SOCIALINĖ
PSICHOLOGIJA

SOCIALINĖ

PSICHOLOGIJA
David G.Myers

POLIGRAFIJA IR INFORMATIKA

FP

UDK 316.6 Mi-92

Versta iš: David G. Myers, Social Psychology, 9th ed. The McGraw-Hill Companies, Inc, 2007, ISBN 978-0-07-353189-2

Iš anglų kalbos vertė Donatas Masilionis Mokslinė redaktorė dr. Dalia Bagdžiūnienė Redaktorė Laima Arnatkevičiūtė

Original edition copyright O 2008 by The McGraw-Hill Companies. All rights reserved. No part of this publication may be reproduced or distributed in any form or by any means, or stored in a database or retrieval system, without the prior written consent of The McGrawHill Companies, Inc., including, but not limited to, in any network or other electronic storage or transmission, or broadcast for distance learning. Lithuanian edition copyright © 2008 by Poligrafija ir informatika. All rights reserved. © Vertimas į lietuvių kalbą, Donatas Masilionis, 2007 ISBN 978-9986-850-60-1 © UAB „Poligrafija ir informatika", 2008

Turinys I
Apie autorių Pratarmė 14 15

1 skyrius. Įvadas į socialinę psichologiją Kas yra socialinė psichologija? Svarbiausios socialinės psichologijos tezės Mes kuriame savo socialinę tikrovę Mūsų socialinė intuicija dažnai būna stipri, tačiau kartais pavojinga Socialinė aplinka formuoja mūsų elgseną Asmeninės nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat formuoja elgseną Socialinė elgsena - tai ir biologinė elgsena Socialinės psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime Apibendrinimas Socialinė psichologija ir žmogiškosios vertybės Akivaizdūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Subtilūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Subjektyvūs mokslo aspektai Psichologinėse sąvokose slypi vertybės Apibendrinimas Aš jau seniai tai žinojau: ar socialinė psichologija nėra paprasčiausias sveikas protas? Atkreipkime dėmesį. Ašjau seniai tai žinojau Apibendrinimas Tyrimo metodai: kaip tiria socialinė psichologija Hipotezių formulavimas ir tikrinimas Koreliaciniai tyrimai: natūralių ryšių atradimas Koreliacija ir priežastingumas Apklausos Eksperimentiniai tyrimai: priežasties ir pasekmės paieška Kontrolė: manipuliavimas kintamaisiais Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas: didysis korektorius Eksperimento etika Laboratorinių tyrimų apibendrinimas ir pritaikymas gyvenime Apibendrinimas :

19 20 22 22 23 25 26 26 27 27 28 28 29 29 30 32

32 35 37 37 37 39 40 42 44 44 46 47 49 50 51

Post scriptum: kodėl aš parašiau šią knygą

6

TURINYS

I dalis. SOCIALINIS MĄSTYMAS 2 skyrius. Aš socialiniame pasaulyje Dėmesio centras ir iliuzijos Mokslinių tyrimų išvada.Kaijaudinamės dėl to, kad atrodome susijaudinę Apibendrinimas Savojo Aš samprata: kas aš esu? Mūsų pasaulio centras: kaip mes suvokiame save Nuoroda į save Galimi Aš Socialinio Aš raida Mūsų atliekami vaidmenys Socialinis tapatumas Socialiniai palyginimai Sėkmė ir nesėkmė Aplinkinių nuomonė „Aš" ir kultūra Ką slepia moksliniai tyrimai. Hazel Markus apie kultūrinę psichologiją Savęs pažinimas Elgesio paaiškinimas Elgesio prognozavimas Mokslinių tyrimų išvada. Sąmoningos valios iliuzija Jausmų prognozavimas Savianalizės išmintis ir iliuzijos Apibendrinimas Savęs vertinimas Savęs vertinimo motyvacija Tamsioji savęs vertinimo pusė Apibendrinimas Suvokiama savikontrolė Saviveiksmingumas Kontrolės pobūdis Išmoktas bejėgiškumas versus apsisprendimas Per plataus pasirinkimo kaštai Apibendrinimas Šališkas palankumas sau Teigiamų ir neigiamų įvykių aiškinimas Ar mes visi galime būti geresni už vidutiniokus? Atkreipkime dėmesį Šališkas palankumas sau - kaip aš myliu save? Leiskite suskaičiuoti būdus Nepagrįstas optimizmas

52 53 54

Tariamas vienodumas ir išskirtinumas Kas yra šališkas palankumas sau Mintys apie savęs vertinimą ir šališką palankumą sau Padedantis prisitaikyti šališkas palankumas sau Trukdantis prisitaikyti šališkas palankumas sau

92 93 94 94 95 96 97 97 98 99 101

56 57 57 57 58 59 59 59 60 60 61 61 62

Apibendrinimas Prisistatymas Tariamas kuklumas Savęs menkinimas Įspūdžio valdymas Apibendrinimas Post scriptum: dvejopa tiesa išdidumo pavojai, teigiamo mąstymo galia 3 skyrius. Socialiniai įsitikinimai ir vertinimai Kaip suvokiame savo socialinę aplinką? Sužadinimas Įvykių suvokimas ir interpretavimas Įsitikinimų tvarumas

101 102 103 104 105 107 109 110 111 112 113 113 114 115 116 119 119 120 120 121 123 124 125 125 127

66 67 68 69 70 71 73 74 75 76 76 79 79 80 80 82 84 86 86 87 88

Prisiminimų apie save ir savo pasaulį konstravimas Savo nuostatų praeityj e atkūrimas Ankstesnio elgesio atkūrimas Apibendrinimas Kaip sprendžiame apie socialinę aplinką? Intuityvūs vertinimai Intuicijos galia Intuicijos apribojimai Perdėta savikliova Patvirtinimo šališkumas Kaip išvengti perdėtos savikliovos Euristika: trumpiausias protavimo kelias Tipiškumo euristika Pasiekiamumo euristika Faktams prieštaraujantis mąstymas Iliuzinis mąstymas Iliuzinė koreliacija Kontrolės iliuzija Nuotaika ir vertinimai Mokslinių tyrimų išvada. Neigiamos emocijos lemia investuotojųpesimizmą Apibendrinimas

128 129 130 130

89 90

Kaip traktuojame socialinę aplinką? Priežastingumo priskyrimas: žmogui ar situacijai

TURINYS

7

Numanomos savybės Racionalios atribucijos Pagrindinė atribucijos klaida Kodėl mes darome atribucijos klaidą? Perspektyvinis ir situacinis supratimas Kodėl tyrinėjame atribucijos klaidas Apibendrinimas Socialinės aplinkos lūkesčiai Atkreipkime dėmesį. Išsipildymo psichologija vertybinių popierių biržoje Mokytojų lūkesčiai ir moksleivių mokymosi rezultatai Kaip iš kitų sulaukti to, ko tikimės Apibendrinimas Išvados Atkreipkime dėmesį. Kaip mąsto žurnalistai: pažintinis šališkumas žiniasklaidoje Apibendrinimas Post scriptum: mintys apie intuicijos galimybes ir jos 4 skyrius. Elgesys ir nuostatos Kaip nuostatos lemia elgesį? Kada nuostatos prognozuoja elgesį Kada socialinė įtaka tam, ką sakome, yra mažiausia ribas

132 132 133 136 136 140 141 141

Nepakankamas pateisinimas Ką slepia teorija. Leonas Festingeris apie disonanso sušvelninimą Disonansas priėmus sprendimus Savęs suvokimas Raiškos būdai ir nuostatos Per didelis pateisinimas ir vidinė motyvacija Teorijų palyginimas Disonansas kaip sužadinimas

172

174 175 176 177 179 181 182 183 183 184

142 142 144 146 147

Savęs suvokimas, kai sau neprieštaraujama Apibendrinimas Post scriptum : kaip elgesiu pakeisti save

II dalis. SOCIALINĖ ĮTAKA

186

149 150 150 152 153 155 155

5 skyrius. Genai, kultūra ir lytis Kokią įtaką mums daro žmogiškoji prigimtis ir kultūrinė įvairovė? Genai, evoliucija ir elgsena Kultūra ir elgsena Atkreipkime dėmesį. Kultūrinis gyvūnas Kultūrinė įvairovė Normos: laukiamas elgesys Kultūriniai panašumai Mokslinių tyrimų išvada. Praeiviųprasilenkimas Rytuose ir Vakaruose Apibendrinimas Kaip paaiškinti lyčių panašumus ir skirtumus? Savarankiškumas versus poreikis būti susijusiam

187

188 189 191 192 193 194 195

Ką slepia moksliniai tyrimai. Mahzarin R. Banaji apie eksperimentinės socialinės psichologijos atradimą Kada kiti veiksniai mažiausiai veikia elgseną 156 156

196 199 199 201 203 204 205 207 207 208 210 211 213 214 214 215 216 216

Kada nagrinėjamos konkrečiam elgesiui būdingos nuostatos .. 157 Kada nuostatos būna tvirtos Mokslinių tyrimų išvada. Jūs negavote laiško: prietarai pranašauja diskriminuojantį elgesį Apibendrinimas Kada elgesys lemia nuostatas? Vaidmenys Kada žodis tampa įsitikinimu Atkreipkime dėmesį. Žodis virsta įsitikinimu „Kojos tarpduryje" reiškinys Piktybiški ir moralūs veiksmai Tarprasinis bendravimas ir rasinės nuostatos Socialiniai judėjimai Apibendrinimas Kodėl elgesys veikia nuostatas? Prisistatymas: įspūdžio valdymas Savęs pateisinimas: pažintinis disonansas 159 161 161 162 163 164 164 166 168 168 170 170 170 171 158

Socialinis dominavimas Agresija Seksualumas Apibendrinimas Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natūralus? Lytis ir poros pasirinkimo prioritetai Mintys apie evoliucinę psichologiją Atkreipkime dėmesį. Evoliucijos mokslas ir religija Lytis ir hormonai Apibendrinimas Kultūra ir lytis: kultūros diktatas? Skirtingi lyčių vaidmenys skirtingose kultūrose Lyčių vaidmenų pokyčiai bėgant laikui Bendraamžių perduodama kultūra

8

TURINYS

Apibendrinimas Kokią išvadą galime padaryti apie genus, kultūrą ir lytį? Biologija ir kultūra Ką slepia moksliniai tyrimai. Alice Eagly apie lyčių panašumus ir skirtumus Situacijos galia ir žmogus Apibendrinimas Post scriptum: ar turėtume laikyti save socialinio pasaulio produktais, ar architektais? 6 skyrius. Konformizmas Kas yra konformizmas? Apibendrinimas Klasikiniai konformizmo tyrimai Sherifo normų kūrimo tyrimai Mokslinių tyrimų išvada. Užkrečiamas žiovulys Atkreipkime dėmesį. Masinė apgaulė Ascho studija apie grupės daromą spaudimą Milgramo paklusnumo eksperimentai Milgramo eksperimentų etika Kokios paklusnumo priežastys? Atstumas iki aukos Atkreipkime dėmesį. Aukų suasmeninimas Valdžios artumas ir teisėtumas Institucinė valdžia Išlaisvinantis grupės poveikis Mintys apie klasikinius tyrimus Elgsena ir nuostatos Ką slepia moksliniai tyrimai. Stanley Milgramas apie paklusimą Situacijos galia Pagrindinė atribucijos klaida Apibendrinimas Kaip nuspėti galimą konformistiškumą? Grupės dydis Vieningumas Sutelktumas Padėtis Viešoji reakcija Ankstesnių įsipareigojimų nebuvimas Apibendrinimas Kodėl elgiamasi konformistiškai? Apibendrinimas

218 218 218

Kas elgiasi konformistiškai? Asmuo Kultūra Socialiniai vaidmenys

252 253 254 254 256 257 257 257 258 259 260 261 264 265 265 265 266 267 267 268 270

220 220 221

Vaidmenų sukeitimas Apibendrinimas Ar norime būti kitokie? Reaktyvusis pasipriešinimas

222 223 224 225 225 226 228 230 230 232 234 235 235 236 237 238 238 239 239

Unikalumo įrodymas Apibendrinimas Post scriptum: kaip būti individualybe bendruomenėje 7 skyrius. Įtikinėjimas Kokie yra įtikinėjimo būdai? Pagrindinis būdas Šalutinis būdas Skirtingi būdai skirtingiems tikslams pasiekti Apibendrinimas Kokie yra įtikinėjimo elementai? Kas sako? Pranešėjas Patikimumas Patrauklumas ir simpatijos Mokslinių tyrimų išvada. Eksperimentai su virtualia socialine tikrove Ką sako? Pranešimo turinys Logika versus emocijos Prieštaringumas Vienpusiai versus dvipusiai argumentai Pirmumas versus naujumas

272 273 273 276 277 279 280 280 282 285 285 287 289 289 291 291 291 292 292 293

240 241 243 245 245 246 247 248 248 249 249 250 250 252

Kaip sakoma? Komunikavimo kanalas Aktyvi patirtis ar pasyvus priėmimas? Asmeninė versus žiniasklaidos įtaka Kam sakoma? Auditorija Kokio jie amžiaus? Apie ką jie mąsto? Apibendrinimas Ekstremalus įtikinėjimas: kaip įdiegiami kultai? Nuostatas kuria elgsena Klusnumas gimdo pritarimą „Kojos tarpduryje" reiškinys Įtikinimo elementai Pranešėjas Pranešimas

TURINYS

9

Auditorija Grupės poveikis Apibendrinimas Kaip galima atsispirti įtikinėjimui? Asmeninio įsipareigojimo sustiprinimas Ką slepia moksliniai tyrimai. IVilliamas McGuire apie nuostatos stiprinimą Įsitikinimų išbandymas Kontrargumentai Pritaikomumas: inokuliacijos (nuostatų stiprinimo) programos Vaikų apsauga nuo bendraamžių spaudimorūkyti Vaikų apsauga nuo reklamos įtakos Išvados apie nuostatų stiprinimą Apibendrinimas Post scriptum: kaip būti atviram, tačiau ne naiviam

293 294 295 296 296

„Polinkio į riziką" atvejis Ar grupės sustiprina nuomones? Grupės poliarizacijos eksperimentai Grupės poliarizacija kasdieniame gyvenime Atkreipkime dėmesį. Grupės poliarizacija Poliarizacijos aiškinimas

322 324 324 325 327 328 328 329 331

296 297 297 298 298 299 300 301

Informacinė įtaka Normatyvinė įtaka Apibendrinimas Grupinis mąstymas: ar grupės trukdo, ar padeda priimti gerus sprendimus? Grupinio mąstymo požymiai Ką slepia moksliniai tyrimai. Irvingas Janisas apie grupinį mąstymą Grupinio mąstymo teorijos kritika

331 333

333 335 336 337 339 340 340 341 342 342 343

301

Kaip išvengti grupinio mąstymo Grupinis problemų sprendimas

8 skyrius. Grupės įtaka Kas yra grupė? Apibendrinimas Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti žmonės? Kitų žmonių buvimas Minia: didelė kitų žmonių sankaupa Kodėl mus sužadina kitų žmonių buvimas? Nuogąstavimas dėl įvertinimo Dėmesio išblaškymas Kitų žmonių buvimas Apibendrinimas Socialinis dykinėjimas: ar būdami grupėje žmonės stengiasi mažiau? Daug rankų mažai dirba Socialinis dykinėjimas kasdieniame gyvenime Apibendrinimas Nuasmeninimas: kada būdami grupėje žmonės netenka savojo Aš? Kai kartu darome tai, ko nedarytume vieni Grupės dydis Fizinis anonimiškumas Sužadinanti ir dėmesį blaškanti veikla Savimonės susilpnėjimas Apibendrinimas Grupės poliarizacija: ar grupės sustiprina mūsų nuomonę?

303 304 305 305 305 308 309 309 310 310 310

Ką slepia Nobelio premija. Dvi galvos geriau nei viena Apibendrinimas Mažumos įtaka: kaip paskiri žmonės veikia grupę? Nuoseklumas Pasitikėjimas savimi Pasitraukimas iš daugumos Ar lyderystė yra mažumos įtaka?

Atkreipkime dėmesį. Transformacinė bendruomenės lyderystė 345 Apibendrinimas Post scriptum: ar grupės mums kenkia? III dalis. SOCIALINIAI SANTYKIAI 346 346 348

311 312 314 316 9 skyrius. Prietarai: antipatija kitokiam Kokia prietarų prigimtis ir kaip jie mus veikia? Prietarai: subtilūs ir atviri Rasiniai prietarai 317 317 318 318 320 321 322 Ar rasiniai prietarai nyksta? Prietarų subtilybės Nesąmoningi prietarai Prietarai lyčių atžvilgiu Lyčių stereotipai Seksizmas: palankus ir priešiškas Diskriminacija pagal lytį Apibendrinimas 322 Kokie yra socialiniai prietarų šaltiniai? 349 351 353 353 354 355 357 358 358 359 360 361 361

10

TURINYS

Socialinė nelygybė: nevienoda socialinė padėtis ir prietarai Socializacija Autoritarinė asmenybė Religija ir prietarai Konformizmas Institucinė parama Apibendrinimas Kokie yra motyvaciniai prietarų šaltiniai? Frustracija ir agresija: atpirkimo ožio teorija Socialinio tapatumo teorija: kai jaučiamės pranašesni už kitus Šališkumas vidinei grupei Socialinės padėties, savigarbos ir priklausymo poreikis Suinteresuotumas vengti prietarų Apibendrinimas Kokie yra pažintiniai prietarų šaltiniai? Kategorizavimas: žmonių skirstymas į grupes Spontaniškas kategorizavimas Suvokti panašumai ir skirtumai Skirtingumas: išsiskiriančių žmonių suvokimas Skirtingi žmonės Gyvi pavyzdžiai Ypatingi įvykiai Atribucija: ar pasaulis teisingas? Šališkas palankumas grupei Teisingo pasaulio reiškinys Apibendrinimas Kokios yra prietarų pasekmės? Amžini stereotipai Diskriminacijos poveikis: išsipildanti pranašystė Stereotipo grėsmė Ar stereotipai paverčia žmonių sprendimus tendencingais? Ką slepia moksliniai tyrimai. Claude Steele apie stereotipų grėsmę Stiprūs stereotipai yra svarbūs Stereotipai aiškinimą ir prisiminimus paverčia šališkais Apibendrinimas Post scriptum: ar galime sušvelninti prietarus? 10 skyrius. Agresija: kai žeidžiame kitus Kas yra agresija? Kokios yra agresijos teorijos? Agresija kaip biologinis reiškinys Instinktų teorija ir evoliucinė psichologija Nervinių procesų įtaka

362 363 363 364 365 366 368 368 368 369 370 372 374 375 375 375 376 377 379 379 381 382 383 384 385 387 387 387 389 390 392

Genų įtaka Biocheminė įtaka Agresija kaip atsakas į frustraciją Patikslinta frustracijos-agresijos teorija Santykinė deprivacija Agresija kaip išmokta socialinė elgsena Agresijos nauda Išmokimas stebint Apibendrinimas Kas lemia agresyvumą? Nemalonūs įvykiai Skausmas Karštis Išpuoliai Sužadinimas Agresijos užuominos Žiniasklaidos įtaka: pornografija ir seksualinis smurtas Iškreiptas seksualinės tikrovės suvokimas Agresija prieš moteris Mokymas kritiškai vertinti žiniasklaidą Žiniasklaidos įtaka: televizija Televizijos poveikis elgsenai Televizijos poveikis mąstymui Žiniasklaidos įtaka: kompiuteriniai žaidimai Kokius žaidimus žaidžia vaikai Kompiuterinių žaidimų poveikis vaikams Ką slepia moksliniai tyrimai. Craigas Andersonas apie smurtinius kompiuterinius žaidimus Grupės įtaka Mokslinių tyrimų išvada. Ar provokuojamos grupės agresyvesnės už pavienius asmenis? Apibendrinimas

403 404 405 407 408 409 409 410 412 412 412 412 413 415 415 416 418 419 419 421 422 424 427 429 429 430

432 433

435 436 436 436

393 394 394 396 396 398 400 401 401 402 402

Kaip mažinti agresiją? Katarsis? Atkreipkime dėmesį. Klinikinio tyrėjo Martino Seligmano katarsio analizė Socialinio išmokimo požiūris Apibendrinimas Post scriptum : kaip keisti smurtą palaikančią kultūrą 11 skyrius. Patrauklumas ir intymumas: simpatijos ir meilės jausmas Kas lemia draugystę ir patrauklumą? Art(im)umas

438 439 441 441

443 446 447

TURINYS

11

Tarpusavio sąveika Tarpusavio sąveikos laukimas Paprasčiausia ekspozicija

447 448 449

Post scriptum : kaip mylėti 12 skyrius. Pagalba Kodėl padedame? Socialiniai mainai ir socialinės normos Atpildas

490 492 494 494 495

Atkreipkime dėmesį. Mums patinka tai, kas susiję su mumis.... 450 Fizinis patrauklumas Patrauklumas ir pasimatymai Suderinamumas Fizinio patrauklumo stereotipas Ką slepia moksliniai tyrimai. Ellen Berscheid apie patrauklumą Ką reiškia - patrauklus? Panašumas versus kito papildymas Ar panašūs žmonės buriasi draugėn? Ar priešybės traukia? Ką slepia moksliniai tyrimai. Jamesas Jonesas apie kultūriną įvairovę Mums patinka tie, kuriems patinkame mes Atkreipkime dėmesį. Blogis stipresnis už gėrį Atribucija (priskyrimas) Savivertė ir patrauklumas Kaip pasiekti, kad kiti jus vertintų Tarpasmeninių santykių nauda Apibendrinimas Kas yra meilė? Aistringoji meilė Aistringosios meilės teorija Meilės variacijos: kultūra ir lytis Draugiškoji meilė Apibendrinimas Kas sudaro sąlygas artimiems santykiams? Prieraišumas Prieraišumo stiliai Teisingumas Ilgalaikis teisingumas Suvoktas teisingumas ir pasitenkinimas Atsiskleidimas Atkreipkime dėmesį. Ar internetas sukuria intymumą, ar izoliaciją? Apibendrinimas Kaip nutraukiami santykiai? Skyrybos Išsiskyrimo procesas Apibendrinimas 484 486 486 487 488 490 .• 465 466 467 468 468 468 470 472 472 473 474 475 476 Ali 478 478 479 480 480 481 482 458 458 462 462 465 453 453 455 456

Ką slepia moksliniai tyrimai. Dennisas Krebsas apie gyvenimo patirtį ir profesinius interesus Vidinis atpildas Socialinės normos Evoliucinė psichologija Giminaičių globa Abipusiškumas Pagalbos teorijų palyginimas ir įvertinimas Tikrasis altruizmas Atkreipkime dėmesį. Empatinio altruizmo nauda ir kaina Apibendrinimas Kada padedame? Liudininkų skaičius Pastebėjimas 496 497 500 503 504 505 506 507 510 5ll 5ll 512 513

Ką slepia moksliniai tyrimai. Johnas M. Darley apie liudininkų reakciją Interpretavimas Atsakomybės prisiėmimas Dar kartą apie tyrimų etiką Pagalba, kai kas nors jau padeda Laiko trūkumas Panašumas Mokslinių tyrimų išvada. Vidinės grupės nariųpanašumas ir pagalba Apibendrinimas Kas skatina padėti? Asmenybės bruožai Religiniai įsitikinimai Apibendrinimas Kaip sustiprinti paslaugumą? Mažiau neapibrėžtumo, daugiau atsakomybės Kaltės jausmas ir rūpinimasis savo įvaizdžiu Altruizmo socializavimas Moralinio įsitraukimo ugdymas Altruizmo modeliavimas Praktinis mokymasis Atkreipkime dėmesį. Žydųgelbėtojųpoelgiai ir nuostatos 521 523 524 524 525 527 527 527 529 530 530 531 533 533 513 514 516 517 519 519 520

12

TURINYS

Paslaugumo priskyrimas altruistiniams motyvams Žinių apie altruizmą įgijimas Apibendrinimas

534 535 535

IV dalis. SOCIALINĖS PSICHOLOGIJOS TAIKYMAS 14 skyrius. Socialinė psichologija klinikoje Kas iškreipia klinikinių sprendimų tikslumą? 582 583 584 585 586 587 589 590 591 591 592 592 592

Post scriptum: socialinės psichologijos žinių taikymas gyvenime .. 536

13 skyrius. Konfliktai ir jų sprendimas Kas sukelia konfliktą? Socialinės dilemos Kalinio dilema Bendrų išteklių tragedija Socialinių dilemų sprendimas Konkurencija Suvoktas neteisingumas Klaidingas suvokimas Veidrodinis įvaizdžio suvokimas Pernelyg supaprastintas mąstymas Suvokimo poslinkis Mokslinių tyrimų išvada. Klaidingas suvokimas ir karas Apibendrinimas Kaip pasiekti taiką? Kontaktas Ar desegregacija gerina požiūrį į kitą rasę? Kada desegregacija pagerina požiūrį į kitą rasę? Mokslinių tyrimų išvada. Santykiai, kurie galėjo būti Bendradarbiavimas Bendra išorinė grėsmė sutelkia Atkreipkime dėmesį. Kodėl svarbu, kas nugalės? Aukštesni tikslai skatina bendradarbiauti

537 539 539 539 541 543 546 548 549 550 552 553 554 554 555 555 556 557 559 560 561 563 564

Iliuzinė koreliacija Pavėluota nuomonė ir perdėta savikliova Pasitvirtinančios diagnozės Klinikinių ir statistinių prognozių palyginimas Išvados geresniam gydymui Apibendrinimas Atkreipkime dėmesį. Gydytojo požiūris Kokie pažintiniai procesai lydi elgsenos problemas? Depresija Iškraipymas ar realizmas? Ar negatyvus mąstymas yra depresijos priežastis, ar pasekmė? Ką slepia moksliniai tyrimai. Shelley Taylor apie teigiamas iliuzijas Vienišumas Kai jaučiamės vieniši ir atstumti Kai neigiamai galvojame apie kitus Nerimas ir drovumas Kai abejojame savo gebėjimais socialinėse situacijose Perdėtas situacijos suasmeninimas Sveikata, liga ir mirtis Reakcija į ligą Emocijos ir sveikata Optimizmas ir sveikata Apibendrinimas

593

594 597 597 597 598 599 599 600 600 603 604 606 607 607 608 608 609 610 611 612 612 613 614

Kolektyvinis mokymasis pagerina nuostatas rasių atžvilgiu .... 565 Atkreipkime dėmesį. Branchas Rickey, Jackie Robinsonas ir beisbolo atsinaujinimas Grupė ir aukštesnio lygmens tapatumai Bendravimas Derybos Tarpininkavimas Arbitražas Sutaikinimas Laipsniškas ir abipusis įtampos mažinimas (LAĮM) Taikymai realiose situacijose Apibendrinimas Post scriptum: asmens ir bendruomenės teisių konfliktas 567 568 570 570 571 575 576 576 577 578 579

Kokie yra socialiniai psichologiniai požiūriai į gydymą? Vidinių pokyčių sužadinimas išorine elgsena Išėjimas iš uždaro rato Socialinių įgūdžių mokymas Aiškinimo stiliaus terapija Pokyčių išsaugojimas pasitelkus vidines sėkmės atribucijas Psichoterapijos kaip socialinio poveikio priemonės taikymas Apibendrinimas Kaip socialiniai santykiai stiprina sveikatą ir gerovę? Artimi santykiai ir sveikata Pasitikėjimas ir sveikata

TURINYS

13

Skurdas, nelygybė ir sveikata Artimi santykiai ir laimė Draugystė ir laimė Santuoka ir laimė Apibendrinimas Post scriptum : kaip jaustis laimingesniam

615 616 616 617 619 619

Mokslinių tyrimų išvada. Grupės poliarizacija natūralioje teismo aplinkoje Ar dvylika galvų geriau nei viena? Ar šešios galvos taip pat gerai kaip dvylika? Iš laboratorijos į gyvenimą: imituojamos ir realios prisiekusiųjų žiuri Apibendrinimas 653 654 651 652 652

15 skyrius. Socialinė psichologija teisme Ar liudytojų parodymai patikimi? Įtikinamų liudytojų įtaka Kai akys apgauna Klaidingos informacijos efektas Atkreipkime dėmesį. Liudytojo parodymai Perpasakojimas Kaip sumažinti klaidų kiekį Mokslinių tyrimų išvada. Atsakomosios reakcijos poveikis liudytojams Mokyti policijos tardytojus Kaip sumažinti klaidų skaičių per akistatą Mokyti prisiekusiuosius Apibendrinimas Kokie kiti veiksniai daro įtaką prisiekusiųjų sprendimams? Teisiamojo savybės Fizinis patrauklumas Panašumas į prisiekusiuosius Teisėjo nurodymai Papildomi veiksniai Apibendrinimas Kas daro įtaką prisiekusiajam? Prisiekusiųjų supratingumas Nurodymų supratimas Statistinės informacijos supratimas Kaip pasiekti didesnio prisiekusiųjų supratingumo Prisiekusiųjų atranka „Mirties bausmės" prisiekusieji Apibendrinimas Kokią įtaką prisiekusiesiems daro grupė? Mažumos įtaka Grupės poliarizacija Atlaidumas

621 623 623 624 627 628 630 630

Post scriptum : kaip išmintingai vadovautis psichologijos mokslu 655

16 skyrius. Socialinė psichologija ir aprūpinta ateitis Aplinkos kvietimas imtis veiksmų Apibendrinimas Kaip užtikrinti aprūpintą gyvenimą Naujosios technologijos 657 658 661 661 661 662 664 664 665 665 668 669 670

631 632 633 634 636

Vartojimo mažinimas Apibendrinimas Socialinė psichologija apie materializmą ir turtus Stiprėjantis materializmas Turtai ir gerovė Materializmas nuvilia

636 636 637 638 640 642 642 643 643 643 644 645 645 647 648 649 649 650 650

Žmogaus gebėjimas prisitaikyti Polinkis lyginti save su kitais Atkreipkime dėmesį. Socialinis palyginimas, priklausymas ir laimė Aprūpintos ateities ir išlikimo link Moksliniųtyrimųišvada. Nacionalinės gerovės matavimai Apibendrinimas Post scriptum : kaip šiuolaikiniame pasaulyje gyventi atsakingai? Epilogas Sąvokų žodynėlis Bibliografija Rodyklės

671 672 674 674

675 676 678 687 776

Apie autorių I
Ajovos universitete įgijęsfilosofijosdaktaro laipsnį, Davidas Myersas (David Myers) savo profesinę veiklą plėtoja Mičigano Hope koledže, kuriame skaito daugybę psichologijos kursų ir kur jam suteiktas profesoriaus vardas. Hope koledžo studentai buvo jį pakvietę pasakyti kalbą per iškilmingą aukštosios mokyklos baigimo diplomų teikimo ceremoniją ir išrinkę „įžymiu profesoriumi". Myerso moksliniai straipsniai paskelbti beveik keturiasdešimtyje studijų bei periodinių leidinių, tarp jų Science, American Scientist, Psychological Science ir American Psychologist. Myersas rašo ne tik mokslinius straipsnius bei vadovėlius. Jo šviečiamojo pobūdžio tekstų psichologijos klausimais yra paskelbta beveik keturiasdešimtyje žurnalų, pradedant Today s Education ir baigiant Scientific American. Jis taip pat yra išleidęs plačiam skaitytojų ratui skirtų knygų, pavyzdžiui, The Pursuit of Happiness („Laimės siekimas") ir Intuition: Its Powers and Perils („Intuicija: jos galia ir pavojai"). Davidas Myersas buvo Žmonių santykių komisijos pirmininkas, padėjo įkurti materialinės paramos skurstančioms šeimoms centrą, yra pasakęs šimtus kalbų koledže ir įvairiose bendruomenėse. Remdamasis savo patirtimi, jis taip pat yra parašęs straipsnių bei studiją^ Quiet World („Tylos pasaulis") apie kurtumą. Psichologas aktyviai dalyvauja kuriant technologijas žmonėms su sutrikusia klausa (interneto tinklapis hearingloop.org). Davidas Myersas ištisus metus į darbą važinėja dviračiu ir žaidžia krepšinį. Davidas ir Carol Myersai turi du sūnus ir dukterį.

Pratarmė I Nors žmonijos istorija tęsiasi daugybę šimtmečių. . ieškoti principinių sąsajų su kasdieniais įvykiais. įsivaizdavau. Nutariau perteikti socialinės psichologijos pagrindus kaip to reikalauja intelektualioji laisvųjų menų tradicija. filosofijos. Socialinė psichologija irgi siekia šių tikslų. Mokant klasikinės literatūros. užuot sugniaužę kumštį. ir šiltai žmogiškas. sukaupėme reikšmingų įžvalgų apie įsitikinimus ir iliuzijas. kad jos stilius turėtų būti ir solidžiai mokslinis. pagrįstas griežtais faktais ir intelektualiai provokuojantis. Kai man buvo pasiūlyta parašyti šią knygą. meilę ir neapykantą. Daugelio žmogaus elgesio priežasčių dar nepavyko atskleisti. Jis turėtų skatinti skaitytoją mąstyti . galime draugiškai ištiesti ranką? Atsakymai į šiuos ir daugelį kitų klausimų (tai šios mano knygos misija) praplečia savęs suvokimo ribas ir leidžia pajusti mus veikiančias socialines jėgas. laisvųjų menų lavinimo sistema siekia suteikti žinių. Tikiuosi. o kartais vienas kitam padedame? Kas sukelia socialinius konfliktus ir kaip. Kokią idėjų puotą siūlo socialinė psichologija! Taikydami gausybę įvairių tyrimo metodų. praplėsti mūsų mąstymo ribas. analizuoti. gamtos mokslų. moksliniai žmogaus socialinės elgsenos tyrimai prasidėjo vos prieš šimtmetį. tačiau socialiniai psichologai jau gali atsakyti į daugelį intriguojančių klausimų: • • • Kaip mūsų sąmoningas ir nesąmoningas mąstymas valdo poelgius? Kodėl kartais žeidžiame kitus. kad mano knyga padės skaitytojui tapti įžvalgesniu. Jis turėtų atskleisti svarbius socialinius reiškinius taip. išlaisvinti jį nuo dabarties apribojimų.tyrinėti. kaip juos supranta ir aiškina mokslas. konformizmą ir savarankiškumą.

asmeninės nuostatos ir polinkiai (dispozicijos). kuriais. Bryantui (Lojolos universitetas Čikagoje). Trečiojoje dalyje aptariami socialiniai santykiai. Intarpuose „Atkreipkime dėmesį" labiau įsigilinama į skyriuje aptartą temą.subtilios mus veikiančios socialinės jėgos: kultūrinė nuostatų prigimtis. Couture (Niu Hempšyro koledžas). o baigiamas apibendrinimu. šioje dalyje išsamiau apžvelgiamas socialinės psichologijos principų taikymas sveikatos priežiūros. ekologijos srityse ir teismuose. mokslą bei populiariąją kultūrą. kiekvieną skyrių dalijau į tris-keturis poskyrius. Dianai T. siekdamas paskatinti skaitytoją mąstyti. Timothy C. kas paskatino juos susidomėti vienu ar kitu klausimu ar socialiniu reiškiniu. Padėkos Nors ant šios knygos viršelio . George Bishopui (Singapūro nacionalinis universitetas). Cynthiai Crown . socialinė intuicija. pavyzdžiui. Chertkoffui (Indianos universitetas). Taip skaitytojas supažindinamas su tais dalykais. Paraštėse rasite ne tik apibrėžimus. Šios dalies pabaigoje analizuojami konfliktai ir jų sprendimo būdai. įtikinėjimas. Davidui Bussui (Teksaso universitetas). Antrojoje dalyje aptariama socialinė įtaka . Nors nė vienas iš šių žmonių neatsako už tai. Kiekvienas poskyris pradedamas trumpa apžvalga. Brownui (Vašingtono universitetas). Svarbiausios sąvokos tekste paryškintos. Noriu nuoširdžiai padėkoti už pagalbą Mike Aamodtui (Radfordo universitetas). Karen A. Susanai Beers (Sweet Briaro koledžas). paraštėje. Ketvirtojoje dalyje apžvelgiama. grupių įtaka. sportą. Robertui Arkinui (Ohajo universitetas). Charlesui Danieliui Batsonui (Kanzaso universitetas). kurioje.16 PRATARMĖ Struktūra Knygos įžanginiame skyriuje apžvelgiami socialinėje psichologijoje taikomi tyrimo metodai. Amy Bradfield (Ajovos universitetas). Kiekvieną skyrių baigiu rubrika „Post scriptum". Russellui Clarkui (Šiaurės Teksaso universitetas). kodėl žiovaujame. Norėdamas. skaitytojai perspėjami. intuicijoje ir aiškinimuose. siekiama išsiaiškinti. konformizmas. kurie kartais būna neigiami. Knygos tekstas paįvairinamas intarpais. Jie gali svyruoti nuo prietarų iki agresijos. Apibrėžimus rasite ir knygos pabaigoje esančiame sąvokų žodynėlyje. Poskyryje „Svarbiausios socialinės psichologijos tezės" apžvelgiamos svarbiausios knygos temos: socialinės tikrovės kūrimas. Fredui B. kaip ankstesniuose skyriuose aptartos sąvokos taikomos realiame gyvenime. Martinui Boltui (Kalvino koledžas). Brockui (Ohajo universitetas). Kiekviena knygos dalis prasideda trumpa įžanga. Galenui V. biologinė elgsena ir socialinės psichologijos principų taikymas kasdieniame gyvenime. Pirmojoje dalyje nagrinėjamas socialinis mąstymas: kaip suprantame save ir vieni kitus. o kartais . Nors apie tai užsimenama kiekviename skyriuje. Intarpuose „Mokslinių tyrimų išvada" įdėmiau apžvelgiama mokslinio tyrimo eiga. socialinės aplinkos įtaka. jungiantis socialinę psichologiją ir literatūrą. Be to. kurie yra tarsi tiltas. ką parašiau aš (ir turbūt nė vienas nesutiktų su viskuo. jų pasiūlymai padėjo tobulinti šią knygą.tik viena pavardė.teigiami. bet ir citatų iš įvairių senųjų bei šiuolaikinių šaltinių. pateikiant apibrėžimą. kas parašyta). Jonathonui D. kad nauji atradimai gali pasirodyti akivaizdūs ir žinomi. kuriame pakartojamos esminės sąvokos ir tezės. Shawn Meghan Burn (Kalifornijos politechnikos universitetas). Intarpuose „Ką slepia moksliniai tyrimai" rasite mokslininkų pasakojimus apie tai. kad ši struktūra būtų kuo aiškesnė. Steve Baumgardneriui (Viskonsino Eau Claire universitetas). Knygos struktūra pagrįsta socialinės psichologijos apibrėžimu. religiją. kuriuose aprašomi įvairūs mokslinių tyrimų aspektai. kiek tiesos yra mūsų įspūdžiuose. Thomasui Cafferty (Pietų Karolinos universitetas). apie kuriuos bus kalbama toliau. Kiekvienas skyrius pradedamas trumpu turiniu. apžvelgiančia svarbiausius klausimus. kaip klaidingas suvokimas gali kliudyti tarprasiniams santykiams. prie jos rengimo prisidėjo visas mokslininkų būrys. Bodenhausenui (Šiaurės Vakarų universitetas). kaip elgiasi praeiviai gatvėje. nuo simpatijos iki pagalbos. Jerome M. įdomesni eksperimentai. kad skaitytojui būtų lengviau suvokti jo struktūrą. Ypač dėkoju Stevenui Spenceriui (Vaterlo universitetas) už jo įnašą į 9 skyrių („Prietarai"). šalia. Cordovai (Jeilio universitetas). pateikiu keletą provokacinių klausimų. Dorothea Braginsky (Fairfieldo universitetas).

Martinui Kaplanui (Šiaurės Ilinojaus universitetas). Davidui A. Williamui Ickesui (Teksaso universitetas Arlingtone). Royce Singletonui Jr. Jackui Croxtonui (Niujorko universitetas Fredonijoje). Paului Paulusui (Teksaso universitetas Arlingtone). pateikusiems savo komentarus apie rengiamą knygą: Nancy L. Tresmainei Grimes (Ajonos koledžas). Ranaldui Hansenui (Oklendo universitetas). Mclntoshui (Denverio universitetas). Jonathanui Iuzzini (Teksaso A&M universitetas). Robertui Millardui (Vasaro koledžas). Norbertui Kerrui (Mičigano Universitetas). Alice H. Garoldui Stasseriui (Majamio universitetas).PRATARMĖ 17 (Ksaviero universitetas). Matthew Spackmanui (Brighamo Youngo universitetas). C. (Simpsono koledžas). Stuartui Oskampui (Klaremonto universitetas). Judi Jones (Pietų Džordžijos koledžas). Charlesui Stangorui (Marylendo universitetas Koledž Parke). Ann L. Deanai Julkai (Portlendo universitetas). Meighan Johnson Dorterio koledžas). Traci Craig (Aidaho universitetas). Kennethui Fosteriui (Niujorko universitetas). Danieliui N. Wesley Schultzui (Kalifornijos universitetas San Markose). Dennisui Foxui (Ilinojaus universitetas Springfilde). Richardui A. R. Douglasui Kenrickui (Arizonos universitetas). Pettijohn (Mersihursto koledžas). Chesteriui Insko (Šiaurės Karolinos universitetas). Nicholasui Reutermanui (Pietų ilinojaus universitetas Edvardsvilyje). Jamesui L. Levesque (Elono universitetas). Sheldonui Solomonui (Skidmoro koledžas). Pastorino (Valencijos bendruomenės koledžas). Bernardui Whitley (Balio universitetas). Chrisui O'Sullivanui (Buknelio universitetas). JoNell Strough (Vakarų Virdžinijos universitetas). Paului Nesselroadei Jr. (Holy Kroso koledžas). Danieliui M. Mike Wessellsui (Randolfo-Makono koledžas). Elizabethai Tanke (Santa Klaros universitetas). Edwardui Jonesui (Prinstono universitetas). Rhodai Unger (Montklero universitetas). Carie Forden (Klariono universitetas). Maijorie Krebs (Ganono universitetas). Robertui D. Billy Van Jonesui (Abilene krikščioniškasis koledžas). Michaelio universitetas). Christinei M. Stevenui H. Markui Snyderiui (Minesotos universitetas). Madeleinei Fugere (Rytų Konektikuto universitetas). Joachimui Kruegeriui (Brauno universitetas). Dianei Martichuski (Kolorado universitetas). Travisui Langley (Hendersono universitetas). Milesui Jacksonui (Portlendo universitetas). Arthurui Milleriui (Majamio universitetas). Bertui Hodgesui (Gordono koledžas). Mary Alice Gordon (Pietų metodistų universitetas). Stephenui Slane (Klyvlendo universitetas). Kurtui Bonieckiui (Centrinio Arkanzaso universitetas). Lindai Šilkai (Masačiusetso. Smithui (Kentukio universitetas). Charlesui Kiesleriui (Misūrio universitetas). Williamui Fromingui (Pasiflk psichologijos mokykla). Linkey (Maršalo universitetas). Suzannei Kieffer (Hjustono universitetas). Tomui Gilovichui (Kornelio universitetas). Philipui Finney (Pietryčių Misūrio universitetas). Janicei Kelly (Perdju universitetas). Williamui Titusui (Arkanzaso technikos universitetas). Ericui Sykesui (Indianos universitetas Kokomo). Homerui Stavely (Kyno koledžas). Stephenui Fugitai (Santa Klara universitetas). Midge Wilson (DePaulo universitetas). Joachimui Kru- . Labai dėkoju visiems. Terry E. McHoskey (Rytų Mičigano universitetas). Carolynai Whitney (Šv. K. Hiltonui (Mičigano universitetas). Snyderiui (Kanzaso universitetas). Ridge (Brighamo Youngo universitetas). Ashton (Richardo Stoktono koledžas Niu Džersyje). Scottui Piousui (Veslio universitetas). Leandre Fabrigariui (Queen's universitetas). Carrie B. Maritai Inglehart (Mičigano universitetas). Timothy J. Wegneriui (Harvardo universitetas). Ellenai E. Nicolei Schnopp-Wyatt (Pikevilio koledžas). Annie McManus (Parklendo koledžas). Mary Stewart Van Leeuwen (Rytų koledžas). Weber (Šiaurės Karolinos universitetas Aševilyje). Anthony Doobui (Toronto universitetas). Gary Welse (Ajovos universitetas). Helenai E. Toddui D. Sandrai Sims Patterson (Spelmano koledžas). Maurice J. Vannui Scottui (Armstrongo Atlanto universitetas). Eagly (Šiaurės Vakarų universitetas). Nelsonui (Kalifornijos universitetas). Fried (Vinonos universitetas). Smith (Grand Valey universitetas). Johnui W. Teru Morton (Vanderbilto universitetas). Allenui Hartui (Amhersto koledžas). Elaine Hatfield (Havajų universitetas). Baronui (Montgomerio bendruomenės koledžas).Lovelio universitetas). Davidui McMillenui (Misisipės universitetas). Gershaw (Vakarų Arizonos koledžas). Davidui Dunningui (Kornelio universitetas). Tomui Tyleriui (Niujorko universitetas). Kiplingui Williamsui (Perdju universitetas). Kasseriui (Nokso koledžas). Darrenui Newtsonui (Virdžinijos universitetas).

Amy Lyndon (Rytų Karolinos universitetas). Bendradarbiavimas su šiais žmonėmis pavertė knygos kūrimą džiugia ir skatinančia patirtimi. Gregui Poolui (St. David G. Cynthiai Reed (Taranto apygardos koledžas). Rainey (Indianos universitetas-Perdju universitetas Indianapolyje).18 TURINYS egeriui (Brauno universitetas). Rusty Mclntyre (Amhersto koledžas). Cheryl Terrance (Šiaurės Dakotos universitetas). Kim MacLin (Šiaurės Ajovos universitetas). Gretchen Sechrist (Bufalo universitetas. Michellei R. Mary universitetas). Niujorko universitetas). Michaeliui Olsonui (Tenesio universitetas Noksvilyje). Myers davidmyers. Deborah Long (Rytų Karolinos universitetas). Dougui Woody (Šiaurės Kolorado universitetas).org . Elissai Wurf (Mulenbergo koledžas). Christopheriui Trego (Floridos bendruomenės koledžas Džeksonvilyje). Diannei Leader (Džordžijos technologijos institutas). Dėkoju visai knygos leidimą organizavusiai komandai.

tačiau kartais pavojinga Socialinė aplinka formuoja mūsų elgseną Asmeninės nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat formuoja elgseną Socialinė elgsena . Aš jau seniai tai žinojau Tyrimo metodai: kaip tiria socialinė psichologija Hipotezių formulavimas ir tikrinimas Koreliaciniai tyrimai: natūralių ryšių atradimas Eksperimentiniai tyrimai: priežasties ir pasekmės paieška Laboratorinių tyrimų apibendrinimas ir pritaikymas gyvenime Post scriptum: kodėl aš parašiau šią knygą .tai ir biologinė elgsena Socialinės psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime Socialinė psichologija ir žmogiškosios vertybės Akivaizdūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Subtilūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Aš jau seniai tai žinojau: ar socialinė psichologija nėra paprasčiausias sveikas protas? Atkreipkime dėmesį.Įvadas į socialinę psichologiją Kas yra socialinė psichologija? Svarbiausios socialinės psichologijos tezės Mes kuriame savo socialinę tikrovę Mūsų socialinė intuicija dažnai būna stipri.

kad mes. Pelenė sugebėjo patekti į didelę puotą. kurią mes žinome kaip Pelenę. Kas yra socialinė psichologija? socialinė psichologija (sočiai psychology) Mokslas apie žmonių mąstymą. todėl vaikščiojo. ypatingą dėmesį skiriantis mūsų požiūriui į vienas kitą ir abipusiam poveikiui. įtakos jiems ir santykių tyrinėjimas (žr.„Mūsų gyvenimus sieja tūkstančiai nematomų gijų. kad jai dera dirbti. Per puotą ji jautėsi gražesnė. kurią matė princas. Ši miela ir maloni dukra. kaip individai apskritai vienas kitą suvokia ir veikia. kęsti užgauliojimus ir nesistengti pranokti savo seserų. O vyro duktė buvo miela ir maloni. 1. jei lyginsime ją su sociologija (mokslu apie santykius tarp žmonių ir žmonių grupių). kurioje atkreipė gražaus princo dėmesį. kuriuose dažniausiai naudojami eksperimentai. Apie pirmuosius socialinės psichologijos eksperimentus buvo rašyta vos daugiau nei prieš šimtmetį (1898). kas čia papasakota apie Pelenę. Socialinė psichologija yra mokslas. „visų pirma esame tam tikrų aplinkybių veikiamos būtybės". Tiksliau pasakius. ji labai skyrėsi nuo tos žavios ir gražios būtybės. anksti suprato. „Mes negalime būti atskirti nuo situacijų. tad. Socialinė psichologija vis dar tebėra jauna mokslo šaka. Italijoje ir Vokietijoje (Smith." Herman Melville V ienas vyras turėjo pasipūtusią ir savanaudę žmoną. socialinė psichologija mažiau dėmesio kreipia į individų skirtumus ir daugiau į tai. Despotiškos pamotės akivaizdoje Pelenei teko vaidinti vienokį vaidmenį. 59-60. Tačiau. Visas šaltinio aprašas pateikiamas knygos gale esančiame literatūros sąraše. tai mokslinis žmonių nuomonių apie kitus. Kai vėliau įsimylėjęs princas pamatė skurdžiai atrodančią Pelenę ją žeminusiuose namuose. krikštamotės fėjos padedama. Neįtikėtina? Klausydamiesi šios pasakos privalome skaitytis su situacijos galia. kas liepta. . tiriantis mus supančių aplinkybių įtaką. Šioje knygoje šaltiniai nurodomi skliausteliuose.1 paveikslą). ne iš karto ją atpažino. įtaką kitiems ir tarpusavio santykius. Jis buvo įsitikinęs. žmonės. Socialinė psichologija įsiterpusi tarp psichologijos ir sociologijos. nes jos mus formuoja ir lemia mūsų galimybes" (p. kurios taip pat buvo pasipūtusios ir savanaudės. Socialinė psichologija. Ši moteris augino dvi dukras. o pirmosios socialinės psichologijos publikacijos pasirodė apie 1900 metus Prancūzijoje. nuolanki ir nepatraukli. perfrazuota). Prancūzų filosofas ir rašytojas Jeanas Paulis Sartre (1946) tikrai sutiktų su tuo. daugiau dėmesio kreipia į individus. Tik XX a. 2005). kalbėjo ir šypsojosi tarsi tokia ir būtų. tirdama juos tokiais metodais. Palyginti su asmenybės psichologija. Namuose Pelenė buvo sulindusi į savo kiautą.

sunkiai gebančiam išmokti reikiamą kiekį žodžių. Štai keletas pavyzdžių: Kokią socialinio pasaulio dalį mes paprasčiausiai įsivaizduojame? Kaip paaiškės vėlesniuose skyriuose.. jie gali įžeidžiančiai elgtis ir šitaip skatinti laukiamą priešiškumą. Socialinė psichologija tiria mąstymą.. kad žmonės vykdė įsakymus. eksperimento rezultatai buvo gąsdinantys: beveik du trečdaliai eksperimento dalyvių visiškai pakluso įsakymui. grūdo j u o s į dušus ir nuodijo dujomis. kai psichologai ėmė kūrybingai tyrinėti įtikinėjimą ir kareivių moralę. . kokį jį matome šiandien. kaip mes j a s interpretuojame. Ar galėtumėte paklusti žiauriam įsakymui? Kaip nacistinė Vokietija galėjo sugalvoti sunaikinti šešis milijonus žydų ir įgyvendinti šį s u m a n y m ą ? Šie žiaurumai vyko iš dalies dėl to. Socialinį mąstymą • Kaip mes suvokiame save ir kitus • Kuo mes tikime • Mūsų sprendimai • Mūsų nuostatos Socialinę įtaką • Kultūra ir biologinė prigimtis • Reikalavimai. mūsų socialinis elgesys keičiasi ne tik keičiantis aplinkybėms. bet ir priklausomai nuo to.1 PAVEIKSLAS Socialinė psichologija yra. Kaip pamatysime 6 skyriuje. Nelaimingai vedę žmonės tą pačią pastabą aiškins bjauriu charakteriu („Jis visada priešiškai nusiteikęs!") ir todėl gali į ją atitinkamai reaguoti. Laimingai vedę žmonės kandžią savo sutuoktinio pastabą („Kodėl tu niekada nepadedi daiktų į savo vietą?") susies su išorinėmis priežastimis („Jam tikriausiai šiandien buvo sunki diena"). tarpusavio įtaką. šis mokslas tapo toks aktualus. Kaip žmonės galėjo taip siaubingai elgtis? Ar jie buvo normalūs? Tuo susidomėjo Stanley Milgramas (1974). kurio metu buvo liepiama sukelti vis stipresnį elektros šoką eksperimento dalyviui.1 s k y r i u s . ĮVADAS Į S O C I A L I N Ę P S I C H O L O G I J Ą 21 Socialinė psichologija yra mokslas apie 1. laukdami iš savo sutuoktinio priešiškumo. keldama kiekvienam iš mūsų aktualius klausimus. Be to. santykius. Ir tik po Antrojo pasaulinio karo. kuriems privalome paklusti • Įtikinėjimas • Žmonių grupės Socialinius santykius • Išankstinės nuostatos • Agresija • Patrauklumas ir intymumas • Pagalba ketvirtajame dešimtmetyje socialinė psichologija įgavo dabartinį pavidalą. Jie varė kalinius į traukinius. Jis atliko eksperimentą.

kurių niekada nereikėtų pamiršti" sąrašas. 1. meilę ir neapykantą. Kai po kelių mėnesių panašūs incidentai pasikartojo San Franciske ir Toronte. kuris išsamiau pristatomas tolesniuose skyriuose (žr. Šios varžybos išgarsėjo kaip pagiežos rungtynės . ir du milijonai dolerių išsibarstė gatvėje. priklausys nuo to. kaip žmonės vieni kitus vertina ir kaip bendrauja tarpusavyje. 1954. skatina paslaugumą? Šiuos klausimus jungia viena bendra gija: mintis apie tai.ją aprėpiančios temos? Daugelyje akademinių sričių dešimčių tūkstančių tyrimų rezultatus.2 paveikslą). taip pat žr. 1951 metais vykusios amerikietiškojo futbolo rungtynės tarp Prinstono ir Dartmuto universitetų komandų yra klasikinis pavyzdys. nes mes skirtingai mąstome. tarkime.tai buvo šiurkščiausios ir bjauriausios varžybos abiejų universitetų istorijoje. kaip natūralioji atranka ir prisitaikymas. rezultatai buvo tokie patys: praeiviai nugvelbė didžiąją pinigų dalį (Bowen. Biologija mums siūlo tokius principus. nuspėjamą ir kontroliuojamą. žaidėjai sugrūsti į krūvą ir galiau- . Prinstono „AllAmerican" komanda buvo užpulta būriu. Socialiniai psichologai tiria nuostatas ir įsitikinimus. Kokios koncepcijos yra socialinės psichologijos svarbiausių idėjų pagrindiniame sąraše? Kokias temas ar pamatinius principus dar ilgai reikėtų prisiminti po to. Muzika priklauso nuo mūsų supratimo apie ritmą. Sprendžiant iš to. kur kas daugiau vairuotojų sustojo. Kokios situacijos skatina žmones būti paslaugius arba godžius? Ar tam tikra kultūrinė aplinka. kai pamiršite daugumą detalių? Toliau pateiktas mano sudarytas „didžiųjų idėjų. kad dingo 1 900 000 dolerių. Jūs ir aš galime skirtingai reaguoti į panašias situacijas. tūkstančių tyrėjų išvadas ir šimtų teoretikų įžvalgas galima sujungti į kelias pagrindines idėjas. Keleto sustojusių automobilių vairuotojai padėjo surinkti 100 000 dolerių. Kaip mes reaguosime į draugo įžeidimą. kaip nors ją pagrįsti ir šitaip padaryti ją tvarkingą. ar tiesiog kaip nesėkmingą dieną. Mes kuriame savo socialinę tikrovę Mes. kaip nuomonės veikia interpretacijas (Hastorf ir Cantril. Svarbiausios socialinės psichologijos tezės Kokios yra svarbiausios socialinės psichologijos išvados . 1981). žmonės. Loy ir Andrews. Sociologija remiasi socialinės struktūros ir organizacijos koncepcijomis. prisitaikymą ir nepriklausomumą.22 ĮŽANGA Padėti? Ar pasipelnyti? Vieną rudens dieną O h a j o valstijos Kolumbo mieste iš šarvuoto automobilio iškrito maišai su pinigais. jaučiame nepaliaujamą poreikį aiškinti savo elgseną. Būtent tai ir tiria socialinė psichologija. 1988). melodiją ir harmoniją. kaimo arba mažo miestelio. kad pasipinigautų. ar tai vertinsime kaip priešiškumą.

kad kontroliuojame padėtį? Ar save laikome pranašesniais. jei kas nors dažnai laido kandžias pastabas. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 23 SVARBIAUSIOS SOCIALINĖS PSICHOLOGIJOS TEZĖS 1.2 PAVEIKSLAS Svarbiausios socialinės psichologijos tezės siai sulaužytomis nosimis jėga išvaryti iš žaidimo. Ar esame optimistai? Ar manome. Išvada: objektyvi realybė egzistuoja. perprantame žmonių elgseną. ir pradėti jo vengti. Šios varžybos niekaip nederėjo su tarpuniversitetinės sporto lygos aukštesniosios klasės aristokratiškumu. Socialinė elgsena tai ir biologinė elgsena 7. kaip mes suvokiame pasaulį ir save. Polinkiai formuoja elgseną 6.1 skyrius. Svarbu. Įvyko muštynės. galima nuspręsti. Mes konstruojame savo socialinę realybę 2. Prinstono universiteto studentai pastebėjo dvigubai daugiau savo varžovų taisyklių pažeidimų nei pamatė jų kolegos iš Dartmuto. mes tai priskirame prie charakterio savybių. Jei elgesys yra nuoseklus ir išskirtinis. Intuicija da- . Ar šie „stebėtojai" galėjo būti nešališki? Pavyzdžiui. Mūsų socialinė intuicija dažnai būna stipri. tačiau mes į ją dažnai žvelgiame pro savo įsitikinimų bei vertybių akinius. o kartais pozityvūs SOCIALINIAI SANTYKIAI Socialinės psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime SOCIALINĖS PSICHOLOGIJOS TAIKYMAS 1. Mūsų įsitikinimai apie save taip pat svarbūs. kad šis žmogus yra bjauraus būdo. o kartais ir pavojinga 3. Studentai atliko mokslininkų stebėtojų vaidmenis ir sekė kiekvieną taisyklių pažeidimą bei pažeidėjus. kiek to reikia kasdienybėje. Nuostatos formuoja elgseną SOCIALINIS M Ą S T Y M A S S O C I A L I N Ė ĮTAKA 4. Netrukus po varžybų abiejų universitetų psichologai parodė studentams filmą apie rungtynes. pasinaudojame įspūdžiais (ar galiu juo pasitikėti?) ir santykiais (ar aš jai patinku?). Dažniausiai gana greitai ir tiksliai. Intuityviai mes visi esame mokslininkai. abiejose komandose buvo sužeistų. Jausmai ir veiksmai kitų žmonių atžvilgiu kartais būna negatyvūs. Pavyzdžiui. tačiau kartais pavojinga Mes intuityviai jaučiame baimę (ar skristi pavojinga?). Mūsų socialinė intuicija yra stipri. ar menkesniais? Atsakymai į šiuos klausimus lems mūsų emocijas ir veiksmus. Socialinė įtaka formuoja elgseną 5.

kad žinome. Iš tiesų psichologijos mokslas atskleidžia mūsų pasąmonės žavesį . „implicitinės (neišreikštosios) atminties". azartinių žaidimų lošėjams prie lošimo stalo. impulsyvią intuiciją patartina tramdyti kritiniu mąstymu. tai yra intuityviai sprendžiame apie įvairių dalykų tikimybę pagal tai. rugsėjo 11-osios nešiojamės atmintyje įsirėžusius lėktuvų katastrofos vaizdinius. ir nuostatos veikia dviem lygmenimis . apie kuriuos Freudas niekada nėra kalbėjęs. ir atmintis. Dažniau nei mes numanome. Daugelyje situacijų mums pakankamai gerai pasitarnauja „greiti ir tikslingi" sprendimai. „automatiško informacijos apdorojimo". ir kaip gerai po metų jausimės. jei laimėsime loterijoje. mano amžiaus žmonės linkę priaugti svorio"). ir dėl nerimą keliančio pavojaus. Kaip vėliau pamatysime. jei dabar neteksime darbo arba nutrūks meilės ryšys. O iš tiesų beveik trisdešimt šešis kartus saugiau skristi lėktuvu nei važiuoti automobiliu.artėjantys prie amžiaus vidurio žmonės vis dar tebeperka ankštokus drabužius („tikiuosi numesti keletą svarų"). Tačiau intuicija būna ir pavojinga.pavyzdžiui. kai jie susitinka su kandidatais į darbą. „euristikos". Primindami intuicijos naudą ir perspėdami apie jos spendžiamus spąstus. socialiniai psichologai siekia sutvirtinti mūsų mąstymą. retai kas sau pasako kur kas realistiškiau („verčiau nusipirksiu laisvoką rūbą. Mes taip pat dažnai klaidingai numatome savo ateitį . t. kad tik išvengtų galimo pavojaus skrendant lėktuvu.intuityvaus proto užkulisius. savo gebėjimus reikia naudoti atsižvelgiant į tai. Net mūsų nuojauta apie save dažnai būna klaidinga. neigiame. kaip greitai į galvą ateina pavyzdžiai. momentinių emocijų ir nežodinio komunikavimo tyrimai atskleidžia mūsų intuicijos galimybes. prisiekusiesiems įvertinant nusikaltimą ir personalo direktoriams. Mes netiksliai skaitome savo mintis. o kartais -pavojingi reiškiniai. Ypač po 2001 m. Štai pavyzdys: gyvenime mes dažniausiai automatiškai. . o rezultatai retkarčiais „parodomi ekrane".sąmoningai ir apgalvotai bei nesąmoningai ir automatiškai. Intuicija yra milžiniška. Šiandienos mokslininkai tai vadina „dvigubu informacijos apdorojimu". Mes klaidingai prognozuojame savo jausmus . Tokia intuicija yra įprasta. Mūsų intuicija ir nesąmoningas informacijos apdorojimas dažnai būna galingi. nei manome. „spontaniško bruožų priskyrimo". kai baimė yra pagrįsta.24 ĮŽANGA ro įtaką prezidentams krizių metu.kaip blogai jausimės po metų. Savo prisiminimais mes nesąmoningai pasitikime labiau nei derėtų. Ir mąstymas. Todėl dauguma žmonių labiau bijo skristi nei važiuoti automobiliu. Mąstymas. ir daugelis linkę važiuoti tolimus atstumus. Tad mūsų intuicija verta dėmesio ir dėl savo neapsakomos galios. y. priešingai nei mes galvojome maždaug prieš dešimtmetį ar dar anksčiau. mąstymas vyksta „už ekrano". Mes žinome daugiau. dažniau vyksta ne „scenoje". kad mums daro įtaką kokie nors dalykai. Tačiau kai svarbus tikslumas . o „užkulisiuose".

Mūsų požiūris į punktualumą. ir aš dar tiksliau atspėsiu jūsų požiūrį į karą. ar uždaras. • Ar esate ekspresyvus. • Ar moters grožį siesite su kilnumu bei dailiai sudėtu kūnu. . kur gyvenate. Kadangi esame socialiniai sutvėrimai. kas daugiau dirba. kada ir kuriame pasaulio krašte gyvenate.1 skyrius. Naciai daugelį iš pažiūros padorių žmonių pavertė holokausto įrankiais.savo asmeninius poreikius. Kultūra padeda apibrėžti situaciją. . kad amerikiečiai ir Izraelio gyventojai entuziastingai pritarė karui. priklauso nuo to. kad apie mus gerai galvotų. ar jūsų ideologija formavosi veikiama kapitalizmo. priklauso nuo to. giminę ir visuomenės grupes. nusipelno daugiau).) Nesvarbu. Visuomenės nuomonės tyrimai parodė. iš dalies priklauso nuo jūsų kultūrinių bei etninių šaknų. kaip esate paveiktas šiuolaikinio vakarietiško individualizmo. socialiniai gyvūnai. kai studentai nemiegodavo. Pasakykite man. atvirumą ir rengimosi stilių keičiasi kartu su kultūrine situacija. Kitos situacijos gali skatinti didelį dosnumą ar užuojautą. Tuo metu. Nors tyrimas vyko tik darbo dienomis (įskaitant ir paskaitų laiką). nerūpestingas ar oficialus. ar kaip teisingumą (tas. ir aš gana tiksliai atspėsiu jūsų nuostatas prasidėjus karui. Kartais socialinės aplinkybės verčia mus elgtis visiškai kitaip. kuriuos išmokome iš kitų. Mes trokštame bendrauti. pasiūlę jiems nuolatos nešioti mikrojuostinius magnetofonus ir mikrofonus. priklauso nuo to. nei elgtumės tradiciškai. ir mums tenka sutikti su melu ar taikstytis su žiaurumu. ar socializmo. kaip istorija įvertins šį karą. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 25 Socialinė aplinka formuoja mūsų elgseną Mes esame. Po rugsėjo 11-osios katastrofos Niujorkas buvo užverstas labdaringomis maisto bei drabužių siuntomis. viena yra aišku: mus supanti aplinka turi įtakos šiam vertinimui. studentai beveik 30 procentų laiko praleisdavo kalbėdami. Situacijos galią akivaizdžiai parodo požiūrio į 2003 metų karą Irake kaita. o savanoriai siūlė savo pagalbą. troškimus bei moralę. mes reaguojame į mus supančią aplinką. • Ar socialinį teisingumą apibrėžiate kaip lygybę (visi gauna vienodai). • Ar visą dėmesį sutelkiate į save . Mes kalbame ir mąstome žodžiais. Iš tiesų ypač nemalonios situacijos kartais nuslopina gerus ketinimus. koks jūsų išsilavinimas ir kokiomis žiniasklaidos priemonėmis naudojatės. kas 12 minučių 30-čiai sekundžių nepastebimai įsijungdavo kompiuterizuotas magnetofonas. Kitose šalyse gyvenantys žmonės tam ryžtingai priešinosi. (Pasakykite.ar į savo šeimą. Ryšių palaikymas žmogui labai svarbus. Matthiasas Mehlas ir Jamesas Pennebakeris (2003) kiekybiškai įvertino Teksaso universiteto studentų socialinę elgseną. priklausyti ir norime. kaip jau seniai pastebėjo Aristotelis.

Asmeninės nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat formuoja elgseną Vidinės jėgos taip pat svarbios. o mus . kad paveldėta žmogiškoji prigimtis iš anksto nuteikia mus elgtis vadovaujantis taisyklėmis. Kurios smegenų sritys leidžia mums patirti meilę ir panieką. Kitas. žaidžiame. Plotą apibrėžia jo ilgis ir plotis. kam buvome įsipareigoję arba dėl ko esame kentėję). Tad evoliuciniai psichologai tiria. protas ir elgsena sudaro vieną darnią sistemą? Šiuos klausimus kelia socialinė neurologija (Heatherton ir kiti. kaip natūralioji atranka sąlygoja mūsų veiksmus ir elgseną. Ochsner ir Lieberman. Svarbu. Mes nesame pasyvūs it vėjaričiai augalai. Kitaip tariant. Jei kiekvienas psichologinis reiškinys (kiekviena mintis. Vienas žmogus. kai mes susirandame partnerį. vadinasi. Mes jautriai reaguojame į savo socialinę aplinką. būti paslaugiems ir agresyviems. Asmeniniai polinkiai (dispozicijos) taip pat daro poveikį elgsenai.26 ĮŽANGA Socialinė psichologė Hazel Markus (2005) apibendrina: „Žmonės yra lankstūs". formuoja mūsų suvokimą ir įsitikinimus? Kaip smegenys. kaip Pietų Afrikos Respublikos lyderis Nelsonas Mandela. dėl to mes tvirtai tikime tuo. Evoliuciniai psichologai (žr. daugelį metų praleidęs kalėjime už savo politines pažiūras. Nuo mūsų požiūrio į rūkymą priklausys. žino. 2001).tai ir biologinė elgsena XXI amžiaus pradžioje socialinė psichologija atkreipia mūsų dėmesį į tai. Mūsų politinės nuostatos lemia pasirinkimą balsuojant. Gamta mums suteikė milžiniškas galimybes išmokti ir prisitaikyti. kad mus formuoja prigimtis ir patirtis. rūpinamės ir dalijamės savo vargais bei džiaugsmais. ar leisimės bendraamžių įkalbami rūkyti. Mūsų požiūris į neturtinguosius turi įtakos mūsų pasiryžimui juos paremti. kad socialinė elgsena turi biologinį pagrindą. 2004.biologija ir potyriai. neapkenčiame. ką mes galvojame apie įvairias situacijas. Atsidūrę toje pačioje situacijoje. gali būti kupinas kartėlio ir stengtis keršyti. Socialinė elgsena . tačiau mūsų mąstymas slepia biologinę išmintį. tuokiamės. . nuo kurios priklauso socialinė elgsena. Kas studijavo psichologijos pradmenis. mes prisitaikome prie socialinės aplinkos. Mūsų elgseną veikia vidinės nuostatos.taip pat). kurios mūsų pirmtakams padėjo išlikti ir reprodukuotis. Mumyse slypi genai tų protėvių. Mūsų nuostatas ir elgseną formuoja išorinės socialinės sąlygos. (Kaip vėliau pamatysime. paklūstantys socialiniams vėjams. skirtingi žmonės gali elgtis skirtingai. nuostatos priklauso ir nuo elgsenos. kurie išgyveno ir turėjo palikuonių (o jų vaikai . 5 skyrių) primena. galime nagrinėti ir neurobiologiją. gali siekti santarvės ir vienybės su savo buvusiais priešais. socialinė neurologija (sočiai neuroscience) Biologinio ir socialinio požiūrių į socialinių ir emocinių savybių neurologines bei psichologines priežastis visuma. kiekviena emocija) tuo pat metu yra ir biologinis.

ir į išorinį (socialinį) poveikį. Atspindime biologinės. Toliau šiame skyriuje išsamiau aptarsime socialinę psichologiją. Remdamiesi socialinio mąstymo. . Todėl šiuolaikiniai psichologai tiria elgesį šiais skirtingais analizės lygmenimis. Dėl socialinio atstūmimo padidėja kraujospūdis. Kaip mus veikia socialinė intuicija ir kaip ji kartais apgauna. Jos pagrindiniai tikslai .1 skyrius. psichologinės. Psichologijos mokslas. Iš pradžių pasižiūrėsime. kad jos padės įvertinti. kaip suformuluoti ir rasti atsakymus į keletą nepaprastai įdomių ir svarbių klausimų. vien tik paprastais neuronų ar molekulių mechanizmais. įtaką kitiems ir tarpusavio santykius. norėdami tapti gudresni? APIBENDRINIMAS Svarbiausios socialinės psichologijos tezės Socialinė psichologija yra mokslas apie žmonių mąstymą. sąlygojančias jūsų mąstymą bei veiksmus. Socialinės psichologijos įžvalgos taikomos kitose mokslo šakose. Kiekvieno poskyrio pabaigoje rasite trumpas santraukas. kaip atgniaužti kumščius ir draugiškai ištiesti ranką. Tačiau norėdami suprasti meilę ar neapykantą. Tikiuosi. Vėliau susitelksime prie svarbiausio šio skyriaus tikslo: socialinės psichologijos mechanizmo supratimo. socialinė psichologija pateikia daug idėjų. privalome atsižvelgti ir į vidinį (biologinį). socialinės įtakos ir socialinių santykių principais galime spręsti apie žmonių sveikatą bei gerovę. ar gerai suvokėte poskyrio medžiagą. socialinių santykių paaiškinimų? Kaip galėtume pasinaudoti šiomis analizės priemonėmis.paaiškinti: • • Kaip mes suvokiame savo socialinę aplinką. socialinės įtakų sąveiką. Socialinės psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime Todėl socialinė psichologija gali nušviesti jūsų gyvenimą. susirasti draugų ir daryti įtaką žmonėms. Protas ir kūnas yra vieninga sistema. nors ir subtiliai. nesiekia atsakyti į esminius būties klausimus: kokia gyvenimo prasmė? Koks turėtų būti gyvenimo tikslas? Kokia mūsų paskirtis? Socialinė psichologija pateikia metodą. veikia jų darbą. kaip pačių socialinių psichologų vertybės akivaizdžiai. kaip vienas iš požiūrių į žmogų. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 27 Socialiniai neurologai nesistengia aiškinti tokios sudėtingos socialinės elgsenos. Socialinė psichologija susijusi su gyvenimu . Socialinė parama stiprina imuninę sistemą.mūsų gyvenimu: mūsų įsitikinimais. kaip geriau suvokti save. socialinės įtakos. Streso hormonai daro įtaką mūsų jausmams bei veiksmams. nuostatomis. nuo kurio priklauso žmonių išlikimui palanki aplinka. išryškinti subtilias jėgas. apie juridines procedūras bei prisiekusiųjų sprendimus teismuose ir skatinti tokį elgesį. Mes esame biologiniai-psichiniai-socialiniai organizmai. kaip noras padėti ar įžeisti. Kaip vėliau pamatysime. Kaip atsiranda socialinė psichologija? Kaip ji ieško socialinio mąstymo. santykiais.

• Kaip socialinės psichologijos principai taikomi kasdieniame gyvenime ir kitose mokslo šakose. nes pagausėjo riaušių ir išaugo nusikalstamumas. Tajfel.asmeniniai įsitikinimai apie tai. 1975. o skirtingi požiūriai . 1984). Tačiau ar iš tiesų socialiniai psichologai tokie objektyvūs? Juk jie irgi žmonės. o austrai . Turner. Australijos socialiniai psichologai savo teorijose rėmėsi ir Europos. gamtos ir socialinių mokslų studentai? Ar socialinė psicho- . kaip jie susiję tarpusavyje (Fiske. asmeninė nuomonė neleistina. Moynihan.netoleruojami.28 ĮŽANGA • Kaip mūsų socialinę elgseną formuoja kiti žmonės. devintajame dešimtmetyje atgijo dėmesys ginklavimosi varžybų psichologiniams aspektams. vyravo išankstinių nuostatų tyrimai. 1979). Taigi socialinė psichologija atspindi socialinę istoriją. feministinis judėjimas aštuntajame dešimtmetyje sužadino naują lyčių ir moterų diskriminacijos tyrimų bangą.kaip jis mąsto apie kitus asmenis. Kai yra teisiamos idėjos. šeštajame dešimtmetyje. kaip ir teismuose. Europoje žmonės didžiuojasi tautiškumu. Todėl Europoje susiformavo stipri „socialinio tapatumo" teorija. O jūsų universitete ar ryškiai skiriasi humanitarinių. nuosprendis priklauso nuo įrodymų. kaip šie jį veikia. imtas tirti konformizmas.nuo vokiečių nei Mičigano ir Ohajo valstijų gyventojai. rasine ir seksualinės orientacijos įvairove. kai Europoje siautėjo fašizmas. 1981. Vertybių įtaką taip pat iliustruoja žmonės.labiau atsakymo į klausimus strategija nei duomenų rinkinys. Moksle. mūsų nuostatos. Socialinė psichologija ir žmogiškosios vertybės Socialinių psichologų vertybės įsiskverbia į jų darbus ir akivaizdžiais. ir Šiaurės Amerikos mokslininkų patirtimi (Feather. Škotai labiau skiriasi nuo anglų. ar socialinė psichologija gali būti pagrįsta moksliškai? Akivaizdūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Vertybės ima veikti socialiniams psichologams renkantis mokslinių tyrimų temas. o dešimtajame dešimtmetyje labiau susidomėta kultūrine. kai buvo madinga visiems atrodyti panašiai. bet ir skirtingų kultūrų vertybės. kas pageidautina ir kaip žmonės turėtų elgtis . Neatsitiktinai XX a. asmeninės savybės ir prigimtis. 2005).neatsispindi jų darbe? Jei taip. kuriuos traukia įvairūs mokslai (Campbell. 2004. Skiriasi ne tik atskirų laikotarpių. penktajame dešimtmetyje. o Amerikos socialiniai psichologai daugiau dėmesio skyrė asmeniui . septintajame dešimtmetyje atkreiptas didesnis dėmesys į agresiją. tad ar jų vertybės . Kokie jie? Socialinė psichologija . ir ne iš karto pastebimais būdais.

Mes taip pat savo kasdieniame gyvenime į pasaulį žvelgiame per išankstinės nuomonės akinius. Tačiau kai ši koncepcija gimsta jūsų galvoje." Werner Heisenberg. ji pradeda kontroliuoti paveikslo interpretavimą. Subtilūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Mes retai atpažįstame subtilius vertybinių įsipareigojimų virsmo objektyvia tiesa būdus. todėl sunku nepastebėti šuns.1 skyrius. o ne saugoti praeitį? Ir galiausiai vertybės yra socialinės psichologinės analizės objektas.3 paveiksle? Ar matote paveikslo centre dalmatiną. „Mokslas ne šiaip aprašo ir aiškina gamtą. Panagrinėkime tris mažiau akivaizdžius būdus. kodėl jos keičiasi ir kaip jos daro įtaką nuostatoms bei veiksmams. Subjektyvūs mokslo aspektai Dabar mokslininkai ir filosofai sutaria: mokslas nėra absoliučiai objektyvus. Jie gamtą interpretuoja. uostinėjantį žemę? Neturėdami šios išankstinės informacijos. dauguma žmonių jo nepastebės. Socialiniai psichologai tiria. kurios vertybės „teisingos". kurti ateitį. kaip vertybės formuojasi. palyginti ryžtingai nusiteikusius mesti iššūkį tradicijoms. Physics and Philosophy. Mokslininkai ne tik skaito gamtos knygą. 1958 („Fizika ir filosofija") . jis yra mūsų santykio su gamta dalis. kuriais vertybės skverbiasi į psichologiją. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 29 logija ir sociologija vilioja žmones. Tačiau šie tyrimai neatsako į klausimą. Minutėlei stabtelėkite: ką jūs matote 1. vartodami savo pačių išmąstytas kategorijas. jis apibūdina gamtą pagal mūsų tyrimo metodą.

pavyzdžiui.bendri įsitikinimai. kad žmonių saviraiškos pavyzdžius Maslowas pasirinko veikiamas asmeninių vertybių. jų prielaidų gali niekas ir neužginčyti. Trečiame skyriuje rasime ir daugiau pavyzdžių. Skaitydami šiuos žodžius nesuvokiate. Psichologai gali vertinti žmones kaip brandžius arba nebrandžius.atspindėjo Maslowo asmenines vertybes. mūsų elgseną labiau veikia subjektyvi nei objektyvi realybė. Kaip primena Prinstono ir Dartmuto futbolo aistruoliai. Dėl to save realizavusių žmonių apibūdinimas .teigiamas. o individualus atlygis . individualistinius šališkumus . Štai keletas pavyzdžių: Gero gyvenimo apibrėžimas.viena svarbiausių žmogaus proto savybių. ką mes laikome savaime suprantamu dalyku .pavyzdžiui. devintajame dešimtmetyje feministės ir marksistai atskleidė kai kurias galutinai neištirtas socialinės psichologijos prielaidas. o iš tiesų jie daro vertybėmis grindžiamus vertinimus. Tai ypač mėgsta pastebėti akademinio „politinio tikslumo" kritikai. nuostatos ir tradicijos.pavyzdžiui. psichiškai sveikus arba nesveikus. kaip išankstinės nuostatos veikia mūsų interpretacijas. 1985). kad psichologija nėra objektyvi. paslaptingi ir taip toliau . politinį konservatizmą. XX a. ir marksistai taip pat darė savo prielaidas. tačiau mažiausiai išnagrinėti. Tai. Socialinė pateiktis padeda suprasti pasaulį. Kritikai marksistai atkreipė dėmesį į konkurencinius. Kadangi bet kurios srities mokslininkai laikosi to paties požiūrio arba kilę iš tos pačios kultūrinės aplinkos.plačiai paplitusios idėjos bei vertybės. į kai kurių mokslininkų. Žinoma. Asmenybės psichologas Abrahamas Maslowas garsėjo sensityviais „save realizavusių" žmonių. Socialinis psichologas Lee Jussimas (2005) įrodinėja. idėjos. Feministinė kritika atkreipė dėmesį į subtilius šališkumus . kad grupių skirtumų stereotipai kyla ne iš realaus gyvenimo. savarankiški. Tačiau kartais kas nors iš šalies atkreipia dėmesį į šias prielaidas. ką reiškia gyventi gerai.kad jie yra spontaniški.30 ĮŽANGA kultūra (culture) Didelės žmonių grupės puoselėjami ir naujoms kartoms perduodami ilgalaikiai elgesio modeliai. Psichologinėse sąvokose slypi vertybės Mūsų įsitikinimui. 1988) . kad taip pat reaguojate ir į savo nosį. Imkime. 1990. kad pažangūs socialiniai psichologai kartais jaučiasi priversti neigti grupių skirtumus ir daryti prielaidą. labiau linkusių socialinės lyčių elgsenos skirtumus interpretuoti biologiškai (Unger. „priklausymo" bei savivertės poreikius. Tik nedaugelis skaitytojų pastebėjo. kad pačių psichologų vertybės gali stipriai veikti jų teorijas ir nuomones. į prielaidą. ir feministės. Vertybės taip pat daro įtaką sąvokų apibrėžimui. kad konformizmas yra neigiamas. o iš rasizmo. bandymus apibrėžti. kurie patenkinę išlikimo. Jūsų protas blokuoja ko nors suvokimą. tarp jų mūsų prielaidos ir kultūros ideologija. Jie kalba. kuriuos Europos socialiniai psichologai vadina socialine pateiktimi (Augoustinos ir Innes. apibrėžimais. prisitaikančius arba sunkiai prisitaikančius. Ši tendencija iš anksto įvertinti tikrovę vadovaujantis lūkesčiais . Moscovici. jei esate iš anksto tam nusiteikę. turi įtakos supratimas. socialinė pateiktis (sočiai representation) Socialiai kartu išgyvenami įsitikinimai . saugumo. realizuoja savo žmogiškąjį potencialą. . tarsi skelbtų faktus. Šitaip veikia mūsų protas.dažnai yra svarbiausi.

kai taip elgiamės „mes" . suskaičiavęs jūsų atsakymų taškus. Sąvokų kūrimas. atspindės mūsų požiūrį į šiuos žuvusiuosius. nes visos šios klišės apibūdina tą patį atsakymų rinkinį (tendenciją kalbėti gražiai apie save ir nepripažinti problemų). . sutinka su „specialisto" nuomone. tačiau gera tai išgirsti.tarkim.tai toks socialinis poveikis.1 skyrius. Nėra pagrindo kaltinti socialinę psichologiją dėl to. koks turėtų būti aukščiausias moralinis įsipareigojimas. nes jūsų savęs slopinimo rodiklis aukštas.stebitės. ar „papildomais nuostoliais". tai yra nacionalizmas. Kitose kultūrose labiau įprasta atsižvelgti į tai. Napoleonu. dalyvaujantį partizaniniame kare. ar „kovotoju už laisvę".žemi. kaip gyventi. tikslas ir gyvenimo prasmė. kas geriausia „mums". kad tikriausiai esate perdėtai gynybiškas. Kai . Rockefelleriu . Kai psichiatrai pataria mums. kad atlikote asmenybės testą ir psichologas. „Kaip čia gali būti? . skatinančias daryti tai. nuo kurių priklauso įvairūs sprendimai. Psichologų patarimai taip pat atspindi patariančiųjų asmenines vertybes. Mūsų politinės pažiūros lemia. kaip žmogus pavadins ne vedybinius santykius: „atvira santuoka" ar „neištikimybe". Vėliau psichologas jums sako. Asmeninės vertybės lemia. Etikečių klijavimas. ar „pagalba skurstantiems". Pastabose apie „ambicingus" vyrus ir „agresyvias" moteris yra paslėptas požiūris. . kurių mes nepraktikuojame. O jūsų ego .Aš irgi taip maniau. 1978).saviraiškos aprašymas būtų kitoks (Smith. kaip reikia elgtis su vaikais arba kai pataria gyventi nesirūpinant kitų žmonių lūkesčiais. kuriam mes nepritariame. Ar per karą žuvusius civilius gyventojus laikysime „nekaltų gyvybių praradimu". praneša: „Jūsų savivertės rodikliai aukšti. (Vakaruose dažniausiai orientuojamasi į individualistines vertybes. .lytiniai santykiai. Profesionalūs patarimai. Paslėptos vertybės įsismelkia netgi į moksliniais tyrimais grindžiamus psichologijos sąvokų apibrėžimus. Dėl kažkokio keisto sutapimo šis testas sudarytas iš tų pačių klausimų. Įsivaizduokite. „Smegenų plovimas" . Kaip tai reikėtų pavadinti: aukšta saviverte ar gynybiškumu? Abu apibūdinimai atspindi tam tikra vertybe grindžiamą sprendimą. „Iškrypimai" . ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 31 Jei jis būtų rėmęsis kitais herojais ." Po to kitas psichologas pateikia jums panašų testą. nesuvokdami. jie išreiškia savo asmenines vertybes. . pavadinsime „teroristu"." Taip galėjo atsitikti. Nerimo rodikliai . kas geriausia „man".nepaprastai stiprus". priklausys nuo mūsų požiūrio į šios kovos tikslą. j i e " išaukština savo šalį ir jos žmones. Tai galioja ir kasdienei kalbai. ar visuomenės pagalbą pavadinsime „socialine rūpyba". „Štai kaip.tai patriotizmas. kai vaikų ugdymo specialistai moko. kad egzistuoja paslėptos vertybės. Ar mes žmogų. kad jos žodynas remiasi vertybėmis.Anas psichologas apie mane taip gražiai kalbėjo.) Daugelis žmonių. Aleksandru Makedoniečiu ar Johnu D.pagalvojate jūs. Tačiau profesionalūs psichologai negali atsakyti į klausimus.

kad mąstymas visada susijęs su interpretavimu. vertybės yra blogai. kaip kitą žmogų priversti ką nors atlikti. kad implicitinės. APIBENDRINIMAS Socialinė psichologija ir žmogiškosios vertybės • Socialinių psichologų išpažįstamos vertybės akivaizdžiai veikia jų mokslinių tyrimų temų ir studijų krypčių pasirinkimą. galvojančius apie kitus. arba neišreikštosios. vertybės glūdi mūsų psichikos sveikatos ir savivertės apibrėžimuose. kad išankstiniai įsitikinimai bei vertybės daro įtaką socialinių psichologų mintims ir atsispindi jų darbuose. reikia pri- . todėl natūralu ir neišvengiama. pro kuriuos stebime tikrovę. psichologinių apibendrinimų ir duodamų patarimų prielaidos. Sistemingas stebėjimas ir eksperimentavimas padeda išsivalyti akinius. galime kontroliuoti ir apriboti savo tendencingumą. Ar tai reiškia. kad. Būtent dėl to. kad jame yra ir subjektyvioji pusė? Priešingai: kaip tik todėl. norėdami patikrinti savo puoselėjamų idėjų tikroviškumą turime sistemingai stebėti bei eksperimentuoti. Verta žinoti. kad mokslinis interpretavimas.kaip paslėptos sąvokų formulavimo. mūsų psichologiniuose patarimuose. atliekant mokslinę analizę reikalingi tyrėjai. ir mūsų psichologiniuose apibendrinimuose. Šimtmečius filosofai. Mes neteigiame. turintys įvairių šališkumų. Tiesiog norime pastebėti. kokį poveikį daro veido išraiška. Nuolatos gretindami įsitikinimus su kiek įmanoma geriau parinktais faktais. kad žmogus retai būna nešališkas. Šioje knygoje aš atkreipsiu dėmesį į kitus neišreikštųjų vertybių pavyzdžius. socialinė psichologija yra sveikas protas? Nebūčiau rašęs šios knygos. nes socialinė psichologija galioja visur. • Vertybės pasireiškia ir subtiliau . darančius jiems įtaką ir bendraujančius tarpusavyje. Tiesa. Ar turėtume atmesti mokslą dėl to. jei taip manyčiau. nuteikti draugiškai ar priešiškai. net reiškinių įvardijimo lygyje. • Šis vertybių skverbimasis į mokslą nėra išskirtinai būdingas tik socialinei psichologijai. yra žmogaus veikla. Aš jau seniai tai žinojau: ar socialinė psichologija nėra paprasčiausias sveikas protas? Ar socialinės psichologijos teorijos pateikia naujas žmogaus būsenos įžvalgas? O gal jos tik aprašo akivaizdžius dalykus? Daugelis šioje knygoje pateiktų išvadų gali jums būti žinomos. rašytojai ir poetai stebėjo socialinę elgseną ir ją komentavo. Mes nuolatos stebime žmones. Mes kiekvienas esame susiję su socialine psichologija. kitais žodžiais tariant. kaip gyventi.32 ĮŽANGA Kaip rodo šie pavyzdžiai.

" Problema ta. nes šiuo mokslu galima naudotis manipuliuojant žmonėmis. (Pietiečiai labiau pripratę prie aukštos temperatūros. ką Lazarsfeldas nuolatos kartojo: „ Kiekvienas šių teiginių yra visiška priešingybė tam.) Skaitydami šiuos apibendrinimus tikriausiai sutiksite. kai įvyksta. Maždaug prieš pusę šimtmečio istorikas Arthuras Schlesingeris jaunesnysis (1949) su panašia panieka reagavo į socialinių mokslininkų atliekamus Antrajame pasauliniame kare dalyvavusių amerikiečių karių tyrimus. Jei taip. Ar socialinė psichologija ir kiti socialiniai mokslai paprasčiausiai grindžia tai.) 3. ką bet kuris mėgėjas žino intuityviai? Rašytojas Cullenas Murphy (1990) būtent taip ir manė: „Kasdien socialinių mokslų atstovai stebi pasaulį. Iš pietinių valstijų kilę kariai geriau nei šiauriečiai pakeldavo tropinį klimatą. žmonės nustoja juo stebėtis . Juodaodžiai labiau negu baltieji troško būti paaukštinti. kad socialinė psichologija susiduria su dvejopa kritika: teigiama. kad ji pavojinga. o kita vertus.) 2. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 33 pažinti.1 skyrius. kad žmonių elgesys dažniausiai yra toks. kas buvo iš tiesų pastebėta Nes iš tiesų tyrimais nustatyta. 1977). Juodaodžiai iš pietinių valstijų noriau bendraudavo su baltaisiais karininkais iš Pietų nei iš Šiaurės. kurie vadovaujasi gatvės išmintimi. kad ji triviali. kai supažindinami tik su eksperimento procedūra ir galimais rezultatais (Slovic ir Fischhoff. skaitytojas juos taip pat būtų pavadinęs akivaizdžiais. Kai ką aš čia atpasakosiu: 1. koks turi būti eksperimento rezultatas. negu prieš įvykį. kad sužinoję. o dabar paanalizuokime pirmąjį. „Jei iš karto būtume paskelbę tikruosius tyrimo rezultatus [su kuriais susipažino Schlesingeris].bent jau mažiau stebisi nei tada. kad mažesnį išsilavinimą turintys kariai prisitaikydavo blogiau. Įvykiai būna kur kas „akivaizdesni" ir labiau nuspėjami po to. Panašiai ir kasdieniame gyvenime mes nesitikime. Aukštesnį išsilavinimą turintys kariai prisitaikydavo sunkiau nei menkiau išsilavinę. turbūt nustebsite sužinoję. 4. pateikė pavyzdžius ir juos paaiškino. kad jie paremti sveiku protu. Ir kasdien jie atranda. Eksperimentai parodė. kokio buvo galima tikėtis". nes kalba apie akivaizdžius dalykus. Tik tada mes staiga aiškiai pamatome. kas išprovokavo . (Intelektualai mažiau pasirengę karo sukeliamam stresui nei tie. Antrąjį priekaištą socialinei psichologijai nagrinėsime 7 skyriuje. sakoma. ir taip toliau. (Priespaudos metai atsiliepia pasiekimų motyvacijai). (Karininkai iš Pietų buvo labiau įpratę ir geriau mokėjo bendrauti su juodaodžiais. Sociologas Paulas Lazarsfeldas (1949) apžvelgė šiuos tyrimus. Baltieji eiliniai labiau nei juodaodžiai siekdavo paaukštinimo. Pietiečiai nė kiek ne geriau prisitaikydavo prie tropinio klimato nei šiauriečiai. kad kas nors atsitiks. kol tai neatsitinka. kad sveiką protą mes pasitelkiame post factum.

Paprašykite. kad „priešybės traukia viena kitą". kad rinkdamiesi draugus ar įsimylėdami mes dažniausiai žavimės žmonėmis. ar jis juos nustebino. dauguma studentų sutiko. ar ne. tą įvykį ir nesistebime. kai jį sužinote. tačiau jis suprantamas žvelgiant atgal". Tačiau lygiai tą patį pasakė ir studentai. Pavyzdžiui.34 ĮŽANGA pavėluotos nuomonės šališkumas (hindsight bias) Perdėtas gebėjimo numatyti įvykių eigą jiems jau įvykus vertinimas. Jei socialinis psichologas teigia. Panašiai teigiamai buvo vertinamos patarlės „Nukritęs negali padėti krintančią)am". Surinkite grupę žmonių. dabar galite pajusti. jog apie tai jau irgi žinojote. vienai grupės daliai pateikite vienokius psichologinius duomenis. Kitai grupei pasakykite: Socialiniai psichologai pastebėjo. kad rinkdamiesi draugus ar įsimylėdami mes dažniausiai žavimės žmonėmis.po to. Iš tiesų. „gyvenimas yra gyvenamas į priekį. kad oficialioji valdžia turėjo numatyti šią situaciją: buvo atlikti krantinių pylimų pažeidžiamumo tyrimai. Iš tiesų galime pasitelkti visas savo žinomas patarles ir beveik bet kurį rezultatą paversti logišku. Jei paaiškėtų. kad išsiskyrimas susilpnina trauką. tas pats pilietis pasakytų: „Tą jau kartodavo mano senelė: kas iš akių . beveik bet kuris įmanomas psichologinio eksperimento rezultatas gali atrodyti kaip sveiko proto rezultatas . kuriems buvo pateiktas priešingas patarlės variantas: „Meilė stipresnė už baimę". vienai grupei pasakykite: Socialiniai psichologai pastebėjo. o kitai . Tikriausiai senoje patarlėje." Karlas Teigenas (1986) tikriausiai turėjo progos smagiai pakikenti. Kaip yra pasakęs danų filosofas ir teologas Sorenas Kierkegaardas. kad pateiktas rezultatas jų nenustebino. Išgirdę posakį: „Baimė stipresnė už meilę".priešingus. kai paprašė Leicesterio (Anglija) universiteto studentus įvertinti skirtingas patarles. kurių savybės skiriasi nuo mūsiškių. Dar žinomas kaip „aš jau seniai tai žinojau" reiškinys. Visi eksperimento dalyviai turėtų atsakyti. Po 2005 metais uragano „Katrina" sukelto potvynio Naujajame Orleane atrodė savaime suprantama. kad žmonės iš pradžių paaiškintų rezultatą. Jei šis pavėluotos nuomonės šališkumas (arba „aš jau seniai tai žinojau" reiškinys) yra skvarbus. Galite pademonstruoti šį reiškinį. kurių savybės panašios į mūsų.tas ir iš širdies. yra išminties. Tikriausiai senoje patarlėje „toks tokį pažino ir alaus pavadino" yra išminties. dažnas atsako: „Ir už tai jums moku pinigus? Visi žino. Po to paklauskite. kad jis teisingas. o meteorologų prognozės aiškiai rodė saugos priemonių ir atsargų kaupimo būtinybę. kad išsiskyrimas švelnina širdį". jog negalėtų sau leisti persikelti ir apsigyventi kitoje vietoje. . demografinės apklausos parodė. kad išsiskyrimas sustiprina meilės ryšį. kad daug gyventojų neturėjo automobilių ir gyveno taip skurdžiai. Po rinkimų ar pasikeitus situacijai vertybinių popierių biržoje daugumos komentatorių tokia įvykių raida nestebina: „Situaciją rinkoje jau seniai reikėjo taisyti".

tas klysta. Per daug virėjų sugadina sultinį.. reikalingas mokslinis tyrimas. medžiaga dažnai atrodo lengva. Štai kelios viena kitai prieštaraujančios patarlės: Kas teisingiau: kad. Po rugsėjo 11-osios artėjančios nelaimės ženklai atrodo buvę akivaizdūs. manant. Kai daug giminių. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 35 atkreipkime dėmesį Aš jau seniai tai žinojau Žurnalo Atlantic vyriausiasis redaktorius Cullenas Murphy (1990) apkaltino „sociologiją. (Daugiau viena kitai prieštaraujančių patarlių rasite skyrelyje „Atkreipkite dėmesį. o ne pagirti už gerus sprendimus. jis „neaptiko idėjų ar išvadų. užduotis gali tapti stebėtinai sudėtinga. Kas dvejoja. kas nutiko. Vadovėliuose skaitant apie eksperimentų rezultatus. Aš jau seniai tai žinojau". nesakyk „op!" „Nukritęs gali padėti krintančiajam.. labiau linkstama kaltinti sprendimus priimančius asmenis už blogus pasirinkimus.vėliau aimanuoja sutrikęs studentas.. Seno šuns neįmanoma išmokyti naujų triukų. Kartais rezultatai iš tiesų stebina (pavyzdžiui.. Plunksna galingesnė už kardą." Pozicijos „aš jau seniai tai žinojau" pasekmės gali būti pražūtingos. Mokytis niekada nevėlu. ar kad.intelektinių galių pervertinimą. Ji gali sukelti aroganciją . mažai draugų.. o protingi jas kartoja". Vėliau. netgi akivaizdi. CŽV žinojo. kurie taip pat atrodo „akivaizdūs". FTB agentas nusiuntė į pagrindinę būstinę pranešimą. . kurie retrospektyvoje atrodo „akivaizdūs". jog viską moku. Darbai kalba garsiau nei žodžiai. kad jie dažniausiai tesugeba įžvelgti tik akivaizdžius dalykus arba patvirtina banalybes". Prieš šokdamas apsidairyk. JAV Senato pateiktoje tyrimo ataskaitoje esama praleistų arba klaidingai interpretuotų įkalčių (Gladwell. Pats išanalizavęs socialinių mokslų duomenis.) Pavėluotos nuomonės šališkumas kelia problemų daugeliui psichologijos studentų. Tačiau kad galėtume atsijoti vienas kitam prieštaraujančius posakius. . Neperšokęs griovio. Dvi galvos geriau nei viena. Be to.Maniau. atliekant testą. perspėdamas „Biurą ir Niujorką apie Osamos bin Ladeno galimus koordinuotus veiksmus siunčiant studentus mokytis Jungtinių Valstijų civilinės aviacijos uni- . olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojai džiūgauja labiau už iškovojusius sidabro medalius). „Nežinau. Kraujas tirštesnis už vandenį. o kvailiai jas kartoja" (autentiška patarlė) ir jos perdirbinys: „Kvailiai kuria patarles. kad Al Qaedos agentai atvyko į šalį." Tačiau aš labiausiai mėgstu dvi labai vertinamas patarles: „Protingi kuria patarles. jog rezultatus galima nuspėti.1 skyrius. psichologiją ir kitus socialinius mokslus tuo. kurių nebūtų galima surasti Bartletto ar kuriame nors kitame enciklopediniame citatų žodyne". 2003). kai reikia pasirinkti vieną iš kelių galimų išvadų. Perspėtas yra iš anksto apsiginklavęs.

ir turėjau anksčiau pradėti rašyti tą straipsnį. Veikiau tai. Per šešerius metus iki rugsėjo 11-sios FTB kovos su terorizmu padalinys turėjo 68 000 neištirtų pranešimų.kad padėtų atskirti realybę nuo iliuzijų ir tikras pranašystes nuo paprasčiausio gudrumo po laiko. kas akivaizdu po laiko. Tačiau kartais tradicinė išmintis neklysta. kad Adomas buvo vienintelis žmogus. kuriems buvo pasakyti tik simptomai. Žvelgdami atgal matome. galvodami. kad ir ką atrastume." Tačiau kartais būname per griežti sau.kad galbūt galėjome geriau pasielgti su kokiu nors žmogumi ar teisingiau įvertinti tam tikrą situaciją. kurioje skęsta trupinėliai vertingos. „Privalėjau žinoti. jau pasakyta. visada atsiras žmogus. FTB neatkreipė dėmesio į šį perspėjimą ir nesugebėjo jo susieti su pranešimais. kada nuvalkiota tiesa apie sveiką protą pasitvirtina. kad semestro pabaigoje būsiu labai užimtas. viduryje kažkas nepatingėjo atlikti eksperimentą . kuriems ši procedūra nebuvo atlikta. o kitai tiesiog leidžiama ilsėtis lovoje. Esmė yra ne tai. kad žinome ir žinojome daugiau nei iš tiesų.suskirstyti pacientus į dvi grupes. Ar prisiekusieji sunkiau apsispręstų dėl gydytojų nekompetentingumo. kad tiems pacientams. Žvalgybos darbuotojai verste užversti krūvomis bevertės informacijos. Tad analitikai privalo rinktis. The Problem of Thor Bridge „Toro tilto problema"). kartais stebisi. kuris tai buvo numatęs. kodėl buvo nustatyta klaidinga diagnozė. kad sveikas protas dažniausiai būna teisus po to. ar gyventi ramioje vienatvėje? Nuomonės nieko nevertos. kad teroristai planuoja panaudoti lėktuvus kaip ginklą. liga neatrodo taip lengvai diagnozuojama (Dawson ir kiti. sekėsi nė kiek ne geriau negu tiems. (Markas Twainas juokavo.) Tačiau kuri iš daugybės konkuruojančių idėjų geriausiai atitinka tikrovę? Tyrimais galima tiksliai nustatyti aplinkybes. Dėl to mes lengvai apgaudinėjame save. „Viskas. kuriems pasakomi ir ligos simptomai. kurių vienai nuleidžiamas kraujas. kad vidurių šiltinės sukeltą karščiavimą galima veiksmingai gydyti nuleidžiant kraują. Tuo tarpu kitiems gydytojams. 1988). ir mirties priežastis (nustatyta per skrodimą). specialiųjų tarnybų veiksmų kritikai šaukė: „Bukagalviai! Kodėl jie nesugebėjo sujungti taškų?" Tačiau tai. o kartais būna diskutuotina: ar laimė yra žinoti tiesą. kuris sakydamas ką nors reikšminga žinojo. kaip galėjome elgtis. kuriems buvo nuleista kraujo. Pasirodė." Filosofas Alfred North VVhitehead (1861-1947) versitetuose bei koledžuose". Mes taip pat kartais kaltiname save už „kvailas klaidas" . ar puoselėti iliuzijas? Ar būti su kitais. kad sveikas protas klysta. jog niekas kitas šito dar nėra pasakęs. retai būna aišku prieš įvykius. o ne žvelgti atgal? Tad ar turėtume daryti išvadą.36 ĮŽANGA „Lengva būti išmintingam po laiko. jei jie būtų priversti numatyti. kad sveikas protas dažniausiai klaidina? Kartais taip atsitinka. kas dabar jau yra akivaizdu. Pavėluotos nuomonės nenaudingumas yra akivaizdus. Būtent dėl to mums reikalingas mokslas . kurią informaciją tikrinti. Ištisus šimtmečius sveikas protas ir medicininė praktika teigė. ir tik XIX a. kai kažkas jau įvyko. kas svarbu. Gydytojai. Mes pamirštame. Įvykus nelaimei." Šerlokas Holmsas (Arthur Conan Doyle. kad anksčiau visiškai nebuvo aišku. .

tik sistemingiau (formuluodami teorijas) ir kruopščiau (dažnai atlikdami eksperimentus. „Niekas taip galingai nepraplečia proto. Kaip neseniai buvo paskelbta vienoje ataskaitoje (Richard ir kiti. Tačiau eksperimentai rodo.universalus hobis. kad rezultatai atrodo „akivaizdesni" po to. ką žmonės vieni apie kitus galvoja. Jie taip pat siekia paaiškinti elgseną. Stebėdami susikuriame nuomones apie tai. rinkinys. sunku sugalvoti ką nors patrauklesnio nei pats žmogaus buvimas. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 37 APIBENDRINIMAS Aš jau seniai tai žinojau: ar socialinė psichologija nėra paprasčiausias sveikas protas? • • • Kaip ir daugelis įvykių. kaip. teorija (theory) Kompleksinis principų. Tyrimo metodai: kaip tiria socialinė psichologija Aptarėme keletą intriguojančių klausimų. kurie socialinę psichologiją paverčia mokslu. Ir tai jie daro dažnai.1 skyrius. rinkinys. kaip vienas kitą veikia ir kaip bendrauja. 2003). Jau rašėme. Teorija yra kompleksinis principų. kurių metu ištirti 8 milijonai žmonių." Markas Aurelijus. atlikdami eksperimentus. Stebėti žmones parkuose. dažnai nesąmoningi procesai veikia socialinių psichologų darbus. į kuriuos socialinė psichologija ieško atsakymų. kurių metu kontroliuojamomis sąlygomis manipuliuojama vienu ar daugiau veiksnių. Meditacijos Hipotezių formulavimas ir tikrinimas Mums. mokyklose ar universitete . ką galime gyvenime stebėti. būtų galima padėti žmonėms kasdieniame gyvenime. Atlikę mokslinius tyrimus. leidžiančius prognozuoti elgseną taikant koreliacinius tyrimus. . kaip gebėjimas sistemingai ir teisingai tyrinėti visa. susiejančios priežastį ir pasekmę). kai sužinomi faktai. Šis pavėluotos nuomonės šališkumas dažnai skatina žmones per daug pasikliauti savo sprendimų bei pranašysčių pagrįstumu. atlikta 25 000 tyrimų. socialinės psichologijos duomenys kartais atrodo akivaizdūs. gatvėje. jie ieško būdų. kurių metu sukuriamos miniatiūrinės socialinės dramos. paaiškinančių ir nuspėjančių stebimus įvykius. Grumtynėse su prigimtimi mes išsiaiškiname jos paslaptis ir susisteminame savo spėjimus bei išvadas.tai mokslinės stenogramos. Socialiniai psichologai profesionalai daro tą patį. remiantis tyrimų rezultatais. surikiuojančias jų stebėjimų rezultatus ir leidžiančias formuluoti patikrinamas hipotezes bei praktines prognozes. paaiškinančių ir nuspėjančių stebimus įvykius. Taip pat pamatėme. socialiniai psichologai kuria teorijas. kad mes visi esame savamoksliai socialinai psichologai. Prieš darydami apibendrinimus. Dabar panagrinėkime mokslinius metodus. kurie dažnai atliekami natūralioje aplinkoje. Socialiniai psichologai taip pat atlieka mokslinius tiriamuosius darbus. kaip subjektyvūs. socialiniams psichologams. Teorijos .

ką stebime. ja būtų galima remtis praktikoje. lygiai kaip namas suręstas iš akmenų.namas. jos pataria tyrėjams ieškoti dalykų. žmonės gali atmesti Charleso Darwino evoliucijos teoriją kaip „tiesiog teoriją". jei grupės žmonių paprašytume sukelti elektros šoką nelaimingai aukai. parodydamos. vadinamas hipotezėmis. pastebi. Gal būtų galima sumažinti policininkų brutalumą. gerų teorijų savybė prognozuoti gali paversti jas praktinėmis. Teorinės prognozės siūlo naujas mokslinių tyrimų sritis. Mokslininkui faktai ir teorijos yra skirtingi dalykai. tačiau niekas iš jų nežinotų. Tarkim. apie kuriuos jie galbūt niekada nebūtų pagalvoję. Žmonės dažnai tvirtina. teorija padeda teisingai pasirinkti. .pasikliovimo kopėčių vidurinį skersinį tarp teorinio spėjimo ir fakto. sukeltų stipresnį šoką nei veikdami pavieniui? Taip pat galime manipuliuoti ir anonimiškumu: ar žmonės sukeltų stipresnį šoką. 2) pateikia aiškias prognozes.taip pat tik teorija" (2005). Truputėlį paimprovizuokime. imituojantį mirties bausmės vykdymą elektros kėdėje. tačiau sunkio jėga .sakė Julesas Henris Poincarė. Pavyzdžiui. Visų pirma jos leidžia patikrinti teoriją. jog tarp paskirų įvykių gali egzistuoti ryšys. Kasdienėje kalboje „teorija" dažnai reiškia „mažiau negu faktą" .beje.tai pripažinti teiginiai apie tai. prognozės nustato mokslinių tyrimų kryptį. jei mokslininkai jaus. kad plėšikaujantys." Teorijos ne tik apibendrina. jos leidžia kurti patikrinamas prognozes.38 ĮŽANGA hipotezė (hypothesis) Patikrinamas teiginys. Todėl pagrįstai galime teigti.tai faktas. jei galėtų slėpti savo veidus? Jei rezultatai hipotezę patvirtintų. Hipotezės tarnauja keliems tikslams. kad viena teorija geresnė už kitą? Gera teorija: 1) veiksmingai apibendrina gausybę stebėjimų. Amerikos mokslo pažangos asociacijos vadovas. kuria kryptimi reikia eiti. . Alanas Leshneris.tačiau faktų rinkinys yra toks pat mokslas. važinėti automobiliais su dideliais atpažinimo numeriais ar filmuojant jų vykdomus areštus . Sunkio jėga teorinis paaiškinimas. liepiant jiems segėti didelius ženklus su pavardėmis. Faktai . kaip akmenų krūva . besityčiojantys ar užpuldinėjantys žmonės dažnai veikia grupėmis arba minioje. pastaruoju metu visa tai daugelyje miestų tapo įprasta. apibendrinančios ir paaiškinančios faktus. kaip teorija gali būti iškreipta. Bet kuri mokslinė sritis sparčiau subręs. kad kitų žmonių buvimas atskiriems individams padeda jaustis anonimiškiems ir mažina jų varžymąsi. Bet iš ties\\ faktas yra tai. pagrindžiantis tokius faktus. Pavyzdžiui. Kaip pareiškė vienas šiuolaikinės socialinės psichologijos pradininkų Kurtas Lewinas. Teorijos yra idėjos. kad išmesti raktai nukrenta ant žemės. kaip leidžia spėti mūsų teorija. kaip tai veikia. Kuriant prognozes. Panagrinėkime. kad „evoliucija tikrai yra tik teorija. kad sunkio jėga . kuris grupės narys sukelia šį šoką? Ar šie žmonės. išbaigta agresijos teorija leistų prognozuoti. Galbūt galėtume šią idėją patikrinti sukurdami laboratorinį eksperimentą. kada agresijos tikėtis ir kaip ją kontroliuoti. Trečia. Tačiau kaip nuspręsti. Kas būtų. „Mokslas suręstas iš faktų. mes pastebime. . Antra. „nieko nėra praktiškesnio už gerą teoriją".

ar du ir daugiau veiksnių yra natūraliai susiję) arba eksperimentiniai (manipuliuojant kokiu nors veiksniu. Žemesnio rango vadovų mirtingumo tikimybė buvo 1. ir moterų gyvenimu. Rečiausiai apgyvendintuose Škotijos regionuose.2. Dažniausiai teorijas atmetame ne todėl. Jie gali būti atliekami laboratorijoje arba natūroje (kasdienėje aplinkoje). Dešimt metų buvo stebima 17 350 valstybės tarnautojų. Koreliaciniai tyrimai: natūralių ryšių atradimas Apie socialinių psichologinių tyrimų metodus sužinosite tolesniuose skyriuose. kad būtų galima nustatyti jo poveikį kitam). Ieškodami galimo ryšio tarp socialinės ekonominės padėties ir sveikatos. Jei norite būti kritiškas laikraščiuose ir žurnaluose skelbiamų psichologinių tyrimų skaitytojas. Socialinė padėtis ir sveikata patikimai koreliuoja nepriklausomai nuo laikmečio ir gyvenamosios vietos. ĮVADAS Į S O C I A L I N Ę P S I C H O L O G I J Ą 39 kuriomis galime remtis a) patvirtindami arba keisdami teoriją. Socialinės padėties rodikliu mokslininkai pasirinko paminklų aukštį. realioje aplinkoje. mokslininkai nuvyko į senąsias Glasgovo kapines. pakeičiamos naujesnėmis bei geresnėmis.tyrimai gali būti koreliaciniai (keliant klausimą. 1993. kad jos klaidingos. kaip šie tyrimai atliekami. kaip ir seni automobiliai. . taigi ir buvusią prabangą.6 karto didesnė nei aukščiausiojo rango administratorių. kad tai atspindi jo kainą. Jungtinėse Valstijose pajamos koreliuoja su ilgaamžiškumu (vargšams ir žemesnės socialinės padėties žmonėms gresia didesnis ankstyvos mirties pavojus). Buvo atliktas toks tyrimas.1 s k y r i u s . natūriniai (lauko) tyrimai (field research) Natūralioje. kurių metu siekiama išsiaiškinti priežastiespasekmės ryšius. Kanceliarijos darbuotojų mirtingumo tikimybė buvo 2. kaip naudodamiesi naujausiais duomenimis kiti tyrinėtojai patvirtino ryšį tarp socialinės padėties ir ilgaamžiškumo. kad galėtumėte įvertinti duomenis ir kritiškai vertinti kasdienius socialinius įvykius. šiandieniniai psichologai asmeninius ir socialinius veiksnius sieja su žmogaus sveikata. Kaip pamatysime 14 skyriuje. kuriuose nedarbo lygis žemiausias. Iš tokių mokslininkų galime paminėti Douglasą Carrollą iš Glasgovo Kaledonijos universiteto ir jo kolegas George Davey Smithąbei Paulą Bennettą (1994). Tačiau jau dabar užsukime į užkulisius ir trumpai pažvelkime. koreliaciniai tyrimai (correlational research) Natūraliai vykstančių ryšių tarp kintamųjų tyrimas. b) sukurdami naują tyrimų sritį ir c) siūlydami praktinius jos panaudojimo būdus. To pakaks. Kaip pirminę informaciją apie sveikatą jie nuo paminklų lentelių nusirašė 843 žmonių gyvenimo trukmę. Taip pat skiriasi ir metodai . teigdami.2 karto. aukštesni paminklai buvo susiję su ilgesniu ir vyrų. 1994). Socialiniai psichologiniai tyrimai gali būti vykdomi skirtingose vietose. Šiuolaikinėje Britanijoje užimama padėtis koreliuoja su ilgaamžiškumu. pravartu suprasti.4 paveiksle. eksperimentiniai tyrimai (experimental research) Tyrimai. kuo koreliaciniai tyrimai skiriasi nuo eksperimentų. Carrollas ir jo kolegos aiškina. Veikiau jos. o darbininkų . manipuliuojant vienu ar daugiau veiksnių (nepriklausomų kintamųjų) ir tuo pat metu kontroliuojant kitus (išlaikant juos pastovius). Pirmiausia panagrinėkime koreliacinių tyrimų pranašumus (dažnai natūralioje aplinkoje analizuojami svarbūs kintamieji) ir trūkumus (neapibrėžtas priežasties ir pasekmės interpretavimas). Kaip parodyta 1. už laboratorijos ribų atliekami tyrimai. buvo daugiausia ilgaamžių.7 karto didesnė (Adler ir kiti.

kurie gyveno ilgiau. galime teigti ir priešingai: gerai besimokančių vaikų savi vertė dažniausiai būna aukšta. kas mus supa. Bet gal yra atvirkščiai? Gal sveikata lemia energingumą bei sėkmę? Gal ilgiau gyvenantys žmonės sukaupia didesnius turtus (ir dėl to pasistato brangesnius paminklus kapinėse)? O gal viską lemia koks nors trečias kintamasis. pavyzdžiui. mityba (ar turtuoliai linkę maitintis kitaip nei varguomenė)? Koreliacija parodo esant ryšį. Martinas Seligmanas (1994) ir Roy Baumeisteris su kolegomis (2003). Koreliaciniai tyrimai leidžia prognozuoti. Gal savivertė dažniau atspindi tai. ir profesionalūs socialiniai psichologai: kai sugretinami du veiksniai (pavyzdžiui. pasikeis ir kitas (pavyzdžiui. (Kaip ir bet kurios koreliacijos atveju. kodėl egzistuoja šis ryšys (žr. tačiau negali pasakyti.40 ĮŽANGA 1. Stipriai išreikštą savivertę turinčių vaikų mokymosi rezultatai taip pat yra aukšti. 1. Kaip būtų galima paaiškinti šį ryšį? . Markas Leary (1998). 66 65 | H Vyrai Moterys (0 oj ( O iŠ c d > > O ) Z E 64 63 62 61 60 59 58 Žemi Vidutinio aukščio Aukšti Paminklų aukštis Koreliacija ir priežastingumas Socialinės padėties ir ilgaamžiškumo santykis iliustruoja mąstymo klaidą. kad „sveikas požiūris į save" padeda daugiau pasiekti. galima pagerinti ir jo mokymosi rezultatus. tačiau nebūtinai priežastį ar pasekmę. Kol jums Mokslininkai pastebėjo nežymią. tarp jų ir psichologai Williamas Damonas (1995).) Kaip manote.4 PAVEIKSLAS Socialinės padėties ir ilgaamžiškumo ryšys Aukšti paminklai įamžino žmones. Koreliacijos ir priežastingumo maišatis populiariojoje psichologijoje sukelia daug painiavos.5 paveikslą)? Kai kurie žmonės tiki. kurie apsaugo vaikus" nuo nepažangumo (narkotikų ar nusikalstamumo). socialinę padėtį). Tuo tikėdamos 30 JAV valstijų įdiegė daugiau nei 170 savivertę skatinančių taisyklių. Gal ją suformuoja sunkiai iškovoti laimėjimai. sveikata). kad vienas sąlygoja kitą. kad socialinė padėtis veikia sveikatą. kyla pašėlusi pagunda daryti išvadą. narkotikus bei alkoholį (Landers. kuriai sunkiai atsispiria ir mėgėjai. abejoja. Tačiau kiti. satanizmą. ar. Gal atvirkščiai: problemos ir nesėkmės ją menkina. Robynas Dawesas (1994). ar savivertė iš tiesų yra „šarvai. Štai kitas realiai egzistuojantis ryšys tarp savivertės ir mokymosi rezultatų. tačiau teigiamą koreliaciją tarp paauglių pomėgio klausytis sunkiojo metalo muzikos ir polinkio į ikivedybinius lytinius santykius. Galime manyti. pakeitus vieną kintamąjį (pavyzdžiui. pornografiją. Tad mokant vaiką sukurti geresnį savo įvaizdį. 1988). socialinė padėtis ir sveikata).

o kito . Kad tokia galimybės egzistuoja.5 PAVEIKSLAS Koreliacija ir priežastingumas Dviejų kintamųjų koreliaciją gali paaiškinti bet kuri iš trijų kombinacijų. kaip parodė beveik 6000 vokiečių septintokų tyrimas (Trautwein ir kiti. padarykite kvailą klaidą. ištyrę 635 moksleivius. 1990). Vieno iš jų imtis . arba abu yra veikiami „trečio kintamojo". todėl galima tyrinėti veiksnius. patirkite nesėkmę. Norvegijos mokslininkai. minima dviejuose tyrimuose. Savivertė ir depresija koreliuoja neigiamai (apie -0. Maruyama ir kiti. kurių negalima sukurti laboratorijoje (tokius kaip rasė. Kai tyrėjai statistiškai pašalino intelekto ir šeimos socialinės padėties poveikį. galime numatyti kitą. Koreliacijos tyrimų stiprioji pusė yra ta. Arba vienas gali būti kito priežastimi. koreliacija tarp savivertės ir mokymosi rezultatų išnyko. ar po saviver- .715 Minesotos valstijos jaunuolių (Bachman ir O'Malley.8). tačiau koreliacija neatskleidžia priežasties ir rezultato.jų nevienareikšmiškumas. apie save galvosite gerai.0 (abiejų kintamųjų reikšmės didėja ir mažėja kartu).6). ar pakitę mokymosi rezultatai dažniau stebimi prieš. kad tai susiję su intelektu ir šeimos socialine padėtimi. kad ji būdinga realioms situacijoms. Tai labai svarbu. 1977. žymimu raide r: nuo -1. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 41 KORELIACIJA X Socialinė padėtis Savivertė 1 B B | Y Sveikata Mokymosi rezultatai 1. Savi vertė bei mokymosi rezultatai gali koreliuoti ir todėl. kad auksinių žvaigždžių grandinėlė už teisingą rašybą ir sužavėtos mokytojos pagyrimas gali sustiprinti vaiko savivertę (Skaalvik ir Hagtvet. Tapačių dvynių intelektas koreliuoja teigiamai (daugiau kaip +0. 1981). ir pasijusite kvailai. žinodami vieną. Galbūt savivertės ir pasiekimų moksle sąveika yra abipusė. jei 25 kartus pakartojus žmonėms tai nepadarė įspūdžio: jei du kintamieji kinta kartu (koreliuoja). Tačiau progresyvūs koreliaciniai metodai gali parodyti ir priežasties-pasekmės ryšius. Koreliacija nurodo ryšį tarp dviejų kintamųjų ir išreiškia jį koeficientu.1600 visos Amerikos jaunuolių. todėl verta pakartoti dvidešimt šeštąjį kartą. socialinė padėtis). parodo. lytis. Y GALIMI AIŠKINIMAI X seksis.1 skyrius. Didžiausias tokių tyrimų trūkumas . teigia.0 (vieno kintamojo reikšmė mažėja proporcingai kito kintamojo didėjimui) iki +1. 2006). Laiko intervalų koreliacija atskleidžia įvykių seką (pavyzdžiui.

Įsivaizduokite didžiulį ąsotį.kito. padidėjęs stresas ir sumažėjęs kontrolės pojūtis. kai buvo atmesti intelekto ir šeimos socialinės padėties veiksniai. ar ąsotyje yra 10 000. nes dabar aukštesnę padėtį užimantys žmonės rūko mažiau. taip pat gali turėti įtakos vargingai gyvenančiųjų mirtingumui. kai kiekvienas tiriamos populiacijos atstovas turi vienodas galimybes būti įtrauktas į tyrimą. Nereprezentatyvios imtys. Jei raudonąsias pupeles laikytume vieno kandidato į prezidentus rėmėjais. Mokslininkai taip pat taiko statistinius metodus. Atsižvelgdami į tai. ar meilės jausmai moterims yra svarbesni nei seksas. skaito mano skiltį". Prisiminkime ir anksčiau minėtą trečiąjį kintamąjį. mes 95 procentų tikslumu (su trijų ir mažiau procentų paklaida) galime apibūdinti visą populiaciją. į kurią patekti vienodas galimybes turi kiekvienas tiriamos populiacijos atstovas. Taip ir atsitiko. . jog „imtis galbūt ir neatspindi visų Amerikos moterų. Stebina tai. kad apklausę atsitiktinai parinktų 1200 žmonių tiek miestuose. ar 70 milijonų skaitytojų atspindi visą populiaciją? Ar viena iš 700 apklausoje dalyvavusių skaitytojų išreiškia likusių 699 nuomones? . grupė škotų mokslininkų domėjosi. tiek visoje šalyje. Apklausa susidomėjo visas pasaulis. pavyzdžiui.tokią. kaip socialinė padėtis ir sveikata? Vienas būdas yra apklausti reprezentatyvų žmonių skaičių. ar pašalinus rūkymo poveikį išliks ryšys tarp socialinės padėties ir ilgaamžiškumo. Apklausas atliekantys mokslininkai formuoja reprezentatyvias grupes. Taip yra todėl. nesvarbu.svarbu ir kaip tiksliai ji atspindi tiriamą populiaciją. Atsakydama kritikams Landers (1985. Skaitytojos klausimas buvo toks: „Ar būtumėte patenkinta ir pamirštumėte seksą. ar 100 milijonų pupelių. 1984 metais vieno laikraščio apžvalgininkė Anna Landers priėmė vienos laiško autorės pasiūlymą apklausti skaitytojas. Šitaip. kad kai kurie kiti veiksniai. Imties dydis apklausoje nėra viskas. p. 45) tikino. mitybą. Atsitiktinai paimkite 1200 pupelių ir galite būti tikri 95 proc. kad skirtumas tarp abiejų rūšių svyruos nuo 47 iki 53 procentų. pavyzdžiui. leidžiančius atmesti „trikdančius" kintamuosius. pavyzdžiui.. Tačiau apklausa pateikė nuoširdų ir vertingą tam tikro visuomenės sluoksnio požiūrį.42 ĮŽANGA tės pokyčių). Bet kyla klausimas. sudarydami atsitiktinę imtį . jei jūsų draugas jus apkabintų ir švelniai elgtųsi?" Iš daugiau nei 100 000 moterų 72 procentai atsakė „taip". kuriame yra 50 procentų baltųjų ir 50 procentų raudonųjų pupelių. kad beveik 70 milijonų žmonių. Todėl buvo spėjama. o baltąsias . taip atsitiktinė imtis atspindi visą populiaciją. kodėl nuo 1950 metų Gallupo instituto atliekamų priešrinkiminių apklausų rezultatai vidutiniškai dviem ar mažiau procentų nesutampa su rinkimų rezultatais. suprastume. Kaip keli kraujo lašai byloja apie visą kūną. Apklausos atsitiktinė imtis (random sample) Apklausos procedūra. atstovaujančių visoms gyvenimo sritims. išnyko koreliacija tarp mokymosi rezultatų ir savivertės. Kaip mes apskaičiuojame tokius kintamuosius.

Tačiau 1940 metais 54 procentai amerikiečių pasisakė už tai. 1980). jų manymu. 1996). 2) šiluminėse elektrinėse ir 3) kitais būdais. Schuman ir Kalton. kad vyriausybė per daug išleidžia socialinei rūpybai {Time. Rooseveltą bus triuškinama. 2004). „Ką nors drausti" reiškia „neleisti".kad Jungtinėse Valstijose tokios kalbos „nebūtų leidžiamos". Panašiai kitos apklausos metu dauguma pasisakė už pagalbos užsienio šalims mažinimą ir už didesnes dotacijas badą patinantiems kraštams (Simon. Klausimų pateikimas . ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 43 Reprezentatyvumo svarba buvo efektingai pademonstruota 1936 metais. nors tuo pat metu atliktos kitos apklausos duomenimis tik 40 procentų palaikė pataisą. jog jų vyriausybė per daug išleidžia remdama varginguosius. Iš daugiau kaip 2 milijonų grąžintų atvirlaiškių atrodė. Klausinių tvarka. jei iš pradžių pasiteiraujama jų nuomonės apie gėjų santuokas. kiek. kad 55 procentai amerikiečių palaiko Konstitucijos pataisą. vidutiniškai buvo nurodyta 41 proc. Klausimo formulavimas. turėtų būti pagaminta 1) atominėse. 1985). Jei imtis reprezentatyvi. Atlikus nacionalinę apklausą 2003 metų pabaigoje paaiškėjo. kurie neįstengė turėti nei telefono. kokį didžiulį poveikį turi atsakymų variantai. kad Jungtinės Valstijos „uždraustų" pasisakymus prieš demokratiją. Klausimo formulavimas taip pat gali turėti įtakos atsakymams. Atsakymų variantai. o 75 procentai . kurių pavardes surado telefonų knygose ir automobilių registracijos įrašuose. 1994). Net subtilūs intonaciniai klausimo niuansai gali veikti labai stipriai (Krosnick ir Schuman. Žurnalas išsiuntinėjo atvirlaiškius su klausimu tik tiems žmonėms. nei automobilio (Cleghorn. šitaip praleidęs tuos. draudžiančią tuoktis gėjams (Moore. Kitiems dalyviams klausimas buvo suformuluotas kitaip: kiek procentų elektros energijos. pavyzdžiui. Amerikiečių pritarimas gėjų ir lesbiečių partnerystei padidėja. Kai po kelių dienų buvo suskaičiuoti tikrieji rinkimų rezultatai. Panagrinėkime. paaiškėjo.labai delikatus dalykas. „leidžiančią tik vyro ir moters santuoką".1 skyrius. 1988. 2004). privalome atsižvelgti ir į kitus paklaidos šaltinius. Buvo atsakyta. į užduodamų klausimų tvarką. . Tačiau 53 procentai galvojo. kad Alfo Landono persvara prieš Frankliną D. procentų turėtų sudaryti atominėse elektrinėse gaminama elektros energija. klausimo pateikimas ir jo formulavimas gali turėti įtakos atsakymui. Vienos apklausos metu buvo nustatyta. kad atominėse elektrinėse reikėtų gaminti 21 procentą visos elektros energijos. kai savaitraštis Literary Digest 10-čiai milijonų amerikiečių išsiuntinėjo atvirlaiškius su klausimu apie prezidento rinkimus. Partnerystė atrodo nuosaikesnė alternatyva (Moore. jų manymu. kad Landonas nugalėjo tik dviejose valstijose. Net jei žmonės dėl kurio nors dalyko turi tvirtą nuomonę. kad tik 23 procentai amerikiečių mano. Kai Joopas van der Plightas su savo bendradarbiais (1987) klausė Anglijos rinkėjų.

. Pirmasis pasakė: „Deja! Prarasti dantys reiškia. Šios imitacijos kažkiek primena aerodinaminius tunelius. ar melsdamasis gali rūkyti. sulaukė griežto draudimo. daugelį socialinių psichologų skatina.". ir skraidymo aparatų įvairovė pernelyg sudėtinga. kad „galimybė užsikrėsti siekia 5 proc. patarė draugas: paklausk. jei tik įmanoma ir etiška. formulavimas. Aeronautikos inžinieriai nepradeda darbo nuo skraidymo aparatų parametrų stebėjimų įvairiausiomis natūraliomis sąlygomis. Todėl nenuostabu. Pakeliui į iždą apstulbęs iždininkas tarė jam: „Jūsų sapno aiškinimas nė kiek nesiskiria nuo pirmojo". tik 4 iš 10 studentų teigia. kad sultono laukia puikus likimas: „Jūs gyvensite ilgiau už visus savo giminaičius!" Patenkintas sultonas įsakė iždininkui atnešti gerajam žiniuoniui penkiasdešimt aukso monetų.44 ĮŽANGA formuluotė (framing) Klausimo ar problemos pateikimo būdas. paklausęs. Tada galima manipuliuoti vėjo sąlygomis ir tiksliai stebėti jų poveikį konkrečiai sparno struktūrai. formuluotė gali labai paveikti žmonių sprendimus ir nuomones. demonstruojant visuomenės pritarimą savo pažiūroms. tyrėjas išsiaiškina. socialiniai psichologai eksperimentuoja.atsakė išmintingasis sapnų aiškintojas. kasdienius procesus imituoti laboratorijose. Yra toks pasakojimas apie sultoną. taip ir eksperimentas padeda socialiniam psichologui atskleisti socialinio mąstymo.". bet ir kaip sakai". Kartą jaunas vienuolis. kad sukurtų svarbių mūsų kasdienio gyvenimo socialinių situacijų imitacijas. pavyzdžiui. kurią gali kontroliuoti. kad matysite. kuris susapnavo. kad prezervatyvas apsaugo veiksmingai (Linville ir kiti. Klausimų pateikimo tvarka. Vietoje to inžinieriai imituoja tikrovę. Paklausk kitaip. kad prezervatyvas veiksmingai apsaugo nuo AIDS. reklamos agentai bei gydytojai taip pat gali paveikti mūsų sprendimus. Konsultantai. „Taip. ar gali rūkydamas melstis (Crossen. skirtingomis formuluotėmis apribodami pasirinkimo galimybes. kuriuo buvo reikalaujama nurodyti. o ne „70 procentų liesos mėsos ir 30 procentų riebalų". 1993). vadinamus nepriklausomais kintamaisiais. kad neteko visų savo dantų. kad. jautienoje yra „30 procentų riebalų". Vienu metu keisdamas vieną ar du veiksnius. kad 1994 metais mėsos perdirbėjai lobistai pasipriešino naujam JAV įstatymui dėl maisto prekių etikečių. Buvo sukviesti žiniuoniai išaiškinti šį sapną. jei jo „veiksmingumas siekia 95 proc. 1992). Kaip ir aeronautikos inžinieriai. kuriuo manipuliuoja tyrėjas. . socialinės įtakos ir socialinių santykių principus. kaip mirs jūsų giminaičiai". kad tiriant natūraliai susijusius įvykius beveik neįmanoma atskirti priežastį nuo pasekmės. siūlomi atsakymų variantai sudaro sąlygas nesąžiningiems politikams manipuliuoti apklausomis.Tačiau atminkite vieną dalyką: svarbu ne tik tai. Kaip aerodinaminis tunelis padeda aeronautikos inžinieriui atrasti aerodinamikos principus. kokią įtaką jie mums daro. Eksperimentiniai tyrimai: priežasties ir pasekmės paieška Tai. Ir atmosferinių sąlygų. Devyni iš dešimties koledžo studentų mano. Įpykęs sultonas įsakė nubausti blogąjį pranašą penkiasdešimčia rykščių kirčių. Kontrolė: manipuliavimas kintamaisiais nepriklausomas kintamasis (independent variable) Eksperimentinis veiksnys. Tačiau išgirdę. Antrasis žiniuonis paaiškino. ką sakai.

palyginti su kontroline maždaug 5000 normalaus svorio moterų grupe. 1. jog čia yra koreliacinis ryšys. kaip eksperimentai paaiškina priežastingumą. kokios moters normalaus svorio ar apkūnios . Kai po septynerių metų tyrimą pakartojo. kad vaikai mokosi iš to. būna agresyvesni už žiūrinčius mažiau tokių laidų. Pasitelkdami antrąjį pavyzdį. tarp jų mažiau buvo ištekėjusių bei gaunančių dideles algas. 76-ių Minesotos universiteto studentų (vaikinų) jie paprašė telefonu susipažinti su 76 studentėmis. Ar šitokios nuostatos gimdo diskriminavimą? Norėdamas tai išsiaiškinti.5 paveikslas mums primena. Pusei jų buvo parodytos apkūnios (ne tikrosios pokalbio partnerės). 1985). Prisiminę pamotės elgesio poveikį. Vaikai. du trečdaliai moterų. Vėliau. kas yra laboratorinis eksperimentas. kad kažkokios vaikinų balso intonacijos ir pokalbio turinys skatino tariamai nutukusias pokalbių partneres elgtis taip. Pirmasis eksperimentas susijęs su išankstiniu nusistatymu prieš nutukusius žmones. Išankstinio nusistatymo prieš nutukusius žmones koreliaciniai ir eksperimentiniai tyrimai. Todėl peršasi išvada. jog nutukimas susijęs su žemesne socialine padėtimi. šį reiškinį galėtume pavadinti „Pelenės efektu". jog tokios moterys nėra geidžiamos. kuriuose plačiau aptariami tyrimų pavyzdžiai. 1982).normalaus svorio merginos.1 skyrius. kokį įspūdį paliko tos merginos. o kas trečias tyrimas buvo atliekamas mokslinėse laboratorijose (Adair ir kiti. Čia pasireiškė išankstinis nusistatymas ir diskriminavimas. 1989). simbolizuojančius mokslinius išankstinio nusistatymo bei agresijos tyrimus. 1995). panagrinėkime du eksperimentus. Kiekvienas iš šių eksperimentų gali padėti paaiškinti koreliacinius ryšius tarp priežasties ir pasekmės. vis dar tebebuvo nutukusios. Stevenas Gortmakeris su kolegomis (1993) atliko tyrimą. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 45 Iš viso trys ketvirtadaliai socialinės psichologijos mokslinių tyrimų pagrįsti eksperimentais (Higbee ir kiti. Vyrauja nuomonė. kad nutukėliai yra lėti. kurie žiūri daug smurtinių televizijos laidų. buvo nepriklausomas kintamasis. Per televiziją rodomo smurto koreliaciniai ir eksperimentiniai tyrimai. jos pačios kalbėjo ne taip šiltai ir nuotaikingai. kuriame dalyvavo 370 apkūnių moterų nuo 16 iki 24 metų amžiaus. Akivaizdu. Tai. kitai daliai . gali pasirodyti. tingūs ir nevalyvi (Ryckman ir kiti. kad diskriminavimą būtų galima paaiškinti tuo. kad jau atpažįstate. šių nutukusių moterų metinės pajamos buvo 7000 dolerių mažesnės už vidurkį. atsižvelgus į skirtumus pagal gebėjimų testo duomenis. . (Ar galite nurodyti kokias nors kitas priežastis?) Į šį tyrimą įsijungė socialiniai psichologai Markas Snyderis ir Julie Haugen (1994. Pirmiausia vaikinų buvo paprašyta papasakoti. kad pasitvirtintų teiginys. panagrinėkime. Netgi pakoregavus rezultatus. Tačiau negalime būti tuo tikri. kad jei buvo manoma jas esant apkūnias. paaiškėjo. Kad suvoktume. ką mato ekrane. Kai kurios iš jų nagrinėjamos skyreliuose „Ką slepia moksliniai tyrimai". Tikiuosi. analizuojant pokalbius su merginomis. rasę ir tėvų pajamas. Atsižvelgus į kitus veiksnius ir padarius atitinkamas korekcijas. Kiekvienam vaikinui buvo parodyta tariamos pokalbio partnerės nuotrauka. ką bendra turi televizijos laidų žiūrėjimas ir vaikų elgesys. jog yra dar dvi kitos priežasties-pasekmės inter- Kituose skyriuose rasite daug tyrimais paremtų įžvalgų. Pastaba: nutukimas koreliavo su šeimynine padėtimi ir pajamomis.nuotrauka jiems parodyta. apie kuriuos bus rašoma tolesniuose skyriuose.

kiekvienas žmogus turi vienodą galimybę žiūrėti smurtines laidas arba jų nežiūrėti. Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas leidžia daryti išvadą apie priežastį ir pasekmę. Chrisas Boyatzisas ir jo kolegos (1995) vieniems pradinės mokyklos moksleiviams parodė XX a. galinčių išskirti nutukusius ir nenutukusius žmones. (Atkreipkite dėmesį į skirtumą tarp atsitiktinio tiriamųjų paskirstymo eksperimentuose ir atsitiktinės atrankos apklausose. ar jų nežiūrėjo (žr. kur galėjo kontroliuoti vaikams rodomo smurto kiekį. kad nutukimas lėmė žemesnę socialinę padėtį (dėl diskriminavimo) arba kad smurto stebėjimas yra agresyvumo priežastis (1.ką tik aptarėme. 1. kultūra. atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas (random assignment) Toks dalyvių paskirstymas eksperimente.kontrolę . į kuriuos tyrėjas neatsižvelgė. Jį mačiusieji per dvi minutes atliko septynis kartus daugiau agresyvių veiksmų nei nemačiusieji. Galbūt skiriasi žiūrinčiųjų smurtines laidas išsilavinimas. pretacijos. kad abiejose grupėse bus aukšto intelekto žmonių.televizijos serialo „Galingieji reindžeriai" (Power Rangers) epizodą. intelektas . Demostruodami vaikams smurtines ar nesmurtines laidas. Atsitiktinė atranka leidžia apibendrinti. kad eksperimento logika yra paprasta: sukurdami ir kontroliuodami miniatiūrinę realybę. darėme prielaidą. visa kita stengdamiesi išlaikyti be pakitimų.46 ĮŽANGA priklausomas kintamasis (dependent variable) Matuojamas kintamasis.6 paveikslą).ir smurtinio . Iki šiol matėme. kurio nerodė kitiems. Pavyzdžiui. mokslininkai gali stebėti.ar jų nariai žiūrėjo smurto vaizdus. Atliekantis apklausą tyrėjas gali išmatuoti bei statistiškai įvertinti galimus aktualius veiksnius ir patikrinti. Tad visi įmanomi abiejų grupių dalyvių požymiai . ar sąsajos išliks. kaip jie pavieniui arba kartu veikia žmones. kuris šitaip vadinamas dėl to. O dabar labiau pasigilinkime. dešimtajame dešimtmetyje populiariausio .) . Kadangi atsitiktinai paskirstant tiriamuosius sukuriamos ekvivalentiškos grupės. Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas: didysis korektorius Prisiminkite. Stebėti agresyvūs veiksmai vadinami priklausomu kintamuoju. (Kokios jos?) Todėl socialiniai psichologai perkėlė televizijos žiūrėjimą į laboratoriją. bet koks agresyvumo skirtumas tarp šių dviejų grupių narių privalo būti kažkaip susijęs su vieninteliu šių grupių skirtumu . vienoda tikimybė. neteigiančios. taikant išvadas visai populiacijai. Kiekvienas socialinis psichologinis eksperimentas turi dvi pagrindines sudedamąsias dalis. intelektas. Vieną iš jų . Kai tiriamieji paskirstomi atsitiktinai. pradinis agresyvumas . mes galime keisti vieną veiksnį. išsilavinimas. Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas vienu kirčiu panaikina visus šiuos pašalinius veiksnius. po to kitą ir nustatyti. Tokie eksperimentai rodo. jog televizija yra vaikų agresyvumo priežastis. kad gali priklausyti nuo manipuliacijų nepriklausomu kintamuoju. remdamiesi koreliaciniu ryšiu.arba jie skiriasi dar daugybe kitų požymių. kad kiekvienas žmogus turėtų vienodą tikimybę atsidurti tam tikrose sąlygose.1 lentelėje pateikta daugiau pavyzdžių). žiūrinčius smurtines laidas ir nežiūrinčius. kad televizija gali būti viena iš agresyvaus vaikų elgesio priežasčių.vidutiniškai turėtų būti maždaug tokie patys. Mes manipuliuojame vienu arba dviem nepriklausomais kintamaisiais. kaip nenoriai. kaip vykdomas eksperimentas. Tačiau neįmanoma kontroliuoti visų veiksnių. Antroji sudedamoji dalis yra atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas. kaip matomo smurto kiekis koreliuoja su elgsena.šeimyninė padėtis.

kuriam dalyviai sąmoningai pritaria. 1.1 LENTELĖ. ką Eiliotas Aronsonas. Daugeliui mokslininkų ši realizmo rūšis yra kasdienis realizmas (mundane realism) Eksperimento paviršinis panašumas į kasdienes situacijas. Tačiau kartais mokslininkai atsiduria prie ribos. Nes Agresyvumas . Koreliacinių ir eksperimentinių tyrimų požymiai Ar galima dalyvius paskirstyti atsitiktinai? Ar anksti subręstantys vaikai labiau pasitiki savimi? Kada studentai išmoksta daugiau: naudodamiesi internetu ar mokydamiesi auditorijoje Ar pagal mokyklos pažymius galima prognozuoti profesinę sėkmę? Ar žaidžiant smurtinius žaidimus padidėja agresyvumas? Ar žiūrėti komediją vieniems linksmiau nei žiūrėti kartu su kitais? Ar didesnes pajamas gaunančių žmonių savivertė yra stipresnė? Ne -> koreliacinis Taip -> eksperimentinis Užsirašyti į kursą per intemetą ar auditorijoje Išmokimas Nepriklausomas kintamasis Priklausomas kintamasis Ne -> koreliacinis Taip -> eksperimentinis (Jūs atsakykite) (Jūs atsakykite) Žaisti smurtinius ar nesmurtinius žaidimus Agresyvumas Eksperimento etika Mūsų pavyzdys apie TV laidų poveikį parodo. kai žmonės atsitiktinai paskiriami arba į eksperimentinę. kad atliekant kai kuriuos eksperimentus būtina laikytis etikos. Kartais eksperimentas būna nežalingas. Tai suteikia tyrėjui pasitikėjimo. arba į kontrolinę (kurioje neeksperimentuojama) grupę. Reikėtų tik trumpam pakeisti socialinę patirtį ir užfiksuoti pokyčius. Kurdami intensyvaus mąstymo bei emocijų reikalaujančius eksperimentus.6 PAVEIKSLAS KAS MATUOJAMA Agresyvumas Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas Eksperimentai. kai skirtumas tarp nežalingo ir rizikingo yra neaiškus.1 skyrius. kad bet kuriuos vėlesnius skirtumus kažkaip sukėlė eksperimentinis poveikis. Socialiniai psichologai neturėtų tai pačiai vaikų grupei ilgai rodyti brutalaus smurto. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 47 1. Marilynn Brevver ir Merrillas Carlsmithas (1985) vadina kasdieniu realizmu. elektros šoko panaudojimas tiriant agresyvumą). Tai. neprivalo turėti atitikmens kasdienybėje. kas vyksta laboratorijoje (pavyzdžiui. netgi malonus patyrimas. Eksperimentuose neprivalo būti to. socialiniai psichologai dažnai rizikuoja šią ribą peržengti.

ar dalyvauti eksperimente. o ne dėl to. pateikiant jiems įtikinamą legendą. kad jų metu su žmonėmis būtų elgiamasi humaniškai. ar pakeisite savo nuomonę arba elgseną.kad buvo tikintys pokomunistiniais 1997 metais (Nielsen. teigia ukrainietis profesorius Anatoly Koladny. Kad pavyktų sukurti eksperimento realizmą. bet 70 procentų respondentų . arba iš užsispyrimo nesielgtų priešingai. jie nori išprovokuoti realius psichologinius procesus. kad eksperimento dalyviai tai žinotų (išnyktų eksperimento realizmas). kurie tarsi „reikalauja" tam tikro elgesio .eksperimentuotojai paprastai standartizuoja savo nurodymus arba pateikia juos kompiuteriu. Tyrėjams dažnai tenka savotiškai balansuoti. signalizuojantys eksperimento dalyviui. Socialinių psichologų apgaulės. gali būti realistinis agresyvumo matas. . Žinodami. Kanados psichologų asociacijos (2000) ir Britų psichologų asociacijos (2000) sukurti etikos principai verčia tyrėjus: • • Pakankamai informuoti potencialius dalyvius apie eksperimentą. skatinantys tiriamųjų norą dalyvauti". Eksperimentuotojai taip pat stengiasi neatskleisti savo prognozių. eksperimentuotojas nenori. prievarta pasirinkti. apgaulė (deception) Tyrimo situacija. informuotas sutikimas (informed consent) Etinis principas. kasdieniška ir nesvarbi. kad gautų informuotą sutikimą. kad būtų sukurti „aspektai. tik 15 procentų Ukrainos respondentų pareiškė buvę tikintys.pamatyti. skatinančiu eksperimento dalyvius įsitraukti į veiksmą. ar sukelti kam nors intensyvų. Tačiau eksperimentuotojas turėtų remtis eksperimento realizmu. tačiau tuo pat metu etiškus eksperimentus. kad jie galėtų spręsti. kai dalyviai neteisingai informuojami apie tyrimo metodus ir tikslus arba yra apgaudinėjami. Pageidaujamus atsakymus gali išprovokuoti ir tyrėjo žodžiai. 1988). Sakyti tiesą. siekdami užtikrinti. reikiamos savybės (demand characteristics) Ženklai. 1993. jei ji būtina ir pateisinama reikšmingu tikslu. kai religija buvo valstybės persekiojama. Jei gretimame kambaryje esančiam žmogui iš tiesų nėra sukeliamas elektros šokas. nedarytų vien tik to. kokio elgesio iš jo tikimasi. ko iš jų tikimasi. palyginti su daugeliu realiame gyvenime patiriamų klaidinimų ar netgi su televizijos laidų „slapta kamera" arba „realybės šou" pokštais. Amerikos psichologų asociacijos (2002). Eksperimentuotojai nenori. Ir vis dėlto: ar gautos žinios pateisina žmonių apgaudinėjimą bei sukeltą graužatį? Universitetų etikos komitetai dabar peržiūri socialinius psichologinius tyrimus. Pavyzdžiui. 1990 m. kad sukurtų patraukiančius. reikalaujantis pasakyti tyrimo dalyviams tiek. kurio tikslas . Norint iki minimumo sumažinti šias reikiamas savybes . kad žmonės sąmoningai apsimetinėtų arba nuobodžiautų. uoliai stengdamiesi būti „gerais subjektais". Tad siekiant tiesos efekto maždaug trečdalyje socialinių psichologinių tyrimų (nors šis skaičius mažėja) naudota apgaulė (Korn ir Nieks.ženklus. ir subtilūs balso niuansai. ar tikslas pateisina priemones. galite pajusti diskomfortą. kartais tenka apgauti žmones. 1998). Apgaulę naudoti tik tada. paprastai būna trumpalaikės ir švelnios. kad eksperimento dalyviai. Vitelli.. Praktiškai jis imituoja realų agresyvumą.48 ĮŽANGA eksperimento realizmas {experimental realism) Dalyvių [sitraukimas į eksperimentą. ar švelnų elektros šoką. kad kažkam sukeliate skausmą arba jausdami stiprų socialinį spaudimą. Todėl nenuostabu. kad atlikus apklausą apie religingumą. Tokie eksperimentai kelia seną kaip pasaulis klausimą.

sako socialinės psichologijos gynėjai. Laboratorinis eksperimentas mums pasako. kaip jaučiasi. Laboratorinių tyrimų apibendrinimas ir pritaikymas gyvenime Kaip rodo vaikų. Laboratorijoje atrandami efektai yra tarsi veidrodinis realybės atspindys. jei visi kiti aspektai nekinta. kurie padeda mums giliau suvokti savo potyrius. išsamiai viską paaiškinti. socialinė psichologija kasdienę patirtį supina su laboratorine analize. Vienintelis atvejis. Su gautais rezultatais buvo supažindinti atsakingi televizijos programų ir valstybinės politikos formuotojai. kaip vėliau pamatysite. tyrimams. jei ji buvo. jaustųsi bent jau ne blogiau nei prieš ateidami į ją.juose apibendrintos ir natūroje. • Konfidencialiai elgtis su informacija apie eksperimento dalyvius. . kai taikytina šios taisyklės išimtis. • Ataskaita dalyviams. pasibaigus eksperimentui. televizijos ir smurto tyrimai. jei ji buvo. jei dalyviai pasijustų atlyginti. Eksperimentą baigus. Nors laboratorijoje atsiskleidžia svarbiausia žmogaus gyvenimo dinamika. taip pat ir apgaulę. kažką nauja sužinoję apie psichologinių tyrimų pobūdį. Eksperimentuotojas turėtų pasakyti pakankamai ir būti dėmesingas. kad žmonės. 1998. tarp jų pagalbos. tarkime. kokio efekto galime tikėtis iš kintamojo X. O dar geriau. Šioje knygoje mes darysime tą patį daugiausia naudosimės laboratorinių tyrimų išvadomis ir kasdienio gyvenimo pavyzdžiais. „Laboratorinė psichologija apskritai yra pateikusi psichologines tiesas. dau- . 1998). o ne banalybes". ataskaita (debriefing) Tyrimo paaiškinimas jo dalyviams.1 s k y r i u s . ir klausiama dalyvių. Iš tiesų. . Kimmel. išeidami iš laboratorijos. paskatino eksperimentinius tyrimus. egzaminuodami ir grąžindami ištaisytus darbus. kur kas didesnį nerimą bei įtampą kelia profesoriai. ji vis dėlto yra supaprastinta.jei grįžtamasis ryšys verstų dalyvius krimstis. Televizijos poveikio duomenys . Tačiau apibendrindami laboratorinių tyrimų duomenis ir taikydami juos realiame gyvenime privalome būti atsargūs. Kasdienės patirties padiktuotos nuojautos dažnai paskatina atlikti laboratorinius tyrimus. Be to. kad jie buvo kvaili arba žiaurūs. Tai. tuo tarpu realiame gyvenime šitaip niekada nebūna. ką stebime kasdien. ir laboratorijoje gautos išvados . Paprastai pasakoma apie apgaulę. Kai elgiamasi pagarbiai. depresijos ir saviveiksmingumo. Socialinė psichologija demonstruoja normalią laboratorinių tyrimų ir kasdienio gyvenimo sąveiką. ką jie suprato.tvirtina Craigas Andersonas ir jo kolegos (1999). ĮVADAS Į S O C I A L I N Ę P S I C H O L O G I J Ą 49 • Nekenkti žmonėms ir nesukelti jiems diskomforto. tik nedaugelis dalyvių būna nepatenkinti dėl patirtos apgaulės (Epley ir Huff. supratus. nei eksperimentus atliekantys mokslininkai. kontroliuojama realybė. Šią sąveiką atskleidė televizijos žiūrėjimo eksperimentas su vaikais.tinka ir daugelio kitų sričių. vadovavimo stiliaus.

Kad ir kaip būtų. Kaip šeimos struktūra. teigia Davidas Rowe su kolegomis (1994). o eksperimentą baigus atskleisti apgaulę.7 paveikslą). bendraamžių įtaka ir tėvų išsilavinimas leidžia prognozuoti pažangumą ar nusikalstamumą vienos etninės grupės mastu. Kultūrinius skirtumus labiau išreiškia turinys nei procesas. žema savivertė (Jonės ir kiti. nuostatų poveikis elgesiui ir atvirkščiai) yra skirtingi. tačiau šie skirtumai tėra „paviršiniai". gyvenimo tikslo neapibrėžtumas. kai reikia patvirtinti ar modifikuoti teoriją suformuluoti naują mokslinio tyrimo temą ar pasiūlyti praktinį teorijos taikymo aspektą. Pirmoji patiria eksperimentinį poveikį. APIBENDRINIMAS Tyrimo metodai: kaip tiria socialinė psichologija • Remiantis spėjimais bei išvadomis. Laboratoriniai eksperimentai socialiniams psichologams leidžia patikrinti įvairias idėjas ir vėliau taikyti jas kaip pradinius teiginius bei išvadas. pavieniui ar kartu. • Didžioji dalis socialinių psichologinių tyrimų yra arba koreliaciniai. Šiais teiginiais galime vadovautis. tačiau ją veikia tos pačios socialinės aplinkybės. arba eksperimentiniai. socialiniai psichologai. kurios išprovokuoja dalyvių emocijas. • Tirdami priežastį ir pasekmę. nuostatų) turinys ir jų mąstymo bei veiksmų procesas (pavyzdžiui. vargu ar studentai yra atsitiktinė imtis visos žmonijos požiūriu. pavyzdžiui. . Tada bet kokį eksperimento metu atsiradusį skirtumą tarp šių dviejų grupių galime priskirti nepriklausomam kintamajam (žr. kiek leidžia galimybės. • Mūsų elgsena gali skirtis.eksperimentinė ir kontrolinė. Ar gautume panašius rezultatus eksperimentuodami su skirtingo amžiaus. taip bus ir kitose grupėse. kaip jos. Įvairių kultūrų žmonės gali būti skirtingos nuomonės.į šį klausimą neatsakyta. kurie kartais atliekami taikant sistemingas apklausas. Etninės grupės skiriasi pagal pažangumą ir nusikalstamumą. Nors dėl to galbūt lengviau tapatintis su jais. Koreliaciniai tyrimai. tarp išsilavinimo ir pajamų dydžio. • Kartais eksperimentuodami socialiniai psichologai surežisuoja situacijas. kuriamos socialinės psichologijos teorijos. tačiau ją susikuria panašiais būdais. žmonių mąstymo bei kitų savybių (pavyzdžiui. pavyzdžiui. Naudinga žinoti. Tą darydami jie privalo vadovautis profesine etika. kuris jų yra kito priežastis. gauti informuotą tiriamųjų sutikimą jiems nepakenkti. Gera teorija išgrynina faktus. atskleidžia ryšį tarp kintamųjų. 1985).ne. antroji . 1. veikia elgseną. Suformuojamos dvi atsitiktinai atrinktų asmenų grupės . išsilavinimo ir kultūrų žmonėmis . tačiau retai kada aišku. Tačiau abiejose kultūrose vienišumo dėmenys yra beveik tie patys: drovumas. Panagrinėkime štai tokius pavyzdžius: • Remiantis apklausomis. jei ji laikinai buvo naudojama. paversdama juos trumpu pagrįstų pagrindinių teiginių sąrašu.gelyje eksperimentų dalyvauja universitetų studentai. Puerto Riko aukštųjų mokyklų studentai jaučiasi vienišesni nei jų kolegos JAV. atlieka eksperimentus. Sukurdami miniatiūrinę kontroliuojamą realybę. kad du dalykai susiję tarpusavyje. eksperimentuotojai gali keisti situacijas ir išsiaiškinti.

1988). nes esame [įsitikinę]. ir viliuosi. Daugelį mūsų. kad daugelis skaitytojų šiuo metu bando apibrėžti savo gyvenimo tikslą. tikėdamasis. kodėl mes vienus mylime.7 PAVEIKSLAS Du tyrimo metodai: koreliacinis ir eksperimentinis Privalumai Dažnai atliekamas natūralioje aplinkoje Trūkumai Ne visada aiškus priežastingumas Privalumai Kontroliuojant kintamuosius ir atsitiktinai paskirstant tiriamuosius. kaip ir kodėl vieni kitus veikiame. rašyti mus skatina noras kažką pakeisti. padedame jiems. „Kodėl mes rašome? . jog galime kažką pakeisti.1 skyrius. o jūs.išmintingiau. rašyti skatina ne tik noras „dalinti už dyką" psichologijos žinias. kad juos taip pat su džiaugsmu priimsite. kad šie principai praplės jūsų protą ir praturtins gyvenimą. o kitų neapkenčiame ir jiems kenkiame . patirtas džiaugsmas ar sprendimas dalyvauti revoliucijoje" (cituojama iš Marty. bet ir padėti žmonėms gyventi geriau . . Tada tu daugeliui žmonių išgelbėsi gyvybę ir uždirbsi kur kas daugiau pinigų". 1992. Turiu vilties.klausia teologas Robertas McAfee Brownas. kad rašau sutramdęs aistrą. aš noriu jiems parodyti.Aš tvirtinu. tapatumą. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 51 1. Rašytojas Chaimas Potokas prisimena. vertybes bei nuostatas. 47). būsite patenkinti kaip skaitytojai. Kviečiu ir jus pamąstyti. žinodamas. Mes rašome.. aš nenoriu gelbėti žmonių gyvybių. p. psichologijos dėstytojų. jausmingiau. kad labiau nei bet koks atlyginimas. nauja įžvalga apie save. kaip mama jį ragino atsisakyti rašymo: „Tapk neurochirurgu. Šioje knygoje su džiaugsmu pateikiu jums efektyvius. kaip reikia gyventi šiandien" (cituojama iš Peterson. kad kritinis mąstymas padės sudrausminti intuiciją. . užuojauta sutaurins kritiškumą ir iliuziją pakeis supratimas. Potokas atsakė: „Mama. Šis „skirtumas" gali būti naujas grožio suvokimas. aiškiai suformuluotus socialinės psichologijos principus. Esu įsitikinęs.. Iš tiesų aš rašau. galima tirti priežastis ir pasekmes Trūkumai Dažnai naudojama dirbtinė laboratorijos aplinka % Post scriptum: kodėl aš parašiau šią knygą Kiekvieną skyrių baigiu trumpais asmeniniais apmąstymais apie socialinės psichologijos humaniškumą. Jei perskaičius šią knygą jūsų kritinis mąstymas taps aštresnis ir jūs geriau suprasite. prasmingiau.aš kaip autorius būsiu patenkintas. tikiuosi. Šiuo požiūriu mes esame panašūs į kitų sričių dėstytojus bei kitų knygų autorius.

aiškinimai ir įsitikinimai? Ar mūsų įspūdis apie pačius save ir kitus apskritai yra tikslus? Kaip formuojasi mūsų socialinis mąstymas? Ar jis atsparus tendencingumui bei klaidoms. kaip mes vieni kitus suprantame (dar tai vadinama socialiniu pažinimu). įtakos jiems (antroji dalis) ir tarpusavio santykių (trečioji dalis) tyrimas. Taip pat perspėjama apie socialinio mąstymo spąstus ir patariama. kad tai yra mokslinis žmonių nuomonių apie kitus (pirmoji dalis).Socialinis mąstymas Šios knygos struktūra atitinka socialinės psichologijos apibrėžimą. kaip priartinti jį prie realybės? Antrajame skyriuje kalbama apie savivokos ir socialinės aplinkos sąveiką. Kaip socialinė aplinka formuoja mūsų tapatumą? Kaip asmeniniai interesai paveikia mūsų socialinį vertinimą ir motyvuoja socialinę elgseną? Trečiajame skyriuje analizuojami stebinantys. o kartais gana juokingi mūsų nuomonių apie socialinę aplinką formavimosi būdai. tarp nuostatų ir elgsenos: ar mūsų nuostatos lemia elgseną? Ar elgsena lemia nuostatas? O gal ši sąveika yra abipusė? . Ketvirtojoje dalyje kalbama apie tai. kaip jų išvengti bei išmintingiau mąstyti. kaip moksliniai socialinės psichologijos tyrimai ir teorijos taikomos realiame gyvenime. Kiekvienas skyrius pradedamas keliais svarbiausiais klausimais: ar logiškos yra mūsų socialinės nuostatos. Pirmojoje dalyje aptariamos mokslinės studijos apie tai. Ketvirtajame skyriuje nagrinėjami ryšiai tarp mūsų mąstymo ir veiksmų.

kad atrodome susijaudinę avojo Aš samprata: kas aš esu? Mūsų pasaulio centras: kaip mes suvokiame save Socialinio Aš raida „Aš" ir kultūra Ką slepia moksliniai tyrimai.išdidumo pavojai.kaip aš myliu save? Leiskite suskaičiuoti būdus Nepagrįstas optimizmas Tariamas vienodumas ir išskirtinumas Kas yra šališkas palankumas sau Mintys apie savęs vertinimą ir šališką palankumą sau risistatymas Tariamas kuklumas Savęs menkinimas Įspūdžio valdymas ost scriptum: dvejopa tiesa .Sąmoningos valios iliuzija avęs vertinimas Savęs vertinimo motyvacija Tamsioji savęs vertinimo pusė uvokiama savikontrolė Saviveiksmingumas Kontrolės pobūdis Išmoktas bejėgiškumas versus apsisprendimas Šališkas palankumas sau Teigiamų ir neigiamų įvykių aiškinimas Ar mes visi galime būti geresni už vidutiniokus? Atkreipkime dėmesį. teigiamo ąstymo galia . Šališkas palankumas sau .š socialiniame pasaulyje ėmesio centras ir iliuzijos Mokslinių tyrimų išvada. Hazel Markus apie kultūrinę psichologiją Savęs pažinimas Mokslinių tyrimų išvada . Kai jaudinamės dėl to.

kurioje buvo kiti studentai.nenorime. Tai. O iš tiesų esame kur kas labiau „nepermatomi" nei įsivaizduojame. klausos aparatus. deimantas ir savęs pažinimas. daugelis neprigirdinčių jais nesinaudoja. negražius plaukus. išskyrus labai silpnai girdinčius. mes dažnai susikuriame permatomumo iliuziją. pasibjaurėjimui. Asmeninis pavyzdys: jei pablogėjo jūsų rega. būsiu teisus trim atvejais iš keturių. . galioja ir mūsų emocijoms: nerimui. kad šios problemos jūs neišsprendėte . . klausos aparato nelaiko „akiniais ausims"? Amerikiečiai iš dalies gali pasiteisinti sakydami. Tačiau ar iš tiesų kam nors rūpi. kad man iš ausies kyšo mažytis daikčiukas? Gal jie taip susidomėję savimi. Dėmesio centro efektas reiškia. visada stebėjausi šiuo prieštaringumu. kur jais aprūpina nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos. Thomas Gilovichas.nesinaudojate klausos aparatu. kiek kitų žmonių dėmesio tenka mums. kad beveik pusė bendraamžių juos pastebės. kad kas nors pagalvotų (o siaube!). Aiškiai suvokdami savo emocijas. jog mūsų klausa nėra tobula arba kad mes senstame. permatomumo iliuzija (illusion of transparency) Iliuzija. kuriems sutrikusi klausa. O iš tiesų pastebėjo tik 23 procentai studentų. su šia problema kovojate nešiodami arba akinius. Dėl savo įvaizdžio . mes pervertiname kitų dėmesį mums. todėl intuityviai pervertiname. kad kiti pastebės. Jei jaučiamės laimingi. Jie paprašė Kornelio universiteto studentų prieš įeinant į patalpą. Kadangi mano paties klausa nusilpusi. kas tinka pasakyti apie mūsų keistokus rūbus. Tačiau netgi Didžiojoje Britanijoje ir Australijoje. išleidžianti milijardus plaukų dažams. Šiuos marškinėlius apsivilkę drovūs studentai spėjo. Susitelkę į save. dantų balikliams ir plastinėms operacijoms." Benjamin Franklin iekvienas esame savo pasaulio centras. Jei pablogėjo klausa. Victoria Medvec ir Kennethas Savitsky (2000) atliko dėmesio centro efekto tyrimą. ir mes manome. apsivilkti marškinėlius su pribloškiančiu atvaizdu. arba kontaktinius lęšius. dirglumui. apgavystėms ar žavėjimuisi (Gilovich ir kiti. kad kiti yra itin dėmesingi mūsų išvaizdai bei elgsenai.mes esame rūšis. kad kiti gali lengvai pastebėti mūsų slepiamas emocijas. kad esame linkę matyti save scenos centre. tą būtinai išduoda mūsų veidas. kad manęs net nepastebi? Ar šnekučiuojantis mano pablogėjusi klausa (be klausos aparato) nebūtų labiau pastebima nei klausos aparatas? K Dėmesio centras ir iliuzijos dėmesio centro efektas (spotlight effect) Klaidingas [sitikinimas. Kasdien mūsų savasis Aš susiduria su iššūkiais.„Yra trys ypatingi dalykai: plienas. Kodėl tie. kad klausos aparatai yra brangesni. 1998).

• Rūpestis dėl savęs motyvuoja mūsų socialinę elgseną.su draugais ir dar kitokie .vedybiniuose . Tą dieną. bendraudami su mama. Dėmesio centro efektas ir su juo susijusi permatomumo iliuzija tėra tik du iš daugelio pavyzdžių. Kai artimuose . kaip vėliau pamatysime. Mes galime būti vienokie. Rūpinimasis savo įvaizdžiu turi didelės įtakos mūsų elgsenai. Nuo to. Štai daugiau jų: • Socialinė aplinka daro įtaką mūsų savimonei. kad gyvendamas kaimelyje jis drovėjosi. jog esame to verti. baltaodis amerikietis. tarp mūsų ir kitų žmonių vyksta abipusiai mainai. kad būdama Afrikoje drovėjosi. manome. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 55 Mes taip pat pervertiname savo socialinių nesėkmių bei apsirikimų akivaizdumą. ką mes apie save galvojame ir ką sau jaučiame. papasakojo. žmonės kankinasi dėl savo išvaizdos (net jei rūbai ir menki netobulumai pastebimi mažiau nei manome. kad aš esu bukagalvis"). Varžydamiesi dėl premijų mokslininkai retai kada per mažai vertina savo indėlį. Nuomonė apie save priklauso nuo to. Bantingas pareiškė. rasėmis ar kita lytimi. mes stebime kitų žmonių lūkesčius bei elgseną ir atitinkamai modeliuojame savąją. išorinis patrauklumas apskritai. darbe ar žaisdami patiriame sėkmę. su kuo mes tuo metu bendraujame. • Socialiniai santykiai padeda apibrėžti savąjį Aš. pastebime savo skirtumus ir aplinkinių reakcijas į šiuos skirtumus. Mūsų veiksmai dažnai būna strateginiai. Tik nedaugelis išsiskyrusių kaltina save. Kai 1923 metais Frederickas Bantingas ir Johnas MacLeodas gavo Nobelio premiją už insulino atradimą. MacLeodas. kaip vyksta savasties ir mus supančio socialinio pasaulio sąveikos. kad skirtingi santykiai lemia skirtingą saviraišką. jog laboratorijos vadovas MacLeodas daugiau trukdė nei prisidėjo. kai rašiau šiuos žodžius. jog yra amerikietė. Tačiau tyrimai rodo. • Egoizmas veikia mūsų nuomones. kitokie . jog yra baltasis. 2001).su dėstytojais. nepaminėdavo Bantingo (Ross. kad esame vienintelis svečias. 1981). į vakarienę atėjęs be dovanos šeimininkui. atsakomybę už jas dažniau primetame savo partneriui. Norėdami sudaryti teigiamą įspūdį. Susan Andersen ir Serena Chen (2002) atkreipia dėmesį į tai. Mes nesame objektyvūs.2 s k y r i u s . Kai namuose.ryšiuose kyla problemos. kad kiti mūsų nerimo priežasties dažniausiai nepastebi ar greitai pamiršta (Savitsky ir kiti. priklau- . galime sutrikti („visi galvoja. Lygindami save su kitomis kultūromis. po valandos mano draugė juodaodė amerikietė papasakojo. kalbėdamas apie šį atradimą. turi reikšmės). Kaip matome iš šių pavyzdžių. Kai netyčia įjungiame bibliotekos apsaugos sistemą ar susivokiame. Kaip ir įžvalgūs politikai. mano tik ką iš Nepalo sugrįžęs draugas. nešališki įvykių vertintojai.

kad kiti pastebės jų apgavystę ..visiškai ramus iki 10 . Savitsky ir Gilovichas pakartojo savo eksperimentus. Tai visiškai natūralu.69 3. Jei susijaudinsite. Jei susijaudinsite. ar į nerimą dėl mikčiojimo. „Geriausi ir blogiausi dalykai mūsų gyvenime". Kokie buvo rezultatai? Apie save žmonės manė. gali peraugti į ilgalaikį nerimą. Vienos grupės nariams (kontrolinės sąlygos) nebuvo duota daugiau jokių nurodymų. Vėliau Savitsky ir Gilovichas svarstė: jei oratoriams būtų pasakyta. ir kad visi matys. kad supažindintieji su permatomumo iliuzija geriau vertino savo kalbą ir pasirodymą negu tie. mano. ir paprašydavo stovinčio dalyvio kalbėti šia tema 3 minutes. jie į savo laboratoriją poromis pakvietė 40 Kornelio universiteto studentų..) manė. kokie jie susijaudinę.. Kitai pusei grupės (žinojimo sąlygos) buvo paaiškinta permatomumo iliuzija: „Tyrimais įrodyta.labai susijaudinęs).23* 4.65* 2. kad visi mato jų susijaudinimą bet iš tikrųjų taip nėra. kuri neleidžia užmigti.) Savitsky ir Gilovichas domėjosi. prisiminkite šių eksperimentų išvadą: kiti žmonės pastebi mažiau negu jums atrodo. žinokite. . ar „permatomumo iliuzija" būdinga nepatyrusiems oratoriams ir ar tai gali sugadinti jų pasirodymus. Paprašyti paragauti bjauraus skonio gėrimo mano. kurie kalbėjo kontrolinėmis sąlygomis ar buvo nuraminti. Bet ir vėl kalbėjusieji pervertino savo susijaudinimo matomumą. kad visi pastebi jų pasibjaurėjimą kurį jie vos gali nuslėpti.1 lentelėje matome. kad jūsų drovumas labai pastebimas? O gal kada drebėjote. kad jų susijaudinimas nepastebimas. ką kiti pagalvos. o kitas sėdėdavo. Dar daugiau. kad žmonės pervertina savo vidinių būsenų „akivaizdumą".35 3. atsipalaiduokite ir pasistenkite gerai pasirodyti. kad žmonės jaudinasi. ir ar kitas asmuo atrodė susijaudinęs. kad tik jūs tai pastebite".1 LENTELĖ. 27 iš 40 tyrimo dalyvių (68 proc. stebėtojų vertinimai sutapo su kalbėjusiojo savęs vertinimu.62 3. Norėdami įsitikinti duomenų patikimumu. Turėdami tai galvoje. Savitsky pasiūlydavo temą pavyzdžiui. kad auditorija nepastebi jūsų susijaudinimo taip labai. Tada dalyviai apsikeisdavo vietomis ir kitas asmuo 3 minutes ekspromtu kalbėdavo kita tema.50* 4.94 3. (Aš pats mikčiojau ir lankiau kalbos terapijos užsiėmimus. bendraudami su jums patinkančiu asmeniu. todėl žinau. nepradėkite dėl to nerimauti". Juos vertino ir stebėjusieji pasisakymą.50 3. Kalbos kokybė Atsipalaidavimas Stebėtojo vertinimas Kalbos kokybė Santūrumas * Kiekvienas iš šių rezultatų statistiškai smarkiai skiriasi nuo rezultatų kontrolinėmis ir nuraminimo sąlygomis. Daugelis žmonių.83 2. Žmonės. įsitikinimas.grupė buvo padalyta pusiau.20* 4. kad visi tai pastebi. Vidutiniai pasisakymo vertinimo balai (kalbėtojų ir stebėtojų akimis) nuo 1 iki 7 atsipalaiduoti ir geriau pasirodyti. gal tai padėtų jiems Vertinimo tipas Kalbėtojo savęs Kontrolinės Nuraminimo Žinojimo sąlygos sąlygos sąlygos vertinimas 3. kad atrodome susijaudinę Ar kada nors drovėjotės. Į laboratoriją jie pasikvietė dar 77 Karnegio universiteto studentus ir po 5 minučių pasirengimo paprašė jų tris minutes kalbėti apie tarprasinius santykius universitete. paprašyti meluoti.juk tai taip akivaizdu. kalbėdami prieš auditoriją. Pusei jų (nuraminimo sąlygos) dar buvo pasakyta: „Nereikia jaudintis dėl to.90 2..25). kad toks skirtumas šioje tiriamųjų imtyje būtų atsiradęs dėl atsitiktinės variacijos). kad atrodė labiau susijaudinę (vidutiniškai 6. Vėliau jie vertindavo. kaip seksis kalbėti.. SOCIALINIS MĄSTYMAS mokslinių tyrimų išvada Kai jaudlnamės dėl to. Norėdami tai sužinoti. Vienas iš jų stovėdavo ant pakylos. Taigi kitą kartą kai jaudinsitės dėl to. Kalba buvo įrašinėjama į vaizdo juostą. negu vertino jų partneriai (5. Jie paprašė eksperimento dalyvių kalbėti prieš pasyvią auditoriją kuri nesijaudino. ar labai susijaudinę jie patys atrodė kalbėdami (nuo 0 . Skirtumas pakankamas. kad visi matys jų nerimą. Verčiau atsipalaiduokite ir pasistenkite gerai pasirodyti. Tai panašu į nemigos baimę. kad visi tai mato? Kennethas Savitsky ir Thomas Gilovichas (2003) iš savo ir kitų mokslininkų tyrimų žinojo." Jiems buvo paaiškinta. 2. Visiems šios grupės nariams buvo pasakyta: „Tikriausiai nerimaujate.. bet ir dėl to. kad būtų statistiškai reikšmingas (nepanašu. kaip jums atrodo. ir manėte. kuriems reikia perskaityti pranešimą klasėje ar prieš auditoriją teigia nerimaujantys ne tik dėl pranešimo.04 3. Kalbantieji mano... Po pasisakymo dalyviai vertino savo kalbos kokybę ir susijaudinimo lygį (šį kartą 7 balų skalėje). ir nerimavote. kad jie atrodė labiau susijaudinę negu partneriai.eksperimentinė . kad kitiems atrodote susijaudinę. Kita . Jei skaitant pranešimą virpa keliai ir dreba rankos.56 I dalis. kuris sustiprina mikčiojimą.65). nes jiems nereikėjo kalbėti.

Be to.ir taip prisitaikyti. jausmus ir veiksmus. Toliau šiame skyriuje apžvelgsime savojo Aš sampratą (kaip mes suprantame save) ir savojo Aš išraišką (kokiu būdu savęs supratimas veikia mūsų nuostatas bei veiksmus). kad kiti kreipia į mus daugiau dėmesio negu iš tikrųjų yra (dėmesio centro efektas). siekiant gyvenimo pilnatvės. . Tolimesniuose skyriuose pamatysime. tikslų iškėlimą ir susivaldymą. sakinį „Aš esu " galite užbaigti labai įvairiai. nuraminant savąjį Aš. kaip pastebėjo Markas Leary (2004). 2005 metais internetinio psichologijos tyrimų archyvo „PsycINFO" knygų bei straipsnių santraukose sąvoka savasis Aš buvo paminėta 13 580 kartų . nukreipiant jį kita kryptimi. Žinote. (Kokius penkis atsakymų variantus galėtumėte pateikti?) Šių atsakymų visuma apibrėžia jūsų savojo Aš sampratą. Be to. daugumai žmonių pats įdomiausias asmuo yra jis pats. Tačiau savasis Aš lemia ilgalaikį planavimą. Savojo Aš samprata: kas aš esu? Kad ir ką mes darytume artimiausius aštuoniasdešimt metų šiame pasauliniame erdvėlaivyje. The Selfin Sočiai Psychology. savojo Aš samprata (self-concept) Žmogaus atsakymai į klausimą „Kas aš esu?" Mūsų pasaulio centras: kaip mes suvokiame save Svarbiausia jūsų dalis yra savasis Aš. Jis įsivaizduoja alternatyvas. lygina save su kitais. Religinė meditacija praktikuojama norint atsikratyti nuolatinio egocentrinio susirūpinimo. kokį įspūdį darome kitiems. Kaip ir ar tiksliai mes save pažįstame? Kas nulemia savojo Aš sampratą? Kadangi esate unikali ir sudėtinga būtybė. o automatiškai. Dėl šių priežasčių nė viena psichologijos tema šiandien nėra labiau tyrinėjama nei savasis Aš. viską perfiltruosime per save.2 s k y r i u s . Savęs supratimas rikiuoja mūsų mintis. „Niekas taip nedomina žmonių kaip žmonės. Jis padeda prisiminti praeitį. mažinant potraukį materialiems malonumams. kaip mes interpretuojame įvykius. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 57 so. Savo ruožtu kiti žmonės padeda mums geriau suvokti save. esame linkę tikėti. kad mūsų emocijos yra akivaizdesnės negu iš tikrųjų (permatomumo iliuzija).devynis kartus daugiau nei 1970 metais. ką sumanytume ir sukurtume. kas jūs esate. susiliejimą su kažkuo didesniu". 1999 („Savasis Aš socialinėje psichologijoje") APIBENDRINIMAS Dėmesio centras ir iliuzijos • Susirūpinę tuo. Psichologas Jonathanas Haidtas (2006) priduria: „Visur ir visada mistika skatina savojo Aš praradimą. kam priklauso šita ranka. kieno prisiminimus ir patirtį išgyvenate. įvertinti dabartį ir prognozuoti ateitį . kaip juos prisimename ir kaip reaguojame į aplinkinius. valdo reputaciją ir santykius." Roy F. savasis Aš kartais gali būti kliūtis. • Taip pat esame linkę tikėti. Baumeister. su kuo susipažintume ir sveikintumės. kiek daug mūsų poelgių (daugiau negu man atrodė) kontroliuojami ne sąmoningai.

atsimename geriausiai. kuriam buvo sužalotas dešinysis pusrutulis. 2005). Jūs greitai prisimenate su sportu susijusius potyrius ir palankiai sutinkate informaciją. 1979.suvokimas. Vidurinė priekakčio žievė . nuo kurios priklauso savivoka. sutampančią su jūsų Aš schema (Kihlstrom ir Cantor.daro didelę įtaką mūsų socialinės informacijos apdorojimui. Savojo Aš sampratos elementai. Nuo šių schemų priklauso. yra Aš schemos (Markus ir Wurf. apie ką galvojame susiedami informaciją su savimi. Paprastai manome. Savojo Aš sampratą sudarančios Aš schemos padeda sisteminti ir atkurti įvairius patyrimus. dažnai pervertiname kitų žmonių dėmesį mums. Jei svarbiausią vietą jūsų savojo Aš sampratoje užima sportas (jei viena iš jūsų Aš schemų . palaiko savojo Aš pojūtį. jog esame atsakingi net už tuos įvykius. „mėgstantis bendrauti". 1997). 1992). kaip suvokiame. kuriomis vadovaudamiesi mes tvarkome savo pasaulį. Nuorodos į save efektas patvirtina pamatinę tiesą: save suvokiame kaip pasaulio centrą. Spręsdami apie kito žmogaus veiklą ar elgesį dažnai spontaniškai lyginame jį su savimi (Dunning ir Hayes. 1987. Nuoroda į save Panagrinėkime. kai mąstote apie save (Zimmer. tada jūs pastebite kitų žmonių išvaizdą ir jų fizinius gebėjimus. ar jis tinka apibūdinti kuriam nors kitam žmogui. 1987). Šis reiškinys žinomas kaip nuorodos į save efektas: kai informacija yra aktuali savojo Aš sampratai.58 I dalis. 2003).tai mintinės struktūros. Symons ir Johnson. Jei mūsų paklausia. pavyzdžiui. vėliau šį posakį prisimename geriau nei tuomet. kokią įtaką atminčiai daro mūsų Aš. ir dešinysis pusrutulis „užmigs". iš kur kyla savojo Aš pojūtis. Aš schemos . Norėdami suprasti. ką jis sakė apie mus (Kahan ir Johnson. nuorodos į save efektas (self-reference effect) Tendencija veiksmingai apdoroti ir lengvai prisiminti informaciją susijusią su pačiu savimi. o jūs tikriausiai sunkiai atpažinsite savo veidą. mes ją greitai apdorojame ir gerai įsimename (Higgins ir Bargh. konkretūs įsitikinimai. neurologai tiria smegenų veiklą. įsimename bei vertiname ir kitus žmones. Taigi prisiminimų sankaupa apima mus labiausiai dominantį objektą . kad esame atletiški. kad kažkas paminėjo mūsų vardą. 1984). kuri tvarko ir nukreipia su mumis susijusios informacijos apdorojimą. Kadangi esame linkę save matyti scenos centre. kuriuose atlikome tik nežymų vaidmenį (Fenigstein. Tai. ar konkretus pasakymas. išmintingi ar dar kokie nors . kad svarbų vaidmenį čia atlieka dešinysis smegenų pusrutulis. kad kairioji ranka yra jo ir jis gali ją valdyti (Decety ir Sommerville. Ir jei kalbėdami su kitu žmogumi išgirstame. ir save. Jis būna aktyvesnis. 1996). jei klausiama. kuriais vadovaudamiesi apibrėžiate save. Vienas pacientas. nutukę. nesuprato. S O C I A L I N I S M Ą S T Y M A S Aš schema (self-schema) Nuomonė apie save. Kai kurie tyrimai rodo. Po dviejų dienų iš pokalbio su kuriuo nors žmogumi mes geriausiai prisimename tai.mus pačius.neuronų takelis tarp smegenų pusrutulių. 1984). tinka mums apibūdinti. mūsų klausos radaras tą pačią akimirką perkelia dėmesį į šį objektą. . šį herojų mes atsimename geriau. Schemos . Kuiper ir Rogers.atrodo.būti sportininku). Suleiskite anestetikų į kairiąją miego arteriją. esantis tuoj pat už akių . Jei mūsų paprašo palyginti save su apsakymo herojumi.

vaidmenys. Markus ir Nurius. Pavyzdžiui. apie ką iš tiesų nelabai tegal2. kokiais mes galime tapti .2 s k y r i u s . kas prasidėjo kaip vaidyba gyvenimo teatre. kokie mes svajojame būti . galimi Aš (possible selves) Vaizdiniai to. ne tik apibūdinančios. tėvo.1 paveikslą). Savojo Aš sampratai daro įtaką: • • • • • mūsų atliekami vaidmenys. kurio ilgimės. 2. aistringai mylimi ir mylintys. kaip studento. Mūsų atliekami vaidmenys Įgydami naują vaidmenį . kad galimi Aš yra vaizdiniai to. mūsų sėkmės ir nesėkmės.iš pradžių jaučiame drovumą. savęs lyginimas su kitais. Tačiau tai. 1986) pastebi.universiteto studento.galimi Aš. kad asmenybė ir savojo Aš samprata priklauso nuo genetinių veiksnių. iškeldami konkrečius gyvenimo. šeimos nario ir draugo. kuriuos susiformuojame. Socialinio Aš raida Savojo Aš samprata tapo viena svarbiausių socialinės psichologijos temų. kas mes esame dabar. Galimą Aš kartais lemia ir baimė.neturinčiais darbo. tikslus.abai bijome tapti ateityje. Hazel Markus ir jos kolegos (Inglehart ir kiti. kultūrinė aplinka. nes ji suteikia kryptį mūsų mąstymui ir elgesiui (žr. Tačiau kas apibrėžia savojo Aš sampratas? Dvynukų tyrimai rodo. Šie galimi Aš motyvuoja mūsų elgesį. patyrusiais nesėkmę moksle. palaipsniui absorbuojasi į savęs supratimą. kuo mes svajojame a r b a . priklausomai nuo atliekamo vaidmens galime pritarti tam. grupės tapatumas . tačiau tam tikras vaidmuo tenka ir socialiniam patyrimui.1 PAVEIKSLAS Savojo Aš samprata Kas aš esu? Savęs vertinimas Savosios vertės pajautimas Savasis Aš Savęs pažinimas Kaip aš galiu save paaiškinti ir prognozuoti? Socialinis Aš Mano. socialiniai tapatumai. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 59 Galimi Aš Savojo Aš sampratą sudaro asmeninės schemos. 1989.turtingi. bet ir kuo galime tapti . nemylimais. liekni. prekybos atstovo .

2004). Stapel ir Suls. kodėl mokiniai yra geresnės nuomonės apie savo gebėjimus moksle. Matydami savo kolegų veiklos rezultatus. Socialinis apibrėžimas. Tai padeda nustatyti standartą. 1992). Pašmaikštavę apie savo organizaciją. išmintingi ar bukapročiai. kur anglai škotų atžvilgiu vyrauja santykiu 10:1. 2004). aukšti ar žemo ūgio: lyginame save su kitais ir vertiname skirtumus. daugelis savo gebėjimais pasitikinčių mokinių pasijunta nesaugiai. t. labiau jaučiate savo etninį tapatumą ir atitinkamai reaguojate. savo išskirtinumą suvokiate labiau. Jei esate juodaodis studentas tarp daugumos baltaodžių arba baltaodis tarp daugumos juodaodžių. kuriame neseniai buvau apsistojęs. savo socialinį tapatumą dažniausiai suvokiame. Jaučiamės gražūs. rūpestingi. turtingi esame ar vargšai.sudaro ne tik asmeninio tapatumo (asmeninių savybių) suvokimas. „Stambi žuvis" patenka į didesnį tvenkinį. pagal kurį sprendžiame. kai kiti atrodo buki. kurias išsakėme. Britanijoje. jei lanko mokyklą. mažiau kaip vienas iš šešių save laikė britu. 4 skyrių). kad esame turtingi. lyginant save su kitais. negalime atsispirti pagundai palyginti save su jais (Gilbert ir kiti. kurioje mokosi vos keli labai gabūs mokiniai (Marsh ir kiti. kai kiti atrodo nepatrauklūs. įstoję į didelius universitetus. save pirmiausiai laikė anglais (Scottish Life. SOCIALINIS MĄSTYMAS vojame. tuo tarpu visi škotai (kurie yra tokie patys britai) nurodė „škotai". 2000). kas jūs esate . Kai priklausome mažai didesnės grupės daliai. . Socialinis tapatumas Savojo Aš sampratą . 1954).suvokimą. mes stengiamės pateisinti savo žodžius. Pastebėjau šį mažumos tapatumo reiškinį viename Škotijos viešbutyje. išmintingi. Viename neseniai atliktame tyrime daugiau kaip du trečdaliai škotų teigė. Kaip mes nusprendžiame. 1995. Socialiniai palyginimai socialinis palyginimas (sočiai comparison) Savo gebėjimų ir nuomonių vertinimas. bet ir socialinis tapatumas. Be to. lytis. Vaidmuo tampa tikrove (žr. . galime pradėti manyti. kurie savo mokykloje buvo pirmūnai. O Anglijoje tik 31 proc. išmintingi ar žemo ūgio? Vienas būdų yra pasitelkti socialinius palyginimus (Festinger. Socialinis palyginimas turi didelę reikšmę. religija. Svečių knygoje visi anglai savo tautybę nurodė „britai".60 I dalis. „Būti škotu tam tikra prasme reiškia nemėgti anglų arba niekinti juos" (Meech ir Kilborn. kas jūs nesate. nes čia įstoja daug studentų. kai kiti atrodo beširdžiai. labiau jais įtikėdami.jūsų rasė. profesija ir t. škotai savo tapatumą iš dalies supranta kaip skirtingumą nuo anglų. jog laikomės pažiūrų. Jei esate vienintelė moteris vyrų grupėje arba vienintelis kanadietis tarp europiečių. Etninis tapatumas išsamiau aprašytas 9 ir 13 skyriuose.taip pat parodo. Baigę vidurinę mokyklą labai gerais pažymiais. stebėdami save galime ir atsiskleisti. apie socialinį tapatumą galvojame mažiau. kai priklausome daugumai. Socialinis palyginimas padeda suprasti. kas esate . kuriuose būna dideli konkursai. kad save laiko pirmiausia škotais.

principas „sėkmė stiprina savosios vertės pojūtį" paskatino kelis psichologus tyrinėtojus išnagrinėti klausimą. kurie menkai save vertina. studentai ima aukščiau vertinti savo mokymosi gebėjimus. socialinio tapatumo bei palyginimo. 1978. tačiau realių užduočių ir jas sėkmingai įvykdome. juos rečiau kamuoja skrandžio opos bei nemiga. o ne žemyn (Gruder. 1997). 3 skyrių). yra laimingesni. kad vaikams sakoma. darbščiais ar paslaugiais. jie žiūri į viršų. mūsų sėkmė augina viltį ir didesnį pasitikėjimą savimi. ypač jei šią nesėkmę ar nelaimę patyrė žmogus. 1978. mažiau baiminasi ir nerimauja (Ozer ir Bandūra. Nugalint sunkumus ir įgyjant naujų įgūdžių. o tai dažnai juos skatina dar daugiau dirbti ir daugiau pasiekti (Felson. 1984. 1999] paaiškėjo. Susidūrę su konkurentais. Wheeler ir kiti. bet ir sunkiai iškovoti laimėjimai. Kaip buvo pastebėta 1 skyriuje. ir mes patys apie save imame geriau galvoti. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 61 Todėl slapčia galime džiaugtis kolegos nesėkme. kuriam mes pavydime. stiprinant savivertę teigiamomis frazėmis („Tu esi nuostabus! Tu ypatingas!"). Savo vertės pajautimą stiprina ne tik tai. Ištobulinusios savigynos įgūdžius. reikalingus apsiginti nuo seksualinių užpuolikų. o patyrę nesėkmę būna atkaklesni (Brockner ir Hulton. „Niekada nelyginkite!" Karalius Charlesas I (1600-1649) Sėkmė ir nesėkmė Savojo Aš samprata priklauso ne tik nuo mūsų vaidmenų. įdiegia šias idėjas į savojo Aš sampratą ir elgseną (žr. bet ir kasdienės patirties. Jei stengiantis iš visų jėgų pavyksta ką nors pasiekti. Jei imamės sudėtingų. Aplinkinių nuomonė Kai kiti apie mus galvoja gerai. kuriuos kiti pavadina talentingais. Patyrę sėkmę moksle. Jei etninių mažumų studentai jaučia stereotipų apie jų akademinius gebėjimus grėsmę ar- . ir jei tokia nesėkmė mums negresia (Lockwood. jie sugriežtina standartus. Suls ir Tesch. giname savo susvyravusį pasitikėjimą savimi. mažiau jautrūs nesėkmėms. jų manymu. Brown. Tafarodi ir Vu. Tačiau kritikai įrodinėja. kad beveik tą patį galima teigti ir atvirkštine prasme: problemos bei nesėkmės menkina savivertę. Marsh ir Young. 1982). kokie jie nuostabūs. 1997). 1977. Jausmai yra atsakas į tikrovę. 1991. atsiranda didesnio pasitikėjimo savimi ir galios jausmas. Savo vertę jaučiantys žmonės. moterys jaučiasi mažiau pažeidžiamos. ar galima padidinti pasiekimus. Prastas savęs vertinimas kartais iš tiesų kelia problemų. Kai pagerėja žmonių pajamos. jie rečiau tampa priklausomi nuo narkotikų bei alkoholio. Kai žmonės gerai jaučiasi ir kopia aukštyn sėkmės laiptais. Smith ir kiti. Vaikai. 1990). 1996). jaučiamės kompetentingesni.2 s k y r i u s . varžovai turi geresnį trenerį ir daugiau laiko treniruotėms). Socialinis palyginimas taip pat gali sukelti ir kančią. pagal kuriuos vertina savo pasiekimus. jog. socialinė padėtis ar sėkmė. 2002. palyginti su tais. manydami. jog konkurentas yra privilegijuotoje padėtyje (pavyzdžiui. tiriant universiteto plaukikus [Shepperd ir Taylor.

įgyjamas pasitikėjimas savo jėgomis ir apibrėžiamas asmeninis.vakar. Mes. 9 skyrių). (Sakome komplimentus. standartinis atsakymas buvo . kuriuo remdamiesi vertiname kitų žmonių požiūrį į mus ir atitinkamai reaguojame. jų palikuonys. o tai. suvokiant pačius save. standartinis amerikiečių atsakymas buvo . todėl kankinamės ir imame mažiau save vertinti. žr. „aš esu MacDonaldas" arba „aš esu musulmonas"? Kai kuriose kultūrose. pavyzdžiui. pastebi Markas Leary (1998). turime panašų giliai įsišaknijusį poreikį priklausyti. kad savivertė yra psichologinis matas. nepriklausomas Aš. Tikimybę išlikti jiems garantuodavo bendruomenės apsauga.išmintimi. Cooley teigė. o ne tapatinimasis su grupe.prieš keturias dienas. tačiau susilaikome nuo pašaipų. 1979). Kaip pamatysime. kai nutolstama nuo tėvų. prieš kiek dienų jie paskutinį kartą ką nors pagyrė. teigianti.kaip unikalaus asmens su konkrečiais gebėjimais. jog mūsų savojo Aš sampratai svarbu ne tai. pastebėdamas. įvaizdžio sureikšminimas ryškiausiai pastebimas Vakarų šalyse. Paprastai lengviau kitus girti nei kritikuoti. SOCIALINIS MĄSTYMAS ba jei moterys jaučia stereotipų apie jų menką matematikos bei tiksliųjų mokslų išmanymą grėsmę. „aš esu aukštas" arba „aš esu lengvai bendraujantis"? O gal nurodėte ir savo socialinę tapatybę. kai susiduriame su socialine atskirtimi. ypač industriniuose Vakaruose. ir kiti gali nesitapatinti su šiomis sritimis. kaip atrodome kitiems. pavadino veidrodiniu savuoju Aš. kad apsilankiusius Šiaurės Amerikoje japonus paprastai apstulbina gausybė komplimentų. Sociologas Charlesas H. Jei žmogų išrautų su šaknimis ir perkeltų į kitą šalį. . jei ką nors nuvylė. kad pirmenybė yra teikiama ne grupės. „aš esu sąžiningas". jo tapatumas . bet asmeniniams interesams ir kad asmens tapatumas apibūdinamas kaip asmeninių savybių visuma. Jų gėdos ir menkos savi vertės jausmas buvo grindžiamas biologine .bendruomenės . spėdami. Japonijoje. savybėmis. tarsi veidrodžiu naudotis įsivaizduojama kitų žmonių nuomone apie mus. Shinobu Kitayama (1996) praneša. ką kiti apie mus galvoja. Cooley (1902) mūsų įprotį. Paauglystė yra laikas. ką mes įsivaizduojame juos galvojant.62 I dalis. vertybėmis ir svajonėmis . „aš esu Žuvis". Tapatumas yra labai uždaras. pavyzdžiui. Mūsų protėvių likimas priklausė nuo kitų žmonių nuomonės apie juos. „Aš" ir kultūra Kaip jūs užbaigėte anksčiau pateiktą teiginį „Aš esu "? Gal paminėjote savo asmenines savybes. Kai Kitayama ir jo kolegos paklausė žmonių. kur žmonės labiau linkę gėdytis. dominuoja individualistinės nuostatos. individualizmas (individualism) Koncepcija.išliktų nepaliestas. Jis teigia. Sociologas George Herbertas Meadas (1934) patobulino šią koncepciją.) Todėl kiti gali pervertinti mūsų pagyrimus ir savo įvaizdį susikurti kiek pagražintą (Shrauger ir Schoeneman. Užuot kovoję su tokiu išankstiniu vertinimu. kad mes suvokiame savo atspindžius. ir vieni. 1997. kuriuos amerikiečiai draugai sako vienas kitam. o ne didžiuotis savo laimėjimais. jie savo interesus gali sieti su kitomis sritimis (Steele.

jei apibrėšite galimus savuosius Aš ir tikėsite savo asmeninės kontrolės galia. 1997). 1999). Čia sakoma „nuėjau į kiną". Kolektyvizmo pasekmė yra ne tik kitokie nei individualistiniuose Vakaruose socialiniai santykiai. tyrinėtojai ir toliau laiko individualizmą ir kolektyvizmą svarbiais kultūriniais kintamaisiais (Schimmack ir kiti. kolektyvizmas (collectivism) Pirmenybės teikimas savosios grupės (dažnai savo giminės ar darbo kolektyvo) tikslams. Skirstyti kultūras į individualistines ar kolektyvistines per daug primityvu. . Oregone ir Montanoje (Vandello ir Cohen. o ne „aš nuėjau į kiną". bet ir kitoks mąstymo būdas. Marshall. indai. 2. Afrikos ir Centrinės bei Pietų Amerikos kultūrų labiau vertinamas kolektyvizmas. Pavyzdžiui. 1998. nes individualizmo atžvilgiu visose kultūrose esama įvairių žmonių (Oyserman ir kiti. Žmonės yra savikritiškesni ir ne tokie savimylos (Heine ir kiti. 2001. Daugumoje Azijos. Sakykite. Konservatyvių pažiūrų asmenys dažniausiai būna ekonominiai individualistai („neapdėkite manęs mokesčiais ir nenurodinėkite man") bei moraliniai kolektyvistai („uždrauskite amoralumą"). Ma ir Schoeneman. 1994). Šios kultūros puoselėja tai. Vakarų literatūra. amerikiečiai ir britai teiginį „Aš esu " užbaigtų nuoroda į grupę. japonai ir Kenijos gyventojai. Liberalūs žmonės dažniau būna ekonominiai kolektyvistai ir moraliniai individualistai. kur kas dažniau nei australai. kalbant rečiau sakoma „aš" (Kashima ir Kashima. pateisinantį kitų lūkesčius. 1997. japonai išsyk prisiminė 60 kartų daugiau fono detalių nei amerikiečiai ir pastebėjo daugiau sąsajų (varlę šalia jūros augalo). nes veiksnys yra aiškus gramatiškai arba iš konteksto. besipriešinantys valstybės aparatui. pavyzdžiui. 1994). Nepaisant individualių ir tarpkultūrinių skirtumų. Triandis. beždžionė. labiau liaupsina savo jėgomis pasikliaujantį herojų nei žmogų. mobilumas. b). pradedant „Iliada" ir baigiant „Heklberio Fino nuotykiais". nes jos priklauso gyvūnų kategorijai? Azijiečiai dažniau nei amerikiečiai įžvelgia santykius: beždžionė ėda bananą.2 s k y r i u s . kur prieinama prabanga. 2002a. Jungtinių Valstijų havajiečiams ir Pietuose esančių valstijų gyventojams kolektyvizmo jausmas būdingesnis nei kalnuotose Vakarų valstijose. Skirtinguose tos pačios šalies geografiniuose regionuose ir skirtingų politinių pažiūrų žmonių grupėse taip pat esama ir skirtingų individualizmo apraiškų. Kino filmuose vaizduojami šiurkštūs herojai. su kuria jie tapatinasi (Kanagawa ir kiti. teigia socialinės psichologijos ekspertas Richardas Nisbettas knygoje Geography of Thought („Minties geografija"). Štai trys objektai: panda. 1999).2 paveikslą). bananas. kuri puoselėjamas kolektyvizmas. atitinkamai apibrėžiamas ir asmens tapatumas. tarkime. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 63 Vakarietiška psichologija teigia. Kai buvo parodytas gyvas povandeninio pasaulio vaizdas (žr. 2003). kad jūsų gyvenimas taps turtingesnis. kuriuos iš jų galima susieti? Gal pandą ir beždžionę. 1997. Dainos skelbia: „Privalau būti savimi" ir garbina „didžiausią iš visų meilių" . Individualizmas klesti ten. miestietiškas gyvenimo būdas ir žiniasklaida (Freeman. malajiečiai. ką Shinobu Kitayama ir Hazel Markus (1995) vadina abipusiai priklausomu savuoju Aš. masajų genties atstovai. abipusiai priklausomas savasis Aš (interdependent self) Asmeninio tapatumo grindimas ryšiais su kitais žmonėmis.meilę sau (Schoeneman. Šalyse. 2005).

1997). 1991). Gyvenimo visuomenėje tikslas . su liesu pienu. pastebi Heejung Kim ir Hazel Markus (1999). kolegų.3 paveiksle ir 2. Jei tokie žmonės atskiriami nuo šeimos. Kava individualiam skoniui . bet mandagiai (Holtgraves. ir mažiau . kad Rytų Azijos atstovamas būdingesnis holistinis mąstymas .latte „be kofeino. Jie turi ne vieną. „aš" darbe. 1992). Nepriklausomas požiūris į save Abipusiai priklausomas požiūris į save . didelei žuviai. labai karšta" . Kalbamasi ne tiesmukai. „aš" su draugais (Cross ir kiti. Amerikiečiai daugiau dėmesio skiria pagrindiniam objektui. Iš šių tyrimų Nisbettas ir Takahido Masuda (2003) daro išvadą.aplinkai (Nisbett. Kaip matome 2.nieko nestebina Šiaurės Amerikos espresso kavinukėse. Amerikiečiai daugiau dėmesio skirdavo vienai didelei žuviai (Nisbett.ne tiek sustiprinti savąjį Aš. jie dažniau atsimindavo aplinką ir santykius tarp žuvų. apibrėžiančius jų tapatumą. bet keletą „aš": „aš" su tėvais.2 lentelėje. bet keistokai atrodytų Seule. SOCIALINIS MĄSTYMAS 2.2 PAVEIKSLAS Azijietiškasis ir vakarietiškasis mąstymas Kai azijiečiams buvo parodyta povandeninio gyvenimo scena. 2003). pavyzdžiui. Žmogaus. gerų draugų. kurio savasis Aš abipusiai labiau priklausomas nuo kitų. bendrumo su kitais pojūtis stipresnis. o tradici- 2. supratimo formavimas Nepriklausomas Aš pripažįsta santykius su kitais. jie praranda socialinius ryšius. 2003). Tačiau abipusiai priklausomas savasis Aš yra labiau integruotas į kitus (Markus ir Kitayama. kaip nepriklausomo ar abipusiai priklausomo.3 PAVEIKSLAS Savęs.64 I dalis. Korėjiečiai labiau vertina ne savo unikalumą. abipusiai priklausomas nuo kitų Aš yra susitapatinęs su socialine grupe. kiek sukurti harmoningą santykį su bendruomene ir ją remti.jie objektus ir žmones suvokia atsižvelgdami į jų tarpusavio ryšius ir sąsajas su aplinka.

4 PAVEIKSLAS. Reklamose čia rečiau akcentuojama laisvė rinktis pačiam ir dažniau vaizduojamos žmonių grupės (Markus. tampame piktesni ir niūresni nei tada. Jei mūsų asmeniniam tapatumui iškyla grėsmė. kokie įvairūs yra kultūriniai išskirtinumo ir konformistiškumo prioritetai. kad ir kokios įvairios būtų veiklos sritys" (Tafarodi ir kiti.grupiniai tikslai ir solidarumas. . Vakarų šalių individualistai mėgsta lyginti save su kitais. kuris buvo kitos spalvos.2 LENTELĖ.2 s k y r i u s ." Kinų posakis dėl didžiojo 2. „ką kiti galvoja apie mane ir mano grupę". mano teisės ir laisvės Panašumui „Būk teisus pačiam sau" Individualistinės Vakarų Abipusiai priklausomas Socialinis. net kai nesiseka (nenorėdami nuvilti kitų žmonių lūkesčių). Tai taip pat didina jų savivertę. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 65 2. 2004). pažymi Kim ir Markus. 77 procentai tiriamųjų išsirinko tą.asmeniniai laimėjimai ir pasitenkinimas. Individualistinių šalių gyventojai labiau stengiasi. kai jiems sekasi. jog „nuomonė apie save (savo vidinį Aš) išlieka nepakitusi. Japonai atkakliai siekia tikslo. 2001). 1999). mūsų socialinė atsakomybė bei santykiai Egoizmui „Žmogus ne sala" Kolektyvistinės Azijos ir trečiojo pasaulio Kas svarbu Nepritariu Sampratą apibūdinantis motto Pamatinės kultūros jas ir bendruomenės įpročius (Choi ir Choi. Vieno tyrimo metu keturi iš penkių Kanados studentų ir tik vienas iš trijų Kinijos ir Japonijos studentų pritarė teiginiui. tik 31 procentas dalyvių išsirinko kitos spalvos pieštuką. Azijos šalių kolektyvistai daž- „Reikia ugdyti savyje ryžtą aukoti mažąjį Aš Aš interesų. Kolektyvistinėse kultūrose savęs vertinimas glaudžiai susijęs su tuo. apibrėžiamas asmeninėmis savybėmis ir tikslais Aš . nes sėkmė didina savivertę (Heine ir kiti. kai grėsmė iškyla kolektyviniam tapatumui (Gaertner ir kiti. Savojo Aš samprata: nepriklausomas ar abipusiai priklausomas Nepriklausomas Tapatumas yra Asmeninis. Kilusiems iš individualistinių kultūrų savivertė yra labiau asmeninė ir mažiau priklausoma nuo santykių su kitais. Pasiūlius tą pačią užduotį azijiečiams. 2001). apibrėžiamas ryšiais su kitais Mes .4 paveikslas). Šis rezultatas patvirtina. Savojo Aš samprata yra veikiau lanksti (priklausanti nuo konteksto) nei stabili (nekintanti visose situacijose). 2002 ir 2. Kurį pieštuką pasirinktumėte? Kai Heejung Kim ir Hazel Markus (1999) pasiūlė amerikiečiams išsirinkti vieną iš šių pieštukų.

Mičigano universitetas šalia. Paprastas takas reiškė. jokių komentarų. kad ją domina kitokia nei jos pačios nuomonė. SOCIALINIS MĄSTYMAS ką slepia moksliniai tyrimai Hazel Markus apie kultūrinę psichologiją Mes pradėjome bendradarbiauti garsiai stebėdamiesi. tad gali paprasčiausiai tai ir patiekti. net kai kalba profesorius. Negi japonų studentai niekam neteikia pirmenybės.pasigirdo gilūs atodūsiai. Po to sekė įtemptas pokalbis tarp pakvietusio į restoraną japono ir jo japonų svečių.jokių klausimų. nuomonių bei nuostatų? Kas dedasi jų galvose? Kaip pažinti žmogų. Tačiau šis atvedė į už šventyklos teritorijos esantį sąvartyną. gerai mokantiems anglų kalbą Hazel stebėjosi. Kas gi norės pasirinkti paprastą taką? Suprantama. Jei pats negali pasirinkti patiekalų. jei jis nesako. arčia tik nebus raktas įjos patirtą pažeminimą Japonijoje. Kituose socialiniuose ir kultūriniuose kontekstuose žmogus bei gyvenimo prasmė gali būti suprantami kitaip. Hazel pasakė. Norite vyno ar alaus.nepažįstamais. Ji patikino studentus. Shinobu stebėjosi. kurie savo svečius verste užverčia gausybe įvairiausių pasirinkti verčiančių klausimų.66 I dalis. debatai ir kritiško mąstymo požymiai? Net kai ji pateikė paprastą klausimą: „Kur yra geriausia makaronų parduotuvė?". Priėjo padavėjas ir atsistojo Hazel Rose Markus. kokį išsirinko užkandį ir pagrindinį patiekalą. Visiems buvo atnešti tie patys patiekalai. gaivinamųjų gėrimų ar sulčių. o ne nuobodus ir neįdomus. Tai labai sutrikdė Hazel. po kurių sekė: „Kaip čia pasakius". šnekėti visi kartu. Jie aštuoniese nuvyko į prancūzišką restoraną ir. tad kodėl niekas į tai nereaguoja? Kur ginčai. ir šie skirtumai darys įtaką psichologinei savijautai. kaip tikra amerikietė Hazel pasirinko nepaprastą. Jie tyrinėja Europos ir Amerikos vidurinės klasės atstovus. kaip tokiose vietose priimta. kad psichologiniam funkcionavimui vieta yra svarbus aspektas. kodėl amerikiečių gyvenimas yra toks keistas. P ~ . neturi savo minčių. kai visi vienas kitą gerai pažįsta? Shinobu šį savo nusistebėjimą išsakė amerikiečiams šeimininkams. kilę iš vidurinės europiečių ir amerikiečių klasės. Kelias savaites Japonijoje skaičiusi paskaitas studentams. visi ėmė studijuoti meniu. jei visiems patiekiami tie patys valgiai? Ar vienodumo jausmas yra geras arba pageidautinas Japonijoje? Vaikštinėdama šalia Kyoto šventyklos Hazel priėjo kryžkelę ir prie vienos atšakos pamatė lentelę su užrašu „paprastas takas". Būtent šis supratimas skatina mus ir toliau bendradarbiauti kultūrinės psichologijos srityje. Šie mainai paskatino imtis eksperimentinių tyrimų ir priminė. kavos ar arbatos? Kam apsunkinti svečią nereikšmingais sprendimais? Juk šeimininkė puikiai žino. Iki šiol daugiausia psichologijos darbų parašė mokslininkai. kad galima gyventi ir kitaip nei esame įpratę. Kultūrinės psichologijos tikslas yra nepažįstamus dalykus paversti pažįstamais. Kodėl jie taip emocionaliai komentuoja ir klausinėja. Pasirinkimas yra apsunkinimas? Hazel ėmė svarstyti. o pažįstamus . kodėl taip konkuruoja? Kodėl atrodo. Stenfordo universitetas Shinobu Kitayama. Susidūrimai kultūros plotmėje mus įtikina. . kad kelias yra tinkamas ir geras. kodėl jie tokie tylūs . kas kada geriausiai tinka atsigaivinti. jog intelektą jie tapatina su gebėjimu iš kito žmogaus „išspausti" viską ką gali. kaip gali mėgautis vakariene? Kokia prasmė duoti valgiaraštį. Hazel jam atsikirsdavo anekdotais apie japonų keistenybes. kodėl studentai negali tiesiog klausytis paskaitos ir kodėl amerikiečiai jaučia poreikį nuolatos vienas kitą pertraukinėti. netgi tarpusavyje. ką galvoja? Shinobu stebėjosi.

teigia Kitayama ir Markus (2000). Išbuvę Britų Kolumbijos universitete septynis mėnesius. įtikinėjami „pasikliauti savo galimybėmis" bei maitinami kino filmais. kad iš tiesų dauguma amerikiečių savojo Aš su niekuo nesieja. Tai neišvengiama kai kurių įdomių mokslinių tyrinėjimų išvada. Amerikiečių studentai laimę dažnai sieja su neutraliomis emocijomis . 18-19). AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 67 niausiai save lygina su tais. S. Tačiau ar iš tiesų mes gerai save pažįstame? „Yra vienas dalykas.Ir tas dalykas esame [mes patys]. p. . . jūsų nuomone. giliai atsidusęs. Tačiau vienas klausytojas. ar savojo Aš samprata tampa labiau individualizuota? Ar japonai pasikeičia veikiami vakarietiškos paaukštinimo pareigose specifikos. galiausiai ištarė: „Negi tikrai taip yra?" Kai Rytai susiduria su Vakarais . . 2000). vienintelis visoje Visatoje. bet vidinė informacija būna klaidinga. Tai skatina savęs tobulinimą (White ir Lehman.Kioto universitetą. „Aš atkakliai jiems aiškinau šią vakarietiškąją savojo Aš sampratą . kuriems geriau sekasi. kad žinome. Kolektyvistinėse kultūrose konfliktai dažnai kyla tarp grupių. Be abejo. grindžiamos ne darbo stažu. bus didžiausia tikimybė. Vakarams veikiant urbanistinę Japoniją ar Japonijos studentams atvykus mokytis į Vakarų šalis. Ilgalaikių Kanados imigrantų savivertė taip pat yra stipresnė nei neseniai atvykusiųjų (ir tų.2 s k y r i u s . dešimt metų dėstęs ir dirbęs mokslinį darbą Amerikoje.ragino vienas senovės graikų išminčius. nepaisant to.artimumo. Tačiau kartais mes manome. Mes nešiojamės vidinę informaciją esame supažindinti. magistrantai bei doktorantai „apstulbo". draugiškumo ir pagarbos jausmui. laimė tolygi teigiamiems socialiniams potyriams . išgirdę apie vakarietiškąją nepriklausomo savojo Aš sampratą. . mes stengiamės tai daryti.teigė C. kad kiti jam trukdo? Stevenas Heine ir jo kolegos (1999) teigia. apie kurį mes žinome daugiau nei galėtume sužinoti stebėdami iš šalies. išskirtiniai ir keliantys pasigėrėjimą." Iš tiesų. kad pasikeičia. Savęs pažinimas „Pažink save". kuriuose policininkas herojiškai sučiumpa nusikaltėlį.kai jaučiasi naudingi. Lewisas (1952. Japonijos studentai ėmė labiau vertinti save. kurie gyvena Azijoje). kodėl būtent šitaip jaučiamės ir elgiamės. Kai Kitayama (1999). Mes noriai formuojame nuomonę apie save ir nedvejodami aiškiname. o individualiais pasiekimais. jog kolektyvistinės Japonijos ir individualistinių Jungtinių Valstijų studentai teigs patiriantys tokias teigiamas emocijas kaip laimė ir pakili nuotaika? Japonų studentams. 2005).pavyzdžiui. individualistinėse kultūrose subrandinama daugiau pavienių nusikaltėlių. aplankė savo japoniškąją alma mater . čia dažniau skiriasi šeimos (Triandis. Tad kada.ir galiausiai jie pradėjo tikėti.

galinčius turėti įtakos jų nuotaikoms: savaitės dieną. jų nuomone. vadinasi.kiekvieną dieną ištisus du ar tris mėnesius (Stone ir kiti. Nisbettas ir Schachteris tikėjosi. Kodėl pasirinkote tą universitetą. kaip buvo pasakyta. skrandžio spazmus . VVilliam Shakespeare. Tiriamieji fiksavo ir veiksnius. kaip žmonės klysta skaitydami savo mintis. kad juos veikia žiniasklaida. kuri. kaip kiekvienas veiksnys paveikė jų nuotaikas. kurie vartojo placebo. 1983. 1985. Tie dalyviai. kad ji veikia kitus.68 I dalis. kad tiriamųjų dėmesys buvo nukreiptas į jų kasdienes nuotaikas). kodėl mes vienaip ar kitaip pasielgėme arba vienaip ar kitaip jautėmės. pakėlė keturis kartus stipresnį elektros šoką. sukels širdies ritmo bei kvėpavimo sutrikimus. Prieš šį eksperimentą kai kurie studentai išgėrė placebo tabletę. slystančią specialia lentele su mažais paveikslėliais.ne. Pelei klaidžiojant lentele. Šie duomenys atskleidžia aštrią problemą: kaip iš tiesų mes suvokiame savo džiaugsmo ar liūdesio priežastis? O kaip mes suprantame savo valios laisvę? Kaip teigia Danielis Wegneris knygoje The Illusion of Conscious Will. Tačiau kai priežastys yra subtilios. 2002 („Sąmoningos valios iliuzija"). Paklausti. kuriame studijuojate? Kodėl smogėte savo kambario draugui? Kodėl nepamilote to ypatingo žmogaus? Kartais mes žinome kodėl. Richardas Nisbettas ir Stanley Schachteris (1966) paprašė. jog niūrią nuotaiką jiems sukelia nesėkmės. 1596 fiktyvus tiriamasis (confederate) Eksperimentuotojo padėjėjas. jie sutiko. Tyrimų metu žmonės aiškino.panašiai kaip elektros šokas. Weiss ir Brown. Būdingas atsakymas buvo: „Aš net nepagalvojau apie tabletę". 1982). Wilson ir kiti. Dutton ir Aron. kodėl. kad žmonės šoko simptomus priims kaip tabletės poveikį ir todėl pakęs stipresnį šoką nei negavusieji placebo. Taip pat daug klausimų kelia tyrimai.tyčia sustabdydavo pelę .fiktyvus tiriamasis . miego trukmę ir taip toliau. Wegneris atliko eksperimentą. kad tiriamųjų nuomonė apie kurio nors veiksnio įtaką jų nuotaikoms mažai tesutapo su realiu poveikiu. tačiau ne jiems. Net tada. Iš tiesų poveikis buvo milžiniškas. Kai tiriamiesiems buvo paaiškintas tabletės poveikis. kurio metu du žmonės turėjo valdyti kompiuterio pelę. kodėl esu toks liūdnas". jas aiškindami dažnai klystame. Jie pademonstravo. orus. kai vienas asmuo .žavi praeivė (Schwarz ir Clore. kad jei mintis kilo anksčiau už veiksmą. eksperimento dalyviai per ausines išgirsdavo nupieštų objektų pavadinimus ir galėdavo sustoti ties bet kuriuo iš jų. jie veikė savo valia. tačiau sutinka. o jaudulį einant kabančiu tiltu . žmonės mano. tabletės jie neminėdavo. kad ši galėjo turėti tokį poveikį kitiems. Taip pat žmonės įpratę neigti. Kiekvieno tyrimo pabaigoje žmonės įvertindavo. 1974). Kartais . gyvenimo beprasmybės jausmas. 1976. SOCIALINIS MĄSTYMAS Elgesio paaiškinimas „Iš tiesų nežinau. kad Kolumbijos universiteto studentai leistų su jais išbandyti seriją vis stipresnių elektros smūgių. taip atsitiko. Stebėtina tai (turint galvoje. kurių metu žmonės aprašinėjo savo nuotaikas . Mes galime atmesti reikšmingus veiksnius ir išpūsti nereikšmingus. pateikiame įtikinamus atsakymus. Venecijos pirklys. Paklausti.

Kitais atvejais. ar šnekus [Kenny. nors iš tiesų tai padarė tik 61 procentas (šis skaičius labiau sutapo su jų prognozėmis. ar jie nusipirks bent po vieną narcizą. kad juos veikia kažkokia išorinė valia. ar susitikę naują žmogų jūs būsite nervingas. ir tai buvo arčiau jų prognozės. kad jie per artimiausius du mėnesius patirs keletą įvykių (įsimylės. paprašęs universiteto studentų nuspėti. gali geriau prognozuoti nei jūs pats (pavyzdžiui. Tad tikėdami. kad gali pasiduoti tokiai įtakai. susirgs ir taip toliau): jų prognozės nė kiek nebuvo tikslesnės nei vidutinė žmogaus patirtis. yra mokytas. pavyzdžiui. Epley ir Dunningas paprašė studentų pasakyti. kaip klostysis jų santykiai. ieškodami vandens su virgulėmis arba pakeldami rankas hipnozės seanso metu. Atrodo. atlikę tyrimus su Vaterlo universiteto studentais. kad jie valingai kažką padarė (arba nepadarė). eksperimentai rodo. kaip pamatysime. Dažnai jų draugai ir šeimos nariai būna įžvalgesni. Tačiau iš tiesų nupirko tik 43 procentai studentų. ar jie vykdytų įsakymą sukelti kam nors stiprų elektros šoką. kad jie visada mylės vienas kitą. Daugiau nei keturi iš penkių teigė. atsižvelkite į praeitį. Laboratoriniame žaidime už pinigus 84 procentai tiriamųjų prognozavo. Tas. kad pelė sustodavo būtent jų valia. „Mokslinių tyrimų išvada. 1986. ar dvejotų padėti aukai. kad narcizą nupirks. kad bendradarbiaus 64 procentai kitų eksperimento dalyvių). Lao Dzė buvo teisus. Štai ką pastebėjo Sidney Shraugeris (1983). ir spėti. žmonės klaidingai mano. dauguma žmonių yra labiau mokyti nei išmintingi. jei šalia būtų dar keletas žmonių. kad jų santykiai tęsis ilgai. Kaip išmokti tiksliau nuspėti savo poelgius? Prognozuojant elgseną. Šioje ir kitose situacijose smegenys sukuria intuityvų asmeninio veiksmingumo pojūtį. Tačiau. įsimylėjėliai gali būti įsitikinę. teigia Tara MacDonald ir Michaelas Rossas (1997).ties tam tikru paveikslėliu. kokia tikimybė. jūsų pažįstami. Likus penkioms savaitėms iki „Gelsvųjų narcizų dienos" . Stebėdami jūsų elgesį. 1990). Jei paklaustume. kiek jų draugų pasielgs taip pat. kad bendrame lošime sieks abipusės naudos. Nicholas Epley ir Davidas Dunningas (2000) pastebėjo. tikrieji eksperimento dalyviai manydavo. jog daugelis iš mūsų pasiduodame įtakai. prognozuoja. Draugaujančios poros. dauguma neigtų. Sutelkdami dėmesį vien tik į teigiamus dalykus. yra išminčius". Žmonės taip pat dažnai klysta prognozuodami. patariama prisiminti ankstesnį elgesį panašiose situacijose (Osberg ir Shrauger.kasmetinio Kornelio universiteto labdaros renginio. žmonės kartais klysta. . Sąmoningos valios iliuzija") Elgesio prognozavimas Prognozuodami savo elgesį žmonės taip pat klysta. kuris pažįsta kitus. kuris pažįsta save. kad mums kartais geriau sekasi nuspėti ne savo. (Žr. Tad norėdami nuspėti ateitį. žiūrėdamos pro rožinius akinius. o kitų žmonių veiksmus. ko gero. kad taip pasielgs 56 procentai kitų studentų. sakydamas: „Tas. 1994]).

ji jausdavo tam tikrą atsakomybę. ar jaučiamės lyg iš dalies būtume juos sukėlę? Jei taip. Bet ar ji pajus kokią nors netiesioginę šių rankų kontrolę? Norėdami tai sužinoti. savo rankas įkiša į rankoves. Danielio Wegnerio nuotr.5 pav. nors iš tikrųjų tai padarė jo partneris. kad tuo momentu pasijuto šiek tiek kontroliuojanti svetimas rankas. reaguojančias arba į paties individo. SOCIALINIS MĄSTYMAS mokslinių tyrimų išvada Sąmoningos valios iliuzija Paprastai kasdieniame gyvenime panorėję atlikti kokį nors veiksmą. Galbūt ir aprašyto eksperimento tiriamieji susiejo veiksmo numatymą su veidrodine (atspindėta) savo smegenų veikla? Taigi jei kasdieniame gyvenime numatome kitų žmonių poelgius. 2. kąjaučia kiti. Ji teigė. kurie galėjo judesius numatyti. Žmogui. kai judesiai buvo atliekami garsiai nepaprašius (todėl nebuvo galimybės jų numatyti). ji nesuvokia ir nejaučia jų kaip savo. Žinoma. valdant kompiuterio „pelę" atrodys. kad ten ne jos rankos.). Kartais patiriame reiškinį. stovinti už šios. pakelti ranką. kurio ranka sujungta su partnerio (eksperimentuotojo padėjėjo) ranka. jį ir atliekame. 1996).smegenų ląsteles. . didesnę kontrolę jautė tie tiriamieji. pavyzdžiui. pamatę rezultatą darome išvadą. kad būtent jis sustabdė „pelę" langelyje. „parodyti OK gestą".5 PAVEIKSLAS Netiesioginis veiksnys Nuotrauka kairėje: tiriamoji taip save mato veidrodyje. kai jaučiame. Tiriamoji žino. mokslininkai paprašė asistentės atlikti rankomis keletą judesių. kaip socialinės psichologijos tyrimuose kartais susilieja eksperimentinis tikslumas ir kūrybiška režisūra.6 pav. kontrolės jausmas buvo silpnas.6 PAVEIKSLAS Sąmoningos valios iliuzija Žiūrėdami į save veidrodyje ir stebėdami svetimų rankų judesius. kai iš tikrųjų pakeliama kito žmogaus ranka? Jų pasirinktas tyrimo metodas iliustruoja. Neurologai surado beždžionių „veidrodinio atspindžio neuronus" . Kita mergina (asistentė). Kai tiriamoji įsivaizduodavo veiksmą ir jis būdavo atliekamas tuojau pat. Nuotrauka dešinėje: tiriamoji ir asistentė. 2. kuriose iš tikrųjų turėtų būti tiriamosios merginos rankos.70 I dalis. matome prieš veidrodį stovinčią tiriamąją.05 Kontrolinės sąlygos Gudesio negalima numatyti) Eksperimentinės sąlygos (numatomas judesys) n I 2. arba į stebimą panašų kito individo judesį (Rizzolatti ir kiti. iki 7 = didelė kontrolė) 2. šaltinis? Šį reiškinį gerai žino sporto aistruoliai. Pradinėmis (kontrolinėmis) sąlygomis. kurį psichologas Danielis Wegneris (2002) pavadino „sąmoningos valios iliuzija". kūno kalba subtiliai mėgdžiojantys žaidėjo veiksmus aikštėje. Suvokta stebimų rankų kontrolė (nuo 1 = nekontroliuojama. lyg pati būtų privertusi jas judėti (2. Išgirdusi prašymą tiriamoji galėjo numatyti stebimų rankų judesius. Wegneris. pavyzdžiui. Betsy Sparrovv ir Lea VVinerman (2004) svarstė: ar galima priversti žmogų pasijusti taip. kad veiksmo priežastis buvo mūsų valia. galbūt šis vikarinio veikimo („veikimo už kitą") reiškinys yra žmogiškosios empatijos. lyg jis keltų savo ranką.

Persivalgęs jis nebepajėgia įsivaizduoti. „perdegsiu" darbe ir nusivilsiu atostogomis? Kartais mes žinome. 1994). Žmonės klaidingai numatė. Paklaustos. didesnio televizijos kanalų skaičiaus ir pailgėjusio laisvalaikio įtaką jų savijautai. dauguma moterų išsigando. nes po penkerių metų teberūko maždaug pusė (Lynch ir Bonnie. Štai keli pavyzdžiai: • Kai jaunuoliams parodomos erotiškos nuotraukos ir po to pateikiamas aistringo pasimatymo. Loewenstein ir Schkade.2 s k y r i u s . kurias apklausė Julie Woodzicka ir Marianne LaFrance (2001). Net tokie ekstremalūs įvykiai. kad rūkys ir po penkerių metų. jei per pokalbį dėl darbo išgirs seksualinių užuominų. 2000). pralaimėję rinkimus. kaip laimėjimas loterijoje ar paralyžius po autoavarijos. 2002. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 71 Jausmų prognozavimas Daugelis svarbių sprendimų gyvenime susiję su mūsų jausmų prognozėmis. kad gali ir nesusilaikyti. kokia skani gali būti ši spurga vakare su stikline pieno. gavę dovaną. o seksualiniai prievartautojai. . jaunuoliai prisipažįsta. kaip jausis ir elgsis susijaudinęs. Žinome. vėl prievartauja. • Žmonės pervertina šiltesnės žiemos. Dėl šios priežasties pasiduodama aistrai. scenarijus. kad sunkiausia nuspėti būsimų savo emocijų intensyvumą ir trukmę (Wilson ir Gilbert. kurio metu mergina prašo „liautis". sumažėjusio svorio. atsakė. ilgalaikei laimei turi mažesnį poveikį nei daugelis mano. kaip jausimės neišlaikę egzamino. kad pasipiktins. • Alkani pirkėjai impulsyviai perka daugiau („Šios spurgos tokios puikios!") negu tie. Ar susituokęs su šia moterimi aš įsipareigosiu visam gyvenimui? Ar pasirinkęs šią profesiją būsiu patenkintas savo darbu? Ar vykdamas atostogauti būtent ten patirsiu malonumą? O gal didesnė tikimybė. Jei erotinės nuotraukos nerodomos. Ramios būsenos žmogus lengviau klysta spėdamas. jie dažniau neigia galį būti seksualiai agresyvūs. Tačiau kai iš tiesų buvo pateikti tokie klausimai. kaip jausis. nuoširdžiai pažadėję „niekada daugiau". sulaukiama nepageidaujamų nėštumų. Tačiau jie nepakankamai įvertina narkotikų poreikio galią. dauguma moterų. kad išsiskirsiu. kaip jie jausis praėjus kuriam laikui po nutrūkusios meilės. kas mus pradžiugina ir kas sukelia susirūpinimą ar nuobodulį. „Emocijų prognozių" tyrimai rodo. Kartais galime klaidingai nuspėti savo reakciją. 2003). • Tik vienas iš septynių atsitiktinių rūkalių (surūkančių mažiau nei vieną cigaretę per dieną) spėja. 1999). Alkanas žmogus negalvoja apie riebaluose virtų spurgų kaloringumą. laimėję svarbias rungtynes ar pusvalandžio krosu sumažinę įtampą. laimėję varžybas ar įžeisti (Gilbert ir Ebert. kurie buvo pavaišinti gabalėliu mėlynių kekso (Gilbert ir Wilson.

pastebi Danielis Gilbertas ir Timothy Wilsonas (2000).veikia jų sprendimus. po kiek laiko jūsų laimės jausmui apskritai įtakos turės „du dalykai: a) įvykis ir b) visa kita" (Gilbert ir Wilson. Kai žmonės. dauguma manė. šis skyrius būtų trumpesnis. bangų mūšą ir smėlį gali nusivilti. kad teigiamu atveju jie būsią laimingesni. nuvertinimas.ne taip smarkiai džiaugiasi (Sieff ir kiti. kad jiems „labai trūksta griežtai surikiuotos dienos. Įsivaizduojantys savo idiliškas atostogas saloje. Jei žmogus pervertina stiprumą ir trukmę to malonumo. kad jei nugalės mūsų kandidatas ar komanda. kaip jaustumės po metų. atmetame kitų dalykų. kuriems atliekamas ŽIV tyrimas. Be to. Dar labiau „poveikio įvertinimo paklaidai" pasiduodame po negatyvių įvykių. ką ši katastrofa galėtų reikšti: nebeliks draugiškų pasisveikinimų ir juokelių. jog mūsų intuityvi teorija yra tokia: mes norime.72 I dalis. bet džiaugsmas ateina su aušra. Tačiau daugelis tyrimų patvirtina. Sutelkę dėmesį į neigiamą įvykį. Mes manome. Tokio emocinio pakilimo pėdsakai išnyksta greičiau nei tikimės. Gilbertas ir Wilsonas siūlo įsivaizduoti. kad poveikio šališkumas svarbus. krepšinio varžybų. kaip jie jausis po kelerių metų gavę arba negavę dėstytojo darbą. Vilnius. nes žmonių „emocinės prognozės" . Kai Gilbertas su kolegomis (1998) paprašė profesorių-asistentų spėti. atlaidumas. o išgirdę gerą. Esame laimingi. kurį pajus įsigijęs naują automobilį ar pasidaręs plastinę operaciją. 2000). jog mūsų kančia tęsis amžinai." Tačiau apklausti po kelerių metų negavusieji dėstytojo darbo jautėsi beveik tokie pat laimingi kaip ir jį gavusieji. Atrodo. kaip manote". nepakeis padėties taip stipriai. Pasiekiame. prognozuoja. skubaus klaviatūros tarškėjimo. Tačiau tikrovėje. SOCIALINIS MĄSTYMAS poveikio įvertinimo paklaida (impact bias) Emocijas sukėlusių įvykių poveikio ilgalaikiškumo pervertinimas. ilgai būsime patenkinti. pastebėję. prisidedančių prie mūsų laimės. svarbą ir todėl klystame manydami. Pabandykime tai suasmeninti. mes dažnai „neteisingai norime". Katalikų pasaulis. Wilsonas ir Gilbertas (2005) teigia. vertė Antanas Rubšys (ST) ir Vaclovas Aliulis (NT). palyginti su šiandiena? Galvodami apie tai turbūt susimąstėte.teigia mokslininkai Davidas Schkade ir Danielis Kahnemanas (1998). 1999.būsimų emocijų numatymas . ribojimas. „Niekas. „Ašaros gali lūkuriuoti per naktį. 2-as papildytas leid. kad nesame atsparūs poveikio įvertinimo paklaidai . Kadangi apie savo „psichologinio imuniteto sistemą" beveik nieko nežinome . o išgirdę gerą . 1999).pervertiname emocijas sukėlusių įvykių poveikio ilgalaikiškumą. teigia Wilsonas ir Gilbertas (2003). jei iškristume iš universiteto.. Tai būtų siaubinga. Ar būtume laimingesni. saulę. Šią sistemą sudaro emocinių traumų racionalus aiškinimas. jie spėja. ar nelaimingesni. žmonės neįvertina savo psichologinio imuniteto sistemos galios ir intensyvumo." Ps 30. intelektualaus stimuliavimo ar reguliaraus užkandžiavimo pyragėliais". į ką esate sutelkę savo dėmesį. jog susirūpins išgirdę blogą naujieną. „Jei negaučiau darbo. Nors jūs tikriausiai visuomet viso šito pasigesite.6* * Čia ir toliau Šventojo Rašto ištraukos cituojamos iš: Šventasis Raštas: Senasis ir Naujasis Testamentas. . kaip jausis po penkių savaičių sužinoję rezultatus. pajus džiaugsmą. jis gali neapgalvotai investuoti į naują „Mercedes" ar radikalų išvaizdos pagražinimą. žlugtų mano gyvenimo tikslai. Tačiau po penkių savaičių išgirdę blogą naujieną jie būna prislėgti mažiau negu tikėjosi. Jei tai būtų tiesa.

Suvokimo ir atminties tyrimai rodo. iš tiesų su neįgalumu. kas vyksta mūsų galvoje. nutrūkusiais meilės ryšiais. . The Collected Poems of Theodore Roethke. Tačiau po kelių savaičių jų pasitenkinimas pasirinkimu. ar po kelių mėnesių jie dar bus kartu. Kaip bus paaiškinta 3 skyriuje. jų ataskaitos apie nuostatas tampa bevertės.daro išvadą Wilsonas (2002). jos nebūna aiškios ir pačiam žmogui. 1975 („Rinktiniai eilėraščiai") . kurie rinkosi intuityviai ir todėl parsinešė kitokius plakatus. Tačiau jei eksperimento dalyviai iš anksto paprašomi išanalizuoti savo jausmus. Tačiau kiti eksperimento dalyviai pirmiau turėjo išvardyti visas priežastis. kurių iš anksto buvo paprašyta nurodyti savo pasirinkimo priežastis. bet svarbiausi neigiami įvykiai (kurie sužadina mūsų psichologinę gynybą) mus slegia trumpiau nei nereikšmingi suerzinimai (nesužadinantys gynybos mechanizmo). Ironiška. Timothy Wilsonas (1985. neišlaikytais egzaminais. jų nuomone. Šių porų nuostatos nebeturėjo reikšmės prognozuojant santykius! Tikriausiai dėl smulkios santykių analizės dėmesys nukrypdavo į lengvai žodžiais apibūdinamus veiksnius. išsirinko humoristinį plakatą (jo teigiamas savybes buvo lengviau nusakyti žodžiais). mes skiname pasąmoningos proto veiklos vaisius. palyginti su tais. Tie. negautu dėstytojo darbu ir asmeniniais bei grupiniais pralaimėjimais mes susitaikome greičiau nei manytume. santykiai buvo geri arba blogi. Tad aiškindami racionaliai galime praleisti tas instinktyviai gimstančias nuostatas. arba kai tam tikrą laiką pasąmonėje glūdėjusią problemą išsprendžia vienas spontaniškas nušvitimas. kurios ir nulemia mūsų elgseną. Kai elgsenos priežastys nebūna tokios akivaizdžios. Kai elgesio priežastys aiškios ir sutampa su mūsų intuicija. ir ką mes jausime bei darysime. kad sąmoningai išreikštos nuostatos daiktų ir žmonių atžvilgiu paprastai gana gerai leidžia prognozuoti elgseną. kad mes geriau suprantame savo mąstymo rezultatus nei procesus. mes tiksliai save suvokiame (Gavanski irHoffman. Kitaip tariant. Devyniais eksperimentais Wilsonas su kolegomis (1989) patvirtino. Taigi nesutirštinkime spalvų. 1987). Kūrybingi mokslininkai ir menininkai dažnai negali nupasakoti įžvalgą paskatinusio proceso. Intuityvūs žmonių veido bruo- „Galvojimas apie save yra prakeiksmas. kad jis mus pažadintų reikiamu laiku. Theodore Roethke. mes esame atsparūs. Tačiau kai nusistatome vidinį laikrodį. Savianalizės išmintis ir iliuzijos Tad mūsų intuicija gali stulbinamai klysti dėl to. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 73 (Gilbertas ir Wilsonas šį reiškinį vadina imuniniu atmetimu). 2002) pateikia drąsią idėją: mūsų socialinę elgseną kontroliuojantys mąstymo procesai skiriasi nuo elgseną paaiškinančių mąstymo procesų. kuriuos sunkiau išreikšti žodžiais. Pavyzdžiui. kurie iš tiesų buvo mažiau svarbūs nei tie santykių aspektai. Kitame tyrime Wilsonas kartu su kolegomis (1993) davė žmonėms parsinešti į namus vieną iš dviejų plakatų. dėl kurių. teigia Gilbertas su kolegomis (2004). sumažėjo. mes nesuvokiame daug ko. įsimylėjėlių porų pasitenkinimo savo santykiais lygis leido prognozuoti. imuninis atmetimas (immune neglect) Tendencija neįvertinti savo galimybių atgauti dvasines ir fizines jėgas po stresinių įvykių. ir tik po to vertinti savo laimę.2 s k y r i u s . sukeliantis visišką painiavą". kas mus paveikė. Mes dažnai esame „svetimi patys sau".

taip pat ir mūsų vaidmenys. kad mes vadovaujamės dvigubomis nuostatomis. Iš šių savęs pažinimo ribotumų tyrimo galima padaryti dvi praktines išvadas. Pirmoji išvada taikytina psichologinėms apklausoms. akcentuojant priežastis. Savojo Aš sampratą veikia daug kas. apie kuriuos svajojame arba kurių baiminamės. Mūsų automatinės neišreikštos. galime būti iš vaikystės išsaugoję instinktyvią baimę ar antipatiją žmonėms. ir galimų savųjų Aš. kartais nulemia protas. sprendimas. Asmeniniai liudijimai būna labai įtikinantys (tuo mes įsitikinsime 15 skyriuje „Socialinė psichologija teisme"). Murray Millaras ir Abrahamas Tesseris (1992) mano. nuostatų apibūdinimas būtų galėjęs suteikti daugiau informacijos. Pirmasis įspūdis dažniausiai nemeluoja.1. formuojančia naujus įpročius. geriau ją įsimename (šis reiškinys vadinamas nuorodos į save efektu). nuostatos kurio nors žmogaus ar dalyko atžvilgiu dažnai skiriasi nuo sąmoningai kontroliuojamų išreikštų. Nors išreikštas nuostatas galima gana lengvai keisti. kaip ir seni įpročiai. arba implicitinės. • Savęs vertinimas atspindi. nuostatų. Antroji išvada taikytina mūsų kasdieniam gyvenimui. Pavyzdžiui. nebūsime tokie patiklūs. nuostatos keičiasi lėtai kartu su patirtimi. kuriems dabar žodžiais reiškiame pagarbą ir pripažinimą. Atrodo. kurioje aukštojoje mokykloje mokytis. kaip mus vertina kiti. arba implicitinės. kad Wilsonas perdeda teigdamas. jog kitos elgsenos sritys . kad. žų vertinimai taip pat būna nuoseklesni. neišreikštos. Jų tyrimų rezultatai rodo. savęs palyginimai su kitais. Tiriamojo pateikta informacija apie save dažnai negalima pasitikėti. Žodžiais išreikštos atviros nuostatos gali keistis kartu su išsilavinimu arba dėl įtikinėjimo.74 I dalis. rašo Gary Levine ir jo kolegos (1996). nuostatos. o priežasčių analizė. įvertinant kainą.tarkime. arba implicitinės. mūsų sėkmės ir nesėkmės. Nuoširdumas apibūdinant ir interpretuojant potyrius negarantuoja šių apibūdinimų validumo. teigia Wilsonas su kolegomis (2000). „neišreikštos. jog sau mes esame nepažinūs. kinta lėčiau". Turėdami galvoje šią potencialią klaidą mažiau bijosime kitų. kaip suvokiame įvairius savo asmenybės aspektus bei gebėjimus. Wilsonas būtų paprašęs labiau įsigilinti į savo jausmus („kaip jaučiatės. . socialinis tapatumas. APIBENDRINIMAS Savojo Aš samprata: kas aš esu? • Savęs supratimas padeda surikiuoti mintis ir veiksmus. ji gali pakeisti senąją. nuomonė apie tai. lyginant su logiškai pagrįstais vertinimais. arba eksplicitinių. Nors širdis turi savų argumentų. karjeros galimybes ir 1. Savojo Aš samprata susideda iš dviejų elementų: Aš schemos. Jei.yra labiau apgalvotos. Šie faktai rodo. pažymi Wilsonas. užuot nurodęs analizuoti savo meilės santykius. S O C I A L I N I S M Ą S T Y M A S dvigubos nuostatos (dual attitudes) Skirtingos paslėptos. Klaidingas savęs supratimas riboja mokslinę subjektyvios asmeninės informacijos naudą. Apdoroję informaciją apie save. Tačiau šie liudijimai gali būti ir klaidingi. arba implicitinės (automatinės). Šioms sritims naudingiausia ne jausmų. nuo kurios priklauso. Tačiau jei nauja nuostata tenka dažnai vadovautis. nuostatos tampa ne tokios reikšmingos jausmų skatinamos elgsenos prognozei. ir išreikštos (sąmoningai kontroliuojamos) nuostatos to paties objekto atžvilgiu. kai esate kartu su savo partneriu ir be jo?").. kaip mes apdorojame sau aktualią informaciją. .

visapusis savęs įvertinimas . išmintis ar dar kas nors) yra svarbus savęs vertinimui. o tik po to spręstų. Kad patikrintų savo spėjimą. tuo tarpu kiti už meilę Dievui ir moralinių nuostatų laikymąsi. kad šis gebėjimas labai svarbus. kurią jie pavadino „integruotu gebėjimu". Aukštai save vertinantys žmonės dažniau teigdavo turį šį gebėjimą. Kai veiksniai. Dažnai negalime paaiškinti savo elgesio.yra visų Aš schemų ir galimų savųjų Aš suma? Jei save laikote patraukliu. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 75 Kultūra taip pat formuoja savąjį Aš. Tačiau Jonathonas Brownas ir Keithas Duttonas (1994) įrodinėja. o antruoju . „automobilis". kad bet kas juos pamatytų. arba implicitiniai. šie kontrastai prisideda prie kultūrinių socialinės elgsenos skirtumų. jei jis manys esąs protingas ir gražus. Jie iliustravo sąvokos prasmę studentams trimis žodžiais. būdami apie save iš esmės geros nuomonės. Kaip bus išsamiau paaiškinta 5 skyriuje. ypač individualistinėse Vakarų kultūrose. Tačiau „išpūstas" savęs vertinimas turi ir tamsiąją savo pusę. iš meilės besižavinčius jo rankų ir kojų pirščiukais bei plaukais: nebūna taip. Labiau tikėtina. ar jūsų savivertė būna aukšta? Taip. .jei moralus. ar „visas" kūdikis yra žavus. Taip pat esame linkę klaidingai prognozuoti savo emocijas. teigia Jennifer Crocker ir Connie Wolfe (2001). atletišku. išreikšti jos aiškinimai. „plaukimas" ir „atrakcionas" ir paprašė sugalvoti vieną visas šias tris reikšmes apimantį žodį. ar nuo bendrojo savęs vertinimo priklauso savęs suvokimas („iš viršaus žemyn"). Azijos ir trečiojo pasaulio šalių atstovai jaučiasi labiau priklausomi nuo kitų (abipusiai priklausomas savasis Aš).vertu turto ir meilės. Savęs vertinimas Žmonėms reikalingas savosios vertės pojūtis. Brownas ir Duttonas Vašingtono universiteto studentams papasakojo apie galimą savybę. kurie iš esmės save vertina gerai . mes pagražiname konkrečias Aš schemas („aš sugebu integruotis") ir savo galimus Aš.). mano esą nepriklausomi (nepriklausomas savasis Aš). o ne tada. nėra tokie akivaizdūs. Jie panašūs į kūdikio sulaukusius tėvus.t. kurį jie motyvuojami stiprinti. savivertė (self-esteem) Visapusis žmogaus savęs įvertinimas arba savosios vertės pojūtis. nepakankamai įvertiname savo psichologinio imuniteto sistemos atsparumą ir todėl pervertiname emocinių reakcijų į reikšmingus įvykius trukmę. išmintingu . Matyt. Subtilūs. procesai. kad žmonės. kontroliuojantys mūsų elgseną gali atrodyti kitokie nei sąmoningi. Ar savivertė .2 s k y r i u s . kad šis gebėjimas nenaudingas. Savęs pažinimas yra keistai klaidingas. ir kitas savybes. kad žvilgsnis į savęs vertinimą „iš apačios aukštyn" nėra visaapimantis. (Užuomina: šis žodis prasideda raide p.. neišreikšti. kurių savivertė aukšta teigiamai vertins ir savo išvaizdą. „Vieni gali save vertinti už puikius mokymosi rezultatus ir fizinį patrauklumą. ir gebėjimus. Jie mano. kad tėvai pirmiausia įvertintų savo kūdikio rankų ir kojų pirštus. kad priežastiniai ryšiai veikia ir priešinga kryptimi. pavyzdžiui. užtikrintumas tam tikrose srityse (tai gali būti išvaizda." Pirmuoju atveju žmogaus savivertė bus aukšta. mes patys jų taip pat nepastebime. y. darantys įtaką mūsų elgsenai. jei jiems buvo pasakyta. Kai kurie žmonės. kai buvo sakoma.

nerimą. 2003) tiki. „per anksti" pradėju- . Jei esate vyras. Tad savivertės matuoklis perspėja mus apie socialinio atstūmimo pavojų. Patyrę nesėkmę. gal dabar nerimaujate.tobulėti ir ieškoti pritarimo bei pripažinimo kitur. šis jausmas gali skatinti veikti . kitas stengsis elgtis taip. kad vaikystėje nesutardavo. 2004). 2001). kad išsaugotų savivertę. grėsmę tapatumui galima sumažinti teigiant: „Mano gabusis partneris. kad kitą kartą visus nuvilsite?) Stipri savivertė skatina iniciatyvumą. mes jaučiamės nepatrauklūs arba nevisaverčiai. 1992. kurio gabumai labai skiriasi. Tačiau paauglių berniukų. Kai vienam partneriui geriau sekasi abiems svarbioje srityje. kad vaikystėje tarp jų nebuvo trinties. gebėjimą atkurti fizines bei dvasines jėgas ir malonius jausmus (Baumeister ir kiti. Kaip ir akinanti žibintų šviesa. netgi nesutarimus tarp brolių ir seserų. Suaugę panašių gabumų broliai dažniau prisimena. 2005). 1991). Nors turėti bendrų interesų yra sveika.76 I dalis. kad didžiausia grėsmė kyla vyresniam vaikui. Menkos savivertės žmogui netgi pasisekimas visuomenėje gali sukelti pasibjaurėjimą. Kunda. kad jis niekada nepasieks tokių aukštumų. gal turite panašaus amžiaus brolį.seserį? Jei taip. 2003). žmonės jus tikriausiai lygindavo. (Tesseris mano. kad poreikis „išsaugoti savivertę" leidžia prognozuoti daugybę įdomių faktų. kad socialinis atstūmimas mažina mūsų savivertę ir stiprina pritarimo poreikį. Ją taip pat gali kelti ir sutuoktinis (-ė). Brown ir Gallagher. Paniekinti ar apgauti. 1992). Tamsioji savęs vertinimo pusė Menkas savęs vertinimas kelia depresijos. kad jei aplinkiniai vieną iš jūsų laiko gabesniu. kad jausmas. Tyrimai patvirtina. Juo labiau žmonės bus susijaudinę. viešas pasirodymas ar egzaminas mokykloje. dažniausiai prisimena. Tesseris daro prielaidą. su kuriuo esame labai artimi. aukštai save vertinantys žmonės išsaugo savąją vertę manydami. nes jų sėkmė pavojingesnė nei svetimų žmonių (Zuckerman ir Jost. skatindamas jautriau reaguoti į kitų žmonių lūkesčius. 1999. turinčiam labai gabų jaunesnį brolį ar sesę. Kokios priežastys skatina išsaugoti arba stiprinti savivertę? Markas Leary (1998. 1990). o jei moteris . kokių iš jo tikimasi (Wood ir kiti. kai augote. Grėsmę savivertei kelia ir draugai. yra tarsi kuro matuoklis.) Turintys brolį. (Jei jums labai gerai pasisekė žaidimas. arba pernelyg iškeldami save kitų atžvilgiu (Agostinelli ir kiti. Ryšiai padeda išlikti ir gerai jaustis. Abrahamas Tesseris (1988) teigia. jog esi vertingas. juo labiau saugos save komentuodami šią nesėkmę (Brown ir Rogers. yra dalis manęs" (Lockwood ir kiti. jog kitiems žmonėms taip pat nesiseka. narkotikų vartojimo ir kai kurių rūšių nusikaltimų pavojų. identiški karjeros tikslai gali kelti įtampą ir pavydą (Clark ir Bennett. paveikti nesėkmės. SOCIALINIS MĄSTYMAS Savęs vertinimo motyvacija Motyvacija yra mūsų pažinimo sistemos variklis (Dunning. 1992).

Jų triukšmo atakos buvo tris kartus didesnės nei tų. 2005 Kontrolinė grupė Grupė. slepia vidinio saugumo ir savivertės stoką? Ar kategoriški. Reaguodami į galimą nesėkmę tik sripria saviverte pasižymintys vaikinai tapo pastebimai priešiškesni (žr.7 paveikslą). kontrolinėje. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 77 sių lytinį gyvenimą. kad tai naudinga ir individui. pastebi Robynas Davvesas (1994. narciziški as- „Po šitiek metų. tik itin gerai save vertinantys žmonės tapdavo priešiškesni arogantiški. kad ir kaip būtų gaila.7 PAVEIKSLAS Kai stipriam ego metamas iššūkis Pajutę grėsmę.nedidelis." Labai save vertinantys vyrukai. . kurių savivertė menka). grubūs ir nedraugiški (iš Heatherton ir Vohs. Vieno eksperimento metu Toddas Heathertonas ir Kathleen Vohs (2000) grupę studentų vaikinų gąsdino. 2. sako Baumeisteris. rašinio autorius galėjo jį atakuoti bet kokio intensyvumo ir bet kokios trukmės triukšmu. Naujausiuose darbuose pripažįstama. nuošaliau besilaikantys žmonės. o kalba (priešingai nei drovesni. kad savikontrolė dešimt kartų vertingesnė už savivertę. Po to kiekvienas rašinio autorius su kitu studentu žaidė reakcijos greičio išbandymo žaidimą. ir visuomenei. Pajutę. o kartais ir smurtaudami. kurį kitas tariamas studentas arba labai išgyrė („puikus rašinys!") arba kandžiai sukritikavo („blogiausias mano kada nors skaitytas rašinys!"). žmonės į tai reaguoja žemindami kitus. kurių savivertė buvo normali. dažniau įžeidinėja. gali pasidaryti pavojingas. kurių ego stipriai išreikštas ir kurie retsykiais blogai pasielgia. Gaujų lyderių. 2000). Turintieji stipriausią ego . Įžeista savigarba skatina duoti atkirtį. Kito eksperimento metu Bradas Bushmanas ir Roy Baumeisteris (1998) paprašė 540 savanorių studentų parašyti straipsnelį.2 s k y r i u s . patariu jums: užmirškite savivertę ir stiprinkite savikontrolę bei savidrausmę. kad jis „tikriausiai paskelbęs daugiausia darbų apie savivertę". pajutęs. ribotas ir ne visada teigiamas. 1998). kaip „aš esu gabesnis už kitus" buvo „ypač agresyvūs". kurie pritarė tokiems savimeilę glostantiems teiginiams. grupėje to nedarė. kad jie neišlaikys testo. „Entuziastingi savivertės šalininkų pareiškimai svyruoja nuo fantazijos iki tauškalų". kad jų savivertei gresia pavojus.tie." Roy Baumeister. savivertė dažniau būna stipresnė nei vidutinė. o kitoje." Ar žmonės. Jei oponentas pralaimėdavo. pertraukia kitus ir ne kalbasi. kuklesni.teigia Baumeisteris (1996). manantis. „Darau išvadą. ekstremalių etnocentrikų ir teroristų savivertė taip pat būna aukštesnė. kad gali būti išmestas iš savo socialinės aplinkos. Menkas savęs vertinimas Būsena Stiprus savęs vertinimas . patyrusi grėsmę 2. „Savivertės poveikis . Stiprų ego susiformavęs jaunuolis.

jaučiantys savąją vertę ir nesistengiantys būti dėmesio centre bei nepykstantys už kritiką . 2003. Jordan ir kiti.mažiau klausomės tų. su asmeniniais bruožais susijusiais aspektais. piktnaudžiavo alkoholiu ir dažniau skųsdavosi mitybos sutrikimais nei tie. save stiprinančią savivertės formą. prieštarauja faktui.dažniau gina chuliganų aukas. 2005).78 I dalis. t. o paslėptoji savivertė matuojama keletu subtilesnių būdų . 2003). Tai. ir nepuolame plūsti tų.išreikštąja (sąmoninga) ir paslėptąja (neįsisąmoninta). teigia Christina Salmivalli ir jos kolegos iš Turku (Suomija) universiteto (1999). SOCIALINIS MĄSTYMAS menys iš tiesų turi silpną ego ir tai slepia po pompastišku išoriniu blizgesiu? Daugelis tyrinėtojų bandė įrodyti. Kai nuoseklumą galima pastebėti.dažniau patyrė stresą. Būdami blogos nuotaikos ar pajutę grėsmę jie greičiau į viską pradeda žiūrėti pro tamsius akinius: pastebi ir prisimena blogiausius kitų žmonių poelgius. Naujausi tyrimai rodo. ką Baumeisteris ir jo kolegos (1996) pavadino „tamsiąja stiprios savivertės puse". kad savivertė. kurie jautėsi itin priklausomi nuo išorinių jėgų . kad šitokia išorė slepia menką savivertę. pyktį. 2001). Chuliganai demonstruoja gynybinę. esame mažiau gynybiški (Epštein ir Feist. „Tikrai save gerbiantys" .nuo individui patinkančių savo vardo raidžių pasirinkimo iki kompiuteriu skaičiuojamo reakcijos laiko. Tačiau chuliganų. 2005) tai patvirtino tyrimais. Jennifer Crocker ir jos kolegos (2002. kurių savivertė buvo menkiausia. išvaizda. ir nesąmoningai. kad artimieji jų nemyli (Murray ir kiti. kurių savivertė rėmėsi gilesniais. Žmogus. Schimel ir kiti. 2003. Kai jaučiamės užtikrintai. gaujų narių. mano. kad moterų abiejų savivertės formų įverčiai nuoseklesni negu vyrų). vienišumo jausmu ir mitybos sutrikimais. genocidą vykdančių diktatorių ir įžūlių savimylų tyrimai neatskleidė jokių silpnos savivertės pėdsakų. pinigais ar kitų žmonių pritarimo paieškomis. . y. 1998. Išreikštąją savivertę psichologai matuoja naudodami apklausas („Jaučiu. „Hitlerio savivertė buvo labai aukšta". mažiau paklūsta prietarams (Jordan ir kiti. 2003. 1988. Priešingai nei menka. kad esu vertinga asmenybė"). 2002. kuriems nepatinkame (Baumgardner ir kiti. vartojo narkotikus. pasireiškia dviem formomis . Ybarra. Ji sklinda iš vidaus ir palaiko gerą nuotaiką (Kernis. kaip ir nuostatos. bendravimo problemas. 1999). jie saugiau jaučiasi. kai žmonės teigiamai save vertina ir sąmoningai. per kurį individas suklasifikuoja su savo asmenybe susijusius teigiamus ir neigiamus žodžius. 1989). kuriuos atliko su Mičigano universiteto studentais. Taip pat nebūname „plonaodžiai" ir greiti kritikuoti . elgiasi ne taip gynybiškai. surinkęs didelius įverčius išreikštosios savivertės tyrimuose. Studentai. kuriems patinkame. gali prastai pasirodyti paslėptosios savivertės tyrimuose (Brettas Pelhamas su kolegomis (2005) pastebi. stipri savivertė labiau reiškiama ne pažymiais. jog menkai save vertinantys žmonės kiek dažniau susiduria su įvairiomis klinikinėmis problemomis: nerimu. .pastebi Baumeisteris ir jo kolegos (2003). 2004.

Juo mažiau rūpinamės savo įvaizdžiu ir juo labiau savo talentais ir santykiais. kad sugebėsite suplanuoti ir sėkmingai įgyvendinti savo planus. Savojo Aš veikimas yra ribotas. Galvokite apie savo teigiamas savybes ir tikimybė. Save kontroliuojantys žmonės . Susidūrę su nesėkme. toks žmogus gali tapti agresyvus. aukštai save vertinantys žmonės palaiko savo vertės jausmą manydami. atsistato pailsėjus ir stiprėja treniruojantis. Ji veikia panašiai kaip raumenys. jausti didesnį poreikį ne paprasčiausiai mėgautis veikla. Žmonės. Tačiau savojo Aš samprata daro įtaką mūsų elgsenai (Graziano ir kiti. juo geresnės nuotaikos būname. pastebi Roy Baumeisteris su kolegomis (1998. o siekti pergalių. 1997). pasižiūrėkime. o ne suprasti kitus. kad besirūpinantys saviverte. pastebi Crocker ir Park. pavyzdžiui. t Nors aukštą savivertę turėti naudingiau negu žemą tyrinėtojai nustatė. bei perdėdami savo pranašumą. 1998). analizuodami savo veiksmus. 2000. kurie mano esą nevykėliai (Ruvolo ir Markus. Ilgainiui rūpestis savo verte gali baigtis jausmu. APIBENDRINIMAS Savęs vertinimas • Savivertės motyvacija veikia pažintinius procesus. sumažėja jų fizinė ištvermė. daro išvadą Baumeisteris ir Julia Exline (2000): ir savikontrolė. Jei stipriai išreikštam žmogaus ego kyla pažeminimo grėsmė dėl socialinio atstūmimo. Jei žmonės siekia kontroliuoti kino filmo sukeltą liūdesį. 1992). Suvokiama savikontrolė Keletas mokslinių tyrimų krypčių kalba apie suvokiamos savikontrolės svarbą. Kokios koncepcijos kyla iš šių tyrimų? Iki šiol aiškinomės savojo Aš sampratą. kad daugelio nusikaltėlių savivertė yra aukštesnė negu vidutinė. o ne šokoladą arba slopinantys blogas mintis greičiau nuleidžia rankas. turtingi ar populiarūs. raidą ir savęs pažinimą. labiau kritikuoti. kad nesiseka ir kitiems. Muraven ir kiti. laikantys save darbščiais ir manantys. Dabar. kad nei kompetencijos. ir raumenys nusilpsta po didelės įtampos. Be to. išaugs. galime pradėti ignoruoti kritiką. todėl sekina ribotus valios išteklius. susidūrę su neišsprendžiamomis problemomis. Suvokiama savikontrolė yra svarbi. Savikontrolė reikalauja pastangų. gali nepastebėti. nei autonomiškumo poreikiai nebuvo realizuoti. kuo svarbi savojo Aš samprata. nei bendravimo. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 79 Ironiška. kad jų gyvenimas klostosi sėkmingai. mėginantys tapti gražūs.2 s k y r i u s . pastebi Crocker ir Lora Park (2004). nuo ko iš tiesų priklauso gyvenimo kokybė. . gavę sudėtingas užduotis pasiekia geresnių rezultatų už tuos. stengdamiesi visada gerai galvoti apie save.prisiveliantys valgyti ridikėlius.

o ne mąstyti apie savo silpnybes. „pamiršta". pastebėjo teigiamo mąstymo galią. tačiau jausti girtų vairuotojų keliamą pavojų (žema kontrolė). 2003). Optimistinis požiūris į savo kompetenciją bei galią duoda dividendus (Bandūra ir kiti. ar šis įsitikinimas būtinai kažką pakeis? Tai priklausys nuo antro veiksnio: jūsų galimybės kontroliuoti rezultatus. turintys stiprų savi veiksmingumo pojūtį. Šio paragintas. SOCIALINIS MĄSTYMAS Saviveiksmingumas saviveiksmingumas (self-efficacy) Pojūtis.Tai daugiau niekada nepasikartos. 1991). būna ištvermingesni. arba neigiamus senėjimo stereotipus. kaip ir savivertę. „patyręs"). pastarajam tai . Stebėjusieji neigiamos reikšmės žodžius patyrė priešingą efektą. kad esame kompetentingi ir veiksmingi. Bombonešio piloto saviveiksmingumas gali būti stiprai išreikštas. Panašų reiškinį galime aptikti ir už laboratorijos sienų: Kinijoje dominuoja teigiami senėjimo įvaizdžiai. Vaikai ir suaugusieji. jie gyvena sveikiau bei geriau mokosi. Galite jaustis kompetentingas studentas ar darbuotojas. Maddux ir Gosselin. 1998). arba teigiami („gudrus". Tačiau tų. Tai pastebėjo Becca Levy (1996) 90-ies suaugusiųjų pasąmonę veikdama žodžiais. o savivertė menka. 2000). tirdamas saviveiksmingumą ir darydamas teorinius apibendrinimus. Tiriamiesiems 0. Stenfordo universiteto psichologas Albertas Bandūra (1997.066 sekundės buvo rodomi arba neigiami žodžiai („blogėja". Kompetencija ir atkaklumas . kuriems buvo pateikti teigiamos reikšmės žodžiai. Be to. „nusenęs"). Kontrolės pobūdis „Aš visiškai nedalyvauju visuomenės gyvenime". Jis skiriasi nuo savosios vertės pojūčio. galite manyti esąs geras vairuotojas (stipriai išreikštas saviveiksmingumas). „atminties saviveiksmingumas" (pasitikėjimas savo atmintimi) buvo didesnis.tvirtino vyriškis. žadinančiais arba teigiamus. todėl atminties saviveiksmingumas gali būti didesnis. Saviveiksmingumą. Iškilus problemoms. „Man tiesiog pasisekė. Kasdieniame gyvenime saviveiksmingumas padeda iškelti sudėtingus tikslus ir ištverti sunkumus." Kai Pharesas apie tai papasakojo savo vadovui Julianui Rotteriui. Daugiau nei šimtu tyrimų patvirtinta. maitina sunkiai iškovoti laimėjimai. kad pagal saviveiksmingumą galima prognozuoti darbuotojo produktyvumą (Stajkovic ir Luthans. Pavyzdžiui. . kad galite kažką padaryti. nei Vakarų šalyse (Schacter ir kiti. . Eksperimento dalyviai sąmoningai galėjo suvokti tik šviesos blykstelėjimą. ramesni ir mažiau depresyvūs. . O kartu su pergalėmis auga pasitikėjimas savimi.skundėsi vienišas keturiasdešimt kelerių metų vyriškis psichoterapijos studentui Jerry Pharesui. Net subtilios saviveiksmingumo manipuliacijos gali paveikti elgseną. tačiau bijodami diskriminavimo dėl amžiaus.80 I dalis. stiprus saviveiksmingumo pojūtis leidžia darbuotojams išlikti ramiems ir ieškoti sprendimų.kelias į pergalę. kad jūsų perspektyvos abejotinos. lyties ar išvaizdos galite manyti. senyvo amžiaus žmonės mažiau skundžiasi atminties silpnėjimu. kur su juo pašoko kelios moterys. vyriškis nuėjo į šokius. 1999. „išmintingas". Jei tikite.

Kiekvienas žmogus gali turėti įtakos valdžios sprendimams. Kartu su Pharesu jis sukūrė 29 poras teiginių. priklauso ir nesėkmės priežasčių supratimas.8 paveiksle. jog kontroliuojate savo likimą (vidinis kontrolės pobūdis). įsivaizduokite.pavyzdžiui. džiaugiasi geresniais santykiais ir būna geresnės psichikos sveikatos (Tangney ir kiti. jaučią". The March on Washington. Ilgainiui šiame pasaulyje žmogus sulaukia pagarbos. Deja. jūs tikite. kad atliekate šį testą. žmogaus vertės niekas nepripažįsta. įprotis mokytis ir savidrausmė gali pakeisti padėtį . b. manantys. 1987). pavyzdžiui. p.patikėti. Kuo labiau tikite? a. 1986). kad ir kaip jis stengtųsi.dėl blogų pažymių kaltinančius tai. 1982.tikite. sutinkantys su teiginiu „Aš galiu sėkmingai atsispirti pagundai". arba prieštaraujantys teiginiui „Aš išleidžiu per daug pinigų" . režisieriai ir aktoriai. kad viską. Klestintys žmonės labiau linkę nesėkmes laikyti atsitiktinumu arba nuspręsti: „man reikia keisti požiūrį". b. ar a. kurios nusipelnė. 2004). o širdis gali patikėti. kas jiems nutinka. ar iš išorės atsitiktinumo arba išorinių jėgų. kas su manimi vyksta. Tiems. a. Tai parodyta 2. ir mažas žmogelis nedaug ką čia bepakeis. ko jie nepajėgūs kontroliuoti. 1993. skirtų žmogaus kontrolės pobūdžiui įvertinti. kas jiems nutinka. 1987. valdo vienokios ar kitokios išorinės jėgos. kad jį valdo atsitiktinumas arba išorinės jėgos (išorinis kontrolės pobūdis). Gyvybės draudimo agentai. jų pačių pastangomis bei veiksmais. manantys. kaip suvokiame kontrolę. Tokiems studentams patarus laikytis optimistiškesnės nuostatos . jog viską. 1983 („Pirmyn į Vašingtoną"). ar Jei atsakydami į šiuos Rotterio (1973) klausimus pasirinkote daugiau atsakymų „a". kad pastangos. kurie mano.jų pažymiai paprastai pagerėja (Noel ir kiti. Peterson ir Barrett. Apskritai studentai. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 81 padėjo iškristalizuoti idėją. kad save kontroliuoja. spręsti problemas šeimoje. kad jie kontroliuoja padėtį . Lefcourt. ar b. 334). Galbūt pažįstate studentų. naudotis saugos diržu. 1983. Jei daugiau „b" .2 s k y r i u s . Pasaulį valdo keli galią turintys žmonės. turėtų geriau sektis mokytis. reiškia. kad negaliu pakankamai kontroliuoti savo gyvenimo. lemia jų pačių pastangos bei įgūdžiai" (cituojama iš Hunt. Šalin narkotikus! Tegyvuoja viltis! Aš esu šis tas!" Jesse Jackson. uždirbti daugiau pinigų ir atsisakyti greito malonumo ilgalaikių tikslų labui (Findley ir Cooper. Miller ir kiti. ar aplinkybių aukos? Ar jie . kad galiu tai pasiekti. ar situacijų belaisviai? Šią dimensiją Rotteris pavadino kontrolės pobūdžiu. Nuo to. tuo tarpu kiti manydavo. kontrolės pobūdis (locus of control) Žmonių elgesio ir pasekmių kontrolės suvokimas: ar jos kontroliuojamos iš vidaus. vadovėlius ar testus. . mesti rūkyti. Kartais jaučiu. „Jei mano protas suvokia. kvailumą ar „blogus" dėstytojus. Aš pats atsakingas už viską.savo gyvenimo dramaturgai.gauna geresnius pažymius. laikančių save aukomis . Roterio eksperimentų metu ir jo klinikinėje praktikoje vieni žmonės teigdavo nuolatos . žinau. Ką jūs manote? Ar žmonės dažniau būna savo likimo kalviai. kurią jis jau kuris laikas bandė suformuluoti.

tačiau jei užsispirsite. pasyvus nuolankumas ir netgi apatija. Kaip poemoje „Eneida" sako romėnų poetas Vergilijus. kad nepavyks išvengti smūgių. tampa bejėgiški. kurie pripažįsta optimistinį „aiškinamąjį stilių". pasireiškianti nejudrumu (žr. lllusions: Adventures of Reluctant Messiah. reikalai pagerės"). SOCIALINIS MĄSTYMAS 2. nes tiki. Kita vertus. kad jau pirmaisiais metais jie mes šį darbą. dažniau nei pesimistai pasiekia aukštesnių rezultatų nei iš jų tikimasi (Seligman ir kiti. „Jie gali. kai gali išvengti bausmės. 2. Jei pasistengsiu. 1991) pastebėjo panašias išmokto bejėgiškumo apraiškas ir tarp žmonių. Ir bejėgius šunis. 1977 („Iliuzijos: Mesijo. Tie universiteto plaukimo komandos nariai.9 paveikslą). kamuojami depresijos arba engiami žmonės tapdavo pasyvūs. išmoktas bejėgiškumas (learned helplessness) Išmoktas bejėgiškumas ir nuolankumas. Tikimybė." Richard Bach.8 PAVEIKSLAS Kontrolės pobūdis STA O nuo manęs. Tyrinėtojas Martinas Seligmanas (1975. 1986). kai žmogus ar gyvūnas suvokia. savikontrolę treniruoti naudinga. nelinkusio juo būti.82 I dalis. kuriems įdiegta. yra dvigubai mažesnė nei jų pesimistiškesnių kolegų (Seligman ir Schulman. nugalėsiu šiosey lenktynėse." „Įtikinėkite save. ir tikrai jų įgysite. kad gali". kad turite trūkumų. Vėliau tokie šunys baugiai susigūžia net ir tada. nes manė. Išmokę asmeninės kontrolės (sėkmingai išvengę pirmųjų smūgių) šunys lengvai prisitaiko prie naujos situacijos. ro Pavyzdžiui. klajonės") kad nesėkmes galima kontroliuoti („Tai sunku. 1990). Tokią išvadą padarė Makvaiuniversiteto Sidnėjuje mokslininkai Megan Oaten ir Kenas Chengas (2006). ir depresijos apimtus žmones kamuoja valios paralyžius. Pavyzdžiui. kad nuo jų pastangų niekas nepriklauso. sudaro daugiau draudimo sutarčių. kurie kasdien stiprino savikontrolę atlikdami pratimus. studentai. kad negali kontroliuoti pasikartojančių nemalonių įvykių. . Išmoktas bejėgiškumas versus apsisprendimas Kontrolės pojūčio nauda pastebima ir tiriant gyvūnus. Narve uždaryti šunys.

9 PAVEIKSLAS Nekontroliuojami nemalonūs įvykiai Suvokiamas kontrolės stygius Išmoktas bejėgiškumas Išmoktas bejėgiškumas Kai gyvūnai ir žmonės patiria nekontroliuojamus nemalonius įvykius. kuriems suteikta teisė rinktis. taikydamos dvejopą elgesio modelį prestižiniuose Konektikuto valstijos senelių globos namuose. • Visose tirtose šalyse žmonės. rečiau serga ir įvykdo mažiau vandalizmo aktų (Ruback ir kiti. kad būtų galima ja didžiuotis ir jaustis laimingiems". • Veikimo laisvę atliekant užduotis ir priimant sprendimus turintys darbininkai būna sąžiningesni (Miller ir Monge. kad . buvo ir daugiau patenkintų gyvenimu (Inglehart ir Welzel. įjungti ir išjungti šviesą .10 pav.perstatyti kėdes. 2005).patiria mažesnį stresą. Tyrimai patvirtina. Šalyse. reguliariai mokydamiesi. 1989). tokia pati buvo tyrėjų bei slaugių nuomonė. duodami smulkūs įpareigojimai. kad tos sistemos. ką valgyti pusryčiams. ilgiau gyvena ir tikrai jaučiasi laimingesni (Timko ir Moos. j o gyvenimas taptų toks. geriau save kontroliavo kitose situacijose . 1987). planuodami savo laiką. buvo labiau patenkinti gyvenimu (2. iš tiesų gerina sveikatą ir didina laimės pojūtį (Deci ir Ryan. jog gali rinktis patys. .2 s k y r i u s . jie išmoksta jaustis bejėgiai ir nuolankūs. 1986. Pacientai buvo rūpestingai ir nuoširdžiai globojami. kuriems leidžiama bent kiek kontroliuoti savo aplinką . Vienai pacientų grupei buvo akcentuojama „mūsų pareiga paversti šią įstaigą namais.).laboratorijoje ar laikydami egzaminus. Kitoje grupėje buvo skatinama asmeninė kontrolė. 1986). kad jie negali kontroliuoti savo privatumo. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 83 2. Po trijų savaičių 93 procentai šios grupės pacientų pasijuto esą žvalesni. dažniau pesimistiškai vertina ir galimybes susirasti gyvenamąjį būstą bei darbą (Burn. manantys. kurios skatina asmeninę kontrolę. • Nakvynės namų gyventojai. kokio pats nori". Buvo akcentuojamos galimybės rinktis bei daryti įtaką slaugos namų politikai ir kiekvieno atsakomybė už tai. perjungti televizoriaus kanalus. 1987). Ellen Langer ir Judith Rodin (1976) ištyrė asmeninės kontrolės svarbą. kuriose žmonės jautė turį daugiau laisvės. kurie manė. Štai keletas pavyzdžių: • Kaliniai. vaikų darželių auklėtiniai ir senelių globos namų gyventojai. 1992). • Ligoninių pacientai. kad turi mažai galimybių rinktis. Wener ir kiti. aktyvesni bei laimingesni. Šiems pacientams buvo leidžiama priimti nedidelius sprendimus. Po trijų savaičių dauguma pacientų savo būklę įvertino kaip dar labiau pablogėjusią. kada valgyti ir kiek miegoti. kada žiūrėti kino filmą ar kada keltis.

Taigi galima paaiškinti. kaip būtinybė rinktis gali baigtis apgailestavimu. tačiau jautė mažesnį pasitenkinimą (Iyengar ir kiti. ir jie bus labai patenkinti. Bet jei suteiksite jiems galimybę pasirinkti vieną iš dviejų. pasirinkę Paryžių. Jį randame ir XX a. kaip padėti sau ir raginančių siekti sėkmės pasitelkus teigiamas nuostatas. Knygose apie greitą praturtėjimą nuolat kartojamas motyvas „tu viską gali". nėra vandenyno. kai renkasi iš šešių variantų (Iyengar ir Lepper. 2000a): nacionalinės apklausos rodo. tačiau atsakomybės už savo gyvenimą ir savo galimybių realizavimo akcentavimas nėra naujas. Juokinga. patariančių. apgailestaus. 2006). Šiandien. žmonės mažiau patenkinti savo vedybiniu gyvenimu. 2000). SOCIALINIS MĄSTYMAS Per plataus pasirinkimo kaštai Ar gali būti per daug laisvės ir apsisprendimo teisių? Svartmoro koledžo psichologas Barry Schvvartzas (2000. Pasiūlykite darbuotojams nemokamą kelionę į Paryžių ar į Havajus. nei tada. kai leidžiama grąžinti prekę ir susigrąžinti visus pinigus arba ją pakeisti). Žmonės. kad šiuolaikinėse individualistinėse kultūrose esama „laisvės pertekliaus". jų laimės jausmas gali sumažėti. o pasirinkę Havajus pasiges garsių muziejų. kai išpardavimo sąlygos neleidžia grąžinti ar apkeisti pirkinio).akivaizdi tiesa". . Galimybių rinktis gausa gali sukelti paralyžių arba tai. asmeninė kontrolė dažniausiai padeda žmogui geriau jaustis. kad žmonės buvo labiau patenkinti savo vedybiniu gyvenimu tais laikais. kai išsiskirti buvo sunkiau („prekės grąžinti ir apkeisti negalima"). Christopheris Hsee ir Reidas Hastie (2006) parodo. Kitų eksperimentų metu žmonės jautė didesnį pasitenkinimą dėl būtinybės apsispręsti (pavyzdžiui.84 I dalis. todėl mažėja pasitenkinimas gyvenimu ir didėja klinikinės depresijos kamuojamų žmonių skaičius.Vincento Peale knygoje The Power of Positive Thinking („Teigiamo mąstymo galia"): „Jei teigiamai mąstysite. kad žmonėms patinka ir jie pasiryžę mokėti už galimybę keisti savo pasirinkimą. ką Schwartzas vadina „laisvės tironija". Šią mintį taip pat rasime daugybėje knygų bei vaizdajuosčių. nuo kurių priklauso pasitenkinimo jausmas" (Gilbert ir Ebert. 2004) tvirtina. Tai . žmonės būna mažiau patenkinti savo pasirinkimu nei tada. 2002). Ši taisyklė gali padėti paaiškinti įdomų socialinį fenomeną (Myers. kai galėdavo keisti savo sprendimą (pavyzdžiui. Kartu su didesnėmis pasirinkimo galimybėmis atsiranda informacijos perteklius ir daugiau priežasčių gailėtis. Turėdami galimybę rinktis iš 30 skirtingų rūšių džemo ir šokolado. ilgai ieškoję darbo ir vertinę įvairius pasiūlymus. kad nelabai šilta. Nors laisvė gali įgauti kraštutines formas. Psichologiniai suvokiamos savikontrolės tyrimai yra palyginti nauji. Tačiau laisvė gali „trukdyti psichologiniams procesams. kodėl neseniai atliktame tyrime 11 koledžų absolventai. rado geriau apmokamą darbą. šeštojo dešimtmečio bestseleryje . pasieksite teigiamų rezultatų. nepaisant didesnės laisvės išvengti nesėkmingų vedybų ir mėginti iš naujo. negu tikėjosi.

9 1. 2005). j visuorpenes Pokomunistinės Vakarų į Europos visuomenės j Venesuela Filipinai Peru Dominikos Respublika Kolumbija Brazilija Salvadoras Čilė Argentina Meksika Urugvajus Italija Portugalija Šveicarija Belgija Austrija Liuksemburgas Airija Ispanija Prancūzija š i a u r ė s Airija Graikija Olandija Danija Norvegija Islandija Suomija Švedija Didžioji Britanija Australija JAV Kanada Vokietija Naujoji Zelandija Lotynu Ame ika Katalikiškos Vakarį ! Europios visu Protestantiškos I visuomenės | 2.7 0.2 s k y r i u s . AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 85 Pietų Afrikos Nigerija Uganda Zimbabvė Respublika Afrikos visuomenės į pietas nuo> Sacharos Pietų Azijos visuomenės Konfucianistjnės visuomenės Pokomunistinės Rytų Europos visuomenės Marokas Jordanija Azerbaidžanas Iranas Alžyras Albanija Bosnija Islamiskos i i . -r 0.10 PAVEIKSLAS Koreliacija tarp individų suvoktos galimybės laisvai rinktis ir pasitenkinimo gyvenimu 73 šalyse (Inglehart ir VVelzel.0 .8 -h 0.

Gebėjimąapsispręsti. padeda tobulėti. kai pastangos pataisyti situaciją pasirodo bevaisės. kuris priimtų mane į savo gretas. geriau susidoroja su sunkumais ir daugiau pasiekia. net mažai balų surinkę žmonės renkasi vidutinius tarp galimų vertinimų. šie rezultatai prisideda ne tik prie atskiro žmogaus laimės." Groucho Marxas (1960) ironizuoja: „Nenoriu priklausyti nė vienam klubui. prisiimame nuopelnus už sėkmę ir manome daugeliu požiūrių esą geresni. mesti rūkyti ar pagerinti mokymosi rezultatus buvo sėkmingos. Humanistinės krypties psichologas Carlas Rogersas (1958) padarė išvadą. kad socialinis įtikinėjimas („tu turi viską.86 I dalis. tai skatina geriau elgtis. pripažįstant gerus darbus. Mes lengvai atleidžiame nesėkmes sau. palaiko sėkmingos veiklos ir gebėjimo pataisyti situaciją patirtis. ko reikia sėkmei pasiekti") bei savęs įtikinėjimas („Aš manau. „Sėkmė sukuria tvirtą tikėjimą savo veiksmingumu. jo nuomone. Šališkas palankumas sau Mums aktualios informacijos apdorojimą stipriai veikia šališkumas.. Bandūra (2004b) pabrėžia. priešingai. jog galiu. Demostravimas. kad daugelis iš mūsų kenčia dėl silpnos savivertės. Tie žmonės. . jūsų saviveiksmingumas auga. Plačiai manoma. Tiriant savivertę. Daugelis humanistinės psichologijos populiarintojų vieningai teigė: „Mes visi turime nevisavertiškumo kompleksą. kurie tiki savo kompetencija bei veiksmingumu ir pasižymi vidine kontrole. • Kai žmonėms pateikiama daug pasirinkimo galimybių. (Silpnos savivertės žmogus į tokius teiginius kaip „Aš turiu gerų idėjų" atsako: . kurie stengėsi ir jiems pavyko.tik vaidyba. jie gali būti mažiau patenkinti rezultatu. kad šio komplekso neturime . Geriau girti ir skatinti savivertę. Toks savivertės kėlimas padeda mėgautis šviesiąja stipraus savęs vertinimo puse ir tik kartais patirti tamsiąją. kad dauguma jo pažįstamų „neapkenčia savęs. • Išmoktas bejėgiškumas dažnai išryškėja." Jei pradinės pastangos sumažinti svorį. svarbiausias saviveiksmingumo šaltinis yra sėkminga patirtis. laiko save beverčiais ir nevertais meilės". SOCIALINIS MĄSTYMAS Savikontrolės tyrinėjimai teikia didesnį pasitikėjimą tokiomis tradicinėmis dorybėmis kaip atkaklumas ir viltis. Roy Baumeisterio (2003) vadovaujama mokslininkų grupė vieningai teigia: „Jei visus vaikus girsite vien už tai. manau. jog galiu") didina saviveiksmingumą.." O iš tiesų daugelis mūsų yra geros nuomonės apie save.pastebi Johnas Powellas (1989). kad jie yra savimi. sumažės pagyrimo vertė. bet ir prie visuomenės tobulėjimo". kai matome kitus. APIBENDRINIMAS Suvokiama savikontrolė • Kelios tyrimų kryptys byloja apie saviveiksmingumo ir kontrolės jausmo naudą. Padeda ir modeliavimas. negu gavę mažesnę pasirinkimo laisvę. Bet.

taip pat stengiasi girtis asmeniniais privalumais (darbštumu. Lalonde. o neigiamus išorės veiksniams. Teigiamų ir neigiamų įvykių aiškinimas Daugybė eksperimentų parodė.tai todėl. Sau palanki atribucija skatina šeimyninę nesantaiką. patyrę pergalę." „Pėstysis atsitrenkė į mano automobilį ir parkrito po juo. reiškia. darbo paieškos): nugalėtojai aiškina. kurio nebuvo įmanoma pastebėti.2 s k y r i u s .. 1999). Polinkis priskirti teigiamus rezultatus sau. oponento populiarumu. tarnavimu rinkėjams. politikos tendencijomis) (Kingdon. 1991. 1994. ypatingoms kitos komandos pastangoms ar grubiam žaidimui (Grove ir kiti. kokią atsakomybę prisiima vairuotojai įvykus avarijai? Draudimo bendrovių bylose avarijas jie komentuoja maždaug taip: „Staiga nežinia iš kur iššoko automobilis. 1999).. o pralaimėjusieji kaltina atsitiktinumą. „aš bu- sau palanki atribucija (self-serving attributions) Šališko palankumo sau forma. žmonės laiko teisingesniu. neaiškioms užduotims. 1985). reputacija ir strategija).." (Toronto News. Išsaugoti teigiamą savo įvaizdį mums padeda atsiribojimas nuo nesėkmės. žmonės priskiria nuopelnus sau." „Kai privažiavau sankryžą. Rice. nevykusiam teisėjui. kad atlygio paskirstymą. ir sėkmės (žaidimai. Pavyzdžiui. tačiau dėl nesėkmės kaltina įvairius išorinius veiksnius. trenkėsi į mano automobilį ir dingo. egzaminai. 1988). kad esame jos nusipelnę. jog jiems kažkas pavyko.. sunkaus būdo bendradarbiams. Sėkmę jie apibūdina kaip savo gebėjimų bei pastangų rezultatą. kad „kas gi po raidės q pasirinktų ne w?" Politikai. jų vadovai mielai ima didžiules premijas už puikų vadovavimą.) Be to. o sėkmės atveju . . Jei aš laimiu žodžių loto.o ko gi dar galima tikėtis smunkant ekonomikai? Sau palankios atribucijos reiškinys (teigiamų rezultatų priskyrimas sau. tačiau tvirtai nusistovėjusių socialinės psichologijos išvadų yra susijusi su šališko palankumo sau galia. kalbėdami apie savo pergales.įsitikinimas. Mullen ir Riordan. pavyzdžiui. kurių jie negali kontroliuoti (rinkiminės apylinkės partine sudėtimi. o pralaimėjus kaltę versti aplinkybėms. šališkas palankumas sau (self-serving bias) Polinkis palankiai save vertinti.) Nenuostabu. kad žinau daug žodžių ir gerai išmanau jų rašybą. o neigiamų . ir aš nepastebėjau kito automobilio. kai reikia ir gabumų. Kai korporacijų pelnas auga. 1967). Sportininkai. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 87 „šiek tiek" arba „kartais". 1977) Šis reiškinys ypač pastebimas situacijose. kad išsiskyrusieji dėl to kaltina partnerį (Gray ir Silver. dažniausiai nuopelnus priskiria sau.. 0 kaip manote. 1997). jei gauna daugiau nei kiti (Diekmann ir kiti.viena iš stipriausiai veikiančių šališkumo formų. tokius kaip laimės stoka arba problemos „neišsprendžiamumas" (Campbell ir Sedikides. Tad nenuostabu. 1992. tačiau jei pralaimiu . Kai patiria nuostolius . viena iš labiausiai provokuojančių. tačiau dėl pralaimėjimų bėdą suverčia blogiems stabdžiams. algos padidinimą. kad išgirdę. mano regėjimo lauką užstojo tvora. (Darbuotojai labiau linkę suversti kaltę kokioms nors išorinėms priežastims . 1990). per dideliam darbo krūviui. darbuotojų nepasitenkinimą ir veda į aklavietę derybų metu (Kruger ir Gilovich. kad sėkmę pelnė dėl savo sugebėjimų.. o vadovai kaltę dėl blogų rezultatų suverčia tariamai negabiems ir neuoliems darbuotojams (Imai.išorės veiksniams) .netinkamam tiekimui.

o vaikai pranoksta vidutinybes". aš persikelsiu gyventi į Paryžių". 2005). paaiškėjo. tyrime vyrai pareiškė. dauguma žmonių laiko save etiškesniais. kiek jie prisidėjo prie bendro tikslo. darbų namuose. O jų žmonos tvirtino. draugiškesniais. esu geresnis". Lygindami save su kitais. Jie pastebėjo. Nes daugeliu subjektyvių ir socialiai pageidautinų aspektų žmonės laiko save geresniais už vidutiniokus. Pagrindinė taisyklė tokia: kai grupės nariai vertina. Kiekvieną vakarą aš ir mano žmona sumesdavome drabužius prie skalbinių pintinės miegamajame. Šališkas palankumas sau kaip aš myliu save? Leiskite suskaičiuoti būdus"). kad nors 12 procentų žmonių jaučiasi esą vyresni nei iš tiesų. kuris pasakė savo žmonai: „Jei kuris nors iš mūsų mirs. Ar mes visi galime būti geresni už vidutiniokus? Šališkas palankumas sau taip pat pasireiškia tuo. Vaterlo universiteto studentai pateikė beveik vienodai teigiamų ir neigiamų teiginių. Galbūt viena iš tokio optimizmo priežasčių yra ta. Rytą kuris nors sudėdavome juos į pintinę. kompetentingesniais. kad atlieka 42 proc. išeikvoti ar pervertinti".88 I dalis. Apibūdindami dabartinius save jie nurodė tris kartus daugiau teigiamybių. teigdamas. patirtą tolimoje praeityje. čempionai šiandien. Michaelas Rossas ir Fiore Sicoly (1979) atliko šališko palankumo sau šeimoje tyrimą. visi vyrai gražūs. Kai tyrinėtojai stebėjo tikrąją padėtį (atsitiktinai pasirinktais laiko tarpais matavo tiriamųjų veiklą). gauta suma paprastai viršija 100 proc. 2005). tačiau „per istorijos egzaminą profesorius man parašė patenkinamą pažymį". sveikesniais ir netgi įžvalgesniais bei objektyvesniais (žr. kur „visos moterys stiprios. Jei VI amžiaus kinų filosofas Lao Dzė buvo teisus. darbų (Lee ir Waite. Noriau pripažįstame savo nesėkmę. kai buvome kitokie. kad vyrai namuose atlieka tik 33 proc. „ankstesnieji Aš".: „Atkreipkime dėmesį. kad iš tikrųjų vyrai namuose atliko 39 proc. „Aš įgijau žinių ir suaugau. darbų. kad žmonės lygina save su kitais. vadinasi. turinčių vaikų. ne tokiais prietaringais. kad kiekviena bendruomenė panaši į Garrisono Keilloro pramanytą Vobegono ežero kaimą. Mulkiai vakar. gražesniais. SOCIALINIS MĄSTYMAS vau labai gerai įvertintas per ekonomikos egzaminą". kokie buvo iki studijų. . (Savitsky ir kiti.laiko save jaunesniais nei iš tiesų {Public Opinion. Dėl nesėkmės ar nepripažinimo apkaltinę kokius nors išorinius veiksnius jaučiamės geriau nei laikydami nevertais save (Major ir kiti. pastebi Anne Wilson ir Michaelas Rossas (2001). Apibūdindami save. intelektualesniais. 1984). Kai . kad jauni vedę kanadiečiai dažniausiai būdavo įsitikinę. jog jie daugiau laiko skiria namų tvarkymui ar vaikų priežiūrai nei mano jų partneriai. kuris norėtų save pergudrauti. Vėlesniame 265 vedusių amerikiečių porų.mano dauguma žmonių. Atrodo. 2003). jog „niekada pasaulyje neatsiras sveiko proto žmogus. daugelis mūsų esame truputį bepročiai. Visa tai primena Freudo anekdotą apie vyrą. net 66 procentai mano atvirkščiai .

Tą. R. kad save pažįstame geriau nei kiti pažįsta save (Pronin ir kiti. 2001). 1979). Taip pat manome. ji surenkanti skalbinius. kad 44-ies procentų kitų baltųjų išankstinio nusistatymo prieš juodaodžius rodiklis yra aukštas (5 arba daugiau). pagalvojau: „Hm? Aš ir taip tai darau 75 kartus iš 100". Mes taip pat manome esą geresni nei vidutiniai daugeliu kitų subjektyvių ir pageidautinų aspektų.prasčiau nei vidutiniškai (Headey ir VVearing. kad vairuoja saugiau ir yra labiau įgudę nei vidutinis vairuotojas (Guerin.1995). Los Andželo gyventojai laiko save sveikesniais nei dauguma jų kaimynų. draugiškesniais ir patikimesniais nei vidutinis moksleivis (Hoorens. Parama tėvams. kad jų išankstinis nusistatymas prieš juodaodžius skalėje nuo 0 iki 10 vertintinas 5 ar daugiau balų. Dauguma verslininkų laiko save moralesniais už vidutinį verslininką (Baumhart. t Intelektas. . kaip dažnai. . Štai kaip reiškiasi šališkas palankumas sau: • Etika. .kaip aš myliu save? Leiskite suskaičiuoti būdus „Viena. Dauguma vairuotojų . 1981). kad jie yra mažiau naivūs ir patiklūs (Levine. ekonominės padėties ar etniškumo. nepaisant amžiaus. religijos. kad kitus perprantame geriau nei jie mus. 1993. Tačiau apskritai baltaodžiai manė. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 89 atkreipkime dėmesį Šališkas palankumas sau . 1997). „drausmingas") sužadina didesnį palankumą sau nei objektyvūs (pavyzdžiui. VVylie. 1978). žmonės paprastai vadina genijumi (Lassiter ir Munhall. 1989. Tolerancija. Mūsų asmeninės mintys .yra įsitikinę. Snyder. 1978. 1991). jos manymu. 2001). kad tuo rūpinčiausi aš. kas sieja visus žmones. žmona pasiūlė. Dauguma žmonių laiko save aukštesnio intelekto. Tad paklausiau žmonos.taip pat.teigia Dave Barry (1998).maždaug 75 kartus iš 100. kurie po autoavarijų buvo atsidūrę ligoninėje . • Profesinė kompetencija. kad gyvens maždaug 10 metų ilgiau nei prognozuojama statistiškai (Larwood. 1987). Vairavimas." Subjektyvūs elgsenos aspektai (pavyzdžiui. Dave Barry buvo teisus. Tad dauguma mūsų esame įsitikinę. Daugelis chirurgų yra įsitikinę. . 90 procentų verslininkų laiko savo veiklą svarbesne už kolegų (French. Olandijoje dauguma bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių laiko save sąžiningesniais.2 s k y r i u s . 1977). o daugelis mano. 1994. 2002).tobula)?" Penkiasdešimt procentų apklausos dalyvių įvertino save 90 arba didesniu balu.yra giliai viduje glūdinti nuomonė. gražesniais ir kur kas mažiau prietaringais nei vidutinis tos pačios amžiaus grupės ar socialinės padėties atstovas (Public Opinion. kad mes esame geresni vairuotojai nei vidutiniai". „punktualus"). kad jų pacientų mirštamumas yra mažesnis nei vidutinis (Gawande. „O. C. Dauguma suaugusiųjų mano. 2003). Tik mažuma aukštųjų mokyklų studentų laiko save naivesniais ar patiklesniais už kitus. lyties.atsakė ji. 1968). McKenna ir Myers. Sveikata. 1997 metais Gallupo instituto atliktoje apklausoje tik 14 procentų baltųjų amerikiečių teigė. Australijoje 86 procentai žmonių savo darbo rezultatus vertina geriau nei vidutiniškai ir tik vienas procentas .netgi tie. tik vienuolika procentų įvertino save 74 arba mažiau balų(Lovett. kad jie padeda savo seniems tėvams daugiau nei jų broliai ar seserys (Lerner ir kiti. Brenner ir Molander. Svenson. Vienos nacionalinės apklausos metu buvo pateiktas klausimas: „Kaip vertinate savo moralę ir vertybes skalėje nuo 1 iki 100 (100 . Įžvalgumas. 1984. o universiteto studentai paprastai yra įsitikinę. kad kitų žmonių žodžiai bei darbai atskleidžia jų prigimtį. t Dorybės. Mes manome. originalesniais. 1997. 1968. Studentai dažnai laiko save geresniais ir intelektualesniais už kitus (Allison ir kiti. atkaklesniais. kuris kuo nors pra• • • • • noksta kitus. .

Vertindamas savo sportinius gebėjimus aš mąstau apie tai. įsigyti namą ir išvengti tokių bėdų. jog pesimistiškai vertina kitų žmonių likimus (Shepperd. jau rytas!". Pesimistas prieina prie lango ir sako: O Viešpatie. 1997). Bet paklausti apie tam tikrus bruožus ar elgesį (pavyzdžiui. . jis būdingas net socialiniams psichologams. o ne apie tas skausmingas savaites. jog jiems lengviau nei bendrakursiams pavyks gauti gerą darbą. p. O dauguma žmonių mano. kurias praleidau kaip Mažosios lygos beisbolo žaidėjas. Subjektyvios savybės padeda laisvai konstruoti savus sėkmės apibrėžimus (Dunning ir kiti.tai teigiamas požiūris į gyvenimą. badaujančiais bei domisi socialinėmis problemomis. 1995). Tie. Viešpatie. būdingas „nepagrįstas optimizmas būsimų gyvenimo įvykių atžvilgiu". Positive lllusions. 60 procentų apklaustųjų sakė esą tarp 10 procentų geriausiųjų. 1991). Taylor. kad kiti yra šališki. kad nuo jų galėtų parausti net Pollyanna". Žmonės žvelgia vienas į kitą su tam tikru ironišku šališkumu: paprastai save laikome mažiau šališku negu kitus (Ehrlinger ir kiti. kiekvienas iš mūsų manome veikią palyginti sėkmingai.tarp vieno procento geriausiųjų! Savo įvaizdį stipriname ir sureikšmindami dalykus. save vertiname kaip objektyvų. kad jie labiau nei kiti rūpinasi aplinka. vertindami savo pačių etiką ar patrauklumą). pageidautina savybė) neįvertino kaip žemesnio už vidutinį. kaip alkoholizmas. kurio stilius panašus į mano. 1991). Manydami. . nesiimame atsar- „Ateities vaizdai yra tokie rožiniai.90 I dalis. Tie. Vertindamas savo „vadovavimo gebėjimus" aš įsivaizduoju garsų lyderį.kiekvieną rytą prieina prie lango ir sako: Labas rytas. „Optimistas. Apibrėždami neaiškius kriterijus savais terminais. 79). Vienos stojamųjų į aukštąsias mokyklas egzaminų tarybos apklausos metu iš 829 000 abiturientų nė vienas savo gebėjimo sutarti su kitais (subjektyvi. kad jų įvaizdžiui darbo su kompiuteriu įgūdžiai nebūtini (Hill ir kiti. 1989 („Teigiamos iliuzijos") . slapstydamasis aikštės dešinėje. visą semestrą labiau vertina raštingumą šioje srityje. Iš dalies todėl. studentai mano. Nepagrįstas optimizmas Optimizmas . bus labiau linkę niekinti kompiuterių fanatikus ir teigti. Jacksonas Brownas (1990. kurie jaučiasi esą „asai" studijuodami įvadinį informatikos kursą. Shelley E. o 25 procentai . Linda Perloff (1987) pastebi. pasak Neilo Weinsteino (1980. didelę algą. 2003). Tačiau daugeliui mūsų. Išsilavinimas nepanaikina šališko palankumo sau. kad sprendžiant šias problemas daugiau aukoja laiko ir pinigų (White ir Plous.pastebi H. 1989. kad esame atsparūs nelaimėms. 1982). kaip žaidžiu krepšinį. 2005. infarktas nesulaukus 40 metų ar atleidimas iš darbo. kurie mums gerai sekasi. kad iliuzinis optimizmas padidina mūsų pažeidžiamumą. 2002). Iš tikrųjų netgi manome esą mažiau pažeidžiami šališko palankumo sau! Pripažįstame kažkokį abstraktų šališkumą ir matome. tačiau nemano. kuriems nesiseka. manantiems. kad jie yra labiau etiški nei kolegos (Van Lange ir kiti. SOCIALINIS MĄSTYMAS Van Lange. 1989). Pronin ir kiti.

kaip ir išdidumas. kad esame linkę būti optimistais (Haselton ir Nettle. Jei žmonės. 1986. Optimistai paprastai tiki. kai vis dažniau pralaimi (Gibson ir Sanbonmatsu. bet rūpestingesni jų kolegos.2 s k y r i u s . kad išsiskirs patys. The Serenity Prayer. būk mums maloningas ir išmokyk ramiai susitaikyti su dalykais. Škotijoje ir Jungtinėse Valstijose dauguma vyresnių paauglių mano." Reinhold Niebuhr. neigiantys rūkymo žalą ir užmezgantys nesėkmingus santykius primena mums. padavę prašymus tuoktis. tačiau tikimybę. Pryor ir Reeder. suteik drąsos pakeisti tai. Išvada: kad sektųsi universitete ir už jo ribų. 2006). 1943 („Ramybės malda") . 2004). kaip tai vadina Julie Norem (2000). kad jų intuicija pranašesnė už konkurentų. 1971. o ne jų kaimynai pesimistai. gresia kur kas mažesnis nepageidaujamo nėštumo pavojus (Burger ir Burns. ir negatyvus mąstymas. Optimizmas akivaizdžiai nugali pesimizmą. 1986. 1984). Taigi naudingas ir pozityvus. reguliariai nevartojančios kontraceptinių priemonių. kol yra taika". 243). gali apsaugoti nuo nemotyvuoto optimizmo pavojų. Lengvabūdiškai nesinaudojantys saugos diržais. 1993). skatindamas saviveiksmingumą bei teigiamai veikdamas sveikatą ir bendrąją savijautą (Armor ir Taylor. p. 2001). Seksualiai aktyvios studentės. nes tai paskatintų daugiau mokytis (Prohaska. kad jie mažiau nei bendraamžiai rizikuoja užsikrėsti ŽIV (Abrams. 1999). kad ateityje jie bus laimingesni. kad žmonės pervertins savo galimybes pasipelnyti. priešingai nei kitoms bendramokslėms. sakė jis. Jei buvo didesnė tikimybė. nereikia stebėtis. Kinų patarlė sako: „Būk pasiruošęs pavojui. Tokių pat gabumų. Azartinių žaidimų mėgėjai optimistai būna atkaklesni už pesimistus net ir tada. Segerstrom. kuris būdingas daugumai žmonių.kyla iš išdidaus pasipūtimo. Perdėtu optimizmu trykštantiems studentams (kuriems dažniausiai lemta gauti blogesnius pažymius) praverstų truputis nepasitikėjimo savimi. 1988). Vienos apklausos metu 137 asmenys. apsauginis pesimizmas (defensive pessimism) Problemų numatymo svarba prisitaikant ir nerimo nukreipimas veiksmingam elgesiui motyvuoti. Per daug savimi pasitikintys studentai nepakankamai pasirengia egzaminui. kad visus iššūkius nugalės ir išgyvens optimistiškai nusiteikę mūsų protėviai. dirbantys vertybinių popierių biržoje ar nekilnojamojo turto versle. įnirtingai mokosi ir gauna geresnius pažymius (Goodhart. kad joms. kai kalbama apie jų gebėjimus" (Spiegei. kurių negalima pakeisti. reikia viltį išsaugančio optimizmo ir poreikį stengtis palaikančio pesimizmo. 1994. kad pusė santuokų baigiasi skyrybomis. Šis „absurdiškas tikėjimas savo sėkme. vertino 0 procentų (Baker ir Emery. 1993). ir išminties atskirti vieną nuo kito. . Showers ir Ruben. ir šis įsitikinimas tikrai padeda jaustis laimingiems dabar (Robinson ir Ryff. „O Dieve. Norem ir Cantor. jiems gali tekti skaudžiai nusivilti. gali baigtis nelaime. Tuo tarpu truputis realizmo . 1991. 1987). ką reikėtų keisti.arba apsauginio pesimizmo. baimindamiesi susikirsti per egzaminą. kad aklas optimizmas. manė. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 91 gumo priemonių. mano. 2001). Apsauginis pesimizmas skatina būti pasirengusius sutikti problemas ir jas spręsti. 1996. Sparrell ir Shrauger. Net XVII amžiaus ekonominio racionalumo propaguotojas Adamas Smithas numatė. Įstojusieji į universitetą ir pervertinantys savo akademinius gabumus dažnai kenčia dėl savivertės sumažėjimo (Robins ir Beer. tiksliai įvertino.

mes esame labiau linkę tapatintis su tais. SOCIALINIS MĄSTYMAS Tariamas vienodumas ir išskirtinumas tariamo vienodumo efektas (falše consensus effect) Tendencija savo nuomones ir nepageidaujamus ar klaidingus poelgius pervertinti kaip visiems įprastus. 2003). kurie mąsto ir elgiasi panašiai kaip mes. Mes turime keistą polinkį stiprinti savo įvaizdį pervertindami arba neįvertindami to. 1992. jog ir šis panašiai reaguos. 2003). vogčiomis įslenkantys į dušą tuo metu. kai turime nepakankamai informacijos. Mes stipriname savo poziciją pervertindami teigiamą kitų nuomonę apie mus. Negaliu stovėti šalia radiatoriaus. prie kurių priskiriame ir save (Dawes.Mes matome daiktus tokius. 1990). ir tuo remdamiesi vertiname aplinką. kurių gyvenimas keičiasi. tačiau Los Andžele taip daro absoliučiai visos" Aktorė Pamela Anderson-Lee (cituota Tai bert. . Žmonės. tačiau ar kiti nesielgia taip pat?" Jei nuslepiame pajamas. kai juo draudžiama naudotis. Pradedame manyti. guodžiamės galvodami. Mullen ir Goethals. . jog visi viską supranta kaip ir mes. mes pervertiname kitų žmonių bendramintiškumą. Blogai pasielgę ar neatlikę užduoties. kad: • Žmonės. Tad mūsų įsitikinimai apie kitų žmonių stereotipus gali šį tą pasakyti ir apie mūsų pačių stereotipus. kodėl kitiems nepriskirti savo žinių ir savo reakcijos nepanaudoti kaip rakto. Po sunkaus fizinio krūvio ištroškę žmonės įsivaizduoja. nes mums šito norisi (Babad ir kiti. kad daug kas šitaip elgiasi (Monin ir Norton. nes išsilydysiu. norėdami mokėti mažesnius mokesčius. Keturi neseniai atlikti tyrimai rodo. kokie jie yra. 1996). kad ir daugelis kitų yra susiformavę neigiamus stereotipus (Krueger. kad išvados daromos remiantis ribotu skaičiumi žmonių. 1993). Jei pritariame Kanados referendumui ar remiame Naujosios Zelandijos nacionalinę partiją. kad maistas per daug reklamuojamas (Eibach ir kiti. 1990). . mano (dažniau nei nesimaudantieji). kad keičiasi pasaulis. 1998). 1994. kad ir kiti norės gerti. 1987. Slepiantys neigiamą požiūrį į kitą rasę mano. galime klaidingai tikėtis. 1997) „Mes matome daiktus ne tokius. melagis tą kitą žmogų pradeda laikyti nesąžiningu (Sagarin ir kiti. kad kiti mąsto bei veikia kaip ir mes. spėjant galimą kitų žmonių reakciją? Be to.rašoma Talmude. • • • „Visi sako. o prieš treniruotę taip manė tik 57 procentai. arba meluojame. Kodėl „neperkelti savęs į kitus". kokie esame patys. Įsidėjau (krūtų) implantus. Marks ir Miller. Besilaikantys dietos tiki." Tariamo vienodumo efektas gali pasireikšti todėl. Štai kodėl Leafo Van Boveno ir George Lowensteino (2003) atlikto tyrimo metu po treniruotės 88 procentai ištroškusių tiriamųjų spėjo. kad pasiklydusius labiau kamuoja troškulys nei alkis. kad tokios klaidos būdingos visiems.92 I dalis. tikriausiai perdėtai išpučiame panašiai besielgiančių žmonių skaičių. Kam nors pamelavęs. kad ir kiti mąsto bei elgiasi taip kaip jis: „Aš meluoju. Jei pajuntame geismą kitam asmeniui. Šis reiškinys vadinamas tariamo vienodumo efektu (Krueger ir Clement. kad nerūkome. kad aš nuo galvos iki kojų esu iš plastiko. Koestner. mano. Sulaukusiems kūdikio tėvams pasaulis atrodo pavojingesnis. Melagis spėja.

mes geriau prisimename tai. nes stigo laimės ir pakenkė išorinės aplinkybės Pavyzdys Labai gerai išlaikiau istorijos egzaminą todėl. kaip daro kiti? Aš lengvai įsivaizduoju.2 s k y r i u s . Kas yra šališkas palankumas sau Kodėl žmonės pervertina savo privalumus? Vienas iš galimų paaiškinimų kad šališkas palankumas sau yra šalutinis informacijos apie save patį apdorojimo ir įsiminimo proceso produktas. Ar taip nėra todėl. jog klimato atšilimas kelia grėsmę. jog abu sutuoktiniai mano atlieką didesnę namų ruošos darbų dalį. 2. tačiau blogiau prisimenu. o nesisekė. kad daug mokiausi. Be to. iliuzinis optimizmas ir tariamas vienodumas yra pagrindinis šališko palankumo sau šaltinis (žr. 1988). kad sėkmės sulaukėme dėl savo gabumų bei įdėtų pastangų. tariamo išskirtinumo efektas (falše uniqueness effect) Tendencija nepakankamai vertinti savo gebėjimų. ko nedarėme arba tik stebėjome. įvertinti bei prisiminti kitų ir savo poelgius. Šališkas palankumas sau Nuomonė. Tad dažnai išgeriantys. tačiau saugos diržus prisisegantys asmenys pervertina (tariamas vienodumas) mėgėjų išgerti skaičių ir nepakankamai įvertina (tariamas išskirtinumas) prisisegančių saugos diržus skaičių (Suls ir kiti. o dorybes . Lyginant save su kitais reikia pastebėti. . kad. yra daugybė galimybių suklysti apdorojant informaciją (Chambers ir Windschitl. kad savigyra. Tad savo nesėkmes galime laikyti palyginti normaliu dalyku. Apibendrindami pasakysime. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 93 Kai kalbame apie gebėjimus arba kai mums sekasi. kad pamiršdavau tai padaryti. kaip teigia Michaelas Rossas ir Fiore Sicoly (1979). kai galvojame esą išskirtinai talentingi ir moralūs. 1991). santuokų išyra.labiau išskirtinėmis nei iš tiesų. 2. Nepagrįstas optimizmas Nors 50 proc. nei tai. sociologijos egzaminą išlaikiau patenkinamai. žinau. Tariamas vienodumas ir išskirtinumas Žinau.11 paveikslą). Prisiminkime tyrimus. dažniau pasireiškia tariamo išskirtinumo efektas (Goethals ir kiti.11 PAVEIKSLAS Šališko palankumo sau poveikis Palankesnis savęs vertinimas Savo tėvams aš esu geresnis negu sesuo. Mes pataikaujame savo įvaizdžiui. jog manoji ilgai bus laiminga. kaip surenku skalbinius. ką darėme. Kadangi dėstytojas buvo neobjektyvus. kurių metu buvo pastebėta. 2004). kad dauguma žmonių pritars man. pageidautino arba sėkmingo elgesio panašumą [ kitus žmones.

Mintys apie savęs vertinimą ir šališką palankumą sau Esu tikras. Teigiama savivertė duoda tam tikros naudos. kad šališko palankumo sau veikiami žmonės gali jaustis menkesni už kitus. 1990. Kai žmonės vertina save ir kitų požiūrį į save būdami prislėgti. Kai atsitinka malonūs dalykai. stengiamės įvertinti savo kompetenciją (Dunning. Siekdami save sutvirtinti. jog šališkas palankumas sau arba mažina jūsų pačių atsitiktinį neadekvatumo pojūtį. arba suvokia save kaip labiau valdančius situaciją negu yra iš tikrųjų.ji slopina nerimą bei mirties baimę. kad atspariausi buvo tie. Vaikystėje išmokstame. Swann. kodėl teigiama savivertė susijusi su prisitaikymu . kad jei laikysimės tėvų nustatytų taisyklių. emocinį atsparumą. 1995). Kai kuriuos žmones iš tiesų kamuoja menka savivertė. kaip ir kiti skaitytojai. Kaip mano psichologas Danielis Batsonas (2006). stengiamės patikrinti savojo Aš sampratą (Sanitioso ir kiti. Nėra abejonių. 2003). žmogus gali būti geros nuomonės apie save ir teigiamas požiūris jam padės grumtis su kasdiene įtampa". Šališkas palankumas sau padeda sušvelninti neigiamus streso padarinius. atsirandantis apdorojant informaciją? O gal taip pasireiškia mūsų egoistiniai motyvai? Moksliniai tyrimai atskleidė. kurie yra patrauklesni ar profesionalesni. Teisindamiesi būname ypač suinteresuoti sustiprinti savo įvaizdį (Sedikides. Savęs vertinimo motyvacija stiprina šališką palankumą sau. Padedantis prisitaikyti šališkas palankumas sau Savęs vertinimas turi ne tik tamsiąją pusę. kuriems geriau sekasi. būsime mylimi ir . 2003). emocinis nukrypimas. Norėdami save pažinti.14 skyriuje). 1993). . jie neskuba girtis (daugiau apie tai . jei nesiseka eksperimento metu. kad jūs. „galva yra širdies tęsinys". Mokslininkai nustatė. 1988. Sheldonas Solomonas ir Tomas Pyszczynskis (1997) savo „baimės valdymo teorijoje" nurodo kitą priežastį. bet ir šviesiąją. Taylor ir kiti. ypač tuos. gerai save vertinantys žmonės labiau nei neįvertinantys stengiasi būti malonūs ir palaikyti teigiamas emocijas (Wood ir kiti. 1997). kad mes turime daugybę motyvų. Jie pateisina save. arba prieštarauja jam. Šališkas palankumas sau ir su juo susiję pasiteisinimai taip pat saugo nuo depresijos ir biologinių streso pasekmių (Snyder ir Higgins. Bonanno ir jo kolegos (2005) vertino darbuotojų. 1996. Gerai nusiteikę žmonės būna palankūs ir sau. Jeffas Greenbergas. Ir ne kiekvienas veikia vadovaudamasis šališku palankumu sau. SOCIALINIS MĄSTYMAS Tad ar šališkas suvokimas yra paprasčiausia suvokimo klaida. „Tikėdamas. kad jis yra talentingesnis ir turi daugiau teigiamų savybių nei kolegos.teigia Shelley Taylor ir jos bendradarbiai (2003). kurie mokėjo pabrėžti savo vertę. kurie išsigelbėjo iš Pasaulio prekybos centro po rugsėjo 11-osios teroro išpuolio.94 I dalis. pastebėsite.

gali kilti nesutarimai ir pavydas. Šališkas palankumas sau taip pat lemia nepagrįstai gerą nuomonę apie savo grupę. Šis reiškinys vadinamas šališku palankumu grupei. 1976. 1977b) atlikti tyrimai parodė. Po to melagingai informuodavo. kad bus didinami atlyginimai ir jie padidėja pusei arba dar mažesnei daliai kolektyvo. Be to. 1983. Anderson ir kiti. Sėkmingai užduotį įveikusių grupių nariai dažniau tvirtindavo. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 95 globojami.2 s k y r i u s . dažnai jaučiasi nelaimingesni už tuos. Trukdantis prisitaikyti šališkas palankumas sau Nors sau padedantis išdidumas gali apsaugoti nuo depresijos. Todėl gerą elgesį siejame su saugumo pojūčiu. Bany Schlenkerio (1976. savivertė slopina nerimą. 1996). kad priminimas. Vėliau. kad esame vertingi. Tikėjimas savo pranašumu taip pat gali skatinti siekti daugiau . 1981). Jei dauguma grupės narių mano. Galbūt teisinga tikėti. A. kaip daug gerų grupių išyra dėl problemų. sau padedančios įžvalgos gali teikti praktinę išmintį. Schlenker ir Miller. jog esame mirtingi (tarkime. Peterson ir kiti. mūsų gali nemylėti ir negloboti. stiprina pojūtį. Kaip rodo nauji depresijos ir nerimo tyrimai. Newman ir Langer. . „Pergalė suranda šimtą tėvų. Apgavikai gali sėkmingiau vaidinti sąžiningus.ir sunkiu metu išsaugoti viltį. savąją kiekvienas laiko pranašesne (Codol. kad teigiama savivertė .kai manome esą geri ir saugūs . jei jie tiki esą garbingi. kad jie nepakankamai vertinami. jei nesilaikysime. 1938 („Ciano dienoraščiai") šališkas palankumas grupei (group-sen/ing bias) Grupei nepriklausančių narių teigiamų poelgių aiškinimas išorinėmis priežastimis. dirbdamas Floridos universiteto socialinės psichologijos dėstytoju. 1981). stipresni ir socialiniu požiūru labiau klestintys nei yra iš tiesų. Grafas Galeazzo Ciano. kad jų kolegės yra ne tokios pasipūtėlės ir snobės. Schlenkeris tyrė savanaudiškumo apraiškas. kad „roko grupių nariai dažniausiai pervertina savo indėlį į kolektyvo sėkmę ir nepakankamai į nesėkmę. Taylor ir Doria. 1981. kurie dėl savo socialinių problemų kaltina kitus. kaip savanaudiškumas gali apnuodyti kolektyvą. kartais jis gali trukdyti prisitaikyti. Jų tyrimai rodo. neigiamų poelgių priskyrimas jų charakteriui (pateisinant tokius pat savo grupės narių poelgius). daugelis pajunta neteisybę. 1980. Todėl kai paskelbiama. susidūrus su grėsme. Jourden ir Heath. Devynių eksperimentų metu grupei žmonių jis pateikdavo tą pačią užduotį.netgi padeda išvengti mirties baimės. Mačiau.kuriant išsipildančias pranašystes . kad esame išmintingesni. 1996. The Ciano Diaries. Studijų laikais Schlenkeris buvo roko grupės gitaristas ir pastebėjo. 1977). kad jie jaučiasi atsakingi už grupės rezultatus nei tariamai užduoties neįvykdžiusių grupių nariai. kad jų grupei pavyko arba ne. kurias sukelia panašaus pobūdžio puikybė". tačiau pralaimėjimas yra našlaitis". kaip kitų klubų narės (Biernat ir kiti. 1977a. Devyniasdešimt ar daugiau procentų aukštųjų mokyklų dėstytojų laiko save pranašesniais už kolegas (Blackburn ir kiti. Kai grupės panašios. parašant trumpą rašinį apie mirtį). Tie. kurie pripažįsta savo klaidas (C. • Dauguma universiteto studenčių klubo narių mano. Universitetų vadovai ir dekanai pripažįsta šį reiškinį. Greenbergas ir jo kolegos teigia. kad jiems per mažai mokama. Cross.

kad dauguma žmonių per mažai save vertina.įtikinti save. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Svetimas ydas turime prieš akis. kad dauguma studentų puikuojasi esą geresni. • • • Dauguma žmonių save laiko geresniais už kitus įvairių pageidautinų savybių bei gebėjimų prasme. Lanvood ir Whittaker. Eksperimentai ir praktika rodo. jog gražūs žmonės stengiasi įtikėti esą bjaurūs." Jonathan Sacks. o protingi . Kai nutinka kas nors bloga. po Kr. tačiau skatina klaidingus vertinimus ir kursto grupių konfliktus. 2000 Nieko nauja. • Šališkas palankumas sau gali padėti prisitaikyti. nes nepasirodo. • 53 procentai suaugusių olandų savo santuoką ar gyvenimą nesusituokus laiko labiau pavykusiu nei daugumos kitų. Tikrasis nuolankumas yra sąmoningas kitų didingumo pripažinimas. Literatūroje nuolatos vaizduojami puikybės spąstai. mokslininkai pastebi. Didžiosios Britanijos vyriausiasis rabinas. tiesiog jie buvo per daug geros nuomonės apie save. 1977). Antikinėse graikų dramose tragizmo šaltinis buvo hubris . ko „nusipelnėme". tik vienas procentas mano. Jis leidžia žmogui laisvai džiaugtis savo gabumais ir taip pat nuoširdžiai pripažinti kitų žmonių talentus. Jei puikybė gimininga šališkam palankumui sau.už nugaros". Tačiau beveik tiek pat . taip ir graikų tragedijų herojai nebuvo sąmoningai blogi. o sėkmę vertiname kaip savo nuopelną. pasimėgauti maloniais gyvenimo įvykiais. o savas .šešiasdešimt keturi procentai .kių t kaltinimas ar jausmas. Dauguma korporacijų prezidentų ir gamybos vadovų pernelyg optimistiškai prognozuoja savo įmonės gamybos apimtis bei plėtrą (Kidd ir Morgan. kad yra geresni!) Tikras nuolankumas labiau panašus į negalvojimą apie save nei į apsimestinį kuklumą. APIBENDRINIMAS Šališkas palankumas sau • Nors manoma. • Iš dalies toks supratimas kyla iš noro stiprinti savivertę. 1969. (Jamesas Friedrichas [1996] teigia. Teologai puikybę nuo seno laiko pirmąja iš septynių didžiųjų nuodėmių. Pasitikėdami savimi. kuri saugo nuo depresijos. 1996).šalies mokyklas apskritai vertina patenkinamai (Whitman. kad jie lėtapėdžiai. tai kas tada yra nuolankumas? Ar tai savęs niekinimas? Nuolankumas nereiškia. Mes pervertiname savo nuomonių ir keistumų panašumą į kitų (tariamas vienodumas) ir tuo pat metu nepakankamai vertiname savo gebėjimų bei dorybių panašumą į kitų žmonių (tariamas išskirtinumas). .96 I dalis. De /ra. kad iš tiesą būdingesnis yra šališkas palankumas sau. 1997).puikybė. Seneka. Kaip mūsų eksperimentų. mes nepagrįstai optimistiškai žiūrime į savo ateitį. kad jie gyvena blogiau (Buunk ir van der Eijnden. Šešiasdešimt šeši procentai amerikiečių savo vyriausio vaiko lankomą mokyklą vertina labai gerai arba gerai. kad žmonės save ir savo grupę vertina palankiai. pasireiškia trukdantis prisitaikyti šališko palankumo sau aspektas . kad esame apgauti negavę to. kad dėl nesėkmią dažnai kaltiname aplinkybes. • • „Apsimestinis nuolankumas yra savęs menkinimas. Apsimestinis kuklumas iš tiesų gali būti puikybės priedanga. 43 m.

AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 97 Prisistatymas Atrodo. Robertas Gouldas. kad savasis Aš yra mūsų pasaulio centras. tačiau puikybė skatina pervertinti save. Gavusi Akademijos prizą. Paulas Brounsteinas ir Haroldas Sigallas (1977) pastebėjo. yra tik viena iš „puikavimosi meno" rūšių. Ar jis nuoširdus? Kai treneris viešai liaupsina savo priešininkus. Su tariamu kuklumu žmonės pasakoja ir apie savo laimėjimus. Pažįstu dar negražesnių". kuriuo išdidumas žemina save. kad vėliau išaukštintų. Kuklumas. Toks susimenkinimas gali reikšti subtiliai slepiamą egoizmą. gali išprovokuoti bent jau tokią reakciją: „Nusiramink. kai nepasitiki savimi? Tariamas kuklumas Iš tiesų yra duomenų. Anonimiškai savo būsimo oponento gabumus jie vertino kur kas nuosaikiau. kurių buvo paprašyta nurodyti pavardes ir kurie tikėjosi. kad savęs vertinimas ir saviveiksmingumas duoda naudos. 1665 („Maksimos") .2 s k y r i u s . nei jaučiasi esą. kuriuos kada nors buvau sutikusi savo gyvenime". nes būtent taip išprovokuojamos paguodžiančios „tiesos". Tačiau akivaizdžiausias pavyzdys yra ne apgaulingas išdidumas. Galbūt prisimenate. o menkino save. ar gyrimasis visada būna nuoširdus. Kaip „įspūdžio valdymo" taktika gali sąlygoti apsimestinį kuklumą ir neperspektyvią elgseną? Jau matėme. bet ir kitiems save šitaip pateikti. jog žmonės linkę ne tik pernelyg gerai galvoti apie save. kad jų pasakojimas bus viešai perskaitytas. ką sako? O gal jie užsideda gražią kaukę. dėl kurios žmonės menkina save ir giria kitus. vaikams. Tie. jog sėkmę žmonės mielai priskiria savo pastangoms ir kompetencijai? Norėdami atsakyti į šį klausimą." La Rochefoucauld. kaip kas nors ne gyrėsi. tačiau tik viešai. dažnai paminėdavo. Maureen Stapleton pareiškė dėkojanti „savo šeimai. filosofas Francis Baconas. sakė XVII a. Tokiu būdu pergalė tampa pagyrimo vertu pasiekimu. Maxims. Ar žmonės ir jaučia tai. Ar toks dosnus dalijimasis nuopelnais neprieštarauja gerai žinomam faktui. Yra dar viena priežastis. galite paskatinti draugą jus užtikrinti: „Tu viską padarei teisingai!" Netgi tokia pastaba kaip „o. galima sumažinti darbdavių keliamus reikalavimus ir darbo apimtį (Gibson ir Sachau. jog sulaukė pagalbos ar emocinio palaiky- „Nuolankumas dažnai būna tik triukas. Įsivaizduokime trenerį. kuris prieš svarbias varžybas giria varžovą. o tariamas kuklumas. Sumenkinus savo gebėjimus. Galbūt jums kilo klausimas. kad žmonės kartais pristato save kitaip. jis demonstruoja kuklumą bei gerą sportinę dvasią ir siekia palankaus vertinimo nepriklausomai nuo būsimo rezultato. Roy Baumeisteris ir Stacey liko (1995) pasiūlė studentams aprašyti jiems svarbią sėkmingą patirtį. o pralaimėjimą galima pateisinti „puikia varžovų gynyba". kad laboratorinėje diskusijoje Merilendo universiteto studentai liaupsino savo galimą oponentą. Pasakę Jaučiausi it kvailys". Per apdovanojimų ceremoniją pagerbtieji kilniai dėkoja kitiems už paramą. kad aš nebūčiau toks bjaurus". 2000). draugams ir visiems.

jei buvo stengtasi. Paviršutiniškas dėkingumas gali pasireikšti tada. 1986. žmonės yra linkę: • Nepakankamai rengtis svarbioms individualioms sportinėms varžyboms (Rhodewalt ir kiti. dėl nesėkmių kaltindami aplinkybes.viskas būtų buvę gerai. kurį Julia Exline ir Marei Lobel (1999) vadina „pranašumo pavojumi" . retai apie tai užsimindavo. Prieš atsakant į kitus klausimus jums siūloma pasirinkti vieną iš dviejų preparatų skatinantį intelektinę veiklą arba slopinantį. Tie. Labai daug pasiekę natūraliai tampa kuklūs. be nesėkmių nebūna pažeminimo. o jei tokiomis aplinkybėmis pasiseka.98 I dalis. jei ne ši problema ". „Praėjusią naktį vėlai grįžau"). jie mieliau šiuos pasiekimus priskirdavo sau. kad uoliai saugome savo įvaizdį. 1984) „Be bandymų nebūna nesėkmių. kad esame kompetentingi. 1988. jog bus stebimas ryšys tarp vaistų poveikio ir intelektinės veiklos. mūsų savivaizdis gali sustiprėti. o užuot ruošęsi sunkiam egzaminui. kai mes. kodėl bijodami nesėkmės per pokalbį dėl darbo žmonės gali iki išnaktų lėbauti. nors širdies gilumoje studentai nuopelnus skyrė sau. . Menkinimas apsaugo ir savivertę. kuris turėtų trikdyti jų mąstymą. nei atvirkščiai . jog esate vienas iš eksperimente dalyvaujančių Diuko universiteto studentų. pranokstame aplinkinius ir nesmagiai jaučiamės dėl kitų žmonių mums reiškiamų jausmų. galime guostis. Jūs atsakote į sunkius gebėjimų testo klausimus ir jums pasakoma: „Jūsų rezultatai . Kodėl žmonės turėtų kenkti sau neperspektyviu elgesiu? Prisiminkite. Savęs menkinimas Kartais žmonės mažina sėkmės galimybes susikurdami įvairias kliūtis sėkmei ir daro tai toli gražu ne norėdami sau pakenkti.nieko nedarius. bet iš anksto parengus pasiaiškinimą. leisdamas mums dėl nesėkmės kaltinti laikinas ar mums nepavaldžias aplinkybes („Blogai jaučiausi". kad patyrus nesėkmę būtų lengviau pasiaiškinti. Jei manome. Ar suprantate. žaisti kompiuterinius žaidimus? Kai savo paties įvaizdis priklauso nuo veiklos rezultatų.reiškinys. Baumeisteriui ir liko šie rezultatai pasufleravo idėją apie „paviršutinišką dėkingumą" . Mokslininkai užfiksavo ir kitų savęs menkinimo būdų. Rhodewalt. Baimindamiesi nesėkmės. ir įvaizdį. panašiai kaip Maureen Stapleton.galime sumenkinti savo laimėjimus ir pademonstruoti dėkingumą. Ši Steveno Berglaso ir Edwardo Joneso (1978) pasiūlyta savęs menkinimo teorija pasitvirtino. nesėkmė sunkiau išgyvenama.vieni geriausių!" Jaučiatės neįtikėtinai. Buvo atliktas toks eksperimentas: tiriamiesiems pasakyta. Principles of Psychology. Įsivaizduokite. SOCIALINIS MĄSTYMAS mo. kurie rašė anonimiškai. o apsisaugoti (Arkin ir kiti. Jei patiriame nesėkmę save kokiu nors būdu menkindami. 1987): „Iš tiesų aš nesu nevykėlis . Baumeister ir Scher. kad kiti žmonės dėl mūsų sėkmės pradės mums pavydėti arba niekinti . 1890 („Psichologijos principai") savęs menkinimas (self-handicapping) Savo įvaizdžio saugojimas elgiantis taip." VVilliam James.nenuoširdžiai reiškiamą dėkingumą siekiant sudaryti nuolankumo įspūdį. ir šitaip susikūrė palankias aplinkybes galimai nesėkmei pateisinti. Kurį pasirinksite? Dauguma studentų pasirinko preparatą. o ne talento ar gebėjimų stoką.

todėl nebūname tokie kuklūs.pavyzdžiui. tampa anoreksikais. kaip su draugais. Riggs. Mes atleidžiame. 1992. nenuostabu. pasiduoda kolegų spaudimui rūkyti. pavydžiui. kad žmonės kenkia savo sveikatai . esame socialiniai gyvūnai. vartoti narkotikus (Leary ir kiti. . Mes įvairiai manipuliuojame savo kuriamu įspūdžiu ir nepriklausomai nuo to. Šališkas palankumas sau. kai žaidžiu iš visų jėgų. Labai bijojau sužinoti.. ką gi tu patyrei?" Nežinomas autorius Įspūdžio valdymas Pralaimėjusi jaunesnėms varžovėms. Riess ir kiti.2 s k y r i u s . Jei žmonės taip rūpinasi savo įvaizdžiu. jog žmonės būna kuklesni kilus pavojui. tariamas kuklumas ir savęs menkinimas atspindi rūpinimąsi savo įvaizdžiu. su manimi viskas baigta" (Frankel ir Snyder. 2005). Pažįstamose situacijose tai vyksta nesąmoningai. ar norime įbauginti. kad gautų pageidaujamą efektą. kad jie gali menkinti save. gali demaskuoti savivertę tiriantys ekspertai (Arkin ir kiti. arba kai kalbamės su žmogumi. įsitraukimo reikalaujančią užduotį (Hormuth. Mes valdome savo kuriamus įspūdžius. nei tada. Tice ir kiti. kurių gali nepateisinti (Baumgardner ir Brownlee. kai jį pristato profesionaliems kolegoms. nes jei jos tai gali. nors nuo to oda greičiau sensta ir padidėja pavojus susirgti odos vėžiu. sumažėja atkaklumas dalyvaujant varginančiame eksperimente arba pasidaro sunkiau valdyti emocijas (Vohs ir kiti. Pyszczynski ir Greenberg. gerti. 1980. 1982). 1981. Gavę aukštą prisistatymas (self-presentation) Saviraiškos aktas ir elgsena. Turner ir Pratkanis. kad nesužadintų lūkesčių.deginasi. „Jei stengeisi suklysti ir tau pavyko. Kiti netgi ruošdamiesi fotografuotis išmėgina prieš veidrodį įvairias minas. pateisiname arba atsiprašome. 1994. ar pasirodyti bejėgiai. 1986. kad nesėkmė nesumenkintų įvaizdžio. kad sutvirtintume savo savivertę ir patikrintume savo įvaizdį (Schlenker ir Weigold. 1992). 1994). 1987) Nedėti visų pastangų vykdant sunkią. Nenuostabu. Kai kuriems žmonėms sąmoningas prisistatymas yra gyvenimo būdas. 1987). 1987. Taip elgiamės net jei aktyvus savęs pristatymas eikvoja energiją ir tai gali būti sumažėjusio veiksmingumo priežastis. Nepažįstamose . Weary ir kiti. kai šį darbą pateikia studentams..tai mūsų pageidaujamo įvaizdžio pateikimas kitiems ir patiems sau. Prisistatymas . Jie nuolatos stebi savo elgseną. teniso žvaigždė Martina Navratilova prisipažino: „Bijojau žaisti iš visų jėgų. Profesorė Smith sako mažiau pabrėžianti savo darbo reikšmingumą. Pavyzdžiui. kad jos gali nugalėti mane tada. kad juos. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 99 Suteikti savo oponentui palankesnę padėtį (Shepperd ir Arkin. vaidinantys publikai. 1995). rūpestis dėl keliamo įspūdžio labai sustiprėja. 1991) Nerodyti pastangų pradžioje. fiksuoja aplinkinių reakcijas ir atitinkamai modeliuoja savo socialinę raišką. kurį įsimylėjome. Taip pat nenuostabu. 1993). pobūvyje su žmonėmis. kuria siekiama sudaryti palankų arba savo idealus atitinkantį įspūdį. kurie mus gerai pažįsta (Leary ir kiti. kuriems norime patikti.

2005). kuriomis iš tiesų nesivadovauja (Zanna ir Olson. ką apie juos mano kiti. Dauguma mūsų esame tarp šių kraštutinumų. Sedikides ir kiti. japonų studentams ir vairuotojams. Galite įsivaizduoti. 2004). Kinijos studentams. 2000. 1998. 1983). 2002. kokį žmonės nori mane matyti") elgiasi tarsi socialiniai chameleonai . 1983. Aš pats kaltas. 1990. Menkiau save tikrinantys mažiau rūpinasi tuo.jie keičia savo elgseną priklausomai nuo aplinkybių (Gangestad ir Snyder. 1930 („Laimės užkariavimas") „Jei beisbolo aikštėje kamuoliukas į galvą pataiko amerikiečiui. The Conquest of Happiness. tačiau kompetentingi . tai yra mano. Buvo pastebėta. Feather.100 I dalis. Kinijoje ir Japonijoje būdingas mažesnis šališkas palankumas sau. 1986. Pateikti save taip. 2003. kad juos laikytų gabiais. Nepaisant noro tinkamai prisistatyti.parodyti. Prisitaikydami prie aplinkybių jie paprastai išreiškia nuostatas. 1976. Kuklumas daro gerą įspūdį. kuriose vertinamas santūrumas. 1986. Tačiau kai mums kas nors ypač gerai pavyksta. „Jei man nepavyko. 2004). Tai gimdo apsimestinio kuklumo fenomeną: mes dažnai demonstruojame mažesnę savivertę nei patys iš tiesų jaučiame (Miller ir Schlenker. šis sako: „Man tai teikia garbę. kad mažai savo elgesį tikrinantis žmogus atrodo kaip bejausmis stuobrys." Bertrand Russell. Norint padaryti gerą įspūdį . dažnai tikrasis Aš skiriasi nuo to. de Vries ir van Knippenberg. Paklausti. abėcėlės tvarka). Newsweek.reikia įgūdžių. 1985). Honkongo studentams ir sporto žurnalistams bei visų amžiaus grupių prancūzams (Brown ir Kobayashi. tokie žmonės pasako. 1983. kurie akivaizdžiai jos bijo. ką iš tiesų mano." Oficialusis Japonijos teisininkų asociacijos atstovas Koji Ynase apie tai. Kinijoje ir Japonijoje (Heine. „Viešoji nuomonė visada yra tironiškesnė atžvilgiu tų. Snyder. Liebrand ir kiti. kurie yra jai abejingi. Hagiwara. 1997. bet kas čia tokio") gali būti suprastas kaip vaidyba. 1996. kurį demonstruojame kitiems. belgų krepšininkams. 1982). kad sukurtume pageidaujamą įspūdį. 1999). Jei kamuoliukas į galvą trenkia japonui. kad esame kuklūs. o įkyrus gyrimasis . pavyzdžiui. Būdami tarp žmonių jie nesistengia vadovautis savo nuostatomis. todėl dažniau kalba ir veikia taip. Mezulis ir kiti. kurie sutinka su teiginiu: „Esu linkęs būti toks. SOCIALINIS MĄSTYMAS savo elgesio tikrinimas (self-monitoring) Savikontrolė siekiant sukurti norimą [spūdį. tačiau tuo pat metu ir kukliais bei sąžiningais (Carlston ir Shovar. kad šališkas palankumas sau būdingas olandų moksleiviams ir studentams. o ne grupės kaltė" (Anderson. Vaikai čia išmoksta dalytis sėkme ir prisiimti atsakomybę už nesėkmę. Lefebvre. . Labiausiai save kukliais vaizduoja tų kultūrų atstovai. Codol. Falbo ir kiti. Yik ir kiti. 1979. 2003. Australijos studentams ir darbininkams. nei tų. vasario 26 įvertį pagal savo elgesio tikrinimo skalę (pavyzdžiui. jis kelia bylą. o labai tikrinantis savo elgesį gali elgtis nesąžiningai. Hallahan ir kiti. ką jie galvoja apie gėjų šeimas. kaip apgavikas. 1987.blogą. Sedikides ir kiti. apsimestinis kuklumas („pavyko. Jie labiau stebi savo vidines reakcijas. 2005. nekreipdami dėmesio į kitų įsitikinimus (Klein ir kiti. Kaip pastebėjo Markas Leary (2004). 1997. 2003. Man ten nereikėjo stovėti. Jain. 1983). Izraelio ir Singapūro moksleiviams. yra subtilus menas. Žmonės nori. Murphy-Berman ir Sharma. 1987). kaip jaučia ir mano esą reikalinga (McCann ir Hancock. viso pasaulio žmonės rūpinasi savo prestižu (Brown. kodėl jo šalyje teisininkų yra perpus mažiau negu Vašingtone ir jo priemiesčiuose. Indijos induistams.

Ši dvejopa .saviveiksmingumo ir šališko palankumo sau . Kokia gėda! Jei tik būtume labiau pasistengę. kad kartais sunkumai atspindi socialinės aplinkos despotizmą. Mes stebime save. • Tokia įspūdžio valdymo taktika paaiškina tariamą kuklumą kai žmonės menkina save.sulaukti sėkmės. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 101 APIBENDRINIMAS Prisistatymas t Būdami socialiniai gyvūnai. Didžiausi lūkesčiai gimdo ne tik didžiausius pasiekimus. bet ir didžiausius nusivylimus. nors patys mano kitaip.2 s k y r i u s . savo žodžius ir veiksmus deriname prie auditorijos. ir vidinei (sau patiems) auditorijai. kad apsaugotų savivertę ir galėtų pasiteisinti ištikus nesėkmei. nes pasaulis sudėtingas. kad nepasitikėjimas savimi pakenktų. atskirta nuo ją papildančios. mažesnė tikimybė susirgti depresija ir didesnė . Kai tikime savimi. o nepasižymintys savistaba nesistengia to daryti ir todėl gali pasirodyti netaktiški. buvę drausmingesni. Teorija apie saviveiksmingumą skatina neprarasti vilties nepalankiose situacijose. kad norint suprasti savąjį Aš socialiniame pasaulyje saviveiksmingumo neužtenka. ne tokie kvaili. Teorija apie iliuzinį optimizmą ir kitas šališko palankumo sau formas primena. Nuolat save stebintys asmenys savo elgesį pritaiko konkrečiai išorinei auditorijai. Post scriptum: ^ dvejopa tiesa .apie saviveiksmingumą ir šališką palankumą sau. • t Kartais žmonės menkina save. Jei neprisipažįstame. kai dėl nesėkmingos santuokos.. privalome atkakliai siekti savo tikslo ir neleisti. Stipri savivertė taip pat padeda prisitaikyti. neturto ar depresijos atsakomybę prisiimame sau. Teigiamas mąstymas gali būti rezultatyvus tik tada. Prisistatymas rodo norą sukurti gerą savo įvaizdį ir išorinei (aplinkai). gali kilti pagunda teigti. savo veiklą ir kreipiame ją pageidaujamam [spūdžiui sukurti. Bet kuri tiesa. apie ką Pascalis mąstė prieš 300 metų: nė viena tiesa nėra savaime pakankama. yra tik pusė tiesos. liaupsina būsimus konkurentus arba viešai priskiria nuopelnus kitiems. Net jei iš karto nepasisekė.tiesa primena tai. jog žmonės patys kalti dėl savo problemų ir nesėkmių arba netgi per aštriai kaltinti save už nesėkmes..išdidumo pavojai. teigiamo mąstymo galia Šiame skyriuje buvo pateiktos dvi įsimintinos teorijos . .

Išsipildymo psichologija vertybinių popierių biržoje Mokytojų lūkesčiai ir moksleivių mokymosi rezultatai Kaip iš kitų sulaukti to. Kaip mąsto žurnalistai: pažintinis šališkumas žiniasklaidoje Post scriptum: mintys apie intuicijos galimybes ir jos ribas .Socialiniai įsitikinimai ir vertinimai Kaip suvokiame savo socialinę aplinką? Sužadinimas Įvykių suvokimas ir interpretavimas Įsitikinimų tvarumas Prisiminimų apie save ir savo pasaulį konstravimas Kaip sprendžiame apie socialinę aplinką? Intuityvūs vertinimai Perdėta savikliova Euristika: trumpiausias protavimo kelias Iliuzinis mąstymas Nuotaika ir vertinimai Mokslinių tyrimų išvada. Neigiamos emocijos lemia investuotojų pesimizmą Kaip traktuojame socialinę aplinką? Priežastingumo priskyrimas: žmogui ar situacijai Pagrindinė atribucijos klaida Kodėl mes darome atribucijos klaidą? Socialinės aplinkos lūkesčiai Atkreipkime dėmesį. ko tikimės Išvados Atkreipkime dėmesį.

to nedarysime ir teikdami pagalbą". kai mirė dešimtys žmonių. atostogavo. per televizijos labdaros koncertą uragano aukoms paremti teigė repo žvaigždė Kanye Westas. vertiname.mūsų išankstinė nuomonė sąlygoja informacijos suvokimą bei interpretaciją. kaip neturtingi juodaodžiai gyventojai be maisto ir vandens įstrigę Naujojo Orleano sporto rūmuose ir Susirinkimų namuose siautėjant visuotinei suirutei. Kuo galima paaiškinti vėlavimą padėti? Vietos valdžios neveiksnumu? Prezidento. o klaidinga informacija gali būti tendencingų prisiminimų priežastimi. kartais priskirdami juos situacijos. o valdžios institucijoms paslaptingai nesisekė suteikti pagalbą ir parūpinti autobusus evakuacijai. pagalbos pagaliau buvo sulaukta.užtikrino prezidentas Bushas. 2005). Po daugelio dienų. Televizijos žurnalistai be problemų patekdavo į Naująjį Orleaną. kuris tuo metu. o tai kartais juos prišaukia. o kartais . Tokie įsitikinimai visuomenėje natūraliai susiformuoja. „ A u d ra nieko nediskriminuoja. o visuomenė ėmė kaltinti valdžią. pasikliaudami savo intuicija. o jų kūnai buvo palikti gatvėse. kad dėl išankstinio vertinimo mūsų suvokimas ir interpretacija gali būti tendencinga. laikydamiesi savo prielaidų. Ar vyriausybė būtų greičiau suteikusi pagalbą. . išanks- . jei dauguma aukų būtų baltaodžiai? Tokiai nuomonei pritarė du trečdaliai nacionalinėje apklausoje dalyvavusių afrikiečių kilmės amerikiečių (Bumiller. Pirmame skyriuje atkreipėme dėmesį į reikšmingą faktą apie žmogaus prot ą . • aiškiname įvykius. Šiame skyriuje nagrinėsime.metais praūžus uraganui „Katrina" televizija rodė vaizdus. filmuodavo pagalbos maldaujančius žmones. beširdiškumu? „George Bushas nesirūpina juodaodžiais". numanomomis taisyklėmis. „Žinoma. aiškiname savo gyvenimą visuomenėje ir kaip mūsų lūkesčiai veikia kitus žmones. Savo pasaulį kuriame žiūrėdami pro teorijos akinius. savo nuotaikomis. kurios nukreipia nuomonę. • tikimės įvykių. kad lėtą vyriausybės reakciją galima sieti su nukentėjusiųjų rase.asmenybės įtakai. kai užgriuvo uraganas. kaip suvokiame. kai • suvokiame ir prisimename įvykius. • vertiname įvykius. Trys iš keturių baltųjų amerikiečių nesutiko. Kaip suvokiame savo socialinę aplinką? Neįtikėtini mokslinių tyrimų rezultatai atskleidžia.

Sužadinimas pabudina ir aktyvuoja tam tikras asociacijas. Tačiau dėl geros nuotaikos praeitis staiga atrodo nuostabesnė. Įsivaizduokite. Smurto stebėjimas skatina dviprasmiškus veiksmus (praeivio stumtelėjimą) ir žodžius („niuksas") suprasti kaip agresyvius. kurie sužadino mintis apie senėjimą. Vienoje grupėje buvo tiriama. kaip šie žmonės lėčiau eidavo lifto link negu tie. suaktyvinamos emocijos ir. kuris verčia triukšmus namuose priskirti galimam įsilaužėliui. jei prieš tai buvo užuodę valiklio kvapą. pavyzdžiui. sužadinamas mąstymas. Toliau šiame skyriuje sužinosime. bet į mūsų susikonstruotą realybę. SOCIALINIS MĄSTYMAS tinė nuomonė svarbi". Jie paprašė tiriamųjų sudaryti sakinius su žodžiais „senas". kad prislėgta nuotaika sužadina neigiamas asociacijas. Johnas Barghas ir jo bendradarbiai (1996) atliko aksperimentą. kad olandai studentai greičiau atpažindavo su valymu susijusius žodžius. kaip viena mintis. Kitoje grupėje žmonių nuomonės buvo paveikiamos po jų supažindinimo su nauja informacija. „Mes stovėjome ant kranto".tai asociacijų voratinklis. per dieną prisimindavo daugiau su valymu susijusių darbų ir netgi valgydami trupantį pyragaitį stengdavosi nepritrupinti ant stalo. Vėliau jie stebėdavo. Lėčiau ėjusieji net nesuvokė. į kuriuos nekreipiame dėmesio. užuodę valiklio kvapą. Tačiau šitas žodis „sužadina" sakinio aiškinimą (Baars ir McGovern. kaip aiškinsime ir prisiminsime įvykius. Dažnai mąstymą ir elgesį sužadina įvykiai. Sužadinimas Dar prieš mums pradedant suvokti aplinkinį pasaulį dirgikliai. kaip išankstinis vertinimas veikia informacijos suvokimą ir interpretaciją. sužadinimas (priming) Konkrečių asociacijų aktyvinimas atmintyje. Vėlesniuose eksperimentuose kiti studentai. Pagrindinė išvada tokia: mes reaguojame ne į objektyviai egzistuojančią. gali subtiliai paveikti tai. kurie nebuvo paveikti su amžiumi susijusių žodžių. • . Mūsų atminties sistema .šviesesnė. Žvilgtelėkime į vieną kitą provokacinį eksperimentą. Robas Hollandas su bendradarbiais (2005) pastebėjo. netgi nesąmoninga. tačiau jie nepajėgia suvokti jos poveikio masto. kad jie eina lėtai ar kad jie tik ką stebėjo žodžius. kurio metu užsidėjęs ausines atidžiai klausotės neaiškiai tariamų sakinių. Tuo metu į kitą ausį lygiagrečiai sakomas kitas žodis (upė arba pinigai). Sužadinimo eksperimentai turi analogų ir kasdieniame gyvenime: • Jei vieni namuose žiūrime baisų filmą. patiems to nesuvokiant.104 I dalis.sutinka žmonės. „išmintingas" ir „pensininkas". gali paveikti kitą mintį ar veiksmą. o ateitis . 1994). . kurių net nesuvokiame. bet jūs sąmoningai jo neišgirstate. Visi šie poveikiai kildavo tiriamiesiems sąmoningai nesuvokiant kvapo ir jo įtakos. kaip įpirštos idėjos provokuoja tendencingus prisiminimus. Sužadinimo eksperimentai atskleidžia. kad dalyvaujate eksperimente. siekiant patikrinti.

nematydami. Bet kartais išankstinis vertinimas būna klaidingas. pavyzdžiui. protas gali šį tą užfiksuoti. Labai trumpas ir todėl nespėtas pajusti elektros smūgis padidina vėliau patirto smūgio suvoktą stiprumą. jo garbintojams gali skambėti menkinančiai.leidžia greičiau atpažinti tą spalvą kompiuterio ekrane. 1999. Lee Rosso ir Marko Lepperio (1985) atliktas eksperimentas parodė. o ne „svoris" ar „sniegas". 1990). koks stiprus gali būti išankstinės nuomonės poveikis. Arba panagrinėkime šią frazę: GERIAU ŽVIRBLIS SAUJOJE NEI NEI BRIEDIS GIRIOJE Ar pastebėjote čia kokią nors klaidą? Suvokiame daugiau nei pastebi akis. vėliau jis greičiau randa susijusius žodžius. iliustruoja vieną iš XXI amžiaus socialinės psichologijos pamokymų: daug socialinės informacijos apdorojame automatiškai. Teiginys. bet šmėstelėjęs neteisingas spalvos pavadinimas šį procesą sulėtina (Epley ir kiti. Jei žmogui prieš akis akimirksnį šmėsteli žodis „duona".3 s k y r i u s . tuo tiksliau galime skaityti jų mintis ir jausmus. tačiau kaip pagyrimas atrodyti tam.spalvos pavadinimas . Kadangi socialinis suvokimas labiausiai priklauso nuo žmogaus. Roberto Vallone. Daugelyje tyrimų sužadinimo poveikis pastebimas net jeigu pateikiamas ikislenkstinis dirgiklis . skaitydami apie psichologinius sutrikimus. Kuo geriau pažįstame žmones. kad būtų sąmoningai suvoktas. nepaisant keleto stulbinamų ir įsigalėjusių šališkumų bei loginių klaidų (Jussim. Tyrimai apie tai. Kiekvienu atveju nematomas vaizdas ar žodis sužadina atsaką į vėlesnę užduotį. kas jį niekina. tampa svarbi išankstinė nuomonė (Hilton ir von Hippel. pradeda jaudintis dėl savo galvos skausmų ar karščiavimo. pradėdavo aiškintis savo pačių nerimo ir prastos nuotaikos priežastis. Tas pat pasakytina ir apie socialinį suvokimą. net paprastas dirgiklis gali skirtingai veikti du žmones. Įvykių suvokimas ir interpretavimas Suvokdami ir suprasdami kitus žmones dažniausiai esame tikslūs. Merikle ir kiti. 2005). Ikislenkstinis dirgiklis . Kai socialinę informaciją galima interpretuoti įvairiai. Panašiai būsimieji medikai. Nors nespėjame pamatyti. kad Didžiosios Britanijos Ministras Pirmininkas Tony Blairas yra „neblogas". S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 105 • Daugelis psichologijos studentų. skaitydami apie ligų simptomus. Iš pirmo žvilgsnio žmogų dažniau įvertiname teisingai negu neteisingai. kaip įskiepyta mintis ar vaizdas gali sužadinti interpretacijas ir prisiminimus. „sviestas". Prisiminkime 1 skyriuje pateiktą dalmatino nuotrauką. Tai yra netyčia. o nepamatytas. Įvadiniame psichologijos kurse visada aptariamas išankstinio vertinimo ir lūkesčių poveikis.per trumpas. 2001). Jie pro- . nesąmoningai.

pamačiusios televizijos naujienų reportažus apie skerdynes Beirute. „Neobjektyviausiai žmonės vertina objektyvumą". Proizraelietiška C) / C . tai veikia su įsitikinimu susijusios informacijos suvokimą. 2003). Pusė tiriamųjų pasisakė už mirties bausmę. buvo įsitikinusios. Tačiau tai būdinga ne tik sporto mėgėjams ir politikams. kandidatai į prezidentus ir jų rėmėjai beveik visada mano. Dar 3." Politologas Robert Jervis (1985) izraelietiškai ir proarabiškai nusiteikusiems studentams pademonstravo šešias televizijos naujienų ištraukas apie 1982 metais įvykdytas civilių žmonių žudynes dviejose Libano stovyklose. po debatų abiejų kandidatų rėmėjai tik sustiprino savo paramą. manydavo. Mūsų nuomonė apie pasaulį netgi prieštaraujančius įrodymus gali paversti palaikančiais. Pasakykite man. 1985). Rezultatai: ir mirties bausmės šalininkai. Šaltinis: Duomenys paimti iš Vallone. o kito . Ross ir Lepper. tačiau griežtai kritikavo jiems prieštaraujančius. prieštaravimų ne sumažėjo. kad teisėjai palaiko varžovus. Žiniasklaida ir tarpininkai visur laikomi tendencingais. ir aš turėsiu raktą į jūsų nuostatas. Vieno vertinimo rezultatai patvirtino studentų nuomones apie mirties bausmę. kad žiniasklaida šiuo klausimu yra tendencinga. 2003). kur jūs įžvelgiate tendencingumą. kad jo favoritas pralaimėjo (Kinder ir Sears. . paprašė studentų įvertinti dviejų tariamai naujų mokslinių tyrimų rezultatus. Jei šalį laikote priešiška. religijoje ir moksle dviprasmiška informacija dažnai tampa konfliktų priežastimi? JAV kandidatų į prezidentus debatai dažniausiai tik sustiprina ankstesnius įsitikinimus.joms prieštaravo. kiekviena grupė televiziją laikė priešiška jų atžvilgiu. Kaip parodyta 3. sako Geoffrey Munro ir jo kolegos (1997). Rossas ir Lepperis. Tai paplitęs reiškinys: sporto aistruoliai mano.pastebėjo vienas žinių komentatorius (Ponievvozik. Tik vienas iš dešimties žmonių. ir priešininkai buvo palankūs jų įsitikinimus atitinkantiems įrodymams. o pusė jai nepritarė. Taigi. Iš tiesų. talkininkaudami Charlesui Lordui (1979). Ar būtent todėl politikoje. kad žiniasklaida jiems nepalanki. Abi grupes supažindinus su įvairiais identiškais įrodymais. 1985. Pavyzdžiui.iO 8 C r 2 7 o Į« O) Neutrali o S -O C 5 c S 4 < / > O 2 3 JS « o •N Antiizraelietiška Proizraelietiškai nusiteikę studentai Proarabiškai nusiteikę studentai . SOCIALINIS MĄSTYMAS „Jei esate kuo nors įsitikinę.106 I dalis.1 paveiksle. o padaugėjo. jos neaiškius veiksmus būsite linkę interpretuoti kaip šio priešiškumo požymį.1 PAVEIKSLAS Proizraelietiškai ir proarabiškai nusiteikusios studentų grupės. žmonių požiūriu į tendencingumą galima pasinaudoti tiriant jų nuostatas (Saucier ir Miller. prieš debatus rėmusių kurį nors kandidatą.

S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 107 daugiau. ar maloni? Jei jums pasakytų. ir jūs atrodysite panašus į tokį. kad šis žmogus buvo nacis. buvo manipuliuojama išankstine nuomone ir pastebėtas stulbinamas jos poveikis įvairioms stebimos informacijos interpretacijoms ir prisiminimui. kokios rūpestingos jo akys. ir kiti manys. kad jūs toks esate. manipuliuodami fonu. kai respublikono prezidento Ronaldo Reagano valdymo pabaigoje sumažėjo infliacija. lėkštė sriubos. kad maitinimas iš buteliuko sukėlė vaikui pilvo skausmus. Interpretavimo procesas taip pat veikia kitų žmonių nuomonę apie mus. 3. Tai . jog vaikiškame kalambūre . Esmė štai kokia: objektyvi realybė egzistuoja. kuri vakare pravirkus kūdikiui nusprendžia. tačiau mes į ją žiūrime pro savo įsitikinimų. Carlston ir Skowronski. Be to. jo veido išraišką palaikė šilta ir malonia. pastebėjo infliacijos mažėjimą) buvo panašiai nepastabūs ir neigiamai nusiteikę demokrato prezidento Clintono valdymo pabaigoje (Brooks. kuriuose buvo rodomas neutralios išraiškos aktoriaus veidas. Pavadinkite ką nors bukagalviu. Tai vadinama „Kulešovo efektu".) Filmų kūrėjai. žaidžianti mergaitė.2 paveikslą).viena iš priežasčių. gali kontroliuoti žiūrovų reakcijas į veikėjų emocijas. mylintį bei gailiaširdį. jie veikia visas mūsų interpretacijas. pagerbiant rusų režisierių. žmonės nesąmoningai gali tokiais palaikyti mus pačius. Apibūdinkite ką nors kaip jautrų. kad aplink vien liežuvautojai. kad jo veidas atrodo žiaurus. kad tai buvęs gestapo vadovas. tiriant žmonių išankstines socialines ir politines nuostatas. (Ar galite įžiūrėti tą vos tramdomą pašaipą?) Tie. intuityviai nusprendė. o lūpos beveik šypsosi. o trečiame . antrame . Kai apie kitą žmogų kalbame gerai arba blogai. Donalas Čarlstonas ir Johnas Skowronskis (1999. ką jie žino. sumaniai valdžiusį žmonių daromas išvadas. išgelbėjęs tūkstančių žydų gyvybes. pašnekovai šias savybes linkę sieti su mumis pačiais. kuriems buvo pasakyta.„kas apie kitą sako. Tie.susimąstęs. 2005). kad šis vyras yra pogrindinio antinacistinio judėjimo lyderis. Partiškumas formuoja išankstinę nuomonę. Kulešovas pademonstravo šį reiškinį trimis trumpais filmukais. dėl kurios mūsų įsitikinimai yra tokie svarbūs.3 s k y r i u s . Jei nuolat kalbame. teigia Lynda Mae. Atrodo.2 PAVEIKSLAS Nuspręskite patys: ar šio žmogaus veido išraiška yra žiauri. kuriame matomas veidas. manipuliuojant tuo. (Tik pažvelkite. kar- . ar jo veido išraišką apibūdintumėte kitaip? Įsitikinimų tvarumas Įsivaizduokite močiutę. nuostatų ir vertybių akinius. Šis reiškinys vadinamas spontanišku bruožų priskyrimu. apie save pasisako" slypi išmintis. tą pastebėjo tik 8 proc. Myronas Rothbartas ir Pamela Birrell (1977) paprašė Oregono universiteto studentų apibūdinti vyro veido išraišką (žr. Dėl to pirmame filme aktorius atrodydavo liūdnas. tačiau prieš tai buvo parodyta viena iš trijų skirtingų scenų: mirusi moteris. 3. 2004).laimingas. demokratų. „Gerai pagalvojus. kuriems buvo pasakyta. atsakingas už Antrajame pasauliniame kare įvykdytus barbariškus medicininius eksperimentus su koncentracijos stovyklų kaliniais. Respublikonai (iš jų 47proc.

Jei paaiškės. jį paneigti be galo sunku. duodančios idėjų naujoms prielaidoms ir įvykių interpretacijoms. kad rizikuoti linkę žmonės būna arba geresni. 1984). kaip paaiškėjo. galime taip ir nepakeisti savo nuomonės (Davies. Jų tyrimas atskleidė. kodėl užgauliojantis nepažįstamasis šitaip elgiasi arba kodėl gali pakilti mums patrauklių akcijų vertė. juo atsargiau vertiname prieštaraujančią informaciją. arba. Kitą įsitikinimų tvarumo pavyzdį pateikė Andersonas. blogesni gaisrininkai. kad juo daugiau mes analizuojame savo teorijas ir jų tariamą teisingumą. eksperimento dalyvių savo įsitikinimą išsaugojo tikriausiai todėl. 1982)? Kad tai išsiaiškintų. Ir galiausiai mokslininkai visiškai diskredituodavo pradinį teiginį. kaip kad mokslininkams naudingos teorijos. 1997. dar vadinamas įsitikinimų tvarumu. Tačiau maždaug 75 proc. pusei eksperimento dalyvių buvo teigta priešingai. vės pienas labiau tinka veršiukui nei kūdikiui". ar blogi gaisrininkai.108 I dalis. kaip interpretuosime įvykius. Kitas pavyzdys: vokiečiai buvo įsitikinę. Suformuluotas aiškinimas galėjo egzistuoti nepriklausomai nuo jį lėmusių aplinkybių. ką matome. Kiekvieno eksperimento metu pirmiausia buvo įperšamas teiginys. „du trečdaliai to. astronomai. . Jelalian ir Miller. 2004). Vėliau eksperimento dalyviai turėjo raštu pagrįsti savo išvadas.ankstesniąsias kainas markėmis ir naująsias eurais (Traut-Mattausch ir kiti. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Mes girdime ir suvokiame tik tai. ar rizikuoti linkę žmonės bus geri. 1817-1862 įsitikinimų tvarumas (belief perseverance) Atkaklus savo pradinių koncepcijų laikymasis ir tikėjimas jų teisingumu net tada. tėra žemiško intelekto produktas. Marso „kanalai". kad įsitikinimai gali suvešėti ir išlikti. kad maitinimas iš buteliuko sukelia pilvo skausmus (Ross ir Anderson. o atsargieji bailūs. Faktas akivaizdus: nuo įsitikinimų ir lūkesčių priklauso. Kaip tik todėl. Jie paprašė tiriamųjų išnagrinėti vieną arba du praktinius atvejus ir nuspręsti. kad kūdikis smarkiai karščiuoja. pasakydami tiesą: ši informacija buvo specialiai sufalsifikuota eksperimentui. o atsargusis . Šis reiškinys. kad dėl euro įvedimo pakilo kainos. kuriais taip žavėjosi XX a. ką jau daugmaž žinome. Šis eksperimentas taip pat rodo. lygindami kainas restorano valgiaraščiuose . Lepperis ir Rossas (1980). Tačiau tai naudinga ne visada: kartais tampame savo pačių nuomonių įkaitais. Vienai grupei buvo pateiktas pavyzdys. kas buvo sakoma. rodo. Išsiaiškinę. kodėl tai yra tiesa. yra už mūsų regėjimo lauko". Kaip sako kinų patarlė. pavyzdžiui. be to. kad jei žmonės klaidingame teiginyje įžvelgia logiką.blogas gaisrininkas. Po to būdavo prašoma paaiškinti. kai pagrindiniai teiginiai yra diskredituoti. eksperimento dalyviai vis tiek laikėsi savo ir atitinkamai manė. ar rizikuoti linkę asmenys yra drąsūs. kad vis dar tebetikėjo tuo. Paprastai išankstinė nuomonė būna naudinga. ar močiutė vis tiek atkakliai tvirtins. nepaisant juos pagimdžiusių įrodymų diskreditavimo. peršančius priešingą išvadą. Kita grupė nagrinėjo praktinius atvejus. Informaciją paneigus. kad jis teisingas arba pateikiant pramanytus įrodymus. tvirtinant. Craigas Andersonas ir jų kolegos pateikė tiriamiesiems klaidingą teiginį." Henry David Thoreau. o vėliau pabandė jį sukompromituoti. atvirkščiai. kodėl įtariamasis gali būti kaltas. Lee Rossas. kai tokio tipo asmuo buvo geras. Jie pervertino kainų augimą.

jie veikiau primena knygos rašymą iš fragmentinių pastabų. 1980 Prisiminimų apie save ir savo pasaulį konstravimas Ar sutinkate su šiuo teiginiu: Prisiminimus galima lyginti su skrynia smegenyse. kad Irako pajėgos žudo karo belaisvius). kodėl priešinga teorija gali būti teisinga . Charlesas Lordas. Kaip paleontologas. 1995). Ross ir Buehler. šie žmonės ne taip tendencingai vertino įrodymus. darantis išvadą apie dinozauro išvaizdą pagal kaulų fragmentus. j o g pamiršome. Ir mirties bausmės šalininkai. Karui plėtojantis Vakarų žiniasklaida pranešė ir vis kartojo keletą teiginių (pavyzdžiui. Daugelis prisiminimų nėra potyrių kopijos. žmonės priversti apsvarstyti įvairias galimybes (Hirt ir Markman. ir priešininkai. kai juos ištraukiame. o ne tik priešingus rezultatus. jei lygiai toks pats tyrimas duotų priešingus rezultatus". kuriems apie objektyvumą ir nešališkumą nebuvo užsiminta. 1990. Trečiosios eksperimento dalyvių grupės mokslininkai paprašė priešingo dalyko . nes ji atitiko jų išankstines nuostatas. kad paaiškinus. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 109 {sitikinimų tvarumas gali turėti svarbių padarinių. 1994 .3 s k y r i u s . Markas Lepperis ir Elizabeth Preston (1984) pakartojo anksčiau aprašytą požiūrio į mirties bausmę tyrimą. kad tokie pokyčiai vyksta lėtai ir kad įsitikinimams pakeisti dažnai reikia svaresnių įrodymų nei jiems sukurti. 1994). atitinkančius jų požiūrį arba prieštaraujančius jam. Ar galima įveikti įsitikinimus? Štai: paaiškinkite priešingai. Iš tiesų. o jie buvo linkę jas išlaikyti (vokiečiai ir australai buvo linkę abejoti karo priežasčių motyvais). Įsivaizduodami priešingus duomenis.paklausti savęs. kad per gyvenimą sukaupti patyrimai puikiausiai išsaugomi atmintyje". Kihlstrom. 1979). kuriems buvo pateiktas šis prašymas. o ne linkęs rizikuoti žmogus gali būti geresnis gaisrininkas.įsitikinimas susilpnėja arba jo būdavo atsisakoma. Eksperimentų metu Craigas Andersonas (1982. „Niekas neneigia. kad nauji faktai gali pakeisti žmonių įsitikinimus. Visų pirma. „ar vertintumėte taip pat teigiamai arba neigiamai." Lee Ross ir Mark Lepper. į kurią krauname informaciją ir iš kurios prireikus šią informaciją galėsime išimti. Vaikai galiausiai juk nustoja tikėti Kalėdų Seneliu. Mes iš tiesų konstruojame prisiminimus tuo metu. aiškindami bet kuriuos alternatyvius. Iš tiesų psichologiniai moksliniai tyrimai įrodė priešingai. Štai kaip tai apibūdino vienas žurnalas: „Mokslas įrodė. saugomos prisiminimų banke. Anderson ir Sechler. Šis prašymas buvo bevertis. Bet amerikiečiai priėmė tokią informaciją. mes rekonstruojame savo tolimą praeitį remdamiesi dabartiniais jausmais ir lūkesčiais (Hirt. Retkarčiais ką nors šioje „skrynioje" pametame ir tada sakome.kodėl atsargus. 1986) pastebėdavo. kai kurių eksperimento dalyvių jie paprašė vertinant faktus būti „kiek įmanoma objektyvesniais ir nešališkesniais". Todėl galime lengvai (tačiau nesąmoningai) pakeisti savo prisiminimus." John F. papildydami jį dviem variantais. kad jie tenkintų mūsų dabartines ži- „Prisiminimai nepanašūs į knygos skaitymą. Mes tik teigiame. . buvo tokie pat tendencingi kaip ir tie. Su šiuo teiginiu sutiko maždaug 85 procentai universiteto studentų (Lamai. kurie vėliau pasirodė klaidingi ir buvo atšaukti. Tai patvirtino Stephanas Lewandowsky ir jo bendradarbiai (2005). patikrinę įskiepytą ir kompromituojančią informaciją apie 2003 metais prasidėjusį karą Irake.

metu Elizabeth Loftus (2003) atskleidė tendenciją interpretuoti mums patinkančius. suklupo. kad jie šiam žmogui nepatiko. kurių nuostatos pasikeičia. Paprašyti įsivaizduoti vaikystės laikus. kaip jie atsakė į klausimą prieš rašinį. plaktuką . gana didelė dalis žmonių susikuria klaidingus prisiminimus. Kai eksperimentuotojas ar psichoterapeutas manipuliuoja žmonių prielaidomis apie jų praeitį.kaip atsuktuvą. Eksperimentų. 1711 („Mintys apie įvairius dalykus") . jį prisiminė kaip atsipalaidavusį. Žmonės klaidingą informaciją įtraukdavo į savo prisiminimus. kuriuose dalyvavo daugiau nei 20 000 žmonių. Šių eksperimentų metu buvo dažnai pastebimas klaidingos informacijos efektas. kad buvo tokios pat nuomonės ir neigė. Ieškodamas tiesos protas kartais kuria netiesą.110 I dalis. kuriems vėliau buvo pasakyta. maždaug ketvirtadalis žmonių šį išgalvotą įvykį prisimena kaip iš tiesų įvykusį (Loftus ir Bernstein. SOCIALINIS MĄSTYMAS klaidingos informacijos efektas (misinformation effect) Klaidingos informacijos įtraukimas [ prisiminimą apie įvykį. teigia Loftus. nemalonų ir nelabai laimingą. pargriuvo. Tie. Paprašyti prisiminti. kad jį gavau". Po savaitės jie sutiko parašyti kritišką rašinį apie studentų įtaką studijų programai. Tie. Jackas Croxtonas ir jo kolegos (1984) leido studentams 15 minučių pakalbėti su žmogumi.padidėjo kritiškas tokios įtakos vertinimas. Įteigta klaidinga informacija gali netgi išprovokuoti klaidingus prisiminimus apie vaikystėje tariamai patirtą seksualinį smurtą. Po šio rašinio jų nuostatos pasikeitė . kaip bėgo. nias. Thoughts on Various Subjects. Jie gaudavo bauginančius atsakymus. aš žinojau. studentai „prisiminė". Kai jam parodėme. daktarą Hendersoną . nes prisipažindamas jis parodo. pusryčių j avainius . dažnai atkakliai tvirtina. Šis procesas veikia mūsų socialinio ir fizinio pasaulio sužadintus prisiminimus. kur yra žurnalas. švariai nusiskutusį vyrą . kad šiandien yra protingesnis nei vakar. ar studentai gali reguliuoti studijų programą. Jie ženklą „duokite kelią" prisimindavo kaip „stop" ženklą. bet sunkiai atkuriamus prisiminimus. kaip ir dabar. Darylas Bernas ir Keithas McConnellis (1970) apklausė Karnegi Melono universiteto studentus.kaip vyruką su ūsais. 2005). kad jie visada laikėsi daugmaž tos pačios nuomonės. ar suvokiate šių pokyčių mastą? Mokslininkai šiuos klausimus tyrinėjo atlikdami eksperimentus. kuriems buvo pasakyta. žurnalą Vogue . Savo nuostatų praeityje atkūrimas Ką jūs galvojote apie branduolinę energiją prieš penkerius metus? Apie prezidentą George W. Bushą arba ministrus pirmininkus Paulą Martiną ir Tony Blairą? Apie savo tėvus? Jei jūsų nuostatos pasikeitė. jog eksperimentas juos paveikė.kaip daktarą Davidsoną. Eksperimento dalyviai būdavo įvykio liudininkai. „Žmogus niekada neturėtų gėdytis prisipažinti klydęs. kad jie šiam žmogui patiko. malonų ir laimingą. iškišo ranką pro langą ar kaip per vestuves apvertė punšo taurę. sūnus su pasitenkinimu atsakė: „Puiku. Vienas mano sūnų pasiskundė: „Negavome Criket žurnalo birželio numerio"." Jonathan Swift. prisiminė jį kaip nervingą. Žmonės.kaip kiaušinius.kaip Mademoiselle. Buvo klausiama. gaudavo (arba ne) apie jį klaidingą informaciją ir po to atlikdavo prisiminimų atkūrimo testą.

išvykę į trijų savaičių kelionę motociklais. Kai patiriame ką nors teigiama. 1997) teigia. „buvo neįtikėtini". Jie paprašė. kurių reikalai pakrypo į blogąją pusę. Diane Holmberg ir Johnas Holmesas (1994) tą patį reiškinį pastebėjo tarp 373 neseniai susituokusių porų. Teigiama prisiminimų interpretacija praskaidrina mūsų prisiminimus. mokslininkai D. Tad gerai praleistą laiką keliaujant po Škotiją dabar (sugrįžęs į darbą. Terence Mitchell. kad pasikeitus santykiams mes peržiūrime ir savo prisiminimus. Wixonas ir Jamesas Lairdas (1976) priėjo išvadą. Branda mus visus paverčia melagiais". dažniau teigė savo partnerį pažinę kaip irzlų savanaudį. Po dvejų metų poros. kaip jautėmės.tikram patyrimui ir dalis . Tie.malonūs įvykiai prisimenami kaip dar malonesni. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 111 Stebėdami panašiai savo ankstesnes nuostatas neigiančius Klarko universiteto studentus. kad visiškai neprisimintume. kad klaidingai prisimena savo jaunystės vertybes. nei buvo iš tikrųjų. kurie nutraukė santykius. arba apgailėtinais (Bornstein ir kiti. Cathy McFarland ir Michaelas Rossas (1985) pastebėjo. dalis . „Kelionės būna žavios tik prisiminimuose. Kaip pastebėjo George Vaillantas (1977). Universiteto studentai. Visais laikais paaugliai savo tėvus laikydavo ir laiko arba nuostabiais. kad joms viskas ir visada sekėsi blogai. Vėliau šiuos potyrius jie prisiminė kaip dar malonesnius. Rezultatai baugina.juo blogiau jis prisimenamas. kiek įmanoma sumažindami nemalonius ar nuobodžius dalykus ir prisimindami tik gerus. su kuriuo studentai peržiūrėjo savo istorijas. 1991). kurie buvo labai įsimylėję. Juo blogesnis jūsų dabartinis požiūris į savo partnerį . vyresnio amžiaus žmonės. juos ima valdyti nauji jausmai.rožinei retrospektyvai. „vikšrai virsta peteliškėmis ir vėliau dažnai būna įsitikinę. Po dviejų mėnesių studentai tai pakartojo. kad jaunystėje jie buvo mažos peteliškės. kurių dauguma teigė esančios labai laimingos.3 s k y r i u s . tarsi būtų mąstę panašiai kaip dabar. tvirtino. Tai pademonstravo Hartmutas Blankas su bendradarbiais (2003). Nebūna taip. kad prisiminimuose dominuoja rožinė retrospektyva . galime peržiūrėti savo istoriją. kur spaudžia terminai ir visi man trukdo) aš romantizuoju kaip tikrą palaimą. po netikėtai pasibaigusių rin- . kad universiteto studentai įvertintų savo nuolatinius partnerius. sako Holmberg ir Holmesas: „Tokios tendencijos gali pavojinga spirale leistis žemyn. kad „greitis. Leigh Thompson ir jų kolegos (1994. R. Karta iš kartos vyresnieji kritikuoja jaunimo vertybes iš dalies dėl to. tiesiog kai prisiminimai tampa migloti. o neigiami prisiminimai tik sustiprina dabartines neigiamas nuostatas". su gidu nukeliavę į Austriją. Rūkas ir mašalai virto miglotais prisiminimais. kalbėjo apie meilę iš pirmo žvilgsnio." Paul Theroux. Gamtos grožis ir gaivus jūros oras tebėra su manimi. atostogavę absolventai teigė patyrę malonių įspūdžių. Tie. The Observer Ankstesnio elgesio atkūrimas Atkurdami prisiminimus. tyręs suaugusius žmones per visą jų gyvenimą. mastas ir užtikrintumas". dalis malonumo tenka lūkesčiams.

žmonės mano. Panašiai. logikos ir aistrų mišinys. sprendžiant iš apklausų. mumyse visuose glūdi „totalitarinis ego". įdėję tiek pastangų ir išleidę tiek pinigų savo būklei pagerinti. tarsi ji nuo dabarties skirtųsi labiau nei iš tikrųjų. kad tas dvi savaites jie valė dantis dažniau. Vėliau. teigia Greenwaldas. kokius rezultatus jie prognozavo iki rinkimų likus dviems mėnesiams. Cathy McFarland ir Garthas Fletcheris (1981) parodė skelbimą. Tačiau jie patys dažnai tvirtina. Iš tiesų. kad sugaišę tiek daug laiko. kad taip patvirtintume savo mintis. sampratas. • Kitų eksperimentų metu klaidingos nuomonės buvo pateiktos po to. Jie taip pat prisimena balsavę aktyviau nei būna iš tiesų užfiksuota (Census Bureau. • Įsitikinimų tvarumas . paprastai pasiekia tik nežymiaus pagerėjimo. kad prieš Įvykį susiformavusi nuomonė lemia tendencingą suvokimą bei interpretacijas. Mūsų socialiniai vertinimai yra stebėjimų ir lūkesčių. kad patobulėjome. kuriame „buvo būtina prisiminti.apie gerą. tariamai kito eksperimento metu." Rašytojas Joseph Conrad. o po įvykio gauta informacija veikia tai. kad įvykiai vyko pageidaujamu būdu". . Kartais įsivaizduojame. dalyvaujantys psichoterapijos ir savęs tobulinimo (svorio reguliavimo. kad ji atitiktų mūsų šiandieninį požiūrį. ką žmogus prisimena. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Savimeilė su mūsų atmintimi krečia šiurpius triukus. esą patyrė didelę naudą (Myers. 1985). kad surūkoma kur kas mažiau cigarečių nei jų parduodama (Hali. Mūsų atmintis netiksliai atkuria ir elgseną. žmonės galvoja: „Gal dar ne viskas tobula. 2004). kad šie faktai turi ryšį su įvykiais. kad psichiatrai ir klinikiniai psichologai taip pat nėra atsparūs šioms tendencijoms.tai reiškinys. kuris peržiūri praeitį. tad ši programa man labai padėjo". interpretuojame ir prisimename įvykius. Studentai pademonstravo klaidingai prisiminė savo prognozes priartidami jas prie tikrųjų rinkimų rezultatų. 1993). 1857-1924 kimų Vokietijoje Leipcigo universiteto studentams pasiūlę prisiminti. Mes atsirenkame.112 I dalis. APIBENDRINIMAS Kaip suvokiame savo socialinę aplinką? • Išankstinė nuomonė stipriai veikia mūsų interpretacijas ir prisiminimus. 14 skyriuje pamatysime. kai žmonės „įsikimba" savo pradinių nuomonių ir priežasčių. tačiau anksčiau buvo dar blogiau. Tyrimų metu buvo pastebėtas atminties sužadinimo reiškinys: išankstinė nuomonė stipriai veikia informacijos suvokimą bei interpretacijas. kodėl jų įsitikinimas gali būti teisingas. aprašytais George Onvello romane „1984-ieji". Keliems Vaterlo universiteto studentams Michaelas Rossas. kai tiriamieji susipažino su informacija. Socialinės psichologijos ekspertas Anthony Greenwaldas (1980) pastebėjo. metimo rūkyti) programose. tie patys studentai prisiminė. kodėl taip yra: normalu. nei šio raginimo negirdėję studentai. net jei jo pagrindas ir sugriaunamas. Šie eksperimentai atskleidė. todėl galime klaidingai prisiminti praeitį. Ši tendencija patvirtina mįslingą nuoseklių duomenų porą: sportuojantys. raginantį valyti dantis. Todėl mažai kalbame apie blogą elgesį ir daug . Michaelas Conway ir Michaelas Rossas paaiškina.

tai „įsitikinimas savo teisumu ignoruojant realybę"? Preliminarūs moksliniai tyrimai byloja. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 113 • Mūsų atmintis toli gražu nėra praeities faktų saugykla. kad intuicija . pateikimo ir prisiminimo mechanizmą tiriančios kognityvinės psichologijos pažangą. kokius mūsų socialinės intuicijos stebuklus bei klaidas atskleidė moksliniai tyrimai. draugauti. Susidarydami nuomonę. Jie teigia. mūsų pažintiniai mechanizmai yra veiksmingi bei prisitaikantys. kai atkuriame prisiminimus Ją stipriai veikia nuostatos ir jausmai. kad pasąmonė iš tiesų kontroliuoja elgseną. pasireiškę atkūrimo metu. šokti). lėtos. išjungti savo kompiuterizuotas navigacijos sistemas ir pasikliauti vidinėmis galiomis. kad svarbią informaciją galima gauti nedelsiant. o sutuoktiniai klaidingai vertina savo partnerius. vienos rasės žmonės susidaro klaidingą nuomonę apie kitą rasę. darbdaviai klaidingai vertina savo darbuotojus. mes į jį reaguojame nesąmoningai paspausdami stabdį. be abejonės. tačiau retkarčiais klaidina. kad vertindami kitus turėtume pasikliauti intuiciją valdančiu dešiniuoju smegenų pusrutuliu. skiriasi šeimos. pastaruosius 30 metų jie.3 s k y r i u s . sakantys. veiksmo sužadinimas turi būti atskirtas nuo neefektyvios (t. . vairuoti.ir ar teisingai . sąmoningai neanalizuojant? O gal teisūs skeptikai. turėtume sekti filmo „Žvaigždžių karai" herojaus Luko Skaivolkerio pavyzdžiu. pastebi Neilas Macrae ir Lucy Johnston (1998). „didžiąją žmogaus kasdienio gyvenimo dalį nulemia ne jo sąmoningi ketinimai bei pasirinkimai. Pasižiūrėkime. Atsižvelgdami į suvokimo. socialiniai psichologai atskleidė socialinių vertinimų formavimosi ypatumus. Tačiau kartais gydytojai susidaro klaidingą nuomonę apie pacientus. Iš tiesų. Intuityvūs vertinimai Ką gali mūsų intuicija . kyla streikai. Kaip sprendžiame apie socialinę aplinką? Kaip jau esame pastebėję. „kad apskritai galėtume ką nors daryti (pavyzdžiui. Kaip aiškina Johnas Barghas ir Tanya Chartrand (1999). pavadins socialinio pažinimo era. Kai užsidega raudonas šviesoforo signalas. Paprastai šie mechanizmai tarnauja gerai. Dėl to nustatomos klaidingos diagnozės. y. nuoseklios. o mąstymo procesai.gebėjimas ką nors suprasti iš karto. neargumentuojant ir neanalizuojant? „Intuityvaus valdymo" propaguotojai įsitikinę. kad turėtume įsiklausyti į savo vidinį balsą. Ar intuityvių sprendimų šalininkai teisūs teigdami. randasi prietarai. Tad kaip . Priimdami ar atleisdami iš darbo bei investuodami turėtume įsiklausyti į savo nuojautą. kuriuos sužadina aplinka ir kurie veikia nepriklausomai nuo mūsų sąmoningo suvokimo bei kontrolės".žmonės daro intuityvius socialinius sprendimus? Kai istorikai pradės rašyti apie pirmąjį socialinės psichologijos mokslo šimtmetį. Iš tikrųjų ji formuojama tada.

114

I dalis. SOCIALINIS MĄSTYMAS

naudojančios išteklius) sąmoningos protinės veiklos, kitaip neišvengiamai dominuos neveiklumas".

Intuicijos galia
kontroliuojamas informacijos apdorojimas (controlled processing) Aiškus mąstymas, kuris yra kryptingas, reflektyvus ir sąmoningas. autimatiškas informacijos apdorojimas (automatic processing) Numanomas, arba intuityvus, mąstymas, vykstantis be pastangų, įprastas ir nepavaldus protui.

„Širdis turi savus argumentus, kurių nežino protas", - pastebėjo XVII a. filosofas ir matematikas Blaise Pascalis. Praėjus trims šimtmečiams mokslininkai patvirtino, kad Pascalis buvo teisus. Mes žinome daugiau nei galvojame, kad žinome. Informacijos apdorojimo pasąmonėje tyrimai patvirtina, kad galimybės sužinoti, kas vyksta mūsų prote, yra ribotos (Bargh ir Ferguson, 2000; Greenwald ir Banaji, 1995; Strack ir Deutsch, 2004). Mūsų mąstymas iš dalies yra kontroliuojamas (reflektyvus, sąmoningas ir kryptingas) ir - kitaip nei dauguma mano - iš dalies - automatiškas (impulsyvus, nereikalaujantis pastangų ir nesąmoningas). Automatiško mąstymo procesas vyksta ne „ekrane", o ten, kur nepasiekia žvilgsnis - už supratimo ribų. Panagrinėkime šiuos automatiško mąstymo, kurį mes dažnai vadiname intuicija, pavyzdžius: • Schemos - mąstymo struktūros - nesąmoningai, intuityviai valdo mūsų patyrimų suvokimą bei interpretavimą. Kai girdime kalbant apie sektas ar apie seksą, mūsų reakcija priklauso ne tik nuo išgirsto žodžio, bet ir nuo intuityvios turinio interpretacijos. Emocinės reakcijos dažnai vyksta beveik spontaniškai, nespėjus sąmoningai pagalvoti. Regimą ar girdimą informaciją neuronai perkelia į smegenų sensorinį komutatorių - gumburą (lot. thalamus), o iš jo - į emocijų valdymo centrą migdolą (lot. amygdala), smegenų žievei net nespėjus įsikišti (LeDoux, 2002). Mūsų protėviai, kurie intuityviai bijojo iš krūmų sklindančio garso, iš tiesų patys nežinojo, ko bijo, tačiau jų išlikimo ir genų tęstinumo tikimybė buvo didesnė nei jų sąmoningesnių pusbrolių. Pakankamai patyrę žmonės gali intuityviai rasti uždavinio sprendimą. Situacija sužadina jų atmintyje saugomą informaciją. Tiksliai nežinodami, kaip tai vyksta, atpažįstame draugo balsą ištarus jam telefonu vos vieną žodį. Šachmatų meistrai intuityviai randa prasmingas kombinacijas, kurių nepastebi naujokai, ir dažnai kitą ėjimą pasirenka vos žvilgtelėję į lentą.

Vienus dalykus - faktus, vardus, ankstesnę patirtį - mes prisimename aiškiai (sąmoningai), o kitus - įgūdžius ir atitinkamas nuotaikas - nesąlygiškai, sąmoningai nežinodami ir neteigdami, kad žinome. Tai galioja mums visiems, tačiau stulbinamai akivaizdžiai pasireiškia po smegenų traumų, kai žmogus negali aiškiai atkurti prisiminimų. Viena tokią traumą patyrusi moteris niekaip neatpažindavo savo gydytojo, kuris kasdien paspausdamas jai ranką turėdavo iš naujo prisistatyti. Kartą gydytojas prie rankos prisitvirtino smeigtuką, ir moteris iš skausmo pašoko. Kai kitą dieną gydytojas vėl pasirodė, moteris jo vis tiek nepažino (sąmoninga atmintis). Tačiau ji išsaugojo nesąlyginę atmintį, todėl rankos paspausti nenorėjo.

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

115

Tokie pat ryškūs yra regėjimo lauko susiaurėjimo atvejai. Po chirurginės operacijos ar insulto praradusių už regėjimą atsakingos smegenų žievės dalį žmonių regėjimo laukas gali susiaurėti. Kai nematomoje zonoje jiems rodomos lazdelės, tokie žmonės teigia nieko nematą. Atspėję, ar lazdelės yra laikomos vertikaliai, ar horizontaliai, tokie pacientai apstulbsta, kai jiems pasakoma: „Teisingai atspėjote". Taigi šie žmonės žino daugiau nei mano žiną. Atrodo, jog egzistuoja maži slapta veikiantys protai - lygiagretaus informacijos apdorojimo dariniai. Panagrinėkime visiems savaime suprantamu atrodantį gebėjimą intuityviai atpažinti veidą. Kai į ką nors žiūrite, jūsų smegenys suskaido regimąją informaciją į tokius segmentus kaip spalva, gylis, judėjimas bei forma ir kiekvieną jų apdoroja, prieš vėl surinkdamos į visumą. Galiausiai kažkokiu būdu jūsų smegenys palygina suvoktą vaizdą su jau atmintyje saugomais vaizdais. Ir štai! Akimirksniu ir be jokių pastangų jūs atpažįstate savo senelę. Jei intuicija yra kažko žinojimas be logiškos analizės, tai suvokimas yra intuicijos tobulybė. Ikislenkstiniai dirgikliai gali daryti įdomų poveikį. Jei geometrinė figūra rodoma trumpiau nei 0,01 sekundės, žmonės tvirtina nematę nieko, išskyrus šviesos blyksnį. Tačiau vėliau jie pirmiausia reaguoja į matytas figūras. Tad daugelis rutiniškų pažinimo funkcijų vyksta automatiškai, nesąmoningai, mums jų nesuvokiant. Protas veikia kaip didelė korporacija. Kontroliuojama sąmonė dalyvauja sprendžiant svarbius, sudėtingus ar naujus klausimus, o įprastas užduotis ir tokias, kurias atliekant reikia veikti greitai, paveda pavaldiniams. Šis išteklių delegavimas leidžia į daugelį situacijų reaguoti greitai, efektyviai, intuityviai. Pastaba: smegenys žino daug daugiau negu mums pasako.

Intuicijos apribojimai
Aptarėme, kaip automatinis mąstymas gali mus „paversti išmintingais" (Gigerenzer ir Todd, 1999). Vis dėlto, pasak Elizabeth Loftus ir Marko Klingerio (1992), kai kurie pažinimą tiriantys mokslininkai abejoja intuicijos tobulumu. Jie teigia, kad „esama vieningos nuomonės, jog pasąmonė nėra tokia išmintinga, kaip buvo manoma anksčiau". Pavyzdžiui, nors nesuvoktas (ikislenkstinis) dirgiklis gali sužadinti silpną trumpalaikę reakciją - kurios pakanka jei ne sąmoningam suvokimui, tai bent jau pojūčiui sukelti - nėra įrodymų, kad pasąmonei siunčiamos nuorodos galėtų „perprogramuoti" ją sėkmei. Iš tiesų yra gana daug įrodymų, kad tokios nuorodos šito padaryti negali (Greenwald, 1992). Socialiniai psichologai ištyrė ne tik klaidingus pavėluotus sprendimus, bet ir mūsų gebėjimą kurti iliuzijas - klaidingus suvokimus, fantazijas ir sukonstruotus įsitikinimus. Michaelas Gazzaniga (1992, 1998) teigia, kad jo pacientai, kuriems chirurgiškai buvo atskirti smegenų pusrutuliai, akimirksniu sukuria gluminančių savo poelgių aiškinimus ir jais patiki. Jei pacientas atsistoja

116

I dalis. SOCIALINIS

MĄSTYMAS

ir žengia kelis žingsnius po to, kai eksperimentatorius į dešinįjį - neverbalinį - smegenų pusrutulį nusiunčia trumpą signalą „eik", kairysis - verbalinis pusrutulis akimirksniu sukuria tikėtiną paaiškinimą („Aš užsinorėjau gerti"). Iliuzinis mąstymas taip pat aptariamas daugybėje naujausių studijų apie socialinės informacijos priėmimą, saugojimą ir atkūrimą. Suvokimo tyrėjai analizuoja, ką iliuzinis, apgaulingas mąstymas gali pasakyti apie mūsų normalaus suvokimo mechanizmus, o socialiniai psichologai domisi iliuzinio mąstymo galimybėmis atskleisti normalų informacijos apdorojimą. Šie mokslininkai nori pateikti mums kasdienio socialinio mąstymo žemėlapį, kuriame būtų aiškiai pažymėti pavojai. Kai kalbėsime apie šias veiksmingo mąstymo formas, prisiminkite, kad aiškinimas, kaip žmonės susikuria klaidingus įsitikinimus, neįrodo, kad visi įsitikinimai yra klaidingi. Tačiau norint atpažinti apgaulę, pravartu žinoti, kaip ji sukuriama.

Perdėta savikliova
Iki šiol matėme, kad mūsų pažinimo sistema veiksmingai ir automatiškai apdoroja milžinišką kiekį informacijos. Tačiau šis veiksmingumas susijęs su kompromisu; interpretuojant potyrius ir atgaminant prisiminimus, intuicija dažnai klysta. Paprastai šių klaidų nesuvokiame. „Intelektinis pasipūtimas", pasireiškiantis vertinant ankstesnes savo žinias („aš jau seniai tai žinojau"), daro įtaką ir vertinant esamas žinias bei prognozuojant elgseną. Nors žinome ne kartą suklydę, planuodami ateitį būname optimistiškesni - tikimės viską atlikti laiku, išsaugoti ryšius ir laikytis įprastos tvarkos (Ross ir Newby-Clark, 1998). Tirdami šį perdėtos savikliovos reiškinį, Danielis Kahnemanas ir Amosas Tversky (1979) pateikė tiriamiesiems klausimus, prašydami įrašyti trūkstamą informaciją, pavyzdžiui, „Esu tikras 98 proc., kad atstumas oro keliu tarp Niu Delio ir Pekino yra didesnis nei mylių ir mažesnis nei mylių". Dauguma žmonių per daug pasitikėjo savimi: beveik 30 proc. atvejų teisingi atsakymai toli gražu neatitiko to, kuo eksperimento dalyviai buvo 98 proc. įsitikinę. Siekdami išsiaiškinti, ar darant sprendimus socialinėje srityje taip pat pernelyg pasitikima savimi, Davidas Dunningas su bendradarbiais (1990) sukūrė nedidelį žaidimą. Jie paprašė Stenfordo universiteto studentų atspėti, kaip nepažįstamas žmogus atsakytų į tokius klausimus: „Ar sudėtingam egzaminui ruošiatės vienas, ar su draugais?" „Savo konspektus vertintumėte kaip tvarkingus ar kaip padrikus?" Žinodami klausimų pobūdį, bet ne pačius klausimus, eksperimento dalyviai pasikalbėjo su tiriamu asmeniu, kurio atsakymus jie turėjo atspėti, apie jo išsilavinimą, pomėgius, mokslinius interesus, siekius, zodiako ženklą - apie viską, kas, jų nuomone, galėtų praversti. Po to, kol tiriamieji individualiai atsakinėjo į 20 klausimų, kurių kiekvienas turėjo po du galimus atsakymus, pokalbio vedėjai bandė atspėti savo tiriamųjų atsakymus ir įvertinti savo pasitikėjimą prognozės tikslumu.

perdėtos savikliovos reiškinys (overconfidence phenomenon) Polinkis būti labiau [sitikinusiam negu teisingam: pervertinti savo įsitikinimų ir vertinimų tikslumą.

Atstumas oro keliu tarp Niu Delio ir Pekino yra 2500 mylių.

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

117

Pokalbio vedėjų spėjimai pasitvirtino 63 proc. - rezultatas 13 proc. aukštesnis nei spėliojant aklai. Tačiau vidutiniškai 75 proc. pasitikėjo savo spėjimų teisingumu. Spėjant savo kambario draugų atsakymus, 68 proc. prognozių buvo teisingos, o 78 proc. eksperimento dalyvių buvo įsitikinę, kad atspės teisingai. Labiausiai pasitikėjusieji savimi dažniausiai pervertindavo savo galimybes. Žmonės taip pat pernelyg pasitiki savimi spręsdami, ar jiems sakoma tiesa, ir vertindami tokius dalykus, kaip partnerio ankstesnė seksualinė patirtis arba kam pirmenybę teikia kambario draugai (DePaulo ir kiti, 1997; Swan ir Gili, 1997). Ironiška tai, kad kuo didesnis neišmanymas, tuo didesnis pasitikėjimas savimi. Reikia būti kompetentingam, kad suprastum, kas yra kompetencija, pastebi Justinas Krugeris ir Davidas Dunningas (1999). Blogiausiai išlaikę gramatikos, humoro ir logikos testus studentai labiausiai pervertina savo gebėjimus šiose srityse. Nesuprantantys, kas yra gera logika ir gramatikos žinios, dažnai nesuvokia, kad jiems jų ir trūksta. Iš raidžių, sudarančių žodį „psichologija", sudėlioję ilgą kitų žodžių sąrašą, pasijuntate labai talentingas, bet vos draugas ima vardyti žodžius, kuriuos praleidote, pradedate jaustis kvailai. Deanna Caputo ir Dunningas (2005) atkūrė šį reiškinį eksperimentais, patvirtindami, kad žinių stoka palaiko pasitikėjimą savimi. Tolesni tyrimai parodė, kad šis „nekompetentingumo nežinojimas" dažniausiai pasireiškia sprendžiant iš pažiūros nesudėtingas užduotis, tokias kaip žodžių dėliojimas iš raidžių, sudarančių žodį „psichologija". Spręsdamas sudėtingas, sunkiai įveikiamas užduotis žmogus dažniau suvokia, kad ne viską sugeba (Burson ir kiti, 2006). Šis nekompetentingumo nežinojimas padeda paaiškinti stulbinamą Davido Dunningo (2005) darbuotojų įvertinimo tyrimų išvadą: „tai, ką kiti pastebi mumyse, labiau koreliuoja su objektyvia tiesa negu tai, ką pastebime savyje patys". Vieno tyrimo dalyviai stebėjo, kaip žmogus įeina į kambarį, atsisėda, perskaito orų prognozę ir išeina (Borkenau ir Liebler, 1993). Vien tik iš šio stebėjimo, neturėdami daugiau jokių duomenų, jie turėjo įvertinti žmogaus intelektą. Jų įverčių koreliacija su šio žmogaus intelekto įverčiais buvo lygi 0,30, t. y. buvo beveik tokia pat, kaip ir žmogaus intelekto koreliacija su jo paties įverčiu - 0,32! Jei nežinojimas gali suteikti pasitikėjimo savimi, tai galime savęs paklausti, kur gi esame netobuli? 2 skyriuje kalbėjome apie tai, kaip žmonės klysta pervertindami savo emocinių reakcijų į gerus ar blogus įvykius ilgalaikiškumą. Ar prognozuoti savo elgesį sekasi geriau? Kad tai išsiaiškintų, Robertas Valone ir jo bendradarbiai (1990) rugsėjo mėnesį paprašė koledžo studentų atsakyti į klausimus, ar jie mes mokyklą, pasirinks pagrindinę discipliną, kitais metais nuspręs gyventi ne studentų miestelyje ir t. t. Nors vidutiniškai 84 proc. studentų tikėjo savo prognozių teisingumu, iš tiesų klydo beveik dvigubai dažniau. Net kai jautėsi visiškai tikri dėl savo prognozių, jie klydo 15 proc. Kai vertinamos sėkmės galimybės, pavyzdžiui, laikant svarbų egzaminą, pasitikėjimas būna didžiausias, kol yra daug laiko iki rezultatų paskelbimo.

118

I dalis. SOCIALINIS

MĄSTYMAS

„Išmintingas žmogus per daug gerai žino savo silpnybes, kad laikytų save neklystančiu; o tas, kuris žino daugiausia, geriausiai supranta, kiek mažai jis žino." Thom Jefferson, Writings („Raštai")

Egzamino dieną nesėkmės galimybė atrodo didesnė, ir pasitikėjimas paprastai sumažėja (Gilovich ir kiti, 1993; Shepperd ir kiti, 2005). Rogeris Buehleris ir jo bendradarbiai (1994, 2002, 2003) daro išvadą, kad dauguma studentų taip pat pervertina save numatydami, kiek užtruks rengdami kursinius darbus bei kitas svarbias užduotis. Tai būdinga ne tik studentams: • „ Planavimo klaida Kiek šiandien turite laisvo laiko? Kiek planuojate turėti laisvo laiko po mėnesio? Dauguma iš mūsų pervertiname tai, kiek daug galime nuveikti ir kiek laisvo laiko turėsime (Zauberman ir Lynch, 2005). Profesionalūs planuotojai taip pat dažniausiai klysta numatydami projektų vykdymo laiką ir kainą. 1969 m. Monrealio meras Jeanas Drapeau išdidžiai pareiškė, kad 120 milijonų dolerių vertės stadionas su nuleidžiamu stogu bus pastatytas 1976 metų olimpinėms žaidynėms. Stogas buvo užbaigtas 1989 m. ir vien jis kainavo 120 milijonų dolerių. 1985 metais oficialiai apskaičiuota, kad Bostono „Didžiosios sankasos" greitkelio projektas kainuos 2,6 milijardo dolerių ir bus užbaigtas iki 1998 metų. 2005 metais kaina buvo išaugusi iki 14,6 milijardo, o projektas vis dar nebuvo baigtas. Perdėta biržos maklerio savikliova. Investicijų ekspertai, reklamuojantys savo paslaugas ir manantys, kad gali pranokti vertybinių popierių biržą, pamiršta, jog kai vienas biržos makleris, išgirdęs akcijų kainą, ištaria: „Parduodu!", kitas sako: „Perku!" Akcijos kaina yra šių dviejų su pasitikėjimu priimtų sprendimų vidurkis. Tad nors tai atrodo neįtikėtina, ekonomistas Burtonas Malkielas (2004) teigia, kad investicinių fondų, kuriuos sudarė investicijų analitikai, pelno rodikliai nė kiek nebuvo geresni už atsitiktinai pasirinktų vertybinių popierių pelną. Perdėta politinė savikliova. Pernelyg savimi pasitikinčiųjų idėjos gali sukelti sumaištį. Pasitikintis savimi Adolfas Hitleris nuo 1939 iki 1945 metų kariavo prieš visą Europą. Pasitikintis savimi Lyndonas Johnsonas XX a. septintajame dešimtmetyje siuntė JAV ginklus ir karius, siekdamas išgelbėti demokratiją Pietų Vietname. Saddamas Husseinas 1990 metais nusiuntė savo armiją į Kuveitą, o 2003 metais pažadėjo sutriuškinti armijas, kurios puls Iraką. Pasitikintis savimi G. W. Bushas paskelbė, kad išlaisvintame Irake netrukus įsivyraus taiki demokratija, o tariamai ten esantys masinio naikinimo ginklai bus sunaikinti.

Apie atominę bombą: „Tai yra kvailiausias dalykas, kurį kada nors esame padarę. Bomba niekada nesprogs, ir aš tai tvirtinu kaip sprogmenų ekspertas." Admirolas VVilliam Leahy prezidentui Trumanui, 1945

Kas lemia perdėtą savikliovą? Kodėl, nepaisant patirties, nemokame vertinti savęs realistiškiau? Yra kelios priežastys. Visų pirma, savo klaidingus sprendimus žmonės linkę prisiminti kaip nedideles paklaidas. Tai pastebėjo Phillipas Tetlockas (1998, 1999), XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje įvairiems mokslo ir vyriausybės ekspertams pasiūlęs, remiantis savo požiūriu, parengti prognozes apie valdžios perspektyvas Sovietų sąjungoje, Pietų Afrikos Respublikoje ir Kanadoje. Po penkerių metų komunizmas žlugo, Pietų Afrikos Respublika tapo daugiarase demokratine valstybe, o Kanada išliko vieninga. Ekspertai, kurių pasitikėjimas savo prognozėmis siekė 80 proc., tei-

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

119

sūs buvo tik 40 proc.. Tačiau prisiminę savo sprendimus, suklydusieji vis tiek laikėsi nuomonės, kad iš esmės jie buvo teisūs. Daugelis sakė: „aš buvau beveik teisus"; „griežto kurso šalininkams beveik pavyko įvykdyti perversmą prieš Gorbačiovą"; „Kvebeko separatistai beveik nugalėjo per referendumą dėl atsiskyrimo";, jei ne atsitiktinumas, suvedęs de Klerką ir Mandelą pereinant prie juodaodžių daugumos valdymo Pietų Afrikos Respublikoje, būtų buvę pralieta kur kas daugiau kraujo." Labai sunku išmušti politikos ekspertų, vertybinių popierių rinkos analitikų, psichiatrų ir sporto prognozuotojų nepamatuotą pasitikėjimą savimi.

„Jei ką nors žinodami manote, jog tai žinote, o nežinodami prisipažįstate, kad nežinote, esate išmintingi." Konfucijus, The Analects („Anaiektai")

Patvirtinimo šališkumas
Žmonės nesistengia ieškoti informacijos, kuri paneigtųjų įsitikinimus. Tai įrodė P. C. Wasonas (1960) - beje, jūs taip pat galite pamėginti, - pateikdamas žmonėms trijų skaičių - 2, 4, 6 - seką, atitinkančią jo sugalvotą taisyklę (taisyklė buvo paprasta: bet kurių trijų didėjančių skaičių seka). Kad žmonės atspėtų šią taisyklę, Wasonas siūlydavo jiems sugalvoti trijų skaičių seką. Kiekvieną kartą Wasonas pasakydavo, ar seka atitinka jo taisyklę. Kai žmonės būdavo tikri atspėję taisyklę, jie turėdavo liautis kūrę sekas ir ją pasakyti. Ir koks gi buvo rezultatas? Retai kada teisūs, tačiau niekada neabejojantys buvo 23 iš 29 žmonių. Jie dažniausiai susikurdavo kokią nors klaidingą taisyklę (pavyzdžiui, kad skaičiai turi skirtis dvejetu) ir po to ieškodavo šį įsitikinimą patvirtinančių įrodymų (pavyzdžiui, pateikdami skaičius 8, 10, 12), o ne bandydami paneigti savo spėjimą. Uoliai bandome patvirtinti savo įsitikinimus, tačiau nesistengiame ieškoti juos paneigiančių įrodymų. Šis reiškinys vadinamas patvirtinimo šališkumu. Patvirtinimo šališkumas padeda paaiškinti, kodėl mūsų savivaizdis išlieka taip stulbinančiai nekintamas. Williamas Svvannas ir Stephenas Readas (1981; Swann ir kiti, 1992a,b, 1994) savo eksperimentų, atliktų Teksaso universiteto Ostino filiale, metu pastebėjo, kad studentai ieško, sukelia ir prisimena grįžtamąjį ryšį, patvirtinantį jų įsitikinimus apie save. Žmonės ieško tokių draugų ir sutuoktinių, kurie juos vertintų visada taip pat, net ir neigiamos nuomonės atveju (Swann ir kiti, 1991, 2003). Svvannas ir Readas tai tapatina su savęs patikrinimu, kurį galime stebėti, pavyzdžiui, pobūvyje, jei ten yra žmogus, laikantis save valdingu. Tik atvykęs toks žmogus pirmiausia ieškos pašnekovų, kurie, jo nuomone, leis jam dominuoti. Pokalbio metu savo požiūrį jis reikš taip, kad užsitarnautų norimą pagarbą. Pasibaigus pobūviui sunkiai prisimins pokalbius, kuriuose reiškėsi minimaliai, bet lengvai prisimins, kaip įtikinamai reiškėsi pokalbiuose, kuriuose dominavo. Tad šio pobūvio patirtis patvirtins jo savivaizdį.

patvirtinimo šališkumas (confirmation bias) Polinkis ieškoti informacijos, patvirtinančios išankstinę nuomonę.

Kaip išvengti perdėtos savikliovos
Kokias išvadas leidžia daryti perdėtos savikliovos tyrimai? Pirmoji išvada reikia atsargiai vertinti kategoriškus pareiškimus. Net ir įsitikinę savo teisumu žmonės gali klysti. Pasitikėjimas ir kompetencija nebūtinai turi sutapti.

120

I dalis. SOCIALINIS MĄSTYMAS

Trys dalykai padeda sėkmingai sumažinti perdėtą savikliovą. Vienas iš jų - greitas grįžtamasis ryšys (Lichtenstein ir Fischhoff, 1980). Kasdieniame gyvenime sinoptikai ir lošėjai, spėjantys, kokie žirgų šansai laimėti lenktynes, gauna kasdienį grįžtamąjį ryšį. Todėl abiejų grupių ekspertai gana gerai įvertina savo prognozių tikslumą (Fischhoff, 1982). Siekiant sumažinti „planavimo klaidos" padarinius, galima suskaidyti tikslą į smulkesnes dalis ir įvertinti, kiek laiko prireiks kiekvienai iš jų. Justinas Krugeris ir Mattas Evansas (2004) teigia, kad šitaip elgiantis galima realiau įvertinti darbo baigimo laiką. Kai imama svarstyti, kodėl idėja galėtų būti teisinga, pradeda atrodyti, kad ji iš tiesų teisinga (Koehler, 1991). Tad trečias būdas sumažinti perdėtą savikliovą - priversti žmogų pagalvoti, dėl kokios priežasties sprendimas gali būti klaidingas; tai yra, priversti gilintis į kontrargumentus (Koriat ir kiti, 1980). Vadovai gali priimti realesnes visų siūlymų bei rekomendacijų nutartis ir nurodyti priežastis, kodėl šių siūlymų ar rekomendacijų gali nepavykti įgyvendinti. Tačiau turėtumėte būti atidūs, kad nesumenkintume žmonių pasitikėjimo savimi taip, jog jie ištisai užsiiminėtų savianalize, nuolat abejotų savimi ir galiausiai netektų ryžto. Kai pasitikėjimo savimi stokojantiems asmenims teks pasikliauti savo išmintimi, jie gali išsigąsti, nedalyvauti išreiškiant nuomones ar priimant svarbius sprendimus. Perdėta savikliova gali brangiai kainuoti, o pagrįstas pasitikėjimas savimi padeda prisitaikyti.

Euristika: trumpiausias protavimo kelias
Turėdama labai mažai laiko apdoroti gausybę informacijos, mūsų pažinimo sistema veikia greitai ir taupiai. Ji prisitaiko kurdama trumpindama protavimo kelius. Mes neįtikėtinai lengvai susidarome įspūdį, nuomonę ir kuriame paaiškinimus. Tai atlikti padeda euristikos - paprastos ir veiksmingos mąstymo strategijos. Daugelyje situacijų mūsų staigūs apibendrinimai - „Tai pavojinga!" - yra adaptyvūs. Šių intuityvių patarėjų sparta padeda mums išlikti. Biologinis mąstymo tikslas - veikiau užtikrinti, kad išliktume gyvi, o ne rūpintis teisumu. Tačiau kai kuriose situacijose skubėdami klystame.

euristika (heuristic) Mąstymo strategija, leidžianti greitai ir veiksmingai nuspręsti

Tipiškumo euristika
Oregono universiteto studentams buvo papasakota, kad grupė psichologų bendravo su 30-ies inžinierių bei 70-ies teisininkų grupe ir glaustai apibendrino savo įspūdžius. Atsitiktiniu būdu iš tirtos imties buvo pasirinktas šis aprašymas:
Frenkas yra du kartus išsiskyręs ir didžiąją laisvalaikio dalį praleidžia golfo klube. Kalbėdamasis klubo bare jis dažniausiai gailisi, kad bandė sekti savo tėvo, kurį gerbė, pėdomis. Užuot ilgas valandas kankinęsis prie knygų, verčiau jis būtų išmokęs mažiau ginčytis su žmonėmis. Klausimas: Kokia tikimybė, kad Frenkas yra teisininkas, o ne inžinierius?

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

121

Paprašyti atspėti Frenko profesiją, daugiau nei 80 proc. studentų manė, kad jis yra teisininkas (Fischhoff ir Bar-Hillel, 1984). Gana neblogai. Tačiau kaip, jūsų manymu, pasikeitė studentų vertinimai, kai jiems buvo pasakyta, kad grupėje, iš kurios buvo atrinktas aprašymas, yra 70 proc. inžinierių? Niekaip. Studentai visiškai neatsižvelgė į inžinierių ir teisininkų santykį grupėje; jų manymu, Frenkas labiau atstovavo teisininkams, ir atrodo, jog tai buvo svarbiausia. Kai apie ką nors spręsdami intuityviai lyginame su mūsų protuose esančiais atitinkamais vaizdiniais, reiškia, vadovaujamės tipiškumo euristika. Kaip ir dauguma euristikos rūšių, tipiškumas paprastai yra neblogas kelias į tiesą. Tačiau ne visada. Panagrinėkime pavyzdį. Linda yra 31 metų amžiaus, netekėjusi, stačiokiška ir labai išsilavinusi. Universitete ji studijavo filosofiją. Kai Linda buvo studentė, jai labai rūpėjo diskriminacija ir kiti socialiniai klausimai, tad ji dalyvavo protesto prieš branduolinę energetiką demonstracijose. Kas, jūsų nuomone, turint galvoje šį apibūdinimą, labiau tikėtina: a. Linda yra banko kasininkė. b. Linda yra banko kasininkė ir aktyvi feministė. Didesnė dalis mano, kad labiau tikėtinas variantas b, nes Linda geriau atitinka tipišką feministės įvaizdį (Mellers ir kiti, 2001). Pagalvokime, kuri tikimybė didesnė: kad Linda yra ir banko kasininkė, ir feministė ar kad tik banko kasininkė (nepaisant to, ar ji yra feministė, ar ne)? Kaip primena Amosas Tversky ir Danielis Kahnemanas (1983), ryšio tarp dviejų įvykių tikimybė negali būti didesnė už bet kurio iš šių įvykių tikimybę.

tipiškumo euristika (representativeness heuristic) Tendencija manyti, kartais nepaisant priešingos galimybės, kad koks nors žmogus ar dalykas priklauso konkrečiai grupei, jei jis panašus į tipišką šios grupės narį.

Pasiekiamumo euristika
Panagrinėkime klausimą: kur esama daugiau gyventojų - Irake ar Tanzanijoje? (Atsakymas kitame puslapyje.) Tikriausiai atsakėte į šiuos klausimus, vadovaudamiesi pirma į galvą atėjusia mintimi. Jei pavyzdžiai yra mūsų atmintyje - sakykime, kiek gyventojų yra Irake, - mums atrodo, kad tai labai paprasta. Dažniausiai taip ir būna, tad mums ši pažinimo taisyklė, vadinamoji pasiekiamumo euristika (žr. 3.1 lentelę), labai padeda. Tačiau kartais ši taisyklė apgauna. Kai išgirstame žinomų vienos lyties žmonių sąrašą (Jennifer Lopez, Venus Williams, Hillary Clinton) kartu su tokios pat apimties kitos lyties nežinomų žmonių sąrašu (Donaldas Scarras, Williamas Woodas, Melas Jasperis), vėliau populiarių asmenų vardus prisimename lengviau. Šiuo atveju dauguma žmonių labiau prisimins moteriškus vardus (McKelvie, 1995, 1997; Tversky ir Kahneman, 1973). Ryškių, lengvai įsivaizduojamų įvykių, pavyzdžiui, gerai žinomų ligų, tikimybė taip pat gali atrodyti didesnė nei įvykių, kuriuos sunku įsivaizduoti (MacLeod ir Campbell, 1992; Sherman ir kiti, 1985). Net pramanyti įvykiai romanuose, televizijoje, kino filmuose palieka vaizdinius, kurie vėliau susipina su mūsų

pasiekiamumo euristika (availability heuristic) Pažintinė taisyklė, reiškianti, kad dalykų tikimybė yra vertinama remiantis atmintimi. Jei su kuriuo nors dalyku susiję pavyzdžiai iš karto ateina į galvą mes tą dalyką laikome įprastu.

122

I

dalis.

SOCIALINIS

MĄSTYMAS

3.1 LENTELĖ. Greitoji ir taupioji euristika Euristika Tipiškumo Apibrėžimas Greiti sprendimai, ar kuris nors žmogus arba dalykas tinka kuriai nors kategorijai. Pavyzdys Sprendimas, kad Carlosas yra bibliotekininkas, o ne sunkvežimio vairuotojas, nes jis geriau atitinka bibliotekininko įvaizdį. Paauglių smurto vertinimas po susišaudymo mokykloje. Gali sukelti Kitos svarbios informacijos atmetimą.

Pasiekiamumo

Greitai susidaroma nuomonė apie galimus [vykius.

Naujų įspūdžių sureikšminimą, dėl kurio, pavyzdžiui, galima pradėti bijoti suklysti.

„Dauguma žmonių įrodinėja dramatiškai, o ne kiekybiškai." Teisininkas Oliver VVendell Holmes jaunesnysis, 1809-1894

pažiūromis (Gerrig ir Prentice, 1991; Green ir kiti, 2002). Juo labiau skaitytojas įsigilinęs ir įsijautęs („Aš galiu lengvai įsivaizduoti įvykius"), juo labiau pasakojimas veiks skaitytojo įsitikinimus ateityje (Diekman ir kiti, 2000). Pavyzdžiui, meilės romanų mėgėjai gali susikurti išbaigtus erotikos scenarijus, kurie darys įtaką jų pačių seksualinėms nuostatoms bei elgesiui. Pasiekiamumo euristika išryškina pagrindinį socialinio mąstymo principą: žmonės sunkiai parenka konkrečius pavyzdžius bendrybėms patvirtinti, tačiau nuostabiai greitai daro apibendrinimus, remdamiesi vienu pavyzdžiu. Todėl nenuostabu, kad 9 iš 10 kanadiečių, išgirdę ar perskaitę apie išprievartavimus, apiplėšimus ir sumušimus, pervertina - dažniausiai su didele paklaida - smurtinių nusikaltimų kiekį (Doob ir Roberts, 1988). Nereikia stebėtis, kad po keleto plataus žiniasklaidos dėmesio nusipelniusių apiplėšimų ir nužudymų Pietų Afrikos Respublikos gyventojai teigė, esą 1998-2004 metais nusikalstatumas šalyje padvigubėjo, nors iš tikrųjų jis buvo gerokai sumažėjęs (Wines, 2005). Pasiekiamumo euristika paaiškina, kodėl ryškūs pasakojimai gali daryti didesnį poveikį nei statistika ir kodėl numanomas pavojus nesutampa su realiuoju (Allison ir kiti, 1992). Kadangi reportažai apie lėktuvų katastrofas yra išlikę daugumos mūsų atmintyje, ypač po 2001 rugsėjo 11-osios, dažnai manome, kad skristi lėktuvu pavojingiau nei važiuoti automobiliu. O iš tiesų nuo 2000 iki 2002 metų JAV keliautojų tikimybė žūti autoavarijoje buvo 39,5 kartus didesnė nei lėktuvo katastrofoje (National Safety Council, 2005). Daugumai lėktuvų keleivių pavojingiausia kelionės atkarpa yra važiavimas į oro uostą. Netrukus po rugsėjo 11-osios teroro išpuolių, daugeliui žmonių atsisakius kelionių lėktuvais ir pasirinkus keliones automobiliais, apskaičiavau: jei skraidys 20 proc. mažiau amerikiečių, o tas nenuskristas mylias jie nuvažiuos automobiliais, per metus galime tikėtis 800 papildomų mirčių keliuose (Myers, 2001). Tai paskatino smalsų vokiečių tyrinėtoją (ir kodėl gi aš to nesugalvojau?) palyginti šią prognozę su avarijų keliuose statistika. Paaiškėjo, kad per paskutinius tris 2001 metų mėnesius, palyginti su prieš tai buvusių

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

123

penkerių metų tokio pat laikotarpio vidurkiu, keliuose žuvo maždaug 350 žmonėmis daugiau (Gigerenzer, 2004). Atrodo, teroristai, patys žuvę per išpuolį, nužudė ne tik 266 žmones keturiuose lėktuvuose, bet, patys to nežinodami, ir daug daugiau žmonių Amerikos keliuose. Dabar žinoma, kad naivios statistinės intuicijos ir iš to kylančios baimės grindžiamos ne apskaičiavimais ar mąstymu, o emocijomis, derančiomis su pasiekiamumo euristika. Išleidus šią knygą tikriausiai vėl bus ir gamtos katastrofų, ir teroro išpuolių, ir vėl bus skatinamos mūsų baimės, budrumas, vėl naujiems dalykams bus sutelkiami visi ištekliai. Teroristai, padedami žiniasklaidos, vėl gali pasiekti savo tikslų, sekindami mūsų išteklius, atitraukdami dėmesį nuo paprastų, nedramatiškų, klastingų rizikos formų, kurios vis glemžiasi gyvybes. Pavyzdžiui, kasdien dėl rotaviruso miršta tiek vaikų, kiek tilptų į keturis lėktuvus (Glass, 2004). Bet vis dėlto dramatiški įvykiai gali priversti susirūpinti realiomis grėsmėmis. Kai kurie mokslininkai teigia, kad 2005 metais tai padarė uraganai „Katrina" ir „Rita". Jie privertė visuomenę atkreipti dėmesį į prognozes, kad pasaulinis klimato atšilimas, dėl kurio kyla jūros lygis ir dažnėja stichinių nelaimių, taps gamtos sukurtu masinio naikinimo ginklu.

Atsakymas į ankstesniame puslapyje pateiktą klausimą: 37 milijonai Tanzanijos gyventojų - žymiai daugiau negu 26 milijonai Irako gyventojų. Dauguma žmonių, kurių atmintyje gyvi Irako įvykiai, spėja klaidingai.

Faktams prieštaraujantis mąstymas
Lengvai įsivaizduojami (prieinami pažinimui) įvykiai stipriai veikia mūsų kaltės, gailesčio, nusivylimo ar palengvėjimo jausmus. Jei mūsų palaikoma komanda svarbias rungtynes pralaimi (arba laimi) vienu tašku, lengvai įsivaizduojame, kaip žaidimas galėjo pasisukti kita linkme ir todėl jaučiame dar didesnį apmaudą (arba palengvėjimą). Įsivaizduodami blogesnes alternatyvas, galime pasijusti geriau. Įsivaizduodami geresnes alternatyvas ir svarstydami, ką kitą kartą galėtume padaryti kitaip, geriau pasiruoštame ateičiai (Boninger ir kiti, 1994; Roese, 1994, 1997). Po pasirodymo olimpinėse žaidynėse atletų emocijos labiausiai atspindi tai, kaip jiems pavyko įgyvendinti savo viltis. Tačiau, pasak vieno tyrimo, emocijos atspindi ir faktams prieštaraujantį mąstymą - modeliavimą mintyse to, kas galėjo būti (McGraw ir kiti, 2004; Medvec ir kiti, 1995). Bronzos medalių laimėtojai (kuriems nesunku įsivaizduoti, kad galėjo nelaimėti jokio medalio) džiaugiasi labiau nei laimėjusieji sidabro medalius (kuriems lengviau įsivaizduoti, kad galėjo laimėti auksą). Panašiai juo didesnį tos pačios kategorijos (pavyzdžiui B+) taškų skaičių studentai surenka, juo blogiau jie jaučiasi (Medvec ir Savitsky, 1997). Gavęs B+ kategorijos įvertinimą, studentas, kuriam iki A - pritrūko tik vieno taško, jaučiasi blogiau nei tas, kuris vos vienu tašku peržengė B+ ribą. Toks faktams prieštaraujantis mąstymas būdingas tada, kai galime lengvai įsivaizduoti alternatyvų rezultatą (Kahneman ir Miller, 1986; Markman ir McMullen, 2003).

faktams prieštaraujantis mąstymas (counterfactual thinking) Alternatyvių scenarijų ir rezultatų, kurie galėjo būti, tačiau neįvyko, įsivaizdavimas.

124

I

dalis.

SOCIALINIS

MĄSTYMAS

Jei nedaug pavėluojame į lėktuvą ar autobusą, įsivaizduojame, kad būtume suspėję, jei tik būtume išvykę įprastu laiku, pasirinkę įprastą maršrutą, nesustoję pasikalbėti. Jei pavėluojame pusvalandį arba vykstame įprastu maršrutu, kitokią galimybę modeliuoti būna sunkiau, todėl taip nenusimename. Jei pakeitę egzamino atsakymą sužinosime, kad jis neteisingas, tikriausiai pamanysime , j e i tik..." ir pasižadėsime kitą kartą pasikliauti intuicija. Tačiau priešingai studentų nuomonei, dažniau atsakymą keičiame iš neteisingo į teisingą (Kruger ir kiti, 2005). Komanda ar politikas, pralaimėjęs nedideliu skirtumu, be paliovos modeliuos situacijas, kaip jis galėjo laimėti (Sanna ir kiti, 2003).

• •

Mūsų sėkmės pojūtis grindžiamas faktams prieštaraujančiu mąstymu. Kai šiaip taip pavyksta išvengti ko nors nemalonaus - kai paskutinę minutę įmušę įvartį išvengiame pralaimėjimo arba kai stovime visai šalia tos vietos, kur nukrito ledo varveklis - nesunkiai galime įsivaizduoti neigiamą, prieštaringą situaciją (kad pralaimėjome rungtynes arba kad ant mūsų užkrito varveklis), todėl manome, kad „mums pasisekė" (Teigen ir kiti, 1999). Antra vertus, „nesėkmė" reiškia įvykį, kurio vis dėlto buvo galima lengvai išvengti. Juo įvykis reikšmingesnis, juo intensyvesnis faktams prieštaraujantis mąstymas (Roese ir Hur, 1997). Gedintys žmonės, netekę sutuoktinio ar vaiko automobilio avarijoje arba palaidoję staigia mirtimi mirusį vaiką, dažniausiai prisipažįsta, kad prisimena bei analizuoja šį įvykį (Davis ir kiti, 1995, 1996). Vienas mano draugas išliko gyvas jo mašinai kaktomuša susidūrus su girto vairuotojo vairuojamu automobiliu. Avarijos metu žuvo jo žmona, duktė ir motina. Jis pasakojo: „Ištisus mėnesius aš mintyse perkratinėjau tos dienos įvykius. Aš nuolatos iš naujo išgyvendavau tą dieną, keisdamas įvykių seką taip, kad būtų išvengta nelaimės" (Sittser, 1994). Tačiau dauguma Azijos ir Vakarų kultūrų žmonių to, ką padarė, gailisi mažiau nei to, ko nesugebėjo padaryti. Pavyzdžiui: „O, kad aš būčiau rimčiau žiūrėjęs į mokslus aukštojoje mokykloje!" Arba: „Reikėjo pasakyti tėvui, kad jį myliu, kol jis dar buvo gyvas" (Gilovich ir Medvec, 1994; Gilovich ir kiti, 2003; Savitsky ir kiti, 1997). Vienos suaugusiųjų apklausos duomenys atskleidė, kad dažnai gailimasi dėl nepakankamai rimto požiūrio į mokslus (Kinnier ir Metha, 1989). Ar mažiau gailėtumės, jei dažniau išdrįstume išeiti už savo patogaus būvio ribų - rizikuoti, nebijoti nesėkmės ir bent jau pamėginti?

Žmonės... dažniau tenka teisintis dėl veiklumo nei dėl neveiklumo (Zeelenberg ir kiti, 1988).

Iliuzinis mąstymas
Dar vienas veiksnys, darantis įtaką mūsų kasdieniam mąstymui, yra dėsningumų ieškojimas atsitiktiniuose įvykiuose. Ši tendencija gali nuvesti įvairiausiais klystkeliais.

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

125

Iliuzinė koreliacija
Lengva įžvelgti ryšį ten, kur jo nėra. Tikėdamiesi pastebėti reikšmingus ryšius, lengvai susiejame atsitiktinius įvykius, pasitelkdami iliuzinę koreliaciją. Williamas Wardas ir Herbertas Jenkinsas (1965) parodė žmonėms tariamo 50 dienų trukusio debesų sklaidymo eksperimento rezultatus. Savo tiriamiesiems jie pasakė, kuriomis dienomis debesys buvo išsklaidyti ir kuriomis dienomis lijo. Ši informacija tebuvo atsitiktinis rezultatų mišinys: kartais, išsklaidžius debesis, lydavo, kartais ne. Tačiau žmonės buvo įsitikinę remdamiesi savo nuomone apie debesų išsklaidymo poveikį - kad jie iš tiesų pastebėjo ryšį tarp debesų sklaidymo ir lietaus. Kiti eksperimentai patvirtino, kad dažnai atsitiktinius įvykius žmonės laiko jų įsitikinimų patvirtinimu (Crocker, 1981; Jennings ir kiti, 1982; Trolier ir Hamilton, 1986). Jei tikime egzistuojant tam tikrą ryšį, tikėtina, jog pastebėsime ir prisiminsime šį ryšį patvirtinančius faktus. Jei tikime, kad nuojauta koreliuoja su įvykiais, pastebėsime ir prisiminsime koreliaciją tarp nuojautos ir vėlesnio įvykio. Mes retai pastebime ar prisimename visus tuos atvejus, kai neįprastų įvykių nepasitaikė. Jei pagalvojus apie draugą jis paskambina, pastebime ir prisimename šį sutapimą. Tačiau nepastebime visų tų kartų, kai apie draugą galvojame, bet jis nepaskambino, arba negalvojome, bet jis paskambino.
iliuzinė koreliacija (illusory correlation) Nesamo ryšio Įsivaizdavimas arba įsivaizdavimas, kad egzistuoja stipresnis ryšys nei iš tiesų yra.

Kontrolės iliuzija
Tendencija atsitiktinius įvykius suvokti kaip susijusius palaiko kontrolės iliuziją - idėją, kad mes darome įtaką atsitiktiniams įvykiams. Dėl to lošėjai nesiliauja lošę, o visi kiti daro įvairiausius neįtikėtinus dalykus. Azartiniai žaidimai. Ellen Langer (1977) pademonstravo kontrolės iliuziją, eksperimentuodama su azartiniais žaidimais. Žmonės, kurie patys pasirinko, kokius skaičius žymėti loterijos bilietuose, paprašyti parduoti bilietą norėjo keturis kartus didesnės kainos negu tie, kurie turėjo bilietą su atsitiktiniais skaičiais. Žaisdami su nerangiu ir nervingu žmogumi jie statydavo kur kas didesnes sumas nei žaisdami su žvitriu, pasitikinčiu oponentu. Metant kauliukus ar sukant ratą, žmonių savikliova išauga (Wohl ir Enzle, 2002). Daugiau nei penkiasdešimt eksperimentų parodė, kad žmonės elgiasi taip, tarsi jie galėtų prognozuoti arba kontroliuoti atsitiktinius įvykius (Presson ir Benassi, 1996; Thompson ir kiti, 1998). Azartinių žaidimų dalyvių stebėjimai patvirtina šiuos eksperimentinius duomenis. Žaidžiantys kauliukais meta švelniai, norėdami išmesti mažus skaičius, ir staigiai, kai nori, kad iškristų dideli (Henslin, 1967). Azartinių žaidimų verslą maitina lošėjų iliuzijos. Lošėjai laimėjimus tapatina su savo gebėjimais bei įžvalgumu. Pralaimėjimai virsta „beveik pataikymais" ar „atsitiktinumais", o dalyvaujantiems sporto varžybų totalizatoriuje - blogais teisėjų sprendimais arba netikėtai atšokusiu kamuoliu (Gilovich ir Douglas, 1986).
kontrolės iliuzija (illusion ofcontrol) Nekontroliuojamų įvykių suvokimas kaip kontroliuojamų arba kaip labiau kontroliuojamų nei iš tiesų.

126

I

dalis. S O C I A L I N I S M Ą S T Y M A S

Vertybinių popierių biržos makleriams taip pat patinka „galios jausmas", kurį jiems sukelia galimybė rinktis ir prekiauti vertybiniais popieriais, tarsi ši kontrolė reikštų, kad jie gali pranokti rinkos vidurkį. Vienoje reklamoje buvo teigiama, kad investavimas internetu - tai galimybė „kontroliuoti". Deja, kontrolės iliuzija lemia perdėtą savikliovą, dažnai pasibaigiančią nuostoliais (Barber ir Odean, 2001).
regresija vidurkio link (regression toward the average)

Statistinė ypač aukštų rodiklių ar ekstremalaus elgesio tendencija grįžti atgal į vidurkį.

Regresija vidurkio link. Tversky ir Kahnemanas (1974) pastebėjo dar vieną galimybę kontrolės iliuzijai atsirasti: mes nepajėgūs atpažinti regresijos vidurkio link. Kadangi egzaminų rezultatus iš dalies lemia atsitiktinumas, dauguma studentų, vieną sykį gavę ypač aukštą egzamino įvertinimą, kitą sykį gauna žemesnį. Kadangi pirmasis jų įvertis yra aukštai „palubėse", antrasis greičiausiai smuktelės („regresuos") iki bendro studentų vidurkio, o ne dar aukščiau „pakels lubas". Būtent dėl šios priežasties nuosekliai dirbantis, tačiau niekada aukščiausio įvertinimo negaunantis studentas kartais kursą baigia turėdamas geriausią vidurkį. Ir priešingai, tikėtina, kad per pirmąjį egzaminą blogesnius pažymius gavę studentai pasitaisys. Jei gavę prastus įvertinimus studentai po pirmojo egzamino kreipiasi į konsultantą, šis jausis padėjęs, jei vėliau studentai gaus geresnius pažymius, net jei jo konsultacijos neturės jokio poveikio. Iš tiesų, kai viskas nusirita iki žemiausio taško, griebiamės bet ko, ir tikėtina, kad visuomet - ar kreiptumės į psichiatrą, ar pradėtume laikytis dietos, ar mankštintis, ar skaitytume knygą „kaip padėti sau" - sulauksime pagerėjimo, o ne tolesnio blogėjimo. Kartais suprantame, kad įvykiai nesiklostys nei labai gerai, nei labai blogai. Patirtis rodo, kad kai viskas sekasi puikiai, kažkas turi nepasisekti, o kai gyvenimas atneša siaubingų smūgių, paprastai galima tikėtis, kad reikalai pagerės. Tačiau dažnai nesugebame įžvelgti šios regresijos ir nustembame, kodėl pirmaisiais metais „sublizgėjęs" beisbolo naujokas antraisiais žaidžia vidutiniškai. Gal jis ėmė per daug pasitikėti savimi? Tapo drovesnis? Pamirštame, kad išskirtinis žaidimas turi tendenciją regresuoti iki normalaus. Imituodamas pagyrimo ir bausmės pasekmes, Paulas Schaffneris (1985) parodė, kaip kontrolės iliuzija gali persismelkti į žmonių santykius. Jis pasiūlė Boudoino koledžo studentams pripratinti menamą ketvirtos klasės berniuką Haroldą kiekvieną rytą ateiti į mokyklą 8:30 vai. Tris savaites kompiuteris kasdien fiksuodavo Haroldo atvykimo į mokyklą laiką, svyravusį tarp 8:20 ir 8:40 vai. Studentai turėdavo spręsti, kaip į tai reaguoti - pagirti Haroldą ar išbarti. Kaip ir reikėjo tikėtis, studentai paprastai pagirdavo jį, kai šis atvykdavo iki pusės devynių, ir pabardavo, kai pavėluodavo. Kadangi Schaffneris buvo užprogramavęs kompiuterį taip, kad jis rodytų atsitiktinį atvykimo laiką, po barimo rezultatai pagerėdavo (artėdavo prie 8:30). Pavyzdžiui, kai Haroldas atvykdavo 8:39 vai., galėjai būti tikras, kad jis gaus pastabą, o kitą dieną atsitiktinai parinktas jo atvykimo į mokyklą laikas greičiausiai ne-

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

128

sieks 8:39. Tad nors barimas neturėjo jokio poveikio, eksperimentui baigiantis dauguma studentų buvo įsitikinę pastabų veiksmingumu. Šis eksperimentas iliustruoja provokuojančią Tversky ir Kahnemano išvadą: mūsų prigimtyje glūdi tai, kad dažnai jaučiamės nubausti, kai turime ką nors pradžiuginti, ir džiaugiamės, galėdami nubausti. Nors iš tiesų, ir tai žino kiekvienas psichologijos studentas, paskatinimas už teisingą poelgį paprastai būna veiksmingesnis ir sukelia mažiau neigiamų pasekmių.

Nuotaika ir vertinimai
Socialiniai vertinimai susiję su veiksmingu, tačiau netiksliu informacijos apdorojimu. Juos veikia ir mūsų emocijos. Mes esame ne bejausmės skaičiavimo mašinos, o emocionalios būtybės. Naujausi lyginamieji laimingų ir liūdinčių žmonių tyrimai atskleidžia, kaip glaudžiai emocijos susipynusios su pažinimu (Myers, 1993, 2000). Nelaimingi žmonės - ypač gedintys ar prislėgti - būna labiau susitelkę į save ir linkę į apmąstymus. Prislėgta nuotaika skatina intensyvų mąstymą, paieškas informacijos, kuri savo aplinką paverstų labiau suprantama ir kontroliuojama (Weary ir Edwards, 1994). Ir priešingai, laimingi žmonės yra patiklesni, šiltesni, jautresni. Netikėtai pradžiuginti, pavyzdžiui, prekybos centre gavę mažą dovanėlę, vėliau per apklausą, nesusijusią su apsipirkimu, jie teigs, kad jų automobiliai ir televizoriai veikia puikiai, taip sakant, geriau nei tų, kurie dovanėlių negavo. Nuotaikos veikia mintis. Vakarų vokiečiams, džiūgaujantiems dėl nacionalinės rinktinės pergalės pasaulio čempionate (Schwarz ir kiti, 1987), ir australams, išėjusiems iš širdžiai malonaus kino filmo (Forgas ir Moylan, 1987), visi aplinkui atrodo nuoširdūs, o gyvenimas - nuostabus. Po (bet ne prieš) 1990 metų amerikietiškojo futbolo rungtynių tarp Alabamos ir Auburno komandų laimėjusios Alabamos komandos aistruoliams karo tikimybė bei jo padariniai atrodė mažesni nei nusiminusiems Auburno komandos sirgaliams (Schweitzer ir kiti, 1992). Kai esame laimingi, pasaulis atrodo draugiškesnis, sprendimai lengvesni, gera naujiena suvokiama greičiau (Johnson ir Tversky, 1983; Isen ir Means, 1983; Stone ir Glass, 1986). Tačiau jei tik leisime nuotaikai sugesti, mintys iš karto peršoks į kitas vėžes. Rožinius akinius pakeis juodi. Bloga nuotaika sužadina neigiamų įvykių prisiminimus (Bower, 1987; Johnson ir Magaro, 1987). Blogesni atrodo santykiai su žmonėmis, suprastėja savivaizdis. Viltys dėl ateities tampa miglotesnės. Kitų žmonių elgesys atrodo grėsmingesnis (Brown ir Taylor, 1986; Mayer ir Salovey, 1987). Staiga prastėja mūsų investavimo prognozės. (Žr. skyrelį „Mokslinių tyrimų išvada. Neigiamos emocijos lemia investuotojų pesimizmą".) Naujojo Pietų Velso universiteto socialinį psichologą Josephą Forgasą (1999) dažnai stulbindavo, kad blogai nusiteikusių žmonių „prisiminimai ir sprendimai keisdavosi kartu su jų nuotaika". Kad perprastų šį „nuotaikos įsi-

128

I

dalis.

SOCIALINIS

MĄSTYMAS

mokslinių tyrimų išvada

Neigiamos emocijos lemia investuotojų pesimizmą
Emocijos yra svarbios socialiniam intelektui. Neurologas Antonio Damasio (1994, p. 45) pasakoja apie Eiliotą, normalaus intelekto pacientą, kuris po smegenų traumos prarado galimybę justi emocijas. „Mes kalbėjomės daugelį valandų, bet jo veide nė karto nepastebėjau jokios emocijos šešėlio - nei liūdesio, nei nekantrumo, nei frustracijos." Eiliotas viską supranta, tačiau negali jausti. Nieko nejausdamas jis netinkamai reaguodavo ir [ kitų žmoniųjausmus, todėl prarado darbą šeimą vėliau bankrutavo. Damasio su kolegomis [ Eiliotą panašiems pacientams lošiant iškeldavo tokią užduotį, kurios neįvykdžius grėsdavo didelės baudos. Paaiškėjo, kad šie žaidėjai, palyginti su žmonėmis, turinčiais normalias emocijas, lėčiau susiprasdavo vengti pralaimėjimą lemiančios kortos (Bechara ir kiti, 1997). Kartais emocijos gali trukdyti protingai mąstyti ir veikti. Ar trikdančiu emocijų poveikiu galėtume paaiškinti „trumparegiško nuostolių vengimo" reiškinį, kai žmonės, siekdami sumažinti riziką sutinka gauti mažesnį pelną? Vertybiniai popieriai duoda didesnį pelną negu obligacijos. Dar daugiau, įsigydami daugelio įmonių vertybinių popierių, kaip elgiasi bendrieji fondai arba su akcijų indeksais susieti fondai, investuotojai labai sumažina vienos investicijos riziką. Tačiau žmonės mieliau investuoja į saugias obligacijas. Norėdami panagrinėti trumparegišką nuostolių vengimą Baba Shivas ir Damasio su bendradarbiais (2005) sukūrė sprendimo priėmimo užduotį, kuri buvo panaši į sprendimus investuoti realiame gyvenime. Jie davė dalyviams po 20 dolerių ir paprašė elgtis su jais atsargiai, nes eksperimento pabaigoje bus 100 B
o o

skiriami dovanų čekiai likusiai pinigų sumai. Dviejų turų metu dalyviai turėjo nuspręsti, ar investuos, ar pasitaupys vieną dolerį. Jei dalyvis nuspręsdavo investuoti, eksperimentuotojas mesdavo monetą. Jei ji iškrisdavo aversu, dalyvis dolerį prarasdavo, o jei reversu - gaudavo dar 2,5 dolerio. Kaip, turėdami tokį pasirinkimą elgtumėtės per pirmąjį turą? Dauguma eksperimento dalyvių pirmojo turo metu ryžosi investuoti. Kodėl gi ne, jei investavimas numatomus nuostolius turėjo atpirkti daugiau negu pakankamai? (Juk per 20 turų būtų tik 13% tikimybė baigti žaidimą su mažiau negu 20 dolerių.) Taigi 4 iš 5 dalyvių pirmojo turo metu pasirinko investavimą. 3.3 pav. matome, kad vėliau jie investavo atsargiau, jei ankstesnio turo metu būdavo praradę dolerį. Ši taisyklė galiojo „normaliems" dalyviams, taip pat tiems, kurių smegenys buvo sužalotos, tačiau emocijos ir intelektas liko nepažeisti. Trečioji grupė - normalias emocijas praradę žmonės, tokie kaip Eiliotas - investuodavo toliau, nors ir būdavo prieš tai praradę dolerį. Jie elgdavosi racionaliai, ir 85 proc. kartų toliau investuodavo. Taigi eksperimento pabaigoje pacientai be emocijų turėdavo daugiau pinigų (vidutiniškai 25,70 dolerių), negu normalūs dalyviai (22,80 dolerių) ir emocijų nepraradę pacientai (20,07 dolerių). Tyrinėtojai pažymi, kad realiame gyvenime emocijos paprastai prisitaiko ir pagreitina sprendimo priėmimą. Tačiau kartais išmintingiau nekreipti į jas dėmesio ir pasidomėti statistine tikrove. Kartais gramas racionalumo vertingesnis už kilogramą intuicijos.
Į Į Dalyviai nepažeistomis smegenimis Emocijų nepraradę pacientai I Pacientai be emocijų

c o
o.

84% 80
62%

85%

75%

3.3 PAVEIKSLAS Sutrikusios emocijos Pacientai, kuriems smegenų traumos metu buvo pažeistas gebėjimas jausti emocijas, rizikingame pelną žadančiame žaidime investuodavo dažniau (ir protingiau), net jei prieš tai buvo pralošę. Šaltinis: Shiv ir kiti, 2005. Laimėjus Pralaimėjus

*

60

40

< D
O. C/D

20

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

129

3.4 PAVEIKSLAS Kaip žmogus vertina vaizdajuostėje užfiksuotą savo paties elgesį, stipriai priklauso nuo dabartinės jo nuotaikos. Tie, kurie buvo blogos nuotaikos, pastebėjo mažiau teigiamų poelgių. Šaltinis: Forgas ir kiti, 1984.

Pastebėti neigiami poelgiai

Pastebėti teigiami poelgiai

skverbimą", Forgasas pradėjo eksperimentuoti. Įsivaizduokite, kad dalyvaujate jo tyrime. Pasinaudodami hipnoze, Forgasas ir jo kolegos (1984) įteigia gerą arba blogą nuotaiką ir po to duoda žiūrėti vaizdajuostę (nufilmuotą išvakarėse), kur su kažkuo kalbatės. Jei jums sukelta gera nuotaika, esate patenkinti tuo, ką matote, ir jaučiatės galį tvardytis, būti dėmesingi ir bendraujantys. Jei buvo sukelta bloga nuotaika, žiūrėdami tą pačią vaizdajuostę matote save visiškai kitokį - įsitempusį, nervingą ir nerišliai kalbantį (žr. 3.4 paveikslą). Kadangi nuotaika veikia sprendimus, jaučiate palengvėjimą, kai eksperimento pabaigoje eksperimentuotojas jums pakelia nuotaiką, ir visi reikalai ima atrodyti šviesiau. Įdomu, pastebi Michaelas Rossas ir Garthas Fletcheris (1985), kad pasikeitusio suvokimo nesiejame su nuotaikų kaita. Tiesiog pasaulis atrodo kitoks. Nuotaikos veikia požiūrį į pasaulį, iš dalies paskatindamos ankstesnės patirties ir atitinkamų nuotaikų prisiminimus. Kai esame blogai nusiteikę, mintys būna slogesnės. Nuotaikos valdomos mintys gali kliudyti galvoti apie kitką. Tad kai emocijos sužadintos - kai esame pikti ar itin pakilios nuotaikos lengviau, pasikliaudami stereotipais, darome skubotus sprendimus ir vertinimus (Bodenhausen ir kiti, 1994; Paulhus ir Lim, 1994). Paprastą, „savaiminį" mąstymą nuotaikos veikia mažiau nei sudėtingą, „reikalaujantį pastangų" (Hartlage ir kiti, 1993). Tad, pastebi Forgasas (1994, 1995), nuotaikos dažniau veikia, kai vertiname išsiskiriančius, o ne tipiškus žmones ir sudėtingus, o ne paprastus tarpusavio konfliktus. Juo daugiau mąstome, juo labiau mintys susipina su nuotaikomis.

APIBENDRINIMAS Kaip sprendžiame apie socialinę aplinką?
• Esame apdovanoti nepaprasta galia - automatišku, efektyviu ir intuityviu mąstymu. Mūsų pažinimo, nors apskritai ir prisitaikančio, kaina yra atsitiktinės klaidos. Kadangi dažniausiai nesuvokiame, kaip mąstymo klaidos randasi, pravartu išsiaiškinti, kaip mes susikuriame ir išsaugome klaidingus [sitikinimus.

žmonės turi didesnį polinkį ieškoti informacijos. Priešiškumas dažniau nei šiltas apsikabinimas skatina partnerį pasidomėti: kodėl? Sutuoktinių pasirinkti atsakymai koreliuoja su jų pasitenkinimu santuoka. kaip mes aiškiname jų elgesį. nes aš jai nerūpiu"). 1988) teigia.ir kaip tiksliai . ar darome prielaidą. kai apie ką nors turime susidaryti nuomonę. neigiami poelgiai paprastai skatina daryti pesimistines išvadas (. bet įtikinamas istorijas ar netgi bevertę informaciją. suteikia koloritą vėlesnėms tų potyrių interpretacijoms. nes nori sekso"). • Ir galiausiai nuotaikos įsiskverbia į mūsų sprendimus. o socialiniams psichologams rūpi paaiškinti šias įžvalgas. Nuo mūsų aiškinimo priklausys. Mūsų sprendimai apie kitus žmones priklauso nuo to. kad mes kur kas lengviau [sivaizduojame. mus dažnai blaško asmeninės kontrolės ir koreliacijos iliuzijos. Laimingos poros nemalonius poelgius dažniau sieja su išorinėmis aplinkybėmis (.žmonės interpretuoja kitų poelgius? Atribucijos teorija siūlo keletą atsakymų. nuotaikos gali lemti mąstymo paviršutiniškumą. ir manyti. kaip būtinąją gintį ar kaip žygdarbį.ji pavėlavo. yra agresyvus? Gal tai tik reakcija į nesiliaujančias patyčias? Amy Holtzworth-Munroe ir Neilas Jacobsonas (1985. mes dažnai pervertiname savo sprendimus.Jis man atnešė gėlių. ypač kai patiriame ką nors nemalonaus ar netikėta (Bohner ir kiti. Priežastingumo priskyrimas: žmogui ar situacijai Mes be paliovos analizuojame ir aptarinėjame įvykius. Kaip traktuojame socialinę aplinką? Žmonėms rūpi perprasti kitus. Gera arba bloga nuotaika sužadina su ja susijusių patyrimų prisiminimus. patvirtinančios. Tad kaip .ji pavėlavo dėl intensyvaus eismo"). Be to. kur jo nėra (iliuzinė koreliacija). Šis perdėtos savikliovos reiškinys iš dalies kyla dėl to.130 I dalis. arba praturtinti santykius . ar nedarbo ir socialinės rūpybos netobulumo auka. Blaškydamos mus. 1988. kad sutuoktiniai dažnai analizuoja savo partnerio elgesį. Jei sumažėja darbuotojų produktyvumas. Kai santuoka nesėkminga. 1985). SOCIALINIS MĄSTYMAS • Visų pirma. kodėl esame teisūs nei kodėl klystame. ypač neigiamą. • Antra. kad jie aptingo? O gal sumažėjo įrenginių efektyvumas? Ar berniukas. ar benamį laikysime žmogumi. ar nužudymą vertinsime kaip žmogžudystę. Nuo mūsų aiškinimo priklausys. Kyla pagunda įsivaizduoti ryšį ten. kad galime prognozuoti arba kontroliuoti atsitiktinius įvykius (kontrolės iliuzija). mušantis savo bendraklasius. Taip yra iš dalies todėl. Teigiamas partnerio poelgis taip pat gali arba versti krimstis (. kad vėliau lengviau prisimenama (pasiekiamumas) ryški informacija. mes dažnai nekreipiame dėmesio į vertingą pagrindinę informaciją. išgirdę pramanytas. o ne paneigiančios jų įsitikinimus. Weiner. neturinčiu iniciatyvos. • Trečia.

kaip mes interpretuojame kitų žmonių elges[. kad elgesį lemia klaidingas priskyrimas (misattribution) Klaidingas elgesio aiškinimas ne ta priežastimi. 1995). galvodamas tik apie save. Viršininkas gali klaidingai interpretuoti nuolankų ar draugišką pavaldinės elgesį ir. 2001). Antonia Abbey (1987. Kaip teigia Danielis Gilbertas ir Patrickas Malone (1995). kad elgseną. jų nuomone. jėgos. kaip mane myli") (Hevvstone ir Fincham. . motyvais ir nuostatomis). kiekviena iš šių teorijų „žmogaus odą apibrėžia kaip ribą. arba su išorinėmis aplinkybėmis. 1988. arba aplinkos sąlygojamos. siedami jį arba su vidiniais bruožais (ilgalaikėmis savybėmis. 1996. 1988.gali išprovokuoti veiksmus. Saal ir kiti. nukreiptos į išorę. o kartais priešingomis kryptimis. Vieni žmonės labiau linkę manyti. dispozicinė atribucija (dispositional attribution) Poelgio siejimas su žmogaus charakteriu bei kitomis savybėmis. kuria remdamiesi žmonės analizuoja kasdienius įvykius. Tad vyrai pervertina mandagią moters šypseną suprasdami ją kaip seksualiai reikšmingą (Nelson ir LeBoeuf. Atribucijos teorija analizuoja. 1991. Pryor ir kiti. Amerikos moterų tvirtina. kad atkaklus kvietimas pasimatymui glosto moterų širdį. lemia vidinės (pavyzdžiui. kad jos buvo verčiamos santykiauti. Vyrai apie seksą galvoja dažniau nei moterys (žr. Moterys dažniau tą patį elgesį vertina kaip perdėtą savikliovą ir grubumą (Schutte ir Hosch. Mokytojas gali spėlioti. kad vyrai dažniau nei moterys partnerės draugiškumą supranta kaip subtilią seksualinę užuominą. Kartais šios jėgos veikia kartu.3 s k y r i u s . taip pat ir moterys. Weiner. Klaidingas priskyrimas ypač būdingas vadovaujančią padėtį užimantiems vyrams. irgi panašiai elgiasi (prisiminkime 2 skyriuje aprašytą tariamo vienodumo efektą). situacija) priežastys. Heideris priėjo išvadą. charakteris) arba išorinės (pavyzdžiui. 1997. ar įgimtos savybės ir socialinės aplinkybės (situacinė atribucija). 1989). ar blogus mokinio mokymosi rezultatus lemia motyvacijos ir gabumų stoka (dispozicinė atribucija). kad elgseną lemia aplinka. 1998) ir jos kolegos ne kartą pastebėjo. vyrų polinkį pateisinti prievartavimus kaltinant auką dėl jos elgesio (Kanekar ir Nazareth. 1995). kiti žmonės. Įvairūs atribucijos teorijos variantai remiasi tomis pačiomis bendromis prielaidomis. Shotland. \ saulę atsuktoje epidermio pusėje yra išorinės. 1997). atribucijos teorija (atribution theory) Teorija apie tai. o vidinėje pusėje yra vidinės. žūrėti į moterį kaip į seko objektą (Bargh ir Raymond. kad parodytų. Klaidingo priskyrimo reiškinys gali padėti paaiškinti viso pasaulio vyrų demonstruojamą kategoriškumą sekso klausimais bei didesnį įvairių kultūrų. situacinė atribucija (situational attribution) Aiškinimas. Be to. Daugelis vyrų mano. kuriuos moterys (ypač amerikietės) palaikys seksualiniu priekabiavimu arba prievarta (Johnson ir kiti. daugumos nuomone. Muehlenhard. Amerikos vyrų prisipažįsta kada nors privertę moterį tai daryti (Laumann ir kiti." Atribucijos teorijos pradininkas Fritzas Heideris tyrė „sveiko proto psichologiją". 5 skyrių). o iš tikrųjų jos į tai dažniausiai reaguoja kaip į priekabiavimą (Rotundo ir kiti. Šis klaidingas švelnumo kaip kvietimo seksui supratimas klaidingas priskyrimas . 1989). arba asmeninės jėgos. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 131 (Jis atnešė gėlių. kaip mes suvokiame žmonių elgesį. 2002). pradedant Bostonu ir baigiant Bombėjumi. kodėl 23 proc. ir jų dinaminė sąveika pasireiškia kaip stebimas veiksmas. skiriančią vieną 'priežasčių rinkinį' nuo kito. pavyzdžiui. nukreiptos į kūno vidų. ir tik 3 proc. 1994). Klaidingas priskyrimas taip pat paaiškina. 1991.

nepagalvoję ir nesąmoningai. kad Samanta pokalbio dėl darbo metu nusiteikusi sarkastiškai. kad Rikas yra nedraugiškas. kad esama polinkio kitų žmonių ketinimus ir nusiteikimus sieti su jų veiksmais. ar tik su šiuo?) ir bendrumą (ar kitiems žmonėms kyla panašių sunkumų su šiuo kompiuteriu?). įvardijo savybę. Joneso ir Daviso „atitinkamų išvadų teorija" apibrėžė sąlygas. kad poelgius aiškiname racionaliai. Kai vėliau jiems buvo padedama prisiminti sakinį. kurią ir jūs. kaip mes pasinaudojame žiniomis apie nuoseklumą.132 I dalis. Kaip patvirtinimą. o ne su jo kompiuteriu. mes tikriausiai nuspręsime. Komentuodami. Tačiau Kelley taip pat pastebėjo. Jei paaiškės. kad pripažinus tikėtinas priežastis. Jamesas Ulemanas (1989) paprašė studentų įsiminti tokius teiginius. bet „paslaugi" . kaip lengvai mes sprendžiame apie savybes. Atlikdamas eksperimentus Niujorko universitete. dauguma žmonių teisingai rėmėsi žiniomis apie nuoseklumą (ar Edgarui nuolat nesiseka dirbti su šiuo kompiuteriu?). ko- . vertingiausia užuomina buvo ne žodis „knygos" (turėjęs priminti bibliotekininkę) ar „krepšiai" (primintų pirkinius). 3. kodėl Edgaras turi problemų su savo kompiuteriu. atribucijos teorijos kūrėjas Haroldas Kelley (1973) aprašė. Matydamas. Tai. kad problemos susijusios su pačiu Edgaru. Stebėtina. Pavyzdžiui.apibūdinantis spėjamą savybę. kaip Rikas sarkastiškai replikuoja Lindai. Studentai tuojau pat. 2004). normalus ar tikėtinas poelgis mums pasako apie žmogų mažiau nei neįprastas. aš darau išvadą.5 paveikslą). nors iš tiesų turėtų būti maloni. nei jos sarkazmas draugų rate. SOCIALINIS MĄSTYMAS nekintančios asmeninės savybės. kitos galimos priežastys paprastai atmetamos. Jei galime nurodyti vieną ar dvi priežastis. išskirtinumą ir bendrumą (žr. spontaniškai priskyrėte bibliotekininkei. nujaučiu. Racionalios atribucijos Kaip teigia atitinkamų išvadų teorija. Numanomos savybės Edwardas Jonesas ir Keithas Davisas (1965) pastebėjo. mums apie ją pasako daugiau.kad aplinkybės (Bastian ir Haslam. kaip: „Kitoje gatvės pusėje bibliotekininkė neša senutės pirkinius". Robins ir kiti. Nuoseklumas: Išskirtinumas: Bendrumas: Ar šioje situacijoje žmogus elgiasi nuosekliai? Ar šioje situacijoje žmogus elgiasi specifiškai? Ar panašiai šioje situacijoje elgiasi kiti žmonės? Tad mūsų racionalus protas poelgius dažnai vertina logiškai. kuriomis tokie aiškinimai labiausiai tikėtini. kiti . išskirtinumą (ar Edgarui kyla sunkumų dirbant ir su kitais kompiuteriais. kad tik vienam Edgarui nuolat kyla sunkumų su šiuo ir su kitais kompiuteriais. atribucijos (priskyrimai) dažnai būna racionalios. 2006.

Busho. studentai gana pagrindinė atribucijos klaida (fundamentai attribution error) Tendencija nepakankamai vertinti situacijos ir pervertinti dispozicijos (nusiteikimo) įtaką kitų žmonių elgsenai. išskirtinumo ir bendrumo.tokios kaip Busho . Tad netgi žinodamas apie paros laiko poveikį. kurį Lee Rossas (1977) pavadino pagrindine atribucijos klaida. nes mes dažnai manome. Šis situacijos įtakos nepaisymas. aš jaučiau milžinišką pagundą galvoti. vadinasi. kurioje žmogus atsidūrė) didelis išskirtinumas) : TAIP Išskirtinumas: Ar šioje situacijoje žmogus elgiasi kitaip negu kiti? V NE (mažas išskirtinumas) • Vidinė atribucija (žmogaus vidiniams bruožams) Bendrumas: Ar kiti šioje situacijoje elgiasi panašiai? dėl studentas blogai išlaikė egzaminą. priklausys nuo trijų veiksnių: nuoseklumo. Tylūs žvilgsniai pasitikdavo mane 8:30. Pirmame tokio pobūdžio tyrime Edwardas Jonesas ir Victoras Harrisas (1967) pateikė Diuko universiteto studentams perskaityti diskusijos dalyvių kalbas. Abiem atvejais buvo ir labiau.pavyzdžiui. mes tai priskirsime išorinėms priežastims (čia kažkuo dėtas Styvas). Tai pastebėjau skaitydamas paskaitas 8:30 vai. priklauso nuo aplinkybių (taip pat ir nuo mūsų pačių). palyginti su kita paprasta pavarde . ieškome paaiškinimo. Jei Meri viena (nedidelis bendrumas) kritikuoja Styvą ir jei ji taip pat kritikuoja daugybę kitų žmonių (mažas išskirtinumas). ar pervertinti labai garsios pavardės. kad 19 valandą auditorija labiau linkusi bendrauti nei 8:30 rytą sėdintys „tyleniai". ką sakome bei darome. Aiškindami kurio nors žmogaus elgseną dažnai nepakankamai įvertiname situacijos poveikį ir pervertiname paties asmens savybes bei nuostatas. kad žmonių reakcijas kartais stipriai veikia ir nežymus dviejų situacijų skirtumas. į kitas tikėtinas priežastis dažnai nekreipiame dėmesio arba jas atmetame (McClure. Pabandykite patys sukurti pavyzdžius: jei Meri ir kiti kritikuoja Styvą (didelis bendrumas) ir jei Meri nekritikuoja kitų (didelis išskirtinumas). S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 133 Nuoseklumas: Ar šioje situacijoje žmogus dažniausiai elgiasi taip? (Jei taip. ir 19:00 vai. Stevensono. paplitimą Amerikoje? Danielio Oppenheimerio (2004) atradimas mane nustebino. Taip elgiamasi todėl. Pasvarstykime tokį klausimą: ar žmonės labiau linkę nepakankamai įvertinti. Bet kuriuo metu mūsų vidinė būsena. kad pažįstamą pavardę jie sieja su prezidentu Bushu. ir tai.3 s k y r i u s . Kai buvo pasakyta. kad elgsena atitinka nusiteikimą.5 PAVEIKSLAS Haroldo Kelley atribucijos teorija Ar. palaikančias arba puolančias Kubos lyderį Fidelį Castro. (Dar vadinama atitikimo tendencingumu. Išorinė atribucija (situacijai. tačiau situaciniai skirtumai buvo ryškesni nei individualūs. Pasirodo. kad pats debatų dalyvis pasirinko vieną ar kitą poziciją. pavyzdžiui.) 3. o 19:00 turėdavau nutraukti linksmybes.) . ir mažiau šnekių studentų. Eksperimentų metu užfiksuota. mes tai siesime su vidinėmis priežastimis (čia kažkuo dėta Meri). 1998). pastebimas daugelio eksperimentų metu. Atribuciją tiriantys mokslininkai pastebėjo vieną bendrą problemą. ar išorinių priežasčių.paplitimą. Pagrindinė atribucijos klaida Svarbiausia socialinės psichologijos išvada atkreipia dėmesį į socialinės aplinkos poveikį. taigi nekreipia dėmesio į kitas pavardės žinomumo priežastis. ieškosime vidinių. aiškindamiesi kieno nors elgesį. žmonės nepakankamai įvertina žinomos pavardės .

Tačiau nesuvokia. kodėl būtent šitaip elgiasi. žmonės vis tiek linkę manyti. Primetę savo nuomonę kitam. Po šešių mėnesių Rossas jau egzaminavo kitus ir turėjo galimybę užduoti sudėtingus klausimus iš savo mėgstamų temų. kai studentams buvo pasakyta. Atrodo. kad kiti yra tokie. jog studentai galvojo: „Taip. Bet kas gi nutiko. 1986). 1977). 3. princas Pelenę mato kaip labai mandagią ir žavią asmenybę. tačiau manau. 1993. Tad nors studentai ir žinojo. Atsispirti šiai klaidai taip sunku. 1967. jog vargšo Bobo savivertė yra maža (Baumeister ir kiti. jog jis iš tiesų ja tiki". Už Castro 80 Castro palaikančios kalbos kalbos 70 Prieš Castro nukreiptos 3 60 0 3 00 § 50 c (D Priešiškos Castro nuostatos priskirtos pasisakiusiems prieš Castro. mes manome. kad mergina drovi. Stebėdami susigūžusią Pelenę despotiškuose namuose. Šio eksperimento metu buvo atkurta tai. Trumpai tariant. jog diskusijos dalyvis iš tiesų pats buvo nusiteikęs paremti Castro (žr. kokį poveikį patys daro kitiems. kad laikosi kurios nors pozicijos. remiančias ar puolančias Fidelį Castro. kad diskusijos dalyviui buvo prisakyta paremti Castro. nes talentingi profesoriai jo klausinėjo dalykų. žmonės (nekreipdami dėmesio į situaciją) daro išvadą. kokią kalbą (remiančią ar puolančią) reikia parengti. tai nesutrukdė jiems teigti. kad net žinodami. Kai per interviu žmonių paprašoma save pagirti arba sukritikuoti. Miller ir kiti. £ 40 ( O £ 30 20 Prieš Castro 10 Nusprendė kalbėti apie Castro Buvo įpareigoti kalbėti apie Castro logiškai darė išvadą. paaiškėja. kaip nuvertinamos socialinės sąlygos. 1990). ką patyrė Rossas. jog vieną ar kitą poziciją nustatė diskusijos vedėjas? Tie. Chuanas puikiai supras savo elgesį. 1988). koks yra jų elgesys.134 I dalis. Jei Chuanas elgiasi kukliai. Per doktorantūros egzaminą žodžiu Rossas jautėsi nusižeminęs. kurie tik apsimeta. SOCIALINIS MĄSTYMAS 3. žmonės atitinkamas nuostatas priskyrė kalbų autoriams net ir tada. Jis atskleidė. argumentuoja stipriau. nei būtų galima tikėtis (Allison ir kiti. kad jie labai gerai suvokia. kurį atliko Lee Rossas ir jo bendradarbiai (Ross ir kiti. kad ši pozicija atspindi to žmogaus asmenines nuostatas.6 PAVEIKSLAS Pagrindinė atribucijos klaida Skaitydami diskusijai parengtas kalbas. tačiau pamanys. Šaltinis: Jonės ir Harris. jog patys paskatinome kito žmogaus poelgį.6 paveikslą). aš žinau. kai iš doktoranto tapo profesoriumi. Vėliau nusiminęs . Susimąstyti verčia eksperimentas. jo naivus partneris Bobas taip pat gali demonstruoti kuklumą. šokdamas su ja per pokylį. kad jam buvo paskirta tokia pozicija. vis tiek išorinę įtaką vertiname nepakankamai. jog pastarasis iš tiesų taip galvoja (Gilbert ir Jonės. kai diskusijų vadovas pasakydavo. kuriuose patys specializavosi.

viktorinos dalyvių. Bet kuris iš mūsų galime sugalvoti tokių klausimų iš srities.7 paveikslą). Amabile ir Steinmetz. Europos pakrantė yra ilgesnė. ši geografinė ypatybė turėjo įtakos Europos vaidmeniui jūrų prekybos istorijoje. Eksperimentas. iš tiesų žino daugiau už kitus tyrimo dalyvius (žr. „Kurio žemyno pakrantė ilgesnė: Europos ar Afrikos?" Jei vos keli klausimai sukėlė jums pojūtį. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 135 3. 1977. Vadinamiesiems egzaminatoriams mokslininkai pasiūlė sugalvoti sudėtingus klausimus. (Ji labiau vingiuota. kurie pateikia klausimus. Vėlesnis tyrimas parodė. kurie rodytųjų gilų išprusimą. kad klausiantysis bus pranašesnis. Tačiau ir viktorinos dalyviai. dėl to žmonės dažnai būna linkę pervertinti jų žinias bei intelektą. kad gydytojai puikiai išmano ir su medicina nesusijusius klausimus. kad jis jautėsi lygiai taip pat . Dalyvių vertinimai Stebėtojų vertinimai Rosso studentas prisipažino. ir stebėtojai (bet ne klausiantieji) padarė klaidingą išvadą. kad nesate pakankamai apsišvietę. Karalienė Elžbieta I įsakė nukirsdinti galvą savo pusseserei Marijai Stiuart. 3.nepatenkintas dėl savo neišmanymo ir sužavėtas akivaizdžiu egzaminuotojų talentu. „Kaip mirė Škotijos karalienė Marija Stiuart?". 1986). O iš tiesų paskirti vaidmenys tik sukėlė tokį įspūdį. suprasite eksperimento rezultatus. kurią gerai išmanome: „Kur yra Beinbridžo sala?". su daugybe įlankų.stebėtojų vaidmenis. Socialinę įtaką turintys asmenys paprastai skatina ir kontroliuoja pokalbius. kai dėstytojai pateikia klausimus iš * Beinbridžo sala yra priešais Pugeto sąsiaurį prie Sietlo.* Visi privalėjo žinoti. ir stebėtojai manė. Pavyzdžiui. kad tie. kurį Rossas atliko kartu su Teresa Amabile ir Julia Steinmetz.3 s k y r i u s . Keliems atsitiktinai atrinktiems Stenfordo universiteto studentams Rossas paskyrė egzaminatorių. o likusiems . Nesugebėjimas to įvertinti ir yra atribucijos klaida. dar keliems . kad atsitiktinai klausinėti paskirtas asmuo žinojo kur kas daugiau. Nors Afrikos žemyno plotas daugiau nei dvigubai didesnis už Europos. Intelektualūs ir sumanūs žmonės linkę dažniau daryti atribucijos klaidą (Block ir Funder. Šaltinis: duomenys iš Ross. dažnai manoma. imitavo viktoriną. kad šis klaidingas įspūdis nėra žemo intelekto atspindys.7 PAVEIKSLAS Ir imituotos viktorinos dalyviai.) . (Kaip ir minėtame eksperimente. Panašiai studentai dažnai pervertina savo dėstytojų talentą.

Pasiryžusi įgyti naujų draugų. kaip stipriai mus veikia aplinkybės. kurioje esame.136 I dalis. priešingai nei komentuodami savąjį? Perspektyvinis ir situacinis supratimas Skirtumas tarp veikėjo ir stebėtojo. Visi atrodo atsipalaidavę ir laimingi. Kad pailiustruotume pagrindinę atribucijos klaidą. Po to jūs kartu su stebėtoju svarstote.Aušvico koncentracijos stovyklos komendantas Rudolphas Hossas (1959) vis tiek buvo „pareigingas SS karininkas". Kodėl neįvertiname jų poveikio kitų žmonių elgesiui. o aplinka tarsi nutolsta. Bev klausia savęs: „Kodėl tokiais atvejais visi būna atsipalaidavę. mūsų dėmesį valdo aplinka.pasitikintys ir linksmi. su kuriuo privalote keletą minučių pasikalbėti. negalėjęs „parodyti net menkiausių emocijų". Visą dėmesį stebėtojas sutelkia į kitą asmenį. kad tokie pat stoiški stovyklos kaliniai žydai tiesiog neužjautė vieni kitų. Priešais jus šalia studento įsitaisęs stebėtojas ir stovi dar viena televizijos kamera. Jūs sėdite priešais kitą studentą.. ar jūsų elgesys labiau priklausė nuo jūsų asmeninių savybių. Nors ir išgyvendamas dėl savo veiksmų . paprastai nustemba. jums ir ste- . jei mes matytume save ir pasaulį taip. pakanka prisiminti savo patirtį. Bev plačiai nusišypso ir nekantraudama pasineria į pobūvio linksmybes. kad į aplinkinius žvelgiame iš kitos perspektyvos nei į save (Jonės ir Nisbett.„mano graužatis buvo tokia didelė.manė jis. Kai veikiame mes. Klausimas: Kuris iš jūsų . todėl ir mano. mūsų dėmesio centre atsiduria šis asmuo. Jei ši mintis teisinga. SOCIALINIS MĄSTYMAS srities. kurią jie išmano. be to.mažesnę reikšmę skirs situacijai? Pasak Stormso. Jonės. kad dėstytojai ne tiek jau daug išmano. kokie dedasi esą .) Kai kas nors iš šių studentų patys tampa dėstytojais. kad esate Stormso eksperimento dalyvis. o aš . Tačiau Hossas buvo įsitikinęs. jei pakeistume situaciją. filmuojanti jūsų matomą vaizdą. Atribucijos teorijos kūrėjai nurodo. priežastis. koks buvo Michaelo Stormso (1973) eksperimento rezultatas. kaip mus ir pasaulį mato kiti. kad troškau iš ten išnykti" . stebėtojas (dar vienas pagrindinės atribucijos klaidos tendencijos pavyzdys). 1971. Kodėl mes darome atribucijos klaidą? Iki šiol nagrinėjome tendencingą kitų žmonių elgesio aiškinimą: dažnai nekreipiame dėmesio. Kai stebime kito žmogaus veiksmus. žydams vedant tautiečius į dujų kameras. „Rasės bruožas". juokauja ir šnekučiuojasi.dalyvis ar stebėtojas . Tarsi aktoriai esame linkę priskirti savo elgesį tai situacijai. kad Bev bei kiti yra tokie. Kas atsitiktų. Įsivaizduokite. ko galime tikėtis situacijas sukeitus vietomis? Kas būtų. ar jums pavyks atspėti. jų akimis? Ar tai nepanaikintų atribucijos klaidos? O gal ją apverstų? Pasižiūrėkime.įsitempusi ir drovi?" Nors iš tiesų visi kiti taip pat nervinasi ir daro tą pačią atribucijos klaidą: jie mano. kas nutinka. ar nuo situacijos. Šalia jūsų stovi televizijos kamera. kad šis yra visko. 1976).

Buvo atlikta keletas eksperimentų. o stebėtojas . o jūs savo elgesį aiškintumėte atsižvelgdami į savo asmenines savybes. Kitą dieną po JAV prezidento rinkimų Jerry Burgeris ir Julie Pavelich (1994) atliko rinkėjų apklausą apie rinkimų rezultatų priežastis. nebebuvo. 1986. atsižvelgiant į šiuos tyrimų rezultatus. 2002). Kaip matėme Edwardo Joneso ir Victoro Harriso (1967) atliktame novatoriškame atribucijos klaidos eksperimente.. jog po savaitės šią poziciją jie jau aiškins atsižvelgdami į situaciją. kad prisipažinimas išgautas prievarta (Lassiter ir kiti. Jerry Burgeris (1997) įrodė. kurioje jums eksperimentas būtų parodytas iš stebėtojo. žmonės mano. pastebėjo Danielis Lassiteris ir Kimberly Dudley (1991). stebėdami kitą. tik trečdalis teigė. kai teisėjas juos perspėjo šito vengti (Lassiter ir kiti. žmonės manydavo. „Ivano lljičiaus mirtis". ką matėte jūs).tai. Teismuose dauguma prisipažinimų įrašoma kamerą nukreipus į prisipažįstantįjį. kad sprendimą lėmė kandidatų savybės. kad žmogus iš tiesų taip galvoja. su kuria jūs susidūrėte. Kai jie stebėdavo prisipažinimą. Tendencingumas dėl vaizdo kameros perspektyvos. Kaip ir galima tikėtis. Žiūrėdami prisipažinimo įrašą. Bet vaiko. 2005). Kameros perspektyva darė įtaką žmonių nuomonei apie kaltumą netgi tada. manydavo. Naujojoje Zelandijoje reikalaujama policijos apklausas filmuoti vienodai paskirstant dėmesį ir pareigūnui. nufilmuotą į detektyvą nukreipta kamera. kad." Levas Tolstojus. vos tik išgirdę ginant poziciją. o jam . Kai po metų mokslininkai to paties paklausė kitų rinkėjų.iš jūsų matymo taško? (Tokiu atveju jūs matytumėte save. beveik visuomet įtariamieji būdavo apkaltinami. abu juos filmuojant iš profilio. kai prokurorai parodydavo tokias vaizdajuostes. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 137 bėtojui duodami pažiūrėti vaizdajuostę. Paprastai.„matant" save iš šalies . žmonės būna empatiški. nufilmuotą į įtariamąjį nukreipta kamera. kad prisipažinimas yra nuoširdus. „Vaizduotėje jis ėmė atkurti geriausius savo malonaus gyvenimo momentus.3 s k y r i u s . Kai kažkada matytas žmogus pamažu užsimiršta. pavyzdžiui. abu pateikia be galo skirtingus situacijos aiškinimus. Tai buvo lyg kažkieno kito atsiminimai. kad įvykio dalyvio-stebėtojo skirtumas dažnai būna minimalus. Lassiteris pastebi. Prisimenant patyrimą iš stebėtojo perspektyvos .. vis labiau išryškėja pažinties aplinkybės. kurių metu žmonės vaizdajuostėje stebėjo įtariamąjį. kuri ją ginančiajam buvo primesta. kaip gyventojų optimizmas ir tvirta ekonomika.pasiekiamas toks pat efektas (Frank ir Gilovich. Išanalizavęs 173 tyrimus Bertramas Malle (2007) daro išvadą. Tokia manipuliacija sukeistų atribucijas: stebėtojas jūsų elgesį daugiausia aiškintų atsižvelgdamas į situaciją. Dauguma teigė. kad rezultatus nulėmė asmeninės kandidatų savybės ir pozicijos (nugalėjęs valdančiosios partijos atstovas buvo populiaresnis). per policijos apklausą prisipažįstantį įvykdžius nusikaltimą. Ilgainiui perspektyvos keičiasi. kai prieš tai patys būna patyrę analogišką situaciją ir aiškinę savo elgesį joje. ir įtariamajam. Kai vienas žmogus elgiasi blogai stebint kitam. Dabar daugiau buvo rezultatus siejančių su tokiomis aplinkybėmis. 1989). 1886 . išgyvenusio tą laimę.

kad jūs manote. Silvia ir Duval. žmonės paprastai pasakoja apie jo asmenines savybes. mes taip pat susikaupiame. Kammer. Kai kurių žmonių savimonė yra pakankamai išreikšta. Tačiau susirinkimuose ir nepažįstamoje aplinkoje būnu gana drovus. „Aš šnekus? .su situacijomis. Sande ir kiti. ar šnekus. klausydamiesi į magnetofono juostelę įrašyto savo balso. kai dėmesys sutelkiamas į save. save matome įvairesnį nei kitus (Baxter ir Goldberg. kurie manė paprasčiausiai girdį kažkokius pašalinius garsus. susikoncentravę į save . Pamatę save per televiziją. o ne situaciją. jog jis mėgsta bendrauti. ar tai priklauso nuo situacijos? Dažniausiai atsakoma: „priklauso nuo situacijos". Palyginti su tais. kad prisimindami praeitį tarsi stebime kitą žmogų. kaip situacija keičia elgesį. 1978). 1972. Dėstytojas taip pat stebi savo elgesį . kurie demonstravo stiprią savimonę (kurie sutiko su tokiais teiginiais kaip: „Paprastai aš būnu dėmesingas savo vidiniams pojūčiams"). atsakykite į štai tokį klausimą: ar jūsų socialinės psichologijos dėstytojas yra tylenis. Eksperimentų metu žmonės." savimone (self-awareness) Sąmoninga būsena." Kadangi gerai žinome. Robertas Wicklundas. Tad žmonės. . kuriems buvo sužadinta savimonė. žmonės lengviau gali pamatyti ledkalnius (Berscheid. namuose. gana daug bendrauju. Kai mūsų dėmesys nukreiptas į save. kai jis yra viešumoje. Aš .kaip kada.Ką gi. Aplinkybės taip pat gali keisti mūsų požiūrį į save. viskas priklauso nuo situacijos. sąmoningai suvokdami save.auditorijoje. Tyrinėtojai Emily Pronin ir Lee Rossas (2006) pastebi. dėmesį sutelkdavo į save (Carver ir Scheier. Allanas Fenigsteinas ir Charlesas Carveris (1978) pademonstravo tai paprašę studentų įsivaizduoti save menamose situacijose.trumpai. kad jų savimonė stipri . dėmesį sutelkiame į save. Savimonė. Visi šie eksperimentai atskleidžia atribucijos klaidos ištakas: priežastis randame ten. Tačiau paprašyti apibūdinti draugą. Kai esu auditorijoje arba su gerais draugais. koks jis buvo prieš penkerius metus. Fiona atsipalaidavusi.gali paklausti jūsų dėstytojas. o savo elgseną dažniau sieja su vidiniais veiksniais ir mažiau . Ji padeda žmonėms būti atidiems savo nuostatoms bei charakterio savybėms. žiūrėdami į savo nuotraukas ar pildydami biografinį klausimyną. kurie pradžioje atrodė kaip neskęstantis „Titanikas". Prisimindami nenusisekusius santykius. palyginti su šiandieniniu „tikruoju Aš". tiriamieji. eksperimento metu arba todėl. ar kalbus žmogus? Spėju. žiūrėdami į veidrodį. „Naidželas yra irzlus.stebi save atidžiau nei kiti.138 I dalis. posėdžiuose. Shelley Duval ir jų bendradarbiai ištyrė savimonės poveikį (Duval ir Wicklund. kur jų ieškome. dažnai sau priskiriame didesnę atsakomybę. SOCIALINIS MĄSTYMAS O jūs . 1988).ar paprastai esate tylus. prisiėmė sau didesnę atsakomybę už vaizdinį. 2001). . elgėsi panašiai kaip ir tie. Tačiau pasigilinkime: jūsų dėmesys būna sutelktas į dėstytoją. jog galvodami apie tą situaciją jie girdi savo širdies tvinksnius. Daugumai iš mūsų „senasis Aš" yra lyg kitas asmuo. Kai kurių studentų savimonė buvo sužadinta privertus įsivaizduoti. Žiūrėdami į veidrodį. 1982. 1987. 1999). Kad tai patvirtintumėte savo patirtimi. kurie.

Kai indui papasakojama apie kieno nors veiksmus. padėjau pravesti pokalbį su pretendentais. kurie skurdą ir nedarbą sieja su asmeninėmis savybėmis („Jie paprasčiausiai yra tinginiai ir neverti pagarbos"). . 1984). Vaikai. Indijos. 1996. Čia neskubama interpretuoti elgseną kaip vidinių asmens savybių atspindį (Newman.. Masuda ir Kitayama. 1990. Kultūrinė patirtis taip pat lemia atribucijos klaidas (Ickes. 3. tokių žmonių atžvilgiu paprastai būna nusiteikę nedraugiškai (žr.. jie ne tinginiai. įprasta labiau pritarti vidinei motyvacijai (Jellison ir Green. kad ji labai stipriai veikia mūsų interpretacijas. priimant į darbą dėstytoją. Kai buvo pirmokas. Pagrindinė atribucijos klaida būdinga visoms kultūroms (Krull ir kiti. kiekvienas turėjome galimybę pateikti du tris klausimus. jei gyventume tokiomis pat žmonių pertekliaus. 1980. sakinį ištaisė šitaip: „Tomas užkliuvo rankove už vartų". Jie rūpinasi kitų žmonių vaikais. Iš žodžių: Tomas. Ross. 2004). Australijos ir Jungtinių Valstijų mokslininkai pastebėjo. 1993). jis sudėliojo sakinį „Tomo rankovė užkliuvo už vartų". Ne ne. Elgsenos siejimas su aplinka vadinamas situacine atribucija („Ar mes būtume nors kiek turtingesni.. augdami vakarietiškoje kultūroje. Tie. Todėl įvertindami socialinį kontekstą jie rečiau daro prielaidą. Dėl dispozicinės atribucijos elgsena paprastai siejama su charakterio savybėmis. 1982. Ispaniškoje idiomoje sakoma ne „aš pavėlavau". už. Vidurinės klasės atstovai labiau nei mažiau pasiturintieji linkę manyti. 1999. Fanvell ir Weiner. Kai kuriose kalbose akcentuojama išorinė atribucija. 1981). o „pavėluoti mane privertė laikrodis". jis rečiau nei amerikietis priežasčių ieškos žmogaus charakteryje („Ji yra maloni") ir dažniau aplinkybėse („Jos draugės buvo su ja") (Miller. 1988 m. o ne situacijos lemia įvykius. liepa. Britanijos. 1999. Ar suvokdami atribucijos klaidą galime turėti naudos? Kartą. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 139 Kultūriniai skirtumai. vartai. Tačiau Rytų Azijos kraštų žmonės kiek didesnę reikšmę teikia situacijai. Mokytoja. Kolektyvistinėse kultūrose galvojant apie kitus žmones asmeniniai jų motyvai prisimenami rečiau (Lee ir kiti. laikydamasi vakarietiškų principų. „Dauguma neturtingų žmonių nėra tinginiai. kad žmonių elgseną galima išsiaiškinti išanalizavus vidines priežastis.. Su vienu kandidatu iš karto kalbėjomės net šešiese.3 s k y r i u s . 1993). 1982. Skitka. mano sūnus pateikė gerą pavyzdį. Su antrąja kandidate susipažinau asmeniškai. 1999). Vakarietiška patirtis nuteikia galvoti. kad įvykio priežastis yra Tomas. Tačiau atribucijos klaidos fundamentalumas reiškiasi tuo. Watson.. nepakankamo lavinimo ir diskriminacijos sąlygomis?"). užkliūti. 1981). 2000. kad nuo atribucijos priklauso žmonių požiūris į neturtinguosius ir bedarbius (Furnham. „Jūs tai galite!". Zebrowitz-McArthur. rankovė. Zucker ir Weiner." Iš pastoriaus Jesse Jacksono kalbos. gerdamas kavą.8 paveikslą). „Teisingas" sakinys turėjo parodyti. kad žmonės. Wagstaff. Jie valo gatves. išmoksta elgesį tapatinti su asmeninėmis savybėmis (Rholes ir kiti.. 1983. 1982). pasakytos Nacionaliniame demokratų partijos suvažiavime. kad kitų žmonių elgsena atspindi jų savybes (Choi ir kiti. 1988).. Pandey ir kiti. Po pokalbio išėjau mąstydamas: „Koks sunkus šio žmogaus būdas".įtikinėja populiarioji vakarietiška pozityvaus mąstymo psichologija. Anksti rytą jie keliauja autobusais.

nuoširdi. tai iš dalies sąlygojo skirtingos pokalbio su jais situacijos.) Situacinė atribucija (Šį vyrą neteisingai įvertino. kad mus sieja bendras artimas draugas. kaip pasakė vienas mano studentas.140 I dalis. kurie apskritai pateikia naudingus pasaulio vaizdinius. atminkite. Iliuzinis mąstymas dažnai tėra šalutinis mūsų proto strategijos supaprastinti sudėtingą informaciją produktas. dėl kurios reikia sutelkti dėmesį į atribucijos klaidą. Jis dubliuoja mūsų suvokimo mechanizmus. ištinka dėl išorinių aplinkybių. pastebi Thomas Gilovichas ir Richardas Eibachas (2001). kaip supratau vėliau. Tik vėliau prisiminiau pagrindinę atribucijos klaidą ir iš naujo įvertinau savo išvadas. Skaitant apie jas gali susidaryti įspūdis. Vyro nelankstumą ir moters nuoširdumą palaikiau jų charakterio savybėmis. kaip ir ankstesniame. Iš tiesų eksperimentai nėra skirti „mirtingųjų kvailumui" pademonstruoti (nors kai kurie eksperimentai prajuokina). kad. Besikalbant vis stiprėjo įspūdis.) Nepalanki reakcija (Man šis vyras nepatinka. jų tikslas atskleisti. Jei jus šokiruoja žmogaus gebėjimas pasiduoti iliuzijoms ir savęs apgaudinėjimui. tačiau kartais klaidina.8 PAVEIKSLAS Atribucijos ir reakcijos Mūsų emocijos priklauso nuo požiūrio į kieno nors netinkamą elgesį. ką mes galvojame apie save ir apie kitus.) Užjaučianti reakcija (Aš jį suprantu. Dispozicinė atribucija (Šis vyras yra nedraugiškas. Vienas iš socialinės psichologijos „didžiųjų humanizuojančių teiginių". o iš tiesų. Kodėl tyrinėjame atribucijos klaidas Šiame skyriuje. „Nesėkmė. kad mūsų mąstymui apskritai būdingas lankstumas. patraukli ir jaudinanti"." . Antroji priežastis. kad kai žmogus turi problemų. nei norima pripažinti. kad „ši moteris .) Neigiamas elgesys (Vyras grubus su savo kolege.) ir iš karto paaiškėjo. nereikėtų dėl to kaltinti vien tik jo paties. SOCIALINIS MĄSTYMAS 3. yra humanistinė. „socialiniai psichologai jaučia malonumą mulkindami žmones". aiškinami kai kurie mūsų socialinio mąstymo ribotumai ir klaidos. skelbia. neįgalumas ar nelaimė kur kas dažniau.

Kitų žmonių elgesį mes taip primygtinai vertiname atsižvelgdami į jų būdo savybes bei nuostatas. pasak sociologo Roberto Mertono (1948). Būtent todėl pasaulinėje literatūroje taip dažnai vaizduojama puikybė bei kitos ydos. Mano nuojauta sako. kaip mes suvokiame kitų žmonių elgesį. Socialinė psichologija padeda pažinti savo mąstymo klaidas. iššūkių bei naudos. 2004). APIBENDRINIMAS Kaip traktuojame socialinę aplinką? t Atribucijos teorija aiškina. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 141 Trečioji dėmesio sutelkimo į tendencingumus priežastis ta. kad tapsime racionalesni ir realistiškesni. vildamasi. lanksčiai. Kai idėjas patvirtiname [savo elgesiu]. nei nagrinėdami virtines loginių ir intelektinių įrodymų.3 s k y r i u s . ir situacija tampa suprantamesnė. tačiau mėgindami suprasti kitų žmonių elgesį dažnai darome pagrindinę atribucijos klaidą (ji dar vadinama atitikimo tendencingumu). toks klaidingas įsitikinimas gali sukurti savąją realybę. Geresnių įverčių tikėjęsi eksperi- išsipildančioji pranašystė (self-fulfilling prophecy) Įsitikinimas. Vieno tyrimo metu dalyviams buvo parodytos įvairių žmonių nuotraukos ir paprašyta įvertinti jų sėkmę gyvenime. kad analizuodami klaidas bei tendencingumus jūs pastebėsite daugiau netikėtumų. kad nepastebime net akivaizdžių situacijos reikalavimų. jos tampa. Aukštesnę padėtį užimantis asmuo (dažniausiai vyras) draugiškumą supranta kaip seksualinį kvietimą. Ši atribucijos klaida atsiranda iš dalies todėl. Ar jie ką nors reiškia? Ar keičia tikrovę? Socialiniai įsitikinimai ir vertinimai yra svarbūs. Išsipildymo psichologija vertybinių popierių biržoje"). Jie daro įtaką mūsų jausmams bei veiksmams ir sukuria savąją realybę. pastebi Mertonas. „Atkreipkime dėmesį.elgesio aiškinimas remiantis ne ta priežastimi . kaip tokie pat išsilavinę gamtos mokslų studentai (Fletcher ir kiti. kad mes dažniausiai nekreipiame į j u o s dėmesio. Tirdamas eksperimentuotojo tendencingumą Robertas Rosenthalis (1985) pastebėjo. dėmesį paprastai sukoncentruojame į savo reakcijas. taip ir atsitinka (žr. 1986). .klaidingais įsitikinimais. Klaidinga atribucija . Ši viltis nėra bergždžia: psichologijos studentai elgseną suvokia ne taip supaprastintai. išsipildančiomis pranašystėmis . o jo veikimo aplinkybės tarsi nukeliamos į antrą planą.pagrindinė seksualinio priekabiavimo priežastis. kad mūsų dėmesio centre būna asmuo. pavyzdžiui. nes turi poveikio galią.veiksmingai. šališko palankumo sau (2 skyrius). Socialinės aplinkos lūkesčiai Išanalizavę. Jei įtikinti greitu banko žlugimu klientai skuba atsiimti pinigus. kad akcijų kaina nepaprastai išaugs. Kaip ir kitų šališkumų. Kai žmonės įtikinami. kaip iš jų tikimasi. inicijuojančiais išsipildymą. atvejais žmonės mano. bet kartais klaidingai skyrių baigsime mintimis apie socialinius įsitikinimus. kad mažiau negu kiti pasiduoda atribucijos klaidoms (Pronin ir kiti. kaip suvokiame ir vertiname kitus . kuris pavirsta realybe. Kai veikiame mes. • Nors paprastai mes mąstome logiškai. Visiems dalyviams buvo perskaityti tie patys aprašymai ir pateiktos tos pačios nuotraukos. kad tyrimo dalyviai kartais stengiasi elgtis taip.

kaip rašo Keynesas. Jei dėstytojas įsitikinęs. Maždaug prieš 50 metų Johnas Maynardas Keynesas tokią vertybinių popierių biržos psichologiją palygino su populiariais grožio konkursais. Dvejus metus energingai supirkinėję akcijas (nes jų kainos kilo). kad jo studentas gabus matematikai. kurios jiems patinka. kol akcijų kaina nenukrito dar labiau. Tokių krizių metu žiniasklaidos gandų malūnas iš paskutiniųjų ieško pačių blogiausių naujienų. Mokytojų lūkesčiai ir moksleivių mokymosi rezultatai Mokytojai iš vienų mokinių tikisi daugiau. kurias palankiai vertins kiti investuotojai.„nelogiškas aktyvumas". žmonės pradėjo karštligiškai jas pardavinėti (nes kainos ėmė kristi). spalio 19-osios pirmadienis. Galbūt tai pastebėjote. ar šis pasieks gerų rezultatų? Panagrinėkime. jei jūsų brolis ar sesuo anksčiau už jus baigė mokyklą arba jei jums buvo klijuojama „gabaus" ar „negabaus" moksleivio etiketė. arba jei susidūrėte su vadinamaisiais labai bei vidutiniškai gabiais moksleiviais. Čia svarbiausia . parduokite rytoj".atspėti kito investuotojo veiksmus. Investuotojai taip pat renkasi ne tas akcijas.mažiau. Galbūt pokalbiai mokytojų kambaryje jau nulėmė jūsų reputaciją. ir sausio 7oji tapo intensyviausia prekybos diena Niujorko vertybinių popierių biržos istorijoje. 2000 metų balandį įnoringa technologijų rinka vėl pademonstravo išsipildymo psichologiją kuri dabar buvo pavadinta „impulsyviuoju investavimu". kad mokytojo požiūris į mokinį koreliuoja . Akcijų kaina krito beveik 40 milijardų dolerių. Jei manote. jo nuomone. Žinia apie Granville patarimą pasklido greitai. paskubėkite jas parduoti. iš kitų . „galite sutikti arba nesutikti su Granville požiūriu. o tokias. aplenkite juos. Tokie smarkūsrinkossvyravimai . kai skelbiamos geros naujienos. Išsipildymo psichologijos poveikio pavyzdys buvo ekstremalus 1987 m. kad dėstytojų nuomonė apie savo studentus pasitvirtina. kurie. sužavės konkurentus". Tad. lydimas kracho . Paskelbtos naujos žinios dar labiau sumažina žmonių lūkesčius. kad Granville patarimas privers kitus investuotojus parduoti akcijas. tačiau tai dažniausiai nieko nereiškia". Kaip paaiškino vienas Volstryto fondų valdytojas. SOCIALINIS MĄSTYMAS atkreipkime dėmesį Išsipildymo psichologija vertybinių popierių biržoje 1981 metų sausio 6-sios vakarą populiarus Floridos patarėjas investicijų klausimais Josephas Granville savo klientams išsiuntė tokio turinio telegramas: „Akcijų kainos staigiai kris.142 I dalis. kad galėtų pakomentuoti esamą krizės situaciją. Jei manote. Ar mokytojo lūkesčiai daro įtaką moksleivio mokymosi rezultatams? Akivaizdu. kurie manė. o tuos.dažniausiai būna sukurti. kai Dovv Jonės Industrial indekso vidurkis nusmuko 20 proc. o akcijų kainos kyla. o rinkdavo dažniausiai laikraščių konsultantai. jog kiti pirks. Šis procesas veikia ir atvirkščiai. išsiaiškino jūsų šeimos socialinę padėtį. Reikėdavo išrinkti šešis veidus iš šimto. mentuotojai gavo geresnius rezultatus nei tie. pastebėjo ekonomistas Robertas Shilleris (2000). Dar labiau savo prieštaringumu stulbina pastebėjimas. kuriuos tuo metu rengdavo Londono laikraščiai. kurie jam atrodo gražiausi. „kiekvienas konkurentas privalėjo išrinkti ne tuos veidus. kad jų eksperimento dalyviai nuotraukose pavaizduotus žmones palaikys nevykėliais. o akcijų kainos krinta dar labiau. Arba gal naujas mokytojas kruopščiai išstudijavo jūsų mokymosi rezultatus.

bet pasitvirtino ir priešingas teiginys. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 143 su jo mokymosi rezultatais: mokytojai yra geros nuomonės apie tuos mokinius. Duomenys netrukus buvo paskelbti žiniasklaidoje bei daugelyje psichologijos ir pedagogikos vadovėlių studentams. Kaip tokie lūkesčiai perduodami? Rosenthalis ir kiti tyrėjai priėjo išvadą. . Paties Rosenthalio teigimu tik keturi iš dešimties (iš beveik 500 aprašytų) eksperimentų patvirtindavo. jog dideli lūkesčiai skatina atsiliekančiuosius.3 s k y r i u s . kad mokytojų lūkesčiai turėjo reikšmingą įtaką mokymosi rezultatams (Rosenthal. ką sugeba jų mokiniai ir kaip jie mokosi (Jussim.pakako atsitiktinių 10 sekundžių trukmės ištraukų. ir ar mokytojui šis mokinys patinka (perskaitėte teisingai: 10 sekundžių. ar mokytojas kalba apie gerą. Kuklūs lūkesčiai nesužlugdo gabaus vaiko. Vėlesnė analizė parodė.yra nepaprastai gabūs.ir vaikams.9 paveikslą). apie kuriuos buvo pasakyta (remiantis fiktyviu testu). Tačiau ar mokytojo nuomonė yra mokinio mokymosi rezultatų priežastis. kuriose buvo matomas mokytojo veidas arba girdimas jo balsas. ar pasekmė? Williamas Crano ir Phyllisas Melonas atliko koreliacinį tyrimą (1978). intelekto koeficiento (IQ) testo rezultatais iš tiesų pralenkė visus. 1986). 1997). Atrodytų. Pagerėjus mokytojų požiūriui į mokinį ne tik pagerėjo pažangumas. jog Dana. Harris ir Rosenthal. 2005). moksleiviai jautriai reaguoja į jų veido išraišką ir kūno kalbą (žr. jog „nuskriaustųjų" vaikų problemos mokykloje kyla iš to. kad moka slėpti savo jausmus. kad mokytojų lūkesčiai nėra tokie reikšmingi. arba kalbančius apie juos. 1986.keturi atsitiktinai pasirinkti mokiniai . kad jų intelektas stulbina. lygiai kaip ir dideli lūkesčiai nepadaro stebuklo . 1991. dažniau į j u o s kreiptis ir leisti jiems ilgiau atsakinėti (Cooper. Mokytojai taip pat gali skirti daugiau dėmesio „gabiems" mokiniams. 1983. kad mokytojai žino. Ar galime šį „mokytojų lūkesčių efektą" patikrinti eksperimentais? Tarkime.nenuovokus moksluose netampa labai gabiu. kad mokytojai daug iš jų ir nesitiki.) Nors mokytojai gali manyti. Žmogiškoji prigimtis nėra tokia lanksti. kad mokytojai „gabiems moksleiviams" dažniau šypsosi. Todas ir Manuelis . Vieno tyrimo metu Elisha Babadas. Atrodo. Žiūrovams . 1985. kurio metu apklausė 4300 britų moksleivių ir gauti rezultatai sako: taip. Taip yra daugiausia todėl. Sali. atlikę plačiai žinomą eksperimentą. kaip daugumai pasirodė po šio tyrimo (Spitz. Ar mokytojas su jais elgsis išskirtinai ir stengsis. Atsitiktinai parinkti San Francisko pradinės mokyklos moksleiviai. įteigiame mokytojui. 2002). ir suaugusiems . 3. kad tokie ryškūs rezultatai reiškia. ar apie blogą mokinį. Jussim. kad jų rezultatai būtų labai geri? Būtent tai pastebėjo Rosenthalis ir Lenore Jacobson. kelti jiems didesnius reikalavimus. 1999). pritariamai linkčioja ir dažniau į juos pažvelgia. su kuriais jie siejo dideles arba menkas viltis. kuriems gerai sekasi. suprasti. Frankas Bernieris ir Rosenthalis (1991) nufilmavo mokytojus arba besikalbančius su už kadro paliktais moksleiviais. kuriems teigiamas mokytojo požiūris yra tarsi gaivaus oro gurkšnis (Madon ir kiti.

kuriuose buvo tiriamas mokytojų lūkesčių poveikis. Mokinio reakcija Rena reaguoja entuziastingai. pamokose buvo dėmesingesni. susidomėjau moksleivių lūkesčių įtaka mokytojams. kuriems buvo įteigti teigiami lūkesčiai. kad išsipildančių pranašysčių pasitaiko darbe (kai vadovai puoselėja didesnes ar mažesnes viltis). girdėjote komentarus: „profesorius Smitas . Bet dažniausiai mokytojų lūkesčiai tiksliai atitinka tikrovę (Jussim ir Harber. Atrodo. Kaip gabesni buvo įvertinti tie mokytojai. dažniau [ ją kreipiasi. Davido Jamiesono (1987) vadovaujama tyrėjų grupė atliko eksperimentus keturiose Ontarijo provincijos vidurinės mokyklos klasėse. Ar tai vyksta dažnai? Ar iš kitų sulaukiame to. kurių lūkesčiai buvo mažesni. 2005). ko tikimės Taigi eksperimentuotojų ir mokytojų lūkesčiai. daugelį kartų prieš pradėdami lankyti kursą. kad juos mokys puikus mokytojas. Per pakartotinį eksperimentą Feldmanas ir Prohaska nufilmavo mokytojus ir paprašė ekspertų įvertinti jų darbą. Robertas Feldmanas ir Thomas Prohaska (1979. Teigiamai mokytojo atžvilgiu nusiteikę moksleiviai daugiau ir išmoko. Trimestro pabaigoje jie buvo geriau įvertinti ir teigė. Be abejonės. kartais tampa išsipildančiosiomis pranašystėmis. kad ir kitų dviejų klasių moksleiviai. leidžia jai ilgiau atsakinėti. kuriems buvo paskirtas moksleivis. savo lūkesčius reiškiantis neverbaliniu būdu." Mokytojo elgesys Dažniau šypsosi Renai daugiau jai aiškina.nuobodybė". tie mokiniai. 1982) pastebėjo. SOCIALINIS MĄSTYMAS 3. ko tikimės? Tyrimai rodo. ir tyrėjai yra labai geros nuomonės apie naują mokytoją. ir pedagogą. Individualių pokalbių metu dviejų klasių mokiniams buvo pasakyta. kurie tikėjosi. ••••••••••••i ••••M msmm Skaitydamas apie eksperimentus.įdomus" arba „profesorius Džonsas . laikė jį (nieko nežinantį apie mokinių lūkesčius) kompetentingesnių ir įdomesniu nei moksleiviai. kad moksleivių požiūris į mokytoją toks pat svarbus. Mokytojo lūkesčiai „Vyresnysis Renos brolis buvo labai gabus. teismuose (kai teisėjai instruktuoja prisiekusiuosius) . Palyginti su dviem kontrolinėmis klasėmis. kaip ir mokytojo požiūris į juos. Kad patikrintų.9 PAVEIKSLAS Išsipildančios pranašystės Mokytojų lūkesčiai gali tapti išsipildančiomis pranašystėmis. ar tai būdinga tikrovėje. kuriose dėstė tik ką atvykusi mokytoja. Vieno mokymosi eksperimento metu moksleiviai. Manau.144 I dalis. kad tokie lūkesčiai gali veikti ir besimokantįjį. Kaip iš kitų sulaukti to. Feldman ir Theiss. kurie dažniausiai būna pagrįsti ir tiksliai įvertinantys. kad ji taip pat yra labai gabi. kad mokytoja dėsto daug aiškiau.

sukeldamos nepamatuotus lūkesčius. elgsenos patvirtinimas (behavioral confirmation) Išsipildančiosios pranašystės rūšis. gali paveikti mano bendravimą su ja ir šitaip paskatinti ją patvirtinti mano įsitikinimą. Jie paprašė studentų vaikinų pasikalbėti telefonu su mergina (jiems buvo parodyta jos nuotrauka). 2003. ką telefoninio pokalbio metu sakė merginos. Jei viena šalis kitą laiko agresyvia. .1993). kai partneriai idealizuoja vienas kitą? Ar teigiamos iliuzijos apie kito žmogaus dorybes pildosi? O gal jos apgauna. šitaip sukuriamas pragaištingas užburtas ratas. Jei apie žmogų manoma. tardo įtariamuosius ir daro jiems spaudimą) (Kassin ir kiti. parodė. Tai vadinama elgsenos patvirtinimu. tai paskatina kitą šalį demonstruoti tokį elgesį savigynos tikslais. kuriuos Minesotos universitete atliko Markas Snyderis (1984). turintys nuomonę apie įtariamojo kaltumą ar nekaltumą.3 s k y r i u s . Elgsena pasitvirtina ir tada. kai žmonių socialiniai lūkesčiai paskatina juos elgtis taip. Rosenthal. didino pasitenkinimą ir skatino pasijusti princesėmis arba princais tas ir tuos. 1970). kurią jie laikė patrauklia arba nepatrauklia. kad klaidingas požiūris į pasaulį kitiems gali tapti paskata patvirtinti šiuos įsitikinimus. nes skatino juos kalbėti taip. kai bendraujama su partneriais. kad žmona bus blogos nuotaikos arba sutiks mane draugiškai ir meiliai. kad tariamai patrauklios kalbėjo šilčiau nei tariamai nepatrauklios. Tad ar intymūs santykiai būna sklandus. Tikintys partnerio meile ir palankumu ne taip jautriai reaguoja ir gali tapti dar artimesni (Murray ir kiti. kad jis yra vieni- Norint įvertinti mokytojo ar dėstytojo nuoširdumą bei susidomėjimą. kokį mus mylintis įsivaizduoja. Klaidingi vaikinų įsitikinimai virto išsipildančiomis pranašystėmis.ir šitaip paneigti mūsų lūkesčius. 1996). S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 145 ir policijoje (kai tardytojai. kad partneris jų nemyli ir nesižavi. Tačiau tiriant socialinę sąveiką dažniau pastebima. kelias sekundes trunkančio veiksmo (Ambady ir Rosenthal. net menkus įžeidimus priima kaip nuvertinimą. Tai padėjo slopinti konfliktus. 1992. Snyderis. 2000) stebėjo įsimylėjusias Vaterlo universiteto studentų poras. analizė parodė. 2003). Lengviau tapti panašesniam į tokį žmogų. lengvai įsižeidžiančia ir kerštinga. Laboratorinių žaidimų metu priešiškumas beveik visada susilaukia priešiškumo: žmonės. pakanka nedidelio. besivadovaujančiais klaidingais įsitikinimais. atitinkamai nustoja vertinti partnerį ir nuo jo nutolsta. pasireiškianti tuomet. kad kiti žmonės atsakydami savo elgesiu patvirtintųjų lūkesčius. lengvai paskatina juos būti tokius (Kelly ir Stahelski. kurie kremtasi. Keletas eksperimentų. ko tikimės (Olson ir kiti. kad merginos patvirtintų vyrų susikurtą stereotipą: geidžiami žmonės yra gražūs. Meilė padeda kurti savąją realybę. kai neigiami lūkesčiai kurio nors žmogaus atžvilgiu verčia mus būti perdėtai malonius jam. Ar išsipildančiosios pranašystės veikia santykius? Būna atvejų. kurie savo oponentus laiko nelinkusiais bendradarbiauti. Šioje situacijoje partnerio idealizavimas buvo geras ženklas. o tai savo ruožtu paskatina šį žmogų būti malonų su mumis . kad tam tikru mastu mes gauname tai. Taip pat ir sutuoktiniai. Elizabeth Tanke ir Ellen Berscheid (1977) atliko tyrimą. kuris laikomas klasikiniu. kurie save laikė varlėmis. 2003). ir tas žmogus galiausiai netenka žavesio? Sandra Murray ir jos kolegos (1996. Vien tik to. Tikėjimasis.

kad rimtai jumis domisi ir norėtų susidraugauti. jog esate vienas iš 60 jaunuolių. kaip mes ir kiti juos vertiname. daugiau flirtavo (to net nesuvokdamos). pavyzdžiui.. 2002). Richardas Milleris ir jo bendradarbiai (1975) paprašė mokytojų. apie kuriuos manoma. Po dviejų savaičių paaiškėjo. 1922 („Kerintis balandis") šas . kad būna tikslūs (Jussim. arba . ir taip jie keliavo ne pagiežos. elgiasi su jomis nepalankiai (Pinel. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Juo labiau savo elgesiu jis stengėsi parodyti.jis mažiau bendrauja (Rotenberg ir kiti. Kiekvienas vaikinas turėjo pasikalbėti su viena iš merginų ir įvertinti. kad ji jam labai miela.146 I dalis. Tendencija pateisinti kitų lūkesčius. kad jums pasako.elgsenos patvirtinimas: kandidatės. įsigalėję stereotipai apie neįgaliuosius arba tam tikros rasės ar lyties asmenis. Tačiau eksperimentuotojų tendencingumo ir mokytojų lūkesčių tyrimai rodo. gali savaime pasitvirtinti. kaip socialiniai įsitikinimai. Kitoje klasėje. kur irgi tik 15 proc. juo labiau jis žavėjosi ir darėsi malonesnis. o didžios dorybės ratu". Elizabeth von Arnim.kad visiškai nesidomi. Maloniai sutikti kandidatai į darbą pokalbio metu taip pat elgiasi maloniau. kad klaidingi įsitikinimai apie gabius ir negabius žmones gali paskatinti atitinkamą mokytojų ir tyrėjų santykį su jais. Jei vyrui atrodo. Lūkesčiai dažnai leidžia prognozuoti elgesį paprasčiausiai todėl. ir galite tikėtis. kaip ir kiekvienas socialinis reiškinys. prasitarė. Po šių priminimų šiukšlių kiekis šiukšlių dėžėje padidėjo nuo 15 iki 45 proc. tačiau tik kurį laiką. Vyrai. Tai truko aštuonias dienas. turi ribas. kad jie pasistengs pateisinti jūsų nuomonę. kad mergina (remdamasi anketoje nurodytais jo biografijos faktais) arba juo žavisi. Kitų žmonių elgesys su mumis atspindi tai. tariamai besižavinčios pokalbio partneriu. kad vienos klasės mokiniams jie keletą kartų primintų. Lūkesčiai daro įtaką ir vaikų elgesiui. (Įsivaizduokite. Pamatę šiukšles trijose klasėse. Tai gali lemti geresnį (arba blogesnį) mokymąsi ir todėl sukelti įspūdį. kuri iš tiesų yra klaidinga. Įsivaizduokite. 2005). šiukšlių. kad jie darbštūs ir mandagūs (o ne tingūs ir grubūs). 2002). kad moters elgesys patvirtina jo įsitikinimus. juo labiau Lotty skleidėsi ir gražėjo. su kuriuo netrukus susipažinsite. kad eksperimentas pasiteisino: į šiukšlių dėžę buvo metama 80 proc. jis gali taip jai meilintis. . kad jie niekina moteris. jog jie privalo laikytis tvarkos ir švaros. ar ji gali dirbti dėstytojos asistente. jog žmogus. mokiniai buvo nuolatos giriami už tai.) Rezultatas . arba nesižavi. The Enchanted April. kad pasitvirtina prielaida. jog tai gali būti viena iš seksualinio priekabiavimo priežasčių. Ridge ir Reberas mano. kad šis meilinimasis taps atviras ir sudarys moteriai prielaidas tokį elgesį vertinti bei interpretuoti kaip nepriimtiną arba kaip priekabiavimą. Sakykite vaikams. APIBENDRINIMAS Socialinės aplinkos lūkesčiai • Įsitikinimai kartais nepriklauso nuo mūsų. kad jie laikosi švaros bei tvarkos. šiukšlių buvo metama į šiukšlių dėžę. dalyvavusių Roberto Ridge ir Jeffrey Rebero (2002) atliktame eksperimente. Šie eksperimentai padeda suprasti. Prieš pokalbį vaikinui buvo pasakoma. Šiaip jau mūsų nuomonės apie žmones turi realų pagrindą.

mes nesiekėme apmulkinti žmonių. Eliotas). Pernelyg lengvai susidarome ir puoselėjame klaidingus įsitikinimus.kaip panašus į dievą!".pastebėjo rašytoja Madeleine L'Engle. įtikinti ryškių išgalvotų istorijų." Tačiau ar šie eksperimentai tebuvo tik intelektualūs triukai. kai atlygis už teisingus atsakymus skatino žmones mąstyti optimaliai. Jei prieš susitikimą sužinome. įsivaizduodami ryšį ir kontrolę ten. kuriame savo socialinius įsitikinimus ir po to darome įtaką kitiems. kad laboratorijose mūsų intuicija pervertinama. gal dukart valio . dažnai universitetų studentai. kai svarstome svarbius socialinius klausimus: kodėl tiek daug benamių? Nelaimingų? Turinčių polinkį žudyti? Ar mano draugė myli mane. Daugelis psichologų pašventė savo gyvenimą stulbinančių žmogaus proto galių tyrimams. filosofijoje ir religijoje. šie nuspėjami iškraipymai bei tendencijos atsirasdavo netgi tada. ko tikimės (elgsenos patvirtinimo). kur jų gal apskritai nėra. Klaidingi įspūdžiai.nes proto paskirtis spręsti efektyviai mūsų intuiciją pakerta labiau. po susitikimo gali išlikti įspūdis. kad tikrinamas jų gebėjimas argumentuoti. . kad pajėgtume perprasti savo genetinį kodą. Eksperimentų metu žmonėms paprastai būna pateikiami abejonių nekeliantys faktai ir perspėjama. kad jie šiuos įsitikinimus patvirtintų. Negalime lengvai numoti ranka į šiuos eksperimentus: daugumoje jų dalyvavo išsilavinę žmonės. priešingai nei suvokimo iliuzijoms" (Slovic.sušunka Shakespeare Hamletas). Esame pakankamai išmintingi.yra ypač netikslus instrumentas. šitaip priverčiant juos atrodyti blogesniais? Richardas Nisbettas ir Lee Rossas (1980) teigia. iliuzijoms „būdingas ilgalaikiškumas. Tad kognityvinės socialinės psichologijos tyrimai atspindi plačią panoramą. Kasdienės nesėkmės dažnai būna ne pačios svarbiausios. Išvados Socialinio pažinimo tyrimai rodo. ar trokšta mano pinigų? „Sukurdami šias problemas. Kokias praktines išvadas ir įžvalgas apie žmogiškąją prigimtį leidžia padaryti šie tyrimai? Apžvelgėme keletą priežasčių. kad iš tiesų tas žmogus labai protingas ir patrauklus. Net nežymus tendencingumas gali turėti didelį socialinį poveikį. 1972). nei manome. Visos mūsų problemos mus pačius apmulkino. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 147 • Panašiai kasdieniame gyvenime dažnai sulaukiame to. tačiau neapsaugotos nuo klaidų ir neteisingų nuomonių („šiaudinė galva". iškrėsti nelaimingiems dalyviams. kuo reikėtų abejoti. tačiau ne visada. „Grynasis intelektas. . Na. interpretacijos ir įsitikinimai gali sukelti rimtas pasekmes. kodėl žmonės kartais patiki tuo.yra pasakęs T. . O dabar įtempkite visas savo intelektines galias ir atsakykite į šiuos klausimus". Be to. randamą grožinėje literatūroje. kad sutiksime protingą ir patrauklų žmogų. ." Amos Tversky (1985) . Gyvenime retai kada esame perspėjami: „Štai faktai. Vedami išankstinių įsitikinimų ir perdėtos savikliovos. išrastume kalbančius kompiuterius ir nusiųstume žmones į Mėnulį. Žmogaus protui triskart valio. S. kad mūsų informacijos apdorojimo galimybės įspūdingai efektyvios ir prisitaikančios („savo išmone .3 s k y r i u s . Kaip pastebėjo vienas tyrėjas.

(Įrodinėjimas. kad mūsų mąstymas ir elgsena geba prisitaikyti (Funder. kad įsitikinimai panašūs į mokslines teorijas . per didelis pasikliovimas netobula euristika. atsirandantis mėginant supaprastinti gautą sudėtingą informaciją. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Žmogaus proto užmojai yra gilūs kaip vandenys. ir padėkojęs ateivis išnyksta erdvėje. 1984). kad kažkoks ateivis pagrobia jus ir maldauja informacijos.taisykles. Ar tai per daug ciniška? Leonardas Martinas ir Ralphas Erberis (2005) kviečia įsivaizduoti. neigtų pats save. ar ne. o protingas žmogus gali jų semtis. tariamas vienodumas. Jūs atiduodate jam šį socialinės psichologijos vadovėlį. Elegantiška mūsų mąstymo netobulumų analizė jau pati savaime yra duoklė žmogiškajai išminčiai.euristines . Simonas tvirtina. padeda išsaugoti viltį ir skatina stengtis. tačiau naudingi kaip apibendrinimai. kai Senojo Testamento psalmininkas pastebėjo. Swann. . Tikėjimas. Žmogiškoji prigimtis nedaug tepasikeitė per 3000 metų nuo to laiko. kad galima kontroliuoti įvykius. Optimizmas atsiperka. Nobelio premijos laureatas psichologas Herbertas Simonas (1957) buvo vienas iš tų moderniųjų mokslininkų. Pasigailėję. Ar aplinkybes galime kontroliuoti. tokie kaip pagrindinė atribucijos klaida. Kaip sako socialinės psichologijos specialistė Susan Fiske (1992). Taip pat logiška būtų tokia išvada: „Visi apibendrinimai klaidingi. Tačiau ji padeda daryti greitus veiksmingus sprendimus. Mąstymo įpročiai.5.148 I dalis. kad žmogaus mąstymas yra iliuzinis. kaip pasijusite pasiūlę socialinės psichologijos analizę? Socialinė psichologijos nuolatinį rūpinimąsi žmonių silpnybėmis turėtų atsverti „pozityvesnis požiūris į žmogiškąją prigimtį". taip ir elgsenos tyrėjai mano. kad geriau pažintų žmonių giminę. Kruglanski ir Ajzen. Dažnai klaidos yra šalutinis mąstymo produktas. kurie pirmieji aprašė žmogiškojo supratimo ribas. kad „niekas negali pamatyti savo klaidų". Iliuzijomis taip gali baigtis su išlikimu susijęs euristinis mąstymas." Pat 20. Netgi galime teigti. šališkas palankumas sau ir kt. Socialinis psichologas Lee Jussimas (2005) sutinka ir priduria. kad kiekvienas organas atlieka tam tikrą funkciją. 1983. Panagrinėkime sudėtingos šachmatų partijos pavyzdį: galimų pozicijų ir rezultatų kiekis yra didesnis nei dalelių skaičius visatoje. ir stulbinanti intuicijos klaidų statistika paprastai gerai tarnauja. 1987. teigia Joachimas Kruegeris ir Davidas Funderis (2003a. tačiau dažnai vertinimuose ir socialiniame suvokime pasireiškia loginės klaidos ir šališkumai. kad atidavėte knygą (šito labai tikiuosi). Kaip mes susidorojame? Taikome tam tikras supaprastinančias . mes ją supaprastiname. Pažintinis šališkumas įsiskverbia net į rafinuotą mokslinį mąstymą. lemiantys klaidingus įsitikinimus. „Mąstymas skirtas veiklai". kad norėdami susidoroti su realybe.jie gali būti klaidingi. b). Euristika kartais prisideda prie mūsų pralaimėjimo. nes tai taip pat būtų tik iliuzija. įskaitant ir šį".".) Kaip medicinos mokslas daro prielaidą. Daugeliu būdų euristika „daro mus nuovokesniais" (Gigerenzer ir Todd. 1999). kad „žmonės vienas kitą suvokia stebėtinai tiksliai (nors retai tobulai). aukščiausių rezultatų galime pasiekti pasitelkę pozityvų mąstymą.

Pavėluotas nuomonės šališkumas sudaro palankias sąlygas analizei „po fakto".tarkime. „Godusis" Ivanas Boesky. kad benamiai yra nevykusių psichikos sveikatos programų produktas. 25). iš anksto nežinodami šių sprendimų pasekmių. . teigia Indianos universiteto žurnalistikos profesorė Holly Stocking ir niujorkietis psichologas bei teisininkas Pagetas Grossas savo knygoje Hovv Do Journalists Think? („Kaip mąsto žurnalistai?") Žurnalistai. . tokio. klausia Stocking ir Grossas. 1986. Paprastai reporteriai „seka paskui idėją". Pradėdamas nuo minties. 4. ieškodami statistinių duomenų ir tik po to parinkdami jiems būdingus epizodus bei atmindami. taip tvirtino žurnalistai po to. siekdami padaryti įspūdį teisėjams". kurį rekomendavo pirmasis pašnekovas. kad gera linkintys žmonės sprendžia. 5. korespondentas gali atitinkamai interpretuoti nevienareikšmę informaciją nekreipdamas dėmesio į kitus sudėtingus veiksnius. be paliovos įtemptai stengdamasis surasti patvirtinančių įrodymų. nors iš tiesų taip nėra. gali būti rašoma: „supainiojo" arba „pamiršo". Kaip ir skaitytojus. Laikraščio The Wall Street Journal reporterių nurodymuose korespondentui šis idealas suformuluotas paprastai: „Korespondentas privalo nesivadovauti sustabarėjusiomis išankstinėmis nuomonėmis. Išankstinė nuomonė gali paveikti interpretaciją. nei šio gydymo būdo sėkmingumo statistika. kaip. 2 Patvirtinimo šališkumas gali nukreipti žurnalistus prie šaltinių ir klausimų. Sudužus lėktuvui. įmanoma išvengti į mūsų protus įskverbusio iliuzinio mąstymo? Tačiau yra ir teigiamas aspektas. kaip ir eiliniai žmonės bei mokslininkai.3 s k y r i u s . nesant patvirtinančių įrodymų. 3.. žurnalistai gali aprašyti „bauginančius kelionių lėktuvu pavojus šiais laikais". žurnalistus gali labiau įtikinti vaizdingi pasakojimai apie nejutiminius suvokimus ir aiškiaregystes nei objektyvūs moksliniai tyrimai.su panieka pastebėjo reporteris. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 149 atkreipkime dėmesį Kaip mąsto žurnalistai: pažintinis šališkumas žiniasklaidoje „Štai kaip yra". Supažindinti su šiomis tendencijomis žurnalistai. p. o ne išankstinė nuomonė turėtų būti visų reportažų pagrindas" (Blundell. galinčius paneigti jų mintis. ieškojo savanorio darbo. įsitikinimų tvarumas gali padėti išsaugoti išankstinę nuomonę. Todėl šiame skyriuje aptartos pažintinės paklaidos pasireiškia žiniasklaidoje bent jau šešiais būdais. Nesėkmingas prezidento Carterio mėginimas išlaisvinti amerikiečius įkaitus Irane „buvo pasmerktas iš pat pradžių". palaikančio šią idėją ir iš kito žmogaus.kiekvieną CBS žinių laidą užbaigdavo VValteris Cronkite. kad taip būtų. korespondentas gali paimti interviu iš asmens.. nagrinėdami skirtingas išvadas. įvykiai gali atrodyti tarpusavyje susiję. nuo kurios gali priklausyti. Įtikinamai pramanyti pasakojimai gali atrodyti informatyvesni nei faktais pagrįsta informacija. kažko Iš tiesų. laukdamas teismo nuosprendžio už skandalingą prekybą vertybiniais popieriais Volstryte pasinaudojant vidine informacija. kaip informacija bus pateikta. kad nutekėjusios radioaktyviosios dalelės sukelia nėštumo komplikacijas. 1987 m.gali paskatinti reporterius įžvelgti ryšį tarp rasės ir šios problemos. ir nekreipdamas dėmesio į šioms nuomonėms prieštaraujančius faktus. Stulbinantis sutapimas . kurie patvirtins jų išankstinę nuomonę. kai jų nėra. susijusios su narkotikų vartojimu . apie meluojant sugautą politiką jei jis yra gerbiamas. ko „ieško dauguma sukčių. kurį reporteriai ir redaktoriai privalo greitai apdoroti. Įvykiai. Tačiau žurnalistai yra žmonės. 1. „kuria tikrovę". kad įkaitų nepavyko išlaisvinti. Tikėdamasis pateikti sensacingą pasakojimą apie tai. 6. ieškodami šaltinių ir pateikdami klausimus. Tai žurnalistikos idealas: pateikti tikrovę tokią kokia ji yra. Juos gali labiau sužavėti žinia. trijų mažumoms atstovaujančių sportininkų problemos. . turint galvoje tą informacijos kiekį. kad naujas gydymo būdas kažką tariamai „išgydė". Antra vertus. Norėtume. nepaisant jai prieštaraujančių faktų. nekreipdami dėmesio į tikrąją skrydžių saugumo statistiką. Nesėkmingi sprendimai akivaizdžiai kvaili atrodo po laiko. kai sužinojo. gali jas atpažinti ir pasistengti išvengti.

siekdami tobulinti savo teorijas. kad toks gebėjimas neatsiranda savaime. nes argi reikėtų metų metais vargti lavinantis? Psichologė Robyn Dawes (1980). neturėtume taip pat stengtis mažiau daryti socialinio mąstymo klaidų? Mokykloje matematikos mokytojai moko tol. Todėl subalansuotoje socialinėje psichologijoje vertinama ir socialinio mąstymo galia. kad žmonės yra daugiau nei mašinos. Mokytis tokių įsimintinų ir naudingų posakių kaip: „Tai patirties dalykas". jis siekia suprasti kitų vyrų ir moterų protus.tai meno ir muzikos. Kognityvinės ir socialinės psichologijos mokslininkai. pateikiant kuo daugiau konkrečių. tiriantys iliuzinį mąstymą. kad emocijos praturtina žmogaus patirtį ir kad intuicija yra svarbus kūrybinio įkvėpimo šaltinis. nesirengia iš mūsų padaryti bejausmių robotų. kad „daugybė tyrimų parodė. Mūsų subjektyvios. egzistuoja dabartyje. „Iš kur jūs ištraukėte šį pavyzdį?" arba „Galite pateikti melagingą statistiką. Nisbett ir kiti. kaip suformuojami bei išsaugomi padedantys arba klystkeliais nuvedantys įsitikinimai. pasiūlė taip pat be paliovos mokyti apdoroti socialinę informaciją. galime priimti karčią tiesą apie mūsų ribotumus. kol vaiko protas galiausiai išmoksta tiksliai ir automatiškai apdoroti skaitmeninę informaciją. yra labai ribotos". bendražmogiškos patirtys . Mes manome. vaizdingų epizodų ir kasdienio gyvenimo pavyzdžių. draugystės ir meilės. Štai ką jie siūlo: • • Mokyti žmones matyti socialinės intuicijos klaidų priežastis. Išklausę tokį kursą žmonės iš tiesų įveikia kasdienes problemas (Lehman ir kiti. nesuvaržytas protas nešališkai pasveria jų interesus. 1952 („Laisvės dvasia") Ar. kad ugdymas iš tiesų gali padėti išvengti tam tikrų rūšių klaidų." Learned Hand. kad polinkis klysti labai aiškiai parodo. Tačiau šie mokslininkai primena. kaip svarbu lavinti protą." Evoliuciniai psichologai Martie Haseltonas ir Davidas Bussas (2000) „Nesuvaržytas protas nėra per daug įsitikinęs savo teisumu. [jog] žmonių galimybės sąmoningai apdoroti informaciją. 1987). 1988. tačiau čia labiau tiktų gerai parinktas pavyzdys". Kelti šių kursų efektyvumą. nes praeityje jos leido žmonėms išgyventi ir reprodukuotis.150 I dalis. Normanas Cousinsas (1978) tai pa- .. Post scriptum: mintys apie intuicijos galimybes ir jos ribas Ar puikybės ir klaidų tyrimų rezultatai per daug žemina? Žinoma. skirtus kasdienėms logikos ir socialinių sprendimų problemoms analizuoti. Rengti kursus. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Pažinimo klaidos . Richardas Nisbettas ir Lee Rossas (1980) tiki. ypač socialinę. tačiau džiaugtis gilesnę reikšmę turinčia tiesa. • • APIBENDRINIMAS Išvados Socialinių įsitikinimų ir vertinimų tyrimai parodo. The Spirit of Liberty. palygindamas su savaisiais.. nusivylusi. ir jo keliami pavojai. Jie žino. mistiniai ir religiniai išgyvenimai.

Todėl nenuostabu. atvirumas. ir mokslo pagrindas. esame be galo išmintingos. Henrik Ibsen. „Atimkite iš paprasto žmogaus gyvenimo viltį. žmonės. kad daugelis šiuolaikinio mokslo pradininkų buvo religingi. kokie jų pačių polinkiai ir klaidos. „Laukinė antis". Jie taip pat skatina nesileisti įbauginamiems arogantiškumo tų. Štai kokia nuostata gali būti naudinga visais atvejais: kritiškumas. kūrybinė nuojauta ir skepticizmas. tačiau ne nuolankumas. kad ir patys galime klysti. ir praktinio tikslumo. 1938).į žmogų (Hooykaas. reikia ir nešališko smalsumo. smalsumas. 1972. Esame orūs.3 s k y r i u s . ir būsite atėmę jo laimę". Socialinių vertinimų klaidų bei iliuzijų tyrimų rezultatai pataria mums būti atlaidesniems kitiems. 1884 . nuosekliai mąstyti organą". S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 151 vadino „didžiausia tiesa apie mokymąsi: jo tikslas . tačiau ne cinizmas. Merton. bet ne dievai. kukliai prisimenant. Kad atskirtume tikrovę nuo iliuzijos. Moksle visada susipina intuicija ir negailestingi tyrimai. o tai skatino jų nuolankų požiūrį į gamtą ir skeptišką .atrakinti žmogaus protą ir lavinti jį kaip gebantį konceptualiai. kurie nesugeba pamatyti. analitiškai. Šis nuolankumas ir nepasitikėjimas žmogumi yra ir religijos. tačiau ne patiklumas. Mes. bet klystančios būtybės.

Leonas Festingeris apie disonanso sušvelninimą Savęs suvokimas Teorijų palyginimas Post scriptum: kaip elgesiu pakeisti save . Jūs negavote laiško: prietarai pranašauja diskriminuojantį elgesį Kada elgesys lemia nuostatas? Vaidmenys Kada žodis tampa įsitikinimu Atkreipkime dėmesį. Mahzarin R. Žodis virsta įsitikinimu „Kojos tarpduryje" reiškinys Piktybiški ir moralūs veiksmai Tarprasinis bendravimas ir rasinės nuostatos Socialiniai judėjimai Kodėl elgesys veikia nuostatas? Prisistatymas: įspūdžio valdymas Savęs pateisinimas: pažintinis disonansas Ką slepia teorija.Elgesys ir nuostatos Kaip nuostatos lemia elgesį? Kada nuostatos prognozuoja elgesį Ką slepia moksliniai tyrimai. Banaji apie eksperimentinės socialinės psichologijos atradimą Mokslinių tyrimų išvada.

Kaip pasakė Robertas Abelsonas (1972). Essays. Festingeris manė. o kaimynų. ir kad ją pakeisti galime tik pakeitę savo širdis bei protus. Šiame skyriuje nagrinėsime nuostatų ir elgesio sąveiką. „Kiekvieno veiksmo protėvis yra mintis. mūsų reakciją gali nukreipti nuojautos." Ralph VValdo Emerson. kokią įtaką nuostatos turi veiksmams. vaikų ugdymas yra grindžiami prielaida. Devyniolika lėktuvų pagrobėjų.vežimas.tai efektyvus pasaulio vertinimo būdas. jog nėra įrodymų. apžvelgęs daugelį mokslo darbų apie įvairias žmonių Elgesys .teigiama. žmogus. Pirmoji serija) nuostata (attitude) Palanki arba nepalanki kokio nors dalyko ar asmens vertinimo reakcija. kuriuos antiamerikietiškos nuostatos paskatino savižudiškam terorizmui rugsėjo 11-ąją.1 paveikslą). kądaromel Filosofai. prancūzų atžvilgiu . Nuostatos . asmeninį gyvenimą ir jo išraišką visuomenėje.vieni svarbiausių socialinėje psichologijoje ir tai buvo viena pirmųjų šio mokslo tyrinėjimo sričių.apibrėžia žmogaus nuostatą (Eagly ir Chaiken. teologai ir pedagogai jau seniai svarsto. su tuo. koks ryšys sieja mintį ir veiksmą.1 PAVEIKSLAS Nuostatų aspektai Pažinimas (mąstymas) Kaip nuostatos lemia elgesį? Kaip ir kokiomis sąlygomis nuostatos nulemia mūsų poelgius? Kodėl socialiniai psichologai pradžioje buvo nustebę dėl tariamai menko ryšio tarp nuostatų ir elgsenos? Emocijos Tariamai nuostatų galiai stprų smūgį sudavė socialinės psichologijos ekspertas Allanas Wickeris (1969). kurie išprovokuoja vienokį ar kitokį poelgį. Palanki arba nepalanki vertinimo reakcija į kokį nors dalyką . jie turi omenyje įsitikinimus bei jausmus. kad asmeniniai įsitikinimai ir jausmai nulemia mūsų elgseną.tai nuspėti jų poelgius. Taigi žmogaus nuostata kavos atžvilgiu gali būti neigiama. ar elgesiu . psichologų konsultacijos.ar ji reiškiama įsitikinimais. gali jausti antipatiją ir juos diskriminuoti. tačiau nelabai gebame elgtis taip. kas mes esame. mes esame „labai gerai ištreniruoti ir puikiai mokame rasti savo poelgių priežastis. mūsų elgesys yra tarsi arklys. kad tam tikros etninės grupės atstovams būdingas tingumas ir agresyvumas. kad pasikeitus nuostatoms pasikeičia ir elgsena. o nuostatos . o išreiškiama jausmais ir elgesio ketinimais. Socialiniai psichologai sutaria: žinoti žmonių nuostatas . 1841 („Esė". Nuostatų tyrimai . 4. Kai socialiniai psichologai kalba apie kieno nors nuostatas. Tačiau 1964 metais Leonas Festingeris padarė išvadą. kad radikalūs įsitikinimai gali baigtis radikaliais poelgiais. kuris tiki. charakterį ir elgseną.neutrali. 2005). patvirtinančių. jausmais. dažnai grindžiama įsitikinimais. susijusius su asmeniu arba įvykiu. elgesio tendencija ir pažinimas (mąstymas) (žr. Mokymas.K as sieja tai. Beveik visą praeitą šimtmetį mokslininkus domino. byloja. Šiuos tris aspektus galima įsidėmėti kaip EEP: emocijos (jausmai). kad ryšys tarp nuostatų ir elgsenos yra priešingas. Pavyzdžiui. kaip turėtume dėl žinomų priežasčių". 4. Kai mes privalome greitai į ką nors reaguoti.

suformulavus antitezę. dalyvių. kas kontroliuoja elgseną. buvo paprieštarauta XX a. Atrodo. o daro kita. Allan VVicker. kad sau skirti patrauklesnę užduotį yra moralu. • • • Studentų požiūris į apgavystes nedaug teturi bendra su pačiu apgaudinėjimu. Tačiau nusprendę mesti monetą net 90 procentų eksperimento dalyvių pasirinko patrauklią užduotį! (Ar taip atsitiko todėl. kad smurtinės televizijos laidos slopina jautrumą ir skatina brutalumą. kaip nuostatos bei asmenybė. nėra ko stebėtis. 2002) žodžiais tariant. Vėlesnių moralinės veidmainystės tyrimų dalyviams buvo išdalytos monetos. Danielio Batsono ir jo bendradarbių (1997. Ir vis tiek 24 iš 28 metusių monetą sau pasirinko patrauklią užduotį. kurias jie (jeigu norėjo) galėjo mesti niekam nematant ir šitaip pasirinkti užduotį. Nuostatos bažnyčios atžvilgiu tik sąlyginai susijusios su dalyvavimu mišiose kiekvieną sekmadienį. o kitą . o daro kita.154 I dalis. 2001. septintajame dešimtmetyje. Lytinio švietimo programos dažnai veikia požiūrį į lytinį susilaikymą ir prezervatyvų naudojimą. kad jie patys galėjo nutarti. vis dažniau pabrėžiama išorinė socialinė įtaka ir menkinami tokie vidiniai veiksniai. tačiau kaip ir anksčiau žiūri reportažus apie žmogžudystes. kad nuostatos lemia veiksmus. kad stebiuosi. kad mėginimai pakeisti elgseną keičiant nuostatas dažnai žlunga. paskatino psichologus išsiaiškinti. SOCIALINIS MĄSTYMAS nuostatas ir poelgius. „Gali būti pageidautina pamiršti nuostatos sąvoką". tačiau taip pasielgė 80 proc. Kalbant apie tai. Antitezė. kad žmonės dažnai saviena. Pasisakymai apie rases ne ką tepasako apie galimą elgesį konkrečiose situacijose. Kai moralumas susiduria su godumu. Iš tieTai. gali būti „morali veidmainystė" (kai sudaromas moralumo įspūdis. esame veidmainių populiacija. Žmonės pagaliau pradeda suvokti. Perspėjimai apie rūkymo žalą rūkalius veikia tik iš dalies. kodėl. Tik vienas iš dvidešimties teigė. kad nuostatos iš esmės nieko nelemia. Žinoma. ką dabar ruošiuosi paaiškinti. mes įrodinėjome. Sų . Tyrimo dalyviai vieną užduotį turėjo parinkti sau. Jei žmonės sako viena. nugali godumas. tačiau šis poveikis nėra ilgalaikis. Pradinei tezei. Wickeris pasiūlė šokiruojančią tezę: vargiai galima prognozuoti žmonių elgseną remiantis jų nuostatomis. atrodo taip akivaizdu. Tiriant šias sąsajas žmonėms buvo pateikta patraukli užduotis (bei galimybė laimėti 30 dolerių vertės loterijos bilietus) ir nuobodi užduotis. kad įsitikinimai bei jausmai kartais privalo turėti įtakos. Tezė. ką lemia viršuje atsidūrusi monetos pusė?) Kito eksperimento metu Batsonas ant abiejų monetos pusių priklijavo lipdukus su užduotimi.tariamam antrajam eksperimento dalyviui. 1971 Nuostatas ir veiksmus skiriantis pavyzdys. O kur sintezė? Stebinantis faktas. tačiau vengiama su moraliu elgesiu susijusių nuostolių). todėl jie vis aktyviau reikalauja mažiau rodyti smurto. kurią atlikus prizai nebuvo skiriami.

stebima. 2002). ką. yra mažiausia Socialiniai psichologai. 1982. implicit association test. Stipri socialinė įtaka . Daugybė skirtingų veiksnių. mūsų nuomone. bet ne visada su ja sutinku. pyktį ir patriotinį įkarštį. Kartais sakome tai. Šių dienų socialiniai psichologai turi puikių būdų subtiliai įvertinti nuostatas. viešai balsavo už prezidento Busho planuojamą karą su Iraku. kol jos nesužinome. kaip puikiai šis tariamas detektorius parodo tiriamųjų nuostatas (kurios buvo išsiaiškintos dar iki eksperimento). Jo metu matuojant reakcijos laiką įvertinama. W. ką sakome. Eksperimento metu dalyviams prijungiamas netikras melo detektorius ir paaiškinama. Vienas iš jų . 2002. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 155 kodėl dauguma psichologų (taip pat ir aš) apie tai nepagalvojo iki XX a. Tačiau jei mums pavyktų neutralizuoti kitų veiksnių įtaką elgsenai .kritikos baimė .neišreikštųjų asociacijų testas (angl. niekada negauna tiesioginių duomenų apie nuostatas. sako tiesą .4 s k y r i u s . Privalau pats sau priminti. jog melo detektorius iš tiesų veikia. kiti norėtų išgirsti. kaip greitai žmonės susieja sąvokas (Greenwald ir kiti. nes jas veikia skirtingi veiksniai.ar pagal nuostatas būtų galima tiksliai prognozuoti poelgius? Kada socialinė įtaka tam. norint įvertinti neišreikštąsias nuostatas rasių atžvilgiu. apsunkinančių elgesio ir nuostatų ryšį (Triandis. Mes matuojame išreiškiamas nuostatas. 126 tyrimuose IAT testu matuotų neišreikštųjų nuostatų „Aš turiu susidaręs nuomonę. Kraus.) Kitas subtilus nuostatų matavimas . 2002 metų pabaigoje daugelis JAV įstatymų leidėjų. Po to tiriamiesiems pateikiami nauji klausimai. iš pradžių įtikinti. kad pasakytų teisybę. kitaip nei gydytojai. Kitas metodas siūlo „fiktyvųjį kelią" į širdį. ar žmonės ilgiau užtrunka teigiamos reikšmės žodžius siedami su juodaodžių. kad jis tikras. melo detektorius suveikė! (Kaip ironiška: žmonės apgaunami. kad žmonės. 1971).viešo vardinio balsavimo metu iškreipė tikruosius interesus. Kaip ir kitus poelgius. Vienas socialinės psichologijos ekspertas suskaičiavo 40 skirtingų veiksnių. taip pat žr." Prezidentas George H. 2003). Kada nuostatos prognozuoja elgesį Mūsų elgesys ir išreikštos nuostatos skiriasi. kurie gali pamatuoti pulsą. 1981). Pavyzdžiui. jausdami po rugsėjo 11-osios šalį apėmusius baimę. Nenuostabu. 1995). Vieno tyrimo metu studentai. gana tvirtą nuomonę. Tyrėjai pademonstruoja.vadinasi.veido raumenų reakcijos į teiginius fiksavimas (Cacioppo ir Petty. Mokslininkai tikisi. . aštuntojo dešimtmečio. Bush . kad taip galima pakankamai tiksliai užfiksuoti vos pastebimą šypsnį ar mikroskopinę raumenų reakciją ir įvertinti asmens nuostatas pateikto teiginio atžvilgiu. prijungti prie tokio detektoriaus. kad tiesa niekada neatrodo akivaizdi tol.visas kitas sąlygas išlaikyti vienodas. IAT). stipriau laikėsi išankstinių nusistatymų (Sigall ir Page. žodinę išraišką veikia išorinės aplinkybės. ar su baltaodžių veidais. nors patys abejojo (Nagourney.

Tokios nuostatos ir stereotipai numato elgesį realiame gyvenime. eksperimentais tyrinėjęs socialinius procesus. kad smegenų požievio Mahzarin R. Pagalvojau. Jau žinome. sekta. pasiėmusi didinamąjį stiklą galėjau pastebėti. Gerai mokėjau spausdinti. kuriomis domėjausi iki tol. žmogaus gyvenimo raida ir konkrečia situacija.buvau pripratusi prie žmonių.Indijoje .24 (Hofmann ir kiti. vis dar domėdamasi atminties tyrimais. įsitikinimams. Sutikau. nors pati koledže nesimokė. Jeilio universitete. Optimistiškai teigiame. mama apie mano planus neklausinėjo. kurioje gimiau ir užaugau. kad šis mokslas. kad žmonės turi žinių (stereotipų) ir jausmų (nuostatų). Tai jis atvedė mane į psichologiją ir į Ameriką. gali pakeisti patirtis. SOCIALINIS MĄSTYMAS koreliacija su paties deklaruotomis išreikštosiomis nuostatomis vidutiniškai buvo lygi 0. sužinojau. lemiančiomis socialinį elgesį: žmogaus evoliucine istorija. kad pasimokysiu semestrą o tada būsiu laisva rinktis savo kelią. ir iš milijonų testų rezultatų sužinojome. kurie laikosi savo įsitikinimų. bus mano ateities kelias. pagrįstų socialine klase. Kasdien galėdavau išgirsti tokį pasakymą: „Ko tikėtis iš šykštaus marvadžio?" Mano antrojoje tėvynėje . kad šie žodžiai užims pagrindinę vietą kitų dviejų dešimtmečių mūsų su studentais tyrinėjimuose. Kaip bus ne kartą rašoma 5 ir 8 skyriuose. Mano mama. netgi gana senas. religija. Iš šimtų tyrinėjimų. apie kuriuos net nenutuokia ir kurie dažnai neatitinka sąmoningos išraiškos. galbūt tai galiotų ir nuostatoms. Mėgavausi bendradarbiavimu su Tony Greenvvaldu ir Brianu Noseku. Pirmojo semestro Nizamo koledže pabaiga atėjo ir praėjo. Mes tyrinėjome nesąmoningą socialinį pažinimą. Dviejų kultūrų stebėjimas sužadino mano domėjimąsi sąmone ir trimis jėgomis. vertybėms? Abejodama užrašiau žodžius „Neišreikštosios nuostatos" kaip svarbų pasiūlymą. . bet jų poveikį. Darbas prie daktaro disertacijos ir ankstyvasis karjeros laikotarpis suvedė mane su trimis nuostabiais žmonėmis: Tony Greenvvaldu Ohajo universitete ir Claude Steele bei Elizabeth Loftus Vašingtono universitete. Žmonių neišreikštosios nuostatos skiriasi. „Ką slepia moksliniai tyrimai: Mahzarin R. kasta. Nežinojau. apsigyvendama už kvartalo nuo savo tėvų. ką s l e p i a m o k s l i n i a i t y r i m a i Mahzarin R. bet ir konkreti situacija. (Žr. kad už tiek mažai pinigų įsigijau tiek daug knygų!). Šalyje. kad paskatina žmones atsisakyti pačių giliausių savo įsitikinimų. Pastarosios galią pirmą kartą pajutau Indijoje skaitydama „Socialinės psichologijos vadovą". Banaji apie eksperimentinės socialinės psichologijos atradimą".palikti saugų šeimos prieglobstį ir pradėti įdomesnį bei labiau jaudinantį gyvenimą kaip sekretorės padėjėja.) Kada kiti veiksniai mažiausiai veikia elgseną Bet kuriuo atveju mus veikia ne tik nuostatos. taikant neišreikštųjų asociacijų testą. 2005). Psichofizika ir marksistinė sociologija. kad neišreikštąsias nuostatas.įsitikinimai apie socialines grupes atrodė ne tokie svarbūs.156 I dalis. socialinė įtaka gali būti milžiniška tokia didelė. Vieną kartą prieš vykdama namo atostogauti už penkis dolerius nusipirkau penkių tomų 1968 metais išleistą „Socialinės psichologijos vadovą" (atrodė. todėl tikėjausi susikurti nepriklausomybę. o jai baigiantis aš jau buvau „prarijusi" vieną tomą ir aiškiai žinojau. Banaji apie eksperimentinės socialinės psichologijos atradimą Būdama penkiolikos metų Indijoje baigiau vidurinę mokyklą ir turėjau tik vieną tikslą . kalba.Amerikoje . . įkalbėjo mane stoti į koledžą. buvo iš karto užmirštos. kad atmintis pasireiškia išreikštąja (sąmoninga) ir neišreikštąja (nesąmoninga) formomis. taigi nereikėjo aiškintis. Banaji Harvardo universitetas (subcortical brain) aktyvumas gali būti tas nepriklausomas rodmuo. parodantis neišreikštąsias nuostatas. Kelionė namo traukiniu truko 24 valandas.

E L G E S Y S IR NUOSTATOS 157 Tad ar galime išvedę vidurkį aiškiau pamatyti savo nuostatų pasekmes? Prognozuoti žmonių elgseną . Wallace ir kiti. savijautos ir t. pavyzdžiui. 1855 („Daina apie save") Kada nagrinėjamos konkrečiam elgesiui būdingos nuostatos Kitos (papildomos) sąlygos gali pagerinti nuostatų prognostinį tikslumą. Tačiau religiniai įsitikinimai leidžia gana gerai prognozuoti tikinčiųjų elgseną tam tikru laikotarpiu (Fishbein ir Ajzen. 2005). suvokiamą saviveiksmingumą ir kontrolę (žr. Kai apibendriname daugelio smūgių rezultatus. neutralizuojame šiuos prognozes apsunkinančius veiksnius. kai nagrinėjame žmogaus elgseną apskritai. Tad požiūris į tokias sąvokas. geriausių rezultatų pasieksime keisdami požiūrį į konkrečią praktiką. kad konkrečios. Iki šiol kalbėjome apie dvi sąlygas. kaip smūgiuos beisbolo ar kriketo žaidėjas. galime gana patikimai prognozuoti. Kaip teigia Icekas Ajzenas ir Martinas Fishbeinas (1977. galime prognozuoti jų apytikrį rezultatą. nes jis priklausys ne tik nuo smūgiuotojo.tai spėlioti. Ar žmogus bėgioja.tarkime. dar efektyviau prognozuoti leidžia žinios apie ketinimus. ir manyje daug telpa. kaip „sveikatingumas ir žvalumas". (Esu didelis. kurioms esant nuostatų žinojimas padeda prognozuoti poelgius: 1) kai kiek įmanoma sumažiname kitų veiksnių įtaką nuostatoms bei poelgiams. 1979). gerai. prieštarauju. bet ir nuo metiko. menkai leidžia prognozuoti galimą dietos laikymąsi ir mankštinimąsi. „Aš prieštarauju pats sau? Na. kai tiriama apibendrinta nuostata . Šie duomenys apibūdina kaupimo principą: nuostatos poveikis akivaizdesnis tada. ir kitų atsitiktinių veiksnių. koks bus smūgis. ar ateinantį savaitgalį jie ateis į pamaldas (nes tai dar priklausys nuo orų.neturėtume tikėtis tikslaus atitikmens tarp žodžių ir veiksmų. Song ofMyself. ar žmogus rūšiuos atliekas (Oskamp. kunigo. 4.). kad kai tiriamoji nuostata tiesiogiai susijusi su situacija. 2004). Six ir Eckes. Pavyzdžiui. t. Dar daugiau. 1991). Kahle ir Berman. rašo Fishbeinas ir Ajzenas. požiūris į azijiečius (o elgesys būna konkretus. Tačiau visi 26 tyrimai patvirtino.)" Walt VVhitman. sprendimas padėti ar nepadėti konkrečiam azijiečiui). Galime pateikti tokį mokslinio tyrimo pavyzdį: žmonių požiūris į religiją menkai teleidžia prognozuoti. daugybė eksperimentinių tyrimų įrodo. 2006). 2001). žinodami. Pažindami žaidėjus. ar jis jais naudosis (Albarracin ir kiti. Beveik neįmanoma numatyti.jų buvo atlikta per 700. galime prognozuoti. 26 iš 27-ių tyrimų parodė. kad nuostatos neprognozuoja elgesio. kad nauji ketinimai išprovokuoja ir naują elgesį (Webb ir Sheeran. o ne pavienius poelgius.patvirtino.2 paveikslą). daugiau priklauso nuo jo nuomonės apie bėgiojimo naudą ir kaštus. O pasak Ajzeno ir Fishbeino „elgesio planavimo teorijos". 1974. 1996. ir 2) kai nuostata būdinga stebimai elgse- . 2001. apibrėžtos nuostatos iš tiesų leidžia prognozuoti poelgius (Armitage ir Conner. Vėlesni tyrimai . Iš tiesų. Norėdami įtikinti žmones pakeisti sveikatą lemiančius įpročius. . ir juose dalyvavo per 276 000 asmenų . ji padeda prognozuoti poelgius. koks asmens požiūris į prezervatyvus. 0 remdamiesi požiūriu į atliekų perdirbimą (tačiau ne bendra nuostata į aplinkos apsaugą).4 s k y r i u s .

kai prieš teismą jie buvo paskatinti prisiminti savo nuostatas. Mes veikiame pagal žinomą scenarijų. padedantį žmonėms susitelkti: paskatinti jų savimonę.2 PAVEIKSLAS Elgesio planavimo teorija Dirbdami kartu. išgerti kavos. Subjektyvios normos | „Atrodo. Naujose situacijose." Vokiečių poetas Goethe. kai jos būna tvirtos. kad a) nuostatos. didindama operacijų. Vienaip ar kitaip elgtis nuostatos skatina tik tada.prisisegti saugos diržą. Nuostata elgesio atžvilgiu „Esu pasiruošęs sportuoti". Palyginti su bendromis nuostatomis sveikos gyvensenos atžvilgiu. Įprastiems veiksmams . ar jie bus teisingesni sau? Tai norėjo išsiaiškinti Markas Snyderis ir Williamas Swannas (1976). prieš ką nors darydami pagalvojame. požiūris į bėgiojimą daug geriau leidžia numatyti. skirtos „kelios minutės surikiuoti savo mintis ir požiūrius" apie lygias įdarbinimo galimybes. net jei jis mums pasirodė prastas. ar žmogus ryšis bėgioti. Todėl galime pasiūlyti dar vieną būdą." Ketinimas elgtis „Pradėsiu kitą savaitę". 1998). Tai prisitaikymo reakcija. veikti sunku. SOCIALINIS MĄSTYMAS 4. kuriose mūsų elgesys būna mažiau automatiškas. o mintis paversti veiksmais yra sunkiausias dalykas pasaulyje. kaip įėję į kambarį su dideliu veidrodžiu staiga naujai pamatėte save. Taigi jei žmones paskatinsime prisiminti savo nuostatas prieš ką nors darant.elgesį. o šie . pavyzdžiui. Icekas Ajzenas ir Martinas Fishbeinas atskleidė." nai. b) suvoktos socialinės normos ir c) kontrolės pojūtis nulemia ketinimus. Ji palieka erdvės mūsų protui rūpintis kitais dalykais. Kaip teigė filosofas Alfredas Northas Whiteheadas. mano kaimynai bėgioja ir sportuoja. nuostatos pasireiškia stipriau. Praėjus dviem savaitėm po 120-ies Minesotos universiteto studentų nuostatų apie lygių įdarbinimo galimybių politiką tyrimo Snyderis ir Swannas pakvietė juos pabūti prisiekusiaisiais diskriminavimo dėl lyties byloje. Apmokėdami sąskaitą restorane į klausimą„Kaip patiko maistas?" atsakome „Buvo puikus". 1749-1832 . jei mes apie jas galvojame. Susitikę žmogų koridoriuje automatiškai jam ištariame: „Labas". pasiūlant ką nors atlikti priešais veidrodį (Carver ir Scheier. kurias galima atlikti negalvojant.nebūtina sąmoningai nusiteikti (Ouellette ir Wood. ateiti į paskaitą . Mokslininkai nustatė. Yra ir trečia sąlyga: nuostatos padeda prognozuoti poelgius dar tiksliau. Galbūt ir jūs prisimenate. kad studentų nuostatos leido prognozuoti jų nuosprendį tik tuo atveju. Kada nuostatos būna tvirtos Dauguma mūsų poelgių būna automatiški. „civilizacija tobulėja. Suvokta kontrolė „Aš lengvai galiu tai padaryti. nesusimąstydami. Kiti mokslininkai taip pat gavo pa- „Galvoti lengva.158 I dalis. 1986). Neturėdami scenarijaus. skaičių". Sąmoningi žmonės paprastai suvokia savo pažiūras (Miller ir Grush. 1981).

. kaip tai padaryti?) Mokslininkai norėjo: pirma. kad jie yra išrinktoji etninė grupė". kurių savimonė buvo sužadinta (jie dirbo priešais veidrodį ir klausėsi į magnetofono juostelę įrašyto savo balso) sukčiavo tik 7 procentai. Studentai turėjo galimybę rinktis atsakymą skalėje nuo 1 („labai nepritariu") iki 10 („labai pritariu") vertindami tokius teiginius.j i e dirbo ir po skambučio. Kitai pusei buvo pranešama bloga naujiena: jie stipendijos negavo (bet galėjo atsakyti į laišką jei norėjo likti stipendijos laukiančiųjų sąraše). kad turėsiu gyventi viename bendrabučio kambaryje su arabu." Montaigne. Konkursas šiai stipendijai gauti būna labai didelis. • „jei sužinočiau. Tarp kitų klausimų. kad dalyvavote konkurse Glassnerio fondo stipendijai gauti.pasipūtimas. 1588 („Esė") mokslinių tyrimų išvada Jūs negavote laiško: prietarai pranašauja diskriminuojantį elgesį Jau žinome.. sukčiavo 71 proc. Essays. Mes džiaugiamės. Gibbons. kad stiprios nuostatos nulemia tam tikrus veiksmus.nemoralu. stipendija bus paskirta kitam studentui. Edwardas Dieneris ir Markas Wallbomas (1976) pastebėjo. Jei to nepadarysite. garantuojančiojeanonimiškumą. Jei gautumėte tokį „pasiklydusį" laišką ir nežinotumėte. o vėliau paieškoti koreliacijos tarp jų išreiškiamų nuostatų ir natūralaus elgesio situacijoje. 1978). jog pagal tai bus nustatomas intelekto koeficientas [IQ]) ir nurodė. ypač jei nejaučiame socialinio spaudimo. kai žodžiai ir darbai eina koja kojon. prašyčiau kito kambario". (Gal žinote. Prašome per 48 valandas jtfsakyti į šį laišką ir formaliai sutikti priimti stipendiją. Šio laiško gavimą reikėjo patvirtinti per 48 valandas: . E L G E S Y S IR NUOSTATOS 159 našius rezultatus: paragindami žmones susivokti savyje. jog dalyvaujate eksperimente. ar grąžintumėte jį siuntėjui. Pusė studentų gavo laišką kad adresatas laimėjo prestižinę stipendiją. kaip šis požiūris į Amerikos arabus galėtų paveikti elgesį su jais. Ar „Neabejotinai žavi harmonija. Jie suplanavo įvertinti universiteto studentų rasines nuostatas. Sveikiname!. kad jums buvo paskirta Glassnerio fondo stipendija. o merginos . Po rugsėjo 11osios teroro išpuolių kai kurie žmonės susidarė labai aiškų požiūr[[arabus. Stipendija padengia 4 metų mokymosi išlaidas . Jie gavo „pasiklydusį" elektroninį laišką adresuotą žmogui arba arabiška pavarde (dalyviai vaikinai gavo laišką. kad žodžiai nesiskirtų nuo darbų (Froming ir kiti. buvo ir toks: „ar norėtumėte vėliau dalyvauti tyrime elektroniniu pašDėkojame. 2002 metų pavasario semestro pradžioje pateikti 1000-čiui psichologijos pirmakursių klausimynus ir įtvirtinti vienuolika teiginių apie arabus amerikiečius.. Šiais metais pavėlavome išsiųsti šiuos laiškus. • „jei Amerikoje bus labai daug arabų. ir ji skiriama tik keliems išrinktiesiems.. arogancija ir įsitikinimas. jog apgaudinėti . s t u d e n t ų . mūsų šalis bus ne tokia saugi"... Tačiau ar jie klausytų Shakespeare Polonijaus patarimo: „Būk teisingas pačiam sau"? Dieneris ir Wallbomas davė Vašingtono universiteto studentams anagramų sprendimo užduotį (paaiškinę.4 s k y r i u s .. Iš tų studentų. nes konkurso dalyvių buvo labai daug . Dėl to Mičigano universiteto socialiniai psichologai Bradas Bushmanas ir Angelica Bonacci (2004) susidomėjo. arba europietiška (Peteriui Brice arba Julliannai Brice). kad beveik visi aukštųjų mokyklų studentai tvirtina. kaip: • „svarbiausia Amerikos arabų yda . skatiname juos elgtis taip. Likę vieni. į kuriuos turėjo atsakyti studentai. 1982. kad nuskambėjus skambučiui darbas turi būti nutrauktas.Hassanai Hameed). adresuotą Mohammedui Hameedui. 500 šių studentų (visi Amerikos europiečiai) po dviejų savaičių patys to nežinodami turėjo dalyvauti gudriame eksperimente. kad pertu?" Ištyrus jų nuostatas ir gavus sutikimą.

3 paveiksle matome. nuostatos yra tvirtos. Ar tikrojo adresato pavardė turėjo reikšmės? 4. Gerų naujienų persiuntimas 50 | Adresatas europietiška pavarde Blogų naujienų persiuntimas 50 Į Į Adresatas europietiška pavarde Adresatas arabiška pavarde 40 2 30 S 20 10 Adresatas arabiška pavarde 40 2 30 c © O 10 JUL Silpnos Stiprios Prietarais grįstos nuostatos 4. lengvesnę užduotį perleido kitam asmeniui." La Rochefoucauld. jei adresato pavardė buvo arabiška. kurių savimonė buvo sužadinta. jie sąžinigai pasakydavo. nei būti doram. Dar daugiau. siųstų j[ tikrajam adresatui? Laišką siuntėjui grąžino 26 proc. Veiksmus galime prognozuoti. taip pat kai mums jos primenamos arba sužadinama savimonė.4 PAVEIKSLAS Silpnos Stiprios Prietarais grįstos nuostatos P Prietarais grįstų nuostatų poveikis persiunčiant blogas naujienas žmonėms europietiška ar arabiška pavarde . Diskriminuojantis elgesys buvo labiau- siai pastebimas tarp tų studentų. jei jame pranešama naujiena būdavo bloga (4. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Apie dorybes lengviau pamokslauti. adresuotą žmogui arabiška pavarde. nuostatos ir poelgiai gali būti labai glaudžiai susiję tarpusavyje arba visiškai nesusiję (Kraus. 1665 („Maksimos") parduotuvėse akių lygyje įtaisyti veidrodžiai padėtų žmonėms prisiminti savo požiūrį į vagiliavimą? Ar prisimenate anksčiau aprašytus Batsono moralinio veidmainiavimo tyrimus? Paskutiniame jų Batsonas ir jo bendradarbiai pastebėjo. kurie atsakinėdami [ anksčiau pateikto klausimyno klausimus išreiškė didesnį nei vidutinis nusistatymą prieš Amerikos arabus. kuria puse moneta nukrito. 1995). priklausomai nuo aplinkybių. Maxims. Taigi po rugsėjo 11-osios įvykių prietarais grįstos nuostatos tikrai lėmė subtilų. jeigu • • • kitų veiksnių įtaka yra minimali.160 I dalis. kad pastačius veidrodžius elgesys iš tiesų ima atitikti moralines nuostatas. bet tiesiogiai susijusį diskriminuojantį elgesį. Kai žmonės mesdavo monetą žiūrėdami į veidrodį. Apibendrindami pasakysime.3 PAVEIKSLAS Prietarais grįstų nuostatų poveikis persiunčiant geras naujienas žmonėms europietiška ar arabiška pavarde 4. Azijos kilmės bei ispanakalbius amerikiečius) buvo mažiau linkę persiųsti gerą žinią apie laimėtą stipendiją. kad tikrai turėjo. tokie studentai mieliau persiųsdavo laišką. kad. merginų ir tik 16 proc.4 pav. Lygiai pusė eksperimento dalyvių. Eksperimento dalyviai (prieš Amerikos arabus nusistatę labiau negu prieš Afrikos. vaikinų.). nuostatos yra būdingos konkrečiam elgesiui.

tačiau remiantis nuostatomis retai galima nuspėti veiksmus. mūsų nuostatos ir veiksmai yra glaudžiai susiję tarpusavyje. 1826 . Tačiau. Nežinodamas. . kurie patvirtino šį teiginį. Nuostatos leis prognozuoti elgseną jei 1) kitų veiksnių įtaka kiek įmanoma sumažinama.. kai ant grindų nukris knyga. „Sara. kad elektrodai valdomi per atstumą. kodėl jis pasuko galvą: „Ieškojau šlepetės". Tai paskatino socialinius psichologus išsiaiškinti. Iš tiesų kartais giname savo įsitikinimus." Benjamin Disraeli. ką dar reikia išsiaiškinti. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 161 APIBENDRINIMAS Kaip nuostatos lemia elgesį? • Kas sieja mūsų vidines nuostatas (kokio nors dalyko ar asmens vertinimo reakcijas. Kada elgesys lemia nuostatas? Jei per pastaruosius 25 metus socialinė psichologija mus ko nors ir išmokė. pakeitus žmonių nuostatas ne visada pavyksta labai pakeisti elgseną. mano kojos sukaito ir pavargo.Šiandien buvo ilga diena". Eksperimento metu psichologas Michaelas Gazzaniga (1985) kairiojoje Kerolės regėjimo lauko pusėje trumpai parodydavo nuo- „Mintis yra veiksmo vaikas. ką giname. Be to. Džordžas~pasuka galvą. prieš kalbėdami apie šias teorijas. paspėliokite. .kodėl nusiavėte batelius?" „Na. „Norėjau žvilgtelėti po lova". • Aštrius Kerolės priepuolius pavyko sušvelninti chirurgiškai atskyrus smegenų pusrutulius. . kokia šio reiškinio priežastis.atsako Sara. kad elgsena veikia nuostatas. „Išgirdau triukšmą". „Buvau sunerimęs". Socialinės psichologijos teorijos įkvėpė daugelį tyrimų. • Džordžui laikinai implantuoti elektrodai į tą smegenų sritį. tai tikrai išmokė. Po penkiolikos minučių knyga nukrenta. kad mes ne tik mintimis galime paskatinti save veikti. Kas patvirtina šį teiginį? O dabar panagrinėkime labiau pritrenkiančią idėją. Domėdamiesi įrodymais. Kai neurochirurgas Jose Delgado (1973) nuotolinio valdymo prietaisu sužadina elektrodus. kuri kontroliuoja galvos judesius.klausia hipnotizuotojas.4 s k y r i u s . bet ir veiksmais priversti save mąstyti. Esant šioms sąlygoms. dažnai grindžiamas įsitikinimais) ir poelgius? Liaudies išmintis teigia. Panagrinėkime šiuos atvejus: t Sarai hipnozės būsenoje liepta nusiauti batelius. . • Atsakymas: ir mūsų nuostatų išraiškas. ir Sara tyliai nusiauna batelius. kodėl taip yra ir palyginkite kilusias mintis su socialinių psichologų aiškinimais. tiriant balsavimo prognozes) ir 3) jos yra tvirtos (nes kažkas mums jas nuolat primena arba mes jas susiformavome remdamiesi asmenine patirtimi). ir elgseną lemia įvairūs veiksniai. kad elgesys formuoja nuostatas. pasižiūrėkime.. kad pamažu ir patikime tuo. Tačiau taip pat tiesa. kad elgesys priklauso nuo požiūrio. 2) nuostatos labai glaudžiai siejasi su prognozuojamu poelgiu (pavyzdžiui. Veiksmas kuria paaiškinimą. Džordžas gana logiškai paaiškina. Vivian Grey.

kurie turėtų juos atlikti užimdami tam tikrą socialinę padėtį. kuris šių veidų yra tikrasis. sukūrė Stenfordo universiteto Psichologijos katedros mokslininkai.„kaliniai" . pirmąją savaitę studentų miestelyje jūs per daug jautriai reagavote į savo naująjį statusą ir karžygiškai stengėtės su šaknimis išrauti mokyklinius įpročius. Kito paciento. o kitokio . Paklausta kodėl. turėtų elgtis konkrečioje situacijoje. Po pirmosios linksmos dienos. o trečius apėmė apatija. kad jie privalo priversti „kalinius" laikytis kalėjimo taisyklių. užimantys atitinkamą socialinę padėtį. kaip žmonės." Nathaniel Havvthorne. Frenko. nes galiausiai susipainiotų.blogi kaliniai.162 I dalis. ji sukurdavo .pavyzdžiai. Frenkas paaiškindavo: „Labai juokingas eksperimentas". Vaidmuo jums ėmė tikti taip. Haney ir Zimbardo. Antroji grupė studentų . kaip panešioti džinsai ar marškinėliai. įteikė jiems uniformas.elgesio suformuotų nuostatų . eksperimento dalyviai ir netgi eksperimentuotojai pastebėjo. Jis sureaguodavo ir prisiversdavo nusišypsoti. kurį.ir tikriausiai pati patikėdavo . . Jūs stebėjote savo kalbą ir veiksmus. Vaidmenys vaidmuo (role) Taisyklių rinkinys. Paklaustas kodėl. Prisiminkite save naujame vaidmenyje . Tuomet tikriausiai labai save kontroliavote. mes iš pradžių jaučiamės nenuoširdūs. vadovaujant Philipui Zimbardo (1971. SOCIALINIS MĄSTYMAS gos moters atvaizdą. Bet vieną dieną patyrėte kažką nauja: jūsų entuziazmas studentų draugijoje ar dirbtinai intelektualios kalbos įgijo natūralumo. ar brutalumo kalėjime priežastis . 1998).įtikinamą paaiškinimą: „Ak. kad jie pakliuvo į situacijos spąstus. Vieni kaliniai palūžo. ar piktavaliai prižiūrėtojai? O gal institucinis prižiūrėtojo ir kalinio vaidmuo gali paversti piktais ir šiurkščiais net ir gailiaširdžius žmones? Ar žmonės kuria smurto erdves? O gal vieta augina smurtą žmoguje? Zimbardo atsitiktinės atrankos principu vienus studentus paskyrė prižiūrėtojais. neverbalinis smegenų pusrutulis. Kerolės veide pasirodydavo nedrąsi šypsena ir ji sukikendavo. dešinysis smegenų pusrutulis buvo dirginamas trumpai sušmėžuojančiu žodžiu „šypsena". apibrėžiantis. ta mašina juokinga". „Nė vienas žmogus ilgesnį laiko tarpą negalėtų „rodyti" vienokio veido būdamas vienas. nesijautėte savimi. Zimbardo norėjo išsiaiškinti. Prižiūrėtojai ėmė nepagarbiai elgtis su kalinius. kuriam buvo atlikta panaši operacija. kiti maištavo. kai prižiūrėtojai ir kaliniai tik gavo savo vaidmenis. Įgydami naują socialinį vaidmenį. Gal. Daugelyje socialinių psichologinių situacijų taip pat galima pastebėti. taigi reaguodavo dešinysis. kad elgsena veikia psichinius procesus. 1850 Žodis vaidmuo pasiskolintas iš teatro meno srties ir reiškia veiksmus tų žmonių.būdamas tarp žmonių.gal pirmosiomis darbo dienomis. policininiko lazdas bei švilpukus ir paaiškino. Vieno tyrimo metu universiteto studentai sutiko tam tikrą laiko tarpą praleisti dirbtiniame kalėjime. o gal universitete ar studentų draugijoje. Tačiau ši įtampa retai kada trunka ilgai. pavyzdžiui.buvo užrakinti kamerose ir aprengti juos žeminančiais drabužiais. Toliau pateikiami savęs įtikinimo . o kai kurie netgi sugalvojo itin žiaurių ir žeminančių taisyklių.

. kas j ą pamatydavo. aprašytasis arba pa- . kurį mes sukūrėme. taurę. 5 7 . Svarbu ne tai. tikrovę". vaidmuo ir tikrasis Aš. Tetlock.. pajusdavo palengvėjimą. žodis virsta įsitikinimu (Klaas. gali subtiliai pavirsti realybe. o ištisus dešimtmečius. kuris kuria mūsų nuostatas.. kai susimąstė apie savo vaidmenį: Mano naujoji šeimininkė iš tiesų buvo tokia. įsivaizduokite. saldus ir melodingas balsas virto aštriais ir siaubingai nedarniais garsais.maloni ir švelni moteris. Kitą kartą pakartojus imitacinio kalėjimo eksperimentą. kario ar verslininko karjerą mes imamės vaidmens. po šešių dienų Zimbardo buvo priverstas nutraukti eksperimentą. jog mes nepajėgiame atsispirti primestiems vaidmenims. kurį buvo planavęs tęsti dvi savaites. 1845. Nesusigaudžiau net. kokia atrodė. 1984) pademonstravo. 1978. Tory Higginsas ir jo kolegos (Higgins ir Rholes. Linksmos vergvaldės akys netrukus paraudo iš pykčio. kai aš ją pirmą kartą susitikau prie durų . (Douglass. Buvęs vergas Frederickas Douglassas prisimena. Šis kalėjimas. Pastebėjęs socialinę patologiją. Įsivaizduokite.5 8 . Tesser ir kiti. kaip galvojo studentai.raminanti muzika. 2006. ) Kada žodis tampa įsitikinimu Žmonės dažnai pataikauja vieni kitiems. p. Jie verčiau sakys gerą naujieną nei blogą ir atsižvelgs į tai. kokius pėdsakus paliktų dešimtmečius demonstruotas nuolankumas.. Higgins ir McCann.. Tačiau jie pradeda tikėti tuo. Jos gerumas mane apstulbino. dėl ko abejoja. 1983). kalėjimo.4 s k y r i u s . tačiau dūzgiant BBC televizijos kameroms. Ji buvo visiškai nepanaši į kitas baltąsias moteris. kad „vis labiau buvo painiojama tikrovė ir realybė. o balsas . Ji jau laikė savo rankose lemtingą neribotos valdžios nuodų. 1972. kaip turėčiau elgtis. Pradėdami dėstytojo. kokią padėtį užima pašnekovas (Manis ir kiti. kuriam. Jos veidas buvo it dangiška šypsena. kurias aš buvau matęs . kas yra nerealu (primestas vaidmuo). . 2006). Jei kelios dienos pakeitė Zimbardo „kalėjimo" studentų elgseną. Jos akivaizdoje net nedoriausias vergas jausdavosi laisvai ir visi. nes jis pats renkasi šį vaidmenį. Išsamios vaidmenų tyrimų išvados atskleidžia. o angelišką veidą pakeitė demoniška kaukė. Jie paprašė universiteto studentų perskaityti vieno žmogaus asmenybės aprašymą ir trumpai apibūdinti jį kitam žmogui. Priversti žodžiu ar raštu liudyti tai. kaip žodis virsta įsitikinimu. prižiūrėtojai nesužiaurėjo (Reicher ir Haslam. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 163 Zimbardo (1972) rašė. Šeimininką tai gali paveikti dar labiau.. žmonės dažnai jaučiasi tarsi apgavikai. Zimbardo. jog atliekate vergo vaidmenį ne šešias dienas. kad tai. kurie netrukus pradėjo veikti. 1978). 1974. Deja deja! Ši kilniaširdė moteris neilgai tokia buvo. ką sako -jei nebuvo papirkti ar priversti šitaip liudyti:"Jei savo žodžiams neturime įtikinamų išorinių paaiškinimų. kaip pasikeitė jo šeimininkė. 2002. pamažu įsiurbė mus į savo.

iš pradžių patenkinus nedidelį pageidavimą. Šio projekto pagalbininkas. 1991). kad vienus žmones įtikinti lengva. vaikščiojęs nuo namo prie namo ir nežinojęs. sutiko 76 procentai (Freedman ir Fraser. Kartą amžiną atilsį Stanley Jahsas. kurį aš gerbiau. kad prisidurčiau prie pajamų. • Patricios Pliner ir jos bendradarbių (1974) atlikto tyrimo metu 46 procentai Toronto priemiesčių gyventojų sutiko paaukoti Vėžiu sergančiųjų „kojos tarpduryje" reiškinys (foot-in-the-door phenomenon) Polinkis. 19^6). teigiamų savybių studentai prisimindavo daugiau nei iš tiesų buvo skaitę. Nuo to laiko aš domiuosi tomis galiomis. o paskui ir patys tuo patikime. Paprašyti prisiminti.ir būrėją iš delno. kuriam tariamai patiko charakterizuojamasis. Išbandžiau tai su keliais klientais. Tačiau žinojau. kad jei noriu tai „parduoti". kuris buvo profesionalus mentalizmo atstovas ir žmogus. pas kuriuos savininkus jau buvo apsilankyta. vėliau sakė „buvęs apstulbintas. kaip apsimesdamas chiromantu jis pats patikėjo šiuo būrimu. arba nepatinka.kad yra tai. „Kojos tarpduryje" reiškinys Daugelis galime prisiminti atvejų. . tinka. Kitų gyventojų iš pradžių buvo paprašyta mažiau: ar jie sutiktų prie savo automobilio lango pritvirtinti maždaug 7 cm dydžio užrašą „Vairuok saugiai"? Beveik visi noriai sutiko. kad ateityje panašiai prašomas atsisakysime. ir jo klientą . studentai apibūdindavo palankiau. ir prisiekėme. kurios įtikina mus . apsimetę savanoriais saugaus vairavimo populiarintojais. kad pradžioje jums padarytų nedidelę paslaugą. jog „elgesys formuoja nuostatas".164 I dalis. o kitų . kai sutikę prisidėti prie projekto ar jo organizavimo įsitraukėme kur kas labiau nei ketinome. Populiariausias šio „kojos tarpduryje" reiškinio pavyzdys: tyrėjai.neįmanoma" (Ornstein. Po kelerių metų jau tvirtai tikėjau būrimu iš delno. Kiti tyrėjai „kojos tarpduryje" reiškinį susiejo su altruizmu. kaip ir anksčiau. Mano nuostabai ir siaubui. teigia: norint sulaukti didelės paslaugos reikia pasistengti. bjaurius skydus. būrimas buvo lygiai toks pat sėkmingas. vėliau patenkinti ir didesnį prašymą. Kaip tai atsitinka? Eksperimentai. taktiškai pasiūlė įdomų eksperimentą: kad aš tyčia sakyčiau priešingai. Tą. Leidimą davė tik 17 procentų. Pradėjau burti iš delno dar būdamas paauglys. Burti iš delno pradėjau pats tokiais būrimais netikėdamas. privalau elgtis atitinkamai. ką jie perskaitė. paprašė Kalifornijos gyventojų. SOCIALINIS MĄSTYMAS atkreipkime dėmesj Žodis virsta įsitikinimu Oregono universiteto psichologas Ray Hymanas (1981) aprašė. nei man rodo delno linijos. patvirtinantys teoriją. Išvardiję teigiamus bruožus jie taip pat charakterizuojamąjį lygindavo su savimi. Trumpai tariant. gaunamų už triukų rodymą. mes linkę pakeisti savo pasakojimus atsižvelgdami į klausytojus. ko nėra. Kai po dviejų savaičių tų pačių žmonių buvo paprašyta leisti jų namo aikštelėje pastatyti didžiulius. kad šie leistų aikštelėje prie namo pastatyti didžiulius netvarkingai užrašytus skydus „Vairuok atidžiai".

9 proc. kuriuos klientas tikėjosi gausiąs veltui. viešbučiuose taip pat naudojama panaši taktika." Publilius Syrus. pardavėjas panaikina kainos skirtumą papildomai priskaičiuodamas už priedus. „Kiek pamenu. kurie jau elgėsi paslaugiai. Sakoma. • Interneto pokalbių svetainėse Paulas Markey ir jo bendradarbiai (2002) paprašė pagalbos („Niekaip negaliu sutvarkyti savo elektroninio pašto. jis trejetą metų stažavosi įvairiose prekybos. kaip teigiama. nei būtų sutikę iš karto. aukų rinkėjų ir įvairiausių operatorių taikinys. kad jis veiktų. jie būna labiau įsitikinę. kad jų negavęs klientas pasirinks brangesnį variantą. arba pasitardamas su savo viršininku. Šį metodą. Šias priemones jis išbandė atlikdamas paprastus eksperimentus. kurie buvo iš vakaro paprašyti (ir sutikę) segėti reklaminį šios akcijos ženklelį. Socialinės psichologijos ekspertas Robertas Cialdinis save vadina „mulkiu". aš visada buvau prekybininkų. skaičių. kuris uždraudžia sudaryti sandorį." Kad geriau suprastų. pr. dažnai neprieštarauja. Atkreipkite dėmesį: kaip ir daugiau nei šimto kitų eksperimentų. žemai paleisto kamuolio metodas (low-ball technique) Taktika. Oro bendrovėse. kad daro kažką prasmingo. kad savanoriškos kraujo donorystės kampanijos metu apsilankus pas žmones ir baigiant pokalbį fraze: „Tad tikimės. „Lengvai rasite paslaugių žmonių.4 s k y r i u s . kad šitaip didesnė dalis klientų sutinka mokėti daugiau. aukojančiųjų skaičius buvo beveik dvigubai didesnis. 2003). Pasisiūliusių padėti skaičius išaugo iki 16 proc. aukų rinkimo ir reklamos struktūrose tirdamas. kad sulauksime jūsų. paaukojusių nuo lauko minų nukentėjusių vaikų organizacijai. Kr. Iš tų. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 165 draugijai. šių „kojos tarpduryje" reiškiniui tirti skirtų eksperimentų metu dėl pirmojo veiksmo ženklelio nešiojimo.buvo apsispręsta savanoriškai (Burger ir Guadagno.6 iki 4. Gal jūs galėtumėte atsiųsti man elektroninį laišką?"). Viename tokių ekperimentų Cialdinis su bendradarbiais (1978) tyrinėjo „kojos tarpduryje" reiškinio versiją.) padidino Prancūzijos interneto vartotojų. tik kelias vietas lėktuve arba keletą kambarių viešbutyje siūlant su didele nuolaida ir šitaip tikintis. sutikę su pirmuoju pageidavimu. kaip galėčiau susipažinti su kurio nors asmens duomenimis?"). Mes ne kartą įsitikinsime. kai į j u o s buvo kreiptasi tiesiogiai. yra mažiau linkę su juo sutikti. donorų skaičius išaugo nuo 62 iki 81 procento. kad jei žmonės įsipareigoja viešiems poelgiams ir suvokia juos kaip vykdomus savo pačių valia. jei ugdysite tuos. naudojama norint priversti žmones su kuo nors sutikti. kodėl žmonės vieni kitiems sako „taip". • Angelą Lipsitz kartu su kitais autoriais (1989) rašo. pirmiausia pakvietę pasirašyti peticiją prieš lauko minas. • Nicolas Guėguen ir Celine Jacob (2001) trigubai (nuo 1. pasirašymo po peticija . Ar galite pasakyti. Žmonės. kuomet buvo prašyta kukliau („Esu naujokas visuose šiuose kompiuterių reikaluose. ar taip? [pauzė atsakymui]". kaip jos naudoja „poveikio priemones". kuriems iš karto pateikiamas didesnis pageidavimas.žemai paleisto kamuolio metodą. nuo buvusių dviejų. jeigu pageidavimas padidėja. taiko kai kurie prekiautojai automobiliais. nes „patirsime nuostolį". 42 m. Žmonės. . savo ketinimo atskleidimo. Kai klientas nusprendžia pirkti naują automobilį dėl patrauklios kainos ir pradeda pildyti pirkimo dokumentus.

Jei kas nors bando mus sugundyti . vėliau.paprastai mėgina gauti pradinį sutikimą. Kitas piktybiškų veiksmų poveikio nuostatoms pavyzdys: mes ne tik esame linkę skaudinti tuos. Norėdamos išvengti šio įstatymo padarinių. 1988. 1960. politiškai. kad pirmosiomis tarnybos dienomis karo belaisvių stovyklų prižiūrėtojai gerai elgdavosi su kaliniais. Keletas tyrimų (Berscheid ir kiti. Nekaltas pradinis įsipareigojimas . 1968. ryto. kviestųjų. Piktybiški ir moralūs veiksmai Principas.166 I dalis. leidžiantys per keletą dienų įvertinti į namus pristatomas prekes ir.sugrąžinti atvirlaiškį. kas gali įvykti vėliau.finansiškai. ar elektros srove . pakvietus atvykti 7 vai. nė karto nepasidavusį pagundai. galioja ir amoraliems veiksmams. 78). kad įskaudinę nekaltą auką . kas vienos enciklopedijų leidyklos darbuotojų mokymo programoje vadinama „labai svarbia psichologine priemone. o ne prekybos atstovui. Kai ką nors padaryti sutinkame patys. bet ir nemėgstame tų. šitaip teisindami savo žiaurumą. ar skaudžiais komentarais. kuris jai pasidavė tik vieną kartą. Prekybininkai kartais panaudoja mažų įsipareigojimų galią. Glass. Šios bendrovės užpildyti sutartį patiki klientui. kad tai iš tiesų veiksminga. žmonės dažniausiai laikosi savo įsipareigojimų. prisiimame ir didesnę atsakomybę. Užpildę sutartį patys. kad šis principas veikia net tada. Apie „kojos tarpduryje" reiškinį pravartu žinoti. neleidžiančia klientams nutraukti sutarties" (Cialdini. kad susaistytų žmones prekybinėmis sutartimis. ne taip sunku rasti žmogų. Perfrazuojant mintį iš La Rochefoucauld „Maksimų" (1665). daugelis bendrovių naudoja tai. Davis ir Jonės. nutraukti pirkimo sutartį. Tai būdinga karo metui. Praktinė išvada: prieš sutikdami padaryti mažą paslaugą pagalvokite. iš jų atėjo 53 proc. daug sunkiau rasti tokį. Tačiau jeigu studentai jau buvo sutikę dalyvauti eksperimente nežinodami jo vykdymo laiko. o ne priversti.agresoriai dažniausiai ima kaltinti savo auką. SOCIALINIS MĄSTYMAS Cialdinis ir jo bendradarbiai pastebėjo. Būdavo. kurių nemėgstame. Tai ypač akivaizdu tada. 1964) patvirtino. Blogis kartais kyla iš palengva didėjančių įsipareigojimų. ryto. kad nuostatas formuoja elgesys. Rinkos analitikai ir prekybininkai pastebėjo. asmuo gali pasiryžti ir didesniam melui.nesvarbu. nepanorus jų įsigyti. Piktybiški veiksmai pagraužia juos darančiojo moralinį jautrumą. Kai jie pakvietė įvadinio psichologijos kurso studentus dalyvauti eksperimente 7 vai. Lengvabūdiškas piktybiškas poelgis gali praskinti kelią dar blogesniam. tačiau tai truk- . seksualiai . 1988).dažnai paskatina didesniam įsipareigojimui. p. Ištaręs „nekaltą melą" ir pagalvojęs „nebuvo taip jau baisu". kai žiauriai elgtis jie būdavo prikalbinti. jog taip slepiamas pelno motyvas (Cialdini. norint gauti daugiau informacijos ir dovanėlę. kuriuos skaudiname. Daugelyje Amerikos valstijų priimti įstatymai. atėjo tik 24 proc. kai žmonės žino. sutikti išklausyti informaciją apie investavimo galimybes .

išreikšdamas savo troškimą atidžiai paskaityti „Savęs pačių apibrėžimai nėra konstruojami galvoje. tą patį daro ir moralūs veiksmai. pateisinančių šią priespaudą. kai jis atsispiria pagundai. Kartais veiksmai ir nuostatos maitina vieni kitus iki moralinės nejautros. juo lengviau sekasi tai daryti. ugdo ir moralų mąstymą. kurie buvo griežtai perspėti. tačiau. Verta prisiminti šią išvadą: jei norite ką nors labiau pamilti. 2005). 2002). kas įvyksta vaiko sąmonėje. 1867-1869 („Karas ir taika") . o pasirinktas. Pagalvokite. Išgirdęs. Elgesys lemia nuostatas ir taikos metu. Kai Franklinas buvo Pensilvanijos generalinės Asamblėjos tarnautojas. kai atrodydavo. kad pozityvi nuostata kurio nors žmogaus atžvilgiu skatina jį pamėgti. jog niekas nemato." Robert McAfee Brown. ką gera mes padarėme jiems. kad savo bibliotekoje jis turi labai retą ir įdomią knygą. Ši nauja nuostata kontroliavo vėlesnius jų veiksmus. buvo pakankamai griežtas. Moralus poelgis. kad darant kam nors paslaugą gimsta ir simpatija. Kareiviai. jog niekas nemato. Tad jie šį veiksmą įsisąmonino. laimei. kaip norisi. Kalėjimo prižiūrėtojai. ką gera jie mums padarė. parašiau j a m raštelį. nesistengiau įgyti j o palankumo rodydamas vergišką pagarbą. Abiem atvejais draudimas buvo veiksmingas. o kitai pusei . Vojna i mir. kiek už tai. Pavergęs kitą tikriausiai įtikins save. 1793 metais Benjaminas Franklinas patikrino prielaidą. Piktybiški veiksmai formuoja savąjį Aš. Sąžinė rūdija. kad išliktų galimybės rinktis pojūtis. jog mūsų būdą parodo tai.. dalyvavę egzekucijose.4 s k y r i u s . Juo labiau vienas žmogus skaudina kitą ir atitinkamai keičia savo nuostatas. kai draudimas nesielgti taip. Iš 18 vaikų. Atlikdami charakterio tyrimus. kaip mes elgiamės. kol paties Freedmano nebus klasėje. Dažnai jie menkina savo priešus žeminančiomis pravardėmis. Sakoma. bet po kurio laiko pritaikiau kitą metodą. Vieno jaudinančio eksperimento metu Jonathanas Freedmanas (1965) pradinės mokyklos mokiniams parodė viliojantį baterijomis maitinamą ir valdomą robotą. paliko vaikus žaisti toje pačioje klasėje su tais pačiais žaislais." Lev Tolstoj. Po kelių savaičių kitas mokslininkas. juos net gali pykinti. tačiau du trečdaliai tų. patiria „moralinio išsilaisvinimo" jausmą įtikėję (labiau negu tie prižiūrėtojai. jo nelietė. kad jų aukos nusipelnė tokio likimo (Osofsky ir kiti. dažniausiai tą asmenį ir pamėgstame (Blanchard ir Cook. ypač jei jis ne primestas. 1980 („Kūrybiškas sutrikdymas: gailestingumo judėjimas") „Mes mylime žmones ne tiek už tai. kuriems įsakoma žudyti. 1976). tačiau kartu ir pakankamai švelnus. mokslininkai pateikdavo vaikams įvairių pagundų tokiose situacijose. Pusei klasės Freedmanas prisakė griežtai. Jei darome paslaugą eksperimentuotojui ar kitam subjektui arba padedame studentui mokytis. elkitės taip. bet uždraudė su juo žaisti. juos nukala mūsų poelgiai. Anksčiau sąmoningai nusprendę nežaisti su šiuo žaislu. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 167 davo neilgai. kurie egzekucijose nedalyvavo).. iš pradžių gali į tai reaguoti su pasišlykštėjimu. neturėjęs ryšio su ankstesniais įvykiais. jį trikdė kito svarbaus įstatymų leidėjo priešiškumas Tad Franklinas nusprendė laimėti jo palankumą: Aš . kuri buvo švelniau perspėti nežaisti. kai manome. švelniau įspėti vaikai turbūt įsisąmonino savo sprendimą. Creative Dislocation: The Movement of Grace. 14 dabar laisvai žaidė su robotu. Eksperimentai patvirtina. tačiau neilgai (Waller.nelabai griežtai. kad vergai turi savybių. tarsi jau būtumėte labiau pamilę.

Taylor ir kiti. bendradarbius ar bendramokslius įvardijo tik kaip baltuosius. ir mūsų draugystė tęsėsi iki pat j o mirties (cituojama iš: Rosenzweig. jis pasikalbėjo su manimi (ko niekada nebuvo daręs anksčiau). kai buvo svarstomas sprendimas panaikinti rasinę segregaciją mokyklose. kai drąsiai elgiamės.rasinio teisingumo teks ilgai laukti.panašiai kaip reikalavimas prisisegti saugos diržus paskatino palankesnį požiūrį įjuos? Tai buvo vieni iš socialinių mokslų atstovų argumentų JAV Aukščiausiajame teisme 1954 metais. Tarprasinis bendravimas ir rasinės nuostatos Jei moralūs veiksmai kuria moralias nuostatas. (ISR Newsletter. 1971. (Daugiau pavyzdžių apie ankstesnes ir dabartines rasines nuostatas rasite 9 skyriuje. Kai mes kitą kartą susitikome rūmuose. Amerikiečių. be to.keletui dienų man ją paskolinti. mažiau baltųjų amerikiečių savo gyvenamuosius rajonus. aiškiai parodydamas j a m savo palankumą. kai valdomės. Kai amerikiečiai pradėjo atitinkamai elgtis.) 1964 m. Kontaktai tarp rasių atstovų plėtėsi. Visuomenės požiūrio į rasines problemas reikšmingumas perša mintį. susivaldantys. o taip pat ir pavojus tą pačią idėją panaudoti politi- . tad mes tapome puikiais draugais. klasių bei rasių. paskelbus Piliečių teisių aktą. per dešimtmetį 20 proc. p. jie pradėjo ir atitinkamai mąstyti (Greeley ir Sheatsley. kad yra pasirengęs visada man pasitarnauti. Ši mintis prieštarauja prielaidai. ar teigiamas tarprasinis bendravimas gali sumažinti rasinius prietarus .168 I dalis. SOCIALINIS MĄSTYMAS šią knygą ir prašydamas padaryti paslaugą . mažinančių skirtumus tarp religijų. nuo to laiko jis visada parodydavo. 1972. kol pasikeis moralė pamokslaudami ir mokydami . 1975). Tačiau jei teisiškai įtvirtinsime moralius veiksmus. o aš grąžinau maždaug po savaitės. Panagrinėkime kai kurias šio socialinio eksperimento išvadas: • Po Aukščiausiojo teismo sprendimo dvigubai daugiau baltaodžių amerikiečių pritarė bendrų baltiesiems ir juodiesiems mokyklų steigimui. labai maloniai. 1978). kad yra galimybė. draugus. galėsime netiesiogiai paveikti ir vidines nuostatas. pasisakančių už leidimą juodaodžiams įsikurti bet kuriame gyvenamajame rajone per tą patį laikotarpį padaugėjo nuo 65 iki 87 proc. ir drąsūs. 769)." Aristotelis • • Socialiniai judėjimai Jau matėme. kad visuomenės taisyklės ir elgesys gali stipriai veikti rasines nuostatas. jog „negalima teisiškai įtvirtinti moralumo". Po to buvo išleista daugiau prieš diskriminaciją nukreiptų aktų. Taigi nuostatos taip pat keitėsi. Mokslininkai teigė maždaug taip: jei lauksime. Jis nedelsdamas man atsiuntė knygą. o mūsų dienomis beveik visi baltaodžiai amerikiečiai pasisako už tokias mokyklas. Tačiau iš tiesų panaikinus rasinę segregaciją pasikeitė ir nuostatos. kai teisingai elgiamės. „Mes daromės teisingi.

galite naudoti nedidelius įsipareigojimus. Padaręs pareiškimą belaisvis pajusdavo vidinį įsitikinimų ir veiksmų atitikimo poreikį. Nors „minčių kontrolės" programa toli gražu nebuvo tokia neįveikiama. jog Azijai jis tinka" (Segal.." Be to. Šimtai karo belaisvių talkino savo kalintojams. kai jausdavomės esą rusų atakos objektai. 27). potencialius pirkėjus 'klientais'. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 169 niam visuomenės socializavimui. kaip būtų galima spręsti pagal šį terminą. Istorikas Richardas Grunbergeris (1971) rašo. kurie piliečius paverčia 'pareigūnais'. Nusprendę jį laikyti išorinio panašumo su kitais požymiu. Influence. „Tad po to. kad jis padarytų pareiškimus svarbesniais klausimais. ir moteriškos giminių įvardžius sustiprino šias nuostatas. Dvidešimt vienas belaisvis nusprendė pasilikti. „Norėdami manipuliuoti žmogaus savivaizdžiu. diskomfortą dėl prieštaravimo tarp savo žodžių ir jausmų. daugelis mūsų pradėjome bijoti rusų. septintajame dešimtmetyje kovotojų už pilietines teises protesto žygiai sustiprino demonstrantų atsidavimą. kad tuos. ar dalyvavimas grupinėse diskusijose. 1988 („Įtaka") . belaisvius 'kolaborantais'. kai jiems buvo suteikta teisė sugrįžti į Ameriką.. Todėl belaisviai dažnai įtikinėdavo save. Panašiai devintojo dešimtmečio pabaigoje kilęs judėjimas anglų kalboje vartoti ir vyriškos. kad „nors komunizmas Amerikoje neprigis. Žmonės mano.4 s k y r i u s . ką galvoja. kad karo belaisviai visur aktyviai dalyvautų. Edgaras Scheinas (1956). Jie visada pradėdavo nuo nereikšmingų reikalavimų ir palaipsniui pateikdavo vis svarbesnius. Prisimenu. kurie abejojo Hitleriu.viešumas yra patriotinių jausmų ugdymo priemonė. socializuojant teroristus ir budelius (žr. kalintojai visada stengdavosi. daugelis patirdavo . kad galingiausias socialumo ugdymo būdas yra smegenų plovimas. ar tai būtų ko nors kopijavimas. kad XX a. uniformų dėvėjimas. manau. rašė. kad vienas iš prižiūrėtojų metodų buvo nuoseklus reikalavimų didinimas. kas nutiko Korėjoje karo belaisviams amerikiečiams XX a. jos rezultatai vis dėlto verčia susirūpinti. 6 skyrių). šeštajame dešimtmetyje. apklausęs daugelį karo belaisvių jiems grįžtant namo. ketvirtajame dešimtmetyje daugeliui vokiečių dalyvavimas masiniuose nacių mitinguose. Negalėdami sakyti to. „vokiškasis pasisveikinimas veikė ypač stipriai. sąmoningai prisiversdami tikėti tuo. šie žmonės stengėsi išlaikyti savo psichinę pusiausvyrą. Stebėtojai atkreipė dėmesį į tai. Jų veiksmai išreiškė pribrendusią idėją ir įdiegė ją į kovotojų už pilietines teises širdis. kad pasielgė teisingai „Pradėk nuo mažų dalykų ir augink juos" buvo efektyvus „kojos tarpduryje" metodo taikymo būdas. Šis terminas buvo sugalvotas siekiant apibūdinti tai." Robert Cialdini. sėkmingai praktikuojamas ir šiandien. Po daugybės tokių užsiėmimų. kai besimokydamas pradinėje mokykloje netoli nuo Boeing bendrovės Sietle dalyvaudavau aviacijos antskrydžių pratybose. demonstracijos ir ypač vieši pasisveikinimai „Heil Hitler" reiškė absoliutų elgsenos ir įsitikinimų nesutapimą. Politizuotuose ritualuose kai mokiniai kasdien pagerbia vėliavą ar kai gieda nacionalinį himną . Šią praktiką taiko ne tik totalitariniai režimai. kai belaisvis „išmokdavo" sakyti ar rašyti nereikšmingus dalykus. buvo reikalaujama. ką sako" (p. 1954). XX a. ar viešos išpažintys. ar savikritiški rašiniai. O daugelis sugrįžusiųjų ėmė tikėti.

170 I dalis. • Politiniai ir socialiniai veiksmai gali įteisinti elgesį. Prisistatymas: įspūdžio valdymas Pirmasis aiškinimas. turbūt. bet ir tikime tuo. Socialinių vaidmenų sąlygojami poelgiai formuoja nuostatas. ką sakome ar rašome. kad dėl strateginių priežasčių išreiškiame nuostatas. kad veiksmai atskleidžia mūsų esmę (kai esame netikri dėl savo jausmų ar įsitikinimų. Kodėl elgesys veikia nuostatas? Kokios teorijos padeda paaiškinti. kad įvairūs požymiai it upeliai suteka į vieną upę: veiksmų poveikį nuostatoms. kad nuostatos kyia iš poelgių? Kaip šios konkuruojančios teorijos atspindi mokslinio aiškinimo procesą? Matėme. ką žmonės galvoja? Mes išleidžiame nesuskaičiuojamą daugybę pinigų drabužiams. Prisistatymo teorija kelia prielaidą.ir visa tai darome iš rūpesčio: o ką kiti apie mus pagalvos. kad įsipareigoję atlikti nedidelį veiksmą vėliau žmonės lengviau sutinka ir su didesniu. prisimenate iš 2 skyriaus. dietoms. Ar šiuose pastebėjimuose yra koks nors raktas mįslei . Pažintinio disonanso teorija teigia. • • Tai. galbūt. ką giname. ką padarėme. kosmetikai. Paklauskite savęs: kodėl šiuose iš realaus gyvenimo paimtuose pavyzdžiuose nuostatas suformavo poelgiai? Kodėl atliktas vaidmuo ar pasakyta kalba gali paveikti pažiūras? APIBENDRINIMAS Kada elgesys lemia nuostatas? • Ryšys tarp nuostatų ir veiksmų galioja ir atvirkštine kryptimi: mes ne tik galime savo mintimis išprovokuoti veiksmą. kuris pakeis daugelio žmonių nuostatas. Savęs suvokimo teorija tvirtina. „Kojos tarpduryje" reiškinio tyrimai rodo. Panagrinėkime šias teorijas. bet ir veiksmais sužadinti mintį. ypač jei už juos jaučiamės atsakingi. Daugybė faktų patvirtina šį principą. kodėl elgsena daro poveikį nuostatoms. kuo tikime. • Taip pat ir su rasinėmis ar politinėmis nuostatomis susijusi elgsena veikia socialinį sąmoningumą: mes ne tik giname tai. kad yra trys galimos priežastys. Veiksmai taip pat daro įtaką mūsų moralinėms nuostatoms: mes esame linkę pateisinti tai. o dabar dar ir plastinėms operacijoms . Kuris iš mūsų nekreipia dėmesio į tai. ge- . SOCIALINIS MĄSTYMAS O dabar leiskite paprašyti jūsų suvaidinti teoretikus. Savo daromą gerą įspūdį dažnai siejame su socialiniu ir materialiniu atpildu. darytų ir kiti). kad siekdami sumažinti diskomfortą mes stengiamės pateisinti savo veiksmus. prasideda paprasta idėja. ką.įminti? Socialiniai psichologai įtaria. Veikdami mes sustipriname idėją kuria grindžiami veiksmai. dėl kurių atrodome nuoseklūs. kurią.kodėl veiksmas keičia nuostatas . taip pat gali inspiruoti būsimas nuostatas. analizuojame savo poelgius.

kai dvi vienu metu mąstomos mintys arba nuomonės („pažinimas") psichologiškai nesuderinamos. nors būtų buvę logiška pasirinkti kitą. Kai karas prasidėjo. kuriuos pasaulis toleravo. kad po 2003 m. Norėdami atrodyti nuoseklūs. nes pakitusias nuostatas žmonės atskleidžia ir tiems. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 171 resne savijauta ir netgi tvirtesniu socialiniu tapatumu (Leary. Tad.4 s k y r i u s . kaip sako žmonės" (Eiser ir kiti. kodėl nuostatos dažniausiai prisitaiko prie poelgių? Tam tikru mastu. pajuntame spaudimą. kad mes jaučiame įtampą („disonansą"). kad stengdamiesi sumažinti šią įtampą mes dažnai pakoreguojame mintis. kodėl vienos apklausos metu pusė rūkalių britų prieštaravo nerūkantiems. kodėl žmonės įsisąmonina prisistatymą kaip nuoširdų nuostatų keitimą. 1982. jog esame suinteresuoti išsaugoti savo patirties nuoseklumą. Ar mūsų ryžtas atrodyti nuosekliais paaiškina.ir tik 13 proc. jog Saddamas Husseinas. Tedeschi ir kiti. kaip jie anksčiau elgėsi. priešingai nei dauguma kitų brutalių diktatorių. Bent jau taip teigia prisistatymo teorija. kad karas yra pateisinamas net ir tada. Savęs pateisinimas: pažintinis disonansas Viena iš teorijų teigia. Dvi kitos teorijos paaiškina. taip . Pavyzdžiui. kylanti tada. Ši paprasta idėja ir kai kurios su ja susijusios stulbinančios prielaidos paskatino atlikti per 2000 mokslinių tyrimų (Cooper. tad nusprendę ką nors pasakyti ar padaryti išgyvename prieštaringus jausmus. . jei fiktyvus melo detektorius kliudo jiems pamėginti sukelti gerą įspūdį (Paulhus. turėjo masinio naikinimo ginklų ir kėlė grėsmę JAV bei Didžiosios Britanijos saugumui. Festingeris tvirtina. Kad šito išvengtume. Niekas nenori atrodyti kvailai nenuoseklus. kurie nė nenujaučia. 2002). Disonanso teorija daugiausia koncentruojasi į elgsenos ir nuostatų nesuderinamumą. 2004b). kai suvokiame. Jungtinėse Valstijose 40 procentų rūkalių . deriname nuostatas su veiksmais. buvo ta. 1994. jei pajuntame neatitikimą. valdyti savo daromą įspūdį gali būti naudinga. todėl „pažintinio disonanso" sąvoka tapo šiuolaikinio išsilavinusio žmogaus žodyno dalimi. Ši teorija paprasta. 2003). Tai paaiškina. Teorija įrodinėja. beveik išvien tikėjusiems. karo Irake kai kurie amerikiečiai stengėsi sušvelninti savo „pažintinio disonanso pojūtį" (Kuli. kad mūsų elgesys beveik nepateisinamai prieštaravo mūsų nuostatoms arba nusprendėme atiduoti pirmenybę vienai alternatyvai.labai plačios. kai žmogus vienu metu suvokia dviejų tipų prieštaringą informaciją. tačiau jos taikymo galimybės . amerikiečių manė. galbūt veidmainiavimą. 1987). Tačiau mūsų apžvelgti nuostatų pokyčiai slepia kur kas daugiau nei prisistatymą. Mes suvokiame ir viena. Net jei tai reikštų šiokį tokį nenuoširdumą ar veidmainystę. 1999). kad kažką reikia keisti. disonansas gali atsirasti tada. galime sufalsifikuoti savo nuostatas. kad mūsų nuostatos keičiasi todėl. tik 38 proc. Tarptautinės politikos nuostatų programos direktorius pastebėjo. Svarbiausia karo priežastis. ir kita. 1979). kad rūkymas „iš tiesų kenkia.žmonės kur kas mažiau keičia nuostatas.rūkymo nelaiko labai kenksmingu (Saad. nerūkančiųjų . kaip teigiama. jei pažintinis disonansas (cognitive dissonance) [tampa. Tokia yra garsiosios Leono Festingerio (1957) pažintinio disonanso teorijos išvada. 2001.

ar jūs galėjote jas numatyti.Prieš savaitę mano draugė dalyvavo šiame eksperimente ir sakė. . amerikiečių pasisakė už karą. priimčiau tokį patį sprendimą.teigė respublikonų partijos viešosios nuomonės tyrėjas Frankas Luntzas (2003). Bush. Nepakankamas pateisinimas Įsivaizduokite. Praėjus mėnesiui po karo buvusi mažumos nuomonė virto daugumos požiūriu: 58 proc. kad jų kariniai daliniai šiuos ginklus suras. net jei Irake ir nebūtų rasta masinio naikinimo ginklų (Gallupo institutas. Dabar buvo iš naujo minimos tokios priežastys. kaip engiamos tautos išvadavimas iš tironiško ir genocidinio režimo bei pagrindų taikingiems ir demokratiškiems Artimiesiems Rytams klojimas. ar masinio naikinimo ginklai bus rasti. Grąžydamas rankas tyrėjas maldauja: „Gal jūs galėtumėte jį pavaduoti?". 2003). Newport ir kiti. dėl kurios buvo pradėtas karas. kad tai pakurstė teroristines nuotaikas. kaip lūkesčiai veikia darbo procesą. kurie dar paaštrėjo suvokus. be to. kad jis nuobodus. Beveik keturi iš penkių amerikiečių tikėjo. gruožio 12 d. pavyzdžiui. (Indonezijoje. kad jo tikslas . kaip žmonės reaguoja į šiuos ekspe- . 2003). nei rasta jų tiek. spręsdamas pasaulio reikalus" [Pew. „Nesvarbu. tyrėjas (Carlsmithas) paaiškina. Žinodamas tai. kiek visa tai pareikalavo lėšų ir žmonių aukų. Irakas neturi masinio naikinimo ginklų (Gallupo institutas.atsakote jūs.172 I dalis. Už durų laukiantis kitas dalyvis privaląs tikėti. Merrillas Carlsmithas (1959).) Kad sušvelnintų šį prieštaravimą. Tai daroma mokslo labui.ištirti. Jums ištisą valandą reikia atlikinėti nuobodžias užduotis. Esu tikras. kai kurie amerikiečiai dar kartą prisiminė svarbiausius vyriausybės argumentus dėl karo. jums sumokėjo. .nes priežastis. pasikeitė. kuris paprastai įtikinėja kitus dalyvius." Galiausiai dar kas nors. Pasižiūrėkime. 2003). kad karą reikėjo pradėti (Duffy. sustiprėjus antiamerikietiškoms nuotaikoms Europoje bei musulmoniškuose kraštuose ir suvokus. karą palaikiusieji patyrė prieštaringus jausmus. ką žinau šiandien. jog tik ką patyrėte didelį malonumą. paaiškina." Pažintinio disonanso teorija aiškina savęs įtikinimo reiškinį ir pateikia keletą stulbinančių prognozių. pastebima Tarptautinės politikos nuostatų programoje. Besukinėdamas tas rankenas." „O ne. o maždaug tiek pat pritarė. . gerai pasimankštinsite." George W. Kai per karą tokie ginklai nebuvo nei panaudoti. kad eksperimentas bus įdomus. kurį surengė kūrybingasis Festingeris ir jo studentas J. Kai baigiate. Iš pažiūros labai susikrimtęs tyrėjas (kurį Festingeris valandų valandas mokė. kad keltų grėsmę. Jordanijoje ir Palestinoje dabar dauguma piliečių tiki. kad asistentas. negalįs atvykti į šį seansą. pamačius po karo įsisiautėjusį chaosą Irake. . tiriantis. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Priėmiau sunkų sprendimą. kad Osama bin Ladenas „teisingai elgiasi. . kad jums labai patiks. ar ne.klausia tariamasis eksperimento dalyvis.jis iš tiesų labai įdomus. 2005 m. todėl sutinkate pasakyti kitam eksperimento dalyviui (kuris iš tiesų yra tyrėjo asistentas). be paliovos sukioti medinę durų rankeną. 2003. „Iš tiesų? . jog dalyvaujate eksperimente. kol jo vaidyba tapo labai įtikinama). . 2003].

Tačiau turėjau pakankamą priežastį 20 dolerių atlygį .5 PAVEIKSLAS Nepakankamas pateisinimas Disonanso teorija teigia. Festingeris ir Carlsmithas rėmėsi įžeidžiama prielaida: gavusieji vieną dolerį (kuris vargiai bus pakankamas pateisinimas melui) bus labiausiai linkę savo nuostatas derinti su veiksmais.5 paveiksle matome. jie patirs didesnį diskomfortą (disonansą) ir todėl bus labiau suinteresuoti patikėti tuo. kuriuose pajuokiami advokatai (pavyzdžiui: „Kaip sužinoti.vieną dolerį. •Yra dar vienas šio XX a. kad visi Stenfordo universiteto studentai neprieštaraudami grąžino pinigus. . kai išorinio pateisinimo „nepakanka". jog jūs galiausiai vėl susitinkate su tyrėju. Šaltinis: Duomenys iš: Festinger ir Carlsmith. Tai yra išankstinis 6 aprašytų skyriuje stulbinančių nuolaidumo ir konformistiškumo tyrimų pavyzdys. kai bu- nepakankamo pateisinimo efektas (insufficient justification effect) Disonanso sušvelninimas. kad kai savo veiksmų negalime pateisinti išoriniu atpildu ar prievarta. 4.1 E „Pasakiau. Hm. apie kurį retai užsimenama. 0 gal jis buvo savaip įdomus." S1+0.20 dolerių užmokestį? Priešingai vyraujančiai nuomonei. Ar sutiktumėte? Festingeris ir Carlsmithas rašo. 1959. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 173 +1.4 s k y r i u s . kiek buvo sumokėta kai kuriems dalyviams .* Daugybė vėliau atliktų eksperimentų patvirtino. kad advokatas meluoja? Jo lūpos kruta. ieškant vidinių poelgį pateisinančių priežasčių. bet iš jūsų dar paprašoma grąžinti 20 dolerių. Neturėjau pakankamo motyvo šitaip pasielgti..5 If -1. šeštajame dešimtmetyje atlikto eksperimento aspektas. kad buvote apgautas. 0 dabar apie prognozę: kuriai sąlygai esant lengviausiai patikėtumėte savo mažu melu ir teigtumėte. kad veiksmai labiausiai veikė nuostatas tada. kad eksperimentas iš tiesų buvo įdomus? Gavę už tai tiek. rimentus. jei aplinkybės yra aiškios ir apibrėžtos. Kaip vėliau pamatysime. kad nuobodus eksperimentas yra įdomus..! ® i1? £2 a č o Sąlyga: Disonanso -0. paprašo. ar dosnesnį. kad nuobodus eksperimentas yra įdomus.0 Kontrolinė (jokio melo) Jokio disonanso 20 dolerių Neryškus disonansas 1 doleris Ryškus disonansas i i 4. ką padarė. Jūs ne tik sužinote. Įsivaizduokite. kurĮ sušvelninti galime įtikėdami. mes patiriame disonansą.šitaip pasielgti. kad pasielgėme teisingai. Turėdami nepakankamai savo veiksmus pateisinančių aplinkybių. kad jie turi pasirinkimo laisvę ir gali numatyti savo veiksmų pasekmes.5 © +1. kad rezultatai patvirtino šią intriguojančią prognozę. Gavusieji 20 dolerių turės pakankamą savo poelgio pateisinimą ir todėl turėtų patirti mažesnį diskomfortą. kuris sąžiningai paaiškina visą šį tyrimą. žmonės dažniausiai atitinkamai reaguoja į jų keliamus reikalavimus." „Pasakiau.") Šie skaitymai dažniau suformuodavo neigiamą požiūrį į advokatus tada. Vieno eksperimento dalyviams reikėjo į magnetofono juostą įrašyti anekdotus. kai žmonėms atrodydavo. kad veiksmingesnis yra didesnis atlygis. kad atsakytumėte į klausimus apie šią savo patirtį sukiojant durų rankeną.

ką slepia teorija Leonas Festingeris apie disonanso sušvelninimą Po 1934 metų žemės drebėjimo Indijoje už nelaimės zonos ribų pasklido gandai. jog šie gandai gali būti „nerimo pateisinimas" . Leippe ir Elkin. 1987). kad nepakankamo pateisinimo principas veikia skiriant bausmes. teigiančią. Jausdami atsakomybę už savo žodžius. kad pažintinio disonanso teorija pabrėžia ne santykinį atlygio ar bausmės už kiekvieną veiksmą efektyvumą. Rimtas pagrasinimas yra pakankamas pateisinimas.Džoniui nereikės ieškoti vidinio motyvo tai daryti. bet ir į rases. o pačiam pasirinkti. Tai ypač akivaizdžiai pasireiškia tada. 1994). Kai studentai įsitikinę. Pagal šią teoriją Džonis turėtų sakyti: „Tvarkau savo kambarį. kad savo pasaulėžiūrą žmonės sieja su savo jausmais arba jau atliktais veiksmais. kai susiduriama su prieštaravimais arba jei manoma. kad svarbūs žmonės iš tiesų perskaitys parašytą rašinį (Leippe ir Eisenstadt. žmonės patys pradeda labiau jais tikėti. .žinojimas.per mažą atlygį gavę autoriai jautė šiek tiek didesnį palankumą tokiai politikai. Anksčiau pastebėjome. Taigi galioja principas: nuostatos kyla iš veiksmų. Kai rašinyje reikėjo įrodinėti ką nors tokio. Apsimetimas tampa įsitikinimu. gali į gerą pusę pasikeisti jūsų požiūris ne tik į politiką. Atkreipkite dėmesį į tai. kad netrukus laukia dar didesnės nelaimės. kurie jaučiasi esą priversti tai daryti (Stukas ir kiti. skaityti ar ne (Hobden ir 01son. kad tėvai man sprandą nusuks. jei šito nepadarysiu". 1994. Remiant kitai rasei palankią politiką. kuo autoriai netikėjo . už kuriuos mes jaučiamės bent iš dalies atsakingi. Džoni. Man atrodė.174 I dalis. Ši idėja padėjo man sukurti disonanso sušvelninimo teoriją. nes noriu. Leonas Festingeris 1920-1989 Pjr J^T^ . jei jiems bus tik lengvai pagrasinta ir to nepakaks paklusnumui pateisinti. o ne: „Tvarkau savo kambarį todėl. jie lengviau apsisprendžia dalyvauti ir kitose savanoriškose akcijose nei tie. kad jis būtų tvarkingas". pateisinantis užsitęsusią baimę. Vaikams bus lengviau reikalavimą nežaisti su viliojančiu žaislu paversti įsitikinimu [kad negalima su juo žaisti]. kaip pageidaujama.5 dolerio turėjo parašyti rašinį. kad patys sutiko atlikti pasiūlytą visuomenei naudingą darbą. o tai. Kito eksperimento metu žmonės už niekingus 1. nes kitaip aš tau nusuksiu sprandą". kas inspiruoja elgtis taip. būtinumą padidinti mokestį už mokslą .sakykime. 1999). SOCIALINIS MĄSTYMAS vo galima ne priverstinai. Kai tėvas ar motina sako: „Sutvarkyk savo kambarį.

mokytojai ir tėvai turėtų skatinti tik tiek. kai jau esam pasirinkę. Lewis. Po to Brehmas parodė moterims du gaminius. paverčiantis ją truputį kitokia nei iki tol. 1974 („Arklys ir jo berniukas") herojus pavergtas kalbantis arklys pastebi: „Blogiausia. autoritarinis valdymas efektyvus būna tik valdžiai kontroliuojant.mes dažnai atsiduriame tarp dviejų vienodai patrauklių alternatyvų. ir pasakė. nepatogumu. Galbūt prisimenate atvejį. įgytos patariant. kad pabuvęs vergu ir viską daręs per prievartą pastebi. S." Efektas gali pasireikšti labai greitai. Tačiau ji taip pat atkreipia dėmesį." C. C. kuriuos jos įvertino labai panašiai. S. kai ką nors įsipareigoję skausmingai suvokėte. jog ir niekieno neverčiamas nebesugebi prisiversti" (p. paprastai sušvelniname disonansą. 193). kaip to. su kuo draugauti. Per tas kelias akimirkas eilėje prie lažybų langelio niekas nepasikeitė. tokius kaip kaip skrudintuvas. Priėmę svarbius sprendimus. nes žmonės nėra linkę prievartinio poelgio paversti vidiniu įsitikinimu. tačiau tik tol.į kokią aukštąją mokyklą stoti. 1942 („Paprasčiausia krikščionybė") . ką nusprendžiau.4 s k y r i u s . radijo imtuvas ir plaukų džiovintuvas. kurie dar tik ruošėsi dalyvauti. Vėliau. Susidūrę su svarbiu sprendimu . Disonanso teorija tvirtina. privalo būti teisinga. Kompetencija dėstytojo. patrauklumas disonuoja su to. kad pasitraukdamas nuo jo žmogus jau būna padaręs ryžtingą veiksmą ir atitinkamai jį išgyvenęs. . moterys pirmenybę suteikė pasirinktam ir mažiau vertino atmestą daiktą. Jei nusprendėte gyventi ne studentų miestelyje. kurį dėstytoją priimti į darbą. žinau. kad atsisakėte erdvaus buto dėl ankšto. Mere Christianity. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 175 Pasak šios teorijos. „Tai. kad sprendimai sukelia disonansą. žolė kitapus tvoros neatrodo žalesnė. kokį darbą pasirinkti. „Kiekvieno apsisprendimo metu jūsų esmės. Atrodo. 2001). sprendimo virsmas įsitikinimu gali sukelti perdėtą savikliovą (Blanton ir kiti. Atlikdamas pirmą iš paskelbtų disonanso eksperimentų (1956) Jackas Brehmas paprašė Minesotos universiteto moterų įvertinti aštuonis gaminius. kad dalyvavusieji lažybose per žirgų lenktynes kur kas optimistiškiau žiūrėjo į lažybų rezultatus nei tie. triukšmingo bendrabučio. Robertas Knoxas ir Jamesas Inksteris (1968) pastebėjo. kad skatinti ir padrąsinti reikia taip. kad vieną iš jų jos gali pasiimti. kad šis sprendimas reiškia didesnį atstumą nuo studentų miestelio ir nuo draugų ir kad teks patiems gamintis valgį. iš naujo vertindamos tuos pačius aštuonis gaminius. galbūt suvokėte. išaukštindami pasirinktą alternatyvą ir nuvertindami atmestą. Lewiso knygos The Horse and His Boy. kad vadovai. kiek būtina pageidaujamam poelgiui sužadinti. Disonansas priėmus sprendimus Suvokiama pasirinkimo laisvė ir atsakomybė pabrėžiama turint omenyje tai. ko atsisakėte. iš pažiūros beveik nesiskiria nuo negavusio šio darbo. centre įvyksta nestiprus pokytis. Jei nusprendėte gyventi studentų miestelyje. vos ne vos gavusio darbą. kol pranešate savo sprendimą. jog kartais tarp dviejų galimybių būna labai nedidelis skirtumas. kad tai sukeltų pageidaujamą elgesį. Iš savo patirties. Jei turėsime galvoje paprastus sprendimus. priimančios sprendimus. išskyrus tai. ką pasirinkote. galbūt suvokėte.

Matydami. analizuodamas mūsų elgesį ir aplinkybes. Alison nusprendžia parvykti namo. Kodėl veiksmai veikia nuostatas? 4. kaip galvotų kitas mus stebintis žmogus.tarkime. tad Alison jį užsisako ir pradeda galvoti apie kitus kelionės privalumus. niekada nešauna į galvą. Kai mūsų nuostatos silpnos arba neapibrėžtos. Kaip ir prekiautojui automobiliais naudojant žemai paleisto kamuolio taktiką. 103). Savęs suvokimas Nors disonanso teorija inspiravo daugelį mokslinių tyrimų. kaip žmogus elgiasi konkrečioje situacijoje. 4. p. kuo remdamiesi darome išvadas apie kitų žmonių nuostatas. Paaiškėja. mes stebime save lyg iš šalies. jei iš pat pradžių nebūtų priimtas sprendimas". Mes stebime. Dažnai šie pateisinimai būna pakankamai tvirti. Atvažiavus į bilietų kasą paaiškėja. arba į aplinkos poveikį. kad nebūdami tikri dėl savo nuostatų mes sprendžiame apie jas taip. Kitų asmenų nuo- savęs suvokimo teorija (self-perception theory) Teorija. o veikdami. 1972) daro prielaidą." Goethe. Kai Siuzi atsiprašo niekieno neverčiama. pradinis. „kad šių papildomų priežasčių galėjo apskritai nebūti. kurie jai kelia džiaugsmą. jei lėktuvo bilieto kaina neviršys 400 dolerių. kad mes panašiai vertiname ir savo pačių elgesį. kaip tėvai priverčia mažąją Siuzi pasakyti „atsiprašau". kad bilietai pabrango iki 475 dolerių.6 pav. sprendimą atsiprašyti priskiriame pačiai Siuzi (žr. . o ne su asmeniniu mergaitės apgailestavimu. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Geriausiai save galime pažinti ne mąstydami. jos analizuojamus reiškinius gali paaiškinti ir paprastesnė teorija. teigia Robertas Cialdinis (1984. Tačiau Alison jau apsisprendusi. ir kai vienas iš jų pašalinamas . Pagalvokime.) Savęs suvokimo teorija (jos autorius Darylas Bernas. ir paaiškiname jo elgesį atsižvelgdami arba į to žmogaus savybes bei nuostatas. teigianti. 1749-1832 Sprendimai patys sukuria juos palaikančius pateisinimus. kurioms esant jis įvyko. kad bilietas nėra brangesnis.6 PAVEIKSLAS Nuostatos kyla iš poelgio Prisistatymas (įspūdžio valdymas) . jos atsiprašymą mes siejame su situacijos poveikiu.176 I dalis. žmonėms.sprendimas dėl to nežlunga.

kokie mes esame. o karikatūros jiems atrodė juokingesnės. Tai puikiausias būdas pasijusti prislėgtiems. galimas daiktas.privertė juos raukytis. atsakinėkite tyliu. pradeda save laikyti paslaugiais. Todėl darau išvadą. suvokiu savo nuostatas. liūdnu balsu. Panašiai suvokiame ir savo nuostatas. Laisvai pasirinktas veiksmas parodo. kai stebiu savo veiksmus. kaip iš pradžių ir aš. Kai universitete turiu skaityti paskaitą. Poelgis gali keisti savojo Aš sampratą. kad suvokti savo emocijas mums padeda savistaba. Visi mes esame tai patyrę. kad sutiko atlikti nedidelį pageidavimą. kaip šį efektą patirti. Sunku šypsotis ir tuo pat metu būti sudirgusiam. 463). Tarkime. Tačiau eksperimentai. kurių metu tiriamas veido išraiškos poveikis. pastebi Williamas Jamesas (1890. kaip jie elgiasi. Kai liovęsi skaityti šį skyrių pakilsite nuo knygos. moteris miške susiduria su riaumojančiu lokiu. „suraukite antakius" . ir jūsų melancholija užsitęs". Kai Mis Pasaulis pasirodo šypsodamasi.„sutraukite šiuos raumenis". „Kaip sekasi?" „Puikiai. „Sėdėkite visą dieną apatiška poza. gali būti pravartu „švilpauti linksmą melodiją". Kai mirė brolis Henry. 1947 („Dienoraštis") Raiškos būdai ir nuostatos Jūs. Žinomi dainų autoriai Rodgersas ir Hammersteinas primena: kai ko nors bijome." Anne Frank. Jamesas puolė į gilią depresiją." Jei mūsų jausmai nėra intensyvūs. prijungęs prie studentų veidų elektrodus . kai jų niekas nevaržo. ačiū. „Galiu stebėti save bei savo veiksmus lygiai kaip ir pašalinis stebėtojas. tačiau staiga suskamba telefonas ar kas nors pasibeldžia į duris. baimę moteris patiria matydama. suprantu. Veiksmais galime sužadinti jausmus. pabundu prieš aušrą ir nebegaliu užmigti. ji stengiasi jaustis laiminga. neatsisakančiais pagelbėti? Ar dėl šios priežasties „kojos tarpduryje" reiškinio eksperimentų dalyviai vėliau sutiko patenkinti didesnius prašymus? Iš tiesų taip. O kaip tau?" „Na. 1984). Įdomiau išbandyti kitą Lairdo atradimą: priversti šypsotis žmonės jautėsi esą laimingesni. Netrukus jis tai galėjo daryti iš tikrųjų. tvirtina Jerry Burgeris ir Davidas Caldwellas (2003). malonus elgesys gali iš esmės juos pakeisti. ir tai priverčia mus elgtis maloniai ir mandagiai.. kad laimės būsena ilgiau trunka (Schnall ir Laird. dūsaukite. Vadinasi. siūlo būdą. ar tvirti mano įsitikinimai. Būname suirzę.4 s k y r i u s . išsiskiria adrenalinas ir moteris pabėga. suvokę. pavaikščiokite mažais žingsneliais vilkdami kojas ir nudelbę akis. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 177 statas atpažįstame atidžiai stebėdami. Jis teigė. 2003). Kai Jamesas Lairdas (1974. šie teigė pajutę pyktį. Žiūrėdami į savo veido išraiškas veidrodyje efektyviau suvokiame save (Kleinke ir kiti. neblogai. 1998).. Norite pasijusti ge- . Tai ypač būdinga tada. The Diary of a Young Giri. galite skeptiškai vertinti savęs suvokimo reikšmę. Netgi eisena gali turėti įtakos savijautai. kad tikriausiai jaudinuosi. Kai girdžiu save kalbantį. lyg gyvenimą būtų galima valdyti. Psichologijos pionierius Williamas Jamesas pasiūlė panašiai aiškinti emocijas. Paskatinti nutaisyti laimingą (o ne piktą ar liūdną) veidą žmonės gali prisiminti daugiau džiugių akimirkų arba pastebėti. bet įtikino save elgtis taip. Iš baimės padažnėja jos pulsas. kai savo elgesio negaliu taip paprastai motyvuoti išoriniais suvaržymais. Ar žmonės.

Šitaip elgdamiesi geriau suvokiame.178 I dalis. mojuodami rankomis ir žiūrėdami į priekį. mūsų emocijos sušvelnėja. patiriantį elektros šoką. tai gal imituodami kitų žmonių veido išraišką geriau suprastume. kaip šabloniški veiksmai sukelia šablonišką mąstymą. Išbandykite tai patys ko nors klausydamiesi: ar jaučiatės labiau pritariąs linksėdamas galva. Vieno eksperimento metu . tai skausminga veido išraiška turėtų veikti raminamai (Cacioppo ir kiti. tai skatina „užsikrėsti emocijomis". kurie linkčiojo galva. 1887 („Žmonių ir gyvūnų emocijų raiška") riau? Minutėlę pavaikščiokite plačiais žingsniais. Išvada: kad pajustume. Vieniems stebėtojams buvo liepta pamačius šoko reakciją nutaisyti skausmingą veido išraišką. kaip stebimas žmogus patiria elektros šoką. mėgdžiokime jų veido išraiškas. SOCIALINIS MĄSTYMAS Pasak vokiečių psichologo Fritzo Stracko ir jo bendradarbių (1988). Įdomaus eksperimento metu Gary Wellsas ir Richardas Petty paprašė Albertos universiteto studentų „patikrinti ausines" klausantis radijo laidos linksint ar nepritariamai purtant galvą. o ne tada. Kodėl? Wellsas ir Petty spėja. 1992). kai pieštukas yra suspaustas tarp lūpų (dirba su šypsena nesuderinami raumenys). Mes sinchronizuojame savo judesius. kurie nesistengė dirbtinai keisti savo veido išraiškos. „Laisva emocijos raiška išoriniais ženklais ją suintensyvina. Jei. Jie paprašė Dartmuto koledžo studentų stebėti žmogų. klausydamiesi jų balso. ką jaučia kiti žmonės. Imituodami kito žmogaus emocijas. Tiesą pasakius. Stebėdami kitų žmonių veidus. natūraliai ir nesąmoningai akimirksniu mėgdžiojame juos (Hatfield ir kiti. Be to. o jų pulsas padažnėdavo. Kas buvo palankiausi laidos atžvilgiu? Tie. žmonėms karikatūros atrodo juokingesnės." Charles Darwin. išreikšdami emociją mes galime jos atsikratyti. Iš tiesų. kodėl smagu būti tarp laimingų žmonių ir slogu tarp prislėgtų (14 skyrius). kūno laikyseną ir balso toną. ar purtydamas? Kolono universitete Thomas Mussweileris (2006) panašiai atrado. kaip teigia ne tik Freudas. ką jie jaučia? Katherinos Burns Vaughan ir Johno Lanzettos (1981) atlikto eksperimento išvados leidžia teigti. kūno laikyseną. palyginti su tais. stebėtojai labiau į jas įsijausdavo. ką šie žmonės jaučia. The Expression of the Emotions in Man and Animals. kad pozityvios mintys sutampa su linkčiojimu galva ir nedera su jos purtymu. kiek įmanoma slopinant visus išorinius ženklus. kad suprastume. smarkiau prakaitavo. 1991). Jei veido išraiška veikia jausmus. skausmingą grimasą nutaisę studentai pamatę. Veido išraiška taip pat turi įtakos mūsų nuostatoms. Antra vertus. kai jie laiko pieštuką sukandę dantimis (įsijungia šypseną sukeliantys raumenys). nereikia nė stengtis. o šis reiškinys padeda suprasti.

Sutariantys žmonės. 1987) Kolorado universitete atlikti eksperimentai įrodė. Po to jie turėjo papasakoti įspūdžius apie žmogų. kad jie darytų tai. kad girdite. 1997) Ročesterio universitete ir Marko Lepperio bei Davido Greene (1979) Stenfordo universitete. kad šis žmogus pasakė savo nuomonę ne už atlygį. Pažintinio disonanso teorija siūlo štai tokią šio reiškinio interpretaciją: kai išorinių paskatų nepakanka poelgiui pateisinti. galima įpratinti juos šį darbą susieti su atlygiu. kaip vaikšto pagyvenę žmonės. Edwardo Deci bei Richardo Ryano (1991. . kad nepamatuotas atpildas kartais turi paslėptą kainą. kaip vaikšto nutukę žmonės. pritvirtino svarmenis prie riešų ir kulkšnių ir paprašė oriai pavaikščioti. ką jie ir taip mėgsta daryti. Per didelis pateisinimas ir vidinė motyvacija Prisiminkime nepakankamo pateisinimo efektą . taip pat Annos Boggiano ir jos kolegų (1985. tada jie savo veiksmus gali laikyti išoriškai kontroliuojamais. Galbūt panašias išvadas darome ir stebėdami save. kad per didelio pateisinimo efektas egzistuoja. kai manytumėte. Veiksmas daro įtaką mąstymui. dažniausiai būna paveikiausias siekiant.mažiausias paskatinimas. nei tuo atveju. Savęs suvokimo teorija interpretuoja kitaip: aiškindami savo poelgį žmonės atkreipia dėmesį į tuometines sąlygas. nufilmuoti Franko Bemieri ir jo bendradarbių (1994) tyrimo metu. kad jie tai daro dėl malonumo. Atlyginant žmonėms už tai. o ne savaime patraukliais. Taip silpninamas jų įsitikinimas. Pradėkite mokėti žmonėms per didelio pateisinimo efektas (overjustification effect) Vidinės motyvacijos slopinimas.4 s k y r i u s . perskaitę aprašymą apie jį. Priešingai nuomonei. Kito eksperimento dalyvių buvo paprašyta vaikščioti lėtai. nerangų. kaip kažkas „išmintingai" siūlo padidinti mokestį už mokslą. jog atpildas visada sustiprina motyvaciją. Šie dalyviai aprašytą asmenį apibūdino vyresniems žmonėms būdingais stereotipiniais bruožais. Savęs suvokimo teorija žengia dar vieną žingsnį. nes už tokį siūlymą gavo 20 dolerių. kaip šie du savanoriai. liguistą). jaučia didesnį tarpusavio ryšį. Žinoma. kad jiems ši veikla patiktų ir kad jie ją tęstų. atsiradusį prieštaravimą sušvelniname vidiniu jo pateisinimu. paperkant žmones. Įsivaizduokite. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 179 Natūralus mėgdžiojimas ir emocijų „infekcija". jis aprengė dalyvius gelbėjimo liemenėmis. šis pareiškimas atrodys ne toks nuoširdus. ką jau ir taip daro. kuris paskatina kažką padaryti. ši teorija teigia. Nutukusius žmones imitavusieji (labiau negu kontrolinės grupės dalyviai) aprašytą žmogų apibūdino kaip turintį nutukusiems žmonėms būdingų bruožų (draugišką.

Yra tokia pasaka. 1999. kad tai princas. žaisti su gražiais spalvotais žymekliais). 1980. Vaikai vėl sugrįžo šūkaudami. 2003). Jis pažadėjo kiekvienam duoti po 50 centų." Išorinė motyvacija už žaidimą menant mįsles ar sprendžiant kryžiažodžius. „Bet gal galėtumėte rytoj ateiti žaisti už 10 centų?" Nusivylę berniukai pasakė senukui. 1984.7 PAVEIKSLAS Vidinė ir išorinė motyvacija Kai žmonės be atpildo arba neverčiami daro tai. kad būtent tai yra pastangų priežastis („Dariau dėl pinigų"). kad taip tenkina savo pomėgį. Atpildas. 2001. Teisingas skatinimas taip pat gali skatinti kūrybingumą (Eisenberger k kiti. sumažina malonios užduoties patrauklumą (Rosenfeld ir kiti." Vidinė motyvacija Išorinis atpildas (pvz. Pasak savęs suvokimo teorijos. o senukas vėl jiems sumokėjo. Pažadėkite vaikui atlyginti už tai. kokia atpildo rekšmė: atpildas ir pagyrimas informuoja žmones apie jų pasiekimus (kai žmonės ima galvoti. Jokio išorinio atpildo Savęs suvokimas: „Darau tai. kurioje kiekvieną popietę triukšmingai žaisdavo vaikai. tačiau šį kartą tik po 25 centus. kurie žaidžia negaudmi užmokesčio.180 I dalis. kad ta veikla jiems gerai sekasi) ir stiprina vidinę motyvaciją. jie supranta. todėl vieną dieną jis pasikvietė berniukus prie savo durų ir pasakė. ir jo žaidimą paversite darbu (žr. Jie aiškino. kai kas nors iš anksto pasiūlo nebūtiną atpildą. kad jam labai patinka linksmi vaikų balsai. Svarbu. SOCIALINIS MĄSTYMAS 4. nes žmonės vis tiek savo veiksmus gali motyvuoti asmeniniu suinteresuotumu (Bradley ir Mannell. kad nebesugrįš. ką jis ir taip su džiaugsmu daro (sakykime.) Ir jei pagyrimas už gerą darbą padeda jaustis kompetentingesniais ir sėkmingesniais. Triukšmas jį erzino. 1986). Kitą dieną vaikai sugužėjo prie senio namų ir žaidė aistringiau nei bet kada. akivaizdžiai siekdamas kontroliuoti elgseną. nes tas man patinka. Išorinis atpildas sumenkina vidinę motyvaciją. ir senukas paaiškino. Vienoje gatvėje. ir jie pradeda savo veiksmus sieti su šiuo skatinimu. (Kaip ir pasakos herojė. jis iš tiesų gali sustiprinti mūsų vidinę motyvaciją. doleriais) Savęs suvokimas: „ D i j ^ K tai.. 4. . kad už 10 centų ištisą popietę žaisti prie jo namų neapsimoka. įsimylėjusi medkirtį ir vėliau sužinojusi. Per didelio pateisinimo efektas pasireiškia tada. kuriuo siekiama kontroliuoti ir įtikinti. jei jie sugrįš ir rytoj. Tang ir Hali. gyveno vienišas senas žmogus. ir ilgainiui jie tuo užsiiminės rečiau nei tie. Sansone. Kitą dieną vaikai gavo tik po 15 centų. kad jo menki ištekliai išseko. 1994).). nelaukiamas atpildas nesumenkina vidinio intereso.7 pav. puikiai atskleidžianti per didelio pateisinimo efekto raidą. nes man moka. kas jiems patinka. Vyriškis jiems sumokėjo ir pažadėjo atlyginti ir kitą dieną.

1991). kurie per tris mėnesius perskaitys 10 knygų. Po trijų savaičių sūnus per savaitinius vizitus į biblioteką pradėjo imti tik vieną arba dvi knygas. Mano jaunesnysis sūnus per savaitę mikliai „prarydavo" 6-8 knygas.vaikų noras mokytis gali sumažėti (Deci ir Ryan. teigia. Kodėl? „Nes. Susipažinome ir su dviem paaiškinimais. kol bibliotekoje nepradėjo veikti skaitytojų klubas. ir skatina. Tomas gali nejausti vidinio potraukio tiksliesiems mokslams. kaip pageidaujama (Boggiano ir Ruble. 1 skyrių). kad „viena iš nuostabių gamtos savybių" yra „gausybė puikių galimybių" ją apibūdinti: „Nesuprantu. Kaip skirtingi keliai gali atvesti į tą patį tašką. pažadėjęs vakarėlį tiems. kaip reikia elgtis. Darylas Bernas (1972). „nuostatos kyla iš veiksmų". Daugeliu atvejų abu jie leidžia tikėtis tokių pat prognozių. kad jis apimtų daugumą čia aptartų išvadų (Greenwald. kad galėtų kontroliuoti . Jonas gali pirmą kartą nenorėti eiti pas žmones siūlyti prekių. kodėl elgesys turėtų paveikti nuostatas (prisistatymo teorija). nes tu esi įžvalgi ir puikiai moki bendrauti su žmonėmis". žinai. ką pastebėjome. Tai byloja apie žmogiškojo veiksnio įtaką mokslinėms teorijoms (žr. Abi teorijjos yra žmogaus fantazijos vaisius . 53-55). kai mokytojai nurodinėja.kūrybiški bandymai supaprastinti ir paaiškinti tai. ir 2) savęs suvokimo teorijos prielaida. Gamtai negalioja nei disonanso. kodėl tikslius fizikos dėsnius galima išreikšti tokia gausybe būdų" (p. tereikia perskaityti 10 knygų. kurios nėra savaime patrauklios? Marijai pirmosios fortepijono pamokos gali baigtis nusivylimu. ir kiekvieną iš jų mes galime pakoreguoti. kad mes stebime savo elgesį ir darome logiškai pagrįstas išvadas apie savo nuostatas. kad pastarieji du paaiškinimai prieštarauja vienas kitam. Kuris iš jų teisingas? Neginčijamų argumentų surasti sunku. pavyzdžiui. kad savo poelgį pateisiname siekdami sumažinti vidinį diskomfortą. nei savęs suvokimo teorija. mokytojai ar vadovai turėtų taikyti atitinkamas priemones. galbūt sustiprinsime jų pasitenkinimą bei susidomėjimą konkrečiu dalyku. kad kurį nors principą. Jei mokiniams suteiksime pakankamą motyvą atlikti užduotį ir girdami padėsime jiems jaustis išmanančiais. 1985. kad abi šios teorijos daro užuominą į lojalumo bei estetikos klausimus. jam reikia pasiūlyti vidinį šio poelgio motyvą: „Manęs nestebina. Fizikas Richardas Feynmanas (1967) stebėjosi.4 s k y r i u s . kad tau taip sekėsi lankantis pas klientus. 1985. kodėl elgesys natūraliai paveikia nuostatas: 1) disonanso teorijos prielaida. E L G E S Y S IR N U O S T A T O S 181 Tad kaip galime ugdyti žmonių pasitenkinimą užduotimis. Kai žmogus paklūsta. skatinančias elgtis taip. Workman ir Williams. galima nuspėti vadovaujantis keletu teorijų. savęs suvokimo teoretikas. Atrodytų. 1980). Kai pateisinamų aplinkybių būna per daug taip nutinka. panašiai kaip stebėdami kitus žmones sprendžiame apie jų nuostatas. 1975). Tokiais atvejais tėvai. taip ir skirtingos prielaidos gali atvesti prie ." Teorijų palyginimas Susipažinome su vienu paaiškinimu. Moksle nėra neįprasta.

disonansas bus minimalus. sakantis: „Iš kur man žinoti. 1993). gerais darbais? Kelių eksperimentų metu Steele pastebėjo. kad taip. Viename iš savo eksperimentų Steele ir jo kolegos paprašė Vašingtono universiteto studentų parašyti esė.jei kas nors jus išgirs ir patikės. 1976]). nes sutikote jį padaryti arba galėjote numatyti jo pasekmes . Kodėl laisva valia sakant ar darant nepageidautinus dalykus kyla toks susierzinimas? Todėl. Ar tariamai disonansą išprovokuojančios aplinkybės (pavyzdžiui.tarkim. priimant sprendimus ar atliekant veiksmus. kaip poelgio padarinio. Jie kelia grėsmę jausmui. ir kad b) jie tai gali kompensuoti sutvirtindami kitą savojo Aš aspektą. 1983. taip pat rečiau teisina save (Holland ir kiti. 1990). kuris jums patinka. kai žmonėms. žmonės (ypač tie. jei neigiamas poveikis bus nepataisomas. kuri atsiranda. Savęs suvokimo teorija nieko nesako apie įtampą. pasiūlome atkurti savivertę. Losch ir Cacioppo. jie tai kompensuoja arba iš naujo sutelkdami dėmesį. 1986. jei nukentės žmogus. ką pasakiau?" [Forster. Be to. Ši teorija tik daro prielaidą. 1999). mes savo elgesį bei aplinkybes laikome nuostatų supratimo raktu (kaip žmogus.kils nemalonus prieštaravimas. kad a) žmonės. Prisiminkime. kaip poelgio padarinio. arba savo poelgiais pagerindami situaciją kurioje nors kitoje srityje. Jis virsta įtikinamu ne tik dėl patvirtinančių duomenų. kad kai mūsų nuostatos apskritai yra netvirtos. kad paremtas daugiau nei viena teorija. kas nutinka. Kad ir kaip būtų. kad kai savasis Aš buvo atkurtas. Tad disonansas iš tiesų kelia įtampą. SOCIALINIS MĄSTYMAS to paties principo. kuriame savęs įtvirtinimo teorija (self-affirmation theory) Teorija. prieštaraujančius mūsų nuostatoms) iš tiesų veikia nemaloniai? Be abejo.182 I dalis. negalite lengvai ignoruoti šio veiksmo. 2002). už kurias žmogus jaučiasi atsakingas (Cooper. Kai alkoholis sumažina disonanso sukeltą nepasitenkinimą. atlikusiems jų norų neatitinkančius veiksmus. ypač jei kyla grėsmė savivertės ir orumo jausmui. kad disonansas apibrėžiamas kaip sužadinta nemalonios įtampos būsena. Kaip manote. Jie verčia mus jaustis kvailai. mes turėtume keisti savo nuostatas. Tie. kad esame patikimi ir geri. kuo netikite. Jei vienoje srityje iškyla grėsmė žmonių savivaizdžiui. dažnai patiria grėsmę savo įvaizdžiui. teigia Claude Steele (1988) savęs įtvirtinimo teorija. nepageidautinai elgdamiesi. Kad tai įvyko. teigianti. Croyle ir Cooper. kai mūsų veiksmai ir nuostatos tarpusavyje nedera. pavyzdžiui. . Tad pateisindami savo veiksmus ar sprendimus mes save įtvirtiname: apsaugome ir palaikome savo dorumo bei vertės pojūtį. Jei niekam negirdint pasakote tai. jei poelgis sukelia nepageidautinas pasekmes. kad atsirastų nuostatų. Disonansas kaip sužadinimas Ar galime teigti. kurie atėjo į eksperimentus turėdami tvirtą savojo Aš sampratą) jautė kur kas mažesnį poreikį teisintis (Steele ir kiti. Jis bus kur kas didesnis. kad kuri nors teorija yra geresnė? Vienas svarbus aspektas akivaizdžiai patvirtina disonanso teoriją. efektas? Steele ir jo kolegos (1981) mano. kad tokie veiksmai trikdo. efektas išnyksta. Tačiau ar būtina vidinė įtampa tam. gali išduoti sustiprėjęs prakaitavimas ir padažnėjęs pulsas (Cacioppo ir Petty. ką galvoju. kurių savivertė stipriai išreikšta ir tvirta. jei jūsų žodžius lydės nemalonūs rezultatai . nuostatų. jei jausitės atsakingas už šias pasekmes . kol neišgirdau. Kad sumažintume šią įtampą. bet ir todėl. tai tik sustiprina mūsų tikėjimą šiuo principu.

nes jei sumokama už tai. nuostatų pokyčio nepanaikina (Fazio ir kiti. sutampančią ar beveik sutampančią su jų nuomone. Prisistatymo teorija teigia. ekspertas Jack W. Pagal disonanso teoriją nuostatos keičiasi dėl įtampos. kai veiksmas neprieštarauja jokiai nuostatai . ką patinka daryti. Viena iš įdomesnių savęs suvokimo teorijos išvadų yra „per didelio pateisinimo efektas": atlyginant žmonėms už jų mėgstamą veiklą galima paversti malonumą nuobodžiu darbu (jei šis atlyginimas skatina šią veiklą sieti su atlygiu). viešai reikšdami savo nuostatas. kad sudarytų gerą įspūdį. formavimosi procesą. Yra pakankamai įrodymų. jog jos sutampa su veiksmais. kad veiksmai atitinkamai keičia nuostatas. kurios paprastai sumažina nepasitenkinimą. ieškome vidinių pateisinančių motyvų. savęs suvokimo teorija atskleidžia jų. kad juo mažiau pateisiname savo nepageidautinus veiksmus išorinėmis aplinkybėmis. nuostatas pakoreguoja taip. teigia. 1994). Roese ir Olson. Taip disonanso teorija aiškina nuostatų kaitą. kad žmonės. juo labiau jaučiamės už juos atsakingi ir juo didesnis disonansas bei nuostatų kaita kyla. 1977. todėl pasielgus prieš savo nuostatas tenka save įtikinėti. pakoreguoja jas derindamiesi prie klausytojų. kuriuos sukelia aiškiai apibrėžtų nuostatų neatitinkantys veiksmai: mes jaučiame įtampą. o kad ją sumažintume. Kai žmonės gina poziciją. kad žmonės. pavyzdžiui. kai sau neprieštaraujama Disonansas sukelia nepasitenkinimą. . „Nuostabu. Kad šią įtampą sumažintume. kuriomis jie vyksta.kol po nemalonių rašinių jie neišgėrė alkoholio. 1979). kai mūsų poelgiai arba svarbūs sprendimai prieštarauja nuostatoms. ir atitinkamai vertiname nuostatas. t Dvi teorijos teigia. kad nuostatos iš tiesų keičiasi. kurios lems vėlesnę mūsų elgseną (Fazio.4 s k y r i u s . kurią patiriame. žmonės tėra provokuojami šypsotis arba susiraukti. kad ir po 40 metų nuo pažintinio disonanso teorijos paskelbimo ji tebėra tokia pat stipri ir įdomi. kad atrodytų. Visais šiais atvejais savęs suvokimo teorija yra parengusi atsakymus. atrodo. Disonanso teorija. Tačiau ši teorija taip pat įrodo. kuris buvo pateiktas kaip alaus ir degtinės degustavimo eksperimento dalis. esant tam tikroms sąlygoms. procedūros. be to. Studentai sumažino dėl to kilusį disonansą švelnindami savo nusistatymą prieš mokestį už mokslą . paprasčiausiai stebime savo poelgius bei aplinkybes. 1987. Čia taip pat neturėtų būti jokio disonanso. kas vyksta. • Faktai patvirtina abiejų teorijų teiginius ir perša išvadą kad kiekviena jų apibūdina tai. Veikdami bei mąstydami mes susikuriame lankstesnes nuostatas. pradedame atitinkamai koreguoti nuostatas. kad disonanso teorija sėkmingai paaiškina procesus.kai." Socialinės psichologijos Savęs suvokimas. O kaip tada. Brehm (1999) APIBENDRINIMAS Kodėl elgesys veikia nuostatas? • Trys konkuruojančios teorijos aiškina. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 183 būtų palankiai atsiliepiama apie mokesčio už mokslą padidinimą. neturėtų kilti didelė įtampa. Disonanso teorija taip pat negali paaiškinti per didelio pateisinimo efekto. ypač tikrinantys savo elgesį. kodėl mūsų veiksmai daro poveik[ nuostatoms. Trumpai tariant. t Savęs suvokimo teorija daro prielaidą kai kai nuostatos silpnos. Kai mūsų nuostatos dar nėra apibrėžtos. Tačiau disonanso teorija negali paaiškinti visų faktų.

Prisiverskite patikėti. kai esame ją išdėstę savo žodžiais.tik formulavimo .. kai sumanymai ir vaizduotė nekelia pasitikėjimo: Jei esate per daug kuklūs vertindami save arba pernelyg abejingi savo skaitytojui. What is an Emotion? 1884 („Kas yra emocijos?") Nuostatų. Rašant šias pastabas toks įspūdis stiprėja. pasitelkus teorijos siūlomas prielaidas ir priverčiant juos aktyviai klausyti bei skaityti. o j o vietą užima susidomėjimas. Geriau skatinti studentus mąstyti. nei stebuklingas. kol jų neįvardijau". nedarykite to. kad veiksmas teikia energijos ir patarė pradedantiems rašytojams dirbti net ir tada. privalome.184 I dalis. SOCIALINIS MĄSTYMAS Post scriptum: kaip elgesiu pakeisti save Jei norite ką nors paversti įpročiu. Tema j u s užvaldys. Prieš šimtą metų tokią pat išvadą padarė filosofas ir psichologas Williamas Jamesas (1899): „Be reakcijos nebus suvokimo. Todėl būdamas dėstytojas ir autorius turiu sau priminti. be tinkamos išraiškos nebus įspūdžio . nei įkvėpimo. Rašydami rašinį ar atlikdami vaidmenis. Štai ką man parašė vienas studentas: „Aš iš tiesų nesupratau savo įsitikinimų tol. Taip pat ir informaciją geriausiai atsimename tada.nors mums ir nesinori to daryti.. kad j ū s ų pretenzingumas tirpsta. kitaip tariant. Iš pradžių tai pareikalaus nedidelių pastangų . leidžia daryti svarbią gyvenimišką išvadą: jei norime reikšmingai save pakeisti. taip pat gali skatinti ir mąstyti. . pasirinkite tezę ir pradėkite j ą detaliai aiškinti . Kad atsikratytumėte įpročio. kurio mokytojas privalo niekada nepamiršti". iš j ū s ų vis tiek reikalaujama. nereikia laukti nei nušvitimo... Tai.tai didysis principas. paskambinti telefonu. Kartais reikia tiesiog veikti .tačiau vėliau pastebėsite. pakeiskite jį kita veikla. „Jei norime nugalėti nemalonius emocinius išgyvenimus. 173-174). fenomenas nėra nei nelogiškas. Epiktetas. kad norite priversti ką nors sutikti su j ū s ų nuomone. priešingus polinkius. kad rašytumėte. šaltakraujiškai išanalizuoti priežastis. kad nuostatos kyla iš veiksmų. jog neprivalau visada pateikti galutinę išvadą. aplankyti žmogų . graikų filosofas stoikas Šiame skyriuje aprašytas principas. Jacąues Barzunas (1975) suvokė. susiduriame su priešingais požiūriais verčiančiais mus išnagrinėti argumentus. į kuriuos kitu atveju neatkreiptume dėmesio. kuriuos norime puoselėti. kaip veiksmų padarinio. kas mus skatina veikti. kaip užvaldo visus profesionalius rašytojus (p." VVilliam James. Jei nenorite ko nors paversti įpročiu.pradėti rašyti straipsnį. darykite tai. kurios skatintų kitokius.

.

lengviau atsispirti nepageidaujamoms manipuliacijoms. Kokios yra tos nematomos socialinės jėgos.Socialinė įtaka Iki šiol daugiausia nagrinėjome vidinius reiškinius . įtikinėjimo principus (7 skyrius). būti išmintingesni ir patys „tampyti savo virveles". Šioje dalyje atskleisime tas subtilias jėgas. dalyvavimo grupės gyvenime pasekmes (8 skyrius) ir bendrą visų šių veiksnių reikšmę kasdienėse situacijose. kuriomis socialinis pasaulis mus valdo. socialinio konformizmo poveikį (6 skyrius). . ypač kultūros įtaką (5 skyrius). Todėl nuo 5 iki 8 skyriaus kalbėsime apie pagrindinę socialinės psichologijos problemą .kaip bendraujame ir veikiame vieni kitus. kurios mus traukia ir stumia? Ar jos galingos? Socialinės įtakos tyrimai apšviečia tas nematomas virveles. Atsižvelgdami į šiuos įtakos veiksnius galėsime geriau suprasti žmonių nuotaikas ir elgesį.kaip mes vienas apie kitą galvojame.socialinės įtakos galią. Dabar paanalizuokime išorinius reiškinius .

kultūra ir lytis Kokią įtaką mums daro žmogiškoji prigimtis ir kultūrinė įvairovė? Genai. Alice Eagly apie lyčių panašumus ir skirtumus Situacijos galia ir žmogus Post scriptum: ar turėtume laikyti save socialinio pasaulio produktais. Praeivių prasilenkimas Rytuose ir Vakaruose Kaip paaiškinti lyčių panašumus ir skirtumus? Savarankiškumas versus poreikis būti susijusiam Socialinis dominavimas Agresija Seksualumas Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natūralus? Lytis ir poros pasirinkimo prioritetai Mintys apie evoliucinę psichologiją Atkreipkime dėmesį.Genai. ar architektais? . Evoliucijos mokslas ir religija Lytis ir hormonai Kultūra ir lytis: kultūros diktatas? Skirtingi lyčių vaidmenys skirtingose kultūrose Lyčių vaidmenų pokyčiai bėgant laikui Bendraamžių perduodama kultūra Kokią išvadą galime padaryti apie genus. kultūrą ir lytį? Biologija ir kultūra Ką slepia moksliniai tyrimai. evoliucija ir elgsena Kultūra ir elgsena Atkreipkime dėmėsi Kultūrinis gyvūnas Mokslinių tyrimų išvada.

Jų tyrimo planas buvo stebėti du atsitiktinai pasirinktus žmones. The Analects („Analektai") itos civilizacijos. „pavojinga mūsų laikų problema". stebėdami šią mažą dviejų skirtingų lyčių bei kultūrų žmonių imtį? Ar jie nebandys daryti prielaidų. esančios už kelių šviesmečių nuo mūsų. užaugęs Nešvilyje. kad šie du žmonės atsovauja skirtingiems porūšiams? O gal juos nustebins po išoriniais skirtumais slypintys panašumai? Klausimai. Draugai ją apibūdina kaip mandagią. mokslininkai. kaip išsireiškė istorikas Arthuras Schlesingeris (1991). panagrinėkime žmonijos evoliucijos ir kultūros ištakas. pagarbią. kuriems patikėta ištirti homo sapiens. artėdami prie Žemės pajuto kylant jaudulį.Janas. Kad pamatytume. šiandien aktualūs ir jų kolegoms Žemėje: kuo mes. Ar esame pajėgūs išmokti priimti kultūrinių skirtumų draskomo pasaulio įvairovę. Kokias išvadas apie žmogiškąją prigimtį gali padaryti svetimos civilizacijos mokslininkai. ištikima žmona ir rūpestinga motina. Janas turėjo meilės nuotykį ir išsiskyrė. kad reikalingi abu: mūsų genai formuoja prisitaikančias smegenis. dabar sėkmingai gyvena su antrąja žmona.„Gimstame vienodi. linkusį konkuruoti ir šiek tiek dominuoti. kurios yra tarsi kietasis diskas. jautrią ir besirūpinančią savo šeima. kad yra gera duktė. kaip tai gali padėti suprasti lyčių panašumus bei skirtumus.gyvena kartu su vyru ir dviem vaikais Japonijos kaime visai netoli nuo abiejų sutuoktinių tėvų namų. Beveik visi sutinka. . ir kultūrinis. Pirmasis stebėjimo objektas . malonią. K Kokią įtaką mums daro žmogiškoji prigimtis ir kultūrinė įvairovė? Šiuolaikiniame mąstyme dominuoja du požiūrio į žmogiškuosius panašumus bei skirtumus aspektai: evoliucinis. žmonės. priimantis kultūros programinę įrangą. akcentuojantis jų įvairovę. nes norėjo patirti „Kalifornijos gyvenimo būdą"." Konfucijus. kovingas aštrialiežuvis Los Andželo advokatas. pasitikintį savimi. Ir pasižiūrėkime. pabrėžiantis žmonių giminystę. skiriamės? Kuo esame panašūs? Šie svarbiausi socialinę įvairovę atspindintys klausimai tapo.japonė Tomoko . vertinti savo kultūrinį tapatumą ir pripažinti žmogiškojo panašumo laipsnį? Esu įsitikinęs. kad galime. Tomoko didžiuojasi. Draugai jį apibūdina kaip turintį savo nuomonę. tačiau persikėlęs į Amerikos Vakarus. tampame skirtingi. Antrasis stebėjimo objektas . iškilę mokslininkams iš kitos civilizacijos. kodėl.

Dėl klimato kaitos ir galimybių apsirūpinti maistu šie ankstyvieji humanoidai per Afriką migravo į Aziją. Pavyzdžiui. bet ir elgsena. jie abu optinį spektrą skaido į panašias spalvas. Tačiau istoriškai visi esame afrikiečiai. dainuojančius ir besimeldžiančius. Visur žmonės labiau linkę gyventi draugėje . 2006). Antropologas Donaldas Brownas (1991.yra socialinės būtybės. Europą. maždaug 8 mėnesių amžiaus jie pradėjo bijoti nepažįstamų žmonių. apibrėžiantys žmogiškąją prigimtį. Tad jei mokslininkai. baudžia už įžeidimus ir gedi mirus vaikui. įgijo šviesesnę odą.šeimose ar grupėse. besijuokiančius ir verkiančius.pasižymi panašiu siužetu (Dutton. mes. Kadangi jie yra vienos didelės šeimos su bendrais protėviais nariai. kurie nukeliavo toliau į šiaurę nuo ekvatoriaus. gebančią sintetinti vitaminą D esant mažesniam saulės šviesos kiekiui. Tas pat būdinga ir nuotykių istorijoms. Galime sakyti „mano protėviai kilę iš Airijos" ar „mano šaknys . Būdami kūdikiai. Susidūrę su žmonėmis. Kiekvienas iš jų suvokia pasaulį. kurie liko Afrikoje. Žvelgiant giliau. o subrendę išmoko palankumo savo grupei. jaučia troškulį ir išmoksta gimtąją kalbą.ir visi kiti žmonės . o ne pavieniui. ką reiškia suraukti antakiai ar šypsena. atvykę iš kitos civilizacijos. kurie. žmonės . kur beužsukę surastų žmones besilinksminančius ir šokančius. 143). tai panaši ne tik jų biologija.netgi . nugali blogį nuostabios moters ar išgąsdintų vaikų džiaugsmui. G E N A I . bet antropologai teigia. kinų grožinės literatūros iki meksikiečių muilo operų . Janas ir Tomoko . ir Tomoko labiau patinka saldus nei rūgštus skonis. evoliucija ir elgsena Universalūs poelgiai. Jie ir jų giminaičiai visame pasaulyje žino. Genai. tų. Jie jungiasi į grupes. jie reaguoja atsargiai arba neigiamai. Jie už gera moka geru. vertinant antropologiškai.Harvardo psichologas Stevenas Pinkeris vadina tai „apsauga nuo tropikų saulės" (2002). 2000) nustatė kelis šimtus tokių universalių elgsenos ir kalbos modelių. Tie. prisitaiko ir pripažįsta socialinio statuso skirtumus. pastebi Pinkeris (2002. Ir Janui. mes iš tiesų visi esame giminaičiai. Prisitaikydami prie naujos aplinkos šie pirmieji žmonės išsiugdė skirtumus. padedamas išmintingų senolių. 2003). kuriose stiprus ir drąsus vyras. kad „nepakako laiko sukaupti daug naujų genų variantų". Iš tiesų buvome afrikiečiai taip neseniai.Kinijoje" ar „esu italas".5 s k y r i u s . Visur ir visada šeimos dramos . kurių nuostatos arba savybės nėra panašios. K U L T Ū R A IR LYTIS 189 Daugeliu svarbių aspektų Janas ir Tomoko labiau panašūs nei skirtingi. naudodamasis vienodais įgimtais mechanizmais. Šie panašumai apibrėžia mūsų žmogiškąją prigimtį. kad maždaug prieš 100 000 metų visi gyvenome Afrikoje (Shipman. tyrinėtų mūsų genus. kyla iš mūsų biologinio panašumo. odos pigmentas buvo tamsesnis . Australiją ir galiausiai į abu Amerikos žemynus. Ateiviai mokslininkai. yra palyginti neseni ir paviršutiniški.nuo graikų tragedijų.

Ilgalaikis ir organizuojantis biologijos principus natūraliosios atrankos procesas dabar tapo ir svarbiu psichologijos principu. . kokie esame. šikšnosparnių garso lokacijai.poliarinių meškų kailiams. dėl to. kurio metu gamta atrenka savybes. filosofas Danielis Dennettas (2005) pasiūlė skirti „aukso medalį kaip už geriausią kada nors iškeltą idėją". nugalėjo genetinėje konkurencijoje ir dabar dominuoja. kad natūralioji atranka skatina evoliuciją. kad spėtum susilaukti palikuonių ir juos išauklėti. Darvvinui už idėją. Evoliucinė psichologija tiria.pavyzdžiui. žmonės. Tie palikuonys. jog iš mūsų protėvių palikuonių gamta atsirinko tuos. esame tokie." Charles Darwin. Mūsų yra daugiau nei šimpanzių." Evoliucinis požiūris išryškina žmogiškosios prigimties universalumą. kurie turėjo mūsų savybes . Tam tikri biologiniai ir elgesio skirtumai padidina jų galimybes daugintis ir išlikti šioje aplinkoje. Taigi laikui bėgant populiacijos savybės gali kisti. „Širdies paskirtis . kas protėviams padėjo išlikti. Ilgimės visko. „Smegenų paskirtis". . Štai ir viskas. .pastebi psichologas Davidas Barashas (2003). kad formuojasi daugiau tam tikrų genų . rūgštaus. mes nešiojame savo protėvių palikimąprivilegiją prisitaikyti.bet ir psichologinėms savybėms bei socialinei elgsenai.varinėti kraują". kad mes. išoriškai skirtingi Janas ir Tomoko . bet ir panašiai atsakome į štai . Kalbant biologiškai. programuojantys vasaros įmigį (žiemos miego atitikmuo vasarą).atrodytume stulbinamai panašūs.natūrai selection) Evoliucijos procesas. kaip viengenčiai. The Origin of Species. Evoliuciniai psichologai sako.tų. Šie palikuonys varžosi dėl išlikimo savo aplinkoje. Mes ne tik išsaugome pomėgį tam tikram maistui. kurių nulemtos savybės padidina galimybę išgyventi taip ilgai. plisti ir puoselėti savo atžalas. S O C I A L I N Ė ĮTAKA natūralioji atranka (. dažnai nuodingo prieskonio.190 II d a l i s . Būdami judrios genų mašinos. nulemiantys storą maskuojančios baltos spalvos kailį. tuos. kurie labiau vertino švelnų maistingą bei kaloringą maistą ir nemėgo kartaus. žmonių gebėjimui skirti spalvas . geriausiai padedančias organizmams išgyventi ir daugintis konkrečioje aplinkoje. „Psichologija stovės ant naujų pamatų. Supaprastinta ši teorija skambėtų taip: • • • • • Individai turi daug skirtingų palikuonių. perduoda genus ateinančioms kartoms. kaip natūralioji atranka suteikia pirmenybę ne tik konkrečiam kontekstui tinkančioms fizinėms savybėms . Neturintiems šių pomėgių tikimybė išlikti ir savo genais prisidėti prie palikuonių buvo mažesnė.valdyti organus ir elgseną „taip. tačiau genetiškai jos įvairesnės.sulaukti vaikaičių. svarbiausias gyvenimo tikslas . sniegingoje Arkties gamtoje poliarinių lokių genai. padedančiai genams išlikti bei plisti (Buss. 2005). britų gamtininkas Charlesas Danvinas (1859) sukūrė evoliucijos teoriją. evoliucinė psichologija (evolutionary psychology) Elgsenos evoliucijos tyrimas. 1859 („Rūšių kilmė") Natūralioji atranka reiškia. Pavyzdžiui. kad evoliucija vyktų maksimaliai sėkmingai. Kad paaiškintų mūsų ir visų kitų rūšių savybes. Karštoje dykumų aplinkoje daugelyje rūšių dominuoja genai. remiantis natūraliosios atrankos principais.priduria jis. kad jos taip pat galėtų išgyventi ir daugintis. kurie išgyvena. Jis patarė sekti paskui genus.

Kultūrinis gyvūnas") kultūra (culture) Didelės žmonių grupės puoselėjami ir naujoms kartoms perduodami ilgalaikiai elgesio modeliai. dramblys stipresnis. kapucinas mikliau laipioja. Pavyzdžiui. 2003 („Velnio kapelionas") Kultūra ir elgsena Galbūt svarbiausias panašumas ir mūsų. Tačiau kultūros nustato konkrečias taisykles. atsiradusias natūraliosios atrankos keliu. kaip rūšies. tuo tarpu kitose kultūrose šie dalykai gali būti nepriimtini (žr. 1999. 29) pastebi: „evoliucija sutvėrė mus kultūrai".5 s k y r i u s . G E N A I . skatinti atvirumą ar palankiai žiūrėti į ikivedybinius lytinius santykius. gepardas greičiau bėga. raudonmedis ilgiau gyvens. visi linkę jas panašiai spręsti. Šaltinis: Gallup ir Lindsey. Ji leidžia vienos kultūros atstovams vertinti tiesumą. Ir visi turi idėjų dėl ekonominio teisingumo (Fiske. 1992). „išsitiesk visu ūgiu. čiurlys greičiau skrenda. Palyginti su bitėmis. idėjos. K U L T Ū R A IR LYTIS 191 90 80 70 60 50 j 40 'ra I 30 < 20 Ar manote. skiriamasis bruožas gebėjimas išmokti ir prisitaikyti." Richard Dawkins. . Evoliucinės psichologijos specialistai išryškina šias universalias savybes. The Devil's Chaplain. gamta mus laiko už ilgesnio genetikos pavadėlio. Tačiau tu esi labiausiai iš visų apdovanotas. Evoliucija parengė mus kūrybiškai gyventi kintančiame pasaulyje ir prisitaikyti prie aplinkos. kuriomis vadovaujantis reikia spręsti šiuos socialinius gyvenimo klausimus. kad emocijomis ir elgsena išreikšti mūsų atsakymai į šiuos klausimus yra tokie patys. p. kad žmogiškoji biologija sudaro sąlygas kultūrinei įvairovei. Kadangi šios socialinės užduotys bendros visiems žmonėms. Todėl ironiška. nuostatos ir tradicijos.). dvikoje beždžione. (Žr. pradedant ekvatoriaus džiunglėmis ir baigiant Arkties ledynais. visi žmonės skirsto kitus pagal jų galią ir socialinę padėtį.1 PAVEIKSLAS Kultūriniai skirtumai Šie atsakymai į 1997 Gallupo instituto visame pasaulyje atliktą apklausą parodo mūsų kultūrinę įvairovę. Socialinis psichologas Roy Baumeisteris (2005. paukščiais ir šunimis.1 pav. Indija Singapūras Taivanas Jungtinės Amerikos Valstijos Kanada Didžioji Britanija Vokietija Islandija tokius socialinius klausimus: kuo aš turėčiau pasitikėti ir ko bijoti? Kam turėčiau padėti? Kada ir su kuo turėčiau tuoktis? Kam turėčiau paklusti ir ką galiu valdyti? Evoliucinės psichologijos specialistai tvirtina. kokie buvo ir mūsų protėvių atsakymai. 5. skyrelį „Atkreipkime dėmesį. Ryklys galbūt greičiau plaukia. kad nesusituokusioms poroms turėti vaikų yra blogai? 5.

palaikantys „prigimties" pusę. kurie ateis po mūsų. multimedijos grotuvų. Nepaisant švietimo sistemos tobulėjimo. Kultūrų tyrinėtojai Ronaldas Inglehartas ir Christianas Welzelis (2005) pastebi. Kultūrai turėtume dėkoti už tai. kad skirtingi visi ir likome. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Ginčo dalyviai. pastangų. platinimo būdu. bet ir dėl socialinės kompetencijos. kad darbo pasidalijimas . kad mus formuoja prigimties ir patirties sąveika. juos skiria įpročių skirtumai". kokiai kultūrai priklausytume (Fiske ir kiti.skaitantys šią knygąmėgaujasi jų darbo vaisiais. Kultūra leidžia išlikti ir daugintis. nei genas atskirai depresijos nesukeldavo. Nors tik vieno laimingojo pavardė yra ant šios knygos viršelio. bent vienu bruožu esame panašūs [vilkus ir bites: puikiai jaučiamės būdami grupėse ir drauge dirbdami." . Nature via Nurture. „neiname vientisos globalios kultūros link. apžvalgininkų. kurios. 1998). \ šį pasaulį ateiname pasirengę išmokti kalbą. žmones. Kiti gyvūnai taip pat turi kultūros ir kalbos užuomazgų. lipnių lapelių. Tad gamta mus iš anksto parengia mokytis.„dar vienas didžiulis ir galingas kultūros pranašumas". redaktorių komanda. 46). kokią esame gavę . Kultūradidžiausia dovana.. stato namus. Ji pripažįsta. kad šiandien visa tai turime. Baumeisteris daro išvadą kad „kultūra yra iškirtinė žmogaus ypatybė. vandentiekio namuose. Drauge galime išlaikyti sistemą leidžiančią pagerinti gyvenimą sau. Konfucijus teigė: „žmonių prigimtis panaši. kaip niekas kitas. Nei stresas. kad elgsenai svarbūs evoliucionavę genai. didinęs riziką susirgti depresija. patys save taip prigąsdino genų galia bei neišvengiamumu. Už tai. kad nepastebėjo svarbiausio dalyko: juk genai yra jų pusėje. 2005). padėjėjų. kad beždžionės išmoksta nusiplauti maistą ir šį gebėjimą perduoda savo palikuonims. Knygos ir kitos naujosios informacijos sklaidos priemonės tampa žinių.The Cultural Animal. atkreipkime dėmesį Kultūrinis gyvūnas Aristotelio teigimu. žiemą valgome vaisius ir už juos bei automobilius atsiskaitome pinigais. Genai nėra stabilus dalykas. Intelektas skatina naujovių kūrimą o kultūra leidžia joms plisti . o kiti . savo vaikams ir tiems.. Tačiau nė viena rūšis nepajėgia iš kartos į kartą kaupti pažangios patirties taip. Mūsų protėviai XIX a. nesvarbu. globoti jaunus ir saugoti save. skyrybų. interneto. Žmonės labiau negu kiti gyvūnai geba panaudoti kultūros galias gyvenimui pagerinti. Šimpanzės šiek tiek geba kalbėti. Oxford University Press. pabrėžia žmogaus gebėjimą prisitaikyti.paskleisti informaciją ir naujoves laike bei erdvėje. Buvo pastebėta. pavyzdžiui. Iš tikrųjų knygos taip pat yra darbo pasidalijimo kultūros pavyzdys. nors ir pripažįsta. esame kažkas daugiau . esame socialiniai gyvūnai.kultūriniai gyvūnai (taip jis pavadino savo knygą . palikti aplinkybių valiai. neturėjo automobilių. Vieno Naujosios Zelandijos jaunuolių tyrimo metu išryškėjo geno nukrypimas. Kultūrinis požiūris. Kultūrinis visuomenės paveldas . elektros. Gamta mus. kad bendravimui naudojame kalbą važiuojame viena kelio puse. oro kondicionierių. žmonės.192 II d a l i s . atveju (Caspi ir kiti. iš tikrųjų ją kūrė tyrinėtojų. reikėtų dėkoti kultūrai. Kultūra padeda mums tapti kažkuo daugiau negu talentų. Vieni iš mūsų dirba žemės ūkyje. Ji kildavo tik jų sąveikoje. Pavieniui būtume tik neprotingi gyvuliai. susisaistyti ryšiais ir kartu su kitais rūpintis maistu. Mes. kaip žmonės. Jų raiška priklauso nuo aplinkos.nepaprastai tvarus dalykas" (p. Baumeisteris pastebi. 2003 („Prigimtis via patirtis") Evoliucinė psichologija atsižvelgia į aplinkos įtaką. o gamta apdovanojo mus smegenimis. Baumeisteris rašo: „Kultūra-geriausia socialumo išraiška". kurios yra galinga pažangos jėga. bet tik stipraus streso. 2003). Roy Baumeisterio nuomone. pasirinko ne tik dėl didelių smegenų bei bicepsų. suteikia galimybę būti kultūringais." Matt Ridley. nepastebime kultūrų susiliejimo. kitų individualių bruožų visuma.

papročių ir elgsenos ypatumų įvairovė perša mintį. Zulusai valgo skėrius. tuo tarpu pietinėse valstijose labiau vertinami žmogiška šiluma. bet nevalgo gyvačių. nes iš 8 milijonų miesto gyventojų trečdalis gimę užsienyje. kultūrinė įvairovė būtų mažiau susijusi su mūsų kasdieniu gyvenimu. viename Prancūzijos miestelyje išrastą medvilninį audinį panaudojęs genes stiliaus kelnėms. (p. „Amerikietiškus" džinsus 1872 m. Kinai valgo gyvates. kaip kai kurios tautos vis dar tebegyvena. bendradarbiavimas ir geras vardas (Plaut ir kiti. gali atrodyti keista. kad niekas taip neapibūdina globalizacijos. ieškodama valgymo įrankių. Indusai valgo kiaulieną. dėstytojų kabinetų durys visada atviros studentams. tačiau nevalgo skėrių.5 s k y r i u s . kultūriniai skirtumai nežymūs. Nuo Shakespeare „Antonijaus ir Kleopatros". tačiau nevalgo sraigių. Japonijoje. Priešingai yra Niujorke." Įvairiose tautose egzistuoja kultūrinė įvairovė. iš kurių 126 milijonai yra japonai. Vokiečių studentui. Kultūrinė įvairovė mus supa vis glaudžiau. Amerikiečiai vyrai gali nejaukiai pasijusti. kuriame aš dirbu. bet nevalgo žmonių. Rusai valgo jautieną. reaktyviniais lėktuvais ir tarptautine prekyba. ir nė viena etninė grupė mieste nesudaro daugiau kaip 35 proc. Prancūzai valgo sraiges. bet programuojama sociumo. kol susivo- . Pavyzdžiui. bet nevalgo jautienos. išgėręs per daug škotiško viskio. 2002). 67) Jei visi gyventume homogeniškose etninėse grupėse atskiruose pasaulio regionuose. kai Artimųjų Rytų valstybių vadovai. Todėl genetinis pavadėlis gana ilgas. KULTŪRA IR LYTIS 193 Kultūrine įvairovė Kalbų. važiuodami vokišku automobiliu su olandišku varikliu. Juos japoniškais motociklais lydi italų paparaciai. tačiau nevalgo kiaulienos. sutikdami JAV prezidentą. kaip princesės Dianos mirtis: „Anglijos princesė su savo egiptiečiu draugu patenka į autoavariją Prancūzijos tunelyje. Sužalotuosius braziliškais vaistais gydo amerikietis gydytojas. kurio gyventojai vieni su kitais susisiekia elektroniniu paštu. Mūsų dienomis nežinomas „pranašas" pasakė. turinčioje 127 milijonus gyventojų. Iranietė studentė. 2003). Verdžio „Aidos" iki Forsterio „Kelionės į Indiją" mene ir literatūroje atsispindi nuostabi kultūrų sąveika. ilgai rausiasi popieriniame maišelyje. kur dauguma gyventojų susiduria su šiais skirtumais keletą kartų per dieną. Pasaulis darosi panašus į didžiulį kaimą. kurias dėvėjo Genujos jūreiviai (Legrain. JAV Naujosios Anglijos regiono gyventojai vertina liberalumą ir autonomiją (Niu Hempšyro valstijos devizas . Žydai valgo žuvį. kad tame universitete. Kitokia kultūra kartais gali priblokšti. išrado emigrantas iš Vokietijos Levi Straussas. kad iš esmės elgsena ne nustatyta iš anksto. kurį vairuoja belgas. neįpratusiam dažnai bendrauti su ponu profesoriumi. bučiuoja jį į skruostą. G E N A I . tačiau nevalgo žuvies.„Gyventi laisvam arba mirti"). Štai ką teigė sociologas Ianas Robertsonas (1987): Amerikiečiai valgo austres. Naujosios Gvinėjos Jalė genčiai žmogiena yra delikatesas. pirmą kartą Amerikoje apsilankiusi greitojo maisto restorane McDonald's.

(Kitaip sakant.tai tarsi socialinių mechanizmų alyva. tačiau šitaip nemanoma daugumoje musulmoniškų kultūrų. „Rytai yra Rytai.tai. jei aktoriai gerai moka vaidmenis. norėdami suprasti jos įtaką.pakistaniečiams. kad europiečiai valgo mėsą laikydami šakutę kairėje rankoje. kokios normos galioja. mes stebime. Neaiškiose situacijose. kas yra normalu. . Normos iš tiesų varžo ir kontroliuoja . o mes . žaisdami ir gyvendami su skirtingų kultūrų žmonėmis.) Sprendžiant iš etiketo taisyklių. kad mandagu iš pradžių mėsą susipjaustyti. Italija tapo namais daugeliui albanų. Vokietija . kad kas nors elgiasi vienaip. kaip kelionės. Pietūs ir Šiaurė susitinka nuolatos. Tačiau mes valgome šitaip. Anglija . Jei norime. Gyvendamas Škotijoje savo vaikams turėjau aiškinti. Vienas iš šešių kanadiečių.turkams. kad šitoks elgesys tikrai būdingas olandams. Įvairios kultūros skiriasi ekspresyvumo ir asmeninės erdvės normomis. kaip įsipilti arbatos. rašė XIX a. ko kada tikėtis. kai nežinome. Normos . geriau galime suprasti. ką užsieniečiai pavadintų olandišku stiliumi . kad konfliktų padalytame pasaulyje įsivyrautų taika. amerikiečiai. Šiuos socialinius lūkesčius arba normas dažnai laikome neigiama. vienas iš dvylikos amerikiečių yra imigrantas. taip kiekvienas iš mūsų esame pasinėrę į savo kultūrą ir. įkalinančia ir verčiančia aklai tęsti tradicijas jėga. mes dažnai net nepagalvojame." Nesutinkantiems su tokiomis normomis jos gali atrodyti nepagrįstos ir varžančios. Normos nurodo.taip sėkmingai ir taip subtiliai. kad jų beveik nejaučiame. Daugumai vakariečių musulmonių moterų šydo dėvėjimas atrodo nepagrįstas ir varžantis. kad kiti lankytojai keptus bulvių šiaudelius ima pirštais. kaip elgtis su aukštesnės ar žemesnės socialinės padėties asmeniu. Migrantai ir pabėgėliai dabar labiau nei bet kada sumaišo kultūras. Normos: laukiamas elgesys normos (norms) Priimtino ir laukiamo elgesio taisyklės. S O C I A L I N Ė ĮTAKA kia. kada teikti dovanas ir kada jas išvynioti. kad tai nėra efektyvu. visose kultūrose galioja tam tikras deramo elgesio modelis. „Tačiau mes. privalome iš jos ištrūkti. manome. leidžiančios pastebėti. Daugelyje pasaulio vietovių geriausios jūsų ir mano manieros būtų etiketo pažeidimas! Japonijoje besilankantys užsieniečiai sunkiai perpranta socialinio žaidimo taisykles kada nusiauti batus. Sutinku. britų rašytojas Rudyardas Kiplingas. Taip ir socialiniai santykiai reiškiasi sklandžiai. o Vakarai yra Vakarai. ir konfliktai (pastaruosius atspindi sprogimai Londono metro 2005 m. kaip „dera" elgtis. o iš to kilo ir draugystė. kokią įtaką mums daro mūsų kultūra.sako olandų psichologai Willemas Koomenas ir Antonas Dijkeras (1997). ir gerbti kultūrų skirtumus. „Kai matome olandus elgiantis taip. Kaip žuvis vandenyje. Dirbdami. o po to šakutę perimti į dešinę ranką. Tačiau šiandien Rytai ir Vakarai." Nėra geresnio būdo pažinti savos kultūros normas. liepos mėnesį). Tūlam oficialios elgsenos šiauriečiui ekspresyvios Viduržemio jūros kultū- . ir niekada jie nesusitiks". Spektaklis sklandžiai vyksta. kai žmonės žino. turime gerbti skirtumus ir vertinti panašumus.194 II d a l i s . kaip elgiasi kiti. ir atitinkamai elgiamės patys.kitaip. normos apibrėžia daugumos elgesį.

kaip iš kito vaiko jam nepastebint paimamas žaislas. Sommer. H. kuriais grindžiami skirtingi poelgiai.tai tarsi burbulas arba apsauginė zona. G E N A I . ar pašnekovas muistosi. Italijoje. 1969.1907-1973 Kultūriniai panašumai Kultūrų skirtumus apsprendžia žmogaus gebėjimas prisitaikyti. ką galvoja kiti (Norenzayan ir Heine. visur daugmaž vienodi. Pavyzdžiui. Vyrai vienas nuo kito laikosi atokiau nei moterys. Tačiau po plonu kultūrinių skirtumų sluoksniu tarpkultūriniai psichologai įžvelgia „esminį universalumą" (Lonner. kurį pastebėjo įsibrovimą į asmeninę erdvę tiriantys mokslininkai. čia mėgstama vienas kitą liesti bei glėbesčiuotis. Atsisėskite arba atsistokite maždaug per 30 cm nuo draugo ir pradėkite pokalbį. tualetuose ar bibliotekose saugome savo erdvę ir gerbiame kitų. 2005). Jos dydis priklauso nuo to. žavus. Universaliosios draugiškumo normos.nijoje gali pasigesti akių kontakto tarp praeivių. Kadangi priklausome tai pačiai rūšiai. procesai. kad jaučia diskomfortą? Tai yra sujaudinimo. požymiai (Altman ir Vinsel. pažaiskite žaidimą „erdvės pažeidėjas"." W. . (Žr. pradeda nutuokti. nepriklausomai nuo kultūros geba numanyti. kitiems mažiau (Smith. kaip veikia įsibrovimas į kito žmogaus asmeninę erdvę. 1978). Su nepažįstamais žmonėmis stengiamės išlaikyti maždaug 1. „Mano asmenybė prasideda maždaug 30 colių priešais mano nosį. Neperpildytuose autobusuose. kurią norime išsaugoti aplink save. Visame pasaulyje žmonės laikosi giminingų draugystės normų. Dėl nežinomų priežasčių arčiau ekvatoriaus gyvenančioms tautoms būdinga mažesnė asmeninė erdvė. Kad pamatytumėte. šaltas ir pernelyg galvojantis apie laiką" (Triandis. Sulaukę 4 ar 5 metų vaikai pradeda „protauti". atsitraukia ar kitaip išsiduoda. jog žaislas vis dar ten pat.) Asmeninė erdvė . skyrelį „Mokslinių tyrimų išvada. 1978). kurią susikuriame norėdami išsaugoti distanciją tarp savęs ir kitų. 1981).2 m ar didesnį atstumą. nedalykiškas ir gaištantis laiką". žiūri šalin. t. Atlikę tyrimus Didžiojoje Britanijoje. kinta ir burbulo dydis. K U L T Ū R A IR LYTIS 195 ros atstovas gali atrodyti „šiltas. y. asmeninė erdvė (personai space) Apsauginė zona . kaip artimai pažįstame esančius šalia. Viduržemio jūros kraštų atstovui šiaurės europietis gali atrodyti „dalykiškas. Šiaurės amerikiečiai Japo. Draugams leidžiame prieiti arčiau.tai erdvė. kad tas vaikas galvos. Šiaurės Amerikos gyventojai siekia išlaikyti didesnę asmeninę erdvę nei Lotynų Amerikos šalių atstovai. Žmonės skirtingi: vieniems reikia daugiau asmeninės erdvės. Michaelas Argyle ir Monika Henderson (1985) išskyrė keletą kultūrinių normų skirtumų. 1980).5 s k y r i u s . Auden. Amžiaus grupės taip pat skiriasi: suaugusieji stengiasi išlaikyti didesnį atstumą nei vaikai. Stockdale. Honkonge ir Japonijoje. dažnai per 60-90 cm. Jei jie mato. 1981. britams ir skandinavams patinka didesnis atstumas nei prancūzams ir arabams. Stebėkite. Praeivių prasilenkimas Rytuose ir Vakaruose". apibrėžiant draugo vaidmenį. Į oficialią vakarienę vėluojančius Lotynų Amerikos verslininkus gali apstulbinti fanatiškas jų partnerių iš Šiaurės Amerikos punktualumas. Keičiantis situacijai.

linktelėti galvą ar pasisveikinti su juo.3 PAVEIKSLAS Amerikiečių ir japonų pėsčiųjų reakcija Šaltinis: pagal Patterson ir kiti. Ar jis pažvelgs į padėjėją? Ar nusišypsos? Ar linktelės galvą? Ar pasisveikins žodžiu? (Padėjėjas atsitiktinai pasirinkdavo vieną iš trijų elgesio variantų. 2) žvilgtelėjimą į žmogų mažiau negu sekundę.196 II d a l i s . yra norma atsakyti į draugiškumo apraišką. tokie mikrosusidūrimai pasitaiko rečiau.5 m atstumu iki praeivio. kaip socialiniai psichologai kartais atlieka tyrimą natūraliomis sąlygomis.3 pav. 5. kurioje praleidau du metus. Mileso Pattersono ir Yuichi lizuka (2006) vadovaujama tarptautinė mokslininkų grupė atliko paprastą eksperimentą Jungtinėse Valstijose ir Japonijoje. Šis tyrimas iliustruoja. Stebi dalyvio reakciją. 2006. maždaug už 12 pėdų pamatęs ateinantį pėsčiąjį. Britanijoje. S O C I A L I N Ė ĮTAKA mokslinių tyrimų išvada Praeivių prasilenkimas Rytuose ir Vakaruose Mano universitete ir tame mieste. Stebėtojas nežinojo. Amerikoje. Eksperimentuotojo padėjėjas: Parodo iniciatyvą pasisveikinti m a ž d a u g ties 3. eksperimentuotojo padėjėjas. kuriame gyvenu. 3) žvilgsnį ir šypseną. arti jo nėra kitų žmonių. kada pradėti stebėjimą. amerikiečiai buvo daug dažniau linkę nusišypsoti praeiviui. kaip jis pasielgs. ' Dalyvis: Pavienis praeivis. gali pasirinkti vieną iš trijų elgesio variantų: 1) vengimą (žiūri tiesiai [priekį). 5.moteris. ypač jei tai . kad nepriklausomai nuo kultūros pėstieji turėtų pažvelgti.. kad kultūrų skirtumai buvo pritrenkiantys. priešingai. Vengimas Žvilgtelėjimas Žvilgsnis ir šypsena Sąlyga 5. kuris pirmasis taip pasielgs. Taip buvo sukurtos „aklos" eksperimento sąlygos. 15 Stebėtojas: M a ž d a u g 10 m už konfederato. . paprastai žmonės prasilenkdami pažvelgia vienas kitam į akis ir nusišypso. gali būti palaikytas abejingumo demonstravimu. linktelėti galvą ir pasisveikinti su tuo praeiviu. sociologų vadinamas „pilietiniu neatidumu". Norėdama išmatuoti kultūrų skirtumus praeiviams prasilenkiant. kai padėjėjas ranka parodo.2 pav. Jame patys to nežinodami dalyvavo 1000 amerikiečių ir japonų pėsčiųjų. Iš paskos einantis stebėtojas fiksuoja pėsčiojo reakciją.) Galima būtų tikėtis. Mokslininkai daro išvadą kad Japonijoje „nėra spaudimo atsakyti į praeivio šypseną nes su juo nepalaikomi jokie santykiai ir nėra įsipareigojimo atsiliepti į jo pasveikinimą". Europiečiui mūsų pasisveikinimas prasilenkiant gali atrodyti šiek tiek neprotingas ir nepagarbus asmens privatumui.2 PAVEIKSLAS Praeivių prasilenkimo iliustracija Šaltinis: Patterson ir kiti. Kaip matome 5. 2006. matome. Tyrimo grupės hipotezė pasitvirtino: atsižvelgiant į didesnę japonų pagarbą privatumui ir kultūrinį jų santūrumą bendraujant su išorinėmis grupėmis. nusišypsoti. O Vidurio Vakarų Amerikoje akių kontakto vengimas.

Savo gyvenimą žmonės reguliuoja pagal šiuos įsitikinimus. Universaliosios socialinės padėties normos. Neseniai 49 šalyse atliktas tyrimas atskleidė.' . jis pakankamai gerai apibūdina jūsų asmenybę. G E N A I . jei iš tiesų pasistengsi." „Reikalus reikia spręsti atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. 1987.Tikėjimas stiprina psichikos sveikatą. Visame pasaulyje žmonės linkę apibūdinti kitus pagal šias savybes: emocinį stabilumą. Vokiškai kalbantys šveicarai save laiko labai sąžiningais. 1999. Tačiau taip pat yra ir akivaizdžiai universalių normų: gerbti draugo asmeninį gyvenimą. Kanadiečiai save vadina maloniais. Japonijoje ypač svarbu netrikdyti draugo. Universalieji socialiniai įsitikinimai. Rogeris Brownas (1965. socialinį sudėtingumą. kad yra ir penki universalieji socialiniai įsitikinimai. dvasingumą ir likimą (žr. Manantys. Iš tikrųjų šie nacionaliniai stereotipai yra perdėti . kad už stropumą atlyginama. kalbantis žiūrėti į akis. viešai jį kritikuojant. Universalieji bruožai. kreipiasi įjuos vardu.). Dar daugiau. neatskleisti jo paslapčių. kaip mano daugelis (Terraccioano ir kiti. Honkongo socialinės psichologijos ekspertai Kwokas Leungas ir Michaelas Harrisas Bondas (2004) teigia.tikrieji skirtumai visai nedideli. 5. sąžiningumą ir ekstraversiją) žmonės vertina ne taip skirtingai. atpildą už stropumą. kaip kalbėdami su nepažįstamais žmonėmis. palankiau vertina beatodairišką atkaklumą bei dešiniosios pakraipos politiką. Kroger ir Wood." . Australai save laiko nepaprastai draugiškais. . planavimui ir konkurencijai.4 PAVEIKSLAS Leungo ir Bondo universalieji socialiniai [sitikinimai. Jie atliko tyrimus 38-iose šalyse ir priėjo išvadą.4 pav. K U L T Ū R A IR L Y T I S 197 Pavyzdžiui. McCrae ir Costa. kad savo kasdieniame gyvenime žmonės taiko šias socialines sampratas: cinizmą. 2005). atvirumą.5 s k y r i u s . kad įvairiose tautose penkis svarbiausius asmenybės bruožus (pavyzdžiui. Kur tik žmonės sukuria socialines hierarchijas. Cinizmo šalininkai būna mažiau patenkinti gyvenimu. 1992) pastebėjo dar vieną universalią normą." 5. kad ir kur gyventumėte. tarsi kalbėtųsi su draugu. Pacientai į savo gydytoją krei- Penki didieji socialiniai įsitikinimai /v-! Klausimyno teiginio pavyzdys „Stiprios asmenybės linkusios išnaudoti kitus. draugiškumą. 1999). gebėjimą sutarti ir sąžiningumą (John ir Srivastava.Pavyks. linkę pasišvęsti tyrimams. Jei testas išmatuoja šiuos „penkis svarbiausius" jūsų asmenybės bruožus. „Nuo likimo priklauso žmogaus sėkmės ir nesėkmės. O su užimančiais žemesnę socialinę padėtį jie kalba familiariau. ten jie su aukštesnę padėtį užimančiais žmonėmis kalba taip pat pagarbiai.

Turėdami galvoje biologines kraujomaišos bausmes. Žudant priešus galioja taisyklės.koreliuoja su antruoju aspektu: pereiti prie familiaresnio kreipinio paprastai pasiūlo aukštesnio socialinio statuso asmuo. Atrodo. Kultūros galia pasireiškia kintančiomis normomis. prezidentas pirmas pasikviečia dėstytojus į savo namus. kitos .prancūzų. Daugumoje kalbų galimos dvi antrojo asmens įvardžio formos: pagarbi ir familiari (pavyzdžiui. Nors šios normos tarpkultūrinės. Ši norma prasiskverbia į visas artimumo raiškos formas. humaniškai elgtis su belaisviais (jei kariai nenužudomi. evoliucinės psichologijos specialistai puikiai supranta. vištytė. kol spėja pasiduoti. cukrelis. žmogiškoji prigimtis. katytė. S O C I A L I N Ė Į T A K A Knygoje The Female Eunuch („Moteris eunuche") Hermaine Greer atkreipia dėmesį. Nors skirtingose kultūrose normos skiriasi. bet ir kalbėdami su vaikais bei šunimis) ir pavaldiniais. nors daug lemia genetinis polinkis arba. negu taip atsainiai elgtis su nepažįstamais žmonėmis ar viršininkais. žmonės turi kai kurių bendrų taisyklių. Familiariąją formą žmonės paprastai vartoja bendraudami su artimaisiais (ne tik su artimais draugais ar šeimos nariais. Europoje. oficialiu . o gydytojai dažnai atsako kreipdamiesi į pacientą vardu. jos nėra universalios. Kraujomaišos tabu. Taigi artimumą reguliuoja aukštesnę padėtį užimantis asmuo. pyragiukas. pagal kurias galima atskirti karius. bet „Sie". vous ir tu . 2003). Yra netgi tarpkultūrinės normos. kaip kariauti. pasiduoti pakeliant rankas aukštyn.vieni su kitais. piasi „daktare". kad „abu šie veiksmai . kas tą padaro? Atsiradus palankiam momentui vyresnis. t.198 II d a l i s .universalios. Vokietis vaikas jaučiasi pamalonintas. kaip meilės kalboje moteris yra sumenkinama iki maisto ir gyvūnėlių lygmens ėriukas. kitaip tariant.rimčiausi karo taisyklių nesilaikymo pavyzdžiai" (Clarke. kuria galima pa- . šis tabu pažeidžiamas dažniau nei kažkada manė psichologai. turtingesnis ar žinomesnis iš judviejų gali pasakyti: „Kreipkimės vienas į kitą „tu". vėliau reikia juos maitinti). kai nepažįstami žmonės į jį kreipiasi ne įvardžiu „du". kur dauguma porų savo bendravimą pradeda mandagiu. usted ir tu . ne tik į kalbą. kurių laikomasi šimtmečius. y.jūs" ir vėliau pereina prie artimesnio „tu". kodėl žmonės visame pasaulyje prieš ją nusiteikę. Jungtinių Valstijų karo atstovas pareiškė. pavaldinio arba uždėti ranką jam ant peties. Kai Irako pajėgos jas sulaužė ir puolė iškėlę baltas.kad kreipinio forma atspindi ne tik socialinį atstumą. Karo normos. Sie ir du vokiečių kalboje. nelygiaverčiai. o artimi broliai ir seserys . o tik paskui šie pasikviečia jį. Studentai ir profesoriai paprastai bendrauja irgi panašiai. Taigi vienos normos būdingos tik tam tikrai kultūrai.ispanų). Labiau priimtina skolintis rašiklį iš draugo. vėliavas bei surengė pasalas perrengę karius civilių drabužiais. Tėvai negali turėti lytinių santykių su savo vaikais. Panašiai ir universiteto. kažkas privalo parodyti iniciatyvą didesniam artimumui. Šis pirmasis Browno universaliosios normos aspektas . kuriame dirbu. bet ir socialinę padėtį . Priimta dėvėti uniformas. tačiau ši norma vis dar yra visuotinė. Kaip manote.

• Kultūrinis požiūris išryškina žmonių įvairovę . . kuri būtų tokia pat pagrįsta ir prasminga Omahoje ar Osakoje.lytis. ką tarpkultūrinės psichologijos tyrinėtojas Walteris Lonneris (1989) vadina „universaliąja psichologija . Tarpkultūrinės psichologijos specialistai bando išsiaiškinti žmonių „esminį universalumą". kaip skirtingose kultūrose galioja skirtingos normos bei vaidmenys. nes priklausome vienai žmonių šeimai. kad esame biologiniai giminės. Kaip paaiškinti lyčių panašumus ir skirtumus? Ir evoliucinės. Tačiau savojo Aš sampratai ir socialiniams santykiams apibrėžti svarbiausios dimensijos yra rasė ir ypač . kaip natūralioji atranka skatina elgesio bruožus. svoris. . kuriuos airaoo vaKarieciai. žmonės. Chestertonas rašė: jei kas nors „suprato. Nors evoliucijos palikimo dalis yra žmogui būdingas gebėjimas išmokti ir prisitaikyti (ir todėl skirtis vienas nuo kito). o išsiaiškinti universalius elgsenos principus. Taigi prigimtį galime priimti kaip universalų dalyką.kaip kultūriškai specifišką. kaip ir Romoje ar Botsvanoje".psichologija. G E N A I . Prieš pradėdami nagrinėti jų požiūrius. nuo kurių priklauso genų perdavimas. turėjo taip pat suvokti. Nuostatos ir elgsena skirtingose kultūrose visada skirsis. evoliucinis požiūris pabrėžia giminingumą kurį sąlygoja mūsų bendra žmogiškoji prigimtis. kodėl Timbuktu žmonės puošiasi raudonomis plunksnomis". tačiau visose kultūrose lūkesčiai vaidmenų atžvilgiu daro įtaką socialiniams santykiams. kad svarbiausias socialinės psichologijos tikslas J roj „Esu tikras. kad [jei] šiuolaikinė psichologija būtų išsivysčiusi. specialistas E W j||j ams daugumą tų principų. ^993^ APIBENDRINIMAS Kokią įtaką mums daro žmogiškoji prigimtis ir kultūrinė įvairovė? • Kuo mes. esame panašūs ir kuo skiriamės. . K U L T Ū R A IR LYTIS 199 aiškinti kai kurių normų universalumą. pSįChologai būtų atradę . Prisiminkime. Tarpkulturines psichologijos . Pripažinome. tad žmonės pir- . vyrai ir moterys. ir kodėl? Evoliucinės psichologijos mokslininkai tiria. padedančias apibrėžti grupę ir perduodamas iš kartos į kartą Skirtingų kultūrų požiūrių bei elgsenos įvairovė byloja.elgseną idėjas bei tradicijas. esame panašūs? Kiek skiriamės? Ir kodėl? Žmonių įvairovę apibūdina daugybė dimensijų. . plaukų spalva -tai tik kelios iš jų. kad egzistuoja kultūrų įvairovė. Nigerijoje ir Japonijoje paauglių vaidmuo apibrėžiamas kitaip nei Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Ūgis. kraujomaišos tabu. o patirtį . kodėl Bondo gatvėje žmonės dėvi juodas skrybėles. . . draugo privatumo gerbimas. . ir tarpkultūrinės psichologijos specialistai mėgina paaiškinti lyčių skirtumus. . Iki šiol šiame skyriuje teigėme. . r Taip pat pastebėjome. kokią įtaką mums daro kultūrinės normos bei vaidmenys. pavyzdžiui. Mus domina tai. . Indijoje.ne sudaryti skirtumų sąrašą. žvilgtelėkime į esminius klausimus: kiek mes. tarkime. . kultūros turi tam tikrų bendrų normų..5 s k y r i u s . K. tačiau nuostatų poveikio elgsenai mechanizmai skiriasi kur kas mažiau. Beveik prieš šimtą metų G. _ . Nepaisant skirtumų.

ir šeima. dvigubai pažeidžiamesnė nerimo bei depresijos. pagal amžių. . intelektu.šioms savybėms džiaugsmingai pritaria ne tik daugelis feminisčių. išskyrus kai kuriuos anatominius keistumus. Bet ar turėtume daryti išvadą. 1992). savivertės ir laimės pojūčiu. ilgisi. 2000-jų olimpiadoje jam tebūtų leidęs užimti septintą vietą tarp moterų. Vyrai ir moterys vienodai jaučia. pagal kurias žmonės apibrėžia vyrą ir moterį. XX a. pavyzdžiui. turintis vyriškų ir moteriškų lytinių organų derinį. miausia jas ir suvokia (Stangor ir kiti. O dabar panagrinėkime tik lyčių savybes. • dažniau geba krutinti ausis. Tiesa paprasta: kiekvienas privalo turėti lytį. kada pradeda sėdėti. užvaldo mūsų dėmesį ir atrodo reikšmingi. o moterys daugiau neuroninių ryšių).200 II d a l i s . kalbant sociologiškai. o nuo vyrų nugalėtojo Brooke Bennetto jis būtų atsilikęs 7 sekundėmis. globėjiškesnės ir socialiai jautresnės.žodynu. ir gydytojai tradiciškai jaučia poreikį nustatyti tikrąją vaiko lytį ir chirurgiškai panaikinti dviprasmiškumą. ir kasdieniame gyvenime skirtumai žadina susidomėjimą. kad šitokie lyčių skirtumų tyrimai gali sustiprinti stereotipus. Palyginti su moterimis. tačiau anksčiau miršta (vidutiniškai pasaulyje . kada ima dygti dantys. kaip rasinė ir lytinė priklausomybė veikia kitų žmonių požiūrį į mus bei elgesį su mumis. Taigi „priešinga lytis" iš tiesų yra beveik identiška. Dono Schollanderio pasaulio rekordas. statistinis vyras • lėčiau subręsta (dvejais metais). Tad vyrai ir moterys panašūs pagal daugelį fizinių savybių. 2002. . ir būtent jie. yra apie 12 cm žemesnė ir sveria apie 20 kg mažiau. • jam tris kartus dažniau diagnozuojamas ADHD (dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas). kad vyrai ir moterys yra iš esmės tokie patys.biologinės arba socialiai sąlygojamos savybės. . • jautresnė kvapams bei garsams. visi pirmiausia norėjo sužinoti. S O C I A L I N Ė ĮTAKA lytis (gender) Psichologijoje . kad jį nutrenks žaibas. Kokie poelgiai universalūs vyrams? O moterims? „Iš 46 žmogaus genomo chromosomų 45 yra belytės". mažiau raumenų. kai per 1964 metų Olimpines žaidynes jis 400 metrų laisvu stiliumi nuplaukė per 4 minutes ir 12 sekundžių.kad jos mažiau fiziškai agresyvios. dauguma žmonių jas laiko vertingomis (Prentice ir Carranza. iš esmės nėra nieko. daugiau riebalų ir 40 proc. beprotiškai myli savo vaikus. statistinė moteris • turi 70 proc. 9 skyriuje nagrinėsime. Palyginti su vyrais. kurie svarbūs tik ypatingais atvejais? Iš tiesų skirtumų yra. Ar lyčių skirtumai bus laikomi moterų trūkumais? Nors duomenys patvirtina kai kuriuos stereotipus apie moteris . vaikščioti. penkis kartus labiau tikėtina. „berniukas ar mergaitė?" Kai gimsta vaikas hermafroditas.pastebi Judith Rich Harris (1998). Tarp nakties ir dienos yra prieblanda. jis keturis kartus labiau linkęs į savižudybę.penkeriais metais). Jie panašūs ir daugeliu psichologinių savybių . • Net ir pagal fizines savybes individualūs skirtumai tarp vyrų ir individualūs skirtumai tarp moterų gerokai pranoksta lyčių skirtumus. Tačiau tarp vyro ir moters. o ne daugybė panašumų. Ir moksle. kūrybingumu. aštuntajame dešimtmetyje mokslininkai nerimavo. panašios ir jų smegenys (nors vyrai turi daugiau neuronų. Kai gimėte.

Jų reakcija į grėsmę dažniausiai pasireiškia kova. O kai jie bendrauja su savo lyties atstovais. Wathins ir kiti. Ar lyčių skirtumai atspindi natūraliosios atrankos tendencijas? Ar šie skirtumai yra kultūros . 1992. 1994. ir kultūra? „Nereikėtų nuogąstauti dėl tiesmukiško rasinių bei iyčių skirtumų tyrimo. bijodami socialiai nepatogių atradimų. iššūkių ir valdžios.atspindys? O gal lytį formuoja ir genai. kaip jie aiškintini evoliuciniu ir kultūriniu požiūriais. Gabriel ir Gardner. kuriuos dažnai vaidina vyrai bei moterys. Aprašę šiuos skirtumus galėsime gilintis. Beveik visų tyrim metu. Patyrę stresą. 1994). jog labai svarbu „padėti tiems. moterys . mokslui nepaprastai reikia gerų darbų. moterys linkusios dirbti nelygybę mažinančius darbus (visuomeninio gynėjo. stresą patyrusios moterys vadovaų vosi principu „rūpinkis ir susidraugauk". Jean Baker Miller (1986) bei Carol Gilligan ir jos bendradarbiai (1982. Taip pat skiriasi ir moterys. Palyginkime vyrų ir moterų socialinius ryšius. psichologės Nancy Chodorovv (1978." Evoliucinės psichologijos specialistė Sandra Scarr (1988) „Moters balso kitokybėje glūdi rūpesčio etika. Savarankiškumas versus poreikis būti susijusiam Pagal laikyseną ir elgseną skirtumas tarp vyrų gali svyruoti nuo nuožmaus konkurencingumo iki švelnaus globėjiškumo. 1989). kuriose jie veikia. 2002. kurie susidūrė su sunkumais" (Sax ir kiti. Moterų pokalbiai telefonu su draugėmis trunka ilgiau (Smoreda ir Licoppe. asmeninius ryšius ir galimybę padėti kitiems (Konrad ir kiti. šie skirtumai didėja. paaukštinim pareigose. 1990). jos ieško draugų ir šeimos paramos.. kurios stiprina nelygybę (prokuroro. 1994). 2001). mergaitės bendrauja draugiškiau ir žaidžia ne taip agresyviai. G E N A I .apie asmeninius santykius (Tannen. 2002). dominavimą. Todėl nenuostabu. pastebi Shelley Taylor (2002). 2002. Individualistinėse kultūrose suaugusios moterys labiau linkusios apibūdinti save santykių požiūriu. Neneigdamos šito. In a Different Voice. Thomson ir Murachver. kad padėtume per mažai atstovaujamiems visuomenės žmonėms pasiekti sėkmę. 2003). Eagly. daugiau bendrauja ir yra dėmesingesnės kitų žmonių santykiams (Addis ir Mahalik. o moterys labiau vertina darbą pagal daro bo laiką. Dirbdamos kompiuteriu. kad moterys labiau nei vyrai teikia pirmenybę artimiems. kad vyrai kiek labiau siekia didesnio uždarbio. Tamres ir kiti. agresyvumą ir seksualumą. ir situacijų. draugiškiems santykiams. vyrai laikosi principo „kovok arba pabėk". 1987). remdamasi savo dešimtmečius trukusiais moksliniais lyčių raidos tyrimais. 2003. noriau priima pagalbą." Carol Gilligan. Grupėse moterys labiau dalijasi savo išgyvenimais ir siūlo didesnę paramą (Dindia ir Allen.. moterys daugiau laiko sugaišta siųsdamos elektroninius laiškus. kad vyrai turi didesnį polinkį profesijoms. Felicia Pratto ir jos bendradarbiai rašo. Palyginti su berniukais. kuriuose išreiškia daugiau jausmų (Crabtree. Negalime kaip stručiai slėpti galvas smėlyje. 2000). Atlikus darbo prioritetų tyrimus su 640 000 asmenų paaiškėjo. korporacijos reklamuotojo). ką privalome padaryti. 1998. pasakytų mums. 2000). kad daugumos žmonių įsitikinimai bei jausmai moterims palankesni nei vyrams (Eagly. Tarp pirmakursių studentų 5 iš 10 vyrų ir 7 iš 10 moterų sako.5 s k y r i u s . 1990) priėjo išvadą. 1982 („Kitokiu balsu") . labdaros reklamuotojo). pastebi Eleanor Maccoby (2002).vaidmenų. kurie. 1999. . Haddock ir Zanna. K U L T Ū R A IR LYTIS 201 Swim. Vyrai dažniau kalba apie užduotis ir santykius su didesnėmis grupėmis.

Sapadin. moterys tiksliau atspėdavo. . amerikiečių vyrų ir 43 proc. kad kontaktų poreikį moterys dažniau reiškia šypsena (LaFrance ir kiti. Stebint kitų patiriamą skausmą. Kaip manote." Dave Barry. ir verkti su tais. Tačiau daugiau nei 400 tyrimų atskleidė. 1985. parašo bemaž keturis kartus daugiau asmeninių laiškų ir 10-20 proc. džiaugtis su tais. priėjo išvadą. kad moterys apskritai geriau šifruoja kitų žmonių siunčiamus emocinius signalus. malonesnė ir globėjiškesnė nei draugystė su vyrais (Rubin. Žinoma. nei mano daugelis moterų. 1983). dukterys. Norėdami bendrauti su empatišku bei supratingu žmogumi. moterys dažniau rodo tėvų nuotraukas bei tas.202 II d a l i s . kuriam galėtų atskleisti savo džiaugsmus bei skausmus. kurie verkia. 2003). nors šiek tiek mažiau. 1986). švietimas. kad moterys paprastai geriau nei vyrai įžvelgia kitų žmonių emocijas. jos perka tris kartus daugiau dovanų ir sveikinimo atvirukų. gana lengva užmegzti ilgalaikius. tokiu bičiuliu gali būti tik niūfaundlendas. vienišumas ir polinkis į depresiją) transformuoti į dėmesingumą vertinančią visuomenę? Iš tiesų daugumoje Šiaurės Amerikos globos sričių (socialinis darbas. ir moterys dažniausiai kreipiasi į moterį. 1988). jog šypsomasi priklausomai nuo situacijos. Paprašytos parodyti jų asmenybę apibūdinančias nuotraukas. pastovius. kad draugystė su moterimis yra artimesnė. parkuose bei gatvėse. kurie džiaugiasi. ir vyrai. moterims ypač svarbus abipusės paramos jausmas (Acitelli ir Antonucci. parodžius dviejų sekundžių filmo ištrauką su prislėgtos moters veidu. 2003). 1990). Pavyzdžiui. ar ji kažką kritikuoja. 1995 („Deivo Bėrio išsamus vadovas vaikinams") empatija (empathy) Netiesioginis kito žmogaus jausmų išgyvenimas. 1993). 1990). moterys labiau nei vyrai reiškia empatiją patinantiems panašius išgyvenimus (Batson ir kiti. Empatijos skirtumas pastebimas ir laboratorinių tyrimų metu. Žinoma. Moterys daugiau laiko praleidžia besirūpindamos ikimokyklinio amžiaus vaikais ir pagyvenusiais tėvais (Eagly ir Crovvley. Marianne LaFrance (1985). seserys ir močiutės jungia šeimas (Rossi ir Rossi. 2006). moterims suaktyvėja su empatija susiję smegenų centrai. kad verkė dėl karo Irake (Gallupo institutas. savęs įsivaizdavimas kito vietoje. kodėl ir vyrai. ir moterys teigia. ar vakarietės moterys labiau pasikliauja individualistine kultūra ir prisiderina prie jos? O gal moterišku ryšiu grindžiama gyvenimo filosofija galėtų padėti į galią orientuotą Vakarų visuomenę (kuriai būdinga nesirūpinimas vaikais. kuriose jos užfiksuotos su kitais žmonėmis (Clancy ir Dollinger. Dave Barry's Complete Guide to Guys. dažniau skambina į užmiestį draugams. Visa tai padeda paaiškinti. 12 proc. ką išgyvena kitas žmogus. 2000). Išanalizavusi 125 vyrų ir moterų jautrumo nežodiniams ženklams tyrimus. Mergaitės labiau įsijaučia reaguodamos į joms rodomas skaidres ar pasakojamas istorijas (Hunt. artimus ir abipusį pasitenkinimą teikiančius santykius su bičiuliu. Moterų bei vyrų empatija skiriasi ir tuo. Moterys kaip motinos. ir Amy Halberrstadt bei Martha Saitta (1987). Palyginti su vyrais. Kad būtų patenkintos vedybiniu gyvenimu. moterų teigia. ar aptaria savo skyrybas. ištyrusios 1100 nuotraukų žurnaluose bei laikraščiuose ir stebėjusios 1300 asmenų prekybos centruose. S O C I A L I N Ė Į T A K A „Priešingai. Pavyzdžiui. Judith Hali (1984) pastebėjo. Moterys kur kas dažniau apibūdina save kaip empatiškas . kad moterys šypsosi dažniau. 1996). draugėms bei giminėms (Putnam. o vyrų smegenys tokių pokyčių nefiksuoja (Singer ir kiti. Patyrusios slegiančių įspūdžių laboratorinių tyrimų metu ar realiame gyvenime. išanalizavusi 9000 universiteto baigimo nuotraukų.gebančias pajusti. Moterys greičiau pravirksta arba prisipažįsta jautriai reaguojančios į kitų sielvartą (Eisenberg ir Lennon. slauga) moterų dirba gerokai daugiau nei vyrų. 1994).

Parodžius penkių sekundžių trukmės neįgarsintus filmukus. • Vyrai sudaro pusę prisiekusiųjų teisme. 1996). Ypač teigiamas emocijas. kad vyrai galią ir laimėjimus laiko svarbesniais dalykais negu moterys (Schwartz ir Rubel. tarp išrinktų prisiekusiųjų pirmininkų ir daugumą lyderių specialiai suburtose laboratorinėse grupėse (Colarelli ir kiti. Iš esmės kiekvienoje visuomenėje vyrai socialiai dominuoja. Sidanius ir Pratto. Nė vienoje žinomoje visuomenėje moterys nedominuoja (Pratto. bet pamažu jie nyksta. kad žmonės prisimintų tuos atvejus. 1989. antrasis . sako Johnas Williamsas ir Deborah Best (1990a. 2000). kurį Simonas Baron-Cohenas (2004. nesate vieninteliai šitaip galvojantys. pasaulio įstatymų leidėjų buvo moterys (IPU. Beveik 80 000 žmonių tyrimai 70-yje šalių atskleidė. tvirtina Erichas Coatsas ir Robertas Feldmanas (1996). Ši nuomonė ir lūkesčiai atitinka realybę. tačiau net 90 proc. dominuojantis. vyrai vis dar yra pirmojo pasimatymo iniciatoriai. savarankiškas ir stiprus". 2005).su moterimi. Tačiau vyrai šiek tiek sėkmingiau pastebėdavo pyktį. Socialinis dominavimas Įsivaizduokime du žmones: pirmasis yra „drąsus. 2003). • Vyrams labiau nei moterims rūpi socialinis dominavimas ir jie labiau linkę remti konservatyviuosius politinius kandidatus bei programas. 2006. Jei pirmasis žmogus jums asocijuojasi su vyru. Nuo Azijos iki Afrikos. padedančias išsaugoti grupių nelygybę (Eagly ir kiti. 2003. Jie paprašė. Kerr ir kiti. K U L T Ū R A IR LYTIS 203 Moterys taip pat geriau geba reikšti emocijas ne žodžiais. Davis ir Gilbert. šiurkštus. • Moterų atlyginimai industrinėse šalyse vidutiniškai siekia 77 proc. 15). liūdni ir pikti. 1982). 2005) pavadino „kraštutiniu vyriškuoju protu".„mylintis. nuo Europos iki Australijos žmonės vyrus laiko veržlesniais. . Tik apie penktadalį atlyginimų skirtumo galima paaiškinti lyčių išsilavinimo bei darbo patirties skirtumu ir darbo specifika (World Bank. 1999). 2006). todėi jos rečiau serga autizmu. kuriuose užfiksuoti pasakojimai apie laimingas akimirkas. stebėtojai kur kas tiksliau galėjo įspėti moterų nei vyrų emocijas. priklausomas. agresyvesniais ir labiau linkusiais dominuoti. teigia Hali. kai jautėsi laimingi. Mergaitės yra empatiškesnės ir geriau moka suprasti kitų emocijas. 1998. Kaip pamatysime. valingas.5 s k y r i u s . svajingas. įvairiose kultūrose lyčių skirtumai yra nevienodi. 2005). 2005 metais amerikiečiai vyrai labiau rėmė mirties bausmę ir karą Irake (Gallup. Tačiau atkreipkime dėmesį į šiuos faktus: • 2006 metais tik 16 proc. G E N A I . o antrasis . dažniau vairuoja automobilį ir apmoka didžiąją dalį sąskaitų (Laner ir Ventrone. vyrų atlyginimų. autokratiškas. Kaip būdinga užimantiems aukštesnę padėtį. nuolankus ir silpnas". emocionalus. nes moterys vis dažniau užima vadovaujančius postus.

pirmavimo ir dominavimo (Sidanius ir kiti. studentai dažniau linksi galvą kalbėdami su profesoriumi negu su savo bendraamžiais. vyrai labiau linkę vadovauti direktyviai. Pavyzdžiui. o moterų . esą vyrai ir moterys kilę iš skirtingų planetų. o moterys . Situacijose. 1991. moterys nepriklausomai nuo turimos valdžios linkusios daugiau šypsotis (Hali ir kiti. Vyrai dažniau elgiasi kaip turintys valdžią . 2005). kai vaidmenys nėra griežtai apibrėžti.. daugiau operacijų biržoje (Barber ir Odean. todėl jie prarado 2. 2006). Ellyson ir kiti. sukurta lyčių skirtumams pagal vartojamus žodžius ir sakinių struktūrą atpažinti. moterys stengiasi daryti įtaką ne taip tiesmukai . 1990). dešimtojo dešimtmečio bestselerio pavadinimą) vyrai kilę iš Marso. elgiasi jautriau. Didžiąja dalimi stilius. Vyrai dažniau nei moterys siekia pergalės. Vieno tyrimo metu buvo analizuojamos 35 000 biržos maklerių ataskaitos. įkyriai pertraukinėja. mandagiau. kuriuo siekiama ką nors įskaudinti. Vyrai puikiai atlieka direktyvių.204 II d a l i s . Vyrų bendravimo stilius atspindi savarankiškumo poreikį.rečiau pertraukinėja. liečia ranka. vyrai dažniau rizikuoja (Byrnes ir kiti. Pavyzdžiui. Vyrų bendravimo stilius atspindi jų socialinę valdžią. nes moterys geriau geba suburti komandą ir palaikyti tinkamą klimatą (Eagly ir kiti. Per apklausas . Laboratorinių eksperimentų metu tai gali pasireikšti piktybiškai sukeliant elektros šoką ar sakant tokius dalykus. iš tiesų būdingas užimantiems aukštą padėtį ir turintiems valdžią žmonėms (ir vyrams. Mūsų pasaulyje medžioklė.demokratiškai (Eagly ir Johnson.iš Veneros? Tiesą sakant. Vyrai ir aukštą socialinę padėtį užimantys asmenys linkę garsiau kalbėti ir dažniau pertraukinėti (Hali ir kiti.72 proc. ne taip įžūliai. Čarli. kad teigdami. kurie turėtų užgauti kito žmogaus jausmus. dažniau įdėmiai žiūri. 2004). van Engen ir Willemsen. 2004). Tad ar galima pareikšti. 1994). sėkmingai (80 proc.tik 1. pastebi Kay Deaux ir Marianne LaFrance (1998). ir vyrai labiau dėl to nukentėjo. o vyrams prekiauti sekėsi ne geriau negu moterims. 1998. Konstatuodamos faktus.kalba kategoriškai. kuriai pirmenybę teikia vis daugiau organizacijų. per daug viską supaprastiname. kuriuo siekiama įskaudinti. agresija (aggression) Fizinis ar žodinis poelgis. moterims geriau sekasi „permainų siekianti" lyderystė. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Kai kurie lyčių skirtumai nekoreiiuoja su padėtimi ir gaiia. 1999). mažiau šypsosi (Anderson ir Leaper.poreikį būti susijusioms. kad (prisimenant XX a. 1991). 2003. Vyrų sandoriai buvo rizikingesni. o moterys . Be to. Rašydamos moterys dažniau vartoja prielinksnį „su". Be to. o moterys linksi dažniau negu vyrai (Helweg-Larsen ir kiti. 2001). kad „vyrai daug labiau pasitiki savimi negu moterys" ir atlieka 45 proc. tikslumu iš 920 pozicijų) atpažino britų grožinės ir negrožinės literatūros kūrinių autorių lytį (Koppel ir kiti. Sandoriai kainuoja pinigus. Tad akivaizdu. Tyrimas parodė.65 proc. mažiau kiekybę nusakančių žodžių ir dažniau vartoja esamąjį laiką. vyrų ir moterų kalbėjimo stilius keičiasi priklausomai nuo socialinio konteksto. Būna dvejojančių ir pagarbiai besielgiančių vyrų ir tiesmukiškų bei kategoriškų moterų. žmonės yra skirtingi. į užduotis susitelkusių lyderių vaidmenį. muštynės ir karas yra vyriški užsiėmimai. kurį mes laikome būdingu vyrams. ir moterims) (Hali ir kiti. o moterys . Agresija Agresija psichologai laiko tokį elgesį. Viena kompiuterinė programa. 2002). 2005).

kalinių yra vyrai. Kaip dažnai jie galvoja apie seksą? „Kasdien" arba „kelis kartus per dieną" atsakė 19 proc. nieko bloga. spaudoje). o ne moterys labiau troško nevaržomo sekso. kad lyčių skirtumai priklauso ir nuo sąlygų. sukeldami. o Taivano gyventojai labiau palaiko monogaminius santykius (Schmitt. net jei jie vienas kitą pažįsta labai trumpai" pritarė 58 proc. Pavyzdžiui. rankos pakėlimą prieš šeimos narį.) teigė. 2004). 1987). suomiai santykinai pakantūs. pavyzdžiui. moterų ir 54 proc. K U L T Ū R A IR LYTIS 205 vyrai dažniau nei moterys prisipažįsta esą agresyvūs. Lyčių skirtumai požiūrio į seksą atžvilgiu persikelia ir į elgseną. 1996). išskyrus keletą išimčių. Seksualumas Požiūrio į seksą bei atkaklumo atžvilgiais taip pat egzistuoja atotrūkis tarp lyčių.) vyrų nei moterų (48 proc. jų manymu. išanalizavęs daugelio tyrimų rezultatus. sako Johnas Archeris (2000. 1997. skausmingą elektros šoką (Knight ir kiti. O kalbant apie ne tokias aštrias agresijos formas .tarkime. 2001). fizinį ar žodinį smurtą . • Apklausus 3400 atsitiktinai parinktų 18-59 metų amerikiečių. „Bet kur pasaulyje. Jungtinėse Amerikos Valstijose. moterys gali netgi turėti didesnį polinkį agresyviems veiksmams.5 s k y r i u s . G E N A I . 2005). 2001). • Neseniai Amerikos švietimo tarybai atlikus daugiau nei ketvirčio milijono aukštųjų mokyklų pirmo kurso studentų apklausą taip pat gauti panašūs duomenys.rašo tarpkultūrinės psichologijos spe- . 2005). vyrų ir 12 proc. moterų (Bailey ir kiti. Iš tiesų. kad pirmojo lytinio akto priežastis buvo meilė partneriui. Richardson. kaip skirtingose šalyse skiriasi požiūris į seksualinę laisvę. .jauni vyrai (Kruglanski ir Golec. Tačiau pasvarstykime: • Australijoje atliktoje apklausoje teiginiui „Galiu save įsivaizduoti besijaučiantį (-čią) patogiai ir besimėgaujantį (-čią) „atsitiktiniais" lytiniais santykiais su įvairiais partneriais" pritarė 48 proc.paaiškėja. White ir Kowalski. 2002. Provokacija atotrūkį tarp lyčių gali sumažinti (Bettencourt ir Kernahan. Beveik visi teroristai savižudžiai . moterų (Pryor ir kiti. vyrų (Laumann ir kiti. Tačiau prisiminkime. Bet visose šalyse vyrai. Vienas 48 šalyse atliktas tyrimas parodė. perpus mažiau (25 proc. Tačiau visame pasaulyje visais laikais vyrai labiau linkę žaloti kitus. Laboratorinių eksperimentų metu vyrai iš tiesų demonstruoja didesnį agresyvumą. 2000). Teiginiui „Jei du žmonės iš tiesų vienas kitam patinka. kad tai baigiasi lytiniais santykiais. Vyrų ir moterų fiziologinės ir žodinės reakcijos į seksualius dirgiklius yra „labiau panašios nei skirtingos" (Griffitt. šis santykis lygus 10:1 (FBI. 2005). 1994). kuriose 92 proc. vyrų ir tik 34 proc. 1994). kad moterys nė kiek ne mažiau agresyvios nei vyrai (Bjorkąvist. Kanadoje areštuotų vyrų ir moterų santykis yra 8:1 (Statistics Canada. 1994.

„Seksualumas visur suprantamas kaip kažkas. ką turi moterys ir ko nori vyrai". vienišų vyrų ir 6 proc. pastebi Roy Baumeisteris ir Kathleen Vohs (spaudoje. kurios siūlo „pigų seksą". vyrų. kiek sekso partnerių jie geidžia turėti kitą mėnesį. lesbiečių norėjo daugiau nei vieno partnerio). dauguma moterų nepritaria toms. kurios nepalankiai žiūri į streiklaužius. . S O C I A L I N Ė ĮTAKA cialistas Marshallas Segallas ir jo kolegos (1990. Baumeister ir kiti. Tai atspindi lyčių asimetrija pagal prostituciją ir piršimąsi bei papročiai. jie labiau reaguoja į vizualius dirgiklius ir jiems labiau rūpi partnerio patrauklumas (Bailey ir kiti. Meilės romanuose. mažindamos jų pačių seksualumo vertę.Tai tiesiog tokie vyrai. Taigi ir heteroseksualių.Vyrai šito NEGALI PAKĘSTI. 2005). moterų norėjo daugiau nei vieno partnerio (Schmitt. p. Panašiai kaip ir profsąjungos. švelnų vyrą emociškai sudegina jo ištikima meilė romano herojei.206 II d a l i s . 2001).nes kai vyrų trūksta.vyrai dažniau nei moterys yra seksualinių veiksmų iniciatoriai". atlaidžiau į jį žiūri bei ieško daugiau partnerių. ir jos reikalauja didesnio įsipareigojimo. 244). . 2003. „moterys konkuruoja viena su kita. 1994). kuriame vyras ir moteris trokšta santykių. dažniau sako komplimentus ar įsipareigoja atsilyginti moteriai už suteiktas seksualines paslaugas. lesbiečių ir tik 24 proc. Amerikoje poromis gyvena 47 proc. 2000.neįpareigojantį . gėjų (Doyle. ir homoseksualių žmonių apklausų rezultatai buvo beveik identiški (29 proc. Baumeister ir Vohs. ten. gėjų ir 6 proc. tiriant. moterys retai moka už seksą. bet ir greičiau susijaudina. „Moteris gali sužavėti keturių valandų filmas su subtitrais. dažniau masturbuojasi. jų seksualumo vertė išauga. mažinančius nuolatinių darbuotojų vertę. Jie pritars 45 sekundes trunkančiam troškimui. tačiau po to norės. išleidžia daugiau pinigų lytiniams santykiams bei mėgsta didesnę seksualinę įvairovę.seksą" (Barber. tačiau taip jų ir nepasiekia. kad vyrai dažniausiai siūlo pinigus bei dovanas. 185 šalyse. . Tą pastebėjo ne tik sociologai. kurių pagrindinė rinka yra moterys. rečiau atsisako sekso. . dažniau geidžia sekso.teigia antropologas Donaldas Symonsas (1979.pastebi Stevenas Pinkeris (1997)." Iš tiesų. Lyčių skirtumą atskleidžia ir seksualinės fantazijos (Ellis ir Symons. Sekso srityje. dažniau rizikuoja. pritariamai sako Baumeisteris ir Vohs. yra daugiau nėščių paauglių . o kiti vyrai. pastebi humoristas Dave Barry (1995). vyrai ne tik dažniau svajoja apie seksą. 2004). Vyrams skirtuose erotiniuose kūriniuose moterys vaizduojamos nesusaistytos ir valdomos geismo. Kai moterų mažiau. kurių geismus sužadina ne moterys. jog juos domina neįpareigojantis seksas. Palyginti su lesbietėmis. Statistikos duomenimis. kad visose kultūrose moterų seksualumas vertinamas labiau nei. 1990). Todėl nenuostabu. Vienu metu 52 šalyse buvo apklausti 16 288 žmonės. pastebi autoriai. „Gėjams nėra būdingas padidintas seksualumas. kur vyrų yra mažiau. 29 proc. 2005). siūlydamos pigų . jie sunkiau pakelia viengungystę. gėjai dažniau teigia. . 253). kad visi nusi- .

Vargu ar galima teigti. biologinių skirtumų nepaneigsi . • Socialinės psichologijos specialistai lyčių skirtumus tiria lyginamuoju . Visose žinomose kultūrose vyrai linkę turėti daugiau socialinės galios. atsakiusiųjų į šį klausimą (tikriausiai neabejojant jo prielaidomis) „auklėjimą" ir „biologinius skirtumus" nurodė beveik vienodas skaičius respondentų. Tačiau jų skirtumams skiriamas didesnis dėmesys. ar dėl biologinių skirtumų?" Tokią nacionalinę apklausą atliko Gallupo institutas (1990). Tarp 99 proc. Tad prisiminkime: individualūs skirtumai yra kur kas didesni nei lyčių skirtumai. empatiškesnės ir save dažniau apibūdina santykių prasme. Jie greičiau negu moterys griebiasi fizinės agresijos. G E N A I .jie ryškūs. agresijos ir seksualumo atžvilgiais. kodėl skiriasi jų interesai ir gebėjimai? Ar dėl to. Ar biologiniai lyčių skirtumai apsiriboja tik tokiomis akivaizdžiomis reprodukcijos ir kūno sandaros ypatybėmis? O gal vyrų ir moterų genai. • Be to. APIBENDRINIMAS Kaip paaiškinti lyčių panašumus ir skirtumus? • Berniukai ir mergaitės bei vyrai ir moterys panašūs daugeliu požiūrių. Moterys paprastai būna rūpestingesnės. vyrai ir moterys skiriasi socialinio dominavimo. K U L T Ū R A IR LYTIS 207 rengtų. taip ir detektyvus psichologus labiau domina skirtumai nei panašumai.savarankiškumo ir poreikio būti susijusiam .panašios.aspektu.dar viena sritis. Jie greičiau skiriasi kaip dvi rankos . jie trokšta turėti daugiau partnerių. kad juos taip auklėja. Vyrai dažniau inicijuoja seksualinius santykius. O paskui turėtų būti automobilių lenktynės. Vyrai turį daugiau raumenų. „Kaip manote. kurie sąlygoja elgsenos skirtumus? . kad vyrai ir moterys (nors jie ir skirtingi) atstovauja priešingoms lytims. kodėl vyrai ir moterys skiriasi kaip individualybės. tačiau atrodančios skirtingai. Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natūralus? Aiškinant lyčių skirtumus. tačiau ne tokios pat. pavadintas „Nuogaliai automobilių lenktynėse". susikibus derančios viena su kita. hormonai ir smegenys skiriasi ir tokiais aspektais. kurie reikalingi medžiojant. kurioje pastebimi lyčių skirtumai. Filmas. o moterų seksualumą labiau įkvepia emocinis potraukis. moterys gali maitinti krūtimi. Žinoma. dėmesys buvo suteiktas į dvi pagrindines priežastis: evoliuciją ir kultūrą.5 s k y r i u s ." Kaip detektyvus labiau domina nusikaltimai nei dorybės. tikrai būtų populiarus tarp vyrų. • Seksualumas .

kad „mes negalime pakeisti savo rūšies evoliucijos istorijos. kaip kandies patinėlis reaguoja į pa- „Višta tėra kiaušinio priemonė kitam kiaušiniui sukurti. Abiejų lyčių žmonės 4 į karštį reaguoja prakaituodami. Moterys į vaiko gimimą investuoja mažiausiai devynis mėnesius. kurie galėtų padėti joms rūpintis atžalomis . Vidutiniškai vyras per savo gyvenimą pagamina daugybę trilijonų spermatozoidų. dėl to sperma. (Jei esate vyras. Tačiau evoliucinė psichologija. Šiame procese mažai kas vyksta sąmoningai. kuriose jos abi susidūrė su tais pačiais prisitaikymo sunkumais (Buss.finansiškai patikimų. Moterys ieško vyrų. Vyrai konkuruoja su kitais vyrais dėl galimybės laimėti genų totalizatoriuje. tvirtina evoliucinės psichologijos specialistai. vyras gali platinti savo genus apvaisindamas daugelį moterų. fiziškai dominuojantis vyras galėjo lengviau turėti moterį. kaip skiriasi meilinimosi. jiems vienodai iškyla pūslės nutrintose vietose.tik devynias sekundes. evoliucinės psichologijos specialistas Douglasas Kenrickas (1987) teigė. nepuola stoti į eilę prie spermos bankų. 1835-1901 . atlikę skaičiavimus. Jei mūsų protėvių motinos turėjo naudos iš to. kol perskaitysite šį sakinį. vyrų seksualinį iniciatyvumą. dėl to per daugelį kartų sustiprėjo vyrų agresyvumas bei polinkis dominuoti. moterys savęs pratęsimui atidžiai ieško sveiko ir galėsiančio išlaikyti partnerio. palyginti su kiaušinėliais. yra pigi. kurios padėjo Montesumai II tapti actekų karaliumi. atsižvelgdama į lytį.208 II d a l i s . Evoliucinė psichologija neprognozuoja jokių lyčių skirtumų tose srityse. Tad. kol moteris išnešioja tik vieną vaisių. kuriuos pagimdė 4000 jo moterų (Wright. mėgsta panašų maistą. stabteli pagalvoti: „Noriu savo genus perduoti palikuonims". gali prognozuoti. Atvirkščiai. o vėliau daugelis tai pakartojo. dominavimą ir seksualumą. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Lytis ir poros pasirinkimo prioritetai Atsižvelgdamas į tai. po to jį maitina.) Be to. Vyrai. kad visame pasaulyje lytys skiriasi pagal agresyvumą. Pasvarstykime. kurioje galėtų pasėti savo sėklą. kurios leidžia perduoti genus ateities kartoms. apimti aistros. pavyzdžiui. Tos genetiškai sąlygojamos savybės. Moterys į reprodukciją žvelgia išmintingai. o kai kurie skirtumai tarp mūsų neabejotinai yra šios istorijos funkcija". 1998). poros pasirinkimo ir reprodukcijos atžvilgiu svarbūs elgsenos skirtumai. mūsų natūralūs troškimai . o vyrai kartais . Visos šios prielaidos grindžiamos principu: gamta atrenka tokias savybes.tai genų būdas sukurti daugiau genų. teigia evoliucinės psichologijos specialistai." Samuel Butler.siekdami gausos. panašiai kaip alkio jausmas reiškia kūno poreikį maistui. buvo perduotos jo palikuonims. monogamiškų tėčių. Be to. tai natūralioji atranka galėjo ugdyti moterų gebėjimą pastebėti emocijas. teigia evoliucinė psichologija. Vyrai ieško derlingos dirvos. Medicinos tyrinėtojas Lewisas Thomas (1971) atskleidė giluminius evoliucijos tikslus. Emocijos tarnauja evoliucijos programai. pagaminsite 1000 spermatozoidų. Nedaugelis žmonių. kad gebėjo suprasti savo vaikų ir garbintojų emocijas. 1995b). vaizdingai aprašydamas. o ne klajojančių storžievių. o vyrai .

sako Davidas Bussas (1995a). kurioms vyrai ir moterys teikia pirmenybę pasirinkdami porą. 2003). pastebi Bussas (1994a) ir Alanas Feingoldas (1992). jog tai padeda paaiškinti ne tik vyrų agresyvumą. jis gali sulaukti reprodukcinio atpildo. Be to. K U L T Ū R A IR LYTIS 209 teles skleidžiamą kvapą. kurių kūno formos signalizuoja apie jų vaisingumą. lyginti raukšles ar nusiurbti riebalus. pradedant Australija ir baigiant Zambija. jis tikriausiai staiga pastebi. • Vyrai linkę vesti jaunesnes moteris. ar kandis patinas suvokia. Visų amžiaus grupių moterys teikia pirmenybę tik truputį už jas vyresniems vyrams. ir moterys trokšta gerumo. kuriems rinkdamiesi porą vyrai ir . galia ir ambicijos leidžia tikėtis išteklių. Atkreipkime dėmesį į šiuos faktus: • Atlikus tyrimus su 37 skirtingų kultūrų atstovais. . aplinkybės. Į trečią dešimtmetį įžengę vyrai linkę vesti tik nedaug jaunesnes moteris. Moterys gali pasididinti krūtis.5 s k y r i u s . Be abejonės. kurios siejasi su vaisingumu. „Žmonės yra gyvos iškasenos . Įkopę į septintą dešimtmetį renkasi ir veda vidutiniškai dešimčia metų jaunesnes moteris (Kenrick ir Keefe. kad atrodytų jaunesnės (ir vaisingesnės). aistros apimti. kad jį traukia cheminis aerozolis. juo labiau jis vertina didesnį amžiaus skirtumą tarp jo ir išrinktosios. 5. Evoliucinė psichologija taip pat teigia.5 pav. meilės ir kad jais žavėtųsi. ir vyrai. patvirtina šiuos teiginius. „Vyrų laimėjimai iš esmės yra meilinimosi demonstravimas". reikalingų palikuonims auginti (žr. bet ir skirtingas vyrų bei moterų seksualines nuostatas bei elgseną. Vyras dažniausiai klysta. o vyrai demonstruoja automobilius ir turtus.ankstesnės natūraliosios atrankos sukurtų mechanizmų rinkiniai". Indonezijos saloje ar San Paule. kurių turtai. Tačiau abejotina.sako Glennas Wilsonas (1994). kad ir čia susiduriame su natūraliosios atrankos išankstiniu vyrų nusiteikimu žavėtis tomis moterų savybėmis. kad paaugliai didesnę svarbą teikia „turėjimui daug pinigų". paaiškėjo. Apibendrinęs šiuos duomenis Bussas (1999) rašo. kurio vienos molekulės pakanka. Evoliucinės psichologijos specialistai irgi mano. Povai patinai išskleidžia uodegas. kai lieka kambaryje vieni su mergaite (Roney. oras svaigus ir kad pats metas pamankštinti senus sparnelius. kad vyrai stengiasi siūlyti tai. skristų prieš vėją. ko trokšta moterys . tad apsisuka ir nuskrenda prieš vėją. juo vyras vyresnis. Priešingai. . bet jei tai pasitvirtina. kad diena tapo puiki. kad vyrus traukia jaunatviškos išvaizdos moterys.). Tačiau esama ir panašumų: kad ir kur gyventų. O moteris traukia vyrai. „jog visame pasaulyje aspektai. kad per mylią nuo jos esančių patinėlių plaukeliai imtų virpėti. Didesnis vyrų domėjimasis kūno formomis juos taip pat paverčia pagrindiniais pornografijos vartotojais. kad jautėsi šiek tiek nustebęs. Vieno eksperimento metu paaiškėjo. ir šie. Evoliucinės psichologijos specialistai sako. moters šypseną interpretuodamas kaip seksualinį susidomėjimą. G E N A I .materialius išteklius ir gebėjimą apginti. 1992).

religijoms ir politinėms sistemoms. skiriasi būtent taip." Douglas Kenrick (1987) . Monogamija taip pat padidina vyrų tikrumą dėl tėvystės. Išvengti pavėluotos nuomonės šališkumo galima įsivaizduojant. kokių išteklių reikėjo protėviams. tad ir vyrai. atstovaujančių įvairioms rasėms.gali kas nors pasakyti. Šaltinis: Buss. padedančios genams išlikti.5 PAVEIKSLAS Veiksniai. reikia kur kas daugiau nei atiduoti spermą. (Tai. yra „Lyčių elgsenos skirtumai galėjo būti aktualūs mūsų protėviams. ar ši ištikimybė neliudytų evoliucijos išminties? Norint užauginti palikuonį iki brandos. kodėl žmonės ir kitos gyvūnų rūšys. aukščio ir vorų baimė atskleidžia. Pirmoji: evoliucinės psichologijos specialistai savo teoriją pradeda nuo reiškinio (pavyzdžiui.teoriją. Šis metodas primena funkcionalizmą ." Evoliucijos teoretikas vargiai pralaimės siūlydamas pavėluotą aiškinimą." Mintys apie evoliucinę psichologiją Neneigdami natūraliosios atrankos . vyrų ir moterų seksualinės iniciatyvos skirtumo) ir po to grįžta atgal. pastebi biologai Paulas Ehrlichas ir Marcusas Feldmanas (2003). moterys teikia pirmenybę. Pamėginkime tai padaryti. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 5. yra evoliuciniai aiškinimai." O jeigu vyrai niekada neturėtų nevedybinių lytinių santykių. kurių jaunikliams reikalinga ilgalaikė tėvų globa. kurie turi išteklių ir užima tam tikrą socialinę padėtį.210 II d a l i s . renkantiems šakneles ir medžiojantiems voveres Šiaurės Afrikos lygumose.didžiuliai bicepsai ir trykštantis testosteronas nėra svarbiausias dalykas kompiuterių įmonės prezidentui. tačiau jų apraiškos šiuolaikinėje visuomenėje yra akivaizdžiai mažiau „pritaikomos". kaip numato evoliucinės psichologijos specialistai. taip ir mūsų su partneryste susiję troškimai parodo. kad jų vaikai galėtų išgyventi ir perduoti genus. beje. ir moterys laimi kartu investuodami į savo vaikus.kritikai mato dvi evoliucinio aiškinimo problemas. kuriais atrenkamos fizinės bei elgsenos savybės. trečiajame dešimtmetyje. Tai padės geriau apsaugoti jų vaikus. kuri dominavo XX a. O moterys teikė pirmenybę vyrams. kad viskas vyko priešingai. liudijantiems jaunystę ir sveikatą. kuriems teikiama pirmenybė renkantis porą Davidas Bussas ir 50 jo bendradarbių šešiuose žemynuose ir penkiose salose apklausė daugiau negu 10 000 žmonių. kad jis tarnauja šiai funkcijai. Įsivaizduokite. kad vyrai teikia pirmenybę bruožams. „Puiku! . kokie išlikimo pavojai grėsė mūsų protėviams. 1994b. stengdamiesi sukonstruoti jo paaiškinimą. .gamtos procesų. Ištikimi savo sutuoktinėms ir palikuonims vyrai geba geriau pasirūpinti. kad jie galėtų reprodukuotis. taip pat ir reprodukcinę. Paaiškėjo. „Kodėl pasireiškė šis elgesys? Todėl. jog moterys yra stipresnės ir fiziškai agresyvesnės. Šiandieninė visuomenė yra orientuota į informaciją . Lygiai kaip gyvačių. Mumyse glūdi sėkmę patyrusių protėvių troškimai.

arba jei anglies protonas svertų bent kiek daugiau ar mažiau. kad jų sritis toli gražu nėra spėlionės atgaline data.inžinerijos stebuklas. skyrelį „Atkreipkime dėmesį.„protingo kūrimo" . kad Visata iš tikrųjų stebuklinga.teoriją kurią laiko alternatyva Darvvino teorijos siūlomam „aklų bandymų ir klaidų" keliui (Behe. kad mokslas ir religija nėra konkurentai. prasmingas. išskyrus evoliucijos šviesą". žmogaus akis . Kaip ir daugelyje mokslo sričių." Daugelis mokslininkų. iškeliančias naujas prognozes. Jo nuomone. (Žr. Augustinas V amžiuje numatė šiuolaikinių religingų mokslo žmonių požiūrį: „Visata buvo sukurta ne visiškai tobulos formos. tokie kaip naujausi DNR tyrimų duomenys. Nors. vykdant tarpkultūrinius stebėjimus ir atliekant hormonų bei genetikos tyrimus. Daugumai mokslininkų mutacija ir natūralioji atranka paaiškina gyvybės atsiradimą ir išradingus jos kūrinius. o religija .mūsų be galo sudėtingas. kad jų teorijų šališkumo kritika yra „absoliučiai klaidinga". o empirinis mokslas. Kosmologai teigia. kurios laikui bėgant gali pagerinti detalės struktūrą (Dennett. 2005). gautais stebint gyvūnus. bet jai buvo suteiktas gebėjimas keistis iš beformės materijos į stebuklingą formų ir struktūrų rinkinį" (VVilford.į klausimus „kas?" ir „kodėl?". bet tęsiasi diskusijos dėl jo didžiosios idėjos. . buvome kuriami visą amžinybę. nors moksliniai įrodymai. sutinkančių su Leshneriu. Iš tikrųjų daugelis mokslininkų mėgsta cituoti garsų genetiko (ir rusų stačiatikių atstovo) Theodosiuso Dobzhansky posakį: „Biologijoje niekas nėra svarbu. informaciją apdorojančias sistemas (mus). Evoliucinės psichologijos specialistai tvirtina. 2005). „kultūrai" geriau pavyksta šiuos vaidmenis apibūdinti nei paaiškinti. G E N A I . Tai leidžia gamtai atsirinkti tas mutacijas. Šis evoliucinis skepticizmas yra tvarus. stebėjimai įkvepia teorijas. 1999). jau seniai įtikino 95 proc. kad „žmogus išsivystė iš ankstyvesnių rūšių" (Harris Poli. norėdami išsklaidyti įtampą tarp mokslo ir religijos. kurią sukėlė antimokslinių ir antireliginių kraštutinumų šalininkai. viltingas buvimas. Šališkumas ne mažiau aktualus ir kultūriniuose aiškinimuose. „turėtume kiekviena proga aiškinti plačiajai visuomenei. koduojantis ir perduodantis didžiulį srautą informacijos .) Evoliucinės psichologijos specialistai sako. 1996). Jie gali puikiai kartu egzistuoti ir abu duoti visuomenei svarbios naudos. kad žmogaus raidos istorija labai ilga. Nes kultūra socializuoja jų elgseną! Kai vaidmenų skirtumai pasireiškia skirtingu laiku ir skirtingose vietose. ku- Kai kurie kritikai bando neigti evoliucinį mokymą. Amerikos mokslo pažangos asociacijos vadovas Alanas Leshneris (2005) skundžiasi dėl poliarizacijos. kuriose tik 38 proc. Evoliucijos mokslas ir religija") atkreipkime dėmesį Evoliucijos mokslas ir religija Praėjo pusantro šimtmečio po Charleso Darwino „Rūšių kilmės" (The Origin ofSpecies) pasirodymo. Kai kurie vyraujančio mokslo kritikai sutinka. kodėl vyrai ir moterys skiriasi. Šv. jog mokslas gali atsakyti į klausimus „kada?" ir „kaip?". evoliucines prognozes lyginantis su duomenimis. išsibarsčiusių „po visą gyvūniją". bet gina valdomos evoliucijos . kad kiekvienas žemės sutvėrimas kilo iš kito sutvėrimo. 1998). Visata niekada mūsų nebūtų sukūrusi (bet ji buvo visiškai teisi taip pasielgdama). kad „žmogus išsivystė per milijonus metų" (Gallup. mokslininkų.5 s k y r i u s . šios kūrybos rezultatas . K U L T Ū R A IR LYTIS 211 linkę poruotis ir būti monogamiški. į kuriuos mokslas atsakyti nepajėgia. Pavyzdžiui. Nors yra klausimų. mano. Meilė tarp vyro ir moters yra universali dėl genetinės naudos: ištikimų patinų palikuonys rečiau žūdavo nuo plėšrūnų.sudaryta iš detalių. Intensyviausiai šios diskusijos plėtojamos Jungtinėse Valstijose. suaugusiųjų tiki. atrodo. kosmologas Paulas Daviesas (2004) daro išvadą: gamta buvo išradinga ir sumanė sukurti save kopijuojančias. Jei sunkio jėga būtų nors truputį stipresnė ar silpnesnė.

LJ Konkrečios prognozės. rodantiems ženklus. kad evoliucija padeda paaiškinti ir mūsų bendrumus. 3 prognozė: Moteris išsiskirs su vyru. 5. S O C I A L I N Ė Į T A K A Bendroji evoliucijos teorija Natūraliosios atrankos sąlygojama evoliucija iJ Vidurinės pakopos evoliucinės teorijos Abipusio altruizmo teorija Tėvų investicijų ir lytinės atrankos (selekcijos) teorija X/ Tėvų-vaikų konflikto teorija ^ 1 hipotezė: Rūšyse. 1999). 2005). kad visiems bendras evoliucinis palikimas pats savaime neleidžia prognozuoti santuokos formų įvairovės (vieno sutuoktinio.6 pav.). bylojančius apie pasiryžimą investuoti į jas ir į jų atžalą. Tačiau kritikai tvirtina. daromos remiantis Davido Busso (1995a) evoliucine psichologijos studija.6 PAVEIKSLAS Prognozės. kad empiriniai įrodymai menkai tepatvirtina evoliucinės psichologijos prognozes (Buller. jie nerimauja. Be to.tai kitas klausimas. žudantį pavydą ir prievartavimus galima įtvirtinti ir pateisinti vyrų agresyvumą kaip natūralų dalyką? Ir jei evoliucinės psichologijos specialistai įtikins vis daugiau žmonių. ar visi turėtume įsigyti namų apsaugos sistemas? Tačiau atminkite. daugiau investuojanti lytis bus išrankesnė rinkdamasi partnerį. tėviškai mažiau investuojanti į atžalą labiau konkuruos tarpusavyje dėl galimybės poruotis su daugiau investuojančia lytimi. rias galima patikrinti (žr. Ar evoliucijos pasekme aiškinant gaujų smurtą. \ Vi 3 hipotezė: Lytis. ir skirtumus (tam tikra įvairovė padeda išlikti). Tačiau jie tvirtina. Ar šios tendencijos vis dar gyvybingos . kuriose lytys skiriasi pagal tėvų investicijas. nepajėgiančiu paremti ištekliais. kurių buvo tikėtasi. 5. arba kuris šiuos išteklius skirs kitoms moterims ir jų vaikams. paneigti ar peržiūrėti teoriją. padarytos remiantis hipotezėmis 1 prognozė: Moterys išsiugdė palankumą aukštesnę padėtį užimantiems vyrams. evoliucijos išmintis yra praeities išmintis. Šios prognozės atkreipia dėmesį į nežinomus reiškinius ir leidžia patvirtinti. kelių . Konkrečios evoliucinės hipotezės 2 hipotezė: Kai patinai gali paremti ir kartais paremia atžalą savo ištekliais.212 II d a l i s . Evoliucinės psichologijos kritikai pripažįsta. kad tai natūralu. 2 prognozė: Moterys išsiugdė palankumą vyrams. atsako evoliucinės psichologijos specialistai. kad evoliucija pagrįsti spėliojimai apie lytį „tik įtvirtina vyrų ir moterų stereotipus" (Small. patelės pasirenka patinus iš dalies atsižvelgdamos į jų gebėjimą bei norą paremti ištekliais.

Pratt ir kiti. 2004). Stengdamosi patikti ir augindamos mažus vaikus jaunos moterys varžo savo impulsyvų norą elgtis kategoriškai ir nepriklausomai. o šios gamina vyrišką išvaizdą lemiantį lytinį hormoną testosteroną. jog testosteronas susijęs su agresija. kurios iki gimimo patyrė testosterono perteklių. įvyksta įdomus dalykas. kad jie buvo rengiami suknelėmis. ir beždžionių agresyvumo skirtumai pasireiškia ankstyvajame gyvenimo etape (kol kultūra dar nebūna padariusi didesnio poveikio) ir mažėja suaugus. 1990). o visi kartu jie įtikina daugelį mokslininkų. kurie buvo auginami kaip mergaitės (Reiner ir Gearhart. padidėja jų agresyvumas.išmokti ir keistis. kurias anksčiau slopino. Manoma.gebančiu būti ir kategorišku. 1975.dažniausiai patirdami emocinį stresą .empatiškesni ir mažiau linkę dominuoti (Lowenthal ir kiti. svarbi ir kultūra. Kiekvienas jų tampa labiau dvilyčiu . ir globojančiu. tai gebėjimas prisitaikyti . Nė vienas iš šių faktų nėra įtikinamas. Evoliucinė teorija taip pat negali paaiškinti vos per keletą dešimtmečių įvykusių elgsenos pokyčių skirtingose kultūrose. Nepaisant to. Kita priežastis . Kalbant apie žmones.susikuria vyrišką tapatumą. su jais elgiamasi kaip su mergaitėmis. dažnai leidžia reikštis toms savybėms. vadinasi. K U L T Ū R A IR LYTIS 213 sutuoktinių iš eilės. linkusios berniokiškai elgtis žaisdamos (Hines. Tyrimai rodo.vaidmens keliami reikalavimai. Rodydami dėmesį. Journals. Kitų tyrimų metu stebėti be vyriško lyties organo gimę berniukai. daugelio vyrų." Raiph VValdo Emerson. baigę šiuos jaunų suaugusių žmonių vaidmenis. Kai kurie mokslininkai daro prielaidas. 1843 dvilytis (androgynous) Vyriškų ir moteriškų savybių mišinys. Lytis ir hormonai Jei genai nulemia lyties savitumus. kurios atitinka jų vaidmenis. ką mums davė gamta. dauguma iš jų renkasi tipiškus vyriškus žaidimus ir ilgainiui . Gyvūnams suleidus testosterono. kad tiek vyrai. 1977). sutuoktinių mainų) skirtingose kultūrose.5 s k y r i u s . Vyriškos lyties embrionuose genai reguliuoja sėklidžių formavimąsi. jog čia slypi formuojanti kultūros galia. 2000). jie veikia mūsų organizmą. kaip netrukus pamatysime. kad mergaitės. Atrodo. Moterys tampa kategoriškesnės ir labiau pasitikinčios savimi. Viena iš galimų mažėjančio lyčių skirtumo priežasčių yra hormonų pokyčiai. . kad romantiškų santykių ir ankstyvos tėvystės laikotarpiu socialiniai lūkesčiai abi lytis skatina pabrėžti tas savybes. rūpindamiesi ir apsaugodami vyrai paryškina stipraus vyro savybes ir slopina abipusio priklausomumo bei globos poreikį (Gutmann. 2004). Atrodo. kai testosterono lygis nukrenta. o vyrai . „Puikiausi žmonės savo asmenyje sutuokia abi lytis. kad lytiniai hormonai yra svarbūs. Tačiau. Visi sutinka. svarbiausia. ir žmonių. nusikaltėlių vyrų testosterono lygis būna aukštesnis nei normalus. Kai žmonės bręsta ir sulaukia vidutinio bei vyresnio amžiaus. G E N A I . taip pat ir Nacionalinės futbolo lygos žaidėjų bei padūkusių studentų korporacijų narių (Dabbs. Be to. tiek moterys.

mergaitės keturis kartus dažniau nei berniukai vaizduojamos naudojančios namų apyvokos daiktus (pavyzdžiui. paaiškėjo. Kultūros reikšmę atspindi lūkesčiai.idėjos. yra tai. o berniukams „sparnus". 2000. plūgą ar ginklą). Biernat ir Wortman. vyrai atlieka didžiąją dalį namų ūkio remonto darbų. puodus ir keptuves).ir besistengiantiems agresyviai dominuoti. apdovanotose Randolpho Caldecotto medaliu. • Kritikai sako. lyčių vaidmenys (genderrole) Vyrų ir Kultūra. kaip pastebėjome. Tokie vyrų ir moterų elgsenos lūkesčiai apibrėžia lyčių vaidmenis. • Biologija (pavyzdžiui.praneša Jungtinės Tautos (1991). o berniukai daugiau laiko praleidžia žaisdami be priežiūros (Edwards. adatą. S O C I A L I N Ė Į T A K A APIBENDRINIMAS Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natūralus? • Evoliucinės psichologijos specialistai kuria teorijas apie tai. . 1991). Jie taip pat diskutuoja. moterų elgesio lūkesčių (normų) rinkinys. elgesio taisyklės bei tradicijos. Kultūra ir lytis: kultūros diktatas? Kultūros įtaką iliustruoja lyčių vaidmenų skirtumai nepriklausomai nuo vietos ir iaiko. nepajėgiančios įvertinti kultūrinės įvairovės. Sakoma. Jie teigia. kuriose abu sutuoktiniai siekia karjeros. o moterys rūpinasi vaikų priežiūra (Bianchi ir kiti. Visose šalyse dirbti namų ruošos darbus ir rūpintis vaikais paprastai padeda mergaitės. . kad gamta tuoktuvių žaidime pirmenybę teikia patinams. kuriųfizinės savybės byloja apie vaisingumą. o berniukai penkis kartus dažniau nei mergaitės buvo vaizduojami naudojantys gamybos priemones (pavyzdžiui. ir abi lytys beveik vienodai užsiima laukininkystės darbais ir karvių melžimu. kas kuo užsiima 185 bendruomenėse. ir panieka. kaip turėtų elgtis vyrai ir moterys. kaip agresija ir seksualinis iniciatyvumas. moterys atlieka didžiąją dalį namų ruošos darbų. XX a. ar pakanka empirinių įrodymų evoliucinės psichologijos teorijoms paremti. Taigi moterys. valgaminimo bei skalbimo darbų. kad gamta mus apdovanojo neįtikėtinu pajėgumu prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. Suaugus tikrovė skiriasi nedaug: „Visur. kuriais dalijamasi mažiausiai". rungiantis su kitais patinais. bet socialiniai vaidmenys taip pat stipriai veikia. Visi sutinka. 2001). nuostatos." Ir „visur valgio gaminimas bei indų plovimas yra tie namų ruošos darbai. šakes. vyriškieji ir moteriškieji hormonai) svarbi lyčių skirtumams. ir nerimauja. kurią jie patiria nepateisinę šių lūkesčių (Kite. pirmenybę teikia tiems vyrams. kaip evoliucija galėjo nulemti tokius lyčių elgsenos skirtumus. kuo didelės žmonių grupės dalijasi ir ką perduoda iš kartos į kartą .ypač tų. rodantiems seksualinę iniciatyvą patelių atžvilgiu . Išanalizavus. kad vyrai medžioja žvėris ir kerta mišką. kad šios teorijos sustiprins vyriškus stereotipus. 1991).214 II d a l i s . jog lyčių socializacija mergaitėms suteikė „šaknis". kurioms daug svarbiau neeikvoti savo mažesnių reprodukavimosi galimybių. kad evoliuciniai aiškinimai kartais tėra pavėluotos spėlionės. moterys atlieka maždaug 90 proc. kurie pajėgtų pasirūpinti vaikais. šluotą. Net šiuolaikinėse Šiaurės Amerikos šeimose. knygose vaikams.

vaidmenis. „Jungtinėse Tautose visada žinojome. ar kai moterys lieka namuose ir rūpinasi vaikais." JTO generalinis sekretorius Kofis A. apklausoje 38 000 žmonių pateikė klausimą: ar gyvenimas teikia didesnį pasitenkinimą. 2006). kuriems pritaria abi lytys.moterys. o vyras aprūpina šeimą? 41-je šalyje dauguma respondentų pasirinko pirmąjį atsakymo variantą (žr. o Viduriniuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje mažiausia (Sočiai Watch. o Danijoje dauguma stomatologų yra moterys. skirtingose šalyse skiriasi. Šaltinis: Duomenys iš 2003 metų Pew Global Attitudes apklausos. K U L T Ū R A IR LYTIS 215 „Kokia santuoka. o Australijoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose . ar sėkmingai susiklostė partnerystė su Afrikos ūkininke bei jos vyru. 5.7 pav. teikia didesnį pasitenkinimą?" ] Abu sutuoktiniai dirba ir dalijasi namų ruošos darbus Vyras aprūpina šeimą Argentina [ Meksika Hondūras Brazilija Bolivija [ Venesuela [ Peru * 5. Australijoje ir Skandinavijos šalyse pastebėta didžiausia lyčių lygybė. 2000). Japonijoje ir Vokietijoje vadovaujančius postus moterys užima santykiu 1:10. Tačiau atsakymai skirtingose šalyse ryškiai skiriasi. kai abu sutuoktiniai dirba ir kartu rūpinasi vaikų auklėjimu. kad mūsų veikia. Šiaurės Amerikoje dauguma gydytojų ir stomatologų yra vyrai. G E N A I .7 PAVEIKSLAS > Vaidmenys. Ar kultūra konstruoja lyčių vaidmenis? O gal lyčių vaidmenys paprasčiausiai atspindi natūraliai vyrams ir moterims būdingą elgseną? Lyčių vaidmenų įvairovė skirtingose kultūrose ir skirtingais laikotarpiais byloja.). 1997. Egiptiečiai su pasaulio daugumos nuomone nesutiko santykiu 2:1. Annanas. Wallace. Rusijoje dauguma gydytojų . Net ir industrinėse šalyse vaidmenys nepaprastai skiriasi. tuo tarpu vietnamiečiai palaikė daugumos nuomonę santykiu 11:1.5 s k y r i u s . 2002 . siekiant pažangos. jūsų nuomone. priklauso nuo to. kaip lyčių atstovų. Skirtingi lyčių vaidmenys skirtingose kultūrose Tarptautinis tyrimų centras Pew Global Attitudes 2003 m. kad kultūra iš tiesų konstruoja mūsų.beveik 1:2 (ILO.

priklauso. Kraštutinės vaikų meilės ir skriaudimo palyginimas atskleidė. Amerikoje XX a. yra tokia: nuo to. Vyriški ir moteriški vaidmenys kinta daugumoje kultūrų. vaikai perima didelę dalį tėvų puoselėjamų vertybių. o teisės . Dirbančios moterys viena valanda daugiau negu vyrai praleido rūpindamosi namais ir šeimos nariais (Darbo departamentas. Hunt. 1965 metais nė viena moteris nebuvo baigusi Harvardo universiteto Verslo fakulteto.politines ir religines pažiūras. 1967 metais 57 proc. septintojo dešimtmečio viduryje ištekėjusi moteris namų ruošai skirdavo septynis kartus daugiau laiko negu jos vyras.sijonus bei sukneles. Be to. o dešimtojo dešimtmečio viduryje . kad mergaitė paskambintų berniukui ir paskirtų pasimatymą? Atsakiusieji „taip" procentais 1950 1999 29% 70% Lyčių vaidmenų pokyčiai bėgant laikui Praėjusio šimtmečio antrojoje pusėje . NORC. toje pačioje šeimoje augantys vaikai turėtų būti labai panašūs. 1989. 2005. Richardson. o moterys . Pryor ir kiti. kad lyčių vaidmenis apibrėžia ne vien evoliucija ir biologija . 2004. 1987. kad „ištekėjusi moteris gali dirbti versle ar pramonėje net jei turi gebantį ją išlaikyti vyrą". Amžiaus pabaigoje 30 proc. Amerikos aukštųjų mokyklų pirmakursių buvo įsitikinę. Jungtinių Valstijų statistikos biuras apklausė 21 000 vyrų ir moterų. būna įvairaus skonio. 1996).laikas taip pat juos keičia. 2005). tiesa? . Tokie spartūs pokyčiai skirtingose kultūrose byloja. Šiuo klausimu sutaria ir Freudo šalininkai. kad „geriausia. 2000). kaip ir grietininiai ledai. moterų gamino maistą ar plovė indus. Nuo 1960 metų iki amžiaus pabaigos moterų dalis tarp absolventų aukštosiose medicinos mokyklose išaugo nuo 6 iki 50 proc. kai kurių prie ekvatoriaus gyvenančių tautų (ne visų) vyrai ir moterys apskritai nieko nedėvi. Bendraamžių perduodama kultūra Kultūros. 2005 metais šiam teiginiui pritarė tik 20 proc.nuo 3 iki 50 proc. Kaip šitokias tradicijas perduoda karta iš kartos? Vyraujanti prielaida. 2000. kurią Judith Rich Harris (1998) vadina ugdymo prielaida. kad tėvų auklėjimas iš tiesų daro poveikį.. kuo šie taps. 2006).216 II d a l i s . Škotijoje daugelis vyrų oficialiomis progomis dėvi klostuotus sijonus. Volstryte vyrai daugiausia dėvi kostiumus. šio fakulteto absolventų sudarė moterys.per trumpą istorijos atkarpą . 2005). (Astin ir kiti. tarp jų . S O C I A L I N Ė ĮTAKA Gallupo apklausos klausimas: ar priimtina. 1938 metais vienas iš penkių amerikiečių pritarė. Tai patvirtina didėjantis moterų skaičius šalių parlamentuose nuo Maroko iki Švedijos (Inglehart ir Welzel. vyrų ir 66 proc.lyčių vaidmenys ryškiai pasikeitė. ką jie veikė per praėjusias 24 valandas. Per tas 24 valandas 35 proc.j a u tik dvigubai daugiau (Bianchi ir kiti. (AMA. 2004). Tačiau jei vaikų asmenybes formuoja tėvų pavyzdys bei rūpinimasis. ir šios knygos autorius. kaip tėvai auklėja vaikus. Tarptautinė parlamentinė sąjunga. kai ištekėjusių moterų veikla apsiriboja namais ir šeima". 1996 metais tam pritarė keturi iš penkių amerikiečių (Niemi ir kiti. ir bihevioristai.

vaikai dažnai mėgdžioja truputį vyresnius už save. o ne ką galvoja tėvai. Tad kas lemia likusius 4 0 50 proc. Sąveika tarp tėvų ir vaikų grupių būna gana laisva. Tėvų įtaka svarbi. individualių asmenybės bruožų. kol jis nepatiekiamas grupei vaikų. • Nors rūkančių tėvų vaikai rūko dažniau. Jie gali „pakeisti kodą" sugrįžę į savo namus. jog didesnį poveikį daro bendraamžiai. kad genetiniu poveikiu galima paaiškinti maždaug 50 proc. lankantys mokyklą kurtiesiems. o tai savo ruožtu lemia. dažniausiai atsisako tėvų tradicijų ir perima kurčiųjų tradicijas. kad rūkyti malonu. t Imigrantų vaikai paprastai užauga teikdami pirmenybę savo naujų bendraamžių gimtajai kalbai bei normoms. gyvenamąjį rajoną ir bendraamžius. tvirtina Harris. Tad nors kultūros tradicijos išlieka. K U L T Ū R A IR LYTIS 217 Šią prielaidą paneigia stulbinantys ir įspūdingi pastarųjų metų evoliucinės psichologijos duomenys.bendraamžių įtaka. Vaikai ir paaugliai žaidimus. tai atrodo logiška. vartos narkotikus. Žvilgtelėjus atgal. ką mano jų bendraamžiai. Aplinkos. Taigi jei grupė vaikų lankytų tą pačią mokyklą. ar vaikai praleidinės pamokas. skirtumų? Tai . Be to. pasiekdama savo argumentų ribas. kurie įtikinėja. tačiau širdimi ir protu lieka su bendraamžiais. paprastai tai būna jaunos beždžionės arba jauni žmonės. Elgsenos genetikos specialistai Robertas Plominas ir Denise Daniels (1987) teigia: „Du vienos šeimos vaikai [vidutiniškai] skiriasi vienas nuo kito tiek pat. gauti tiriant dvynukus bei biologinius ir įvaikintus brolius bei seseris. kiek atsitiktinai parinktų vaikų poros". dėl kurių visi sutaria. ir šias idėjas noriau priima jauni suaugusieji. atrodo. Kai viena beždžionė atranda geresnį būdą maistui nuplauti arba kai žmonės iškelia naujas mados ar lyčių vaidmenų idėjas. ar merginos anksti pastos. tie vaikai „suaugę turėtų būti panašūs". gyventų tame pačiame regione ir tarp tų pačių bendraamžių. tačiau sukeistume jų tėvus. ir primatų kultūrose pokyčius inicijuoja jaunimas. teigia Harris (1996). kalbos manieras ir netgi keiksmažodžius daugiausia išmoksta iš bendraamžių. o šie mėgdžioja jauniausius suaugusius tėvų kartoje. Ir žmonių. tad tradicijos niekada neperduodamos tobulai. ir siūlo cigarečių. pati kultūra kinta . kurie mėgdžioja dar vyresnius. Juk būtent su bendraamžiais jie žaidžia ir galiausiai su jais dirbs bei kurs šeimas. Vaikams ir paaugliams kur kas labiau rūpi. Duomenys. Vaikai turi rūkančių draugų. Panašiai kurti girdinčių tėvų vaikai. G E N A I . kuriems patinka. taip pat ir namų poveikiu galima paaiškinti tik iki 10 proc. jų asmenybės bruožų. bet iš esmės ji netiesioginė: tėvai padeda vaikams pasirinkti mokyklą. rodo. muzikinį skonį. Panagrinėkime štai tokius dalykus: • Ikimokyklinukai tėvų raginami dažnai atsisako ragauti kokį nors patiekalą tol.5 s k y r i u s .

1980).218 II d a l i s . Šiandieninis genetikos mokslas parodo. Genai mus ne tik varžo. kaip patirtis naudojasi genais.švelnesnės ir malonesnės. Viename tyrime tik vienas iš 720 susituokusių porų neatitiko šios normos (Gillis ir Avis. Viskas. S O C I A L I N Ė ĮTAKA APIBENDRINIMAS Kultūra ir lytis: kultūros diktatas? • Labiausiai ištirti vaidmenys . kurie ateityje padės vaikui įveikti stresines situacijas. Tačiau taip pat galima ieškoti sąveika (interaction) Vieno veiksnio (pavyzdžiui. ką davė biologija.į Woody Alleną. Kokią išvadą galime padaryti apie genus. o moterys . aplinkos). Aplinka gali stimuliuoti genus. Kultūrinės normos subtiliai. biologija ir patirtis veikia viena kitą. tačiau jos nėra nepriklausomos nuo biologijos. • Skirtingose kultūrose ir skirtingais laikotarpiais lyčių vaidmenys labai skiriasi. Kai biologinės savybės veikia reakciją į aplinką. 2002). Regos dirgikliai priverčia genus tobulinti smegenų sritį. vidurio moterys Jungtinėse Valstijose vis labiau dominuoja ir aktyviau veikia. aukštesni ir vidutiniškai turi dvigubai didesnę raumenų masę. kultūra gali pabrėžti tai. atsakingą už regėjimą. tačiau stipriai veikia mūsų nuostatas bei elgseną. Visame pasaulyje vyrauja tendencija vyrams. Nuo XX a. Arba panagrinėkime tokį dalyką: vyrauja nuomonė. Tėvų prisilietimas aktyvina genus. jiems lemta įgyti kitokią gyvenimo patirtį nei moterims. Be to. kad vyras turi būtų aukštesnis už žmoną. kad pakeistų smegenis (Quartz ir Sejnowski. . skatinančiomis tikėtis.lyčių vaidmenys . Žmonės vienaip reaguoja į Davidą Beckhamą ir kitaip . Galima tik spėlioti. Jei genai ir hormonai lemia. jie prisitaiko ir reaguoja į dirgiklius. • Didžiausia kultūrinė įtaka gaunama ne tiesiogiai iš tėvų. kultūrą ir lytį? Biologija ir kultūra neegzistuoja izoliuotai. nes kultūra veikia tai. kad vyrai fiziškai agresyvesni nei moterys.atspindi tam tikrą biologinę įtaką tačiau taip pat iliustruoja ir stiprų kultūros poveikį. Biologija ir kultūra taip pat gali sąveikauti. o ne moterims užimti dominuojančią padėtį visuomenėje. Kitų lūkesčiai mus veikia todėl. galiausiai yra biologiška. kas socialu ir psichologiška. kuriančius naujus išsišakojančius smegenų ląstelių receptorius. kad vyrai turi būti tvirtesni. kaip tai paaiškinti psichologiškai: galbūt būdami pranašesni ūgiu (ir amžiumi) vyrai gali išlaikyti socialinę viršenybę moterų atžvilgiu. ką paveldime biologiškai. Kadangi vyrai 8 proc. kultūra šiuos skirtumus gali padidinti atitinkamomis normomis. kad tai mumyse užprogramuota biologiškai. Tad kaip sąveikauja biologija ir kultūra? Ir kaip asmuo sąveikauja su aplinkybėmis? Biologija ir kultūra Neprivalome evoliucijos ir kultūros laikyti konkurentėmis. o per bendraamžius. biologinio) poveikis priklauso nuo kito veiksnio (pavyzdžiui.

kad vienodėjant vaidmenų užduotims lyčių skirtumai „palaipsniui mažės". kad jos dažniau atlieka globėjiškų savybių reikalaujančius vaidmenis. jų psichologiniai skirtumai mažėja. Tad evoliucija reikalauja. 1987) plėtoja teoriją apie tai. kad ūgio norma yra biologijos ir kultūros rezultatas. kuria grindžiama ši kultūrinė norma: jei žmonės teiktų pirmenybę to paties ūgio partneriams. Wood ir Eagly (2002) daro išvadą. Būdami stipresni ir greitesni.5 s k y r i u s . Kai į tai įsiterpia ir prieš diskriminaciją nukreipti įstatymai bei konkurencinės sąlygos. Jos įsitikinusios. Prigimtis ir ugdymas sudaro „pinklų raizginį". moterys ieško socialinės padėties ir gero uždarbio). . Vyrų ir moterų elgseną veikia su jų skirtingais vaidmenimis susiję lūkesčiai. o kultūra to paties reikalauja iš sutuoktinių. Moterų gebėjimas gimdyti ir auginti vaikus sąlygoja tai. kad vyrai atliktų jėgos reikalaujančias užduotis. 1991. yra mažesni. taip pat vaikystės sąlygos ir įgytos patirtys. jų pačių vyriškumo ar moteriškumo sampratos skirtumai taip pat sumažėjo (Twenge. Daugėjant moterų. G E N A I . kad jų elgsena atitiktų šiuos vaidmenis ir atitinkamai modeliuoja savo įsitikinimus bei gebėjimus. pasirinkusių formaliai vyriškas profesijas. kad „moterų ir vyrų elgsena yra gana lengvai formuojama. lyčių nelygybė dar labiau mažėja. Iš tiesų. Suaugusiųjų gyvenime tiesioginė lyčių socialinės elgsenos skirtumų pasekmė yra vaidmenys. Eagly ir Wood. 5. vyrai dažniau atlieka fizinės jėgos reikalaujančius vaidmenis. kad darbo pasidalijimą tarp lyčių lemia įvairūs veiksniai. verčiančios samdyti talentingiausius (neatsižvelgiant į lytį). įgūdžiai ir įsitikinimai. aukšti vyrai ir žemo ūgio moterys dažnai liktų be partnerių. rengia vyrus ir moteris skirtingiems vaidmenims. kaip sąveikauja biologija ir kultūra (žr. ir abiejų lyčių atstovai pajėgūs atlikti visus įmanomus organizacinius vaidmenis". lyčių skirtumai pagal prioritetus renkantis porą (vyrai ieško jaunystės ir gebėjimų atlikti namų ūkio darbus. kultūrose. Tad kiekviena lytis stengiasi.8 PAVEIKSLAS Lyčių socialinės elgsenos skirtumų socialinio vaidmens Lyčių elgsenos teorija Įvairūs veiksniai. K U L T Ū R A IR LYTIS 219 Socializacija Lūkesčiai lyčių X Kiti veiksniai (pvz. skjrtumai r vaidmenų 8M9i Darbo iskirsty pasiskirstymas tarp lyčių ^ " n a X 7 Su lytimi susiję^ gebėjimai bei įsitikinimai ir evoliucijos išminties. kad vyrai būtų aukštesni už moteris. Eagly prognozuoja. o moterys rūpintųsi kūdikiais. Nors prigimtis reikalauja.biologiniai skirtumai ir socializacija vaikystėje. tarp jų . 1987. 1997).). kuriuos atspindi darbo pasidalijimas tarp lyčių.. Mažėjanti vyrų ūgio bei agresyvumo reikšmė šiandieniams aukštos socialinės padėties vaidmenims ir mažėjantis gimstamumas reiškia. Šaltinis: Adaptuota iš: Eagly. kad moteris mažiau varžo nėštumas ir vaikų auginimas. Tad tikėtina. Vyrams ir moterims atliekant vis daugiau panašių vaidmenų. pastebi Eagly ir Wendy Wood (1999). kuriose lyčių vaidmenys labiau lygiaverčiai. Alice Eagly ir Wendy Wood (1999.8 pav. biologinė įtaka) 5. Eagly.

Trivialios tiesos priešybė yra paprasčiausia netiesa. kad tikėjimas socialiniu determinizmu gali atvesti į tai. bent jau gerų veiksmų). Didžiosios tiesos priešybė yra kita tiesa. Tačiau tiesa ir tai. Pamąstymui: jei Bohro teiginyje slypi didžioji tiesa. ką renkamės šiandien. o kartais netgi ją pakeičiame. jei būtume pasyvūs tarsi vėjaričiai augalai. kad nepaisant neigiamų kultūrinių stereotipų apie moteris. Iš tiesų. Kaip ir daugelis to meto aktyvių feminisčių maniau. ir į teigiamas savybes. Mes veikiame ir reaguojame. mano atlikti lyčių stereotipų tyrimai rodo. Tačiau meilumas ir rūpestingumas .sakė fizikas Nielsas Bohras. Taip pat galime būti ir genų bei aplinkos sąveikos produktas. kad kai kurie moterų ir vyrų poelgiai šiek tiek skiriasi. socialinė kontrolė (situacijos galia) ir asmeninė kontrolė (žmogaus galia) konkuruoja viena su kita nė kiek ne daugiau nei biologiniai ir kultūriniai argumentai. Šios didžiosios tiesos apie išorinio poveikio galią pakaktų mūsų elgsenai paaiškinti. Alice Eagly. ir mūsų reikalas nuspręsti. ką filosofas Jeanas-Paulis Sartre pavadino „blogu tikėjimu" .220 II d a l i s . Tiesą pasakius. Daug kam nepatinka mintis. Mes galime atsispirti socialinės situacijos spaudimui. . priešingai nei vėjaričiai augalai. aštuntojo dešimtmečio pradžioje. tai kas yra šio teiginio priešybė? . atsakome ir gauname atsakymus. nes vienu metu esame ir socialinės aplinkos kūriniai." Kiekviename šios dalies apie socialinę įtaką skyriuje skelbiama didžioji tiesa: situacijos galia. savo veiksmų iniciatoriais (na. Tačiau mes. moterų ir vyrų elgsena iš esmės yra ekvivalentiška. kad ateitis tikrai bus.atsakomybės vengimą ir kaltės už savo likimą suvertimą kitiems žmonėms ar aplinkybėms. kuriose reikalingas kategoriškas ir konkurencingas elgesys. Tai. Pastebėjau. ir jos kūrėjai. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ką slepia moksliniai tyrimai Alice Eagly apie lyčių panašumus ir skirtumus Savo darbą apie lytis pradėjau nuo projekto apie socialinę įtaką XX a. Svarbūs ir socialiniai. Didesnis moterų polinkis atsižvelgti į kitų žmonių poreikius ir demokratiškiau elgtis yra vertinamas palankiau ir daugelyje situacijų gali būti privalumas. kad šie skirtumai būtinai neigiamai atsiliepia moterims. ir asmeniniai elgsenos aiškinimai. šiuo metu moters stereotipas yra palankesnis nei vyro.gali sumažinti jų galią bei veiksmingumą situacijose. kad išorinės jėgos lemia elgseną: save mes laikome laisvomis būtybėmis. Žmonės neturėtų manyti. kokia kryptimi ji pasuks. . Dėl šios priežasties aš nutariau kiekvieno „socialinės įtakos" skyriaus pabaigoje atkreipti dėmesį į didžiosios tiesos priešybę: asmens galią. Jaučiame. ypač kai prisimenami lyčių vaidmenys. Per daugelį metų mano požiūris reikšmingai pasikeitė. kad jei atsižvelgsime ir į neigiamas.savybės. lemia rytdienos situaciją. nesame blaškomi aplinkos į visas puses. Galbūt kultūros galios akcentavimas kelia diskomfortą. priskiriamos moterims. Šiaurės Vakarų universitetas Situacijos galia ir žmogus „Būna trivialios tiesos ir didžiosios tiesos.

ar kambario plotą nulemia jo ilgis. Kas sukuria socialinę situaciją. Žmonės ir situacijos sąveikauja bent trimis būdais. • Žmonės dažnai susikuria situacijas. Ji labiau panaši į namus. 1983). ar išorinės situacijos. kuriuos patys susikuriame. moteriškas ar seksualus. Socialinė aplinka . aktyvūs žmonės renkasi situacijas. kad kuris nors žmogus turėtų būti ekstravertas. japonai labiau nei britai pasiduoda socialiniams lūkesčiams (Argyle ir kiti. mūsų bendravimas su juo gali paskatinti būtent tokią elgseną. žmonės prisideda prie socialinių situacijų susidarymo. . Biologiniai veiksniai veikia kultūrini kontekstą o kultūra remiasi prigimtiniais dalykais. Jie greičiau apsigyvens San Franciske ar Toronte ir įsilies į aplinkosaugos organizacijos Greenpeace gretas (arba skaitys Manchester Guardian. Be to. kad skirtingai interpretuoja situacijas ir į jas reaguoja. Mes kuriame savo socialinį pasaulį. kultūrą ir lyt|? • Biologiniai ir kultūriniai aiškinimai neprivalo būti prieštaringi. sukuria jos narės. Visų pirma žmonės skiriasi tuo." Lao-Dzė. vieni žmonės (grupės ar asmenys) jautriau reaguoja į socialines situacijas nei kiti (Snyder. daugelį situacijų kurios daro jiems įtaką pasirenka patys. kad aistringi politiniai liberalai įsikurs Orindžijos apygardoje Kalifornijoje arba taps Prekybos rūmų nariais. The Simple Way („Paprastas būdas") APIBENDRINIMAS Kokią išvadą galime padaryti apie genus. G E N A I . ar plotis. • Didžioji tiesa apie socialinės įtakos galią bus tik pusiau tiesa. Tiesą pasakius. Trečia. „Tiesos žodžiai visada būna paradoksalūs. skatinančias socialinę sąveiką. • Žmonės dažnai patys renkasi situaciją (Ickes ir kiti. ne tai. jei atskirsime papildančią tiesą: asmens galią.kitaip tariant. Mažai tikėtina. 1978). pasirinks jų polinkius sutvirtinantį socialinį pasaulį. Kadangi mūsų protai realybę suvokia skirtingai. jei ne sociumas? Liberalią aplinką sukuria liberalai. ar vidinis nusiteikimas (arba kultūra ar evoliucija) lemia elgseną. Tai. Turėdami galimybę rinktis. Rinkdamiesi aukštąją mokyklą jūs pasirinkote būti veikiami tam tikrų socialinių aplinkybių. Tačiau žmonės taip pat veikia socialines aplinkybes. o jis kuria mus. jie tarpusavyje sąveikauja.tai ne oras. 1985): • Bet kuri socialinė situacija skirtingus žmones veikia skirtingai. o ne Times of London) . Tad galią turi ir žmonės. ir situacijos sąveikauja. Prisiminkime. Ši sąveika vyksta bent trimis būdais (Snyder ir Ickes. kad mūsų išankstinė nuosmonė gali pasitivirtinti: jei tikimės. tolygus klausimui. kurią įsivaizdavome.5 s k y r i u s . kiekvienas iš mūsų atitinkamai reaguoja į situacijas. Klausimas. 1997). priešiškas. Pavyzdžiui. K U L T Ū R A IR LYTIS 221 Socialinės aplinkybės iš tiesų stipriai veikia žmones. kas mums nutinka. Ir žmonės. ir situacijos. Antra. kas vyksta studenčių draugijoje.

kad žmonės arba reaguoja į aplinką. Tačiau ar vienas požiūris teisingesnis už kitą? Išmintinga laikyti save aplinkos produktais (kitaip imtume pernelyg didžiuotis savo laimėjimais ir pernelyg save kaltinti už esamas problemas). Tačiau turbūt būtų pravartu dažniau daryti ir priešingą prielaidą . Abu požiūriai teisingi. kad kitus žmones veikia situacijos. ar architektais? Abipusio priežastingumo teorija leidžia teigti. Tada žvelgdami į save manytume. arba ją veikia. labiau į j u o s įsijausime. kuriuos laisva valia pasirinko „amoralūs". kad kiti yra veikiami aplinkos. ir architektai. tačiau neteisti kitų. nes mes esame ir savo socialinio pasaulio produktai. o ne impozantiškai smerksime nemalonius poelgius. kad esame saviveiksmingi.) Dauguma religijų skatina atsakyti už save. o kitus laikyti laisvais aktoriais (kitaip taptume tėviškai globėjiški ir linkę manipuliuoti). S O C I A L I N Ė ĮTAKA Post scriptum: ar turėtume laikyti save socialinio pasaulio produktais. „sadistiški" ar „tingūs" žmonės.222 II d a l i s . o santykiuose su kitais ieškotume supratimo ir socialinių reformų. (Jei manysime. Ar taip yra dėl įgimto žmonių polinkio atleisti savo klaidas ir teisti kitus už jų padarytas nuodėmes? .save laikyti laisvais aktoriais ir manyti.

Užkrečiamas žiovulys Atkreipkime dėmesį. Masinė apgaulė Ascho studija apie grupės daromą spaudimą Milgramo paklusnumo eksperimentai Kokios paklusnumo priežastys? Atkreipkime dėmesį. Stanley Milgramas apie paklusimą Kaip nuspėti galimą konformistiškumą? Grupės dydis Vieningumas Sutelktumas Padėtis Viešoji reakcija Ankstesnių įsipareigojimų nebuvimas Kodėl elgiamasi konformistiškai? Kas elgiasi konformistiškai? Asmuo Kultūra Socialiniai vaidmenys Ar norime būti kitokie? Reaktyvusis pasipriešinimas Unikalumo įrodymas Post scriptum: kaip būti individualybe bendruomenėje . Aukų suasmeninimas Mintys apie klasikinius tyrimus Ką slepia moksliniai tyrimai.Konformizmas Kas yra konformizmas? Klasikiniai konformizmo tyrimai Sherifo normų kūrimo tyrimai Mokslinių tyrimų išvada.

jog kartais elgtis konformistiškai yra blogai (kai dėl to vairuojama išgėrus arba pasielgiama rasistiškai). esate patyrę tokį reiškinį: pasibaigus polemiškai lektoriaus kalbai ar koncertui. kai aplink visi stojasi? Būti vieno asmens mažuma nėra lengvas dalykas. o ne teigiamą (bendruomeninis jautrumas. savitvardos ir brandos požymis (Markus ir Kitayama. paklusnumas). 1859 („Apie laisvę") e abejonės. 1993 („Bendruomenės dvasia") Kas yra konformizmas? Pradėkime nuo paskutinio klausimo. kurie. komandinis žaidimas). Individualistinėse Vakarų kultūrose. The Spirit of Community.„Visa." John Stuart Mill. Šitokio konformistiško elgesio situacijos kelia šio skyriaus klausimus: • • • • • Kodėl. Japonijoje veikti išvien su kitais yra ne silpnumo. o tolerancijos. kartais . kurį mums daro bendruomenė. žodyje „konformizmas" slypi neigiama prasmė. tačiau turėdami omenyje bendras vertybes galime teigti. kad įsižeistumėte. kaip leidžia manyti klusnios „bandos" įvaizdis? O gal reikėtų tai vadinti „grupiniu solidarumu" arba „socialiniu jautrumu"? B „Socialinis spaudimas. netoli scenos esantys aistringi garbintojai atsistoja ir ima ploti. yra pagrindinis moralinių vertybių ramstis. kas žlugdo asmenybę. .pa- . Tačiau ar liksite sėdėti. Paskui jau atsistoja ir tie. Ar konformizmas yra gera. Jų pavyzdžiu paseka esantieji toliau ir prisijungia prie ovacijų. žmonės. būtų mandagiai paploję sėdėdami patogiose kėdėse. Tikriausiai ir jūs nors trumpam atsistosite su visais. ką girdėjote. nebent jums labai nepatiko tai. jei nebūtų buvę paskatinti. 1994). ar bloga savybė? Į šį klausimą nėra mokslu pagrįsto atsakymo. reagavimas. Šiaurės Amerikoje ir Europoje socialinės psichologijos specialistai." Amitai Etzioni.gerai (kai sukliudo brautis į eilę prie teatro). konformizmui teikia neigiamą reikšmę (prisitaikymas. nepaisant jų įvairovės. būdami didelėje grupėje dažniausiai elgiasi vienodai? Kokiomis aplinkybėmis žmonės elgiasi konformistiškai? Ar kai kurie žmonės labiau linkę elgtis konformistiškai? Kas priešinasi spaudimui elgtis konformistiškai? Ar konformistiškumas yra tokia bloga savybė. „Japonijoje. yra despotizmas. kad ir kokiu vardu jį vadintume. priklausydami individualistinėms kultūroms. Kaip jaustumėtės išgirdę. ir dar kitais atvejais tai nereikšminga (kai teniso žaidėjai dėvi baltą aprangą). Kai sėdite tarp šių žmonių. kad kažkas jus pavadino „tikru konformistu" (prisitaikėliu)? Įtariu. kuriose pasidavimas bendraamžių spaudimui nekelia susižavėjimo. On Liberty. viena jūsų dalis nori ir toliau sėdėti („Šis lektorius visai neatspindėjo mano pažiūrų"). nuolankumas.

KONFORMIZMAS 225 stebi Lance Morrow (1983). paklusnumą ir pritarimą. tai vadinama paklusnumu. . jei prisiimame atsakomybę už jį. Kartais nuoširdžiai darome tai. ko gali tikėtis vienas iš kito. kai žmonės tiksliai žino. paklusnumas (obedience) Prisitaikymas vykdant tiesmuką paliepimą. Elgtis konformistiškai nereiškia vien tik veikti taip. 2000). Pritarimas kartais išplaukia iš nuolaidumo. Kaip buvo pabrėžta 4 skyriuje. ar tai konformizmas? Galbūt taip. tiriantys konformizmą. konformizmas (conformity) Elgsenos ar įsitikinimų pakeitimas. vidinis konformizmas vadinamas pritarimu. o ne trumpi plaukai. pritarimas (acceptance) Konformizmas. ar elgiatės konformistiškai? Kai palaikote kitų nuomonę." Išvada: mes pasirenkame mūsų vertybes bei požiūrius atitinkančias sampratas.nusileidimas tiesmukam paliepimui.pritarimas grupės nuomonei jaučiant vidinį pasipriešinimą. nes esame įtikinti. Užsirišame kaklaraištį ar apsivelkame suknelę. jei nebūtumėte grupėje. Panagrinėkime tris: nuolaidumą. kad moterims labiau tinka ilgi. Nuolaidumo atmaina yra paklusnumas .konformizmas? Kai kartu su milijonais kitų žmonių geriate pieną arba kavą. Galime kaip ir milijonai kitų gerti pieną. jei būtume buvę vieni. ar tai . ir įvertina. jei būtumėte vienintelis sirgalius tribūnoje? Yra kelios konformizmo rūšys (Nail ir kiti. Kai būdami minioje pakylate ir džiūgaujate dėl pergalingo įvarčio. Jei mūsų nuolaidumą sukelia aiški komanda. Tad konformizmas yra elgsenos arba įsitikinimų pakeitimas. Be etikečių negalime aptarinėti šio skyriaus temų. Paprastai mes pateisiname savo elgesį. nuostatas lemia elgsena.kai įsitikinimai ir elgsena atitinka socialinį spaudimą. siekiant prisiderinti prie kitų nuolaidumas (compliance) Konformistiškas viešo elgesio modelis. kai elgsena ir įsitikinamai atitinka socialinį spaudimą APIBENDRINIMAS Kas yra konformizmas? Yra dvi konformizmo elgsenos ar įsitikinimų pakeitimo pasiduodant grupės spaudimui formos. Tai reiškia veikti kitaip. kam paakino minia. kad sulauktume atpildo arba išvengtume bausmės. Ar pašoktumėte iš džiaugsmo dėl įvarčio.< .visur jaučiama ramybė. ką darome. siekiant prisiderinti prie kitų. pritarimas. o gal ir ne. Klasikiniai konformizmo tyrimai Kaip socialiniai psichologai tyrė konformizmą laboratorijoje? Ką jų gauti duomenys byloja apie socialinį poveikį ir blogio prigimtį? Mokslininkai. Šis išorinis prisitaikymas yra nuolaidumas. sukuria miniatiūrinį socialinį pasaulį mikrokultūrą laboratorijoje. kaip kiti žmonės. Šis nuoširdus. Etiketės ir apibūdina. kuri supaprastintai atkuria svarbių kasdienių so. ir jos neišvengiamos. kuri atsiranda. ar jūs elgtumėtės ir manytumėte taip pat. nuolaidumas. nei kad būtume pasielgę.6 skyrius. Nuolaidumas. nors mums nepatinka to daryti. Tad išsiaiškinkime štai šių etikečių prasmę: konformizmas (prisitaikymas). paklusnumas. Pritarimas . kai atsižvelgiama į užuominomis ar aiškiai išreikštą pageidavimą bet slopinant vidinį pasipriešinimą. Viskas priklauso nuo to. kad pieną gerti sveika. Kartais prisitaikome prie lūkesčio ar pageidavimo iš tiesų nepritardami tam. Paklūstame. tai reiškia ir jausti kitų žmonių veiksmų įtaką.

1954). (Ši norma buvo klaidinga. Po to šis pasitraukdavo iš eksperimento. Iš pradžių nieko nevyktų. 1937) kėlė klausimą. jūs vis tiek sakytumėte: „šešis colius". pakeisdavo kitas. Pasinaudodami autokinetiniu reiškiniu. jie liepė eksperimentuotojo padėjėjui (fiktyviam tiriamajam) klaidingai atsakyti į klausimą. ir prie jūsų prisijungtų kiti du. . taip ir Sherifas norėjo išskirti normų kūrimąsi ir po to su juo eksperimentuoti. kad ir kiti tyrinėtojai šiuos tyrimus kartojo. savo ruožtu. šių eksperimentų metu dažniausiai išsikristalizuodavo grupės norma. Kai po metų eksperimentas buvo pakartotas su kiekvienu žmogumi atskirai. Po to keletą sekundžių šviesos spindulėlis pasiblaškytų ir išnyktų. . kol jie užsitarnavo „klasikinių" eksperimentų vardą. jei šis grupinis patyrimas būtų pakartotas tą pačią ir dar dvi dienas iš eilės? Kolumbijos universiteto studentai vaikinai. (Ar tai reiškia nuolaidumą. Eksperimentuotojas pakartotų procedūrą.226 II d a l i s .sako kitas. vadinama autokinetiniu reiškiniu.) Sherifas ir kiti naudojo šį metodą siekdami atsakyti į klausimus apie žmonių pasidavimą įtaigai. Robertas Jacobsas ir Donaldas Campbellas (1961) Šiaurės Vakarų universiteto laboratorijoje tyrė. savo vertinimus pakeitė pastebimai. „Du colius". Kai kurie iš šių tyrimų atskleidė tokių stulbinamų dalykų. ar laboratorijoje įmanoma stebėti socialinių normų radimąsi. jūsų vertinimų vidurkis būtų apie aštuonis colius. Truputį sutrikę. Muzaferas Sherifas (1935. kurį. Šį kartą pasakytumėte: „dešimt colių". ar pritarimą?) Nustebinti tariamos kultūros galios įtvirtinti klaidingus įsitikinimus. Tariamas nekintamo šviesos taško judėjimas tamsoje.1 paveiksle. Mes aptarsime tris eksperimentus. Tamsiame kambaryje neįmanoma nustatyti atstumo. Toliau kartojant eksperimentą. Kitą dieną sugrįžtumėte. kuriuos tyrė Sherifas. ar tebesilaikė grupės normos? Įdomu. . kiek pasislinko šis spindulys. kiek pasislinko šviesos taškas. tie du pasako savo vakarykštį spėjimą. sėdėtumėte tamsiame kambaryje. kurie vakar patyrė tą patį. „Vieną colį". plačiai aptarinėjo.sako vienas. tad jūs netvirtai ištartumėte: „šešis colius". Kaip biologai stengiasi atskirti virusą. ar jie vertino savaip. iš kurių kiekvienas pateikia savo metodą konformizmui studijuoti ir atskleidžia stulbinamų dalykų. Sherifo normų kūrimo tyrimai Pirmasis iš trijų klasikinių tyrimų 5 skyriuje nagrinėtą kultūros galią sukurti ir pratęsti socialines normas sujungia su šiame skyriuje aptariamu konformizmu. S O C I A L I N Ė Į T A K A dalinių sąveikų ypatybes. kad galėtų su juo eksperimentuoti. Ar pasikeistų jūsų atsakymas. Jei būtumėte vieno iš Sherifo eksperimentų dalyvis. Tada turėtumėte atspėti. Kodėl? Šviesos spindulys niekad nepasislinkdavo! Sherifas pasinaudojo optine apgaule. o per keturis su puse metro nuo jūsų pasirodytų šviesos spindulėlis. kad jie tebesilaikė grupės normos (Rohrer ir kiti. Kai šviesa užgęsta pirmą kartą. Klastotė išliko (nors mažėdama) pen- autokinetinis reiškinys (autokinetic phenomenon) Savaiminis (auto) judėjimas (kinetic). Kaip parodyta 6. kaip perduodami klaidingi įsitikinimai. ir jo vietą užirrtdavo tikrasis dalyvis.

1621 („Melancholijos anatomija") . Ricko van Baareno ir jo kolegų (2004) Olandijoje atlikti tyrimai atskleidžia. Įsivaizduokite. Šį reiškinį Peteris Totterdellas ir jo kolegos (1998) pavadino „nuotaikos sąsaja".6 skyrius. (Žr. Ar jūs . ir kartu pajudinsite pėdą? Jei taip. kad dalyvaujate viename iš jų eksperimentų ir dirbate kartu su eksperimentuotojo padėjėja. tai visai tikėtina. 1954 metų kovo 4 mėnesio pabaigoje Sietlo laikraščiai pranešė apie už 80 mylių į šiaurę esančiame mieste įvykusį atsitikimą . p. kad tai pačiai darbo grupei priklausančių žmonių nuotaikos kartu kildavo ir krisdavo. ir jis paskatins jus jausti tai. KONFORMIZMAS 227 10 Individualiai Grupėje 6.kaip ir kiti eksperimento dalyviai . mėgdžiojimas stiprina socialinius saitus ir netgi skatina skirti daugiau pinigų labdarai. Būdami tarp laimingų žmonių. arba pajudina pėdą. kad toks mėgdžiojimas padeda kitam žmogui jus pamėgti ir prireikus pagelbėti. nusijuokti ar nusižiovauti. kai jie pakartotinai vertina tariamą šviesos taško pasislinkimą Šaltinis: Duomenys iš: Sherif ir Sherif. ką jaučia kitas žmogus (Neumann ir Strack. ir netrukus aplinkiniai pradeda daryti tą patį. atliktas be jokio sąmoningo ketinimo prisitaikyti. c o r\ 2 žmonės __ 6 žmonės Pirmoji diena Antroji diena Trečioji diena Ketvirtoji diena kiose eksperimento dalyvių komandose. „Kodėl žiovaujantis žmogus užkrečia žiovuliu kitą?" Robert Burton. Kitą socialinės infekcijos formą Tanya Chartrand ir Johnas Barghas (1999) vadina „chameleono efektu". Kartais pasidavimo įtaigai pavyzdžiai gali pralinksminti. o ne į mus nepanašių žmonių grupė. kuri retkarčiais arba pasitrina veidą. jei manome. patys galime pasijusti laimingi.pasitrinsite veidą kartu su tuo žmogumi.suskilusius priekinius automobilių stiklus. Foninis juokas būna labai įtaigus.1 PAVEIKSLAS Sherifo normų kūrimo eksperimentų grupės pavyzdys 8 8 5 6 ^ ^ ^ žmogus Trijų žmonių vertinimai sutampa. Mes mieliau gelbstime surinkti iškritusius rašiklius tam žmogui. apeliuoja į mūsų atvirumą įtaigai. transliuojamas per humoro laidas. 2000).") Foninis juokas. kad juokiasi į mus panašūs žmonės. Šie žmonės tapo „netyčiniais kultūrinės apgaulės perdavimo suokalbininkais". Pasidavimas įtaigai gali būti ir didelio masto reiškinys. kuris elgiasi panašiai kaip mes. „Mokslinių tyrimų išvada. Šių eksperimentų išvada: mūsų požiūris į realybę iš tiesų nepriklauso tik nuo mūsų. Užtenka vienam žmogui nusikosėti. Anatomy of Melancholy. ( 0 ( 0 E ( ū '•0 ^ O. 209. kad šis poelgis bus automatiškas. kuris jį pasitrynė. Užkrečiamas žiovulys. Tiriant britų medicinos seseris ir buhalterius buvo pastebėta. 1969. Atrodo.

suskaičiavo.2 PAVEIKSLAS. matome.spontaniškas elgesys. Provine parodė tiriamiesiems penkių minučių trukmės filmuką kuriame vyriškis nuolat žiovavo. kad žmonės. O žiūrėdami filmuką kuriame žmonės šypsojosi. o ne per valandą iki užmigdami. nieko nereiškia. O jam patinka tyrinėti. Kai Provine paprašė eksperimento dalyvių 30 minučių per televiziją žiūrėti techninio patikrinimo lentelę. pajėgia žiovauti. sportininkai prieš startą smuikininkai. Taip elgiasi ir pabudę iš miego šunys bei katės. Provine teigia. Žiovulį gali sukelti ir įtampa. todėl rodė tiriamiesiems visą žiovaujančio žmogaus Kai mums nuobodu. Žiovauja primatai. gali būti užkrečiamas. vien tik burną ir nežiovaujantį besišypsantį veidą (kontrolinė sąlyga). jie žiovavo 70 proc.prasideda giliu įkvėpimu ir baigiasi trumpesniu kulminaciniu (malonumąsukeliančiu) iškvėpimu. juoką ar žiovavimą. kai nesimatydavo burnos. veidą veidą kuriame nesimatė žiovaujančiojo burnos.„pastovių veiksmų seka". Kurios veido dalys sukelia žiovulį? Robertas Provine (2005) sudarė 4 grupes po 30 žmonių ir kiekvienai parodė skirtingus penkių minučių trukmės vaizdo įrašus: kai vyras šypsosi. Provine teigia. kurie būna aktyvūs kartojant ar mėgdžiojant matytus veiksmus. kuri žiovaujančiojo veido dalis yra paveikiausia. Taip pat ir katės. paukščiai. Žiovaujantis veidas . Taigi burnos prisidengimas žiovaujant. netgi žuvys. atrodo. Skaitydamas Provine tyrinėjimus apie užkrečiamą žiovulį aš nusižiovavau keturis kartus (ir pasijutau truputį kvailai). žiūrėję ne tokius nuobodžius muzikinius vaizdo klipus. nes mokantis naujų dalykų jos nerimas. vieną nusižiovavimą nuo kito skiria vos minutė. Kiek kartų Kiek žmonių Kiek kartų Kiek žmonių Kiek kartų 6. Suradus smegenų „veidrodinio atspindžio neuronus".kai dalis rodomo veido uždengta. nusišypsojo tik 21 proc. Kada žiovaujame? Kai esame apsnūdę. krokodilai. Tik įdomu. trunkanti apie 6 sekundes. kad jie daugiau žiovauja valandą po nubudimo.lyg dirgiklis. ar aukštyn kojomis. Norėdamas ištirti. vėžliai. galima sukurti biologinį mechanizmą paaiškinantį. kad žiovavimas . ar žiovulys. Šį reiškinį tikriausiai pastebėjote skaitydami šį skyrelį. 6. pavyzdžiui. bet paveikesnės buvo žiovaujančiojo akys ir mimika. kurie negali pajudinti kūno. ir moterims vienodai dažnai pasitaiko nusižiovauti. kad netgi galvojimas apie žiovulį paprastai jį sukelia. Dažnai žiovauja desantininkai. . tiriamųjų nusižiovavo. kad kartais moksliniai tyrimai nekreipia dėmesio į kasdienį elgesį. kurie Provine prašymu rašė žiovavimo dienoraštį. kuris suaktyvina žiovavimo modelį. dažniau negu kontrolinės grupės tiriamieji.228 II d a l i s . Kai žiovauja kiti žmonės. Žiovaujančiojo burna paskatino keletą kartų nusižiovauti. Dažnai vos pabudę žiovaudami rąžomės. Kodėl? Kada? Merilendo universiteto Baltimorėje psichologas Robertas Provine (2005) pastebi. kad žiovaujančiojo veidas sukeldavo žiovulį net tuomet. Čia nieko stebėtina. Tai įrodo. nuolat pasireiškia „žiovulio priepuoliu". ar viskas pavyks. ar nufotografuota tik žiovaujančiojo burna. kai žiovauja. tiriamųjų. Žiovulys dažnai kartojasi. . Ir vyrams. Jo nuomone. norėdamas tyrinėti žiovavimą natūralioje aplinkoje. Provine norėjo išsiaiškinti. gali turėti tik chronometrą užrašinę ir rašiklį. kodėl mes taip dažnai žiovaujame matydami žiovaujant kitus.2 pav. S O C I A L I N Ė ĮTAKA mokslinių tyrimų išvada Užkrečiamas žiovulys Žiovauti yra būdinga visiems stuburiniams gyvūnams. nesvarbu. laukiantys savo eilės eiti į sceną. kaip ir juokas. Pastebėjau ir aš. Mano draugė skundėsi. 55 proc. kad darbe dažnai jaučiasi nesmagiai. besirengiantys pirmajam šuoliui parašiutu. o dviem grupėms . kad žiovulys . ar žiovulio veiksmas rodomas nespalvotai. Net visiškai paralyžiuoti pacientai.

kurios širdies jam nepavyko užkariauti. po rimtų dramų. Nors ne visų tyrimų metu buvo pastebėtas savižudybių mėgdžiojimo reiškinys. o ne pro juos. Ir Vokietijoje. 1999. atstumtas moters. 23 moksleiviai prisipažino. baimindamiesi. ironiška. ku- . kad po vandenilinės bombos bandymų Ramiajame vandenyne ant Sietlo ėmė lyti radioaktyvusis lietus. „Atkreipkime dėmesį. Balandžio 15 dieną Sietlo policija gavo per 3000 pranešimų apie suskilusius priekinius stiklus (Medalia ir Larsen. Netrukus po to.apgadinti keliai. dėl kurio knyga kai kur buvo netgi uždrausta. atidžiai žiūrėjome į priekinius stiklus. ir aš gyvenau Sietle. kad žinomų savižudybių ir mirtimi pasibaigusių autoavarijų bei privačių lėktuvų katastrofų (kurios kartais būna užmaskuotos savižudybės) padaugėja po plačiai žiniasklaidoje aprašytų savižudybių. o vienoje mokykloje. Phillipsas ir jo bendradarbiai (1985. kurioje per 18 dienų nusižudė du moksleiviai. kad jaunuoliai mėgdžioja desperatišką Verterio veiksmą.6 skyrius. esančiame už 65 mylių. kad tikrasis kaltininkas gali būti masinis pasidavimas įtaigai. 1989) teigia. be to.už 95 mylių esančiame mieste. Nuo balandžio 17-osios skundų nebebuvo. Romane Verteris. juo daugiau nelaimingų įvykių. Prisimenu. Tačiau balandžio 16-ąją laikraščiai parašė. Juo daugiau informacijos apie tokius įvykius. Kodėl tai pastebėjome tik po balandžio 14-osios? Pasidavę įtaigai. ir Jungtinėse Valstijose savižudybių skaičius truputį padidėjo po savižudybių muilo operose ir. Po knygos išleidimo pasipylė pranešimai. KONFORMIZMAS 229 Balandžio 14-osios rytą buvo pranešta apie panašų įvykį mieste. kad automobilių stiklų skilinėjimo priežastis buvo pati paprasčiausia . Jonas. 1958). per mėnesį po 1962 rugpjūčio 6 dieną įvykusios Marilyn Monroe savižudybės Jungtinėse Valstijose užregistruota 200 savižudybių daugiau nei įprasta. kad galvojo apie savižudybę (Joiner. Pavyzdžiui. nebuvo toks juokingas. kai 1774 metais buvo išleistas pirmasis Johanno Wolfgango von Goethe romanas „Jaunojo Verterio kančios". NSO stebėjimai ir netgi savižudybės dažnai kyla bangomis (žr. Iki vakaro priekinių stiklų skilinėjimo banga pasiekė Sietlą. jaunuoliai Europoje ėmė dėvėti geltonas kelnes ir juodus švarkus. buvo dar septyni bandymai nusižudyti. kuriuose žiniasklaida jas aprašo. Knygos sukelta mados epidemija atrodė juokingai. Po dviejų šimtų metų sociologas Davidas Phillipsas patvirtino. kad egzistuoja savižudiško elgesio pamėgdžiojimo reiškinys. o dar po kiek laiko . Pasidavimas įtaigai ne visada taip pralinksmina. Tą vakarą Sietlo meras paskambino prezidentui Eisenhoweriui prašydamas pagalbos. Man tuo metu buvo 11 metų. kaip mes apžiūrinėj ome savo automobilio priekinį stiklą. Masinė apgaulė"). nusišauna pistoletu. jis išaiškėjo Vokietijoje ir Londono psichiatrinėje ligoninėje. ir pavadino jį „Verterio efektu". Užgrobimai. tačiau kitas knygos poveikis. Vėliau paaiškėjo. 1992). savižudybių padaugėja tik tuose regionuose. kaip rengėsi Goethe aprašytas jaunuolis vardu Verteris. Be to. kur per vienerius metus nusižudė 14 pacientų.

gandai vertė žmones stebėti įprastus.pasekmė.. Phillipsas teigia. nieko nerado (Jonės ir kiti. kad įprastos odos ligos . Šis faktas gali paaiškinti atsitiktines pamėgdžiojančias paauglių savižudybes. pilotuodamas asmeninį lėktuvą netoli Reinjero kalno. Įsitikinęs. kurioje mokėsi 2000 moksleivių.paaštrėjo galbūt dėl nerimo. jis mėgino apie tai pranešti FTB. kodėl atidarytos durys. jis nuvyko į vietos laikraščio redakciją ir pranešė apie pusmėnulio formos objektus. pesticidų. kad viduramžiais Europos vienuolynuose pasireikšdavo imituojančios elgsenos protrūkiai. antraščių kūrėjai sukūrė „skraidančių lėkščių" pavadinimą visame pasaulyje sukeldami didžiulę bangą pranešimų apie 1947 metų vasarą pastebėtus skraidančius objektus. kad Vokietijos vienuolyne viena vienuolė pradėjo kandžioti savo drauges ir netrukus „visos šio vienuolyno vienuolės ėmė kandžioti viena kitą". viena vienuolė pradėjo miaukti kaip katė. rugsėjo 11-osios visose Jungtinėse Valstijose be jokios akivaizdžios priežasties daugelį moksleivių ėmė kamuoti niežintys raudoni bėrimai (Talbot. odos išsausėjimas tvankiose klasėse .ko nors.ir. kai jie pamatydavo bėrimus (net jei tarp jų ir išbertųjų nebūdavo kontakto). . riose analizuojama savižudybės problema (Gould ir Shaffer. 1989. kas galėjo sukelti negalavimus . Jis atsakė: „Pranašas Elijas šį vakarą aplanko kiekvieno žydo namus ir gurkšteli vyno iš j a m paliktos taurės". plito „regimuoju būdu". Panagrinėkime ne tokią painią suvokimo problemą. Kai po to naujienų agentūra Associated Press 150yje laikraščių paskelbė apie pastebėtus objektus. herbicidų . Tyrėjai kruopščiausiai ieškojo virusų. Laikui bėgant. Viena vidurinė mokykla. su kuria susidūrė jaunas berniukas vardu Solomonas Aschas (1907-1996).230 II d a l i s . Žinoma.spontaniško klaidingų įsitikinimų išplitimo . mieguistumo. Kartais jis tampa „masine isterija": nusiskundimų kūno negaliomis banga mokykloje ar darbe. nes 170 moksleivių ir darbuotojų kreipėsi į gydytojus dėl skrandžio sutrikimų. S O C I A L I N Ė ĮTAKA atkreipkime dėmesį Masinė apgaulė Masinis pasidavimas [taigai yra masinės apgaulės . Galiausiai „visos vienuolės tam tikru dienos metu kniaukdavo kartu". kad žmonių sielą gali apsėsti žvėrys. Viename dideliame Prancūzijos vienuolyne tuo metu. Hafner ir Schmidtke. kasdienius simptomus ir vertinti juos kaip būdingus vaikų lankomai mokyklai. 2000). danguje pastebėjo devynis švytinčius objektus. Ascho studija apie grupės daromą spaudimą Sherifo autokinetinių eksperimentų dalyviai buvo susidūrę su neapibrėžta realybe.. 1986. spuogai. Sociologai Robertas Bartholomew ir Erichas Goode (2000) aprašo kitus praėjusio tūkstantmečio masinės apgaulės atvejus. priešingai nei virusas. galvos svaigimo ir skausmo. 2002). Štai ką Aschas prisiminė iš savo lankymosi tradiciniame Sederyje per žydų Velykas: Paklausiau greta manęs sėdinčio dėdės. Pranešama. buvo uždaryta dviem savaitėms. kad matė užsienio raketas. Kadangi FTB biuras buvo uždarytas. Po 2001 m. Kaip ir daugeliu kitų masinės isterijos atvejų. 1947 metų birželio 24 Kennethas Arnoldas. Žmones išberdavo po to. Taip pat buvo pastebėta. Phillips.egzema. kai buvo manoma. Šis bėrimas. kad labiausiai į savižudybę linkę paaugliai. kandžiojimosi manija išplito ir kituose vienuolynuose. nors jokio organinio pagrindo simptomams nebūna. mikrobų. 1982). kurie judėjo „tarsi virš vandens paleista lėkštė".

eksperimentuotojas prašo pasakyti. Kitas palyginimas taip pat lengvas. Įsivaizduokite. Etaloninė linija 6. kad penki prieš jus atsakinėję žmonės pasako: „antroji linija". Eksperimentų duomenimis. pamatysi.6 skyrius. ar palei taurę kažkas vyko ir ar vyno iš tiesų truputį sumažėjo (Aron ir Aron. kuri iš palyginimui pateiktų linijų atitinka etaloninę. todėl sunku tvirtinti." Henry George.klausiate savęs. Tad nenuostabu. dauguma žmonių „sako tiesą net tada. kurie atsakinėjo individualiai. Po to eksperimentuotojas pažvelgia į jus. Aschas svarstė: jei keletas žmonių (tariamieji eksperimento dalyviai) pateiktų vienodus klaidingus atsakymus. kuris rado tiesą. kokie yra mūsų mokymo metodai ir vertybės. pradedate prakaituoti. Trečiasis dalyvis sutinka su dviem pirmaisiais. kai kiti to nedaro". Buvau pasiryžęs pamatyti. ar mano akys?" Daugelis aukštųjų mokyklų studentų Ascho eksperimentų metu patyrė šį konfliktą. kaip mes jį pavadinome 1 skyriuje.3 paveiksle parodytų linijų atitinka etaloninę. kaip ir teisingi atsakymai į jo klausimus: „Tai. jūs atsilošiate ir imate spoksoti į korteles.3 PAVEIKSLAS Pavyzdžių palyginimas Solomono Ascho konformistiškumo tyrime Eksperimento dalyviai turėjo nuspręsti. žmonių elgėsi nekonformistiškai. Tačiau trečiasis bandymas nustebina. kontrolinės grupės dalyvių. 1881 („Airių krašto klausimas") . Palyginimo linijos Po daugelio metų psichologas Aschas laboratorijoje atkūrė savo vaikystės patyrimą. The Irish Land Question. ar kas nors pasikeis. kad vyno truputį sumažės". Nepaisant daugelio eksperimento dalyvių parodytos nepriklausomybės nuo aplinkinių.Ar jie akli. ar eksperimento dalyviai teigtų tai. Jūsų žandikaulis atvimpa. nes jie nulemia poelgius. atsakymų buvo nulemti konformistiškumo (o gal turėtume sakyti: „bylojo apie pasitikėjimą kitais?"). kam ji naudinga ar kas jai nepritaria. trys ketvirtadaliai bent vieną kartą pasekė kitų nuomone. pastebi Bertas Hodgesas ir Anne Geyer (2006). Taip ir atsitiko. Žmonės emociškai įsitraukė į šį veiksmą. Šiuose eksperimentuose trūko konformizmo „kasdienio realizmo". M a n o žvilgsnis buvo prikaustytas prie vyno taurės. verčia susirūpinti. p. kad tai antroji linija. kuri iš 6. ir jūs nusiteikiate paprastam testui. ką kitu atveju būtų paneigę? Nors kai kurie dalyviai visada laikėsi savo požiūrio. kad išsilavinę ir geranoriški jaunuoliai baltą noriai pavadina juodu. Tai kelia klausimą. „Kas čia vyksta? . Jūs esate šeštas tarp septynių žmonių. Teisingai atsakė 99 proc." Ascho procedūra tapo šimtų vėlesnių eksperimentų standartu. M a n e tai jaudino. kad dalyvausite suvokimo vertinimų tyrime. ją paskelbti. todėl pasitikslinau: „Ar jis iš tiesų ateina? Ar jis tikrai gurkšteli v y n o ? " Dėdė atsakė: „Jei labai atidžiai stebėsi taurę kai durys bus atidarytos. Nesunku pastebėti. pirmas dalyvis pateikia klaidingą atsakymą. ar aš?" Kiti du eksperimento dalyviai atsakinėja lygiai taip pat. Taigi 37 proc. tačiau čia pakako „eksperimentinio realizmo". neklausdami. Sherifo ir Ascho rezultatai stulbina. kad esate vienas iš savanorių Ascho tyrimo dalyvių. Jums kyla klausimai: „Kaip yra iš tiesų? Ar kolegos sako teisingai. Kai antrasis atsako taip pat. jog 63 proc. 1989. KONFORMIZMAS 231 Ši naujiena m a n e nustebino. Tai reiškia. kadangi „Leiskime tam. . 27). Nors teisingas atsakymas atrodo absoliučiai aiškus. Paaiškinęs. Ascho (1955) nuomonė dėl konformistiškumo buvo tokia pat aiški.

Esant 120 6. kaip eksperimentuotojas pririša mokinį prie kėdės ir prie jo riešo pritvirtina elektrodą. Įtampos reikšmės didėja 15V intervalais." Štai Milgramo. O gal pasiduotume? Šitokį klausimą kėlė socialinės psichologijos specialistas Stanley Milgramas. kad tai yra bausmės poveikio išmokimui tyrimas.4 pav. Tai labiausiai žinomi ir prieštaringiausi socialinės psichologijos eksperimentai. Kiekvieną kartą perjungiant jungiklį sublyksi šviesos. mokinys dejuoja. 90 ir 105 voltų įtampai. sukeldamas vis intensyvesnį elektros šoką. 1974) eksperimentais buvo tiriama. jog ne: jų žmogiškosios. Eksperimento metu vienas iš dalyvių privalo išmokyti kitą dalyvį sąrašą žodžių porų ir bausti už klaidas.dalimi. o po to stebi. Griežtas eksperimentuotojas pilku techniko švarku paaiškina. Milgramo paklusnumo eksperimentai Milgramo (1965. jūs ir aš niekada nepaklustumėte prievartai sukelti kam nors skausmą. biblinių parabolių ir klasikinės literatūros . kuris tik ką baigė seansą su konformistišku dalyviu. 6. ir nuvedamas į gretimą kambarį. kas nutinka. . kūrybingo menininko. „Galbūt labiau nei bet kuris kitas empirinis indėlis į socialinių mokslų istoriją. kur mokytojas užima savo vietą priešais „šoko generatorių" su jungikliais nuo 15 iki 450 voltų. Kiekvieną kartą. diskutuodami apie žmogaus prigimtį ir žmonijos istoriją. . 1974. „Labai stiprus šokas".jie tapo mūsų visuomenės bendro intelektinio paveldo . eksperimentuotojo padėjėjas. Ar galėtumėte paaiškinti apgaulę taip. „Mokytojas" (atėjęs į eksperimentą pagal skelbimą laikraštyje) gauna nestiprų elektros šoką (kad patirtų.pastebi Lee Rossas (1988). esant 75. jis išgirsta. . 1 skyrių). Jungikliai pažymėti etiketėmis: „Lengvas šokas". nei bausta už individualizmą. Ant 435 ir 450 voltų jungiklių etikečių parašyta „XXX".). rašiusio apsakymus ir stačiusio pjeses. eksperimentuotojas mokytojui liepia „padidinti įtampą vienu intervalu". Įsivaizduokite. spragteli relė ir suskamba skambutis. kai valdžios reikalavimai prieštarauja sąžinei.istorinių įvykių. Vienas dalyvis. kai mokinys atsako neteisingai. tai koks bus jų nuolaidumas susidūrus su tiesioginiu spaudimu? Ar kas nors galėtų priversti Amerikos ar Didžiosios Britanijos pilietį įvykdyti žiaurius veiksmus? Spėčiau. kaip. Be to. kad žmogus nepasijustų esąs patiklus ir kvailas? nebuvo spaudimo prisitaikyti: nebuvo siūlyta nei atpildo už „komandinį žaidimą". Po to mokytojas ir eksperimentuotojas sugrįžta į pagrindinį kambarį (žr. ką jaus jo „mokinys"). apsimeta. kad jo lapelyje parašyta „mokinys". Jei žmonės šitaip prisitaiko esant tik minimaliai įtakai.232 II dalis.4 PAVEIKSLAS Milgramo paklusnumo eksperimentas Šaltinis: Milgram. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Pastaba: profesinė etika reikalauja paaiškinti eksperimentą jam pasibaigus (žr. jog esate eksperimentuotojas. „Pavojinga: nepaprastai stiprus šokas" ir taip toliau. surežisuota scena: du vyrai ateina į Jeilio universiteto Psichologijos laboratoriją dalyvauti išmokimo ir įsiminimo tyrime. Kad pasiskirstytų vaidmenimis. eksperimento dalyviai iš kepurės traukia popierėlius. Jei eksperimento dalyvis paklūsta eksperimentuotojo nurodymams. santūrus 47 metų buhalteris. žodiniai tokių eksperimentų dalyvių pareiškimai toli gražu neprilygsta agresyviam veiksmui. kuria nevaržomai remiasi rimti mąstytojai. demokratinės ir individualistinės vertybės skatintų priešintis tokiam reikalavimui.

6. jog daugiau neatsakinėsiu. Obedience . Kai įtampa pakyla iki 150 voltų. 3 raginimas: Tęsti būtina. iš tiesų skauda. jog tylėjimą reikia laikyti neteisingu atsakymu. 56-57. KONFORMIZMAS 233 voltų. 4 raginimas: Jūs neturite kitos išeities. Pakaks. Išleiskite mane iš čia. mokinys šaukia. Jūs negalite manęs čia laikyti. Mokinio reakcijos Milgramo „širdies veiklos trikdymo" eksperimentuose 75V 90V 105V 120V 135V 150V 165V 180V 195V Ak! Ak! Ak! Ak!! Ak!!! Eksperimentuotojau! Pakaks. Išleiskite mane. Ak! Išleiskite mane! (Rėkdamas) (Rėkdamas) Ak! Negaliu pakęsti skausmo. Man darosi neramu dėl jos. Išleiskite mane iš čia! (Garsiau) Ak! Ei. Sakiau. Išleiskite mane! Sakau jums. Ak! Išleiskite mane iš čia. Atsakydamas į „mokytojo" klausimus ir maldavimus baigti eksperimentą. jis šaukia: „Eksperimentuotojau. Visi manė. jo protestas pasireiškia agonišku riksmu. Mano širdis streikuoja. Šaltinis: Stanley Milgram. Išleiskite mane iš čia. p. Išleiskite mane iš čia. mokinys šaukia. (Isteriškai) Išleiskite mane iš čia. Išleiskite mane iš čia. kad mano širdis nesveika. Aš toliau nebedalyvausiu eksperimente. eksperimentuotojas vartoja šias keturias žodinio raginimo formas: 1 raginimas: Prašom tęsti. Išleiskite. (Intensyvus ilgas riksmas) Išleiskite mane iš čia. Kai įtampa pakyla iki 300 ir 315 voltų. (Desperatiškas iš čia.1 lentelę). Kad priverstų eksperimento dalyvį tęsti. Išleiskite mane iš čia. Ar girdite? Išleiskite mane 21OV 225V 240V 255V 270V 285V 300V 315V 330V (Desperatiškas riksmas) Kategoriškai atsisakau toliau atsakinėti. Išleiskite mane iš čia. Ak! Ak! Ak! Išleiskite mane iš čia. ir jis atkakliai prašosi išleidžiamas. 1974. kad šokas sukelia skausmą. Gavęs 330 voltų šoką. išleiskite mane iš čia! Aš atsisakau toliau dalyvauti eksperimente! Atsisakau!" Pasiekus 270 voltų. Mano širdžiai negera. 6. eksperimentuotojas pareiškia. privalote tęsti. kad jie nustotų klausyti esant maždaug 135 voltų įtampai. Atsisakau tęsti. (Vis stiprėjantis riksmas) Sakiau. jis nutyla (žr.6 skyrius. aukštųjų mokyklų studentų ir vidurinei klasei atstovaujančių suaugusiųjų. išleiskite mane. New York: Harper & Row. Išleiskite mane! Išleiskite mane! Išleiskite mane! Išleiskite mane iš čia! Išleiskite mane! Išleiskite mane! to Authority. kad jį tęstumėte. 2 raginimas: Eksperimentui reikia. Aš nebedalyvauju šiame eksperimente. Išleiskite mane iš čia. Prašau. kad daugiau neatsakinėsiąs. Neturite teisės manęs čia laikyti.1 LENTELĖ. Išleiskite mane. (Desperatiškas riksmas) riksmas) Išleiskite mane iš čia. Kaip ilgai jūs paklustumėte? Milgramas papasakojo apie eksperimentą 110 psichiatrų. Išleiskite mane iš čia! Neturite teisės manęs čia laikyti! Išleiskite mane! Išleiskite mane iš čia! Išleiskite mane iš čia! Mano širdis! Išleiskite! Išleiskite! Ak! Eksperimentuotojau! Išleiskite mane iš čia.

) Tačiau kai Milgramas atliko eksperimentą su keturiasdešimčia 20-50 metų amžiaus įvairių profesijų asmenų. kad galėtų įvertinti kultūrinius skirtumus. kad „nors elektros šokas gali sukelti skausmą. pakluso įsakymui tęsti procedūrą tol. (Psichiatrai spėjo. paklustų kiti. kad būtų paklūstama iki XXX ribos. Milgramas mokinio protestams suteikė dar daugiau įtaigos.). paklususių eksperimentuotojo reikalavimams. Tačiau kai kurie kritikai teigė. Kupini kančios mokinio protestai nedavė jokių rezultatų. Milgramas paklausė. jog Milgramas su savo eksperimento dalyviais elgėsi taip. 6. S O C I A L I N Ė ĮTAKA nė vienas neketino viršyti 300 voltų. 1986). daugelis „mokytojų" patirdavo kančią.) kėlė įtampą iki 450 voltų. kol po dar dviejų bandymų eksperimentuojąs paliepė baigti. iš 40 eksperimento dalyvių 25 (63 proc. nepaisant mokinio protestų ir nevykusių atsakymų. Iš tiesų. 2000).234 II dalis. Jo taikomos procedūros taip pat privertė susimąstyti daugelį socialinių psichologų (Miller. jS 90 Maldauja išleisti 80 70 -o (D Šaukia ir atsisako l atsakinėti 60 50 40 75 „Vidutinis" 150 „Stiprus" 225 „Labai stiprus" 300 375 „Intensyvus" „Pavojingas gyvybei" 450 „XXX" Šoko intensyvumo augimas . jog taip ilgai gali ištverti maždaug vienas iš tūkstančio.5 pav. Tad užuot nuvykęs į Vokietiją. išraiška procentais. kaip ilgai. tie. Šiuose eksperimentuose „mokinys" negaudavo jokio elektros šoko (jis išsilaisvindavo iš elektros kėdės ir įjungdavo magnetofoną. jis nesuardo audinių".5 PAVEIKSLAS Milgramo paklusnumo eksperimentas Dalyvių. ir planavo pakartoti eksperimentą Vokietijoje. Suprasdamas. jog skauda 6. jog savęs vertinimas gali būti tendencingas. Tiesą pasakius. 26 iš jų (65 proc. Milgramas tikėjosi.) visiškai pakluso eksperimentuotojo reikalavimams (žr. jų manymu. Beveik nė vienas nesitikėjo. Šaltinis: Milgram. kad klusnių eksperimento dalyvių nebus daug. kaip šie elgėsi su savo aukomis: prieš dalyvių valią sukeldavo jiems stresą. mokytojas girdėdavo jį užsimenant apie „nedidelę širdies ydą" ir eksperimentuotojo patikinimus. 1965. Milgram. tačiau gauti rezultatai jį sutrikdė (A. Kai mokinys buvo rišamas prie kėdės. Milgramo eksperimentų etika Milgramą sujaudino eksperimento dalyvių paklusnumas. kurie pasiekė 450 voltų. kuriame buvo įrašyti protestai). Jie pra100 Mokinys nusiskundžia.

kad eksperimentų keliamą žiaurumą „nieko neįtariantiems dalyviams pranoksta tik išprovokuotas jų pačių žiaurumas" (Marcus. 1996). kad savanoriškai sutiko jame dalyvauti.. drebėdavo. kurio tikėjosi . Atrodo.. 84 proc. eksperimente galėjo keistis dalyvių savivoka. buvo mažesnis. nepaisant laikino streso. Atstumas iki aukos Kai nematydavo „besimokančiųjų" (o šie . mikčiodavo. Milgramo nuomone. kai apgaulė buvo atskleista ir eksperimentas paaiškintas. laikantiems eilinį egzaminą ir negaunantiems pažymio. kramtydavo lūpas.6 skyrius. j o g mes susitaikome su faktu. Praėjus vieneriems metams. jis taip pat išanalizavo klusnumo priežastis. įtampą ir atitinkamai veikia savivertę. tik vienas procentas gailėjosi. valdžios institucinis prestižas ir kito . eksperimento dalyviai jį palaikė. Jis taip pat priminė kritikams. išvadų svarbą. Kritikų nuomone. Gindamasis Milgramas atkreipė dėmesį į daugiau kaip dvidešimties eksperimentų. psichiatras apklausė 40 labiausiai kentėjusių eksperimento dalyvių ir padarė išvadą. . kad po to. Kokios paklusnumo priežastys? Milgramas atskleidė ne tik paklusnumo valdžiai faktą. Tokiomis aplinkybėmis mokinio poveikis. Tačiau kas nutiktų. „Blogio pasaulis toks siaubingas. jei . Laikraščio New York Times apžvalgininkas guodėsi. 1995). Vieno dalyvio ž m o n a ( t u r ė d a m a o m e n y j e n a c i ų m i r t i e s s t o v y k l o s v i r š i n i n k ą A d o l f ą Eichmanną) jam pasakė: „Gali save vadinti Eichmannu".nepaklusnaus eksperimento dalyvio išlaisvinantis elgesys. Tačiau susidūrę su naujus faktus atskleidžiančiais procesais. dejuodavo. kad. CBS televizijos kanalas šiuos prieštaringus rezultatus pavaizdavo dviejų valandų filme. Apklausti po eksperimento. etinis aspektas buvo „siaubingai išpūstas": Poveikio savivertei požiūriu šio eksperimento pasekmės j o dalyviams yra menkesnės nei universiteto studentams. kuriuose dalyvavo virš 1000-io įvairiausių žmonių. Vėlesniuose eksperimentuose jis keitė socialines sąlygas ir gauti rezultatai siekė nuo visiško nepaklusimo iki 93 proc. 1974). kad džiaugiasi jame dalyvavę. Iki šio momento!".buvo pareikšta TV Guide paskelbtoje šios programos reklamoje (Elms.„mokytojų"). Klusnumą lėmė keturi veiksniai: emocinis atstumas iki aukos. o kartais pratrūkdavo desperatiškai juoktis. kad egzaminas sukelia stresą. esame labai nepakantūs (Blass. KONFORMIZMAS 235 kaituodavo. Kai auka būdavo toli ir „mokytojai" negirdėdavo jų skundų. beveik visi ramiai vykdydavo nurodymus iki eksperimento pabaigos. palyginti su eksperimentuotojo poveikiu. kad niekas nedrįso skverbtis į jo paslaptis. valdžios artumas ir teisėtumas. nė vienam jų nebuvo padaryta žala. dalyvių pasakė. Milgramo eksperimentų dalyviai nerodydavo jokios užuojautos. klusnumo.

kuriuos galime suasmeninti. Kasdieniame gyvenime taip pat lengviausia įskaudinti toli esantį arba nuasmenintą žmogų. Taigi paprastai labiausiai užjaučiame tuos. „tik" 40 proc. Johno Lydono ir Christine Dunkel-Schetter (1994) atlikta nėščiųjų apklausa parodė. kad pasiryžimas gimdyti sustiprėdavo pamačius kuo detalesnę ultragarsinę vaisiaus nuotrauką. ir eksperimentuotojo nurodymai būtų girdimi vienodai? Kai mokinys būdavo tame pačiame kambaryje. arba šaudo nesitaikydami. Karo etika leidžia bombarduoti bejėgį kaimą iš 12 000 metrų aukščio. tačiau neleidžia šauti į beginklį kaimietį. jiems ant galvų uždėdami gobtuvus. lydėdamas prezidentą nešiotųsi su savimi didžiulį mėsininko peilį. atkreipkime dėmesį Aukų suasmeninimas Nekaltos aukos sužadina didesnę užuojautą. Galbūt dar įtaigesnė yra ultragarsinė vaisiaus nuotrauka. išgirdau: „O Dieve. tai siaubinga. kas yra mirtis . jei ji būdavo arčiau. Savanoris.nekalto žmogaus mirtis. Tad tarptautinės teisės profesorius Rogeris Fischeris pasiūlė aukų suasmeninimo būdą: Taip jau yra. gedėjo visas pasaulis. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Paklusnus dalyvis Milgramo eksperimente „sąlyčio" sąlygomis laiko aukos ranką prispaudęs prie elektros smūgį sukeliančios plokštės. . Kraujas ant Baltųjų rūmų kilimo sugrąžintų į realybę. įdėkitei minėtą kodą į mažą kapsulę ir implantuokite ją šalia savanorio širdies. ir mokinio prašymai. „Džordžai. Toks žargonas nuasmenina informaciją. kai buvo pareikalauta. Versdami prezidentą ką nors nužudyti. 1 1 ." Tada prezidentas privalėtų pažvelgti į vieną jų ir suprastų. 1981 kovas. kurie gauna įsakymą žudyti šaudant iš artilerijos pabūklų ar kovinių lėktuvų į toli esantį priešą (Padgett. Tad mano siūlymas labai paprastas. ją sunku suvokti. jei jos yra suasmeninamos. Jis gali niekada nepasiryžti paspausti mygtuką. ." Šaltinis: Bulletin Pritaikyta iš: Roger Fisher. dažniausiai laivyno karininkas. Per žemės drebėjimą Irane žuvo 3000 žmonių. Budeliai nuasmenina aukas. Žmonės nereaguoja netgi į dideles tragedijas. Kai apie tai pasakiau savo draugams Pentagone. o kai tą pačią savaitę įstrigęs šulinio šachtoje Italijoje žuvo berniukas.apgailestauju. Jis gali paskelbti štai tokią išvadą: „Sprendimas yra teigiamas. p. kurį mato. . iškreiptume jo sprendimą. kad prezidentą visur lydi jaunas vyras.pasakytų prezidentas. Jis neša lagaminėlį su kodais branduoliniam ginklui paleisti. Klusnumas sumažėjo iki 30 proc.. dalyvių pakluso duoti jam 450 voltų elektros smūgį. Dažniausiai „mokytojas" būdavo gailestingesnis aukai. tačiau tai visi greit pamiršo. Prognozuojama atominio karo aukų statistika yra beasmenė. Įsivaizduoju prezidentą sėdintį štabo posėdyje ir diskutuojantį apie branduolinį karą kaip apie abstraktų dalyką. kad mokytojas laikytų mokinio ranką prispaudęs prie elektros smūgį sukeliančios plokštelės.236 II dalis. Jei prezidentas kada nors nuspręstų paleisti branduolinį ginklą tai padaryti galėtų tik savo rankomis nužudęs žmogų. Būtent todėl raginimai apsaugoti negimusį kūdikį. padėti alkanam ar ginti gyvūnus beveik visada turi suasmeninimo aspektą: įtaigią nuotrauką ar aprašymą. Perduokite Alfa linija XYZ". of the Atomic Scientists. Kautynėse su priešu. „Preventing Nuclear War".1 7 . 1989). daugelis kareivių arba nešaudo. bet dešimtys milijonų žmonių privalo žūti. Tačiau taip retai elgiasi tie.

Kai kurie bandydavo išjungti generatorių. Kitame eksperimento epizode kažkas eksperimentuotojui tariamai paskambino telefonu. Recepte gydytojas vietoje „sulašinti į dešinę ausį" parašė sutrumpintai „sulašinti į R ausį". jog paklūsta). aš šitų vaistų nežinau. KONFORMIZMAS 237 Valdžios artumas ir teisėtumas Eksperimentuotojo buvimas taip pat skatino paklusti. ypač taip stipriai viršijančius įprastą dozę. ir jis turėjo išeiti iš laboratorijos. Vienas stiprus vyras pakėlė uolųjį padėjėją ir nusviedė jį per kambarį. visos. Padėjėjas.* Perskaičiusi * angl. Tačiau valdžia turi būti suvokta kaip teisėta. be to. Rank ir Jacobson. tačiau aš nesu įgaliota leisti vaistus be rašytinio nurodymo. šios vadovavosi žinomu scenarijumi: gydytojas (teisėta valdžia) liepia . Jei galėčiau. kuris paprastai buvo rodomas eksperimentuotojui. tiesioji žarna. 1980). jog elektros šoko stiprumą reikia padidinti vienu lygiu po kiekvieno klaidingo atsakymo ir davė atitinkamus nurodymus mokytojui. Mokslininkai vienai medicinos seserų grupei ir medicinos mokyklos studentėms papasakojo apie eksperimentą ir paklausė. 1966). klusnumas padidėja. vadovavimą perėmė kitas asmuo. . Jis pasakė. Ką pasirinksite? . past. tačiau šis reikalavimas prieštarauja ligoninės pozicijai ir mano etikos supratimui. 1977). paklusnumo rodikliai sumažėjo iki 21 proc. Smith ir kiti. lot. arba artimą draugą nuo autoavarijos. dėdamasis pasipiktinęs tokiu nepaklusnumu. pasirašyti peticiją ar paragauti naujos picos (Kleinke.Red. Toks maištas prieš neteisėtą valdžią ryškiai kontrastavo su pagarbumu. Eksperimentuotojui išėjus. Beveik visos atsakė. mokytojų atsisakė paklusti. „dešinė" . Kiti tyrimai taip pat patvirtino. Įsivaizduokite. sirgusiam dešinės ausies uždegimu. jei lengvai palytėsime jo ranką. kad atsakytų šitaip: „Atleiskite. pone. Willis ir Hamm. sėsdavosi prie elektros šoko generatoriaus ir bandydavo perimti mokytojo vaidmenį. 1982. Nuolaidumas teisėtai valdžiai taip pat reiškėsi keistu „rektalinės ausies skausmo" atveju (Cohen ir Davis. kaip jos reaguotų." Tačiau kai 22-iems medicinos seserims telefonu buvo nurodyta suleisti per didelę vaistų dozę. 1995. kad jei pageidavimą reiškiantis asmuo yra arti. Vieno tyrimo metu paskambino nepažįstamas gydytojas ir paliepė suleisti pacientui aiškiai per didelę vaistų dozę (Hofling ir kiti. 1977. tačiau R reiškia ir rectum. Gydytojas paskyrė sulašinti lašus pacientui. Tai taip pat kontrastuoja su ligoninės medicinos seserų elgsena. Šiuo atveju 80 proc. 1981). arba 250 žmonių nuo lėktuvo katastrofos jūsų oro uoste. Žmogus greičiau sutiks paskolinti dešimt centų.medicinos sesuo paklūsta. (nors daugelis melavo sakydami. išskyrus vieną. todėl „mokytojas" gali vienas tęsti eksperimentą. Kai Milgramas nurodinėdavo telefonu. Nors ne visos medicinos seserys tokios klusnios (Krackow ir Blass. Tarnautojas „nusprendė". kad įrengimai automatiškai registruoja duomenis.„right".6 skyrius. mielai tai padaryčiau. Viena seselė pasakė. kad nurodymo nevykdytų. kuriam buvo paskirtas tarnautojo vaidmuo (iš tiesų tai buvo antrasis padėjėjas). kad galite arba apsaugoti 25000 žmonių gyvybių nuo potvynio bangos kitoje planetos pusėje. pakluso nedvejodamos (kol nebuvo sustabdytos pakeliui pas pacientą). Dauguma nepaklusnių eksperimento dalyvių dėl to protestuodavo.

). kuri atitiko skambintojo apibūdinimą. S O C I A L I N Ė ĮTAKA šį nurodymą. Socialinės psichologės Susan Fiske. Robertas Ornsteinas (1991) pasakoja apie draugą psichiatrą. nuo kurio grasino nušoksiąs jo pacientas Alfredas. Kitas restorano Pietų Dakotoje vadybininkas. aiškino. Jo gynėjas vėliau teigė. Kai logiški psichiatro įkalbinėjimai neprivertė Alfredo pasitraukti. 1987 Išlaisvinantis grupės poveikis Šie klasikiniai eksperimentai atskleidžia neigiamą konformizmo pusę. Po kito incidento darbuotoja padavė skundą dėl seksualinio priekabiavimo. būdamas jo vietoje. ar nieko nepavogė. vis dėlto šis skaičius buvo daug mažesnis negu Jeilyje (65 proc. užblokuodamas kitą automobilį? Aš vos į jį neatsitrenkiau. patraukė automobilį ir. kad ugnia- . kad netrukus iš policijos atvyks krizių specialistas. tiesiog darė tai. Ši klusni slaugytoja suprastų keletą Jungtinių Valstijų restoranų vadybininkų. įvykio vietoje atsitiktinai atsirado kitas policininkas. psichiatrui teliko viltis. Tačiau konformistiškas elgesys gali būti ir konstruktyvus. aš. netgi jos kūno ertmes." Oliver North. ir. Kasdieniame gyvenime institucijų remiama valdžia taip pat turi socialinę galią. kad jie nebūtų paklusę. klausydamasi telefonu nurodymų iš „policijos". kuris buvo pakviestas ant San Mateo skardžio (Kalifornijos valstija). „Jei vyriausiasis kariuomenės vadas lieptų pulkininkui leitenantui eiti į kampą ir atsistoti ant galvos. 2004). Kad įsitikintų. kad vadybininkas bijojęs. Alfredas klusniai nulipo. jog nepaklusęs gali prarasti darbą arba sėsti į kalėjimą. nes darbo vadovė ją apieškojo. Nors specialistas neatvyko. kad jis „visai nenorėjo taip elgtis. kiek tiriamųjų visiškai pakluso per įprastą „mokinys turi širdies ydą" eksperimentą? Nors klusnių tiriamųjų buvo gana daug (48 proc. Vienas Taco Bell restorano Arizonoje vadybininkas pastūmė į šalį septyniolikmetę klientę. Institucinė valdžia Jei valdžios prestižas yra svarbus. kad Jeilio universiteto prestižas suteikė Milgramo eksperimentui galios. kuris jį nuvežė į netoliese esančią ligoninę. kurie pakluso policijos pareigūnais apsimetusių skambintojų reikalavimams (ABC News. netaręs nė žodžio. privertęs 19 metų darbuotoją merginą išsirengti nuogai. klusni medicinos sesuo sulašino lašus į klusnaus paciento tiesiąją žarną. telefonu klausydamasis nurodymų.). Vadybininkui pritaikius apibūdinimą kuriam nors žmogui. Kaip manote. galimas dalykas. Jis išsitraukė savo megafoną ir riktelėjo stovėjusiems prie skardžio: „Koks asilas paliko furgoną vidury kelio.238 II d a l i s . Milgramas perkėlė eksperimentą į Bridžporto miestą Konektikuto valstijoje. ką jam liepė skambinęs žmogus". ar tai tiesa. apieškojo ją. Per pokalbius po eksperimento daugelis jo dalyvių sakė. Tučtuojau patraukite. skambintojas įsakmiu balsu pareikalaudavo jį išrengti ir patikrinti." Išgirdęs šiuos žodžius. Apsimetėlis pareigūnas bendrais bruožais apibūdindavo darbuotoją ar klientą. taip ir padaryčiau. Jis įsikūrė kukliame komerciniame pastate ir pasivadino „Bridžporto moksliniais bendradarbiais". įsėdo į policijos automobilį. jei ne Jeilio universiteto reputacija. Lasana Harris ir Amy Cuddy (2004) pažymi.

Kai kurie holokausto vykdytojai buvo „budeliai savanoriai". KONFORMIZMAS 239 gesiai. ir ne taip seniai vykusių „etninių valymų" Irake. ne". iš dalies . Be to. Jie įrodo. Bosnijoje bei Kosove vykdytojų pasiaiškinimus: „Aš tik vykdžiau įsakymus". dirbę liepsnojančiame Pasaulio prekybos centre. neteisėtiems įsakymams. 1968 m. aplinkybių ir pagrindinės atribucijos klaidos galią. Jungtinių Valstijų kariuomenėje kareiviai mokomi nepaklusti netinkamiems. . vykdžiusio žudynes My Lai kaime Vietname. pasodindamas mokytoją kartu su dviem savo padėjėjais. Tai daugiau nei akademinė pamoka. Kareiviai mokomi paklusti vyresniesiems. Ar jis taip ir padarė? Ne. kuris po to tikrajam dalyviui liepė tęsti darbą savarankiškai. Kartais konformizmas gali išlaisvinti. kai išorinės aplinkybės nugali vidinius įsitikinimus.6 skyrius. amerikiečio leitenanto Williamo Calley. Jie maldavo: „Ne.į nacistinės Vokietijos budelio Adolfo Eichmanno. ar vertajam prieštarauti. Paklusnumo eksperimentai taip pat skiriasi nuo kitų konformizmo eksperimentų savo socialiniu spaudimu: čia iš tiesų reikalaujama paklusti. Ruandoje. Čia aptarti eksperimentai . Tad aš pradėjau šaudyti. O m e s vis šaudėme. Vienam kitam studentui prabilus apie neteisingą dėstytojo elgesį. 1969) „Saugus" mokslinis paklusnumo eksperimentų kontekstas skiriasi nuo karo meto konteksto. Galbūt prisimenate. 2004). Jie grąžė rankas ir maldavo.. Šiuose eksperimentuose pavyko priversti žmones elgtis prieš savo sąžinę. dalyvių pasekė tariamaisiais dalyviais . Vienas žudynių My Lai kaime dalyvis prisimena: [Leitenantas Calley] įsakė man šaudyti.grupei". Tačiau ir Ascho. kurių nereikėjo versti žudyti (Goldhagen. kad elgesys nebepriklauso nuo nuostatų. Elgsena ir nuostatos 4 skyriuje kalbėjome apie tai. ir Milgramo eksperimentuose yra tam tikrų bendrumų. kaip teisėtai piktinotės nesąžiningu dėstytoju.pasipriešino. tačiau dvejojote. „buvo tikrai drąsūs".. Motinos glaudė prie savęs vaikus. 90 proc. Be to. (Wallace. Milgramas užfiksavo šį išlaisvinantį konformizmo poveikį. 1996). dalis tyčiojimosi ir brutalumo kare bei vykdant genocidą peržengia paklusimo ribas (Miller.. dažniausiai atkreipiamas dėmesys į nesenus istorinius įvykius . Mintys apie klasikinius tyrimus Kalbant apie Milgramo eksperimentų rezultatus. šie eksperimentai pailiustravo ir patvirtino kai kuriuos žinomus socialinius-psichologinius principus: ryšį tarp elgsenos bei nuostatų. Paleidau į žmones kokias keturias apkabas. kad nuolaidumas gali užgožti moralės jausmą. . bet jie „iš dalies pakluso savo viršininkų reikalavimams. jūs pasekėte jų pavyzdžiu ir pasijutote laisviau.. Eksperimento metu abu padėjėjai priešinosi eksperimentuotojui. tyrimas sustiprino jautrumą kasdieniams moraliniams konfliktams.

jie jau penkis kartus buvo paklusę. Kas nors. buvo reikalinga kontrolė. Šaltinis: Sutrumpinta iš šiai knygai skirto originalo ir iš: Milgram. .sukelti 15 voltų elektros šoką. kad šis paprastas klausimas yra svarbus. Kai eksperimento dalyviai pasiekė 75 voltų įtampą ir išgirdo pirmą mokinio dejonę. Paklusnumo eksperimentuose stiprus socialinis spaudimas (eksperimentuotojo komandos) nugalėjo silpnesnį (toli esančią auką). turėtų liepti sukelti elektros šoką. Tačiau tada iškilo kitas klausimas: kokio stiprumo šoką tiriamasis sutiks sukelti? Pagalvojau apie žmonių pasiryžimą vykdyti destruktyvius įsakymus. Įsivaizdavau panašų eksperimentą tačiau jo metu grupė tiriamųjų turėtų priversti kitą tiriamąjį sukelti elektros šoką protestuojančiai aukai.240 II dalis. Tarkime. būdami vieni. kaip pamažu pakliūnama į žabangas („kojos tarpduryje" reiškinys. Holokaustas taip paveikė mano psichiką kad aš susidomėjau klusnumu ir sukūriau atitinkamą tyrimo formą „Gal aš buvau per daug patriotiškas". ką patyrė tikrieji Milgramo eksperimento dalyviai. Kodėl eksperimento dalyviai nepajėgė išsivaduoti iš šių gniaužtų? Kaip jie papuolė į šias pinkles? Įsivaizduokite. beveik visada atsakydavo teisingai. kokio stiprumo šokas būtų sukeliamas nesant grupės spaudimo. kur paslėpti ginklai. išgirstate mokinio riksmą. Ar tęstumėte eksperimentą? Manau. Pietų Afrikos teisingumo ir susitaikymo komisijai demonstruodamas „šlapio maišo" metodą. kai vienas asmuo atsidurdavo prieš grupę. . S O C I A L I N Ė ĮTAKA ką slepia moksliniai tyrimai Stanley Milgramas apie paklusimą Dirbdamas pas SolomonąE. Daugelį kartų jis užmaudavo šlapią maišą ant aukos galvos.prisipažino Benzienas. Jūs taip pat sutiktumėte tiek padaryti. Pasukę jungiklį. „Aš dariau siaubingus dalykus". 4 skyrius). beveik uždusindamas žmogų. naudotas siekiant priversti kaltinamąjį išduoti. Tačiau viskas pasikeisdavo. Stanley Milgram (1933-1984) Laboratorinė procedūra suteikė mokslinę išraišką nerimui dėl valdžios. ypač žydams dėl Antrojo pasaulinio karo žiaurumų. Per kitą eksperimentą jie buvo paprašyti atlikti šiek tiek ekstremalesnį veiksmą. eksperimentuotojas liepia tiriamajam jjugti 330 voltų elektros srovę. jog esate mokytojas tariamame Milgramo eksperimente. kuriuos kėlė aukos prašymai ir eksperimentuotojo nurodymai. Pradžioje jie buvo įsipareigoję nedaug . kurį ji paprastai neigdavo vykdžiusi. ar jo konformizmo eksperimentų negalima plačiau panaudoti. nerimui. Aschą klausiau savęs. pavyzdžiui. Supratau. veikiausiai eksperimentuotojas. Mane tai sujaudino. atsiprašydamas savo aukų. Jų psichologinė būsena buvo kitokia nei eksperimento pradžio- . troškimas nesukelti skausmo ir tuo pat metu būti geru eksperimento dalyviu. Ascho eksperimentų dalyviai. todėl neprotestavo. Toks saugumo policijos teroras. kuris buvo jėga primestas mano kartos atstovams. 1977. kad ne.teigė buvęs kankintojas Jeffrey Benzienas. tačiau jis tvirtino tik vykdęs įsakymus. pirmą kartą mokiniui atsakius klaidingai. Nors draskomi prieštaravimų. ir palyginkite šį tariamą eksperimentą su tuo. ir kad į jį galima tiksliai atsakyti. Norint pamatyti. Kai 22 kartus paklusę eksperimento dalyviai sukėlė mokiniui 330 voltų elektros šoką. dalyvių patiriamas vidinis konfliktas buvo truputį sumažėjęs. Prisiminkite. jo skundimąsi širdies veiklos sutrikimais ir prašymą pasigailėti. iliustruoja minėtą taisyklę. pakluso stulbinamai daug žmonių. Alexandrai Milgram leidus.

kai reikalaujama paklusnumo. Parodykite man vienaip ar kitaip pasielgusį žmogų. 1850 („Tipiškas žmogus: Getė") XX a. Nuolaidumą seka pritarimas. Atlikusieji prieš auką nukreiptą veiksmą jautė poreikį j ą nuvertinti. o įteisintas žiaurumas veda į brutalumą ir galiausiai į sistemingą žudymą. Atlikęs genocido tyrimus visame pasaulyje. įsivaiz- ." Ralph Waldo Emerson. 1995).verčia sunerimti. vėliau . pasipriešinusieji įvykdė pirmąjį įsipareigojimo aktą ir . 1993. KONFORMIZMAS 241 je. Suteikta pagalba sustiprino įsipareigojimą. stebėdavo kankinimus ir tik paskui kankindavo patys. Nežinodami. Dažnai girdėjome tokius komentarus. kur tai gali nuvesti. išsilaikė nepaklusę.jie dalyvaudavo suėmimo būrių veikloje. Visais atvejais stipriausiai į nacių okupaciją sureaguota pradžioje. autoritetų ir vienas kito . mušdavo kalinius.stiprinami savo įsitikinimų. 2003). Tačiau vien šių savybių būsimam kankintojui nepakanka. „Žmonių elgesys stipriai paveikia juos pačius. Staub. yra susijusios. 1989. prieštaraujančio Evangelijos doktrinai" (Rochat. 2002. 10) apibendrina: Daugelis nuvertina auką.iki pat kaimo išvadavimo 1944 m. Tad pirmiausia kandidatui patikėdavo saugoti kalinius. p. Todėl Milgramas (1974. kad bausmė atrodytų pateisinama dėl aukos intelekto bei charakterio ydų. persekiojimus patyrusios mažumos palikuonys. kuriuos jų valdžia bei pastoriai buvo išmokę „priešintis. Tačiau žmonės gali elgtis ir didvyriškai. 13) . kad tiesioginių aplinkybių galia prilygsta socialinių aplinkybių galiai. Kaip matėme 4 skyriuje. Šie veiksmai formuoja nuostatas ir jas pateisina. Representative Men: Goethe. Tame kaime daugiausia gyveno protestantai. išorinis poelgis ir vidinis nusiteikimas kartais gali stimuliuoti vienas kitą spiralės principu. įvertindami jų pagarbą ir klusnumą valdžiai. Rochat ir Modigliani. aštuntojo dešimtmečio pradžioje Graikiją valdžiusi karinė chunta šį „kaltink auką" principą naudojo rengdama kankintojus (Haritos-Fatouros. kaip: „Jis buvo toks kvailas ir užsispyręs. ir svarbiausia šio skyriaus išvada. Ten. koks siaubingas bus karas ir kiek jiems teks iškentėti.paeiliui . Per nacių holokaustą Le Chambon kaimo gyventojai Prancūzijoje priglaudė 5000 žydų ir kitų pabėgėlių. tačiau kitais požiūriais padorus žmogus virsdavo žiaurumo įrankiu. tarsi tai nieko nereikštų" (1989. Kad tuo įsitikintumėte. kariškiai pirmiausia atrinkdavo kandidatus. kaip ir rengiant karininkus nacistinėje Vokietijoje. netapusį šio poelgio auka bei vergu.„Žmonės gali įprasti žudyti kitus žmones. kuri įteisina žiaurumą. kad nusipelnė elektros šoko". 1988.6 skyrius. kad kultūra stipriai veikia mūsų gyvenseną. Staubo išvada . vyriausiasis pastorius parodė nepaklusnumo pavyzdį: „Nepažįstu žydų-pažįstu tik žmones". Staubas (2003) parodo. kuris dar labiau skatino teikti pagalbą. Situacijos galia Pagrindinė 5 skyriaus išvada. Labai dažnai kritika sukelia panieką. Masačiusetso universiteto socialiniam psichologui Ervinui Staubui holokausto patirtis atskleidė. Kai buvo įsakyta išduoti slepiamus žydus. Pamažu klusnus. kokios jėgos gali paversti piliečius mirties įrankiais.

truputis žaidimų. bet jei ją pasitinkame drąsiai. Tačiau blogis randasi ir iš socialinių jėgų . ką reikėtų pasiimti išgyvenimo eksperimentui negyvenamoje saloje." Maya Angeiou. į savo eksperimentus netiesiogiai įtraukdamas dar 40 dalyvių. Žinoma. Vokietijos valstybės tarnautojai nustebino nacių lyderius savo pasiryžimu tvarkyti holokausto dokumentus. Milgramo eksperimentai taip pat suteikia žinių apie blogį. ką pasakys kiti. žingsnelis po žingsnelio. įsiutinti draugų mirčių. jie nežudė žydų. sausio 20 d. nereagavo net 55 (o ne 5) proc. kad vienas jų įterptų tris moteris niekinančias frazes. kai didelis blogis kyla iš visos grandinės mažesnių . Tas pat vyksta ir kasdieniame gyvenime: į blogį linkstama pamažu. Pasauliui šiurpą sukėlė amerikiečių karo policininkų elgesys su irakiečiais belaisviais Abu Graibo kalėjime. . žaidėte golfą vilkėdami kostiumą. kuriame dalyvavusiems studentams taip pat buvo sunku kalbėti įžūliai. Tačiau pamažu nukrypimas nuo referato rašymo grafiko didėja. vyrukai būtų patenkinti. 1993 m. truputis televizijos . S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Kad ir kaip skaudu. Dozuotas blogis tampa lengviau pakeliamas. šie turėdavo toliau tęsti tik išmokimo testą.kaip dėl karščio. 2004). Bloga situacija tapo blogo elgesio priežastimi (Fiske ir kiti. 1978). išerzinti tų. sudėtingose bendruomenėse. ėmėte garsiai dainuoti restorane. kad po kelių savaičių baigiasi referato parašymo terminas. Milgramas tyrė šį blogio suskaidymą. tiriamųjų. Nesąmoningai sau kenkiame ir ką nors vilkindami. Studentų vaikinų buvo paprašyta.taip dažnai nutinka didelėse. Aplinkybės gali paskatinti žmones pritarti melui ar žiaurumui. drėgmės ir bakterijų gali supūti visa statinė obuolių.tokį blogio įvaizdį detektyviniuose romanuose ir siaubo filmuose simbolizuoja moraliai puolę žudikai. jie neturėjo griežtos valdžios. Šį kartą pakluso 37 iš 40. Neseniai viename Pensilvanijos valstijos universitete buvo atliktas eksperimentas. Osamos bin Ladeno rezgamais terorizmo aktais. kad niekaip nereaguotų arba lauktų. Realiame gyvenime šį įvaizdį siejame su Hitleriu ir vykdytomis masinėmis žydų žudynėmis. dar kartą jos išgyventi nereikia. kuriuos atėjo išlaisvinti. Studentas žino. Kariškiai buvo patyrę stresą. Eilėraštis. Kiekvienas jo rašymo atitolinimas . Tai dar kartą patvirtina normų spaudimo galią ir tai. Eksperimento dalyviams reikėjo įsivaizduoti. Kai kas nors kitas sukeldavo elektros šoką. suvokiame stengdamiesi jų atsikratyti. 1982). pavyzdžiui: „Manau. Blogis kartais kyla iš kelių supuvusių vaisių . atidėliodami (Sabini ir Silver. skirtas prezidento inauguracijai. kad pažeidėte kokias nors nereikšmingas normas: atsistojote vidury paskaitos. Kaip jie reaguotų į tokias moteris žeminančias pastabas? Tik 5 proc. Kaip stipriai veikia socialiniai varžtai. sąmoningai neketinant daryti pikta.atrodo pakankamai nekaltai. Tai ypač akivaizdu tada. Tačiau kai Janet Swim ir Lauri Hyers (1999) kitus studentus įtraukė į diskusijas. kad sunku prognozuoti net ir mūsų pačių elgseną. kuriose eksperimentuotojų padėjėjas iš tiesų mestelėjo tokias frazes. įsivaizavo. Saddamo Husseino kurdų naikinimu. pasiilgę namų. kad jie su kitais trimis tariasi. jei saloje būtų daugiau moterų". istorijos negalima išgyventi iš naujo.242 II d a l i s . duokite. nors sąmoningai tai nebuvo planuota. o tik dėliojo popierius (Silver ir Geller.

Gūnteris Bierbraueris (1979) pabandė pašalinti šį nepakankamą socialinių jėgų vertinimą (pagrindinę atribucijos klaidą). o blogi . 1995). labai mandagus" pilotas. jis atrodytų mažiau pavojingas negu buvo iš tiesų. mano juos esant agresyvius. Nestebina bjauriai besielgiantis šiurkštus žmogus. jog mūsų elgesys priklauso nuo socialinės istorijos ir gyvenamosios aplinkos. rugsėjo 11-osios išpuolių lyderis. 6). geri . Po sunkių dienos darbųjie ilsėdavosi klausydamiesi Beethoveno ir Schuberto. kad nors socialinių mokslų specialistai sukaupė duomenų. kad jis neturėjo jokių jausmų. manome mes. nes jų nėra tiek daug. „svarbiausia mūsų tyrimo išvada: paprasti žmonės. bet dėi to. įrodančių. KONFORMIZMAS 243 Pagrindinė atribucijos klaida Kodėl šių klasikinių eksperimentų rezultatai taip dažnai pribloškia? Ar dėl to. labai mandagiai elgėsi užsirašydamas į skraidymo kursus ir pirkdamas peilius. Jis nurodė universiteto studentams stebėti eksperimento kartojimą arba atlikti klusnaus mokytojo vaidmenį.tai tendencija aiškinti kitų veiksmus jų vidinėmis nuostatomis. p. Jei jie gyventų kaimynystėje. dauguma tebetiki. Jei Eichmanną vaizduotume kaip pabaisą. Nužudę pabaisą galite ramiai miegoti. „pikti bailiai"." Hannah Arendt. Vadai ne visą laiką elgėsi kaip pabaisos. Bierbraueris teigė. Antrojo į Pasaulio prekybos centrą įsirėžusio lėktuvo pilotas buvo apibūdinamas kaip draugiškas. draugiškas. Blogi žmonės daro blogus darbus. Tačiau jei Eichmannas buvo normalus. 1996). suformulavusių Galutinį sprendimą. buvo „geras vaikinas" ir puikus studentas. kad „beprasmį" rugsėjo 11-osios teroro aktą įvykdė „bepročiai". 1973). kad pagrindinė atribucijos klaida . Žiaurumą.blogus. Kaip teigė Milgramas (1974. Zillmer ir kiti. jog Mohamedas Atta. kad tikimės. kuris davė žalią gatvę nacistiniam holokaustui. vargiai atitiktų mūsų susikurtą pabaisų įvaizdį.net ir tada. o ne situacija. jog žmonės veiks pagal savo vidines nuostatas? Prisiminkite. išgirdę apie vieną ar du paklusniuosius. Studentai spėjo. situacija tampa kur kas pavojingesnė. Kyla pagunda manyti. 1963 („Eichmannas Jeruzalėje") . jog toks elgesys būdingas daugeliui (Miller ir kiti. kai sužino. Teigiama. Daug kartų girdėjome. kaip ir „protingas. Eichmann in Jerusalem. eilinių piliečių (Arendt. kad kartojant Milgramo eksperimentą jų draugai tik minimaliai paklus. „demoniški" pabaisos. kurie dirba savo įprastus darbus ir nejaučia kokio nors ypa- „Eichmannas nejautė neapykantos žydams. Zacarias Moussaoui. jog Eichmannas ir Aušvico mirties stovyklos viršininkai buvo necivilizuotos pabaisos. nukreipęs lėktuvą į Pentagoną. Į moteris jis kreipdavosi pagarbiai. išoriškai Eichmannas nesiskyrė nuo paprastų.6 skyrius. Kaip ir dauguma kitų nacių.gerus. Vien tik socialinė situacija nepaaiškina.maloniai ir švelniai. Jie buvo „niekuo neišsiskiriantys" žmonės (McDermott. o kiti . kai skaitote apie paklusnius Milgramo eksperimentų dalyvius? Dauguma žmonių. 1963. Kokį įspūdį susikuriate. tačiau iš maloniai atrodančių žmonių tikimės kitko. kodėl toje pačioje bendruomenėje ar mirties stovykloje vieni individai elgiasi žiauriai. kilęs iš normalios šeimos. 2005). aštuoni turėjo Europos universitetų mokslo daktaro laipsnį (Patterson. galėjęs tapti dvidešimtuoju rugsėjo 11-osios teroristu. buvo tik blogiau. sukelia žiauri širdis. šaltus. Iš tikrųjų blogį pakurstė piktas antisemitizmas. negailestingus . ramus jaunuolis. jog vidinės žmonių savybės atsiskleidžia savaime: geri žmonės daro gerus darbus. Tarp 14-os žmonių.

paprasti darbuotojai .nurodymui gaminti nekokybiškus gaminius. kad šviesos taškas tariamai pasislenka. pavyzdžiui. kuris visiems labai patinka. Ar situacijos analizė kenkiant pateisina tuos. kaip juos aiškina kiti.. ir miškas dega panašiai. pritarimas. atsakymas iki kažkurio lygmens būtų „taip". „kartais geri žmonės daro blogus dalykus". 2002). priduria Jamesas Walleris (2002). jog psichologiniai procesai laboratorijoje ir kasdieniame gyvenime taip pat panašiai vyksta (Milgram. 6. ko negalime atleisti. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Remdamasis tūkstančių žmonių stebėjimais galėčiau pasakyti. būtų įkurta Jungtinėse Valstijose. turime mažiau galimybių netyčia prisidėti prie blogio ir galbūt geriau mokėsime jam pasipriešinti". Todėl turėtume atsargiau vertinti politikos lyderius.unikali situacija. tad darome prielaidą. koks kasdieniškas yra blogis. Bet psichologai. jog maistas. yra skanus Aplinkinių elgesio mėgdžiojimas.. Kaip dažnai mūsų prašo atspėti linijų ilgį ar sukelti elektros šoką? Ir degtukas. Eksperimentas . kad jie niekada nedarys nieko bloga. Kaip ponas Rodžersas dažnai primindavo savo laidų žiūrovams ikimokyklinukams. studijuojantys blogio šaknis." Stanley Milgramas CBS televizijos laidoje „60 minučių". Galima atleisti žmogui. gali tapti destruktyvaus proceso įrankiais". Tačiau kontroliuojami eksperimentai su degančiais degtukais gali suteikti žinių apie degimą. tačiau panaši yra ir kiekviena socialinė situacija. kurių žavesys užliūliuoja ir imame galvoti. 1974). kaip atlieka- 6.. Suprasti . Ir galiausiai komentaras apie konformizmo tyrimų eksperimentą (žr.nereiškia pateisinti. Kai lyginame degantį degtuką ir degantį mišką. Veikiant blogio jėgoms net puikūs žmonės kartais pasikeičia ir ima kurti tariamai moralius amoralaus poelgio aiškinimus (Tsang.2 lentelėje pateiktą santrauką): konformistiško elgesio aplinkybės laboratorijoje skiriasi nuo realių. kurio elgesio nesuprantate. 1979 tingo priešiškumo. gyvenimiškų situacijų. teiginiais Paklusimas įsakymui sukelti kitam žmogui elektros šoką Paklusnumas Milgramas . ir galima suprasti kažką. šioms stovykloms vidutinio dydžio mieste pavyktų surinkti reikiamą personalą. Paaiškinti . kurie kenkia? Ar tai atleidžia juos nuo atsakomybės? Arthuras Milleris (2006) pastebi.paklusti įsakymui brutaliai tyčiotis iš naujokų. Todėl ir paprasti kareiviai gali paklusti įsakymams šaudyti į beginklius civilius. kuris kasdieniame gyvenime taip lengvai neatsiskleidžia. kad žiūrint nespecialistų akimis. kokia buvo sukurta nacistinėje Vokietijoje.244 II d a l i s . tatuiruočių darymas Kareiviai ir darbuotojai. kad jei tokia mirties stovyklų sistema. teigia kitaip. Klasikinių paklusnumo tyrimų santrauka Tema Normų kūrimas Tyrėjas Sherifas Metodas Pasidavimo įtaigai. išgirdus. vykdantys abejotinus įsakymus Konformizmas Aschas Sutikimas su kitų žmonių akivaizdžiai klaidingomis nuomonėmis. Analizuodami. įvertinimas Pavyzdys iš gyvenimo Kitoks įvykių interpretavimas.nereiškia atleisti. kurių negalime gauti stebėdami miškų gaisrus. „supratę. privalome atsargiai daryti apibendrinimus.2 LENTELĖ. Taip ir socialinės psichologijos eksperimentas padeda geriau ištirti elgesį. Dar daugiau. mažiau stebimės. o eiliniai grupių nariai .

Kaip nuspėti galimą konformistiškumą? Vienos situacijos labiau skatina elgtis konformistiškai. KONFORMIZMAS 245 mos įvairiausios atskiros užduotys. Klasikiniai konformizmo eksperimentai atsakė į vienus klausimus. eksperimento dalyvių juos pakartojo. nedviprasmiška situacija galėjo sukurti aplinkybes. tačiau iškėlė kitus: 1) Kartais žmonės elgiasi konformistiškai. ir po to nuspręsti patiems.6 skyrius. Aschas paliepė eksperimento dalyviams išklausyti.teisėtam. kaip mokslininkai tyrė konformizmą. kitos . suaugusių eksperimento dalyvių pakluso nurodymams sukelti tariamai traumuojantį elektros šoką rėkiančiai nekaltai aukai. norėdami išprovokuoti didžiausią konformizmą? Socialinės psichologijos specialistai kėlė tokį klausimą: jei net Ascho neprievartinė. o geri žmonės elgiasi gerai. • Stanley Milgramo paklusnumo tyrimo eksperimentai atskleidė ekstremalų nuolaidumą. Esant optimalioms sąlygoms .mažiau. Situacijos galią matome.65 proc. Kokias sąlygas pasirinktumėte. kai geri žmonės. ir skirtingu laiku bei skirtingose vietose kartodami eksperimentus mokslininkai ieško bendrųjų principų. kad konformistiškumas didėja sudėtingėjant užduotims arba jei dalyvis jaučiasi ne- . kad blogai elgiasi blogi žmonės. susidūrę su skaudžiomis aplinkybėmis. kad kitų žmonių nuomonė buvo reikšminga vertinant iliuzinį šviesos taško pasislinkimą „Teisingų" atsakymų normos susiformavo ir išsilaikė tyrimų sekoje. • Muzaferas Sherifas pastebėjo. kuri buvo tokia pat aiški. čia pat esančiam viršininkui ir atokiau esančiai aukai bei niekam neparodant nepaklusnumo pavyzdžio .. kurią iš trijų lyginamųjų linijų etaloninei prilygina kiti. Dėl to nedidelis blogio veiksmas paskatina nuostatą leidžiančią atlikti dar blogesnį veiksmą. turintis polinkį elgtis konformistiškai? Kitame poskyryje panagrinėsime kiekvieną iš šių klausimų atskirai. • Solomonas Aschas naudojo užduotį. skatinanti žmones prisitaikyti prie neteisybės ar kapituliuoti prieš žiaurumą. kaip Sherifo užduotis neapibrėžta. APIBENDRINIMAS Klasikiniai konformizmo tyrimai Trijų tipų klasikiniai eksperimentai iliustruoja. ar kitomis aplinkybėmis konformizmo lygis nebūtų dar didesnis? Netrukus mokslininkai pastebėjo. kartais ne. Pagrindinė atribucijos klaida verčia mus manyti. Kada jie būna konformistiški? 2) Kodėl žmonės elgiasi konformistiškai? Kodėl jie neignoruoja grupės ir „nesirūpina būti teisūs prieš save"? 3) Ar yra asmenybės tipas. esančiai gretimame kambaryje. Išgirdę klaidingus atsakymus. Taip pat nuvertinama situacijos galia. kurių išprovokuotas konformistiškumas siekė 37 proc. 37 proc. elgiasi smerktinai (kai kuriuos žmones tokios aplinkybės gali paskatinti elgtis didvyriškai). • Šie klasikiniai eksperimentai atskleidžia kelių reiškinių galią Elgesys bei nuostatos vieni kitus sustiprina. slypinčių po išorine įvairove.

Bickman ir Berkowitz. Rutgerso universiteto mokslo darbuotojas Davidas Wilderis (1977) pateikė studentams teismo prisiekusiųjų atvejį. o trys grupės po du žmones dar didesnį. ji darni. S O C I A L I N Ė ĮTAKA kompetentingas. juo labiau pasiduodame kitų žmonių įtakai. Didžiausias konformistiškumas būna. kaip grupė „sukomplektuota". 6. o ne tuomet. Panašiai dvi grupės po tris žmones išprovokavo didesnį konformistiškumą nei viena šešių žmonių grupė.6 paveiksle. Taip pat kai reaguoti tenka viešai ir be išankstinio įsipareigojimo. Eksperimentas parodė. 1968. kad kelioms mažoms grupėms tarpusavyje sutariant. studentai pasižiūrėjo vaizdajuostę. kuo didesnė grupė sužiurdavo aukštyn. efektas susilpnėja (Gerard ir kiti. Svarbu ir tai. kai keturi tariami dalyviai savo nuomonę pateikė kaip bendrą vienos grupės. kai grupę sudaro trys ar daugiau žmonių. procentas didėjo atitinkamai didėjant minėtai grupei (nuo vieno iki penkių). 3-jų.6 PAVEIKSLAS Grupės dydis ir konformistiškumas Praeivių. Grupės savybės taip pat turi reikšmės. vieninga ir užima svarbią padėtį. Rosenberg. 2-jų. 5-ių. Akivaizdu. 1969. 10-ies ir 15-os asmenų grupių paprašė stabtelėti judrios Niujorko gatvės kelkraštyje ir pasižiūrėti aukštyn. pamėgdžiodarni pulkelį žmonių. 1961). kurioje keturi tariami eksperimento dalyviai išsakė savo nuomonę. Aschas bei kiti mokslininkai pastebėjo. kad 3-5 žmonės gali nulemti kur kas didesnį konformizmą nei vienas ar du. ^ 90 80 70 8 60 'į įjj i— ^ 30 20 10 0 1 2 3 5 10 Provokuojančios grupės dydis 15 . Atlikdami lauko eksperimentą Milgramas ir jo kolegos (1969) 1-o.246 II dalis. Juo mažiau pasitikime savo sprendimais. kurie. tuo daugiau praeivių jais pasekdavo. kad studentų nuomonė buvo labiau konformistiška tada. taip pat pažvelgė į viršų. Šaltinis: Milgram. Prieš pareikšdami savo nuomonę. Panagrinėkime kiekvieną aplinkybių atskirai. Grupės dydis Kad laboratorinių eksperimentų metu gautume didelį efektą. Kaip parodyta 6. grupė neprivalo būti didelė. jų pozicija tampa paveikesnė. kai tariami dalyviai buvo pristatyti kaip dvi grupės po du žmones. Kai grupę sudaro daugiau nei penki žmonės.

net tada. jų teisingi atsakymai sudarė 76 proc. „Mano nuomonė ir įsitikinimai sustiprėja ir būna sėkmingi. atsakinėję žmonės pateikia tą patį klaidingą atsakymą. 1955. kuriame visi. kaip ir Milgramo paklusnumo eksperimente? Atlikus keletą eksperimentų buvo pastebėta. kad nekonformistiškam dalyviui jausdavo šiltus.6 skyrius. 5 6 7 8 Kritinis bandymas Vieningumas Įsivaizduokite. jei randame bent vieną bendramintį.net jei jis ir neteisus . Tie. jį stebėję eksperimento dalyviai demonstravo didesnį savarankiškumą . išskyrus vieną.7 pav. prielankius jausmus. 1969. Stebint besilaikantį savo pozicijos asmenį . Asch. Morris ir Miller. kad kam nors pažeidus grupės vieningumą." Novalis. mormonai. Ar šis vieno savarankiško tariamo eksperimento dalyvio pavyzdys darys tokį pat išlaisvinantį poveikį. Per pastaruosius 50 metų tik 1 iš 10 Jungtinių Valstijų Aukščiausiojo teismo sprendimų buvo priimti. turėdami tai galvoje. Tačiau jie neigdavo. kurie minėto pavyzdžio nestebėjo. Tokių eksperimentų dalyviai vėliau sakydavo. 2005). vis tiek būčiau atsakęs taip pat". 1955. Kristus savo apaštalus siuntė poromis. pavyzdžiui. Tą pripažįsta daugelis religinių grupių. KONFORMIZMAS 247 6. kad šis dalyvis jiems turėjo įtakos: „Jei jo ir nebūtų buvę. Nepaisydami. 6. Dažniausiai sprendimas priimamas vienbalsiai arba santykiu 5:4 (Granberg ir Bartels. sutrikdo grupės vieningumą. ji tampa ne tokia įtakinga (Allen ir Levine. taip pat siunčia po du misionierius. kai tik juos pripažįsta dar vienas protas. pavaizduota. kai eksperimento dalyviams liepė stebėti vieną nedidelės keturių žmonių grupelės narį. kai visi kiti raudonas skaidres vadino oranžinėmis.7 PAVEIKSLAS Vieningumo poveikis konformistiškumui Kai kas nors. jei prieš juos tai būna padaręs bent vienas asmuo. Draugo parama teikia drąsos. jog dalyvaujate konformizmo tyrimo eksperimente.gali sustiprėti mūsų pačių savarankiškumas. prisiekusiesiems teisme retai kada nepavyksta priimti sprendimo dėl vieno prieštaraujančio nario. kad jis klydo. kad už ką nors kovoti lengviau. Fragment („Fragmentas") . 1975). 70 proc. Charlan Nemeth ir Cynthia Chiles (1988) tai užfiksavo po to. dažniau elgėsi konformistiškai. kad žmonės beveik visada reiškia savo nuomonę. Šie eksperimentai perša praktinę išvadą. pateikdamas teisingus atsakymus. prisitaikoma keturis kartus rečiau. Šaltinis: Asch. kuris suklydo mėlynus dirgiklius pavadindamas žaliais. nesutinkant tik vienam prisiekusiajam. Būti vieno asmens mažuma yra sunku.

1975).kalbėti. grupės narių tarpusavio susisaistymo. Padėtis Kaip ir buvo galima numanyti.248 II d a l i s . kurie „vaidina baltuosius". 1954. Pavyzdžiui. yra bendravardžiai ar kurių panašūs pirštų antspaudai (Burger ir kiti. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Sutelktumas Mažumos. Grupės poveikį patiria ir tie eksperimento dalyviai. 2006). jog Australijoje „žmogų kuria" ir rūbai. 1988). Sakurai. 2000). kad Sidnio pėstieji buvo labiau linkę bendradarbiauti. kai įjuos kreipdavosi gerai apsirengęs apklausą atliekantis darbuotojas. Jie nenori prieštarauti kitų nuomonei. 2001). Atrodo. pagal simpatijas.. 1990). Priklausantys tai pačiai etninei grupei gali jausti panašų „savos grupės spaudimą prisitaikyti" . šie žmonės linkę nusileisti. Michaelas Walkeris. Lott ir Lott. Juo grupė labiau sutelkta. esame linkę pamėgti tuos. su kuria tapatinamės . Atsargaus pėsčiojo drausminantis poveikis būna dar didesnis. kuriame. . 2005). kad jis patiko panašiems į mus žmonėms. kuri nepriklauso grupei. buvo pastebėta.pripažįsta labiau pasiduodantys grupės nuomonei negu vyresnieji grupės nariai (Jetten ir kiti. Pavyzdžiui. pavyzdžiui. iki 17 proc. Iš juodaodžių.kito universiteto ar kitos religijos atstovų. ypač kai labiau suartėja (Crandall. užimantys aukštesnę padėtį dažniausiai turi didesnę įtaką (Driskell ir Mullen. kurie panašūs į mus. juo didesnę galią ji turi savo nariams. 1988). Jaunesnieji grupės nariai .. Heteroseksualas. 1990). „vaidinančių juodaodžius". kovojantis už gėjų teises. kai atsirasdavo neatsargus (Mullen ir kiti. Neatsargaus perėjimo per gatvę tyrime. Neigiamą nuomonę išreiškiame. 1961.netgi jaunesnieji socialiniai psichologai . Taigi žmonės stengiasi prisiderinti prie į juos panašių žmonių nuomonės. kai tarp jų atsirasdavo atsargiai per gatvę einantis tariamas eksperimento dalyvis. kurie gimę tą pačią dieną. jog neatsargių pėsčiųjų sumažėdavo nuo 25 proc. patrauklumą mastas. jei muzika patiko nepanašiems į mus žmonėms. jei pastebime. nei kai klausinėdavo prastai apsirengęs. to nežinodami. elgtis ir rengtis taip. gali šaipytis jų aplinkoje (Contrada ir kiti. .nuomonė mus trikdo mažiau nei tokia pati mūsų grupės mažumos nuomonė (Clark ir Maass. aukštųjų mokyklų studentų draugijų nariai linkę kartu linksmintis. kuris būtų toks stiprus ir nejautrus. 2004. sutelktumas (cohesiveness) „Mes" jausmas. kaip daro „visi". kurie priklauso daugumai (Hogg. Bijodami būti atstumti. dalyvavo 24 000 pėsčiųjų. Savo veikale Essay Concerning Human Understanding („Apie žmogiškąjį supratimą") XVII a. kurie grupės atžvilgiu nusiteikę palankiai (Berkowitz. kad galėtų atsispirti klubo narių antipatijai bei pasmerkimui". Silvia. geriau vertiname muzikos kūrinį. Žmonės dažniau patenkina pageidavimus netgi tų. jei jis gerai apsirengęs. ar iš baltaodžių. Kaip matysime 11 skyriuje „Patrauklumas". Susan Harriman ir Stuartas Costello (1980) pastebėjo. filosofas Johnas Locke įvertino sutelktumo veiksnį: „Tarp dešimčių tūkstančių neatsiras nė vieno. ir padidėdavo iki 44 proc. ypač tiems. lengviau paveiks kitus heteroseksualus nei homoseksualas.

į kurį mokslininkai ieškojo atsakymo.6 skyrius. jei jie būtų galėję atsakyti raštu žinodami. Buvo pareikštas protestas. Dar kartą peržiūrėjus televizijos įrašus paaiškėjo. Šis sprendimas sukėlė skandalą. kad dalyvaujate Ascho eksperimente. prisitaikoma labiau nei atsakinėjant raštu. 1979). Šį įvykį tegalime tik pakartoti laboratorijoje . 1955): kartą viešai įsipareigoję laikomės savo žodžio. lenktynių favoritės. pasakė: „Nesuprantu. KONFORMIZMAS 249 Milgramas (1974) rašė. Ar iškart po lenktynių paskelbta žinia turėjo įtakos teisėjų pasiryžimui nekeisti sprendimo? To niekada nesužinosime. kumelaitė akimirksnį sutriko ir nežymiai pralaimėjo lenktynes. Viešoji reakcija Vienas pirmųjų klausimų. bet viešumoje nenori pasirodyti neturį nuomonės? Dabar jau išaiškinta: eksperimentų metu atsakinėjant viešai. buvo toks: ar viešai atsakinėjant prisitaikoma labiau? Gal iš tiesų žmonės daugiau dvejoja. kad jūs pirmas atsakytumėte. Išgirdus kitų dalyvių atsakymus. Lengviau laikytis savo įsitikinimų. tačiau sprendimo nepakeitė. nugalėjusia Kentukio ristūnų lenktynėse. o ne kai stovime prieš grupę.sukuriant sąlygas įsipareigoti nedelsiant arba nesudarant tokių sąlygų . Todėl ga- . Geriausiu atveju sprendimą pakeičiame pasikeitus aplinkybėms (Saltzstein ir Sandberg. Lenktynių teisėjai pasitarė dar kartą. kodėl eksperimentas sumanytas taip. teologijos fakulteto profesorius. jog Kodeksas iš tiesų šonu prisilietė Rizikos. Ascho eksperimentų dalyviai būtų patyrę mažesnį grupės poveikį. kad jokių pažeidimų nebuvo ir kad nugalėjo Kodeksas. sukuria nesutinka visi likusieji dalyviai. Ankstesnių įsipareigojimų nebuvimas 1980 metais grynaveislė kumelaitė Rizika tapo antrąja. ar šis įsipareigojimas kaip nors veikia. kad atsakymus perskaitys tik eksperimentuotojas. eksperimentuotojas leidžia jums dar pagalvoti. Per kitas lenktynes paskutiniame rate ji pasivijo lyderį žirgą Kodeksą. Ar susidūrę su priešinga grupės nuomone pakeisite savo sprendimą? Realiai beveik niekada šitaip nepasielgiame (Deutsch ir Gerard. profesoriau?" Kitas dalyvis. ir apibėrė eksperimentuotoją klausimais apie „tokio darbo etiką". Taigi įsivaizduokite. nepaklusęs reikalavimui įjungti 150 voltų elektros srovę. Trumpai pasvarstę. kai esame vieni balsavimo kabinoje. Kai jūs pareiškiate savo nuomonę. Kodeksas šastelėjo link Rizikos. Davęs 450 voltų elektros šoką.ir stebėti. 37 metų suvirintojas atsisuko į eksperimentuotoją ir pagarbiai paklausė: „Kas toliau. kad jo paklusnumo eksperimentuose menkesnio išsilavinimo žmonės noriau vykdė eksperimentuotojo paliepimus nei labiau išsilavinę. Kai po paskutinio posūkio jie išniro greta vienas kito. Eksperimentuotojas parodo liniją ir prašo. Ar Kodeksas savo šonu palietė Riziką? O gal Kodekso raitelis netgi sudavė jai rimbu per galvą? Lenktynių teisėjai susirinko pasitarti. kad šio žmogaus gyvybei kyla pavojus". jie nusprendė.

eksperimentuotojai atskleidė. tie save myli labiau nei tiesą. Viešai įsipareigoję žmonės nenoriai keičia sprendimus. jei suformuotas elgesys ar įsitikinimas nėra vieningas.* Klausimas: kodėl Polonijus taip lengvai sutinka su Danijos princu? Štai aš.250 II d a l i s . „Kaip kažin ką jis tikrai atrodo lyg kupranugaris". Konformistiškumą stiprina grupės susitelkimas. kai susiduria su vieningais trijų ar daugiau patrauklių ir aukštą padėtį užimančių žmonių teiginiais. jis greičiau laikysis įsipareigojimo. Jei asmuo įsipareigojo kažkaip elgtis ar kažkuo tikėti. kuris labai panašus į kupranugarį?". „Visai kaip banginio". kai balsuojama viešai. Ankstesni įsipareigojimai taip pat sulaiko nuo pasidavimo įkalbinėjimams. 14-17 metų paaugliai. . kad pritartume. pakartotinai viešai įsipareigoję saugoti skaistybę iki vedybų. kad šuolių į vandenį ar gimnastikos varžybų teisėjai retai kada pakeis savo vertinimus pamatę. Išmintingi įtikinėtojai tai žino. kad žmonės legviau paklūsta.klausia Shakespeare Hamletas Polonijaus. taupyti energiją ar važinėti autobusais ir pastebi. „Jo kupra kaip žebenkšties". Kai imitacinės prisiekusiųjų grupės priima sprendimus. grupės savybės: žmonės labiausiai prisitaiko. juo labiau pasireiškia konformistiškumas.svarsto Hamletas. Juo aukštesnę padėtį užima elgesį ar įsitikinimą formuojantis asmuo. . kaip vertina kiti kolegos. . . Pavyzdžiui. Churginas. pritaria Polonijus. (Jeigu sulaužo įsipareigojimą. balsai dažniau pasiskirsto po lygiai tada.) APIBENDRINIMAS Kaip nuspėti galimą konformistiškumą? • Atlikdami konformizmo tyrimus. o ne prisitaikys. o ne balsuojant slaptai (Kerr ir MacCoun." Joubert. 1994). kai savo nuomonę reikia pareikšti viešai (grupės akivaizdoje). • • Dažnai prisitaikoma. Aplinkosaugininkai ragina įsipareigoti rinkti antrines žaliavas. . ką jie reklamuoja. Prekybininkai klausimus formuluoja taip. tačiau jie gali derinti savo vėlesnius vertinimus. Brūckner ir Bearman. Tačiau auditorija ne plojo. kai raginimai saugoti aplinką neverčia įsipareigoti asmeniškai (Katzev ir Wang. o ne prieštarautume tam. 1985). amerikietis.sutinka Polonijus. • • • Konformistiškumas sumažėja. jie rečiau naudoja prezervatyvus.kiek vėliau sako Hamletas. „O gal kaip banginio?" . Lektoriui baigus pasiruošiau kartu su visais paploti. * Vertė A. dažniau susilaiko nuo lytinių santykių ar juos nukelia vėlesniam laikui nei tam neįsipareigoję jaunuoliai (Bearman ir Bruckner. klausausi paskaitos viename Vokietijos universitete. Pensėes („Mintys") lime manyti. 2001. kas skatina elgtis konformistiškai. jisai panašus į žebenkštį". Tam tikros aplinkybės ar sąlygos būna ypač veiksmingos. Kodėl elgiamasi konformistiškai? „Ar jūs matote aną debesį. „Man regis. 2005). S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Kas niekada nepakeitė savo nuomonės.atsako Polonijus.

Dirbdamos laboratorijose ir realiame gyvenime grupės dažnai atmeta nuolatos nukrypstančius kolegas (Miller ir Anderson. „prieš patenkant į Kongresą man buvo priminta. Kas paskatino elgtis konformistiškai? Kodėl aš neplojau. Gerardas (1999) prisimena.6 skyrius. nusprendžiau. ir aš j a m paaiškinau buvusias pinkles. kad pavėluosite į laivą. Ypač normatyvinė įtaka skatina nuolaidumą tų žmonių. nė karto nenusileisdamas kitiems. ko jis buvo išėjęs. kad kolektyvas j į priimtų ir pamėgtų. kurie buvo šaipymosi iš kitų liudininkais. Parlamento ar Kongreso nariams leistina prieštarauti planams skelbti karą. „Nusi vemti". Jis ryžtingai atsisakė ir tęsė visus kitus 36 bandymus. prisiminkite Titaniką Nežinomas autorius Kartais didelė nukrypimo kaina skatina žmones pritarti tam. nes laikėsi savo nuomonės ir prieštaravo kitiems grupės nariams. Ką tai reiškė? Gal jie nepritarė? Tikriausiai ne kiekvienas išdrįstų viešai rodyti nepalankumą viešinčiam žymiam asmeniui. Galbūt Polonijus norėjo sulaukti Hamleto. pritarti skatina informacinė įtaka. Mortonas Deutschas ir Haroldas Gerardas (1955) šias dvi galimybes pavadino normatyvine įtaka ir informacine įtaka. Kaip žinome.teigė vienas vokiečių karininkas. Janes ir Olson. arba kurie nori daryti kajerą (Hollander. KONFORMIZMAS 251 o ėmė krumpliais barbenti į stalus. pasiprašė leisti išeiti iš patalpos. arba bent jau užgniaužti savo nepritarimą. Be to. kai kiti barbeno? Yra dvi galimybės: a) nusileisti grupei. o kai sugrįžo. aiškindamas savo nenorą priešintis masinėms egzekucijoms (Waller. nukrypus nuo grupės normų dažnai tenka mokėti emocijomis. socialinė atskirtis būna skaudi. Paklausiau. grindžiamas faktais. kiti žmonės gali tapti svarbiu informacijos šaltiniu. Aš susirūpinau ir pasiūliau nutraukti seansą. 2002). 2003). 4). Kai eksperimentas pasibaigė. kai nuomonės išsiskiria ne tik „šeimoje". Schachter. atrodė išbalęs ir sukrėstas. Antra vertus. normatyvinė įtaka (normative influence) Konformizmas. palankumo. Kai kurie kareiviai dalyvavo žudynėse My Lai kaime. Jis nenusileido. . bet ir grupei bendraujant su kita grupe (Matheson ir kiti. kad norint sutarti reikia pritarti" (p. kad Leideritzas ir kiti palaikys mane bailiu". kad viename iš jo konformizmo eksperimentų draugiškai nusiteikęs eksperimento dalyvis nusiminė. kuo jie netiki. jis atsipalaidavo ir su palengvėjimu atsiduso. grindžiamas žmogaus noru patenkinti kitų lūkesčius siekiant išsikovoti pripažinimą. tikriausiai tokios būna vokiškos ovacijos. 1951). kad būtum priimtas ir pripažintas arba b) kad gautum svarbią informaciją. tačiau bijojo priešingos reakcijos. Jo veidas atgavo buvusią spalvą. Kennedy (1956). tačiau kokia kaina! Jis labai norėjo. 1979. vengiant atmetimo ir siekiant palankumo arba pritarimo. į kokias buvo patekę autokinetinio eksperimento dalyviai. Ypač tada. 2000). Štai j u m s absoliutaus normatyvinio spaudimo pavyzdys.atsakė vaikinas. sužinotais iš kitų žmonių. aukštesnę nei jis padėtį užimančio Danijos princo. informacinė įtaka (informational influence) Konformizmas. Paskiras asmuo gali svarsty- . kad kiekvienas „parems mūsų karius". vokiečių veiduose nepastebėjau nepasitenkinimo. Normatyvinė įtaka yra „prisitaikymas prie minios". „Jei nuogąstaujate. kol debatai vyksta šalies viduje. . 1958. Tačiau prasidėjus konfliktui tikimasi. bijodami karinio tribunolo už nepaklusnumą. „Bijojau. Ne. Tada ir aš pradėjau barškinti krumpliais. Esant neapibrėžtoms aplinkybėms. Kaip prisimena Johnas F.

kai eksperimento dalyviai jaučiasi nekompetentingi. 2005). dažnai elgiamasi konformistiškai. kaip veikia Ascho tipo eksperimente dalyvaujančių žmonių smegenys. mokslininkai sutelkė dėmesį į tris prognostines prielaidas: asmenybę. kuriuose tiriama.informacinę įtaką.visa tai yra informacinės įtakos požymiai. Taip reiškiasi normatyvinė įtaka (nes žmonės gauna tą pačią informaciją ir kai reaguoja viešai. išklausę kitų dalyvių atsakymus. atspindi informacinę įtaką: mes norime būti teisūs. kad labiau prisitaikoma reaguojant viešai. prisitaikydami prie neteisingo kitų dalyvių atsakymo. kada žmonės elgiasi konformistiškai. Kai dalyviai prieštaraudavo grupės nuomonei.252 II d a l i s . S O C I A L I N Ė ĮTAKA ti: „Nenutuokiu. plojęs minėtoje Vokietijos universiteto salėje (normatyvinė įtaka). o ne sąmoningus sprendimus priimančios smegenų sritys. kai pateikiama sudėtinga užduotis ir kai svarbu jaustis teisiems . suaktyvėdavo su emocijomis susijusios smegenų sritys. bet ir žmonėms. • Informacinę įtaką kuria kitų žmonių pateikti duomenys apie realybę. pasakyčiau. Tad rūpindamiesi socialiniu įvaizdžiu patiriame normatyvinę įtaką. patys atsakydavo neteisingai. tačiau kitų elgesys parodė man. Dažniau prisitaikoma esant kitų žmonių akivaizdoje. arba informacinė įtaka. kartais būna apribota arba normatyvinė. Kas elgiasi konformistiškai? Konformizmas kinta ne tik keičiantis aplinkybėms. Antra vertus. kiek pasislinko šviesos taškas. APIBENDRINIMAS Kodėl elgiamasi konformistiškai? • Eksperimentai atskleidžia dvi konformistiško elgesio priežastis.) Kai dalyviai. atsakinėjo į suvokimo klausimus (Berns ir kiti. suaktyvėdavo suvokimą reguliuojančios." Emorio universiteto neurologų grupė. Tokie rezultatai perša išvadą. . yra atviresni) socialinei įtakai? Ar galite vienus savo draugus pavadinti „konformistais". o kitus „nepriklausomais"? Ieškodami prisitaikymą skatinančių veiksnių. Normatyvinei Įtakai pasiduodame iš noro būtų priimti: mes norime būti mėgstami. kaip išreikšti savo pritarimą (informacinė įtaka). Eksperimentuose. Kaip jis kinta? ir kokiame socialiniame kontekste ši asmenybės savybė ryškiausia? Ar kai kurie žmonės apskritai labiau pasiduoda (arba. Tai. priimant sudėtingesnius sprendimus. kol jie. funkciniu magnetiniu rezonansu (fMRV) tyrė dalyvių smegenis. atspindi normatyvinę įtaką. kad žmonėms prisitaikant veikiamas jų suvokimas. ir individualiai). Aš nenorėjau būti vienintelis. norėdama ištirti. Trokšdami būti teisingi . Kasdieniame gyvenime normatyvinė ir informacinė įtakos dažnai reiškiasi kartu. Tendencija prisitaikyti. kultūrą ir socialinius vaidmenis. Tačiau atrodo. (Pateikta užduotis: reikėjo mintyse pasukti figūrą ir pasirinkti jos atitikmenį iš keleto galimybių. jog šis vyrukas žino.

. pagarbos autoritetui ir noro pateisinti lūkesčius (Blass. kai du nepažįstami žmonės sėdi laukiamajame. ir todėl yra rimtas pagrindas įtarti. kokioms aplinkybėms esant žmogaus elgesį galima sieti su jo asmeninėmis savybėmis. 1982). pateikdamas karo policijai įrodymų. Monson ir kiti. Specialistas Josephas Darby sušvilpė švilpuku. kaip pasielgtumėte konkrečioje situacijoje. Tačiau žinau. yra taip pat sunku kaip ir prognozuoti jūsų atsakymą į vienintelį testo klausimą. Priešingai nei situaciniai veiksniai. Čia gali praversti štai tokia analogija: prognozuoti. Jis teigė: „Nenoriu vertinti. todėl jam buvo suteikta apsauga. Manyta. „Laisvesnėse" situacijose . 0 motina džiaugėsi: „Brangusis. kad klusnumą ir neklusnumą lemia sudėtingos. 205). aš labai didžiuojuosi tavimi ir tavo elgesiu. 1991). Leitenantas Davidas Suttonas nutraukė vieną incidentą ir įspėjo vadovybę. ar konkretus asmuo bus konformistiškas. su asmenybės savybėmis susijusios priežastys. 1968). Milgramo paklusnumo eksperimentai buvo atliekami „griežtoje" aplinkoje. kad kartais paklusnumas priklauso nuo priešiškumo. 1982. Tyrimai patvirtina principą. Bet net ir sudėtingomis aplinkybėmis individai skiriasi. Šunų prižiūrėtojas Williamas Kimbro nepasidavė „stipriam spaudimui" dalyvauti „nederamose apklausose". Rushton ir kiti. jie leidžia apibendrintai prognozuoti. aiškūs reikalavimai trukdė reikštis asmenybių skirtumams.6 skyrius. buvo grasinama su juo susidoroti už nepritarimą bendrai nuomonei. kad mes jų dar neišsiaiškinome" (p. 1983). Pranešimuose apie prievartą Abu Graibo kalėjime palankiai atsiliepiama apie tris vyrus. neprisidėjo prie savo kolegų (O'Connor. tiriant asmeninių savybių ir konformistiškumo sąsajas.pavyzdžiui. o tiesa . Tačiau vis tiek Milgramo eksperimentų dalyviai labai skyrėsi savo paklusnumu. nepaisydami pajuokų ir karo lauko teismo grėsmės. kad norint sužinoti. svarbiau žinoti aplinkybių detales nei to žmogaus psichologinių testų rezultatus. kad asmeniniai bruožai turi menką poveikį. agresyvus ar paslaugus. 1990. kai socialinė įtaka yra silpna.asmenybės turi dar didesnes galimybes suspindėti (Ickes ir kiti. 2004). Darby kažkas pavadino „žiurke". Mintis. kuriuos buvo galima pademonstruoti. bet iš tikrųjų aš mačiau nederamų dalykų ir apie juos pranešiau". ir jų elgesys nereguliuojamas jokiais ženklais . XX a. kaip ir bendrasis testo iš daugelio klausimų rezultatas. asmeninės savybes nedaug tegalėjo prognozuoti paskiro žmogaus elgseną. 1980. kaip žmogus elgsis įvairiomis aplinkybėmis (Epštein. O jūsų galimas konformistiškumas (arba draugiškumas ar agresyvumas) įvairiomis aplinkybėmis prognozuojamas lengviau. savybės) retai tiksliai išpranašauja konkretų poelgį. KONFORMIZMAS 253 Asmuo XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje ir aštuntajame dešimtmetyje. Asmenybės savybės lengviau padeda numatyti elgseną. kurie. Milgramas (1974) padarė štai tokią išvadą: „Esu tikras. nes gėris visada nugali blogį. devintajame dešimtmetyje paskatino ištirti.išlaisvina" (ABC News. 2004). su kuriuo susidūrėme 4 skyriuje: nors vidiniai veiksniai (nuostatos. buvo pastebėtos tik jų užuominos (Mischel.

Jų pastangomis šiandieniniai socialiniai psichologai sutinka su pirmtako Kurto Lewino (1936) pareiškimu: „Kiekvienas psichologinis įvykis priklauso nuo žmogaus būsenos ir socialinės aplinkos. Kaip manote." Woody Guthrie Socialiniai vaidmenys Pasaulis . Larsen. Tačiau kultūros kinta. Kai Milgramas (1961) naudojo kitokią konformizmo tyrimo metodiką. tačiau jos priklauso ir nuo kultūros. o vyrai. kad socialinis gyvenimas panašus į vaidybą teatro scenoje . nors santykinai jų reikšmė skirtingais atvejais skiriasi" (p. kas mes esame. 1985. Zimbabvės Bantu gentyje. Kartojant Ascho eksperimentus su Didžiosios Britanijos. Kultūra Ar kultūrinis fonas padeda prognozuoti galimą konformistišką elgesį? Iš tiesų padeda. ir nuo laiko. Jordanijoje. Kaip ir anksčiau minėti nuostatų tyrinėtojai. „Aš nenoriu prisitaikyti prie šio pasaulio. 12). kad Prancūzijos studentai mažiau linkę elgtis konformistiškai. Italijoje. Jamesas Whittakeris ir Robertas Meade (1967) keliose šalyse pakartojo Ascho konformizmo eksperimentą ir daugeliu atvejų nustatė panašų konformistiškumo santykį . 2000). kokie buvo pakartotinių paklusnumo eksperimentų Australijoje. Taigi konformistiškumas bei paklusnumas yra universalios savybės. kiekvienas per savo amžių atlieka daug vaidmenų. 34 proc. kur už nekonformistišką elgesį buvo taikomos griežčiausios sankcijos. Perrin ir Spencer. 1974.254 II d a l i s . S O C I A L I N Ė Į T A K A Įdomu atkreipti dėmesį į profesionalų nuomonių švytuoklę.tačiau 51 proc. Honkonge. Konfor- . kolektyvistinių visuomenių.tai scena. kada išeiti ir įeiti. palyginti su JAV? Paklusnumo santykis buvo panašus arba netgi aukštesnis . jis nuolatos pastebėdavo. Rodo Bondo ir Peterio Smitho (1996) 17 šalių atlikta 133 tyrimų analizė parodė. kuriose tradicija puoselėti darnius santykius padeda apibrėžti savąjį Aš. 1990. ką darome. moterys . kaukėmis ir scenarijais.Miunchene 85 proc. 1981). kaip kultūrinės vertybės veikia konformistiškumą. Vokietijoje. Kanados ir Jungtinių Valstijų universitetų studentais kartais sulaukiama mažesnio konformizmo nei prieš du ar tris dešimtmečius (Lalancette ir Standing.su visa jos butaforija. asmenybės tyrinėtojai tikslina ir iš naujo patvirtina ryšį tarp to. Palyginti su individualistinėmis visuomenėmis.31 proc. VVilliam Shakespeare Vaidmenų teorijos šalininkai kaip ir Williamo Shakespeare pjesės „Kaip jums tai patinka" herojus Žakas mano. Brazilijoje . siekdamas palyginti Norvegijos ir Prancūzijos studentus. nariai labiau pasiduoda kitų žmonių įtakai. 1990. Neatmetant neginčijamos socialinių jėgų galios. (Blass. Austrijoje. Libane. ir to. dabar vis labiau pripažįstamos individualios asmens savybės ir įgimti polinkiai. Nicholson ir kiti. Pietų Afrikoje ir Jungtinėse Valstijose rezultatai.tik aktoriai: kiekvienam skirta. 32 proc.

kurie krumpliais barbeno į stalus. kad prisijungia prie pagrobėjų ir atsisako savo ankstesnio gyvenimo. reikia laiko. 1988.o gal būtų? . retai kada atvykstu per anksti). parengti kursinius darbus ir gauti bent minimalų įvertinimą. nei man. Jei Patricia Hearst visą tą laiką iš tiesų būtų buvusi pasišventusi revoliucionierė. tačiau tam tikri vaidmens aspektai yra privalomi. Jų elgsena. Prisitaikę naujoje šalyje beveik visi repatriantai. Tačiau. skriausčiau vaikus). Studentas privalo ateiti į egzaminą. būdama devyniolikos. žmonės būtų ją supratę. 2000). Per pirmą pasimatymą ar pradėję naują darbą. Atvykus į naują šalį. Taikos Korpuso darbuotojų. vaidmenį galite atlikti sąmoningai. Po dvylikos dienų stebėjimo kamera užfiksavo ją dalyvaujant ginkluotame banko apiplėšime. Netrukus Hearst viešai paskelbė. 1974 metais.6 skyrius. tampa nuoširdu. tapo motina ir rašytoja. Po dvejų įkalinimo ir „perprogramavimo" metų ji vėl ėmėsi turtingos paveldėtojos vaidmens. Praėjus devyniolikai mėnesių Hearst buvo suimta. Aš iš karto galiu sudaryti ilgą sąrašą normų. arba jei ji tik būtų apsimetinėjusi. Socialiniai vaidmenys suteikia šiek tiek interpretacijos laisvės. Pagrobtos laikraščių magnato dukters Patricijos Hearst atvejis parodo. Kad vėl susigrąžintų vidinę darną. paskui tikra revoliucionierė ir po to vėl tikra turtų paveldėtoja". Nei jums. kad paprastai žmonės įsisavina savo vaidmenis. reemigrantai privalo iš naujo prisitaikyti prie savosios kultūros. KONFORMIZMAS 255 mizmas turi daug bendro su šiais vaidmenimis. Ji prašė. ji buvo pagrobta jaunų revoliucionierių. 4 skyriuje aiškinomės. vertybės ir tapatumas nepastebimai pasikeitė siekiant prisitaikyti prie kitos vietos. Pavertus šį vaidmenį vidiniu įsitikinimu. kad išmoktume tinkamai bendrauti ir elgtis naujomis aplinkybėmis . „sėkmingai" ištekėjo ir apsigyveno viename Konektikuto valstijos priemiestyje. savikontrolė sumažėja. kokia reikšminga vaidmens galia. . Tikram. apibrėžiančių mano kaip profesoriaus ar tėvo elgesį. Jei su socialine kategorija susijusios tik kelios normos (pavyzdžiui. aštuntajame dešimtmetyje šis pagrobimas buvo viena didžiausių sensacijų). jei pažeisčiau pagrindines taisykles (neateičiau į paskaitas. apibrėžtam vaidmeniui būtinas atitinkamas normų rinkinys. daug laiko skiriančia labdaringai veiklai (Johnson. be abejonės. Kas atrodė dirbtina.prisitaikyti. nebūtų galėję to nutikti . pėstieji privalo laikytis dešinės kelio pusės ir atsargiai pereiti gatvę). Vaidmenys daro reikšmingą poveikį. galėčiau būti atleistas iš darbo arba prarasti tėvystės teises. kad žmonės „pamėgintų suprasti joje įvykusius pokyčius". kad bendradarbiauja su savo pagrobėjais. turtingų tėvų ir sužadėtinio. Nors asmeninį įvaizdį galiu sukurti pažeisdamas mažiausiai svarbias normas (kadangi vertinu dalykiškumą. Tą patiria daugelis imigrantų. sugrįžę į savo gimtinę. vėl patiria įtampą (Sussman. pasivadinusių Simbiono išsilaisvinimo armija. jie niekaip negalėjo suprasti (ir dėl to XX a. Schiffman.„kad ji pajėgia būti tikra turtų paveldėtoja. 1999). jų nepriskiriame socialiniam vaidmeniui. kaip rašė Philipas Brickmanas. užsieniečių studentų ir aukščiausio rango vadovų. kaip aš prisitaikiau prie vokiečių.

kad svarbiausias socialinės psichologijos tikslas . dėstytojo ir studento. kad viena įrodinėtų kitos poziciją. Kaip pamatysime paskutinėje šio skyriaus dalyje. kas paims viršų: gėrio ar blogio pradas. Susikeitus vaidmenimis gali būti lengviau suprasti kitą. Kai kurios socialinės situacijos daugumą „normalių" žmonių gali priversti pasielgti „nenormaliai". Tad derybininkas ar grupės lyderis gali pasiekti geresnio bendravimo priversdamas abi šalis apsikeisti vaidmenimis. Prisiminkime. bet ir nuo mūsų polinkių. Ne visi vienodai reaguoja į prievartą.taip stebima. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Turtinga paveldėtoja Patricia Hearst kaip revoliucionierė „Tania14 ir kaip turtinga priemiesčio gyventoja. kurių vaidmenys kitokie. Deja. Iki šiol šiame skyriuje teigėme. žmonės gali keistis. policininko ir piliečio. Taip pat pastebėjome. gydytojo ir paciento. Pripažinome.256 II d a l i s . dažnai nugali blogis. Keblioje Patricijos Hearst situacijoje jūs ir aš būtume reagavę skirtingai. Jei kada įsivelsite į sudėtingą ginčą su draugu ar tėvais. kad kiekviena šalis prieš pateikdama atsakymą perfrazuotų pagrindinę kitos šalies mintį (tai sukeltų kitos šalies pasitenkinimą). ir tik paskui reikšti savuosius. o išsiaiškinti universalius elgsenos principus. Kartais vaidmenys atliekami poromis. ir ne. įsijausdami į padėtį tų. ^p B * •B P CvN SSf*P •H Į M . mūsų veiksmai priklauso ne tik nuo socialinės situacijos. kad skirtingose kultūrose galioja skirtingos normos bei vaidmenys. nes priklausome vienai žmonių rūšiai. kurių metu gerus ketinimus turintiems žmonėms sukuriamos nepalankios situacijos . Sąmoningai atlikdami naują vaidmenį. Tai paaiškėja iš eksperimentų. Arba galima paprašyti. Mus . ^ L -1 T ' i* 1 i1 i 1 4 Ir taip. kad egzistuoja kultūrų įvairovė. kai abu partnerius sieja kokie nors santykiai . kad esame biologiniai giminės.tėvo ir vaiko. darbdavio ir darbuotojo. Toks sąmoningas trumpalaikis konformistiškumas gali pagerinti jūsų santykius. pamėginkite įsijausti į kito žmogaus mintis ir jausmus.ne sudaryti skirtumų sąrašą. Vaidmenų sukeitimas Vaidmenų atlikimas taip pat gali būti teigiamas dalykas. Puikių žmonių poelgiai dažnai nebūna puikūs.

verčiami daryti A. Todėl derėtų jį užbaigti vėl prisimenant žmogaus galią. teigiančią. patvirtina eksperimentai. tačiau nuostatų poveikio elgsenai mechanizmai skiriasi kur kas mažiau. Prisiminkime Romeo ir Džiuljetą." Amerikos indėnų malda APIBENDRINIMAS Kas elgiasi konformistiškai? • [ klausimą „Kas elgiasi konformistiškai?" gauta nedaug konkrečių atsakymų. kultūra socializuoja žmones ir daugiau ar mažiau veikia jų socialinę atsakomybę. jie darys Z? Kas paskatintų šitokį nekonformistišką elgesį? Šiame skyriuje buvo pabrėžiama socialinių jėgų galia. kai individualių skirtumų neužgožia socialinės jėgos. galime elgtis priešingai. kad kažkas bando mus priversti. o siūlo rinktis: „Laikas tvarkytis. parodantys. kurių meilę giminių priešinimasis tik dar labiau sutvirtino. kuri būtų tokia pat pagrįsta ir prasminga Omahoje ar Osakoje. jog bandymai suvaržyti žmogaus laisvę dažnai bumerangu iš- reaktyvusis pasipriešinimas (reactance) Motyvas. Reaktyvusis pasipriešinimas Žmonės vertina savo laisvės pojūtį ir saviveiksmingumą. Nigerijoje ir Japonijoje paauglių vaidmuo apibrėžiamas kitaip nei Europoje ir Šiaurės Amerikoje.psichologija. Socialiniai vaidmenys skirtingose kultūrose visada skiriasi. . Ar norime būti kitokie? Ar žmonės kada nors aktyviai priešinasi socialiniam spaudimui? Ar. žmonės ima maištauti. kurie savo laisvę ir nepriklausomybę teigia elgdamiesi priešingai nei reikalauja tėvai. „Didžioji Dvasia. kaip ir Romoje ar Botsvanoje". Mes nesame biliardo kamuoliukai. tačiau visose kultūrose vaidmenų lūkesčiai daro įtaką konformizmui socialiniuose santykiuose. padaryk taip. ką tarpkultūrinės psichologijos tyrinėtojas Walteris Lonneris (1989) vadina „universaliąja psichologija . kad aš nekritikuočiau savo kaimyno tol. jog žmonės iš tiesų veikia taip. Mes galime veikti atsižvelgdami į savas vertybes. Ką renkiesi: vonią ar dušą?" Psichologinio reaktyviojo pasipriešinimo teoriją. skatinantis išsaugoti arba atkurti asmens laisvės jausmą. Žinodami. KONFORMIZMAS 257 domina tai. tačiau yra patikimesni vertinant polinkį elgtis konformistiškai apskritai (bei kitą socialini elgesį). Arba vaikus. kad išsaugotų savo laisves. Reaktyvusis pasipriešinimas kyla. kur mus pastums.6 skyrius. Todėl išmintingi tėvai savo vaikams ne įsakinėja. o ne į išorines jėgas. kad pradeda kelti grėsmę laisvei. • Nors konformizmas bei paklusnumas yra universalūs. • Socialiniai vaidmenys reikalauja šiokio tokio konformistiškumo. kol nenueisiu iki Mėnulio apsiavęs jo mokasinais. imantis naujo socialinio vaidmens. Bendrieji asmenybės savybių vertinimai menkai prognozuoja konkrečius konformistiškus poelgius. Tad kai socialinis spaudimas tampa toks akivaizdus. judantys ten. Savybės stipriausias veiksnys „silpnose" situacijose. kai kas nors grasina mūsų veiksmų laisvei. Paklusimas kitų lūkesčiams svarbi užduotis.

Tie. Nail ir kiti. savo išskirtinumą dažniausiai stengėsi įrodyti neprisitaikydami prie grupės.ir reikš labiau konformistiškumą. Jaunuolių nuo 18 iki 24 metų apklausa. Konformistiškumo tyrimo eksperimente tie. septintajame dešimtmetyje norėjo išsiskirti iš minios. Tėvai. kad jų populiarumas sumažės. vyresnių nei 21 m. žmonės geriau jaučiasi įsivaizduodami esą bent kiek kitokie. savo elgesiu jie stengiasi įrodyti savo išskirtinumą. 2000). atskleidžia ir „spontaniškos savojo Aš sampratos". o ne individualumą . gyvenantiems Vakaruose. kad tapo naujos minios dalimi. Kaip parodė C. per praėjusius metus buvo pasigėrę. Nors vardų populiarumas išblėsta. atskleidė. nei to reikalautų tradicinė kultūra (Cialdini ir kiti. netrukus pamatė. kurie XX a. patogią. S O C I A L I N Ė ĮTAKA provokuoja neprisitaikymą (Brehm ir Brehm. o tarp jaunesnių nei 21 metai buvo pasigėrę 77 proc. Jungtinėse Valstijose 56 aukštosiose mokyklose atlikta studentų apklausa parodė. Tai. Snyderio ir Howardo Fromkino (1980) eksperimentai. sudarė abstinentai. 1981. kad tarp 21 metų amžiaus jaunuolių 21 proc. konkrečiu laikotarpiu dažnai pasirenka tuos pačius vardus. jaunuolių (kai leidžiama pirkti alkoholį). Unikalumo įrodymas Įsivaizduokite pasaulį. kad 69 proc. devintojo dešimtmečio pabaigoje-dešimtojo pradžioje buvęs populiarus vardas. kuriame visi žmonės elgiasi konformistiškai ir tarp jų nėra jokių skirtumų. Ir socialinė įtaka. Rouz ir Sofi skamba arba kaip senelių namų gyventojų. Williamas McGuire ir jo kolegos iš Jeilio universiteto (McGuire ir Padawer-Singer. Vieno eksperimento Perdju universitete metu Snyder (1980) įtikino studentus. tuo tarpu tarp jaunesnių studentų abstinentų buvo 19 proc. atlikta Kanados žalingų įpročių centre. Maksas. McGuire ir kiti. Tačiau bent jau Vakaruose nepatogiai pasijaučiama atrodant kaip visi. 1978. . norintys duoti vaikui įdomesnį vardą. išskirtinumas yra svarbiausia mūsų tapatumo dalis (Vignoles ir kiti. kad tai originalu. kad mes save laikome unikaliais. Šiandieninio vakarietiško universiteto moterys mažiau demonstruoja tradicinį moterišką kuklumą. arba kaip smėlio dėžėje žaidžiančių vaikų vardai. ar vienodumas kuria jaukią.258 II d a l i s . kad jų „10 svarbiausių nuostatų" arba ryškiai skiriasi. 2 0 0 2 metais populiariausių JAV mergaičių vardų dešimtuke buvo Madison. Mums. arba beveik identiškos 10 000 kitų studentų nuostatoms. 2000). jis gali vėl atgyti vėlesnėse kartose. malonią aplinką? Žmonės jaučiasi nepatogiai labai išsiskirdami iš kitų. ir unikalumo troškimas aiškėja įsigilinus į populiariausius vaikų vardus. Aleksis ir Olivija. jog vaikų Kai tatuiruotės ant pečių bus pradėtos laikyti masiniu reiškiniu . 1989). pastebi Orenstein. (Engs ir Hanson. R.tikėtina. X X a. kai išgarsėjo Hillary Clinton. pastebi Peggy Orenstein ( 2 0 0 3 ) . kurių unikalumo pojūtis buvo sužlugdytas. ė m ė atrodyti nebe toks originalus ir tapo retesnis (netgi tarp gerbėjų) po to. Reaktyvusis pasipriešinimas gali paskatinti paauglius vartoti alkoholį. 1979) rašo. pavadindami savo dukrelę Rebeka ir manydami. Hillary. Ar tokiame pasaulyje žmonės būtų laimingi? Jei nonkonformizmas gali kelti nepatogumų. Be to. 1998).

Siekiame ne paprasčiausiai skirtis nuo vidutiniokų. kad norime jaustis išskirtiniai ir kad pastebime. KONFORMIZMAS 259 paprašius „papasakoti apie save". nė kiek neabejoju. ir aš save labiau suvoksiu kaip moterį" (McGuire ir kiti. kaip kiti į jį reaguoja.6 skyrius. Daugumos atstovai. žinau. ar iš tiesų esu amerikietė. Žiūrint pasauliniu mastu. Fiedler on the Roof. Rausvaplaukiai dažniau nei juodaplaukiai ar rudaplaukiai mini savo plaukų spalvą. tą pačią akimirką suvokiau savo lytį. 1940 („Skausmo problema") APIBENDRINIMAS Ar norime būti kitokie? • Socialinės psichologijos pabrėžiamą socialinio spaudimo galią reikia papildyti žmogaus galios akcentu. linkę susikurti stiprų baltaodžio tapatumą. negali egzistuoti be „kito". Nors atrodo. esame panašūs tuo. visi. priklausančius mažumai gali laikyti pernelyg jautriais. 1978). jog esu žydė. jie dažniausiai išvardija savo išskirtines savybes. skirtumai tarp škotų ir anglų. vien moterimis . kad prie vyrų tualeto bus trumpa eilė. 1992). kiek jis skiriasi nuo kitų". Jonathanas Swiftas šį reiškinį išjuokė „Guliverio kelionėse". serbų ir kroatų. stengiamės atpažinti ne šiaip sau išskirtinumą. kad išsaugotų savo laisves. kažko. jie vis tiek pastebi savo skirtumus. deja. Netgi trivialūs skirtumai gali išprovokuoti panieką bei konfliktą.paskatą priešintis prievartai. Ši įžvalga padeda suprasti. kad esu amerikietė. Lewis. tačiau labai abejoju.grupės sudėtį pagal lytį. mažiau dėmesio kreipdami į rasę.dalyvavau Amerikos psichologų asociacijos posėdyje. Panašiai ir savo lytį mes labiau suvokiame būdami su kitos lyties žmonėmis (Cota ir Dion.bukajame gale. Kai socialinė prievarta tampa akivaizdi. „Kai esu Amerikoje. Taisyklė tokia. Net kai dviejų skirtingų kultūrų atsovai yra beveik tapatūs. tačiau labai abejoju. Užsienyje gimę vaikai dažniau nei kiti linkę paminėti savo gimimo vietą." C. kodėl baltaodžiai. o bukagaliams . kas nėra „aš". būtybės savojo Aš pripažinimas. Tačiau maži skirtumai gali reikšti didelius konfliktus (Rothbart ir Taylor. Tad . The Problem ofPain. 1986). pateikdamas pasakojimą apie smailiagalių karą su bukagaliais. Mes nesame marionetės. kad esu užsienietis. o būti už juos geresni. o teisinga kryptimi besivystantį išskirtinumą." Leslie Fiedler. užaugę tarp kitų rasių žmonių. aš suvokiu savo nacionalinį tapatumą ir esu jautrus tam. save suvoksiu kaip juodaodę. kodėl kiekviena mažumos grupė linkusi suvokti savo išskirtinumą ir kaip su tuo susijusi kultūrinė aplinka. j e i aš esu juodaodė moteris tarp baltųjų moterų. kur mano amerikietiškas akcentas išduoda. Kai kartu su dešimčia kitų .kaip paaiškėjo. ar esu žydė. patekus tarp juodaodžių vyrų mano odos spalva taps nesvarbi. 1991 („Fiedler ant stogo") „Savimonė. kai kita grupė labiausiai panaši į jus. paskatinau greta sėdinčią moterį atkreipti dėmesį į tai. S. Konkurencija paprastai būna stipriausia. Stambūs ir smulkūs vaikai dažniausiai nurodo savo kūno svorį. Skirtumas tarp jų buvo štai koks: smailiagaliams labiau patikdavo pramušti kiaušinio lukštą smailiajame. kad „žmogus suvokia save pagal tai. kas nebuvo jai atėję į galvą . žmonės dažnai patiria reaktyvųjį pasipriešinimą . O kai nuvykstu į Izraelį. Tačiau kaip aiškiai parodė šališko palankumo sau (2 skyrius) tyrimai. teigia McGuire. kuo skiriamės. Šiaurės Airijos katalikų ir protestantų gali atrodyti nežymūs. kad ir kokie maži jie būtų. Retkarčiais gyvendamas Škotijoje. . jog mums nepatinka labai nukrypti nuo normos. Baigiantis kitai dienai per pertraukėlę pajuokavęs.

o konformizmas . Konformizmas nėra nei yda. Tačiau bendruomenininkai primena mums. jei labai skiriamės nuo kitos grupės.. Nemeluok sau. vargu.priešinosi nustatytoms taisyklėms: pripažino asmens teisių viršenybę ir palaikė besipriešinantį. yra tai.260 II d a l i s . kad pateisinčiau tavo lūkesčius. Kanadoje ir juo labiau Jungtinėse Valstijose. Post scriptum: kaip būti individualybe bendruomenėje Užsiimk savo reikalais. privatumo ir bendruomeniškumo.pradedant Heklberiu Finu ir baigiant Šerloku Holmsu ar Neo iš trilogijos „Matrica" . Tam pritaria sociologas Robertas Bellahas (1996). konformizmas yra priimtinas. konfrontacija ir nepritarimas slopinami. psichiatras Fritzas Perlsas (1972) įkūnijo šį radikalųjį individualizmą „Gestaltinėje maldoje": Aš rūpinuosj s a v o reikalais. kad mes taip pat esame socialinės būtybės. tačiau taip pat nenorime atrodyti kaip visi kiti. Ten. Australijoje. dauguma šios knygos skaitytojų naudojasi neprisitaikančio individualizmo privalumais. tampame bendraudami su kitais". Grupėje labiausiai suvokiame tai. tarp jų Azijos. Pietų Amerikos ir didžiosios dalies Afrikos žmonėms. Galvok apie save. kuo skiriamės nuo kitų.blogai. . ar šis klausimas svarbus daugelio kitų kultūrų. kad tuo. Esi atsakingas sau. ragina mus pereiti prie „bendruomeninio" individualizmo.sako japonai. Todėl elgiamės taip. Vaikai dažnai demonstruoja savo solidarumą dėvėdami uniformas. kuo esame. Praėjus šimtmečiui. ye/ gyvename Europoje. kas patinka. Amitai Etzioni (1993). bendra grupės idėja. Tačiau jis taip pat „įtvirtina pagrindinę solidarumo vertę. Jie įpranta mąstyti apie save atsietai ir įsivaizduoja. . kur vertinama bendruomenė. „Išsikišęs kuolas įkalamas gilyn". S O C I A L I N Ė Į T A K A • Nesijaučiame patogiai. Prielaida. Psichologas Carlas Rogersas (1985) pritarė: „Štai vienintelis svarbus klausimas: ar mano gyvenimas toks. turinčios pamatinį poreikį priklausyti. „Bendruomeniškumas remiasi individualumo pavertimu šventenybe". buvęs Amerikos sociologų asociacijos prezidentas. individualumo ir socialinio tapatumo poreikių pusiausvyrą. sukūrė terminą „individualizmas". kad individualizmas yra gerai. Siek savo laimės. ką 1 skyriuje pavadinome „socialine pateiktimi". Šiuos ir panašius žodžius girdime nuolatos. 1831 metais prancūzų rašytojas Alexis de Tocąueville. kuris individualizmą gretina su bendruomeniškumu. Siekiant išsaugoti darną. kad patys valdo savo likimą". Ir tu šiame pasaulyje esi ne tam. Mes privalome išlaikyti savojo „aš" ir „mes". . o tu rūpinkis savaisiais. Kaip ir įvairių Vakarų kraštų piliečiai. kad išsaugotume savo unikalumo ir individualumo pojūtį. kad pateisintum manuosius. nepriklausomybės ir prisirišimo.. Daryk tai. Šiame pasaulyje aš esu ne tam. Naujojoje Zelandijoje. pabuvojęs Amerikoje.aiškina jis. Visi mūsų mitiniai kultūriniai herojai . Abejok autoritetais. kad galiu būti visiškai patenkintas ir visiškai save išreiškšti?" Kaip pastebėjome 2 skyriuje.. Jis rašė. nei privalumas. Prisirišimas giliai įsišaknijęs. kad individualistai „niekam nesijaučia skolingi ir beveik nieko iš kitų nesitiki.

tačiau ne naiviam .Įtikinėjimas Kokie yra įtikinėjimo būdai? Pagrindinis būdas Šalutinis būdas Skirtingi būdai skirtingiems tikslams pasiekti Kokie yra įtikinėjimo elementai? Kas sako? Pranešėjas Mokslinių tyrimų išvada. Williamas McGuire apie nuostatos stiprinimą Kaip galima atsispirti įtikinėjimui? Asmeninio įsipareigojimo sustiprinimas Pritaikomumas: inokuliacijos (nuostatų stiprinimo) programos Išvados apie nuostatų stiprinimą Post scriptum: kaip būti atviram. Eksperimentai su virtualia socialine tikrove Ką sako? Pranešimo turinys Kaip sakoma? Komunikavimo kanalas Kam sakoma? Auditorija Ekstremalus įtikinėjimas: kaip įdiegiami kultai? Nuostatas kuria elgsena Įtikinimo elementai Grupės poveikis Ką slepia moksliniai tyrimai.

tiražu). ar vertėjo pradėti šį karą. kaip per Streicherio teismą Niurnberge tvirtino sąjungininkai. kad europiečiai (ir kanadiečiai) karo nepalaikė santykiu maždaug 1:2. Streicheris taip pat leido antisemitiškas knygas vaikams ir kartu su Goebbelsu kalbėdavo per masinius mitingus. Nepalaikome nė vienos pusės diskusijoje. kino filmus ir menus. Vokietijos „tautos švietimo" ir propagandos ministras nuo 1933 iki 1945 metų. Jei milijonai žmonių nebūtų paklusę. kad Saddamas buvo tiesiogiai susijęs su rugsėjo 11-osios išpuoliais. 121-180. 2003. taip pat formavo įtikinantys pranešimai. kurie tapo nacistinės propagandos dalimi. Kitas nacistas.„Polinkis be išlygų priimti tiek seną tiesą. 1976)? Daugumai vokiečių nepavyko įdiegti neapykantos žydams. o keturis iš penkių amerikiečių . bent jau iš dalies. p. Friedman. kad didžiulis atotrūkis tarp amerikiečių ir jų tolimų pusbrolių bei pusseserių kitose šalyse byloja įtikinėjimo naudai. Kokią įtaką darė Goebbelso. Prasidėjus karui. vienintelį. Pavyzdžiui. paskatinę pusę amerikiečių patikėti. Tačiau galime pasakyti. jis pasiryžo įtikinti vokiečių tautą pripažinti nacių ideologiją. 2003. tiek naują propagandą ir sekti ja yra silpnybė. nereiškia prarasti laisvę. Gavęs teisę kontroliuoti spaudą. kuri vis dar tebevyrauja žmonių protuose. radijo programas. 2003). 1904 („Žmogaus darbas") įtikinėjimas (persuasion) Pranešimo sukeltas įsitikinimų.patikėti. kurį nuo pirmo iki paskutinio puslapio skaitydavo jo artimas draugas Adolfas Hitleris. 2003. holokausto nebūtų buvę (Goldhagen. Kas įdiegė amerikiečiams palankų požiūrį į karą? Kas kitų valstybių piliečius privertė jam nepritarti? Šias nuostatas. Newport ir kiti." Charlotte Perkins Gilman. leido antisemitinės pakraipos savaitraštį Der Stūrmer (500 000 egz." Markas Aurelijus Antoninas. Kai kurie ėmė pritarti antisemitinei veiklai. kad pakeisti savo nuomonę ir paklausyti to. arba buvo įbauginti ir tapo milžiniškos genocido programos vykdytojais. jog masinio naikinimo ginklai bus surasti (Duffy. kad kultūra paprastai formuojasi leisdamasi iš viršaus žemyn. J . prieš pat karą atliktos apklausos rodė. 16. Tačiau daugelis ja užsidegė. „Atotrūkis tarp amerikiečių ir Vakarų Europos gyventojų" atskleidžia įtikinėjimo galią . arba bent jau netrukdė ją įgyvendinti. Debatus. Pew. kuris teisingai kalba. Moore. suprato įtikinėjimo galią. amerikiečiai jį rėmė apytikriai santykiu 3:1 (Newport ir kiti. viii. 2003). Julius Streicheris. Sociologas Jamesas Davisonas Hunteris (2002) pastebi. iš tiesų „nuodijo daugybės milijonų žmonių protus" (Bytwerk. „Atmink. O dauguma arba neturėjo savo nuomonės. nuostatų ar elgsenos pokyčių procesas. 1996).tokią išvadą padarė Pew tyrimų centras po 2003 metais atliktos apklausos apie karą Irake. Meditacijos. Streicherio ir kitų nacių propagandinė veikla? Ar jie. 2003. Gallup.* * Iš senosios graikų kalbos vertė Eugenija Ulčinaitė osephas Goebbelsas. Tad amerikiečiai ir kitur gyvenantys žmonės stebėjo du skirtingus karus (della Cava. visose kitose šalyse apklausose dalyvavę asmenys nepritarė Irako puolimui. Human Work. nes jos elitas kontroliuoja informacijos bei idėjų sklaidą. Išskyrus Izraelį. tuo tarpu amerikiečiai beveik tokiu pačiu santykiu karą rėmė (Burkholder. 2003). 2003. paliksime istorijai.

kas veiksmingai ir ilgam keičia nuostatas. Labiau nei kada nors per pastaruosius dešimtmečius išprusę fizinės bei psichikos sveikatos srityse suaugusieji dabar atsisako alaus ir cigarečių. jog esate reklamos ar rinkodaros vadovas. Todėl socialiniai psichologai analizuoja. palyginti su propaganda. O JAV aukštųjų mokyklų pirmakursių. Daug kam už Amerikos ribų atrodė. Jie neblanksta.tiek šviečiamasis. Įtikinėjimą vadiname „švietimu" tada. Todėl įtikinimas . Požiūris pats savaime nesusidaro. . Švietimas. Pats savaime šis metodas nėra nei geras. 2005). kuo buvo grindžiamas šališkumas ir koks informacijos kiekis nulėmė vienokį ar kitokį požiūrį.„švietimu". kai juo patikime. iki 57 proc. į kokias taktikas turėtumėte reaguoti? Kad atsakytų į šiuos klausimus. Arba įsivaizduokite. Arba dvasininkas. vaikų auklėjime. Daugeliui amerikiečių atrodė.trumpų. kad jūs patys ir jūsų pranešimas būtų įtikinamesni? O jei nerimaujate. Goldsmith. Informacijos tikslas bei turinys sąlygoja teigiamą ar neigiamą jos vertinimą. 1961 . kas prasideda kaip garsas. Priklausomai nuo to. Ką galite padaryti. Per pastaruosius dešimt metų amerikiečiai ėmė labiau remti gėjų teises. 2003. socialiniai psichologai dažniausiai tiria įtikinėjimą panašiai kaip geologai tiria eroziją . kur gyveno. ir naudingus rezultatus. Gerą . Ligų kontrolės centras praneša. Tai.kai netikime (Lumsden ir kiti. 2005).svarbus dalykas. aišku viena: priklausomai nuo to. kad panašiomis apeliacijomis jumis manipuliuojama. Nesvarbu. ĮTIKINĖJIMAS 263 2003. skatinti kūdikių maitinimą krūtimi arba remti politinį kandidatą. kur gyvenate. 1980).neišvengiamas. 2003.politikoje. Iš tiesų. Kaip rodo šie pavyzdžiai. siekiantis sustiprinti savo parapijiečių meilę artimui ir labdaros veiklą. įtikinėjimas gali duoti ir pragaištingus. teigiančių. 1981 m. o „propaganda" . religijoje ir teismo nutartyse. derybose. kad „Amerika išlaisvina Iraką" arba kad „Amerika įsiveržė į Iraką". jog norite raginti taupyti energiją. Įtikinėjimas taip pat buvo pasitelktas propaguojant sveiką gyvenimo būdą. rinkodaroje. kad iš dalies dėl sveikatingumo propagavimo kampanijų amerikiečių rūkalių skaičius sumažėjo iki 23 proc. skaičius išaugo nuo 25 proc. 2005 m. Krugman. kontroliuojamų eks- „Zodžiai turi galią. kiti ." Rabinas Abrahamas Heschelis. įtikinėjimo esama visur . 2003). Kanados statistikos biuras praneša apie panašų rūkančiųjų skaičiaus sumažėjimą Kanadoje. Vieni žmonės mano. labiau pagrįstas faktais ir ne toks imperatyvus. jog negeria alaus. Įtikinėjimas . žmonės gaudavo šiek tiek skirtingą informaciją (kurią aptarinėjo ir kuria tikėjo). piršlybose. tiek propagandinis . (Pryor ir kiti. kad kitų šalių žiniasklaida palaikė vyraujančias antiamerikietiškas nuostatas ir menkino Saddamo keliamą grėsmę. Blogą įtikinėjimą vadiname „propaganda". Kokios aplinkybės lemia įtikinimo poveikį? Ir kaip galime veiksmingiausiai informuoti kitus įtikinėdami? Įsivaizduokite.dėl „propagandos". jų partnerystės sąjungas ir vedybas (Myers ir Scanzoni. kad nuostatos keičiasi dėl „švietimo". tampa veiksmu. jog amerikiečių žiniasklaida buvo šališkai palanki karo veiksmams. jūs galėjote išgirsti.tapo perpus mažesnis palyginti su rūkalių skaičiumi prieš 40 metų. Tomorrow.7 skyrius. nei blogas.

didėja. susiję su informacijos perteikėju. red. Vildamiesi sutvirtinti karių moralinę dvasią. Kokie yra įtikinėjimo būdai? Kokiais dviem būdais pasireiškia įtaka? Kokios rūšies pažintiniai procesai vyksta kiekvieno jų metu ir kokios šių procesų pasekmės? Antrojo pasaulinio karo metu vyriausiasis JAV karo departamento psichologas. norint įtikinti. ir pranešimas neįtikins. kaip per ilgesnį laiką galima sukelti didelį poveikį. Ohajo valstijos universiteto mokslininkai teigia. šiai informacijai bus nesunku paprieštarauti. J. Šis poveikis nėra stiprus. 1989. Jeilio universiteto profesorius Carlas Hovlandas su bendradarbiais (1949) tyrė. Jei pranešimas argumentuotas įtikinamai. jos perdavimo kanalu ir auditorija. bet gali paveikti neįtvirtintas." leidus. tenka įveikti keletą kliūčių. pačia informacija. Hovlandas ir jo kolegos sistemingai tyrė mokomųjų filmų ir istorinių kino kronikų poveikį naujokų nuostatoms bei požiūriui į karą. kuris padeda įveikti kliūtis įtikinėjimo procese. Behavioral and Management Sciences in Marketing. L." VVinstonas Churchillis. McGuire. tačiau pagrįstas abejotinais argumentais.1 PAVEIKSLAS Kad išprovokuotų veiksmą. Pavyzdžiui. H. Inc. Jeilio universiteto mokslininkų įtikinėjimo tyrimai leidžia gana gerai suprasti. J. o kitose . Kiekvienas veiksnys. 1954 perimentų metu stebėdami įvairių veiksnių poveikį. padidina įtikinimo tikimybę. Kaip parodyta 7. Tačiau tai padeda suprasti. kad taip pat svarbi ir reakcija į įtikinančią informaciją. kuris negali pakeisti nuomonės ir nenori pakeisti temos. su asmenine vertybių sistema nesusietas nuostatas (Johnson ir Eagly. 1978. [taigus pranešimas privalo įveikti keletą kliūčių. Copyright © 1978. kodėl vienose situacijose įtikinti pavyksta. kad juo patikėsite. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Fanatikas yra tas. . Perspausdinta leidyklai „John VViley & Sons. kaip veikia įtikinėjimas karo sąlygomis. nuo ko priklauso pranešimo įtikinamumas. 7. Ar juo tiki? Ar jį supranta? Ar kreipia dėmesį į I pranešimą? Jokio veiksmo Jokio veiksmo ^^ j^P Ar jį prisimena? Ar atitinkamai elgiasi? Jokio veiksmo Veiksmas Jokio veiksmo N H ^ Jokio veiksmo Šaltinis: Pritaikyta iš: W. Šis „pažintinio atsako" požiūris padeda suprasti. Petty ir Krosnick. Tačiau ne tiek svarbu prisiminti patį pranešimą. „An InformationProcessing Model of Advertising Effectiveness". jei šaltinio patrauklumas padidina dėmesingumą pranešimui. tikimybė. Jei pranešimas aiškus ir lengvai suprantamas. kada gali pavykti įtikinti. Po karo grįžę į Jeilio universitetą jie toliau tyrė. kiek savo reakciją.1 paveiksle.264 II d a l i s . Silk. Tyrimuose buvo kaitaliojami veiksniai.ne. jis sukels palankesnes mintis ir įtikinimas bus lengviau priimtas. Davis ir A. 1995).

pagrindinis įtikinimo būdas (centrai route to persuasion) Procesas. o kiti. Jei mes išsiblaškę. apsipirkinėdamas spontaniškai nusprendžia nusipirkti kokio nors prekės ženklo ledų (Dijksterhuis ir kiti. kad pirkėjas dažnai apsisprendžia negalvodamas. „Visa veiksminga propaganda turi apsiriboti vos keliais teiginiais ir įkyriai juos kartoti lozunguose. einant vienu iš dviejų kelių. mes galime naudoti šalutinį įtikinimo būdą . pamokslininko ir netgi dėstytojo tikslas nėra vien priversti žmones atkreipti dėmesį į informaciją. kad abiem įtikinėjimo būdais vienodai pavyks pasiekti šį tikslą? Petty ir jo kolegos . Dažniausiai svarbiausias tikslas susijęs su elgsenos pakeitimu. kad galima įtikinti. Kai žmonės būna išsiblaškę ar nesuinteresuoti. užsinorės prancūziško vyno (North ir kiti. šalutinis įtikinimo būdas (peripheral route to persuasion) Procesas. 1997). retai vaizduojamos Holivudo žvaigždės ar garsūs sportininkai. kalbančiojo patrauklumas. pasitelkiant jaunystės." Adolf Hitler. Tad nesuinteresuotiems ar išsiblaškiusiems žmonėms pasakymas „nedėk visų kiaušinių į vieną krepšį" turės didesnį poveikį. Antraeilis dalykas. kai žmones paveikia atsitiktinai veiksniai. pavyzdžiui. vokiška muzika. pavyzdžiui. 1998) žengė dar vieną žingsnį. 1997). Antra vertus. Šalutinis būdas Tačiau kartais argumentai nėra pats svarbiausias dalykas.joje rūkymas susiejamas su grožiu bei malonumu. pavyzdžiui. kurioms vartotojai gali skirti tik trumpalaikį dėmesį .vizualūs vaizdai paprastai naudojami kaip šalutinės užuominos. Jei argumentai svarūs ir pagrįsti. kai įtikinėjami žmonės sutelkia dėmesį į argumentus ir reaguodami mąsto palankiai. Petty ir Wegener. tiesiog pristigsime laiko apmąstyti pranešimo turinį. Jei pranešimas argumentuotas silpnai. Kai žmonės suinteresuoti ir geba sistemingai galvoti apie dalyką. turėdami galvoje tai. kol juos supras visi piliečiai iki vieno. nors reiškiančiais tą patį. mąstantys žmonės tai pastebės ir suras kontrargumentų. propaguojami „tikri produktai". Jie iškėlė teoriją. Užuot gilinęsi į argumentus. Mein Kampf („Mano kova") Skirtingi būdai skirtingiems tikslams pasiekti Pagrindinis reklamos kūrėjo.7 skyrius. logiškai mąstantys vartotojai gali apsvarstyti per tam tikrą laiką. yra tikimybė. 2005). kurioje. Kartais nesame suinteresuoti arba nepajėgiame atidžiai mąstyti. jog pavyks įtikinti. kurie skatina pritarimą be išsamaus apmąstymo. gyvybingumo ar laimingų poliarinių lokių vaizdus. kurią suinteresuoti. Cigarečių reklamoje neaiškinama rūkymo nauda . 1999) bei Alice Eagly ir Shelly Chaiken (1993. ĮTIKINĖJIMAS 265 Pagrindinis būdas Richardas Petty ir Johnas Cacioppo (1986. nei patarimas „nerizikuok viskuo dėl vieno sumanymo" (Howard. gali pastūmėti žmogų pirkti vokišką vyną. jie greičiau įtikinami paprastais ir girdėtais teiginiais nei naujais. jei mums neįdomu ar esame užsiėmę kitkuo.priemonėse. girdėdami prancūzišką melodiją. jie dažniausiai pasirenka pagrindinį įtikinimo būdą . čia vartotojams pateikiama informacija apie konkurencingas savybes bei kainą. Išmintingi reklamos kūrėjai atsižvelgia į vartotojo mąstyseną. Reklaminiuose skyduose ir televizijos reklamoje . Tas pat daroma ir gaiviųjų gėrimų reklamoje.argumentus. kompiuterių reklamoje. Ar vienodai tikėtina.daug nesvarstydami sutelkiame dėmesį į ženklus. Jie taip elgiasi iš gerų paskatų.

Įtikina ne tiek argumentai. o ne paviršutiniškai. bet ir savo pačių mintimis.). Mano rajono gyventojams kartą teko sudėtinga užduotis . kad siekiant ir nuostatų. Toks sistemingas. Taigi labiau tikėtina. daug nesvarstydami. 2003). bet poveikis ilgalaikiam elgesiui buvo nedidelis (Hauser. kiek jų sukeliamos mintys. kai žmonės sutelkia dėmesį į argumentus ir palankiai reaguoja. pateikia keletą argumentų (dar geriau. jei skirtingi argumentai pasiekia mus iš skirtingų šaltinių). reikia skatinti žmones aktyviai apmąstyti savo įsitikinimus. • Kadangi pagrindinis įtikinėjimo būdas reikalauja daugiau ir giliau mąstyti. demonstruoja gerus ketinimus. Verplanken. arba aš juos laikiau ekspertais. 1995. nei intereso gilintis į minėtą klausimą (rašiau šią knygą). APIBENDRINIMAS Kokie yra įtikinėjimo būdai? • Kartais pavyksta [tikinti. 1994). mes dažniausiai pasirenkame lengvesnį šalutinį įtikinimo būdą ir. taikydami nesudėtingus euristikos metodus. pritariame pranešimui (žr. Atlikus seksualinio susilaikymo propagavimo veiksmingumo tyrimus paaiškėjo.balsuoti dėl teisėtos vietinės ligoninės nuosavybės. Visi mes darome nesudėtingus sprendimus. kurias sukelia šie argumentai. labiau tikėtina. o šalutinis . Tačiau pastebėjau. jie pasikliauja ne vien tik įtikinėjimo argumentais. priimdami nesudėtingus sprendimus. 1991). S O C I A L I N Ė Į T A K A (1995) pastebi. naudodami kitus euristikos metodus: jei pranešėjas kalba išraiškingai ir patraukliai. kad visi referendumo rėmėjai arba man šiaip patiko.) Nė vienam iš mūsų neužtenka laiko išsamiai išnagrinėti visas problemas. kai žmonės mąsto analitiškai arba yra susiję su aptariamu klausimu. Abiem atvejais atrodo. Kai žmonės atidžiai svarsto ir analizuoja kokius nors dalykus. Neturėjau nei laiko. Panašiai ir informacija apie ŽIV grėsmę labiau veikia nuostatas. bet ne praktinį jų naudojimą (Albarracin ir kiti. Kartais naudojamės šalutiniu įtikinimo būdu. kad pritarimo susilaikymui nuostatos šiek tiek sustiprėjo. kaip informacijos apdorojimas pagrindiniu būdu gali sukelti ilgiau trunkančius pokyčius. pavyzdžiui. Lytinio švietimo specialistai žino. kad pagrindinis būdas padeda suformuoti „išliekančius" nuostatų ir elgesio pokyčius. kai žmonės naudojasi euristika arba atsitiktiniais ženklais. kad bet koks nuostatų pokytis išliks ilgai ir darys poveikį elgsenai (Petty ir kiti. (Toliau pateiksime pavyzdį. • Kai pateikta informacija neskatina sisteminio mąstymo. 2005). kad nuostatas pakeisti lengviau negu elgesį. kaip medicininio švietimo specialistams pavyko įtraukti paauglius į nerūkymo programas. . Ir kai žmonės mąsto giliai.ir atitinkamai balsavau.2 pav. ir elgesio pokyčių. kad reikia naudoti prezervatyvus. „pasitikėk ekspertais" arba „išsamiais pranešimais reikia pasitikėti" (Chaiken ir Maheswaran.266 II d a l i s . Tad pasinaudojau paprasta euristikos taisykle: draugais bei ekspertais galima pasitikėti . įtikinimas gali vykti naudojant greičiau veikiantį „šalutinį būdą". jis yra ilgalaikiškesnis ir turi daugiau įtakos elgsenai. arba pagrindinis įtikinimo būdas pasireiškia tada.neesminius ir laikinus nuostatų pokyčius. 7.

. Pirmuoju Kokie yra įtikinėjimo elementai? Socialiniai psichologai tiria įtikinimo sudedamąsias dalis. 3) jo perdavimo būdas ir 4) auditorija. būdas. Tarp jų . 2) pranešimas.keturios pagrindinės dalys: 1) pranešėjas. Jų pradžioje rodoma. ir jų būdas. Reklamuojant gaiviuosius gėrimus paprastai pasirenkamas šalutinis paprasčiausiai susiejant produktą su žavesiu. kaip nedidelis radikalų būrelis degina Amerikos vėliavą. M. Pagrindinis ir šalutinis įtikinimo būdai Reklamuojant kompiuterius dažniausiai pasirenkamas pagrindinis įtikinėjimo darant prielaidą.. „tauta turi teisę ją pakeisti arba nuversti. kad I. kas. Kitaip tariant. Šitas vyras man patinka. Raitas." . kad jei kokia vyriausybė naudoja represijas. Visi valstybės tarnautojai privalo suprasti. žiūri vakaro žinias. atveju informacijos apdorojimas dažniau skatina ilgalaikes nuostatas." Akivaizdžiai patenkintas ponas Raitas atsipalaiduoja ir nusišypso: „Štai kur logiškas mąstymas. kokiu būdu ir kam sako? Kaip šie veiksniai nulemia pagrindinio ar šalutinio įtikinimo būdo pasirinkimą? Kas sako? Pranešėjas Įsivaizduokite. pareiškia: „Mūsų vyriausybė turėtų vadovautis taupumo principu. Nuversti tokią vyriausybę . vidutinio amžiaus amerikietis. jog vartotojai nori sistemingai lyginti kompiuterių savybes kainas.labai sunkūs nusikaltimai. Tuo metu vienas jų per megafoną šaukia.2 PAVEIKSLAS. tačiau dažnai tik laikinai „Lesli atrodo miela. ką. pasisakydamas mitinge prieš mokesčių padidinimą. malonumu ir gera nuotaika. ĮTIKINĖJIMAS 267 „Lesli ekonominis planas turi prasmę! Aš balsuosiu už Lesli!" Auditorija Informacijos apdorojimas • Intensyvus • Nuodugnus • Sutinkama arba prieštaraujama Įtikinimas Analizuojanti ir motyvuota Įtikinami argumentai skatina ilgalaikĮ pritarimą Neanalizuojanti ir nemotyvuota Šalutinis būdas • Neintensyvus • Naudojami šalutiniai ženklai • Apytikrės nuomonės euristika Ženklai sužadina simpatiją ir pritarimą..žmonių teisė ir pareiga!" Supykęs ponas Raitas tarsteli savo žmonai: „Vemt norisi nuo šitos komunistinės propagandos". Kitoje žinių laidos dalyje kandidatas į prezidentus.7 skyrius. aš balsuosiu už Lesli!" 7. jog korupcija ir švaistymas .

Svarbu ne tik teiginys. Įsivaizduokime. jo poveikis gali išblėsti. kad auditorijos reakcija priklauso nuo pranešėjo. jei tai skelbs Karališkoji draugija ar Nacionalinė mokslų akademija. Kaip dabar reaguos Raitas? Socialiniai psichologai pastebėjo. S O C I A L I N Ė ĮTAKA O dabar sukeiskime scenas.užtikrintai kalbėti. Bonnie Erickson ir jos bendradarbiai (1978) paprašė Šiaurės Karolinos universiteto studentų įvertinti užtikrintai ir abejojant duodamus parodymus teismo posėdyje. kiekvienas iš jų puikiai įtikino savo partijos narius (Wiegman. 19 m. 1988). Kaip tampama autoritetingu „ekspertu"? Vienas būdas . moksliniu pranešimu apie biologinį ir psichologinį ilgalaikio marihuanos vartojimo poveikį. Tačiau jei šie pamokymai susiję su patikimu šaltiniu. XX a.mažiau? Patikimumas Bet kuris iš mūsų patikės greičiau.. Pratkanis ir kiti. nes mes prisimename patį pranešimą bet užmiršome atmetimo priežastį. pavyzdžiui. skirtas Nepriklausomybės Deklaracijai (iš kurios ir paimti žodžiai apie tautos teises ir pareigas) paminėti. ir vertu pasitikėjimo. septintąjį-aštuntąjį dešimtmečiais tyrę marihuanos paplitimą tarp vidurinių mokyklų moksleivių. Patikimas pranešėjas laikomas ir ekspertu. mažindami . kai atmesta pradinė informacija ima veikti.perskaitant sakinį apie taupumą iš „Pirmininko Mao Dzeduno citatų" (būtent iš čia jis paimtas). Mičigano universiteto mokslininkai padarė išvadą. O nepatikimo žmogaus poveikis laikui bėgant gali padidėti (jei žmonės geriau prisimena teiginį.. Gruder ir kiti.268 II d a l i s . kad mankštintis naudinga. bet ir kas jį sako. 1978. kai socialistų ir liberalų lyderiai Olandijos parlamente demonstravo identiškas pozicijas vartodami tuos pačius žodžius. gauti iš nepatikimų šaltinių. jie „gali atlikti svarbų vaidmenį. Nors patikimo žmogaus pranešimas būtų įtikinamas. kuriems auditorija palanki. „Tikėk žinovu. 1988). o ne bulvarinis laikraštis. Eneida. Kanados stomatologų asociacijos nario" patarimas valyti dantis labiau įtikina nei „Džimo Randlo. Kr. dėl kurios reikėtų į jį nekreipti dėmesio) (Cook ir Flay. vadinamas miegančiojo efektu. narkotikų vartojimą". nedarė jokio poveikio (Bachman ir kiti." Vergilijus. kai žmonės pamiršo pranešimo šaltinį ar ryšį su juo.kalbėti apie dalykus. kad atsitiktiniai pamokymai. Kitas būdas . vietinės vidurinės mokyklos moksleivio.būti pristatytam dalyko žinovu. Šis atidėtas įtikinimas. . atsiradęs po to. 1984). Kodėl vienas kalbėtojas įtikina labiau. miegančiojo efektas (sleeper effect) Uždelstas pranešimo poveikis. 1978. Džeimso Randlo. Pavyzdžiui: patikimumas (credibility) Įtikimumas. Vieno eksperimento metu. Tačiau šaltinio patikimumo (suvokto išmanymo ir pasitikėjimo) poveikis maždaug po mėnesio sumažėja. 1985). Suvokiamas išmanymas. kai apie šaltinį pamirštama arba šaltinis atsiejamas nuo pranešimo. jog ponas Raitas girdi tą pačią revoliucinę kalbą apie „tautos teisę" per liepos 4-osios iškilmes. kartu su bendraklasiais atlikusio dantų higienos tyrimą" (Olson ir Cal. o komunistų oratorių . Dar vienas būdas atrodyti įtikinamai . o ne priežastį. „Dr. todėl kalbantysis atrodo esąs išmintingas. kitas . pr.

7 skyrius. Eksperimentiniame variante to. kad kalbėtojas nesistengia jų įtikinti. na. jog šią prieš verslą nukreiptą kalbą aplinkosaugos aktyvistams sako ekologinį judėjimą remiantis politikas.taip pat padeda įtikinti klausytojus pranešėjo nuoširdumu (Knight ir Weiss. atsigauti. Normanas Milleris ir jo bendradarbiai (1976) iš Pietų Kalifornijos universiteto pastebėjo. Gordonas Hemsley ir Anthony Doobas (1978) pastebėjo. jie sukelia didesnį pasitikėjimą.tai yra padarę Gandhi. turėtų būti nenuoširdūs? Mes taip pat laikome nuoširdžiais tuos. Jie taip pat pastebėjo. klausytojai kalbančiojo argumentus aiškino jo asmeniniu arba auditorijos šališkumu. intelektualesnius ir kompetentingesnius už lėtakalbius (maždaug 110 žodžių per minutę). Suvokiamas pasitikėjimas. Be abejo. kandidatuojančio į politikus. kurie įrodinėja tai. maždaug. kas vėliau tapo televizijos reklamos būdu „filmuojant slapta kamera". kad pasitikėjimas bei patikimumas išauga.patyrusio verslininko. To pakako. Kai tyrėjos sakė. kodėl žmonės. apie studentų miestelio tvarką). kad tai . Pasitikėjimą taip pat didina auditorijos tikėjimas. kad jie žino. apie kuriuos buvo pasakyta. kurioje buvo užsipuolama bendrovė. kai žmonės kalba greitai. 1980). suprantate. kad jei įrašant parodymus į vaizdajuostę liudytojai žiūri klausiančiajam tiesiai į akis. jog jų slapta klausomasi. kas prieštarauja jų asmeniniams interesams. Išklausę į magnetofono juostelę įrašytas kalbas greitai kalbančiuosius (maždaug 190 anglų kalbos žodžių per minutę) žmonės įvertino kaip objektyvesnius. kad spėčiau padėti savo draugei poniai Deivid. kalba arba bendrovės rėmėjų auditorijai skirta kalba. hm. studentams ji atrodė nešališka ir įtikinama. teršianti upę. ĮTIKINĖJIMAS 269 KLAUSIMAS: Kiek maždaug laiko jūs ten stovėjote. Kaip tik tiek. o ne žemyn. Elaine Hatfield ir Leonas Festingeris (Walster ir Festinger. Wendy Wood ir Shelly Chaiken (1978) Masačiusetso universiteto studentams pateikė kalbą. kad padėčiau poniai Deivid atsigauti. [Abejojant] Atrodo. Pasiryžimas nukentėti dėl savo įsitikinimų . (Iš tiesų jie klausėsi magnetofoninių įrašų. kol atvyko greitosios pagalbos automobilis? ATSAKYMAS: [Užtikrintai] Dvidešimt minučių. Alice Eagly. Kalbos stilius taip pat daro poveikį pasitikėjimui kalbėtoju. Kai buvo paaiškinta. gal dvidešimt minučių. manantys.) Kai pokalbio tema besiklausantiesiems buvo aktuali (pavyzdžiui. 1962) keliems Stenfordo universiteto studentams leido slapta pasiklausyti magistrantų ir doktorantų pokalbių. Studentams užtikrintai pateikiami parodymai pasirodė kompetentingesni ir įtikinamesni. tariamai nieko neįtariantys kalbėtojai darė didesnį poveikį nei tie. Martinas Lutheris Kingas jaunesnysis ir daugelis kitų didžių asmenybių . kad jų niekas nesiklauso. kad juo greičiau kalba- .

Pakanka net trumpo pokalbio su žmogumi. Šį reiškinį gerai žino organizuojantys labdaros akcijas. Thomas Lasateras ir Albertas Ramirezas (1978) vidurinės mokyklos juodaodžiams moksleiviams parodė vaizdo informaciją apie tai. Tačiau kitose reklamose patikimumo principu nesinaudojama. 2004). daro didesnę įtaką. Patrauklus kalbėtojas (dažnai jis kuo nors panašus į publiką) būna paveikiausias tais klausimais. kad jį labiau pamėgtume ir labiau reaguotume į jo žodžius (Burger ir kiti. 2001). kad tų. tačiau mokslininkai pastebėjo priešingą reiškinį. Farmacijos bendrovių skausmą malšinančių vaistų reklamose dalyvauja baltu chalatu vilkintis žmogus. iškyla teigiamos asociacijos (šalutinis įtikinėjimo būdas). kad patrauklumas ir simpatijos nedaro įtakos. Kai kurios televizijos reklamos sukurtos taip. jog dauguma gydytojų rekomenduoja vaistus. be abejo. Analizuojant praktinį taikymą (žr. Ši reklama grindžiama kita paveikaus kalbėtojo savybe . kad pasikvietus populiarų asmenį siekiama įtikinti. Kaip bus pabrėžta 11 skyriuje. kad jis yra sportinių rūbų ekspertas. Be to. kuriuose svarbiausias yra jų gaminamas komponentas (o šis komponentas. kad reta „žvaigždė" nusimano apie produktą.) Kitas pavyzdys: Theodore Dembroskis. Kai kalbėtojas mums patinka. kurioje jaunuoliai kreipiasi į jaunimą. kurie elgiasi taip kaip mes. esame atviresni jo argumentams (pagrindinis įtikinėjimo būdas). Šiuo faktu sėkmingai pasinaudota reklaminėje nerūkymo kampanijoje. Patrauklumas . 1979. jie daro mums poveikį. 1983). būna paveikesni.aspirinas). juo labiau įtikinama. ypač emociniai.270 II d a l i s . kad pranešėjas atrodytų ir patyręs. 7. ir vertas pasitikėjimo. kad reklamuojamas produktas tikrai vertingas. paaiškėjo. kurį reklamuoja. Kennedy. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ma. kurie buvo išgirdę infor- patrauklumas (attractiveness) Savybės. Vėliau. 1978. Greičiau išgirstame žmones. kurie mums patinka. Johnas F. Be to. kaltindami rūkalų pramonę dėl daromos žalos ir rinkodaros būdų (Krisberg. Patrauklumas ir simpatijos Daugelis mūsų neigia. Galime manyti. kurios patinka publikai.1 lentelę) galima pastebėti. Dion ir Stein. mes žinome. Argumentai. subtiliai mėgdžiodami mūsų pozicijas. Pallak ir kiti. Paveikti tokių šalutinių įvaizdžio ženklų nelinkę analizuoti žiūrovai gali nevalingai patikėti. . kuriems klausytojai subjektyviai teikia pirmenybę. Kitas patrauklumo aspektas . mums dažniausiai patinka į mus panašūs žmonės. (Žr. Žmonės. jog simpatijos skatina pasitikėjimą. skyrelį „Mokslinių tyrimų išvada. Eksperimentai su virtualia socialine tikrove". Ne tik nugirstame. kartais pasakydavo 300 žodžių per minutę. Vienas jo aspektų yra fizinis patrauklumas. kuris užtikrintai tvirtina.plati sąvoka. ypač įtaigus oratorius. kaip reikia rūpintis dantimis. kai juos pateikia gražūs žmonės (Chaiken.panašumas. kad sporto ir pramogų verslo atstovų nuomonė daro mums įtaką. Už savo produkcijos reklamavimą Nike moka Tigeriui Woodsui 100 milijonų dolerių ne dėl to. ką Jenifer Lopez sako apie drabužius ar automobilius. . pamačius produktą.patrauklumu. Jie žino. Kai kitą dieną stomatologas patikrino vaikų dantis.

Timothy Brockas (1965) pastebėjo. kartais ne. kur daugiau iškrenta kritulių. tačiau patyręs) įtikino labiau negu moksleivis (panašus. Tokie iš pažiūros prieštaringi duomenys paskatina mokslininkus imtis detektyvo darbo. Ar panašumas svarbesnis už patikimumą? Kartais taip. dantys buvo stropiau išvalyti. kuriems esate padėję.. Abipusiškumas: žmonės jaučia pareigą atsilyginti.7 skyrius. Išnaudokite kolegų pavyzdį . kokį jie planuoja pirkti. Dosniai dalinkite savo laiką ir išteklius. Išsikovokite draugų pripažinimą ir darykite įtaką žmonėms. kurias esate išsprendę. Nuoseklumas: paprastai žmonės gerbia savo viešus įsipareigojimus. Paprašykite.1 LENTELĖ. ir žmones. Socialinis įrodymas: žmonės priima kitus asmenis kaip sektinus pavyzdžius. George Goethalsas ir Erickas Nelsonas (1973) atrado. tačiau nepatyręs). kurie jiems patinka. kad dažų parduotuvės klientams didesnę įtaką daro pasakojimas paprasto žmogaus. labiau įtikina nepanašus kalbėtojas. Simpatijos: žmonės palankiau reaguoja į tuos. kaip reikia mąstyti. kad veikia neatrastas veiksnys: kad panašumas svarbesnis esant veiksniui X.) maciją iš juodaodžio stomatologo. jausti ir veikti. Įprasta. kuriais grindžiami žmonių santykiai ir įtaka. prisiminkime. įtikinėjimai. Šeši įtikinimo principai Principas Autoritetas: žmonės sutinka su patikimais ekspertais. Nepanašus kalbėtojas pateikia mažiau šališką požiūrį. nusipirkusio tokį patį dažų kiekį. ar objektyvi realybė. o ne eksperto. tarsi patvirtinančius. Sidnėjuje ar Londone. išgirstus iš savo grupės atstovų (Van Knippenberg ir Wilke. (Šiame poskyryje aptariame du pirmuosius. pavyzdžiui." Pasistenkite klausdami išgauti pažadą. Wilder. kuri informacija ir galimybės iš tiesų yra išskirtinės. ĮTIKINĖJIMAS 271 7. jog aptariant burnos higieną. kad palankiau reaguojama į pamokymus. Šaltinis: Knygoje Influence: Science and Practice („Įtaka: mokslas ir praktika") mokslininkas Robertas Cialdinis (2000) aprašo šešis principus. Nesakykite: „Prašau tai padaryti iki. Antra vertus. grindžia mus panašiais interesais. kad kiti užrašytų arba išreikštų žodžiu savo ketinimus. jog pagal veiksnį X galima spręsti. įtikinamiausi būna panašūs kalbėtojai. kai veiksnio X nėra.sekite gerbiamais žmonėmis. Paaiškinkite. Retenybė: žmonės vertina tai kas reta.. Kai pasirenkant svarbios asmeninės vertybės. Sukurkite ryšius. Taikymas Įrodykite savo išmanymą. garsus stomatologas (nepanašus. Kiek duodi. 1992. nebijokite pagirti. Tačiau kai reikia vertinti faktus. ar svarbesnis yra subjektyvus pasirinkimas. išvardykite problemas. . o patikimumas svarbesnis. tiek gauni. Jie perša mintį. skonis ar gyvenimo būdas. neseniai nusipirkusio 20 kartų daugiau dažų. 1990).

žadina empatiją ir stiprina tarpusavio ryšį (žr. virtualusis chameleonas darė tą patį. buvo kiek labiau linkę sutikti su išgirstais teiginiais. ir Blascovichius jį užsidėjo. „Mėgdžiotoją" studentai laikė įdomesniu. Virtualios socialinės tikrovės eksperimentas. kurie nebuvo mėgdžiojami (netgi atmetus duomenis septynių studentų. pamėgo jį labiau negu tie. net ir apmokytus eksperimentuotojo padėjėjus. kontroliuoti sunku. Iš šios patirties kilo mintis: ar socialiniai psichologai galėtų pasinaudoti virtualia aplinka? Gal galima būtų pasiūlyti žmonėms tikroviškus potyrius.272 II d a l i s . buvo ir labiau mėgstamas. linksėjo galva. kuris 3 minutes šaipydavosi iš universiteto apsaugininkų. kuriuos tyrinėtojas galėtų kontroliuoti ir keisti? Ar tai padėtų socialiniams psichologams tirti konformizmą toli vienas nuo kito esantiems žmonėms dalyvauti virtualiuose susitikimuose. skyrė jam daugiau dėmesio (rečiau žiūrėjo į šalį). Jam iš karto pasirodė. Virtualios sąveikos laboratorijoje Stenfordo universitete 69 studentai savanoriai užsidėdavo virtualios tikrovės šalmus ir atsisėsdavo prieš virtualų žmogų kompiuteriu sukurtą vyrą ar moterį. Jimas Blascovichius (2002) manė. leidžia lengviau kontroliuoti eksperimentą negu dalyvaujant tikriems žmonėms". imituojant kito asmens dalyvavimą „mažiau kainuoja. Galima tiksliai kopijuoti veiksmus. kad tokie tyrimai parodo virtualiosios socialinės tikrovės galimybes. S O C I A L I N Ė Į T A K A mokslinių t y r i m ų išvada Eksperimentai su virtualia socialine tikrove Socialinis psichologas Jimas Blascovichius susidomėjo nauju klausimu. kurie „bendravo" su juos mėgdžiojančiu kompiuteriniu kolega. . kad toks mėgdžiojimas skatina pamėgti mėgdžiojantį žmogų. Jei studentas pakeldavo galvą ir pasižiūrėdavo į viršų. mirksėjo akimis. sąžiningesnių. kad laboratorijoje duobės nėra. Jeremy Bailensono ir Nieko Yee eksperimente kompiuteriu sukurtas veikėjas. uždelsdamas 4 sekundes. svarbiausia. virtualios tikrovės tyrimų laboratorijoje Kalifornijos universitete Santa Barbaroje sutikęs savo kolegą suvokimo tyrinėtoją JackąLoomisą Pamatęs studentą vaikščiojantį po laboratoriją su šalmu. Vienai grupei bendraujant su virtualiu asmeniu. 11 skyrių). jis atkartodavo savanorio studento judesius. reikalauja mažiau pastangų ir. Virtualius „žmones" galima visiškai kontroliuoti. kurie sąmoningai pastebėjo mėgdžiojimo faktą). Tiriamieji buvo padalyti į dvi grupes. Nors Blascovichius žinojo. kad per gilią virtualią duobę atsirado permesta lenta. Dirgiklių kūrimas. stebėti žmonių reakcijas į kitų fizinę negalią tyrinėti įtikinėjimą? Virtualios žmonių sąveikos galią įrodė Blascovichiaus buvusio bendradarbio Jeremy Bailensono kartu su studentu Nieku Yee atlikti eksperimentai. Žmones. ir įtaigesnis. reikalavusių visada nešiotis tapatybės atpažinimo dokumentą Virtualusis asmuo tikroviškai judino lūpas. Bailensono ir Yee (2005) eksperimente tie studentai. įtaigesniu. kurio mimika ir judesiai atkartojo eksperimento dalyvio mimiką ir judesius. jis negalėjo suvaldyti baimės ir prisiversti pereiti lenta. Ankstesni tyrimai su realiais žmonėmis atskleidė.

" Herbert Spencer. dalyvaudami bendruomenės susirinkime. tikriausiai svarstytumėte. ji labiausiai reaguoja į pagrįstus argumentus. Phaedra. analitiškai mąstantys žmonės labiau reaguoja į racionalius argumentus nei mažiau išsilavinę ar mažesnio intelekto asmenys (Cacioppo ir kiti. Hovland ir kiti. 1981). ar geriau kalbėti pirmam. Kai pirminė nuostata suformuojama pasitelkiant emocijas. pateikiant kvapą gniaužiančią istoriją apie badaujantį vaiką? Žinoma. ir emocingi. arba aukų badaujantiesiems rinkimo kampaniją. Jei jums reikėtų pradėti akciją dėl mokesčių už mokslą ar draudimo rūkyti. daugelis rinkėjų būna abejingi. Bushas.Ką sako? Pranešimo turinys Svarbu ne tik kas sako. Aukštesnio išsilavinimo. o ne intelektas. jūs dalyvaujate aukų rinkimo badaujantiems kraštams kampanijoje. sakydamas: „Žmogus juk vadovaujasi protu"? O gal išmintingesnis lordo Chesterfieldo patarimas: „Dažniau apeliuokite į žmonių jausmus. bet ir ką sako." Sofoklis. 1851 („Socialinė statika") . Jie laikė jį ryžtingesnių. 1996. Taip pat svarbu. o ne jų nuomonę apie kandidatų savybes ir tikėtiną veiklą (Abelson ir kiti. širdį bei silpnybes ir rečiau . vis dėlto labiau patiko George W. suinteresuota publika renkasi pagrindinį įtikinimo kelią. Mąstanti. 1949). ar įvertinti bei paneigti priešingus požiūrius? • Jei pateiksite abu požiūrius. argumentai gali būti ir logiški. tik truputį besiskirianti nuo jiems priimtinos. 496-406 m. „žavinga asmenybe". tarkime.į logiką"? Atsakymas: tai priklauso nuo auditorijos. vė„Tiesa visada yra svariausias argumentas. juos labiau veikia kalbantysis asmuo (Chaiken. 1980. Aistrą galima sieti su logika. lengviau prognozuoti pagal jų emocinę reakciją į kandidatus. Kam amerikiečiai atiduos pirmenybę. Sprendžiant iš interviu prieš svarbius rinkimus. ar pabaigoje? Aptarkime kiekvieną šių aspektų. Sočiai Statics. kaip sukurti pagrindinio įtikinėjimo būdo receptą. „Nuomonę formuoja emocijos. ir už jį balsavo. 2004 metų Jungtinių Valstijų prezidento rinkimuose daugeliui amerikiečių. 1983. Tačiau kas veikia labiau: logika ar emocijos? Ar Shakespeare herojus Lisandras buvo teisus. ar iš esmės kitokia? • Ar reikėtų reikšti tik savo požiūrį. Petty ir kiti. pr. pritariančių demokratų kandidatui Johnui Kerry. Logika versus emocijos Tarkime. Nesuinteresuota publika renkasi šalutinį įtikinėjimo kelią. Paprasta logika atvestų prie vieno ar kito šios problemos aspekto: • Koks teiginys labiau įtikins: logiškas ar veikiantis emocijas? • Ar žmonių nuomonę labiau veiks pozicija.pavyzdžiui. 1982). kaip formavosi nuostatos. Ar geriausia būtų sugrupuoti savo argumentus temomis ir pateikti įspūdingą statistiką? O gal geriau pavyks apeliuojant į jausmus . Kr.

kuriems patinka verslo pokalbius organizuoti kartu su gausiais pietumis skambant švelniai muzikai. kurie skaitė ir užkandžiavo. Šaltinis: Duomenys iš Janis. Tie. impulsyvesnius sprendimus ir labiau pasikliaujame šalutiniais veiksniais (Bodenhausen. kai ją lydėdavo maloni gitaros muzika.274 II d a l i s . Teigiamų emocijų poveikis. kad Kento universiteto studentus labiau veikė liaudies poezija. Baimė gali būti veiksminga. Tačiau taip pat darome skubesnius. 1991). Dabbs ir Janis.3 PAVEIKSLAS Žmones. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 7. Kaip buvo pastebėta 3 skyriuje. gali džiūgauti dėl šių rezultatų.iš dalies sustiprindami teigiamą mąstymą (jei žmonės motyvuojami mąstyti) ir iš dalies susiedami malonius pojūčius su pranešimu (Petty ir kiti. 1993). Baimės poveikis. jei pateikiant jį sužadinamos neigiamos emocijos. Panašiai Markas Galizio ir Clyde Hendrickas (1972) pastebėjo. kad Jeilio universiteto studentus labiau pavykdavo įtikinti. gali prireikti daugiau informacijos. Tačiau norint pakeisti informacija pagrįstą nuostatą. būdami gerai nusiteikę į pasaulį žvelgiame pro rožinius akinius. kad jūsų pateikta informacija sukels teigiamas emocijas publikai. 2005. Schwarz ir kiti. Kaye ir Kirschner. Malonūs pojūčiai dažnai sustiprina įtaigumą . Būdami nusiminę daugiau svarstome. todėl silpni argumentai neįtikina. 1990. ir vėliau bus lengviau įtikinti panašaus pobūdžio argumentais (Edwards. 1965) pastebėjo. 1965. kurie skaitė neužkandžiaudami.3 pav. Informacija būna įtaigesnė. kai pirminė nuomonė suformuojama logiškais argumentais. per daug apie ją negalvojant. kai stengia- . įtikinti buvo lengviau nei tuos. pasistenkite pakelti publikos nuotaiką ir turėkite vilties. Tad jei negalite pateikti svarių argumentų. jei jiems skaitant įtaigius faktus buvo leidžiama valgyti žemės riešutus ir gerti pepsikolą (žr. Irvingas Janisas ir jo kolegos (1965.). Fabrigar ir Petty. nei eilės neskambant muzikai. Pranešimas taip pat gali buti efektyvus. Nauji išgyvenimai gali pakeisti emocijomis pagrįstą nuostatą. Braverman. 7. 1993. 1999). 100 Skaitydami neužkandžiavo Skaitydami užkandžiavo Vėžio gydymas Karinės pajėgos Temos Kelionė į Mėnulį Trimačiai kino filmai liau lengviau bus įtikinti apeliuojant į jas. jei ji susijusi su teigiamomis emocijomis.

Jei nepasakoma. Prancūzijos vyriausybė šiuos vaizdus įtraukė į valstybinės televizijos laidas. pagąsdintų. Kai baimė susiduria su malonius pojūčius žadinančiais veiksmais. Tik pusė žiūrėjusiųjų teigiamai pateiktą informaciją (pabrėžiančią. pasitikrinti sėklidžių būklę. parodė mokomuosius filmus apie mamografiją. pastebi Eiliotas Aronsonas (1997). Daugelis bijančių susirgti AIDS nesusilaiko nuo lytinių santykių ir nenaudoja prezervatyvų. palaikyti gerą fizinę būklę (Lee ir Aaker. ir toliau teberūko. Peteris Salovey ir jų kolegos (1995) 40-66 metų amžiaus moterims. dažnai ne elgsena pasikeičia. kad Prancūzijos jaunuolių polinkį vairuoti išgėrus mažina baimę sukeliantys vaizdai. todėl ji reikalauja. 2004). kad juo labiau žmonės išgąsdinami. bet ir padeda rasti sprendimą ir pasi- .7 skyrius. pavyzdžiui. kad neatlikus mamogramos galima netekti gyvybės). Baimę žadinantys pranešimai skatina žmones atlikti įvairius tyrimus. 2001). 2001). o paneigiama baimė. 1990). 1976). kai reikia užkirsti kelią blogam dalykui (pavyzdžiui. Rogers ir Mewborn. Ruiter ir kiti. kad jie nebekreiptų dėmesio į pranešimą? O gal juos reikia mirtinai išgąsdinti? Howardo Leventhalio ir jo kolegų (1970) Viskonsino universitete bei Ronaldo Rogerso su kolegomis Alabamos universitete (Robberson ir Rogers. kaip išvengti pavojaus. kad cigarečių gamintojai ant kiekvieno pakelio pateiktų ryškią informaciją apie rūkymo keliamą pavojų (Newman. jei ne tik gąsdina dėl galimos grėsmės. todėl sukelia atmetimo reakciją (Leventhal. nepasidariusioms mamogramų. nes leidžia anksti diagnozuoti vėžį) per 12 mėnesių pasidarė tyrimus. juo labiau jie reaguoja. pavyzdžiui. gąsdinanti informacija tampa žlugdanti. vėžiui). ĮTIKINĖJIMAS 275 masi įtikinti žmones mažiau rūkyti. kokie baisūs dalykai gali jiems nutikti. kad dėl rūkymo anksčiau mirs. Baimę sukeliančių pranešimų įtaiga naudojasi ne tik rūkymo antireklama. susirūpinimą sukelianti informacija apie cholesterolio keliamą pavojų gali paskatinti žmones valgyti neriebų ir mažai cholesterolio turintį maistą (Millar ir Millar. Jei sužadinama baimė susirgti. pasiskiepyti nuo stabligės ar atsargiau vairuoti automobilį (Muller ir Johnson. 2003. Baimės jausmu manipuliuojanti informacija ne visada veiksminga. 1970. Dėl šios priežasties baimę skatinantys pranešimai būna efektyvesni. o ne paskatinti gerą dalyką. Sara Banks. 1966). Tačiau šitaip pasielgė du trečdaliai žiūrėjusiųjų baimę sukeliančią informaciją (pabrėžiant. jog vaizdžiai rodant rūkaliams. stengiantis žmonių neišgąsdinti tiek. dažniau valyti dantis. bet ir perspėjimai vengti rizikingo seksualinio elgesio bei vairavimo išgėrus. Pavyzdžiui. Daugelis rūkalių. kad mamograma gali išgelbėti gyvybę. žmogus labiau susidomi informacija apie ligą ir apsisaugojimo nuo jos būdus (Das ir kiti. sustiprėja patarimų įtaiga. 1988) atlikti eksperimentai rodo. Kanados vyriausybė tiki. Kai Claude Levy-Leboyer (1988) pastebėjo. Tačiau kokią baimę reikėtų sukelti? Ar užtenka sužadinti tik nedidelę baimę. atlikti odos vėžio profilaktinius tyrimus. Gąsdinantys pranešimai geriau veikia. pasidaryti krūtų mamogramą.

gali labiausiai pakeisti nuomonę. Vaizdingoje propagandoje dažnai eksploatuojama baimė. kuri jiems daugiau ar mažiau atrodo priimtina (Liberman ir Chaiken. padaugėjo nuo 14 iki 39 proc. itin prieštaraujančią klausančiojo pozicijai. kad žmonės galėtų jų vengti. kurie tariamai valgo žiurkių mėsą.276 II d a l i s . VVhite. jog aš pakvaišau. Prieštaringumas Įsivaizduokite štai tokią sceną: Nikolė atvyksta namo pavasario atostogų ir tikisi savo stambaus sudėjimo. Maddux ir Rogers. Naciai laikraštyje Der Sttirmer pasakodami nebūtas istorijas apie žydus. Judith Turner ir Merrill Carlsmith (1963) teigė. Nikolės tėvas sako. o diskomfortas skatina žmones keisti savo nuomonę (prisiminkite 4 skyriuje aprašytą disonanso efektą). kurie lankosi žydų parduotuvėse ir naudojasi žydų specialistų paslaugomis. Šiuose argumentuose taip pat buvo pateikiami aiškūs bei konkretūs nurodymai. Ji kasdien nubėga 5 mylias. kasdien pasivaikščioti. 2002. tai tikrai šiuo: patikimiausias būdas sudominti skaitytoją ir išlaikyti jo dėmesį yra aiškumas. Streicherio argumentai. buvo ne logiški. 1988). ir kita. Žmonės lengviau priima žinią. Zanna. sukėlė baimę šimtams tūkstančių žmonių. kad AIDS piko laikotarpiu . bet ir pateikti apsisaugojimo strategiją: susilaikyti nuo lytinių santykių. nemalonia informacija žmonės gali nepatikėti. S O C I A L I N Ė Į T A K A „Jei studijavusieji rašymo mėną ir sutaria kuriuo nors klausimu. 1980). ir nieko nedaryti. naudoti prezervatyvus. Nikolė svarsto: „Kaip išjudinti tėtį? Ar prikalbinti jį pamėginti nuosaikiai mankštintis. Reklama. 1993). 1992. 1979 („Stiliaus elementai") justi galinčiu jį įgyvendinti (Devos-Comby ir Salovey." VViliam Strunk ir E. kaip kovoti su „pavojumi": išvardytos žydų parduotuvėlės. o emocingi. prievartauja ne žydes moteris ir apgaulės būdu išvilioja asmenines santaupas. devintajame dešimtmetyje AIDS baimė daugelį vyrų privertė saugotis. 1983. skaitytojams nurodoma sudaryti savo rajono žydų sąrašus (Bytwerk ir Brooks. The E/ements of Style. Apklausus 5000 homoseksualių vyrų paaiškėjo. Tad didesnis nesutarimas gali sukelti mažesnius pokyčius. atkreipianti dėmesį į su lytiniais santykiais susijusią riziką. tėtis leistųsi į kompromisą ir nors kažkiek mankštintųsi? Tačiau kita vertus jis gali pamanyti. kurį sunku paneigti . XX a. patikimas šaltinis . kad susilaiko nuo lytinių santykių arba yra monogamiški." Kaip ir Nikolė. Eiliotas Aronsonas. (Fineberg. siekia ne tik išgąsdinti ( „ A I D S žudo"). jei paprašyčiau imtis sudėtingesnių pratimų. .tai „nardymas po TV kanalus". Nesutikimas sukelia diskomfortą. skaitytojai buvo skatinami pranešti pavardes vokiečių. socialiniai psichologai gali įrodinėti ir viena. kaip ir didžioji nacistinės propagandos dalis. ar pabandyti jį įtraukti į daugiau pastangų reikalaujančią ritminę gimnastiką arba bėgiojimą? O gal. nepatikimą ir nevertą pasitikėjimo. Kai T. 2001). Nesutinkantys su žinių laidos išvadomis klausytojai jų vedėją vertina kaip šališką.toks. kita vertus. tikslumas ir konkretumas. Ruiter ir kiti. laikytis monogaminių santykių. kad jo mankšta . tarkime.teigūsių. B.nuo 1984 iki 1986 metų . kad remiant poziciją. Tad gal didesnis nesutarimas galėtų sukelti didesnius pokyčius? Tačiau. vidutinio amžiaus tėvą užkrėsti Judraus ir sveiko" gyvenimo būdu.

Eliotas išgirdavo kitiems nepatinkantį eilėraštį. 1970). Tad jei esate patikimas autoritetas. Šaltinis: Aronson. Labai įsigilinusieji į kurį nors dalyką būna linkę sutikti tik iš dalies. Mažas Vidutinis Prieštaringumas Didelis S. ji būtų išmintingesnė apsiribodama nuosaikesniu siūlymu. paragindami rinkti aliuminio skardines antriniam perdirbimui.veikite: propaguokite kitokį požiūrį. Tad atsakymas į Nikolės klausimą: „Ar man vertėtų ginti kraštutinę poziciją?" būtų toks: „Viskas priklauso nuo aplinkybių". Jutos universiteto auditorijų korpuse prie šiukšlių dėžių buvo išklijuoti tokie užrašai: „Prašau nemesti aliuminio skardinių!!!!! Mes- . 1972. Carol Werner ir jos kolegos (2002) pademonstravo nuginkluojančią paprastų dvipusių teiginių galią. Petty ir Cacioppo. Nikolė galbūt gali būti kategoriškesnė nei tuo atveju. Jei Nikolės tėvas dar negalvojo apie mankštinimąsi arba jam tai nerūpi. 1963. jos liaupsės nebuvo nė kiek įtaigesnės nei santūrus pagyrimas. Jei ne. Atsakymas taip pat priklauso nuo to. Sutikus su jais. su kuriuo jie iš dalies jau sutiko (Pallak ir kiti. ar ši tema aktuali Nikolės tėvui. Tad. o jūsų auditorijai siūlomas klausimas mažai terūpi . prieštaravimas ir patikimumas veikia vienas kitą: priešingos informacijos poveikio stiprumas priklauso nuo kalbėtojo patikimumo. žmonės labiau juo patikėdavo nei tada. Antra vertus. Tik labai patikimas informacijos šaltinis gali veiksmingai įrodyti kraštutinę poziciją. ĮTIKINĖJIMAS 277 7. jei tėvas būtų ryžtingai nusiteikęs nesimankštinti. Santūriai prieštaraujantis teiginys jiems gali pasirodyti kvailai radikalus. ypač jei šis teiginys visiškai priešingas tam. Ar Nikolė ją dievinančiam tėvui yra išskirtinis autoritetas? Jei taip.4 paveiksle. kai jis tik santūriai pagirdavo kūrinį.7 skyrius. Tumer ir Carlsmith. auditorijoje galima sukelti sąmyšį ir susilpninti savo poziciją. jei pripažįstami oponentų argumentai. 1979. Rhine ir Severance. informacija gali atrodyti teisingesnė ir labiau nuginkluojanti. ji gali bandyti įpiršti visą sveikatingumo programą. Tačiau kai Misisipės valstijos pedagoginio instituto studentė Agnės Stearns vertino nepatinkantį eilėraštį. kaip parodyta 7.4 PAVEIKSLAS Prieštaringumas sąveikauja su informacijos šaltinio patikimumu. Vienpusiai versus dvipusiai argumentai Besistengiantieji įtikinti susiduria su dar vienu praktiniu klausimu: ką daryti su oponento argumentais.

tipiškas įtikinėjimo tyrimų pavyzdys. kad kariai atsipalaiduotų ir galvotų. Tikriausiai vienpusis pranešimas informuotą auditoriją skatina ieškoti kontrargumentų. kad lengviau kovoti ne su dviem. Kaip parodyta 7.5 paveiksle. Tad jau minėtas socialinės psichologijos ekspertas Carlas Hovlandas su bendradarbiais (1949) Armijos informacijos bei švietimo skyriuje parengė dvi radijo laidas.5 PAVEIKSLAS Pradinės nuomonės sąveika su vienpusiu versus dvipusiu argumentais Vokietijai pralaimėjus Antrajame pasauliniame kare.„Galbūt tai nepatogu. nei pakabinus bet kurį kitą skelbimą) buvo sumesta į specialų konteinerį. Imitaciniuose teismo procesuose gynybos pozicija tampa patikimesnė. 1993). jog kova su Japonija bus lengvesnė. pasielgtų išmintingai. Vienpusis Pranešimas Dvipusis „Oponentai įsivaizduoja. kad jei žmonės yra (arba bus) supažindinami su priešingais argumentais. kad esama ir kitokių argumentų. Antrajame pasauliniame kare nugalėjus Vokietiją. Iš karto šiam teiginiui pritariančių karių įsitikinimą sustiprino vienpusis pranešimas. kurie su šiuo teiginiu nesutiko.80 procentų skardinių (dvigubai daugiau nei iki skelbimų pasirodymo ir daugiau. Amerikos karių skeptišką požiūrį į teiginį apie Japonijos galią labiau pakeitė dvipusė komunikacija. Eksperimentai taip pat parodė. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 7. 1949. dvipusis informacijos pateikimas būna įtaigesnis ir jo poveikis išlieka ilgiau (Jonės ir Brehm. kalbėdamas išprususiai auditorijai. Ši sąveika . esantį pirmame aukšte šalia įėjimo. Taigi jei jūsų auditorijai bus pateiktas priešingas požiūris. Viena iš šių laidų buvo vienpusė: joje nebuvo pripažįstama. o su vienu priešu. JAV armija nenorėjo. kuriose buvo įrodinėjama. Maxims and Reflections („Maksimos ir refleksijos") kite jas į konteinerį." Kai paskutiniame. informacijos efektyvumas priklausė nuo klausytojo. pateikite jai dvipusius argumentus." Goethe. Optimistą labiausiai veikia teigiantis įtikinėjimas („Pagal naująjį planą mokestis už mokslą sumažėja mainais už darbą universitete"). 1953). 1970. įtaigiai parašytame skelbime buvo pateiktas pagrindinis kontrargumentas ir į jį reaguota . o pranešėją laikyti neobjektyviu. Tad politikas. kuris pripažino priešingus argumentus. Lumsdaine ir Sheffield. reaguodamas į opozicijos teiginius. jog mus sutriuškina pakartodami savo nuomonę ir nekreipdami jokio dėmesio į mūsiškę. Lumsdaine ir Janis. . pavyzdžiui. kad karas Ramiajame vandenyne tęsis dar bent dvejus metus. bet labai svarbu!!!". buvo veiksmingesnis tarp tų. Pesimistui veiksmingesnis yra nei- . Kita laida buvo dvipusė: joje buvo paminėti priešingi argumentai ir į j u o s atsakyta. jei gynėjas anksčiau nei kaltintojas pateikia patirtos žalos įrodymus (Williams ir kiti. Šaltinis: Howland. Vienpusis kreipimasis buvo paveikiausias tiems. Kreipimasis. kurie šiam teiginiui jau buvo pritarę.278 II d a l i s .

paprastai didžiausias dėmesys skiriamas tam. ĮTIKINĖJIMAS 279 giantis įtikinėjimas („Visi iš kitos valstijos atvykę studentai privalės atidirbti universitete. „poveikis būna sudėtingas . darbštus ir protingas.7 skyrius. kad įtikinimo kintamųjų poveikis būtų paprastas. atrodo gabesni nei tie. kad jūsų konsultuojamas politikas gali pasirinkti. pradžioje pateikta informacija paprastai daro didžiausią poveikį. Solomonas Aschas (1946) šiuos sakinius pateikė studentams Niujorke. Pirmumas versus naujumas Įsivaizduokite. sekasi labiau (Moore. kas išgirstama pirmiausia. kas išgirstama vėliausiai. pirmumo efektą: pirmoji pateikta informacija būna įtaigiausia. • Džonas yra pavydus. ar kalbės pirmas. sukeldama pirmumo efektą. jei susiformavusį įsitikinimą sugriauti sunku. kurio pavardė pirmoji sąraše.) Deja. Antra vertus. kritiškas. Langer ir Roth. 1975. kitaip jiems teks mokėti už mokslą") (Geers ir kiti. 2004). asmenį įvertino palankiau. darbštus. McAndrew. impulsyvus. Tie. Be to. Jie suskirstė ieškovo liudijimą bei įrodymus į vieną grupę.į kitą. kurie sėkmingai spėja po nesėkmingų bandymų pradžioje (Jonės ir kiti. Metant monetą paaiškėja. Panašus efektas pastebimas eksperimentuose. išdėstytus nuo protingas iki pavydus. Ar būtų geriau kalbėti pirmam? Žmonių išankstinė nuomonė veikia jų interpretacijas. jog konsultuojate garsų politiką. kurie skaitė išvardytus atvirkščia tvarka. Studentai perskaitė ir vienos. Mintyse perkratote viską. Galbūt norėtųsi. kurie atspėja eksperimento pradžioje. 1968. Pirmieji įspūdžiai yra svarbūs. (Tada būtų lengviau studijuoti šį skyrių. impulsyvus. ir mokslininkai ieško paprasčiausių principų. kritiškas. ir ki- pirmumo efektas (primacy effect) Jei visos kitos sąlygos vienodos. Keistai pirmumo efektas pasireiškia rinkimuose: kandidatui. kurių metu žmonėms pavyksta atspėti 50 procentų atsakymų. kurios užtikrins. o gynybos . ar antras. užsispyręs ir pavydus. Tad gal iš tiesų geriausia kalbėti paskutiniam? Pirmoji jūsų argumentų grupė atspindi labiausiai įprastą dalyką. tai. Likus trims savaitėms iki rinkimų abu politikai atvyksta pasirodyti per vakaro žinių laidą ir paskelbti iš anksto paruoštą pareiškimą. tada pasisakant pirmam galima pateikti idėjas. Tie. kuris turi dalyvauti debatuose su kitu garsiu politiku dėl dvikalbio mokymo įteisinimo. . užsispyręs.vienose situacijose jie sustiprina įtaigumą. Pirmesnė informacija turėjo įtakos vėlesnės informacijos interpretavimui. Visi laukia jūsų patarimo. ką kažkada buvote perskaitęs. Tačiau jei tikrovė yra sudėtinga. Pavyzdžiui." Ir studentai. 2003). nei tie. 1981). Be to. prisimenama geriausiai. o kitose sumažina. ar įžvelgiate skirtumą tarp šių dviejų apibūdinimų? t Džonas yra protingas. Kitas pavyzdys: Normanas Milleris ir Donaldas Campbellas (1959) Šiaurės Vakarų universiteto studentams pateikė tikros civilinės bylos sutrumpintą stenogramą. pastebi Richardas Petty ir Duane Wegeneris (1998). nes žino. kurie skaitė epitetus. daugumos kintamųjų. kad klausydami ir analizuodami antrojo prelegento kalbą žmonės darysis palankesni pirmojo kalbėtojo atžvilgiu. tai ir mūsų principai privalo būti sudėtingi. kad studijavote socialinę psichologiją.

paprastai pasireiškia pirmumo efektas (žr. Aktyvi patirtis ar pasyvus priėmimas? Ar žodiniai raginimai įtaigesni? Nebūtinai. Kaip skatiname studentus nešiukšlinti universiteto teritorijoje? Studentų miestelio skelbimų lentoje ir prie laiškų dėžučių iškabiname skelbimus. kuris jų studijų . reikia bendrauti. Bendraujama įvairiai: akis į akį. Kai po savaitės jie sugrįžo pareikšti savo nuomonę. Nepaisant to. pirmasis teiginys [gyja pranašumą (pirmumo efektas). kurį perskaitė pirmiausia. kurie kalba viešai kaip dėstytojai arba oratoriai. Kai po dviejų paeiliui išgirstų teiginių seka laiko tarpas.6 PAVEIKSLAS Pirmumo efektas versus naujumo efektas Kai du įtaigūs teiginiai seka vienas po kito ir auditorija į juos reaguoja praėjus tam tikram laikui. pranašesnis tampa antrasis teiginys (naujumo efektas). kasdienė psichologija akcentuoja parašyto žodžio galią. 1994). Kaip mes stengiamės sukviesti žmones į renginį universitete? Iškabiname skelbimus. Rezultatai buvo priešingi ankstesniems . O kaip dėl priešingos galimybės? Ar mūsų gebėjimas geriau prisiminti naujesnę informaciją nesukelia naujumo efekto? Visi esame patyrę tai. Tai ypač būdinga. Kad tuo įsitikintų. taip įsimyli savo pačių žodžius. kuris pirmasis atskleidžia savo argumentus. kad pastarosios dienos įvykiai gali užgožti reikšmingus ankstesnius. naudojantis reklama. Tikriausiai prisimiršo didžioji dalis prieš savaitę skaitytų argumentų. Kai du teiginius skiria laiko tarpas ir auditorija reaguoja netrukus po antrojo teiginio. 7. kad kyla pagunda pervertinti jų galią. Tad ką dabar galėtumėte patarti debatuose dalyvaujančiam politikui? Kaip sakoma? Komunikavimo kanalas Norint įtikinėti.6 pav.pasireiškė naujumo efektas. Prognozuojamas pirmumo efektas: Reakcija Sutinkama su 1-u teiginiu Prognozuojamas naujumo efektas: (laikas) 2-as teiginys Reakcija Sutinkama su 2-u teiginiu naujumo efektas (recency effect) Kartais vėliausiai pateikta informacija turi didžiausią poveikį. rašytiniais dokumentais. 1) kai abu teiginius skiria nemažas laiko tarpas ir 2) kai auditorija sutinka tuojau pat po antrojo teiginio. jei pirmasis teiginys skatina mąstyti (Haugtvedt ir Wegener.). atrodo teisus tol. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 7. Užmiršimas sukuria naujumo efektą. Kaip priverčiame vairuotojus sumažinti greitį ir nenuleisti akių nuo kelio? Pastatome ženklus su užrašais: „Vairuok atsargiai". raginančius nešiukšlinti. Milleris ir Campbellas kitai studentų grupei davė perskaityti tik vienos grupės parodymus. tos grupės liudijimus bei įrodymus. Iš savo patirties (ir iš atminties eksperimentų) žinome. Tie iš mūsų. Po savaitės mokslininkai davė perskaityti kitus parodymus ir iškart pareikšti savo nuomonę.280 II d a l i s . ką sako patarlė: „Tas. Paklauskite universiteto studentų. dauguma palaikė tą požiūrį. per televiziją ar radiją. kol neateina kitas ir neatlieka kryžminės apklausos". Naujumo efektas retesnis nei pirmumo.

kad abi rūšys visiškai vienodos. paprasčiausia neįprastų dirgiklių ekspozicija gimdo simpatiją. smerkiančio rasinį fanatizmą ir neteisingumą. įsimintina bei patraukli. Mūsų organizmas negali pajusti jokio skirtumo. Vaistinėje prekiaujama dviejų rūšių aspirinu. To- Daugybės apklausų dalyviai sutinka.org. Reklama nežinomą kandidatą paverčia žinomu. daugiau nei 30 proc. žiniasklaida gali turtingam politikui padėti „nusipirkti" rinkimus? Paprastai per pirmą prezidento rinkimų turą išleidusieji daugiausiai pinigų surenka daugiausiai balsų (Grush. Paskutinę kampanijos dieną jis vėl testavo 180 praeivių. Tačiau pasyviai pateikta informacija ne visada būna bergždžia. Kaip pamatysime 11 skyriuje. kuriuo vaikšto daug žmonių. stovinčios ant šaligatvio. pamatome. ĮTIKINĖJIMAS 281 aspektas buvo vertingiausias arba ką jie prisimena iš pirmo kurso. 2005). Dar nuostabiau. numetė keletą šiukšlių. tačiau tik kitų žmonių. iš kurių viena rūšis labai reklamuojama. Likus dienai iki kampanijos pradžios socialinės psichologijos ekspertas Raymondas Paloutzianas (1979) šalia šiukšlių dėžės. gal jie ką nors skaitė ar girdėjo apie rasinius prietarus ir diskriminaciją. įtikinanti. Kaip buvo parodyta 7. Ar. opensecrets. apklaustųjų spontaniškai prisiminė pamokslą. ir tik nedaugelis. o kita nereklamuojama. Thomas Crawfordas (1974) ir jo bendradarbiai atliko eksperimentą su 12 bažnyčią lankančių tikinčiųjų. Jei nekreipsime dėmesio į tai. kaip greitai šios skirtingos aspirino tabletės tirpsta burnoje. Niekas nepakėlė nė vienos šiukšlės. Ar lengva žmones įtikinti? Panagrinėkime du gerais ketinimais grindžiamus atvejus. Išvada: pamokslai nepadarė jokio poveikio rasinėms nuostatoms. buvo tiesiai paklausta. prisimins puikias paskaitas. tik 10 proc. sakė negirdėję nieko. bet kuris vaistininkas jums patvirtins. bet kad informacija būtų suprantama. Po to jis pasitraukė į šalį ir stebėjo 180 praeivių elgesį. 1980.1 lentelėje. kad ne tik prikaustytų dėmesį. kad ir kaip būtų liūdna. dėstytojai. Kalifornijos valstijos Skripso koledže per savaitę trukusią kampaniją prieš šiukšlinimą studentai buvo raginami „išsaugoti Skripso studentų miestelį gražų". kad paprasčiausias kartojimas gali priversti patikėti teiginiu. Per antrąjį pokalbį paklausti. o ne jų pačių (Duck ir kiti. 1995). Tačiau kišenės gali jį pajusti. įtaigus pranešėjas privalo pateikti informaciją taip. . kad pamokslininkui tenka įveikti daug kliūčių. Ar dabar praeiviai puolė vykdyti raginimus? Tik 2 iš 180 praeivių pakėlė šiukšles. kad žiniasklaida veikia nuostatas. Aspirinas yra aspirinas. „išsivalyti šiukšles" ir t. Eksperimentuotojai apsilankydavo pas juos prieš ir po pamokslo. įsivaizduojame perskaitę. ar jų dvasininkas yra „kalbėjęs apie prietarus arba diskriminavimą per pastarąsias porą savaičių".7 skyrius. t. Reklamuojamas aspirinas milijonams žmonių parduodamas trigubai brangiau nei nereklamuojamas. Kai likusiųjų 90 proc. Rūpestingai apgalvotame kreipimesi privalo būti atsižvelgta į visus šiuos įtikinėjimo elementus. turėdama tokią galią. kurias mes. Skrajutės su šiais raginimais kiekvieną rytą buvo dedamos į studentų laiškų dėžutes ir kabinamos visose gerai matomose studentų miestelio skelbimų lentose. Kai apie tai susimąstome.

Teiginys „skubos darbą velnias neša" iš esmės reiškia tą patį. vien atpažinę jį gali palaikyti įtikinamu. vėliau jis gali būti klaidingai prisimintas kaip teisingas (Skurnik ir kiti. kad teiginys buvo pripažintas neteisingu. rimavimas). patirtimi paremtos nuostatos būna tikresnės. kaip aspirinas. įterpus jį tarp kitų teisingų ir klaidingų teiginių ir pateikus pagyvenusiems žmonėms. taigi tampa ir įtikinamesnis (MeGlone ir Tofighbakhsh. kuriose tvyro rasinė įtampa. kad įtikimas melas gali išstumti pagrįstas tiesas. labiausiai nuostatos sutvirtėja ir veikia elgesį.tiražas buvo tik 500 egzempliorių). o asmeniniai kontaktai. nepakanka vieno stumtelėjimo. apie rasizmą. ką ir „skubant priveliama klaidų". o kartais ne. 2005). Pavyzdžiui. 2004). S O C I A L I N Ė Į T A K A kie trivialūs teiginiai. ar galime iš anksto apibrėžti temas. Šiuolaikinės pardavimo strategijos siekia įtvirtinti asmeninės informacijos „iš lūpų į lūpas" galią per „virusinę rinkodarą". besirimuoj antys žodžiai ar sakinio ritmika. Kai ką nors darome. . kai buvo pirmą kartą perskaityti ir įvertinti. Kiti veiksniai. laikomi teisingesniais praėjus savaitei po to.jis vis lengviau ištariamas. pavyzdžiui. 2000). pavyzdžiui. Palyginti su pasyviai suformuotomis nuostatomis. kad „Hario Poterio" serija bus tokia populiari (pirmosios knygos . Net pakartojus. Nebuvo tikimasi. kad mus labiau veikia ne žiniasklaida. Politikos manipuliatoriai gerai žino. kad jį įvykdytum. ritmas. Kaip matėme 4 skyriuje „Elgesys ir nuostatos". Kas lemia sklandumą (žinomumas. Šie principai aiškiai matomi daugelyje tyrimų. veiksmingiausia ŽIV profilaktikos priemonė yra ta. Uždavinys nėra neįmanomas. kuriose įtikinėjimas bus sėkmingas? Čia galioja paprasta taisyklė: kuo svarbesnis klausimas. aktyvi patirtis taip pat sustiprina nuostatas. mažiau baiminasi puolimo. kuri suteikia žmonėms ne tik informacijos. Mokslininkas Halas Arkesas (1990) šiuos faktus laiko „gąsdinančiais". primena Sizifo darbą. stabilesnės. pabrėžiame idėją to. kaip „gyvsidabrio lydimosi temperatūra aukštesnė nei vario". kol vaikai vienas per kitą jos neišpopuliarino. jei jos kyla iš mūsų pačių patirties. Kartojamos klišės gali užgožti sudėtingą realybę. K. Lengva parodyti reklamos galią tokiais nereikšmingais klausimais. tuo silpnesnis įtikinėjimas.282 II d a l i s . Teiginio kartojimas daro jį sklandesnį . Jei pasyviai pateikta informacija kartais būna paveiki. lemia ir patikimumą. Dar daugiau. Rowlings agentas prieš pasirodant knygai „Haris Poteris ir išminties akmuo" Įtikinėjimo tyrimai rodo. padeda kategoriškai atsisakyti lytinių santykių ir skatina naudoti apsaugos priemones (Albarracin ir kiti. rašydama knygas vaikams?" J. pavyzdžiui. ypač jei jaučiame atsakomybę. „įdiegiamus" pardavimus (Walker. Asmeninė versus žiniasklaidos įtaka „Ar suvokiate. bet ir formuoja elgesį. taip pat padidina sklandumą bei įtikimumą. „gandų kūrimą". ką padarėme. kad niekada nesulauksite sėkmės. tačiau atrodo teisingesnis.„Haris Poteris ir išminties akmuo" . tose vietose. Kadangi žmonės jau bus užmiršę. Įtikinėjimas aktualesnėmis temomis. tačiau. kad reklaminis teiginys („Ryklio kremzlės gydo artritą") yra neteisingas. 2005).

Maccoby. kurie dėl savo kraujospūdžio. svorio ir amžiaus pateko į didelės rizikos grupę. pas kuriuos apsilankė agitatoriai. Treisio miesto gyventojai negavo jokios papildomos informacijos. Vatsonvilis (žiniasklaida ir tiesioginis bendravimas) Tyrimo metai . po vienerių. 1980. kuriai keturis kartus buvo atsiųsta informacija. 1980) vadovaujama mokslinė grupė siekė sumažinti vidutinio amžiaus žmonių širdies ligų skaičių trijuose mažuose Kalifornijos valstijos miestuose. Vatsonvilyje. dvejų ir trejų švietimo sveikatingumo klausimais metų. nusprendusius nebalsuoti už miesto statuto pakeitimus. skatinanti pritarti statuto pakeitimams. kuri matė bei girdėjo informaciją tik per žiniasklaidos priemones.7 pav. vykdomos per žiniasklaidą. be kampanijos. kuri buvo skelbiama žiniasklaidoje. Šaltinis: Maccoby. taip pat gyventojams buvo siunčiami laiškai. buvo asmeniškai kontaktuojama su dviem trečdaliais žmonių. 7. pakeitė savo nuomonę ir balsavo už pakeitimus. Grupėje. Kad palygintų santykinį privataus asmens ir žiniasklaidos poveikį. ĮTIKINĖJIMAS 283 Du klasikiniai eksperimentai iliustruoja asmeninės įtakos galią. Jie gyventojus.7 PAVEIKSLAS Širdies kraujagyslių ligų rizikos pokytis nuo pradinio taško (0) po vienerių. „už" balsavo 45 proc..7 skyrius. už statuto pakeitimus balsavo 75 proc. išskyrus tą. suskirstė į tris grupes. jie prieš pradėdami projektą ir kiekvienų trejus metus trukusio projekto metų pabaigoje apklausdavo ir mediciniškai ištirdavo 1200 žmonių. Kito eksperimento metu Johno Farąuharo ir Nathano Maccoby (1977. kuriais siekta supažindinti žmones su širdies kraujagyslių susirgimų rizika bei priemonėmis ją sumažinti. 1980. Trečiai grupei priklausantys asmenys. Kaip parodyta 7. 19 proc. Samuelis Eldersveldas ir Richardas Dodge (1954) Mičigano valstijos Ann Arboro mieste tyrė politinio turinio įtikinėjimą. dvejų ir trejų metų kontrolinio Treisio miesto didelės rizikos grupės gyventojams rizika išliko beveik tokia pat. mokslininkai padėjo jiems suformuluoti konkrečius tikslus ir sustiprino jų sėkmės jausmą. Maccoby ir Alexander. Grupėje. Taikydami elgsenos kaitos principus. Gilrojaus mieste dvejus metus buvo pasitelkta televizija. radijas ir spauda.

). Žiniasklaidos rūšių palyginimas. Tai štai kokia įtaigumo seka: žodinė (akis į akį). Jie prašo tėvų nupirkti su televizija susijusius žaislus. kuris buvo užverstas raginimais per žiniasklaidą. Įvairių žiniasklaidos rūšių lyginamieji tyrimai atskleidė. vis tiek neišvengia televizijos poveikio. kuriuos turi jų draugai. kurie asmeniškai daro įtaką mūsų nuomonei. Dviejų etapų komunikacijos modelis primena. Elihu Katzas (1957) pastebėjo.labiausiai trokšta patraukti į savo pusę vadybininkai ir politikai (Keller ir Berry.asmuo. pridursime. Gilrojaus miesto. kurie. Nuomonės lyderis . jie mokykloje dalyvauja televizijos programas imituojančiuose žaidimuose. garso įrašas ir rašytinė informacija. daro įtaką kitiems. privalo iš kažkur semtis idėjų. 1975). 1972. Sulygindami visą žiniasklaidą nuo reklaminių lapelių iki televizijos. Net jei žiniasklaida daro nežymų tiesioginį poveikį žmonių nuostatoms. Nors asmens įtaka dažniausiai būna didesnė nei žiniasklaidos. Šie vaikai maldauja arba reikalauja. didelės rizikos grupės gyventojai pakeitė savo įpročius ir šiek tiek sumažino riziką. tačiau jie negali „išjungti" televizijos įtakos. kad žiniasklaidos įtaka subtiliai įsismelkia į kultūrą. Labiausiai pasikeitė tie Vatsonvilio gyventojai. kurie auga nežiūrėdami televizoriaus. kad būtų leista žiūrėti jų draugų mėgstamas televizijos programas. Ar patys esate patyrę asmeninę įtaką? Žvelgiant retrospektyviai. kurie daug žinių pasisemia iš spausdinto teksto. kreipiuosi į savo sūnus. S O C I A L I N Ė ĮTAKA kaip ir anksčiau. kurio metu žiniasklaidos [taka dažnai pasireiškia per nuomonę formuojančius žmones. gydytojas. Žiniasklaidos įtaka: du etapai. 2003). Tie. suvokiamas kaip dalyko ekspertas. netiesioginis poveikis gali būti didelis.kiekvienas žmogus. Juo gali būti pokalbių laidos vedėjas ir redakcinės skilties kūrėjas. kad iš savo draugų bei kitų studentų jie sužinojo daugiau nei iš knygų ar profesorių. kad žiniasklaidos poveikis dažnai reiškiasi dviem komunikacijos etapais: pirmas etapas vyksta kryptimi žiniasklaida-nuomonę formuojantys asmenys.vienas pirmųjų įtikinėjimo proceso etapų (prisiminkime 7. su kuriais buvo bendraujama asmeniškai ir kuriems buvo pateikiama informacija per žiniasklaidą. Ta saujelė vaikų. Edukologai patvirtino studentų intuityvią išvadą: asmeniniai santykiai ne paskaitų metu daro didelį poveikį studentų brandai (Astin. ir šis šaltinis dažnai būna žiniasklaida. antrasis . Supratimas . Kad dar labiau supainiotume reikalus. kuris sugeba rinkti informaciją ir skleisti ją tarp draugų ir šeimoje.284 II d a l i s . savo ruožtu. . vaizdo įrašas. dauguma aukštųjų mokyklų studentų teigia. jog geriausiai suprantama ir įsimenama rašytinė informacija. Tad Shelly Chaiken ir Alice Eagly (1976) dviejų etapų komunikacija (two-step flow of communication) Procesas. Wilson ir kiti. Jei noriu įvertinti kompiuterinę įrangą. Jei šie vaikai negyvena kaip atsiskyrėliai.nuo pastarųjų link eilinių žmonių. mokslininkas .1 pav.„įtakinguosius" . Didelėse grupėse būtent šiuos nuomonės lyderius ir naujos krypties kūrėjus . juo įtaigesnė joje skelbiama informacija. Tėvai gali uždrausti žiūrėti televizorių. kad juo žiniasklaida yra arčiau gyvenimo. pastarosios nederėtų menkinti. per daug viską supaprastiname. mokytojas.

7 skyrius. kalbėtojo išvaizdą). nukreipdama dėmesį nuo paties pranešimo (Chaiken ir Eagly. nes tada ją kiekvienas gali analizuoti jam priimtinu tempu.8 pav. 1992).: sudėtinga informacija iš tiesų buvo įtaigiausia. Konkreti savybė gali sustiprinti vieną įtikinėjimo (žr. Kokio jie amžiaus? Priklausomai nuo amžiaus žmonės turi vienokias ar kitokias socialines bei politines nuostatas. Socialiniai psichologai pateikia du šių skirtumų aiškinimus. Žemos savivertės žmonės dažnai lėtai mąsto. Sudėtingas pranešimas Raštu Įgarsintas Vaizdo juostoje Šaltinis: Chaiken ir Eagly. Aukštos savivertės žmonės gali suprasti informaciją. o nesudėtinga . Kaip pastebi Davidas Searsas (1979. Kam sakoma? Auditorija Kaip matėme 6 skyriuje. vyresnio amžiaus žmonės tampa konservatyvesni).įrašyta vaizdo juostoje. Panagrinėkime dvi pranešimo gavėjų savybes: amžių ir mąstymo ypatybes. tarp kartų atsiranda atotrūkis. kad sudėtinga informacija būna įtikinamiausia. ji skatina žmones sutelkti dėmesį į šalutinius aspektus (pavyzdžiui. todėl juos sunku įtikinti. 1983). įgarsintą ir įrašytą vaizdo juostoje. kurias susikuria šiuolaikiniai jauni žmonės. Sudėtingi pranešimai įtaigiausi pateikti raštu. Faktai dažniausiai patvirtina pastarąjį aiškinimą. tačiau pasikliauti savo nuomone. pagal žmonių savybes ne visada galima prognozuoti jų reakciją į socialinę įtaką. kadangi šios nuostatos skiriasi nuo tų. kad vyresnių žmonių nuostatos keičiasi mažiau nei jaunesnių. Be to. 7. įrodinėjo. Antrasis susijęs su karta: dažniausiai vyresnių žmonių nuostatos.8 PAVEIKSLAS Nesudėtingas pranešimas Lengvo turinio informacija labiausiai [tikina. ĮTIKINĖJIMAS 285 7. Masačiusetso universiteto studentams mokslininkės pateikė paprastą arba sudėtingą informaciją raštu. . bet kliudyti kitam. 1978. Pirmasis susijęs su amžiaus tarpsniu: kintant amžiui keičiasi ir žmonių nuostatos (pavyzdžiui.1 pav. kurias jie susikūrė būdami jauni. Pakartotinės jaunesnių ir vyresnių žmonių apklausos per keletą metų parodė. Išvada: lengviausia paveikti vidutinės savivertės žmones (Rhodes ir Wood. kai ji buvo pateikta raštu. Tad informacijos įtaigumą nulemia jos sudėtingumo ir pateikimo formos atitikmuo. jeigu ji pateikta raštu. kai yra [rašyta į vaizdo juostą. neatsižvelgdama į gavėjus.) etapą. išlieka nepakitusios. Šio tyrimo rezultatai pateikti 7. Televizija kontroliuoja informacijos pateikimo tempą.

šie įvykiai užgožė judėjimą dėl pilietinių teisių. Beningtono koledžo absolventės. 1989). konservatyvių šeimų. Per įspūdžių kupiną laikotarpį suformuotos pažiūros išliko. Dauguma žmonių šiuo gyvenimo laikotarpiu susikuria nuostatų ir vertybių sistemą. pavadins George W. pavyzdžiui. Studentės tapo kur kas liberalesnės nei būdinga jų socialinei aplinkai. turinčios aukštąjį išsilavinimą. rugsėjo 11-osios teroristų išpuolį ir karą Irake. iki šiol išlieka liberalesnių politinių pažiūrų. amerikiečiai. XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje-penktojo dešimtmečio pradžioje Beningtono koledžo studentės. stipriai formuoja asmenybę. ir jų nepakeitė viso gyvenimo patirtis.grupes. Busho rinkiminę kampaniją. Analizuodamas Nacionalinio nuomonių tyrimo centro archyvus Jamesas Davisas (2004) sužinojo. šešioliktojo gimtadienio sulaukę XX a. Labai įdomus Vermonto valstijos Beningtono koledžo pavyzdys. Šie įvykiai formavo paauglių ir jaunuolių protus. kosmonautų išsilaipinimą Mėnulyje to paties dešimtmečio pabaigoje ir moterų judėjimą aštuntajame dešimtmetyje . kad šių dienų jaunimas įsimintinais įvykiais. kaip karas Vietname ar kova už piliečių teises XX a. pakeitusiais istorijos eigą. Vietnamo karą. Praėjus pusei amžiaus. mokslininkai „beveik be išimties pastebi kartų. Paauglystė ir trečiojo gyvenimo dešimtmečio pradžia . kad.įvykius. 1991). Kaip nupjauto medžio rievės po daugelio metų atskleidžia buvusių sausrų žymes. Kennedy nužudymą XX amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje. nes palieka gilų ir ilgalaikį įspūdį. žiniasklaidą ir vaidmenis. tuo tarpu kitos bendraamžės. kuriems būtent tų įvykių metu buvo 16-24 metų. Tuo metu susiformavusios nuostatos išlieka nepakitusios vidutiniame amžiuje. . kurie Didžiąją depresiją ar Antrąjį pasaulinį karą išgyveno būdami 16-24 metų. socialinės psichologijos ekspertas Theodore Newcombas. susidūrė su laisvos dvasios aplinka. Be to. į kurias jie įsilieja. įgytas paauglystėje ir ankstyvoje jaunystėje. per 1984 metų prezidento rinkimus balsavo už demokratų partijos kandidatą santykiu 3:1. septintajame dešimtmetyje. Beningtone suformuotos nuostatos išliko. santykiu 3:1 balsavo už respublikonų partijos kandidatą (Alwin ir kiti. Kai Howardas Schumanas ir Jacąueline Scott (1989) paprašė tiriamųjų nurodyti vieną arba du svarbiausius nacionalinės ar pasaulinės reikšmės įvykius per praėjusią pusę amžiaus. Tačiau dėstytojams pavyko tai padaryti. Tiems. kurie įsirėžė atmintyje tų. vėliau neigė. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 1986). Todėl galime tikėtis. kilusios iš privilegijuotų. Vienas profesorius. kuriai toną davė kairuoliškai nusiteikę jauni dėstytojai. Todėl jauniems žmonėms patartina atidžiai rinktis socialinę aplinką . jau įžengusios į aštuntąjį dešimtmetį. 2001 m. kad dėstytojai stengėsi savo studentes paversti „geromis mažomis liberalėmis". taip ir dabartinės nuostatos gali atspindėti tokius prieš keletą dešimtmečių buvusius įvykius. septintajame dešimtmetyje.svarbūs žmogaus gyvenimo etapai (Krosnick ir Alwin.286 II d a l i s . dauguma prisiminė savo paauglystės ar savo trisdešimtmečio pradžios įvykius. o ne amžiaus tarpsnio poveikį". Patyrimas.

septintajame ir įsisiūbavo aštuntajame dešimtmečiais." C. 1970). S. Be to.ne viską sugerianti kempinė. ją pakeitė. Perspėtieji liko ištikimi savo nuomonei. 2003). 1964. Žodinį įtikinimą taip pat galima sustiprinti nukreipiant dėmesį į kitus dalykus taip. Teismuose advokatai taip pat kartais perspėja prisiekusiuosius. Keating ir Brock. Jei savo šeimai norėtumėte pasakyti. kad šeimos nariai įkalbinės jus tęsti mokslą.ne informacija. Kas įspėtas. kad sutrukdytume kontrargumentuoti (Festinger ir Maccoby. Apie ką jie mąsto? Svarbiausias pagrindinio kelio į įtikinimą aspektas . neperspėtieji. Šis metodas dažnai taikomas politinėje reklamoje. Norvalo Glenno 1980 ir 1981 m. atremiančių kiekvieną įmanomą jų argumentą.nepatikime. Bushman ir Bonacci. Lewis. rodoma per smurtines ar seksualines televizijos programas. kokius parodymus ketina pateikti kaltinimas.. kad mūsų klaida bus nepataisoma. atlikti tyrimai atskleidė. kad neanalizuotume žodžių. Regan ir Cheng. jei mūsų įsitikinimai teisingi. kad vyresnio amžiaus žmonės savo gyvenimo pabaigoje gali vėl lengviau keisti nuostatas galbūt dėl to. kuri prasidėjo XX a. kad vyresni žmonės yra nelankstūs. Kokiomis aplinkybėmis randasi kontrargumentai? Viena iš jų yra perspėjimas. 1981. Jei informacija sukelia palankią reakciją. Mūsų protas . Jei skatina ieškoti kontrargumentų . bet reakcija. kad perspėjimas neutralizuoja neigiamą poveikį (Dolnik ir kiti. kai pateikiama nesudėtinga informacija (Harkins ir Petty. Kartais dėmesio atitraukimas trukdo apdoroti reklaminį skelbimą. greičiausiai tikėtumėtės. 2002). Tik nedaugeliui iš mūsų kintančios kultūrinės normos nedaro jokio poveikio. sąrašą. kad ketinate nutraukti studijas. Eksperimentuose su tariamais prisiekusiaisiais parodyta. Išgyvenę seksualinę revoliuciją. Tad tikriausiai sudarytumėte kontrargumentų. Jonathanas Freedmanas ir Davidas Searsas (1965) pademonstravo. kurią ji sukelia žmogaus galvoje. dažnai neįsimenama ir neturi jokio poveikio (Bushman.. 1965 („Siūlomas tostas") . tas pasiruošęs atremti. Ypač gerai veikia dėmesio atitraukimas. šis perspėjimas bei pasirengimas tik prisidės prie to. Jie perspėjo grupę vienos Kalifornijos valstijos vidurinės mokyklos moksleivių. 2005. Dėmesio atitraukimas silpnina gebėjimą pateikti priešingus argumentus. Kiti. kaip sunku tokiu atveju įtikinti žmones. ĮTIKINĖJIMAS 287 Negalima sakyti. Screwtape Proposes a Toast. Regimu vaizdu prikaustomas dėmesys. tačiau jei įsitikinimai klaidingi. Penny Visser ir Jono Krosnicko (1998) mokslinių tyrimų rezultatai perša išvadą. kad jos paprasčiausiai silpsta. mes ja patikime. kad šie netrukus išgirs pašnekesį tema „Kodėl paaugliams nereikėtų leisti vairuoti automobilio". šie vidutinio amžiaus žmonės bėgant metams aiškiai keitėsi. 1974. Štai kodėl reklama. „Būti perspėtam ir todėl pasirengusiam. 1973). kad į šeštą ar septintą dešimtmetį įkopusių žmonių seksualinės ar rasinės pažiūros tapo liberalesnės nei jiems būnant trisdešimties ar keturiasdešimties.7 skyrius. labai racionalu. kad kažkas pabandys jus įtikinti. Osterhouse ir Brock.

ko norite. svariai pateikta informacija yra dar įtaigesnė. galima patiems rinktis. siekdamas palankiai nuteikti rinkėjus. Ši paprasta teorija . tai vėl sustojama. Kaip ir keliaujant per miestą: pagrindiniame kelyje tai pajudama iš vietos. leidžiant kiekvienam iš trijų oratorių pateikti po vieną argumentą. J[ galima [vertinti pagal pritarimą tokiems teiginiams. skatinimas pajusti atsakomybę už informacijos įvertinimą arba jos perdavimą. dienomis Ronaldas Reaganas veiksmingai vartojo retorinius klausimus. Per paskaitas. Prisiminkime du įtikinimo būdus: pagrindinį . 1987. kurioje kandidatų galimybės buvo labai panašios. kaip „aš galvoju tiek. Tie. Jie pateikia retorinius klausimus. intriguojančius pavyzdžius ir kelia sudėtingas problemas. kurie „taupo" savo protinius išteklius ir nepasižymi dideliu pažinimo poreikiu. • patogi kūno padėtis priimant informaciją. Harkins ir Petty.kad labai svarbu. ir nepritarimą tokiems teiginiams. kuriuos jis dažnai kartojo paskutinę rinkiminės kampanijos savaitę: „Ar dabar gyvenate geriau nei prieš ketverius metus? Ar dabar lengviau parduotuvėse nusipirkti tai. Cacioppo ir kiti (Axsom ir kiti. Leippe ir Elkin. . Kai galvojama apie dėstomą medžiagą ir argumentus. Paskutiniosiomis 1980 metų prezidento rinkimų kampanijos. kaip „abstraktaus mąstymo sąvoka man yra patraukli". paskatino daryti įvairias prognozes.sisteminant ir mąstant. dalykas išmokstamas geriau. Geriausi dėstytojai stengiasi priversti studentus aktyviai mąstyti. o silpnai pateikta tampa (dėl kontrargumentavimo) dar mažiau įtikinanti. Visa tai skatina įsisavinti informaciją pagrindiniu būdu. kiek privaloma. 1987). kuriuo zvimbdami pasiekiame tikslą. Efektyviems kalbėtojams rūpi ne tik jų įvaizdis ir pateikiama informacija. O šalutinis kelias panašus į miestą lenkiantį greitkelį. o ne vienam visus tris argumentus).288 II d a l i s . Tyrėjai taip pat nustatė. Daugybė eksperimentų padėjo nustatyti. 1996). jie teikia pirmenybę pagrindiniam būdui (Cacioppo ir kiti. kelių oratorių dalyvavimas (pavyzdžiui. kol protas analizuoja argumentus ir formuluoja atsakymus. kuriose mažiau skatinama aktyviai dalyvauti. bet ir galima klausytojų reakcija. reaguoja į tokius šalutinius signalus kaip kalbėtojo patrauklumas ir jauki aplinka. kad visiems šiems metodams galiojo viena bendra taisyklė: skatinant mąstymą. kurių daugumą patvirtino Petty. Jo apibendrinantis pareiškimas per kandidatų į prezidentus debatus prasidėjo dviem įtikinamais retoriniais klausimais.paremtą euristika. dėmesio sutelkimas. 1987. S O C I A L I N Ė ĮTAKA pažinimo poreikis (need for cognition) Motyvacija mąstyti ir analizuoti. • • pranešimo pakartojimas. Ši teorija kelia ir kai kuriuos praktinius klausimus." Nesuinteresuota auditorija remiasi šalutiniais signalais. kas skatina mąstymą: • • • retoriniai klausimai. kokios mintys kyla reaguojant Į gautą informaciją. ir šalutinį . kaip apdoroti informaciją. Analitiškai mąstantys ir didelį pažinimo poreikį turintys žmonės mėgsta viską atidžiai apgalvoti.

ji tampa dar įtikinamesnė. kai kalbama apie skonį ir asmenines vertybes. • Ir galiausiai svarbu. girdėdama informaciją? Ar ji mąsto palankiai? Ar ji prieštarauja? Ar ji perspėta iš anksto? Ekstremalus įtikinėjimas: kaip įdiegiami kultai? Kokius įtikinėjimo ir masinio poveikio principus naudoja naujieji religiniai judėjimai („kultai")? 1997 metų kovo 22 Marshallas Herffas Applewhite ir 37 jo pasekėjai nusprendė. iš dalies dėl to. • Kitas svarbus aspektas . po to ant galvų užsimovė plastikinius maišelius. Taip pat įtaigesni ir nesuinteresuoti kalbėtojai. paveikiausia būna dvipusė informacija. Būdami geros nuotaikos žmonės paprastai apsisprendžia daug nesvarstydami. Paprastai veiksmingiausias būna tiesioginis kreipimasis.vienpusė ar dvipusė . Jei pranešimus skiria laiko tarpas. Gąsdinanti informacija taip pat gali būti veiksminga.ir šmurkštelėti į NSO (neatpažintą skraidantį objektą). ĮTIKINĖJIMAS 289 nei prieš ketverius metus?" Dauguma žmonių atsakė neigiamai. • Kai svarstomi du skirtingi klausimo aspektai. Žmonės.geriau įtikins. Svarbus auditorijos amžius: jaunimas lengviau keičia savo nuostatas.7 skyrius. Jie suvalgė pudingo arba obuolių padažo su fenobarbitaliu ir užgėrė šį „patiekalą" degtine. kad vėliau ji svarstys priešingus teiginius. ankstesnės informacijos poveikis sumažėja. O žiniasklaida gali būti veiksminga tada. laimėjo didesne nei buvo tikėtasi persvara. • Gebantys įtikinti kalbėtojai priimami kaip pasitikėjimo verti ekspertai. žiūrėdami žmonėms tiesiai į akis. kai klausimas nereikšmingas arba nežinomas. greitai. kad miegodami uždustų. ir Reaganas. sekantį paskui HalioBopo kometą. Jei auditorija sutinka su informacija.informacijos pateikimo būdas. pranešimą (kas sakoma). susieta su maloniais potyriais. Jei auditorija yra rafinuotesnė arba dar nesutinka su teiginiu. kad pasirinko pagrindinį įtikinėjimo kelią. kurie kalba nedvejodami. kurie argumentai pranašesni: pateikti pradžioje ar vėliau? Dažniausiai pastebimas pirmumo efektas. priklauso nuo keleto dalykų. veiksmingiausi būna vienpusiai argumentai. kad atėjo metas nusimesti savo kūnus . t Informacija savaime yra įtikinanti. kanalą (sakymo būdą) ir auditoriją (kam sakoma). priklauso nuo pranešėjo patikimumo.sielos „talpyklas" . Tačiau kai informacija sudėtinga. ypač jei jos gavėjas gali imtis apsisaugojimo veiksmų. jei sprendimas priimamas iš karto išgirdus antrąjį pranešimą gali pasireikšti naujumo efektas. neturi kontrargumentų. kas gauna informaciją. Tą pačią dieną Ka- . Ką auditorija mąsto. t Kiek informacija gali skirtis nuo auditorijos nuomonės. O kuri informacija . Patrauklus kalbėtojas taip pat atrodo įtaigus. jei mažai tikėtina. keliaujančią dangaus vartų link. veiksminga gali būti ir raštu pateikta informacija. APIBENDRINIMAS Kokie yra įtikinėjimo elementai? • Kas [tikinėjimą padaro veiksmingą? Mokslininkai nustatė keturis veiksnius: pranešėją (kas sako). yra įtaigesni.

įvykdytos pagal Joneso įsakymą. 1978 metais pasaulį sukrėtė 914 Jimo Joneso pasekėjų. Visi jie tikėjosi būsią perkelti į Sirijaus žvaigždę. kuriai paprastai būdinga: 1) savitas ritualas ir tikėjimas. kad todėl. radęs pasekėjų visame pasaulyje. o pats miegojo su jų žmonomis bei dukromis ir 19 šių savo „žmonų" įtikino. Koreshas taip paveikė vyrus. Laikui bėgant. Tad jei kas nors nori paneigti įsitikinimus. sumaišyto su trankvilizatoriais. 1993 metais iš vidurinės mokyklos išmestas Davidas Koreshas panaudojo savo talentą įsiminti Šventąjį Raštą ir apkerėti žmones.paskutiniųjų iš 74 Saulės šventyklos ordino narių. tačiau ji negali pasakyti. Branch Davidan) pasekėjų dalį. o ateistas . šlovinimo mišinys. Federaliniai .) nados prancūziškos srities Šv. sakydamas: „Tu tuo tiki. antikomunizmo ir paties Moono. kartu su juo atkeliavusių į Gajaną iš San Francisko. 2) atsiskyrimas nuo „piktos" supančios kultūros ir 3) charizmatiškas lyderis. kuris iš jų yra teisus. jo nepašaliname. Visų pirma. Šveicarijoje ir Prancūzijoje . nusižudžiusių Kanadoje.". sukeldamas tikrą pragarą ir nusinešdamas penkių žmonių . kodėl teistas tiki į Dievą. užvaldydamas sektos. jog buvote atitinkamai auklėtas. kurio metu žuvo šeši kulto nariai ir keturi federaliniai agentai.gyvybes. nuskausminančiais vaistais ir mirtina kalio cianido doze. ši analizė retrospektyvi. Antra. Kai kurie socialiniai mokslininkai juos labiau linkę vadinti naujaisiais religiniais judėjimais: Suno Myungo Moono Susivienijimo bažnyčia. Per pastaruosius dešimtmečius išpopuliarėjo keletas kultų. nes. (Sekta . kulto nariai palaipsniui neteko pinigų bankuose ir kito turto. Davido Koresho Dovydo šaka ir Marshallo Applewhite Dangaus vartai. galite prisiminti arkivyskupo Williamo Temple atsakymą į provokuojančią repliką („Esmė. esančią už devynių šviesmečių. kodėl žmonės kažkuo tiki. Paaiškinę kokį nors įsitikinimą. kad aš tikiu tuo. Tačiau faktas. Kazimiero kaime susprogo kotedžas. kuo tikite. Suno Myungo Moono kultas yra krikščionybės. arkivyskupe.daugelis žmonių pašventė save ir savo pajamas Susivienijimo bažnyčiai. nes buvau kitaip auklėtas". paaiškinus. išgėrus vynuogių gėrimo. S O C I A L I N Ė ĮTAKA kultas (naujasis religinis judėjimas) (cult [new religious movemenf\) Grupė. todėl. Koreshas savo pasekėjams pareiškė. pasivadinusios Dovydo šaka (angl. . Religijos psichologija gali paaiškinti. siekiant paaiškinti stulbinantį ir kartais nerimą keliantį socialinį reiškinį faktui įvykus. Atsiliepdami į Moono pareiškimą .ne. tokia: jūs tikite tuo. nieko nepasakoma apie šių įsitikinimų teisingumą.„Mano noras privalo būti jūsų noras". kad jie netrukus mirsią ir kartu su juo pateksią tiesiai į dangų. susijęs su jos pasišventimu dievybei arba žmogui. kad jos turi gimdyti jo vaikus. kad jie ėmė laikytis celibato. Logiškai tai jau kitas klausimas. kaip naujojo mesijo.. savižudybės. kad buvote šitaip auklėjamas"): „Gali būti.yra pagrindinės religijos šalutinis darinys. Daugeliui kyla klausimas: kas priverčia žmones atsisakyti senojo tikėjimo ir stoti į panašias sektas? Ar tokį keistą elgesį turėtume aiškinti asmenybės keistenybėmis? O gal jų patyrimas iliustruoja socialinės įtakos ir įtikinimo dinamiką? Turėkime omenyje du dalykus. Joje įtikinimo principai naudojami kaip kategorijos.priešingai . kuo tikiu. Kai apsupus kulto būstinę kilo susišaudymas. Jimo Joneso Tautos šventovė.290 II d a l i s . jūs tikite..

„Kojos tarpduryje" reiškinys Kaip mus skatina įsipareigoti? Tai retai būna staigus ir sąmoningas sprendimas. aš esu munistas. jog tai žino kultų lyderiai. Ir verbuotojai neprieina gatvėje prie žmogaus ir nesako: „Sveikas. priklausiusių Dangaus vartų kultui (Chua-Eoan. sekso. Vėliau potencialūs atsivertė- . Kaip dalyvaujantieji socialinės psichologijos eksperimentuose pradeda tikėti tuo. agitacija ir lėšų rinkimas sutvirtina naujokų tapatumą. Atrodo. ko liudininkais buvo (Aronson ir Mills. įsijungti į bendrą veiklą ir diskusijas. kad žmogus imtų ir nuspręstų: „Man atsibodo tradicinė religija. paklusimo. Kulto bendruomenės ritualai. įtikinimo bei grupės įtakos principais ir laikyti juos tokiais pat kaip ir mes. Kaip tokie dalykai gali įvykti? Kas paskatina žmones šitaip besąlygiškai paklusti? Ar turėtume tai aiškinti charakterio savybėmis ir kaltinti aukas? Ar turėtume numoti į j u o s ranka kaip į patiklius pamišėlius arba bukus keistuolius? O gal jų elgseną galima paaiškinti mums jau žinomais konformizmo. Nėra taip. 1966). Gal nori prie mūsų prisijungti?" Verbavimo strategijoje taikomas „kojos tarpduryje" principas. Du kartus pašalintas iš muzikos mokytojo pareigų už homoseksualius ryšius su mokiniais. juo didesnis poreikis jį pateisinti. 1959.7 skyrius. tikėdamiesi vėliau paleisti ašarines dujas. apėmusiose būstinę. Susirasiu kitą". taip ir kulto naujokai tampa pasišventusiais tikėjimo skleidėjais. Juo didesnis asmeninis įsipareigojimas. Marshallas Applewhite nereikalavo seksualinių paslaugų. Gerard ir Mathewson. kad narystė kulto bendruomenėje nėra paprastas dalykas. 1997). savanoriškus. viešus ar dažnai kartojamus įsipareigojimus žmonės paprastai paverčia vidiniais įsitikinimais. tačiau puolimo pabaigoje 86 žmonės žuvo liepsnose. ĮTIKINĖJIMAS 291 agentai tankais atakavo būstinę. narkotikų ir turtų. Susivienijimo bažnyčios verbuotojai pasikviečia žmones pietų. 1971 metais Applewhite susibičiuliavo su psichiatrinės ligoninės medicinos seserimi ir astrologe mėgėja Bonnie Lu Nettles. žadėdamas jiems kelionę kosminiu laivu į išsigelbėjimą. Aistringai melsdamasis. Juos greitai paverčia aktyviais nariais. ką padarė dar 17 kartu su Marshallu žuvusių vyrų. Klusnumas gimdo pritarimą Naujieji atsivertėliai netrunka sužinoti. nes mus taip pat veikia šios jėgos? Nuostatas kuria elgsena Kaip daug kartų buvo įrodyta 4 skyriuje. po to savaitgalį šiltai pabendrauti ir padiskutuoti apie gyvenimą. jis siekė pasišventimo išsikastruojant. 1997. Per savaitgalių išvykas jie skatina dalyvius kartu dainuoti. kuri charizmatišką Applewhite ėmė vaizduotis kaip kosmologinį kelią į „kitą lygmenį". jis įtikino savo pasekėjus išsižadėti šeimų. disonanso. Gardner.

p. Įstojus į kultą. Buvusi kulto narė Grace Stoen prisimena šią progresiją: Niekas niekada nebuvo daroma drastiškai. veiksmingas pranešėjas . kol galiausiai jis įpareigojamas rinkti pinigines aukas ir bandyti atversti kitus. S O C I A L I N Ė ĮTAKA liai raginami užsirašyti į ilgiau trunkančius mokymus išvykose. 234). Darbo krūvis taip pat nuolat didėjo. pavyzdžiui. tad. Dar kartą klausiu. Pranešėjas Sėkmingai veikiantys kultai turi charizmatiškus lyderius . jūsų telefono numeris toks ir toks. kad kada nors būčiau buvęs j ū s ų namuose? (Conway ir Siegelman. vėliau palengva atiduoti vis daugiau.tai toks žmogus. ką turi. nes kartais atsisėsdavai ir pasakydavai sau: „Nieko sau.): kas (pranešėjas) ką (pranešimas) kam (auditorija) pasakė.292 II d a l i s . po galais. Po to vienas iš Joneso padėjėjų greitai paskambindavo į naujoko namus ir prisistatydavo: „Sveiki. 1979. 236) Įtikinimo elementai Kultų naudojamą įtikinėjimą taip pat galime analizuoti. Naujoko veikla tampa vis aktyvesnė. naudodamiesi šiame skyriuje aptartais veiksniais (kurie apibendrinti 7. Tai stulbino. siekdamas įgyti pasitikėjimą. Dėl to Jimui Jonesui pavyko tiek daug išpešti. tačiau visada tai buvo daroma labai palengva. Galiausiai jis įsakė kulto nariams atiduoti viską. pajamų dydžio aukų. Pranešėjas Patikimumas Išmanymas Pasitikėjimas Patrauklumas KAS SAKO? KĄ? Pranešimo turinys Logika vs emocijos Prieštaringumas Vienpusis vs dvipusis Pirmumas vs naujumas KAIP? Kanalas Aktyvus vs pasyvus [ Asmeninis vs žiniasklaida KAM? Auditorija Analizuojanti ar reaguojanti į įvaizdį Amžius . koks gi skirtumas?" (Conway ir Siegelman. Mes atliekame apklausą ir norėtume užduoti keletą klausimų". j ū s ų svetainėje stovi tokie ir tokie baldai. demonstruodavo „aiškiaregystę". iš pradžių piniginės aukos būna savanoriškos. kurie pritraukia ir nukreipia narius. ar prisimenate. vieno kintamojo poveikis gali priklausyti nuo kito kintamojo. kurį auditorija laiko išmanančiu ir patikimu. aš tiek daug atsisakiau. kad įtikinėdavai save: „Aš nuėjau j a u taip toli. Pamažu reikėjo kažko atsisakyti. j ū s gyvenate ten ir ten.žmones. Vienas iš buvusių bendruomenės narių prisimena. Kaip ir įtikinėjimo eksperimentuose. darantys poveikį įtaigiam komunikavimui Realiame gyvenime šie kintamieji gali tarpusavyje sąveikauti. vėliau privalomos. 7.9 pav. kaip per pamaldas Jonesas kreipdavosi į naujoką pavarde: Ar esate mane kada nors prieš tai matęs? Ką gi. Atėję į bažnyčią naujokai prieš pamaldas turėdavo prisistatyti.9 PAVEIKSLAS Kintamieji. tačiau netrukus reikalavimai išaugdavo iki 25 proc.. Jimas Jonesas. Aš labai daug atiduodu". Jimas Jonesas iš naujų kulto narių reikalavo 10 proc. o ant sofos tokia ir tokia pagalvė. Tačiau jis tai darydavo taip iš lėto. 1979.. toks kaip „tėvas" Moonas. p.

1980). Kaip ir kitus kulto narius. kurie susižavėję idealais nepastebi juose slypinčių prieštaravimų ir to. ką tik baigęs mokyklą ir ieškodamas savo gyvenimo kelio. ĮTIKINĖJIMAS 294 Pasitikėjimas .iki 25 metų amžiaus žmonės. 1968.Malyje. atostogauja arba būna toli nuo namų. Tačiau daugumos kultų bendruomenių nariai yra išsilavinę vidurinės klasės atstovai. Patvirtindamas atsižadąs savo gyvybės. kad apsimeta besirūpiną kitais. kur grupė įdiegia aistringą neapykantą priešui. Madride. o iš tiesų yra abejingi. kaip atsispirti sukčiams) „gatvės išminties" ir aukštesnės klasės jaunuolių (kuriuos nuo vaikystės lydi perspėjimai. . Singer. Londone) buvo jauni vyrai. 1965. Pranešimas Gyvai. atsisveikinimo laiškus. Psichologinis tokių veiksmų poveikis . kad kelio atgal nėra (Kruglanski ir Golec de Zavala. kuriais jie pasitikėjo (Stark ir Bainbridge. kulto išpažinėjai siūlo jiems atsakymus (Lofland ir Stark. kad raginantieji būti nesavanaudiškais patys yra godūs. jiems patinka paprasti pamokymai ir jie nesugeba pateikti prieštaringų argumentų. žmonės. Dauguma savižudžių sprogdintojų Viduriniuose Rytuose (ir kitur . Auditorija Dažniausiai verbuojami jauni . gali turėti stulbinamą poveikį: pasitikėk mokytoju. kad susinaikindami pelnys amžiną palaimą ir didvyrio šlovę.7 skyrius. mes žinome „vienintelį teisingą" atsakymą. Socialinių ir ekonominių suiručių laikotarpiai ypač parankūs tiems.jausmas. įrašo atsisveikinimą vaizdo juostoje. Sales. kad vidurinės klasės baltaodžius jaunuolius lengviau užverbuoti. įsiliek į mūsų šeimą. Gail Maeder įstojo į Dangaus vartų judėjimą po to. Potencialūs atsivertėliai dažniausiai būna atsidūrę gyvenimo kryžkelėje. 1979). yra menkesnio išsilavinimo. diegiantys jaunuoliams mintį. 2005). kurie sumaištyje gali parodyti tariamai paprastą prasmę (O'Dea. Daugelį religinių judėjimų bendruomenių narių užverbavo draugai arba giminės. kad jie yra „gyvieji kankiniai". išgyvena asmeninę krizę. emocingai pateikta informacija ir šiluma bei palankumas. Kultų tyrinėtoja Margaret Singer (1979) pastebėjo. iš paauglystės pereinantys į suaugystę.parašo testamentą. pavyzdžiui. Vieni jų. Visa tai paprastai vyksta santykinai izoliuotose mažose patalpose. Jie turi poreikių. Davidas Moore įstojo į kultą būdamas 19 metų. kai bankrutavo jos medvilninių marškinėlių parduotuvė.kitas patikimumo aspektas. Jimo Joneso pasekėjai. juos valdo religinėmis tiesomis besivadovaujantys veikėjai. Žinia skelbiama įvairiais kanalais: per paskaitas. nes jie patiklesni. 1972). diskutuojant mažose grupėse ir darant tiesioginį socialinį spaudimą. Jiems trūksta žemesnės klasės atstovų (kurie žino. kuriais grupė apgaubia vienišus ar prislėgtus žmones. kurie yra dar palyginti atviri ir kurių nuostatų bei vertybių sistema dar gerai nesuformavusi. kad saugotųsi vaikų pagrobėjų) atsargumo. kiekvienas kandidatas viešai įsipareigoja .

kad pradinis galimų kandidatų „bombardavimas meile" primena jų pačių „veržlųjį" laikotarpį. Davidas Koreshas valdė derindamas įtikinėjimą su gąsdinimu ir smurtu. Kadangi už prieštaravimus kulto vadovai pyksta arba baudžia. šie žmonės praranda galimybę išgirsti kitokią nuomonę. jis taip pat vis dažniau turėjo griebtis bauginimų.pranc. Viso to rezultatas . Kai kurios kultų naudojamos poveikio technikos panašios į tas. Kai Jimo Joneso reikalavimai tapo ekstremalesni. Be to. Iš naujųjų narių reikalaujama paklusti visiems grupės reikalavimams. Dabar grupė formuoja tapatumą ir apibrėžia realybę.įsipareigojimų didinimo. bet ir naudojo fizinį smurtą. S O C I A L I N Ė Į T A K A Grupės poveikis Kultai taip pat iliustruoja tai. Jis gąsdino fiziniu susidorojimu su tais. Pavyzdžiui. kas čia pasakyta. taip pat galioja ir terapinėms grupėms. Kai prie jų prisijungė kiti žmonės. įtikinėjimo ir grupės izoliacijos galia nėra neribota. Tada gali įvykti tai. tariamas vieningumas padeda išsklaidyti abejonių likučius. visuotinai pripažintos grupės. Susivienijimo bažnyčia užverbuodavo mažiau nei vieną iš 10 apsilankiusiųjų seminaruose (Ennis ir Verrilli. Tai. verbuodamas naujus narius).tokį reiškinį psichiatrai vadina folie a deux (dviguba beprotybė . Draugijų nariai perspektyvius naujokus apgaubia dėmesiu ir priverčia juos pasijusti ypatingais. kurios nariai tebuvo jiedu. Atskirti nuo šeimos narių ir ankstesnių draugų. kuriose gydoma priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų. virtualios grupės gali skatinti paranoją. padarydamas bendruomenės narius „imlesnius abejotiniems argumentams. mušė už neklusnumą ir naudodavo narkotikus. siekdamas neutralizuoti linkusius ginčytis narius. ką Rodney Starkas ir Williamas Bainbridge (1980) vadina „socialine implozija": išoriniai ryšiai silpsta tol.naujas draugijos narys. Savo veiklos pabaigoje jis ne tik žalojo protus. Jie studijuoja savo naujosios grupės istoriją bei taisykles. kas bus mūsų kito skyriaus tema: grupės poveikį jos narių požiūriams bei elgsenai. Kaip rodo diskusijos apie sąmokslo teoriją internete (Dangaus vartų kultas sumaniai naudojosi internetu. Kultas paprastai atskiria narius nuo jų ankstesnių socialinės paramos sistemų ir izoliuoja kartu su kitais kulto nariais. socialiniam spaudimui ir pagundai menkinti nepriklausančius grupei" (Baron. atskiriami nuo ankstesnių draugų. 1989). Marshallas Applewhite ir Bonnie Nettles (1985 metais mirusi nuo vėžio) iš pradžių įkūrė grupę. kol grupės socialiai susitraukia į vidų.). budistų ir katalikų vienuolynuose gyvena giminingų sielų atsiskyrėliai. kurie nesutiko duoti priesaikos. Intensyvios savipagalbos . grupės socialinė izoliacija sudarė sąlygas keistam mąstymui vystytis. Šių metodų .294 II d a l i s . kurias naudoja priimtinesnės. Dauguma įstojusiųjų į Dangaus vartų kultą prieš minėtą lemtingą dieną jį paliko. Studentų draugijų nariai sako. stresas ir emocinis sužadinimas siaurina dėmesio lauką. Priesaikos laikotarpiu naujieji nariai šiek tiek izoliuojami. ir kiekvienas žmogus bendrauja tik su kitais grupės nariais. 2000). sutvirtindami vienas kito nenormalų mąstymą . kurie palikdavo bendruomenę. Jie kenčia ir aukoja grupei savo laiką.

jog esame atsparūs socialinio valdymo metodams. Žinodami. APIBENDRINIMAS Ekstremalus įtikinėjimas: kaip įdiegiami kultai? Religinių kultų sėkmė atskleidžia. Tačiau šios jėgos pačios savaime nėra nei blogos. jei naujuosius religinius judėjimus aiškiname lyderio mistine galia ar ypatingu pasekėjų bejėgiškumu. kurią socialinio konsultavimo ir psichologijos ekspertas Stanley Strongas laiko „taikomosios socialinės psichologijos sritimi" (1978. kad psichoterapija. siekiant egoistinio pasitenkinimo. Antra. ugdytojų ir kitų įtikinėtojų . Frankas pastebėjo. Branduolinę energiją galima panaudoti ir namams apšviesti. ĮTIKINĖJIMAS 295 grupės suformuoja darnų „socialinį kokoną". savipagalbos grupes ir psichoterapiją pavyzdžiais pasirinkau ne todėl. reikia pasitelkti įtikinėjimą. Pirma. Studentų ir studenčių klubus. 2) demonstruoja kompetenciją ir teikia viltį. kad Jimas Jonesas ir kiti kultų lyderiai piktam panaudojo įtikinėjimą. nereiškia. kaip mes jas naudojame. 1989. o kad pailiustruočiau dvi išvadas. kad juos sumenkinčiau. yra tas pat. kad jį galima panaudoti apgaudinėjimui. tai. Seksualinė energija leidžia džiaugtis pasiaukojančia meile arba išnaudoti žmones. pasižymi stipriai išreikštais įsitikinimais ir savo grupės nariams daro didelę įtaką (Galanter. nei geros. kad kultų sėkmę lemia trys svarbiausi metodai: • • • įsipareigojančio elgesio skatinimas (aprašytas 4 skyriuje). kad įtikinėjimas pats savaime yra blogas dalykas.ir nesuskaičiuojama daugybė politinių lyderių. atvertimą ir prievartą. patikimus socialinius ryšius. 1982) prieš daugelį metų pripažino. Atrodo. nes galima apsiryti. 1990). psichoterapiją ir proto kontrolę skiria tik neryški riba. .7 skyrius. kaip patį valgymą pripažinti netinkamu. Kita konstruktyvaus įtikinėjimo sritis yra konsultavimas bei psichoterapija. Iš tiesų įvairios grupės . 101). Įtikinėjant galima ir suteikti žinių.sėkmingai taiko daugelį šių metodų. psichiatras Jerome Frankas (1974. p. galime padaryti klaidingą išvadą. veiksmingų įtikinėjimo principų (aprašytų šiame skyriuje) taikymas. kad šios jėgos gali būti panaudotos piktam. ir miestams nuo žemės paviršiaus nušluoti. kaip vyksta Įtikinėjimo procesas ir kokia jo poveikio galia. ar destruktyvus. kad norint pakeisti žalingas nuostatas bei elgseną. ar jų poveikis bus konstruktyvus. kurie žada naujus ramybės ir laimės išgyvenimus. 3) logiškai ar mitologiškai paaiškina įvairius patiriamus sunkumus. kultų narių izoliavimas bendraminčių grupėse (jas aptarsime 8 skyriuje). Pripažinti įtikinėjimą netinkamu tik todėl. Kaip ir Strongas. parodo naują perspektyvą ir 4) siūlo ritualus bei mokymosi patirtį. Mokymą ir doktrinos brukimą švietimą ir propagandą. 1) suteikia palaikančius. ir apgaudinėti. privalome būti budrūs ir neleisti jų naudoti amoraliais tikslais. panašiai kaip kultai ir aktyvios savipagalbos grupės. priklauso nuo to.

o aš bandau juos išmokyti priešintis". Jeilio universitetas mes galime panaudoti mažindami konkurentų reklamos poveikį". Imitaciniuose civiliniuose teismo procesuose neoficialus prisiekusiųjų nuomonės tyrimas gali skatinti tvirčiau laikytis išsakytų pozicijų. atsispirti melui galima. . . Po to. Patikima natūraliai. 1993).Jūsų pasiekimus VVilliamas McGuire. Jei dėl patikimumo auros remontininko uniforma ir daktaro titulas mus paveikia akimoju. profesoriau.bent jau laikinai. kol aktyviai nepaneigiamas pradinis nesąmoningas pritarimas. mokslininkai didesnį dėmesį sutelkė į puolimą naudojant įtikinimą. Ir iš tiesų. Kaip paruošti žmones. Asmeninio įsipareigojimo sustiprinimas 6 skyriuje buvo pateiktas kitas pasipriešinimo būdas. Jūs stengiatės įtikinti žmones. smūgio nukreipimo ir gynybos technikoms įsisavinti skiria tiek pat laiko.atsakė vadovas. Sutikti su įtaigiai pasakomais dalykais lengviau nei jais suabejoti. nei į gynybą. kaip galima padėti žmonėms priešintis bandymams jais manipuliuoti. Jei dėmesį blaškantis įvykis trukdo paneigti tvirtinimą. Williamas McGuire apie nuostatos stiprinimą Turiu prisipažinti. kad grafitiniai pieštukai pavojingi sveikatai) reiškia patikėti . kad jie pajėgtų atsispirti nepageidaujamam įtikinėjimui? Kovos menų treneriai gynybinių pozicijų.ne tokie atviri?) tam. Prieš susiremdami su kitų žmonių nuomone. profesoriau. tvirtina Danielis Gilbertas ir jo bendradarbiai (1990. kad. Su malonumu apie tai perskaičiau". Gindami savo įsitikinimus. nes tyriau. ko nesuprantame. atlikdamas šįimunizacijos darbą jaučiausi kaip ponas Teisuolis. kad reklamuotojai paminėtų kitų prekių pavadinimus ir sumenkintų jų reklaminius teiginius. . Gana tiesiai jam atsakiau: „Labai malonu tai girdėti. pasidarė beveik įprasta. Prieš skirdami laiką ar pinigus. paskambino vienas reklamos vadovas ir pasakė: „Labai įdomu. Suprasti tvirtinimą (pavyzdžiui. tačiau iš tiesų aš esu priešingoje pusėje. S O C I A L I N Ė Į T A K A Kaip galima atsispirti įtikinėjimui? išnagrinėję „įtikinėjimo ginkluotę". . kai buvo paskelbti mūsų tyrimų rezultatai. ką sako kiti. Tačiau pasitelkus logiką.pastebi Bradas Sagarinas ir jo bendradarbiai (2002). Galime abejoti tuo. pritarimas išlieka ilgiau. „Socialinės įtakos kovos lauke". nebūsite tokie imlūs (o gal reikėtų sakyti . galime pasistengti gauti daugiau informacijos. informaciją bei suinteresuotumą. „Ak.296 II d a l i s . kiek ir mokymui pulti. dėl to prisiekusieji dažniau atsiduria aklavietėje. nemenkinkite savęs. viešai įsipareigokite dėl savo pozicijos. kaip esame įpratę reaguoti į autoritetą. galime dar kartą pagalvoti. aptarkime priešinimosi jam taktikas.

prieš rūkymą nukreipta reklama. pereidami į vis ekstremalesnę poziciją. kaip juos surasti. po to pademonstruodavo. reklaminiame „Marlboro Man" klipe rūsčios gamtos fone vaizduodami. dėl kurios švelnus išpuolis gali sukelti pasipriešinimą. Williamas McGuire (1964) tai pastebėjo atlikdamas daugelį eksperimentų.nuodai (svarūs kontrargumentai) derinami su parazitu (ženklais. Kiesleris pastebėjo. 88). Tai sėkmingai taiko. kad per dažnai valant dantis galima pažeisti dantenas). jei jie prieš tai būdavo pamatę reklamos kopiją su antireklamos elementais. kad kai įsitikinę dėl savo nuomonės žmonės priverčiami reaguoti veikiant pakankamai stipriai. nuostatos stiprinimas (attitude inoculation) Lengvas žmonių nuostatų puolimas. kad tinkami kontrargumentai . kaskart pavalgius patariama valyti dantis". ginant savo ankstesnes nuomones. Tačiau jei prieš atakuojant įsitikinimus žmonės būna „imunizuoti" nedideliais išpuoliais. kai suinteresuotieji ėmėsi retorikos. jais pasinaudoti. nes daugėja veiksmų. kai reikia reaguoti į oponentą. puolimui sustiprėjus. Jis pasirinkdavo tokio tipo žinomas tiesas kaip: „Jei tik įmanoma. pamačius oponento reklamą)... jūs skatinate juos elgtis dar ekstremaliau. Kontrargumentai Yra antra priežastis. kosėjantį ir nukaršusį kaubojų. ypač jei šis (kaip dauguma šiuolaikinių politinių veikėjų) turi milžinišką finansinį pranašumą. tačiau svarsto. net silpni argumentai skatina ieškoti kontrargumentų ir. Robertas Cialdinis ir jo bendradarbiai (2003) sutinka. ir jei perskaito arba parašo nedidelį kontrargumentuojantį rašinį. pavyzdžiui. suteikus nedidelę dozę šiems įsitikinimams grėsmę keliančios informacijos? Būtent šitaip McGuire ir padarė. t. . atitinkančiųjų įsitikinimą" (p. kaip šias nuvalkiotas tiesas galima sukritikuoti (pavyzdžiui. turinčių nesugriaunamus įsitikinimus? Ir ar būtų galima juos „paskiepyti" nuo būsimų įtikinėjimų. primenančiais šiuos argumentus. jie daug geriau geba priešintis rimtesniam išpuoliui. buvo teigiama. išauklėtų „ideologinėje aplinkoje be mikrobų". Štai ką aiškino Kiesleris: „Kai užsipuolate įsitikinusius žmones ir jūsų puolimas ne itin stiprus. atsakymas yra gynyba naudojant „nuodų parazitą" . McGuire kėlė tokį klausimą: ar galima žmones „paskiepyti" nuo įtikinėjimo panašiai kaip skiepijama nuo virusų? Ar egzistuoja toks dalykas kaip nuostatos stiprinimas? Ar galime sustiprinti protinę apsaugą žmonių. Jų manymu. Gal galite prisiminti tokį ginčo momentą. jų nuomonė stiprėja.puikus priešinimosi įtikinėjimui būdas. kad stipresnių puolimų atveju jie turėtų priemonių šiems išpuoliams atremti. Kaip ir skiepai nuo ligų.7 skyrius. jog gausu autoritetingų įrodymų. Cialdinio ir jo kolegų atliekamų tyrimų dalyviams parodyta žinoma politinė reklama įtikindavo mažiau. bet nesiekiant priblokšti. Tam tikra prasme jų įsipareigojimas laikytis įsitikinimo išplečiamas. ĮTIKINĖJIMAS 297 Įsitikinimų išbandymas Kaip galime skatinti žmones įsipareigoti laikytis savo įsitikinimo? Remdamasis savo eksperimentais. y. Charlesas Kiesleris (1971) pasiūlė vieną būdą: švelniai užpulti jų poziciją.

rūkančiųjų buvo kur kas mažiau nei kontrolinėje. kaip galima praktiškai pritaikyti laboratorinių tyrimų duomenis. ypač jei jas kartais papildo kitų įgūdžių mokymas. 7. 7. jog rūko nepriklausomos moterys. Tuo pat metu moksleiviai vaidino situacijas. 0 4 9 Septinta klasė 12 16 21 Aštunta klasė Tyrimo laikas (mėnesiai) 33 Devinta klasė . Daugumoje naujų tyrimų pabrėžiama priešinimosi socialiniam spaudimui strategija. Kitos mokslininkų grupės patvirtino. Taip pat jie kūrė imprivizacijas. palyginti su kitos mokyklos „neskiepytais" mokiniais. mažina rūkančių paauglių skaičių (Botvin ir kiti.10 PAVEIKSLAS Mokykloje. Pasipriešinti reklamai. ir kitu atveju rūkančių tėvų buvo tiek pat (žr.10 pav. kurioje buvo taikomas tradicinis švietimas apie rūkymo žalą. 1980. Šaltinis: McAlister ir kiti. jei rūkyčiau tik dėl to. pavadinti „viščiukais" už tai. kurioje buvo atliktas „skiepijimas" nuo rūkymo. Iš tokiuose užsiėmimuose dalyvavusių septintokų ir aštuntokų perpus mažiau pradėjo rūkyti. 1995.298 II dalis. Flay ir kiti. 1981. kai reikėdavo atsisakyti cigaretės moksleivių pasiūlytais būdais (Hirschman ir Leventhal. SOCIALINĖ ĮTAKA Pritaikomumas: inokuliacijos (nuostatų stiprinimo) programos Ar nuostatų stiprinimas iš tiesų gali padėti žmonėms pasiruošti priešintis nepageidaujamam įtikinėjimui? Taikomieji rūkymo prevencijos ir vartotojų švietimo tyrimai teikia vilčių. Vaikų apsauga nuo bendraamžių spaudimo rūkyti Alfredo McAlisterio (1980) vadovaujama mokslininkų grupė patikėjo aukštesnių klasių moksleiviams sustiprinti septintokų atsparumą bendraamžių spaudimui rūkyti ir pademonstravo. kad atsisako cigaretės. 1984. septintokai buvo mokomi šitaip: „Jei ji priklausoma nuo tabako . turėdavo atsakyti maždaug šitaip: „Būčiau tikras viščiukas. arba pateikiama informacija apie rūkymą. kad nuostatų stiprinimo procedūros. Evans ir kiti. nors ir vienu. teigiančiai. kad tau padaryčiau įspūdį". 1985). Vieno tyrimo metu šeštos-aštuntos klasių moksleiviams buvo rodomi filmai.). kuriuose arba buvo raginama nerūkyti. Telch ir kiti. kuriose moksleiviai.j i nėra nepriklausoma".

ir jose naudojama iš anksto paruošta spausdinta bei vaizdinė medžiaga. kur studentai vartoja alkoholį). priverčia juos viešai papasakoti apie savo nuostatas (logiškai nusprendžiant nerūkyti ir paskelbiant savo sprendimą. piliečių grupės kreipėsi į tokių produktų reklamuotojus (Moody. Visa ši veikla. 1980. kodėl kai kurios cigarečių ir nerūkomojo tabako bendrovės agresyviai veržiasi su reklamomis į universitetus. ypač nuo 8 iki 11 metų. kad vaikai. 16). kad juos nupirktų (Adler ir kiti. Atrodo. 1) nepajėgia atskirti reklamos nuo eilinės laidos ir nesuvokia reklamos tikslo įtikinti. 2002). 3) geidžia reklamuojamų gaminių ir įkyriai prašo tėvų. ko nematė per televiziją. siūlydamos cigaretes nemokamai (paprastai ten. Danija. . Jie skatina moksleivius patiems viską įvertinti („Štai apie ką galėtum pamąstyti"). 2003). Dėl reklamos dabar šis santykis tapo atvirkštinis" (2003. iš tų. Šiandien bet kuri mokykla ar mokytojas. klasės draugams nurodant apsisprendimo priežastis). Italija ir Švedija riboja reklamą vaikams.2 milijardo dolerių. 1980).vaikai pieno gėrė du kartus daugiau nei limonado.5 milijardo vertės nikotino rinkodaros programos „pradedantiesiems" rūkaliams (Farrell. remdamos vakarėlius. kurie atliko cigaretės atsisakančiųjų vaidmenis. Belgija. atskleidusios. Tikėdamiesi apriboti reklamos įtaką. kurie žiūrėjo nerūkyti raginančius filmus. Rūkaliai dažnai dar paauglystėje pasirenka „mėgstamas cigaretes". tai gali padaryti lengvai. rūkyti pradėjo tik 19 proc. kaip padėti vaikams susikurti imunitetą televizijos reklamos poveikiui. ir didžioji dauguma rūkalių pirmą kartą užsirūkė dar paauglystėje" (Lichtblau. Apie rūkymo ir narkotikų žalą aiškinančiose programose taip pat taikomi ir kiti įtikinėjimo būdai. kuriai per metus išleidžiama 11.7 skyrius. vienas vaikas per metus mato per 10 000 reklaminių intarpų. Pasitelkusios šiuos duomenis. ĮTIKINĖJIMAS 299 1989). nebrangiai ir tikėtis. norintis naudoti socialinį-psichologinį rūkymo prevencijos metodą. kad labai sumažės rūkalių skaičius ir jiems gydyti reikalingos išlaidos. ataskaitoje (FTC. „Prieš du dešimtmečius." Erma Bombeck . pažeidžiami. „Šių dienų paauglys . Jungtinėse Valstijose.tai potencialus klientas rytoj. . Šiuos tyrimus iš dalies paskatino studijos. 1980): „Kai prityręs reklamos skelbėjas išleidžia mi- »Mano vaikai apskritai atsisako valgyti bet ką. . 2003). o kitos Europos šalys ketina tai padaryti (McGuire. Tai paaiškina. Kai kurioms iš šių rūkymo prevencijos programų tereikia nuo dviejų iki šešių akademinių valandų.rašo Levine. Iš tų. pastebi Robertas Levine savo knygoje The Power of Persuasion: How We're Bought andSold („Įtikinėjimo galia: kaip mus nuperka ir parduoda"). mokslininkai tyrė.buvo rašoma bendrovės Philip Morris. Feshbach. vienos iš pagrindinių tabako reklamos. Informacijai perteikti pasitelkiami patrauklūs bendraamžiai. 1980. Palmer ir Dorr. Praėjus pusantrų metų. Graikija. Vaikų apsauga nuo reklamos įtakos Airija. 2005). moksleivių. 2) beatodairiškai pasitiki televizijos reklama.tai dalis 12. p. jog vaikai yra reklamuotojo svajonė: patiklūs. rūkyti pradėjo 31 proc. moksleivių. jiems lengva parduoti.

General Mills bendrovė.tie. General Mills (citata iš Motherhood Project. Pavyzdžiui. ar reikia įvesti naujus sveikatai kenksmingų maisto produktų reklamos per televiziją bei jaunesnio amžiaus žiūrovams rodomų filmų apribojimus." „Tiesiog imk ir padaryk.. materialistui ir tuojau pat pajusti pasitenkinimą. ir spaudžiama mokslininkų bei politikų. sekame Procter and Gamble modeliu: „nuo lopšio iki kapo". laikėsi „aukso vidurio" taisyklės.. Toks patyrimas padėjo vaikams realistiškiau suprasti reklamą. Vaikai buvo mokomi atsparumo reklamai ją stebint ir aptariant. mėgindama spręsti. ima ir įkyriai prašo nupirkti. taip pat reklamą. tokį dalyką galima pavadinti tik eksploatavimu". kad nepatyrusiems. 2001) lijonus. Nuolat peržengdami ribą tarp vartotoj o poreikių patenkinimo ir j ų sukūrimo. kaip tau patinka. Geriau išgryninti orą nei dėvėti dujokaukes. kuriose analizavo televizijos reklamą. jis tuojau pat būdavo paduodamas vaikams. ką jie matė reklamoje." Wayne Chilicki. įtikinėja ir manipuliuoja mūsų vaikais . patikliems vaikams parduotų žalingus sveikatai gaminius. kol pavargę tėvai nusileidžia. parodžius žaislo reklamą. Esame įsitikinę. Išvados apie nuostatų stiprinimą Turimų įsitikinimų įtvirtinimas turbūt nėra geriausias būdas priešintis „smegenų plovimui". Jei tėvai nerimauja. kad jų vaikai gali tapti kulto nariais.tai „rinkos segmentas". .. dar svarbiau. o vaikystė . Kitoje barikadų pusėje . reikia uždrausti reklamą mokyklose. ragina „Motinų kodeksas reklamos skelbėjams". Pagrindiniai j ū s ų pranešimai skelbia: „Tu šiandien nusipelnei pertraukos. 2001) gausus Amerikos motinų susivienijimas išreiškė štai tokį pasipiktinimą: M u m s vaikai yra neįkainojama dovana.. 1980) vadovaujami mokslininkai mažoms Los Andželo srities pradinių mokyklų moksleivių grupėms pravedė tris pusvalandines pamokas. mes.." „Vadovaukis savo instinktais. kad klientus reikia pritraukti anksti ir išlaikyti juos visą gyvenimą. analizuoja. Jums j i e yra klientai. Tuo tarpu mokslininkai kėlė klausimą. ar galima išmokyti vaikus atsispirti apgaulingai reklamai. Patenkink savo troškulį. kad vaikams skirtos prekės reklamuojamos ir išdėliojamos žemutinėse parduotuvių lentynose. 2001). išlaikyti televizijoms vaikų programas." „Jauti poreikį?" Tokie kreipiniai atspindi reklamos esmę: gyvenime svarbiausia būti savanaudžiui. „skatinančią [vaikų ir paauglių] egoizmą ir orientaciją į greitą [poreikių] patenkinimą" (Motherhood Project. „Motinų pareiškime reklamuotojams" (Motherhood Project. kurie turi komercinių interesų ir tvirtina. Todėl. Vartotojų užtarėjai baiminasi. kad reklama leidžia skiepyti vartotojo įgūdžius ir. kad vien atsparumo formavimo gali nepakakti.300 II d a l i s . jie turėtų paaiškinti jiems apie įvairius kultus ir išmokyti pateikti kontrargumentus." „Daryk taip.. kur vaikai juos greičiau pamato." „Ribų nėra. būrys j ū s ų išsilavinusių ir kūrybingų ekspertų studijuoja. siūlant su juo atlikti tą patį. Jungtinių Valstijų federacinė prekybos komisija. Vieno tokio tyrimo metu Normos Feshbach (1980. jaunesniems nei 8 metų vaikams ir paaugliams skirtuose filmuose bei programose. Cohen. kurį reikia išnaudoti . S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Kai kalbama apie orientavimąsi į vaikus. Tėvai skundžiasi.

kaip šeimynykščiai bei draugai puls šiuos jų naujus įsitikinimus. Kadangi tai prieštaravo studentų pozicijai ir rašinius buvo ketinama skelbti.rasti aukso vidurį tarp patiklumo ir cinizmo. gali duoti priešingą rezultatą. Vieno eksperimento metu Susan Darley ir Joelas Cooperis (1972) pasiūlė studentams parašyti rašinį. stimuliuodamas klausytojo savisaugą. • Švelnus išpuolis taip pat gali stiprinti nuostatas. propaguojantį griežtas aprangos normas. Kai pateikiami laukiami argumentai. Atmetusieji raginimus mesti rūkyti panašiai gali tapti atsparesni vėlesniems raginimams. Mus ragina: „galvok pats". ĮTIKINĖJIMAS 301 Dėl tos pačios priežasties tikybos mokytojai turi stebėti. Kita išvada ta. y. Jis gali „užgrūdinti širdį" ir paversti ją atsparia būsimiems raginimams. kad kiekvienas sutiktas žmogus tam tikra prasme yra už mus pranašesnis. Bendraudamas tikiuosi pasimokyti iš jo ir galbūt atsakyti tuo pačiu. Ar suprantate kodėl? Atmetusieji argumentą tampa atsparūs naujai galimai informacijai. Įveikta ataka veikiau sustiprins įsitikinimus nei juos sugriaus. Atvirai prieš griežtus reikalavimus pasisakę studentai ėmė intensyviau priešintis šioms taisyklėms.7 skyrius. • Tai leidžia daryti paradoksalią išvadą kad vienas iš nuostatų stiprinimo būdų yra iššūkis joms. kurį stimuliuoja švelnus išpuolis prieš ją gimdo pasipriešinimą vėlesniam įtikinėjimui.net ir tie. todėl gali mane ko nors išmokyti. sukurti imunitetą skatinantį ieškoti priešingų argumentų. ar fanatizmą? Kaip gyventi būnant nuolankiam bei atviram kitiems ir tuo pat metu išliekant kritiškam įtikinėjimo argumentų atžvilgiu? Būti atviri tegalime galvodami. Kultai taiko šį principą. Kiekvienas sutiktas žmogus ką nors išmano labiau nei aš. tačiau ne naiviam Kadangi esame įtikinėjami. kad įtikinėtojui nesėkmingas argumentas gali būti blogiau nei nieko nedarymas. ypač jei grėsmę keliančią informaciją galima išnagrinėti kartu su bendraminčiais. studentų kraštutinė nuomonė ir įsitikinimas dėl per griežtų reikalavimų aprangai dar labiau sustiprėjo. Kai kurie žmonės sako. kuriems už tai buvo pasiūlytas atlygis. mūsų užduotis . kulto narys jau būna paruošęs kontrargumentus. Neveiksmingas įtikinėjimas. kad pasiduoti įtikinėjimui yra silpnybė. t. kurių prireiks rimtesniu atveju. jie visi nusprendė nerašyti rašinio . Atsisakius pinigų. pasidalindamas savo žiniomis. •0*1 ^ o s t scr iPtum: I M kaip būti atviram. . kad bažnyčiose bei mokyklose nesusidarytų „sterili ideologinė aplinka". perspėdami savo narius. APIBENDRINIMAS Kaip galima atsispirti įtikinėjimui? • Kaip žmonės priešinasi įtikinėjimui? Išankstinis viešas įsipareigojimas laikytis savo pozicijos. Tačiau ar užsisklendimas nuo informacijos reiškia dorybę. tačiau ši ataka [prieš nuostatas] negali būti stipresnė už turimas nuostatas.

Jei nuodugni analizė informaciją sugriauna. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Norėdami būti kritiški. galime pasinaudoti atsparumo formavimo tyrimų rezultatais. bet ir reaguokite. O jei analizė šios informacijos nepaneigia.302 II d a l i s . ji išliks ilgai. ji tiek ir teverta. Kitaip tariant. aptarkite ją su kitais. ne tik klausykite. tačiau kartu girdėti reikšmingą informaciją? Atidžiai klausykite ir kritiškai mąstykite. Išgirdę politiko kalbą. Prisiverskite prieštarauti. Ar norite išmokti priešintis įtikinėjimui. vadinasi. .

ar padeda priimti gerus sprendimus? Grupinio mąstymo požymiai Ką slepia moksliniai tyrimai.Grupės įtaka Kas yra grupė? Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti žmonės? Kitų žmonių buvimas Minia: didelė kitų žmonių sankaupa Kodėl mus sužadina kitų žmonių buvimas? Socialinis dykinėjimas: ar būdami grupėje žmonės stengiasi mažiau? Daug rankų mažai dirba Socialinis dykinėjimas kasdieniame gyvenime Nuasmeninimas: kada būdami grupėje žmonės netenka savojo Aš? Kai kartu darome tai. Dvi galvos geriau nei viena Mažumos įtaka: kaip paskiri žmonės veikia grupę? Nuoseklumas Pasitikėjimas savimi Pasitraukimas iš daugumos Ar lyderystė yra mažumos įtaka? Atkreipkime dėmesį. Irvingas Janisas apie grupinį mąstymą Grupinio mąstymo teorijos kritika Kaip išvengti grupinio mąstymo Grupinis problemų sprendimas Ką slepia Nobelio premija. ko nedarytume vieni Savimonės susilpnėjimas Grupės poliarizacija: ar grupės sustiprina mūsų nuomonę? „Polinkio į riziką" atvejis Ar grupės sustiprina nuomones? Atkreipkime dėmėsi Grupės poliarizacija Poliarizacijos aiškinimas Grupinis mąstymas: ar grupės trukdo. Transformacinė bendruomenės lyderystė Post scriptum: ar grupės mums kenkia? .

1957) pradžioje 12 nepatiklių prisiekusiųjų. . Kaip šios grupės veikia savo narių nuostatas? Kas skatina grupę priimti išmintingus arba kvailus sprendimus? Žmonės daro įtaką savo grupėms. bažnyčių. Prasideda karštos diskusijos. Jauni padaužos šlaistosi su kitais padaužomis. tapatinantys save vieni su kitais ir jaučiantys. kad priklauso vieni kitiems? Ar grupė . šitaip gilindami vieni kitų akiratį. Klasika tapusio kino filmo „12 piktų vyrų" (12 Angry Men. bet ir yra 200 valstybių.tai turinčių bendrus tikslus ir vienas kitu pasitikinčių žmonių būrys? Ar grupė susiformuoja tada. Kas padeda mažumai . Ji nusileidžia ir sulėtina tempą. kol keli žmonės nepalygina savo sampratų. Kaip šios grupės veikia paskirą asmenį? Tarpusavio sąveika grupėje dažnai daro stiprų poveikį. o kūnas maldauja likusius šešis kvartalus eiti pėsčiomis. Pasaulyje ne tik gyvena 6. Kitą dieną aplinkybės tos pačios. Ar bėgiojimo partneriai yra grupė? Ar lėktuvo keleiviai .4 milijardo žmonių. Henry Fondos įkūnytas personažas. Pavargę prisiekusieji beveik sutarė. Diena buvo karšta.arba lyderiui . įsipareigojusių piliečių grupė gali pakeisti pasaulį. 20 milijonų ekonomikos organizacijų ir šimtai milijonų kitų formalių bei neformalių grupių . gebančios palenkti daugumą. keturi milijonai mažesnių bendruomenių. Tauna savo maršrutą nubėga dviem minutėmis greičiau. Ji svarsto: „Negi bėgau greičiau tik todėl. Tačiau vienas jų.„Niekada neabejokite tuo. kol sutaria: paauglys nekaltas. Visi nekantrauja paskelbti nuosprendį ir apkaltinti paauglį tėvo nužudymu. ir prisiekusieji vienas po kito keičia nuomonę. kai žmonės tampa organizuoti? Kai jų tarpusavio ryšiai tęsiasi tam tikrą laiką? Tai tik keli socialinėje psichologijoje vartojami grupės apibrėžimai (McGrath. 1984). stiprindami vieni kitų asocialius polinkius. pasišnekučiuoti susirinkusių namiškių. šeimų. Tačiau istoriją kuria mažumos. Intelektualūs aukštųjų mokyklų studentai bendrauja su kolegomis.grupė? Ar grupė yra žmonės. suguža į prisiekusiųjų kambarį. Protas ją ragina dar bėgti. tik dabar kartu bėga ir jos draugė bei draugas.įtikinti kitus? T Kas yra grupė? Atsakymas į šį klausimą atrodo aiškus tol. nepalaiko kaltinimo. kad kartu buvo Geil ir Chosė? Ar kompanijoje visada bėgčiau greičiau?" Paprastai visi esame kokios nors grupės dalis. kad nedidelė mąstančių. Sudėtingose teismo bylose vienas žmogus retai priverčia visą grupę pakeisti nuomonę." Antropologė Margaret Mead auna jau beveik baigia savo kasdienį pasibėgiojimą. tiriančių žmogžudystės bylą.į pasimatymą atėjusių porelių.

neskatina.. Be to. Kartais skirtumas tarp pavienių žmonių kompiuterių auditorijoje elgsenos ir tarpusavio ryšiais susietų žmonių veiklos būna neryškus. Po to išnagrinėsime tris socialinės įtakos tarpusavio ryšius palaikančiose grupėse pavyzdžius: grupės poliarizaciją. Šiame skyriuje aptarsime tris tokios kolektyvinės įtakos pavyzdžius: socialinio palengvinimo. grupė (group) Du ar daugiau žmonių. kad kiti nekonkuruoja. palyginti su . individualiai atliekantys nekonkurencingą veiklą. kai du ar daugiau žmonių sąveikauja ilgiau nei kelias akimirkas. darančių vieni kitiems įtaką ir save suvokiančių kaip „mes". kad įgyvendintų tikslus. psichologas.jais". daro vienas kitam įtaką.8 s k y r i u s . jog jų nariai veikia vienas kitą. dalyviai (co-actors) Dalyviai. išskyrus tai. grupės save suvokia kaip „mes". Pagal Shaw apibrėžimą vienu metu auditorijoje kompiuteriais dirbantys studentai nėra grupė. kurie remia kitą komandą. Per sporto varžybas jie gali save vadinti „mes"komandos aistruoliais. Todėl jis grupę apibrėžia kaip du ar daugiau žmonių. pastebi Australijos nacionalinio universiteto socialinės psichologijos specialistas Johnas Turneris (1987). Kartais žmonės vien būdami kartu daro vieni kitiems įtaką. kad suteiktų informacijos. valgymą. rašymą arba egzamino sėkmę? Atsakymo į šį klausimą paieška .mokslinis detektyvas. save suvokia kaip „mes". o visus kitus . ilgiau nei kelias akimirkas palaikančių tarpusavio ryšius. domėjęsis dviračių lenktynėmis. Prieš . taigi grupės.kaip „jie". Tad bėgiojimo partneriai iš tiesų yra grupė. grupini mąstymą ir mažumos įtaką. socialinio dykinėjimo ir nuasmeninimo. Ar paprasčiausias kitų žmonių buvimas veikia bėgimą. narys). Šie trys reiškiniai gali atsirasti esant minimaliai tarpusavio sąveikai (mes tai vadiname „minimaliomis grupės situacijomis"). jog tiesiog būna šalia kaip pasyvi auditorija arba kaip dalyviai. kad visoms grupėms bendra tai. palaikančių tarpusavio ryšius ir darančių vieni kitiems įtaką. Nors fiziškai jie yra kartu. Kitų žmonių buvimas Daugiau nei prieš šimtmetį Normanas Triplettas (1899). Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti žmonės? Pradėkime nuo paprasčiausio socialinės psichologijos klausimo: ar tiesiog buvimu kitas žmogus daro mums įtaką? „Buvimas" reiškia. GRUPĖS ĮTAKA 305 Grupių dinamikos ekspertas Marvinas Shaw (1981) teigia. APIBENDRINIMAS Kas yra grupė? • Grupė atsiranda. pastebėjo. tačiau tai labiau pavienių žmonių būrys nei tarpusavio ryšiais susieta grupė (tačiau kiekvienas jų gali būti nematomos internetinės pokalbių svetainės. kad lenktyniaudami būryje dviratininkai važiuoja greičiau nei būdami vieni ir lenktyniaudami tik su laiku. nebaudžia ir iš tiesų nieko nedaro. Grupės susidaro dėl daugelio priežasčių .kad patenkintų poreikį priklausyti. kad atsilygintų.

o seksualiai aktyvios žiurkių poros dažniau poruojasi (Bayer. kad teisingas yra „dominuojantis" atsakymas. . kaip atsidūrę prieš auditoriją pajusdavome įtampą arba susijaudinimą. Pessin ir Husband. žmonės blogiau sprendžia sudėtingas anagramas. Vėliau paaiškėjo. kaip orų prognozė Škotijoje. kad kitų žmonių buvimas turi sužadinti arba suteikti energijos (Mullen ir kiti. kad paaiškintų kitus. 2) Dabartinė reikšmė dominuojančios (tikėtinos) reakcijos sustiprėjimas dėl to. Būdami susirūpinę.) Jei socialinis sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją. skruzdėlės iškasa daugiau smėlio. Klopfer.žmonių polinkis geriau atlikti paprastas ar gerai išmoktas užduotis. 1930. Apie 1940-uosius metus tyrimai šioje srityje liovėsi ir nevyko 25-erius metus. Jis prisiminė gerai žinomą eksperimentinės psichologijos principą: sužadinimas sustiprina bet kurį tuo metu dominuojantį atsaką. didesnis sužadinimas skatina neteisingą atsakymą. Stipresnis sužadinimas padeda geriau atlikti paprastas užduotis. eksperimento dalyviai greičiau atlieka daugybos veiksmus ar išbraukia nurodytas raides. besisukančio ant patefono (F. paskelbdamas savo spėjimą (kad kitų žmonių buvimas gerina rezultatus). 1933. jis turėtų padėti atlikti lengvas užduotis ir kliudyti atlikti sudėtingas. atlikdavo tai greičiau būdami kartu nei pavieniui. Triplettas atliko vieną pirmųjų socialinės psichologijos istorijoje laboratorinių eksperimentų. Jei šalia yra kitų žmonių. jog kai kurias užduotis kitų tos pačios rūšies atstovų buvimas trukdo atlikti. 1930. vištos sulesa daugiau grūdų. 1929. Teiginys. 1933). tačiau gali ir palyti. Gatės ir Allee. Allport. Šis trikdantis poveikis pastebimas ir tarp žmonių. jog gali būti saulėta. kur teisingas atsakymas nėra labai aiškus. Pessin. kad kitų buvimas kartais padeda. Travis. Zajoncas (1965) vieno tyrimo rezultatus panaudojo tam. kai labiausiai tikėtina. ar šių prieštaringų duomenų nebūtų galima suderinti. Vaikai. tarakonai. Tačiau kiti tyrimai atskleidė. kai šalia yra kitų žmonių. Dashiell. kuriems buvo liepta suvynioti valą į meškerės ritę. W. Esant kitiems žmonėms eksperimento dalyviai taip pat tiksliau atlieka nesudėtingus mechaninius veiksmus. 1936.beveik toks pat tikslus. Jei kartu yra kitų tos pačios rūšies atstovų. laiko metalinę lazdelę taip. kad yra kitų žmonių. (Visi prisimename. kol jų nesužadino nauja idėja. Pavyzdžiui. Atliekant sudėtingas užduotis. 1920. kur dažniausiai sakoma. S O C I A L I N Ė ĮTAKA socialinis palengvinimas (sočiai facilitation) 1) Pirminė reikšmė . sunkiau surandamas išėjimas iš labirinto piešinyje. 1997). prasčiau atliekami sudėtingi daugybos veiksmai (Dashiell. 1937. Kaip dažnai kūrybinio pakilimo momentais nutinka. Chen. ilgauodegės papūgos ir žalieji kikiliai tokiais atvejais lėčiau įveikia labirintus (Allee ir Masure. Socialinis psichologas Robertas Zajoncas susidomėjo. 1958). kad ji nenuslystų nuo dešimties centų monetos dydžio disko. 1956). 1925). o kartais trukdo atlikti užduotis.306 II d a l i s . Sužadinti žmonės greičiausiai suvokia tokias nesudėtingas anagramas. Larsson. Ar šis principas negalėtų atskleisti socialinio palengvinimo mįslės? Atrodė logiška daryti prielaidą. . 1933. pavyzdžiui. kaip pygaras. kad jei šalia yra kitų žmonių. blogiau įsimenami bereikšmiai skiemenys. Šis socialinio palengvinimo efektas pastebimas ir tarp gyvūnų.

1983. kad dalyvaujant kitiems žmonėms.1 len- „Paprasčiausias socialinis kontaktas. Guerin. kad kitų žmonių buvimo sąlygojamas sužadinimas sustiprina dominuojančią reakciją (teisingą atsakymą tik į lengvas ar gerai išmoktas užduotis). 1999). kai juos ėmė stebėti keturi žiūrovai. The Scientist Speculates. ir tai paaiškina.1 pav. Sportininkai. ir pagalvoti apie tai. Atlikus beveik 300 tyrimų. 8.tai gebėjimas pamatyti. kad sprendimas šį išbandymą išlaikė (Bond ir Titus. Tai. Huxley. studentai greičiau perpranta nesudėtingą labirintą. G R U P Ė S ĮTAKA 307 8. buvo mažesnė. Įsisavinti naują informaciją. apie ką niekas nepagalvojo. Pavyzdžiui. kol perpranta sudėtingą (lygiai kaip ir tarakonai!). kuris didina kiekvieno dirbančiojo efektyvumą. teisinga ji ar klaidinga. r Į į a Sužadinimas r Sustiprina J B dominuojančią reakciją Apsunkina sudėtingą veiksmą Taikant šią prielaidą. atlikti nesudėtingus daugybos veiksmus. Tokie paprasti ir elegantiški Zajonco sprendimai paskatino kitus socialinius psichologus susimąstyti apie tai. Jungtinėse Valstijose ir Anglijoje tyrimai parodė. Kilo klausimas. Jamesas Michaelsas ir jo bendradarbiai (1982) pastebėjo. pirmą kartą perskaitęs Danvino veikalą „Rūšių kilmė": „Kaip kvaila. 1962 („Mokslininkas mąsto") . 1993. kad apie tai nepagalvojau!" Ir kaip viskas akivaizdu. ar šis sprendimas išlaikytų išbandymą eksperimentais.).) atidžiai stebimi ėmė žaisti dar blogiau (25 proc. Šiais atvejais kitų žmonių buvimas padidino neteisingų atsakymų skaičių.. į kurias mokame reaguoti. kuriuose dalyvavo daugiau nei 25 000 savanorių. skatina gyvybingumą. Prasti žaidėjai (kurių rezultatyvumas prieš tai siekė 36 proc. kad tiriamieji galės juos iš karto teisingai atlikti. ir tikimybė. siekė 71 proc. kad geri biliardo žaidėjai (kurių rezultatyvumas. valgyti ." Albert von Szent-Gyorgyi. arba teisinga reakcija į jas buvo normaliai dominuojanti.). surasti kelią iš labirinto ir išspręsti sudėtingus aritmetikos uždavinius buvo sunkesnės užduotys. Das Kapital.lengvos užduotys. 1867 („Kapitalas") „Atradimas ." Kari Mane. žr. kodėl jiems geriau sekasi girdint palaikančią minios reakciją.) žaidė dar geriau (80 proc. kad namuose komandos laimi maždaug 6 rungtynes iš 10 (šiek tiek mažiau beisbolo bei amerikietiškojo futbolo ir šiek tiek daugiau krepšinio bei europietiškojo futbolo. Dėl to kitų žmonių buvimas padėjo jas atlikti. netiesiogiai juos stebint. Tačiau galbūt visos detalės ėmė taip tvarkingai dėliotis tik žiūrint retrospektyviai.8 s k y r i u s .. Susukti valą į ritę. aktoriai ir muzikai atlieka gerai išmoktus veiksmus. ką visi matė. Abiem atvejais veikė visuotinė taisyklė . Daugiau nei 80 000 studentų ir profesionalių sportininkų varžybų Kanadoje.1 PAVEIKSLAS Palengvina nesudėtingą veiksmą Kitų buvimas Socialinio sužadinimo poveikis Robertas Zajoncas suderino prieštaringus duomenis ir pasiūlė prielaidą. Peteris Huntas ir Josephas Hillery (1973) pastebėjo. nesvarbu. kai Zajoncas parodė. prieštaringi rezultatai tapo logiški. bet daugiau laiko sugaišta. apie ką pagalvojo Thomas H. Socialinis sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją. paaiškėjo. 8. kas iš pradžių atrodė nesuderinama. netikėtai tapo logiška.).sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją (žr.

tuo jų poveikis stipresnis (Jackson ir Latanė. 1983.3 57. ir. girdėdami palaikančius aistruolių šūksnius. Tačiau būdami ne vieni žmonės daugiau prakaituoja. 1977). neišvarginti kelionės. Jei į jūsų pirmąjį fortepijono koncertą susirinks visi giminės. Worchel ir Brown. Storms ir Thomas. 1976. vargu ar grosite geriau.1 64. Minia: didelė kitų žmonių sankaupa Taigi žmonės iš tiesų reaguoja į esančius šalia. 1980) atliko eksperimentus su Kolumbijos universiteto studentais ir Ontarijo mokslo centro lankytojais.308 II d a l i s . Būnant minioje taip pat suintensyvėja teigiamos arba neigiamos reakcijos. dažniau kvėpuoja. labiau įsitempia jų raumenys. Kino teatrų direktoriai ir sporto aistruoliai žino (o mokslininkai tą patvirtino). Kai visi sėdėdavo glaudžiai.3 61. Tačiau minia sukelia mažesnę įtampą salėse. įtampai pasiekus kraštutinį lygį. 2000). Šalia esantys draugiški žmonės yra netgi labiau mėgstami. padėjėjui lengviau pavykdavo išprovokuoti juoką ar plojimus. 1981. 1993). leidžiančių atsiskirti nuo minios (Evans ir kiti. 1983). Savo aikštės pranašumas pagrindinių sporto šakų komandoms Sporto šaka Beisbolas Amerikietiškasis futbolas Ledo ritulys Krepšinis Europietiškasis futbolas išanalizuotų rungtynių skaičius 135 665 2592 4322 13 596 37 202 Namuose laimėtos rungtynės procentais 54. pakyla kraujospūdis. Eksperimentų metu padėjėjas turėjo kartu su kitais dalyviais klausytis humoristinio įrašo arba žiūrėti kino komediją.1 LENTELĖ. Kartais sužadinimas ir gausios publikos dėmesys kliudo netgi tam. Knovvles. kad sudėtingos užduotys bus atliekamos blogiau (Butler ir Baumeister.0 telę). Tačiau žaidimo namuose pranašumą taip pat gali sąlygoti ir tai. . Moore ir Baron. 1986). 1998). labiau susitapatina su komanda (Zillmann ir Paulus. Stiprus sužadinimas pilnose salėse taip pat didina stresą. Tačiau ar stebėtojų buvimas iš tikrųjų veikia žmones? Stresinėje situacijoje draugas gali padėti atsipalaiduoti. kad žaidėjai gerai pažįsta aikštelę. Mikčiojantys žmonės prieš didelę auditoriją mikčioja stipriau nei kalbėdami tik su vienu ar dviem žmonėmis (Mullen. o nedraugiški labiau nemėgstami (Schiffenbauer ir Schiavo. 1996. Kuo žmonių daugiau. kad „gera salė" yra pilna salė (Aiello ir kiti. 1983). S O C I A L I N Ė ĮTAKA 8. padažnėja pulsas (Geen ir Gange. Net draugiška auditorija gali taip paveikti. Jonathanas Freedmanas su bendradarbiais (1979. galima net užspringti. 1984). ką puikiai mokame ir darome nesusimąstydami: pavyzdžiui. todėl jaučiasi dominuojantys. kontroliuoja teritoriją. suskirstytose į daug erdvių. 1983. kalbėjimui.4 69.

kitų akivaizdoje darysite tai dar geriau (nebent pernelyg susijaudinsite ir susidrovėsite). patvirtinančių bent tris galimus veiksnius (Aiello ir Douthitt. kad mes greičiau atkreipiame dėmesį į kitų žmonių juoką ar plojimus ir prie jų prisijungiame. Norėdamas patikrinti. dėmesio išblaškymas ir kitų žmonių buvimas. paspartindavo tempą. susigrūdus i ų pulsas buvo dažnesnis. tačiau tik tada. o kraujospūdis aukštesnis (tai rodo sužadinimą). kai tarp svarbių žmonių atsiranda ir tokių. Tačiau. 1982). kaip pastebėjo Gary Evansas (1979). kurių nuomonė nėra svarbi (Seta ir Seta. Priešingai nei stebint auditorijai. Tomis pačiomis aplinkybėmis veiksmas. tyrę universiteto studentus Indijoje. o ne išsibarsčiusi 100 vietų auditorijoje. Taip yra iš dalies todėl. kurie buvo didesnėje patalpoje. vien tik žmonių užrištomis akimis buvimas nepagerino įprastos reakcijos. • kodėl ypač priklausomus nuo aplinkinių nuomonės žmonių buvimas veikia labiausiai (Gastorf ir kiti. Palyginti su tais. 1980. Kodėl mus sužadina kitų žmonių buvimas? Jei ką nors mokate gerai. ar jie mus vertina. kuris palengvina dominuojančią reakciją. Kiti eksperimentai patvirtino Cottrello išvadą: dominuojanti reakcija labiausiai sustiprėja tada. • kodėl sužadinimas atslūgsta. susigrūdimas taip pat ir audrina. Cottrellas su bendradarbiais (1968) užrišo stebėtojams akis. Atlikdami sudėtingas užduotis jie darė daugiau klaidų. ar egzistuoja nuogąstavimas dėl įvertinimo. gali tapti neįmanomu. . GRUPĖS ĮTAKA 309 Gal pastebėjote. tariamai rengdamiesi suvokimo eksperimentui. 1982). • kodėl socialinio palengvinimo poveikis būna didžiausias tada. Jis tyrė Masačiusetso universiteto 10 studentų grupes 20 pėdų pločio ir 30 pėdų ilgio arba 8 pėdų pločio ir 12 pėdų ilgio patalpose. 1983). 1983). kai žmonės jaučiasi vertinami. Susigrūdimas daro panašų poveikį kaip ir minia žiūrovų: sustiprina sužadinimą. pamatę pievelėje sėdinčią moterį.8 s k y r i u s . Nuogąstavimas dėl įvertinimo Nickolas Cottrellas įtarė. kaip esame vertinami. Vieno eksperimento Santa Barbaroje metu Kalifornijos universiteto bėgikai. kuris jums sunkiai sekasi. 2001): tai . 1992). Nuogąstavimu dėl vertinimo taip galima paaiškinti. nuogąstavimas dėl įvertinimo (evaluation apprehension) Rūpinimasis. Geen ir Gange. kai kiti žmonės yra nepažįstami ir juos sunku stebėti (Guerin ir Innes. jei ji būdavo į j u o s atsisukusi veidu. kad stebėtojai gali sukelti baimę. Susigrūdimo poveikį taip pat pastebėjo Dineshas Nagaras ir Janakas Pandey (1987). Kodėl kiti žmonės sukelia mūsų susijaudinimą? Yra duomenų. kad 35 studentų grupė atrodo artimesnė ir linksmesnė 35 vietų auditorijoje. • kodėl žmonės geriausiai užduotį atlieka tarp pranašesnių kolegų (Seta.nuogąstavimas dėl įvertinimo. o ne nugara (Worringham ir Messick. kai esame arti.

kurios 1) leidžia patvirtinti arba keisti teoriją. Baron.310 II dalis. Teorija taip pat padeda daryti aiškias prognozes. 1981a. aiškindami nuogąstavimą dėl įvertinimo. 2) nurodo naujų tyrimų kryptį ir 3) siūlo praktinius taikymo būdus. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Susidrovėjimas. kad sužadinti gali ir kitų žmonių buvimas. kai esame vertinami. kuriuos geriausiai atliekame automatiškai (Mullen ir Baumeister. Mes nebegalime susitelkti. Prisiminkime.lyg mokslinė stenograma: ji supaprastina ir apibendrina stebėjimų įvairovę. taip pat gali trukdyti atlikti veiksmus. bet ir tokie dirgikliai. daugelyje naujos statybos įstaigų atskiri biurai perkelti į dideles atviras erdves. analizuoja savo kūno judesius. perskirtas žemomis pertvaromis. 1987). padeda sklandžiau atlikti gerai išmoktas užduotis. net jei nenuogąstaujama dėl vertinimo ir išlaikomas dėmesys. Jie teigė. net jei tas žmogus nevertina bėgiko rezultatų ir su juo nerungtyniauja. mes išblaškome savo dėmesį. dauguma bėgikų sparčiau bėga būdami drauge su kuo nors. domėdamiesi. kaip juos vertina kiti gyvūnai.2 paveiksle. mesdami lemtingus baudos metimus. Kitų žmonių buvimas Tačiau Zajoncas įsitikinęs. Socialinio palengvinimo teorija daro tai sėkmingai. Tai perša mintį. 1986). ar trukdo kūrybingai spręsti sudėtingas problemas? Ar galite sugalvoti kitų šios teorijos taikymo praktikoje būdų? APIBENDRINIMAS Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti žmonės? • Pagrindinės socialinės psichologijos problemos susijusios su kitų žmonių buvimu. pažengė dar toliau. Jei drovūs krepšininkai. kad greta yra kiti žmonės. Ar ši teorija 3) taikoma praktikoje? Galime tik spėlioti. kad palengvinimo poveikį jaučia ir gyvūnai. (Gyvūnai tikriausiai sąmoningai nesirūpina tuo. Kaip parodyta 8. atsirandanti tarp dėmesio skyrimo kitiems ir užduočiai.) Kalbant apie žmones. kad. kai kas nors stebi . kaip ryški šviesa (Sanders. teorija . Robertas Baronas ir Danny Moore (1978. jie dažniau nepataiko. Įtampą sukelia ne tik kito žmogaus buvimas. 1981b). perkrauna mūsų pažinimo sistemą ir sukelia susierzinimą. Socialinio palengvinimo teorija siūlo tokias pirmųjų dviejų tipų prognozes: 1) teorijos esmė (kad kitų žmonių buvimas sužadina ir kad šis socialinis sužadinimas sustiprina dominuojančią reakciją) buvo patvirtinta ir 2) teorija galimai tyrimų krypčiai suteikė naują gyvenimą. Pirmuosiuose šios srities eksperimentuose buvo pastebėta. Ar dėl to atsiradęs suvokimas. Kaip pastebėjome 1 skyriuje. Dėmesio išblaškymas Glennas Sandersas. Tai paprastas daugelio mokslinių duomenų apibendrinimo būdas. kad sužadinimo mechanizmas yra įgimtas ir būdingas didžiajai gyvūnijos daliai. kaip sekasi kitiems grupės nariams arba kaip reaguoja auditorija. įtampa. Dabar pats laikas prisiminti šios teorijos tikslą. kad užduotys atliekamos geriau.

kad žmonių buvimas gali trukdyti atlikti užduotis. kuri būtų lygi aštuonių pavieniui traukiančių žmonių jėgų sumai? Jei ne. greta dirbant kitiems žmonėms. o iš dalies dėl to. kyla įtampa. Šios situacijos . ir užduočiai. vienoje virvės pusėje esantys aštuoni žmonės trauks tokia jėga. . jog nuogąstaujama dėl įvertinimo.) galima įvertinti individualiai. Kiti mokslininkai atkreipė dėmesį. Socialinis dykinėjimas: ar būdami grupėje žmonės stengiasi mažiau? Ar traukdami virvę komandoje. kai žmonės siekia asmeninių tikslų ir kai jų pastangas (meškerės valo susukimą į ritę. arba jos atliekamos grupėje. Kadangi kitų žmonių buvimas kelia jaudulį. verčia daryti išvadą kad buvimas kieno nors akivaizdoje gali jaudinti net tada. kai nesijauti vertinamas ir niekas neblaško dėmesio. • Tačiau kodėl kitų žmonių buvimas sužadina? Eksperimentai perša išvadą.kodėl? Ir kokių asmeninių pastangų galime tikėtis iš dirbančių grupėje? Socialinis palengvinimas paprastai atsiranda tada. faktas. aritmetikos uždavinių sprendimą ir pan. tarp jų ir atlikti su gyvūnais. padeda atlikti lengvas užduotis (kuriose vyrauja teisingas atsakymas arba reakcija) ir trukdo vykdyti sunkias (kuriose dominuoja neteisingas atsakymas arba reakcija). G R U P Ė S ĮTAKA 311 8.2 PAVEIKSLAS Atviromis erdvėmis suprojektuotuose biuruose žmonės dirba. jog išblaškomas dėmesys kai dėmesį reikia padalinti ir kitiems. Kiti eksperimentai. t Buvimas minioje ar ankštose erdvėse panašiai sužadina ir palengvina dominuojančių reakcijų pasireiškimą. Atsižvelgęs į šiuos duomenis Robertas Zajoncas pritaikė visiems žinomą eksperimentinės psichologijos principą: sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją. Kaip tai gali atsiliepti darbuotojų efektyvumui? Šaltinis: nuotrauka gauta iš bendrovės Herman Miller Inc. kad sužadinimas kyla iš dalies dėl to.8 s k y r i u s . kad esama stebėtojų arba dirbama grupėje.

vadovaujama Alano Inghamo (1974). kai gautos pajamos už parduotus saldainius panaudojamos klasės išvykai apmokėti. Kitas pavyzdys . Daug rankų mažai dirba Beveik prieš šimtmetį prancūzų inžinierius Maxas Ringelmannas (apie tai rašo Kravitz ir Martin.galybė" ir perša išvadą. Eksperimento dalyviams buvo užrišamos akys. kai manydavo. Žinodami. išmoningai pašalino šią problemą. 8. 1974. Ar atliekant bendras užduotis . ar pavieniui? Atsakyti į šiuos klausimus padės laboratorinis imitavimas. . jie traukdavo 18 procentų smarkiau nei tada. kad už jų esantys žmonės traukia kartu. kai manydavo. priversdami eksperimento dalyvius galvoti. paskiriama pirmoji pozicija (žr.3 pav. už kurį visi gauna vienodus pažymius. Arba visos klasės vykdomas projektas. kad traukia vieni. Levinger. kai žmonės sutelkia pastangas. 1986) pastebėjo. O gal blogus rezultatus nulėmė darbo koordinavimo trūkumai? Gal traukdami virvę žmonės darė traukimo krypties ir laiko paklaidas? Masačiusetso universiteto mokslininkų grupė. Tokios veiklos pavyzdys . tačiau ne į tokias.kai grupės rezultatas priklauso nuo individualių pastangų . kad „vienybėje . nors iš tiesų jie traukė vieni. kad kartu su jais traukia du-penki jiems už nugaros stovintys žmonės.komandos dvasia didina produktyvumą? Ar mūrininkai kloja plytas sparčiau dirbdami komandoje. Alano G.312 II dalis.organizuotas lėšų rinkimas. Šaltinis: Ingham. parodytą įrenginį) ir liepiama iš visų jėgų traukti. 8. Inghamo nuotrauka. jog grupinis užduočių atlikimas mažina asmeninį suinteresuotumą. Tai prieštarauja prielaidai.komandinis virvės traukimas. kad pasiektų bendrą tikslą ir kai individualias pastangas sudėtinga įvertinti. kad virvę traukia ir kiti. Graves ir Peckham. kad kolektyvinės virvę traukiančių žmonių pastangos prilygsta vos pusei asmeninių pastangų sumos. su kokiomis susiduriame darbe. S O C I A L I N Ė ĮTAKA panašios į įprastas.3 PAVEIKSLAS Virvės traukimo prietaisas Pirmoje pozicijoje stovintys žmonės traukdavo virvę silpniau.

jie sukeldavo trečdaliu silpnesnį triukšmą nei tada. 1986). žmonės susigundydavo tapti tranais ir pasinaudoti grupės pastangomis. 1981). Kiplingas Williamsas ir Stephenas Harkinsas (1979. Socialinis dykinėjimas pasireikšdavo netgi tada. kad jų rezultatas sumuojamas kartu su kitų eksperimento dalyvių rezultatais. nes mažiau varžėsi. kad visi pripažįsta. Socialinio dykinėjimo eksperimentų dalyviai buvo įsitikinę. Ir koks gi buvo tikrasis rezultatas? Pasireiškė socialinio dykinėjimo efektas: kai eksperimento dalyviai manė. Jie pastebėjo. Tad Latanė ir jo bendradarbiai.pavieniui arba su grupe . kai veikia vieni. Panašiai nutinka.) matome. Politologas Johnas Sweeney (1973). Kerr ir Bruun. kurį jie pavadino socialiniu dykinėjimu.nuogąstavimas dėl įvertinimo. kad jie šaukia ir ploja ne vieni. kurio metu privertė eksperimento dalyvius patikėti. 1993 ir 8. Ohajo valstijos universitete atliko eksperimentą. atsakomybė ištirpsta tarp visų grupės narių (Harkins ir Jackson. nei sukelti vieno žmogaus. 1987). .4 pav. kaip iškreipiama viena socialinį palengvinimą sąlygojančių psichologinių jėgų. kurios būdavo įtikinamos. kad atsipalaiduoja būtent jis. Tačiau kaip ir traukiant virvę. Būdami grupėje. o ne tada. darydami tai kartu su kitais. Per skirtingus bandymus jiems būdavo liepiama šaukti ir ploti vieniems arba kartu su grupe. kad tie. Būnant grupėje (traukiant virvę. tačiau mažai duodantis jai. Iš šio ir dar 160 kitų tyrimų (Karau ir Williams. jog yra asmeniškai stebimi. Įdomu tai. šaukiant ir t. kad jie negirdėdavo savo šūksmų ar plojimų. ir su grupe. Studentai energingiau mynė dviračio treniruoklio pedalus (matuojant jų pagaminamą elektros energiją). kad jų šūksniai . tiriantis socialinio dykinėjimo pasekmes politikoje. kuriems apie eksperimentą buvo papasakota. kurie plojo ir pavieniui. per kurias sklisdavo toks kurtinantis šaukiančių ar plojančių žmonių triukšmas. kai tikėjo.). kad dalyviai šauks garsiau. kad abiem atvejais plojo vienodai smarkiai. Ir priešingai. už kuriuos vertinami bendrai. Tad principas . šį reiškinį stebėjo atlikdamas eksperimentą Teksaso universitete. socialinio palengvinimo eksperimentuose įvertinimo tikimybė buvo didesnė. jie manė. nelaikė savęs dykinėtojais. t. kai visi suvienija savo pastangas siekdami bendro tikslo. Šešiems eksperimento dalyviams buvo užrišamos akys. kad yra vertinami tik tada. kai eksperimente dalyvaudavo mokyklų sporto komandų aistruolių vadovės. kad garsūs šešių žmonių šūksniai ar plojimai buvo trečdaliu silpnesni. 1980) ieškojo ir kitų būdų tirti šiam reiškiniui. rūpestis dėl įvertinimo sumažėdavo. žmonės sąmoningai stebi savo elgesį (Mullen ir Baumeister. grupinis triukšmas yra ne toks efektyvus. kai žinojo. kai studentai vykdo grupinius projektus. jog tai daro vieni. gaunantis naudos iš grupės. tačiau nė vienas nesutinka. jog tokiais atvejais atsipalaiduojama. kai pastangos vertinamos individualiai. 1985. Kai žmonės neturi atsiskaityti asmeniškai ir negali įvertinti savo pastangų. nei tada.8 s k y r i u s . Harkins ir kiti. kad kiti penki taip pat šaukia arba ploja. sekdami Inghamo pavyzdžiu.kai socialinis dykinėjimas (sočiai loafing) Polinkis mažiau stengtis. tranas (free rider) Žmogus. juo labiau kitų žmonių.palaiko komandą (Hardy ir Latanė. G R U P Ė S ĮTAKA 313 Mokslininkai Bibbas Latanė. Atsidūrę dėmesio centre. Williamsas teigia. spėjo. jie susodinami ratu ir duodamos užsidėti ausinės. Tie. kai manė.

kuria idėjas. Ir grupėje. Pagalvokite: agurkų konservų fabrike svarbiausias darbas yra nuo konvejerio juostos paimti tinkamo dydžio agurko puselę ir įdėti ją į stiklainį.). Vienas iš būdų sužadinti suinteresuotumą . Williamsas. ir pavieniui žmonės stengiasi labiau. kad būtų galima pamatuoti kiekvieno asmeninį indėlį. patenka į bendrą surinktuvą). kuriuose dalyvavo per 4000 dalyvių. A. kai buvo vertinamas kiekvieno asmeninis išdirbis. Schroeder. 1989). Šaltinis: VVilliams. mina dviratį.padaryti taip.išlieka. vertina eilėraščius ar straipsnius. pastangos mažėja Statistiškai apdorojus 49 tyrimų. nuogąstavimas dėl įvertinimo sumažėja ir pasireiškia socialinis dykinėjimas (žr.4 PAVEIKSLAS Grupei didėjant. Harkinsas ir Latanė (1981) rašo. VVestport. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 8. kai galima įvertinti kiekvieno jų pastangas: universiteto plaukikai per estafetės plaukimą pasiekia geresnių rezultatų. kad grupei didėjant. Kai išnykstame minioje.314 II dalis. prieš pasiekdami kokybės kontrolės skyrių. nors jie žinojo. CT. jei jam būtų mokama tik už teisingai atliktą darbą?" . Diagramoje taškais pažymėti jungtiniai šių tyrimų duomenys. D. leidimo duomenys: Publishing Group. Deja. bet ir kai pumpuoja vandenį ar orą. kai žmonės tempia virvę. kad tai neturės įtakos užmokesčiui (Faulkner ir Williams. jei kas nors stebi ir skelbia jų asmeninius laimėjimus (Williams ir kiti. Ar galima šiuos rezultatus apibendrinti ir pritaikyti keliant darbininkų darbo produktyvumą? Nedidelio eksperimento metu buvo pastebėta. Jackson ir Karau. rūpestis dėl įvertinimo sustiprėja ir pasireiškia socialinio palengvinimo fenomenas . Kai kurie futbolo treneriai tai daro filmuodami ir vertindami kiekvieną žaidėją. pastangos mažėja (dykinėjama). spausdina ar stebi signalus.. nes jų darbo rezultatų neįmanoma nustatyti (stiklainiai. duomenis paaiškėjo. 1996). ir kelia klausimą: „kiek agurkų darbininkas galėtų sudėti. 100 95 90 o D) 85 C B 00 (D 80 Q_ (/> O ~o 75 č •g > C TD 70 0 1 10 Grupės dydis 15 16 mus stebi. i n Sočiai Dilemmas: Perspectives on Individuals and Groups. 8. Inc. darbininkams kyla pagunda dėti bet kokio dydžio puselę. 1992. kad prie konvejerio dirbantys darbininkai pagamino 16 procentų daugiau gaminių. Praeger Publishers. red. rekomenduojama „individualią gamybą padaryti pastebimą".5 pav. jog remiantis socialinio dykinėjimo moksliniais tyrimais. Socialinis dykinėjimas kasdieniame gyvenime Kaip plačiai paplitęs socialinis dykinėjimas? Laboratorijoje šis reiškinys pastebimas ne tik tada. šaukia ar ploja.

Po vienos analizės paaiškėjo. Taivane.2. 1979). Indijoje ir Malaizijoje. Kaip pastebėjome 2 skyriuje. Jie turėjo ir mažus sklypus asmeniniam naudojimui. Ir ką gi jie pastebėjo? Šiose šalyse socialinis dykinėjimas taip pat buvo akivaizdus. Virvės traukimo varžybose nė vienas komandos narys nėra atsakingas asmeniškai. Be to.kitame ir buvo mažai atsakingi už kurį nors konkretų darbą. Šiaurės Amerikoje darbininkai. 1986). nesuvaržytos komunistinio režimo? Latanė ir jo bendradarbiai (Gabrenya ir kiti. kolektyvistinėse kultūrose yra didelis lojalumas šeimai ir darbo grupėms. Vengrijoje asmeninio naudojimo sklypai tesudarė 13 procentų visos dirbamos žemės. Kai Kinija leido ūkininkams pardavinėti maisto produktus. vis tiek yra patenkinti iš šių organizacijų gaunama nauda. tačiau iš jų buvo gaunama 27 procentai viso sovietų žemės ūkio derliaus (H. Plaukimo varžybose įvertinamas kiekvieno plaukiko gebėjimas nugalėti. atlikdavusius atidavus prievoles valstybei. dykinėjimo tikimybė didėja. Sužadinimas pastangos sumuojamos ir NEVERTINAMOS pavieniui Nenuogąstaujama dėl įvertinimo Socialinis dykinėjimas Mokslininkai rado socialinio dykinėjimo faktų įvairiose tautose ir kraštuose. 1999).5 PAVEIKSLAS Socialinis palengvinimas ar socialinis dykinėjimas? Kai žmonių neįmanoma įvertinti arba jie neprivalo atsiskaityti. neaukojantys pinigų savo žiūrimai stočiai per aukų rinkimo kampaniją. Kai atpildas paskirstomas po lygiai. Kugihara. tad atsipalaiduoti arba dykinėti gali kas nori. kad kolektyvistinėse kultūrose socialinio dykinėjimo mažiau nei individualistinėse (Karau ir Williams. Smith. neatsižvelgiant į as- . 1985) pakartojo triukšmo sukėlimo eksperimentus Japonijoje. Tailande. Čia galima įžvelgti dar vieną socialinio dykinėjimo priežastį. moterų (kaip aiškinome 5 skyriuje) individualizmas mažesnis nei vyrų ir dėl to jos mažiau socialiai dykinėja. 1976). kitą .8 s k y r i u s . Kaip ir visuomeninės televizijos žiūrovai. kad šie sklypai tesudarė vieną procentą visos dirbamos žemės. Septyniolika vėliau atliktų tyrimų Azijoje patvirtino. O kaipgi kolektyvistinės kultūros. ypač .5 karto daugiau nei per ankstesnius 26 metus (Church. maisto pramonės rezultatai per metus pagerėjo 8 procentais .vertindami žemės ūkio gamybos rezultatus buvusiose komunistinėse šalyse. Komunizmo kūrimo Rusijoje metais kolūkiečiai vieną dieną dirbdavo viename lauke. 1993. G R U P Ė S ĮTAKA 315 Asmeninės pastangos įvertinamos Nuogąstaujama dėl įvertinimo n | Socialinis palengvinimas 8. nemokantys profsąjungos ar profesinių asociacijų nario mokesčio arba savanoriškai nedirbantys šioms organizacijoms. tačiau iš jų buvo gaunamas trečdalis derliaus (Spivak.

1998). kolektyvinis darbas ne visada skatina atsipalaiduoti. Karau ir Williams. 1969).316 II dalis. 1995). Sutelktumas suintensyvina pastangas. Tad ar orientuotose į grupes kultūrose socialiai dykinėjama mažiau? Kai kurie iš šių duomenų sutampa su kasdienių darbo grupių tyrimų rezultatais. už kuriuos bus atlyginta. 1989. Jei grupės mažos ir sukomplektuotos iš vienodos kompetencijos žmonių. kai vertinama individualiai. yra tikimybė. Atliekant sudėtingas užduotis gali atrodyti. kai joms atlyginama už grupės sėkmę ir kai vyrauja įsipareigojimo komandai dvasia. kai jaučiasi esą draugai arba tapatina save su grupe. Ar per olimpinę irklavimo regatą aštuonvietės valties irkluotojai stengiasi mažiau nei vienvietės ar dvivietės valties irkluotojai? Faktai rodo. 1997. kad jausitės labiau suinteresuoti nei tuo atveju. Jei kursinį darbą atliekate kartu su kolegomis. 2000. Tad tranams palankios situacijos. kad Izraelio kibucuose užauginamas gausesnis derlius nei nekolektyviniuose ūkiuose (Leon. . Tačiau. 1982. Nors socialinis dykinėjimas dirbant kolektyviai ir nesant asmeninės atsakomybės yra įprastas reiškinys. vieno lyderio žodžiais tariant. Kai grupėms iškeliami sudėtingi tikslai. jie taip pat gali savo indėlį laikyti svarbiu (Comer. be abejonės. Kartais tikslas būna toks patrauklus. 1986). Shepperd ir Wright. atliekant grupinius projektus stengiamasi labiau (Groenenboom ir kiti. Papildomas grupės paskatinimas arba reikalavimas siekti tam tikrų standartų taip pat stiprina kolektyvines pastangas (Harkins ir Szymanski. o kiekvieno maksimalios pastangos tokios svarbios. Kerr ir Bruun. 2001). 1983. Taigi žmonės suinteresuoti atsipalaiduoti. jei su jais niekada daugiau nesimatytumėte. kad pastangos tam būtinos (Harkins ir Petty. Worchel ir kiti. jog ne. Kai grupės nariai tiki. o ne su pašaliečiais (Davis ir Greenlees. kad teks su kažkuo vėl bendrauti. 1989). APIBENDRINIMAS Socialinis dykinėjimas: ar būdami grupėje žmonės stengiasi mažiau? • Tirdami socialinį palengvinimą mokslininkai analizuoja. patraukli arba uždeganti (Karau ir Williams. 1999). daug rankų ne visuomet mažai dirba. SOCIALINĖ ĮTAKA meninį indėlį. 1991). 1983). kuriuos teks dažnai matyti. 1992. Williams ir Karau. visi dirba įtemptai (Hackman. Grupėje dykinėjama mažiau. kai užduotis yra sudėtinga. kai nėra stebimos jų asmeninės pastangos. dirbame atkakliau (Plaks ir Higgins. didžiausią naudą gauna grupės tranas. kad komandos dvasia padeda išlaikyti reikiamą įtampą arba ją suintensyvina. Net jei tik tikimasi. kaip atliekamos užduotys. kad labai stengdamiesi pasieks rezultatų. Grupės nariai mažiau dykinėja ir tada. Tačiau žmonės dažnai suvienija pastangas ir dirba siekdami bendro tikslo nebūdami atsakingi asmeniškai. Kerr. Latanė rašo. Kai kitus grupės narius laikome nepatikimais arba nepajėgiais tinkamai prisidėti. įtemptai dirba visi (Shepperd ir Taylor. gali tapti „rojumi parazitams". 1993).

Sužadinimui susijungus su sumažėjusia atsakomybe ir susilpnėjus įprastiems suvaržymams. Tokie pranešimai vertė likusį pasaulį stebėtis: kas nutiko plėšikautojų moralės jausmui? Kokios tokio elgesio priežastys? Kodėl nebuvo to tikėtasi? Kai kartu darome tai. gali vykti stulbinami dalykai. Nacionalinė biblioteka prarado dešimtis tūkstančių senovinių rankraščių ir pavirto smilkstančiais griuvėsiais. Kas sukelia tokį nuasmeninimą? 2003 metų balandį. tada plūstelėdavo kita". Universitetai neteko kompiuterių. Tam tikrose situacijose būdami grupėje žmonės lengvai pamiršta . kai ispanų konkistadorai nusiaubė actekus ir inkus. jog susidūrėme su kažkuo už mus galingesniu. Dėi to prarandamas individualumas ir santūrumas. klykti per roko koncertą) iki impulsyvaus pasitenkinimo (grupinio vandalizmo. piktai šaukti ant teisėjo. Sunku įsivaizduoti vieną roko aistruolį. . 2003c. ko nedarytume vieni Kaip matėme ankstesniuose poskyriuose. kai bendra atsakomybė kelia pagundą pataupyti jėgas grupės sąskaita. raginantį ką nors nusižudyti. Nuasmeninimas: kada būdami grupėje žmonės netenka savojo Aš? Grupėje žmogus gali netekti savimonės.daugumos jų nebuvo spėta išimti iš ekspozicijos ir patalpinti saugyklose (Burns. Tokius nevaržomus poelgius sieja tai. karštligiškai klykiantį per roko koncertą.nuo nežymaus suvaržymo sumažėjimo (mėtyti maistą valgykloje. vagysčių) ar destruktyvaus socialinio sprogimo (policijos brutalumo. linčiavimų). orgijų. grupių nariai dirba ne taip įtemptai. nebuvo prarasta tiek daug per tokį trumpą laiką". žengiančius į Irako miestus. ar netgi vieną policininką. Žmonės gali atlikti įvairiausius veiksmus . socialinio palengvinimo eksperimentai rodo. 2003a.8 s k y r i u s . kėdžių ir net elektros lempučių. kad grupė gali veikti kaip dirgiklis ir išlaisvinti nuo atsakomybės.rašė žurnalas Science (Lawler. . „Jie atvykdavo gaujomis: įsiverždavo 50 žmonių grupė. 2003b. galimas atlygis reikšmingas ir vyrauja stipri komandos dvasia. . 2003a). jei siekiama svarbaus tikslo. Ligoninės neteko lovų. vieną Oklahomos universiteto studentą. Polk ir Schuster. nevaržomai siautėjo plėšikautojai. mušantį negalintį apsiginti vairuotoją. „Nuo tų laikų. sukelti pojūtį. kad visus juos išprovokuoja grupės galia. Šie duomenys sutampa su kasdienėmis situacijomis. G R U P Ė S ĮTAKA 317 • Atlikdami tokias „sumuojamas užduotis". maištų. • Tačiau grupės nariai gali stengtis labiau. Grupės gali sujaudrinti. pasitraukdavo. sekdami paskui amerikiečių karius. Lawler. 2003b). ištrūkę iš akylos Saddamo Husseino policijos kontrolės. 2005).pasakojo vieno universiteto dekanas (Lawler. Per 48 valandas Bagdado nacionalinis muziejus prarado 15 000 meno kūrinių.

o ne individualiu sprendimu. Tačiau norint įsitikinti.nesvarbu." Ralph Waldo Emerson. Kiekviename šių pavyzdžių. geroms ar blogoms. Plėšikautojai. vien išsidažę veidus. galima atlikti eksperimentus. kaip geri vaikinai Williamo Goldingo romane „Musių valdovas" staiga tampa pabaisomis. pradedant sporto aistruolių miniomis ir baigiant linčiuotojų gaujomis. gali laisvai plėšikauti. 2001). Leonas Mannas (1981) padarė išvadą kad žmonės paprastai nesiima provokacijų dieną arba nebūdami minioje. 1841 Fizinis anonimiškumas Ar galime tvirtinti.). Essays. Panašų anonimiškumą kuria internetas. pavyzdžiui. Norėdamas paeksperimentuoti su šitokiu anonimiškumu. Išanalizavęs 21 atvejį. . grasinantį nušokti nuo pastato ar tilto. „Gauja yra kūnų bendrija. tomis pačiomis dienomis piratavo įsirašinėdami muzikos kūrinius. skatinančias paklusti grupės normoms . Zimbardo aprengė Niujorko universiteto moteris vienodais baltais chalatais ir gobtuvais. tai būdavo pretekstas provokacijoms ir priekabėms. Brianas Mullenas (1986) aprašo panašų linčo gaujų poveikį: juo didesnė gauja. Kadangi daug kas taip elgiasi ir beveik nereikia baimintis būti sučiuptam. Compensation („Kompensacija"). kad minios poveikis stiprina anonimiškumą? Ne. labiau „karštakošišką" elgesį nei tada. išnyksta.318 II dalis. ką pagalvos kiti. First Series. baimė. 2002) tokio eksperimento idėją pasiūlė jo studentai. jos dvigubai ilgiau laikė mygtuką nuspaustą. kiekvienas savo poelgį gali teisinti situaciniu. gaujoje tapę beveidžiais. kai minia stebėjo žmogų. 8. Kokios aplinkybės sukelia šią psichologinę būseną? Grupės dydis Grupė ne tik veikia savo narius. laisva valia atsisakanti sveiko proto. primenančiais Kukluksklano aprangą (žr. nei tos. įsirašyti kieno nors autorinę nuosavybę į savo kompiuterį. kai pokalbiai vyksta akis į akį (Douglas ir McGarty. kankinti ar kitaip žaloti auką. kaip pavadino Leonas Festingeris. Pasipiktinęs krepšinio aistruolis pasislepia nepatenkintųjų minioje. bet ir gali juos pakeisti neatpažįstamai. negalime. Tačiau jei didelė minia arba naktis leisdavo pasijusti anonimiškiems. tampa. S O C I A L I N Ė ĮTAKA nuasmeninimas (deindividualization) Savimonės ir nuogąstavimo dėl įvertinimo praradimas. praranda tapatumo pojūtį. kad interneto pokalbių ir naujienų svetainių teikiamas anonimiškumas taip pat skatina priešiškesnį. Kadangi „visi taip daro". Paprašytos skirti moteriai elektros šoką. tai įvyksta esant grupėje ir patekus į situacijas. kuriems kilo klausimas. kuriems siaubą kėlė gaujų siautėjimai Bagdade.6 pav. kad jos nariai nebus persekiojami juridiškai. Zimbardo (1970. kurių veidus buvo galima matyti ir kurios buvo prisisegusios dideles korteles su pavardėmis. po to į MP3 grotuvą tiesiog neatrodė labai amoralu. Linčiuotojų gauja leidžia tikėtis. įprastas normas.kitaip tariant. paklūsta grupės ar minios normoms . linčiuotojai tai suvokia kaip grupinį veiksmą. ar anonimiškumas iš tiesų susilpnina savikontrolę. Albertas Pepitone ir Theodore Newcombas (1952). Buvo pastebėta. Milijonai žmonių. juo daugiau jos narių praranda savąjį Aš ir ima elgtis žvėriškai. deginti. nuasmenintais.

Patricia Ellison ir Johnas Governas su bendradarbiais (1995) paprašė. kaip veikia uniformų dėvėjimas. Visų Šventųjų dienos išvakarėse jie stebėjo 1352 Sietlo vaikus.8 s k y r i u s . du kartus dažniau ir tai trukdavo beveik du kartus ilgiau. Kaip parodyta 8. prarasdavo savo individualumą ir pasijusdavo anonimiški. Norėdami patikrinti. kaip tai pasireiškia gatvėse. Laukiant buvo įrašomas užpakalyje stovinčio automobilio garsinis signalas (švelniai agresyvus veiksmas). Automobilių su nenuleistu viršumi ir keturiais varomaisiais ratais vairuotojai jautėsi palyginti anonimiški. kurias buvo galima atpažinti. Ruošdamiesi mūšiui. kai kurių gentinių kultūrų kariai (kaip ir kai kurie fanatiški sportinių komandų aistruoliai) nuasmenina save. dauguma jų pasiimdavo dar vieną saldainį. kaip žmones veikia buvimas grupėje ir anonimiškumas. keičiantis situacijai stipriai keitėsi ir padorumo ribų peržengimo laipsnis. susilieję su grupe. Kai vaikai. pakviesdavo vidun. pavardę ir kur jie gyvena. G R U P Ė S ĮTAKA 319 8. lankančius kaimynų namus ir prašančius saldainių. pradėdavo signalizuoti trečdaliu greičiau. . dvigubai dažniau peržengdavo padorumo ribas. Pasislėpę stebėtojai užfiksavo. Po mūšio vienose kultūrose likę priešai žudomi. kurių automobilių viršus buvo atviras.7 paveiksle. Taip pat ir tie. palyginti su tais vaikais. palyginti su tais. Kai vaikai lankydavosi viename iš 27 namų po vieną arba su grupe. kad būdami grupėje. vairuotoja sustotų degant raudonam šviesoforo signalui ir delstų 12 sekundžių. kai iš paskos važiuos automobilis pakeliamu stogu arba varomas keturių ratų.6 PAVEIKSLAS Neįvardytos moterys bejėgėms aukoms dažniau skirdavo stipresnį elektros šoką nei tos. kurių būdavo paprašoma pasakyti savo vardą. Šie eksperimentai privertė pagalvoti. Edo Dienerio (1976) vadovaujama mokslininkų grupė išradingai pademonstravo. tyrėjas juos sutikdavo šiltai. kurie išlikdavo anonimiški. vaikai dvigubai dažniau paimdavo dar vieną saldainį. pasiūlydavo išsirinkti vieną saldainį ir išeidavo iš kambario. kad tais atvejais. nusidažydami kūnus bei veidus ir užsidėdami kaukes. palyginti su pavieniui atėjusiais.

Išanalizavę 60 nuasmeninimo tyrimų. Džordžijos universitete atliktuose eksperimentuose moterys. kad kultūrose. Robertas Watsonas (1973) labai atidžiai atliko antropologinius tyrimus ir padarė išvadą. galėjo skatinti priešiškumą. kai būdavo grupėje. anonimiškieji sukėlė rimtesnius sužalojimus ir įvykdė daugiau užpuolimų ir vandalizmo aktų. kad anonimiškumas mažina savivoką. Šaltinis: Diener ir kiti. Vėliau. kai nusisegė korteles su pavardėmis ir tapo anonimiškos. kai jausdavosi anonimiški.7 PAVEIKSLAS Vaikai dažniau peržengdavo padorumo ribas paimdami dar vieną saldainį Visų Šventųjų dienos išvakarėse. kurių kariai nuasmeninami. č i o č i o . Visose šiose situacijose žmonės reagavo į aiškius asocialius ženklus. kokį elektros šoką sukelti kitam žmogui. kai buvo žinomos jų pavardės ir pabrėžta asmens tapatybė. Vienas Munistų kulto pasekėjas prisimena. ir teigiami (medicinos seserų uniformos).Č I O . Robertas Johnsonas ir Leslie Downingas (1979) teigia. kurį dėvėjo Zimbardo eksperimentų dalyvės. kaip nuasmeninančiai paveikė skandavimas „čio-čio": Visi broliai ir seserys susikibo rankomis ir ė m ė vis intensyviau skanduoti.imami kaip karo belaisviai. plojantis ar šokantis žmonių būrys jaudrina ir susilpnina savimonę. Šūkaujantis. Tomas Postmesas ir Russellas Spearsas (1998. kitose kultūrose . o ypač . kas atkreipia dėmesį ir suerzina. skatina tapatinimąsi su grupe. kad 206 iš 500 smurto išpuolių Šiaurės Airijoje įvykdė kaukėmis. sukeldamos elektros šoką jos elgėsi ne taip agresyviai kaip tada. 1995) padarė išvadą. Č I O . apsivilko medicinos sesers uniformomis. kad panašus į kukluksklaninkų apdaras. žiauriai susidorojama su priešais. Andrew Silke (2003) ištyrė. reagavimą į išorinius situacijos ženklus. Reicher ir kiti. prieš nuspręsdamos. skanduojantis. Sužadinanti ir dėmesį blaškanti veikla Dažnai prieš didelių grupių agresijos protrūkius atsitinka kas nors nereikšminga. gobtuvais ar kitaip užsimaskavę užpuolikai. kurie gali būti ir neigiami (kukluksklano uniformos). Ar išorinis anonimiškumas visada išlaisvina mūsų blogiausias savybes? Laimei.320 II dalis.kai tapdavo nuasmeninti būdami grupėje ir anonimiški. 1976.č i o . Palyginti su neužsimaskavusiais užpuolikais. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 8. Į • Į Atpažįstami Anonimiški Pavieniui Grupėje kankinami arba sukapojami. ne.Č I O ! JE! JE! PAU!!! Šis v e i k s m a s privertė m u s pasijusti .

bet neužmiršk. jie suvalgo mažiau riebaus sūrio (Sentyrz ir Bushman. vykstančiose gotikinėje katedroje. 1989) atlikti eksperimentai rodo. esant ryškiam apšvietimui. O kartais ieškome nuasmeninančios kolektyvinės patirties. 1977. kaip akmenų mėtymas ar dainavimas draugėje. Kartais. ką padarėme ar pasakėme. Kitaip tariant. mažame miestelyje. Savimonė yra nuasmeninimo priešybė. impulsyvus grupinis veiksmas patraukia dėmesį. Šie duomenys papildo 3 skyriuje aptartus savimonės eksperimentus ir patvirtina jų išvadas. kyla malonumas. Stiprios savimonės žmonės būdami prieš veidrodį ar televizijos kamerą labiau save kontroliuoja ir jų elgesys aiškiau išreiškia jų nuostatas. kai dėvimi saviti rūbai ir gyvenama privačiuose namuose (Ickes ir kiti. šokių. Stiprią savimonę turintys žmonės taip pat būna mažiau linkę apgaudinėti (Beaman ir kiti. kuris pats save sustiprina. dažniau sutampa su veiksmais. kad kiti elgiasi taip. 1979. išsaugok savo tapatybę. Šaukdami ant teisėjo negalvojame apie asmenines vertybes. 1979) eksperimentai parodė. nuasmeninti žmonės mažiau varžosi. Diener ir Wallbom. kad tokie veiksmai. 1978). kai stabtelime pagalvoti. Savimonės susilpnėjimas Savimonę silpninanti grupės patirtis skatina su nuostatomis nesusijusius poelgius. kad praradę savimonę. jog ir jie jaučia tą patį. Be to. maldos. 1982). 1976). netapk nuasmenintu. mažiau save kontroliuoja ir labiau linkę veikti bei reaguoti į situaciją negalvodami apie savo vertybes. tėvai galėtų jam patarti: „Linksminkis. Tokios savimonę silpninančios aplinkybės. Šiuos principus galime pritaikyti daugeliui kasdienių situacijų. 1984). ir suteikė jaukumo. o reaguojame tik į susiklosčiusią situaciją. kad galėtume mėgautis stipriomis teigiamomis emocijomis ir artumo pojūčiu. grupinių susidūrimų. Edo Dienerio (1980). Veikiant impulsyviai ir stebint. ar kiti daro tą patį. ir mūsų pačių emocijos taip pat stiprėja (Orive. . Susivokusių ar laikinai priverstų taip jaustis žmonių žodžiai. Kai paauglys ruošiasi į vakarėlį. veikia nuasmeninančiai (Hull ir kiti. nes šiame skandavime buvo kažkas. 1998). kaip alkoholio vartojimas. tačiau neprarask savęs. Čio-čio energija mane ir išgąsdino. kartais pajuntame graužatį. manome. teikė energijos ir kartu tą energiją išlaisvino (Zimbardo ir kiti. gali tapti pretekstu pasijusti nevaržomam. p. „Dalyvaudami pamaldose. kas veikė atpalaiduojamai. 1982 Edo Dienerio (1976. jaučiamės panardinti vientisoje uždaroje visatoje ir besimeldžiančiųjų būryje prarandame diigų savęs pojūtį. Prieš veidrodį ragaudami įvairių rūšių sūrius. kas esi". GRUPĖS ĮTAKA 321 grupe. džiaukis būdamas tarp žmonių. 186). pasakyti vėliau. Mažiau apgaudinėja ir tie. Steveno Prentice-Dunno ir Ronaldo Rogerso (1980. Vėliau. O nuasmeninimo galimybė mažėja esant savimonę skatinančioms aplinkybėms: atsidūrus prieš veidrodį ar televizijos kamerą. kurie jaučiasi esą išskirtiniai bei nepriklausomi (Nadler ir kiti. 1983). kai vyrauja dėmesio neblaškanti tyla. segint dideles korteles su pavardėmis." Yi-Fu Tuan. tarsi kažkokiu keistu būdu mes visi kartu būtume patyrę kažką svarbaus.8 skyrius. kaip mes. Kai matome. iškilus panašioms aplinkybėms.

kad grupėse žmonės būna atsargesni nei pavieniui. kaip įdomus atradimas paskatina mokslininkus daryti skubotas ir klaidingas išvadas.dažniau daro tarpusavio sąveika grupėje? Policijos brutalumas ir gaujų smurtas byloja apie destruktyvų grupių poveikį. Grupės poliarizacija: ar grupės sustiprina mūsų nuomonę? Konfliktai dažnai įsiplieskia. Įsivaizduokite. apie kurį galiu kalbėti kaip tiesioginis liudininkas. Ką jūs patartumėte tokioje situacijoje: Helena yra rašytoja. „Polinkio į riziką" atvejis Pirmoji mokslinė studija. kuri. Stoneris patikrino visuotinai paplitusį įsitikinimą. Ruošdamas jį iš pramonės vadybos srities. narių nuomonių supanašėjimas. Grupės poliarizacijos tyrimas iliustruoja. socialinių bei religinių judėjimų lyderiai ragina savo narius stiprinti savo tapatumą. yra talentinga. SOCIALINĖ ĮTAKA APIBENDRINIMAS Nuasmeninimas: kada būdami grupėje žmonės netenka savojo Aš? • Kai vienu metu patiriamas stiprus socialinis sužadinimas ir pasidalijama atsakomybe. susijaudinę ir išsiblaškę žmonės pasijunta anonimiški. kiek jie turėtų rizikuoti. Neseniai jai kilo mintis parašyti gerą romaną. nes buvau vienas iš jo dalyvių. Tačiau paramos grupių lyderiai.gerą ar blogą . Mažų grupių tyrimai padėjo išsiaiškinti gero ir blogo grupės poveikio priežastis: dažnai grupėje vykstančios diskusijos sustiprina pradinį jos narių polinkį. Jei Helena j į parašytų ir romanas būtų palankiai sutiktas.322 II dalis. kai. kurias vėliau pakeičia teisingesnės išvados. būdami minioje. jog esate šio eksperimento dalyvis. ypač tikėtina tada. teigiamą ar neigiamą • Nuasmeninimas reiškiasi silpniau. Jis pateikė problemines užduotis. jei stipri žmogaus savimonė. • Tokia deindividualizacija. Ar kontaktai su bendraminčiais sustiprina išankstines nuostatas? Jei taip. Kokį poveikį . kai žmonės abiejose pusėse kalba tik su panašiai mąstančiais. vadybos konsultantai ir edukologai kalba apie grupių naudą. o ne išsiskyrimas. kaip teigiama. arba nuasmeninimas. jis reikš- . Tai yra vienas iš mokslinių detektyvų. žmonės gali pamiršti įprastus varžtus ir prarasti savo individualybę. apibendrinusi per 300 tyrimų. • Dėl to silpsta savimonė bei savikontrolė ir stiprėja reakcija į naują situaciją. tačiau iki šiol pragyvenimui užsidirba rašydama pigius nuotykių romanus. dėvėdami maskuojančius drabužius ar kostiumus. kurias atlikdami eksperimento dalyviai privalėjo patarti menamiems veikėjams. kodėl? grupės poliarizacija (group polarization) Grupės galia sustiprinti prieš tai buvusias jos narių nuomones. buvo tuometinio Masačiusetso technologijos instituto magistranto Jameso Stonerio (1961) magistro darbas. bendraujant su panašiai mąstančiais žmonėmis. nesvarbu.

ar laikėsi atsargiau. Antra vertus. GRUPĖS ĮTAKA 323 mingai paveiktų literatūrinį gyvenimą ir stipriai prisidėtų prie jos karjeros. Norėdamas in- . Nurodykite mažiausią tikimybę. Per aptarimą nuomonės suartėdavo. 2000)? Po kelerių tyrimų metų pastebėjome. važiuoja dvigubai rizikingiau (Chen ir kiti. priimdami sprendimą individualiai. jei Helenai nepavyktų įgyvendinti savo sumanymo arba romanas patirtų nesėkmę. Dar daugiau. Nedidelis poslinkis rizikingesnio sprendimo link buvo netikėtas.8 skyrius. Kaip manote. kad jis sulauks pasisekimo. Kaip tai įvyksta? Ir kaip tai paplitę? Ar teismo prisiekusiųjų.po trumpos diskusijos dalyviai. kodėl 16-os. kad Helenai duodate patarimą. jei tikimybė. 5 iš 10 kad Helena turėtų rašyti romaną tik būdama 6 iš 10 visiškai tikra. arba labai sumažėti. kokie. Tačiau įdomu tai. kurias spręsdami žmonės tapdavo atsargesni. kurie parodė. Galėjome parašyti dilemų užduotis. verslo komitetų ir karinių organizacijų diskusijos taip pat skatina rizikuoti? Ar tai paaiškina. jei jos naujausias produktas bus palankiai sutiktas. Įsivaizduokite. kad Helena pamėgintų rašyti šį romaną. jog jis bus geras. penki ar daugiau eksperimento dalyvių juos aptardavo ir kiekvienu atveju priimdavo bendrą sprendimą. Helena turėtų pamėginti rašyti romaną. kad vienos kuklios bendrovės akcijų vertė netrukus gali patrigubėti. jei manote. vairuodami automobilį ir veždami du keleivius. ar nekeitė savo nuomonės? Visų nuostabai. kad polinkis į riziką pasireiškia ne visada. jei šio produkto nepavyks parduoti. pamėginkite spėti. Atsakę į dvylika panašių klausimų. ką patartų šios knygos „vidutinis" skaitytojas. Rodžeriui pakanka pinigų būtiniausioms reikmėms. eksperimentuodami su įvairaus amžiaus. kurią jūs laikytumėte priimtina. mokslininkai sėkmingai pakartojo Stonerio rezultatus.) Kai tai nuspręsite. ir ne iš karto paaiškinamas. tačiau prastai apmokamą darbą. skirtingų profesijų ir įvairių tautybių žmonėmis. palyginti su individualiais. turintį du mokyklinio amžiaus vaikus ir užtikrintą. Jį pasiekia informacija. yra ne mažesnė kaip 1 iš 10 7 iš 10 2 iš 10 8 iš 10 3 iš 10 9 iš 10 4 iš 10 10 iš 10 (Pastarąjį nurodykite tuo atveju. Rodžeris neturi jokių santaupų. kad grupė sutardavo dėl mažesnio (rizikingesnio) skaičiaus nei siekė narių nuomonių pradinis vidurkis. Vienoje tokių dilemų buvo pasakojama apie jauną vedusį vyrą (pavadinkime jį Rodžeriu). buvo grupės sprendimai? Ar dalyviai grupėje labiau rizikuodavo. kad riziką skatina ne tik grupės vieningumas . taip pat pakeičia savo nuomonę. 17-os metų amžiaus paaugliai. Šis „polinkio rizikuoti reiškinys" išprovokavo aibę grupinės rizikos tyrimų. Tai buvo įdomi mįslė. grupių sprendimai dažniausiai būdavo rizikingesni. ji būtų veltui iššvaisčiusi daug laiko ir energijos. tačiau jis negali mėgautis prabanga.

kuriai pritaria grupės nariai. Grupės. nors jei jie būtų vieni mąstę apie naują investiciją. diskutavusios apie Rodžerio dilemą. Svarstant šį sprendimą grupėje. Ar jų aptarimas sustiprins pradines paskirų asmenų nuomones. 8.8 PAVEIKSLAS Grupės poliarizacija Grupės poliarizacijos hipotezė teigia. dėl to daugelis bendrovių praranda dideles pinigų sumas. kai grupėje aptarė neigiamus įspūdžius. dar mažiau rizikavo negu iki diskusijos. viliantis išvengti nuostolių tęsiant žlungančius projektus (pavyzdžiui. kad diskusija sustiprino prancūzų studentų išankstinę teigiamą nuostatą savo prezidento ir neigiamą nuostatą amerikiečių tautos atžvilgiu. ar imti rizikingą paskolą.324 II dalis. Ar įžvelgiate bendrą principą. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ra 3 I + A grupė Z D O vestuoti į šios bendrovės akcijas. yra stipri tendencija diskutuojant laikytis pradinio nusistatymo. ar reikia investuoti daugiau. kurį prancūzai Serge Moscovici ir Marisa Zavalloni (1969) pavadino grupės poliarizacija. bet ir netolerantiškieji taps atsainesniais. Mititoshi Isozaki (1984) pastebėjo.) Dešimtys tyrimų patvirtina grupės poliarizacijos hipotezę.aptarus Rodžerio situaciją? Jei esate tokie. aptarus Helen situaciją. kaip dauguma. buvo labiau įsitikinę. kuris leistų prognozuoti rizikingesnį patarimą. jis svarsto. kad prancūzų studentai ėmė dar labiau nemėgti tam tikrų žmonių. kad grupė ne visada skatina rizikuoti. kad kaltas vairuotojas. Grupės poliarizacijos eksperimentai Šis naujas požiūris į diskusijų grupėje poveikį paskatino patyrinėti. kad būtų galima nutraukti verslą". kokioms nuostatoms grupės dauguma pritaria arba priešinasi. 94 procentai studentų pritarė papildomam investavimui. Pasirodo. kaip nutinka svarstant probleminius klausimus? Ar grupėje ne tik mėgstantys rizikuoti spręs rizikingiau.8 pav. • Moscovici ir Zavalloni (1969) pastebėjo. kad turi nuspręsti. siekiant apsaugoti ankstesnę investiciją). Supratę. kai aptarė autoįvykį. Kanados verslo studentai įsivaizdavo. Markusas Braueris ir jo bendradarbiai (2001) nustatė. Tai leido mokslininkams pasiūlyti šį reiškinį.labiau filantropiškais? Būtent tokia yra grupės poliarizacijos hipotezė (žr. Glenas Whyte (1993) rašė. net patys vieni patarsite Helen daugiau rizikuoti nei Rodžeriui. jog „per daug investuota. • • • . apibendrinti taip: diskusija dažniausiai sustiprina vidutinį grupės narių polinkį. kad Japonijos universitetų studentai po to. nusprendėme. vargu ar būtų nusprendę tai daryti. Pastebėtas būdingas poveikis: 72 procentai studentų nutarė vėl investuoti. ir atsargesnį . c — io sD K / 0) CL Prieš diskusiją B grupė Ar grupės sustiprina nuomones? Po diskusijos 8. ar parduoti savo gyvybės draudimo polisą. o dosnieji . kad diskusijos grupėje turi tendenciją sustiprinti pradinius jos narių požiūrius. kad grupės skatina galvoti. kad diskusija sustiprina nuostatą.

posėdžiaudamas kartu su dar dviem respublikonais.8 s k y r i u s . „Respublikonų partijos paskirtas teisėjas.kaip demokratai". kad taip yra iš dalies dėl to. . tendencingi moksleiviai tapo dar šališkesni.). nes žmonės patys atsiskiria. Šaltinis: duomenys iš Myers ir Bishop. o mergaitėms vis svarbesni tampa tarpusavio santykiai. Poliarizacija taip pat vyksta ir bendruomenėse. Jei koledžo X studentai iš pat pradžių yra intelektualesni už koledžo Y studentus. o netendencingi . Grupės poliarizacija bendruomenėse.pastebėjo Davidas Schkade ir Cassas Sunsteinas (2003). 8.9 PAVEIKSLAS Po diskusijos Diskusija sustiprino homogeniškų tendencingų ir netendencingų moksleivių grupių poliarizaciją. Labai tendencingos grupės <) (/ O E "o c C O C) < "D O Grupės poliarizacija kasdieniame gyvenime Kasdieniame gyvenime žmonės daugiausia bendrauja su tais. Berniukai. kad jie lietė ir rasines nuostatas (Myers ir Bishop. Tad mes sudarėme palyginti tendencingas ir netendencingas vidurinių mokyklų moksleivių grupes ir paprašėme jų atsakyti . Mokslininkai mano. 1970). tik renkasi priešingą ideologinę kryptį. Ar diskusijos su panašiai mąstančiais pažiūras sustiprindavo? Ar jos padidindavo atotrūkį tarp dviejų šalių? Toks klausimas buvo iškilęs man ir George Bishopui. Dėl savaiminio berniukų ir mergaičių susiskirstymo į berniukų ir mergaičių grupes laikui bėgant išryškėja jų prieš tai buvę nežymūs lyčių skirtumai." Grupės poliarizacija mokyklose. Kitą realaus gyvenimo atitikmenį laboratorijoje stebimam reiškiniui edukologai pavadino akcentuacijos („išryškinimo") reiškiniu: laikui bėgant pradiniai skirtumai tarp aukštųjų mokyklų studentų grupių dar labiau išryškėja. Tuo tarpu demokratų paskirtas teisėjas elgiasi panašiai. žaisdami vis labiau rungtyniauja ir veikia. 1970. ir studijų metais šis skirtumas sustiprėja (Pascarella ir Terenzini. Vėliau tų pačių pažiūrų žmonės būdavo izoliuojami. Nagrinėjant bylas JAV federaliniame apeliaciniame teisme. studijų metais šis atotrūkis dažniausiai dar labiau padidėja. 11 skyrių arba paprasčiausiai pažvelkite į savo draugų ratą. „respublikonų partijos paskirti teisėjai linkę balsuoti kaip respublikonai.linksmesni? Būna įvairiai. Taip pat ir nepriklausantys studentų ar studenčių draugijoms būna liberalesnių politinių pažiūrų. dėl kurių grupės nuomonės skyrėsi. Tačiau šios tendencijos išryškėja tik tarp bendraminčių teisėjų. Kalbant apie rasinius klausimus.9 pav. jog grupių nariai sustiprina bendrus polinkius. nei posėdžiaudamas bent su vienu demokratų partijos paskirtu teisėju. 1991). kad diskusijos tarp panašiai mąstančių moksleivių iš tiesų padidino pradinį atotrūkį tarp dviejų grupių (žr.) Ar kasdienis bendraminčių bendravimas sustiprina bendrą požiūrį? Ar nuobodūs tampa nuobodesni. Pastebėjome. Davidas Brooksas (2005) pastebi: Prieš diskusiją 8. kurių požiūriai panašūs į jų pačių (žr. G R U P Ė S ĮTAKA 325 Kitiems eksperimentams buvo pasirenkami klausimai. balsuoja kur kas konservatyviau. . o linksmuoliai . būdami su kitais berniukais.dar mažiau šališki. o demokratų paskirti teisėjai .į taip suformuluotus klausimus apie nuosavybės teisę ir neaptvertas namų valdas.prieš diskusiją ir po jos . pastebi Eleanor Maccoby (2002).

Kuklios vietos . 1999). kad teismai turėtų atsižvelgti į socialinius ir psichologinius reiškinius kaip į švelninančias aplinkybes? „Triukšmingos vietos . padaugėja nusikaltimų. panašiai mąstantys jos nariai ir toliau bendrauja vieni su kitais. Jei į jūsų kvartalą atsikelia gyventi „antras nekontroliuojamas penkiolikmetis. Be to. studentų. kaip socialiniai ir psichologiniai reiškiniai.. Sunstein. kad nusikalsti linkusiems paaugliams susibūrus su kitais nusikaltėliais. 2000. interneto paieškos sistema Google ir pokalbių svetainės „labai padeda mažoms grupėms suburti bendraminčius ir pavienę neapykantą sutelkti . Nuo 1976 iki 2000 metų beveik padvigubėjo skaičius tų rinkiminių apylinkių. Ar pritartumėte. sustiprindami bendras tendencijas. Elektroninis paštas bei internetinės pokalbių svetainės . ir daugiau rinkėjų balsuoja už tą patį kandidatą (Bishop. Jie dažniau priskiria save „kairiesiems" arba „dešiniesiems" (Pryor ir kiti.. Pavyzdžiui. kuriose 60 proc. 1998. tiriančiam grupės poliarizaciją (Dishion ir kiti. 2004). interesams bei planams (Gerstenfeld. jei žaidžia grupė prieš grupę (Winquist ir Larson. 1983 metais centristais save vadino 60 proc. . interneto svetainėje myspace." Kaimynijos virsta aidinčiais rūmais.dar labiau susiskaidžiusi visuomenė.1.326 II dalis. diskutuojančių apie religiją. greičiausiai bus daugiau nei dvigubai didesnė už tą. teroristams. Laboratoriniuose tyrimuose rungtyniavimo dvasia ir nepasitikėjimas. traukia kuklius ir tampa dar kuklesnės. pasveikusiems nuo vėžio žmonėms atsiriboti nuo kitų žmonių susitelkiant į grupes ir atsiduodant bendriems rūpesčiams. muziką ir 1. Ar diskusijos nežodine kalba išreiškiant niuansus gali sukelti grupės poliarizaciją? Ar sustiprėja pacifistinės kovotojų už taiką nuostatos ir paaštrėja karinių grupuočių teroristiniai polinkiai? Elektroninis paštas. . apkiautėliams ir vandalams. Nesuskaičiuojama gausybė virtualių grupių internete sudaro galimybes kovotojams už taiką ir neonaciams. tarp jų nuasmeninimas ir grupės poliarizacija.žala. kurią jie padarys drauge. Kilus konfliktui bendruomenėje. kurią pirmasis penkiolikmetis padarytų būdamas vienas . Gaujų nusikalstamumą skatina tai. Gauja pavojingesnė nei pavieniai jos nariai". ir tai ne naujiena nė vienam mokslininkui. automobilius. Stojantieji į aukštąsias mokyklas rečiau laikosi „centro" politinių pažiūrų. teigia Bonita Veysey ir Stevenas Messneris (1999). traukia triukšmingus tipus ir tampa dar triukšmingesnės. 1975). dar sustiprėja. 2001).. eksperimentai parodė. o 2005aisiais . pomėgius. politiką. 2005). kad panašių savybių ir panašaus agresyvumo nariai sustiprina individualius bruožus (Cartwright. 2004). Šio proceso rezultatas Jungtinėse Valstijose ... kur nuomonės rikošetu atsimuša nuo vienminčių. 2003. skatina grupės narius žmogžudystei (Colman.tai naujos galimybės panašiai mąstantiems žmonėms rasti vieniems kitus ir telktis į grupes. 2004). McKenna ir Bargh...com yra dešimtys tūkstančių bendraminčių grupių. Iš tiesų „neprižiūrimos bendraamžių grupės" yra „svarbiausias" gyvenamojo rajono nusikalstamumo „pranašas". kuriuos individai paprastai demonstruoja žaisdami tarpusavyje. Grupės poliarizacija internete. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Dviejuose procesuose Pietų Afrikos Respublikos teismai sušvelnino bausmes sužinoję. Universitetiniuose miesteliuose studentų telkimasis į „baltųjų" draugijas bei brolijas ir etninių mažumų būrimasis į savas organizacijas stiprina socialinius tapatumus ir didina socialinių grupių antagonizmą (Sidanius ir kiti.tik 45 proc. 1991).teigia Davidas Lykkenas (1997).

nelemta diena! Ketvirtasis pilietis: Nedorėliai ir išgamos! Penktasis pilietis: O. „Kiek žinau. įsitikinęs. Prieš tapdami teroristais. Trečiasis pilietis: O. į grupę nesusibūrę žmonės niekada neišprovokuotų. . analizę. Kai kurių miestų gyventojai nemėgsta prezidento Busho. 2006). 70 proc. Jis kyla tarp žmonių. Laikui bėgant grupių nariai ima skirstyti pasaulį į „mus" ir „juos" (Moghaddam. rugsėjo 11-osios teroristai gimė ilgo proceso. Artimųjų Rytų ir Šri Lankos savižudžių teroristų tyrinėtojas. kuriame buvo panaudotas poliarizuojantis bendraminčių tarpusavio sąveikos poveikis. kurio dalis yra al Qaeda) narių tyrimo duomenimis. III veiksmas. žmonės izoliuojami nuo kitaip mąstančių. išsibarsčiusių visame pasaulyje. kilniadvasis Cezaris! Šaltinis: VVilliam Shakespeare. 2004). 2002) atkreipia dėmesį į tai. „Julijus Cezaris". Vertė A. Grupės poliarizacija teroristinėse organizacijose. Kaip žiauriai jį subadė išdavikas. kurio pavieniai. nebuvo nė vieno savižudiško teroro akto. o naudojant internetą dar efektyviau veiks tikslinę auditoriją". kuris būtų įvykdytas dėl asmeninės užgaidos. Jis spėja. t. ii scena." Teroristų organizacijos Salafi Jihad (išlamiškojo fundamentalizmo judėjimas. Tokiose grupėse cirkuliuoja ir yra perteikiama pusiau tiesa. potencialūs taikiniai dehumanizuojami. McCauley.8 skyrius. 2004 („Iškraipymų era") . 2002). Tai jūs į patį Cezarį pažvelkit. Atlikę teroristinių organizacijų. Bendraudami tarpusavyje ir niekada neatsipalaiduodami šie žmonės darosi vis sunkiau nuspėjami. surast juos! Deginkit! Naikinkit! Žudykit! Pjaukit! Galas išdavikams! į pavojingą jėgą". jų daugėjo keturis kartus greičiau negu interneto svetainių apskritai (Ariza. „Ar esate kada nors matę bent vieną Osamos bin Ladeno verbavimo vaizdo įrašą? Jie labai įspūdingi. 2005. Dėl to kyla smurtas. jų į orga- „Ziniasklaidos gausa ir visuomenės susiskaldymas reiškia. jog terorizmas nėra spontaniškas reiškinys. The Era of Distortion. šiurpulingas reginys! Antrasis pilietis: O. Kiti klausosi radijo stočių. pastebi Nacionalinės mokslo tarybos ekspertų grupė.pastebi Robertas Wrightas (2003). Arielis Merari (2002). nepalaikančių Billo Clintono. kad auklėjant būsimą savižudį teroristą svarbiausia yra grupės įtaka. netoleruojami nuomonių skirtumai (Smelser ir Mitchell. Qirko. kad plintant interneto ryšiui. Clarkas McCauley ir Mary Segal (1987. kad žmonėms tapo kur kas lengviau susiburti į bendraminčių grupes. Pavyzdžiui. vaizdas kruvinas! Antrasis pilietis: Mes juos nubausti reikalaujam! Visi: Keršto! Pirmyn. y. Vieno Haifos universitete atlikto tyrimo duomenimis teroristinių interneto svetainių nuo 1997 iki 2005 metų pabaigos padaugėjo nuo keliolikos iki 4700. jo skatinama poliarizacija didės. GRUPĖS ĮTAKA 327 atkreipkime dėmesį Grupės poliarizacija Julijaus Cezario šalininkų dialogu Shakespeare pavaizdavo poliarizuojančią bendraminčių grupės galią: Antonijus: Bet jeigu vien jo rūbas sužalotas Taip sugraudino tyras jūsų sielas. metu. Churginas." David Brooks. kuriuos suvienija bendros nelaimės. Visuomeninė situacija tai dar paaštrina. Pirmas pilietis: O.

Diskutuojant paprastai iškeliamos visai grupei žinomos idėjos. kas 6 skyriuje buvo pavadinta informacine įtaka (įtaka. dauguma kurių sustiprina vyraujantį požiūrį. diskusijos dalyviai vis tiek keičia savo poziciją (Burnstein ir Vinokur. dažnai lankydavosi mečetėje. Kitos mintys taip pat gali būti grindžiamos įtikinamais faktais. Helen visada galės sugrįžti prie pigių nuotykių romanų." Tokiuose teiginiuose dažnai būna šiek tiek informacijos apie argumentus bei užuominų apie to žmogaus poziciją aptariamu klausimu. gyvendavo drauge su kitais emigrantais musulmonais. kurio priežastis . nes ji nedaug kątepraras. Net ir nežinodami tikrosios kitų žmonių nuomonės. Svarstant. kad kiti jį priimtų arba juo žavėtųsi) pavyzdys. Larson ir kiti. grindžiamos žmogaus troškimu. juo labiau jie jas įsimena ir joms pritaria (Brauer ir kiti.žudikų poveikis vienas kitam (Zajonc. 1994. Žudynės taip pat yra grupinis reiškinys.328 II dalis. Informacinė įtaka Pasak įtikinamų aiškinimų. Dalyviai ir stebėtojai girdi tas pačias idėjas. kurie kartais įtraukdavo juos į uždaras grupes.jis jau verda terorizmo katile. . Hinsz ir kiti. kartais surandamas raktas didesnėms. Juo dažniau grupės nariai kartoja vienas kito idėjas. kad labai sunku paveikti žmogų. kaip grupės nariai vertina save kitų narių atžvilgiu. 1977. S O C I A L I N Ė ĮTAKA nizaciją įstojo būdami emigrantai. Apklausęs daugelį kaltinamųjų terorizmu Jerroldas Postas (2005) pastebi. Jei rimto romano sumanymas nepavyks. tačiau įvardydami jas dalyviai tarsi įsipareigoja nekeisti nuomonės. Aktyvus dalyvavimas diskusijoje labiau keičia požiūrį nei pasyvus klausymasis. Vienoje šių teorijų kalbama apie diskusijoje pateiktus argumentus. kad atskleidus grupių poliarizacijos paslaptį pavyks rasti kai kuriuos atsakymus. o ir nepaminėtos jos daro poveikį diskusijai (Gigone ir Hastie. Išsprendus mažas mįsles.pavyzdys to. Iš kelių pasiūlytų grupės poliarizacijos teorijų dvi išlaikė kruopščią mokslinę kritiką. veiksmingiausia antiteroristinė politika būtų neleisti potencialiems teroristams būti užverbuotiems. diskusija grupėje gimdo idėjas. Pirmoji teorija . 1997). siūliusias „abipusę emocinę ir socialinę paramą" bei „bendrojo tapatumo tobulinimą" (Sageman. kaip turėtų pasielgti rašytoja Helen. Žiūrint į ateitį. jei . o kitoje apie tai. Antroji teorija yra normatyvinės įtakos (įtakos. kas nors gali pasakyti: „Helen turėtų parašyti tą romaną. 2000). į kuriuos ne visi grupės nariai prieš tai bus atkreipę dėmesį. Stasser. 1993. 1991). bet girdėdami įtikinamus argumentus. atsirandančia susidūrus su faktais). Tačiau kad požiūris pasikeistų nepakanka vien tik išgirsti argumentus. Išvykę į svečias šalis ieškoti darbo ar išsilavinimo. Argumentai yra svarbūs patys savaime." Poliarizacijos aiškinimas Kodėl grupės pozicija būna aštresnė nei paskirų narių vidutinė nuomonė? Mokslininkai tikėjosi. 2004). jie ėmė daug dėmesio skirti savo musulmoniškajam tapatumui.

su kuriomis tapatiname save (Abrams ir kiti. ką žmonės galvoja išgirdę informaciją. nuomonė gali sutvirtėti (Tesser ir kiti.. jei atvirai. Toks pliuralistinis neišmanymas trukdo užmegzti santykius (Vorauer ir Ratner. manydami. o kiti tyli todėl. 1981). Vien tik užrašius savo idėjas besiruošiant diskusijai virtualioje erdvėje. Iš tiesų. kad tik jam vienam ne viskas aišku. Kiekvienas mano. kaip tikėjosi. pliuralistinis neišmanymas (pluralistic ignorance) Klaidingas įsivaizdavimas. Arba gal prisimenate. jog jį tylėti verčia drovumas. ar yra klausimų.) Net ir ketinimas diskutuoti kokiu nors klausimu su tokios pat kompetencijos. kodėl reikėtų rašyti rimtą romaną. Tai iliustruoja 7 skyriuje išreikštą mintį. tačiau nė vienas iš jūsų nedrįso žengti pirmo žingsnio. jie tampa laisvi dar tvirčiau reikšti savo prioritetus. tie kiti dažnai yra juos pralenkę ir laikosi tvirtesnės nuomonės. ką dauguma mano. 1990." Netrukus visi nustebote suvokę. net jei jo sėkmės tikimybė yra 4 balai iš 10. Tipiškas žmogus patars rašyti romaną. Žmonių protai nėra tuščios lentelės. ir kiekvienas studentas įsivaizduoja. pasirinkus pagrindinį įtikinėjimo būdą darosi nepaprastai svarbu. kuriose įtikinėtojai gali rašyti. 1995). kas jiems patinka. kaip jūs ir kiti grupės nariai elgėtės atsargiai ir santūriai. aš manau. norėdami būti mėgstami ir pastebėję. kiek daug bendro tarp jūsų. (Gal galite prisiminti. Be to. Kartais. mes stengiamės įvertinti savo nuomonę bei gebėjimus ir tai galime padaryti lygindami save su kitais. kaip kiti reaguos į tokius klausimus. niekas neatsiliepia. (Šis faktas primena šališką palankumą sau: visi mano išreiškią daugiau socialiai pageidautinų bruožų bei nuostatų negu vidutinis žmogus. jog jie nepajėgia. . 1990).) Diskutuodami dauguma žmonių įsitikina. 1996). bet spės. jei sėkmės tikimybė yra 5 arba 6 balai iš 10. Normatyvinė įtaka Antrasis poliarizacijos aiškinimas apima savęs lyginimą su kitais. kad kiti taip pat pritaria mūsų požiūriui. Pasak įtikinančios Leono Festingerio (1954) socialinio palyginimo teorijos. Nevaržomi klaidingai suprastos grupės normos. vos porą minučių pagalvojus kuriuo nors klausimu.8 s k y r i u s . jie dažniausiai demonstruoja pliuralistinį neišmanymą: jie nesuvokia. kol kažkas nepralaužė ledų. sakydamas: „Ką gi. bet kitaip manančiu žmogumi gali paskatinti surikiuoti savo argumentus ir užimti dar konkretesnę poziciją (Fitzpatrick ir Eagly. jaučia ar kaip reaguoja. kuriai socialiai teikiama pirmenybė (šiuo atveju idėja parašyti romaną). Tiesą pasakius. išryškėja tam tikra požiūrių poliarizacija (Liu ir Latanė. lyginant save su kitais. Hogg ir kiti. kad dauguma kitų patars rašyti tik tuo atveju. Kai prašome žmonių (kaip ir aš anksčiau prašiau jūsų) atspėti. pranokti kitų.tokios. socialinis palyginimas (sočiai comparison) Savo gebėjimų ir nuomonių vertinimas. kaip „Helen dilema". ar kiti remia tendenciją. G R U P Ė S ĮTAKA 329 1995). kaip pajutote savo požiūrio kryptį pagalvoję apie jums patinkantį arba nepatinkantį asmenį. kad kitas nenorės. galime jį tvirčiau išreikšti. kai profesorius pasitikslina. 1998). kaip norėjote su kuo nors išvykti pasilinksminti.. Gal prisimenate atvejį. Mus labiausiai įtikina „referentinės grupės" . kad viską suprato.

parsisiųsti iki tol jiems negirdėtas dainas. Ši socialinio palyginimo teorija paskatino eksperimentus. jei prieš tai nebuvo diskutavę ir įsipareigoję palaikyti socialiai palankią poziciją? Kaip rodo 8. Jie paprašė žmonių perskaityti nesuprantamą straipsnį ir paprašyti pagalbos. o nepopuliarios . jei susidurtų su „iš tiesų rimta problema. o žengia vieną žingsnį toliau. Sociologas Matthew Salganikas ir jo kolegos (2006) atliko šio reiškinio eksperimentus. Šaltinis: Myers.330 II dalis. išpopuliarinančio pasirenkamas dainas. kad kiti nesivaržys. Tai šiek tiek panašu į situaciją. stengdamiesi suprasti rašinį". kurių dalyviai būdavo supažindinami su kitų žmonių pozicija. 10 iš 10 9 iš 10 8 iš 10 7 iš 10 6 iš 10 C O 'N IE Atsargumo reikalaujantys klausimai 5 iš 10 4 iš 10 3 iš 10 2 iš 10 1 iš 10 Nesusipažinę Susipažinimas su kitų žmonių nuomone Susipažinę Dale Milleris ir Cathy McFarland (1987) šį gerai žinomą reiškinį ištyrė pritaikę laboratorinio eksperimento metodą.10 PAVEIKSLAS Sprendžiant „rizikavimo" dilemas (tokius kaip Helen atvejis).jei patiks . kokias dainas parsisiuntė ankstesni dalyviai. Norint įveikti šitokį pliuralistinį neišmanymą reikia. Nors nė vienas iš eksperimento dalyvių pagalbos neprašė. taip pat prisideda prie bandos jausmo.10 pav. kad šalia atsirastų galintis pralaužti ledus ir atskleisti bei sustiprinti bendrą reakciją. jie manė. žinia apie kitų nuomonę norą rizikuoti sustiprindavo. Tad jie klaidingai spėjo. bet ne su jų argumentais.. ką renkasi kiti. Kai kuriems atsitiktinai parinktiems dalyviams tyrėjai leido pamatyti. Ar susipažinę su kitų žmonių pozicija žmonės keičia savo atsakymus. Tačiau stebina tai. išgirdę kitų nuomonę žmonės tapdavo atsargesni. knygas ir filmus. Dėl palyginimo atsiradusi poliarizacija paprastai būna silpnesnė nei išprovokuota diskusijos. Sprendžiant „atsargumo" dilemas (kaip Rodžerio atvejis). kad išsiskirtų iš grupės? Ar tai dar kartą neįrodo mūsų poreikio būti išskirtiniais (6 skyrius)? Žinojimas.dar nepopuliaresnės. Ar jie taip elgiasi. Jie paprašė 14 341 interneto vartotojų pasiklausyti ir . kai prieš eidami balsuoti perskaitome viešosios nuomonės apklausos rezultatus arba rinkėjų nuomones. jie elgiasi šitaip. 1978. Tarp šią informaciją gavusiųjų populiarios dainos tapo dar populiaresnės. kad neprašantiems pagalbos žmonėms jos ir nereikėjo. . kad žmonės ne paprasčiausiai prisitaiko prie grupės. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 8.

JAV prezidentai ir jų patarėjai. kad kiti jaučia tą patį (socialinis palyginimas). Kad tai išsiaiškintų. APIBENDRINIMAS Grupės poliarizacija: ar grupės sustiprina mūsų nuomonę? • Diskusijos grupėje gali duoti ir teigiamus. rezultatą dažnai nulemia daugiau nei vienas veiksnys. Grupinis mąstymas: ar grupės trukdo. skatinančiam priešintis pokyčiams? Grupės poliarizacijai? Socialinis psichologas Irvingas Janisas (1971. Kad ir kaip norėtume kuo paprasčiau paaiškinti reiškinį. Grupės diskusijose dominuoja įtikinantys argumentai. abu veiksniai reiškiasi kartu. atvedusias į keletą didelių nesėkmių: • Pearl Harboras. kokie sudėtingi yra socialiniai-psichologiniai tyrimai. • Eksperimentai patvirtino dvejopą grupės įtaką: informacinę ir normatyvinę. 1982) klausė: gal šie reiškiniai padėtų paaiškinti gerus ir blogus grupinius sprendimus. kuriuos aptarėme pirmuosiuose aštuoniuose skyriuose. Kadangi žmonės yra sudėtingos būtybės. • Kasdieniame gyvenime grupė taip pat dažniausiai sustiprina nuomonę. Socialinis palyginimas visada būna susijęs su vertę nusakančiais sprendimais („Kokią bausmę reikėtų skirti?") (Kaplan. . turinčių ir faktinį. ir skatina dar labiau ją remti. GRUPĖS ĮTAKA 331 Grupės poliarizacijos analizė parodo. jis išanalizavo sprendimų priėmimo procedūras. Daugeliu klausimų. provokuojančiam konformistišką elgesį ir neigiančiam nuomonių skirtumą? Viešam įsipareigojimui. Diskusijos metu surinkta informacija dažniausiai palaiko alternatyvą kuriai iš pradžių buvo teikiama pirmenybė. kad jos priimtų optimalius sprendimus? Ar socialiniai psichologiniai reiškiniai. ar padeda priimti gerus sprendimus? Kada grupės įtaka trukdo teisingai nuspręsti? Kada grupės skatina gerus sprendimus.tiek rizikingą tiek atsargų .8 skyrius. kuriuos padarė kai kurie XX a. ką slapta palaiko visi. pro kurį mokslininkai galėjo stebėti grupės įtaką. kai aptariamas klausimas susijęs su faktais („Ar esama nusikaltimo sudėties?"). Mėgindami suprasti įdomų faktą kad grupės diskusija skatina riziką mokslininkai pastebėjo. Per 1941 metų pabaigoje įvykdytą Pearl Harboro uosto antpuolį (dėl kurio Jungtinės Valstijos įsitraukė į Antrąjį pasaulinį karą) . 1989).dominuojantį požiūrį. kaip korporacinės tarybos arba prezidento kabinetas? Ar čia yra vietos savęs pateisinimui? Šališkam palankumui sau? Tapatinimuisi su „mes". ir neigiamus rezultatus. būdingi tokioms sudėtingoms grupėms. viena teorija retai kada apima visus aspektus. kad diskusija iš tiesų sustiprina pirminį. ir kaip galima paveikti grupes. ir vertybinį aspektus. randami argumentai (informacinė įtaka) tam. Grupės poliarizacijos reiškinys tapo langu. Pastebėjus.

Tačiau pernelyg savimi pasitikintys kariuomenės vadai nesiėmė šių atsargumo priemonių. kai pritarimo siekimas yra toks dominuojantis. bendrystės jausmas kelia produktyvumą (Mullen ir Copper. aštuntojo dešimtmečio kuro kainų infliacijos." Irvingas Janisas (1971) Janisas buvo įsitikinęs. 1994). kad užgožia alternatyvių sprendimų realistinį vertinimą. prezidentas buvo priverstas atsistatydinti. Be to. argumentai atmetami. Likus dar kelioms minutėms oro žvalgybos lėktuvai galėjo pastebėti lėktuvnešius arba perspėti apie pavojų. augmenijos naikinimas ir priešo paieškų bei sunaikinimo misijos privers Šiaurės Vietnamą sėsti prie derybų stalo. • grupinis mąstymas (groupthink) „Mąstymo būdas sutelktoje grupėje. . Nuo 1964-jų iki 1967-jų prezidentas Lyndonas Johnsonas ir jo „antradienio priešpiečiuose" dalyvaujantys politikos patarėjai eskalavo Vietnamo karą.332 II dalis. susidarė milžiniškas biudžeto deficitas. nuo priešingai manančių. Nuostoliai: nuskandinta 18 laivų. kokius sprendimus jis vertina palankiai. Ir štai rezultatas: nenuskambėjo joks pavojaus signalas. kad šios klaidos atsirado pasireiškus tendencijai užgniaužti nuomonių skirtumus dėl harmonijos grupėje. Janisas manė. Sužinojęs apie pasekmes Kennedy garsiai nusistebėjo: „Kaip mes galėjome būti tokie kvaili?" Vietnamo karas. kuris leidžias suprasti. ir visiškai nepasiruošusi gintis karinė bazė buvo užpulta. 1961 metais prezidentas Johnas Kennedy ir jo patarėjai nusprendė nuversti Fidelį Castro įsiverždami į Kubą su 1400 CŽV apmokytų kubiečių pabėgėlių. kurioje mezgasi grupinis mąstymas. Netrukus beveik visi įsiveržusieji žuvo arba buvo paimti į nelaisvę. kurie ėmė skristi tiesiai į Havajus. buvimas. Tačiau priimant sprendimus darnios grupės gali atnešti nuostolių. ir tam supratingai pritars Pietų Vietnamo gyventojai. nekreipdami dėmesio į vyriausybės žvalgybos ekspertų ir beveik visų JAV sąjungininkų perspėjimus. sutelktumas. • įsiveržimas į Kiaulių įlanką. Planuojant liūdnai pasibaigusią invaziją į Kiaulių įlanką. santykinis grupės izoliavimasis direktyvinio lyderio. Irvingas Janisas apie grupinį mąstymą"). S O C I A L I N Ė ĮTAKA Havajuose esantys kariuomenės vadai gaudavo informaciją apie Japonijos rengimąsi kažkuriame Ramiojo vandenyno regione pulti Jungtines Valstijas. kad aplinkai. amerikiečiai tapo supriešinti. Jungtinės Valstijos pažemintos. Po to karinė žvalgyba prarado radijo ryšį su japonų lėktuvnešiais. kad JAV vykdomi bombardavimai iš oro. Dėl to žuvo beveik 5000 amerikiečių ir milijonas vietnamiečių. ir prezidentas netrukus pritarė išpuoliui. Plano kritika buvo užgniaužiama. Jie tęsė karą. numušta 170 lėktuvų ir žuvo 2400 žmonių. ir šį reiškinį pavadino grupiniu mąstymu (žr. o Kuba tapo dar artimesne tuometinės SSRS sąjungininke. remdamiesi prielaida. naujasis prezidentas Kennedy ir jo patarėjai mėgavosi stipria vienybės dvasia. skyrelį „Ką slepia moksliniai tyrimai. prisidėjęs prie XX a. būdingi šie požymiai: • • • draugiškumas.

Visos Janiso tirtos grupės buvo pernelyg optimistiškos. jog jo vadovaujamos karinės pajėgos prarado radijo ryšį su japonų lėktuvnešiais. ir nekreipia dėmesio į etinius bei moralinius dalykus. kad jų grupė yra savaime morali. 1992. pavyzdžiui. ir tai sutrukdė joms pastebėti gresiančio pavojaus ženklus. kaip Kennedy administracija nusprendė įsiveržti [Kiaulių [lanką. net tokio įvykio tikimybė buvo atmesta kaip neįmanoma. kurią buvau pastebėjęs mažose sutelktose grupėse. Kai po to analizavau kitas JAV užsienio politikos nesėkmes ir Votergeito skandalo dangstymą pastebėjau tuos pačius žalingus grupinius procesus.8 s k y r i u s . Pirmieji du grupinio mąstymo požymiai skatina pervertinti grupės galią ir teisingumą. Prezidento Johnsono „antradienio priešpiečių" nariai praleisdavo kur kas daugiau laiko aiškindami ir pateisindami karo eskalavimą nei iš naujo apmąstydami priimtus sprendimus ir juos įvertindami. kad japonai tikriausiai ruošiasi apsupti Honolulu Deimantinį Smaigalį. Šie simptomai yra kolektyvinė disonanso mažinimo forma. 1994). Kennedy ir jo patarėjai patikėti kvailu ir chaotišku CŽV planu? Pradėjau spėlioti. Japonai taip ir padarė. • Visuotinis tikėjimas grupės moralumu. t Nepažeidžiamumo iliuzija. . Williamas Fulbrightas abejojo dėl invazijos į Kubą moralumo. vyriausiasis Pearl Harboro jūrų pajėgų vadas. Kennedy grupė žinojo. Iš pradžių buvau suglumęs: kaip galėjo tokie protingi bei įžvalgūs žmonės kaip Johnas F. Išgirdęs. Grupių nariai užsidaro savame minčių rate: t Racionalizavimas. ar čia nepasireiškė kokia nors psichologinė infekcija. kai grupės nariai stengiasi išsaugoti teigiamą grupės pojūtį susidūrę su grėsme (Turner ir kiti. kad patarėjas Arthuras Schlesingeris jaunesnysis ir senatorius J. kolektyviai pateisindamos savo sprendimus. Grupės atmeta iššūkius. Vėlesni tyrimai (kuriems iš pradžių padėjo mano dukra Charlotte. kad subtilūs grupėms būdingi procesai trukdė jiems atidžiai įvertinti riziką ir pasiginčyti. pasireiškianti. (1918-1990) Grupinio mąstymo požymiai Remdamasis archyvine medžiaga ir dalyvių bei stebėtojų prisiminimais. Grupės nariai mano. rengusi baigiamąjį vidurinės mokyklos darbą) mane Irvingas Janisas įtikino. G R U P Ė S ĮTAKA 333 ką slepia moksliniai tyrimai Irvingas Janisas apie grupinį mąstymą Mintis apie grupinį mąstymą man šovė į galvą skaitant Arthuro Schlesingerio ataskaitą apie tai. pajuokavo. Kiekviena iniciatyva skatino tik gynybą ir teisinimąsi. tačiau kai Kimmelas šaipėsi iš šios minties. Tačiau komanda neatsižvelgė į šias moralines dvejones ir jų neaptarė. admirolas Kimmelas. Janisas nustatė aštuonis grupinio mąstymo požymius. socialinis konformiškumas ar bendros nuomonės paieška.

Nepaisydamas keturių perspėjimų apie priekyje stūksančius ledkalnius ir sargybinio maldavimų duoti žiūronus." John Stuart Mill. Adolfo Hitlerio patarėjas Albertas Speeras (1971) Hitlerį supusią atmosferą apibūdino kaip tokią. nariai savo priešus laiko pernelyg blogais. kad jo režimą be vargo gali nuversti vienas būrys.buvo pasakęs kapitonas). kai prezidento Johnsono padėjėjas Billas Moyersas atvyko į posėdį. Dauguma posėdžio dalyvių į prezidento repliką sureagavo pritariamai. Tiems. tai užgauliojimus. 379). 255) priekaištavo sau: „Per daug tylėjau per tuos lemtingus pasitarimus Kabineto salėje. ypač tiems. Jie pradeda suprasti. jog Castro kariuomenė yra tokia silpna. galinčios priversti suabejoti bendro nutarimo efektyvumu ar moralumu. o liaudies parama tokia menka. Ir galiausiai. kuriems būdingas grupinis mąstymas. kurie suabejodavo grupės nuomone ir planais. virsdavo nuolat patvirtinamu fantastiniu iliuzinio pasaulio vaizdu. tariamas konsensas tariamai patvirtina grupės sprendimą. kiekviena saviapgaulė būdavo pabrėžtinai išryškinama tarsi kreivų veidrodžių salėje. • • Grupinis mąstymas „Titanike".svarbiausias ir autoritetingiausias asmuo . • Proto sargai. Dar daugiau. išskyrus tai. Priešingai. nors mano kaltės jausmą švelnino supratimas. 1859 („Apie laisvę") • Stereotipiškas požiūris į oponentą. kad šis nemato be žiūronų. kuris nė kiek nepriminė niūraus išorinio pasaulio. grupė jaučia spaudimą būti vieninga: • Spaudimas elgtis konformistiškai.įsakė visu greičiu plaukti pirmyn į nakties tamsą Vyravo nepažeidžiamumo iliuzija („Net Dievas negalėtų paskandinti šio laivo". prezidentas pajuokavo: „Štai. On Liberty. kurioje spaudimas prisitaikyti užgniauždavo bet kokį kryptelėjimą į šalį. . ir visi šie veidai buvo mano (p. jos nariai duodavo griežtą atkirtį pasitelkdami tai argumentus. Kennedy šalininkai įtikino save. arba per silpnais ir neintelektualiais. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Rasti geriausią problemos sprendimą galima tik laisvai jį aptarus. p. Jokie išoriniai veiksniai nesutrikdė šimtų nesikeičiančių veidų vienodumo. jog būčiau išvadintas įkyriu.334 II dalis. Savicenzūra ir spaudimas nesuardyti konsenso sukuria vieningumo iliuziją. Kartą. kad jais nepasitiki." Jungtinių Valstijų sekretorius Deanas Rushas nuslėpė diplomatijos ir vyriausybės žvalgybos ekspertų perspėjimus." Vieningumo iliuzija. Ir dar buvo „proto sargas" („Titaniko" telegrafistas. Toks tariamas konsensas buvo mūsų aptartais nesėkmių atvejais. vien tik savo veido atspindį. Trečiajame Reiche tokių korektyvų nebuvo. nesugebėjęs perduoti kapitonui Smithui paskutinio ir išsamiausio perspėjimo apie ledkalnius). Nuomonių skirtumo nebuvimas sukūrė vieningumo iliuziją: Normaliomis aplinkybėmis nuo realybės atitrūkusius žmones atsitokėti priverčia aplinkinių pašaipa ir kritika. grupės nariai savo nuogąstavimus užgniauždavo arba atmesdavo. Praslinkus keliems mėnesiams po įsiveržimo į Kiaulių įlanką Arthuras Schlesingeris (1965. Kadangi nesutarimai dažnai trikdydavo. atvyko ponas Liaukimės Bombardavę". kad būtų galima leistis su jais į diskusijas. Taip pat buvo daromas spaudimas (įgulos nariai šaipėsi iš sargybinio. Savicenzūra. Kai kurie grupės nariai saugo ją nuo informacijos. kurie priklausė aukščiausiam sluoksniui. kad prieštaraudamas mažai ką pasiekčiau. ir atmetė jo nuogąstavimus). Kolektyvų. kad jie galėtų atremti planuotus veiksmus. . kapitonas Edvvardas Smithas . Nemačiau nieko. o grupė siekdavo vieningumo. Prieš Kiaulių įlankos antpuolį Robertas Kennedy pasivedėjo Schlesingerį į šalį ir pasakė: „Neprieštarauk.

5. 1989). 7. Didelis stresas ir netikėjimas. Grupinis mąstymas gali sukliudyti ieškoti priešingos informacijos. o taip pat ir kiti mokslininkai. kurį palankiai vertina lyderis ar kiti įtakingi asmenys. 2. ją aptarti ir svarstyti kitas galimybes (žr. 3. Silpna pasirinktų sprendimų rizikos analizė. Nesirūpinimas metodiškomis informacijos paieškos ir įvertinimo procedūromis. kad išdrįstų pasisakyti (Granstrom ir Stiwne. 5. 8. kad abu . 1. Proto sargai. Negebėjimas iš naujo įvertinti kitas alternatyvas. kai lyderis pritaria idėjai ir kai grupė atsiriboja nuo priešingų požiūrių. Tikėjimas savaiminiu grupės moralumu. 8. 3. o ne nuo realios grėsmės. 6.ir Saddamas Husseinas. kuri dažniausiai patvirtindavo jų prielaidas: Irako prielaidą. Nevykusių sprendimų ženklai Neišsami alternatyvų apžvalga. Grupinio mąstymo teorijos kritika Nors Janiso idėjos bei pastebėjimai sulaukė milžiniško dėmesio. esą galima pasipriešinti įsiveržusioms pajėgoms. 7. Negebėjimas dirbti atsižvelgiant į aplinkybes. kad galima rasti geresnį sprendimą už tą. 5. Grupinio mąstymo požymiai Nepažeidžiamumo iliuzija. 1998. 1977. 4. 2. McCauley. mano. 3. Kolektyvinis racionalus pagrindimas. • grupės teikia pirmenybę daugumos požiūrį patvirtinančiai. Duomenys buvo retrospektyvūs. Grupės izoliuotumas. Vieningumo iliuzija. analizė Šaltinis: Janis ir Mann. kad grupiniu mąstymu galima paaiškinti ir karą Irake.11 PAVEIKSLAS Teorinė grupinio mąstymo nepritariančius invazijai. ir po to netrukus suklestės demokratija. Atrankos paklaida apdorojant turimą informaciją. Stereotipinis požiūris į kitas grupes. . 1998). nutildė prieštaraujančius ir gaudavo filtruotą informaciją.11 pav. Britų psichologai Benas Newellas ir Davidas Lagnado (2003) mano. G R U P Ė S ĮTAKA 335 Socialinės sąlygos 1. ir Jungtinių Valstijų prielaidą. o ne jam prieštaraujančiai informacijai (Schulz-Hardt ir kiti. Savicenzūra. Bushas buvo apsistatę vienminčiais patarėjais. Vėliau atlikti eksperimentai atskleidė. Direktyvinė lyderystė. Situacija. kad po sėkmingos invazijos seks trumpas taikios okupacijos laikotarpis. 1998). 132. Tiesioginis spaudimas nepritariantiems. 2. Didelis sutelktumas. 2000). gali paskatinti priimti nevykusius sprendimus (McCauley.8 s k y r i u s . kad pavaldiniai jaučiasi per daug silpni arba nesaugūs. kai kurie mokslininkai juos vertina skeptiškai (Fuller ir Aldag.). 1998. Jie. ir George W. tad Janisas galėjo pasirinkti jo teoriją patvirtinančius atvejus. Šitaip jie tapo prezidento „proto sargais'' saugodami jį nuo nemalonių faktų. 4. p. 1. 6. t'Hart. Prasta informacijos paieška. kad t direktyvinė lyderystė kartais būna susijusi su nekokybiškais sprendimais dėl to. 8. Nuomonių sutapimo paieška 4. Neišsami tikslų apžvalga.

Ieškodamas sąlygų. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Tiesa gimsta draugiškuose ginčuose. ji keisis. 1998. Janiso (1982) rekomendacijose užkirsti kelią grupiniam mąstymui yra daug efektyvių grupinių procedūrų. Ištyrę daugybę tikrų įvykių Phillipas Tetlockas su bendradarbiais (1992) priėjo išvadą. trukdžiusius 1962 metais buvusiai SSRS įrengti raketines bazes Kuboje. kurie toliau ją keistų. kad nekinta tik nepatikrinama teorija. Kartais dvi ar daugiau galvų būna geriau nei viena. Tobulų teorijų nėra. 1997). Saugios. kad net teisingai parinkus grupines procedūras kartais priimami pragaištingi sprendimai. Sutelktoje grupėje vyraujančios normos gali skatinti konsensą. apsikeisdami savo straipsnių rankraščiais. tikrindami idėjas. o veikiau „kiek ši teorija aprėpia empirinę sritį ir kaip ji turi būti patobulinta". darni komanda gali prisidėti prie sprendimų kokybės. 1998. Ji privalo keistis. Analizuodamas grupinio mąstymo teorijos kritiką.