojama iš Marty. kaip mama jį ragino atsisakyti rašymo: „Tapk neurochirurgu. galima tirti priežastis ir pasekmes Trūkumai Dažnai naudojama dirbtinė laboratorijos aplinka % Post scriptum: kodėl aš parašiau šią knygą Kiekvieną skyrių baigiu trumpais asmeniniais apmąstymais apie socialinės psichologijos humaniškumą. rašyti mus skatina noras kažką pakeisti.išmintingiau. tapatumą. Kviečiu ir jus pamąstyti.aš kaip autorius būsiu patenkintas. kad šie principai praplės jūsų protą ir praturtins gyvenimą.

kaip priartinti jį prie realybės? Antrajame skyriuje kalbama apie savivokos ir socialinės aplinkos sąveiką. tarp nuostatų ir elgsenos: ar mūsų nuostatos lemia elgseną? Ar elgsena lemia nuostatas? O gal ši sąveika yra abipusė? . įtakos jiems (antroji dalis) ir tarpusavio santykių (trečioji dalis) tyrimas. o kartais gana juokingi mūsų nuomonių apie socialinę aplinką formavimosi būdai. kaip jų išvengti bei išmintingiau mąstyti. Ketvirtajame skyriuje nagrinėjami ryšiai tarp mūsų mąstymo ir veiksmų. Ketvirtojoje dalyje kalbama apie tai.Socialinis mąstymas Šios knygos struktūra atitinka socialinės psichologijos apibrėžimą. aiškinimai ir įsitikinimai? Ar mūsų įspūdis apie pačius save ir kitus apskritai yra tikslus? Kaip formuojasi mūsų socialinis mąstymas? Ar jis atsparus tendencingumui bei klaidoms. Kaip socialinė aplinka formuoja mūsų tapatumą? Kaip asmeniniai interesai paveikia mūsų socialinį vertinimą ir motyvuoja socialinę elgseną? Trečiajame skyriuje analizuojami stebinantys. kaip mes vieni kitus suprantame (dar tai vadinama socialiniu pažinimu). Pirmojoje dalyje aptariamos mokslinės studijos apie tai. kaip moksliniai socialinės psichologijos tyrimai ir teorijos taikomos realiame gyvenime. Kiekvienas skyrius pradedamas keliais svarbiausiais klausimais: ar logiškos yra mūsų socialinės nuostatos. kad tai yra mokslinis žmonių nuomonių apie kitus (pirmoji dalis). Taip pat perspėjama apie socialinio mąstymo spąstus ir patariama.

kad atrodome susijaudinę avojo Aš samprata: kas aš esu? Mūsų pasaulio centras: kaip mes suvokiame save Socialinio Aš raida „Aš" ir kultūra Ką slepia moksliniai tyrimai. Hazel Markus apie kultūrinę psichologiją Savęs pažinimas Mokslinių tyrimų išvada . Šališkas palankumas sau . Kai jaudinamės dėl to.kaip aš myliu save? Leiskite suskaičiuoti būdus Nepagrįstas optimizmas Tariamas vienodumas ir išskirtinumas Kas yra šališkas palankumas sau Mintys apie savęs vertinimą ir šališką palankumą sau risistatymas Tariamas kuklumas Savęs menkinimas Įspūdžio valdymas ost scriptum: dvejopa tiesa . teigiamo ąstymo galia .Sąmoningos valios iliuzija avęs vertinimas Savęs vertinimo motyvacija Tamsioji savęs vertinimo pusė uvokiama savikontrolė Saviveiksmingumas Kontrolės pobūdis Išmoktas bejėgiškumas versus apsisprendimas Šališkas palankumas sau Teigiamų ir neigiamų įvykių aiškinimas Ar mes visi galime būti geresni už vidutiniokus? Atkreipkime dėmesį.š socialiniame pasaulyje ėmesio centras ir iliuzijos Mokslinių tyrimų išvada.išdidumo pavojai.

visada stebėjausi šiuo prieštaringumu. kuriems sutrikusi klausa. apsivilkti marškinėlius su pribloškiančiu atvaizdu. permatomumo iliuzija (illusion of transparency) Iliuzija. O iš tiesų esame kur kas labiau „nepermatomi" nei įsivaizduojame. kur jais aprūpina nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos." Benjamin Franklin iekvienas esame savo pasaulio centras.„Yra trys ypatingi dalykai: plienas. kas tinka pasakyti apie mūsų keistokus rūbus. kad esame linkę matyti save scenos centre. ir mes manome. pasibjaurėjimui. klausos aparato nelaiko „akiniais ausims"? Amerikiečiai iš dalies gali pasiteisinti sakydami. su šia problema kovojate nešiodami arba akinius. kad manęs net nepastebi? Ar šnekučiuojantis mano pablogėjusi klausa (be klausos aparato) nebūtų labiau pastebima nei klausos aparatas? K Dėmesio centras ir iliuzijos dėmesio centro efektas (spotlight effect) Klaidingas [sitikinimas. kad šios problemos jūs neišsprendėte . jog mūsų klausa nėra tobula arba kad mes senstame. arba kontaktinius lęšius. Tačiau netgi Didžiojoje Britanijoje ir Australijoje.nesinaudojate klausos aparatu. kad kiti gali lengvai pastebėti mūsų slepiamas emocijas. Aiškiai suvokdami savo emocijas. kad kiti pastebės. Jei pablogėjo klausa. Victoria Medvec ir Kennethas Savitsky (2000) atliko dėmesio centro efekto tyrimą. kurioje buvo kiti studentai. . Dėl savo įvaizdžio . išskyrus labai silpnai girdinčius. kad beveik pusė bendraamžių juos pastebės. Šiuos marškinėlius apsivilkę drovūs studentai spėjo. Kasdien mūsų savasis Aš susiduria su iššūkiais. Asmeninis pavyzdys: jei pablogėjo jūsų rega. Dėmesio centro efektas reiškia. mes pervertiname kitų dėmesį mums. deimantas ir savęs pažinimas. Thomas Gilovichas. negražius plaukus. Kodėl tie. kad klausos aparatai yra brangesni. kad kiti yra itin dėmesingi mūsų išvaizdai bei elgsenai.nenorime.mes esame rūšis. daugelis neprigirdinčių jais nesinaudoja. Jei jaučiamės laimingi. Susitelkę į save. . Tačiau ar iš tiesų kam nors rūpi. dirglumui. Tai. būsiu teisus trim atvejais iš keturių. kiek kitų žmonių dėmesio tenka mums. kad kas nors pagalvotų (o siaube!). išleidžianti milijardus plaukų dažams. apgavystėms ar žavėjimuisi (Gilovich ir kiti. klausos aparatus. 1998). kad man iš ausies kyšo mažytis daikčiukas? Gal jie taip susidomėję savimi. tą būtinai išduoda mūsų veidas. galioja ir mūsų emocijoms: nerimui. dantų balikliams ir plastinėms operacijoms. Jie paprašė Kornelio universiteto studentų prieš įeinant į patalpą. O iš tiesų pastebėjo tik 23 procentai studentų. Kadangi mano paties klausa nusilpusi. todėl intuityviai pervertiname. mes dažnai susikuriame permatomumo iliuziją.

Norėdami sudaryti teigiamą įspūdį. Lygindami save su kitomis kultūromis. Varžydamiesi dėl premijų mokslininkai retai kada per mažai vertina savo indėlį. po valandos mano draugė juodaodė amerikietė papasakojo. baltaodis amerikietis. kaip vėliau pamatysime. Kai namuose. kad kiti mūsų nerimo priežasties dažniausiai nepastebi ar greitai pamiršta (Savitsky ir kiti. pastebime savo skirtumus ir aplinkinių reakcijas į šiuos skirtumus. su kuo mes tuo metu bendraujame. Kai artimuose . mes stebime kitų žmonių lūkesčius bei elgseną ir atitinkamai modeliuojame savąją. Tą dieną. rasėmis ar kita lytimi. kad būdama Afrikoje drovėjosi. Kai netyčia įjungiame bibliotekos apsaugos sistemą ar susivokiame. • Rūpestis dėl savęs motyvuoja mūsų socialinę elgseną. 1981). jog yra baltasis. kitokie . priklau- . MacLeodas. Kaip ir įžvalgūs politikai. Dėmesio centro efektas ir su juo susijusi permatomumo iliuzija tėra tik du iš daugelio pavyzdžių. bendraudami su mama. mano tik ką iš Nepalo sugrįžęs draugas. papasakojo. • Egoizmas veikia mūsų nuomones. išorinis patrauklumas apskritai. turi reikšmės).2 s k y r i u s . Kaip matome iš šių pavyzdžių. manome. jog esame to verti.ryšiuose kyla problemos. kad aš esu bukagalvis"). kaip vyksta savasties ir mus supančio socialinio pasaulio sąveikos. galime sutrikti („visi galvoja. jog laboratorijos vadovas MacLeodas daugiau trukdė nei prisidėjo. Tik nedaugelis išsiskyrusių kaltina save. nepaminėdavo Bantingo (Ross. 2001). tarp mūsų ir kitų žmonių vyksta abipusiai mainai. Mūsų veiksmai dažnai būna strateginiai. į vakarienę atėjęs be dovanos šeimininkui. žmonės kankinasi dėl savo išvaizdos (net jei rūbai ir menki netobulumai pastebimi mažiau nei manome. Štai daugiau jų: • Socialinė aplinka daro įtaką mūsų savimonei. kad esame vienintelis svečias. kai rašiau šiuos žodžius. ką mes apie save galvojame ir ką sau jaučiame. Susan Andersen ir Serena Chen (2002) atkreipia dėmesį į tai.su dėstytojais. • Socialiniai santykiai padeda apibrėžti savąjį Aš.su draugais ir dar kitokie . atsakomybę už jas dažniau primetame savo partneriui. jog yra amerikietė. Bantingas pareiškė.vedybiniuose . kad gyvendamas kaimelyje jis drovėjosi. Nuomonė apie save priklauso nuo to. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 55 Mes taip pat pervertiname savo socialinių nesėkmių bei apsirikimų akivaizdumą. nešališki įvykių vertintojai. kad skirtingi santykiai lemia skirtingą saviraišką. Mes nesame objektyvūs. kalbėdamas apie šį atradimą. Tačiau tyrimai rodo. Nuo to. Mes galime būti vienokie. darbe ar žaisdami patiriame sėkmę. Rūpinimasis savo įvaizdžiu turi didelės įtakos mūsų elgsenai. Kai 1923 metais Frederickas Bantingas ir Johnas MacLeodas gavo Nobelio premiją už insulino atradimą.

ar „permatomumo iliuzija" būdinga nepatyrusiems oratoriams ir ar tai gali sugadinti jų pasirodymus. ir paprašydavo stovinčio dalyvio kalbėti šia tema 3 minutes. kad auditorija nepastebi jūsų susijaudinimo taip labai. kaip seksis kalbėti.. įsitikinimas. žinokite. atsipalaiduokite ir pasistenkite gerai pasirodyti.65). Bet ir vėl kalbėjusieji pervertino savo susijaudinimo matomumą.23* 4. jie į savo laboratoriją poromis pakvietė 40 Kornelio universiteto studentų. ir ar kitas asmuo atrodė susijaudinęs. kad supažindintieji su permatomumo iliuzija geriau vertino savo kalbą ir pasirodymą negu tie. ką kiti pagalvos. Pusei jų (nuraminimo sąlygos) dar buvo pasakyta: „Nereikia jaudintis dėl to. Jei susijaudinsite. kuris sustiprina mikčiojimą. Tada dalyviai apsikeisdavo vietomis ir kitas asmuo 3 minutes ekspromtu kalbėdavo kita tema. Kitai pusei grupės (žinojimo sąlygos) buvo paaiškinta permatomumo iliuzija: „Tyrimais įrodyta. Norėdami įsitikinti duomenų patikimumu.. . mano. Turėdami tai galvoje.20* 4. Juos vertino ir stebėjusieji pasisakymą.62 3.1 LENTELĖ. Tai panašu į nemigos baimę. Vėliau jie vertindavo. ir nerimavote. kad visi mato jų susijaudinimą bet iš tikrųjų taip nėra.90 2. ar į nerimą dėl mikčiojimo. kurie kalbėjo kontrolinėmis sąlygomis ar buvo nuraminti. Vidutiniai pasisakymo vertinimo balai (kalbėtojų ir stebėtojų akimis) nuo 1 iki 7 atsipalaiduoti ir geriau pasirodyti. Į laboratoriją jie pasikvietė dar 77 Karnegio universiteto studentus ir po 5 minučių pasirengimo paprašė jų tris minutes kalbėti apie tarprasinius santykius universitete. kad visi tai pastebi. Jie paprašė eksperimento dalyvių kalbėti prieš pasyvią auditoriją kuri nesijaudino.56 I dalis. Kita . kad kiti pastebės jų apgavystę .. kaip jums atrodo. ar labai susijaudinę jie patys atrodė kalbėdami (nuo 0 .1 lentelėje matome. kad toks skirtumas šioje tiriamųjų imtyje būtų atsiradęs dėl atsitiktinės variacijos). SOCIALINIS MĄSTYMAS mokslinių tyrimų išvada Kai jaudlnamės dėl to. kokie jie susijaudinę. (Aš pats mikčiojau ir lankiau kalbos terapijos užsiėmimus.50 3. Verčiau atsipalaiduokite ir pasistenkite gerai pasirodyti." Jiems buvo paaiškinta. kad visi matys jų nerimą.35 3.. kad kitiems atrodote susijaudinę. Vėliau Savitsky ir Gilovichas svarstė: jei oratoriams būtų pasakyta.94 3.. Vienas iš jų stovėdavo ant pakylos. gali peraugti į ilgalaikį nerimą. Kokie buvo rezultatai? Apie save žmonės manė. kad atrodė labiau susijaudinę (vidutiniškai 6. kad jie atrodė labiau susijaudinę negu partneriai. Jei susijaudinsite.. Jei skaitant pranešimą virpa keliai ir dreba rankos. ir manėte. ir kad visi matys.) Savitsky ir Gilovichas domėjosi. prisiminkite šių eksperimentų išvadą: kiti žmonės pastebi mažiau negu jums atrodo. kad jų susijaudinimas nepastebimas. kuriems reikia perskaityti pranešimą klasėje ar prieš auditoriją teigia nerimaujantys ne tik dėl pranešimo. stebėtojų vertinimai sutapo su kalbėjusiojo savęs vertinimu. Savitsky ir Gilovichas pakartojo savo eksperimentus. nepradėkite dėl to nerimauti".83 2. kad tik jūs tai pastebite". kad žmonės pervertina savo vidinių būsenų „akivaizdumą". Paprašyti paragauti bjauraus skonio gėrimo mano. 2.69 3. Kalbantieji mano. Visiems šios grupės nariams buvo pasakyta: „Tikriausiai nerimaujate.) manė. Savitsky pasiūlydavo temą pavyzdžiui. gal tai padėtų jiems Vertinimo tipas Kalbėtojo savęs Kontrolinės Nuraminimo Žinojimo sąlygos sąlygos sąlygos vertinimas 3. paprašyti meluoti. todėl žinau. Tai visiškai natūralu. kuri neleidžia užmigti. Vienos grupės nariams (kontrolinės sąlygos) nebuvo duota daugiau jokių nurodymų. negu vertino jų partneriai (5. kalbėdami prieš auditoriją. Daugelis žmonių. Norėdami tai sužinoti. bendraudami su jums patinkančiu asmeniu. kad jūsų drovumas labai pastebimas? O gal kada drebėjote. bet ir dėl to. kad visi tai mato? Kennethas Savitsky ir Thomas Gilovichas (2003) iš savo ir kitų mokslininkų tyrimų žinojo.juk tai taip akivaizdu.65* 2. Dar daugiau.50* 4.eksperimentinė .04 3.visiškai ramus iki 10 .. kad visi pastebi jų pasibjaurėjimą kurį jie vos gali nuslėpti.labai susijaudinęs). kad atrodome susijaudinę Ar kada nors drovėjotės. Po pasisakymo dalyviai vertino savo kalbos kokybę ir susijaudinimo lygį (šį kartą 7 balų skalėje).. 27 iš 40 tyrimo dalyvių (68 proc. Skirtumas pakankamas. Kalbos kokybė Atsipalaidavimas Stebėtojo vertinimas Kalbos kokybė Santūrumas * Kiekvienas iš šių rezultatų statistiškai smarkiai skiriasi nuo rezultatų kontrolinėmis ir nuraminimo sąlygomis. nes jiems nereikėjo kalbėti. o kitas sėdėdavo. kad žmonės jaudinasi.grupė buvo padalyta pusiau. „Geriausi ir blogiausi dalykai mūsų gyvenime". kad būtų statistiškai reikšmingas (nepanašu.25). Kalba buvo įrašinėjama į vaizdo juostą. Žmonės. Taigi kitą kartą kai jaudinsitės dėl to.

Tačiau savasis Aš lemia ilgalaikį planavimą. Dėl šių priežasčių nė viena psichologijos tema šiandien nėra labiau tyrinėjama nei savasis Aš. The Selfin Sočiai Psychology. Kaip ir ar tiksliai mes save pažįstame? Kas nulemia savojo Aš sampratą? Kadangi esate unikali ir sudėtinga būtybė. kad mūsų emocijos yra akivaizdesnės negu iš tikrųjų (permatomumo iliuzija). Jis įsivaizduoja alternatyvas. daugumai žmonių pats įdomiausias asmuo yra jis pats." Roy F. tikslų iškėlimą ir susivaldymą. nukreipiant jį kita kryptimi. Jis padeda prisiminti praeitį. Savęs supratimas rikiuoja mūsų mintis. sakinį „Aš esu " galite užbaigti labai įvairiai. Tolimesniuose skyriuose pamatysime. savojo Aš samprata (self-concept) Žmogaus atsakymai į klausimą „Kas aš esu?" Mūsų pasaulio centras: kaip mes suvokiame save Svarbiausia jūsų dalis yra savasis Aš. Psichologas Jonathanas Haidtas (2006) priduria: „Visur ir visada mistika skatina savojo Aš praradimą. mažinant potraukį materialiems malonumams. kam priklauso šita ranka.ir taip prisitaikyti. susiliejimą su kažkuo didesniu". esame linkę tikėti. ką sumanytume ir sukurtume. • Taip pat esame linkę tikėti. (Kokius penkis atsakymų variantus galėtumėte pateikti?) Šių atsakymų visuma apibrėžia jūsų savojo Aš sampratą. kieno prisiminimus ir patirtį išgyvenate.devynis kartus daugiau nei 1970 metais. Savo ruožtu kiti žmonės padeda mums geriau suvokti save. jausmus ir veiksmus. Be to. kas jūs esate. Žinote. Religinė meditacija praktikuojama norint atsikratyti nuolatinio egocentrinio susirūpinimo. kaip mes interpretuojame įvykius. lygina save su kitais. kaip juos prisimename ir kaip reaguojame į aplinkinius. 2005 metais internetinio psichologijos tyrimų archyvo „PsycINFO" knygų bei straipsnių santraukose sąvoka savasis Aš buvo paminėta 13 580 kartų . viską perfiltruosime per save. su kuo susipažintume ir sveikintumės. Savojo Aš samprata: kas aš esu? Kad ir ką mes darytume artimiausius aštuoniasdešimt metų šiame pasauliniame erdvėlaivyje.2 s k y r i u s . „Niekas taip nedomina žmonių kaip žmonės. savasis Aš kartais gali būti kliūtis. įvertinti dabartį ir prognozuoti ateitį . Be to. kaip pastebėjo Markas Leary (2004). Toliau šiame skyriuje apžvelgsime savojo Aš sampratą (kaip mes suprantame save) ir savojo Aš išraišką (kokiu būdu savęs supratimas veikia mūsų nuostatas bei veiksmus). valdo reputaciją ir santykius. nuraminant savąjį Aš. 1999 („Savasis Aš socialinėje psichologijoje") APIBENDRINIMAS Dėmesio centras ir iliuzijos • Susirūpinę tuo. siekiant gyvenimo pilnatvės. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 57 so. o automatiškai. . kad kiti kreipia į mus daugiau dėmesio negu iš tikrųjų yra (dėmesio centro efektas). kiek daug mūsų poelgių (daugiau negu man atrodė) kontroliuojami ne sąmoningai. kokį įspūdį darome kitiems. Baumeister.

Jūs greitai prisimenate su sportu susijusius potyrius ir palankiai sutinkate informaciją.neuronų takelis tarp smegenų pusrutulių. kad svarbų vaidmenį čia atlieka dešinysis smegenų pusrutulis. 1984). kuri tvarko ir nukreipia su mumis susijusios informacijos apdorojimą. kokią įtaką atminčiai daro mūsų Aš. Kadangi esame linkę save matyti scenos centre. 2003). Aš schemos . 1992). išmintingi ar dar kokie nors . sutampančią su jūsų Aš schema (Kihlstrom ir Cantor. Jei mūsų paklausia. Taigi prisiminimų sankaupa apima mus labiausiai dominantį objektą . kuriomis vadovaudamiesi mes tvarkome savo pasaulį.atrodo.suvokimas.būti sportininku). Jei mūsų paprašo palyginti save su apsakymo herojumi. 1996). o jūs tikriausiai sunkiai atpažinsite savo veidą.mus pačius. 2005). kad kairioji ranka yra jo ir jis gali ją valdyti (Decety ir Sommerville. neurologai tiria smegenų veiklą. Kai kurie tyrimai rodo. Po dviejų dienų iš pokalbio su kuriuo nors žmogumi mes geriausiai prisimename tai. Vidurinė priekakčio žievė . S O C I A L I N I S M Ą S T Y M A S Aš schema (self-schema) Nuomonė apie save. Jis būna aktyvesnis. palaiko savojo Aš pojūtį. „mėgstantis bendrauti". esantis tuoj pat už akių . nutukę. Savojo Aš sampratos elementai. Ir jei kalbėdami su kitu žmogumi išgirstame. Spręsdami apie kito žmogaus veiklą ar elgesį dažnai spontaniškai lyginame jį su savimi (Dunning ir Hayes. Savojo Aš sampratą sudarančios Aš schemos padeda sisteminti ir atkurti įvairius patyrimus. ir save. iš kur kyla savojo Aš pojūtis. Symons ir Johnson. ar jis tinka apibūdinti kuriam nors kitam žmogui. nesuprato. Kuiper ir Rogers. yra Aš schemos (Markus ir Wurf. vėliau šį posakį prisimename geriau nei tuomet. Tai. pavyzdžiui. Norėdami suprasti. kuriais vadovaudamiesi apibrėžiate save. nuo kurios priklauso savivoka. įsimename bei vertiname ir kitus žmones. mūsų klausos radaras tą pačią akimirką perkelia dėmesį į šį objektą. Jei svarbiausią vietą jūsų savojo Aš sampratoje užima sportas (jei viena iš jūsų Aš schemų . kad esame atletiški. 1979. Paprastai manome. 1987. 1984). dažnai pervertiname kitų žmonių dėmesį mums. konkretūs įsitikinimai. atsimename geriausiai. Nuorodos į save efektas patvirtina pamatinę tiesą: save suvokiame kaip pasaulio centrą. mes ją greitai apdorojame ir gerai įsimename (Higgins ir Bargh. tinka mums apibūdinti. . ar konkretus pasakymas. kai mąstote apie save (Zimmer. jog esame atsakingi net už tuos įvykius. nuorodos į save efektas (self-reference effect) Tendencija veiksmingai apdoroti ir lengvai prisiminti informaciją susijusią su pačiu savimi. kuriam buvo sužalotas dešinysis pusrutulis. ir dešinysis pusrutulis „užmigs".daro didelę įtaką mūsų socialinės informacijos apdorojimui. jei klausiama. Schemos . 1987). Suleiskite anestetikų į kairiąją miego arteriją. kad kažkas paminėjo mūsų vardą.tai mintinės struktūros. Šis reiškinys žinomas kaip nuorodos į save efektas: kai informacija yra aktuali savojo Aš sampratai. Nuoroda į save Panagrinėkime. Nuo šių schemų priklauso. kuriuose atlikome tik nežymų vaidmenį (Fenigstein.58 I dalis. ką jis sakė apie mus (Kahan ir Johnson. šį herojų mes atsimename geriau. 1997). kaip suvokiame. tada jūs pastebite kitų žmonių išvaizdą ir jų fizinius gebėjimus. apie ką galvojame susiedami informaciją su savimi. Vienas pacientas.

kad asmenybė ir savojo Aš samprata priklauso nuo genetinių veiksnių. 1986) pastebi. Savojo Aš sampratai daro įtaką: • • • • • mūsų atliekami vaidmenys. Tačiau kas apibrėžia savojo Aš sampratas? Dvynukų tyrimai rodo. vaidmenys. Mūsų atliekami vaidmenys Įgydami naują vaidmenį . 1989.2 s k y r i u s .abai bijome tapti ateityje. Galimą Aš kartais lemia ir baimė. Markus ir Nurius. bet ir kuo galime tapti . Socialinio Aš raida Savojo Aš samprata tapo viena svarbiausių socialinės psichologijos temų.turtingi.universiteto studento. kas mes esame dabar. kad galimi Aš yra vaizdiniai to.galimi Aš. kas prasidėjo kaip vaidyba gyvenimo teatre. aistringai mylimi ir mylintys. prekybos atstovo . Šie galimi Aš motyvuoja mūsų elgesį. tačiau tam tikras vaidmuo tenka ir socialiniam patyrimui. nemylimais. liekni. grupės tapatumas . palaipsniui absorbuojasi į savęs supratimą. iškeldami konkrečius gyvenimo.1 paveikslą).iš pradžių jaučiame drovumą. galimi Aš (possible selves) Vaizdiniai to.neturinčiais darbo. Hazel Markus ir jos kolegos (Inglehart ir kiti. Tačiau tai. tėvo. kokie mes svajojame būti . socialiniai tapatumai. patyrusiais nesėkmę moksle. kuo mes svajojame a r b a . Pavyzdžiui. kuriuos susiformuojame. 2. kokiais mes galime tapti .1 PAVEIKSLAS Savojo Aš samprata Kas aš esu? Savęs vertinimas Savosios vertės pajautimas Savasis Aš Savęs pažinimas Kaip aš galiu save paaiškinti ir prognozuoti? Socialinis Aš Mano. priklausomai nuo atliekamo vaidmens galime pritarti tam. apie ką iš tiesų nelabai tegal2. ne tik apibūdinančios. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 59 Galimi Aš Savojo Aš sampratą sudaro asmeninės schemos. tikslus. nes ji suteikia kryptį mūsų mąstymui ir elgesiui (žr. kaip studento. kultūrinė aplinka. šeimos nario ir draugo. savęs lyginimas su kitais. mūsų sėkmės ir nesėkmės. kurio ilgimės.

tuo tarpu visi škotai (kurie yra tokie patys britai) nurodė „škotai". Baigę vidurinę mokyklą labai gerais pažymiais. Socialinis palyginimas padeda suprasti. apie socialinį tapatumą galvojame mažiau. Jei esate vienintelė moteris vyrų grupėje arba vienintelis kanadietis tarp europiečių. profesija ir t. negalime atsispirti pagundai palyginti save su jais (Gilbert ir kiti. 1954). . lyginant save su kitais. Etninis tapatumas išsamiau aprašytas 9 ir 13 skyriuose. labiau jaučiate savo etninį tapatumą ir atitinkamai reaguojate. Stapel ir Suls. Jaučiamės gražūs. kai priklausome daugumai. rūpestingi. savo išskirtinumą suvokiate labiau. kas jūs esate . kad esame turtingi. „Stambi žuvis" patenka į didesnį tvenkinį. 2000). Vaidmuo tampa tikrove (žr. Pašmaikštavę apie savo organizaciją. Matydami savo kolegų veiklos rezultatus. kurie savo mokykloje buvo pirmūnai. Viename neseniai atliktame tyrime daugiau kaip du trečdaliai škotų teigė. Socialiniai palyginimai socialinis palyginimas (sočiai comparison) Savo gebėjimų ir nuomonių vertinimas. bet ir socialinis tapatumas. nes čia įstoja daug studentų. SOCIALINIS MĄSTYMAS vojame. Pastebėjau šį mažumos tapatumo reiškinį viename Škotijos viešbutyje. kai kiti atrodo buki. kai kiti atrodo beširdžiai. save pirmiausiai laikė anglais (Scottish Life. labiau jais įtikėdami. Kaip mes nusprendžiame. 2004). jog laikomės pažiūrų. kas jūs nesate. kurias išsakėme. kas esate .sudaro ne tik asmeninio tapatumo (asmeninių savybių) suvokimas. Kai priklausome mažai didesnės grupės daliai. Socialinis tapatumas Savojo Aš sampratą . 1995. galime pradėti manyti. Svečių knygoje visi anglai savo tautybę nurodė „britai". religija. išmintingi. įstoję į didelius universitetus. jei lanko mokyklą. savo socialinį tapatumą dažniausiai suvokiame. kur anglai škotų atžvilgiu vyrauja santykiu 10:1.jūsų rasė. išmintingi ar bukapročiai. išmintingi ar žemo ūgio? Vienas būdų yra pasitelkti socialinius palyginimus (Festinger. kad save laiko pirmiausia škotais. kuriame neseniai buvau apsistojęs. škotai savo tapatumą iš dalies supranta kaip skirtingumą nuo anglų. kuriuose būna dideli konkursai. Be to. 1992). mes stengiamės pateisinti savo žodžius. Socialinis apibrėžimas. aukšti ar žemo ūgio: lyginame save su kitais ir vertiname skirtumus. Tai padeda nustatyti standartą. Socialinis palyginimas turi didelę reikšmę.suvokimą. kodėl mokiniai yra geresnės nuomonės apie savo gebėjimus moksle.60 I dalis. daugelis savo gebėjimais pasitikinčių mokinių pasijunta nesaugiai. Britanijoje. stebėdami save galime ir atsiskleisti. t. . „Būti škotu tam tikra prasme reiškia nemėgti anglų arba niekinti juos" (Meech ir Kilborn. mažiau kaip vienas iš šešių save laikė britu. Jei esate juodaodis studentas tarp daugumos baltaodžių arba baltaodis tarp daugumos juodaodžių. 4 skyrių). 2004). kurioje mokosi vos keli labai gabūs mokiniai (Marsh ir kiti. O Anglijoje tik 31 proc. lytis. pagal kurį sprendžiame. kai kiti atrodo nepatrauklūs. turtingi esame ar vargšai.taip pat parodo.

o patyrę nesėkmę būna atkaklesni (Brockner ir Hulton. tačiau realių užduočių ir jas sėkmingai įvykdome. kurie menkai save vertina. bet ir sunkiai iškovoti laimėjimai. kuriam mes pavydime. 3 skyrių). 1990). Tafarodi ir Vu. Jausmai yra atsakas į tikrovę. kokie jie nuostabūs. studentai ima aukščiau vertinti savo mokymosi gebėjimus. jų manymu. manydami. socialinė padėtis ar sėkmė. Jei imamės sudėtingų. Jei etninių mažumų studentai jaučia stereotipų apie jų akademinius gebėjimus grėsmę ar- . socialinio tapatumo bei palyginimo. pagal kuriuos vertina savo pasiekimus. 1978. Savo vertę jaučiantys žmonės. jaučiamės kompetentingesni. Kai pagerėja žmonių pajamos. mažiau jautrūs nesėkmėms. Patyrę sėkmę moksle. Socialinis palyginimas taip pat gali sukelti ir kančią. kad vaikams sakoma. juos rečiau kamuoja skrandžio opos bei nemiga. Kaip buvo pastebėta 1 skyriuje. 2002. stiprinant savivertę teigiamomis frazėmis („Tu esi nuostabus! Tu ypatingas!"). Ištobulinusios savigynos įgūdžius. Suls ir Tesch. Savo vertės pajautimą stiprina ne tik tai. Brown.2 s k y r i u s . 1997). jie sugriežtina standartus. giname savo susvyravusį pasitikėjimą savimi. Jei stengiantis iš visų jėgų pavyksta ką nors pasiekti. tiriant universiteto plaukikus [Shepperd ir Taylor. ar galima padidinti pasiekimus. Nugalint sunkumus ir įgyjant naujų įgūdžių. jog konkurentas yra privilegijuotoje padėtyje (pavyzdžiui. yra laimingesni. Tačiau kritikai įrodinėja. mūsų sėkmė augina viltį ir didesnį pasitikėjimą savimi. 1991. Susidūrę su konkurentais. varžovai turi geresnį trenerį ir daugiau laiko treniruotėms). 1997). o ne žemyn (Gruder. jog. ypač jei šią nesėkmę ar nelaimę patyrė žmogus. mažiau baiminasi ir nerimauja (Ozer ir Bandūra. kuriuos kiti pavadina talentingais. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 61 Todėl slapčia galime džiaugtis kolegos nesėkme. Kai žmonės gerai jaučiasi ir kopia aukštyn sėkmės laiptais. „Niekada nelyginkite!" Karalius Charlesas I (1600-1649) Sėkmė ir nesėkmė Savojo Aš samprata priklauso ne tik nuo mūsų vaidmenų. Aplinkinių nuomonė Kai kiti apie mus galvoja gerai. reikalingus apsiginti nuo seksualinių užpuolikų. principas „sėkmė stiprina savosios vertės pojūtį" paskatino kelis psichologus tyrinėtojus išnagrinėti klausimą. ir jei tokia nesėkmė mums negresia (Lockwood. 1978. kad beveik tą patį galima teigti ir atvirkštine prasme: problemos bei nesėkmės menkina savivertę. Smith ir kiti. 1996). palyginti su tais. jie žiūri į viršų. moterys jaučiasi mažiau pažeidžiamos. bet ir kasdienės patirties. Vaikai. 1977. Prastas savęs vertinimas kartais iš tiesų kelia problemų. jie rečiau tampa priklausomi nuo narkotikų bei alkoholio. Marsh ir Young. darbščiais ar paslaugiais. 1984. 1982). 1999] paaiškėjo. įdiegia šias idėjas į savojo Aš sampratą ir elgseną (žr. Wheeler ir kiti. ir mes patys apie save imame geriau galvoti. atsiranda didesnio pasitikėjimo savimi ir galios jausmas. o tai dažnai juos skatina dar daugiau dirbti ir daugiau pasiekti (Felson.

Cooley (1902) mūsų įprotį. 9 skyrių). Kaip pamatysime. (Sakome komplimentus. Tapatumas yra labai uždaras. suvokiant pačius save. įvaizdžio sureikšminimas ryškiausiai pastebimas Vakarų šalyse. todėl kankinamės ir imame mažiau save vertinti. Japonijoje. pastebi Markas Leary (1998). teigianti. vertybėmis ir svajonėmis .kaip unikalaus asmens su konkrečiais gebėjimais. jo tapatumas . „aš esu sąžiningas". kad pirmenybė yra teikiama ne grupės. pastebėdamas. Paprastai lengviau kitus girti nei kritikuoti. dominuoja individualistinės nuostatos. o ne tapatinimasis su grupe. . Kai Kitayama ir jo kolegos paklausė žmonių. o tai. Jei žmogų išrautų su šaknimis ir perkeltų į kitą šalį. Užuot kovoję su tokiu išankstiniu vertinimu. Paauglystė yra laikas. kuriuo remdamiesi vertiname kitų žmonių požiūrį į mus ir atitinkamai reaguojame. 1979). kai nutolstama nuo tėvų. kad apsilankiusius Šiaurės Amerikoje japonus paprastai apstulbina gausybė komplimentų. SOCIALINIS MĄSTYMAS ba jei moterys jaučia stereotipų apie jų menką matematikos bei tiksliųjų mokslų išmanymą grėsmę. ir vieni. jų palikuonys. įgyjamas pasitikėjimas savo jėgomis ir apibrėžiamas asmeninis. 1997. pavadino veidrodiniu savuoju Aš. ir kiti gali nesitapatinti su šiomis sritimis. žr. pavyzdžiui. kur žmonės labiau linkę gėdytis. individualizmas (individualism) Koncepcija. turime panašų giliai įsišaknijusį poreikį priklausyti. Cooley teigė.išmintimi. Sociologas George Herbertas Meadas (1934) patobulino šią koncepciją. „aš esu MacDonaldas" arba „aš esu musulmonas"? Kai kuriose kultūrose. Shinobu Kitayama (1996) praneša. jei ką nors nuvylė. „aš esu aukštas" arba „aš esu lengvai bendraujantis"? O gal nurodėte ir savo socialinę tapatybę. Sociologas Charlesas H. o ne didžiuotis savo laimėjimais. kai susiduriame su socialine atskirtimi.62 I dalis. „aš esu Žuvis".išliktų nepaliestas. Mes. bet asmeniniams interesams ir kad asmens tapatumas apibūdinamas kaip asmeninių savybių visuma. standartinis atsakymas buvo . spėdami. kaip atrodome kitiems. ypač industriniuose Vakaruose. nepriklausomas Aš. kad mes suvokiame savo atspindžius. savybėmis. tačiau susilaikome nuo pašaipų. prieš kiek dienų jie paskutinį kartą ką nors pagyrė. Jis teigia. Jų gėdos ir menkos savi vertės jausmas buvo grindžiamas biologine .) Todėl kiti gali pervertinti mūsų pagyrimus ir savo įvaizdį susikurti kiek pagražintą (Shrauger ir Schoeneman.vakar. tarsi veidrodžiu naudotis įsivaizduojama kitų žmonių nuomone apie mus. jie savo interesus gali sieti su kitomis sritimis (Steele. standartinis amerikiečių atsakymas buvo . ką mes įsivaizduojame juos galvojant. pavyzdžiui.prieš keturias dienas. „Aš" ir kultūra Kaip jūs užbaigėte anksčiau pateiktą teiginį „Aš esu "? Gal paminėjote savo asmenines savybes.bendruomenės . ką kiti apie mus galvoja. kad savivertė yra psichologinis matas. Mūsų protėvių likimas priklausė nuo kitų žmonių nuomonės apie juos. Tikimybę išlikti jiems garantuodavo bendruomenės apsauga. jog mūsų savojo Aš sampratai svarbu ne tai. kuriuos amerikiečiai draugai sako vienas kitam.

1997. kalbant rečiau sakoma „aš" (Kashima ir Kashima. su kuria jie tapatinasi (Kanagawa ir kiti. kuri puoselėjamas kolektyvizmas. pavyzdžiui. pradedant „Iliada" ir baigiant „Heklberio Fino nuotykiais". 1997. Individualizmas klesti ten. teigia socialinės psichologijos ekspertas Richardas Nisbettas knygoje Geography of Thought („Minties geografija"). jei apibrėšite galimus savuosius Aš ir tikėsite savo asmeninės kontrolės galia.2 s k y r i u s . . 1998. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 63 Vakarietiška psichologija teigia. Marshall. nes jos priklauso gyvūnų kategorijai? Azijiečiai dažniau nei amerikiečiai įžvelgia santykius: beždžionė ėda bananą. Šios kultūros puoselėja tai. amerikiečiai ir britai teiginį „Aš esu " užbaigtų nuoroda į grupę. tarkime. Dainos skelbia: „Privalau būti savimi" ir garbina „didžiausią iš visų meilių" . abipusiai priklausomas savasis Aš (interdependent self) Asmeninio tapatumo grindimas ryšiais su kitais žmonėmis. 1994). Liberalūs žmonės dažniau būna ekonominiai kolektyvistai ir moraliniai individualistai. mobilumas. 2003). labiau liaupsina savo jėgomis pasikliaujantį herojų nei žmogų. 1997). pateisinantį kitų lūkesčius. Daugumoje Azijos. kur kas dažniau nei australai. Kai buvo parodytas gyvas povandeninio pasaulio vaizdas (žr. Vakarų literatūra. kad jūsų gyvenimas taps turtingesnis. Čia sakoma „nuėjau į kiną". Kino filmuose vaizduojami šiurkštūs herojai. atitinkamai apibrėžiamas ir asmens tapatumas. Skirstyti kultūras į individualistines ar kolektyvistines per daug primityvu. Pavyzdžiui. miestietiškas gyvenimo būdas ir žiniasklaida (Freeman. Ma ir Schoeneman. o ne „aš nuėjau į kiną". Oregone ir Montanoje (Vandello ir Cohen. tyrinėtojai ir toliau laiko individualizmą ir kolektyvizmą svarbiais kultūriniais kintamaisiais (Schimmack ir kiti.meilę sau (Schoeneman. japonai išsyk prisiminė 60 kartų daugiau fono detalių nei amerikiečiai ir pastebėjo daugiau sąsajų (varlę šalia jūros augalo). masajų genties atstovai. 1999). beždžionė. 2001. Štai trys objektai: panda. Žmonės yra savikritiškesni ir ne tokie savimylos (Heine ir kiti. nes veiksnys yra aiškus gramatiškai arba iš konteksto. kur prieinama prabanga. 2. nes individualizmo atžvilgiu visose kultūrose esama įvairių žmonių (Oyserman ir kiti. ką Shinobu Kitayama ir Hazel Markus (1995) vadina abipusiai priklausomu savuoju Aš. bet ir kitoks mąstymo būdas. Triandis. 1999). indai. malajiečiai. kolektyvizmas (collectivism) Pirmenybės teikimas savosios grupės (dažnai savo giminės ar darbo kolektyvo) tikslams. bananas. Šalyse. besipriešinantys valstybės aparatui. Jungtinių Valstijų havajiečiams ir Pietuose esančių valstijų gyventojams kolektyvizmo jausmas būdingesnis nei kalnuotose Vakarų valstijose. Kolektyvizmo pasekmė yra ne tik kitokie nei individualistiniuose Vakaruose socialiniai santykiai. Afrikos ir Centrinės bei Pietų Amerikos kultūrų labiau vertinamas kolektyvizmas. kuriuos iš jų galima susieti? Gal pandą ir beždžionę. 1994). japonai ir Kenijos gyventojai. b). Sakykite. 2005). Konservatyvių pažiūrų asmenys dažniausiai būna ekonominiai individualistai („neapdėkite manęs mokesčiais ir nenurodinėkite man") bei moraliniai kolektyvistai („uždrauskite amoralumą"). Skirtinguose tos pačios šalies geografiniuose regionuose ir skirtingų politinių pažiūrų žmonių grupėse taip pat esama ir skirtingų individualizmo apraiškų.2 paveikslą). 2002a. Nepaisant individualių ir tarpkultūrinių skirtumų.

kurio savasis Aš abipusiai labiau priklausomas nuo kitų. didelei žuviai. 1991). bet keletą „aš": „aš" su tėvais. Jei tokie žmonės atskiriami nuo šeimos. Kaip matome 2. 1997). apibrėžiančius jų tapatumą.64 I dalis. 1992). Tačiau abipusiai priklausomas savasis Aš yra labiau integruotas į kitus (Markus ir Kitayama. o tradici- 2. kad Rytų Azijos atstovamas būdingesnis holistinis mąstymas .2 PAVEIKSLAS Azijietiškasis ir vakarietiškasis mąstymas Kai azijiečiams buvo parodyta povandeninio gyvenimo scena. pavyzdžiui. Gyvenimo visuomenėje tikslas . „aš" su draugais (Cross ir kiti. bendrumo su kitais pojūtis stipresnis. gerų draugų. 2003).latte „be kofeino. Kava individualiam skoniui . kaip nepriklausomo ar abipusiai priklausomo. abipusiai priklausomas nuo kitų Aš yra susitapatinęs su socialine grupe.aplinkai (Nisbett.3 paveiksle ir 2. pastebi Heejung Kim ir Hazel Markus (1999). ir mažiau . Nepriklausomas požiūris į save Abipusiai priklausomas požiūris į save .2 lentelėje. bet mandagiai (Holtgraves.jie objektus ir žmones suvokia atsižvelgdami į jų tarpusavio ryšius ir sąsajas su aplinka. 2003). „aš" darbe.3 PAVEIKSLAS Savęs. SOCIALINIS MĄSTYMAS 2. Amerikiečiai daugiau dėmesio skiria pagrindiniam objektui. Korėjiečiai labiau vertina ne savo unikalumą. kolegų. kiek sukurti harmoningą santykį su bendruomene ir ją remti. Jie turi ne vieną.ne tiek sustiprinti savąjį Aš. Amerikiečiai daugiau dėmesio skirdavo vienai didelei žuviai (Nisbett. Žmogaus. bet keistokai atrodytų Seule. su liesu pienu. jie dažniau atsimindavo aplinką ir santykius tarp žuvų. labai karšta" . Iš šių tyrimų Nisbettas ir Takahido Masuda (2003) daro išvadą. supratimo formavimas Nepriklausomas Aš pripažįsta santykius su kitais. Kalbamasi ne tiesmukai. jie praranda socialinius ryšius.nieko nestebina Šiaurės Amerikos espresso kavinukėse.

Jei mūsų asmeniniam tapatumui iškyla grėsmė. Kurį pieštuką pasirinktumėte? Kai Heejung Kim ir Hazel Markus (1999) pasiūlė amerikiečiams išsirinkti vieną iš šių pieštukų.asmeniniai laimėjimai ir pasitenkinimas. „ką kiti galvoja apie mane ir mano grupę". Vieno tyrimo metu keturi iš penkių Kanados studentų ir tik vienas iš trijų Kinijos ir Japonijos studentų pritarė teiginiui. 2002 ir 2. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 65 2. apibrėžiamas asmeninėmis savybėmis ir tikslais Aš . kai grėsmė iškyla kolektyviniam tapatumui (Gaertner ir kiti. Kilusiems iš individualistinių kultūrų savivertė yra labiau asmeninė ir mažiau priklausoma nuo santykių su kitais. Tai taip pat didina jų savivertę." Kinų posakis dėl didžiojo 2. Vakarų šalių individualistai mėgsta lyginti save su kitais. 2001). Japonai atkakliai siekia tikslo. 1999). kad ir kokios įvairios būtų veiklos sritys" (Tafarodi ir kiti. mano teisės ir laisvės Panašumui „Būk teisus pačiam sau" Individualistinės Vakarų Abipusiai priklausomas Socialinis. apibrėžiamas ryšiais su kitais Mes . Savojo Aš samprata yra veikiau lanksti (priklausanti nuo konteksto) nei stabili (nekintanti visose situacijose). jog „nuomonė apie save (savo vidinį Aš) išlieka nepakitusi. kuris buvo kitos spalvos. 2001). tik 31 procentas dalyvių išsirinko kitos spalvos pieštuką. Azijos šalių kolektyvistai daž- „Reikia ugdyti savyje ryžtą aukoti mažąjį Aš Aš interesų. net kai nesiseka (nenorėdami nuvilti kitų žmonių lūkesčių).4 PAVEIKSLAS. Individualistinių šalių gyventojai labiau stengiasi.4 paveikslas). Savojo Aš samprata: nepriklausomas ar abipusiai priklausomas Nepriklausomas Tapatumas yra Asmeninis.grupiniai tikslai ir solidarumas. pažymi Kim ir Markus. . kai jiems sekasi. kokie įvairūs yra kultūriniai išskirtinumo ir konformistiškumo prioritetai. Šis rezultatas patvirtina. Pasiūlius tą pačią užduotį azijiečiams.2 LENTELĖ. 77 procentai tiriamųjų išsirinko tą. mūsų socialinė atsakomybė bei santykiai Egoizmui „Žmogus ne sala" Kolektyvistinės Azijos ir trečiojo pasaulio Kas svarbu Nepritariu Sampratą apibūdinantis motto Pamatinės kultūros jas ir bendruomenės įpročius (Choi ir Choi. 2004). Kolektyvistinėse kultūrose savęs vertinimas glaudžiai susijęs su tuo. nes sėkmė didina savivertę (Heine ir kiti.2 s k y r i u s . Reklamose čia rečiau akcentuojama laisvė rinktis pačiam ir dažniau vaizduojamos žmonių grupės (Markus. tampame piktesni ir niūresni nei tada.

Tai labai sutrikdė Hazel. o pažįstamus . tad gali paprasčiausiai tai ir patiekti. tad kodėl niekas į tai nereaguoja? Kur ginčai. kaip tikra amerikietė Hazel pasirinko nepaprastą. kilę iš vidurinės europiečių ir amerikiečių klasės. kad kelias yra tinkamas ir geras. kodėl studentai negali tiesiog klausytis paskaitos ir kodėl amerikiečiai jaučia poreikį nuolatos vienas kitą pertraukinėti. kodėl amerikiečių gyvenimas yra toks keistas. Stenfordo universitetas Shinobu Kitayama. net kai kalba profesorius. kad ją domina kitokia nei jos pačios nuomonė.66 I dalis. Kituose socialiniuose ir kultūriniuose kontekstuose žmogus bei gyvenimo prasmė gali būti suprantami kitaip. Šie mainai paskatino imtis eksperimentinių tyrimų ir priminė. Būtent šis supratimas skatina mus ir toliau bendradarbiauti kultūrinės psichologijos srityje.nepažįstamais. kavos ar arbatos? Kam apsunkinti svečią nereikšmingais sprendimais? Juk šeimininkė puikiai žino.jokių klausimų. nuomonių bei nuostatų? Kas dedasi jų galvose? Kaip pažinti žmogų. Hazel jam atsikirsdavo anekdotais apie japonų keistenybes. kokį išsirinko užkandį ir pagrindinį patiekalą. ir šie skirtumai darys įtaką psichologinei savijautai. Jie tyrinėja Europos ir Amerikos vidurinės klasės atstovus. jei jis nesako. arčia tik nebus raktas įjos patirtą pažeminimą Japonijoje. šnekėti visi kartu. Hazel pasakė. po kurių sekė: „Kaip čia pasakius". ką galvoja? Shinobu stebėjosi. kaip tokiose vietose priimta. kodėl jie tokie tylūs . o ne nuobodus ir neįdomus. gaivinamųjų gėrimų ar sulčių. SOCIALINIS MĄSTYMAS ką slepia moksliniai tyrimai Hazel Markus apie kultūrinę psichologiją Mes pradėjome bendradarbiauti garsiai stebėdamiesi. kurie savo svečius verste užverčia gausybe įvairiausių pasirinkti verčiančių klausimų. Kelias savaites Japonijoje skaičiusi paskaitas studentams. kas kada geriausiai tinka atsigaivinti.pasigirdo gilūs atodūsiai. Mičigano universitetas šalia. Po to sekė įtemptas pokalbis tarp pakvietusio į restoraną japono ir jo japonų svečių. debatai ir kritiško mąstymo požymiai? Net kai ji pateikė paprastą klausimą: „Kur yra geriausia makaronų parduotuvė?". Jei pats negali pasirinkti patiekalų. jog intelektą jie tapatina su gebėjimu iš kito žmogaus „išspausti" viską ką gali. kodėl taip konkuruoja? Kodėl atrodo. visi ėmė studijuoti meniu. Iki šiol daugiausia psichologijos darbų parašė mokslininkai. Negi japonų studentai niekam neteikia pirmenybės. Paprastas takas reiškė. Kas gi norės pasirinkti paprastą taką? Suprantama. Kultūrinės psichologijos tikslas yra nepažįstamus dalykus paversti pažįstamais. Susidūrimai kultūros plotmėje mus įtikina. Pasirinkimas yra apsunkinimas? Hazel ėmė svarstyti. neturi savo minčių. Jie aštuoniese nuvyko į prancūzišką restoraną ir. kai visi vienas kitą gerai pažįsta? Shinobu šį savo nusistebėjimą išsakė amerikiečiams šeimininkams. Ji patikino studentus. Norite vyno ar alaus. kaip gali mėgautis vakariene? Kokia prasmė duoti valgiaraštį. kad psichologiniam funkcionavimui vieta yra svarbus aspektas. jei visiems patiekiami tie patys valgiai? Ar vienodumo jausmas yra geras arba pageidautinas Japonijoje? Vaikštinėdama šalia Kyoto šventyklos Hazel priėjo kryžkelę ir prie vienos atšakos pamatė lentelę su užrašu „paprastas takas". Shinobu stebėjosi. Tačiau šis atvedė į už šventyklos teritorijos esantį sąvartyną. Visiems buvo atnešti tie patys patiekalai. Kodėl jie taip emocionaliai komentuoja ir klausinėja. . gerai mokantiems anglų kalbą Hazel stebėjosi. kad galima gyventi ir kitaip nei esame įpratę. Priėjo padavėjas ir atsistojo Hazel Rose Markus. jokių komentarų. netgi tarpusavyje. P ~ .

kuriuose policininkas herojiškai sučiumpa nusikaltėlį. teigia Kitayama ir Markus (2000). kuriems geriau sekasi. magistrantai bei doktorantai „apstulbo". kodėl būtent šitaip jaučiamės ir elgiamės. Tačiau vienas klausytojas. bet vidinė informacija būna klaidinga. čia dažniau skiriasi šeimos (Triandis. draugiškumo ir pagarbos jausmui. Ilgalaikių Kanados imigrantų savivertė taip pat yra stipresnė nei neseniai atvykusiųjų (ir tų. Tačiau ar iš tiesų mes gerai save pažįstame? „Yra vienas dalykas. išgirdę apie vakarietiškąją nepriklausomo savojo Aš sampratą. Be abejo.artimumo. Tačiau kartais mes manome. „Aš atkakliai jiems aiškinau šią vakarietiškąją savojo Aš sampratą .Ir tas dalykas esame [mes patys].pavyzdžiui. kurie gyvena Azijoje).kai jaučiasi naudingi. Lewisas (1952. nepaisant to. Vakarams veikiant urbanistinę Japoniją ar Japonijos studentams atvykus mokytis į Vakarų šalis. Kai Kitayama (1999).2 s k y r i u s . 2000). giliai atsidusęs. išskirtiniai ir keliantys pasigėrėjimą. Mes noriai formuojame nuomonę apie save ir nedvejodami aiškiname. kad žinome. jūsų nuomone. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 67 niausiai save lygina su tais. Tad kada. Tai skatina savęs tobulinimą (White ir Lehman. . .teigė C. Savęs pažinimas „Pažink save". dešimt metų dėstęs ir dirbęs mokslinį darbą Amerikoje.Kioto universitetą. įtikinėjami „pasikliauti savo galimybėmis" bei maitinami kino filmais. galiausiai ištarė: „Negi tikrai taip yra?" Kai Rytai susiduria su Vakarais . Išbuvę Britų Kolumbijos universitete septynis mėnesius. o individualiais pasiekimais. S.ragino vienas senovės graikų išminčius. Mes nešiojamės vidinę informaciją esame supažindinti. individualistinėse kultūrose subrandinama daugiau pavienių nusikaltėlių. kad pasikeičia. Kolektyvistinėse kultūrose konfliktai dažnai kyla tarp grupių. laimė tolygi teigiamiems socialiniams potyriams . Tai neišvengiama kai kurių įdomių mokslinių tyrinėjimų išvada. . mes stengiamės tai daryti. p. aplankė savo japoniškąją alma mater .ir galiausiai jie pradėjo tikėti. apie kurį mes žinome daugiau nei galėtume sužinoti stebėdami iš šalies. kad kiti jam trukdo? Stevenas Heine ir jo kolegos (1999) teigia." Iš tiesų. grindžiamos ne darbo stažu. jog kolektyvistinės Japonijos ir individualistinių Jungtinių Valstijų studentai teigs patiriantys tokias teigiamas emocijas kaip laimė ir pakili nuotaika? Japonų studentams. kad iš tiesų dauguma amerikiečių savojo Aš su niekuo nesieja. Amerikiečių studentai laimę dažnai sieja su neutraliomis emocijomis . bus didžiausia tikimybė. ar savojo Aš samprata tampa labiau individualizuota? Ar japonai pasikeičia veikiami vakarietiškos paaukštinimo pareigose specifikos. . 18-19). 2005). vienintelis visoje Visatoje. Japonijos studentai ėmė labiau vertinti save.

kad Kolumbijos universiteto studentai leistų su jais išbandyti seriją vis stipresnių elektros smūgių. Venecijos pirklys. Wilson ir kiti. Prieš šį eksperimentą kai kurie studentai išgėrė placebo tabletę. kuriame studijuojate? Kodėl smogėte savo kambario draugui? Kodėl nepamilote to ypatingo žmogaus? Kartais mes žinome kodėl. 1976. žmonės mano.panašiai kaip elektros šokas. Taip pat žmonės įpratę neigti. pateikiame įtikinamus atsakymus. kuri. miego trukmę ir taip toliau. kurie vartojo placebo. kad jei mintis kilo anksčiau už veiksmą. Iš tiesų poveikis buvo milžiniškas. kodėl mes vienaip ar kitaip pasielgėme arba vienaip ar kitaip jautėmės. Kai tiriamiesiems buvo paaiškintas tabletės poveikis. Tie dalyviai. jie sutiko. Wegneris atliko eksperimentą. kurio metu du žmonės turėjo valdyti kompiuterio pelę. 2002 („Sąmoningos valios iliuzija"). Kiekvieno tyrimo pabaigoje žmonės įvertindavo. gyvenimo beprasmybės jausmas.tyčia sustabdydavo pelę . Net tada. galinčius turėti įtakos jų nuotaikoms: savaitės dieną. 1974). Stebėtina tai (turint galvoje. jas aiškindami dažnai klystame. slystančią specialia lentele su mažais paveikslėliais. tabletės jie neminėdavo. o jaudulį einant kabančiu tiltu . Kartais . jų nuomone. kad ši galėjo turėti tokį poveikį kitiems. kaip buvo pasakyta. taip atsitiko. Šie duomenys atskleidžia aštrią problemą: kaip iš tiesų mes suvokiame savo džiaugsmo ar liūdesio priežastis? O kaip mes suprantame savo valios laisvę? Kaip teigia Danielis Wegneris knygoje The Illusion of Conscious Will. Nisbettas ir Schachteris tikėjosi. orus. 1983. kad ji veikia kitus. kurių metu žmonės aprašinėjo savo nuotaikas . Dutton ir Aron. VVilliam Shakespeare.ne. Paklausti. tačiau ne jiems. Būdingas atsakymas buvo: „Aš net nepagalvojau apie tabletę". Mes galime atmesti reikšmingus veiksnius ir išpūsti nereikšmingus.68 I dalis. Tyrimų metu žmonės aiškino. pakėlė keturis kartus stipresnį elektros šoką. kad tiriamųjų nuomonė apie kurio nors veiksnio įtaką jų nuotaikoms mažai tesutapo su realiu poveikiu. Taip pat daug klausimų kelia tyrimai. 1596 fiktyvus tiriamasis (confederate) Eksperimentuotojo padėjėjas. jie veikė savo valia. kad žmonės šoko simptomus priims kaip tabletės poveikį ir todėl pakęs stipresnį šoką nei negavusieji placebo. Tiriamieji fiksavo ir veiksnius. kaip kiekvienas veiksnys paveikė jų nuotaikas. jog niūrią nuotaiką jiems sukelia nesėkmės. skrandžio spazmus . 1985. Tačiau kai priežastys yra subtilios. Kodėl pasirinkote tą universitetą. kaip žmonės klysta skaitydami savo mintis. tačiau sutinka.žavi praeivė (Schwarz ir Clore. kad juos veikia žiniasklaida.kiekvieną dieną ištisus du ar tris mėnesius (Stone ir kiti. eksperimento dalyviai per ausines išgirsdavo nupieštų objektų pavadinimus ir galėdavo sustoti ties bet kuriuo iš jų. SOCIALINIS MĄSTYMAS Elgesio paaiškinimas „Iš tiesų nežinau. kodėl esu toks liūdnas".fiktyvus tiriamasis . 1982). kai vienas asmuo . vadinasi. sukels širdies ritmo bei kvėpavimo sutrikimus. Pelei klaidžiojant lentele. Richardas Nisbettas ir Stanley Schachteris (1966) paprašė. Weiss ir Brown. Paklausti. Jie pademonstravo. kad tiriamųjų dėmesys buvo nukreiptas į jų kasdienes nuotaikas). kodėl.

Tas. Sąmoningos valios iliuzija") Elgesio prognozavimas Prognozuodami savo elgesį žmonės taip pat klysta. Dažnai jų draugai ir šeimos nariai būna įžvalgesni.kasmetinio Kornelio universiteto labdaros renginio. ir tai buvo arčiau jų prognozės. 1990). ir spėti. Likus penkioms savaitėms iki „Gelsvųjų narcizų dienos" . ieškodami vandens su virgulėmis arba pakeldami rankas hipnozės seanso metu. kad jie valingai kažką padarė (arba nepadarė). sakydamas: „Tas. Daugiau nei keturi iš penkių teigė. kad gali pasiduoti tokiai įtakai. pavyzdžiui. Epley ir Dunningas paprašė studentų pasakyti. kad narcizą nupirks. kokia tikimybė. teigia Tara MacDonald ir Michaelas Rossas (1997). kad taip pasielgs 56 procentai kitų studentų. . Tačiau iš tiesų nupirko tik 43 procentai studentų. susirgs ir taip toliau): jų prognozės nė kiek nebuvo tikslesnės nei vidutinė žmogaus patirtis. atsižvelkite į praeitį. patariama prisiminti ankstesnį elgesį panašiose situacijose (Osberg ir Shrauger. įsimylėjėliai gali būti įsitikinę. eksperimentai rodo. o kitų žmonių veiksmus. „Mokslinių tyrimų išvada. kaip pamatysime. jūsų pažįstami. kaip klostysis jų santykiai. jei šalia būtų dar keletas žmonių. nors iš tiesų tai padarė tik 61 procentas (šis skaičius labiau sutapo su jų prognozėmis. Stebėdami jūsų elgesį. ar dvejotų padėti aukai. 1994]). kuris pažįsta save. dauguma žmonių yra labiau mokyti nei išmintingi. kuris pažįsta kitus. tikrieji eksperimento dalyviai manydavo. Sutelkdami dėmesį vien tik į teigiamus dalykus. 1986. (Žr. yra išminčius". žmonės kartais klysta. Šioje ir kitose situacijose smegenys sukuria intuityvų asmeninio veiksmingumo pojūtį. gali geriau prognozuoti nei jūs pats (pavyzdžiui. ko gero. Kitais atvejais. Laboratoriniame žaidime už pinigus 84 procentai tiriamųjų prognozavo. yra mokytas. Tačiau. kad bendradarbiaus 64 procentai kitų eksperimento dalyvių). Lao Dzė buvo teisus. žmonės klaidingai mano. ar šnekus [Kenny. Draugaujančios poros. Tad tikėdami. ar susitikę naują žmogų jūs būsite nervingas. ar jie vykdytų įsakymą sukelti kam nors stiprų elektros šoką. Žmonės taip pat dažnai klysta prognozuodami. jog daugelis iš mūsų pasiduodame įtakai. paprašęs universiteto studentų nuspėti. Nicholas Epley ir Davidas Dunningas (2000) pastebėjo. kad juos veikia kažkokia išorinė valia. Atrodo. kad pelė sustodavo būtent jų valia. kad jie per artimiausius du mėnesius patirs keletą įvykių (įsimylės. Jei paklaustume. žiūrėdamos pro rožinius akinius. Štai ką pastebėjo Sidney Shraugeris (1983). kad jų santykiai tęsis ilgai. kad mums kartais geriau sekasi nuspėti ne savo. atlikę tyrimus su Vaterlo universiteto studentais. dauguma neigtų. kad jie visada mylės vienas kitą. kad bendrame lošime sieks abipusės naudos. ar jie nusipirks bent po vieną narcizą. Tad norėdami nuspėti ateitį. kiek jų draugų pasielgs taip pat. prognozuoja. Kaip išmokti tiksliau nuspėti savo poelgius? Prognozuojant elgseną.ties tam tikru paveikslėliu.

1996). Galbūt ir aprašyto eksperimento tiriamieji susiejo veiksmo numatymą su veidrodine (atspindėta) savo smegenų veikla? Taigi jei kasdieniame gyvenime numatome kitų žmonių poelgius. Suvokta stebimų rankų kontrolė (nuo 1 = nekontroliuojama.5 PAVEIKSLAS Netiesioginis veiksnys Nuotrauka kairėje: tiriamoji taip save mato veidrodyje. savo rankas įkiša į rankoves. Žinoma. pamatę rezultatą darome išvadą. kad tuo momentu pasijuto šiek tiek kontroliuojanti svetimas rankas. kai iš tikrųjų pakeliama kito žmogaus ranka? Jų pasirinktas tyrimo metodas iliustruoja.5 pav. kaip socialinės psichologijos tyrimuose kartais susilieja eksperimentinis tikslumas ir kūrybiška režisūra.05 Kontrolinės sąlygos Gudesio negalima numatyti) Eksperimentinės sąlygos (numatomas judesys) n I 2. ar jaučiamės lyg iš dalies būtume juos sukėlę? Jei taip. matome prieš veidrodį stovinčią tiriamąją. 2. „parodyti OK gestą". Wegneris. šaltinis? Šį reiškinį gerai žino sporto aistruoliai. lyg pati būtų privertusi jas judėti (2. Išgirdusi prašymą tiriamoji galėjo numatyti stebimų rankų judesius. Danielio Wegnerio nuotr. galbūt šis vikarinio veikimo („veikimo už kitą") reiškinys yra žmogiškosios empatijos. kurio ranka sujungta su partnerio (eksperimentuotojo padėjėjo) ranka. Pradinėmis (kontrolinėmis) sąlygomis.6 PAVEIKSLAS Sąmoningos valios iliuzija Žiūrėdami į save veidrodyje ir stebėdami svetimų rankų judesius. stovinti už šios. Bet ar ji pajus kokią nors netiesioginę šių rankų kontrolę? Norėdami tai sužinoti. kūno kalba subtiliai mėgdžiojantys žaidėjo veiksmus aikštėje. reaguojančias arba į paties individo. ji jausdavo tam tikrą atsakomybę. didesnę kontrolę jautė tie tiriamieji. kad veiksmo priežastis buvo mūsų valia. kuriose iš tikrųjų turėtų būti tiriamosios merginos rankos. lyg jis keltų savo ranką. iki 7 = didelė kontrolė) 2. Nuotrauka dešinėje: tiriamoji ir asistentė.smegenų ląsteles. pavyzdžiui. pavyzdžiui. jį ir atliekame. pakelti ranką. Ji teigė.6 pav. Tiriamoji žino. arba į stebimą panašų kito individo judesį (Rizzolatti ir kiti.70 I dalis. 2. kai judesiai buvo atliekami garsiai nepaprašius (todėl nebuvo galimybės jų numatyti). SOCIALINIS MĄSTYMAS mokslinių tyrimų išvada Sąmoningos valios iliuzija Paprastai kasdieniame gyvenime panorėję atlikti kokį nors veiksmą. Kai tiriamoji įsivaizduodavo veiksmą ir jis būdavo atliekamas tuojau pat. kurie galėjo judesius numatyti. kad ten ne jos rankos. Žmogui. Neurologai surado beždžionių „veidrodinio atspindžio neuronus" . kurį psichologas Danielis Wegneris (2002) pavadino „sąmoningos valios iliuzija". kad būtent jis sustabdė „pelę" langelyje. kontrolės jausmas buvo silpnas. Kita mergina (asistentė). kąjaučia kiti. ji nesuvokia ir nejaučia jų kaip savo. mokslininkai paprašė asistentės atlikti rankomis keletą judesių.). valdant kompiuterio „pelę" atrodys. Betsy Sparrovv ir Lea VVinerman (2004) svarstė: ar galima priversti žmogų pasijusti taip. nors iš tikrųjų tai padarė jo partneris. Kartais patiriame reiškinį. . kai jaučiame.

sumažėjusio svorio. • Tik vienas iš septynių atsitiktinių rūkalių (surūkančių mažiau nei vieną cigaretę per dieną) spėja. kaip jie jausis praėjus kuriam laikui po nutrūkusios meilės. Žmonės klaidingai numatė. • Alkani pirkėjai impulsyviai perka daugiau („Šios spurgos tokios puikios!") negu tie. Net tokie ekstremalūs įvykiai. 2003). kad išsiskirsiu. Alkanas žmogus negalvoja apie riebaluose virtų spurgų kaloringumą. kaip jausimės neišlaikę egzamino. o seksualiniai prievartautojai. didesnio televizijos kanalų skaičiaus ir pailgėjusio laisvalaikio įtaką jų savijautai. kurio metu mergina prašo „liautis". kurias apklausė Julie Woodzicka ir Marianne LaFrance (2001). laimėję svarbias rungtynes ar pusvalandžio krosu sumažinę įtampą. Dėl šios priežasties pasiduodama aistrai. dauguma moterų. Persivalgęs jis nebepajėgia įsivaizduoti. kurie buvo pavaišinti gabalėliu mėlynių kekso (Gilbert ir Wilson. • Žmonės pervertina šiltesnės žiemos. „perdegsiu" darbe ir nusivilsiu atostogomis? Kartais mes žinome. Loewenstein ir Schkade. nuoširdžiai pažadėję „niekada daugiau". kad gali ir nesusilaikyti. laimėję varžybas ar įžeisti (Gilbert ir Ebert. Štai keli pavyzdžiai: • Kai jaunuoliams parodomos erotiškos nuotraukos ir po to pateikiamas aistringo pasimatymo. kad pasipiktins. kad sunkiausia nuspėti būsimų savo emocijų intensyvumą ir trukmę (Wilson ir Gilbert. kaip jausis ir elgsis susijaudinęs. jie dažniau neigia galį būti seksualiai agresyvūs. jaunuoliai prisipažįsta. 2000). nes po penkerių metų teberūko maždaug pusė (Lynch ir Bonnie. kas mus pradžiugina ir kas sukelia susirūpinimą ar nuobodulį. ilgalaikei laimei turi mažesnį poveikį nei daugelis mano. 2002. Ramios būsenos žmogus lengviau klysta spėdamas. Žinome. 1994). .2 s k y r i u s . kaip laimėjimas loterijoje ar paralyžius po autoavarijos. dauguma moterų išsigando. atsakė. jei per pokalbį dėl darbo išgirs seksualinių užuominų. Ar susituokęs su šia moterimi aš įsipareigosiu visam gyvenimui? Ar pasirinkęs šią profesiją būsiu patenkintas savo darbu? Ar vykdamas atostogauti būtent ten patirsiu malonumą? O gal didesnė tikimybė. Tačiau kai iš tiesų buvo pateikti tokie klausimai. vėl prievartauja. kaip jausis. Tačiau jie nepakankamai įvertina narkotikų poreikio galią. sulaukiama nepageidaujamų nėštumų. 1999). scenarijus. kad rūkys ir po penkerių metų. gavę dovaną. Kartais galime klaidingai nuspėti savo reakciją. „Emocijų prognozių" tyrimai rodo. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 71 Jausmų prognozavimas Daugelis svarbių sprendimų gyvenime susiję su mūsų jausmų prognozėmis. pralaimėję rinkimus. kokia skani gali būti ši spurga vakare su stikline pieno. Jei erotinės nuotraukos nerodomos. Paklaustos.

skubaus klaviatūros tarškėjimo. Ar būtume laimingesni. kad nesame atsparūs poveikio įvertinimo paklaidai . Tačiau tikrovėje. atlaidumas. „Jei negaučiau darbo. pastebi Danielis Gilbertas ir Timothy Wilsonas (2000). intelektualaus stimuliavimo ar reguliaraus užkandžiavimo pyragėliais". Jei tai būtų tiesa. kad jei nugalės mūsų kandidatas ar komanda. krepšinio varžybų. „Ašaros gali lūkuriuoti per naktį. prognozuoja. Gilbertas ir Wilsonas siūlo įsivaizduoti. pajus džiaugsmą. Jei žmogus pervertina stiprumą ir trukmę to malonumo." Tačiau apklausti po kelerių metų negavusieji dėstytojo darbo jautėsi beveik tokie pat laimingi kaip ir jį gavusieji. jis gali neapgalvotai investuoti į naują „Mercedes" ar radikalų išvaizdos pagražinimą. jog mūsų kančia tęsis amžinai. kaip jie jausis po kelerių metų gavę arba negavę dėstytojo darbą. ką ši katastrofa galėtų reikšti: nebeliks draugiškų pasisveikinimų ir juokelių. Vilnius. pastebėję. jie spėja. Dar labiau „poveikio įvertinimo paklaidai" pasiduodame po negatyvių įvykių. kaip jaustumės po metų. 1999). SOCIALINIS MĄSTYMAS poveikio įvertinimo paklaida (impact bias) Emocijas sukėlusių įvykių poveikio ilgalaikiškumo pervertinimas. nuvertinimas. šis skyrius būtų trumpesnis. Šią sistemą sudaro emocinių traumų racionalus aiškinimas. ribojimas. bangų mūšą ir smėlį gali nusivilti. mes dažnai „neteisingai norime". jog mūsų intuityvi teorija yra tokia: mes norime. atmetame kitų dalykų. palyginti su šiandiena? Galvodami apie tai turbūt susimąstėte. svarbą ir todėl klystame manydami. Pasiekiame. po kiek laiko jūsų laimės jausmui apskritai įtakos turės „du dalykai: a) įvykis ir b) visa kita" (Gilbert ir Wilson. Pabandykime tai suasmeninti. kaip jausis po penkių savaičių sužinoję rezultatus. Tai būtų siaubinga.72 I dalis. 2000). Be to. ilgai būsime patenkinti.teigia mokslininkai Davidas Schkade ir Danielis Kahnemanas (1998)." Ps 30. Mes manome. jog susirūpins išgirdę blogą naujieną. žmonės neįvertina savo psichologinio imuniteto sistemos galios ir intensyvumo. o išgirdę gerą . teigia Wilsonas ir Gilbertas (2003). 2-as papildytas leid. Katalikų pasaulis. kad jiems „labai trūksta griežtai surikiuotos dienos. o išgirdę gerą. nes žmonių „emocinės prognozės" . prisidedančių prie mūsų laimės. žlugtų mano gyvenimo tikslai. Tačiau daugelis tyrimų patvirtina. Kai Gilbertas su kolegomis (1998) paprašė profesorių-asistentų spėti. kuriems atliekamas ŽIV tyrimas.6* * Čia ir toliau Šventojo Rašto ištraukos cituojamos iš: Šventasis Raštas: Senasis ir Naujasis Testamentas.pervertiname emocijas sukėlusių įvykių poveikio ilgalaikiškumą. Kai žmonės. Wilsonas ir Gilbertas (2005) teigia. ar nelaimingesni. kurį pajus įsigijęs naują automobilį ar pasidaręs plastinę operaciją. kad poveikio šališkumas svarbus. 1999. saulę. Atrodo. Sutelkę dėmesį į neigiamą įvykį.veikia jų sprendimus. Įsivaizduojantys savo idiliškas atostogas saloje. Tačiau po penkių savaičių išgirdę blogą naujieną jie būna prislėgti mažiau negu tikėjosi. bet džiaugsmas ateina su aušra. Kadangi apie savo „psichologinio imuniteto sistemą" beveik nieko nežinome .. vertė Antanas Rubšys (ST) ir Vaclovas Aliulis (NT). į ką esate sutelkę savo dėmesį. . Nors jūs tikriausiai visuomet viso šito pasigesite. kaip manote". jei iškristume iš universiteto. dauguma manė. Esame laimingi. „Niekas. Tokio emocinio pakilimo pėdsakai išnyksta greičiau nei tikimės. kad teigiamu atveju jie būsią laimingesni.būsimų emocijų numatymas . nepakeis padėties taip stipriai.ne taip smarkiai džiaugiasi (Sieff ir kiti.

Kitaip tariant. kad sąmoningai išreikštos nuostatos daiktų ir žmonių atžvilgiu paprastai gana gerai leidžia prognozuoti elgseną. kuriuos sunkiau išreikšti žodžiais. neišlaikytais egzaminais. Tie. Tad aiškindami racionaliai galime praleisti tas instinktyviai gimstančias nuostatas. Timothy Wilsonas (1985. nutrūkusiais meilės ryšiais.2 s k y r i u s . 1987). kad mes geriau suprantame savo mąstymo rezultatus nei procesus. 1975 („Rinktiniai eilėraščiai") . Kitame tyrime Wilsonas kartu su kolegomis (1993) davė žmonėms parsinešti į namus vieną iš dviejų plakatų. kurie iš tiesų buvo mažiau svarbūs nei tie santykių aspektai. jų nuomone. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 73 (Gilbertas ir Wilsonas šį reiškinį vadina imuniniu atmetimu). Tačiau jei eksperimento dalyviai iš anksto paprašomi išanalizuoti savo jausmus. Mes dažnai esame „svetimi patys sau". The Collected Poems of Theodore Roethke. bet svarbiausi neigiami įvykiai (kurie sužadina mūsų psichologinę gynybą) mus slegia trumpiau nei nereikšmingi suerzinimai (nesužadinantys gynybos mechanizmo). kurie rinkosi intuityviai ir todėl parsinešė kitokius plakatus. jų ataskaitos apie nuostatas tampa bevertės.daro išvadą Wilsonas (2002). sumažėjo. kas vyksta mūsų galvoje. Tačiau po kelių savaičių jų pasitenkinimas pasirinkimu. Tačiau kai nusistatome vidinį laikrodį. iš tiesų su neįgalumu. Ironiška. kurių iš anksto buvo paprašyta nurodyti savo pasirinkimo priežastis. arba kai tam tikrą laiką pasąmonėje glūdėjusią problemą išsprendžia vienas spontaniškas nušvitimas. mes tiksliai save suvokiame (Gavanski irHoffman. sukeliantis visišką painiavą". kas mus paveikė. Pavyzdžiui. ir ką mes jausime bei darysime. mes nesuvokiame daug ko. dėl kurių. Kai elgsenos priežastys nebūna tokios akivaizdžios. Kai elgesio priežastys aiškios ir sutampa su mūsų intuicija. išsirinko humoristinį plakatą (jo teigiamas savybes buvo lengviau nusakyti žodžiais). palyginti su tais. įsimylėjėlių porų pasitenkinimo savo santykiais lygis leido prognozuoti. kad jis mus pažadintų reikiamu laiku. Suvokimo ir atminties tyrimai rodo. Kūrybingi mokslininkai ir menininkai dažnai negali nupasakoti įžvalgą paskatinusio proceso. Tačiau kiti eksperimento dalyviai pirmiau turėjo išvardyti visas priežastis. mes skiname pasąmoningos proto veiklos vaisius. ar po kelių mėnesių jie dar bus kartu. santykiai buvo geri arba blogi. ir tik po to vertinti savo laimę. Taigi nesutirštinkime spalvų. Intuityvūs žmonių veido bruo- „Galvojimas apie save yra prakeiksmas. Savianalizės išmintis ir iliuzijos Tad mūsų intuicija gali stulbinamai klysti dėl to. Šių porų nuostatos nebeturėjo reikšmės prognozuojant santykius! Tikriausiai dėl smulkios santykių analizės dėmesys nukrypdavo į lengvai žodžiais apibūdinamus veiksnius. teigia Gilbertas su kolegomis (2004). Devyniais eksperimentais Wilsonas su kolegomis (1989) patvirtino. imuninis atmetimas (immune neglect) Tendencija neįvertinti savo galimybių atgauti dvasines ir fizines jėgas po stresinių įvykių. jos nebūna aiškios ir pačiam žmogui. Kaip bus paaiškinta 3 skyriuje. Theodore Roethke. . negautu dėstytojo darbu ir asmeniniais bei grupiniais pralaimėjimais mes susitaikome greičiau nei manytume. mes esame atsparūs. 2002) pateikia drąsią idėją: mūsų socialinę elgseną kontroliuojantys mąstymo procesai skiriasi nuo elgseną paaiškinančių mąstymo procesų. kurios ir nulemia mūsų elgseną.

Murray Millaras ir Abrahamas Tesseris (1992) mano. kuriems dabar žodžiais reiškiame pagarbą ir pripažinimą. kad. kaip mes apdorojame sau aktualią informaciją. kad mes vadovaujamės dvigubomis nuostatomis. APIBENDRINIMAS Savojo Aš samprata: kas aš esu? • Savęs supratimas padeda surikiuoti mintis ir veiksmus. . akcentuojant priežastis. nuostatos tampa ne tokios reikšmingos jausmų skatinamos elgsenos prognozei. apie kuriuos svajojame arba kurių baiminamės. taip pat ir mūsų vaidmenys. arba implicitinės (automatinės). nuostatų.yra labiau apgalvotos. karjeros galimybes ir 1. Tačiau šie liudijimai gali būti ir klaidingi. nuostatos kurio nors žmogaus ar dalyko atžvilgiu dažnai skiriasi nuo sąmoningai kontroliuojamų išreikštų. . mūsų sėkmės ir nesėkmės. Turėdami galvoje šią potencialią klaidą mažiau bijosime kitų. nuomonė apie tai. rašo Gary Levine ir jo kolegos (1996). įvertinant kainą. Šie faktai rodo. Nors širdis turi savų argumentų. • Savęs vertinimas atspindi. formuojančia naujus įpročius.. savęs palyginimai su kitais. geriau ją įsimename (šis reiškinys vadinamas nuorodos į save efektu). užuot nurodęs analizuoti savo meilės santykius. arba eksplicitinių. kad Wilsonas perdeda teigdamas. Šioms sritims naudingiausia ne jausmų. kinta lėčiau". Savojo Aš sampratą veikia daug kas. sprendimas. Savojo Aš samprata susideda iš dviejų elementų: Aš schemos. S O C I A L I N I S M Ą S T Y M A S dvigubos nuostatos (dual attitudes) Skirtingos paslėptos. Nors išreikštas nuostatas galima gana lengvai keisti. Atrodo. Jų tyrimų rezultatai rodo.tarkime. Tačiau jei nauja nuostata tenka dažnai vadovautis. kartais nulemia protas. jog sau mes esame nepažinūs. neišreikštos. Klaidingas savęs supratimas riboja mokslinę subjektyvios asmeninės informacijos naudą. arba implicitinės. kaip ir seni įpročiai. kaip suvokiame įvairius savo asmenybės aspektus bei gebėjimus. žų vertinimai taip pat būna nuoseklesni. Pavyzdžiui. Jei. nuostatos. arba implicitinės. nuo kurios priklauso. „neišreikštos. Tiriamojo pateikta informacija apie save dažnai negalima pasitikėti. kurioje aukštojoje mokykloje mokytis. Wilsonas būtų paprašęs labiau įsigilinti į savo jausmus („kaip jaučiatės. Antroji išvada taikytina mūsų kasdieniam gyvenimui. arba implicitinės. lyginant su logiškai pagrįstais vertinimais. nuostatų apibūdinimas būtų galėjęs suteikti daugiau informacijos.1. o priežasčių analizė. ir išreikštos (sąmoningai kontroliuojamos) nuostatos to paties objekto atžvilgiu. jog kitos elgsenos sritys . Apdoroję informaciją apie save. socialinis tapatumas. Pirmasis įspūdis dažniausiai nemeluoja.74 I dalis. nebūsime tokie patiklūs. Nuoširdumas apibūdinant ir interpretuojant potyrius negarantuoja šių apibūdinimų validumo. Mūsų automatinės neišreikštos. kai esate kartu su savo partneriu ir be jo?"). Pirmoji išvada taikytina psichologinėms apklausoms. Iš šių savęs pažinimo ribotumų tyrimo galima padaryti dvi praktines išvadas. kaip mus vertina kiti. teigia Wilsonas su kolegomis (2000). galime būti iš vaikystės išsaugoję instinktyvią baimę ar antipatiją žmonėms. Asmeniniai liudijimai būna labai įtikinantys (tuo mes įsitikinsime 15 skyriuje „Socialinė psichologija teisme"). pažymi Wilsonas. ir galimų savųjų Aš. ji gali pakeisti senąją. nuostatos keičiasi lėtai kartu su patirtimi. Žodžiais išreikštos atviros nuostatos gali keistis kartu su išsilavinimu arba dėl įtikinėjimo.

Matyt. mes patys jų taip pat nepastebime. ar jūsų savivertė būna aukšta? Taip.vertu turto ir meilės. „automobilis". teigia Jennifer Crocker ir Connie Wolfe (2001). o tik po to spręstų. Tačiau Jonathonas Brownas ir Keithas Duttonas (1994) įrodinėja. jei jis manys esąs protingas ir gražus. pavyzdžiui. kai buvo sakoma. Kad patikrintų savo spėjimą. savivertė (self-esteem) Visapusis žmogaus savęs įvertinimas arba savosios vertės pojūtis. Dažnai negalime paaiškinti savo elgesio. ypač individualistinėse Vakarų kultūrose. mes pagražiname konkrečias Aš schemas („aš sugebu integruotis") ir savo galimus Aš.t. išreikšti jos aiškinimai. jei jiems buvo pasakyta. Ar savivertė . darantys įtaką mūsų elgsenai. Jie mano.yra visų Aš schemų ir galimų savųjų Aš suma? Jei save laikote patraukliu. išmintingu . „plaukimas" ir „atrakcionas" ir paprašė sugalvoti vieną visas šias tris reikšmes apimantį žodį." Pirmuoju atveju žmogaus savivertė bus aukšta. Jie iliustravo sąvokos prasmę studentams trimis žodžiais. Taip pat esame linkę klaidingai prognozuoti savo emocijas. Brownas ir Duttonas Vašingtono universiteto studentams papasakojo apie galimą savybę. tuo tarpu kiti už meilę Dievui ir moralinių nuostatų laikymąsi.). išmintis ar dar kas nors) yra svarbus savęs vertinimui. Aukštai save vertinantys žmonės dažniau teigdavo turį šį gebėjimą. ir kitas savybes. Kai kurie žmonės. ar nuo bendrojo savęs vertinimo priklauso savęs suvokimas („iš viršaus žemyn"). kurie iš esmės save vertina gerai . Savęs vertinimas Žmonėms reikalingas savosios vertės pojūtis. iš meilės besižavinčius jo rankų ir kojų pirščiukais bei plaukais: nebūna taip.visapusis savęs įvertinimas . neišreikšti. nėra tokie akivaizdūs. atletišku.. kad priežastiniai ryšiai veikia ir priešinga kryptimi. Kaip bus išsamiau paaiškinta 5 skyriuje. „Vieni gali save vertinti už puikius mokymosi rezultatus ir fizinį patrauklumą. kad šis gebėjimas nenaudingas. Azijos ir trečiojo pasaulio šalių atstovai jaučiasi labiau priklausomi nuo kitų (abipusiai priklausomas savasis Aš).2 s k y r i u s . kad tėvai pirmiausia įvertintų savo kūdikio rankų ir kojų pirštus. Savęs pažinimas yra keistai klaidingas. nepakankamai įvertiname savo psichologinio imuniteto sistemos atsparumą ir todėl pervertiname emocinių reakcijų į reikšmingus įvykius trukmę. Jie panašūs į kūdikio sulaukusius tėvus. kontroliuojantys mūsų elgseną gali atrodyti kitokie nei sąmoningi. šie kontrastai prisideda prie kultūrinių socialinės elgsenos skirtumų. ir gebėjimus. o antruoju . y. kad žvilgsnis į savęs vertinimą „iš apačios aukštyn" nėra visaapimantis. Subtilūs. kurį jie motyvuojami stiprinti. būdami apie save iš esmės geros nuomonės. kad šis gebėjimas labai svarbus. o ne tada. Kai veiksniai. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 75 Kultūra taip pat formuoja savąjį Aš. (Užuomina: šis žodis prasideda raide p. arba implicitiniai. kurią jie pavadino „integruotu gebėjimu". kurių savivertė aukšta teigiamai vertins ir savo išvaizdą. procesai. . Tačiau „išpūstas" savęs vertinimas turi ir tamsiąją savo pusę. užtikrintumas tam tikrose srityse (tai gali būti išvaizda. Labiau tikėtina. kad bet kas juos pamatytų. ar „visas" kūdikis yra žavus. kad žmonės. mano esą nepriklausomi (nepriklausomas savasis Aš).jei moralus.

viešas pasirodymas ar egzaminas mokykloje. Nors turėti bendrų interesų yra sveika.tobulėti ir ieškoti pritarimo bei pripažinimo kitur. jog esi vertingas. Abrahamas Tesseris (1988) teigia.76 I dalis. Kaip ir akinanti žibintų šviesa. kad jis niekada nepasieks tokių aukštumų. netgi nesutarimus tarp brolių ir seserų. Tesseris daro prielaidą. grėsmę tapatumui galima sumažinti teigiant: „Mano gabusis partneris. mes jaučiamės nepatrauklūs arba nevisaverčiai. turinčiam labai gabų jaunesnį brolį ar sesę. 1991). Kunda. (Tesseris mano. kad kitą kartą visus nuvilsite?) Stipri savivertė skatina iniciatyvumą. Brown ir Gallagher. 1990). Suaugę panašių gabumų broliai dažniau prisimena. Kai vienam partneriui geriau sekasi abiems svarbioje srityje. 1992). kad jei aplinkiniai vieną iš jūsų laiko gabesniu. gebėjimą atkurti fizines bei dvasines jėgas ir malonius jausmus (Baumeister ir kiti. jog kitiems žmonėms taip pat nesiseka. Tad savivertės matuoklis perspėja mus apie socialinio atstūmimo pavojų. 2003) tiki. kad socialinis atstūmimas mažina mūsų savivertę ir stiprina pritarimo poreikį. kad vaikystėje nesutardavo. 1999. Grėsmę savivertei kelia ir draugai. 2001). Juo labiau žmonės bus susijaudinę. nerimą. skatindamas jautriau reaguoti į kitų žmonių lūkesčius. Patyrę nesėkmę. „per anksti" pradėju- . narkotikų vartojimo ir kai kurių rūšių nusikaltimų pavojų. kad poreikis „išsaugoti savivertę" leidžia prognozuoti daugybę įdomių faktų. identiški karjeros tikslai gali kelti įtampą ir pavydą (Clark ir Bennett.) Turintys brolį. 1992. Ją taip pat gali kelti ir sutuoktinis (-ė). kad vaikystėje tarp jų nebuvo trinties. Tačiau paauglių berniukų. arba pernelyg iškeldami save kitų atžvilgiu (Agostinelli ir kiti. nes jų sėkmė pavojingesnė nei svetimų žmonių (Zuckerman ir Jost. kad jausmas. žmonės jus tikriausiai lygindavo. aukštai save vertinantys žmonės išsaugo savąją vertę manydami. 1992). gal turite panašaus amžiaus brolį. SOCIALINIS MĄSTYMAS Savęs vertinimo motyvacija Motyvacija yra mūsų pažinimo sistemos variklis (Dunning. o jei moteris . Menkos savivertės žmogui netgi pasisekimas visuomenėje gali sukelti pasibjaurėjimą. kad išsaugotų savivertę. Kokios priežastys skatina išsaugoti arba stiprinti savivertę? Markas Leary (1998. Paniekinti ar apgauti. Ryšiai padeda išlikti ir gerai jaustis. gal dabar nerimaujate. (Jei jums labai gerai pasisekė žaidimas. 2004). kad didžiausia grėsmė kyla vyresniam vaikui.seserį? Jei taip. Tamsioji savęs vertinimo pusė Menkas savęs vertinimas kelia depresijos. dažniausiai prisimena. 2005). juo labiau saugos save komentuodami šią nesėkmę (Brown ir Rogers. paveikti nesėkmės. yra dalis manęs" (Lockwood ir kiti. 2003). yra tarsi kuro matuoklis. šis jausmas gali skatinti veikti . kurio gabumai labai skiriasi. Tyrimai patvirtina. kokių iš jo tikimasi (Wood ir kiti. su kuriuo esame labai artimi. kitas stengsis elgtis taip. Jei esate vyras. kai augote.

Stiprų ego susiformavęs jaunuolis. „Entuziastingi savivertės šalininkų pareiškimai svyruoja nuo fantazijos iki tauškalų". kad savikontrolė dešimt kartų vertingesnė už savivertę. slepia vidinio saugumo ir savivertės stoką? Ar kategoriški. Jei oponentas pralaimėdavo. Po to kiekvienas rašinio autorius su kitu studentu žaidė reakcijos greičio išbandymo žaidimą. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 77 sių lytinį gyvenimą. pastebi Robynas Davvesas (1994. grupėje to nedarė. kad jis „tikriausiai paskelbęs daugiausia darbų apie savivertę". kurių savivertė buvo normali. 2000). grubūs ir nedraugiški (iš Heatherton ir Vohs. nuošaliau besilaikantys žmonės. Jų triukšmo atakos buvo tris kartus didesnės nei tų. Gaujų lyderių. o kitoje. manantis. .2 s k y r i u s . kaip „aš esu gabesnis už kitus" buvo „ypač agresyvūs". o kalba (priešingai nei drovesni." Ar žmonės. Turintieji stipriausią ego . Naujausiuose darbuose pripažįstama. Kito eksperimento metu Bradas Bushmanas ir Roy Baumeisteris (1998) paprašė 540 savanorių studentų parašyti straipsnelį. kurį kitas tariamas studentas arba labai išgyrė („puikus rašinys!") arba kandžiai sukritikavo („blogiausias mano kada nors skaitytas rašinys!"). o kartais ir smurtaudami. tik itin gerai save vertinantys žmonės tapdavo priešiškesni arogantiški. pertraukia kitus ir ne kalbasi. ribotas ir ne visada teigiamas.7 PAVEIKSLAS Kai stipriam ego metamas iššūkis Pajutę grėsmę. pajutęs. Vieno eksperimento metu Toddas Heathertonas ir Kathleen Vohs (2000) grupę studentų vaikinų gąsdino. 2. kad tai naudinga ir individui. Įžeista savigarba skatina duoti atkirtį. Pajutę. „Darau išvadą. ir visuomenei. kontrolinėje.teigia Baumeisteris (1996). patyrusi grėsmę 2. kad gali būti išmestas iš savo socialinės aplinkos.nedidelis. Menkas savęs vertinimas Būsena Stiprus savęs vertinimas ." Roy Baumeister. patariu jums: užmirškite savivertę ir stiprinkite savikontrolę bei savidrausmę." Labai save vertinantys vyrukai. rašinio autorius galėjo jį atakuoti bet kokio intensyvumo ir bet kokios trukmės triukšmu.7 paveikslą). gali pasidaryti pavojingas. narciziški as- „Po šitiek metų. 1998). žmonės į tai reaguoja žemindami kitus. kad jų savivertei gresia pavojus. ekstremalių etnocentrikų ir teroristų savivertė taip pat būna aukštesnė. sako Baumeisteris. kurių savivertė menka). kurių ego stipriai išreikštas ir kurie retsykiais blogai pasielgia. kuklesni. kad jie neišlaikys testo. dažniau įžeidinėja. kurie pritarė tokiems savimeilę glostantiems teiginiams. „Savivertės poveikis . kad ir kaip būtų gaila. Reaguodami į galimą nesėkmę tik sripria saviverte pasižymintys vaikinai tapo pastebimai priešiškesni (žr. 2005 Kontrolinė grupė Grupė. savivertė dažniau būna stipresnė nei vidutinė.tie.

kad šitokia išorė slepia menką savivertę. kurių savivertė buvo menkiausia. Kai nuoseklumą galima pastebėti. Priešingai nei menka. kurių savivertė rėmėsi gilesniais. elgiasi ne taip gynybiškai. pyktį. ką Baumeisteris ir jo kolegos (1996) pavadino „tamsiąja stiprios savivertės puse".išreikštąja (sąmoninga) ir paslėptąja (neįsisąmoninta). 2003. 2002.78 I dalis.nuo individui patinkančių savo vardo raidžių pasirinkimo iki kompiuteriu skaičiuojamo reakcijos laiko. 2005) tai patvirtino tyrimais. stipri savivertė labiau reiškiama ne pažymiais. kad moterų abiejų savivertės formų įverčiai nuoseklesni negu vyrų). kad savivertė. save stiprinančią savivertės formą. y. Kai jaučiamės užtikrintai. t. pinigais ar kitų žmonių pritarimo paieškomis. su asmeniniais bruožais susijusiais aspektais. vienišumo jausmu ir mitybos sutrikimais.dažniau patyrė stresą. Schimel ir kiti. kuriems patinkame. Taip pat nebūname „plonaodžiai" ir greiti kritikuoti . kaip ir nuostatos. Žmogus. „Hitlerio savivertė buvo labai aukšta". Tai. Išreikštąją savivertę psichologai matuoja naudodami apklausas („Jaučiu. esame mažiau gynybiški (Epštein ir Feist. gaujų narių. 1988. kuriuos atliko su Mičigano universiteto studentais. mano. SOCIALINIS MĄSTYMAS menys iš tiesų turi silpną ego ir tai slepia po pompastišku išoriniu blizgesiu? Daugelis tyrinėtojų bandė įrodyti. . ir nepuolame plūsti tų. teigia Christina Salmivalli ir jos kolegos iš Turku (Suomija) universiteto (1999). piktnaudžiavo alkoholiu ir dažniau skųsdavosi mitybos sutrikimais nei tie. Naujausi tyrimai rodo. 2003).pastebi Baumeisteris ir jo kolegos (2003). Būdami blogos nuotaikos ar pajutę grėsmę jie greičiau į viską pradeda žiūrėti pro tamsius akinius: pastebi ir prisimena blogiausius kitų žmonių poelgius. pasireiškia dviem formomis . 2005). 1998. kad esu vertinga asmenybė"). išvaizda. . genocidą vykdančių diktatorių ir įžūlių savimylų tyrimai neatskleidė jokių silpnos savivertės pėdsakų. Tačiau chuliganų. Ji sklinda iš vidaus ir palaiko gerą nuotaiką (Kernis. gali prastai pasirodyti paslėptosios savivertės tyrimuose (Brettas Pelhamas su kolegomis (2005) pastebi. 2003.mažiau klausomės tų. jie saugiau jaučiasi. bendravimo problemas. Chuliganai demonstruoja gynybinę. 2003. Ybarra. mažiau paklūsta prietarams (Jordan ir kiti. 2004. 2001). prieštarauja faktui. kuriems nepatinkame (Baumgardner ir kiti. kurie jautėsi itin priklausomi nuo išorinių jėgų . surinkęs didelius įverčius išreikštosios savivertės tyrimuose. vartojo narkotikus. o paslėptoji savivertė matuojama keletu subtilesnių būdų . jog menkai save vertinantys žmonės kiek dažniau susiduria su įvairiomis klinikinėmis problemomis: nerimu. Studentai. Jennifer Crocker ir jos kolegos (2002. 1989).dažniau gina chuliganų aukas. kad artimieji jų nemyli (Murray ir kiti.jaučiantys savąją vertę ir nesistengiantys būti dėmesio centre bei nepykstantys už kritiką . „Tikrai save gerbiantys" . 1999). kai žmonės teigiamai save vertina ir sąmoningai. ir nesąmoningai. per kurį individas suklasifikuoja su savo asmenybe susijusius teigiamus ir neigiamus žodžius. Jordan ir kiti.

o ne suprasti kitus. kuo svarbi savojo Aš samprata. 1992). Juo mažiau rūpinamės savo įvaizdžiu ir juo labiau savo talentais ir santykiais. Be to. Jei žmonės siekia kontroliuoti kino filmo sukeltą liūdesį. Susidūrę su nesėkme. raidą ir savęs pažinimą. kad besirūpinantys saviverte. toks žmogus gali tapti agresyvus. galime pradėti ignoruoti kritiką. jausti didesnį poreikį ne paprasčiausiai mėgautis veikla.2 s k y r i u s . gali nepastebėti. Suvokiama savikontrolė yra svarbi. Kokios koncepcijos kyla iš šių tyrimų? Iki šiol aiškinomės savojo Aš sampratą. 2000. sumažėja jų fizinė ištvermė. ir raumenys nusilpsta po didelės įtampos. kad sugebėsite suplanuoti ir sėkmingai įgyvendinti savo planus. juo geresnės nuotaikos būname. todėl sekina ribotus valios išteklius. . Savikontrolė reikalauja pastangų. nuo ko iš tiesų priklauso gyvenimo kokybė. APIBENDRINIMAS Savęs vertinimas • Savivertės motyvacija veikia pažintinius procesus. Savojo Aš veikimas yra ribotas. daro išvadą Baumeisteris ir Julia Exline (2000): ir savikontrolė. pavyzdžiui. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 79 Ironiška.prisiveliantys valgyti ridikėlius. mėginantys tapti gražūs. pastebi Crocker ir Park. pastebi Crocker ir Lora Park (2004). kad nesiseka ir kitiems. labiau kritikuoti. nei autonomiškumo poreikiai nebuvo realizuoti. Žmonės. Muraven ir kiti. laikantys save darbščiais ir manantys. gavę sudėtingas užduotis pasiekia geresnių rezultatų už tuos. 1998). atsistato pailsėjus ir stiprėja treniruojantis. Save kontroliuojantys žmonės . analizuodami savo veiksmus. Jei stipriai išreikštam žmogaus ego kyla pažeminimo grėsmė dėl socialinio atstūmimo. turtingi ar populiarūs. Galvokite apie savo teigiamas savybes ir tikimybė. pastebi Roy Baumeisteris su kolegomis (1998. susidūrę su neišsprendžiamomis problemomis. Ji veikia panašiai kaip raumenys. Dabar. bei perdėdami savo pranašumą. kad daugelio nusikaltėlių savivertė yra aukštesnė negu vidutinė. 1997). o ne šokoladą arba slopinantys blogas mintis greičiau nuleidžia rankas. stengdamiesi visada gerai galvoti apie save. t Nors aukštą savivertę turėti naudingiau negu žemą tyrinėtojai nustatė. Tačiau savojo Aš samprata daro įtaką mūsų elgsenai (Graziano ir kiti. aukštai save vertinantys žmonės palaiko savo vertės jausmą manydami. Ilgainiui rūpestis savo verte gali baigtis jausmu. Suvokiama savikontrolė Keletas mokslinių tyrimų krypčių kalba apie suvokiamos savikontrolės svarbą. nei bendravimo. pasižiūrėkime. o siekti pergalių. kad jų gyvenimas klostosi sėkmingai. kad nei kompetencijos. išaugs. kurie mano esą nevykėliai (Ruvolo ir Markus.

" Kai Pharesas apie tai papasakojo savo vadovui Julianui Rotteriui. Eksperimento dalyviai sąmoningai galėjo suvokti tik šviesos blykstelėjimą. 1999.kelias į pergalę. ramesni ir mažiau depresyvūs. „patyręs").80 I dalis. Vaikai ir suaugusieji. Saviveiksmingumą. Panašų reiškinį galime aptikti ir už laboratorijos sienų: Kinijoje dominuoja teigiami senėjimo įvaizdžiai.tvirtino vyriškis. 2000). Jei tikite. kuriems buvo pateikti teigiamos reikšmės žodžiai. stiprus saviveiksmingumo pojūtis leidžia darbuotojams išlikti ramiems ir ieškoti sprendimų. Jis skiriasi nuo savosios vertės pojūčio. Maddux ir Gosselin. pastarajam tai . Šio paragintas. Pavyzdžiui.skundėsi vienišas keturiasdešimt kelerių metų vyriškis psichoterapijos studentui Jerry Pharesui. „išmintingas". arba teigiami („gudrus". „pamiršta".066 sekundės buvo rodomi arba neigiami žodžiai („blogėja". tačiau bijodami diskriminavimo dėl amžiaus. Tiriamiesiems 0. kaip ir savivertę. Tačiau tų. tačiau jausti girtų vairuotojų keliamą pavojų (žema kontrolė). tirdamas saviveiksmingumą ir darydamas teorinius apibendrinimus. Daugiau nei šimtu tyrimų patvirtinta. Be to. o ne mąstyti apie savo silpnybes. Stebėjusieji neigiamos reikšmės žodžius patyrė priešingą efektą. Net subtilios saviveiksmingumo manipuliacijos gali paveikti elgseną. ar šis įsitikinimas būtinai kažką pakeis? Tai priklausys nuo antro veiksnio: jūsų galimybės kontroliuoti rezultatus. maitina sunkiai iškovoti laimėjimai. . . žadinančiais arba teigiamus. „nusenęs"). turintys stiprų savi veiksmingumo pojūtį. Optimistinis požiūris į savo kompetenciją bei galią duoda dividendus (Bandūra ir kiti.Tai daugiau niekada nepasikartos. nei Vakarų šalyse (Schacter ir kiti. pastebėjo teigiamo mąstymo galią. „atminties saviveiksmingumas" (pasitikėjimas savo atmintimi) buvo didesnis. galite manyti esąs geras vairuotojas (stipriai išreikštas saviveiksmingumas). SOCIALINIS MĄSTYMAS Saviveiksmingumas saviveiksmingumas (self-efficacy) Pojūtis. kad esame kompetentingi ir veiksmingi. Kontrolės pobūdis „Aš visiškai nedalyvauju visuomenės gyvenime". o savivertė menka. kad galite kažką padaryti. kur su juo pašoko kelios moterys. kad pagal saviveiksmingumą galima prognozuoti darbuotojo produktyvumą (Stajkovic ir Luthans. Bombonešio piloto saviveiksmingumas gali būti stiprai išreikštas. 1998). arba neigiamus senėjimo stereotipus. lyties ar išvaizdos galite manyti. kad jūsų perspektyvos abejotinos. jie gyvena sveikiau bei geriau mokosi. Kasdieniame gyvenime saviveiksmingumas padeda iškelti sudėtingus tikslus ir ištverti sunkumus. vyriškis nuėjo į šokius. 1991). . Stenfordo universiteto psichologas Albertas Bandūra (1997. todėl atminties saviveiksmingumas gali būti didesnis. Iškilus problemoms. 2003). Tai pastebėjo Becca Levy (1996) 90-ies suaugusiųjų pasąmonę veikdama žodžiais. Kompetencija ir atkaklumas . O kartu su pergalėmis auga pasitikėjimas savimi. Galite jaustis kompetentingas studentas ar darbuotojas. senyvo amžiaus žmonės mažiau skundžiasi atminties silpnėjimu. būna ištvermingesni. „Man tiesiog pasisekė.

spręsti problemas šeimoje. sutinkantys su teiginiu „Aš galiu sėkmingai atsispirti pagundai". ar b. turėtų geriau sektis mokytis. lemia jų pačių pastangos bei įgūdžiai" (cituojama iš Hunt. 1982. manantys. 1987). 334). reiškia. kad atliekate šį testą. Lefcourt. režisieriai ir aktoriai. tuo tarpu kiti manydavo. Kiekvienas žmogus gali turėti įtakos valdžios sprendimams. 1987. 1993. Ką jūs manote? Ar žmonės dažniau būna savo likimo kalviai. kontrolės pobūdis (locus of control) Žmonių elgesio ir pasekmių kontrolės suvokimas: ar jos kontroliuojamos iš vidaus. p. 2004). The March on Washington. vadovėlius ar testus. kas su manimi vyksta. b. kad ir kaip jis stengtųsi. Šalin narkotikus! Tegyvuoja viltis! Aš esu šis tas!" Jesse Jackson. Tokiems studentams patarus laikytis optimistiškesnės nuostatos . kad jie kontroliuoja padėtį . kurią jis jau kuris laikas bandė suformuluoti. Tiems.2 s k y r i u s . valdo vienokios ar kitokios išorinės jėgos. Peterson ir Barrett. jaučią". įprotis mokytis ir savidrausmė gali pakeisti padėtį .jų pažymiai paprastai pagerėja (Noel ir kiti. Roterio eksperimentų metu ir jo klinikinėje praktikoje vieni žmonės teigdavo nuolatos . laikančių save aukomis . Gyvybės draudimo agentai. Galbūt pažįstate studentų. kad pastangos. 1986). ar a. Miller ir kiti.savo gyvenimo dramaturgai. jų pačių pastangomis bei veiksmais. pavyzdžiui. o širdis gali patikėti. ar iš išorės atsitiktinumo arba išorinių jėgų. jog viską. kad negaliu pakankamai kontroliuoti savo gyvenimo. Kuo labiau tikite? a. b. žmogaus vertės niekas nepripažįsta. kad galiu tai pasiekti. Aš pats atsakingas už viską. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 81 padėjo iškristalizuoti idėją. a. kad viską.8 paveiksle. Pasaulį valdo keli galią turintys žmonės. Deja. 1983. skirtų žmogaus kontrolės pobūdžiui įvertinti.tikite. kvailumą ar „blogus" dėstytojus. 1983 („Pirmyn į Vašingtoną"). kad save kontroliuoja.pavyzdžiui. priklauso ir nesėkmės priežasčių supratimas. manantys. naudotis saugos diržu. arba prieštaraujantys teiginiui „Aš išleidžiu per daug pinigų" .patikėti. Ilgainiui šiame pasaulyje žmogus sulaukia pagarbos. Kartu su Pharesu jis sukūrė 29 poras teiginių. „Jei mano protas suvokia. kad jį valdo atsitiktinumas arba išorinės jėgos (išorinis kontrolės pobūdis). uždirbti daugiau pinigų ir atsisakyti greito malonumo ilgalaikių tikslų labui (Findley ir Cooper. kas jiems nutinka.gauna geresnius pažymius. ko jie nepajėgūs kontroliuoti. Jei daugiau „b" .dėl blogų pažymių kaltinančius tai. ar Jei atsakydami į šiuos Rotterio (1973) klausimus pasirinkote daugiau atsakymų „a". Kartais jaučiu. ir mažas žmogelis nedaug ką čia bepakeis. ar situacijų belaisviai? Šią dimensiją Rotteris pavadino kontrolės pobūdžiu. žinau. Tai parodyta 2. Apskritai studentai. įsivaizduokite. kurie mano. jūs tikite. . džiaugiasi geresniais santykiais ir būna geresnės psichikos sveikatos (Tangney ir kiti. kurios nusipelnė. Nuo to. mesti rūkyti. ar aplinkybių aukos? Ar jie . kaip suvokiame kontrolę. kas jiems nutinka. Klestintys žmonės labiau linkę nesėkmes laikyti atsitiktinumu arba nuspręsti: „man reikia keisti požiūrį". jog kontroliuojate savo likimą (vidinis kontrolės pobūdis).

kad negali kontroliuoti pasikartojančių nemalonių įvykių. pasyvus nuolankumas ir netgi apatija. tačiau jei užsispirsite. nelinkusio juo būti. lllusions: Adventures of Reluctant Messiah.82 I dalis.9 paveikslą). kamuojami depresijos arba engiami žmonės tapdavo pasyvūs. yra dvigubai mažesnė nei jų pesimistiškesnių kolegų (Seligman ir Schulman. 2. Išmokę asmeninės kontrolės (sėkmingai išvengę pirmųjų smūgių) šunys lengvai prisitaiko prie naujos situacijos. nes tiki. kad turite trūkumų. kad gali". kad nuo jų pastangų niekas nepriklauso." „Įtikinėkite save. SOCIALINIS MĄSTYMAS 2. „Jie gali. kad nepavyks išvengti smūgių. Narve uždaryti šunys. reikalai pagerės"). Jei pasistengsiu. Pavyzdžiui. Tie universiteto plaukimo komandos nariai. 1986). kurie kasdien stiprino savikontrolę atlikdami pratimus. tampa bejėgiški. Tyrinėtojas Martinas Seligmanas (1975. ir tikrai jų įgysite. Kaip poemoje „Eneida" sako romėnų poetas Vergilijus. nes manė. 1990)." Richard Bach. 1991) pastebėjo panašias išmokto bejėgiškumo apraiškas ir tarp žmonių. nugalėsiu šiosey lenktynėse. kurie pripažįsta optimistinį „aiškinamąjį stilių". Vėliau tokie šunys baugiai susigūžia net ir tada. sudaro daugiau draudimo sutarčių. Tokią išvadą padarė Makvaiuniversiteto Sidnėjuje mokslininkai Megan Oaten ir Kenas Chengas (2006). ro Pavyzdžiui.8 PAVEIKSLAS Kontrolės pobūdis STA O nuo manęs. klajonės") kad nesėkmes galima kontroliuoti („Tai sunku. 1977 („Iliuzijos: Mesijo. dažniau nei pesimistai pasiekia aukštesnių rezultatų nei iš jų tikimasi (Seligman ir kiti. Ir bejėgius šunis. kad jau pirmaisiais metais jie mes šį darbą. kuriems įdiegta. savikontrolę treniruoti naudinga. Kita vertus. kai žmogus ar gyvūnas suvokia. Tikimybė. kai gali išvengti bausmės. pasireiškianti nejudrumu (žr. ir depresijos apimtus žmones kamuoja valios paralyžius. studentai. išmoktas bejėgiškumas (learned helplessness) Išmoktas bejėgiškumas ir nuolankumas. . Išmoktas bejėgiškumas versus apsisprendimas Kontrolės pojūčio nauda pastebima ir tiriant gyvūnus.

kuriose žmonės jautė turį daugiau laisvės. kuriems suteikta teisė rinktis. iš tiesų gerina sveikatą ir didina laimės pojūtį (Deci ir Ryan. kurios skatina asmeninę kontrolę. 1989). Po trijų savaičių 93 procentai šios grupės pacientų pasijuto esą žvalesni. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 83 2.2 s k y r i u s . rečiau serga ir įvykdo mažiau vandalizmo aktų (Ruback ir kiti. perjungti televizoriaus kanalus.10 pav.perstatyti kėdes. Buvo akcentuojamos galimybės rinktis bei daryti įtaką slaugos namų politikai ir kiekvieno atsakomybė už tai. tokia pati buvo tyrėjų bei slaugių nuomonė. vaikų darželių auklėtiniai ir senelių globos namų gyventojai. Tyrimai patvirtina. Ellen Langer ir Judith Rodin (1976) ištyrė asmeninės kontrolės svarbą. manantys. kad jie negali kontroliuoti savo privatumo. 1987). 1987). 1992). kada žiūrėti kino filmą ar kada keltis. įjungti ir išjungti šviesą . j o gyvenimas taptų toks. . Po trijų savaičių dauguma pacientų savo būklę įvertino kaip dar labiau pablogėjusią. Wener ir kiti. buvo labiau patenkinti gyvenimu (2. reguliariai mokydamiesi. Šalyse. Vienai pacientų grupei buvo akcentuojama „mūsų pareiga paversti šią įstaigą namais. Pacientai buvo rūpestingai ir nuoširdžiai globojami. ilgiau gyvena ir tikrai jaučiasi laimingesni (Timko ir Moos. kad būtų galima ja didžiuotis ir jaustis laimingiems". kurie manė. 1986. jie išmoksta jaustis bejėgiai ir nuolankūs. kad . Štai keletas pavyzdžių: • Kaliniai. dažniau pesimistiškai vertina ir galimybes susirasti gyvenamąjį būstą bei darbą (Burn. 2005). duodami smulkūs įpareigojimai. kad tos sistemos. 1986). planuodami savo laiką. • Ligoninių pacientai. jog gali rinktis patys. Kitoje grupėje buvo skatinama asmeninė kontrolė. • Nakvynės namų gyventojai. geriau save kontroliavo kitose situacijose . • Veikimo laisvę atliekant užduotis ir priimant sprendimus turintys darbininkai būna sąžiningesni (Miller ir Monge. buvo ir daugiau patenkintų gyvenimu (Inglehart ir Welzel. ką valgyti pusryčiams.). aktyvesni bei laimingesni.laboratorijoje ar laikydami egzaminus. taikydamos dvejopą elgesio modelį prestižiniuose Konektikuto valstijos senelių globos namuose. Šiems pacientams buvo leidžiama priimti nedidelius sprendimus. • Visose tirtose šalyse žmonės. kuriems leidžiama bent kiek kontroliuoti savo aplinką .patiria mažesnį stresą.9 PAVEIKSLAS Nekontroliuojami nemalonūs įvykiai Suvokiamas kontrolės stygius Išmoktas bejėgiškumas Išmoktas bejėgiškumas Kai gyvūnai ir žmonės patiria nekontroliuojamus nemalonius įvykius. kokio pats nori". kada valgyti ir kiek miegoti. kad turi mažai galimybių rinktis.

Tačiau laisvė gali „trukdyti psichologiniams procesams. žmonės būna mažiau patenkinti savo pasirinkimu nei tada. negu tikėjosi. Tai . tačiau jautė mažesnį pasitenkinimą (Iyengar ir kiti. Jį randame ir XX a. ilgai ieškoję darbo ir vertinę įvairius pasiūlymus. apgailestaus. tačiau atsakomybės už savo gyvenimą ir savo galimybių realizavimo akcentavimas nėra naujas. patariančių. Ši taisyklė gali padėti paaiškinti įdomų socialinį fenomeną (Myers. kai išpardavimo sąlygos neleidžia grąžinti ar apkeisti pirkinio). ir jie bus labai patenkinti. šeštojo dešimtmečio bestseleryje . kai galėdavo keisti savo sprendimą (pavyzdžiui. kai išsiskirti buvo sunkiau („prekės grąžinti ir apkeisti negalima"). kodėl neseniai atliktame tyrime 11 koledžų absolventai. Juokinga. asmeninė kontrolė dažniausiai padeda žmogui geriau jaustis. kai leidžiama grąžinti prekę ir susigrąžinti visus pinigus arba ją pakeisti). 2006). kad žmonėms patinka ir jie pasiryžę mokėti už galimybę keisti savo pasirinkimą. kad nelabai šilta. o pasirinkę Havajus pasiges garsių muziejų. 2000a): nacionalinės apklausos rodo. kad šiuolaikinėse individualistinėse kultūrose esama „laisvės pertekliaus". Turėdami galimybę rinktis iš 30 skirtingų rūšių džemo ir šokolado. Christopheris Hsee ir Reidas Hastie (2006) parodo. kai renkasi iš šešių variantų (Iyengar ir Lepper. kaip būtinybė rinktis gali baigtis apgailestavimu. Žmonės.84 I dalis. Kartu su didesnėmis pasirinkimo galimybėmis atsiranda informacijos perteklius ir daugiau priežasčių gailėtis. nuo kurių priklauso pasitenkinimo jausmas" (Gilbert ir Ebert. žmonės mažiau patenkinti savo vedybiniu gyvenimu. Psichologiniai suvokiamos savikontrolės tyrimai yra palyginti nauji. Nors laisvė gali įgauti kraštutines formas. Šią mintį taip pat rasime daugybėje knygų bei vaizdajuosčių. Pasiūlykite darbuotojams nemokamą kelionę į Paryžių ar į Havajus. SOCIALINIS MĄSTYMAS Per plataus pasirinkimo kaštai Ar gali būti per daug laisvės ir apsisprendimo teisių? Svartmoro koledžo psichologas Barry Schvvartzas (2000. nepaisant didesnės laisvės išvengti nesėkmingų vedybų ir mėginti iš naujo.akivaizdi tiesa". kaip padėti sau ir raginančių siekti sėkmės pasitelkus teigiamas nuostatas. Knygose apie greitą praturtėjimą nuolat kartojamas motyvas „tu viską gali". kad žmonės buvo labiau patenkinti savo vedybiniu gyvenimu tais laikais. todėl mažėja pasitenkinimas gyvenimu ir didėja klinikinės depresijos kamuojamų žmonių skaičius. Kitų eksperimentų metu žmonės jautė didesnį pasitenkinimą dėl būtinybės apsispręsti (pavyzdžiui. pasieksite teigiamų rezultatų.Vincento Peale knygoje The Power of Positive Thinking („Teigiamo mąstymo galia"): „Jei teigiamai mąstysite. ką Schwartzas vadina „laisvės tironija". Taigi galima paaiškinti. rado geriau apmokamą darbą. . Bet jei suteiksite jiems galimybę pasirinkti vieną iš dviejų. jų laimės jausmas gali sumažėti. 2004) tvirtina. Galimybių rinktis gausa gali sukelti paralyžių arba tai. 2000). nei tada. nėra vandenyno. 2002). pasirinkę Paryžių. Šiandien.

2 s k y r i u s .7 0.0 .10 PAVEIKSLAS Koreliacija tarp individų suvoktos galimybės laisvai rinktis ir pasitenkinimo gyvenimu 73 šalyse (Inglehart ir VVelzel. 2005). AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 85 Pietų Afrikos Nigerija Uganda Zimbabvė Respublika Afrikos visuomenės į pietas nuo> Sacharos Pietų Azijos visuomenės Konfucianistjnės visuomenės Pokomunistinės Rytų Europos visuomenės Marokas Jordanija Azerbaidžanas Iranas Alžyras Albanija Bosnija Islamiskos i i . -r 0.9 1.8 -h 0. j visuorpenes Pokomunistinės Vakarų į Europos visuomenės j Venesuela Filipinai Peru Dominikos Respublika Kolumbija Brazilija Salvadoras Čilė Argentina Meksika Urugvajus Italija Portugalija Šveicarija Belgija Austrija Liuksemburgas Airija Ispanija Prancūzija š i a u r ė s Airija Graikija Olandija Danija Norvegija Islandija Suomija Švedija Didžioji Britanija Australija JAV Kanada Vokietija Naujoji Zelandija Lotynu Ame ika Katalikiškos Vakarį ! Europios visu Protestantiškos I visuomenės | 2.

jie gali būti mažiau patenkinti rezultatu. Roy Baumeisterio (2003) vadovaujama mokslininkų grupė vieningai teigia: „Jei visus vaikus girsite vien už tai.. Humanistinės krypties psichologas Carlas Rogersas (1958) padarė išvadą." O iš tiesų daugelis mūsų yra geros nuomonės apie save. Mes lengvai atleidžiame nesėkmes sau. jo nuomone. (Silpnos savivertės žmogus į tokius teiginius kaip „Aš turiu gerų idėjų" atsako: . kai pastangos pataisyti situaciją pasirodo bevaisės. negu gavę mažesnę pasirinkimo laisvę. kad šio komplekso neturime . . Gebėjimąapsispręsti. Bandūra (2004b) pabrėžia. APIBENDRINIMAS Suvokiama savikontrolė • Kelios tyrimų kryptys byloja apie saviveiksmingumo ir kontrolės jausmo naudą. • Išmoktas bejėgiškumas dažnai išryškėja. Daugelis humanistinės psichologijos populiarintojų vieningai teigė: „Mes visi turime nevisavertiškumo kompleksą. geriau susidoroja su sunkumais ir daugiau pasiekia. priešingai.tik vaidyba. „Sėkmė sukuria tvirtą tikėjimą savo veiksmingumu. jog galiu") didina saviveiksmingumą. net mažai balų surinkę žmonės renkasi vidutinius tarp galimų vertinimų. palaiko sėkmingos veiklos ir gebėjimo pataisyti situaciją patirtis. kuris priimtų mane į savo gretas. SOCIALINIS MĄSTYMAS Savikontrolės tyrinėjimai teikia didesnį pasitikėjimą tokiomis tradicinėmis dorybėmis kaip atkaklumas ir viltis. mesti rūkyti ar pagerinti mokymosi rezultatus buvo sėkmingos. Padeda ir modeliavimas.. kad socialinis įtikinėjimas („tu turi viską. sumažės pagyrimo vertė. kurie stengėsi ir jiems pavyko. Plačiai manoma. manau. kad jie yra savimi. Šališkas palankumas sau Mums aktualios informacijos apdorojimą stipriai veikia šališkumas. kai matome kitus. kurie tiki savo kompetencija bei veiksmingumu ir pasižymi vidine kontrole. tai skatina geriau elgtis. prisiimame nuopelnus už sėkmę ir manome daugeliu požiūrių esą geresni. Bet." Jei pradinės pastangos sumažinti svorį. padeda tobulėti. šie rezultatai prisideda ne tik prie atskiro žmogaus laimės." Groucho Marxas (1960) ironizuoja: „Nenoriu priklausyti nė vienam klubui. ko reikia sėkmei pasiekti") bei savęs įtikinėjimas („Aš manau. bet ir prie visuomenės tobulėjimo". Tiriant savivertę. jūsų saviveiksmingumas auga. Demostravimas. kad dauguma jo pažįstamų „neapkenčia savęs.pastebi Johnas Powellas (1989). Tie žmonės. Geriau girti ir skatinti savivertę. svarbiausias saviveiksmingumo šaltinis yra sėkminga patirtis. • Kai žmonėms pateikiama daug pasirinkimo galimybių. laiko save beverčiais ir nevertais meilės". jog galiu. Toks savivertės kėlimas padeda mėgautis šviesiąja stipraus savęs vertinimo puse ir tik kartais patirti tamsiąją.86 I dalis. pripažįstant gerus darbus. kad daugelis iš mūsų kenčia dėl silpnos savivertės.

darbo paieškos): nugalėtojai aiškina. „aš bu- sau palanki atribucija (self-serving attributions) Šališko palankumo sau forma. žmonės priskiria nuopelnus sau. 1985).2 s k y r i u s . tačiau dėl nesėkmės kaltina įvairius išorinius veiksnius. kalbėdami apie savo pergales. Sau palanki atribucija skatina šeimyninę nesantaiką. Teigiamų ir neigiamų įvykių aiškinimas Daugybė eksperimentų parodė.. kai reikia ir gabumų.. Pavyzdžiui. trenkėsi į mano automobilį ir dingo. o pralaimėjusieji kaltina atsitiktinumą.) Be to. . 1977) Šis reiškinys ypač pastebimas situacijose. reputacija ir strategija).netinkamam tiekimui. kokią atsakomybę prisiima vairuotojai įvykus avarijai? Draudimo bendrovių bylose avarijas jie komentuoja maždaug taip: „Staiga nežinia iš kur iššoko automobilis. kad išsiskyrusieji dėl to kaltina partnerį (Gray ir Silver. jei gauna daugiau nei kiti (Diekmann ir kiti. 1990). AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 87 „šiek tiek" arba „kartais".išorės veiksniams) . pavyzdžiui. Tad nenuostabu." „Pėstysis atsitrenkė į mano automobilį ir parkrito po juo.įsitikinimas. Mullen ir Riordan. taip pat stengiasi girtis asmeniniais privalumais (darbštumu. ir aš nepastebėjau kito automobilio. viena iš labiausiai provokuojančių. 1991. Sportininkai.viena iš stipriausiai veikiančių šališkumo formų. tačiau jei pralaimiu .." „Kai privažiavau sankryžą. o neigiamų . algos padidinimą. kad atlygio paskirstymą. kad išgirdę.) Nenuostabu.. žmonės laiko teisingesniu. Polinkis priskirti teigiamus rezultatus sau. jų vadovai mielai ima didžiules premijas už puikų vadovavimą. 1994. o vadovai kaltę dėl blogų rezultatų suverčia tariamai negabiems ir neuoliems darbuotojams (Imai." (Toronto News. Sėkmę jie apibūdina kaip savo gebėjimų bei pastangų rezultatą. 1997). Lalonde. patyrę pergalę. 1967). kurių jie negali kontroliuoti (rinkiminės apylinkės partine sudėtimi. jog jiems kažkas pavyko. Išsaugoti teigiamą savo įvaizdį mums padeda atsiribojimas nuo nesėkmės. tarnavimu rinkėjams. Kai korporacijų pelnas auga. 1999). tačiau dėl pralaimėjimų bėdą suverčia blogiems stabdžiams. 1999). o neigiamus išorės veiksniams. egzaminai. ypatingoms kitos komandos pastangoms ar grubiam žaidimui (Grove ir kiti. (Darbuotojai labiau linkę suversti kaltę kokioms nors išorinėms priežastims . darbuotojų nepasitenkinimą ir veda į aklavietę derybų metu (Kruger ir Gilovich. tokius kaip laimės stoka arba problemos „neišsprendžiamumas" (Campbell ir Sedikides. politikos tendencijomis) (Kingdon. mano regėjimo lauką užstojo tvora. dažniausiai nuopelnus priskiria sau.tai todėl. sunkaus būdo bendradarbiams. ir sėkmės (žaidimai. per dideliam darbo krūviui.. Rice. reiškia.o ko gi dar galima tikėtis smunkant ekonomikai? Sau palankios atribucijos reiškinys (teigiamų rezultatų priskyrimas sau. 1992. šališkas palankumas sau (self-serving bias) Polinkis palankiai save vertinti.. Kai patiria nuostolius . oponento populiarumu. tačiau tvirtai nusistovėjusių socialinės psichologijos išvadų yra susijusi su šališko palankumo sau galia. o pralaimėjus kaltę versti aplinkybėms. kad žinau daug žodžių ir gerai išmanau jų rašybą. kad „kas gi po raidės q pasirinktų ne w?" Politikai. neaiškioms užduotims. nevykusiam teisėjui. Jei aš laimiu žodžių loto. kurio nebuvo įmanoma pastebėti. kad esame jos nusipelnę. o sėkmės atveju . kad sėkmę pelnė dėl savo sugebėjimų. 0 kaip manote. 1988).

Pagrindinė taisyklė tokia: kai grupės nariai vertina. tyrime vyrai pareiškė. Kai tyrinėtojai stebėjo tikrąją padėtį (atsitiktinai pasirinktais laiko tarpais matavo tiriamųjų veiklą). intelektualesniais. kai buvome kitokie. jog „niekada pasaulyje neatsiras sveiko proto žmogus. esu geresnis".88 I dalis. kokie buvo iki studijų. patirtą tolimoje praeityje. Apibūdindami dabartinius save jie nurodė tris kartus daugiau teigiamybių. . 2005). kad atlieka 42 proc. aš persikelsiu gyventi į Paryžių". vadinasi. ne tokiais prietaringais. kur „visos moterys stiprios. gauta suma paprastai viršija 100 proc. kuris pasakė savo žmonai: „Jei kuris nors iš mūsų mirs. „Aš įgijau žinių ir suaugau. Visa tai primena Freudo anekdotą apie vyrą. O jų žmonos tvirtino. darbų (Lee ir Waite. teigdamas. kad žmonės lygina save su kitais. paaiškėjo. SOCIALINIS MĄSTYMAS vau labai gerai įvertintas per ekonomikos egzaminą". „ankstesnieji Aš". kuris norėtų save pergudrauti. Ar mes visi galime būti geresni už vidutiniokus? Šališkas palankumas sau taip pat pasireiškia tuo. Lygindami save su kitais. kad nors 12 procentų žmonių jaučiasi esą vyresni nei iš tiesų. Jie pastebėjo. Vėlesniame 265 vedusių amerikiečių porų. dauguma žmonių laiko save etiškesniais. Vaterlo universiteto studentai pateikė beveik vienodai teigiamų ir neigiamų teiginių. (Savitsky ir kiti. kad kiekviena bendruomenė panaši į Garrisono Keilloro pramanytą Vobegono ežero kaimą. kad jauni vedę kanadiečiai dažniausiai būdavo įsitikinę. 1984). turinčių vaikų. darbų namuose. pastebi Anne Wilson ir Michaelas Rossas (2001). Kiekvieną vakarą aš ir mano žmona sumesdavome drabužius prie skalbinių pintinės miegamajame.mano dauguma žmonių. Kai . gražesniais. Michaelas Rossas ir Fiore Sicoly (1979) atliko šališko palankumo sau šeimoje tyrimą. čempionai šiandien. Šališkas palankumas sau kaip aš myliu save? Leiskite suskaičiuoti būdus"). kompetentingesniais. kad vyrai namuose atlieka tik 33 proc. Atrodo. tačiau „per istorijos egzaminą profesorius man parašė patenkinamą pažymį". draugiškesniais. sveikesniais ir netgi įžvalgesniais bei objektyvesniais (žr. Galbūt viena iš tokio optimizmo priežasčių yra ta. jog jie daugiau laiko skiria namų tvarkymui ar vaikų priežiūrai nei mano jų partneriai. Dėl nesėkmės ar nepripažinimo apkaltinę kokius nors išorinius veiksnius jaučiamės geriau nei laikydami nevertais save (Major ir kiti. visi vyrai gražūs. Rytą kuris nors sudėdavome juos į pintinę. Apibūdindami save. kiek jie prisidėjo prie bendro tikslo. o vaikai pranoksta vidutinybes". Mulkiai vakar. Nes daugeliu subjektyvių ir socialiai pageidautinų aspektų žmonės laiko save geresniais už vidutiniokus. daugelis mūsų esame truputį bepročiai. 2005). Noriau pripažįstame savo nesėkmę.laiko save jaunesniais nei iš tiesų {Public Opinion. Jei VI amžiaus kinų filosofas Lao Dzė buvo teisus. 2003). išeikvoti ar pervertinti". darbų. net 66 procentai mano atvirkščiai . kad iš tikrųjų vyrai namuose atliko 39 proc.: „Atkreipkime dėmesį.

1989. Štai kaip reiškiasi šališkas palankumas sau: • Etika. Tad dauguma mūsų esame įsitikinę. gražesniais ir kur kas mažiau prietaringais nei vidutinis tos pačios amžiaus grupės ar socialinės padėties atstovas (Public Opinion. .2 s k y r i u s . kad gyvens maždaug 10 metų ilgiau nei prognozuojama statistiškai (Larwood. kaip dažnai. Dauguma vairuotojų . kas sieja visus žmones. 1977). kad save pažįstame geriau nei kiti pažįsta save (Pronin ir kiti. 1984. kad jų išankstinis nusistatymas prieš juodaodžius skalėje nuo 0 iki 10 vertintinas 5 ar daugiau balų. Tik mažuma aukštųjų mokyklų studentų laiko save naivesniais ar patiklesniais už kitus.1995). 1994. nepaisant amžiaus. 1991). Mes manome. ji surenkanti skalbinius. Studentai dažnai laiko save geresniais ir intelektualesniais už kitus (Allison ir kiti. 1978. Dauguma verslininkų laiko save moralesniais už vidutinį verslininką (Baumhart. kad tuo rūpinčiausi aš.yra įsitikinę. Tad paklausiau žmonos. kuris kuo nors pra• • • • • noksta kitus. McKenna ir Myers. žmonės paprastai vadina genijumi (Lassiter ir Munhall. o universiteto studentai paprastai yra įsitikinę. 2002). Tą. 1987). jos manymu. kad mes esame geresni vairuotojai nei vidutiniai". ekonominės padėties ar etniškumo. Dauguma suaugusiųjų mano. lyties. 1981). Vairavimas. . pagalvojau: „Hm? Aš ir taip tai darau 75 kartus iš 100".yra giliai viduje glūdinti nuomonė. Mes taip pat manome esą geresni nei vidutiniai daugeliu kitų subjektyvių ir pageidautinų aspektų.teigia Dave Barry (1998). Parama tėvams. Brenner ir Molander.maždaug 75 kartus iš 100. Mūsų asmeninės mintys . 2001). Svenson.prasčiau nei vidutiniškai (Headey ir VVearing. Sveikata. Tolerancija. Olandijoje dauguma bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių laiko save sąžiningesniais. 1968. Vienos nacionalinės apklausos metu buvo pateiktas klausimas: „Kaip vertinate savo moralę ir vertybes skalėje nuo 1 iki 100 (100 . Snyder. Taip pat manome.atsakė ji. religijos. 1993. Dave Barry buvo teisus.tobula)?" Penkiasdešimt procentų apklausos dalyvių įvertino save 90 arba didesniu balu." Subjektyvūs elgsenos aspektai (pavyzdžiui. 1968). tik vienuolika procentų įvertino save 74 arba mažiau balų(Lovett. 1997 metais Gallupo instituto atliktoje apklausoje tik 14 procentų baltųjų amerikiečių teigė. t Dorybės. originalesniais. atkaklesniais. 1997). Los Andželo gyventojai laiko save sveikesniais nei dauguma jų kaimynų. • Profesinė kompetencija. 1978). kad jie yra mažiau naivūs ir patiklūs (Levine. C. Australijoje 86 procentai žmonių savo darbo rezultatus vertina geriau nei vidutiniškai ir tik vienas procentas . R. 2001). 1997.kaip aš myliu save? Leiskite suskaičiuoti būdus „Viena. kad jų pacientų mirštamumas yra mažesnis nei vidutinis (Gawande. 90 procentų verslininkų laiko savo veiklą svarbesne už kolegų (French.taip pat. kad kitus perprantame geriau nei jie mus. Įžvalgumas. kad jie padeda savo seniems tėvams daugiau nei jų broliai ar seserys (Lerner ir kiti. „O. Dauguma žmonių laiko save aukštesnio intelekto. kad 44-ies procentų kitų baltųjų išankstinio nusistatymo prieš juodaodžius rodiklis yra aukštas (5 arba daugiau). . kurie po autoavarijų buvo atsidūrę ligoninėje . .netgi tie. kad kitų žmonių žodžiai bei darbai atskleidžia jų prigimtį. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 89 atkreipkime dėmesį Šališkas palankumas sau . Daugelis chirurgų yra įsitikinę. t Intelektas. Tačiau apskritai baltaodžiai manė. VVylie. . 1979). draugiškesniais ir patikimesniais nei vidutinis moksleivis (Hoorens. „punktualus"). o daugelis mano. „drausmingas") sužadina didesnį palankumą sau nei objektyvūs (pavyzdžiui. žmona pasiūlė. kad vairuoja saugiau ir yra labiau įgudę nei vidutinis vairuotojas (Guerin. 2003).

1997). visą semestrą labiau vertina raštingumą šioje srityje. kaip žaidžiu krepšinį.tarp vieno procento geriausiųjų! Savo įvaizdį stipriname ir sureikšmindami dalykus. Viešpatie. įsigyti namą ir išvengti tokių bėdų. jau rytas!". O dauguma žmonių mano. manantiems. 1982). Subjektyvios savybės padeda laisvai konstruoti savus sėkmės apibrėžimus (Dunning ir kiti. bus labiau linkę niekinti kompiuterių fanatikus ir teigti. 1989. Shelley E. nesiimame atsar- „Ateities vaizdai yra tokie rožiniai. Vertindamas savo sportinius gebėjimus aš mąstau apie tai. infarktas nesulaukus 40 metų ar atleidimas iš darbo. Iš tikrųjų netgi manome esą mažiau pažeidžiami šališko palankumo sau! Pripažįstame kažkokį abstraktų šališkumą ir matome. Pesimistas prieina prie lango ir sako: O Viešpatie. Tie. Vienos stojamųjų į aukštąsias mokyklas egzaminų tarybos apklausos metu iš 829 000 abiturientų nė vienas savo gebėjimo sutarti su kitais (subjektyvi. Linda Perloff (1987) pastebi. Vertindamas savo „vadovavimo gebėjimus" aš įsivaizduoju garsų lyderį. save vertiname kaip objektyvų.90 I dalis. 1991). kurie mums gerai sekasi. Nepagrįstas optimizmas Optimizmas . jog jiems lengviau nei bendrakursiams pavyks gauti gerą darbą. Žmonės žvelgia vienas į kitą su tam tikru ironišku šališkumu: paprastai save laikome mažiau šališku negu kitus (Ehrlinger ir kiti. p. kad sprendžiant šias problemas daugiau aukoja laiko ir pinigų (White ir Plous. kiekvienas iš mūsų manome veikią palyginti sėkmingai. kad nuo jų galėtų parausti net Pollyanna". pageidautina savybė) neįvertino kaip žemesnio už vidutinį. jog pesimistiškai vertina kitų žmonių likimus (Shepperd.tai teigiamas požiūris į gyvenimą. kad esame atsparūs nelaimėms. kurias praleidau kaip Mažosios lygos beisbolo žaidėjas. Išsilavinimas nepanaikina šališko palankumo sau. kurio stilius panašus į mano. pasak Neilo Weinsteino (1980. 2005. kaip alkoholizmas. badaujančiais bei domisi socialinėmis problemomis. studentai mano. 60 procentų apklaustųjų sakė esą tarp 10 procentų geriausiųjų. didelę algą. . vertindami savo pačių etiką ar patrauklumą). tačiau nemano. Positive lllusions.kiekvieną rytą prieina prie lango ir sako: Labas rytas. Manydami. 2002). Apibrėždami neaiškius kriterijus savais terminais. 2003). kad jie yra labiau etiški nei kolegos (Van Lange ir kiti. kad jie labiau nei kiti rūpinasi aplinka. „Optimistas. kad jų įvaizdžiui darbo su kompiuteriu įgūdžiai nebūtini (Hill ir kiti. jis būdingas net socialiniams psichologams. Iš dalies todėl. kad iliuzinis optimizmas padidina mūsų pažeidžiamumą. kad kiti yra šališki. 79). 1989 („Teigiamos iliuzijos") . Bet paklausti apie tam tikrus bruožus ar elgesį (pavyzdžiui. 1989). SOCIALINIS MĄSTYMAS Van Lange. slapstydamasis aikštės dešinėje. 1995). Taylor. . kurie jaučiasi esą „asai" studijuodami įvadinį informatikos kursą. kuriems nesiseka. Tačiau daugeliui mūsų. Pronin ir kiti. Tie. o ne apie tas skausmingas savaites. Jacksonas Brownas (1990. būdingas „nepagrįstas optimizmas būsimų gyvenimo įvykių atžvilgiu".pastebi H. o 25 procentai . 1991).

kad ateityje jie bus laimingesni. skatindamas saviveiksmingumą bei teigiamai veikdamas sveikatą ir bendrąją savijautą (Armor ir Taylor. ir negatyvus mąstymas. Azartinių žaidimų mėgėjai optimistai būna atkaklesni už pesimistus net ir tada. baimindamiesi susikirsti per egzaminą. Škotijoje ir Jungtinėse Valstijose dauguma vyresnių paauglių mano. Seksualiai aktyvios studentės. 1996. . kai kalbama apie jų gebėjimus" (Spiegei. 1991. ir išminties atskirti vieną nuo kito. neigiantys rūkymo žalą ir užmezgantys nesėkmingus santykius primena mums. Jei buvo didesnė tikimybė. Apsauginis pesimizmas skatina būti pasirengusius sutikti problemas ir jas spręsti. p. Per daug savimi pasitikintys studentai nepakankamai pasirengia egzaminui.arba apsauginio pesimizmo. manė. mano. Sparrell ir Shrauger. kurių negalima pakeisti. priešingai nei kitoms bendramokslėms. kad jų intuicija pranašesnė už konkurentų. sakė jis. Kinų patarlė sako: „Būk pasiruošęs pavojui. padavę prašymus tuoktis. būk mums maloningas ir išmokyk ramiai susitaikyti su dalykais. Lengvabūdiškai nesinaudojantys saugos diržais. kaip ir išdidumas. 1986. kad visus iššūkius nugalės ir išgyvens optimistiškai nusiteikę mūsų protėviai. kol yra taika". gresia kur kas mažesnis nepageidaujamo nėštumo pavojus (Burger ir Burns. The Serenity Prayer. jiems gali tekti skaudžiai nusivilti. 1971. kaip tai vadina Julie Norem (2000). įnirtingai mokosi ir gauna geresnius pažymius (Goodhart. Vienos apklausos metu 137 asmenys. gali baigtis nelaime. nereikia stebėtis. kad jie mažiau nei bendraamžiai rizikuoja užsikrėsti ŽIV (Abrams. 1984). 2001). Įstojusieji į universitetą ir pervertinantys savo akademinius gabumus dažnai kenčia dėl savivertės sumažėjimo (Robins ir Beer. „O Dieve.2 s k y r i u s . 1993). 2006). Jei žmonės. kuris būdingas daugumai žmonių." Reinhold Niebuhr. ir šis įsitikinimas tikrai padeda jaustis laimingiems dabar (Robinson ir Ryff. 1994. bet rūpestingesni jų kolegos. tiksliai įvertino. suteik drąsos pakeisti tai. Segerstrom. Šis „absurdiškas tikėjimas savo sėkme. kad aklas optimizmas. tačiau tikimybę. Tuo tarpu truputis realizmo . kad esame linkę būti optimistais (Haselton ir Nettle. 2004). nes tai paskatintų daugiau mokytis (Prohaska. Optimistai paprastai tiki. 243). reguliariai nevartojančios kontraceptinių priemonių. o ne jų kaimynai pesimistai. Išvada: kad sektųsi universitete ir už jo ribų. Tokių pat gabumų. reikia viltį išsaugančio optimizmo ir poreikį stengtis palaikančio pesimizmo. 1987). 1943 („Ramybės malda") . Optimizmas akivaizdžiai nugali pesimizmą. Net XVII amžiaus ekonominio racionalumo propaguotojas Adamas Smithas numatė. kad pusė santuokų baigiasi skyrybomis. Norem ir Cantor. 1999). dirbantys vertybinių popierių biržoje ar nekilnojamojo turto versle. Perdėtu optimizmu trykštantiems studentams (kuriems dažniausiai lemta gauti blogesnius pažymius) praverstų truputis nepasitikėjimo savimi. Taigi naudingas ir pozityvus. gali apsaugoti nuo nemotyvuoto optimizmo pavojų. 2001).kyla iš išdidaus pasipūtimo. vertino 0 procentų (Baker ir Emery. Pryor ir Reeder. apsauginis pesimizmas (defensive pessimism) Problemų numatymo svarba prisitaikant ir nerimo nukreipimas veiksmingam elgesiui motyvuoti. kad žmonės pervertins savo galimybes pasipelnyti. 1993). 1986. kai vis dažniau pralaimi (Gibson ir Sanbonmatsu. kad išsiskirs patys. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 91 gumo priemonių. 1988). ką reikėtų keisti. kad joms. Showers ir Ruben.

• • • „Visi sako. kurie mąsto ir elgiasi panašiai kaip mes. SOCIALINIS MĄSTYMAS Tariamas vienodumas ir išskirtinumas tariamo vienodumo efektas (falše consensus effect) Tendencija savo nuomones ir nepageidaujamus ar klaidingus poelgius pervertinti kaip visiems įprastus. prie kurių priskiriame ir save (Dawes. galime klaidingai tikėtis. kad išvados daromos remiantis ribotu skaičiumi žmonių. Sulaukusiems kūdikio tėvams pasaulis atrodo pavojingesnis.rašoma Talmude. kurių gyvenimas keičiasi. kokie jie yra. Melagis spėja. 1992. kad keičiasi pasaulis. Po sunkaus fizinio krūvio ištroškę žmonės įsivaizduoja. guodžiamės galvodami. o prieš treniruotę taip manė tik 57 procentai. kad kiti mąsto bei veikia kaip ir mes. mano. jog visi viską supranta kaip ir mes. 1987.Mes matome daiktus tokius. 1994. 1996). Mes turime keistą polinkį stiprinti savo įvaizdį pervertindami arba neįvertindami to. kad ir daugelis kitų yra susiformavę neigiamus stereotipus (Krueger. tačiau ar kiti nesielgia taip pat?" Jei nuslepiame pajamas. tikriausiai perdėtai išpučiame panašiai besielgiančių žmonių skaičių. 1990). Žmonės. Kam nors pamelavęs. Jei pritariame Kanados referendumui ar remiame Naujosios Zelandijos nacionalinę partiją. Mullen ir Goethals. 1997) „Mes matome daiktus ne tokius. Marks ir Miller. 2003). mes pervertiname kitų žmonių bendramintiškumą. Koestner. kad tokios klaidos būdingos visiems. mes esame labiau linkę tapatintis su tais. . nes išsilydysiu. kad ir kiti mąsto bei elgiasi taip kaip jis: „Aš meluoju. Blogai pasielgę ar neatlikę užduoties. Slepiantys neigiamą požiūrį į kitą rasę mano. kokie esame patys." Tariamo vienodumo efektas gali pasireikšti todėl. . vogčiomis įslenkantys į dušą tuo metu. Tad mūsų įsitikinimai apie kitų žmonių stereotipus gali šį tą pasakyti ir apie mūsų pačių stereotipus. kad daug kas šitaip elgiasi (Monin ir Norton. mano (dažniau nei nesimaudantieji). Besilaikantys dietos tiki. 1993). Jei pajuntame geismą kitam asmeniui. norėdami mokėti mažesnius mokesčius. tačiau Los Andžele taip daro absoliučiai visos" Aktorė Pamela Anderson-Lee (cituota Tai bert. kad maistas per daug reklamuojamas (Eibach ir kiti. . Pradedame manyti. kad: • Žmonės. kad aš nuo galvos iki kojų esu iš plastiko. Įsidėjau (krūtų) implantus. kad nerūkome. 2003). Mes stipriname savo poziciją pervertindami teigiamą kitų nuomonę apie mus. Štai kodėl Leafo Van Boveno ir George Lowensteino (2003) atlikto tyrimo metu po treniruotės 88 procentai ištroškusių tiriamųjų spėjo. kai turime nepakankamai informacijos. nes mums šito norisi (Babad ir kiti. Kodėl „neperkelti savęs į kitus". arba meluojame. Keturi neseniai atlikti tyrimai rodo. 1990). jog ir šis panašiai reaguos. 1998). Negaliu stovėti šalia radiatoriaus. ir tuo remdamiesi vertiname aplinką. kodėl kitiems nepriskirti savo žinių ir savo reakcijos nepanaudoti kaip rakto.92 I dalis. kad ir kiti norės gerti. melagis tą kitą žmogų pradeda laikyti nesąžiningu (Sagarin ir kiti. kad pasiklydusius labiau kamuoja troškulys nei alkis. Šis reiškinys vadinamas tariamo vienodumo efektu (Krueger ir Clement. kai juo draudžiama naudotis. spėjant galimą kitų žmonių reakciją? Be to.

kad savigyra. kaip teigia Michaelas Rossas ir Fiore Sicoly (1979). yra daugybė galimybių suklysti apdorojant informaciją (Chambers ir Windschitl. Kas yra šališkas palankumas sau Kodėl žmonės pervertina savo privalumus? Vienas iš galimų paaiškinimų kad šališkas palankumas sau yra šalutinis informacijos apie save patį apdorojimo ir įsiminimo proceso produktas. 2. Tariamas vienodumas ir išskirtinumas Žinau. nes stigo laimės ir pakenkė išorinės aplinkybės Pavyzdys Labai gerai išlaikiau istorijos egzaminą todėl. Prisiminkime tyrimus. Nepagrįstas optimizmas Nors 50 proc. kad. Apibendrindami pasakysime. sociologijos egzaminą išlaikiau patenkinamai. žinau. tačiau blogiau prisimenu. Tad savo nesėkmes galime laikyti palyginti normaliu dalyku.2 s k y r i u s .11 PAVEIKSLAS Šališko palankumo sau poveikis Palankesnis savęs vertinimas Savo tėvams aš esu geresnis negu sesuo. Ar taip nėra todėl. kad dauguma žmonių pritars man.11 paveikslą). o dorybes . santuokų išyra. kad sėkmės sulaukėme dėl savo gabumų bei įdėtų pastangų. 1991). ko nedarėme arba tik stebėjome. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 93 Kai kalbame apie gebėjimus arba kai mums sekasi.labiau išskirtinėmis nei iš tiesų. Kadangi dėstytojas buvo neobjektyvus. kad daug mokiausi. kad pamiršdavau tai padaryti. jog manoji ilgai bus laiminga. kaip daro kiti? Aš lengvai įsivaizduoju. įvertinti bei prisiminti kitų ir savo poelgius. Tad dažnai išgeriantys. pageidautino arba sėkmingo elgesio panašumą [ kitus žmones. tačiau saugos diržus prisisegantys asmenys pervertina (tariamas vienodumas) mėgėjų išgerti skaičių ir nepakankamai įvertina (tariamas išskirtinumas) prisisegančių saugos diržus skaičių (Suls ir kiti. mes geriau prisimename tai. nei tai. Šališkas palankumas sau Nuomonė. tariamo išskirtinumo efektas (falše uniqueness effect) Tendencija nepakankamai vertinti savo gebėjimų. 2. Mes pataikaujame savo įvaizdžiui. 2004). jog abu sutuoktiniai mano atlieką didesnę namų ruošos darbų dalį. o nesisekė. iliuzinis optimizmas ir tariamas vienodumas yra pagrindinis šališko palankumo sau šaltinis (žr. Be to. Lyginant save su kitais reikia pastebėti. ką darėme. jog klimato atšilimas kelia grėsmę. kurių metu buvo pastebėta. . kaip surenku skalbinius. dažniau pasireiškia tariamo išskirtinumo efektas (Goethals ir kiti. 1988). kai galvojame esą išskirtinai talentingi ir moralūs.

žmogus gali būti geros nuomonės apie save ir teigiamas požiūris jam padės grumtis su kasdiene įtampa". kad jis yra talentingesnis ir turi daugiau teigiamų savybių nei kolegos. Kai atsitinka malonūs dalykai. SOCIALINIS MĄSTYMAS Tad ar šališkas suvokimas yra paprasčiausia suvokimo klaida. kad jūs. 1990. Gerai nusiteikę žmonės būna palankūs ir sau. 1988. emocinis nukrypimas. 1995). 1993). Nėra abejonių. Mokslininkai nustatė. jie neskuba girtis (daugiau apie tai . būsime mylimi ir . jog šališkas palankumas sau arba mažina jūsų pačių atsitiktinį neadekvatumo pojūtį. 1996. arba suvokia save kaip labiau valdančius situaciją negu yra iš tikrųjų. kurie yra patrauklesni ar profesionalesni. . Swann. jei nesiseka eksperimento metu. Šališkas palankumas sau padeda sušvelninti neigiamus streso padarinius. Sheldonas Solomonas ir Tomas Pyszczynskis (1997) savo „baimės valdymo teorijoje" nurodo kitą priežastį. bet ir šviesiąją.94 I dalis. Teisindamiesi būname ypač suinteresuoti sustiprinti savo įvaizdį (Sedikides. Šališkas palankumas sau ir su juo susiję pasiteisinimai taip pat saugo nuo depresijos ir biologinių streso pasekmių (Snyder ir Higgins. Kaip mano psichologas Danielis Batsonas (2006). emocinį atsparumą. kaip ir kiti skaitytojai. Norėdami save pažinti. „Tikėdamas. kad mes turime daugybę motyvų. kuriems geriau sekasi. Siekdami save sutvirtinti. atsirandantis apdorojant informaciją? O gal taip pasireiškia mūsų egoistiniai motyvai? Moksliniai tyrimai atskleidė. Padedantis prisitaikyti šališkas palankumas sau Savęs vertinimas turi ne tik tamsiąją pusę. Ir ne kiekvienas veikia vadovaudamasis šališku palankumu sau. Taylor ir kiti. kodėl teigiama savivertė susijusi su prisitaikymu . Kai žmonės vertina save ir kitų požiūrį į save būdami prislėgti. Kai kuriuos žmones iš tiesų kamuoja menka savivertė. „galva yra širdies tęsinys". stengiamės įvertinti savo kompetenciją (Dunning. gerai save vertinantys žmonės labiau nei neįvertinantys stengiasi būti malonūs ir palaikyti teigiamas emocijas (Wood ir kiti.14 skyriuje). 2003). Jie pateisina save. 1997). Bonanno ir jo kolegos (2005) vertino darbuotojų. pastebėsite. kurie išsigelbėjo iš Pasaulio prekybos centro po rugsėjo 11-osios teroro išpuolio. arba prieštarauja jam. kad jei laikysimės tėvų nustatytų taisyklių. kad atspariausi buvo tie. Teigiama savivertė duoda tam tikros naudos.ji slopina nerimą bei mirties baimę. stengiamės patikrinti savojo Aš sampratą (Sanitioso ir kiti. ypač tuos. Mintys apie savęs vertinimą ir šališką palankumą sau Esu tikras. Vaikystėje išmokstame. kad šališko palankumo sau veikiami žmonės gali jaustis menkesni už kitus. 2003). Savęs vertinimo motyvacija stiprina šališką palankumą sau.teigia Shelley Taylor ir jos bendradarbiai (2003). kurie mokėjo pabrėžti savo vertę. Jeffas Greenbergas.

Greenbergas ir jo kolegos teigia. A. jog esame mirtingi (tarkime. stipresni ir socialiniu požiūru labiau klestintys nei yra iš tiesų. kaip savanaudiškumas gali apnuodyti kolektyvą. Jourden ir Heath. jei nesilaikysime. kad esame vertingi. 1980. Be to. tačiau pralaimėjimas yra našlaitis".netgi padeda išvengti mirties baimės. Anderson ir kiti. 1996). Universitetų vadovai ir dekanai pripažįsta šį reiškinį. 1996. 1976. 1977b) atlikti tyrimai parodė. jei jie tiki esą garbingi. savivertė slopina nerimą. kad priminimas. Todėl kai paskelbiama. „Pergalė suranda šimtą tėvų. kurias sukelia panašaus pobūdžio puikybė". dirbdamas Floridos universiteto socialinės psichologijos dėstytoju. Grafas Galeazzo Ciano. Schlenkeris tyrė savanaudiškumo apraiškas. kad jų grupei pavyko arba ne. savąją kiekvienas laiko pranašesne (Codol.kai manome esą geri ir saugūs . gali kilti nesutarimai ir pavydas. kad jų kolegės yra ne tokios pasipūtėlės ir snobės. kartais jis gali trukdyti prisitaikyti. 1981). Apgavikai gali sėkmingiau vaidinti sąžiningus. mūsų gali nemylėti ir negloboti. Vėliau. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 95 globojami. Studijų laikais Schlenkeris buvo roko grupės gitaristas ir pastebėjo. Galbūt teisinga tikėti. • Dauguma universiteto studenčių klubo narių mano. kad jiems per mažai mokama. kad bus didinami atlyginimai ir jie padidėja pusei arba dar mažesnei daliai kolektyvo. 1938 („Ciano dienoraščiai") šališkas palankumas grupei (group-sen/ing bias) Grupei nepriklausančių narių teigiamų poelgių aiškinimas išorinėmis priežastimis. 1977a. Kai grupės panašios. Jei dauguma grupės narių mano. 1983. Devyniasdešimt ar daugiau procentų aukštųjų mokyklų dėstytojų laiko save pranašesniais už kolegas (Blackburn ir kiti. Taylor ir Doria. Newman ir Langer. Peterson ir kiti. Devynių eksperimentų metu grupei žmonių jis pateikdavo tą pačią užduotį. kurie pripažįsta savo klaidas (C. Trukdantis prisitaikyti šališkas palankumas sau Nors sau padedantis išdidumas gali apsaugoti nuo depresijos. 1981). kurie dėl savo socialinių problemų kaltina kitus. susidūrus su grėsme. Schlenker ir Miller. Todėl gerą elgesį siejame su saugumo pojūčiu. kad „roko grupių nariai dažniausiai pervertina savo indėlį į kolektyvo sėkmę ir nepakankamai į nesėkmę.ir sunkiu metu išsaugoti viltį. Bany Schlenkerio (1976. Šališkas palankumas sau taip pat lemia nepagrįstai gerą nuomonę apie savo grupę. Jų tyrimai rodo. sau padedančios įžvalgos gali teikti praktinę išmintį.kuriant išsipildančias pranašystes . dažnai jaučiasi nelaimingesni už tuos. Sėkmingai užduotį įveikusių grupių nariai dažniau tvirtindavo. Cross. Tie. kad teigiama savivertė . kad jie jaučiasi atsakingi už grupės rezultatus nei tariamai užduoties neįvykdžiusių grupių nariai. kad jie nepakankamai vertinami. kaip daug gerų grupių išyra dėl problemų. kaip kitų klubų narės (Biernat ir kiti. 1981. 1977). Po to melagingai informuodavo. Kaip rodo nauji depresijos ir nerimo tyrimai. Mačiau. daugelis pajunta neteisybę. Šis reiškinys vadinamas šališku palankumu grupei. neigiamų poelgių priskyrimas jų charakteriui (pateisinant tokius pat savo grupės narių poelgius). parašant trumpą rašinį apie mirtį).2 s k y r i u s . Tikėjimas savo pranašumu taip pat gali skatinti siekti daugiau . . stiprina pojūtį. The Ciano Diaries. kad esame išmintingesni.

kad jie lėtapėdžiai. o sėkmę vertiname kaip savo nuopelną. Dauguma korporacijų prezidentų ir gamybos vadovų pernelyg optimistiškai prognozuoja savo įmonės gamybos apimtis bei plėtrą (Kidd ir Morgan. pasimėgauti maloniais gyvenimo įvykiais. kad dauguma studentų puikuojasi esą geresni. kad dėl nesėkmią dažnai kaltiname aplinkybes. po Kr.96 I dalis. 1997).kių t kaltinimas ar jausmas. 1969. • Šališkas palankumas sau gali padėti prisitaikyti. Seneka. Apsimestinis kuklumas iš tiesų gali būti puikybės priedanga. kad esame apgauti negavę to. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Svetimas ydas turime prieš akis. kuri saugo nuo depresijos. kad žmonės save ir savo grupę vertina palankiai. o savas . Eksperimentai ir praktika rodo. Jei puikybė gimininga šališkam palankumui sau. APIBENDRINIMAS Šališkas palankumas sau • Nors manoma. 2000 Nieko nauja. Tikrasis nuolankumas yra sąmoningas kitų didingumo pripažinimas. Didžiosios Britanijos vyriausiasis rabinas. Antikinėse graikų dramose tragizmo šaltinis buvo hubris .šešiasdešimt keturi procentai ." Jonathan Sacks. kad yra geresni!) Tikras nuolankumas labiau panašus į negalvojimą apie save nei į apsimestinį kuklumą. 43 m.puikybė. mokslininkai pastebi. (Jamesas Friedrichas [1996] teigia.įtikinti save.už nugaros". • • „Apsimestinis nuolankumas yra savęs menkinimas. Jis leidžia žmogui laisvai džiaugtis savo gabumais ir taip pat nuoširdžiai pripažinti kitų žmonių talentus. pasireiškia trukdantis prisitaikyti šališko palankumo sau aspektas . tik vienas procentas mano.šalies mokyklas apskritai vertina patenkinamai (Whitman. nes nepasirodo. mes nepagrįstai optimistiškai žiūrime į savo ateitį. Šešiasdešimt šeši procentai amerikiečių savo vyriausio vaiko lankomą mokyklą vertina labai gerai arba gerai. ko „nusipelnėme". Teologai puikybę nuo seno laiko pirmąja iš septynių didžiųjų nuodėmių. • • • Dauguma žmonių save laiko geresniais už kitus įvairių pageidautinų savybių bei gebėjimų prasme. • Iš dalies toks supratimas kyla iš noro stiprinti savivertę. . Pasitikėdami savimi. Kaip mūsų eksperimentų. Kai nutinka kas nors bloga. 1977). tai kas tada yra nuolankumas? Ar tai savęs niekinimas? Nuolankumas nereiškia. kad dauguma žmonių per mažai save vertina. tačiau skatina klaidingus vertinimus ir kursto grupių konfliktus. Tačiau beveik tiek pat . kad iš tiesą būdingesnis yra šališkas palankumas sau. taip ir graikų tragedijų herojai nebuvo sąmoningai blogi. Literatūroje nuolatos vaizduojami puikybės spąstai. kad jie gyvena blogiau (Buunk ir van der Eijnden. Mes pervertiname savo nuomonių ir keistumų panašumą į kitų (tariamas vienodumas) ir tuo pat metu nepakankamai vertiname savo gebėjimų bei dorybių panašumą į kitų žmonių (tariamas išskirtinumas). 1996). • 53 procentai suaugusių olandų savo santuoką ar gyvenimą nesusituokus laiko labiau pavykusiu nei daugumos kitų. De /ra. tiesiog jie buvo per daug geros nuomonės apie save. Lanvood ir Whittaker. o protingi . jog gražūs žmonės stengiasi įtikėti esą bjaurūs.

Tačiau akivaizdžiausias pavyzdys yra ne apgaulingas išdidumas.2 s k y r i u s . dažnai paminėdavo. galima sumažinti darbdavių keliamus reikalavimus ir darbo apimtį (Gibson ir Sachau. 2000). Su tariamu kuklumu žmonės pasakoja ir apie savo laimėjimus. jog sėkmę žmonės mielai priskiria savo pastangoms ir kompetencijai? Norėdami atsakyti į šį klausimą. Galbūt jums kilo klausimas. kuriuos kada nors buvau sutikusi savo gyvenime". kad savasis Aš yra mūsų pasaulio centras. jis demonstruoja kuklumą bei gerą sportinę dvasią ir siekia palankaus vertinimo nepriklausomai nuo būsimo rezultato. kad savęs vertinimas ir saviveiksmingumas duoda naudos. jog sulaukė pagalbos ar emocinio palaiky- „Nuolankumas dažnai būna tik triukas. yra tik viena iš „puikavimosi meno" rūšių. 1665 („Maksimos") . Yra dar viena priežastis. Gavusi Akademijos prizą. draugams ir visiems. nei jaučiasi esą. kad jų pasakojimas bus viešai perskaitytas. galite paskatinti draugą jus užtikrinti: „Tu viską padarei teisingai!" Netgi tokia pastaba kaip „o. dėl kurios žmonės menkina save ir giria kitus. Roy Baumeisteris ir Stacey liko (1995) pasiūlė studentams aprašyti jiems svarbią sėkmingą patirtį. vaikams. Kaip „įspūdžio valdymo" taktika gali sąlygoti apsimestinį kuklumą ir neperspektyvią elgseną? Jau matėme. Maxims. Robertas Gouldas. Anonimiškai savo būsimo oponento gabumus jie vertino kur kas nuosaikiau. kai nepasitiki savimi? Tariamas kuklumas Iš tiesų yra duomenų. kuriuo išdidumas žemina save. Tie. Toks susimenkinimas gali reikšti subtiliai slepiamą egoizmą. Ar toks dosnus dalijimasis nuopelnais neprieštarauja gerai žinomam faktui. Ar jis nuoširdus? Kai treneris viešai liaupsina savo priešininkus. Kuklumas. kad vėliau išaukštintų. bet ir kitiems save šitaip pateikti. kurių buvo paprašyta nurodyti pavardes ir kurie tikėjosi. Įsivaizduokime trenerį. kad aš nebūčiau toks bjaurus". Maureen Stapleton pareiškė dėkojanti „savo šeimai. Pažįstu dar negražesnių". ką sako? O gal jie užsideda gražią kaukę. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 97 Prisistatymas Atrodo. filosofas Francis Baconas. kad žmonės kartais pristato save kitaip. kad laboratorinėje diskusijoje Merilendo universiteto studentai liaupsino savo galimą oponentą. Pasakę Jaučiausi it kvailys". kuris prieš svarbias varžybas giria varžovą. sakė XVII a. ar gyrimasis visada būna nuoširdus." La Rochefoucauld. Paulas Brounsteinas ir Haroldas Sigallas (1977) pastebėjo. jog žmonės linkę ne tik pernelyg gerai galvoti apie save. Galbūt prisimenate. Ar žmonės ir jaučia tai. Sumenkinus savo gebėjimus. tačiau puikybė skatina pervertinti save. nes būtent taip išprovokuojamos paguodžiančios „tiesos". o menkino save. kaip kas nors ne gyrėsi. tačiau tik viešai. Tokiu būdu pergalė tampa pagyrimo vertu pasiekimu. gali išprovokuoti bent jau tokią reakciją: „Nusiramink. o pralaimėjimą galima pateisinti „puikia varžovų gynyba". o tariamas kuklumas. Per apdovanojimų ceremoniją pagerbtieji kilniai dėkoja kitiems už paramą.

ir įvaizdį.galime sumenkinti savo laimėjimus ir pademonstruoti dėkingumą.98 I dalis. 1984) „Be bandymų nebūna nesėkmių. nesėkmė sunkiau išgyvenama. panašiai kaip Maureen Stapleton. kad esame kompetentingi. Kodėl žmonės turėtų kenkti sau neperspektyviu elgesiu? Prisiminkite. Rhodewalt.nenuoširdžiai reiškiamą dėkingumą siekiant sudaryti nuolankumo įspūdį. jie mieliau šiuos pasiekimus priskirdavo sau. Baumeister ir Scher. „Praėjusią naktį vėlai grįžau"). 1890 („Psichologijos principai") savęs menkinimas (self-handicapping) Savo įvaizdžio saugojimas elgiantis taip. kad uoliai saugome savo įvaizdį. Paviršutiniškas dėkingumas gali pasireikšti tada. Jei manome. dėl nesėkmių kaltindami aplinkybes. Kurį pasirinksite? Dauguma studentų pasirinko preparatą. Baimindamiesi nesėkmės. kad patyrus nesėkmę būtų lengviau pasiaiškinti. mūsų savivaizdis gali sustiprėti. 1988. Labai daug pasiekę natūraliai tampa kuklūs. leisdamas mums dėl nesėkmės kaltinti laikinas ar mums nepavaldžias aplinkybes („Blogai jaučiausi". 1986.reiškinys. nei atvirkščiai . Prieš atsakant į kitus klausimus jums siūloma pasirinkti vieną iš dviejų preparatų skatinantį intelektinę veiklą arba slopinantį. galime guostis. Principles of Psychology. o ne talento ar gebėjimų stoką. kurie rašė anonimiškai. jog esate vienas iš eksperimente dalyvaujančių Diuko universiteto studentų. žmonės yra linkę: • Nepakankamai rengtis svarbioms individualioms sportinėms varžyboms (Rhodewalt ir kiti. Ši Steveno Berglaso ir Edwardo Joneso (1978) pasiūlyta savęs menkinimo teorija pasitvirtino. be nesėkmių nebūna pažeminimo. . kodėl bijodami nesėkmės per pokalbį dėl darbo žmonės gali iki išnaktų lėbauti. kad kiti žmonės dėl mūsų sėkmės pradės mums pavydėti arba niekinti . kai mes. nors širdies gilumoje studentai nuopelnus skyrė sau. o apsisaugoti (Arkin ir kiti. Įsivaizduokite. pranokstame aplinkinius ir nesmagiai jaučiamės dėl kitų žmonių mums reiškiamų jausmų." VVilliam James.viskas būtų buvę gerai. kurį Julia Exline ir Marei Lobel (1999) vadina „pranašumo pavojumi" . jei buvo stengtasi. SOCIALINIS MĄSTYMAS mo. o jei tokiomis aplinkybėmis pasiseka. o užuot ruošęsi sunkiam egzaminui. žaisti kompiuterinius žaidimus? Kai savo paties įvaizdis priklauso nuo veiklos rezultatų. 1987): „Iš tiesų aš nesu nevykėlis . jog bus stebimas ryšys tarp vaistų poveikio ir intelektinės veiklos. Ar suprantate. Mokslininkai užfiksavo ir kitų savęs menkinimo būdų. Buvo atliktas toks eksperimentas: tiriamiesiems pasakyta. Menkinimas apsaugo ir savivertę. jei ne ši problema ". Savęs menkinimas Kartais žmonės mažina sėkmės galimybes susikurdami įvairias kliūtis sėkmei ir daro tai toli gražu ne norėdami sau pakenkti. retai apie tai užsimindavo. kuris turėtų trikdyti jų mąstymą. Jei patiriame nesėkmę save kokiu nors būdu menkindami. bet iš anksto parengus pasiaiškinimą. Jūs atsakote į sunkius gebėjimų testo klausimus ir jums pasakoma: „Jūsų rezultatai .nieko nedarius. Tie.vieni geriausių!" Jaučiatės neįtikėtinai. ir šitaip susikūrė palankias aplinkybes galimai nesėkmei pateisinti. Baumeisteriui ir liko šie rezultatai pasufleravo idėją apie „paviršutinišką dėkingumą" .

Nenuostabu. nes jei jos tai gali. gerti. kai žaidžiu iš visų jėgų. kad nesužadintų lūkesčių. Prisistatymas . gali demaskuoti savivertę tiriantys ekspertai (Arkin ir kiti. 1981. nenuostabu. 1982). pavydžiui. kurį įsimylėjome. Turner ir Pratkanis. Riggs. kad žmonės kenkia savo sveikatai .tai mūsų pageidaujamo įvaizdžio pateikimas kitiems ir patiems sau. 1994). kad jie gali menkinti save. Jei žmonės taip rūpinasi savo įvaizdžiu. kuriems norime patikti. 1995). su manimi viskas baigta" (Frankel ir Snyder. 1991) Nerodyti pastangų pradžioje. Labai bijojau sužinoti. teniso žvaigždė Martina Navratilova prisipažino: „Bijojau žaisti iš visų jėgų. 1994. Nepažįstamose . Pažįstamose situacijose tai vyksta nesąmoningai.deginasi. Mes atleidžiame. kurie mus gerai pažįsta (Leary ir kiti. fiksuoja aplinkinių reakcijas ir atitinkamai modeliuoja savo socialinę raišką. . vaidinantys publikai. Mes įvairiai manipuliuojame savo kuriamu įspūdžiu ir nepriklausomai nuo to. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 99 Suteikti savo oponentui palankesnę padėtį (Shepperd ir Arkin. Pavyzdžiui. Profesorė Smith sako mažiau pabrėžianti savo darbo reikšmingumą. 1993). 1987) Nedėti visų pastangų vykdant sunkią. kai jį pristato profesionaliems kolegoms. jog žmonės būna kuklesni kilus pavojui. kurių gali nepateisinti (Baumgardner ir Brownlee.. pasiduoda kolegų spaudimui rūkyti. rūpestis dėl keliamo įspūdžio labai sustiprėja. Pyszczynski ir Greenberg.2 s k y r i u s . kaip su draugais. sumažėja atkaklumas dalyvaujant varginančiame eksperimente arba pasidaro sunkiau valdyti emocijas (Vohs ir kiti. ar pasirodyti bejėgiai. Weary ir kiti.pavyzdžiui.. kad juos. todėl nebūname tokie kuklūs. Jie nuolatos stebi savo elgseną. 1980. Kiti netgi ruošdamiesi fotografuotis išmėgina prieš veidrodį įvairias minas. kuria siekiama sudaryti palankų arba savo idealus atitinkantį įspūdį. ar norime įbauginti. 2005). pobūvyje su žmonėmis. pateisiname arba atsiprašome. kai šį darbą pateikia studentams. Šališkas palankumas sau. nors nuo to oda greičiau sensta ir padidėja pavojus susirgti odos vėžiu. kad jos gali nugalėti mane tada. tampa anoreksikais. „Jei stengeisi suklysti ir tau pavyko. arba kai kalbamės su žmogumi. Riess ir kiti. 1992). 1987). esame socialiniai gyvūnai. 1986. nei tada. kad sutvirtintume savo savivertę ir patikrintume savo įvaizdį (Schlenker ir Weigold. kad gautų pageidaujamą efektą. kad nesėkmė nesumenkintų įvaizdžio. Gavę aukštą prisistatymas (self-presentation) Saviraiškos aktas ir elgsena. įsitraukimo reikalaujančią užduotį (Hormuth. 1992. vartoti narkotikus (Leary ir kiti. Kai kuriems žmonėms sąmoningas prisistatymas yra gyvenimo būdas. 1987. Mes valdome savo kuriamus įspūdžius. ką gi tu patyrei?" Nežinomas autorius Įspūdžio valdymas Pralaimėjusi jaunesnėms varžovėms. Tice ir kiti. Taip elgiamės net jei aktyvus savęs pristatymas eikvoja energiją ir tai gali būti sumažėjusio veiksmingumo priežastis. Taip pat nenuostabu. tariamas kuklumas ir savęs menkinimas atspindi rūpinimąsi savo įvaizdžiu.

jis kelia bylą. Labiausiai save kukliais vaizduoja tų kultūrų atstovai. tačiau kompetentingi . ką jie galvoja apie gėjų šeimas. Hagiwara. Norint padaryti gerą įspūdį . 1976. kuriose vertinamas santūrumas. pavyzdžiui. vasario 26 įvertį pagal savo elgesio tikrinimo skalę (pavyzdžiui. o ne grupės kaltė" (Anderson. „Viešoji nuomonė visada yra tironiškesnė atžvilgiu tų. Liebrand ir kiti. 1990. Sedikides ir kiti. Jie labiau stebi savo vidines reakcijas. kad juos laikytų gabiais. o labai tikrinantis savo elgesį gali elgtis nesąžiningai. kurį demonstruojame kitiems. Honkongo studentams ir sporto žurnalistams bei visų amžiaus grupių prancūzams (Brown ir Kobayashi. 2005). bet kas čia tokio") gali būti suprastas kaip vaidyba. 1982)." Oficialusis Japonijos teisininkų asociacijos atstovas Koji Ynase apie tai. Jei kamuoliukas į galvą trenkia japonui. Galite įsivaizduoti. Prisitaikydami prie aplinkybių jie paprastai išreiškia nuostatas. Newsweek. 2004). Man ten nereikėjo stovėti." Bertrand Russell. The Conquest of Happiness.parodyti. 1997. 1983. Hallahan ir kiti. Yik ir kiti. Murphy-Berman ir Sharma. abėcėlės tvarka). 1930 („Laimės užkariavimas") „Jei beisbolo aikštėje kamuoliukas į galvą pataiko amerikiečiui. 2003. Kinijoje ir Japonijoje (Heine. belgų krepšininkams.100 I dalis. tai yra mano. kaip apgavikas. apsimestinis kuklumas („pavyko. kurie sutinka su teiginiu: „Esu linkęs būti toks. 1987).jie keičia savo elgseną priklausomai nuo aplinkybių (Gangestad ir Snyder. ką apie juos mano kiti. šis sako: „Man tai teikia garbę. Pateikti save taip. Kinijos studentams. Lefebvre. Kinijoje ir Japonijoje būdingas mažesnis šališkas palankumas sau. 2004). viso pasaulio žmonės rūpinasi savo prestižu (Brown. Aš pats kaltas. de Vries ir van Knippenberg. Kaip pastebėjo Markas Leary (2004). Menkiau save tikrinantys mažiau rūpinasi tuo. Falbo ir kiti. Nepaisant noro tinkamai prisistatyti. kokį žmonės nori mane matyti") elgiasi tarsi socialiniai chameleonai . dažnai tikrasis Aš skiriasi nuo to. Mezulis ir kiti. 1999). 1983. Paklausti. 1979. nei tų. 1987. Kuklumas daro gerą įspūdį. 2005. 1986. kodėl jo šalyje teisininkų yra perpus mažiau negu Vašingtone ir jo priemiesčiuose. 1985). SOCIALINIS MĄSTYMAS savo elgesio tikrinimas (self-monitoring) Savikontrolė siekiant sukurti norimą [spūdį. Būdami tarp žmonių jie nesistengia vadovautis savo nuostatomis. „Jei man nepavyko. kaip jaučia ir mano esą reikalinga (McCann ir Hancock. Sedikides ir kiti. Buvo pastebėta. Izraelio ir Singapūro moksleiviams. kurie akivaizdžiai jos bijo. kad šališkas palankumas sau būdingas olandų moksleiviams ir studentams.reikia įgūdžių. kurie yra jai abejingi. Vaikai čia išmoksta dalytis sėkme ir prisiimti atsakomybę už nesėkmę. Indijos induistams. 1996. . kad mažai savo elgesį tikrinantis žmogus atrodo kaip bejausmis stuobrys. Feather. 2002. todėl dažniau kalba ir veikia taip. kad esame kuklūs. 2003. o įkyrus gyrimasis . Snyder. Codol. Žmonės nori. yra subtilus menas. Dauguma mūsų esame tarp šių kraštutinumų. Tačiau kai mums kas nors ypač gerai pavyksta.blogą. Jain. kuriomis iš tiesų nesivadovauja (Zanna ir Olson. Australijos studentams ir darbininkams. 1997. 1983). japonų studentams ir vairuotojams. ką iš tiesų mano. 1986. tokie žmonės pasako. nekreipdami dėmesio į kitų įsitikinimus (Klein ir kiti. tačiau tuo pat metu ir kukliais bei sąžiningais (Carlston ir Shovar. Tai gimdo apsimestinio kuklumo fenomeną: mes dažnai demonstruojame mažesnę savivertę nei patys iš tiesų jaučiame (Miller ir Schlenker. 1983). kad sukurtume pageidaujamą įspūdį. 2000. 2003. 1998.

sulaukti sėkmės. savo žodžius ir veiksmus deriname prie auditorijos. Teigiamas mąstymas gali būti rezultatyvus tik tada. Post scriptum: ^ dvejopa tiesa . neturto ar depresijos atsakomybę prisiimame sau. kad nepasitikėjimas savimi pakenktų. teigiamo mąstymo galia Šiame skyriuje buvo pateiktos dvi įsimintinos teorijos . yra tik pusė tiesos. apie ką Pascalis mąstė prieš 300 metų: nė viena tiesa nėra savaime pakankama.tiesa primena tai. • Tokia įspūdžio valdymo taktika paaiškina tariamą kuklumą kai žmonės menkina save. Jei neprisipažįstame. kad kartais sunkumai atspindi socialinės aplinkos despotizmą. Net jei iš karto nepasisekė. Teorija apie saviveiksmingumą skatina neprarasti vilties nepalankiose situacijose. Bet kuri tiesa. Didžiausi lūkesčiai gimdo ne tik didžiausius pasiekimus. o nepasižymintys savistaba nesistengia to daryti ir todėl gali pasirodyti netaktiški.saviveiksmingumo ir šališko palankumo sau . . kai dėl nesėkmingos santuokos. buvę drausmingesni. • t Kartais žmonės menkina save. Mes stebime save. ir vidinei (sau patiems) auditorijai. privalome atkakliai siekti savo tikslo ir neleisti. nors patys mano kitaip. savo veiklą ir kreipiame ją pageidaujamam [spūdžiui sukurti. Nuolat save stebintys asmenys savo elgesį pritaiko konkrečiai išorinei auditorijai. Teorija apie iliuzinį optimizmą ir kitas šališko palankumo sau formas primena.išdidumo pavojai. kad norint suprasti savąjį Aš socialiniame pasaulyje saviveiksmingumo neužtenka. liaupsina būsimus konkurentus arba viešai priskiria nuopelnus kitiems. nes pasaulis sudėtingas.apie saviveiksmingumą ir šališką palankumą sau. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 101 APIBENDRINIMAS Prisistatymas t Būdami socialiniai gyvūnai.2 s k y r i u s .. atskirta nuo ją papildančios. Kai tikime savimi. kad apsaugotų savivertę ir galėtų pasiteisinti ištikus nesėkmei. ne tokie kvaili. Kokia gėda! Jei tik būtume labiau pasistengę. gali kilti pagunda teigti. Prisistatymas rodo norą sukurti gerą savo įvaizdį ir išorinei (aplinkai). Ši dvejopa .. mažesnė tikimybė susirgti depresija ir didesnė . bet ir didžiausius nusivylimus. Stipri savivertė taip pat padeda prisitaikyti. jog žmonės patys kalti dėl savo problemų ir nesėkmių arba netgi per aštriai kaltinti save už nesėkmes.

ko tikimės Išvados Atkreipkime dėmesį.Socialiniai įsitikinimai ir vertinimai Kaip suvokiame savo socialinę aplinką? Sužadinimas Įvykių suvokimas ir interpretavimas Įsitikinimų tvarumas Prisiminimų apie save ir savo pasaulį konstravimas Kaip sprendžiame apie socialinę aplinką? Intuityvūs vertinimai Perdėta savikliova Euristika: trumpiausias protavimo kelias Iliuzinis mąstymas Nuotaika ir vertinimai Mokslinių tyrimų išvada. Išsipildymo psichologija vertybinių popierių biržoje Mokytojų lūkesčiai ir moksleivių mokymosi rezultatai Kaip iš kitų sulaukti to. Kaip mąsto žurnalistai: pažintinis šališkumas žiniasklaidoje Post scriptum: mintys apie intuicijos galimybes ir jos ribas . Neigiamos emocijos lemia investuotojų pesimizmą Kaip traktuojame socialinę aplinką? Priežastingumo priskyrimas: žmogui ar situacijai Pagrindinė atribucijos klaida Kodėl mes darome atribucijos klaidą? Socialinės aplinkos lūkesčiai Atkreipkime dėmesį.

Pirmame skyriuje atkreipėme dėmesį į reikšmingą faktą apie žmogaus prot ą . to nedarysime ir teikdami pagalbą". laikydamiesi savo prielaidų. Televizijos žurnalistai be problemų patekdavo į Naująjį Orleaną.mūsų išankstinė nuomonė sąlygoja informacijos suvokimą bei interpretaciją. Tokie įsitikinimai visuomenėje natūraliai susiformuoja. Ar vyriausybė būtų greičiau suteikusi pagalbą. numanomomis taisyklėmis. Po daugelio dienų. • tikimės įvykių. atostogavo. „ A u d ra nieko nediskriminuoja. filmuodavo pagalbos maldaujančius žmones. o valdžios institucijoms paslaptingai nesisekė suteikti pagalbą ir parūpinti autobusus evakuacijai.metais praūžus uraganui „Katrina" televizija rodė vaizdus. per televizijos labdaros koncertą uragano aukoms paremti teigė repo žvaigždė Kanye Westas. kartais priskirdami juos situacijos. savo nuotaikomis. kad lėtą vyriausybės reakciją galima sieti su nukentėjusiųjų rase. . kai mirė dešimtys žmonių. o klaidinga informacija gali būti tendencingų prisiminimų priežastimi. aiškiname savo gyvenimą visuomenėje ir kaip mūsų lūkesčiai veikia kitus žmones. kaip suvokiame. jei dauguma aukų būtų baltaodžiai? Tokiai nuomonei pritarė du trečdaliai nacionalinėje apklausoje dalyvavusių afrikiečių kilmės amerikiečių (Bumiller. kaip neturtingi juodaodžiai gyventojai be maisto ir vandens įstrigę Naujojo Orleano sporto rūmuose ir Susirinkimų namuose siautėjant visuotinei suirutei. Trys iš keturių baltųjų amerikiečių nesutiko.asmenybės įtakai. Savo pasaulį kuriame žiūrėdami pro teorijos akinius. 2005). kai • suvokiame ir prisimename įvykius.užtikrino prezidentas Bushas. • aiškiname įvykius. beširdiškumu? „George Bushas nesirūpina juodaodžiais". o tai kartais juos prišaukia. kai užgriuvo uraganas. Šiame skyriuje nagrinėsime. kad dėl išankstinio vertinimo mūsų suvokimas ir interpretacija gali būti tendencinga. o jų kūnai buvo palikti gatvėse. Kuo galima paaiškinti vėlavimą padėti? Vietos valdžios neveiksnumu? Prezidento. kurios nukreipia nuomonę. pasikliaudami savo intuicija. • vertiname įvykius. vertiname. Kaip suvokiame savo socialinę aplinką? Neįtikėtini mokslinių tyrimų rezultatai atskleidžia. kuris tuo metu. „Žinoma. o kartais . o visuomenė ėmė kaltinti valdžią. išanks- . pagalbos pagaliau buvo sulaukta.

pavyzdžiui. gali subtiliai paveikti tai. Visi šie poveikiai kildavo tiriamiesiems sąmoningai nesuvokiant kvapo ir jo įtakos. Vienoje grupėje buvo tiriama. Kitoje grupėje žmonių nuomonės buvo paveikiamos po jų supažindinimo su nauja informacija. Įsivaizduokite.tai asociacijų voratinklis. kad prislėgta nuotaika sužadina neigiamas asociacijas. kaip išankstinis vertinimas veikia informacijos suvokimą ir interpretaciją. Tačiau dėl geros nuotaikos praeitis staiga atrodo nuostabesnė. Mūsų atminties sistema . Sužadinimo eksperimentai atskleidžia. kad jie eina lėtai ar kad jie tik ką stebėjo žodžius. sužadinimas (priming) Konkrečių asociacijų aktyvinimas atmintyje. Tuo metu į kitą ausį lygiagrečiai sakomas kitas žodis (upė arba pinigai). Dažnai mąstymą ir elgesį sužadina įvykiai. Sužadinimas Dar prieš mums pradedant suvokti aplinkinį pasaulį dirgikliai. bet į mūsų susikonstruotą realybę. Smurto stebėjimas skatina dviprasmiškus veiksmus (praeivio stumtelėjimą) ir žodžius („niuksas") suprasti kaip agresyvius. Toliau šiame skyriuje sužinosime. Lėčiau ėjusieji net nesuvokė. Pagrindinė išvada tokia: mes reaguojame ne į objektyviai egzistuojančią. kaip įpirštos idėjos provokuoja tendencingus prisiminimus. Jie paprašė tiriamųjų sudaryti sakinius su žodžiais „senas". „Mes stovėjome ant kranto". kurio metu užsidėjęs ausines atidžiai klausotės neaiškiai tariamų sakinių. Vėlesniuose eksperimentuose kiti studentai. užuodę valiklio kvapą. kad dalyvaujate eksperimente. kaip viena mintis. Tačiau šitas žodis „sužadina" sakinio aiškinimą (Baars ir McGovern. netgi nesąmoninga. sužadinamas mąstymas. kurių net nesuvokiame. Robas Hollandas su bendradarbiais (2005) pastebėjo. kurie sužadino mintis apie senėjimą. į kuriuos nekreipiame dėmesio.šviesesnė. siekiant patikrinti. suaktyvinamos emocijos ir. Johnas Barghas ir jo bendradarbiai (1996) atliko aksperimentą. 1994). tačiau jie nepajėgia suvokti jos poveikio masto. „išmintingas" ir „pensininkas". kaip šie žmonės lėčiau eidavo lifto link negu tie. bet jūs sąmoningai jo neišgirstate. Žvilgtelėkime į vieną kitą provokacinį eksperimentą. kurie nebuvo paveikti su amžiumi susijusių žodžių. Sužadinimo eksperimentai turi analogų ir kasdieniame gyvenime: • Jei vieni namuose žiūrime baisų filmą. • . kuris verčia triukšmus namuose priskirti galimam įsilaužėliui. kaip aiškinsime ir prisiminsime įvykius. SOCIALINIS MĄSTYMAS tinė nuomonė svarbi". jei prieš tai buvo užuodę valiklio kvapą. o ateitis . gali paveikti kitą mintį ar veiksmą. .sutinka žmonės.104 I dalis. Sužadinimas pabudina ir aktyvuoja tam tikras asociacijas. per dieną prisimindavo daugiau su valymu susijusių darbų ir netgi valgydami trupantį pyragaitį stengdavosi nepritrupinti ant stalo. Vėliau jie stebėdavo. patiems to nesuvokiant. kad olandai studentai greičiau atpažindavo su valymu susijusius žodžius.

Labai trumpas ir todėl nespėtas pajusti elektros smūgis padidina vėliau patirto smūgio suvoktą stiprumą. Tyrimai apie tai.spalvos pavadinimas . Kai socialinę informaciją galima interpretuoti įvairiai. Nors nespėjame pamatyti. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 105 • Daugelis psichologijos studentų. kas jį niekina. Lee Rosso ir Marko Lepperio (1985) atliktas eksperimentas parodė. Tas pat pasakytina ir apie socialinį suvokimą. tampa svarbi išankstinė nuomonė (Hilton ir von Hippel. pradeda jaudintis dėl savo galvos skausmų ar karščiavimo. „sviestas".per trumpas. Panašiai būsimieji medikai. Bet kartais išankstinis vertinimas būna klaidingas. jo garbintojams gali skambėti menkinančiai. Ikislenkstinis dirgiklis . Jie pro- . protas gali šį tą užfiksuoti. pavyzdžiui. 2005). 1990). Kiekvienu atveju nematomas vaizdas ar žodis sužadina atsaką į vėlesnę užduotį. Kuo geriau pažįstame žmones. Prisiminkime 1 skyriuje pateiktą dalmatino nuotrauką. skaitydami apie psichologinius sutrikimus. o ne „svoris" ar „sniegas". Teiginys.3 s k y r i u s . o nepamatytas.leidžia greičiau atpažinti tą spalvą kompiuterio ekrane. nesąmoningai. bet šmėstelėjęs neteisingas spalvos pavadinimas šį procesą sulėtina (Epley ir kiti. kad būtų sąmoningai suvoktas. Iš pirmo žvilgsnio žmogų dažniau įvertiname teisingai negu neteisingai. Arba panagrinėkime šią frazę: GERIAU ŽVIRBLIS SAUJOJE NEI NEI BRIEDIS GIRIOJE Ar pastebėjote čia kokią nors klaidą? Suvokiame daugiau nei pastebi akis. Roberto Vallone. pradėdavo aiškintis savo pačių nerimo ir prastos nuotaikos priežastis. kaip įskiepyta mintis ar vaizdas gali sužadinti interpretacijas ir prisiminimus. tačiau kaip pagyrimas atrodyti tam. skaitydami apie ligų simptomus. Merikle ir kiti. koks stiprus gali būti išankstinės nuomonės poveikis. nematydami. Daugelyje tyrimų sužadinimo poveikis pastebimas net jeigu pateikiamas ikislenkstinis dirgiklis . 1999. iliustruoja vieną iš XXI amžiaus socialinės psichologijos pamokymų: daug socialinės informacijos apdorojame automatiškai. Įvadiniame psichologijos kurse visada aptariamas išankstinio vertinimo ir lūkesčių poveikis. vėliau jis greičiau randa susijusius žodžius. Įvykių suvokimas ir interpretavimas Suvokdami ir suprasdami kitus žmones dažniausiai esame tikslūs. kad Didžiosios Britanijos Ministras Pirmininkas Tony Blairas yra „neblogas". Jei žmogui prieš akis akimirksnį šmėsteli žodis „duona". Kadangi socialinis suvokimas labiausiai priklauso nuo žmogaus. tuo tiksliau galime skaityti jų mintis ir jausmus. net paprastas dirgiklis gali skirtingai veikti du žmones. 2001). nepaisant keleto stulbinamų ir įsigalėjusių šališkumų bei loginių klaidų (Jussim. Tai yra netyčia.

kad jo favoritas pralaimėjo (Kinder ir Sears. ir aš turėsiu raktą į jūsų nuostatas. Abi grupes supažindinus su įvairiais identiškais įrodymais. Tai paplitęs reiškinys: sporto aistruoliai mano. žmonių požiūriu į tendencingumą galima pasinaudoti tiriant jų nuostatas (Saucier ir Miller. o padaugėjo. Jei šalį laikote priešiška.106 I dalis. o kito . jos neaiškius veiksmus būsite linkę interpretuoti kaip šio priešiškumo požymį. prieštaravimų ne sumažėjo. talkininkaudami Charlesui Lordui (1979). Ar būtent todėl politikoje. Rezultatai: ir mirties bausmės šalininkai. Mūsų nuomonė apie pasaulį netgi prieštaraujančius įrodymus gali paversti palaikančiais.1 PAVEIKSLAS Proizraelietiškai ir proarabiškai nusiteikusios studentų grupės. kiekviena grupė televiziją laikė priešiška jų atžvilgiu. Pusė tiriamųjų pasisakė už mirties bausmę.iO 8 C r 2 7 o Į« O) Neutrali o S -O C 5 c S 4 < / > O 2 3 JS « o •N Antiizraelietiška Proizraelietiškai nusiteikę studentai Proarabiškai nusiteikę studentai . manydavo. Tik vienas iš dešimties žmonių. Šaltinis: Duomenys paimti iš Vallone. 2003). prieš debatus rėmusių kurį nors kandidatą. Žiniasklaida ir tarpininkai visur laikomi tendencingais. tačiau griežtai kritikavo jiems prieštaraujančius. kandidatai į prezidentus ir jų rėmėjai beveik visada mano. Dar 3. kur jūs įžvelgiate tendencingumą. paprašė studentų įvertinti dviejų tariamai naujų mokslinių tyrimų rezultatus. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Jei esate kuo nors įsitikinę. Tačiau tai būdinga ne tik sporto mėgėjams ir politikams. pamačiusios televizijos naujienų reportažus apie skerdynes Beirute. religijoje ir moksle dviprasmiška informacija dažnai tampa konfliktų priežastimi? JAV kandidatų į prezidentus debatai dažniausiai tik sustiprina ankstesnius įsitikinimus. tai veikia su įsitikinimu susijusios informacijos suvokimą. 2003). Pasakykite man. o pusė jai nepritarė. Proizraelietiška C) / C . Taigi. 1985). buvo įsitikinusios. Rossas ir Lepperis. sako Geoffrey Munro ir jo kolegos (1997). „Neobjektyviausiai žmonės vertina objektyvumą". Kaip parodyta 3. kad žiniasklaida jiems nepalanki. kad teisėjai palaiko varžovus.pastebėjo vienas žinių komentatorius (Ponievvozik. kad žiniasklaida šiuo klausimu yra tendencinga. 1985. . Ross ir Lepper." Politologas Robert Jervis (1985) izraelietiškai ir proarabiškai nusiteikusiems studentams pademonstravo šešias televizijos naujienų ištraukas apie 1982 metais įvykdytas civilių žmonių žudynes dviejose Libano stovyklose. Iš tiesų. po debatų abiejų kandidatų rėmėjai tik sustiprino savo paramą. Vieno vertinimo rezultatai patvirtino studentų nuomones apie mirties bausmę. Pavyzdžiui.joms prieštaravo. ir priešininkai buvo palankūs jų įsitikinimus atitinkantiems įrodymams.1 paveiksle.

žaidžianti mergaitė. 3.3 s k y r i u s .„kas apie kitą sako. kuriuose buvo rodomas neutralios išraiškos aktoriaus veidas. tiriant žmonių išankstines socialines ir politines nuostatas. kuriems buvo pasakyta. kuriems buvo pasakyta.laimingas. kokios rūpestingos jo akys. kad aplink vien liežuvautojai.2 PAVEIKSLAS Nuspręskite patys: ar šio žmogaus veido išraiška yra žiauri. kad jūs toks esate. Tai vadinama „Kulešovo efektu". demokratų. kad tai buvęs gestapo vadovas. „Gerai pagalvojus. manipuliuojant tuo. ar jo veido išraišką apibūdintumėte kitaip? Įsitikinimų tvarumas Įsivaizduokite močiutę. Kulešovas pademonstravo šį reiškinį trimis trumpais filmukais.2 paveikslą). Kai apie kitą žmogų kalbame gerai arba blogai. Šis reiškinys vadinamas spontanišku bruožų priskyrimu. Tai . Tie. tačiau prieš tai buvo parodyta viena iš trijų skirtingų scenų: mirusi moteris. kad jo veidas atrodo žiaurus. kad šis vyras yra pogrindinio antinacistinio judėjimo lyderis. (Ar galite įžiūrėti tą vos tramdomą pašaipą?) Tie. Pavadinkite ką nors bukagalviu. tačiau mes į ją žiūrime pro savo įsitikinimų. žmonės nesąmoningai gali tokiais palaikyti mus pačius. pastebėjo infliacijos mažėjimą) buvo panašiai nepastabūs ir neigiamai nusiteikę demokrato prezidento Clintono valdymo pabaigoje (Brooks. atsakingas už Antrajame pasauliniame kare įvykdytus barbariškus medicininius eksperimentus su koncentracijos stovyklų kaliniais. jo veido išraišką palaikė šilta ir malonia. lėkštė sriubos. Interpretavimo procesas taip pat veikia kitų žmonių nuomonę apie mus. antrame . mylintį bei gailiaširdį. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 107 daugiau. ką jie žino. jie veikia visas mūsų interpretacijas. jog vaikiškame kalambūre . Partiškumas formuoja išankstinę nuomonę. kuri vakare pravirkus kūdikiui nusprendžia. Dėl to pirmame filme aktorius atrodydavo liūdnas. Esmė štai kokia: objektyvi realybė egzistuoja. tą pastebėjo tik 8 proc. sumaniai valdžiusį žmonių daromas išvadas. kar- .viena iš priežasčių. dėl kurios mūsų įsitikinimai yra tokie svarbūs. buvo manipuliuojama išankstine nuomone ir pastebėtas stulbinamas jos poveikis įvairioms stebimos informacijos interpretacijoms ir prisiminimui. Donalas Čarlstonas ir Johnas Skowronskis (1999. kad šis žmogus buvo nacis. teigia Lynda Mae. 2004). apie save pasisako" slypi išmintis. intuityviai nusprendė. gali kontroliuoti žiūrovų reakcijas į veikėjų emocijas. Jei nuolat kalbame. kad maitinimas iš buteliuko sukėlė vaikui pilvo skausmus. kai respublikono prezidento Ronaldo Reagano valdymo pabaigoje sumažėjo infliacija. 3. ir kiti manys.) Filmų kūrėjai. ar maloni? Jei jums pasakytų. kuriame matomas veidas. pagerbiant rusų režisierių. Carlston ir Skowronski. Apibūdinkite ką nors kaip jautrų. manipuliuodami fonu. Atrodo. nuostatų ir vertybių akinius.susimąstęs. Be to. ir jūs atrodysite panašus į tokį. o lūpos beveik šypsosi. Respublikonai (iš jų 47proc. Myronas Rothbartas ir Pamela Birrell (1977) paprašė Oregono universiteto studentų apibūdinti vyro veido išraišką (žr. išgelbėjęs tūkstančių žydų gyvybes. 2005). pašnekovai šias savybes linkę sieti su mumis pačiais. o trečiame . (Tik pažvelkite.

Lee Rossas. o atsargieji bailūs. vės pienas labiau tinka veršiukui nei kūdikiui". Suformuluotas aiškinimas galėjo egzistuoti nepriklausomai nuo jį lėmusių aplinkybių. Marso „kanalai". lygindami kainas restorano valgiaraščiuose . 1984). Kitą įsitikinimų tvarumo pavyzdį pateikė Andersonas. Po to būdavo prašoma paaiškinti. be to. kas buvo sakoma. pusei eksperimento dalyvių buvo teigta priešingai. arba. Lepperis ir Rossas (1980). 1997." Henry David Thoreau. ar rizikuoti linkę asmenys yra drąsūs. kad maitinimas iš buteliuko sukelia pilvo skausmus (Ross ir Anderson. Jie paprašė tiriamųjų išnagrinėti vieną arba du praktinius atvejus ir nuspręsti.ankstesniąsias kainas markėmis ir naująsias eurais (Traut-Mattausch ir kiti. Kiekvieno eksperimento metu pirmiausia buvo įperšamas teiginys. kaip kad mokslininkams naudingos teorijos. blogesni gaisrininkai. kad jei žmonės klaidingame teiginyje įžvelgia logiką. kodėl įtariamasis gali būti kaltas. atvirkščiai. Kitas pavyzdys: vokiečiai buvo įsitikinę. Jie pervertino kainų augimą. kad kūdikis smarkiai karščiuoja. Jei paaiškės. tėra žemiško intelekto produktas.blogas gaisrininkas. Informaciją paneigus. Vienai grupei buvo pateiktas pavyzdys. pavyzdžiui. ar močiutė vis tiek atkakliai tvirtins. galime taip ir nepakeisti savo nuomonės (Davies. Jelalian ir Miller. Paprastai išankstinė nuomonė būna naudinga. o atsargusis . Vėliau eksperimento dalyviai turėjo raštu pagrįsti savo išvadas. kad juo daugiau mes analizuojame savo teorijas ir jų tariamą teisingumą. kodėl užgauliojantis nepažįstamasis šitaip elgiasi arba kodėl gali pakilti mums patrauklių akcijų vertė. kad vis dar tebetikėjo tuo. kuriais taip žavėjosi XX a. kai pagrindiniai teiginiai yra diskredituoti. kad jis teisingas arba pateikiant pramanytus įrodymus. tvirtinant. Jų tyrimas atskleidė. ką matome. duodančios idėjų naujoms prielaidoms ir įvykių interpretacijoms. o vėliau pabandė jį sukompromituoti. pasakydami tiesą: ši informacija buvo specialiai sufalsifikuota eksperimentui. Išsiaiškinę. ką jau daugmaž žinome. eksperimento dalyvių savo įsitikinimą išsaugojo tikriausiai todėl. „du trečdaliai to. . ar blogi gaisrininkai. astronomai. kai tokio tipo asmuo buvo geras. eksperimento dalyviai vis tiek laikėsi savo ir atitinkamai manė. Tačiau tai naudinga ne visada: kartais tampame savo pačių nuomonių įkaitais.108 I dalis. Šis eksperimentas taip pat rodo. yra už mūsų regėjimo lauko". kad dėl euro įvedimo pakilo kainos. 1982)? Kad tai išsiaiškintų. Tačiau maždaug 75 proc. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Mes girdime ir suvokiame tik tai. Kaip tik todėl. Kita grupė nagrinėjo praktinius atvejus. 2004). Craigas Andersonas ir jų kolegos pateikė tiriamiesiems klaidingą teiginį. kodėl tai yra tiesa. Faktas akivaizdus: nuo įsitikinimų ir lūkesčių priklauso. kad rizikuoti linkę žmonės būna arba geresni. kaip interpretuosime įvykius. nepaisant juos pagimdžiusių įrodymų diskreditavimo. ar rizikuoti linkę žmonės bus geri. Šis reiškinys. Ir galiausiai mokslininkai visiškai diskredituodavo pradinį teiginį. Kaip sako kinų patarlė. peršančius priešingą išvadą. kad įsitikinimai gali suvešėti ir išlikti. 1817-1862 įsitikinimų tvarumas (belief perseverance) Atkaklus savo pradinių koncepcijų laikymasis ir tikėjimas jų teisingumu net tada. juo atsargiau vertiname prieštaraujančią informaciją. kaip paaiškėjo. dar vadinamas įsitikinimų tvarumu. jį paneigti be galo sunku. rodo.

Todėl galime lengvai (tačiau nesąmoningai) pakeisti savo prisiminimus. Tai patvirtino Stephanas Lewandowsky ir jo bendradarbiai (2005). 1990. 1986) pastebėdavo. Karui plėtojantis Vakarų žiniasklaida pranešė ir vis kartojo keletą teiginių (pavyzdžiui. Eksperimentų metu Craigas Andersonas (1982. „ar vertintumėte taip pat teigiamai arba neigiamai. j o g pamiršome. Kihlstrom. aiškindami bet kuriuos alternatyvius. jie veikiau primena knygos rašymą iš fragmentinių pastabų. Bet amerikiečiai priėmė tokią informaciją. kad paaiškinus. mes rekonstruojame savo tolimą praeitį remdamiesi dabartiniais jausmais ir lūkesčiais (Hirt. kuriems apie objektyvumą ir nešališkumą nebuvo užsiminta. Mes iš tiesų konstruojame prisiminimus tuo metu. Iš tiesų." John F. Visų pirma. . kad per gyvenimą sukaupti patyrimai puikiausiai išsaugomi atmintyje". Su šiuo teiginiu sutiko maždaug 85 procentai universiteto studentų (Lamai. Štai kaip tai apibūdino vienas žurnalas: „Mokslas įrodė. kai kurių eksperimento dalyvių jie paprašė vertinant faktus būti „kiek įmanoma objektyvesniais ir nešališkesniais". buvo tokie pat tendencingi kaip ir tie. 1979). Mes tik teigiame. Įsivaizduodami priešingus duomenis. kai juos ištraukiame. saugomos prisiminimų banke. kad jie tenkintų mūsų dabartines ži- „Prisiminimai nepanašūs į knygos skaitymą. Iš tiesų psichologiniai moksliniai tyrimai įrodė priešingai. kodėl priešinga teorija gali būti teisinga . Ar galima įveikti įsitikinimus? Štai: paaiškinkite priešingai. Kaip paleontologas. Šis prašymas buvo bevertis. Trečiosios eksperimento dalyvių grupės mokslininkai paprašė priešingo dalyko . kad Irako pajėgos žudo karo belaisvius). kad nauji faktai gali pakeisti žmonių įsitikinimus. jei lygiai toks pats tyrimas duotų priešingus rezultatus". Retkarčiais ką nors šioje „skrynioje" pametame ir tada sakome. kad tokie pokyčiai vyksta lėtai ir kad įsitikinimams pakeisti dažnai reikia svaresnių įrodymų nei jiems sukurti.paklausti savęs. atitinkančius jų požiūrį arba prieštaraujančius jam. Vaikai galiausiai juk nustoja tikėti Kalėdų Seneliu. 1995). 1980 Prisiminimų apie save ir savo pasaulį konstravimas Ar sutinkate su šiuo teiginiu: Prisiminimus galima lyginti su skrynia smegenyse. „Niekas neneigia." Lee Ross ir Mark Lepper. nes ji atitiko jų išankstines nuostatas. kurie vėliau pasirodė klaidingi ir buvo atšaukti. o ne linkęs rizikuoti žmogus gali būti geresnis gaisrininkas. 1994). Ir mirties bausmės šalininkai. o jie buvo linkę jas išlaikyti (vokiečiai ir australai buvo linkę abejoti karo priežasčių motyvais). Markas Lepperis ir Elizabeth Preston (1984) pakartojo anksčiau aprašytą požiūrio į mirties bausmę tyrimą. kuriems buvo pateiktas šis prašymas. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 109 {sitikinimų tvarumas gali turėti svarbių padarinių. Charlesas Lordas. o ne tik priešingus rezultatus. Daugelis prisiminimų nėra potyrių kopijos. ir priešininkai. 1994 .kodėl atsargus. papildydami jį dviem variantais. Anderson ir Sechler.3 s k y r i u s . šie žmonės ne taip tendencingai vertino įrodymus. į kurią krauname informaciją ir iš kurios prireikus šią informaciją galėsime išimti. darantis išvadą apie dinozauro išvaizdą pagal kaulų fragmentus. Ross ir Buehler. žmonės priversti apsvarstyti įvairias galimybes (Hirt ir Markman. patikrinę įskiepytą ir kompromituojančią informaciją apie 2003 metais prasidėjusį karą Irake.įsitikinimas susilpnėja arba jo būdavo atsisakoma.

Paprašyti įsivaizduoti vaikystės laikus. „Žmogus niekada neturėtų gėdytis prisipažinti klydęs. Po šio rašinio jų nuostatos pasikeitė . švariai nusiskutusį vyrą . gana didelė dalis žmonių susikuria klaidingus prisiminimus. Paprašyti prisiminti. žurnalą Vogue . Šis procesas veikia mūsų socialinio ir fizinio pasaulio sužadintus prisiminimus. jog eksperimentas juos paveikė. kaip ir dabar. gaudavo (arba ne) apie jį klaidingą informaciją ir po to atlikdavo prisiminimų atkūrimo testą.kaip atsuktuvą. ar studentai gali reguliuoti studijų programą. kuriems buvo pasakyta. kaip bėgo. Kai eksperimentuotojas ar psichoterapeutas manipuliuoja žmonių prielaidomis apie jų praeitį. kad jie visada laikėsi daugmaž tos pačios nuomonės. nemalonų ir nelabai laimingą.kaip daktarą Davidsoną. Jie gaudavo bauginančius atsakymus. jį prisiminė kaip atsipalaidavusį.kaip vyruką su ūsais. studentai „prisiminė". nias. 2005). Savo nuostatų praeityje atkūrimas Ką jūs galvojote apie branduolinę energiją prieš penkerius metus? Apie prezidentą George W. maždaug ketvirtadalis žmonių šį išgalvotą įvykį prisimena kaip iš tiesų įvykusį (Loftus ir Bernstein. Jackas Croxtonas ir jo kolegos (1984) leido studentams 15 minučių pakalbėti su žmogumi. Buvo klausiama. kad šiandien yra protingesnis nei vakar. Darylas Bernas ir Keithas McConnellis (1970) apklausė Karnegi Melono universiteto studentus. dažnai atkakliai tvirtina. Žmonės klaidingą informaciją įtraukdavo į savo prisiminimus. Tie. suklupo.padidėjo kritiškas tokios įtakos vertinimas. ar suvokiate šių pokyčių mastą? Mokslininkai šiuos klausimus tyrinėjo atlikdami eksperimentus. Bushą arba ministrus pirmininkus Paulą Martiną ir Tony Blairą? Apie savo tėvus? Jei jūsų nuostatos pasikeitė. kurių nuostatos pasikeičia. 1711 („Mintys apie įvairius dalykus") .110 I dalis. Eksperimento dalyviai būdavo įvykio liudininkai. daktarą Hendersoną . nes prisipažindamas jis parodo. Eksperimentų. Ieškodamas tiesos protas kartais kuria netiesą. Įteigta klaidinga informacija gali netgi išprovokuoti klaidingus prisiminimus apie vaikystėje tariamai patirtą seksualinį smurtą. kad jį gavau". pargriuvo. Kai jam parodėme. aš žinojau. iškišo ranką pro langą ar kaip per vestuves apvertė punšo taurę. kur yra žurnalas. kaip jie atsakė į klausimą prieš rašinį. teigia Loftus." Jonathan Swift. Šių eksperimentų metu buvo dažnai pastebimas klaidingos informacijos efektas. kad jie šiam žmogui nepatiko. malonų ir laimingą. Žmonės. Thoughts on Various Subjects. Jie ženklą „duokite kelią" prisimindavo kaip „stop" ženklą. plaktuką . metu Elizabeth Loftus (2003) atskleidė tendenciją interpretuoti mums patinkančius. kuriems vėliau buvo pasakyta. kad jie šiam žmogui patiko. Tie. prisiminė jį kaip nervingą. sūnus su pasitenkinimu atsakė: „Puiku.kaip kiaušinius. kad buvo tokios pat nuomonės ir neigė. SOCIALINIS MĄSTYMAS klaidingos informacijos efektas (misinformation effect) Klaidingos informacijos įtraukimas [ prisiminimą apie įvykį. kuriuose dalyvavo daugiau nei 20 000 žmonių. Po savaitės jie sutiko parašyti kritišką rašinį apie studentų įtaką studijų programai. pusryčių j avainius . bet sunkiai atkuriamus prisiminimus.kaip Mademoiselle. Vienas mano sūnų pasiskundė: „Negavome Criket žurnalo birželio numerio".

malonūs įvykiai prisimenami kaip dar malonesni. dalis . tiesiog kai prisiminimai tampa migloti. dalis malonumo tenka lūkesčiams. Nebūna taip. Karta iš kartos vyresnieji kritikuoja jaunimo vertybes iš dalies dėl to. Terence Mitchell. po netikėtai pasibaigusių rin- . kaip jautėmės. kad visiškai neprisimintume. mastas ir užtikrintumas". Diane Holmberg ir Johnas Holmesas (1994) tą patį reiškinį pastebėjo tarp 373 neseniai susituokusių porų. nei buvo iš tikrųjų. sako Holmberg ir Holmesas: „Tokios tendencijos gali pavojinga spirale leistis žemyn. Tad gerai praleistą laiką keliaujant po Škotiją dabar (sugrįžęs į darbą. Juo blogesnis jūsų dabartinis požiūris į savo partnerį . kad klaidingai prisimena savo jaunystės vertybes. mokslininkai D. kurie buvo labai įsimylėję." Paul Theroux. Tie. kad universiteto studentai įvertintų savo nuolatinius partnerius. Rūkas ir mašalai virto miglotais prisiminimais. tvirtino. su kuriuo studentai peržiūrėjo savo istorijas. tyręs suaugusius žmones per visą jų gyvenimą. „Kelionės būna žavios tik prisiminimuose. atostogavę absolventai teigė patyrę malonių įspūdžių.3 s k y r i u s . Gamtos grožis ir gaivus jūros oras tebėra su manimi. o neigiami prisiminimai tik sustiprina dabartines neigiamas nuostatas". Cathy McFarland ir Michaelas Rossas (1985) pastebėjo. kurie nutraukė santykius. 1991). 1997) teigia. Leigh Thompson ir jų kolegos (1994. The Observer Ankstesnio elgesio atkūrimas Atkurdami prisiminimus. išvykę į trijų savaičių kelionę motociklais. kurių dauguma teigė esančios labai laimingos. juos ima valdyti nauji jausmai. Wixonas ir Jamesas Lairdas (1976) priėjo išvadą. „vikšrai virsta peteliškėmis ir vėliau dažnai būna įsitikinę. Tai pademonstravo Hartmutas Blankas su bendradarbiais (2003). kad joms viskas ir visada sekėsi blogai. R. kiek įmanoma sumažindami nemalonius ar nuobodžius dalykus ir prisimindami tik gerus.tikram patyrimui ir dalis . Universiteto studentai. Kaip pastebėjo George Vaillantas (1977). kur spaudžia terminai ir visi man trukdo) aš romantizuoju kaip tikrą palaimą. Visais laikais paaugliai savo tėvus laikydavo ir laiko arba nuostabiais. Kai patiriame ką nors teigiama. Teigiama prisiminimų interpretacija praskaidrina mūsų prisiminimus.rožinei retrospektyvai. Vėliau šiuos potyrius jie prisiminė kaip dar malonesnius. kad „greitis. kad prisiminimuose dominuoja rožinė retrospektyva . kurių reikalai pakrypo į blogąją pusę. Tie. Po dviejų mėnesių studentai tai pakartojo. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 111 Stebėdami panašiai savo ankstesnes nuostatas neigiančius Klarko universiteto studentus. Branda mus visus paverčia melagiais". kad jaunystėje jie buvo mažos peteliškės. Rezultatai baugina. su gidu nukeliavę į Austriją. kalbėjo apie meilę iš pirmo žvilgsnio. vyresnio amžiaus žmonės. Jie paprašė. tarsi būtų mąstę panašiai kaip dabar. „buvo neįtikėtini". kad pasikeitus santykiams mes peržiūrime ir savo prisiminimus. arba apgailėtinais (Bornstein ir kiti.juo blogiau jis prisimenamas. galime peržiūrėti savo istoriją. dažniau teigė savo partnerį pažinę kaip irzlų savanaudį. Po dvejų metų poros.

Jie taip pat prisimena balsavę aktyviau nei būna iš tiesų užfiksuota (Census Bureau. Studentai pademonstravo klaidingai prisiminė savo prognozes priartidami jas prie tikrųjų rinkimų rezultatų. kai tiriamieji susipažino su informacija. interpretuojame ir prisimename įvykius. kad prieš Įvykį susiformavusi nuomonė lemia tendencingą suvokimą bei interpretacijas. tariamai kito eksperimento metu. todėl galime klaidingai prisiminti praeitį. net jei jo pagrindas ir sugriaunamas. Mūsų atmintis netiksliai atkuria ir elgseną. kokius rezultatus jie prognozavo iki rinkimų likus dviems mėnesiams. 1857-1924 kimų Vokietijoje Leipcigo universiteto studentams pasiūlę prisiminti. Ši tendencija patvirtina mįslingą nuoseklių duomenų porą: sportuojantys. 14 skyriuje pamatysime.112 I dalis. kad tas dvi savaites jie valė dantis dažniau. kodėl taip yra: normalu. 2004). • Kitų eksperimentų metu klaidingos nuomonės buvo pateiktos po to. nei šio raginimo negirdėję studentai. sprendžiant iš apklausų. metimo rūkyti) programose. žmonės galvoja: „Gal dar ne viskas tobula. kad psichiatrai ir klinikiniai psichologai taip pat nėra atsparūs šioms tendencijoms. kad ji atitiktų mūsų šiandieninį požiūrį. Cathy McFarland ir Garthas Fletcheris (1981) parodė skelbimą.apie gerą. logikos ir aistrų mišinys. Vėliau. Todėl mažai kalbame apie blogą elgesį ir daug . žmonės mano. kad patobulėjome.tai reiškinys. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Savimeilė su mūsų atmintimi krečia šiurpius triukus. • Įsitikinimų tvarumas . tarsi ji nuo dabarties skirtųsi labiau nei iš tikrųjų. Tačiau jie patys dažnai tvirtina. kuriame „buvo būtina prisiminti. Michaelas Conway ir Michaelas Rossas paaiškina. kad sugaišę tiek daug laiko. mumyse visuose glūdi „totalitarinis ego". tad ši programa man labai padėjo". dalyvaujantys psichoterapijos ir savęs tobulinimo (svorio reguliavimo. Panašiai. esą patyrė didelę naudą (Myers. o po įvykio gauta informacija veikia tai. Socialinės psichologijos ekspertas Anthony Greenwaldas (1980) pastebėjo. Keliems Vaterlo universiteto studentams Michaelas Rossas. Šie eksperimentai atskleidė. tačiau anksčiau buvo dar blogiau. sampratas. ką žmogus prisimena. Mūsų socialiniai vertinimai yra stebėjimų ir lūkesčių. kad šie faktai turi ryšį su įvykiais. Kartais įsivaizduojame. 1985). įdėję tiek pastangų ir išleidę tiek pinigų savo būklei pagerinti. paprastai pasiekia tik nežymiaus pagerėjimo. . kai žmonės „įsikimba" savo pradinių nuomonių ir priežasčių." Rašytojas Joseph Conrad. aprašytais George Onvello romane „1984-ieji". Tyrimų metu buvo pastebėtas atminties sužadinimo reiškinys: išankstinė nuomonė stipriai veikia informacijos suvokimą bei interpretacijas. kodėl jų įsitikinimas gali būti teisingas. kad įvykiai vyko pageidaujamu būdu". APIBENDRINIMAS Kaip suvokiame savo socialinę aplinką? • Išankstinė nuomonė stipriai veikia mūsų interpretacijas ir prisiminimus. kad taip patvirtintume savo mintis. tie patys studentai prisiminė. Iš tiesų. raginantį valyti dantis. teigia Greenwaldas. Mes atsirenkame. kuris peržiūri praeitį. 1993). kad surūkoma kur kas mažiau cigarečių nei jų parduodama (Hali.

Tačiau kartais gydytojai susidaro klaidingą nuomonę apie pacientus. vienos rasės žmonės susidaro klaidingą nuomonę apie kitą rasę. kad intuicija . Atsižvelgdami į suvokimo. lėtos. pateikimo ir prisiminimo mechanizmą tiriančios kognityvinės psichologijos pažangą. be abejonės. neargumentuojant ir neanalizuojant? „Intuityvaus valdymo" propaguotojai įsitikinę. pastaruosius 30 metų jie. kokius mūsų socialinės intuicijos stebuklus bei klaidas atskleidė moksliniai tyrimai. Jie teigia. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 113 • Mūsų atmintis toli gražu nėra praeities faktų saugykla. mūsų pažintiniai mechanizmai yra veiksmingi bei prisitaikantys. Ar intuityvių sprendimų šalininkai teisūs teigdami. draugauti. kad svarbią informaciją galima gauti nedelsiant. mes į jį reaguojame nesąmoningai paspausdami stabdį. socialiniai psichologai atskleidė socialinių vertinimų formavimosi ypatumus. Dėl to nustatomos klaidingos diagnozės. kad vertindami kitus turėtume pasikliauti intuiciją valdančiu dešiniuoju smegenų pusrutuliu. Intuityvūs vertinimai Ką gali mūsų intuicija . kuriuos sužadina aplinka ir kurie veikia nepriklausomai nuo mūsų sąmoningo suvokimo bei kontrolės". randasi prietarai. kyla streikai. vairuoti. pavadins socialinio pažinimo era.ir ar teisingai . darbdaviai klaidingai vertina savo darbuotojus. Susidarydami nuomonę. kai atkuriame prisiminimus Ją stipriai veikia nuostatos ir jausmai. sakantys.žmonės daro intuityvius socialinius sprendimus? Kai istorikai pradės rašyti apie pirmąjį socialinės psichologijos mokslo šimtmetį. tačiau retkarčiais klaidina. Kaip sprendžiame apie socialinę aplinką? Kaip jau esame pastebėję. kad turėtume įsiklausyti į savo vidinį balsą. .tai „įsitikinimas savo teisumu ignoruojant realybę"? Preliminarūs moksliniai tyrimai byloja. Pasižiūrėkime. veiksmo sužadinimas turi būti atskirtas nuo neefektyvios (t.gebėjimas ką nors suprasti iš karto. išjungti savo kompiuterizuotas navigacijos sistemas ir pasikliauti vidinėmis galiomis. o mąstymo procesai. y. pastebi Neilas Macrae ir Lucy Johnston (1998). kad pasąmonė iš tiesų kontroliuoja elgseną. „didžiąją žmogaus kasdienio gyvenimo dalį nulemia ne jo sąmoningi ketinimai bei pasirinkimai. šokti). pasireiškę atkūrimo metu. o sutuoktiniai klaidingai vertina savo partnerius. Tad kaip . turėtume sekti filmo „Žvaigždžių karai" herojaus Luko Skaivolkerio pavyzdžiu. Iš tiesų. Priimdami ar atleisdami iš darbo bei investuodami turėtume įsiklausyti į savo nuojautą. skiriasi šeimos. „kad apskritai galėtume ką nors daryti (pavyzdžiui. Iš tikrųjų ji formuojama tada.3 s k y r i u s . Kaip aiškina Johnas Barghas ir Tanya Chartrand (1999). Kai užsidega raudonas šviesoforo signalas. sąmoningai neanalizuojant? O gal teisūs skeptikai. Paprastai šie mechanizmai tarnauja gerai. nuoseklios.

114

I dalis. SOCIALINIS MĄSTYMAS

naudojančios išteklius) sąmoningos protinės veiklos, kitaip neišvengiamai dominuos neveiklumas".

Intuicijos galia
kontroliuojamas informacijos apdorojimas (controlled processing) Aiškus mąstymas, kuris yra kryptingas, reflektyvus ir sąmoningas. autimatiškas informacijos apdorojimas (automatic processing) Numanomas, arba intuityvus, mąstymas, vykstantis be pastangų, įprastas ir nepavaldus protui.

„Širdis turi savus argumentus, kurių nežino protas", - pastebėjo XVII a. filosofas ir matematikas Blaise Pascalis. Praėjus trims šimtmečiams mokslininkai patvirtino, kad Pascalis buvo teisus. Mes žinome daugiau nei galvojame, kad žinome. Informacijos apdorojimo pasąmonėje tyrimai patvirtina, kad galimybės sužinoti, kas vyksta mūsų prote, yra ribotos (Bargh ir Ferguson, 2000; Greenwald ir Banaji, 1995; Strack ir Deutsch, 2004). Mūsų mąstymas iš dalies yra kontroliuojamas (reflektyvus, sąmoningas ir kryptingas) ir - kitaip nei dauguma mano - iš dalies - automatiškas (impulsyvus, nereikalaujantis pastangų ir nesąmoningas). Automatiško mąstymo procesas vyksta ne „ekrane", o ten, kur nepasiekia žvilgsnis - už supratimo ribų. Panagrinėkime šiuos automatiško mąstymo, kurį mes dažnai vadiname intuicija, pavyzdžius: • Schemos - mąstymo struktūros - nesąmoningai, intuityviai valdo mūsų patyrimų suvokimą bei interpretavimą. Kai girdime kalbant apie sektas ar apie seksą, mūsų reakcija priklauso ne tik nuo išgirsto žodžio, bet ir nuo intuityvios turinio interpretacijos. Emocinės reakcijos dažnai vyksta beveik spontaniškai, nespėjus sąmoningai pagalvoti. Regimą ar girdimą informaciją neuronai perkelia į smegenų sensorinį komutatorių - gumburą (lot. thalamus), o iš jo - į emocijų valdymo centrą migdolą (lot. amygdala), smegenų žievei net nespėjus įsikišti (LeDoux, 2002). Mūsų protėviai, kurie intuityviai bijojo iš krūmų sklindančio garso, iš tiesų patys nežinojo, ko bijo, tačiau jų išlikimo ir genų tęstinumo tikimybė buvo didesnė nei jų sąmoningesnių pusbrolių. Pakankamai patyrę žmonės gali intuityviai rasti uždavinio sprendimą. Situacija sužadina jų atmintyje saugomą informaciją. Tiksliai nežinodami, kaip tai vyksta, atpažįstame draugo balsą ištarus jam telefonu vos vieną žodį. Šachmatų meistrai intuityviai randa prasmingas kombinacijas, kurių nepastebi naujokai, ir dažnai kitą ėjimą pasirenka vos žvilgtelėję į lentą.

Vienus dalykus - faktus, vardus, ankstesnę patirtį - mes prisimename aiškiai (sąmoningai), o kitus - įgūdžius ir atitinkamas nuotaikas - nesąlygiškai, sąmoningai nežinodami ir neteigdami, kad žinome. Tai galioja mums visiems, tačiau stulbinamai akivaizdžiai pasireiškia po smegenų traumų, kai žmogus negali aiškiai atkurti prisiminimų. Viena tokią traumą patyrusi moteris niekaip neatpažindavo savo gydytojo, kuris kasdien paspausdamas jai ranką turėdavo iš naujo prisistatyti. Kartą gydytojas prie rankos prisitvirtino smeigtuką, ir moteris iš skausmo pašoko. Kai kitą dieną gydytojas vėl pasirodė, moteris jo vis tiek nepažino (sąmoninga atmintis). Tačiau ji išsaugojo nesąlyginę atmintį, todėl rankos paspausti nenorėjo.

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

115

Tokie pat ryškūs yra regėjimo lauko susiaurėjimo atvejai. Po chirurginės operacijos ar insulto praradusių už regėjimą atsakingos smegenų žievės dalį žmonių regėjimo laukas gali susiaurėti. Kai nematomoje zonoje jiems rodomos lazdelės, tokie žmonės teigia nieko nematą. Atspėję, ar lazdelės yra laikomos vertikaliai, ar horizontaliai, tokie pacientai apstulbsta, kai jiems pasakoma: „Teisingai atspėjote". Taigi šie žmonės žino daugiau nei mano žiną. Atrodo, jog egzistuoja maži slapta veikiantys protai - lygiagretaus informacijos apdorojimo dariniai. Panagrinėkime visiems savaime suprantamu atrodantį gebėjimą intuityviai atpažinti veidą. Kai į ką nors žiūrite, jūsų smegenys suskaido regimąją informaciją į tokius segmentus kaip spalva, gylis, judėjimas bei forma ir kiekvieną jų apdoroja, prieš vėl surinkdamos į visumą. Galiausiai kažkokiu būdu jūsų smegenys palygina suvoktą vaizdą su jau atmintyje saugomais vaizdais. Ir štai! Akimirksniu ir be jokių pastangų jūs atpažįstate savo senelę. Jei intuicija yra kažko žinojimas be logiškos analizės, tai suvokimas yra intuicijos tobulybė. Ikislenkstiniai dirgikliai gali daryti įdomų poveikį. Jei geometrinė figūra rodoma trumpiau nei 0,01 sekundės, žmonės tvirtina nematę nieko, išskyrus šviesos blyksnį. Tačiau vėliau jie pirmiausia reaguoja į matytas figūras. Tad daugelis rutiniškų pažinimo funkcijų vyksta automatiškai, nesąmoningai, mums jų nesuvokiant. Protas veikia kaip didelė korporacija. Kontroliuojama sąmonė dalyvauja sprendžiant svarbius, sudėtingus ar naujus klausimus, o įprastas užduotis ir tokias, kurias atliekant reikia veikti greitai, paveda pavaldiniams. Šis išteklių delegavimas leidžia į daugelį situacijų reaguoti greitai, efektyviai, intuityviai. Pastaba: smegenys žino daug daugiau negu mums pasako.

Intuicijos apribojimai
Aptarėme, kaip automatinis mąstymas gali mus „paversti išmintingais" (Gigerenzer ir Todd, 1999). Vis dėlto, pasak Elizabeth Loftus ir Marko Klingerio (1992), kai kurie pažinimą tiriantys mokslininkai abejoja intuicijos tobulumu. Jie teigia, kad „esama vieningos nuomonės, jog pasąmonė nėra tokia išmintinga, kaip buvo manoma anksčiau". Pavyzdžiui, nors nesuvoktas (ikislenkstinis) dirgiklis gali sužadinti silpną trumpalaikę reakciją - kurios pakanka jei ne sąmoningam suvokimui, tai bent jau pojūčiui sukelti - nėra įrodymų, kad pasąmonei siunčiamos nuorodos galėtų „perprogramuoti" ją sėkmei. Iš tiesų yra gana daug įrodymų, kad tokios nuorodos šito padaryti negali (Greenwald, 1992). Socialiniai psichologai ištyrė ne tik klaidingus pavėluotus sprendimus, bet ir mūsų gebėjimą kurti iliuzijas - klaidingus suvokimus, fantazijas ir sukonstruotus įsitikinimus. Michaelas Gazzaniga (1992, 1998) teigia, kad jo pacientai, kuriems chirurgiškai buvo atskirti smegenų pusrutuliai, akimirksniu sukuria gluminančių savo poelgių aiškinimus ir jais patiki. Jei pacientas atsistoja

116

I dalis. SOCIALINIS

MĄSTYMAS

ir žengia kelis žingsnius po to, kai eksperimentatorius į dešinįjį - neverbalinį - smegenų pusrutulį nusiunčia trumpą signalą „eik", kairysis - verbalinis pusrutulis akimirksniu sukuria tikėtiną paaiškinimą („Aš užsinorėjau gerti"). Iliuzinis mąstymas taip pat aptariamas daugybėje naujausių studijų apie socialinės informacijos priėmimą, saugojimą ir atkūrimą. Suvokimo tyrėjai analizuoja, ką iliuzinis, apgaulingas mąstymas gali pasakyti apie mūsų normalaus suvokimo mechanizmus, o socialiniai psichologai domisi iliuzinio mąstymo galimybėmis atskleisti normalų informacijos apdorojimą. Šie mokslininkai nori pateikti mums kasdienio socialinio mąstymo žemėlapį, kuriame būtų aiškiai pažymėti pavojai. Kai kalbėsime apie šias veiksmingo mąstymo formas, prisiminkite, kad aiškinimas, kaip žmonės susikuria klaidingus įsitikinimus, neįrodo, kad visi įsitikinimai yra klaidingi. Tačiau norint atpažinti apgaulę, pravartu žinoti, kaip ji sukuriama.

Perdėta savikliova
Iki šiol matėme, kad mūsų pažinimo sistema veiksmingai ir automatiškai apdoroja milžinišką kiekį informacijos. Tačiau šis veiksmingumas susijęs su kompromisu; interpretuojant potyrius ir atgaminant prisiminimus, intuicija dažnai klysta. Paprastai šių klaidų nesuvokiame. „Intelektinis pasipūtimas", pasireiškiantis vertinant ankstesnes savo žinias („aš jau seniai tai žinojau"), daro įtaką ir vertinant esamas žinias bei prognozuojant elgseną. Nors žinome ne kartą suklydę, planuodami ateitį būname optimistiškesni - tikimės viską atlikti laiku, išsaugoti ryšius ir laikytis įprastos tvarkos (Ross ir Newby-Clark, 1998). Tirdami šį perdėtos savikliovos reiškinį, Danielis Kahnemanas ir Amosas Tversky (1979) pateikė tiriamiesiems klausimus, prašydami įrašyti trūkstamą informaciją, pavyzdžiui, „Esu tikras 98 proc., kad atstumas oro keliu tarp Niu Delio ir Pekino yra didesnis nei mylių ir mažesnis nei mylių". Dauguma žmonių per daug pasitikėjo savimi: beveik 30 proc. atvejų teisingi atsakymai toli gražu neatitiko to, kuo eksperimento dalyviai buvo 98 proc. įsitikinę. Siekdami išsiaiškinti, ar darant sprendimus socialinėje srityje taip pat pernelyg pasitikima savimi, Davidas Dunningas su bendradarbiais (1990) sukūrė nedidelį žaidimą. Jie paprašė Stenfordo universiteto studentų atspėti, kaip nepažįstamas žmogus atsakytų į tokius klausimus: „Ar sudėtingam egzaminui ruošiatės vienas, ar su draugais?" „Savo konspektus vertintumėte kaip tvarkingus ar kaip padrikus?" Žinodami klausimų pobūdį, bet ne pačius klausimus, eksperimento dalyviai pasikalbėjo su tiriamu asmeniu, kurio atsakymus jie turėjo atspėti, apie jo išsilavinimą, pomėgius, mokslinius interesus, siekius, zodiako ženklą - apie viską, kas, jų nuomone, galėtų praversti. Po to, kol tiriamieji individualiai atsakinėjo į 20 klausimų, kurių kiekvienas turėjo po du galimus atsakymus, pokalbio vedėjai bandė atspėti savo tiriamųjų atsakymus ir įvertinti savo pasitikėjimą prognozės tikslumu.

perdėtos savikliovos reiškinys (overconfidence phenomenon) Polinkis būti labiau [sitikinusiam negu teisingam: pervertinti savo įsitikinimų ir vertinimų tikslumą.

Atstumas oro keliu tarp Niu Delio ir Pekino yra 2500 mylių.

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

117

Pokalbio vedėjų spėjimai pasitvirtino 63 proc. - rezultatas 13 proc. aukštesnis nei spėliojant aklai. Tačiau vidutiniškai 75 proc. pasitikėjo savo spėjimų teisingumu. Spėjant savo kambario draugų atsakymus, 68 proc. prognozių buvo teisingos, o 78 proc. eksperimento dalyvių buvo įsitikinę, kad atspės teisingai. Labiausiai pasitikėjusieji savimi dažniausiai pervertindavo savo galimybes. Žmonės taip pat pernelyg pasitiki savimi spręsdami, ar jiems sakoma tiesa, ir vertindami tokius dalykus, kaip partnerio ankstesnė seksualinė patirtis arba kam pirmenybę teikia kambario draugai (DePaulo ir kiti, 1997; Swan ir Gili, 1997). Ironiška tai, kad kuo didesnis neišmanymas, tuo didesnis pasitikėjimas savimi. Reikia būti kompetentingam, kad suprastum, kas yra kompetencija, pastebi Justinas Krugeris ir Davidas Dunningas (1999). Blogiausiai išlaikę gramatikos, humoro ir logikos testus studentai labiausiai pervertina savo gebėjimus šiose srityse. Nesuprantantys, kas yra gera logika ir gramatikos žinios, dažnai nesuvokia, kad jiems jų ir trūksta. Iš raidžių, sudarančių žodį „psichologija", sudėlioję ilgą kitų žodžių sąrašą, pasijuntate labai talentingas, bet vos draugas ima vardyti žodžius, kuriuos praleidote, pradedate jaustis kvailai. Deanna Caputo ir Dunningas (2005) atkūrė šį reiškinį eksperimentais, patvirtindami, kad žinių stoka palaiko pasitikėjimą savimi. Tolesni tyrimai parodė, kad šis „nekompetentingumo nežinojimas" dažniausiai pasireiškia sprendžiant iš pažiūros nesudėtingas užduotis, tokias kaip žodžių dėliojimas iš raidžių, sudarančių žodį „psichologija". Spręsdamas sudėtingas, sunkiai įveikiamas užduotis žmogus dažniau suvokia, kad ne viską sugeba (Burson ir kiti, 2006). Šis nekompetentingumo nežinojimas padeda paaiškinti stulbinamą Davido Dunningo (2005) darbuotojų įvertinimo tyrimų išvadą: „tai, ką kiti pastebi mumyse, labiau koreliuoja su objektyvia tiesa negu tai, ką pastebime savyje patys". Vieno tyrimo dalyviai stebėjo, kaip žmogus įeina į kambarį, atsisėda, perskaito orų prognozę ir išeina (Borkenau ir Liebler, 1993). Vien tik iš šio stebėjimo, neturėdami daugiau jokių duomenų, jie turėjo įvertinti žmogaus intelektą. Jų įverčių koreliacija su šio žmogaus intelekto įverčiais buvo lygi 0,30, t. y. buvo beveik tokia pat, kaip ir žmogaus intelekto koreliacija su jo paties įverčiu - 0,32! Jei nežinojimas gali suteikti pasitikėjimo savimi, tai galime savęs paklausti, kur gi esame netobuli? 2 skyriuje kalbėjome apie tai, kaip žmonės klysta pervertindami savo emocinių reakcijų į gerus ar blogus įvykius ilgalaikiškumą. Ar prognozuoti savo elgesį sekasi geriau? Kad tai išsiaiškintų, Robertas Valone ir jo bendradarbiai (1990) rugsėjo mėnesį paprašė koledžo studentų atsakyti į klausimus, ar jie mes mokyklą, pasirinks pagrindinę discipliną, kitais metais nuspręs gyventi ne studentų miestelyje ir t. t. Nors vidutiniškai 84 proc. studentų tikėjo savo prognozių teisingumu, iš tiesų klydo beveik dvigubai dažniau. Net kai jautėsi visiškai tikri dėl savo prognozių, jie klydo 15 proc. Kai vertinamos sėkmės galimybės, pavyzdžiui, laikant svarbų egzaminą, pasitikėjimas būna didžiausias, kol yra daug laiko iki rezultatų paskelbimo.

118

I dalis. SOCIALINIS

MĄSTYMAS

„Išmintingas žmogus per daug gerai žino savo silpnybes, kad laikytų save neklystančiu; o tas, kuris žino daugiausia, geriausiai supranta, kiek mažai jis žino." Thom Jefferson, Writings („Raštai")

Egzamino dieną nesėkmės galimybė atrodo didesnė, ir pasitikėjimas paprastai sumažėja (Gilovich ir kiti, 1993; Shepperd ir kiti, 2005). Rogeris Buehleris ir jo bendradarbiai (1994, 2002, 2003) daro išvadą, kad dauguma studentų taip pat pervertina save numatydami, kiek užtruks rengdami kursinius darbus bei kitas svarbias užduotis. Tai būdinga ne tik studentams: • „ Planavimo klaida Kiek šiandien turite laisvo laiko? Kiek planuojate turėti laisvo laiko po mėnesio? Dauguma iš mūsų pervertiname tai, kiek daug galime nuveikti ir kiek laisvo laiko turėsime (Zauberman ir Lynch, 2005). Profesionalūs planuotojai taip pat dažniausiai klysta numatydami projektų vykdymo laiką ir kainą. 1969 m. Monrealio meras Jeanas Drapeau išdidžiai pareiškė, kad 120 milijonų dolerių vertės stadionas su nuleidžiamu stogu bus pastatytas 1976 metų olimpinėms žaidynėms. Stogas buvo užbaigtas 1989 m. ir vien jis kainavo 120 milijonų dolerių. 1985 metais oficialiai apskaičiuota, kad Bostono „Didžiosios sankasos" greitkelio projektas kainuos 2,6 milijardo dolerių ir bus užbaigtas iki 1998 metų. 2005 metais kaina buvo išaugusi iki 14,6 milijardo, o projektas vis dar nebuvo baigtas. Perdėta biržos maklerio savikliova. Investicijų ekspertai, reklamuojantys savo paslaugas ir manantys, kad gali pranokti vertybinių popierių biržą, pamiršta, jog kai vienas biržos makleris, išgirdęs akcijų kainą, ištaria: „Parduodu!", kitas sako: „Perku!" Akcijos kaina yra šių dviejų su pasitikėjimu priimtų sprendimų vidurkis. Tad nors tai atrodo neįtikėtina, ekonomistas Burtonas Malkielas (2004) teigia, kad investicinių fondų, kuriuos sudarė investicijų analitikai, pelno rodikliai nė kiek nebuvo geresni už atsitiktinai pasirinktų vertybinių popierių pelną. Perdėta politinė savikliova. Pernelyg savimi pasitikinčiųjų idėjos gali sukelti sumaištį. Pasitikintis savimi Adolfas Hitleris nuo 1939 iki 1945 metų kariavo prieš visą Europą. Pasitikintis savimi Lyndonas Johnsonas XX a. septintajame dešimtmetyje siuntė JAV ginklus ir karius, siekdamas išgelbėti demokratiją Pietų Vietname. Saddamas Husseinas 1990 metais nusiuntė savo armiją į Kuveitą, o 2003 metais pažadėjo sutriuškinti armijas, kurios puls Iraką. Pasitikintis savimi G. W. Bushas paskelbė, kad išlaisvintame Irake netrukus įsivyraus taiki demokratija, o tariamai ten esantys masinio naikinimo ginklai bus sunaikinti.

Apie atominę bombą: „Tai yra kvailiausias dalykas, kurį kada nors esame padarę. Bomba niekada nesprogs, ir aš tai tvirtinu kaip sprogmenų ekspertas." Admirolas VVilliam Leahy prezidentui Trumanui, 1945

Kas lemia perdėtą savikliovą? Kodėl, nepaisant patirties, nemokame vertinti savęs realistiškiau? Yra kelios priežastys. Visų pirma, savo klaidingus sprendimus žmonės linkę prisiminti kaip nedideles paklaidas. Tai pastebėjo Phillipas Tetlockas (1998, 1999), XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje įvairiems mokslo ir vyriausybės ekspertams pasiūlęs, remiantis savo požiūriu, parengti prognozes apie valdžios perspektyvas Sovietų sąjungoje, Pietų Afrikos Respublikoje ir Kanadoje. Po penkerių metų komunizmas žlugo, Pietų Afrikos Respublika tapo daugiarase demokratine valstybe, o Kanada išliko vieninga. Ekspertai, kurių pasitikėjimas savo prognozėmis siekė 80 proc., tei-

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

119

sūs buvo tik 40 proc.. Tačiau prisiminę savo sprendimus, suklydusieji vis tiek laikėsi nuomonės, kad iš esmės jie buvo teisūs. Daugelis sakė: „aš buvau beveik teisus"; „griežto kurso šalininkams beveik pavyko įvykdyti perversmą prieš Gorbačiovą"; „Kvebeko separatistai beveik nugalėjo per referendumą dėl atsiskyrimo";, jei ne atsitiktinumas, suvedęs de Klerką ir Mandelą pereinant prie juodaodžių daugumos valdymo Pietų Afrikos Respublikoje, būtų buvę pralieta kur kas daugiau kraujo." Labai sunku išmušti politikos ekspertų, vertybinių popierių rinkos analitikų, psichiatrų ir sporto prognozuotojų nepamatuotą pasitikėjimą savimi.

„Jei ką nors žinodami manote, jog tai žinote, o nežinodami prisipažįstate, kad nežinote, esate išmintingi." Konfucijus, The Analects („Anaiektai")

Patvirtinimo šališkumas
Žmonės nesistengia ieškoti informacijos, kuri paneigtųjų įsitikinimus. Tai įrodė P. C. Wasonas (1960) - beje, jūs taip pat galite pamėginti, - pateikdamas žmonėms trijų skaičių - 2, 4, 6 - seką, atitinkančią jo sugalvotą taisyklę (taisyklė buvo paprasta: bet kurių trijų didėjančių skaičių seka). Kad žmonės atspėtų šią taisyklę, Wasonas siūlydavo jiems sugalvoti trijų skaičių seką. Kiekvieną kartą Wasonas pasakydavo, ar seka atitinka jo taisyklę. Kai žmonės būdavo tikri atspėję taisyklę, jie turėdavo liautis kūrę sekas ir ją pasakyti. Ir koks gi buvo rezultatas? Retai kada teisūs, tačiau niekada neabejojantys buvo 23 iš 29 žmonių. Jie dažniausiai susikurdavo kokią nors klaidingą taisyklę (pavyzdžiui, kad skaičiai turi skirtis dvejetu) ir po to ieškodavo šį įsitikinimą patvirtinančių įrodymų (pavyzdžiui, pateikdami skaičius 8, 10, 12), o ne bandydami paneigti savo spėjimą. Uoliai bandome patvirtinti savo įsitikinimus, tačiau nesistengiame ieškoti juos paneigiančių įrodymų. Šis reiškinys vadinamas patvirtinimo šališkumu. Patvirtinimo šališkumas padeda paaiškinti, kodėl mūsų savivaizdis išlieka taip stulbinančiai nekintamas. Williamas Svvannas ir Stephenas Readas (1981; Swann ir kiti, 1992a,b, 1994) savo eksperimentų, atliktų Teksaso universiteto Ostino filiale, metu pastebėjo, kad studentai ieško, sukelia ir prisimena grįžtamąjį ryšį, patvirtinantį jų įsitikinimus apie save. Žmonės ieško tokių draugų ir sutuoktinių, kurie juos vertintų visada taip pat, net ir neigiamos nuomonės atveju (Swann ir kiti, 1991, 2003). Svvannas ir Readas tai tapatina su savęs patikrinimu, kurį galime stebėti, pavyzdžiui, pobūvyje, jei ten yra žmogus, laikantis save valdingu. Tik atvykęs toks žmogus pirmiausia ieškos pašnekovų, kurie, jo nuomone, leis jam dominuoti. Pokalbio metu savo požiūrį jis reikš taip, kad užsitarnautų norimą pagarbą. Pasibaigus pobūviui sunkiai prisimins pokalbius, kuriuose reiškėsi minimaliai, bet lengvai prisimins, kaip įtikinamai reiškėsi pokalbiuose, kuriuose dominavo. Tad šio pobūvio patirtis patvirtins jo savivaizdį.

patvirtinimo šališkumas (confirmation bias) Polinkis ieškoti informacijos, patvirtinančios išankstinę nuomonę.

Kaip išvengti perdėtos savikliovos
Kokias išvadas leidžia daryti perdėtos savikliovos tyrimai? Pirmoji išvada reikia atsargiai vertinti kategoriškus pareiškimus. Net ir įsitikinę savo teisumu žmonės gali klysti. Pasitikėjimas ir kompetencija nebūtinai turi sutapti.

120

I dalis. SOCIALINIS MĄSTYMAS

Trys dalykai padeda sėkmingai sumažinti perdėtą savikliovą. Vienas iš jų - greitas grįžtamasis ryšys (Lichtenstein ir Fischhoff, 1980). Kasdieniame gyvenime sinoptikai ir lošėjai, spėjantys, kokie žirgų šansai laimėti lenktynes, gauna kasdienį grįžtamąjį ryšį. Todėl abiejų grupių ekspertai gana gerai įvertina savo prognozių tikslumą (Fischhoff, 1982). Siekiant sumažinti „planavimo klaidos" padarinius, galima suskaidyti tikslą į smulkesnes dalis ir įvertinti, kiek laiko prireiks kiekvienai iš jų. Justinas Krugeris ir Mattas Evansas (2004) teigia, kad šitaip elgiantis galima realiau įvertinti darbo baigimo laiką. Kai imama svarstyti, kodėl idėja galėtų būti teisinga, pradeda atrodyti, kad ji iš tiesų teisinga (Koehler, 1991). Tad trečias būdas sumažinti perdėtą savikliovą - priversti žmogų pagalvoti, dėl kokios priežasties sprendimas gali būti klaidingas; tai yra, priversti gilintis į kontrargumentus (Koriat ir kiti, 1980). Vadovai gali priimti realesnes visų siūlymų bei rekomendacijų nutartis ir nurodyti priežastis, kodėl šių siūlymų ar rekomendacijų gali nepavykti įgyvendinti. Tačiau turėtumėte būti atidūs, kad nesumenkintume žmonių pasitikėjimo savimi taip, jog jie ištisai užsiiminėtų savianalize, nuolat abejotų savimi ir galiausiai netektų ryžto. Kai pasitikėjimo savimi stokojantiems asmenims teks pasikliauti savo išmintimi, jie gali išsigąsti, nedalyvauti išreiškiant nuomones ar priimant svarbius sprendimus. Perdėta savikliova gali brangiai kainuoti, o pagrįstas pasitikėjimas savimi padeda prisitaikyti.

Euristika: trumpiausias protavimo kelias
Turėdama labai mažai laiko apdoroti gausybę informacijos, mūsų pažinimo sistema veikia greitai ir taupiai. Ji prisitaiko kurdama trumpindama protavimo kelius. Mes neįtikėtinai lengvai susidarome įspūdį, nuomonę ir kuriame paaiškinimus. Tai atlikti padeda euristikos - paprastos ir veiksmingos mąstymo strategijos. Daugelyje situacijų mūsų staigūs apibendrinimai - „Tai pavojinga!" - yra adaptyvūs. Šių intuityvių patarėjų sparta padeda mums išlikti. Biologinis mąstymo tikslas - veikiau užtikrinti, kad išliktume gyvi, o ne rūpintis teisumu. Tačiau kai kuriose situacijose skubėdami klystame.

euristika (heuristic) Mąstymo strategija, leidžianti greitai ir veiksmingai nuspręsti

Tipiškumo euristika
Oregono universiteto studentams buvo papasakota, kad grupė psichologų bendravo su 30-ies inžinierių bei 70-ies teisininkų grupe ir glaustai apibendrino savo įspūdžius. Atsitiktiniu būdu iš tirtos imties buvo pasirinktas šis aprašymas:
Frenkas yra du kartus išsiskyręs ir didžiąją laisvalaikio dalį praleidžia golfo klube. Kalbėdamasis klubo bare jis dažniausiai gailisi, kad bandė sekti savo tėvo, kurį gerbė, pėdomis. Užuot ilgas valandas kankinęsis prie knygų, verčiau jis būtų išmokęs mažiau ginčytis su žmonėmis. Klausimas: Kokia tikimybė, kad Frenkas yra teisininkas, o ne inžinierius?

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

121

Paprašyti atspėti Frenko profesiją, daugiau nei 80 proc. studentų manė, kad jis yra teisininkas (Fischhoff ir Bar-Hillel, 1984). Gana neblogai. Tačiau kaip, jūsų manymu, pasikeitė studentų vertinimai, kai jiems buvo pasakyta, kad grupėje, iš kurios buvo atrinktas aprašymas, yra 70 proc. inžinierių? Niekaip. Studentai visiškai neatsižvelgė į inžinierių ir teisininkų santykį grupėje; jų manymu, Frenkas labiau atstovavo teisininkams, ir atrodo, jog tai buvo svarbiausia. Kai apie ką nors spręsdami intuityviai lyginame su mūsų protuose esančiais atitinkamais vaizdiniais, reiškia, vadovaujamės tipiškumo euristika. Kaip ir dauguma euristikos rūšių, tipiškumas paprastai yra neblogas kelias į tiesą. Tačiau ne visada. Panagrinėkime pavyzdį. Linda yra 31 metų amžiaus, netekėjusi, stačiokiška ir labai išsilavinusi. Universitete ji studijavo filosofiją. Kai Linda buvo studentė, jai labai rūpėjo diskriminacija ir kiti socialiniai klausimai, tad ji dalyvavo protesto prieš branduolinę energetiką demonstracijose. Kas, jūsų nuomone, turint galvoje šį apibūdinimą, labiau tikėtina: a. Linda yra banko kasininkė. b. Linda yra banko kasininkė ir aktyvi feministė. Didesnė dalis mano, kad labiau tikėtinas variantas b, nes Linda geriau atitinka tipišką feministės įvaizdį (Mellers ir kiti, 2001). Pagalvokime, kuri tikimybė didesnė: kad Linda yra ir banko kasininkė, ir feministė ar kad tik banko kasininkė (nepaisant to, ar ji yra feministė, ar ne)? Kaip primena Amosas Tversky ir Danielis Kahnemanas (1983), ryšio tarp dviejų įvykių tikimybė negali būti didesnė už bet kurio iš šių įvykių tikimybę.

tipiškumo euristika (representativeness heuristic) Tendencija manyti, kartais nepaisant priešingos galimybės, kad koks nors žmogus ar dalykas priklauso konkrečiai grupei, jei jis panašus į tipišką šios grupės narį.

Pasiekiamumo euristika
Panagrinėkime klausimą: kur esama daugiau gyventojų - Irake ar Tanzanijoje? (Atsakymas kitame puslapyje.) Tikriausiai atsakėte į šiuos klausimus, vadovaudamiesi pirma į galvą atėjusia mintimi. Jei pavyzdžiai yra mūsų atmintyje - sakykime, kiek gyventojų yra Irake, - mums atrodo, kad tai labai paprasta. Dažniausiai taip ir būna, tad mums ši pažinimo taisyklė, vadinamoji pasiekiamumo euristika (žr. 3.1 lentelę), labai padeda. Tačiau kartais ši taisyklė apgauna. Kai išgirstame žinomų vienos lyties žmonių sąrašą (Jennifer Lopez, Venus Williams, Hillary Clinton) kartu su tokios pat apimties kitos lyties nežinomų žmonių sąrašu (Donaldas Scarras, Williamas Woodas, Melas Jasperis), vėliau populiarių asmenų vardus prisimename lengviau. Šiuo atveju dauguma žmonių labiau prisimins moteriškus vardus (McKelvie, 1995, 1997; Tversky ir Kahneman, 1973). Ryškių, lengvai įsivaizduojamų įvykių, pavyzdžiui, gerai žinomų ligų, tikimybė taip pat gali atrodyti didesnė nei įvykių, kuriuos sunku įsivaizduoti (MacLeod ir Campbell, 1992; Sherman ir kiti, 1985). Net pramanyti įvykiai romanuose, televizijoje, kino filmuose palieka vaizdinius, kurie vėliau susipina su mūsų

pasiekiamumo euristika (availability heuristic) Pažintinė taisyklė, reiškianti, kad dalykų tikimybė yra vertinama remiantis atmintimi. Jei su kuriuo nors dalyku susiję pavyzdžiai iš karto ateina į galvą mes tą dalyką laikome įprastu.

122

I

dalis.

SOCIALINIS

MĄSTYMAS

3.1 LENTELĖ. Greitoji ir taupioji euristika Euristika Tipiškumo Apibrėžimas Greiti sprendimai, ar kuris nors žmogus arba dalykas tinka kuriai nors kategorijai. Pavyzdys Sprendimas, kad Carlosas yra bibliotekininkas, o ne sunkvežimio vairuotojas, nes jis geriau atitinka bibliotekininko įvaizdį. Paauglių smurto vertinimas po susišaudymo mokykloje. Gali sukelti Kitos svarbios informacijos atmetimą.

Pasiekiamumo

Greitai susidaroma nuomonė apie galimus [vykius.

Naujų įspūdžių sureikšminimą, dėl kurio, pavyzdžiui, galima pradėti bijoti suklysti.

„Dauguma žmonių įrodinėja dramatiškai, o ne kiekybiškai." Teisininkas Oliver VVendell Holmes jaunesnysis, 1809-1894

pažiūromis (Gerrig ir Prentice, 1991; Green ir kiti, 2002). Juo labiau skaitytojas įsigilinęs ir įsijautęs („Aš galiu lengvai įsivaizduoti įvykius"), juo labiau pasakojimas veiks skaitytojo įsitikinimus ateityje (Diekman ir kiti, 2000). Pavyzdžiui, meilės romanų mėgėjai gali susikurti išbaigtus erotikos scenarijus, kurie darys įtaką jų pačių seksualinėms nuostatoms bei elgesiui. Pasiekiamumo euristika išryškina pagrindinį socialinio mąstymo principą: žmonės sunkiai parenka konkrečius pavyzdžius bendrybėms patvirtinti, tačiau nuostabiai greitai daro apibendrinimus, remdamiesi vienu pavyzdžiu. Todėl nenuostabu, kad 9 iš 10 kanadiečių, išgirdę ar perskaitę apie išprievartavimus, apiplėšimus ir sumušimus, pervertina - dažniausiai su didele paklaida - smurtinių nusikaltimų kiekį (Doob ir Roberts, 1988). Nereikia stebėtis, kad po keleto plataus žiniasklaidos dėmesio nusipelniusių apiplėšimų ir nužudymų Pietų Afrikos Respublikos gyventojai teigė, esą 1998-2004 metais nusikalstatumas šalyje padvigubėjo, nors iš tikrųjų jis buvo gerokai sumažėjęs (Wines, 2005). Pasiekiamumo euristika paaiškina, kodėl ryškūs pasakojimai gali daryti didesnį poveikį nei statistika ir kodėl numanomas pavojus nesutampa su realiuoju (Allison ir kiti, 1992). Kadangi reportažai apie lėktuvų katastrofas yra išlikę daugumos mūsų atmintyje, ypač po 2001 rugsėjo 11-osios, dažnai manome, kad skristi lėktuvu pavojingiau nei važiuoti automobiliu. O iš tiesų nuo 2000 iki 2002 metų JAV keliautojų tikimybė žūti autoavarijoje buvo 39,5 kartus didesnė nei lėktuvo katastrofoje (National Safety Council, 2005). Daugumai lėktuvų keleivių pavojingiausia kelionės atkarpa yra važiavimas į oro uostą. Netrukus po rugsėjo 11-osios teroro išpuolių, daugeliui žmonių atsisakius kelionių lėktuvais ir pasirinkus keliones automobiliais, apskaičiavau: jei skraidys 20 proc. mažiau amerikiečių, o tas nenuskristas mylias jie nuvažiuos automobiliais, per metus galime tikėtis 800 papildomų mirčių keliuose (Myers, 2001). Tai paskatino smalsų vokiečių tyrinėtoją (ir kodėl gi aš to nesugalvojau?) palyginti šią prognozę su avarijų keliuose statistika. Paaiškėjo, kad per paskutinius tris 2001 metų mėnesius, palyginti su prieš tai buvusių

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

123

penkerių metų tokio pat laikotarpio vidurkiu, keliuose žuvo maždaug 350 žmonėmis daugiau (Gigerenzer, 2004). Atrodo, teroristai, patys žuvę per išpuolį, nužudė ne tik 266 žmones keturiuose lėktuvuose, bet, patys to nežinodami, ir daug daugiau žmonių Amerikos keliuose. Dabar žinoma, kad naivios statistinės intuicijos ir iš to kylančios baimės grindžiamos ne apskaičiavimais ar mąstymu, o emocijomis, derančiomis su pasiekiamumo euristika. Išleidus šią knygą tikriausiai vėl bus ir gamtos katastrofų, ir teroro išpuolių, ir vėl bus skatinamos mūsų baimės, budrumas, vėl naujiems dalykams bus sutelkiami visi ištekliai. Teroristai, padedami žiniasklaidos, vėl gali pasiekti savo tikslų, sekindami mūsų išteklius, atitraukdami dėmesį nuo paprastų, nedramatiškų, klastingų rizikos formų, kurios vis glemžiasi gyvybes. Pavyzdžiui, kasdien dėl rotaviruso miršta tiek vaikų, kiek tilptų į keturis lėktuvus (Glass, 2004). Bet vis dėlto dramatiški įvykiai gali priversti susirūpinti realiomis grėsmėmis. Kai kurie mokslininkai teigia, kad 2005 metais tai padarė uraganai „Katrina" ir „Rita". Jie privertė visuomenę atkreipti dėmesį į prognozes, kad pasaulinis klimato atšilimas, dėl kurio kyla jūros lygis ir dažnėja stichinių nelaimių, taps gamtos sukurtu masinio naikinimo ginklu.

Atsakymas į ankstesniame puslapyje pateiktą klausimą: 37 milijonai Tanzanijos gyventojų - žymiai daugiau negu 26 milijonai Irako gyventojų. Dauguma žmonių, kurių atmintyje gyvi Irako įvykiai, spėja klaidingai.

Faktams prieštaraujantis mąstymas
Lengvai įsivaizduojami (prieinami pažinimui) įvykiai stipriai veikia mūsų kaltės, gailesčio, nusivylimo ar palengvėjimo jausmus. Jei mūsų palaikoma komanda svarbias rungtynes pralaimi (arba laimi) vienu tašku, lengvai įsivaizduojame, kaip žaidimas galėjo pasisukti kita linkme ir todėl jaučiame dar didesnį apmaudą (arba palengvėjimą). Įsivaizduodami blogesnes alternatyvas, galime pasijusti geriau. Įsivaizduodami geresnes alternatyvas ir svarstydami, ką kitą kartą galėtume padaryti kitaip, geriau pasiruoštame ateičiai (Boninger ir kiti, 1994; Roese, 1994, 1997). Po pasirodymo olimpinėse žaidynėse atletų emocijos labiausiai atspindi tai, kaip jiems pavyko įgyvendinti savo viltis. Tačiau, pasak vieno tyrimo, emocijos atspindi ir faktams prieštaraujantį mąstymą - modeliavimą mintyse to, kas galėjo būti (McGraw ir kiti, 2004; Medvec ir kiti, 1995). Bronzos medalių laimėtojai (kuriems nesunku įsivaizduoti, kad galėjo nelaimėti jokio medalio) džiaugiasi labiau nei laimėjusieji sidabro medalius (kuriems lengviau įsivaizduoti, kad galėjo laimėti auksą). Panašiai juo didesnį tos pačios kategorijos (pavyzdžiui B+) taškų skaičių studentai surenka, juo blogiau jie jaučiasi (Medvec ir Savitsky, 1997). Gavęs B+ kategorijos įvertinimą, studentas, kuriam iki A - pritrūko tik vieno taško, jaučiasi blogiau nei tas, kuris vos vienu tašku peržengė B+ ribą. Toks faktams prieštaraujantis mąstymas būdingas tada, kai galime lengvai įsivaizduoti alternatyvų rezultatą (Kahneman ir Miller, 1986; Markman ir McMullen, 2003).

faktams prieštaraujantis mąstymas (counterfactual thinking) Alternatyvių scenarijų ir rezultatų, kurie galėjo būti, tačiau neįvyko, įsivaizdavimas.

124

I

dalis.

SOCIALINIS

MĄSTYMAS

Jei nedaug pavėluojame į lėktuvą ar autobusą, įsivaizduojame, kad būtume suspėję, jei tik būtume išvykę įprastu laiku, pasirinkę įprastą maršrutą, nesustoję pasikalbėti. Jei pavėluojame pusvalandį arba vykstame įprastu maršrutu, kitokią galimybę modeliuoti būna sunkiau, todėl taip nenusimename. Jei pakeitę egzamino atsakymą sužinosime, kad jis neteisingas, tikriausiai pamanysime , j e i tik..." ir pasižadėsime kitą kartą pasikliauti intuicija. Tačiau priešingai studentų nuomonei, dažniau atsakymą keičiame iš neteisingo į teisingą (Kruger ir kiti, 2005). Komanda ar politikas, pralaimėjęs nedideliu skirtumu, be paliovos modeliuos situacijas, kaip jis galėjo laimėti (Sanna ir kiti, 2003).

• •

Mūsų sėkmės pojūtis grindžiamas faktams prieštaraujančiu mąstymu. Kai šiaip taip pavyksta išvengti ko nors nemalonaus - kai paskutinę minutę įmušę įvartį išvengiame pralaimėjimo arba kai stovime visai šalia tos vietos, kur nukrito ledo varveklis - nesunkiai galime įsivaizduoti neigiamą, prieštaringą situaciją (kad pralaimėjome rungtynes arba kad ant mūsų užkrito varveklis), todėl manome, kad „mums pasisekė" (Teigen ir kiti, 1999). Antra vertus, „nesėkmė" reiškia įvykį, kurio vis dėlto buvo galima lengvai išvengti. Juo įvykis reikšmingesnis, juo intensyvesnis faktams prieštaraujantis mąstymas (Roese ir Hur, 1997). Gedintys žmonės, netekę sutuoktinio ar vaiko automobilio avarijoje arba palaidoję staigia mirtimi mirusį vaiką, dažniausiai prisipažįsta, kad prisimena bei analizuoja šį įvykį (Davis ir kiti, 1995, 1996). Vienas mano draugas išliko gyvas jo mašinai kaktomuša susidūrus su girto vairuotojo vairuojamu automobiliu. Avarijos metu žuvo jo žmona, duktė ir motina. Jis pasakojo: „Ištisus mėnesius aš mintyse perkratinėjau tos dienos įvykius. Aš nuolatos iš naujo išgyvendavau tą dieną, keisdamas įvykių seką taip, kad būtų išvengta nelaimės" (Sittser, 1994). Tačiau dauguma Azijos ir Vakarų kultūrų žmonių to, ką padarė, gailisi mažiau nei to, ko nesugebėjo padaryti. Pavyzdžiui: „O, kad aš būčiau rimčiau žiūrėjęs į mokslus aukštojoje mokykloje!" Arba: „Reikėjo pasakyti tėvui, kad jį myliu, kol jis dar buvo gyvas" (Gilovich ir Medvec, 1994; Gilovich ir kiti, 2003; Savitsky ir kiti, 1997). Vienos suaugusiųjų apklausos duomenys atskleidė, kad dažnai gailimasi dėl nepakankamai rimto požiūrio į mokslus (Kinnier ir Metha, 1989). Ar mažiau gailėtumės, jei dažniau išdrįstume išeiti už savo patogaus būvio ribų - rizikuoti, nebijoti nesėkmės ir bent jau pamėginti?

Žmonės... dažniau tenka teisintis dėl veiklumo nei dėl neveiklumo (Zeelenberg ir kiti, 1988).

Iliuzinis mąstymas
Dar vienas veiksnys, darantis įtaką mūsų kasdieniam mąstymui, yra dėsningumų ieškojimas atsitiktiniuose įvykiuose. Ši tendencija gali nuvesti įvairiausiais klystkeliais.

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

125

Iliuzinė koreliacija
Lengva įžvelgti ryšį ten, kur jo nėra. Tikėdamiesi pastebėti reikšmingus ryšius, lengvai susiejame atsitiktinius įvykius, pasitelkdami iliuzinę koreliaciją. Williamas Wardas ir Herbertas Jenkinsas (1965) parodė žmonėms tariamo 50 dienų trukusio debesų sklaidymo eksperimento rezultatus. Savo tiriamiesiems jie pasakė, kuriomis dienomis debesys buvo išsklaidyti ir kuriomis dienomis lijo. Ši informacija tebuvo atsitiktinis rezultatų mišinys: kartais, išsklaidžius debesis, lydavo, kartais ne. Tačiau žmonės buvo įsitikinę remdamiesi savo nuomone apie debesų išsklaidymo poveikį - kad jie iš tiesų pastebėjo ryšį tarp debesų sklaidymo ir lietaus. Kiti eksperimentai patvirtino, kad dažnai atsitiktinius įvykius žmonės laiko jų įsitikinimų patvirtinimu (Crocker, 1981; Jennings ir kiti, 1982; Trolier ir Hamilton, 1986). Jei tikime egzistuojant tam tikrą ryšį, tikėtina, jog pastebėsime ir prisiminsime šį ryšį patvirtinančius faktus. Jei tikime, kad nuojauta koreliuoja su įvykiais, pastebėsime ir prisiminsime koreliaciją tarp nuojautos ir vėlesnio įvykio. Mes retai pastebime ar prisimename visus tuos atvejus, kai neįprastų įvykių nepasitaikė. Jei pagalvojus apie draugą jis paskambina, pastebime ir prisimename šį sutapimą. Tačiau nepastebime visų tų kartų, kai apie draugą galvojame, bet jis nepaskambino, arba negalvojome, bet jis paskambino.
iliuzinė koreliacija (illusory correlation) Nesamo ryšio Įsivaizdavimas arba įsivaizdavimas, kad egzistuoja stipresnis ryšys nei iš tiesų yra.

Kontrolės iliuzija
Tendencija atsitiktinius įvykius suvokti kaip susijusius palaiko kontrolės iliuziją - idėją, kad mes darome įtaką atsitiktiniams įvykiams. Dėl to lošėjai nesiliauja lošę, o visi kiti daro įvairiausius neįtikėtinus dalykus. Azartiniai žaidimai. Ellen Langer (1977) pademonstravo kontrolės iliuziją, eksperimentuodama su azartiniais žaidimais. Žmonės, kurie patys pasirinko, kokius skaičius žymėti loterijos bilietuose, paprašyti parduoti bilietą norėjo keturis kartus didesnės kainos negu tie, kurie turėjo bilietą su atsitiktiniais skaičiais. Žaisdami su nerangiu ir nervingu žmogumi jie statydavo kur kas didesnes sumas nei žaisdami su žvitriu, pasitikinčiu oponentu. Metant kauliukus ar sukant ratą, žmonių savikliova išauga (Wohl ir Enzle, 2002). Daugiau nei penkiasdešimt eksperimentų parodė, kad žmonės elgiasi taip, tarsi jie galėtų prognozuoti arba kontroliuoti atsitiktinius įvykius (Presson ir Benassi, 1996; Thompson ir kiti, 1998). Azartinių žaidimų dalyvių stebėjimai patvirtina šiuos eksperimentinius duomenis. Žaidžiantys kauliukais meta švelniai, norėdami išmesti mažus skaičius, ir staigiai, kai nori, kad iškristų dideli (Henslin, 1967). Azartinių žaidimų verslą maitina lošėjų iliuzijos. Lošėjai laimėjimus tapatina su savo gebėjimais bei įžvalgumu. Pralaimėjimai virsta „beveik pataikymais" ar „atsitiktinumais", o dalyvaujantiems sporto varžybų totalizatoriuje - blogais teisėjų sprendimais arba netikėtai atšokusiu kamuoliu (Gilovich ir Douglas, 1986).
kontrolės iliuzija (illusion ofcontrol) Nekontroliuojamų įvykių suvokimas kaip kontroliuojamų arba kaip labiau kontroliuojamų nei iš tiesų.

126

I

dalis. S O C I A L I N I S M Ą S T Y M A S

Vertybinių popierių biržos makleriams taip pat patinka „galios jausmas", kurį jiems sukelia galimybė rinktis ir prekiauti vertybiniais popieriais, tarsi ši kontrolė reikštų, kad jie gali pranokti rinkos vidurkį. Vienoje reklamoje buvo teigiama, kad investavimas internetu - tai galimybė „kontroliuoti". Deja, kontrolės iliuzija lemia perdėtą savikliovą, dažnai pasibaigiančią nuostoliais (Barber ir Odean, 2001).
regresija vidurkio link (regression toward the average)

Statistinė ypač aukštų rodiklių ar ekstremalaus elgesio tendencija grįžti atgal į vidurkį.

Regresija vidurkio link. Tversky ir Kahnemanas (1974) pastebėjo dar vieną galimybę kontrolės iliuzijai atsirasti: mes nepajėgūs atpažinti regresijos vidurkio link. Kadangi egzaminų rezultatus iš dalies lemia atsitiktinumas, dauguma studentų, vieną sykį gavę ypač aukštą egzamino įvertinimą, kitą sykį gauna žemesnį. Kadangi pirmasis jų įvertis yra aukštai „palubėse", antrasis greičiausiai smuktelės („regresuos") iki bendro studentų vidurkio, o ne dar aukščiau „pakels lubas". Būtent dėl šios priežasties nuosekliai dirbantis, tačiau niekada aukščiausio įvertinimo negaunantis studentas kartais kursą baigia turėdamas geriausią vidurkį. Ir priešingai, tikėtina, kad per pirmąjį egzaminą blogesnius pažymius gavę studentai pasitaisys. Jei gavę prastus įvertinimus studentai po pirmojo egzamino kreipiasi į konsultantą, šis jausis padėjęs, jei vėliau studentai gaus geresnius pažymius, net jei jo konsultacijos neturės jokio poveikio. Iš tiesų, kai viskas nusirita iki žemiausio taško, griebiamės bet ko, ir tikėtina, kad visuomet - ar kreiptumės į psichiatrą, ar pradėtume laikytis dietos, ar mankštintis, ar skaitytume knygą „kaip padėti sau" - sulauksime pagerėjimo, o ne tolesnio blogėjimo. Kartais suprantame, kad įvykiai nesiklostys nei labai gerai, nei labai blogai. Patirtis rodo, kad kai viskas sekasi puikiai, kažkas turi nepasisekti, o kai gyvenimas atneša siaubingų smūgių, paprastai galima tikėtis, kad reikalai pagerės. Tačiau dažnai nesugebame įžvelgti šios regresijos ir nustembame, kodėl pirmaisiais metais „sublizgėjęs" beisbolo naujokas antraisiais žaidžia vidutiniškai. Gal jis ėmė per daug pasitikėti savimi? Tapo drovesnis? Pamirštame, kad išskirtinis žaidimas turi tendenciją regresuoti iki normalaus. Imituodamas pagyrimo ir bausmės pasekmes, Paulas Schaffneris (1985) parodė, kaip kontrolės iliuzija gali persismelkti į žmonių santykius. Jis pasiūlė Boudoino koledžo studentams pripratinti menamą ketvirtos klasės berniuką Haroldą kiekvieną rytą ateiti į mokyklą 8:30 vai. Tris savaites kompiuteris kasdien fiksuodavo Haroldo atvykimo į mokyklą laiką, svyravusį tarp 8:20 ir 8:40 vai. Studentai turėdavo spręsti, kaip į tai reaguoti - pagirti Haroldą ar išbarti. Kaip ir reikėjo tikėtis, studentai paprastai pagirdavo jį, kai šis atvykdavo iki pusės devynių, ir pabardavo, kai pavėluodavo. Kadangi Schaffneris buvo užprogramavęs kompiuterį taip, kad jis rodytų atsitiktinį atvykimo laiką, po barimo rezultatai pagerėdavo (artėdavo prie 8:30). Pavyzdžiui, kai Haroldas atvykdavo 8:39 vai., galėjai būti tikras, kad jis gaus pastabą, o kitą dieną atsitiktinai parinktas jo atvykimo į mokyklą laikas greičiausiai ne-

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

128

sieks 8:39. Tad nors barimas neturėjo jokio poveikio, eksperimentui baigiantis dauguma studentų buvo įsitikinę pastabų veiksmingumu. Šis eksperimentas iliustruoja provokuojančią Tversky ir Kahnemano išvadą: mūsų prigimtyje glūdi tai, kad dažnai jaučiamės nubausti, kai turime ką nors pradžiuginti, ir džiaugiamės, galėdami nubausti. Nors iš tiesų, ir tai žino kiekvienas psichologijos studentas, paskatinimas už teisingą poelgį paprastai būna veiksmingesnis ir sukelia mažiau neigiamų pasekmių.

Nuotaika ir vertinimai
Socialiniai vertinimai susiję su veiksmingu, tačiau netiksliu informacijos apdorojimu. Juos veikia ir mūsų emocijos. Mes esame ne bejausmės skaičiavimo mašinos, o emocionalios būtybės. Naujausi lyginamieji laimingų ir liūdinčių žmonių tyrimai atskleidžia, kaip glaudžiai emocijos susipynusios su pažinimu (Myers, 1993, 2000). Nelaimingi žmonės - ypač gedintys ar prislėgti - būna labiau susitelkę į save ir linkę į apmąstymus. Prislėgta nuotaika skatina intensyvų mąstymą, paieškas informacijos, kuri savo aplinką paverstų labiau suprantama ir kontroliuojama (Weary ir Edwards, 1994). Ir priešingai, laimingi žmonės yra patiklesni, šiltesni, jautresni. Netikėtai pradžiuginti, pavyzdžiui, prekybos centre gavę mažą dovanėlę, vėliau per apklausą, nesusijusią su apsipirkimu, jie teigs, kad jų automobiliai ir televizoriai veikia puikiai, taip sakant, geriau nei tų, kurie dovanėlių negavo. Nuotaikos veikia mintis. Vakarų vokiečiams, džiūgaujantiems dėl nacionalinės rinktinės pergalės pasaulio čempionate (Schwarz ir kiti, 1987), ir australams, išėjusiems iš širdžiai malonaus kino filmo (Forgas ir Moylan, 1987), visi aplinkui atrodo nuoširdūs, o gyvenimas - nuostabus. Po (bet ne prieš) 1990 metų amerikietiškojo futbolo rungtynių tarp Alabamos ir Auburno komandų laimėjusios Alabamos komandos aistruoliams karo tikimybė bei jo padariniai atrodė mažesni nei nusiminusiems Auburno komandos sirgaliams (Schweitzer ir kiti, 1992). Kai esame laimingi, pasaulis atrodo draugiškesnis, sprendimai lengvesni, gera naujiena suvokiama greičiau (Johnson ir Tversky, 1983; Isen ir Means, 1983; Stone ir Glass, 1986). Tačiau jei tik leisime nuotaikai sugesti, mintys iš karto peršoks į kitas vėžes. Rožinius akinius pakeis juodi. Bloga nuotaika sužadina neigiamų įvykių prisiminimus (Bower, 1987; Johnson ir Magaro, 1987). Blogesni atrodo santykiai su žmonėmis, suprastėja savivaizdis. Viltys dėl ateities tampa miglotesnės. Kitų žmonių elgesys atrodo grėsmingesnis (Brown ir Taylor, 1986; Mayer ir Salovey, 1987). Staiga prastėja mūsų investavimo prognozės. (Žr. skyrelį „Mokslinių tyrimų išvada. Neigiamos emocijos lemia investuotojų pesimizmą".) Naujojo Pietų Velso universiteto socialinį psichologą Josephą Forgasą (1999) dažnai stulbindavo, kad blogai nusiteikusių žmonių „prisiminimai ir sprendimai keisdavosi kartu su jų nuotaika". Kad perprastų šį „nuotaikos įsi-

128

I

dalis.

SOCIALINIS

MĄSTYMAS

mokslinių tyrimų išvada

Neigiamos emocijos lemia investuotojų pesimizmą
Emocijos yra svarbios socialiniam intelektui. Neurologas Antonio Damasio (1994, p. 45) pasakoja apie Eiliotą, normalaus intelekto pacientą, kuris po smegenų traumos prarado galimybę justi emocijas. „Mes kalbėjomės daugelį valandų, bet jo veide nė karto nepastebėjau jokios emocijos šešėlio - nei liūdesio, nei nekantrumo, nei frustracijos." Eiliotas viską supranta, tačiau negali jausti. Nieko nejausdamas jis netinkamai reaguodavo ir [ kitų žmoniųjausmus, todėl prarado darbą šeimą vėliau bankrutavo. Damasio su kolegomis [ Eiliotą panašiems pacientams lošiant iškeldavo tokią užduotį, kurios neįvykdžius grėsdavo didelės baudos. Paaiškėjo, kad šie žaidėjai, palyginti su žmonėmis, turinčiais normalias emocijas, lėčiau susiprasdavo vengti pralaimėjimą lemiančios kortos (Bechara ir kiti, 1997). Kartais emocijos gali trukdyti protingai mąstyti ir veikti. Ar trikdančiu emocijų poveikiu galėtume paaiškinti „trumparegiško nuostolių vengimo" reiškinį, kai žmonės, siekdami sumažinti riziką sutinka gauti mažesnį pelną? Vertybiniai popieriai duoda didesnį pelną negu obligacijos. Dar daugiau, įsigydami daugelio įmonių vertybinių popierių, kaip elgiasi bendrieji fondai arba su akcijų indeksais susieti fondai, investuotojai labai sumažina vienos investicijos riziką. Tačiau žmonės mieliau investuoja į saugias obligacijas. Norėdami panagrinėti trumparegišką nuostolių vengimą Baba Shivas ir Damasio su bendradarbiais (2005) sukūrė sprendimo priėmimo užduotį, kuri buvo panaši į sprendimus investuoti realiame gyvenime. Jie davė dalyviams po 20 dolerių ir paprašė elgtis su jais atsargiai, nes eksperimento pabaigoje bus 100 B
o o

skiriami dovanų čekiai likusiai pinigų sumai. Dviejų turų metu dalyviai turėjo nuspręsti, ar investuos, ar pasitaupys vieną dolerį. Jei dalyvis nuspręsdavo investuoti, eksperimentuotojas mesdavo monetą. Jei ji iškrisdavo aversu, dalyvis dolerį prarasdavo, o jei reversu - gaudavo dar 2,5 dolerio. Kaip, turėdami tokį pasirinkimą elgtumėtės per pirmąjį turą? Dauguma eksperimento dalyvių pirmojo turo metu ryžosi investuoti. Kodėl gi ne, jei investavimas numatomus nuostolius turėjo atpirkti daugiau negu pakankamai? (Juk per 20 turų būtų tik 13% tikimybė baigti žaidimą su mažiau negu 20 dolerių.) Taigi 4 iš 5 dalyvių pirmojo turo metu pasirinko investavimą. 3.3 pav. matome, kad vėliau jie investavo atsargiau, jei ankstesnio turo metu būdavo praradę dolerį. Ši taisyklė galiojo „normaliems" dalyviams, taip pat tiems, kurių smegenys buvo sužalotos, tačiau emocijos ir intelektas liko nepažeisti. Trečioji grupė - normalias emocijas praradę žmonės, tokie kaip Eiliotas - investuodavo toliau, nors ir būdavo prieš tai praradę dolerį. Jie elgdavosi racionaliai, ir 85 proc. kartų toliau investuodavo. Taigi eksperimento pabaigoje pacientai be emocijų turėdavo daugiau pinigų (vidutiniškai 25,70 dolerių), negu normalūs dalyviai (22,80 dolerių) ir emocijų nepraradę pacientai (20,07 dolerių). Tyrinėtojai pažymi, kad realiame gyvenime emocijos paprastai prisitaiko ir pagreitina sprendimo priėmimą. Tačiau kartais išmintingiau nekreipti į jas dėmesio ir pasidomėti statistine tikrove. Kartais gramas racionalumo vertingesnis už kilogramą intuicijos.
Į Į Dalyviai nepažeistomis smegenimis Emocijų nepraradę pacientai I Pacientai be emocijų

c o
o.

84% 80
62%

85%

75%

3.3 PAVEIKSLAS Sutrikusios emocijos Pacientai, kuriems smegenų traumos metu buvo pažeistas gebėjimas jausti emocijas, rizikingame pelną žadančiame žaidime investuodavo dažniau (ir protingiau), net jei prieš tai buvo pralošę. Šaltinis: Shiv ir kiti, 2005. Laimėjus Pralaimėjus

*

60

40

< D
O. C/D

20

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

129

3.4 PAVEIKSLAS Kaip žmogus vertina vaizdajuostėje užfiksuotą savo paties elgesį, stipriai priklauso nuo dabartinės jo nuotaikos. Tie, kurie buvo blogos nuotaikos, pastebėjo mažiau teigiamų poelgių. Šaltinis: Forgas ir kiti, 1984.

Pastebėti neigiami poelgiai

Pastebėti teigiami poelgiai

skverbimą", Forgasas pradėjo eksperimentuoti. Įsivaizduokite, kad dalyvaujate jo tyrime. Pasinaudodami hipnoze, Forgasas ir jo kolegos (1984) įteigia gerą arba blogą nuotaiką ir po to duoda žiūrėti vaizdajuostę (nufilmuotą išvakarėse), kur su kažkuo kalbatės. Jei jums sukelta gera nuotaika, esate patenkinti tuo, ką matote, ir jaučiatės galį tvardytis, būti dėmesingi ir bendraujantys. Jei buvo sukelta bloga nuotaika, žiūrėdami tą pačią vaizdajuostę matote save visiškai kitokį - įsitempusį, nervingą ir nerišliai kalbantį (žr. 3.4 paveikslą). Kadangi nuotaika veikia sprendimus, jaučiate palengvėjimą, kai eksperimento pabaigoje eksperimentuotojas jums pakelia nuotaiką, ir visi reikalai ima atrodyti šviesiau. Įdomu, pastebi Michaelas Rossas ir Garthas Fletcheris (1985), kad pasikeitusio suvokimo nesiejame su nuotaikų kaita. Tiesiog pasaulis atrodo kitoks. Nuotaikos veikia požiūrį į pasaulį, iš dalies paskatindamos ankstesnės patirties ir atitinkamų nuotaikų prisiminimus. Kai esame blogai nusiteikę, mintys būna slogesnės. Nuotaikos valdomos mintys gali kliudyti galvoti apie kitką. Tad kai emocijos sužadintos - kai esame pikti ar itin pakilios nuotaikos lengviau, pasikliaudami stereotipais, darome skubotus sprendimus ir vertinimus (Bodenhausen ir kiti, 1994; Paulhus ir Lim, 1994). Paprastą, „savaiminį" mąstymą nuotaikos veikia mažiau nei sudėtingą, „reikalaujantį pastangų" (Hartlage ir kiti, 1993). Tad, pastebi Forgasas (1994, 1995), nuotaikos dažniau veikia, kai vertiname išsiskiriančius, o ne tipiškus žmones ir sudėtingus, o ne paprastus tarpusavio konfliktus. Juo daugiau mąstome, juo labiau mintys susipina su nuotaikomis.

APIBENDRINIMAS Kaip sprendžiame apie socialinę aplinką?
• Esame apdovanoti nepaprasta galia - automatišku, efektyviu ir intuityviu mąstymu. Mūsų pažinimo, nors apskritai ir prisitaikančio, kaina yra atsitiktinės klaidos. Kadangi dažniausiai nesuvokiame, kaip mąstymo klaidos randasi, pravartu išsiaiškinti, kaip mes susikuriame ir išsaugome klaidingus [sitikinimus.

nes nori sekso"). SOCIALINIS MĄSTYMAS • Visų pirma. Priežastingumo priskyrimas: žmogui ar situacijai Mes be paliovos analizuojame ir aptarinėjame įvykius. Laimingos poros nemalonius poelgius dažniau sieja su išorinėmis aplinkybėmis (. 1985).ji pavėlavo. Gera arba bloga nuotaika sužadina su ja susijusių patyrimų prisiminimus. mes dažnai nekreipiame dėmesio į vertingą pagrindinę informaciją. Priešiškumas dažniau nei šiltas apsikabinimas skatina partnerį pasidomėti: kodėl? Sutuoktinių pasirinkti atsakymai koreliuoja su jų pasitenkinimu santuoka. • Antra. Kyla pagunda įsivaizduoti ryšį ten. o socialiniams psichologams rūpi paaiškinti šias įžvalgas. ir manyti. Mūsų sprendimai apie kitus žmones priklauso nuo to. kaip būtinąją gintį ar kaip žygdarbį. ypač neigiamą. • Ir galiausiai nuotaikos įsiskverbia į mūsų sprendimus. kaip mes aiškiname jų elgesį. 1988. Blaškydamos mus. patvirtinančios. mus dažnai blaško asmeninės kontrolės ir koreliacijos iliuzijos. Kai santuoka nesėkminga. suteikia koloritą vėlesnėms tų potyrių interpretacijoms. mes dažnai pervertiname savo sprendimus. Weiner. Be to. Šis perdėtos savikliovos reiškinys iš dalies kyla dėl to. kad vėliau lengviau prisimenama (pasiekiamumas) ryški informacija. kad sutuoktiniai dažnai analizuoja savo partnerio elgesį. kai apie ką nors turime susidaryti nuomonę. nes aš jai nerūpiu"). kodėl esame teisūs nei kodėl klystame. ar nužudymą vertinsime kaip žmogžudystę. yra agresyvus? Gal tai tik reakcija į nesiliaujančias patyčias? Amy Holtzworth-Munroe ir Neilas Jacobsonas (1985. Taip yra iš dalies todėl.Jis man atnešė gėlių. kur jo nėra (iliuzinė koreliacija). ar nedarbo ir socialinės rūpybos netobulumo auka. bet įtikinamas istorijas ar netgi bevertę informaciją. Kaip traktuojame socialinę aplinką? Žmonėms rūpi perprasti kitus.žmonės interpretuoja kitų poelgius? Atribucijos teorija siūlo keletą atsakymų. kad mes kur kas lengviau [sivaizduojame. Teigiamas partnerio poelgis taip pat gali arba versti krimstis (.ji pavėlavo dėl intensyvaus eismo"). kad jie aptingo? O gal sumažėjo įrenginių efektyvumas? Ar berniukas. neturinčiu iniciatyvos. nuotaikos gali lemti mąstymo paviršutiniškumą. Nuo mūsų aiškinimo priklausys. kad galime prognozuoti arba kontroliuoti atsitiktinius įvykius (kontrolės iliuzija). Jei sumažėja darbuotojų produktyvumas. neigiami poelgiai paprastai skatina daryti pesimistines išvadas (. išgirdę pramanytas. • Trečia. ar benamį laikysime žmogumi. arba praturtinti santykius . o ne paneigiančios jų įsitikinimus. ypač kai patiriame ką nors nemalonaus ar netikėta (Bohner ir kiti. mušantis savo bendraklasius. Nuo mūsų aiškinimo priklausys. 1988) teigia. Tad kaip . žmonės turi didesnį polinkį ieškoti informacijos. ar darome prielaidą.130 I dalis.ir kaip tiksliai .

Muehlenhard. situacinė atribucija (situational attribution) Aiškinimas. kad elgseną. nukreiptos į išorę. ir tik 3 proc. galvodamas tik apie save. lemia vidinės (pavyzdžiui. Amerikos moterų tvirtina. kiekviena iš šių teorijų „žmogaus odą apibrėžia kaip ribą. Klaidingo priskyrimo reiškinys gali padėti paaiškinti viso pasaulio vyrų demonstruojamą kategoriškumą sekso klausimais bei didesnį įvairių kultūrų. o iš tikrųjų jos į tai dažniausiai reaguoja kaip į priekabiavimą (Rotundo ir kiti. dispozicinė atribucija (dispositional attribution) Poelgio siejimas su žmogaus charakteriu bei kitomis savybėmis. arba aplinkos sąlygojamos.3 s k y r i u s . kaip mes interpretuojame kitų žmonių elges[. 1998) ir jos kolegos ne kartą pastebėjo. vyrų polinkį pateisinti prievartavimus kaltinant auką dėl jos elgesio (Kanekar ir Nazareth. 5 skyrių). ir jų dinaminė sąveika pasireiškia kaip stebimas veiksmas. charakteris) arba išorinės (pavyzdžiui. \ saulę atsuktoje epidermio pusėje yra išorinės.gali išprovokuoti veiksmus. Heideris priėjo išvadą. taip pat ir moterys. Klaidingas priskyrimas taip pat paaiškina. jų nuomone. motyvais ir nuostatomis). o vidinėje pusėje yra vidinės. Weiner. situacija) priežastys. kuriuos moterys (ypač amerikietės) palaikys seksualiniu priekabiavimu arba prievarta (Johnson ir kiti. arba asmeninės jėgos. kuria remdamiesi žmonės analizuoja kasdienius įvykius. irgi panašiai elgiasi (prisiminkime 2 skyriuje aprašytą tariamo vienodumo efektą). 1994). kaip mes suvokiame žmonių elgesį. kad elgesį lemia klaidingas priskyrimas (misattribution) Klaidingas elgesio aiškinimas ne ta priežastimi. 1996. kad parodytų. Be to. 1988. kaip mane myli") (Hevvstone ir Fincham. Atribucijos teorija analizuoja. Kartais šios jėgos veikia kartu. Tad vyrai pervertina mandagią moters šypseną suprasdami ją kaip seksualiai reikšmingą (Nelson ir LeBoeuf. Viršininkas gali klaidingai interpretuoti nuolankų ar draugišką pavaldinės elgesį ir." Atribucijos teorijos pradininkas Fritzas Heideris tyrė „sveiko proto psichologiją". 1989). skiriančią vieną 'priežasčių rinkinį' nuo kito. 1991. atribucijos teorija (atribution theory) Teorija apie tai. arba su išorinėmis aplinkybėmis. Vieni žmonės labiau linkę manyti. jėgos. žūrėti į moterį kaip į seko objektą (Bargh ir Raymond. Klaidingas priskyrimas ypač būdingas vadovaujančią padėtį užimantiems vyrams. Mokytojas gali spėlioti. . 1991. Amerikos vyrų prisipažįsta kada nors privertę moterį tai daryti (Laumann ir kiti. siedami jį arba su vidiniais bruožais (ilgalaikėmis savybėmis. 1995). 1997. kad vyrai dažniau nei moterys partnerės draugiškumą supranta kaip subtilią seksualinę užuominą. daugumos nuomone. Shotland. ar blogus mokinio mokymosi rezultatus lemia motyvacijos ir gabumų stoka (dispozicinė atribucija). 1988. Saal ir kiti. o kartais priešingomis kryptimis. kodėl 23 proc. Šis klaidingas švelnumo kaip kvietimo seksui supratimas klaidingas priskyrimas . Pryor ir kiti. kiti žmonės. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 131 (Jis atnešė gėlių. kad elgseną lemia aplinka. kad atkaklus kvietimas pasimatymui glosto moterų širdį. Vyrai apie seksą galvoja dažniau nei moterys (žr. 1997). 1989). ar įgimtos savybės ir socialinės aplinkybės (situacinė atribucija). Įvairūs atribucijos teorijos variantai remiasi tomis pačiomis bendromis prielaidomis. nukreiptos į kūno vidų. pradedant Bostonu ir baigiant Bombėjumi. kad jos buvo verčiamos santykiauti. Daugelis vyrų mano. Moterys dažniau tą patį elgesį vertina kaip perdėtą savikliovą ir grubumą (Schutte ir Hosch. Antonia Abbey (1987. 1995). Kaip teigia Danielis Gilbertas ir Patrickas Malone (1995). pavyzdžiui. 2001). 2002).

Jamesas Ulemanas (1989) paprašė studentų įsiminti tokius teiginius. Tai. Numanomos savybės Edwardas Jonesas ir Keithas Davisas (1965) pastebėjo. Komentuodami. normalus ar tikėtinas poelgis mums pasako apie žmogų mažiau nei neįprastas. spontaniškai priskyrėte bibliotekininkei. kuriomis tokie aiškinimai labiausiai tikėtini.apibūdinantis spėjamą savybę. Atlikdamas eksperimentus Niujorko universitete. įvardijo savybę. 3.132 I dalis. bet „paslaugi" . kad Samanta pokalbio dėl darbo metu nusiteikusi sarkastiškai. kitos galimos priežastys paprastai atmetamos.kad aplinkybės (Bastian ir Haslam. kad esama polinkio kitų žmonių ketinimus ir nusiteikimus sieti su jų veiksmais. išskirtinumą (ar Edgarui kyla sunkumų dirbant ir su kitais kompiuteriais. vertingiausia užuomina buvo ne žodis „knygos" (turėjęs priminti bibliotekininkę) ar „krepšiai" (primintų pirkinius). Jei paaiškės. kaip Rikas sarkastiškai replikuoja Lindai. SOCIALINIS MĄSTYMAS nekintančios asmeninės savybės. dauguma žmonių teisingai rėmėsi žiniomis apie nuoseklumą (ar Edgarui nuolat nesiseka dirbti su šiuo kompiuteriu?). 2006. aš darau išvadą. kad problemos susijusios su pačiu Edgaru. Tačiau Kelley taip pat pastebėjo. kaip mes pasinaudojame žiniomis apie nuoseklumą. Pavyzdžiui. mes tikriausiai nuspręsime. nors iš tiesų turėtų būti maloni. o ne su jo kompiuteriu. kiti . kodėl Edgaras turi problemų su savo kompiuteriu. Racionalios atribucijos Kaip teigia atitinkamų išvadų teorija. kaip: „Kitoje gatvės pusėje bibliotekininkė neša senutės pirkinius".5 paveikslą). Jei galime nurodyti vieną ar dvi priežastis. kad pripažinus tikėtinas priežastis. Robins ir kiti. ko- . Nuoseklumas: Išskirtinumas: Bendrumas: Ar šioje situacijoje žmogus elgiasi nuosekliai? Ar šioje situacijoje žmogus elgiasi specifiškai? Ar panašiai šioje situacijoje elgiasi kiti žmonės? Tad mūsų racionalus protas poelgius dažnai vertina logiškai. atribucijos teorijos kūrėjas Haroldas Kelley (1973) aprašė. išskirtinumą ir bendrumą (žr. Kai vėliau jiems buvo padedama prisiminti sakinį. kaip lengvai mes sprendžiame apie savybes. Studentai tuojau pat. ar tik su šiuo?) ir bendrumą (ar kitiems žmonėms kyla panašių sunkumų su šiuo kompiuteriu?). nepagalvoję ir nesąmoningai. atribucijos (priskyrimai) dažnai būna racionalios. kad tik vienam Edgarui nuolat kyla sunkumų su šiuo ir su kitais kompiuteriais. kurią ir jūs. Joneso ir Daviso „atitinkamų išvadų teorija" apibrėžė sąlygas. Kaip patvirtinimą. kad poelgius aiškiname racionaliai. Stebėtina. Matydamas. kad Rikas yra nedraugiškas. nujaučiu. mums apie ją pasako daugiau. 2004). nei jos sarkazmas draugų rate.

aiškindamiesi kieno nors elgesį. Atribuciją tiriantys mokslininkai pastebėjo vieną bendrą problemą.tokios kaip Busho .pavyzdžiui. kad elgsena atitinka nusiteikimą. priklauso nuo aplinkybių (taip pat ir nuo mūsų pačių). į kitas tikėtinas priežastis dažnai nekreipiame dėmesio arba jas atmetame (McClure. 1998). Pasirodo. išskirtinumo ir bendrumo. studentai gana pagrindinė atribucijos klaida (fundamentai attribution error) Tendencija nepakankamai vertinti situacijos ir pervertinti dispozicijos (nusiteikimo) įtaką kitų žmonių elgsenai. palaikančias arba puolančias Kubos lyderį Fidelį Castro. Tylūs žvilgsniai pasitikdavo mane 8:30. kad pats debatų dalyvis pasirinko vieną ar kitą poziciją. Pirmame tokio pobūdžio tyrime Edwardas Jonesas ir Victoras Harrisas (1967) pateikė Diuko universiteto studentams perskaityti diskusijos dalyvių kalbas. Pabandykite patys sukurti pavyzdžius: jei Meri ir kiti kritikuoja Styvą (didelis bendrumas) ir jei Meri nekritikuoja kitų (didelis išskirtinumas). palyginti su kita paprasta pavarde . ieškome paaiškinimo. pavyzdžiui.3 s k y r i u s . Abiem atvejais buvo ir labiau.) . Tai pastebėjau skaitydamas paskaitas 8:30 vai. o 19:00 turėdavau nutraukti linksmybes. priklausys nuo trijų veiksnių: nuoseklumo. ar išorinių priežasčių. Eksperimentų metu užfiksuota. Pagrindinė atribucijos klaida Svarbiausia socialinės psichologijos išvada atkreipia dėmesį į socialinės aplinkos poveikį. kad žmonių reakcijas kartais stipriai veikia ir nežymus dviejų situacijų skirtumas. ką sakome bei darome. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 133 Nuoseklumas: Ar šioje situacijoje žmogus dažniausiai elgiasi taip? (Jei taip. vadinasi. ar pervertinti labai garsios pavardės. Busho. mes tai priskirsime išorinėms priežastims (čia kažkuo dėtas Styvas). paplitimą Amerikoje? Danielio Oppenheimerio (2004) atradimas mane nustebino. žmonės nepakankamai įvertina žinomos pavardės . Tad netgi žinodamas apie paros laiko poveikį. Taip elgiamasi todėl. kad 19 valandą auditorija labiau linkusi bendrauti nei 8:30 rytą sėdintys „tyleniai". aš jaučiau milžinišką pagundą galvoti. Aiškindami kurio nors žmogaus elgseną dažnai nepakankamai įvertiname situacijos poveikį ir pervertiname paties asmens savybes bei nuostatas. mes tai siesime su vidinėmis priežastimis (čia kažkuo dėta Meri).paplitimą. taigi nekreipia dėmesio į kitas pavardės žinomumo priežastis. ir 19:00 vai. Pasvarstykime tokį klausimą: ar žmonės labiau linkę nepakankamai įvertinti. pastebimas daugelio eksperimentų metu. Jei Meri viena (nedidelis bendrumas) kritikuoja Styvą ir jei ji taip pat kritikuoja daugybę kitų žmonių (mažas išskirtinumas). nes mes dažnai manome. kad pažįstamą pavardę jie sieja su prezidentu Bushu. ir tai. (Dar vadinama atitikimo tendencingumu.) 3. Išorinė atribucija (situacijai.5 PAVEIKSLAS Haroldo Kelley atribucijos teorija Ar. Stevensono. ieškosime vidinių. kurioje žmogus atsidūrė) didelis išskirtinumas) : TAIP Išskirtinumas: Ar šioje situacijoje žmogus elgiasi kitaip negu kiti? V NE (mažas išskirtinumas) • Vidinė atribucija (žmogaus vidiniams bruožams) Bendrumas: Ar kiti šioje situacijoje elgiasi panašiai? dėl studentas blogai išlaikė egzaminą. Šis situacijos įtakos nepaisymas. tačiau situaciniai skirtumai buvo ryškesni nei individualūs. Kai buvo pasakyta. ir mažiau šnekių studentų. Bet kuriuo metu mūsų vidinė būsena. kurį Lee Rossas (1977) pavadino pagrindine atribucijos klaida.

jog patys paskatinome kito žmogaus poelgį. £ 40 ( O £ 30 20 Prieš Castro 10 Nusprendė kalbėti apie Castro Buvo įpareigoti kalbėti apie Castro logiškai darė išvadą. Trumpai tariant. Po šešių mėnesių Rossas jau egzaminavo kitus ir turėjo galimybę užduoti sudėtingus klausimus iš savo mėgstamų temų. kokią kalbą (remiančią ar puolančią) reikia parengti. kad net žinodami. remiančias ar puolančias Fidelį Castro. jog pastarasis iš tiesų taip galvoja (Gilbert ir Jonės. 1988). 1993. žmonės (nekreipdami dėmesio į situaciją) daro išvadą.6 PAVEIKSLAS Pagrindinė atribucijos klaida Skaitydami diskusijai parengtas kalbas. Šaltinis: Jonės ir Harris. jog diskusijos dalyvis iš tiesų pats buvo nusiteikęs paremti Castro (žr. Atrodo. Bet kas gi nutiko. koks yra jų elgesys. Už Castro 80 Castro palaikančios kalbos kalbos 70 Prieš Castro nukreiptos 3 60 0 3 00 § 50 c (D Priešiškos Castro nuostatos priskirtos pasisakiusiems prieš Castro. šokdamas su ja per pokylį. kai diskusijų vadovas pasakydavo. kad diskusijos dalyviui buvo prisakyta paremti Castro. princas Pelenę mato kaip labai mandagią ir žavią asmenybę. tačiau pamanys. nei būtų galima tikėtis (Allison ir kiti. Šio eksperimento metu buvo atkurta tai. kokį poveikį patys daro kitiems. kad ši pozicija atspindi to žmogaus asmenines nuostatas. Stebėdami susigūžusią Pelenę despotiškuose namuose. SOCIALINIS MĄSTYMAS 3. kai studentams buvo pasakyta. žmonės vis tiek linkę manyti. Miller ir kiti. Jei Chuanas elgiasi kukliai. jog studentai galvojo: „Taip. 3. aš žinau. argumentuoja stipriau. kurie tik apsimeta. Atsispirti šiai klaidai taip sunku.6 paveikslą). jo naivus partneris Bobas taip pat gali demonstruoti kuklumą. Per doktorantūros egzaminą žodžiu Rossas jautėsi nusižeminęs. tačiau manau. kad jie labai gerai suvokia. tai nesutrukdė jiems teigti. ką patyrė Rossas. kaip nuvertinamos socialinės sąlygos. kad jam buvo paskirta tokia pozicija. kurį atliko Lee Rossas ir jo bendradarbiai (Ross ir kiti. 1967. 1977). kodėl būtent šitaip elgiasi. nes talentingi profesoriai jo klausinėjo dalykų. Chuanas puikiai supras savo elgesį. Kai per interviu žmonių paprašoma save pagirti arba sukritikuoti. Jis atskleidė. mes manome. Tačiau nesuvokia. jog jis iš tiesų ja tiki". 1990). jog vieną ar kitą poziciją nustatė diskusijos vedėjas? Tie. vis tiek išorinę įtaką vertiname nepakankamai. kai iš doktoranto tapo profesoriumi. kad kiti yra tokie. kad laikosi kurios nors pozicijos. 1986).134 I dalis. Susimąstyti verčia eksperimentas. kuriuose patys specializavosi. kad mergina drovi. paaiškėja. jog vargšo Bobo savivertė yra maža (Baumeister ir kiti. Vėliau nusiminęs . Tad nors studentai ir žinojo. Primetę savo nuomonę kitam. žmonės atitinkamas nuostatas priskyrė kalbų autoriams net ir tada.

Tačiau ir viktorinos dalyviai. kad klausiantysis bus pranašesnis. Europos pakrantė yra ilgesnė. iš tiesų žino daugiau už kitus tyrimo dalyvius (žr. dėl to žmonės dažnai būna linkę pervertinti jų žinias bei intelektą. su daugybe įlankų. 1977. ir stebėtojai manė. „Kurio žemyno pakrantė ilgesnė: Europos ar Afrikos?" Jei vos keli klausimai sukėlė jums pojūtį. Pavyzdžiui.3 s k y r i u s . kad atsitiktinai klausinėti paskirtas asmuo žinojo kur kas daugiau. kad nesate pakankamai apsišvietę. Intelektualūs ir sumanūs žmonės linkę dažniau daryti atribucijos klaidą (Block ir Funder. suprasite eksperimento rezultatus. kai dėstytojai pateikia klausimus iš * Beinbridžo sala yra priešais Pugeto sąsiaurį prie Sietlo.) . (Ji labiau vingiuota. (Kaip ir minėtame eksperimente. imitavo viktoriną. kurią gerai išmanome: „Kur yra Beinbridžo sala?". Nors Afrikos žemyno plotas daugiau nei dvigubai didesnis už Europos.viktorinos dalyvių. ši geografinė ypatybė turėjo įtakos Europos vaidmeniui jūrų prekybos istorijoje. Panašiai studentai dažnai pervertina savo dėstytojų talentą. Socialinę įtaką turintys asmenys paprastai skatina ir kontroliuoja pokalbius. Vadinamiesiems egzaminatoriams mokslininkai pasiūlė sugalvoti sudėtingus klausimus.7 paveikslą). Bet kuris iš mūsų galime sugalvoti tokių klausimų iš srities. 1986). kad šis klaidingas įspūdis nėra žemo intelekto atspindys.* Visi privalėjo žinoti. „Kaip mirė Škotijos karalienė Marija Stiuart?".nepatenkintas dėl savo neišmanymo ir sužavėtas akivaizdžiu egzaminuotojų talentu. Šaltinis: duomenys iš Ross. Keliems atsitiktinai atrinktiems Stenfordo universiteto studentams Rossas paskyrė egzaminatorių. Vėlesnis tyrimas parodė.stebėtojų vaidmenis. ir stebėtojai (bet ne klausiantieji) padarė klaidingą išvadą. kad gydytojai puikiai išmano ir su medicina nesusijusius klausimus. dažnai manoma. Dalyvių vertinimai Stebėtojų vertinimai Rosso studentas prisipažino. O iš tiesų paskirti vaidmenys tik sukėlė tokį įspūdį. kurie pateikia klausimus.7 PAVEIKSLAS Ir imituotos viktorinos dalyviai. o likusiems . Karalienė Elžbieta I įsakė nukirsdinti galvą savo pusseserei Marijai Stiuart. kurie rodytųjų gilų išprusimą. kad tie. Eksperimentas. kurį Rossas atliko kartu su Teresa Amabile ir Julia Steinmetz. dar keliems . 3. Amabile ir Steinmetz. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 135 3. Nesugebėjimas to įvertinti ir yra atribucijos klaida. kad jis jautėsi lygiai taip pat .

Klausimas: Kuris iš jūsų . Tarsi aktoriai esame linkę priskirti savo elgesį tai situacijai.) Kai kas nors iš šių studentų patys tampa dėstytojais. koks buvo Michaelo Stormso (1973) eksperimento rezultatas. mūsų dėmesio centre atsiduria šis asmuo. priešingai nei komentuodami savąjį? Perspektyvinis ir situacinis supratimas Skirtumas tarp veikėjo ir stebėtojo. kurią jie išmano. filmuojanti jūsų matomą vaizdą. Bev plačiai nusišypso ir nekantraudama pasineria į pobūvio linksmybes. Kodėl neįvertiname jų poveikio kitų žmonių elgesiui. mūsų dėmesį valdo aplinka. 1971. Tačiau Hossas buvo įsitikinęs. Jonės.dalyvis ar stebėtojas .. ar nuo situacijos. Įsivaizduokite. kaip stipriai mus veikia aplinkybės. Jūs sėdite priešais kitą studentą.įsitempusi ir drovi?" Nors iš tiesų visi kiti taip pat nervinasi ir daro tą pačią atribucijos klaidą: jie mano. kad dėstytojai ne tiek jau daug išmano. kas nutinka. o aplinka tarsi nutolsta. Kai stebime kito žmogaus veiksmus. jei pakeistume situaciją. „Rasės bruožas". žydams vedant tautiečius į dujų kameras. kad tokie pat stoiški stovyklos kaliniai žydai tiesiog neužjautė vieni kitų. Po to jūs kartu su stebėtoju svarstote. kad į aplinkinius žvelgiame iš kitos perspektyvos nei į save (Jonės ir Nisbett. Pasiryžusi įgyti naujų draugų. kurioje esame.pasitikintys ir linksmi. todėl ir mano. kad Bev bei kiti yra tokie. ar jūsų elgesys labiau priklausė nuo jūsų asmeninių savybių. Šalia jūsų stovi televizijos kamera. su kuriuo privalote keletą minučių pasikalbėti. kad esate Stormso eksperimento dalyvis.„mano graužatis buvo tokia didelė. kad troškau iš ten išnykti" . Visi atrodo atsipalaidavę ir laimingi.136 I dalis. Jei ši mintis teisinga. ar jums pavyks atspėti.Aušvico koncentracijos stovyklos komendantas Rudolphas Hossas (1959) vis tiek buvo „pareigingas SS karininkas". stebėtojas (dar vienas pagrindinės atribucijos klaidos tendencijos pavyzdys). jų akimis? Ar tai nepanaikintų atribucijos klaidos? O gal ją apverstų? Pasižiūrėkime.manė jis. Visą dėmesį stebėtojas sutelkia į kitą asmenį. kokie dedasi esą . 1976). Kad pailiustruotume pagrindinę atribucijos klaidą. jei mes matytume save ir pasaulį taip. juokauja ir šnekučiuojasi. Nors ir išgyvendamas dėl savo veiksmų . paprastai nustemba. Priešais jus šalia studento įsitaisęs stebėtojas ir stovi dar viena televizijos kamera. SOCIALINIS MĄSTYMAS srities. pakanka prisiminti savo patirtį. Kas atsitiktų. o aš . Kodėl mes darome atribucijos klaidą? Iki šiol nagrinėjome tendencingą kitų žmonių elgesio aiškinimą: dažnai nekreipiame dėmesio. priežastis. be to.mažesnę reikšmę skirs situacijai? Pasak Stormso. kaip mus ir pasaulį mato kiti. jums ir ste- . Kai veikiame mes. ko galime tikėtis situacijas sukeitus vietomis? Kas būtų. negalėjęs „parodyti net menkiausių emocijų". kad šis yra visko. Bev klausia savęs: „Kodėl tokiais atvejais visi būna atsipalaidavę. Atribucijos teorijos kūrėjai nurodo.

2005). Kai po metų mokslininkai to paties paklausė kitų rinkėjų. kai prokurorai parodydavo tokias vaizdajuostes. vis labiau išryškėja pažinties aplinkybės. Bet vaiko. kuri ją ginančiajam buvo primesta. kad žmogus iš tiesų taip galvoja.. Naujojoje Zelandijoje reikalaujama policijos apklausas filmuoti vienodai paskirstant dėmesį ir pareigūnui. ką matėte jūs). kurių metu žmonės vaizdajuostėje stebėjo įtariamąjį. Tokia manipuliacija sukeistų atribucijas: stebėtojas jūsų elgesį daugiausia aiškintų atsižvelgdamas į situaciją. žmonės mano. 1886 ." Levas Tolstojus. nufilmuotą į detektyvą nukreipta kamera. nufilmuotą į įtariamąjį nukreipta kamera. kad. Kaip ir galima tikėtis. žmonės manydavo. kaip gyventojų optimizmas ir tvirta ekonomika. kad prisipažinimas yra nuoširdus. Jerry Burgeris (1997) įrodė. su kuria jūs susidūrėte. žmonės būna empatiški. Teismuose dauguma prisipažinimų įrašoma kamerą nukreipus į prisipažįstantįjį. atsižvelgiant į šiuos tyrimų rezultatus. Tai buvo lyg kažkieno kito atsiminimai. o jūs savo elgesį aiškintumėte atsižvelgdami į savo asmenines savybes. o stebėtojas . jog po savaitės šią poziciją jie jau aiškins atsižvelgdami į situaciją. Dauguma teigė. Paprastai. Išanalizavęs 173 tyrimus Bertramas Malle (2007) daro išvadą. Kaip matėme Edwardo Joneso ir Victoro Harriso (1967) atliktame novatoriškame atribucijos klaidos eksperimente. pastebėjo Danielis Lassiteris ir Kimberly Dudley (1991). Žiūrėdami prisipažinimo įrašą. Prisimenant patyrimą iš stebėtojo perspektyvos . abu pateikia be galo skirtingus situacijos aiškinimus.. Kameros perspektyva darė įtaką žmonių nuomonei apie kaltumą netgi tada. tik trečdalis teigė. manydavo. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 137 bėtojui duodami pažiūrėti vaizdajuostę. kai prieš tai patys būna patyrę analogišką situaciją ir aiškinę savo elgesį joje. kurioje jums eksperimentas būtų parodytas iš stebėtojo.tai. nebebuvo. ir įtariamajam. Kai jie stebėdavo prisipažinimą.3 s k y r i u s . Kai vienas žmogus elgiasi blogai stebint kitam. Buvo atlikta keletas eksperimentų. stebėdami kitą. Ilgainiui perspektyvos keičiasi. kad įvykio dalyvio-stebėtojo skirtumas dažnai būna minimalus. išgyvenusio tą laimę.iš jūsų matymo taško? (Tokiu atveju jūs matytumėte save. Tendencingumas dėl vaizdo kameros perspektyvos. Lassiteris pastebi. Kitą dieną po JAV prezidento rinkimų Jerry Burgeris ir Julie Pavelich (1994) atliko rinkėjų apklausą apie rinkimų rezultatų priežastis. Dabar daugiau buvo rezultatus siejančių su tokiomis aplinkybėmis. „Ivano lljičiaus mirtis". kad prisipažinimas išgautas prievarta (Lassiter ir kiti.„matant" save iš šalies . kad sprendimą lėmė kandidatų savybės. Kai kažkada matytas žmogus pamažu užsimiršta. beveik visuomet įtariamieji būdavo apkaltinami. 2002). vos tik išgirdę ginant poziciją. 1989).pasiekiamas toks pat efektas (Frank ir Gilovich. 1986. „Vaizduotėje jis ėmė atkurti geriausius savo malonaus gyvenimo momentus. pavyzdžiui. o jam . kad rezultatus nulėmė asmeninės kandidatų savybės ir pozicijos (nugalėjęs valdančiosios partijos atstovas buvo populiaresnis). kai teisėjas juos perspėjo šito vengti (Lassiter ir kiti. abu juos filmuojant iš profilio. per policijos apklausą prisipažįstantį įvykdžius nusikaltimą.

ar kalbus žmogus? Spėju. kurie. Žiūrėdami į veidrodį. 1982.gali paklausti jūsų dėstytojas.ar paprastai esate tylus." Kadangi gerai žinome. Dėstytojas taip pat stebi savo elgesį . žiūrėdami į veidrodį. Kai mūsų dėmesys nukreiptas į save. kad prisimindami praeitį tarsi stebime kitą žmogų. Visi šie eksperimentai atskleidžia atribucijos klaidos ištakas: priežastis randame ten. namuose. o savo elgseną dažniau sieja su vidiniais veiksniais ir mažiau . Tyrinėtojai Emily Pronin ir Lee Rossas (2006) pastebi. . Eksperimentų metu žmonės. 1988).Ką gi. koks jis buvo prieš penkerius metus." savimone (self-awareness) Sąmoninga būsena.stebi save atidžiau nei kiti. jog galvodami apie tą situaciją jie girdi savo širdies tvinksnius. Aš . 2001). . dėmesį sutelkdavo į save (Carver ir Scheier.su situacijomis. kad jūs manote. kai jis yra viešumoje. Kai kurių žmonių savimonė yra pakankamai išreikšta. Savimonė. Kammer. gana daug bendrauju. 1999). Kai esu auditorijoje arba su gerais draugais. elgėsi panašiai kaip ir tie. Tačiau paprašyti apibūdinti draugą. 1978). žmonės paprastai pasakoja apie jo asmenines savybes. eksperimento metu arba todėl. Tad žmonės. kuriems buvo sužadinta savimonė.138 I dalis. o ne situaciją. save matome įvairesnį nei kitus (Baxter ir Goldberg. Sande ir kiti. Silvia ir Duval. klausydamiesi į magnetofono juostelę įrašyto savo balso. sąmoningai suvokdami save. žiūrėdami į savo nuotraukas ar pildydami biografinį klausimyną.kaip kada. Prisimindami nenusisekusius santykius. Ji padeda žmonėms būti atidiems savo nuostatoms bei charakterio savybėms. Allanas Fenigsteinas ir Charlesas Carveris (1978) pademonstravo tai paprašę studentų įsivaizduoti save menamose situacijose. kaip situacija keičia elgesį. kai dėmesys sutelkiamas į save. kurie pradžioje atrodė kaip neskęstantis „Titanikas". ar šnekus. Pamatę save per televiziją. Tačiau pasigilinkime: jūsų dėmesys būna sutelktas į dėstytoją.auditorijoje.trumpai. Robertas Wicklundas. kur jų ieškome. mes taip pat susikaupiame. dažnai sau priskiriame didesnę atsakomybę. Tačiau susirinkimuose ir nepažįstamoje aplinkoje būnu gana drovus. „Aš šnekus? . kad jų savimonė stipri . Kai kurių studentų savimonė buvo sužadinta privertus įsivaizduoti. SOCIALINIS MĄSTYMAS O jūs . posėdžiuose. tiriamieji. Aplinkybės taip pat gali keisti mūsų požiūrį į save. palyginti su šiandieniniu „tikruoju Aš". ar tai priklauso nuo situacijos? Dažniausiai atsakoma: „priklauso nuo situacijos". Kad tai patvirtintumėte savo patirtimi. prisiėmė sau didesnę atsakomybę už vaizdinį. kurie demonstravo stiprią savimonę (kurie sutiko su tokiais teiginiais kaip: „Paprastai aš būnu dėmesingas savo vidiniams pojūčiams"). 1987. Palyginti su tais. susikoncentravę į save . viskas priklauso nuo situacijos. „Naidželas yra irzlus. Daugumai iš mūsų „senasis Aš" yra lyg kitas asmuo. Fiona atsipalaidavusi. 1972. dėmesį sutelkiame į save. atsakykite į štai tokį klausimą: ar jūsų socialinės psichologijos dėstytojas yra tylenis. kurie manė paprasčiausiai girdį kažkokius pašalinius garsus. žmonės lengviau gali pamatyti ledkalnius (Berscheid. jog jis mėgsta bendrauti. Shelley Duval ir jų bendradarbiai ištyrė savimonės poveikį (Duval ir Wicklund.

nepakankamo lavinimo ir diskriminacijos sąlygomis?"). o ne situacijos lemia įvykius. 1982. išmoksta elgesį tapatinti su asmeninėmis savybėmis (Rholes ir kiti.8 paveikslą). 1988). 1980. Wagstaff. kad ji labai stipriai veikia mūsų interpretacijas. kad įvykio priežastis yra Tomas. Vidurinės klasės atstovai labiau nei mažiau pasiturintieji linkę manyti. Kai buvo pirmokas. Mokytoja. Dėl dispozicinės atribucijos elgsena paprastai siejama su charakterio savybėmis. „Teisingas" sakinys turėjo parodyti.. Indijos. 1983. 1981). kurie skurdą ir nedarbą sieja su asmeninėmis savybėmis („Jie paprasčiausiai yra tinginiai ir neverti pagarbos"). priimant į darbą dėstytoją. Čia neskubama interpretuoti elgseną kaip vidinių asmens savybių atspindį (Newman. Iš žodžių: Tomas. 1984). įprasta labiau pritarti vidinei motyvacijai (Jellison ir Green. 1982). kad nuo atribucijos priklauso žmonių požiūris į neturtinguosius ir bedarbius (Furnham. tokių žmonių atžvilgiu paprastai būna nusiteikę nedraugiškai (žr. mano sūnus pateikė gerą pavyzdį. už. augdami vakarietiškoje kultūroje. Kai indui papasakojama apie kieno nors veiksmus. Kai kuriose kalbose akcentuojama išorinė atribucija. gerdamas kavą. užkliūti. 2000. Kultūrinė patirtis taip pat lemia atribucijos klaidas (Ickes. jie ne tinginiai. jis rečiau nei amerikietis priežasčių ieškos žmogaus charakteryje („Ji yra maloni") ir dažniau aplinkybėse („Jos draugės buvo su ja") (Miller. Fanvell ir Weiner. padėjau pravesti pokalbį su pretendentais. 1999. Masuda ir Kitayama. Watson. laikydamasi vakarietiškų principų. 3. Britanijos. Zebrowitz-McArthur. Su antrąja kandidate susipažinau asmeniškai. Jie rūpinasi kitų žmonių vaikais. Ispaniškoje idiomoje sakoma ne „aš pavėlavau". kad kitų žmonių elgsena atspindi jų savybes (Choi ir kiti. jei gyventume tokiomis pat žmonių pertekliaus. „Jūs tai galite!". S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 139 Kultūriniai skirtumai. pasakytos Nacionaliniame demokratų partijos suvažiavime. „Dauguma neturtingų žmonių nėra tinginiai. Vakarietiška patirtis nuteikia galvoti. 1993). Pandey ir kiti. 1999. Australijos ir Jungtinių Valstijų mokslininkai pastebėjo. Todėl įvertindami socialinį kontekstą jie rečiau daro prielaidą. Ar suvokdami atribucijos klaidą galime turėti naudos? Kartą. 2004). Tie. Po pokalbio išėjau mąstydamas: „Koks sunkus šio žmogaus būdas". 1990. Pagrindinė atribucijos klaida būdinga visoms kultūroms (Krull ir kiti. Zucker ir Weiner. . Jie valo gatves. kad žmonių elgseną galima išsiaiškinti išanalizavus vidines priežastis.3 s k y r i u s . 1988 m.įtikinėja populiarioji vakarietiška pozityvaus mąstymo psichologija. jis sudėliojo sakinį „Tomo rankovė užkliuvo už vartų". rankovė.. Ross. 1981). Su vienu kandidatu iš karto kalbėjomės net šešiese. 1999). vartai. Tačiau atribucijos klaidos fundamentalumas reiškiasi tuo. kad žmonės.. Anksti rytą jie keliauja autobusais.. sakinį ištaisė šitaip: „Tomas užkliuvo rankove už vartų". 1993). 1996. Elgsenos siejimas su aplinka vadinamas situacine atribucija („Ar mes būtume nors kiek turtingesni. Kolektyvistinėse kultūrose galvojant apie kitus žmones asmeniniai jų motyvai prisimenami rečiau (Lee ir kiti. Vaikai.." Iš pastoriaus Jesse Jacksono kalbos. kiekvienas turėjome galimybę pateikti du tris klausimus. o „pavėluoti mane privertė laikrodis". Tačiau Rytų Azijos kraštų žmonės kiek didesnę reikšmę teikia situacijai.. Ne ne. liepa. Skitka.. 1982.

tai iš dalies sąlygojo skirtingos pokalbio su jais situacijos.) Nepalanki reakcija (Man šis vyras nepatinka. kaip ir ankstesniame. Jei jus šokiruoja žmogaus gebėjimas pasiduoti iliuzijoms ir savęs apgaudinėjimui. Tik vėliau prisiminiau pagrindinę atribucijos klaidą ir iš naujo įvertinau savo išvadas.nuoširdi. kad kai žmogus turi problemų. „Nesėkmė. „socialiniai psichologai jaučia malonumą mulkindami žmones". aiškinami kai kurie mūsų socialinio mąstymo ribotumai ir klaidos.140 I dalis. kad mūsų mąstymui apskritai būdingas lankstumas. kurie apskritai pateikia naudingus pasaulio vaizdinius. nei norima pripažinti.) Užjaučianti reakcija (Aš jį suprantu.) ir iš karto paaiškėjo. pastebi Thomas Gilovichas ir Richardas Eibachas (2001). skelbia. Iliuzinis mąstymas dažnai tėra šalutinis mūsų proto strategijos supaprastinti sudėtingą informaciją produktas. kaip pasakė vienas mano studentas.8 PAVEIKSLAS Atribucijos ir reakcijos Mūsų emocijos priklauso nuo požiūrio į kieno nors netinkamą elgesį. yra humanistinė. SOCIALINIS MĄSTYMAS 3. Kodėl tyrinėjame atribucijos klaidas Šiame skyriuje. Jis dubliuoja mūsų suvokimo mechanizmus. Vyro nelankstumą ir moters nuoširdumą palaikiau jų charakterio savybėmis. patraukli ir jaudinanti". nereikėtų dėl to kaltinti vien tik jo paties. Besikalbant vis stiprėjo įspūdis. dėl kurios reikia sutelkti dėmesį į atribucijos klaidą. o iš tiesų. kad mus sieja bendras artimas draugas. ką mes galvojame apie save ir apie kitus. kad „ši moteris . kad. Skaitant apie jas gali susidaryti įspūdis.) Neigiamas elgesys (Vyras grubus su savo kolege.) Situacinė atribucija (Šį vyrą neteisingai įvertino. Iš tiesų eksperimentai nėra skirti „mirtingųjų kvailumui" pademonstruoti (nors kai kurie eksperimentai prajuokina). ištinka dėl išorinių aplinkybių. jų tikslas atskleisti. Vienas iš socialinės psichologijos „didžiųjų humanizuojančių teiginių". neįgalumas ar nelaimė kur kas dažniau. kaip supratau vėliau." . tačiau kartais klaidina. Dispozicinė atribucija (Šis vyras yra nedraugiškas. Antroji priežastis. atminkite.

Būtent todėl pasaulinėje literatūroje taip dažnai vaizduojama puikybė bei kitos ydos. Kai idėjas patvirtiname [savo elgesiu]. kad nepastebime net akivaizdžių situacijos reikalavimų. • Nors paprastai mes mąstome logiškai. Klaidinga atribucija . inicijuojančiais išsipildymą. Socialinė psichologija padeda pažinti savo mąstymo klaidas. kad tapsime racionalesni ir realistiškesni.3 s k y r i u s . Ši atribucijos klaida atsiranda iš dalies todėl. 2004). toks klaidingas įsitikinimas gali sukurti savąją realybę. 1986). kaip mes suvokiame kitų žmonių elgesį. ir situacija tampa suprantamesnė. kad mažiau negu kiti pasiduoda atribucijos klaidoms (Pronin ir kiti. Ši viltis nėra bergždžia: psichologijos studentai elgseną suvokia ne taip supaprastintai. „Atkreipkime dėmesį. kaip tokie pat išsilavinę gamtos mokslų studentai (Fletcher ir kiti. APIBENDRINIMAS Kaip traktuojame socialinę aplinką? t Atribucijos teorija aiškina. pastebi Mertonas. Ar jie ką nors reiškia? Ar keičia tikrovę? Socialiniai įsitikinimai ir vertinimai yra svarbūs. Visiems dalyviams buvo perskaityti tie patys aprašymai ir pateiktos tos pačios nuotraukos. iššūkių bei naudos.pagrindinė seksualinio priekabiavimo priežastis. atvejais žmonės mano.elgesio aiškinimas remiantis ne ta priežastimi . Socialinės aplinkos lūkesčiai Išanalizavę. Kai veikiame mes. kad mūsų dėmesio centre būna asmuo. bet kartais klaidingai skyrių baigsime mintimis apie socialinius įsitikinimus. kuris pavirsta realybe. kad akcijų kaina nepaprastai išaugs. jos tampa. Geresnių įverčių tikėjęsi eksperi- išsipildančioji pranašystė (self-fulfilling prophecy) Įsitikinimas. Jei įtikinti greitu banko žlugimu klientai skuba atsiimti pinigus. dėmesį paprastai sukoncentruojame į savo reakcijas.klaidingais įsitikinimais. tačiau mėgindami suprasti kitų žmonių elgesį dažnai darome pagrindinę atribucijos klaidą (ji dar vadinama atitikimo tendencingumu). Vieno tyrimo metu dalyviams buvo parodytos įvairių žmonių nuotraukos ir paprašyta įvertinti jų sėkmę gyvenime. o jo veikimo aplinkybės tarsi nukeliamos į antrą planą. vildamasi. Kitų žmonių elgesį mes taip primygtinai vertiname atsižvelgdami į jų būdo savybes bei nuostatas. Jie daro įtaką mūsų jausmams bei veiksmams ir sukuria savąją realybę. Tirdamas eksperimentuotojo tendencingumą Robertas Rosenthalis (1985) pastebėjo.veiksmingai. nes turi poveikio galią. lanksčiai. . kaip suvokiame ir vertiname kitus . išsipildančiomis pranašystėmis . šališko palankumo sau (2 skyrius). Kaip ir kitų šališkumų. kad tyrimo dalyviai kartais stengiasi elgtis taip. kad analizuodami klaidas bei tendencingumus jūs pastebėsite daugiau netikėtumų. taip ir atsitinka (žr. kad mes dažniausiai nekreipiame į j u o s dėmesio. Aukštesnę padėtį užimantis asmuo (dažniausiai vyras) draugiškumą supranta kaip seksualinį kvietimą. pasak sociologo Roberto Mertono (1948). Kai žmonės įtikinami. Mano nuojauta sako. pavyzdžiui. kaip iš jų tikimasi. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 141 Trečioji dėmesio sutelkimo į tendencingumus priežastis ta. nei nagrinėdami virtines loginių ir intelektinių įrodymų. Išsipildymo psichologija vertybinių popierių biržoje").

Paskelbtos naujos žinios dar labiau sumažina žmonių lūkesčius. tačiau tai dažniausiai nieko nereiškia". Dvejus metus energingai supirkinėję akcijas (nes jų kainos kilo). kurie manė. Ar mokytojo lūkesčiai daro įtaką moksleivio mokymosi rezultatams? Akivaizdu. Šis procesas veikia ir atvirkščiai. Arba gal naujas mokytojas kruopščiai išstudijavo jūsų mokymosi rezultatus. o tokias. Mokytojų lūkesčiai ir moksleivių mokymosi rezultatai Mokytojai iš vienų mokinių tikisi daugiau. 2000 metų balandį įnoringa technologijų rinka vėl pademonstravo išsipildymo psichologiją kuri dabar buvo pavadinta „impulsyviuoju investavimu".„nelogiškas aktyvumas". žmonės pradėjo karštligiškai jas pardavinėti (nes kainos ėmė kristi). Tad. „kiekvienas konkurentas privalėjo išrinkti ne tuos veidus. jo nuomone. kad jų eksperimento dalyviai nuotraukose pavaizduotus žmones palaikys nevykėliais. o rinkdavo dažniausiai laikraščių konsultantai. parduokite rytoj". kai Dovv Jonės Industrial indekso vidurkis nusmuko 20 proc. aplenkite juos. sužavės konkurentus". kaip rašo Keynesas. Investuotojai taip pat renkasi ne tas akcijas.dažniausiai būna sukurti.atspėti kito investuotojo veiksmus.mažiau. pastebėjo ekonomistas Robertas Shilleris (2000). kad jo studentas gabus matematikai. kol akcijų kaina nenukrito dar labiau. o tuos. o akcijų kainos krinta dar labiau. kurios jiems patinka. iš kitų . Reikėdavo išrinkti šešis veidus iš šimto. kai skelbiamos geros naujienos. jog kiti pirks. jei jūsų brolis ar sesuo anksčiau už jus baigė mokyklą arba jei jums buvo klijuojama „gabaus" ar „negabaus" moksleivio etiketė. Galbūt tai pastebėjote. lydimas kracho . arba jei susidūrėte su vadinamaisiais labai bei vidutiniškai gabiais moksleiviais. Išsipildymo psichologijos poveikio pavyzdys buvo ekstremalus 1987 m. Akcijų kaina krito beveik 40 milijardų dolerių. o akcijų kainos kyla. išsiaiškino jūsų šeimos socialinę padėtį. Tokie smarkūsrinkossvyravimai . spalio 19-osios pirmadienis. Kaip paaiškino vienas Volstryto fondų valdytojas. kurie jam atrodo gražiausi. kad galėtų pakomentuoti esamą krizės situaciją. ir sausio 7oji tapo intensyviausia prekybos diena Niujorko vertybinių popierių biržos istorijoje. „galite sutikti arba nesutikti su Granville požiūriu. kad mokytojo požiūris į mokinį koreliuoja . Čia svarbiausia . Dar labiau savo prieštaringumu stulbina pastebėjimas. Jei dėstytojas įsitikinęs. SOCIALINIS MĄSTYMAS atkreipkime dėmesį Išsipildymo psichologija vertybinių popierių biržoje 1981 metų sausio 6-sios vakarą populiarus Floridos patarėjas investicijų klausimais Josephas Granville savo klientams išsiuntė tokio turinio telegramas: „Akcijų kainos staigiai kris. mentuotojai gavo geresnius rezultatus nei tie. Tokių krizių metu žiniasklaidos gandų malūnas iš paskutiniųjų ieško pačių blogiausių naujienų. kuriuos tuo metu rengdavo Londono laikraščiai. kurie.142 I dalis. Jei manote. Galbūt pokalbiai mokytojų kambaryje jau nulėmė jūsų reputaciją. Jei manote. Žinia apie Granville patarimą pasklido greitai. kad dėstytojų nuomonė apie savo studentus pasitvirtina. kurias palankiai vertins kiti investuotojai. Maždaug prieš 50 metų Johnas Maynardas Keynesas tokią vertybinių popierių biržos psichologiją palygino su populiariais grožio konkursais. paskubėkite jas parduoti. ar šis pasieks gerų rezultatų? Panagrinėkime. kad Granville patarimas privers kitus investuotojus parduoti akcijas.

intelekto koeficiento (IQ) testo rezultatais iš tiesų pralenkė visus. Ar mokytojas su jais elgsis išskirtinai ir stengsis. Jussim. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 143 su jo mokymosi rezultatais: mokytojai yra geros nuomonės apie tuos mokinius. 2002). Tačiau ar mokytojo nuomonė yra mokinio mokymosi rezultatų priežastis. Frankas Bernieris ir Rosenthalis (1991) nufilmavo mokytojus arba besikalbančius su už kadro paliktais moksleiviais. Kaip tokie lūkesčiai perduodami? Rosenthalis ir kiti tyrėjai priėjo išvadą.3 s k y r i u s . kad mokytojai žino. .pakako atsitiktinių 10 sekundžių trukmės ištraukų. Todas ir Manuelis . ar apie blogą mokinį. 1997). 3. Sali. ir ar mokytojui šis mokinys patinka (perskaitėte teisingai: 10 sekundžių. kad jų rezultatai būtų labai geri? Būtent tai pastebėjo Rosenthalis ir Lenore Jacobson. kad tokie ryškūs rezultatai reiškia. Ar galime šį „mokytojų lūkesčių efektą" patikrinti eksperimentais? Tarkime. 1985.ir vaikams. lygiai kaip ir dideli lūkesčiai nepadaro stebuklo . Atrodo. bet pasitvirtino ir priešingas teiginys. Mokytojai taip pat gali skirti daugiau dėmesio „gabiems" mokiniams.) Nors mokytojai gali manyti. Žiūrovams . jog dideli lūkesčiai skatina atsiliekančiuosius. kaip daugumai pasirodė po šio tyrimo (Spitz. Duomenys netrukus buvo paskelbti žiniasklaidoje bei daugelyje psichologijos ir pedagogikos vadovėlių studentams. Atrodytų. pritariamai linkčioja ir dažniau į juos pažvelgia. dažniau į j u o s kreiptis ir leisti jiems ilgiau atsakinėti (Cooper. kurio metu apklausė 4300 britų moksleivių ir gauti rezultatai sako: taip. kuriose buvo matomas mokytojo veidas arba girdimas jo balsas. Kuklūs lūkesčiai nesužlugdo gabaus vaiko. kad moka slėpti savo jausmus. suprasti. kelti jiems didesnius reikalavimus. 2005). 1991. Harris ir Rosenthal. Žmogiškoji prigimtis nėra tokia lanksti. kad mokytojų lūkesčiai turėjo reikšmingą įtaką mokymosi rezultatams (Rosenthal.yra nepaprastai gabūs. ir suaugusiems . Vieno tyrimo metu Elisha Babadas. Vėlesnė analizė parodė. Taip yra daugiausia todėl. arba kalbančius apie juos. 1986). kuriems teigiamas mokytojo požiūris yra tarsi gaivaus oro gurkšnis (Madon ir kiti. Atsitiktinai parinkti San Francisko pradinės mokyklos moksleiviai. jog Dana. 1983. jog „nuskriaustųjų" vaikų problemos mokykloje kyla iš to. su kuriais jie siejo dideles arba menkas viltis. atlikę plačiai žinomą eksperimentą. ar mokytojas kalba apie gerą. ką sugeba jų mokiniai ir kaip jie mokosi (Jussim. ar pasekmė? Williamas Crano ir Phyllisas Melonas atliko koreliacinį tyrimą (1978). 1999).nenuovokus moksluose netampa labai gabiu.9 paveikslą). moksleiviai jautriai reaguoja į jų veido išraišką ir kūno kalbą (žr. kad mokytojų lūkesčiai nėra tokie reikšmingi. įteigiame mokytojui. kuriems gerai sekasi. apie kuriuos buvo pasakyta (remiantis fiktyviu testu). Pagerėjus mokytojų požiūriui į mokinį ne tik pagerėjo pažangumas. Paties Rosenthalio teigimu tik keturi iš dešimties (iš beveik 500 aprašytų) eksperimentų patvirtindavo. kad mokytojai „gabiems moksleiviams" dažniau šypsosi.keturi atsitiktinai pasirinkti mokiniai . kad jų intelektas stulbina. kad mokytojai daug iš jų ir nesitiki. 1986.

Individualių pokalbių metu dviejų klasių mokiniams buvo pasakyta. kuriems buvo įteigti teigiami lūkesčiai. Trimestro pabaigoje jie buvo geriau įvertinti ir teigė. kad ir kitų dviejų klasių moksleiviai.įdomus" arba „profesorius Džonsas . Bet dažniausiai mokytojų lūkesčiai tiksliai atitinka tikrovę (Jussim ir Harber. girdėjote komentarus: „profesorius Smitas ." Mokytojo elgesys Dažniau šypsosi Renai daugiau jai aiškina. kurie dažniausiai būna pagrįsti ir tiksliai įvertinantys. pamokose buvo dėmesingesni. 2005). kad išsipildančių pranašysčių pasitaiko darbe (kai vadovai puoselėja didesnes ar mažesnes viltis). dažniau [ ją kreipiasi. savo lūkesčius reiškiantis neverbaliniu būdu. Atrodo. Per pakartotinį eksperimentą Feldmanas ir Prohaska nufilmavo mokytojus ir paprašė ekspertų įvertinti jų darbą. ar tai būdinga tikrovėje. kaip ir mokytojo požiūris į juos. Mokinio reakcija Rena reaguoja entuziastingai. Feldman ir Theiss. kurie tikėjosi. Davido Jamiesono (1987) vadovaujama tyrėjų grupė atliko eksperimentus keturiose Ontarijo provincijos vidurinės mokyklos klasėse. Mokytojo lūkesčiai „Vyresnysis Renos brolis buvo labai gabus. 1982) pastebėjo. Teigiamai mokytojo atžvilgiu nusiteikę moksleiviai daugiau ir išmoko. Be abejonės. Kaip iš kitų sulaukti to. kuriose dėstė tik ką atvykusi mokytoja. Ar tai vyksta dažnai? Ar iš kitų sulaukiame to. laikė jį (nieko nežinantį apie mokinių lūkesčius) kompetentingesnių ir įdomesniu nei moksleiviai. teismuose (kai teisėjai instruktuoja prisiekusiuosius) . kartais tampa išsipildančiosiomis pranašystėmis. tie mokiniai. kurių lūkesčiai buvo mažesni.9 PAVEIKSLAS Išsipildančios pranašystės Mokytojų lūkesčiai gali tapti išsipildančiomis pranašystėmis. ir pedagogą. daugelį kartų prieš pradėdami lankyti kursą. Vieno mokymosi eksperimento metu moksleiviai.144 I dalis. Palyginti su dviem kontrolinėmis klasėmis. kad ji taip pat yra labai gabi. ir tyrėjai yra labai geros nuomonės apie naują mokytoją. susidomėjau moksleivių lūkesčių įtaka mokytojams. ••••••••••••i ••••M msmm Skaitydamas apie eksperimentus. kuriuose buvo tiriamas mokytojų lūkesčių poveikis. ko tikimės? Tyrimai rodo.nuobodybė". kad juos mokys puikus mokytojas. Robertas Feldmanas ir Thomas Prohaska (1979. SOCIALINIS MĄSTYMAS 3. leidžia jai ilgiau atsakinėti. ko tikimės Taigi eksperimentuotojų ir mokytojų lūkesčiai. kad mokytoja dėsto daug aiškiau. kuriems buvo paskirtas moksleivis. kad tokie lūkesčiai gali veikti ir besimokantįjį. kad moksleivių požiūris į mokytoją toks pat svarbus. Manau. Kad patikrintų. Kaip gabesni buvo įvertinti tie mokytojai.

Meilė padeda kurti savąją realybę. Taip pat ir sutuoktiniai. turintys nuomonę apie įtariamojo kaltumą ar nekaltumą. kad tam tikru mastu mes gauname tai. sukeldamos nepamatuotus lūkesčius. Jie paprašė studentų vaikinų pasikalbėti telefonu su mergina (jiems buvo parodyta jos nuotrauka). didino pasitenkinimą ir skatino pasijusti princesėmis arba princais tas ir tuos. kurie kremtasi. Ar išsipildančiosios pranašystės veikia santykius? Būna atvejų. kurią jie laikė patrauklia arba nepatrauklia. tardo įtariamuosius ir daro jiems spaudimą) (Kassin ir kiti.3 s k y r i u s . Klaidingi vaikinų įsitikinimai virto išsipildančiomis pranašystėmis. 2000) stebėjo įsimylėjusias Vaterlo universiteto studentų poras. Jei apie žmogų manoma. kuris laikomas klasikiniu. kad jis yra vieni- Norint įvertinti mokytojo ar dėstytojo nuoširdumą bei susidomėjimą. Snyderis. nes skatino juos kalbėti taip. kad kiti žmonės atsakydami savo elgesiu patvirtintųjų lūkesčius. Elgsena pasitvirtina ir tada. pakanka nedidelio. Keletas eksperimentų. kai partneriai idealizuoja vienas kitą? Ar teigiamos iliuzijos apie kito žmogaus dorybes pildosi? O gal jos apgauna. Laboratorinių žaidimų metu priešiškumas beveik visada susilaukia priešiškumo: žmonės. kad tariamai patrauklios kalbėjo šilčiau nei tariamai nepatrauklios. kad klaidingas požiūris į pasaulį kitiems gali tapti paskata patvirtinti šiuos įsitikinimus. pasireiškianti tuomet.1993). besivadovaujančiais klaidingais įsitikinimais. kad merginos patvirtintų vyrų susikurtą stereotipą: geidžiami žmonės yra gražūs. 1970). Tikėjimasis. Tai vadinama elgsenos patvirtinimu. 2003). kai žmonių socialiniai lūkesčiai paskatina juos elgtis taip. Tai padėjo slopinti konfliktus. Jei viena šalis kitą laiko agresyvia. Lengviau tapti panašesniam į tokį žmogų. lengvai paskatina juos būti tokius (Kelly ir Stahelski. Elizabeth Tanke ir Ellen Berscheid (1977) atliko tyrimą. kai bendraujama su partneriais. šitaip sukuriamas pragaištingas užburtas ratas. atitinkamai nustoja vertinti partnerį ir nuo jo nutolsta. Tad ar intymūs santykiai būna sklandus. Šioje situacijoje partnerio idealizavimas buvo geras ženklas. lengvai įsižeidžiančia ir kerštinga. net menkus įžeidimus priima kaip nuvertinimą. Rosenthal. 1992. 2003).ir šitaip paneigti mūsų lūkesčius. parodė. kuriuos Minesotos universitete atliko Markas Snyderis (1984). kai neigiami lūkesčiai kurio nors žmogaus atžvilgiu verčia mus būti perdėtai malonius jam. 1996). Tikintys partnerio meile ir palankumu ne taip jautriai reaguoja ir gali tapti dar artimesni (Murray ir kiti. ir tas žmogus galiausiai netenka žavesio? Sandra Murray ir jos kolegos (1996. Tačiau tiriant socialinę sąveiką dažniau pastebima. kurie save laikė varlėmis. kad žmona bus blogos nuotaikos arba sutiks mane draugiškai ir meiliai. kad partneris jų nemyli ir nesižavi. . kokį mus mylintis įsivaizduoja. gali paveikti mano bendravimą su ja ir šitaip paskatinti ją patvirtinti mano įsitikinimą. tai paskatina kitą šalį demonstruoti tokį elgesį savigynos tikslais. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 145 ir policijoje (kai tardytojai. ką telefoninio pokalbio metu sakė merginos. kurie savo oponentus laiko nelinkusiais bendradarbiauti. kelias sekundes trunkančio veiksmo (Ambady ir Rosenthal. Vien tik to. 2003. ko tikimės (Olson ir kiti. o tai savo ruožtu paskatina šį žmogų būti malonų su mumis . elgsenos patvirtinimas (behavioral confirmation) Išsipildančiosios pranašystės rūšis. analizė parodė.

jog esate vienas iš 60 jaunuolių. ar ji gali dirbti dėstytojos asistente. 2002). Kiekvienas vaikinas turėjo pasikalbėti su viena iš merginų ir įvertinti. arba nesižavi. su kuriuo netrukus susipažinsite. Pamatę šiukšles trijose klasėse. Įsivaizduokite. turi ribas. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Juo labiau savo elgesiu jis stengėsi parodyti. šiukšlių.. The Enchanted April. Jei vyrui atrodo. kad būna tikslūs (Jussim. . mokiniai buvo nuolatos giriami už tai. kad vienos klasės mokiniams jie keletą kartų primintų. ir taip jie keliavo ne pagiežos. įsigalėję stereotipai apie neįgaliuosius arba tam tikros rasės ar lyties asmenis. elgiasi su jomis nepalankiai (Pinel. gali savaime pasitvirtinti. kaip mes ir kiti juos vertiname. 2002). kur irgi tik 15 proc. kad šis meilinimasis taps atviras ir sudarys moteriai prielaidas tokį elgesį vertinti bei interpretuoti kaip nepriimtiną arba kaip priekabiavimą. Ridge ir Reberas mano. Richardas Milleris ir jo bendradarbiai (1975) paprašė mokytojų. 1922 („Kerintis balandis") šas . Tendencija pateisinti kitų lūkesčius. Sakykite vaikams. kad jie darbštūs ir mandagūs (o ne tingūs ir grubūs). prasitarė. kad jie pasistengs pateisinti jūsų nuomonę. daugiau flirtavo (to net nesuvokdamos). 2005). Po dviejų savaičių paaiškėjo. dalyvavusių Roberto Ridge ir Jeffrey Rebero (2002) atliktame eksperimente. (Įsivaizduokite. jog jie privalo laikytis tvarkos ir švaros. Maloniai sutikti kandidatai į darbą pokalbio metu taip pat elgiasi maloniau. kad moters elgesys patvirtina jo įsitikinimus.kad visiškai nesidomi. Elizabeth von Arnim. Kitoje klasėje. Kitų žmonių elgesys su mumis atspindi tai. kad eksperimentas pasiteisino: į šiukšlių dėžę buvo metama 80 proc. Lūkesčiai daro įtaką ir vaikų elgesiui. juo labiau jis žavėjosi ir darėsi malonesnis. šiukšlių buvo metama į šiukšlių dėžę. Tačiau eksperimentuotojų tendencingumo ir mokytojų lūkesčių tyrimai rodo. Šie eksperimentai padeda suprasti. kad ji jam labai miela. kad jie niekina moteris.elgsenos patvirtinimas: kandidatės. tačiau tik kurį laiką. Šiaip jau mūsų nuomonės apie žmones turi realų pagrindą. Vyrai. juo labiau Lotty skleidėsi ir gražėjo.146 I dalis.jis mažiau bendrauja (Rotenberg ir kiti. arba . Lūkesčiai dažnai leidžia prognozuoti elgesį paprasčiausiai todėl. kad jie laikosi švaros bei tvarkos. Tai truko aštuonias dienas. kad klaidingi įsitikinimai apie gabius ir negabius žmones gali paskatinti atitinkamą mokytojų ir tyrėjų santykį su jais. pavyzdžiui. apie kuriuos manoma. jog tai gali būti viena iš seksualinio priekabiavimo priežasčių. tariamai besižavinčios pokalbio partneriu. jog žmogus.) Rezultatas . Tai gali lemti geresnį (arba blogesnį) mokymąsi ir todėl sukelti įspūdį. Po šių priminimų šiukšlių kiekis šiukšlių dėžėje padidėjo nuo 15 iki 45 proc. kad rimtai jumis domisi ir norėtų susidraugauti. APIBENDRINIMAS Socialinės aplinkos lūkesčiai • Įsitikinimai kartais nepriklauso nuo mūsų. kaip socialiniai įsitikinimai. kad jums pasako. ir galite tikėtis. Prieš pokalbį vaikinui buvo pasakoma. kad mergina (remdamasi anketoje nurodytais jo biografijos faktais) arba juo žavisi. kuri iš tiesų yra klaidinga. o didžios dorybės ratu". kaip ir kiekvienas socialinis reiškinys. kad pasitvirtina prielaida. jis gali taip jai meilintis.

mes nesiekėme apmulkinti žmonių." Tačiau ar šie eksperimentai tebuvo tik intelektualūs triukai. Na. randamą grožinėje literatūroje. gal dukart valio . .nes proto paskirtis spręsti efektyviai mūsų intuiciją pakerta labiau. iliuzijoms „būdingas ilgalaikiškumas. po susitikimo gali išlikti įspūdis. šie nuspėjami iškraipymai bei tendencijos atsirasdavo netgi tada. tačiau ne visada. Eksperimentų metu žmonėms paprastai būna pateikiami abejonių nekeliantys faktai ir perspėjama. „Grynasis intelektas. Vedami išankstinių įsitikinimų ir perdėtos savikliovos. Žmogaus protui triskart valio. kodėl žmonės kartais patiki tuo. įtikinti ryškių išgalvotų istorijų. ko tikimės (elgsenos patvirtinimo). Tad kognityvinės socialinės psichologijos tyrimai atspindi plačią panoramą. tačiau neapsaugotos nuo klaidų ir neteisingų nuomonių („šiaudinė galva". priešingai nei suvokimo iliuzijoms" (Slovic. išrastume kalbančius kompiuterius ir nusiųstume žmones į Mėnulį. kad pajėgtume perprasti savo genetinį kodą. Daugelis psichologų pašventė savo gyvenimą stulbinančių žmogaus proto galių tyrimams. kur jų gal apskritai nėra. Gyvenime retai kada esame perspėjami: „Štai faktai. interpretacijos ir įsitikinimai gali sukelti rimtas pasekmes. kai svarstome svarbius socialinius klausimus: kodėl tiek daug benamių? Nelaimingų? Turinčių polinkį žudyti? Ar mano draugė myli mane. kad jie šiuos įsitikinimus patvirtintų.kaip panašus į dievą!". kad tikrinamas jų gebėjimas argumentuoti. Visos mūsų problemos mus pačius apmulkino. kuriame savo socialinius įsitikinimus ir po to darome įtaką kitiems.yra ypač netikslus instrumentas. Kaip pastebėjo vienas tyrėjas. O dabar įtempkite visas savo intelektines galias ir atsakykite į šiuos klausimus". Kokias praktines išvadas ir įžvalgas apie žmogiškąją prigimtį leidžia padaryti šie tyrimai? Apžvelgėme keletą priežasčių. kad mūsų informacijos apdorojimo galimybės įspūdingai efektyvios ir prisitaikančios („savo išmone . kad laboratorijose mūsų intuicija pervertinama. įsivaizduodami ryšį ir kontrolę ten. Išvados Socialinio pažinimo tyrimai rodo.pastebėjo rašytoja Madeleine L'Engle. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 147 • Panašiai kasdieniame gyvenime dažnai sulaukiame to. iškrėsti nelaimingiems dalyviams." Amos Tversky (1985) . . kad sutiksime protingą ir patrauklų žmogų. šitaip priverčiant juos atrodyti blogesniais? Richardas Nisbettas ir Lee Rossas (1980) teigia. 1972). ar trokšta mano pinigų? „Sukurdami šias problemas. Negalime lengvai numoti ranka į šiuos eksperimentus: daugumoje jų dalyvavo išsilavinę žmonės. Esame pakankamai išmintingi.yra pasakęs T. kad iš tiesų tas žmogus labai protingas ir patrauklus. Eliotas). S. nei manome. Jei prieš susitikimą sužinome.sušunka Shakespeare Hamletas). dažnai universitetų studentai. . Net nežymus tendencingumas gali turėti didelį socialinį poveikį.3 s k y r i u s . . Be to. kai atlygis už teisingus atsakymus skatino žmones mąstyti optimaliai. Kasdienės nesėkmės dažnai būna ne pačios svarbiausios. Pernelyg lengvai susidarome ir puoselėjame klaidingus įsitikinimus. Klaidingi įspūdžiai. kuo reikėtų abejoti. filosofijoje ir religijoje.

Kaip mes susidorojame? Taikome tam tikras supaprastinančias . kad atidavėte knygą (šito labai tikiuosi). Netgi galime teigti.euristines .148 I dalis. Žmogiškoji prigimtis nedaug tepasikeitė per 3000 metų nuo to laiko. „Mąstymas skirtas veiklai". Dažnai klaidos yra šalutinis mąstymo produktas. teigia Joachimas Kruegeris ir Davidas Funderis (2003a. Kruglanski ir Ajzen. Taip pat logiška būtų tokia išvada: „Visi apibendrinimai klaidingi. kad mūsų mąstymas ir elgsena geba prisitaikyti (Funder. tariamas vienodumas. šališkas palankumas sau ir kt. lemiantys klaidingus įsitikinimus. o protingas žmogus gali jų semtis.5. per didelis pasikliovimas netobula euristika. Euristika kartais prisideda prie mūsų pralaimėjimo. tokie kaip pagrindinė atribucijos klaida. taip ir elgsenos tyrėjai mano. kad norėdami susidoroti su realybe. atsirandantis mėginant supaprastinti gautą sudėtingą informaciją. kad „žmonės vienas kitą suvokia stebėtinai tiksliai (nors retai tobulai). b). neigtų pats save. ir padėkojęs ateivis išnyksta erdvėje. Optimizmas atsiperka.jie gali būti klaidingi. kad geriau pažintų žmonių giminę.) Kaip medicinos mokslas daro prielaidą. Simonas tvirtina." Pat 20. Ar aplinkybes galime kontroliuoti. Pasigailėję.taisykles. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Žmogaus proto užmojai yra gilūs kaip vandenys. 1999). kai Senojo Testamento psalmininkas pastebėjo. aukščiausių rezultatų galime pasiekti pasitelkę pozityvų mąstymą. . Daugeliu būdų euristika „daro mus nuovokesniais" (Gigerenzer ir Todd. kad kiekvienas organas atlieka tam tikrą funkciją. kad žmogaus mąstymas yra iliuzinis. 1983. Nobelio premijos laureatas psichologas Herbertas Simonas (1957) buvo vienas iš tų moderniųjų mokslininkų. ir stulbinanti intuicijos klaidų statistika paprastai gerai tarnauja. padeda išsaugoti viltį ir skatina stengtis. Socialinis psichologas Lee Jussimas (2005) sutinka ir priduria. Pažintinis šališkumas įsiskverbia net į rafinuotą mokslinį mąstymą.". Ar tai per daug ciniška? Leonardas Martinas ir Ralphas Erberis (2005) kviečia įsivaizduoti. kad įsitikinimai panašūs į mokslines teorijas . Jūs atiduodate jam šį socialinės psichologijos vadovėlį. kaip pasijusite pasiūlę socialinės psichologijos analizę? Socialinė psichologijos nuolatinį rūpinimąsi žmonių silpnybėmis turėtų atsverti „pozityvesnis požiūris į žmogiškąją prigimtį". Mąstymo įpročiai. Elegantiška mūsų mąstymo netobulumų analizė jau pati savaime yra duoklė žmogiškajai išminčiai. (Įrodinėjimas. kurie pirmieji aprašė žmogiškojo supratimo ribas. įskaitant ir šį". Swann. kad kažkoks ateivis pagrobia jus ir maldauja informacijos. Kaip sako socialinės psichologijos specialistė Susan Fiske (1992). Tačiau ji padeda daryti greitus veiksmingus sprendimus. 1984). Iliuzijomis taip gali baigtis su išlikimu susijęs euristinis mąstymas. kad galima kontroliuoti įvykius. tačiau dažnai vertinimuose ir socialiniame suvokime pasireiškia loginės klaidos ir šališkumai. mes ją supaprastiname. Panagrinėkime sudėtingos šachmatų partijos pavyzdį: galimų pozicijų ir rezultatų kiekis yra didesnis nei dalelių skaičius visatoje. ar ne. Tikėjimas. kad „niekas negali pamatyti savo klaidų". 1987. tačiau naudingi kaip apibendrinimai. nes tai taip pat būtų tik iliuzija.

Kaip ir skaitytojus. ieškojo savanorio darbo. ieškodami šaltinių ir pateikdami klausimus.3 s k y r i u s . gali jas atpažinti ir pasistengti išvengti. kad taip būtų. korespondentas gali paimti interviu iš asmens. kad įkaitų nepavyko išlaisvinti. kurie patvirtins jų išankstinę nuomonę.. kad naujas gydymo būdas kažką tariamai „išgydė".gali paskatinti reporterius įžvelgti ryšį tarp rasės ir šios problemos. . kurį reporteriai ir redaktoriai privalo greitai apdoroti. nuo kurios gali priklausyti. korespondentas gali atitinkamai interpretuoti nevienareikšmę informaciją nekreipdamas dėmesio į kitus sudėtingus veiksnius. trijų mažumoms atstovaujančių sportininkų problemos. be paliovos įtemptai stengdamasis surasti patvirtinančių įrodymų. Stulbinantis sutapimas . įvykiai gali atrodyti tarpusavyje susiję. žurnalistai gali aprašyti „bauginančius kelionių lėktuvu pavojus šiais laikais". kaip ir eiliniai žmonės bei mokslininkai. ieškodami statistinių duomenų ir tik po to parinkdami jiems būdingus epizodus bei atmindami. nepaisant jai prieštaraujančių faktų. kad gera linkintys žmonės sprendžia. p. įsitikinimų tvarumas gali padėti išsaugoti išankstinę nuomonę. . palaikančio šią idėją ir iš kito žmogaus. Sudužus lėktuvui. kad benamiai yra nevykusių psichikos sveikatos programų produktas. ir nekreipdamas dėmesio į šioms nuomonėms prieštaraujančius faktus. iš anksto nežinodami šių sprendimų pasekmių. Paprastai reporteriai „seka paskui idėją". siekdami padaryti įspūdį teisėjams". S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 149 atkreipkime dėmesį Kaip mąsto žurnalistai: pažintinis šališkumas žiniasklaidoje „Štai kaip yra". Nesėkmingi sprendimai akivaizdžiai kvaili atrodo po laiko. 1986. nagrinėdami skirtingas išvadas. teigia Indianos universiteto žurnalistikos profesorė Holly Stocking ir niujorkietis psichologas bei teisininkas Pagetas Grossas savo knygoje Hovv Do Journalists Think? („Kaip mąsto žurnalistai?") Žurnalistai. 1987 m. Juos gali labiau sužavėti žinia. 2 Patvirtinimo šališkumas gali nukreipti žurnalistus prie šaltinių ir klausimų.kiekvieną CBS žinių laidą užbaigdavo VValteris Cronkite. . žurnalistus gali labiau įtikinti vaizdingi pasakojimai apie nejutiminius suvokimus ir aiškiaregystes nei objektyvūs moksliniai tyrimai. turint galvoje tą informacijos kiekį. „kuria tikrovę". nesant patvirtinančių įrodymų. nekreipdami dėmesio į tikrąją skrydžių saugumo statistiką.tarkime. kai sužinojo. Antra vertus. įmanoma išvengti į mūsų protus įskverbusio iliuzinio mąstymo? Tačiau yra ir teigiamas aspektas. gali būti rašoma: „supainiojo" arba „pamiršo". 5. Pavėluotas nuomonės šališkumas sudaro palankias sąlygas analizei „po fakto". „Godusis" Ivanas Boesky. o ne išankstinė nuomonė turėtų būti visų reportažų pagrindas" (Blundell. laukdamas teismo nuosprendžio už skandalingą prekybą vertybiniais popieriais Volstryte pasinaudojant vidine informacija. Norėtume. Supažindinti su šiomis tendencijomis žurnalistai. ko „ieško dauguma sukčių. kad nutekėjusios radioaktyviosios dalelės sukelia nėštumo komplikacijas. nors iš tiesų taip nėra. kažko Iš tiesų. klausia Stocking ir Grossas. 3. Tačiau žurnalistai yra žmonės. Tikėdamasis pateikti sensacingą pasakojimą apie tai. Išankstinė nuomonė gali paveikti interpretaciją. kaip informacija bus pateikta. tokio. 4. apie meluojant sugautą politiką jei jis yra gerbiamas. Nesėkmingas prezidento Carterio mėginimas išlaisvinti amerikiečius įkaitus Irane „buvo pasmerktas iš pat pradžių". Tai žurnalistikos idealas: pateikti tikrovę tokią kokia ji yra. kaip. Pradėdamas nuo minties. 6.su panieka pastebėjo reporteris. Įtikinamai pramanyti pasakojimai gali atrodyti informatyvesni nei faktais pagrįsta informacija. kurį rekomendavo pirmasis pašnekovas. kai jų nėra. taip tvirtino žurnalistai po to. susijusios su narkotikų vartojimu .. Laikraščio The Wall Street Journal reporterių nurodymuose korespondentui šis idealas suformuluotas paprastai: „Korespondentas privalo nesivadovauti sustabarėjusiomis išankstinėmis nuomonėmis. 25). 1. Įvykiai. nei šio gydymo būdo sėkmingumo statistika. Todėl šiame skyriuje aptartos pažintinės paklaidos pasireiškia žiniasklaidoje bent jau šešiais būdais. galinčius paneigti jų mintis.

. galime priimti karčią tiesą apie mūsų ribotumus. Mūsų subjektyvios. siekdami tobulinti savo teorijas. nusivylusi. Štai ką jie siūlo: • • Mokyti žmones matyti socialinės intuicijos klaidų priežastis. vaizdingų epizodų ir kasdienio gyvenimo pavyzdžių.. Mokytis tokių įsimintinų ir naudingų posakių kaip: „Tai patirties dalykas". kaip svarbu lavinti protą. Išklausę tokį kursą žmonės iš tiesų įveikia kasdienes problemas (Lehman ir kiti. Normanas Cousinsas (1978) tai pa- . Richardas Nisbettas ir Lee Rossas (1980) tiki. kad „daugybė tyrimų parodė. tačiau džiaugtis gilesnę reikšmę turinčia tiesa. tačiau čia labiau tiktų gerai parinktas pavyzdys". kaip suformuojami bei išsaugomi padedantys arba klystkeliais nuvedantys įsitikinimai. palygindamas su savaisiais. Tačiau šie mokslininkai primena. kol vaiko protas galiausiai išmoksta tiksliai ir automatiškai apdoroti skaitmeninę informaciją. kad ugdymas iš tiesų gali padėti išvengti tam tikrų rūšių klaidų. pasiūlė taip pat be paliovos mokyti apdoroti socialinę informaciją." Learned Hand. mistiniai ir religiniai išgyvenimai." Evoliuciniai psichologai Martie Haseltonas ir Davidas Bussas (2000) „Nesuvaržytas protas nėra per daug įsitikinęs savo teisumu. ypač socialinę. Rengti kursus. Mes manome. bendražmogiškos patirtys . Todėl subalansuotoje socialinėje psichologijoje vertinama ir socialinio mąstymo galia. nesirengia iš mūsų padaryti bejausmių robotų. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Pažinimo klaidos . kad žmonės yra daugiau nei mašinos. Post scriptum: mintys apie intuicijos galimybes ir jos ribas Ar puikybės ir klaidų tyrimų rezultatai per daug žemina? Žinoma. ir jo keliami pavojai. kad emocijos praturtina žmogaus patirtį ir kad intuicija yra svarbus kūrybinio įkvėpimo šaltinis. tiriantys iliuzinį mąstymą. yra labai ribotos". Nisbett ir kiti. • • APIBENDRINIMAS Išvados Socialinių įsitikinimų ir vertinimų tyrimai parodo. nes praeityje jos leido žmonėms išgyventi ir reprodukuotis. nes argi reikėtų metų metais vargti lavinantis? Psichologė Robyn Dawes (1980). 1987). 1988. 1952 („Laisvės dvasia") Ar. Kognityvinės ir socialinės psichologijos mokslininkai. kad toks gebėjimas neatsiranda savaime. „Iš kur jūs ištraukėte šį pavyzdį?" arba „Galite pateikti melagingą statistiką. pateikiant kuo daugiau konkrečių.150 I dalis. nesuvaržytas protas nešališkai pasveria jų interesus. Jie žino. The Spirit of Liberty. [jog] žmonių galimybės sąmoningai apdoroti informaciją. Kelti šių kursų efektyvumą. neturėtume taip pat stengtis mažiau daryti socialinio mąstymo klaidų? Mokykloje matematikos mokytojai moko tol. skirtus kasdienėms logikos ir socialinių sprendimų problemoms analizuoti. kad polinkis klysti labai aiškiai parodo.tai meno ir muzikos. egzistuoja dabartyje. draugystės ir meilės. jis siekia suprasti kitų vyrų ir moterų protus.

atvirumas. „Atimkite iš paprasto žmogaus gyvenimo viltį. 1938). S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 151 vadino „didžiausia tiesa apie mokymąsi: jo tikslas . reikia ir nešališko smalsumo.atrakinti žmogaus protą ir lavinti jį kaip gebantį konceptualiai. tačiau ne patiklumas. kad daugelis šiuolaikinio mokslo pradininkų buvo religingi. Jie taip pat skatina nesileisti įbauginamiems arogantiškumo tų. o tai skatino jų nuolankų požiūrį į gamtą ir skeptišką . Štai kokia nuostata gali būti naudinga visais atvejais: kritiškumas. ir praktinio tikslumo. bet klystančios būtybės. tačiau ne cinizmas. smalsumas. analitiškai. Šis nuolankumas ir nepasitikėjimas žmogumi yra ir religijos. Kad atskirtume tikrovę nuo iliuzijos. kukliai prisimenant. tačiau ne nuolankumas. „Laukinė antis". 1972. 1884 . Socialinių vertinimų klaidų bei iliuzijų tyrimų rezultatai pataria mums būti atlaidesniems kitiems. Todėl nenuostabu. ir būsite atėmę jo laimę". Mes. Merton. kurie nesugeba pamatyti. Moksle visada susipina intuicija ir negailestingi tyrimai. Esame orūs. žmonės. bet ne dievai.į žmogų (Hooykaas. kūrybinė nuojauta ir skepticizmas. esame be galo išmintingos. Henrik Ibsen.3 s k y r i u s . nuosekliai mąstyti organą". kad ir patys galime klysti. kokie jų pačių polinkiai ir klaidos. ir mokslo pagrindas.

Žodis virsta įsitikinimu „Kojos tarpduryje" reiškinys Piktybiški ir moralūs veiksmai Tarprasinis bendravimas ir rasinės nuostatos Socialiniai judėjimai Kodėl elgesys veikia nuostatas? Prisistatymas: įspūdžio valdymas Savęs pateisinimas: pažintinis disonansas Ką slepia teorija. Banaji apie eksperimentinės socialinės psichologijos atradimą Mokslinių tyrimų išvada. Jūs negavote laiško: prietarai pranašauja diskriminuojantį elgesį Kada elgesys lemia nuostatas? Vaidmenys Kada žodis tampa įsitikinimu Atkreipkime dėmesį.Elgesys ir nuostatos Kaip nuostatos lemia elgesį? Kada nuostatos prognozuoja elgesį Ką slepia moksliniai tyrimai. Mahzarin R. Leonas Festingeris apie disonanso sušvelninimą Savęs suvokimas Teorijų palyginimas Post scriptum: kaip elgesiu pakeisti save .

Devyniolika lėktuvų pagrobėjų. kad ryšys tarp nuostatų ir elgsenos yra priešingas. Nuostatos . Kai socialiniai psichologai kalba apie kieno nors nuostatas. tačiau nelabai gebame elgtis taip. 2005). o išreiškiama jausmais ir elgesio ketinimais. 4. kad pasikeitus nuostatoms pasikeičia ir elgsena. Palanki arba nepalanki vertinimo reakcija į kokį nors dalyką . Essays. elgesio tendencija ir pažinimas (mąstymas) (žr. Kai mes privalome greitai į ką nors reaguoti. su tuo. Tačiau 1964 metais Leonas Festingeris padarė išvadą. Beveik visą praeitą šimtmetį mokslininkus domino. Pavyzdžiui. mūsų elgesys yra tarsi arklys. kurie išprovokuoja vienokį ar kitokį poelgį. kuris tiki. Mokymas. Kaip pasakė Robertas Abelsonas (1972). jausmais. Festingeris manė. prancūzų atžvilgiu . „Kiekvieno veiksmo protėvis yra mintis. koks ryšys sieja mintį ir veiksmą. teologai ir pedagogai jau seniai svarsto. kuriuos antiamerikietiškos nuostatos paskatino savižudiškam terorizmui rugsėjo 11-ąją. 4.tai efektyvus pasaulio vertinimo būdas.K as sieja tai. kad asmeniniai įsitikinimai ir jausmai nulemia mūsų elgseną. byloja. kokią įtaką nuostatos turi veiksmams. psichologų konsultacijos. charakterį ir elgseną. jog nėra įrodymų.1 paveikslą). kad radikalūs įsitikinimai gali baigtis radikaliais poelgiais. kaip turėtume dėl žinomų priežasčių". susijusius su asmeniu arba įvykiu.ar ji reiškiama įsitikinimais. ir kad ją pakeisti galime tik pakeitę savo širdis bei protus. jie turi omenyje įsitikinimus bei jausmus. dažnai grindžiama įsitikinimais.vieni svarbiausių socialinėje psichologijoje ir tai buvo viena pirmųjų šio mokslo tyrinėjimo sričių. asmeninį gyvenimą ir jo išraišką visuomenėje. gali jausti antipatiją ir juos diskriminuoti. ar elgesiu . o nuostatos .teigiama.1 PAVEIKSLAS Nuostatų aspektai Pažinimas (mąstymas) Kaip nuostatos lemia elgesį? Kaip ir kokiomis sąlygomis nuostatos nulemia mūsų poelgius? Kodėl socialiniai psichologai pradžioje buvo nustebę dėl tariamai menko ryšio tarp nuostatų ir elgsenos? Emocijos Tariamai nuostatų galiai stprų smūgį sudavė socialinės psichologijos ekspertas Allanas Wickeris (1969). kądaromel Filosofai. Šiame skyriuje nagrinėsime nuostatų ir elgesio sąveiką. apžvelgęs daugelį mokslo darbų apie įvairias žmonių Elgesys . mes esame „labai gerai ištreniruoti ir puikiai mokame rasti savo poelgių priežastis. Šiuos tris aspektus galima įsidėmėti kaip EEP: emocijos (jausmai). kad tam tikros etninės grupės atstovams būdingas tingumas ir agresyvumas.vežimas.neutrali. o kaimynų.apibrėžia žmogaus nuostatą (Eagly ir Chaiken. Nuostatų tyrimai . žmogus. mūsų reakciją gali nukreipti nuojautos. vaikų ugdymas yra grindžiami prielaida." Ralph VValdo Emerson. Socialiniai psichologai sutaria: žinoti žmonių nuostatas . Pirmoji serija) nuostata (attitude) Palanki arba nepalanki kokio nors dalyko ar asmens vertinimo reakcija. kas mes esame. 1841 („Esė". patvirtinančių. Taigi žmogaus nuostata kavos atžvilgiu gali būti neigiama.tai nuspėti jų poelgius.

1971 Nuostatas ir veiksmus skiriantis pavyzdys. ką dabar ruošiuosi paaiškinti. Pradinei tezei. Žinoma. mes įrodinėjome. SOCIALINIS MĄSTYMAS nuostatas ir poelgius. kurias jie (jeigu norėjo) galėjo mesti niekam nematant ir šitaip pasirinkti užduotį. Wickeris pasiūlė šokiruojančią tezę: vargiai galima prognozuoti žmonių elgseną remiantis jų nuostatomis. tačiau šis poveikis nėra ilgalaikis. kad sau skirti patrauklesnę užduotį yra moralu. Sų . kurią atlikus prizai nebuvo skiriami. kad nuostatos lemia veiksmus. vis dažniau pabrėžiama išorinė socialinė įtaka ir menkinami tokie vidiniai veiksniai. o daro kita. Iš tieTai. Nuostatos bažnyčios atžvilgiu tik sąlyginai susijusios su dalyvavimu mišiose kiekvieną sekmadienį. tačiau taip pasielgė 80 proc. paskatino psichologus išsiaiškinti. kad mėginimai pakeisti elgseną keičiant nuostatas dažnai žlunga. Tiriant šias sąsajas žmonėms buvo pateikta patraukli užduotis (bei galimybė laimėti 30 dolerių vertės loterijos bilietus) ir nuobodi užduotis. Tyrimo dalyviai vieną užduotį turėjo parinkti sau. o daro kita. kodėl. buvo paprieštarauta XX a. tačiau kaip ir anksčiau žiūri reportažus apie žmogžudystes. 2001. Pasisakymai apie rases ne ką tepasako apie galimą elgesį konkrečiose situacijose. septintajame dešimtmetyje. atrodo taip akivaizdu. Danielio Batsono ir jo bendradarbių (1997. Jei žmonės sako viena. kad nuostatos iš esmės nieko nelemia. Kalbant apie tai. Kai moralumas susiduria su godumu. Allan VVicker. kad smurtinės televizijos laidos slopina jautrumą ir skatina brutalumą. tačiau vengiama su moraliu elgesiu susijusių nuostolių). todėl jie vis aktyviau reikalauja mažiau rodyti smurto. Antitezė. • • • Studentų požiūris į apgavystes nedaug teturi bendra su pačiu apgaudinėjimu. dalyvių. kad stebiuosi. o kitą . 2002) žodžiais tariant. nugali godumas. kad įsitikinimai bei jausmai kartais privalo turėti įtakos. kas kontroliuoja elgseną. Vėlesnių moralinės veidmainystės tyrimų dalyviams buvo išdalytos monetos. Perspėjimai apie rūkymo žalą rūkalius veikia tik iš dalies. Ir vis tiek 24 iš 28 metusių monetą sau pasirinko patrauklią užduotį. suformulavus antitezę. nėra ko stebėtis. gali būti „morali veidmainystė" (kai sudaromas moralumo įspūdis. „Gali būti pageidautina pamiršti nuostatos sąvoką". kaip nuostatos bei asmenybė. kad jie patys galėjo nutarti.tariamam antrajam eksperimento dalyviui. Žmonės pagaliau pradeda suvokti. Atrodo. kad žmonės dažnai saviena. Lytinio švietimo programos dažnai veikia požiūrį į lytinį susilaikymą ir prezervatyvų naudojimą. ką lemia viršuje atsidūrusi monetos pusė?) Kito eksperimento metu Batsonas ant abiejų monetos pusių priklijavo lipdukus su užduotimi. O kur sintezė? Stebinantis faktas. esame veidmainių populiacija. Tačiau nusprendę mesti monetą net 90 procentų eksperimento dalyvių pasirinko patrauklią užduotį! (Ar taip atsitiko todėl.154 I dalis. Tezė. Tik vienas iš dvidešimties teigė.

niekada negauna tiesioginių duomenų apie nuostatas. kad tiesa niekada neatrodo akivaizdi tol. taip pat žr. ar žmonės ilgiau užtrunka teigiamos reikšmės žodžius siedami su juodaodžių. yra mažiausia Socialiniai psichologai.vadinasi. jog melo detektorius iš tiesų veikia. kaip puikiai šis tariamas detektorius parodo tiriamųjų nuostatas (kurios buvo išsiaiškintos dar iki eksperimento). Vienas socialinės psichologijos ekspertas suskaičiavo 40 skirtingų veiksnių. Privalau pats sau priminti. Kaip ir kitus poelgius. Stipri socialinė įtaka . W. 1981). jausdami po rugsėjo 11-osios šalį apėmusius baimę. 1982. 126 tyrimuose IAT testu matuotų neišreikštųjų nuostatų „Aš turiu susidaręs nuomonę. pyktį ir patriotinį įkarštį. gana tvirtą nuomonę. Kraus. 2002 metų pabaigoje daugelis JAV įstatymų leidėjų. Eksperimento metu dalyviams prijungiamas netikras melo detektorius ir paaiškinama. apsunkinančių elgesio ir nuostatų ryšį (Triandis. Vieno tyrimo metu studentai. Mokslininkai tikisi. kurie gali pamatuoti pulsą.visas kitas sąlygas išlaikyti vienodas.) Kitas subtilus nuostatų matavimas . Pavyzdžiui. ką. Nenuostabu. 2002). mūsų nuomone. kiti norėtų išgirsti. kad taip galima pakankamai tiksliai užfiksuoti vos pastebimą šypsnį ar mikroskopinę raumenų reakciją ir įvertinti asmens nuostatas pateikto teiginio atžvilgiu. kitaip nei gydytojai.4 s k y r i u s . prijungti prie tokio detektoriaus. Kitas metodas siūlo „fiktyvųjį kelią" į širdį. nes jas veikia skirtingi veiksniai.viešo vardinio balsavimo metu iškreipė tikruosius interesus. kad pasakytų teisybę. Po to tiriamiesiems pateikiami nauji klausimai. kad žmonės. Kada nuostatos prognozuoja elgesį Mūsų elgesys ir išreikštos nuostatos skiriasi. kad jis tikras. viešai balsavo už prezidento Busho planuojamą karą su Iraku. 2003). Šių dienų socialiniai psichologai turi puikių būdų subtiliai įvertinti nuostatas.ar pagal nuostatas būtų galima tiksliai prognozuoti poelgius? Kada socialinė įtaka tam. bet ne visada su ja sutinku. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 155 kodėl dauguma psichologų (taip pat ir aš) apie tai nepagalvojo iki XX a. Tyrėjai pademonstruoja. Kartais sakome tai. norint įvertinti neišreikštąsias nuostatas rasių atžvilgiu. kaip greitai žmonės susieja sąvokas (Greenwald ir kiti. Daugybė skirtingų veiksnių. ar su baltaodžių veidais. kol jos nesužinome. stebima. melo detektorius suveikė! (Kaip ironiška: žmonės apgaunami. Vienas iš jų . ką sakome. IAT). Jo metu matuojant reakcijos laiką įvertinama. implicit association test. Bush . Tačiau jei mums pavyktų neutralizuoti kitų veiksnių įtaką elgsenai ." Prezidentas George H. 2002. iš pradžių įtikinti. nors patys abejojo (Nagourney. 1995). 1971). Mes matuojame išreiškiamas nuostatas.veido raumenų reakcijos į teiginius fiksavimas (Cacioppo ir Petty.neišreikštųjų asociacijų testas (angl. sako tiesą . . aštuntojo dešimtmečio.kritikos baimė . stipriau laikėsi išankstinių nusistatymų (Sigall ir Page. žodinę išraišką veikia išorinės aplinkybės.

Jeilio universitete. Gerai mokėjau spausdinti.buvau pripratusi prie žmonių. kuriomis domėjausi iki tol. sekta. Banaji apie eksperimentinės socialinės psichologijos atradimą Būdama penkiolikos metų Indijoje baigiau vidurinę mokyklą ir turėjau tik vieną tikslą . kad šie žodžiai užims pagrindinę vietą kitų dviejų dešimtmečių mūsų su studentais tyrinėjimuose. Tokios nuostatos ir stereotipai numato elgesį realiame gyvenime. Šalyje. bus mano ateities kelias. religija.Amerikoje . kalba. Pastarosios galią pirmą kartą pajutau Indijoje skaitydama „Socialinės psichologijos vadovą". kad šis mokslas. vis dar domėdamasi atminties tyrimais.Indijoje . Pagalvojau. Žmonių neišreikštosios nuostatos skiriasi. parodantis neišreikštąsias nuostatas. kurioje gimiau ir užaugau. (Žr. ir iš milijonų testų rezultatų sužinojome. taikant neišreikštųjų asociacijų testą. pasiėmusi didinamąjį stiklą galėjau pastebėti. Kaip bus ne kartą rašoma 5 ir 8 skyriuose. eksperimentais tyrinėjęs socialinius procesus. Psichofizika ir marksistinė sociologija. mama apie mano planus neklausinėjo. kad smegenų požievio Mahzarin R. Mano mama. žmogaus gyvenimo raida ir konkrečia situacija. nors pati koledže nesimokė. kad neišreikštąsias nuostatas. Pirmojo semestro Nizamo koledže pabaiga atėjo ir praėjo. Optimistiškai teigiame. Banaji apie eksperimentinės socialinės psichologijos atradimą". Kelionė namo traukiniu truko 24 valandas. Banaji Harvardo universitetas (subcortical brain) aktyvumas gali būti tas nepriklausomas rodmuo. bet jų poveikį. bet ir konkreti situacija. . taigi nereikėjo aiškintis. apsigyvendama už kvartalo nuo savo tėvų. „Ką slepia moksliniai tyrimai: Mahzarin R. Tai jis atvedė mane į psichologiją ir į Ameriką.palikti saugų šeimos prieglobstį ir pradėti įdomesnį bei labiau jaudinantį gyvenimą kaip sekretorės padėjėja. Vieną kartą prieš vykdama namo atostogauti už penkis dolerius nusipirkau penkių tomų 1968 metais išleistą „Socialinės psichologijos vadovą" (atrodė. sužinojau. o jai baigiantis aš jau buvau „prarijusi" vieną tomą ir aiškiai žinojau. kad žmonės turi žinių (stereotipų) ir jausmų (nuostatų).) Kada kiti veiksniai mažiausiai veikia elgseną Bet kuriuo atveju mus veikia ne tik nuostatos. gali pakeisti patirtis. kad pasimokysiu semestrą o tada būsiu laisva rinktis savo kelią. buvo iš karto užmirštos. kad paskatina žmones atsisakyti pačių giliausių savo įsitikinimų. kasta. apie kuriuos net nenutuokia ir kurie dažnai neatitinka sąmoningos išraiškos. pagrįstų socialine klase. Mėgavausi bendradarbiavimu su Tony Greenvvaldu ir Brianu Noseku. . netgi gana senas. vertybėms? Abejodama užrašiau žodžius „Neišreikštosios nuostatos" kaip svarbų pasiūlymą. Kasdien galėdavau išgirsti tokį pasakymą: „Ko tikėtis iš šykštaus marvadžio?" Mano antrojoje tėvynėje . Darbas prie daktaro disertacijos ir ankstyvasis karjeros laikotarpis suvedė mane su trimis nuostabiais žmonėmis: Tony Greenvvaldu Ohajo universitete ir Claude Steele bei Elizabeth Loftus Vašingtono universitete.įsitikinimai apie socialines grupes atrodė ne tokie svarbūs. įsitikinimams. įkalbėjo mane stoti į koledžą. Mes tyrinėjome nesąmoningą socialinį pažinimą. Iš šimtų tyrinėjimų. SOCIALINIS MĄSTYMAS koreliacija su paties deklaruotomis išreikštosiomis nuostatomis vidutiniškai buvo lygi 0. galbūt tai galiotų ir nuostatoms.24 (Hofmann ir kiti. ką s l e p i a m o k s l i n i a i t y r i m a i Mahzarin R. 2005). todėl tikėjausi susikurti nepriklausomybę. kad už tiek mažai pinigų įsigijau tiek daug knygų!). socialinė įtaka gali būti milžiniška tokia didelė. lemiančiomis socialinį elgesį: žmogaus evoliucine istorija. Dviejų kultūrų stebėjimas sužadino mano domėjimąsi sąmone ir trimis jėgomis. kad atmintis pasireiškia išreikštąja (sąmoninga) ir neišreikštąja (nesąmoninga) formomis.156 I dalis. Jau žinome. Nežinojau. Sutikau. kurie laikosi savo įsitikinimų.

galime prognozuoti jų apytikrį rezultatą.)" Walt VVhitman. daugiau priklauso nuo jo nuomonės apie bėgiojimo naudą ir kaštus. požiūris į azijiečius (o elgesys būna konkretus.tarkime. kai tiriama apibendrinta nuostata . kad nuostatos neprognozuoja elgesio. ir kitų atsitiktinių veiksnių. pavyzdžiui.2 paveikslą). kad kai tiriamoji nuostata tiesiogiai susijusi su situacija. 1974. 2001. savijautos ir t. t. ir manyje daug telpa.4 s k y r i u s . gerai. sprendimas padėti ar nepadėti konkrečiam azijiečiui). neutralizuojame šiuos prognozes apsunkinančius veiksnius. žinodami. 2001). 2006). Beveik neįmanoma numatyti.). dar efektyviau prognozuoti leidžia žinios apie ketinimus. Wallace ir kiti. 1979). koks asmens požiūris į prezervatyvus. O pasak Ajzeno ir Fishbeino „elgesio planavimo teorijos". 2004). Six ir Eckes. Tačiau visi 26 tyrimai patvirtino. galime gana patikimai prognozuoti. Pavyzdžiui. Kahle ir Berman. . bet ir nuo metiko. Vėlesni tyrimai . Song ofMyself. Tad požiūris į tokias sąvokas.neturėtume tikėtis tikslaus atitikmens tarp žodžių ir veiksmų. ar ateinantį savaitgalį jie ateis į pamaldas (nes tai dar priklausys nuo orų. Ar žmogus bėgioja. kunigo. daugybė eksperimentinių tyrimų įrodo. 4. Galime pateikti tokį mokslinio tyrimo pavyzdį: žmonių požiūris į religiją menkai teleidžia prognozuoti. „Aš prieštarauju pats sau? Na. o ne pavienius poelgius. Dar daugiau. kurioms esant nuostatų žinojimas padeda prognozuoti poelgius: 1) kai kiek įmanoma sumažiname kitų veiksnių įtaką nuostatoms bei poelgiams. suvokiamą saviveiksmingumą ir kontrolę (žr.patvirtino. 1991). 26 iš 27-ių tyrimų parodė. kai nagrinėjame žmogaus elgseną apskritai. ir 2) kai nuostata būdinga stebimai elgse- . 1996. 1855 („Daina apie save") Kada nagrinėjamos konkrečiam elgesiui būdingos nuostatos Kitos (papildomos) sąlygos gali pagerinti nuostatų prognostinį tikslumą. ar žmogus rūšiuos atliekas (Oskamp. kaip smūgiuos beisbolo ar kriketo žaidėjas. nes jis priklausys ne tik nuo smūgiuotojo. ir juose dalyvavo per 276 000 asmenų . menkai leidžia prognozuoti galimą dietos laikymąsi ir mankštinimąsi. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 157 Tad ar galime išvedę vidurkį aiškiau pamatyti savo nuostatų pasekmes? Prognozuoti žmonių elgseną . Norėdami įtikinti žmones pakeisti sveikatą lemiančius įpročius. (Esu didelis. ji padeda prognozuoti poelgius. prieštarauju. rašo Fishbeinas ir Ajzenas. Šie duomenys apibūdina kaupimo principą: nuostatos poveikis akivaizdesnis tada. 2005). kad konkrečios. ar jis jais naudosis (Albarracin ir kiti. galime prognozuoti.jų buvo atlikta per 700. Pažindami žaidėjus. 0 remdamiesi požiūriu į atliekų perdirbimą (tačiau ne bendra nuostata į aplinkos apsaugą). Iš tiesų. Tačiau religiniai įsitikinimai leidžia gana gerai prognozuoti tikinčiųjų elgseną tam tikru laikotarpiu (Fishbein ir Ajzen. Kaip teigia Icekas Ajzenas ir Martinas Fishbeinas (1977. koks bus smūgis. kad nauji ketinimai išprovokuoja ir naują elgesį (Webb ir Sheeran. Kai apibendriname daugelio smūgių rezultatus. geriausių rezultatų pasieksime keisdami požiūrį į konkrečią praktiką. kaip „sveikatingumas ir žvalumas". Iki šiol kalbėjome apie dvi sąlygas. apibrėžtos nuostatos iš tiesų leidžia prognozuoti poelgius (Armitage ir Conner.tai spėlioti.

elgesį. Apmokėdami sąskaitą restorane į klausimą„Kaip patiko maistas?" atsakome „Buvo puikus".158 I dalis. „civilizacija tobulėja. ateiti į paskaitą . požiūris į bėgiojimą daug geriau leidžia numatyti. nuostatos pasireiškia stipriau. b) suvoktos socialinės normos ir c) kontrolės pojūtis nulemia ketinimus. Vienaip ar kitaip elgtis nuostatos skatina tik tada. ar žmogus ryšis bėgioti.2 PAVEIKSLAS Elgesio planavimo teorija Dirbdami kartu. Tai prisitaikymo reakcija. veikti sunku. prieš ką nors darydami pagalvojame. didindama operacijų. Todėl galime pasiūlyti dar vieną būdą. Taigi jei žmones paskatinsime prisiminti savo nuostatas prieš ką nors darant. jei mes apie jas galvojame. Suvokta kontrolė „Aš lengvai galiu tai padaryti. Kada nuostatos būna tvirtos Dauguma mūsų poelgių būna automatiški. kurias galima atlikti negalvojant. Mokslininkai nustatė. Galbūt ir jūs prisimenate. pavyzdžiui. skirtos „kelios minutės surikiuoti savo mintis ir požiūrius" apie lygias įdarbinimo galimybes. Kiti mokslininkai taip pat gavo pa- „Galvoti lengva. o šie . 1986). net jei jis mums pasirodė prastas. Palyginti su bendromis nuostatomis sveikos gyvensenos atžvilgiu." Ketinimas elgtis „Pradėsiu kitą savaitę". Mes veikiame pagal žinomą scenarijų. SOCIALINIS MĄSTYMAS 4. Subjektyvios normos | „Atrodo. Icekas Ajzenas ir Martinas Fishbeinas atskleidė. Sąmoningi žmonės paprastai suvokia savo pažiūras (Miller ir Grush. kad studentų nuostatos leido prognozuoti jų nuosprendį tik tuo atveju. 1749-1832 . ar jie bus teisingesni sau? Tai norėjo išsiaiškinti Markas Snyderis ir Williamas Swannas (1976). Susitikę žmogų koridoriuje automatiškai jam ištariame: „Labas". kuriose mūsų elgesys būna mažiau automatiškas. Yra ir trečia sąlyga: nuostatos padeda prognozuoti poelgius dar tiksliau. 1998). Kaip teigė filosofas Alfredas Northas Whiteheadas. Ji palieka erdvės mūsų protui rūpintis kitais dalykais." Vokiečių poetas Goethe.nebūtina sąmoningai nusiteikti (Ouellette ir Wood. kai jos būna tvirtos. kaip įėję į kambarį su dideliu veidrodžiu staiga naujai pamatėte save. išgerti kavos. Naujose situacijose. Praėjus dviem savaitėm po 120-ies Minesotos universiteto studentų nuostatų apie lygių įdarbinimo galimybių politiką tyrimo Snyderis ir Swannas pakvietė juos pabūti prisiekusiaisiais diskriminavimo dėl lyties byloje. 1981). Įprastiems veiksmams . padedantį žmonėms susitelkti: paskatinti jų savimonę. skaičių". kai prieš teismą jie buvo paskatinti prisiminti savo nuostatas. Neturėdami scenarijaus. Nuostata elgesio atžvilgiu „Esu pasiruošęs sportuoti".prisisegti saugos diržą. nesusimąstydami. pasiūlant ką nors atlikti priešais veidrodį (Carver ir Scheier. kad a) nuostatos." nai. mano kaimynai bėgioja ir sportuoja. o mintis paversti veiksmais yra sunkiausias dalykas pasaulyje.

Studentai turėjo galimybę rinktis atsakymą skalėje nuo 1 („labai nepritariu") iki 10 („labai pritariu") vertindami tokius teiginius. Likę vieni. kaip tai padaryti?) Mokslininkai norėjo: pirma. 2002 metų pavasario semestro pradžioje pateikti 1000-čiui psichologijos pirmakursių klausimynus ir įtvirtinti vienuolika teiginių apie arabus amerikiečius. kaip šis požiūris į Amerikos arabus galėtų paveikti elgesį su jais. 500 šių studentų (visi Amerikos europiečiai) po dviejų savaičių patys to nežinodami turėjo dalyvauti gudriame eksperimente. kad nuskambėjus skambučiui darbas turi būti nutrauktas. Jei to nepadarysite. kad pertu?" Ištyrus jų nuostatas ir gavus sutikimą. Jei gautumėte tokį „pasiklydusį" laišką ir nežinotumėte. garantuojančiojeanonimiškumą.j i e dirbo ir po skambučio..4 s k y r i u s . 1982.. 1978). arogancija ir įsitikinimas. Sveikiname!. (Gal žinote. Jie suplanavo įvertinti universiteto studentų rasines nuostatas. kad turėsiu gyventi viename bendrabučio kambaryje su arabu. nes konkurso dalyvių buvo labai daug . E L G E S Y S IR NUOSTATOS 159 našius rezultatus: paragindami žmones susivokti savyje. kad dalyvavote konkurse Glassnerio fondo stipendijai gauti. kad jie yra išrinktoji etninė grupė". Konkursas šiai stipendijai gauti būna labai didelis. ir ji skiriama tik keliems išrinktiesiems.. o merginos . Šio laiško gavimą reikėjo patvirtinti per 48 valandas: . Po rugsėjo 11osios teroro išpuolių kai kurie žmonės susidarė labai aiškų požiūr[[arabus. kaip: • „svarbiausia Amerikos arabų yda . kad jums buvo paskirta Glassnerio fondo stipendija. Dėl to Mičigano universiteto socialiniai psichologai Bradas Bushmanas ir Angelica Bonacci (2004) susidomėjo. jog dalyvaujate eksperimente. Kitai pusei buvo pranešama bloga naujiena: jie stipendijos negavo (bet galėjo atsakyti į laišką jei norėjo likti stipendijos laukiančiųjų sąraše). Ar „Neabejotinai žavi harmonija. prašyčiau kito kambario". • „jei sužinočiau. stipendija bus paskirta kitam studentui.. s t u d e n t ų . Iš tų studentų. Edwardas Dieneris ir Markas Wallbomas (1976) pastebėjo. Šiais metais pavėlavome išsiųsti šiuos laiškus. • „jei Amerikoje bus labai daug arabų. Jie gavo „pasiklydusį" elektroninį laišką adresuotą žmogui arba arabiška pavarde (dalyviai vaikinai gavo laišką. sukčiavo 71 proc.. jog apgaudinėti . mūsų šalis bus ne tokia saugi". jog pagal tai bus nustatomas intelekto koeficientas [IQ]) ir nurodė." Montaigne. 1588 („Esė") mokslinių tyrimų išvada Jūs negavote laiško: prietarai pranašauja diskriminuojantį elgesį Jau žinome. kad žodžiai nesiskirtų nuo darbų (Froming ir kiti. ar grąžintumėte jį siuntėjui. kad beveik visi aukštųjų mokyklų studentai tvirtina. kurių savimonė buvo sužadinta (jie dirbo priešais veidrodį ir klausėsi į magnetofono juostelę įrašyto savo balso) sukčiavo tik 7 procentai. Tarp kitų klausimų. buvo ir toks: „ar norėtumėte vėliau dalyvauti tyrime elektroniniu pašDėkojame.nemoralu. kad stiprios nuostatos nulemia tam tikrus veiksmus.. adresuotą Mohammedui Hameedui.. Tačiau ar jie klausytų Shakespeare Polonijaus patarimo: „Būk teisingas pačiam sau"? Dieneris ir Wallbomas davė Vašingtono universiteto studentams anagramų sprendimo užduotį (paaiškinę. arba europietiška (Peteriui Brice arba Julliannai Brice). Pusė studentų gavo laišką kad adresatas laimėjo prestižinę stipendiją.Hassanai Hameed). kai žodžiai ir darbai eina koja kojon. o vėliau paieškoti koreliacijos tarp jų išreiškiamų nuostatų ir natūralaus elgesio situacijoje. Mes džiaugiamės. į kuriuos turėjo atsakyti studentai.pasipūtimas. Prašome per 48 valandas jtfsakyti į šį laišką ir formaliai sutikti priimti stipendiją. Essays. Gibbons. Stipendija padengia 4 metų mokymosi išlaidas . ypač jei nejaučiame socialinio spaudimo. skatiname juos elgtis taip.

Veiksmus galime prognozuoti. kad. taip pat kai mums jos primenamos arba sužadinama savimonė. Dar daugiau. siųstų j[ tikrajam adresatui? Laišką siuntėjui grąžino 26 proc.4 pav. kad pastačius veidrodžius elgesys iš tiesų ima atitikti moralines nuostatas. kuria puse moneta nukrito. bet tiesiogiai susijusį diskriminuojantį elgesį. nuostatos yra tvirtos. jei jame pranešama naujiena būdavo bloga (4. Taigi po rugsėjo 11-osios įvykių prietarais grįstos nuostatos tikrai lėmė subtilų. jeigu • • • kitų veiksnių įtaka yra minimali. nuostatos yra būdingos konkrečiam elgesiui. adresuotą žmogui arabiška pavarde.160 I dalis. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Apie dorybes lengviau pamokslauti. 1665 („Maksimos") parduotuvėse akių lygyje įtaisyti veidrodžiai padėtų žmonėms prisiminti savo požiūrį į vagiliavimą? Ar prisimenate anksčiau aprašytus Batsono moralinio veidmainiavimo tyrimus? Paskutiniame jų Batsonas ir jo bendradarbiai pastebėjo. Kai žmonės mesdavo monetą žiūrėdami į veidrodį. Diskriminuojantis elgesys buvo labiau- siai pastebimas tarp tų studentų. nei būti doram.3 paveiksle matome. Lygiai pusė eksperimento dalyvių. nuostatos ir poelgiai gali būti labai glaudžiai susiję tarpusavyje arba visiškai nesusiję (Kraus. 1995). lengvesnę užduotį perleido kitam asmeniui.3 PAVEIKSLAS Prietarais grįstų nuostatų poveikis persiunčiant geras naujienas žmonėms europietiška ar arabiška pavarde 4. kurių savimonė buvo sužadinta. tokie studentai mieliau persiųsdavo laišką. merginų ir tik 16 proc.4 PAVEIKSLAS Silpnos Stiprios Prietarais grįstos nuostatos P Prietarais grįstų nuostatų poveikis persiunčiant blogas naujienas žmonėms europietiška ar arabiška pavarde . Maxims. Gerų naujienų persiuntimas 50 | Adresatas europietiška pavarde Blogų naujienų persiuntimas 50 Į Į Adresatas europietiška pavarde Adresatas arabiška pavarde 40 2 30 S 20 10 Adresatas arabiška pavarde 40 2 30 c © O 10 JUL Silpnos Stiprios Prietarais grįstos nuostatos 4. Eksperimento dalyviai (prieš Amerikos arabus nusistatę labiau negu prieš Afrikos. kad tikrai turėjo. jei adresato pavardė buvo arabiška." La Rochefoucauld. Ar tikrojo adresato pavardė turėjo reikšmės? 4. vaikinų. kurie atsakinėdami [ anksčiau pateikto klausimyno klausimus išreiškė didesnį nei vidutinis nusistatymą prieš Amerikos arabus. Azijos kilmės bei ispanakalbius amerikiečius) buvo mažiau linkę persiųsti gerą žinią apie laimėtą stipendiją.). jie sąžinigai pasakydavo. Apibendrindami pasakysime. priklausomai nuo aplinkybių.

„Išgirdau triukšmą". Eksperimento metu psichologas Michaelas Gazzaniga (1985) kairiojoje Kerolės regėjimo lauko pusėje trumpai parodydavo nuo- „Mintis yra veiksmo vaikas. Domėdamiesi įrodymais. pakeitus žmonių nuostatas ne visada pavyksta labai pakeisti elgseną. dažnai grindžiamas įsitikinimais) ir poelgius? Liaudies išmintis teigia. kad elgesys priklauso nuo požiūrio.klausia hipnotizuotojas. Socialinės psichologijos teorijos įkvėpė daugelį tyrimų. Iš tiesų kartais giname savo įsitikinimus. tiriant balsavimo prognozes) ir 3) jos yra tvirtos (nes kažkas mums jas nuolat primena arba mes jas susiformavome remdamiesi asmenine patirtimi). Kada elgesys lemia nuostatas? Jei per pastaruosius 25 metus socialinė psichologija mus ko nors ir išmokė. Džordžas~pasuka galvą. kai ant grindų nukris knyga. kad elektrodai valdomi per atstumą. mano kojos sukaito ir pavargo.4 s k y r i u s . Tačiau taip pat tiesa. ir elgseną lemia įvairūs veiksniai. Džordžas gana logiškai paaiškina. Kas patvirtina šį teiginį? O dabar panagrinėkime labiau pritrenkiančią idėją. . • Džordžui laikinai implantuoti elektrodai į tą smegenų sritį. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 161 APIBENDRINIMAS Kaip nuostatos lemia elgesį? • Kas sieja mūsų vidines nuostatas (kokio nors dalyko ar asmens vertinimo reakcijas.kodėl nusiavėte batelius?" „Na. kuri kontroliuoja galvos judesius. Vivian Grey. . • Atsakymas: ir mūsų nuostatų išraiškas. kad pamažu ir patikime tuo. Nuostatos leis prognozuoti elgseną jei 1) kitų veiksnių įtaka kiek įmanoma sumažinama. Nežinodamas. kad elgsena veikia nuostatas. Be to.. kad elgesys formuoja nuostatas. ką giname. Panagrinėkime šiuos atvejus: t Sarai hipnozės būsenoje liepta nusiauti batelius. kodėl jis pasuko galvą: „Ieškojau šlepetės". 2) nuostatos labai glaudžiai siejasi su prognozuojamu poelgiu (pavyzdžiui. kokia šio reiškinio priežastis. kad mes ne tik mintimis galime paskatinti save veikti. mūsų nuostatos ir veiksmai yra glaudžiai susiję tarpusavyje. .Šiandien buvo ilga diena". kodėl taip yra ir palyginkite kilusias mintis su socialinių psichologų aiškinimais. 1826 . .atsako Sara. Po penkiolikos minučių knyga nukrenta.. „Buvau sunerimęs". Kai neurochirurgas Jose Delgado (1973) nuotolinio valdymo prietaisu sužadina elektrodus. paspėliokite. ką dar reikia išsiaiškinti. ir Sara tyliai nusiauna batelius. Esant šioms sąlygoms. prieš kalbėdami apie šias teorijas." Benjamin Disraeli. tai tikrai išmokė. Veiksmas kuria paaiškinimą. Tačiau. Tai paskatino socialinius psichologus išsiaiškinti. tačiau remiantis nuostatomis retai galima nuspėti veiksmus. pasižiūrėkime. • Aštrius Kerolės priepuolius pavyko sušvelninti chirurgiškai atskyrus smegenų pusrutulius. bet ir veiksmais priversti save mąstyti. „Sara. „Norėjau žvilgtelėti po lova". kurie patvirtino šį teiginį.

pavyzdžiai. neverbalinis smegenų pusrutulis.ir tikriausiai pati patikėdavo . Vieno tyrimo metu universiteto studentai sutiko tam tikrą laiko tarpą praleisti dirbtiniame kalėjime. Paklaustas kodėl. Gal. . pirmąją savaitę studentų miestelyje jūs per daug jautriai reagavote į savo naująjį statusą ir karžygiškai stengėtės su šaknimis išrauti mokyklinius įpročius. eksperimento dalyviai ir netgi eksperimentuotojai pastebėjo.162 I dalis. o kai kurie netgi sugalvojo itin žiaurių ir žeminančių taisyklių. „Nė vienas žmogus ilgesnį laiko tarpą negalėtų „rodyti" vienokio veido būdamas vienas. Prisiminkite save naujame vaidmenyje . dešinysis smegenų pusrutulis buvo dirginamas trumpai sušmėžuojančiu žodžiu „šypsena". sukūrė Stenfordo universiteto Psichologijos katedros mokslininkai.būdamas tarp žmonių. Jūs stebėjote savo kalbą ir veiksmus. ar brutalumo kalėjime priežastis . turėtų elgtis konkrečioje situacijoje. kiti maištavo. įteikė jiems uniformas.įtikinamą paaiškinimą: „Ak. 1998).elgesio suformuotų nuostatų .„kaliniai" . užimantys atitinkamą socialinę padėtį. ta mašina juokinga". Daugelyje socialinių psichologinių situacijų taip pat galima pastebėti. Vieni kaliniai palūžo. Po pirmosios linksmos dienos. Antroji grupė studentų . kad jie pakliuvo į situacijos spąstus. kaip panešioti džinsai ar marškinėliai. Tačiau ši įtampa retai kada trunka ilgai. Jis sureaguodavo ir prisiversdavo nusišypsoti. kad jie privalo priversti „kalinius" laikytis kalėjimo taisyklių. mes iš pradžių jaučiamės nenuoširdūs. Tuomet tikriausiai labai save kontroliavote. Frenkas paaiškindavo: „Labai juokingas eksperimentas". kurį. Paklausta kodėl. 1850 Žodis vaidmuo pasiskolintas iš teatro meno srties ir reiškia veiksmus tų žmonių. pavyzdžiui.blogi kaliniai. o gal universitete ar studentų draugijoje. Zimbardo norėjo išsiaiškinti. o trečius apėmė apatija. policininiko lazdas bei švilpukus ir paaiškino. ji sukurdavo . taigi reaguodavo dešinysis. kuris šių veidų yra tikrasis.buvo užrakinti kamerose ir aprengti juos žeminančiais drabužiais. kurie turėtų juos atlikti užimdami tam tikrą socialinę padėtį." Nathaniel Havvthorne. Kerolės veide pasirodydavo nedrąsi šypsena ir ji sukikendavo. Haney ir Zimbardo. Vaidmuo jums ėmė tikti taip. SOCIALINIS MĄSTYMAS gos moters atvaizdą.gal pirmosiomis darbo dienomis. Toliau pateikiami savęs įtikinimo . kad elgsena veikia psichinius procesus. nesijautėte savimi. o kitokio . ar piktavaliai prižiūrėtojai? O gal institucinis prižiūrėtojo ir kalinio vaidmuo gali paversti piktais ir šiurkščiais net ir gailiaširdžius žmones? Ar žmonės kuria smurto erdves? O gal vieta augina smurtą žmoguje? Zimbardo atsitiktinės atrankos principu vienus studentus paskyrė prižiūrėtojais. kai prižiūrėtojai ir kaliniai tik gavo savo vaidmenis. kaip žmonės. nes galiausiai susipainiotų. Prižiūrėtojai ėmė nepagarbiai elgtis su kalinius. kuriam buvo atlikta panaši operacija. Įgydami naują socialinį vaidmenį. Frenko. Kito paciento. apibrėžiantis. vadovaujant Philipui Zimbardo (1971. Vaidmenys vaidmuo (role) Taisyklių rinkinys. Bet vieną dieną patyrėte kažką nauja: jūsų entuziazmas studentų draugijoje ar dirbtinai intelektualios kalbos įgijo natūralumo.

Buvęs vergas Frederickas Douglassas prisimena. prižiūrėtojai nesužiaurėjo (Reicher ir Haslam.. 1972. Jei kelios dienos pakeitė Zimbardo „kalėjimo" studentų elgseną. Svarbu ne tai. Kitą kartą pakartojus imitacinio kalėjimo eksperimentą. kad tai. žodis virsta įsitikinimu (Klaas. pamažu įsiurbė mus į savo. kaip žodis virsta įsitikinimu. kaip pasikeitė jo šeimininkė. pajusdavo palengvėjimą. nes jis pats renkasi šį vaidmenį. kurie netrukus pradėjo veikti. Priversti žodžiu ar raštu liudyti tai. 1974. o balsas . jog atliekate vergo vaidmenį ne šešias dienas.. 1978)... kokius pėdsakus paliktų dešimtmečius demonstruotas nuolankumas.5 8 . kurį mes sukūrėme. Jos gerumas mane apstulbino. Jos akivaizdoje net nedoriausias vergas jausdavosi laisvai ir visi. ką sako -jei nebuvo papirkti ar priversti šitaip liudyti:"Jei savo žodžiams neturime įtikinamų išorinių paaiškinimų. žmonės dažnai jaučiasi tarsi apgavikai. kad „vis labiau buvo painiojama tikrovė ir realybė. aprašytasis arba pa- . kas j ą pamatydavo. kai susimąstė apie savo vaidmenį: Mano naujoji šeimininkė iš tiesų buvo tokia. vaidmuo ir tikrasis Aš. kas yra nerealu (primestas vaidmuo). o angelišką veidą pakeitė demoniška kaukė.maloni ir švelni moteris. Pastebėjęs socialinę patologiją. Jos veidas buvo it dangiška šypsena. Nesusigaudžiau net. Pradėdami dėstytojo. Tačiau jie pradeda tikėti tuo. saldus ir melodingas balsas virto aštriais ir siaubingai nedarniais garsais. . kuris kuria mūsų nuostatas. Ji buvo visiškai nepanaši į kitas baltąsias moteris. Higgins ir McCann. Išsamios vaidmenų tyrimų išvados atskleidžia. 1983). 1845. tačiau dūzgiant BBC televizijos kameroms. kalėjimo. kokia atrodė. kokią padėtį užima pašnekovas (Manis ir kiti. Jie paprašė universiteto studentų perskaityti vieno žmogaus asmenybės aprašymą ir trumpai apibūdinti jį kitam žmogui. Tetlock. Tesser ir kiti. įsivaizduokite. Šis kalėjimas. ) Kada žodis tampa įsitikinimu Žmonės dažnai pataikauja vieni kitiems. 5 7 . Įsivaizduokite.. p. Jie verčiau sakys gerą naujieną nei blogą ir atsižvelgs į tai. Linksmos vergvaldės akys netrukus paraudo iš pykčio. kurias aš buvau matęs . 2002. (Douglass. po šešių dienų Zimbardo buvo priverstas nutraukti eksperimentą. tikrovę".raminanti muzika. Zimbardo. Tory Higginsas ir jo kolegos (Higgins ir Rholes. kaip galvojo studentai. 1984) pademonstravo.. jog mes nepajėgiame atsispirti primestiems vaidmenims. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 163 Zimbardo (1972) rašė. kuriam. kaip turėčiau elgtis. kario ar verslininko karjerą mes imamės vaidmens. Ji jau laikė savo rankose lemtingą neribotos valdžios nuodų.4 s k y r i u s . kurį buvo planavęs tęsti dvi savaites. taurę. Šeimininką tai gali paveikti dar labiau. o ištisus dešimtmečius. gali subtiliai pavirsti realybe. Deja deja! Ši kilniaširdė moteris neilgai tokia buvo. 2006). dėl ko abejoja. 2006. kai aš ją pirmą kartą susitikau prie durų . 1978.

jog „elgesys formuoja nuostatas". . pas kuriuos savininkus jau buvo apsilankyta. Išvardiję teigiamus bruožus jie taip pat charakterizuojamąjį lygindavo su savimi. tinka. kuris buvo profesionalus mentalizmo atstovas ir žmogus. ką jie perskaitė. ko nėra. o kitų . kurį aš gerbiau. Leidimą davė tik 17 procentų. Paprašyti prisiminti. Trumpai tariant. mes linkę pakeisti savo pasakojimus atsižvelgdami į klausytojus. teigiamų savybių studentai prisimindavo daugiau nei iš tiesų buvo skaitę. arba nepatinka. vėliau sakė „buvęs apstulbintas. • Patricios Pliner ir jos bendradarbių (1974) atlikto tyrimo metu 46 procentai Toronto priemiesčių gyventojų sutiko paaukoti Vėžiu sergančiųjų „kojos tarpduryje" reiškinys (foot-in-the-door phenomenon) Polinkis. 1991). Tačiau žinojau. teigia: norint sulaukti didelės paslaugos reikia pasistengti. iš pradžių patenkinus nedidelį pageidavimą.ir būrėją iš delno. gaunamų už triukų rodymą. Po kelerių metų jau tvirtai tikėjau būrimu iš delno. „Kojos tarpduryje" reiškinys Daugelis galime prisiminti atvejų. kaip apsimesdamas chiromantu jis pats patikėjo šiuo būrimu. kad pradžioje jums padarytų nedidelę paslaugą. kad vienus žmones įtikinti lengva. Burti iš delno pradėjau pats tokiais būrimais netikėdamas. Išbandžiau tai su keliais klientais. Šio projekto pagalbininkas. ir prisiekėme. kuriam tariamai patiko charakterizuojamasis. Kaip tai atsitinka? Eksperimentai. paprašė Kalifornijos gyventojų. Mano nuostabai ir siaubui.kad yra tai. nei man rodo delno linijos. sutiko 76 procentai (Freedman ir Fraser. Kiti tyrėjai „kojos tarpduryje" reiškinį susiejo su altruizmu. Pradėjau burti iš delno dar būdamas paauglys. būrimas buvo lygiai toks pat sėkmingas. Kai po dviejų savaičių tų pačių žmonių buvo paprašyta leisti jų namo aikštelėje pastatyti didžiulius. vėliau patenkinti ir didesnį prašymą.neįmanoma" (Ornstein. ir jo klientą . privalau elgtis atitinkamai. patvirtinantys teoriją. bjaurius skydus.164 I dalis. Kartą amžiną atilsį Stanley Jahsas. taktiškai pasiūlė įdomų eksperimentą: kad aš tyčia sakyčiau priešingai. o paskui ir patys tuo patikime. kad prisidurčiau prie pajamų. 19^6). Populiariausias šio „kojos tarpduryje" reiškinio pavyzdys: tyrėjai. kurios įtikina mus . Nuo to laiko aš domiuosi tomis galiomis. apsimetę savanoriais saugaus vairavimo populiarintojais. SOCIALINIS MĄSTYMAS atkreipkime dėmesj Žodis virsta įsitikinimu Oregono universiteto psichologas Ray Hymanas (1981) aprašė. Tą. kad šie leistų aikštelėje prie namo pastatyti didžiulius netvarkingai užrašytus skydus „Vairuok atidžiai". Kitų gyventojų iš pradžių buvo paprašyta mažiau: ar jie sutiktų prie savo automobilio lango pritvirtinti maždaug 7 cm dydžio užrašą „Vairuok saugiai"? Beveik visi noriai sutiko. kad jei noriu tai „parduoti". vaikščiojęs nuo namo prie namo ir nežinojęs. kai sutikę prisidėti prie projekto ar jo organizavimo įsitraukėme kur kas labiau nei ketinome. studentai apibūdindavo palankiau. kaip ir anksčiau. kad ateityje panašiai prašomas atsisakysime.

skaičių. kad jei žmonės įsipareigoja viešiems poelgiams ir suvokia juos kaip vykdomus savo pačių valia. kad sulauksime jūsų. Atkreipkite dėmesį: kaip ir daugiau nei šimto kitų eksperimentų. dažnai neprieštarauja. aukų rinkimo ir reklamos struktūrose tirdamas. aš visada buvau prekybininkų. Iš tų. jis trejetą metų stažavosi įvairiose prekybos. kad daro kažką prasmingo. Šį metodą. arba pasitardamas su savo viršininku. pirmiausia pakvietę pasirašyti peticiją prieš lauko minas. Žmonės. Kr. aukojančiųjų skaičius buvo beveik dvigubai didesnis. Viename tokių ekperimentų Cialdinis su bendradarbiais (1978) tyrinėjo „kojos tarpduryje" reiškinio versiją. kuomet buvo prašyta kukliau („Esu naujokas visuose šiuose kompiuterių reikaluose. kaip jos naudoja „poveikio priemones". ar taip? [pauzė atsakymui]". savo ketinimo atskleidimo." Kad geriau suprastų. Mes ne kartą įsitikinsime. Oro bendrovėse. Kai klientas nusprendžia pirkti naują automobilį dėl patrauklios kainos ir pradeda pildyti pirkimo dokumentus.4 s k y r i u s . naudojama norint priversti žmones su kuo nors sutikti. nuo buvusių dviejų. pardavėjas panaikina kainos skirtumą papildomai priskaičiuodamas už priedus. paaukojusių nuo lauko minų nukentėjusių vaikų organizacijai. kad šitaip didesnė dalis klientų sutinka mokėti daugiau.žemai paleisto kamuolio metodą. jie būna labiau įsitikinę." Publilius Syrus. kurie jau elgėsi paslaugiai. Socialinės psichologijos ekspertas Robertas Cialdinis save vadina „mulkiu". nei būtų sutikę iš karto. Pasisiūliusių padėti skaičius išaugo iki 16 proc. kad jų negavęs klientas pasirinks brangesnį variantą. jeigu pageidavimas padidėja. aukų rinkėjų ir įvairiausių operatorių taikinys. tik kelias vietas lėktuve arba keletą kambarių viešbutyje siūlant su didele nuolaida ir šitaip tikintis. jei ugdysite tuos. Žmonės. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 165 draugijai. Gal jūs galėtumėte atsiųsti man elektroninį laišką?"). • Angelą Lipsitz kartu su kitais autoriais (1989) rašo. Ar galite pasakyti. . pasirašymo po peticija . • Interneto pokalbių svetainėse Paulas Markey ir jo bendradarbiai (2002) paprašė pagalbos („Niekaip negaliu sutvarkyti savo elektroninio pašto. viešbučiuose taip pat naudojama panaši taktika. Šias priemones jis išbandė atlikdamas paprastus eksperimentus. kuriems iš karto pateikiamas didesnis pageidavimas. 42 m. • Nicolas Guėguen ir Celine Jacob (2001) trigubai (nuo 1. „Lengvai rasite paslaugių žmonių. 2003). kuris uždraudžia sudaryti sandorį. donorų skaičius išaugo nuo 62 iki 81 procento. kaip galėčiau susipažinti su kurio nors asmens duomenimis?"). kad savanoriškos kraujo donorystės kampanijos metu apsilankus pas žmones ir baigiant pokalbį fraze: „Tad tikimės. kuriuos klientas tikėjosi gausiąs veltui. kodėl žmonės vieni kitiems sako „taip".) padidino Prancūzijos interneto vartotojų. Sakoma. kaip teigiama. kad jis veiktų. kai į j u o s buvo kreiptasi tiesiogiai. yra mažiau linkę su juo sutikti.9 proc. nes „patirsime nuostolį". sutikę su pirmuoju pageidavimu. pr. šių „kojos tarpduryje" reiškiniui tirti skirtų eksperimentų metu dėl pirmojo veiksmo ženklelio nešiojimo. kurie buvo iš vakaro paprašyti (ir sutikę) segėti reklaminį šios akcijos ženklelį. taiko kai kurie prekiautojai automobiliais.buvo apsispręsta savanoriškai (Burger ir Guadagno. žemai paleisto kamuolio metodas (low-ball technique) Taktika. „Kiek pamenu.6 iki 4.

iš jų atėjo 53 proc. kai žiauriai elgtis jie būdavo prikalbinti. nutraukti pirkimo sutartį. Apie „kojos tarpduryje" reiškinį pravartu žinoti. Glass. Daugelyje Amerikos valstijų priimti įstatymai. Perfrazuojant mintį iš La Rochefoucauld „Maksimų" (1665). Piktybiški veiksmai pagraužia juos darančiojo moralinį jautrumą. kuriuos skaudiname. galioja ir amoraliems veiksmams. kai žmonės žino. ryto.finansiškai. ar skaudžiais komentarais. kviestųjų. kas gali įvykti vėliau.paprastai mėgina gauti pradinį sutikimą. 1960. pakvietus atvykti 7 vai. Ištaręs „nekaltą melą" ir pagalvojęs „nebuvo taip jau baisu". Norėdamos išvengti šio įstatymo padarinių. Tai ypač akivaizdu tada. tačiau tai truk- . kad pirmosiomis tarnybos dienomis karo belaisvių stovyklų prižiūrėtojai gerai elgdavosi su kaliniais. politiškai.agresoriai dažniausiai ima kaltinti savo auką. nepanorus jų įsigyti. Lengvabūdiškas piktybiškas poelgis gali praskinti kelią dar blogesniam. leidžiantys per keletą dienų įvertinti į namus pristatomas prekes ir.166 I dalis. jog taip slepiamas pelno motyvas (Cialdini. ryto. ne taip sunku rasti žmogų. neleidžiančia klientams nutraukti sutarties" (Cialdini. 1964) patvirtino. bet ir nemėgstame tų. Praktinė išvada: prieš sutikdami padaryti mažą paslaugą pagalvokite. Kai ką nors padaryti sutinkame patys. Kai jie pakvietė įvadinio psichologijos kurso studentus dalyvauti eksperimente 7 vai. 1968. nė karto nepasidavusį pagundai. Užpildę sutartį patys. p. vėliau. Prekybininkai kartais panaudoja mažų įsipareigojimų galią. 1988). Šios bendrovės užpildyti sutartį patiki klientui. kas vienos enciklopedijų leidyklos darbuotojų mokymo programoje vadinama „labai svarbia psichologine priemone. žmonės dažniausiai laikosi savo įsipareigojimų.nesvarbu. SOCIALINIS MĄSTYMAS Cialdinis ir jo bendradarbiai pastebėjo. ar elektros srove . o ne prekybos atstovui. Keletas tyrimų (Berscheid ir kiti. Tačiau jeigu studentai jau buvo sutikę dalyvauti eksperimente nežinodami jo vykdymo laiko. kuris jai pasidavė tik vieną kartą. 78). Nekaltas pradinis įsipareigojimas . kad tai iš tiesų veiksminga. Piktybiški ir moralūs veiksmai Principas. šitaip teisindami savo žiaurumą. sutikti išklausyti informaciją apie investavimo galimybes . 1988. kad įskaudinę nekaltą auką . norint gauti daugiau informacijos ir dovanėlę. Davis ir Jonės. kad šis principas veikia net tada. Rinkos analitikai ir prekybininkai pastebėjo. prisiimame ir didesnę atsakomybę. kad susaistytų žmones prekybinėmis sutartimis. Būdavo.dažnai paskatina didesniam įsipareigojimui. atėjo tik 24 proc. Tai būdinga karo metui.sugrąžinti atvirlaiškį. asmuo gali pasiryžti ir didesniam melui. daugelis bendrovių naudoja tai. kad nuostatas formuoja elgesys. kurių nemėgstame. Blogis kartais kyla iš palengva didėjančių įsipareigojimų. Kitas piktybiškų veiksmų poveikio nuostatoms pavyzdys: mes ne tik esame linkę skaudinti tuos. o ne priversti. seksualiai . Jei kas nors bando mus sugundyti . daug sunkiau rasti tokį.

kai manome. juos net gali pykinti. jį trikdė kito svarbaus įstatymų leidėjo priešiškumas Tad Franklinas nusprendė laimėti jo palankumą: Aš . Sakoma. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 167 davo neilgai. Pusei klasės Freedmanas prisakė griežtai. Dažnai jie menkina savo priešus žeminančiomis pravardėmis. Vojna i mir. Kareiviai. pateisinančių šią priespaudą. kai jis atsispiria pagundai." Robert McAfee Brown. švelniau įspėti vaikai turbūt įsisąmonino savo sprendimą. išreikšdamas savo troškimą atidžiai paskaityti „Savęs pačių apibrėžimai nėra konstruojami galvoje. bet uždraudė su juo žaisti. iš pradžių gali į tai reaguoti su pasišlykštėjimu.. kad jų aukos nusipelnė tokio likimo (Osofsky ir kiti. jog niekas nemato. kurie egzekucijose nedalyvavo). kad pozityvi nuostata kurio nors žmogaus atžvilgiu skatina jį pamėgti. Moralus poelgis. Pavergęs kitą tikriausiai įtikins save. Sąžinė rūdija. Eksperimentai patvirtina." Lev Tolstoj. bet po kurio laiko pritaikiau kitą metodą. 1793 metais Benjaminas Franklinas patikrino prielaidą. 1980 („Kūrybiškas sutrikdymas: gailestingumo judėjimas") „Mes mylime žmones ne tiek už tai. jog mūsų būdą parodo tai. o pasirinktas. nesistengiau įgyti j o palankumo rodydamas vergišką pagarbą. laimei. kaip mes elgiamės. Abiem atvejais draudimas buvo veiksmingas. 1976).nelabai griežtai. tačiau. kai atrodydavo. Po kelių savaičių kitas mokslininkas. ypač jei jis ne primestas. tarsi jau būtumėte labiau pamilę. Kartais veiksmai ir nuostatos maitina vieni kitus iki moralinės nejautros. ugdo ir moralų mąstymą. kol paties Freedmano nebus klasėje. Atlikdami charakterio tyrimus. kuri buvo švelniau perspėti nežaisti. Kalėjimo prižiūrėtojai. tą patį daro ir moralūs veiksmai. dažniausiai tą asmenį ir pamėgstame (Blanchard ir Cook. 14 dabar laisvai žaidė su robotu. Kai Franklinas buvo Pensilvanijos generalinės Asamblėjos tarnautojas. mokslininkai pateikdavo vaikams įvairių pagundų tokiose situacijose. kad savo bibliotekoje jis turi labai retą ir įdomią knygą. kuriems įsakoma žudyti. 2005). kad vergai turi savybių. Juo labiau vienas žmogus skaudina kitą ir atitinkamai keičia savo nuostatas. Piktybiški veiksmai formuoja savąjį Aš.4 s k y r i u s . tačiau kartu ir pakankamai švelnus. jo nelietė. Vieno jaudinančio eksperimento metu Jonathanas Freedmanas (1965) pradinės mokyklos mokiniams parodė viliojantį baterijomis maitinamą ir valdomą robotą. juo lengviau sekasi tai daryti. Iš 18 vaikų. kad darant kam nors paslaugą gimsta ir simpatija. Išgirdęs. Elgesys lemia nuostatas ir taikos metu. jog niekas nemato. Verta prisiminti šią išvadą: jei norite ką nors labiau pamilti. kaip norisi. ką gera mes padarėme jiems. buvo pakankamai griežtas. ką gera jie mums padarė. 2002). Jei darome paslaugą eksperimentuotojui ar kitam subjektui arba padedame studentui mokytis. paliko vaikus žaisti toje pačioje klasėje su tais pačiais žaislais. 1867-1869 („Karas ir taika") . dalyvavę egzekucijose. neturėjęs ryšio su ankstesniais įvykiais. kurie buvo griežtai perspėti. tačiau du trečdaliai tų. elkitės taip.. Tad jie šį veiksmą įsisąmonino. o kitai pusei . parašiau j a m raštelį. Pagalvokite. tačiau neilgai (Waller. Ši nauja nuostata kontroliavo vėlesnius jų veiksmus. patiria „moralinio išsilaisvinimo" jausmą įtikėję (labiau negu tie prižiūrėtojai. kiek už tai. kad išliktų galimybės rinktis pojūtis. Creative Dislocation: The Movement of Grace. Anksčiau sąmoningai nusprendę nežaisti su šiuo žaislu. kai draudimas nesielgti taip. kas įvyksta vaiko sąmonėje. juos nukala mūsų poelgiai.

1972. kad yra galimybė. kad visuomenės taisyklės ir elgesys gali stipriai veikti rasines nuostatas. (ISR Newsletter. SOCIALINIS MĄSTYMAS šią knygą ir prašydamas padaryti paslaugą . o mūsų dienomis beveik visi baltaodžiai amerikiečiai pasisako už tokias mokyklas. aiškiai parodydamas j a m savo palankumą. o aš grąžinau maždaug po savaitės. o taip pat ir pavojus tą pačią idėją panaudoti politi- . Kai amerikiečiai pradėjo atitinkamai elgtis. kol pasikeis moralė pamokslaudami ir mokydami . p. Jis nedelsdamas man atsiuntė knygą." Aristotelis • • Socialiniai judėjimai Jau matėme. ar teigiamas tarprasinis bendravimas gali sumažinti rasinius prietarus . „Mes daromės teisingi.panašiai kaip reikalavimas prisisegti saugos diržus paskatino palankesnį požiūrį įjuos? Tai buvo vieni iš socialinių mokslų atstovų argumentų JAV Aukščiausiajame teisme 1954 metais. bendradarbius ar bendramokslius įvardijo tik kaip baltuosius. 1971. klasių bei rasių. pasisakančių už leidimą juodaodžiams įsikurti bet kuriame gyvenamajame rajone per tą patį laikotarpį padaugėjo nuo 65 iki 87 proc. Kontaktai tarp rasių atstovų plėtėsi. Amerikiečių. tad mes tapome puikiais draugais. ir drąsūs. draugus. mažinančių skirtumus tarp religijų. Taigi nuostatos taip pat keitėsi.keletui dienų man ją paskolinti. Ši mintis prieštarauja prielaidai. 1975). per dešimtmetį 20 proc. galėsime netiesiogiai paveikti ir vidines nuostatas. Mokslininkai teigė maždaug taip: jei lauksime. Panagrinėkime kai kurias šio socialinio eksperimento išvadas: • Po Aukščiausiojo teismo sprendimo dvigubai daugiau baltaodžių amerikiečių pritarė bendrų baltiesiems ir juodiesiems mokyklų steigimui. Taylor ir kiti. nuo to laiko jis visada parodydavo.) 1964 m. kai teisingai elgiamės. Tačiau iš tiesų panaikinus rasinę segregaciją pasikeitė ir nuostatos. Tarprasinis bendravimas ir rasinės nuostatos Jei moralūs veiksmai kuria moralias nuostatas. Po to buvo išleista daugiau prieš diskriminaciją nukreiptų aktų. Tačiau jei teisiškai įtvirtinsime moralius veiksmus. jie pradėjo ir atitinkamai mąstyti (Greeley ir Sheatsley. ir mūsų draugystė tęsėsi iki pat j o mirties (cituojama iš: Rosenzweig.168 I dalis. (Daugiau pavyzdžių apie ankstesnes ir dabartines rasines nuostatas rasite 9 skyriuje. kad yra pasirengęs visada man pasitarnauti. jis pasikalbėjo su manimi (ko niekada nebuvo daręs anksčiau). Kai mes kitą kartą susitikome rūmuose. jog „negalima teisiškai įtvirtinti moralumo". kai valdomės. labai maloniai. 769). mažiau baltųjų amerikiečių savo gyvenamuosius rajonus. 1978). Visuomenės požiūrio į rasines problemas reikšmingumas perša mintį. kai drąsiai elgiamės. paskelbus Piliečių teisių aktą. be to. kai buvo svarstomas sprendimas panaikinti rasinę segregaciją mokyklose.rasinio teisingumo teks ilgai laukti. susivaldantys.

Jų veiksmai išreiškė pribrendusią idėją ir įdiegė ją į kovotojų už pilietines teises širdis.viešumas yra patriotinių jausmų ugdymo priemonė. galite naudoti nedidelius įsipareigojimus. kai belaisvis „išmokdavo" sakyti ar rašyti nereikšmingus dalykus. Po daugybės tokių užsiėmimų. septintajame dešimtmetyje kovotojų už pilietines teises protesto žygiai sustiprino demonstrantų atsidavimą.. kad „nors komunizmas Amerikoje neprigis. belaisvius 'kolaborantais'. XX a. Nors „minčių kontrolės" programa toli gražu nebuvo tokia neįveikiama. 27). O daugelis sugrįžusiųjų ėmė tikėti. ketvirtajame dešimtmetyje daugeliui vokiečių dalyvavimas masiniuose nacių mitinguose. Edgaras Scheinas (1956). Šią praktiką taiko ne tik totalitariniai režimai. ką galvoja. ir moteriškos giminių įvardžius sustiprino šias nuostatas. jos rezultatai vis dėlto verčia susirūpinti. diskomfortą dėl prieštaravimo tarp savo žodžių ir jausmų. kalintojai visada stengdavosi. „Tad po to. kaip būtų galima spręsti pagal šį terminą. Todėl belaisviai dažnai įtikinėdavo save. daugelis mūsų pradėjome bijoti rusų. apklausęs daugelį karo belaisvių jiems grįžtant namo. buvo reikalaujama. „vokiškasis pasisveikinimas veikė ypač stipriai. ar savikritiški rašiniai. kad pasielgė teisingai „Pradėk nuo mažų dalykų ir augink juos" buvo efektyvus „kojos tarpduryje" metodo taikymo būdas. kad jis padarytų pareiškimus svarbesniais klausimais. ar viešos išpažintys. kurie piliečius paverčia 'pareigūnais'. Stebėtojai atkreipė dėmesį į tai. uniformų dėvėjimas. Dvidešimt vienas belaisvis nusprendė pasilikti. šeštajame dešimtmetyje. sėkmingai praktikuojamas ir šiandien.4 s k y r i u s . Istorikas Richardas Grunbergeris (1971) rašo. manau. Jie visada pradėdavo nuo nereikšmingų reikalavimų ir palaipsniui pateikdavo vis svarbesnius. ar dalyvavimas grupinėse diskusijose.." Robert Cialdini. Padaręs pareiškimą belaisvis pajusdavo vidinį įsitikinimų ir veiksmų atitikimo poreikį. 1988 („Įtaka") . Influence. ar tai būtų ko nors kopijavimas. „Norėdami manipuliuoti žmogaus savivaizdžiu. rašė. kurie abejojo Hitleriu. kad galingiausias socialumo ugdymo būdas yra smegenų plovimas. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 169 niam visuomenės socializavimui. kad tuos." Be to. kai jausdavomės esą rusų atakos objektai. kad XX a. 1954). kad vienas iš prižiūrėtojų metodų buvo nuoseklus reikalavimų didinimas. daugelis patirdavo . jog Azijai jis tinka" (Segal. Žmonės mano. demonstracijos ir ypač vieši pasisveikinimai „Heil Hitler" reiškė absoliutų elgsenos ir įsitikinimų nesutapimą. sąmoningai prisiversdami tikėti tuo. Prisimenu. kas nutiko Korėjoje karo belaisviams amerikiečiams XX a. Negalėdami sakyti to. Šimtai karo belaisvių talkino savo kalintojams. Panašiai devintojo dešimtmečio pabaigoje kilęs judėjimas anglų kalboje vartoti ir vyriškos. Politizuotuose ritualuose kai mokiniai kasdien pagerbia vėliavą ar kai gieda nacionalinį himną . kad karo belaisviai visur aktyviai dalyvautų. ką sako" (p. potencialius pirkėjus 'klientais'. Nusprendę jį laikyti išorinio panašumo su kitais požymiu. kai jiems buvo suteikta teisė sugrįžti į Ameriką. šie žmonės stengėsi išlaikyti savo psichinę pusiausvyrą. Šis terminas buvo sugalvotas siekiant apibūdinti tai. socializuojant teroristus ir budelius (žr. 6 skyrių). kai besimokydamas pradinėje mokykloje netoli nuo Boeing bendrovės Sietle dalyvaudavau aviacijos antskrydžių pratybose.

Kodėl elgesys veikia nuostatas? Kokios teorijos padeda paaiškinti. prisimenate iš 2 skyriaus. kuo tikime. kuris pakeis daugelio žmonių nuostatas. bet ir tikime tuo. analizuojame savo poelgius. Socialinių vaidmenų sąlygojami poelgiai formuoja nuostatas. o dabar dar ir plastinėms operacijoms . Kuris iš mūsų nekreipia dėmesio į tai. • • Tai. kad nuostatos kyia iš poelgių? Kaip šios konkuruojančios teorijos atspindi mokslinio aiškinimo procesą? Matėme. Panagrinėkime šias teorijas.įminti? Socialiniai psichologai įtaria.kodėl veiksmas keičia nuostatas . kad dėl strateginių priežasčių išreiškiame nuostatas. kad įvairūs požymiai it upeliai suteka į vieną upę: veiksmų poveikį nuostatoms. kodėl elgsena daro poveikį nuostatoms.170 I dalis. Prisistatymas: įspūdžio valdymas Pirmasis aiškinimas. kad siekdami sumažinti diskomfortą mes stengiamės pateisinti savo veiksmus. ge- . ką. ką sakome ar rašome. bet ir veiksmais sužadinti mintį.ir visa tai darome iš rūpesčio: o ką kiti apie mus pagalvos. darytų ir kiti). dėl kurių atrodome nuoseklūs. Prisistatymo teorija kelia prielaidą. Pažintinio disonanso teorija teigia. Ar šiuose pastebėjimuose yra koks nors raktas mįslei . ką giname. ypač jei už juos jaučiamės atsakingi. SOCIALINIS MĄSTYMAS O dabar leiskite paprašyti jūsų suvaidinti teoretikus. kad yra trys galimos priežastys. prasideda paprasta idėja. taip pat gali inspiruoti būsimas nuostatas. ką padarėme. Savo daromą gerą įspūdį dažnai siejame su socialiniu ir materialiniu atpildu. kad įsipareigoję atlikti nedidelį veiksmą vėliau žmonės lengviau sutinka ir su didesniu. • Taip pat ir su rasinėmis ar politinėmis nuostatomis susijusi elgsena veikia socialinį sąmoningumą: mes ne tik giname tai. kosmetikai. „Kojos tarpduryje" reiškinio tyrimai rodo. Daugybė faktų patvirtina šį principą. Veiksmai taip pat daro įtaką mūsų moralinėms nuostatoms: mes esame linkę pateisinti tai. turbūt. galbūt. dietoms. Paklauskite savęs: kodėl šiuose iš realaus gyvenimo paimtuose pavyzdžiuose nuostatas suformavo poelgiai? Kodėl atliktas vaidmuo ar pasakyta kalba gali paveikti pažiūras? APIBENDRINIMAS Kada elgesys lemia nuostatas? • Ryšys tarp nuostatų ir veiksmų galioja ir atvirkštine kryptimi: mes ne tik galime savo mintimis išprovokuoti veiksmą. kad veiksmai atskleidžia mūsų esmę (kai esame netikri dėl savo jausmų ar įsitikinimų. kurią. Veikdami mes sustipriname idėją kuria grindžiami veiksmai. ką žmonės galvoja? Mes išleidžiame nesuskaičiuojamą daugybę pinigų drabužiams. Savęs suvokimo teorija tvirtina. • Politiniai ir socialiniai veiksmai gali įteisinti elgesį.

Ši paprasta idėja ir kai kurios su ja susijusios stulbinančios prielaidos paskatino atlikti per 2000 mokslinių tyrimų (Cooper. 1994. kodėl žmonės įsisąmonina prisistatymą kaip nuoširdų nuostatų keitimą. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 171 resne savijauta ir netgi tvirtesniu socialiniu tapatumu (Leary. kuriuos pasaulis toleravo. priešingai nei dauguma kitų brutalių diktatorių. tad nusprendę ką nors pasakyti ar padaryti išgyvename prieštaringus jausmus. valdyti savo daromą įspūdį gali būti naudinga. Tai paaiškina. kodėl nuostatos dažniausiai prisitaiko prie poelgių? Tam tikru mastu. todėl „pažintinio disonanso" sąvoka tapo šiuolaikinio išsilavinusio žmogaus žodyno dalimi. buvo ta. Tačiau mūsų apžvelgti nuostatų pokyčiai slepia kur kas daugiau nei prisistatymą.ir tik 13 proc.žmonės kur kas mažiau keičia nuostatas. Bent jau taip teigia prisistatymo teorija. kad mes jaučiame įtampą („disonansą"). Disonanso teorija daugiausia koncentruojasi į elgsenos ir nuostatų nesuderinamumą. turėjo masinio naikinimo ginklų ir kėlė grėsmę JAV bei Didžiosios Britanijos saugumui. kad mūsų elgesys beveik nepateisinamai prieštaravo mūsų nuostatoms arba nusprendėme atiduoti pirmenybę vienai alternatyvai. kaip jie anksčiau elgėsi.4 s k y r i u s . kad kažką reikia keisti. kylanti tada. taip . kaip teigiama. kad karas yra pateisinamas net ir tada. kad po 2003 m. nors būtų buvę logiška pasirinkti kitą. Jungtinėse Valstijose 40 procentų rūkalių . galbūt veidmainiavimą. kad stengdamiesi sumažinti šią įtampą mes dažnai pakoreguojame mintis.labai plačios. disonansas gali atsirasti tada. 2002). amerikiečių manė. 1982. jei pažintinis disonansas (cognitive dissonance) [tampa. kad mūsų nuostatos keičiasi todėl. pajuntame spaudimą. 2004b). nes pakitusias nuostatas žmonės atskleidžia ir tiems. Dvi kitos teorijos paaiškina. Pavyzdžiui. 1979). Net jei tai reikštų šiokį tokį nenuoširdumą ar veidmainystę. Norėdami atrodyti nuoseklūs. 2001. jog esame suinteresuoti išsaugoti savo patirties nuoseklumą. Tokia yra garsiosios Leono Festingerio (1957) pažintinio disonanso teorijos išvada. kai suvokiame. Tedeschi ir kiti. 2003). tik 38 proc. jei pajuntame neatitikimą. 1999). kai žmogus vienu metu suvokia dviejų tipų prieštaringą informaciją.rūkymo nelaiko labai kenksmingu (Saad. Kai karas prasidėjo. kai dvi vienu metu mąstomos mintys arba nuomonės („pažinimas") psichologiškai nesuderinamos. galime sufalsifikuoti savo nuostatas. jog Saddamas Husseinas. kurie nė nenujaučia. jei fiktyvus melo detektorius kliudo jiems pamėginti sukelti gerą įspūdį (Paulhus. Teorija įrodinėja. Tad. . kaip sako žmonės" (Eiser ir kiti. Tarptautinės politikos nuostatų programos direktorius pastebėjo. kodėl vienos apklausos metu pusė rūkalių britų prieštaravo nerūkantiems. Mes suvokiame ir viena. Festingeris tvirtina. karo Irake kai kurie amerikiečiai stengėsi sušvelninti savo „pažintinio disonanso pojūtį" (Kuli. beveik išvien tikėjusiems. kad rūkymas „iš tiesų kenkia. Ar mūsų ryžtas atrodyti nuosekliais paaiškina. nerūkančiųjų . deriname nuostatas su veiksmais. Kad šito išvengtume. tačiau jos taikymo galimybės . Niekas nenori atrodyti kvailai nenuoseklus. ir kita. Ši teorija paprasta. Svarbiausia karo priežastis. 1987). Savęs pateisinimas: pažintinis disonansas Viena iš teorijų teigia.

kad jo tikslas .172 I dalis.klausia tariamasis eksperimento dalyvis. . gruožio 12 d." „O ne. Nepakankamas pateisinimas Įsivaizduokite.jis iš tiesų labai įdomus. be to. Newport ir kiti.) Kad sušvelnintų šį prieštaravimą. paaiškina. „Iš tiesų? . Beveik keturi iš penkių amerikiečių tikėjo. Tai daroma mokslo labui. tiriantis.nes priežastis. negalįs atvykti į šį seansą. kaip engiamos tautos išvadavimas iš tironiško ir genocidinio režimo bei pagrindų taikingiems ir demokratiškiems Artimiesiems Rytams klojimas. kurie dar paaštrėjo suvokus. Kai baigiate. sustiprėjus antiamerikietiškoms nuotaikoms Europoje bei musulmoniškuose kraštuose ir suvokus. ar ne.Prieš savaitę mano draugė dalyvavo šiame eksperimente ir sakė. (Indonezijoje. kad eksperimentas bus įdomus. karą palaikiusieji patyrė prieštaringus jausmus. . kad jis nuobodus. Kai per karą tokie ginklai nebuvo nei panaudoti. 2003). kad tai pakurstė teroristines nuotaikas. priimčiau tokį patį sprendimą. o maždaug tiek pat pritarė." Galiausiai dar kas nors. .ištirti. 2003). jums sumokėjo. nei rasta jų tiek. kad asistentas. todėl sutinkate pasakyti kitam eksperimento dalyviui (kuris iš tiesų yra tyrėjo asistentas). kai kurie amerikiečiai dar kartą prisiminė svarbiausius vyriausybės argumentus dėl karo. spręsdamas pasaulio reikalus" [Pew. 2003). 2005 m." Pažintinio disonanso teorija aiškina savęs įtikinimo reiškinį ir pateikia keletą stulbinančių prognozių. . kad keltų grėsmę. kaip lūkesčiai veikia darbo procesą. kuris paprastai įtikinėja kitus dalyvius. . Žinodamas tai. Jums ištisą valandą reikia atlikinėti nuobodžias užduotis. net jei Irake ir nebūtų rasta masinio naikinimo ginklų (Gallupo institutas. pavyzdžiui. „Nesvarbu. pamačius po karo įsisiautėjusį chaosą Irake. 2003. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Priėmiau sunkų sprendimą. Besukinėdamas tas rankenas. kurį surengė kūrybingasis Festingeris ir jo studentas J. kad jums labai patiks. be paliovos sukioti medinę durų rankeną. Iš pažiūros labai susikrimtęs tyrėjas (kurį Festingeris valandų valandas mokė. dėl kurios buvo pradėtas karas. kad karą reikėjo pradėti (Duffy. pasikeitė.teigė respublikonų partijos viešosios nuomonės tyrėjas Frankas Luntzas (2003). kol jo vaidyba tapo labai įtikinama). Bush. Esu tikras. kiek visa tai pareikalavo lėšų ir žmonių aukų. Grąžydamas rankas tyrėjas maldauja: „Gal jūs galėtumėte jį pavaduoti?". . tyrėjas (Carlsmithas) paaiškina. jog dalyvaujate eksperimente. 2003].atsakote jūs. pastebima Tarptautinės politikos nuostatų programoje. Irakas neturi masinio naikinimo ginklų (Gallupo institutas. Už durų laukiantis kitas dalyvis privaląs tikėti. Dabar buvo iš naujo minimos tokios priežastys. ar jūs galėjote jas numatyti. kaip žmonės reaguoja į šiuos ekspe- . Praėjus mėnesiui po karo buvusi mažumos nuomonė virto daugumos požiūriu: 58 proc. kad jų kariniai daliniai šiuos ginklus suras." George W. jog tik ką patyrėte didelį malonumą. Merrillas Carlsmithas (1959). ar masinio naikinimo ginklai bus rasti. Jordanijoje ir Palestinoje dabar dauguma piliečių tiki. gerai pasimankštinsite. kad Osama bin Ladenas „teisingai elgiasi. Pasižiūrėkime. amerikiečių pasisakė už karą. ką žinau šiandien.

kuriuose pajuokiami advokatai (pavyzdžiui: „Kaip sužinoti.. •Yra dar vienas šio XX a. kad eksperimentas iš tiesų buvo įdomus? Gavę už tai tiek. Kaip vėliau pamatysime. kad nuobodus eksperimentas yra įdomus. bet iš jūsų dar paprašoma grąžinti 20 dolerių.! ® i1? £2 a č o Sąlyga: Disonanso -0." „Pasakiau. kad nuobodus eksperimentas yra įdomus.5 If -1. Tačiau turėjau pakankamą priežastį 20 dolerių atlygį .. Gavusieji 20 dolerių turės pakankamą savo poelgio pateisinimą ir todėl turėtų patirti mažesnį diskomfortą. kad veiksmai labiausiai veikė nuostatas tada. rimentus.1 E „Pasakiau. jei aplinkybės yra aiškios ir apibrėžtos. Festingeris ir Carlsmithas rėmėsi įžeidžiama prielaida: gavusieji vieną dolerį (kuris vargiai bus pakankamas pateisinimas melui) bus labiausiai linkę savo nuostatas derinti su veiksmais." S1+0. 4. ar dosnesnį. Neturėjau pakankamo motyvo šitaip pasielgti. Įsivaizduokite. Hm. mes patiriame disonansą. kad buvote apgautas. kiek buvo sumokėta kai kuriems dalyviams . 0 dabar apie prognozę: kuriai sąlygai esant lengviausiai patikėtumėte savo mažu melu ir teigtumėte. ieškant vidinių poelgį pateisinančių priežasčių. kai žmonėms atrodydavo. kad pasielgėme teisingai. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 173 +1.5 paveiksle matome. ką padarė. žmonės dažniausiai atitinkamai reaguoja į jų keliamus reikalavimus. . paprašo. kai išorinio pateisinimo „nepakanka". kad atsakytumėte į klausimus apie šią savo patirtį sukiojant durų rankeną.* Daugybė vėliau atliktų eksperimentų patvirtino. kad jie turi pasirinkimo laisvę ir gali numatyti savo veiksmų pasekmes. Vieno eksperimento dalyviams reikėjo į magnetofono juostą įrašyti anekdotus. Turėdami nepakankamai savo veiksmus pateisinančių aplinkybių. jie patirs didesnį diskomfortą (disonansą) ir todėl bus labiau suinteresuoti patikėti tuo.20 dolerių užmokestį? Priešingai vyraujančiai nuomonei. šeštajame dešimtmetyje atlikto eksperimento aspektas. kad rezultatai patvirtino šią intriguojančią prognozę.šitaip pasielgti. kad veiksmingesnis yra didesnis atlygis. kurĮ sušvelninti galime įtikėdami. jog jūs galiausiai vėl susitinkate su tyrėju. kai bu- nepakankamo pateisinimo efektas (insufficient justification effect) Disonanso sušvelninimas. 0 gal jis buvo savaip įdomus. kuris sąžiningai paaiškina visą šį tyrimą. 1959.0 Kontrolinė (jokio melo) Jokio disonanso 20 dolerių Neryškus disonansas 1 doleris Ryškus disonansas i i 4. Ar sutiktumėte? Festingeris ir Carlsmithas rašo. kad visi Stenfordo universiteto studentai neprieštaraudami grąžino pinigus. kad kai savo veiksmų negalime pateisinti išoriniu atpildu ar prievarta.4 s k y r i u s . kad advokatas meluoja? Jo lūpos kruta.5 PAVEIKSLAS Nepakankamas pateisinimas Disonanso teorija teigia.5 © +1. Šaltinis: Duomenys iš: Festinger ir Carlsmith.vieną dolerį. Tai yra išankstinis 6 aprašytų skyriuje stulbinančių nuolaidumo ir konformistiškumo tyrimų pavyzdys.") Šie skaitymai dažniau suformuodavo neigiamą požiūrį į advokatus tada. apie kurį retai užsimenama. Jūs ne tik sužinote.

Atkreipkite dėmesį į tai. Rimtas pagrasinimas yra pakankamas pateisinimas. o pačiam pasirinkti.174 I dalis. pateisinantis užsitęsusią baimę. Tai ypač akivaizdžiai pasireiškia tada. teigiančią. kad netrukus laukia dar didesnės nelaimės. Leippe ir Elkin. ką slepia teorija Leonas Festingeris apie disonanso sušvelninimą Po 1934 metų žemės drebėjimo Indijoje už nelaimės zonos ribų pasklido gandai. už kuriuos mes jaučiamės bent iš dalies atsakingi. 1999). kas inspiruoja elgtis taip. Vaikams bus lengviau reikalavimą nežaisti su viliojančiu žaislu paversti įsitikinimu [kad negalima su juo žaisti]. Remiant kitai rasei palankią politiką. žmonės patys pradeda labiau jais tikėti. kaip pageidaujama. jei jiems bus tik lengvai pagrasinta ir to nepakaks paklusnumui pateisinti. jei šito nepadarysiu". kurie jaučiasi esą priversti tai daryti (Stukas ir kiti. jie lengviau apsisprendžia dalyvauti ir kitose savanoriškose akcijose nei tie. gali į gerą pusę pasikeisti jūsų požiūris ne tik į politiką. kai susiduriama su prieštaravimais arba jei manoma. Leonas Festingeris 1920-1989 Pjr J^T^ . kad svarbūs žmonės iš tiesų perskaitys parašytą rašinį (Leippe ir Eisenstadt. kad pažintinio disonanso teorija pabrėžia ne santykinį atlygio ar bausmės už kiekvieną veiksmą efektyvumą. kad jis būtų tvarkingas". Kai studentai įsitikinę. jog šie gandai gali būti „nerimo pateisinimas" . Kito eksperimento metu žmonės už niekingus 1. kuo autoriai netikėjo . nes kitaip aš tau nusuksiu sprandą". 1994). būtinumą padidinti mokestį už mokslą . Džoni. Man atrodė. skaityti ar ne (Hobden ir 01son. SOCIALINIS MĄSTYMAS vo galima ne priverstinai. 1994. Pagal šią teoriją Džonis turėtų sakyti: „Tvarkau savo kambarį. 1987). . kad nepakankamo pateisinimo principas veikia skiriant bausmes.Džoniui nereikės ieškoti vidinio motyvo tai daryti. kad tėvai man sprandą nusuks. Anksčiau pastebėjome. o ne: „Tvarkau savo kambarį todėl. Ši idėja padėjo man sukurti disonanso sušvelninimo teoriją.žinojimas. kad savo pasaulėžiūrą žmonės sieja su savo jausmais arba jau atliktais veiksmais. o tai. Apsimetimas tampa įsitikinimu. Kai rašinyje reikėjo įrodinėti ką nors tokio.5 dolerio turėjo parašyti rašinį. Taigi galioja principas: nuostatos kyla iš veiksmų. Jausdami atsakomybę už savo žodžius. bet ir į rases.sakykime. kad patys sutiko atlikti pasiūlytą visuomenei naudingą darbą.per mažą atlygį gavę autoriai jautė šiek tiek didesnį palankumą tokiai politikai. Kai tėvas ar motina sako: „Sutvarkyk savo kambarį. nes noriu.

" Efektas gali pasireikšti labai greitai. . 1974 („Arklys ir jo berniukas") herojus pavergtas kalbantis arklys pastebi: „Blogiausia. kad skatinti ir padrąsinti reikia taip. Priėmę svarbius sprendimus. S. Disonansas priėmus sprendimus Suvokiama pasirinkimo laisvė ir atsakomybė pabrėžiama turint omenyje tai. žinau. išskyrus tai. kaip to. žolė kitapus tvoros neatrodo žalesnė. privalo būti teisinga. „Kiekvieno apsisprendimo metu jūsų esmės. įgytos patariant. kiek būtina pageidaujamam poelgiui sužadinti. ir pasakė. kad atsisakėte erdvaus buto dėl ankšto. Susidūrę su svarbiu sprendimu . kad vieną iš jų jos gali pasiimti. Per tas kelias akimirkas eilėje prie lažybų langelio niekas nepasikeitė. Atlikdamas pirmą iš paskelbtų disonanso eksperimentų (1956) Jackas Brehmas paprašė Minesotos universiteto moterų įvertinti aštuonis gaminius. galbūt suvokėte. C. „Tai. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 175 Pasak šios teorijos. Lewiso knygos The Horse and His Boy. ką pasirinkote. kad pasitraukdamas nuo jo žmogus jau būna padaręs ryžtingą veiksmą ir atitinkamai jį išgyvenęs. kuriuos jos įvertino labai panašiai. Po to Brehmas parodė moterims du gaminius. sprendimo virsmas įsitikinimu gali sukelti perdėtą savikliovą (Blanton ir kiti. Lewis. Jei nusprendėte gyventi ne studentų miestelyje. Vėliau. kad vadovai. jog kartais tarp dviejų galimybių būna labai nedidelis skirtumas. kokį darbą pasirinkti. mokytojai ir tėvai turėtų skatinti tik tiek. Tačiau ji taip pat atkreipia dėmesį. Mere Christianity. moterys pirmenybę suteikė pasirinktam ir mažiau vertino atmestą daiktą. iš naujo vertindamos tuos pačius aštuonis gaminius. vos ne vos gavusio darbą. radijo imtuvas ir plaukų džiovintuvas. Kompetencija dėstytojo." C. paverčiantis ją truputį kitokia nei iki tol. kad tai sukeltų pageidaujamą elgesį. kad pabuvęs vergu ir viską daręs per prievartą pastebi. Disonanso teorija tvirtina. kai ką nors įsipareigoję skausmingai suvokėte. kad sprendimai sukelia disonansą. tačiau tik tol. Iš savo patirties. S. nepatogumu. Jei nusprendėte gyventi studentų miestelyje. kurie dar tik ruošėsi dalyvauti.4 s k y r i u s . galbūt suvokėte. kad dalyvavusieji lažybose per žirgų lenktynes kur kas optimistiškiau žiūrėjo į lažybų rezultatus nei tie. Robertas Knoxas ir Jamesas Inksteris (1968) pastebėjo. priimančios sprendimus. išaukštindami pasirinktą alternatyvą ir nuvertindami atmestą. nes žmonės nėra linkę prievartinio poelgio paversti vidiniu įsitikinimu. 193).į kokią aukštąją mokyklą stoti. Galbūt prisimenate atvejį. kai jau esam pasirinkę. kad šis sprendimas reiškia didesnį atstumą nuo studentų miestelio ir nuo draugų ir kad teks patiems gamintis valgį. tokius kaip kaip skrudintuvas. ką nusprendžiau. Jei turėsime galvoje paprastus sprendimus. iš pažiūros beveik nesiskiria nuo negavusio šio darbo.mes dažnai atsiduriame tarp dviejų vienodai patrauklių alternatyvų. 2001). patrauklumas disonuoja su to. centre įvyksta nestiprus pokytis. triukšmingo bendrabučio. ko atsisakėte. paprastai sušvelniname disonansą. kurį dėstytoją priimti į darbą. jog ir niekieno neverčiamas nebesugebi prisiversti" (p. 1942 („Paprasčiausia krikščionybė") . su kuo draugauti. autoritarinis valdymas efektyvus būna tik valdžiai kontroliuojant. kol pranešate savo sprendimą. Atrodo.

p. 1972) daro prielaidą. o veikdami. 1749-1832 Sprendimai patys sukuria juos palaikančius pateisinimus. Dažnai šie pateisinimai būna pakankamai tvirti. kaip žmogus elgiasi konkrečioje situacijoje. „kad šių papildomų priežasčių galėjo apskritai nebūti. Atvažiavus į bilietų kasą paaiškėja. . kad bilietai pabrango iki 475 dolerių. 103). Kaip ir prekiautojui automobiliais naudojant žemai paleisto kamuolio taktiką. jei iš pat pradžių nebūtų priimtas sprendimas". pradinis. kad nebūdami tikri dėl savo nuostatų mes sprendžiame apie jas taip. kad mes panašiai vertiname ir savo pačių elgesį.sprendimas dėl to nežlunga.6 PAVEIKSLAS Nuostatos kyla iš poelgio Prisistatymas (įspūdžio valdymas) . Kai mūsų nuostatos silpnos arba neapibrėžtos. niekada nešauna į galvą. sprendimą atsiprašyti priskiriame pačiai Siuzi (žr. Kodėl veiksmai veikia nuostatas? 4. analizuodamas mūsų elgesį ir aplinkybes. Pagalvokime. Alison nusprendžia parvykti namo. Matydami. jos analizuojamus reiškinius gali paaiškinti ir paprastesnė teorija. kuo remdamiesi darome išvadas apie kitų žmonių nuostatas. jei lėktuvo bilieto kaina neviršys 400 dolerių.) Savęs suvokimo teorija (jos autorius Darylas Bernas. kaip tėvai priverčia mažąją Siuzi pasakyti „atsiprašau". jos atsiprašymą mes siejame su situacijos poveikiu. kaip galvotų kitas mus stebintis žmogus. kurioms esant jis įvyko. tad Alison jį užsisako ir pradeda galvoti apie kitus kelionės privalumus. ir kai vienas iš jų pašalinamas ." Goethe. kurie jai kelia džiaugsmą. žmonėms. o ne su asmeniniu mergaitės apgailestavimu. kad bilietas nėra brangesnis. Savęs suvokimas Nors disonanso teorija inspiravo daugelį mokslinių tyrimų. Mes stebime. teigianti. mes stebime save lyg iš šalies. Paaiškėja. Tačiau Alison jau apsisprendusi.tarkime. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Geriausiai save galime pažinti ne mąstydami. teigia Robertas Cialdinis (1984.6 pav. 4. ir paaiškiname jo elgesį atsižvelgdami arba į to žmogaus savybes bei nuostatas. Kai Siuzi atsiprašo niekieno neverčiama. arba į aplinkos poveikį.176 I dalis. Kitų asmenų nuo- savęs suvokimo teorija (self-perception theory) Teorija.

Poelgis gali keisti savojo Aš sampratą. Veiksmais galime sužadinti jausmus." Anne Frank. ačiū. galite skeptiškai vertinti savęs suvokimo reikšmę. kurių metu tiriamas veido išraiškos poveikis. Ar žmonės. „Galiu stebėti save bei savo veiksmus lygiai kaip ir pašalinis stebėtojas. kad tikriausiai jaudinuosi. Įdomiau išbandyti kitą Lairdo atradimą: priversti šypsotis žmonės jautėsi esą laimingesni. gali būti pravartu „švilpauti linksmą melodiją". pradeda save laikyti paslaugiais. pastebi Williamas Jamesas (1890. galimas daiktas. ji stengiasi jaustis laiminga. Iš baimės padažnėja jos pulsas. tačiau staiga suskamba telefonas ar kas nors pasibeldžia į duris. suvokiu savo nuostatas. Netgi eisena gali turėti įtakos savijautai. Tai puikiausias būdas pasijusti prislėgtiems. kaip iš pradžių ir aš. „Kaip sekasi?" „Puikiai. Netrukus jis tai galėjo daryti iš tikrųjų. bet įtikino save elgtis taip. Žinomi dainų autoriai Rodgersas ir Hammersteinas primena: kai ko nors bijome. Psichologijos pionierius Williamas Jamesas pasiūlė panašiai aiškinti emocijas. suprantu. moteris miške susiduria su riaumojančiu lokiu. malonus elgesys gali iš esmės juos pakeisti. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 177 statas atpažįstame atidžiai stebėdami. siūlo būdą. tvirtina Jerry Burgeris ir Davidas Caldwellas (2003). pabundu prieš aušrą ir nebegaliu užmigti. kai jų niekas nevaržo. suvokę. pavaikščiokite mažais žingsneliais vilkdami kojas ir nudelbę akis. Kai Jamesas Lairdas (1974. ir jūsų melancholija užsitęs". neblogai. atsakinėkite tyliu. Sunku šypsotis ir tuo pat metu būti sudirgusiam. 1998). kaip šį efektą patirti. Kai mirė brolis Henry. 1984). ar tvirti mano įsitikinimai.4 s k y r i u s . liūdnu balsu. Norite pasijusti ge- . kad suvokti savo emocijas mums padeda savistaba. ir tai priverčia mus elgtis maloniai ir mandagiai. Jamesas puolė į gilią depresiją." Jei mūsų jausmai nėra intensyvūs. kokie mes esame. „suraukite antakius" . lyg gyvenimą būtų galima valdyti. kai savo elgesio negaliu taip paprastai motyvuoti išoriniais suvaržymais. Būname suirzę. Tarkime. Jis teigė.privertė juos raukytis. kai stebiu savo veiksmus. Žiūrėdami į savo veido išraiškas veidrodyje efektyviau suvokiame save (Kleinke ir kiti. „Sėdėkite visą dieną apatiška poza. The Diary of a Young Giri. šie teigė pajutę pyktį. Kai liovęsi skaityti šį skyrių pakilsite nuo knygos. Laisvai pasirinktas veiksmas parodo. Tačiau eksperimentai.. 463). O kaip tau?" „Na. kad laimės būsena ilgiau trunka (Schnall ir Laird. Tai ypač būdinga tada. 2003). Panašiai suvokiame ir savo nuostatas. Visi mes esame tai patyrę. išsiskiria adrenalinas ir moteris pabėga. Paskatinti nutaisyti laimingą (o ne piktą ar liūdną) veidą žmonės gali prisiminti daugiau džiugių akimirkų arba pastebėti. Kai girdžiu save kalbantį. prijungęs prie studentų veidų elektrodus . dūsaukite. Kai Mis Pasaulis pasirodo šypsodamasi. Todėl darau išvadą.. baimę moteris patiria matydama. kad sutiko atlikti nedidelį pageidavimą. 1947 („Dienoraštis") Raiškos būdai ir nuostatos Jūs. Vadinasi. Kai universitete turiu skaityti paskaitą. kaip jie elgiasi. o karikatūros jiems atrodė juokingesnės.„sutraukite šiuos raumenis". neatsisakančiais pagelbėti? Ar dėl šios priežasties „kojos tarpduryje" reiškinio eksperimentų dalyviai vėliau sutiko patenkinti didesnius prašymus? Iš tiesų taip.

žmonėms karikatūros atrodo juokingesnės. mūsų emocijos sušvelnėja. kodėl smagu būti tarp laimingų žmonių ir slogu tarp prislėgtų (14 skyrius). o šis reiškinys padeda suprasti. skausmingą grimasą nutaisę studentai pamatę." Charles Darwin. kurie nesistengė dirbtinai keisti savo veido išraiškos. Šitaip elgdamiesi geriau suvokiame. Išbandykite tai patys ko nors klausydamiesi: ar jaučiatės labiau pritariąs linksėdamas galva. kaip šabloniški veiksmai sukelia šablonišką mąstymą. stebėtojai labiau į jas įsijausdavo. Vieniems stebėtojams buvo liepta pamačius šoko reakciją nutaisyti skausmingą veido išraišką. Kodėl? Wellsas ir Petty spėja. Imituodami kito žmogaus emocijas. mėgdžiokime jų veido išraiškas. tai skatina „užsikrėsti emocijomis". Įdomaus eksperimento metu Gary Wellsas ir Richardas Petty paprašė Albertos universiteto studentų „patikrinti ausines" klausantis radijo laidos linksint ar nepritariamai purtant galvą. kai jie laiko pieštuką sukandę dantimis (įsijungia šypseną sukeliantys raumenys). 1991). Išvada: kad pajustume. kai pieštukas yra suspaustas tarp lūpų (dirba su šypsena nesuderinami raumenys). smarkiau prakaitavo. tai skausminga veido išraiška turėtų veikti raminamai (Cacioppo ir kiti. 1992). „Laisva emocijos raiška išoriniais ženklais ją suintensyvina. mojuodami rankomis ir žiūrėdami į priekį. nereikia nė stengtis. ar purtydamas? Kolono universitete Thomas Mussweileris (2006) panašiai atrado. kad suprastume. ką jie jaučia? Katherinos Burns Vaughan ir Johno Lanzettos (1981) atlikto eksperimento išvados leidžia teigti. natūraliai ir nesąmoningai akimirksniu mėgdžiojame juos (Hatfield ir kiti. kūno laikyseną ir balso toną. patiriantį elektros šoką.178 I dalis. SOCIALINIS MĄSTYMAS Pasak vokiečių psichologo Fritzo Stracko ir jo bendradarbių (1988). kad pozityvios mintys sutampa su linkčiojimu galva ir nedera su jos purtymu. kaip stebimas žmogus patiria elektros šoką. Stebėdami kitų žmonių veidus. išreikšdami emociją mes galime jos atsikratyti. Jei. Vieno eksperimento metu . Veido išraiška taip pat turi įtakos mūsų nuostatoms. palyginti su tais. 1887 („Žmonių ir gyvūnų emocijų raiška") riau? Minutėlę pavaikščiokite plačiais žingsniais. Jie paprašė Dartmuto koledžo studentų stebėti žmogų. Kas buvo palankiausi laidos atžvilgiu? Tie. kurie linkčiojo galva. o ne tada. kūno laikyseną. Jei veido išraiška veikia jausmus. ką šie žmonės jaučia. Iš tiesų. tai gal imituodami kitų žmonių veido išraišką geriau suprastume. Tiesą pasakius. o jų pulsas padažnėdavo. The Expression of the Emotions in Man and Animals. klausydamiesi jų balso. Be to. ką jaučia kiti žmonės. kaip teigia ne tik Freudas. kiek įmanoma slopinant visus išorinius ženklus. Mes sinchronizuojame savo judesius. Antra vertus.

pritvirtino svarmenis prie riešų ir kulkšnių ir paprašė oriai pavaikščioti. kaip vaikšto pagyvenę žmonės. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 179 Natūralus mėgdžiojimas ir emocijų „infekcija". jaučia didesnį tarpusavio ryšį. tada jie savo veiksmus gali laikyti išoriškai kontroliuojamais. Priešingai nuomonei. perskaitę aprašymą apie jį. Veiksmas daro įtaką mąstymui. jis aprengė dalyvius gelbėjimo liemenėmis. kad šis žmogus pasakė savo nuomonę ne už atlygį. Savęs suvokimo teorija interpretuoja kitaip: aiškindami savo poelgį žmonės atkreipia dėmesį į tuometines sąlygas. ši teorija teigia. nei tuo atveju. liguistą). šis pareiškimas atrodys ne toks nuoširdus. o ne savaime patraukliais. kad per didelio pateisinimo efektas egzistuoja. paperkant žmones. Edwardo Deci bei Richardo Ryano (1991. kai manytumėte. Galbūt panašias išvadas darome ir stebėdami save.4 s k y r i u s . galima įpratinti juos šį darbą susieti su atlygiu. nerangų. dažniausiai būna paveikiausias siekiant. kaip šie du savanoriai. 1987) Kolorado universitete atlikti eksperimentai įrodė. Taip silpninamas jų įsitikinimas. Per didelis pateisinimas ir vidinė motyvacija Prisiminkime nepakankamo pateisinimo efektą . nufilmuoti Franko Bemieri ir jo bendradarbių (1994) tyrimo metu. Kito eksperimento dalyvių buvo paprašyta vaikščioti lėtai. ką jau ir taip daro. Pažintinio disonanso teorija siūlo štai tokią šio reiškinio interpretaciją: kai išorinių paskatų nepakanka poelgiui pateisinti. 1997) Ročesterio universitete ir Marko Lepperio bei Davido Greene (1979) Stenfordo universitete. kaip vaikšto nutukę žmonės. atsiradusį prieštaravimą sušvelniname vidiniu jo pateisinimu. kad jie tai daro dėl malonumo. jog atpildas visada sustiprina motyvaciją. Šie dalyviai aprašytą asmenį apibūdino vyresniems žmonėms būdingais stereotipiniais bruožais. Žinoma. kuris paskatina kažką padaryti. kad jie darytų tai. ką jie ir taip mėgsta daryti.mažiausias paskatinimas. taip pat Annos Boggiano ir jos kolegų (1985. Nutukusius žmones imitavusieji (labiau negu kontrolinės grupės dalyviai) aprašytą žmogų apibūdino kaip turintį nutukusiems žmonėms būdingų bruožų (draugišką. nes už tokį siūlymą gavo 20 dolerių. kaip kažkas „išmintingai" siūlo padidinti mokestį už mokslą. . Pradėkite mokėti žmonėms per didelio pateisinimo efektas (overjustification effect) Vidinės motyvacijos slopinimas. kad jiems ši veikla patiktų ir kad jie ją tęstų. Po to jie turėjo papasakoti įspūdžius apie žmogų. Sutariantys žmonės. Įsivaizduokite. Atlyginant žmonėms už tai. kad girdite. Savęs suvokimo teorija žengia dar vieną žingsnį. kad nepamatuotas atpildas kartais turi paslėptą kainą.

o senukas vėl jiems sumokėjo. Atpildas. ir jie pradeda savo veiksmus sieti su šiuo skatinimu. 1984. ir jo žaidimą paversite darbu (žr. kas jiems patinka. tačiau šį kartą tik po 25 centus. doleriais) Savęs suvokimas: „ D i j ^ K tai. kad tai princas. kad būtent tai yra pastangų priežastis („Dariau dėl pinigų"). Išorinis atpildas sumenkina vidinę motyvaciją. Jokio išorinio atpildo Savęs suvokimas: „Darau tai. Jis pažadėjo kiekvienam duoti po 50 centų. ir ilgainiui jie tuo užsiiminės rečiau nei tie. kad jo menki ištekliai išseko. ką jis ir taip su džiaugsmu daro (sakykime. nelaukiamas atpildas nesumenkina vidinio intereso. Teisingas skatinimas taip pat gali skatinti kūrybingumą (Eisenberger k kiti. Kitą dieną vaikai sugužėjo prie senio namų ir žaidė aistringiau nei bet kada. kokia atpildo rekšmė: atpildas ir pagyrimas informuoja žmones apie jų pasiekimus (kai žmonės ima galvoti." Išorinė motyvacija už žaidimą menant mįsles ar sprendžiant kryžiažodžius. Jie aiškino.7 PAVEIKSLAS Vidinė ir išorinė motyvacija Kai žmonės be atpildo arba neverčiami daro tai. kad ta veikla jiems gerai sekasi) ir stiprina vidinę motyvaciją.180 I dalis. Kitą dieną vaikai gavo tik po 15 centų. 1986). kurioje kiekvieną popietę triukšmingai žaisdavo vaikai. jei jie sugrįš ir rytoj. Triukšmas jį erzino. puikiai atskleidžianti per didelio pateisinimo efekto raidą. 1980. 2003).)." Vidinė motyvacija Išorinis atpildas (pvz. Vyriškis jiems sumokėjo ir pažadėjo atlyginti ir kitą dieną. nes žmonės vis tiek savo veiksmus gali motyvuoti asmeniniu suinteresuotumu (Bradley ir Mannell. nes tas man patinka.. kuriuo siekiama kontroliuoti ir įtikinti. nes man moka. todėl vieną dieną jis pasikvietė berniukus prie savo durų ir pasakė. Pasak savęs suvokimo teorijos. žaisti su gražiais spalvotais žymekliais). kurie žaidžia negaudmi užmokesčio. kad nebesugrįš.7 pav. jie supranta. Tang ir Hali. Vienoje gatvėje. gyveno vienišas senas žmogus. Vaikai vėl sugrįžo šūkaudami. . 2001. sumažina malonios užduoties patrauklumą (Rosenfeld ir kiti. jis iš tiesų gali sustiprinti mūsų vidinę motyvaciją. ir senukas paaiškino. kai kas nors iš anksto pasiūlo nebūtiną atpildą. akivaizdžiai siekdamas kontroliuoti elgseną. 4. Pažadėkite vaikui atlyginti už tai. Sansone. kad jam labai patinka linksmi vaikų balsai. 1999. įsimylėjusi medkirtį ir vėliau sužinojusi. SOCIALINIS MĄSTYMAS 4. Yra tokia pasaka. „Bet gal galėtumėte rytoj ateiti žaisti už 10 centų?" Nusivylę berniukai pasakė senukui. (Kaip ir pasakos herojė. Svarbu.) Ir jei pagyrimas už gerą darbą padeda jaustis kompetentingesniais ir sėkmingesniais. Per didelio pateisinimo efektas pasireiškia tada. kad taip tenkina savo pomėgį. kad už 10 centų ištisą popietę žaisti prie jo namų neapsimoka. 1994).

Kai žmogus paklūsta. 1985. Kodėl? „Nes. Kai pateisinamų aplinkybių būna per daug taip nutinka. Abi teorijjos yra žmogaus fantazijos vaisius . Po trijų savaičių sūnus per savaitinius vizitus į biblioteką pradėjo imti tik vieną arba dvi knygas.4 s k y r i u s . E L G E S Y S IR N U O S T A T O S 181 Tad kaip galime ugdyti žmonių pasitenkinimą užduotimis." Teorijų palyginimas Susipažinome su vienu paaiškinimu. Fizikas Richardas Feynmanas (1967) stebėjosi. galima nuspėti vadovaujantis keletu teorijų. nei savęs suvokimo teorija. Jonas gali pirmą kartą nenorėti eiti pas žmones siūlyti prekių. jam reikia pasiūlyti vidinį šio poelgio motyvą: „Manęs nestebina. ir 2) savęs suvokimo teorijos prielaida. teigia. 1980). kurie per tris mėnesius perskaitys 10 knygų. kurios nėra savaime patrauklios? Marijai pirmosios fortepijono pamokos gali baigtis nusivylimu. kaip reikia elgtis. kad pastarieji du paaiškinimai prieštarauja vienas kitam. 1991). kodėl elgesys natūraliai paveikia nuostatas: 1) disonanso teorijos prielaida. nes tu esi įžvalgi ir puikiai moki bendrauti su žmonėmis". Darylas Bernas (1972). Mano jaunesnysis sūnus per savaitę mikliai „prarydavo" 6-8 knygas. žinai. 53-55). mokytojai ar vadovai turėtų taikyti atitinkamas priemones. Tokiais atvejais tėvai. Tai byloja apie žmogiškojo veiksnio įtaką mokslinėms teorijoms (žr. „nuostatos kyla iš veiksmų". Kaip skirtingi keliai gali atvesti į tą patį tašką. kad „viena iš nuostabių gamtos savybių" yra „gausybė puikių galimybių" ją apibūdinti: „Nesuprantu. kad tau taip sekėsi lankantis pas klientus. ir skatina. Workman ir Williams. ką pastebėjome. pavyzdžiui.vaikų noras mokytis gali sumažėti (Deci ir Ryan. 1975). kad galėtų kontroliuoti . Atrodytų. panašiai kaip stebėdami kitus žmones sprendžiame apie jų nuostatas. Tomas gali nejausti vidinio potraukio tiksliesiems mokslams. 1985. ir kiekvieną iš jų mes galime pakoreguoti. skatinančias elgtis taip. kaip pageidaujama (Boggiano ir Ruble. kad mes stebime savo elgesį ir darome logiškai pagrįstas išvadas apie savo nuostatas. 1 skyrių). savęs suvokimo teoretikas. kol bibliotekoje nepradėjo veikti skaitytojų klubas. Kuris iš jų teisingas? Neginčijamų argumentų surasti sunku. kai mokytojai nurodinėja. kad kurį nors principą. Jei mokiniams suteiksime pakankamą motyvą atlikti užduotį ir girdami padėsime jiems jaustis išmanančiais. kad savo poelgį pateisiname siekdami sumažinti vidinį diskomfortą. Daugeliu atvejų abu jie leidžia tikėtis tokių pat prognozių.kūrybiški bandymai supaprastinti ir paaiškinti tai. pažadėjęs vakarėlį tiems. galbūt sustiprinsime jų pasitenkinimą bei susidomėjimą konkrečiu dalyku. kodėl tikslius fizikos dėsnius galima išreikšti tokia gausybe būdų" (p. Susipažinome ir su dviem paaiškinimais. kad jis apimtų daugumą čia aptartų išvadų (Greenwald. kad abi šios teorijos daro užuominą į lojalumo bei estetikos klausimus. taip ir skirtingos prielaidos gali atvesti prie . kodėl elgesys turėtų paveikti nuostatas (prisistatymo teorija). Gamtai negalioja nei disonanso. tereikia perskaityti 10 knygų. Moksle nėra neįprasta.

Croyle ir Cooper. kad kuri nors teorija yra geresnė? Vienas svarbus aspektas akivaizdžiai patvirtina disonanso teoriją. Viename iš savo eksperimentų Steele ir jo kolegos paprašė Vašingtono universiteto studentų parašyti esė. už kurias žmogus jaučiasi atsakingas (Cooper. kad tokie veiksmai trikdo. kad taip. 1986. arba savo poelgiais pagerindami situaciją kurioje nors kitoje srityje. kai žmonėms. kas nutinka. negalite lengvai ignoruoti šio veiksmo. jei jūsų žodžius lydės nemalonūs rezultatai .jei kas nors jus išgirs ir patikės. prieštaraujančius mūsų nuostatoms) iš tiesų veikia nemaloniai? Be abejo. žmonės (ypač tie. Kaip manote. Losch ir Cacioppo.kils nemalonus prieštaravimas. Savęs suvokimo teorija nieko nesako apie įtampą. taip pat rečiau teisina save (Holland ir kiti. kaip poelgio padarinio. jei poelgis sukelia nepageidautinas pasekmes. 1993). kad atsirastų nuostatų. jei nukentės žmogus. kuri atsiranda. Ši teorija tik daro prielaidą. Kad tai įvyko. Ar tariamai disonansą išprovokuojančios aplinkybės (pavyzdžiui. jei neigiamas poveikis bus nepataisomas. Disonansas kaip sužadinimas Ar galime teigti. ir kad b) jie tai gali kompensuoti sutvirtindami kitą savojo Aš aspektą. kol neišgirdau. jei jausitės atsakingas už šias pasekmes . Be to. Jie verčia mus jaustis kvailai. kad kai savasis Aš buvo atkurtas. mes savo elgesį bei aplinkybes laikome nuostatų supratimo raktu (kaip žmogus. 1990). ką galvoju. nes sutikote jį padaryti arba galėjote numatyti jo pasekmes . sakantis: „Iš kur man žinoti. dažnai patiria grėsmę savo įvaizdžiui. kad kai mūsų nuostatos apskritai yra netvirtos. Kodėl laisva valia sakant ar darant nepageidautinus dalykus kyla toks susierzinimas? Todėl. kad disonansas apibrėžiamas kaip sužadinta nemalonios įtampos būsena. Jei vienoje srityje iškyla grėsmė žmonių savivaizdžiui. Kad sumažintume šią įtampą. kai mūsų veiksmai ir nuostatos tarpusavyje nedera. Jei niekam negirdint pasakote tai. kurių savivertė stipriai išreikšta ir tvirta. Jis virsta įtikinamu ne tik dėl patvirtinančių duomenų. jie tai kompensuoja arba iš naujo sutelkdami dėmesį. kurie atėjo į eksperimentus turėdami tvirtą savojo Aš sampratą) jautė kur kas mažesnį poreikį teisintis (Steele ir kiti. . Tad pateisindami savo veiksmus ar sprendimus mes save įtvirtiname: apsaugome ir palaikome savo dorumo bei vertės pojūtį. 1983. Jis bus kur kas didesnis. atlikusiems jų norų neatitinkančius veiksmus. Prisiminkime. 2002). gerais darbais? Kelių eksperimentų metu Steele pastebėjo. nepageidautinai elgdamiesi. teigia Claude Steele (1988) savęs įtvirtinimo teorija. teigianti. disonansas bus minimalus. nuostatų. ypač jei kyla grėsmė savivertės ir orumo jausmui. Tad disonansas iš tiesų kelia įtampą. kuo netikite. kad a) žmonės. kad esame patikimi ir geri. kuriame savęs įtvirtinimo teorija (self-affirmation theory) Teorija. SOCIALINIS MĄSTYMAS to paties principo. mes turėtume keisti savo nuostatas.tarkim. Kai alkoholis sumažina disonanso sukeltą nepasitenkinimą. 1999). Tie. pasiūlome atkurti savivertę. Kad ir kaip būtų. efektas išnyksta. kuris jums patinka. priimant sprendimus ar atliekant veiksmus. tai tik sustiprina mūsų tikėjimą šiuo principu. kaip poelgio padarinio. 1976]). bet ir todėl. Tačiau ar būtina vidinė įtampa tam. kad paremtas daugiau nei viena teorija. gali išduoti sustiprėjęs prakaitavimas ir padažnėjęs pulsas (Cacioppo ir Petty. ką pasakiau?" [Forster. pavyzdžiui. efektas? Steele ir jo kolegos (1981) mano. Jie kelia grėsmę jausmui.182 I dalis.

Trumpai tariant. 1994). Roese ir Olson. Kai mūsų nuostatos dar nėra apibrėžtos. 1977. ypač tikrinantys savo elgesį. kodėl mūsų veiksmai daro poveik[ nuostatoms. žmonės tėra provokuojami šypsotis arba susiraukti. Prisistatymo teorija teigia. pakoreguoja jas derindamiesi prie klausytojų. kad žmonės. sutampančią ar beveik sutampančią su jų nuomone. Tačiau ši teorija taip pat įrodo. ekspertas Jack W. procedūros. nuostatų pokyčio nepanaikina (Fazio ir kiti. Čia taip pat neturėtų būti jokio disonanso. „Nuostabu. viešai reikšdami savo nuostatas. kurios paprastai sumažina nepasitenkinimą. paprasčiausiai stebime savo poelgius bei aplinkybes. t Savęs suvokimo teorija daro prielaidą kai kai nuostatos silpnos. t Dvi teorijos teigia. kai sau neprieštaraujama Disonansas sukelia nepasitenkinimą. O kaip tada. kad sudarytų gerą įspūdį. nes jei sumokama už tai. atrodo. o kad ją sumažintume. Kai žmonės gina poziciją. todėl pasielgus prieš savo nuostatas tenka save įtikinėti. kuriuos sukelia aiškiai apibrėžtų nuostatų neatitinkantys veiksmai: mes jaučiame įtampą.kai. teigia. Disonanso teorija. kad ir po 40 metų nuo pažintinio disonanso teorijos paskelbimo ji tebėra tokia pat stipri ir įdomi. • Faktai patvirtina abiejų teorijų teiginius ir perša išvadą kad kiekviena jų apibūdina tai. Taip disonanso teorija aiškina nuostatų kaitą. nuostatas pakoreguoja taip. savęs suvokimo teorija atskleidžia jų. kuriomis jie vyksta.4 s k y r i u s .kol po nemalonių rašinių jie neišgėrė alkoholio. kad disonanso teorija sėkmingai paaiškina procesus. kai mūsų poelgiai arba svarbūs sprendimai prieštarauja nuostatoms. ieškome vidinių pateisinančių motyvų. Studentai sumažino dėl to kilusį disonansą švelnindami savo nusistatymą prieš mokestį už mokslą . ką patinka daryti. kad veiksmai atitinkamai keičia nuostatas. kad atrodytų. 1979). pavyzdžiui. kad žmonės. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 183 būtų palankiai atsiliepiama apie mokesčio už mokslą padidinimą. Tačiau disonanso teorija negali paaiškinti visų faktų. Visais šiais atvejais savęs suvokimo teorija yra parengusi atsakymus. Veikdami bei mąstydami mes susikuriame lankstesnes nuostatas. kas vyksta. Brehm (1999) APIBENDRINIMAS Kodėl elgesys veikia nuostatas? • Trys konkuruojančios teorijos aiškina. kurią patiriame. ." Socialinės psichologijos Savęs suvokimas. Viena iš įdomesnių savęs suvokimo teorijos išvadų yra „per didelio pateisinimo efektas": atlyginant žmonėms už jų mėgstamą veiklą galima paversti malonumą nuobodžiu darbu (jei šis atlyginimas skatina šią veiklą sieti su atlygiu). kurios lems vėlesnę mūsų elgseną (Fazio. kad juo mažiau pateisiname savo nepageidautinus veiksmus išorinėmis aplinkybėmis. formavimosi procesą. kuris buvo pateiktas kaip alaus ir degtinės degustavimo eksperimento dalis. kad nuostatos iš tiesų keičiasi. kai veiksmas neprieštarauja jokiai nuostatai . be to. jog jos sutampa su veiksmais. ir atitinkamai vertiname nuostatas. esant tam tikroms sąlygoms. Disonanso teorija taip pat negali paaiškinti per didelio pateisinimo efekto. pradedame atitinkamai koreguoti nuostatas. juo labiau jaučiamės už juos atsakingi ir juo didesnis disonansas bei nuostatų kaita kyla. neturėtų kilti didelė įtampa. Yra pakankamai įrodymų. 1987. Pagal disonanso teoriją nuostatos keičiasi dėl įtampos. Kad šią įtampą sumažintume.

tačiau vėliau pastebėsite. Epiktetas.pradėti rašyti straipsnį. . šaltakraujiškai išanalizuoti priežastis. nereikia laukti nei nušvitimo. kad veiksmas teikia energijos ir patarė pradedantiems rašytojams dirbti net ir tada. What is an Emotion? 1884 („Kas yra emocijos?") Nuostatų. be tinkamos išraiškos nebus įspūdžio . kad norite priversti ką nors sutikti su j ū s ų nuomone. priešingus polinkius. 173-174)." VVilliam James. Prisiverskite patikėti. taip pat gali skatinti ir mąstyti. leidžia daryti svarbią gyvenimišką išvadą: jei norime reikšmingai save pakeisti. privalome. į kuriuos kitu atveju neatkreiptume dėmesio.184 I dalis. kuriuos norime puoselėti. Rašydami rašinį ar atlikdami vaidmenis. kurio mokytojas privalo niekada nepamiršti". pakeiskite jį kita veikla. kad j ū s ų pretenzingumas tirpsta. kaip užvaldo visus profesionalius rašytojus (p.. kurios skatintų kitokius. graikų filosofas stoikas Šiame skyriuje aprašytas principas. SOCIALINIS MĄSTYMAS Post scriptum: kaip elgesiu pakeisti save Jei norite ką nors paversti įpročiu. Rašant šias pastabas toks įspūdis stiprėja. susiduriame su priešingais požiūriais verčiančiais mus išnagrinėti argumentus. Jacąues Barzunas (1975) suvokė. o j o vietą užima susidomėjimas. kaip veiksmų padarinio. kad nuostatos kyla iš veiksmų. kai esame ją išdėstę savo žodžiais. Kartais reikia tiesiog veikti . Tai.tai didysis principas. Štai ką man parašė vienas studentas: „Aš iš tiesų nesupratau savo įsitikinimų tol. paskambinti telefonu.. kitaip tariant. kad rašytumėte. Todėl būdamas dėstytojas ir autorius turiu sau priminti. Geriau skatinti studentus mąstyti. „Jei norime nugalėti nemalonius emocinius išgyvenimus. pasirinkite tezę ir pradėkite j ą detaliai aiškinti .nors mums ir nesinori to daryti. nedarykite to. kas mus skatina veikti. darykite tai. aplankyti žmogų . nei įkvėpimo. nei stebuklingas. Iš pradžių tai pareikalaus nedidelių pastangų . Jei nenorite ko nors paversti įpročiu. pasitelkus teorijos siūlomas prielaidas ir priverčiant juos aktyviai klausyti bei skaityti. Prieš šimtą metų tokią pat išvadą padarė filosofas ir psichologas Williamas Jamesas (1899): „Be reakcijos nebus suvokimo. iš j ū s ų vis tiek reikalaujama. kol jų neįvardijau". Tema j u s užvaldys. jog neprivalau visada pateikti galutinę išvadą. Taip pat ir informaciją geriausiai atsimename tada.. fenomenas nėra nei nelogiškas.. kai sumanymai ir vaizduotė nekelia pasitikėjimo: Jei esate per daug kuklūs vertindami save arba pernelyg abejingi savo skaitytojui.tik formulavimo . Kad atsikratytumėte įpročio.

.

kaip bendraujame ir veikiame vieni kitus. Šioje dalyje atskleisime tas subtilias jėgas. socialinio konformizmo poveikį (6 skyrius). Atsižvelgdami į šiuos įtakos veiksnius galėsime geriau suprasti žmonių nuotaikas ir elgesį. kurios mus traukia ir stumia? Ar jos galingos? Socialinės įtakos tyrimai apšviečia tas nematomas virveles. . lengviau atsispirti nepageidaujamoms manipuliacijoms. būti išmintingesni ir patys „tampyti savo virveles".socialinės įtakos galią. įtikinėjimo principus (7 skyrius). ypač kultūros įtaką (5 skyrius).Socialinė įtaka Iki šiol daugiausia nagrinėjome vidinius reiškinius . dalyvavimo grupės gyvenime pasekmes (8 skyrius) ir bendrą visų šių veiksnių reikšmę kasdienėse situacijose. Kokios yra tos nematomos socialinės jėgos. Todėl nuo 5 iki 8 skyriaus kalbėsime apie pagrindinę socialinės psichologijos problemą . kuriomis socialinis pasaulis mus valdo.kaip mes vienas apie kitą galvojame. Dabar paanalizuokime išorinius reiškinius .

kultūra ir lytis Kokią įtaką mums daro žmogiškoji prigimtis ir kultūrinė įvairovė? Genai. evoliucija ir elgsena Kultūra ir elgsena Atkreipkime dėmėsi Kultūrinis gyvūnas Mokslinių tyrimų išvada.Genai. kultūrą ir lytį? Biologija ir kultūra Ką slepia moksliniai tyrimai. ar architektais? . Praeivių prasilenkimas Rytuose ir Vakaruose Kaip paaiškinti lyčių panašumus ir skirtumus? Savarankiškumas versus poreikis būti susijusiam Socialinis dominavimas Agresija Seksualumas Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natūralus? Lytis ir poros pasirinkimo prioritetai Mintys apie evoliucinę psichologiją Atkreipkime dėmesį. Alice Eagly apie lyčių panašumus ir skirtumus Situacijos galia ir žmogus Post scriptum: ar turėtume laikyti save socialinio pasaulio produktais. Evoliucijos mokslas ir religija Lytis ir hormonai Kultūra ir lytis: kultūros diktatas? Skirtingi lyčių vaidmenys skirtingose kultūrose Lyčių vaidmenų pokyčiai bėgant laikui Bendraamžių perduodama kultūra Kokią išvadą galime padaryti apie genus.

Janas turėjo meilės nuotykį ir išsiskyrė. panagrinėkime žmonijos evoliucijos ir kultūros ištakas.japonė Tomoko . iškilę mokslininkams iš kitos civilizacijos. kodėl. ir kultūrinis. Ir pasižiūrėkime. The Analects („Analektai") itos civilizacijos. linkusį konkuruoti ir šiek tiek dominuoti. šiandien aktualūs ir jų kolegoms Žemėje: kuo mes. kaip tai gali padėti suprasti lyčių panašumus bei skirtumus. kad reikalingi abu: mūsų genai formuoja prisitaikančias smegenis. dabar sėkmingai gyvena su antrąja žmona. skiriamės? Kuo esame panašūs? Šie svarbiausi socialinę įvairovę atspindintys klausimai tapo. Antrasis stebėjimo objektas . Draugai ją apibūdina kaip mandagią. „pavojinga mūsų laikų problema". Pirmasis stebėjimo objektas ." Konfucijus. jautrią ir besirūpinančią savo šeima. vertinti savo kultūrinį tapatumą ir pripažinti žmogiškojo panašumo laipsnį? Esu įsitikinęs. pabrėžiantis žmonių giminystę. Kokias išvadas apie žmogiškąją prigimtį gali padaryti svetimos civilizacijos mokslininkai. kad šie du žmonės atsovauja skirtingiems porūšiams? O gal juos nustebins po išoriniais skirtumais slypintys panašumai? Klausimai. ištikima žmona ir rūpestinga motina. kad galime. tampame skirtingi. Kad pamatytume. esančios už kelių šviesmečių nuo mūsų. malonią. Draugai jį apibūdina kaip turintį savo nuomonę. tačiau persikėlęs į Amerikos Vakarus. Ar esame pajėgūs išmokti priimti kultūrinių skirtumų draskomo pasaulio įvairovę. . kurios yra tarsi kietasis diskas.Janas. užaugęs Nešvilyje. K Kokią įtaką mums daro žmogiškoji prigimtis ir kultūrinė įvairovė? Šiuolaikiniame mąstyme dominuoja du požiūrio į žmogiškuosius panašumus bei skirtumus aspektai: evoliucinis. artėdami prie Žemės pajuto kylant jaudulį.„Gimstame vienodi. kad yra gera duktė. Jų tyrimo planas buvo stebėti du atsitiktinai pasirinktus žmones. kovingas aštrialiežuvis Los Andželo advokatas. pasitikintį savimi. mokslininkai. akcentuojantis jų įvairovę. nes norėjo patirti „Kalifornijos gyvenimo būdą". Beveik visi sutinka. stebėdami šią mažą dviejų skirtingų lyčių bei kultūrų žmonių imtį? Ar jie nebandys daryti prielaidų.gyvena kartu su vyru ir dviem vaikais Japonijos kaime visai netoli nuo abiejų sutuoktinių tėvų namų. žmonės. kaip išsireiškė istorikas Arthuras Schlesingeris (1991). pagarbią. Tomoko didžiuojasi. kuriems patikėta ištirti homo sapiens. priimantis kultūros programinę įrangą.

o ne pavieniui. kurie. Europą. Tas pat būdinga ir nuotykių istorijoms. Jie jungiasi į grupes. bet antropologai teigia. jaučia troškulį ir išmoksta gimtąją kalbą. baudžia už įžeidimus ir gedi mirus vaikui. 143). nugali blogį nuostabios moters ar išgąsdintų vaikų džiaugsmui. kurių nuostatos arba savybės nėra panašios. kad maždaug prieš 100 000 metų visi gyvenome Afrikoje (Shipman. Jie už gera moka geru. Visur ir visada šeimos dramos .yra socialinės būtybės. padedamas išmintingų senolių. Kiekvienas iš jų suvokia pasaulį. bet ir elgsena. Visur žmonės labiau linkę gyventi draugėje . dainuojančius ir besimeldžiančius. kyla iš mūsų biologinio panašumo. Jie ir jų giminaičiai visame pasaulyje žino.nuo graikų tragedijų. pastebi Pinkeris (2002.Harvardo psichologas Stevenas Pinkeris vadina tai „apsauga nuo tropikų saulės" (2002). vertinant antropologiškai. Kadangi jie yra vienos didelės šeimos su bendrais protėviais nariai. kinų grožinės literatūros iki meksikiečių muilo operų .netgi . Janas ir Tomoko . Šie panašumai apibrėžia mūsų žmogiškąją prigimtį. Galime sakyti „mano protėviai kilę iš Airijos" ar „mano šaknys . prisitaiko ir pripažįsta socialinio statuso skirtumus. ir Tomoko labiau patinka saldus nei rūgštus skonis. naudodamasis vienodais įgimtais mechanizmais. besijuokiančius ir verkiančius. odos pigmentas buvo tamsesnis . Ateiviai mokslininkai.ir visi kiti žmonės . Tad jei mokslininkai. atvykę iš kitos civilizacijos. tai panaši ne tik jų biologija. tų. 2003). Iš tiesų buvome afrikiečiai taip neseniai. kurie liko Afrikoje.pasižymi panašiu siužetu (Dutton. Ir Janui. apibrėžiantys žmogiškąją prigimtį.šeimose ar grupėse. Žvelgiant giliau. Būdami kūdikiai. tyrinėtų mūsų genus.Kinijoje" ar „esu italas". gebančią sintetinti vitaminą D esant mažesniam saulės šviesos kiekiui. Antropologas Donaldas Brownas (1991. Australiją ir galiausiai į abu Amerikos žemynus. Tačiau istoriškai visi esame afrikiečiai. kad „nepakako laiko sukaupti daug naujų genų variantų". Dėl klimato kaitos ir galimybių apsirūpinti maistu šie ankstyvieji humanoidai per Afriką migravo į Aziją. mes.5 s k y r i u s . kurie nukeliavo toliau į šiaurę nuo ekvatoriaus. evoliucija ir elgsena Universalūs poelgiai. kur beužsukę surastų žmones besilinksminančius ir šokančius. įgijo šviesesnę odą. 2006). Pavyzdžiui. Prisitaikydami prie naujos aplinkos šie pirmieji žmonės išsiugdė skirtumus. maždaug 8 mėnesių amžiaus jie pradėjo bijoti nepažįstamų žmonių. Tie. ką reiškia suraukti antakiai ar šypsena. Susidūrę su žmonėmis. jie abu optinį spektrą skaido į panašias spalvas. G E N A I . žmonės . kuriose stiprus ir drąsus vyras. Genai. yra palyginti neseni ir paviršutiniški. o subrendę išmoko palankumo savo grupei. mes iš tiesų visi esame giminaičiai. K U L T Ū R A IR LYTIS 189 Daugeliu svarbių aspektų Janas ir Tomoko labiau panašūs nei skirtingi. 2000) nustatė kelis šimtus tokių universalių elgsenos ir kalbos modelių. jie reaguoja atsargiai arba neigiamai.

plisti ir puoselėti savo atžalas. žmonių gebėjimui skirti spalvas . kad evoliucija vyktų maksimaliai sėkmingai. kas protėviams padėjo išlikti. Jis patarė sekti paskui genus. dažnai nuodingo prieskonio. kaip natūralioji atranka suteikia pirmenybę ne tik konkrečiam kontekstui tinkančioms fizinėms savybėms . kad natūralioji atranka skatina evoliuciją. 2005). Šie palikuonys varžosi dėl išlikimo savo aplinkoje. Karštoje dykumų aplinkoje daugelyje rūšių dominuoja genai. The Origin of Species. šikšnosparnių garso lokacijai. kad jos taip pat galėtų išgyventi ir daugintis. kurie labiau vertino švelnų maistingą bei kaloringą maistą ir nemėgo kartaus. Supaprastinta ši teorija skambėtų taip: • • • • • Individai turi daug skirtingų palikuonių. kurių nulemtos savybės padidina galimybę išgyventi taip ilgai. kaip viengenčiai. išoriškai skirtingi Janas ir Tomoko .varinėti kraują". svarbiausias gyvenimo tikslas ." Charles Darwin. kad mes. britų gamtininkas Charlesas Danvinas (1859) sukūrė evoliucijos teoriją. „Širdies paskirtis . filosofas Danielis Dennettas (2005) pasiūlė skirti „aukso medalį kaip už geriausią kada nors iškeltą idėją". Štai ir viskas. .190 II d a l i s .priduria jis. S O C I A L I N Ė ĮTAKA natūralioji atranka (. kokie esame. Ilgalaikis ir organizuojantis biologijos principus natūraliosios atrankos procesas dabar tapo ir svarbiu psichologijos principu. geriausiai padedančias organizmams išgyventi ir daugintis konkrečioje aplinkoje.poliarinių meškų kailiams.natūrai selection) Evoliucijos procesas.valdyti organus ir elgseną „taip.pavyzdžiui.pastebi psichologas Davidas Barashas (2003). „Smegenų paskirtis". Mūsų yra daugiau nei šimpanzių. nugalėjo genetinėje konkurencijoje ir dabar dominuoja. Būdami judrios genų mašinos. rūgštaus.bet ir psichologinėms savybėms bei socialinei elgsenai.tų. 1859 („Rūšių kilmė") Natūralioji atranka reiškia. kurio metu gamta atrenka savybes. Tam tikri biologiniai ir elgesio skirtumai padidina jų galimybes daugintis ir išlikti šioje aplinkoje. kurie turėjo mūsų savybes . Darvvinui už idėją. kurie išgyvena. žmonės. jog iš mūsų protėvių palikuonių gamta atsirinko tuos. tuos. Pavyzdžiui. Ilgimės visko. programuojantys vasaros įmigį (žiemos miego atitikmuo vasarą). tačiau genetiškai jos įvairesnės. sniegingoje Arkties gamtoje poliarinių lokių genai. bet ir panašiai atsakome į štai . dėl to. Tie palikuonys. kad formuojasi daugiau tam tikrų genų . remiantis natūraliosios atrankos principais. kad spėtum susilaukti palikuonių ir juos išauklėti. perduoda genus ateinančioms kartoms. Mes ne tik išsaugome pomėgį tam tikram maistui. „Psichologija stovės ant naujų pamatų. Neturintiems šių pomėgių tikimybė išlikti ir savo genais prisidėti prie palikuonių buvo mažesnė. mes nešiojame savo protėvių palikimąprivilegiją prisitaikyti. Kad paaiškintų mūsų ir visų kitų rūšių savybes. . padedančiai genams išlikti bei plisti (Buss. evoliucinė psichologija (evolutionary psychology) Elgsenos evoliucijos tyrimas. Evoliucinė psichologija tiria. nulemiantys storą maskuojančios baltos spalvos kailį.atrodytume stulbinamai panašūs. Kalbant biologiškai.sulaukti vaikaičių. Taigi laikui bėgant populiacijos savybės gali kisti. . esame tokie. Evoliuciniai psichologai sako." Evoliucinis požiūris išryškina žmogiškosios prigimties universalumą.

1992). Ji leidžia vienos kultūros atstovams vertinti tiesumą. K U L T Ū R A IR LYTIS 191 90 80 70 60 50 j 40 'ra I 30 < 20 Ar manote. skiriamasis bruožas gebėjimas išmokti ir prisitaikyti. Kultūrinis gyvūnas") kultūra (culture) Didelės žmonių grupės puoselėjami ir naujoms kartoms perduodami ilgalaikiai elgesio modeliai." Richard Dawkins. Evoliucija parengė mus kūrybiškai gyventi kintančiame pasaulyje ir prisitaikyti prie aplinkos. kad žmogiškoji biologija sudaro sąlygas kultūrinei įvairovei. paukščiais ir šunimis.1 PAVEIKSLAS Kultūriniai skirtumai Šie atsakymai į 1997 Gallupo instituto visame pasaulyje atliktą apklausą parodo mūsų kultūrinę įvairovę.). . 5. raudonmedis ilgiau gyvens. 2003 („Velnio kapelionas") Kultūra ir elgsena Galbūt svarbiausias panašumas ir mūsų. skyrelį „Atkreipkime dėmesį. skatinti atvirumą ar palankiai žiūrėti į ikivedybinius lytinius santykius. pradedant ekvatoriaus džiunglėmis ir baigiant Arkties ledynais. kokie buvo ir mūsų protėvių atsakymai. visi linkę jas panašiai spręsti. čiurlys greičiau skrenda. 29) pastebi: „evoliucija sutvėrė mus kultūrai". Tačiau kultūros nustato konkrečias taisykles. (Žr. The Devil's Chaplain. Palyginti su bitėmis. Pavyzdžiui.1 pav. gepardas greičiau bėga. „išsitiesk visu ūgiu. Todėl ironiška. 1999. tuo tarpu kitose kultūrose šie dalykai gali būti nepriimtini (žr. kaip rūšies. Tačiau tu esi labiausiai iš visų apdovanotas. atsiradusias natūraliosios atrankos keliu. G E N A I . Evoliucinės psichologijos specialistai išryškina šias universalias savybes. Ir visi turi idėjų dėl ekonominio teisingumo (Fiske. Socialinis psichologas Roy Baumeisteris (2005. p. kad nesusituokusioms poroms turėti vaikų yra blogai? 5.5 s k y r i u s . Indija Singapūras Taivanas Jungtinės Amerikos Valstijos Kanada Didžioji Britanija Vokietija Islandija tokius socialinius klausimus: kuo aš turėčiau pasitikėti ir ko bijoti? Kam turėčiau padėti? Kada ir su kuo turėčiau tuoktis? Kam turėčiau paklusti ir ką galiu valdyti? Evoliucinės psichologijos specialistai tvirtina. Kadangi šios socialinės užduotys bendros visiems žmonėms. kapucinas mikliau laipioja. dvikoje beždžione. dramblys stipresnis. nuostatos ir tradicijos. Šaltinis: Gallup ir Lindsey. Ryklys galbūt greičiau plaukia. idėjos. kad emocijomis ir elgsena išreikšti mūsų atsakymai į šiuos klausimus yra tokie patys. kuriomis vadovaujantis reikia spręsti šiuos socialinius gyvenimo klausimus. visi žmonės skirsto kitus pagal jų galią ir socialinę padėtį. gamta mus laiko už ilgesnio genetikos pavadėlio.

padėjėjų. Šimpanzės šiek tiek geba kalbėti. žiemą valgome vaisius ir už juos bei automobilius atsiskaitome pinigais.nepaprastai tvarus dalykas" (p. kurios. kokiai kultūrai priklausytume (Fiske ir kiti. Tad gamta mus iš anksto parengia mokytis. patys save taip prigąsdino genų galia bei neišvengiamumu. reikėtų dėkoti kultūrai. Baumeisteris rašo: „Kultūra-geriausia socialumo išraiška". 2003). Nepaisant švietimo sistemos tobulėjimo. didinęs riziką susirgti depresija. Mes. Kultūrų tyrinėtojai Ronaldas Inglehartas ir Christianas Welzelis (2005) pastebi. Knygos ir kitos naujosios informacijos sklaidos priemonės tampa žinių. palaikantys „prigimties" pusę. Ji pripažįsta. kurios yra galinga pažangos jėga. iš tikrųjų ją kūrė tyrinėtojų. oro kondicionierių. vandentiekio namuose.paskleisti informaciją ir naujoves laike bei erdvėje. juos skiria įpročių skirtumai". Kultūrai turėtume dėkoti už tai. Iš tikrųjų knygos taip pat yra darbo pasidalijimo kultūros pavyzdys. suteikia galimybę būti kultūringais. kad darbo pasidalijimas . o gamta apdovanojo mus smegenimis. \ šį pasaulį ateiname pasirengę išmokti kalbą.. kaip niekas kitas. Nei stresas. esame socialiniai gyvūnai. multimedijos grotuvų. 2003 („Prigimtis via patirtis") Evoliucinė psichologija atsižvelgia į aplinkos įtaką. nors ir pripažįsta. globoti jaunus ir saugoti save. Mūsų protėviai XIX a. Pavieniui būtume tik neprotingi gyvuliai. elektros. kad beždžionės išmoksta nusiplauti maistą ir šį gebėjimą perduoda savo palikuonims. apžvalgininkų. Gamta mus. kad elgsenai svarbūs evoliucionavę genai. Buvo pastebėta. Intelektas skatina naujovių kūrimą o kultūra leidžia joms plisti . stato namus. nesvarbu. kad mus formuoja prigimties ir patirties sąveika. neturėjo automobilių. bent vienu bruožu esame panašūs [vilkus ir bites: puikiai jaučiamės būdami grupėse ir drauge dirbdami. kaip žmonės. interneto. kad bendravimui naudojame kalbą važiuojame viena kelio puse. lipnių lapelių. susisaistyti ryšiais ir kartu su kitais rūpintis maistu. atveju (Caspi ir kiti. Kultūra leidžia išlikti ir daugintis. bet ir dėl socialinės kompetencijos. atkreipkime dėmesį Kultūrinis gyvūnas Aristotelio teigimu. bet tik stipraus streso. Drauge galime išlaikyti sistemą leidžiančią pagerinti gyvenimą sau. Genai nėra stabilus dalykas. redaktorių komanda.kultūriniai gyvūnai (taip jis pavadino savo knygą . o kiti . esame kažkas daugiau . Nature via Nurture. kurie ateis po mūsų. Žmonės labiau negu kiti gyvūnai geba panaudoti kultūros galias gyvenimui pagerinti. pabrėžia žmogaus gebėjimą prisitaikyti." Matt Ridley. pavyzdžiui. kitų individualių bruožų visuma. platinimo būdu. 2005). „neiname vientisos globalios kultūros link. Vieno Naujosios Zelandijos jaunuolių tyrimo metu išryškėjo geno nukrypimas. Kultūradidžiausia dovana.192 II d a l i s . Tačiau nė viena rūšis nepajėgia iš kartos į kartą kaupti pažangios patirties taip. pastangų. Nors tik vieno laimingojo pavardė yra ant šios knygos viršelio. žmonės. palikti aplinkybių valiai." .. Konfucijus teigė: „žmonių prigimtis panaši. Roy Baumeisterio nuomone. Kiti gyvūnai taip pat turi kultūros ir kalbos užuomazgų. 1998). nepastebime kultūrų susiliejimo. skyrybų. kokią esame gavę . Oxford University Press. kad nepastebėjo svarbiausio dalyko: juk genai yra jų pusėje. Kultūrinis visuomenės paveldas . savo vaikams ir tiems. Baumeisteris daro išvadą kad „kultūra yra iškirtinė žmogaus ypatybė. žmones. Vieni iš mūsų dirba žemės ūkyje. Kultūrinis požiūris.skaitantys šią knygąmėgaujasi jų darbo vaisiais.„dar vienas didžiulis ir galingas kultūros pranašumas". Jų raiška priklauso nuo aplinkos.The Cultural Animal. nei genas atskirai depresijos nesukeldavo. pasirinko ne tik dėl didelių smegenų bei bicepsų. kad skirtingi visi ir likome. Kultūra padeda mums tapti kažkuo daugiau negu talentų. 46). Ji kildavo tik jų sąveikoje. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Ginčo dalyviai. Baumeisteris pastebi. Už tai. kad šiandien visa tai turime.

ieškodama valgymo įrankių. kultūrinė įvairovė būtų mažiau susijusi su mūsų kasdieniu gyvenimu. Žydai valgo žuvį. G E N A I . kurias dėvėjo Genujos jūreiviai (Legrain. neįpratusiam dažnai bendrauti su ponu profesoriumi. tuo tarpu pietinėse valstijose labiau vertinami žmogiška šiluma. iš kurių 126 milijonai yra japonai. tačiau nevalgo sraigių. Prancūzai valgo sraiges. nes iš 8 milijonų miesto gyventojų trečdalis gimę užsienyje. Japonijoje. išgėręs per daug škotiško viskio. kai Artimųjų Rytų valstybių vadovai.5 s k y r i u s . bet nevalgo jautienos. bet nevalgo žmonių. Kultūrinė įvairovė mus supa vis glaudžiau." Įvairiose tautose egzistuoja kultūrinė įvairovė. kaip princesės Dianos mirtis: „Anglijos princesė su savo egiptiečiu draugu patenka į autoavariją Prancūzijos tunelyje. kad niekas taip neapibūdina globalizacijos. Kitokia kultūra kartais gali priblokšti. Rusai valgo jautieną. Pasaulis darosi panašus į didžiulį kaimą. kurį vairuoja belgas. turinčioje 127 milijonus gyventojų. bet nevalgo gyvačių. Iranietė studentė. kultūriniai skirtumai nežymūs. kol susivo- . Štai ką teigė sociologas Ianas Robertsonas (1987): Amerikiečiai valgo austres. bučiuoja jį į skruostą. Todėl genetinis pavadėlis gana ilgas. pirmą kartą Amerikoje apsilankiusi greitojo maisto restorane McDonald's. važiuodami vokišku automobiliu su olandišku varikliu. Pavyzdžiui. 2002). dėstytojų kabinetų durys visada atviros studentams. Zulusai valgo skėrius.„Gyventi laisvam arba mirti"). Verdžio „Aidos" iki Forsterio „Kelionės į Indiją" mene ir literatūroje atsispindi nuostabi kultūrų sąveika. kuriame aš dirbu. kad tame universitete. išrado emigrantas iš Vokietijos Levi Straussas. Naujosios Gvinėjos Jalė genčiai žmogiena yra delikatesas. papročių ir elgsenos ypatumų įvairovė perša mintį. „Amerikietiškus" džinsus 1872 m. sutikdami JAV prezidentą. gali atrodyti keista. JAV Naujosios Anglijos regiono gyventojai vertina liberalumą ir autonomiją (Niu Hempšyro valstijos devizas . Juos japoniškais motociklais lydi italų paparaciai. tačiau nevalgo kiaulienos. tačiau nevalgo žuvies. Mūsų dienomis nežinomas „pranašas" pasakė. 2003). bet programuojama sociumo. Indusai valgo kiaulieną. tačiau nevalgo skėrių. kad iš esmės elgsena ne nustatyta iš anksto. reaktyviniais lėktuvais ir tarptautine prekyba. kur dauguma gyventojų susiduria su šiais skirtumais keletą kartų per dieną. Nuo Shakespeare „Antonijaus ir Kleopatros". kurio gyventojai vieni su kitais susisiekia elektroniniu paštu. viename Prancūzijos miestelyje išrastą medvilninį audinį panaudojęs genes stiliaus kelnėms. ilgai rausiasi popieriniame maišelyje. Vokiečių studentui. Amerikiečiai vyrai gali nejaukiai pasijusti. Sužalotuosius braziliškais vaistais gydo amerikietis gydytojas. ir nė viena etninė grupė mieste nesudaro daugiau kaip 35 proc. kaip kai kurios tautos vis dar tebegyvena. Priešingai yra Niujorke. KULTŪRA IR LYTIS 193 Kultūrine įvairovė Kalbų. Kinai valgo gyvates. (p. 67) Jei visi gyventume homogeniškose etninėse grupėse atskiruose pasaulio regionuose. bendradarbiavimas ir geras vardas (Plaut ir kiti.

(Kitaip sakant. Sutinku. kai žmonės žino. kokios normos galioja. ko kada tikėtis. amerikiečiai. normos apibrėžia daugumos elgesį. Vokietija . Kaip žuvis vandenyje. liepos mėnesį). tačiau šitaip nemanoma daugumoje musulmoniškų kultūrų. Tačiau šiandien Rytai ir Vakarai." Nėra geresnio būdo pažinti savos kultūros normas.turkams. S O C I A L I N Ė ĮTAKA kia. kaip „dera" elgtis. norėdami suprasti jos įtaką. Spektaklis sklandžiai vyksta. žaisdami ir gyvendami su skirtingų kultūrų žmonėmis. leidžiančios pastebėti. jei aktoriai gerai moka vaidmenis. „Tačiau mes. kad kas nors elgiasi vienaip. Migrantai ir pabėgėliai dabar labiau nei bet kada sumaišo kultūras. Normos nurodo. kada teikti dovanas ir kada jas išvynioti. „Rytai yra Rytai. Šiuos socialinius lūkesčius arba normas dažnai laikome neigiama. Dirbdami. Anglija . Taip ir socialiniai santykiai reiškiasi sklandžiai. rašė XIX a. mes dažnai net nepagalvojame. Neaiškiose situacijose. įkalinančia ir verčiančia aklai tęsti tradicijas jėga. kad tai nėra efektyvu. Daugumai vakariečių musulmonių moterų šydo dėvėjimas atrodo nepagrįstas ir varžantis. o po to šakutę perimti į dešinę ranką. o mes .kitaip.pakistaniečiams. turime gerbti skirtumus ir vertinti panašumus. privalome iš jos ištrūkti." Nesutinkantiems su tokiomis normomis jos gali atrodyti nepagrįstos ir varžančios. Gyvendamas Škotijoje savo vaikams turėjau aiškinti. Daugelyje pasaulio vietovių geriausios jūsų ir mano manieros būtų etiketo pažeidimas! Japonijoje besilankantys užsieniečiai sunkiai perpranta socialinio žaidimo taisykles kada nusiauti batus. o Vakarai yra Vakarai. ką užsieniečiai pavadintų olandišku stiliumi . ir gerbti kultūrų skirtumus. kaip kelionės. Normos iš tiesų varžo ir kontroliuoja . kad konfliktų padalytame pasaulyje įsivyrautų taika. kad šitoks elgesys tikrai būdingas olandams. kad mandagu iš pradžių mėsą susipjaustyti.tai tarsi socialinių mechanizmų alyva. . kad kiti lankytojai keptus bulvių šiaudelius ima pirštais. manome. kaip elgtis su aukštesnės ar žemesnės socialinės padėties asmeniu. „Kai matome olandus elgiantis taip. kad jų beveik nejaučiame.) Sprendžiant iš etiketo taisyklių. Tūlam oficialios elgsenos šiauriečiui ekspresyvios Viduržemio jūros kultū- . britų rašytojas Rudyardas Kiplingas. vienas iš dvylikos amerikiečių yra imigrantas. kai nežinome. Tačiau mes valgome šitaip. geriau galime suprasti. Jei norime. Vienas iš šešių kanadiečių. visose kultūrose galioja tam tikras deramo elgesio modelis. Normos: laukiamas elgesys normos (norms) Priimtino ir laukiamo elgesio taisyklės. kaip elgiasi kiti. Italija tapo namais daugeliui albanų. ir konfliktai (pastaruosius atspindi sprogimai Londono metro 2005 m. mes stebime. kas yra normalu. ir niekada jie nesusitiks".tai. taip kiekvienas iš mūsų esame pasinėrę į savo kultūrą ir. kaip įsipilti arbatos. kad europiečiai valgo mėsą laikydami šakutę kairėje rankoje. ir atitinkamai elgiamės patys. Normos .194 II d a l i s .sako olandų psichologai Willemas Koomenas ir Antonas Dijkeras (1997). Įvairios kultūros skiriasi ekspresyvumo ir asmeninės erdvės normomis. kokią įtaką mums daro mūsų kultūra.taip sėkmingai ir taip subtiliai. o iš to kilo ir draugystė. Pietūs ir Šiaurė susitinka nuolatos.

Italijoje. kurį pastebėjo įsibrovimą į asmeninę erdvę tiriantys mokslininkai. Honkonge ir Japonijoje. nepriklausomai nuo kultūros geba numanyti. Su nepažįstamais žmonėmis stengiamės išlaikyti maždaug 1. kad tas vaikas galvos.tai tarsi burbulas arba apsauginė zona. kinta ir burbulo dydis. Stockdale. Žmonės skirtingi: vieniems reikia daugiau asmeninės erdvės. Praeivių prasilenkimas Rytuose ir Vakaruose". . pažaiskite žaidimą „erdvės pažeidėjas". Kad pamatytumėte. ar pašnekovas muistosi. 1969. Stebėkite. apibrėžiant draugo vaidmenį. Dėl nežinomų priežasčių arčiau ekvatoriaus gyvenančioms tautoms būdinga mažesnė asmeninė erdvė. asmeninė erdvė (personai space) Apsauginė zona . čia mėgstama vienas kitą liesti bei glėbesčiuotis. kuriais grindžiami skirtingi poelgiai. Keičiantis situacijai. Sommer. t. Universaliosios draugiškumo normos.tai erdvė. procesai. 1980). Tačiau po plonu kultūrinių skirtumų sluoksniu tarpkultūriniai psichologai įžvelgia „esminį universalumą" (Lonner. atsitraukia ar kitaip išsiduoda. Auden. Visame pasaulyje žmonės laikosi giminingų draugystės normų. kaip veikia įsibrovimas į kito žmogaus asmeninę erdvę. Šiaurės Amerikos gyventojai siekia išlaikyti didesnę asmeninę erdvę nei Lotynų Amerikos šalių atstovai. Atsisėskite arba atsistokite maždaug per 30 cm nuo draugo ir pradėkite pokalbį. 1978). 1981. 1978). Atlikę tyrimus Didžiojoje Britanijoje. požymiai (Altman ir Vinsel. jog žaislas vis dar ten pat. Jei jie mato. Amžiaus grupės taip pat skiriasi: suaugusieji stengiasi išlaikyti didesnį atstumą nei vaikai. H. kurią susikuriame norėdami išsaugoti distanciją tarp savęs ir kitų. 2005). G E N A I . Neperpildytuose autobusuose.2 m ar didesnį atstumą. (Žr. kaip iš kito vaiko jam nepastebint paimamas žaislas. Kadangi priklausome tai pačiai rūšiai. Jos dydis priklauso nuo to.1907-1973 Kultūriniai panašumai Kultūrų skirtumus apsprendžia žmogaus gebėjimas prisitaikyti. Michaelas Argyle ir Monika Henderson (1985) išskyrė keletą kultūrinių normų skirtumų. pradeda nutuokti. Šiaurės amerikiečiai Japo. „Mano asmenybė prasideda maždaug 30 colių priešais mano nosį. nedalykiškas ir gaištantis laiką". žavus. K U L T Ū R A IR LYTIS 195 ros atstovas gali atrodyti „šiltas. Į oficialią vakarienę vėluojančius Lotynų Amerikos verslininkus gali apstulbinti fanatiškas jų partnerių iš Šiaurės Amerikos punktualumas. kad jaučia diskomfortą? Tai yra sujaudinimo. Pavyzdžiui. dažnai per 60-90 cm. 1981). kitiems mažiau (Smith. skyrelį „Mokslinių tyrimų išvada. britams ir skandinavams patinka didesnis atstumas nei prancūzams ir arabams. ką galvoja kiti (Norenzayan ir Heine. tualetuose ar bibliotekose saugome savo erdvę ir gerbiame kitų. visur daugmaž vienodi.) Asmeninė erdvė . Draugams leidžiame prieiti arčiau. Viduržemio jūros kraštų atstovui šiaurės europietis gali atrodyti „dalykiškas. Vyrai vienas nuo kito laikosi atokiau nei moterys. y. žiūri šalin.nijoje gali pasigesti akių kontakto tarp praeivių. kurią norime išsaugoti aplink save." W.5 s k y r i u s . Sulaukę 4 ar 5 metų vaikai pradeda „protauti". kaip artimai pažįstame esančius šalia. šaltas ir pernelyg galvojantis apie laiką" (Triandis.

. linktelėti galvą ar pasisveikinti su juo. Vengimas Žvilgtelėjimas Žvilgsnis ir šypsena Sąlyga 5. ypač jei tai . 5. Norėdama išmatuoti kultūrų skirtumus praeiviams prasilenkiant.5 m atstumu iki praeivio. paprastai žmonės prasilenkdami pažvelgia vienas kitam į akis ir nusišypso. Mokslininkai daro išvadą kad Japonijoje „nėra spaudimo atsakyti į praeivio šypseną nes su juo nepalaikomi jokie santykiai ir nėra įsipareigojimo atsiliepti į jo pasveikinimą". kaip socialiniai psichologai kartais atlieka tyrimą natūraliomis sąlygomis. kad nepriklausomai nuo kultūros pėstieji turėtų pažvelgti. Stebėtojas nežinojo. 2) žvilgtelėjimą į žmogų mažiau negu sekundę.196 II d a l i s . maždaug už 12 pėdų pamatęs ateinantį pėsčiąjį. Ar jis pažvelgs į padėjėją? Ar nusišypsos? Ar linktelės galvą? Ar pasisveikins žodžiu? (Padėjėjas atsitiktinai pasirinkdavo vieną iš trijų elgesio variantų. 5. Stebi dalyvio reakciją. ' Dalyvis: Pavienis praeivis. 2006. eksperimentuotojo padėjėjas. 2006. kuris pirmasis taip pasielgs. kad kultūrų skirtumai buvo pritrenkiantys. . amerikiečiai buvo daug dažniau linkę nusišypsoti praeiviui. Taip buvo sukurtos „aklos" eksperimento sąlygos. kuriame gyvenu. arti jo nėra kitų žmonių. Britanijoje. Jame patys to nežinodami dalyvavo 1000 amerikiečių ir japonų pėsčiųjų. linktelėti galvą ir pasisveikinti su tuo praeiviu. gali pasirinkti vieną iš trijų elgesio variantų: 1) vengimą (žiūri tiesiai [priekį). Tyrimo grupės hipotezė pasitvirtino: atsižvelgiant į didesnę japonų pagarbą privatumui ir kultūrinį jų santūrumą bendraujant su išorinėmis grupėmis.3 pav. sociologų vadinamas „pilietiniu neatidumu". O Vidurio Vakarų Amerikoje akių kontakto vengimas. S O C I A L I N Ė ĮTAKA mokslinių tyrimų išvada Praeivių prasilenkimas Rytuose ir Vakaruose Mano universitete ir tame mieste. Kaip matome 5. Eksperimentuotojo padėjėjas: Parodo iniciatyvą pasisveikinti m a ž d a u g ties 3.3 PAVEIKSLAS Amerikiečių ir japonų pėsčiųjų reakcija Šaltinis: pagal Patterson ir kiti. kai padėjėjas ranka parodo. kaip jis pasielgs. Amerikoje.) Galima būtų tikėtis. gali būti palaikytas abejingumo demonstravimu. Mileso Pattersono ir Yuichi lizuka (2006) vadovaujama tarptautinė mokslininkų grupė atliko paprastą eksperimentą Jungtinėse Valstijose ir Japonijoje.2 PAVEIKSLAS Praeivių prasilenkimo iliustracija Šaltinis: Patterson ir kiti. Iš paskos einantis stebėtojas fiksuoja pėsčiojo reakciją. 15 Stebėtojas: M a ž d a u g 10 m už konfederato. kada pradėti stebėjimą. Šis tyrimas iliustruoja. matome. Europiečiui mūsų pasisveikinimas prasilenkiant gali atrodyti šiek tiek neprotingas ir nepagarbus asmens privatumui. 3) žvilgsnį ir šypseną.2 pav. yra norma atsakyti į draugiškumo apraišką. nusišypsoti. priešingai. tokie mikrosusidūrimai pasitaiko rečiau. kurioje praleidau du metus.moteris.

K U L T Ū R A IR L Y T I S 197 Pavyzdžiui. kad savo kasdieniame gyvenime žmonės taiko šias socialines sampratas: cinizmą. Iš tikrųjų šie nacionaliniai stereotipai yra perdėti . tarsi kalbėtųsi su draugu. Jei testas išmatuoja šiuos „penkis svarbiausius" jūsų asmenybės bruožus. jis pakankamai gerai apibūdina jūsų asmenybę. O su užimančiais žemesnę socialinę padėtį jie kalba familiariau. Jie atliko tyrimus 38-iose šalyse ir priėjo išvadą. Universalieji socialiniai įsitikinimai. 1992) pastebėjo dar vieną universalią normą. Manantys. dvasingumą ir likimą (žr. Neseniai 49 šalyse atliktas tyrimas atskleidė. 1999). Savo gyvenimą žmonės reguliuoja pagal šiuos įsitikinimus. Rogeris Brownas (1965. 1987. socialinį sudėtingumą. Kroger ir Wood.Pavyks. Japonijoje ypač svarbu netrikdyti draugo. sąžiningumą ir ekstraversiją) žmonės vertina ne taip skirtingai. kreipiasi įjuos vardu." 5. kad įvairiose tautose penkis svarbiausius asmenybės bruožus (pavyzdžiui." „Reikalus reikia spręsti atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. kad ir kur gyventumėte. kalbantis žiūrėti į akis. gebėjimą sutarti ir sąžiningumą (John ir Srivastava. Pacientai į savo gydytoją krei- Penki didieji socialiniai įsitikinimai /v-! Klausimyno teiginio pavyzdys „Stiprios asmenybės linkusios išnaudoti kitus. neatskleisti jo paslapčių. McCrae ir Costa. Visame pasaulyje žmonės linkę apibūdinti kitus pagal šias savybes: emocinį stabilumą.tikrieji skirtumai visai nedideli. 5. kaip kalbėdami su nepažįstamais žmonėmis. Vokiškai kalbantys šveicarai save laiko labai sąžiningais. palankiau vertina beatodairišką atkaklumą bei dešiniosios pakraipos politiką. planavimui ir konkurencijai. atvirumą. linkę pasišvęsti tyrimams." .). Kanadiečiai save vadina maloniais. draugiškumą. kad už stropumą atlyginama. . Universaliosios socialinės padėties normos.' . viešai jį kritikuojant. „Nuo likimo priklauso žmogaus sėkmės ir nesėkmės. kad yra ir penki universalieji socialiniai įsitikinimai.4 pav.5 s k y r i u s . Cinizmo šalininkai būna mažiau patenkinti gyvenimu. Dar daugiau. 1999. 2005). jei iš tiesų pasistengsi. Universalieji bruožai. Kur tik žmonės sukuria socialines hierarchijas. atpildą už stropumą. ten jie su aukštesnę padėtį užimančiais žmonėmis kalba taip pat pagarbiai.4 PAVEIKSLAS Leungo ir Bondo universalieji socialiniai [sitikinimai. Honkongo socialinės psichologijos ekspertai Kwokas Leungas ir Michaelas Harrisas Bondas (2004) teigia.Tikėjimas stiprina psichikos sveikatą. Australai save laiko nepaprastai draugiškais. G E N A I . Tačiau taip pat yra ir akivaizdžiai universalių normų: gerbti draugo asmeninį gyvenimą. kaip mano daugelis (Terraccioano ir kiti.

kad kreipinio forma atspindi ne tik socialinį atstumą.prancūzų. Yra netgi tarpkultūrinės normos. prezidentas pirmas pasikviečia dėstytojus į savo namus. Familiariąją formą žmonės paprastai vartoja bendraudami su artimaisiais (ne tik su artimais draugais ar šeimos nariais. usted ir tu . Labiau priimtina skolintis rašiklį iš draugo.universalios. Priimta dėvėti uniformas. Taigi artimumą reguliuoja aukštesnę padėtį užimantis asmuo. y. kitos . kuriame dirbu. kurių laikomasi šimtmečius. Karo normos. pavaldinio arba uždėti ranką jam ant peties.koreliuoja su antruoju aspektu: pereiti prie familiaresnio kreipinio paprastai pasiūlo aukštesnio socialinio statuso asmuo. šis tabu pažeidžiamas dažniau nei kažkada manė psichologai. nors daug lemia genetinis polinkis arba. tačiau ši norma vis dar yra visuotinė. bet „Sie". ne tik į kalbą. Šis pirmasis Browno universaliosios normos aspektas . pagal kurias galima atskirti karius. bet ir socialinę padėtį . pasiduoti pakeliant rankas aukštyn. t. Panašiai ir universiteto. bet ir kalbėdami su vaikais bei šunimis) ir pavaldiniais. Turėdami galvoje biologines kraujomaišos bausmes. žmogiškoji prigimtis. kur dauguma porų savo bendravimą pradeda mandagiu. cukrelis. Kai Irako pajėgos jas sulaužė ir puolė iškėlę baltas. evoliucinės psichologijos specialistai puikiai supranta. Tėvai negali turėti lytinių santykių su savo vaikais. Vokietis vaikas jaučiasi pamalonintas. Kaip manote. S O C I A L I N Ė Į T A K A Knygoje The Female Eunuch („Moteris eunuche") Hermaine Greer atkreipia dėmesį. Nors skirtingose kultūrose normos skiriasi. Studentai ir profesoriai paprastai bendrauja irgi panašiai. vous ir tu . Taigi vienos normos būdingos tik tam tikrai kultūrai. Daugumoje kalbų galimos dvi antrojo asmens įvardžio formos: pagarbi ir familiari (pavyzdžiui.rimčiausi karo taisyklių nesilaikymo pavyzdžiai" (Clarke. pyragiukas.198 II d a l i s . Kraujomaišos tabu. vėliau reikia juos maitinti). kodėl žmonės visame pasaulyje prieš ją nusiteikę. kad „abu šie veiksmai . nelygiaverčiai. kažkas privalo parodyti iniciatyvą didesniam artimumui.jūs" ir vėliau pereina prie artimesnio „tu". Europoje.ispanų). o gydytojai dažnai atsako kreipdamiesi į pacientą vardu. kol spėja pasiduoti. kaip meilės kalboje moteris yra sumenkinama iki maisto ir gyvūnėlių lygmens ėriukas. turtingesnis ar žinomesnis iš judviejų gali pasakyti: „Kreipkimės vienas į kitą „tu". Kultūros galia pasireiškia kintančiomis normomis. kitaip tariant. o tik paskui šie pasikviečia jį. humaniškai elgtis su belaisviais (jei kariai nenužudomi. kai nepažįstami žmonės į jį kreipiasi ne įvardžiu „du". vištytė. piasi „daktare". žmonės turi kai kurių bendrų taisyklių. kaip kariauti. 2003). Sie ir du vokiečių kalboje. Nors šios normos tarpkultūrinės. Žudant priešus galioja taisyklės. katytė. jos nėra universalios. kas tą padaro? Atsiradus palankiam momentui vyresnis. kuria galima pa- .vieni su kitais. oficialiu . Atrodo. Jungtinių Valstijų karo atstovas pareiškė. negu taip atsainiai elgtis su nepažįstamais žmonėmis ar viršininkais. Ši norma prasiskverbia į visas artimumo raiškos formas. vėliavas bei surengė pasalas perrengę karius civilių drabužiais. o artimi broliai ir seserys .

nuo kurių priklauso genų perdavimas. Nors evoliucijos palikimo dalis yra žmogui būdingas gebėjimas išmokti ir prisitaikyti (ir todėl skirtis vienas nuo kito). turėjo taip pat suvokti. žmonės. tad žmonės pir- . Nepaisant skirtumų. esame panašūs? Kiek skiriamės? Ir kodėl? Žmonių įvairovę apibūdina daugybė dimensijų. kodėl Timbuktu žmonės puošiasi raudonomis plunksnomis". ir tarpkultūrinės psichologijos specialistai mėgina paaiškinti lyčių skirtumus.lytis. ir kodėl? Evoliucinės psichologijos mokslininkai tiria. ^993^ APIBENDRINIMAS Kokią įtaką mums daro žmogiškoji prigimtis ir kultūrinė įvairovė? • Kuo mes. kokią įtaką mums daro kultūrinės normos bei vaidmenys. esame panašūs ir kuo skiriamės. Nuostatos ir elgsena skirtingose kultūrose visada skirsis. kuriuos airaoo vaKarieciai. Tarpkulturines psichologijos . kultūros turi tam tikrų bendrų normų. kad esame biologiniai giminės. . o patirtį . . specialistas E W j||j ams daugumą tų principų. kraujomaišos tabu. plaukų spalva -tai tik kelios iš jų. nes priklausome vienai žmonių šeimai. . tarkime. _ . Prisiminkime. Pripažinome. kuri būtų tokia pat pagrįsta ir prasminga Omahoje ar Osakoje. K U L T Ū R A IR LYTIS 199 aiškinti kai kurių normų universalumą.ne sudaryti skirtumų sąrašą. Tarpkultūrinės psichologijos specialistai bando išsiaiškinti žmonių „esminį universalumą". kad svarbiausias socialinės psichologijos tikslas J roj „Esu tikras. kad [jei] šiuolaikinė psichologija būtų išsivysčiusi. žvilgtelėkime į esminius klausimus: kiek mes. o išsiaiškinti universalius elgsenos principus. vyrai ir moterys. tačiau nuostatų poveikio elgsenai mechanizmai skiriasi kur kas mažiau. kodėl Bondo gatvėje žmonės dėvi juodas skrybėles.elgseną idėjas bei tradicijas. Tačiau savojo Aš sampratai ir socialiniams santykiams apibrėžti svarbiausios dimensijos yra rasė ir ypač . . kaip ir Romoje ar Botsvanoje".5 s k y r i u s . K. Mus domina tai.psichologija. . . • Kultūrinis požiūris išryškina žmonių įvairovę . Kaip paaiškinti lyčių panašumus ir skirtumus? Ir evoliucinės. Nigerijoje ir Japonijoje paauglių vaidmuo apibrėžiamas kitaip nei Europoje ir Šiaurės Amerikoje. kaip natūralioji atranka skatina elgesio bruožus. svoris. tačiau visose kultūrose lūkesčiai vaidmenų atžvilgiu daro įtaką socialiniams santykiams. Ūgis. kad egzistuoja kultūrų įvairovė. Iki šiol šiame skyriuje teigėme.. . Indijoje. draugo privatumo gerbimas. . evoliucinis požiūris pabrėžia giminingumą kurį sąlygoja mūsų bendra žmogiškoji prigimtis. G E N A I . Beveik prieš šimtą metų G. pavyzdžiui. Taigi prigimtį galime priimti kaip universalų dalyką. ką tarpkultūrinės psichologijos tyrinėtojas Walteris Lonneris (1989) vadina „universaliąja psichologija . . kaip skirtingose kultūrose galioja skirtingos normos bei vaidmenys. r Taip pat pastebėjome. Prieš pradėdami nagrinėti jų požiūrius. . .kaip kultūriškai specifišką. Chestertonas rašė: jei kas nors „suprato. pSįChologai būtų atradę . padedančias apibrėžti grupę ir perduodamas iš kartos į kartą Skirtingų kultūrų požiūrių bei elgsenos įvairovė byloja.

XX a. beprotiškai myli savo vaikus.žodynu. ilgisi. • dažniau geba krutinti ausis. Tarp nakties ir dienos yra prieblanda. turintis vyriškų ir moteriškų lytinių organų derinį. pagal amžių. Tačiau tarp vyro ir moters. 2000-jų olimpiadoje jam tebūtų leidęs užimti septintą vietą tarp moterų. Kai gimėte. 1992). kada pradeda sėdėti. penkis kartus labiau tikėtina. ir gydytojai tradiciškai jaučia poreikį nustatyti tikrąją vaiko lytį ir chirurgiškai panaikinti dviprasmiškumą. Tad vyrai ir moterys panašūs pagal daugelį fizinių savybių. mažiau raumenų.biologinės arba socialiai sąlygojamos savybės. kai per 1964 metų Olimpines žaidynes jis 400 metrų laisvu stiliumi nuplaukė per 4 minutes ir 12 sekundžių. ir kasdieniame gyvenime skirtumai žadina susidomėjimą. Vyrai ir moterys vienodai jaučia. išskyrus kai kuriuos anatominius keistumus. Tiesa paprasta: kiekvienas privalo turėti lytį. kad jį nutrenks žaibas. ir būtent jie. panašios ir jų smegenys (nors vyrai turi daugiau neuronų. 2002. • jam tris kartus dažniau diagnozuojamas ADHD (dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas). miausia jas ir suvokia (Stangor ir kiti. ir šeima. dauguma žmonių jas laiko vertingomis (Prentice ir Carranza. pagal kurias žmonės apibrėžia vyrą ir moterį. Ar lyčių skirtumai bus laikomi moterų trūkumais? Nors duomenys patvirtina kai kuriuos stereotipus apie moteris .pastebi Judith Rich Harris (1998). visi pirmiausia norėjo sužinoti. kalbant sociologiškai. statistinė moteris • turi 70 proc. o nuo vyrų nugalėtojo Brooke Bennetto jis būtų atsilikęs 7 sekundėmis. • jautresnė kvapams bei garsams.kad jos mažiau fiziškai agresyvios. vaikščioti. užvaldo mūsų dėmesį ir atrodo reikšmingi. iš esmės nėra nieko. savivertės ir laimės pojūčiu. . kad vyrai ir moterys yra iš esmės tokie patys. Palyginti su vyrais. „berniukas ar mergaitė?" Kai gimsta vaikas hermafroditas. Ir moksle. dvigubai pažeidžiamesnė nerimo bei depresijos. kurie svarbūs tik ypatingais atvejais? Iš tiesų skirtumų yra. o moterys daugiau neuroninių ryšių). Kokie poelgiai universalūs vyrams? O moterims? „Iš 46 žmogaus genomo chromosomų 45 yra belytės". Jie panašūs ir daugeliu psichologinių savybių . kada ima dygti dantys.200 II d a l i s . o ne daugybė panašumų. pavyzdžiui.šioms savybėms džiaugsmingai pritaria ne tik daugelis feminisčių. 9 skyriuje nagrinėsime. Palyginti su moterimis. S O C I A L I N Ė ĮTAKA lytis (gender) Psichologijoje .penkeriais metais). Dono Schollanderio pasaulio rekordas. intelektu. . aštuntajame dešimtmetyje mokslininkai nerimavo. yra apie 12 cm žemesnė ir sveria apie 20 kg mažiau. . kaip rasinė ir lytinė priklausomybė veikia kitų žmonių požiūrį į mus bei elgesį su mumis. statistinis vyras • lėčiau subręsta (dvejais metais). daugiau riebalų ir 40 proc. tačiau anksčiau miršta (vidutiniškai pasaulyje . Bet ar turėtume daryti išvadą. kūrybingumu. O dabar panagrinėkime tik lyčių savybes. • Net ir pagal fizines savybes individualūs skirtumai tarp vyrų ir individualūs skirtumai tarp moterų gerokai pranoksta lyčių skirtumus. jis keturis kartus labiau linkęs į savižudybę. Taigi „priešinga lytis" iš tiesų yra beveik identiška. kad šitokie lyčių skirtumų tyrimai gali sustiprinti stereotipus. globėjiškesnės ir socialiai jautresnės.

1999. mergaitės bendrauja draugiškiau ir žaidžia ne taip agresyviai. Neneigdamos šito.apie asmeninius santykius (Tannen. 2001). pastebi Eleanor Maccoby (2002). Individualistinėse kultūrose suaugusios moterys labiau linkusios apibūdinti save santykių požiūriu.. 1994.5 s k y r i u s . kurie susidūrė su sunkumais" (Sax ir kiti. Wathins ir kiti. agresyvumą ir seksualumą. paaukštinim pareigose. 1989). Taip pat skiriasi ir moterys. 2000). 1990) priėjo išvadą. dominavimą.. Eagly.atspindys? O gal lytį formuoja ir genai. kad moterys labiau nei vyrai teikia pirmenybę artimiems. moterys daugiau laiko sugaišta siųsdamos elektroninius laiškus. remdamasi savo dešimtmečius trukusiais moksliniais lyčių raidos tyrimais. 2002. Ar lyčių skirtumai atspindi natūraliosios atrankos tendencijas? Ar šie skirtumai yra kultūros . psichologės Nancy Chodorovv (1978. Haddock ir Zanna. 1994). 1992. moterys linkusios dirbti nelygybę mažinančius darbus (visuomeninio gynėjo. kurios stiprina nelygybę (prokuroro. korporacijos reklamuotojo). šie skirtumai didėja. 1987). Moterų pokalbiai telefonu su draugėmis trunka ilgiau (Smoreda ir Licoppe. moterys . iššūkių ir valdžios." Evoliucinės psichologijos specialistė Sandra Scarr (1988) „Moters balso kitokybėje glūdi rūpesčio etika. 2002. Negalime kaip stručiai slėpti galvas smėlyje. Vyrai dažniau kalba apie užduotis ir santykius su didesnėmis grupėmis. Gabriel ir Gardner. 2003. Tamres ir kiti. 2002). 1990). Palyginti su berniukais. kad padėtume per mažai atstovaujamiems visuomenės žmonėms pasiekti sėkmę. kuriose jie veikia. G E N A I . kurie. labdaros reklamuotojo). Savarankiškumas versus poreikis būti susijusiam Pagal laikyseną ir elgseną skirtumas tarp vyrų gali svyruoti nuo nuožmaus konkurencingumo iki švelnaus globėjiškumo. Dirbdamos kompiuteriu. In a Different Voice. ką privalome padaryti. Todėl nenuostabu. 1998. Jų reakcija į grėsmę dažniausiai pasireiškia kova. kuriuose išreiškia daugiau jausmų (Crabtree. kad daugumos žmonių įsitikinimai bei jausmai moterims palankesni nei vyrams (Eagly. ir kultūra? „Nereikėtų nuogąstauti dėl tiesmukiško rasinių bei iyčių skirtumų tyrimo. mokslui nepaprastai reikia gerų darbų. Thomson ir Murachver. asmeninius ryšius ir galimybę padėti kitiems (Konrad ir kiti. ir situacijų. Aprašę šiuos skirtumus galėsime gilintis. kad vyrai kiek labiau siekia didesnio uždarbio. Jean Baker Miller (1986) bei Carol Gilligan ir jos bendradarbiai (1982. 1982 („Kitokiu balsu") . Beveik visų tyrim metu. kuriuos dažnai vaidina vyrai bei moterys. Patyrę stresą." Carol Gilligan. Grupėse moterys labiau dalijasi savo išgyvenimais ir siūlo didesnę paramą (Dindia ir Allen. pastebi Shelley Taylor (2002). O kai jie bendrauja su savo lyties atstovais. jog labai svarbu „padėti tiems. Tarp pirmakursių studentų 5 iš 10 vyrų ir 7 iš 10 moterų sako. 2003). 2000). kad vyrai turi didesnį polinkį profesijoms. Palyginkime vyrų ir moterų socialinius ryšius. pasakytų mums. Atlikus darbo prioritetų tyrimus su 640 000 asmenų paaiškėjo.vaidmenų. noriau priima pagalbą. bijodami socialiai nepatogių atradimų. kaip jie aiškintini evoliuciniu ir kultūriniu požiūriais. K U L T Ū R A IR LYTIS 201 Swim. jos ieško draugų ir šeimos paramos. daugiau bendrauja ir yra dėmesingesnės kitų žmonių santykiams (Addis ir Mahalik. Felicia Pratto ir jos bendradarbiai rašo. vyrai laikosi principo „kovok arba pabėk". 1994). . draugiškiems santykiams. stresą patyrusios moterys vadovaų vosi principu „rūpinkis ir susidraugauk". o moterys labiau vertina darbą pagal daro bo laiką.

1994). nors šiek tiek mažiau. seserys ir močiutės jungia šeimas (Rossi ir Rossi. dukterys. 1988). 1985. Žinoma. ką išgyvena kitas žmogus. ir moterys dažniausiai kreipiasi į moterį. Paprašytos parodyti jų asmenybę apibūdinančias nuotraukas. 1996). švietimas. 1990). tokiu bičiuliu gali būti tik niūfaundlendas. S O C I A L I N Ė Į T A K A „Priešingai. 2006). Marianne LaFrance (1985). nei mano daugelis moterų. kad verkė dėl karo Irake (Gallupo institutas. 2000). 2003). vienišumas ir polinkis į depresiją) transformuoti į dėmesingumą vertinančią visuomenę? Iš tiesų daugumoje Šiaurės Amerikos globos sričių (socialinis darbas. kurie džiaugiasi. Moterys greičiau pravirksta arba prisipažįsta jautriai reaguojančios į kitų sielvartą (Eisenberg ir Lennon. ar ji kažką kritikuoja. ar vakarietės moterys labiau pasikliauja individualistine kultūra ir prisiderina prie jos? O gal moterišku ryšiu grindžiama gyvenimo filosofija galėtų padėti į galią orientuotą Vakarų visuomenę (kuriai būdinga nesirūpinimas vaikais. Patyrusios slegiančių įspūdžių laboratorinių tyrimų metu ar realiame gyvenime. slauga) moterų dirba gerokai daugiau nei vyrų. 1995 („Deivo Bėrio išsamus vadovas vaikinams") empatija (empathy) Netiesioginis kito žmogaus jausmų išgyvenimas. kurie verkia." Dave Barry. Moterys daugiau laiko praleidžia besirūpindamos ikimokyklinio amžiaus vaikais ir pagyvenusiais tėvais (Eagly ir Crovvley. Pavyzdžiui. Stebint kitų patiriamą skausmą. moterims suaktyvėja su empatija susiję smegenų centrai. Sapadin. o vyrų smegenys tokių pokyčių nefiksuoja (Singer ir kiti. moterys tiksliau atspėdavo. amerikiečių vyrų ir 43 proc. parašo bemaž keturis kartus daugiau asmeninių laiškų ir 10-20 proc. kad moterys paprastai geriau nei vyrai įžvelgia kitų žmonių emocijas. Kaip manote. džiaugtis su tais. Norėdami bendrauti su empatišku bei supratingu žmogumi. Pavyzdžiui. 1990). 1993). Empatijos skirtumas pastebimas ir laboratorinių tyrimų metu. gana lengva užmegzti ilgalaikius. pastovius. Visa tai padeda paaiškinti.gebančias pajusti. Išanalizavusi 125 vyrų ir moterų jautrumo nežodiniams ženklams tyrimus. ir Amy Halberrstadt bei Martha Saitta (1987). kad kontaktų poreikį moterys dažniau reiškia šypsena (LaFrance ir kiti. jog šypsomasi priklausomai nuo situacijos. moterų teigia. Kad būtų patenkintos vedybiniu gyvenimu. 1986). ar aptaria savo skyrybas. priėjo išvadą. jos perka tris kartus daugiau dovanų ir sveikinimo atvirukų. kuriam galėtų atskleisti savo džiaugsmus bei skausmus. artimus ir abipusį pasitenkinimą teikiančius santykius su bičiuliu. dažniau skambina į užmiestį draugams. Moterys kur kas dažniau apibūdina save kaip empatiškas . Žinoma. ir moterys teigia. Judith Hali (1984) pastebėjo. Tačiau daugiau nei 400 tyrimų atskleidė. parodžius dviejų sekundžių filmo ištrauką su prislėgtos moters veidu. 1983). kad moterys apskritai geriau šifruoja kitų žmonių siunčiamus emocinius signalus. Moterų bei vyrų empatija skiriasi ir tuo. išanalizavusi 9000 universiteto baigimo nuotraukų. savęs įsivaizdavimas kito vietoje. . kad moterys šypsosi dažniau. malonesnė ir globėjiškesnė nei draugystė su vyrais (Rubin. 12 proc. moterys dažniau rodo tėvų nuotraukas bei tas. draugėms bei giminėms (Putnam. Moterys kaip motinos. kuriose jos užfiksuotos su kitais žmonėmis (Clancy ir Dollinger. kad draugystė su moterimis yra artimesnė. ir verkti su tais.202 II d a l i s . Palyginti su vyrais. moterims ypač svarbus abipusės paramos jausmas (Acitelli ir Antonucci. kodėl ir vyrai. parkuose bei gatvėse. ištyrusios 1100 nuotraukų žurnaluose bei laikraščiuose ir stebėjusios 1300 asmenų prekybos centruose. 2003). moterys labiau nei vyrai reiškia empatiją patinantiems panašius išgyvenimus (Batson ir kiti. Dave Barry's Complete Guide to Guys. ir vyrai. Mergaitės labiau įsijaučia reaguodamos į joms rodomas skaidres ar pasakojamas istorijas (Hunt.

2006. 2005) pavadino „kraštutiniu vyriškuoju protu". tvirtina Erichas Coatsas ir Robertas Feldmanas (1996).su moterimi. padedančias išsaugoti grupių nelygybę (Eagly ir kiti. dažniau vairuoja automobilį ir apmoka didžiąją dalį sąskaitų (Laner ir Ventrone. • Vyrams labiau nei moterims rūpi socialinis dominavimas ir jie labiau linkę remti konservatyviuosius politinius kandidatus bei programas. sako Johnas Williamsas ir Deborah Best (1990a.„mylintis. valingas. pasaulio įstatymų leidėjų buvo moterys (IPU. Jie paprašė. • Vyrai sudaro pusę prisiekusiųjų teisme. kurį Simonas Baron-Cohenas (2004. G E N A I . kuriuose užfiksuoti pasakojimai apie laimingas akimirkas. kad vyrai galią ir laimėjimus laiko svarbesniais dalykais negu moterys (Schwartz ir Rubel. Jei pirmasis žmogus jums asocijuojasi su vyru. antrasis . priklausomas. nes moterys vis dažniau užima vadovaujančius postus. 2006). 2005 metais amerikiečiai vyrai labiau rėmė mirties bausmę ir karą Irake (Gallup. 15). .5 s k y r i u s . 2003). Davis ir Gilbert. 2005). autokratiškas. Mergaitės yra empatiškesnės ir geriau moka suprasti kitų emocijas. tačiau net 90 proc. šiurkštus. Socialinis dominavimas Įsivaizduokime du žmones: pirmasis yra „drąsus. Tačiau atkreipkime dėmesį į šiuos faktus: • 2006 metais tik 16 proc. vyrų atlyginimų. Ši nuomonė ir lūkesčiai atitinka realybę. tarp išrinktų prisiekusiųjų pirmininkų ir daugumą lyderių specialiai suburtose laboratorinėse grupėse (Colarelli ir kiti. todėi jos rečiau serga autizmu. kad žmonės prisimintų tuos atvejus. dominuojantis. Ypač teigiamas emocijas. Nuo Azijos iki Afrikos. kai jautėsi laimingi. svajingas. Kaip pamatysime. nesate vieninteliai šitaip galvojantys. Sidanius ir Pratto. vyrai vis dar yra pirmojo pasimatymo iniciatoriai. įvairiose kultūrose lyčių skirtumai yra nevienodi. Tačiau vyrai šiek tiek sėkmingiau pastebėdavo pyktį. liūdni ir pikti. stebėtojai kur kas tiksliau galėjo įspėti moterų nei vyrų emocijas. • Moterų atlyginimai industrinėse šalyse vidutiniškai siekia 77 proc. 1989. 1996). Kaip būdinga užimantiems aukštesnę padėtį. Nė vienoje žinomoje visuomenėje moterys nedominuoja (Pratto. bet pamažu jie nyksta. savarankiškas ir stiprus". 1999). emocionalus. teigia Hali. 2003. 2000). nuo Europos iki Australijos žmonės vyrus laiko veržlesniais. agresyvesniais ir labiau linkusiais dominuoti. Beveik 80 000 žmonių tyrimai 70-yje šalių atskleidė. Kerr ir kiti. 1982). Tik apie penktadalį atlyginimų skirtumo galima paaiškinti lyčių išsilavinimo bei darbo patirties skirtumu ir darbo specifika (World Bank. nuolankus ir silpnas". o antrasis . 1998. Parodžius penkių sekundžių trukmės neįgarsintus filmukus. K U L T Ū R A IR LYTIS 203 Moterys taip pat geriau geba reikšti emocijas ne žodžiais. 2005). Iš esmės kiekvienoje visuomenėje vyrai socialiai dominuoja.

mažiau šypsosi (Anderson ir Leaper. Vyrai dažniau elgiasi kaip turintys valdžią .demokratiškai (Eagly ir Johnson. vyrų ir moterų kalbėjimo stilius keičiasi priklausomai nuo socialinio konteksto. o moterų . mandagiau. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Kai kurie lyčių skirtumai nekoreiiuoja su padėtimi ir gaiia. studentai dažniau linksi galvą kalbėdami su profesoriumi negu su savo bendraamžiais. įkyriai pertraukinėja. kad teigdami. 1991. Be to. pirmavimo ir dominavimo (Sidanius ir kiti. ne taip įžūliai. 2004). nes moterys geriau geba suburti komandą ir palaikyti tinkamą klimatą (Eagly ir kiti. Vyrai dažniau nei moterys siekia pergalės. Ellyson ir kiti. kai vaidmenys nėra griežtai apibrėžti.poreikį būti susijusioms. 1991). kuriuo siekiama ką nors įskaudinti.iš Veneros? Tiesą sakant. kurį mes laikome būdingu vyrams. Vyrų bendravimo stilius atspindi jų socialinę valdžią. Čarli. 1998. van Engen ir Willemsen. 1999). Per apklausas . Vyrai puikiai atlieka direktyvių. sukurta lyčių skirtumams pagal vartojamus žodžius ir sakinių struktūrą atpažinti. 2002). Rašydamos moterys dažniau vartoja prielinksnį „su". vyrai dažniau rizikuoja (Byrnes ir kiti. o moterys . kurie turėtų užgauti kito žmogaus jausmus. o moterys . 2001). kuriai pirmenybę teikia vis daugiau organizacijų. Pavyzdžiui. 2005). elgiasi jautriau. kuriuo siekiama įskaudinti. dažniau įdėmiai žiūri. Laboratorinių eksperimentų metu tai gali pasireikšti piktybiškai sukeliant elektros šoką ar sakant tokius dalykus. kad (prisimenant XX a. Pavyzdžiui. 2005). Tyrimas parodė. Situacijose. agresija (aggression) Fizinis ar žodinis poelgis. 2004). moterims geriau sekasi „permainų siekianti" lyderystė.65 proc. Mūsų pasaulyje medžioklė. 2003. Vyrai ir aukštą socialinę padėtį užimantys asmenys linkę garsiau kalbėti ir dažniau pertraukinėti (Hali ir kiti. Vyrų sandoriai buvo rizikingesni. o moterys . vyrai labiau linkę vadovauti direktyviai.tik 1. Didžiąja dalimi stilius. 2006). Sandoriai kainuoja pinigus. o moterys linksi dažniau negu vyrai (Helweg-Larsen ir kiti. iš tiesų būdingas užimantiems aukštą padėtį ir turintiems valdžią žmonėms (ir vyrams. Agresija Agresija psichologai laiko tokį elgesį. todėl jie prarado 2. muštynės ir karas yra vyriški užsiėmimai. 1994). moterys stengiasi daryti įtaką ne taip tiesmukai . tikslumu iš 920 pozicijų) atpažino britų grožinės ir negrožinės literatūros kūrinių autorių lytį (Koppel ir kiti. Konstatuodamos faktus.72 proc. per daug viską supaprastiname. sėkmingai (80 proc.. Tad ar galima pareikšti. kad „vyrai daug labiau pasitiki savimi negu moterys" ir atlieka 45 proc. o vyrams prekiauti sekėsi ne geriau negu moterims. 1990). Būna dvejojančių ir pagarbiai besielgiančių vyrų ir tiesmukiškų bei kategoriškų moterų. daugiau operacijų biržoje (Barber ir Odean. žmonės yra skirtingi.204 II d a l i s . pastebi Kay Deaux ir Marianne LaFrance (1998). esą vyrai ir moterys kilę iš skirtingų planetų. Tad akivaizdu. ir vyrai labiau dėl to nukentėjo.rečiau pertraukinėja. į užduotis susitelkusių lyderių vaidmenį. moterys nepriklausomai nuo turimos valdžios linkusios daugiau šypsotis (Hali ir kiti. Vieno tyrimo metu buvo analizuojamos 35 000 biržos maklerių ataskaitos. ir moterims) (Hali ir kiti. Viena kompiuterinė programa. Vyrų bendravimo stilius atspindi savarankiškumo poreikį. liečia ranka.kalba kategoriškai. dešimtojo dešimtmečio bestselerio pavadinimą) vyrai kilę iš Marso. mažiau kiekybę nusakančių žodžių ir dažniau vartoja esamąjį laiką. Be to.

kad lyčių skirtumai priklauso ir nuo sąlygų.) vyrų nei moterų (48 proc. vyrų ir 12 proc. moterų (Bailey ir kiti. suomiai santykinai pakantūs. moterų (Pryor ir kiti. Provokacija atotrūkį tarp lyčių gali sumažinti (Bettencourt ir Kernahan. Kaip dažnai jie galvoja apie seksą? „Kasdien" arba „kelis kartus per dieną" atsakė 19 proc. Pavyzdžiui. Teiginiui „Jei du žmonės iš tiesų vienas kitam patinka. Kanadoje areštuotų vyrų ir moterų santykis yra 8:1 (Statistics Canada. vyrų (Laumann ir kiti. 2004). kad pirmojo lytinio akto priežastis buvo meilė partneriui. 2001). O kalbant apie ne tokias aštrias agresijos formas . 1997. kad moterys nė kiek ne mažiau agresyvios nei vyrai (Bjorkąvist. 2005). kuriose 92 proc. „Bet kur pasaulyje. išanalizavęs daugelio tyrimų rezultatus. Beveik visi teroristai savižudžiai . sako Johnas Archeris (2000. išskyrus keletą išimčių. net jei jie vienas kitą pažįsta labai trumpai" pritarė 58 proc. Seksualumas Požiūrio į seksą bei atkaklumo atžvilgiais taip pat egzistuoja atotrūkis tarp lyčių. White ir Kowalski. jų manymu. G E N A I . 2000). nieko bloga. Iš tiesų. Tačiau visame pasaulyje visais laikais vyrai labiau linkę žaloti kitus. 1994).) teigė. Jungtinėse Amerikos Valstijose. kalinių yra vyrai. 1994). vyrų ir tik 34 proc. Tačiau prisiminkime. Richardson. šis santykis lygus 10:1 (FBI. spaudoje). perpus mažiau (25 proc. 1996). kad tai baigiasi lytiniais santykiais. Tačiau pasvarstykime: • Australijoje atliktoje apklausoje teiginiui „Galiu save įsivaizduoti besijaučiantį (-čią) patogiai ir besimėgaujantį (-čią) „atsitiktiniais" lytiniais santykiais su įvairiais partneriais" pritarė 48 proc. 2002. K U L T Ū R A IR LYTIS 205 vyrai dažniau nei moterys prisipažįsta esą agresyvūs. 2001). Vienas 48 šalyse atliktas tyrimas parodė.5 s k y r i u s . moterys gali netgi turėti didesnį polinkį agresyviems veiksmams.jauni vyrai (Kruglanski ir Golec. Bet visose šalyse vyrai.tarkime. • Apklausus 3400 atsitiktinai parinktų 18-59 metų amerikiečių. 2005). pavyzdžiui. 1994.paaiškėja. rankos pakėlimą prieš šeimos narį. . o Taivano gyventojai labiau palaiko monogaminius santykius (Schmitt. Laboratorinių eksperimentų metu vyrai iš tiesų demonstruoja didesnį agresyvumą. skausmingą elektros šoką (Knight ir kiti. o ne moterys labiau troško nevaržomo sekso. kaip skirtingose šalyse skiriasi požiūris į seksualinę laisvę. moterų ir 54 proc. 1987). • Neseniai Amerikos švietimo tarybai atlikus daugiau nei ketvirčio milijono aukštųjų mokyklų pirmo kurso studentų apklausą taip pat gauti panašūs duomenys. 2005). Lyčių skirtumai požiūrio į seksą atžvilgiu persikelia ir į elgseną.rašo tarpkultūrinės psichologijos spe- . fizinį ar žodinį smurtą . Vyrų ir moterų fiziologinės ir žodinės reakcijos į seksualius dirgiklius yra „labiau panašios nei skirtingos" (Griffitt. sukeldami.

pritariamai sako Baumeisteris ir Vohs. rečiau atsisako sekso. p. kurių geismus sužadina ne moterys." Iš tiesų. Kai moterų mažiau. 244). Todėl nenuostabu. kad vyrai dažniausiai siūlo pinigus bei dovanas.Tai tiesiog tokie vyrai. kad visose kultūrose moterų seksualumas vertinamas labiau nei. jie labiau reaguoja į vizualius dirgiklius ir jiems labiau rūpi partnerio patrauklumas (Bailey ir kiti. pastebi humoristas Dave Barry (1995). išleidžia daugiau pinigų lytiniams santykiams bei mėgsta didesnę seksualinę įvairovę. yra daugiau nėščių paauglių . Amerikoje poromis gyvena 47 proc. bet ir greičiau susijaudina. kiek sekso partnerių jie geidžia turėti kitą mėnesį. 1990). 2004). lesbiečių norėjo daugiau nei vieno partnerio). kurios nepalankiai žiūri į streiklaužius. tiriant. Baumeister ir kiti. dažniau masturbuojasi. pastebi autoriai.pastebi Stevenas Pinkeris (1997). 2005). vyrų. jų seksualumo vertė išauga. kurios siūlo „pigų seksą". vienišų vyrų ir 6 proc. lesbiečių ir tik 24 proc. dažniau geidžia sekso. . kur vyrų yra mažiau. gėjų (Doyle. 2005). Palyginti su lesbietėmis. ir homoseksualių žmonių apklausų rezultatai buvo beveik identiški (29 proc.teigia antropologas Donaldas Symonsas (1979.nes kai vyrų trūksta. gėjų ir 6 proc. 1994). atlaidžiau į jį žiūri bei ieško daugiau partnerių. . Tai atspindi lyčių asimetrija pagal prostituciją ir piršimąsi bei papročiai. kad visi nusi- . Lyčių skirtumą atskleidžia ir seksualinės fantazijos (Ellis ir Symons.seksą" (Barber.vyrai dažniau nei moterys yra seksualinių veiksmų iniciatoriai". . Meilės romanuose. tačiau po to norės.neįpareigojantį . jie sunkiau pakelia viengungystę. kuriame vyras ir moteris trokšta santykių. Sekso srityje. ir jos reikalauja didesnio įsipareigojimo. . moterų norėjo daugiau nei vieno partnerio (Schmitt. „Gėjams nėra būdingas padidintas seksualumas. gėjai dažniau teigia. 253). mažindamos jų pačių seksualumo vertę.206 II d a l i s . o kiti vyrai. Vienu metu 52 šalyse buvo apklausti 16 288 žmonės. Vyrams skirtuose erotiniuose kūriniuose moterys vaizduojamos nesusaistytos ir valdomos geismo. siūlydamos pigų . Baumeister ir Vohs. S O C I A L I N Ė ĮTAKA cialistas Marshallas Segallas ir jo kolegos (1990. mažinančius nuolatinių darbuotojų vertę. Panašiai kaip ir profsąjungos. „Seksualumas visur suprantamas kaip kažkas. „moterys konkuruoja viena su kita. 2003. Taigi ir heteroseksualių. švelnų vyrą emociškai sudegina jo ištikima meilė romano herojei. vyrai ne tik dažniau svajoja apie seksą.Vyrai šito NEGALI PAKĘSTI. tačiau taip jų ir nepasiekia. moterys retai moka už seksą. Jie pritars 45 sekundes trunkančiam troškimui. dažniau sako komplimentus ar įsipareigoja atsilyginti moteriai už suteiktas seksualines paslaugas. 29 proc. kurių pagrindinė rinka yra moterys. dažniau rizikuoja. Tą pastebėjo ne tik sociologai. jog juos domina neįpareigojantis seksas. „Moteris gali sužavėti keturių valandų filmas su subtitrais. 2001). 2000. dauguma moterų nepritaria toms. 185 šalyse. ten. pastebi Roy Baumeisteris ir Kathleen Vohs (spaudoje. Statistikos duomenimis. . ką turi moterys ir ko nori vyrai".

Vyrai dažniau inicijuoja seksualinius santykius. Tarp 99 proc. moterys gali maitinti krūtimi.5 s k y r i u s . taip ir detektyvus psichologus labiau domina skirtumai nei panašumai.aspektu. Filmas. tikrai būtų populiarus tarp vyrų. kurie sąlygoja elgsenos skirtumus? . Jie greičiau negu moterys griebiasi fizinės agresijos. agresijos ir seksualumo atžvilgiais. „Kaip manote. kad vyrai ir moterys (nors jie ir skirtingi) atstovauja priešingoms lytims. APIBENDRINIMAS Kaip paaiškinti lyčių panašumus ir skirtumus? • Berniukai ir mergaitės bei vyrai ir moterys panašūs daugeliu požiūrių.dar viena sritis. o moterų seksualumą labiau įkvepia emocinis potraukis. G E N A I . K U L T Ū R A IR LYTIS 207 rengtų.savarankiškumo ir poreikio būti susijusiam . kodėl vyrai ir moterys skiriasi kaip individualybės. biologinių skirtumų nepaneigsi . Jie greičiau skiriasi kaip dvi rankos . ar dėl biologinių skirtumų?" Tokią nacionalinę apklausą atliko Gallupo institutas (1990). Moterys paprastai būna rūpestingesnės. pavadintas „Nuogaliai automobilių lenktynėse". vyrai ir moterys skiriasi socialinio dominavimo. kurioje pastebimi lyčių skirtumai. O paskui turėtų būti automobilių lenktynės. empatiškesnės ir save dažniau apibūdina santykių prasme. kurie reikalingi medžiojant. Vargu ar galima teigti." Kaip detektyvus labiau domina nusikaltimai nei dorybės. kodėl skiriasi jų interesai ir gebėjimai? Ar dėl to. dėmesys buvo suteiktas į dvi pagrindines priežastis: evoliuciją ir kultūrą. hormonai ir smegenys skiriasi ir tokiais aspektais.panašios. Visose žinomose kultūrose vyrai linkę turėti daugiau socialinės galios. Žinoma. Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natūralus? Aiškinant lyčių skirtumus. • Be to. tačiau ne tokios pat. • Seksualumas . • Socialinės psichologijos specialistai lyčių skirtumus tiria lyginamuoju . tačiau atrodančios skirtingai.jie ryškūs. Ar biologiniai lyčių skirtumai apsiriboja tik tokiomis akivaizdžiomis reprodukcijos ir kūno sandaros ypatybėmis? O gal vyrų ir moterų genai. Vyrai turį daugiau raumenų. Tačiau jų skirtumams skiriamas didesnis dėmesys. Tad prisiminkime: individualūs skirtumai yra kur kas didesni nei lyčių skirtumai. kad juos taip auklėja. susikibus derančios viena su kita. atsakiusiųjų į šį klausimą (tikriausiai neabejojant jo prielaidomis) „auklėjimą" ir „biologinius skirtumus" nurodė beveik vienodas skaičius respondentų. jie trokšta turėti daugiau partnerių.

monogamiškų tėčių. kurios leidžia perduoti genus ateities kartoms." Samuel Butler. tai natūralioji atranka galėjo ugdyti moterų gebėjimą pastebėti emocijas. Evoliucinė psichologija neprognozuoja jokių lyčių skirtumų tose srityse.208 II d a l i s . o vėliau daugelis tai pakartojo. po to jį maitina.) Be to.tai genų būdas sukurti daugiau genų. atlikę skaičiavimus. poros pasirinkimo ir reprodukcijos atžvilgiu svarbūs elgsenos skirtumai. apimti aistros. o vyrai . dėl to sperma. pagaminsite 1000 spermatozoidų.finansiškai patikimų. tvirtina evoliucinės psichologijos specialistai. jiems vienodai iškyla pūslės nutrintose vietose. vyrų seksualinį iniciatyvumą. atsižvelgdama į lytį. teigia evoliucinės psichologijos specialistai. Moterys į vaiko gimimą investuoja mažiausiai devynis mėnesius. dominavimą ir seksualumą. Tad. moterys savęs pratęsimui atidžiai ieško sveiko ir galėsiančio išlaikyti partnerio.siekdami gausos. kurios padėjo Montesumai II tapti actekų karaliumi. Vyrai ieško derlingos dirvos. kad gebėjo suprasti savo vaikų ir garbintojų emocijas. panašiai kaip alkio jausmas reiškia kūno poreikį maistui. Visos šios prielaidos grindžiamos principu: gamta atrenka tokias savybes. kurioje galėtų pasėti savo sėklą. kuriose jos abi susidūrė su tais pačiais prisitaikymo sunkumais (Buss. buvo perduotos jo palikuonims. 1995b). mėgsta panašų maistą. pavyzdžiui. gali prognozuoti. Abiejų lyčių žmonės 4 į karštį reaguoja prakaituodami. o vyrai kartais . Vidutiniškai vyras per savo gyvenimą pagamina daugybę trilijonų spermatozoidų. kad „mes negalime pakeisti savo rūšies evoliucijos istorijos. mūsų natūralūs troškimai . o ne klajojančių storžievių. kurie galėtų padėti joms rūpintis atžalomis . Be to.tik devynias sekundes. Moterys į reprodukciją žvelgia išmintingai. Pasvarstykime. kuriuos pagimdė 4000 jo moterų (Wright. 1998). kol perskaitysite šį sakinį. yra pigi. evoliucinės psichologijos specialistas Douglasas Kenrickas (1987) teigė. Vyrai konkuruoja su kitais vyrais dėl galimybės laimėti genų totalizatoriuje. Medicinos tyrinėtojas Lewisas Thomas (1971) atskleidė giluminius evoliucijos tikslus. 1835-1901 . teigia evoliucinė psichologija. Atvirkščiai. kol moteris išnešioja tik vieną vaisių. kaip kandies patinėlis reaguoja į pa- „Višta tėra kiaušinio priemonė kitam kiaušiniui sukurti. Moterys ieško vyrų. o kai kurie skirtumai tarp mūsų neabejotinai yra šios istorijos funkcija". kad visame pasaulyje lytys skiriasi pagal agresyvumą. fiziškai dominuojantis vyras galėjo lengviau turėti moterį. Vyrai. kaip skiriasi meilinimosi. Tos genetiškai sąlygojamos savybės. Šiame procese mažai kas vyksta sąmoningai. nepuola stoti į eilę prie spermos bankų. palyginti su kiaušinėliais. Tačiau evoliucinė psichologija. (Jei esate vyras. vyras gali platinti savo genus apvaisindamas daugelį moterų. Nedaugelis žmonių. stabteli pagalvoti: „Noriu savo genus perduoti palikuonims". S O C I A L I N Ė ĮTAKA Lytis ir poros pasirinkimo prioritetai Atsižvelgdamas į tai. dėl to per daugelį kartų sustiprėjo vyrų agresyvumas bei polinkis dominuoti. vaizdingai aprašydamas. Jei mūsų protėvių motinos turėjo naudos iš to. Emocijos tarnauja evoliucijos programai.

G E N A I . patvirtina šiuos teiginius. jis tikriausiai staiga pastebi. „Vyrų laimėjimai iš esmės yra meilinimosi demonstravimas". kai lieka kambaryje vieni su mergaite (Roney. Evoliucinė psichologija taip pat teigia. meilės ir kad jais žavėtųsi. Indonezijos saloje ar San Paule. ko trokšta moterys . ir moterys trokšta gerumo. • Vyrai linkę vesti jaunesnes moteris. O moteris traukia vyrai. 5. kurių kūno formos signalizuoja apie jų vaisingumą. kad diena tapo puiki. jis gali sulaukti reprodukcinio atpildo. Vieno eksperimento metu paaiškėjo. o vyrai demonstruoja automobilius ir turtus. kad jautėsi šiek tiek nustebęs. 2003).5 s k y r i u s . galia ir ambicijos leidžia tikėtis išteklių. kad vyrus traukia jaunatviškos išvaizdos moterys.sako Glennas Wilsonas (1994).ankstesnės natūraliosios atrankos sukurtų mechanizmų rinkiniai". Didesnis vyrų domėjimasis kūno formomis juos taip pat paverčia pagrindiniais pornografijos vartotojais. kad atrodytų jaunesnės (ir vaisingesnės). 1992). Visų amžiaus grupių moterys teikia pirmenybę tik truputį už jas vyresniems vyrams. paaiškėjo. kurio vienos molekulės pakanka. kurios siejasi su vaisingumu. aistros apimti. Povai patinai išskleidžia uodegas. ar kandis patinas suvokia. kurioms vyrai ir moterys teikia pirmenybę pasirinkdami porą. pradedant Australija ir baigiant Zambija. juo labiau jis vertina didesnį amžiaus skirtumą tarp jo ir išrinktosios. aplinkybės. moters šypseną interpretuodamas kaip seksualinį susidomėjimą. Priešingai.). Atkreipkime dėmesį į šiuos faktus: • Atlikus tyrimus su 37 skirtingų kultūrų atstovais. skristų prieš vėją. tad apsisuka ir nuskrenda prieš vėją. kad per mylią nuo jos esančių patinėlių plaukeliai imtų virpėti. ir vyrai.materialius išteklius ir gebėjimą apginti. kad jį traukia cheminis aerozolis. pastebi Bussas (1994a) ir Alanas Feingoldas (1992). . Evoliucinės psichologijos specialistai irgi mano. oras svaigus ir kad pats metas pamankštinti senus sparnelius. Moterys gali pasididinti krūtis. „Žmonės yra gyvos iškasenos . kad ir čia susiduriame su natūraliosios atrankos išankstiniu vyrų nusiteikimu žavėtis tomis moterų savybėmis. Tačiau abejotina. . jog tai padeda paaiškinti ne tik vyrų agresyvumą. „jog visame pasaulyje aspektai. bet jei tai pasitvirtina. Į trečią dešimtmetį įžengę vyrai linkę vesti tik nedaug jaunesnes moteris. bet ir skirtingas vyrų bei moterų seksualines nuostatas bei elgseną. juo vyras vyresnis. Tačiau esama ir panašumų: kad ir kur gyventų.5 pav. Apibendrinęs šiuos duomenis Bussas (1999) rašo. Įkopę į septintą dešimtmetį renkasi ir veda vidutiniškai dešimčia metų jaunesnes moteris (Kenrick ir Keefe. ir šie. Vyras dažniausiai klysta. Be abejonės. Evoliucinės psichologijos specialistai sako. Be to. reikalingų palikuonims auginti (žr.sako Davidas Bussas (1995a). kad vyrai stengiasi siūlyti tai. lyginti raukšles ar nusiurbti riebalus. K U L T Ū R A IR LYTIS 209 teles skleidžiamą kvapą. kad paaugliai didesnę svarbą teikia „turėjimui daug pinigų". kuriems rinkdamiesi porą vyrai ir . kurių turtai.

Šis metodas primena funkcionalizmą . religijoms ir politinėms sistemoms. kad jis tarnauja šiai funkcijai. Paaiškėjo." Evoliucijos teoretikas vargiai pralaimės siūlydamas pavėluotą aiškinimą. reikia kur kas daugiau nei atiduoti spermą. trečiajame dešimtmetyje. Šaltinis: Buss.gali kas nors pasakyti.gamtos procesų.5 PAVEIKSLAS Veiksniai. ir moterys laimi kartu investuodami į savo vaikus. tad ir vyrai.teoriją. Šiandieninė visuomenė yra orientuota į informaciją . taip ir mūsų su partneryste susiję troškimai parodo. moterys teikia pirmenybę. Lygiai kaip gyvačių. tačiau jų apraiškos šiuolaikinėje visuomenėje yra akivaizdžiai mažiau „pritaikomos". Įsivaizduokite. Monogamija taip pat padidina vyrų tikrumą dėl tėvystės. kaip numato evoliucinės psichologijos specialistai. aukščio ir vorų baimė atskleidžia. yra „Lyčių elgsenos skirtumai galėjo būti aktualūs mūsų protėviams. ar ši ištikimybė neliudytų evoliucijos išminties? Norint užauginti palikuonį iki brandos. Pirmoji: evoliucinės psichologijos specialistai savo teoriją pradeda nuo reiškinio (pavyzdžiui. kad jie galėtų reprodukuotis. atstovaujančių įvairioms rasėms. kuriais atrenkamos fizinės bei elgsenos savybės.210 II d a l i s . kodėl žmonės ir kitos gyvūnų rūšys. Mumyse glūdi sėkmę patyrusių protėvių troškimai. padedančios genams išlikti. taip pat ir reprodukcinę. beje. Pamėginkime tai padaryti. kad jų vaikai galėtų išgyventi ir perduoti genus.kritikai mato dvi evoliucinio aiškinimo problemas. . kad vyrai teikia pirmenybę bruožams.didžiuliai bicepsai ir trykštantis testosteronas nėra svarbiausias dalykas kompiuterių įmonės prezidentui. pastebi biologai Paulas Ehrlichas ir Marcusas Feldmanas (2003). kad viskas vyko priešingai. O moterys teikė pirmenybę vyrams. kokių išteklių reikėjo protėviams. kurie turi išteklių ir užima tam tikrą socialinę padėtį. kuri dominavo XX a. „Kodėl pasireiškė šis elgesys? Todėl. kuriems teikiama pirmenybė renkantis porą Davidas Bussas ir 50 jo bendradarbių šešiuose žemynuose ir penkiose salose apklausė daugiau negu 10 000 žmonių. kokie išlikimo pavojai grėsė mūsų protėviams. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 5. renkantiems šakneles ir medžiojantiems voveres Šiaurės Afrikos lygumose. 1994b. skiriasi būtent taip." Mintys apie evoliucinę psichologiją Neneigdami natūraliosios atrankos . (Tai. Ištikimi savo sutuoktinėms ir palikuonims vyrai geba geriau pasirūpinti. kurių jaunikliams reikalinga ilgalaikė tėvų globa. liudijantiems jaunystę ir sveikatą. stengdamiesi sukonstruoti jo paaiškinimą. „Puiku! . vyrų ir moterų seksualinės iniciatyvos skirtumo) ir po to grįžta atgal. Tai padės geriau apsaugoti jų vaikus. jog moterys yra stipresnės ir fiziškai agresyvesnės. Išvengti pavėluotos nuomonės šališkumo galima įsivaizduojant. yra evoliuciniai aiškinimai." O jeigu vyrai niekada neturėtų nevedybinių lytinių santykių." Douglas Kenrick (1987) .

skyrelį „Atkreipkime dėmesį. (Žr. Šv. kad jų sritis toli gražu nėra spėlionės atgaline data. koduojantis ir perduodantis didžiulį srautą informacijos . tokie kaip naujausi DNR tyrimų duomenys. prasmingas. žmogaus akis . . Daugumai mokslininkų mutacija ir natūralioji atranka paaiškina gyvybės atsiradimą ir išradingus jos kūrinius. kad Visata iš tikrųjų stebuklinga. šios kūrybos rezultatas . norėdami išsklaidyti įtampą tarp mokslo ir religijos. Visata niekada mūsų nebūtų sukūrusi (bet ji buvo visiškai teisi taip pasielgdama). Kosmologai teigia. Šis evoliucinis skepticizmas yra tvarus. mano.) Evoliucinės psichologijos specialistai sako. 2005). bet tęsiasi diskusijos dėl jo didžiosios idėjos. kodėl vyrai ir moterys skiriasi. „turėtume kiekviena proga aiškinti plačiajai visuomenei. Nes kultūra socializuoja jų elgseną! Kai vaidmenų skirtumai pasireiškia skirtingu laiku ir skirtingose vietose. 1999). išsibarsčiusių „po visą gyvūniją". nors moksliniai įrodymai. jog mokslas gali atsakyti į klausimus „kada?" ir „kaip?". „kultūrai" geriau pavyksta šiuos vaidmenis apibūdinti nei paaiškinti. evoliucines prognozes lyginantis su duomenimis. G E N A I . mokslininkų. Intensyviausiai šios diskusijos plėtojamos Jungtinėse Valstijose.5 s k y r i u s ." Daugelis mokslininkų. viltingas buvimas. 2005). kad „žmogus išsivystė iš ankstyvesnių rūšių" (Harris Poli. 1998). Augustinas V amžiuje numatė šiuolaikinių religingų mokslo žmonių požiūrį: „Visata buvo sukurta ne visiškai tobulos formos. Kai kurie vyraujančio mokslo kritikai sutinka. Meilė tarp vyro ir moters yra universali dėl genetinės naudos: ištikimų patinų palikuonys rečiau žūdavo nuo plėšrūnų. sutinkančių su Leshneriu. o religija . arba jei anglies protonas svertų bent kiek daugiau ar mažiau. K U L T Ū R A IR LYTIS 211 linkę poruotis ir būti monogamiški. Jo nuomone. jau seniai įtikino 95 proc. bet jai buvo suteiktas gebėjimas keistis iš beformės materijos į stebuklingą formų ir struktūrų rinkinį" (VVilford. kurią sukėlė antimokslinių ir antireliginių kraštutinumų šalininkai. Šališkumas ne mažiau aktualus ir kultūriniuose aiškinimuose.inžinerijos stebuklas. Jie gali puikiai kartu egzistuoti ir abu duoti visuomenei svarbios naudos. o empirinis mokslas. kuriose tik 38 proc. Pavyzdžiui. Amerikos mokslo pažangos asociacijos vadovas Alanas Leshneris (2005) skundžiasi dėl poliarizacijos.„protingo kūrimo" .sudaryta iš detalių. Tai leidžia gamtai atsirinkti tas mutacijas. kurios laikui bėgant gali pagerinti detalės struktūrą (Dennett. išskyrus evoliucijos šviesą". kosmologas Paulas Daviesas (2004) daro išvadą: gamta buvo išradinga ir sumanė sukurti save kopijuojančias. kad kiekvienas žemės sutvėrimas kilo iš kito sutvėrimo. Nors. Evoliucijos mokslas ir religija") atkreipkime dėmesį Evoliucijos mokslas ir religija Praėjo pusantro šimtmečio po Charleso Darwino „Rūšių kilmės" (The Origin ofSpecies) pasirodymo. vykdant tarpkultūrinius stebėjimus ir atliekant hormonų bei genetikos tyrimus. Evoliucinės psichologijos specialistai tvirtina. kad „žmogus išsivystė per milijonus metų" (Gallup. Iš tikrųjų daugelis mokslininkų mėgsta cituoti garsų genetiko (ir rusų stačiatikių atstovo) Theodosiuso Dobzhansky posakį: „Biologijoje niekas nėra svarbu. Jei sunkio jėga būtų nors truputį stipresnė ar silpnesnė. į kuriuos mokslas atsakyti nepajėgia. kad žmogaus raidos istorija labai ilga. 1996). buvome kuriami visą amžinybę. gautais stebint gyvūnus. iškeliančias naujas prognozes. informaciją apdorojančias sistemas (mus). kad mokslas ir religija nėra konkurentai. atrodo.teoriją kurią laiko alternatyva Darvvino teorijos siūlomam „aklų bandymų ir klaidų" keliui (Behe. bet gina valdomos evoliucijos .mūsų be galo sudėtingas. Kaip ir daugelyje mokslo sričių. suaugusiųjų tiki.į klausimus „kas?" ir „kodėl?". Nors yra klausimų. ku- Kai kurie kritikai bando neigti evoliucinį mokymą. stebėjimai įkvepia teorijas. kad jų teorijų šališkumo kritika yra „absoliučiai klaidinga".

kelių . patelės pasirenka patinus iš dalies atsižvelgdamos į jų gebėjimą bei norą paremti ištekliais. ir skirtumus (tam tikra įvairovė padeda išlikti). 2 prognozė: Moterys išsiugdė palankumą vyrams. bylojančius apie pasiryžimą investuoti į jas ir į jų atžalą. atsako evoliucinės psichologijos specialistai. žudantį pavydą ir prievartavimus galima įtvirtinti ir pateisinti vyrų agresyvumą kaip natūralų dalyką? Ir jei evoliucinės psichologijos specialistai įtikins vis daugiau žmonių.). jie nerimauja. Tačiau kritikai tvirtina. kad empiriniai įrodymai menkai tepatvirtina evoliucinės psichologijos prognozes (Buller. kad evoliucija padeda paaiškinti ir mūsų bendrumus. 3 prognozė: Moteris išsiskirs su vyru. 2005). Ar evoliucijos pasekme aiškinant gaujų smurtą.6 pav. kad visiems bendras evoliucinis palikimas pats savaime neleidžia prognozuoti santuokos formų įvairovės (vieno sutuoktinio. 1999). Evoliucinės psichologijos kritikai pripažįsta.6 PAVEIKSLAS Prognozės. nepajėgiančiu paremti ištekliais. kad evoliucija pagrįsti spėliojimai apie lytį „tik įtvirtina vyrų ir moterų stereotipus" (Small. S O C I A L I N Ė Į T A K A Bendroji evoliucijos teorija Natūraliosios atrankos sąlygojama evoliucija iJ Vidurinės pakopos evoliucinės teorijos Abipusio altruizmo teorija Tėvų investicijų ir lytinės atrankos (selekcijos) teorija X/ Tėvų-vaikų konflikto teorija ^ 1 hipotezė: Rūšyse. daugiau investuojanti lytis bus išrankesnė rinkdamasi partnerį. tėviškai mažiau investuojanti į atžalą labiau konkuruos tarpusavyje dėl galimybės poruotis su daugiau investuojančia lytimi. rodantiems ženklus. arba kuris šiuos išteklius skirs kitoms moterims ir jų vaikams. paneigti ar peržiūrėti teoriją. daromos remiantis Davido Busso (1995a) evoliucine psichologijos studija. 5. evoliucijos išmintis yra praeities išmintis. padarytos remiantis hipotezėmis 1 prognozė: Moterys išsiugdė palankumą aukštesnę padėtį užimantiems vyrams. kurių buvo tikėtasi.tai kitas klausimas.212 II d a l i s . ar visi turėtume įsigyti namų apsaugos sistemas? Tačiau atminkite. Tačiau jie tvirtina. 5. \ Vi 3 hipotezė: Lytis. kuriose lytys skiriasi pagal tėvų investicijas. Konkrečios evoliucinės hipotezės 2 hipotezė: Kai patinai gali paremti ir kartais paremia atžalą savo ištekliais. LJ Konkrečios prognozės. kad tai natūralu. Be to. Šios prognozės atkreipia dėmesį į nežinomus reiškinius ir leidžia patvirtinti. rias galima patikrinti (žr. Ar šios tendencijos vis dar gyvybingos .

1843 dvilytis (androgynous) Vyriškų ir moteriškų savybių mišinys. K U L T Ū R A IR LYTIS 213 sutuoktinių iš eilės. kurie buvo auginami kaip mergaitės (Reiner ir Gearhart. tai gebėjimas prisitaikyti . sutuoktinių mainų) skirtingose kultūrose.išmokti ir keistis. 1975. 2004). Be to. Kai žmonės bręsta ir sulaukia vidutinio bei vyresnio amžiaus. kaip netrukus pamatysime. ir žmonių. jie veikia mūsų organizmą.empatiškesni ir mažiau linkę dominuoti (Lowenthal ir kiti. Viena iš galimų mažėjančio lyčių skirtumo priežasčių yra hormonų pokyčiai." Raiph VValdo Emerson. o vyrai . kad tiek vyrai.vaidmens keliami reikalavimai. 2000). 1977). taip pat ir Nacionalinės futbolo lygos žaidėjų bei padūkusių studentų korporacijų narių (Dabbs. kad lytiniai hormonai yra svarbūs. Tačiau. Lytis ir hormonai Jei genai nulemia lyties savitumus. kad mergaitės. kurios atitinka jų vaidmenis. kurias anksčiau slopino. jog čia slypi formuojanti kultūros galia. kurios iki gimimo patyrė testosterono perteklių. o visi kartu jie įtikina daugelį mokslininkų.dažniausiai patirdami emocinį stresą . Kai kurie mokslininkai daro prielaidas. dauguma iš jų renkasi tipiškus vyriškus žaidimus ir ilgainiui . tiek moterys. „Puikiausi žmonės savo asmenyje sutuokia abi lytis. rūpindamiesi ir apsaugodami vyrai paryškina stipraus vyro savybes ir slopina abipusio priklausomumo bei globos poreikį (Gutmann. Nė vienas iš šių faktų nėra įtikinamas. dažnai leidžia reikštis toms savybėms. Journals. 2004). baigę šiuos jaunų suaugusių žmonių vaidmenis. Moterys tampa kategoriškesnės ir labiau pasitikinčios savimi. Atrodo.gebančiu būti ir kategorišku. svarbiausia. Vyriškos lyties embrionuose genai reguliuoja sėklidžių formavimąsi. o šios gamina vyrišką išvaizdą lemiantį lytinį hormoną testosteroną. Gyvūnams suleidus testosterono. jog testosteronas susijęs su agresija.5 s k y r i u s . kad jie buvo rengiami suknelėmis.susikuria vyrišką tapatumą. nusikaltėlių vyrų testosterono lygis būna aukštesnis nei normalus. Tyrimai rodo. 1990). ir beždžionių agresyvumo skirtumai pasireiškia ankstyvajame gyvenimo etape (kol kultūra dar nebūna padariusi didesnio poveikio) ir mažėja suaugus. . Pratt ir kiti. Kitų tyrimų metu stebėti be vyriško lyties organo gimę berniukai. Atrodo. kai testosterono lygis nukrenta. Nepaisant to. daugelio vyrų. vadinasi. ką mums davė gamta. įvyksta įdomus dalykas. Kalbant apie žmones. kad romantiškų santykių ir ankstyvos tėvystės laikotarpiu socialiniai lūkesčiai abi lytis skatina pabrėžti tas savybes. Evoliucinė teorija taip pat negali paaiškinti vos per keletą dešimtmečių įvykusių elgsenos pokyčių skirtingose kultūrose. Kiekvienas jų tampa labiau dvilyčiu . Visi sutinka. svarbi ir kultūra. Kita priežastis . Manoma. G E N A I . ir globojančiu. su jais elgiamasi kaip su mergaitėmis. linkusios berniokiškai elgtis žaisdamos (Hines. Stengdamosi patikti ir augindamos mažus vaikus jaunos moterys varžo savo impulsyvų norą elgtis kategoriškai ir nepriklausomai. Rodydami dėmesį. padidėja jų agresyvumas.

S O C I A L I N Ė Į T A K A APIBENDRINIMAS Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natūralus? • Evoliucinės psichologijos specialistai kuria teorijas apie tai.idėjos. jog lyčių socializacija mergaitėms suteikė „šaknis". Biernat ir Wortman. ar pakanka empirinių įrodymų evoliucinės psichologijos teorijoms paremti. pirmenybę teikia tiems vyrams. vyrai atlieka didžiąją dalį namų ūkio remonto darbų. • Kritikai sako. valgaminimo bei skalbimo darbų. • Biologija (pavyzdžiui. ir nerimauja. Sakoma. rungiantis su kitais patinais. plūgą ar ginklą)." Ir „visur valgio gaminimas bei indų plovimas yra tie namų ruošos darbai. elgesio taisyklės bei tradicijos. vyriškieji ir moteriškieji hormonai) svarbi lyčių skirtumams. kurioms daug svarbiau neeikvoti savo mažesnių reprodukavimosi galimybių. nuostatos. Suaugus tikrovė skiriasi nedaug: „Visur. Taigi moterys. rodantiems seksualinę iniciatyvą patelių atžvilgiu .214 II d a l i s . kuriais dalijamasi mažiausiai". kad evoliuciniai aiškinimai kartais tėra pavėluotos spėlionės. kuriųfizinės savybės byloja apie vaisingumą. kad gamta mus apdovanojo neįtikėtinu pajėgumu prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. moterys atlieka maždaug 90 proc. 2001). yra tai. lyčių vaidmenys (genderrole) Vyrų ir Kultūra. kurie pajėgtų pasirūpinti vaikais. Išanalizavus. XX a. kurią jie patiria nepateisinę šių lūkesčių (Kite.ir besistengiantiems agresyviai dominuoti. apdovanotose Randolpho Caldecotto medaliu. . Visi sutinka. ir abi lytys beveik vienodai užsiima laukininkystės darbais ir karvių melžimu. kad šios teorijos sustiprins vyriškus stereotipus. šluotą. knygose vaikams. paaiškėjo. moterų elgesio lūkesčių (normų) rinkinys. Jie teigia. o moterys rūpinasi vaikų priežiūra (Bianchi ir kiti.ypač tų. Kultūros reikšmę atspindi lūkesčiai. Jie taip pat diskutuoja. o berniukai daugiau laiko praleidžia žaisdami be priežiūros (Edwards. kaip agresija ir seksualinis iniciatyvumas. Net šiuolaikinėse Šiaurės Amerikos šeimose. 1991). . moterys atlieka didžiąją dalį namų ruošos darbų. kad vyrai medžioja žvėris ir kerta mišką. nepajėgiančios įvertinti kultūrinės įvairovės. adatą. Kultūra ir lytis: kultūros diktatas? Kultūros įtaką iliustruoja lyčių vaidmenų skirtumai nepriklausomai nuo vietos ir iaiko. Visose šalyse dirbti namų ruošos darbus ir rūpintis vaikais paprastai padeda mergaitės. kaip turėtų elgtis vyrai ir moterys. Tokie vyrų ir moterų elgsenos lūkesčiai apibrėžia lyčių vaidmenis. o berniukai penkis kartus dažniau nei mergaitės buvo vaizduojami naudojantys gamybos priemones (pavyzdžiui. 1991). ir panieka. kad gamta tuoktuvių žaidime pirmenybę teikia patinams. o berniukams „sparnus". 2000.praneša Jungtinės Tautos (1991). kaip pastebėjome. kuriose abu sutuoktiniai siekia karjeros. kaip evoliucija galėjo nulemti tokius lyčių elgsenos skirtumus. bet socialiniai vaidmenys taip pat stipriai veikia. mergaitės keturis kartus dažniau nei berniukai vaizduojamos naudojančios namų apyvokos daiktus (pavyzdžiui. kuo didelės žmonių grupės dalijasi ir ką perduoda iš kartos į kartą . šakes. puodus ir keptuves). kas kuo užsiima 185 bendruomenėse.

Šaltinis: Duomenys iš 2003 metų Pew Global Attitudes apklausos. Japonijoje ir Vokietijoje vadovaujančius postus moterys užima santykiu 1:10. priklauso nuo to. ar sėkmingai susiklostė partnerystė su Afrikos ūkininke bei jos vyru.beveik 1:2 (ILO. Šiaurės Amerikoje dauguma gydytojų ir stomatologų yra vyrai." JTO generalinis sekretorius Kofis A.7 PAVEIKSLAS > Vaidmenys. Egiptiečiai su pasaulio daugumos nuomone nesutiko santykiu 2:1. o Viduriniuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje mažiausia (Sočiai Watch. 5.7 pav. K U L T Ū R A IR LYTIS 215 „Kokia santuoka. vaidmenis. tuo tarpu vietnamiečiai palaikė daugumos nuomonę santykiu 11:1. Annanas.5 s k y r i u s . Tačiau atsakymai skirtingose šalyse ryškiai skiriasi.). Ar kultūra konstruoja lyčių vaidmenis? O gal lyčių vaidmenys paprasčiausiai atspindi natūraliai vyrams ir moterims būdingą elgseną? Lyčių vaidmenų įvairovė skirtingose kultūrose ir skirtingais laikotarpiais byloja. o Australijoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose . apklausoje 38 000 žmonių pateikė klausimą: ar gyvenimas teikia didesnį pasitenkinimą. kaip lyčių atstovų. teikia didesnį pasitenkinimą?" ] Abu sutuoktiniai dirba ir dalijasi namų ruošos darbus Vyras aprūpina šeimą Argentina [ Meksika Hondūras Brazilija Bolivija [ Venesuela [ Peru * 5. o Danijoje dauguma stomatologų yra moterys. Net ir industrinėse šalyse vaidmenys nepaprastai skiriasi. Rusijoje dauguma gydytojų . Skirtingi lyčių vaidmenys skirtingose kultūrose Tarptautinis tyrimų centras Pew Global Attitudes 2003 m. 2006). „Jungtinėse Tautose visada žinojome. 2000). G E N A I . 1997. o vyras aprūpina šeimą? 41-je šalyje dauguma respondentų pasirinko pirmąjį atsakymo variantą (žr. 2002 . Australijoje ir Skandinavijos šalyse pastebėta didžiausia lyčių lygybė. Wallace. kad mūsų veikia. ar kai moterys lieka namuose ir rūpinasi vaikais. kuriems pritaria abi lytys. kad kultūra iš tiesų konstruoja mūsų.moterys. jūsų nuomone. siekiant pažangos. kai abu sutuoktiniai dirba ir kartu rūpinasi vaikų auklėjimu. skirtingose šalyse skiriasi.

ką jie veikė per praėjusias 24 valandas. būna įvairaus skonio. kuo šie taps.nuo 3 iki 50 proc.lyčių vaidmenys ryškiai pasikeitė. ir bihevioristai. (AMA. kad tėvų auklėjimas iš tiesų daro poveikį.216 II d a l i s . 2004.sijonus bei sukneles. 1996). Bendraamžių perduodama kultūra Kultūros. Dirbančios moterys viena valanda daugiau negu vyrai praleido rūpindamosi namais ir šeimos nariais (Darbo departamentas. 2004). kad mergaitė paskambintų berniukui ir paskirtų pasimatymą? Atsakiusieji „taip" procentais 1950 1999 29% 70% Lyčių vaidmenų pokyčiai bėgant laikui Praėjusio šimtmečio antrojoje pusėje . o moterys . 2005). priklauso. Tokie spartūs pokyčiai skirtingose kultūrose byloja. Tačiau jei vaikų asmenybes formuoja tėvų pavyzdys bei rūpinimasis. kurią Judith Rich Harris (1998) vadina ugdymo prielaida. 1996 metais tam pritarė keturi iš penkių amerikiečių (Niemi ir kiti. Amžiaus pabaigoje 30 proc. Pryor ir kiti. septintojo dešimtmečio viduryje ištekėjusi moteris namų ruošai skirdavo septynis kartus daugiau laiko negu jos vyras. Amerikoje XX a. kad „geriausia. ir šios knygos autorius. kai kurių prie ekvatoriaus gyvenančių tautų (ne visų) vyrai ir moterys apskritai nieko nedėvi. yra tokia: nuo to. moterų gamino maistą ar plovė indus. 2000.per trumpą istorijos atkarpą . Škotijoje daugelis vyrų oficialiomis progomis dėvi klostuotus sijonus. Hunt. (Astin ir kiti. 1987.laikas taip pat juos keičia. kaip ir grietininiai ledai. Kaip šitokias tradicijas perduoda karta iš kartos? Vyraujanti prielaida. 1989. vaikai perima didelę dalį tėvų puoselėjamų vertybių. Volstryte vyrai daugiausia dėvi kostiumus. Tai patvirtina didėjantis moterų skaičius šalių parlamentuose nuo Maroko iki Švedijos (Inglehart ir Welzel.politines ir religines pažiūras. Tarptautinė parlamentinė sąjunga. tiesa? . 1938 metais vienas iš penkių amerikiečių pritarė. kad lyčių vaidmenis apibrėžia ne vien evoliucija ir biologija .j a u tik dvigubai daugiau (Bianchi ir kiti. 2005. NORC. Kraštutinės vaikų meilės ir skriaudimo palyginimas atskleidė. Be to. 2006). S O C I A L I N Ė ĮTAKA Gallupo apklausos klausimas: ar priimtina. Nuo 1960 metų iki amžiaus pabaigos moterų dalis tarp absolventų aukštosiose medicinos mokyklose išaugo nuo 6 iki 50 proc. kaip tėvai auklėja vaikus. Jungtinių Valstijų statistikos biuras apklausė 21 000 vyrų ir moterų. Vyriški ir moteriški vaidmenys kinta daugumoje kultūrų. kad „ištekėjusi moteris gali dirbti versle ar pramonėje net jei turi gebantį ją išlaikyti vyrą". Amerikos aukštųjų mokyklų pirmakursių buvo įsitikinę. šio fakulteto absolventų sudarė moterys. toje pačioje šeimoje augantys vaikai turėtų būti labai panašūs. o teisės . 2000). vyrų ir 66 proc. 2005). kai ištekėjusių moterų veikla apsiriboja namais ir šeima". Šiuo klausimu sutaria ir Freudo šalininkai. 2005 metais šiam teiginiui pritarė tik 20 proc. tarp jų . Per tas 24 valandas 35 proc. 1967 metais 57 proc. o dešimtojo dešimtmečio viduryje . 1965 metais nė viena moteris nebuvo baigusi Harvardo universiteto Verslo fakulteto. Richardson..

o tai savo ruožtu lemia. kad genetiniu poveikiu galima paaiškinti maždaug 50 proc. Ir žmonių. kurie mėgdžioja dar vyresnius. paprastai tai būna jaunos beždžionės arba jauni žmonės. Elgsenos genetikos specialistai Robertas Plominas ir Denise Daniels (1987) teigia: „Du vienos šeimos vaikai [vidutiniškai] skiriasi vienas nuo kito tiek pat. Tad nors kultūros tradicijos išlieka. tie vaikai „suaugę turėtų būti panašūs". Panagrinėkime štai tokius dalykus: • Ikimokyklinukai tėvų raginami dažnai atsisako ragauti kokį nors patiekalą tol. ar merginos anksti pastos. vartos narkotikus. t Imigrantų vaikai paprastai užauga teikdami pirmenybę savo naujų bendraamžių gimtajai kalbai bei normoms. Vaikai ir paaugliai žaidimus. kurie įtikinėja. tačiau sukeistume jų tėvus. K U L T Ū R A IR LYTIS 217 Šią prielaidą paneigia stulbinantys ir įspūdingi pastarųjų metų evoliucinės psichologijos duomenys. Tėvų įtaka svarbi. pasiekdama savo argumentų ribas. gyventų tame pačiame regione ir tarp tų pačių bendraamžių. ir siūlo cigarečių. Duomenys. Be to. o ne ką galvoja tėvai. kol jis nepatiekiamas grupei vaikų. Juk būtent su bendraamžiais jie žaidžia ir galiausiai su jais dirbs bei kurs šeimas. teigia Harris (1996). individualių asmenybės bruožų. ką mano jų bendraamžiai. tad tradicijos niekada neperduodamos tobulai. skirtumų? Tai . Sąveika tarp tėvų ir vaikų grupių būna gana laisva. kalbos manieras ir netgi keiksmažodžius daugiausia išmoksta iš bendraamžių. dažniausiai atsisako tėvų tradicijų ir perima kurčiųjų tradicijas. Tad kas lemia likusius 4 0 50 proc. atrodo. G E N A I . Vaikai turi rūkančių draugų. Jie gali „pakeisti kodą" sugrįžę į savo namus. dėl kurių visi sutaria. bet iš esmės ji netiesioginė: tėvai padeda vaikams pasirinkti mokyklą. gyvenamąjį rajoną ir bendraamžius. kuriems patinka. • Nors rūkančių tėvų vaikai rūko dažniau. tvirtina Harris. Aplinkos. muzikinį skonį. Taigi jei grupė vaikų lankytų tą pačią mokyklą. kad rūkyti malonu.5 s k y r i u s . kiek atsitiktinai parinktų vaikų poros". ir šias idėjas noriau priima jauni suaugusieji. Žvilgtelėjus atgal. ar vaikai praleidinės pamokas. vaikai dažnai mėgdžioja truputį vyresnius už save. jog didesnį poveikį daro bendraamžiai. ir primatų kultūrose pokyčius inicijuoja jaunimas. Panašiai kurti girdinčių tėvų vaikai. taip pat ir namų poveikiu galima paaiškinti tik iki 10 proc. gauti tiriant dvynukus bei biologinius ir įvaikintus brolius bei seseris. Vaikams ir paaugliams kur kas labiau rūpi.bendraamžių įtaka. o šie mėgdžioja jauniausius suaugusius tėvų kartoje. lankantys mokyklą kurtiesiems. Kai viena beždžionė atranda geresnį būdą maistui nuplauti arba kai žmonės iškelia naujas mados ar lyčių vaidmenų idėjas. tai atrodo logiška. tačiau širdimi ir protu lieka su bendraamžiais. pati kultūra kinta . jų asmenybės bruožų. rodo.

o moterys . biologinio) poveikis priklauso nuo kito veiksnio (pavyzdžiui. Tad kaip sąveikauja biologija ir kultūra? Ir kaip asmuo sąveikauja su aplinkybėmis? Biologija ir kultūra Neprivalome evoliucijos ir kultūros laikyti konkurentėmis. ką paveldime biologiškai. • Didžiausia kultūrinė įtaka gaunama ne tiesiogiai iš tėvų. jiems lemta įgyti kitokią gyvenimo patirtį nei moterims. tačiau stipriai veikia mūsų nuostatas bei elgseną. kultūra gali pabrėžti tai. Galima tik spėlioti. kad vyrai turi būti tvirtesni. Šiandieninis genetikos mokslas parodo. 2002).švelnesnės ir malonesnės. nes kultūra veikia tai. kad tai mumyse užprogramuota biologiškai. S O C I A L I N Ė ĮTAKA APIBENDRINIMAS Kultūra ir lytis: kultūros diktatas? • Labiausiai ištirti vaidmenys . Visame pasaulyje vyrauja tendencija vyrams. Aplinka gali stimuliuoti genus. Tėvų prisilietimas aktyvina genus. ką davė biologija. aplinkos). 1980). Kultūrinės normos subtiliai. kultūra šiuos skirtumus gali padidinti atitinkamomis normomis. Kitų lūkesčiai mus veikia todėl. skatinančiomis tikėtis. kad vyrai fiziškai agresyvesni nei moterys.218 II d a l i s . Biologija ir kultūra taip pat gali sąveikauti.atspindi tam tikrą biologinę įtaką tačiau taip pat iliustruoja ir stiprų kultūros poveikį. biologija ir patirtis veikia viena kitą. Kai biologinės savybės veikia reakciją į aplinką. kas socialu ir psichologiška. Viename tyrime tik vienas iš 720 susituokusių porų neatitiko šios normos (Gillis ir Avis. Genai mus ne tik varžo. kuriančius naujus išsišakojančius smegenų ląstelių receptorius. Tačiau taip pat galima ieškoti sąveika (interaction) Vieno veiksnio (pavyzdžiui. kultūrą ir lytį? Biologija ir kultūra neegzistuoja izoliuotai. Kadangi vyrai 8 proc. galiausiai yra biologiška. Be to. o per bendraamžius. kurie ateityje padės vaikui įveikti stresines situacijas. kad pakeistų smegenis (Quartz ir Sejnowski. kaip tai paaiškinti psichologiškai: galbūt būdami pranašesni ūgiu (ir amžiumi) vyrai gali išlaikyti socialinę viršenybę moterų atžvilgiu. Viskas. Arba panagrinėkime tokį dalyką: vyrauja nuomonė. aukštesni ir vidutiniškai turi dvigubai didesnę raumenų masę. Žmonės vienaip reaguoja į Davidą Beckhamą ir kitaip . o ne moterims užimti dominuojančią padėtį visuomenėje. Nuo XX a. kad vyras turi būtų aukštesnis už žmoną.į Woody Alleną. atsakingą už regėjimą. • Skirtingose kultūrose ir skirtingais laikotarpiais lyčių vaidmenys labai skiriasi. Regos dirgikliai priverčia genus tobulinti smegenų sritį.lyčių vaidmenys . kaip patirtis naudojasi genais. Kokią išvadą galime padaryti apie genus. jie prisitaiko ir reaguoja į dirgiklius. Jei genai ir hormonai lemia. tačiau jos nėra nepriklausomos nuo biologijos. . vidurio moterys Jungtinėse Valstijose vis labiau dominuoja ir aktyviau veikia.

kuria grindžiama ši kultūrinė norma: jei žmonės teiktų pirmenybę to paties ūgio partneriams.5 s k y r i u s . Nors prigimtis reikalauja. Šaltinis: Adaptuota iš: Eagly. kad vyrai atliktų jėgos reikalaujančias užduotis. Eagly prognozuoja. lyčių skirtumai pagal prioritetus renkantis porą (vyrai ieško jaunystės ir gebėjimų atlikti namų ūkio darbus. jų pačių vyriškumo ar moteriškumo sampratos skirtumai taip pat sumažėjo (Twenge. Jos įsitikinusios. kad ūgio norma yra biologijos ir kultūros rezultatas. vyrai dažniau atlieka fizinės jėgos reikalaujančius vaidmenis. Būdami stipresni ir greitesni. Tad evoliucija reikalauja. kad jos dažniau atlieka globėjiškų savybių reikalaujančius vaidmenis. tarp jų . Vyrams ir moterims atliekant vis daugiau panašių vaidmenų.). Suaugusiųjų gyvenime tiesioginė lyčių socialinės elgsenos skirtumų pasekmė yra vaidmenys. 1997). lyčių nelygybė dar labiau mažėja. Prigimtis ir ugdymas sudaro „pinklų raizginį". Wood ir Eagly (2002) daro išvadą. kaip sąveikauja biologija ir kultūra (žr. pastebi Eagly ir Wendy Wood (1999).8 pav. kad moteris mažiau varžo nėštumas ir vaikų auginimas. kad darbo pasidalijimą tarp lyčių lemia įvairūs veiksniai. kuriuos atspindi darbo pasidalijimas tarp lyčių. kad vyrai būtų aukštesni už moteris. Alice Eagly ir Wendy Wood (1999. 5.. Tad kiekviena lytis stengiasi. ir abiejų lyčių atstovai pajėgūs atlikti visus įmanomus organizacinius vaidmenis". Eagly. kad „moterų ir vyrų elgsena yra gana lengvai formuojama. kad jų elgsena atitiktų šiuos vaidmenis ir atitinkamai modeliuoja savo įsitikinimus bei gebėjimus. o moterys rūpintųsi kūdikiais. Tad tikėtina. kuriose lyčių vaidmenys labiau lygiaverčiai. Eagly ir Wood. kultūrose. taip pat vaikystės sąlygos ir įgytos patirtys. biologinė įtaka) 5.8 PAVEIKSLAS Lyčių socialinės elgsenos skirtumų socialinio vaidmens Lyčių elgsenos teorija Įvairūs veiksniai. G E N A I . pasirinkusių formaliai vyriškas profesijas. verčiančios samdyti talentingiausius (neatsižvelgiant į lytį). K U L T Ū R A IR LYTIS 219 Socializacija Lūkesčiai lyčių X Kiti veiksniai (pvz. . moterys ieško socialinės padėties ir gero uždarbio). 1987) plėtoja teoriją apie tai. Iš tiesų. 1991. yra mažesni. kad vienodėjant vaidmenų užduotims lyčių skirtumai „palaipsniui mažės". o kultūra to paties reikalauja iš sutuoktinių. rengia vyrus ir moteris skirtingiems vaidmenims. Vyrų ir moterų elgseną veikia su jų skirtingais vaidmenimis susiję lūkesčiai. jų psichologiniai skirtumai mažėja. aukšti vyrai ir žemo ūgio moterys dažnai liktų be partnerių. įgūdžiai ir įsitikinimai. Mažėjanti vyrų ūgio bei agresyvumo reikšmė šiandieniams aukštos socialinės padėties vaidmenims ir mažėjantis gimstamumas reiškia.biologiniai skirtumai ir socializacija vaikystėje. 1987. Kai į tai įsiterpia ir prieš diskriminaciją nukreipti įstatymai bei konkurencinės sąlygos. Moterų gebėjimas gimdyti ir auginti vaikus sąlygoja tai. skjrtumai r vaidmenų 8M9i Darbo iskirsty pasiskirstymas tarp lyčių ^ " n a X 7 Su lytimi susiję^ gebėjimai bei įsitikinimai ir evoliucijos išminties. Daugėjant moterų.

šiuo metu moters stereotipas yra palankesnis nei vyro. Didžiosios tiesos priešybė yra kita tiesa. Tiesą pasakius. ką filosofas Jeanas-Paulis Sartre pavadino „blogu tikėjimu" . moterų ir vyrų elgsena iš esmės yra ekvivalentiška. Galbūt kultūros galios akcentavimas kelia diskomfortą. o kartais netgi ją pakeičiame. nes vienu metu esame ir socialinės aplinkos kūriniai. Alice Eagly. Mes veikiame ir reaguojame. kokia kryptimi ji pasuks. kad ateitis tikrai bus. kuriose reikalingas kategoriškas ir konkurencingas elgesys. tai kas yra šio teiginio priešybė? . Tačiau tiesa ir tai. bent jau gerų veiksmų). kad nepaisant neigiamų kultūrinių stereotipų apie moteris. socialinė kontrolė (situacijos galia) ir asmeninė kontrolė (žmogaus galia) konkuruoja viena su kita nė kiek ne daugiau nei biologiniai ir kultūriniai argumentai. ypač kai prisimenami lyčių vaidmenys. mano atlikti lyčių stereotipų tyrimai rodo. Svarbūs ir socialiniai. priešingai nei vėjaričiai augalai.savybės. priskiriamos moterims. Šiaurės Vakarų universitetas Situacijos galia ir žmogus „Būna trivialios tiesos ir didžiosios tiesos.sakė fizikas Nielsas Bohras. Trivialios tiesos priešybė yra paprasčiausia netiesa. ir jos kūrėjai.atsakomybės vengimą ir kaltės už savo likimą suvertimą kitiems žmonėms ar aplinkybėms. kad kai kurie moterų ir vyrų poelgiai šiek tiek skiriasi. nesame blaškomi aplinkos į visas puses. Kaip ir daugelis to meto aktyvių feminisčių maniau. . ir asmeniniai elgsenos aiškinimai. . Taip pat galime būti ir genų bei aplinkos sąveikos produktas. kad tikėjimas socialiniu determinizmu gali atvesti į tai. Jaučiame. Didesnis moterų polinkis atsižvelgti į kitų žmonių poreikius ir demokratiškiau elgtis yra vertinamas palankiau ir daugelyje situacijų gali būti privalumas. Daug kam nepatinka mintis. kad jei atsižvelgsime ir į neigiamas. Mes galime atsispirti socialinės situacijos spaudimui. Žmonės neturėtų manyti. Tačiau mes. lemia rytdienos situaciją. kad šie skirtumai būtinai neigiamai atsiliepia moterims. ir mūsų reikalas nuspręsti. jei būtume pasyvūs tarsi vėjaričiai augalai. Tai. savo veiksmų iniciatoriais (na. Pastebėjau.gali sumažinti jų galią bei veiksmingumą situacijose. kad išorinės jėgos lemia elgseną: save mes laikome laisvomis būtybėmis. Šios didžiosios tiesos apie išorinio poveikio galią pakaktų mūsų elgsenai paaiškinti. Pamąstymui: jei Bohro teiginyje slypi didžioji tiesa. ką renkamės šiandien. ir į teigiamas savybes. Tačiau meilumas ir rūpestingumas . atsakome ir gauname atsakymus. Per daugelį metų mano požiūris reikšmingai pasikeitė.220 II d a l i s ." Kiekviename šios dalies apie socialinę įtaką skyriuje skelbiama didžioji tiesa: situacijos galia. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ką slepia moksliniai tyrimai Alice Eagly apie lyčių panašumus ir skirtumus Savo darbą apie lytis pradėjau nuo projekto apie socialinę įtaką XX a. Iš tiesų. aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Dėl šios priežasties aš nutariau kiekvieno „socialinės įtakos" skyriaus pabaigoje atkreipti dėmesį į didžiosios tiesos priešybę: asmens galią.

Klausimas. Rinkdamiesi aukštąją mokyklą jūs pasirinkote būti veikiami tam tikrų socialinių aplinkybių. • Žmonės dažnai susikuria situacijas. mūsų bendravimas su juo gali paskatinti būtent tokią elgseną. Tai. sukuria jos narės. Jie greičiau apsigyvens San Franciske ar Toronte ir įsilies į aplinkosaugos organizacijos Greenpeace gretas (arba skaitys Manchester Guardian. kad aistringi politiniai liberalai įsikurs Orindžijos apygardoje Kalifornijoje arba taps Prekybos rūmų nariais. Tiesą pasakius. Turėdami galimybę rinktis. 1983). Ji labiau panaši į namus. ne tai. Biologiniai veiksniai veikia kultūrini kontekstą o kultūra remiasi prigimtiniais dalykais. Tad galią turi ir žmonės. Kadangi mūsų protai realybę suvokia skirtingai. Pavyzdžiui. • Žmonės dažnai patys renkasi situaciją (Ickes ir kiti. ar išorinės situacijos. Žmonės ir situacijos sąveikauja bent trimis būdais. kad kuris nors žmogus turėtų būti ekstravertas. K U L T Ū R A IR LYTIS 221 Socialinės aplinkybės iš tiesų stipriai veikia žmones. ar plotis. 1997). aktyvūs žmonės renkasi situacijas. 1985): • Bet kuri socialinė situacija skirtingus žmones veikia skirtingai. kiekvienas iš mūsų atitinkamai reaguoja į situacijas. kad mūsų išankstinė nuosmonė gali pasitivirtinti: jei tikimės. žmonės prisideda prie socialinių situacijų susidarymo. moteriškas ar seksualus. ar kambario plotą nulemia jo ilgis. ir situacijos. Ir žmonės.kitaip tariant. o ne Times of London) . jei ne sociumas? Liberalią aplinką sukuria liberalai. tolygus klausimui. Trečia. 1978). Tačiau žmonės taip pat veikia socialines aplinkybes. ir situacijos sąveikauja. The Simple Way („Paprastas būdas") APIBENDRINIMAS Kokią išvadą galime padaryti apie genus. jei atskirsime papildančią tiesą: asmens galią. kas mums nutinka. skatinančias socialinę sąveiką. kurią įsivaizdavome. „Tiesos žodžiai visada būna paradoksalūs.tai ne oras. kad skirtingai interpretuoja situacijas ir į jas reaguoja. Mažai tikėtina. vieni žmonės (grupės ar asmenys) jautriau reaguoja į socialines situacijas nei kiti (Snyder. Socialinė aplinka . ar vidinis nusiteikimas (arba kultūra ar evoliucija) lemia elgseną. o jis kuria mus. kas vyksta studenčių draugijoje. pasirinks jų polinkius sutvirtinantį socialinį pasaulį. • Didžioji tiesa apie socialinės įtakos galią bus tik pusiau tiesa. Prisiminkime. jie tarpusavyje sąveikauja. Kas sukuria socialinę situaciją. Ši sąveika vyksta bent trimis būdais (Snyder ir Ickes. daugelį situacijų kurios daro jiems įtaką pasirenka patys. G E N A I .5 s k y r i u s . priešiškas. . Be to. japonai labiau nei britai pasiduoda socialiniams lūkesčiams (Argyle ir kiti. kuriuos patys susikuriame. Mes kuriame savo socialinį pasaulį. kultūrą ir lyt|? • Biologiniai ir kultūriniai aiškinimai neprivalo būti prieštaringi." Lao-Dzė. Visų pirma žmonės skiriasi tuo. Antra.

ar architektais? Abipusio priežastingumo teorija leidžia teigti. kad žmonės arba reaguoja į aplinką. „sadistiški" ar „tingūs" žmonės. Tačiau turbūt būtų pravartu dažniau daryti ir priešingą prielaidą . Tačiau ar vienas požiūris teisingesnis už kitą? Išmintinga laikyti save aplinkos produktais (kitaip imtume pernelyg didžiuotis savo laimėjimais ir pernelyg save kaltinti už esamas problemas). o ne impozantiškai smerksime nemalonius poelgius. Abu požiūriai teisingi. Ar taip yra dėl įgimto žmonių polinkio atleisti savo klaidas ir teisti kitus už jų padarytas nuodėmes? . S O C I A L I N Ė ĮTAKA Post scriptum: ar turėtume laikyti save socialinio pasaulio produktais. kad kitus žmones veikia situacijos. (Jei manysime. o santykiuose su kitais ieškotume supratimo ir socialinių reformų. kad esame saviveiksmingi. kuriuos laisva valia pasirinko „amoralūs". Tada žvelgdami į save manytume. kad kiti yra veikiami aplinkos. nes mes esame ir savo socialinio pasaulio produktai.) Dauguma religijų skatina atsakyti už save.save laikyti laisvais aktoriais ir manyti. o kitus laikyti laisvais aktoriais (kitaip taptume tėviškai globėjiški ir linkę manipuliuoti). tačiau neteisti kitų.222 II d a l i s . ir architektai. arba ją veikia. labiau į j u o s įsijausime.

Stanley Milgramas apie paklusimą Kaip nuspėti galimą konformistiškumą? Grupės dydis Vieningumas Sutelktumas Padėtis Viešoji reakcija Ankstesnių įsipareigojimų nebuvimas Kodėl elgiamasi konformistiškai? Kas elgiasi konformistiškai? Asmuo Kultūra Socialiniai vaidmenys Ar norime būti kitokie? Reaktyvusis pasipriešinimas Unikalumo įrodymas Post scriptum: kaip būti individualybe bendruomenėje . Užkrečiamas žiovulys Atkreipkime dėmesį.Konformizmas Kas yra konformizmas? Klasikiniai konformizmo tyrimai Sherifo normų kūrimo tyrimai Mokslinių tyrimų išvada. Aukų suasmeninimas Mintys apie klasikinius tyrimus Ką slepia moksliniai tyrimai. Masinė apgaulė Ascho studija apie grupės daromą spaudimą Milgramo paklusnumo eksperimentai Kokios paklusnumo priežastys? Atkreipkime dėmesį.

Kai sėdite tarp šių žmonių. kad ir kokiu vardu jį vadintume. o ne teigiamą (bendruomeninis jautrumas. ir dar kitais atvejais tai nereikšminga (kai teniso žaidėjai dėvi baltą aprangą). 1859 („Apie laisvę") e abejonės. ar bloga savybė? Į šį klausimą nėra mokslu pagrįsto atsakymo. viena jūsų dalis nori ir toliau sėdėti („Šis lektorius visai neatspindėjo mano pažiūrų"). kad įsižeistumėte. yra pagrindinis moralinių vertybių ramstis. Šiaurės Amerikoje ir Europoje socialinės psichologijos specialistai. kas žlugdo asmenybę. The Spirit of Community. Tikriausiai ir jūs nors trumpam atsistosite su visais. kaip leidžia manyti klusnios „bandos" įvaizdis? O gal reikėtų tai vadinti „grupiniu solidarumu" arba „socialiniu jautrumu"? B „Socialinis spaudimas. jog kartais elgtis konformistiškai yra blogai (kai dėl to vairuojama išgėrus arba pasielgiama rasistiškai).gerai (kai sukliudo brautis į eilę prie teatro). Šitokio konformistiško elgesio situacijos kelia šio skyriaus klausimus: • • • • • Kodėl. kad kažkas jus pavadino „tikru konformistu" (prisitaikėliu)? Įtariu. žodyje „konformizmas" slypi neigiama prasmė. On Liberty. Ar konformizmas yra gera." Amitai Etzioni. Tačiau ar liksite sėdėti. tačiau turėdami omenyje bendras vertybes galime teigti.pa- . žmonės. jei nebūtų buvę paskatinti. „Japonijoje. reagavimas. . netoli scenos esantys aistringi garbintojai atsistoja ir ima ploti. yra despotizmas. 1993 („Bendruomenės dvasia") Kas yra konformizmas? Pradėkime nuo paskutinio klausimo. o tolerancijos. savitvardos ir brandos požymis (Markus ir Kitayama. Japonijoje veikti išvien su kitais yra ne silpnumo. Kaip jaustumėtės išgirdę. kai aplink visi stojasi? Būti vieno asmens mažuma nėra lengvas dalykas. kurį mums daro bendruomenė. kartais ." John Stuart Mill. komandinis žaidimas). kurie. Individualistinėse Vakarų kultūrose. kuriose pasidavimas bendraamžių spaudimui nekelia susižavėjimo. nuolankumas. esate patyrę tokį reiškinį: pasibaigus polemiškai lektoriaus kalbai ar koncertui. nebent jums labai nepatiko tai. būdami didelėje grupėje dažniausiai elgiasi vienodai? Kokiomis aplinkybėmis žmonės elgiasi konformistiškai? Ar kai kurie žmonės labiau linkę elgtis konformistiškai? Kas priešinasi spaudimui elgtis konformistiškai? Ar konformistiškumas yra tokia bloga savybė. 1994). Paskui jau atsistoja ir tie. konformizmui teikia neigiamą reikšmę (prisitaikymas. paklusnumas). būtų mandagiai paploję sėdėdami patogiose kėdėse.„Visa. Jų pavyzdžiu paseka esantieji toliau ir prisijungia prie ovacijų. ką girdėjote. nepaisant jų įvairovės. priklausydami individualistinėms kultūroms.

paklusnumas (obedience) Prisitaikymas vykdant tiesmuką paliepimą. Tad konformizmas yra elgsenos arba įsitikinimų pakeitimas. ko gali tikėtis vienas iš kito. ar elgiatės konformistiškai? Kai palaikote kitų nuomonę.visur jaučiama ramybė. kad pieną gerti sveika. ir įvertina. Tai reiškia veikti kitaip. Paklūstame. kuri atsiranda. Elgtis konformistiškai nereiškia vien tik veikti taip. tiriantys konformizmą. kai elgsena ir įsitikinamai atitinka socialinį spaudimą APIBENDRINIMAS Kas yra konformizmas? Yra dvi konformizmo elgsenos ar įsitikinimų pakeitimo pasiduodant grupės spaudimui formos. KONFORMIZMAS 225 stebi Lance Morrow (1983). ar tai konformizmas? Galbūt taip. nuostatas lemia elgsena. Etiketės ir apibūdina. jei prisiimame atsakomybę už jį. kaip kiti žmonės. kad sulauktume atpildo arba išvengtume bausmės. Pritarimas . paklusnumą ir pritarimą. ką darome. . Jei mūsų nuolaidumą sukelia aiški komanda. ir jos neišvengiamos. pritarimas. kam paakino minia. Kai būdami minioje pakylate ir džiūgaujate dėl pergalingo įvarčio. nuolaidumas. Nuolaidumas. konformizmas (conformity) Elgsenos ar įsitikinimų pakeitimas. Kaip buvo pabrėžta 4 skyriuje. nei kad būtume pasielgę.konformizmas? Kai kartu su milijonais kitų žmonių geriate pieną arba kavą. Užsirišame kaklaraištį ar apsivelkame suknelę. nors mums nepatinka to daryti. Galime kaip ir milijonai kitų gerti pieną. Be etikečių negalime aptarinėti šio skyriaus temų. Klasikiniai konformizmo tyrimai Kaip socialiniai psichologai tyrė konformizmą laboratorijoje? Ką jų gauti duomenys byloja apie socialinį poveikį ir blogio prigimtį? Mokslininkai. Paprastai mes pateisiname savo elgesį. jei būtumėte vienintelis sirgalius tribūnoje? Yra kelios konformizmo rūšys (Nail ir kiti. siekiant prisiderinti prie kitų nuolaidumas (compliance) Konformistiškas viešo elgesio modelis. Šis nuoširdus. jei būtume buvę vieni.kai įsitikinimai ir elgsena atitinka socialinį spaudimą.6 skyrius. ar jūs elgtumėtės ir manytumėte taip pat. sukuria miniatiūrinį socialinį pasaulį mikrokultūrą laboratorijoje. Viskas priklauso nuo to. siekiant prisiderinti prie kitų. o gal ir ne. Ar pašoktumėte iš džiaugsmo dėl įvarčio. Kartais nuoširdžiai darome tai. kad moterims labiau tinka ilgi. Kartais prisitaikome prie lūkesčio ar pageidavimo iš tiesų nepritardami tam. paklusnumas. kai žmonės tiksliai žino.pritarimas grupės nuomonei jaučiant vidinį pasipriešinimą. ar tai . tai reiškia ir jausti kitų žmonių veiksmų įtaką. vidinis konformizmas vadinamas pritarimu. Nuolaidumo atmaina yra paklusnumas . Panagrinėkime tris: nuolaidumą." Išvada: mes pasirenkame mūsų vertybes bei požiūrius atitinkančias sampratas. kai atsižvelgiama į užuominomis ar aiškiai išreikštą pageidavimą bet slopinant vidinį pasipriešinimą. Šis išorinis prisitaikymas yra nuolaidumas. Tad išsiaiškinkime štai šių etikečių prasmę: konformizmas (prisitaikymas). jei nebūtumėte grupėje. 2000). o ne trumpi plaukai. pritarimas (acceptance) Konformizmas.nusileidimas tiesmukam paliepimui. nes esame įtikinti. kuri supaprastintai atkuria svarbių kasdienių so.< . Pritarimas kartais išplaukia iš nuolaidumo. tai vadinama paklusnumu.

Sherifo normų kūrimo tyrimai Pirmasis iš trijų klasikinių tyrimų 5 skyriuje nagrinėtą kultūros galią sukurti ir pratęsti socialines normas sujungia su šiame skyriuje aptariamu konformizmu. „Vieną colį". Eksperimentuotojas pakartotų procedūrą. ar laboratorijoje įmanoma stebėti socialinių normų radimąsi. ar pritarimą?) Nustebinti tariamos kultūros galios įtvirtinti klaidingus įsitikinimus. kaip perduodami klaidingi įsitikinimai. kurie vakar patyrė tą patį. tad jūs netvirtai ištartumėte: „šešis colius". Kodėl? Šviesos spindulys niekad nepasislinkdavo! Sherifas pasinaudojo optine apgaule. Klastotė išliko (nors mažėdama) pen- autokinetinis reiškinys (autokinetic phenomenon) Savaiminis (auto) judėjimas (kinetic). Tamsiame kambaryje neįmanoma nustatyti atstumo.sako kitas. (Ši norma buvo klaidinga. kiek pasislinko šis spindulys. . iš kurių kiekvienas pateikia savo metodą konformizmui studijuoti ir atskleidžia stulbinamų dalykų. Kaip parodyta 6. Tariamas nekintamo šviesos taško judėjimas tamsoje. Po to šis pasitraukdavo iš eksperimento. Pasinaudodami autokinetiniu reiškiniu. vadinama autokinetiniu reiškiniu. . ar jie vertino savaip. Toliau kartojant eksperimentą. kad galėtų su juo eksperimentuoti. jie liepė eksperimentuotojo padėjėjui (fiktyviam tiriamajam) klaidingai atsakyti į klausimą. Iš pradžių nieko nevyktų. kad jie tebesilaikė grupės normos (Rohrer ir kiti. plačiai aptarinėjo. „Du colius". kurį. 1937) kėlė klausimą.sako vienas. savo ruožtu.) Sherifas ir kiti naudojo šį metodą siekdami atsakyti į klausimus apie žmonių pasidavimą įtaigai. Ar pasikeistų jūsų atsakymas. Kai po metų eksperimentas buvo pakartotas su kiekvienu žmogumi atskirai. sėdėtumėte tamsiame kambaryje.1 paveiksle. kol jie užsitarnavo „klasikinių" eksperimentų vardą. 1954). kad ir kiti tyrinėtojai šiuos tyrimus kartojo. Jei būtumėte vieno iš Sherifo eksperimentų dalyvis. savo vertinimus pakeitė pastebimai. Tada turėtumėte atspėti. Po to keletą sekundžių šviesos spindulėlis pasiblaškytų ir išnyktų. Šį kartą pasakytumėte: „dešimt colių". Kitą dieną sugrįžtumėte. ir jo vietą užirrtdavo tikrasis dalyvis. S O C I A L I N Ė Į T A K A dalinių sąveikų ypatybes. Kai kurie iš šių tyrimų atskleidė tokių stulbinamų dalykų. Mes aptarsime tris eksperimentus. kiek pasislinko šviesos taškas. ir prie jūsų prisijungtų kiti du. o per keturis su puse metro nuo jūsų pasirodytų šviesos spindulėlis. taip ir Sherifas norėjo išskirti normų kūrimąsi ir po to su juo eksperimentuoti. Muzaferas Sherifas (1935. kuriuos tyrė Sherifas. jūsų vertinimų vidurkis būtų apie aštuonis colius. jei šis grupinis patyrimas būtų pakartotas tą pačią ir dar dvi dienas iš eilės? Kolumbijos universiteto studentai vaikinai. (Ar tai reiškia nuolaidumą. jūs vis tiek sakytumėte: „šešis colius". Truputį sutrikę.226 II d a l i s . šių eksperimentų metu dažniausiai išsikristalizuodavo grupės norma. Kaip biologai stengiasi atskirti virusą. Kai šviesa užgęsta pirmą kartą. pakeisdavo kitas. Robertas Jacobsas ir Donaldas Campbellas (1961) Šiaurės Vakarų universiteto laboratorijoje tyrė. tie du pasako savo vakarykštį spėjimą. ar tebesilaikė grupės normos? Įdomu. .

patys galime pasijusti laimingi. „Kodėl žiovaujantis žmogus užkrečia žiovuliu kitą?" Robert Burton. Būdami tarp laimingų žmonių. kuris elgiasi panašiai kaip mes. 209. (Žr. kad šis poelgis bus automatiškas. KONFORMIZMAS 227 10 Individualiai Grupėje 6. kad toks mėgdžiojimas padeda kitam žmogui jus pamėgti ir prireikus pagelbėti. 1954 metų kovo 4 mėnesio pabaigoje Sietlo laikraščiai pranešė apie už 80 mylių į šiaurę esančiame mieste įvykusį atsitikimą . Kitą socialinės infekcijos formą Tanya Chartrand ir Johnas Barghas (1999) vadina „chameleono efektu". Mes mieliau gelbstime surinkti iškritusius rašiklius tam žmogui. transliuojamas per humoro laidas. Ar jūs . Įsivaizduokite. o ne į mus nepanašių žmonių grupė. nusijuokti ar nusižiovauti. Atrodo. 1969. ir netrukus aplinkiniai pradeda daryti tą patį. ir jis paskatins jus jausti tai. kuri retkarčiais arba pasitrina veidą. c o r\ 2 žmonės __ 6 žmonės Pirmoji diena Antroji diena Trečioji diena Ketvirtoji diena kiose eksperimento dalyvių komandose. Kartais pasidavimo įtaigai pavyzdžiai gali pralinksminti. Ricko van Baareno ir jo kolegų (2004) Olandijoje atlikti tyrimai atskleidžia. ( 0 ( 0 E ( ū '•0 ^ O. Užtenka vienam žmogui nusikosėti. „Mokslinių tyrimų išvada. apeliuoja į mūsų atvirumą įtaigai. kai jie pakartotinai vertina tariamą šviesos taško pasislinkimą Šaltinis: Duomenys iš: Sherif ir Sherif.") Foninis juokas. kad juokiasi į mus panašūs žmonės. atliktas be jokio sąmoningo ketinimo prisitaikyti.pasitrinsite veidą kartu su tuo žmogumi. arba pajudina pėdą. Anatomy of Melancholy. mėgdžiojimas stiprina socialinius saitus ir netgi skatina skirti daugiau pinigų labdarai. kad dalyvaujate viename iš jų eksperimentų ir dirbate kartu su eksperimentuotojo padėjėja. Pasidavimas įtaigai gali būti ir didelio masto reiškinys. ką jaučia kitas žmogus (Neumann ir Strack. Užkrečiamas žiovulys. tai visai tikėtina.kaip ir kiti eksperimento dalyviai . kad tai pačiai darbo grupei priklausančių žmonių nuotaikos kartu kildavo ir krisdavo. 2000).suskilusius priekinius automobilių stiklus. jei manome. kuris jį pasitrynė. Šį reiškinį Peteris Totterdellas ir jo kolegos (1998) pavadino „nuotaikos sąsaja". p. Šių eksperimentų išvada: mūsų požiūris į realybę iš tiesų nepriklauso tik nuo mūsų. Foninis juokas būna labai įtaigus. 1621 („Melancholijos anatomija") .1 PAVEIKSLAS Sherifo normų kūrimo eksperimentų grupės pavyzdys 8 8 5 6 ^ ^ ^ žmogus Trijų žmonių vertinimai sutampa.6 skyrius. ir kartu pajudinsite pėdą? Jei taip. Tiriant britų medicinos seseris ir buhalterius buvo pastebėta. Šie žmonės tapo „netyčiniais kultūrinės apgaulės perdavimo suokalbininkais".

kodėl mes taip dažnai žiovaujame matydami žiovaujant kitus. Kurios veido dalys sukelia žiovulį? Robertas Provine (2005) sudarė 4 grupes po 30 žmonių ir kiekvienai parodė skirtingus penkių minučių trukmės vaizdo įrašus: kai vyras šypsosi. Dažnai žiovauja desantininkai. 6. kuris suaktyvina žiovavimo modelį. krokodilai.lyg dirgiklis. atrodo. Šį reiškinį tikriausiai pastebėjote skaitydami šį skyrelį. Čia nieko stebėtina. tiriamųjų. galima sukurti biologinį mechanizmą paaiškinantį. kai žiovauja. trunkanti apie 6 sekundes. žiūrėję ne tokius nuobodžius muzikinius vaizdo klipus.228 II d a l i s . vėžliai. Žiovulį gali sukelti ir įtampa. 55 proc. todėl rodė tiriamiesiems visą žiovaujančio žmogaus Kai mums nuobodu. Kodėl? Kada? Merilendo universiteto Baltimorėje psichologas Robertas Provine (2005) pastebi. o ne per valandą iki užmigdami. kuri žiovaujančiojo veido dalis yra paveikiausia. matome. pavyzdžiui. Žiovaujančiojo burna paskatino keletą kartų nusižiovauti. Provine norėjo išsiaiškinti. ar viskas pavyks. norėdamas tyrinėti žiovavimą natūralioje aplinkoje. S O C I A L I N Ė ĮTAKA mokslinių tyrimų išvada Užkrečiamas žiovulys Žiovauti yra būdinga visiems stuburiniams gyvūnams. Dažnai vos pabudę žiovaudami rąžomės. juoką ar žiovavimą. ar aukštyn kojomis. Tai įrodo. kurie negali pajudinti kūno. kad žiovavimas . jie žiovavo 70 proc. kaip ir juokas. bet paveikesnės buvo žiovaujančiojo akys ir mimika. O jam patinka tyrinėti. suskaičiavo. kad žiovaujančiojo veidas sukeldavo žiovulį net tuomet. . veidą veidą kuriame nesimatė žiovaujančiojo burnos. kad netgi galvojimas apie žiovulį paprastai jį sukelia. paukščiai. Jo nuomone. nusišypsojo tik 21 proc. Provine parodė tiriamiesiems penkių minučių trukmės filmuką kuriame vyriškis nuolat žiovavo. gali būti užkrečiamas. Skaitydamas Provine tyrinėjimus apie užkrečiamą žiovulį aš nusižiovavau keturis kartus (ir pasijutau truputį kvailai). Provine teigia. Tik įdomu. kad kartais moksliniai tyrimai nekreipia dėmesio į kasdienį elgesį. kai nesimatydavo burnos. Ir vyrams. netgi žuvys. Mano draugė skundėsi. Žiovaujantis veidas .spontaniškas elgesys. Žiovulys dažnai kartojasi.2 PAVEIKSLAS. vieną nusižiovavimą nuo kito skiria vos minutė. Taip pat ir katės.kai dalis rodomo veido uždengta. Kai žiovauja kiti žmonės. nieko nereiškia. Norėdamas ištirti. o dviem grupėms . Žiovauja primatai. kad jie daugiau žiovauja valandą po nubudimo. Net visiškai paralyžiuoti pacientai. nuolat pasireiškia „žiovulio priepuoliu". Taigi burnos prisidengimas žiovaujant. Taip elgiasi ir pabudę iš miego šunys bei katės. dažniau negu kontrolinės grupės tiriamieji. ar žiovulys. Kai Provine paprašė eksperimento dalyvių 30 minučių per televiziją žiūrėti techninio patikrinimo lentelę. laukiantys savo eilės eiti į sceną.2 pav.„pastovių veiksmų seka". Kiek kartų Kiek žmonių Kiek kartų Kiek žmonių Kiek kartų 6.prasideda giliu įkvėpimu ir baigiasi trumpesniu kulminaciniu (malonumąsukeliančiu) iškvėpimu. nes mokantis naujų dalykų jos nerimas. kurie būna aktyvūs kartojant ar mėgdžiojant matytus veiksmus. Provine teigia. gali turėti tik chronometrą užrašinę ir rašiklį. ir moterims vienodai dažnai pasitaiko nusižiovauti. pajėgia žiovauti. kurie Provine prašymu rašė žiovavimo dienoraštį. kad darbe dažnai jaučiasi nesmagiai. O žiūrėdami filmuką kuriame žmonės šypsojosi. ar nufotografuota tik žiovaujančiojo burna. Pastebėjau ir aš. kad žiovulys . vien tik burną ir nežiovaujantį besišypsantį veidą (kontrolinė sąlyga). kad žmonės. Kada žiovaujame? Kai esame apsnūdę. nesvarbu. sportininkai prieš startą smuikininkai. besirengiantys pirmajam šuoliui parašiutu. . tiriamųjų nusižiovavo. Suradus smegenų „veidrodinio atspindžio neuronus". ar žiovulio veiksmas rodomas nespalvotai.

nebuvo toks juokingas. Balandžio 15 dieną Sietlo policija gavo per 3000 pranešimų apie suskilusius priekinius stiklus (Medalia ir Larsen. 23 moksleiviai prisipažino. esančiame už 65 mylių. kad žinomų savižudybių ir mirtimi pasibaigusių autoavarijų bei privačių lėktuvų katastrofų (kurios kartais būna užmaskuotos savižudybės) padaugėja po plačiai žiniasklaidoje aprašytų savižudybių. ir aš gyvenau Sietle. o ne pro juos. Phillipsas ir jo bendradarbiai (1985. kuriuose žiniasklaida jas aprašo. kurioje per 18 dienų nusižudė du moksleiviai. tačiau kitas knygos poveikis. Ir Vokietijoje. Pavyzdžiui. kad po vandenilinės bombos bandymų Ramiajame vandenyne ant Sietlo ėmė lyti radioaktyvusis lietus. po rimtų dramų. juo daugiau nelaimingų įvykių. kur per vienerius metus nusižudė 14 pacientų.6 skyrius. o dar po kiek laiko . Pasidavimas įtaigai ne visada taip pralinksmina. Kodėl tai pastebėjome tik po balandžio 14-osios? Pasidavę įtaigai. Netrukus po to. 1992). 1999. buvo dar septyni bandymai nusižudyti. Man tuo metu buvo 11 metų. Užgrobimai. Vėliau paaiškėjo. o vienoje mokykloje. kurios širdies jam nepavyko užkariauti. „Atkreipkime dėmesį. per mėnesį po 1962 rugpjūčio 6 dieną įvykusios Marilyn Monroe savižudybės Jungtinėse Valstijose užregistruota 200 savižudybių daugiau nei įprasta. NSO stebėjimai ir netgi savižudybės dažnai kyla bangomis (žr. Be to. baimindamiesi. ir Jungtinėse Valstijose savižudybių skaičius truputį padidėjo po savižudybių muilo operose ir. Tą vakarą Sietlo meras paskambino prezidentui Eisenhoweriui prašydamas pagalbos. jaunuoliai Europoje ėmė dėvėti geltonas kelnes ir juodus švarkus. 1958).už 95 mylių esančiame mieste. Iki vakaro priekinių stiklų skilinėjimo banga pasiekė Sietlą. Juo daugiau informacijos apie tokius įvykius. Knygos sukelta mados epidemija atrodė juokingai. Romane Verteris. Po knygos išleidimo pasipylė pranešimai. be to. atidžiai žiūrėjome į priekinius stiklus. Prisimenu. atstumtas moters. Po dviejų šimtų metų sociologas Davidas Phillipsas patvirtino. Masinė apgaulė"). Nuo balandžio 17-osios skundų nebebuvo. Tačiau balandžio 16-ąją laikraščiai parašė. kad egzistuoja savižudiško elgesio pamėgdžiojimo reiškinys. Jonas. kad jaunuoliai mėgdžioja desperatišką Verterio veiksmą. jis išaiškėjo Vokietijoje ir Londono psichiatrinėje ligoninėje. ku- . dėl kurio knyga kai kur buvo netgi uždrausta. kad automobilių stiklų skilinėjimo priežastis buvo pati paprasčiausia .apgadinti keliai. kad tikrasis kaltininkas gali būti masinis pasidavimas įtaigai. kai 1774 metais buvo išleistas pirmasis Johanno Wolfgango von Goethe romanas „Jaunojo Verterio kančios". KONFORMIZMAS 229 Balandžio 14-osios rytą buvo pranešta apie panašų įvykį mieste. nusišauna pistoletu. kad galvojo apie savižudybę (Joiner. kaip mes apžiūrinėj ome savo automobilio priekinį stiklą. ir pavadino jį „Verterio efektu". 1989) teigia. savižudybių padaugėja tik tuose regionuose. Nors ne visų tyrimų metu buvo pastebėtas savižudybių mėgdžiojimo reiškinys. kaip rengėsi Goethe aprašytas jaunuolis vardu Verteris. ironiška.

Viename dideliame Prancūzijos vienuolyne tuo metu. kandžiojimosi manija išplito ir kituose vienuolynuose. plito „regimuoju būdu". nes 170 moksleivių ir darbuotojų kreipėsi į gydytojus dėl skrandžio sutrikimų. mieguistumo.pasekmė. Phillipsas teigia.egzema. antraščių kūrėjai sukūrė „skraidančių lėkščių" pavadinimą visame pasaulyje sukeldami didžiulę bangą pranešimų apie 1947 metų vasarą pastebėtus skraidančius objektus. pilotuodamas asmeninį lėktuvą netoli Reinjero kalno. Ascho studija apie grupės daromą spaudimą Sherifo autokinetinių eksperimentų dalyviai buvo susidūrę su neapibrėžta realybe. kad viduramžiais Europos vienuolynuose pasireikšdavo imituojančios elgsenos protrūkiai. kurie judėjo „tarsi virš vandens paleista lėkštė". kad žmonių sielą gali apsėsti žvėrys. Šis faktas gali paaiškinti atsitiktines pamėgdžiojančias paauglių savižudybes. kurioje mokėsi 2000 moksleivių. pesticidų. Galiausiai „visos vienuolės tam tikru dienos metu kniaukdavo kartu". Laikui bėgant. Įsitikinęs. 1982). gandai vertė žmones stebėti įprastus. Taip pat buvo pastebėta. Viena vidurinė mokykla. priešingai nei virusas. kodėl atidarytos durys. Štai ką Aschas prisiminė iš savo lankymosi tradiciniame Sederyje per žydų Velykas: Paklausiau greta manęs sėdinčio dėdės. Phillips. Žinoma. . kasdienius simptomus ir vertinti juos kaip būdingus vaikų lankomai mokyklai. kad įprastos odos ligos . Šis bėrimas. galvos svaigimo ir skausmo. 2002).. Panagrinėkime ne tokią painią suvokimo problemą. danguje pastebėjo devynis švytinčius objektus. 1989. kad matė užsienio raketas. S O C I A L I N Ė ĮTAKA atkreipkime dėmesį Masinė apgaulė Masinis pasidavimas [taigai yra masinės apgaulės . herbicidų .paaštrėjo galbūt dėl nerimo. Kadangi FTB biuras buvo uždarytas. Kaip ir daugeliu kitų masinės isterijos atvejų. Žmones išberdavo po to. 1986. rugsėjo 11-osios visose Jungtinėse Valstijose be jokios akivaizdžios priežasties daugelį moksleivių ėmė kamuoti niežintys raudoni bėrimai (Talbot. nieko nerado (Jonės ir kiti. Po 2001 m. kad Vokietijos vienuolyne viena vienuolė pradėjo kandžioti savo drauges ir netrukus „visos šio vienuolyno vienuolės ėmė kandžioti viena kitą". mikrobų. nors jokio organinio pagrindo simptomams nebūna. 2000). Pranešama. kai jie pamatydavo bėrimus (net jei tarp jų ir išbertųjų nebūdavo kontakto).230 II d a l i s .spontaniško klaidingų įsitikinimų išplitimo . Sociologai Robertas Bartholomew ir Erichas Goode (2000) aprašo kitus praėjusio tūkstantmečio masinės apgaulės atvejus. Kartais jis tampa „masine isterija": nusiskundimų kūno negaliomis banga mokykloje ar darbe. kas galėjo sukelti negalavimus .ko nors. jis nuvyko į vietos laikraščio redakciją ir pranešė apie pusmėnulio formos objektus. riose analizuojama savižudybės problema (Gould ir Shaffer. jis mėgino apie tai pranešti FTB. spuogai. su kuria susidūrė jaunas berniukas vardu Solomonas Aschas (1907-1996). Hafner ir Schmidtke.. Jis atsakė: „Pranašas Elijas šį vakarą aplanko kiekvieno žydo namus ir gurkšteli vyno iš j a m paliktos taurės". viena vienuolė pradėjo miaukti kaip katė. Kai po to naujienų agentūra Associated Press 150yje laikraščių paskelbė apie pastebėtus objektus. kai buvo manoma. odos išsausėjimas tvankiose klasėse .ir. buvo uždaryta dviem savaitėms. 1947 metų birželio 24 Kennethas Arnoldas. kad labiausiai į savižudybę linkę paaugliai. Tyrėjai kruopščiausiai ieškojo virusų.

jog 63 proc. ar mano akys?" Daugelis aukštųjų mokyklų studentų Ascho eksperimentų metu patyrė šį konfliktą." Henry George. Taigi 37 proc. kai kiti to nedaro". žmonių elgėsi nekonformistiškai. ar kas nors pasikeis. Įsivaizduokite. todėl sunku tvirtinti. atsakymų buvo nulemti konformistiškumo (o gal turėtume sakyti: „bylojo apie pasitikėjimą kitais?"). kad dalyvausite suvokimo vertinimų tyrime. p. Buvau pasiryžęs pamatyti. Aschas svarstė: jei keletas žmonių (tariamieji eksperimento dalyviai) pateiktų vienodus klaidingus atsakymus. kad išsilavinę ir geranoriški jaunuoliai baltą noriai pavadina juodu. eksperimentuotojas prašo pasakyti. Palyginimo linijos Po daugelio metų psichologas Aschas laboratorijoje atkūrė savo vaikystės patyrimą.3 PAVEIKSLAS Pavyzdžių palyginimas Solomono Ascho konformistiškumo tyrime Eksperimento dalyviai turėjo nuspręsti. Teisingai atsakė 99 proc. Nors teisingas atsakymas atrodo absoliučiai aiškus. Jūs esate šeštas tarp septynių žmonių. Žmonės emociškai įsitraukė į šį veiksmą.3 paveiksle parodytų linijų atitinka etaloninę. Tai reiškia. kam ji naudinga ar kas jai nepritaria. KONFORMIZMAS 231 Ši naujiena m a n e nustebino. Kai antrasis atsako taip pat." Ascho procedūra tapo šimtų vėlesnių eksperimentų standartu. kuris rado tiesą. M a n o žvilgsnis buvo prikaustytas prie vyno taurės. todėl pasitikslinau: „Ar jis iš tiesų ateina? Ar jis tikrai gurkšteli v y n o ? " Dėdė atsakė: „Jei labai atidžiai stebėsi taurę kai durys bus atidarytos. ar aš?" Kiti du eksperimento dalyviai atsakinėja lygiai taip pat. M a n e tai jaudino. ar palei taurę kažkas vyko ir ar vyno iš tiesų truputį sumažėjo (Aron ir Aron. 1881 („Airių krašto klausimas") . Eksperimentų duomenimis. jūs atsilošiate ir imate spoksoti į korteles. pamatysi. ar eksperimento dalyviai teigtų tai. pradedate prakaituoti. Sherifo ir Ascho rezultatai stulbina. Paaiškinęs. Etaloninė linija 6. pastebi Bertas Hodgesas ir Anne Geyer (2006). kad esate vienas iš savanorių Ascho tyrimo dalyvių. „Kas čia vyksta? . trys ketvirtadaliai bent vieną kartą pasekė kitų nuomone. ją paskelbti. neklausdami. 27). kontrolinės grupės dalyvių. Tačiau trečiasis bandymas nustebina. Po to eksperimentuotojas pažvelgia į jus. Ascho (1955) nuomonė dėl konformistiškumo buvo tokia pat aiški. kuri iš palyginimui pateiktų linijų atitinka etaloninę. Šiuose eksperimentuose trūko konformizmo „kasdienio realizmo". kad vyno truputį sumažės". Tai kelia klausimą. kad penki prieš jus atsakinėję žmonės pasako: „antroji linija".klausiate savęs. Kitas palyginimas taip pat lengvas. Tad nenuostabu. kaip mes jį pavadinome 1 skyriuje. ką kitu atveju būtų paneigę? Nors kai kurie dalyviai visada laikėsi savo požiūrio. nes jie nulemia poelgius. verčia susirūpinti. Nesunku pastebėti. kadangi „Leiskime tam. Jums kyla klausimai: „Kaip yra iš tiesų? Ar kolegos sako teisingai.6 skyrius. kuri iš 6. Jūsų žandikaulis atvimpa. tačiau čia pakako „eksperimentinio realizmo". pirmas dalyvis pateikia klaidingą atsakymą. dauguma žmonių „sako tiesą net tada. Nepaisant daugelio eksperimento dalyvių parodytos nepriklausomybės nuo aplinkinių. . kad tai antroji linija. Trečiasis dalyvis sutinka su dviem pirmaisiais. kaip ir teisingi atsakymai į jo klausimus: „Tai. The Irish Land Question. kokie yra mūsų mokymo metodai ir vertybės.Ar jie akli. kurie atsakinėjo individualiai. ir jūs nusiteikiate paprastam testui. Taip ir atsitiko. 1989.

„Pavojinga: nepaprastai stiprus šokas" ir taip toliau. Jungikliai pažymėti etiketėmis: „Lengvas šokas". kur mokytojas užima savo vietą priešais „šoko generatorių" su jungikliais nuo 15 iki 450 voltų. Jei žmonės šitaip prisitaiko esant tik minimaliai įtakai.jie tapo mūsų visuomenės bendro intelektinio paveldo . 1 skyrių). kuris tik ką baigė seansą su konformistišku dalyviu. kas nutinka. eksperimentuotojo padėjėjas. Kad pasiskirstytų vaidmenimis.istorinių įvykių. ir nuvedamas į gretimą kambarį. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Pastaba: profesinė etika reikalauja paaiškinti eksperimentą jam pasibaigus (žr. tai koks bus jų nuolaidumas susidūrus su tiesioginiu spaudimu? Ar kas nors galėtų priversti Amerikos ar Didžiosios Britanijos pilietį įvykdyti žiaurius veiksmus? Spėčiau. Ant 435 ir 450 voltų jungiklių etikečių parašyta „XXX". spragteli relė ir suskamba skambutis. . 1974) eksperimentais buvo tiriama. kai valdžios reikalavimai prieštarauja sąžinei. Kiekvieną kartą perjungiant jungiklį sublyksi šviesos. . apsimeta. o po to stebi. biblinių parabolių ir klasikinės literatūros . „Mokytojas" (atėjęs į eksperimentą pagal skelbimą laikraštyje) gauna nestiprų elektros šoką (kad patirtų. Ar galėtumėte paaiškinti apgaulę taip. diskutuodami apie žmogaus prigimtį ir žmonijos istoriją. esant 75. 6. 1974. kūrybingo menininko.pastebi Lee Rossas (1988). Įtampos reikšmės didėja 15V intervalais. nei bausta už individualizmą. Jei eksperimento dalyvis paklūsta eksperimentuotojo nurodymams. „Labai stiprus šokas". O gal pasiduotume? Šitokį klausimą kėlė socialinės psichologijos specialistas Stanley Milgramas. Esant 120 6. eksperimentuotojas mokytojui liepia „padidinti įtampą vienu intervalu".). „Galbūt labiau nei bet kuris kitas empirinis indėlis į socialinių mokslų istoriją. 90 ir 105 voltų įtampai. rašiusio apsakymus ir stačiusio pjeses. Be to. jis išgirsta. Eksperimento metu vienas iš dalyvių privalo išmokyti kitą dalyvį sąrašą žodžių porų ir bausti už klaidas. mokinys dejuoja. Po to mokytojas ir eksperimentuotojas sugrįžta į pagrindinį kambarį (žr. žodiniai tokių eksperimentų dalyvių pareiškimai toli gražu neprilygsta agresyviam veiksmui. jog esate eksperimentuotojas. .232 II dalis. kad tai yra bausmės poveikio išmokimui tyrimas. kaip. demokratinės ir individualistinės vertybės skatintų priešintis tokiam reikalavimui. Vienas dalyvis. Tai labiausiai žinomi ir prieštaringiausi socialinės psichologijos eksperimentai.4 PAVEIKSLAS Milgramo paklusnumo eksperimentas Šaltinis: Milgram. ką jaus jo „mokinys"). jūs ir aš niekada nepaklustumėte prievartai sukelti kam nors skausmą. kad žmogus nepasijustų esąs patiklus ir kvailas? nebuvo spaudimo prisitaikyti: nebuvo siūlyta nei atpildo už „komandinį žaidimą". Kiekvieną kartą. eksperimento dalyviai iš kepurės traukia popierėlius. Griežtas eksperimentuotojas pilku techniko švarku paaiškina. kuria nevaržomai remiasi rimti mąstytojai. kaip eksperimentuotojas pririša mokinį prie kėdės ir prie jo riešo pritvirtina elektrodą. sukeldamas vis intensyvesnį elektros šoką. santūrus 47 metų buhalteris. jog ne: jų žmogiškosios. surežisuota scena: du vyrai ateina į Jeilio universiteto Psichologijos laboratoriją dalyvauti išmokimo ir įsiminimo tyrime. kad jo lapelyje parašyta „mokinys". Įsivaizduokite. kai mokinys atsako neteisingai. Milgramo paklusnumo eksperimentai Milgramo (1965.dalimi." Štai Milgramo.4 pav.

Išleiskite mane iš čia. Išleiskite mane! Išleiskite mane! Išleiskite mane! Išleiskite mane iš čia! Išleiskite mane! Išleiskite mane! to Authority. 56-57. Sakiau. privalote tęsti. Išleiskite mane iš čia. Mokinio reakcijos Milgramo „širdies veiklos trikdymo" eksperimentuose 75V 90V 105V 120V 135V 150V 165V 180V 195V Ak! Ak! Ak! Ak!! Ak!!! Eksperimentuotojau! Pakaks. Obedience . 2 raginimas: Eksperimentui reikia.1 lentelę). Aš nebedalyvauju šiame eksperimente. eksperimentuotojas pareiškia. (Intensyvus ilgas riksmas) Išleiskite mane iš čia. Ak! Ak! Ak! Išleiskite mane iš čia. Išleiskite mane! Sakau jums. Išleiskite mane iš čia. Išleiskite mane iš čia. Gavęs 330 voltų šoką. 6. 4 raginimas: Jūs neturite kitos išeities. kad jį tęstumėte. Ar girdite? Išleiskite mane 21OV 225V 240V 255V 270V 285V 300V 315V 330V (Desperatiškas riksmas) Kategoriškai atsisakau toliau atsakinėti. KONFORMIZMAS 233 voltų. jis šaukia: „Eksperimentuotojau. Kai įtampa pakyla iki 300 ir 315 voltų. jog daugiau neatsakinėsiu. kad mano širdis nesveika. eksperimentuotojas vartoja šias keturias žodinio raginimo formas: 1 raginimas: Prašom tęsti. Išleiskite mane iš čia. (Desperatiškas riksmas) riksmas) Išleiskite mane iš čia. Visi manė. Išleiskite mane. Atsisakau tęsti. New York: Harper & Row. aukštųjų mokyklų studentų ir vidurinei klasei atstovaujančių suaugusiųjų. išleiskite mane. Pakaks. jo protestas pasireiškia agonišku riksmu. ir jis atkakliai prašosi išleidžiamas.1 LENTELĖ. Išleiskite mane. Prašau. Kai įtampa pakyla iki 150 voltų. Išleiskite. Išleiskite mane iš čia! Neturite teisės manęs čia laikyti! Išleiskite mane! Išleiskite mane iš čia! Išleiskite mane iš čia! Mano širdis! Išleiskite! Išleiskite! Ak! Eksperimentuotojau! Išleiskite mane iš čia. Aš toliau nebedalyvausiu eksperimente. mokinys šaukia. 3 raginimas: Tęsti būtina. Man darosi neramu dėl jos. Išleiskite mane iš čia. mokinys šaukia. (Isteriškai) Išleiskite mane iš čia. Šaltinis: Stanley Milgram. Atsakydamas į „mokytojo" klausimus ir maldavimus baigti eksperimentą. p. Jūs negalite manęs čia laikyti. kad šokas sukelia skausmą. iš tiesų skauda. Neturite teisės manęs čia laikyti. Išleiskite mane iš čia.6 skyrius. (Vis stiprėjantis riksmas) Sakiau. kad daugiau neatsakinėsiąs. Ak! Išleiskite mane! (Rėkdamas) (Rėkdamas) Ak! Negaliu pakęsti skausmo. Mano širdis streikuoja. Išleiskite mane iš čia! (Garsiau) Ak! Ei. jis nutyla (žr. Ak! Išleiskite mane iš čia. 1974. Kaip ilgai jūs paklustumėte? Milgramas papasakojo apie eksperimentą 110 psichiatrų. išleiskite mane iš čia! Aš atsisakau toliau dalyvauti eksperimente! Atsisakau!" Pasiekus 270 voltų. Mano širdžiai negera. Kad priverstų eksperimento dalyvį tęsti. kad jie nustotų klausyti esant maždaug 135 voltų įtampai. (Desperatiškas iš čia. 6. jog tylėjimą reikia laikyti neteisingu atsakymu.

1986). Milgram. Tad užuot nuvykęs į Vokietiją. 6. Milgramo eksperimentų etika Milgramą sujaudino eksperimento dalyvių paklusnumas. Iš tiesų. Jie pra100 Mokinys nusiskundžia. ir planavo pakartoti eksperimentą Vokietijoje. nepaisant mokinio protestų ir nevykusių atsakymų. iš 40 eksperimento dalyvių 25 (63 proc. Šaltinis: Milgram. Tačiau kai kurie kritikai teigė. jog savęs vertinimas gali būti tendencingas. kol po dar dviejų bandymų eksperimentuojąs paliepė baigti. kuriame buvo įrašyti protestai).) kėlė įtampą iki 450 voltų. paklustų kiti. paklususių eksperimentuotojo reikalavimams. jS 90 Maldauja išleisti 80 70 -o (D Šaukia ir atsisako l atsakinėti 60 50 40 75 „Vidutinis" 150 „Stiprus" 225 „Labai stiprus" 300 375 „Intensyvus" „Pavojingas gyvybei" 450 „XXX" Šoko intensyvumo augimas . kad galėtų įvertinti kultūrinius skirtumus. Kai mokinys buvo rišamas prie kėdės. kaip ilgai. jog taip ilgai gali ištverti maždaug vienas iš tūkstančio. jog skauda 6. kad klusnių eksperimento dalyvių nebus daug. S O C I A L I N Ė ĮTAKA nė vienas neketino viršyti 300 voltų. tačiau gauti rezultatai jį sutrikdė (A. kad „nors elektros šokas gali sukelti skausmą. (Psichiatrai spėjo. tie. jog Milgramas su savo eksperimento dalyviais elgėsi taip. Milgramas mokinio protestams suteikė dar daugiau įtaigos. jis nesuardo audinių". kurie pasiekė 450 voltų. Tiesą pasakius.234 II dalis. mokytojas girdėdavo jį užsimenant apie „nedidelę širdies ydą" ir eksperimentuotojo patikinimus. 1965. Šiuose eksperimentuose „mokinys" negaudavo jokio elektros šoko (jis išsilaisvindavo iš elektros kėdės ir įjungdavo magnetofoną. Jo taikomos procedūros taip pat privertė susimąstyti daugelį socialinių psichologų (Miller. daugelis „mokytojų" patirdavo kančią. išraiška procentais. Milgramas paklausė. kad būtų paklūstama iki XXX ribos. kaip šie elgėsi su savo aukomis: prieš dalyvių valią sukeldavo jiems stresą.) visiškai pakluso eksperimentuotojo reikalavimams (žr. Kupini kančios mokinio protestai nedavė jokių rezultatų. Milgramas tikėjosi.5 PAVEIKSLAS Milgramo paklusnumo eksperimentas Dalyvių. 2000). Beveik nė vienas nesitikėjo. 26 iš jų (65 proc. Suprasdamas.) Tačiau kai Milgramas atliko eksperimentą su keturiasdešimčia 20-50 metų amžiaus įvairių profesijų asmenų.).5 pav. jų manymu. pakluso įsakymui tęsti procedūrą tol.

84 proc. Vėlesniuose eksperimentuose jis keitė socialines sąlygas ir gauti rezultatai siekė nuo visiško nepaklusimo iki 93 proc. buvo mažesnis.„mokytojų"). kuriuose dalyvavo virš 1000-io įvairiausių žmonių. laikantiems eilinį egzaminą ir negaunantiems pažymio. nė vienam jų nebuvo padaryta žala. Praėjus vieneriems metams. Tačiau kas nutiktų. dejuodavo. Milgramo nuomone. klusnumo. KONFORMIZMAS 235 kaituodavo. Klusnumą lėmė keturi veiksniai: emocinis atstumas iki aukos. Kai auka būdavo toli ir „mokytojai" negirdėdavo jų skundų. CBS televizijos kanalas šiuos prieštaringus rezultatus pavaizdavo dviejų valandų filme. Tokiomis aplinkybėmis mokinio poveikis.. dalyvių pasakė. 1974). mikčiodavo.. Tačiau susidūrę su naujus faktus atskleidžiančiais procesais. tik vienas procentas gailėjosi. 1996). kramtydavo lūpas. eksperimente galėjo keistis dalyvių savivoka. jis taip pat išanalizavo klusnumo priežastis. Milgramo eksperimentų dalyviai nerodydavo jokios užuojautos. kad. Gindamasis Milgramas atkreipė dėmesį į daugiau kaip dvidešimties eksperimentų. kad eksperimentų keliamą žiaurumą „nieko neįtariantiems dalyviams pranoksta tik išprovokuotas jų pačių žiaurumas" (Marcus. kad egzaminas sukelia stresą.buvo pareikšta TV Guide paskelbtoje šios programos reklamoje (Elms. Kokios paklusnumo priežastys? Milgramas atskleidė ne tik paklusnumo valdžiai faktą. psichiatras apklausė 40 labiausiai kentėjusių eksperimento dalyvių ir padarė išvadą. kad džiaugiasi jame dalyvavę. kai apgaulė buvo atskleista ir eksperimentas paaiškintas. „Blogio pasaulis toks siaubingas. esame labai nepakantūs (Blass. kad niekas nedrįso skverbtis į jo paslaptis. Iki šio momento!". valdžios artumas ir teisėtumas.6 skyrius. kad po to. etinis aspektas buvo „siaubingai išpūstas": Poveikio savivertei požiūriu šio eksperimento pasekmės j o dalyviams yra menkesnės nei universiteto studentams. o kartais pratrūkdavo desperatiškai juoktis. valdžios institucinis prestižas ir kito . įtampą ir atitinkamai veikia savivertę. Apklausti po eksperimento. kad savanoriškai sutiko jame dalyvauti. kurio tikėjosi . eksperimento dalyviai jį palaikė. . Laikraščio New York Times apžvalgininkas guodėsi. Kritikų nuomone. beveik visi ramiai vykdydavo nurodymus iki eksperimento pabaigos. 1995). Jis taip pat priminė kritikams. drebėdavo. j o g mes susitaikome su faktu. nepaisant laikino streso. išvadų svarbą. palyginti su eksperimentuotojo poveikiu. Atrodo. Vieno dalyvio ž m o n a ( t u r ė d a m a o m e n y j e n a c i ų m i r t i e s s t o v y k l o s v i r š i n i n k ą A d o l f ą Eichmanną) jam pasakė: „Gali save vadinti Eichmannu". Atstumas iki aukos Kai nematydavo „besimokančiųjų" (o šie .nepaklusnaus eksperimento dalyvio išlaisvinantis elgesys. jei .

Dažniausiai „mokytojas" būdavo gailestingesnis aukai. „Preventing Nuclear War". Kraujas ant Baltųjų rūmų kilimo sugrąžintų į realybę. tai siaubinga. Klusnumas sumažėjo iki 30 proc. atkreipkime dėmesį Aukų suasmeninimas Nekaltos aukos sužadina didesnę užuojautą. o kai tą pačią savaitę įstrigęs šulinio šachtoje Italijoje žuvo berniukas. . padėti alkanam ar ginti gyvūnus beveik visada turi suasmeninimo aspektą: įtaigią nuotrauką ar aprašymą. Kasdieniame gyvenime taip pat lengviausia įskaudinti toli esantį arba nuasmenintą žmogų. kad pasiryžimas gimdyti sustiprėdavo pamačius kuo detalesnę ultragarsinę vaisiaus nuotrauką. kuriuos galime suasmeninti. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Paklusnus dalyvis Milgramo eksperimente „sąlyčio" sąlygomis laiko aukos ranką prispaudęs prie elektros smūgį sukeliančios plokštės.. Jis neša lagaminėlį su kodais branduoliniam ginklui paleisti. arba šaudo nesitaikydami. jei jos yra suasmeninamos. „Džordžai.236 II dalis. Įsivaizduoju prezidentą sėdintį štabo posėdyje ir diskutuojantį apie branduolinį karą kaip apie abstraktų dalyką. Prognozuojama atominio karo aukų statistika yra beasmenė. ją sunku suvokti.pasakytų prezidentas. kad mokytojas laikytų mokinio ranką prispaudęs prie elektros smūgį sukeliančios plokštelės." Tada prezidentas privalėtų pažvelgti į vieną jų ir suprastų. Jis gali paskelbti štai tokią išvadą: „Sprendimas yra teigiamas.apgailestauju. „tik" 40 proc. Savanoris. dažniausiai laivyno karininkas.1 7 . jei ji būdavo arčiau. 1 1 . of the Atomic Scientists. Taigi paprastai labiausiai užjaučiame tuos. iškreiptume jo sprendimą. daugelis kareivių arba nešaudo. tačiau neleidžia šauti į beginklį kaimietį. kad prezidentą visur lydi jaunas vyras. Johno Lydono ir Christine Dunkel-Schetter (1994) atlikta nėščiųjų apklausa parodė. . Būtent todėl raginimai apsaugoti negimusį kūdikį. tačiau tai visi greit pamiršo. gedėjo visas pasaulis. Tad mano siūlymas labai paprastas. Karo etika leidžia bombarduoti bejėgį kaimą iš 12 000 metrų aukščio. kurie gauna įsakymą žudyti šaudant iš artilerijos pabūklų ar kovinių lėktuvų į toli esantį priešą (Padgett. Kautynėse su priešu. . išgirdau: „O Dieve. 1981 kovas. Budeliai nuasmenina aukas. Galbūt dar įtaigesnė yra ultragarsinė vaisiaus nuotrauka. Versdami prezidentą ką nors nužudyti." Šaltinis: Bulletin Pritaikyta iš: Roger Fisher. 1989). Toks žargonas nuasmenina informaciją. Tad tarptautinės teisės profesorius Rogeris Fischeris pasiūlė aukų suasmeninimo būdą: Taip jau yra. ir eksperimentuotojo nurodymai būtų girdimi vienodai? Kai mokinys būdavo tame pačiame kambaryje. Jis gali niekada nepasiryžti paspausti mygtuką. lydėdamas prezidentą nešiotųsi su savimi didžiulį mėsininko peilį. Perduokite Alfa linija XYZ". kai buvo pareikalauta. Tačiau taip retai elgiasi tie. kas yra mirtis . Jei prezidentas kada nors nuspręstų paleisti branduolinį ginklą tai padaryti galėtų tik savo rankomis nužudęs žmogų. p. kurį mato.nekalto žmogaus mirtis. įdėkitei minėtą kodą į mažą kapsulę ir implantuokite ją šalia savanorio širdies. dalyvių pakluso duoti jam 450 voltų elektros smūgį. Žmonės nereaguoja netgi į dideles tragedijas. ir mokinio prašymai. Per žemės drebėjimą Irane žuvo 3000 žmonių. Kai apie tai pasakiau savo draugams Pentagone. jiems ant galvų uždėdami gobtuvus. bet dešimtys milijonų žmonių privalo žūti.

. 1995. pakluso nedvejodamos (kol nebuvo sustabdytos pakeliui pas pacientą). Vieno tyrimo metu paskambino nepažįstamas gydytojas ir paliepė suleisti pacientui aiškiai per didelę vaistų dozę (Hofling ir kiti. tiesioji žarna. visos. klusnumas padidėja. Recepte gydytojas vietoje „sulašinti į dešinę ausį" parašė sutrumpintai „sulašinti į R ausį". aš šitų vaistų nežinau. Šiuo atveju 80 proc. Tai taip pat kontrastuoja su ligoninės medicinos seserų elgsena. kaip jos reaguotų. kuris paprastai buvo rodomas eksperimentuotojui. Viena seselė pasakė. Dauguma nepaklusnių eksperimento dalyvių dėl to protestuodavo. be to. todėl „mokytojas" gali vienas tęsti eksperimentą. (nors daugelis melavo sakydami. 1980). išskyrus vieną. Įsivaizduokite. arba artimą draugą nuo autoavarijos. paklusnumo rodikliai sumažėjo iki 21 proc." Tačiau kai 22-iems medicinos seserims telefonu buvo nurodyta suleisti per didelę vaistų dozę. pasirašyti peticiją ar paragauti naujos picos (Kleinke. Smith ir kiti. sėsdavosi prie elektros šoko generatoriaus ir bandydavo perimti mokytojo vaidmenį. sirgusiam dešinės ausies uždegimu. Tarnautojas „nusprendė". Mokslininkai vienai medicinos seserų grupei ir medicinos mokyklos studentėms papasakojo apie eksperimentą ir paklausė.* Perskaičiusi * angl. Tačiau valdžia turi būti suvokta kaip teisėta. mielai tai padaryčiau. 1977. mokytojų atsisakė paklusti.„right". Ką pasirinksite? . „dešinė" . šios vadovavosi žinomu scenarijumi: gydytojas (teisėta valdžia) liepia . Gydytojas paskyrė sulašinti lašus pacientui. tačiau šis reikalavimas prieštarauja ligoninės pozicijai ir mano etikos supratimui.Red. Beveik visos atsakė. Eksperimentuotojui išėjus. Rank ir Jacobson. Willis ir Hamm. Nors ne visos medicinos seserys tokios klusnios (Krackow ir Blass. arba 250 žmonių nuo lėktuvo katastrofos jūsų oro uoste. Toks maištas prieš neteisėtą valdžią ryškiai kontrastavo su pagarbumu. Jis pasakė. kad jei pageidavimą reiškiantis asmuo yra arti. kad galite arba apsaugoti 25000 žmonių gyvybių nuo potvynio bangos kitoje planetos pusėje. Vienas stiprus vyras pakėlė uolųjį padėjėją ir nusviedė jį per kambarį. KONFORMIZMAS 237 Valdžios artumas ir teisėtumas Eksperimentuotojo buvimas taip pat skatino paklusti. ypač taip stipriai viršijančius įprastą dozę. Kai kurie bandydavo išjungti generatorių. kad atsakytų šitaip: „Atleiskite. kuriam buvo paskirtas tarnautojo vaidmuo (iš tiesų tai buvo antrasis padėjėjas). jog elektros šoko stiprumą reikia padidinti vienu lygiu po kiekvieno klaidingo atsakymo ir davė atitinkamus nurodymus mokytojui. Žmogus greičiau sutiks paskolinti dešimt centų. 1966). vadovavimą perėmė kitas asmuo. Jei galėčiau. dėdamasis pasipiktinęs tokiu nepaklusnumu. kad nurodymo nevykdytų. Kitame eksperimento epizode kažkas eksperimentuotojui tariamai paskambino telefonu. Padėjėjas.6 skyrius. Kai Milgramas nurodinėdavo telefonu. Kiti tyrimai taip pat patvirtino. 1982. tačiau R reiškia ir rectum. 1981). lot.medicinos sesuo paklūsta. ir jis turėjo išeiti iš laboratorijos. kad įrengimai automatiškai registruoja duomenis. pone. tačiau aš nesu įgaliota leisti vaistus be rašytinio nurodymo. past. 1977). jei lengvai palytėsime jo ranką. Nuolaidumas teisėtai valdžiai taip pat reiškėsi keistu „rektalinės ausies skausmo" atveju (Cohen ir Davis. jog paklūsta).

ar tai tiesa. skambintojas įsakmiu balsu pareikalaudavo jį išrengti ir patikrinti. Nors specialistas neatvyko. S O C I A L I N Ė ĮTAKA šį nurodymą. Vadybininkui pritaikius apibūdinimą kuriam nors žmogui. jog nepaklusęs gali prarasti darbą arba sėsti į kalėjimą. netaręs nė žodžio. aiškino. apieškojo ją." Oliver North. Kitas restorano Pietų Dakotoje vadybininkas. Ši klusni slaugytoja suprastų keletą Jungtinių Valstijų restoranų vadybininkų. nuo kurio grasino nušoksiąs jo pacientas Alfredas. tiesiog darė tai. Kasdieniame gyvenime institucijų remiama valdžia taip pat turi socialinę galią. vis dėlto šis skaičius buvo daug mažesnis negu Jeilyje (65 proc. netgi jos kūno ertmes. kiek tiriamųjų visiškai pakluso per įprastą „mokinys turi širdies ydą" eksperimentą? Nors klusnių tiriamųjų buvo gana daug (48 proc. Jis išsitraukė savo megafoną ir riktelėjo stovėjusiems prie skardžio: „Koks asilas paliko furgoną vidury kelio. jei ne Jeilio universiteto reputacija. klausydamasi telefonu nurodymų iš „policijos". kuri atitiko skambintojo apibūdinimą. Po kito incidento darbuotoja padavė skundą dėl seksualinio priekabiavimo. Tačiau konformistiškas elgesys gali būti ir konstruktyvus. galimas dalykas. Kai logiški psichiatro įkalbinėjimai neprivertė Alfredo pasitraukti. privertęs 19 metų darbuotoją merginą išsirengti nuogai. Kaip manote. kad jis „visai nenorėjo taip elgtis. Kad įsitikintų. taip ir padaryčiau. Milgramas perkėlė eksperimentą į Bridžporto miestą Konektikuto valstijoje. Lasana Harris ir Amy Cuddy (2004) pažymi. ar nieko nepavogė. kurie pakluso policijos pareigūnais apsimetusių skambintojų reikalavimams (ABC News. Per pokalbius po eksperimento daugelis jo dalyvių sakė. psichiatrui teliko viltis. ką jam liepė skambinęs žmogus". 2004). įsėdo į policijos automobilį. Tučtuojau patraukite. kad netrukus iš policijos atvyks krizių specialistas.). Alfredas klusniai nulipo. būdamas jo vietoje. kad ugnia- . kuris buvo pakviestas ant San Mateo skardžio (Kalifornijos valstija). Vienas Taco Bell restorano Arizonoje vadybininkas pastūmė į šalį septyniolikmetę klientę. 1987 Išlaisvinantis grupės poveikis Šie klasikiniai eksperimentai atskleidžia neigiamą konformizmo pusę. Socialinės psichologės Susan Fiske.238 II d a l i s . Robertas Ornsteinas (1991) pasakoja apie draugą psichiatrą. „Jei vyriausiasis kariuomenės vadas lieptų pulkininkui leitenantui eiti į kampą ir atsistoti ant galvos.). kad vadybininkas bijojęs. įvykio vietoje atsitiktinai atsirado kitas policininkas." Išgirdęs šiuos žodžius. patraukė automobilį ir. kad Jeilio universiteto prestižas suteikė Milgramo eksperimentui galios. Institucinė valdžia Jei valdžios prestižas yra svarbus. kad jie nebūtų paklusę. telefonu klausydamasis nurodymų. Jis įsikūrė kukliame komerciniame pastate ir pasivadino „Bridžporto moksliniais bendradarbiais". klusni medicinos sesuo sulašino lašus į klusnaus paciento tiesiąją žarną. Apsimetėlis pareigūnas bendrais bruožais apibūdindavo darbuotoją ar klientą. Jo gynėjas vėliau teigė. kuris jį nuvežė į netoliese esančią ligoninę. aš. ir. užblokuodamas kitą automobilį? Aš vos į jį neatsitrenkiau. nes darbo vadovė ją apieškojo.

į nacistinės Vokietijos budelio Adolfo Eichmanno. Paklusnumo eksperimentai taip pat skiriasi nuo kitų konformizmo eksperimentų savo socialiniu spaudimu: čia iš tiesų reikalaujama paklusti. šie eksperimentai pailiustravo ir patvirtino kai kuriuos žinomus socialinius-psichologinius principus: ryšį tarp elgsenos bei nuostatų. Vienam kitam studentui prabilus apie neteisingą dėstytojo elgesį. Jungtinių Valstijų kariuomenėje kareiviai mokomi nepaklusti netinkamiems. iš dalies .. Tačiau ir Ascho. pasodindamas mokytoją kartu su dviem savo padėjėjais. Be to. Jie įrodo. ar vertajam prieštarauti. Tad aš pradėjau šaudyti. kad elgesys nebepriklauso nuo nuostatų. tyrimas sustiprino jautrumą kasdieniams moraliniams konfliktams. Eksperimento metu abu padėjėjai priešinosi eksperimentuotojui. amerikiečio leitenanto Williamo Calley.. 2004). O m e s vis šaudėme. Bosnijoje bei Kosove vykdytojų pasiaiškinimus: „Aš tik vykdžiau įsakymus". Be to. kuris po to tikrajam dalyviui liepė tęsti darbą savarankiškai. neteisėtiems įsakymams.. Jie maldavo: „Ne. Milgramas užfiksavo šį išlaisvinantį konformizmo poveikį. dalis tyčiojimosi ir brutalumo kare bei vykdant genocidą peržengia paklusimo ribas (Miller. Tai daugiau nei akademinė pamoka. 90 proc. Kartais konformizmas gali išlaisvinti. dažniausiai atkreipiamas dėmesys į nesenus istorinius įvykius . Galbūt prisimenate. Čia aptarti eksperimentai . aplinkybių ir pagrindinės atribucijos klaidos galią. 1969) „Saugus" mokslinis paklusnumo eksperimentų kontekstas skiriasi nuo karo meto konteksto. tačiau dvejojote. Elgsena ir nuostatos 4 skyriuje kalbėjome apie tai. Ruandoje. kaip teisėtai piktinotės nesąžiningu dėstytoju. Jie grąžė rankas ir maldavo. Kai kurie holokausto vykdytojai buvo „budeliai savanoriai". kurių nereikėjo versti žudyti (Goldhagen. vykdžiusio žudynes My Lai kaime Vietname.pasipriešino. Kareiviai mokomi paklusti vyresniesiems. 1996). . Šiuose eksperimentuose pavyko priversti žmones elgtis prieš savo sąžinę. ne". Ar jis taip ir padarė? Ne. 1968 m. . ir ne taip seniai vykusių „etninių valymų" Irake. kai išorinės aplinkybės nugali vidinius įsitikinimus. dalyvių pasekė tariamaisiais dalyviais . bet jie „iš dalies pakluso savo viršininkų reikalavimams. Mintys apie klasikinius tyrimus Kalbant apie Milgramo eksperimentų rezultatus. kad nuolaidumas gali užgožti moralės jausmą. ir Milgramo eksperimentuose yra tam tikrų bendrumų. (Wallace. Vienas žudynių My Lai kaime dalyvis prisimena: [Leitenantas Calley] įsakė man šaudyti.grupei".6 skyrius. KONFORMIZMAS 239 gesiai. Motinos glaudė prie savęs vaikus. Paleidau į žmones kokias keturias apkabas. „buvo tikrai drąsūs".. dirbę liepsnojančiame Pasaulio prekybos centre. jūs pasekėte jų pavyzdžiu ir pasijutote laisviau.

kai vienas asmuo atsidurdavo prieš grupę. jo skundimąsi širdies veiklos sutrikimais ir prašymą pasigailėti. kurį ji paprastai neigdavo vykdžiusi. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ką slepia moksliniai tyrimai Stanley Milgramas apie paklusimą Dirbdamas pas SolomonąE. veikiausiai eksperimentuotojas. būdami vieni. Pietų Afrikos teisingumo ir susitaikymo komisijai demonstruodamas „šlapio maišo" metodą. Tarkime. Toks saugumo policijos teroras. kuriuos kėlė aukos prašymai ir eksperimentuotojo nurodymai. naudotas siekiant priversti kaltinamąjį išduoti. nerimui. Mane tai sujaudino. kokio stiprumo šokas būtų sukeliamas nesant grupės spaudimo.240 II dalis. pavyzdžiui. kur paslėpti ginklai. Norint pamatyti. Ar tęstumėte eksperimentą? Manau. ar jo konformizmo eksperimentų negalima plačiau panaudoti. Tačiau viskas pasikeisdavo. Kai eksperimento dalyviai pasiekė 75 voltų įtampą ir išgirdo pirmą mokinio dejonę. tačiau jis tvirtino tik vykdęs įsakymus. ypač žydams dėl Antrojo pasaulinio karo žiaurumų. išgirstate mokinio riksmą. Nors draskomi prieštaravimų. Kodėl eksperimento dalyviai nepajėgė išsivaduoti iš šių gniaužtų? Kaip jie papuolė į šias pinkles? Įsivaizduokite. kad ne. Daugelį kartų jis užmaudavo šlapią maišą ant aukos galvos. 4 skyrius). kuris buvo jėga primestas mano kartos atstovams. jie jau penkis kartus buvo paklusę. iliustruoja minėtą taisyklę. . Prisiminkite. Supratau.prisipažino Benzienas. Per kitą eksperimentą jie buvo paprašyti atlikti šiek tiek ekstremalesnį veiksmą. jog esate mokytojas tariamame Milgramo eksperimente. pirmą kartą mokiniui atsakius klaidingai. Paklusnumo eksperimentuose stiprus socialinis spaudimas (eksperimentuotojo komandos) nugalėjo silpnesnį (toli esančią auką). Stanley Milgram (1933-1984) Laboratorinė procedūra suteikė mokslinę išraišką nerimui dėl valdžios. beveik visada atsakydavo teisingai. beveik uždusindamas žmogų.teigė buvęs kankintojas Jeffrey Benzienas. turėtų liepti sukelti elektros šoką. ką patyrė tikrieji Milgramo eksperimento dalyviai. pakluso stulbinamai daug žmonių. kaip pamažu pakliūnama į žabangas („kojos tarpduryje" reiškinys. Alexandrai Milgram leidus. Pasukę jungiklį. Įsivaizdavau panašų eksperimentą tačiau jo metu grupė tiriamųjų turėtų priversti kitą tiriamąjį sukelti elektros šoką protestuojančiai aukai. Kai 22 kartus paklusę eksperimento dalyviai sukėlė mokiniui 330 voltų elektros šoką. . ir palyginkite šį tariamą eksperimentą su tuo. troškimas nesukelti skausmo ir tuo pat metu būti geru eksperimento dalyviu. kad šis paprastas klausimas yra svarbus. Ascho eksperimentų dalyviai. Holokaustas taip paveikė mano psichiką kad aš susidomėjau klusnumu ir sukūriau atitinkamą tyrimo formą „Gal aš buvau per daug patriotiškas". Jų psichologinė būsena buvo kitokia nei eksperimento pradžio- . Aschą klausiau savęs. Šaltinis: Sutrumpinta iš šiai knygai skirto originalo ir iš: Milgram. todėl neprotestavo. 1977. eksperimentuotojas liepia tiriamajam jjugti 330 voltų elektros srovę. Tačiau tada iškilo kitas klausimas: kokio stiprumo šoką tiriamasis sutiks sukelti? Pagalvojau apie žmonių pasiryžimą vykdyti destruktyvius įsakymus. Jūs taip pat sutiktumėte tiek padaryti. atsiprašydamas savo aukų. dalyvių patiriamas vidinis konfliktas buvo truputį sumažėjęs. Kas nors. Pradžioje jie buvo įsipareigoję nedaug . ir kad į jį galima tiksliai atsakyti.sukelti 15 voltų elektros šoką. buvo reikalinga kontrolė. „Aš dariau siaubingus dalykus".

stebėdavo kankinimus ir tik paskui kankindavo patys. KONFORMIZMAS 241 je. koks siaubingas bus karas ir kiek jiems teks iškentėti. įvertindami jų pagarbą ir klusnumą valdžiai. tačiau kitais požiūriais padorus žmogus virsdavo žiaurumo įrankiu. Representative Men: Goethe. Kad tuo įsitikintumėte. ir svarbiausia šio skyriaus išvada. Nuolaidumą seka pritarimas. kur tai gali nuvesti.verčia sunerimti. kaip ir rengiant karininkus nacistinėje Vokietijoje. prieštaraujančio Evangelijos doktrinai" (Rochat. įsivaiz- . netapusį šio poelgio auka bei vergu. kad tiesioginių aplinkybių galia prilygsta socialinių aplinkybių galiai.paeiliui . yra susijusios. 1850 („Tipiškas žmogus: Getė") XX a. Per nacių holokaustą Le Chambon kaimo gyventojai Prancūzijoje priglaudė 5000 žydų ir kitų pabėgėlių. kuriuos jų valdžia bei pastoriai buvo išmokę „priešintis.„Žmonės gali įprasti žudyti kitus žmones. Dažnai girdėjome tokius komentarus. 1995). kai reikalaujama paklusnumo. Kaip matėme 4 skyriuje. Visais atvejais stipriausiai į nacių okupaciją sureaguota pradžioje. kaip: „Jis buvo toks kvailas ir užsispyręs.6 skyrius. Atlikusieji prieš auką nukreiptą veiksmą jautė poreikį j ą nuvertinti. Suteikta pagalba sustiprino įsipareigojimą. mušdavo kalinius. kad nusipelnė elektros šoko". kad bausmė atrodytų pateisinama dėl aukos intelekto bei charakterio ydų. Situacijos galia Pagrindinė 5 skyriaus išvada.iki pat kaimo išvadavimo 1944 m. persekiojimus patyrusios mažumos palikuonys. kariškiai pirmiausia atrinkdavo kandidatus. Staubas (2003) parodo. 1988. o įteisintas žiaurumas veda į brutalumą ir galiausiai į sistemingą žudymą. 2003). kuri įteisina žiaurumą. kokios jėgos gali paversti piliečius mirties įrankiais. 13) . kuris dar labiau skatino teikti pagalbą. p. Ten. Kai buvo įsakyta išduoti slepiamus žydus. 1989. 1993. Staub. Todėl Milgramas (1974. aštuntojo dešimtmečio pradžioje Graikiją valdžiusi karinė chunta šį „kaltink auką" principą naudojo rengdama kankintojus (Haritos-Fatouros. Atlikęs genocido tyrimus visame pasaulyje. išsilaikė nepaklusę. „Žmonių elgesys stipriai paveikia juos pačius. Staubo išvada . Pamažu klusnus. 2002. Tačiau vien šių savybių būsimam kankintojui nepakanka. Rochat ir Modigliani. išorinis poelgis ir vidinis nusiteikimas kartais gali stimuliuoti vienas kitą spiralės principu. 10) apibendrina: Daugelis nuvertina auką.stiprinami savo įsitikinimų. Masačiusetso universiteto socialiniam psichologui Ervinui Staubui holokausto patirtis atskleidė. pasipriešinusieji įvykdė pirmąjį įsipareigojimo aktą ir . Parodykite man vienaip ar kitaip pasielgusį žmogų. Šie veiksmai formuoja nuostatas ir jas pateisina. autoritetų ir vienas kito . Tame kaime daugiausia gyveno protestantai. vėliau . Tačiau žmonės gali elgtis ir didvyriškai. Tad pirmiausia kandidatui patikėdavo saugoti kalinius. Nežinodami." Ralph Waldo Emerson. Labai dažnai kritika sukelia panieką. tarsi tai nieko nereikštų" (1989. kad kultūra stipriai veikia mūsų gyvenseną. vyriausiasis pastorius parodė nepaklusnumo pavyzdį: „Nepažįstu žydų-pažįstu tik žmones".jie dalyvaudavo suėmimo būrių veikloje.

jei saloje būtų daugiau moterų". duokite. sausio 20 d. Vokietijos valstybės tarnautojai nustebino nacių lyderius savo pasiryžimu tvarkyti holokausto dokumentus. bet jei ją pasitinkame drąsiai. Šį kartą pakluso 37 iš 40. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Kad ir kaip skaudu. . Neseniai viename Pensilvanijos valstijos universitete buvo atliktas eksperimentas. kuriuos atėjo išlaisvinti. Pasauliui šiurpą sukėlė amerikiečių karo policininkų elgesys su irakiečiais belaisviais Abu Graibo kalėjime. kad sunku prognozuoti net ir mūsų pačių elgseną. 1978). sąmoningai neketinant daryti pikta. Tas pat vyksta ir kasdieniame gyvenime: į blogį linkstama pamažu. nors sąmoningai tai nebuvo planuota. drėgmės ir bakterijų gali supūti visa statinė obuolių. Studentų vaikinų buvo paprašyta. Realiame gyvenime šį įvaizdį siejame su Hitleriu ir vykdytomis masinėmis žydų žudynėmis. Osamos bin Ladeno rezgamais terorizmo aktais. Eksperimento dalyviams reikėjo įsivaizduoti. kuriame dalyvavusiems studentams taip pat buvo sunku kalbėti įžūliai. vyrukai būtų patenkinti. kuriose eksperimentuotojų padėjėjas iš tiesų mestelėjo tokias frazes. Kariškiai buvo patyrę stresą. dar kartą jos išgyventi nereikia. ką reikėtų pasiimti išgyvenimo eksperimentui negyvenamoje saloje. kai didelis blogis kyla iš visos grandinės mažesnių . kad po kelių savaičių baigiasi referato parašymo terminas. Eilėraštis. ką pasakys kiti.tokį blogio įvaizdį detektyviniuose romanuose ir siaubo filmuose simbolizuoja moraliai puolę žudikai.atrodo pakankamai nekaltai. kad jie su kitais trimis tariasi." Maya Angeiou. truputis televizijos . jie nežudė žydų. Saddamo Husseino kurdų naikinimu. Milgramo eksperimentai taip pat suteikia žinių apie blogį. pasiilgę namų. Nesąmoningai sau kenkiame ir ką nors vilkindami. nereagavo net 55 (o ne 5) proc. atidėliodami (Sabini ir Silver. Blogis kartais kyla iš kelių supuvusių vaisių . istorijos negalima išgyventi iš naujo. kad vienas jų įterptų tris moteris niekinančias frazes. šie turėdavo toliau tęsti tik išmokimo testą. pavyzdžiui: „Manau. Milgramas tyrė šį blogio suskaidymą. Bloga situacija tapo blogo elgesio priežastimi (Fiske ir kiti. Kaip jie reaguotų į tokias moteris žeminančias pastabas? Tik 5 proc. Kaip stipriai veikia socialiniai varžtai. Tačiau blogis randasi ir iš socialinių jėgų . skirtas prezidento inauguracijai. kad pažeidėte kokias nors nereikšmingas normas: atsistojote vidury paskaitos. Dozuotas blogis tampa lengviau pakeliamas.truputis žaidimų. Kiekvienas jo rašymo atitolinimas . 2004).taip dažnai nutinka didelėse. ėmėte garsiai dainuoti restorane. Tai dar kartą patvirtina normų spaudimo galią ir tai. žaidėte golfą vilkėdami kostiumą. į savo eksperimentus netiesiogiai įtraukdamas dar 40 dalyvių.kaip dėl karščio. sudėtingose bendruomenėse. Studentas žino. 1982). Tačiau pamažu nukrypimas nuo referato rašymo grafiko didėja. Tačiau kai Janet Swim ir Lauri Hyers (1999) kitus studentus įtraukė į diskusijas. tiriamųjų. išerzinti tų. Aplinkybės gali paskatinti žmones pritarti melui ar žiaurumui. Tai ypač akivaizdu tada. o tik dėliojo popierius (Silver ir Geller. įsivaizavo. Žinoma. suvokiame stengdamiesi jų atsikratyti. kad niekaip nereaguotų arba lauktų. įsiutinti draugų mirčių. jie neturėjo griežtos valdžios. Kai kas nors kitas sukeldavo elektros šoką. 1993 m. žingsnelis po žingsnelio.242 II d a l i s .

kad jis neturėjo jokių jausmų. Daug kartų girdėjome. o ne situacija. Eichmann in Jerusalem. bet dėi to. jog Eichmannas ir Aušvico mirties stovyklos viršininkai buvo necivilizuotos pabaisos. 1995).maloniai ir švelniai. „svarbiausia mūsų tyrimo išvada: paprasti žmonės. geri . Jei Eichmanną vaizduotume kaip pabaisą. Nužudę pabaisą galite ramiai miegoti. įrodančių. dauguma tebetiki. jog vidinės žmonių savybės atsiskleidžia savaime: geri žmonės daro gerus darbus. vargiai atitiktų mūsų susikurtą pabaisų įvaizdį. „demoniški" pabaisos. šaltus. Teigiama. suformulavusių Galutinį sprendimą.gerus.tai tendencija aiškinti kitų veiksmus jų vidinėmis nuostatomis. kad pagrindinė atribucijos klaida . Zacarias Moussaoui. nes jų nėra tiek daug. kad „beprasmį" rugsėjo 11-osios teroro aktą įvykdė „bepročiai". 6). sukelia žiauri širdis. kai sužino. ramus jaunuolis. Žiaurumą. jog žmonės veiks pagal savo vidines nuostatas? Prisiminkite. kad tikimės. jog Mohamedas Atta.blogus. Į moteris jis kreipdavosi pagarbiai. situacija tampa kur kas pavojingesnė. kad nors socialinių mokslų specialistai sukaupė duomenų. jog mūsų elgesys priklauso nuo socialinės istorijos ir gyvenamosios aplinkos. buvo tik blogiau.net ir tada. labai mandagus" pilotas. Kyla pagunda manyti. Vadai ne visą laiką elgėsi kaip pabaisos. aštuoni turėjo Europos universitetų mokslo daktaro laipsnį (Patterson. kai skaitote apie paklusnius Milgramo eksperimentų dalyvius? Dauguma žmonių. 1996). kaip ir „protingas." Hannah Arendt. kurie dirba savo įprastus darbus ir nejaučia kokio nors ypa- „Eichmannas nejautė neapykantos žydams. Studentai spėjo. buvo „geras vaikinas" ir puikus studentas. Iš tikrųjų blogį pakurstė piktas antisemitizmas. nukreipęs lėktuvą į Pentagoną. Kaip teigė Milgramas (1974. kodėl toje pačioje bendruomenėje ar mirties stovykloje vieni individai elgiasi žiauriai. galėjęs tapti dvidešimtuoju rugsėjo 11-osios teroristu. KONFORMIZMAS 243 Pagrindinė atribucijos klaida Kodėl šių klasikinių eksperimentų rezultatai taip dažnai pribloškia? Ar dėl to. Gūnteris Bierbraueris (1979) pabandė pašalinti šį nepakankamą socialinių jėgų vertinimą (pagrindinę atribucijos klaidą). 1963. eilinių piliečių (Arendt.6 skyrius. Nestebina bjauriai besielgiantis šiurkštus žmogus. Jis nurodė universiteto studentams stebėti eksperimento kartojimą arba atlikti klusnaus mokytojo vaidmenį. išgirdę apie vieną ar du paklusniuosius. 1973). Kaip ir dauguma kitų nacių. negailestingus . o blogi . Bierbraueris teigė. labai mandagiai elgėsi užsirašydamas į skraidymo kursus ir pirkdamas peilius. išoriškai Eichmannas nesiskyrė nuo paprastų. Jei jie gyventų kaimynystėje. rugsėjo 11-osios išpuolių lyderis. Po sunkių dienos darbųjie ilsėdavosi klausydamiesi Beethoveno ir Schuberto. tačiau iš maloniai atrodančių žmonių tikimės kitko. p. jis atrodytų mažiau pavojingas negu buvo iš tiesų. 2005). Jie buvo „niekuo neišsiskiriantys" žmonės (McDermott. mano juos esant agresyvius. Kokį įspūdį susikuriate. manome mes. jog toks elgesys būdingas daugeliui (Miller ir kiti. „pikti bailiai". Tačiau jei Eichmannas buvo normalus. kuris davė žalią gatvę nacistiniam holokaustui. 1963 („Eichmannas Jeruzalėje") . draugiškas. Antrojo į Pasaulio prekybos centrą įsirėžusio lėktuvo pilotas buvo apibūdinamas kaip draugiškas. Zillmer ir kiti. kad kartojant Milgramo eksperimentą jų draugai tik minimaliai paklus. o kiti . Vien tik socialinė situacija nepaaiškina. Tarp 14-os žmonių. Blogi žmonės daro blogus darbus. kilęs iš normalios šeimos.

kad jie niekada nedarys nieko bloga. tačiau panaši yra ir kiekviena socialinė situacija. Eksperimentas . priduria Jamesas Walleris (2002).. kurio elgesio nesuprantate. Kai lyginame degantį degtuką ir degantį mišką. kurių žavesys užliūliuoja ir imame galvoti. Suprasti . Paaiškinti . „supratę. jog psichologiniai procesai laboratorijoje ir kasdieniame gyvenime taip pat panašiai vyksta (Milgram. kurie kenkia? Ar tai atleidžia juos nuo atsakomybės? Arthuras Milleris (2006) pastebi. Todėl turėtume atsargiau vertinti politikos lyderius. studijuojantys blogio šaknis. Todėl ir paprasti kareiviai gali paklusti įsakymams šaudyti į beginklius civilius. Taip ir socialinės psichologijos eksperimentas padeda geriau ištirti elgesį. Analizuodami. yra skanus Aplinkinių elgesio mėgdžiojimas. kad žiūrint nespecialistų akimis. turime mažiau galimybių netyčia prisidėti prie blogio ir galbūt geriau mokėsime jam pasipriešinti". ko negalime atleisti. kaip atlieka- 6. įvertinimas Pavyzdys iš gyvenimo Kitoks įvykių interpretavimas. Ar situacijos analizė kenkiant pateisina tuos.unikali situacija. privalome atsargiai daryti apibendrinimus. 1974).244 II d a l i s . pavyzdžiui. būtų įkurta Jungtinėse Valstijose. o eiliniai grupių nariai . 2002). ir miškas dega panašiai. Kaip dažnai mūsų prašo atspėti linijų ilgį ar sukelti elektros šoką? Ir degtukas. išgirdus.nurodymui gaminti nekokybiškus gaminius.2 LENTELĖ. mažiau stebimės. ir galima suprasti kažką. kuris kasdieniame gyvenime taip lengvai neatsiskleidžia.nereiškia pateisinti." Stanley Milgramas CBS televizijos laidoje „60 minučių". tatuiruočių darymas Kareiviai ir darbuotojai. kokia buvo sukurta nacistinėje Vokietijoje. Klasikinių paklusnumo tyrimų santrauka Tema Normų kūrimas Tyrėjas Sherifas Metodas Pasidavimo įtaigai. paprasti darbuotojai . 1979 tingo priešiškumo.paklusti įsakymui brutaliai tyčiotis iš naujokų. kad šviesos taškas tariamai pasislenka. „kartais geri žmonės daro blogus dalykus". 6. kad jei tokia mirties stovyklų sistema. Dar daugiau. Veikiant blogio jėgoms net puikūs žmonės kartais pasikeičia ir ima kurti tariamai moralius amoralaus poelgio aiškinimus (Tsang. gali tapti destruktyvaus proceso įrankiais". Ir galiausiai komentaras apie konformizmo tyrimų eksperimentą (žr. Galima atleisti žmogui. teiginiais Paklusimas įsakymui sukelti kitam žmogui elektros šoką Paklusnumas Milgramas . kurių negalime gauti stebėdami miškų gaisrus.. tad darome prielaidą. šioms stovykloms vidutinio dydžio mieste pavyktų surinkti reikiamą personalą. koks kasdieniškas yra blogis. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Remdamasis tūkstančių žmonių stebėjimais galėčiau pasakyti. pritarimas. kaip juos aiškina kiti.. teigia kitaip. jog maistas. gyvenimiškų situacijų. Bet psichologai. atsakymas iki kažkurio lygmens būtų „taip". Tačiau kontroliuojami eksperimentai su degančiais degtukais gali suteikti žinių apie degimą.2 lentelėje pateiktą santrauką): konformistiško elgesio aplinkybės laboratorijoje skiriasi nuo realių.nereiškia atleisti. vykdantys abejotinus įsakymus Konformizmas Aschas Sutikimas su kitų žmonių akivaizdžiai klaidingomis nuomonėmis. Kaip ponas Rodžersas dažnai primindavo savo laidų žiūrovams ikimokyklinukams. kuris visiems labai patinka.

ar kitomis aplinkybėmis konformizmo lygis nebūtų dar didesnis? Netrukus mokslininkai pastebėjo. esančiai gretimame kambaryje.6 skyrius. kad kitų žmonių nuomonė buvo reikšminga vertinant iliuzinį šviesos taško pasislinkimą „Teisingų" atsakymų normos susiformavo ir išsilaikė tyrimų sekoje. Pagrindinė atribucijos klaida verčia mus manyti. kaip Sherifo užduotis neapibrėžta. Situacijos galią matome. Esant optimalioms sąlygoms . norėdami išprovokuoti didžiausią konformizmą? Socialinės psichologijos specialistai kėlė tokį klausimą: jei net Ascho neprievartinė. KONFORMIZMAS 245 mos įvairiausios atskiros užduotys. APIBENDRINIMAS Klasikiniai konformizmo tyrimai Trijų tipų klasikiniai eksperimentai iliustruoja. nedviprasmiška situacija galėjo sukurti aplinkybes.teisėtam. kartais ne. susidūrę su skaudžiomis aplinkybėmis. Kaip nuspėti galimą konformistiškumą? Vienos situacijos labiau skatina elgtis konformistiškai. suaugusių eksperimento dalyvių pakluso nurodymams sukelti tariamai traumuojantį elektros šoką rėkiančiai nekaltai aukai. eksperimento dalyvių juos pakartojo. kad konformistiškumas didėja sudėtingėjant užduotims arba jei dalyvis jaučiasi ne- . Taip pat nuvertinama situacijos galia. o geri žmonės elgiasi gerai. skatinanti žmones prisitaikyti prie neteisybės ar kapituliuoti prieš žiaurumą. • Šie klasikiniai eksperimentai atskleidžia kelių reiškinių galią Elgesys bei nuostatos vieni kitus sustiprina. elgiasi smerktinai (kai kuriuos žmones tokios aplinkybės gali paskatinti elgtis didvyriškai).mažiau. Aschas paliepė eksperimento dalyviams išklausyti. ir po to nuspręsti patiems. Klasikiniai konformizmo eksperimentai atsakė į vienus klausimus. kad blogai elgiasi blogi žmonės. Kada jie būna konformistiški? 2) Kodėl žmonės elgiasi konformistiškai? Kodėl jie neignoruoja grupės ir „nesirūpina būti teisūs prieš save"? 3) Ar yra asmenybės tipas. • Solomonas Aschas naudojo užduotį. kitos . 37 proc. kuri buvo tokia pat aiški. Dėl to nedidelis blogio veiksmas paskatina nuostatą leidžiančią atlikti dar blogesnį veiksmą. • Muzaferas Sherifas pastebėjo. čia pat esančiam viršininkui ir atokiau esančiai aukai bei niekam neparodant nepaklusnumo pavyzdžio .65 proc. Kokias sąlygas pasirinktumėte.. tačiau iškėlė kitus: 1) Kartais žmonės elgiasi konformistiškai. turintis polinkį elgtis konformistiškai? Kitame poskyryje panagrinėsime kiekvieną iš šių klausimų atskirai. kaip mokslininkai tyrė konformizmą. kurią iš trijų lyginamųjų linijų etaloninei prilygina kiti. Išgirdę klaidingus atsakymus. kai geri žmonės. ir skirtingu laiku bei skirtingose vietose kartodami eksperimentus mokslininkai ieško bendrųjų principų. kurių išprovokuotas konformistiškumas siekė 37 proc. • Stanley Milgramo paklusnumo tyrimo eksperimentai atskleidė ekstremalų nuolaidumą. slypinčių po išorine įvairove.

tuo daugiau praeivių jais pasekdavo. taip pat pažvelgė į viršų. pamėgdžiodarni pulkelį žmonių. juo labiau pasiduodame kitų žmonių įtakai. ^ 90 80 70 8 60 'į įjj i— ^ 30 20 10 0 1 2 3 5 10 Provokuojančios grupės dydis 15 . Kaip parodyta 6. kad kelioms mažoms grupėms tarpusavyje sutariant. Taip pat kai reaguoti tenka viešai ir be išankstinio įsipareigojimo. kaip grupė „sukomplektuota". Kai grupę sudaro daugiau nei penki žmonės. vieninga ir užima svarbią padėtį. kad 3-5 žmonės gali nulemti kur kas didesnį konformizmą nei vienas ar du. Grupės savybės taip pat turi reikšmės. kurioje keturi tariami eksperimento dalyviai išsakė savo nuomonę. Atlikdami lauko eksperimentą Milgramas ir jo kolegos (1969) 1-o. Didžiausias konformistiškumas būna. Grupės dydis Kad laboratorinių eksperimentų metu gautume didelį efektą. 1968. Rutgerso universiteto mokslo darbuotojas Davidas Wilderis (1977) pateikė studentams teismo prisiekusiųjų atvejį. S O C I A L I N Ė ĮTAKA kompetentingas. 5-ių. studentai pasižiūrėjo vaizdajuostę. jų pozicija tampa paveikesnė. Šaltinis: Milgram. kurie. Panagrinėkime kiekvieną aplinkybių atskirai. Prieš pareikšdami savo nuomonę. o trys grupės po du žmones dar didesnį. Aschas bei kiti mokslininkai pastebėjo. efektas susilpnėja (Gerard ir kiti. kai keturi tariami dalyviai savo nuomonę pateikė kaip bendrą vienos grupės. 1969. Panašiai dvi grupės po tris žmones išprovokavo didesnį konformistiškumą nei viena šešių žmonių grupė.246 II dalis. Rosenberg. kai grupę sudaro trys ar daugiau žmonių. 3-jų. kai tariami dalyviai buvo pristatyti kaip dvi grupės po du žmones. Svarbu ir tai. kad studentų nuomonė buvo labiau konformistiška tada. Bickman ir Berkowitz. procentas didėjo atitinkamai didėjant minėtai grupei (nuo vieno iki penkių). ji darni. o ne tuomet. grupė neprivalo būti didelė. 1961). 6. Eksperimentas parodė.6 PAVEIKSLAS Grupės dydis ir konformistiškumas Praeivių. 10-ies ir 15-os asmenų grupių paprašė stabtelėti judrios Niujorko gatvės kelkraštyje ir pasižiūrėti aukštyn. Akivaizdu.6 paveiksle. kuo didesnė grupė sužiurdavo aukštyn. Juo mažiau pasitikime savo sprendimais. 2-jų.

2005). Per pastaruosius 50 metų tik 1 iš 10 Jungtinių Valstijų Aukščiausiojo teismo sprendimų buvo priimti. kaip ir Milgramo paklusnumo eksperimente? Atlikus keletą eksperimentų buvo pastebėta. Tą pripažįsta daugelis religinių grupių. mormonai. Kristus savo apaštalus siuntė poromis. Būti vieno asmens mažuma yra sunku. Draugo parama teikia drąsos. Ar šis vieno savarankiško tariamo eksperimento dalyvio pavyzdys darys tokį pat išlaisvinantį poveikį. jog dalyvaujate konformizmo tyrimo eksperimente.gali sustiprėti mūsų pačių savarankiškumas. sutrikdo grupės vieningumą. 5 6 7 8 Kritinis bandymas Vieningumas Įsivaizduokite. pateikdamas teisingus atsakymus. Tokių eksperimentų dalyviai vėliau sakydavo. taip pat siunčia po du misionierius. „Mano nuomonė ir įsitikinimai sustiprėja ir būna sėkmingi. jei randame bent vieną bendramintį. nesutinkant tik vienam prisiekusiajam. 1955. jį stebėję eksperimento dalyviai demonstravo didesnį savarankiškumą . kurie minėto pavyzdžio nestebėjo. vis tiek būčiau atsakęs taip pat". prisiekusiesiems teisme retai kada nepavyksta priimti sprendimo dėl vieno prieštaraujančio nario. kuris suklydo mėlynus dirgiklius pavadindamas žaliais.7 PAVEIKSLAS Vieningumo poveikis konformistiškumui Kai kas nors. kuriame visi. Tie. Šie eksperimentai perša praktinę išvadą. pavaizduota. kad nekonformistiškam dalyviui jausdavo šiltus. kai tik juos pripažįsta dar vienas protas." Novalis. turėdami tai galvoje.net jei jis ir neteisus . Dažniausiai sprendimas priimamas vienbalsiai arba santykiu 5:4 (Granberg ir Bartels. KONFORMIZMAS 247 6. išskyrus vieną.net tada. Charlan Nemeth ir Cynthia Chiles (1988) tai užfiksavo po to. pavyzdžiui. kad šis dalyvis jiems turėjo įtakos: „Jei jo ir nebūtų buvę. kad už ką nors kovoti lengviau. Morris ir Miller.6 skyrius. dažniau elgėsi konformistiškai. Asch. 1969. kai eksperimento dalyviams liepė stebėti vieną nedidelės keturių žmonių grupelės narį. 1955. prisitaikoma keturis kartus rečiau. atsakinėję žmonės pateikia tą patį klaidingą atsakymą. ji tampa ne tokia įtakinga (Allen ir Levine. prielankius jausmus. Šaltinis: Asch. 6.7 pav. 1975). kad kam nors pažeidus grupės vieningumą. Tačiau jie neigdavo. 70 proc. kad žmonės beveik visada reiškia savo nuomonę. jų teisingi atsakymai sudarė 76 proc. jei prieš juos tai būna padaręs bent vienas asmuo. kai visi kiti raudonas skaidres vadino oranžinėmis. Fragment („Fragmentas") . kad jis klydo. Stebint besilaikantį savo pozicijos asmenį . Nepaisydami.

1961. kai tarp jų atsirasdavo atsargiai per gatvę einantis tariamas eksperimento dalyvis. . Juo grupė labiau sutelkta. Pavyzdžiui. su kuria tapatinamės . Neatsargaus perėjimo per gatvę tyrime. . grupės narių tarpusavio susisaistymo. sutelktumas (cohesiveness) „Mes" jausmas. aukštųjų mokyklų studentų draugijų nariai linkę kartu linksmintis. ypač tiems. lengviau paveiks kitus heteroseksualus nei homoseksualas. kad jis patiko panašiems į mus žmonėms. Susan Harriman ir Stuartas Costello (1980) pastebėjo. patrauklumą mastas. Priklausantys tai pačiai etninei grupei gali jausti panašų „savos grupės spaudimą prisitaikyti" . Atrodo. šie žmonės linkę nusileisti. Jaunesnieji grupės nariai . S O C I A L I N Ė ĮTAKA Sutelktumas Mažumos. juo didesnę galią ji turi savo nariams.. kovojantis už gėjų teises. Michaelas Walkeris. kurie „vaidina baltuosius". Silvia. Grupės poveikį patiria ir tie eksperimento dalyviai. pagal simpatijas. ar iš baltaodžių. Padėtis Kaip ir buvo galima numanyti. Jie nenori prieštarauti kitų nuomonei. 2006).nuomonė mus trikdo mažiau nei tokia pati mūsų grupės mažumos nuomonė (Clark ir Maass.kito universiteto ar kitos religijos atstovų. 1988).pripažįsta labiau pasiduodantys grupės nuomonei negu vyresnieji grupės nariai (Jetten ir kiti. pavyzdžiui. filosofas Johnas Locke įvertino sutelktumo veiksnį: „Tarp dešimčių tūkstančių neatsiras nė vieno. ypač kai labiau suartėja (Crandall. Heteroseksualas. 1990).248 II d a l i s . Sakurai. 1954. Žmonės dažniau patenkina pageidavimus netgi tų.. esame linkę pamėgti tuos.kalbėti. yra bendravardžiai ar kurių panašūs pirštų antspaudai (Burger ir kiti. kurie priklauso daugumai (Hogg. kuris būtų toks stiprus ir nejautrus. jei jis gerai apsirengęs. gali šaipytis jų aplinkoje (Contrada ir kiti. Lott ir Lott. ir padidėdavo iki 44 proc. Atsargaus pėsčiojo drausminantis poveikis būna dar didesnis. geriau vertiname muzikos kūrinį. 2004. Neigiamą nuomonę išreiškiame. Kaip matysime 11 skyriuje „Patrauklumas". to nežinodami. 1990). jei muzika patiko nepanašiems į mus žmonėms. „vaidinančių juodaodžius". jog neatsargių pėsčiųjų sumažėdavo nuo 25 proc. elgtis ir rengtis taip. buvo pastebėta. kad Sidnio pėstieji buvo labiau linkę bendradarbiauti. Iš juodaodžių. kuri nepriklauso grupei. Taigi žmonės stengiasi prisiderinti prie į juos panašių žmonių nuomonės. 2005). kurie grupės atžvilgiu nusiteikę palankiai (Berkowitz. 1988). kuriame. kurie gimę tą pačią dieną. kai atsirasdavo neatsargus (Mullen ir kiti. jog Australijoje „žmogų kuria" ir rūbai. kai įjuos kreipdavosi gerai apsirengęs apklausą atliekantis darbuotojas. nei kai klausinėdavo prastai apsirengęs.netgi jaunesnieji socialiniai psichologai . Pavyzdžiui. Bijodami būti atstumti. 2001). užimantys aukštesnę padėtį dažniausiai turi didesnę įtaką (Driskell ir Mullen. kaip daro „visi". iki 17 proc. 2000). kurie panašūs į mus. 1975). Savo veikale Essay Concerning Human Understanding („Apie žmogiškąjį supratimą") XVII a. dalyvavo 24 000 pėsčiųjų. kad galėtų atsispirti klubo narių antipatijai bei pasmerkimui". jei pastebime.

nugalėjusia Kentukio ristūnų lenktynėse. Geriausiu atveju sprendimą pakeičiame pasikeitus aplinkybėms (Saltzstein ir Sandberg. Kai jūs pareiškiate savo nuomonę. jei jie būtų galėję atsakyti raštu žinodami. Trumpai pasvarstę. profesoriau?" Kitas dalyvis. Ar susidūrę su priešinga grupės nuomone pakeisite savo sprendimą? Realiai beveik niekada šitaip nepasielgiame (Deutsch ir Gerard. Ar Kodeksas savo šonu palietė Riziką? O gal Kodekso raitelis netgi sudavė jai rimbu per galvą? Lenktynių teisėjai susirinko pasitarti. kai esame vieni balsavimo kabinoje. jog Kodeksas iš tiesų šonu prisilietė Rizikos. kad jūs pirmas atsakytumėte. kumelaitė akimirksnį sutriko ir nežymiai pralaimėjo lenktynes. lenktynių favoritės. Lenktynių teisėjai pasitarė dar kartą. teologijos fakulteto profesorius. kad jokių pažeidimų nebuvo ir kad nugalėjo Kodeksas. Eksperimentuotojas parodo liniją ir prašo. Ankstesnių įsipareigojimų nebuvimas 1980 metais grynaveislė kumelaitė Rizika tapo antrąja. prisitaikoma labiau nei atsakinėjant raštu. Davęs 450 voltų elektros šoką. Viešoji reakcija Vienas pirmųjų klausimų. eksperimentuotojas leidžia jums dar pagalvoti. Todėl ga- .sukuriant sąlygas įsipareigoti nedelsiant arba nesudarant tokių sąlygų . Ascho eksperimentų dalyviai būtų patyrę mažesnį grupės poveikį. Šis sprendimas sukėlė skandalą. sukuria nesutinka visi likusieji dalyviai. Dar kartą peržiūrėjus televizijos įrašus paaiškėjo. Šį įvykį tegalime tik pakartoti laboratorijoje . Buvo pareikštas protestas.6 skyrius. pasakė: „Nesuprantu. Kodeksas šastelėjo link Rizikos. 1955): kartą viešai įsipareigoję laikomės savo žodžio. jie nusprendė. nepaklusęs reikalavimui įjungti 150 voltų elektros srovę. Ar iškart po lenktynių paskelbta žinia turėjo įtakos teisėjų pasiryžimui nekeisti sprendimo? To niekada nesužinosime. Išgirdus kitų dalyvių atsakymus. Taigi įsivaizduokite. tačiau sprendimo nepakeitė. į kurį mokslininkai ieškojo atsakymo. Per kitas lenktynes paskutiniame rate ji pasivijo lyderį žirgą Kodeksą. KONFORMIZMAS 249 Milgramas (1974) rašė. kad atsakymus perskaitys tik eksperimentuotojas. kad jo paklusnumo eksperimentuose menkesnio išsilavinimo žmonės noriau vykdė eksperimentuotojo paliepimus nei labiau išsilavinę. Kai po paskutinio posūkio jie išniro greta vienas kito. buvo toks: ar viešai atsakinėjant prisitaikoma labiau? Gal iš tiesų žmonės daugiau dvejoja. o ne kai stovime prieš grupę. kad dalyvaujate Ascho eksperimente. ar šis įsipareigojimas kaip nors veikia. Lengviau laikytis savo įsitikinimų. ir apibėrė eksperimentuotoją klausimais apie „tokio darbo etiką". 37 metų suvirintojas atsisuko į eksperimentuotoją ir pagarbiai paklausė: „Kas toliau. 1979).ir stebėti. bet viešumoje nenori pasirodyti neturį nuomonės? Dabar jau išaiškinta: eksperimentų metu atsakinėjant viešai. kodėl eksperimentas sumanytas taip. kad šio žmogaus gyvybei kyla pavojus".

klausausi paskaitos viename Vokietijos universitete. kas skatina elgtis konformistiškai. eksperimentuotojai atskleidė. Juo aukštesnę padėtį užima elgesį ar įsitikinimą formuojantis asmuo. 1985). Ankstesni įsipareigojimai taip pat sulaiko nuo pasidavimo įkalbinėjimams. Kai imitacinės prisiekusiųjų grupės priima sprendimus. kad šuolių į vandenį ar gimnastikos varžybų teisėjai retai kada pakeis savo vertinimus pamatę. pakartotinai viešai įsipareigoję saugoti skaistybę iki vedybų. o ne balsuojant slaptai (Kerr ir MacCoun. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Kas niekada nepakeitė savo nuomonės. kaip vertina kiti kolegos. 1994). Prekybininkai klausimus formuluoja taip. Tam tikros aplinkybės ar sąlygos būna ypač veiksmingos.) APIBENDRINIMAS Kaip nuspėti galimą konformistiškumą? • Atlikdami konformizmo tyrimus. • • • Konformistiškumas sumažėja. o ne prieštarautume tam. jei suformuotas elgesys ar įsitikinimas nėra vieningas. Aplinkosaugininkai ragina įsipareigoti rinkti antrines žaliavas. kad pritartume. kai raginimai saugoti aplinką neverčia įsipareigoti asmeniškai (Katzev ir Wang. Tačiau auditorija ne plojo. „Visai kaip banginio".* Klausimas: kodėl Polonijus taip lengvai sutinka su Danijos princu? Štai aš.klausia Shakespeare Hamletas Polonijaus. balsai dažniau pasiskirsto po lygiai tada.250 II d a l i s .sutinka Polonijus. 2001.atsako Polonijus. Viešai įsipareigoję žmonės nenoriai keičia sprendimus. Konformistiškumą stiprina grupės susitelkimas. grupės savybės: žmonės labiausiai prisitaiko. kad žmonės legviau paklūsta. ką jie reklamuoja.svarsto Hamletas. Jei asmuo įsipareigojo kažkaip elgtis ar kažkuo tikėti. taupyti energiją ar važinėti autobusais ir pastebi. * Vertė A. „Kaip kažin ką jis tikrai atrodo lyg kupranugaris". Pavyzdžiui. kuris labai panašus į kupranugarį?". jis greičiau laikysis įsipareigojimo. . ." Joubert. Brūckner ir Bearman. Išmintingi įtikinėtojai tai žino. amerikietis. jie rečiau naudoja prezervatyvus. (Jeigu sulaužo įsipareigojimą.kiek vėliau sako Hamletas. kai balsuojama viešai. pritaria Polonijus. kai susiduria su vieningais trijų ar daugiau patrauklių ir aukštą padėtį užimančių žmonių teiginiais. Kodėl elgiamasi konformistiškai? „Ar jūs matote aną debesį. . jisai panašus į žebenkštį". tačiau jie gali derinti savo vėlesnius vertinimus. Churginas. Lektoriui baigus pasiruošiau kartu su visais paploti. juo labiau pasireiškia konformistiškumas. „O gal kaip banginio?" . . o ne prisitaikys. Pensėes („Mintys") lime manyti. • • Dažnai prisitaikoma. . „Man regis. 14-17 metų paaugliai. kai savo nuomonę reikia pareikšti viešai (grupės akivaizdoje). „Jo kupra kaip žebenkšties". 2005). dažniau susilaiko nuo lytinių santykių ar juos nukelia vėlesniam laikui nei tam neįsipareigoję jaunuoliai (Bearman ir Bruckner. tie save myli labiau nei tiesą.

arba bent jau užgniaužti savo nepritarimą. nukrypus nuo grupės normų dažnai tenka mokėti emocijomis. Ypač tada. ir aš j a m paaiškinau buvusias pinkles. KONFORMIZMAS 251 o ėmė krumpliais barbenti į stalus. Paklausiau. kad kiekvienas „parems mūsų karius". Štai j u m s absoliutaus normatyvinio spaudimo pavyzdys. pritarti skatina informacinė įtaka. vokiečių veiduose nepastebėjau nepasitenkinimo. 2002). „Bijojau. vengiant atmetimo ir siekiant palankumo arba pritarimo. Ne. . Tada ir aš pradėjau barškinti krumpliais. Schachter. o kai sugrįžo. . Mortonas Deutschas ir Haroldas Gerardas (1955) šias dvi galimybes pavadino normatyvine įtaka ir informacine įtaka. informacinė įtaka (informational influence) Konformizmas.atsakė vaikinas. kad norint sutarti reikia pritarti" (p. Normatyvinė įtaka yra „prisitaikymas prie minios". palankumo. ko jis buvo išėjęs. sužinotais iš kitų žmonių. į kokias buvo patekę autokinetinio eksperimento dalyviai. 2003). 2000). nė karto nenusileisdamas kitiems. Jis ryžtingai atsisakė ir tęsė visus kitus 36 bandymus. socialinė atskirtis būna skaudi. Antra vertus. kad pavėluosite į laivą. Jo veidas atgavo buvusią spalvą. normatyvinė įtaka (normative influence) Konformizmas. Kaip prisimena Johnas F. kurie buvo šaipymosi iš kitų liudininkais. Ypač normatyvinė įtaka skatina nuolaidumą tų žmonių. Aš susirūpinau ir pasiūliau nutraukti seansą. kad viename iš jo konformizmo eksperimentų draugiškai nusiteikęs eksperimento dalyvis nusiminė. tačiau kokia kaina! Jis labai norėjo. Gerardas (1999) prisimena. Tačiau prasidėjus konfliktui tikimasi. kai kiti barbeno? Yra dvi galimybės: a) nusileisti grupei. Galbūt Polonijus norėjo sulaukti Hamleto. aiškindamas savo nenorą priešintis masinėms egzekucijoms (Waller. bet ir grupei bendraujant su kita grupe (Matheson ir kiti. Jis nenusileido. kad Leideritzas ir kiti palaikys mane bailiu". Dirbdamos laboratorijose ir realiame gyvenime grupės dažnai atmeta nuolatos nukrypstančius kolegas (Miller ir Anderson. 1951). Kennedy (1956). Kai kurie kareiviai dalyvavo žudynėse My Lai kaime. Janes ir Olson. kad būtum priimtas ir pripažintas arba b) kad gautum svarbią informaciją. kai nuomonės išsiskiria ne tik „šeimoje". 4). atrodė išbalęs ir sukrėstas.teigė vienas vokiečių karininkas. grindžiamas faktais. „Jei nuogąstaujate. Be to. aukštesnę nei jis padėtį užimančio Danijos princo. Esant neapibrėžtoms aplinkybėms. kol debatai vyksta šalies viduje. kuo jie netiki. kad kolektyvas j į priimtų ir pamėgtų. Kaip žinome. prisiminkite Titaniką Nežinomas autorius Kartais didelė nukrypimo kaina skatina žmones pritarti tam. tačiau bijojo priešingos reakcijos. pasiprašė leisti išeiti iš patalpos. jis atsipalaidavo ir su palengvėjimu atsiduso. nusprendžiau. Parlamento ar Kongreso nariams leistina prieštarauti planams skelbti karą. arba kurie nori daryti kajerą (Hollander. „Nusi vemti". Kai eksperimentas pasibaigė.6 skyrius. „prieš patenkant į Kongresą man buvo priminta. grindžiamas žmogaus noru patenkinti kitų lūkesčius siekiant išsikovoti pripažinimą. Kas paskatino elgtis konformistiškai? Kodėl aš neplojau. Paskiras asmuo gali svarsty- . nes laikėsi savo nuomonės ir prieštaravo kitiems grupės nariams. 1979. 1958. tikriausiai tokios būna vokiškos ovacijos. bijodami karinio tribunolo už nepaklusnumą. kiti žmonės gali tapti svarbiu informacijos šaltiniu. Ką tai reiškė? Gal jie nepritarė? Tikriausiai ne kiekvienas išdrįstų viešai rodyti nepalankumą viešinčiam žymiam asmeniui.

S O C I A L I N Ė ĮTAKA ti: „Nenutuokiu. funkciniu magnetiniu rezonansu (fMRV) tyrė dalyvių smegenis.252 II d a l i s . pasakyčiau. kad labiau prisitaikoma reaguojant viešai. o kitus „nepriklausomais"? Ieškodami prisitaikymą skatinančių veiksnių. kad žmonėms prisitaikant veikiamas jų suvokimas. kada žmonės elgiasi konformistiškai. Kai dalyviai prieštaraudavo grupės nuomonei. atspindi informacinę įtaką: mes norime būti teisūs. kuriuose tiriama. dažnai elgiamasi konformistiškai. Antra vertus. Normatyvinei Įtakai pasiduodame iš noro būtų priimti: mes norime būti mėgstami. prisitaikydami prie neteisingo kitų dalyvių atsakymo. Tad rūpindamiesi socialiniu įvaizdžiu patiriame normatyvinę įtaką. jog šis vyrukas žino. išklausę kitų dalyvių atsakymus. Tai.informacinę įtaką. plojęs minėtoje Vokietijos universiteto salėje (normatyvinė įtaka). mokslininkai sutelkė dėmesį į tris prognostines prielaidas: asmenybę.visa tai yra informacinės įtakos požymiai. arba informacinė įtaka. norėdama ištirti. ir individualiai). kaip išreikšti savo pritarimą (informacinė įtaka). kultūrą ir socialinius vaidmenis. Dažniau prisitaikoma esant kitų žmonių akivaizdoje. Tačiau atrodo. o ne sąmoningus sprendimus priimančios smegenų sritys. suaktyvėdavo suvokimą reguliuojančios. Kasdieniame gyvenime normatyvinė ir informacinė įtakos dažnai reiškiasi kartu. APIBENDRINIMAS Kodėl elgiamasi konformistiškai? • Eksperimentai atskleidžia dvi konformistiško elgesio priežastis. kaip veikia Ascho tipo eksperimente dalyvaujančių žmonių smegenys. . • Informacinę įtaką kuria kitų žmonių pateikti duomenys apie realybę. Eksperimentuose. Trokšdami būti teisingi . tačiau kitų elgesys parodė man. Kas elgiasi konformistiškai? Konformizmas kinta ne tik keičiantis aplinkybėms. Taip reiškiasi normatyvinė įtaka (nes žmonės gauna tą pačią informaciją ir kai reaguoja viešai. priimant sudėtingesnius sprendimus. kol jie. atsakinėjo į suvokimo klausimus (Berns ir kiti. kai pateikiama sudėtinga užduotis ir kai svarbu jaustis teisiems . Tendencija prisitaikyti.) Kai dalyviai. atspindi normatyvinę įtaką. bet ir žmonėms. Kaip jis kinta? ir kokiame socialiniame kontekste ši asmenybės savybė ryškiausia? Ar kai kurie žmonės apskritai labiau pasiduoda (arba. 2005)." Emorio universiteto neurologų grupė. kiek pasislinko šviesos taškas. (Pateikta užduotis: reikėjo mintyse pasukti figūrą ir pasirinkti jos atitikmenį iš keleto galimybių. Tokie rezultatai perša išvadą. kai eksperimento dalyviai jaučiasi nekompetentingi. suaktyvėdavo su emocijomis susijusios smegenų sritys. Aš nenorėjau būti vienintelis. patys atsakydavo neteisingai. kartais būna apribota arba normatyvinė. yra atviresni) socialinei įtakai? Ar galite vienus savo draugus pavadinti „konformistais".

Monson ir kiti. Mintis. Manyta. Priešingai nei situaciniai veiksniai. kaip žmogus elgsis įvairiomis aplinkybėmis (Epštein. yra taip pat sunku kaip ir prognozuoti jūsų atsakymą į vienintelį testo klausimą. kurie. tiriant asmeninių savybių ir konformistiškumo sąsajas. Tačiau žinau. aiškūs reikalavimai trukdė reikštis asmenybių skirtumams. Šunų prižiūrėtojas Williamas Kimbro nepasidavė „stipriam spaudimui" dalyvauti „nederamose apklausose". pagarbos autoritetui ir noro pateisinti lūkesčius (Blass. kad asmeniniai bruožai turi menką poveikį. Milgramo paklusnumo eksperimentai buvo atliekami „griežtoje" aplinkoje. KONFORMIZMAS 253 Asmuo XX a. XX a. Jis teigė: „Nenoriu vertinti. 2004).pavyzdžiui. neprisidėjo prie savo kolegų (O'Connor. Darby kažkas pavadino „žiurke". 1991). 205). kai socialinė įtaka yra silpna. kaip ir bendrasis testo iš daugelio klausimų rezultatas. ir todėl yra rimtas pagrindas įtarti. o tiesa . 1980. kad mes jų dar neišsiaiškinome" (p. 1982). devintajame dešimtmetyje paskatino ištirti. 1982. kokioms aplinkybėms esant žmogaus elgesį galima sieti su jo asmeninėmis savybėmis. kad norint sužinoti. buvo pastebėtos tik jų užuominos (Mischel. O jūsų galimas konformistiškumas (arba draugiškumas ar agresyvumas) įvairiomis aplinkybėmis prognozuojamas lengviau. todėl jam buvo suteikta apsauga. buvo grasinama su juo susidoroti už nepritarimą bendrai nuomonei. septintojo dešimtmečio pabaigoje ir aštuntajame dešimtmetyje.6 skyrius. nepaisydami pajuokų ir karo lauko teismo grėsmės. bet iš tikrųjų aš mačiau nederamų dalykų ir apie juos pranešiau". Rushton ir kiti. 2004). Tyrimai patvirtina principą. Bet net ir sudėtingomis aplinkybėmis individai skiriasi. Čia gali praversti štai tokia analogija: prognozuoti. 1990. savybės) retai tiksliai išpranašauja konkretų poelgį. Pranešimuose apie prievartą Abu Graibo kalėjime palankiai atsiliepiama apie tris vyrus. Leitenantas Davidas Suttonas nutraukė vieną incidentą ir įspėjo vadovybę. 1983). . agresyvus ar paslaugus.išlaisvina" (ABC News. su kuriuo susidūrėme 4 skyriuje: nors vidiniai veiksniai (nuostatos. „Laisvesnėse" situacijose . kaip pasielgtumėte konkrečioje situacijoje. jie leidžia apibendrintai prognozuoti. nes gėris visada nugali blogį. svarbiau žinoti aplinkybių detales nei to žmogaus psichologinių testų rezultatus. ar konkretus asmuo bus konformistiškas. kai du nepažįstami žmonės sėdi laukiamajame. kad klusnumą ir neklusnumą lemia sudėtingos. asmeninės savybes nedaug tegalėjo prognozuoti paskiro žmogaus elgseną. 0 motina džiaugėsi: „Brangusis.asmenybės turi dar didesnes galimybes suspindėti (Ickes ir kiti. kad kartais paklusnumas priklauso nuo priešiškumo. aš labai didžiuojuosi tavimi ir tavo elgesiu. 1968). Specialistas Josephas Darby sušvilpė švilpuku. ir jų elgesys nereguliuojamas jokiais ženklais . su asmenybės savybėmis susijusios priežastys. kuriuos buvo galima pademonstruoti. Milgramas (1974) padarė štai tokią išvadą: „Esu tikras. Asmenybės savybės lengviau padeda numatyti elgseną. pateikdamas karo policijai įrodymų. Tačiau vis tiek Milgramo eksperimentų dalyviai labai skyrėsi savo paklusnumu.

kad socialinis gyvenimas panašus į vaidybą teatro scenoje . Brazilijoje . siekdamas palyginti Norvegijos ir Prancūzijos studentus. palyginti su JAV? Paklusnumo santykis buvo panašus arba netgi aukštesnis . 1990. Jordanijoje. (Blass. Kaip ir anksčiau minėti nuostatų tyrinėtojai. kas mes esame. kur už nekonformistišką elgesį buvo taikomos griežčiausios sankcijos. nors santykinai jų reikšmė skirtingais atvejais skiriasi" (p. Palyginti su individualistinėmis visuomenėmis. 1985. Kartojant Ascho eksperimentus su Didžiosios Britanijos. 32 proc. Larsen. VVilliam Shakespeare Vaidmenų teorijos šalininkai kaip ir Williamo Shakespeare pjesės „Kaip jums tai patinka" herojus Žakas mano. „Aš nenoriu prisitaikyti prie šio pasaulio. Taigi konformistiškumas bei paklusnumas yra universalios savybės. o vyrai.31 proc. jis nuolatos pastebėdavo. 1990. Neatmetant neginčijamos socialinių jėgų galios. 2000). Vokietijoje. Konfor- . Italijoje. asmenybės tyrinėtojai tikslina ir iš naujo patvirtina ryšį tarp to. Austrijoje. tačiau jos priklauso ir nuo kultūros.tačiau 51 proc. Tačiau kultūros kinta. Perrin ir Spencer. Jų pastangomis šiandieniniai socialiniai psichologai sutinka su pirmtako Kurto Lewino (1936) pareiškimu: „Kiekvienas psichologinis įvykis priklauso nuo žmogaus būsenos ir socialinės aplinkos. ir to. kiekvienas per savo amžių atlieka daug vaidmenų. 1981). kada išeiti ir įeiti. kuriose tradicija puoselėti darnius santykius padeda apibrėžti savąjį Aš. Kanados ir Jungtinių Valstijų universitetų studentais kartais sulaukiama mažesnio konformizmo nei prieš du ar tris dešimtmečius (Lalancette ir Standing. S O C I A L I N Ė Į T A K A Įdomu atkreipti dėmesį į profesionalų nuomonių švytuoklę. dabar vis labiau pripažįstamos individualios asmens savybės ir įgimti polinkiai. kaukėmis ir scenarijais. 34 proc.tik aktoriai: kiekvienam skirta. 1974. kolektyvistinių visuomenių. Nicholson ir kiti." Woody Guthrie Socialiniai vaidmenys Pasaulis . moterys .254 II d a l i s .tai scena.Miunchene 85 proc. kaip kultūrinės vertybės veikia konformistiškumą. kokie buvo pakartotinių paklusnumo eksperimentų Australijoje.su visa jos butaforija. nariai labiau pasiduoda kitų žmonių įtakai. Zimbabvės Bantu gentyje. Kaip manote. Kai Milgramas (1961) naudojo kitokią konformizmo tyrimo metodiką. Jamesas Whittakeris ir Robertas Meade (1967) keliose šalyse pakartojo Ascho konformizmo eksperimentą ir daugeliu atvejų nustatė panašų konformistiškumo santykį . Honkonge. 12). kad Prancūzijos studentai mažiau linkę elgtis konformistiškai. Libane. Kultūra Ar kultūrinis fonas padeda prognozuoti galimą konformistišką elgesį? Iš tiesų padeda. ką darome. ir nuo laiko. Pietų Afrikoje ir Jungtinėse Valstijose rezultatai. Rodo Bondo ir Peterio Smitho (1996) 17 šalių atlikta 133 tyrimų analizė parodė.

sugrįžę į savo gimtinę. Nors asmeninį įvaizdį galiu sukurti pažeisdamas mažiausiai svarbias normas (kadangi vertinu dalykiškumą. Tikram. Per pirmą pasimatymą ar pradėję naują darbą. Tą patiria daugelis imigrantų. būdama devyniolikos. žmonės būtų ją supratę. parengti kursinius darbus ir gauti bent minimalų įvertinimą. Kas atrodė dirbtina. nebūtų galėję to nutikti . Jų elgsena. Jei Patricia Hearst visą tą laiką iš tiesų būtų buvusi pasišventusi revoliucionierė. Prisitaikę naujoje šalyje beveik visi repatriantai. 2000). Aš iš karto galiu sudaryti ilgą sąrašą normų. Schiffman. KONFORMIZMAS 255 mizmas turi daug bendro su šiais vaidmenimis. galėčiau būti atleistas iš darbo arba prarasti tėvystės teises. Praėjus devyniolikai mėnesių Hearst buvo suimta. paskui tikra revoliucionierė ir po to vėl tikra turtų paveldėtoja".o gal būtų? . apibrėžtam vaidmeniui būtinas atitinkamas normų rinkinys. reikia laiko. kad išmoktume tinkamai bendrauti ir elgtis naujomis aplinkybėmis . kaip rašė Philipas Brickmanas. kokia reikšminga vaidmens galia. Po dvylikos dienų stebėjimo kamera užfiksavo ją dalyvaujant ginkluotame banko apiplėšime. vaidmenį galite atlikti sąmoningai. vėl patiria įtampą (Sussman. be abejonės. Kad vėl susigrąžintų vidinę darną. Po dvejų įkalinimo ir „perprogramavimo" metų ji vėl ėmėsi turtingos paveldėtojos vaidmens. 1988. aštuntajame dešimtmetyje šis pagrobimas buvo viena didžiausių sensacijų). vertybės ir tapatumas nepastebimai pasikeitė siekiant prisitaikyti prie kitos vietos. nei man. jų nepriskiriame socialiniam vaidmeniui. tačiau tam tikri vaidmens aspektai yra privalomi. pėstieji privalo laikytis dešinės kelio pusės ir atsargiai pereiti gatvę). . „sėkmingai" ištekėjo ir apsigyveno viename Konektikuto valstijos priemiestyje. daug laiko skiriančia labdaringai veiklai (Johnson. Tačiau.„kad ji pajėgia būti tikra turtų paveldėtoja. Taikos Korpuso darbuotojų. arba jei ji tik būtų apsimetinėjusi. jei pažeisčiau pagrindines taisykles (neateičiau į paskaitas.prisitaikyti. turtingų tėvų ir sužadėtinio. ji buvo pagrobta jaunų revoliucionierių. kad prisijungia prie pagrobėjų ir atsisako savo ankstesnio gyvenimo. 4 skyriuje aiškinomės. kad paprastai žmonės įsisavina savo vaidmenis. tapo motina ir rašytoja. Vaidmenys daro reikšmingą poveikį. apibrėžiančių mano kaip profesoriaus ar tėvo elgesį. Jei su socialine kategorija susijusios tik kelios normos (pavyzdžiui. reemigrantai privalo iš naujo prisitaikyti prie savosios kultūros. Ji prašė. Studentas privalo ateiti į egzaminą. pasivadinusių Simbiono išsilaisvinimo armija.6 skyrius. Atvykus į naują šalį. užsieniečių studentų ir aukščiausio rango vadovų. savikontrolė sumažėja. Netrukus Hearst viešai paskelbė. tampa nuoširdu. kaip aš prisitaikiau prie vokiečių. kad bendradarbiauja su savo pagrobėjais. kad žmonės „pamėgintų suprasti joje įvykusius pokyčius". kurie krumpliais barbeno į stalus. Socialiniai vaidmenys suteikia šiek tiek interpretacijos laisvės. 1999). retai kada atvykstu per anksti). jie niekaip negalėjo suprasti (ir dėl to XX a. 1974 metais. Pavertus šį vaidmenį vidiniu įsitikinimu. skriausčiau vaikus). Pagrobtos laikraščių magnato dukters Patricijos Hearst atvejis parodo. Nei jums.

S O C I A L I N Ė ĮTAKA Turtinga paveldėtoja Patricia Hearst kaip revoliucionierė „Tania14 ir kaip turtinga priemiesčio gyventoja. dėstytojo ir studento. Kaip pamatysime paskutinėje šio skyriaus dalyje. Prisiminkime. kad kiekviena šalis prieš pateikdama atsakymą perfrazuotų pagrindinę kitos šalies mintį (tai sukeltų kitos šalies pasitenkinimą). kad svarbiausias socialinės psichologijos tikslas . Mus . gydytojo ir paciento.taip stebima. ir tik paskui reikšti savuosius. Ne visi vienodai reaguoja į prievartą. Susikeitus vaidmenimis gali būti lengviau suprasti kitą. kad esame biologiniai giminės. Deja. Jei kada įsivelsite į sudėtingą ginčą su draugu ar tėvais. Arba galima paprašyti. Vaidmenų sukeitimas Vaidmenų atlikimas taip pat gali būti teigiamas dalykas. Tai paaiškėja iš eksperimentų. žmonės gali keistis. Iki šiol šiame skyriuje teigėme. Kartais vaidmenys atliekami poromis. pamėginkite įsijausti į kito žmogaus mintis ir jausmus. įsijausdami į padėtį tų. Pripažinome. kas paims viršų: gėrio ar blogio pradas. darbdavio ir darbuotojo. kurių metu gerus ketinimus turintiems žmonėms sukuriamos nepalankios situacijos . nes priklausome vienai žmonių rūšiai. kurių vaidmenys kitokie. Sąmoningai atlikdami naują vaidmenį. bet ir nuo mūsų polinkių. dažnai nugali blogis. kad egzistuoja kultūrų įvairovė. Tad derybininkas ar grupės lyderis gali pasiekti geresnio bendravimo priversdamas abi šalis apsikeisti vaidmenimis. o išsiaiškinti universalius elgsenos principus. Keblioje Patricijos Hearst situacijoje jūs ir aš būtume reagavę skirtingai. policininko ir piliečio. kad skirtingose kultūrose galioja skirtingos normos bei vaidmenys. mūsų veiksmai priklauso ne tik nuo socialinės situacijos.ne sudaryti skirtumų sąrašą. ^p B * •B P CvN SSf*P •H Į M . Taip pat pastebėjome. ir ne. Kai kurios socialinės situacijos daugumą „normalių" žmonių gali priversti pasielgti „nenormaliai".tėvo ir vaiko. kad viena įrodinėtų kitos poziciją. Toks sąmoningas trumpalaikis konformistiškumas gali pagerinti jūsų santykius. kai abu partnerius sieja kokie nors santykiai . ^ L -1 T ' i* 1 i1 i 1 4 Ir taip. Puikių žmonių poelgiai dažnai nebūna puikūs.256 II d a l i s .

Reaktyvusis pasipriešinimas kyla. Paklusimas kitų lūkesčiams svarbi užduotis. kultūra socializuoja žmones ir daugiau ar mažiau veikia jų socialinę atsakomybę.psichologija. skatinantis išsaugoti arba atkurti asmens laisvės jausmą. Arba vaikus. verčiami daryti A. tačiau nuostatų poveikio elgsenai mechanizmai skiriasi kur kas mažiau. tačiau yra patikimesni vertinant polinkį elgtis konformistiškai apskritai (bei kitą socialini elgesį). kurie savo laisvę ir nepriklausomybę teigia elgdamiesi priešingai nei reikalauja tėvai. Todėl derėtų jį užbaigti vėl prisimenant žmogaus galią. kad pradeda kelti grėsmę laisvei. Reaktyvusis pasipriešinimas Žmonės vertina savo laisvės pojūtį ir saviveiksmingumą. • Nors konformizmas bei paklusnumas yra universalūs. patvirtina eksperimentai." Amerikos indėnų malda APIBENDRINIMAS Kas elgiasi konformistiškai? • [ klausimą „Kas elgiasi konformistiškai?" gauta nedaug konkrečių atsakymų. Žinodami. imantis naujo socialinio vaidmens. kaip ir Romoje ar Botsvanoje". Ką renkiesi: vonią ar dušą?" Psichologinio reaktyviojo pasipriešinimo teoriją. kur mus pastums. jog bandymai suvaržyti žmogaus laisvę dažnai bumerangu iš- reaktyvusis pasipriešinimas (reactance) Motyvas. žmonės ima maištauti. jie darys Z? Kas paskatintų šitokį nekonformistišką elgesį? Šiame skyriuje buvo pabrėžiama socialinių jėgų galia. Prisiminkime Romeo ir Džiuljetą. o ne į išorines jėgas. Bendrieji asmenybės savybių vertinimai menkai prognozuoja konkrečius konformistiškus poelgius. Mes nesame biliardo kamuoliukai. Todėl išmintingi tėvai savo vaikams ne įsakinėja. Mes galime veikti atsižvelgdami į savas vertybes. Socialiniai vaidmenys skirtingose kultūrose visada skiriasi.6 skyrius. Tad kai socialinis spaudimas tampa toks akivaizdus. . kai kas nors grasina mūsų veiksmų laisvei. jog žmonės iš tiesų veikia taip. KONFORMIZMAS 257 domina tai. ką tarpkultūrinės psichologijos tyrinėtojas Walteris Lonneris (1989) vadina „universaliąja psichologija . o siūlo rinktis: „Laikas tvarkytis. Savybės stipriausias veiksnys „silpnose" situacijose. teigiančią. kai individualių skirtumų neužgožia socialinės jėgos. kad kažkas bando mus priversti. Nigerijoje ir Japonijoje paauglių vaidmuo apibrėžiamas kitaip nei Europoje ir Šiaurės Amerikoje. kurių meilę giminių priešinimasis tik dar labiau sutvirtino. padaryk taip. kad išsaugotų savo laisves. • Socialiniai vaidmenys reikalauja šiokio tokio konformistiškumo. kad aš nekritikuočiau savo kaimyno tol. kol nenueisiu iki Mėnulio apsiavęs jo mokasinais. „Didžioji Dvasia. Ar norime būti kitokie? Ar žmonės kada nors aktyviai priešinasi socialiniam spaudimui? Ar. kuri būtų tokia pat pagrįsta ir prasminga Omahoje ar Osakoje. parodantys. galime elgtis priešingai. tačiau visose kultūrose vaidmenų lūkesčiai daro įtaką konformizmui socialiniuose santykiuose. judantys ten.

atlikta Kanados žalingų įpročių centre.258 II d a l i s . Aleksis ir Olivija. Nors vardų populiarumas išblėsta. Maksas. sudarė abstinentai. S O C I A L I N Ė ĮTAKA provokuoja neprisitaikymą (Brehm ir Brehm. arba kaip smėlio dėžėje žaidžiančių vaikų vardai. kad jų populiarumas sumažės. pastebi Peggy Orenstein ( 2 0 0 3 ) . Nail ir kiti. Ir socialinė įtaka. Ar tokiame pasaulyje žmonės būtų laimingi? Jei nonkonformizmas gali kelti nepatogumų. 2000). 1979) rašo. Hillary. 1989). devintojo dešimtmečio pabaigoje-dešimtojo pradžioje buvęs populiarus vardas. Snyderio ir Howardo Fromkino (1980) eksperimentai. savo elgesiu jie stengiasi įrodyti savo išskirtinumą. jis gali vėl atgyti vėlesnėse kartose. kad mes save laikome unikaliais. jaunuolių (kai leidžiama pirkti alkoholį). tuo tarpu tarp jaunesnių studentų abstinentų buvo 19 proc. kuriame visi žmonės elgiasi konformistiškai ir tarp jų nėra jokių skirtumų. ar vienodumas kuria jaukią. arba beveik identiškos 10 000 kitų studentų nuostatoms. kad jų „10 svarbiausių nuostatų" arba ryškiai skiriasi. kai išgarsėjo Hillary Clinton. konkrečiu laikotarpiu dažnai pasirenka tuos pačius vardus.ir reikš labiau konformistiškumą. kad tarp 21 metų amžiaus jaunuolių 21 proc. Tai. 1998). kurie XX a. malonią aplinką? Žmonės jaučiasi nepatogiai labai išsiskirdami iš kitų. Reaktyvusis pasipriešinimas gali paskatinti paauglius vartoti alkoholį. atskleidžia ir „spontaniškos savojo Aš sampratos". Jungtinėse Valstijose 56 aukštosiose mokyklose atlikta studentų apklausa parodė. kad tapo naujos minios dalimi. Šiandieninio vakarietiško universiteto moterys mažiau demonstruoja tradicinį moterišką kuklumą. 2000). Tie. kurių unikalumo pojūtis buvo sužlugdytas. žmonės geriau jaučiasi įsivaizduodami esą bent kiek kitokie. nei to reikalautų tradicinė kultūra (Cialdini ir kiti. . septintajame dešimtmetyje norėjo išsiskirti iš minios. kad tai originalu. ir unikalumo troškimas aiškėja įsigilinus į populiariausius vaikų vardus. per praėjusius metus buvo pasigėrę. išskirtinumas yra svarbiausia mūsų tapatumo dalis (Vignoles ir kiti. McGuire ir kiti. jog vaikų Kai tatuiruotės ant pečių bus pradėtos laikyti masiniu reiškiniu . 1978. Kaip parodė C. pastebi Orenstein. Rouz ir Sofi skamba arba kaip senelių namų gyventojų.tikėtina. Williamas McGuire ir jo kolegos iš Jeilio universiteto (McGuire ir Padawer-Singer. Vieno eksperimento Perdju universitete metu Snyder (1980) įtikino studentus. gyvenantiems Vakaruose. Jaunuolių nuo 18 iki 24 metų apklausa. Mums. Tačiau bent jau Vakaruose nepatogiai pasijaučiama atrodant kaip visi. X X a. R. kad 69 proc. vyresnių nei 21 m. Unikalumo įrodymas Įsivaizduokite pasaulį. savo išskirtinumą dažniausiai stengėsi įrodyti neprisitaikydami prie grupės. atskleidė. o ne individualumą . patogią. pavadindami savo dukrelę Rebeka ir manydami. norintys duoti vaikui įdomesnį vardą. Be to. Konformistiškumo tyrimo eksperimente tie. o tarp jaunesnių nei 21 metai buvo pasigėrę 77 proc. (Engs ir Hanson. 1981. netrukus pamatė. ė m ė atrodyti nebe toks originalus ir tapo retesnis (netgi tarp gerbėjų) po to. Tėvai. 2 0 0 2 metais populiariausių JAV mergaičių vardų dešimtuke buvo Madison.

tačiau labai abejoju. stengiamės atpažinti ne šiaip sau išskirtinumą. Netgi trivialūs skirtumai gali išprovokuoti panieką bei konfliktą. kad esu amerikietė. patekus tarp juodaodžių vyrų mano odos spalva taps nesvarbi. O kai nuvykstu į Izraelį. kad išsaugotų savo laisves. kad esu užsienietis. Taisyklė tokia. kad ir kokie maži jie būtų. jog mums nepatinka labai nukrypti nuo normos. Retkarčiais gyvendamas Škotijoje. negali egzistuoti be „kito". 1986). tą pačią akimirką suvokiau savo lytį. 1978). Lewis.dalyvavau Amerikos psichologų asociacijos posėdyje. Kai kartu su dešimčia kitų . jog esu žydė. serbų ir kroatų. ar iš tiesų esu amerikietė. kad norime jaustis išskirtiniai ir kad pastebime. Nors atrodo. kodėl baltaodžiai. tačiau labai abejoju. ar esu žydė. Rausvaplaukiai dažniau nei juodaplaukiai ar rudaplaukiai mini savo plaukų spalvą. Jonathanas Swiftas šį reiškinį išjuokė „Guliverio kelionėse". Kai socialinė prievarta tampa akivaizdi. kaip kiti į jį reaguoja. visi. būtybės savojo Aš pripažinimas. vien moterimis . Siekiame ne paprasčiausiai skirtis nuo vidutiniokų. kai kita grupė labiausiai panaši į jus. esame panašūs tuo. Panašiai ir savo lytį mes labiau suvokiame būdami su kitos lyties žmonėmis (Cota ir Dion. Skirtumas tarp jų buvo štai koks: smailiagaliams labiau patikdavo pramušti kiaušinio lukštą smailiajame. Šiaurės Airijos katalikų ir protestantų gali atrodyti nežymūs. mažiau dėmesio kreipdami į rasę.paskatą priešintis prievartai. The Problem ofPain. Fiedler on the Roof. „Kai esu Amerikoje. . o bukagaliams . jie vis tiek pastebi savo skirtumus. Baigiantis kitai dienai per pertraukėlę pajuokavęs.6 skyrius. kad prie vyrų tualeto bus trumpa eilė.bukajame gale. o būti už juos geresni.grupės sudėtį pagal lytį. Tad . Konkurencija paprastai būna stipriausia. nė kiek neabejoju. Žiūrint pasauliniu mastu. ir aš save labiau suvoksiu kaip moterį" (McGuire ir kiti. save suvoksiu kaip juodaodę. teigia McGuire. Mes nesame marionetės. Daugumos atstovai. Net kai dviejų skirtingų kultūrų atsovai yra beveik tapatūs. skirtumai tarp škotų ir anglų. kodėl kiekviena mažumos grupė linkusi suvokti savo išskirtinumą ir kaip su tuo susijusi kultūrinė aplinka. Užsienyje gimę vaikai dažniau nei kiti linkę paminėti savo gimimo vietą. linkę susikurti stiprų baltaodžio tapatumą. kas nebuvo jai atėję į galvą . Tačiau maži skirtumai gali reikšti didelius konfliktus (Rothbart ir Taylor. deja. žinau. Tačiau kaip aiškiai parodė šališko palankumo sau (2 skyrius) tyrimai. aš suvokiu savo nacionalinį tapatumą ir esu jautrus tam. paskatinau greta sėdinčią moterį atkreipti dėmesį į tai. Ši įžvalga padeda suprasti. kažko. kas nėra „aš". KONFORMIZMAS 259 paprašius „papasakoti apie save"." Leslie Fiedler. 1991 („Fiedler ant stogo") „Savimonė. kuo skiriamės. kiek jis skiriasi nuo kitų".kaip paaiškėjo. užaugę tarp kitų rasių žmonių. Stambūs ir smulkūs vaikai dažniausiai nurodo savo kūno svorį. 1992). 1940 („Skausmo problema") APIBENDRINIMAS Ar norime būti kitokie? • Socialinės psichologijos pabrėžiamą socialinio spaudimo galią reikia papildyti žmogaus galios akcentu. priklausančius mažumai gali laikyti pernelyg jautriais." C. kad „žmogus suvokia save pagal tai. o teisinga kryptimi besivystantį išskirtinumą. kur mano amerikietiškas akcentas išduoda. žmonės dažnai patiria reaktyvųjį pasipriešinimą . pateikdamas pasakojimą apie smailiagalių karą su bukagaliais. jie dažniausiai išvardija savo išskirtines savybes. j e i aš esu juodaodė moteris tarp baltųjų moterų. S.

yra tai. dauguma šios knygos skaitytojų naudojasi neprisitaikančio individualizmo privalumais. Psichologas Carlas Rogersas (1985) pritarė: „Štai vienintelis svarbus klausimas: ar mano gyvenimas toks.pradedant Heklberiu Finu ir baigiant Šerloku Holmsu ar Neo iš trilogijos „Matrica" . kad tuo. vargu. Tam pritaria sociologas Robertas Bellahas (1996). .. tampame bendraudami su kitais". Vaikai dažnai demonstruoja savo solidarumą dėvėdami uniformas. kad galiu būti visiškai patenkintas ir visiškai save išreiškšti?" Kaip pastebėjome 2 skyriuje. Tačiau bendruomenininkai primena mums. Grupėje labiausiai suvokiame tai.260 II d a l i s . Siekiant išsaugoti darną.aiškina jis. Kaip ir įvairių Vakarų kraštų piliečiai. konformizmas yra priimtinas. konfrontacija ir nepritarimas slopinami.. Konformizmas nėra nei yda. Jie įpranta mąstyti apie save atsietai ir įsivaizduoja. privatumo ir bendruomeniškumo. kuo esame. nepriklausomybės ir prisirišimo. kuris individualizmą gretina su bendruomeniškumu. buvęs Amerikos sociologų asociacijos prezidentas. Nemeluok sau. kur vertinama bendruomenė. sukūrė terminą „individualizmas". Šiame pasaulyje aš esu ne tam. . Kanadoje ir juo labiau Jungtinėse Valstijose. turinčios pamatinį poreikį priklausyti. Galvok apie save. Pietų Amerikos ir didžiosios dalies Afrikos žmonėms. Australijoje. ragina mus pereiti prie „bendruomeninio" individualizmo. Daryk tai.priešinosi nustatytoms taisyklėms: pripažino asmens teisių viršenybę ir palaikė besipriešinantį.blogai. Todėl elgiamės taip. Ir tu šiame pasaulyje esi ne tam. tačiau taip pat nenorime atrodyti kaip visi kiti. S O C I A L I N Ė Į T A K A • Nesijaučiame patogiai. jei labai skiriamės nuo kitos grupės. kad individualizmas yra gerai. „Išsikišęs kuolas įkalamas gilyn".sako japonai. ką 1 skyriuje pavadinome „socialine pateiktimi". Prielaida. „Bendruomeniškumas remiasi individualumo pavertimu šventenybe". psichiatras Fritzas Perlsas (1972) įkūnijo šį radikalųjį individualizmą „Gestaltinėje maldoje": Aš rūpinuosj s a v o reikalais. kad mes taip pat esame socialinės būtybės. o konformizmas . Abejok autoritetais. Siek savo laimės. bendra grupės idėja. kuo skiriamės nuo kitų. ye/ gyvename Europoje. Visi mūsų mitiniai kultūriniai herojai . 1831 metais prancūzų rašytojas Alexis de Tocąueville. kad išsaugotume savo unikalumo ir individualumo pojūtį. kad pateisintum manuosius. Ten. pabuvojęs Amerikoje. Jis rašė. Amitai Etzioni (1993).. kad patys valdo savo likimą". o tu rūpinkis savaisiais. Šiuos ir panašius žodžius girdime nuolatos. nei privalumas. Prisirišimas giliai įsišaknijęs. individualumo ir socialinio tapatumo poreikių pusiausvyrą. kad pateisinčiau tavo lūkesčius. ar šis klausimas svarbus daugelio kitų kultūrų. Naujojoje Zelandijoje. tarp jų Azijos. Esi atsakingas sau. Mes privalome išlaikyti savojo „aš" ir „mes". Praėjus šimtmečiui. Post scriptum: kaip būti individualybe bendruomenėje Užsiimk savo reikalais. kas patinka. Tačiau jis taip pat „įtvirtina pagrindinę solidarumo vertę. . kad individualistai „niekam nesijaučia skolingi ir beveik nieko iš kitų nesitiki.

Įtikinėjimas Kokie yra įtikinėjimo būdai? Pagrindinis būdas Šalutinis būdas Skirtingi būdai skirtingiems tikslams pasiekti Kokie yra įtikinėjimo elementai? Kas sako? Pranešėjas Mokslinių tyrimų išvada. Eksperimentai su virtualia socialine tikrove Ką sako? Pranešimo turinys Kaip sakoma? Komunikavimo kanalas Kam sakoma? Auditorija Ekstremalus įtikinėjimas: kaip įdiegiami kultai? Nuostatas kuria elgsena Įtikinimo elementai Grupės poveikis Ką slepia moksliniai tyrimai. Williamas McGuire apie nuostatos stiprinimą Kaip galima atsispirti įtikinėjimui? Asmeninio įsipareigojimo sustiprinimas Pritaikomumas: inokuliacijos (nuostatų stiprinimo) programos Išvados apie nuostatų stiprinimą Post scriptum: kaip būti atviram. tačiau ne naiviam .

Tačiau daugelis ja užsidegė. 16. ar vertėjo pradėti šį karą. Tačiau galime pasakyti. kad didžiulis atotrūkis tarp amerikiečių ir jų tolimų pusbrolių bei pusseserių kitose šalyse byloja įtikinėjimo naudai. Sociologas Jamesas Davisonas Hunteris (2002) pastebi. 2003. jis pasiryžo įtikinti vokiečių tautą pripažinti nacių ideologiją. Pew. Tad amerikiečiai ir kitur gyvenantys žmonės stebėjo du skirtingus karus (della Cava. o keturis iš penkių amerikiečių . radijo programas. 2003. Meditacijos. Julius Streicheris. „Atmink. nuostatų ar elgsenos pokyčių procesas. Išskyrus Izraelį. kad kultūra paprastai formuojasi leisdamasi iš viršaus žemyn. suprato įtikinėjimo galią. Gallup. „Atotrūkis tarp amerikiečių ir Vakarų Europos gyventojų" atskleidžia įtikinėjimo galią . tuo tarpu amerikiečiai beveik tokiu pačiu santykiu karą rėmė (Burkholder. tiražu). Human Work. kad pakeisti savo nuomonę ir paklausyti to. nes jos elitas kontroliuoja informacijos bei idėjų sklaidą. paskatinę pusę amerikiečių patikėti.* * Iš senosios graikų kalbos vertė Eugenija Ulčinaitė osephas Goebbelsas. leido antisemitinės pakraipos savaitraštį Der Stūrmer (500 000 egz. paliksime istorijai. Kitas nacistas. visose kitose šalyse apklausose dalyvavę asmenys nepritarė Irako puolimui. prieš pat karą atliktos apklausos rodė. arba buvo įbauginti ir tapo milžiniškos genocido programos vykdytojais. 1976)? Daugumai vokiečių nepavyko įdiegti neapykantos žydams. kad europiečiai (ir kanadiečiai) karo nepalaikė santykiu maždaug 1:2. 2003). Kokią įtaką darė Goebbelso. jog masinio naikinimo ginklai bus surasti (Duffy. iš tiesų „nuodijo daugybės milijonų žmonių protus" (Bytwerk. Vokietijos „tautos švietimo" ir propagandos ministras nuo 1933 iki 1945 metų. nereiškia prarasti laisvę." Charlotte Perkins Gilman.patikėti. 121-180. Newport ir kiti. bent jau iš dalies. kaip per Streicherio teismą Niurnberge tvirtino sąjungininkai. 1996).„Polinkis be išlygų priimti tiek seną tiesą. 2003. tiek naują propagandą ir sekti ja yra silpnybė. 2003. arba bent jau netrukdė ją įgyvendinti. Prasidėjus karui. 2003). kuri vis dar tebevyrauja žmonių protuose. p. Moore. 2003. kino filmus ir menus. amerikiečiai jį rėmė apytikriai santykiu 3:1 (Newport ir kiti. kurie tapo nacistinės propagandos dalimi." Markas Aurelijus Antoninas. holokausto nebūtų buvę (Goldhagen. kuris teisingai kalba. taip pat formavo įtikinantys pranešimai. kurį nuo pirmo iki paskutinio puslapio skaitydavo jo artimas draugas Adolfas Hitleris. vienintelį. Nepalaikome nė vienos pusės diskusijoje. viii. Friedman.tokią išvadą padarė Pew tyrimų centras po 2003 metais atliktos apklausos apie karą Irake. Gavęs teisę kontroliuoti spaudą. J . 1904 („Žmogaus darbas") įtikinėjimas (persuasion) Pranešimo sukeltas įsitikinimų. Streicherio ir kitų nacių propagandinė veikla? Ar jie. O dauguma arba neturėjo savo nuomonės. Pavyzdžiui. 2003). Streicheris taip pat leido antisemitiškas knygas vaikams ir kartu su Goebbelsu kalbėdavo per masinius mitingus. Kai kurie ėmė pritarti antisemitinei veiklai. Jei milijonai žmonių nebūtų paklusę. Debatus. Kas įdiegė amerikiečiams palankų požiūrį į karą? Kas kitų valstybių piliečius privertė jam nepritarti? Šias nuostatas. kad Saddamas buvo tiesiogiai susijęs su rugsėjo 11-osios išpuoliais.

Įtikinėjimas taip pat buvo pasitelktas propaguojant sveiką gyvenimo būdą. derybose.svarbus dalykas. Gerą . Todėl socialiniai psichologai analizuoja. Kokios aplinkybės lemia įtikinimo poveikį? Ir kaip galime veiksmingiausiai informuoti kitus įtikinėdami? Įsivaizduokite. jog amerikiečių žiniasklaida buvo šališkai palanki karo veiksmams. kas prasideda kaip garsas.7 skyrius. Informacijos tikslas bei turinys sąlygoja teigiamą ar neigiamą jos vertinimą. Tai. Kaip rodo šie pavyzdžiai. Įtikinėjimas . 1981 m. Blogą įtikinėjimą vadiname „propaganda". Krugman. 1980). 1961 . kur gyvenate. kad „Amerika išlaisvina Iraką" arba kad „Amerika įsiveržė į Iraką". kuo buvo grindžiamas šališkumas ir koks informacijos kiekis nulėmė vienokį ar kitokį požiūrį. labiau pagrįstas faktais ir ne toks imperatyvus. iki 57 proc. o „propaganda" . jų partnerystės sąjungas ir vedybas (Myers ir Scanzoni. Įtikinėjimą vadiname „švietimu" tada. kontroliuojamų eks- „Zodžiai turi galią.dėl „propagandos". Tomorrow. kad panašiomis apeliacijomis jumis manipuliuojama. kur gyveno. 2003. piršlybose. Požiūris pats savaime nesusidaro. religijoje ir teismo nutartyse. teigiančių. palyginti su propaganda.neišvengiamas. Arba dvasininkas. Goldsmith. aišku viena: priklausomai nuo to. Nesvarbu. ir naudingus rezultatus.politikoje. kad nuostatos keičiasi dėl „švietimo". tiek propagandinis . . žmonės gaudavo šiek tiek skirtingą informaciją (kurią aptarinėjo ir kuria tikėjo). Todėl įtikinimas . tampa veiksmu. jog norite raginti taupyti energiją. Arba įsivaizduokite.tiek šviečiamasis. Daug kam už Amerikos ribų atrodė. siekiantis sustiprinti savo parapijiečių meilę artimui ir labdaros veiklą. 2005). Per pastaruosius dešimt metų amerikiečiai ėmė labiau remti gėjų teises. 2005). skaičius išaugo nuo 25 proc. (Pryor ir kiti. ĮTIKINĖJIMAS 263 2003. 2003. jog negeria alaus. Pats savaime šis metodas nėra nei geras.tapo perpus mažesnis palyginti su rūkalių skaičiumi prieš 40 metų. Švietimas." Rabinas Abrahamas Heschelis. Kanados statistikos biuras praneša apie panašų rūkančiųjų skaičiaus sumažėjimą Kanadoje. įtikinėjimas gali duoti ir pragaištingus. į kokias taktikas turėtumėte reaguoti? Kad atsakytų į šiuos klausimus. O JAV aukštųjų mokyklų pirmakursių. Vieni žmonės mano. Jie neblanksta. įtikinėjimo esama visur . Ką galite padaryti. skatinti kūdikių maitinimą krūtimi arba remti politinį kandidatą. rinkodaroje. Iš tiesų.kai netikime (Lumsden ir kiti. kad kitų šalių žiniasklaida palaikė vyraujančias antiamerikietiškas nuostatas ir menkino Saddamo keliamą grėsmę. Daugeliui amerikiečių atrodė. 2003). jūs galėjote išgirsti. 2005 m. kiti .„švietimu". Labiau nei kada nors per pastaruosius dešimtmečius išprusę fizinės bei psichikos sveikatos srityse suaugusieji dabar atsisako alaus ir cigarečių. kad iš dalies dėl sveikatingumo propagavimo kampanijų amerikiečių rūkalių skaičius sumažėjo iki 23 proc. Priklausomai nuo to. jog esate reklamos ar rinkodaros vadovas. kad jūs patys ir jūsų pranešimas būtų įtikinamesni? O jei nerimaujate. socialiniai psichologai dažniausiai tiria įtikinėjimą panašiai kaip geologai tiria eroziją .trumpų. Ligų kontrolės centras praneša. kai juo patikime. vaikų auklėjime. kas veiksmingai ir ilgam keičia nuostatas. nei blogas.

L. Tačiau ne tiek svarbu prisiminti patį pranešimą. Šis poveikis nėra stiprus.1 PAVEIKSLAS Kad išprovokuotų veiksmą. „An InformationProcessing Model of Advertising Effectiveness". ir pranešimas neįtikins. Jeilio universiteto profesorius Carlas Hovlandas su bendradarbiais (1949) tyrė. kad juo patikėsite. Davis ir A. Jei pranešimas argumentuotas įtikinamai. [taigus pranešimas privalo įveikti keletą kliūčių. H.ne. pačia informacija. 1989. tikimybė. Tačiau tai padeda suprasti. didėja. J. 1954 perimentų metu stebėdami įvairių veiksnių poveikį." VVinstonas Churchillis. Tyrimuose buvo kaitaliojami veiksniai. Hovlandas ir jo kolegos sistemingai tyrė mokomųjų filmų ir istorinių kino kronikų poveikį naujokų nuostatoms bei požiūriui į karą. kodėl vienose situacijose įtikinti pavyksta. nuo ko priklauso pranešimo įtikinamumas. kuris negali pakeisti nuomonės ir nenori pakeisti temos. Kiekvienas veiksnys. 1978. J. norint įtikinti." leidus. Jeilio universiteto mokslininkų įtikinėjimo tyrimai leidžia gana gerai suprasti. o kitose . Silk. Pavyzdžiui. Vildamiesi sutvirtinti karių moralinę dvasią. kaip veikia įtikinėjimas karo sąlygomis. McGuire. tenka įveikti keletą kliūčių.264 II d a l i s . red. Ohajo valstijos universiteto mokslininkai teigia. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Fanatikas yra tas. Perspausdinta leidyklai „John VViley & Sons. kad taip pat svarbi ir reakcija į įtikinančią informaciją.1 paveiksle. Po karo grįžę į Jeilio universitetą jie toliau tyrė. 1995). Copyright © 1978. 7. Behavioral and Management Sciences in Marketing. kaip per ilgesnį laiką galima sukelti didelį poveikį. Šis „pažintinio atsako" požiūris padeda suprasti. tačiau pagrįstas abejotinais argumentais. bet gali paveikti neįtvirtintas. padidina įtikinimo tikimybę. kiek savo reakciją. Jei pranešimas aiškus ir lengvai suprantamas. Ar juo tiki? Ar jį supranta? Ar kreipia dėmesį į I pranešimą? Jokio veiksmo Jokio veiksmo ^^ j^P Ar jį prisimena? Ar atitinkamai elgiasi? Jokio veiksmo Veiksmas Jokio veiksmo N H ^ Jokio veiksmo Šaltinis: Pritaikyta iš: W. Petty ir Krosnick. Kaip parodyta 7. su asmenine vertybių sistema nesusietas nuostatas (Johnson ir Eagly. susiję su informacijos perteikėju. jos perdavimo kanalu ir auditorija. Kokie yra įtikinėjimo būdai? Kokiais dviem būdais pasireiškia įtaka? Kokios rūšies pažintiniai procesai vyksta kiekvieno jų metu ir kokios šių procesų pasekmės? Antrojo pasaulinio karo metu vyriausiasis JAV karo departamento psichologas. . kuris padeda įveikti kliūtis įtikinėjimo procese. jis sukels palankesnes mintis ir įtikinimas bus lengviau priimtas. Inc. jei šaltinio patrauklumas padidina dėmesingumą pranešimui. šiai informacijai bus nesunku paprieštarauti. kada gali pavykti įtikinti.

Jie taip elgiasi iš gerų paskatų. nei patarimas „nerizikuok viskuo dėl vieno sumanymo" (Howard. 2005). Jei pranešimas argumentuotas silpnai. gali pastūmėti žmogų pirkti vokišką vyną. kurią suinteresuoti. „Visa veiksminga propaganda turi apsiriboti vos keliais teiginiais ir įkyriai juos kartoti lozunguose.vizualūs vaizdai paprastai naudojami kaip šalutinės užuominos." Adolf Hitler. kompiuterių reklamoje. yra tikimybė. Mein Kampf („Mano kova") Skirtingi būdai skirtingiems tikslams pasiekti Pagrindinis reklamos kūrėjo. 1999) bei Alice Eagly ir Shelly Chaiken (1993. tiesiog pristigsime laiko apmąstyti pranešimo turinį. kurioms vartotojai gali skirti tik trumpalaikį dėmesį . kurioje.priemonėse. retai vaizduojamos Holivudo žvaigždės ar garsūs sportininkai. kalbančiojo patrauklumas. mes galime naudoti šalutinį įtikinimo būdą . logiškai mąstantys vartotojai gali apsvarstyti per tam tikrą laiką. pagrindinis įtikinimo būdas (centrai route to persuasion) Procesas.daug nesvarstydami sutelkiame dėmesį į ženklus. pavyzdžiui. jie greičiau įtikinami paprastais ir girdėtais teiginiais nei naujais. Tad nesuinteresuotiems ar išsiblaškiusiems žmonėms pasakymas „nedėk visų kiaušinių į vieną krepšį" turės didesnį poveikį. jei mums neįdomu ar esame užsiėmę kitkuo. pamokslininko ir netgi dėstytojo tikslas nėra vien priversti žmones atkreipti dėmesį į informaciją. nors reiškiančiais tą patį. apsipirkinėdamas spontaniškai nusprendžia nusipirkti kokio nors prekės ženklo ledų (Dijksterhuis ir kiti. Užuot gilinęsi į argumentus. Kartais nesame suinteresuoti arba nepajėgiame atidžiai mąstyti. Šalutinis būdas Tačiau kartais argumentai nėra pats svarbiausias dalykas.argumentus. pavyzdžiui. Kai žmonės būna išsiblaškę ar nesuinteresuoti. kad abiem įtikinėjimo būdais vienodai pavyks pasiekti šį tikslą? Petty ir jo kolegos . Ar vienodai tikėtina. ĮTIKINĖJIMAS 265 Pagrindinis būdas Richardas Petty ir Johnas Cacioppo (1986. Cigarečių reklamoje neaiškinama rūkymo nauda . Petty ir Wegener. Antraeilis dalykas. pasitelkiant jaunystės. kai įtikinėjami žmonės sutelkia dėmesį į argumentus ir reaguodami mąsto palankiai. pavyzdžiui. Jei mes išsiblaškę. jog pavyks įtikinti. jie dažniausiai pasirenka pagrindinį įtikinimo būdą . Reklaminiuose skyduose ir televizijos reklamoje .joje rūkymas susiejamas su grožiu bei malonumu. Išmintingi reklamos kūrėjai atsižvelgia į vartotojo mąstyseną. girdėdami prancūzišką melodiją. Dažniausiai svarbiausias tikslas susijęs su elgsenos pakeitimu. 1998) žengė dar vieną žingsnį. propaguojami „tikri produktai". kol juos supras visi piliečiai iki vieno. užsinorės prancūziško vyno (North ir kiti. kai žmones paveikia atsitiktinai veiksniai. Jei argumentai svarūs ir pagrįsti. gyvybingumo ar laimingų poliarinių lokių vaizdus. šalutinis įtikinimo būdas (peripheral route to persuasion) Procesas.7 skyrius. kad pirkėjas dažnai apsisprendžia negalvodamas. Kai žmonės suinteresuoti ir geba sistemingai galvoti apie dalyką. čia vartotojams pateikiama informacija apie konkurencingas savybes bei kainą. kurie skatina pritarimą be išsamaus apmąstymo. kad galima įtikinti. 1997). Jie iškėlė teoriją. mąstantys žmonės tai pastebės ir suras kontrargumentų. Antra vertus. o kiti. einant vienu iš dviejų kelių. turėdami galvoje tai. 1997). vokiška muzika. Tas pat daroma ir gaiviųjų gėrimų reklamoje.

Taigi labiau tikėtina. kai žmonės mąsto analitiškai arba yra susiję su aptariamu klausimu. daug nesvarstydami. Visi mes darome nesudėtingus sprendimus. mes dažniausiai pasirenkame lengvesnį šalutinį įtikinimo būdą ir. 2005). • Kai pateikta informacija neskatina sisteminio mąstymo. S O C I A L I N Ė Į T A K A (1995) pastebi. Verplanken. arba aš juos laikiau ekspertais. demonstruoja gerus ketinimus. Panašiai ir informacija apie ŽIV grėsmę labiau veikia nuostatas. (Toliau pateiksime pavyzdį. kurias sukelia šie argumentai. 1991).balsuoti dėl teisėtos vietinės ligoninės nuosavybės. priimdami nesudėtingus sprendimus. o šalutinis . kad pritarimo susilaikymui nuostatos šiek tiek sustiprėjo. Neturėjau nei laiko.2 pav. Kartais naudojamės šalutiniu įtikinimo būdu. pateikia keletą argumentų (dar geriau. • Kadangi pagrindinis įtikinėjimo būdas reikalauja daugiau ir giliau mąstyti. kad pagrindinis būdas padeda suformuoti „išliekančius" nuostatų ir elgesio pokyčius. Abiem atvejais atrodo. kaip medicininio švietimo specialistams pavyko įtraukti paauglius į nerūkymo programas. Toks sistemingas. kiek jų sukeliamos mintys. naudodami kitus euristikos metodus: jei pranešėjas kalba išraiškingai ir patraukliai.266 II d a l i s . Lytinio švietimo specialistai žino. Ir kai žmonės mąsto giliai. . Įtikina ne tiek argumentai. jis yra ilgalaikiškesnis ir turi daugiau įtakos elgsenai.). bet ne praktinį jų naudojimą (Albarracin ir kiti. kad visi referendumo rėmėjai arba man šiaip patiko. kad reikia naudoti prezervatyvus. Mano rajono gyventojams kartą teko sudėtinga užduotis . Kai žmonės atidžiai svarsto ir analizuoja kokius nors dalykus. reikia skatinti žmones aktyviai apmąstyti savo įsitikinimus. 1994). pavyzdžiui. pritariame pranešimui (žr. taikydami nesudėtingus euristikos metodus. „pasitikėk ekspertais" arba „išsamiais pranešimais reikia pasitikėti" (Chaiken ir Maheswaran. jie pasikliauja ne vien tik įtikinėjimo argumentais. bet ir savo pačių mintimis. kai žmonės sutelkia dėmesį į argumentus ir palankiai reaguoja.ir atitinkamai balsavau. kad bet koks nuostatų pokytis išliks ilgai ir darys poveikį elgsenai (Petty ir kiti. labiau tikėtina. jei skirtingi argumentai pasiekia mus iš skirtingų šaltinių).) Nė vienam iš mūsų neužtenka laiko išsamiai išnagrinėti visas problemas. Tačiau pastebėjau.neesminius ir laikinus nuostatų pokyčius. įtikinimas gali vykti naudojant greičiau veikiantį „šalutinį būdą". arba pagrindinis įtikinimo būdas pasireiškia tada. 7. Atlikus seksualinio susilaikymo propagavimo veiksmingumo tyrimus paaiškėjo. kad nuostatas pakeisti lengviau negu elgesį. ir elgesio pokyčių. 2003). o ne paviršutiniškai. 1995. APIBENDRINIMAS Kokie yra įtikinėjimo būdai? • Kartais pavyksta [tikinti. nei intereso gilintis į minėtą klausimą (rašiau šią knygą). kaip informacijos apdorojimas pagrindiniu būdu gali sukelti ilgiau trunkančius pokyčius. bet poveikis ilgalaikiam elgesiui buvo nedidelis (Hauser. kai žmonės naudojasi euristika arba atsitiktiniais ženklais. kad siekiant ir nuostatų. Tad pasinaudojau paprasta euristikos taisykle: draugais bei ekspertais galima pasitikėti .

jog vartotojai nori sistemingai lyginti kompiuterių savybes kainas. žiūri vakaro žinias.labai sunkūs nusikaltimai. Reklamuojant gaiviuosius gėrimus paprastai pasirenkamas šalutinis paprasčiausiai susiejant produktą su žavesiu. tačiau dažnai tik laikinai „Lesli atrodo miela. kaip nedidelis radikalų būrelis degina Amerikos vėliavą.2 PAVEIKSLAS. Visi valstybės tarnautojai privalo suprasti. būdas. Pirmuoju Kokie yra įtikinėjimo elementai? Socialiniai psichologai tiria įtikinimo sudedamąsias dalis." Akivaizdžiai patenkintas ponas Raitas atsipalaiduoja ir nusišypso: „Štai kur logiškas mąstymas. kad I. Kitaip tariant. aš balsuosiu už Lesli!" 7. malonumu ir gera nuotaika. M. Pagrindinis ir šalutinis įtikinimo būdai Reklamuojant kompiuterius dažniausiai pasirenkamas pagrindinis įtikinėjimo darant prielaidą.keturios pagrindinės dalys: 1) pranešėjas. Tuo metu vienas jų per megafoną šaukia." .žmonių teisė ir pareiga!" Supykęs ponas Raitas tarsteli savo žmonai: „Vemt norisi nuo šitos komunistinės propagandos". Tarp jų . 3) jo perdavimo būdas ir 4) auditorija. pareiškia: „Mūsų vyriausybė turėtų vadovautis taupumo principu. kad jei kokia vyriausybė naudoja represijas.. ĮTIKINĖJIMAS 267 „Lesli ekonominis planas turi prasmę! Aš balsuosiu už Lesli!" Auditorija Informacijos apdorojimas • Intensyvus • Nuodugnus • Sutinkama arba prieštaraujama Įtikinimas Analizuojanti ir motyvuota Įtikinami argumentai skatina ilgalaikĮ pritarimą Neanalizuojanti ir nemotyvuota Šalutinis būdas • Neintensyvus • Naudojami šalutiniai ženklai • Apytikrės nuomonės euristika Ženklai sužadina simpatiją ir pritarimą. . Nuversti tokią vyriausybę . Jų pradžioje rodoma. „tauta turi teisę ją pakeisti arba nuversti. pasisakydamas mitinge prieš mokesčių padidinimą. atveju informacijos apdorojimas dažniau skatina ilgalaikes nuostatas. kokiu būdu ir kam sako? Kaip šie veiksniai nulemia pagrindinio ar šalutinio įtikinimo būdo pasirinkimą? Kas sako? Pranešėjas Įsivaizduokite. Kitoje žinių laidos dalyje kandidatas į prezidentus. jog korupcija ir švaistymas .7 skyrius. 2) pranešimas. ir jų būdas. ką.. Raitas. vidutinio amžiaus amerikietis. kas. Šitas vyras man patinka.

ir vertu pasitikėjimo. Kaip tampama autoritetingu „ekspertu"? Vienas būdas .. dėl kurios reikėtų į jį nekreipti dėmesio) (Cook ir Flay. nes mes prisimename patį pranešimą bet užmiršome atmetimo priežastį. Eneida. kad atsitiktiniai pamokymai. kitas . miegančiojo efektas (sleeper effect) Uždelstas pranešimo poveikis.. 1988). Suvokiamas išmanymas. 1985). pavyzdžiui. „Tikėk žinovu.perskaitant sakinį apie taupumą iš „Pirmininko Mao Dzeduno citatų" (būtent iš čia jis paimtas).būti pristatytam dalyko žinovu. jie „gali atlikti svarbų vaidmenį. Kaip dabar reaguos Raitas? Socialiniai psichologai pastebėjo. Patikimas pranešėjas laikomas ir ekspertu. Nors patikimo žmogaus pranešimas būtų įtikinamas. Tačiau šaltinio patikimumo (suvokto išmanymo ir pasitikėjimo) poveikis maždaug po mėnesio sumažėja. Svarbu ne tik teiginys. Dar vienas būdas atrodyti įtikinamai . skirtas Nepriklausomybės Deklaracijai (iš kurios ir paimti žodžiai apie tautos teises ir pareigas) paminėti. kiekvienas iš jų puikiai įtikino savo partijos narius (Wiegman. 1978. Kitas būdas . kartu su bendraklasiais atlikusio dantų higienos tyrimą" (Olson ir Cal. Bonnie Erickson ir jos bendradarbiai (1978) paprašė Šiaurės Karolinos universiteto studentų įvertinti užtikrintai ir abejojant duodamus parodymus teismo posėdyje. Mičigano universiteto mokslininkai padarė išvadą. Vieno eksperimento metu. 19 m. 1984). Įsivaizduokime. Džeimso Randlo. Kodėl vienas kalbėtojas įtikina labiau. todėl kalbantysis atrodo esąs išmintingas. kad mankštintis naudinga. Pratkanis ir kiti. 1988). nedarė jokio poveikio (Bachman ir kiti. Tačiau jei šie pamokymai susiję su patikimu šaltiniu. „Dr. pr. S O C I A L I N Ė ĮTAKA O dabar sukeiskime scenas. Kanados stomatologų asociacijos nario" patarimas valyti dantis labiau įtikina nei „Džimo Randlo. septintąjį-aštuntąjį dešimtmečiais tyrę marihuanos paplitimą tarp vidurinių mokyklų moksleivių. vadinamas miegančiojo efektu. XX a. kai atmesta pradinė informacija ima veikti. gauti iš nepatikimų šaltinių. bet ir kas jį sako. kad auditorijos reakcija priklauso nuo pranešėjo. jei tai skelbs Karališkoji draugija ar Nacionalinė mokslų akademija. kuriems auditorija palanki. O nepatikimo žmogaus poveikis laikui bėgant gali padidėti (jei žmonės geriau prisimena teiginį. o ne priežastį. Kr. kai socialistų ir liberalų lyderiai Olandijos parlamente demonstravo identiškas pozicijas vartodami tuos pačius žodžius. narkotikų vartojimą". 1978.mažiau? Patikimumas Bet kuris iš mūsų patikės greičiau. .268 II d a l i s . atsiradęs po to.užtikrintai kalbėti. o ne bulvarinis laikraštis. Pavyzdžiui: patikimumas (credibility) Įtikimumas. moksliniu pranešimu apie biologinį ir psichologinį ilgalaikio marihuanos vartojimo poveikį. kai žmonės pamiršo pranešimo šaltinį ar ryšį su juo. o komunistų oratorių ." Vergilijus. jog ponas Raitas girdi tą pačią revoliucinę kalbą apie „tautos teisę" per liepos 4-osios iškilmes. Gruder ir kiti. vietinės vidurinės mokyklos moksleivio. kai apie šaltinį pamirštama arba šaltinis atsiejamas nuo pranešimo. Šis atidėtas įtikinimas. mažindami . jo poveikis gali išblėsti.kalbėti apie dalykus.

apie studentų miestelio tvarką). Jie taip pat pastebėjo. Be abejo. Pasiryžimas nukentėti dėl savo įsitikinimų .patyrusio verslininko. o ne žemyn. kad kalbėtojas nesistengia jų įtikinti. ĮTIKINĖJIMAS 269 KLAUSIMAS: Kiek maždaug laiko jūs ten stovėjote. kodėl žmonės. Kai buvo paaiškinta. Eksperimentiniame variante to. kad spėčiau padėti savo draugei poniai Deivid. na. Elaine Hatfield ir Leonas Festingeris (Walster ir Festinger. kad padėčiau poniai Deivid atsigauti.7 skyrius. 1980). manantys. kad jų niekas nesiklauso. Kai tyrėjos sakė. kad tai . jog šią prieš verslą nukreiptą kalbą aplinkosaugos aktyvistams sako ekologinį judėjimą remiantis politikas. turėtų būti nenuoširdūs? Mes taip pat laikome nuoširdžiais tuos. suprantate. jog jų slapta klausomasi. Alice Eagly. Kaip tik tiek. Normanas Milleris ir jo bendradarbiai (1976) iš Pietų Kalifornijos universiteto pastebėjo. Suvokiamas pasitikėjimas. kas prieštarauja jų asmeniniams interesams. To pakako. Studentams užtikrintai pateikiami parodymai pasirodė kompetentingesni ir įtikinamesni. kalba arba bendrovės rėmėjų auditorijai skirta kalba. intelektualesnius ir kompetentingesnius už lėtakalbius (maždaug 110 žodžių per minutę). kad jie žino. kad jei įrašant parodymus į vaizdajuostę liudytojai žiūri klausiančiajam tiesiai į akis. hm. kandidatuojančio į politikus. teršianti upę.tai yra padarę Gandhi.taip pat padeda įtikinti klausytojus pranešėjo nuoširdumu (Knight ir Weiss. Wendy Wood ir Shelly Chaiken (1978) Masačiusetso universiteto studentams pateikė kalbą. Išklausę į magnetofono juostelę įrašytas kalbas greitai kalbančiuosius (maždaug 190 anglų kalbos žodžių per minutę) žmonės įvertino kaip objektyvesnius. apie kuriuos buvo pasakyta. tariamai nieko neįtariantys kalbėtojai darė didesnį poveikį nei tie. gal dvidešimt minučių. (Iš tiesų jie klausėsi magnetofoninių įrašų. kad juo greičiau kalba- . kad pasitikėjimas bei patikimumas išauga. atsigauti. Pasitikėjimą taip pat didina auditorijos tikėjimas. kurie įrodinėja tai. jie sukelia didesnį pasitikėjimą.) Kai pokalbio tema besiklausantiesiems buvo aktuali (pavyzdžiui. kol atvyko greitosios pagalbos automobilis? ATSAKYMAS: [Užtikrintai] Dvidešimt minučių. Martinas Lutheris Kingas jaunesnysis ir daugelis kitų didžių asmenybių . Kalbos stilius taip pat daro poveikį pasitikėjimui kalbėtoju. kurioje buvo užsipuolama bendrovė. 1962) keliems Stenfordo universiteto studentams leido slapta pasiklausyti magistrantų ir doktorantų pokalbių. kas vėliau tapo televizijos reklamos būdu „filmuojant slapta kamera". [Abejojant] Atrodo. kai žmonės kalba greitai. maždaug. studentams ji atrodė nešališka ir įtikinama. klausytojai kalbančiojo argumentus aiškino jo asmeniniu arba auditorijos šališkumu. Gordonas Hemsley ir Anthony Doobas (1978) pastebėjo.

kad jis yra sportinių rūbų ekspertas. Be to. kad reklamuojamas produktas tikrai vertingas. Ši reklama grindžiama kita paveikaus kalbėtojo savybe . kaltindami rūkalų pramonę dėl daromos žalos ir rinkodaros būdų (Krisberg. kurie buvo išgirdę infor- patrauklumas (attractiveness) Savybės. kad pranešėjas atrodytų ir patyręs. Farmacijos bendrovių skausmą malšinančių vaistų reklamose dalyvauja baltu chalatu vilkintis žmogus. Eksperimentai su virtualia socialine tikrove". Kaip bus pabrėžta 11 skyriuje. Thomas Lasateras ir Albertas Ramirezas (1978) vidurinės mokyklos juodaodžiams moksleiviams parodė vaizdo informaciją apie tai. Pakanka net trumpo pokalbio su žmogumi. kurioje jaunuoliai kreipiasi į jaunimą. kad patrauklumas ir simpatijos nedaro įtakos. Šiuo faktu sėkmingai pasinaudota reklaminėje nerūkymo kampanijoje. kad reta „žvaigždė" nusimano apie produktą. Kai kitą dieną stomatologas patikrino vaikų dantis. Galime manyti. 7. kuriuose svarbiausias yra jų gaminamas komponentas (o šis komponentas. kuris užtikrintai tvirtina. iškyla teigiamos asociacijos (šalutinis įtikinėjimo būdas). Greičiau išgirstame žmones. Kennedy. Žmonės. ką Jenifer Lopez sako apie drabužius ar automobilius. . kartais pasakydavo 300 žodžių per minutę. Šį reiškinį gerai žino organizuojantys labdaros akcijas. Ne tik nugirstame. Tačiau kitose reklamose patikimumo principu nesinaudojama. Kitas patrauklumo aspektas . kuriems klausytojai subjektyviai teikia pirmenybę.) Kitas pavyzdys: Theodore Dembroskis. esame atviresni jo argumentams (pagrindinis įtikinėjimo būdas). jog dauguma gydytojų rekomenduoja vaistus. kad pasikvietus populiarų asmenį siekiama įtikinti. ypač emociniai. kad jį labiau pamėgtume ir labiau reaguotume į jo žodžius (Burger ir kiti. Pallak ir kiti. tačiau mokslininkai pastebėjo priešingą reiškinį. juo labiau įtikinama. Vienas jo aspektų yra fizinis patrauklumas. skyrelį „Mokslinių tyrimų išvada.270 II d a l i s . Už savo produkcijos reklamavimą Nike moka Tigeriui Woodsui 100 milijonų dolerių ne dėl to. paaiškėjo. ir vertas pasitikėjimo. mes žinome. 2004). Jie žino. 1983). be abejo. jog simpatijos skatina pasitikėjimą. Kai kalbėtojas mums patinka.patrauklumu. Dion ir Stein.aspirinas). kurį reklamuoja. Johnas F. (Žr. 2001).1 lentelę) galima pastebėti. pamačius produktą. Kai kurios televizijos reklamos sukurtos taip. kurios patinka publikai. Patrauklumas ir simpatijos Daugelis mūsų neigia. kurie mums patinka. ypač įtaigus oratorius. 1979. Analizuojant praktinį taikymą (žr.panašumas. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ma. kaip reikia rūpintis dantimis. jie daro mums poveikį. Patrauklumas . mums dažniausiai patinka į mus panašūs žmonės. Paveikti tokių šalutinių įvaizdžio ženklų nelinkę analizuoti žiūrovai gali nevalingai patikėti. kurie elgiasi taip kaip mes. Be to. būna paveikesni. subtiliai mėgdžiodami mūsų pozicijas. Vėliau. kad tų. daro didesnę įtaką.plati sąvoka. . kad sporto ir pramogų verslo atstovų nuomonė daro mums įtaką. 1978. Patrauklus kalbėtojas (dažnai jis kuo nors panašus į publiką) būna paveikiausias tais klausimais. Argumentai. kai juos pateikia gražūs žmonės (Chaiken.

Sidnėjuje ar Londone. Taikymas Įrodykite savo išmanymą. pavyzdžiui. nusipirkusio tokį patį dažų kiekį. Kai pasirenkant svarbios asmeninės vertybės. kurie jiems patinka. tačiau nepatyręs). ar objektyvi realybė.) maciją iš juodaodžio stomatologo. George Goethalsas ir Erickas Nelsonas (1973) atrado. kuriems esate padėję. ir žmones. o ne eksperto. Retenybė: žmonės vertina tai kas reta. kad dažų parduotuvės klientams didesnę įtaką daro pasakojimas paprasto žmogaus. Tačiau kai reikia vertinti faktus. jausti ir veikti. Abipusiškumas: žmonės jaučia pareigą atsilyginti. tačiau patyręs) įtikino labiau negu moksleivis (panašus. Išsikovokite draugų pripažinimą ir darykite įtaką žmonėms. grindžia mus panašiais interesais. Nepanašus kalbėtojas pateikia mažiau šališką požiūrį. Wilder. Išnaudokite kolegų pavyzdį . Ar panašumas svarbesnis už patikimumą? Kartais taip. kuriais grindžiami žmonių santykiai ir įtaka." Pasistenkite klausdami išgauti pažadą. Šeši įtikinimo principai Principas Autoritetas: žmonės sutinka su patikimais ekspertais. nebijokite pagirti. jog pagal veiksnį X galima spręsti. Tokie iš pažiūros prieštaringi duomenys paskatina mokslininkus imtis detektyvo darbo. 1990). Dosniai dalinkite savo laiką ir išteklius. Įprasta. garsus stomatologas (nepanašus. neseniai nusipirkusio 20 kartų daugiau dažų. labiau įtikina nepanašus kalbėtojas. kur daugiau iškrenta kritulių. kad veikia neatrastas veiksnys: kad panašumas svarbesnis esant veiksniui X. kokį jie planuoja pirkti. 1992. o patikimumas svarbesnis. kad kiti užrašytų arba išreikštų žodžiu savo ketinimus.7 skyrius. (Šiame poskyryje aptariame du pirmuosius. ĮTIKINĖJIMAS 271 7.sekite gerbiamais žmonėmis. ar svarbesnis yra subjektyvus pasirinkimas. kad palankiau reaguojama į pamokymus. kurias esate išsprendę. prisiminkime. kuri informacija ir galimybės iš tiesų yra išskirtinės. Sukurkite ryšius. tarsi patvirtinančius.. įtikinamiausi būna panašūs kalbėtojai.1 LENTELĖ. Simpatijos: žmonės palankiau reaguoja į tuos. išvardykite problemas. išgirstus iš savo grupės atstovų (Van Knippenberg ir Wilke. Timothy Brockas (1965) pastebėjo. Kiek duodi.. kartais ne. tiek gauni. jog aptariant burnos higieną. dantys buvo stropiau išvalyti. Šaltinis: Knygoje Influence: Science and Practice („Įtaka: mokslas ir praktika") mokslininkas Robertas Cialdinis (2000) aprašo šešis principus. Paaiškinkite. Paprašykite. Jie perša mintį. Nuoseklumas: paprastai žmonės gerbia savo viešus įsipareigojimus. Nesakykite: „Prašau tai padaryti iki. įtikinėjimai. Antra vertus. kai veiksnio X nėra. . skonis ar gyvenimo būdas. Socialinis įrodymas: žmonės priima kitus asmenis kaip sektinus pavyzdžius. kaip reikia mąstyti.

uždelsdamas 4 sekundes. sąžiningesnių. virtualusis chameleonas darė tą patį. leidžia lengviau kontroliuoti eksperimentą negu dalyvaujant tikriems žmonėms".272 II d a l i s . jis atkartodavo savanorio studento judesius. jis negalėjo suvaldyti baimės ir prisiversti pereiti lenta. Iš šios patirties kilo mintis: ar socialiniai psichologai galėtų pasinaudoti virtualia aplinka? Gal galima būtų pasiūlyti žmonėms tikroviškus potyrius. kurie nebuvo mėgdžiojami (netgi atmetus duomenis septynių studentų. reikalauja mažiau pastangų ir. net ir apmokytus eksperimentuotojo padėjėjus. Virtualios sąveikos laboratorijoje Stenfordo universitete 69 studentai savanoriai užsidėdavo virtualios tikrovės šalmus ir atsisėsdavo prieš virtualų žmogų kompiuteriu sukurtą vyrą ar moterį. kuriuos tyrinėtojas galėtų kontroliuoti ir keisti? Ar tai padėtų socialiniams psichologams tirti konformizmą toli vienas nuo kito esantiems žmonėms dalyvauti virtualiuose susitikimuose. Nors Blascovichius žinojo. skyrė jam daugiau dėmesio (rečiau žiūrėjo į šalį). Virtualius „žmones" galima visiškai kontroliuoti. kad per gilią virtualią duobę atsirado permesta lenta. kurio mimika ir judesiai atkartojo eksperimento dalyvio mimiką ir judesius. reikalavusių visada nešiotis tapatybės atpažinimo dokumentą Virtualusis asmuo tikroviškai judino lūpas. 11 skyrių). mirksėjo akimis. kad toks mėgdžiojimas skatina pamėgti mėgdžiojantį žmogų. kuris 3 minutes šaipydavosi iš universiteto apsaugininkų. įtaigesniu. Žmones. Tiriamieji buvo padalyti į dvi grupes. Jam iš karto pasirodė. Vienai grupei bendraujant su virtualiu asmeniu. S O C I A L I N Ė Į T A K A mokslinių t y r i m ų išvada Eksperimentai su virtualia socialine tikrove Socialinis psichologas Jimas Blascovichius susidomėjo nauju klausimu. kurie „bendravo" su juos mėgdžiojančiu kompiuteriniu kolega. ir Blascovichius jį užsidėjo. „Mėgdžiotoją" studentai laikė įdomesniu. buvo kiek labiau linkę sutikti su išgirstais teiginiais. Jimas Blascovichius (2002) manė. kad tokie tyrimai parodo virtualiosios socialinės tikrovės galimybes. . buvo ir labiau mėgstamas. Virtualios socialinės tikrovės eksperimentas. stebėti žmonių reakcijas į kitų fizinę negalią tyrinėti įtikinėjimą? Virtualios žmonių sąveikos galią įrodė Blascovichiaus buvusio bendradarbio Jeremy Bailensono kartu su studentu Nieku Yee atlikti eksperimentai. Ankstesni tyrimai su realiais žmonėmis atskleidė. Galima tiksliai kopijuoti veiksmus. kurie sąmoningai pastebėjo mėgdžiojimo faktą). Dirgiklių kūrimas. pamėgo jį labiau negu tie. žadina empatiją ir stiprina tarpusavio ryšį (žr. kad laboratorijoje duobės nėra. Jei studentas pakeldavo galvą ir pasižiūrėdavo į viršų. imituojant kito asmens dalyvavimą „mažiau kainuoja. linksėjo galva. svarbiausia. Bailensono ir Yee (2005) eksperimente tie studentai. Jeremy Bailensono ir Nieko Yee eksperimente kompiuteriu sukurtas veikėjas. kontroliuoti sunku. ir įtaigesnis. virtualios tikrovės tyrimų laboratorijoje Kalifornijos universitete Santa Barbaroje sutikęs savo kolegą suvokimo tyrinėtoją JackąLoomisą Pamatęs studentą vaikščiojantį po laboratoriją su šalmu.

juos labiau veikia kalbantysis asmuo (Chaiken. ir už jį balsavo. ar pabaigoje? Aptarkime kiekvieną šių aspektų. ji labiausiai reaguoja į pagrįstus argumentus. Petty ir kiti. 1949). Sočiai Statics. o ne jų nuomonę apie kandidatų savybes ir tikėtiną veiklą (Abelson ir kiti. 2004 metų Jungtinių Valstijų prezidento rinkimuose daugeliui amerikiečių. 1851 („Socialinė statika") . ir emocingi. tik truputį besiskirianti nuo jiems priimtinos. kaip sukurti pagrindinio įtikinėjimo būdo receptą. Kam amerikiečiai atiduos pirmenybę.į logiką"? Atsakymas: tai priklauso nuo auditorijos. Logika versus emocijos Tarkime. Taip pat svarbu. kaip formavosi nuostatos. o ne intelektas. suinteresuota publika renkasi pagrindinį įtikinimo kelią. Hovland ir kiti. Tačiau kas veikia labiau: logika ar emocijos? Ar Shakespeare herojus Lisandras buvo teisus. pr. dalyvaudami bendruomenės susirinkime. Ar geriausia būtų sugrupuoti savo argumentus temomis ir pateikti įspūdingą statistiką? O gal geriau pavyks apeliuojant į jausmus . Mąstanti. širdį bei silpnybes ir rečiau . 1983. 1996." Sofoklis. „žavinga asmenybe". Phaedra." Herbert Spencer. Jei jums reikėtų pradėti akciją dėl mokesčių už mokslą ar draudimo rūkyti. ar įvertinti bei paneigti priešingus požiūrius? • Jei pateiksite abu požiūrius. Paprasta logika atvestų prie vieno ar kito šios problemos aspekto: • Koks teiginys labiau įtikins: logiškas ar veikiantis emocijas? • Ar žmonių nuomonę labiau veiks pozicija.pavyzdžiui. sakydamas: „Žmogus juk vadovaujasi protu"? O gal išmintingesnis lordo Chesterfieldo patarimas: „Dažniau apeliuokite į žmonių jausmus. lengviau prognozuoti pagal jų emocinę reakciją į kandidatus. 1982). Aukštesnio išsilavinimo. Kr. argumentai gali būti ir logiški. vis dėlto labiau patiko George W. pritariančių demokratų kandidatui Johnui Kerry. tikriausiai svarstytumėte. daugelis rinkėjų būna abejingi. Kai pirminė nuostata suformuojama pasitelkiant emocijas. analitiškai mąstantys žmonės labiau reaguoja į racionalius argumentus nei mažiau išsilavinę ar mažesnio intelekto asmenys (Cacioppo ir kiti. Jie laikė jį ryžtingesnių. Sprendžiant iš interviu prieš svarbius rinkimus. ar geriau kalbėti pirmam. pateikiant kvapą gniaužiančią istoriją apie badaujantį vaiką? Žinoma. bet ir ką sako. jūs dalyvaujate aukų rinkimo badaujantiems kraštams kampanijoje. tarkime. vė„Tiesa visada yra svariausias argumentas. Bushas. „Nuomonę formuoja emocijos. arba aukų badaujantiesiems rinkimo kampaniją. Aistrą galima sieti su logika. 496-406 m. 1981). Nesuinteresuota publika renkasi šalutinį įtikinėjimo kelią.Ką sako? Pranešimo turinys Svarbu ne tik kas sako. ar iš esmės kitokia? • Ar reikėtų reikšti tik savo požiūrį. 1980.

jei pateikiant jį sužadinamos neigiamos emocijos. per daug apie ją negalvojant. kai ją lydėdavo maloni gitaros muzika. kai pirminė nuomonė suformuojama logiškais argumentais. kurie skaitė neužkandžiaudami. Informacija būna įtaigesnė. impulsyvesnius sprendimus ir labiau pasikliaujame šalutiniais veiksniais (Bodenhausen. kuriems patinka verslo pokalbius organizuoti kartu su gausiais pietumis skambant švelniai muzikai. Tačiau taip pat darome skubesnius. 1993). kai stengia- . būdami gerai nusiteikę į pasaulį žvelgiame pro rožinius akinius. kad Jeilio universiteto studentus labiau pavykdavo įtikinti. 1965. 100 Skaitydami neužkandžiavo Skaitydami užkandžiavo Vėžio gydymas Karinės pajėgos Temos Kelionė į Mėnulį Trimačiai kino filmai liau lengviau bus įtikinti apeliuojant į jas. Pranešimas taip pat gali buti efektyvus. Šaltinis: Duomenys iš Janis. 1999). Nauji išgyvenimai gali pakeisti emocijomis pagrįstą nuostatą.274 II d a l i s .). todėl silpni argumentai neįtikina. Tad jei negalite pateikti svarių argumentų. Baimės poveikis. Kaye ir Kirschner. Teigiamų emocijų poveikis. 1991). kurie skaitė ir užkandžiavo. Panašiai Markas Galizio ir Clyde Hendrickas (1972) pastebėjo. Malonūs pojūčiai dažnai sustiprina įtaigumą . kad jūsų pateikta informacija sukels teigiamas emocijas publikai. kad Kento universiteto studentus labiau veikė liaudies poezija. 2005. įtikinti buvo lengviau nei tuos. Schwarz ir kiti.iš dalies sustiprindami teigiamą mąstymą (jei žmonės motyvuojami mąstyti) ir iš dalies susiedami malonius pojūčius su pranešimu (Petty ir kiti. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 7. nei eilės neskambant muzikai. 1965) pastebėjo. Būdami nusiminę daugiau svarstome. Kaip buvo pastebėta 3 skyriuje. gali džiūgauti dėl šių rezultatų. Fabrigar ir Petty. 1993. Tačiau norint pakeisti informacija pagrįstą nuostatą. gali prireikti daugiau informacijos. ir vėliau bus lengviau įtikinti panašaus pobūdžio argumentais (Edwards.3 PAVEIKSLAS Žmones. 7. Dabbs ir Janis. pasistenkite pakelti publikos nuotaiką ir turėkite vilties. 1990. jei ji susijusi su teigiamomis emocijomis. Braverman. Baimė gali būti veiksminga. Irvingas Janisas ir jo kolegos (1965. jei jiems skaitant įtaigius faktus buvo leidžiama valgyti žemės riešutus ir gerti pepsikolą (žr.3 pav. Tie.

pasiskiepyti nuo stabligės ar atsargiau vairuoti automobilį (Muller ir Johnson. Daugelis bijančių susirgti AIDS nesusilaiko nuo lytinių santykių ir nenaudoja prezervatyvų. Kai Claude Levy-Leboyer (1988) pastebėjo. todėl sukelia atmetimo reakciją (Leventhal. Baimę sukeliančių pranešimų įtaiga naudojasi ne tik rūkymo antireklama. 1966). Daugelis rūkalių. dažniau valyti dantis. stengiantis žmonių neišgąsdinti tiek. ir toliau teberūko. kad neatlikus mamogramos galima netekti gyvybės). pasitikrinti sėklidžių būklę. Tačiau šitaip pasielgė du trečdaliai žiūrėjusiųjų baimę sukeliančią informaciją (pabrėžiant. jei ne tik gąsdina dėl galimos grėsmės. bet ir padeda rasti sprendimą ir pasi- . kokie baisūs dalykai gali jiems nutikti. 1970. dažnai ne elgsena pasikeičia. Pavyzdžiui. jog vaizdžiai rodant rūkaliams. žmogus labiau susidomi informacija apie ligą ir apsisaugojimo nuo jos būdus (Das ir kiti. parodė mokomuosius filmus apie mamografiją. Kanados vyriausybė tiki. sustiprėja patarimų įtaiga. kad Prancūzijos jaunuolių polinkį vairuoti išgėrus mažina baimę sukeliantys vaizdai. kad cigarečių gamintojai ant kiekvieno pakelio pateiktų ryškią informaciją apie rūkymo keliamą pavojų (Newman. pavyzdžiui. 2003. kad juo labiau žmonės išgąsdinami. kad mamograma gali išgelbėti gyvybę. atlikti odos vėžio profilaktinius tyrimus. vėžiui). Tik pusė žiūrėjusiųjų teigiamai pateiktą informaciją (pabrėžiančią. Prancūzijos vyriausybė šiuos vaizdus įtraukė į valstybinės televizijos laidas. kad dėl rūkymo anksčiau mirs. Jei nepasakoma. juo labiau jie reaguoja. ĮTIKINĖJIMAS 275 masi įtikinti žmones mažiau rūkyti. o ne paskatinti gerą dalyką. 1988) atlikti eksperimentai rodo. gąsdinanti informacija tampa žlugdanti. 2001). o paneigiama baimė. Gąsdinantys pranešimai geriau veikia. pastebi Eiliotas Aronsonas (1997). Tačiau kokią baimę reikėtų sukelti? Ar užtenka sužadinti tik nedidelę baimę. Baimę žadinantys pranešimai skatina žmones atlikti įvairius tyrimus. pagąsdintų. pavyzdžiui.7 skyrius. 2004). Rogers ir Mewborn. susirūpinimą sukelianti informacija apie cholesterolio keliamą pavojų gali paskatinti žmones valgyti neriebų ir mažai cholesterolio turintį maistą (Millar ir Millar. todėl ji reikalauja. bet ir perspėjimai vengti rizikingo seksualinio elgesio bei vairavimo išgėrus. kad jie nebekreiptų dėmesio į pranešimą? O gal juos reikia mirtinai išgąsdinti? Howardo Leventhalio ir jo kolegų (1970) Viskonsino universitete bei Ronaldo Rogerso su kolegomis Alabamos universitete (Robberson ir Rogers. Sara Banks. Dėl šios priežasties baimę skatinantys pranešimai būna efektyvesni. kai reikia užkirsti kelią blogam dalykui (pavyzdžiui. palaikyti gerą fizinę būklę (Lee ir Aaker. nepasidariusioms mamogramų. Ruiter ir kiti. Jei sužadinama baimė susirgti. kaip išvengti pavojaus. pasidaryti krūtų mamogramą. nes leidžia anksti diagnozuoti vėžį) per 12 mėnesių pasidarė tyrimus. 1990). Baimės jausmu manipuliuojanti informacija ne visada veiksminga. Peteris Salovey ir jų kolegos (1995) 40-66 metų amžiaus moterims. Kai baimė susiduria su malonius pojūčius žadinančiais veiksmais. 1976). 2001).

Eiliotas Aronsonas. 1983. VVhite. skaitytojams nurodoma sudaryti savo rajono žydų sąrašus (Bytwerk ir Brooks. kaip ir didžioji nacistinės propagandos dalis." Kaip ir Nikolė. o diskomfortas skatina žmones keisti savo nuomonę (prisiminkite 4 skyriuje aprašytą disonanso efektą). Tad didesnis nesutarimas gali sukelti mažesnius pokyčius. tai tikrai šiuo: patikimiausias būdas sudominti skaitytoją ir išlaikyti jo dėmesį yra aiškumas. Zanna. The E/ements of Style. Šiuose argumentuose taip pat buvo pateikiami aiškūs bei konkretūs nurodymai. ar pabandyti jį įtraukti į daugiau pastangų reikalaujančią ritminę gimnastiką arba bėgiojimą? O gal. bet ir pateikti apsisaugojimo strategiją: susilaikyti nuo lytinių santykių. ir kita. Naciai laikraštyje Der Sttirmer pasakodami nebūtas istorijas apie žydus. Ruiter ir kiti. jog aš pakvaišau. vidutinio amžiaus tėvą užkrėsti Judraus ir sveiko" gyvenimo būdu. Judith Turner ir Merrill Carlsmith (1963) teigė. kaip kovoti su „pavojumi": išvardytos žydų parduotuvėlės. sukėlė baimę šimtams tūkstančių žmonių. atkreipianti dėmesį į su lytiniais santykiais susijusią riziką.nuo 1984 iki 1986 metų . patikimas šaltinis . Tad gal didesnis nesutarimas galėtų sukelti didesnius pokyčius? Tačiau. skaitytojai buvo skatinami pranešti pavardes vokiečių. kad remiant poziciją. naudoti prezervatyvus. kurį sunku paneigti . 2001). kita vertus. Nikolė svarsto: „Kaip išjudinti tėtį? Ar prikalbinti jį pamėginti nuosaikiai mankštintis. Apklausus 5000 homoseksualių vyrų paaiškėjo. Žmonės lengviau priima žinią.teigūsių. 2002. kurie lankosi žydų parduotuvėse ir naudojasi žydų specialistų paslaugomis. kad AIDS piko laikotarpiu . 1980). kad jo mankšta . o emocingi. devintajame dešimtmetyje AIDS baimė daugelį vyrų privertė saugotis. jei paprašyčiau imtis sudėtingesnių pratimų.gali labiausiai pakeisti nuomonę. itin prieštaraujančią klausančiojo pozicijai. ir nieko nedaryti. Maddux ir Rogers. Kai T. Ji kasdien nubėga 5 mylias. Streicherio argumentai. 1988).toks. nemalonia informacija žmonės gali nepatikėti. socialiniai psichologai gali įrodinėti ir viena. kasdien pasivaikščioti. . S O C I A L I N Ė Į T A K A „Jei studijavusieji rašymo mėną ir sutaria kuriuo nors klausimu. B. tėtis leistųsi į kompromisą ir nors kažkiek mankštintųsi? Tačiau kita vertus jis gali pamanyti. tikslumas ir konkretumas. 1993). Reklama.tai „nardymas po TV kanalus". kad žmonės galėtų jų vengti. Nesutikimas sukelia diskomfortą. 1979 („Stiliaus elementai") justi galinčiu jį įgyvendinti (Devos-Comby ir Salovey. Prieštaringumas Įsivaizduokite štai tokią sceną: Nikolė atvyksta namo pavasario atostogų ir tikisi savo stambaus sudėjimo. XX a. Vaizdingoje propagandoje dažnai eksploatuojama baimė. kurie tariamai valgo žiurkių mėsą. tarkime. kuri jiems daugiau ar mažiau atrodo priimtina (Liberman ir Chaiken. (Fineberg. nepatikimą ir nevertą pasitikėjimo. laikytis monogaminių santykių. buvo ne logiški. Nikolės tėvas sako. 1992.276 II d a l i s . prievartauja ne žydes moteris ir apgaulės būdu išvilioja asmenines santaupas. kad susilaiko nuo lytinių santykių arba yra monogamiški. siekia ne tik išgąsdinti ( „ A I D S žudo")." VViliam Strunk ir E. Nesutinkantys su žinių laidos išvadomis klausytojai jų vedėją vertina kaip šališką. padaugėjo nuo 14 iki 39 proc.

1963. Santūriai prieštaraujantis teiginys jiems gali pasirodyti kvailai radikalus. Jei Nikolės tėvas dar negalvojo apie mankštinimąsi arba jam tai nerūpi. 1972. ar ši tema aktuali Nikolės tėvui. Antra vertus. 1979. Sutikus su jais. Labai įsigilinusieji į kurį nors dalyką būna linkę sutikti tik iš dalies. Carol Werner ir jos kolegos (2002) pademonstravo nuginkluojančią paprastų dvipusių teiginių galią. ypač jei šis teiginys visiškai priešingas tam. Nikolė galbūt gali būti kategoriškesnė nei tuo atveju. auditorijoje galima sukelti sąmyšį ir susilpninti savo poziciją. Tad jei esate patikimas autoritetas. jei pripažįstami oponentų argumentai. Petty ir Cacioppo. informacija gali atrodyti teisingesnė ir labiau nuginkluojanti. o jūsų auditorijai siūlomas klausimas mažai terūpi .4 paveiksle. Tumer ir Carlsmith. Mažas Vidutinis Prieštaringumas Didelis S. su kuriuo jie iš dalies jau sutiko (Pallak ir kiti. 1970). ji gali bandyti įpiršti visą sveikatingumo programą.4 PAVEIKSLAS Prieštaringumas sąveikauja su informacijos šaltinio patikimumu. Vienpusiai versus dvipusiai argumentai Besistengiantieji įtikinti susiduria su dar vienu praktiniu klausimu: ką daryti su oponento argumentais. Tik labai patikimas informacijos šaltinis gali veiksmingai įrodyti kraštutinę poziciją. paragindami rinkti aliuminio skardines antriniam perdirbimui. Tad. ji būtų išmintingesnė apsiribodama nuosaikesniu siūlymu. Jutos universiteto auditorijų korpuse prie šiukšlių dėžių buvo išklijuoti tokie užrašai: „Prašau nemesti aliuminio skardinių!!!!! Mes- . kaip parodyta 7. Rhine ir Severance. žmonės labiau juo patikėdavo nei tada. jei tėvas būtų ryžtingai nusiteikęs nesimankštinti. Šaltinis: Aronson. prieštaravimas ir patikimumas veikia vienas kitą: priešingos informacijos poveikio stiprumas priklauso nuo kalbėtojo patikimumo. Atsakymas taip pat priklauso nuo to. Ar Nikolė ją dievinančiam tėvui yra išskirtinis autoritetas? Jei taip. jos liaupsės nebuvo nė kiek įtaigesnės nei santūrus pagyrimas. Eliotas išgirdavo kitiems nepatinkantį eilėraštį.veikite: propaguokite kitokį požiūrį. Jei ne. kai jis tik santūriai pagirdavo kūrinį. Tad atsakymas į Nikolės klausimą: „Ar man vertėtų ginti kraštutinę poziciją?" būtų toks: „Viskas priklauso nuo aplinkybių".7 skyrius. Tačiau kai Misisipės valstijos pedagoginio instituto studentė Agnės Stearns vertino nepatinkantį eilėraštį. ĮTIKINĖJIMAS 277 7.

informacijos efektyvumas priklausė nuo klausytojo. Vienpusis Pranešimas Dvipusis „Oponentai įsivaizduoja. esantį pirmame aukšte šalia įėjimo. pavyzdžiui. kad lengviau kovoti ne su dviem.278 II d a l i s . Ši sąveika . Imitaciniuose teismo procesuose gynybos pozicija tampa patikimesnė. kurie šiam teiginiui jau buvo pritarę. kad esama ir kitokių argumentų. 1970. Kreipimasis. kalbėdamas išprususiai auditorijai. kad kariai atsipalaiduotų ir galvotų. kuris pripažino priešingus argumentus. Maxims and Reflections („Maksimos ir refleksijos") kite jas į konteinerį. dvipusis informacijos pateikimas būna įtaigesnis ir jo poveikis išlieka ilgiau (Jonės ir Brehm. Lumsdaine ir Janis. jog mus sutriuškina pakartodami savo nuomonę ir nekreipdami jokio dėmesio į mūsiškę. Tad politikas. nei pakabinus bet kurį kitą skelbimą) buvo sumesta į specialų konteinerį. Optimistą labiausiai veikia teigiantis įtikinėjimas („Pagal naująjį planą mokestis už mokslą sumažėja mainais už darbą universitete"). įtaigiai parašytame skelbime buvo pateiktas pagrindinis kontrargumentas ir į jį reaguota . o pranešėją laikyti neobjektyviu. Kaip parodyta 7. Kita laida buvo dvipusė: joje buvo paminėti priešingi argumentai ir į j u o s atsakyta. Tad jau minėtas socialinės psichologijos ekspertas Carlas Hovlandas su bendradarbiais (1949) Armijos informacijos bei švietimo skyriuje parengė dvi radijo laidas. Amerikos karių skeptišką požiūrį į teiginį apie Japonijos galią labiau pakeitė dvipusė komunikacija. .„Galbūt tai nepatogu. kurie su šiuo teiginiu nesutiko. jei gynėjas anksčiau nei kaltintojas pateikia patirtos žalos įrodymus (Williams ir kiti. kad jei žmonės yra (arba bus) supažindinami su priešingais argumentais. JAV armija nenorėjo. Vienpusis kreipimasis buvo paveikiausias tiems. Tikriausiai vienpusis pranešimas informuotą auditoriją skatina ieškoti kontrargumentų. pateikite jai dvipusius argumentus. Pesimistui veiksmingesnis yra nei- . jog kova su Japonija bus lengvesnė. buvo veiksmingesnis tarp tų. bet labai svarbu!!!". Lumsdaine ir Sheffield. reaguodamas į opozicijos teiginius. Antrajame pasauliniame kare nugalėjus Vokietiją. o su vienu priešu. 1993).tipiškas įtikinėjimo tyrimų pavyzdys. pasielgtų išmintingai. 1953). Šaltinis: Howland.5 PAVEIKSLAS Pradinės nuomonės sąveika su vienpusiu versus dvipusiu argumentais Vokietijai pralaimėjus Antrajame pasauliniame kare.80 procentų skardinių (dvigubai daugiau nei iki skelbimų pasirodymo ir daugiau. Viena iš šių laidų buvo vienpusė: joje nebuvo pripažįstama. 1949." Kai paskutiniame. kad karas Ramiajame vandenyne tęsis dar bent dvejus metus. Iš karto šiam teiginiui pritariančių karių įsitikinimą sustiprino vienpusis pranešimas. Taigi jei jūsų auditorijai bus pateiktas priešingas požiūris. Eksperimentai taip pat parodė." Goethe.5 paveiksle. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 7. kuriose buvo įrodinėjama.

kurie sėkmingai spėja po nesėkmingų bandymų pradžioje (Jonės ir kiti. o gynybos . „poveikis būna sudėtingas . (Tada būtų lengviau studijuoti šį skyrių. impulsyvus. sukeldama pirmumo efektą. Visi laukia jūsų patarimo. kritiškas. 2004). tai ir mūsų principai privalo būti sudėtingi. užsispyręs ir pavydus. kurios užtikrins. kurio pavardė pirmoji sąraše. atrodo gabesni nei tie. kad įtikinimo kintamųjų poveikis būtų paprastas. kad jūsų konsultuojamas politikas gali pasirinkti. darbštus. Keistai pirmumo efektas pasireiškia rinkimuose: kandidatui. o kitose sumažina. Pirmesnė informacija turėjo įtakos vėlesnės informacijos interpretavimui. išdėstytus nuo protingas iki pavydus. kas išgirstama vėliausiai. kas išgirstama pirmiausia. Tie." Ir studentai. jei susiformavusį įsitikinimą sugriauti sunku. Likus trims savaitėms iki rinkimų abu politikai atvyksta pasirodyti per vakaro žinių laidą ir paskelbti iš anksto paruoštą pareiškimą. ĮTIKINĖJIMAS 279 giantis įtikinėjimas („Visi iš kitos valstijos atvykę studentai privalės atidirbti universitete. .7 skyrius. McAndrew. kurie atspėja eksperimento pradžioje. Studentai perskaitė ir vienos. darbštus ir protingas. Langer ir Roth. Jie suskirstė ieškovo liudijimą bei įrodymus į vieną grupę. Metant monetą paaiškėja. Panašus efektas pastebimas eksperimentuose. kad klausydami ir analizuodami antrojo prelegento kalbą žmonės darysis palankesni pirmojo kalbėtojo atžvilgiu. kad studijavote socialinę psichologiją. kurie skaitė išvardytus atvirkščia tvarka. ir ki- pirmumo efektas (primacy effect) Jei visos kitos sąlygos vienodos. užsispyręs. ką kažkada buvote perskaitęs. Kitas pavyzdys: Normanas Milleris ir Donaldas Campbellas (1959) Šiaurės Vakarų universiteto studentams pateikė tikros civilinės bylos sutrumpintą stenogramą.į kitą. paprastai didžiausias dėmesys skiriamas tam. prisimenama geriausiai. 1981). Pirmieji įspūdžiai yra svarbūs. Tie. Ar būtų geriau kalbėti pirmam? Žmonių išankstinė nuomonė veikia jų interpretacijas. Solomonas Aschas (1946) šiuos sakinius pateikė studentams Niujorke. 1968. 2003). ar įžvelgiate skirtumą tarp šių dviejų apibūdinimų? t Džonas yra protingas. sekasi labiau (Moore. Antra vertus. tada pasisakant pirmam galima pateikti idėjas. Tad gal iš tiesų geriausia kalbėti paskutiniam? Pirmoji jūsų argumentų grupė atspindi labiausiai įprastą dalyką. Pavyzdžiui. nes žino. kuris turi dalyvauti debatuose su kitu garsiu politiku dėl dvikalbio mokymo įteisinimo. • Džonas yra pavydus. Galbūt norėtųsi. ar antras.) Deja. ir mokslininkai ieško paprasčiausių principų. pastebi Richardas Petty ir Duane Wegeneris (1998). kurių metu žmonėms pavyksta atspėti 50 procentų atsakymų. kritiškas. Be to. pradžioje pateikta informacija paprastai daro didžiausią poveikį. pirmumo efektą: pirmoji pateikta informacija būna įtaigiausia. Tačiau jei tikrovė yra sudėtinga. jog konsultuojate garsų politiką. daugumos kintamųjų. Mintyse perkratote viską. kurie skaitė epitetus. kitaip jiems teks mokėti už mokslą") (Geers ir kiti. nei tie. impulsyvus.vienose situacijose jie sustiprina įtaigumą. ar kalbės pirmas. tai. Pirmumas versus naujumas Įsivaizduokite. asmenį įvertino palankiau. 1975. Be to.

pirmasis teiginys [gyja pranašumą (pirmumo efektas). pranašesnis tampa antrasis teiginys (naujumo efektas). Iš savo patirties (ir iš atminties eksperimentų) žinome. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 7. O kaip dėl priešingos galimybės? Ar mūsų gebėjimas geriau prisiminti naujesnę informaciją nesukelia naujumo efekto? Visi esame patyrę tai. Tai ypač būdinga. jei pirmasis teiginys skatina mąstyti (Haugtvedt ir Wegener. Po savaitės mokslininkai davė perskaityti kitus parodymus ir iškart pareikšti savo nuomonę. Prognozuojamas pirmumo efektas: Reakcija Sutinkama su 1-u teiginiu Prognozuojamas naujumo efektas: (laikas) 2-as teiginys Reakcija Sutinkama su 2-u teiginiu naujumo efektas (recency effect) Kartais vėliausiai pateikta informacija turi didžiausią poveikį. dauguma palaikė tą požiūrį. Naujumo efektas retesnis nei pirmumo. raginančius nešiukšlinti. taip įsimyli savo pačių žodžius. Kad tuo įsitikintų.). kurie kalba viešai kaip dėstytojai arba oratoriai. Užmiršimas sukuria naujumo efektą. ką sako patarlė: „Tas.pasireiškė naujumo efektas. kad pastarosios dienos įvykiai gali užgožti reikšmingus ankstesnius. 1) kai abu teiginius skiria nemažas laiko tarpas ir 2) kai auditorija sutinka tuojau pat po antrojo teiginio. Milleris ir Campbellas kitai studentų grupei davė perskaityti tik vienos grupės parodymus. Kaip mes stengiamės sukviesti žmones į renginį universitete? Iškabiname skelbimus.280 II d a l i s . Kai du teiginius skiria laiko tarpas ir auditorija reaguoja netrukus po antrojo teiginio. Kaip priverčiame vairuotojus sumažinti greitį ir nenuleisti akių nuo kelio? Pastatome ženklus su užrašais: „Vairuok atsargiai". per televiziją ar radiją. atrodo teisus tol. Kaip skatiname studentus nešiukšlinti universiteto teritorijoje? Studentų miestelio skelbimų lentoje ir prie laiškų dėžučių iškabiname skelbimus. rašytiniais dokumentais. kurį perskaitė pirmiausia. reikia bendrauti. kad kyla pagunda pervertinti jų galią. Tikriausiai prisimiršo didžioji dalis prieš savaitę skaitytų argumentų. Rezultatai buvo priešingi ankstesniems . kol neateina kitas ir neatlieka kryžminės apklausos". tos grupės liudijimus bei įrodymus. Kai po dviejų paeiliui išgirstų teiginių seka laiko tarpas. kuris pirmasis atskleidžia savo argumentus.6 PAVEIKSLAS Pirmumo efektas versus naujumo efektas Kai du įtaigūs teiginiai seka vienas po kito ir auditorija į juos reaguoja praėjus tam tikram laikui. Tie iš mūsų. paprastai pasireiškia pirmumo efektas (žr. kuris jų studijų .6 pav. 7. naudojantis reklama. 1994). Nepaisant to. Tad ką dabar galėtumėte patarti debatuose dalyvaujančiam politikui? Kaip sakoma? Komunikavimo kanalas Norint įtikinėti. kasdienė psichologija akcentuoja parašyto žodžio galią. Bendraujama įvairiai: akis į akį. Paklauskite universiteto studentų. Kai po savaitės jie sugrįžo pareikšti savo nuomonę. Aktyvi patirtis ar pasyvus priėmimas? Ar žodiniai raginimai įtaigesni? Nebūtinai.

numetė keletą šiukšlių. smerkiančio rasinį fanatizmą ir neteisingumą. įsivaizduojame perskaitę. ĮTIKINĖJIMAS 281 aspektas buvo vertingiausias arba ką jie prisimena iš pirmo kurso. sakė negirdėję nieko. iš kurių viena rūšis labai reklamuojama. tačiau tik kitų žmonių. Ar lengva žmones įtikinti? Panagrinėkime du gerais ketinimais grindžiamus atvejus. o kita nereklamuojama.1 lentelėje. 1995). 1980. opensecrets. „išsivalyti šiukšles" ir t. kad ne tik prikaustytų dėmesį. žiniasklaida gali turtingam politikui padėti „nusipirkti" rinkimus? Paprastai per pirmą prezidento rinkimų turą išleidusieji daugiausiai pinigų surenka daugiausiai balsų (Grush. prisimins puikias paskaitas. Thomas Crawfordas (1974) ir jo bendradarbiai atliko eksperimentą su 12 bažnyčią lankančių tikinčiųjų. gal jie ką nors skaitė ar girdėjo apie rasinius prietarus ir diskriminaciją. turėdama tokią galią. Po to jis pasitraukė į šalį ir stebėjo 180 praeivių elgesį. Reklama nežinomą kandidatą paverčia žinomu. Ar dabar praeiviai puolė vykdyti raginimus? Tik 2 iš 180 praeivių pakėlė šiukšles. įtaigus pranešėjas privalo pateikti informaciją taip. Kai likusiųjų 90 proc. Niekas nepakėlė nė vienos šiukšlės. kurias mes. Rūpestingai apgalvotame kreipimesi privalo būti atsižvelgta į visus šiuos įtikinėjimo elementus. dėstytojai. buvo tiesiai paklausta. ir tik nedaugelis. Ar. Vaistinėje prekiaujama dviejų rūšių aspirinu. tik 10 proc. Aspirinas yra aspirinas. Kalifornijos valstijos Skripso koledže per savaitę trukusią kampaniją prieš šiukšlinimą studentai buvo raginami „išsaugoti Skripso studentų miestelį gražų". bet kuris vaistininkas jums patvirtins. Kaip pamatysime 11 skyriuje. Paskutinę kampanijos dieną jis vėl testavo 180 praeivių. pamatome. Tačiau kišenės gali jį pajusti. įtikinanti. Mūsų organizmas negali pajusti jokio skirtumo. kuriuo vaikšto daug žmonių. Likus dienai iki kampanijos pradžios socialinės psichologijos ekspertas Raymondas Paloutzianas (1979) šalia šiukšlių dėžės. kaip greitai šios skirtingos aspirino tabletės tirpsta burnoje. kad pamokslininkui tenka įveikti daug kliūčių. Reklamuojamas aspirinas milijonams žmonių parduodamas trigubai brangiau nei nereklamuojamas. Išvada: pamokslai nepadarė jokio poveikio rasinėms nuostatoms. bet kad informacija būtų suprantama. Jei nekreipsime dėmesio į tai. stovinčios ant šaligatvio. .7 skyrius. kad abi rūšys visiškai vienodos. Eksperimentuotojai apsilankydavo pas juos prieš ir po pamokslo. paprasčiausia neįprastų dirgiklių ekspozicija gimdo simpatiją. 2005). Skrajutės su šiais raginimais kiekvieną rytą buvo dedamos į studentų laiškų dėžutes ir kabinamos visose gerai matomose studentų miestelio skelbimų lentose. o ne jų pačių (Duck ir kiti. To- Daugybės apklausų dalyviai sutinka. kad paprasčiausias kartojimas gali priversti patikėti teiginiu. Kaip buvo parodyta 7.org. Dar nuostabiau. kad ir kaip būtų liūdna. įsimintina bei patraukli. daugiau nei 30 proc. Tačiau pasyviai pateikta informacija ne visada būna bergždžia. ar jų dvasininkas yra „kalbėjęs apie prietarus arba diskriminavimą per pastarąsias porą savaičių". kad žiniasklaida veikia nuostatas. t. Per antrąjį pokalbį paklausti. apklaustųjų spontaniškai prisiminė pamokslą. Kai apie tai susimąstome.

ar galime iš anksto apibrėžti temas. Teiginio kartojimas daro jį sklandesnį . tačiau atrodo teisingesnis. bet ir formuoja elgesį. 2005). 2000). tuo silpnesnis įtikinėjimas. pabrėžiame idėją to. kad įtikimas melas gali išstumti pagrįstas tiesas. kuriose tvyro rasinė įtampa. Kaip matėme 4 skyriuje „Elgesys ir nuostatos". Įtikinėjimas aktualesnėmis temomis. įterpus jį tarp kitų teisingų ir klaidingų teiginių ir pateikus pagyvenusiems žmonėms. Kas lemia sklandumą (žinomumas. o asmeniniai kontaktai. kad „Hario Poterio" serija bus tokia populiari (pirmosios knygos . Lengva parodyti reklamos galią tokiais nereikšmingais klausimais. nepakanka vieno stumtelėjimo. lemia ir patikimumą. Pavyzdžiui. tose vietose. Mokslininkas Halas Arkesas (1990) šiuos faktus laiko „gąsdinančiais". . laikomi teisingesniais praėjus savaitei po to. jei jos kyla iš mūsų pačių patirties.282 II d a l i s . tačiau. ypač jei jaučiame atsakomybę. ritmas. besirimuoj antys žodžiai ar sakinio ritmika. rimavimas). Šiuolaikinės pardavimo strategijos siekia įtvirtinti asmeninės informacijos „iš lūpų į lūpas" galią per „virusinę rinkodarą". primena Sizifo darbą. stabilesnės. kad reklaminis teiginys („Ryklio kremzlės gydo artritą") yra neteisingas.„Haris Poteris ir išminties akmuo" . Kadangi žmonės jau bus užmiršę.tiražas buvo tik 500 egzempliorių). kad jį įvykdytum. Net pakartojus. Palyginti su pasyviai suformuotomis nuostatomis. „įdiegiamus" pardavimus (Walker. „gandų kūrimą". ką padarėme. padeda kategoriškai atsisakyti lytinių santykių ir skatina naudoti apsaugos priemones (Albarracin ir kiti. kuriose įtikinėjimas bus sėkmingas? Čia galioja paprasta taisyklė: kuo svarbesnis klausimas. kaip aspirinas.jis vis lengviau ištariamas. vien atpažinę jį gali palaikyti įtikinamu. pavyzdžiui. patirtimi paremtos nuostatos būna tikresnės. Teiginys „skubos darbą velnias neša" iš esmės reiškia tą patį. 2005). kaip „gyvsidabrio lydimosi temperatūra aukštesnė nei vario". kad teiginys buvo pripažintas neteisingu. veiksmingiausia ŽIV profilaktikos priemonė yra ta. vėliau jis gali būti klaidingai prisimintas kaip teisingas (Skurnik ir kiti. Rowlings agentas prieš pasirodant knygai „Haris Poteris ir išminties akmuo" Įtikinėjimo tyrimai rodo. Kai ką nors darome. pavyzdžiui. ką ir „skubant priveliama klaidų". kai buvo pirmą kartą perskaityti ir įvertinti. Dar daugiau. kol vaikai vienas per kitą jos neišpopuliarino. labiausiai nuostatos sutvirtėja ir veikia elgesį. Šie principai aiškiai matomi daugelyje tyrimų. kad niekada nesulauksite sėkmės. 2004). apie rasizmą. o kartais ne. kad mus labiau veikia ne žiniasklaida. K. Nebuvo tikimasi. Uždavinys nėra neįmanomas. mažiau baiminasi puolimo. kuri suteikia žmonėms ne tik informacijos. Politikos manipuliatoriai gerai žino. Asmeninė versus žiniasklaidos įtaka „Ar suvokiate. rašydama knygas vaikams?" J. aktyvi patirtis taip pat sustiprina nuostatas. S O C I A L I N Ė Į T A K A kie trivialūs teiginiai. Kiti veiksniai. Jei pasyviai pateikta informacija kartais būna paveiki. Kartojamos klišės gali užgožti sudėtingą realybę. taip pat padidina sklandumą bei įtikimumą. taigi tampa ir įtikinamesnis (MeGlone ir Tofighbakhsh. pavyzdžiui.

Grupėje. Trečiai grupei priklausantys asmenys. Kad palygintų santykinį privataus asmens ir žiniasklaidos poveikį. mokslininkai padėjo jiems suformuluoti konkrečius tikslus ir sustiprino jų sėkmės jausmą. už statuto pakeitimus balsavo 75 proc. dvejų ir trejų švietimo sveikatingumo klausimais metų. skatinanti pritarti statuto pakeitimams. pas kuriuos apsilankė agitatoriai. Šaltinis: Maccoby. išskyrus tą. taip pat gyventojams buvo siunčiami laiškai. Vatsonvilis (žiniasklaida ir tiesioginis bendravimas) Tyrimo metai . ĮTIKINĖJIMAS 283 Du klasikiniai eksperimentai iliustruoja asmeninės įtakos galią. kurie dėl savo kraujospūdžio. „už" balsavo 45 proc. Grupėje. 1980.7 skyrius. Gilrojaus mieste dvejus metus buvo pasitelkta televizija. 19 proc. kuri matė bei girdėjo informaciją tik per žiniasklaidos priemones. jie prieš pradėdami projektą ir kiekvienų trejus metus trukusio projekto metų pabaigoje apklausdavo ir mediciniškai ištirdavo 1200 žmonių. Jie gyventojus. kuriais siekta supažindinti žmones su širdies kraujagyslių susirgimų rizika bei priemonėmis ją sumažinti. dvejų ir trejų metų kontrolinio Treisio miesto didelės rizikos grupės gyventojams rizika išliko beveik tokia pat. Taikydami elgsenos kaitos principus. radijas ir spauda.7 pav. Maccoby. svorio ir amžiaus pateko į didelės rizikos grupę. po vienerių. 1980. Vatsonvilyje. Maccoby ir Alexander. nusprendusius nebalsuoti už miesto statuto pakeitimus. 7. suskirstė į tris grupes. Kaip parodyta 7. Treisio miesto gyventojai negavo jokios papildomos informacijos.7 PAVEIKSLAS Širdies kraujagyslių ligų rizikos pokytis nuo pradinio taško (0) po vienerių. 1980) vadovaujama mokslinė grupė siekė sumažinti vidutinio amžiaus žmonių širdies ligų skaičių trijuose mažuose Kalifornijos valstijos miestuose. buvo asmeniškai kontaktuojama su dviem trečdaliais žmonių. pakeitė savo nuomonę ir balsavo už pakeitimus. kuri buvo skelbiama žiniasklaidoje. Samuelis Eldersveldas ir Richardas Dodge (1954) Mičigano valstijos Ann Arboro mieste tyrė politinio turinio įtikinėjimą. kuriai keturis kartus buvo atsiųsta informacija. vykdomos per žiniasklaidą.. Kito eksperimento metu Johno Farąuharo ir Nathano Maccoby (1977. be kampanijos.

tačiau jie negali „išjungti" televizijos įtakos. kad būtų leista žiūrėti jų draugų mėgstamas televizijos programas. kreipiuosi į savo sūnus. Edukologai patvirtino studentų intuityvią išvadą: asmeniniai santykiai ne paskaitų metu daro didelį poveikį studentų brandai (Astin. Kad dar labiau supainiotume reikalus. S O C I A L I N Ė ĮTAKA kaip ir anksčiau. mokytojas. vaizdo įrašas. kad juo žiniasklaida yra arčiau gyvenimo. mokslininkas . 2003). Elihu Katzas (1957) pastebėjo. kuriuos turi jų draugai. Wilson ir kiti.nuo pastarųjų link eilinių žmonių. Žiniasklaidos rūšių palyginimas. Supratimas . vis tiek neišvengia televizijos poveikio.).labiausiai trokšta patraukti į savo pusę vadybininkai ir politikai (Keller ir Berry. savo ruožtu. Įvairių žiniasklaidos rūšių lyginamieji tyrimai atskleidė.1 pav. Juo gali būti pokalbių laidos vedėjas ir redakcinės skilties kūrėjas. Šie vaikai maldauja arba reikalauja. kad iš savo draugų bei kitų studentų jie sužinojo daugiau nei iš knygų ar profesorių. Didelėse grupėse būtent šiuos nuomonės lyderius ir naujos krypties kūrėjus . Jei šie vaikai negyvena kaip atsiskyrėliai. privalo iš kažkur semtis idėjų. Labiausiai pasikeitė tie Vatsonvilio gyventojai. ir šis šaltinis dažnai būna žiniasklaida. Tėvai gali uždrausti žiūrėti televizorių. netiesioginis poveikis gali būti didelis. suvokiamas kaip dalyko ekspertas. kurio metu žiniasklaidos [taka dažnai pasireiškia per nuomonę formuojančius žmones. kurie asmeniškai daro įtaką mūsų nuomonei.284 II d a l i s . daro įtaką kitiems. Ta saujelė vaikų.kiekvienas žmogus. 1975). kad žiniasklaidos poveikis dažnai reiškiasi dviem komunikacijos etapais: pirmas etapas vyksta kryptimi žiniasklaida-nuomonę formuojantys asmenys. 1972. Dviejų etapų komunikacijos modelis primena. jie mokykloje dalyvauja televizijos programas imituojančiuose žaidimuose. Jie prašo tėvų nupirkti su televizija susijusius žaislus. didelės rizikos grupės gyventojai pakeitė savo įpročius ir šiek tiek sumažino riziką. pridursime. kuris sugeba rinkti informaciją ir skleisti ją tarp draugų ir šeimoje. Sulygindami visą žiniasklaidą nuo reklaminių lapelių iki televizijos. antrasis . . kurie. kurie auga nežiūrėdami televizoriaus.„įtakinguosius" . jog geriausiai suprantama ir įsimenama rašytinė informacija. Nors asmens įtaka dažniausiai būna didesnė nei žiniasklaidos. garso įrašas ir rašytinė informacija. Tad Shelly Chaiken ir Alice Eagly (1976) dviejų etapų komunikacija (two-step flow of communication) Procesas. Tai štai kokia įtaigumo seka: žodinė (akis į akį). Jei noriu įvertinti kompiuterinę įrangą. Žiniasklaidos įtaka: du etapai. Nuomonės lyderis . kuris buvo užverstas raginimais per žiniasklaidą. Ar patys esate patyrę asmeninę įtaką? Žvelgiant retrospektyviai. Gilrojaus miesto. gydytojas. Tie. kad žiniasklaidos įtaka subtiliai įsismelkia į kultūrą. juo įtaigesnė joje skelbiama informacija. kurie daug žinių pasisemia iš spausdinto teksto. pastarosios nederėtų menkinti.vienas pirmųjų įtikinėjimo proceso etapų (prisiminkime 7. Net jei žiniasklaida daro nežymų tiesioginį poveikį žmonių nuostatoms.asmuo. su kuriais buvo bendraujama asmeniškai ir kuriems buvo pateikiama informacija per žiniasklaidą. dauguma aukštųjų mokyklų studentų teigia. per daug viską supaprastiname.

tarp kartų atsiranda atotrūkis. pagal žmonių savybes ne visada galima prognozuoti jų reakciją į socialinę įtaką. nes tada ją kiekvienas gali analizuoti jam priimtinu tempu. Šio tyrimo rezultatai pateikti 7. Kaip pastebi Davidas Searsas (1979. įgarsintą ir įrašytą vaizdo juostoje. Antrasis susijęs su karta: dažniausiai vyresnių žmonių nuostatos.: sudėtinga informacija iš tiesų buvo įtaigiausia. neatsižvelgdama į gavėjus. o nesudėtinga . . Konkreti savybė gali sustiprinti vieną įtikinėjimo (žr. Žemos savivertės žmonės dažnai lėtai mąsto. 1983). nukreipdama dėmesį nuo paties pranešimo (Chaiken ir Eagly. jeigu ji pateikta raštu. Faktai dažniausiai patvirtina pastarąjį aiškinimą. kurias jie susikūrė būdami jauni.įrašyta vaizdo juostoje. kalbėtojo išvaizdą). ji skatina žmones sutelkti dėmesį į šalutinius aspektus (pavyzdžiui. 7. Pirmasis susijęs su amžiaus tarpsniu: kintant amžiui keičiasi ir žmonių nuostatos (pavyzdžiui. Sudėtingas pranešimas Raštu Įgarsintas Vaizdo juostoje Šaltinis: Chaiken ir Eagly. kai yra [rašyta į vaizdo juostą. Masačiusetso universiteto studentams mokslininkės pateikė paprastą arba sudėtingą informaciją raštu. tačiau pasikliauti savo nuomone. Pakartotinės jaunesnių ir vyresnių žmonių apklausos per keletą metų parodė. Tad informacijos įtaigumą nulemia jos sudėtingumo ir pateikimo formos atitikmuo.1 pav.7 skyrius. kadangi šios nuostatos skiriasi nuo tų. Aukštos savivertės žmonės gali suprasti informaciją. kai ji buvo pateikta raštu. 1978. todėl juos sunku įtikinti. įrodinėjo. bet kliudyti kitam. Be to. Panagrinėkime dvi pranešimo gavėjų savybes: amžių ir mąstymo ypatybes. kurias susikuria šiuolaikiniai jauni žmonės. Sudėtingi pranešimai įtaigiausi pateikti raštu. kad vyresnių žmonių nuostatos keičiasi mažiau nei jaunesnių. išlieka nepakitusios. kad sudėtinga informacija būna įtikinamiausia. 1992).8 pav. Kam sakoma? Auditorija Kaip matėme 6 skyriuje. Socialiniai psichologai pateikia du šių skirtumų aiškinimus. Išvada: lengviausia paveikti vidutinės savivertės žmones (Rhodes ir Wood. ĮTIKINĖJIMAS 285 7.) etapą. vyresnio amžiaus žmonės tampa konservatyvesni).8 PAVEIKSLAS Nesudėtingas pranešimas Lengvo turinio informacija labiausiai [tikina. Kokio jie amžiaus? Priklausomai nuo amžiaus žmonės turi vienokias ar kitokias socialines bei politines nuostatas. Televizija kontroliuoja informacijos pateikimo tempą.

grupes. tuo tarpu kitos bendraamžės. Tuo metu susiformavusios nuostatos išlieka nepakitusios vidutiniame amžiuje. nes palieka gilų ir ilgalaikį įspūdį. kuriems būtent tų įvykių metu buvo 16-24 metų. kurie Didžiąją depresiją ar Antrąjį pasaulinį karą išgyveno būdami 16-24 metų. šie įvykiai užgožė judėjimą dėl pilietinių teisių. Busho rinkiminę kampaniją.svarbūs žmogaus gyvenimo etapai (Krosnick ir Alwin. Studentės tapo kur kas liberalesnės nei būdinga jų socialinei aplinkai. šešioliktojo gimtadienio sulaukę XX a. ir jų nepakeitė viso gyvenimo patirtis. per 1984 metų prezidento rinkimus balsavo už demokratų partijos kandidatą santykiu 3:1. Beningtono koledžo absolventės. Todėl galime tikėtis. konservatyvių šeimų. septintajame dešimtmetyje. Per įspūdžių kupiną laikotarpį suformuotos pažiūros išliko. vėliau neigė. Patyrimas. o ne amžiaus tarpsnio poveikį". Tiems. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje-penktojo dešimtmečio pradžioje Beningtono koledžo studentės. Kennedy nužudymą XX amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje. kurie įsirėžė atmintyje tų. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 1986). pavyzdžiui. dauguma prisiminė savo paauglystės ar savo trisdešimtmečio pradžios įvykius. Praėjus pusei amžiaus. į kurias jie įsilieja. rugsėjo 11-osios teroristų išpuolį ir karą Irake. Paauglystė ir trečiojo gyvenimo dešimtmečio pradžia . mokslininkai „beveik be išimties pastebi kartų. jau įžengusios į aštuntąjį dešimtmetį. 1991). Todėl jauniems žmonėms patartina atidžiai rinktis socialinę aplinką . 1989). Analizuodamas Nacionalinio nuomonių tyrimo centro archyvus Jamesas Davisas (2004) sužinojo. Tačiau dėstytojams pavyko tai padaryti. 2001 m. taip ir dabartinės nuostatos gali atspindėti tokius prieš keletą dešimtmečių buvusius įvykius. kad šių dienų jaunimas įsimintinais įvykiais. iki šiol išlieka liberalesnių politinių pažiūrų. Kai Howardas Schumanas ir Jacąueline Scott (1989) paprašė tiriamųjų nurodyti vieną arba du svarbiausius nacionalinės ar pasaulinės reikšmės įvykius per praėjusią pusę amžiaus. susidūrė su laisvos dvasios aplinka. Vietnamo karą. Dauguma žmonių šiuo gyvenimo laikotarpiu susikuria nuostatų ir vertybių sistemą. kuriai toną davė kairuoliškai nusiteikę jauni dėstytojai. žiniasklaidą ir vaidmenis. kosmonautų išsilaipinimą Mėnulyje to paties dešimtmečio pabaigoje ir moterų judėjimą aštuntajame dešimtmetyje . XX a. įgytas paauglystėje ir ankstyvoje jaunystėje.286 II d a l i s . septintajame dešimtmetyje. kad dėstytojai stengėsi savo studentes paversti „geromis mažomis liberalėmis". santykiu 3:1 balsavo už respublikonų partijos kandidatą (Alwin ir kiti. Labai įdomus Vermonto valstijos Beningtono koledžo pavyzdys. Be to.įvykius. stipriai formuoja asmenybę. kilusios iš privilegijuotų. socialinės psichologijos ekspertas Theodore Newcombas. kad. turinčios aukštąjį išsilavinimą. Beningtone suformuotos nuostatos išliko. Vienas profesorius. Kaip nupjauto medžio rievės po daugelio metų atskleidžia buvusių sausrų žymes. amerikiečiai. Šie įvykiai formavo paauglių ir jaunuolių protus. pakeitusiais istorijos eigą. pavadins George W. . kaip karas Vietname ar kova už piliečių teises XX a.

1974. ją pakeitė. kurią ji sukelia žmogaus galvoje. ĮTIKINĖJIMAS 287 Negalima sakyti. 1981. Perspėtieji liko ištikimi savo nuomonei. Be to. Lewis. atlikti tyrimai atskleidė." C. Kas įspėtas. Jonathanas Freedmanas ir Davidas Searsas (1965) pademonstravo. kad į šeštą ar septintą dešimtmetį įkopusių žmonių seksualinės ar rasinės pažiūros tapo liberalesnės nei jiems būnant trisdešimties ar keturiasdešimties. Keating ir Brock.7 skyrius. šis perspėjimas bei pasirengimas tik prisidės prie to. šie vidutinio amžiaus žmonės bėgant metams aiškiai keitėsi. kai pateikiama nesudėtinga informacija (Harkins ir Petty. Išgyvenę seksualinę revoliuciją. Apie ką jie mąsto? Svarbiausias pagrindinio kelio į įtikinimą aspektas . greičiausiai tikėtumėtės. septintajame ir įsisiūbavo aštuntajame dešimtmečiais. Štai kodėl reklama. rodoma per smurtines ar seksualines televizijos programas. 2005. jei mūsų įsitikinimai teisingi. Kartais dėmesio atitraukimas trukdo apdoroti reklaminį skelbimą. Jei skatina ieškoti kontrargumentų . kad sutrukdytume kontrargumentuoti (Festinger ir Maccoby. kad mūsų klaida bus nepataisoma. 2003). kad neanalizuotume žodžių. 2002). labai racionalu.ne informacija. Kokiomis aplinkybėmis randasi kontrargumentai? Viena iš jų yra perspėjimas. Penny Visser ir Jono Krosnicko (1998) mokslinių tyrimų rezultatai perša išvadą. S. atremiančių kiekvieną įmanomą jų argumentą. Eksperimentuose su tariamais prisiekusiaisiais parodyta. kokius parodymus ketina pateikti kaltinimas. „Būti perspėtam ir todėl pasirengusiam. 1965 („Siūlomas tostas") . bet reakcija. Osterhouse ir Brock. Screwtape Proposes a Toast. kad vyresni žmonės yra nelankstūs. tačiau jei įsitikinimai klaidingi. kad vyresnio amžiaus žmonės savo gyvenimo pabaigoje gali vėl lengviau keisti nuostatas galbūt dėl to. mes ja patikime.. Regimu vaizdu prikaustomas dėmesys. kuri prasidėjo XX a. 1970). Tik nedaugeliui iš mūsų kintančios kultūrinės normos nedaro jokio poveikio. Kiti. Tad tikriausiai sudarytumėte kontrargumentų. kad šeimos nariai įkalbinės jus tęsti mokslą. Bushman ir Bonacci. Jei savo šeimai norėtumėte pasakyti.ne viską sugerianti kempinė. Jie perspėjo grupę vienos Kalifornijos valstijos vidurinės mokyklos moksleivių. Šis metodas dažnai taikomas politinėje reklamoje. kad jos paprasčiausiai silpsta. Regan ir Cheng. kad perspėjimas neutralizuoja neigiamą poveikį (Dolnik ir kiti.. sąrašą. kad ketinate nutraukti studijas. kaip sunku tokiu atveju įtikinti žmones. 1973). Ypač gerai veikia dėmesio atitraukimas. Dėmesio atitraukimas silpnina gebėjimą pateikti priešingus argumentus. 1964. kad kažkas pabandys jus įtikinti. Norvalo Glenno 1980 ir 1981 m. Teismuose advokatai taip pat kartais perspėja prisiekusiuosius.nepatikime. Žodinį įtikinimą taip pat galima sustiprinti nukreipiant dėmesį į kitus dalykus taip. dažnai neįsimenama ir neturi jokio poveikio (Bushman. Jei informacija sukelia palankią reakciją. neperspėtieji. kad šie netrukus išgirs pašnekesį tema „Kodėl paaugliams nereikėtų leisti vairuoti automobilio". tas pasiruošęs atremti. Mūsų protas .

paskatino daryti įvairias prognozes. Ši teorija kelia ir kai kuriuos praktinius klausimus." Nesuinteresuota auditorija remiasi šalutiniais signalais. ko norite. Daugybė eksperimentų padėjo nustatyti. kurių daugumą patvirtino Petty. kokios mintys kyla reaguojant Į gautą informaciją. leidžiant kiekvienam iš trijų oratorių pateikti po vieną argumentą. kaip „abstraktaus mąstymo sąvoka man yra patraukli". Leippe ir Elkin. • • pranešimo pakartojimas. dalykas išmokstamas geriau. 1996). bet ir galima klausytojų reakcija. Kai galvojama apie dėstomą medžiagą ir argumentus. siekdamas palankiai nuteikti rinkėjus. ir šalutinį . kol protas analizuoja argumentus ir formuluoja atsakymus. Jie pateikia retorinius klausimus. galima patiems rinktis. Tyrėjai taip pat nustatė. Visa tai skatina įsisavinti informaciją pagrindiniu būdu. Paskutiniosiomis 1980 metų prezidento rinkimų kampanijos. Per paskaitas. kas skatina mąstymą: • • • retoriniai klausimai. o ne vienam visus tris argumentus). kuriose mažiau skatinama aktyviai dalyvauti. o silpnai pateikta tampa (dėl kontrargumentavimo) dar mažiau įtikinanti.288 II d a l i s . kuriuo zvimbdami pasiekiame tikslą.sisteminant ir mąstant. kaip „aš galvoju tiek. tai vėl sustojama. kuriuos jis dažnai kartojo paskutinę rinkiminės kampanijos savaitę: „Ar dabar gyvenate geriau nei prieš ketverius metus? Ar dabar lengviau parduotuvėse nusipirkti tai. O šalutinis kelias panašus į miestą lenkiantį greitkelį. . Prisiminkime du įtikinimo būdus: pagrindinį . Kaip ir keliaujant per miestą: pagrindiniame kelyje tai pajudama iš vietos. Cacioppo ir kiti (Axsom ir kiti. kiek privaloma. dėmesio sutelkimas. Harkins ir Petty. S O C I A L I N Ė ĮTAKA pažinimo poreikis (need for cognition) Motyvacija mąstyti ir analizuoti. intriguojančius pavyzdžius ir kelia sudėtingas problemas. kad visiems šiems metodams galiojo viena bendra taisyklė: skatinant mąstymą.kad labai svarbu. Analitiškai mąstantys ir didelį pažinimo poreikį turintys žmonės mėgsta viską atidžiai apgalvoti. Efektyviems kalbėtojams rūpi ne tik jų įvaizdis ir pateikiama informacija. • patogi kūno padėtis priimant informaciją. kelių oratorių dalyvavimas (pavyzdžiui.paremtą euristika. kurie „taupo" savo protinius išteklius ir nepasižymi dideliu pažinimo poreikiu. kaip apdoroti informaciją. Tie. Geriausi dėstytojai stengiasi priversti studentus aktyviai mąstyti. 1987. 1987). Jo apibendrinantis pareiškimas per kandidatų į prezidentus debatus prasidėjo dviem įtikinamais retoriniais klausimais. dienomis Ronaldas Reaganas veiksmingai vartojo retorinius klausimus. svariai pateikta informacija yra dar įtaigesnė. 1987. J[ galima [vertinti pagal pritarimą tokiems teiginiams. Ši paprasta teorija . ir nepritarimą tokiems teiginiams. jie teikia pirmenybę pagrindiniam būdui (Cacioppo ir kiti. kurioje kandidatų galimybės buvo labai panašios. skatinimas pajusti atsakomybę už informacijos įvertinimą arba jos perdavimą. reaguoja į tokius šalutinius signalus kaip kalbėtojo patrauklumas ir jauki aplinka.

susieta su maloniais potyriais. • Gebantys įtikinti kalbėtojai priimami kaip pasitikėjimo verti ekspertai. kai klausimas nereikšmingas arba nežinomas. Paprastai veiksmingiausias būna tiesioginis kreipimasis. kai kalbama apie skonį ir asmenines vertybes. t Informacija savaime yra įtikinanti. t Kiek informacija gali skirtis nuo auditorijos nuomonės. pranešimą (kas sakoma). Jei auditorija yra rafinuotesnė arba dar nesutinka su teiginiu. kad pasirinko pagrindinį įtikinėjimo kelią. • Ir galiausiai svarbu. Tačiau kai informacija sudėtinga. jei sprendimas priimamas iš karto išgirdus antrąjį pranešimą gali pasireikšti naujumo efektas. kurie kalba nedvejodami. Būdami geros nuotaikos žmonės paprastai apsisprendžia daug nesvarstydami. po to ant galvų užsimovė plastikinius maišelius. ji tampa dar įtikinamesnė. veiksmingiausi būna vienpusiai argumentai. kad miegodami uždustų. Žmonės. kad vėliau ji svarstys priešingus teiginius.geriau įtikins. kad atėjo metas nusimesti savo kūnus . O kuri informacija . jei mažai tikėtina. Jie suvalgė pudingo arba obuolių padažo su fenobarbitaliu ir užgėrė šį „patiekalą" degtine.sielos „talpyklas" . yra įtaigesni. keliaujančią dangaus vartų link. Ką auditorija mąsto. • Kitas svarbus aspektas . greitai. Svarbus auditorijos amžius: jaunimas lengviau keičia savo nuostatas. sekantį paskui HalioBopo kometą. kurie argumentai pranašesni: pateikti pradžioje ar vėliau? Dažniausiai pastebimas pirmumo efektas. priklauso nuo pranešėjo patikimumo.informacijos pateikimo būdas. priklauso nuo keleto dalykų. APIBENDRINIMAS Kokie yra įtikinėjimo elementai? • Kas [tikinėjimą padaro veiksmingą? Mokslininkai nustatė keturis veiksnius: pranešėją (kas sako). Patrauklus kalbėtojas taip pat atrodo įtaigus. O žiniasklaida gali būti veiksminga tada.vienpusė ar dvipusė . ir Reaganas. iš dalies dėl to. Tą pačią dieną Ka- . • Kai svarstomi du skirtingi klausimo aspektai. Jei auditorija sutinka su informacija. žiūrėdami žmonėms tiesiai į akis. Taip pat įtaigesni ir nesuinteresuoti kalbėtojai. kanalą (sakymo būdą) ir auditoriją (kam sakoma).ir šmurkštelėti į NSO (neatpažintą skraidantį objektą). girdėdama informaciją? Ar ji mąsto palankiai? Ar ji prieštarauja? Ar ji perspėta iš anksto? Ekstremalus įtikinėjimas: kaip įdiegiami kultai? Kokius įtikinėjimo ir masinio poveikio principus naudoja naujieji religiniai judėjimai („kultai")? 1997 metų kovo 22 Marshallas Herffas Applewhite ir 37 jo pasekėjai nusprendė. paveikiausia būna dvipusė informacija. neturi kontrargumentų. Jei pranešimus skiria laiko tarpas.7 skyrius. veiksminga gali būti ir raštu pateikta informacija. kas gauna informaciją. ankstesnės informacijos poveikis sumažėja. ypač jei jos gavėjas gali imtis apsisaugojimo veiksmų. Gąsdinanti informacija taip pat gali būti veiksminga. laimėjo didesne nei buvo tikėtasi persvara. ĮTIKINĖJIMAS 289 nei prieš ketverius metus?" Dauguma žmonių atsakė neigiamai.

priešingai . nes. Kazimiero kaime susprogo kotedžas.290 II d a l i s .daugelis žmonių pašventė save ir savo pajamas Susivienijimo bažnyčiai. Antra..yra pagrindinės religijos šalutinis darinys.ne. išgėrus vynuogių gėrimo. esančią už devynių šviesmečių. Suno Myungo Moono kultas yra krikščionybės. Tad jei kas nors nori paneigti įsitikinimus. kad jie netrukus mirsią ir kartu su juo pateksią tiesiai į dangų. šlovinimo mišinys. 1993 metais iš vidurinės mokyklos išmestas Davidas Koreshas panaudojo savo talentą įsiminti Šventąjį Raštą ir apkerėti žmones. Daugeliui kyla klausimas: kas priverčia žmones atsisakyti senojo tikėjimo ir stoti į panašias sektas? Ar tokį keistą elgesį turėtume aiškinti asmenybės keistenybėmis? O gal jų patyrimas iliustruoja socialinės įtakos ir įtikinimo dinamiką? Turėkime omenyje du dalykus. ši analizė retrospektyvi.) nados prancūziškos srities Šv. antikomunizmo ir paties Moono. Koreshas savo pasekėjams pareiškė. kaip naujojo mesijo.. Logiškai tai jau kitas klausimas. kodėl žmonės kažkuo tiki. Atsiliepdami į Moono pareiškimą . Religijos psichologija gali paaiškinti. nuskausminančiais vaistais ir mirtina kalio cianido doze. Koreshas taip paveikė vyrus. Federaliniai . nieko nepasakoma apie šių įsitikinimų teisingumą. tokia: jūs tikite tuo. pasivadinusios Dovydo šaka (angl. jog buvote atitinkamai auklėtas. jūs tikite. savižudybės. kuris iš jų yra teisus. Kai apsupus kulto būstinę kilo susišaudymas. Branch Davidan) pasekėjų dalį. Davido Koresho Dovydo šaka ir Marshallo Applewhite Dangaus vartai. 2) atsiskyrimas nuo „piktos" supančios kultūros ir 3) charizmatiškas lyderis. Paaiškinę kokį nors įsitikinimą. siekiant paaiškinti stulbinantį ir kartais nerimą keliantį socialinį reiškinį faktui įvykus. kulto nariai palaipsniui neteko pinigų bankuose ir kito turto. 1978 metais pasaulį sukrėtė 914 Jimo Joneso pasekėjų. kad todėl. Visų pirma. Joje įtikinimo principai naudojami kaip kategorijos. sakydamas: „Tu tuo tiki. paaiškinus. (Sekta .gyvybes. Visi jie tikėjosi būsią perkelti į Sirijaus žvaigždę.„Mano noras privalo būti jūsų noras". užvaldydamas sektos. kuo tikiu. tačiau ji negali pasakyti. Kai kurie socialiniai mokslininkai juos labiau linkę vadinti naujaisiais religiniais judėjimais: Suno Myungo Moono Susivienijimo bažnyčia. o ateistas . Šveicarijoje ir Prancūzijoje . susijęs su jos pasišventimu dievybei arba žmogui. įvykdytos pagal Joneso įsakymą. kad buvote šitaip auklėjamas"): „Gali būti. jo nepašaliname. . kartu su juo atkeliavusių į Gajaną iš San Francisko. radęs pasekėjų visame pasaulyje. S O C I A L I N Ė ĮTAKA kultas (naujasis religinis judėjimas) (cult [new religious movemenf\) Grupė. Tačiau faktas. sukeldamas tikrą pragarą ir nusinešdamas penkių žmonių . kuo tikite. sumaišyto su trankvilizatoriais. kad jos turi gimdyti jo vaikus. galite prisiminti arkivyskupo Williamo Temple atsakymą į provokuojančią repliką („Esmė. o pats miegojo su jų žmonomis bei dukromis ir 19 šių savo „žmonų" įtikino. Jimo Joneso Tautos šventovė. nusižudžiusių Kanadoje. kad jie ėmė laikytis celibato. todėl.paskutiniųjų iš 74 Saulės šventyklos ordino narių. Per pastaruosius dešimtmečius išpopuliarėjo keletas kultų.". kuriai paprastai būdinga: 1) savitas ritualas ir tikėjimas. kad aš tikiu tuo. arkivyskupe. kodėl teistas tiki į Dievą. Laikui bėgant. nes buvau kitaip auklėtas". kurio metu žuvo šeši kulto nariai ir keturi federaliniai agentai.

priklausiusių Dangaus vartų kultui (Chua-Eoan. nes mus taip pat veikia šios jėgos? Nuostatas kuria elgsena Kaip daug kartų buvo įrodyta 4 skyriuje. savanoriškus. Juos greitai paverčia aktyviais nariais. 1997. kad žmogus imtų ir nuspręstų: „Man atsibodo tradicinė religija. Gerard ir Mathewson. Kaip tokie dalykai gali įvykti? Kas paskatina žmones šitaip besąlygiškai paklusti? Ar turėtume tai aiškinti charakterio savybėmis ir kaltinti aukas? Ar turėtume numoti į j u o s ranka kaip į patiklius pamišėlius arba bukus keistuolius? O gal jų elgseną galima paaiškinti mums jau žinomais konformizmo. Ir verbuotojai neprieina gatvėje prie žmogaus ir nesako: „Sveikas. kuri charizmatišką Applewhite ėmė vaizduotis kaip kosmologinį kelią į „kitą lygmenį". paklusimo. Susivienijimo bažnyčios verbuotojai pasikviečia žmones pietų. tikėdamiesi vėliau paleisti ašarines dujas. įtikinimo bei grupės įtakos principais ir laikyti juos tokiais pat kaip ir mes. jis įtikino savo pasekėjus išsižadėti šeimų. Gal nori prie mūsų prisijungti?" Verbavimo strategijoje taikomas „kojos tarpduryje" principas. Klusnumas gimdo pritarimą Naujieji atsivertėliai netrunka sužinoti. ko liudininkais buvo (Aronson ir Mills. Susirasiu kitą".7 skyrius. įsijungti į bendrą veiklą ir diskusijas. Kulto bendruomenės ritualai. Du kartus pašalintas iš muzikos mokytojo pareigų už homoseksualius ryšius su mokiniais. ĮTIKINĖJIMAS 291 agentai tankais atakavo būstinę. ką padarė dar 17 kartu su Marshallu žuvusių vyrų. 1966). jis siekė pasišventimo išsikastruojant. viešus ar dažnai kartojamus įsipareigojimus žmonės paprastai paverčia vidiniais įsitikinimais. disonanso. kad narystė kulto bendruomenėje nėra paprastas dalykas. 1997). Per savaitgalių išvykas jie skatina dalyvius kartu dainuoti. tačiau puolimo pabaigoje 86 žmonės žuvo liepsnose. narkotikų ir turtų. 1971 metais Applewhite susibičiuliavo su psichiatrinės ligoninės medicinos seserimi ir astrologe mėgėja Bonnie Lu Nettles. Aistringai melsdamasis. apėmusiose būstinę. Atrodo. jog tai žino kultų lyderiai. Gardner. 1959. Juo didesnis asmeninis įsipareigojimas. taip ir kulto naujokai tampa pasišventusiais tikėjimo skleidėjais. žadėdamas jiems kelionę kosminiu laivu į išsigelbėjimą. sekso. Marshallas Applewhite nereikalavo seksualinių paslaugų. „Kojos tarpduryje" reiškinys Kaip mus skatina įsipareigoti? Tai retai būna staigus ir sąmoningas sprendimas. juo didesnis poreikis jį pateisinti. po to savaitgalį šiltai pabendrauti ir padiskutuoti apie gyvenimą. Kaip dalyvaujantieji socialinės psichologijos eksperimentuose pradeda tikėti tuo. Nėra taip. agitacija ir lėšų rinkimas sutvirtina naujokų tapatumą. aš esu munistas. Vėliau potencialūs atsivertė- .

Dar kartą klausiu. j ū s ų svetainėje stovi tokie ir tokie baldai. j ū s gyvenate ten ir ten.. Įstojus į kultą.): kas (pranešėjas) ką (pranešimas) kam (auditorija) pasakė. pavyzdžiui. Tačiau jis tai darydavo taip iš lėto. vėliau privalomos. Galiausiai jis įsakė kulto nariams atiduoti viską. vėliau palengva atiduoti vis daugiau. darantys poveikį įtaigiam komunikavimui Realiame gyvenime šie kintamieji gali tarpusavyje sąveikauti. tačiau netrukus reikalavimai išaugdavo iki 25 proc.9 PAVEIKSLAS Kintamieji. iš pradžių piniginės aukos būna savanoriškos. demonstruodavo „aiškiaregystę". 236) Įtikinimo elementai Kultų naudojamą įtikinėjimą taip pat galime analizuoti.žmones. 7. Pamažu reikėjo kažko atsisakyti. Mes atliekame apklausą ir norėtume užduoti keletą klausimų". Kaip ir įtikinėjimo eksperimentuose. toks kaip „tėvas" Moonas. p. 1979. S O C I A L I N Ė ĮTAKA liai raginami užsirašyti į ilgiau trunkančius mokymus išvykose. p. kad įtikinėdavai save: „Aš nuėjau j a u taip toli. Jimas Jonesas iš naujų kulto narių reikalavo 10 proc. kol galiausiai jis įpareigojamas rinkti pinigines aukas ir bandyti atversti kitus. ar prisimenate. ką turi. Atėję į bažnyčią naujokai prieš pamaldas turėdavo prisistatyti. koks gi skirtumas?" (Conway ir Siegelman.9 pav. pajamų dydžio aukų. Darbo krūvis taip pat nuolat didėjo. kaip per pamaldas Jonesas kreipdavosi į naujoką pavarde: Ar esate mane kada nors prieš tai matęs? Ką gi. jūsų telefono numeris toks ir toks. Dėl to Jimui Jonesui pavyko tiek daug išpešti. naudodamiesi šiame skyriuje aptartais veiksniais (kurie apibendrinti 7. po galais. 234). nes kartais atsisėsdavai ir pasakydavai sau: „Nieko sau. kurį auditorija laiko išmanančiu ir patikimu. Vienas iš buvusių bendruomenės narių prisimena. Jimas Jonesas. o ant sofos tokia ir tokia pagalvė. kurie pritraukia ir nukreipia narius. vieno kintamojo poveikis gali priklausyti nuo kito kintamojo. Tai stulbino. Pranešėjas Sėkmingai veikiantys kultai turi charizmatiškus lyderius . kad kada nors būčiau buvęs j ū s ų namuose? (Conway ir Siegelman. Po to vienas iš Joneso padėjėjų greitai paskambindavo į naujoko namus ir prisistatydavo: „Sveiki. aš tiek daug atsisakiau. tačiau visada tai buvo daroma labai palengva. 1979. Pranešėjas Patikimumas Išmanymas Pasitikėjimas Patrauklumas KAS SAKO? KĄ? Pranešimo turinys Logika vs emocijos Prieštaringumas Vienpusis vs dvipusis Pirmumas vs naujumas KAIP? Kanalas Aktyvus vs pasyvus [ Asmeninis vs žiniasklaida KAM? Auditorija Analizuojanti ar reaguojanti į įvaizdį Amžius . siekdamas įgyti pasitikėjimą.. Naujoko veikla tampa vis aktyvesnė. veiksmingas pranešėjas . Aš labai daug atiduodu". tad.tai toks žmogus. Buvusi kulto narė Grace Stoen prisimena šią progresiją: Niekas niekada nebuvo daroma drastiškai.292 II d a l i s .

2005).jausmas. nes jie patiklesni. Socialinių ir ekonominių suiručių laikotarpiai ypač parankūs tiems. Psichologinis tokių veiksmų poveikis . Davidas Moore įstojo į kultą būdamas 19 metų. kaip atsispirti sukčiams) „gatvės išminties" ir aukštesnės klasės jaunuolių (kuriuos nuo vaikystės lydi perspėjimai. pavyzdžiui. kad jie yra „gyvieji kankiniai". yra menkesnio išsilavinimo. jiems patinka paprasti pamokymai ir jie nesugeba pateikti prieštaringų argumentų. Jie turi poreikių. gali turėti stulbinamą poveikį: pasitikėk mokytoju. Singer. . Sales. Dauguma savižudžių sprogdintojų Viduriniuose Rytuose (ir kitur . emocingai pateikta informacija ir šiluma bei palankumas. kad kelio atgal nėra (Kruglanski ir Golec de Zavala. Gail Maeder įstojo į Dangaus vartų judėjimą po to. mes žinome „vienintelį teisingą" atsakymą. kiekvienas kandidatas viešai įsipareigoja . kuriais jie pasitikėjo (Stark ir Bainbridge. Jimo Joneso pasekėjai.iki 25 metų amžiaus žmonės. juos valdo religinėmis tiesomis besivadovaujantys veikėjai. kad susinaikindami pelnys amžiną palaimą ir didvyrio šlovę. atostogauja arba būna toli nuo namų.Malyje.kitas patikimumo aspektas. kuriais grupė apgaubia vienišus ar prislėgtus žmones. žmonės. o iš tiesų yra abejingi. kad apsimeta besirūpiną kitais. ką tik baigęs mokyklą ir ieškodamas savo gyvenimo kelio. iš paauglystės pereinantys į suaugystę. kurie sumaištyje gali parodyti tariamai paprastą prasmę (O'Dea. įrašo atsisveikinimą vaizdo juostoje. diegiantys jaunuoliams mintį. Patvirtindamas atsižadąs savo gyvybės. Daugelį religinių judėjimų bendruomenių narių užverbavo draugai arba giminės. diskutuojant mažose grupėse ir darant tiesioginį socialinį spaudimą. 1968. Potencialūs atsivertėliai dažniausiai būna atsidūrę gyvenimo kryžkelėje. Kultų tyrinėtoja Margaret Singer (1979) pastebėjo. ĮTIKINĖJIMAS 294 Pasitikėjimas . 1979). įsiliek į mūsų šeimą. kur grupė įdiegia aistringą neapykantą priešui. Vieni jų.7 skyrius. 1965. Madride. Pranešimas Gyvai. Jiems trūksta žemesnės klasės atstovų (kurie žino. kulto išpažinėjai siūlo jiems atsakymus (Lofland ir Stark. kad raginantieji būti nesavanaudiškais patys yra godūs.parašo testamentą. kurie yra dar palyginti atviri ir kurių nuostatų bei vertybių sistema dar gerai nesuformavusi. kai bankrutavo jos medvilninių marškinėlių parduotuvė. Tačiau daugumos kultų bendruomenių nariai yra išsilavinę vidurinės klasės atstovai. Auditorija Dažniausiai verbuojami jauni . Visa tai paprastai vyksta santykinai izoliuotose mažose patalpose. išgyvena asmeninę krizę. kurie susižavėję idealais nepastebi juose slypinčių prieštaravimų ir to. atsisveikinimo laiškus. Kaip ir kitus kulto narius. Žinia skelbiama įvairiais kanalais: per paskaitas. Londone) buvo jauni vyrai. 1980). 1972). kad saugotųsi vaikų pagrobėjų) atsargumo. kad vidurinės klasės baltaodžius jaunuolius lengviau užverbuoti.

Jie kenčia ir aukoja grupei savo laiką. Be to. kurias naudoja priimtinesnės. 1989). kurios nariai tebuvo jiedu. įtikinėjimo ir grupės izoliacijos galia nėra neribota. ir kiekvienas žmogus bendrauja tik su kitais grupės nariais. Tada gali įvykti tai. 2000). Kai prie jų prisijungė kiti žmonės. kurie nesutiko duoti priesaikos. kas bus mūsų kito skyriaus tema: grupės poveikį jos narių požiūriams bei elgsenai. Davidas Koreshas valdė derindamas įtikinėjimą su gąsdinimu ir smurtu. taip pat galioja ir terapinėms grupėms. Draugijų nariai perspektyvius naujokus apgaubia dėmesiu ir priverčia juos pasijusti ypatingais. šie žmonės praranda galimybę išgirsti kitokią nuomonę. sutvirtindami vienas kito nenormalų mąstymą . Pavyzdžiui. Savo veiklos pabaigoje jis ne tik žalojo protus. grupės socialinė izoliacija sudarė sąlygas keistam mąstymui vystytis. padarydamas bendruomenės narius „imlesnius abejotiniems argumentams. bet ir naudojo fizinį smurtą. Kadangi už prieštaravimus kulto vadovai pyksta arba baudžia. visuotinai pripažintos grupės. verbuodamas naujus narius). kurie palikdavo bendruomenę. kas čia pasakyta. Studentų draugijų nariai sako. Kai kurios kultų naudojamos poveikio technikos panašios į tas. Atskirti nuo šeimos narių ir ankstesnių draugų. Dabar grupė formuoja tapatumą ir apibrėžia realybę. mušė už neklusnumą ir naudodavo narkotikus.tokį reiškinį psichiatrai vadina folie a deux (dviguba beprotybė .naujas draugijos narys. Susivienijimo bažnyčia užverbuodavo mažiau nei vieną iš 10 apsilankiusiųjų seminaruose (Ennis ir Verrilli.294 II d a l i s . Marshallas Applewhite ir Bonnie Nettles (1985 metais mirusi nuo vėžio) iš pradžių įkūrė grupę. stresas ir emocinis sužadinimas siaurina dėmesio lauką.pranc. kuriose gydoma priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų. kad pradinis galimų kandidatų „bombardavimas meile" primena jų pačių „veržlųjį" laikotarpį.įsipareigojimų didinimo. Kaip rodo diskusijos apie sąmokslo teoriją internete (Dangaus vartų kultas sumaniai naudojosi internetu. socialiniam spaudimui ir pagundai menkinti nepriklausančius grupei" (Baron. Tai. virtualios grupės gali skatinti paranoją. Kultas paprastai atskiria narius nuo jų ankstesnių socialinės paramos sistemų ir izoliuoja kartu su kitais kulto nariais.). Kai Jimo Joneso reikalavimai tapo ekstremalesni. Intensyvios savipagalbos . kol grupės socialiai susitraukia į vidų. Šių metodų . atskiriami nuo ankstesnių draugų. Priesaikos laikotarpiu naujieji nariai šiek tiek izoliuojami. jis taip pat vis dažniau turėjo griebtis bauginimų. Iš naujųjų narių reikalaujama paklusti visiems grupės reikalavimams. siekdamas neutralizuoti linkusius ginčytis narius. Jis gąsdino fiziniu susidorojimu su tais. budistų ir katalikų vienuolynuose gyvena giminingų sielų atsiskyrėliai. Dauguma įstojusiųjų į Dangaus vartų kultą prieš minėtą lemtingą dieną jį paliko. S O C I A L I N Ė Į T A K A Grupės poveikis Kultai taip pat iliustruoja tai. Jie studijuoja savo naujosios grupės istoriją bei taisykles. Viso to rezultatas . ką Rodney Starkas ir Williamas Bainbridge (1980) vadina „socialine implozija": išoriniai ryšiai silpsta tol. tariamas vieningumas padeda išsklaidyti abejonių likučius.

kad kultų sėkmę lemia trys svarbiausi metodai: • • • įsipareigojančio elgesio skatinimas (aprašytas 4 skyriuje). kad psichoterapija. savipagalbos grupes ir psichoterapiją pavyzdžiais pasirinkau ne todėl. atvertimą ir prievartą. . priklauso nuo to. kultų narių izoliavimas bendraminčių grupėse (jas aptarsime 8 skyriuje). kad Jimas Jonesas ir kiti kultų lyderiai piktam panaudojo įtikinėjimą. ĮTIKINĖJIMAS 295 grupės suformuoja darnų „socialinį kokoną". panašiai kaip kultai ir aktyvios savipagalbos grupės. ir apgaudinėti. Įtikinėjant galima ir suteikti žinių. Iš tiesų įvairios grupės . nereiškia. parodo naują perspektyvą ir 4) siūlo ritualus bei mokymosi patirtį. APIBENDRINIMAS Ekstremalus įtikinėjimas: kaip įdiegiami kultai? Religinių kultų sėkmė atskleidžia.7 skyrius. 1990). veiksmingų įtikinėjimo principų (aprašytų šiame skyriuje) taikymas. patikimus socialinius ryšius. kad norint pakeisti žalingas nuostatas bei elgseną. 2) demonstruoja kompetenciją ir teikia viltį. ugdytojų ir kitų įtikinėtojų . Pirma. kurią socialinio konsultavimo ir psichologijos ekspertas Stanley Strongas laiko „taikomosios socialinės psichologijos sritimi" (1978. pasižymi stipriai išreikštais įsitikinimais ir savo grupės nariams daro didelę įtaką (Galanter. Seksualinė energija leidžia džiaugtis pasiaukojančia meile arba išnaudoti žmones. Antra. o kad pailiustruočiau dvi išvadas. kad šios jėgos gali būti panaudotos piktam. 1982) prieš daugelį metų pripažino. ar jų poveikis bus konstruktyvus. tai. 1989. Žinodami. kad jį galima panaudoti apgaudinėjimui. 3) logiškai ar mitologiškai paaiškina įvairius patiriamus sunkumus.sėkmingai taiko daugelį šių metodų. nei geros. psichiatras Jerome Frankas (1974. 1) suteikia palaikančius. kad juos sumenkinčiau. Studentų ir studenčių klubus. Frankas pastebėjo. kaip mes jas naudojame. psichoterapiją ir proto kontrolę skiria tik neryški riba. yra tas pat. Branduolinę energiją galima panaudoti ir namams apšviesti. Kaip ir Strongas. kad įtikinėjimas pats savaime yra blogas dalykas. Mokymą ir doktrinos brukimą švietimą ir propagandą. jei naujuosius religinius judėjimus aiškiname lyderio mistine galia ar ypatingu pasekėjų bejėgiškumu. kaip patį valgymą pripažinti netinkamu. 101). kaip vyksta Įtikinėjimo procesas ir kokia jo poveikio galia. ar destruktyvus. Pripažinti įtikinėjimą netinkamu tik todėl. Atrodo. reikia pasitelkti įtikinėjimą. Kita konstruktyvaus įtikinėjimo sritis yra konsultavimas bei psichoterapija. Tačiau šios jėgos pačios savaime nėra nei blogos.ir nesuskaičiuojama daugybė politinių lyderių. nes galima apsiryti. p. privalome būti budrūs ir neleisti jų naudoti amoraliais tikslais. siekiant egoistinio pasitenkinimo. galime padaryti klaidingą išvadą. kurie žada naujus ramybės ir laimės išgyvenimus. jog esame atsparūs socialinio valdymo metodams. ir miestams nuo žemės paviršiaus nušluoti.

S O C I A L I N Ė Į T A K A Kaip galima atsispirti įtikinėjimui? išnagrinėję „įtikinėjimo ginkluotę". smūgio nukreipimo ir gynybos technikoms įsisavinti skiria tiek pat laiko. Jei dėmesį blaškantis įvykis trukdo paneigti tvirtinimą. Gindami savo įsitikinimus. Galime abejoti tuo. Patikima natūraliai. Imitaciniuose civiliniuose teismo procesuose neoficialus prisiekusiųjų nuomonės tyrimas gali skatinti tvirčiau laikytis išsakytų pozicijų. nei į gynybą. „Socialinės įtakos kovos lauke". Asmeninio įsipareigojimo sustiprinimas 6 skyriuje buvo pateiktas kitas pasipriešinimo būdas. kad grafitiniai pieštukai pavojingi sveikatai) reiškia patikėti . 1993). . kaip galima padėti žmonėms priešintis bandymams jais manipuliuoti. Ir iš tiesų. profesoriau.Jūsų pasiekimus VVilliamas McGuire. Po to. o aš bandau juos išmokyti priešintis". pasidarė beveik įprasta. Su malonumu apie tai perskaičiau". viešai įsipareigokite dėl savo pozicijos. tačiau iš tiesų aš esu priešingoje pusėje. kaip esame įpratę reaguoti į autoritetą. Williamas McGuire apie nuostatos stiprinimą Turiu prisipažinti. aptarkime priešinimosi jam taktikas. mokslininkai didesnį dėmesį sutelkė į puolimą naudojant įtikinimą. galime dar kartą pagalvoti. nes tyriau. nebūsite tokie imlūs (o gal reikėtų sakyti . galime pasistengti gauti daugiau informacijos.bent jau laikinai. nemenkinkite savęs. atsispirti melui galima. Prieš skirdami laiką ar pinigus. Jeilio universitetas mes galime panaudoti mažindami konkurentų reklamos poveikį". Prieš susiremdami su kitų žmonių nuomone. Suprasti tvirtinimą (pavyzdžiui. . pritarimas išlieka ilgiau. Gana tiesiai jam atsakiau: „Labai malonu tai girdėti. Jei dėl patikimumo auros remontininko uniforma ir daktaro titulas mus paveikia akimoju. informaciją bei suinteresuotumą. dėl to prisiekusieji dažniau atsiduria aklavietėje. . kad jie pajėgtų atsispirti nepageidaujamam įtikinėjimui? Kovos menų treneriai gynybinių pozicijų.atsakė vadovas. ko nesuprantame. kad. kiek ir mokymui pulti. Kaip paruošti žmones.pastebi Bradas Sagarinas ir jo bendradarbiai (2002). ką sako kiti.296 II d a l i s . Sutikti su įtaigiai pasakomais dalykais lengviau nei jais suabejoti.ne tokie atviri?) tam. atlikdamas šįimunizacijos darbą jaučiausi kaip ponas Teisuolis. profesoriau. Jūs stengiatės įtikinti žmones. tvirtina Danielis Gilbertas ir jo bendradarbiai (1990. kad reklamuotojai paminėtų kitų prekių pavadinimus ir sumenkintų jų reklaminius teiginius. paskambino vienas reklamos vadovas ir pasakė: „Labai įdomu. „Ak. Tačiau pasitelkus logiką. kai buvo paskelbti mūsų tyrimų rezultatai. . kol aktyviai nepaneigiamas pradinis nesąmoningas pritarimas.

kaip šias nuvalkiotas tiesas galima sukritikuoti (pavyzdžiui. Williamas McGuire (1964) tai pastebėjo atlikdamas daugelį eksperimentų. y.7 skyrius. kad stipresnių puolimų atveju jie turėtų priemonių šiems išpuoliams atremti. atitinkančiųjų įsitikinimą" (p. kai reikia reaguoti į oponentą. ginant savo ankstesnes nuomones. išauklėtų „ideologinėje aplinkoje be mikrobų". prieš rūkymą nukreipta reklama. po to pademonstruodavo. dėl kurios švelnus išpuolis gali sukelti pasipriešinimą. net silpni argumentai skatina ieškoti kontrargumentų ir. nes daugėja veiksmų. jūs skatinate juos elgtis dar ekstremaliau. tačiau svarsto. pereidami į vis ekstremalesnę poziciją. ypač jei šis (kaip dauguma šiuolaikinių politinių veikėjų) turi milžinišką finansinį pranašumą. jų nuomonė stiprėja. 88). turinčių nesugriaunamus įsitikinimus? Ir ar būtų galima juos „paskiepyti" nuo būsimų įtikinėjimų. jog gausu autoritetingų įrodymų. reklaminiame „Marlboro Man" klipe rūsčios gamtos fone vaizduodami. kaip juos surasti. kad tinkami kontrargumentai . Cialdinio ir jo kolegų atliekamų tyrimų dalyviams parodyta žinoma politinė reklama įtikindavo mažiau. Charlesas Kiesleris (1971) pasiūlė vieną būdą: švelniai užpulti jų poziciją. McGuire kėlė tokį klausimą: ar galima žmones „paskiepyti" nuo įtikinėjimo panašiai kaip skiepijama nuo virusų? Ar egzistuoja toks dalykas kaip nuostatos stiprinimas? Ar galime sustiprinti protinę apsaugą žmonių. ĮTIKINĖJIMAS 297 Įsitikinimų išbandymas Kaip galime skatinti žmones įsipareigoti laikytis savo įsitikinimo? Remdamasis savo eksperimentais. Kiesleris pastebėjo. puolimui sustiprėjus. Robertas Cialdinis ir jo bendradarbiai (2003) sutinka. suteikus nedidelę dozę šiems įsitikinimams grėsmę keliančios informacijos? Būtent šitaip McGuire ir padarė. Jis pasirinkdavo tokio tipo žinomas tiesas kaip: „Jei tik įmanoma. kosėjantį ir nukaršusį kaubojų.puikus priešinimosi įtikinėjimui būdas. ir jei perskaito arba parašo nedidelį kontrargumentuojantį rašinį. kad per dažnai valant dantis galima pažeisti dantenas). primenančiais šiuos argumentus. pamačius oponento reklamą). . Kontrargumentai Yra antra priežastis. Štai ką aiškino Kiesleris: „Kai užsipuolate įsitikinusius žmones ir jūsų puolimas ne itin stiprus. kad kai įsitikinę dėl savo nuomonės žmonės priverčiami reaguoti veikiant pakankamai stipriai. atsakymas yra gynyba naudojant „nuodų parazitą" . bet nesiekiant priblokšti. Tam tikra prasme jų įsipareigojimas laikytis įsitikinimo išplečiamas.nuodai (svarūs kontrargumentai) derinami su parazitu (ženklais.. kaskart pavalgius patariama valyti dantis". nuostatos stiprinimas (attitude inoculation) Lengvas žmonių nuostatų puolimas. Kaip ir skiepai nuo ligų. jei jie prieš tai būdavo pamatę reklamos kopiją su antireklamos elementais. t. buvo teigiama. Tačiau jei prieš atakuojant įsitikinimus žmonės būna „imunizuoti" nedideliais išpuoliais. jie daug geriau geba priešintis rimtesniam išpuoliui.. jais pasinaudoti. Tai sėkmingai taiko. Gal galite prisiminti tokį ginčo momentą. pavyzdžiui. kai suinteresuotieji ėmėsi retorikos. Jų manymu.

kad tau padaryčiau įspūdį". 1984. kad nuostatų stiprinimo procedūros. Evans ir kiti. arba pateikiama informacija apie rūkymą. kai reikėdavo atsisakyti cigaretės moksleivių pasiūlytais būdais (Hirschman ir Leventhal. turėdavo atsakyti maždaug šitaip: „Būčiau tikras viščiukas. Pasipriešinti reklamai. 0 4 9 Septinta klasė 12 16 21 Aštunta klasė Tyrimo laikas (mėnesiai) 33 Devinta klasė . Vieno tyrimo metu šeštos-aštuntos klasių moksleiviams buvo rodomi filmai. pavadinti „viščiukais" už tai. SOCIALINĖ ĮTAKA Pritaikomumas: inokuliacijos (nuostatų stiprinimo) programos Ar nuostatų stiprinimas iš tiesų gali padėti žmonėms pasiruošti priešintis nepageidaujamam įtikinėjimui? Taikomieji rūkymo prevencijos ir vartotojų švietimo tyrimai teikia vilčių. jei rūkyčiau tik dėl to. kurioje buvo taikomas tradicinis švietimas apie rūkymo žalą. palyginti su kitos mokyklos „neskiepytais" mokiniais. mažina rūkančių paauglių skaičių (Botvin ir kiti.298 II dalis. 1985). Šaltinis: McAlister ir kiti. Daugumoje naujų tyrimų pabrėžiama priešinimosi socialiniam spaudimui strategija.10 pav. 7. rūkančiųjų buvo kur kas mažiau nei kontrolinėje. Telch ir kiti. Iš tokiuose užsiėmimuose dalyvavusių septintokų ir aštuntokų perpus mažiau pradėjo rūkyti. Vaikų apsauga nuo bendraamžių spaudimo rūkyti Alfredo McAlisterio (1980) vadovaujama mokslininkų grupė patikėjo aukštesnių klasių moksleiviams sustiprinti septintokų atsparumą bendraamžių spaudimui rūkyti ir pademonstravo. 1981. ypač jei jas kartais papildo kitų įgūdžių mokymas. 7. jog rūko nepriklausomos moterys. Tuo pat metu moksleiviai vaidino situacijas. teigiančiai.). septintokai buvo mokomi šitaip: „Jei ji priklausoma nuo tabako . kuriose moksleiviai. nors ir vienu. 1980. kurioje buvo atliktas „skiepijimas" nuo rūkymo. kaip galima praktiškai pritaikyti laboratorinių tyrimų duomenis. kuriuose arba buvo raginama nerūkyti. Flay ir kiti.10 PAVEIKSLAS Mokykloje.j i nėra nepriklausoma". Kitos mokslininkų grupės patvirtino. kad atsisako cigaretės. Taip pat jie kūrė imprivizacijas. 1995. ir kitu atveju rūkančių tėvų buvo tiek pat (žr.

5 milijardo vertės nikotino rinkodaros programos „pradedantiesiems" rūkaliams (Farrell. 1980. pastebi Robertas Levine savo knygoje The Power of Persuasion: How We're Bought andSold („Įtikinėjimo galia: kaip mus nuperka ir parduoda"). jiems lengva parduoti. Informacijai perteikti pasitelkiami patrauklūs bendraamžiai. Graikija. Šiandien bet kuri mokykla ar mokytojas. mokslininkai tyrė. kaip padėti vaikams susikurti imunitetą televizijos reklamos poveikiui.tai potencialus klientas rytoj. tai gali padaryti lengvai. atskleidusios. 2003).tai dalis 12. Feshbach.buvo rašoma bendrovės Philip Morris. Visa ši veikla. Belgija. Pasitelkusios šiuos duomenis. . 16). rūkyti pradėjo 31 proc. norintis naudoti socialinį-psichologinį rūkymo prevencijos metodą. 1980): „Kai prityręs reklamos skelbėjas išleidžia mi- »Mano vaikai apskritai atsisako valgyti bet ką. Jungtinėse Valstijose. priverčia juos viešai papasakoti apie savo nuostatas (logiškai nusprendžiant nerūkyti ir paskelbiant savo sprendimą.2 milijardo dolerių. ir jose naudojama iš anksto paruošta spausdinta bei vaizdinė medžiaga. Danija. iš tų. kad labai sumažės rūkalių skaičius ir jiems gydyti reikalingos išlaidos. moksleivių. ĮTIKINĖJIMAS 299 1989). kuriai per metus išleidžiama 11. kur studentai vartoja alkoholį). rūkyti pradėjo tik 19 proc. moksleivių. remdamos vakarėlius. ataskaitoje (FTC. vienos iš pagrindinių tabako reklamos. Kai kurioms iš šių rūkymo prevencijos programų tereikia nuo dviejų iki šešių akademinių valandų. ypač nuo 8 iki 11 metų." Erma Bombeck .vaikai pieno gėrė du kartus daugiau nei limonado. ir didžioji dauguma rūkalių pirmą kartą užsirūkė dar paauglystėje" (Lichtblau. piliečių grupės kreipėsi į tokių produktų reklamuotojus (Moody. Iš tų. 1) nepajėgia atskirti reklamos nuo eilinės laidos ir nesuvokia reklamos tikslo įtikinti. 1980). kodėl kai kurios cigarečių ir nerūkomojo tabako bendrovės agresyviai veržiasi su reklamomis į universitetus. Palmer ir Dorr. 3) geidžia reklamuojamų gaminių ir įkyriai prašo tėvų. Dėl reklamos dabar šis santykis tapo atvirkštinis" (2003. klasės draugams nurodant apsisprendimo priežastis). 2002). 2003). ko nematė per televiziją. „Šių dienų paauglys . . pažeidžiami. Rūkaliai dažnai dar paauglystėje pasirenka „mėgstamas cigaretes". 1980. Jie skatina moksleivius patiems viską įvertinti („Štai apie ką galėtum pamąstyti"). Tikėdamiesi apriboti reklamos įtaką. nebrangiai ir tikėtis. Vaikų apsauga nuo reklamos įtakos Airija. p. kurie atliko cigaretės atsisakančiųjų vaidmenis. Praėjus pusantrų metų.rašo Levine. kurie žiūrėjo nerūkyti raginančius filmus. o kitos Europos šalys ketina tai padaryti (McGuire. kad vaikai. Atrodo. jog vaikai yra reklamuotojo svajonė: patiklūs. „Prieš du dešimtmečius. 2) beatodairiškai pasitiki televizijos reklama. vienas vaikas per metus mato per 10 000 reklaminių intarpų. Apie rūkymo ir narkotikų žalą aiškinančiose programose taip pat taikomi ir kiti įtikinėjimo būdai. siūlydamos cigaretes nemokamai (paprastai ten. Italija ir Švedija riboja reklamą vaikams. kad juos nupirktų (Adler ir kiti. 2005).7 skyrius. Šiuos tyrimus iš dalies paskatino studijos. . Tai paaiškina.

patikliems vaikams parduotų žalingus sveikatai gaminius." „Ribų nėra. „skatinančią [vaikų ir paauglių] egoizmą ir orientaciją į greitą [poreikių] patenkinimą" (Motherhood Project. Vaikai buvo mokomi atsparumo reklamai ją stebint ir aptariant. Pagrindiniai j ū s ų pranešimai skelbia: „Tu šiandien nusipelnei pertraukos.. taip pat reklamą. tokį dalyką galima pavadinti tik eksploatavimu". analizuoja. siūlant su juo atlikti tą patį. Vieno tokio tyrimo metu Normos Feshbach (1980. sekame Procter and Gamble modeliu: „nuo lopšio iki kapo".300 II d a l i s . parodžius žaislo reklamą." „Vadovaukis savo instinktais." Wayne Chilicki. . Nuolat peržengdami ribą tarp vartotoj o poreikių patenkinimo ir j ų sukūrimo.. 1980) vadovaujami mokslininkai mažoms Los Andželo srities pradinių mokyklų moksleivių grupėms pravedė tris pusvalandines pamokas. kaip tau patinka. kad jų vaikai gali tapti kulto nariais. 2001) lijonus. kurį reikia išnaudoti .. Cohen. ima ir įkyriai prašo nupirkti. kad vien atsparumo formavimo gali nepakakti. dar svarbiau. laikėsi „aukso vidurio" taisyklės. General Mills bendrovė. kad klientus reikia pritraukti anksti ir išlaikyti juos visą gyvenimą. įtikinėja ir manipuliuoja mūsų vaikais . Geriau išgryninti orą nei dėvėti dujokaukes. „Motinų pareiškime reklamuotojams" (Motherhood Project. General Mills (citata iš Motherhood Project. Tėvai skundžiasi.. būrys j ū s ų išsilavinusių ir kūrybingų ekspertų studijuoja.." „Tiesiog imk ir padaryk. ragina „Motinų kodeksas reklamos skelbėjams"." „Daryk taip. ir spaudžiama mokslininkų bei politikų. Toks patyrimas padėjo vaikams realistiškiau suprasti reklamą. Jungtinių Valstijų federacinė prekybos komisija. mėgindama spręsti. kol pavargę tėvai nusileidžia. Išvados apie nuostatų stiprinimą Turimų įsitikinimų įtvirtinimas turbūt nėra geriausias būdas priešintis „smegenų plovimui". kad vaikams skirtos prekės reklamuojamos ir išdėliojamos žemutinėse parduotuvių lentynose. jaunesniems nei 8 metų vaikams ir paaugliams skirtuose filmuose bei programose. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Kai kalbama apie orientavimąsi į vaikus. Kitoje barikadų pusėje .tai „rinkos segmentas". Pavyzdžiui. Jei tėvai nerimauja. kad nepatyrusiems. ką jie matė reklamoje.. Todėl. mes. ar galima išmokyti vaikus atsispirti apgaulingai reklamai. Tuo tarpu mokslininkai kėlė klausimą. kuriose analizavo televizijos reklamą.tie. 2001) gausus Amerikos motinų susivienijimas išreiškė štai tokį pasipiktinimą: M u m s vaikai yra neįkainojama dovana. materialistui ir tuojau pat pajusti pasitenkinimą. o vaikystė . Jums j i e yra klientai. jie turėtų paaiškinti jiems apie įvairius kultus ir išmokyti pateikti kontrargumentus. kur vaikai juos greičiau pamato. 2001). ar reikia įvesti naujus sveikatai kenksmingų maisto produktų reklamos per televiziją bei jaunesnio amžiaus žiūrovams rodomų filmų apribojimus." „Jauti poreikį?" Tokie kreipiniai atspindi reklamos esmę: gyvenime svarbiausia būti savanaudžiui. Esame įsitikinę. Patenkink savo troškulį. Vartotojų užtarėjai baiminasi. reikia uždrausti reklamą mokyklose. išlaikyti televizijoms vaikų programas. kurie turi komercinių interesų ir tvirtina. kad reklama leidžia skiepyti vartotojo įgūdžius ir. jis tuojau pat būdavo paduodamas vaikams.

Kai pateikiami laukiami argumentai.7 skyrius. kulto narys jau būna paruošęs kontrargumentus. Kultai taiko šį principą. kad įtikinėtojui nesėkmingas argumentas gali būti blogiau nei nieko nedarymas. Kadangi tai prieštaravo studentų pozicijai ir rašinius buvo ketinama skelbti. Bendraudamas tikiuosi pasimokyti iš jo ir galbūt atsakyti tuo pačiu. Mus ragina: „galvok pats".rasti aukso vidurį tarp patiklumo ir cinizmo. kurių prireiks rimtesniu atveju. gali duoti priešingą rezultatą. pasidalindamas savo žiniomis. perspėdami savo narius. t. APIBENDRINIMAS Kaip galima atsispirti įtikinėjimui? • Kaip žmonės priešinasi įtikinėjimui? Išankstinis viešas įsipareigojimas laikytis savo pozicijos. mūsų užduotis . studentų kraštutinė nuomonė ir įsitikinimas dėl per griežtų reikalavimų aprangai dar labiau sustiprėjo. . kad bažnyčiose bei mokyklose nesusidarytų „sterili ideologinė aplinka". Atmetusieji raginimus mesti rūkyti panašiai gali tapti atsparesni vėlesniems raginimams. propaguojantį griežtas aprangos normas. •0*1 ^ o s t scr iPtum: I M kaip būti atviram. stimuliuodamas klausytojo savisaugą. kad pasiduoti įtikinėjimui yra silpnybė. tačiau ne naiviam Kadangi esame įtikinėjami. kuriems už tai buvo pasiūlytas atlygis. Neveiksmingas įtikinėjimas. kurį stimuliuoja švelnus išpuolis prieš ją gimdo pasipriešinimą vėlesniam įtikinėjimui. Vieno eksperimento metu Susan Darley ir Joelas Cooperis (1972) pasiūlė studentams parašyti rašinį. • Tai leidžia daryti paradoksalią išvadą kad vienas iš nuostatų stiprinimo būdų yra iššūkis joms. ypač jei grėsmę keliančią informaciją galima išnagrinėti kartu su bendraminčiais. Jis gali „užgrūdinti širdį" ir paversti ją atsparia būsimiems raginimams. todėl gali mane ko nors išmokyti. tačiau ši ataka [prieš nuostatas] negali būti stipresnė už turimas nuostatas. kaip šeimynykščiai bei draugai puls šiuos jų naujus įsitikinimus. ar fanatizmą? Kaip gyventi būnant nuolankiam bei atviram kitiems ir tuo pat metu išliekant kritiškam įtikinėjimo argumentų atžvilgiu? Būti atviri tegalime galvodami.net ir tie. Atsisakius pinigų. Kai kurie žmonės sako. Kiekvienas sutiktas žmogus ką nors išmano labiau nei aš. ĮTIKINĖJIMAS 301 Dėl tos pačios priežasties tikybos mokytojai turi stebėti. • Švelnus išpuolis taip pat gali stiprinti nuostatas. Ar suprantate kodėl? Atmetusieji argumentą tampa atsparūs naujai galimai informacijai. Įveikta ataka veikiau sustiprins įsitikinimus nei juos sugriaus. jie visi nusprendė nerašyti rašinio . Atvirai prieš griežtus reikalavimus pasisakę studentai ėmė intensyviau priešintis šioms taisyklėms. Kita išvada ta. Tačiau ar užsisklendimas nuo informacijos reiškia dorybę. y. sukurti imunitetą skatinantį ieškoti priešingų argumentų. kad kiekvienas sutiktas žmogus tam tikra prasme yra už mus pranašesnis.

S O C I A L I N Ė ĮTAKA Norėdami būti kritiški. ji išliks ilgai. bet ir reaguokite. . Prisiverskite prieštarauti. Ar norite išmokti priešintis įtikinėjimui. ji tiek ir teverta. galime pasinaudoti atsparumo formavimo tyrimų rezultatais. aptarkite ją su kitais.302 II d a l i s . Kitaip tariant. vadinasi. tačiau kartu girdėti reikšmingą informaciją? Atidžiai klausykite ir kritiškai mąstykite. ne tik klausykite. Jei nuodugni analizė informaciją sugriauna. O jei analizė šios informacijos nepaneigia. Išgirdę politiko kalbą.

ko nedarytume vieni Savimonės susilpnėjimas Grupės poliarizacija: ar grupės sustiprina mūsų nuomonę? „Polinkio į riziką" atvejis Ar grupės sustiprina nuomones? Atkreipkime dėmėsi Grupės poliarizacija Poliarizacijos aiškinimas Grupinis mąstymas: ar grupės trukdo. ar padeda priimti gerus sprendimus? Grupinio mąstymo požymiai Ką slepia moksliniai tyrimai. Transformacinė bendruomenės lyderystė Post scriptum: ar grupės mums kenkia? . Dvi galvos geriau nei viena Mažumos įtaka: kaip paskiri žmonės veikia grupę? Nuoseklumas Pasitikėjimas savimi Pasitraukimas iš daugumos Ar lyderystė yra mažumos įtaka? Atkreipkime dėmesį. Irvingas Janisas apie grupinį mąstymą Grupinio mąstymo teorijos kritika Kaip išvengti grupinio mąstymo Grupinis problemų sprendimas Ką slepia Nobelio premija.Grupės įtaka Kas yra grupė? Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti žmonės? Kitų žmonių buvimas Minia: didelė kitų žmonių sankaupa Kodėl mus sužadina kitų žmonių buvimas? Socialinis dykinėjimas: ar būdami grupėje žmonės stengiasi mažiau? Daug rankų mažai dirba Socialinis dykinėjimas kasdieniame gyvenime Nuasmeninimas: kada būdami grupėje žmonės netenka savojo Aš? Kai kartu darome tai.

Tauna savo maršrutą nubėga dviem minutėmis greičiau. gebančios palenkti daugumą. Protas ją ragina dar bėgti. Jauni padaužos šlaistosi su kitais padaužomis. Prasideda karštos diskusijos. Tačiau istoriją kuria mažumos.tai turinčių bendrus tikslus ir vienas kitu pasitikinčių žmonių būrys? Ar grupė susiformuoja tada. ir prisiekusieji vienas po kito keičia nuomonę. tapatinantys save vieni su kitais ir jaučiantys. 20 milijonų ekonomikos organizacijų ir šimtai milijonų kitų formalių bei neformalių grupių ." Antropologė Margaret Mead auna jau beveik baigia savo kasdienį pasibėgiojimą. šitaip gilindami vieni kitų akiratį. Tačiau vienas jų. keturi milijonai mažesnių bendruomenių. . kad kartu buvo Geil ir Chosė? Ar kompanijoje visada bėgčiau greičiau?" Paprastai visi esame kokios nors grupės dalis. kol sutaria: paauglys nekaltas. Kitą dieną aplinkybės tos pačios. įsipareigojusių piliečių grupė gali pakeisti pasaulį. kol keli žmonės nepalygina savo sampratų. bažnyčių. Klasika tapusio kino filmo „12 piktų vyrų" (12 Angry Men.4 milijardo žmonių. 1957) pradžioje 12 nepatiklių prisiekusiųjų. nepalaiko kaltinimo. Visi nekantrauja paskelbti nuosprendį ir apkaltinti paauglį tėvo nužudymu. Kaip šios grupės veikia savo narių nuostatas? Kas skatina grupę priimti išmintingus arba kvailus sprendimus? Žmonės daro įtaką savo grupėms. Kaip šios grupės veikia paskirą asmenį? Tarpusavio sąveika grupėje dažnai daro stiprų poveikį.įtikinti kitus? T Kas yra grupė? Atsakymas į šį klausimą atrodo aiškus tol. Intelektualūs aukštųjų mokyklų studentai bendrauja su kolegomis. tiriančių žmogžudystės bylą. stiprindami vieni kitų asocialius polinkius. Ji nusileidžia ir sulėtina tempą.grupė? Ar grupė yra žmonės.„Niekada neabejokite tuo. Ar bėgiojimo partneriai yra grupė? Ar lėktuvo keleiviai .arba lyderiui . Pasaulyje ne tik gyvena 6. Diena buvo karšta. šeimų. kai žmonės tampa organizuoti? Kai jų tarpusavio ryšiai tęsiasi tam tikrą laiką? Tai tik keli socialinėje psichologijoje vartojami grupės apibrėžimai (McGrath. Kas padeda mažumai . Ji svarsto: „Negi bėgau greičiau tik todėl. tik dabar kartu bėga ir jos draugė bei draugas. Henry Fondos įkūnytas personažas. pasišnekučiuoti susirinkusių namiškių. Sudėtingose teismo bylose vienas žmogus retai priverčia visą grupę pakeisti nuomonę. Pavargę prisiekusieji beveik sutarė. kad priklauso vieni kitiems? Ar grupė . bet ir yra 200 valstybių. o kūnas maldauja likusius šešis kvartalus eiti pėsčiomis. suguža į prisiekusiųjų kambarį.į pasimatymą atėjusių porelių. kad nedidelė mąstančių. 1984).

kad atsilygintų. palyginti su . Todėl jis grupę apibrėžia kaip du ar daugiau žmonių. dalyviai (co-actors) Dalyviai. Šie trys reiškiniai gali atsirasti esant minimaliai tarpusavio sąveikai (mes tai vadiname „minimaliomis grupės situacijomis").kad patenkintų poreikį priklausyti. jog jų nariai veikia vienas kitą. save suvokia kaip „mes". grupė (group) Du ar daugiau žmonių. kad kiti nekonkuruoja.. kai du ar daugiau žmonių sąveikauja ilgiau nei kelias akimirkas. APIBENDRINIMAS Kas yra grupė? • Grupė atsiranda. tačiau tai labiau pavienių žmonių būrys nei tarpusavio ryšiais susieta grupė (tačiau kiekvienas jų gali būti nematomos internetinės pokalbių svetainės. kurie remia kitą komandą. Kartais žmonės vien būdami kartu daro vieni kitiems įtaką. taigi grupės. išskyrus tai. grupės save suvokia kaip „mes". darančių vieni kitiems įtaką ir save suvokiančių kaip „mes". Prieš .jais". psichologas. daro vienas kitam įtaką. kad įgyvendintų tikslus.8 s k y r i u s . Be to. nebaudžia ir iš tiesų nieko nedaro.mokslinis detektyvas. Po to išnagrinėsime tris socialinės įtakos tarpusavio ryšius palaikančiose grupėse pavyzdžius: grupės poliarizaciją. Šiame skyriuje aptarsime tris tokios kolektyvinės įtakos pavyzdžius: socialinio palengvinimo. Pagal Shaw apibrėžimą vienu metu auditorijoje kompiuteriais dirbantys studentai nėra grupė. jog tiesiog būna šalia kaip pasyvi auditorija arba kaip dalyviai. valgymą. individualiai atliekantys nekonkurencingą veiklą. Grupės susidaro dėl daugelio priežasčių . rašymą arba egzamino sėkmę? Atsakymo į šį klausimą paieška . Per sporto varžybas jie gali save vadinti „mes"komandos aistruoliais. Kartais skirtumas tarp pavienių žmonių kompiuterių auditorijoje elgsenos ir tarpusavio ryšiais susietų žmonių veiklos būna neryškus. domėjęsis dviračių lenktynėmis. Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti žmonės? Pradėkime nuo paprasčiausio socialinės psichologijos klausimo: ar tiesiog buvimu kitas žmogus daro mums įtaką? „Buvimas" reiškia. o visus kitus . Kitų žmonių buvimas Daugiau nei prieš šimtmetį Normanas Triplettas (1899). grupini mąstymą ir mažumos įtaką. kad visoms grupėms bendra tai. socialinio dykinėjimo ir nuasmeninimo. palaikančių tarpusavio ryšius ir darančių vieni kitiems įtaką. kad lenktyniaudami būryje dviratininkai važiuoja greičiau nei būdami vieni ir lenktyniaudami tik su laiku. pastebėjo. neskatina. GRUPĖS ĮTAKA 305 Grupių dinamikos ekspertas Marvinas Shaw (1981) teigia. Ar paprasčiausias kitų žmonių buvimas veikia bėgimą. kad suteiktų informacijos.kaip „jie". narys). Nors fiziškai jie yra kartu. Tad bėgiojimo partneriai iš tiesų yra grupė. pastebi Australijos nacionalinio universiteto socialinės psichologijos specialistas Johnas Turneris (1987). ilgiau nei kelias akimirkas palaikančių tarpusavio ryšius.

Larsson. paskelbdamas savo spėjimą (kad kitų žmonių buvimas gerina rezultatus). žmonės blogiau sprendžia sudėtingas anagramas. kad kitų žmonių buvimas turi sužadinti arba suteikti energijos (Mullen ir kiti. Chen. Sužadinti žmonės greičiausiai suvokia tokias nesudėtingas anagramas. 1933). vištos sulesa daugiau grūdų. 1933. kol jų nesužadino nauja idėja. 1925). Ar šis principas negalėtų atskleisti socialinio palengvinimo mįslės? Atrodė logiška daryti prielaidą. Gatės ir Allee. (Visi prisimename. 1937. 1936. ar šių prieštaringų duomenų nebūtų galima suderinti. besisukančio ant patefono (F. Jis prisiminė gerai žinomą eksperimentinės psichologijos principą: sužadinimas sustiprina bet kurį tuo metu dominuojantį atsaką. W. Allport. kaip atsidūrę prieš auditoriją pajusdavome įtampą arba susijaudinimą. Jei kartu yra kitų tos pačios rūšies atstovų. kad yra kitų žmonių. 1933.306 II d a l i s . Stipresnis sužadinimas padeda geriau atlikti paprastas užduotis. 1920. jis turėtų padėti atlikti lengvas užduotis ir kliudyti atlikti sudėtingas. prasčiau atliekami sudėtingi daugybos veiksmai (Dashiell. 1930. tačiau gali ir palyti. kad jei šalia yra kitų žmonių. o seksualiai aktyvios žiurkių poros dažniau poruojasi (Bayer. jog kai kurias užduotis kitų tos pačios rūšies atstovų buvimas trukdo atlikti. kai labiausiai tikėtina. Kaip dažnai kūrybinio pakilimo momentais nutinka. Socialinis psichologas Robertas Zajoncas susidomėjo. Pessin ir Husband. Pavyzdžiui. Tačiau kiti tyrimai atskleidė. Šis trikdantis poveikis pastebimas ir tarp žmonių. skruzdėlės iškasa daugiau smėlio. laiko metalinę lazdelę taip. 1958). . 1929. Pessin. kur dažniausiai sakoma. kad ji nenuslystų nuo dešimties centų monetos dydžio disko. kad teisingas yra „dominuojantis" atsakymas. didesnis sužadinimas skatina neteisingą atsakymą.) Jei socialinis sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją. kaip orų prognozė Škotijoje. kur teisingas atsakymas nėra labai aiškus.žmonių polinkis geriau atlikti paprastas ar gerai išmoktas užduotis. Zajoncas (1965) vieno tyrimo rezultatus panaudojo tam. kuriems buvo liepta suvynioti valą į meškerės ritę. tarakonai. Triplettas atliko vieną pirmųjų socialinės psichologijos istorijoje laboratorinių eksperimentų. o kartais trukdo atlikti užduotis. Vaikai. Būdami susirūpinę. sunkiau surandamas išėjimas iš labirinto piešinyje. Vėliau paaiškėjo. S O C I A L I N Ė ĮTAKA socialinis palengvinimas (sočiai facilitation) 1) Pirminė reikšmė . Esant kitiems žmonėms eksperimento dalyviai taip pat tiksliau atlieka nesudėtingus mechaninius veiksmus. Atliekant sudėtingas užduotis. Šis socialinio palengvinimo efektas pastebimas ir tarp gyvūnų. kai šalia yra kitų žmonių.beveik toks pat tikslus. eksperimento dalyviai greičiau atlieka daugybos veiksmus ar išbraukia nurodytas raides. jog gali būti saulėta. Apie 1940-uosius metus tyrimai šioje srityje liovėsi ir nevyko 25-erius metus. kad paaiškintų kitus. 1956). Teiginys. 1930. ilgauodegės papūgos ir žalieji kikiliai tokiais atvejais lėčiau įveikia labirintus (Allee ir Masure. Dashiell. kaip pygaras. Jei šalia yra kitų žmonių. atlikdavo tai greičiau būdami kartu nei pavieniui. Klopfer. 1997). . blogiau įsimenami bereikšmiai skiemenys. kad kitų buvimas kartais padeda. pavyzdžiui. Travis. 2) Dabartinė reikšmė dominuojančios (tikėtinos) reakcijos sustiprėjimas dėl to.

kuriuose dalyvavo daugiau nei 25 000 savanorių. apie ką niekas nepagalvojo. ir pagalvoti apie tai. Jamesas Michaelsas ir jo bendradarbiai (1982) pastebėjo.). kol perpranta sudėtingą (lygiai kaip ir tarakonai!). 1962 („Mokslininkas mąsto") . studentai greičiau perpranta nesudėtingą labirintą.. ką visi matė. Jungtinėse Valstijose ir Anglijoje tyrimai parodė. nesvarbu. G R U P Ė S ĮTAKA 307 8. atlikti nesudėtingus daugybos veiksmus. Dėl to kitų žmonių buvimas padėjo jas atlikti. Atlikus beveik 300 tyrimų. 8. Susukti valą į ritę. 1867 („Kapitalas") „Atradimas . Sportininkai. 1999)." Albert von Szent-Gyorgyi.. siekė 71 proc. Šiais atvejais kitų žmonių buvimas padidino neteisingų atsakymų skaičių. 1983. Daugiau nei 80 000 studentų ir profesionalių sportininkų varžybų Kanadoje. 8. The Scientist Speculates. Tai. aktoriai ir muzikai atlieka gerai išmoktus veiksmus.lengvos užduotys.sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją (žr.) atidžiai stebimi ėmė žaisti dar blogiau (25 proc. valgyti . pirmą kartą perskaitęs Danvino veikalą „Rūšių kilmė": „Kaip kvaila. ir tai paaiškina.tai gebėjimas pamatyti. ar šis sprendimas išlaikytų išbandymą eksperimentais. kad namuose komandos laimi maždaug 6 rungtynes iš 10 (šiek tiek mažiau beisbolo bei amerikietiškojo futbolo ir šiek tiek daugiau krepšinio bei europietiškojo futbolo. Pavyzdžiui. kuris didina kiekvieno dirbančiojo efektyvumą. Socialinis sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją. paaiškėjo.) žaidė dar geriau (80 proc. surasti kelią iš labirinto ir išspręsti sudėtingus aritmetikos uždavinius buvo sunkesnės užduotys. žr.1 len- „Paprasčiausias socialinis kontaktas. prieštaringi rezultatai tapo logiški. kad sprendimas šį išbandymą išlaikė (Bond ir Titus. kai Zajoncas parodė. r Į į a Sužadinimas r Sustiprina J B dominuojančią reakciją Apsunkina sudėtingą veiksmą Taikant šią prielaidą. ir tikimybė. netikėtai tapo logiška. kodėl jiems geriau sekasi girdint palaikančią minios reakciją. kad tiriamieji galės juos iš karto teisingai atlikti.). teisinga ji ar klaidinga. kas iš pradžių atrodė nesuderinama.1 pav. Peteris Huntas ir Josephas Hillery (1973) pastebėjo.). kad dalyvaujant kitiems žmonėms." Kari Mane. skatina gyvybingumą. Das Kapital. buvo mažesnė. Įsisavinti naują informaciją. 1993. kad apie tai nepagalvojau!" Ir kaip viskas akivaizdu. kai juos ėmė stebėti keturi žiūrovai. netiesiogiai juos stebint. bet daugiau laiko sugaišta. Kilo klausimas. į kurias mokame reaguoti. Huxley. Prasti žaidėjai (kurių rezultatyvumas prieš tai siekė 36 proc. Tokie paprasti ir elegantiški Zajonco sprendimai paskatino kitus socialinius psichologus susimąstyti apie tai. kad kitų žmonių buvimo sąlygojamas sužadinimas sustiprina dominuojančią reakciją (teisingą atsakymą tik į lengvas ar gerai išmoktas užduotis).1 PAVEIKSLAS Palengvina nesudėtingą veiksmą Kitų buvimas Socialinio sužadinimo poveikis Robertas Zajoncas suderino prieštaringus duomenis ir pasiūlė prielaidą. arba teisinga reakcija į jas buvo normaliai dominuojanti.8 s k y r i u s . apie ką pagalvojo Thomas H. Guerin. Tačiau galbūt visos detalės ėmė taip tvarkingai dėliotis tik žiūrint retrospektyviai. Abiem atvejais veikė visuotinė taisyklė . kad geri biliardo žaidėjai (kurių rezultatyvumas.

3 61. įtampai pasiekus kraštutinį lygį.4 69.0 telę). 1980) atliko eksperimentus su Kolumbijos universiteto studentais ir Ontarijo mokslo centro lankytojais. Tačiau būdami ne vieni žmonės daugiau prakaituoja. Eksperimentų metu padėjėjas turėjo kartu su kitais dalyviais klausytis humoristinio įrašo arba žiūrėti kino komediją. labiau įsitempia jų raumenys. Kai visi sėdėdavo glaudžiai. 1998). 1981.3 57. Mikčiojantys žmonės prieš didelę auditoriją mikčioja stipriau nei kalbėdami tik su vienu ar dviem žmonėmis (Mullen. Storms ir Thomas. vargu ar grosite geriau. galima net užspringti. kontroliuoja teritoriją. 2000). 1983. 1996. Jonathanas Freedmanas su bendradarbiais (1979. Šalia esantys draugiški žmonės yra netgi labiau mėgstami. 1983. kad žaidėjai gerai pažįsta aikštelę. Knovvles. 1983). Minia: didelė kitų žmonių sankaupa Taigi žmonės iš tiesų reaguoja į esančius šalia. girdėdami palaikančius aistruolių šūksnius. Moore ir Baron. Kuo žmonių daugiau. Jei į jūsų pirmąjį fortepijono koncertą susirinks visi giminės. Tačiau žaidimo namuose pranašumą taip pat gali sąlygoti ir tai. Worchel ir Brown. ir. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 8. Tačiau ar stebėtojų buvimas iš tikrųjų veikia žmones? Stresinėje situacijoje draugas gali padėti atsipalaiduoti.1 64.1 LENTELĖ. todėl jaučiasi dominuojantys. padažnėja pulsas (Geen ir Gange.308 II d a l i s . 1986). . Kino teatrų direktoriai ir sporto aistruoliai žino (o mokslininkai tą patvirtino). Kartais sužadinimas ir gausios publikos dėmesys kliudo netgi tam. tuo jų poveikis stipresnis (Jackson ir Latanė. kad sudėtingos užduotys bus atliekamos blogiau (Butler ir Baumeister. 1984). suskirstytose į daug erdvių. Net draugiška auditorija gali taip paveikti. labiau susitapatina su komanda (Zillmann ir Paulus. 1976. kad „gera salė" yra pilna salė (Aiello ir kiti. dažniau kvėpuoja. 1977). neišvarginti kelionės. Būnant minioje taip pat suintensyvėja teigiamos arba neigiamos reakcijos. Stiprus sužadinimas pilnose salėse taip pat didina stresą. 1993). kalbėjimui. o nedraugiški labiau nemėgstami (Schiffenbauer ir Schiavo. pakyla kraujospūdis. 1983). leidžiančių atsiskirti nuo minios (Evans ir kiti. padėjėjui lengviau pavykdavo išprovokuoti juoką ar plojimus. Tačiau minia sukelia mažesnę įtampą salėse. ką puikiai mokame ir darome nesusimąstydami: pavyzdžiui. Savo aikštės pranašumas pagrindinių sporto šakų komandoms Sporto šaka Beisbolas Amerikietiškasis futbolas Ledo ritulys Krepšinis Europietiškasis futbolas išanalizuotų rungtynių skaičius 135 665 2592 4322 13 596 37 202 Namuose laimėtos rungtynės procentais 54.

patvirtinančių bent tris galimus veiksnius (Aiello ir Douthitt. ar egzistuoja nuogąstavimas dėl įvertinimo. gali tapti neįmanomu. 1983). GRUPĖS ĮTAKA 309 Gal pastebėjote. Tomis pačiomis aplinkybėmis veiksmas.8 s k y r i u s . dėmesio išblaškymas ir kitų žmonių buvimas. • kodėl socialinio palengvinimo poveikis būna didžiausias tada. pamatę pievelėje sėdinčią moterį. 2001): tai . • kodėl ypač priklausomus nuo aplinkinių nuomonės žmonių buvimas veikia labiausiai (Gastorf ir kiti. Susigrūdimo poveikį taip pat pastebėjo Dineshas Nagaras ir Janakas Pandey (1987). • kodėl sužadinimas atslūgsta. nuogąstavimas dėl įvertinimo (evaluation apprehension) Rūpinimasis. susigrūdimas taip pat ir audrina. kad mes greičiau atkreipiame dėmesį į kitų žmonių juoką ar plojimus ir prie jų prisijungiame. kai žmonės jaučiasi vertinami. . Priešingai nei stebint auditorijai. kurių nuomonė nėra svarbi (Seta ir Seta. o kraujospūdis aukštesnis (tai rodo sužadinimą). kai esame arti. tačiau tik tada. Kodėl mus sužadina kitų žmonių buvimas? Jei ką nors mokate gerai. Kiti eksperimentai patvirtino Cottrello išvadą: dominuojanti reakcija labiausiai sustiprėja tada. Vieno eksperimento Santa Barbaroje metu Kalifornijos universiteto bėgikai. vien tik žmonių užrištomis akimis buvimas nepagerino įprastos reakcijos. jei ji būdavo į j u o s atsisukusi veidu. Kodėl kiti žmonės sukelia mūsų susijaudinimą? Yra duomenų. Tačiau. kaip esame vertinami. 1992). Jis tyrė Masačiusetso universiteto 10 studentų grupes 20 pėdų pločio ir 30 pėdų ilgio arba 8 pėdų pločio ir 12 pėdų ilgio patalpose. kad stebėtojai gali sukelti baimę. 1980. kitų akivaizdoje darysite tai dar geriau (nebent pernelyg susijaudinsite ir susidrovėsite). kaip pastebėjo Gary Evansas (1979). susigrūdus i ų pulsas buvo dažnesnis.nuogąstavimas dėl įvertinimo. • kodėl žmonės geriausiai užduotį atlieka tarp pranašesnių kolegų (Seta. tyrę universiteto studentus Indijoje. 1982). Atlikdami sudėtingas užduotis jie darė daugiau klaidų. o ne nugara (Worringham ir Messick. 1982). tariamai rengdamiesi suvokimo eksperimentui. kai tarp svarbių žmonių atsiranda ir tokių. kuris palengvina dominuojančią reakciją. kai kiti žmonės yra nepažįstami ir juos sunku stebėti (Guerin ir Innes. 1983). Taip yra iš dalies todėl. Nuogąstavimu dėl vertinimo taip galima paaiškinti. kurie buvo didesnėje patalpoje. Nuogąstavimas dėl įvertinimo Nickolas Cottrellas įtarė. Palyginti su tais. kad 35 studentų grupė atrodo artimesnė ir linksmesnė 35 vietų auditorijoje. Geen ir Gange. Susigrūdimas daro panašų poveikį kaip ir minia žiūrovų: sustiprina sužadinimą. o ne išsibarsčiusi 100 vietų auditorijoje. Norėdamas patikrinti. kuris jums sunkiai sekasi. ar jie mus vertina. Cottrellas su bendradarbiais (1968) užrišo stebėtojams akis. paspartindavo tempą.

Dabar pats laikas prisiminti šios teorijos tikslą. kurios 1) leidžia patvirtinti arba keisti teoriją. Kitų žmonių buvimas Tačiau Zajoncas įsitikinęs. kuriuos geriausiai atliekame automatiškai (Mullen ir Baumeister. Jie teigė. kad sužadinimo mechanizmas yra įgimtas ir būdingas didžiajai gyvūnijos daliai. teorija . ar trukdo kūrybingai spręsti sudėtingas problemas? Ar galite sugalvoti kitų šios teorijos taikymo praktikoje būdų? APIBENDRINIMAS Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti žmonės? • Pagrindinės socialinės psichologijos problemos susijusios su kitų žmonių buvimu. Ar ši teorija 3) taikoma praktikoje? Galime tik spėlioti. dauguma bėgikų sparčiau bėga būdami drauge su kuo nors. kaip juos vertina kiti gyvūnai. Įtampą sukelia ne tik kito žmogaus buvimas. Kaip pastebėjome 1 skyriuje. perskirtas žemomis pertvaromis. Tai paprastas daugelio mokslinių duomenų apibendrinimo būdas. Baron. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Susidrovėjimas. analizuoja savo kūno judesius. Kaip parodyta 8. pažengė dar toliau. Prisiminkime. (Gyvūnai tikriausiai sąmoningai nesirūpina tuo. Ar dėl to atsiradęs suvokimas. kaip sekasi kitiems grupės nariams arba kaip reaguoja auditorija.310 II dalis. net jei nenuogąstaujama dėl vertinimo ir išlaikomas dėmesys. kaip ryški šviesa (Sanders. kad greta yra kiti žmonės.) Kalbant apie žmones. taip pat gali trukdyti atlikti veiksmus. Tai perša mintį. 1981b).2 paveiksle. Socialinio palengvinimo teorija siūlo tokias pirmųjų dviejų tipų prognozes: 1) teorijos esmė (kad kitų žmonių buvimas sužadina ir kad šis socialinis sužadinimas sustiprina dominuojančią reakciją) buvo patvirtinta ir 2) teorija galimai tyrimų krypčiai suteikė naują gyvenimą. Jei drovūs krepšininkai. Teorija taip pat padeda daryti aiškias prognozes. bet ir tokie dirgikliai. atsirandanti tarp dėmesio skyrimo kitiems ir užduočiai. daugelyje naujos statybos įstaigų atskiri biurai perkelti į dideles atviras erdves. Robertas Baronas ir Danny Moore (1978. kad sužadinti gali ir kitų žmonių buvimas. 1986). 2) nurodo naujų tyrimų kryptį ir 3) siūlo praktinius taikymo būdus. Pirmuosiuose šios srities eksperimentuose buvo pastebėta. Dėmesio išblaškymas Glennas Sandersas. mes išblaškome savo dėmesį. įtampa. perkrauna mūsų pažinimo sistemą ir sukelia susierzinimą. aiškindami nuogąstavimą dėl įvertinimo. domėdamiesi. jie dažniau nepataiko. net jei tas žmogus nevertina bėgiko rezultatų ir su juo nerungtyniauja. 1981a. kad. kai kas nors stebi . kad užduotys atliekamos geriau. padeda sklandžiau atlikti gerai išmoktas užduotis. Socialinio palengvinimo teorija daro tai sėkmingai. kad palengvinimo poveikį jaučia ir gyvūnai. kai esame vertinami.lyg mokslinė stenograma: ji supaprastina ir apibendrina stebėjimų įvairovę. mesdami lemtingus baudos metimus. Mes nebegalime susitelkti. 1987).

kad sužadinimas kyla iš dalies dėl to. faktas.kodėl? Ir kokių asmeninių pastangų galime tikėtis iš dirbančių grupėje? Socialinis palengvinimas paprastai atsiranda tada. ir užduočiai. kai nesijauti vertinamas ir niekas neblaško dėmesio. Kaip tai gali atsiliepti darbuotojų efektyvumui? Šaltinis: nuotrauka gauta iš bendrovės Herman Miller Inc. kyla įtampa. o iš dalies dėl to. t Buvimas minioje ar ankštose erdvėse panašiai sužadina ir palengvina dominuojančių reakcijų pasireiškimą. greta dirbant kitiems žmonėms. . tarp jų ir atlikti su gyvūnais. Kiti mokslininkai atkreipė dėmesį. arba jos atliekamos grupėje. G R U P Ė S ĮTAKA 311 8. kai žmonės siekia asmeninių tikslų ir kai jų pastangas (meškerės valo susukimą į ritę. Socialinis dykinėjimas: ar būdami grupėje žmonės stengiasi mažiau? Ar traukdami virvę komandoje.8 s k y r i u s .2 PAVEIKSLAS Atviromis erdvėmis suprojektuotuose biuruose žmonės dirba. Atsižvelgęs į šiuos duomenis Robertas Zajoncas pritaikė visiems žinomą eksperimentinės psichologijos principą: sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją. aritmetikos uždavinių sprendimą ir pan. vienoje virvės pusėje esantys aštuoni žmonės trauks tokia jėga.) galima įvertinti individualiai. verčia daryti išvadą kad buvimas kieno nors akivaizdoje gali jaudinti net tada. jog išblaškomas dėmesys kai dėmesį reikia padalinti ir kitiems. • Tačiau kodėl kitų žmonių buvimas sužadina? Eksperimentai perša išvadą. Kadangi kitų žmonių buvimas kelia jaudulį. kuri būtų lygi aštuonių pavieniui traukiančių žmonių jėgų sumai? Jei ne. Šios situacijos . kad žmonių buvimas gali trukdyti atlikti užduotis. kad esama stebėtojų arba dirbama grupėje. jog nuogąstaujama dėl įvertinimo. Kiti eksperimentai. padeda atlikti lengvas užduotis (kuriose vyrauja teisingas atsakymas arba reakcija) ir trukdo vykdyti sunkias (kuriose dominuoja neteisingas atsakymas arba reakcija).

Eksperimento dalyviams buvo užrišamos akys. kad virvę traukia ir kiti. kad traukia vieni. jog grupinis užduočių atlikimas mažina asmeninį suinteresuotumą. Šaltinis: Ingham. 8. su kokiomis susiduriame darbe. vadovaujama Alano Inghamo (1974). išmoningai pašalino šią problemą. paskiriama pirmoji pozicija (žr.komandos dvasia didina produktyvumą? Ar mūrininkai kloja plytas sparčiau dirbdami komandoje. kad kolektyvinės virvę traukiančių žmonių pastangos prilygsta vos pusei asmeninių pastangų sumos. kad pasiektų bendrą tikslą ir kai individualias pastangas sudėtinga įvertinti. O gal blogus rezultatus nulėmė darbo koordinavimo trūkumai? Gal traukdami virvę žmonės darė traukimo krypties ir laiko paklaidas? Masačiusetso universiteto mokslininkų grupė. 1974. jie traukdavo 18 procentų smarkiau nei tada. kai manydavo.komandinis virvės traukimas. tačiau ne į tokias. 1986) pastebėjo. kai gautos pajamos už parduotus saldainius panaudojamos klasės išvykai apmokėti. Ar atliekant bendras užduotis . nors iš tiesų jie traukė vieni. Levinger. ar pavieniui? Atsakyti į šiuos klausimus padės laboratorinis imitavimas.organizuotas lėšų rinkimas.3 PAVEIKSLAS Virvės traukimo prietaisas Pirmoje pozicijoje stovintys žmonės traukdavo virvę silpniau. 8. parodytą įrenginį) ir liepiama iš visų jėgų traukti. Alano G. S O C I A L I N Ė ĮTAKA panašios į įprastas. Kitas pavyzdys . Žinodami. Tai prieštarauja prielaidai. Tokios veiklos pavyzdys .3 pav. už kurį visi gauna vienodus pažymius. Graves ir Peckham.312 II dalis. Inghamo nuotrauka. Arba visos klasės vykdomas projektas.galybė" ir perša išvadą.kai grupės rezultatas priklauso nuo individualių pastangų . kad už jų esantys žmonės traukia kartu. priversdami eksperimento dalyvius galvoti. kai žmonės sutelkia pastangas. . kad „vienybėje . Daug rankų mažai dirba Beveik prieš šimtmetį prancūzų inžinierius Maxas Ringelmannas (apie tai rašo Kravitz ir Martin. kad kartu su jais traukia du-penki jiems už nugaros stovintys žmonės. kai manydavo.

Ir koks gi buvo tikrasis rezultatas? Pasireiškė socialinio dykinėjimo efektas: kai eksperimento dalyviai manė. nelaikė savęs dykinėtojais. 1986). Būdami grupėje. kurios būdavo įtikinamos. darydami tai kartu su kitais. kad yra vertinami tik tada. Tad principas . 1987). Harkins ir kiti. kai manė. Atsidūrę dėmesio centre. kad garsūs šešių žmonių šūksniai ar plojimai buvo trečdaliu silpnesni. Studentai energingiau mynė dviračio treniruoklio pedalus (matuojant jų pagaminamą elektros energiją). Politologas Johnas Sweeney (1973).). kaip iškreipiama viena socialinį palengvinimą sąlygojančių psichologinių jėgų. kai eksperimente dalyvaudavo mokyklų sporto komandų aistruolių vadovės. sekdami Inghamo pavyzdžiu. o ne tada. Tad Latanė ir jo bendradarbiai. kad jų rezultatas sumuojamas kartu su kitų eksperimento dalyvių rezultatais.4 pav. kad atsipalaiduoja būtent jis. Per skirtingus bandymus jiems būdavo liepiama šaukti ir ploti vieniems arba kartu su grupe. Socialinio dykinėjimo eksperimentų dalyviai buvo įsitikinę. Būnant grupėje (traukiant virvę. grupinis triukšmas yra ne toks efektyvus. kuriems apie eksperimentą buvo papasakota.kai socialinis dykinėjimas (sočiai loafing) Polinkis mažiau stengtis. kad dalyviai šauks garsiau. Williamsas teigia. kad jie negirdėdavo savo šūksmų ar plojimų. per kurias sklisdavo toks kurtinantis šaukiančių ar plojančių žmonių triukšmas. spėjo. kai veikia vieni. t. kad kiti penki taip pat šaukia arba ploja. šį reiškinį stebėjo atlikdamas eksperimentą Teksaso universitete. nei tada. kurio metu privertė eksperimento dalyvius patikėti. jie manė. Ir priešingai. kad jų šūksniai . kad jie šaukia ir ploja ne vieni. 1981). tačiau nė vienas nesutinka. kai tikėjo. tiriantis socialinio dykinėjimo pasekmes politikoje. žmonės sąmoningai stebi savo elgesį (Mullen ir Baumeister. rūpestis dėl įvertinimo sumažėdavo. jog yra asmeniškai stebimi. Tačiau kaip ir traukiant virvę. . gaunantis naudos iš grupės. Kiplingas Williamsas ir Stephenas Harkinsas (1979. Šešiems eksperimento dalyviams buvo užrišamos akys. jie sukeldavo trečdaliu silpnesnį triukšmą nei tada. 1993 ir 8. šaukiant ir t. Iš šio ir dar 160 kitų tyrimų (Karau ir Williams. Kai žmonės neturi atsiskaityti asmeniškai ir negali įvertinti savo pastangų. jog tokiais atvejais atsipalaiduojama. kurie plojo ir pavieniui.) matome.palaiko komandą (Hardy ir Latanė. Įdomu tai. 1985. Tie.nuogąstavimas dėl įvertinimo. kad tie.pavieniui arba su grupe . kad visi pripažįsta. Ohajo valstijos universitete atliko eksperimentą. jie susodinami ratu ir duodamos užsidėti ausinės. kurį jie pavadino socialiniu dykinėjimu. tranas (free rider) Žmogus. kai žinojo. kai pastangos vertinamos individualiai. už kuriuos vertinami bendrai. socialinio palengvinimo eksperimentuose įvertinimo tikimybė buvo didesnė. jog tai daro vieni. kai visi suvienija savo pastangas siekdami bendro tikslo. Kerr ir Bruun. kad abiem atvejais plojo vienodai smarkiai. juo labiau kitų žmonių. Jie pastebėjo. kai studentai vykdo grupinius projektus. ir su grupe.8 s k y r i u s . tačiau mažai duodantis jai. Socialinis dykinėjimas pasireikšdavo netgi tada. 1980) ieškojo ir kitų būdų tirti šiam reiškiniui. Panašiai nutinka. nes mažiau varžėsi. atsakomybė ištirpsta tarp visų grupės narių (Harkins ir Jackson. G R U P Ė S ĮTAKA 313 Mokslininkai Bibbas Latanė. žmonės susigundydavo tapti tranais ir pasinaudoti grupės pastangomis. nei sukelti vieno žmogaus.

VVestport. Williamsas. rekomenduojama „individualią gamybą padaryti pastebimą". i n Sočiai Dilemmas: Perspectives on Individuals and Groups. 1989). nes jų darbo rezultatų neįmanoma nustatyti (stiklainiai. ir pavieniui žmonės stengiasi labiau. Jackson ir Karau. Kai kurie futbolo treneriai tai daro filmuodami ir vertindami kiekvieną žaidėją.5 pav. spausdina ar stebi signalus. leidimo duomenys: Publishing Group. kad tai neturės įtakos užmokesčiui (Faulkner ir Williams. Šaltinis: VVilliams. vertina eilėraščius ar straipsnius. jei jam būtų mokama tik už teisingai atliktą darbą?" . A. Deja. 1996). Praeger Publishers. kai buvo vertinamas kiekvieno asmeninis išdirbis. patenka į bendrą surinktuvą). kuriuose dalyvavo per 4000 dalyvių.4 PAVEIKSLAS Grupei didėjant. Socialinis dykinėjimas kasdieniame gyvenime Kaip plačiai paplitęs socialinis dykinėjimas? Laboratorijoje šis reiškinys pastebimas ne tik tada.314 II dalis. pastangos mažėja (dykinėjama). rūpestis dėl įvertinimo sustiprėja ir pasireiškia socialinio palengvinimo fenomenas . duomenis paaiškėjo. kai žmonės tempia virvę. Ar galima šiuos rezultatus apibendrinti ir pritaikyti keliant darbininkų darbo produktyvumą? Nedidelio eksperimento metu buvo pastebėta. Ir grupėje. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 8. red. mina dviratį. prieš pasiekdami kokybės kontrolės skyrių. Inc. nuogąstavimas dėl įvertinimo sumažėja ir pasireiškia socialinis dykinėjimas (žr. D. 1992. jei kas nors stebi ir skelbia jų asmeninius laimėjimus (Williams ir kiti.).. Diagramoje taškais pažymėti jungtiniai šių tyrimų duomenys. kad grupei didėjant.padaryti taip. Harkinsas ir Latanė (1981) rašo. Schroeder. Pagalvokite: agurkų konservų fabrike svarbiausias darbas yra nuo konvejerio juostos paimti tinkamo dydžio agurko puselę ir įdėti ją į stiklainį. darbininkams kyla pagunda dėti bet kokio dydžio puselę. kuria idėjas. bet ir kai pumpuoja vandenį ar orą. nors jie žinojo. Vienas iš būdų sužadinti suinteresuotumą . jog remiantis socialinio dykinėjimo moksliniais tyrimais. kad prie konvejerio dirbantys darbininkai pagamino 16 procentų daugiau gaminių. pastangos mažėja Statistiškai apdorojus 49 tyrimų. Kai išnykstame minioje. CT.išlieka. kad būtų galima pamatuoti kiekvieno asmeninį indėlį. ir kelia klausimą: „kiek agurkų darbininkas galėtų sudėti. 8. šaukia ar ploja. kai galima įvertinti kiekvieno jų pastangas: universiteto plaukikai per estafetės plaukimą pasiekia geresnių rezultatų. 100 95 90 o D) 85 C B 00 (D 80 Q_ (/> O ~o 75 č •g > C TD 70 0 1 10 Grupės dydis 15 16 mus stebi.

Komunizmo kūrimo Rusijoje metais kolūkiečiai vieną dieną dirbdavo viename lauke. tad atsipalaiduoti arba dykinėti gali kas nori. kad šie sklypai tesudarė vieną procentą visos dirbamos žemės. Kaip pastebėjome 2 skyriuje. Virvės traukimo varžybose nė vienas komandos narys nėra atsakingas asmeniškai. 1999). 1976). dykinėjimo tikimybė didėja. Plaukimo varžybose įvertinamas kiekvieno plaukiko gebėjimas nugalėti. 1993. tačiau iš jų buvo gaunamas trečdalis derliaus (Spivak.8 s k y r i u s . Ir ką gi jie pastebėjo? Šiose šalyse socialinis dykinėjimas taip pat buvo akivaizdus. Kugihara. Čia galima įžvelgti dar vieną socialinio dykinėjimo priežastį. Vengrijoje asmeninio naudojimo sklypai tesudarė 13 procentų visos dirbamos žemės. vis tiek yra patenkinti iš šių organizacijų gaunama nauda.5 PAVEIKSLAS Socialinis palengvinimas ar socialinis dykinėjimas? Kai žmonių neįmanoma įvertinti arba jie neprivalo atsiskaityti. Taivane. Tailande.2. ypač . Po vienos analizės paaiškėjo. Jie turėjo ir mažus sklypus asmeniniam naudojimui. Šiaurės Amerikoje darbininkai. Kai Kinija leido ūkininkams pardavinėti maisto produktus. G R U P Ė S ĮTAKA 315 Asmeninės pastangos įvertinamos Nuogąstaujama dėl įvertinimo n | Socialinis palengvinimas 8. neaukojantys pinigų savo žiūrimai stočiai per aukų rinkimo kampaniją. neatsižvelgiant į as- . O kaipgi kolektyvistinės kultūros. kitą . Indijoje ir Malaizijoje.vertindami žemės ūkio gamybos rezultatus buvusiose komunistinėse šalyse. maisto pramonės rezultatai per metus pagerėjo 8 procentais . Sužadinimas pastangos sumuojamos ir NEVERTINAMOS pavieniui Nenuogąstaujama dėl įvertinimo Socialinis dykinėjimas Mokslininkai rado socialinio dykinėjimo faktų įvairiose tautose ir kraštuose. atlikdavusius atidavus prievoles valstybei. nemokantys profsąjungos ar profesinių asociacijų nario mokesčio arba savanoriškai nedirbantys šioms organizacijoms. kolektyvistinėse kultūrose yra didelis lojalumas šeimai ir darbo grupėms. Kaip ir visuomeninės televizijos žiūrovai. moterų (kaip aiškinome 5 skyriuje) individualizmas mažesnis nei vyrų ir dėl to jos mažiau socialiai dykinėja. nesuvaržytos komunistinio režimo? Latanė ir jo bendradarbiai (Gabrenya ir kiti. 1985) pakartojo triukšmo sukėlimo eksperimentus Japonijoje. Kai atpildas paskirstomas po lygiai.kitame ir buvo mažai atsakingi už kurį nors konkretų darbą.5 karto daugiau nei per ankstesnius 26 metus (Church. Be to. Septyniolika vėliau atliktų tyrimų Azijoje patvirtino. kad kolektyvistinėse kultūrose socialinio dykinėjimo mažiau nei individualistinėse (Karau ir Williams. 1979). 1986). Smith. tačiau iš jų buvo gaunama 27 procentai viso sovietų žemės ūkio derliaus (H.

Tad tranams palankios situacijos. Kai grupėms iškeliami sudėtingi tikslai. už kuriuos bus atlyginta. Tačiau. be abejonės. Tačiau žmonės dažnai suvienija pastangas ir dirba siekdami bendro tikslo nebūdami atsakingi asmeniškai. kad komandos dvasia padeda išlaikyti reikiamą įtampą arba ją suintensyvina. 1986). visi dirba įtemptai (Hackman. kad Izraelio kibucuose užauginamas gausesnis derlius nei nekolektyviniuose ūkiuose (Leon. APIBENDRINIMAS Socialinis dykinėjimas: ar būdami grupėje žmonės stengiasi mažiau? • Tirdami socialinį palengvinimą mokslininkai analizuoja. patraukli arba uždeganti (Karau ir Williams. jei su jais niekada daugiau nesimatytumėte. 1982. yra tikimybė. dirbame atkakliau (Plaks ir Higgins. 1983). . Grupės nariai mažiau dykinėja ir tada. atliekant grupinius projektus stengiamasi labiau (Groenenboom ir kiti. Jei kursinį darbą atliekate kartu su kolegomis. daug rankų ne visuomet mažai dirba.316 II dalis. o kiekvieno maksimalios pastangos tokios svarbios. kolektyvinis darbas ne visada skatina atsipalaiduoti. Ar per olimpinę irklavimo regatą aštuonvietės valties irkluotojai stengiasi mažiau nei vienvietės ar dvivietės valties irkluotojai? Faktai rodo. 1989). Williams ir Karau. o ne su pašaliečiais (Davis ir Greenlees. 1983. 1999). kai jaučiasi esą draugai arba tapatina save su grupe. 1997. Sutelktumas suintensyvina pastangas. Latanė rašo. 1995). gali tapti „rojumi parazitams". 1998). kad pastangos tam būtinos (Harkins ir Petty. Atliekant sudėtingas užduotis gali atrodyti. didžiausią naudą gauna grupės tranas. Grupėje dykinėjama mažiau. Kai kitus grupės narius laikome nepatikimais arba nepajėgiais tinkamai prisidėti. Kerr. 1969). Kerr ir Bruun. Worchel ir kiti. įtemptai dirba visi (Shepperd ir Taylor. kad labai stengdamiesi pasieks rezultatų. 1993). Net jei tik tikimasi. Tad ar orientuotose į grupes kultūrose socialiai dykinėjama mažiau? Kai kurie iš šių duomenų sutampa su kasdienių darbo grupių tyrimų rezultatais. 1989. Kartais tikslas būna toks patrauklus. kai joms atlyginama už grupės sėkmę ir kai vyrauja įsipareigojimo komandai dvasia. kai užduotis yra sudėtinga. SOCIALINĖ ĮTAKA meninį indėlį. kad teks su kažkuo vėl bendrauti. 1991). Papildomas grupės paskatinimas arba reikalavimas siekti tam tikrų standartų taip pat stiprina kolektyvines pastangas (Harkins ir Szymanski. kuriuos teks dažnai matyti. Jei grupės mažos ir sukomplektuotos iš vienodos kompetencijos žmonių. jie taip pat gali savo indėlį laikyti svarbiu (Comer. 2001). 1992. Kai grupės nariai tiki. Karau ir Williams. Nors socialinis dykinėjimas dirbant kolektyviai ir nesant asmeninės atsakomybės yra įprastas reiškinys. kai vertinama individualiai. kai nėra stebimos jų asmeninės pastangos. Shepperd ir Wright. Taigi žmonės suinteresuoti atsipalaiduoti. 2000. vieno lyderio žodžiais tariant. jog ne. kad jausitės labiau suinteresuoti nei tuo atveju. kaip atliekamos užduotys.

jei siekiama svarbaus tikslo. kad grupė gali veikti kaip dirgiklis ir išlaisvinti nuo atsakomybės. žengiančius į Irako miestus. . G R U P Ė S ĮTAKA 317 • Atlikdami tokias „sumuojamas užduotis". 2003b). pasitraukdavo. Tam tikrose situacijose būdami grupėje žmonės lengvai pamiršta .daugumos jų nebuvo spėta išimti iš ekspozicijos ir patalpinti saugyklose (Burns. nebuvo prarasta tiek daug per tokį trumpą laiką". 2003a). linčiavimų).rašė žurnalas Science (Lawler. raginantį ką nors nusižudyti. kai ispanų konkistadorai nusiaubė actekus ir inkus. • Tačiau grupės nariai gali stengtis labiau. . sekdami paskui amerikiečių karius. ar netgi vieną policininką. ko nedarytume vieni Kaip matėme ankstesniuose poskyriuose. Nuasmeninimas: kada būdami grupėje žmonės netenka savojo Aš? Grupėje žmogus gali netekti savimonės. Ligoninės neteko lovų. piktai šaukti ant teisėjo.8 s k y r i u s . vieną Oklahomos universiteto studentą. Tokie pranešimai vertė likusį pasaulį stebėtis: kas nutiko plėšikautojų moralės jausmui? Kokios tokio elgesio priežastys? Kodėl nebuvo to tikėtasi? Kai kartu darome tai. ištrūkę iš akylos Saddamo Husseino policijos kontrolės. galimas atlygis reikšmingas ir vyrauja stipri komandos dvasia. kėdžių ir net elektros lempučių. . gali vykti stulbinami dalykai. maištų. Nacionalinė biblioteka prarado dešimtis tūkstančių senovinių rankraščių ir pavirto smilkstančiais griuvėsiais. sukelti pojūtį. 2003c. grupių nariai dirba ne taip įtemptai. „Nuo tų laikų. socialinio palengvinimo eksperimentai rodo. Per 48 valandas Bagdado nacionalinis muziejus prarado 15 000 meno kūrinių. klykti per roko koncertą) iki impulsyvaus pasitenkinimo (grupinio vandalizmo. Grupės gali sujaudrinti. Polk ir Schuster. Šie duomenys sutampa su kasdienėmis situacijomis. kad visus juos išprovokuoja grupės galia. kai bendra atsakomybė kelia pagundą pataupyti jėgas grupės sąskaita. „Jie atvykdavo gaujomis: įsiverždavo 50 žmonių grupė. Sužadinimui susijungus su sumažėjusia atsakomybe ir susilpnėjus įprastiems suvaržymams. 2003a. Lawler. karštligiškai klykiantį per roko koncertą. vagysčių) ar destruktyvaus socialinio sprogimo (policijos brutalumo. Tokius nevaržomus poelgius sieja tai. mušantį negalintį apsiginti vairuotoją.nuo nežymaus suvaržymo sumažėjimo (mėtyti maistą valgykloje. Universitetai neteko kompiuterių. 2003b. nevaržomai siautėjo plėšikautojai.pasakojo vieno universiteto dekanas (Lawler. jog susidūrėme su kažkuo už mus galingesniu. Kas sukelia tokį nuasmeninimą? 2003 metų balandį. Dėi to prarandamas individualumas ir santūrumas. tada plūstelėdavo kita". Žmonės gali atlikti įvairiausius veiksmus . Sunku įsivaizduoti vieną roko aistruolį. 2005). orgijų.

Brianas Mullenas (1986) aprašo panašų linčo gaujų poveikį: juo didesnė gauja. kai minia stebėjo žmogų. negalime. Kokios aplinkybės sukelia šią psichologinę būseną? Grupės dydis Grupė ne tik veikia savo narius. pradedant sporto aistruolių miniomis ir baigiant linčiuotojų gaujomis. išnyksta. kankinti ar kitaip žaloti auką. ką pagalvos kiti. gali laisvai plėšikauti.nesvarbu. skatinančias paklusti grupės normoms . Zimbardo aprengė Niujorko universiteto moteris vienodais baltais chalatais ir gobtuvais. pavyzdžiui. S O C I A L I N Ė ĮTAKA nuasmeninimas (deindividualization) Savimonės ir nuogąstavimo dėl įvertinimo praradimas. Išanalizavęs 21 atvejį. Kadangi „visi taip daro".). . First Series. kuriems siaubą kėlė gaujų siautėjimai Bagdade. gaujoje tapę beveidžiais. Panašų anonimiškumą kuria internetas. kaip geri vaikinai Williamo Goldingo romane „Musių valdovas" staiga tampa pabaisomis. Buvo pastebėta. laisva valia atsisakanti sveiko proto. 2001). tampa. kad minios poveikis stiprina anonimiškumą? Ne. Essays. Kiekviename šių pavyzdžių. kuriems kilo klausimas.318 II dalis. tomis pačiomis dienomis piratavo įsirašinėdami muzikos kūrinius. kai pokalbiai vyksta akis į akį (Douglas ir McGarty. primenančiais Kukluksklano aprangą (žr. Milijonai žmonių. linčiuotojai tai suvokia kaip grupinį veiksmą. Leonas Mannas (1981) padarė išvadą kad žmonės paprastai nesiima provokacijų dieną arba nebūdami minioje. Kadangi daug kas taip elgiasi ir beveik nereikia baimintis būti sučiuptam. 2002) tokio eksperimento idėją pasiūlė jo studentai. kurių veidus buvo galima matyti ir kurios buvo prisisegusios dideles korteles su pavardėmis. paklūsta grupės ar minios normoms . geroms ar blogoms. deginti. nuasmenintais. Tačiau jei didelė minia arba naktis leisdavo pasijusti anonimiškiems. kaip pavadino Leonas Festingeris. Plėšikautojai. kad interneto pokalbių ir naujienų svetainių teikiamas anonimiškumas taip pat skatina priešiškesnį. ar anonimiškumas iš tiesų susilpnina savikontrolę. įprastas normas. vien išsidažę veidus. Linčiuotojų gauja leidžia tikėtis. tai įvyksta esant grupėje ir patekus į situacijas. 8.kitaip tariant. praranda tapatumo pojūtį. galima atlikti eksperimentus. Tačiau norint įsitikinti. Norėdamas paeksperimentuoti su šitokiu anonimiškumu. po to į MP3 grotuvą tiesiog neatrodė labai amoralu." Ralph Waldo Emerson. grasinantį nušokti nuo pastato ar tilto. kad jos nariai nebus persekiojami juridiškai.6 pav. bet ir gali juos pakeisti neatpažįstamai. baimė. o ne individualiu sprendimu. Pasipiktinęs krepšinio aistruolis pasislepia nepatenkintųjų minioje. 1841 Fizinis anonimiškumas Ar galime tvirtinti. kiekvienas savo poelgį gali teisinti situaciniu. labiau „karštakošišką" elgesį nei tada. Albertas Pepitone ir Theodore Newcombas (1952). „Gauja yra kūnų bendrija. tai būdavo pretekstas provokacijoms ir priekabėms. Paprašytos skirti moteriai elektros šoką. Zimbardo (1970. nei tos. Compensation („Kompensacija"). jos dvigubai ilgiau laikė mygtuką nuspaustą. juo daugiau jos narių praranda savąjį Aš ir ima elgtis žvėriškai. įsirašyti kieno nors autorinę nuosavybę į savo kompiuterį.

dvigubai dažniau peržengdavo padorumo ribas. pakviesdavo vidun. palyginti su tais vaikais. Ruošdamiesi mūšiui. vairuotoja sustotų degant raudonam šviesoforo signalui ir delstų 12 sekundžių. Patricia Ellison ir Johnas Governas su bendradarbiais (1995) paprašė. kai iš paskos važiuos automobilis pakeliamu stogu arba varomas keturių ratų. keičiantis situacijai stipriai keitėsi ir padorumo ribų peržengimo laipsnis. kaip tai pasireiškia gatvėse. palyginti su pavieniui atėjusiais. kaip veikia uniformų dėvėjimas. lankančius kaimynų namus ir prašančius saldainių. tyrėjas juos sutikdavo šiltai. Automobilių su nenuleistu viršumi ir keturiais varomaisiais ratais vairuotojai jautėsi palyginti anonimiški. pasiūlydavo išsirinkti vieną saldainį ir išeidavo iš kambario. dauguma jų pasiimdavo dar vieną saldainį.7 paveiksle. susilieję su grupe. kai kurių gentinių kultūrų kariai (kaip ir kai kurie fanatiški sportinių komandų aistruoliai) nuasmenina save. Laukiant buvo įrašomas užpakalyje stovinčio automobilio garsinis signalas (švelniai agresyvus veiksmas). kad būdami grupėje. Po mūšio vienose kultūrose likę priešai žudomi. kurių būdavo paprašoma pasakyti savo vardą. du kartus dažniau ir tai trukdavo beveik du kartus ilgiau. Visų Šventųjų dienos išvakarėse jie stebėjo 1352 Sietlo vaikus. prarasdavo savo individualumą ir pasijusdavo anonimiški. Kai vaikai lankydavosi viename iš 27 namų po vieną arba su grupe. Šie eksperimentai privertė pagalvoti. nusidažydami kūnus bei veidus ir užsidėdami kaukes. G R U P Ė S ĮTAKA 319 8.8 s k y r i u s . pradėdavo signalizuoti trečdaliu greičiau. pavardę ir kur jie gyvena. Kaip parodyta 8. kad tais atvejais. kurias buvo galima atpažinti. Taip pat ir tie. Edo Dienerio (1976) vadovaujama mokslininkų grupė išradingai pademonstravo. vaikai dvigubai dažniau paimdavo dar vieną saldainį. palyginti su tais. Kai vaikai. . Norėdami patikrinti. Pasislėpę stebėtojai užfiksavo.6 PAVEIKSLAS Neįvardytos moterys bejėgėms aukoms dažniau skirdavo stipresnį elektros šoką nei tos. kurių automobilių viršus buvo atviras. kurie išlikdavo anonimiški. kaip žmones veikia buvimas grupėje ir anonimiškumas.

Šaltinis: Diener ir kiti.imami kaip karo belaisviai. anonimiškieji sukėlė rimtesnius sužalojimus ir įvykdė daugiau užpuolimų ir vandalizmo aktų. kad panašus į kukluksklaninkų apdaras.č i o . kaip nuasmeninančiai paveikė skandavimas „čio-čio": Visi broliai ir seserys susikibo rankomis ir ė m ė vis intensyviau skanduoti. kai būdavo grupėje. Džordžijos universitete atliktuose eksperimentuose moterys. Išanalizavę 60 nuasmeninimo tyrimų. 1995) padarė išvadą. ir teigiami (medicinos seserų uniformos).320 II dalis. gobtuvais ar kitaip užsimaskavę užpuolikai. o ypač . 1976. apsivilko medicinos sesers uniformomis. č i o č i o . Palyginti su neužsimaskavusiais užpuolikais. kai nusisegė korteles su pavardėmis ir tapo anonimiškos. Robertas Johnsonas ir Leslie Downingas (1979) teigia. sukeldamos elektros šoką jos elgėsi ne taip agresyviai kaip tada. Ar išorinis anonimiškumas visada išlaisvina mūsų blogiausias savybes? Laimei. ne. prieš nuspręsdamos.7 PAVEIKSLAS Vaikai dažniau peržengdavo padorumo ribas paimdami dar vieną saldainį Visų Šventųjų dienos išvakarėse. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 8. Č I O . kitose kultūrose . kas atkreipia dėmesį ir suerzina. žiauriai susidorojama su priešais. kurie gali būti ir neigiami (kukluksklano uniformos). kai jausdavosi anonimiški. kad 206 iš 500 smurto išpuolių Šiaurės Airijoje įvykdė kaukėmis. plojantis ar šokantis žmonių būrys jaudrina ir susilpnina savimonę. Visose šiose situacijose žmonės reagavo į aiškius asocialius ženklus. Reicher ir kiti. Tomas Postmesas ir Russellas Spearsas (1998. skatina tapatinimąsi su grupe. Į • Į Atpažįstami Anonimiški Pavieniui Grupėje kankinami arba sukapojami. kurių kariai nuasmeninami. Sužadinanti ir dėmesį blaškanti veikla Dažnai prieš didelių grupių agresijos protrūkius atsitinka kas nors nereikšminga.Č I O ! JE! JE! PAU!!! Šis v e i k s m a s privertė m u s pasijusti . kad kultūrose. kad anonimiškumas mažina savivoką.Č I O . kai buvo žinomos jų pavardės ir pabrėžta asmens tapatybė. Vienas Munistų kulto pasekėjas prisimena.kai tapdavo nuasmeninti būdami grupėje ir anonimiški. Vėliau. galėjo skatinti priešiškumą. kurį dėvėjo Zimbardo eksperimentų dalyvės. Robertas Watsonas (1973) labai atidžiai atliko antropologinius tyrimus ir padarė išvadą. Andrew Silke (2003) ištyrė. Šūkaujantis. reagavimą į išorinius situacijos ženklus. kokį elektros šoką sukelti kitam žmogui. skanduojantis.

O kartais ieškome nuasmeninančios kolektyvinės patirties. Susivokusių ar laikinai priverstų taip jaustis žmonių žodžiai. tačiau neprarask savęs. Steveno Prentice-Dunno ir Ronaldo Rogerso (1980. vykstančiose gotikinėje katedroje. tėvai galėtų jam patarti: „Linksminkis. džiaukis būdamas tarp žmonių. teikė energijos ir kartu tą energiją išlaisvino (Zimbardo ir kiti. Šie duomenys papildo 3 skyriuje aptartus savimonės eksperimentus ir patvirtina jų išvadas. 186). ar kiti daro tą patį. Kai matome. Vėliau. jog ir jie jaučia tą patį. Mažiau apgaudinėja ir tie. 1983). kaip akmenų mėtymas ar dainavimas draugėje. 1979) eksperimentai parodė. dažniau sutampa su veiksmais. Veikiant impulsyviai ir stebint. o reaguojame tik į susiklosčiusią situaciją. kaip mes. Edo Dienerio (1980). kyla malonumas. esant ryškiam apšvietimui. kaip alkoholio vartojimas. impulsyvus grupinis veiksmas patraukia dėmesį. 1989) atlikti eksperimentai rodo. grupinių susidūrimų. Diener ir Wallbom. iškilus panašioms aplinkybėms. Be to. GRUPĖS ĮTAKA 321 grupe. Čio-čio energija mane ir išgąsdino. gali tapti pretekstu pasijusti nevaržomam. O nuasmeninimo galimybė mažėja esant savimonę skatinančioms aplinkybėms: atsidūrus prieš veidrodį ar televizijos kamerą. maldos. „Dalyvaudami pamaldose. 1976). 1982). išsaugok savo tapatybę. mažame miestelyje. kurie jaučiasi esą išskirtiniai bei nepriklausomi (Nadler ir kiti. veikia nuasmeninančiai (Hull ir kiti. Šiuos principus galime pritaikyti daugeliui kasdienių situacijų. 1977. kai dėvimi saviti rūbai ir gyvenama privačiuose namuose (Ickes ir kiti. mažiau save kontroliuoja ir labiau linkę veikti bei reaguoti į situaciją negalvodami apie savo vertybes. segint dideles korteles su pavardėmis. pasakyti vėliau. Kartais.8 skyrius. kai vyrauja dėmesio neblaškanti tyla. 1998)." Yi-Fu Tuan. Šaukdami ant teisėjo negalvojame apie asmenines vertybes. kad kiti elgiasi taip. bet neužmiršk. ir suteikė jaukumo. . nes šiame skandavime buvo kažkas. kartais pajuntame graužatį. šokių. Kai paauglys ruošiasi į vakarėlį. Stiprios savimonės žmonės būdami prieš veidrodį ar televizijos kamerą labiau save kontroliuoja ir jų elgesys aiškiau išreiškia jų nuostatas. netapk nuasmenintu. jaučiamės panardinti vientisoje uždaroje visatoje ir besimeldžiančiųjų būryje prarandame diigų savęs pojūtį. 1978). kuris pats save sustiprina. 1979. nuasmeninti žmonės mažiau varžosi. kas veikė atpalaiduojamai. Tokios savimonę silpninančios aplinkybės. kai stabtelime pagalvoti. ką padarėme ar pasakėme. p. kas esi". manome. 1982 Edo Dienerio (1976. kad galėtume mėgautis stipriomis teigiamomis emocijomis ir artumo pojūčiu. Prieš veidrodį ragaudami įvairių rūšių sūrius. tarsi kažkokiu keistu būdu mes visi kartu būtume patyrę kažką svarbaus. Kitaip tariant. kad praradę savimonę. kad tokie veiksmai. jie suvalgo mažiau riebaus sūrio (Sentyrz ir Bushman. 1984). Savimonės susilpnėjimas Savimonę silpninanti grupės patirtis skatina su nuostatomis nesusijusius poelgius. Stiprią savimonę turintys žmonės taip pat būna mažiau linkę apgaudinėti (Beaman ir kiti. ir mūsų pačių emocijos taip pat stiprėja (Orive. Savimonė yra nuasmeninimo priešybė.

Stoneris patikrino visuotinai paplitusį įsitikinimą. Jei Helena j į parašytų ir romanas būtų palankiai sutiktas. nes buvau vienas iš jo dalyvių. jog esate šio eksperimento dalyvis. apie kurį galiu kalbėti kaip tiesioginis liudininkas. dėvėdami maskuojančius drabužius ar kostiumus. Neseniai jai kilo mintis parašyti gerą romaną. kaip įdomus atradimas paskatina mokslininkus daryti skubotas ir klaidingas išvadas. nesvarbu. Įsivaizduokite. kaip teigiama. Ar kontaktai su bendraminčiais sustiprina išankstines nuostatas? Jei taip. kad grupėse žmonės būna atsargesni nei pavieniui. • Tokia deindividualizacija. bendraujant su panašiai mąstančiais žmonėmis. SOCIALINĖ ĮTAKA APIBENDRINIMAS Nuasmeninimas: kada būdami grupėje žmonės netenka savojo Aš? • Kai vienu metu patiriamas stiprus socialinis sužadinimas ir pasidalijama atsakomybe. teigiamą ar neigiamą • Nuasmeninimas reiškiasi silpniau. o ne išsiskyrimas. jei stipri žmogaus savimonė. žmonės gali pamiršti įprastus varžtus ir prarasti savo individualybę. Grupės poliarizacija: ar grupės sustiprina mūsų nuomonę? Konfliktai dažnai įsiplieskia. kai. susijaudinę ir išsiblaškę žmonės pasijunta anonimiški. Tačiau paramos grupių lyderiai. arba nuasmeninimas. „Polinkio į riziką" atvejis Pirmoji mokslinė studija. • Dėl to silpsta savimonė bei savikontrolė ir stiprėja reakcija į naują situaciją. kai žmonės abiejose pusėse kalba tik su panašiai mąstančiais. Ruošdamas jį iš pramonės vadybos srities. jis reikš- . Tai yra vienas iš mokslinių detektyvų. kodėl? grupės poliarizacija (group polarization) Grupės galia sustiprinti prieš tai buvusias jos narių nuomones. Grupės poliarizacijos tyrimas iliustruoja. apibendrinusi per 300 tyrimų. Mažų grupių tyrimai padėjo išsiaiškinti gero ir blogo grupės poveikio priežastis: dažnai grupėje vykstančios diskusijos sustiprina pradinį jos narių polinkį.gerą ar blogą . Jis pateikė problemines užduotis. narių nuomonių supanašėjimas. yra talentinga.322 II dalis. ypač tikėtina tada. buvo tuometinio Masačiusetso technologijos instituto magistranto Jameso Stonerio (1961) magistro darbas. kurias vėliau pakeičia teisingesnės išvados. vadybos konsultantai ir edukologai kalba apie grupių naudą. kurias atlikdami eksperimento dalyviai privalėjo patarti menamiems veikėjams. būdami minioje.dažniau daro tarpusavio sąveika grupėje? Policijos brutalumas ir gaujų smurtas byloja apie destruktyvų grupių poveikį. kiek jie turėtų rizikuoti. kuri. Kokį poveikį . socialinių bei religinių judėjimų lyderiai ragina savo narius stiprinti savo tapatumą. tačiau iki šiol pragyvenimui užsidirba rašydama pigius nuotykių romanus. Ką jūs patartumėte tokioje situacijoje: Helena yra rašytoja.

jei šio produkto nepavyks parduoti. Per aptarimą nuomonės suartėdavo. kurią jūs laikytumėte priimtina. Įsivaizduokite. penki ar daugiau eksperimento dalyvių juos aptardavo ir kiekvienu atveju priimdavo bendrą sprendimą. kokie. Tai buvo įdomi mįslė. skirtingų profesijų ir įvairių tautybių žmonėmis. jei manote. kad Helenai duodate patarimą. Rodžeriui pakanka pinigų būtiniausioms reikmėms. jei tikimybė. Kaip tai įvyksta? Ir kaip tai paplitę? Ar teismo prisiekusiųjų. Jį pasiekia informacija. Tačiau įdomu tai. jei jos naujausias produktas bus palankiai sutiktas. kodėl 16-os. Kaip manote. Šis „polinkio rizikuoti reiškinys" išprovokavo aibę grupinės rizikos tyrimų. ir ne iš karto paaiškinamas. jei Helenai nepavyktų įgyvendinti savo sumanymo arba romanas patirtų nesėkmę. kad riziką skatina ne tik grupės vieningumas . kad jis sulauks pasisekimo. važiuoja dvigubai rizikingiau (Chen ir kiti. priimdami sprendimą individualiai. yra ne mažesnė kaip 1 iš 10 7 iš 10 2 iš 10 8 iš 10 3 iš 10 9 iš 10 4 iš 10 10 iš 10 (Pastarąjį nurodykite tuo atveju. turintį du mokyklinio amžiaus vaikus ir užtikrintą.) Kai tai nuspręsite. Galėjome parašyti dilemų užduotis. Nurodykite mažiausią tikimybę. eksperimentuodami su įvairaus amžiaus. tačiau prastai apmokamą darbą. palyginti su individualiais. pamėginkite spėti. kad grupė sutardavo dėl mažesnio (rizikingesnio) skaičiaus nei siekė narių nuomonių pradinis vidurkis. Antra vertus. kurie parodė. Dar daugiau. tačiau jis negali mėgautis prabanga. 17-os metų amžiaus paaugliai. 5 iš 10 kad Helena turėtų rašyti romaną tik būdama 6 iš 10 visiškai tikra. arba labai sumažėti. Nedidelis poslinkis rizikingesnio sprendimo link buvo netikėtas. kad vienos kuklios bendrovės akcijų vertė netrukus gali patrigubėti. GRUPĖS ĮTAKA 323 mingai paveiktų literatūrinį gyvenimą ir stipriai prisidėtų prie jos karjeros.8 skyrius. Vienoje tokių dilemų buvo pasakojama apie jauną vedusį vyrą (pavadinkime jį Rodžeriu). ar laikėsi atsargiau. kurias spręsdami žmonės tapdavo atsargesni. verslo komitetų ir karinių organizacijų diskusijos taip pat skatina rizikuoti? Ar tai paaiškina. kad Helena pamėgintų rašyti šį romaną. kad polinkis į riziką pasireiškia ne visada. Atsakę į dvylika panašių klausimų. jog jis bus geras. 2000)? Po kelerių tyrimų metų pastebėjome. vairuodami automobilį ir veždami du keleivius. ką patartų šios knygos „vidutinis" skaitytojas. buvo grupės sprendimai? Ar dalyviai grupėje labiau rizikuodavo. Helena turėtų pamėginti rašyti romaną. ji būtų veltui iššvaisčiusi daug laiko ir energijos. grupių sprendimai dažniausiai būdavo rizikingesni. Rodžeris neturi jokių santaupų. mokslininkai sėkmingai pakartojo Stonerio rezultatus. ar nekeitė savo nuomonės? Visų nuostabai.po trumpos diskusijos dalyviai. taip pat pakeičia savo nuomonę. Norėdamas in- .

Markusas Braueris ir jo bendradarbiai (2001) nustatė. ir atsargesnį . kad Japonijos universitetų studentai po to. c — io sD K / 0) CL Prieš diskusiją B grupė Ar grupės sustiprina nuomones? Po diskusijos 8. aptarus Helen situaciją. Svarstant šį sprendimą grupėje. kuris leistų prognozuoti rizikingesnį patarimą. kaip nutinka svarstant probleminius klausimus? Ar grupėje ne tik mėgstantys rizikuoti spręs rizikingiau.8 PAVEIKSLAS Grupės poliarizacija Grupės poliarizacijos hipotezė teigia. dar mažiau rizikavo negu iki diskusijos. Pastebėtas būdingas poveikis: 72 procentai studentų nutarė vėl investuoti. kokioms nuostatoms grupės dauguma pritaria arba priešinasi. Tai leido mokslininkams pasiūlyti šį reiškinį. ar parduoti savo gyvybės draudimo polisą. jog „per daug investuota.8 pav. kad diskusija sustiprina nuostatą. nusprendėme.aptarus Rodžerio situaciją? Jei esate tokie. diskutavusios apie Rodžerio dilemą. nors jei jie būtų vieni mąstę apie naują investiciją. kad būtų galima nutraukti verslą". Pasirodo. siekiant apsaugoti ankstesnę investiciją). kad turi nuspręsti. Ar įžvelgiate bendrą principą. kad diskusijos grupėje turi tendenciją sustiprinti pradinius jos narių požiūrius. Ar jų aptarimas sustiprins pradines paskirų asmenų nuomones. o dosnieji . vargu ar būtų nusprendę tai daryti. • • • .) Dešimtys tyrimų patvirtina grupės poliarizacijos hipotezę. Kanados verslo studentai įsivaizdavo. kuriai pritaria grupės nariai. • Moscovici ir Zavalloni (1969) pastebėjo.labiau filantropiškais? Būtent tokia yra grupės poliarizacijos hipotezė (žr. kai grupėje aptarė neigiamus įspūdžius. 94 procentai studentų pritarė papildomam investavimui. Grupės poliarizacijos eksperimentai Šis naujas požiūris į diskusijų grupėje poveikį paskatino patyrinėti. kaip dauguma. kai aptarė autoįvykį. Glenas Whyte (1993) rašė. Mititoshi Isozaki (1984) pastebėjo. ar imti rizikingą paskolą. ar reikia investuoti daugiau. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ra 3 I + A grupė Z D O vestuoti į šios bendrovės akcijas. jis svarsto. kad grupė ne visada skatina rizikuoti. Grupės. dėl to daugelis bendrovių praranda dideles pinigų sumas. kurį prancūzai Serge Moscovici ir Marisa Zavalloni (1969) pavadino grupės poliarizacija. Supratę. apibendrinti taip: diskusija dažniausiai sustiprina vidutinį grupės narių polinkį. buvo labiau įsitikinę.324 II dalis. kad diskusija sustiprino prancūzų studentų išankstinę teigiamą nuostatą savo prezidento ir neigiamą nuostatą amerikiečių tautos atžvilgiu. 8. kad prancūzų studentai ėmė dar labiau nemėgti tam tikrų žmonių. kad kaltas vairuotojas. kad grupės skatina galvoti. viliantis išvengti nuostolių tęsiant žlungančius projektus (pavyzdžiui. net patys vieni patarsite Helen daugiau rizikuoti nei Rodžeriui. yra stipri tendencija diskutuojant laikytis pradinio nusistatymo. bet ir netolerantiškieji taps atsainesniais.

nei posėdžiaudamas bent su vienu demokratų partijos paskirtu teisėju." Grupės poliarizacija mokyklose. ir studijų metais šis skirtumas sustiprėja (Pascarella ir Terenzini. nes žmonės patys atsiskiria. Jei koledžo X studentai iš pat pradžių yra intelektualesni už koledžo Y studentus. Dėl savaiminio berniukų ir mergaičių susiskirstymo į berniukų ir mergaičių grupes laikui bėgant išryškėja jų prieš tai buvę nežymūs lyčių skirtumai. 1970. Kitą realaus gyvenimo atitikmenį laboratorijoje stebimam reiškiniui edukologai pavadino akcentuacijos („išryškinimo") reiškiniu: laikui bėgant pradiniai skirtumai tarp aukštųjų mokyklų studentų grupių dar labiau išryškėja. Davidas Brooksas (2005) pastebi: Prieš diskusiją 8. jog grupių nariai sustiprina bendrus polinkius.8 s k y r i u s . Labai tendencingos grupės <) (/ O E "o c C O C) < "D O Grupės poliarizacija kasdieniame gyvenime Kasdieniame gyvenime žmonės daugiausia bendrauja su tais. .9 pav. Taip pat ir nepriklausantys studentų ar studenčių draugijoms būna liberalesnių politinių pažiūrų. žaisdami vis labiau rungtyniauja ir veikia. „respublikonų partijos paskirti teisėjai linkę balsuoti kaip respublikonai. balsuoja kur kas konservatyviau. 1970). tik renkasi priešingą ideologinę kryptį. būdami su kitais berniukais. 1991). Nagrinėjant bylas JAV federaliniame apeliaciniame teisme. Grupės poliarizacija bendruomenėse.) Ar kasdienis bendraminčių bendravimas sustiprina bendrą požiūrį? Ar nuobodūs tampa nuobodesni. Pastebėjome. Berniukai. Tačiau šios tendencijos išryškėja tik tarp bendraminčių teisėjų. o linksmuoliai .prieš diskusiją ir po jos . Vėliau tų pačių pažiūrų žmonės būdavo izoliuojami. kad taip yra iš dalies dėl to. kad diskusijos tarp panašiai mąstančių moksleivių iš tiesų padidino pradinį atotrūkį tarp dviejų grupių (žr.). G R U P Ė S ĮTAKA 325 Kitiems eksperimentams buvo pasirenkami klausimai.kaip demokratai". Tuo tarpu demokratų paskirtas teisėjas elgiasi panašiai. dėl kurių grupės nuomonės skyrėsi. Ar diskusijos su panašiai mąstančiais pažiūras sustiprindavo? Ar jos padidindavo atotrūkį tarp dviejų šalių? Toks klausimas buvo iškilęs man ir George Bishopui. tendencingi moksleiviai tapo dar šališkesni. Kalbant apie rasinius klausimus. „Respublikonų partijos paskirtas teisėjas.pastebėjo Davidas Schkade ir Cassas Sunsteinas (2003). posėdžiaudamas kartu su dar dviem respublikonais.linksmesni? Būna įvairiai. . pastebi Eleanor Maccoby (2002). studijų metais šis atotrūkis dažniausiai dar labiau padidėja. 8. o mergaitėms vis svarbesni tampa tarpusavio santykiai. kad jie lietė ir rasines nuostatas (Myers ir Bishop. 11 skyrių arba paprasčiausiai pažvelkite į savo draugų ratą. o netendencingi .dar mažiau šališki. o demokratų paskirti teisėjai . Tad mes sudarėme palyginti tendencingas ir netendencingas vidurinių mokyklų moksleivių grupes ir paprašėme jų atsakyti .į taip suformuluotus klausimus apie nuosavybės teisę ir neaptvertas namų valdas. kurių požiūriai panašūs į jų pačių (žr. Mokslininkai mano. Šaltinis: duomenys iš Myers ir Bishop. Poliarizacija taip pat vyksta ir bendruomenėse.9 PAVEIKSLAS Po diskusijos Diskusija sustiprino homogeniškų tendencingų ir netendencingų moksleivių grupių poliarizaciją.

. kuriuos individai paprastai demonstruoja žaisdami tarpusavyje. 2005). kad teismai turėtų atsižvelgti į socialinius ir psichologinius reiškinius kaip į švelninančias aplinkybes? „Triukšmingos vietos .žala.. studentų. Kuklios vietos . 2001). Ar pritartumėte. kur nuomonės rikošetu atsimuša nuo vienminčių.1. pomėgius. kuriose 60 proc. 1999).teigia Davidas Lykkenas (1997). Laboratoriniuose tyrimuose rungtyniavimo dvasia ir nepasitikėjimas. Gaujų nusikalstamumą skatina tai. ir tai ne naujiena nė vienam mokslininkui. . kad panašių savybių ir panašaus agresyvumo nariai sustiprina individualius bruožus (Cartwright. interneto paieškos sistema Google ir pokalbių svetainės „labai padeda mažoms grupėms suburti bendraminčius ir pavienę neapykantą sutelkti . ir daugiau rinkėjų balsuoja už tą patį kandidatą (Bishop. kurią jie padarys drauge. teigia Bonita Veysey ir Stevenas Messneris (1999). Ar diskusijos nežodine kalba išreiškiant niuansus gali sukelti grupės poliarizaciją? Ar sustiprėja pacifistinės kovotojų už taiką nuostatos ir paaštrėja karinių grupuočių teroristiniai polinkiai? Elektroninis paštas. Iš tiesų „neprižiūrimos bendraamžių grupės" yra „svarbiausias" gyvenamojo rajono nusikalstamumo „pranašas". Jie dažniau priskiria save „kairiesiems" arba „dešiniesiems" (Pryor ir kiti. 1998. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Dviejuose procesuose Pietų Afrikos Respublikos teismai sušvelnino bausmes sužinoję. Nuo 1976 iki 2000 metų beveik padvigubėjo skaičius tų rinkiminių apylinkių. eksperimentai parodė. 2003. 2004). Pavyzdžiui. automobilius. kurią pirmasis penkiolikmetis padarytų būdamas vienas ." Kaimynijos virsta aidinčiais rūmais. Elektroninis paštas bei internetinės pokalbių svetainės . tarp jų nuasmeninimas ir grupės poliarizacija. skatina grupės narius žmogžudystei (Colman. Sunstein. Jei į jūsų kvartalą atsikelia gyventi „antras nekontroliuojamas penkiolikmetis. 2004).. jei žaidžia grupė prieš grupę (Winquist ir Larson. Stojantieji į aukštąsias mokyklas rečiau laikosi „centro" politinių pažiūrų. Be to. sustiprindami bendras tendencijas. 2000. padaugėja nusikaltimų.com yra dešimtys tūkstančių bendraminčių grupių.. 2004). traukia triukšmingus tipus ir tampa dar triukšmingesnės.tai naujos galimybės panašiai mąstantiems žmonėms rasti vieniems kitus ir telktis į grupes.326 II dalis. 1983 metais centristais save vadino 60 proc. apkiautėliams ir vandalams. . muziką ir 1. pasveikusiems nuo vėžio žmonėms atsiriboti nuo kitų žmonių susitelkiant į grupes ir atsiduodant bendriems rūpesčiams. Šio proceso rezultatas Jungtinėse Valstijose . traukia kuklius ir tampa dar kuklesnės. 1991). dar sustiprėja. Universitetiniuose miesteliuose studentų telkimasis į „baltųjų" draugijas bei brolijas ir etninių mažumų būrimasis į savas organizacijas stiprina socialinius tapatumus ir didina socialinių grupių antagonizmą (Sidanius ir kiti. kad nusikalsti linkusiems paaugliams susibūrus su kitais nusikaltėliais. Gauja pavojingesnė nei pavieniai jos nariai". diskutuojančių apie religiją. politiką. greičiausiai bus daugiau nei dvigubai didesnė už tą. 1975). kaip socialiniai ir psichologiniai reiškiniai. interesams bei planams (Gerstenfeld. Nesuskaičiuojama gausybė virtualių grupių internete sudaro galimybes kovotojams už taiką ir neonaciams.tik 45 proc... Kilus konfliktui bendruomenėje. McKenna ir Bargh. interneto svetainėje myspace. Grupės poliarizacija internete. panašiai mąstantys jos nariai ir toliau bendrauja vieni su kitais. tiriančiam grupės poliarizaciją (Dishion ir kiti.. o 2005aisiais .dar labiau susiskaidžiusi visuomenė. teroristams.

" David Brooks. Qirko. Jis kyla tarp žmonių. jų į orga- „Ziniasklaidos gausa ir visuomenės susiskaldymas reiškia. kad žmonėms tapo kur kas lengviau susiburti į bendraminčių grupes. išsibarsčiusių visame pasaulyje. kilniadvasis Cezaris! Šaltinis: VVilliam Shakespeare. nepalaikančių Billo Clintono. Vertė A. o naudojant internetą dar efektyviau veiks tikslinę auditoriją". Kaip žiauriai jį subadė išdavikas. į grupę nesusibūrę žmonės niekada neišprovokuotų. nelemta diena! Ketvirtasis pilietis: Nedorėliai ir išgamos! Penktasis pilietis: O. Pirmas pilietis: O. „Ar esate kada nors matę bent vieną Osamos bin Ladeno verbavimo vaizdo įrašą? Jie labai įspūdingi. Tai jūs į patį Cezarį pažvelkit. potencialūs taikiniai dehumanizuojami. Prieš tapdami teroristais. 2002). kuris būtų įvykdytas dėl asmeninės užgaidos. Kai kurių miestų gyventojai nemėgsta prezidento Busho. 2004). rugsėjo 11-osios teroristai gimė ilgo proceso. GRUPĖS ĮTAKA 327 atkreipkime dėmesį Grupės poliarizacija Julijaus Cezario šalininkų dialogu Shakespeare pavaizdavo poliarizuojančią bendraminčių grupės galią: Antonijus: Bet jeigu vien jo rūbas sužalotas Taip sugraudino tyras jūsų sielas. McCauley." Teroristų organizacijos Salafi Jihad (išlamiškojo fundamentalizmo judėjimas. kad auklėjant būsimą savižudį teroristą svarbiausia yra grupės įtaka. Clarkas McCauley ir Mary Segal (1987. kad plintant interneto ryšiui. surast juos! Deginkit! Naikinkit! Žudykit! Pjaukit! Galas išdavikams! į pavojingą jėgą". įsitikinęs. 2004 („Iškraipymų era") . ii scena. Arielis Merari (2002). jų daugėjo keturis kartus greičiau negu interneto svetainių apskritai (Ariza. Pavyzdžiui. „Kiek žinau. kurio pavieniai. jo skatinama poliarizacija didės.8 skyrius. Visuomeninė situacija tai dar paaštrina. žmonės izoliuojami nuo kitaip mąstančių. t. analizę. metu. Atlikę teroristinių organizacijų. Churginas. Laikui bėgant grupių nariai ima skirstyti pasaulį į „mus" ir „juos" (Moghaddam. pastebi Nacionalinės mokslo tarybos ekspertų grupė. kuriuos suvienija bendros nelaimės. Vieno Haifos universitete atlikto tyrimo duomenimis teroristinių interneto svetainių nuo 1997 iki 2005 metų pabaigos padaugėjo nuo keliolikos iki 4700. Dėl to kyla smurtas. netoleruojami nuomonių skirtumai (Smelser ir Mitchell. vaizdas kruvinas! Antrasis pilietis: Mes juos nubausti reikalaujam! Visi: Keršto! Pirmyn. Grupės poliarizacija teroristinėse organizacijose. Tokiose grupėse cirkuliuoja ir yra perteikiama pusiau tiesa. „Julijus Cezaris". nebuvo nė vieno savižudiško teroro akto. 2002) atkreipia dėmesį į tai. Artimųjų Rytų ir Šri Lankos savižudžių teroristų tyrinėtojas. . III veiksmas. Trečiasis pilietis: O. jog terorizmas nėra spontaniškas reiškinys. Jis spėja. kurio dalis yra al Qaeda) narių tyrimo duomenimis. 2005. 70 proc. y. šiurpulingas reginys! Antrasis pilietis: O. Bendraudami tarpusavyje ir niekada neatsipalaiduodami šie žmonės darosi vis sunkiau nuspėjami. Kiti klausosi radijo stočių. 2006). The Era of Distortion.pastebi Robertas Wrightas (2003). kuriame buvo panaudotas poliarizuojantis bendraminčių tarpusavio sąveikos poveikis.

Žudynės taip pat yra grupinis reiškinys. kas nors gali pasakyti: „Helen turėtų parašyti tą romaną.pavyzdys to. kaip grupės nariai vertina save kitų narių atžvilgiu. grindžiamos žmogaus troškimu.jis jau verda terorizmo katile. Tačiau kad požiūris pasikeistų nepakanka vien tik išgirsti argumentus. Dalyviai ir stebėtojai girdi tas pačias idėjas. S O C I A L I N Ė ĮTAKA nizaciją įstojo būdami emigrantai. gyvendavo drauge su kitais emigrantais musulmonais. Iš kelių pasiūlytų grupės poliarizacijos teorijų dvi išlaikė kruopščią mokslinę kritiką. juo labiau jie jas įsimena ir joms pritaria (Brauer ir kiti. o kitoje apie tai. Hinsz ir kiti. Juo dažniau grupės nariai kartoja vienas kito idėjas. 2000). 1993.žudikų poveikis vienas kitam (Zajonc. kad labai sunku paveikti žmogų. Pirmoji teorija . siūliusias „abipusę emocinę ir socialinę paramą" bei „bendrojo tapatumo tobulinimą" (Sageman. kartais surandamas raktas didesnėms. bet girdėdami įtikinamus argumentus. Aktyvus dalyvavimas diskusijoje labiau keičia požiūrį nei pasyvus klausymasis. kas 6 skyriuje buvo pavadinta informacine įtaka (įtaka. kad kiti jį priimtų arba juo žavėtųsi) pavyzdys. Net ir nežinodami tikrosios kitų žmonių nuomonės.328 II dalis. dažnai lankydavosi mečetėje. o ir nepaminėtos jos daro poveikį diskusijai (Gigone ir Hastie. diskusija grupėje gimdo idėjas. jei . Svarstant. jie ėmė daug dėmesio skirti savo musulmoniškajam tapatumui. Argumentai yra svarbūs patys savaime. Jei rimto romano sumanymas nepavyks." Tokiuose teiginiuose dažnai būna šiek tiek informacijos apie argumentus bei užuominų apie to žmogaus poziciją aptariamu klausimu. į kuriuos ne visi grupės nariai prieš tai bus atkreipę dėmesį. . 2004). kurio priežastis . Antroji teorija yra normatyvinės įtakos (įtakos. 1997). 1994. atsirandančia susidūrus su faktais). diskusijos dalyviai vis tiek keičia savo poziciją (Burnstein ir Vinokur. kurie kartais įtraukdavo juos į uždaras grupes. nes ji nedaug kątepraras. tačiau įvardydami jas dalyviai tarsi įsipareigoja nekeisti nuomonės. Stasser. Išvykę į svečias šalis ieškoti darbo ar išsilavinimo. kad atskleidus grupių poliarizacijos paslaptį pavyks rasti kai kuriuos atsakymus. 1991). Informacinė įtaka Pasak įtikinamų aiškinimų. Apklausęs daugelį kaltinamųjų terorizmu Jerroldas Postas (2005) pastebi." Poliarizacijos aiškinimas Kodėl grupės pozicija būna aštresnė nei paskirų narių vidutinė nuomonė? Mokslininkai tikėjosi. Helen visada galės sugrįžti prie pigių nuotykių romanų. veiksmingiausia antiteroristinė politika būtų neleisti potencialiems teroristams būti užverbuotiems. Diskutuojant paprastai iškeliamos visai grupei žinomos idėjos. Žiūrint į ateitį. Išsprendus mažas mįsles. Larson ir kiti. dauguma kurių sustiprina vyraujantį požiūrį. Kitos mintys taip pat gali būti grindžiamos įtikinamais faktais. Vienoje šių teorijų kalbama apie diskusijoje pateiktus argumentus. kaip turėtų pasielgti rašytoja Helen. 1977.

su kuriomis tapatiname save (Abrams ir kiti. 1996). jog jį tylėti verčia drovumas.8 s k y r i u s . kaip jūs ir kiti grupės nariai elgėtės atsargiai ir santūriai. galime jį tvirčiau išreikšti.tokios. kas jiems patinka. kuriai socialiai teikiama pirmenybė (šiuo atveju idėja parašyti romaną). Kai prašome žmonių (kaip ir aš anksčiau prašiau jūsų) atspėti. Tiesą pasakius. Mus labiausiai įtikina „referentinės grupės" . Gal prisimenate atvejį. G R U P Ė S ĮTAKA 329 1995).) Net ir ketinimas diskutuoti kokiu nors klausimu su tokios pat kompetencijos. kaip pajutote savo požiūrio kryptį pagalvoję apie jums patinkantį arba nepatinkantį asmenį. pliuralistinis neišmanymas (pluralistic ignorance) Klaidingas įsivaizdavimas. kaip norėjote su kuo nors išvykti pasilinksminti. net jei jo sėkmės tikimybė yra 4 balai iš 10. Toks pliuralistinis neišmanymas trukdo užmegzti santykius (Vorauer ir Ratner. kodėl reikėtų rašyti rimtą romaną. Normatyvinė įtaka Antrasis poliarizacijos aiškinimas apima savęs lyginimą su kitais. 1995). Kiekvienas mano. ir kiekvienas studentas įsivaizduoja. Hogg ir kiti. kuriose įtikinėtojai gali rašyti. kaip kiti reaguos į tokius klausimus. jei sėkmės tikimybė yra 5 arba 6 balai iš 10." Netrukus visi nustebote suvokę. jie tampa laisvi dar tvirčiau reikšti savo prioritetus. Be to. kiek daug bendro tarp jūsų. (Gal galite prisiminti. norėdami būti mėgstami ir pastebėję. lyginant save su kitais. kaip „Helen dilema". socialinis palyginimas (sočiai comparison) Savo gebėjimų ir nuomonių vertinimas.. (Šis faktas primena šališką palankumą sau: visi mano išreiškią daugiau socialiai pageidautinų bruožų bei nuostatų negu vidutinis žmogus. tačiau nė vienas iš jūsų nedrįso žengti pirmo žingsnio. ką žmonės galvoja išgirdę informaciją. manydami. ar kiti remia tendenciją. išryškėja tam tikra požiūrių poliarizacija (Liu ir Latanė. kad tik jam vienam ne viskas aišku. Iš tiesų. kai profesorius pasitikslina. vos porą minučių pagalvojus kuriuo nors klausimu. ar yra klausimų. 1998). niekas neatsiliepia. bet kitaip manančiu žmogumi gali paskatinti surikiuoti savo argumentus ir užimti dar konkretesnę poziciją (Fitzpatrick ir Eagly. kad dauguma kitų patars rašyti tik tuo atveju. 1990. . 1990). kad kiti taip pat pritaria mūsų požiūriui. kol kažkas nepralaužė ledų. kaip tikėjosi. mes stengiamės įvertinti savo nuomonę bei gebėjimus ir tai galime padaryti lygindami save su kitais. ką dauguma mano. Kartais. Vien tik užrašius savo idėjas besiruošiant diskusijai virtualioje erdvėje. Arba gal prisimenate. jei atvirai. pranokti kitų. bet spės.. aš manau. Pasak įtikinančios Leono Festingerio (1954) socialinio palyginimo teorijos. kad kitas nenorės. tie kiti dažnai yra juos pralenkę ir laikosi tvirtesnės nuomonės. Tai iliustruoja 7 skyriuje išreikštą mintį. o kiti tyli todėl. 1981). nuomonė gali sutvirtėti (Tesser ir kiti. jaučia ar kaip reaguoja.) Diskutuodami dauguma žmonių įsitikina. jie dažniausiai demonstruoja pliuralistinį neišmanymą: jie nesuvokia. kad viską suprato. Tipiškas žmogus patars rašyti romaną. pasirinkus pagrindinį įtikinėjimo būdą darosi nepaprastai svarbu. Žmonių protai nėra tuščios lentelės. jog jie nepajėgia. Nevaržomi klaidingai suprastos grupės normos. sakydamas: „Ką gi.

Nors nė vienas iš eksperimento dalyvių pagalbos neprašė. stengdamiesi suprasti rašinį". ką renkasi kiti. .. Ši socialinio palyginimo teorija paskatino eksperimentus. kad neprašantiems pagalbos žmonėms jos ir nereikėjo. Tad jie klaidingai spėjo. jei prieš tai nebuvo diskutavę ir įsipareigoję palaikyti socialiai palankią poziciją? Kaip rodo 8. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 8. jei susidurtų su „iš tiesų rimta problema.dar nepopuliaresnės. taip pat prisideda prie bandos jausmo. kad žmonės ne paprasčiausiai prisitaiko prie grupės.10 PAVEIKSLAS Sprendžiant „rizikavimo" dilemas (tokius kaip Helen atvejis).330 II dalis. Jie paprašė 14 341 interneto vartotojų pasiklausyti ir . Jie paprašė žmonių perskaityti nesuprantamą straipsnį ir paprašyti pagalbos. išpopuliarinančio pasirenkamas dainas. išgirdę kitų nuomonę žmonės tapdavo atsargesni. žinia apie kitų nuomonę norą rizikuoti sustiprindavo. kai prieš eidami balsuoti perskaitome viešosios nuomonės apklausos rezultatus arba rinkėjų nuomones. Tarp šią informaciją gavusiųjų populiarios dainos tapo dar populiaresnės. Ar susipažinę su kitų žmonių pozicija žmonės keičia savo atsakymus. 10 iš 10 9 iš 10 8 iš 10 7 iš 10 6 iš 10 C O 'N IE Atsargumo reikalaujantys klausimai 5 iš 10 4 iš 10 3 iš 10 2 iš 10 1 iš 10 Nesusipažinę Susipažinimas su kitų žmonių nuomone Susipažinę Dale Milleris ir Cathy McFarland (1987) šį gerai žinomą reiškinį ištyrė pritaikę laboratorinio eksperimento metodą. Dėl palyginimo atsiradusi poliarizacija paprastai būna silpnesnė nei išprovokuota diskusijos. Tai šiek tiek panašu į situaciją. kurių dalyviai būdavo supažindinami su kitų žmonių pozicija. Tačiau stebina tai. o nepopuliarios . Ar jie taip elgiasi. 1978. kokias dainas parsisiuntė ankstesni dalyviai.jei patiks . Sociologas Matthew Salganikas ir jo kolegos (2006) atliko šio reiškinio eksperimentus. Sprendžiant „atsargumo" dilemas (kaip Rodžerio atvejis). Šaltinis: Myers. kad šalia atsirastų galintis pralaužti ledus ir atskleisti bei sustiprinti bendrą reakciją.10 pav. jie elgiasi šitaip. knygas ir filmus. kad kiti nesivaržys. Kai kuriems atsitiktinai parinktiems dalyviams tyrėjai leido pamatyti. jie manė. Norint įveikti šitokį pliuralistinį neišmanymą reikia. o žengia vieną žingsnį toliau. bet ne su jų argumentais. kad išsiskirtų iš grupės? Ar tai dar kartą neįrodo mūsų poreikio būti išskirtiniais (6 skyrius)? Žinojimas.parsisiųsti iki tol jiems negirdėtas dainas.

Kadangi žmonės yra sudėtingos būtybės. 1982) klausė: gal šie reiškiniai padėtų paaiškinti gerus ir blogus grupinius sprendimus. GRUPĖS ĮTAKA 331 Grupės poliarizacijos analizė parodo. Diskusijos metu surinkta informacija dažniausiai palaiko alternatyvą kuriai iš pradžių buvo teikiama pirmenybė. kad kiti jaučia tą patį (socialinis palyginimas). kaip korporacinės tarybos arba prezidento kabinetas? Ar čia yra vietos savęs pateisinimui? Šališkam palankumui sau? Tapatinimuisi su „mes". ir skatina dar labiau ją remti. APIBENDRINIMAS Grupės poliarizacija: ar grupės sustiprina mūsų nuomonę? • Diskusijos grupėje gali duoti ir teigiamus. pro kurį mokslininkai galėjo stebėti grupės įtaką. kuriuos aptarėme pirmuosiuose aštuoniuose skyriuose. ir kaip galima paveikti grupes. Pastebėjus. Kad tai išsiaiškintų. 1989). kad jos priimtų optimalius sprendimus? Ar socialiniai psichologiniai reiškiniai. Grupės poliarizacijos reiškinys tapo langu. JAV prezidentai ir jų patarėjai. atvedusias į keletą didelių nesėkmių: • Pearl Harboras.dominuojantį požiūrį. • Eksperimentai patvirtino dvejopą grupės įtaką: informacinę ir normatyvinę. ar padeda priimti gerus sprendimus? Kada grupės įtaka trukdo teisingai nuspręsti? Kada grupės skatina gerus sprendimus. abu veiksniai reiškiasi kartu. Grupinis mąstymas: ar grupės trukdo. Socialinis palyginimas visada būna susijęs su vertę nusakančiais sprendimais („Kokią bausmę reikėtų skirti?") (Kaplan. ir vertybinį aspektus. viena teorija retai kada apima visus aspektus. • Kasdieniame gyvenime grupė taip pat dažniausiai sustiprina nuomonę. Daugeliu klausimų. kuriuos padarė kai kurie XX a. Per 1941 metų pabaigoje įvykdytą Pearl Harboro uosto antpuolį (dėl kurio Jungtinės Valstijos įsitraukė į Antrąjį pasaulinį karą) . skatinančiam priešintis pokyčiams? Grupės poliarizacijai? Socialinis psichologas Irvingas Janisas (1971. randami argumentai (informacinė įtaka) tam. provokuojančiam konformistišką elgesį ir neigiančiam nuomonių skirtumą? Viešam įsipareigojimui. Grupės diskusijose dominuoja įtikinantys argumentai. ką slapta palaiko visi. Mėgindami suprasti įdomų faktą kad grupės diskusija skatina riziką mokslininkai pastebėjo. kai aptariamas klausimas susijęs su faktais („Ar esama nusikaltimo sudėties?"). ir neigiamus rezultatus. Kad ir kaip norėtume kuo paprasčiau paaiškinti reiškinį. būdingi tokioms sudėtingoms grupėms.tiek rizikingą tiek atsargų . kad diskusija iš tiesų sustiprina pirminį.8 skyrius. rezultatą dažnai nulemia daugiau nei vienas veiksnys. jis išanalizavo sprendimų priėmimo procedūras. . turinčių ir faktinį. kokie sudėtingi yra socialiniai-psichologiniai tyrimai.

naujasis prezidentas Kennedy ir jo patarėjai mėgavosi stipria vienybės dvasia. prezidentas buvo priverstas atsistatydinti. buvimas. susidarė milžiniškas biudžeto deficitas. • grupinis mąstymas (groupthink) „Mąstymo būdas sutelktoje grupėje. skyrelį „Ką slepia moksliniai tyrimai. . kad aplinkai. Planuojant liūdnai pasibaigusią invaziją į Kiaulių įlanką. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Havajuose esantys kariuomenės vadai gaudavo informaciją apie Japonijos rengimąsi kažkuriame Ramiojo vandenyno regione pulti Jungtines Valstijas. argumentai atmetami. kad užgožia alternatyvių sprendimų realistinį vertinimą. ir prezidentas netrukus pritarė išpuoliui. 1961 metais prezidentas Johnas Kennedy ir jo patarėjai nusprendė nuversti Fidelį Castro įsiverždami į Kubą su 1400 CŽV apmokytų kubiečių pabėgėlių. kai pritarimo siekimas yra toks dominuojantis. kokius sprendimus jis vertina palankiai. nekreipdami dėmesio į vyriausybės žvalgybos ekspertų ir beveik visų JAV sąjungininkų perspėjimus. Jie tęsė karą. nuo priešingai manančių. Ir štai rezultatas: nenuskambėjo joks pavojaus signalas. Tačiau pernelyg savimi pasitikintys kariuomenės vadai nesiėmė šių atsargumo priemonių. Tačiau priimant sprendimus darnios grupės gali atnešti nuostolių. aštuntojo dešimtmečio kuro kainų infliacijos. kurie ėmė skristi tiesiai į Havajus. santykinis grupės izoliavimasis direktyvinio lyderio. sutelktumas. o Kuba tapo dar artimesne tuometinės SSRS sąjungininke. prisidėjęs prie XX a. Dėl to žuvo beveik 5000 amerikiečių ir milijonas vietnamiečių. Nuo 1964-jų iki 1967-jų prezidentas Lyndonas Johnsonas ir jo „antradienio priešpiečiuose" dalyvaujantys politikos patarėjai eskalavo Vietnamo karą. būdingi šie požymiai: • • • draugiškumas. Jungtinės Valstijos pažemintos. Be to. augmenijos naikinimas ir priešo paieškų bei sunaikinimo misijos privers Šiaurės Vietnamą sėsti prie derybų stalo. ir šį reiškinį pavadino grupiniu mąstymu (žr. Likus dar kelioms minutėms oro žvalgybos lėktuvai galėjo pastebėti lėktuvnešius arba perspėti apie pavojų. kad JAV vykdomi bombardavimai iš oro. Irvingas Janisas apie grupinį mąstymą"). Po to karinė žvalgyba prarado radijo ryšį su japonų lėktuvnešiais." Irvingas Janisas (1971) Janisas buvo įsitikinęs. remdamiesi prielaida. kurioje mezgasi grupinis mąstymas. Sužinojęs apie pasekmes Kennedy garsiai nusistebėjo: „Kaip mes galėjome būti tokie kvaili?" Vietnamo karas. 1994). Netrukus beveik visi įsiveržusieji žuvo arba buvo paimti į nelaisvę. ir tam supratingai pritars Pietų Vietnamo gyventojai. ir visiškai nepasiruošusi gintis karinė bazė buvo užpulta. kad šios klaidos atsirado pasireiškus tendencijai užgniaužti nuomonių skirtumus dėl harmonijos grupėje. kuris leidžias suprasti. bendrystės jausmas kelia produktyvumą (Mullen ir Copper. Janisas manė. Nuostoliai: nuskandinta 18 laivų. Plano kritika buvo užgniaužiama. numušta 170 lėktuvų ir žuvo 2400 žmonių. • įsiveržimas į Kiaulių įlanką. amerikiečiai tapo supriešinti.332 II dalis.

Išgirdęs. Iš pradžių buvau suglumęs: kaip galėjo tokie protingi bei įžvalgūs žmonės kaip Johnas F. . Kai po to analizavau kitas JAV užsienio politikos nesėkmes ir Votergeito skandalo dangstymą pastebėjau tuos pačius žalingus grupinius procesus. Tačiau komanda neatsižvelgė į šias moralines dvejones ir jų neaptarė. Grupių nariai užsidaro savame minčių rate: t Racionalizavimas. Janisas nustatė aštuonis grupinio mąstymo požymius. pavyzdžiui. admirolas Kimmelas. tačiau kai Kimmelas šaipėsi iš šios minties. t Nepažeidžiamumo iliuzija. vyriausiasis Pearl Harboro jūrų pajėgų vadas. Prezidento Johnsono „antradienio priešpiečių" nariai praleisdavo kur kas daugiau laiko aiškindami ir pateisindami karo eskalavimą nei iš naujo apmąstydami priimtus sprendimus ir juos įvertindami. Kennedy grupė žinojo. pajuokavo. Grupės atmeta iššūkius. Kennedy ir jo patarėjai patikėti kvailu ir chaotišku CŽV planu? Pradėjau spėlioti. kurią buvau pastebėjęs mažose sutelktose grupėse. Šie simptomai yra kolektyvinė disonanso mažinimo forma.8 s k y r i u s . rengusi baigiamąjį vidurinės mokyklos darbą) mane Irvingas Janisas įtikino. • Visuotinis tikėjimas grupės moralumu. Visos Janiso tirtos grupės buvo pernelyg optimistiškos. ir nekreipia dėmesio į etinius bei moralinius dalykus. kaip Kennedy administracija nusprendė įsiveržti [Kiaulių [lanką. Grupės nariai mano. kad jų grupė yra savaime morali. jog jo vadovaujamos karinės pajėgos prarado radijo ryšį su japonų lėktuvnešiais. kai grupės nariai stengiasi išsaugoti teigiamą grupės pojūtį susidūrę su grėsme (Turner ir kiti. pasireiškianti. G R U P Ė S ĮTAKA 333 ką slepia moksliniai tyrimai Irvingas Janisas apie grupinį mąstymą Mintis apie grupinį mąstymą man šovė į galvą skaitant Arthuro Schlesingerio ataskaitą apie tai. kad patarėjas Arthuras Schlesingeris jaunesnysis ir senatorius J. socialinis konformiškumas ar bendros nuomonės paieška. Pirmieji du grupinio mąstymo požymiai skatina pervertinti grupės galią ir teisingumą. 1994). Williamas Fulbrightas abejojo dėl invazijos į Kubą moralumo. Kiekviena iniciatyva skatino tik gynybą ir teisinimąsi. kad subtilūs grupėms būdingi procesai trukdė jiems atidžiai įvertinti riziką ir pasiginčyti. kad japonai tikriausiai ruošiasi apsupti Honolulu Deimantinį Smaigalį. ar čia nepasireiškė kokia nors psichologinė infekcija. 1992. (1918-1990) Grupinio mąstymo požymiai Remdamasis archyvine medžiaga ir dalyvių bei stebėtojų prisiminimais. net tokio įvykio tikimybė buvo atmesta kaip neįmanoma. kolektyviai pateisindamos savo sprendimus. Vėlesni tyrimai (kuriems iš pradžių padėjo mano dukra Charlotte. ir tai sutrukdė joms pastebėti gresiančio pavojaus ženklus. Japonai taip ir padarė.

kurioje spaudimas prisitaikyti užgniauždavo bet kokį kryptelėjimą į šalį. arba per silpnais ir neintelektualiais.buvo pasakęs kapitonas). virsdavo nuolat patvirtinamu fantastiniu iliuzinio pasaulio vaizdu.svarbiausias ir autoritetingiausias asmuo ." John Stuart Mill. nors mano kaltės jausmą švelnino supratimas. kad šis nemato be žiūronų. Kartą. kapitonas Edvvardas Smithas . . S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Rasti geriausią problemos sprendimą galima tik laisvai jį aptarus. ir atmetė jo nuogąstavimus). tariamas konsensas tariamai patvirtina grupės sprendimą. Kai kurie grupės nariai saugo ją nuo informacijos. Jokie išoriniai veiksniai nesutrikdė šimtų nesikeičiančių veidų vienodumo." Vieningumo iliuzija. Savicenzūra ir spaudimas nesuardyti konsenso sukuria vieningumo iliuziją. jos nariai duodavo griežtą atkirtį pasitelkdami tai argumentus. Kennedy šalininkai įtikino save. kad būtų galima leistis su jais į diskusijas. o grupė siekdavo vieningumo. kiekviena saviapgaulė būdavo pabrėžtinai išryškinama tarsi kreivų veidrodžių salėje. Ir dar buvo „proto sargas" („Titaniko" telegrafistas." Jungtinių Valstijų sekretorius Deanas Rushas nuslėpė diplomatijos ir vyriausybės žvalgybos ekspertų perspėjimus. grupės nariai savo nuogąstavimus užgniauždavo arba atmesdavo. išskyrus tai. . vien tik savo veido atspindį.įsakė visu greičiu plaukti pirmyn į nakties tamsą Vyravo nepažeidžiamumo iliuzija („Net Dievas negalėtų paskandinti šio laivo".334 II dalis. Nemačiau nieko. Praslinkus keliems mėnesiams po įsiveržimo į Kiaulių įlanką Arthuras Schlesingeris (1965. ir visi šie veidai buvo mano (p. Toks tariamas konsensas buvo mūsų aptartais nesėkmių atvejais. • • Grupinis mąstymas „Titanike". prezidentas pajuokavo: „Štai. kurie priklausė aukščiausiam sluoksniui. Nuomonių skirtumo nebuvimas sukūrė vieningumo iliuziją: Normaliomis aplinkybėmis nuo realybės atitrūkusius žmones atsitokėti priverčia aplinkinių pašaipa ir kritika. Savicenzūra. Adolfo Hitlerio patarėjas Albertas Speeras (1971) Hitlerį supusią atmosferą apibūdino kaip tokią. 255) priekaištavo sau: „Per daug tylėjau per tuos lemtingus pasitarimus Kabineto salėje. kad jais nepasitiki. nesugebėjęs perduoti kapitonui Smithui paskutinio ir išsamiausio perspėjimo apie ledkalnius). kuriems būdingas grupinis mąstymas. Dar daugiau. Jie pradeda suprasti. jog būčiau išvadintas įkyriu. kuris nė kiek nepriminė niūraus išorinio pasaulio. Prieš Kiaulių įlankos antpuolį Robertas Kennedy pasivedėjo Schlesingerį į šalį ir pasakė: „Neprieštarauk. Kolektyvų. kurie suabejodavo grupės nuomone ir planais. Priešingai. Tiems. atvyko ponas Liaukimės Bombardavę". nariai savo priešus laiko pernelyg blogais. o liaudies parama tokia menka. kad jie galėtų atremti planuotus veiksmus. Kadangi nesutarimai dažnai trikdydavo. p. galinčios priversti suabejoti bendro nutarimo efektyvumu ar moralumu. jog Castro kariuomenė yra tokia silpna. On Liberty. kad jo režimą be vargo gali nuversti vienas būrys. 379). kad prieštaraudamas mažai ką pasiekčiau. Nepaisydamas keturių perspėjimų apie priekyje stūksančius ledkalnius ir sargybinio maldavimų duoti žiūronus. ypač tiems. kai prezidento Johnsono padėjėjas Billas Moyersas atvyko į posėdį. grupė jaučia spaudimą būti vieninga: • Spaudimas elgtis konformistiškai. Dauguma posėdžio dalyvių į prezidento repliką sureagavo pritariamai. Trečiajame Reiche tokių korektyvų nebuvo. tai užgauliojimus. 1859 („Apie laisvę") • Stereotipiškas požiūris į oponentą. Taip pat buvo daromas spaudimas (įgulos nariai šaipėsi iš sargybinio. Ir galiausiai. • Proto sargai.

8. 3. Britų psichologai Benas Newellas ir Davidas Lagnado (2003) mano. nutildė prieštaraujančius ir gaudavo filtruotą informaciją. 8. 3. 1998). esą galima pasipriešinti įsiveržusioms pajėgoms.ir Saddamas Husseinas. kuri dažniausiai patvirtindavo jų prielaidas: Irako prielaidą. Bushas buvo apsistatę vienminčiais patarėjais. 2. 2000). kad grupiniu mąstymu galima paaiškinti ir karą Irake. 2. kad po sėkmingos invazijos seks trumpas taikios okupacijos laikotarpis. kad t direktyvinė lyderystė kartais būna susijusi su nekokybiškais sprendimais dėl to. Proto sargai. kad išdrįstų pasisakyti (Granstrom ir Stiwne. kad galima rasti geresnį sprendimą už tą. Neišsami tikslų apžvalga. • grupės teikia pirmenybę daugumos požiūrį patvirtinančiai. 6.). 1. p. Negebėjimas dirbti atsižvelgiant į aplinkybes. . Negebėjimas iš naujo įvertinti kitas alternatyvas. Situacija. gali paskatinti priimti nevykusius sprendimus (McCauley. 5. Prasta informacijos paieška. Duomenys buvo retrospektyvūs. 1977. Grupinio mąstymo teorijos kritika Nors Janiso idėjos bei pastebėjimai sulaukė milžiniško dėmesio. Didelis sutelktumas. 8. 132. kai kurie mokslininkai juos vertina skeptiškai (Fuller ir Aldag. kai lyderis pritaria idėjai ir kai grupė atsiriboja nuo priešingų požiūrių. 2. 1998. kurį palankiai vertina lyderis ar kiti įtakingi asmenys. o ne nuo realios grėsmės. Atrankos paklaida apdorojant turimą informaciją. 7. ją aptarti ir svarstyti kitas galimybes (žr. Vieningumo iliuzija. ir Jungtinių Valstijų prielaidą. ir George W. Nevykusių sprendimų ženklai Neišsami alternatyvų apžvalga.11 pav. 1989). Grupės izoliuotumas. kad abu . Jie. 4. Nuomonių sutapimo paieška 4. Kolektyvinis racionalus pagrindimas. mano. 5. 1. Tiesioginis spaudimas nepritariantiems. Direktyvinė lyderystė. ir po to netrukus suklestės demokratija. tad Janisas galėjo pasirinkti jo teoriją patvirtinančius atvejus. o ne jam prieštaraujančiai informacijai (Schulz-Hardt ir kiti. Grupinio mąstymo požymiai Nepažeidžiamumo iliuzija. Didelis stresas ir netikėjimas. Tikėjimas savaiminiu grupės moralumu. Savicenzūra. 7. McCauley. G R U P Ė S ĮTAKA 335 Socialinės sąlygos 1. t'Hart. Vėliau atlikti eksperimentai atskleidė. Šitaip jie tapo prezidento „proto sargais'' saugodami jį nuo nemalonių faktų. 5. Silpna pasirinktų sprendimų rizikos analizė.11 PAVEIKSLAS Teorinė grupinio mąstymo nepritariančius invazijai. 6. 4. Stereotipinis požiūris į kitas grupes.8 s k y r i u s . 3. 1998). kad pavaldiniai jaučiasi per daug silpni arba nesaugūs. analizė Šaltinis: Janis ir Mann. o taip pat ir kiti mokslininkai. Grupinis mąstymas gali sukliudyti ieškoti priešingos informacijos. 1998. Nesirūpinimas metodiškomis informacijos paieškos ir įvertinimo procedūromis.

Kartais dvi ar daugiau galvų būna geriau nei viena. kad jei jis būtų išsiuntęs dar vieną sraigtasparnį. 1998.) Perfrazuodami poną Rodžersą galime pasakyti. Ji privalo keistis. gelbėjimo operacija būtų pavykusi. Tačiau draugystė nebūtinai privalo peraugti į grupinį mąstymą (Esser.neremkite nė vienos pozicijos. Ištyrę daugybę tikrų įvykių Phillipas Tetlockas su bendradarbiais (1992) priėjo išvadą. Kaip išvengti grupinio mąstymo Nevykusi grupių dinamika padeda paaiškinti daugelį nesėkmingų sprendimų: per daug virėjų kartais suga