SOCIALINĖ
PSICHOLOGIJA

SOCIALINĖ

PSICHOLOGIJA
David G.Myers

POLIGRAFIJA IR INFORMATIKA

FP

UDK 316.6 Mi-92

Versta iš: David G. Myers, Social Psychology, 9th ed. The McGraw-Hill Companies, Inc, 2007, ISBN 978-0-07-353189-2

Iš anglų kalbos vertė Donatas Masilionis Mokslinė redaktorė dr. Dalia Bagdžiūnienė Redaktorė Laima Arnatkevičiūtė

Original edition copyright O 2008 by The McGraw-Hill Companies. All rights reserved. No part of this publication may be reproduced or distributed in any form or by any means, or stored in a database or retrieval system, without the prior written consent of The McGrawHill Companies, Inc., including, but not limited to, in any network or other electronic storage or transmission, or broadcast for distance learning. Lithuanian edition copyright © 2008 by Poligrafija ir informatika. All rights reserved. © Vertimas į lietuvių kalbą, Donatas Masilionis, 2007 ISBN 978-9986-850-60-1 © UAB „Poligrafija ir informatika", 2008

Turinys I
Apie autorių Pratarmė 14 15

1 skyrius. Įvadas į socialinę psichologiją Kas yra socialinė psichologija? Svarbiausios socialinės psichologijos tezės Mes kuriame savo socialinę tikrovę Mūsų socialinė intuicija dažnai būna stipri, tačiau kartais pavojinga Socialinė aplinka formuoja mūsų elgseną Asmeninės nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat formuoja elgseną Socialinė elgsena - tai ir biologinė elgsena Socialinės psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime Apibendrinimas Socialinė psichologija ir žmogiškosios vertybės Akivaizdūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Subtilūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Subjektyvūs mokslo aspektai Psichologinėse sąvokose slypi vertybės Apibendrinimas Aš jau seniai tai žinojau: ar socialinė psichologija nėra paprasčiausias sveikas protas? Atkreipkime dėmesį. Ašjau seniai tai žinojau Apibendrinimas Tyrimo metodai: kaip tiria socialinė psichologija Hipotezių formulavimas ir tikrinimas Koreliaciniai tyrimai: natūralių ryšių atradimas Koreliacija ir priežastingumas Apklausos Eksperimentiniai tyrimai: priežasties ir pasekmės paieška Kontrolė: manipuliavimas kintamaisiais Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas: didysis korektorius Eksperimento etika Laboratorinių tyrimų apibendrinimas ir pritaikymas gyvenime Apibendrinimas :

19 20 22 22 23 25 26 26 27 27 28 28 29 29 30 32

32 35 37 37 37 39 40 42 44 44 46 47 49 50 51

Post scriptum: kodėl aš parašiau šią knygą

6

TURINYS

I dalis. SOCIALINIS MĄSTYMAS 2 skyrius. Aš socialiniame pasaulyje Dėmesio centras ir iliuzijos Mokslinių tyrimų išvada.Kaijaudinamės dėl to, kad atrodome susijaudinę Apibendrinimas Savojo Aš samprata: kas aš esu? Mūsų pasaulio centras: kaip mes suvokiame save Nuoroda į save Galimi Aš Socialinio Aš raida Mūsų atliekami vaidmenys Socialinis tapatumas Socialiniai palyginimai Sėkmė ir nesėkmė Aplinkinių nuomonė „Aš" ir kultūra Ką slepia moksliniai tyrimai. Hazel Markus apie kultūrinę psichologiją Savęs pažinimas Elgesio paaiškinimas Elgesio prognozavimas Mokslinių tyrimų išvada. Sąmoningos valios iliuzija Jausmų prognozavimas Savianalizės išmintis ir iliuzijos Apibendrinimas Savęs vertinimas Savęs vertinimo motyvacija Tamsioji savęs vertinimo pusė Apibendrinimas Suvokiama savikontrolė Saviveiksmingumas Kontrolės pobūdis Išmoktas bejėgiškumas versus apsisprendimas Per plataus pasirinkimo kaštai Apibendrinimas Šališkas palankumas sau Teigiamų ir neigiamų įvykių aiškinimas Ar mes visi galime būti geresni už vidutiniokus? Atkreipkime dėmesį Šališkas palankumas sau - kaip aš myliu save? Leiskite suskaičiuoti būdus Nepagrįstas optimizmas

52 53 54

Tariamas vienodumas ir išskirtinumas Kas yra šališkas palankumas sau Mintys apie savęs vertinimą ir šališką palankumą sau Padedantis prisitaikyti šališkas palankumas sau Trukdantis prisitaikyti šališkas palankumas sau

92 93 94 94 95 96 97 97 98 99 101

56 57 57 57 58 59 59 59 60 60 61 61 62

Apibendrinimas Prisistatymas Tariamas kuklumas Savęs menkinimas Įspūdžio valdymas Apibendrinimas Post scriptum: dvejopa tiesa išdidumo pavojai, teigiamo mąstymo galia 3 skyrius. Socialiniai įsitikinimai ir vertinimai Kaip suvokiame savo socialinę aplinką? Sužadinimas Įvykių suvokimas ir interpretavimas Įsitikinimų tvarumas

101 102 103 104 105 107 109 110 111 112 113 113 114 115 116 119 119 120 120 121 123 124 125 125 127

66 67 68 69 70 71 73 74 75 76 76 79 79 80 80 82 84 86 86 87 88

Prisiminimų apie save ir savo pasaulį konstravimas Savo nuostatų praeityj e atkūrimas Ankstesnio elgesio atkūrimas Apibendrinimas Kaip sprendžiame apie socialinę aplinką? Intuityvūs vertinimai Intuicijos galia Intuicijos apribojimai Perdėta savikliova Patvirtinimo šališkumas Kaip išvengti perdėtos savikliovos Euristika: trumpiausias protavimo kelias Tipiškumo euristika Pasiekiamumo euristika Faktams prieštaraujantis mąstymas Iliuzinis mąstymas Iliuzinė koreliacija Kontrolės iliuzija Nuotaika ir vertinimai Mokslinių tyrimų išvada. Neigiamos emocijos lemia investuotojųpesimizmą Apibendrinimas

128 129 130 130

89 90

Kaip traktuojame socialinę aplinką? Priežastingumo priskyrimas: žmogui ar situacijai

TURINYS

7

Numanomos savybės Racionalios atribucijos Pagrindinė atribucijos klaida Kodėl mes darome atribucijos klaidą? Perspektyvinis ir situacinis supratimas Kodėl tyrinėjame atribucijos klaidas Apibendrinimas Socialinės aplinkos lūkesčiai Atkreipkime dėmesį. Išsipildymo psichologija vertybinių popierių biržoje Mokytojų lūkesčiai ir moksleivių mokymosi rezultatai Kaip iš kitų sulaukti to, ko tikimės Apibendrinimas Išvados Atkreipkime dėmesį. Kaip mąsto žurnalistai: pažintinis šališkumas žiniasklaidoje Apibendrinimas Post scriptum: mintys apie intuicijos galimybes ir jos 4 skyrius. Elgesys ir nuostatos Kaip nuostatos lemia elgesį? Kada nuostatos prognozuoja elgesį Kada socialinė įtaka tam, ką sakome, yra mažiausia ribas

132 132 133 136 136 140 141 141

Nepakankamas pateisinimas Ką slepia teorija. Leonas Festingeris apie disonanso sušvelninimą Disonansas priėmus sprendimus Savęs suvokimas Raiškos būdai ir nuostatos Per didelis pateisinimas ir vidinė motyvacija Teorijų palyginimas Disonansas kaip sužadinimas

172

174 175 176 177 179 181 182 183 183 184

142 142 144 146 147

Savęs suvokimas, kai sau neprieštaraujama Apibendrinimas Post scriptum : kaip elgesiu pakeisti save

II dalis. SOCIALINĖ ĮTAKA

186

149 150 150 152 153 155 155

5 skyrius. Genai, kultūra ir lytis Kokią įtaką mums daro žmogiškoji prigimtis ir kultūrinė įvairovė? Genai, evoliucija ir elgsena Kultūra ir elgsena Atkreipkime dėmesį. Kultūrinis gyvūnas Kultūrinė įvairovė Normos: laukiamas elgesys Kultūriniai panašumai Mokslinių tyrimų išvada. Praeiviųprasilenkimas Rytuose ir Vakaruose Apibendrinimas Kaip paaiškinti lyčių panašumus ir skirtumus? Savarankiškumas versus poreikis būti susijusiam

187

188 189 191 192 193 194 195

Ką slepia moksliniai tyrimai. Mahzarin R. Banaji apie eksperimentinės socialinės psichologijos atradimą Kada kiti veiksniai mažiausiai veikia elgseną 156 156

196 199 199 201 203 204 205 207 207 208 210 211 213 214 214 215 216 216

Kada nagrinėjamos konkrečiam elgesiui būdingos nuostatos .. 157 Kada nuostatos būna tvirtos Mokslinių tyrimų išvada. Jūs negavote laiško: prietarai pranašauja diskriminuojantį elgesį Apibendrinimas Kada elgesys lemia nuostatas? Vaidmenys Kada žodis tampa įsitikinimu Atkreipkime dėmesį. Žodis virsta įsitikinimu „Kojos tarpduryje" reiškinys Piktybiški ir moralūs veiksmai Tarprasinis bendravimas ir rasinės nuostatos Socialiniai judėjimai Apibendrinimas Kodėl elgesys veikia nuostatas? Prisistatymas: įspūdžio valdymas Savęs pateisinimas: pažintinis disonansas 159 161 161 162 163 164 164 166 168 168 170 170 170 171 158

Socialinis dominavimas Agresija Seksualumas Apibendrinimas Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natūralus? Lytis ir poros pasirinkimo prioritetai Mintys apie evoliucinę psichologiją Atkreipkime dėmesį. Evoliucijos mokslas ir religija Lytis ir hormonai Apibendrinimas Kultūra ir lytis: kultūros diktatas? Skirtingi lyčių vaidmenys skirtingose kultūrose Lyčių vaidmenų pokyčiai bėgant laikui Bendraamžių perduodama kultūra

8

TURINYS

Apibendrinimas Kokią išvadą galime padaryti apie genus, kultūrą ir lytį? Biologija ir kultūra Ką slepia moksliniai tyrimai. Alice Eagly apie lyčių panašumus ir skirtumus Situacijos galia ir žmogus Apibendrinimas Post scriptum: ar turėtume laikyti save socialinio pasaulio produktais, ar architektais? 6 skyrius. Konformizmas Kas yra konformizmas? Apibendrinimas Klasikiniai konformizmo tyrimai Sherifo normų kūrimo tyrimai Mokslinių tyrimų išvada. Užkrečiamas žiovulys Atkreipkime dėmesį. Masinė apgaulė Ascho studija apie grupės daromą spaudimą Milgramo paklusnumo eksperimentai Milgramo eksperimentų etika Kokios paklusnumo priežastys? Atstumas iki aukos Atkreipkime dėmesį. Aukų suasmeninimas Valdžios artumas ir teisėtumas Institucinė valdžia Išlaisvinantis grupės poveikis Mintys apie klasikinius tyrimus Elgsena ir nuostatos Ką slepia moksliniai tyrimai. Stanley Milgramas apie paklusimą Situacijos galia Pagrindinė atribucijos klaida Apibendrinimas Kaip nuspėti galimą konformistiškumą? Grupės dydis Vieningumas Sutelktumas Padėtis Viešoji reakcija Ankstesnių įsipareigojimų nebuvimas Apibendrinimas Kodėl elgiamasi konformistiškai? Apibendrinimas

218 218 218

Kas elgiasi konformistiškai? Asmuo Kultūra Socialiniai vaidmenys

252 253 254 254 256 257 257 257 258 259 260 261 264 265 265 265 266 267 267 268 270

220 220 221

Vaidmenų sukeitimas Apibendrinimas Ar norime būti kitokie? Reaktyvusis pasipriešinimas

222 223 224 225 225 226 228 230 230 232 234 235 235 236 237 238 238 239 239

Unikalumo įrodymas Apibendrinimas Post scriptum: kaip būti individualybe bendruomenėje 7 skyrius. Įtikinėjimas Kokie yra įtikinėjimo būdai? Pagrindinis būdas Šalutinis būdas Skirtingi būdai skirtingiems tikslams pasiekti Apibendrinimas Kokie yra įtikinėjimo elementai? Kas sako? Pranešėjas Patikimumas Patrauklumas ir simpatijos Mokslinių tyrimų išvada. Eksperimentai su virtualia socialine tikrove Ką sako? Pranešimo turinys Logika versus emocijos Prieštaringumas Vienpusiai versus dvipusiai argumentai Pirmumas versus naujumas

272 273 273 276 277 279 280 280 282 285 285 287 289 289 291 291 291 292 292 293

240 241 243 245 245 246 247 248 248 249 249 250 250 252

Kaip sakoma? Komunikavimo kanalas Aktyvi patirtis ar pasyvus priėmimas? Asmeninė versus žiniasklaidos įtaka Kam sakoma? Auditorija Kokio jie amžiaus? Apie ką jie mąsto? Apibendrinimas Ekstremalus įtikinėjimas: kaip įdiegiami kultai? Nuostatas kuria elgsena Klusnumas gimdo pritarimą „Kojos tarpduryje" reiškinys Įtikinimo elementai Pranešėjas Pranešimas

TURINYS

9

Auditorija Grupės poveikis Apibendrinimas Kaip galima atsispirti įtikinėjimui? Asmeninio įsipareigojimo sustiprinimas Ką slepia moksliniai tyrimai. IVilliamas McGuire apie nuostatos stiprinimą Įsitikinimų išbandymas Kontrargumentai Pritaikomumas: inokuliacijos (nuostatų stiprinimo) programos Vaikų apsauga nuo bendraamžių spaudimorūkyti Vaikų apsauga nuo reklamos įtakos Išvados apie nuostatų stiprinimą Apibendrinimas Post scriptum: kaip būti atviram, tačiau ne naiviam

293 294 295 296 296

„Polinkio į riziką" atvejis Ar grupės sustiprina nuomones? Grupės poliarizacijos eksperimentai Grupės poliarizacija kasdieniame gyvenime Atkreipkime dėmesį. Grupės poliarizacija Poliarizacijos aiškinimas

322 324 324 325 327 328 328 329 331

296 297 297 298 298 299 300 301

Informacinė įtaka Normatyvinė įtaka Apibendrinimas Grupinis mąstymas: ar grupės trukdo, ar padeda priimti gerus sprendimus? Grupinio mąstymo požymiai Ką slepia moksliniai tyrimai. Irvingas Janisas apie grupinį mąstymą Grupinio mąstymo teorijos kritika

331 333

333 335 336 337 339 340 340 341 342 342 343

301

Kaip išvengti grupinio mąstymo Grupinis problemų sprendimas

8 skyrius. Grupės įtaka Kas yra grupė? Apibendrinimas Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti žmonės? Kitų žmonių buvimas Minia: didelė kitų žmonių sankaupa Kodėl mus sužadina kitų žmonių buvimas? Nuogąstavimas dėl įvertinimo Dėmesio išblaškymas Kitų žmonių buvimas Apibendrinimas Socialinis dykinėjimas: ar būdami grupėje žmonės stengiasi mažiau? Daug rankų mažai dirba Socialinis dykinėjimas kasdieniame gyvenime Apibendrinimas Nuasmeninimas: kada būdami grupėje žmonės netenka savojo Aš? Kai kartu darome tai, ko nedarytume vieni Grupės dydis Fizinis anonimiškumas Sužadinanti ir dėmesį blaškanti veikla Savimonės susilpnėjimas Apibendrinimas Grupės poliarizacija: ar grupės sustiprina mūsų nuomonę?

303 304 305 305 305 308 309 309 310 310 310

Ką slepia Nobelio premija. Dvi galvos geriau nei viena Apibendrinimas Mažumos įtaka: kaip paskiri žmonės veikia grupę? Nuoseklumas Pasitikėjimas savimi Pasitraukimas iš daugumos Ar lyderystė yra mažumos įtaka?

Atkreipkime dėmesį. Transformacinė bendruomenės lyderystė 345 Apibendrinimas Post scriptum: ar grupės mums kenkia? III dalis. SOCIALINIAI SANTYKIAI 346 346 348

311 312 314 316 9 skyrius. Prietarai: antipatija kitokiam Kokia prietarų prigimtis ir kaip jie mus veikia? Prietarai: subtilūs ir atviri Rasiniai prietarai 317 317 318 318 320 321 322 Ar rasiniai prietarai nyksta? Prietarų subtilybės Nesąmoningi prietarai Prietarai lyčių atžvilgiu Lyčių stereotipai Seksizmas: palankus ir priešiškas Diskriminacija pagal lytį Apibendrinimas 322 Kokie yra socialiniai prietarų šaltiniai? 349 351 353 353 354 355 357 358 358 359 360 361 361

10

TURINYS

Socialinė nelygybė: nevienoda socialinė padėtis ir prietarai Socializacija Autoritarinė asmenybė Religija ir prietarai Konformizmas Institucinė parama Apibendrinimas Kokie yra motyvaciniai prietarų šaltiniai? Frustracija ir agresija: atpirkimo ožio teorija Socialinio tapatumo teorija: kai jaučiamės pranašesni už kitus Šališkumas vidinei grupei Socialinės padėties, savigarbos ir priklausymo poreikis Suinteresuotumas vengti prietarų Apibendrinimas Kokie yra pažintiniai prietarų šaltiniai? Kategorizavimas: žmonių skirstymas į grupes Spontaniškas kategorizavimas Suvokti panašumai ir skirtumai Skirtingumas: išsiskiriančių žmonių suvokimas Skirtingi žmonės Gyvi pavyzdžiai Ypatingi įvykiai Atribucija: ar pasaulis teisingas? Šališkas palankumas grupei Teisingo pasaulio reiškinys Apibendrinimas Kokios yra prietarų pasekmės? Amžini stereotipai Diskriminacijos poveikis: išsipildanti pranašystė Stereotipo grėsmė Ar stereotipai paverčia žmonių sprendimus tendencingais? Ką slepia moksliniai tyrimai. Claude Steele apie stereotipų grėsmę Stiprūs stereotipai yra svarbūs Stereotipai aiškinimą ir prisiminimus paverčia šališkais Apibendrinimas Post scriptum: ar galime sušvelninti prietarus? 10 skyrius. Agresija: kai žeidžiame kitus Kas yra agresija? Kokios yra agresijos teorijos? Agresija kaip biologinis reiškinys Instinktų teorija ir evoliucinė psichologija Nervinių procesų įtaka

362 363 363 364 365 366 368 368 368 369 370 372 374 375 375 375 376 377 379 379 381 382 383 384 385 387 387 387 389 390 392

Genų įtaka Biocheminė įtaka Agresija kaip atsakas į frustraciją Patikslinta frustracijos-agresijos teorija Santykinė deprivacija Agresija kaip išmokta socialinė elgsena Agresijos nauda Išmokimas stebint Apibendrinimas Kas lemia agresyvumą? Nemalonūs įvykiai Skausmas Karštis Išpuoliai Sužadinimas Agresijos užuominos Žiniasklaidos įtaka: pornografija ir seksualinis smurtas Iškreiptas seksualinės tikrovės suvokimas Agresija prieš moteris Mokymas kritiškai vertinti žiniasklaidą Žiniasklaidos įtaka: televizija Televizijos poveikis elgsenai Televizijos poveikis mąstymui Žiniasklaidos įtaka: kompiuteriniai žaidimai Kokius žaidimus žaidžia vaikai Kompiuterinių žaidimų poveikis vaikams Ką slepia moksliniai tyrimai. Craigas Andersonas apie smurtinius kompiuterinius žaidimus Grupės įtaka Mokslinių tyrimų išvada. Ar provokuojamos grupės agresyvesnės už pavienius asmenis? Apibendrinimas

403 404 405 407 408 409 409 410 412 412 412 412 413 415 415 416 418 419 419 421 422 424 427 429 429 430

432 433

435 436 436 436

393 394 394 396 396 398 400 401 401 402 402

Kaip mažinti agresiją? Katarsis? Atkreipkime dėmesį. Klinikinio tyrėjo Martino Seligmano katarsio analizė Socialinio išmokimo požiūris Apibendrinimas Post scriptum : kaip keisti smurtą palaikančią kultūrą 11 skyrius. Patrauklumas ir intymumas: simpatijos ir meilės jausmas Kas lemia draugystę ir patrauklumą? Art(im)umas

438 439 441 441

443 446 447

TURINYS

11

Tarpusavio sąveika Tarpusavio sąveikos laukimas Paprasčiausia ekspozicija

447 448 449

Post scriptum : kaip mylėti 12 skyrius. Pagalba Kodėl padedame? Socialiniai mainai ir socialinės normos Atpildas

490 492 494 494 495

Atkreipkime dėmesį. Mums patinka tai, kas susiję su mumis.... 450 Fizinis patrauklumas Patrauklumas ir pasimatymai Suderinamumas Fizinio patrauklumo stereotipas Ką slepia moksliniai tyrimai. Ellen Berscheid apie patrauklumą Ką reiškia - patrauklus? Panašumas versus kito papildymas Ar panašūs žmonės buriasi draugėn? Ar priešybės traukia? Ką slepia moksliniai tyrimai. Jamesas Jonesas apie kultūriną įvairovę Mums patinka tie, kuriems patinkame mes Atkreipkime dėmesį. Blogis stipresnis už gėrį Atribucija (priskyrimas) Savivertė ir patrauklumas Kaip pasiekti, kad kiti jus vertintų Tarpasmeninių santykių nauda Apibendrinimas Kas yra meilė? Aistringoji meilė Aistringosios meilės teorija Meilės variacijos: kultūra ir lytis Draugiškoji meilė Apibendrinimas Kas sudaro sąlygas artimiems santykiams? Prieraišumas Prieraišumo stiliai Teisingumas Ilgalaikis teisingumas Suvoktas teisingumas ir pasitenkinimas Atsiskleidimas Atkreipkime dėmesį. Ar internetas sukuria intymumą, ar izoliaciją? Apibendrinimas Kaip nutraukiami santykiai? Skyrybos Išsiskyrimo procesas Apibendrinimas 484 486 486 487 488 490 .• 465 466 467 468 468 468 470 472 472 473 474 475 476 Ali 478 478 479 480 480 481 482 458 458 462 462 465 453 453 455 456

Ką slepia moksliniai tyrimai. Dennisas Krebsas apie gyvenimo patirtį ir profesinius interesus Vidinis atpildas Socialinės normos Evoliucinė psichologija Giminaičių globa Abipusiškumas Pagalbos teorijų palyginimas ir įvertinimas Tikrasis altruizmas Atkreipkime dėmesį. Empatinio altruizmo nauda ir kaina Apibendrinimas Kada padedame? Liudininkų skaičius Pastebėjimas 496 497 500 503 504 505 506 507 510 5ll 5ll 512 513

Ką slepia moksliniai tyrimai. Johnas M. Darley apie liudininkų reakciją Interpretavimas Atsakomybės prisiėmimas Dar kartą apie tyrimų etiką Pagalba, kai kas nors jau padeda Laiko trūkumas Panašumas Mokslinių tyrimų išvada. Vidinės grupės nariųpanašumas ir pagalba Apibendrinimas Kas skatina padėti? Asmenybės bruožai Religiniai įsitikinimai Apibendrinimas Kaip sustiprinti paslaugumą? Mažiau neapibrėžtumo, daugiau atsakomybės Kaltės jausmas ir rūpinimasis savo įvaizdžiu Altruizmo socializavimas Moralinio įsitraukimo ugdymas Altruizmo modeliavimas Praktinis mokymasis Atkreipkime dėmesį. Žydųgelbėtojųpoelgiai ir nuostatos 521 523 524 524 525 527 527 527 529 530 530 531 533 533 513 514 516 517 519 519 520

12

TURINYS

Paslaugumo priskyrimas altruistiniams motyvams Žinių apie altruizmą įgijimas Apibendrinimas

534 535 535

IV dalis. SOCIALINĖS PSICHOLOGIJOS TAIKYMAS 14 skyrius. Socialinė psichologija klinikoje Kas iškreipia klinikinių sprendimų tikslumą? 582 583 584 585 586 587 589 590 591 591 592 592 592

Post scriptum: socialinės psichologijos žinių taikymas gyvenime .. 536

13 skyrius. Konfliktai ir jų sprendimas Kas sukelia konfliktą? Socialinės dilemos Kalinio dilema Bendrų išteklių tragedija Socialinių dilemų sprendimas Konkurencija Suvoktas neteisingumas Klaidingas suvokimas Veidrodinis įvaizdžio suvokimas Pernelyg supaprastintas mąstymas Suvokimo poslinkis Mokslinių tyrimų išvada. Klaidingas suvokimas ir karas Apibendrinimas Kaip pasiekti taiką? Kontaktas Ar desegregacija gerina požiūrį į kitą rasę? Kada desegregacija pagerina požiūrį į kitą rasę? Mokslinių tyrimų išvada. Santykiai, kurie galėjo būti Bendradarbiavimas Bendra išorinė grėsmė sutelkia Atkreipkime dėmesį. Kodėl svarbu, kas nugalės? Aukštesni tikslai skatina bendradarbiauti

537 539 539 539 541 543 546 548 549 550 552 553 554 554 555 555 556 557 559 560 561 563 564

Iliuzinė koreliacija Pavėluota nuomonė ir perdėta savikliova Pasitvirtinančios diagnozės Klinikinių ir statistinių prognozių palyginimas Išvados geresniam gydymui Apibendrinimas Atkreipkime dėmesį. Gydytojo požiūris Kokie pažintiniai procesai lydi elgsenos problemas? Depresija Iškraipymas ar realizmas? Ar negatyvus mąstymas yra depresijos priežastis, ar pasekmė? Ką slepia moksliniai tyrimai. Shelley Taylor apie teigiamas iliuzijas Vienišumas Kai jaučiamės vieniši ir atstumti Kai neigiamai galvojame apie kitus Nerimas ir drovumas Kai abejojame savo gebėjimais socialinėse situacijose Perdėtas situacijos suasmeninimas Sveikata, liga ir mirtis Reakcija į ligą Emocijos ir sveikata Optimizmas ir sveikata Apibendrinimas

593

594 597 597 597 598 599 599 600 600 603 604 606 607 607 608 608 609 610 611 612 612 613 614

Kolektyvinis mokymasis pagerina nuostatas rasių atžvilgiu .... 565 Atkreipkime dėmesį. Branchas Rickey, Jackie Robinsonas ir beisbolo atsinaujinimas Grupė ir aukštesnio lygmens tapatumai Bendravimas Derybos Tarpininkavimas Arbitražas Sutaikinimas Laipsniškas ir abipusis įtampos mažinimas (LAĮM) Taikymai realiose situacijose Apibendrinimas Post scriptum: asmens ir bendruomenės teisių konfliktas 567 568 570 570 571 575 576 576 577 578 579

Kokie yra socialiniai psichologiniai požiūriai į gydymą? Vidinių pokyčių sužadinimas išorine elgsena Išėjimas iš uždaro rato Socialinių įgūdžių mokymas Aiškinimo stiliaus terapija Pokyčių išsaugojimas pasitelkus vidines sėkmės atribucijas Psichoterapijos kaip socialinio poveikio priemonės taikymas Apibendrinimas Kaip socialiniai santykiai stiprina sveikatą ir gerovę? Artimi santykiai ir sveikata Pasitikėjimas ir sveikata

TURINYS

13

Skurdas, nelygybė ir sveikata Artimi santykiai ir laimė Draugystė ir laimė Santuoka ir laimė Apibendrinimas Post scriptum : kaip jaustis laimingesniam

615 616 616 617 619 619

Mokslinių tyrimų išvada. Grupės poliarizacija natūralioje teismo aplinkoje Ar dvylika galvų geriau nei viena? Ar šešios galvos taip pat gerai kaip dvylika? Iš laboratorijos į gyvenimą: imituojamos ir realios prisiekusiųjų žiuri Apibendrinimas 653 654 651 652 652

15 skyrius. Socialinė psichologija teisme Ar liudytojų parodymai patikimi? Įtikinamų liudytojų įtaka Kai akys apgauna Klaidingos informacijos efektas Atkreipkime dėmesį. Liudytojo parodymai Perpasakojimas Kaip sumažinti klaidų kiekį Mokslinių tyrimų išvada. Atsakomosios reakcijos poveikis liudytojams Mokyti policijos tardytojus Kaip sumažinti klaidų skaičių per akistatą Mokyti prisiekusiuosius Apibendrinimas Kokie kiti veiksniai daro įtaką prisiekusiųjų sprendimams? Teisiamojo savybės Fizinis patrauklumas Panašumas į prisiekusiuosius Teisėjo nurodymai Papildomi veiksniai Apibendrinimas Kas daro įtaką prisiekusiajam? Prisiekusiųjų supratingumas Nurodymų supratimas Statistinės informacijos supratimas Kaip pasiekti didesnio prisiekusiųjų supratingumo Prisiekusiųjų atranka „Mirties bausmės" prisiekusieji Apibendrinimas Kokią įtaką prisiekusiesiems daro grupė? Mažumos įtaka Grupės poliarizacija Atlaidumas

621 623 623 624 627 628 630 630

Post scriptum : kaip išmintingai vadovautis psichologijos mokslu 655

16 skyrius. Socialinė psichologija ir aprūpinta ateitis Aplinkos kvietimas imtis veiksmų Apibendrinimas Kaip užtikrinti aprūpintą gyvenimą Naujosios technologijos 657 658 661 661 661 662 664 664 665 665 668 669 670

631 632 633 634 636

Vartojimo mažinimas Apibendrinimas Socialinė psichologija apie materializmą ir turtus Stiprėjantis materializmas Turtai ir gerovė Materializmas nuvilia

636 636 637 638 640 642 642 643 643 643 644 645 645 647 648 649 649 650 650

Žmogaus gebėjimas prisitaikyti Polinkis lyginti save su kitais Atkreipkime dėmesį. Socialinis palyginimas, priklausymas ir laimė Aprūpintos ateities ir išlikimo link Moksliniųtyrimųišvada. Nacionalinės gerovės matavimai Apibendrinimas Post scriptum : kaip šiuolaikiniame pasaulyje gyventi atsakingai? Epilogas Sąvokų žodynėlis Bibliografija Rodyklės

671 672 674 674

675 676 678 687 776

Apie autorių I
Ajovos universitete įgijęsfilosofijosdaktaro laipsnį, Davidas Myersas (David Myers) savo profesinę veiklą plėtoja Mičigano Hope koledže, kuriame skaito daugybę psichologijos kursų ir kur jam suteiktas profesoriaus vardas. Hope koledžo studentai buvo jį pakvietę pasakyti kalbą per iškilmingą aukštosios mokyklos baigimo diplomų teikimo ceremoniją ir išrinkę „įžymiu profesoriumi". Myerso moksliniai straipsniai paskelbti beveik keturiasdešimtyje studijų bei periodinių leidinių, tarp jų Science, American Scientist, Psychological Science ir American Psychologist. Myersas rašo ne tik mokslinius straipsnius bei vadovėlius. Jo šviečiamojo pobūdžio tekstų psichologijos klausimais yra paskelbta beveik keturiasdešimtyje žurnalų, pradedant Today s Education ir baigiant Scientific American. Jis taip pat yra išleidęs plačiam skaitytojų ratui skirtų knygų, pavyzdžiui, The Pursuit of Happiness („Laimės siekimas") ir Intuition: Its Powers and Perils („Intuicija: jos galia ir pavojai"). Davidas Myersas buvo Žmonių santykių komisijos pirmininkas, padėjo įkurti materialinės paramos skurstančioms šeimoms centrą, yra pasakęs šimtus kalbų koledže ir įvairiose bendruomenėse. Remdamasis savo patirtimi, jis taip pat yra parašęs straipsnių bei studiją^ Quiet World („Tylos pasaulis") apie kurtumą. Psichologas aktyviai dalyvauja kuriant technologijas žmonėms su sutrikusia klausa (interneto tinklapis hearingloop.org). Davidas Myersas ištisus metus į darbą važinėja dviračiu ir žaidžia krepšinį. Davidas ir Carol Myersai turi du sūnus ir dukterį.

Mokant klasikinės literatūros. Jis turėtų skatinti skaitytoją mąstyti . gamtos mokslų. Nutariau perteikti socialinės psichologijos pagrindus kaip to reikalauja intelektualioji laisvųjų menų tradicija. konformizmą ir savarankiškumą. praplėsti mūsų mąstymo ribas. kad jos stilius turėtų būti ir solidžiai mokslinis. meilę ir neapykantą. galime draugiškai ištiesti ranką? Atsakymai į šiuos ir daugelį kitų klausimų (tai šios mano knygos misija) praplečia savęs suvokimo ribas ir leidžia pajusti mus veikiančias socialines jėgas. išlaisvinti jį nuo dabarties apribojimų. Tikiuosi. filosofijos.Pratarmė I Nors žmonijos istorija tęsiasi daugybę šimtmečių. ir šiltai žmogiškas. kad mano knyga padės skaitytojui tapti įžvalgesniu. moksliniai žmogaus socialinės elgsenos tyrimai prasidėjo vos prieš šimtmetį. Socialinė psichologija irgi siekia šių tikslų. užuot sugniaužę kumštį. Jis turėtų atskleisti svarbius socialinius reiškinius taip. . tačiau socialiniai psichologai jau gali atsakyti į daugelį intriguojančių klausimų: • • • Kaip mūsų sąmoningas ir nesąmoningas mąstymas valdo poelgius? Kodėl kartais žeidžiame kitus. ieškoti principinių sąsajų su kasdieniais įvykiais. įsivaizdavau. pagrįstas griežtais faktais ir intelektualiai provokuojantis. Daugelio žmogaus elgesio priežasčių dar nepavyko atskleisti. o kartais vienas kitam padedame? Kas sukelia socialinius konfliktus ir kaip. laisvųjų menų lavinimo sistema siekia suteikti žinių. analizuoti. Kokią idėjų puotą siūlo socialinė psichologija! Taikydami gausybę įvairių tyrimo metodų. sukaupėme reikšmingų įžvalgų apie įsitikinimus ir iliuzijas. kaip juos supranta ir aiškina mokslas.tyrinėti. Kai man buvo pasiūlyta parašyti šią knygą.

kaip klaidingas suvokimas gali kliudyti tarprasiniams santykiams. Šios dalies pabaigoje analizuojami konfliktai ir jų sprendimo būdai. Knygos tekstas paįvairinamas intarpais. pavyzdžiui. Fredui B.16 PRATARMĖ Struktūra Knygos įžanginiame skyriuje apžvelgiami socialinėje psichologijoje taikomi tyrimo metodai. kuriame pakartojamos esminės sąvokos ir tezės. Intarpuose „Atkreipkime dėmesį" labiau įsigilinama į skyriuje aptartą temą. Jie gali svyruoti nuo prietarų iki agresijos. ką parašiau aš (ir turbūt nė vienas nesutiktų su viskuo. Apibrėžimus rasite ir knygos pabaigoje esančiame sąvokų žodynėlyje. Timothy C. Amy Bradfield (Ajovos universitetas). Padėkos Nors ant šios knygos viršelio . Shawn Meghan Burn (Kalifornijos politechnikos universitetas). Dorothea Braginsky (Fairfieldo universitetas). prie jos rengimo prisidėjo visas mokslininkų būrys. Kiekvieną skyrių baigiu rubrika „Post scriptum". kodėl žiovaujame. Ketvirtojoje dalyje apžvelgiama. grupių įtaka. konformizmas. Pirmojoje dalyje nagrinėjamas socialinis mąstymas: kaip suprantame save ir vieni kitus. Kiekviena knygos dalis prasideda trumpa įžanga. nuo simpatijos iki pagalbos. Couture (Niu Hempšyro koledžas). siekdamas paskatinti skaitytoją mąstyti. ekologijos srityse ir teismuose. Galenui V. Nors apie tai užsimenama kiekviename skyriuje. Davidui Bussui (Teksaso universitetas). Cordovai (Jeilio universitetas). Taip skaitytojas supažindinamas su tais dalykais. Brownui (Vašingtono universitetas). George Bishopui (Singapūro nacionalinis universitetas). kad skaitytojui būtų lengviau suvokti jo struktūrą. Poskyryje „Svarbiausios socialinės psichologijos tezės" apžvelgiamos svarbiausios knygos temos: socialinės tikrovės kūrimas. Susanai Beers (Sweet Briaro koledžas). skaitytojai perspėjami.subtilios mus veikiančios socialinės jėgos: kultūrinė nuostatų prigimtis. Charlesui Danieliui Batsonui (Kanzaso universitetas). socialinė intuicija. kurie kartais būna neigiami. siekiama išsiaiškinti. mokslą bei populiariąją kultūrą. Russellui Clarkui (Šiaurės Teksaso universitetas). pateikiant apibrėžimą.tik viena pavardė. Bodenhausenui (Šiaurės Vakarų universitetas). Trečiojoje dalyje aptariami socialiniai santykiai. Steve Baumgardneriui (Viskonsino Eau Claire universitetas). Be to. kurie yra tarsi tiltas. kas parašyta). Norėdamas. Paraštėse rasite ne tik apibrėžimus. kas paskatino juos susidomėti vienu ar kitu klausimu ar socialiniu reiškiniu. paraštėje. kaip ankstesniuose skyriuose aptartos sąvokos taikomos realiame gyvenime. Martinui Boltui (Kalvino koledžas). Chertkoffui (Indianos universitetas). kuriais. Kiekvienas poskyris pradedamas trumpa apžvalga. kurioje. įdomesni eksperimentai. Dianai T. šioje dalyje išsamiau apžvelgiamas socialinės psichologijos principų taikymas sveikatos priežiūros. o kartais . apie kuriuos bus kalbama toliau. kad ši struktūra būtų kuo aiškesnė. apžvelgiančia svarbiausius klausimus. Kiekvienas skyrius pradedamas trumpu turiniu. kiekvieną skyrių dalijau į tris-keturis poskyrius. Jerome M. intuicijoje ir aiškinimuose. Noriu nuoširdžiai padėkoti už pagalbą Mike Aamodtui (Radfordo universitetas). įtikinėjimas. jų pasiūlymai padėjo tobulinti šią knygą. Ypač dėkoju Stevenui Spenceriui (Vaterlo universitetas) už jo įnašą į 9 skyrių („Prietarai"). Brockui (Ohajo universitetas). Bryantui (Lojolos universitetas Čikagoje). Robertui Arkinui (Ohajo universitetas). Thomasui Cafferty (Pietų Karolinos universitetas). o baigiamas apibendrinimu. pateikiu keletą provokacinių klausimų. kiek tiesos yra mūsų įspūdžiuose. religiją. Knygos struktūra pagrįsta socialinės psichologijos apibrėžimu.teigiami. Intarpuose „Mokslinių tyrimų išvada" įdėmiau apžvelgiama mokslinio tyrimo eiga. biologinė elgsena ir socialinės psichologijos principų taikymas kasdieniame gyvenime. socialinės aplinkos įtaka. sportą. kaip elgiasi praeiviai gatvėje. kad nauji atradimai gali pasirodyti akivaizdūs ir žinomi. kuriuose aprašomi įvairūs mokslinių tyrimų aspektai. Cynthiai Crown . Nors nė vienas iš šių žmonių neatsako už tai. bet ir citatų iš įvairių senųjų bei šiuolaikinių šaltinių. jungiantis socialinę psichologiją ir literatūrą. Svarbiausios sąvokos tekste paryškintos. šalia. Karen A. Antrojoje dalyje aptariama socialinė įtaka . asmeninės nuostatos ir polinkiai (dispozicijos). Intarpuose „Ką slepia moksliniai tyrimai" rasite mokslininkų pasakojimus apie tai. Jonathonui D.

Alice H. Scottui Piousui (Veslio universitetas). Carie Forden (Klariono universitetas). JoNell Strough (Vakarų Virdžinijos universitetas). Kennethui Fosteriui (Niujorko universitetas). Royce Singletonui Jr. Gershaw (Vakarų Arizonos koledžas). Paului Paulusui (Teksaso universitetas Arlingtone). Joachimui Kru- . Carolynai Whitney (Šv. Travisui Langley (Hendersono universitetas). Edwardui Jonesui (Prinstono universitetas). Gary Welse (Ajovos universitetas). Ericui Sykesui (Indianos universitetas Kokomo). Stephenui Fugitai (Santa Klara universitetas). Annie McManus (Parklendo koledžas). Kurtui Bonieckiui (Centrinio Arkanzaso universitetas). Douglasui Kenrickui (Arizonos universitetas). Johnui W. Hiltonui (Mičigano universitetas). Smithui (Kentukio universitetas). Jamesui L. Danieliui N. R. Nicholasui Reutermanui (Pietų ilinojaus universitetas Edvardsvilyje). Joachimui Kruegeriui (Brauno universitetas). Madeleinei Fugere (Rytų Konektikuto universitetas). Maritai Inglehart (Mičigano universitetas). Helenai E. Sheldonui Solomonui (Skidmoro koledžas). Meighan Johnson Dorterio koledžas). Timothy J. Richardui A. Davidui McMillenui (Misisipės universitetas). Allenui Hartui (Amhersto koledžas). Elizabethai Tanke (Santa Klaros universitetas). Matthew Spackmanui (Brighamo Youngo universitetas).Lovelio universitetas). Rhodai Unger (Montklero universitetas). Smith (Grand Valey universitetas). Maurice J. Vannui Scottui (Armstrongo Atlanto universitetas). Ann L. Janicei Kelly (Perdju universitetas). pateikusiems savo komentarus apie rengiamą knygą: Nancy L. Ashton (Richardo Stoktono koledžas Niu Džersyje). Philipui Finney (Pietryčių Misūrio universitetas). Levesque (Elono universitetas). Jackui Croxtonui (Niujorko universitetas Fredonijoje). Homerui Stavely (Kyno koledžas). (Holy Kroso koledžas). Tresmainei Grimes (Ajonos koledžas). Garoldui Stasseriui (Majamio universitetas). Ridge (Brighamo Youngo universitetas). Williamui Fromingui (Pasiflk psichologijos mokykla). Leandre Fabrigariui (Queen's universitetas). Ellenai E. Stephenui Slane (Klyvlendo universitetas). Davidui A. C. Sandrai Sims Patterson (Spelmano koledžas). Midge Wilson (DePaulo universitetas). Deanai Julkai (Portlendo universitetas). Pastorino (Valencijos bendruomenės koledžas). Chesteriui Insko (Šiaurės Karolinos universitetas). Judi Jones (Pietų Džordžijos koledžas). Maijorie Krebs (Ganono universitetas). Dianei Martichuski (Kolorado universitetas). Mike Wessellsui (Randolfo-Makono koledžas). Fried (Vinonos universitetas). Anthony Doobui (Toronto universitetas). Martinui Kaplanui (Šiaurės Ilinojaus universitetas). Paului Nesselroadei Jr. Williamui Titusui (Arkanzaso technikos universitetas). Davidui Dunningui (Kornelio universitetas). Eagly (Šiaurės Vakarų universitetas). Robertui Millardui (Vasaro koledžas). Snyderiui (Kanzaso universitetas). Lindai Šilkai (Masačiusetso. Kasseriui (Nokso koledžas). McHoskey (Rytų Mičigano universitetas). Tomui Gilovichui (Kornelio universitetas). Stevenui H. Arthurui Milleriui (Majamio universitetas). Christinei M. Mclntoshui (Denverio universitetas). Jonathanui Iuzzini (Teksaso A&M universitetas). Weber (Šiaurės Karolinos universitetas Aševilyje). Toddui D. Milesui Jacksonui (Portlendo universitetas). Terry E. Suzannei Kieffer (Hjustono universitetas). Kiplingui Williamsui (Perdju universitetas). Nelsonui (Kalifornijos universitetas). Robertui D. Michaelio universitetas). Danieliui M. Williamui Ickesui (Teksaso universitetas Arlingtone). Pettijohn (Mersihursto koledžas). Markui Snyderiui (Minesotos universitetas). Tomui Tyleriui (Niujorko universitetas). Wesley Schultzui (Kalifornijos universitetas San Markose). (Simpsono koledžas). Billy Van Jonesui (Abilene krikščioniškasis koledžas). Ranaldui Hansenui (Oklendo universitetas). Wegneriui (Harvardo universitetas). Linkey (Maršalo universitetas). Charlesui Kiesleriui (Misūrio universitetas). K.PRATARMĖ 17 (Ksaviero universitetas). Elaine Hatfield (Havajų universitetas). Norbertui Kerrui (Mičigano Universitetas). Mary Stewart Van Leeuwen (Rytų koledžas). Stuartui Oskampui (Klaremonto universitetas). Baronui (Montgomerio bendruomenės koledžas). Traci Craig (Aidaho universitetas). Nicolei Schnopp-Wyatt (Pikevilio koledžas). Charlesui Stangorui (Marylendo universitetas Koledž Parke). Carrie B. Dennisui Foxui (Ilinojaus universitetas Springfilde). Teru Morton (Vanderbilto universitetas). Bertui Hodgesui (Gordono koledžas). Bernardui Whitley (Balio universitetas). Labai dėkoju visiems. Mary Alice Gordon (Pietų metodistų universitetas). Chrisui O'Sullivanui (Buknelio universitetas). Darrenui Newtsonui (Virdžinijos universitetas).

Gretchen Sechrist (Bufalo universitetas. Rusty Mclntyre (Amhersto koledžas). Christopheriui Trego (Floridos bendruomenės koledžas Džeksonvilyje). Bendradarbiavimas su šiais žmonėmis pavertė knygos kūrimą džiugia ir skatinančia patirtimi. Cynthiai Reed (Taranto apygardos koledžas). David G. Michaeliui Olsonui (Tenesio universitetas Noksvilyje). Gregui Poolui (St. Mary universitetas). Diannei Leader (Džordžijos technologijos institutas).org . Kim MacLin (Šiaurės Ajovos universitetas). Michellei R. Deborah Long (Rytų Karolinos universitetas). Elissai Wurf (Mulenbergo koledžas). Amy Lyndon (Rytų Karolinos universitetas). Dougui Woody (Šiaurės Kolorado universitetas). Myers davidmyers. Cheryl Terrance (Šiaurės Dakotos universitetas).18 TURINYS egeriui (Brauno universitetas). Dėkoju visai knygos leidimą organizavusiai komandai. Niujorko universitetas). Rainey (Indianos universitetas-Perdju universitetas Indianapolyje).

tačiau kartais pavojinga Socialinė aplinka formuoja mūsų elgseną Asmeninės nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat formuoja elgseną Socialinė elgsena .Įvadas į socialinę psichologiją Kas yra socialinė psichologija? Svarbiausios socialinės psichologijos tezės Mes kuriame savo socialinę tikrovę Mūsų socialinė intuicija dažnai būna stipri.tai ir biologinė elgsena Socialinės psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime Socialinė psichologija ir žmogiškosios vertybės Akivaizdūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Subtilūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Aš jau seniai tai žinojau: ar socialinė psichologija nėra paprasčiausias sveikas protas? Atkreipkime dėmesį. Aš jau seniai tai žinojau Tyrimo metodai: kaip tiria socialinė psichologija Hipotezių formulavimas ir tikrinimas Koreliaciniai tyrimai: natūralių ryšių atradimas Eksperimentiniai tyrimai: priežasties ir pasekmės paieška Laboratorinių tyrimų apibendrinimas ir pritaikymas gyvenime Post scriptum: kodėl aš parašiau šią knygą .

žmonės. Visas šaltinio aprašas pateikiamas knygos gale esančiame literatūros sąraše. 59-60. Prancūzų filosofas ir rašytojas Jeanas Paulis Sartre (1946) tikrai sutiktų su tuo. kad mes. Kas yra socialinė psichologija? socialinė psichologija (sočiai psychology) Mokslas apie žmonių mąstymą. Socialinė psichologija įsiterpusi tarp psichologijos ir sociologijos. kalbėjo ir šypsojosi tarsi tokia ir būtų. ji labai skyrėsi nuo tos žavios ir gražios būtybės. daugiau dėmesio kreipia į individus. kaip individai apskritai vienas kitą suvokia ir veikia. nes jos mus formuoja ir lemia mūsų galimybes" (p. „Mes negalime būti atskirti nuo situacijų. Apie pirmuosius socialinės psichologijos eksperimentus buvo rašyta vos daugiau nei prieš šimtmetį (1898). Šioje knygoje šaltiniai nurodomi skliausteliuose. Socialinė psichologija yra mokslas. Pelenė sugebėjo patekti į didelę puotą. Tiksliau pasakius. nuolanki ir nepatraukli. . kuriuose dažniausiai naudojami eksperimentai. Despotiškos pamotės akivaizdoje Pelenei teko vaidinti vienokį vaidmenį. 1. kas liepta." Herman Melville V ienas vyras turėjo pasipūtusią ir savanaudę žmoną. Socialinė psichologija vis dar tebėra jauna mokslo šaka. ne iš karto ją atpažino. tad. o pirmosios socialinės psichologijos publikacijos pasirodė apie 1900 metus Prancūzijoje. jei lyginsime ją su sociologija (mokslu apie santykius tarp žmonių ir žmonių grupių). Tačiau.1 paveikslą). tirdama juos tokiais metodais. kad jai dera dirbti. kas čia papasakota apie Pelenę. perfrazuota). Socialinė psichologija. tai mokslinis žmonių nuomonių apie kitus. anksti suprato. kurios taip pat buvo pasipūtusios ir savanaudės. Neįtikėtina? Klausydamiesi šios pasakos privalome skaitytis su situacijos galia.„Mūsų gyvenimus sieja tūkstančiai nematomų gijų. kurią matė princas. „visų pirma esame tam tikrų aplinkybių veikiamos būtybės". Palyginti su asmenybės psichologija. įtakos jiems ir santykių tyrinėjimas (žr. Tik XX a. Kai vėliau įsimylėjęs princas pamatė skurdžiai atrodančią Pelenę ją žeminusiuose namuose. kurioje atkreipė gražaus princo dėmesį. įtaką kitiems ir tarpusavio santykius. kęsti užgauliojimus ir nesistengti pranokti savo seserų. O vyro duktė buvo miela ir maloni. socialinė psichologija mažiau dėmesio kreipia į individų skirtumus ir daugiau į tai. krikštamotės fėjos padedama. Namuose Pelenė buvo sulindusi į savo kiautą. Ši moteris augino dvi dukras. ypatingą dėmesį skiriantis mūsų požiūriui į vienas kitą ir abipusiam poveikiui. kurią mes žinome kaip Pelenę. 2005). todėl vaikščiojo. tiriantis mus supančių aplinkybių įtaką. Ši miela ir maloni dukra. Italijoje ir Vokietijoje (Smith. Per puotą ji jautėsi gražesnė. Jis buvo įsitikinęs.

. Ir tik po Antrojo pasaulinio karo.1 PAVEIKSLAS Socialinė psichologija yra. Kaip pamatysime 6 skyriuje. Socialinį mąstymą • Kaip mes suvokiame save ir kitus • Kuo mes tikime • Mūsų sprendimai • Mūsų nuostatos Socialinę įtaką • Kultūra ir biologinė prigimtis • Reikalavimai. jie gali įžeidžiančiai elgtis ir šitaip skatinti laukiamą priešiškumą. eksperimento rezultatai buvo gąsdinantys: beveik du trečdaliai eksperimento dalyvių visiškai pakluso įsakymui. sunkiai gebančiam išmokti reikiamą kiekį žodžių. Jis atliko eksperimentą.1 s k y r i u s . . grūdo j u o s į dušus ir nuodijo dujomis.. kad žmonės vykdė įsakymus. kai psichologai ėmė kūrybingai tyrinėti įtikinėjimą ir kareivių moralę. Kaip žmonės galėjo taip siaubingai elgtis? Ar jie buvo normalūs? Tuo susidomėjo Stanley Milgramas (1974). Laimingai vedę žmonės kandžią savo sutuoktinio pastabą („Kodėl tu niekada nepadedi daiktų į savo vietą?") susies su išorinėmis priežastimis („Jam tikriausiai šiandien buvo sunki diena"). kokį jį matome šiandien. laukdami iš savo sutuoktinio priešiškumo. kurio metu buvo liepiama sukelti vis stipresnį elektros šoką eksperimento dalyviui. kaip mes j a s interpretuojame. kuriems privalome paklusti • Įtikinėjimas • Žmonių grupės Socialinius santykius • Išankstinės nuostatos • Agresija • Patrauklumas ir intymumas • Pagalba ketvirtajame dešimtmetyje socialinė psichologija įgavo dabartinį pavidalą. Socialinė psichologija tiria mąstymą. keldama kiekvienam iš mūsų aktualius klausimus. Be to. mūsų socialinis elgesys keičiasi ne tik keičiantis aplinkybėms. ĮVADAS Į S O C I A L I N Ę P S I C H O L O G I J Ą 21 Socialinė psichologija yra mokslas apie 1. Nelaimingai vedę žmonės tą pačią pastabą aiškins bjauriu charakteriu („Jis visada priešiškai nusiteikęs!") ir todėl gali į ją atitinkamai reaguoti. šis mokslas tapo toks aktualus. bet ir priklausomai nuo to. tarpusavio įtaką. Jie varė kalinius į traukinius. santykius. Ar galėtumėte paklusti žiauriam įsakymui? Kaip nacistinė Vokietija galėjo sugalvoti sunaikinti šešis milijonus žydų ir įgyvendinti šį s u m a n y m ą ? Šie žiaurumai vyko iš dalies dėl to. Štai keletas pavyzdžių: Kokią socialinio pasaulio dalį mes paprasčiausiai įsivaizduojame? Kaip paaiškės vėlesniuose skyriuose.

jaučiame nepaliaujamą poreikį aiškinti savo elgseną. Kaip mes reaguosime į draugo įžeidimą. 1951 metais vykusios amerikietiškojo futbolo rungtynės tarp Prinstono ir Dartmuto universitetų komandų yra klasikinis pavyzdys.ją aprėpiančios temos? Daugelyje akademinių sričių dešimčių tūkstančių tyrimų rezultatus. Socialiniai psichologai tiria nuostatas ir įsitikinimus. 1954. taip pat žr. kurių niekada nereikėtų pamiršti" sąrašas. 1988).tai buvo šiurkščiausios ir bjauriausios varžybos abiejų universitetų istorijoje. ar tai vertinsime kaip priešiškumą. kad pasipinigautų. meilę ir neapykantą. Prinstono „AllAmerican" komanda buvo užpulta būriu. Kokios situacijos skatina žmones būti paslaugius arba godžius? Ar tam tikra kultūrinė aplinka. tarkime. nes mes skirtingai mąstome. žaidėjai sugrūsti į krūvą ir galiau- . Kokios koncepcijos yra socialinės psichologijos svarbiausių idėjų pagrindiniame sąraše? Kokias temas ar pamatinius principus dar ilgai reikėtų prisiminti po to. skatina paslaugumą? Šiuos klausimus jungia viena bendra gija: mintis apie tai. Mes kuriame savo socialinę tikrovę Mes. melodiją ir harmoniją. kuris išsamiau pristatomas tolesniuose skyriuose (žr. kaip nors ją pagrįsti ir šitaip padaryti ją tvarkingą. nuspėjamą ir kontroliuojamą. rezultatai buvo tokie patys: praeiviai nugvelbė didžiąją pinigų dalį (Bowen. 1. Loy ir Andrews. kad dingo 1 900 000 dolerių.2 paveikslą). žmonės. Jūs ir aš galime skirtingai reaguoti į panašias situacijas. Biologija mums siūlo tokius principus. Būtent tai ir tiria socialinė psichologija. tūkstančių tyrėjų išvadas ir šimtų teoretikų įžvalgas galima sujungti į kelias pagrindines idėjas. Keleto sustojusių automobilių vairuotojai padėjo surinkti 100 000 dolerių. kaip natūralioji atranka ir prisitaikymas. Kai po kelių mėnesių panašūs incidentai pasikartojo San Franciske ir Toronte. kur kas daugiau vairuotojų sustojo. 1981). Muzika priklauso nuo mūsų supratimo apie ritmą. Sprendžiant iš to. kaimo arba mažo miestelio. ar tiesiog kaip nesėkmingą dieną.22 ĮŽANGA Padėti? Ar pasipelnyti? Vieną rudens dieną O h a j o valstijos Kolumbo mieste iš šarvuoto automobilio iškrito maišai su pinigais. Svarbiausios socialinės psichologijos tezės Kokios yra svarbiausios socialinės psichologijos išvados . Sociologija remiasi socialinės struktūros ir organizacijos koncepcijomis. kaip nuomonės veikia interpretacijas (Hastorf ir Cantril. kai pamiršite daugumą detalių? Toliau pateiktas mano sudarytas „didžiųjų idėjų. Šios varžybos išgarsėjo kaip pagiežos rungtynės . ir du milijonai dolerių išsibarstė gatvėje. prisitaikymą ir nepriklausomumą. priklausys nuo to. kaip žmonės vieni kitus vertina ir kaip bendrauja tarpusavyje.

1 skyrius. Dažniausiai gana greitai ir tiksliai. abiejose komandose buvo sužeistų. tačiau kartais pavojinga Mes intuityviai jaučiame baimę (ar skristi pavojinga?). o kartais ir pavojinga 3. kaip mes suvokiame pasaulį ir save. Socialinė elgsena tai ir biologinė elgsena 7. Įvyko muštynės. Svarbu. Studentai atliko mokslininkų stebėtojų vaidmenis ir sekė kiekvieną taisyklių pažeidimą bei pažeidėjus. Pavyzdžiui. Socialinė įtaka formuoja elgseną 5. kad kontroliuojame padėtį? Ar save laikome pranašesniais. Jei elgesys yra nuoseklus ir išskirtinis. jei kas nors dažnai laido kandžias pastabas. Nuostatos formuoja elgseną SOCIALINIS M Ą S T Y M A S S O C I A L I N Ė ĮTAKA 4. Mūsų įsitikinimai apie save taip pat svarbūs. Šios varžybos niekaip nederėjo su tarpuniversitetinės sporto lygos aukštesniosios klasės aristokratiškumu. Intuityviai mes visi esame mokslininkai. galima nuspręsti. mes tai priskirame prie charakterio savybių. Ar šie „stebėtojai" galėjo būti nešališki? Pavyzdžiui.2 PAVEIKSLAS Svarbiausios socialinės psichologijos tezės siai sulaužytomis nosimis jėga išvaryti iš žaidimo. Mūsų socialinė intuicija dažnai būna stipri. Išvada: objektyvi realybė egzistuoja. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 23 SVARBIAUSIOS SOCIALINĖS PSICHOLOGIJOS TEZĖS 1. o kartais pozityvūs SOCIALINIAI SANTYKIAI Socialinės psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime SOCIALINĖS PSICHOLOGIJOS TAIKYMAS 1. ir pradėti jo vengti. Jausmai ir veiksmai kitų žmonių atžvilgiu kartais būna negatyvūs. Mūsų socialinė intuicija yra stipri. ar menkesniais? Atsakymai į šiuos klausimus lems mūsų emocijas ir veiksmus. tačiau mes į ją dažnai žvelgiame pro savo įsitikinimų bei vertybių akinius. kiek to reikia kasdienybėje. perprantame žmonių elgseną. Intuicija da- . Prinstono universiteto studentai pastebėjo dvigubai daugiau savo varžovų taisyklių pažeidimų nei pamatė jų kolegos iš Dartmuto. Ar esame optimistai? Ar manome. pasinaudojame įspūdžiais (ar galiu juo pasitikėti?) ir santykiais (ar aš jai patinku?). Mes konstruojame savo socialinę realybę 2. kad šis žmogus yra bjauraus būdo. Polinkiai formuoja elgseną 6. Netrukus po varžybų abiejų universitetų psichologai parodė studentams filmą apie rungtynes.

kaip blogai jausimės po metų. Mes netiksliai skaitome savo mintis. Kaip vėliau pamatysime. ir nuostatos veikia dviem lygmenimis . kaip greitai į galvą ateina pavyzdžiai. Tad mūsų intuicija verta dėmesio ir dėl savo neapsakomos galios. Daugelyje situacijų mums pakankamai gerai pasitarnauja „greiti ir tikslingi" sprendimai. neigiame. o rezultatai retkarčiais „parodomi ekrane". Intuicija yra milžiniška.intuityvaus proto užkulisius. ir daugelis linkę važiuoti tolimus atstumus. nei manome. impulsyvią intuiciją patartina tramdyti kritiniu mąstymu. Mūsų intuicija ir nesąmoningas informacijos apdorojimas dažnai būna galingi. kad žinome.sąmoningai ir apgalvotai bei nesąmoningai ir automatiškai. kad tik išvengtų galimo pavojaus skrendant lėktuvu. socialiniai psichologai siekia sutvirtinti mūsų mąstymą. „implicitinės (neišreikštosios) atminties". ir dėl nerimą keliančio pavojaus. Mes taip pat dažnai klaidingai numatome savo ateitį . Primindami intuicijos naudą ir perspėdami apie jos spendžiamus spąstus. O iš tiesų beveik trisdešimt šešis kartus saugiau skristi lėktuvu nei važiuoti automobiliu. mąstymas vyksta „už ekrano". savo gebėjimus reikia naudoti atsižvelgiant į tai. azartinių žaidimų lošėjams prie lošimo stalo. o kartais -pavojingi reiškiniai. Mąstymas. Ypač po 2001 m. Dažniau nei mes numanome. Šiandienos mokslininkai tai vadina „dvigubu informacijos apdorojimu". prisiekusiesiems įvertinant nusikaltimą ir personalo direktoriams. Todėl dauguma žmonių labiau bijo skristi nei važiuoti automobiliu. mano amžiaus žmonės linkę priaugti svorio"). t. rugsėjo 11-osios nešiojamės atmintyje įsirėžusius lėktuvų katastrofos vaizdinius. Savo prisiminimais mes nesąmoningai pasitikime labiau nei derėtų. Štai pavyzdys: gyvenime mes dažniausiai automatiškai. ir atmintis. . Ir mąstymas. o „užkulisiuose". „automatiško informacijos apdorojimo". kai jie susitinka su kandidatais į darbą. jei laimėsime loterijoje. Tačiau kai svarbus tikslumas . ir kaip gerai po metų jausimės. Iš tiesų psichologijos mokslas atskleidžia mūsų pasąmonės žavesį . „euristikos". „spontaniško bruožų priskyrimo".pavyzdžiui. jei dabar neteksime darbo arba nutrūks meilės ryšys.artėjantys prie amžiaus vidurio žmonės vis dar tebeperka ankštokus drabužius („tikiuosi numesti keletą svarų"). priešingai nei mes galvojome maždaug prieš dešimtmetį ar dar anksčiau. Mes klaidingai prognozuojame savo jausmus . kad mums daro įtaką kokie nors dalykai. momentinių emocijų ir nežodinio komunikavimo tyrimai atskleidžia mūsų intuicijos galimybes. Net mūsų nuojauta apie save dažnai būna klaidinga. tai yra intuityviai sprendžiame apie įvairių dalykų tikimybę pagal tai. dažniau vyksta ne „scenoje".24 ĮŽANGA ro įtaką prezidentams krizių metu. kai baimė yra pagrįsta. retai kas sau pasako kur kas realistiškiau („verčiau nusipirksiu laisvoką rūbą. Mes žinome daugiau. Tačiau intuicija būna ir pavojinga. Tokia intuicija yra įprasta. apie kuriuos Freudas niekada nėra kalbėjęs. y.

• Ar esate ekspresyvus. nerūpestingas ar oficialus. kaip esate paveiktas šiuolaikinio vakarietiško individualizmo. Mes kalbame ir mąstome žodžiais. Kultūra padeda apibrėžti situaciją. mes reaguojame į mus supančią aplinką. (Pasakykite. • Ar visą dėmesį sutelkiate į save . kas daugiau dirba. kai studentai nemiegodavo. Kartais socialinės aplinkybės verčia mus elgtis visiškai kitaip. Naciai daugelį iš pažiūros padorių žmonių pavertė holokausto įrankiais. kad apie mus gerai galvotų. o savanoriai siūlė savo pagalbą. Situacijos galią akivaizdžiai parodo požiūrio į 2003 metų karą Irake kaita. nei elgtumės tradiciškai. kaip istorija įvertins šį karą. . Kitose šalyse gyvenantys žmonės tam ryžtingai priešinosi. . ar jūsų ideologija formavosi veikiama kapitalizmo. nusipelno daugiau). ir aš gana tiksliai atspėsiu jūsų nuostatas prasidėjus karui. kas 12 minučių 30-čiai sekundžių nepastebimai įsijungdavo kompiuterizuotas magnetofonas. viena yra aišku: mus supanti aplinka turi įtakos šiam vertinimui. ir mums tenka sutikti su melu ar taikstytis su žiaurumu. ir aš dar tiksliau atspėsiu jūsų požiūrį į karą. Ryšių palaikymas žmogui labai svarbus. Pasakykite man. priklausyti ir norime. kuriuos išmokome iš kitų.savo asmeninius poreikius. ar socializmo. Tuo metu. atvirumą ir rengimosi stilių keičiasi kartu su kultūrine situacija. • Ar moters grožį siesite su kilnumu bei dailiai sudėtu kūnu. priklauso nuo to. Po rugsėjo 11-osios katastrofos Niujorkas buvo užverstas labdaringomis maisto bei drabužių siuntomis. kaip jau seniai pastebėjo Aristotelis. iš dalies priklauso nuo jūsų kultūrinių bei etninių šaknų. socialiniai gyvūnai. ar uždaras. Iš tiesų ypač nemalonios situacijos kartais nuslopina gerus ketinimus. Kadangi esame socialiniai sutvėrimai. Visuomenės nuomonės tyrimai parodė.) Nesvarbu. troškimus bei moralę. koks jūsų išsilavinimas ir kokiomis žiniasklaidos priemonėmis naudojatės. priklauso nuo to. priklauso nuo to. kada ir kuriame pasaulio krašte gyvenate. kur gyvenate. giminę ir visuomenės grupes. studentai beveik 30 procentų laiko praleisdavo kalbėdami. Nors tyrimas vyko tik darbo dienomis (įskaitant ir paskaitų laiką). pasiūlę jiems nuolatos nešioti mikrojuostinius magnetofonus ir mikrofonus. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 25 Socialinė aplinka formuoja mūsų elgseną Mes esame.ar į savo šeimą. Mūsų požiūris į punktualumą. ar kaip teisingumą (tas. kad amerikiečiai ir Izraelio gyventojai entuziastingai pritarė karui.1 skyrius. Matthiasas Mehlas ir Jamesas Pennebakeris (2003) kiekybiškai įvertino Teksaso universiteto studentų socialinę elgseną. Kitos situacijos gali skatinti didelį dosnumą ar užuojautą. • Ar socialinį teisingumą apibrėžiate kaip lygybę (visi gauna vienodai). Mes trokštame bendrauti.

Gamta mums suteikė milžiniškas galimybes išmokti ir prisitaikyti. Mes jautriai reaguojame į savo socialinę aplinką. Mūsų požiūris į neturtinguosius turi įtakos mūsų pasiryžimui juos paremti. kad paveldėta žmogiškoji prigimtis iš anksto nuteikia mus elgtis vadovaujantis taisyklėmis. Jei kiekvienas psichologinis reiškinys (kiekviena mintis. dėl to mes tvirtai tikime tuo. paklūstantys socialiniams vėjams. formuoja mūsų suvokimą ir įsitikinimus? Kaip smegenys. protas ir elgsena sudaro vieną darnią sistemą? Šiuos klausimus kelia socialinė neurologija (Heatherton ir kiti. tačiau mūsų mąstymas slepia biologinę išmintį. 2001). kad socialinė elgsena turi biologinį pagrindą. daugelį metų praleidęs kalėjime už savo politines pažiūras. nuostatos priklauso ir nuo elgsenos. kurie išgyveno ir turėjo palikuonių (o jų vaikai . Kitas. mes prisitaikome prie socialinės aplinkos. vadinasi. Mumyse slypi genai tų protėvių. Kurios smegenų sritys leidžia mums patirti meilę ir panieką. ką mes galvojame apie įvairias situacijas. Vienas žmogus. rūpinamės ir dalijamės savo vargais bei džiaugsmais. neapkenčiame. Evoliuciniai psichologai (žr. galime nagrinėti ir neurobiologiją. žino. nuo kurios priklauso socialinė elgsena.biologija ir potyriai. kurios mūsų pirmtakams padėjo išlikti ir reprodukuotis. Kitaip tariant. kiekviena emocija) tuo pat metu yra ir biologinis. Kas studijavo psichologijos pradmenis.26 ĮŽANGA Socialinė psichologė Hazel Markus (2005) apibendrina: „Žmonės yra lankstūs". 5 skyrių) primena. Tad evoliuciniai psichologai tiria. kai mes susirandame partnerį. socialinė neurologija (sočiai neuroscience) Biologinio ir socialinio požiūrių į socialinių ir emocinių savybių neurologines bei psichologines priežastis visuma. Mes nesame pasyvūs it vėjaričiai augalai. (Kaip vėliau pamatysime. Asmeniniai polinkiai (dispozicijos) taip pat daro poveikį elgsenai. 2004.taip pat). būti paslaugiems ir agresyviems.tai ir biologinė elgsena XXI amžiaus pradžioje socialinė psichologija atkreipia mūsų dėmesį į tai. Asmeninės nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat formuoja elgseną Vidinės jėgos taip pat svarbios. kaip Pietų Afrikos Respublikos lyderis Nelsonas Mandela. Atsidūrę toje pačioje situacijoje. Mūsų elgseną veikia vidinės nuostatos. . žaidžiame. kaip natūralioji atranka sąlygoja mūsų veiksmus ir elgseną. kam buvome įsipareigoję arba dėl ko esame kentėję). Plotą apibrėžia jo ilgis ir plotis. tuokiamės. Svarbu. kad mus formuoja prigimtis ir patirtis. Ochsner ir Lieberman. skirtingi žmonės gali elgtis skirtingai. Mūsų politinės nuostatos lemia pasirinkimą balsuojant. Mūsų nuostatas ir elgseną formuoja išorinės socialinės sąlygos. o mus . ar leisimės bendraamžių įkalbami rūkyti. Socialinė elgsena . Nuo mūsų požiūrio į rūkymą priklausys. gali būti kupinas kartėlio ir stengtis keršyti. gali siekti santarvės ir vienybės su savo buvusiais priešais.

kaip vienas iš požiūrių į žmogų. Socialinė psichologija susijusi su gyvenimu . socialinės įtakos ir socialinių santykių principais galime spręsti apie žmonių sveikatą bei gerovę. kad jos padės įvertinti. socialinės įtakų sąveiką. socialinių santykių paaiškinimų? Kaip galėtume pasinaudoti šiomis analizės priemonėmis. ar gerai suvokėte poskyrio medžiagą. Vėliau susitelksime prie svarbiausio šio skyriaus tikslo: socialinės psichologijos mechanizmo supratimo. socialinė psichologija pateikia daug idėjų. santykiais. Atspindime biologinės. . apie juridines procedūras bei prisiekusiųjų sprendimus teismuose ir skatinti tokį elgesį. kaip suformuluoti ir rasti atsakymus į keletą nepaprastai įdomių ir svarbių klausimų. Socialinė parama stiprina imuninę sistemą. Todėl šiuolaikiniai psichologai tiria elgesį šiais skirtingais analizės lygmenimis. privalome atsižvelgti ir į vidinį (biologinį).mūsų gyvenimu: mūsų įsitikinimais. Socialinės psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime Todėl socialinė psichologija gali nušviesti jūsų gyvenimą. Iš pradžių pasižiūrėsime. Mes esame biologiniai-psichiniai-socialiniai organizmai. vien tik paprastais neuronų ar molekulių mechanizmais. ir į išorinį (socialinį) poveikį. sąlygojančias jūsų mąstymą bei veiksmus. Protas ir kūnas yra vieninga sistema. Toliau šiame skyriuje išsamiau aptarsime socialinę psichologiją. socialinės įtakos. Remdamiesi socialinio mąstymo. nuostatomis. nesiekia atsakyti į esminius būties klausimus: kokia gyvenimo prasmė? Koks turėtų būti gyvenimo tikslas? Kokia mūsų paskirtis? Socialinė psichologija pateikia metodą. kaip noras padėti ar įžeisti. išryškinti subtilias jėgas. Kaip vėliau pamatysime. Tačiau norėdami suprasti meilę ar neapykantą. Psichologijos mokslas. Socialinės psichologijos įžvalgos taikomos kitose mokslo šakose.1 skyrius. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 27 Socialiniai neurologai nesistengia aiškinti tokios sudėtingos socialinės elgsenos. norėdami tapti gudresni? APIBENDRINIMAS Svarbiausios socialinės psichologijos tezės Socialinė psichologija yra mokslas apie žmonių mąstymą. kaip pačių socialinių psichologų vertybės akivaizdžiai. kaip geriau suvokti save. kaip atgniaužti kumščius ir draugiškai ištiesti ranką.paaiškinti: • • Kaip mes suvokiame savo socialinę aplinką. Streso hormonai daro įtaką mūsų jausmams bei veiksmams. Dėl socialinio atstūmimo padidėja kraujospūdis. Kaip mus veikia socialinė intuicija ir kaip ji kartais apgauna. įtaką kitiems ir tarpusavio santykius. psichologinės. susirasti draugų ir daryti įtaką žmonėms. Kaip atsiranda socialinė psichologija? Kaip ji ieško socialinio mąstymo. Tikiuosi. nors ir subtiliai. Jos pagrindiniai tikslai . veikia jų darbą. nuo kurio priklauso žmonių išlikimui palanki aplinka. Kiekvieno poskyrio pabaigoje rasite trumpas santraukas.

vyravo išankstinių nuostatų tyrimai. o dešimtajame dešimtmetyje labiau susidomėta kultūrine. gamtos ir socialinių mokslų studentai? Ar socialinė psicho- . Tačiau ar iš tiesų socialiniai psichologai tokie objektyvūs? Juk jie irgi žmonės. kaip jie susiję tarpusavyje (Fiske. kaip šie jį veikia. kai Europoje siautėjo fašizmas. 1979). • Kaip socialinės psichologijos principai taikomi kasdieniame gyvenime ir kitose mokslo šakose. o Amerikos socialiniai psichologai daugiau dėmesio skyrė asmeniui . kaip ir teismuose. Neatsitiktinai XX a. 2004. Škotai labiau skiriasi nuo anglų. penktajame dešimtmetyje. kai buvo madinga visiems atrodyti panašiai. Socialinė psichologija ir žmogiškosios vertybės Socialinių psichologų vertybės įsiskverbia į jų darbus ir akivaizdžiais. Vertybių įtaką taip pat iliustruoja žmonės. ar socialinė psichologija gali būti pagrįsta moksliškai? Akivaizdūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Vertybės ima veikti socialiniams psichologams renkantis mokslinių tyrimų temas. tad ar jų vertybės . nuosprendis priklauso nuo įrodymų. Todėl Europoje susiformavo stipri „socialinio tapatumo" teorija. mūsų nuostatos. bet ir skirtingų kultūrų vertybės. Kai yra teisiamos idėjos. kas pageidautina ir kaip žmonės turėtų elgtis . asmeninė nuomonė neleistina. o skirtingi požiūriai . asmeninės savybės ir prigimtis. kuriuos traukia įvairūs mokslai (Campbell. 1975. Moksle. o austrai .kaip jis mąsto apie kitus asmenis. Moynihan. Europoje žmonės didžiuojasi tautiškumu.netoleruojami. Turner.neatsispindi jų darbe? Jei taip. nes pagausėjo riaušių ir išaugo nusikalstamumas.labiau atsakymo į klausimus strategija nei duomenų rinkinys. feministinis judėjimas aštuntajame dešimtmetyje sužadino naują lyčių ir moterų diskriminacijos tyrimų bangą. O jūsų universitete ar ryškiai skiriasi humanitarinių. 1981. 1984). šeštajame dešimtmetyje. imtas tirti konformizmas. Kokie jie? Socialinė psichologija . ir ne iš karto pastebimais būdais. devintajame dešimtmetyje atgijo dėmesys ginklavimosi varžybų psichologiniams aspektams.nuo vokiečių nei Mičigano ir Ohajo valstijų gyventojai. Skiriasi ne tik atskirų laikotarpių.asmeniniai įsitikinimai apie tai. Tajfel. 2005). ir Šiaurės Amerikos mokslininkų patirtimi (Feather. Taigi socialinė psichologija atspindi socialinę istoriją. Australijos socialiniai psichologai savo teorijose rėmėsi ir Europos.28 ĮŽANGA • Kaip mūsų socialinę elgseną formuoja kiti žmonės. rasine ir seksualinės orientacijos įvairove. septintajame dešimtmetyje atkreiptas didesnis dėmesys į agresiją.

1 skyrius. palyginti ryžtingai nusiteikusius mesti iššūkį tradicijoms. vartodami savo pačių išmąstytas kategorijas. jis apibūdina gamtą pagal mūsų tyrimo metodą. todėl sunku nepastebėti šuns. Jie gamtą interpretuoja. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 29 logija ir sociologija vilioja žmones. Socialiniai psichologai tiria." Werner Heisenberg. Mokslininkai ne tik skaito gamtos knygą. Panagrinėkime tris mažiau akivaizdžius būdus. kodėl jos keičiasi ir kaip jos daro įtaką nuostatoms bei veiksmams. uostinėjantį žemę? Neturėdami šios išankstinės informacijos. kurios vertybės „teisingos". Minutėlei stabtelėkite: ką jūs matote 1. ji pradeda kontroliuoti paveikslo interpretavimą. Tačiau šie tyrimai neatsako į klausimą. kurti ateitį. „Mokslas ne šiaip aprašo ir aiškina gamtą. kuriais vertybės skverbiasi į psichologiją.3 paveiksle? Ar matote paveikslo centre dalmatiną. 1958 („Fizika ir filosofija") . dauguma žmonių jo nepastebės. kaip vertybės formuojasi. Subtilūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Mes retai atpažįstame subtilius vertybinių įsipareigojimų virsmo objektyvia tiesa būdus. o ne saugoti praeitį? Ir galiausiai vertybės yra socialinės psichologinės analizės objektas. jis yra mūsų santykio su gamta dalis. Tačiau kai ši koncepcija gimsta jūsų galvoje. Subjektyvūs mokslo aspektai Dabar mokslininkai ir filosofai sutaria: mokslas nėra absoliučiai objektyvus. Mes taip pat savo kasdieniame gyvenime į pasaulį žvelgiame per išankstinės nuomonės akinius. Physics and Philosophy.

kad grupių skirtumų stereotipai kyla ne iš realaus gyvenimo. realizuoja savo žmogiškąjį potencialą. kad taip pat reaguojate ir į savo nosį. mūsų elgseną labiau veikia subjektyvi nei objektyvi realybė. XX a. savarankiški. o individualus atlygis . kad psichologija nėra objektyvi. Moscovici. kad konformizmas yra neigiamas. devintajame dešimtmetyje feministės ir marksistai atskleidė kai kurias galutinai neištirtas socialinės psichologijos prielaidas. Jie kalba. idėjos. tačiau mažiausiai išnagrinėti. kad pažangūs socialiniai psichologai kartais jaučiasi priversti neigti grupių skirtumus ir daryti prielaidą. o iš rasizmo. Skaitydami šiuos žodžius nesuvokiate.pavyzdžiui.pavyzdžiui. ir feministės. Trečiame skyriuje rasime ir daugiau pavyzdžių. labiau linkusių socialinės lyčių elgsenos skirtumus interpretuoti biologiškai (Unger. Kadangi bet kurios srities mokslininkai laikosi to paties požiūrio arba kilę iš tos pačios kultūrinės aplinkos. prisitaikančius arba sunkiai prisitaikančius. 1988) . kuriuos Europos socialiniai psichologai vadina socialine pateiktimi (Augoustinos ir Innes.atspindėjo Maslowo asmenines vertybes. kad pačių psichologų vertybės gali stipriai veikti jų teorijas ir nuomones.30 ĮŽANGA kultūra (culture) Didelės žmonių grupės puoselėjami ir naujoms kartoms perduodami ilgalaikiai elgesio modeliai. Štai keletas pavyzdžių: Gero gyvenimo apibrėžimas. „priklausymo" bei savivertės poreikius. į kai kurių mokslininkų. apibrėžimais.kad jie yra spontaniški.teigiamas. Feministinė kritika atkreipė dėmesį į subtilius šališkumus .dažnai yra svarbiausi. tarp jų mūsų prielaidos ir kultūros ideologija. į prielaidą. Psichologinėse sąvokose slypi vertybės Mūsų įsitikinimui. Kaip primena Prinstono ir Dartmuto futbolo aistruoliai. Žinoma. Tai ypač mėgsta pastebėti akademinio „politinio tikslumo" kritikai. Asmenybės psichologas Abrahamas Maslowas garsėjo sensityviais „save realizavusių" žmonių. ir marksistai taip pat darė savo prielaidas. nuostatos ir tradicijos. Socialinis psichologas Lee Jussimas (2005) įrodinėja. Psichologai gali vertinti žmones kaip brandžius arba nebrandžius. Imkime. kad žmonių saviraiškos pavyzdžius Maslowas pasirinko veikiamas asmeninių vertybių. bandymus apibrėžti. tarsi skelbtų faktus. . politinį konservatizmą. paslaptingi ir taip toliau . 1985). Tačiau kartais kas nors iš šalies atkreipia dėmesį į šias prielaidas. pavyzdžiui. saugumo. jei esate iš anksto tam nusiteikę. 1990. socialinė pateiktis (sočiai representation) Socialiai kartu išgyvenami įsitikinimai . Jūsų protas blokuoja ko nors suvokimą. kaip išankstinės nuostatos veikia mūsų interpretacijas. ką mes laikome savaime suprantamu dalyku . jų prielaidų gali niekas ir neužginčyti.bendri įsitikinimai. Tik nedaugelis skaitytojų pastebėjo. individualistinius šališkumus . psichiškai sveikus arba nesveikus. Kritikai marksistai atkreipė dėmesį į konkurencinius. ką reiškia gyventi gerai. turi įtakos supratimas. Šitaip veikia mūsų protas. Dėl to save realizavusių žmonių apibūdinimas . Tai. Socialinė pateiktis padeda suprasti pasaulį. Ši tendencija iš anksto įvertinti tikrovę vadovaujantis lūkesčiais .plačiai paplitusios idėjos bei vertybės.viena svarbiausių žmogaus proto savybių. kurie patenkinę išlikimo. o iš tiesų jie daro vertybėmis grindžiamus vertinimus. Vertybės taip pat daro įtaką sąvokų apibrėžimui.

ar „kovotoju už laisvę". priklausys nuo mūsų požiūrio į šios kovos tikslą. kuriam mes nepritariame.) Daugelis žmonių. tai yra nacionalizmas. . kaip reikia elgtis su vaikais arba kai pataria gyventi nesirūpinant kitų žmonių lūkesčiais. „Smegenų plovimas" . . Paslėptos vertybės įsismelkia netgi į moksliniais tyrimais grindžiamus psichologijos sąvokų apibrėžimus. tačiau gera tai išgirsti. . Napoleonu. „Iškrypimai" . Psichologų patarimai taip pat atspindi patariančiųjų asmenines vertybes. kad atlikote asmenybės testą ir psichologas.tai patriotizmas. kai taip elgiamės „mes" . Pastabose apie „ambicingus" vyrus ir „agresyvias" moteris yra paslėptas požiūris. Vėliau psichologas jums sako. (Vakaruose dažniausiai orientuojamasi į individualistines vertybes. koks turėtų būti aukščiausias moralinis įsipareigojimas. sutinka su „specialisto" nuomone. Tai galioja ir kasdienei kalbai. pavadinsime „teroristu". Nėra pagrindo kaltinti socialinę psichologiją dėl to. j i e " išaukština savo šalį ir jos žmones.tarkim. Rockefelleriu . Aleksandru Makedoniečiu ar Johnu D.pagalvojate jūs. kai vaikų ugdymo specialistai moko. kas geriausia „man". praneša: „Jūsų savivertės rodikliai aukšti. kas geriausia „mums". Įsivaizduokite. O jūsų ego .1 skyrius. Kai . „Kaip čia gali būti? . skatinančias daryti tai. Nerimo rodikliai . nes visos šios klišės apibūdina tą patį atsakymų rinkinį (tendenciją kalbėti gražiai apie save ir nepripažinti problemų).nepaprastai stiprus". 1978). jie išreiškia savo asmenines vertybes." Po to kitas psichologas pateikia jums panašų testą. atspindės mūsų požiūrį į šiuos žuvusiuosius.saviraiškos aprašymas būtų kitoks (Smith. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 31 Jei jis būtų rėmęsis kitais herojais . nes jūsų savęs slopinimo rodiklis aukštas. tikslas ir gyvenimo prasmė. kad jos žodynas remiasi vertybėmis. Mūsų politinės pažiūros lemia. ar „papildomais nuostoliais". . kad egzistuoja paslėptos vertybės. Kaip tai reikėtų pavadinti: aukšta saviverte ar gynybiškumu? Abu apibūdinimai atspindi tam tikra vertybe grindžiamą sprendimą. kurių mes nepraktikuojame. Kai psichiatrai pataria mums. nuo kurių priklauso įvairūs sprendimai. Tačiau profesionalūs psichologai negali atsakyti į klausimus. Kitose kultūrose labiau įprasta atsižvelgti į tai. Profesionalūs patarimai.stebitės. Sąvokų kūrimas. Ar per karą žuvusius civilius gyventojus laikysime „nekaltų gyvybių praradimu". Asmeninės vertybės lemia. Etikečių klijavimas.tai toks socialinis poveikis. „Štai kaip.Aš irgi taip maniau.žemi. ar „pagalba skurstantiems". kaip gyventi. kaip žmogus pavadins ne vedybinius santykius: „atvira santuoka" ar „neištikimybe". suskaičiavęs jūsų atsakymų taškus." Taip galėjo atsitikti. Dėl kažkokio keisto sutapimo šis testas sudarytas iš tų pačių klausimų. nesuvokdami. Ar mes žmogų. kad tikriausiai esate perdėtai gynybiškas.Anas psichologas apie mane taip gražiai kalbėjo.lytiniai santykiai. dalyvaujantį partizaniniame kare. ar visuomenės pagalbą pavadinsime „socialine rūpyba".

reikia pri- . vertybės yra blogai. Mes kiekvienas esame susiję su socialine psichologija. • Šis vertybių skverbimasis į mokslą nėra išskirtinai būdingas tik socialinei psichologijai. Tiesiog norime pastebėti. net reiškinių įvardijimo lygyje. darančius jiems įtaką ir bendraujančius tarpusavyje. norėdami patikrinti savo puoselėjamų idėjų tikroviškumą turime sistemingai stebėti bei eksperimentuoti. Tiesa. nuteikti draugiškai ar priešiškai. arba neišreikštosios. pro kuriuos stebime tikrovę. Mes neteigiame. kaip kitą žmogų priversti ką nors atlikti. Būtent dėl to. todėl natūralu ir neišvengiama. kad. kaip gyventi. vertybės glūdi mūsų psichikos sveikatos ir savivertės apibrėžimuose. Mes nuolatos stebime žmones. kad mokslinis interpretavimas. kad implicitinės. socialinė psichologija yra sveikas protas? Nebūčiau rašęs šios knygos. yra žmogaus veikla. kitais žodžiais tariant. • Vertybės pasireiškia ir subtiliau . Sistemingas stebėjimas ir eksperimentavimas padeda išsivalyti akinius. kokį poveikį daro veido išraiška.kaip paslėptos sąvokų formulavimo. psichologinių apibendrinimų ir duodamų patarimų prielaidos. galvojančius apie kitus. kad mąstymas visada susijęs su interpretavimu. Aš jau seniai tai žinojau: ar socialinė psichologija nėra paprasčiausias sveikas protas? Ar socialinės psichologijos teorijos pateikia naujas žmogaus būsenos įžvalgas? O gal jos tik aprašo akivaizdžius dalykus? Daugelis šioje knygoje pateiktų išvadų gali jums būti žinomos. turintys įvairių šališkumų. Šioje knygoje aš atkreipsiu dėmesį į kitus neišreikštųjų vertybių pavyzdžius. kad žmogus retai būna nešališkas. jei taip manyčiau. Ar tai reiškia. Nuolatos gretindami įsitikinimus su kiek įmanoma geriau parinktais faktais. kad jame yra ir subjektyvioji pusė? Priešingai: kaip tik todėl. ir mūsų psichologiniuose apibendrinimuose. APIBENDRINIMAS Socialinė psichologija ir žmogiškosios vertybės • Socialinių psichologų išpažįstamos vertybės akivaizdžiai veikia jų mokslinių tyrimų temų ir studijų krypčių pasirinkimą.32 ĮŽANGA Kaip rodo šie pavyzdžiai. galime kontroliuoti ir apriboti savo tendencingumą. nes socialinė psichologija galioja visur. Ar turėtume atmesti mokslą dėl to. Verta žinoti. kad išankstiniai įsitikinimai bei vertybės daro įtaką socialinių psichologų mintims ir atsispindi jų darbuose. rašytojai ir poetai stebėjo socialinę elgseną ir ją komentavo. Šimtmečius filosofai. mūsų psichologiniuose patarimuose. atliekant mokslinę analizę reikalingi tyrėjai.

žmonės nustoja juo stebėtis . (Karininkai iš Pietų buvo labiau įpratę ir geriau mokėjo bendrauti su juodaodžiais. kad socialinė psichologija susiduria su dvejopa kritika: teigiama. Jei taip. Pietiečiai nė kiek ne geriau prisitaikydavo prie tropinio klimato nei šiauriečiai. Eksperimentai parodė. kad žmonių elgesys dažniausiai yra toks. Iš pietinių valstijų kilę kariai geriau nei šiauriečiai pakeldavo tropinį klimatą. sakoma. Ar socialinė psichologija ir kiti socialiniai mokslai paprasčiausiai grindžia tai. Juodaodžiai labiau negu baltieji troško būti paaukštinti. Baltieji eiliniai labiau nei juodaodžiai siekdavo paaukštinimo. koks turi būti eksperimento rezultatas. negu prieš įvykį.) 3. 4. o dabar paanalizuokime pirmąjį. 1977). Panašiai ir kasdieniame gyvenime mes nesitikime. Tik tada mes staiga aiškiai pamatome. kol tai neatsitinka.1 skyrius. kai įvyksta. „Jei iš karto būtume paskelbę tikruosius tyrimo rezultatus [su kuriais susipažino Schlesingeris]. nes kalba apie akivaizdžius dalykus.) Skaitydami šiuos apibendrinimus tikriausiai sutiksite. Ir kasdien jie atranda. ką bet kuris mėgėjas žino intuityviai? Rašytojas Cullenas Murphy (1990) būtent taip ir manė: „Kasdien socialinių mokslų atstovai stebi pasaulį. kad ji triviali. Kai ką aš čia atpasakosiu: 1. nes šiuo mokslu galima naudotis manipuliuojant žmonėmis. kad jie paremti sveiku protu.) 2. kurie vadovaujasi gatvės išmintimi. Įvykiai būna kur kas „akivaizdesni" ir labiau nuspėjami po to. ką Lazarsfeldas nuolatos kartojo: „ Kiekvienas šių teiginių yra visiška priešingybė tam.bent jau mažiau stebisi nei tada. kai supažindinami tik su eksperimento procedūra ir galimais rezultatais (Slovic ir Fischhoff. kad ji pavojinga. Aukštesnį išsilavinimą turintys kariai prisitaikydavo sunkiau nei menkiau išsilavinę. (Intelektualai mažiau pasirengę karo sukeliamam stresui nei tie. kad sveiką protą mes pasitelkiame post factum. kas išprovokavo . turbūt nustebsite sužinoję. (Pietiečiai labiau pripratę prie aukštos temperatūros. pateikė pavyzdžius ir juos paaiškino. kad kas nors atsitiks. Sociologas Paulas Lazarsfeldas (1949) apžvelgė šiuos tyrimus. kad mažesnį išsilavinimą turintys kariai prisitaikydavo blogiau. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 33 pažinti. kad sužinoję. (Priespaudos metai atsiliepia pasiekimų motyvacijai). kokio buvo galima tikėtis". o kita vertus. Juodaodžiai iš pietinių valstijų noriau bendraudavo su baltaisiais karininkais iš Pietų nei iš Šiaurės. skaitytojas juos taip pat būtų pavadinęs akivaizdžiais. kas buvo iš tiesų pastebėta Nes iš tiesų tyrimais nustatyta." Problema ta. ir taip toliau. Antrąjį priekaištą socialinei psichologijai nagrinėsime 7 skyriuje. Maždaug prieš pusę šimtmečio istorikas Arthuras Schlesingeris jaunesnysis (1949) su panašia panieka reagavo į socialinių mokslininkų atliekamus Antrajame pasauliniame kare dalyvavusių amerikiečių karių tyrimus.

tas pats pilietis pasakytų: „Tą jau kartodavo mano senelė: kas iš akių . tačiau jis suprantamas žvelgiant atgal". Jei paaiškėtų. demografinės apklausos parodė.tas ir iš širdies.34 ĮŽANGA pavėluotos nuomonės šališkumas (hindsight bias) Perdėtas gebėjimo numatyti įvykių eigą jiems jau įvykus vertinimas. Išgirdę posakį: „Baimė stipresnė už meilę". Panašiai teigiamai buvo vertinamos patarlės „Nukritęs negali padėti krintančią)am". kad oficialioji valdžia turėjo numatyti šią situaciją: buvo atlikti krantinių pylimų pažeidžiamumo tyrimai. kad jis teisingas. kai jį sužinote. tą įvykį ir nesistebime." Karlas Teigenas (1986) tikriausiai turėjo progos smagiai pakikenti. Paprašykite. Dar žinomas kaip „aš jau seniai tai žinojau" reiškinys. dabar galite pajusti. o meteorologų prognozės aiškiai rodė saugos priemonių ir atsargų kaupimo būtinybę. jog apie tai jau irgi žinojote. Iš tiesų galime pasitelkti visas savo žinomas patarles ir beveik bet kurį rezultatą paversti logišku. Tačiau lygiai tą patį pasakė ir studentai. kurių savybės panašios į mūsų. jog negalėtų sau leisti persikelti ir apsigyventi kitoje vietoje. ar jis juos nustebino. vienai grupei pasakykite: Socialiniai psichologai pastebėjo. Kaip yra pasakęs danų filosofas ir teologas Sorenas Kierkegaardas. kad pateiktas rezultatas jų nenustebino. kai paprašė Leicesterio (Anglija) universiteto studentus įvertinti skirtingas patarles. kad „priešybės traukia viena kitą".priešingus. Surinkite grupę žmonių. . kad išsiskyrimas švelnina širdį". Kitai grupei pasakykite: Socialiniai psichologai pastebėjo. „gyvenimas yra gyvenamas į priekį. Pavyzdžiui. kurių savybės skiriasi nuo mūsiškių. Po to paklauskite. o kitai . kad daug gyventojų neturėjo automobilių ir gyveno taip skurdžiai. kad rinkdamiesi draugus ar įsimylėdami mes dažniausiai žavimės žmonėmis. kad išsiskyrimas sustiprina meilės ryšį. Tikriausiai senoje patarlėje „toks tokį pažino ir alaus pavadino" yra išminties. dauguma studentų sutiko. Po 2005 metais uragano „Katrina" sukelto potvynio Naujajame Orleane atrodė savaime suprantama. Tikriausiai senoje patarlėje. yra išminties. Jei šis pavėluotos nuomonės šališkumas (arba „aš jau seniai tai žinojau" reiškinys) yra skvarbus. kad rinkdamiesi draugus ar įsimylėdami mes dažniausiai žavimės žmonėmis. Visi eksperimento dalyviai turėtų atsakyti. dažnas atsako: „Ir už tai jums moku pinigus? Visi žino. Galite pademonstruoti šį reiškinį. Jei socialinis psichologas teigia. Po rinkimų ar pasikeitus situacijai vertybinių popierių biržoje daugumos komentatorių tokia įvykių raida nestebina: „Situaciją rinkoje jau seniai reikėjo taisyti". kad išsiskyrimas susilpnina trauką. kuriems buvo pateiktas priešingas patarlės variantas: „Meilė stipresnė už baimę". Iš tiesų. kad žmonės iš pradžių paaiškintų rezultatą.po to. beveik bet kuris įmanomas psichologinio eksperimento rezultatas gali atrodyti kaip sveiko proto rezultatas . ar ne. vienai grupės daliai pateikite vienokius psichologinius duomenis.

tas klysta. kurių nebūtų galima surasti Bartletto ar kuriame nors kitame enciklopediniame citatų žodyne". kad Al Qaedos agentai atvyko į šalį..intelektinių galių pervertinimą. o kvailiai jas kartoja" (autentiška patarlė) ir jos perdirbinys: „Kvailiai kuria patarles. Ji gali sukelti aroganciją . Pats išanalizavęs socialinių mokslų duomenis. Dvi galvos geriau nei viena. kas nutiko. Tačiau kad galėtume atsijoti vienas kitam prieštaraujančius posakius. Po rugsėjo 11-osios artėjančios nelaimės ženklai atrodo buvę akivaizdūs. Plunksna galingesnė už kardą. CŽV žinojo. Perspėtas yra iš anksto apsiginklavęs. o ne pagirti už gerus sprendimus. kad jie dažniausiai tesugeba įžvelgti tik akivaizdžius dalykus arba patvirtina banalybes". užduotis gali tapti stebėtinai sudėtinga. 2003). (Daugiau viena kitai prieštaraujančių patarlių rasite skyrelyje „Atkreipkite dėmesį. jis „neaptiko idėjų ar išvadų.1 skyrius. kurie taip pat atrodo „akivaizdūs". netgi akivaizdi. psichologiją ir kitus socialinius mokslus tuo. Kas dvejoja. reikalingas mokslinis tyrimas. olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojai džiūgauja labiau už iškovojusius sidabro medalius). Darbai kalba garsiau nei žodžiai. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 35 atkreipkime dėmesį Aš jau seniai tai žinojau Žurnalo Atlantic vyriausiasis redaktorius Cullenas Murphy (1990) apkaltino „sociologiją. Seno šuns neįmanoma išmokyti naujų triukų.vėliau aimanuoja sutrikęs studentas." Tačiau aš labiausiai mėgstu dvi labai vertinamas patarles: „Protingi kuria patarles. Kraujas tirštesnis už vandenį. atliekant testą. perspėdamas „Biurą ir Niujorką apie Osamos bin Ladeno galimus koordinuotus veiksmus siunčiant studentus mokytis Jungtinių Valstijų civilinės aviacijos uni- . jog rezultatus galima nuspėti.. jog viską moku. kurie retrospektyvoje atrodo „akivaizdūs". FTB agentas nusiuntė į pagrindinę būstinę pranešimą.) Pavėluotos nuomonės šališkumas kelia problemų daugeliui psichologijos studentų. Per daug virėjų sugadina sultinį. mažai draugų.. labiau linkstama kaltinti sprendimus priimančius asmenis už blogus pasirinkimus. . nesakyk „op!" „Nukritęs gali padėti krintančiajam. Štai kelios viena kitai prieštaraujančios patarlės: Kas teisingiau: kad. Mokytis niekada nevėlu. Kartais rezultatai iš tiesų stebina (pavyzdžiui. JAV Senato pateiktoje tyrimo ataskaitoje esama praleistų arba klaidingai interpretuotų įkalčių (Gladwell. o protingi jas kartoja". . „Nežinau. Vadovėliuose skaitant apie eksperimentų rezultatus. Be to. ar kad. medžiaga dažnai atrodo lengva." Pozicijos „aš jau seniai tai žinojau" pasekmės gali būti pražūtingos. kai reikia pasirinkti vieną iš kelių galimų išvadų. Neperšokęs griovio.. manant. Aš jau seniai tai žinojau". Kai daug giminių. Vėliau.. Prieš šokdamas apsidairyk.Maniau.

Veikiau tai. viduryje kažkas nepatingėjo atlikti eksperimentą . kad sveikas protas dažniausiai klaidina? Kartais taip atsitinka. jog niekas kitas šito dar nėra pasakęs. Žvelgdami atgal matome. visada atsiras žmogus." Tačiau kartais būname per griežti sau. kuriems buvo pasakyti tik simptomai. kad teroristai planuoja panaudoti lėktuvus kaip ginklą. kuriems pasakomi ir ligos simptomai. ar puoselėti iliuzijas? Ar būti su kitais. Mes pamirštame. kuris tai buvo numatęs. kad semestro pabaigoje būsiu labai užimtas. kuriems ši procedūra nebuvo atlikta. sekėsi nė kiek ne geriau negu tiems. kad žinome ir žinojome daugiau nei iš tiesų. The Problem of Thor Bridge „Toro tilto problema"). FTB neatkreipė dėmesio į šį perspėjimą ir nesugebėjo jo susieti su pranešimais. ir mirties priežastis (nustatyta per skrodimą)." Šerlokas Holmsas (Arthur Conan Doyle. Ištisus šimtmečius sveikas protas ir medicininė praktika teigė. Mes taip pat kartais kaltiname save už „kvailas klaidas" . kurių vienai nuleidžiamas kraujas. kad sveikas protas klysta. kada nuvalkiota tiesa apie sveiką protą pasitvirtina.) Tačiau kuri iš daugybės konkuruojančių idėjų geriausiai atitinka tikrovę? Tyrimais galima tiksliai nustatyti aplinkybes. o ne žvelgti atgal? Tad ar turėtume daryti išvadą. retai būna aišku prieš įvykius. Gydytojai. Per šešerius metus iki rugsėjo 11-sios FTB kovos su terorizmu padalinys turėjo 68 000 neištirtų pranešimų. . kad anksčiau visiškai nebuvo aišku.kad galbūt galėjome geriau pasielgti su kokiu nors žmogumi ar teisingiau įvertinti tam tikrą situaciją. kad Adomas buvo vienintelis žmogus.36 ĮŽANGA „Lengva būti išmintingam po laiko. galvodami. liga neatrodo taip lengvai diagnozuojama (Dawson ir kiti. Dėl to mes lengvai apgaudinėjame save. kuris sakydamas ką nors reikšminga žinojo. kurioje skęsta trupinėliai vertingos. (Markas Twainas juokavo. 1988). „Privalėjau žinoti. o kitai tiesiog leidžiama ilsėtis lovoje. kad tiems pacientams. specialiųjų tarnybų veiksmų kritikai šaukė: „Bukagalviai! Kodėl jie nesugebėjo sujungti taškų?" Tačiau tai. Tad analitikai privalo rinktis. kas svarbu. kad ir ką atrastume. Pasirodė.kad padėtų atskirti realybę nuo iliuzijų ir tikras pranašystes nuo paprasčiausio gudrumo po laiko. „Viskas. kad vidurių šiltinės sukeltą karščiavimą galima veiksmingai gydyti nuleidžiant kraują. ar gyventi ramioje vienatvėje? Nuomonės nieko nevertos. ir tik XIX a. Būtent dėl to mums reikalingas mokslas . Esmė yra ne tai. kodėl buvo nustatyta klaidinga diagnozė. kurią informaciją tikrinti. o kartais būna diskutuotina: ar laimė yra žinoti tiesą. jau pasakyta. kartais stebisi. kas dabar jau yra akivaizdu. Pavėluotos nuomonės nenaudingumas yra akivaizdus. kai kažkas jau įvyko. Ar prisiekusieji sunkiau apsispręstų dėl gydytojų nekompetentingumo." Filosofas Alfred North VVhitehead (1861-1947) versitetuose bei koledžuose". kuriems buvo nuleista kraujo. kad sveikas protas dažniausiai būna teisus po to. Žvalgybos darbuotojai verste užversti krūvomis bevertės informacijos. kas akivaizdu po laiko. Tuo tarpu kitiems gydytojams. Tačiau kartais tradicinė išmintis neklysta. ir turėjau anksčiau pradėti rašyti tą straipsnį. Įvykus nelaimei. jei jie būtų priversti numatyti.suskirstyti pacientus į dvi grupes. kaip galėjome elgtis.

kai sužinomi faktai. rinkinys. Teorija yra kompleksinis principų. kurių metu ištirti 8 milijonai žmonių. Socialiniai psichologai profesionalai daro tą patį. gatvėje. būtų galima padėti žmonėms kasdieniame gyvenime. Stebėti žmones parkuose. Tačiau eksperimentai rodo. socialiniai psichologai kuria teorijas.1 skyrius. mokyklose ar universitete . ką žmonės vieni apie kitus galvoja. Kaip neseniai buvo paskelbta vienoje ataskaitoje (Richard ir kiti. sunku sugalvoti ką nors patrauklesnio nei pats žmogaus buvimas.universalus hobis. kad mes visi esame savamoksliai socialinai psichologai. kurie dažnai atliekami natūralioje aplinkoje. surikiuojančias jų stebėjimų rezultatus ir leidžiančias formuluoti patikrinamas hipotezes bei praktines prognozes. rinkinys. remiantis tyrimų rezultatais. Šis pavėluotos nuomonės šališkumas dažnai skatina žmones per daug pasikliauti savo sprendimų bei pranašysčių pagrįstumu. susiejančios priežastį ir pasekmę). socialiniams psichologams. leidžiančius prognozuoti elgseną taikant koreliacinius tyrimus. Atlikę mokslinius tyrimus. dažnai nesąmoningi procesai veikia socialinių psichologų darbus. Tyrimo metodai: kaip tiria socialinė psichologija Aptarėme keletą intriguojančių klausimų.tai mokslinės stenogramos. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 37 APIBENDRINIMAS Aš jau seniai tai žinojau: ar socialinė psichologija nėra paprasčiausias sveikas protas? • • • Kaip ir daugelis įvykių. Socialiniai psichologai taip pat atlieka mokslinius tiriamuosius darbus. į kuriuos socialinė psichologija ieško atsakymų. kaip. 2003). Ir tai jie daro dažnai. Meditacijos Hipotezių formulavimas ir tikrinimas Mums. atlikdami eksperimentus. paaiškinančių ir nuspėjančių stebimus įvykius. Stebėdami susikuriame nuomones apie tai. socialinės psichologijos duomenys kartais atrodo akivaizdūs. Jau rašėme. kaip subjektyvūs. kurių metu kontroliuojamomis sąlygomis manipuliuojama vienu ar daugiau veiksnių. teorija (theory) Kompleksinis principų. kad rezultatai atrodo „akivaizdesni" po to. jie ieško būdų. ką galime gyvenime stebėti. kaip gebėjimas sistemingai ir teisingai tyrinėti visa." Markas Aurelijus. kurie socialinę psichologiją paverčia mokslu. . Dabar panagrinėkime mokslinius metodus. Teorijos . paaiškinančių ir nuspėjančių stebimus įvykius. Grumtynėse su prigimtimi mes išsiaiškiname jos paslaptis ir susisteminame savo spėjimus bei išvadas. „Niekas taip galingai nepraplečia proto. kurių metu sukuriamos miniatiūrinės socialinės dramos. tik sistemingiau (formuluodami teorijas) ir kruopščiau (dažnai atlikdami eksperimentus. Taip pat pamatėme. kaip vienas kitą veikia ir kaip bendrauja. atlikta 25 000 tyrimų. Jie taip pat siekia paaiškinti elgseną. Prieš darydami apibendrinimus.

lygiai kaip namas suręstas iš akmenų. Kaip pareiškė vienas šiuolaikinės socialinės psichologijos pradininkų Kurtas Lewinas. kaip tai veikia.taip pat tik teorija" (2005). kad „evoliucija tikrai yra tik teorija.tai faktas.namas. Mokslininkui faktai ir teorijos yra skirtingi dalykai. Kuriant prognozes. kaip leidžia spėti mūsų teorija. kad išmesti raktai nukrenta ant žemės. kuris grupės narys sukelia šį šoką? Ar šie žmonės. kaip akmenų krūva . apie kuriuos jie galbūt niekada nebūtų pagalvoję." Teorijos ne tik apibendrina. pastaruoju metu visa tai daugelyje miestų tapo įprasta. išbaigta agresijos teorija leistų prognozuoti. kad plėšikaujantys. tačiau niekas iš jų nežinotų.sakė Julesas Henris Poincarė. sukeltų stipresnį šoką nei veikdami pavieniui? Taip pat galime manipuliuoti ir anonimiškumu: ar žmonės sukeltų stipresnį šoką. jos pataria tyrėjams ieškoti dalykų. kuria kryptimi reikia eiti. ką stebime. pastebi. jei galėtų slėpti savo veidus? Jei rezultatai hipotezę patvirtintų. kad kitų žmonių buvimas atskiriems individams padeda jaustis anonimiškiems ir mažina jų varžymąsi. Teorijos yra idėjos. kada agresijos tikėtis ir kaip ją kontroliuoti. „nieko nėra praktiškesnio už gerą teoriją". Kas būtų. Sunkio jėga teorinis paaiškinimas. kaip teorija gali būti iškreipta. Galbūt galėtume šią idėją patikrinti sukurdami laboratorinį eksperimentą.38 ĮŽANGA hipotezė (hypothesis) Patikrinamas teiginys. Gal būtų galima sumažinti policininkų brutalumą. Truputėlį paimprovizuokime. vadinamas hipotezėmis. Žmonės dažnai tvirtina. kad viena teorija geresnė už kitą? Gera teorija: 1) veiksmingai apibendrina gausybę stebėjimų. Amerikos mokslo pažangos asociacijos vadovas. Bet kuri mokslinė sritis sparčiau subręs. jei grupės žmonių paprašytume sukelti elektros šoką nelaimingai aukai. Todėl pagrįstai galime teigti. Teorinės prognozės siūlo naujas mokslinių tyrimų sritis.tačiau faktų rinkinys yra toks pat mokslas. 2) pateikia aiškias prognozes. tačiau sunkio jėga .tai pripažinti teiginiai apie tai. gerų teorijų savybė prognozuoti gali paversti jas praktinėmis. mes pastebime. Panagrinėkime. pagrindžiantis tokius faktus. Faktai . jog tarp paskirų įvykių gali egzistuoti ryšys. imituojantį mirties bausmės vykdymą elektros kėdėje.beje. jos leidžia kurti patikrinamas prognozes. . Tačiau kaip nuspręsti. . apibendrinančios ir paaiškinančios faktus. važinėti automobiliais su dideliais atpažinimo numeriais ar filmuojant jų vykdomus areštus . Pavyzdžiui. prognozės nustato mokslinių tyrimų kryptį. besityčiojantys ar užpuldinėjantys žmonės dažnai veikia grupėmis arba minioje. Tarkim. Antra. teorija padeda teisingai pasirinkti. Bet iš ties\\ faktas yra tai. parodydamos. Visų pirma jos leidžia patikrinti teoriją. Hipotezės tarnauja keliems tikslams. Pavyzdžiui.pasikliovimo kopėčių vidurinį skersinį tarp teorinio spėjimo ir fakto. ja būtų galima remtis praktikoje. . „Mokslas suręstas iš faktų. Alanas Leshneris. kad sunkio jėga . jei mokslininkai jaus. Trečia. liepiant jiems segėti didelius ženklus su pavardėmis. Kasdienėje kalboje „teorija" dažnai reiškia „mažiau negu faktą" . žmonės gali atmesti Charleso Darwino evoliucijos teoriją kaip „tiesiog teoriją".

taigi ir buvusią prabangą. ar du ir daugiau veiksnių yra natūraliai susiję) arba eksperimentiniai (manipuliuojant kokiu nors veiksniu. manipuliuojant vienu ar daugiau veiksnių (nepriklausomų kintamųjų) ir tuo pat metu kontroliuojant kitus (išlaikant juos pastovius).tyrimai gali būti koreliaciniai (keliant klausimą. Dešimt metų buvo stebima 17 350 valstybės tarnautojų. Iš tokių mokslininkų galime paminėti Douglasą Carrollą iš Glasgovo Kaledonijos universiteto ir jo kolegas George Davey Smithąbei Paulą Bennettą (1994). Kaip pirminę informaciją apie sveikatą jie nuo paminklų lentelių nusirašė 843 žmonių gyvenimo trukmę. Rečiausiai apgyvendintuose Škotijos regionuose. kad tai atspindi jo kainą. Socialinė padėtis ir sveikata patikimai koreliuoja nepriklausomai nuo laikmečio ir gyvenamosios vietos. Buvo atliktas toks tyrimas. Kanceliarijos darbuotojų mirtingumo tikimybė buvo 2. Ieškodami galimo ryšio tarp socialinės ekonominės padėties ir sveikatos. Kaip parodyta 1. kad jos klaidingos. Jungtinėse Valstijose pajamos koreliuoja su ilgaamžiškumu (vargšams ir žemesnės socialinės padėties žmonėms gresia didesnis ankstyvos mirties pavojus). buvo daugiausia ilgaamžių. kaip ir seni automobiliai.1 s k y r i u s .6 karto didesnė nei aukščiausiojo rango administratorių. Pirmiausia panagrinėkime koreliacinių tyrimų pranašumus (dažnai natūralioje aplinkoje analizuojami svarbūs kintamieji) ir trūkumus (neapibrėžtas priežasties ir pasekmės interpretavimas). pravartu suprasti. Koreliaciniai tyrimai: natūralių ryšių atradimas Apie socialinių psichologinių tyrimų metodus sužinosite tolesniuose skyriuose. Veikiau jos. aukštesni paminklai buvo susiję su ilgesniu ir vyrų.2 karto. Žemesnio rango vadovų mirtingumo tikimybė buvo 1. Socialinės padėties rodikliu mokslininkai pasirinko paminklų aukštį. Socialiniai psichologiniai tyrimai gali būti vykdomi skirtingose vietose. už laboratorijos ribų atliekami tyrimai. kaip šie tyrimai atliekami. kad būtų galima nustatyti jo poveikį kitam). kaip naudodamiesi naujausiais duomenimis kiti tyrinėtojai patvirtino ryšį tarp socialinės padėties ir ilgaamžiškumo. teigdami. koreliaciniai tyrimai (correlational research) Natūraliai vykstančių ryšių tarp kintamųjų tyrimas. b) sukurdami naują tyrimų sritį ir c) siūlydami praktinius jos panaudojimo būdus. o darbininkų . ir moterų gyvenimu. Dažniausiai teorijas atmetame ne todėl. natūriniai (lauko) tyrimai (field research) Natūralioje. kuriuose nedarbo lygis žemiausias. 1994). kad galėtumėte įvertinti duomenis ir kritiškai vertinti kasdienius socialinius įvykius. realioje aplinkoje. 1993. eksperimentiniai tyrimai (experimental research) Tyrimai. Carrollas ir jo kolegos aiškina. ĮVADAS Į S O C I A L I N Ę P S I C H O L O G I J Ą 39 kuriomis galime remtis a) patvirtindami arba keisdami teoriją.4 paveiksle. To pakaks. . Taip pat skiriasi ir metodai . kuo koreliaciniai tyrimai skiriasi nuo eksperimentų. šiandieniniai psichologai asmeninius ir socialinius veiksnius sieja su žmogaus sveikata. Šiuolaikinėje Britanijoje užimama padėtis koreliuoja su ilgaamžiškumu. Kaip pamatysime 14 skyriuje.7 karto didesnė (Adler ir kiti. pakeičiamos naujesnėmis bei geresnėmis. Jie gali būti atliekami laboratorijoje arba natūroje (kasdienėje aplinkoje).2. Jei norite būti kritiškas laikraščiuose ir žurnaluose skelbiamų psichologinių tyrimų skaitytojas. mokslininkai nuvyko į senąsias Glasgovo kapines. Tačiau jau dabar užsukime į užkulisius ir trumpai pažvelkime. kurių metu siekiama išsiaiškinti priežastiespasekmės ryšius.

kurie apsaugo vaikus" nuo nepažangumo (narkotikų ar nusikalstamumo). galima pagerinti ir jo mokymosi rezultatus. kuriai sunkiai atsispiria ir mėgėjai. Tuo tikėdamos 30 JAV valstijų įdiegė daugiau nei 170 savivertę skatinančių taisyklių. tarp jų ir psichologai Williamas Damonas (1995). Robynas Dawesas (1994). socialinė padėtis ir sveikata). tačiau negali pasakyti. sveikata). kurie gyveno ilgiau. 66 65 | H Vyrai Moterys (0 oj ( O iŠ c d > > O ) Z E 64 63 62 61 60 59 58 Žemi Vidutinio aukščio Aukšti Paminklų aukštis Koreliacija ir priežastingumas Socialinės padėties ir ilgaamžiškumo santykis iliustruoja mąstymo klaidą. Tačiau kiti. Koreliacijos ir priežastingumo maišatis populiariojoje psichologijoje sukelia daug painiavos. pasikeis ir kitas (pavyzdžiui. ar. mityba (ar turtuoliai linkę maitintis kitaip nei varguomenė)? Koreliacija parodo esant ryšį. Stipriai išreikštą savivertę turinčių vaikų mokymosi rezultatai taip pat yra aukšti. tačiau nebūtinai priežastį ar pasekmę.5 paveikslą)? Kai kurie žmonės tiki. Gal atvirkščiai: problemos ir nesėkmės ją menkina. kad socialinė padėtis veikia sveikatą. Kaip būtų galima paaiškinti šį ryšį? . pakeitus vieną kintamąjį (pavyzdžiui. galime teigti ir priešingai: gerai besimokančių vaikų savi vertė dažniausiai būna aukšta. ir profesionalūs socialiniai psichologai: kai sugretinami du veiksniai (pavyzdžiui. tačiau teigiamą koreliaciją tarp paauglių pomėgio klausytis sunkiojo metalo muzikos ir polinkio į ikivedybinius lytinius santykius. Gal ją suformuoja sunkiai iškovoti laimėjimai. Tad mokant vaiką sukurti geresnį savo įvaizdį. socialinę padėtį). Gal savivertė dažniau atspindi tai.4 PAVEIKSLAS Socialinės padėties ir ilgaamžiškumo ryšys Aukšti paminklai įamžino žmones. pavyzdžiui. kodėl egzistuoja šis ryšys (žr. (Kaip ir bet kurios koreliacijos atveju. ar savivertė iš tiesų yra „šarvai. kad vienas sąlygoja kitą. 1. kas mus supa. abejoja. kyla pašėlusi pagunda daryti išvadą.40 ĮŽANGA 1. Galime manyti.) Kaip manote. pornografiją. Kol jums Mokslininkai pastebėjo nežymią. Koreliaciniai tyrimai leidžia prognozuoti. 1988). satanizmą. Martinas Seligmanas (1994) ir Roy Baumeisteris su kolegomis (2003). kad „sveikas požiūris į save" padeda daugiau pasiekti. Štai kitas realiai egzistuojantis ryšys tarp savivertės ir mokymosi rezultatų. Markas Leary (1998). Bet gal yra atvirkščiai? Gal sveikata lemia energingumą bei sėkmę? Gal ilgiau gyvenantys žmonės sukaupia didesnius turtus (ir dėl to pasistato brangesnius paminklus kapinėse)? O gal viską lemia koks nors trečias kintamasis. narkotikus bei alkoholį (Landers.

0 (abiejų kintamųjų reikšmės didėja ir mažėja kartu). todėl galima tyrinėti veiksnius. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 41 KORELIACIJA X Socialinė padėtis Savivertė 1 B B | Y Sveikata Mokymosi rezultatai 1.1600 visos Amerikos jaunuolių. patirkite nesėkmę. tačiau koreliacija neatskleidžia priežasties ir rezultato.jų nevienareikšmiškumas. Koreliacijos tyrimų stiprioji pusė yra ta.0 (vieno kintamojo reikšmė mažėja proporcingai kito kintamojo didėjimui) iki +1. 1990). Tapačių dvynių intelektas koreliuoja teigiamai (daugiau kaip +0. Arba vienas gali būti kito priežastimi. socialinė padėtis). 1977. Galbūt savivertės ir pasiekimų moksle sąveika yra abipusė. teigia. Y GALIMI AIŠKINIMAI X seksis.5 PAVEIKSLAS Koreliacija ir priežastingumas Dviejų kintamųjų koreliaciją gali paaiškinti bet kuri iš trijų kombinacijų. parodo. kad auksinių žvaigždžių grandinėlė už teisingą rašybą ir sužavėtos mokytojos pagyrimas gali sustiprinti vaiko savivertę (Skaalvik ir Hagtvet. padarykite kvailą klaidą. apie save galvosite gerai. minima dviejuose tyrimuose. Savi vertė bei mokymosi rezultatai gali koreliuoti ir todėl. Vieno iš jų imtis . kad ji būdinga realioms situacijoms.715 Minesotos valstijos jaunuolių (Bachman ir O'Malley. kad tai susiję su intelektu ir šeimos socialine padėtimi. žymimu raide r: nuo -1. ir pasijusite kvailai. 2006). 1981). Kad tokia galimybės egzistuoja. ar po saviver- .1 skyrius.6). Maruyama ir kiti. Savivertė ir depresija koreliuoja neigiamai (apie -0. žinodami vieną. Norvegijos mokslininkai. arba abu yra veikiami „trečio kintamojo". jei 25 kartus pakartojus žmonėms tai nepadarė įspūdžio: jei du kintamieji kinta kartu (koreliuoja). Didžiausias tokių tyrimų trūkumas . Tačiau progresyvūs koreliaciniai metodai gali parodyti ir priežasties-pasekmės ryšius. ištyrę 635 moksleivius. lytis.8). galime numatyti kitą. Tai labai svarbu. Koreliacija nurodo ryšį tarp dviejų kintamųjų ir išreiškia jį koeficientu. kurių negalima sukurti laboratorijoje (tokius kaip rasė. ar pakitę mokymosi rezultatai dažniau stebimi prieš. kaip parodė beveik 6000 vokiečių septintokų tyrimas (Trautwein ir kiti. koreliacija tarp savivertės ir mokymosi rezultatų išnyko. todėl verta pakartoti dvidešimt šeštąjį kartą. Kai tyrėjai statistiškai pašalino intelekto ir šeimos socialinės padėties poveikį. o kito . Laiko intervalų koreliacija atskleidžia įvykių seką (pavyzdžiui.

atstovaujančių visoms gyvenimo sritims. kai buvo atmesti intelekto ir šeimos socialinės padėties veiksniai. Įsivaizduokite didžiulį ąsotį. jei jūsų draugas jus apkabintų ir švelniai elgtųsi?" Iš daugiau nei 100 000 moterų 72 procentai atsakė „taip". mes 95 procentų tikslumu (su trijų ir mažiau procentų paklaida) galime apibūdinti visą populiaciją. jog „imtis galbūt ir neatspindi visų Amerikos moterų. nesvarbu. Taip yra todėl. mitybą.tokią. ar meilės jausmai moterims yra svarbesni nei seksas. Nereprezentatyvios imtys. Bet kyla klausimas.kito. išnyko koreliacija tarp mokymosi rezultatų ir savivertės. Atsitiktinai paimkite 1200 pupelių ir galite būti tikri 95 proc. grupė škotų mokslininkų domėjosi. kodėl nuo 1950 metų Gallupo instituto atliekamų priešrinkiminių apklausų rezultatai vidutiniškai dviem ar mažiau procentų nesutampa su rinkimų rezultatais. Prisiminkime ir anksčiau minėtą trečiąjį kintamąjį. Skaitytojos klausimas buvo toks: „Ar būtumėte patenkinta ir pamirštumėte seksą. 45) tikino. skaito mano skiltį". taip atsitiktinė imtis atspindi visą populiaciją. Tačiau apklausa pateikė nuoširdų ir vertingą tam tikro visuomenės sluoksnio požiūrį. ar 70 milijonų skaitytojų atspindi visą populiaciją? Ar viena iš 700 apklausoje dalyvavusių skaitytojų išreiškia likusių 699 nuomones? . ar ąsotyje yra 10 000. o baltąsias . kad beveik 70 milijonų žmonių. kuriame yra 50 procentų baltųjų ir 50 procentų raudonųjų pupelių.42 ĮŽANGA tės pokyčių). leidžiančius atmesti „trikdančius" kintamuosius. p. suprastume. Apklausos atsitiktinė imtis (random sample) Apklausos procedūra. sudarydami atsitiktinę imtį . pavyzdžiui. Taip ir atsitiko. kaip socialinė padėtis ir sveikata? Vienas būdas yra apklausti reprezentatyvų žmonių skaičių. pavyzdžiui. . Šitaip. Atsakydama kritikams Landers (1985. pavyzdžiui. 1984 metais vieno laikraščio apžvalgininkė Anna Landers priėmė vienos laiško autorės pasiūlymą apklausti skaitytojas. ar 100 milijonų pupelių. į kurią patekti vienodas galimybes turi kiekvienas tiriamos populiacijos atstovas. kai kiekvienas tiriamos populiacijos atstovas turi vienodas galimybes būti įtrauktas į tyrimą. Imties dydis apklausoje nėra viskas. Atsižvelgdami į tai. Todėl buvo spėjama. taip pat gali turėti įtakos vargingai gyvenančiųjų mirtingumui. kad kai kurie kiti veiksniai. Mokslininkai taip pat taiko statistinius metodus. Apklausas atliekantys mokslininkai formuoja reprezentatyvias grupes. ar pašalinus rūkymo poveikį išliks ryšys tarp socialinės padėties ir ilgaamžiškumo. Kaip mes apskaičiuojame tokius kintamuosius. Jei raudonąsias pupeles laikytume vieno kandidato į prezidentus rėmėjais. kad apklausę atsitiktinai parinktų 1200 žmonių tiek miestuose.. Apklausa susidomėjo visas pasaulis. nes dabar aukštesnę padėtį užimantys žmonės rūko mažiau. Kaip keli kraujo lašai byloja apie visą kūną. kad skirtumas tarp abiejų rūšių svyruos nuo 47 iki 53 procentų.svarbu ir kaip tiksliai ji atspindi tiriamą populiaciją. Stebina tai. tiek visoje šalyje. padidėjęs stresas ir sumažėjęs kontrolės pojūtis.

labai delikatus dalykas. Kai po kelių dienų buvo suskaičiuoti tikrieji rinkimų rezultatai. Schuman ir Kalton.kad Jungtinėse Valstijose tokios kalbos „nebūtų leidžiamos". šitaip praleidęs tuos. „Ką nors drausti" reiškia „neleisti". ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 43 Reprezentatyvumo svarba buvo efektingai pademonstruota 1936 metais. 1988. nors tuo pat metu atliktos kitos apklausos duomenimis tik 40 procentų palaikė pataisą. Tačiau 53 procentai galvojo. „leidžiančią tik vyro ir moters santuoką". Net jei žmonės dėl kurio nors dalyko turi tvirtą nuomonę. Amerikiečių pritarimas gėjų ir lesbiečių partnerystei padidėja. Klausimo formulavimas taip pat gali turėti įtakos atsakymams. Klausimo formulavimas. Jei imtis reprezentatyvi. kad atominėse elektrinėse reikėtų gaminti 21 procentą visos elektros energijos. Klausinių tvarka. jų manymu. turėtų būti pagaminta 1) atominėse. kad Landonas nugalėjo tik dviejose valstijose. paaiškėjo.1 skyrius. Partnerystė atrodo nuosaikesnė alternatyva (Moore. Žurnalas išsiuntinėjo atvirlaiškius su klausimu tik tiems žmonėms. kai savaitraštis Literary Digest 10-čiai milijonų amerikiečių išsiuntinėjo atvirlaiškius su klausimu apie prezidento rinkimus. Atlikus nacionalinę apklausą 2003 metų pabaigoje paaiškėjo. o 75 procentai . 1994). Rooseveltą bus triuškinama. kokį didžiulį poveikį turi atsakymų variantai. kiek. Kitiems dalyviams klausimas buvo suformuluotas kitaip: kiek procentų elektros energijos. Klausimų pateikimas . nei automobilio (Cleghorn. Tačiau 1940 metais 54 procentai amerikiečių pasisakė už tai. 2) šiluminėse elektrinėse ir 3) kitais būdais. Kai Joopas van der Plightas su savo bendradarbiais (1987) klausė Anglijos rinkėjų. pavyzdžiui. draudžiančią tuoktis gėjams (Moore. kad tik 23 procentai amerikiečių mano. vidutiniškai buvo nurodyta 41 proc. 1996). jog jų vyriausybė per daug išleidžia remdama varginguosius. 1980). klausimo pateikimas ir jo formulavimas gali turėti įtakos atsakymui. Iš daugiau kaip 2 milijonų grąžintų atvirlaiškių atrodė. 2004). . jų manymu. Net subtilūs intonaciniai klausimo niuansai gali veikti labai stipriai (Krosnick ir Schuman. kurių pavardes surado telefonų knygose ir automobilių registracijos įrašuose. 2004). į užduodamų klausimų tvarką. kurie neįstengė turėti nei telefono. procentų turėtų sudaryti atominėse elektrinėse gaminama elektros energija. Panagrinėkime. Vienos apklausos metu buvo nustatyta. Atsakymų variantai. kad 55 procentai amerikiečių palaiko Konstitucijos pataisą. 1985). privalome atsižvelgti ir į kitus paklaidos šaltinius. kad Alfo Landono persvara prieš Frankliną D. Buvo atsakyta. jei iš pradžių pasiteiraujama jų nuomonės apie gėjų santuokas. Panašiai kitos apklausos metu dauguma pasisakė už pagalbos užsienio šalims mažinimą ir už didesnes dotacijas badą patinantiems kraštams (Simon. kad Jungtinės Valstijos „uždraustų" pasisakymus prieš demokratiją. kad vyriausybė per daug išleidžia socialinei rūpybai {Time.

Vietoje to inžinieriai imituoja tikrovę. . skirtingomis formuluotėmis apribodami pasirinkimo galimybes. pavyzdžiui. 1992). Buvo sukviesti žiniuoniai išaiškinti šį sapną.atsakė išmintingasis sapnų aiškintojas. Pakeliui į iždą apstulbęs iždininkas tarė jam: „Jūsų sapno aiškinimas nė kiek nesiskiria nuo pirmojo". Tada galima manipuliuoti vėjo sąlygomis ir tiksliai stebėti jų poveikį konkrečiai sparno struktūrai. kokią įtaką jie mums daro. vadinamus nepriklausomais kintamaisiais. formulavimas. Konsultantai. kad „galimybė užsikrėsti siekia 5 proc. ar melsdamasis gali rūkyti. kasdienius procesus imituoti laboratorijose. Klausimų pateikimo tvarka. Šios imitacijos kažkiek primena aerodinaminius tunelius.Tačiau atminkite vieną dalyką: svarbu ne tik tai. Vienu metu keisdamas vieną ar du veiksnius. Kaip aerodinaminis tunelis padeda aeronautikos inžinieriui atrasti aerodinamikos principus. socialinės įtakos ir socialinių santykių principus. socialiniai psichologai eksperimentuoja. demonstruojant visuomenės pritarimą savo pažiūroms. Devyni iš dešimties koledžo studentų mano.". „Taip. tik 4 iš 10 studentų teigia. Eksperimentiniai tyrimai: priežasties ir pasekmės paieška Tai. Kartą jaunas vienuolis. Yra toks pasakojimas apie sultoną.44 ĮŽANGA formuluotė (framing) Klausimo ar problemos pateikimo būdas. kad tiriant natūraliai susijusius įvykius beveik neįmanoma atskirti priežastį nuo pasekmės. . kad matysite. Paklausk kitaip. kaip mirs jūsų giminaičiai". kad neteko visų savo dantų. Pirmasis pasakė: „Deja! Prarasti dantys reiškia. sulaukė griežto draudimo. tyrėjas išsiaiškina. patarė draugas: paklausk. kad 1994 metais mėsos perdirbėjai lobistai pasipriešino naujam JAV įstatymui dėl maisto prekių etikečių. ką sakai. Kaip ir aeronautikos inžinieriai. o ne „70 procentų liesos mėsos ir 30 procentų riebalų". Todėl nenuostabu. Įpykęs sultonas įsakė nubausti blogąjį pranašą penkiasdešimčia rykščių kirčių. kad. paklausęs. Ir atmosferinių sąlygų. Kontrolė: manipuliavimas kintamaisiais nepriklausomas kintamasis (independent variable) Eksperimentinis veiksnys. kad sultono laukia puikus likimas: „Jūs gyvensite ilgiau už visus savo giminaičius!" Patenkintas sultonas įsakė iždininkui atnešti gerajam žiniuoniui penkiasdešimt aukso monetų. ar gali rūkydamas melstis (Crossen. kad prezervatyvas veiksmingai apsaugo nuo AIDS. kad sukurtų svarbių mūsų kasdienio gyvenimo socialinių situacijų imitacijas. jei tik įmanoma ir etiška. kuriuo buvo reikalaujama nurodyti. bet ir kaip sakai". Antrasis žiniuonis paaiškino. Tačiau išgirdę. kuriuo manipuliuoja tyrėjas. formuluotė gali labai paveikti žmonių sprendimus ir nuomones. taip ir eksperimentas padeda socialiniam psichologui atskleisti socialinio mąstymo. 1993). kad prezervatyvas apsaugo veiksmingai (Linville ir kiti. ir skraidymo aparatų įvairovė pernelyg sudėtinga. kurią gali kontroliuoti. jautienoje yra „30 procentų riebalų". daugelį socialinių psichologų skatina. Aeronautikos inžinieriai nepradeda darbo nuo skraidymo aparatų parametrų stebėjimų įvairiausiomis natūraliomis sąlygomis. reklamos agentai bei gydytojai taip pat gali paveikti mūsų sprendimus. kuris susapnavo.". siūlomi atsakymų variantai sudaro sąlygas nesąžiningiems politikams manipuliuoti apklausomis. jei jo „veiksmingumas siekia 95 proc.

kitai daliai . 76-ių Minesotos universiteto studentų (vaikinų) jie paprašė telefonu susipažinti su 76 studentėmis. Pasitelkdami antrąjį pavyzdį. apie kuriuos bus rašoma tolesniuose skyriuose. ką bendra turi televizijos laidų žiūrėjimas ir vaikų elgesys. Stevenas Gortmakeris su kolegomis (1993) atliko tyrimą. Tai. jog čia yra koreliacinis ryšys. Kai po septynerių metų tyrimą pakartojo. buvo nepriklausomas kintamasis. Vyrauja nuomonė. Akivaizdu. panagrinėkime du eksperimentus. o kas trečias tyrimas buvo atliekamas mokslinėse laboratorijose (Adair ir kiti. Kai kurios iš jų nagrinėjamos skyreliuose „Ką slepia moksliniai tyrimai".5 paveikslas mums primena. jos pačios kalbėjo ne taip šiltai ir nuotaikingai. kuriame dalyvavo 370 apkūnių moterų nuo 16 iki 24 metų amžiaus. Per televiziją rodomo smurto koreliaciniai ir eksperimentiniai tyrimai. simbolizuojančius mokslinius išankstinio nusistatymo bei agresijos tyrimus. Prisiminę pamotės elgesio poveikį. Pirmasis eksperimentas susijęs su išankstiniu nusistatymu prieš nutukusius žmones. tarp jų mažiau buvo ištekėjusių bei gaunančių dideles algas. kuriuose plačiau aptariami tyrimų pavyzdžiai. rasę ir tėvų pajamas. būna agresyvesni už žiūrinčius mažiau tokių laidų. kurie žiūri daug smurtinių televizijos laidų. palyginti su kontroline maždaug 5000 normalaus svorio moterų grupe. jog yra dar dvi kitos priežasties-pasekmės inter- Kituose skyriuose rasite daug tyrimais paremtų įžvalgų. 1982).1 skyrius. Išankstinio nusistatymo prieš nutukusius žmones koreliaciniai ir eksperimentiniai tyrimai. analizuojant pokalbius su merginomis. Atsižvelgus į kitus veiksnius ir padarius atitinkamas korekcijas. kokios moters normalaus svorio ar apkūnios . tingūs ir nevalyvi (Ryckman ir kiti. gali pasirodyti. (Ar galite nurodyti kokias nors kitas priežastis?) Į šį tyrimą įsijungė socialiniai psichologai Markas Snyderis ir Julie Haugen (1994. vis dar tebebuvo nutukusios. kad diskriminavimą būtų galima paaiškinti tuo. panagrinėkime. paaiškėjo. kad vaikai mokosi iš to. Kiekvienas iš šių eksperimentų gali padėti paaiškinti koreliacinius ryšius tarp priežasties ir pasekmės. jog nutukimas susijęs su žemesne socialine padėtimi. Kad suvoktume. Tikiuosi. 1. 1995). . Netgi pakoregavus rezultatus. šį reiškinį galėtume pavadinti „Pelenės efektu". Tačiau negalime būti tuo tikri. Ar šitokios nuostatos gimdo diskriminavimą? Norėdamas tai išsiaiškinti. šių nutukusių moterų metinės pajamos buvo 7000 dolerių mažesnės už vidurkį. jog tokios moterys nėra geidžiamos. Vaikai.normalaus svorio merginos. du trečdaliai moterų. atsižvelgus į skirtumus pagal gebėjimų testo duomenis. Čia pasireiškė išankstinis nusistatymas ir diskriminavimas. kad kažkokios vaikinų balso intonacijos ir pokalbio turinys skatino tariamai nutukusias pokalbių partneres elgtis taip. kas yra laboratorinis eksperimentas. 1989). Pastaba: nutukimas koreliavo su šeimynine padėtimi ir pajamomis. kokį įspūdį paliko tos merginos. Todėl peršasi išvada. kad jei buvo manoma jas esant apkūnias. Pusei jų buvo parodytos apkūnios (ne tikrosios pokalbio partnerės). Pirmiausia vaikinų buvo paprašyta papasakoti. kaip eksperimentai paaiškina priežastingumą.nuotrauka jiems parodyta. 1985). Vėliau. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 45 Iš viso trys ketvirtadaliai socialinės psichologijos mokslinių tyrimų pagrįsti eksperimentais (Higbee ir kiti. kad pasitvirtintų teiginys. kad jau atpažįstate. ką mato ekrane. kad nutukėliai yra lėti. Kiekvienam vaikinui buvo parodyta tariamos pokalbio partnerės nuotrauka.

kurio nerodė kitiems. galinčių išskirti nutukusius ir nenutukusius žmones. kad abiejose grupėse bus aukšto intelekto žmonių. Atsitiktinė atranka leidžia apibendrinti. 1. mokslininkai gali stebėti.vidutiniškai turėtų būti maždaug tokie patys. kaip nenoriai. intelektas. mes galime keisti vieną veiksnį.) . kad televizija gali būti viena iš agresyvaus vaikų elgesio priežasčių. Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas leidžia daryti išvadą apie priežastį ir pasekmę. Vieną iš jų . kad nutukimas lėmė žemesnę socialinę padėtį (dėl diskriminavimo) arba kad smurto stebėjimas yra agresyvumo priežastis (1.1 lentelėje pateikta daugiau pavyzdžių).ir smurtinio . kuris šitaip vadinamas dėl to. Galbūt skiriasi žiūrinčiųjų smurtines laidas išsilavinimas. taikant išvadas visai populiacijai. Stebėti agresyvūs veiksmai vadinami priklausomu kintamuoju. kad eksperimento logika yra paprasta: sukurdami ir kontroliuodami miniatiūrinę realybę. Tad visi įmanomi abiejų grupių dalyvių požymiai . kad kiekvienas žmogus turėtų vienodą tikimybę atsidurti tam tikrose sąlygose.šeimyninė padėtis. Tačiau neįmanoma kontroliuoti visų veiksnių. remdamiesi koreliaciniu ryšiu.6 paveikslą).televizijos serialo „Galingieji reindžeriai" (Power Rangers) epizodą. (Kokios jos?) Todėl socialiniai psichologai perkėlė televizijos žiūrėjimą į laboratoriją. ar jų nežiūrėjo (žr. neteigiančios. Antroji sudedamoji dalis yra atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas. visa kita stengdamiesi išlaikyti be pakitimų. O dabar labiau pasigilinkime. kur galėjo kontroliuoti vaikams rodomo smurto kiekį. Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas: didysis korektorius Prisiminkite. Jį mačiusieji per dvi minutes atliko septynis kartus daugiau agresyvių veiksmų nei nemačiusieji. Mes manipuliuojame vienu arba dviem nepriklausomais kintamaisiais. pretacijos. po to kitą ir nustatyti. bet koks agresyvumo skirtumas tarp šių dviejų grupių narių privalo būti kažkaip susijęs su vieninteliu šių grupių skirtumu . atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas (random assignment) Toks dalyvių paskirstymas eksperimente. kaip matomo smurto kiekis koreliuoja su elgsena. kaip vykdomas eksperimentas.46 ĮŽANGA priklausomas kintamasis (dependent variable) Matuojamas kintamasis. kad gali priklausyti nuo manipuliacijų nepriklausomu kintamuoju. ar sąsajos išliks. darėme prielaidą. pradinis agresyvumas . kaip jie pavieniui arba kartu veikia žmones. Demostruodami vaikams smurtines ar nesmurtines laidas. (Atkreipkite dėmesį į skirtumą tarp atsitiktinio tiriamųjų paskirstymo eksperimentuose ir atsitiktinės atrankos apklausose. kiekvienas žmogus turi vienodą galimybę žiūrėti smurtines laidas arba jų nežiūrėti. į kuriuos tyrėjas neatsižvelgė.arba jie skiriasi dar daugybe kitų požymių.kontrolę . dešimtajame dešimtmetyje populiariausio . Atliekantis apklausą tyrėjas gali išmatuoti bei statistiškai įvertinti galimus aktualius veiksnius ir patikrinti. Tokie eksperimentai rodo.ar jų nariai žiūrėjo smurto vaizdus. žiūrinčius smurtines laidas ir nežiūrinčius. Kadangi atsitiktinai paskirstant tiriamuosius sukuriamos ekvivalentiškos grupės. vienoda tikimybė. išsilavinimas. kultūra. Pavyzdžiui. Kai tiriamieji paskirstomi atsitiktinai. Iki šiol matėme. intelektas . Kiekvienas socialinis psichologinis eksperimentas turi dvi pagrindines sudedamąsias dalis. Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas vienu kirčiu panaikina visus šiuos pašalinius veiksnius.ką tik aptarėme. Chrisas Boyatzisas ir jo kolegos (1995) vieniems pradinės mokyklos moksleiviams parodė XX a. jog televizija yra vaikų agresyvumo priežastis.

kad bet kuriuos vėlesnius skirtumus kažkaip sukėlė eksperimentinis poveikis. Koreliacinių ir eksperimentinių tyrimų požymiai Ar galima dalyvius paskirstyti atsitiktinai? Ar anksti subręstantys vaikai labiau pasitiki savimi? Kada studentai išmoksta daugiau: naudodamiesi internetu ar mokydamiesi auditorijoje Ar pagal mokyklos pažymius galima prognozuoti profesinę sėkmę? Ar žaidžiant smurtinius žaidimus padidėja agresyvumas? Ar žiūrėti komediją vieniems linksmiau nei žiūrėti kartu su kitais? Ar didesnes pajamas gaunančių žmonių savivertė yra stipresnė? Ne -> koreliacinis Taip -> eksperimentinis Užsirašyti į kursą per intemetą ar auditorijoje Išmokimas Nepriklausomas kintamasis Priklausomas kintamasis Ne -> koreliacinis Taip -> eksperimentinis (Jūs atsakykite) (Jūs atsakykite) Žaisti smurtinius ar nesmurtinius žaidimus Agresyvumas Eksperimento etika Mūsų pavyzdys apie TV laidų poveikį parodo. arba į kontrolinę (kurioje neeksperimentuojama) grupę. Reikėtų tik trumpam pakeisti socialinę patirtį ir užfiksuoti pokyčius. socialiniai psichologai dažnai rizikuoja šią ribą peržengti. 1. kas vyksta laboratorijoje (pavyzdžiui. Tai.6 PAVEIKSLAS KAS MATUOJAMA Agresyvumas Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas Eksperimentai.1 LENTELĖ. Tai suteikia tyrėjui pasitikėjimo. kai skirtumas tarp nežalingo ir rizikingo yra neaiškus. Eksperimentuose neprivalo būti to. ką Eiliotas Aronsonas. Kurdami intensyvaus mąstymo bei emocijų reikalaujančius eksperimentus. kuriam dalyviai sąmoningai pritaria.1 skyrius. Marilynn Brevver ir Merrillas Carlsmithas (1985) vadina kasdieniu realizmu. elektros šoko panaudojimas tiriant agresyvumą). Socialiniai psichologai neturėtų tai pačiai vaikų grupei ilgai rodyti brutalaus smurto. Kartais eksperimentas būna nežalingas. Nes Agresyvumas . ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 47 1. netgi malonus patyrimas. Daugeliui mokslininkų ši realizmo rūšis yra kasdienis realizmas (mundane realism) Eksperimento paviršinis panašumas į kasdienes situacijas. kad atliekant kai kuriuos eksperimentus būtina laikytis etikos. Tačiau kartais mokslininkai atsiduria prie ribos. neprivalo turėti atitikmens kasdienybėje. kai žmonės atsitiktinai paskiriami arba į eksperimentinę.

Tyrėjams dažnai tenka savotiškai balansuoti. Tačiau eksperimentuotojas turėtų remtis eksperimento realizmu.48 ĮŽANGA eksperimento realizmas {experimental realism) Dalyvių [sitraukimas į eksperimentą. Norint iki minimumo sumažinti šias reikiamas savybes . ar pakeisite savo nuomonę arba elgseną. reikalaujantis pasakyti tyrimo dalyviams tiek. uoliai stengdamiesi būti „gerais subjektais". ar tikslas pateisina priemones. kurio tikslas . kad būtų sukurti „aspektai. signalizuojantys eksperimento dalyviui. skatinantys tiriamųjų norą dalyvauti". kai dalyviai neteisingai informuojami apie tyrimo metodus ir tikslus arba yra apgaudinėjami. palyginti su daugeliu realiame gyvenime patiriamų klaidinimų ar netgi su televizijos laidų „slapta kamera" arba „realybės šou" pokštais. ir subtilūs balso niuansai. gali būti realistinis agresyvumo matas.pamatyti. pateikiant jiems įtikinamą legendą. siekdami užtikrinti. o ne dėl to. Eksperimentuotojai taip pat stengiasi neatskleisti savo prognozių. Kad pavyktų sukurti eksperimento realizmą. . paprastai būna trumpalaikės ir švelnios. kartais tenka apgauti žmones. 1993. Kanados psichologų asociacijos (2000) ir Britų psichologų asociacijos (2000) sukurti etikos principai verčia tyrėjus: • • Pakankamai informuoti potencialius dalyvius apie eksperimentą. kad žmonės sąmoningai apsimetinėtų arba nuobodžiautų. kad atlikus apklausą apie religingumą. Tad siekiant tiesos efekto maždaug trečdalyje socialinių psichologinių tyrimų (nors šis skaičius mažėja) naudota apgaulė (Korn ir Nieks. teigia ukrainietis profesorius Anatoly Koladny. reikiamos savybės (demand characteristics) Ženklai. jei ji būtina ir pateisinama reikšmingu tikslu. kasdieniška ir nesvarbi. Amerikos psichologų asociacijos (2002). kai religija buvo valstybės persekiojama. kad sukurtų patraukiančius. kad jie galėtų spręsti. Sakyti tiesą. galite pajusti diskomfortą. prievarta pasirinkti. Jei gretimame kambaryje esančiam žmogui iš tiesų nėra sukeliamas elektros šokas. nedarytų vien tik to. kad gautų informuotą sutikimą.kad buvo tikintys pokomunistiniais 1997 metais (Nielsen. ar dalyvauti eksperimente. Socialinių psichologų apgaulės. jie nori išprovokuoti realius psichologinius procesus. Praktiškai jis imituoja realų agresyvumą. Žinodami. Pavyzdžiui. Apgaulę naudoti tik tada. Tokie eksperimentai kelia seną kaip pasaulis klausimą. informuotas sutikimas (informed consent) Etinis principas.. kad eksperimento dalyviai. skatinančiu eksperimento dalyvius įsitraukti į veiksmą. ko iš jų tikimasi. Vitelli. 1998). 1988). kokio elgesio iš jo tikimasi. apgaulė (deception) Tyrimo situacija. arba iš užsispyrimo nesielgtų priešingai. ar švelnų elektros šoką. Todėl nenuostabu. bet 70 procentų respondentų .eksperimentuotojai paprastai standartizuoja savo nurodymus arba pateikia juos kompiuteriu.ženklus. tačiau tuo pat metu etiškus eksperimentus. kad kažkam sukeliate skausmą arba jausdami stiprų socialinį spaudimą. tik 15 procentų Ukrainos respondentų pareiškė buvę tikintys. Eksperimentuotojai nenori. kurie tarsi „reikalauja" tam tikro elgesio . eksperimentuotojas nenori. kad eksperimento dalyviai tai žinotų (išnyktų eksperimento realizmas). Ir vis dėlto: ar gautos žinios pateisina žmonių apgaudinėjimą bei sukeltą graužatį? Universitetų etikos komitetai dabar peržiūri socialinius psichologinius tyrimus. ar sukelti kam nors intensyvų. Pageidaujamus atsakymus gali išprovokuoti ir tyrėjo žodžiai. kad jų metu su žmonėmis būtų elgiamasi humaniškai. 1990 m.

dau- . Tai. kontroliuojama realybė. Laboratorijoje atrandami efektai yra tarsi veidrodinis realybės atspindys. O dar geriau. nei eksperimentus atliekantys mokslininkai. supratus. ĮVADAS Į S O C I A L I N Ę P S I C H O L O G I J Ą 49 • Nekenkti žmonėms ir nesukelti jiems diskomforto. depresijos ir saviveiksmingumo. kaip jaučiasi. kad jie buvo kvaili arba žiaurūs. ir laboratorijoje gautos išvados . Tačiau apibendrindami laboratorinių tyrimų duomenis ir taikydami juos realiame gyvenime privalome būti atsargūs. ir klausiama dalyvių. Televizijos poveikio duomenys . Laboratorinis eksperimentas mums pasako. tarp jų pagalbos. o ne banalybes". Be to. • Ataskaita dalyviams. • Konfidencialiai elgtis su informacija apie eksperimento dalyvius. jaustųsi bent jau ne blogiau nei prieš ateidami į ją. ji vis dėlto yra supaprastinta.jei grįžtamasis ryšys verstų dalyvius krimstis. ataskaita (debriefing) Tyrimo paaiškinimas jo dalyviams. . Paprastai pasakoma apie apgaulę. ką jie suprato.tinka ir daugelio kitų sričių. kažką nauja sužinoję apie psichologinių tyrimų pobūdį. Eksperimentuotojas turėtų pasakyti pakankamai ir būti dėmesingas.1 s k y r i u s . 1998). jei visi kiti aspektai nekinta. televizijos ir smurto tyrimai. 1998. Socialinė psichologija demonstruoja normalią laboratorinių tyrimų ir kasdienio gyvenimo sąveiką. tik nedaugelis dalyvių būna nepatenkinti dėl patirtos apgaulės (Epley ir Huff. socialinė psichologija kasdienę patirtį supina su laboratorine analize. tuo tarpu realiame gyvenime šitaip niekada nebūna. tarkime. kai taikytina šios taisyklės išimtis. jei ji buvo. jei ji buvo. tyrimams. Kasdienės patirties padiktuotos nuojautos dažnai paskatina atlikti laboratorinius tyrimus. kad žmonės.juose apibendrintos ir natūroje. Laboratorinių tyrimų apibendrinimas ir pritaikymas gyvenime Kaip rodo vaikų. pasibaigus eksperimentui. vadovavimo stiliaus. ką stebime kasdien. Vienintelis atvejis. „Laboratorinė psichologija apskritai yra pateikusi psichologines tiesas. taip pat ir apgaulę. išeidami iš laboratorijos. . egzaminuodami ir grąžindami ištaisytus darbus. išsamiai viską paaiškinti. Šioje knygoje mes darysime tą patį daugiausia naudosimės laboratorinių tyrimų išvadomis ir kasdienio gyvenimo pavyzdžiais. kokio efekto galime tikėtis iš kintamojo X. Šią sąveiką atskleidė televizijos žiūrėjimo eksperimentas su vaikais.tvirtina Craigas Andersonas ir jo kolegos (1999). sako socialinės psichologijos gynėjai. kaip vėliau pamatysite. Nors laboratorijoje atsiskleidžia svarbiausia žmogaus gyvenimo dinamika. jei dalyviai pasijustų atlyginti. Kai elgiamasi pagarbiai. Kimmel. Su gautais rezultatais buvo supažindinti atsakingi televizijos programų ir valstybinės politikos formuotojai. paskatino eksperimentinius tyrimus. Eksperimentą baigus. kur kas didesnį nerimą bei įtampą kelia profesoriai. kurie padeda mums giliau suvokti savo potyrius. Iš tiesų.

Pirmoji patiria eksperimentinį poveikį.eksperimentinė ir kontrolinė. Koreliaciniai tyrimai. teigia Davidas Rowe su kolegomis (1994). Įvairių kultūrų žmonės gali būti skirtingos nuomonės. Šiais teiginiais galime vadovautis. Kaip šeimos struktūra. gauti informuotą tiriamųjų sutikimą jiems nepakenkti. kaip jos. eksperimentuotojai gali keisti situacijas ir išsiaiškinti. jei ji laikinai buvo naudojama. Kad ir kaip būtų. Naudinga žinoti. kad du dalykai susiję tarpusavyje. Laboratoriniai eksperimentai socialiniams psichologams leidžia patikrinti įvairias idėjas ir vėliau taikyti jas kaip pradinius teiginius bei išvadas. Tą darydami jie privalo vadovautis profesine etika. kuris jų yra kito priežastis. socialiniai psichologai. o eksperimentą baigus atskleisti apgaulę. tačiau retai kada aišku. Panagrinėkime štai tokius pavyzdžius: • Remiantis apklausomis. nuostatų poveikis elgesiui ir atvirkščiai) yra skirtingi. Tada bet kokį eksperimento metu atsiradusį skirtumą tarp šių dviejų grupių galime priskirti nepriklausomam kintamajam (žr. bendraamžių įtaka ir tėvų išsilavinimas leidžia prognozuoti pažangumą ar nusikalstamumą vienos etninės grupės mastu. tarp išsilavinimo ir pajamų dydžio.gelyje eksperimentų dalyvauja universitetų studentai. kurios išprovokuoja dalyvių emocijas. kai reikia patvirtinti ar modifikuoti teoriją suformuluoti naują mokslinio tyrimo temą ar pasiūlyti praktinį teorijos taikymo aspektą. išsilavinimo ir kultūrų žmonėmis . pavyzdžiui. vargu ar studentai yra atsitiktinė imtis visos žmonijos požiūriu. tačiau šie skirtumai tėra „paviršiniai". Ar gautume panašius rezultatus eksperimentuodami su skirtingo amžiaus. Kultūrinius skirtumus labiau išreiškia turinys nei procesas. Nors dėl to galbūt lengviau tapatintis su jais. kiek leidžia galimybės.į šį klausimą neatsakyta. 1. • Didžioji dalis socialinių psichologinių tyrimų yra arba koreliaciniai. taip bus ir kitose grupėse. žema savivertė (Jonės ir kiti. gyvenimo tikslo neapibrėžtumas. pavyzdžiui. kuriamos socialinės psichologijos teorijos. • Kartais eksperimentuodami socialiniai psichologai surežisuoja situacijas. . paversdama juos trumpu pagrįstų pagrindinių teiginių sąrašu. Puerto Riko aukštųjų mokyklų studentai jaučiasi vienišesni nei jų kolegos JAV. veikia elgseną. kurie kartais atliekami taikant sistemingas apklausas. APIBENDRINIMAS Tyrimo metodai: kaip tiria socialinė psichologija • Remiantis spėjimais bei išvadomis. Suformuojamos dvi atsitiktinai atrinktų asmenų grupės . žmonių mąstymo bei kitų savybių (pavyzdžiui. antroji . Sukurdami miniatiūrinę kontroliuojamą realybę. arba eksperimentiniai. • Mūsų elgsena gali skirtis. pavieniui ar kartu. atskleidžia ryšį tarp kintamųjų. • Tirdami priežastį ir pasekmę. tačiau ją susikuria panašiais būdais. nuostatų) turinys ir jų mąstymo bei veiksmų procesas (pavyzdžiui.7 paveikslą). Etninės grupės skiriasi pagal pažangumą ir nusikalstamumą. 1985). Gera teorija išgrynina faktus. Tačiau abiejose kultūrose vienišumo dėmenys yra beveik tie patys: drovumas. atlieka eksperimentus. tačiau ją veikia tos pačios socialinės aplinkybės.ne.

Šis „skirtumas" gali būti naujas grožio suvokimas. kad daugelis skaitytojų šiuo metu bando apibrėžti savo gyvenimo tikslą. Mes rašome. tikėdamasis. Kviečiu ir jus pamąstyti. aš noriu jiems parodyti. „Kodėl mes rašome? . kaip ir kodėl vieni kitus veikiame. kad kritinis mąstymas padės sudrausminti intuiciją. Šiuo požiūriu mes esame panašūs į kitų sričių dėstytojus bei kitų knygų autorius. tikiuosi. būsite patenkinti kaip skaitytojai. 1988). jog galime kažką pakeisti. 47). o kitų neapkenčiame ir jiems kenkiame . ir viliuosi.. 1992. bet ir padėti žmonėms gyventi geriau . Daugelį mūsų. kaip mama jį ragino atsisakyti rašymo: „Tapk neurochirurgu. o jūs. užuojauta sutaurins kritiškumą ir iliuziją pakeis supratimas. aš nenoriu gelbėti žmonių gyvybių. kad labiau nei bet koks atlyginimas. kad juos taip pat su džiaugsmu priimsite. kodėl mes vienus mylime. . kad šie principai praplės jūsų protą ir praturtins gyvenimą. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 51 1. Iš tiesų aš rašau.7 PAVEIKSLAS Du tyrimo metodai: koreliacinis ir eksperimentinis Privalumai Dažnai atliekamas natūralioje aplinkoje Trūkumai Ne visada aiškus priežastingumas Privalumai Kontroliuojant kintamuosius ir atsitiktinai paskirstant tiriamuosius. psichologijos dėstytojų. kad rašau sutramdęs aistrą. galima tirti priežastis ir pasekmes Trūkumai Dažnai naudojama dirbtinė laboratorijos aplinka % Post scriptum: kodėl aš parašiau šią knygą Kiekvieną skyrių baigiu trumpais asmeniniais apmąstymais apie socialinės psichologijos humaniškumą. žinodamas. . Tada tu daugeliui žmonių išgelbėsi gyvybę ir uždirbsi kur kas daugiau pinigų". padedame jiems. tapatumą. Potokas atsakė: „Mama. vertybes bei nuostatas. kaip reikia gyventi šiandien" (cituojama iš Peterson. Šioje knygoje su džiaugsmu pateikiu jums efektyvius. Turiu vilties.aš kaip autorius būsiu patenkintas. rašyti skatina ne tik noras „dalinti už dyką" psichologijos žinias. jausmingiau. prasmingiau.klausia teologas Robertas McAfee Brownas. aiškiai suformuluotus socialinės psichologijos principus. rašyti mus skatina noras kažką pakeisti. nauja įžvalga apie save.. nes esame [įsitikinę].išmintingiau. Rašytojas Chaimas Potokas prisimena. Jei perskaičius šią knygą jūsų kritinis mąstymas taps aštresnis ir jūs geriau suprasite. patirtas džiaugsmas ar sprendimas dalyvauti revoliucijoje" (cituojama iš Marty.1 skyrius. p.Aš tvirtinu. Esu įsitikinęs.

Socialinis mąstymas Šios knygos struktūra atitinka socialinės psichologijos apibrėžimą. Pirmojoje dalyje aptariamos mokslinės studijos apie tai. Ketvirtajame skyriuje nagrinėjami ryšiai tarp mūsų mąstymo ir veiksmų. kad tai yra mokslinis žmonių nuomonių apie kitus (pirmoji dalis). kaip jų išvengti bei išmintingiau mąstyti. įtakos jiems (antroji dalis) ir tarpusavio santykių (trečioji dalis) tyrimas. Kiekvienas skyrius pradedamas keliais svarbiausiais klausimais: ar logiškos yra mūsų socialinės nuostatos. aiškinimai ir įsitikinimai? Ar mūsų įspūdis apie pačius save ir kitus apskritai yra tikslus? Kaip formuojasi mūsų socialinis mąstymas? Ar jis atsparus tendencingumui bei klaidoms. kaip moksliniai socialinės psichologijos tyrimai ir teorijos taikomos realiame gyvenime. kaip priartinti jį prie realybės? Antrajame skyriuje kalbama apie savivokos ir socialinės aplinkos sąveiką. Kaip socialinė aplinka formuoja mūsų tapatumą? Kaip asmeniniai interesai paveikia mūsų socialinį vertinimą ir motyvuoja socialinę elgseną? Trečiajame skyriuje analizuojami stebinantys. o kartais gana juokingi mūsų nuomonių apie socialinę aplinką formavimosi būdai. Ketvirtojoje dalyje kalbama apie tai. kaip mes vieni kitus suprantame (dar tai vadinama socialiniu pažinimu). tarp nuostatų ir elgsenos: ar mūsų nuostatos lemia elgseną? Ar elgsena lemia nuostatas? O gal ši sąveika yra abipusė? . Taip pat perspėjama apie socialinio mąstymo spąstus ir patariama.

Hazel Markus apie kultūrinę psichologiją Savęs pažinimas Mokslinių tyrimų išvada .kaip aš myliu save? Leiskite suskaičiuoti būdus Nepagrįstas optimizmas Tariamas vienodumas ir išskirtinumas Kas yra šališkas palankumas sau Mintys apie savęs vertinimą ir šališką palankumą sau risistatymas Tariamas kuklumas Savęs menkinimas Įspūdžio valdymas ost scriptum: dvejopa tiesa .š socialiniame pasaulyje ėmesio centras ir iliuzijos Mokslinių tyrimų išvada.Sąmoningos valios iliuzija avęs vertinimas Savęs vertinimo motyvacija Tamsioji savęs vertinimo pusė uvokiama savikontrolė Saviveiksmingumas Kontrolės pobūdis Išmoktas bejėgiškumas versus apsisprendimas Šališkas palankumas sau Teigiamų ir neigiamų įvykių aiškinimas Ar mes visi galime būti geresni už vidutiniokus? Atkreipkime dėmesį. teigiamo ąstymo galia . kad atrodome susijaudinę avojo Aš samprata: kas aš esu? Mūsų pasaulio centras: kaip mes suvokiame save Socialinio Aš raida „Aš" ir kultūra Ką slepia moksliniai tyrimai. Kai jaudinamės dėl to.išdidumo pavojai. Šališkas palankumas sau .

daugelis neprigirdinčių jais nesinaudoja. Aiškiai suvokdami savo emocijas. Dėl savo įvaizdžio . Victoria Medvec ir Kennethas Savitsky (2000) atliko dėmesio centro efekto tyrimą.mes esame rūšis. kad beveik pusė bendraamžių juos pastebės. O iš tiesų pastebėjo tik 23 procentai studentų. Tačiau netgi Didžiojoje Britanijoje ir Australijoje. klausos aparatus. arba kontaktinius lęšius. . Kasdien mūsų savasis Aš susiduria su iššūkiais. Tai. mes pervertiname kitų dėmesį mums. kad kiti yra itin dėmesingi mūsų išvaizdai bei elgsenai. kiek kitų žmonių dėmesio tenka mums.nenorime. Dėmesio centro efektas reiškia.nesinaudojate klausos aparatu. kur jais aprūpina nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos. jog mūsų klausa nėra tobula arba kad mes senstame. permatomumo iliuzija (illusion of transparency) Iliuzija. negražius plaukus. visada stebėjausi šiuo prieštaringumu. kad kiti gali lengvai pastebėti mūsų slepiamas emocijas. pasibjaurėjimui. kad manęs net nepastebi? Ar šnekučiuojantis mano pablogėjusi klausa (be klausos aparato) nebūtų labiau pastebima nei klausos aparatas? K Dėmesio centras ir iliuzijos dėmesio centro efektas (spotlight effect) Klaidingas [sitikinimas. su šia problema kovojate nešiodami arba akinius. išskyrus labai silpnai girdinčius. Kodėl tie. O iš tiesų esame kur kas labiau „nepermatomi" nei įsivaizduojame. apgavystėms ar žavėjimuisi (Gilovich ir kiti. galioja ir mūsų emocijoms: nerimui. . Šiuos marškinėlius apsivilkę drovūs studentai spėjo. kad klausos aparatai yra brangesni. kuriems sutrikusi klausa. Susitelkę į save. dantų balikliams ir plastinėms operacijoms. Jei pablogėjo klausa. kad kas nors pagalvotų (o siaube!). tą būtinai išduoda mūsų veidas. Tačiau ar iš tiesų kam nors rūpi. Jie paprašė Kornelio universiteto studentų prieš įeinant į patalpą. 1998). apsivilkti marškinėlius su pribloškiančiu atvaizdu. deimantas ir savęs pažinimas. Kadangi mano paties klausa nusilpusi. todėl intuityviai pervertiname.„Yra trys ypatingi dalykai: plienas. kas tinka pasakyti apie mūsų keistokus rūbus. išleidžianti milijardus plaukų dažams. klausos aparato nelaiko „akiniais ausims"? Amerikiečiai iš dalies gali pasiteisinti sakydami." Benjamin Franklin iekvienas esame savo pasaulio centras. kad kiti pastebės. Thomas Gilovichas. kad man iš ausies kyšo mažytis daikčiukas? Gal jie taip susidomėję savimi. dirglumui. kad esame linkę matyti save scenos centre. būsiu teisus trim atvejais iš keturių. kurioje buvo kiti studentai. kad šios problemos jūs neišsprendėte . ir mes manome. Jei jaučiamės laimingi. Asmeninis pavyzdys: jei pablogėjo jūsų rega. mes dažnai susikuriame permatomumo iliuziją.

jog esame to verti. po valandos mano draugė juodaodė amerikietė papasakojo. Nuo to. Rūpinimasis savo įvaizdžiu turi didelės įtakos mūsų elgsenai. Varžydamiesi dėl premijų mokslininkai retai kada per mažai vertina savo indėlį. jog laboratorijos vadovas MacLeodas daugiau trukdė nei prisidėjo. darbe ar žaisdami patiriame sėkmę. Norėdami sudaryti teigiamą įspūdį. Nuomonė apie save priklauso nuo to. mes stebime kitų žmonių lūkesčius bei elgseną ir atitinkamai modeliuojame savąją. kitokie . Kai netyčia įjungiame bibliotekos apsaugos sistemą ar susivokiame. priklau- . atsakomybę už jas dažniau primetame savo partneriui. kalbėdamas apie šį atradimą. Susan Andersen ir Serena Chen (2002) atkreipia dėmesį į tai. kaip vėliau pamatysime. 1981). Tą dieną. Štai daugiau jų: • Socialinė aplinka daro įtaką mūsų savimonei. baltaodis amerikietis. galime sutrikti („visi galvoja. kai rašiau šiuos žodžius. kaip vyksta savasties ir mus supančio socialinio pasaulio sąveikos. Mūsų veiksmai dažnai būna strateginiai. mano tik ką iš Nepalo sugrįžęs draugas. kad būdama Afrikoje drovėjosi. manome.2 s k y r i u s . Tačiau tyrimai rodo. jog yra baltasis. Mes nesame objektyvūs. Bantingas pareiškė. nepaminėdavo Bantingo (Ross. tarp mūsų ir kitų žmonių vyksta abipusiai mainai. • Rūpestis dėl savęs motyvuoja mūsų socialinę elgseną. jog yra amerikietė. 2001). rasėmis ar kita lytimi. Dėmesio centro efektas ir su juo susijusi permatomumo iliuzija tėra tik du iš daugelio pavyzdžių. kad kiti mūsų nerimo priežasties dažniausiai nepastebi ar greitai pamiršta (Savitsky ir kiti. ką mes apie save galvojame ir ką sau jaučiame. kad gyvendamas kaimelyje jis drovėjosi. pastebime savo skirtumus ir aplinkinių reakcijas į šiuos skirtumus. Tik nedaugelis išsiskyrusių kaltina save. kad aš esu bukagalvis"). išorinis patrauklumas apskritai. • Socialiniai santykiai padeda apibrėžti savąjį Aš.ryšiuose kyla problemos.su dėstytojais. Kai namuose. • Egoizmas veikia mūsų nuomones. Mes galime būti vienokie.vedybiniuose . papasakojo. su kuo mes tuo metu bendraujame. žmonės kankinasi dėl savo išvaizdos (net jei rūbai ir menki netobulumai pastebimi mažiau nei manome. MacLeodas. Kai artimuose . kad skirtingi santykiai lemia skirtingą saviraišką. Kaip ir įžvalgūs politikai. Kai 1923 metais Frederickas Bantingas ir Johnas MacLeodas gavo Nobelio premiją už insulino atradimą. kad esame vienintelis svečias. nešališki įvykių vertintojai. į vakarienę atėjęs be dovanos šeimininkui. bendraudami su mama. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 55 Mes taip pat pervertiname savo socialinių nesėkmių bei apsirikimų akivaizdumą. Kaip matome iš šių pavyzdžių.su draugais ir dar kitokie . turi reikšmės). Lygindami save su kitomis kultūromis.

ir manėte. Jei susijaudinsite.50 3. (Aš pats mikčiojau ir lankiau kalbos terapijos užsiėmimus. kad kiti pastebės jų apgavystę . stebėtojų vertinimai sutapo su kalbėjusiojo savęs vertinimu. Vidutiniai pasisakymo vertinimo balai (kalbėtojų ir stebėtojų akimis) nuo 1 iki 7 atsipalaiduoti ir geriau pasirodyti. kad atrodome susijaudinę Ar kada nors drovėjotės. kokie jie susijaudinę.23* 4. Visiems šios grupės nariams buvo pasakyta: „Tikriausiai nerimaujate. kad auditorija nepastebi jūsų susijaudinimo taip labai. bet ir dėl to. Kitai pusei grupės (žinojimo sąlygos) buvo paaiškinta permatomumo iliuzija: „Tyrimais įrodyta. žinokite. Po pasisakymo dalyviai vertino savo kalbos kokybę ir susijaudinimo lygį (šį kartą 7 balų skalėje). „Geriausi ir blogiausi dalykai mūsų gyvenime". Tada dalyviai apsikeisdavo vietomis ir kitas asmuo 3 minutes ekspromtu kalbėdavo kita tema. Kita . kurie kalbėjo kontrolinėmis sąlygomis ar buvo nuraminti. Vienas iš jų stovėdavo ant pakylos.62 3. Vėliau jie vertindavo.94 3. o kitas sėdėdavo. ir paprašydavo stovinčio dalyvio kalbėti šia tema 3 minutes. Į laboratoriją jie pasikvietė dar 77 Karnegio universiteto studentus ir po 5 minučių pasirengimo paprašė jų tris minutes kalbėti apie tarprasinius santykius universitete. Jei skaitant pranešimą virpa keliai ir dreba rankos. ar į nerimą dėl mikčiojimo. Žmonės. kad jūsų drovumas labai pastebimas? O gal kada drebėjote. įsitikinimas.65). kad supažindintieji su permatomumo iliuzija geriau vertino savo kalbą ir pasirodymą negu tie. Daugelis žmonių. ir kad visi matys. kad visi matys jų nerimą.visiškai ramus iki 10 . prisiminkite šių eksperimentų išvadą: kiti žmonės pastebi mažiau negu jums atrodo.56 I dalis. kuris sustiprina mikčiojimą. kuriems reikia perskaityti pranešimą klasėje ar prieš auditoriją teigia nerimaujantys ne tik dėl pranešimo. ir nerimavote. . Kalbos kokybė Atsipalaidavimas Stebėtojo vertinimas Kalbos kokybė Santūrumas * Kiekvienas iš šių rezultatų statistiškai smarkiai skiriasi nuo rezultatų kontrolinėmis ir nuraminimo sąlygomis. Jei susijaudinsite. kaip seksis kalbėti. gal tai padėtų jiems Vertinimo tipas Kalbėtojo savęs Kontrolinės Nuraminimo Žinojimo sąlygos sąlygos sąlygos vertinimas 3. Paprašyti paragauti bjauraus skonio gėrimo mano.grupė buvo padalyta pusiau. Pusei jų (nuraminimo sąlygos) dar buvo pasakyta: „Nereikia jaudintis dėl to.. Tai visiškai natūralu. Turėdami tai galvoje. Savitsky ir Gilovichas pakartojo savo eksperimentus. ką kiti pagalvos. kad kitiems atrodote susijaudinę.) Savitsky ir Gilovichas domėjosi. Kalbantieji mano. kad jų susijaudinimas nepastebimas. kad visi mato jų susijaudinimą bet iš tikrųjų taip nėra. kad atrodė labiau susijaudinę (vidutiniškai 6. Norėdami įsitikinti duomenų patikimumu. atsipalaiduokite ir pasistenkite gerai pasirodyti. kad jie atrodė labiau susijaudinę negu partneriai. jie į savo laboratoriją poromis pakvietė 40 Kornelio universiteto studentų. Vienos grupės nariams (kontrolinės sąlygos) nebuvo duota daugiau jokių nurodymų.. Tai panašu į nemigos baimę.eksperimentinė . Verčiau atsipalaiduokite ir pasistenkite gerai pasirodyti. Bet ir vėl kalbėjusieji pervertino savo susijaudinimo matomumą. Skirtumas pakankamas.83 2. nepradėkite dėl to nerimauti". Norėdami tai sužinoti. Juos vertino ir stebėjusieji pasisakymą. ar labai susijaudinę jie patys atrodė kalbėdami (nuo 0 .. Jie paprašė eksperimento dalyvių kalbėti prieš pasyvią auditoriją kuri nesijaudino.juk tai taip akivaizdu.1 LENTELĖ. kad toks skirtumas šioje tiriamųjų imtyje būtų atsiradęs dėl atsitiktinės variacijos).04 3. ar „permatomumo iliuzija" būdinga nepatyrusiems oratoriams ir ar tai gali sugadinti jų pasirodymus..25).1 lentelėje matome. kalbėdami prieš auditoriją. kad visi tai mato? Kennethas Savitsky ir Thomas Gilovichas (2003) iš savo ir kitų mokslininkų tyrimų žinojo. Kalba buvo įrašinėjama į vaizdo juostą. Taigi kitą kartą kai jaudinsitės dėl to.) manė.35 3." Jiems buvo paaiškinta. 27 iš 40 tyrimo dalyvių (68 proc.90 2.50* 4. Dar daugiau. kad žmonės jaudinasi.20* 4. mano. kad visi tai pastebi. nes jiems nereikėjo kalbėti.65* 2.69 3. ir ar kitas asmuo atrodė susijaudinęs. Kokie buvo rezultatai? Apie save žmonės manė. negu vertino jų partneriai (5. SOCIALINIS MĄSTYMAS mokslinių tyrimų išvada Kai jaudlnamės dėl to. kad būtų statistiškai reikšmingas (nepanašu.. bendraudami su jums patinkančiu asmeniu.labai susijaudinęs). Savitsky pasiūlydavo temą pavyzdžiui. paprašyti meluoti.. 2. kad tik jūs tai pastebite".. kuri neleidžia užmigti. todėl žinau. kaip jums atrodo. gali peraugti į ilgalaikį nerimą.. kad visi pastebi jų pasibjaurėjimą kurį jie vos gali nuslėpti. Vėliau Savitsky ir Gilovichas svarstė: jei oratoriams būtų pasakyta. kad žmonės pervertina savo vidinių būsenų „akivaizdumą".

" Roy F. o automatiškai. siekiant gyvenimo pilnatvės. lygina save su kitais. „Niekas taip nedomina žmonių kaip žmonės. Tolimesniuose skyriuose pamatysime. valdo reputaciją ir santykius. Toliau šiame skyriuje apžvelgsime savojo Aš sampratą (kaip mes suprantame save) ir savojo Aš išraišką (kokiu būdu savęs supratimas veikia mūsų nuostatas bei veiksmus). esame linkę tikėti.devynis kartus daugiau nei 1970 metais. nukreipiant jį kita kryptimi. Savojo Aš samprata: kas aš esu? Kad ir ką mes darytume artimiausius aštuoniasdešimt metų šiame pasauliniame erdvėlaivyje.ir taip prisitaikyti. mažinant potraukį materialiems malonumams. Jis įsivaizduoja alternatyvas. kas jūs esate. su kuo susipažintume ir sveikintumės. Žinote. viską perfiltruosime per save. Be to. daugumai žmonių pats įdomiausias asmuo yra jis pats. savasis Aš kartais gali būti kliūtis. 2005 metais internetinio psichologijos tyrimų archyvo „PsycINFO" knygų bei straipsnių santraukose sąvoka savasis Aš buvo paminėta 13 580 kartų . Savęs supratimas rikiuoja mūsų mintis. • Taip pat esame linkę tikėti. kieno prisiminimus ir patirtį išgyvenate. Kaip ir ar tiksliai mes save pažįstame? Kas nulemia savojo Aš sampratą? Kadangi esate unikali ir sudėtinga būtybė. tikslų iškėlimą ir susivaldymą. Religinė meditacija praktikuojama norint atsikratyti nuolatinio egocentrinio susirūpinimo. Be to. Savo ruožtu kiti žmonės padeda mums geriau suvokti save. susiliejimą su kažkuo didesniu". sakinį „Aš esu " galite užbaigti labai įvairiai. ką sumanytume ir sukurtume. kam priklauso šita ranka. kokį įspūdį darome kitiems. nuraminant savąjį Aš. . The Selfin Sočiai Psychology. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 57 so. Baumeister. kad kiti kreipia į mus daugiau dėmesio negu iš tikrųjų yra (dėmesio centro efektas). 1999 („Savasis Aš socialinėje psichologijoje") APIBENDRINIMAS Dėmesio centras ir iliuzijos • Susirūpinę tuo. kaip juos prisimename ir kaip reaguojame į aplinkinius. (Kokius penkis atsakymų variantus galėtumėte pateikti?) Šių atsakymų visuma apibrėžia jūsų savojo Aš sampratą. įvertinti dabartį ir prognozuoti ateitį . kiek daug mūsų poelgių (daugiau negu man atrodė) kontroliuojami ne sąmoningai. savojo Aš samprata (self-concept) Žmogaus atsakymai į klausimą „Kas aš esu?" Mūsų pasaulio centras: kaip mes suvokiame save Svarbiausia jūsų dalis yra savasis Aš. Tačiau savasis Aš lemia ilgalaikį planavimą. jausmus ir veiksmus. kaip pastebėjo Markas Leary (2004). Jis padeda prisiminti praeitį. Psichologas Jonathanas Haidtas (2006) priduria: „Visur ir visada mistika skatina savojo Aš praradimą. kaip mes interpretuojame įvykius. Dėl šių priežasčių nė viena psichologijos tema šiandien nėra labiau tyrinėjama nei savasis Aš.2 s k y r i u s . kad mūsų emocijos yra akivaizdesnės negu iš tikrųjų (permatomumo iliuzija).

mūsų klausos radaras tą pačią akimirką perkelia dėmesį į šį objektą. Vienas pacientas. jei klausiama. neurologai tiria smegenų veiklą. įsimename bei vertiname ir kitus žmones. tinka mums apibūdinti. iš kur kyla savojo Aš pojūtis. Nuoroda į save Panagrinėkime. Jūs greitai prisimenate su sportu susijusius potyrius ir palankiai sutinkate informaciją. apie ką galvojame susiedami informaciją su savimi. Vidurinė priekakčio žievė . o jūs tikriausiai sunkiai atpažinsite savo veidą. Savojo Aš sampratą sudarančios Aš schemos padeda sisteminti ir atkurti įvairius patyrimus. Šis reiškinys žinomas kaip nuorodos į save efektas: kai informacija yra aktuali savojo Aš sampratai. 1979. 1996). 1984). kad svarbų vaidmenį čia atlieka dešinysis smegenų pusrutulis. kuri tvarko ir nukreipia su mumis susijusios informacijos apdorojimą. Kai kurie tyrimai rodo. ir save. 1984). 2003). 1992). Ir jei kalbėdami su kitu žmogumi išgirstame. ar konkretus pasakymas. Savojo Aš sampratos elementai. Nuorodos į save efektas patvirtina pamatinę tiesą: save suvokiame kaip pasaulio centrą. kad kairioji ranka yra jo ir jis gali ją valdyti (Decety ir Sommerville.daro didelę įtaką mūsų socialinės informacijos apdorojimui. 1997). konkretūs įsitikinimai. išmintingi ar dar kokie nors . atsimename geriausiai. nuorodos į save efektas (self-reference effect) Tendencija veiksmingai apdoroti ir lengvai prisiminti informaciją susijusią su pačiu savimi.neuronų takelis tarp smegenų pusrutulių. ar jis tinka apibūdinti kuriam nors kitam žmogui. S O C I A L I N I S M Ą S T Y M A S Aš schema (self-schema) Nuomonė apie save. Kuiper ir Rogers. Taigi prisiminimų sankaupa apima mus labiausiai dominantį objektą . Kadangi esame linkę save matyti scenos centre. 2005). kai mąstote apie save (Zimmer. sutampančią su jūsų Aš schema (Kihlstrom ir Cantor.būti sportininku).mus pačius. nesuprato. jog esame atsakingi net už tuos įvykius. Po dviejų dienų iš pokalbio su kuriuo nors žmogumi mes geriausiai prisimename tai. Suleiskite anestetikų į kairiąją miego arteriją. dažnai pervertiname kitų žmonių dėmesį mums. palaiko savojo Aš pojūtį. kuriam buvo sužalotas dešinysis pusrutulis. Jei mūsų paklausia.58 I dalis. Tai. kuriais vadovaudamiesi apibrėžiate save. Norėdami suprasti. „mėgstantis bendrauti". Paprastai manome. Jis būna aktyvesnis.suvokimas. 1987. kuriomis vadovaudamiesi mes tvarkome savo pasaulį. Nuo šių schemų priklauso.tai mintinės struktūros. Aš schemos . Schemos . ir dešinysis pusrutulis „užmigs". esantis tuoj pat už akių . šį herojų mes atsimename geriau. Jei mūsų paprašo palyginti save su apsakymo herojumi. Jei svarbiausią vietą jūsų savojo Aš sampratoje užima sportas (jei viena iš jūsų Aš schemų . tada jūs pastebite kitų žmonių išvaizdą ir jų fizinius gebėjimus. yra Aš schemos (Markus ir Wurf. Symons ir Johnson. kuriuose atlikome tik nežymų vaidmenį (Fenigstein. nutukę.atrodo. kokią įtaką atminčiai daro mūsų Aš. Spręsdami apie kito žmogaus veiklą ar elgesį dažnai spontaniškai lyginame jį su savimi (Dunning ir Hayes. kad kažkas paminėjo mūsų vardą. nuo kurios priklauso savivoka. kaip suvokiame. kad esame atletiški. pavyzdžiui. mes ją greitai apdorojame ir gerai įsimename (Higgins ir Bargh. vėliau šį posakį prisimename geriau nei tuomet. 1987). ką jis sakė apie mus (Kahan ir Johnson. .

tėvo.1 PAVEIKSLAS Savojo Aš samprata Kas aš esu? Savęs vertinimas Savosios vertės pajautimas Savasis Aš Savęs pažinimas Kaip aš galiu save paaiškinti ir prognozuoti? Socialinis Aš Mano. aistringai mylimi ir mylintys. kas prasidėjo kaip vaidyba gyvenimo teatre. Hazel Markus ir jos kolegos (Inglehart ir kiti. Galimą Aš kartais lemia ir baimė. kokiais mes galime tapti .1 paveikslą).turtingi. socialiniai tapatumai. Šie galimi Aš motyvuoja mūsų elgesį. patyrusiais nesėkmę moksle.universiteto studento. vaidmenys. savęs lyginimas su kitais. tikslus.abai bijome tapti ateityje. nemylimais.2 s k y r i u s . kad galimi Aš yra vaizdiniai to. 1986) pastebi.neturinčiais darbo. kas mes esame dabar. Pavyzdžiui. kad asmenybė ir savojo Aš samprata priklauso nuo genetinių veiksnių.iš pradžių jaučiame drovumą. Tačiau tai. Socialinio Aš raida Savojo Aš samprata tapo viena svarbiausių socialinės psichologijos temų. Markus ir Nurius. grupės tapatumas . ne tik apibūdinančios. kokie mes svajojame būti . kultūrinė aplinka. galimi Aš (possible selves) Vaizdiniai to. kaip studento. bet ir kuo galime tapti . palaipsniui absorbuojasi į savęs supratimą. liekni. kuo mes svajojame a r b a . priklausomai nuo atliekamo vaidmens galime pritarti tam. 1989. Savojo Aš sampratai daro įtaką: • • • • • mūsų atliekami vaidmenys.galimi Aš. apie ką iš tiesų nelabai tegal2. Tačiau kas apibrėžia savojo Aš sampratas? Dvynukų tyrimai rodo. 2. kurio ilgimės. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 59 Galimi Aš Savojo Aš sampratą sudaro asmeninės schemos. mūsų sėkmės ir nesėkmės. iškeldami konkrečius gyvenimo. tačiau tam tikras vaidmuo tenka ir socialiniam patyrimui. kuriuos susiformuojame. nes ji suteikia kryptį mūsų mąstymui ir elgesiui (žr. prekybos atstovo . šeimos nario ir draugo. Mūsų atliekami vaidmenys Įgydami naują vaidmenį .

labiau jais įtikėdami. nes čia įstoja daug studentų. galime pradėti manyti. kas jūs esate . 2004). savo išskirtinumą suvokiate labiau. profesija ir t. Baigę vidurinę mokyklą labai gerais pažymiais. Stapel ir Suls. labiau jaučiate savo etninį tapatumą ir atitinkamai reaguojate. įstoję į didelius universitetus. Be to. Tai padeda nustatyti standartą.60 I dalis. Kaip mes nusprendžiame. tuo tarpu visi škotai (kurie yra tokie patys britai) nurodė „škotai". kad save laiko pirmiausia škotais. Vaidmuo tampa tikrove (žr. kai kiti atrodo beširdžiai. 1995. Svečių knygoje visi anglai savo tautybę nurodė „britai". . Pastebėjau šį mažumos tapatumo reiškinį viename Škotijos viešbutyje. kas esate . Jei esate vienintelė moteris vyrų grupėje arba vienintelis kanadietis tarp europiečių. negalime atsispirti pagundai palyginti save su jais (Gilbert ir kiti. mes stengiamės pateisinti savo žodžius. . kur anglai škotų atžvilgiu vyrauja santykiu 10:1. kuriuose būna dideli konkursai. kai kiti atrodo buki. išmintingi ar bukapročiai. kai priklausome daugumai. pagal kurį sprendžiame. kad esame turtingi. kurias išsakėme. Socialinis apibrėžimas. O Anglijoje tik 31 proc. kas jūs nesate. Socialinis palyginimas padeda suprasti. 1954). stebėdami save galime ir atsiskleisti. Jaučiamės gražūs. SOCIALINIS MĄSTYMAS vojame. rūpestingi. aukšti ar žemo ūgio: lyginame save su kitais ir vertiname skirtumus. t. išmintingi. kurie savo mokykloje buvo pirmūnai. kurioje mokosi vos keli labai gabūs mokiniai (Marsh ir kiti. Socialinis palyginimas turi didelę reikšmę. Etninis tapatumas išsamiau aprašytas 9 ir 13 skyriuose. Matydami savo kolegų veiklos rezultatus. lytis. savo socialinį tapatumą dažniausiai suvokiame. lyginant save su kitais. turtingi esame ar vargšai. škotai savo tapatumą iš dalies supranta kaip skirtingumą nuo anglų. kai kiti atrodo nepatrauklūs.jūsų rasė. kuriame neseniai buvau apsistojęs. religija. Jei esate juodaodis studentas tarp daugumos baltaodžių arba baltaodis tarp daugumos juodaodžių. „Būti škotu tam tikra prasme reiškia nemėgti anglų arba niekinti juos" (Meech ir Kilborn. jei lanko mokyklą. Pašmaikštavę apie savo organizaciją. save pirmiausiai laikė anglais (Scottish Life. kodėl mokiniai yra geresnės nuomonės apie savo gebėjimus moksle. Britanijoje. 2000).suvokimą. Socialiniai palyginimai socialinis palyginimas (sočiai comparison) Savo gebėjimų ir nuomonių vertinimas. mažiau kaip vienas iš šešių save laikė britu. Viename neseniai atliktame tyrime daugiau kaip du trečdaliai škotų teigė. apie socialinį tapatumą galvojame mažiau. 1992). Socialinis tapatumas Savojo Aš sampratą . „Stambi žuvis" patenka į didesnį tvenkinį. išmintingi ar žemo ūgio? Vienas būdų yra pasitelkti socialinius palyginimus (Festinger. bet ir socialinis tapatumas. 4 skyrių). jog laikomės pažiūrų.sudaro ne tik asmeninio tapatumo (asmeninių savybių) suvokimas. Kai priklausome mažai didesnės grupės daliai.taip pat parodo. 2004). daugelis savo gebėjimais pasitikinčių mokinių pasijunta nesaugiai.

pagal kuriuos vertina savo pasiekimus. kuriam mes pavydime. socialinė padėtis ar sėkmė. kad beveik tą patį galima teigti ir atvirkštine prasme: problemos bei nesėkmės menkina savivertę. Jei stengiantis iš visų jėgų pavyksta ką nors pasiekti. stiprinant savivertę teigiamomis frazėmis („Tu esi nuostabus! Tu ypatingas!"). palyginti su tais. studentai ima aukščiau vertinti savo mokymosi gebėjimus. Ištobulinusios savigynos įgūdžius. 1982). 1990). 1991. Suls ir Tesch. bet ir kasdienės patirties. jog. yra laimingesni. ypač jei šią nesėkmę ar nelaimę patyrė žmogus. o patyrę nesėkmę būna atkaklesni (Brockner ir Hulton. mažiau baiminasi ir nerimauja (Ozer ir Bandūra. Aplinkinių nuomonė Kai kiti apie mus galvoja gerai. Prastas savęs vertinimas kartais iš tiesų kelia problemų. ir mes patys apie save imame geriau galvoti. o ne žemyn (Gruder. jie sugriežtina standartus.2 s k y r i u s . socialinio tapatumo bei palyginimo. Wheeler ir kiti. Jei etninių mažumų studentai jaučia stereotipų apie jų akademinius gebėjimus grėsmę ar- . 1997). 1997). Tačiau kritikai įrodinėja. Kai žmonės gerai jaučiasi ir kopia aukštyn sėkmės laiptais. Patyrę sėkmę moksle. moterys jaučiasi mažiau pažeidžiamos. reikalingus apsiginti nuo seksualinių užpuolikų. Vaikai. atsiranda didesnio pasitikėjimo savimi ir galios jausmas. manydami. tačiau realių užduočių ir jas sėkmingai įvykdome. giname savo susvyravusį pasitikėjimą savimi. varžovai turi geresnį trenerį ir daugiau laiko treniruotėms). Nugalint sunkumus ir įgyjant naujų įgūdžių. tiriant universiteto plaukikus [Shepperd ir Taylor. ar galima padidinti pasiekimus. Socialinis palyginimas taip pat gali sukelti ir kančią. jų manymu. kokie jie nuostabūs. bet ir sunkiai iškovoti laimėjimai. kad vaikams sakoma. Savo vertės pajautimą stiprina ne tik tai. Kaip buvo pastebėta 1 skyriuje. Tafarodi ir Vu. Smith ir kiti. kurie menkai save vertina. ir jei tokia nesėkmė mums negresia (Lockwood. 1978. jie rečiau tampa priklausomi nuo narkotikų bei alkoholio. Brown. Savo vertę jaučiantys žmonės. 1977. principas „sėkmė stiprina savosios vertės pojūtį" paskatino kelis psichologus tyrinėtojus išnagrinėti klausimą. Susidūrę su konkurentais. 1984. Jei imamės sudėtingų. „Niekada nelyginkite!" Karalius Charlesas I (1600-1649) Sėkmė ir nesėkmė Savojo Aš samprata priklauso ne tik nuo mūsų vaidmenų. 1978. kuriuos kiti pavadina talentingais. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 61 Todėl slapčia galime džiaugtis kolegos nesėkme. 3 skyrių). 1996). jaučiamės kompetentingesni. darbščiais ar paslaugiais. jie žiūri į viršų. Jausmai yra atsakas į tikrovę. įdiegia šias idėjas į savojo Aš sampratą ir elgseną (žr. 2002. Kai pagerėja žmonių pajamos. 1999] paaiškėjo. o tai dažnai juos skatina dar daugiau dirbti ir daugiau pasiekti (Felson. juos rečiau kamuoja skrandžio opos bei nemiga. mūsų sėkmė augina viltį ir didesnį pasitikėjimą savimi. jog konkurentas yra privilegijuotoje padėtyje (pavyzdžiui. mažiau jautrūs nesėkmėms. Marsh ir Young.

kur žmonės labiau linkę gėdytis. Cooley teigė. įgyjamas pasitikėjimas savo jėgomis ir apibrėžiamas asmeninis. kaip atrodome kitiems. . individualizmas (individualism) Koncepcija. Paprastai lengviau kitus girti nei kritikuoti. Sociologas George Herbertas Meadas (1934) patobulino šią koncepciją. „aš esu aukštas" arba „aš esu lengvai bendraujantis"? O gal nurodėte ir savo socialinę tapatybę. Jų gėdos ir menkos savi vertės jausmas buvo grindžiamas biologine . Mūsų protėvių likimas priklausė nuo kitų žmonių nuomonės apie juos. jo tapatumas . o tai. pavadino veidrodiniu savuoju Aš. vertybėmis ir svajonėmis . 9 skyrių).62 I dalis. jie savo interesus gali sieti su kitomis sritimis (Steele. prieš kiek dienų jie paskutinį kartą ką nors pagyrė. Jei žmogų išrautų su šaknimis ir perkeltų į kitą šalį. kad savivertė yra psichologinis matas. (Sakome komplimentus. kad mes suvokiame savo atspindžius. tačiau susilaikome nuo pašaipų. „aš esu MacDonaldas" arba „aš esu musulmonas"? Kai kuriose kultūrose. „Aš" ir kultūra Kaip jūs užbaigėte anksčiau pateiktą teiginį „Aš esu "? Gal paminėjote savo asmenines savybes. o ne didžiuotis savo laimėjimais. Paauglystė yra laikas. jog mūsų savojo Aš sampratai svarbu ne tai. savybėmis. žr. todėl kankinamės ir imame mažiau save vertinti. Mes. kad pirmenybė yra teikiama ne grupės. Tapatumas yra labai uždaras. Japonijoje. suvokiant pačius save. tarsi veidrodžiu naudotis įsivaizduojama kitų žmonių nuomone apie mus. kad apsilankiusius Šiaurės Amerikoje japonus paprastai apstulbina gausybė komplimentų. Cooley (1902) mūsų įprotį. pastebi Markas Leary (1998). spėdami. 1997. pastebėdamas. standartinis atsakymas buvo .prieš keturias dienas. Užuot kovoję su tokiu išankstiniu vertinimu. įvaizdžio sureikšminimas ryškiausiai pastebimas Vakarų šalyse. „aš esu sąžiningas". kuriuo remdamiesi vertiname kitų žmonių požiūrį į mus ir atitinkamai reaguojame.vakar.išliktų nepaliestas.kaip unikalaus asmens su konkrečiais gebėjimais.išmintimi. Kaip pamatysime. Jis teigia. kuriuos amerikiečiai draugai sako vienas kitam. Tikimybę išlikti jiems garantuodavo bendruomenės apsauga. ką kiti apie mus galvoja. Shinobu Kitayama (1996) praneša. nepriklausomas Aš. Kai Kitayama ir jo kolegos paklausė žmonių. ir vieni. Sociologas Charlesas H. turime panašų giliai įsišaknijusį poreikį priklausyti. ir kiti gali nesitapatinti su šiomis sritimis. pavyzdžiui. kai nutolstama nuo tėvų.bendruomenės . pavyzdžiui. ypač industriniuose Vakaruose. ką mes įsivaizduojame juos galvojant. o ne tapatinimasis su grupe. dominuoja individualistinės nuostatos. kai susiduriame su socialine atskirtimi. teigianti. bet asmeniniams interesams ir kad asmens tapatumas apibūdinamas kaip asmeninių savybių visuma. SOCIALINIS MĄSTYMAS ba jei moterys jaučia stereotipų apie jų menką matematikos bei tiksliųjų mokslų išmanymą grėsmę. standartinis amerikiečių atsakymas buvo . „aš esu Žuvis".) Todėl kiti gali pervertinti mūsų pagyrimus ir savo įvaizdį susikurti kiek pagražintą (Shrauger ir Schoeneman. jų palikuonys. jei ką nors nuvylė. 1979).

Dainos skelbia: „Privalau būti savimi" ir garbina „didžiausią iš visų meilių" . kur kas dažniau nei australai. malajiečiai. miestietiškas gyvenimo būdas ir žiniasklaida (Freeman. 2005). kuri puoselėjamas kolektyvizmas. jei apibrėšite galimus savuosius Aš ir tikėsite savo asmeninės kontrolės galia. Nepaisant individualių ir tarpkultūrinių skirtumų. indai. ką Shinobu Kitayama ir Hazel Markus (1995) vadina abipusiai priklausomu savuoju Aš. teigia socialinės psichologijos ekspertas Richardas Nisbettas knygoje Geography of Thought („Minties geografija"). Kino filmuose vaizduojami šiurkštūs herojai. nes jos priklauso gyvūnų kategorijai? Azijiečiai dažniau nei amerikiečiai įžvelgia santykius: beždžionė ėda bananą. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 63 Vakarietiška psichologija teigia. japonai ir Kenijos gyventojai. 1999). Štai trys objektai: panda. kalbant rečiau sakoma „aš" (Kashima ir Kashima. Žmonės yra savikritiškesni ir ne tokie savimylos (Heine ir kiti. 1999). tarkime. Ma ir Schoeneman. 2002a. 1997). Liberalūs žmonės dažniau būna ekonominiai kolektyvistai ir moraliniai individualistai. Afrikos ir Centrinės bei Pietų Amerikos kultūrų labiau vertinamas kolektyvizmas. 1994). 1997. kad jūsų gyvenimas taps turtingesnis. Triandis. Oregone ir Montanoje (Vandello ir Cohen. amerikiečiai ir britai teiginį „Aš esu " užbaigtų nuoroda į grupę. 1997. Skirtinguose tos pačios šalies geografiniuose regionuose ir skirtingų politinių pažiūrų žmonių grupėse taip pat esama ir skirtingų individualizmo apraiškų. pateisinantį kitų lūkesčius. bananas. su kuria jie tapatinasi (Kanagawa ir kiti. atitinkamai apibrėžiamas ir asmens tapatumas. pavyzdžiui. Pavyzdžiui. abipusiai priklausomas savasis Aš (interdependent self) Asmeninio tapatumo grindimas ryšiais su kitais žmonėmis. 1998. Individualizmas klesti ten. beždžionė. 2001. nes veiksnys yra aiškus gramatiškai arba iš konteksto. Jungtinių Valstijų havajiečiams ir Pietuose esančių valstijų gyventojams kolektyvizmo jausmas būdingesnis nei kalnuotose Vakarų valstijose. kuriuos iš jų galima susieti? Gal pandą ir beždžionę. Šalyse. bet ir kitoks mąstymo būdas. . o ne „aš nuėjau į kiną". b). Sakykite. tyrinėtojai ir toliau laiko individualizmą ir kolektyvizmą svarbiais kultūriniais kintamaisiais (Schimmack ir kiti. Daugumoje Azijos. Čia sakoma „nuėjau į kiną".2 s k y r i u s .meilę sau (Schoeneman. Konservatyvių pažiūrų asmenys dažniausiai būna ekonominiai individualistai („neapdėkite manęs mokesčiais ir nenurodinėkite man") bei moraliniai kolektyvistai („uždrauskite amoralumą"). kolektyvizmas (collectivism) Pirmenybės teikimas savosios grupės (dažnai savo giminės ar darbo kolektyvo) tikslams. Vakarų literatūra. pradedant „Iliada" ir baigiant „Heklberio Fino nuotykiais". mobilumas. Kai buvo parodytas gyvas povandeninio pasaulio vaizdas (žr. Marshall. kur prieinama prabanga. Skirstyti kultūras į individualistines ar kolektyvistines per daug primityvu. masajų genties atstovai. 2003). labiau liaupsina savo jėgomis pasikliaujantį herojų nei žmogų.2 paveikslą). Kolektyvizmo pasekmė yra ne tik kitokie nei individualistiniuose Vakaruose socialiniai santykiai. Šios kultūros puoselėja tai. japonai išsyk prisiminė 60 kartų daugiau fono detalių nei amerikiečiai ir pastebėjo daugiau sąsajų (varlę šalia jūros augalo). 1994). 2. besipriešinantys valstybės aparatui. nes individualizmo atžvilgiu visose kultūrose esama įvairių žmonių (Oyserman ir kiti.

latte „be kofeino. Kalbamasi ne tiesmukai. Jie turi ne vieną. kiek sukurti harmoningą santykį su bendruomene ir ją remti. bet keistokai atrodytų Seule.3 PAVEIKSLAS Savęs. kad Rytų Azijos atstovamas būdingesnis holistinis mąstymas . Korėjiečiai labiau vertina ne savo unikalumą. gerų draugų. kaip nepriklausomo ar abipusiai priklausomo. 1991).jie objektus ir žmones suvokia atsižvelgdami į jų tarpusavio ryšius ir sąsajas su aplinka. didelei žuviai. Nepriklausomas požiūris į save Abipusiai priklausomas požiūris į save . pastebi Heejung Kim ir Hazel Markus (1999). kurio savasis Aš abipusiai labiau priklausomas nuo kitų. jie praranda socialinius ryšius. su liesu pienu. 1997). 1992). Kava individualiam skoniui . supratimo formavimas Nepriklausomas Aš pripažįsta santykius su kitais.aplinkai (Nisbett. Žmogaus. bet mandagiai (Holtgraves. apibrėžiančius jų tapatumą. 2003). Jei tokie žmonės atskiriami nuo šeimos. labai karšta" . pavyzdžiui. Gyvenimo visuomenėje tikslas . Kaip matome 2. „aš" su draugais (Cross ir kiti. 2003). bendrumo su kitais pojūtis stipresnis. Amerikiečiai daugiau dėmesio skiria pagrindiniam objektui. Iš šių tyrimų Nisbettas ir Takahido Masuda (2003) daro išvadą. Tačiau abipusiai priklausomas savasis Aš yra labiau integruotas į kitus (Markus ir Kitayama. jie dažniau atsimindavo aplinką ir santykius tarp žuvų.ne tiek sustiprinti savąjį Aš. ir mažiau . „aš" darbe.nieko nestebina Šiaurės Amerikos espresso kavinukėse. o tradici- 2.64 I dalis.2 PAVEIKSLAS Azijietiškasis ir vakarietiškasis mąstymas Kai azijiečiams buvo parodyta povandeninio gyvenimo scena.2 lentelėje. SOCIALINIS MĄSTYMAS 2.3 paveiksle ir 2. Amerikiečiai daugiau dėmesio skirdavo vienai didelei žuviai (Nisbett. abipusiai priklausomas nuo kitų Aš yra susitapatinęs su socialine grupe. kolegų. bet keletą „aš": „aš" su tėvais.

Pasiūlius tą pačią užduotį azijiečiams.asmeniniai laimėjimai ir pasitenkinimas. Šis rezultatas patvirtina. Kolektyvistinėse kultūrose savęs vertinimas glaudžiai susijęs su tuo. apibrėžiamas ryšiais su kitais Mes . tik 31 procentas dalyvių išsirinko kitos spalvos pieštuką.2 LENTELĖ. 77 procentai tiriamųjų išsirinko tą. Individualistinių šalių gyventojai labiau stengiasi. Vieno tyrimo metu keturi iš penkių Kanados studentų ir tik vienas iš trijų Kinijos ir Japonijos studentų pritarė teiginiui. mūsų socialinė atsakomybė bei santykiai Egoizmui „Žmogus ne sala" Kolektyvistinės Azijos ir trečiojo pasaulio Kas svarbu Nepritariu Sampratą apibūdinantis motto Pamatinės kultūros jas ir bendruomenės įpročius (Choi ir Choi. Japonai atkakliai siekia tikslo. kai jiems sekasi. . kad ir kokios įvairios būtų veiklos sritys" (Tafarodi ir kiti. tampame piktesni ir niūresni nei tada. Azijos šalių kolektyvistai daž- „Reikia ugdyti savyje ryžtą aukoti mažąjį Aš Aš interesų. Kurį pieštuką pasirinktumėte? Kai Heejung Kim ir Hazel Markus (1999) pasiūlė amerikiečiams išsirinkti vieną iš šių pieštukų.4 PAVEIKSLAS. 2004). Savojo Aš samprata: nepriklausomas ar abipusiai priklausomas Nepriklausomas Tapatumas yra Asmeninis. mano teisės ir laisvės Panašumui „Būk teisus pačiam sau" Individualistinės Vakarų Abipusiai priklausomas Socialinis. jog „nuomonė apie save (savo vidinį Aš) išlieka nepakitusi. Savojo Aš samprata yra veikiau lanksti (priklausanti nuo konteksto) nei stabili (nekintanti visose situacijose). 2001). 2001). AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 65 2.4 paveikslas). Vakarų šalių individualistai mėgsta lyginti save su kitais. pažymi Kim ir Markus. „ką kiti galvoja apie mane ir mano grupę". Reklamose čia rečiau akcentuojama laisvė rinktis pačiam ir dažniau vaizduojamos žmonių grupės (Markus. 2002 ir 2. Tai taip pat didina jų savivertę. kai grėsmė iškyla kolektyviniam tapatumui (Gaertner ir kiti. Jei mūsų asmeniniam tapatumui iškyla grėsmė. Kilusiems iš individualistinių kultūrų savivertė yra labiau asmeninė ir mažiau priklausoma nuo santykių su kitais.2 s k y r i u s . nes sėkmė didina savivertę (Heine ir kiti." Kinų posakis dėl didžiojo 2. 1999).grupiniai tikslai ir solidarumas. net kai nesiseka (nenorėdami nuvilti kitų žmonių lūkesčių). kokie įvairūs yra kultūriniai išskirtinumo ir konformistiškumo prioritetai. kuris buvo kitos spalvos. apibrėžiamas asmeninėmis savybėmis ir tikslais Aš .

o pažįstamus . po kurių sekė: „Kaip čia pasakius". kodėl jie tokie tylūs . P ~ . Būtent šis supratimas skatina mus ir toliau bendradarbiauti kultūrinės psichologijos srityje. Stenfordo universitetas Shinobu Kitayama. Visiems buvo atnešti tie patys patiekalai. jei visiems patiekiami tie patys valgiai? Ar vienodumo jausmas yra geras arba pageidautinas Japonijoje? Vaikštinėdama šalia Kyoto šventyklos Hazel priėjo kryžkelę ir prie vienos atšakos pamatė lentelę su užrašu „paprastas takas". Kas gi norės pasirinkti paprastą taką? Suprantama. kodėl taip konkuruoja? Kodėl atrodo. Hazel pasakė. kaip tikra amerikietė Hazel pasirinko nepaprastą. Kelias savaites Japonijoje skaičiusi paskaitas studentams. jokių komentarų. gerai mokantiems anglų kalbą Hazel stebėjosi.pasigirdo gilūs atodūsiai. Jie aštuoniese nuvyko į prancūzišką restoraną ir. arčia tik nebus raktas įjos patirtą pažeminimą Japonijoje. o ne nuobodus ir neįdomus. kas kada geriausiai tinka atsigaivinti. kad psichologiniam funkcionavimui vieta yra svarbus aspektas.66 I dalis. Kultūrinės psichologijos tikslas yra nepažįstamus dalykus paversti pažįstamais. netgi tarpusavyje. Priėjo padavėjas ir atsistojo Hazel Rose Markus.nepažįstamais. Jei pats negali pasirinkti patiekalų. kilę iš vidurinės europiečių ir amerikiečių klasės. debatai ir kritiško mąstymo požymiai? Net kai ji pateikė paprastą klausimą: „Kur yra geriausia makaronų parduotuvė?". kai visi vienas kitą gerai pažįsta? Shinobu šį savo nusistebėjimą išsakė amerikiečiams šeimininkams. visi ėmė studijuoti meniu. Iki šiol daugiausia psichologijos darbų parašė mokslininkai. kodėl amerikiečių gyvenimas yra toks keistas. kurie savo svečius verste užverčia gausybe įvairiausių pasirinkti verčiančių klausimų. Ji patikino studentus. Shinobu stebėjosi. Kituose socialiniuose ir kultūriniuose kontekstuose žmogus bei gyvenimo prasmė gali būti suprantami kitaip.jokių klausimų. . Po to sekė įtemptas pokalbis tarp pakvietusio į restoraną japono ir jo japonų svečių. kokį išsirinko užkandį ir pagrindinį patiekalą. kad ją domina kitokia nei jos pačios nuomonė. ir šie skirtumai darys įtaką psichologinei savijautai. Jie tyrinėja Europos ir Amerikos vidurinės klasės atstovus. tad gali paprasčiausiai tai ir patiekti. gaivinamųjų gėrimų ar sulčių. Paprastas takas reiškė. SOCIALINIS MĄSTYMAS ką slepia moksliniai tyrimai Hazel Markus apie kultūrinę psichologiją Mes pradėjome bendradarbiauti garsiai stebėdamiesi. kad galima gyventi ir kitaip nei esame įpratę. Kodėl jie taip emocionaliai komentuoja ir klausinėja. Susidūrimai kultūros plotmėje mus įtikina. Norite vyno ar alaus. Šie mainai paskatino imtis eksperimentinių tyrimų ir priminė. tad kodėl niekas į tai nereaguoja? Kur ginčai. net kai kalba profesorius. jei jis nesako. Pasirinkimas yra apsunkinimas? Hazel ėmė svarstyti. Tačiau šis atvedė į už šventyklos teritorijos esantį sąvartyną. Tai labai sutrikdė Hazel. neturi savo minčių. nuomonių bei nuostatų? Kas dedasi jų galvose? Kaip pažinti žmogų. šnekėti visi kartu. jog intelektą jie tapatina su gebėjimu iš kito žmogaus „išspausti" viską ką gali. kodėl studentai negali tiesiog klausytis paskaitos ir kodėl amerikiečiai jaučia poreikį nuolatos vienas kitą pertraukinėti. kavos ar arbatos? Kam apsunkinti svečią nereikšmingais sprendimais? Juk šeimininkė puikiai žino. Hazel jam atsikirsdavo anekdotais apie japonų keistenybes. ką galvoja? Shinobu stebėjosi. kaip tokiose vietose priimta. Negi japonų studentai niekam neteikia pirmenybės. kad kelias yra tinkamas ir geras. kaip gali mėgautis vakariene? Kokia prasmė duoti valgiaraštį. Mičigano universitetas šalia.

bet vidinė informacija būna klaidinga. kuriuose policininkas herojiškai sučiumpa nusikaltėlį. . Be abejo. mes stengiamės tai daryti. galiausiai ištarė: „Negi tikrai taip yra?" Kai Rytai susiduria su Vakarais . Savęs pažinimas „Pažink save". Tačiau vienas klausytojas. jūsų nuomone. čia dažniau skiriasi šeimos (Triandis. Mes noriai formuojame nuomonę apie save ir nedvejodami aiškiname. magistrantai bei doktorantai „apstulbo". dešimt metų dėstęs ir dirbęs mokslinį darbą Amerikoje. teigia Kitayama ir Markus (2000). Tačiau kartais mes manome. 2000). Amerikiečių studentai laimę dažnai sieja su neutraliomis emocijomis . kad iš tiesų dauguma amerikiečių savojo Aš su niekuo nesieja. Tačiau ar iš tiesų mes gerai save pažįstame? „Yra vienas dalykas. draugiškumo ir pagarbos jausmui. . ." Iš tiesų. kad žinome.ir galiausiai jie pradėjo tikėti. individualistinėse kultūrose subrandinama daugiau pavienių nusikaltėlių. „Aš atkakliai jiems aiškinau šią vakarietiškąją savojo Aš sampratą . p. jog kolektyvistinės Japonijos ir individualistinių Jungtinių Valstijų studentai teigs patiriantys tokias teigiamas emocijas kaip laimė ir pakili nuotaika? Japonų studentams. Tai neišvengiama kai kurių įdomių mokslinių tyrinėjimų išvada. Kolektyvistinėse kultūrose konfliktai dažnai kyla tarp grupių.ragino vienas senovės graikų išminčius.pavyzdžiui. apie kurį mes žinome daugiau nei galėtume sužinoti stebėdami iš šalies. įtikinėjami „pasikliauti savo galimybėmis" bei maitinami kino filmais. kurie gyvena Azijoje). Tai skatina savęs tobulinimą (White ir Lehman.2 s k y r i u s . išskirtiniai ir keliantys pasigėrėjimą. kad pasikeičia. išgirdę apie vakarietiškąją nepriklausomo savojo Aš sampratą. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 67 niausiai save lygina su tais. grindžiamos ne darbo stažu. vienintelis visoje Visatoje. kuriems geriau sekasi. aplankė savo japoniškąją alma mater . bus didžiausia tikimybė. laimė tolygi teigiamiems socialiniams potyriams . . nepaisant to. 2005). kad kiti jam trukdo? Stevenas Heine ir jo kolegos (1999) teigia. 18-19). Tad kada. Kai Kitayama (1999). Lewisas (1952. S. kodėl būtent šitaip jaučiamės ir elgiamės.teigė C.Ir tas dalykas esame [mes patys].Kioto universitetą.artimumo. Ilgalaikių Kanados imigrantų savivertė taip pat yra stipresnė nei neseniai atvykusiųjų (ir tų. giliai atsidusęs. Mes nešiojamės vidinę informaciją esame supažindinti. Išbuvę Britų Kolumbijos universitete septynis mėnesius.kai jaučiasi naudingi. Japonijos studentai ėmė labiau vertinti save. Vakarams veikiant urbanistinę Japoniją ar Japonijos studentams atvykus mokytis į Vakarų šalis. o individualiais pasiekimais. ar savojo Aš samprata tampa labiau individualizuota? Ar japonai pasikeičia veikiami vakarietiškos paaukštinimo pareigose specifikos.

Stebėtina tai (turint galvoje. Mes galime atmesti reikšmingus veiksnius ir išpūsti nereikšmingus. 1982). Richardas Nisbettas ir Stanley Schachteris (1966) paprašė. 1974). Tyrimų metu žmonės aiškino. galinčius turėti įtakos jų nuotaikoms: savaitės dieną. sukels širdies ritmo bei kvėpavimo sutrikimus. kaip žmonės klysta skaitydami savo mintis. Dutton ir Aron. kad Kolumbijos universiteto studentai leistų su jais išbandyti seriją vis stipresnių elektros smūgių. kad ši galėjo turėti tokį poveikį kitiems. Kodėl pasirinkote tą universitetą. 1976. Šie duomenys atskleidžia aštrią problemą: kaip iš tiesų mes suvokiame savo džiaugsmo ar liūdesio priežastis? O kaip mes suprantame savo valios laisvę? Kaip teigia Danielis Wegneris knygoje The Illusion of Conscious Will. tabletės jie neminėdavo. miego trukmę ir taip toliau. 1985. kurio metu du žmonės turėjo valdyti kompiuterio pelę. o jaudulį einant kabančiu tiltu . taip atsitiko. kad juos veikia žiniasklaida. pakėlė keturis kartus stipresnį elektros šoką. kad tiriamųjų nuomonė apie kurio nors veiksnio įtaką jų nuotaikoms mažai tesutapo su realiu poveikiu. jie sutiko. vadinasi. pateikiame įtikinamus atsakymus. kurių metu žmonės aprašinėjo savo nuotaikas . VVilliam Shakespeare. Wilson ir kiti.ne. žmonės mano. Kai tiriamiesiems buvo paaiškintas tabletės poveikis. jų nuomone. kurie vartojo placebo. kodėl mes vienaip ar kitaip pasielgėme arba vienaip ar kitaip jautėmės. Tiriamieji fiksavo ir veiksnius. slystančią specialia lentele su mažais paveikslėliais. Wegneris atliko eksperimentą. Tačiau kai priežastys yra subtilios. kad tiriamųjų dėmesys buvo nukreiptas į jų kasdienes nuotaikas). SOCIALINIS MĄSTYMAS Elgesio paaiškinimas „Iš tiesų nežinau. jas aiškindami dažnai klystame. Būdingas atsakymas buvo: „Aš net nepagalvojau apie tabletę". Taip pat žmonės įpratę neigti.panašiai kaip elektros šokas. 1596 fiktyvus tiriamasis (confederate) Eksperimentuotojo padėjėjas. 1983. kuri. eksperimento dalyviai per ausines išgirsdavo nupieštų objektų pavadinimus ir galėdavo sustoti ties bet kuriuo iš jų. orus. kad žmonės šoko simptomus priims kaip tabletės poveikį ir todėl pakęs stipresnį šoką nei negavusieji placebo. kaip buvo pasakyta. Taip pat daug klausimų kelia tyrimai. Prieš šį eksperimentą kai kurie studentai išgėrė placebo tabletę. Nisbettas ir Schachteris tikėjosi. tačiau sutinka. Jie pademonstravo. kaip kiekvienas veiksnys paveikė jų nuotaikas. kuriame studijuojate? Kodėl smogėte savo kambario draugui? Kodėl nepamilote to ypatingo žmogaus? Kartais mes žinome kodėl. skrandžio spazmus . jie veikė savo valia. jog niūrią nuotaiką jiems sukelia nesėkmės. Net tada.68 I dalis. gyvenimo beprasmybės jausmas. kodėl esu toks liūdnas". Paklausti. kai vienas asmuo . Pelei klaidžiojant lentele. Kartais .kiekvieną dieną ištisus du ar tris mėnesius (Stone ir kiti.tyčia sustabdydavo pelę .fiktyvus tiriamasis . Weiss ir Brown. Iš tiesų poveikis buvo milžiniškas. kodėl. kad ji veikia kitus. 2002 („Sąmoningos valios iliuzija"). Kiekvieno tyrimo pabaigoje žmonės įvertindavo. Paklausti. Tie dalyviai. kad jei mintis kilo anksčiau už veiksmą. tačiau ne jiems.žavi praeivė (Schwarz ir Clore. Venecijos pirklys.

Stebėdami jūsų elgesį.ties tam tikru paveikslėliu. Dažnai jų draugai ir šeimos nariai būna įžvalgesni. 1986. Lao Dzė buvo teisus. Štai ką pastebėjo Sidney Shraugeris (1983). žiūrėdamos pro rožinius akinius. gali geriau prognozuoti nei jūs pats (pavyzdžiui. 1990). Žmonės taip pat dažnai klysta prognozuodami. Nicholas Epley ir Davidas Dunningas (2000) pastebėjo. patariama prisiminti ankstesnį elgesį panašiose situacijose (Osberg ir Shrauger. kad jie visada mylės vienas kitą. teigia Tara MacDonald ir Michaelas Rossas (1997). Jei paklaustume. ar jie vykdytų įsakymą sukelti kam nors stiprų elektros šoką. tikrieji eksperimento dalyviai manydavo. kad juos veikia kažkokia išorinė valia. kokia tikimybė. Epley ir Dunningas paprašė studentų pasakyti. ir spėti. Sąmoningos valios iliuzija") Elgesio prognozavimas Prognozuodami savo elgesį žmonės taip pat klysta. Atrodo. Sutelkdami dėmesį vien tik į teigiamus dalykus. Laboratoriniame žaidime už pinigus 84 procentai tiriamųjų prognozavo. Kitais atvejais. eksperimentai rodo. įsimylėjėliai gali būti įsitikinę. „Mokslinių tyrimų išvada. 1994]). ar susitikę naują žmogų jūs būsite nervingas. dauguma žmonių yra labiau mokyti nei išmintingi. kad taip pasielgs 56 procentai kitų studentų. Tas. kuris pažįsta save. atsižvelkite į praeitį. (Žr. kiek jų draugų pasielgs taip pat. ar šnekus [Kenny. kad jie valingai kažką padarė (arba nepadarė). jūsų pažįstami. kad bendradarbiaus 64 procentai kitų eksperimento dalyvių). yra išminčius". paprašęs universiteto studentų nuspėti. Tačiau iš tiesų nupirko tik 43 procentai studentų. kad narcizą nupirks. pavyzdžiui. Kaip išmokti tiksliau nuspėti savo poelgius? Prognozuojant elgseną. ar jie nusipirks bent po vieną narcizą. yra mokytas. susirgs ir taip toliau): jų prognozės nė kiek nebuvo tikslesnės nei vidutinė žmogaus patirtis. kad mums kartais geriau sekasi nuspėti ne savo. dauguma neigtų. ir tai buvo arčiau jų prognozės. Draugaujančios poros. nors iš tiesų tai padarė tik 61 procentas (šis skaičius labiau sutapo su jų prognozėmis. žmonės kartais klysta. žmonės klaidingai mano. kad pelė sustodavo būtent jų valia. jog daugelis iš mūsų pasiduodame įtakai. ko gero. sakydamas: „Tas. jei šalia būtų dar keletas žmonių. prognozuoja. Tad tikėdami. ieškodami vandens su virgulėmis arba pakeldami rankas hipnozės seanso metu. Tad norėdami nuspėti ateitį. kuris pažįsta kitus. kad bendrame lošime sieks abipusės naudos.kasmetinio Kornelio universiteto labdaros renginio. kad jie per artimiausius du mėnesius patirs keletą įvykių (įsimylės. atlikę tyrimus su Vaterlo universiteto studentais. Daugiau nei keturi iš penkių teigė. . o kitų žmonių veiksmus. Šioje ir kitose situacijose smegenys sukuria intuityvų asmeninio veiksmingumo pojūtį. ar dvejotų padėti aukai. kad jų santykiai tęsis ilgai. kaip klostysis jų santykiai. Likus penkioms savaitėms iki „Gelsvųjų narcizų dienos" . kad gali pasiduoti tokiai įtakai. Tačiau. kaip pamatysime.

Danielio Wegnerio nuotr. mokslininkai paprašė asistentės atlikti rankomis keletą judesių. valdant kompiuterio „pelę" atrodys. Bet ar ji pajus kokią nors netiesioginę šių rankų kontrolę? Norėdami tai sužinoti. 2. Galbūt ir aprašyto eksperimento tiriamieji susiejo veiksmo numatymą su veidrodine (atspindėta) savo smegenų veikla? Taigi jei kasdieniame gyvenime numatome kitų žmonių poelgius. didesnę kontrolę jautė tie tiriamieji.6 PAVEIKSLAS Sąmoningos valios iliuzija Žiūrėdami į save veidrodyje ir stebėdami svetimų rankų judesius. 2. ar jaučiamės lyg iš dalies būtume juos sukėlę? Jei taip. ji nesuvokia ir nejaučia jų kaip savo. SOCIALINIS MĄSTYMAS mokslinių tyrimų išvada Sąmoningos valios iliuzija Paprastai kasdieniame gyvenime panorėję atlikti kokį nors veiksmą. arba į stebimą panašų kito individo judesį (Rizzolatti ir kiti. reaguojančias arba į paties individo. Ji teigė. „parodyti OK gestą". kurio ranka sujungta su partnerio (eksperimentuotojo padėjėjo) ranka. pavyzdžiui. Neurologai surado beždžionių „veidrodinio atspindžio neuronus" . Kartais patiriame reiškinį. kai jaučiame. Kita mergina (asistentė). pavyzdžiui. Išgirdusi prašymą tiriamoji galėjo numatyti stebimų rankų judesius.5 PAVEIKSLAS Netiesioginis veiksnys Nuotrauka kairėje: tiriamoji taip save mato veidrodyje.smegenų ląsteles.6 pav. lyg pati būtų privertusi jas judėti (2. 1996). kai judesiai buvo atliekami garsiai nepaprašius (todėl nebuvo galimybės jų numatyti). pakelti ranką. kūno kalba subtiliai mėgdžiojantys žaidėjo veiksmus aikštėje. Kai tiriamoji įsivaizduodavo veiksmą ir jis būdavo atliekamas tuojau pat. Žinoma. kurie galėjo judesius numatyti.70 I dalis. nors iš tikrųjų tai padarė jo partneris. kai iš tikrųjų pakeliama kito žmogaus ranka? Jų pasirinktas tyrimo metodas iliustruoja. jį ir atliekame. šaltinis? Šį reiškinį gerai žino sporto aistruoliai. pamatę rezultatą darome išvadą. kąjaučia kiti. kuriose iš tikrųjų turėtų būti tiriamosios merginos rankos. kad veiksmo priežastis buvo mūsų valia. kad būtent jis sustabdė „pelę" langelyje. Betsy Sparrovv ir Lea VVinerman (2004) svarstė: ar galima priversti žmogų pasijusti taip.05 Kontrolinės sąlygos Gudesio negalima numatyti) Eksperimentinės sąlygos (numatomas judesys) n I 2. kontrolės jausmas buvo silpnas. kaip socialinės psichologijos tyrimuose kartais susilieja eksperimentinis tikslumas ir kūrybiška režisūra. iki 7 = didelė kontrolė) 2. savo rankas įkiša į rankoves. lyg jis keltų savo ranką. Nuotrauka dešinėje: tiriamoji ir asistentė. Pradinėmis (kontrolinėmis) sąlygomis. matome prieš veidrodį stovinčią tiriamąją. ji jausdavo tam tikrą atsakomybę. Tiriamoji žino. stovinti už šios. kurį psichologas Danielis Wegneris (2002) pavadino „sąmoningos valios iliuzija".). galbūt šis vikarinio veikimo („veikimo už kitą") reiškinys yra žmogiškosios empatijos. Žmogui. Suvokta stebimų rankų kontrolė (nuo 1 = nekontroliuojama.5 pav. kad ten ne jos rankos. . kad tuo momentu pasijuto šiek tiek kontroliuojanti svetimas rankas. Wegneris.

1994). kad gali ir nesusilaikyti. 2002. kas mus pradžiugina ir kas sukelia susirūpinimą ar nuobodulį. • Tik vienas iš septynių atsitiktinių rūkalių (surūkančių mažiau nei vieną cigaretę per dieną) spėja. kaip laimėjimas loterijoje ar paralyžius po autoavarijos. Ramios būsenos žmogus lengviau klysta spėdamas. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 71 Jausmų prognozavimas Daugelis svarbių sprendimų gyvenime susiję su mūsų jausmų prognozėmis. gavę dovaną. kad rūkys ir po penkerių metų. Kartais galime klaidingai nuspėti savo reakciją. sulaukiama nepageidaujamų nėštumų. laimėję svarbias rungtynes ar pusvalandžio krosu sumažinę įtampą. scenarijus. Žmonės klaidingai numatė. . Dėl šios priežasties pasiduodama aistrai. Štai keli pavyzdžiai: • Kai jaunuoliams parodomos erotiškos nuotraukos ir po to pateikiamas aistringo pasimatymo. Tačiau jie nepakankamai įvertina narkotikų poreikio galią. dauguma moterų. atsakė. kad sunkiausia nuspėti būsimų savo emocijų intensyvumą ir trukmę (Wilson ir Gilbert. kaip jausis. kaip jie jausis praėjus kuriam laikui po nutrūkusios meilės. jei per pokalbį dėl darbo išgirs seksualinių užuominų. Net tokie ekstremalūs įvykiai. kad išsiskirsiu. jaunuoliai prisipažįsta. vėl prievartauja. sumažėjusio svorio. didesnio televizijos kanalų skaičiaus ir pailgėjusio laisvalaikio įtaką jų savijautai. • Žmonės pervertina šiltesnės žiemos. dauguma moterų išsigando. 1999). kaip jausimės neišlaikę egzamino. Persivalgęs jis nebepajėgia įsivaizduoti. • Alkani pirkėjai impulsyviai perka daugiau („Šios spurgos tokios puikios!") negu tie. kaip jausis ir elgsis susijaudinęs. kokia skani gali būti ši spurga vakare su stikline pieno. o seksualiniai prievartautojai. laimėję varžybas ar įžeisti (Gilbert ir Ebert. „Emocijų prognozių" tyrimai rodo. 2000). Žinome. Paklaustos. 2003). kurio metu mergina prašo „liautis". nuoširdžiai pažadėję „niekada daugiau". ilgalaikei laimei turi mažesnį poveikį nei daugelis mano. nes po penkerių metų teberūko maždaug pusė (Lynch ir Bonnie. kurie buvo pavaišinti gabalėliu mėlynių kekso (Gilbert ir Wilson. Tačiau kai iš tiesų buvo pateikti tokie klausimai. kurias apklausė Julie Woodzicka ir Marianne LaFrance (2001). kad pasipiktins. Ar susituokęs su šia moterimi aš įsipareigosiu visam gyvenimui? Ar pasirinkęs šią profesiją būsiu patenkintas savo darbu? Ar vykdamas atostogauti būtent ten patirsiu malonumą? O gal didesnė tikimybė. Loewenstein ir Schkade. pralaimėję rinkimus. Jei erotinės nuotraukos nerodomos. Alkanas žmogus negalvoja apie riebaluose virtų spurgų kaloringumą.2 s k y r i u s . jie dažniau neigia galį būti seksualiai agresyvūs. „perdegsiu" darbe ir nusivilsiu atostogomis? Kartais mes žinome.

Ar būtume laimingesni. kaip jie jausis po kelerių metų gavę arba negavę dėstytojo darbą. . dauguma manė. Wilsonas ir Gilbertas (2005) teigia. Mes manome. teigia Wilsonas ir Gilbertas (2003). krepšinio varžybų. vertė Antanas Rubšys (ST) ir Vaclovas Aliulis (NT).veikia jų sprendimus. „Niekas. jie spėja. pajus džiaugsmą. nuvertinimas. prognozuoja. kaip manote". po kiek laiko jūsų laimės jausmui apskritai įtakos turės „du dalykai: a) įvykis ir b) visa kita" (Gilbert ir Wilson. nepakeis padėties taip stipriai. Tačiau po penkių savaičių išgirdę blogą naujieną jie būna prislėgti mažiau negu tikėjosi. palyginti su šiandiena? Galvodami apie tai turbūt susimąstėte. ribojimas. Esame laimingi. prisidedančių prie mūsų laimės. atmetame kitų dalykų. Jei tai būtų tiesa. „Ašaros gali lūkuriuoti per naktį.teigia mokslininkai Davidas Schkade ir Danielis Kahnemanas (1998). bet džiaugsmas ateina su aušra. skubaus klaviatūros tarškėjimo. mes dažnai „neteisingai norime".6* * Čia ir toliau Šventojo Rašto ištraukos cituojamos iš: Šventasis Raštas: Senasis ir Naujasis Testamentas. pastebėję.pervertiname emocijas sukėlusių įvykių poveikio ilgalaikiškumą. Vilnius.. jog susirūpins išgirdę blogą naujieną. kurį pajus įsigijęs naują automobilį ar pasidaręs plastinę operaciją.72 I dalis.ne taip smarkiai džiaugiasi (Sieff ir kiti. Šią sistemą sudaro emocinių traumų racionalus aiškinimas. Kadangi apie savo „psichologinio imuniteto sistemą" beveik nieko nežinome . jog mūsų kančia tęsis amžinai. o išgirdę gerą. kuriems atliekamas ŽIV tyrimas. Įsivaizduojantys savo idiliškas atostogas saloje." Tačiau apklausti po kelerių metų negavusieji dėstytojo darbo jautėsi beveik tokie pat laimingi kaip ir jį gavusieji. Kai žmonės. jog mūsų intuityvi teorija yra tokia: mes norime. Tai būtų siaubinga. „Jei negaučiau darbo. Kai Gilbertas su kolegomis (1998) paprašė profesorių-asistentų spėti. į ką esate sutelkę savo dėmesį. kaip jausis po penkių savaičių sužinoję rezultatus. kad teigiamu atveju jie būsią laimingesni. Tačiau tikrovėje. 1999). ilgai būsime patenkinti. Atrodo. Tokio emocinio pakilimo pėdsakai išnyksta greičiau nei tikimės. jei iškristume iš universiteto. intelektualaus stimuliavimo ar reguliaraus užkandžiavimo pyragėliais". ką ši katastrofa galėtų reikšti: nebeliks draugiškų pasisveikinimų ir juokelių. kad nesame atsparūs poveikio įvertinimo paklaidai . o išgirdę gerą . kaip jaustumės po metų. Sutelkę dėmesį į neigiamą įvykį. bangų mūšą ir smėlį gali nusivilti. kad jiems „labai trūksta griežtai surikiuotos dienos. Be to. SOCIALINIS MĄSTYMAS poveikio įvertinimo paklaida (impact bias) Emocijas sukėlusių įvykių poveikio ilgalaikiškumo pervertinimas. Gilbertas ir Wilsonas siūlo įsivaizduoti. 2000). jis gali neapgalvotai investuoti į naują „Mercedes" ar radikalų išvaizdos pagražinimą. 2-as papildytas leid. Dar labiau „poveikio įvertinimo paklaidai" pasiduodame po negatyvių įvykių. žlugtų mano gyvenimo tikslai. atlaidumas. Nors jūs tikriausiai visuomet viso šito pasigesite. saulę. Pasiekiame. nes žmonių „emocinės prognozės" . 1999. Katalikų pasaulis. Jei žmogus pervertina stiprumą ir trukmę to malonumo. kad poveikio šališkumas svarbus. pastebi Danielis Gilbertas ir Timothy Wilsonas (2000).būsimų emocijų numatymas . kad jei nugalės mūsų kandidatas ar komanda. ar nelaimingesni. žmonės neįvertina savo psichologinio imuniteto sistemos galios ir intensyvumo. Pabandykime tai suasmeninti. svarbą ir todėl klystame manydami." Ps 30. Tačiau daugelis tyrimų patvirtina. šis skyrius būtų trumpesnis.

kurių iš anksto buvo paprašyta nurodyti savo pasirinkimo priežastis. 1987). sukeliantis visišką painiavą". The Collected Poems of Theodore Roethke. nutrūkusiais meilės ryšiais. dėl kurių. Tad aiškindami racionaliai galime praleisti tas instinktyviai gimstančias nuostatas. Ironiška. mes esame atsparūs. negautu dėstytojo darbu ir asmeniniais bei grupiniais pralaimėjimais mes susitaikome greičiau nei manytume. Tačiau kiti eksperimento dalyviai pirmiau turėjo išvardyti visas priežastis. teigia Gilbertas su kolegomis (2004). Kitaip tariant. kurie rinkosi intuityviai ir todėl parsinešė kitokius plakatus. Šių porų nuostatos nebeturėjo reikšmės prognozuojant santykius! Tikriausiai dėl smulkios santykių analizės dėmesys nukrypdavo į lengvai žodžiais apibūdinamus veiksnius. kas mus paveikė. Kai elgesio priežastys aiškios ir sutampa su mūsų intuicija. mes skiname pasąmoningos proto veiklos vaisius. arba kai tam tikrą laiką pasąmonėje glūdėjusią problemą išsprendžia vienas spontaniškas nušvitimas. ir tik po to vertinti savo laimę. Kaip bus paaiškinta 3 skyriuje. jos nebūna aiškios ir pačiam žmogui. palyginti su tais. jų nuomone. Devyniais eksperimentais Wilsonas su kolegomis (1989) patvirtino. Intuityvūs žmonių veido bruo- „Galvojimas apie save yra prakeiksmas. ir ką mes jausime bei darysime. išsirinko humoristinį plakatą (jo teigiamas savybes buvo lengviau nusakyti žodžiais). įsimylėjėlių porų pasitenkinimo savo santykiais lygis leido prognozuoti. Savianalizės išmintis ir iliuzijos Tad mūsų intuicija gali stulbinamai klysti dėl to. Kūrybingi mokslininkai ir menininkai dažnai negali nupasakoti įžvalgą paskatinusio proceso. kad sąmoningai išreikštos nuostatos daiktų ir žmonių atžvilgiu paprastai gana gerai leidžia prognozuoti elgseną. Tie. santykiai buvo geri arba blogi. mes nesuvokiame daug ko. kas vyksta mūsų galvoje. Pavyzdžiui. Suvokimo ir atminties tyrimai rodo. ar po kelių mėnesių jie dar bus kartu. Kai elgsenos priežastys nebūna tokios akivaizdžios. kad mes geriau suprantame savo mąstymo rezultatus nei procesus. Timothy Wilsonas (1985. 1975 („Rinktiniai eilėraščiai") . Taigi nesutirštinkime spalvų. Tačiau po kelių savaičių jų pasitenkinimas pasirinkimu. Tačiau kai nusistatome vidinį laikrodį. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 73 (Gilbertas ir Wilsonas šį reiškinį vadina imuniniu atmetimu). imuninis atmetimas (immune neglect) Tendencija neįvertinti savo galimybių atgauti dvasines ir fizines jėgas po stresinių įvykių. 2002) pateikia drąsią idėją: mūsų socialinę elgseną kontroliuojantys mąstymo procesai skiriasi nuo elgseną paaiškinančių mąstymo procesų. . neišlaikytais egzaminais. kurios ir nulemia mūsų elgseną. Mes dažnai esame „svetimi patys sau". bet svarbiausi neigiami įvykiai (kurie sužadina mūsų psichologinę gynybą) mus slegia trumpiau nei nereikšmingi suerzinimai (nesužadinantys gynybos mechanizmo). Tačiau jei eksperimento dalyviai iš anksto paprašomi išanalizuoti savo jausmus. iš tiesų su neįgalumu.2 s k y r i u s . kurie iš tiesų buvo mažiau svarbūs nei tie santykių aspektai. sumažėjo. mes tiksliai save suvokiame (Gavanski irHoffman. Kitame tyrime Wilsonas kartu su kolegomis (1993) davė žmonėms parsinešti į namus vieną iš dviejų plakatų. kad jis mus pažadintų reikiamu laiku. Theodore Roethke.daro išvadą Wilsonas (2002). jų ataskaitos apie nuostatas tampa bevertės. kuriuos sunkiau išreikšti žodžiais.

kaip ir seni įpročiai. mūsų sėkmės ir nesėkmės. kad mes vadovaujamės dvigubomis nuostatomis. • Savęs vertinimas atspindi. jog kitos elgsenos sritys . arba implicitinės. nuo kurios priklauso. savęs palyginimai su kitais. „neišreikštos. nuomonė apie tai. Pirmoji išvada taikytina psichologinėms apklausoms. arba eksplicitinių. nuostatos keičiasi lėtai kartu su patirtimi. Šie faktai rodo. kad. arba implicitinės (automatinės). Murray Millaras ir Abrahamas Tesseris (1992) mano. Mūsų automatinės neišreikštos. formuojančia naujus įpročius. lyginant su logiškai pagrįstais vertinimais. Tačiau jei nauja nuostata tenka dažnai vadovautis. ir išreikštos (sąmoningai kontroliuojamos) nuostatos to paties objekto atžvilgiu. Pavyzdžiui. Asmeniniai liudijimai būna labai įtikinantys (tuo mes įsitikinsime 15 skyriuje „Socialinė psichologija teisme"). kartais nulemia protas. Klaidingas savęs supratimas riboja mokslinę subjektyvios asmeninės informacijos naudą. Jei. kaip mus vertina kiti. Žodžiais išreikštos atviros nuostatos gali keistis kartu su išsilavinimu arba dėl įtikinėjimo. žų vertinimai taip pat būna nuoseklesni. Turėdami galvoje šią potencialią klaidą mažiau bijosime kitų. apie kuriuos svajojame arba kurių baiminamės. Jų tyrimų rezultatai rodo. . nuostatos kurio nors žmogaus ar dalyko atžvilgiu dažnai skiriasi nuo sąmoningai kontroliuojamų išreikštų. Savojo Aš sampratą veikia daug kas. Nors išreikštas nuostatas galima gana lengvai keisti. kaip mes apdorojame sau aktualią informaciją. rašo Gary Levine ir jo kolegos (1996). o priežasčių analizė. Nors širdis turi savų argumentų. kinta lėčiau". taip pat ir mūsų vaidmenys. geriau ją įsimename (šis reiškinys vadinamas nuorodos į save efektu). . Apdoroję informaciją apie save. Wilsonas būtų paprašęs labiau įsigilinti į savo jausmus („kaip jaučiatės. APIBENDRINIMAS Savojo Aš samprata: kas aš esu? • Savęs supratimas padeda surikiuoti mintis ir veiksmus.tarkime. nebūsime tokie patiklūs. Nuoširdumas apibūdinant ir interpretuojant potyrius negarantuoja šių apibūdinimų validumo. ji gali pakeisti senąją. arba implicitinės. Savojo Aš samprata susideda iš dviejų elementų: Aš schemos. kad Wilsonas perdeda teigdamas. jog sau mes esame nepažinūs. įvertinant kainą. užuot nurodęs analizuoti savo meilės santykius. Iš šių savęs pažinimo ribotumų tyrimo galima padaryti dvi praktines išvadas. neišreikštos. Antroji išvada taikytina mūsų kasdieniam gyvenimui. kurioje aukštojoje mokykloje mokytis. S O C I A L I N I S M Ą S T Y M A S dvigubos nuostatos (dual attitudes) Skirtingos paslėptos.. Tačiau šie liudijimai gali būti ir klaidingi. kai esate kartu su savo partneriu ir be jo?"). karjeros galimybes ir 1. sprendimas. Tiriamojo pateikta informacija apie save dažnai negalima pasitikėti. galime būti iš vaikystės išsaugoję instinktyvią baimę ar antipatiją žmonėms. pažymi Wilsonas.74 I dalis. Atrodo.1. kuriems dabar žodžiais reiškiame pagarbą ir pripažinimą. nuostatos tampa ne tokios reikšmingos jausmų skatinamos elgsenos prognozei. ir galimų savųjų Aš. teigia Wilsonas su kolegomis (2000). Pirmasis įspūdis dažniausiai nemeluoja. socialinis tapatumas. Šioms sritims naudingiausia ne jausmų. nuostatų apibūdinimas būtų galėjęs suteikti daugiau informacijos. arba implicitinės. nuostatų.yra labiau apgalvotos. kaip suvokiame įvairius savo asmenybės aspektus bei gebėjimus. akcentuojant priežastis. nuostatos.

Jie mano. Kad patikrintų savo spėjimą.2 s k y r i u s . kurių savivertė aukšta teigiamai vertins ir savo išvaizdą. o ne tada. kurią jie pavadino „integruotu gebėjimu". „plaukimas" ir „atrakcionas" ir paprašė sugalvoti vieną visas šias tris reikšmes apimantį žodį. Kai veiksniai. išmintingu . kad bet kas juos pamatytų. teigia Jennifer Crocker ir Connie Wolfe (2001). pavyzdžiui. išreikšti jos aiškinimai." Pirmuoju atveju žmogaus savivertė bus aukšta. Ar savivertė . kad žmonės. atletišku. o antruoju . Subtilūs. Tačiau „išpūstas" savęs vertinimas turi ir tamsiąją savo pusę. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 75 Kultūra taip pat formuoja savąjį Aš. neišreikšti. kurį jie motyvuojami stiprinti. kad šis gebėjimas labai svarbus.vertu turto ir meilės. Dažnai negalime paaiškinti savo elgesio. šie kontrastai prisideda prie kultūrinių socialinės elgsenos skirtumų. kad žvilgsnis į savęs vertinimą „iš apačios aukštyn" nėra visaapimantis. Taip pat esame linkę klaidingai prognozuoti savo emocijas. kurie iš esmės save vertina gerai . išmintis ar dar kas nors) yra svarbus savęs vertinimui. Aukštai save vertinantys žmonės dažniau teigdavo turį šį gebėjimą. ir gebėjimus. Matyt. savivertė (self-esteem) Visapusis žmogaus savęs įvertinimas arba savosios vertės pojūtis. nėra tokie akivaizdūs. iš meilės besižavinčius jo rankų ir kojų pirščiukais bei plaukais: nebūna taip. ar „visas" kūdikis yra žavus. Kaip bus išsamiau paaiškinta 5 skyriuje. darantys įtaką mūsų elgsenai.jei moralus. arba implicitiniai.t. ir kitas savybes. o tik po to spręstų. jei jiems buvo pasakyta. kai buvo sakoma. mes patys jų taip pat nepastebime. y. kad šis gebėjimas nenaudingas. Brownas ir Duttonas Vašingtono universiteto studentams papasakojo apie galimą savybę. būdami apie save iš esmės geros nuomonės.visapusis savęs įvertinimas . (Užuomina: šis žodis prasideda raide p. „automobilis". ypač individualistinėse Vakarų kultūrose. Labiau tikėtina.yra visų Aš schemų ir galimų savųjų Aš suma? Jei save laikote patraukliu. „Vieni gali save vertinti už puikius mokymosi rezultatus ir fizinį patrauklumą. mano esą nepriklausomi (nepriklausomas savasis Aš). Savęs pažinimas yra keistai klaidingas. Tačiau Jonathonas Brownas ir Keithas Duttonas (1994) įrodinėja. nepakankamai įvertiname savo psichologinio imuniteto sistemos atsparumą ir todėl pervertiname emocinių reakcijų į reikšmingus įvykius trukmę. jei jis manys esąs protingas ir gražus. Jie iliustravo sąvokos prasmę studentams trimis žodžiais. Azijos ir trečiojo pasaulio šalių atstovai jaučiasi labiau priklausomi nuo kitų (abipusiai priklausomas savasis Aš). Savęs vertinimas Žmonėms reikalingas savosios vertės pojūtis. kontroliuojantys mūsų elgseną gali atrodyti kitokie nei sąmoningi. kad tėvai pirmiausia įvertintų savo kūdikio rankų ir kojų pirštus.). ar nuo bendrojo savęs vertinimo priklauso savęs suvokimas („iš viršaus žemyn"). Kai kurie žmonės.. užtikrintumas tam tikrose srityse (tai gali būti išvaizda. tuo tarpu kiti už meilę Dievui ir moralinių nuostatų laikymąsi. kad priežastiniai ryšiai veikia ir priešinga kryptimi. . ar jūsų savivertė būna aukšta? Taip. mes pagražiname konkrečias Aš schemas („aš sugebu integruotis") ir savo galimus Aš. Jie panašūs į kūdikio sulaukusius tėvus. procesai.

turinčiam labai gabų jaunesnį brolį ar sesę. nerimą. kitas stengsis elgtis taip. kad didžiausia grėsmė kyla vyresniam vaikui. Tačiau paauglių berniukų. kad jis niekada nepasieks tokių aukštumų. Ją taip pat gali kelti ir sutuoktinis (-ė). Tamsioji savęs vertinimo pusė Menkas savęs vertinimas kelia depresijos. nes jų sėkmė pavojingesnė nei svetimų žmonių (Zuckerman ir Jost. 2005). žmonės jus tikriausiai lygindavo. o jei moteris . 2003) tiki. kad poreikis „išsaugoti savivertę" leidžia prognozuoti daugybę įdomių faktų. 1992. mes jaučiamės nepatrauklūs arba nevisaverčiai. dažniausiai prisimena. 2003). (Tesseris mano. jog kitiems žmonėms taip pat nesiseka. kad vaikystėje tarp jų nebuvo trinties. yra dalis manęs" (Lockwood ir kiti. 1992). kad jausmas. kad išsaugotų savivertę. Kai vienam partneriui geriau sekasi abiems svarbioje srityje. SOCIALINIS MĄSTYMAS Savęs vertinimo motyvacija Motyvacija yra mūsų pažinimo sistemos variklis (Dunning. kad socialinis atstūmimas mažina mūsų savivertę ir stiprina pritarimo poreikį. Kunda. kurio gabumai labai skiriasi. arba pernelyg iškeldami save kitų atžvilgiu (Agostinelli ir kiti.) Turintys brolį. jog esi vertingas.76 I dalis. 1990).seserį? Jei taip. Jei esate vyras. 1992). Paniekinti ar apgauti. Tyrimai patvirtina. su kuriuo esame labai artimi. grėsmę tapatumui galima sumažinti teigiant: „Mano gabusis partneris. kad jei aplinkiniai vieną iš jūsų laiko gabesniu. Brown ir Gallagher. kokių iš jo tikimasi (Wood ir kiti. Patyrę nesėkmę. Kaip ir akinanti žibintų šviesa. narkotikų vartojimo ir kai kurių rūšių nusikaltimų pavojų.tobulėti ir ieškoti pritarimo bei pripažinimo kitur. 2001). 2004). netgi nesutarimus tarp brolių ir seserų. Tesseris daro prielaidą. 1999. identiški karjeros tikslai gali kelti įtampą ir pavydą (Clark ir Bennett. „per anksti" pradėju- . gal turite panašaus amžiaus brolį. Suaugę panašių gabumų broliai dažniau prisimena. aukštai save vertinantys žmonės išsaugo savąją vertę manydami. Ryšiai padeda išlikti ir gerai jaustis. skatindamas jautriau reaguoti į kitų žmonių lūkesčius. Grėsmę savivertei kelia ir draugai. (Jei jums labai gerai pasisekė žaidimas. Kokios priežastys skatina išsaugoti arba stiprinti savivertę? Markas Leary (1998. Menkos savivertės žmogui netgi pasisekimas visuomenėje gali sukelti pasibjaurėjimą. kai augote. paveikti nesėkmės. kad kitą kartą visus nuvilsite?) Stipri savivertė skatina iniciatyvumą. Abrahamas Tesseris (1988) teigia. Tad savivertės matuoklis perspėja mus apie socialinio atstūmimo pavojų. viešas pasirodymas ar egzaminas mokykloje. gebėjimą atkurti fizines bei dvasines jėgas ir malonius jausmus (Baumeister ir kiti. Juo labiau žmonės bus susijaudinę. juo labiau saugos save komentuodami šią nesėkmę (Brown ir Rogers. 1991). Nors turėti bendrų interesų yra sveika. yra tarsi kuro matuoklis. kad vaikystėje nesutardavo. šis jausmas gali skatinti veikti . gal dabar nerimaujate.

2 s k y r i u s . slepia vidinio saugumo ir savivertės stoką? Ar kategoriški. dažniau įžeidinėja. 2. pajutęs. Naujausiuose darbuose pripažįstama." Roy Baumeister. „Darau išvadą. kurie pritarė tokiems savimeilę glostantiems teiginiams. Reaguodami į galimą nesėkmę tik sripria saviverte pasižymintys vaikinai tapo pastebimai priešiškesni (žr. o kalba (priešingai nei drovesni. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 77 sių lytinį gyvenimą. Menkas savęs vertinimas Būsena Stiprus savęs vertinimas . kuklesni. Vieno eksperimento metu Toddas Heathertonas ir Kathleen Vohs (2000) grupę studentų vaikinų gąsdino. Jų triukšmo atakos buvo tris kartus didesnės nei tų. 2005 Kontrolinė grupė Grupė. kurių savivertė menka). kad savikontrolė dešimt kartų vertingesnė už savivertę. grubūs ir nedraugiški (iš Heatherton ir Vohs. kad jų savivertei gresia pavojus." Labai save vertinantys vyrukai. patyrusi grėsmę 2. narciziški as- „Po šitiek metų. ekstremalių etnocentrikų ir teroristų savivertė taip pat būna aukštesnė. tik itin gerai save vertinantys žmonės tapdavo priešiškesni arogantiški. kurį kitas tariamas studentas arba labai išgyrė („puikus rašinys!") arba kandžiai sukritikavo („blogiausias mano kada nors skaitytas rašinys!"). pertraukia kitus ir ne kalbasi.teigia Baumeisteris (1996).tie." Ar žmonės. kad jie neišlaikys testo. Turintieji stipriausią ego . Įžeista savigarba skatina duoti atkirtį. Stiprų ego susiformavęs jaunuolis. žmonės į tai reaguoja žemindami kitus. Pajutę. o kitoje. savivertė dažniau būna stipresnė nei vidutinė. ribotas ir ne visada teigiamas. „Savivertės poveikis . patariu jums: užmirškite savivertę ir stiprinkite savikontrolę bei savidrausmę. kad ir kaip būtų gaila. kontrolinėje. manantis. gali pasidaryti pavojingas. kad jis „tikriausiai paskelbęs daugiausia darbų apie savivertę". kad gali būti išmestas iš savo socialinės aplinkos. pastebi Robynas Davvesas (1994. kurių savivertė buvo normali. kaip „aš esu gabesnis už kitus" buvo „ypač agresyvūs". kurių ego stipriai išreikštas ir kurie retsykiais blogai pasielgia. kad tai naudinga ir individui. Po to kiekvienas rašinio autorius su kitu studentu žaidė reakcijos greičio išbandymo žaidimą. Kito eksperimento metu Bradas Bushmanas ir Roy Baumeisteris (1998) paprašė 540 savanorių studentų parašyti straipsnelį. Gaujų lyderių. ir visuomenei.nedidelis. „Entuziastingi savivertės šalininkų pareiškimai svyruoja nuo fantazijos iki tauškalų". sako Baumeisteris. Jei oponentas pralaimėdavo. nuošaliau besilaikantys žmonės.7 PAVEIKSLAS Kai stipriam ego metamas iššūkis Pajutę grėsmę. 1998). . o kartais ir smurtaudami.7 paveikslą). 2000). grupėje to nedarė. rašinio autorius galėjo jį atakuoti bet kokio intensyvumo ir bet kokios trukmės triukšmu.

mažiau paklūsta prietarams (Jordan ir kiti.mažiau klausomės tų. vienišumo jausmu ir mitybos sutrikimais. elgiasi ne taip gynybiškai. Jennifer Crocker ir jos kolegos (2002. pasireiškia dviem formomis . save stiprinančią savivertės formą. 2003. Chuliganai demonstruoja gynybinę. „Tikrai save gerbiantys" . 1998. SOCIALINIS MĄSTYMAS menys iš tiesų turi silpną ego ir tai slepia po pompastišku išoriniu blizgesiu? Daugelis tyrinėtojų bandė įrodyti. išvaizda.pastebi Baumeisteris ir jo kolegos (2003). kad artimieji jų nemyli (Murray ir kiti. 2005). Žmogus. Kai nuoseklumą galima pastebėti. piktnaudžiavo alkoholiu ir dažniau skųsdavosi mitybos sutrikimais nei tie. Kai jaučiamės užtikrintai. . ir nesąmoningai. pinigais ar kitų žmonių pritarimo paieškomis.išreikštąja (sąmoninga) ir paslėptąja (neįsisąmoninta). kad savivertė. vartojo narkotikus. 1999). 2004. surinkęs didelius įverčius išreikštosios savivertės tyrimuose. kurių savivertė rėmėsi gilesniais. gali prastai pasirodyti paslėptosios savivertės tyrimuose (Brettas Pelhamas su kolegomis (2005) pastebi. kuriuos atliko su Mičigano universiteto studentais. prieštarauja faktui. 2003. Tai. t. kai žmonės teigiamai save vertina ir sąmoningai. kuriems nepatinkame (Baumgardner ir kiti. o paslėptoji savivertė matuojama keletu subtilesnių būdų . teigia Christina Salmivalli ir jos kolegos iš Turku (Suomija) universiteto (1999). genocidą vykdančių diktatorių ir įžūlių savimylų tyrimai neatskleidė jokių silpnos savivertės pėdsakų. 2002. Ji sklinda iš vidaus ir palaiko gerą nuotaiką (Kernis. pyktį. 2005) tai patvirtino tyrimais. 2003). ir nepuolame plūsti tų. . y. 1989). Jordan ir kiti. Studentai. 2003. Schimel ir kiti.dažniau gina chuliganų aukas. „Hitlerio savivertė buvo labai aukšta". gaujų narių. 1988.dažniau patyrė stresą.78 I dalis. ką Baumeisteris ir jo kolegos (1996) pavadino „tamsiąja stiprios savivertės puse". jog menkai save vertinantys žmonės kiek dažniau susiduria su įvairiomis klinikinėmis problemomis: nerimu. kurių savivertė buvo menkiausia. Taip pat nebūname „plonaodžiai" ir greiti kritikuoti . per kurį individas suklasifikuoja su savo asmenybe susijusius teigiamus ir neigiamus žodžius. kad moterų abiejų savivertės formų įverčiai nuoseklesni negu vyrų). Išreikštąją savivertę psichologai matuoja naudodami apklausas („Jaučiu.nuo individui patinkančių savo vardo raidžių pasirinkimo iki kompiuteriu skaičiuojamo reakcijos laiko.jaučiantys savąją vertę ir nesistengiantys būti dėmesio centre bei nepykstantys už kritiką . stipri savivertė labiau reiškiama ne pažymiais. su asmeniniais bruožais susijusiais aspektais. mano. esame mažiau gynybiški (Epštein ir Feist. kurie jautėsi itin priklausomi nuo išorinių jėgų . jie saugiau jaučiasi. bendravimo problemas. Priešingai nei menka. Tačiau chuliganų. Būdami blogos nuotaikos ar pajutę grėsmę jie greičiau į viską pradeda žiūrėti pro tamsius akinius: pastebi ir prisimena blogiausius kitų žmonių poelgius. Ybarra. 2001). kad esu vertinga asmenybė"). kad šitokia išorė slepia menką savivertę. kuriems patinkame. kaip ir nuostatos. Naujausi tyrimai rodo.

kad sugebėsite suplanuoti ir sėkmingai įgyvendinti savo planus. kuo svarbi savojo Aš samprata. Žmonės. susidūrę su neišsprendžiamomis problemomis. Juo mažiau rūpinamės savo įvaizdžiu ir juo labiau savo talentais ir santykiais. toks žmogus gali tapti agresyvus. jausti didesnį poreikį ne paprasčiausiai mėgautis veikla. 1992). t Nors aukštą savivertę turėti naudingiau negu žemą tyrinėtojai nustatė. Savikontrolė reikalauja pastangų. o ne suprasti kitus. Tačiau savojo Aš samprata daro įtaką mūsų elgsenai (Graziano ir kiti. nei autonomiškumo poreikiai nebuvo realizuoti. . kad nesiseka ir kitiems. 2000. analizuodami savo veiksmus. turtingi ar populiarūs. pasižiūrėkime.2 s k y r i u s . Be to. Savojo Aš veikimas yra ribotas. Galvokite apie savo teigiamas savybes ir tikimybė. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 79 Ironiška. 1997). nei bendravimo. gali nepastebėti. išaugs. gavę sudėtingas užduotis pasiekia geresnių rezultatų už tuos. Save kontroliuojantys žmonės . juo geresnės nuotaikos būname. o siekti pergalių. APIBENDRINIMAS Savęs vertinimas • Savivertės motyvacija veikia pažintinius procesus. kad nei kompetencijos. Muraven ir kiti. Dabar. Suvokiama savikontrolė Keletas mokslinių tyrimų krypčių kalba apie suvokiamos savikontrolės svarbą. Kokios koncepcijos kyla iš šių tyrimų? Iki šiol aiškinomės savojo Aš sampratą. Susidūrę su nesėkme. pastebi Roy Baumeisteris su kolegomis (1998. labiau kritikuoti. 1998). sumažėja jų fizinė ištvermė. pavyzdžiui. Jei stipriai išreikštam žmogaus ego kyla pažeminimo grėsmė dėl socialinio atstūmimo. daro išvadą Baumeisteris ir Julia Exline (2000): ir savikontrolė. Jei žmonės siekia kontroliuoti kino filmo sukeltą liūdesį. pastebi Crocker ir Park. galime pradėti ignoruoti kritiką. atsistato pailsėjus ir stiprėja treniruojantis. nuo ko iš tiesų priklauso gyvenimo kokybė. aukštai save vertinantys žmonės palaiko savo vertės jausmą manydami. todėl sekina ribotus valios išteklius. Ji veikia panašiai kaip raumenys. mėginantys tapti gražūs. raidą ir savęs pažinimą. o ne šokoladą arba slopinantys blogas mintis greičiau nuleidžia rankas. Suvokiama savikontrolė yra svarbi. ir raumenys nusilpsta po didelės įtampos. kad daugelio nusikaltėlių savivertė yra aukštesnė negu vidutinė.prisiveliantys valgyti ridikėlius. stengdamiesi visada gerai galvoti apie save. pastebi Crocker ir Lora Park (2004). kad besirūpinantys saviverte. Ilgainiui rūpestis savo verte gali baigtis jausmu. kad jų gyvenimas klostosi sėkmingai. bei perdėdami savo pranašumą. kurie mano esą nevykėliai (Ruvolo ir Markus. laikantys save darbščiais ir manantys.

Iškilus problemoms. Kompetencija ir atkaklumas . . kuriems buvo pateikti teigiamos reikšmės žodžiai.066 sekundės buvo rodomi arba neigiami žodžiai („blogėja". Kontrolės pobūdis „Aš visiškai nedalyvauju visuomenės gyvenime".80 I dalis. maitina sunkiai iškovoti laimėjimai. arba neigiamus senėjimo stereotipus. „patyręs"). Pavyzdžiui. Net subtilios saviveiksmingumo manipuliacijos gali paveikti elgseną. „nusenęs"). kad jūsų perspektyvos abejotinos. senyvo amžiaus žmonės mažiau skundžiasi atminties silpnėjimu. 1991). Saviveiksmingumą. Jis skiriasi nuo savosios vertės pojūčio. kaip ir savivertę. ramesni ir mažiau depresyvūs. pastebėjo teigiamo mąstymo galią. kad galite kažką padaryti. Optimistinis požiūris į savo kompetenciją bei galią duoda dividendus (Bandūra ir kiti.Tai daugiau niekada nepasikartos. būna ištvermingesni. Panašų reiškinį galime aptikti ir už laboratorijos sienų: Kinijoje dominuoja teigiami senėjimo įvaizdžiai.skundėsi vienišas keturiasdešimt kelerių metų vyriškis psichoterapijos studentui Jerry Pharesui. Kasdieniame gyvenime saviveiksmingumas padeda iškelti sudėtingus tikslus ir ištverti sunkumus. „atminties saviveiksmingumas" (pasitikėjimas savo atmintimi) buvo didesnis. jie gyvena sveikiau bei geriau mokosi. Šio paragintas. stiprus saviveiksmingumo pojūtis leidžia darbuotojams išlikti ramiems ir ieškoti sprendimų. kad esame kompetentingi ir veiksmingi. 2003). Galite jaustis kompetentingas studentas ar darbuotojas. Stenfordo universiteto psichologas Albertas Bandūra (1997. Tai pastebėjo Becca Levy (1996) 90-ies suaugusiųjų pasąmonę veikdama žodžiais. O kartu su pergalėmis auga pasitikėjimas savimi. Tačiau tų. Daugiau nei šimtu tyrimų patvirtinta. nei Vakarų šalyse (Schacter ir kiti. kur su juo pašoko kelios moterys. 2000). SOCIALINIS MĄSTYMAS Saviveiksmingumas saviveiksmingumas (self-efficacy) Pojūtis. Eksperimento dalyviai sąmoningai galėjo suvokti tik šviesos blykstelėjimą. galite manyti esąs geras vairuotojas (stipriai išreikštas saviveiksmingumas). . Bombonešio piloto saviveiksmingumas gali būti stiprai išreikštas. žadinančiais arba teigiamus. Jei tikite. tirdamas saviveiksmingumą ir darydamas teorinius apibendrinimus. „pamiršta". pastarajam tai . „išmintingas". Maddux ir Gosselin. Vaikai ir suaugusieji. tačiau jausti girtų vairuotojų keliamą pavojų (žema kontrolė). Be to. ar šis įsitikinimas būtinai kažką pakeis? Tai priklausys nuo antro veiksnio: jūsų galimybės kontroliuoti rezultatus. 1998). .kelias į pergalę. Tiriamiesiems 0. turintys stiprų savi veiksmingumo pojūtį. Stebėjusieji neigiamos reikšmės žodžius patyrė priešingą efektą. o savivertė menka. todėl atminties saviveiksmingumas gali būti didesnis. arba teigiami („gudrus". kad pagal saviveiksmingumą galima prognozuoti darbuotojo produktyvumą (Stajkovic ir Luthans. 1999." Kai Pharesas apie tai papasakojo savo vadovui Julianui Rotteriui. o ne mąstyti apie savo silpnybes. „Man tiesiog pasisekė. vyriškis nuėjo į šokius. lyties ar išvaizdos galite manyti.tvirtino vyriškis. tačiau bijodami diskriminavimo dėl amžiaus.

vadovėlius ar testus. o širdis gali patikėti. lemia jų pačių pastangos bei įgūdžiai" (cituojama iš Hunt. jog kontroliuojate savo likimą (vidinis kontrolės pobūdis). Miller ir kiti. Lefcourt. 2004). Klestintys žmonės labiau linkę nesėkmes laikyti atsitiktinumu arba nuspręsti: „man reikia keisti požiūrį". Galbūt pažįstate studentų. Kuo labiau tikite? a. jaučią". Ilgainiui šiame pasaulyje žmogus sulaukia pagarbos. kad save kontroliuoja. kad jie kontroliuoja padėtį .2 s k y r i u s . b. kad ir kaip jis stengtųsi. pavyzdžiui. ko jie nepajėgūs kontroliuoti. režisieriai ir aktoriai.gauna geresnius pažymius. Šalin narkotikus! Tegyvuoja viltis! Aš esu šis tas!" Jesse Jackson. „Jei mano protas suvokia. kurią jis jau kuris laikas bandė suformuluoti. Roterio eksperimentų metu ir jo klinikinėje praktikoje vieni žmonės teigdavo nuolatos . jūs tikite. Tokiems studentams patarus laikytis optimistiškesnės nuostatos . b. reiškia. Ką jūs manote? Ar žmonės dažniau būna savo likimo kalviai. kaip suvokiame kontrolę. kurios nusipelnė. Deja. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 81 padėjo iškristalizuoti idėją. Tai parodyta 2. laikančių save aukomis . Kartais jaučiu.8 paveiksle. . kad atliekate šį testą. manantys. kas su manimi vyksta. naudotis saugos diržu. Pasaulį valdo keli galią turintys žmonės. kas jiems nutinka. priklauso ir nesėkmės priežasčių supratimas. kas jiems nutinka. jų pačių pastangomis bei veiksmais. ar aplinkybių aukos? Ar jie . džiaugiasi geresniais santykiais ir būna geresnės psichikos sveikatos (Tangney ir kiti. turėtų geriau sektis mokytis. a. ar a. manantys. valdo vienokios ar kitokios išorinės jėgos. uždirbti daugiau pinigų ir atsisakyti greito malonumo ilgalaikių tikslų labui (Findley ir Cooper. kurie mano. Aš pats atsakingas už viską. kad viską. įprotis mokytis ir savidrausmė gali pakeisti padėtį . p. kad jį valdo atsitiktinumas arba išorinės jėgos (išorinis kontrolės pobūdis). sutinkantys su teiginiu „Aš galiu sėkmingai atsispirti pagundai". 1982. Gyvybės draudimo agentai. 334). Nuo to. kad galiu tai pasiekti. The March on Washington. ar situacijų belaisviai? Šią dimensiją Rotteris pavadino kontrolės pobūdžiu. ar b. įsivaizduokite. Kartu su Pharesu jis sukūrė 29 poras teiginių. tuo tarpu kiti manydavo. kad pastangos. Jei daugiau „b" . skirtų žmogaus kontrolės pobūdžiui įvertinti. ar Jei atsakydami į šiuos Rotterio (1973) klausimus pasirinkote daugiau atsakymų „a". 1987). 1987.savo gyvenimo dramaturgai. 1993. kvailumą ar „blogus" dėstytojus. kad negaliu pakankamai kontroliuoti savo gyvenimo. žinau. jog viską. žmogaus vertės niekas nepripažįsta. 1986). spręsti problemas šeimoje. ir mažas žmogelis nedaug ką čia bepakeis. 1983. Tiems. arba prieštaraujantys teiginiui „Aš išleidžiu per daug pinigų" . Apskritai studentai.patikėti.pavyzdžiui. mesti rūkyti. kontrolės pobūdis (locus of control) Žmonių elgesio ir pasekmių kontrolės suvokimas: ar jos kontroliuojamos iš vidaus.jų pažymiai paprastai pagerėja (Noel ir kiti. 1983 („Pirmyn į Vašingtoną"). Kiekvienas žmogus gali turėti įtakos valdžios sprendimams. Peterson ir Barrett. ar iš išorės atsitiktinumo arba išorinių jėgų.dėl blogų pažymių kaltinančius tai.tikite.

Tie universiteto plaukimo komandos nariai.8 PAVEIKSLAS Kontrolės pobūdis STA O nuo manęs. lllusions: Adventures of Reluctant Messiah. tampa bejėgiški. dažniau nei pesimistai pasiekia aukštesnių rezultatų nei iš jų tikimasi (Seligman ir kiti. Kita vertus. 1990). kai žmogus ar gyvūnas suvokia. kad turite trūkumų. kamuojami depresijos arba engiami žmonės tapdavo pasyvūs. kurie kasdien stiprino savikontrolę atlikdami pratimus. 1991) pastebėjo panašias išmokto bejėgiškumo apraiškas ir tarp žmonių.9 paveikslą). tačiau jei užsispirsite. sudaro daugiau draudimo sutarčių. Išmokę asmeninės kontrolės (sėkmingai išvengę pirmųjų smūgių) šunys lengvai prisitaiko prie naujos situacijos. 1977 („Iliuzijos: Mesijo. išmoktas bejėgiškumas (learned helplessness) Išmoktas bejėgiškumas ir nuolankumas. 2. . Narve uždaryti šunys. kad negali kontroliuoti pasikartojančių nemalonių įvykių. pasyvus nuolankumas ir netgi apatija. kad jau pirmaisiais metais jie mes šį darbą. nelinkusio juo būti." „Įtikinėkite save. 1986). ir depresijos apimtus žmones kamuoja valios paralyžius. Tyrinėtojas Martinas Seligmanas (1975. Ir bejėgius šunis. Tokią išvadą padarė Makvaiuniversiteto Sidnėjuje mokslininkai Megan Oaten ir Kenas Chengas (2006). kad nepavyks išvengti smūgių. Tikimybė. Kaip poemoje „Eneida" sako romėnų poetas Vergilijus. Jei pasistengsiu. kad gali". Išmoktas bejėgiškumas versus apsisprendimas Kontrolės pojūčio nauda pastebima ir tiriant gyvūnus. ro Pavyzdžiui. savikontrolę treniruoti naudinga. yra dvigubai mažesnė nei jų pesimistiškesnių kolegų (Seligman ir Schulman. klajonės") kad nesėkmes galima kontroliuoti („Tai sunku. kad nuo jų pastangų niekas nepriklauso." Richard Bach. pasireiškianti nejudrumu (žr. nes tiki. reikalai pagerės"). nugalėsiu šiosey lenktynėse. Pavyzdžiui. kurie pripažįsta optimistinį „aiškinamąjį stilių". ir tikrai jų įgysite. SOCIALINIS MĄSTYMAS 2. nes manė. Vėliau tokie šunys baugiai susigūžia net ir tada.82 I dalis. studentai. „Jie gali. kai gali išvengti bausmės. kuriems įdiegta.

kurios skatina asmeninę kontrolę. 1987). kad jie negali kontroliuoti savo privatumo. Po trijų savaičių dauguma pacientų savo būklę įvertino kaip dar labiau pablogėjusią. Wener ir kiti. • Veikimo laisvę atliekant užduotis ir priimant sprendimus turintys darbininkai būna sąžiningesni (Miller ir Monge. 1992). kuriems leidžiama bent kiek kontroliuoti savo aplinką . Buvo akcentuojamos galimybės rinktis bei daryti įtaką slaugos namų politikai ir kiekvieno atsakomybė už tai. 1986). reguliariai mokydamiesi. • Nakvynės namų gyventojai. kad . AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 83 2. Štai keletas pavyzdžių: • Kaliniai.laboratorijoje ar laikydami egzaminus. • Ligoninių pacientai. manantys. kad būtų galima ja didžiuotis ir jaustis laimingiems". Šalyse.patiria mažesnį stresą. perjungti televizoriaus kanalus. dažniau pesimistiškai vertina ir galimybes susirasti gyvenamąjį būstą bei darbą (Burn.2 s k y r i u s . įjungti ir išjungti šviesą . buvo labiau patenkinti gyvenimu (2. 2005). Vienai pacientų grupei buvo akcentuojama „mūsų pareiga paversti šią įstaigą namais. jog gali rinktis patys. kokio pats nori". Kitoje grupėje buvo skatinama asmeninė kontrolė. • Visose tirtose šalyse žmonės. Pacientai buvo rūpestingai ir nuoširdžiai globojami. geriau save kontroliavo kitose situacijose . taikydamos dvejopą elgesio modelį prestižiniuose Konektikuto valstijos senelių globos namuose. buvo ir daugiau patenkintų gyvenimu (Inglehart ir Welzel. . Šiems pacientams buvo leidžiama priimti nedidelius sprendimus. kuriose žmonės jautė turį daugiau laisvės. kad tos sistemos. kada valgyti ir kiek miegoti. 1986. jie išmoksta jaustis bejėgiai ir nuolankūs. vaikų darželių auklėtiniai ir senelių globos namų gyventojai. aktyvesni bei laimingesni. Ellen Langer ir Judith Rodin (1976) ištyrė asmeninės kontrolės svarbą. j o gyvenimas taptų toks.).perstatyti kėdes. Po trijų savaičių 93 procentai šios grupės pacientų pasijuto esą žvalesni. tokia pati buvo tyrėjų bei slaugių nuomonė. 1987). 1989). duodami smulkūs įpareigojimai. rečiau serga ir įvykdo mažiau vandalizmo aktų (Ruback ir kiti.10 pav. iš tiesų gerina sveikatą ir didina laimės pojūtį (Deci ir Ryan. kurie manė. ilgiau gyvena ir tikrai jaučiasi laimingesni (Timko ir Moos. Tyrimai patvirtina. kuriems suteikta teisė rinktis. kad turi mažai galimybių rinktis. kada žiūrėti kino filmą ar kada keltis. ką valgyti pusryčiams.9 PAVEIKSLAS Nekontroliuojami nemalonūs įvykiai Suvokiamas kontrolės stygius Išmoktas bejėgiškumas Išmoktas bejėgiškumas Kai gyvūnai ir žmonės patiria nekontroliuojamus nemalonius įvykius. planuodami savo laiką.

patariančių. Bet jei suteiksite jiems galimybę pasirinkti vieną iš dviejų. tačiau atsakomybės už savo gyvenimą ir savo galimybių realizavimo akcentavimas nėra naujas. nuo kurių priklauso pasitenkinimo jausmas" (Gilbert ir Ebert. žmonės būna mažiau patenkinti savo pasirinkimu nei tada. kad žmonės buvo labiau patenkinti savo vedybiniu gyvenimu tais laikais.Vincento Peale knygoje The Power of Positive Thinking („Teigiamo mąstymo galia"): „Jei teigiamai mąstysite. kaip būtinybė rinktis gali baigtis apgailestavimu. Psichologiniai suvokiamos savikontrolės tyrimai yra palyginti nauji. Šiandien. Jį randame ir XX a. SOCIALINIS MĄSTYMAS Per plataus pasirinkimo kaštai Ar gali būti per daug laisvės ir apsisprendimo teisių? Svartmoro koledžo psichologas Barry Schvvartzas (2000. šeštojo dešimtmečio bestseleryje . 2000). pasirinkę Paryžių. 2006). kai galėdavo keisti savo sprendimą (pavyzdžiui. ką Schwartzas vadina „laisvės tironija". Ši taisyklė gali padėti paaiškinti įdomų socialinį fenomeną (Myers. jų laimės jausmas gali sumažėti. nepaisant didesnės laisvės išvengti nesėkmingų vedybų ir mėginti iš naujo.84 I dalis. Juokinga. . Knygose apie greitą praturtėjimą nuolat kartojamas motyvas „tu viską gali". asmeninė kontrolė dažniausiai padeda žmogui geriau jaustis. Šią mintį taip pat rasime daugybėje knygų bei vaizdajuosčių. Nors laisvė gali įgauti kraštutines formas. kai išsiskirti buvo sunkiau („prekės grąžinti ir apkeisti negalima"). Pasiūlykite darbuotojams nemokamą kelionę į Paryžių ar į Havajus. kaip padėti sau ir raginančių siekti sėkmės pasitelkus teigiamas nuostatas. Galimybių rinktis gausa gali sukelti paralyžių arba tai. Kitų eksperimentų metu žmonės jautė didesnį pasitenkinimą dėl būtinybės apsispręsti (pavyzdžiui. pasieksite teigiamų rezultatų. negu tikėjosi. 2002). Kartu su didesnėmis pasirinkimo galimybėmis atsiranda informacijos perteklius ir daugiau priežasčių gailėtis. 2004) tvirtina.akivaizdi tiesa". rado geriau apmokamą darbą. Žmonės. nėra vandenyno. nei tada. kad šiuolaikinėse individualistinėse kultūrose esama „laisvės pertekliaus". Tai . Christopheris Hsee ir Reidas Hastie (2006) parodo. tačiau jautė mažesnį pasitenkinimą (Iyengar ir kiti. kai renkasi iš šešių variantų (Iyengar ir Lepper. apgailestaus. o pasirinkę Havajus pasiges garsių muziejų. Turėdami galimybę rinktis iš 30 skirtingų rūšių džemo ir šokolado. ir jie bus labai patenkinti. kodėl neseniai atliktame tyrime 11 koledžų absolventai. kai leidžiama grąžinti prekę ir susigrąžinti visus pinigus arba ją pakeisti). kad nelabai šilta. žmonės mažiau patenkinti savo vedybiniu gyvenimu. ilgai ieškoję darbo ir vertinę įvairius pasiūlymus. todėl mažėja pasitenkinimas gyvenimu ir didėja klinikinės depresijos kamuojamų žmonių skaičius. Tačiau laisvė gali „trukdyti psichologiniams procesams. 2000a): nacionalinės apklausos rodo. Taigi galima paaiškinti. kai išpardavimo sąlygos neleidžia grąžinti ar apkeisti pirkinio). kad žmonėms patinka ir jie pasiryžę mokėti už galimybę keisti savo pasirinkimą.

10 PAVEIKSLAS Koreliacija tarp individų suvoktos galimybės laisvai rinktis ir pasitenkinimo gyvenimu 73 šalyse (Inglehart ir VVelzel.8 -h 0. j visuorpenes Pokomunistinės Vakarų į Europos visuomenės j Venesuela Filipinai Peru Dominikos Respublika Kolumbija Brazilija Salvadoras Čilė Argentina Meksika Urugvajus Italija Portugalija Šveicarija Belgija Austrija Liuksemburgas Airija Ispanija Prancūzija š i a u r ė s Airija Graikija Olandija Danija Norvegija Islandija Suomija Švedija Didžioji Britanija Australija JAV Kanada Vokietija Naujoji Zelandija Lotynu Ame ika Katalikiškos Vakarį ! Europios visu Protestantiškos I visuomenės | 2.7 0.2 s k y r i u s . AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 85 Pietų Afrikos Nigerija Uganda Zimbabvė Respublika Afrikos visuomenės į pietas nuo> Sacharos Pietų Azijos visuomenės Konfucianistjnės visuomenės Pokomunistinės Rytų Europos visuomenės Marokas Jordanija Azerbaidžanas Iranas Alžyras Albanija Bosnija Islamiskos i i . -r 0.0 .9 1. 2005).

Humanistinės krypties psichologas Carlas Rogersas (1958) padarė išvadą.86 I dalis. „Sėkmė sukuria tvirtą tikėjimą savo veiksmingumu." Jei pradinės pastangos sumažinti svorį.pastebi Johnas Powellas (1989). Plačiai manoma. jūsų saviveiksmingumas auga. Bet. bet ir prie visuomenės tobulėjimo". priešingai. jo nuomone. pripažįstant gerus darbus. Toks savivertės kėlimas padeda mėgautis šviesiąja stipraus savęs vertinimo puse ir tik kartais patirti tamsiąją. kad socialinis įtikinėjimas („tu turi viską. sumažės pagyrimo vertė.." O iš tiesų daugelis mūsų yra geros nuomonės apie save. Padeda ir modeliavimas. kurie stengėsi ir jiems pavyko. kad jie yra savimi. kurie tiki savo kompetencija bei veiksmingumu ir pasižymi vidine kontrole. padeda tobulėti. jie gali būti mažiau patenkinti rezultatu. mesti rūkyti ar pagerinti mokymosi rezultatus buvo sėkmingos. jog galiu. Geriau girti ir skatinti savivertę. šie rezultatai prisideda ne tik prie atskiro žmogaus laimės. kad daugelis iš mūsų kenčia dėl silpnos savivertės. kai matome kitus. laiko save beverčiais ir nevertais meilės". Šališkas palankumas sau Mums aktualios informacijos apdorojimą stipriai veikia šališkumas. SOCIALINIS MĄSTYMAS Savikontrolės tyrinėjimai teikia didesnį pasitikėjimą tokiomis tradicinėmis dorybėmis kaip atkaklumas ir viltis. net mažai balų surinkę žmonės renkasi vidutinius tarp galimų vertinimų. kad šio komplekso neturime . kai pastangos pataisyti situaciją pasirodo bevaisės. Daugelis humanistinės psichologijos populiarintojų vieningai teigė: „Mes visi turime nevisavertiškumo kompleksą.. . Gebėjimąapsispręsti. kad dauguma jo pažįstamų „neapkenčia savęs. ko reikia sėkmei pasiekti") bei savęs įtikinėjimas („Aš manau. • Kai žmonėms pateikiama daug pasirinkimo galimybių. palaiko sėkmingos veiklos ir gebėjimo pataisyti situaciją patirtis. Demostravimas. manau. APIBENDRINIMAS Suvokiama savikontrolė • Kelios tyrimų kryptys byloja apie saviveiksmingumo ir kontrolės jausmo naudą. geriau susidoroja su sunkumais ir daugiau pasiekia. tai skatina geriau elgtis. svarbiausias saviveiksmingumo šaltinis yra sėkminga patirtis. Roy Baumeisterio (2003) vadovaujama mokslininkų grupė vieningai teigia: „Jei visus vaikus girsite vien už tai. jog galiu") didina saviveiksmingumą. (Silpnos savivertės žmogus į tokius teiginius kaip „Aš turiu gerų idėjų" atsako: . prisiimame nuopelnus už sėkmę ir manome daugeliu požiūrių esą geresni. • Išmoktas bejėgiškumas dažnai išryškėja." Groucho Marxas (1960) ironizuoja: „Nenoriu priklausyti nė vienam klubui. Tiriant savivertę. Mes lengvai atleidžiame nesėkmes sau. negu gavę mažesnę pasirinkimo laisvę. Bandūra (2004b) pabrėžia. kuris priimtų mane į savo gretas. Tie žmonės.tik vaidyba.

. o vadovai kaltę dėl blogų rezultatų suverčia tariamai negabiems ir neuoliems darbuotojams (Imai. reiškia.tai todėl. (Darbuotojai labiau linkę suversti kaltę kokioms nors išorinėms priežastims .2 s k y r i u s . darbuotojų nepasitenkinimą ir veda į aklavietę derybų metu (Kruger ir Gilovich. 1992.išorės veiksniams) . jei gauna daugiau nei kiti (Diekmann ir kiti. viena iš labiausiai provokuojančių. 1990). kurio nebuvo įmanoma pastebėti. o pralaimėjus kaltę versti aplinkybėms. 1997). oponento populiarumu. kad sėkmę pelnė dėl savo sugebėjimų. kad atlygio paskirstymą. Teigiamų ir neigiamų įvykių aiškinimas Daugybė eksperimentų parodė. jog jiems kažkas pavyko.viena iš stipriausiai veikiančių šališkumo formų. per dideliam darbo krūviui. žmonės priskiria nuopelnus sau. Pavyzdžiui. žmonės laiko teisingesniu. 0 kaip manote. trenkėsi į mano automobilį ir dingo.) Nenuostabu. 1994." „Kai privažiavau sankryžą.. egzaminai.." „Pėstysis atsitrenkė į mano automobilį ir parkrito po juo. algos padidinimą. o sėkmės atveju . o neigiamus išorės veiksniams. 1977) Šis reiškinys ypač pastebimas situacijose. „aš bu- sau palanki atribucija (self-serving attributions) Šališko palankumo sau forma. reputacija ir strategija). kad išsiskyrusieji dėl to kaltina partnerį (Gray ir Silver. dažniausiai nuopelnus priskiria sau. taip pat stengiasi girtis asmeniniais privalumais (darbštumu. jų vadovai mielai ima didžiules premijas už puikų vadovavimą. ypatingoms kitos komandos pastangoms ar grubiam žaidimui (Grove ir kiti.o ko gi dar galima tikėtis smunkant ekonomikai? Sau palankios atribucijos reiškinys (teigiamų rezultatų priskyrimas sau.įsitikinimas. 1999). kurių jie negali kontroliuoti (rinkiminės apylinkės partine sudėtimi. o pralaimėjusieji kaltina atsitiktinumą. tačiau tvirtai nusistovėjusių socialinės psichologijos išvadų yra susijusi su šališko palankumo sau galia.) Be to. 1988). neaiškioms užduotims. 1999). ir aš nepastebėjau kito automobilio. Sėkmę jie apibūdina kaip savo gebėjimų bei pastangų rezultatą. kad išgirdę. tokius kaip laimės stoka arba problemos „neišsprendžiamumas" (Campbell ir Sedikides. politikos tendencijomis) (Kingdon. Tad nenuostabu. šališkas palankumas sau (self-serving bias) Polinkis palankiai save vertinti. 1967). Jei aš laimiu žodžių loto. kad žinau daug žodžių ir gerai išmanau jų rašybą. Išsaugoti teigiamą savo įvaizdį mums padeda atsiribojimas nuo nesėkmės. kad „kas gi po raidės q pasirinktų ne w?" Politikai. tarnavimu rinkėjams. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 87 „šiek tiek" arba „kartais". sunkaus būdo bendradarbiams. Rice. Kai korporacijų pelnas auga. tačiau dėl nesėkmės kaltina įvairius išorinius veiksnius. ir sėkmės (žaidimai." (Toronto News. Polinkis priskirti teigiamus rezultatus sau. darbo paieškos): nugalėtojai aiškina. kalbėdami apie savo pergales. kad esame jos nusipelnę. nevykusiam teisėjui. tačiau dėl pralaimėjimų bėdą suverčia blogiems stabdžiams. Sau palanki atribucija skatina šeimyninę nesantaiką.. Lalonde. patyrę pergalę. Kai patiria nuostolius . Sportininkai.netinkamam tiekimui. kokią atsakomybę prisiima vairuotojai įvykus avarijai? Draudimo bendrovių bylose avarijas jie komentuoja maždaug taip: „Staiga nežinia iš kur iššoko automobilis. 1991. mano regėjimo lauką užstojo tvora. kai reikia ir gabumų.. o neigiamų . 1985).. . pavyzdžiui. tačiau jei pralaimiu . Mullen ir Riordan.

Rytą kuris nors sudėdavome juos į pintinę. SOCIALINIS MĄSTYMAS vau labai gerai įvertintas per ekonomikos egzaminą". kuris norėtų save pergudrauti. kiek jie prisidėjo prie bendro tikslo. kuris pasakė savo žmonai: „Jei kuris nors iš mūsų mirs. Jei VI amžiaus kinų filosofas Lao Dzė buvo teisus. draugiškesniais. išeikvoti ar pervertinti". ne tokiais prietaringais. sveikesniais ir netgi įžvalgesniais bei objektyvesniais (žr. daugelis mūsų esame truputį bepročiai. visi vyrai gražūs.: „Atkreipkime dėmesį. 2005). kur „visos moterys stiprios. esu geresnis". Lygindami save su kitais. kad kiekviena bendruomenė panaši į Garrisono Keilloro pramanytą Vobegono ežero kaimą. kad jauni vedę kanadiečiai dažniausiai būdavo įsitikinę. kad iš tikrųjų vyrai namuose atliko 39 proc. Kiekvieną vakarą aš ir mano žmona sumesdavome drabužius prie skalbinių pintinės miegamajame. Apibūdindami dabartinius save jie nurodė tris kartus daugiau teigiamybių. 2003). tyrime vyrai pareiškė. pastebi Anne Wilson ir Michaelas Rossas (2001). Ar mes visi galime būti geresni už vidutiniokus? Šališkas palankumas sau taip pat pasireiškia tuo. . paaiškėjo. „ankstesnieji Aš". patirtą tolimoje praeityje. kad nors 12 procentų žmonių jaučiasi esą vyresni nei iš tiesų. jog jie daugiau laiko skiria namų tvarkymui ar vaikų priežiūrai nei mano jų partneriai. teigdamas. Noriau pripažįstame savo nesėkmę. net 66 procentai mano atvirkščiai . darbų. Michaelas Rossas ir Fiore Sicoly (1979) atliko šališko palankumo sau šeimoje tyrimą. Kai tyrinėtojai stebėjo tikrąją padėtį (atsitiktinai pasirinktais laiko tarpais matavo tiriamųjų veiklą). kad žmonės lygina save su kitais. darbų (Lee ir Waite.88 I dalis. kad atlieka 42 proc. tačiau „per istorijos egzaminą profesorius man parašė patenkinamą pažymį". Pagrindinė taisyklė tokia: kai grupės nariai vertina. O jų žmonos tvirtino.mano dauguma žmonių. Vėlesniame 265 vedusių amerikiečių porų. vadinasi. Atrodo. „Aš įgijau žinių ir suaugau. Šališkas palankumas sau kaip aš myliu save? Leiskite suskaičiuoti būdus"). kompetentingesniais. kokie buvo iki studijų. jog „niekada pasaulyje neatsiras sveiko proto žmogus. kad vyrai namuose atlieka tik 33 proc. o vaikai pranoksta vidutinybes". 2005). Nes daugeliu subjektyvių ir socialiai pageidautinų aspektų žmonės laiko save geresniais už vidutiniokus. čempionai šiandien. Galbūt viena iš tokio optimizmo priežasčių yra ta. Vaterlo universiteto studentai pateikė beveik vienodai teigiamų ir neigiamų teiginių. darbų namuose. Apibūdindami save. dauguma žmonių laiko save etiškesniais. kai buvome kitokie. Mulkiai vakar. Jie pastebėjo. Dėl nesėkmės ar nepripažinimo apkaltinę kokius nors išorinius veiksnius jaučiamės geriau nei laikydami nevertais save (Major ir kiti. intelektualesniais. gauta suma paprastai viršija 100 proc. gražesniais. 1984). (Savitsky ir kiti. turinčių vaikų. aš persikelsiu gyventi į Paryžių". Kai . Visa tai primena Freudo anekdotą apie vyrą.laiko save jaunesniais nei iš tiesų {Public Opinion.

yra įsitikinę. 1968).tobula)?" Penkiasdešimt procentų apklausos dalyvių įvertino save 90 arba didesniu balu. Dave Barry buvo teisus. pagalvojau: „Hm? Aš ir taip tai darau 75 kartus iš 100". nepaisant amžiaus. Brenner ir Molander. McKenna ir Myers.teigia Dave Barry (1998). 1987). kad tuo rūpinčiausi aš. atkaklesniais. t Dorybės. o universiteto studentai paprastai yra įsitikinę. Australijoje 86 procentai žmonių savo darbo rezultatus vertina geriau nei vidutiniškai ir tik vienas procentas .prasčiau nei vidutiniškai (Headey ir VVearing. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 89 atkreipkime dėmesį Šališkas palankumas sau . Olandijoje dauguma bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių laiko save sąžiningesniais. . . kuris kuo nors pra• • • • • noksta kitus.maždaug 75 kartus iš 100. 1991). Dauguma suaugusiųjų mano. . žmona pasiūlė. kad jie yra mažiau naivūs ir patiklūs (Levine. kurie po autoavarijų buvo atsidūrę ligoninėje . Tad paklausiau žmonos. 1978.taip pat. 2002). Tą. kad kitus perprantame geriau nei jie mus. kas sieja visus žmones. Daugelis chirurgų yra įsitikinę. 1989. 1997 metais Gallupo instituto atliktoje apklausoje tik 14 procentų baltųjų amerikiečių teigė. „O. Snyder. lyties. Vienos nacionalinės apklausos metu buvo pateiktas klausimas: „Kaip vertinate savo moralę ir vertybes skalėje nuo 1 iki 100 (100 . gražesniais ir kur kas mažiau prietaringais nei vidutinis tos pačios amžiaus grupės ar socialinės padėties atstovas (Public Opinion. 90 procentų verslininkų laiko savo veiklą svarbesne už kolegų (French. Svenson. Dauguma vairuotojų . kad 44-ies procentų kitų baltųjų išankstinio nusistatymo prieš juodaodžius rodiklis yra aukštas (5 arba daugiau). Sveikata. kad jie padeda savo seniems tėvams daugiau nei jų broliai ar seserys (Lerner ir kiti. . kad kitų žmonių žodžiai bei darbai atskleidžia jų prigimtį. Mes manome. 2001). originalesniais.atsakė ji. kad save pažįstame geriau nei kiti pažįsta save (Pronin ir kiti. draugiškesniais ir patikimesniais nei vidutinis moksleivis (Hoorens. jos manymu. Įžvalgumas. • Profesinė kompetencija.2 s k y r i u s . ekonominės padėties ar etniškumo. Parama tėvams. 1997). Dauguma verslininkų laiko save moralesniais už vidutinį verslininką (Baumhart. Mes taip pat manome esą geresni nei vidutiniai daugeliu kitų subjektyvių ir pageidautinų aspektų. kad jų pacientų mirštamumas yra mažesnis nei vidutinis (Gawande. Štai kaip reiškiasi šališkas palankumas sau: • Etika. .kaip aš myliu save? Leiskite suskaičiuoti būdus „Viena. Vairavimas. kad vairuoja saugiau ir yra labiau įgudę nei vidutinis vairuotojas (Guerin.1995). 1993. 1997. tik vienuolika procentų įvertino save 74 arba mažiau balų(Lovett. Studentai dažnai laiko save geresniais ir intelektualesniais už kitus (Allison ir kiti. religijos. R. 1977). kad gyvens maždaug 10 metų ilgiau nei prognozuojama statistiškai (Larwood. Tad dauguma mūsų esame įsitikinę. „punktualus"). 1979). kaip dažnai. kad mes esame geresni vairuotojai nei vidutiniai". o daugelis mano. Tačiau apskritai baltaodžiai manė. „drausmingas") sužadina didesnį palankumą sau nei objektyvūs (pavyzdžiui. Taip pat manome. ji surenkanti skalbinius.netgi tie. t Intelektas. 1978). Mūsų asmeninės mintys . Tik mažuma aukštųjų mokyklų studentų laiko save naivesniais ar patiklesniais už kitus. 1994. 1981). VVylie. 1984. žmonės paprastai vadina genijumi (Lassiter ir Munhall. Dauguma žmonių laiko save aukštesnio intelekto. kad jų išankstinis nusistatymas prieš juodaodžius skalėje nuo 0 iki 10 vertintinas 5 ar daugiau balų. Tolerancija." Subjektyvūs elgsenos aspektai (pavyzdžiui. C. Los Andželo gyventojai laiko save sveikesniais nei dauguma jų kaimynų. 1968.yra giliai viduje glūdinti nuomonė. 2001). 2003).

nesiimame atsar- „Ateities vaizdai yra tokie rožiniai. 1982). Bet paklausti apie tam tikrus bruožus ar elgesį (pavyzdžiui. įsigyti namą ir išvengti tokių bėdų. Shelley E. Manydami. kad nuo jų galėtų parausti net Pollyanna". Iš tikrųjų netgi manome esą mažiau pažeidžiami šališko palankumo sau! Pripažįstame kažkokį abstraktų šališkumą ir matome. kurie jaučiasi esą „asai" studijuodami įvadinį informatikos kursą. Vertindamas savo „vadovavimo gebėjimus" aš įsivaizduoju garsų lyderį. Vienos stojamųjų į aukštąsias mokyklas egzaminų tarybos apklausos metu iš 829 000 abiturientų nė vienas savo gebėjimo sutarti su kitais (subjektyvi.90 I dalis. kad sprendžiant šias problemas daugiau aukoja laiko ir pinigų (White ir Plous. Subjektyvios savybės padeda laisvai konstruoti savus sėkmės apibrėžimus (Dunning ir kiti. Pesimistas prieina prie lango ir sako: O Viešpatie. o ne apie tas skausmingas savaites. Apibrėždami neaiškius kriterijus savais terminais. manantiems. jis būdingas net socialiniams psichologams. o 25 procentai . Viešpatie. „Optimistas. būdingas „nepagrįstas optimizmas būsimų gyvenimo įvykių atžvilgiu". Tie. 2003). Nepagrįstas optimizmas Optimizmas . 2005. kuriems nesiseka. Vertindamas savo sportinius gebėjimus aš mąstau apie tai. kad iliuzinis optimizmas padidina mūsų pažeidžiamumą. kad jie yra labiau etiški nei kolegos (Van Lange ir kiti. kad esame atsparūs nelaimėms.kiekvieną rytą prieina prie lango ir sako: Labas rytas. bus labiau linkę niekinti kompiuterių fanatikus ir teigti. 60 procentų apklaustųjų sakė esą tarp 10 procentų geriausiųjų. p. vertindami savo pačių etiką ar patrauklumą). kurio stilius panašus į mano. O dauguma žmonių mano. 1991). 1989). 79).tai teigiamas požiūris į gyvenimą. Tačiau daugeliui mūsų. Išsilavinimas nepanaikina šališko palankumo sau. Linda Perloff (1987) pastebi. Tie. tačiau nemano. kurie mums gerai sekasi. . Iš dalies todėl. save vertiname kaip objektyvų. kurias praleidau kaip Mažosios lygos beisbolo žaidėjas. SOCIALINIS MĄSTYMAS Van Lange. kiekvienas iš mūsų manome veikią palyginti sėkmingai. 1995). 1997). 1989 („Teigiamos iliuzijos") .tarp vieno procento geriausiųjų! Savo įvaizdį stipriname ir sureikšmindami dalykus. Positive lllusions. kaip alkoholizmas.pastebi H. Taylor. 1991). . 2002). badaujančiais bei domisi socialinėmis problemomis. kad kiti yra šališki. pageidautina savybė) neįvertino kaip žemesnio už vidutinį. infarktas nesulaukus 40 metų ar atleidimas iš darbo. kad jų įvaizdžiui darbo su kompiuteriu įgūdžiai nebūtini (Hill ir kiti. visą semestrą labiau vertina raštingumą šioje srityje. Jacksonas Brownas (1990. jog pesimistiškai vertina kitų žmonių likimus (Shepperd. pasak Neilo Weinsteino (1980. slapstydamasis aikštės dešinėje. kad jie labiau nei kiti rūpinasi aplinka. jau rytas!". Žmonės žvelgia vienas į kitą su tam tikru ironišku šališkumu: paprastai save laikome mažiau šališku negu kitus (Ehrlinger ir kiti. kaip žaidžiu krepšinį. Pronin ir kiti. didelę algą. studentai mano. jog jiems lengviau nei bendrakursiams pavyks gauti gerą darbą. 1989.

jiems gali tekti skaudžiai nusivilti. reikia viltį išsaugančio optimizmo ir poreikį stengtis palaikančio pesimizmo.arba apsauginio pesimizmo. 1999). kad pusė santuokų baigiasi skyrybomis. sakė jis. Šis „absurdiškas tikėjimas savo sėkme. tiksliai įvertino. priešingai nei kitoms bendramokslėms. p. 1991. kai kalbama apie jų gebėjimus" (Spiegei. Seksualiai aktyvios studentės. bet rūpestingesni jų kolegos. manė. Škotijoje ir Jungtinėse Valstijose dauguma vyresnių paauglių mano. apsauginis pesimizmas (defensive pessimism) Problemų numatymo svarba prisitaikant ir nerimo nukreipimas veiksmingam elgesiui motyvuoti. kad aklas optimizmas. 2004). 1993). Optimizmas akivaizdžiai nugali pesimizmą.kyla iš išdidaus pasipūtimo. Optimistai paprastai tiki. Apsauginis pesimizmas skatina būti pasirengusius sutikti problemas ir jas spręsti. gali baigtis nelaime. 1988). vertino 0 procentų (Baker ir Emery. kurių negalima pakeisti. Tokių pat gabumų. Per daug savimi pasitikintys studentai nepakankamai pasirengia egzaminui. gresia kur kas mažesnis nepageidaujamo nėštumo pavojus (Burger ir Burns. nes tai paskatintų daugiau mokytis (Prohaska. Pryor ir Reeder. Lengvabūdiškai nesinaudojantys saugos diržais. 1986. būk mums maloningas ir išmokyk ramiai susitaikyti su dalykais. Net XVII amžiaus ekonominio racionalumo propaguotojas Adamas Smithas numatė. 1984). 1996. padavę prašymus tuoktis. reguliariai nevartojančios kontraceptinių priemonių. Segerstrom. 1994. kad jie mažiau nei bendraamžiai rizikuoja užsikrėsti ŽIV (Abrams. kaip ir išdidumas. 1986. skatindamas saviveiksmingumą bei teigiamai veikdamas sveikatą ir bendrąją savijautą (Armor ir Taylor. ir išminties atskirti vieną nuo kito. Išvada: kad sektųsi universitete ir už jo ribų. kad visus iššūkius nugalės ir išgyvens optimistiškai nusiteikę mūsų protėviai. gali apsaugoti nuo nemotyvuoto optimizmo pavojų. baimindamiesi susikirsti per egzaminą. kad esame linkę būti optimistais (Haselton ir Nettle. kad joms. tačiau tikimybę. kad išsiskirs patys. nereikia stebėtis. Įstojusieji į universitetą ir pervertinantys savo akademinius gabumus dažnai kenčia dėl savivertės sumažėjimo (Robins ir Beer. neigiantys rūkymo žalą ir užmezgantys nesėkmingus santykius primena mums. 1943 („Ramybės malda") . kol yra taika". 1993). AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 91 gumo priemonių. kai vis dažniau pralaimi (Gibson ir Sanbonmatsu. kad jų intuicija pranašesnė už konkurentų. Azartinių žaidimų mėgėjai optimistai būna atkaklesni už pesimistus net ir tada. Taigi naudingas ir pozityvus. 1971. Showers ir Ruben. 2006). ką reikėtų keisti. ir negatyvus mąstymas. 2001). Jei žmonės. ir šis įsitikinimas tikrai padeda jaustis laimingiems dabar (Robinson ir Ryff. Jei buvo didesnė tikimybė. Perdėtu optimizmu trykštantiems studentams (kuriems dažniausiai lemta gauti blogesnius pažymius) praverstų truputis nepasitikėjimo savimi. kad žmonės pervertins savo galimybes pasipelnyti. 243). įnirtingai mokosi ir gauna geresnius pažymius (Goodhart. Tuo tarpu truputis realizmo . suteik drąsos pakeisti tai. The Serenity Prayer. kaip tai vadina Julie Norem (2000). 1987). . mano." Reinhold Niebuhr. kuris būdingas daugumai žmonių.2 s k y r i u s . Vienos apklausos metu 137 asmenys. Sparrell ir Shrauger. Norem ir Cantor. „O Dieve. o ne jų kaimynai pesimistai. Kinų patarlė sako: „Būk pasiruošęs pavojui. kad ateityje jie bus laimingesni. dirbantys vertybinių popierių biržoje ar nekilnojamojo turto versle. 2001).

kad maistas per daug reklamuojamas (Eibach ir kiti. Jei pajuntame geismą kitam asmeniui. arba meluojame. mes pervertiname kitų žmonių bendramintiškumą. tačiau Los Andžele taip daro absoliučiai visos" Aktorė Pamela Anderson-Lee (cituota Tai bert. Slepiantys neigiamą požiūrį į kitą rasę mano. 1998).rašoma Talmude. 1994. nes mums šito norisi (Babad ir kiti. Štai kodėl Leafo Van Boveno ir George Lowensteino (2003) atlikto tyrimo metu po treniruotės 88 procentai ištroškusių tiriamųjų spėjo. mes esame labiau linkę tapatintis su tais. Kodėl „neperkelti savęs į kitus". Sulaukusiems kūdikio tėvams pasaulis atrodo pavojingesnis. . Negaliu stovėti šalia radiatoriaus. Kam nors pamelavęs. jog ir šis panašiai reaguos. Mullen ir Goethals. 1987. mano. kokie esame patys. vogčiomis įslenkantys į dušą tuo metu. 1996). 1992. kurių gyvenimas keičiasi. Besilaikantys dietos tiki. tačiau ar kiti nesielgia taip pat?" Jei nuslepiame pajamas. kad pasiklydusius labiau kamuoja troškulys nei alkis. Blogai pasielgę ar neatlikę užduoties. kad: • Žmonės. kad ir daugelis kitų yra susiformavę neigiamus stereotipus (Krueger. Mes turime keistą polinkį stiprinti savo įvaizdį pervertindami arba neįvertindami to. SOCIALINIS MĄSTYMAS Tariamas vienodumas ir išskirtinumas tariamo vienodumo efektas (falše consensus effect) Tendencija savo nuomones ir nepageidaujamus ar klaidingus poelgius pervertinti kaip visiems įprastus. Po sunkaus fizinio krūvio ištroškę žmonės įsivaizduoja.Mes matome daiktus tokius. jog visi viską supranta kaip ir mes. Melagis spėja. norėdami mokėti mažesnius mokesčius. kad tokios klaidos būdingos visiems. Įsidėjau (krūtų) implantus. kai juo draudžiama naudotis. kad nerūkome. kad aš nuo galvos iki kojų esu iš plastiko.92 I dalis. Šis reiškinys vadinamas tariamo vienodumo efektu (Krueger ir Clement. 1990). kad išvados daromos remiantis ribotu skaičiumi žmonių." Tariamo vienodumo efektas gali pasireikšti todėl. 2003). prie kurių priskiriame ir save (Dawes. Marks ir Miller. nes išsilydysiu. . 1993). guodžiamės galvodami. Jei pritariame Kanados referendumui ar remiame Naujosios Zelandijos nacionalinę partiją. • • • „Visi sako. Pradedame manyti. . kad daug kas šitaip elgiasi (Monin ir Norton. mano (dažniau nei nesimaudantieji). o prieš treniruotę taip manė tik 57 procentai. Mes stipriname savo poziciją pervertindami teigiamą kitų nuomonę apie mus. Keturi neseniai atlikti tyrimai rodo. 1990). kai turime nepakankamai informacijos. 1997) „Mes matome daiktus ne tokius. Žmonės. Tad mūsų įsitikinimai apie kitų žmonių stereotipus gali šį tą pasakyti ir apie mūsų pačių stereotipus. kad keičiasi pasaulis. kokie jie yra. kad ir kiti norės gerti. tikriausiai perdėtai išpučiame panašiai besielgiančių žmonių skaičių. Koestner. 2003). kodėl kitiems nepriskirti savo žinių ir savo reakcijos nepanaudoti kaip rakto. kad ir kiti mąsto bei elgiasi taip kaip jis: „Aš meluoju. melagis tą kitą žmogų pradeda laikyti nesąžiningu (Sagarin ir kiti. ir tuo remdamiesi vertiname aplinką. galime klaidingai tikėtis. kurie mąsto ir elgiasi panašiai kaip mes. spėjant galimą kitų žmonių reakciją? Be to. kad kiti mąsto bei veikia kaip ir mes.

kai galvojame esą išskirtinai talentingi ir moralūs. nei tai. kad. Be to. Šališkas palankumas sau Nuomonė. Ar taip nėra todėl. sociologijos egzaminą išlaikiau patenkinamai. dažniau pasireiškia tariamo išskirtinumo efektas (Goethals ir kiti. ką darėme. jog abu sutuoktiniai mano atlieką didesnę namų ruošos darbų dalį. o nesisekė. kurių metu buvo pastebėta. tariamo išskirtinumo efektas (falše uniqueness effect) Tendencija nepakankamai vertinti savo gebėjimų. Tad dažnai išgeriantys. 2. pageidautino arba sėkmingo elgesio panašumą [ kitus žmones. iliuzinis optimizmas ir tariamas vienodumas yra pagrindinis šališko palankumo sau šaltinis (žr.2 s k y r i u s . Prisiminkime tyrimus. kad savigyra. 1988). mes geriau prisimename tai. ko nedarėme arba tik stebėjome. Apibendrindami pasakysime. tačiau saugos diržus prisisegantys asmenys pervertina (tariamas vienodumas) mėgėjų išgerti skaičių ir nepakankamai įvertina (tariamas išskirtinumas) prisisegančių saugos diržus skaičių (Suls ir kiti. Tad savo nesėkmes galime laikyti palyginti normaliu dalyku. o dorybes . nes stigo laimės ir pakenkė išorinės aplinkybės Pavyzdys Labai gerai išlaikiau istorijos egzaminą todėl. Nepagrįstas optimizmas Nors 50 proc. 2. yra daugybė galimybių suklysti apdorojant informaciją (Chambers ir Windschitl. Kas yra šališkas palankumas sau Kodėl žmonės pervertina savo privalumus? Vienas iš galimų paaiškinimų kad šališkas palankumas sau yra šalutinis informacijos apie save patį apdorojimo ir įsiminimo proceso produktas. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 93 Kai kalbame apie gebėjimus arba kai mums sekasi. kad sėkmės sulaukėme dėl savo gabumų bei įdėtų pastangų. žinau. kaip teigia Michaelas Rossas ir Fiore Sicoly (1979). įvertinti bei prisiminti kitų ir savo poelgius. . Kadangi dėstytojas buvo neobjektyvus. 2004). kad daug mokiausi. santuokų išyra. jog klimato atšilimas kelia grėsmę. kaip daro kiti? Aš lengvai įsivaizduoju. Mes pataikaujame savo įvaizdžiui. kad pamiršdavau tai padaryti. kad dauguma žmonių pritars man. Lyginant save su kitais reikia pastebėti. tačiau blogiau prisimenu. 1991). Tariamas vienodumas ir išskirtinumas Žinau.labiau išskirtinėmis nei iš tiesų. kaip surenku skalbinius. jog manoji ilgai bus laiminga.11 PAVEIKSLAS Šališko palankumo sau poveikis Palankesnis savęs vertinimas Savo tėvams aš esu geresnis negu sesuo.11 paveikslą).

Vaikystėje išmokstame. 1997). Teisindamiesi būname ypač suinteresuoti sustiprinti savo įvaizdį (Sedikides. Padedantis prisitaikyti šališkas palankumas sau Savęs vertinimas turi ne tik tamsiąją pusę.14 skyriuje). 1993). Kai atsitinka malonūs dalykai. SOCIALINIS MĄSTYMAS Tad ar šališkas suvokimas yra paprasčiausia suvokimo klaida. . Norėdami save pažinti. kad jei laikysimės tėvų nustatytų taisyklių. kaip ir kiti skaitytojai. kad mes turime daugybę motyvų. stengiamės patikrinti savojo Aš sampratą (Sanitioso ir kiti. stengiamės įvertinti savo kompetenciją (Dunning. kuriems geriau sekasi. Bonanno ir jo kolegos (2005) vertino darbuotojų. Kai žmonės vertina save ir kitų požiūrį į save būdami prislėgti. atsirandantis apdorojant informaciją? O gal taip pasireiškia mūsų egoistiniai motyvai? Moksliniai tyrimai atskleidė. kodėl teigiama savivertė susijusi su prisitaikymu . kad atspariausi buvo tie. Kaip mano psichologas Danielis Batsonas (2006). Kai kuriuos žmones iš tiesų kamuoja menka savivertė. „galva yra širdies tęsinys". emocinį atsparumą. jei nesiseka eksperimento metu. Siekdami save sutvirtinti. būsime mylimi ir . Šališkas palankumas sau padeda sušvelninti neigiamus streso padarinius. 1995).ji slopina nerimą bei mirties baimę. 2003). jie neskuba girtis (daugiau apie tai . kurie yra patrauklesni ar profesionalesni. gerai save vertinantys žmonės labiau nei neįvertinantys stengiasi būti malonūs ir palaikyti teigiamas emocijas (Wood ir kiti. žmogus gali būti geros nuomonės apie save ir teigiamas požiūris jam padės grumtis su kasdiene įtampa". kurie mokėjo pabrėžti savo vertę. Gerai nusiteikę žmonės būna palankūs ir sau. Jie pateisina save. kad jūs. emocinis nukrypimas. kad šališko palankumo sau veikiami žmonės gali jaustis menkesni už kitus. Taylor ir kiti. 2003). Jeffas Greenbergas. 1996. jog šališkas palankumas sau arba mažina jūsų pačių atsitiktinį neadekvatumo pojūtį.94 I dalis. Mokslininkai nustatė. 1988. pastebėsite.teigia Shelley Taylor ir jos bendradarbiai (2003). Nėra abejonių. Šališkas palankumas sau ir su juo susiję pasiteisinimai taip pat saugo nuo depresijos ir biologinių streso pasekmių (Snyder ir Higgins. Teigiama savivertė duoda tam tikros naudos. arba suvokia save kaip labiau valdančius situaciją negu yra iš tikrųjų. bet ir šviesiąją. arba prieštarauja jam. „Tikėdamas. Savęs vertinimo motyvacija stiprina šališką palankumą sau. kurie išsigelbėjo iš Pasaulio prekybos centro po rugsėjo 11-osios teroro išpuolio. Swann. Ir ne kiekvienas veikia vadovaudamasis šališku palankumu sau. Sheldonas Solomonas ir Tomas Pyszczynskis (1997) savo „baimės valdymo teorijoje" nurodo kitą priežastį. ypač tuos. 1990. Mintys apie savęs vertinimą ir šališką palankumą sau Esu tikras. kad jis yra talentingesnis ir turi daugiau teigiamų savybių nei kolegos.

Tie. neigiamų poelgių priskyrimas jų charakteriui (pateisinant tokius pat savo grupės narių poelgius). Todėl gerą elgesį siejame su saugumo pojūčiu. stipresni ir socialiniu požiūru labiau klestintys nei yra iš tiesų. Cross. Grafas Galeazzo Ciano. Šis reiškinys vadinamas šališku palankumu grupei. Newman ir Langer. Be to. Sėkmingai užduotį įveikusių grupių nariai dažniau tvirtindavo. 1996.2 s k y r i u s . . Schlenker ir Miller. • Dauguma universiteto studenčių klubo narių mano. tačiau pralaimėjimas yra našlaitis". 1977). 1977b) atlikti tyrimai parodė. kad jų kolegės yra ne tokios pasipūtėlės ir snobės. 1996). sau padedančios įžvalgos gali teikti praktinę išmintį. Mačiau. kurie dėl savo socialinių problemų kaltina kitus. A.kuriant išsipildančias pranašystes .ir sunkiu metu išsaugoti viltį. Anderson ir kiti. Devynių eksperimentų metu grupei žmonių jis pateikdavo tą pačią užduotį. Vėliau. stiprina pojūtį. gali kilti nesutarimai ir pavydas. 1981).kai manome esą geri ir saugūs . Taylor ir Doria. Todėl kai paskelbiama. Kaip rodo nauji depresijos ir nerimo tyrimai. savąją kiekvienas laiko pranašesne (Codol. Po to melagingai informuodavo. Devyniasdešimt ar daugiau procentų aukštųjų mokyklų dėstytojų laiko save pranašesniais už kolegas (Blackburn ir kiti. kad esame išmintingesni. kad „roko grupių nariai dažniausiai pervertina savo indėlį į kolektyvo sėkmę ir nepakankamai į nesėkmę. jog esame mirtingi (tarkime. Peterson ir kiti. kad jie jaučiasi atsakingi už grupės rezultatus nei tariamai užduoties neįvykdžiusių grupių nariai. Jourden ir Heath. 1981. Studijų laikais Schlenkeris buvo roko grupės gitaristas ir pastebėjo. kad esame vertingi. Greenbergas ir jo kolegos teigia. Universitetų vadovai ir dekanai pripažįsta šį reiškinį. Bany Schlenkerio (1976. „Pergalė suranda šimtą tėvų. parašant trumpą rašinį apie mirtį). Jei dauguma grupės narių mano. kad teigiama savivertė . 1983. jei jie tiki esą garbingi. Schlenkeris tyrė savanaudiškumo apraiškas. dirbdamas Floridos universiteto socialinės psichologijos dėstytoju. Jų tyrimai rodo. kaip kitų klubų narės (Biernat ir kiti. susidūrus su grėsme. Šališkas palankumas sau taip pat lemia nepagrįstai gerą nuomonę apie savo grupę. daugelis pajunta neteisybę. savivertė slopina nerimą. dažnai jaučiasi nelaimingesni už tuos. kad jų grupei pavyko arba ne. kad jie nepakankamai vertinami. kad bus didinami atlyginimai ir jie padidėja pusei arba dar mažesnei daliai kolektyvo. Galbūt teisinga tikėti. kad priminimas. The Ciano Diaries. Kai grupės panašios. Trukdantis prisitaikyti šališkas palankumas sau Nors sau padedantis išdidumas gali apsaugoti nuo depresijos. 1976. 1938 („Ciano dienoraščiai") šališkas palankumas grupei (group-sen/ing bias) Grupei nepriklausančių narių teigiamų poelgių aiškinimas išorinėmis priežastimis. kurie pripažįsta savo klaidas (C. 1977a. kartais jis gali trukdyti prisitaikyti. kad jiems per mažai mokama. jei nesilaikysime. kaip savanaudiškumas gali apnuodyti kolektyvą.netgi padeda išvengti mirties baimės. Tikėjimas savo pranašumu taip pat gali skatinti siekti daugiau . AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 95 globojami. kaip daug gerų grupių išyra dėl problemų. mūsų gali nemylėti ir negloboti. Apgavikai gali sėkmingiau vaidinti sąžiningus. kurias sukelia panašaus pobūdžio puikybė". 1980. 1981).

De /ra. Lanvood ir Whittaker. 1996). Jei puikybė gimininga šališkam palankumui sau. kad iš tiesą būdingesnis yra šališkas palankumas sau. Mes pervertiname savo nuomonių ir keistumų panašumą į kitų (tariamas vienodumas) ir tuo pat metu nepakankamai vertiname savo gebėjimų bei dorybių panašumą į kitų žmonių (tariamas išskirtinumas). kad yra geresni!) Tikras nuolankumas labiau panašus į negalvojimą apie save nei į apsimestinį kuklumą. kad esame apgauti negavę to. tik vienas procentas mano. mokslininkai pastebi. ko „nusipelnėme". 1977). Eksperimentai ir praktika rodo. kad dauguma žmonių per mažai save vertina. nes nepasirodo.įtikinti save. kad žmonės save ir savo grupę vertina palankiai. taip ir graikų tragedijų herojai nebuvo sąmoningai blogi. kad dėl nesėkmią dažnai kaltiname aplinkybes. 43 m. o sėkmę vertiname kaip savo nuopelną. APIBENDRINIMAS Šališkas palankumas sau • Nors manoma." Jonathan Sacks. Seneka. Kaip mūsų eksperimentų. • • „Apsimestinis nuolankumas yra savęs menkinimas. kad dauguma studentų puikuojasi esą geresni. Didžiosios Britanijos vyriausiasis rabinas. 2000 Nieko nauja. pasimėgauti maloniais gyvenimo įvykiais. • Iš dalies toks supratimas kyla iš noro stiprinti savivertę. Antikinėse graikų dramose tragizmo šaltinis buvo hubris . 1969.kių t kaltinimas ar jausmas. (Jamesas Friedrichas [1996] teigia.už nugaros". o savas . Tikrasis nuolankumas yra sąmoningas kitų didingumo pripažinimas. kad jie lėtapėdžiai. pasireiškia trukdantis prisitaikyti šališko palankumo sau aspektas . kuri saugo nuo depresijos. • Šališkas palankumas sau gali padėti prisitaikyti.šalies mokyklas apskritai vertina patenkinamai (Whitman. Teologai puikybę nuo seno laiko pirmąja iš septynių didžiųjų nuodėmių. tačiau skatina klaidingus vertinimus ir kursto grupių konfliktus. Pasitikėdami savimi. . mes nepagrįstai optimistiškai žiūrime į savo ateitį. Literatūroje nuolatos vaizduojami puikybės spąstai. 1997). tai kas tada yra nuolankumas? Ar tai savęs niekinimas? Nuolankumas nereiškia. o protingi . Šešiasdešimt šeši procentai amerikiečių savo vyriausio vaiko lankomą mokyklą vertina labai gerai arba gerai.96 I dalis. jog gražūs žmonės stengiasi įtikėti esą bjaurūs. Kai nutinka kas nors bloga. Apsimestinis kuklumas iš tiesų gali būti puikybės priedanga.šešiasdešimt keturi procentai . kad jie gyvena blogiau (Buunk ir van der Eijnden. • 53 procentai suaugusių olandų savo santuoką ar gyvenimą nesusituokus laiko labiau pavykusiu nei daugumos kitų. Dauguma korporacijų prezidentų ir gamybos vadovų pernelyg optimistiškai prognozuoja savo įmonės gamybos apimtis bei plėtrą (Kidd ir Morgan. Tačiau beveik tiek pat . • • • Dauguma žmonių save laiko geresniais už kitus įvairių pageidautinų savybių bei gebėjimų prasme. tiesiog jie buvo per daug geros nuomonės apie save. Jis leidžia žmogui laisvai džiaugtis savo gabumais ir taip pat nuoširdžiai pripažinti kitų žmonių talentus. po Kr. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Svetimas ydas turime prieš akis.puikybė.

2 s k y r i u s . Toks susimenkinimas gali reikšti subtiliai slepiamą egoizmą. jog sulaukė pagalbos ar emocinio palaiky- „Nuolankumas dažnai būna tik triukas. kad laboratorinėje diskusijoje Merilendo universiteto studentai liaupsino savo galimą oponentą. 1665 („Maksimos") . kaip kas nors ne gyrėsi. 2000). jis demonstruoja kuklumą bei gerą sportinę dvasią ir siekia palankaus vertinimo nepriklausomai nuo būsimo rezultato. kad savęs vertinimas ir saviveiksmingumas duoda naudos. kuriuo išdidumas žemina save. kuriuos kada nors buvau sutikusi savo gyvenime". gali išprovokuoti bent jau tokią reakciją: „Nusiramink. kad vėliau išaukštintų. draugams ir visiems. o tariamas kuklumas. Yra dar viena priežastis. sakė XVII a. Kaip „įspūdžio valdymo" taktika gali sąlygoti apsimestinį kuklumą ir neperspektyvią elgseną? Jau matėme. Tokiu būdu pergalė tampa pagyrimo vertu pasiekimu. Pažįstu dar negražesnių". Roy Baumeisteris ir Stacey liko (1995) pasiūlė studentams aprašyti jiems svarbią sėkmingą patirtį. Paulas Brounsteinas ir Haroldas Sigallas (1977) pastebėjo. tačiau tik viešai. ką sako? O gal jie užsideda gražią kaukę. kurių buvo paprašyta nurodyti pavardes ir kurie tikėjosi. bet ir kitiems save šitaip pateikti. galite paskatinti draugą jus užtikrinti: „Tu viską padarei teisingai!" Netgi tokia pastaba kaip „o. Kuklumas. Tačiau akivaizdžiausias pavyzdys yra ne apgaulingas išdidumas. Įsivaizduokime trenerį. Maureen Stapleton pareiškė dėkojanti „savo šeimai. yra tik viena iš „puikavimosi meno" rūšių. Galbūt jums kilo klausimas. kad žmonės kartais pristato save kitaip. filosofas Francis Baconas. Robertas Gouldas. galima sumažinti darbdavių keliamus reikalavimus ir darbo apimtį (Gibson ir Sachau. Maxims." La Rochefoucauld. kad jų pasakojimas bus viešai perskaitytas. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 97 Prisistatymas Atrodo. Galbūt prisimenate. Per apdovanojimų ceremoniją pagerbtieji kilniai dėkoja kitiems už paramą. kai nepasitiki savimi? Tariamas kuklumas Iš tiesų yra duomenų. Ar jis nuoširdus? Kai treneris viešai liaupsina savo priešininkus. nei jaučiasi esą. o pralaimėjimą galima pateisinti „puikia varžovų gynyba". dėl kurios žmonės menkina save ir giria kitus. Pasakę Jaučiausi it kvailys". kad savasis Aš yra mūsų pasaulio centras. nes būtent taip išprovokuojamos paguodžiančios „tiesos". Su tariamu kuklumu žmonės pasakoja ir apie savo laimėjimus. jog sėkmę žmonės mielai priskiria savo pastangoms ir kompetencijai? Norėdami atsakyti į šį klausimą. kad aš nebūčiau toks bjaurus". dažnai paminėdavo. Ar žmonės ir jaučia tai. ar gyrimasis visada būna nuoširdus. vaikams. o menkino save. Ar toks dosnus dalijimasis nuopelnais neprieštarauja gerai žinomam faktui. jog žmonės linkę ne tik pernelyg gerai galvoti apie save. kuris prieš svarbias varžybas giria varžovą. Sumenkinus savo gebėjimus. tačiau puikybė skatina pervertinti save. Tie. Anonimiškai savo būsimo oponento gabumus jie vertino kur kas nuosaikiau. Gavusi Akademijos prizą.

nieko nedarius. nors širdies gilumoje studentai nuopelnus skyrė sau. jei ne ši problema ". kai mes. Prieš atsakant į kitus klausimus jums siūloma pasirinkti vieną iš dviejų preparatų skatinantį intelektinę veiklą arba slopinantį. 1890 („Psichologijos principai") savęs menkinimas (self-handicapping) Savo įvaizdžio saugojimas elgiantis taip. Menkinimas apsaugo ir savivertę. Paviršutiniškas dėkingumas gali pasireikšti tada. jog esate vienas iš eksperimente dalyvaujančių Diuko universiteto studentų. Ši Steveno Berglaso ir Edwardo Joneso (1978) pasiūlyta savęs menkinimo teorija pasitvirtino. ir šitaip susikūrė palankias aplinkybes galimai nesėkmei pateisinti. 1984) „Be bandymų nebūna nesėkmių. 1986. jei buvo stengtasi. dėl nesėkmių kaltindami aplinkybes. kad kiti žmonės dėl mūsų sėkmės pradės mums pavydėti arba niekinti . ir įvaizdį.galime sumenkinti savo laimėjimus ir pademonstruoti dėkingumą.vieni geriausių!" Jaučiatės neįtikėtinai. nei atvirkščiai . Įsivaizduokite. bet iš anksto parengus pasiaiškinimą. o užuot ruošęsi sunkiam egzaminui. panašiai kaip Maureen Stapleton. Jūs atsakote į sunkius gebėjimų testo klausimus ir jums pasakoma: „Jūsų rezultatai . pranokstame aplinkinius ir nesmagiai jaučiamės dėl kitų žmonių mums reiškiamų jausmų. jog bus stebimas ryšys tarp vaistų poveikio ir intelektinės veiklos. Savęs menkinimas Kartais žmonės mažina sėkmės galimybes susikurdami įvairias kliūtis sėkmei ir daro tai toli gražu ne norėdami sau pakenkti. 1988. kodėl bijodami nesėkmės per pokalbį dėl darbo žmonės gali iki išnaktų lėbauti. žmonės yra linkę: • Nepakankamai rengtis svarbioms individualioms sportinėms varžyboms (Rhodewalt ir kiti. mūsų savivaizdis gali sustiprėti. Rhodewalt. galime guostis. Buvo atliktas toks eksperimentas: tiriamiesiems pasakyta.viskas būtų buvę gerai.reiškinys.nenuoširdžiai reiškiamą dėkingumą siekiant sudaryti nuolankumo įspūdį. žaisti kompiuterinius žaidimus? Kai savo paties įvaizdis priklauso nuo veiklos rezultatų. Kodėl žmonės turėtų kenkti sau neperspektyviu elgesiu? Prisiminkite. SOCIALINIS MĄSTYMAS mo. 1987): „Iš tiesų aš nesu nevykėlis . kad esame kompetentingi. Mokslininkai užfiksavo ir kitų savęs menkinimo būdų. kurį Julia Exline ir Marei Lobel (1999) vadina „pranašumo pavojumi" . Labai daug pasiekę natūraliai tampa kuklūs. o jei tokiomis aplinkybėmis pasiseka. kad patyrus nesėkmę būtų lengviau pasiaiškinti. retai apie tai užsimindavo. Principles of Psychology. Kurį pasirinksite? Dauguma studentų pasirinko preparatą. kuris turėtų trikdyti jų mąstymą." VVilliam James. be nesėkmių nebūna pažeminimo. Ar suprantate. Baumeister ir Scher. kad uoliai saugome savo įvaizdį.98 I dalis. Baimindamiesi nesėkmės. o apsisaugoti (Arkin ir kiti. jie mieliau šiuos pasiekimus priskirdavo sau. . kurie rašė anonimiškai. Jei manome. Baumeisteriui ir liko šie rezultatai pasufleravo idėją apie „paviršutinišką dėkingumą" . Tie. nesėkmė sunkiau išgyvenama. o ne talento ar gebėjimų stoką. „Praėjusią naktį vėlai grįžau"). Jei patiriame nesėkmę save kokiu nors būdu menkindami. leisdamas mums dėl nesėkmės kaltinti laikinas ar mums nepavaldžias aplinkybes („Blogai jaučiausi".

nes jei jos tai gali. Taip elgiamės net jei aktyvus savęs pristatymas eikvoja energiją ir tai gali būti sumažėjusio veiksmingumo priežastis. kad sutvirtintume savo savivertę ir patikrintume savo įvaizdį (Schlenker ir Weigold. ką gi tu patyrei?" Nežinomas autorius Įspūdžio valdymas Pralaimėjusi jaunesnėms varžovėms. kad nesėkmė nesumenkintų įvaizdžio. Tice ir kiti. kuriems norime patikti. kuria siekiama sudaryti palankų arba savo idealus atitinkantį įspūdį. 1991) Nerodyti pastangų pradžioje. kad juos. kai jį pristato profesionaliems kolegoms. ar pasirodyti bejėgiai. kai žaidžiu iš visų jėgų. Labai bijojau sužinoti. 1992. 1987.2 s k y r i u s . tariamas kuklumas ir savęs menkinimas atspindi rūpinimąsi savo įvaizdžiu. 2005). ar norime įbauginti. 1981. su manimi viskas baigta" (Frankel ir Snyder. nors nuo to oda greičiau sensta ir padidėja pavojus susirgti odos vėžiu. vaidinantys publikai. 1982). 1987) Nedėti visų pastangų vykdant sunkią. kai šį darbą pateikia studentams. kad gautų pageidaujamą efektą. teniso žvaigždė Martina Navratilova prisipažino: „Bijojau žaisti iš visų jėgų. kad nesužadintų lūkesčių. Mes atleidžiame. todėl nebūname tokie kuklūs. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 99 Suteikti savo oponentui palankesnę padėtį (Shepperd ir Arkin.tai mūsų pageidaujamo įvaizdžio pateikimas kitiems ir patiems sau. Kai kuriems žmonėms sąmoningas prisistatymas yra gyvenimo būdas. 1992). „Jei stengeisi suklysti ir tau pavyko. 1980. fiksuoja aplinkinių reakcijas ir atitinkamai modeliuoja savo socialinę raišką. kad jie gali menkinti save. rūpestis dėl keliamo įspūdžio labai sustiprėja. Jei žmonės taip rūpinasi savo įvaizdžiu. Šališkas palankumas sau.pavyzdžiui. 1987). pavydžiui. jog žmonės būna kuklesni kilus pavojui. Weary ir kiti. Profesorė Smith sako mažiau pabrėžianti savo darbo reikšmingumą. kurių gali nepateisinti (Baumgardner ir Brownlee.deginasi. pobūvyje su žmonėmis. 1994. gerti. Gavę aukštą prisistatymas (self-presentation) Saviraiškos aktas ir elgsena. Mes įvairiai manipuliuojame savo kuriamu įspūdžiu ir nepriklausomai nuo to. Turner ir Pratkanis. pateisiname arba atsiprašome. 1993). Nepažįstamose . kurie mus gerai pažįsta (Leary ir kiti. vartoti narkotikus (Leary ir kiti. 1986. gali demaskuoti savivertę tiriantys ekspertai (Arkin ir kiti. Riggs. įsitraukimo reikalaujančią užduotį (Hormuth. esame socialiniai gyvūnai. tampa anoreksikais. Mes valdome savo kuriamus įspūdžius. pasiduoda kolegų spaudimui rūkyti. Riess ir kiti. 1994). Pyszczynski ir Greenberg. kad jos gali nugalėti mane tada. Kiti netgi ruošdamiesi fotografuotis išmėgina prieš veidrodį įvairias minas.. nenuostabu. Nenuostabu. Taip pat nenuostabu. kad žmonės kenkia savo sveikatai . Pavyzdžiui.. Jie nuolatos stebi savo elgseną. arba kai kalbamės su žmogumi. sumažėja atkaklumas dalyvaujant varginančiame eksperimente arba pasidaro sunkiau valdyti emocijas (Vohs ir kiti. . kaip su draugais. nei tada. Prisistatymas . Pažįstamose situacijose tai vyksta nesąmoningai. kurį įsimylėjome. 1995).

Australijos studentams ir darbininkams. Kinijoje ir Japonijoje (Heine. ką apie juos mano kiti. Aš pats kaltas. Liebrand ir kiti. Menkiau save tikrinantys mažiau rūpinasi tuo. Jie labiau stebi savo vidines reakcijas. 1979. Indijos induistams. Sedikides ir kiti. Tačiau kai mums kas nors ypač gerai pavyksta. kad sukurtume pageidaujamą įspūdį. Jain. Norint padaryti gerą įspūdį . kurį demonstruojame kitiems. Mezulis ir kiti. tačiau tuo pat metu ir kukliais bei sąžiningais (Carlston ir Shovar. Murphy-Berman ir Sharma. 1987). Kaip pastebėjo Markas Leary (2004). 1982). yra subtilus menas. 1976. Paklausti. 1997. o labai tikrinantis savo elgesį gali elgtis nesąžiningai. Labiausiai save kukliais vaizduoja tų kultūrų atstovai.parodyti. Hagiwara. Pateikti save taip. Codol. kurie sutinka su teiginiu: „Esu linkęs būti toks. Nepaisant noro tinkamai prisistatyti.jie keičia savo elgseną priklausomai nuo aplinkybių (Gangestad ir Snyder. Jei kamuoliukas į galvą trenkia japonui. Žmonės nori. tačiau kompetentingi . Lefebvre. kodėl jo šalyje teisininkų yra perpus mažiau negu Vašingtone ir jo priemiesčiuose. ką iš tiesų mano. šis sako: „Man tai teikia garbę. Hallahan ir kiti. Galite įsivaizduoti. Snyder. „Viešoji nuomonė visada yra tironiškesnė atžvilgiu tų. 1983). todėl dažniau kalba ir veikia taip." Oficialusis Japonijos teisininkų asociacijos atstovas Koji Ynase apie tai. 2003. kad šališkas palankumas sau būdingas olandų moksleiviams ir studentams. 1998. pavyzdžiui. 1987. Vaikai čia išmoksta dalytis sėkme ir prisiimti atsakomybę už nesėkmę. Falbo ir kiti.100 I dalis. Būdami tarp žmonių jie nesistengia vadovautis savo nuostatomis. Prisitaikydami prie aplinkybių jie paprastai išreiškia nuostatas. 1990. nekreipdami dėmesio į kitų įsitikinimus (Klein ir kiti. Kinijos studentams. Feather. viso pasaulio žmonės rūpinasi savo prestižu (Brown. Buvo pastebėta. 2005. 2000. 1983). kokį žmonės nori mane matyti") elgiasi tarsi socialiniai chameleonai . kuriomis iš tiesų nesivadovauja (Zanna ir Olson. 2004). Man ten nereikėjo stovėti. bet kas čia tokio") gali būti suprastas kaip vaidyba. japonų studentams ir vairuotojams. kurie akivaizdžiai jos bijo. tokie žmonės pasako. nei tų. jis kelia bylą. . SOCIALINIS MĄSTYMAS savo elgesio tikrinimas (self-monitoring) Savikontrolė siekiant sukurti norimą [spūdį. 2004). Tai gimdo apsimestinio kuklumo fenomeną: mes dažnai demonstruojame mažesnę savivertę nei patys iš tiesų jaučiame (Miller ir Schlenker. dažnai tikrasis Aš skiriasi nuo to. Izraelio ir Singapūro moksleiviams. Newsweek. Kuklumas daro gerą įspūdį. 1996. 1983. o ne grupės kaltė" (Anderson. 1997. 1986. 2003. Dauguma mūsų esame tarp šių kraštutinumų. belgų krepšininkams. 2005). Kinijoje ir Japonijoje būdingas mažesnis šališkas palankumas sau. The Conquest of Happiness. 2002." Bertrand Russell.reikia įgūdžių. 1930 („Laimės užkariavimas") „Jei beisbolo aikštėje kamuoliukas į galvą pataiko amerikiečiui. tai yra mano. 1985). kurie yra jai abejingi. apsimestinis kuklumas („pavyko. de Vries ir van Knippenberg. kad mažai savo elgesį tikrinantis žmogus atrodo kaip bejausmis stuobrys. kaip jaučia ir mano esą reikalinga (McCann ir Hancock. Yik ir kiti. 1999). ką jie galvoja apie gėjų šeimas. o įkyrus gyrimasis . abėcėlės tvarka). Sedikides ir kiti. 2003. „Jei man nepavyko. vasario 26 įvertį pagal savo elgesio tikrinimo skalę (pavyzdžiui. kaip apgavikas. 1983. kuriose vertinamas santūrumas. kad juos laikytų gabiais. 1986. kad esame kuklūs. Honkongo studentams ir sporto žurnalistams bei visų amžiaus grupių prancūzams (Brown ir Kobayashi.blogą.

.tiesa primena tai. kai dėl nesėkmingos santuokos.apie saviveiksmingumą ir šališką palankumą sau. Teorija apie iliuzinį optimizmą ir kitas šališko palankumo sau formas primena.išdidumo pavojai. liaupsina būsimus konkurentus arba viešai priskiria nuopelnus kitiems. buvę drausmingesni. neturto ar depresijos atsakomybę prisiimame sau. Jei neprisipažįstame. ir vidinei (sau patiems) auditorijai. • Tokia įspūdžio valdymo taktika paaiškina tariamą kuklumą kai žmonės menkina save. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 101 APIBENDRINIMAS Prisistatymas t Būdami socialiniai gyvūnai. Bet kuri tiesa. Net jei iš karto nepasisekė. Kai tikime savimi..saviveiksmingumo ir šališko palankumo sau . . kad kartais sunkumai atspindi socialinės aplinkos despotizmą. kad nepasitikėjimas savimi pakenktų. Teigiamas mąstymas gali būti rezultatyvus tik tada. jog žmonės patys kalti dėl savo problemų ir nesėkmių arba netgi per aštriai kaltinti save už nesėkmes. Post scriptum: ^ dvejopa tiesa . o nepasižymintys savistaba nesistengia to daryti ir todėl gali pasirodyti netaktiški. kad apsaugotų savivertę ir galėtų pasiteisinti ištikus nesėkmei. yra tik pusė tiesos.2 s k y r i u s . Didžiausi lūkesčiai gimdo ne tik didžiausius pasiekimus. savo žodžius ir veiksmus deriname prie auditorijos. savo veiklą ir kreipiame ją pageidaujamam [spūdžiui sukurti. Prisistatymas rodo norą sukurti gerą savo įvaizdį ir išorinei (aplinkai). nors patys mano kitaip. apie ką Pascalis mąstė prieš 300 metų: nė viena tiesa nėra savaime pakankama. kad norint suprasti savąjį Aš socialiniame pasaulyje saviveiksmingumo neužtenka. ne tokie kvaili. bet ir didžiausius nusivylimus. Ši dvejopa . Nuolat save stebintys asmenys savo elgesį pritaiko konkrečiai išorinei auditorijai. Mes stebime save. nes pasaulis sudėtingas.sulaukti sėkmės. Teorija apie saviveiksmingumą skatina neprarasti vilties nepalankiose situacijose. Kokia gėda! Jei tik būtume labiau pasistengę. teigiamo mąstymo galia Šiame skyriuje buvo pateiktos dvi įsimintinos teorijos . atskirta nuo ją papildančios. Stipri savivertė taip pat padeda prisitaikyti. gali kilti pagunda teigti. privalome atkakliai siekti savo tikslo ir neleisti. • t Kartais žmonės menkina save. mažesnė tikimybė susirgti depresija ir didesnė .

Išsipildymo psichologija vertybinių popierių biržoje Mokytojų lūkesčiai ir moksleivių mokymosi rezultatai Kaip iš kitų sulaukti to. ko tikimės Išvados Atkreipkime dėmesį. Kaip mąsto žurnalistai: pažintinis šališkumas žiniasklaidoje Post scriptum: mintys apie intuicijos galimybes ir jos ribas .Socialiniai įsitikinimai ir vertinimai Kaip suvokiame savo socialinę aplinką? Sužadinimas Įvykių suvokimas ir interpretavimas Įsitikinimų tvarumas Prisiminimų apie save ir savo pasaulį konstravimas Kaip sprendžiame apie socialinę aplinką? Intuityvūs vertinimai Perdėta savikliova Euristika: trumpiausias protavimo kelias Iliuzinis mąstymas Nuotaika ir vertinimai Mokslinių tyrimų išvada. Neigiamos emocijos lemia investuotojų pesimizmą Kaip traktuojame socialinę aplinką? Priežastingumo priskyrimas: žmogui ar situacijai Pagrindinė atribucijos klaida Kodėl mes darome atribucijos klaidą? Socialinės aplinkos lūkesčiai Atkreipkime dėmesį.

to nedarysime ir teikdami pagalbą". laikydamiesi savo prielaidų. kaip suvokiame. Televizijos žurnalistai be problemų patekdavo į Naująjį Orleaną. kartais priskirdami juos situacijos. atostogavo. kaip neturtingi juodaodžiai gyventojai be maisto ir vandens įstrigę Naujojo Orleano sporto rūmuose ir Susirinkimų namuose siautėjant visuotinei suirutei.metais praūžus uraganui „Katrina" televizija rodė vaizdus. o jų kūnai buvo palikti gatvėse. kad dėl išankstinio vertinimo mūsų suvokimas ir interpretacija gali būti tendencinga. . kad lėtą vyriausybės reakciją galima sieti su nukentėjusiųjų rase.užtikrino prezidentas Bushas. o kartais . • vertiname įvykius. Šiame skyriuje nagrinėsime. o valdžios institucijoms paslaptingai nesisekė suteikti pagalbą ir parūpinti autobusus evakuacijai.asmenybės įtakai. filmuodavo pagalbos maldaujančius žmones. kai • suvokiame ir prisimename įvykius. Tokie įsitikinimai visuomenėje natūraliai susiformuoja. kai užgriuvo uraganas. jei dauguma aukų būtų baltaodžiai? Tokiai nuomonei pritarė du trečdaliai nacionalinėje apklausoje dalyvavusių afrikiečių kilmės amerikiečių (Bumiller. beširdiškumu? „George Bushas nesirūpina juodaodžiais". pasikliaudami savo intuicija. kurios nukreipia nuomonę. 2005). kai mirė dešimtys žmonių. „ A u d ra nieko nediskriminuoja. Po daugelio dienų. o visuomenė ėmė kaltinti valdžią. Kaip suvokiame savo socialinę aplinką? Neįtikėtini mokslinių tyrimų rezultatai atskleidžia. kuris tuo metu. • aiškiname įvykius. Savo pasaulį kuriame žiūrėdami pro teorijos akinius. aiškiname savo gyvenimą visuomenėje ir kaip mūsų lūkesčiai veikia kitus žmones. per televizijos labdaros koncertą uragano aukoms paremti teigė repo žvaigždė Kanye Westas. savo nuotaikomis. vertiname. o klaidinga informacija gali būti tendencingų prisiminimų priežastimi. Pirmame skyriuje atkreipėme dėmesį į reikšmingą faktą apie žmogaus prot ą . numanomomis taisyklėmis. išanks- . Kuo galima paaiškinti vėlavimą padėti? Vietos valdžios neveiksnumu? Prezidento. Ar vyriausybė būtų greičiau suteikusi pagalbą. • tikimės įvykių.mūsų išankstinė nuomonė sąlygoja informacijos suvokimą bei interpretaciją. „Žinoma. pagalbos pagaliau buvo sulaukta. o tai kartais juos prišaukia. Trys iš keturių baltųjų amerikiečių nesutiko.

„Mes stovėjome ant kranto". Sužadinimo eksperimentai turi analogų ir kasdieniame gyvenime: • Jei vieni namuose žiūrime baisų filmą. SOCIALINIS MĄSTYMAS tinė nuomonė svarbi". Toliau šiame skyriuje sužinosime. Sužadinimas pabudina ir aktyvuoja tam tikras asociacijas. užuodę valiklio kvapą. bet jūs sąmoningai jo neišgirstate. Vienoje grupėje buvo tiriama. kaip išankstinis vertinimas veikia informacijos suvokimą ir interpretaciją. Johnas Barghas ir jo bendradarbiai (1996) atliko aksperimentą. Jie paprašė tiriamųjų sudaryti sakinius su žodžiais „senas". Tuo metu į kitą ausį lygiagrečiai sakomas kitas žodis (upė arba pinigai). • . patiems to nesuvokiant. Vėlesniuose eksperimentuose kiti studentai. kuris verčia triukšmus namuose priskirti galimam įsilaužėliui. Žvilgtelėkime į vieną kitą provokacinį eksperimentą. Sužadinimas Dar prieš mums pradedant suvokti aplinkinį pasaulį dirgikliai. Smurto stebėjimas skatina dviprasmiškus veiksmus (praeivio stumtelėjimą) ir žodžius („niuksas") suprasti kaip agresyvius. Mūsų atminties sistema . Tačiau šitas žodis „sužadina" sakinio aiškinimą (Baars ir McGovern. kaip aiškinsime ir prisiminsime įvykius. gali subtiliai paveikti tai. kurie sužadino mintis apie senėjimą. pavyzdžiui. „išmintingas" ir „pensininkas". kad olandai studentai greičiau atpažindavo su valymu susijusius žodžius. o ateitis . Dažnai mąstymą ir elgesį sužadina įvykiai. kad jie eina lėtai ar kad jie tik ką stebėjo žodžius. jei prieš tai buvo užuodę valiklio kvapą. Vėliau jie stebėdavo. kad dalyvaujate eksperimente. suaktyvinamos emocijos ir. kurio metu užsidėjęs ausines atidžiai klausotės neaiškiai tariamų sakinių. .šviesesnė. kaip įpirštos idėjos provokuoja tendencingus prisiminimus. 1994). tačiau jie nepajėgia suvokti jos poveikio masto. Pagrindinė išvada tokia: mes reaguojame ne į objektyviai egzistuojančią. netgi nesąmoninga.104 I dalis. į kuriuos nekreipiame dėmesio. per dieną prisimindavo daugiau su valymu susijusių darbų ir netgi valgydami trupantį pyragaitį stengdavosi nepritrupinti ant stalo. Lėčiau ėjusieji net nesuvokė. sužadinimas (priming) Konkrečių asociacijų aktyvinimas atmintyje.sutinka žmonės. Sužadinimo eksperimentai atskleidžia. Robas Hollandas su bendradarbiais (2005) pastebėjo. kurių net nesuvokiame. Įsivaizduokite. Kitoje grupėje žmonių nuomonės buvo paveikiamos po jų supažindinimo su nauja informacija. sužadinamas mąstymas. kaip viena mintis. kaip šie žmonės lėčiau eidavo lifto link negu tie.tai asociacijų voratinklis. bet į mūsų susikonstruotą realybę. Tačiau dėl geros nuotaikos praeitis staiga atrodo nuostabesnė. kad prislėgta nuotaika sužadina neigiamas asociacijas. siekiant patikrinti. Visi šie poveikiai kildavo tiriamiesiems sąmoningai nesuvokiant kvapo ir jo įtakos. gali paveikti kitą mintį ar veiksmą. kurie nebuvo paveikti su amžiumi susijusių žodžių.

koks stiprus gali būti išankstinės nuomonės poveikis. nepaisant keleto stulbinamų ir įsigalėjusių šališkumų bei loginių klaidų (Jussim. Bet kartais išankstinis vertinimas būna klaidingas. 2001). Arba panagrinėkime šią frazę: GERIAU ŽVIRBLIS SAUJOJE NEI NEI BRIEDIS GIRIOJE Ar pastebėjote čia kokią nors klaidą? Suvokiame daugiau nei pastebi akis. Ikislenkstinis dirgiklis . pavyzdžiui. Prisiminkime 1 skyriuje pateiktą dalmatino nuotrauką. kad Didžiosios Britanijos Ministras Pirmininkas Tony Blairas yra „neblogas". Panašiai būsimieji medikai. „sviestas". Įvykių suvokimas ir interpretavimas Suvokdami ir suprasdami kitus žmones dažniausiai esame tikslūs. Kadangi socialinis suvokimas labiausiai priklauso nuo žmogaus. nesąmoningai. Tyrimai apie tai.3 s k y r i u s . Tas pat pasakytina ir apie socialinį suvokimą. Kiekvienu atveju nematomas vaizdas ar žodis sužadina atsaką į vėlesnę užduotį. kas jį niekina. tampa svarbi išankstinė nuomonė (Hilton ir von Hippel. 1990). Teiginys. Tai yra netyčia. Nors nespėjame pamatyti. vėliau jis greičiau randa susijusius žodžius. Įvadiniame psichologijos kurse visada aptariamas išankstinio vertinimo ir lūkesčių poveikis. o nepamatytas. tačiau kaip pagyrimas atrodyti tam. Iš pirmo žvilgsnio žmogų dažniau įvertiname teisingai negu neteisingai. Jie pro- . skaitydami apie psichologinius sutrikimus. pradeda jaudintis dėl savo galvos skausmų ar karščiavimo. pradėdavo aiškintis savo pačių nerimo ir prastos nuotaikos priežastis. 2005). bet šmėstelėjęs neteisingas spalvos pavadinimas šį procesą sulėtina (Epley ir kiti. Kai socialinę informaciją galima interpretuoti įvairiai. protas gali šį tą užfiksuoti. Merikle ir kiti. nematydami. Labai trumpas ir todėl nespėtas pajusti elektros smūgis padidina vėliau patirto smūgio suvoktą stiprumą. Kuo geriau pažįstame žmones. 1999. kaip įskiepyta mintis ar vaizdas gali sužadinti interpretacijas ir prisiminimus.leidžia greičiau atpažinti tą spalvą kompiuterio ekrane. Roberto Vallone. Jei žmogui prieš akis akimirksnį šmėsteli žodis „duona".spalvos pavadinimas . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 105 • Daugelis psichologijos studentų. skaitydami apie ligų simptomus. jo garbintojams gali skambėti menkinančiai.per trumpas. Lee Rosso ir Marko Lepperio (1985) atliktas eksperimentas parodė. Daugelyje tyrimų sužadinimo poveikis pastebimas net jeigu pateikiamas ikislenkstinis dirgiklis . kad būtų sąmoningai suvoktas. o ne „svoris" ar „sniegas". iliustruoja vieną iš XXI amžiaus socialinės psichologijos pamokymų: daug socialinės informacijos apdorojame automatiškai. tuo tiksliau galime skaityti jų mintis ir jausmus. net paprastas dirgiklis gali skirtingai veikti du žmones.

kandidatai į prezidentus ir jų rėmėjai beveik visada mano. Kaip parodyta 3.pastebėjo vienas žinių komentatorius (Ponievvozik. Tai paplitęs reiškinys: sporto aistruoliai mano. kad teisėjai palaiko varžovus. kad žiniasklaida šiuo klausimu yra tendencinga. Tačiau tai būdinga ne tik sporto mėgėjams ir politikams. Pusė tiriamųjų pasisakė už mirties bausmę.joms prieštaravo. kiekviena grupė televiziją laikė priešiška jų atžvilgiu. o padaugėjo.1 paveiksle. jos neaiškius veiksmus būsite linkę interpretuoti kaip šio priešiškumo požymį. pamačiusios televizijos naujienų reportažus apie skerdynes Beirute. Rossas ir Lepperis. Dar 3. tai veikia su įsitikinimu susijusios informacijos suvokimą. Vieno vertinimo rezultatai patvirtino studentų nuomones apie mirties bausmę. Mūsų nuomonė apie pasaulį netgi prieštaraujančius įrodymus gali paversti palaikančiais. ir aš turėsiu raktą į jūsų nuostatas. Ar būtent todėl politikoje. paprašė studentų įvertinti dviejų tariamai naujų mokslinių tyrimų rezultatus. o kito . Pasakykite man." Politologas Robert Jervis (1985) izraelietiškai ir proarabiškai nusiteikusiems studentams pademonstravo šešias televizijos naujienų ištraukas apie 1982 metais įvykdytas civilių žmonių žudynes dviejose Libano stovyklose. o pusė jai nepritarė. Pavyzdžiui. Taigi. 1985. Šaltinis: Duomenys paimti iš Vallone. Tik vienas iš dešimties žmonių. 1985). . „Neobjektyviausiai žmonės vertina objektyvumą".106 I dalis. Žiniasklaida ir tarpininkai visur laikomi tendencingais.iO 8 C r 2 7 o Į« O) Neutrali o S -O C 5 c S 4 < / > O 2 3 JS « o •N Antiizraelietiška Proizraelietiškai nusiteikę studentai Proarabiškai nusiteikę studentai . 2003). religijoje ir moksle dviprasmiška informacija dažnai tampa konfliktų priežastimi? JAV kandidatų į prezidentus debatai dažniausiai tik sustiprina ankstesnius įsitikinimus. 2003). Iš tiesų. po debatų abiejų kandidatų rėmėjai tik sustiprino savo paramą.1 PAVEIKSLAS Proizraelietiškai ir proarabiškai nusiteikusios studentų grupės. tačiau griežtai kritikavo jiems prieštaraujančius. Ross ir Lepper. prieš debatus rėmusių kurį nors kandidatą. Jei šalį laikote priešiška. manydavo. Rezultatai: ir mirties bausmės šalininkai. sako Geoffrey Munro ir jo kolegos (1997). talkininkaudami Charlesui Lordui (1979). ir priešininkai buvo palankūs jų įsitikinimus atitinkantiems įrodymams. Abi grupes supažindinus su įvairiais identiškais įrodymais. kad jo favoritas pralaimėjo (Kinder ir Sears. kur jūs įžvelgiate tendencingumą. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Jei esate kuo nors įsitikinę. Proizraelietiška C) / C . buvo įsitikinusios. prieštaravimų ne sumažėjo. kad žiniasklaida jiems nepalanki. žmonių požiūriu į tendencingumą galima pasinaudoti tiriant jų nuostatas (Saucier ir Miller.

2005). sumaniai valdžiusį žmonių daromas išvadas. kuriems buvo pasakyta. atsakingas už Antrajame pasauliniame kare įvykdytus barbariškus medicininius eksperimentus su koncentracijos stovyklų kaliniais.susimąstęs. o lūpos beveik šypsosi. ir kiti manys.viena iš priežasčių. Tie. intuityviai nusprendė. kad aplink vien liežuvautojai. kokios rūpestingos jo akys.3 s k y r i u s . antrame . kad šis vyras yra pogrindinio antinacistinio judėjimo lyderis. Dėl to pirmame filme aktorius atrodydavo liūdnas. ir jūs atrodysite panašus į tokį. 3. demokratų. (Tik pažvelkite. jo veido išraišką palaikė šilta ir malonia. Atrodo. kad jo veidas atrodo žiaurus. Kai apie kitą žmogų kalbame gerai arba blogai. pagerbiant rusų režisierių. ar maloni? Jei jums pasakytų. kad tai buvęs gestapo vadovas. buvo manipuliuojama išankstine nuomone ir pastebėtas stulbinamas jos poveikis įvairioms stebimos informacijos interpretacijoms ir prisiminimui. Carlston ir Skowronski. pastebėjo infliacijos mažėjimą) buvo panašiai nepastabūs ir neigiamai nusiteikę demokrato prezidento Clintono valdymo pabaigoje (Brooks. teigia Lynda Mae. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 107 daugiau. jie veikia visas mūsų interpretacijas. kad maitinimas iš buteliuko sukėlė vaikui pilvo skausmus. Šis reiškinys vadinamas spontanišku bruožų priskyrimu. Esmė štai kokia: objektyvi realybė egzistuoja. jog vaikiškame kalambūre . Kulešovas pademonstravo šį reiškinį trimis trumpais filmukais. ką jie žino.2 paveikslą).) Filmų kūrėjai. pašnekovai šias savybes linkę sieti su mumis pačiais. kad jūs toks esate. Partiškumas formuoja išankstinę nuomonę. Respublikonai (iš jų 47proc. apie save pasisako" slypi išmintis. tačiau mes į ją žiūrime pro savo įsitikinimų.2 PAVEIKSLAS Nuspręskite patys: ar šio žmogaus veido išraiška yra žiauri. lėkštė sriubos. kar- . tiriant žmonių išankstines socialines ir politines nuostatas. tačiau prieš tai buvo parodyta viena iš trijų skirtingų scenų: mirusi moteris. dėl kurios mūsų įsitikinimai yra tokie svarbūs. ar jo veido išraišką apibūdintumėte kitaip? Įsitikinimų tvarumas Įsivaizduokite močiutę. Tai vadinama „Kulešovo efektu". kuriame matomas veidas. kuriuose buvo rodomas neutralios išraiškos aktoriaus veidas. Pavadinkite ką nors bukagalviu. „Gerai pagalvojus. Donalas Čarlstonas ir Johnas Skowronskis (1999.laimingas.„kas apie kitą sako. 2004). kad šis žmogus buvo nacis. Myronas Rothbartas ir Pamela Birrell (1977) paprašė Oregono universiteto studentų apibūdinti vyro veido išraišką (žr. Be to. Interpretavimo procesas taip pat veikia kitų žmonių nuomonę apie mus. manipuliuojant tuo. Apibūdinkite ką nors kaip jautrų. žmonės nesąmoningai gali tokiais palaikyti mus pačius. tą pastebėjo tik 8 proc. kai respublikono prezidento Ronaldo Reagano valdymo pabaigoje sumažėjo infliacija. kuriems buvo pasakyta. gali kontroliuoti žiūrovų reakcijas į veikėjų emocijas. manipuliuodami fonu. nuostatų ir vertybių akinius. 3. žaidžianti mergaitė. mylintį bei gailiaširdį. kuri vakare pravirkus kūdikiui nusprendžia. Jei nuolat kalbame. išgelbėjęs tūkstančių žydų gyvybes. o trečiame . (Ar galite įžiūrėti tą vos tramdomą pašaipą?) Tie. Tai .

Jų tyrimas atskleidė. kas buvo sakoma." Henry David Thoreau. kad kūdikis smarkiai karščiuoja. Lee Rossas. „du trečdaliai to. dar vadinamas įsitikinimų tvarumu. kodėl įtariamasis gali būti kaltas. o vėliau pabandė jį sukompromituoti. duodančios idėjų naujoms prielaidoms ir įvykių interpretacijoms.blogas gaisrininkas. Kita grupė nagrinėjo praktinius atvejus. blogesni gaisrininkai. tvirtinant. o atsargieji bailūs. juo atsargiau vertiname prieštaraujančią informaciją. Paprastai išankstinė nuomonė būna naudinga. kai tokio tipo asmuo buvo geras. 1982)? Kad tai išsiaiškintų. kad dėl euro įvedimo pakilo kainos. yra už mūsų regėjimo lauko". Jie paprašė tiriamųjų išnagrinėti vieną arba du praktinius atvejus ir nuspręsti. galime taip ir nepakeisti savo nuomonės (Davies. pavyzdžiui. Jie pervertino kainų augimą. Po to būdavo prašoma paaiškinti. Informaciją paneigus. ar blogi gaisrininkai. kad vis dar tebetikėjo tuo. ar rizikuoti linkę žmonės bus geri. pusei eksperimento dalyvių buvo teigta priešingai. kad rizikuoti linkę žmonės būna arba geresni. kad jei žmonės klaidingame teiginyje įžvelgia logiką. Marso „kanalai". Vėliau eksperimento dalyviai turėjo raštu pagrįsti savo išvadas. Jei paaiškės.108 I dalis. kad įsitikinimai gali suvešėti ir išlikti. Tačiau maždaug 75 proc. pasakydami tiesą: ši informacija buvo specialiai sufalsifikuota eksperimentui. Ir galiausiai mokslininkai visiškai diskredituodavo pradinį teiginį. peršančius priešingą išvadą. . ką jau daugmaž žinome. Kaip tik todėl. nepaisant juos pagimdžiusių įrodymų diskreditavimo. kad jis teisingas arba pateikiant pramanytus įrodymus. Šis eksperimentas taip pat rodo. jį paneigti be galo sunku. be to. kuriais taip žavėjosi XX a. tėra žemiško intelekto produktas. kai pagrindiniai teiginiai yra diskredituoti. Jelalian ir Miller. kaip kad mokslininkams naudingos teorijos. ar močiutė vis tiek atkakliai tvirtins. kad maitinimas iš buteliuko sukelia pilvo skausmus (Ross ir Anderson. eksperimento dalyvių savo įsitikinimą išsaugojo tikriausiai todėl. Kaip sako kinų patarlė. Tačiau tai naudinga ne visada: kartais tampame savo pačių nuomonių įkaitais. Faktas akivaizdus: nuo įsitikinimų ir lūkesčių priklauso. kodėl užgauliojantis nepažįstamasis šitaip elgiasi arba kodėl gali pakilti mums patrauklių akcijų vertė.ankstesniąsias kainas markėmis ir naująsias eurais (Traut-Mattausch ir kiti. Kitas pavyzdys: vokiečiai buvo įsitikinę. 1997. 1817-1862 įsitikinimų tvarumas (belief perseverance) Atkaklus savo pradinių koncepcijų laikymasis ir tikėjimas jų teisingumu net tada. kaip interpretuosime įvykius. Šis reiškinys. ar rizikuoti linkę asmenys yra drąsūs. astronomai. Vienai grupei buvo pateiktas pavyzdys. atvirkščiai. lygindami kainas restorano valgiaraščiuose . ką matome. Kiekvieno eksperimento metu pirmiausia buvo įperšamas teiginys. kad juo daugiau mes analizuojame savo teorijas ir jų tariamą teisingumą. Išsiaiškinę. arba. eksperimento dalyviai vis tiek laikėsi savo ir atitinkamai manė. 2004). kaip paaiškėjo. Kitą įsitikinimų tvarumo pavyzdį pateikė Andersonas. Lepperis ir Rossas (1980). vės pienas labiau tinka veršiukui nei kūdikiui". rodo. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Mes girdime ir suvokiame tik tai. kodėl tai yra tiesa. Suformuluotas aiškinimas galėjo egzistuoti nepriklausomai nuo jį lėmusių aplinkybių. 1984). o atsargusis . Craigas Andersonas ir jų kolegos pateikė tiriamiesiems klaidingą teiginį.

nes ji atitiko jų išankstines nuostatas. Anderson ir Sechler. saugomos prisiminimų banke. 1979). kad Irako pajėgos žudo karo belaisvius). kurie vėliau pasirodė klaidingi ir buvo atšaukti. Karui plėtojantis Vakarų žiniasklaida pranešė ir vis kartojo keletą teiginių (pavyzdžiui. Kaip paleontologas. Tai patvirtino Stephanas Lewandowsky ir jo bendradarbiai (2005). kad nauji faktai gali pakeisti žmonių įsitikinimus. mes rekonstruojame savo tolimą praeitį remdamiesi dabartiniais jausmais ir lūkesčiais (Hirt. Mes tik teigiame. Ross ir Buehler. Bet amerikiečiai priėmė tokią informaciją. kad tokie pokyčiai vyksta lėtai ir kad įsitikinimams pakeisti dažnai reikia svaresnių įrodymų nei jiems sukurti. Štai kaip tai apibūdino vienas žurnalas: „Mokslas įrodė. kuriems buvo pateiktas šis prašymas. kad jie tenkintų mūsų dabartines ži- „Prisiminimai nepanašūs į knygos skaitymą. Šis prašymas buvo bevertis. 1990. Markas Lepperis ir Elizabeth Preston (1984) pakartojo anksčiau aprašytą požiūrio į mirties bausmę tyrimą. kad per gyvenimą sukaupti patyrimai puikiausiai išsaugomi atmintyje". darantis išvadą apie dinozauro išvaizdą pagal kaulų fragmentus. . Iš tiesų. Eksperimentų metu Craigas Andersonas (1982. kodėl priešinga teorija gali būti teisinga . Retkarčiais ką nors šioje „skrynioje" pametame ir tada sakome. kuriems apie objektyvumą ir nešališkumą nebuvo užsiminta. Charlesas Lordas. Mes iš tiesų konstruojame prisiminimus tuo metu. kai juos ištraukiame. j o g pamiršome. Vaikai galiausiai juk nustoja tikėti Kalėdų Seneliu. buvo tokie pat tendencingi kaip ir tie. patikrinę įskiepytą ir kompromituojančią informaciją apie 2003 metais prasidėjusį karą Irake. Iš tiesų psichologiniai moksliniai tyrimai įrodė priešingai. atitinkančius jų požiūrį arba prieštaraujančius jam. žmonės priversti apsvarstyti įvairias galimybes (Hirt ir Markman. „ar vertintumėte taip pat teigiamai arba neigiamai. Ar galima įveikti įsitikinimus? Štai: paaiškinkite priešingai. 1994 . Su šiuo teiginiu sutiko maždaug 85 procentai universiteto studentų (Lamai.įsitikinimas susilpnėja arba jo būdavo atsisakoma. Trečiosios eksperimento dalyvių grupės mokslininkai paprašė priešingo dalyko . jie veikiau primena knygos rašymą iš fragmentinių pastabų. 1980 Prisiminimų apie save ir savo pasaulį konstravimas Ar sutinkate su šiuo teiginiu: Prisiminimus galima lyginti su skrynia smegenyse. į kurią krauname informaciją ir iš kurios prireikus šią informaciją galėsime išimti. o ne tik priešingus rezultatus. šie žmonės ne taip tendencingai vertino įrodymus. Todėl galime lengvai (tačiau nesąmoningai) pakeisti savo prisiminimus.paklausti savęs. 1994). S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 109 {sitikinimų tvarumas gali turėti svarbių padarinių. ir priešininkai. jei lygiai toks pats tyrimas duotų priešingus rezultatus". Kihlstrom. Įsivaizduodami priešingus duomenis. o ne linkęs rizikuoti žmogus gali būti geresnis gaisrininkas.3 s k y r i u s . „Niekas neneigia." Lee Ross ir Mark Lepper. 1995). 1986) pastebėdavo." John F. Ir mirties bausmės šalininkai. aiškindami bet kuriuos alternatyvius. papildydami jį dviem variantais. kai kurių eksperimento dalyvių jie paprašė vertinant faktus būti „kiek įmanoma objektyvesniais ir nešališkesniais". Visų pirma. o jie buvo linkę jas išlaikyti (vokiečiai ir australai buvo linkę abejoti karo priežasčių motyvais). Daugelis prisiminimų nėra potyrių kopijos. kad paaiškinus.kodėl atsargus.

kaip jie atsakė į klausimą prieš rašinį. žurnalą Vogue .padidėjo kritiškas tokios įtakos vertinimas. kaip ir dabar. 2005). Įteigta klaidinga informacija gali netgi išprovokuoti klaidingus prisiminimus apie vaikystėje tariamai patirtą seksualinį smurtą. Paprašyti įsivaizduoti vaikystės laikus. jį prisiminė kaip atsipalaidavusį. dažnai atkakliai tvirtina. gaudavo (arba ne) apie jį klaidingą informaciją ir po to atlikdavo prisiminimų atkūrimo testą. Jie ženklą „duokite kelią" prisimindavo kaip „stop" ženklą. gana didelė dalis žmonių susikuria klaidingus prisiminimus. teigia Loftus. Tie. kuriems vėliau buvo pasakyta. kuriems buvo pasakyta. kad jie šiam žmogui patiko.110 I dalis. malonų ir laimingą. kad jie visada laikėsi daugmaž tos pačios nuomonės. pargriuvo. Paprašyti prisiminti. sūnus su pasitenkinimu atsakė: „Puiku. suklupo. Buvo klausiama. iškišo ranką pro langą ar kaip per vestuves apvertė punšo taurę. kaip bėgo. bet sunkiai atkuriamus prisiminimus. aš žinojau. plaktuką . Vienas mano sūnų pasiskundė: „Negavome Criket žurnalo birželio numerio". kad jie šiam žmogui nepatiko. 1711 („Mintys apie įvairius dalykus") . Darylas Bernas ir Keithas McConnellis (1970) apklausė Karnegi Melono universiteto studentus. ar suvokiate šių pokyčių mastą? Mokslininkai šiuos klausimus tyrinėjo atlikdami eksperimentus. prisiminė jį kaip nervingą. Šių eksperimentų metu buvo dažnai pastebimas klaidingos informacijos efektas. Po šio rašinio jų nuostatos pasikeitė . Eksperimento dalyviai būdavo įvykio liudininkai. kuriuose dalyvavo daugiau nei 20 000 žmonių. nes prisipažindamas jis parodo. Eksperimentų. Jie gaudavo bauginančius atsakymus. kurių nuostatos pasikeičia. kad buvo tokios pat nuomonės ir neigė. kur yra žurnalas. kad šiandien yra protingesnis nei vakar. SOCIALINIS MĄSTYMAS klaidingos informacijos efektas (misinformation effect) Klaidingos informacijos įtraukimas [ prisiminimą apie įvykį. Tie. nemalonų ir nelabai laimingą. Bushą arba ministrus pirmininkus Paulą Martiną ir Tony Blairą? Apie savo tėvus? Jei jūsų nuostatos pasikeitė.kaip atsuktuvą. Jackas Croxtonas ir jo kolegos (1984) leido studentams 15 minučių pakalbėti su žmogumi. Savo nuostatų praeityje atkūrimas Ką jūs galvojote apie branduolinę energiją prieš penkerius metus? Apie prezidentą George W. Ieškodamas tiesos protas kartais kuria netiesą. Kai jam parodėme. Kai eksperimentuotojas ar psichoterapeutas manipuliuoja žmonių prielaidomis apie jų praeitį. Thoughts on Various Subjects. maždaug ketvirtadalis žmonių šį išgalvotą įvykį prisimena kaip iš tiesų įvykusį (Loftus ir Bernstein. kad jį gavau". metu Elizabeth Loftus (2003) atskleidė tendenciją interpretuoti mums patinkančius. Žmonės klaidingą informaciją įtraukdavo į savo prisiminimus. Šis procesas veikia mūsų socialinio ir fizinio pasaulio sužadintus prisiminimus. pusryčių j avainius . Po savaitės jie sutiko parašyti kritišką rašinį apie studentų įtaką studijų programai. nias. jog eksperimentas juos paveikė." Jonathan Swift.kaip kiaušinius. daktarą Hendersoną .kaip vyruką su ūsais. ar studentai gali reguliuoti studijų programą. Žmonės. studentai „prisiminė".kaip daktarą Davidsoną. švariai nusiskutusį vyrą .kaip Mademoiselle. „Žmogus niekada neturėtų gėdytis prisipažinti klydęs.

su gidu nukeliavę į Austriją. su kuriuo studentai peržiūrėjo savo istorijas. kur spaudžia terminai ir visi man trukdo) aš romantizuoju kaip tikrą palaimą. dalis . kad „greitis. kurie nutraukė santykius. Juo blogesnis jūsų dabartinis požiūris į savo partnerį . mastas ir užtikrintumas". Kai patiriame ką nors teigiama.3 s k y r i u s . juos ima valdyti nauji jausmai. „vikšrai virsta peteliškėmis ir vėliau dažnai būna įsitikinę. Rezultatai baugina. nei buvo iš tikrųjų. Tai pademonstravo Hartmutas Blankas su bendradarbiais (2003). Universiteto studentai.tikram patyrimui ir dalis . The Observer Ankstesnio elgesio atkūrimas Atkurdami prisiminimus. sako Holmberg ir Holmesas: „Tokios tendencijos gali pavojinga spirale leistis žemyn. atostogavę absolventai teigė patyrę malonių įspūdžių. Jie paprašė.juo blogiau jis prisimenamas. Diane Holmberg ir Johnas Holmesas (1994) tą patį reiškinį pastebėjo tarp 373 neseniai susituokusių porų. tyręs suaugusius žmones per visą jų gyvenimą. dalis malonumo tenka lūkesčiams. Tad gerai praleistą laiką keliaujant po Škotiją dabar (sugrįžęs į darbą. Nebūna taip. Kaip pastebėjo George Vaillantas (1977). kad universiteto studentai įvertintų savo nuolatinius partnerius. Rūkas ir mašalai virto miglotais prisiminimais. „buvo neįtikėtini". Gamtos grožis ir gaivus jūros oras tebėra su manimi. kad prisiminimuose dominuoja rožinė retrospektyva . kurie buvo labai įsimylėję. kiek įmanoma sumažindami nemalonius ar nuobodžius dalykus ir prisimindami tik gerus. Vėliau šiuos potyrius jie prisiminė kaip dar malonesnius. R. kad klaidingai prisimena savo jaunystės vertybes. tvirtino. Wixonas ir Jamesas Lairdas (1976) priėjo išvadą. Tie. Cathy McFarland ir Michaelas Rossas (1985) pastebėjo. Branda mus visus paverčia melagiais". vyresnio amžiaus žmonės. Leigh Thompson ir jų kolegos (1994. kurių reikalai pakrypo į blogąją pusę." Paul Theroux. mokslininkai D. kad jaunystėje jie buvo mažos peteliškės.malonūs įvykiai prisimenami kaip dar malonesni. kad joms viskas ir visada sekėsi blogai. kaip jautėmės. arba apgailėtinais (Bornstein ir kiti. 1997) teigia. „Kelionės būna žavios tik prisiminimuose. kurių dauguma teigė esančios labai laimingos. Karta iš kartos vyresnieji kritikuoja jaunimo vertybes iš dalies dėl to. dažniau teigė savo partnerį pažinę kaip irzlų savanaudį. kad pasikeitus santykiams mes peržiūrime ir savo prisiminimus. tarsi būtų mąstę panašiai kaip dabar. kalbėjo apie meilę iš pirmo žvilgsnio. galime peržiūrėti savo istoriją. Tie.rožinei retrospektyvai. Po dviejų mėnesių studentai tai pakartojo. tiesiog kai prisiminimai tampa migloti. išvykę į trijų savaičių kelionę motociklais. 1991). kad visiškai neprisimintume. Visais laikais paaugliai savo tėvus laikydavo ir laiko arba nuostabiais. po netikėtai pasibaigusių rin- . o neigiami prisiminimai tik sustiprina dabartines neigiamas nuostatas". Po dvejų metų poros. Teigiama prisiminimų interpretacija praskaidrina mūsų prisiminimus. Terence Mitchell. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 111 Stebėdami panašiai savo ankstesnes nuostatas neigiančius Klarko universiteto studentus.

kai tiriamieji susipažino su informacija. APIBENDRINIMAS Kaip suvokiame savo socialinę aplinką? • Išankstinė nuomonė stipriai veikia mūsų interpretacijas ir prisiminimus. logikos ir aistrų mišinys. kad įvykiai vyko pageidaujamu būdu". kad tas dvi savaites jie valė dantis dažniau. Keliems Vaterlo universiteto studentams Michaelas Rossas. Tyrimų metu buvo pastebėtas atminties sužadinimo reiškinys: išankstinė nuomonė stipriai veikia informacijos suvokimą bei interpretacijas. kokius rezultatus jie prognozavo iki rinkimų likus dviems mėnesiams. kad sugaišę tiek daug laiko. Kartais įsivaizduojame. kodėl taip yra: normalu. Mes atsirenkame. • Įsitikinimų tvarumas . Iš tiesų. sprendžiant iš apklausų. kad šie faktai turi ryšį su įvykiais. įdėję tiek pastangų ir išleidę tiek pinigų savo būklei pagerinti. todėl galime klaidingai prisiminti praeitį. tariamai kito eksperimento metu. aprašytais George Onvello romane „1984-ieji". Studentai pademonstravo klaidingai prisiminė savo prognozes priartidami jas prie tikrųjų rinkimų rezultatų. 14 skyriuje pamatysime. paprastai pasiekia tik nežymiaus pagerėjimo. kad patobulėjome. mumyse visuose glūdi „totalitarinis ego". 2004). Vėliau. Mūsų socialiniai vertinimai yra stebėjimų ir lūkesčių. nei šio raginimo negirdėję studentai. net jei jo pagrindas ir sugriaunamas. tačiau anksčiau buvo dar blogiau. sampratas. tad ši programa man labai padėjo". kuriame „buvo būtina prisiminti. Cathy McFarland ir Garthas Fletcheris (1981) parodė skelbimą. Mūsų atmintis netiksliai atkuria ir elgseną. tarsi ji nuo dabarties skirtųsi labiau nei iš tikrųjų. Ši tendencija patvirtina mįslingą nuoseklių duomenų porą: sportuojantys. • Kitų eksperimentų metu klaidingos nuomonės buvo pateiktos po to." Rašytojas Joseph Conrad. 1993). kad prieš Įvykį susiformavusi nuomonė lemia tendencingą suvokimą bei interpretacijas.112 I dalis. Tačiau jie patys dažnai tvirtina. ką žmogus prisimena. 1857-1924 kimų Vokietijoje Leipcigo universiteto studentams pasiūlę prisiminti. kuris peržiūri praeitį. dalyvaujantys psichoterapijos ir savęs tobulinimo (svorio reguliavimo.tai reiškinys. raginantį valyti dantis. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Savimeilė su mūsų atmintimi krečia šiurpius triukus. žmonės mano. žmonės galvoja: „Gal dar ne viskas tobula. 1985). kad surūkoma kur kas mažiau cigarečių nei jų parduodama (Hali. Todėl mažai kalbame apie blogą elgesį ir daug . kodėl jų įsitikinimas gali būti teisingas. metimo rūkyti) programose. kad psichiatrai ir klinikiniai psichologai taip pat nėra atsparūs šioms tendencijoms. Michaelas Conway ir Michaelas Rossas paaiškina. kad ji atitiktų mūsų šiandieninį požiūrį. Panašiai. Šie eksperimentai atskleidė.apie gerą. teigia Greenwaldas. o po įvykio gauta informacija veikia tai. . esą patyrė didelę naudą (Myers. interpretuojame ir prisimename įvykius. Socialinės psichologijos ekspertas Anthony Greenwaldas (1980) pastebėjo. kad taip patvirtintume savo mintis. tie patys studentai prisiminė. kai žmonės „įsikimba" savo pradinių nuomonių ir priežasčių. Jie taip pat prisimena balsavę aktyviau nei būna iš tiesų užfiksuota (Census Bureau.

kokius mūsų socialinės intuicijos stebuklus bei klaidas atskleidė moksliniai tyrimai. vienos rasės žmonės susidaro klaidingą nuomonę apie kitą rasę. nuoseklios. mūsų pažintiniai mechanizmai yra veiksmingi bei prisitaikantys. . kuriuos sužadina aplinka ir kurie veikia nepriklausomai nuo mūsų sąmoningo suvokimo bei kontrolės". lėtos. pateikimo ir prisiminimo mechanizmą tiriančios kognityvinės psichologijos pažangą. Kai užsidega raudonas šviesoforo signalas.tai „įsitikinimas savo teisumu ignoruojant realybę"? Preliminarūs moksliniai tyrimai byloja. vairuoti. y. Tad kaip . „didžiąją žmogaus kasdienio gyvenimo dalį nulemia ne jo sąmoningi ketinimai bei pasirinkimai. sąmoningai neanalizuojant? O gal teisūs skeptikai. mes į jį reaguojame nesąmoningai paspausdami stabdį. sakantys. skiriasi šeimos.žmonės daro intuityvius socialinius sprendimus? Kai istorikai pradės rašyti apie pirmąjį socialinės psichologijos mokslo šimtmetį.gebėjimas ką nors suprasti iš karto. Jie teigia. „kad apskritai galėtume ką nors daryti (pavyzdžiui. tačiau retkarčiais klaidina. pasireiškę atkūrimo metu. turėtume sekti filmo „Žvaigždžių karai" herojaus Luko Skaivolkerio pavyzdžiu. Tačiau kartais gydytojai susidaro klaidingą nuomonę apie pacientus. kai atkuriame prisiminimus Ją stipriai veikia nuostatos ir jausmai. kad svarbią informaciją galima gauti nedelsiant. Atsižvelgdami į suvokimo. Pasižiūrėkime. be abejonės. kad intuicija . Dėl to nustatomos klaidingos diagnozės. veiksmo sužadinimas turi būti atskirtas nuo neefektyvios (t. Iš tiesų. šokti). pavadins socialinio pažinimo era. o sutuoktiniai klaidingai vertina savo partnerius. socialiniai psichologai atskleidė socialinių vertinimų formavimosi ypatumus. Kaip aiškina Johnas Barghas ir Tanya Chartrand (1999). pastebi Neilas Macrae ir Lucy Johnston (1998). draugauti. randasi prietarai. kad pasąmonė iš tiesų kontroliuoja elgseną. kad turėtume įsiklausyti į savo vidinį balsą. o mąstymo procesai. Kaip sprendžiame apie socialinę aplinką? Kaip jau esame pastebėję. kyla streikai. Iš tikrųjų ji formuojama tada. Priimdami ar atleisdami iš darbo bei investuodami turėtume įsiklausyti į savo nuojautą. kad vertindami kitus turėtume pasikliauti intuiciją valdančiu dešiniuoju smegenų pusrutuliu.ir ar teisingai . išjungti savo kompiuterizuotas navigacijos sistemas ir pasikliauti vidinėmis galiomis. darbdaviai klaidingai vertina savo darbuotojus. Susidarydami nuomonę. neargumentuojant ir neanalizuojant? „Intuityvaus valdymo" propaguotojai įsitikinę. Ar intuityvių sprendimų šalininkai teisūs teigdami. Intuityvūs vertinimai Ką gali mūsų intuicija .3 s k y r i u s . Paprastai šie mechanizmai tarnauja gerai. pastaruosius 30 metų jie. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 113 • Mūsų atmintis toli gražu nėra praeities faktų saugykla.

114

I dalis. SOCIALINIS MĄSTYMAS

naudojančios išteklius) sąmoningos protinės veiklos, kitaip neišvengiamai dominuos neveiklumas".

Intuicijos galia
kontroliuojamas informacijos apdorojimas (controlled processing) Aiškus mąstymas, kuris yra kryptingas, reflektyvus ir sąmoningas. autimatiškas informacijos apdorojimas (automatic processing) Numanomas, arba intuityvus, mąstymas, vykstantis be pastangų, įprastas ir nepavaldus protui.

„Širdis turi savus argumentus, kurių nežino protas", - pastebėjo XVII a. filosofas ir matematikas Blaise Pascalis. Praėjus trims šimtmečiams mokslininkai patvirtino, kad Pascalis buvo teisus. Mes žinome daugiau nei galvojame, kad žinome. Informacijos apdorojimo pasąmonėje tyrimai patvirtina, kad galimybės sužinoti, kas vyksta mūsų prote, yra ribotos (Bargh ir Ferguson, 2000; Greenwald ir Banaji, 1995; Strack ir Deutsch, 2004). Mūsų mąstymas iš dalies yra kontroliuojamas (reflektyvus, sąmoningas ir kryptingas) ir - kitaip nei dauguma mano - iš dalies - automatiškas (impulsyvus, nereikalaujantis pastangų ir nesąmoningas). Automatiško mąstymo procesas vyksta ne „ekrane", o ten, kur nepasiekia žvilgsnis - už supratimo ribų. Panagrinėkime šiuos automatiško mąstymo, kurį mes dažnai vadiname intuicija, pavyzdžius: • Schemos - mąstymo struktūros - nesąmoningai, intuityviai valdo mūsų patyrimų suvokimą bei interpretavimą. Kai girdime kalbant apie sektas ar apie seksą, mūsų reakcija priklauso ne tik nuo išgirsto žodžio, bet ir nuo intuityvios turinio interpretacijos. Emocinės reakcijos dažnai vyksta beveik spontaniškai, nespėjus sąmoningai pagalvoti. Regimą ar girdimą informaciją neuronai perkelia į smegenų sensorinį komutatorių - gumburą (lot. thalamus), o iš jo - į emocijų valdymo centrą migdolą (lot. amygdala), smegenų žievei net nespėjus įsikišti (LeDoux, 2002). Mūsų protėviai, kurie intuityviai bijojo iš krūmų sklindančio garso, iš tiesų patys nežinojo, ko bijo, tačiau jų išlikimo ir genų tęstinumo tikimybė buvo didesnė nei jų sąmoningesnių pusbrolių. Pakankamai patyrę žmonės gali intuityviai rasti uždavinio sprendimą. Situacija sužadina jų atmintyje saugomą informaciją. Tiksliai nežinodami, kaip tai vyksta, atpažįstame draugo balsą ištarus jam telefonu vos vieną žodį. Šachmatų meistrai intuityviai randa prasmingas kombinacijas, kurių nepastebi naujokai, ir dažnai kitą ėjimą pasirenka vos žvilgtelėję į lentą.

Vienus dalykus - faktus, vardus, ankstesnę patirtį - mes prisimename aiškiai (sąmoningai), o kitus - įgūdžius ir atitinkamas nuotaikas - nesąlygiškai, sąmoningai nežinodami ir neteigdami, kad žinome. Tai galioja mums visiems, tačiau stulbinamai akivaizdžiai pasireiškia po smegenų traumų, kai žmogus negali aiškiai atkurti prisiminimų. Viena tokią traumą patyrusi moteris niekaip neatpažindavo savo gydytojo, kuris kasdien paspausdamas jai ranką turėdavo iš naujo prisistatyti. Kartą gydytojas prie rankos prisitvirtino smeigtuką, ir moteris iš skausmo pašoko. Kai kitą dieną gydytojas vėl pasirodė, moteris jo vis tiek nepažino (sąmoninga atmintis). Tačiau ji išsaugojo nesąlyginę atmintį, todėl rankos paspausti nenorėjo.

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

115

Tokie pat ryškūs yra regėjimo lauko susiaurėjimo atvejai. Po chirurginės operacijos ar insulto praradusių už regėjimą atsakingos smegenų žievės dalį žmonių regėjimo laukas gali susiaurėti. Kai nematomoje zonoje jiems rodomos lazdelės, tokie žmonės teigia nieko nematą. Atspėję, ar lazdelės yra laikomos vertikaliai, ar horizontaliai, tokie pacientai apstulbsta, kai jiems pasakoma: „Teisingai atspėjote". Taigi šie žmonės žino daugiau nei mano žiną. Atrodo, jog egzistuoja maži slapta veikiantys protai - lygiagretaus informacijos apdorojimo dariniai. Panagrinėkime visiems savaime suprantamu atrodantį gebėjimą intuityviai atpažinti veidą. Kai į ką nors žiūrite, jūsų smegenys suskaido regimąją informaciją į tokius segmentus kaip spalva, gylis, judėjimas bei forma ir kiekvieną jų apdoroja, prieš vėl surinkdamos į visumą. Galiausiai kažkokiu būdu jūsų smegenys palygina suvoktą vaizdą su jau atmintyje saugomais vaizdais. Ir štai! Akimirksniu ir be jokių pastangų jūs atpažįstate savo senelę. Jei intuicija yra kažko žinojimas be logiškos analizės, tai suvokimas yra intuicijos tobulybė. Ikislenkstiniai dirgikliai gali daryti įdomų poveikį. Jei geometrinė figūra rodoma trumpiau nei 0,01 sekundės, žmonės tvirtina nematę nieko, išskyrus šviesos blyksnį. Tačiau vėliau jie pirmiausia reaguoja į matytas figūras. Tad daugelis rutiniškų pažinimo funkcijų vyksta automatiškai, nesąmoningai, mums jų nesuvokiant. Protas veikia kaip didelė korporacija. Kontroliuojama sąmonė dalyvauja sprendžiant svarbius, sudėtingus ar naujus klausimus, o įprastas užduotis ir tokias, kurias atliekant reikia veikti greitai, paveda pavaldiniams. Šis išteklių delegavimas leidžia į daugelį situacijų reaguoti greitai, efektyviai, intuityviai. Pastaba: smegenys žino daug daugiau negu mums pasako.

Intuicijos apribojimai
Aptarėme, kaip automatinis mąstymas gali mus „paversti išmintingais" (Gigerenzer ir Todd, 1999). Vis dėlto, pasak Elizabeth Loftus ir Marko Klingerio (1992), kai kurie pažinimą tiriantys mokslininkai abejoja intuicijos tobulumu. Jie teigia, kad „esama vieningos nuomonės, jog pasąmonė nėra tokia išmintinga, kaip buvo manoma anksčiau". Pavyzdžiui, nors nesuvoktas (ikislenkstinis) dirgiklis gali sužadinti silpną trumpalaikę reakciją - kurios pakanka jei ne sąmoningam suvokimui, tai bent jau pojūčiui sukelti - nėra įrodymų, kad pasąmonei siunčiamos nuorodos galėtų „perprogramuoti" ją sėkmei. Iš tiesų yra gana daug įrodymų, kad tokios nuorodos šito padaryti negali (Greenwald, 1992). Socialiniai psichologai ištyrė ne tik klaidingus pavėluotus sprendimus, bet ir mūsų gebėjimą kurti iliuzijas - klaidingus suvokimus, fantazijas ir sukonstruotus įsitikinimus. Michaelas Gazzaniga (1992, 1998) teigia, kad jo pacientai, kuriems chirurgiškai buvo atskirti smegenų pusrutuliai, akimirksniu sukuria gluminančių savo poelgių aiškinimus ir jais patiki. Jei pacientas atsistoja

116

I dalis. SOCIALINIS

MĄSTYMAS

ir žengia kelis žingsnius po to, kai eksperimentatorius į dešinįjį - neverbalinį - smegenų pusrutulį nusiunčia trumpą signalą „eik", kairysis - verbalinis pusrutulis akimirksniu sukuria tikėtiną paaiškinimą („Aš užsinorėjau gerti"). Iliuzinis mąstymas taip pat aptariamas daugybėje naujausių studijų apie socialinės informacijos priėmimą, saugojimą ir atkūrimą. Suvokimo tyrėjai analizuoja, ką iliuzinis, apgaulingas mąstymas gali pasakyti apie mūsų normalaus suvokimo mechanizmus, o socialiniai psichologai domisi iliuzinio mąstymo galimybėmis atskleisti normalų informacijos apdorojimą. Šie mokslininkai nori pateikti mums kasdienio socialinio mąstymo žemėlapį, kuriame būtų aiškiai pažymėti pavojai. Kai kalbėsime apie šias veiksmingo mąstymo formas, prisiminkite, kad aiškinimas, kaip žmonės susikuria klaidingus įsitikinimus, neįrodo, kad visi įsitikinimai yra klaidingi. Tačiau norint atpažinti apgaulę, pravartu žinoti, kaip ji sukuriama.

Perdėta savikliova
Iki šiol matėme, kad mūsų pažinimo sistema veiksmingai ir automatiškai apdoroja milžinišką kiekį informacijos. Tačiau šis veiksmingumas susijęs su kompromisu; interpretuojant potyrius ir atgaminant prisiminimus, intuicija dažnai klysta. Paprastai šių klaidų nesuvokiame. „Intelektinis pasipūtimas", pasireiškiantis vertinant ankstesnes savo žinias („aš jau seniai tai žinojau"), daro įtaką ir vertinant esamas žinias bei prognozuojant elgseną. Nors žinome ne kartą suklydę, planuodami ateitį būname optimistiškesni - tikimės viską atlikti laiku, išsaugoti ryšius ir laikytis įprastos tvarkos (Ross ir Newby-Clark, 1998). Tirdami šį perdėtos savikliovos reiškinį, Danielis Kahnemanas ir Amosas Tversky (1979) pateikė tiriamiesiems klausimus, prašydami įrašyti trūkstamą informaciją, pavyzdžiui, „Esu tikras 98 proc., kad atstumas oro keliu tarp Niu Delio ir Pekino yra didesnis nei mylių ir mažesnis nei mylių". Dauguma žmonių per daug pasitikėjo savimi: beveik 30 proc. atvejų teisingi atsakymai toli gražu neatitiko to, kuo eksperimento dalyviai buvo 98 proc. įsitikinę. Siekdami išsiaiškinti, ar darant sprendimus socialinėje srityje taip pat pernelyg pasitikima savimi, Davidas Dunningas su bendradarbiais (1990) sukūrė nedidelį žaidimą. Jie paprašė Stenfordo universiteto studentų atspėti, kaip nepažįstamas žmogus atsakytų į tokius klausimus: „Ar sudėtingam egzaminui ruošiatės vienas, ar su draugais?" „Savo konspektus vertintumėte kaip tvarkingus ar kaip padrikus?" Žinodami klausimų pobūdį, bet ne pačius klausimus, eksperimento dalyviai pasikalbėjo su tiriamu asmeniu, kurio atsakymus jie turėjo atspėti, apie jo išsilavinimą, pomėgius, mokslinius interesus, siekius, zodiako ženklą - apie viską, kas, jų nuomone, galėtų praversti. Po to, kol tiriamieji individualiai atsakinėjo į 20 klausimų, kurių kiekvienas turėjo po du galimus atsakymus, pokalbio vedėjai bandė atspėti savo tiriamųjų atsakymus ir įvertinti savo pasitikėjimą prognozės tikslumu.

perdėtos savikliovos reiškinys (overconfidence phenomenon) Polinkis būti labiau [sitikinusiam negu teisingam: pervertinti savo įsitikinimų ir vertinimų tikslumą.

Atstumas oro keliu tarp Niu Delio ir Pekino yra 2500 mylių.

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

117

Pokalbio vedėjų spėjimai pasitvirtino 63 proc. - rezultatas 13 proc. aukštesnis nei spėliojant aklai. Tačiau vidutiniškai 75 proc. pasitikėjo savo spėjimų teisingumu. Spėjant savo kambario draugų atsakymus, 68 proc. prognozių buvo teisingos, o 78 proc. eksperimento dalyvių buvo įsitikinę, kad atspės teisingai. Labiausiai pasitikėjusieji savimi dažniausiai pervertindavo savo galimybes. Žmonės taip pat pernelyg pasitiki savimi spręsdami, ar jiems sakoma tiesa, ir vertindami tokius dalykus, kaip partnerio ankstesnė seksualinė patirtis arba kam pirmenybę teikia kambario draugai (DePaulo ir kiti, 1997; Swan ir Gili, 1997). Ironiška tai, kad kuo didesnis neišmanymas, tuo didesnis pasitikėjimas savimi. Reikia būti kompetentingam, kad suprastum, kas yra kompetencija, pastebi Justinas Krugeris ir Davidas Dunningas (1999). Blogiausiai išlaikę gramatikos, humoro ir logikos testus studentai labiausiai pervertina savo gebėjimus šiose srityse. Nesuprantantys, kas yra gera logika ir gramatikos žinios, dažnai nesuvokia, kad jiems jų ir trūksta. Iš raidžių, sudarančių žodį „psichologija", sudėlioję ilgą kitų žodžių sąrašą, pasijuntate labai talentingas, bet vos draugas ima vardyti žodžius, kuriuos praleidote, pradedate jaustis kvailai. Deanna Caputo ir Dunningas (2005) atkūrė šį reiškinį eksperimentais, patvirtindami, kad žinių stoka palaiko pasitikėjimą savimi. Tolesni tyrimai parodė, kad šis „nekompetentingumo nežinojimas" dažniausiai pasireiškia sprendžiant iš pažiūros nesudėtingas užduotis, tokias kaip žodžių dėliojimas iš raidžių, sudarančių žodį „psichologija". Spręsdamas sudėtingas, sunkiai įveikiamas užduotis žmogus dažniau suvokia, kad ne viską sugeba (Burson ir kiti, 2006). Šis nekompetentingumo nežinojimas padeda paaiškinti stulbinamą Davido Dunningo (2005) darbuotojų įvertinimo tyrimų išvadą: „tai, ką kiti pastebi mumyse, labiau koreliuoja su objektyvia tiesa negu tai, ką pastebime savyje patys". Vieno tyrimo dalyviai stebėjo, kaip žmogus įeina į kambarį, atsisėda, perskaito orų prognozę ir išeina (Borkenau ir Liebler, 1993). Vien tik iš šio stebėjimo, neturėdami daugiau jokių duomenų, jie turėjo įvertinti žmogaus intelektą. Jų įverčių koreliacija su šio žmogaus intelekto įverčiais buvo lygi 0,30, t. y. buvo beveik tokia pat, kaip ir žmogaus intelekto koreliacija su jo paties įverčiu - 0,32! Jei nežinojimas gali suteikti pasitikėjimo savimi, tai galime savęs paklausti, kur gi esame netobuli? 2 skyriuje kalbėjome apie tai, kaip žmonės klysta pervertindami savo emocinių reakcijų į gerus ar blogus įvykius ilgalaikiškumą. Ar prognozuoti savo elgesį sekasi geriau? Kad tai išsiaiškintų, Robertas Valone ir jo bendradarbiai (1990) rugsėjo mėnesį paprašė koledžo studentų atsakyti į klausimus, ar jie mes mokyklą, pasirinks pagrindinę discipliną, kitais metais nuspręs gyventi ne studentų miestelyje ir t. t. Nors vidutiniškai 84 proc. studentų tikėjo savo prognozių teisingumu, iš tiesų klydo beveik dvigubai dažniau. Net kai jautėsi visiškai tikri dėl savo prognozių, jie klydo 15 proc. Kai vertinamos sėkmės galimybės, pavyzdžiui, laikant svarbų egzaminą, pasitikėjimas būna didžiausias, kol yra daug laiko iki rezultatų paskelbimo.

118

I dalis. SOCIALINIS

MĄSTYMAS

„Išmintingas žmogus per daug gerai žino savo silpnybes, kad laikytų save neklystančiu; o tas, kuris žino daugiausia, geriausiai supranta, kiek mažai jis žino." Thom Jefferson, Writings („Raštai")

Egzamino dieną nesėkmės galimybė atrodo didesnė, ir pasitikėjimas paprastai sumažėja (Gilovich ir kiti, 1993; Shepperd ir kiti, 2005). Rogeris Buehleris ir jo bendradarbiai (1994, 2002, 2003) daro išvadą, kad dauguma studentų taip pat pervertina save numatydami, kiek užtruks rengdami kursinius darbus bei kitas svarbias užduotis. Tai būdinga ne tik studentams: • „ Planavimo klaida Kiek šiandien turite laisvo laiko? Kiek planuojate turėti laisvo laiko po mėnesio? Dauguma iš mūsų pervertiname tai, kiek daug galime nuveikti ir kiek laisvo laiko turėsime (Zauberman ir Lynch, 2005). Profesionalūs planuotojai taip pat dažniausiai klysta numatydami projektų vykdymo laiką ir kainą. 1969 m. Monrealio meras Jeanas Drapeau išdidžiai pareiškė, kad 120 milijonų dolerių vertės stadionas su nuleidžiamu stogu bus pastatytas 1976 metų olimpinėms žaidynėms. Stogas buvo užbaigtas 1989 m. ir vien jis kainavo 120 milijonų dolerių. 1985 metais oficialiai apskaičiuota, kad Bostono „Didžiosios sankasos" greitkelio projektas kainuos 2,6 milijardo dolerių ir bus užbaigtas iki 1998 metų. 2005 metais kaina buvo išaugusi iki 14,6 milijardo, o projektas vis dar nebuvo baigtas. Perdėta biržos maklerio savikliova. Investicijų ekspertai, reklamuojantys savo paslaugas ir manantys, kad gali pranokti vertybinių popierių biržą, pamiršta, jog kai vienas biržos makleris, išgirdęs akcijų kainą, ištaria: „Parduodu!", kitas sako: „Perku!" Akcijos kaina yra šių dviejų su pasitikėjimu priimtų sprendimų vidurkis. Tad nors tai atrodo neįtikėtina, ekonomistas Burtonas Malkielas (2004) teigia, kad investicinių fondų, kuriuos sudarė investicijų analitikai, pelno rodikliai nė kiek nebuvo geresni už atsitiktinai pasirinktų vertybinių popierių pelną. Perdėta politinė savikliova. Pernelyg savimi pasitikinčiųjų idėjos gali sukelti sumaištį. Pasitikintis savimi Adolfas Hitleris nuo 1939 iki 1945 metų kariavo prieš visą Europą. Pasitikintis savimi Lyndonas Johnsonas XX a. septintajame dešimtmetyje siuntė JAV ginklus ir karius, siekdamas išgelbėti demokratiją Pietų Vietname. Saddamas Husseinas 1990 metais nusiuntė savo armiją į Kuveitą, o 2003 metais pažadėjo sutriuškinti armijas, kurios puls Iraką. Pasitikintis savimi G. W. Bushas paskelbė, kad išlaisvintame Irake netrukus įsivyraus taiki demokratija, o tariamai ten esantys masinio naikinimo ginklai bus sunaikinti.

Apie atominę bombą: „Tai yra kvailiausias dalykas, kurį kada nors esame padarę. Bomba niekada nesprogs, ir aš tai tvirtinu kaip sprogmenų ekspertas." Admirolas VVilliam Leahy prezidentui Trumanui, 1945

Kas lemia perdėtą savikliovą? Kodėl, nepaisant patirties, nemokame vertinti savęs realistiškiau? Yra kelios priežastys. Visų pirma, savo klaidingus sprendimus žmonės linkę prisiminti kaip nedideles paklaidas. Tai pastebėjo Phillipas Tetlockas (1998, 1999), XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje įvairiems mokslo ir vyriausybės ekspertams pasiūlęs, remiantis savo požiūriu, parengti prognozes apie valdžios perspektyvas Sovietų sąjungoje, Pietų Afrikos Respublikoje ir Kanadoje. Po penkerių metų komunizmas žlugo, Pietų Afrikos Respublika tapo daugiarase demokratine valstybe, o Kanada išliko vieninga. Ekspertai, kurių pasitikėjimas savo prognozėmis siekė 80 proc., tei-

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

119

sūs buvo tik 40 proc.. Tačiau prisiminę savo sprendimus, suklydusieji vis tiek laikėsi nuomonės, kad iš esmės jie buvo teisūs. Daugelis sakė: „aš buvau beveik teisus"; „griežto kurso šalininkams beveik pavyko įvykdyti perversmą prieš Gorbačiovą"; „Kvebeko separatistai beveik nugalėjo per referendumą dėl atsiskyrimo";, jei ne atsitiktinumas, suvedęs de Klerką ir Mandelą pereinant prie juodaodžių daugumos valdymo Pietų Afrikos Respublikoje, būtų buvę pralieta kur kas daugiau kraujo." Labai sunku išmušti politikos ekspertų, vertybinių popierių rinkos analitikų, psichiatrų ir sporto prognozuotojų nepamatuotą pasitikėjimą savimi.

„Jei ką nors žinodami manote, jog tai žinote, o nežinodami prisipažįstate, kad nežinote, esate išmintingi." Konfucijus, The Analects („Anaiektai")

Patvirtinimo šališkumas
Žmonės nesistengia ieškoti informacijos, kuri paneigtųjų įsitikinimus. Tai įrodė P. C. Wasonas (1960) - beje, jūs taip pat galite pamėginti, - pateikdamas žmonėms trijų skaičių - 2, 4, 6 - seką, atitinkančią jo sugalvotą taisyklę (taisyklė buvo paprasta: bet kurių trijų didėjančių skaičių seka). Kad žmonės atspėtų šią taisyklę, Wasonas siūlydavo jiems sugalvoti trijų skaičių seką. Kiekvieną kartą Wasonas pasakydavo, ar seka atitinka jo taisyklę. Kai žmonės būdavo tikri atspėję taisyklę, jie turėdavo liautis kūrę sekas ir ją pasakyti. Ir koks gi buvo rezultatas? Retai kada teisūs, tačiau niekada neabejojantys buvo 23 iš 29 žmonių. Jie dažniausiai susikurdavo kokią nors klaidingą taisyklę (pavyzdžiui, kad skaičiai turi skirtis dvejetu) ir po to ieškodavo šį įsitikinimą patvirtinančių įrodymų (pavyzdžiui, pateikdami skaičius 8, 10, 12), o ne bandydami paneigti savo spėjimą. Uoliai bandome patvirtinti savo įsitikinimus, tačiau nesistengiame ieškoti juos paneigiančių įrodymų. Šis reiškinys vadinamas patvirtinimo šališkumu. Patvirtinimo šališkumas padeda paaiškinti, kodėl mūsų savivaizdis išlieka taip stulbinančiai nekintamas. Williamas Svvannas ir Stephenas Readas (1981; Swann ir kiti, 1992a,b, 1994) savo eksperimentų, atliktų Teksaso universiteto Ostino filiale, metu pastebėjo, kad studentai ieško, sukelia ir prisimena grįžtamąjį ryšį, patvirtinantį jų įsitikinimus apie save. Žmonės ieško tokių draugų ir sutuoktinių, kurie juos vertintų visada taip pat, net ir neigiamos nuomonės atveju (Swann ir kiti, 1991, 2003). Svvannas ir Readas tai tapatina su savęs patikrinimu, kurį galime stebėti, pavyzdžiui, pobūvyje, jei ten yra žmogus, laikantis save valdingu. Tik atvykęs toks žmogus pirmiausia ieškos pašnekovų, kurie, jo nuomone, leis jam dominuoti. Pokalbio metu savo požiūrį jis reikš taip, kad užsitarnautų norimą pagarbą. Pasibaigus pobūviui sunkiai prisimins pokalbius, kuriuose reiškėsi minimaliai, bet lengvai prisimins, kaip įtikinamai reiškėsi pokalbiuose, kuriuose dominavo. Tad šio pobūvio patirtis patvirtins jo savivaizdį.

patvirtinimo šališkumas (confirmation bias) Polinkis ieškoti informacijos, patvirtinančios išankstinę nuomonę.

Kaip išvengti perdėtos savikliovos
Kokias išvadas leidžia daryti perdėtos savikliovos tyrimai? Pirmoji išvada reikia atsargiai vertinti kategoriškus pareiškimus. Net ir įsitikinę savo teisumu žmonės gali klysti. Pasitikėjimas ir kompetencija nebūtinai turi sutapti.

120

I dalis. SOCIALINIS MĄSTYMAS

Trys dalykai padeda sėkmingai sumažinti perdėtą savikliovą. Vienas iš jų - greitas grįžtamasis ryšys (Lichtenstein ir Fischhoff, 1980). Kasdieniame gyvenime sinoptikai ir lošėjai, spėjantys, kokie žirgų šansai laimėti lenktynes, gauna kasdienį grįžtamąjį ryšį. Todėl abiejų grupių ekspertai gana gerai įvertina savo prognozių tikslumą (Fischhoff, 1982). Siekiant sumažinti „planavimo klaidos" padarinius, galima suskaidyti tikslą į smulkesnes dalis ir įvertinti, kiek laiko prireiks kiekvienai iš jų. Justinas Krugeris ir Mattas Evansas (2004) teigia, kad šitaip elgiantis galima realiau įvertinti darbo baigimo laiką. Kai imama svarstyti, kodėl idėja galėtų būti teisinga, pradeda atrodyti, kad ji iš tiesų teisinga (Koehler, 1991). Tad trečias būdas sumažinti perdėtą savikliovą - priversti žmogų pagalvoti, dėl kokios priežasties sprendimas gali būti klaidingas; tai yra, priversti gilintis į kontrargumentus (Koriat ir kiti, 1980). Vadovai gali priimti realesnes visų siūlymų bei rekomendacijų nutartis ir nurodyti priežastis, kodėl šių siūlymų ar rekomendacijų gali nepavykti įgyvendinti. Tačiau turėtumėte būti atidūs, kad nesumenkintume žmonių pasitikėjimo savimi taip, jog jie ištisai užsiiminėtų savianalize, nuolat abejotų savimi ir galiausiai netektų ryžto. Kai pasitikėjimo savimi stokojantiems asmenims teks pasikliauti savo išmintimi, jie gali išsigąsti, nedalyvauti išreiškiant nuomones ar priimant svarbius sprendimus. Perdėta savikliova gali brangiai kainuoti, o pagrįstas pasitikėjimas savimi padeda prisitaikyti.

Euristika: trumpiausias protavimo kelias
Turėdama labai mažai laiko apdoroti gausybę informacijos, mūsų pažinimo sistema veikia greitai ir taupiai. Ji prisitaiko kurdama trumpindama protavimo kelius. Mes neįtikėtinai lengvai susidarome įspūdį, nuomonę ir kuriame paaiškinimus. Tai atlikti padeda euristikos - paprastos ir veiksmingos mąstymo strategijos. Daugelyje situacijų mūsų staigūs apibendrinimai - „Tai pavojinga!" - yra adaptyvūs. Šių intuityvių patarėjų sparta padeda mums išlikti. Biologinis mąstymo tikslas - veikiau užtikrinti, kad išliktume gyvi, o ne rūpintis teisumu. Tačiau kai kuriose situacijose skubėdami klystame.

euristika (heuristic) Mąstymo strategija, leidžianti greitai ir veiksmingai nuspręsti

Tipiškumo euristika
Oregono universiteto studentams buvo papasakota, kad grupė psichologų bendravo su 30-ies inžinierių bei 70-ies teisininkų grupe ir glaustai apibendrino savo įspūdžius. Atsitiktiniu būdu iš tirtos imties buvo pasirinktas šis aprašymas:
Frenkas yra du kartus išsiskyręs ir didžiąją laisvalaikio dalį praleidžia golfo klube. Kalbėdamasis klubo bare jis dažniausiai gailisi, kad bandė sekti savo tėvo, kurį gerbė, pėdomis. Užuot ilgas valandas kankinęsis prie knygų, verčiau jis būtų išmokęs mažiau ginčytis su žmonėmis. Klausimas: Kokia tikimybė, kad Frenkas yra teisininkas, o ne inžinierius?

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

121

Paprašyti atspėti Frenko profesiją, daugiau nei 80 proc. studentų manė, kad jis yra teisininkas (Fischhoff ir Bar-Hillel, 1984). Gana neblogai. Tačiau kaip, jūsų manymu, pasikeitė studentų vertinimai, kai jiems buvo pasakyta, kad grupėje, iš kurios buvo atrinktas aprašymas, yra 70 proc. inžinierių? Niekaip. Studentai visiškai neatsižvelgė į inžinierių ir teisininkų santykį grupėje; jų manymu, Frenkas labiau atstovavo teisininkams, ir atrodo, jog tai buvo svarbiausia. Kai apie ką nors spręsdami intuityviai lyginame su mūsų protuose esančiais atitinkamais vaizdiniais, reiškia, vadovaujamės tipiškumo euristika. Kaip ir dauguma euristikos rūšių, tipiškumas paprastai yra neblogas kelias į tiesą. Tačiau ne visada. Panagrinėkime pavyzdį. Linda yra 31 metų amžiaus, netekėjusi, stačiokiška ir labai išsilavinusi. Universitete ji studijavo filosofiją. Kai Linda buvo studentė, jai labai rūpėjo diskriminacija ir kiti socialiniai klausimai, tad ji dalyvavo protesto prieš branduolinę energetiką demonstracijose. Kas, jūsų nuomone, turint galvoje šį apibūdinimą, labiau tikėtina: a. Linda yra banko kasininkė. b. Linda yra banko kasininkė ir aktyvi feministė. Didesnė dalis mano, kad labiau tikėtinas variantas b, nes Linda geriau atitinka tipišką feministės įvaizdį (Mellers ir kiti, 2001). Pagalvokime, kuri tikimybė didesnė: kad Linda yra ir banko kasininkė, ir feministė ar kad tik banko kasininkė (nepaisant to, ar ji yra feministė, ar ne)? Kaip primena Amosas Tversky ir Danielis Kahnemanas (1983), ryšio tarp dviejų įvykių tikimybė negali būti didesnė už bet kurio iš šių įvykių tikimybę.

tipiškumo euristika (representativeness heuristic) Tendencija manyti, kartais nepaisant priešingos galimybės, kad koks nors žmogus ar dalykas priklauso konkrečiai grupei, jei jis panašus į tipišką šios grupės narį.

Pasiekiamumo euristika
Panagrinėkime klausimą: kur esama daugiau gyventojų - Irake ar Tanzanijoje? (Atsakymas kitame puslapyje.) Tikriausiai atsakėte į šiuos klausimus, vadovaudamiesi pirma į galvą atėjusia mintimi. Jei pavyzdžiai yra mūsų atmintyje - sakykime, kiek gyventojų yra Irake, - mums atrodo, kad tai labai paprasta. Dažniausiai taip ir būna, tad mums ši pažinimo taisyklė, vadinamoji pasiekiamumo euristika (žr. 3.1 lentelę), labai padeda. Tačiau kartais ši taisyklė apgauna. Kai išgirstame žinomų vienos lyties žmonių sąrašą (Jennifer Lopez, Venus Williams, Hillary Clinton) kartu su tokios pat apimties kitos lyties nežinomų žmonių sąrašu (Donaldas Scarras, Williamas Woodas, Melas Jasperis), vėliau populiarių asmenų vardus prisimename lengviau. Šiuo atveju dauguma žmonių labiau prisimins moteriškus vardus (McKelvie, 1995, 1997; Tversky ir Kahneman, 1973). Ryškių, lengvai įsivaizduojamų įvykių, pavyzdžiui, gerai žinomų ligų, tikimybė taip pat gali atrodyti didesnė nei įvykių, kuriuos sunku įsivaizduoti (MacLeod ir Campbell, 1992; Sherman ir kiti, 1985). Net pramanyti įvykiai romanuose, televizijoje, kino filmuose palieka vaizdinius, kurie vėliau susipina su mūsų

pasiekiamumo euristika (availability heuristic) Pažintinė taisyklė, reiškianti, kad dalykų tikimybė yra vertinama remiantis atmintimi. Jei su kuriuo nors dalyku susiję pavyzdžiai iš karto ateina į galvą mes tą dalyką laikome įprastu.

122

I

dalis.

SOCIALINIS

MĄSTYMAS

3.1 LENTELĖ. Greitoji ir taupioji euristika Euristika Tipiškumo Apibrėžimas Greiti sprendimai, ar kuris nors žmogus arba dalykas tinka kuriai nors kategorijai. Pavyzdys Sprendimas, kad Carlosas yra bibliotekininkas, o ne sunkvežimio vairuotojas, nes jis geriau atitinka bibliotekininko įvaizdį. Paauglių smurto vertinimas po susišaudymo mokykloje. Gali sukelti Kitos svarbios informacijos atmetimą.

Pasiekiamumo

Greitai susidaroma nuomonė apie galimus [vykius.

Naujų įspūdžių sureikšminimą, dėl kurio, pavyzdžiui, galima pradėti bijoti suklysti.

„Dauguma žmonių įrodinėja dramatiškai, o ne kiekybiškai." Teisininkas Oliver VVendell Holmes jaunesnysis, 1809-1894

pažiūromis (Gerrig ir Prentice, 1991; Green ir kiti, 2002). Juo labiau skaitytojas įsigilinęs ir įsijautęs („Aš galiu lengvai įsivaizduoti įvykius"), juo labiau pasakojimas veiks skaitytojo įsitikinimus ateityje (Diekman ir kiti, 2000). Pavyzdžiui, meilės romanų mėgėjai gali susikurti išbaigtus erotikos scenarijus, kurie darys įtaką jų pačių seksualinėms nuostatoms bei elgesiui. Pasiekiamumo euristika išryškina pagrindinį socialinio mąstymo principą: žmonės sunkiai parenka konkrečius pavyzdžius bendrybėms patvirtinti, tačiau nuostabiai greitai daro apibendrinimus, remdamiesi vienu pavyzdžiu. Todėl nenuostabu, kad 9 iš 10 kanadiečių, išgirdę ar perskaitę apie išprievartavimus, apiplėšimus ir sumušimus, pervertina - dažniausiai su didele paklaida - smurtinių nusikaltimų kiekį (Doob ir Roberts, 1988). Nereikia stebėtis, kad po keleto plataus žiniasklaidos dėmesio nusipelniusių apiplėšimų ir nužudymų Pietų Afrikos Respublikos gyventojai teigė, esą 1998-2004 metais nusikalstatumas šalyje padvigubėjo, nors iš tikrųjų jis buvo gerokai sumažėjęs (Wines, 2005). Pasiekiamumo euristika paaiškina, kodėl ryškūs pasakojimai gali daryti didesnį poveikį nei statistika ir kodėl numanomas pavojus nesutampa su realiuoju (Allison ir kiti, 1992). Kadangi reportažai apie lėktuvų katastrofas yra išlikę daugumos mūsų atmintyje, ypač po 2001 rugsėjo 11-osios, dažnai manome, kad skristi lėktuvu pavojingiau nei važiuoti automobiliu. O iš tiesų nuo 2000 iki 2002 metų JAV keliautojų tikimybė žūti autoavarijoje buvo 39,5 kartus didesnė nei lėktuvo katastrofoje (National Safety Council, 2005). Daugumai lėktuvų keleivių pavojingiausia kelionės atkarpa yra važiavimas į oro uostą. Netrukus po rugsėjo 11-osios teroro išpuolių, daugeliui žmonių atsisakius kelionių lėktuvais ir pasirinkus keliones automobiliais, apskaičiavau: jei skraidys 20 proc. mažiau amerikiečių, o tas nenuskristas mylias jie nuvažiuos automobiliais, per metus galime tikėtis 800 papildomų mirčių keliuose (Myers, 2001). Tai paskatino smalsų vokiečių tyrinėtoją (ir kodėl gi aš to nesugalvojau?) palyginti šią prognozę su avarijų keliuose statistika. Paaiškėjo, kad per paskutinius tris 2001 metų mėnesius, palyginti su prieš tai buvusių

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

123

penkerių metų tokio pat laikotarpio vidurkiu, keliuose žuvo maždaug 350 žmonėmis daugiau (Gigerenzer, 2004). Atrodo, teroristai, patys žuvę per išpuolį, nužudė ne tik 266 žmones keturiuose lėktuvuose, bet, patys to nežinodami, ir daug daugiau žmonių Amerikos keliuose. Dabar žinoma, kad naivios statistinės intuicijos ir iš to kylančios baimės grindžiamos ne apskaičiavimais ar mąstymu, o emocijomis, derančiomis su pasiekiamumo euristika. Išleidus šią knygą tikriausiai vėl bus ir gamtos katastrofų, ir teroro išpuolių, ir vėl bus skatinamos mūsų baimės, budrumas, vėl naujiems dalykams bus sutelkiami visi ištekliai. Teroristai, padedami žiniasklaidos, vėl gali pasiekti savo tikslų, sekindami mūsų išteklius, atitraukdami dėmesį nuo paprastų, nedramatiškų, klastingų rizikos formų, kurios vis glemžiasi gyvybes. Pavyzdžiui, kasdien dėl rotaviruso miršta tiek vaikų, kiek tilptų į keturis lėktuvus (Glass, 2004). Bet vis dėlto dramatiški įvykiai gali priversti susirūpinti realiomis grėsmėmis. Kai kurie mokslininkai teigia, kad 2005 metais tai padarė uraganai „Katrina" ir „Rita". Jie privertė visuomenę atkreipti dėmesį į prognozes, kad pasaulinis klimato atšilimas, dėl kurio kyla jūros lygis ir dažnėja stichinių nelaimių, taps gamtos sukurtu masinio naikinimo ginklu.

Atsakymas į ankstesniame puslapyje pateiktą klausimą: 37 milijonai Tanzanijos gyventojų - žymiai daugiau negu 26 milijonai Irako gyventojų. Dauguma žmonių, kurių atmintyje gyvi Irako įvykiai, spėja klaidingai.

Faktams prieštaraujantis mąstymas
Lengvai įsivaizduojami (prieinami pažinimui) įvykiai stipriai veikia mūsų kaltės, gailesčio, nusivylimo ar palengvėjimo jausmus. Jei mūsų palaikoma komanda svarbias rungtynes pralaimi (arba laimi) vienu tašku, lengvai įsivaizduojame, kaip žaidimas galėjo pasisukti kita linkme ir todėl jaučiame dar didesnį apmaudą (arba palengvėjimą). Įsivaizduodami blogesnes alternatyvas, galime pasijusti geriau. Įsivaizduodami geresnes alternatyvas ir svarstydami, ką kitą kartą galėtume padaryti kitaip, geriau pasiruoštame ateičiai (Boninger ir kiti, 1994; Roese, 1994, 1997). Po pasirodymo olimpinėse žaidynėse atletų emocijos labiausiai atspindi tai, kaip jiems pavyko įgyvendinti savo viltis. Tačiau, pasak vieno tyrimo, emocijos atspindi ir faktams prieštaraujantį mąstymą - modeliavimą mintyse to, kas galėjo būti (McGraw ir kiti, 2004; Medvec ir kiti, 1995). Bronzos medalių laimėtojai (kuriems nesunku įsivaizduoti, kad galėjo nelaimėti jokio medalio) džiaugiasi labiau nei laimėjusieji sidabro medalius (kuriems lengviau įsivaizduoti, kad galėjo laimėti auksą). Panašiai juo didesnį tos pačios kategorijos (pavyzdžiui B+) taškų skaičių studentai surenka, juo blogiau jie jaučiasi (Medvec ir Savitsky, 1997). Gavęs B+ kategorijos įvertinimą, studentas, kuriam iki A - pritrūko tik vieno taško, jaučiasi blogiau nei tas, kuris vos vienu tašku peržengė B+ ribą. Toks faktams prieštaraujantis mąstymas būdingas tada, kai galime lengvai įsivaizduoti alternatyvų rezultatą (Kahneman ir Miller, 1986; Markman ir McMullen, 2003).

faktams prieštaraujantis mąstymas (counterfactual thinking) Alternatyvių scenarijų ir rezultatų, kurie galėjo būti, tačiau neįvyko, įsivaizdavimas.

124

I

dalis.

SOCIALINIS

MĄSTYMAS

Jei nedaug pavėluojame į lėktuvą ar autobusą, įsivaizduojame, kad būtume suspėję, jei tik būtume išvykę įprastu laiku, pasirinkę įprastą maršrutą, nesustoję pasikalbėti. Jei pavėluojame pusvalandį arba vykstame įprastu maršrutu, kitokią galimybę modeliuoti būna sunkiau, todėl taip nenusimename. Jei pakeitę egzamino atsakymą sužinosime, kad jis neteisingas, tikriausiai pamanysime , j e i tik..." ir pasižadėsime kitą kartą pasikliauti intuicija. Tačiau priešingai studentų nuomonei, dažniau atsakymą keičiame iš neteisingo į teisingą (Kruger ir kiti, 2005). Komanda ar politikas, pralaimėjęs nedideliu skirtumu, be paliovos modeliuos situacijas, kaip jis galėjo laimėti (Sanna ir kiti, 2003).

• •

Mūsų sėkmės pojūtis grindžiamas faktams prieštaraujančiu mąstymu. Kai šiaip taip pavyksta išvengti ko nors nemalonaus - kai paskutinę minutę įmušę įvartį išvengiame pralaimėjimo arba kai stovime visai šalia tos vietos, kur nukrito ledo varveklis - nesunkiai galime įsivaizduoti neigiamą, prieštaringą situaciją (kad pralaimėjome rungtynes arba kad ant mūsų užkrito varveklis), todėl manome, kad „mums pasisekė" (Teigen ir kiti, 1999). Antra vertus, „nesėkmė" reiškia įvykį, kurio vis dėlto buvo galima lengvai išvengti. Juo įvykis reikšmingesnis, juo intensyvesnis faktams prieštaraujantis mąstymas (Roese ir Hur, 1997). Gedintys žmonės, netekę sutuoktinio ar vaiko automobilio avarijoje arba palaidoję staigia mirtimi mirusį vaiką, dažniausiai prisipažįsta, kad prisimena bei analizuoja šį įvykį (Davis ir kiti, 1995, 1996). Vienas mano draugas išliko gyvas jo mašinai kaktomuša susidūrus su girto vairuotojo vairuojamu automobiliu. Avarijos metu žuvo jo žmona, duktė ir motina. Jis pasakojo: „Ištisus mėnesius aš mintyse perkratinėjau tos dienos įvykius. Aš nuolatos iš naujo išgyvendavau tą dieną, keisdamas įvykių seką taip, kad būtų išvengta nelaimės" (Sittser, 1994). Tačiau dauguma Azijos ir Vakarų kultūrų žmonių to, ką padarė, gailisi mažiau nei to, ko nesugebėjo padaryti. Pavyzdžiui: „O, kad aš būčiau rimčiau žiūrėjęs į mokslus aukštojoje mokykloje!" Arba: „Reikėjo pasakyti tėvui, kad jį myliu, kol jis dar buvo gyvas" (Gilovich ir Medvec, 1994; Gilovich ir kiti, 2003; Savitsky ir kiti, 1997). Vienos suaugusiųjų apklausos duomenys atskleidė, kad dažnai gailimasi dėl nepakankamai rimto požiūrio į mokslus (Kinnier ir Metha, 1989). Ar mažiau gailėtumės, jei dažniau išdrįstume išeiti už savo patogaus būvio ribų - rizikuoti, nebijoti nesėkmės ir bent jau pamėginti?

Žmonės... dažniau tenka teisintis dėl veiklumo nei dėl neveiklumo (Zeelenberg ir kiti, 1988).

Iliuzinis mąstymas
Dar vienas veiksnys, darantis įtaką mūsų kasdieniam mąstymui, yra dėsningumų ieškojimas atsitiktiniuose įvykiuose. Ši tendencija gali nuvesti įvairiausiais klystkeliais.

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

125

Iliuzinė koreliacija
Lengva įžvelgti ryšį ten, kur jo nėra. Tikėdamiesi pastebėti reikšmingus ryšius, lengvai susiejame atsitiktinius įvykius, pasitelkdami iliuzinę koreliaciją. Williamas Wardas ir Herbertas Jenkinsas (1965) parodė žmonėms tariamo 50 dienų trukusio debesų sklaidymo eksperimento rezultatus. Savo tiriamiesiems jie pasakė, kuriomis dienomis debesys buvo išsklaidyti ir kuriomis dienomis lijo. Ši informacija tebuvo atsitiktinis rezultatų mišinys: kartais, išsklaidžius debesis, lydavo, kartais ne. Tačiau žmonės buvo įsitikinę remdamiesi savo nuomone apie debesų išsklaidymo poveikį - kad jie iš tiesų pastebėjo ryšį tarp debesų sklaidymo ir lietaus. Kiti eksperimentai patvirtino, kad dažnai atsitiktinius įvykius žmonės laiko jų įsitikinimų patvirtinimu (Crocker, 1981; Jennings ir kiti, 1982; Trolier ir Hamilton, 1986). Jei tikime egzistuojant tam tikrą ryšį, tikėtina, jog pastebėsime ir prisiminsime šį ryšį patvirtinančius faktus. Jei tikime, kad nuojauta koreliuoja su įvykiais, pastebėsime ir prisiminsime koreliaciją tarp nuojautos ir vėlesnio įvykio. Mes retai pastebime ar prisimename visus tuos atvejus, kai neįprastų įvykių nepasitaikė. Jei pagalvojus apie draugą jis paskambina, pastebime ir prisimename šį sutapimą. Tačiau nepastebime visų tų kartų, kai apie draugą galvojame, bet jis nepaskambino, arba negalvojome, bet jis paskambino.
iliuzinė koreliacija (illusory correlation) Nesamo ryšio Įsivaizdavimas arba įsivaizdavimas, kad egzistuoja stipresnis ryšys nei iš tiesų yra.

Kontrolės iliuzija
Tendencija atsitiktinius įvykius suvokti kaip susijusius palaiko kontrolės iliuziją - idėją, kad mes darome įtaką atsitiktiniams įvykiams. Dėl to lošėjai nesiliauja lošę, o visi kiti daro įvairiausius neįtikėtinus dalykus. Azartiniai žaidimai. Ellen Langer (1977) pademonstravo kontrolės iliuziją, eksperimentuodama su azartiniais žaidimais. Žmonės, kurie patys pasirinko, kokius skaičius žymėti loterijos bilietuose, paprašyti parduoti bilietą norėjo keturis kartus didesnės kainos negu tie, kurie turėjo bilietą su atsitiktiniais skaičiais. Žaisdami su nerangiu ir nervingu žmogumi jie statydavo kur kas didesnes sumas nei žaisdami su žvitriu, pasitikinčiu oponentu. Metant kauliukus ar sukant ratą, žmonių savikliova išauga (Wohl ir Enzle, 2002). Daugiau nei penkiasdešimt eksperimentų parodė, kad žmonės elgiasi taip, tarsi jie galėtų prognozuoti arba kontroliuoti atsitiktinius įvykius (Presson ir Benassi, 1996; Thompson ir kiti, 1998). Azartinių žaidimų dalyvių stebėjimai patvirtina šiuos eksperimentinius duomenis. Žaidžiantys kauliukais meta švelniai, norėdami išmesti mažus skaičius, ir staigiai, kai nori, kad iškristų dideli (Henslin, 1967). Azartinių žaidimų verslą maitina lošėjų iliuzijos. Lošėjai laimėjimus tapatina su savo gebėjimais bei įžvalgumu. Pralaimėjimai virsta „beveik pataikymais" ar „atsitiktinumais", o dalyvaujantiems sporto varžybų totalizatoriuje - blogais teisėjų sprendimais arba netikėtai atšokusiu kamuoliu (Gilovich ir Douglas, 1986).
kontrolės iliuzija (illusion ofcontrol) Nekontroliuojamų įvykių suvokimas kaip kontroliuojamų arba kaip labiau kontroliuojamų nei iš tiesų.

126

I

dalis. S O C I A L I N I S M Ą S T Y M A S

Vertybinių popierių biržos makleriams taip pat patinka „galios jausmas", kurį jiems sukelia galimybė rinktis ir prekiauti vertybiniais popieriais, tarsi ši kontrolė reikštų, kad jie gali pranokti rinkos vidurkį. Vienoje reklamoje buvo teigiama, kad investavimas internetu - tai galimybė „kontroliuoti". Deja, kontrolės iliuzija lemia perdėtą savikliovą, dažnai pasibaigiančią nuostoliais (Barber ir Odean, 2001).
regresija vidurkio link (regression toward the average)

Statistinė ypač aukštų rodiklių ar ekstremalaus elgesio tendencija grįžti atgal į vidurkį.

Regresija vidurkio link. Tversky ir Kahnemanas (1974) pastebėjo dar vieną galimybę kontrolės iliuzijai atsirasti: mes nepajėgūs atpažinti regresijos vidurkio link. Kadangi egzaminų rezultatus iš dalies lemia atsitiktinumas, dauguma studentų, vieną sykį gavę ypač aukštą egzamino įvertinimą, kitą sykį gauna žemesnį. Kadangi pirmasis jų įvertis yra aukštai „palubėse", antrasis greičiausiai smuktelės („regresuos") iki bendro studentų vidurkio, o ne dar aukščiau „pakels lubas". Būtent dėl šios priežasties nuosekliai dirbantis, tačiau niekada aukščiausio įvertinimo negaunantis studentas kartais kursą baigia turėdamas geriausią vidurkį. Ir priešingai, tikėtina, kad per pirmąjį egzaminą blogesnius pažymius gavę studentai pasitaisys. Jei gavę prastus įvertinimus studentai po pirmojo egzamino kreipiasi į konsultantą, šis jausis padėjęs, jei vėliau studentai gaus geresnius pažymius, net jei jo konsultacijos neturės jokio poveikio. Iš tiesų, kai viskas nusirita iki žemiausio taško, griebiamės bet ko, ir tikėtina, kad visuomet - ar kreiptumės į psichiatrą, ar pradėtume laikytis dietos, ar mankštintis, ar skaitytume knygą „kaip padėti sau" - sulauksime pagerėjimo, o ne tolesnio blogėjimo. Kartais suprantame, kad įvykiai nesiklostys nei labai gerai, nei labai blogai. Patirtis rodo, kad kai viskas sekasi puikiai, kažkas turi nepasisekti, o kai gyvenimas atneša siaubingų smūgių, paprastai galima tikėtis, kad reikalai pagerės. Tačiau dažnai nesugebame įžvelgti šios regresijos ir nustembame, kodėl pirmaisiais metais „sublizgėjęs" beisbolo naujokas antraisiais žaidžia vidutiniškai. Gal jis ėmė per daug pasitikėti savimi? Tapo drovesnis? Pamirštame, kad išskirtinis žaidimas turi tendenciją regresuoti iki normalaus. Imituodamas pagyrimo ir bausmės pasekmes, Paulas Schaffneris (1985) parodė, kaip kontrolės iliuzija gali persismelkti į žmonių santykius. Jis pasiūlė Boudoino koledžo studentams pripratinti menamą ketvirtos klasės berniuką Haroldą kiekvieną rytą ateiti į mokyklą 8:30 vai. Tris savaites kompiuteris kasdien fiksuodavo Haroldo atvykimo į mokyklą laiką, svyravusį tarp 8:20 ir 8:40 vai. Studentai turėdavo spręsti, kaip į tai reaguoti - pagirti Haroldą ar išbarti. Kaip ir reikėjo tikėtis, studentai paprastai pagirdavo jį, kai šis atvykdavo iki pusės devynių, ir pabardavo, kai pavėluodavo. Kadangi Schaffneris buvo užprogramavęs kompiuterį taip, kad jis rodytų atsitiktinį atvykimo laiką, po barimo rezultatai pagerėdavo (artėdavo prie 8:30). Pavyzdžiui, kai Haroldas atvykdavo 8:39 vai., galėjai būti tikras, kad jis gaus pastabą, o kitą dieną atsitiktinai parinktas jo atvykimo į mokyklą laikas greičiausiai ne-

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

128

sieks 8:39. Tad nors barimas neturėjo jokio poveikio, eksperimentui baigiantis dauguma studentų buvo įsitikinę pastabų veiksmingumu. Šis eksperimentas iliustruoja provokuojančią Tversky ir Kahnemano išvadą: mūsų prigimtyje glūdi tai, kad dažnai jaučiamės nubausti, kai turime ką nors pradžiuginti, ir džiaugiamės, galėdami nubausti. Nors iš tiesų, ir tai žino kiekvienas psichologijos studentas, paskatinimas už teisingą poelgį paprastai būna veiksmingesnis ir sukelia mažiau neigiamų pasekmių.

Nuotaika ir vertinimai
Socialiniai vertinimai susiję su veiksmingu, tačiau netiksliu informacijos apdorojimu. Juos veikia ir mūsų emocijos. Mes esame ne bejausmės skaičiavimo mašinos, o emocionalios būtybės. Naujausi lyginamieji laimingų ir liūdinčių žmonių tyrimai atskleidžia, kaip glaudžiai emocijos susipynusios su pažinimu (Myers, 1993, 2000). Nelaimingi žmonės - ypač gedintys ar prislėgti - būna labiau susitelkę į save ir linkę į apmąstymus. Prislėgta nuotaika skatina intensyvų mąstymą, paieškas informacijos, kuri savo aplinką paverstų labiau suprantama ir kontroliuojama (Weary ir Edwards, 1994). Ir priešingai, laimingi žmonės yra patiklesni, šiltesni, jautresni. Netikėtai pradžiuginti, pavyzdžiui, prekybos centre gavę mažą dovanėlę, vėliau per apklausą, nesusijusią su apsipirkimu, jie teigs, kad jų automobiliai ir televizoriai veikia puikiai, taip sakant, geriau nei tų, kurie dovanėlių negavo. Nuotaikos veikia mintis. Vakarų vokiečiams, džiūgaujantiems dėl nacionalinės rinktinės pergalės pasaulio čempionate (Schwarz ir kiti, 1987), ir australams, išėjusiems iš širdžiai malonaus kino filmo (Forgas ir Moylan, 1987), visi aplinkui atrodo nuoširdūs, o gyvenimas - nuostabus. Po (bet ne prieš) 1990 metų amerikietiškojo futbolo rungtynių tarp Alabamos ir Auburno komandų laimėjusios Alabamos komandos aistruoliams karo tikimybė bei jo padariniai atrodė mažesni nei nusiminusiems Auburno komandos sirgaliams (Schweitzer ir kiti, 1992). Kai esame laimingi, pasaulis atrodo draugiškesnis, sprendimai lengvesni, gera naujiena suvokiama greičiau (Johnson ir Tversky, 1983; Isen ir Means, 1983; Stone ir Glass, 1986). Tačiau jei tik leisime nuotaikai sugesti, mintys iš karto peršoks į kitas vėžes. Rožinius akinius pakeis juodi. Bloga nuotaika sužadina neigiamų įvykių prisiminimus (Bower, 1987; Johnson ir Magaro, 1987). Blogesni atrodo santykiai su žmonėmis, suprastėja savivaizdis. Viltys dėl ateities tampa miglotesnės. Kitų žmonių elgesys atrodo grėsmingesnis (Brown ir Taylor, 1986; Mayer ir Salovey, 1987). Staiga prastėja mūsų investavimo prognozės. (Žr. skyrelį „Mokslinių tyrimų išvada. Neigiamos emocijos lemia investuotojų pesimizmą".) Naujojo Pietų Velso universiteto socialinį psichologą Josephą Forgasą (1999) dažnai stulbindavo, kad blogai nusiteikusių žmonių „prisiminimai ir sprendimai keisdavosi kartu su jų nuotaika". Kad perprastų šį „nuotaikos įsi-

128

I

dalis.

SOCIALINIS

MĄSTYMAS

mokslinių tyrimų išvada

Neigiamos emocijos lemia investuotojų pesimizmą
Emocijos yra svarbios socialiniam intelektui. Neurologas Antonio Damasio (1994, p. 45) pasakoja apie Eiliotą, normalaus intelekto pacientą, kuris po smegenų traumos prarado galimybę justi emocijas. „Mes kalbėjomės daugelį valandų, bet jo veide nė karto nepastebėjau jokios emocijos šešėlio - nei liūdesio, nei nekantrumo, nei frustracijos." Eiliotas viską supranta, tačiau negali jausti. Nieko nejausdamas jis netinkamai reaguodavo ir [ kitų žmoniųjausmus, todėl prarado darbą šeimą vėliau bankrutavo. Damasio su kolegomis [ Eiliotą panašiems pacientams lošiant iškeldavo tokią užduotį, kurios neįvykdžius grėsdavo didelės baudos. Paaiškėjo, kad šie žaidėjai, palyginti su žmonėmis, turinčiais normalias emocijas, lėčiau susiprasdavo vengti pralaimėjimą lemiančios kortos (Bechara ir kiti, 1997). Kartais emocijos gali trukdyti protingai mąstyti ir veikti. Ar trikdančiu emocijų poveikiu galėtume paaiškinti „trumparegiško nuostolių vengimo" reiškinį, kai žmonės, siekdami sumažinti riziką sutinka gauti mažesnį pelną? Vertybiniai popieriai duoda didesnį pelną negu obligacijos. Dar daugiau, įsigydami daugelio įmonių vertybinių popierių, kaip elgiasi bendrieji fondai arba su akcijų indeksais susieti fondai, investuotojai labai sumažina vienos investicijos riziką. Tačiau žmonės mieliau investuoja į saugias obligacijas. Norėdami panagrinėti trumparegišką nuostolių vengimą Baba Shivas ir Damasio su bendradarbiais (2005) sukūrė sprendimo priėmimo užduotį, kuri buvo panaši į sprendimus investuoti realiame gyvenime. Jie davė dalyviams po 20 dolerių ir paprašė elgtis su jais atsargiai, nes eksperimento pabaigoje bus 100 B
o o

skiriami dovanų čekiai likusiai pinigų sumai. Dviejų turų metu dalyviai turėjo nuspręsti, ar investuos, ar pasitaupys vieną dolerį. Jei dalyvis nuspręsdavo investuoti, eksperimentuotojas mesdavo monetą. Jei ji iškrisdavo aversu, dalyvis dolerį prarasdavo, o jei reversu - gaudavo dar 2,5 dolerio. Kaip, turėdami tokį pasirinkimą elgtumėtės per pirmąjį turą? Dauguma eksperimento dalyvių pirmojo turo metu ryžosi investuoti. Kodėl gi ne, jei investavimas numatomus nuostolius turėjo atpirkti daugiau negu pakankamai? (Juk per 20 turų būtų tik 13% tikimybė baigti žaidimą su mažiau negu 20 dolerių.) Taigi 4 iš 5 dalyvių pirmojo turo metu pasirinko investavimą. 3.3 pav. matome, kad vėliau jie investavo atsargiau, jei ankstesnio turo metu būdavo praradę dolerį. Ši taisyklė galiojo „normaliems" dalyviams, taip pat tiems, kurių smegenys buvo sužalotos, tačiau emocijos ir intelektas liko nepažeisti. Trečioji grupė - normalias emocijas praradę žmonės, tokie kaip Eiliotas - investuodavo toliau, nors ir būdavo prieš tai praradę dolerį. Jie elgdavosi racionaliai, ir 85 proc. kartų toliau investuodavo. Taigi eksperimento pabaigoje pacientai be emocijų turėdavo daugiau pinigų (vidutiniškai 25,70 dolerių), negu normalūs dalyviai (22,80 dolerių) ir emocijų nepraradę pacientai (20,07 dolerių). Tyrinėtojai pažymi, kad realiame gyvenime emocijos paprastai prisitaiko ir pagreitina sprendimo priėmimą. Tačiau kartais išmintingiau nekreipti į jas dėmesio ir pasidomėti statistine tikrove. Kartais gramas racionalumo vertingesnis už kilogramą intuicijos.
Į Į Dalyviai nepažeistomis smegenimis Emocijų nepraradę pacientai I Pacientai be emocijų

c o
o.

84% 80
62%

85%

75%

3.3 PAVEIKSLAS Sutrikusios emocijos Pacientai, kuriems smegenų traumos metu buvo pažeistas gebėjimas jausti emocijas, rizikingame pelną žadančiame žaidime investuodavo dažniau (ir protingiau), net jei prieš tai buvo pralošę. Šaltinis: Shiv ir kiti, 2005. Laimėjus Pralaimėjus

*

60

40

< D
O. C/D

20

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

129

3.4 PAVEIKSLAS Kaip žmogus vertina vaizdajuostėje užfiksuotą savo paties elgesį, stipriai priklauso nuo dabartinės jo nuotaikos. Tie, kurie buvo blogos nuotaikos, pastebėjo mažiau teigiamų poelgių. Šaltinis: Forgas ir kiti, 1984.

Pastebėti neigiami poelgiai

Pastebėti teigiami poelgiai

skverbimą", Forgasas pradėjo eksperimentuoti. Įsivaizduokite, kad dalyvaujate jo tyrime. Pasinaudodami hipnoze, Forgasas ir jo kolegos (1984) įteigia gerą arba blogą nuotaiką ir po to duoda žiūrėti vaizdajuostę (nufilmuotą išvakarėse), kur su kažkuo kalbatės. Jei jums sukelta gera nuotaika, esate patenkinti tuo, ką matote, ir jaučiatės galį tvardytis, būti dėmesingi ir bendraujantys. Jei buvo sukelta bloga nuotaika, žiūrėdami tą pačią vaizdajuostę matote save visiškai kitokį - įsitempusį, nervingą ir nerišliai kalbantį (žr. 3.4 paveikslą). Kadangi nuotaika veikia sprendimus, jaučiate palengvėjimą, kai eksperimento pabaigoje eksperimentuotojas jums pakelia nuotaiką, ir visi reikalai ima atrodyti šviesiau. Įdomu, pastebi Michaelas Rossas ir Garthas Fletcheris (1985), kad pasikeitusio suvokimo nesiejame su nuotaikų kaita. Tiesiog pasaulis atrodo kitoks. Nuotaikos veikia požiūrį į pasaulį, iš dalies paskatindamos ankstesnės patirties ir atitinkamų nuotaikų prisiminimus. Kai esame blogai nusiteikę, mintys būna slogesnės. Nuotaikos valdomos mintys gali kliudyti galvoti apie kitką. Tad kai emocijos sužadintos - kai esame pikti ar itin pakilios nuotaikos lengviau, pasikliaudami stereotipais, darome skubotus sprendimus ir vertinimus (Bodenhausen ir kiti, 1994; Paulhus ir Lim, 1994). Paprastą, „savaiminį" mąstymą nuotaikos veikia mažiau nei sudėtingą, „reikalaujantį pastangų" (Hartlage ir kiti, 1993). Tad, pastebi Forgasas (1994, 1995), nuotaikos dažniau veikia, kai vertiname išsiskiriančius, o ne tipiškus žmones ir sudėtingus, o ne paprastus tarpusavio konfliktus. Juo daugiau mąstome, juo labiau mintys susipina su nuotaikomis.

APIBENDRINIMAS Kaip sprendžiame apie socialinę aplinką?
• Esame apdovanoti nepaprasta galia - automatišku, efektyviu ir intuityviu mąstymu. Mūsų pažinimo, nors apskritai ir prisitaikančio, kaina yra atsitiktinės klaidos. Kadangi dažniausiai nesuvokiame, kaip mąstymo klaidos randasi, pravartu išsiaiškinti, kaip mes susikuriame ir išsaugome klaidingus [sitikinimus.

ir manyti. Nuo mūsų aiškinimo priklausys. suteikia koloritą vėlesnėms tų potyrių interpretacijoms.ji pavėlavo dėl intensyvaus eismo"). patvirtinančios. kad jie aptingo? O gal sumažėjo įrenginių efektyvumas? Ar berniukas. ypač kai patiriame ką nors nemalonaus ar netikėta (Bohner ir kiti. Tad kaip . kur jo nėra (iliuzinė koreliacija). žmonės turi didesnį polinkį ieškoti informacijos. yra agresyvus? Gal tai tik reakcija į nesiliaujančias patyčias? Amy Holtzworth-Munroe ir Neilas Jacobsonas (1985. nes aš jai nerūpiu"). • Trečia. Jei sumažėja darbuotojų produktyvumas. kad mes kur kas lengviau [sivaizduojame. Mūsų sprendimai apie kitus žmones priklauso nuo to. nes nori sekso"). mes dažnai nekreipiame dėmesio į vertingą pagrindinę informaciją. • Ir galiausiai nuotaikos įsiskverbia į mūsų sprendimus. Kai santuoka nesėkminga. kad vėliau lengviau prisimenama (pasiekiamumas) ryški informacija. arba praturtinti santykius . Priežastingumo priskyrimas: žmogui ar situacijai Mes be paliovos analizuojame ir aptarinėjame įvykius.žmonės interpretuoja kitų poelgius? Atribucijos teorija siūlo keletą atsakymų. Laimingos poros nemalonius poelgius dažniau sieja su išorinėmis aplinkybėmis (.ir kaip tiksliai . kodėl esame teisūs nei kodėl klystame. ypač neigiamą.ji pavėlavo. Priešiškumas dažniau nei šiltas apsikabinimas skatina partnerį pasidomėti: kodėl? Sutuoktinių pasirinkti atsakymai koreliuoja su jų pasitenkinimu santuoka. Be to.Jis man atnešė gėlių. Šis perdėtos savikliovos reiškinys iš dalies kyla dėl to. kad sutuoktiniai dažnai analizuoja savo partnerio elgesį. Kaip traktuojame socialinę aplinką? Žmonėms rūpi perprasti kitus. ar nužudymą vertinsime kaip žmogžudystę. 1988. mus dažnai blaško asmeninės kontrolės ir koreliacijos iliuzijos. kai apie ką nors turime susidaryti nuomonę. neturinčiu iniciatyvos. Blaškydamos mus. o ne paneigiančios jų įsitikinimus.130 I dalis. išgirdę pramanytas. mes dažnai pervertiname savo sprendimus. SOCIALINIS MĄSTYMAS • Visų pirma. 1985). neigiami poelgiai paprastai skatina daryti pesimistines išvadas (. Weiner. kad galime prognozuoti arba kontroliuoti atsitiktinius įvykius (kontrolės iliuzija). mušantis savo bendraklasius. o socialiniams psichologams rūpi paaiškinti šias įžvalgas. ar darome prielaidą. kaip būtinąją gintį ar kaip žygdarbį. ar nedarbo ir socialinės rūpybos netobulumo auka. Teigiamas partnerio poelgis taip pat gali arba versti krimstis (. ar benamį laikysime žmogumi. kaip mes aiškiname jų elgesį. 1988) teigia. Kyla pagunda įsivaizduoti ryšį ten. nuotaikos gali lemti mąstymo paviršutiniškumą. bet įtikinamas istorijas ar netgi bevertę informaciją. • Antra. Taip yra iš dalies todėl. Gera arba bloga nuotaika sužadina su ja susijusių patyrimų prisiminimus. Nuo mūsų aiškinimo priklausys.

1998) ir jos kolegos ne kartą pastebėjo. kad vyrai dažniau nei moterys partnerės draugiškumą supranta kaip subtilią seksualinę užuominą.3 s k y r i u s . 1991. kuria remdamiesi žmonės analizuoja kasdienius įvykius. kaip mane myli") (Hevvstone ir Fincham. Pryor ir kiti. žūrėti į moterį kaip į seko objektą (Bargh ir Raymond. o iš tikrųjų jos į tai dažniausiai reaguoja kaip į priekabiavimą (Rotundo ir kiti. 1989). irgi panašiai elgiasi (prisiminkime 2 skyriuje aprašytą tariamo vienodumo efektą). charakteris) arba išorinės (pavyzdžiui. ar įgimtos savybės ir socialinės aplinkybės (situacinė atribucija). Muehlenhard. arba su išorinėmis aplinkybėmis. kad elgesį lemia klaidingas priskyrimas (misattribution) Klaidingas elgesio aiškinimas ne ta priežastimi. kad jos buvo verčiamos santykiauti. Šis klaidingas švelnumo kaip kvietimo seksui supratimas klaidingas priskyrimas . Daugelis vyrų mano. Klaidingas priskyrimas taip pat paaiškina. 1988. Klaidingo priskyrimo reiškinys gali padėti paaiškinti viso pasaulio vyrų demonstruojamą kategoriškumą sekso klausimais bei didesnį įvairių kultūrų. atribucijos teorija (atribution theory) Teorija apie tai. kiekviena iš šių teorijų „žmogaus odą apibrėžia kaip ribą. taip pat ir moterys. arba asmeninės jėgos. kaip mes suvokiame žmonių elgesį. 5 skyrių). Amerikos vyrų prisipažįsta kada nors privertę moterį tai daryti (Laumann ir kiti. o vidinėje pusėje yra vidinės. situacija) priežastys. Vyrai apie seksą galvoja dažniau nei moterys (žr. Moterys dažniau tą patį elgesį vertina kaip perdėtą savikliovą ir grubumą (Schutte ir Hosch. Antonia Abbey (1987. . skiriančią vieną 'priežasčių rinkinį' nuo kito. Klaidingas priskyrimas ypač būdingas vadovaujančią padėtį užimantiems vyrams. pavyzdžiui. Mokytojas gali spėlioti. nukreiptos į kūno vidų. ir tik 3 proc. kad elgseną." Atribucijos teorijos pradininkas Fritzas Heideris tyrė „sveiko proto psichologiją". situacinė atribucija (situational attribution) Aiškinimas. Amerikos moterų tvirtina. Heideris priėjo išvadą. Be to. kuriuos moterys (ypač amerikietės) palaikys seksualiniu priekabiavimu arba prievarta (Johnson ir kiti. kiti žmonės. Vieni žmonės labiau linkę manyti. 2002). 1997). Weiner. siedami jį arba su vidiniais bruožais (ilgalaikėmis savybėmis. kaip mes interpretuojame kitų žmonių elges[.gali išprovokuoti veiksmus. \ saulę atsuktoje epidermio pusėje yra išorinės. Kartais šios jėgos veikia kartu. dispozicinė atribucija (dispositional attribution) Poelgio siejimas su žmogaus charakteriu bei kitomis savybėmis. motyvais ir nuostatomis). Kaip teigia Danielis Gilbertas ir Patrickas Malone (1995). kodėl 23 proc. daugumos nuomone. kad atkaklus kvietimas pasimatymui glosto moterų širdį. 1991. o kartais priešingomis kryptimis. kad elgseną lemia aplinka. 1988. nukreiptos į išorę. galvodamas tik apie save. Saal ir kiti. Įvairūs atribucijos teorijos variantai remiasi tomis pačiomis bendromis prielaidomis. 1996. Shotland. ir jų dinaminė sąveika pasireiškia kaip stebimas veiksmas. 1989). 1997. jėgos. 1994). S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 131 (Jis atnešė gėlių. jų nuomone. Viršininkas gali klaidingai interpretuoti nuolankų ar draugišką pavaldinės elgesį ir. 1995). arba aplinkos sąlygojamos. lemia vidinės (pavyzdžiui. ar blogus mokinio mokymosi rezultatus lemia motyvacijos ir gabumų stoka (dispozicinė atribucija). kad parodytų. 1995). pradedant Bostonu ir baigiant Bombėjumi. Tad vyrai pervertina mandagią moters šypseną suprasdami ją kaip seksualiai reikšmingą (Nelson ir LeBoeuf. Atribucijos teorija analizuoja. 2001). vyrų polinkį pateisinti prievartavimus kaltinant auką dėl jos elgesio (Kanekar ir Nazareth.

išskirtinumą (ar Edgarui kyla sunkumų dirbant ir su kitais kompiuteriais. Kaip patvirtinimą. kad Samanta pokalbio dėl darbo metu nusiteikusi sarkastiškai. Kai vėliau jiems buvo padedama prisiminti sakinį. kad pripažinus tikėtinas priežastis. Nuoseklumas: Išskirtinumas: Bendrumas: Ar šioje situacijoje žmogus elgiasi nuosekliai? Ar šioje situacijoje žmogus elgiasi specifiškai? Ar panašiai šioje situacijoje elgiasi kiti žmonės? Tad mūsų racionalus protas poelgius dažnai vertina logiškai. įvardijo savybę. Pavyzdžiui. kiti . kitos galimos priežastys paprastai atmetamos. o ne su jo kompiuteriu.kad aplinkybės (Bastian ir Haslam. kad problemos susijusios su pačiu Edgaru. ar tik su šiuo?) ir bendrumą (ar kitiems žmonėms kyla panašių sunkumų su šiuo kompiuteriu?). nepagalvoję ir nesąmoningai. kaip mes pasinaudojame žiniomis apie nuoseklumą. 3. kad poelgius aiškiname racionaliai. Matydamas. SOCIALINIS MĄSTYMAS nekintančios asmeninės savybės. Racionalios atribucijos Kaip teigia atitinkamų išvadų teorija. mums apie ją pasako daugiau. Robins ir kiti. dauguma žmonių teisingai rėmėsi žiniomis apie nuoseklumą (ar Edgarui nuolat nesiseka dirbti su šiuo kompiuteriu?). atribucijos teorijos kūrėjas Haroldas Kelley (1973) aprašė. išskirtinumą ir bendrumą (žr. Atlikdamas eksperimentus Niujorko universitete. Studentai tuojau pat. kad esama polinkio kitų žmonių ketinimus ir nusiteikimus sieti su jų veiksmais. normalus ar tikėtinas poelgis mums pasako apie žmogų mažiau nei neįprastas. Joneso ir Daviso „atitinkamų išvadų teorija" apibrėžė sąlygas. Jei galime nurodyti vieną ar dvi priežastis. nors iš tiesų turėtų būti maloni. mes tikriausiai nuspręsime. bet „paslaugi" .132 I dalis. atribucijos (priskyrimai) dažnai būna racionalios. nei jos sarkazmas draugų rate. spontaniškai priskyrėte bibliotekininkei. 2004). Numanomos savybės Edwardas Jonesas ir Keithas Davisas (1965) pastebėjo. kad tik vienam Edgarui nuolat kyla sunkumų su šiuo ir su kitais kompiuteriais. kad Rikas yra nedraugiškas. 2006. Tai. kodėl Edgaras turi problemų su savo kompiuteriu. ko- . vertingiausia užuomina buvo ne žodis „knygos" (turėjęs priminti bibliotekininkę) ar „krepšiai" (primintų pirkinius). nujaučiu. kuriomis tokie aiškinimai labiausiai tikėtini. kaip: „Kitoje gatvės pusėje bibliotekininkė neša senutės pirkinius". Tačiau Kelley taip pat pastebėjo. Stebėtina. aš darau išvadą. kurią ir jūs. Komentuodami.5 paveikslą).apibūdinantis spėjamą savybę. kaip Rikas sarkastiškai replikuoja Lindai. Jamesas Ulemanas (1989) paprašė studentų įsiminti tokius teiginius. Jei paaiškės. kaip lengvai mes sprendžiame apie savybes.

tačiau situaciniai skirtumai buvo ryškesni nei individualūs. kad elgsena atitinka nusiteikimą. o 19:00 turėdavau nutraukti linksmybes. kurioje žmogus atsidūrė) didelis išskirtinumas) : TAIP Išskirtinumas: Ar šioje situacijoje žmogus elgiasi kitaip negu kiti? V NE (mažas išskirtinumas) • Vidinė atribucija (žmogaus vidiniams bruožams) Bendrumas: Ar kiti šioje situacijoje elgiasi panašiai? dėl studentas blogai išlaikė egzaminą.paplitimą. Eksperimentų metu užfiksuota. Busho. 1998). aiškindamiesi kieno nors elgesį. kad 19 valandą auditorija labiau linkusi bendrauti nei 8:30 rytą sėdintys „tyleniai".) 3. ką sakome bei darome. į kitas tikėtinas priežastis dažnai nekreipiame dėmesio arba jas atmetame (McClure. Atribuciją tiriantys mokslininkai pastebėjo vieną bendrą problemą. ir 19:00 vai. Pabandykite patys sukurti pavyzdžius: jei Meri ir kiti kritikuoja Styvą (didelis bendrumas) ir jei Meri nekritikuoja kitų (didelis išskirtinumas). ar pervertinti labai garsios pavardės. žmonės nepakankamai įvertina žinomos pavardės . Pasvarstykime tokį klausimą: ar žmonės labiau linkę nepakankamai įvertinti. pavyzdžiui. vadinasi. Tai pastebėjau skaitydamas paskaitas 8:30 vai. kad žmonių reakcijas kartais stipriai veikia ir nežymus dviejų situacijų skirtumas. ieškosime vidinių. studentai gana pagrindinė atribucijos klaida (fundamentai attribution error) Tendencija nepakankamai vertinti situacijos ir pervertinti dispozicijos (nusiteikimo) įtaką kitų žmonių elgsenai. kurį Lee Rossas (1977) pavadino pagrindine atribucijos klaida. Bet kuriuo metu mūsų vidinė būsena. Šis situacijos įtakos nepaisymas. (Dar vadinama atitikimo tendencingumu. nes mes dažnai manome. ir tai.pavyzdžiui. mes tai siesime su vidinėmis priežastimis (čia kažkuo dėta Meri). priklauso nuo aplinkybių (taip pat ir nuo mūsų pačių). priklausys nuo trijų veiksnių: nuoseklumo.5 PAVEIKSLAS Haroldo Kelley atribucijos teorija Ar. kad pažįstamą pavardę jie sieja su prezidentu Bushu. palyginti su kita paprasta pavarde . aš jaučiau milžinišką pagundą galvoti. Tad netgi žinodamas apie paros laiko poveikį.) . Stevensono. pastebimas daugelio eksperimentų metu. Išorinė atribucija (situacijai. ieškome paaiškinimo. mes tai priskirsime išorinėms priežastims (čia kažkuo dėtas Styvas). kad pats debatų dalyvis pasirinko vieną ar kitą poziciją. Abiem atvejais buvo ir labiau. Pasirodo. Taip elgiamasi todėl.tokios kaip Busho . taigi nekreipia dėmesio į kitas pavardės žinomumo priežastis. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 133 Nuoseklumas: Ar šioje situacijoje žmogus dažniausiai elgiasi taip? (Jei taip. ir mažiau šnekių studentų. Kai buvo pasakyta. Pirmame tokio pobūdžio tyrime Edwardas Jonesas ir Victoras Harrisas (1967) pateikė Diuko universiteto studentams perskaityti diskusijos dalyvių kalbas. Tylūs žvilgsniai pasitikdavo mane 8:30. paplitimą Amerikoje? Danielio Oppenheimerio (2004) atradimas mane nustebino. Pagrindinė atribucijos klaida Svarbiausia socialinės psichologijos išvada atkreipia dėmesį į socialinės aplinkos poveikį. palaikančias arba puolančias Kubos lyderį Fidelį Castro. Jei Meri viena (nedidelis bendrumas) kritikuoja Styvą ir jei ji taip pat kritikuoja daugybę kitų žmonių (mažas išskirtinumas).3 s k y r i u s . ar išorinių priežasčių. Aiškindami kurio nors žmogaus elgseną dažnai nepakankamai įvertiname situacijos poveikį ir pervertiname paties asmens savybes bei nuostatas. išskirtinumo ir bendrumo.

Primetę savo nuomonę kitam. mes manome. Tačiau nesuvokia. tai nesutrukdė jiems teigti. Šaltinis: Jonės ir Harris. jog pastarasis iš tiesų taip galvoja (Gilbert ir Jonės. SOCIALINIS MĄSTYMAS 3. Jis atskleidė. žmonės (nekreipdami dėmesio į situaciją) daro išvadą. Atrodo. jog studentai galvojo: „Taip. Miller ir kiti. Šio eksperimento metu buvo atkurta tai. kad jie labai gerai suvokia. jog vieną ar kitą poziciją nustatė diskusijos vedėjas? Tie. kai studentams buvo pasakyta.6 paveikslą). kad jam buvo paskirta tokia pozicija. argumentuoja stipriau. 1988). kai diskusijų vadovas pasakydavo. aš žinau. jog diskusijos dalyvis iš tiesų pats buvo nusiteikęs paremti Castro (žr. jog vargšo Bobo savivertė yra maža (Baumeister ir kiti. kad laikosi kurios nors pozicijos. Kai per interviu žmonių paprašoma save pagirti arba sukritikuoti. kad diskusijos dalyviui buvo prisakyta paremti Castro. 1993. jo naivus partneris Bobas taip pat gali demonstruoti kuklumą. Chuanas puikiai supras savo elgesį. 1967. kodėl būtent šitaip elgiasi. Už Castro 80 Castro palaikančios kalbos kalbos 70 Prieš Castro nukreiptos 3 60 0 3 00 § 50 c (D Priešiškos Castro nuostatos priskirtos pasisakiusiems prieš Castro. žmonės vis tiek linkę manyti. 3. 1986). tačiau manau. kuriuose patys specializavosi. 1990).134 I dalis. £ 40 ( O £ 30 20 Prieš Castro 10 Nusprendė kalbėti apie Castro Buvo įpareigoti kalbėti apie Castro logiškai darė išvadą. Jei Chuanas elgiasi kukliai. Per doktorantūros egzaminą žodžiu Rossas jautėsi nusižeminęs. kai iš doktoranto tapo profesoriumi. Trumpai tariant. tačiau pamanys. kokį poveikį patys daro kitiems. nei būtų galima tikėtis (Allison ir kiti. žmonės atitinkamas nuostatas priskyrė kalbų autoriams net ir tada. Stebėdami susigūžusią Pelenę despotiškuose namuose. kokią kalbą (remiančią ar puolančią) reikia parengti. 1977). nes talentingi profesoriai jo klausinėjo dalykų. Vėliau nusiminęs . remiančias ar puolančias Fidelį Castro. kad net žinodami. jog patys paskatinome kito žmogaus poelgį. Susimąstyti verčia eksperimentas. Po šešių mėnesių Rossas jau egzaminavo kitus ir turėjo galimybę užduoti sudėtingus klausimus iš savo mėgstamų temų. kurie tik apsimeta. kad mergina drovi. šokdamas su ja per pokylį. jog jis iš tiesų ja tiki". ką patyrė Rossas. kad ši pozicija atspindi to žmogaus asmenines nuostatas. koks yra jų elgesys. vis tiek išorinę įtaką vertiname nepakankamai. paaiškėja.6 PAVEIKSLAS Pagrindinė atribucijos klaida Skaitydami diskusijai parengtas kalbas. Tad nors studentai ir žinojo. Bet kas gi nutiko. kad kiti yra tokie. kurį atliko Lee Rossas ir jo bendradarbiai (Ross ir kiti. princas Pelenę mato kaip labai mandagią ir žavią asmenybę. Atsispirti šiai klaidai taip sunku. kaip nuvertinamos socialinės sąlygos.

kad šis klaidingas įspūdis nėra žemo intelekto atspindys. Panašiai studentai dažnai pervertina savo dėstytojų talentą. 3. iš tiesų žino daugiau už kitus tyrimo dalyvius (žr. Intelektualūs ir sumanūs žmonės linkę dažniau daryti atribucijos klaidą (Block ir Funder. kurį Rossas atliko kartu su Teresa Amabile ir Julia Steinmetz. „Kurio žemyno pakrantė ilgesnė: Europos ar Afrikos?" Jei vos keli klausimai sukėlė jums pojūtį. Nors Afrikos žemyno plotas daugiau nei dvigubai didesnis už Europos. dėl to žmonės dažnai būna linkę pervertinti jų žinias bei intelektą.viktorinos dalyvių.) . Vėlesnis tyrimas parodė.nepatenkintas dėl savo neišmanymo ir sužavėtas akivaizdžiu egzaminuotojų talentu. kad klausiantysis bus pranašesnis. imitavo viktoriną. Šaltinis: duomenys iš Ross. Europos pakrantė yra ilgesnė. Bet kuris iš mūsų galime sugalvoti tokių klausimų iš srities. Dalyvių vertinimai Stebėtojų vertinimai Rosso studentas prisipažino. 1986). kad gydytojai puikiai išmano ir su medicina nesusijusius klausimus. kai dėstytojai pateikia klausimus iš * Beinbridžo sala yra priešais Pugeto sąsiaurį prie Sietlo. kad jis jautėsi lygiai taip pat . suprasite eksperimento rezultatus. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 135 3. ši geografinė ypatybė turėjo įtakos Europos vaidmeniui jūrų prekybos istorijoje. Eksperimentas.stebėtojų vaidmenis. kurie pateikia klausimus. Keliems atsitiktinai atrinktiems Stenfordo universiteto studentams Rossas paskyrė egzaminatorių. kad atsitiktinai klausinėti paskirtas asmuo žinojo kur kas daugiau. Tačiau ir viktorinos dalyviai. „Kaip mirė Škotijos karalienė Marija Stiuart?". 1977. Socialinę įtaką turintys asmenys paprastai skatina ir kontroliuoja pokalbius.3 s k y r i u s . ir stebėtojai manė. Vadinamiesiems egzaminatoriams mokslininkai pasiūlė sugalvoti sudėtingus klausimus. dažnai manoma. kurią gerai išmanome: „Kur yra Beinbridžo sala?". o likusiems . (Kaip ir minėtame eksperimente.* Visi privalėjo žinoti. Pavyzdžiui.7 PAVEIKSLAS Ir imituotos viktorinos dalyviai. kurie rodytųjų gilų išprusimą. (Ji labiau vingiuota. ir stebėtojai (bet ne klausiantieji) padarė klaidingą išvadą.7 paveikslą). Nesugebėjimas to įvertinti ir yra atribucijos klaida. su daugybe įlankų. Karalienė Elžbieta I įsakė nukirsdinti galvą savo pusseserei Marijai Stiuart. Amabile ir Steinmetz. dar keliems . kad nesate pakankamai apsišvietę. O iš tiesų paskirti vaidmenys tik sukėlė tokį įspūdį. kad tie.

priešingai nei komentuodami savąjį? Perspektyvinis ir situacinis supratimas Skirtumas tarp veikėjo ir stebėtojo.pasitikintys ir linksmi. ar jums pavyks atspėti. Priešais jus šalia studento įsitaisęs stebėtojas ir stovi dar viena televizijos kamera. Jūs sėdite priešais kitą studentą. ko galime tikėtis situacijas sukeitus vietomis? Kas būtų. priežastis. Klausimas: Kuris iš jūsų . kas nutinka. Jonės.136 I dalis. kad šis yra visko. Jei ši mintis teisinga. kad dėstytojai ne tiek jau daug išmano. Kad pailiustruotume pagrindinę atribucijos klaidą. o aš . Kai veikiame mes. Kai stebime kito žmogaus veiksmus. o aplinka tarsi nutolsta. ar nuo situacijos. Atribucijos teorijos kūrėjai nurodo. Šalia jūsų stovi televizijos kamera. jų akimis? Ar tai nepanaikintų atribucijos klaidos? O gal ją apverstų? Pasižiūrėkime. stebėtojas (dar vienas pagrindinės atribucijos klaidos tendencijos pavyzdys). 1971. be to. jei pakeistume situaciją. juokauja ir šnekučiuojasi. Kodėl neįvertiname jų poveikio kitų žmonių elgesiui.Aušvico koncentracijos stovyklos komendantas Rudolphas Hossas (1959) vis tiek buvo „pareigingas SS karininkas". kad troškau iš ten išnykti" . Tačiau Hossas buvo įsitikinęs. kurią jie išmano.dalyvis ar stebėtojas . Po to jūs kartu su stebėtoju svarstote. jei mes matytume save ir pasaulį taip. „Rasės bruožas".įsitempusi ir drovi?" Nors iš tiesų visi kiti taip pat nervinasi ir daro tą pačią atribucijos klaidą: jie mano.mažesnę reikšmę skirs situacijai? Pasak Stormso. kokie dedasi esą . Pasiryžusi įgyti naujų draugų. SOCIALINIS MĄSTYMAS srities. Kodėl mes darome atribucijos klaidą? Iki šiol nagrinėjome tendencingą kitų žmonių elgesio aiškinimą: dažnai nekreipiame dėmesio. kaip stipriai mus veikia aplinkybės.„mano graužatis buvo tokia didelė. Tarsi aktoriai esame linkę priskirti savo elgesį tai situacijai. pakanka prisiminti savo patirtį. paprastai nustemba.. Kas atsitiktų. Nors ir išgyvendamas dėl savo veiksmų . mūsų dėmesio centre atsiduria šis asmuo. kad Bev bei kiti yra tokie. Visi atrodo atsipalaidavę ir laimingi. jums ir ste- . Bev klausia savęs: „Kodėl tokiais atvejais visi būna atsipalaidavę. todėl ir mano. koks buvo Michaelo Stormso (1973) eksperimento rezultatas. kad esate Stormso eksperimento dalyvis.) Kai kas nors iš šių studentų patys tampa dėstytojais.manė jis. kad į aplinkinius žvelgiame iš kitos perspektyvos nei į save (Jonės ir Nisbett. Visą dėmesį stebėtojas sutelkia į kitą asmenį. Įsivaizduokite. ar jūsų elgesys labiau priklausė nuo jūsų asmeninių savybių. 1976). kurioje esame. Bev plačiai nusišypso ir nekantraudama pasineria į pobūvio linksmybes. filmuojanti jūsų matomą vaizdą. mūsų dėmesį valdo aplinka. su kuriuo privalote keletą minučių pasikalbėti. žydams vedant tautiečius į dujų kameras. kaip mus ir pasaulį mato kiti. kad tokie pat stoiški stovyklos kaliniai žydai tiesiog neužjautė vieni kitų. negalėjęs „parodyti net menkiausių emocijų".

manydavo. nufilmuotą į įtariamąjį nukreipta kamera. kurioje jums eksperimentas būtų parodytas iš stebėtojo. Naujojoje Zelandijoje reikalaujama policijos apklausas filmuoti vienodai paskirstant dėmesį ir pareigūnui. kad sprendimą lėmė kandidatų savybės. per policijos apklausą prisipažįstantį įvykdžius nusikaltimą.3 s k y r i u s . Tokia manipuliacija sukeistų atribucijas: stebėtojas jūsų elgesį daugiausia aiškintų atsižvelgdamas į situaciją. abu pateikia be galo skirtingus situacijos aiškinimus. Dabar daugiau buvo rezultatus siejančių su tokiomis aplinkybėmis. Kai jie stebėdavo prisipažinimą. o jam .iš jūsų matymo taško? (Tokiu atveju jūs matytumėte save. kad rezultatus nulėmė asmeninės kandidatų savybės ir pozicijos (nugalėjęs valdančiosios partijos atstovas buvo populiaresnis). kurių metu žmonės vaizdajuostėje stebėjo įtariamąjį. nebebuvo. kad prisipažinimas yra nuoširdus. kai prieš tai patys būna patyrę analogišką situaciją ir aiškinę savo elgesį joje. Dauguma teigė. vis labiau išryškėja pažinties aplinkybės. kad įvykio dalyvio-stebėtojo skirtumas dažnai būna minimalus. Kai vienas žmogus elgiasi blogai stebint kitam. 1886 . stebėdami kitą. atsižvelgiant į šiuos tyrimų rezultatus. ir įtariamajam. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 137 bėtojui duodami pažiūrėti vaizdajuostę. tik trečdalis teigė. Kaip ir galima tikėtis. Kai kažkada matytas žmogus pamažu užsimiršta.„matant" save iš šalies . Kai po metų mokslininkai to paties paklausė kitų rinkėjų. kai teisėjas juos perspėjo šito vengti (Lassiter ir kiti. o stebėtojas .. Bet vaiko. jog po savaitės šią poziciją jie jau aiškins atsižvelgdami į situaciją. žmonės būna empatiški.tai. vos tik išgirdę ginant poziciją. kuri ją ginančiajam buvo primesta. kad. pavyzdžiui. o jūs savo elgesį aiškintumėte atsižvelgdami į savo asmenines savybes. Jerry Burgeris (1997) įrodė." Levas Tolstojus. Kameros perspektyva darė įtaką žmonių nuomonei apie kaltumą netgi tada. žmonės manydavo. beveik visuomet įtariamieji būdavo apkaltinami. 1989). kad prisipažinimas išgautas prievarta (Lassiter ir kiti. Lassiteris pastebi. 2005). žmonės mano. kai prokurorai parodydavo tokias vaizdajuostes. „Vaizduotėje jis ėmė atkurti geriausius savo malonaus gyvenimo momentus. Prisimenant patyrimą iš stebėtojo perspektyvos . ką matėte jūs). su kuria jūs susidūrėte. kad žmogus iš tiesų taip galvoja. Tendencingumas dėl vaizdo kameros perspektyvos. Buvo atlikta keletas eksperimentų. Ilgainiui perspektyvos keičiasi. Tai buvo lyg kažkieno kito atsiminimai. pastebėjo Danielis Lassiteris ir Kimberly Dudley (1991). Kitą dieną po JAV prezidento rinkimų Jerry Burgeris ir Julie Pavelich (1994) atliko rinkėjų apklausą apie rinkimų rezultatų priežastis. išgyvenusio tą laimę. 2002). „Ivano lljičiaus mirtis". Kaip matėme Edwardo Joneso ir Victoro Harriso (1967) atliktame novatoriškame atribucijos klaidos eksperimente. abu juos filmuojant iš profilio. nufilmuotą į detektyvą nukreipta kamera. Teismuose dauguma prisipažinimų įrašoma kamerą nukreipus į prisipažįstantįjį.. kaip gyventojų optimizmas ir tvirta ekonomika. Paprastai. Išanalizavęs 173 tyrimus Bertramas Malle (2007) daro išvadą. Žiūrėdami prisipažinimo įrašą. 1986.pasiekiamas toks pat efektas (Frank ir Gilovich.

Tad žmonės. jog jis mėgsta bendrauti. kurie demonstravo stiprią savimonę (kurie sutiko su tokiais teiginiais kaip: „Paprastai aš būnu dėmesingas savo vidiniams pojūčiams"). 1982. 1999). Žiūrėdami į veidrodį. koks jis buvo prieš penkerius metus. Tačiau pasigilinkime: jūsų dėmesys būna sutelktas į dėstytoją. tiriamieji. ar šnekus. 1988). Eksperimentų metu žmonės. namuose. Kad tai patvirtintumėte savo patirtimi. 1978). Robertas Wicklundas.gali paklausti jūsų dėstytojas. kurie. Silvia ir Duval.trumpai. „Aš šnekus? . Kai mūsų dėmesys nukreiptas į save. Aplinkybės taip pat gali keisti mūsų požiūrį į save.auditorijoje. jog galvodami apie tą situaciją jie girdi savo širdies tvinksnius. 1987. Daugumai iš mūsų „senasis Aš" yra lyg kitas asmuo.stebi save atidžiau nei kiti. žmonės lengviau gali pamatyti ledkalnius (Berscheid. kaip situacija keičia elgesį. kai jis yra viešumoje. ar tai priklauso nuo situacijos? Dažniausiai atsakoma: „priklauso nuo situacijos". eksperimento metu arba todėl. kurie pradžioje atrodė kaip neskęstantis „Titanikas". SOCIALINIS MĄSTYMAS O jūs . Ji padeda žmonėms būti atidiems savo nuostatoms bei charakterio savybėms. elgėsi panašiai kaip ir tie. Tačiau susirinkimuose ir nepažįstamoje aplinkoje būnu gana drovus. 1972.138 I dalis. o ne situaciją. žmonės paprastai pasakoja apie jo asmenines savybes. dėmesį sutelkdavo į save (Carver ir Scheier. . Visi šie eksperimentai atskleidžia atribucijos klaidos ištakas: priežastis randame ten. posėdžiuose. . žiūrėdami į savo nuotraukas ar pildydami biografinį klausimyną. kad jų savimonė stipri . mes taip pat susikaupiame. prisiėmė sau didesnę atsakomybę už vaizdinį. kad prisimindami praeitį tarsi stebime kitą žmogų." Kadangi gerai žinome. „Naidželas yra irzlus. kai dėmesys sutelkiamas į save. gana daug bendrauju. palyginti su šiandieniniu „tikruoju Aš".ar paprastai esate tylus. Fiona atsipalaidavusi. kad jūs manote. viskas priklauso nuo situacijos. kuriems buvo sužadinta savimonė. o savo elgseną dažniau sieja su vidiniais veiksniais ir mažiau . Prisimindami nenusisekusius santykius. susikoncentravę į save . Tačiau paprašyti apibūdinti draugą. Dėstytojas taip pat stebi savo elgesį .kaip kada. 2001). save matome įvairesnį nei kitus (Baxter ir Goldberg. Kai esu auditorijoje arba su gerais draugais. Tyrinėtojai Emily Pronin ir Lee Rossas (2006) pastebi. atsakykite į štai tokį klausimą: ar jūsų socialinės psichologijos dėstytojas yra tylenis. sąmoningai suvokdami save. ar kalbus žmogus? Spėju. dažnai sau priskiriame didesnę atsakomybę. Savimonė. Shelley Duval ir jų bendradarbiai ištyrė savimonės poveikį (Duval ir Wicklund. Aš . kur jų ieškome. Sande ir kiti.su situacijomis. Kai kurių žmonių savimonė yra pakankamai išreikšta. Pamatę save per televiziją. Kammer. žiūrėdami į veidrodį. klausydamiesi į magnetofono juostelę įrašyto savo balso. dėmesį sutelkiame į save.Ką gi. Allanas Fenigsteinas ir Charlesas Carveris (1978) pademonstravo tai paprašę studentų įsivaizduoti save menamose situacijose. Kai kurių studentų savimonė buvo sužadinta privertus įsivaizduoti. Palyginti su tais." savimone (self-awareness) Sąmoninga būsena. kurie manė paprasčiausiai girdį kažkokius pašalinius garsus.

1981). Po pokalbio išėjau mąstydamas: „Koks sunkus šio žmogaus būdas". 1988 m. Dėl dispozicinės atribucijos elgsena paprastai siejama su charakterio savybėmis. išmoksta elgesį tapatinti su asmeninėmis savybėmis (Rholes ir kiti. priimant į darbą dėstytoją. Pandey ir kiti. Kai indui papasakojama apie kieno nors veiksmus. Zebrowitz-McArthur. Ne ne. „Teisingas" sakinys turėjo parodyti. Fanvell ir Weiner. gerdamas kavą. „Dauguma neturtingų žmonių nėra tinginiai. sakinį ištaisė šitaip: „Tomas užkliuvo rankove už vartų".. jie ne tinginiai. Tie. Mokytoja. Britanijos. kiekvienas turėjome galimybę pateikti du tris klausimus. 2004). 3. kurie skurdą ir nedarbą sieja su asmeninėmis savybėmis („Jie paprasčiausiai yra tinginiai ir neverti pagarbos"). Indijos. o „pavėluoti mane privertė laikrodis". 1993). rankovė. kad nuo atribucijos priklauso žmonių požiūris į neturtinguosius ir bedarbius (Furnham." Iš pastoriaus Jesse Jacksono kalbos. 1996.įtikinėja populiarioji vakarietiška pozityvaus mąstymo psichologija. Jie rūpinasi kitų žmonių vaikais. užkliūti.3 s k y r i u s . Vaikai. kad įvykio priežastis yra Tomas. . 1982. Kai buvo pirmokas.. tokių žmonių atžvilgiu paprastai būna nusiteikę nedraugiškai (žr. 1993). Ross. Todėl įvertindami socialinį kontekstą jie rečiau daro prielaidą. jis sudėliojo sakinį „Tomo rankovė užkliuvo už vartų". nepakankamo lavinimo ir diskriminacijos sąlygomis?"). Ispaniškoje idiomoje sakoma ne „aš pavėlavau". jei gyventume tokiomis pat žmonių pertekliaus. Kultūrinė patirtis taip pat lemia atribucijos klaidas (Ickes. 1999. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 139 Kultūriniai skirtumai.. Su vienu kandidatu iš karto kalbėjomės net šešiese. Wagstaff. Kai kuriose kalbose akcentuojama išorinė atribucija. 1984). o ne situacijos lemia įvykius. Watson. 1982). Vidurinės klasės atstovai labiau nei mažiau pasiturintieji linkę manyti. kad kitų žmonių elgsena atspindi jų savybes (Choi ir kiti. 1999.. Kolektyvistinėse kultūrose galvojant apie kitus žmones asmeniniai jų motyvai prisimenami rečiau (Lee ir kiti.8 paveikslą). augdami vakarietiškoje kultūroje. Vakarietiška patirtis nuteikia galvoti. 1981). 1980.. kad žmonės. vartai. Masuda ir Kitayama. Ar suvokdami atribucijos klaidą galime turėti naudos? Kartą. pasakytos Nacionaliniame demokratų partijos suvažiavime. Anksti rytą jie keliauja autobusais. Su antrąja kandidate susipažinau asmeniškai. kad ji labai stipriai veikia mūsų interpretacijas. „Jūs tai galite!". Australijos ir Jungtinių Valstijų mokslininkai pastebėjo. mano sūnus pateikė gerą pavyzdį. Tačiau Rytų Azijos kraštų žmonės kiek didesnę reikšmę teikia situacijai. Zucker ir Weiner. 1990. 1983. Iš žodžių: Tomas. Jie valo gatves. jis rečiau nei amerikietis priežasčių ieškos žmogaus charakteryje („Ji yra maloni") ir dažniau aplinkybėse („Jos draugės buvo su ja") (Miller. Pagrindinė atribucijos klaida būdinga visoms kultūroms (Krull ir kiti. už. 1999). liepa. 1982. kad žmonių elgseną galima išsiaiškinti išanalizavus vidines priežastis. laikydamasi vakarietiškų principų. Skitka. 2000.. Elgsenos siejimas su aplinka vadinamas situacine atribucija („Ar mes būtume nors kiek turtingesni. 1988). Tačiau atribucijos klaidos fundamentalumas reiškiasi tuo. įprasta labiau pritarti vidinei motyvacijai (Jellison ir Green. padėjau pravesti pokalbį su pretendentais. Čia neskubama interpretuoti elgseną kaip vidinių asmens savybių atspindį (Newman..

) Nepalanki reakcija (Man šis vyras nepatinka. neįgalumas ar nelaimė kur kas dažniau. pastebi Thomas Gilovichas ir Richardas Eibachas (2001). yra humanistinė.) Situacinė atribucija (Šį vyrą neteisingai įvertino. atminkite. nereikėtų dėl to kaltinti vien tik jo paties. ištinka dėl išorinių aplinkybių. Kodėl tyrinėjame atribucijos klaidas Šiame skyriuje.) Neigiamas elgesys (Vyras grubus su savo kolege. Vyro nelankstumą ir moters nuoširdumą palaikiau jų charakterio savybėmis.140 I dalis. jų tikslas atskleisti. Dispozicinė atribucija (Šis vyras yra nedraugiškas. kad. Besikalbant vis stiprėjo įspūdis. SOCIALINIS MĄSTYMAS 3. skelbia.) ir iš karto paaiškėjo. „socialiniai psichologai jaučia malonumą mulkindami žmones". dėl kurios reikia sutelkti dėmesį į atribucijos klaidą. kurie apskritai pateikia naudingus pasaulio vaizdinius. nei norima pripažinti. kad kai žmogus turi problemų. kaip ir ankstesniame." .) Užjaučianti reakcija (Aš jį suprantu. tačiau kartais klaidina. kaip supratau vėliau. kad mūsų mąstymui apskritai būdingas lankstumas. Antroji priežastis. kad „ši moteris .8 PAVEIKSLAS Atribucijos ir reakcijos Mūsų emocijos priklauso nuo požiūrio į kieno nors netinkamą elgesį. Iliuzinis mąstymas dažnai tėra šalutinis mūsų proto strategijos supaprastinti sudėtingą informaciją produktas.nuoširdi. kad mus sieja bendras artimas draugas. Tik vėliau prisiminiau pagrindinę atribucijos klaidą ir iš naujo įvertinau savo išvadas. o iš tiesų. Jei jus šokiruoja žmogaus gebėjimas pasiduoti iliuzijoms ir savęs apgaudinėjimui. Skaitant apie jas gali susidaryti įspūdis. kaip pasakė vienas mano studentas. Vienas iš socialinės psichologijos „didžiųjų humanizuojančių teiginių". Jis dubliuoja mūsų suvokimo mechanizmus. tai iš dalies sąlygojo skirtingos pokalbio su jais situacijos. Iš tiesų eksperimentai nėra skirti „mirtingųjų kvailumui" pademonstruoti (nors kai kurie eksperimentai prajuokina). patraukli ir jaudinanti". aiškinami kai kurie mūsų socialinio mąstymo ribotumai ir klaidos. „Nesėkmė. ką mes galvojame apie save ir apie kitus.

išsipildančiomis pranašystėmis . vildamasi. o jo veikimo aplinkybės tarsi nukeliamos į antrą planą. kad nepastebime net akivaizdžių situacijos reikalavimų. nes turi poveikio galią. iššūkių bei naudos.elgesio aiškinimas remiantis ne ta priežastimi . kad mažiau negu kiti pasiduoda atribucijos klaidoms (Pronin ir kiti. Jie daro įtaką mūsų jausmams bei veiksmams ir sukuria savąją realybę. . kaip tokie pat išsilavinę gamtos mokslų studentai (Fletcher ir kiti. Kaip ir kitų šališkumų. Išsipildymo psichologija vertybinių popierių biržoje"). pasak sociologo Roberto Mertono (1948). jos tampa.veiksmingai. kad tapsime racionalesni ir realistiškesni. tačiau mėgindami suprasti kitų žmonių elgesį dažnai darome pagrindinę atribucijos klaidą (ji dar vadinama atitikimo tendencingumu). Socialinės aplinkos lūkesčiai Išanalizavę. Visiems dalyviams buvo perskaityti tie patys aprašymai ir pateiktos tos pačios nuotraukos. APIBENDRINIMAS Kaip traktuojame socialinę aplinką? t Atribucijos teorija aiškina. inicijuojančiais išsipildymą. bet kartais klaidingai skyrių baigsime mintimis apie socialinius įsitikinimus. Klaidinga atribucija . Socialinė psichologija padeda pažinti savo mąstymo klaidas. Ši atribucijos klaida atsiranda iš dalies todėl. Mano nuojauta sako. 1986). Jei įtikinti greitu banko žlugimu klientai skuba atsiimti pinigus.3 s k y r i u s . kad akcijų kaina nepaprastai išaugs. Būtent todėl pasaulinėje literatūroje taip dažnai vaizduojama puikybė bei kitos ydos. kuris pavirsta realybe. šališko palankumo sau (2 skyrius). Kitų žmonių elgesį mes taip primygtinai vertiname atsižvelgdami į jų būdo savybes bei nuostatas. pastebi Mertonas. Vieno tyrimo metu dalyviams buvo parodytos įvairių žmonių nuotraukos ir paprašyta įvertinti jų sėkmę gyvenime. nei nagrinėdami virtines loginių ir intelektinių įrodymų. dėmesį paprastai sukoncentruojame į savo reakcijas. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 141 Trečioji dėmesio sutelkimo į tendencingumus priežastis ta. „Atkreipkime dėmesį. Ši viltis nėra bergždžia: psichologijos studentai elgseną suvokia ne taip supaprastintai. 2004). Kai žmonės įtikinami. kad mes dažniausiai nekreipiame į j u o s dėmesio. kad tyrimo dalyviai kartais stengiasi elgtis taip.klaidingais įsitikinimais. lanksčiai. kaip iš jų tikimasi. Tirdamas eksperimentuotojo tendencingumą Robertas Rosenthalis (1985) pastebėjo. kad analizuodami klaidas bei tendencingumus jūs pastebėsite daugiau netikėtumų. Ar jie ką nors reiškia? Ar keičia tikrovę? Socialiniai įsitikinimai ir vertinimai yra svarbūs. taip ir atsitinka (žr. pavyzdžiui. toks klaidingas įsitikinimas gali sukurti savąją realybę.pagrindinė seksualinio priekabiavimo priežastis. kaip mes suvokiame kitų žmonių elgesį. ir situacija tampa suprantamesnė. kaip suvokiame ir vertiname kitus . • Nors paprastai mes mąstome logiškai. Kai idėjas patvirtiname [savo elgesiu]. Aukštesnę padėtį užimantis asmuo (dažniausiai vyras) draugiškumą supranta kaip seksualinį kvietimą. kad mūsų dėmesio centre būna asmuo. Kai veikiame mes. atvejais žmonės mano. Geresnių įverčių tikėjęsi eksperi- išsipildančioji pranašystė (self-fulfilling prophecy) Įsitikinimas.

Arba gal naujas mokytojas kruopščiai išstudijavo jūsų mokymosi rezultatus. Jei dėstytojas įsitikinęs. jo nuomone. kad Granville patarimas privers kitus investuotojus parduoti akcijas. o tuos. o akcijų kainos krinta dar labiau. ar šis pasieks gerų rezultatų? Panagrinėkime. Išsipildymo psichologijos poveikio pavyzdys buvo ekstremalus 1987 m. Jei manote. jog kiti pirks. pastebėjo ekonomistas Robertas Shilleris (2000). Dvejus metus energingai supirkinėję akcijas (nes jų kainos kilo). kurie jam atrodo gražiausi. išsiaiškino jūsų šeimos socialinę padėtį. arba jei susidūrėte su vadinamaisiais labai bei vidutiniškai gabiais moksleiviais. parduokite rytoj". Tokių krizių metu žiniasklaidos gandų malūnas iš paskutiniųjų ieško pačių blogiausių naujienų. 2000 metų balandį įnoringa technologijų rinka vėl pademonstravo išsipildymo psichologiją kuri dabar buvo pavadinta „impulsyviuoju investavimu". Maždaug prieš 50 metų Johnas Maynardas Keynesas tokią vertybinių popierių biržos psichologiją palygino su populiariais grožio konkursais. kai skelbiamos geros naujienos. lydimas kracho . Galbūt pokalbiai mokytojų kambaryje jau nulėmė jūsų reputaciją.mažiau. kurie manė. Čia svarbiausia . kad dėstytojų nuomonė apie savo studentus pasitvirtina. Tokie smarkūsrinkossvyravimai . jei jūsų brolis ar sesuo anksčiau už jus baigė mokyklą arba jei jums buvo klijuojama „gabaus" ar „negabaus" moksleivio etiketė. ir sausio 7oji tapo intensyviausia prekybos diena Niujorko vertybinių popierių biržos istorijoje. Mokytojų lūkesčiai ir moksleivių mokymosi rezultatai Mokytojai iš vienų mokinių tikisi daugiau. Reikėdavo išrinkti šešis veidus iš šimto. kurie. Ar mokytojo lūkesčiai daro įtaką moksleivio mokymosi rezultatams? Akivaizdu.atspėti kito investuotojo veiksmus. Šis procesas veikia ir atvirkščiai. SOCIALINIS MĄSTYMAS atkreipkime dėmesį Išsipildymo psichologija vertybinių popierių biržoje 1981 metų sausio 6-sios vakarą populiarus Floridos patarėjas investicijų klausimais Josephas Granville savo klientams išsiuntė tokio turinio telegramas: „Akcijų kainos staigiai kris. „kiekvienas konkurentas privalėjo išrinkti ne tuos veidus.142 I dalis. o akcijų kainos kyla. kurias palankiai vertins kiti investuotojai. iš kitų . Kaip paaiškino vienas Volstryto fondų valdytojas. kaip rašo Keynesas.dažniausiai būna sukurti. sužavės konkurentus". kuriuos tuo metu rengdavo Londono laikraščiai.„nelogiškas aktyvumas". kad mokytojo požiūris į mokinį koreliuoja . Akcijų kaina krito beveik 40 milijardų dolerių. paskubėkite jas parduoti. Galbūt tai pastebėjote. „galite sutikti arba nesutikti su Granville požiūriu. Žinia apie Granville patarimą pasklido greitai. kad jo studentas gabus matematikai. kai Dovv Jonės Industrial indekso vidurkis nusmuko 20 proc. Investuotojai taip pat renkasi ne tas akcijas. Dar labiau savo prieštaringumu stulbina pastebėjimas. spalio 19-osios pirmadienis. žmonės pradėjo karštligiškai jas pardavinėti (nes kainos ėmė kristi). tačiau tai dažniausiai nieko nereiškia". kol akcijų kaina nenukrito dar labiau. kad jų eksperimento dalyviai nuotraukose pavaizduotus žmones palaikys nevykėliais. kad galėtų pakomentuoti esamą krizės situaciją. aplenkite juos. o tokias. Jei manote. Tad. Paskelbtos naujos žinios dar labiau sumažina žmonių lūkesčius. o rinkdavo dažniausiai laikraščių konsultantai. kurios jiems patinka. mentuotojai gavo geresnius rezultatus nei tie.

ar apie blogą mokinį. 2002). suprasti. įteigiame mokytojui. kaip daugumai pasirodė po šio tyrimo (Spitz. kad jų rezultatai būtų labai geri? Būtent tai pastebėjo Rosenthalis ir Lenore Jacobson. Vėlesnė analizė parodė.ir vaikams.yra nepaprastai gabūs. Vieno tyrimo metu Elisha Babadas. Pagerėjus mokytojų požiūriui į mokinį ne tik pagerėjo pažangumas. kad tokie ryškūs rezultatai reiškia. pritariamai linkčioja ir dažniau į juos pažvelgia.) Nors mokytojai gali manyti. Paties Rosenthalio teigimu tik keturi iš dešimties (iš beveik 500 aprašytų) eksperimentų patvirtindavo.pakako atsitiktinių 10 sekundžių trukmės ištraukų. Taip yra daugiausia todėl. 1986. ar pasekmė? Williamas Crano ir Phyllisas Melonas atliko koreliacinį tyrimą (1978). arba kalbančius apie juos. kuriose buvo matomas mokytojo veidas arba girdimas jo balsas. kad mokytojai daug iš jų ir nesitiki. 1985. Kuklūs lūkesčiai nesužlugdo gabaus vaiko. lygiai kaip ir dideli lūkesčiai nepadaro stebuklo . kad mokytojai „gabiems moksleiviams" dažniau šypsosi. 2005). Mokytojai taip pat gali skirti daugiau dėmesio „gabiems" mokiniams. Atsitiktinai parinkti San Francisko pradinės mokyklos moksleiviai. 1999). 1997). kelti jiems didesnius reikalavimus. Duomenys netrukus buvo paskelbti žiniasklaidoje bei daugelyje psichologijos ir pedagogikos vadovėlių studentams. intelekto koeficiento (IQ) testo rezultatais iš tiesų pralenkė visus. bet pasitvirtino ir priešingas teiginys. Sali. kurio metu apklausė 4300 britų moksleivių ir gauti rezultatai sako: taip. Žiūrovams . Harris ir Rosenthal. kad jų intelektas stulbina. Žmogiškoji prigimtis nėra tokia lanksti. Atrodytų. ką sugeba jų mokiniai ir kaip jie mokosi (Jussim. Tačiau ar mokytojo nuomonė yra mokinio mokymosi rezultatų priežastis. Ar mokytojas su jais elgsis išskirtinai ir stengsis. Atrodo.3 s k y r i u s . kad mokytojai žino. kuriems teigiamas mokytojo požiūris yra tarsi gaivaus oro gurkšnis (Madon ir kiti. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 143 su jo mokymosi rezultatais: mokytojai yra geros nuomonės apie tuos mokinius.nenuovokus moksluose netampa labai gabiu. Jussim. jog dideli lūkesčiai skatina atsiliekančiuosius. 1991. apie kuriuos buvo pasakyta (remiantis fiktyviu testu). moksleiviai jautriai reaguoja į jų veido išraišką ir kūno kalbą (žr. ar mokytojas kalba apie gerą. ir suaugusiems . ir ar mokytojui šis mokinys patinka (perskaitėte teisingai: 10 sekundžių. kad mokytojų lūkesčiai nėra tokie reikšmingi. su kuriais jie siejo dideles arba menkas viltis. 1983.keturi atsitiktinai pasirinkti mokiniai . kuriems gerai sekasi. dažniau į j u o s kreiptis ir leisti jiems ilgiau atsakinėti (Cooper. kad moka slėpti savo jausmus. . 1986). Ar galime šį „mokytojų lūkesčių efektą" patikrinti eksperimentais? Tarkime. jog Dana. jog „nuskriaustųjų" vaikų problemos mokykloje kyla iš to. Todas ir Manuelis . Kaip tokie lūkesčiai perduodami? Rosenthalis ir kiti tyrėjai priėjo išvadą. kad mokytojų lūkesčiai turėjo reikšmingą įtaką mokymosi rezultatams (Rosenthal. atlikę plačiai žinomą eksperimentą.9 paveikslą). 3. Frankas Bernieris ir Rosenthalis (1991) nufilmavo mokytojus arba besikalbančius su už kadro paliktais moksleiviais.

kuriose dėstė tik ką atvykusi mokytoja. Palyginti su dviem kontrolinėmis klasėmis.nuobodybė". Atrodo. dažniau [ ją kreipiasi. daugelį kartų prieš pradėdami lankyti kursą. savo lūkesčius reiškiantis neverbaliniu būdu. kaip ir mokytojo požiūris į juos. Mokinio reakcija Rena reaguoja entuziastingai. Feldman ir Theiss. 2005). kartais tampa išsipildančiosiomis pranašystėmis. kad tokie lūkesčiai gali veikti ir besimokantįjį. kad mokytoja dėsto daug aiškiau. Davido Jamiesono (1987) vadovaujama tyrėjų grupė atliko eksperimentus keturiose Ontarijo provincijos vidurinės mokyklos klasėse. ko tikimės? Tyrimai rodo. pamokose buvo dėmesingesni. SOCIALINIS MĄSTYMAS 3. kad ir kitų dviejų klasių moksleiviai. Trimestro pabaigoje jie buvo geriau įvertinti ir teigė. kurie tikėjosi. ••••••••••••i ••••M msmm Skaitydamas apie eksperimentus. ko tikimės Taigi eksperimentuotojų ir mokytojų lūkesčiai. Vieno mokymosi eksperimento metu moksleiviai. leidžia jai ilgiau atsakinėti. girdėjote komentarus: „profesorius Smitas . kurių lūkesčiai buvo mažesni. kuriems buvo paskirtas moksleivis. Be abejonės. Individualių pokalbių metu dviejų klasių mokiniams buvo pasakyta. ar tai būdinga tikrovėje. Kaip iš kitų sulaukti to. Kad patikrintų. kad juos mokys puikus mokytojas. kurie dažniausiai būna pagrįsti ir tiksliai įvertinantys." Mokytojo elgesys Dažniau šypsosi Renai daugiau jai aiškina. susidomėjau moksleivių lūkesčių įtaka mokytojams. kad išsipildančių pranašysčių pasitaiko darbe (kai vadovai puoselėja didesnes ar mažesnes viltis). Robertas Feldmanas ir Thomas Prohaska (1979. teismuose (kai teisėjai instruktuoja prisiekusiuosius) . Teigiamai mokytojo atžvilgiu nusiteikę moksleiviai daugiau ir išmoko. kad ji taip pat yra labai gabi.įdomus" arba „profesorius Džonsas . Mokytojo lūkesčiai „Vyresnysis Renos brolis buvo labai gabus. 1982) pastebėjo. laikė jį (nieko nežinantį apie mokinių lūkesčius) kompetentingesnių ir įdomesniu nei moksleiviai. Per pakartotinį eksperimentą Feldmanas ir Prohaska nufilmavo mokytojus ir paprašė ekspertų įvertinti jų darbą. Bet dažniausiai mokytojų lūkesčiai tiksliai atitinka tikrovę (Jussim ir Harber. Manau.9 PAVEIKSLAS Išsipildančios pranašystės Mokytojų lūkesčiai gali tapti išsipildančiomis pranašystėmis. kuriems buvo įteigti teigiami lūkesčiai. tie mokiniai.144 I dalis. Ar tai vyksta dažnai? Ar iš kitų sulaukiame to. ir pedagogą. kad moksleivių požiūris į mokytoją toks pat svarbus. ir tyrėjai yra labai geros nuomonės apie naują mokytoją. kuriuose buvo tiriamas mokytojų lūkesčių poveikis. Kaip gabesni buvo įvertinti tie mokytojai.

kuriuos Minesotos universitete atliko Markas Snyderis (1984). Laboratorinių žaidimų metu priešiškumas beveik visada susilaukia priešiškumo: žmonės. ko tikimės (Olson ir kiti. nes skatino juos kalbėti taip. 2003. sukeldamos nepamatuotus lūkesčius. 2000) stebėjo įsimylėjusias Vaterlo universiteto studentų poras. kad klaidingas požiūris į pasaulį kitiems gali tapti paskata patvirtinti šiuos įsitikinimus. kad kiti žmonės atsakydami savo elgesiu patvirtintųjų lūkesčius. parodė. šitaip sukuriamas pragaištingas užburtas ratas. kurie kremtasi. atitinkamai nustoja vertinti partnerį ir nuo jo nutolsta. lengvai įsižeidžiančia ir kerštinga. o tai savo ruožtu paskatina šį žmogų būti malonų su mumis . 2003). analizė parodė.1993).3 s k y r i u s . Tačiau tiriant socialinę sąveiką dažniau pastebima. 2003). kurie savo oponentus laiko nelinkusiais bendradarbiauti. besivadovaujančiais klaidingais įsitikinimais. Tai padėjo slopinti konfliktus. . Tad ar intymūs santykiai būna sklandus. kad tam tikru mastu mes gauname tai. turintys nuomonę apie įtariamojo kaltumą ar nekaltumą. kad tariamai patrauklios kalbėjo šilčiau nei tariamai nepatrauklios. kurie save laikė varlėmis. net menkus įžeidimus priima kaip nuvertinimą. gali paveikti mano bendravimą su ja ir šitaip paskatinti ją patvirtinti mano įsitikinimą. kad jis yra vieni- Norint įvertinti mokytojo ar dėstytojo nuoširdumą bei susidomėjimą. 1996). Jie paprašė studentų vaikinų pasikalbėti telefonu su mergina (jiems buvo parodyta jos nuotrauka). 1970). Taip pat ir sutuoktiniai. kurią jie laikė patrauklia arba nepatrauklia. ir tas žmogus galiausiai netenka žavesio? Sandra Murray ir jos kolegos (1996. kad merginos patvirtintų vyrų susikurtą stereotipą: geidžiami žmonės yra gražūs. tardo įtariamuosius ir daro jiems spaudimą) (Kassin ir kiti. pasireiškianti tuomet. kai žmonių socialiniai lūkesčiai paskatina juos elgtis taip. Meilė padeda kurti savąją realybę. Elgsena pasitvirtina ir tada. Šioje situacijoje partnerio idealizavimas buvo geras ženklas. Tai vadinama elgsenos patvirtinimu. kuris laikomas klasikiniu. kai neigiami lūkesčiai kurio nors žmogaus atžvilgiu verčia mus būti perdėtai malonius jam. kelias sekundes trunkančio veiksmo (Ambady ir Rosenthal. Lengviau tapti panašesniam į tokį žmogų.ir šitaip paneigti mūsų lūkesčius. pakanka nedidelio. kad partneris jų nemyli ir nesižavi. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 145 ir policijoje (kai tardytojai. tai paskatina kitą šalį demonstruoti tokį elgesį savigynos tikslais. kad žmona bus blogos nuotaikos arba sutiks mane draugiškai ir meiliai. elgsenos patvirtinimas (behavioral confirmation) Išsipildančiosios pranašystės rūšis. Tikėjimasis. Ar išsipildančiosios pranašystės veikia santykius? Būna atvejų. Vien tik to. kai bendraujama su partneriais. didino pasitenkinimą ir skatino pasijusti princesėmis arba princais tas ir tuos. lengvai paskatina juos būti tokius (Kelly ir Stahelski. kai partneriai idealizuoja vienas kitą? Ar teigiamos iliuzijos apie kito žmogaus dorybes pildosi? O gal jos apgauna. Jei apie žmogų manoma. Keletas eksperimentų. Rosenthal. Jei viena šalis kitą laiko agresyvia. Tikintys partnerio meile ir palankumu ne taip jautriai reaguoja ir gali tapti dar artimesni (Murray ir kiti. 1992. Snyderis. kokį mus mylintis įsivaizduoja. Klaidingi vaikinų įsitikinimai virto išsipildančiomis pranašystėmis. Elizabeth Tanke ir Ellen Berscheid (1977) atliko tyrimą. ką telefoninio pokalbio metu sakė merginos.

kad moters elgesys patvirtina jo įsitikinimus. apie kuriuos manoma. kad būna tikslūs (Jussim. kuri iš tiesų yra klaidinga. gali savaime pasitvirtinti. jis gali taip jai meilintis. jog jie privalo laikytis tvarkos ir švaros.) Rezultatas . kad vienos klasės mokiniams jie keletą kartų primintų. kad ji jam labai miela. kad mergina (remdamasi anketoje nurodytais jo biografijos faktais) arba juo žavisi.elgsenos patvirtinimas: kandidatės. su kuriuo netrukus susipažinsite. tariamai besižavinčios pokalbio partneriu. kad šis meilinimasis taps atviras ir sudarys moteriai prielaidas tokį elgesį vertinti bei interpretuoti kaip nepriimtiną arba kaip priekabiavimą. kad pasitvirtina prielaida. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Juo labiau savo elgesiu jis stengėsi parodyti. kad jums pasako. šiukšlių. kad jie pasistengs pateisinti jūsų nuomonę. kad jie darbštūs ir mandagūs (o ne tingūs ir grubūs). ir taip jie keliavo ne pagiežos. kaip mes ir kiti juos vertiname. juo labiau jis žavėjosi ir darėsi malonesnis. Kiekvienas vaikinas turėjo pasikalbėti su viena iš merginų ir įvertinti. Tai truko aštuonias dienas. tačiau tik kurį laiką. Tai gali lemti geresnį (arba blogesnį) mokymąsi ir todėl sukelti įspūdį. jog žmogus. arba nesižavi. jog esate vienas iš 60 jaunuolių. turi ribas. Įsivaizduokite. Po dviejų savaičių paaiškėjo.146 I dalis. kur irgi tik 15 proc. įsigalėję stereotipai apie neįgaliuosius arba tam tikros rasės ar lyties asmenis. Kitoje klasėje.jis mažiau bendrauja (Rotenberg ir kiti. (Įsivaizduokite. kad jie niekina moteris. Po šių priminimų šiukšlių kiekis šiukšlių dėžėje padidėjo nuo 15 iki 45 proc. pavyzdžiui. jog tai gali būti viena iš seksualinio priekabiavimo priežasčių.. prasitarė. Kitų žmonių elgesys su mumis atspindi tai.kad visiškai nesidomi. Lūkesčiai daro įtaką ir vaikų elgesiui. Elizabeth von Arnim. Lūkesčiai dažnai leidžia prognozuoti elgesį paprasčiausiai todėl. kaip ir kiekvienas socialinis reiškinys. Šiaip jau mūsų nuomonės apie žmones turi realų pagrindą. kaip socialiniai įsitikinimai. 2002). šiukšlių buvo metama į šiukšlių dėžę. The Enchanted April. 2002). Prieš pokalbį vaikinui buvo pasakoma. arba . dalyvavusių Roberto Ridge ir Jeffrey Rebero (2002) atliktame eksperimente. APIBENDRINIMAS Socialinės aplinkos lūkesčiai • Įsitikinimai kartais nepriklauso nuo mūsų. Ridge ir Reberas mano. Pamatę šiukšles trijose klasėse. kad eksperimentas pasiteisino: į šiukšlių dėžę buvo metama 80 proc. kad klaidingi įsitikinimai apie gabius ir negabius žmones gali paskatinti atitinkamą mokytojų ir tyrėjų santykį su jais. ir galite tikėtis. Vyrai. Tendencija pateisinti kitų lūkesčius. Jei vyrui atrodo. Richardas Milleris ir jo bendradarbiai (1975) paprašė mokytojų. kad rimtai jumis domisi ir norėtų susidraugauti. o didžios dorybės ratu". Sakykite vaikams. 2005). Maloniai sutikti kandidatai į darbą pokalbio metu taip pat elgiasi maloniau. Tačiau eksperimentuotojų tendencingumo ir mokytojų lūkesčių tyrimai rodo. daugiau flirtavo (to net nesuvokdamos). ar ji gali dirbti dėstytojos asistente. mokiniai buvo nuolatos giriami už tai. elgiasi su jomis nepalankiai (Pinel. Šie eksperimentai padeda suprasti. juo labiau Lotty skleidėsi ir gražėjo. kad jie laikosi švaros bei tvarkos. 1922 („Kerintis balandis") šas . .

ar trokšta mano pinigų? „Sukurdami šias problemas.pastebėjo rašytoja Madeleine L'Engle." Amos Tversky (1985) . Išvados Socialinio pažinimo tyrimai rodo. kuo reikėtų abejoti. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 147 • Panašiai kasdieniame gyvenime dažnai sulaukiame to. po susitikimo gali išlikti įspūdis. Gyvenime retai kada esame perspėjami: „Štai faktai. tačiau neapsaugotos nuo klaidų ir neteisingų nuomonių („šiaudinė galva".sušunka Shakespeare Hamletas). interpretacijos ir įsitikinimai gali sukelti rimtas pasekmes. .yra pasakęs T. šitaip priverčiant juos atrodyti blogesniais? Richardas Nisbettas ir Lee Rossas (1980) teigia. kad iš tiesų tas žmogus labai protingas ir patrauklus. įsivaizduodami ryšį ir kontrolę ten. iškrėsti nelaimingiems dalyviams. iliuzijoms „būdingas ilgalaikiškumas. Vedami išankstinių įsitikinimų ir perdėtos savikliovos. Tad kognityvinės socialinės psichologijos tyrimai atspindi plačią panoramą. Kaip pastebėjo vienas tyrėjas. .nes proto paskirtis spręsti efektyviai mūsų intuiciją pakerta labiau. tačiau ne visada." Tačiau ar šie eksperimentai tebuvo tik intelektualūs triukai. Daugelis psichologų pašventė savo gyvenimą stulbinančių žmogaus proto galių tyrimams. kur jų gal apskritai nėra. kad pajėgtume perprasti savo genetinį kodą. kad laboratorijose mūsų intuicija pervertinama. kad sutiksime protingą ir patrauklų žmogų. priešingai nei suvokimo iliuzijoms" (Slovic. Negalime lengvai numoti ranka į šiuos eksperimentus: daugumoje jų dalyvavo išsilavinę žmonės. Be to. Jei prieš susitikimą sužinome. O dabar įtempkite visas savo intelektines galias ir atsakykite į šiuos klausimus". Eksperimentų metu žmonėms paprastai būna pateikiami abejonių nekeliantys faktai ir perspėjama. „Grynasis intelektas.3 s k y r i u s . kad jie šiuos įsitikinimus patvirtintų. Esame pakankamai išmintingi. Eliotas). kai svarstome svarbius socialinius klausimus: kodėl tiek daug benamių? Nelaimingų? Turinčių polinkį žudyti? Ar mano draugė myli mane. kad tikrinamas jų gebėjimas argumentuoti. Klaidingi įspūdžiai. Na. . kuriame savo socialinius įsitikinimus ir po to darome įtaką kitiems. 1972). Visos mūsų problemos mus pačius apmulkino. Kasdienės nesėkmės dažnai būna ne pačios svarbiausios. kai atlygis už teisingus atsakymus skatino žmones mąstyti optimaliai.yra ypač netikslus instrumentas. randamą grožinėje literatūroje. įtikinti ryškių išgalvotų istorijų. S. Žmogaus protui triskart valio. šie nuspėjami iškraipymai bei tendencijos atsirasdavo netgi tada. Kokias praktines išvadas ir įžvalgas apie žmogiškąją prigimtį leidžia padaryti šie tyrimai? Apžvelgėme keletą priežasčių. mes nesiekėme apmulkinti žmonių. nei manome. dažnai universitetų studentai. ko tikimės (elgsenos patvirtinimo). kodėl žmonės kartais patiki tuo. . kad mūsų informacijos apdorojimo galimybės įspūdingai efektyvios ir prisitaikančios („savo išmone . Pernelyg lengvai susidarome ir puoselėjame klaidingus įsitikinimus. filosofijoje ir religijoje. išrastume kalbančius kompiuterius ir nusiųstume žmones į Mėnulį. Net nežymus tendencingumas gali turėti didelį socialinį poveikį. gal dukart valio .kaip panašus į dievą!".

ar ne. Tikėjimas. Swann. Ar tai per daug ciniška? Leonardas Martinas ir Ralphas Erberis (2005) kviečia įsivaizduoti. Žmogiškoji prigimtis nedaug tepasikeitė per 3000 metų nuo to laiko. kad įsitikinimai panašūs į mokslines teorijas . Elegantiška mūsų mąstymo netobulumų analizė jau pati savaime yra duoklė žmogiškajai išminčiai. kad kiekvienas organas atlieka tam tikrą funkciją. Iliuzijomis taip gali baigtis su išlikimu susijęs euristinis mąstymas. Panagrinėkime sudėtingos šachmatų partijos pavyzdį: galimų pozicijų ir rezultatų kiekis yra didesnis nei dalelių skaičius visatoje. Daugeliu būdų euristika „daro mus nuovokesniais" (Gigerenzer ir Todd. Pasigailėję. atsirandantis mėginant supaprastinti gautą sudėtingą informaciją. Kruglanski ir Ajzen. 1984).taisykles. kaip pasijusite pasiūlę socialinės psichologijos analizę? Socialinė psichologijos nuolatinį rūpinimąsi žmonių silpnybėmis turėtų atsverti „pozityvesnis požiūris į žmogiškąją prigimtį". Simonas tvirtina. Netgi galime teigti.148 I dalis. kurie pirmieji aprašė žmogiškojo supratimo ribas. kad mūsų mąstymas ir elgsena geba prisitaikyti (Funder. „Mąstymas skirtas veiklai". kad geriau pažintų žmonių giminę. Dažnai klaidos yra šalutinis mąstymo produktas.) Kaip medicinos mokslas daro prielaidą. tariamas vienodumas. 1983. mes ją supaprastiname. Pažintinis šališkumas įsiskverbia net į rafinuotą mokslinį mąstymą. lemiantys klaidingus įsitikinimus.5. kad galima kontroliuoti įvykius. Kaip sako socialinės psichologijos specialistė Susan Fiske (1992). tačiau dažnai vertinimuose ir socialiniame suvokime pasireiškia loginės klaidos ir šališkumai. kad „žmonės vienas kitą suvokia stebėtinai tiksliai (nors retai tobulai). teigia Joachimas Kruegeris ir Davidas Funderis (2003a. tačiau naudingi kaip apibendrinimai. Tačiau ji padeda daryti greitus veiksmingus sprendimus. Ar aplinkybes galime kontroliuoti.". neigtų pats save." Pat 20. kad kažkoks ateivis pagrobia jus ir maldauja informacijos. b). Taip pat logiška būtų tokia išvada: „Visi apibendrinimai klaidingi. Jūs atiduodate jam šį socialinės psichologijos vadovėlį. ir padėkojęs ateivis išnyksta erdvėje. kad žmogaus mąstymas yra iliuzinis. Kaip mes susidorojame? Taikome tam tikras supaprastinančias . 1999). nes tai taip pat būtų tik iliuzija. kai Senojo Testamento psalmininkas pastebėjo. aukščiausių rezultatų galime pasiekti pasitelkę pozityvų mąstymą. Optimizmas atsiperka. . kad „niekas negali pamatyti savo klaidų". per didelis pasikliovimas netobula euristika.jie gali būti klaidingi. Euristika kartais prisideda prie mūsų pralaimėjimo. Socialinis psichologas Lee Jussimas (2005) sutinka ir priduria. įskaitant ir šį".euristines . tokie kaip pagrindinė atribucijos klaida. šališkas palankumas sau ir kt. padeda išsaugoti viltį ir skatina stengtis. 1987. taip ir elgsenos tyrėjai mano. ir stulbinanti intuicijos klaidų statistika paprastai gerai tarnauja. o protingas žmogus gali jų semtis. kad norėdami susidoroti su realybe. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Žmogaus proto užmojai yra gilūs kaip vandenys. Mąstymo įpročiai. kad atidavėte knygą (šito labai tikiuosi). Nobelio premijos laureatas psichologas Herbertas Simonas (1957) buvo vienas iš tų moderniųjų mokslininkų. (Įrodinėjimas.

1986. kurį rekomendavo pirmasis pašnekovas. gali būti rašoma: „supainiojo" arba „pamiršo". . kaip ir eiliniai žmonės bei mokslininkai. įvykiai gali atrodyti tarpusavyje susiję. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 149 atkreipkime dėmesį Kaip mąsto žurnalistai: pažintinis šališkumas žiniasklaidoje „Štai kaip yra".su panieka pastebėjo reporteris. apie meluojant sugautą politiką jei jis yra gerbiamas. kad nutekėjusios radioaktyviosios dalelės sukelia nėštumo komplikacijas. gali jas atpažinti ir pasistengti išvengti. korespondentas gali atitinkamai interpretuoti nevienareikšmę informaciją nekreipdamas dėmesio į kitus sudėtingus veiksnius. Laikraščio The Wall Street Journal reporterių nurodymuose korespondentui šis idealas suformuluotas paprastai: „Korespondentas privalo nesivadovauti sustabarėjusiomis išankstinėmis nuomonėmis. nei šio gydymo būdo sėkmingumo statistika. 1987 m. p. nagrinėdami skirtingas išvadas. kurie patvirtins jų išankstinę nuomonę. nors iš tiesų taip nėra. Nesėkmingi sprendimai akivaizdžiai kvaili atrodo po laiko. 5. trijų mažumoms atstovaujančių sportininkų problemos. Įvykiai. siekdami padaryti įspūdį teisėjams". tokio. „Godusis" Ivanas Boesky. kad benamiai yra nevykusių psichikos sveikatos programų produktas.kiekvieną CBS žinių laidą užbaigdavo VValteris Cronkite. nekreipdami dėmesio į tikrąją skrydžių saugumo statistiką. 25). Paprastai reporteriai „seka paskui idėją". o ne išankstinė nuomonė turėtų būti visų reportažų pagrindas" (Blundell. ieškodami statistinių duomenų ir tik po to parinkdami jiems būdingus epizodus bei atmindami. kažko Iš tiesų. turint galvoje tą informacijos kiekį. 1. žurnalistus gali labiau įtikinti vaizdingi pasakojimai apie nejutiminius suvokimus ir aiškiaregystes nei objektyvūs moksliniai tyrimai.. palaikančio šią idėją ir iš kito žmogaus. . Juos gali labiau sužavėti žinia. Todėl šiame skyriuje aptartos pažintinės paklaidos pasireiškia žiniasklaidoje bent jau šešiais būdais. 4. teigia Indianos universiteto žurnalistikos profesorė Holly Stocking ir niujorkietis psichologas bei teisininkas Pagetas Grossas savo knygoje Hovv Do Journalists Think? („Kaip mąsto žurnalistai?") Žurnalistai. kad taip būtų. Pradėdamas nuo minties. kad gera linkintys žmonės sprendžia. susijusios su narkotikų vartojimu .. nuo kurios gali priklausyti. 6. kaip. kad įkaitų nepavyko išlaisvinti. Norėtume. Tačiau žurnalistai yra žmonės. Tai žurnalistikos idealas: pateikti tikrovę tokią kokia ji yra. ir nekreipdamas dėmesio į šioms nuomonėms prieštaraujančius faktus. Išankstinė nuomonė gali paveikti interpretaciją. kurį reporteriai ir redaktoriai privalo greitai apdoroti. 3. kad naujas gydymo būdas kažką tariamai „išgydė". Tikėdamasis pateikti sensacingą pasakojimą apie tai. 2 Patvirtinimo šališkumas gali nukreipti žurnalistus prie šaltinių ir klausimų. be paliovos įtemptai stengdamasis surasti patvirtinančių įrodymų. kaip informacija bus pateikta. kai sužinojo. ieškodami šaltinių ir pateikdami klausimus. iš anksto nežinodami šių sprendimų pasekmių. klausia Stocking ir Grossas. Antra vertus. korespondentas gali paimti interviu iš asmens. nesant patvirtinančių įrodymų. Sudužus lėktuvui.gali paskatinti reporterius įžvelgti ryšį tarp rasės ir šios problemos. Stulbinantis sutapimas . ieškojo savanorio darbo.tarkime. įmanoma išvengti į mūsų protus įskverbusio iliuzinio mąstymo? Tačiau yra ir teigiamas aspektas. „kuria tikrovę".3 s k y r i u s . galinčius paneigti jų mintis. Nesėkmingas prezidento Carterio mėginimas išlaisvinti amerikiečius įkaitus Irane „buvo pasmerktas iš pat pradžių". Kaip ir skaitytojus. Įtikinamai pramanyti pasakojimai gali atrodyti informatyvesni nei faktais pagrįsta informacija. įsitikinimų tvarumas gali padėti išsaugoti išankstinę nuomonę. kai jų nėra. . žurnalistai gali aprašyti „bauginančius kelionių lėktuvu pavojus šiais laikais". taip tvirtino žurnalistai po to. nepaisant jai prieštaraujančių faktų. Pavėluotas nuomonės šališkumas sudaro palankias sąlygas analizei „po fakto". Supažindinti su šiomis tendencijomis žurnalistai. ko „ieško dauguma sukčių. laukdamas teismo nuosprendžio už skandalingą prekybą vertybiniais popieriais Volstryte pasinaudojant vidine informacija.

nesirengia iš mūsų padaryti bejausmių robotų. Štai ką jie siūlo: • • Mokyti žmones matyti socialinės intuicijos klaidų priežastis. nes argi reikėtų metų metais vargti lavinantis? Psichologė Robyn Dawes (1980). kad polinkis klysti labai aiškiai parodo. [jog] žmonių galimybės sąmoningai apdoroti informaciją. nes praeityje jos leido žmonėms išgyventi ir reprodukuotis. kad „daugybė tyrimų parodė. skirtus kasdienėms logikos ir socialinių sprendimų problemoms analizuoti. pasiūlė taip pat be paliovos mokyti apdoroti socialinę informaciją. pateikiant kuo daugiau konkrečių. kad ugdymas iš tiesų gali padėti išvengti tam tikrų rūšių klaidų. nesuvaržytas protas nešališkai pasveria jų interesus. bendražmogiškos patirtys . tiriantys iliuzinį mąstymą. tačiau čia labiau tiktų gerai parinktas pavyzdys". Mūsų subjektyvios. • • APIBENDRINIMAS Išvados Socialinių įsitikinimų ir vertinimų tyrimai parodo. 1952 („Laisvės dvasia") Ar. kad žmonės yra daugiau nei mašinos. ir jo keliami pavojai. galime priimti karčią tiesą apie mūsų ribotumus. Nisbett ir kiti. kol vaiko protas galiausiai išmoksta tiksliai ir automatiškai apdoroti skaitmeninę informaciją. Jie žino. Tačiau šie mokslininkai primena. nusivylusi. Richardas Nisbettas ir Lee Rossas (1980) tiki. Post scriptum: mintys apie intuicijos galimybes ir jos ribas Ar puikybės ir klaidų tyrimų rezultatai per daug žemina? Žinoma.tai meno ir muzikos. Normanas Cousinsas (1978) tai pa- . vaizdingų epizodų ir kasdienio gyvenimo pavyzdžių. jis siekia suprasti kitų vyrų ir moterų protus. draugystės ir meilės. ypač socialinę. Mokytis tokių įsimintinų ir naudingų posakių kaip: „Tai patirties dalykas". palygindamas su savaisiais. 1988. Kelti šių kursų efektyvumą. kaip suformuojami bei išsaugomi padedantys arba klystkeliais nuvedantys įsitikinimai. 1987). kad emocijos praturtina žmogaus patirtį ir kad intuicija yra svarbus kūrybinio įkvėpimo šaltinis.150 I dalis." Learned Hand. kad toks gebėjimas neatsiranda savaime. Kognityvinės ir socialinės psichologijos mokslininkai. kaip svarbu lavinti protą." Evoliuciniai psichologai Martie Haseltonas ir Davidas Bussas (2000) „Nesuvaržytas protas nėra per daug įsitikinęs savo teisumu. The Spirit of Liberty. yra labai ribotos". Todėl subalansuotoje socialinėje psichologijoje vertinama ir socialinio mąstymo galia. egzistuoja dabartyje. Išklausę tokį kursą žmonės iš tiesų įveikia kasdienes problemas (Lehman ir kiti.. neturėtume taip pat stengtis mažiau daryti socialinio mąstymo klaidų? Mokykloje matematikos mokytojai moko tol. mistiniai ir religiniai išgyvenimai. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Pažinimo klaidos . siekdami tobulinti savo teorijas. Rengti kursus. tačiau džiaugtis gilesnę reikšmę turinčia tiesa. Mes manome.. „Iš kur jūs ištraukėte šį pavyzdį?" arba „Galite pateikti melagingą statistiką.

kad daugelis šiuolaikinio mokslo pradininkų buvo religingi. ir praktinio tikslumo. žmonės. bet ne dievai. 1972. kokie jų pačių polinkiai ir klaidos. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 151 vadino „didžiausia tiesa apie mokymąsi: jo tikslas .atrakinti žmogaus protą ir lavinti jį kaip gebantį konceptualiai. analitiškai. „Laukinė antis". Moksle visada susipina intuicija ir negailestingi tyrimai.į žmogų (Hooykaas. kurie nesugeba pamatyti. Esame orūs. kukliai prisimenant. smalsumas. tačiau ne patiklumas. o tai skatino jų nuolankų požiūrį į gamtą ir skeptišką . Mes. „Atimkite iš paprasto žmogaus gyvenimo viltį. Štai kokia nuostata gali būti naudinga visais atvejais: kritiškumas. ir mokslo pagrindas. Kad atskirtume tikrovę nuo iliuzijos. Todėl nenuostabu. 1938). bet klystančios būtybės. kūrybinė nuojauta ir skepticizmas. Jie taip pat skatina nesileisti įbauginamiems arogantiškumo tų. Henrik Ibsen.3 s k y r i u s . Merton. tačiau ne cinizmas. nuosekliai mąstyti organą". reikia ir nešališko smalsumo. Šis nuolankumas ir nepasitikėjimas žmogumi yra ir religijos. 1884 . atvirumas. kad ir patys galime klysti. tačiau ne nuolankumas. esame be galo išmintingos. Socialinių vertinimų klaidų bei iliuzijų tyrimų rezultatai pataria mums būti atlaidesniems kitiems. ir būsite atėmę jo laimę".

Banaji apie eksperimentinės socialinės psichologijos atradimą Mokslinių tyrimų išvada.Elgesys ir nuostatos Kaip nuostatos lemia elgesį? Kada nuostatos prognozuoja elgesį Ką slepia moksliniai tyrimai. Jūs negavote laiško: prietarai pranašauja diskriminuojantį elgesį Kada elgesys lemia nuostatas? Vaidmenys Kada žodis tampa įsitikinimu Atkreipkime dėmesį. Mahzarin R. Leonas Festingeris apie disonanso sušvelninimą Savęs suvokimas Teorijų palyginimas Post scriptum: kaip elgesiu pakeisti save . Žodis virsta įsitikinimu „Kojos tarpduryje" reiškinys Piktybiški ir moralūs veiksmai Tarprasinis bendravimas ir rasinės nuostatos Socialiniai judėjimai Kodėl elgesys veikia nuostatas? Prisistatymas: įspūdžio valdymas Savęs pateisinimas: pažintinis disonansas Ką slepia teorija.

Devyniolika lėktuvų pagrobėjų. Festingeris manė. kad tam tikros etninės grupės atstovams būdingas tingumas ir agresyvumas. tačiau nelabai gebame elgtis taip. Nuostatų tyrimai . Pavyzdžiui.neutrali. su tuo. mūsų reakciją gali nukreipti nuojautos. žmogus. koks ryšys sieja mintį ir veiksmą. kądaromel Filosofai. teologai ir pedagogai jau seniai svarsto.apibrėžia žmogaus nuostatą (Eagly ir Chaiken. asmeninį gyvenimą ir jo išraišką visuomenėje.ar ji reiškiama įsitikinimais.tai nuspėti jų poelgius. Pirmoji serija) nuostata (attitude) Palanki arba nepalanki kokio nors dalyko ar asmens vertinimo reakcija. psichologų konsultacijos. 4.K as sieja tai. Kaip pasakė Robertas Abelsonas (1972).vieni svarbiausių socialinėje psichologijoje ir tai buvo viena pirmųjų šio mokslo tyrinėjimo sričių. patvirtinančių. 4. dažnai grindžiama įsitikinimais. jausmais. charakterį ir elgseną. kurie išprovokuoja vienokį ar kitokį poelgį. o kaimynų. apžvelgęs daugelį mokslo darbų apie įvairias žmonių Elgesys . ar elgesiu . Socialiniai psichologai sutaria: žinoti žmonių nuostatas . mes esame „labai gerai ištreniruoti ir puikiai mokame rasti savo poelgių priežastis. vaikų ugdymas yra grindžiami prielaida.vežimas. prancūzų atžvilgiu . Beveik visą praeitą šimtmetį mokslininkus domino. Palanki arba nepalanki vertinimo reakcija į kokį nors dalyką . Mokymas.1 paveikslą). 1841 („Esė".teigiama. ir kad ją pakeisti galime tik pakeitę savo širdis bei protus. Kai socialiniai psichologai kalba apie kieno nors nuostatas. elgesio tendencija ir pažinimas (mąstymas) (žr. kad radikalūs įsitikinimai gali baigtis radikaliais poelgiais. byloja. Nuostatos . kaip turėtume dėl žinomų priežasčių".tai efektyvus pasaulio vertinimo būdas. Šiuos tris aspektus galima įsidėmėti kaip EEP: emocijos (jausmai). Tačiau 1964 metais Leonas Festingeris padarė išvadą. Essays. kad asmeniniai įsitikinimai ir jausmai nulemia mūsų elgseną. o išreiškiama jausmais ir elgesio ketinimais. kas mes esame.1 PAVEIKSLAS Nuostatų aspektai Pažinimas (mąstymas) Kaip nuostatos lemia elgesį? Kaip ir kokiomis sąlygomis nuostatos nulemia mūsų poelgius? Kodėl socialiniai psichologai pradžioje buvo nustebę dėl tariamai menko ryšio tarp nuostatų ir elgsenos? Emocijos Tariamai nuostatų galiai stprų smūgį sudavė socialinės psichologijos ekspertas Allanas Wickeris (1969). jog nėra įrodymų. kad ryšys tarp nuostatų ir elgsenos yra priešingas. susijusius su asmeniu arba įvykiu. mūsų elgesys yra tarsi arklys." Ralph VValdo Emerson. 2005). Kai mes privalome greitai į ką nors reaguoti. kad pasikeitus nuostatoms pasikeičia ir elgsena. o nuostatos . kuriuos antiamerikietiškos nuostatos paskatino savižudiškam terorizmui rugsėjo 11-ąją. kokią įtaką nuostatos turi veiksmams. kuris tiki. jie turi omenyje įsitikinimus bei jausmus. gali jausti antipatiją ir juos diskriminuoti. Taigi žmogaus nuostata kavos atžvilgiu gali būti neigiama. „Kiekvieno veiksmo protėvis yra mintis. Šiame skyriuje nagrinėsime nuostatų ir elgesio sąveiką.

gali būti „morali veidmainystė" (kai sudaromas moralumo įspūdis. Tyrimo dalyviai vieną užduotį turėjo parinkti sau. kurią atlikus prizai nebuvo skiriami. paskatino psichologus išsiaiškinti. Kai moralumas susiduria su godumu. Lytinio švietimo programos dažnai veikia požiūrį į lytinį susilaikymą ir prezervatyvų naudojimą. Tačiau nusprendę mesti monetą net 90 procentų eksperimento dalyvių pasirinko patrauklią užduotį! (Ar taip atsitiko todėl. mes įrodinėjome. o daro kita. Iš tieTai.tariamam antrajam eksperimento dalyviui. nugali godumas. o daro kita. Allan VVicker. Nuostatos bažnyčios atžvilgiu tik sąlyginai susijusios su dalyvavimu mišiose kiekvieną sekmadienį. kad nuostatos lemia veiksmus. esame veidmainių populiacija. O kur sintezė? Stebinantis faktas. Atrodo. kad jie patys galėjo nutarti. kad įsitikinimai bei jausmai kartais privalo turėti įtakos. tačiau taip pasielgė 80 proc. „Gali būti pageidautina pamiršti nuostatos sąvoką". Sų . nėra ko stebėtis. kad mėginimai pakeisti elgseną keičiant nuostatas dažnai žlunga. kurias jie (jeigu norėjo) galėjo mesti niekam nematant ir šitaip pasirinkti užduotį. atrodo taip akivaizdu. suformulavus antitezę. Tezė. kad smurtinės televizijos laidos slopina jautrumą ir skatina brutalumą. Pasisakymai apie rases ne ką tepasako apie galimą elgesį konkrečiose situacijose. Kalbant apie tai. Tik vienas iš dvidešimties teigė. Pradinei tezei. kodėl. Žinoma. Vėlesnių moralinės veidmainystės tyrimų dalyviams buvo išdalytos monetos. tačiau kaip ir anksčiau žiūri reportažus apie žmogžudystes. kad sau skirti patrauklesnę užduotį yra moralu. Perspėjimai apie rūkymo žalą rūkalius veikia tik iš dalies. buvo paprieštarauta XX a. tačiau vengiama su moraliu elgesiu susijusių nuostolių). kas kontroliuoja elgseną. dalyvių. kad nuostatos iš esmės nieko nelemia. • • • Studentų požiūris į apgavystes nedaug teturi bendra su pačiu apgaudinėjimu. ką dabar ruošiuosi paaiškinti. tačiau šis poveikis nėra ilgalaikis. vis dažniau pabrėžiama išorinė socialinė įtaka ir menkinami tokie vidiniai veiksniai. 2001. Tiriant šias sąsajas žmonėms buvo pateikta patraukli užduotis (bei galimybė laimėti 30 dolerių vertės loterijos bilietus) ir nuobodi užduotis. ką lemia viršuje atsidūrusi monetos pusė?) Kito eksperimento metu Batsonas ant abiejų monetos pusių priklijavo lipdukus su užduotimi. kaip nuostatos bei asmenybė.154 I dalis. Ir vis tiek 24 iš 28 metusių monetą sau pasirinko patrauklią užduotį. 2002) žodžiais tariant. 1971 Nuostatas ir veiksmus skiriantis pavyzdys. Jei žmonės sako viena. kad stebiuosi. kad žmonės dažnai saviena. Antitezė. Wickeris pasiūlė šokiruojančią tezę: vargiai galima prognozuoti žmonių elgseną remiantis jų nuostatomis. o kitą . septintajame dešimtmetyje. Danielio Batsono ir jo bendradarbių (1997. todėl jie vis aktyviau reikalauja mažiau rodyti smurto. Žmonės pagaliau pradeda suvokti. SOCIALINIS MĄSTYMAS nuostatas ir poelgius.

visas kitas sąlygas išlaikyti vienodas.) Kitas subtilus nuostatų matavimas . mūsų nuomone. Bush . apsunkinančių elgesio ir nuostatų ryšį (Triandis. gana tvirtą nuomonę. stebima. W. 1971). Vienas socialinės psichologijos ekspertas suskaičiavo 40 skirtingų veiksnių. Eksperimento metu dalyviams prijungiamas netikras melo detektorius ir paaiškinama. . IAT). Tyrėjai pademonstruoja. Jo metu matuojant reakcijos laiką įvertinama. ką. kad pasakytų teisybę. kad žmonės. prijungti prie tokio detektoriaus. 2002. Privalau pats sau priminti. Tačiau jei mums pavyktų neutralizuoti kitų veiksnių įtaką elgsenai . 1995). kiti norėtų išgirsti. 2003). kad jis tikras. norint įvertinti neišreikštąsias nuostatas rasių atžvilgiu. stipriau laikėsi išankstinių nusistatymų (Sigall ir Page. Pavyzdžiui. kaip greitai žmonės susieja sąvokas (Greenwald ir kiti. kol jos nesužinome. iš pradžių įtikinti. aštuntojo dešimtmečio. Daugybė skirtingų veiksnių. Vieno tyrimo metu studentai. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 155 kodėl dauguma psichologų (taip pat ir aš) apie tai nepagalvojo iki XX a. sako tiesą .neišreikštųjų asociacijų testas (angl. viešai balsavo už prezidento Busho planuojamą karą su Iraku." Prezidentas George H. Mokslininkai tikisi. 126 tyrimuose IAT testu matuotų neišreikštųjų nuostatų „Aš turiu susidaręs nuomonę. kitaip nei gydytojai. kaip puikiai šis tariamas detektorius parodo tiriamųjų nuostatas (kurios buvo išsiaiškintos dar iki eksperimento). ar su baltaodžių veidais. 1981). yra mažiausia Socialiniai psichologai. Šių dienų socialiniai psichologai turi puikių būdų subtiliai įvertinti nuostatas. 1982.ar pagal nuostatas būtų galima tiksliai prognozuoti poelgius? Kada socialinė įtaka tam. Kada nuostatos prognozuoja elgesį Mūsų elgesys ir išreikštos nuostatos skiriasi. Kaip ir kitus poelgius. kad tiesa niekada neatrodo akivaizdi tol. pyktį ir patriotinį įkarštį. niekada negauna tiesioginių duomenų apie nuostatas.4 s k y r i u s . Kraus. melo detektorius suveikė! (Kaip ironiška: žmonės apgaunami. bet ne visada su ja sutinku.veido raumenų reakcijos į teiginius fiksavimas (Cacioppo ir Petty. kad taip galima pakankamai tiksliai užfiksuoti vos pastebimą šypsnį ar mikroskopinę raumenų reakciją ir įvertinti asmens nuostatas pateikto teiginio atžvilgiu. Kitas metodas siūlo „fiktyvųjį kelią" į širdį. nors patys abejojo (Nagourney. Mes matuojame išreiškiamas nuostatas. kurie gali pamatuoti pulsą. Kartais sakome tai. taip pat žr. 2002). Stipri socialinė įtaka . žodinę išraišką veikia išorinės aplinkybės.vadinasi. Nenuostabu. implicit association test. jog melo detektorius iš tiesų veikia. nes jas veikia skirtingi veiksniai.viešo vardinio balsavimo metu iškreipė tikruosius interesus.kritikos baimė . ar žmonės ilgiau užtrunka teigiamos reikšmės žodžius siedami su juodaodžių. Vienas iš jų . jausdami po rugsėjo 11-osios šalį apėmusius baimę. Po to tiriamiesiems pateikiami nauji klausimai. ką sakome. 2002 metų pabaigoje daugelis JAV įstatymų leidėjų.

o jai baigiantis aš jau buvau „prarijusi" vieną tomą ir aiškiai žinojau. . netgi gana senas. Žmonių neišreikštosios nuostatos skiriasi. Pirmojo semestro Nizamo koledže pabaiga atėjo ir praėjo. sužinojau.156 I dalis. galbūt tai galiotų ir nuostatoms. lemiančiomis socialinį elgesį: žmogaus evoliucine istorija. Kasdien galėdavau išgirsti tokį pasakymą: „Ko tikėtis iš šykštaus marvadžio?" Mano antrojoje tėvynėje . vertybėms? Abejodama užrašiau žodžius „Neišreikštosios nuostatos" kaip svarbų pasiūlymą. kad už tiek mažai pinigų įsigijau tiek daug knygų!).Indijoje . Kaip bus ne kartą rašoma 5 ir 8 skyriuose. gali pakeisti patirtis. parodantis neišreikštąsias nuostatas. Vieną kartą prieš vykdama namo atostogauti už penkis dolerius nusipirkau penkių tomų 1968 metais išleistą „Socialinės psichologijos vadovą" (atrodė. religija. vis dar domėdamasi atminties tyrimais. bet ir konkreti situacija. Psichofizika ir marksistinė sociologija. įsitikinimams. ir iš milijonų testų rezultatų sužinojome.) Kada kiti veiksniai mažiausiai veikia elgseną Bet kuriuo atveju mus veikia ne tik nuostatos. kuriomis domėjausi iki tol. 2005). kurie laikosi savo įsitikinimų. įkalbėjo mane stoti į koledžą. „Ką slepia moksliniai tyrimai: Mahzarin R. pasiėmusi didinamąjį stiklą galėjau pastebėti. apie kuriuos net nenutuokia ir kurie dažnai neatitinka sąmoningos išraiškos. bet jų poveikį.Amerikoje . Mėgavausi bendradarbiavimu su Tony Greenvvaldu ir Brianu Noseku.palikti saugų šeimos prieglobstį ir pradėti įdomesnį bei labiau jaudinantį gyvenimą kaip sekretorės padėjėja. bus mano ateities kelias. mama apie mano planus neklausinėjo. Nežinojau. Šalyje. Kelionė namo traukiniu truko 24 valandas. taigi nereikėjo aiškintis. kad pasimokysiu semestrą o tada būsiu laisva rinktis savo kelią.įsitikinimai apie socialines grupes atrodė ne tokie svarbūs. kad atmintis pasireiškia išreikštąja (sąmoninga) ir neišreikštąja (nesąmoninga) formomis.buvau pripratusi prie žmonių. Banaji apie eksperimentinės socialinės psichologijos atradimą". Iš šimtų tyrinėjimų. taikant neišreikštųjų asociacijų testą. nors pati koledže nesimokė. Gerai mokėjau spausdinti. Darbas prie daktaro disertacijos ir ankstyvasis karjeros laikotarpis suvedė mane su trimis nuostabiais žmonėmis: Tony Greenvvaldu Ohajo universitete ir Claude Steele bei Elizabeth Loftus Vašingtono universitete. ką s l e p i a m o k s l i n i a i t y r i m a i Mahzarin R. pagrįstų socialine klase. Jau žinome. sekta. SOCIALINIS MĄSTYMAS koreliacija su paties deklaruotomis išreikštosiomis nuostatomis vidutiniškai buvo lygi 0. apsigyvendama už kvartalo nuo savo tėvų. (Žr. kurioje gimiau ir užaugau. Banaji apie eksperimentinės socialinės psichologijos atradimą Būdama penkiolikos metų Indijoje baigiau vidurinę mokyklą ir turėjau tik vieną tikslą . Dviejų kultūrų stebėjimas sužadino mano domėjimąsi sąmone ir trimis jėgomis. Optimistiškai teigiame. kad šie žodžiai užims pagrindinę vietą kitų dviejų dešimtmečių mūsų su studentais tyrinėjimuose. Banaji Harvardo universitetas (subcortical brain) aktyvumas gali būti tas nepriklausomas rodmuo. . Jeilio universitete. Tai jis atvedė mane į psichologiją ir į Ameriką. kalba. Mes tyrinėjome nesąmoningą socialinį pažinimą. žmogaus gyvenimo raida ir konkrečia situacija. kad šis mokslas. Mano mama. kad paskatina žmones atsisakyti pačių giliausių savo įsitikinimų. eksperimentais tyrinėjęs socialinius procesus. kasta. socialinė įtaka gali būti milžiniška tokia didelė. Pagalvojau. buvo iš karto užmirštos.24 (Hofmann ir kiti. kad neišreikštąsias nuostatas. todėl tikėjausi susikurti nepriklausomybę. Sutikau. Tokios nuostatos ir stereotipai numato elgesį realiame gyvenime. kad smegenų požievio Mahzarin R. kad žmonės turi žinių (stereotipų) ir jausmų (nuostatų). Pastarosios galią pirmą kartą pajutau Indijoje skaitydama „Socialinės psichologijos vadovą".

bet ir nuo metiko.)" Walt VVhitman. žinodami. Ar žmogus bėgioja. ar ateinantį savaitgalį jie ateis į pamaldas (nes tai dar priklausys nuo orų. „Aš prieštarauju pats sau? Na. Iki šiol kalbėjome apie dvi sąlygas. menkai leidžia prognozuoti galimą dietos laikymąsi ir mankštinimąsi. galime prognozuoti jų apytikrį rezultatą. Pažindami žaidėjus. dar efektyviau prognozuoti leidžia žinios apie ketinimus. Kahle ir Berman. Pavyzdžiui.neturėtume tikėtis tikslaus atitikmens tarp žodžių ir veiksmų. kad konkrečios. 1996. . Six ir Eckes. kaip „sveikatingumas ir žvalumas". Dar daugiau. Galime pateikti tokį mokslinio tyrimo pavyzdį: žmonių požiūris į religiją menkai teleidžia prognozuoti. Norėdami įtikinti žmones pakeisti sveikatą lemiančius įpročius. 26 iš 27-ių tyrimų parodė. 1855 („Daina apie save") Kada nagrinėjamos konkrečiam elgesiui būdingos nuostatos Kitos (papildomos) sąlygos gali pagerinti nuostatų prognostinį tikslumą. kurioms esant nuostatų žinojimas padeda prognozuoti poelgius: 1) kai kiek įmanoma sumažiname kitų veiksnių įtaką nuostatoms bei poelgiams. t. Šie duomenys apibūdina kaupimo principą: nuostatos poveikis akivaizdesnis tada. savijautos ir t. pavyzdžiui. Vėlesni tyrimai . 2001.patvirtino. 2005). koks bus smūgis. neutralizuojame šiuos prognozes apsunkinančius veiksnius. 2001). ar žmogus rūšiuos atliekas (Oskamp. galime gana patikimai prognozuoti. daugiau priklauso nuo jo nuomonės apie bėgiojimo naudą ir kaštus. kad nauji ketinimai išprovokuoja ir naują elgesį (Webb ir Sheeran. o ne pavienius poelgius. 0 remdamiesi požiūriu į atliekų perdirbimą (tačiau ne bendra nuostata į aplinkos apsaugą). Tačiau religiniai įsitikinimai leidžia gana gerai prognozuoti tikinčiųjų elgseną tam tikru laikotarpiu (Fishbein ir Ajzen.). sprendimas padėti ar nepadėti konkrečiam azijiečiui). Kaip teigia Icekas Ajzenas ir Martinas Fishbeinas (1977. Wallace ir kiti. apibrėžtos nuostatos iš tiesų leidžia prognozuoti poelgius (Armitage ir Conner.tai spėlioti. nes jis priklausys ne tik nuo smūgiuotojo. Iš tiesų. (Esu didelis. prieštarauju. galime prognozuoti. geriausių rezultatų pasieksime keisdami požiūrį į konkrečią praktiką. ir 2) kai nuostata būdinga stebimai elgse- . rašo Fishbeinas ir Ajzenas. Kai apibendriname daugelio smūgių rezultatus. kai tiriama apibendrinta nuostata . ar jis jais naudosis (Albarracin ir kiti. požiūris į azijiečius (o elgesys būna konkretus. 2004). Beveik neįmanoma numatyti.tarkime. 2006). Song ofMyself. 1979). kad kai tiriamoji nuostata tiesiogiai susijusi su situacija.2 paveikslą). O pasak Ajzeno ir Fishbeino „elgesio planavimo teorijos". ir juose dalyvavo per 276 000 asmenų . Tačiau visi 26 tyrimai patvirtino. ir manyje daug telpa. ir kitų atsitiktinių veiksnių. kai nagrinėjame žmogaus elgseną apskritai. Tad požiūris į tokias sąvokas. kunigo. 4.4 s k y r i u s . suvokiamą saviveiksmingumą ir kontrolę (žr. 1974. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 157 Tad ar galime išvedę vidurkį aiškiau pamatyti savo nuostatų pasekmes? Prognozuoti žmonių elgseną . 1991). gerai. ji padeda prognozuoti poelgius. daugybė eksperimentinių tyrimų įrodo.jų buvo atlikta per 700. kad nuostatos neprognozuoja elgesio. kaip smūgiuos beisbolo ar kriketo žaidėjas. koks asmens požiūris į prezervatyvus.

kaip įėję į kambarį su dideliu veidrodžiu staiga naujai pamatėte save. Yra ir trečia sąlyga: nuostatos padeda prognozuoti poelgius dar tiksliau. ateiti į paskaitą . Įprastiems veiksmams . kai jos būna tvirtos. Naujose situacijose. Praėjus dviem savaitėm po 120-ies Minesotos universiteto studentų nuostatų apie lygių įdarbinimo galimybių politiką tyrimo Snyderis ir Swannas pakvietė juos pabūti prisiekusiaisiais diskriminavimo dėl lyties byloje. Kiti mokslininkai taip pat gavo pa- „Galvoti lengva. jei mes apie jas galvojame. Neturėdami scenarijaus. Susitikę žmogų koridoriuje automatiškai jam ištariame: „Labas". nuostatos pasireiškia stipriau. padedantį žmonėms susitelkti: paskatinti jų savimonę. išgerti kavos. SOCIALINIS MĄSTYMAS 4. Suvokta kontrolė „Aš lengvai galiu tai padaryti. skirtos „kelios minutės surikiuoti savo mintis ir požiūrius" apie lygias įdarbinimo galimybes. Kaip teigė filosofas Alfredas Northas Whiteheadas. pasiūlant ką nors atlikti priešais veidrodį (Carver ir Scheier. ar jie bus teisingesni sau? Tai norėjo išsiaiškinti Markas Snyderis ir Williamas Swannas (1976).prisisegti saugos diržą. Nuostata elgesio atžvilgiu „Esu pasiruošęs sportuoti". prieš ką nors darydami pagalvojame. ar žmogus ryšis bėgioti. Subjektyvios normos | „Atrodo. Galbūt ir jūs prisimenate. Ji palieka erdvės mūsų protui rūpintis kitais dalykais. „civilizacija tobulėja. Apmokėdami sąskaitą restorane į klausimą„Kaip patiko maistas?" atsakome „Buvo puikus". požiūris į bėgiojimą daug geriau leidžia numatyti. kai prieš teismą jie buvo paskatinti prisiminti savo nuostatas. net jei jis mums pasirodė prastas. Kada nuostatos būna tvirtos Dauguma mūsų poelgių būna automatiški. Palyginti su bendromis nuostatomis sveikos gyvensenos atžvilgiu. 1986)." Ketinimas elgtis „Pradėsiu kitą savaitę".158 I dalis. nesusimąstydami. Mes veikiame pagal žinomą scenarijų. veikti sunku. Sąmoningi žmonės paprastai suvokia savo pažiūras (Miller ir Grush. o mintis paversti veiksmais yra sunkiausias dalykas pasaulyje.nebūtina sąmoningai nusiteikti (Ouellette ir Wood. mano kaimynai bėgioja ir sportuoja. Todėl galime pasiūlyti dar vieną būdą.elgesį." nai. kuriose mūsų elgesys būna mažiau automatiškas. Tai prisitaikymo reakcija. 1981). didindama operacijų. kurias galima atlikti negalvojant. 1998). Icekas Ajzenas ir Martinas Fishbeinas atskleidė. o šie ." Vokiečių poetas Goethe. skaičių". kad a) nuostatos. b) suvoktos socialinės normos ir c) kontrolės pojūtis nulemia ketinimus.2 PAVEIKSLAS Elgesio planavimo teorija Dirbdami kartu. 1749-1832 . Mokslininkai nustatė. kad studentų nuostatos leido prognozuoti jų nuosprendį tik tuo atveju. Vienaip ar kitaip elgtis nuostatos skatina tik tada. Taigi jei žmones paskatinsime prisiminti savo nuostatas prieš ką nors darant. pavyzdžiui.

kurių savimonė buvo sužadinta (jie dirbo priešais veidrodį ir klausėsi į magnetofono juostelę įrašyto savo balso) sukčiavo tik 7 procentai. kad dalyvavote konkurse Glassnerio fondo stipendijai gauti. kad turėsiu gyventi viename bendrabučio kambaryje su arabu. kai žodžiai ir darbai eina koja kojon. Dėl to Mičigano universiteto socialiniai psichologai Bradas Bushmanas ir Angelica Bonacci (2004) susidomėjo. • „jei sužinočiau. Tarp kitų klausimų. garantuojančiojeanonimiškumą. 500 šių studentų (visi Amerikos europiečiai) po dviejų savaičių patys to nežinodami turėjo dalyvauti gudriame eksperimente. mūsų šalis bus ne tokia saugi". Mes džiaugiamės. Studentai turėjo galimybę rinktis atsakymą skalėje nuo 1 („labai nepritariu") iki 10 („labai pritariu") vertindami tokius teiginius. Likę vieni. arba europietiška (Peteriui Brice arba Julliannai Brice). o merginos . ypač jei nejaučiame socialinio spaudimo. 1982. kaip tai padaryti?) Mokslininkai norėjo: pirma. į kuriuos turėjo atsakyti studentai. Tačiau ar jie klausytų Shakespeare Polonijaus patarimo: „Būk teisingas pačiam sau"? Dieneris ir Wallbomas davė Vašingtono universiteto studentams anagramų sprendimo užduotį (paaiškinę. stipendija bus paskirta kitam studentui. ir ji skiriama tik keliems išrinktiesiems. Pusė studentų gavo laišką kad adresatas laimėjo prestižinę stipendiją. Po rugsėjo 11osios teroro išpuolių kai kurie žmonės susidarė labai aiškų požiūr[[arabus. kad stiprios nuostatos nulemia tam tikrus veiksmus.. • „jei Amerikoje bus labai daug arabų.. kad žodžiai nesiskirtų nuo darbų (Froming ir kiti. Essays.pasipūtimas. skatiname juos elgtis taip. Ar „Neabejotinai žavi harmonija.nemoralu.j i e dirbo ir po skambučio. ar grąžintumėte jį siuntėjui. Gibbons.. Kitai pusei buvo pranešama bloga naujiena: jie stipendijos negavo (bet galėjo atsakyti į laišką jei norėjo likti stipendijos laukiančiųjų sąraše). adresuotą Mohammedui Hameedui.4 s k y r i u s .. 1978). jog apgaudinėti . Edwardas Dieneris ir Markas Wallbomas (1976) pastebėjo. Sveikiname!. kad beveik visi aukštųjų mokyklų studentai tvirtina. prašyčiau kito kambario". nes konkurso dalyvių buvo labai daug . Šiais metais pavėlavome išsiųsti šiuos laiškus. Jie gavo „pasiklydusį" elektroninį laišką adresuotą žmogui arba arabiška pavarde (dalyviai vaikinai gavo laišką. Stipendija padengia 4 metų mokymosi išlaidas . Jie suplanavo įvertinti universiteto studentų rasines nuostatas. kad jie yra išrinktoji etninė grupė". arogancija ir įsitikinimas. Jei gautumėte tokį „pasiklydusį" laišką ir nežinotumėte. Šio laiško gavimą reikėjo patvirtinti per 48 valandas: . s t u d e n t ų .." Montaigne. kad pertu?" Ištyrus jų nuostatas ir gavus sutikimą. 2002 metų pavasario semestro pradžioje pateikti 1000-čiui psichologijos pirmakursių klausimynus ir įtvirtinti vienuolika teiginių apie arabus amerikiečius. (Gal žinote... Prašome per 48 valandas jtfsakyti į šį laišką ir formaliai sutikti priimti stipendiją. kad nuskambėjus skambučiui darbas turi būti nutrauktas. 1588 („Esė") mokslinių tyrimų išvada Jūs negavote laiško: prietarai pranašauja diskriminuojantį elgesį Jau žinome. o vėliau paieškoti koreliacijos tarp jų išreiškiamų nuostatų ir natūralaus elgesio situacijoje. buvo ir toks: „ar norėtumėte vėliau dalyvauti tyrime elektroniniu pašDėkojame. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 159 našius rezultatus: paragindami žmones susivokti savyje. Konkursas šiai stipendijai gauti būna labai didelis. Jei to nepadarysite. jog dalyvaujate eksperimente. jog pagal tai bus nustatomas intelekto koeficientas [IQ]) ir nurodė. Iš tų studentų. kaip: • „svarbiausia Amerikos arabų yda . sukčiavo 71 proc.Hassanai Hameed). kad jums buvo paskirta Glassnerio fondo stipendija. kaip šis požiūris į Amerikos arabus galėtų paveikti elgesį su jais.

vaikinų. kad tikrai turėjo. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Apie dorybes lengviau pamokslauti. Lygiai pusė eksperimento dalyvių. jeigu • • • kitų veiksnių įtaka yra minimali. kuria puse moneta nukrito. Veiksmus galime prognozuoti. 1995). jie sąžinigai pasakydavo. priklausomai nuo aplinkybių. tokie studentai mieliau persiųsdavo laišką.4 PAVEIKSLAS Silpnos Stiprios Prietarais grįstos nuostatos P Prietarais grįstų nuostatų poveikis persiunčiant blogas naujienas žmonėms europietiška ar arabiška pavarde ." La Rochefoucauld.3 PAVEIKSLAS Prietarais grįstų nuostatų poveikis persiunčiant geras naujienas žmonėms europietiška ar arabiška pavarde 4. merginų ir tik 16 proc.160 I dalis. Gerų naujienų persiuntimas 50 | Adresatas europietiška pavarde Blogų naujienų persiuntimas 50 Į Į Adresatas europietiška pavarde Adresatas arabiška pavarde 40 2 30 S 20 10 Adresatas arabiška pavarde 40 2 30 c © O 10 JUL Silpnos Stiprios Prietarais grįstos nuostatos 4. bet tiesiogiai susijusį diskriminuojantį elgesį. Azijos kilmės bei ispanakalbius amerikiečius) buvo mažiau linkę persiųsti gerą žinią apie laimėtą stipendiją. Apibendrindami pasakysime. siųstų j[ tikrajam adresatui? Laišką siuntėjui grąžino 26 proc. taip pat kai mums jos primenamos arba sužadinama savimonė. nuostatos ir poelgiai gali būti labai glaudžiai susiję tarpusavyje arba visiškai nesusiję (Kraus. nuostatos yra būdingos konkrečiam elgesiui.4 pav. nei būti doram.3 paveiksle matome. adresuotą žmogui arabiška pavarde. lengvesnę užduotį perleido kitam asmeniui. 1665 („Maksimos") parduotuvėse akių lygyje įtaisyti veidrodžiai padėtų žmonėms prisiminti savo požiūrį į vagiliavimą? Ar prisimenate anksčiau aprašytus Batsono moralinio veidmainiavimo tyrimus? Paskutiniame jų Batsonas ir jo bendradarbiai pastebėjo.). Dar daugiau. Kai žmonės mesdavo monetą žiūrėdami į veidrodį. Taigi po rugsėjo 11-osios įvykių prietarais grįstos nuostatos tikrai lėmė subtilų. kurie atsakinėdami [ anksčiau pateikto klausimyno klausimus išreiškė didesnį nei vidutinis nusistatymą prieš Amerikos arabus. kad pastačius veidrodžius elgesys iš tiesų ima atitikti moralines nuostatas. kurių savimonė buvo sužadinta. jei jame pranešama naujiena būdavo bloga (4. nuostatos yra tvirtos. Diskriminuojantis elgesys buvo labiau- siai pastebimas tarp tų studentų. Maxims. Ar tikrojo adresato pavardė turėjo reikšmės? 4. kad. Eksperimento dalyviai (prieš Amerikos arabus nusistatę labiau negu prieš Afrikos. jei adresato pavardė buvo arabiška.

. Tačiau taip pat tiesa.4 s k y r i u s . kad pamažu ir patikime tuo. Kai neurochirurgas Jose Delgado (1973) nuotolinio valdymo prietaisu sužadina elektrodus. „Sara. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 161 APIBENDRINIMAS Kaip nuostatos lemia elgesį? • Kas sieja mūsų vidines nuostatas (kokio nors dalyko ar asmens vertinimo reakcijas.klausia hipnotizuotojas. Iš tiesų kartais giname savo įsitikinimus. • Aštrius Kerolės priepuolius pavyko sušvelninti chirurgiškai atskyrus smegenų pusrutulius. Nežinodamas. tiriant balsavimo prognozes) ir 3) jos yra tvirtos (nes kažkas mums jas nuolat primena arba mes jas susiformavome remdamiesi asmenine patirtimi). kad elgesys priklauso nuo požiūrio. tačiau remiantis nuostatomis retai galima nuspėti veiksmus. pasižiūrėkime. Veiksmas kuria paaiškinimą. . ką dar reikia išsiaiškinti. . kodėl jis pasuko galvą: „Ieškojau šlepetės". • Džordžui laikinai implantuoti elektrodai į tą smegenų sritį. Eksperimento metu psichologas Michaelas Gazzaniga (1985) kairiojoje Kerolės regėjimo lauko pusėje trumpai parodydavo nuo- „Mintis yra veiksmo vaikas. Panagrinėkime šiuos atvejus: t Sarai hipnozės būsenoje liepta nusiauti batelius. Džordžas gana logiškai paaiškina. . Džordžas~pasuka galvą. kai ant grindų nukris knyga. Domėdamiesi įrodymais. kokia šio reiškinio priežastis. ką giname. . Esant šioms sąlygoms. „Norėjau žvilgtelėti po lova". 2) nuostatos labai glaudžiai siejasi su prognozuojamu poelgiu (pavyzdžiui. Po penkiolikos minučių knyga nukrenta. paspėliokite. Tai paskatino socialinius psichologus išsiaiškinti. kuri kontroliuoja galvos judesius. 1826 . kad mes ne tik mintimis galime paskatinti save veikti. kodėl taip yra ir palyginkite kilusias mintis su socialinių psichologų aiškinimais. • Atsakymas: ir mūsų nuostatų išraiškas. ir Sara tyliai nusiauna batelius. pakeitus žmonių nuostatas ne visada pavyksta labai pakeisti elgseną. kad elgsena veikia nuostatas.kodėl nusiavėte batelius?" „Na." Benjamin Disraeli. Kas patvirtina šį teiginį? O dabar panagrinėkime labiau pritrenkiančią idėją. dažnai grindžiamas įsitikinimais) ir poelgius? Liaudies išmintis teigia.Šiandien buvo ilga diena". kurie patvirtino šį teiginį. kad elektrodai valdomi per atstumą. prieš kalbėdami apie šias teorijas. mano kojos sukaito ir pavargo. „Išgirdau triukšmą". Nuostatos leis prognozuoti elgseną jei 1) kitų veiksnių įtaka kiek įmanoma sumažinama. Socialinės psichologijos teorijos įkvėpė daugelį tyrimų. mūsų nuostatos ir veiksmai yra glaudžiai susiję tarpusavyje. tai tikrai išmokė. Kada elgesys lemia nuostatas? Jei per pastaruosius 25 metus socialinė psichologija mus ko nors ir išmokė.. Vivian Grey. kad elgesys formuoja nuostatas. bet ir veiksmais priversti save mąstyti. ir elgseną lemia įvairūs veiksniai. Tačiau. „Buvau sunerimęs". Be to.atsako Sara.

Frenko. nes galiausiai susipainiotų. o trečius apėmė apatija. pavyzdžiui. Jis sureaguodavo ir prisiversdavo nusišypsoti. Įgydami naują socialinį vaidmenį. neverbalinis smegenų pusrutulis. kurie turėtų juos atlikti užimdami tam tikrą socialinę padėtį. sukūrė Stenfordo universiteto Psichologijos katedros mokslininkai. kurį. kad elgsena veikia psichinius procesus. policininiko lazdas bei švilpukus ir paaiškino. dešinysis smegenų pusrutulis buvo dirginamas trumpai sušmėžuojančiu žodžiu „šypsena". Paklaustas kodėl. Vaidmenys vaidmuo (role) Taisyklių rinkinys. Tačiau ši įtampa retai kada trunka ilgai. Jūs stebėjote savo kalbą ir veiksmus. ar brutalumo kalėjime priežastis . . Frenkas paaiškindavo: „Labai juokingas eksperimentas". Kerolės veide pasirodydavo nedrąsi šypsena ir ji sukikendavo. įteikė jiems uniformas. nesijautėte savimi. Haney ir Zimbardo. Gal. Daugelyje socialinių psichologinių situacijų taip pat galima pastebėti. Bet vieną dieną patyrėte kažką nauja: jūsų entuziazmas studentų draugijoje ar dirbtinai intelektualios kalbos įgijo natūralumo. 1998).pavyzdžiai. Kito paciento. taigi reaguodavo dešinysis. Vieni kaliniai palūžo. kad jie pakliuvo į situacijos spąstus.blogi kaliniai. kai prižiūrėtojai ir kaliniai tik gavo savo vaidmenis. vadovaujant Philipui Zimbardo (1971. o kitokio . ar piktavaliai prižiūrėtojai? O gal institucinis prižiūrėtojo ir kalinio vaidmuo gali paversti piktais ir šiurkščiais net ir gailiaširdžius žmones? Ar žmonės kuria smurto erdves? O gal vieta augina smurtą žmoguje? Zimbardo atsitiktinės atrankos principu vienus studentus paskyrė prižiūrėtojais. pirmąją savaitę studentų miestelyje jūs per daug jautriai reagavote į savo naująjį statusą ir karžygiškai stengėtės su šaknimis išrauti mokyklinius įpročius. kaip panešioti džinsai ar marškinėliai.gal pirmosiomis darbo dienomis. o kai kurie netgi sugalvojo itin žiaurių ir žeminančių taisyklių. Zimbardo norėjo išsiaiškinti. apibrėžiantis. Prižiūrėtojai ėmė nepagarbiai elgtis su kalinius. Vaidmuo jums ėmė tikti taip. kad jie privalo priversti „kalinius" laikytis kalėjimo taisyklių.būdamas tarp žmonių. kuris šių veidų yra tikrasis." Nathaniel Havvthorne. o gal universitete ar studentų draugijoje. ta mašina juokinga". eksperimento dalyviai ir netgi eksperimentuotojai pastebėjo. Tuomet tikriausiai labai save kontroliavote. Vieno tyrimo metu universiteto studentai sutiko tam tikrą laiko tarpą praleisti dirbtiniame kalėjime. ji sukurdavo . kaip žmonės.ir tikriausiai pati patikėdavo . „Nė vienas žmogus ilgesnį laiko tarpą negalėtų „rodyti" vienokio veido būdamas vienas. Antroji grupė studentų . Prisiminkite save naujame vaidmenyje . Paklausta kodėl. SOCIALINIS MĄSTYMAS gos moters atvaizdą.įtikinamą paaiškinimą: „Ak.162 I dalis. Toliau pateikiami savęs įtikinimo . Po pirmosios linksmos dienos.buvo užrakinti kamerose ir aprengti juos žeminančiais drabužiais.„kaliniai" . kuriam buvo atlikta panaši operacija. 1850 Žodis vaidmuo pasiskolintas iš teatro meno srties ir reiškia veiksmus tų žmonių. mes iš pradžių jaučiamės nenuoširdūs.elgesio suformuotų nuostatų . kiti maištavo. užimantys atitinkamą socialinę padėtį. turėtų elgtis konkrečioje situacijoje.

Jei kelios dienos pakeitė Zimbardo „kalėjimo" studentų elgseną. kokius pėdsakus paliktų dešimtmečius demonstruotas nuolankumas. o angelišką veidą pakeitė demoniška kaukė. Tetlock. kurie netrukus pradėjo veikti. ) Kada žodis tampa įsitikinimu Žmonės dažnai pataikauja vieni kitiems. kalėjimo. nes jis pats renkasi šį vaidmenį. kuriam. dėl ko abejoja. saldus ir melodingas balsas virto aštriais ir siaubingai nedarniais garsais. kai susimąstė apie savo vaidmenį: Mano naujoji šeimininkė iš tiesų buvo tokia.. Priversti žodžiu ar raštu liudyti tai. Jos veidas buvo it dangiška šypsena. kaip pasikeitė jo šeimininkė. kaip galvojo studentai. Zimbardo. kurį mes sukūrėme. kuris kuria mūsų nuostatas. Ji jau laikė savo rankose lemtingą neribotos valdžios nuodų. o balsas .. Jos akivaizdoje net nedoriausias vergas jausdavosi laisvai ir visi. Deja deja! Ši kilniaširdė moteris neilgai tokia buvo. žodis virsta įsitikinimu (Klaas. Linksmos vergvaldės akys netrukus paraudo iš pykčio. pamažu įsiurbė mus į savo. vaidmuo ir tikrasis Aš.raminanti muzika. Jie paprašė universiteto studentų perskaityti vieno žmogaus asmenybės aprašymą ir trumpai apibūdinti jį kitam žmogui. Svarbu ne tai. Nesusigaudžiau net. kario ar verslininko karjerą mes imamės vaidmens. kokia atrodė. žmonės dažnai jaučiasi tarsi apgavikai. gali subtiliai pavirsti realybe. kad tai. Pradėdami dėstytojo.maloni ir švelni moteris. taurę. Tesser ir kiti. p. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 163 Zimbardo (1972) rašė. 1972. 1845.. Jos gerumas mane apstulbino. tikrovę". 1983). kad „vis labiau buvo painiojama tikrovė ir realybė. Jie verčiau sakys gerą naujieną nei blogą ir atsižvelgs į tai. Kitą kartą pakartojus imitacinio kalėjimo eksperimentą. jog mes nepajėgiame atsispirti primestiems vaidmenims... kas yra nerealu (primestas vaidmuo). kurias aš buvau matęs . kaip turėčiau elgtis. Šeimininką tai gali paveikti dar labiau. 1978. 2006. 2006). Šis kalėjimas. 1978). kas j ą pamatydavo. ką sako -jei nebuvo papirkti ar priversti šitaip liudyti:"Jei savo žodžiams neturime įtikinamų išorinių paaiškinimų.. Išsamios vaidmenų tyrimų išvados atskleidžia. (Douglass. Pastebėjęs socialinę patologiją. pajusdavo palengvėjimą. kurį buvo planavęs tęsti dvi savaites. 2002. aprašytasis arba pa- . prižiūrėtojai nesužiaurėjo (Reicher ir Haslam. .5 8 . 1984) pademonstravo. kai aš ją pirmą kartą susitikau prie durų . jog atliekate vergo vaidmenį ne šešias dienas. kaip žodis virsta įsitikinimu. įsivaizduokite. Tory Higginsas ir jo kolegos (Higgins ir Rholes. po šešių dienų Zimbardo buvo priverstas nutraukti eksperimentą.4 s k y r i u s . Ji buvo visiškai nepanaši į kitas baltąsias moteris. Higgins ir McCann. Tačiau jie pradeda tikėti tuo. o ištisus dešimtmečius. tačiau dūzgiant BBC televizijos kameroms. Buvęs vergas Frederickas Douglassas prisimena. 5 7 . Įsivaizduokite. kokią padėtį užima pašnekovas (Manis ir kiti. 1974.

„Kojos tarpduryje" reiškinys Daugelis galime prisiminti atvejų. Kartą amžiną atilsį Stanley Jahsas. vėliau patenkinti ir didesnį prašymą. Kiti tyrėjai „kojos tarpduryje" reiškinį susiejo su altruizmu. tinka. o kitų . kad šie leistų aikštelėje prie namo pastatyti didžiulius netvarkingai užrašytus skydus „Vairuok atidžiai". kuris buvo profesionalus mentalizmo atstovas ir žmogus. jog „elgesys formuoja nuostatas". Po kelerių metų jau tvirtai tikėjau būrimu iš delno. Leidimą davė tik 17 procentų. Kitų gyventojų iš pradžių buvo paprašyta mažiau: ar jie sutiktų prie savo automobilio lango pritvirtinti maždaug 7 cm dydžio užrašą „Vairuok saugiai"? Beveik visi noriai sutiko. bjaurius skydus. nei man rodo delno linijos. Mano nuostabai ir siaubui. privalau elgtis atitinkamai. kad ateityje panašiai prašomas atsisakysime. gaunamų už triukų rodymą. 1991). Nuo to laiko aš domiuosi tomis galiomis.ir būrėją iš delno. Kaip tai atsitinka? Eksperimentai. ir prisiekėme. ir jo klientą . taktiškai pasiūlė įdomų eksperimentą: kad aš tyčia sakyčiau priešingai. kuriam tariamai patiko charakterizuojamasis. ką jie perskaitė. mes linkę pakeisti savo pasakojimus atsižvelgdami į klausytojus. Išvardiję teigiamus bruožus jie taip pat charakterizuojamąjį lygindavo su savimi. paprašė Kalifornijos gyventojų. vaikščiojęs nuo namo prie namo ir nežinojęs. teigia: norint sulaukti didelės paslaugos reikia pasistengti. apsimetę savanoriais saugaus vairavimo populiarintojais. kad jei noriu tai „parduoti". kaip ir anksčiau. kad vienus žmones įtikinti lengva. kaip apsimesdamas chiromantu jis pats patikėjo šiuo būrimu. SOCIALINIS MĄSTYMAS atkreipkime dėmesj Žodis virsta įsitikinimu Oregono universiteto psichologas Ray Hymanas (1981) aprašė. Paprašyti prisiminti. sutiko 76 procentai (Freedman ir Fraser.kad yra tai. vėliau sakė „buvęs apstulbintas. Pradėjau burti iš delno dar būdamas paauglys. . Tą. kurį aš gerbiau. pas kuriuos savininkus jau buvo apsilankyta. iš pradžių patenkinus nedidelį pageidavimą.164 I dalis. Šio projekto pagalbininkas. būrimas buvo lygiai toks pat sėkmingas. Populiariausias šio „kojos tarpduryje" reiškinio pavyzdys: tyrėjai. ko nėra. kurios įtikina mus . arba nepatinka. teigiamų savybių studentai prisimindavo daugiau nei iš tiesų buvo skaitę. patvirtinantys teoriją. kai sutikę prisidėti prie projekto ar jo organizavimo įsitraukėme kur kas labiau nei ketinome. studentai apibūdindavo palankiau. Burti iš delno pradėjau pats tokiais būrimais netikėdamas. Kai po dviejų savaičių tų pačių žmonių buvo paprašyta leisti jų namo aikštelėje pastatyti didžiulius. o paskui ir patys tuo patikime. Trumpai tariant. kad pradžioje jums padarytų nedidelę paslaugą. kad prisidurčiau prie pajamų.neįmanoma" (Ornstein. • Patricios Pliner ir jos bendradarbių (1974) atlikto tyrimo metu 46 procentai Toronto priemiesčių gyventojų sutiko paaukoti Vėžiu sergančiųjų „kojos tarpduryje" reiškinys (foot-in-the-door phenomenon) Polinkis. 19^6). Išbandžiau tai su keliais klientais. Tačiau žinojau.

kai į j u o s buvo kreiptasi tiesiogiai. aukų rinkimo ir reklamos struktūrose tirdamas. skaičių. Ar galite pasakyti. pirmiausia pakvietę pasirašyti peticiją prieš lauko minas. „Kiek pamenu. pardavėjas panaikina kainos skirtumą papildomai priskaičiuodamas už priedus. kurie jau elgėsi paslaugiai. Žmonės. savo ketinimo atskleidimo. sutikę su pirmuoju pageidavimu.6 iki 4. • Angelą Lipsitz kartu su kitais autoriais (1989) rašo. kuriuos klientas tikėjosi gausiąs veltui. kad jis veiktų. naudojama norint priversti žmones su kuo nors sutikti. Kr.) padidino Prancūzijos interneto vartotojų. nes „patirsime nuostolį". jis trejetą metų stažavosi įvairiose prekybos. kad jei žmonės įsipareigoja viešiems poelgiams ir suvokia juos kaip vykdomus savo pačių valia. tik kelias vietas lėktuve arba keletą kambarių viešbutyje siūlant su didele nuolaida ir šitaip tikintis. yra mažiau linkę su juo sutikti.buvo apsispręsta savanoriškai (Burger ir Guadagno. kuris uždraudžia sudaryti sandorį. nei būtų sutikę iš karto. 42 m. Iš tų. paaukojusių nuo lauko minų nukentėjusių vaikų organizacijai. viešbučiuose taip pat naudojama panaši taktika. Sakoma. aukojančiųjų skaičius buvo beveik dvigubai didesnis. Atkreipkite dėmesį: kaip ir daugiau nei šimto kitų eksperimentų.9 proc. . aukų rinkėjų ir įvairiausių operatorių taikinys. jie būna labiau įsitikinę. šių „kojos tarpduryje" reiškiniui tirti skirtų eksperimentų metu dėl pirmojo veiksmo ženklelio nešiojimo. Pasisiūliusių padėti skaičius išaugo iki 16 proc. kuomet buvo prašyta kukliau („Esu naujokas visuose šiuose kompiuterių reikaluose. • Interneto pokalbių svetainėse Paulas Markey ir jo bendradarbiai (2002) paprašė pagalbos („Niekaip negaliu sutvarkyti savo elektroninio pašto. taiko kai kurie prekiautojai automobiliais. kad savanoriškos kraujo donorystės kampanijos metu apsilankus pas žmones ir baigiant pokalbį fraze: „Tad tikimės. kaip galėčiau susipažinti su kurio nors asmens duomenimis?"). dažnai neprieštarauja. kad jų negavęs klientas pasirinks brangesnį variantą. Oro bendrovėse. kad daro kažką prasmingo. jeigu pageidavimas padidėja." Publilius Syrus. kad šitaip didesnė dalis klientų sutinka mokėti daugiau. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 165 draugijai. donorų skaičius išaugo nuo 62 iki 81 procento. arba pasitardamas su savo viršininku. kodėl žmonės vieni kitiems sako „taip". Žmonės. Socialinės psichologijos ekspertas Robertas Cialdinis save vadina „mulkiu". kurie buvo iš vakaro paprašyti (ir sutikę) segėti reklaminį šios akcijos ženklelį. kad sulauksime jūsų. kuriems iš karto pateikiamas didesnis pageidavimas. ar taip? [pauzė atsakymui]". 2003). Šį metodą. nuo buvusių dviejų. • Nicolas Guėguen ir Celine Jacob (2001) trigubai (nuo 1. kaip jos naudoja „poveikio priemones". jei ugdysite tuos." Kad geriau suprastų. Gal jūs galėtumėte atsiųsti man elektroninį laišką?"). pr. aš visada buvau prekybininkų. kaip teigiama.žemai paleisto kamuolio metodą. Kai klientas nusprendžia pirkti naują automobilį dėl patrauklios kainos ir pradeda pildyti pirkimo dokumentus. Mes ne kartą įsitikinsime. Viename tokių ekperimentų Cialdinis su bendradarbiais (1978) tyrinėjo „kojos tarpduryje" reiškinio versiją. „Lengvai rasite paslaugių žmonių. žemai paleisto kamuolio metodas (low-ball technique) Taktika. Šias priemones jis išbandė atlikdamas paprastus eksperimentus.4 s k y r i u s . pasirašymo po peticija .

nutraukti pirkimo sutartį. Užpildę sutartį patys. tačiau tai truk- . o ne priversti. Perfrazuojant mintį iš La Rochefoucauld „Maksimų" (1665). Nekaltas pradinis įsipareigojimas . Piktybiški ir moralūs veiksmai Principas. nepanorus jų įsigyti. kuriuos skaudiname. Kai jie pakvietė įvadinio psichologijos kurso studentus dalyvauti eksperimente 7 vai. kad šis principas veikia net tada. kai žiauriai elgtis jie būdavo prikalbinti. Tai būdinga karo metui. kuris jai pasidavė tik vieną kartą. SOCIALINIS MĄSTYMAS Cialdinis ir jo bendradarbiai pastebėjo. seksualiai . Jei kas nors bando mus sugundyti . Norėdamos išvengti šio įstatymo padarinių. ryto. kad tai iš tiesų veiksminga. leidžiantys per keletą dienų įvertinti į namus pristatomas prekes ir. bet ir nemėgstame tų.sugrąžinti atvirlaiškį. Praktinė išvada: prieš sutikdami padaryti mažą paslaugą pagalvokite. ryto. ar skaudžiais komentarais. Piktybiški veiksmai pagraužia juos darančiojo moralinį jautrumą. atėjo tik 24 proc. Kai ką nors padaryti sutinkame patys. iš jų atėjo 53 proc. Blogis kartais kyla iš palengva didėjančių įsipareigojimų. 1960. jog taip slepiamas pelno motyvas (Cialdini. Šios bendrovės užpildyti sutartį patiki klientui. kas gali įvykti vėliau. politiškai. žmonės dažniausiai laikosi savo įsipareigojimų.nesvarbu. kad susaistytų žmones prekybinėmis sutartimis. pakvietus atvykti 7 vai. Tai ypač akivaizdu tada. sutikti išklausyti informaciją apie investavimo galimybes . 78). o ne prekybos atstovui. 1988). Prekybininkai kartais panaudoja mažų įsipareigojimų galią. šitaip teisindami savo žiaurumą. neleidžiančia klientams nutraukti sutarties" (Cialdini. Ištaręs „nekaltą melą" ir pagalvojęs „nebuvo taip jau baisu".166 I dalis. Davis ir Jonės. kurių nemėgstame.agresoriai dažniausiai ima kaltinti savo auką. 1988. kas vienos enciklopedijų leidyklos darbuotojų mokymo programoje vadinama „labai svarbia psichologine priemone. daugelis bendrovių naudoja tai. kviestųjų. Keletas tyrimų (Berscheid ir kiti. Apie „kojos tarpduryje" reiškinį pravartu žinoti. ar elektros srove . kad pirmosiomis tarnybos dienomis karo belaisvių stovyklų prižiūrėtojai gerai elgdavosi su kaliniais. Glass. vėliau. norint gauti daugiau informacijos ir dovanėlę. Tačiau jeigu studentai jau buvo sutikę dalyvauti eksperimente nežinodami jo vykdymo laiko. kai žmonės žino. kad įskaudinę nekaltą auką . ne taip sunku rasti žmogų.paprastai mėgina gauti pradinį sutikimą. Lengvabūdiškas piktybiškas poelgis gali praskinti kelią dar blogesniam. daug sunkiau rasti tokį. prisiimame ir didesnę atsakomybę. nė karto nepasidavusį pagundai. p. asmuo gali pasiryžti ir didesniam melui. galioja ir amoraliems veiksmams. Kitas piktybiškų veiksmų poveikio nuostatoms pavyzdys: mes ne tik esame linkę skaudinti tuos. 1968.finansiškai. kad nuostatas formuoja elgesys.dažnai paskatina didesniam įsipareigojimui. Būdavo. 1964) patvirtino. Rinkos analitikai ir prekybininkai pastebėjo. Daugelyje Amerikos valstijų priimti įstatymai.

Išgirdęs. jog niekas nemato. Moralus poelgis. 1976). Sąžinė rūdija. kuriems įsakoma žudyti. kad savo bibliotekoje jis turi labai retą ir įdomią knygą. kad pozityvi nuostata kurio nors žmogaus atžvilgiu skatina jį pamėgti. laimei. Kalėjimo prižiūrėtojai. kad darant kam nors paslaugą gimsta ir simpatija. Abiem atvejais draudimas buvo veiksmingas. tačiau du trečdaliai tų. švelniau įspėti vaikai turbūt įsisąmonino savo sprendimą. išreikšdamas savo troškimą atidžiai paskaityti „Savęs pačių apibrėžimai nėra konstruojami galvoje. dalyvavę egzekucijose. juo lengviau sekasi tai daryti." Lev Tolstoj. juos net gali pykinti. kad išliktų galimybės rinktis pojūtis. 2002). kurie buvo griežtai perspėti. iš pradžių gali į tai reaguoti su pasišlykštėjimu. tarsi jau būtumėte labiau pamilę. Verta prisiminti šią išvadą: jei norite ką nors labiau pamilti. tačiau. mokslininkai pateikdavo vaikams įvairių pagundų tokiose situacijose. paliko vaikus žaisti toje pačioje klasėje su tais pačiais žaislais. kad vergai turi savybių. ugdo ir moralų mąstymą. tą patį daro ir moralūs veiksmai. Piktybiški veiksmai formuoja savąjį Aš. Eksperimentai patvirtina. Sakoma. parašiau j a m raštelį. jog mūsų būdą parodo tai. buvo pakankamai griežtas. bet uždraudė su juo žaisti. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 167 davo neilgai. o pasirinktas. kai atrodydavo. 2005). elkitės taip. 14 dabar laisvai žaidė su robotu. Pusei klasės Freedmanas prisakė griežtai. kai manome. ką gera mes padarėme jiems.. jog niekas nemato. pateisinančių šią priespaudą. Jei darome paslaugą eksperimentuotojui ar kitam subjektui arba padedame studentui mokytis. ką gera jie mums padarė. kai jis atsispiria pagundai. o kitai pusei . Tad jie šį veiksmą įsisąmonino. 1980 („Kūrybiškas sutrikdymas: gailestingumo judėjimas") „Mes mylime žmones ne tiek už tai. Iš 18 vaikų. kai draudimas nesielgti taip. kiek už tai. jo nelietė. Po kelių savaičių kitas mokslininkas. Vojna i mir. Pavergęs kitą tikriausiai įtikins save. kaip mes elgiamės. ypač jei jis ne primestas." Robert McAfee Brown. kurie egzekucijose nedalyvavo). kas įvyksta vaiko sąmonėje. 1793 metais Benjaminas Franklinas patikrino prielaidą. kad jų aukos nusipelnė tokio likimo (Osofsky ir kiti. kuri buvo švelniau perspėti nežaisti. jį trikdė kito svarbaus įstatymų leidėjo priešiškumas Tad Franklinas nusprendė laimėti jo palankumą: Aš . neturėjęs ryšio su ankstesniais įvykiais.nelabai griežtai. Elgesys lemia nuostatas ir taikos metu. 1867-1869 („Karas ir taika") . Creative Dislocation: The Movement of Grace. Kartais veiksmai ir nuostatos maitina vieni kitus iki moralinės nejautros. Pagalvokite. Dažnai jie menkina savo priešus žeminančiomis pravardėmis. Vieno jaudinančio eksperimento metu Jonathanas Freedmanas (1965) pradinės mokyklos mokiniams parodė viliojantį baterijomis maitinamą ir valdomą robotą. tačiau neilgai (Waller. Anksčiau sąmoningai nusprendę nežaisti su šiuo žaislu. bet po kurio laiko pritaikiau kitą metodą. Kai Franklinas buvo Pensilvanijos generalinės Asamblėjos tarnautojas. kaip norisi. Juo labiau vienas žmogus skaudina kitą ir atitinkamai keičia savo nuostatas. Ši nauja nuostata kontroliavo vėlesnius jų veiksmus. Atlikdami charakterio tyrimus. juos nukala mūsų poelgiai.. patiria „moralinio išsilaisvinimo" jausmą įtikėję (labiau negu tie prižiūrėtojai. dažniausiai tą asmenį ir pamėgstame (Blanchard ir Cook.4 s k y r i u s . kol paties Freedmano nebus klasėje. nesistengiau įgyti j o palankumo rodydamas vergišką pagarbą. tačiau kartu ir pakankamai švelnus. Kareiviai.

ir drąsūs. Taigi nuostatos taip pat keitėsi. Kai amerikiečiai pradėjo atitinkamai elgtis. o mūsų dienomis beveik visi baltaodžiai amerikiečiai pasisako už tokias mokyklas. bendradarbius ar bendramokslius įvardijo tik kaip baltuosius. o aš grąžinau maždaug po savaitės. 1971. jis pasikalbėjo su manimi (ko niekada nebuvo daręs anksčiau). kad visuomenės taisyklės ir elgesys gali stipriai veikti rasines nuostatas. nuo to laiko jis visada parodydavo. mažiau baltųjų amerikiečių savo gyvenamuosius rajonus. (Daugiau pavyzdžių apie ankstesnes ir dabartines rasines nuostatas rasite 9 skyriuje. labai maloniai. Tarprasinis bendravimas ir rasinės nuostatos Jei moralūs veiksmai kuria moralias nuostatas. SOCIALINIS MĄSTYMAS šią knygą ir prašydamas padaryti paslaugą . kad yra pasirengęs visada man pasitarnauti. jie pradėjo ir atitinkamai mąstyti (Greeley ir Sheatsley. 769). Tačiau iš tiesų panaikinus rasinę segregaciją pasikeitė ir nuostatos. (ISR Newsletter. Taylor ir kiti.168 I dalis.) 1964 m. Panagrinėkime kai kurias šio socialinio eksperimento išvadas: • Po Aukščiausiojo teismo sprendimo dvigubai daugiau baltaodžių amerikiečių pritarė bendrų baltiesiems ir juodiesiems mokyklų steigimui. paskelbus Piliečių teisių aktą. kol pasikeis moralė pamokslaudami ir mokydami . galėsime netiesiogiai paveikti ir vidines nuostatas. Kai mes kitą kartą susitikome rūmuose.keletui dienų man ją paskolinti. mažinančių skirtumus tarp religijų.rasinio teisingumo teks ilgai laukti. Ši mintis prieštarauja prielaidai.panašiai kaip reikalavimas prisisegti saugos diržus paskatino palankesnį požiūrį įjuos? Tai buvo vieni iš socialinių mokslų atstovų argumentų JAV Aukščiausiajame teisme 1954 metais. Mokslininkai teigė maždaug taip: jei lauksime. aiškiai parodydamas j a m savo palankumą. kai teisingai elgiamės. draugus. be to. p. Tačiau jei teisiškai įtvirtinsime moralius veiksmus. 1975). kad yra galimybė. ar teigiamas tarprasinis bendravimas gali sumažinti rasinius prietarus . o taip pat ir pavojus tą pačią idėją panaudoti politi- . 1978). jog „negalima teisiškai įtvirtinti moralumo". Amerikiečių. Kontaktai tarp rasių atstovų plėtėsi. pasisakančių už leidimą juodaodžiams įsikurti bet kuriame gyvenamajame rajone per tą patį laikotarpį padaugėjo nuo 65 iki 87 proc." Aristotelis • • Socialiniai judėjimai Jau matėme. „Mes daromės teisingi. Visuomenės požiūrio į rasines problemas reikšmingumas perša mintį. tad mes tapome puikiais draugais. kai valdomės. ir mūsų draugystė tęsėsi iki pat j o mirties (cituojama iš: Rosenzweig. 1972. kai drąsiai elgiamės. Jis nedelsdamas man atsiuntė knygą. klasių bei rasių. kai buvo svarstomas sprendimas panaikinti rasinę segregaciją mokyklose. susivaldantys. per dešimtmetį 20 proc. Po to buvo išleista daugiau prieš diskriminaciją nukreiptų aktų.

kad „nors komunizmas Amerikoje neprigis. daugelis patirdavo . kai belaisvis „išmokdavo" sakyti ar rašyti nereikšmingus dalykus. uniformų dėvėjimas. kad tuos. Negalėdami sakyti to. diskomfortą dėl prieštaravimo tarp savo žodžių ir jausmų. Šis terminas buvo sugalvotas siekiant apibūdinti tai. 1988 („Įtaka") . XX a. Dvidešimt vienas belaisvis nusprendė pasilikti. O daugelis sugrįžusiųjų ėmė tikėti.4 s k y r i u s . ketvirtajame dešimtmetyje daugeliui vokiečių dalyvavimas masiniuose nacių mitinguose. Jie visada pradėdavo nuo nereikšmingų reikalavimų ir palaipsniui pateikdavo vis svarbesnius. demonstracijos ir ypač vieši pasisveikinimai „Heil Hitler" reiškė absoliutų elgsenos ir įsitikinimų nesutapimą. kad pasielgė teisingai „Pradėk nuo mažų dalykų ir augink juos" buvo efektyvus „kojos tarpduryje" metodo taikymo būdas. „vokiškasis pasisveikinimas veikė ypač stipriai. 27). Panašiai devintojo dešimtmečio pabaigoje kilęs judėjimas anglų kalboje vartoti ir vyriškos. kurie piliečius paverčia 'pareigūnais'. rašė." Robert Cialdini. Edgaras Scheinas (1956). ką sako" (p. daugelis mūsų pradėjome bijoti rusų. kai jausdavomės esą rusų atakos objektai. kad jis padarytų pareiškimus svarbesniais klausimais. kas nutiko Korėjoje karo belaisviams amerikiečiams XX a. kad XX a. Padaręs pareiškimą belaisvis pajusdavo vidinį įsitikinimų ir veiksmų atitikimo poreikį. kai besimokydamas pradinėje mokykloje netoli nuo Boeing bendrovės Sietle dalyvaudavau aviacijos antskrydžių pratybose. Prisimenu. buvo reikalaujama. jos rezultatai vis dėlto verčia susirūpinti. kad karo belaisviai visur aktyviai dalyvautų. ar viešos išpažintys.. kai jiems buvo suteikta teisė sugrįžti į Ameriką. Žmonės mano." Be to. Influence. sėkmingai praktikuojamas ir šiandien. galite naudoti nedidelius įsipareigojimus. Politizuotuose ritualuose kai mokiniai kasdien pagerbia vėliavą ar kai gieda nacionalinį himną . ir moteriškos giminių įvardžius sustiprino šias nuostatas. Istorikas Richardas Grunbergeris (1971) rašo. Nors „minčių kontrolės" programa toli gražu nebuvo tokia neįveikiama. Šimtai karo belaisvių talkino savo kalintojams. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 169 niam visuomenės socializavimui. jog Azijai jis tinka" (Segal. ką galvoja. belaisvius 'kolaborantais'. ar tai būtų ko nors kopijavimas. septintajame dešimtmetyje kovotojų už pilietines teises protesto žygiai sustiprino demonstrantų atsidavimą.viešumas yra patriotinių jausmų ugdymo priemonė. Šią praktiką taiko ne tik totalitariniai režimai. sąmoningai prisiversdami tikėti tuo. Todėl belaisviai dažnai įtikinėdavo save. „Norėdami manipuliuoti žmogaus savivaizdžiu. 1954). Stebėtojai atkreipė dėmesį į tai. Nusprendę jį laikyti išorinio panašumo su kitais požymiu. kad vienas iš prižiūrėtojų metodų buvo nuoseklus reikalavimų didinimas. šeštajame dešimtmetyje. ar savikritiški rašiniai. 6 skyrių). Jų veiksmai išreiškė pribrendusią idėją ir įdiegė ją į kovotojų už pilietines teises širdis. kurie abejojo Hitleriu. apklausęs daugelį karo belaisvių jiems grįžtant namo. kad galingiausias socialumo ugdymo būdas yra smegenų plovimas. Po daugybės tokių užsiėmimų.. ar dalyvavimas grupinėse diskusijose. kalintojai visada stengdavosi. potencialius pirkėjus 'klientais'. šie žmonės stengėsi išlaikyti savo psichinę pusiausvyrą. manau. socializuojant teroristus ir budelius (žr. kaip būtų galima spręsti pagal šį terminą. „Tad po to.

prasideda paprasta idėja. turbūt. o dabar dar ir plastinėms operacijoms . bet ir tikime tuo. ką padarėme. kad veiksmai atskleidžia mūsų esmę (kai esame netikri dėl savo jausmų ar įsitikinimų. ypač jei už juos jaučiamės atsakingi. SOCIALINIS MĄSTYMAS O dabar leiskite paprašyti jūsų suvaidinti teoretikus. kurią. darytų ir kiti). kad siekdami sumažinti diskomfortą mes stengiamės pateisinti savo veiksmus. ką. kad įvairūs požymiai it upeliai suteka į vieną upę: veiksmų poveikį nuostatoms. kad įsipareigoję atlikti nedidelį veiksmą vėliau žmonės lengviau sutinka ir su didesniu. dietoms. • Taip pat ir su rasinėmis ar politinėmis nuostatomis susijusi elgsena veikia socialinį sąmoningumą: mes ne tik giname tai. kuo tikime. Prisistatymo teorija kelia prielaidą. Kuris iš mūsų nekreipia dėmesio į tai. Kodėl elgesys veikia nuostatas? Kokios teorijos padeda paaiškinti. dėl kurių atrodome nuoseklūs. kodėl elgsena daro poveikį nuostatoms. kuris pakeis daugelio žmonių nuostatas. galbūt.170 I dalis. „Kojos tarpduryje" reiškinio tyrimai rodo. Daugybė faktų patvirtina šį principą. Pažintinio disonanso teorija teigia.kodėl veiksmas keičia nuostatas . Paklauskite savęs: kodėl šiuose iš realaus gyvenimo paimtuose pavyzdžiuose nuostatas suformavo poelgiai? Kodėl atliktas vaidmuo ar pasakyta kalba gali paveikti pažiūras? APIBENDRINIMAS Kada elgesys lemia nuostatas? • Ryšys tarp nuostatų ir veiksmų galioja ir atvirkštine kryptimi: mes ne tik galime savo mintimis išprovokuoti veiksmą. ką žmonės galvoja? Mes išleidžiame nesuskaičiuojamą daugybę pinigų drabužiams. ge- . kad yra trys galimos priežastys. Prisistatymas: įspūdžio valdymas Pirmasis aiškinimas. Ar šiuose pastebėjimuose yra koks nors raktas mįslei . taip pat gali inspiruoti būsimas nuostatas. prisimenate iš 2 skyriaus. • Politiniai ir socialiniai veiksmai gali įteisinti elgesį. Veikdami mes sustipriname idėją kuria grindžiami veiksmai. bet ir veiksmais sužadinti mintį. ką giname. Savo daromą gerą įspūdį dažnai siejame su socialiniu ir materialiniu atpildu. Panagrinėkime šias teorijas. Socialinių vaidmenų sąlygojami poelgiai formuoja nuostatas. kad nuostatos kyia iš poelgių? Kaip šios konkuruojančios teorijos atspindi mokslinio aiškinimo procesą? Matėme. kad dėl strateginių priežasčių išreiškiame nuostatas. ką sakome ar rašome. Veiksmai taip pat daro įtaką mūsų moralinėms nuostatoms: mes esame linkę pateisinti tai. Savęs suvokimo teorija tvirtina. kosmetikai. analizuojame savo poelgius.ir visa tai darome iš rūpesčio: o ką kiti apie mus pagalvos. • • Tai.įminti? Socialiniai psichologai įtaria.

ir kita. kodėl nuostatos dažniausiai prisitaiko prie poelgių? Tam tikru mastu. kai suvokiame. pajuntame spaudimą. Tai paaiškina. priešingai nei dauguma kitų brutalių diktatorių. karo Irake kai kurie amerikiečiai stengėsi sušvelninti savo „pažintinio disonanso pojūtį" (Kuli. kad mūsų nuostatos keičiasi todėl. kodėl žmonės įsisąmonina prisistatymą kaip nuoširdų nuostatų keitimą. kuriuos pasaulis toleravo. tik 38 proc. Savęs pateisinimas: pažintinis disonansas Viena iš teorijų teigia. Kad šito išvengtume.žmonės kur kas mažiau keičia nuostatas.rūkymo nelaiko labai kenksmingu (Saad. jog esame suinteresuoti išsaugoti savo patirties nuoseklumą.4 s k y r i u s . disonansas gali atsirasti tada. 2003). . Tokia yra garsiosios Leono Festingerio (1957) pažintinio disonanso teorijos išvada. jei pajuntame neatitikimą.labai plačios. Dvi kitos teorijos paaiškina. kad rūkymas „iš tiesų kenkia. 2002). Disonanso teorija daugiausia koncentruojasi į elgsenos ir nuostatų nesuderinamumą. tačiau jos taikymo galimybės . Ši paprasta idėja ir kai kurios su ja susijusios stulbinančios prielaidos paskatino atlikti per 2000 mokslinių tyrimų (Cooper. Mes suvokiame ir viena. kad po 2003 m. kad stengdamiesi sumažinti šią įtampą mes dažnai pakoreguojame mintis. buvo ta. kad kažką reikia keisti. Pavyzdžiui. amerikiečių manė. valdyti savo daromą įspūdį gali būti naudinga. Svarbiausia karo priežastis. galime sufalsifikuoti savo nuostatas. 1994. kurie nė nenujaučia. jei fiktyvus melo detektorius kliudo jiems pamėginti sukelti gerą įspūdį (Paulhus. 1999). kai žmogus vienu metu suvokia dviejų tipų prieštaringą informaciją. nerūkančiųjų . galbūt veidmainiavimą. Ši teorija paprasta. 1982. Niekas nenori atrodyti kvailai nenuoseklus. Ar mūsų ryžtas atrodyti nuosekliais paaiškina. taip . Teorija įrodinėja. kodėl vienos apklausos metu pusė rūkalių britų prieštaravo nerūkantiems. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 171 resne savijauta ir netgi tvirtesniu socialiniu tapatumu (Leary. 2004b). kaip jie anksčiau elgėsi. Tad. Jungtinėse Valstijose 40 procentų rūkalių . Festingeris tvirtina. kaip sako žmonės" (Eiser ir kiti. kad mes jaučiame įtampą („disonansą"). 1987). Net jei tai reikštų šiokį tokį nenuoširdumą ar veidmainystę. todėl „pažintinio disonanso" sąvoka tapo šiuolaikinio išsilavinusio žmogaus žodyno dalimi. nors būtų buvę logiška pasirinkti kitą. Bent jau taip teigia prisistatymo teorija. Norėdami atrodyti nuoseklūs. jei pažintinis disonansas (cognitive dissonance) [tampa. Kai karas prasidėjo. kylanti tada. beveik išvien tikėjusiems. jog Saddamas Husseinas. turėjo masinio naikinimo ginklų ir kėlė grėsmę JAV bei Didžiosios Britanijos saugumui. deriname nuostatas su veiksmais. nes pakitusias nuostatas žmonės atskleidžia ir tiems. kad mūsų elgesys beveik nepateisinamai prieštaravo mūsų nuostatoms arba nusprendėme atiduoti pirmenybę vienai alternatyvai. kai dvi vienu metu mąstomos mintys arba nuomonės („pažinimas") psichologiškai nesuderinamos. 2001. Tarptautinės politikos nuostatų programos direktorius pastebėjo. tad nusprendę ką nors pasakyti ar padaryti išgyvename prieštaringus jausmus. Tedeschi ir kiti. 1979). kad karas yra pateisinamas net ir tada. kaip teigiama. Tačiau mūsų apžvelgti nuostatų pokyčiai slepia kur kas daugiau nei prisistatymą.ir tik 13 proc.

Už durų laukiantis kitas dalyvis privaląs tikėti. . pastebima Tarptautinės politikos nuostatų programoje. ką žinau šiandien. kurį surengė kūrybingasis Festingeris ir jo studentas J. todėl sutinkate pasakyti kitam eksperimento dalyviui (kuris iš tiesų yra tyrėjo asistentas). karą palaikiusieji patyrė prieštaringus jausmus. negalįs atvykti į šį seansą.Prieš savaitę mano draugė dalyvavo šiame eksperimente ir sakė. . kai kurie amerikiečiai dar kartą prisiminė svarbiausius vyriausybės argumentus dėl karo. . pavyzdžiui. Žinodamas tai. kaip žmonės reaguoja į šiuos ekspe- . ." Galiausiai dar kas nors.klausia tariamasis eksperimento dalyvis. Kai baigiate. ar masinio naikinimo ginklai bus rasti. 2005 m. 2003). kad jis nuobodus. kad keltų grėsmę.172 I dalis. Esu tikras. Tai daroma mokslo labui. kuris paprastai įtikinėja kitus dalyvius. ar jūs galėjote jas numatyti. nei rasta jų tiek. Kai per karą tokie ginklai nebuvo nei panaudoti. kad eksperimentas bus įdomus. jums sumokėjo. Pasižiūrėkime. Newport ir kiti. gerai pasimankštinsite. dėl kurios buvo pradėtas karas. ar ne." George W. Merrillas Carlsmithas (1959).) Kad sušvelnintų šį prieštaravimą.nes priežastis. Jordanijoje ir Palestinoje dabar dauguma piliečių tiki. kad Osama bin Ladenas „teisingai elgiasi. Grąžydamas rankas tyrėjas maldauja: „Gal jūs galėtumėte jį pavaduoti?". priimčiau tokį patį sprendimą. Dabar buvo iš naujo minimos tokios priežastys. Besukinėdamas tas rankenas. kol jo vaidyba tapo labai įtikinama). kaip engiamos tautos išvadavimas iš tironiško ir genocidinio režimo bei pagrindų taikingiems ir demokratiškiems Artimiesiems Rytams klojimas. kad jo tikslas . „Nesvarbu. kad jums labai patiks. Irakas neturi masinio naikinimo ginklų (Gallupo institutas. tyrėjas (Carlsmithas) paaiškina. o maždaug tiek pat pritarė. sustiprėjus antiamerikietiškoms nuotaikoms Europoje bei musulmoniškuose kraštuose ir suvokus." „O ne. jog dalyvaujate eksperimente. „Iš tiesų? . . Nepakankamas pateisinimas Įsivaizduokite. 2003). 2003. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Priėmiau sunkų sprendimą. be paliovos sukioti medinę durų rankeną. Beveik keturi iš penkių amerikiečių tikėjo. . Praėjus mėnesiui po karo buvusi mažumos nuomonė virto daugumos požiūriu: 58 proc. gruožio 12 d.teigė respublikonų partijos viešosios nuomonės tyrėjas Frankas Luntzas (2003). kad jų kariniai daliniai šiuos ginklus suras. pamačius po karo įsisiautėjusį chaosą Irake.jis iš tiesų labai įdomus. (Indonezijoje. Iš pažiūros labai susikrimtęs tyrėjas (kurį Festingeris valandų valandas mokė. 2003]. Bush. 2003). kad tai pakurstė teroristines nuotaikas. kad karą reikėjo pradėti (Duffy. kiek visa tai pareikalavo lėšų ir žmonių aukų. kurie dar paaštrėjo suvokus. pasikeitė.atsakote jūs. Jums ištisą valandą reikia atlikinėti nuobodžias užduotis. net jei Irake ir nebūtų rasta masinio naikinimo ginklų (Gallupo institutas.ištirti. paaiškina. be to. kaip lūkesčiai veikia darbo procesą. jog tik ką patyrėte didelį malonumą. kad asistentas. amerikiečių pasisakė už karą. spręsdamas pasaulio reikalus" [Pew." Pažintinio disonanso teorija aiškina savęs įtikinimo reiškinį ir pateikia keletą stulbinančių prognozių. tiriantis.

5 © +1. 1959." „Pasakiau. 0 dabar apie prognozę: kuriai sąlygai esant lengviausiai patikėtumėte savo mažu melu ir teigtumėte. Jūs ne tik sužinote. Ar sutiktumėte? Festingeris ir Carlsmithas rašo. mes patiriame disonansą. apie kurį retai užsimenama. kai žmonėms atrodydavo. kad kai savo veiksmų negalime pateisinti išoriniu atpildu ar prievarta. kai išorinio pateisinimo „nepakanka". kad buvote apgautas. Įsivaizduokite. jog jūs galiausiai vėl susitinkate su tyrėju. kai bu- nepakankamo pateisinimo efektas (insufficient justification effect) Disonanso sušvelninimas. 4.vieną dolerį.1 E „Pasakiau.") Šie skaitymai dažniau suformuodavo neigiamą požiūrį į advokatus tada. kuriuose pajuokiami advokatai (pavyzdžiui: „Kaip sužinoti. 0 gal jis buvo savaip įdomus. . jie patirs didesnį diskomfortą (disonansą) ir todėl bus labiau suinteresuoti patikėti tuo. Tai yra išankstinis 6 aprašytų skyriuje stulbinančių nuolaidumo ir konformistiškumo tyrimų pavyzdys. Neturėjau pakankamo motyvo šitaip pasielgti. ką padarė. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 173 +1. kad jie turi pasirinkimo laisvę ir gali numatyti savo veiksmų pasekmes. kad nuobodus eksperimentas yra įdomus. jei aplinkybės yra aiškios ir apibrėžtos.* Daugybė vėliau atliktų eksperimentų patvirtino. kuris sąžiningai paaiškina visą šį tyrimą. Festingeris ir Carlsmithas rėmėsi įžeidžiama prielaida: gavusieji vieną dolerį (kuris vargiai bus pakankamas pateisinimas melui) bus labiausiai linkę savo nuostatas derinti su veiksmais.! ® i1? £2 a č o Sąlyga: Disonanso -0.4 s k y r i u s . ar dosnesnį. paprašo. rimentus. Kaip vėliau pamatysime. kad veiksmingesnis yra didesnis atlygis. Turėdami nepakankamai savo veiksmus pateisinančių aplinkybių." S1+0. bet iš jūsų dar paprašoma grąžinti 20 dolerių. kad atsakytumėte į klausimus apie šią savo patirtį sukiojant durų rankeną. kad veiksmai labiausiai veikė nuostatas tada. kiek buvo sumokėta kai kuriems dalyviams ... Tačiau turėjau pakankamą priežastį 20 dolerių atlygį . ieškant vidinių poelgį pateisinančių priežasčių. kad rezultatai patvirtino šią intriguojančią prognozę. Šaltinis: Duomenys iš: Festinger ir Carlsmith. Vieno eksperimento dalyviams reikėjo į magnetofono juostą įrašyti anekdotus.5 PAVEIKSLAS Nepakankamas pateisinimas Disonanso teorija teigia. šeštajame dešimtmetyje atlikto eksperimento aspektas. kad nuobodus eksperimentas yra įdomus. kad eksperimentas iš tiesų buvo įdomus? Gavę už tai tiek. Gavusieji 20 dolerių turės pakankamą savo poelgio pateisinimą ir todėl turėtų patirti mažesnį diskomfortą.5 If -1. žmonės dažniausiai atitinkamai reaguoja į jų keliamus reikalavimus.šitaip pasielgti. kad advokatas meluoja? Jo lūpos kruta.5 paveiksle matome. kurĮ sušvelninti galime įtikėdami. kad pasielgėme teisingai. kad visi Stenfordo universiteto studentai neprieštaraudami grąžino pinigus.20 dolerių užmokestį? Priešingai vyraujančiai nuomonei. •Yra dar vienas šio XX a.0 Kontrolinė (jokio melo) Jokio disonanso 20 dolerių Neryškus disonansas 1 doleris Ryškus disonansas i i 4. Hm.

jei jiems bus tik lengvai pagrasinta ir to nepakaks paklusnumui pateisinti.per mažą atlygį gavę autoriai jautė šiek tiek didesnį palankumą tokiai politikai. bet ir į rases. būtinumą padidinti mokestį už mokslą . o tai. Atkreipkite dėmesį į tai.sakykime. Anksčiau pastebėjome. Kai studentai įsitikinę. 1994. kad nepakankamo pateisinimo principas veikia skiriant bausmes. Pagal šią teoriją Džonis turėtų sakyti: „Tvarkau savo kambarį. kad svarbūs žmonės iš tiesų perskaitys parašytą rašinį (Leippe ir Eisenstadt. Apsimetimas tampa įsitikinimu. nes noriu. Leippe ir Elkin. kaip pageidaujama. kad patys sutiko atlikti pasiūlytą visuomenei naudingą darbą. Vaikams bus lengviau reikalavimą nežaisti su viliojančiu žaislu paversti įsitikinimu [kad negalima su juo žaisti]. žmonės patys pradeda labiau jais tikėti. Rimtas pagrasinimas yra pakankamas pateisinimas. Kai rašinyje reikėjo įrodinėti ką nors tokio. teigiančią. už kuriuos mes jaučiamės bent iš dalies atsakingi. kad savo pasaulėžiūrą žmonės sieja su savo jausmais arba jau atliktais veiksmais. Remiant kitai rasei palankią politiką. kuo autoriai netikėjo . Džoni. Kai tėvas ar motina sako: „Sutvarkyk savo kambarį. jie lengviau apsisprendžia dalyvauti ir kitose savanoriškose akcijose nei tie. 1999). o ne: „Tvarkau savo kambarį todėl. kad jis būtų tvarkingas". Jausdami atsakomybę už savo žodžius. jog šie gandai gali būti „nerimo pateisinimas" . 1987). Tai ypač akivaizdžiai pasireiškia tada. Leonas Festingeris 1920-1989 Pjr J^T^ . Man atrodė. ką slepia teorija Leonas Festingeris apie disonanso sušvelninimą Po 1934 metų žemės drebėjimo Indijoje už nelaimės zonos ribų pasklido gandai. skaityti ar ne (Hobden ir 01son. kas inspiruoja elgtis taip. . Ši idėja padėjo man sukurti disonanso sušvelninimo teoriją.5 dolerio turėjo parašyti rašinį. Kito eksperimento metu žmonės už niekingus 1. 1994). nes kitaip aš tau nusuksiu sprandą". kad pažintinio disonanso teorija pabrėžia ne santykinį atlygio ar bausmės už kiekvieną veiksmą efektyvumą. kurie jaučiasi esą priversti tai daryti (Stukas ir kiti. kai susiduriama su prieštaravimais arba jei manoma. gali į gerą pusę pasikeisti jūsų požiūris ne tik į politiką. pateisinantis užsitęsusią baimę. jei šito nepadarysiu". kad netrukus laukia dar didesnės nelaimės.Džoniui nereikės ieškoti vidinio motyvo tai daryti.žinojimas.174 I dalis. Taigi galioja principas: nuostatos kyla iš veiksmų. o pačiam pasirinkti. SOCIALINIS MĄSTYMAS vo galima ne priverstinai. kad tėvai man sprandą nusuks.

kad vieną iš jų jos gali pasiimti. ką nusprendžiau. Robertas Knoxas ir Jamesas Inksteris (1968) pastebėjo. . Iš savo patirties. kiek būtina pageidaujamam poelgiui sužadinti. kad vadovai. Priėmę svarbius sprendimus. 1942 („Paprasčiausia krikščionybė") . ir pasakė. kurį dėstytoją priimti į darbą. žolė kitapus tvoros neatrodo žalesnė. S. kad tai sukeltų pageidaujamą elgesį. tokius kaip kaip skrudintuvas. Lewiso knygos The Horse and His Boy. su kuo draugauti. autoritarinis valdymas efektyvus būna tik valdžiai kontroliuojant. jog ir niekieno neverčiamas nebesugebi prisiversti" (p. ką pasirinkote. nepatogumu. „Kiekvieno apsisprendimo metu jūsų esmės. kad šis sprendimas reiškia didesnį atstumą nuo studentų miestelio ir nuo draugų ir kad teks patiems gamintis valgį. kai jau esam pasirinkę. kol pranešate savo sprendimą. patrauklumas disonuoja su to. Susidūrę su svarbiu sprendimu . Lewis. kad skatinti ir padrąsinti reikia taip. Po to Brehmas parodė moterims du gaminius. privalo būti teisinga.4 s k y r i u s . kad pasitraukdamas nuo jo žmogus jau būna padaręs ryžtingą veiksmą ir atitinkamai jį išgyvenęs. galbūt suvokėte. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 175 Pasak šios teorijos. išskyrus tai. kaip to. kai ką nors įsipareigoję skausmingai suvokėte. kad atsisakėte erdvaus buto dėl ankšto. 193). paverčiantis ją truputį kitokia nei iki tol. radijo imtuvas ir plaukų džiovintuvas. 2001). kad pabuvęs vergu ir viską daręs per prievartą pastebi. priimančios sprendimus. tačiau tik tol. mokytojai ir tėvai turėtų skatinti tik tiek. išaukštindami pasirinktą alternatyvą ir nuvertindami atmestą. Mere Christianity. Jei nusprendėte gyventi studentų miestelyje. Galbūt prisimenate atvejį.mes dažnai atsiduriame tarp dviejų vienodai patrauklių alternatyvų. Jei nusprendėte gyventi ne studentų miestelyje. galbūt suvokėte. „Tai. Atrodo. kuriuos jos įvertino labai panašiai. Jei turėsime galvoje paprastus sprendimus." Efektas gali pasireikšti labai greitai. Vėliau. S. Disonanso teorija tvirtina. moterys pirmenybę suteikė pasirinktam ir mažiau vertino atmestą daiktą. sprendimo virsmas įsitikinimu gali sukelti perdėtą savikliovą (Blanton ir kiti. kad sprendimai sukelia disonansą. iš naujo vertindamos tuos pačius aštuonis gaminius. iš pažiūros beveik nesiskiria nuo negavusio šio darbo. nes žmonės nėra linkę prievartinio poelgio paversti vidiniu įsitikinimu. Atlikdamas pirmą iš paskelbtų disonanso eksperimentų (1956) Jackas Brehmas paprašė Minesotos universiteto moterų įvertinti aštuonis gaminius.į kokią aukštąją mokyklą stoti. ko atsisakėte. kurie dar tik ruošėsi dalyvauti. Per tas kelias akimirkas eilėje prie lažybų langelio niekas nepasikeitė. kokį darbą pasirinkti. C. žinau. paprastai sušvelniname disonansą. 1974 („Arklys ir jo berniukas") herojus pavergtas kalbantis arklys pastebi: „Blogiausia. triukšmingo bendrabučio. centre įvyksta nestiprus pokytis." C. Disonansas priėmus sprendimus Suvokiama pasirinkimo laisvė ir atsakomybė pabrėžiama turint omenyje tai. vos ne vos gavusio darbą. jog kartais tarp dviejų galimybių būna labai nedidelis skirtumas. įgytos patariant. kad dalyvavusieji lažybose per žirgų lenktynes kur kas optimistiškiau žiūrėjo į lažybų rezultatus nei tie. Tačiau ji taip pat atkreipia dėmesį. Kompetencija dėstytojo.

kaip galvotų kitas mus stebintis žmogus. Kaip ir prekiautojui automobiliais naudojant žemai paleisto kamuolio taktiką. ir paaiškiname jo elgesį atsižvelgdami arba į to žmogaus savybes bei nuostatas. jos analizuojamus reiškinius gali paaiškinti ir paprastesnė teorija. pradinis. mes stebime save lyg iš šalies. Mes stebime.) Savęs suvokimo teorija (jos autorius Darylas Bernas. 1972) daro prielaidą. ir kai vienas iš jų pašalinamas . kuo remdamiesi darome išvadas apie kitų žmonių nuostatas. jei iš pat pradžių nebūtų priimtas sprendimas". jei lėktuvo bilieto kaina neviršys 400 dolerių. analizuodamas mūsų elgesį ir aplinkybes. kad mes panašiai vertiname ir savo pačių elgesį. Matydami. Kai Siuzi atsiprašo niekieno neverčiama. 1749-1832 Sprendimai patys sukuria juos palaikančius pateisinimus.176 I dalis. Pagalvokime. žmonėms. Savęs suvokimas Nors disonanso teorija inspiravo daugelį mokslinių tyrimų.tarkime.6 PAVEIKSLAS Nuostatos kyla iš poelgio Prisistatymas (įspūdžio valdymas) . o ne su asmeniniu mergaitės apgailestavimu. teigia Robertas Cialdinis (1984.6 pav. Kai mūsų nuostatos silpnos arba neapibrėžtos. sprendimą atsiprašyti priskiriame pačiai Siuzi (žr. o veikdami. kad bilietai pabrango iki 475 dolerių. Alison nusprendžia parvykti namo.sprendimas dėl to nežlunga. kad nebūdami tikri dėl savo nuostatų mes sprendžiame apie jas taip. p. kad bilietas nėra brangesnis. arba į aplinkos poveikį. niekada nešauna į galvą. kaip žmogus elgiasi konkrečioje situacijoje. Tačiau Alison jau apsisprendusi. Kodėl veiksmai veikia nuostatas? 4. 4. kurioms esant jis įvyko. „kad šių papildomų priežasčių galėjo apskritai nebūti. Atvažiavus į bilietų kasą paaiškėja. Paaiškėja. kurie jai kelia džiaugsmą. jos atsiprašymą mes siejame su situacijos poveikiu. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Geriausiai save galime pažinti ne mąstydami. 103). teigianti. Kitų asmenų nuo- savęs suvokimo teorija (self-perception theory) Teorija. kaip tėvai priverčia mažąją Siuzi pasakyti „atsiprašau"." Goethe. tad Alison jį užsisako ir pradeda galvoti apie kitus kelionės privalumus. Dažnai šie pateisinimai būna pakankamai tvirti. .

o karikatūros jiems atrodė juokingesnės. suvokiu savo nuostatas. Jamesas puolė į gilią depresiją. neatsisakančiais pagelbėti? Ar dėl šios priežasties „kojos tarpduryje" reiškinio eksperimentų dalyviai vėliau sutiko patenkinti didesnius prašymus? Iš tiesų taip. „Sėdėkite visą dieną apatiška poza. išsiskiria adrenalinas ir moteris pabėga. kaip iš pradžių ir aš. šie teigė pajutę pyktį. dūsaukite. „suraukite antakius" . Vadinasi." Jei mūsų jausmai nėra intensyvūs. Netgi eisena gali turėti įtakos savijautai. Kai Jamesas Lairdas (1974. Jis teigė.4 s k y r i u s . E L G E S Y S IR NUOSTATOS 177 statas atpažįstame atidžiai stebėdami. kad sutiko atlikti nedidelį pageidavimą. kaip jie elgiasi. 463). ačiū. O kaip tau?" „Na. kurių metu tiriamas veido išraiškos poveikis. galite skeptiškai vertinti savęs suvokimo reikšmę. tvirtina Jerry Burgeris ir Davidas Caldwellas (2003). 1947 („Dienoraštis") Raiškos būdai ir nuostatos Jūs. 1984). kad laimės būsena ilgiau trunka (Schnall ir Laird. pavaikščiokite mažais žingsneliais vilkdami kojas ir nudelbę akis. kad tikriausiai jaudinuosi. Tai puikiausias būdas pasijusti prislėgtiems. kaip šį efektą patirti. lyg gyvenimą būtų galima valdyti. siūlo būdą. neblogai. suvokę. moteris miške susiduria su riaumojančiu lokiu. Iš baimės padažnėja jos pulsas. ji stengiasi jaustis laiminga. Norite pasijusti ge- . Tarkime. Psichologijos pionierius Williamas Jamesas pasiūlė panašiai aiškinti emocijas. kai jų niekas nevaržo. liūdnu balsu. prijungęs prie studentų veidų elektrodus . Veiksmais galime sužadinti jausmus.privertė juos raukytis. ar tvirti mano įsitikinimai. pabundu prieš aušrą ir nebegaliu užmigti. Sunku šypsotis ir tuo pat metu būti sudirgusiam.„sutraukite šiuos raumenis".. atsakinėkite tyliu. malonus elgesys gali iš esmės juos pakeisti. pastebi Williamas Jamesas (1890. „Kaip sekasi?" „Puikiai. 2003). tačiau staiga suskamba telefonas ar kas nors pasibeldžia į duris." Anne Frank. Panašiai suvokiame ir savo nuostatas. Paskatinti nutaisyti laimingą (o ne piktą ar liūdną) veidą žmonės gali prisiminti daugiau džiugių akimirkų arba pastebėti. 1998). Visi mes esame tai patyrę. Todėl darau išvadą. Kai mirė brolis Henry. Kai girdžiu save kalbantį. Žinomi dainų autoriai Rodgersas ir Hammersteinas primena: kai ko nors bijome. pradeda save laikyti paslaugiais. Įdomiau išbandyti kitą Lairdo atradimą: priversti šypsotis žmonės jautėsi esą laimingesni. suprantu. The Diary of a Young Giri. ir tai priverčia mus elgtis maloniai ir mandagiai. kai savo elgesio negaliu taip paprastai motyvuoti išoriniais suvaržymais. Ar žmonės. Kai universitete turiu skaityti paskaitą. galimas daiktas. kai stebiu savo veiksmus. Tačiau eksperimentai. Kai liovęsi skaityti šį skyrių pakilsite nuo knygos. kad suvokti savo emocijas mums padeda savistaba. „Galiu stebėti save bei savo veiksmus lygiai kaip ir pašalinis stebėtojas. Netrukus jis tai galėjo daryti iš tikrųjų. Kai Mis Pasaulis pasirodo šypsodamasi. gali būti pravartu „švilpauti linksmą melodiją". Tai ypač būdinga tada. bet įtikino save elgtis taip. ir jūsų melancholija užsitęs". baimę moteris patiria matydama.. Žiūrėdami į savo veido išraiškas veidrodyje efektyviau suvokiame save (Kleinke ir kiti. Poelgis gali keisti savojo Aš sampratą. kokie mes esame. Būname suirzę. Laisvai pasirinktas veiksmas parodo.

SOCIALINIS MĄSTYMAS Pasak vokiečių psichologo Fritzo Stracko ir jo bendradarbių (1988). Vieniems stebėtojams buvo liepta pamačius šoko reakciją nutaisyti skausmingą veido išraišką. Be to. kodėl smagu būti tarp laimingų žmonių ir slogu tarp prislėgtų (14 skyrius). ką jie jaučia? Katherinos Burns Vaughan ir Johno Lanzettos (1981) atlikto eksperimento išvados leidžia teigti. Išvada: kad pajustume. ar purtydamas? Kolono universitete Thomas Mussweileris (2006) panašiai atrado. Imituodami kito žmogaus emocijas. kaip šabloniški veiksmai sukelia šablonišką mąstymą. Įdomaus eksperimento metu Gary Wellsas ir Richardas Petty paprašė Albertos universiteto studentų „patikrinti ausines" klausantis radijo laidos linksint ar nepritariamai purtant galvą. Išbandykite tai patys ko nors klausydamiesi: ar jaučiatės labiau pritariąs linksėdamas galva. kaip stebimas žmogus patiria elektros šoką. išreikšdami emociją mes galime jos atsikratyti. Jei veido išraiška veikia jausmus.178 I dalis. žmonėms karikatūros atrodo juokingesnės. klausydamiesi jų balso. mojuodami rankomis ir žiūrėdami į priekį. tai skausminga veido išraiška turėtų veikti raminamai (Cacioppo ir kiti. o jų pulsas padažnėdavo. kūno laikyseną ir balso toną. kiek įmanoma slopinant visus išorinius ženklus. Šitaip elgdamiesi geriau suvokiame. ką jaučia kiti žmonės. kurie nesistengė dirbtinai keisti savo veido išraiškos. patiriantį elektros šoką. Vieno eksperimento metu . „Laisva emocijos raiška išoriniais ženklais ją suintensyvina. nereikia nė stengtis. kad pozityvios mintys sutampa su linkčiojimu galva ir nedera su jos purtymu. 1991)." Charles Darwin. Stebėdami kitų žmonių veidus. Veido išraiška taip pat turi įtakos mūsų nuostatoms. skausmingą grimasą nutaisę studentai pamatę. tai skatina „užsikrėsti emocijomis". o šis reiškinys padeda suprasti. 1992). 1887 („Žmonių ir gyvūnų emocijų raiška") riau? Minutėlę pavaikščiokite plačiais žingsniais. kai jie laiko pieštuką sukandę dantimis (įsijungia šypseną sukeliantys raumenys). palyginti su tais. The Expression of the Emotions in Man and Animals. Iš tiesų. Kodėl? Wellsas ir Petty spėja. kaip teigia ne tik Freudas. kurie linkčiojo galva. o ne tada. kad suprastume. stebėtojai labiau į jas įsijausdavo. Antra vertus. ką šie žmonės jaučia. Jei. Tiesą pasakius. Kas buvo palankiausi laidos atžvilgiu? Tie. Mes sinchronizuojame savo judesius. smarkiau prakaitavo. kai pieštukas yra suspaustas tarp lūpų (dirba su šypsena nesuderinami raumenys). mėgdžiokime jų veido išraiškas. tai gal imituodami kitų žmonių veido išraišką geriau suprastume. kūno laikyseną. mūsų emocijos sušvelnėja. natūraliai ir nesąmoningai akimirksniu mėgdžiojame juos (Hatfield ir kiti. Jie paprašė Dartmuto koledžo studentų stebėti žmogų.

kaip šie du savanoriai. Per didelis pateisinimas ir vidinė motyvacija Prisiminkime nepakankamo pateisinimo efektą . liguistą). kaip vaikšto nutukę žmonės. nufilmuoti Franko Bemieri ir jo bendradarbių (1994) tyrimo metu. nes už tokį siūlymą gavo 20 dolerių. jog atpildas visada sustiprina motyvaciją. kad per didelio pateisinimo efektas egzistuoja. kuris paskatina kažką padaryti. tada jie savo veiksmus gali laikyti išoriškai kontroliuojamais. galima įpratinti juos šį darbą susieti su atlygiu. Veiksmas daro įtaką mąstymui. perskaitę aprašymą apie jį. kad girdite. Žinoma. ši teorija teigia. Šie dalyviai aprašytą asmenį apibūdino vyresniems žmonėms būdingais stereotipiniais bruožais. atsiradusį prieštaravimą sušvelniname vidiniu jo pateisinimu. Savęs suvokimo teorija žengia dar vieną žingsnį. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 179 Natūralus mėgdžiojimas ir emocijų „infekcija". Pažintinio disonanso teorija siūlo štai tokią šio reiškinio interpretaciją: kai išorinių paskatų nepakanka poelgiui pateisinti. ką jie ir taip mėgsta daryti.4 s k y r i u s . pritvirtino svarmenis prie riešų ir kulkšnių ir paprašė oriai pavaikščioti. paperkant žmones. jis aprengė dalyvius gelbėjimo liemenėmis.mažiausias paskatinimas. kad šis žmogus pasakė savo nuomonę ne už atlygį. nerangų. Pradėkite mokėti žmonėms per didelio pateisinimo efektas (overjustification effect) Vidinės motyvacijos slopinimas. dažniausiai būna paveikiausias siekiant. o ne savaime patraukliais. taip pat Annos Boggiano ir jos kolegų (1985. kad nepamatuotas atpildas kartais turi paslėptą kainą. Taip silpninamas jų įsitikinimas. Priešingai nuomonei. kaip kažkas „išmintingai" siūlo padidinti mokestį už mokslą. 1997) Ročesterio universitete ir Marko Lepperio bei Davido Greene (1979) Stenfordo universitete. jaučia didesnį tarpusavio ryšį. Galbūt panašias išvadas darome ir stebėdami save. Edwardo Deci bei Richardo Ryano (1991. Nutukusius žmones imitavusieji (labiau negu kontrolinės grupės dalyviai) aprašytą žmogų apibūdino kaip turintį nutukusiems žmonėms būdingų bruožų (draugišką. . ką jau ir taip daro. Įsivaizduokite. kad jiems ši veikla patiktų ir kad jie ją tęstų. Sutariantys žmonės. nei tuo atveju. 1987) Kolorado universitete atlikti eksperimentai įrodė. kai manytumėte. Kito eksperimento dalyvių buvo paprašyta vaikščioti lėtai. Savęs suvokimo teorija interpretuoja kitaip: aiškindami savo poelgį žmonės atkreipia dėmesį į tuometines sąlygas. šis pareiškimas atrodys ne toks nuoširdus. kad jie tai daro dėl malonumo. kaip vaikšto pagyvenę žmonės. kad jie darytų tai. Po to jie turėjo papasakoti įspūdžius apie žmogų. Atlyginant žmonėms už tai.

Teisingas skatinimas taip pat gali skatinti kūrybingumą (Eisenberger k kiti. Triukšmas jį erzino. Per didelio pateisinimo efektas pasireiškia tada. nes tas man patinka. Vyriškis jiems sumokėjo ir pažadėjo atlyginti ir kitą dieną. kurie žaidžia negaudmi užmokesčio. nes žmonės vis tiek savo veiksmus gali motyvuoti asmeniniu suinteresuotumu (Bradley ir Mannell. kad ta veikla jiems gerai sekasi) ir stiprina vidinę motyvaciją. Kitą dieną vaikai sugužėjo prie senio namų ir žaidė aistringiau nei bet kada.7 pav. ir jo žaidimą paversite darbu (žr. ir ilgainiui jie tuo užsiiminės rečiau nei tie. Svarbu. Kitą dieną vaikai gavo tik po 15 centų. akivaizdžiai siekdamas kontroliuoti elgseną. o senukas vėl jiems sumokėjo. kas jiems patinka. kad būtent tai yra pastangų priežastis („Dariau dėl pinigų"). todėl vieną dieną jis pasikvietė berniukus prie savo durų ir pasakė. . Atpildas. 2001. ir jie pradeda savo veiksmus sieti su šiuo skatinimu. 2003). jie supranta. ir senukas paaiškino. Jis pažadėjo kiekvienam duoti po 50 centų." Vidinė motyvacija Išorinis atpildas (pvz. kurioje kiekvieną popietę triukšmingai žaisdavo vaikai. 1999. Yra tokia pasaka. kad taip tenkina savo pomėgį.. Pažadėkite vaikui atlyginti už tai. 1986). jis iš tiesų gali sustiprinti mūsų vidinę motyvaciją. 1994). Išorinis atpildas sumenkina vidinę motyvaciją. Pasak savęs suvokimo teorijos.). įsimylėjusi medkirtį ir vėliau sužinojusi. 1980. puikiai atskleidžianti per didelio pateisinimo efekto raidą. Sansone. Tang ir Hali. kuriuo siekiama kontroliuoti ir įtikinti. nelaukiamas atpildas nesumenkina vidinio intereso. kad jam labai patinka linksmi vaikų balsai. Jie aiškino. kad jo menki ištekliai išseko." Išorinė motyvacija už žaidimą menant mįsles ar sprendžiant kryžiažodžius. (Kaip ir pasakos herojė. doleriais) Savęs suvokimas: „ D i j ^ K tai. „Bet gal galėtumėte rytoj ateiti žaisti už 10 centų?" Nusivylę berniukai pasakė senukui. ką jis ir taip su džiaugsmu daro (sakykime.180 I dalis. kad tai princas. nes man moka. Vienoje gatvėje. sumažina malonios užduoties patrauklumą (Rosenfeld ir kiti. 1984. kai kas nors iš anksto pasiūlo nebūtiną atpildą. SOCIALINIS MĄSTYMAS 4. Vaikai vėl sugrįžo šūkaudami. kad už 10 centų ištisą popietę žaisti prie jo namų neapsimoka. kokia atpildo rekšmė: atpildas ir pagyrimas informuoja žmones apie jų pasiekimus (kai žmonės ima galvoti. gyveno vienišas senas žmogus. Jokio išorinio atpildo Savęs suvokimas: „Darau tai. 4.) Ir jei pagyrimas už gerą darbą padeda jaustis kompetentingesniais ir sėkmingesniais. žaisti su gražiais spalvotais žymekliais). jei jie sugrįš ir rytoj. kad nebesugrįš. tačiau šį kartą tik po 25 centus.7 PAVEIKSLAS Vidinė ir išorinė motyvacija Kai žmonės be atpildo arba neverčiami daro tai.

ką pastebėjome. taip ir skirtingos prielaidos gali atvesti prie . galbūt sustiprinsime jų pasitenkinimą bei susidomėjimą konkrečiu dalyku. Darylas Bernas (1972). kad jis apimtų daugumą čia aptartų išvadų (Greenwald. Po trijų savaičių sūnus per savaitinius vizitus į biblioteką pradėjo imti tik vieną arba dvi knygas. Jei mokiniams suteiksime pakankamą motyvą atlikti užduotį ir girdami padėsime jiems jaustis išmanančiais." Teorijų palyginimas Susipažinome su vienu paaiškinimu. kad galėtų kontroliuoti . Kai pateisinamų aplinkybių būna per daug taip nutinka. skatinančias elgtis taip. Tomas gali nejausti vidinio potraukio tiksliesiems mokslams. Tai byloja apie žmogiškojo veiksnio įtaką mokslinėms teorijoms (žr. Atrodytų. kaip reikia elgtis. panašiai kaip stebėdami kitus žmones sprendžiame apie jų nuostatas. nes tu esi įžvalgi ir puikiai moki bendrauti su žmonėmis". kad kurį nors principą. 1985. nei savęs suvokimo teorija. Daugeliu atvejų abu jie leidžia tikėtis tokių pat prognozių. žinai. pavyzdžiui. „nuostatos kyla iš veiksmų". kaip pageidaujama (Boggiano ir Ruble. Workman ir Williams. 53-55). mokytojai ar vadovai turėtų taikyti atitinkamas priemones. kad mes stebime savo elgesį ir darome logiškai pagrįstas išvadas apie savo nuostatas. teigia. kodėl tikslius fizikos dėsnius galima išreikšti tokia gausybe būdų" (p. kad pastarieji du paaiškinimai prieštarauja vienas kitam. Kuris iš jų teisingas? Neginčijamų argumentų surasti sunku. Kai žmogus paklūsta. 1975). Mano jaunesnysis sūnus per savaitę mikliai „prarydavo" 6-8 knygas. Jonas gali pirmą kartą nenorėti eiti pas žmones siūlyti prekių. kurios nėra savaime patrauklios? Marijai pirmosios fortepijono pamokos gali baigtis nusivylimu. Susipažinome ir su dviem paaiškinimais. Fizikas Richardas Feynmanas (1967) stebėjosi. Moksle nėra neįprasta. kodėl elgesys turėtų paveikti nuostatas (prisistatymo teorija). kurie per tris mėnesius perskaitys 10 knygų. galima nuspėti vadovaujantis keletu teorijų. 1980). kad tau taip sekėsi lankantis pas klientus. kad savo poelgį pateisiname siekdami sumažinti vidinį diskomfortą. 1991). savęs suvokimo teoretikas. 1 skyrių).kūrybiški bandymai supaprastinti ir paaiškinti tai. kodėl elgesys natūraliai paveikia nuostatas: 1) disonanso teorijos prielaida. ir kiekvieną iš jų mes galime pakoreguoti. Tokiais atvejais tėvai. kad abi šios teorijos daro užuominą į lojalumo bei estetikos klausimus. tereikia perskaityti 10 knygų. kad „viena iš nuostabių gamtos savybių" yra „gausybė puikių galimybių" ją apibūdinti: „Nesuprantu. kol bibliotekoje nepradėjo veikti skaitytojų klubas. kai mokytojai nurodinėja. ir 2) savęs suvokimo teorijos prielaida. ir skatina. Abi teorijjos yra žmogaus fantazijos vaisius .vaikų noras mokytis gali sumažėti (Deci ir Ryan. Kodėl? „Nes. Kaip skirtingi keliai gali atvesti į tą patį tašką. E L G E S Y S IR N U O S T A T O S 181 Tad kaip galime ugdyti žmonių pasitenkinimą užduotimis. jam reikia pasiūlyti vidinį šio poelgio motyvą: „Manęs nestebina. Gamtai negalioja nei disonanso.4 s k y r i u s . pažadėjęs vakarėlį tiems. 1985.

Tad pateisindami savo veiksmus ar sprendimus mes save įtvirtiname: apsaugome ir palaikome savo dorumo bei vertės pojūtį. kad disonansas apibrėžiamas kaip sužadinta nemalonios įtampos būsena. ką galvoju. kuris jums patinka. kad paremtas daugiau nei viena teorija. 2002). jei poelgis sukelia nepageidautinas pasekmes. jei jūsų žodžius lydės nemalonūs rezultatai . prieštaraujančius mūsų nuostatoms) iš tiesų veikia nemaloniai? Be abejo. gali išduoti sustiprėjęs prakaitavimas ir padažnėjęs pulsas (Cacioppo ir Petty. gerais darbais? Kelių eksperimentų metu Steele pastebėjo. Kodėl laisva valia sakant ar darant nepageidautinus dalykus kyla toks susierzinimas? Todėl.182 I dalis. 1993). kurie atėjo į eksperimentus turėdami tvirtą savojo Aš sampratą) jautė kur kas mažesnį poreikį teisintis (Steele ir kiti. kaip poelgio padarinio. arba savo poelgiais pagerindami situaciją kurioje nors kitoje srityje. pasiūlome atkurti savivertę. kad taip. Disonansas kaip sužadinimas Ar galime teigti. Jei niekam negirdint pasakote tai. kad a) žmonės. kai mūsų veiksmai ir nuostatos tarpusavyje nedera. nes sutikote jį padaryti arba galėjote numatyti jo pasekmes . tai tik sustiprina mūsų tikėjimą šiuo principu. disonansas bus minimalus. kad esame patikimi ir geri.kils nemalonus prieštaravimas. žmonės (ypač tie. efektas? Steele ir jo kolegos (1981) mano. efektas išnyksta. nepageidautinai elgdamiesi. 1986. Kad sumažintume šią įtampą. kai žmonėms. pavyzdžiui. kad atsirastų nuostatų. Ar tariamai disonansą išprovokuojančios aplinkybės (pavyzdžiui. jei neigiamas poveikis bus nepataisomas. Losch ir Cacioppo. Kaip manote. bet ir todėl. už kurias žmogus jaučiasi atsakingas (Cooper. teigia Claude Steele (1988) savęs įtvirtinimo teorija. kuo netikite. jei jausitės atsakingas už šias pasekmes . kad kai mūsų nuostatos apskritai yra netvirtos. 1976]). Jei vienoje srityje iškyla grėsmė žmonių savivaizdžiui. kuri atsiranda. kad kai savasis Aš buvo atkurtas. taip pat rečiau teisina save (Holland ir kiti. ir kad b) jie tai gali kompensuoti sutvirtindami kitą savojo Aš aspektą. 1983. Jie verčia mus jaustis kvailai. ypač jei kyla grėsmė savivertės ir orumo jausmui. negalite lengvai ignoruoti šio veiksmo. Croyle ir Cooper. mes turėtume keisti savo nuostatas. sakantis: „Iš kur man žinoti. kad tokie veiksmai trikdo. kas nutinka. Ši teorija tik daro prielaidą.tarkim. nuostatų. Jis bus kur kas didesnis. Tad disonansas iš tiesų kelia įtampą. Kai alkoholis sumažina disonanso sukeltą nepasitenkinimą. . 1990). jei nukentės žmogus. kurių savivertė stipriai išreikšta ir tvirta. kad kuri nors teorija yra geresnė? Vienas svarbus aspektas akivaizdžiai patvirtina disonanso teoriją. Be to. Jis virsta įtikinamu ne tik dėl patvirtinančių duomenų. Jie kelia grėsmę jausmui. Viename iš savo eksperimentų Steele ir jo kolegos paprašė Vašingtono universiteto studentų parašyti esė. Tačiau ar būtina vidinė įtampa tam. ką pasakiau?" [Forster. Prisiminkime. kaip poelgio padarinio. SOCIALINIS MĄSTYMAS to paties principo. jie tai kompensuoja arba iš naujo sutelkdami dėmesį.jei kas nors jus išgirs ir patikės. teigianti. dažnai patiria grėsmę savo įvaizdžiui. kol neišgirdau. atlikusiems jų norų neatitinkančius veiksmus. mes savo elgesį bei aplinkybes laikome nuostatų supratimo raktu (kaip žmogus. Savęs suvokimo teorija nieko nesako apie įtampą. Kad tai įvyko. Kad ir kaip būtų. Tie. kuriame savęs įtvirtinimo teorija (self-affirmation theory) Teorija. priimant sprendimus ar atliekant veiksmus. 1999).

paprasčiausiai stebime savo poelgius bei aplinkybes. pakoreguoja jas derindamiesi prie klausytojų. 1979). 1994). viešai reikšdami savo nuostatas. kad veiksmai atitinkamai keičia nuostatas. ką patinka daryti. ir atitinkamai vertiname nuostatas. žmonės tėra provokuojami šypsotis arba susiraukti. be to. kai mūsų poelgiai arba svarbūs sprendimai prieštarauja nuostatoms. kad atrodytų. Viena iš įdomesnių savęs suvokimo teorijos išvadų yra „per didelio pateisinimo efektas": atlyginant žmonėms už jų mėgstamą veiklą galima paversti malonumą nuobodžiu darbu (jei šis atlyginimas skatina šią veiklą sieti su atlygiu). kurios lems vėlesnę mūsų elgseną (Fazio. nes jei sumokama už tai. pavyzdžiui. Yra pakankamai įrodymų. juo labiau jaučiamės už juos atsakingi ir juo didesnis disonansas bei nuostatų kaita kyla. Kai mūsų nuostatos dar nėra apibrėžtos. 1977. kas vyksta.4 s k y r i u s . kodėl mūsų veiksmai daro poveik[ nuostatoms. . kai sau neprieštaraujama Disonansas sukelia nepasitenkinimą. teigia. Kad šią įtampą sumažintume. Visais šiais atvejais savęs suvokimo teorija yra parengusi atsakymus. sutampančią ar beveik sutampančią su jų nuomone. ekspertas Jack W. 1987. formavimosi procesą. kurios paprastai sumažina nepasitenkinimą. Tačiau ši teorija taip pat įrodo. O kaip tada.kol po nemalonių rašinių jie neišgėrė alkoholio. kurią patiriame. kuris buvo pateiktas kaip alaus ir degtinės degustavimo eksperimento dalis. esant tam tikroms sąlygoms. Brehm (1999) APIBENDRINIMAS Kodėl elgesys veikia nuostatas? • Trys konkuruojančios teorijos aiškina. Veikdami bei mąstydami mes susikuriame lankstesnes nuostatas. kad ir po 40 metų nuo pažintinio disonanso teorijos paskelbimo ji tebėra tokia pat stipri ir įdomi. Studentai sumažino dėl to kilusį disonansą švelnindami savo nusistatymą prieš mokestį už mokslą . „Nuostabu. Disonanso teorija taip pat negali paaiškinti per didelio pateisinimo efekto. kad juo mažiau pateisiname savo nepageidautinus veiksmus išorinėmis aplinkybėmis. Prisistatymo teorija teigia. Čia taip pat neturėtų būti jokio disonanso. todėl pasielgus prieš savo nuostatas tenka save įtikinėti. Kai žmonės gina poziciją. atrodo. nuostatas pakoreguoja taip.kai. Pagal disonanso teoriją nuostatos keičiasi dėl įtampos. nuostatų pokyčio nepanaikina (Fazio ir kiti. kuriuos sukelia aiškiai apibrėžtų nuostatų neatitinkantys veiksmai: mes jaučiame įtampą. kuriomis jie vyksta. kad disonanso teorija sėkmingai paaiškina procesus. savęs suvokimo teorija atskleidžia jų. kad sudarytų gerą įspūdį. t Dvi teorijos teigia. Taip disonanso teorija aiškina nuostatų kaitą. t Savęs suvokimo teorija daro prielaidą kai kai nuostatos silpnos. kad žmonės. neturėtų kilti didelė įtampa. kad žmonės. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 183 būtų palankiai atsiliepiama apie mokesčio už mokslą padidinimą. jog jos sutampa su veiksmais. ieškome vidinių pateisinančių motyvų. ypač tikrinantys savo elgesį. Disonanso teorija. o kad ją sumažintume. kai veiksmas neprieštarauja jokiai nuostatai . pradedame atitinkamai koreguoti nuostatas. • Faktai patvirtina abiejų teorijų teiginius ir perša išvadą kad kiekviena jų apibūdina tai. procedūros. kad nuostatos iš tiesų keičiasi. Tačiau disonanso teorija negali paaiškinti visų faktų." Socialinės psichologijos Savęs suvokimas. Roese ir Olson. Trumpai tariant.

aplankyti žmogų . fenomenas nėra nei nelogiškas.nors mums ir nesinori to daryti. šaltakraujiškai išanalizuoti priežastis. kas mus skatina veikti. be tinkamos išraiškos nebus įspūdžio . Taip pat ir informaciją geriausiai atsimename tada. privalome. pasitelkus teorijos siūlomas prielaidas ir priverčiant juos aktyviai klausyti bei skaityti.. darykite tai. nei stebuklingas. kaip užvaldo visus profesionalius rašytojus (p. pasirinkite tezę ir pradėkite j ą detaliai aiškinti . į kuriuos kitu atveju neatkreiptume dėmesio. kurio mokytojas privalo niekada nepamiršti". taip pat gali skatinti ir mąstyti. Jacąues Barzunas (1975) suvokė. 173-174).. kol jų neįvardijau". Geriau skatinti studentus mąstyti. kurios skatintų kitokius. Tai. kad j ū s ų pretenzingumas tirpsta. pakeiskite jį kita veikla.. kai esame ją išdėstę savo žodžiais. What is an Emotion? 1884 („Kas yra emocijos?") Nuostatų. iš j ū s ų vis tiek reikalaujama. nereikia laukti nei nušvitimo. leidžia daryti svarbią gyvenimišką išvadą: jei norime reikšmingai save pakeisti. kuriuos norime puoselėti. kitaip tariant. graikų filosofas stoikas Šiame skyriuje aprašytas principas. . Prieš šimtą metų tokią pat išvadą padarė filosofas ir psichologas Williamas Jamesas (1899): „Be reakcijos nebus suvokimo. Kartais reikia tiesiog veikti .tačiau vėliau pastebėsite.184 I dalis. „Jei norime nugalėti nemalonius emocinius išgyvenimus. Iš pradžių tai pareikalaus nedidelių pastangų . nei įkvėpimo. kad norite priversti ką nors sutikti su j ū s ų nuomone. kad veiksmas teikia energijos ir patarė pradedantiems rašytojams dirbti net ir tada. priešingus polinkius.pradėti rašyti straipsnį. Todėl būdamas dėstytojas ir autorius turiu sau priminti.. paskambinti telefonu.tai didysis principas. Štai ką man parašė vienas studentas: „Aš iš tiesų nesupratau savo įsitikinimų tol. kad rašytumėte. kaip veiksmų padarinio. Tema j u s užvaldys.tik formulavimo . Prisiverskite patikėti. Jei nenorite ko nors paversti įpročiu. SOCIALINIS MĄSTYMAS Post scriptum: kaip elgesiu pakeisti save Jei norite ką nors paversti įpročiu. Kad atsikratytumėte įpročio. jog neprivalau visada pateikti galutinę išvadą." VVilliam James. Epiktetas. kai sumanymai ir vaizduotė nekelia pasitikėjimo: Jei esate per daug kuklūs vertindami save arba pernelyg abejingi savo skaitytojui. susiduriame su priešingais požiūriais verčiančiais mus išnagrinėti argumentus. kad nuostatos kyla iš veiksmų. o j o vietą užima susidomėjimas. Rašant šias pastabas toks įspūdis stiprėja. nedarykite to. Rašydami rašinį ar atlikdami vaidmenis.

.

kuriomis socialinis pasaulis mus valdo.socialinės įtakos galią. ypač kultūros įtaką (5 skyrius). socialinio konformizmo poveikį (6 skyrius). kurios mus traukia ir stumia? Ar jos galingos? Socialinės įtakos tyrimai apšviečia tas nematomas virveles.kaip mes vienas apie kitą galvojame. įtikinėjimo principus (7 skyrius).Socialinė įtaka Iki šiol daugiausia nagrinėjome vidinius reiškinius . Šioje dalyje atskleisime tas subtilias jėgas. lengviau atsispirti nepageidaujamoms manipuliacijoms. . Atsižvelgdami į šiuos įtakos veiksnius galėsime geriau suprasti žmonių nuotaikas ir elgesį. dalyvavimo grupės gyvenime pasekmes (8 skyrius) ir bendrą visų šių veiksnių reikšmę kasdienėse situacijose. būti išmintingesni ir patys „tampyti savo virveles". Kokios yra tos nematomos socialinės jėgos. Todėl nuo 5 iki 8 skyriaus kalbėsime apie pagrindinę socialinės psichologijos problemą . Dabar paanalizuokime išorinius reiškinius .kaip bendraujame ir veikiame vieni kitus.

Genai. ar architektais? . kultūra ir lytis Kokią įtaką mums daro žmogiškoji prigimtis ir kultūrinė įvairovė? Genai. Praeivių prasilenkimas Rytuose ir Vakaruose Kaip paaiškinti lyčių panašumus ir skirtumus? Savarankiškumas versus poreikis būti susijusiam Socialinis dominavimas Agresija Seksualumas Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natūralus? Lytis ir poros pasirinkimo prioritetai Mintys apie evoliucinę psichologiją Atkreipkime dėmesį. Alice Eagly apie lyčių panašumus ir skirtumus Situacijos galia ir žmogus Post scriptum: ar turėtume laikyti save socialinio pasaulio produktais. kultūrą ir lytį? Biologija ir kultūra Ką slepia moksliniai tyrimai. Evoliucijos mokslas ir religija Lytis ir hormonai Kultūra ir lytis: kultūros diktatas? Skirtingi lyčių vaidmenys skirtingose kultūrose Lyčių vaidmenų pokyčiai bėgant laikui Bendraamžių perduodama kultūra Kokią išvadą galime padaryti apie genus. evoliucija ir elgsena Kultūra ir elgsena Atkreipkime dėmėsi Kultūrinis gyvūnas Mokslinių tyrimų išvada.

tačiau persikėlęs į Amerikos Vakarus. Ar esame pajėgūs išmokti priimti kultūrinių skirtumų draskomo pasaulio įvairovę. kad yra gera duktė. . užaugęs Nešvilyje. panagrinėkime žmonijos evoliucijos ir kultūros ištakas. Tomoko didžiuojasi. Ir pasižiūrėkime. kovingas aštrialiežuvis Los Andželo advokatas. stebėdami šią mažą dviejų skirtingų lyčių bei kultūrų žmonių imtį? Ar jie nebandys daryti prielaidų. Beveik visi sutinka.japonė Tomoko . šiandien aktualūs ir jų kolegoms Žemėje: kuo mes." Konfucijus. Janas turėjo meilės nuotykį ir išsiskyrė. akcentuojantis jų įvairovę. vertinti savo kultūrinį tapatumą ir pripažinti žmogiškojo panašumo laipsnį? Esu įsitikinęs. Kad pamatytume.gyvena kartu su vyru ir dviem vaikais Japonijos kaime visai netoli nuo abiejų sutuoktinių tėvų namų. dabar sėkmingai gyvena su antrąja žmona. Jų tyrimo planas buvo stebėti du atsitiktinai pasirinktus žmones. The Analects („Analektai") itos civilizacijos. ištikima žmona ir rūpestinga motina. mokslininkai. jautrią ir besirūpinančią savo šeima. kad galime. nes norėjo patirti „Kalifornijos gyvenimo būdą". kurios yra tarsi kietasis diskas. linkusį konkuruoti ir šiek tiek dominuoti. kodėl. kaip tai gali padėti suprasti lyčių panašumus bei skirtumus. priimantis kultūros programinę įrangą. Pirmasis stebėjimo objektas . skiriamės? Kuo esame panašūs? Šie svarbiausi socialinę įvairovę atspindintys klausimai tapo. kad šie du žmonės atsovauja skirtingiems porūšiams? O gal juos nustebins po išoriniais skirtumais slypintys panašumai? Klausimai. kuriems patikėta ištirti homo sapiens. iškilę mokslininkams iš kitos civilizacijos. „pavojinga mūsų laikų problema". tampame skirtingi. kad reikalingi abu: mūsų genai formuoja prisitaikančias smegenis.Janas. Draugai jį apibūdina kaip turintį savo nuomonę. artėdami prie Žemės pajuto kylant jaudulį. Draugai ją apibūdina kaip mandagią. Kokias išvadas apie žmogiškąją prigimtį gali padaryti svetimos civilizacijos mokslininkai. esančios už kelių šviesmečių nuo mūsų. žmonės. pagarbią. kaip išsireiškė istorikas Arthuras Schlesingeris (1991). Antrasis stebėjimo objektas .„Gimstame vienodi. K Kokią įtaką mums daro žmogiškoji prigimtis ir kultūrinė įvairovė? Šiuolaikiniame mąstyme dominuoja du požiūrio į žmogiškuosius panašumus bei skirtumus aspektai: evoliucinis. ir kultūrinis. pabrėžiantis žmonių giminystę. pasitikintį savimi. malonią.

kur beužsukę surastų žmones besilinksminančius ir šokančius.ir visi kiti žmonės . kurie liko Afrikoje. kuriose stiprus ir drąsus vyras. Jie jungiasi į grupes. bet antropologai teigia. besijuokiančius ir verkiančius. kyla iš mūsų biologinio panašumo. o ne pavieniui. Galime sakyti „mano protėviai kilę iš Airijos" ar „mano šaknys . padedamas išmintingų senolių. kurie nukeliavo toliau į šiaurę nuo ekvatoriaus.Harvardo psichologas Stevenas Pinkeris vadina tai „apsauga nuo tropikų saulės" (2002). maždaug 8 mėnesių amžiaus jie pradėjo bijoti nepažįstamų žmonių.5 s k y r i u s .nuo graikų tragedijų. Kiekvienas iš jų suvokia pasaulį. įgijo šviesesnę odą. yra palyginti neseni ir paviršutiniški. Tačiau istoriškai visi esame afrikiečiai. Europą. Tad jei mokslininkai. Tas pat būdinga ir nuotykių istorijoms. Visur ir visada šeimos dramos . Australiją ir galiausiai į abu Amerikos žemynus. Tie. kurie. 143). Būdami kūdikiai. atvykę iš kitos civilizacijos. Visur žmonės labiau linkę gyventi draugėje .netgi . jie abu optinį spektrą skaido į panašias spalvas. Jie už gera moka geru. Jie ir jų giminaičiai visame pasaulyje žino.Kinijoje" ar „esu italas". kinų grožinės literatūros iki meksikiečių muilo operų . apibrėžiantys žmogiškąją prigimtį. nugali blogį nuostabios moters ar išgąsdintų vaikų džiaugsmui. mes. naudodamasis vienodais įgimtais mechanizmais. kad „nepakako laiko sukaupti daug naujų genų variantų".šeimose ar grupėse. ką reiškia suraukti antakiai ar šypsena. tyrinėtų mūsų genus. Ateiviai mokslininkai. kurių nuostatos arba savybės nėra panašios. ir Tomoko labiau patinka saldus nei rūgštus skonis. prisitaiko ir pripažįsta socialinio statuso skirtumus. Žvelgiant giliau. baudžia už įžeidimus ir gedi mirus vaikui. pastebi Pinkeris (2002. gebančią sintetinti vitaminą D esant mažesniam saulės šviesos kiekiui. Kadangi jie yra vienos didelės šeimos su bendrais protėviais nariai. Genai. 2006). G E N A I . bet ir elgsena. Prisitaikydami prie naujos aplinkos šie pirmieji žmonės išsiugdė skirtumus. jaučia troškulį ir išmoksta gimtąją kalbą. Janas ir Tomoko . Šie panašumai apibrėžia mūsų žmogiškąją prigimtį.yra socialinės būtybės. Ir Janui. odos pigmentas buvo tamsesnis . Iš tiesų buvome afrikiečiai taip neseniai. K U L T Ū R A IR LYTIS 189 Daugeliu svarbių aspektų Janas ir Tomoko labiau panašūs nei skirtingi. evoliucija ir elgsena Universalūs poelgiai. 2000) nustatė kelis šimtus tokių universalių elgsenos ir kalbos modelių. Dėl klimato kaitos ir galimybių apsirūpinti maistu šie ankstyvieji humanoidai per Afriką migravo į Aziją. mes iš tiesų visi esame giminaičiai. o subrendę išmoko palankumo savo grupei. 2003). tai panaši ne tik jų biologija.pasižymi panašiu siužetu (Dutton. kad maždaug prieš 100 000 metų visi gyvenome Afrikoje (Shipman. jie reaguoja atsargiai arba neigiamai. vertinant antropologiškai. Pavyzdžiui. Antropologas Donaldas Brownas (1991. Susidūrę su žmonėmis. žmonės . tų. dainuojančius ir besimeldžiančius.

britų gamtininkas Charlesas Danvinas (1859) sukūrė evoliucijos teoriją. „Širdies paskirtis . esame tokie. kurio metu gamta atrenka savybes. kokie esame. padedančiai genams išlikti bei plisti (Buss. remiantis natūraliosios atrankos principais.190 II d a l i s . . dėl to." Charles Darwin. jog iš mūsų protėvių palikuonių gamta atsirinko tuos. kurių nulemtos savybės padidina galimybę išgyventi taip ilgai. kad spėtum susilaukti palikuonių ir juos išauklėti. kaip viengenčiai. Evoliucinė psichologija tiria. kas protėviams padėjo išlikti. bet ir panašiai atsakome į štai . kurie labiau vertino švelnų maistingą bei kaloringą maistą ir nemėgo kartaus. Karštoje dykumų aplinkoje daugelyje rūšių dominuoja genai.pavyzdžiui. Darvvinui už idėją. kaip natūralioji atranka suteikia pirmenybę ne tik konkrečiam kontekstui tinkančioms fizinėms savybėms . Štai ir viskas. Tie palikuonys. Supaprastinta ši teorija skambėtų taip: • • • • • Individai turi daug skirtingų palikuonių. žmonių gebėjimui skirti spalvas ." Evoliucinis požiūris išryškina žmogiškosios prigimties universalumą. evoliucinė psichologija (evolutionary psychology) Elgsenos evoliucijos tyrimas. Pavyzdžiui. Būdami judrios genų mašinos. kad jos taip pat galėtų išgyventi ir daugintis. Evoliuciniai psichologai sako. Šie palikuonys varžosi dėl išlikimo savo aplinkoje. . Tam tikri biologiniai ir elgesio skirtumai padidina jų galimybes daugintis ir išlikti šioje aplinkoje. programuojantys vasaros įmigį (žiemos miego atitikmuo vasarą).sulaukti vaikaičių. plisti ir puoselėti savo atžalas. tuos. Jis patarė sekti paskui genus.tų. svarbiausias gyvenimo tikslas . Ilgimės visko. tačiau genetiškai jos įvairesnės. šikšnosparnių garso lokacijai. geriausiai padedančias organizmams išgyventi ir daugintis konkrečioje aplinkoje. Kalbant biologiškai. .bet ir psichologinėms savybėms bei socialinei elgsenai. Neturintiems šių pomėgių tikimybė išlikti ir savo genais prisidėti prie palikuonių buvo mažesnė. dažnai nuodingo prieskonio. rūgštaus.pastebi psichologas Davidas Barashas (2003). Mūsų yra daugiau nei šimpanzių.varinėti kraują". „Psichologija stovės ant naujų pamatų. filosofas Danielis Dennettas (2005) pasiūlė skirti „aukso medalį kaip už geriausią kada nors iškeltą idėją". S O C I A L I N Ė ĮTAKA natūralioji atranka (. mes nešiojame savo protėvių palikimąprivilegiją prisitaikyti. kad evoliucija vyktų maksimaliai sėkmingai. nulemiantys storą maskuojančios baltos spalvos kailį. kad natūralioji atranka skatina evoliuciją. The Origin of Species. kurie turėjo mūsų savybes . 2005).atrodytume stulbinamai panašūs. perduoda genus ateinančioms kartoms.natūrai selection) Evoliucijos procesas. Mes ne tik išsaugome pomėgį tam tikram maistui.valdyti organus ir elgseną „taip. 1859 („Rūšių kilmė") Natūralioji atranka reiškia.poliarinių meškų kailiams.priduria jis. sniegingoje Arkties gamtoje poliarinių lokių genai. Ilgalaikis ir organizuojantis biologijos principus natūraliosios atrankos procesas dabar tapo ir svarbiu psichologijos principu. kad mes. Kad paaiškintų mūsų ir visų kitų rūšių savybes. nugalėjo genetinėje konkurencijoje ir dabar dominuoja. žmonės. kad formuojasi daugiau tam tikrų genų . Taigi laikui bėgant populiacijos savybės gali kisti. „Smegenų paskirtis". kurie išgyvena. išoriškai skirtingi Janas ir Tomoko .

G E N A I . 1999. Evoliucija parengė mus kūrybiškai gyventi kintančiame pasaulyje ir prisitaikyti prie aplinkos.). Kadangi šios socialinės užduotys bendros visiems žmonėms. Kultūrinis gyvūnas") kultūra (culture) Didelės žmonių grupės puoselėjami ir naujoms kartoms perduodami ilgalaikiai elgesio modeliai. 5. skyrelį „Atkreipkime dėmesį. Palyginti su bitėmis. Tačiau tu esi labiausiai iš visų apdovanotas. Pavyzdžiui. Tačiau kultūros nustato konkrečias taisykles. dramblys stipresnis. . idėjos. 1992). Socialinis psichologas Roy Baumeisteris (2005. Todėl ironiška. (Žr. 29) pastebi: „evoliucija sutvėrė mus kultūrai".1 PAVEIKSLAS Kultūriniai skirtumai Šie atsakymai į 1997 Gallupo instituto visame pasaulyje atliktą apklausą parodo mūsų kultūrinę įvairovę. gamta mus laiko už ilgesnio genetikos pavadėlio. visi žmonės skirsto kitus pagal jų galią ir socialinę padėtį. Ji leidžia vienos kultūros atstovams vertinti tiesumą. nuostatos ir tradicijos. kuriomis vadovaujantis reikia spręsti šiuos socialinius gyvenimo klausimus. kad nesusituokusioms poroms turėti vaikų yra blogai? 5. paukščiais ir šunimis." Richard Dawkins. dvikoje beždžione. 2003 („Velnio kapelionas") Kultūra ir elgsena Galbūt svarbiausias panašumas ir mūsų. kaip rūšies. Indija Singapūras Taivanas Jungtinės Amerikos Valstijos Kanada Didžioji Britanija Vokietija Islandija tokius socialinius klausimus: kuo aš turėčiau pasitikėti ir ko bijoti? Kam turėčiau padėti? Kada ir su kuo turėčiau tuoktis? Kam turėčiau paklusti ir ką galiu valdyti? Evoliucinės psichologijos specialistai tvirtina. kad emocijomis ir elgsena išreikšti mūsų atsakymai į šiuos klausimus yra tokie patys. skiriamasis bruožas gebėjimas išmokti ir prisitaikyti. „išsitiesk visu ūgiu. Ir visi turi idėjų dėl ekonominio teisingumo (Fiske. K U L T Ū R A IR LYTIS 191 90 80 70 60 50 j 40 'ra I 30 < 20 Ar manote. tuo tarpu kitose kultūrose šie dalykai gali būti nepriimtini (žr. Ryklys galbūt greičiau plaukia. kokie buvo ir mūsų protėvių atsakymai. čiurlys greičiau skrenda. pradedant ekvatoriaus džiunglėmis ir baigiant Arkties ledynais. kapucinas mikliau laipioja. visi linkę jas panašiai spręsti.1 pav. Evoliucinės psichologijos specialistai išryškina šias universalias savybes. atsiradusias natūraliosios atrankos keliu. skatinti atvirumą ar palankiai žiūrėti į ikivedybinius lytinius santykius.5 s k y r i u s . raudonmedis ilgiau gyvens. The Devil's Chaplain. gepardas greičiau bėga. Šaltinis: Gallup ir Lindsey. kad žmogiškoji biologija sudaro sąlygas kultūrinei įvairovei. p.

interneto. žmonės. Mūsų protėviai XIX a. Kultūrinis visuomenės paveldas . kurie ateis po mūsų. Kultūrų tyrinėtojai Ronaldas Inglehartas ir Christianas Welzelis (2005) pastebi. Kultūra padeda mums tapti kažkuo daugiau negu talentų. žmones. Iš tikrųjų knygos taip pat yra darbo pasidalijimo kultūros pavyzdys. Ji pripažįsta.192 II d a l i s . nors ir pripažįsta. elektros. iš tikrųjų ją kūrė tyrinėtojų. susisaistyti ryšiais ir kartu su kitais rūpintis maistu. stato namus. Gamta mus. Roy Baumeisterio nuomone. platinimo būdu. Buvo pastebėta." .kultūriniai gyvūnai (taip jis pavadino savo knygą . reikėtų dėkoti kultūrai. multimedijos grotuvų. kokią esame gavę . kurios yra galinga pažangos jėga. kad mus formuoja prigimties ir patirties sąveika. bent vienu bruožu esame panašūs [vilkus ir bites: puikiai jaučiamės būdami grupėse ir drauge dirbdami. kad bendravimui naudojame kalbą važiuojame viena kelio puse. 46). Nature via Nurture. Baumeisteris pastebi. pastangų. „neiname vientisos globalios kultūros link. kad nepastebėjo svarbiausio dalyko: juk genai yra jų pusėje. Kultūrinis požiūris. Oxford University Press. Tad gamta mus iš anksto parengia mokytis. o gamta apdovanojo mus smegenimis.nepaprastai tvarus dalykas" (p. kad darbo pasidalijimas . 2003 („Prigimtis via patirtis") Evoliucinė psichologija atsižvelgia į aplinkos įtaką. bet ir dėl socialinės kompetencijos. bet tik stipraus streso. savo vaikams ir tiems. didinęs riziką susirgti depresija. esame kažkas daugiau . Pavieniui būtume tik neprotingi gyvuliai. Drauge galime išlaikyti sistemą leidžiančią pagerinti gyvenimą sau. atkreipkime dėmesį Kultūrinis gyvūnas Aristotelio teigimu. pabrėžia žmogaus gebėjimą prisitaikyti. Genai nėra stabilus dalykas. o kiti . Vieno Naujosios Zelandijos jaunuolių tyrimo metu išryškėjo geno nukrypimas. kurios." Matt Ridley. kokiai kultūrai priklausytume (Fiske ir kiti. 2005). Kultūrai turėtume dėkoti už tai. globoti jaunus ir saugoti save. kaip žmonės. palikti aplinkybių valiai. lipnių lapelių.paskleisti informaciją ir naujoves laike bei erdvėje. Nors tik vieno laimingojo pavardė yra ant šios knygos viršelio. Knygos ir kitos naujosios informacijos sklaidos priemonės tampa žinių. Ji kildavo tik jų sąveikoje. Nepaisant švietimo sistemos tobulėjimo. Konfucijus teigė: „žmonių prigimtis panaši. pavyzdžiui. kad beždžionės išmoksta nusiplauti maistą ir šį gebėjimą perduoda savo palikuonims. kad elgsenai svarbūs evoliucionavę genai. vandentiekio namuose. 2003). Už tai. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Ginčo dalyviai. Baumeisteris daro išvadą kad „kultūra yra iškirtinė žmogaus ypatybė. atveju (Caspi ir kiti. apžvalgininkų. Baumeisteris rašo: „Kultūra-geriausia socialumo išraiška". skyrybų. nesvarbu. padėjėjų. Intelektas skatina naujovių kūrimą o kultūra leidžia joms plisti . palaikantys „prigimties" pusę. nei genas atskirai depresijos nesukeldavo. Vieni iš mūsų dirba žemės ūkyje. Šimpanzės šiek tiek geba kalbėti.The Cultural Animal. Žmonės labiau negu kiti gyvūnai geba panaudoti kultūros galias gyvenimui pagerinti.„dar vienas didžiulis ir galingas kultūros pranašumas". kad šiandien visa tai turime. kad skirtingi visi ir likome. Tačiau nė viena rūšis nepajėgia iš kartos į kartą kaupti pažangios patirties taip. Nei stresas. žiemą valgome vaisius ir už juos bei automobilius atsiskaitome pinigais. kitų individualių bruožų visuma. Kultūra leidžia išlikti ir daugintis. juos skiria įpročių skirtumai". Jų raiška priklauso nuo aplinkos.skaitantys šią knygąmėgaujasi jų darbo vaisiais. oro kondicionierių. suteikia galimybę būti kultūringais. \ šį pasaulį ateiname pasirengę išmokti kalbą. patys save taip prigąsdino genų galia bei neišvengiamumu. nepastebime kultūrų susiliejimo. Kultūradidžiausia dovana. esame socialiniai gyvūnai. Kiti gyvūnai taip pat turi kultūros ir kalbos užuomazgų. 1998). kaip niekas kitas. pasirinko ne tik dėl didelių smegenų bei bicepsų. Mes... neturėjo automobilių. redaktorių komanda.

ir nė viena etninė grupė mieste nesudaro daugiau kaip 35 proc. bučiuoja jį į skruostą. tačiau nevalgo žuvies. kurias dėvėjo Genujos jūreiviai (Legrain. dėstytojų kabinetų durys visada atviros studentams. kultūrinė įvairovė būtų mažiau susijusi su mūsų kasdieniu gyvenimu. KULTŪRA IR LYTIS 193 Kultūrine įvairovė Kalbų. sutikdami JAV prezidentą. Juos japoniškais motociklais lydi italų paparaciai. kaip kai kurios tautos vis dar tebegyvena. kuriame aš dirbu. išgėręs per daug škotiško viskio. G E N A I . tačiau nevalgo skėrių. bet nevalgo žmonių. Nuo Shakespeare „Antonijaus ir Kleopatros". kad niekas taip neapibūdina globalizacijos. JAV Naujosios Anglijos regiono gyventojai vertina liberalumą ir autonomiją (Niu Hempšyro valstijos devizas . Priešingai yra Niujorke. kultūriniai skirtumai nežymūs. Japonijoje. Verdžio „Aidos" iki Forsterio „Kelionės į Indiją" mene ir literatūroje atsispindi nuostabi kultūrų sąveika. Prancūzai valgo sraiges. bet nevalgo jautienos." Įvairiose tautose egzistuoja kultūrinė įvairovė. ilgai rausiasi popieriniame maišelyje. Zulusai valgo skėrius. 67) Jei visi gyventume homogeniškose etninėse grupėse atskiruose pasaulio regionuose. pirmą kartą Amerikoje apsilankiusi greitojo maisto restorane McDonald's. nes iš 8 milijonų miesto gyventojų trečdalis gimę užsienyje. bet programuojama sociumo. Pasaulis darosi panašus į didžiulį kaimą. Indusai valgo kiaulieną. gali atrodyti keista. tačiau nevalgo sraigių.„Gyventi laisvam arba mirti"). tuo tarpu pietinėse valstijose labiau vertinami žmogiška šiluma. „Amerikietiškus" džinsus 1872 m. papročių ir elgsenos ypatumų įvairovė perša mintį. reaktyviniais lėktuvais ir tarptautine prekyba.5 s k y r i u s . Amerikiečiai vyrai gali nejaukiai pasijusti. tačiau nevalgo kiaulienos. turinčioje 127 milijonus gyventojų. 2003). Žydai valgo žuvį. kad iš esmės elgsena ne nustatyta iš anksto. ieškodama valgymo įrankių. Kultūrinė įvairovė mus supa vis glaudžiau. Pavyzdžiui. kurio gyventojai vieni su kitais susisiekia elektroniniu paštu. Iranietė studentė. Rusai valgo jautieną. išrado emigrantas iš Vokietijos Levi Straussas. kad tame universitete. 2002). Kinai valgo gyvates. važiuodami vokišku automobiliu su olandišku varikliu. bendradarbiavimas ir geras vardas (Plaut ir kiti. kol susivo- . Todėl genetinis pavadėlis gana ilgas. Mūsų dienomis nežinomas „pranašas" pasakė. kai Artimųjų Rytų valstybių vadovai. Vokiečių studentui. Sužalotuosius braziliškais vaistais gydo amerikietis gydytojas. kur dauguma gyventojų susiduria su šiais skirtumais keletą kartų per dieną. neįpratusiam dažnai bendrauti su ponu profesoriumi. kaip princesės Dianos mirtis: „Anglijos princesė su savo egiptiečiu draugu patenka į autoavariją Prancūzijos tunelyje. viename Prancūzijos miestelyje išrastą medvilninį audinį panaudojęs genes stiliaus kelnėms. Kitokia kultūra kartais gali priblokšti. (p. bet nevalgo gyvačių. Naujosios Gvinėjos Jalė genčiai žmogiena yra delikatesas. iš kurių 126 milijonai yra japonai. Štai ką teigė sociologas Ianas Robertsonas (1987): Amerikiečiai valgo austres. kurį vairuoja belgas.

rašė XIX a. turime gerbti skirtumus ir vertinti panašumus. visose kultūrose galioja tam tikras deramo elgesio modelis. kad tai nėra efektyvu. leidžiančios pastebėti. o mes .tai.) Sprendžiant iš etiketo taisyklių. liepos mėnesį). kad mandagu iš pradžių mėsą susipjaustyti. kai žmonės žino. Normos nurodo. „Tačiau mes. o Vakarai yra Vakarai. (Kitaip sakant. geriau galime suprasti. Sutinku. kada teikti dovanas ir kada jas išvynioti. Anglija . manome. Italija tapo namais daugeliui albanų. Pietūs ir Šiaurė susitinka nuolatos. normos apibrėžia daugumos elgesį. Tačiau šiandien Rytai ir Vakarai. amerikiečiai.pakistaniečiams. ką užsieniečiai pavadintų olandišku stiliumi . kaip „dera" elgtis. o po to šakutę perimti į dešinę ranką. Normos: laukiamas elgesys normos (norms) Priimtino ir laukiamo elgesio taisyklės. Gyvendamas Škotijoje savo vaikams turėjau aiškinti. ir atitinkamai elgiamės patys. ir gerbti kultūrų skirtumus. norėdami suprasti jos įtaką. privalome iš jos ištrūkti. Neaiškiose situacijose. „Rytai yra Rytai. Vokietija . taip kiekvienas iš mūsų esame pasinėrę į savo kultūrą ir. kad konfliktų padalytame pasaulyje įsivyrautų taika. ir konfliktai (pastaruosius atspindi sprogimai Londono metro 2005 m. vienas iš dvylikos amerikiečių yra imigrantas. britų rašytojas Rudyardas Kiplingas. Daugelyje pasaulio vietovių geriausios jūsų ir mano manieros būtų etiketo pažeidimas! Japonijoje besilankantys užsieniečiai sunkiai perpranta socialinio žaidimo taisykles kada nusiauti batus. kad šitoks elgesys tikrai būdingas olandams. S O C I A L I N Ė ĮTAKA kia. kad kas nors elgiasi vienaip. Tūlam oficialios elgsenos šiauriečiui ekspresyvios Viduržemio jūros kultū- .taip sėkmingai ir taip subtiliai. jei aktoriai gerai moka vaidmenis. žaisdami ir gyvendami su skirtingų kultūrų žmonėmis. įkalinančia ir verčiančia aklai tęsti tradicijas jėga.tai tarsi socialinių mechanizmų alyva. mes stebime. Tačiau mes valgome šitaip. kaip elgiasi kiti. kad europiečiai valgo mėsą laikydami šakutę kairėje rankoje. tačiau šitaip nemanoma daugumoje musulmoniškų kultūrų. kokią įtaką mums daro mūsų kultūra. Normos iš tiesų varžo ir kontroliuoja . kaip kelionės. kas yra normalu.kitaip. Migrantai ir pabėgėliai dabar labiau nei bet kada sumaišo kultūras. kai nežinome. o iš to kilo ir draugystė." Nesutinkantiems su tokiomis normomis jos gali atrodyti nepagrįstos ir varžančios. Dirbdami. kad kiti lankytojai keptus bulvių šiaudelius ima pirštais. Daugumai vakariečių musulmonių moterų šydo dėvėjimas atrodo nepagrįstas ir varžantis. „Kai matome olandus elgiantis taip. ko kada tikėtis. mes dažnai net nepagalvojame.sako olandų psichologai Willemas Koomenas ir Antonas Dijkeras (1997). kaip įsipilti arbatos. kokios normos galioja. Kaip žuvis vandenyje. Įvairios kultūros skiriasi ekspresyvumo ir asmeninės erdvės normomis. kaip elgtis su aukštesnės ar žemesnės socialinės padėties asmeniu. Jei norime.194 II d a l i s . ir niekada jie nesusitiks"." Nėra geresnio būdo pažinti savos kultūros normas. kad jų beveik nejaučiame.turkams. Šiuos socialinius lūkesčius arba normas dažnai laikome neigiama. Vienas iš šešių kanadiečių. Spektaklis sklandžiai vyksta. . Normos . Taip ir socialiniai santykiai reiškiasi sklandžiai.

H. Universaliosios draugiškumo normos. pažaiskite žaidimą „erdvės pažeidėjas". 1981). Draugams leidžiame prieiti arčiau. Vyrai vienas nuo kito laikosi atokiau nei moterys. kaip artimai pažįstame esančius šalia. y. G E N A I . jog žaislas vis dar ten pat. Šiaurės Amerikos gyventojai siekia išlaikyti didesnę asmeninę erdvę nei Lotynų Amerikos šalių atstovai.1907-1973 Kultūriniai panašumai Kultūrų skirtumus apsprendžia žmogaus gebėjimas prisitaikyti. Michaelas Argyle ir Monika Henderson (1985) išskyrė keletą kultūrinių normų skirtumų. Žmonės skirtingi: vieniems reikia daugiau asmeninės erdvės.tai tarsi burbulas arba apsauginė zona. Auden. Sulaukę 4 ar 5 metų vaikai pradeda „protauti". kaip veikia įsibrovimas į kito žmogaus asmeninę erdvę.2 m ar didesnį atstumą. kinta ir burbulo dydis. Visame pasaulyje žmonės laikosi giminingų draugystės normų. skyrelį „Mokslinių tyrimų išvada. kitiems mažiau (Smith. kurį pastebėjo įsibrovimą į asmeninę erdvę tiriantys mokslininkai. dažnai per 60-90 cm.nijoje gali pasigesti akių kontakto tarp praeivių. Šiaurės amerikiečiai Japo. Kad pamatytumėte. apibrėžiant draugo vaidmenį. Stebėkite. Jei jie mato. Italijoje. 1980). „Mano asmenybė prasideda maždaug 30 colių priešais mano nosį. 2005). (Žr. Neperpildytuose autobusuose.tai erdvė. . Keičiantis situacijai. britams ir skandinavams patinka didesnis atstumas nei prancūzams ir arabams. 1981. K U L T Ū R A IR LYTIS 195 ros atstovas gali atrodyti „šiltas. 1969. Į oficialią vakarienę vėluojančius Lotynų Amerikos verslininkus gali apstulbinti fanatiškas jų partnerių iš Šiaurės Amerikos punktualumas. tualetuose ar bibliotekose saugome savo erdvę ir gerbiame kitų. kaip iš kito vaiko jam nepastebint paimamas žaislas. Atlikę tyrimus Didžiojoje Britanijoje. Viduržemio jūros kraštų atstovui šiaurės europietis gali atrodyti „dalykiškas. nedalykiškas ir gaištantis laiką". Pavyzdžiui. Su nepažįstamais žmonėmis stengiamės išlaikyti maždaug 1. asmeninė erdvė (personai space) Apsauginė zona . pradeda nutuokti. Stockdale. Tačiau po plonu kultūrinių skirtumų sluoksniu tarpkultūriniai psichologai įžvelgia „esminį universalumą" (Lonner. kurią susikuriame norėdami išsaugoti distanciją tarp savęs ir kitų. Sommer. požymiai (Altman ir Vinsel. ar pašnekovas muistosi. Jos dydis priklauso nuo to.) Asmeninė erdvė . Praeivių prasilenkimas Rytuose ir Vakaruose". ką galvoja kiti (Norenzayan ir Heine. Atsisėskite arba atsistokite maždaug per 30 cm nuo draugo ir pradėkite pokalbį. Dėl nežinomų priežasčių arčiau ekvatoriaus gyvenančioms tautoms būdinga mažesnė asmeninė erdvė. Amžiaus grupės taip pat skiriasi: suaugusieji stengiasi išlaikyti didesnį atstumą nei vaikai.5 s k y r i u s . žiūri šalin. čia mėgstama vienas kitą liesti bei glėbesčiuotis. kad tas vaikas galvos. kuriais grindžiami skirtingi poelgiai. kad jaučia diskomfortą? Tai yra sujaudinimo. žavus. t. atsitraukia ar kitaip išsiduoda. procesai. kurią norime išsaugoti aplink save. 1978). nepriklausomai nuo kultūros geba numanyti. 1978). visur daugmaž vienodi. Kadangi priklausome tai pačiai rūšiai. Honkonge ir Japonijoje. šaltas ir pernelyg galvojantis apie laiką" (Triandis." W.

tokie mikrosusidūrimai pasitaiko rečiau. kaip socialiniai psichologai kartais atlieka tyrimą natūraliomis sąlygomis. 2006. Iš paskos einantis stebėtojas fiksuoja pėsčiojo reakciją. 3) žvilgsnį ir šypseną.2 PAVEIKSLAS Praeivių prasilenkimo iliustracija Šaltinis: Patterson ir kiti. kad kultūrų skirtumai buvo pritrenkiantys. Norėdama išmatuoti kultūrų skirtumus praeiviams prasilenkiant. kurioje praleidau du metus.) Galima būtų tikėtis. nusišypsoti. matome. gali būti palaikytas abejingumo demonstravimu. 5. 2006. Mileso Pattersono ir Yuichi lizuka (2006) vadovaujama tarptautinė mokslininkų grupė atliko paprastą eksperimentą Jungtinėse Valstijose ir Japonijoje.5 m atstumu iki praeivio. Vengimas Žvilgtelėjimas Žvilgsnis ir šypsena Sąlyga 5. kada pradėti stebėjimą. amerikiečiai buvo daug dažniau linkę nusišypsoti praeiviui. Britanijoje. sociologų vadinamas „pilietiniu neatidumu". Taip buvo sukurtos „aklos" eksperimento sąlygos. Šis tyrimas iliustruoja. 5. . gali pasirinkti vieną iš trijų elgesio variantų: 1) vengimą (žiūri tiesiai [priekį). Kaip matome 5. linktelėti galvą ir pasisveikinti su tuo praeiviu. Stebi dalyvio reakciją. eksperimentuotojo padėjėjas. Europiečiui mūsų pasisveikinimas prasilenkiant gali atrodyti šiek tiek neprotingas ir nepagarbus asmens privatumui. kai padėjėjas ranka parodo. ypač jei tai . Tyrimo grupės hipotezė pasitvirtino: atsižvelgiant į didesnę japonų pagarbą privatumui ir kultūrinį jų santūrumą bendraujant su išorinėmis grupėmis. Stebėtojas nežinojo.moteris.196 II d a l i s . paprastai žmonės prasilenkdami pažvelgia vienas kitam į akis ir nusišypso. O Vidurio Vakarų Amerikoje akių kontakto vengimas. Jame patys to nežinodami dalyvavo 1000 amerikiečių ir japonų pėsčiųjų. arti jo nėra kitų žmonių. Amerikoje. maždaug už 12 pėdų pamatęs ateinantį pėsčiąjį. ' Dalyvis: Pavienis praeivis. 15 Stebėtojas: M a ž d a u g 10 m už konfederato. kaip jis pasielgs.2 pav. linktelėti galvą ar pasisveikinti su juo. kuris pirmasis taip pasielgs. S O C I A L I N Ė ĮTAKA mokslinių tyrimų išvada Praeivių prasilenkimas Rytuose ir Vakaruose Mano universitete ir tame mieste. kuriame gyvenu. Ar jis pažvelgs į padėjėją? Ar nusišypsos? Ar linktelės galvą? Ar pasisveikins žodžiu? (Padėjėjas atsitiktinai pasirinkdavo vieną iš trijų elgesio variantų. Eksperimentuotojo padėjėjas: Parodo iniciatyvą pasisveikinti m a ž d a u g ties 3. kad nepriklausomai nuo kultūros pėstieji turėtų pažvelgti. 2) žvilgtelėjimą į žmogų mažiau negu sekundę. Mokslininkai daro išvadą kad Japonijoje „nėra spaudimo atsakyti į praeivio šypseną nes su juo nepalaikomi jokie santykiai ir nėra įsipareigojimo atsiliepti į jo pasveikinimą"..3 PAVEIKSLAS Amerikiečių ir japonų pėsčiųjų reakcija Šaltinis: pagal Patterson ir kiti. priešingai. yra norma atsakyti į draugiškumo apraišką.3 pav.

Tikėjimas stiprina psichikos sveikatą. atpildą už stropumą. Universalieji socialiniai įsitikinimai. K U L T Ū R A IR L Y T I S 197 Pavyzdžiui. Vokiškai kalbantys šveicarai save laiko labai sąžiningais. Dar daugiau. O su užimančiais žemesnę socialinę padėtį jie kalba familiariau. Jei testas išmatuoja šiuos „penkis svarbiausius" jūsų asmenybės bruožus.tikrieji skirtumai visai nedideli. palankiau vertina beatodairišką atkaklumą bei dešiniosios pakraipos politiką. sąžiningumą ir ekstraversiją) žmonės vertina ne taip skirtingai. neatskleisti jo paslapčių. ten jie su aukštesnę padėtį užimančiais žmonėmis kalba taip pat pagarbiai." 5. 1987. socialinį sudėtingumą. Universaliosios socialinės padėties normos. kalbantis žiūrėti į akis. Manantys. gebėjimą sutarti ir sąžiningumą (John ir Srivastava. Universalieji bruožai. 1992) pastebėjo dar vieną universalią normą.5 s k y r i u s . Kanadiečiai save vadina maloniais. .Pavyks. jis pakankamai gerai apibūdina jūsų asmenybę. 5. kaip kalbėdami su nepažįstamais žmonėmis. Kroger ir Wood. McCrae ir Costa. 1999. planavimui ir konkurencijai.)." „Reikalus reikia spręsti atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Neseniai 49 šalyse atliktas tyrimas atskleidė. 1999). Jie atliko tyrimus 38-iose šalyse ir priėjo išvadą. 2005). Kur tik žmonės sukuria socialines hierarchijas. Rogeris Brownas (1965. draugiškumą." . atvirumą. G E N A I . Pacientai į savo gydytoją krei- Penki didieji socialiniai įsitikinimai /v-! Klausimyno teiginio pavyzdys „Stiprios asmenybės linkusios išnaudoti kitus. Cinizmo šalininkai būna mažiau patenkinti gyvenimu. viešai jį kritikuojant. Honkongo socialinės psichologijos ekspertai Kwokas Leungas ir Michaelas Harrisas Bondas (2004) teigia. Iš tikrųjų šie nacionaliniai stereotipai yra perdėti . dvasingumą ir likimą (žr. „Nuo likimo priklauso žmogaus sėkmės ir nesėkmės. Savo gyvenimą žmonės reguliuoja pagal šiuos įsitikinimus.' . Tačiau taip pat yra ir akivaizdžiai universalių normų: gerbti draugo asmeninį gyvenimą. kreipiasi įjuos vardu. kad savo kasdieniame gyvenime žmonės taiko šias socialines sampratas: cinizmą. Visame pasaulyje žmonės linkę apibūdinti kitus pagal šias savybes: emocinį stabilumą. kad ir kur gyventumėte. kad už stropumą atlyginama. tarsi kalbėtųsi su draugu. kad yra ir penki universalieji socialiniai įsitikinimai. linkę pasišvęsti tyrimams. kad įvairiose tautose penkis svarbiausius asmenybės bruožus (pavyzdžiui. kaip mano daugelis (Terraccioano ir kiti. jei iš tiesų pasistengsi.4 PAVEIKSLAS Leungo ir Bondo universalieji socialiniai [sitikinimai. Japonijoje ypač svarbu netrikdyti draugo. Australai save laiko nepaprastai draugiškais.4 pav.

Europoje. kol spėja pasiduoti. Familiariąją formą žmonės paprastai vartoja bendraudami su artimaisiais (ne tik su artimais draugais ar šeimos nariais. Atrodo. 2003). kitaip tariant. S O C I A L I N Ė Į T A K A Knygoje The Female Eunuch („Moteris eunuche") Hermaine Greer atkreipia dėmesį. usted ir tu . kaip kariauti. oficialiu . y. Sie ir du vokiečių kalboje. tačiau ši norma vis dar yra visuotinė. pyragiukas. nelygiaverčiai.jūs" ir vėliau pereina prie artimesnio „tu". prezidentas pirmas pasikviečia dėstytojus į savo namus. kažkas privalo parodyti iniciatyvą didesniam artimumui. jos nėra universalios. pasiduoti pakeliant rankas aukštyn. humaniškai elgtis su belaisviais (jei kariai nenužudomi. cukrelis. kuriame dirbu. žmogiškoji prigimtis. turtingesnis ar žinomesnis iš judviejų gali pasakyti: „Kreipkimės vienas į kitą „tu". Nors šios normos tarpkultūrinės. Tėvai negali turėti lytinių santykių su savo vaikais.universalios. kodėl žmonės visame pasaulyje prieš ją nusiteikę. Ši norma prasiskverbia į visas artimumo raiškos formas. o tik paskui šie pasikviečia jį.rimčiausi karo taisyklių nesilaikymo pavyzdžiai" (Clarke. piasi „daktare". Šis pirmasis Browno universaliosios normos aspektas . kuria galima pa- . bet „Sie". vėliavas bei surengė pasalas perrengę karius civilių drabužiais. Turėdami galvoje biologines kraujomaišos bausmes. Taigi artimumą reguliuoja aukštesnę padėtį užimantis asmuo.ispanų). Yra netgi tarpkultūrinės normos. šis tabu pažeidžiamas dažniau nei kažkada manė psichologai.198 II d a l i s . bet ir kalbėdami su vaikais bei šunimis) ir pavaldiniais. kas tą padaro? Atsiradus palankiam momentui vyresnis. Karo normos. Studentai ir profesoriai paprastai bendrauja irgi panašiai.vieni su kitais. vėliau reikia juos maitinti). Priimta dėvėti uniformas. o artimi broliai ir seserys .koreliuoja su antruoju aspektu: pereiti prie familiaresnio kreipinio paprastai pasiūlo aukštesnio socialinio statuso asmuo. Kaip manote. Žudant priešus galioja taisyklės. Kraujomaišos tabu. kurių laikomasi šimtmečius.kad kreipinio forma atspindi ne tik socialinį atstumą. negu taip atsainiai elgtis su nepažįstamais žmonėmis ar viršininkais. nors daug lemia genetinis polinkis arba.prancūzų. kad „abu šie veiksmai . kitos . vous ir tu . evoliucinės psichologijos specialistai puikiai supranta. kai nepažįstami žmonės į jį kreipiasi ne įvardžiu „du". katytė. Kultūros galia pasireiškia kintančiomis normomis. bet ir socialinę padėtį . vištytė. Kai Irako pajėgos jas sulaužė ir puolė iškėlę baltas. Jungtinių Valstijų karo atstovas pareiškė. kur dauguma porų savo bendravimą pradeda mandagiu. Daugumoje kalbų galimos dvi antrojo asmens įvardžio formos: pagarbi ir familiari (pavyzdžiui. Taigi vienos normos būdingos tik tam tikrai kultūrai. žmonės turi kai kurių bendrų taisyklių. Labiau priimtina skolintis rašiklį iš draugo. t. kaip meilės kalboje moteris yra sumenkinama iki maisto ir gyvūnėlių lygmens ėriukas. Vokietis vaikas jaučiasi pamalonintas. pagal kurias galima atskirti karius. o gydytojai dažnai atsako kreipdamiesi į pacientą vardu. Nors skirtingose kultūrose normos skiriasi. Panašiai ir universiteto. ne tik į kalbą. pavaldinio arba uždėti ranką jam ant peties.

5 s k y r i u s . Indijoje.elgseną idėjas bei tradicijas. tarkime. r Taip pat pastebėjome. . plaukų spalva -tai tik kelios iš jų. pSįChologai būtų atradę . kraujomaišos tabu. kad svarbiausias socialinės psichologijos tikslas J roj „Esu tikras. evoliucinis požiūris pabrėžia giminingumą kurį sąlygoja mūsų bendra žmogiškoji prigimtis. ir kodėl? Evoliucinės psichologijos mokslininkai tiria. pavyzdžiui. . K U L T Ū R A IR LYTIS 199 aiškinti kai kurių normų universalumą. žvilgtelėkime į esminius klausimus: kiek mes. kaip skirtingose kultūrose galioja skirtingos normos bei vaidmenys. ką tarpkultūrinės psichologijos tyrinėtojas Walteris Lonneris (1989) vadina „universaliąja psichologija . Chestertonas rašė: jei kas nors „suprato. Prieš pradėdami nagrinėti jų požiūrius. ^993^ APIBENDRINIMAS Kokią įtaką mums daro žmogiškoji prigimtis ir kultūrinė įvairovė? • Kuo mes. specialistas E W j||j ams daugumą tų principų. kultūros turi tam tikrų bendrų normų. Tačiau savojo Aš sampratai ir socialiniams santykiams apibrėžti svarbiausios dimensijos yra rasė ir ypač . tačiau visose kultūrose lūkesčiai vaidmenų atžvilgiu daro įtaką socialiniams santykiams. o išsiaiškinti universalius elgsenos principus. Nuostatos ir elgsena skirtingose kultūrose visada skirsis. kodėl Timbuktu žmonės puošiasi raudonomis plunksnomis". nuo kurių priklauso genų perdavimas.. . Tarpkulturines psichologijos . Ūgis. . ir tarpkultūrinės psichologijos specialistai mėgina paaiškinti lyčių skirtumus. . Pripažinome. .psichologija. tad žmonės pir- . K.lytis. tačiau nuostatų poveikio elgsenai mechanizmai skiriasi kur kas mažiau. kad esame biologiniai giminės. . Nepaisant skirtumų. turėjo taip pat suvokti. . • Kultūrinis požiūris išryškina žmonių įvairovę . kuriuos airaoo vaKarieciai. . . kuri būtų tokia pat pagrįsta ir prasminga Omahoje ar Osakoje. Nigerijoje ir Japonijoje paauglių vaidmuo apibrėžiamas kitaip nei Europoje ir Šiaurės Amerikoje. kaip ir Romoje ar Botsvanoje". kokią įtaką mums daro kultūrinės normos bei vaidmenys. Prisiminkime. Tarpkultūrinės psichologijos specialistai bando išsiaiškinti žmonių „esminį universalumą".kaip kultūriškai specifišką. Beveik prieš šimtą metų G. žmonės. Iki šiol šiame skyriuje teigėme. draugo privatumo gerbimas. svoris. padedančias apibrėžti grupę ir perduodamas iš kartos į kartą Skirtingų kultūrų požiūrių bei elgsenos įvairovė byloja. kaip natūralioji atranka skatina elgesio bruožus. kodėl Bondo gatvėje žmonės dėvi juodas skrybėles. esame panašūs? Kiek skiriamės? Ir kodėl? Žmonių įvairovę apibūdina daugybė dimensijų. Mus domina tai. _ . esame panašūs ir kuo skiriamės. vyrai ir moterys. G E N A I . Kaip paaiškinti lyčių panašumus ir skirtumus? Ir evoliucinės. o patirtį . Nors evoliucijos palikimo dalis yra žmogui būdingas gebėjimas išmokti ir prisitaikyti (ir todėl skirtis vienas nuo kito).ne sudaryti skirtumų sąrašą. Taigi prigimtį galime priimti kaip universalų dalyką. kad [jei] šiuolaikinė psichologija būtų išsivysčiusi. kad egzistuoja kultūrų įvairovė. nes priklausome vienai žmonių šeimai. .

ir šeima. Kokie poelgiai universalūs vyrams? O moterims? „Iš 46 žmogaus genomo chromosomų 45 yra belytės". yra apie 12 cm žemesnė ir sveria apie 20 kg mažiau. Jie panašūs ir daugeliu psichologinių savybių . kad jį nutrenks žaibas. . išskyrus kai kuriuos anatominius keistumus. panašios ir jų smegenys (nors vyrai turi daugiau neuronų. o moterys daugiau neuroninių ryšių).pastebi Judith Rich Harris (1998). globėjiškesnės ir socialiai jautresnės. • dažniau geba krutinti ausis.200 II d a l i s . S O C I A L I N Ė ĮTAKA lytis (gender) Psichologijoje . iš esmės nėra nieko. savivertės ir laimės pojūčiu. .šioms savybėms džiaugsmingai pritaria ne tik daugelis feminisčių. statistinė moteris • turi 70 proc. o ne daugybė panašumų. O dabar panagrinėkime tik lyčių savybes. Bet ar turėtume daryti išvadą. statistinis vyras • lėčiau subręsta (dvejais metais). kalbant sociologiškai. daugiau riebalų ir 40 proc. • jautresnė kvapams bei garsams. kad šitokie lyčių skirtumų tyrimai gali sustiprinti stereotipus. aštuntajame dešimtmetyje mokslininkai nerimavo. vaikščioti. 2000-jų olimpiadoje jam tebūtų leidęs užimti septintą vietą tarp moterų. ir gydytojai tradiciškai jaučia poreikį nustatyti tikrąją vaiko lytį ir chirurgiškai panaikinti dviprasmiškumą. jis keturis kartus labiau linkęs į savižudybę.kad jos mažiau fiziškai agresyvios.penkeriais metais). Tačiau tarp vyro ir moters. 2002. turintis vyriškų ir moteriškų lytinių organų derinį. 1992). XX a. Tad vyrai ir moterys panašūs pagal daugelį fizinių savybių. Vyrai ir moterys vienodai jaučia. • Net ir pagal fizines savybes individualūs skirtumai tarp vyrų ir individualūs skirtumai tarp moterų gerokai pranoksta lyčių skirtumus. kaip rasinė ir lytinė priklausomybė veikia kitų žmonių požiūrį į mus bei elgesį su mumis. kada ima dygti dantys. • jam tris kartus dažniau diagnozuojamas ADHD (dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas). intelektu. dvigubai pažeidžiamesnė nerimo bei depresijos. „berniukas ar mergaitė?" Kai gimsta vaikas hermafroditas. tačiau anksčiau miršta (vidutiniškai pasaulyje . užvaldo mūsų dėmesį ir atrodo reikšmingi. penkis kartus labiau tikėtina. visi pirmiausia norėjo sužinoti. 9 skyriuje nagrinėsime. . Tiesa paprasta: kiekvienas privalo turėti lytį. Ar lyčių skirtumai bus laikomi moterų trūkumais? Nors duomenys patvirtina kai kuriuos stereotipus apie moteris . kūrybingumu.biologinės arba socialiai sąlygojamos savybės. pavyzdžiui. mažiau raumenų. Kai gimėte. Taigi „priešinga lytis" iš tiesų yra beveik identiška. ir kasdieniame gyvenime skirtumai žadina susidomėjimą. o nuo vyrų nugalėtojo Brooke Bennetto jis būtų atsilikęs 7 sekundėmis. miausia jas ir suvokia (Stangor ir kiti. beprotiškai myli savo vaikus. Palyginti su moterimis. Palyginti su vyrais. Tarp nakties ir dienos yra prieblanda. Ir moksle. kada pradeda sėdėti. pagal kurias žmonės apibrėžia vyrą ir moterį. kurie svarbūs tik ypatingais atvejais? Iš tiesų skirtumų yra. kai per 1964 metų Olimpines žaidynes jis 400 metrų laisvu stiliumi nuplaukė per 4 minutes ir 12 sekundžių.žodynu. kad vyrai ir moterys yra iš esmės tokie patys. Dono Schollanderio pasaulio rekordas. ilgisi. pagal amžių. ir būtent jie. dauguma žmonių jas laiko vertingomis (Prentice ir Carranza.

1987). 1999. kuriuose išreiškia daugiau jausmų (Crabtree. 2000). kad padėtume per mažai atstovaujamiems visuomenės žmonėms pasiekti sėkmę. kad vyrai kiek labiau siekia didesnio uždarbio. Dirbdamos kompiuteriu. Neneigdamos šito. Jų reakcija į grėsmę dažniausiai pasireiškia kova." Evoliucinės psichologijos specialistė Sandra Scarr (1988) „Moters balso kitokybėje glūdi rūpesčio etika. 2002. mergaitės bendrauja draugiškiau ir žaidžia ne taip agresyviai. vyrai laikosi principo „kovok arba pabėk". Negalime kaip stručiai slėpti galvas smėlyje. daugiau bendrauja ir yra dėmesingesnės kitų žmonių santykiams (Addis ir Mahalik. dominavimą. Atlikus darbo prioritetų tyrimus su 640 000 asmenų paaiškėjo. Gabriel ir Gardner.. jos ieško draugų ir šeimos paramos. Taip pat skiriasi ir moterys. ir situacijų. kurie susidūrė su sunkumais" (Sax ir kiti. Ar lyčių skirtumai atspindi natūraliosios atrankos tendencijas? Ar šie skirtumai yra kultūros . o moterys labiau vertina darbą pagal daro bo laiką. 1994). Thomson ir Murachver." Carol Gilligan. Palyginti su berniukais.atspindys? O gal lytį formuoja ir genai. Tamres ir kiti. kad daugumos žmonių įsitikinimai bei jausmai moterims palankesni nei vyrams (Eagly. mokslui nepaprastai reikia gerų darbų. jog labai svarbu „padėti tiems. kad moterys labiau nei vyrai teikia pirmenybę artimiems. asmeninius ryšius ir galimybę padėti kitiems (Konrad ir kiti. noriau priima pagalbą. G E N A I .vaidmenų. In a Different Voice. Vyrai dažniau kalba apie užduotis ir santykius su didesnėmis grupėmis. O kai jie bendrauja su savo lyties atstovais. moterys linkusios dirbti nelygybę mažinančius darbus (visuomeninio gynėjo. moterys daugiau laiko sugaišta siųsdamos elektroninius laiškus. psichologės Nancy Chodorovv (1978. 2000). korporacijos reklamuotojo). ką privalome padaryti. 1994. kurios stiprina nelygybę (prokuroro. 1998. draugiškiems santykiams. kurie. Individualistinėse kultūrose suaugusios moterys labiau linkusios apibūdinti save santykių požiūriu. 2001). Tarp pirmakursių studentų 5 iš 10 vyrų ir 7 iš 10 moterų sako. pasakytų mums. 1994). Grupėse moterys labiau dalijasi savo išgyvenimais ir siūlo didesnę paramą (Dindia ir Allen. Wathins ir kiti.5 s k y r i u s . K U L T Ū R A IR LYTIS 201 Swim. kaip jie aiškintini evoliuciniu ir kultūriniu požiūriais. Aprašę šiuos skirtumus galėsime gilintis. pastebi Shelley Taylor (2002). Palyginkime vyrų ir moterų socialinius ryšius. 1989). Todėl nenuostabu. . ir kultūra? „Nereikėtų nuogąstauti dėl tiesmukiško rasinių bei iyčių skirtumų tyrimo. 1982 („Kitokiu balsu") . Eagly. agresyvumą ir seksualumą. Haddock ir Zanna. Felicia Pratto ir jos bendradarbiai rašo.. 1990). Beveik visų tyrim metu. pastebi Eleanor Maccoby (2002). 2002. labdaros reklamuotojo). 1992. kad vyrai turi didesnį polinkį profesijoms. moterys . 2003). Jean Baker Miller (1986) bei Carol Gilligan ir jos bendradarbiai (1982. kuriuos dažnai vaidina vyrai bei moterys. 2002). 1990) priėjo išvadą. remdamasi savo dešimtmečius trukusiais moksliniais lyčių raidos tyrimais. Savarankiškumas versus poreikis būti susijusiam Pagal laikyseną ir elgseną skirtumas tarp vyrų gali svyruoti nuo nuožmaus konkurencingumo iki švelnaus globėjiškumo. iššūkių ir valdžios. paaukštinim pareigose. Moterų pokalbiai telefonu su draugėmis trunka ilgiau (Smoreda ir Licoppe. šie skirtumai didėja. kuriose jie veikia. 2003.apie asmeninius santykius (Tannen. bijodami socialiai nepatogių atradimų. stresą patyrusios moterys vadovaų vosi principu „rūpinkis ir susidraugauk". Patyrę stresą.

12 proc. ištyrusios 1100 nuotraukų žurnaluose bei laikraščiuose ir stebėjusios 1300 asmenų prekybos centruose. artimus ir abipusį pasitenkinimą teikiančius santykius su bičiuliu. Pavyzdžiui. tokiu bičiuliu gali būti tik niūfaundlendas. gana lengva užmegzti ilgalaikius. kad moterys šypsosi dažniau. 1983).gebančias pajusti. Dave Barry's Complete Guide to Guys. moterų teigia. 2003). 2006). ar ji kažką kritikuoja. 1993). 1990)." Dave Barry. dažniau skambina į užmiestį draugams. kuriam galėtų atskleisti savo džiaugsmus bei skausmus. Moterys greičiau pravirksta arba prisipažįsta jautriai reaguojančios į kitų sielvartą (Eisenberg ir Lennon. moterims ypač svarbus abipusės paramos jausmas (Acitelli ir Antonucci. 1985. seserys ir močiutės jungia šeimas (Rossi ir Rossi. Žinoma. priėjo išvadą. Moterys kaip motinos. 2003). švietimas. 2000). Palyginti su vyrais. parodžius dviejų sekundžių filmo ištrauką su prislėgtos moters veidu. Moterys kur kas dažniau apibūdina save kaip empatiškas . dukterys. parkuose bei gatvėse. išanalizavusi 9000 universiteto baigimo nuotraukų. malonesnė ir globėjiškesnė nei draugystė su vyrais (Rubin. Tačiau daugiau nei 400 tyrimų atskleidė. ar aptaria savo skyrybas. o vyrų smegenys tokių pokyčių nefiksuoja (Singer ir kiti. ar vakarietės moterys labiau pasikliauja individualistine kultūra ir prisiderina prie jos? O gal moterišku ryšiu grindžiama gyvenimo filosofija galėtų padėti į galią orientuotą Vakarų visuomenę (kuriai būdinga nesirūpinimas vaikais. Marianne LaFrance (1985). nei mano daugelis moterų. Mergaitės labiau įsijaučia reaguodamos į joms rodomas skaidres ar pasakojamas istorijas (Hunt. kad verkė dėl karo Irake (Gallupo institutas. kad draugystė su moterimis yra artimesnė. 1990). Stebint kitų patiriamą skausmą. 1986). Moterų bei vyrų empatija skiriasi ir tuo. ir moterys dažniausiai kreipiasi į moterį. džiaugtis su tais. slauga) moterų dirba gerokai daugiau nei vyrų. Norėdami bendrauti su empatišku bei supratingu žmogumi. jos perka tris kartus daugiau dovanų ir sveikinimo atvirukų. Kaip manote. vienišumas ir polinkis į depresiją) transformuoti į dėmesingumą vertinančią visuomenę? Iš tiesų daugumoje Šiaurės Amerikos globos sričių (socialinis darbas. Empatijos skirtumas pastebimas ir laboratorinių tyrimų metu. kodėl ir vyrai. Judith Hali (1984) pastebėjo. moterys tiksliau atspėdavo. savęs įsivaizdavimas kito vietoje. ir verkti su tais. kuriose jos užfiksuotos su kitais žmonėmis (Clancy ir Dollinger. Paprašytos parodyti jų asmenybę apibūdinančias nuotraukas. Kad būtų patenkintos vedybiniu gyvenimu. ir Amy Halberrstadt bei Martha Saitta (1987). . draugėms bei giminėms (Putnam. moterys dažniau rodo tėvų nuotraukas bei tas. 1996). moterys labiau nei vyrai reiškia empatiją patinantiems panašius išgyvenimus (Batson ir kiti. Pavyzdžiui. 1995 („Deivo Bėrio išsamus vadovas vaikinams") empatija (empathy) Netiesioginis kito žmogaus jausmų išgyvenimas. Sapadin. moterims suaktyvėja su empatija susiję smegenų centrai. kad moterys apskritai geriau šifruoja kitų žmonių siunčiamus emocinius signalus. Visa tai padeda paaiškinti. Žinoma. Moterys daugiau laiko praleidžia besirūpindamos ikimokyklinio amžiaus vaikais ir pagyvenusiais tėvais (Eagly ir Crovvley. ir moterys teigia. kad kontaktų poreikį moterys dažniau reiškia šypsena (LaFrance ir kiti. ką išgyvena kitas žmogus. kurie džiaugiasi. 1988). parašo bemaž keturis kartus daugiau asmeninių laiškų ir 10-20 proc. Išanalizavusi 125 vyrų ir moterų jautrumo nežodiniams ženklams tyrimus. Patyrusios slegiančių įspūdžių laboratorinių tyrimų metu ar realiame gyvenime.202 II d a l i s . S O C I A L I N Ė Į T A K A „Priešingai. pastovius. jog šypsomasi priklausomai nuo situacijos. nors šiek tiek mažiau. kad moterys paprastai geriau nei vyrai įžvelgia kitų žmonių emocijas. amerikiečių vyrų ir 43 proc. 1994). kurie verkia. ir vyrai.

padedančias išsaugoti grupių nelygybę (Eagly ir kiti. 1989. todėi jos rečiau serga autizmu. Iš esmės kiekvienoje visuomenėje vyrai socialiai dominuoja. vyrai vis dar yra pirmojo pasimatymo iniciatoriai. 2003). nuo Europos iki Australijos žmonės vyrus laiko veržlesniais. kad vyrai galią ir laimėjimus laiko svarbesniais dalykais negu moterys (Schwartz ir Rubel. autokratiškas. nes moterys vis dažniau užima vadovaujančius postus. svajingas. • Moterų atlyginimai industrinėse šalyse vidutiniškai siekia 77 proc. Socialinis dominavimas Įsivaizduokime du žmones: pirmasis yra „drąsus. teigia Hali. Nė vienoje žinomoje visuomenėje moterys nedominuoja (Pratto. 1999). Sidanius ir Pratto.5 s k y r i u s . Kaip pamatysime. tvirtina Erichas Coatsas ir Robertas Feldmanas (1996). 2005). emocionalus. 2000). 2005 metais amerikiečiai vyrai labiau rėmė mirties bausmę ir karą Irake (Gallup. kuriuose užfiksuoti pasakojimai apie laimingas akimirkas. stebėtojai kur kas tiksliau galėjo įspėti moterų nei vyrų emocijas. Parodžius penkių sekundžių trukmės neįgarsintus filmukus. Ši nuomonė ir lūkesčiai atitinka realybę. Beveik 80 000 žmonių tyrimai 70-yje šalių atskleidė. Kerr ir kiti. Tik apie penktadalį atlyginimų skirtumo galima paaiškinti lyčių išsilavinimo bei darbo patirties skirtumu ir darbo specifika (World Bank. Ypač teigiamas emocijas. priklausomas. dažniau vairuoja automobilį ir apmoka didžiąją dalį sąskaitų (Laner ir Ventrone. antrasis . agresyvesniais ir labiau linkusiais dominuoti. Jie paprašė. Davis ir Gilbert. .su moterimi. 2005). tačiau net 90 proc. tarp išrinktų prisiekusiųjų pirmininkų ir daugumą lyderių specialiai suburtose laboratorinėse grupėse (Colarelli ir kiti. kurį Simonas Baron-Cohenas (2004. Nuo Azijos iki Afrikos. K U L T Ū R A IR LYTIS 203 Moterys taip pat geriau geba reikšti emocijas ne žodžiais. 2006). bet pamažu jie nyksta. 15). Mergaitės yra empatiškesnės ir geriau moka suprasti kitų emocijas. 1998. nuolankus ir silpnas". pasaulio įstatymų leidėjų buvo moterys (IPU. dominuojantis. Tačiau vyrai šiek tiek sėkmingiau pastebėdavo pyktį. 2006. 2005) pavadino „kraštutiniu vyriškuoju protu". 1996). įvairiose kultūrose lyčių skirtumai yra nevienodi. valingas. sako Johnas Williamsas ir Deborah Best (1990a. liūdni ir pikti. Jei pirmasis žmogus jums asocijuojasi su vyru. o antrasis . G E N A I . • Vyrai sudaro pusę prisiekusiųjų teisme. 1982). savarankiškas ir stiprus". 2003. Tačiau atkreipkime dėmesį į šiuos faktus: • 2006 metais tik 16 proc. kai jautėsi laimingi. kad žmonės prisimintų tuos atvejus.„mylintis. Kaip būdinga užimantiems aukštesnę padėtį. nesate vieninteliai šitaip galvojantys. • Vyrams labiau nei moterims rūpi socialinis dominavimas ir jie labiau linkę remti konservatyviuosius politinius kandidatus bei programas. vyrų atlyginimų. šiurkštus.

2004). vyrai labiau linkę vadovauti direktyviai. 1990). Agresija Agresija psichologai laiko tokį elgesį. žmonės yra skirtingi. studentai dažniau linksi galvą kalbėdami su profesoriumi negu su savo bendraamžiais. Tad ar galima pareikšti. pirmavimo ir dominavimo (Sidanius ir kiti. Vyrų bendravimo stilius atspindi savarankiškumo poreikį. 2002). sėkmingai (80 proc. kai vaidmenys nėra griežtai apibrėžti. 2001). agresija (aggression) Fizinis ar žodinis poelgis. o moterys . Vyrų bendravimo stilius atspindi jų socialinę valdžią. Be to. kuriuo siekiama ką nors įskaudinti. iš tiesų būdingas užimantiems aukštą padėtį ir turintiems valdžią žmonėms (ir vyrams. Čarli. per daug viską supaprastiname. ir vyrai labiau dėl to nukentėjo. Vyrai puikiai atlieka direktyvių. 1998. muštynės ir karas yra vyriški užsiėmimai. mandagiau. įkyriai pertraukinėja.kalba kategoriškai. pastebi Kay Deaux ir Marianne LaFrance (1998). Laboratorinių eksperimentų metu tai gali pasireikšti piktybiškai sukeliant elektros šoką ar sakant tokius dalykus. esą vyrai ir moterys kilę iš skirtingų planetų. ir moterims) (Hali ir kiti. Tad akivaizdu.iš Veneros? Tiesą sakant. o moterys linksi dažniau negu vyrai (Helweg-Larsen ir kiti.72 proc. kuriuo siekiama įskaudinti. Tyrimas parodė. 2005).204 II d a l i s . mažiau kiekybę nusakančių žodžių ir dažniau vartoja esamąjį laiką. Mūsų pasaulyje medžioklė. kad (prisimenant XX a. į užduotis susitelkusių lyderių vaidmenį. o moterys . Viena kompiuterinė programa. moterys stengiasi daryti įtaką ne taip tiesmukai . 1994). ne taip įžūliai. Situacijose. Pavyzdžiui. Ellyson ir kiti. Vyrai dažniau nei moterys siekia pergalės. o moterų . 2005). 2004). tikslumu iš 920 pozicijų) atpažino britų grožinės ir negrožinės literatūros kūrinių autorių lytį (Koppel ir kiti. 1991). Vyrai ir aukštą socialinę padėtį užimantys asmenys linkę garsiau kalbėti ir dažniau pertraukinėti (Hali ir kiti. kad „vyrai daug labiau pasitiki savimi negu moterys" ir atlieka 45 proc.rečiau pertraukinėja. o moterys . 1991.65 proc.tik 1. kurie turėtų užgauti kito žmogaus jausmus. moterys nepriklausomai nuo turimos valdžios linkusios daugiau šypsotis (Hali ir kiti. liečia ranka. Būna dvejojančių ir pagarbiai besielgiančių vyrų ir tiesmukiškų bei kategoriškų moterų. dešimtojo dešimtmečio bestselerio pavadinimą) vyrai kilę iš Marso. Vieno tyrimo metu buvo analizuojamos 35 000 biržos maklerių ataskaitos. Be to. todėl jie prarado 2. Sandoriai kainuoja pinigus.poreikį būti susijusioms. dažniau įdėmiai žiūri.. 2003. nes moterys geriau geba suburti komandą ir palaikyti tinkamą klimatą (Eagly ir kiti. Pavyzdžiui. kuriai pirmenybę teikia vis daugiau organizacijų. Per apklausas . Vyrų sandoriai buvo rizikingesni. van Engen ir Willemsen. sukurta lyčių skirtumams pagal vartojamus žodžius ir sakinių struktūrą atpažinti. Vyrai dažniau elgiasi kaip turintys valdžią . kad teigdami. kurį mes laikome būdingu vyrams. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Kai kurie lyčių skirtumai nekoreiiuoja su padėtimi ir gaiia. 2006). elgiasi jautriau. daugiau operacijų biržoje (Barber ir Odean. mažiau šypsosi (Anderson ir Leaper.demokratiškai (Eagly ir Johnson. vyrų ir moterų kalbėjimo stilius keičiasi priklausomai nuo socialinio konteksto. Didžiąja dalimi stilius. vyrai dažniau rizikuoja (Byrnes ir kiti. Konstatuodamos faktus. 1999). o vyrams prekiauti sekėsi ne geriau negu moterims. moterims geriau sekasi „permainų siekianti" lyderystė. Rašydamos moterys dažniau vartoja prielinksnį „su".

Tačiau visame pasaulyje visais laikais vyrai labiau linkę žaloti kitus. 2005). jų manymu. vyrų ir 12 proc.rašo tarpkultūrinės psichologijos spe- . kad lyčių skirtumai priklauso ir nuo sąlygų. skausmingą elektros šoką (Knight ir kiti. 2001). Bet visose šalyse vyrai. O kalbant apie ne tokias aštrias agresijos formas . 2005). net jei jie vienas kitą pažįsta labai trumpai" pritarė 58 proc. 1997. • Apklausus 3400 atsitiktinai parinktų 18-59 metų amerikiečių. Beveik visi teroristai savižudžiai . Tačiau prisiminkime. fizinį ar žodinį smurtą . sukeldami. 2000). o Taivano gyventojai labiau palaiko monogaminius santykius (Schmitt.) teigė. kalinių yra vyrai. 1994). 1994). kad tai baigiasi lytiniais santykiais. 1994.tarkime. kad pirmojo lytinio akto priežastis buvo meilė partneriui. Iš tiesų. Teiginiui „Jei du žmonės iš tiesų vienas kitam patinka. pavyzdžiui. • Neseniai Amerikos švietimo tarybai atlikus daugiau nei ketvirčio milijono aukštųjų mokyklų pirmo kurso studentų apklausą taip pat gauti panašūs duomenys. šis santykis lygus 10:1 (FBI. Kanadoje areštuotų vyrų ir moterų santykis yra 8:1 (Statistics Canada. 2005). 2001). išanalizavęs daugelio tyrimų rezultatus.jauni vyrai (Kruglanski ir Golec. vyrų ir tik 34 proc. moterų (Bailey ir kiti. nieko bloga.paaiškėja. moterų (Pryor ir kiti. . rankos pakėlimą prieš šeimos narį. kuriose 92 proc. išskyrus keletą išimčių. o ne moterys labiau troško nevaržomo sekso. Vyrų ir moterų fiziologinės ir žodinės reakcijos į seksualius dirgiklius yra „labiau panašios nei skirtingos" (Griffitt.5 s k y r i u s . K U L T Ū R A IR LYTIS 205 vyrai dažniau nei moterys prisipažįsta esą agresyvūs. 2004). suomiai santykinai pakantūs. perpus mažiau (25 proc. Vienas 48 šalyse atliktas tyrimas parodė. Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kaip dažnai jie galvoja apie seksą? „Kasdien" arba „kelis kartus per dieną" atsakė 19 proc. G E N A I .) vyrų nei moterų (48 proc. vyrų (Laumann ir kiti. White ir Kowalski. sako Johnas Archeris (2000. 2002. „Bet kur pasaulyje. Provokacija atotrūkį tarp lyčių gali sumažinti (Bettencourt ir Kernahan. kad moterys nė kiek ne mažiau agresyvios nei vyrai (Bjorkąvist. Lyčių skirtumai požiūrio į seksą atžvilgiu persikelia ir į elgseną. Seksualumas Požiūrio į seksą bei atkaklumo atžvilgiais taip pat egzistuoja atotrūkis tarp lyčių. moterų ir 54 proc. Richardson. kaip skirtingose šalyse skiriasi požiūris į seksualinę laisvę. 1987). Laboratorinių eksperimentų metu vyrai iš tiesų demonstruoja didesnį agresyvumą. Pavyzdžiui. moterys gali netgi turėti didesnį polinkį agresyviems veiksmams. 1996). Tačiau pasvarstykime: • Australijoje atliktoje apklausoje teiginiui „Galiu save įsivaizduoti besijaučiantį (-čią) patogiai ir besimėgaujantį (-čią) „atsitiktiniais" lytiniais santykiais su įvairiais partneriais" pritarė 48 proc. spaudoje).

kurios siūlo „pigų seksą". pastebi humoristas Dave Barry (1995). dažniau rizikuoja. Baumeister ir Vohs. mažindamos jų pačių seksualumo vertę.Vyrai šito NEGALI PAKĘSTI. dažniau geidžia sekso. pastebi Roy Baumeisteris ir Kathleen Vohs (spaudoje.Tai tiesiog tokie vyrai. siūlydamos pigų . Tą pastebėjo ne tik sociologai. Panašiai kaip ir profsąjungos. moterys retai moka už seksą. kiek sekso partnerių jie geidžia turėti kitą mėnesį. Vienu metu 52 šalyse buvo apklausti 16 288 žmonės. „Seksualumas visur suprantamas kaip kažkas.pastebi Stevenas Pinkeris (1997). . tačiau po to norės. 2004). švelnų vyrą emociškai sudegina jo ištikima meilė romano herojei. Lyčių skirtumą atskleidžia ir seksualinės fantazijos (Ellis ir Symons. moterų norėjo daugiau nei vieno partnerio (Schmitt. pastebi autoriai. „moterys konkuruoja viena su kita. tiriant.teigia antropologas Donaldas Symonsas (1979. vienišų vyrų ir 6 proc. Jie pritars 45 sekundes trunkančiam troškimui. Amerikoje poromis gyvena 47 proc. rečiau atsisako sekso. Taigi ir heteroseksualių. 2005). gėjų (Doyle. . lesbiečių ir tik 24 proc. ten. S O C I A L I N Ė ĮTAKA cialistas Marshallas Segallas ir jo kolegos (1990. Tai atspindi lyčių asimetrija pagal prostituciją ir piršimąsi bei papročiai. Kai moterų mažiau. „Gėjams nėra būdingas padidintas seksualumas. Statistikos duomenimis. gėjai dažniau teigia. 2000. Vyrams skirtuose erotiniuose kūriniuose moterys vaizduojamos nesusaistytos ir valdomos geismo. . yra daugiau nėščių paauglių . kur vyrų yra mažiau. atlaidžiau į jį žiūri bei ieško daugiau partnerių. 2001). kad vyrai dažniausiai siūlo pinigus bei dovanas. 244). išleidžia daugiau pinigų lytiniams santykiams bei mėgsta didesnę seksualinę įvairovę. Meilės romanuose. kad visose kultūrose moterų seksualumas vertinamas labiau nei. Todėl nenuostabu. „Moteris gali sužavėti keturių valandų filmas su subtitrais. ką turi moterys ir ko nori vyrai". 29 proc. 185 šalyse. ir jos reikalauja didesnio įsipareigojimo. dažniau masturbuojasi. 1994). Palyginti su lesbietėmis. Sekso srityje." Iš tiesų.neįpareigojantį . jie sunkiau pakelia viengungystę. 1990). bet ir greičiau susijaudina. jog juos domina neįpareigojantis seksas. dažniau sako komplimentus ar įsipareigoja atsilyginti moteriai už suteiktas seksualines paslaugas.vyrai dažniau nei moterys yra seksualinių veiksmų iniciatoriai". kad visi nusi- . dauguma moterų nepritaria toms. lesbiečių norėjo daugiau nei vieno partnerio). kurių pagrindinė rinka yra moterys. 2005). vyrų. vyrai ne tik dažniau svajoja apie seksą. . pritariamai sako Baumeisteris ir Vohs. jie labiau reaguoja į vizualius dirgiklius ir jiems labiau rūpi partnerio patrauklumas (Bailey ir kiti.nes kai vyrų trūksta. p. tačiau taip jų ir nepasiekia. Baumeister ir kiti.206 II d a l i s . kuriame vyras ir moteris trokšta santykių. mažinančius nuolatinių darbuotojų vertę. kurios nepalankiai žiūri į streiklaužius. 253). gėjų ir 6 proc. ir homoseksualių žmonių apklausų rezultatai buvo beveik identiški (29 proc. kurių geismus sužadina ne moterys. 2003. . jų seksualumo vertė išauga.seksą" (Barber. o kiti vyrai.

panašios. jie trokšta turėti daugiau partnerių. tačiau ne tokios pat.aspektu.5 s k y r i u s . kad vyrai ir moterys (nors jie ir skirtingi) atstovauja priešingoms lytims.jie ryškūs. • Seksualumas .dar viena sritis. kurie sąlygoja elgsenos skirtumus? . Vargu ar galima teigti. taip ir detektyvus psichologus labiau domina skirtumai nei panašumai. APIBENDRINIMAS Kaip paaiškinti lyčių panašumus ir skirtumus? • Berniukai ir mergaitės bei vyrai ir moterys panašūs daugeliu požiūrių. Žinoma. • Be to. o moterų seksualumą labiau įkvepia emocinis potraukis. pavadintas „Nuogaliai automobilių lenktynėse". Jie greičiau negu moterys griebiasi fizinės agresijos. Visose žinomose kultūrose vyrai linkę turėti daugiau socialinės galios. kad juos taip auklėja. • Socialinės psichologijos specialistai lyčių skirtumus tiria lyginamuoju . vyrai ir moterys skiriasi socialinio dominavimo. Ar biologiniai lyčių skirtumai apsiriboja tik tokiomis akivaizdžiomis reprodukcijos ir kūno sandaros ypatybėmis? O gal vyrų ir moterų genai. empatiškesnės ir save dažniau apibūdina santykių prasme. kurie reikalingi medžiojant. Jie greičiau skiriasi kaip dvi rankos . „Kaip manote. kurioje pastebimi lyčių skirtumai. O paskui turėtų būti automobilių lenktynės. dėmesys buvo suteiktas į dvi pagrindines priežastis: evoliuciją ir kultūrą. Tad prisiminkime: individualūs skirtumai yra kur kas didesni nei lyčių skirtumai. tikrai būtų populiarus tarp vyrų. Tačiau jų skirtumams skiriamas didesnis dėmesys. ar dėl biologinių skirtumų?" Tokią nacionalinę apklausą atliko Gallupo institutas (1990)." Kaip detektyvus labiau domina nusikaltimai nei dorybės. biologinių skirtumų nepaneigsi .savarankiškumo ir poreikio būti susijusiam . atsakiusiųjų į šį klausimą (tikriausiai neabejojant jo prielaidomis) „auklėjimą" ir „biologinius skirtumus" nurodė beveik vienodas skaičius respondentų. Moterys paprastai būna rūpestingesnės. hormonai ir smegenys skiriasi ir tokiais aspektais. Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natūralus? Aiškinant lyčių skirtumus. tačiau atrodančios skirtingai. Vyrai turį daugiau raumenų. moterys gali maitinti krūtimi. kodėl skiriasi jų interesai ir gebėjimai? Ar dėl to. G E N A I . Vyrai dažniau inicijuoja seksualinius santykius. kodėl vyrai ir moterys skiriasi kaip individualybės. agresijos ir seksualumo atžvilgiais. Tarp 99 proc. K U L T Ū R A IR LYTIS 207 rengtų. Filmas. susikibus derančios viena su kita.

kaip kandies patinėlis reaguoja į pa- „Višta tėra kiaušinio priemonė kitam kiaušiniui sukurti. Tačiau evoliucinė psichologija. 1995b)." Samuel Butler. Atvirkščiai. monogamiškų tėčių.tai genų būdas sukurti daugiau genų. kuriose jos abi susidūrė su tais pačiais prisitaikymo sunkumais (Buss. Abiejų lyčių žmonės 4 į karštį reaguoja prakaituodami. Šiame procese mažai kas vyksta sąmoningai. kurios leidžia perduoti genus ateities kartoms. dėl to per daugelį kartų sustiprėjo vyrų agresyvumas bei polinkis dominuoti. palyginti su kiaušinėliais. mūsų natūralūs troškimai . Moterys į reprodukciją žvelgia išmintingai. gali prognozuoti. kaip skiriasi meilinimosi. kurioje galėtų pasėti savo sėklą. Vyrai. Vyrai konkuruoja su kitais vyrais dėl galimybės laimėti genų totalizatoriuje. Tos genetiškai sąlygojamos savybės. kad „mes negalime pakeisti savo rūšies evoliucijos istorijos. dominavimą ir seksualumą. Medicinos tyrinėtojas Lewisas Thomas (1971) atskleidė giluminius evoliucijos tikslus. Visos šios prielaidos grindžiamos principu: gamta atrenka tokias savybes. 1998). Vyrai ieško derlingos dirvos.siekdami gausos. vyras gali platinti savo genus apvaisindamas daugelį moterų. mėgsta panašų maistą. kad visame pasaulyje lytys skiriasi pagal agresyvumą. pagaminsite 1000 spermatozoidų. Evoliucinė psichologija neprognozuoja jokių lyčių skirtumų tose srityse. panašiai kaip alkio jausmas reiškia kūno poreikį maistui. Moterys į vaiko gimimą investuoja mažiausiai devynis mėnesius. tai natūralioji atranka galėjo ugdyti moterų gebėjimą pastebėti emocijas. o vėliau daugelis tai pakartojo. jiems vienodai iškyla pūslės nutrintose vietose. Emocijos tarnauja evoliucijos programai. dėl to sperma. kol moteris išnešioja tik vieną vaisių.finansiškai patikimų. Pasvarstykime. Moterys ieško vyrų. poros pasirinkimo ir reprodukcijos atžvilgiu svarbūs elgsenos skirtumai. atlikę skaičiavimus. o ne klajojančių storžievių. 1835-1901 . Tad. moterys savęs pratęsimui atidžiai ieško sveiko ir galėsiančio išlaikyti partnerio. vaizdingai aprašydamas. buvo perduotos jo palikuonims. o vyrai kartais . kad gebėjo suprasti savo vaikų ir garbintojų emocijas. fiziškai dominuojantis vyras galėjo lengviau turėti moterį. stabteli pagalvoti: „Noriu savo genus perduoti palikuonims". Be to.) Be to. kol perskaitysite šį sakinį. o vyrai . teigia evoliucinės psichologijos specialistai. kurios padėjo Montesumai II tapti actekų karaliumi. yra pigi. Vidutiniškai vyras per savo gyvenimą pagamina daugybę trilijonų spermatozoidų. (Jei esate vyras. o kai kurie skirtumai tarp mūsų neabejotinai yra šios istorijos funkcija". kuriuos pagimdė 4000 jo moterų (Wright. tvirtina evoliucinės psichologijos specialistai. vyrų seksualinį iniciatyvumą. Nedaugelis žmonių. teigia evoliucinė psichologija. apimti aistros. nepuola stoti į eilę prie spermos bankų. pavyzdžiui. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Lytis ir poros pasirinkimo prioritetai Atsižvelgdamas į tai. kurie galėtų padėti joms rūpintis atžalomis . Jei mūsų protėvių motinos turėjo naudos iš to. po to jį maitina.tik devynias sekundes.208 II d a l i s . evoliucinės psichologijos specialistas Douglasas Kenrickas (1987) teigė. atsižvelgdama į lytį.

Į trečią dešimtmetį įžengę vyrai linkę vesti tik nedaug jaunesnes moteris. „Vyrų laimėjimai iš esmės yra meilinimosi demonstravimas". ko trokšta moterys .5 s k y r i u s . Tačiau esama ir panašumų: kad ir kur gyventų. 5. oras svaigus ir kad pats metas pamankštinti senus sparnelius. Moterys gali pasididinti krūtis. Apibendrinęs šiuos duomenis Bussas (1999) rašo. Visų amžiaus grupių moterys teikia pirmenybę tik truputį už jas vyresniems vyrams. jis tikriausiai staiga pastebi.sako Glennas Wilsonas (1994). juo labiau jis vertina didesnį amžiaus skirtumą tarp jo ir išrinktosios. G E N A I . 1992). kad jautėsi šiek tiek nustebęs. kad paaugliai didesnę svarbą teikia „turėjimui daug pinigų". 2003). juo vyras vyresnis.5 pav. galia ir ambicijos leidžia tikėtis išteklių. jis gali sulaukti reprodukcinio atpildo. pradedant Australija ir baigiant Zambija. kad per mylią nuo jos esančių patinėlių plaukeliai imtų virpėti.). K U L T Ū R A IR LYTIS 209 teles skleidžiamą kvapą. kad diena tapo puiki. kad atrodytų jaunesnės (ir vaisingesnės). kurio vienos molekulės pakanka. „Žmonės yra gyvos iškasenos . Evoliucinės psichologijos specialistai irgi mano. Be abejonės. bet ir skirtingas vyrų bei moterų seksualines nuostatas bei elgseną. skristų prieš vėją. paaiškėjo. ir moterys trokšta gerumo. Tačiau abejotina.sako Davidas Bussas (1995a). Evoliucinės psichologijos specialistai sako. reikalingų palikuonims auginti (žr. kurių kūno formos signalizuoja apie jų vaisingumą. . pastebi Bussas (1994a) ir Alanas Feingoldas (1992). kurių turtai. meilės ir kad jais žavėtųsi. ir vyrai. kad vyrus traukia jaunatviškos išvaizdos moterys. kai lieka kambaryje vieni su mergaite (Roney. Povai patinai išskleidžia uodegas. „jog visame pasaulyje aspektai.materialius išteklius ir gebėjimą apginti. kurios siejasi su vaisingumu. ir šie. Indonezijos saloje ar San Paule. . jog tai padeda paaiškinti ne tik vyrų agresyvumą. Evoliucinė psichologija taip pat teigia. patvirtina šiuos teiginius. kad vyrai stengiasi siūlyti tai. Įkopę į septintą dešimtmetį renkasi ir veda vidutiniškai dešimčia metų jaunesnes moteris (Kenrick ir Keefe. ar kandis patinas suvokia. aistros apimti. bet jei tai pasitvirtina. moters šypseną interpretuodamas kaip seksualinį susidomėjimą. Atkreipkime dėmesį į šiuos faktus: • Atlikus tyrimus su 37 skirtingų kultūrų atstovais. kurioms vyrai ir moterys teikia pirmenybę pasirinkdami porą. o vyrai demonstruoja automobilius ir turtus. kuriems rinkdamiesi porą vyrai ir . O moteris traukia vyrai. Vyras dažniausiai klysta. kad jį traukia cheminis aerozolis. • Vyrai linkę vesti jaunesnes moteris. Didesnis vyrų domėjimasis kūno formomis juos taip pat paverčia pagrindiniais pornografijos vartotojais.ankstesnės natūraliosios atrankos sukurtų mechanizmų rinkiniai". aplinkybės. kad ir čia susiduriame su natūraliosios atrankos išankstiniu vyrų nusiteikimu žavėtis tomis moterų savybėmis. Be to. Vieno eksperimento metu paaiškėjo. Priešingai. lyginti raukšles ar nusiurbti riebalus. tad apsisuka ir nuskrenda prieš vėją.

kokių išteklių reikėjo protėviams. kaip numato evoliucinės psichologijos specialistai.didžiuliai bicepsai ir trykštantis testosteronas nėra svarbiausias dalykas kompiuterių įmonės prezidentui. ar ši ištikimybė neliudytų evoliucijos išminties? Norint užauginti palikuonį iki brandos. Šaltinis: Buss. taip pat ir reprodukcinę. religijoms ir politinėms sistemoms. jog moterys yra stipresnės ir fiziškai agresyvesnės.teoriją. kuriems teikiama pirmenybė renkantis porą Davidas Bussas ir 50 jo bendradarbių šešiuose žemynuose ir penkiose salose apklausė daugiau negu 10 000 žmonių. O moterys teikė pirmenybę vyrams. kokie išlikimo pavojai grėsė mūsų protėviams. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 5. tad ir vyrai. kad jie galėtų reprodukuotis. (Tai. taip ir mūsų su partneryste susiję troškimai parodo.5 PAVEIKSLAS Veiksniai." Douglas Kenrick (1987) . Išvengti pavėluotos nuomonės šališkumo galima įsivaizduojant. Paaiškėjo. Monogamija taip pat padidina vyrų tikrumą dėl tėvystės. atstovaujančių įvairioms rasėms. ir moterys laimi kartu investuodami į savo vaikus." O jeigu vyrai niekada neturėtų nevedybinių lytinių santykių. renkantiems šakneles ir medžiojantiems voveres Šiaurės Afrikos lygumose. kodėl žmonės ir kitos gyvūnų rūšys. kuriais atrenkamos fizinės bei elgsenos savybės. padedančios genams išlikti. skiriasi būtent taip. vyrų ir moterų seksualinės iniciatyvos skirtumo) ir po to grįžta atgal.kritikai mato dvi evoliucinio aiškinimo problemas. . kuri dominavo XX a. Pirmoji: evoliucinės psichologijos specialistai savo teoriją pradeda nuo reiškinio (pavyzdžiui. Ištikimi savo sutuoktinėms ir palikuonims vyrai geba geriau pasirūpinti. 1994b. kad jis tarnauja šiai funkcijai. pastebi biologai Paulas Ehrlichas ir Marcusas Feldmanas (2003). kad vyrai teikia pirmenybę bruožams. kurie turi išteklių ir užima tam tikrą socialinę padėtį. Mumyse glūdi sėkmę patyrusių protėvių troškimai. Pamėginkime tai padaryti. yra „Lyčių elgsenos skirtumai galėjo būti aktualūs mūsų protėviams. kad jų vaikai galėtų išgyventi ir perduoti genus.210 II d a l i s ." Evoliucijos teoretikas vargiai pralaimės siūlydamas pavėluotą aiškinimą." Mintys apie evoliucinę psichologiją Neneigdami natūraliosios atrankos . Įsivaizduokite. „Puiku! . liudijantiems jaunystę ir sveikatą. beje. aukščio ir vorų baimė atskleidžia. moterys teikia pirmenybę. kurių jaunikliams reikalinga ilgalaikė tėvų globa. Lygiai kaip gyvačių. tačiau jų apraiškos šiuolaikinėje visuomenėje yra akivaizdžiai mažiau „pritaikomos".gali kas nors pasakyti. Šis metodas primena funkcionalizmą . Šiandieninė visuomenė yra orientuota į informaciją . stengdamiesi sukonstruoti jo paaiškinimą. trečiajame dešimtmetyje. „Kodėl pasireiškė šis elgesys? Todėl. Tai padės geriau apsaugoti jų vaikus. kad viskas vyko priešingai.gamtos procesų. reikia kur kas daugiau nei atiduoti spermą. yra evoliuciniai aiškinimai.

kurios laikui bėgant gali pagerinti detalės struktūrą (Dennett. Jo nuomone. žmogaus akis . stebėjimai įkvepia teorijas.) Evoliucinės psichologijos specialistai sako. koduojantis ir perduodantis didžiulį srautą informacijos . Augustinas V amžiuje numatė šiuolaikinių religingų mokslo žmonių požiūrį: „Visata buvo sukurta ne visiškai tobulos formos. kad „žmogus išsivystė iš ankstyvesnių rūšių" (Harris Poli. nors moksliniai įrodymai. išsibarsčiusių „po visą gyvūniją". šios kūrybos rezultatas . informaciją apdorojančias sistemas (mus). jog mokslas gali atsakyti į klausimus „kada?" ir „kaip?". į kuriuos mokslas atsakyti nepajėgia. Jei sunkio jėga būtų nors truputį stipresnė ar silpnesnė. 1998). viltingas buvimas. Nes kultūra socializuoja jų elgseną! Kai vaidmenų skirtumai pasireiškia skirtingu laiku ir skirtingose vietose. 2005). kurią sukėlė antimokslinių ir antireliginių kraštutinumų šalininkai. Pavyzdžiui." Daugelis mokslininkų. o religija . norėdami išsklaidyti įtampą tarp mokslo ir religijos. sutinkančių su Leshneriu.inžinerijos stebuklas. išskyrus evoliucijos šviesą". bet tęsiasi diskusijos dėl jo didžiosios idėjos. „turėtume kiekviena proga aiškinti plačiajai visuomenei. atrodo. skyrelį „Atkreipkime dėmesį. Visata niekada mūsų nebūtų sukūrusi (bet ji buvo visiškai teisi taip pasielgdama). Nors yra klausimų. ku- Kai kurie kritikai bando neigti evoliucinį mokymą. kad mokslas ir religija nėra konkurentai. gautais stebint gyvūnus. o empirinis mokslas. (Žr. 1999). Šališkumas ne mažiau aktualus ir kultūriniuose aiškinimuose. arba jei anglies protonas svertų bent kiek daugiau ar mažiau. Daugumai mokslininkų mutacija ir natūralioji atranka paaiškina gyvybės atsiradimą ir išradingus jos kūrinius. bet gina valdomos evoliucijos . kad „žmogus išsivystė per milijonus metų" (Gallup.„protingo kūrimo" . „kultūrai" geriau pavyksta šiuos vaidmenis apibūdinti nei paaiškinti.mūsų be galo sudėtingas. mokslininkų. kosmologas Paulas Daviesas (2004) daro išvadą: gamta buvo išradinga ir sumanė sukurti save kopijuojančias.į klausimus „kas?" ir „kodėl?". kad Visata iš tikrųjų stebuklinga. . vykdant tarpkultūrinius stebėjimus ir atliekant hormonų bei genetikos tyrimus. kad jų teorijų šališkumo kritika yra „absoliučiai klaidinga". kuriose tik 38 proc. Kaip ir daugelyje mokslo sričių. iškeliančias naujas prognozes. Iš tikrųjų daugelis mokslininkų mėgsta cituoti garsų genetiko (ir rusų stačiatikių atstovo) Theodosiuso Dobzhansky posakį: „Biologijoje niekas nėra svarbu. K U L T Ū R A IR LYTIS 211 linkę poruotis ir būti monogamiški. kad kiekvienas žemės sutvėrimas kilo iš kito sutvėrimo. 2005). Evoliucinės psichologijos specialistai tvirtina. kad žmogaus raidos istorija labai ilga. bet jai buvo suteiktas gebėjimas keistis iš beformės materijos į stebuklingą formų ir struktūrų rinkinį" (VVilford. kodėl vyrai ir moterys skiriasi. evoliucines prognozes lyginantis su duomenimis. Kosmologai teigia.sudaryta iš detalių. Tai leidžia gamtai atsirinkti tas mutacijas. Intensyviausiai šios diskusijos plėtojamos Jungtinėse Valstijose. Nors. Šv. G E N A I . buvome kuriami visą amžinybę. Jie gali puikiai kartu egzistuoti ir abu duoti visuomenei svarbios naudos. kad jų sritis toli gražu nėra spėlionės atgaline data. jau seniai įtikino 95 proc. suaugusiųjų tiki. mano. Kai kurie vyraujančio mokslo kritikai sutinka. Amerikos mokslo pažangos asociacijos vadovas Alanas Leshneris (2005) skundžiasi dėl poliarizacijos. tokie kaip naujausi DNR tyrimų duomenys.teoriją kurią laiko alternatyva Darvvino teorijos siūlomam „aklų bandymų ir klaidų" keliui (Behe.5 s k y r i u s . prasmingas. Šis evoliucinis skepticizmas yra tvarus. Meilė tarp vyro ir moters yra universali dėl genetinės naudos: ištikimų patinų palikuonys rečiau žūdavo nuo plėšrūnų. 1996). Evoliucijos mokslas ir religija") atkreipkime dėmesį Evoliucijos mokslas ir religija Praėjo pusantro šimtmečio po Charleso Darwino „Rūšių kilmės" (The Origin ofSpecies) pasirodymo.

bylojančius apie pasiryžimą investuoti į jas ir į jų atžalą.212 II d a l i s . Ar šios tendencijos vis dar gyvybingos . Tačiau jie tvirtina. Evoliucinės psichologijos kritikai pripažįsta. kad empiriniai įrodymai menkai tepatvirtina evoliucinės psichologijos prognozes (Buller. Konkrečios evoliucinės hipotezės 2 hipotezė: Kai patinai gali paremti ir kartais paremia atžalą savo ištekliais. arba kuris šiuos išteklius skirs kitoms moterims ir jų vaikams. patelės pasirenka patinus iš dalies atsižvelgdamos į jų gebėjimą bei norą paremti ištekliais. S O C I A L I N Ė Į T A K A Bendroji evoliucijos teorija Natūraliosios atrankos sąlygojama evoliucija iJ Vidurinės pakopos evoliucinės teorijos Abipusio altruizmo teorija Tėvų investicijų ir lytinės atrankos (selekcijos) teorija X/ Tėvų-vaikų konflikto teorija ^ 1 hipotezė: Rūšyse.). 1999). tėviškai mažiau investuojanti į atžalą labiau konkuruos tarpusavyje dėl galimybės poruotis su daugiau investuojančia lytimi. Ar evoliucijos pasekme aiškinant gaujų smurtą. Tačiau kritikai tvirtina. ar visi turėtume įsigyti namų apsaugos sistemas? Tačiau atminkite.6 PAVEIKSLAS Prognozės. kad evoliucija padeda paaiškinti ir mūsų bendrumus. LJ Konkrečios prognozės. kurių buvo tikėtasi. \ Vi 3 hipotezė: Lytis. kelių . kuriose lytys skiriasi pagal tėvų investicijas. žudantį pavydą ir prievartavimus galima įtvirtinti ir pateisinti vyrų agresyvumą kaip natūralų dalyką? Ir jei evoliucinės psichologijos specialistai įtikins vis daugiau žmonių. daugiau investuojanti lytis bus išrankesnė rinkdamasi partnerį. ir skirtumus (tam tikra įvairovė padeda išlikti). rias galima patikrinti (žr. kad tai natūralu. 5.6 pav. nepajėgiančiu paremti ištekliais. 5. 2 prognozė: Moterys išsiugdė palankumą vyrams.tai kitas klausimas. evoliucijos išmintis yra praeities išmintis. kad evoliucija pagrįsti spėliojimai apie lytį „tik įtvirtina vyrų ir moterų stereotipus" (Small. Šios prognozės atkreipia dėmesį į nežinomus reiškinius ir leidžia patvirtinti. atsako evoliucinės psichologijos specialistai. kad visiems bendras evoliucinis palikimas pats savaime neleidžia prognozuoti santuokos formų įvairovės (vieno sutuoktinio. padarytos remiantis hipotezėmis 1 prognozė: Moterys išsiugdė palankumą aukštesnę padėtį užimantiems vyrams. jie nerimauja. rodantiems ženklus. Be to. paneigti ar peržiūrėti teoriją. 3 prognozė: Moteris išsiskirs su vyru. 2005). daromos remiantis Davido Busso (1995a) evoliucine psichologijos studija.

o šios gamina vyrišką išvaizdą lemiantį lytinį hormoną testosteroną. Pratt ir kiti. K U L T Ū R A IR LYTIS 213 sutuoktinių iš eilės. 1990).vaidmens keliami reikalavimai. 2004)." Raiph VValdo Emerson. ir žmonių. tiek moterys.gebančiu būti ir kategorišku. kurios iki gimimo patyrė testosterono perteklių. baigę šiuos jaunų suaugusių žmonių vaidmenis. linkusios berniokiškai elgtis žaisdamos (Hines. jog čia slypi formuojanti kultūros galia. 2004). Kitų tyrimų metu stebėti be vyriško lyties organo gimę berniukai.dažniausiai patirdami emocinį stresą . kad mergaitės. Tyrimai rodo. Gyvūnams suleidus testosterono. sutuoktinių mainų) skirtingose kultūrose. Kiekvienas jų tampa labiau dvilyčiu . kurias anksčiau slopino.empatiškesni ir mažiau linkę dominuoti (Lowenthal ir kiti.išmokti ir keistis. 2000). Vyriškos lyties embrionuose genai reguliuoja sėklidžių formavimąsi. Tačiau. Viena iš galimų mažėjančio lyčių skirtumo priežasčių yra hormonų pokyčiai.5 s k y r i u s . kurios atitinka jų vaidmenis. jie veikia mūsų organizmą. Rodydami dėmesį. Manoma. dažnai leidžia reikštis toms savybėms. svarbiausia. įvyksta įdomus dalykas. kad romantiškų santykių ir ankstyvos tėvystės laikotarpiu socialiniai lūkesčiai abi lytis skatina pabrėžti tas savybes. su jais elgiamasi kaip su mergaitėmis. padidėja jų agresyvumas. „Puikiausi žmonės savo asmenyje sutuokia abi lytis. kad lytiniai hormonai yra svarbūs. Evoliucinė teorija taip pat negali paaiškinti vos per keletą dešimtmečių įvykusių elgsenos pokyčių skirtingose kultūrose. Moterys tampa kategoriškesnės ir labiau pasitikinčios savimi. Atrodo. 1977). dauguma iš jų renkasi tipiškus vyriškus žaidimus ir ilgainiui . G E N A I . kad tiek vyrai. Lytis ir hormonai Jei genai nulemia lyties savitumus. Stengdamosi patikti ir augindamos mažus vaikus jaunos moterys varžo savo impulsyvų norą elgtis kategoriškai ir nepriklausomai. ir globojančiu. kaip netrukus pamatysime. . Nepaisant to. vadinasi. rūpindamiesi ir apsaugodami vyrai paryškina stipraus vyro savybes ir slopina abipusio priklausomumo bei globos poreikį (Gutmann. Journals. kurie buvo auginami kaip mergaitės (Reiner ir Gearhart. ką mums davė gamta. Atrodo. Kai žmonės bręsta ir sulaukia vidutinio bei vyresnio amžiaus. daugelio vyrų. kad jie buvo rengiami suknelėmis. svarbi ir kultūra. o visi kartu jie įtikina daugelį mokslininkų. Kai kurie mokslininkai daro prielaidas. Be to. 1843 dvilytis (androgynous) Vyriškų ir moteriškų savybių mišinys. Kita priežastis . kai testosterono lygis nukrenta. nusikaltėlių vyrų testosterono lygis būna aukštesnis nei normalus. 1975. Visi sutinka. Kalbant apie žmones. tai gebėjimas prisitaikyti . ir beždžionių agresyvumo skirtumai pasireiškia ankstyvajame gyvenimo etape (kol kultūra dar nebūna padariusi didesnio poveikio) ir mažėja suaugus. jog testosteronas susijęs su agresija. o vyrai .susikuria vyrišką tapatumą. Nė vienas iš šių faktų nėra įtikinamas. taip pat ir Nacionalinės futbolo lygos žaidėjų bei padūkusių studentų korporacijų narių (Dabbs.

lyčių vaidmenys (genderrole) Vyrų ir Kultūra. o berniukai daugiau laiko praleidžia žaisdami be priežiūros (Edwards.praneša Jungtinės Tautos (1991). vyrai atlieka didžiąją dalį namų ūkio remonto darbų. kuriose abu sutuoktiniai siekia karjeros. apdovanotose Randolpho Caldecotto medaliu. šakes. Visi sutinka. Taigi moterys. Jie taip pat diskutuoja. moterys atlieka maždaug 90 proc. XX a. kuriųfizinės savybės byloja apie vaisingumą. kaip agresija ir seksualinis iniciatyvumas." Ir „visur valgio gaminimas bei indų plovimas yra tie namų ruošos darbai. kad vyrai medžioja žvėris ir kerta mišką. jog lyčių socializacija mergaitėms suteikė „šaknis". kurią jie patiria nepateisinę šių lūkesčių (Kite. Kultūros reikšmę atspindi lūkesčiai. rodantiems seksualinę iniciatyvą patelių atžvilgiu . kad šios teorijos sustiprins vyriškus stereotipus. nepajėgiančios įvertinti kultūrinės įvairovės. šluotą. vyriškieji ir moteriškieji hormonai) svarbi lyčių skirtumams. 1991). . Tokie vyrų ir moterų elgsenos lūkesčiai apibrėžia lyčių vaidmenis.ir besistengiantiems agresyviai dominuoti. mergaitės keturis kartus dažniau nei berniukai vaizduojamos naudojančios namų apyvokos daiktus (pavyzdžiui. Jie teigia. kaip evoliucija galėjo nulemti tokius lyčių elgsenos skirtumus. Net šiuolaikinėse Šiaurės Amerikos šeimose. kaip pastebėjome. kaip turėtų elgtis vyrai ir moterys. o berniukai penkis kartus dažniau nei mergaitės buvo vaizduojami naudojantys gamybos priemones (pavyzdžiui. knygose vaikams. nuostatos. plūgą ar ginklą). pirmenybę teikia tiems vyrams. paaiškėjo. ir abi lytys beveik vienodai užsiima laukininkystės darbais ir karvių melžimu. Išanalizavus. ar pakanka empirinių įrodymų evoliucinės psichologijos teorijoms paremti. kas kuo užsiima 185 bendruomenėse. ir nerimauja. adatą. Biernat ir Wortman. puodus ir keptuves). kad evoliuciniai aiškinimai kartais tėra pavėluotos spėlionės. kad gamta mus apdovanojo neįtikėtinu pajėgumu prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. 1991). kad gamta tuoktuvių žaidime pirmenybę teikia patinams. kuo didelės žmonių grupės dalijasi ir ką perduoda iš kartos į kartą . ir panieka. Suaugus tikrovė skiriasi nedaug: „Visur. kuriais dalijamasi mažiausiai". 2000. • Kritikai sako. yra tai. Visose šalyse dirbti namų ruošos darbus ir rūpintis vaikais paprastai padeda mergaitės.idėjos. kurioms daug svarbiau neeikvoti savo mažesnių reprodukavimosi galimybių. bet socialiniai vaidmenys taip pat stipriai veikia. moterų elgesio lūkesčių (normų) rinkinys. S O C I A L I N Ė Į T A K A APIBENDRINIMAS Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natūralus? • Evoliucinės psichologijos specialistai kuria teorijas apie tai. rungiantis su kitais patinais. elgesio taisyklės bei tradicijos.214 II d a l i s . • Biologija (pavyzdžiui. o berniukams „sparnus". kurie pajėgtų pasirūpinti vaikais. moterys atlieka didžiąją dalį namų ruošos darbų. Sakoma. .ypač tų. valgaminimo bei skalbimo darbų. 2001). Kultūra ir lytis: kultūros diktatas? Kultūros įtaką iliustruoja lyčių vaidmenų skirtumai nepriklausomai nuo vietos ir iaiko. o moterys rūpinasi vaikų priežiūra (Bianchi ir kiti.

). Ar kultūra konstruoja lyčių vaidmenis? O gal lyčių vaidmenys paprasčiausiai atspindi natūraliai vyrams ir moterims būdingą elgseną? Lyčių vaidmenų įvairovė skirtingose kultūrose ir skirtingais laikotarpiais byloja. 2002 . o Viduriniuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje mažiausia (Sočiai Watch. Egiptiečiai su pasaulio daugumos nuomone nesutiko santykiu 2:1. Japonijoje ir Vokietijoje vadovaujančius postus moterys užima santykiu 1:10.moterys. 2000). kuriems pritaria abi lytys. siekiant pažangos. tuo tarpu vietnamiečiai palaikė daugumos nuomonę santykiu 11:1.7 PAVEIKSLAS > Vaidmenys. o Danijoje dauguma stomatologų yra moterys. Tačiau atsakymai skirtingose šalyse ryškiai skiriasi. kad kultūra iš tiesų konstruoja mūsų. Net ir industrinėse šalyse vaidmenys nepaprastai skiriasi. priklauso nuo to.5 s k y r i u s .beveik 1:2 (ILO. Australijoje ir Skandinavijos šalyse pastebėta didžiausia lyčių lygybė. kai abu sutuoktiniai dirba ir kartu rūpinasi vaikų auklėjimu. 1997. Wallace. ar sėkmingai susiklostė partnerystė su Afrikos ūkininke bei jos vyru. Rusijoje dauguma gydytojų . G E N A I . ar kai moterys lieka namuose ir rūpinasi vaikais. vaidmenis. teikia didesnį pasitenkinimą?" ] Abu sutuoktiniai dirba ir dalijasi namų ruošos darbus Vyras aprūpina šeimą Argentina [ Meksika Hondūras Brazilija Bolivija [ Venesuela [ Peru * 5. Skirtingi lyčių vaidmenys skirtingose kultūrose Tarptautinis tyrimų centras Pew Global Attitudes 2003 m. Šaltinis: Duomenys iš 2003 metų Pew Global Attitudes apklausos. apklausoje 38 000 žmonių pateikė klausimą: ar gyvenimas teikia didesnį pasitenkinimą. jūsų nuomone. kad mūsų veikia. Annanas. K U L T Ū R A IR LYTIS 215 „Kokia santuoka. „Jungtinėse Tautose visada žinojome. skirtingose šalyse skiriasi. 2006). 5. Šiaurės Amerikoje dauguma gydytojų ir stomatologų yra vyrai. kaip lyčių atstovų. o Australijoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose . o vyras aprūpina šeimą? 41-je šalyje dauguma respondentų pasirinko pirmąjį atsakymo variantą (žr.7 pav." JTO generalinis sekretorius Kofis A.

kaip tėvai auklėja vaikus. Pryor ir kiti. Tai patvirtina didėjantis moterų skaičius šalių parlamentuose nuo Maroko iki Švedijos (Inglehart ir Welzel. tiesa? . (Astin ir kiti. o dešimtojo dešimtmečio viduryje . Nuo 1960 metų iki amžiaus pabaigos moterų dalis tarp absolventų aukštosiose medicinos mokyklose išaugo nuo 6 iki 50 proc. Amžiaus pabaigoje 30 proc. Škotijoje daugelis vyrų oficialiomis progomis dėvi klostuotus sijonus. Per tas 24 valandas 35 proc. kuo šie taps. Hunt. vyrų ir 66 proc.politines ir religines pažiūras. o teisės . Bendraamžių perduodama kultūra Kultūros. Kraštutinės vaikų meilės ir skriaudimo palyginimas atskleidė. toje pačioje šeimoje augantys vaikai turėtų būti labai panašūs.j a u tik dvigubai daugiau (Bianchi ir kiti. NORC. kaip ir grietininiai ledai. 2005.nuo 3 iki 50 proc. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Gallupo apklausos klausimas: ar priimtina. ir šios knygos autorius. 1987. kad mergaitė paskambintų berniukui ir paskirtų pasimatymą? Atsakiusieji „taip" procentais 1950 1999 29% 70% Lyčių vaidmenų pokyčiai bėgant laikui Praėjusio šimtmečio antrojoje pusėje . 2000). Richardson. 1965 metais nė viena moteris nebuvo baigusi Harvardo universiteto Verslo fakulteto. moterų gamino maistą ar plovė indus. ką jie veikė per praėjusias 24 valandas..sijonus bei sukneles. kurią Judith Rich Harris (1998) vadina ugdymo prielaida. vaikai perima didelę dalį tėvų puoselėjamų vertybių. Tarptautinė parlamentinė sąjunga. Dirbančios moterys viena valanda daugiau negu vyrai praleido rūpindamosi namais ir šeimos nariais (Darbo departamentas. 2004). septintojo dešimtmečio viduryje ištekėjusi moteris namų ruošai skirdavo septynis kartus daugiau laiko negu jos vyras. 1938 metais vienas iš penkių amerikiečių pritarė. Šiuo klausimu sutaria ir Freudo šalininkai. Be to. Amerikoje XX a. 2006). 2005). kai kurių prie ekvatoriaus gyvenančių tautų (ne visų) vyrai ir moterys apskritai nieko nedėvi.lyčių vaidmenys ryškiai pasikeitė. Tokie spartūs pokyčiai skirtingose kultūrose byloja. Amerikos aukštųjų mokyklų pirmakursių buvo įsitikinę. Tačiau jei vaikų asmenybes formuoja tėvų pavyzdys bei rūpinimasis.per trumpą istorijos atkarpą .laikas taip pat juos keičia. 2004.216 II d a l i s . 2005). o moterys . Volstryte vyrai daugiausia dėvi kostiumus. Kaip šitokias tradicijas perduoda karta iš kartos? Vyraujanti prielaida. šio fakulteto absolventų sudarė moterys. 2005 metais šiam teiginiui pritarė tik 20 proc. 1967 metais 57 proc. kai ištekėjusių moterų veikla apsiriboja namais ir šeima". 1989. yra tokia: nuo to. kad lyčių vaidmenis apibrėžia ne vien evoliucija ir biologija . 2000. ir bihevioristai. Jungtinių Valstijų statistikos biuras apklausė 21 000 vyrų ir moterų. kad „ištekėjusi moteris gali dirbti versle ar pramonėje net jei turi gebantį ją išlaikyti vyrą". kad „geriausia. 1996). kad tėvų auklėjimas iš tiesų daro poveikį. priklauso. būna įvairaus skonio. Vyriški ir moteriški vaidmenys kinta daugumoje kultūrų. 1996 metais tam pritarė keturi iš penkių amerikiečių (Niemi ir kiti. tarp jų . (AMA.

Vaikai turi rūkančių draugų. Juk būtent su bendraamžiais jie žaidžia ir galiausiai su jais dirbs bei kurs šeimas. tie vaikai „suaugę turėtų būti panašūs". ką mano jų bendraamžiai. o ne ką galvoja tėvai. Sąveika tarp tėvų ir vaikų grupių būna gana laisva. vaikai dažnai mėgdžioja truputį vyresnius už save. o tai savo ruožtu lemia. Panašiai kurti girdinčių tėvų vaikai. taip pat ir namų poveikiu galima paaiškinti tik iki 10 proc. Elgsenos genetikos specialistai Robertas Plominas ir Denise Daniels (1987) teigia: „Du vienos šeimos vaikai [vidutiniškai] skiriasi vienas nuo kito tiek pat. pati kultūra kinta . Vaikai ir paaugliai žaidimus. Aplinkos. skirtumų? Tai . Be to. Taigi jei grupė vaikų lankytų tą pačią mokyklą. kol jis nepatiekiamas grupei vaikų. ar vaikai praleidinės pamokas. Vaikams ir paaugliams kur kas labiau rūpi. individualių asmenybės bruožų. tad tradicijos niekada neperduodamos tobulai. dėl kurių visi sutaria. K U L T Ū R A IR LYTIS 217 Šią prielaidą paneigia stulbinantys ir įspūdingi pastarųjų metų evoliucinės psichologijos duomenys. Tad nors kultūros tradicijos išlieka. muzikinį skonį. tai atrodo logiška. • Nors rūkančių tėvų vaikai rūko dažniau. kuriems patinka. gauti tiriant dvynukus bei biologinius ir įvaikintus brolius bei seseris. dažniausiai atsisako tėvų tradicijų ir perima kurčiųjų tradicijas. t Imigrantų vaikai paprastai užauga teikdami pirmenybę savo naujų bendraamžių gimtajai kalbai bei normoms. gyventų tame pačiame regione ir tarp tų pačių bendraamžių. ar merginos anksti pastos. G E N A I . tačiau sukeistume jų tėvus.bendraamžių įtaka. kad rūkyti malonu. Ir žmonių. jų asmenybės bruožų. paprastai tai būna jaunos beždžionės arba jauni žmonės. tvirtina Harris. kurie įtikinėja. kurie mėgdžioja dar vyresnius. bet iš esmės ji netiesioginė: tėvai padeda vaikams pasirinkti mokyklą. kad genetiniu poveikiu galima paaiškinti maždaug 50 proc. kalbos manieras ir netgi keiksmažodžius daugiausia išmoksta iš bendraamžių. pasiekdama savo argumentų ribas. atrodo.5 s k y r i u s . Tad kas lemia likusius 4 0 50 proc. Kai viena beždžionė atranda geresnį būdą maistui nuplauti arba kai žmonės iškelia naujas mados ar lyčių vaidmenų idėjas. ir primatų kultūrose pokyčius inicijuoja jaunimas. lankantys mokyklą kurtiesiems. rodo. Tėvų įtaka svarbi. Duomenys. Žvilgtelėjus atgal. o šie mėgdžioja jauniausius suaugusius tėvų kartoje. jog didesnį poveikį daro bendraamžiai. tačiau širdimi ir protu lieka su bendraamžiais. ir šias idėjas noriau priima jauni suaugusieji. Panagrinėkime štai tokius dalykus: • Ikimokyklinukai tėvų raginami dažnai atsisako ragauti kokį nors patiekalą tol. teigia Harris (1996). kiek atsitiktinai parinktų vaikų poros". vartos narkotikus. Jie gali „pakeisti kodą" sugrįžę į savo namus. gyvenamąjį rajoną ir bendraamžius. ir siūlo cigarečių.

atspindi tam tikrą biologinę įtaką tačiau taip pat iliustruoja ir stiprų kultūros poveikį. Nuo XX a. Žmonės vienaip reaguoja į Davidą Beckhamą ir kitaip . kaip patirtis naudojasi genais.į Woody Alleną. Galima tik spėlioti. kad tai mumyse užprogramuota biologiškai.lyčių vaidmenys . • Skirtingose kultūrose ir skirtingais laikotarpiais lyčių vaidmenys labai skiriasi. vidurio moterys Jungtinėse Valstijose vis labiau dominuoja ir aktyviau veikia. biologija ir patirtis veikia viena kitą. aplinkos). Be to. . tačiau stipriai veikia mūsų nuostatas bei elgseną. Šiandieninis genetikos mokslas parodo. aukštesni ir vidutiniškai turi dvigubai didesnę raumenų masę. Aplinka gali stimuliuoti genus. kad pakeistų smegenis (Quartz ir Sejnowski. jiems lemta įgyti kitokią gyvenimo patirtį nei moterims. kad vyrai turi būti tvirtesni.218 II d a l i s . atsakingą už regėjimą. 2002). galiausiai yra biologiška. Kokią išvadą galime padaryti apie genus. Tad kaip sąveikauja biologija ir kultūra? Ir kaip asmuo sąveikauja su aplinkybėmis? Biologija ir kultūra Neprivalome evoliucijos ir kultūros laikyti konkurentėmis. Visame pasaulyje vyrauja tendencija vyrams. kultūrą ir lytį? Biologija ir kultūra neegzistuoja izoliuotai. kurie ateityje padės vaikui įveikti stresines situacijas. Jei genai ir hormonai lemia. Arba panagrinėkime tokį dalyką: vyrauja nuomonė. kuriančius naujus išsišakojančius smegenų ląstelių receptorius. Kultūrinės normos subtiliai. o ne moterims užimti dominuojančią padėtį visuomenėje.švelnesnės ir malonesnės. nes kultūra veikia tai. kad vyras turi būtų aukštesnis už žmoną. skatinančiomis tikėtis. kaip tai paaiškinti psichologiškai: galbūt būdami pranašesni ūgiu (ir amžiumi) vyrai gali išlaikyti socialinę viršenybę moterų atžvilgiu. ką paveldime biologiškai. Viskas. Tačiau taip pat galima ieškoti sąveika (interaction) Vieno veiksnio (pavyzdžiui. Kadangi vyrai 8 proc. Tėvų prisilietimas aktyvina genus. kas socialu ir psichologiška. tačiau jos nėra nepriklausomos nuo biologijos. • Didžiausia kultūrinė įtaka gaunama ne tiesiogiai iš tėvų. biologinio) poveikis priklauso nuo kito veiksnio (pavyzdžiui. Regos dirgikliai priverčia genus tobulinti smegenų sritį. 1980). o moterys . kultūra gali pabrėžti tai. Biologija ir kultūra taip pat gali sąveikauti. Genai mus ne tik varžo. kad vyrai fiziškai agresyvesni nei moterys. ką davė biologija. Kitų lūkesčiai mus veikia todėl. S O C I A L I N Ė ĮTAKA APIBENDRINIMAS Kultūra ir lytis: kultūros diktatas? • Labiausiai ištirti vaidmenys . Viename tyrime tik vienas iš 720 susituokusių porų neatitiko šios normos (Gillis ir Avis. Kai biologinės savybės veikia reakciją į aplinką. o per bendraamžius. kultūra šiuos skirtumus gali padidinti atitinkamomis normomis. jie prisitaiko ir reaguoja į dirgiklius.

kaip sąveikauja biologija ir kultūra (žr. skjrtumai r vaidmenų 8M9i Darbo iskirsty pasiskirstymas tarp lyčių ^ " n a X 7 Su lytimi susiję^ gebėjimai bei įsitikinimai ir evoliucijos išminties. Prigimtis ir ugdymas sudaro „pinklų raizginį". Mažėjanti vyrų ūgio bei agresyvumo reikšmė šiandieniams aukštos socialinės padėties vaidmenims ir mažėjantis gimstamumas reiškia. pastebi Eagly ir Wendy Wood (1999). Tad kiekviena lytis stengiasi. kad jos dažniau atlieka globėjiškų savybių reikalaujančius vaidmenis. yra mažesni. Iš tiesų. kuriuos atspindi darbo pasidalijimas tarp lyčių. Suaugusiųjų gyvenime tiesioginė lyčių socialinės elgsenos skirtumų pasekmė yra vaidmenys.). verčiančios samdyti talentingiausius (neatsižvelgiant į lytį).5 s k y r i u s . jų pačių vyriškumo ar moteriškumo sampratos skirtumai taip pat sumažėjo (Twenge. kad vienodėjant vaidmenų užduotims lyčių skirtumai „palaipsniui mažės". 5. kad ūgio norma yra biologijos ir kultūros rezultatas. lyčių nelygybė dar labiau mažėja. moterys ieško socialinės padėties ir gero uždarbio). Šaltinis: Adaptuota iš: Eagly. G E N A I . Eagly ir Wood. . 1991. K U L T Ū R A IR LYTIS 219 Socializacija Lūkesčiai lyčių X Kiti veiksniai (pvz. ir abiejų lyčių atstovai pajėgūs atlikti visus įmanomus organizacinius vaidmenis". Būdami stipresni ir greitesni. kad vyrai būtų aukštesni už moteris.biologiniai skirtumai ir socializacija vaikystėje. lyčių skirtumai pagal prioritetus renkantis porą (vyrai ieško jaunystės ir gebėjimų atlikti namų ūkio darbus. kad darbo pasidalijimą tarp lyčių lemia įvairūs veiksniai. kad moteris mažiau varžo nėštumas ir vaikų auginimas.. Kai į tai įsiterpia ir prieš diskriminaciją nukreipti įstatymai bei konkurencinės sąlygos. taip pat vaikystės sąlygos ir įgytos patirtys. o kultūra to paties reikalauja iš sutuoktinių. o moterys rūpintųsi kūdikiais. įgūdžiai ir įsitikinimai. Vyrams ir moterims atliekant vis daugiau panašių vaidmenų. aukšti vyrai ir žemo ūgio moterys dažnai liktų be partnerių.8 pav. 1997). Alice Eagly ir Wendy Wood (1999. kuriose lyčių vaidmenys labiau lygiaverčiai. rengia vyrus ir moteris skirtingiems vaidmenims. Wood ir Eagly (2002) daro išvadą. jų psichologiniai skirtumai mažėja. Eagly prognozuoja. 1987. kad „moterų ir vyrų elgsena yra gana lengvai formuojama. Tad evoliucija reikalauja. Vyrų ir moterų elgseną veikia su jų skirtingais vaidmenimis susiję lūkesčiai. Nors prigimtis reikalauja. pasirinkusių formaliai vyriškas profesijas. Tad tikėtina. kad jų elgsena atitiktų šiuos vaidmenis ir atitinkamai modeliuoja savo įsitikinimus bei gebėjimus. vyrai dažniau atlieka fizinės jėgos reikalaujančius vaidmenis. kultūrose. Eagly. tarp jų . kuria grindžiama ši kultūrinė norma: jei žmonės teiktų pirmenybę to paties ūgio partneriams. kad vyrai atliktų jėgos reikalaujančias užduotis. biologinė įtaka) 5. 1987) plėtoja teoriją apie tai. Jos įsitikinusios. Moterų gebėjimas gimdyti ir auginti vaikus sąlygoja tai. Daugėjant moterų.8 PAVEIKSLAS Lyčių socialinės elgsenos skirtumų socialinio vaidmens Lyčių elgsenos teorija Įvairūs veiksniai.

Tai. ir asmeniniai elgsenos aiškinimai. kad šie skirtumai būtinai neigiamai atsiliepia moterims. Per daugelį metų mano požiūris reikšmingai pasikeitė. Šios didžiosios tiesos apie išorinio poveikio galią pakaktų mūsų elgsenai paaiškinti. Kaip ir daugelis to meto aktyvių feminisčių maniau. Jaučiame. jei būtume pasyvūs tarsi vėjaričiai augalai. kad išorinės jėgos lemia elgseną: save mes laikome laisvomis būtybėmis. Tiesą pasakius. ir mūsų reikalas nuspręsti. kad jei atsižvelgsime ir į neigiamas. savo veiksmų iniciatoriais (na. bent jau gerų veiksmų). S O C I A L I N Ė ĮTAKA ką slepia moksliniai tyrimai Alice Eagly apie lyčių panašumus ir skirtumus Savo darbą apie lytis pradėjau nuo projekto apie socialinę įtaką XX a. Žmonės neturėtų manyti. priešingai nei vėjaričiai augalai. . Tačiau mes. ir jos kūrėjai. kad nepaisant neigiamų kultūrinių stereotipų apie moteris. kad kai kurie moterų ir vyrų poelgiai šiek tiek skiriasi." Kiekviename šios dalies apie socialinę įtaką skyriuje skelbiama didžioji tiesa: situacijos galia. priskiriamos moterims. Taip pat galime būti ir genų bei aplinkos sąveikos produktas. socialinė kontrolė (situacijos galia) ir asmeninė kontrolė (žmogaus galia) konkuruoja viena su kita nė kiek ne daugiau nei biologiniai ir kultūriniai argumentai. kad ateitis tikrai bus. Svarbūs ir socialiniai.gali sumažinti jų galią bei veiksmingumą situacijose. Alice Eagly. atsakome ir gauname atsakymus. šiuo metu moters stereotipas yra palankesnis nei vyro. tai kas yra šio teiginio priešybė? . Mes veikiame ir reaguojame. Pamąstymui: jei Bohro teiginyje slypi didžioji tiesa. aštuntojo dešimtmečio pradžioje.220 II d a l i s . nesame blaškomi aplinkos į visas puses. kuriose reikalingas kategoriškas ir konkurencingas elgesys. . Dėl šios priežasties aš nutariau kiekvieno „socialinės įtakos" skyriaus pabaigoje atkreipti dėmesį į didžiosios tiesos priešybę: asmens galią. kokia kryptimi ji pasuks. Galbūt kultūros galios akcentavimas kelia diskomfortą. Daug kam nepatinka mintis. Trivialios tiesos priešybė yra paprasčiausia netiesa. moterų ir vyrų elgsena iš esmės yra ekvivalentiška. lemia rytdienos situaciją. Pastebėjau. mano atlikti lyčių stereotipų tyrimai rodo. Tačiau tiesa ir tai. Mes galime atsispirti socialinės situacijos spaudimui.atsakomybės vengimą ir kaltės už savo likimą suvertimą kitiems žmonėms ar aplinkybėms.sakė fizikas Nielsas Bohras. ypač kai prisimenami lyčių vaidmenys. nes vienu metu esame ir socialinės aplinkos kūriniai. ir į teigiamas savybes. o kartais netgi ją pakeičiame. kad tikėjimas socialiniu determinizmu gali atvesti į tai. Didžiosios tiesos priešybė yra kita tiesa. Tačiau meilumas ir rūpestingumas . Iš tiesų. Didesnis moterų polinkis atsižvelgti į kitų žmonių poreikius ir demokratiškiau elgtis yra vertinamas palankiau ir daugelyje situacijų gali būti privalumas. ką filosofas Jeanas-Paulis Sartre pavadino „blogu tikėjimu" . ką renkamės šiandien. Šiaurės Vakarų universitetas Situacijos galia ir žmogus „Būna trivialios tiesos ir didžiosios tiesos.savybės.

K U L T Ū R A IR LYTIS 221 Socialinės aplinkybės iš tiesų stipriai veikia žmones. Prisiminkime. 1997). Kadangi mūsų protai realybę suvokia skirtingai.5 s k y r i u s . Tad galią turi ir žmonės. jei ne sociumas? Liberalią aplinką sukuria liberalai. Tačiau žmonės taip pat veikia socialines aplinkybes. ir situacijos. Antra. 1985): • Bet kuri socialinė situacija skirtingus žmones veikia skirtingai. kad aistringi politiniai liberalai įsikurs Orindžijos apygardoje Kalifornijoje arba taps Prekybos rūmų nariais. 1983). o jis kuria mus. ar kambario plotą nulemia jo ilgis. Jie greičiau apsigyvens San Franciske ar Toronte ir įsilies į aplinkosaugos organizacijos Greenpeace gretas (arba skaitys Manchester Guardian. kad skirtingai interpretuoja situacijas ir į jas reaguoja. Klausimas. japonai labiau nei britai pasiduoda socialiniams lūkesčiams (Argyle ir kiti.kitaip tariant. daugelį situacijų kurios daro jiems įtaką pasirenka patys. vieni žmonės (grupės ar asmenys) jautriau reaguoja į socialines situacijas nei kiti (Snyder. Visų pirma žmonės skiriasi tuo. ne tai." Lao-Dzė. Tiesą pasakius. jie tarpusavyje sąveikauja. . Rinkdamiesi aukštąją mokyklą jūs pasirinkote būti veikiami tam tikrų socialinių aplinkybių. o ne Times of London) .tai ne oras. kad kuris nors žmogus turėtų būti ekstravertas. kurią įsivaizdavome. Mes kuriame savo socialinį pasaulį. Biologiniai veiksniai veikia kultūrini kontekstą o kultūra remiasi prigimtiniais dalykais. Socialinė aplinka . ar išorinės situacijos. ar vidinis nusiteikimas (arba kultūra ar evoliucija) lemia elgseną. kultūrą ir lyt|? • Biologiniai ir kultūriniai aiškinimai neprivalo būti prieštaringi. kas vyksta studenčių draugijoje. 1978). ar plotis. Ji labiau panaši į namus. žmonės prisideda prie socialinių situacijų susidarymo. kas mums nutinka. Tai. Turėdami galimybę rinktis. Kas sukuria socialinę situaciją. tolygus klausimui. • Didžioji tiesa apie socialinės įtakos galią bus tik pusiau tiesa. „Tiesos žodžiai visada būna paradoksalūs. kuriuos patys susikuriame. priešiškas. Žmonės ir situacijos sąveikauja bent trimis būdais. The Simple Way („Paprastas būdas") APIBENDRINIMAS Kokią išvadą galime padaryti apie genus. Pavyzdžiui. Be to. Ši sąveika vyksta bent trimis būdais (Snyder ir Ickes. skatinančias socialinę sąveiką. Mažai tikėtina. mūsų bendravimas su juo gali paskatinti būtent tokią elgseną. • Žmonės dažnai patys renkasi situaciją (Ickes ir kiti. kiekvienas iš mūsų atitinkamai reaguoja į situacijas. pasirinks jų polinkius sutvirtinantį socialinį pasaulį. jei atskirsime papildančią tiesą: asmens galią. Ir žmonės. aktyvūs žmonės renkasi situacijas. • Žmonės dažnai susikuria situacijas. Trečia. sukuria jos narės. moteriškas ar seksualus. kad mūsų išankstinė nuosmonė gali pasitivirtinti: jei tikimės. ir situacijos sąveikauja. G E N A I .

S O C I A L I N Ė ĮTAKA Post scriptum: ar turėtume laikyti save socialinio pasaulio produktais. Tačiau turbūt būtų pravartu dažniau daryti ir priešingą prielaidą . kad esame saviveiksmingi. kad žmonės arba reaguoja į aplinką. ar architektais? Abipusio priežastingumo teorija leidžia teigti. „sadistiški" ar „tingūs" žmonės.) Dauguma religijų skatina atsakyti už save. Tačiau ar vienas požiūris teisingesnis už kitą? Išmintinga laikyti save aplinkos produktais (kitaip imtume pernelyg didžiuotis savo laimėjimais ir pernelyg save kaltinti už esamas problemas).save laikyti laisvais aktoriais ir manyti. arba ją veikia. ir architektai. o kitus laikyti laisvais aktoriais (kitaip taptume tėviškai globėjiški ir linkę manipuliuoti). kad kitus žmones veikia situacijos. (Jei manysime. Abu požiūriai teisingi. Ar taip yra dėl įgimto žmonių polinkio atleisti savo klaidas ir teisti kitus už jų padarytas nuodėmes? . o santykiuose su kitais ieškotume supratimo ir socialinių reformų.222 II d a l i s . nes mes esame ir savo socialinio pasaulio produktai. kuriuos laisva valia pasirinko „amoralūs". kad kiti yra veikiami aplinkos. labiau į j u o s įsijausime. Tada žvelgdami į save manytume. o ne impozantiškai smerksime nemalonius poelgius. tačiau neteisti kitų.

Stanley Milgramas apie paklusimą Kaip nuspėti galimą konformistiškumą? Grupės dydis Vieningumas Sutelktumas Padėtis Viešoji reakcija Ankstesnių įsipareigojimų nebuvimas Kodėl elgiamasi konformistiškai? Kas elgiasi konformistiškai? Asmuo Kultūra Socialiniai vaidmenys Ar norime būti kitokie? Reaktyvusis pasipriešinimas Unikalumo įrodymas Post scriptum: kaip būti individualybe bendruomenėje .Konformizmas Kas yra konformizmas? Klasikiniai konformizmo tyrimai Sherifo normų kūrimo tyrimai Mokslinių tyrimų išvada. Masinė apgaulė Ascho studija apie grupės daromą spaudimą Milgramo paklusnumo eksperimentai Kokios paklusnumo priežastys? Atkreipkime dėmesį. Aukų suasmeninimas Mintys apie klasikinius tyrimus Ką slepia moksliniai tyrimai. Užkrečiamas žiovulys Atkreipkime dėmesį.

1994).pa- . Paskui jau atsistoja ir tie. . konformizmui teikia neigiamą reikšmę (prisitaikymas.„Visa. tačiau turėdami omenyje bendras vertybes galime teigti. Ar konformizmas yra gera. Tikriausiai ir jūs nors trumpam atsistosite su visais. o ne teigiamą (bendruomeninis jautrumas. žodyje „konformizmas" slypi neigiama prasmė. ar bloga savybė? Į šį klausimą nėra mokslu pagrįsto atsakymo. Jų pavyzdžiu paseka esantieji toliau ir prisijungia prie ovacijų. žmonės. nuolankumas. nebent jums labai nepatiko tai. viena jūsų dalis nori ir toliau sėdėti („Šis lektorius visai neatspindėjo mano pažiūrų"). yra despotizmas. o tolerancijos. ką girdėjote. kas žlugdo asmenybę. savitvardos ir brandos požymis (Markus ir Kitayama. netoli scenos esantys aistringi garbintojai atsistoja ir ima ploti. Tačiau ar liksite sėdėti. esate patyrę tokį reiškinį: pasibaigus polemiškai lektoriaus kalbai ar koncertui. jei nebūtų buvę paskatinti. kad įsižeistumėte. Kaip jaustumėtės išgirdę. 1859 („Apie laisvę") e abejonės." Amitai Etzioni. kurį mums daro bendruomenė. reagavimas. būdami didelėje grupėje dažniausiai elgiasi vienodai? Kokiomis aplinkybėmis žmonės elgiasi konformistiškai? Ar kai kurie žmonės labiau linkę elgtis konformistiškai? Kas priešinasi spaudimui elgtis konformistiškai? Ar konformistiškumas yra tokia bloga savybė. kartais . nepaisant jų įvairovės. kaip leidžia manyti klusnios „bandos" įvaizdis? O gal reikėtų tai vadinti „grupiniu solidarumu" arba „socialiniu jautrumu"? B „Socialinis spaudimas. komandinis žaidimas). Kai sėdite tarp šių žmonių. kad kažkas jus pavadino „tikru konformistu" (prisitaikėliu)? Įtariu. kuriose pasidavimas bendraamžių spaudimui nekelia susižavėjimo. „Japonijoje." John Stuart Mill. 1993 („Bendruomenės dvasia") Kas yra konformizmas? Pradėkime nuo paskutinio klausimo. On Liberty. The Spirit of Community. Individualistinėse Vakarų kultūrose. Japonijoje veikti išvien su kitais yra ne silpnumo. priklausydami individualistinėms kultūroms. kai aplink visi stojasi? Būti vieno asmens mažuma nėra lengvas dalykas. ir dar kitais atvejais tai nereikšminga (kai teniso žaidėjai dėvi baltą aprangą).gerai (kai sukliudo brautis į eilę prie teatro). Šiaurės Amerikoje ir Europoje socialinės psichologijos specialistai. jog kartais elgtis konformistiškai yra blogai (kai dėl to vairuojama išgėrus arba pasielgiama rasistiškai). būtų mandagiai paploję sėdėdami patogiose kėdėse. yra pagrindinis moralinių vertybių ramstis. kad ir kokiu vardu jį vadintume. kurie. Šitokio konformistiško elgesio situacijos kelia šio skyriaus klausimus: • • • • • Kodėl. paklusnumas).

6 skyrius. siekiant prisiderinti prie kitų.< . kaip kiti žmonės. Nuolaidumas. paklusnumas (obedience) Prisitaikymas vykdant tiesmuką paliepimą.kai įsitikinimai ir elgsena atitinka socialinį spaudimą. Pritarimas kartais išplaukia iš nuolaidumo. Jei mūsų nuolaidumą sukelia aiški komanda. nei kad būtume pasielgę. Šis išorinis prisitaikymas yra nuolaidumas. ar tai konformizmas? Galbūt taip. KONFORMIZMAS 225 stebi Lance Morrow (1983). nuostatas lemia elgsena. Klasikiniai konformizmo tyrimai Kaip socialiniai psichologai tyrė konformizmą laboratorijoje? Ką jų gauti duomenys byloja apie socialinį poveikį ir blogio prigimtį? Mokslininkai. Tad konformizmas yra elgsenos arba įsitikinimų pakeitimas. Kartais prisitaikome prie lūkesčio ar pageidavimo iš tiesų nepritardami tam. Pritarimas . jei būtume buvę vieni. ir jos neišvengiamos. kai elgsena ir įsitikinamai atitinka socialinį spaudimą APIBENDRINIMAS Kas yra konformizmas? Yra dvi konformizmo elgsenos ar įsitikinimų pakeitimo pasiduodant grupės spaudimui formos. Viskas priklauso nuo to. kad moterims labiau tinka ilgi.pritarimas grupės nuomonei jaučiant vidinį pasipriešinimą. pritarimas (acceptance) Konformizmas. kad pieną gerti sveika. kuri supaprastintai atkuria svarbių kasdienių so. ar elgiatės konformistiškai? Kai palaikote kitų nuomonę. jei prisiimame atsakomybę už jį. ." Išvada: mes pasirenkame mūsų vertybes bei požiūrius atitinkančias sampratas. Paprastai mes pateisiname savo elgesį. kuri atsiranda. paklusnumą ir pritarimą. ar jūs elgtumėtės ir manytumėte taip pat. paklusnumas. vidinis konformizmas vadinamas pritarimu. o ne trumpi plaukai. kad sulauktume atpildo arba išvengtume bausmės. nors mums nepatinka to daryti. tai reiškia ir jausti kitų žmonių veiksmų įtaką. o gal ir ne. nes esame įtikinti. Ar pašoktumėte iš džiaugsmo dėl įvarčio. Elgtis konformistiškai nereiškia vien tik veikti taip. Galime kaip ir milijonai kitų gerti pieną. Šis nuoširdus.konformizmas? Kai kartu su milijonais kitų žmonių geriate pieną arba kavą. pritarimas. ko gali tikėtis vienas iš kito. konformizmas (conformity) Elgsenos ar įsitikinimų pakeitimas. Kai būdami minioje pakylate ir džiūgaujate dėl pergalingo įvarčio. Tad išsiaiškinkime štai šių etikečių prasmę: konformizmas (prisitaikymas). Panagrinėkime tris: nuolaidumą. Tai reiškia veikti kitaip. Nuolaidumo atmaina yra paklusnumas . kai atsižvelgiama į užuominomis ar aiškiai išreikštą pageidavimą bet slopinant vidinį pasipriešinimą. tai vadinama paklusnumu. ką darome. kam paakino minia. sukuria miniatiūrinį socialinį pasaulį mikrokultūrą laboratorijoje. jei nebūtumėte grupėje. ir įvertina. Kartais nuoširdžiai darome tai. 2000). siekiant prisiderinti prie kitų nuolaidumas (compliance) Konformistiškas viešo elgesio modelis. ar tai . nuolaidumas. Etiketės ir apibūdina. jei būtumėte vienintelis sirgalius tribūnoje? Yra kelios konformizmo rūšys (Nail ir kiti. Užsirišame kaklaraištį ar apsivelkame suknelę. kai žmonės tiksliai žino. Kaip buvo pabrėžta 4 skyriuje.nusileidimas tiesmukam paliepimui. Paklūstame. Be etikečių negalime aptarinėti šio skyriaus temų. tiriantys konformizmą.visur jaučiama ramybė.

1 paveiksle. Kaip biologai stengiasi atskirti virusą. ar tebesilaikė grupės normos? Įdomu.) Sherifas ir kiti naudojo šį metodą siekdami atsakyti į klausimus apie žmonių pasidavimą įtaigai. Iš pradžių nieko nevyktų. „Vieną colį". Sherifo normų kūrimo tyrimai Pirmasis iš trijų klasikinių tyrimų 5 skyriuje nagrinėtą kultūros galią sukurti ir pratęsti socialines normas sujungia su šiame skyriuje aptariamu konformizmu. jei šis grupinis patyrimas būtų pakartotas tą pačią ir dar dvi dienas iš eilės? Kolumbijos universiteto studentai vaikinai. kad jie tebesilaikė grupės normos (Rohrer ir kiti. Truputį sutrikę. Muzaferas Sherifas (1935. ir prie jūsų prisijungtų kiti du. . kad ir kiti tyrinėtojai šiuos tyrimus kartojo. . 1954). Kai kurie iš šių tyrimų atskleidė tokių stulbinamų dalykų. Pasinaudodami autokinetiniu reiškiniu. Po to keletą sekundžių šviesos spindulėlis pasiblaškytų ir išnyktų. Klastotė išliko (nors mažėdama) pen- autokinetinis reiškinys (autokinetic phenomenon) Savaiminis (auto) judėjimas (kinetic). kiek pasislinko šviesos taškas. . Po to šis pasitraukdavo iš eksperimento. Tada turėtumėte atspėti. ar pritarimą?) Nustebinti tariamos kultūros galios įtvirtinti klaidingus įsitikinimus. tad jūs netvirtai ištartumėte: „šešis colius". ar laboratorijoje įmanoma stebėti socialinių normų radimąsi.sako vienas. Kodėl? Šviesos spindulys niekad nepasislinkdavo! Sherifas pasinaudojo optine apgaule. kiek pasislinko šis spindulys. ar jie vertino savaip. kurį. kol jie užsitarnavo „klasikinių" eksperimentų vardą. taip ir Sherifas norėjo išskirti normų kūrimąsi ir po to su juo eksperimentuoti.226 II d a l i s . Toliau kartojant eksperimentą. jūs vis tiek sakytumėte: „šešis colius". savo vertinimus pakeitė pastebimai. (Ar tai reiškia nuolaidumą. tie du pasako savo vakarykštį spėjimą. pakeisdavo kitas. „Du colius". S O C I A L I N Ė Į T A K A dalinių sąveikų ypatybes. Mes aptarsime tris eksperimentus. Kitą dieną sugrįžtumėte. kad galėtų su juo eksperimentuoti. kuriuos tyrė Sherifas. Ar pasikeistų jūsų atsakymas. Eksperimentuotojas pakartotų procedūrą. jie liepė eksperimentuotojo padėjėjui (fiktyviam tiriamajam) klaidingai atsakyti į klausimą. jūsų vertinimų vidurkis būtų apie aštuonis colius. savo ruožtu. kurie vakar patyrė tą patį. 1937) kėlė klausimą. (Ši norma buvo klaidinga. iš kurių kiekvienas pateikia savo metodą konformizmui studijuoti ir atskleidžia stulbinamų dalykų. plačiai aptarinėjo. Kaip parodyta 6. Robertas Jacobsas ir Donaldas Campbellas (1961) Šiaurės Vakarų universiteto laboratorijoje tyrė. Šį kartą pasakytumėte: „dešimt colių". vadinama autokinetiniu reiškiniu. Jei būtumėte vieno iš Sherifo eksperimentų dalyvis. Kai šviesa užgęsta pirmą kartą. Tamsiame kambaryje neįmanoma nustatyti atstumo. Tariamas nekintamo šviesos taško judėjimas tamsoje. ir jo vietą užirrtdavo tikrasis dalyvis.sako kitas. o per keturis su puse metro nuo jūsų pasirodytų šviesos spindulėlis. kaip perduodami klaidingi įsitikinimai. Kai po metų eksperimentas buvo pakartotas su kiekvienu žmogumi atskirai. šių eksperimentų metu dažniausiai išsikristalizuodavo grupės norma. sėdėtumėte tamsiame kambaryje.

kad juokiasi į mus panašūs žmonės. Įsivaizduokite.kaip ir kiti eksperimento dalyviai . 1621 („Melancholijos anatomija") . Anatomy of Melancholy. kad šis poelgis bus automatiškas. Šį reiškinį Peteris Totterdellas ir jo kolegos (1998) pavadino „nuotaikos sąsaja". jei manome. (Žr. kuris elgiasi panašiai kaip mes. „Kodėl žiovaujantis žmogus užkrečia žiovuliu kitą?" Robert Burton. tai visai tikėtina. Šių eksperimentų išvada: mūsų požiūris į realybę iš tiesų nepriklauso tik nuo mūsų. atliktas be jokio sąmoningo ketinimo prisitaikyti. 1954 metų kovo 4 mėnesio pabaigoje Sietlo laikraščiai pranešė apie už 80 mylių į šiaurę esančiame mieste įvykusį atsitikimą . 2000). Foninis juokas būna labai įtaigus. kai jie pakartotinai vertina tariamą šviesos taško pasislinkimą Šaltinis: Duomenys iš: Sherif ir Sherif. kuri retkarčiais arba pasitrina veidą. transliuojamas per humoro laidas.pasitrinsite veidą kartu su tuo žmogumi. arba pajudina pėdą. Ar jūs .suskilusius priekinius automobilių stiklus. mėgdžiojimas stiprina socialinius saitus ir netgi skatina skirti daugiau pinigų labdarai. Kitą socialinės infekcijos formą Tanya Chartrand ir Johnas Barghas (1999) vadina „chameleono efektu". nusijuokti ar nusižiovauti. Būdami tarp laimingų žmonių. kad toks mėgdžiojimas padeda kitam žmogui jus pamėgti ir prireikus pagelbėti. ir jis paskatins jus jausti tai. „Mokslinių tyrimų išvada. patys galime pasijusti laimingi.") Foninis juokas. 209. Mes mieliau gelbstime surinkti iškritusius rašiklius tam žmogui. Tiriant britų medicinos seseris ir buhalterius buvo pastebėta. kad dalyvaujate viename iš jų eksperimentų ir dirbate kartu su eksperimentuotojo padėjėja. kad tai pačiai darbo grupei priklausančių žmonių nuotaikos kartu kildavo ir krisdavo. o ne į mus nepanašių žmonių grupė. KONFORMIZMAS 227 10 Individualiai Grupėje 6. ( 0 ( 0 E ( ū '•0 ^ O.6 skyrius. Atrodo. Kartais pasidavimo įtaigai pavyzdžiai gali pralinksminti. c o r\ 2 žmonės __ 6 žmonės Pirmoji diena Antroji diena Trečioji diena Ketvirtoji diena kiose eksperimento dalyvių komandose. Užkrečiamas žiovulys. kuris jį pasitrynė. Pasidavimas įtaigai gali būti ir didelio masto reiškinys. apeliuoja į mūsų atvirumą įtaigai. Užtenka vienam žmogui nusikosėti. Ricko van Baareno ir jo kolegų (2004) Olandijoje atlikti tyrimai atskleidžia. p. ir netrukus aplinkiniai pradeda daryti tą patį. ir kartu pajudinsite pėdą? Jei taip. ką jaučia kitas žmogus (Neumann ir Strack. 1969. Šie žmonės tapo „netyčiniais kultūrinės apgaulės perdavimo suokalbininkais".1 PAVEIKSLAS Sherifo normų kūrimo eksperimentų grupės pavyzdys 8 8 5 6 ^ ^ ^ žmogus Trijų žmonių vertinimai sutampa.

kaip ir juokas. Čia nieko stebėtina. juoką ar žiovavimą. gali turėti tik chronometrą užrašinę ir rašiklį. kurie Provine prašymu rašė žiovavimo dienoraštį. ar aukštyn kojomis.lyg dirgiklis. Žiovulys dažnai kartojasi. sportininkai prieš startą smuikininkai. kodėl mes taip dažnai žiovaujame matydami žiovaujant kitus. matome. Žiovaujančiojo burna paskatino keletą kartų nusižiovauti. 55 proc. 6. Kiek kartų Kiek žmonių Kiek kartų Kiek žmonių Kiek kartų 6.228 II d a l i s . Žiovulį gali sukelti ir įtampa. nes mokantis naujų dalykų jos nerimas. O žiūrėdami filmuką kuriame žmonės šypsojosi.prasideda giliu įkvėpimu ir baigiasi trumpesniu kulminaciniu (malonumąsukeliančiu) iškvėpimu.spontaniškas elgesys. dažniau negu kontrolinės grupės tiriamieji. tiriamųjų nusižiovavo. jie žiovavo 70 proc. Dažnai žiovauja desantininkai.2 pav. tiriamųjų.2 PAVEIKSLAS. ar viskas pavyks. Provine teigia. Pastebėjau ir aš. Kai žiovauja kiti žmonės. kad žiovavimas . kurie būna aktyvūs kartojant ar mėgdžiojant matytus veiksmus. pavyzdžiui. S O C I A L I N Ė ĮTAKA mokslinių tyrimų išvada Užkrečiamas žiovulys Žiovauti yra būdinga visiems stuburiniams gyvūnams. nesvarbu. nusišypsojo tik 21 proc. suskaičiavo. Jo nuomone. Tik įdomu. žiūrėję ne tokius nuobodžius muzikinius vaizdo klipus. kuri žiovaujančiojo veido dalis yra paveikiausia. Šį reiškinį tikriausiai pastebėjote skaitydami šį skyrelį. Taip pat ir katės. Taigi burnos prisidengimas žiovaujant. ar nufotografuota tik žiovaujančiojo burna. Norėdamas ištirti. nuolat pasireiškia „žiovulio priepuoliu". galima sukurti biologinį mechanizmą paaiškinantį. Tai įrodo. ar žiovulys. Žiovaujantis veidas . Ir vyrams. todėl rodė tiriamiesiems visą žiovaujančio žmogaus Kai mums nuobodu. krokodilai. . kad kartais moksliniai tyrimai nekreipia dėmesio į kasdienį elgesį. Mano draugė skundėsi. O jam patinka tyrinėti. ar žiovulio veiksmas rodomas nespalvotai.„pastovių veiksmų seka". kad jie daugiau žiovauja valandą po nubudimo. kad darbe dažnai jaučiasi nesmagiai. kad netgi galvojimas apie žiovulį paprastai jį sukelia. Suradus smegenų „veidrodinio atspindžio neuronus". vieną nusižiovavimą nuo kito skiria vos minutė. Dažnai vos pabudę žiovaudami rąžomės. kai nesimatydavo burnos. kurie negali pajudinti kūno. veidą veidą kuriame nesimatė žiovaujančiojo burnos. vien tik burną ir nežiovaujantį besišypsantį veidą (kontrolinė sąlyga). Kurios veido dalys sukelia žiovulį? Robertas Provine (2005) sudarė 4 grupes po 30 žmonių ir kiekvienai parodė skirtingus penkių minučių trukmės vaizdo įrašus: kai vyras šypsosi. kuris suaktyvina žiovavimo modelį. Skaitydamas Provine tyrinėjimus apie užkrečiamą žiovulį aš nusižiovavau keturis kartus (ir pasijutau truputį kvailai). Provine norėjo išsiaiškinti. gali būti užkrečiamas. kad žiovulys . o dviem grupėms .kai dalis rodomo veido uždengta. . Provine parodė tiriamiesiems penkių minučių trukmės filmuką kuriame vyriškis nuolat žiovavo. laukiantys savo eilės eiti į sceną. Kodėl? Kada? Merilendo universiteto Baltimorėje psichologas Robertas Provine (2005) pastebi. kai žiovauja. Provine teigia. atrodo. kad žiovaujančiojo veidas sukeldavo žiovulį net tuomet. kad žmonės. Kai Provine paprašė eksperimento dalyvių 30 minučių per televiziją žiūrėti techninio patikrinimo lentelę. Žiovauja primatai. vėžliai. bet paveikesnės buvo žiovaujančiojo akys ir mimika. besirengiantys pirmajam šuoliui parašiutu. norėdamas tyrinėti žiovavimą natūralioje aplinkoje. Kada žiovaujame? Kai esame apsnūdę. nieko nereiškia. netgi žuvys. paukščiai. ir moterims vienodai dažnai pasitaiko nusižiovauti. o ne per valandą iki užmigdami. Net visiškai paralyžiuoti pacientai. trunkanti apie 6 sekundes. Taip elgiasi ir pabudę iš miego šunys bei katės. pajėgia žiovauti.

kai 1774 metais buvo išleistas pirmasis Johanno Wolfgango von Goethe romanas „Jaunojo Verterio kančios". Kodėl tai pastebėjome tik po balandžio 14-osios? Pasidavę įtaigai. ir Jungtinėse Valstijose savižudybių skaičius truputį padidėjo po savižudybių muilo operose ir. nebuvo toks juokingas. kurios širdies jam nepavyko užkariauti. Netrukus po to. kad žinomų savižudybių ir mirtimi pasibaigusių autoavarijų bei privačių lėktuvų katastrofų (kurios kartais būna užmaskuotos savižudybės) padaugėja po plačiai žiniasklaidoje aprašytų savižudybių. kaip mes apžiūrinėj ome savo automobilio priekinį stiklą. 1958). atidžiai žiūrėjome į priekinius stiklus. 23 moksleiviai prisipažino. Nors ne visų tyrimų metu buvo pastebėtas savižudybių mėgdžiojimo reiškinys. Pavyzdžiui. o ne pro juos. atstumtas moters. juo daugiau nelaimingų įvykių. Masinė apgaulė"). jaunuoliai Europoje ėmė dėvėti geltonas kelnes ir juodus švarkus. Po knygos išleidimo pasipylė pranešimai. 1989) teigia. Tą vakarą Sietlo meras paskambino prezidentui Eisenhoweriui prašydamas pagalbos. kur per vienerius metus nusižudė 14 pacientų. Po dviejų šimtų metų sociologas Davidas Phillipsas patvirtino. ironiška. savižudybių padaugėja tik tuose regionuose. tačiau kitas knygos poveikis. nusišauna pistoletu. Balandžio 15 dieną Sietlo policija gavo per 3000 pranešimų apie suskilusius priekinius stiklus (Medalia ir Larsen. „Atkreipkime dėmesį. ku- . Knygos sukelta mados epidemija atrodė juokingai. Užgrobimai. dėl kurio knyga kai kur buvo netgi uždrausta. baimindamiesi. be to. Ir Vokietijoje. Prisimenu. kaip rengėsi Goethe aprašytas jaunuolis vardu Verteris. o dar po kiek laiko .6 skyrius. kad egzistuoja savižudiško elgesio pamėgdžiojimo reiškinys. KONFORMIZMAS 229 Balandžio 14-osios rytą buvo pranešta apie panašų įvykį mieste. ir pavadino jį „Verterio efektu". per mėnesį po 1962 rugpjūčio 6 dieną įvykusios Marilyn Monroe savižudybės Jungtinėse Valstijose užregistruota 200 savižudybių daugiau nei įprasta. Juo daugiau informacijos apie tokius įvykius.apgadinti keliai. 1992). po rimtų dramų. NSO stebėjimai ir netgi savižudybės dažnai kyla bangomis (žr.už 95 mylių esančiame mieste. Be to. ir aš gyvenau Sietle. Pasidavimas įtaigai ne visada taip pralinksmina. buvo dar septyni bandymai nusižudyti. o vienoje mokykloje. kad po vandenilinės bombos bandymų Ramiajame vandenyne ant Sietlo ėmė lyti radioaktyvusis lietus. kad jaunuoliai mėgdžioja desperatišką Verterio veiksmą. kad automobilių stiklų skilinėjimo priežastis buvo pati paprasčiausia . kuriuose žiniasklaida jas aprašo. Tačiau balandžio 16-ąją laikraščiai parašė. jis išaiškėjo Vokietijoje ir Londono psichiatrinėje ligoninėje. esančiame už 65 mylių. Nuo balandžio 17-osios skundų nebebuvo. Jonas. Phillipsas ir jo bendradarbiai (1985. Iki vakaro priekinių stiklų skilinėjimo banga pasiekė Sietlą. kad galvojo apie savižudybę (Joiner. Romane Verteris. 1999. Man tuo metu buvo 11 metų. kad tikrasis kaltininkas gali būti masinis pasidavimas įtaigai. Vėliau paaiškėjo. kurioje per 18 dienų nusižudė du moksleiviai.

herbicidų . kad matė užsienio raketas. S O C I A L I N Ė ĮTAKA atkreipkime dėmesį Masinė apgaulė Masinis pasidavimas [taigai yra masinės apgaulės . kad įprastos odos ligos . danguje pastebėjo devynis švytinčius objektus. kurioje mokėsi 2000 moksleivių. antraščių kūrėjai sukūrė „skraidančių lėkščių" pavadinimą visame pasaulyje sukeldami didžiulę bangą pranešimų apie 1947 metų vasarą pastebėtus skraidančius objektus. 1989. mikrobų. 2000).paaštrėjo galbūt dėl nerimo. spuogai. plito „regimuoju būdu". 1982). Šis bėrimas. Jis atsakė: „Pranašas Elijas šį vakarą aplanko kiekvieno žydo namus ir gurkšteli vyno iš j a m paliktos taurės". Įsitikinęs. riose analizuojama savižudybės problema (Gould ir Shaffer.spontaniško klaidingų įsitikinimų išplitimo . Galiausiai „visos vienuolės tam tikru dienos metu kniaukdavo kartu". Kartais jis tampa „masine isterija": nusiskundimų kūno negaliomis banga mokykloje ar darbe. Šis faktas gali paaiškinti atsitiktines pamėgdžiojančias paauglių savižudybes. Laikui bėgant. Žmones išberdavo po to. Tyrėjai kruopščiausiai ieškojo virusų. Kaip ir daugeliu kitų masinės isterijos atvejų. kad labiausiai į savižudybę linkę paaugliai. Pranešama. Taip pat buvo pastebėta. Po 2001 m. pesticidų.. kai buvo manoma. kasdienius simptomus ir vertinti juos kaip būdingus vaikų lankomai mokyklai. Panagrinėkime ne tokią painią suvokimo problemą. priešingai nei virusas. viena vienuolė pradėjo miaukti kaip katė. rugsėjo 11-osios visose Jungtinėse Valstijose be jokios akivaizdžios priežasties daugelį moksleivių ėmė kamuoti niežintys raudoni bėrimai (Talbot. mieguistumo.ir. nes 170 moksleivių ir darbuotojų kreipėsi į gydytojus dėl skrandžio sutrikimų. nors jokio organinio pagrindo simptomams nebūna. Žinoma. Ascho studija apie grupės daromą spaudimą Sherifo autokinetinių eksperimentų dalyviai buvo susidūrę su neapibrėžta realybe. 2002). kai jie pamatydavo bėrimus (net jei tarp jų ir išbertųjų nebūdavo kontakto). Viename dideliame Prancūzijos vienuolyne tuo metu. Kadangi FTB biuras buvo uždarytas..pasekmė. Hafner ir Schmidtke. buvo uždaryta dviem savaitėms. Štai ką Aschas prisiminė iš savo lankymosi tradiciniame Sederyje per žydų Velykas: Paklausiau greta manęs sėdinčio dėdės. Viena vidurinė mokykla.egzema. su kuria susidūrė jaunas berniukas vardu Solomonas Aschas (1907-1996). 1986. gandai vertė žmones stebėti įprastus. Phillips. . pilotuodamas asmeninį lėktuvą netoli Reinjero kalno. kandžiojimosi manija išplito ir kituose vienuolynuose. odos išsausėjimas tvankiose klasėse . Sociologai Robertas Bartholomew ir Erichas Goode (2000) aprašo kitus praėjusio tūkstantmečio masinės apgaulės atvejus. kodėl atidarytos durys. kad žmonių sielą gali apsėsti žvėrys. kas galėjo sukelti negalavimus .ko nors. kurie judėjo „tarsi virš vandens paleista lėkštė". 1947 metų birželio 24 Kennethas Arnoldas. nieko nerado (Jonės ir kiti.230 II d a l i s . jis mėgino apie tai pranešti FTB. Phillipsas teigia. Kai po to naujienų agentūra Associated Press 150yje laikraščių paskelbė apie pastebėtus objektus. jis nuvyko į vietos laikraščio redakciją ir pranešė apie pusmėnulio formos objektus. kad viduramžiais Europos vienuolynuose pasireikšdavo imituojančios elgsenos protrūkiai. galvos svaigimo ir skausmo. kad Vokietijos vienuolyne viena vienuolė pradėjo kandžioti savo drauges ir netrukus „visos šio vienuolyno vienuolės ėmė kandžioti viena kitą".

kuri iš palyginimui pateiktų linijų atitinka etaloninę. Kitas palyginimas taip pat lengvas. kam ji naudinga ar kas jai nepritaria. KONFORMIZMAS 231 Ši naujiena m a n e nustebino. kontrolinės grupės dalyvių. 1881 („Airių krašto klausimas") . Ascho (1955) nuomonė dėl konformistiškumo buvo tokia pat aiški. ar eksperimento dalyviai teigtų tai. kad esate vienas iš savanorių Ascho tyrimo dalyvių. pamatysi. trys ketvirtadaliai bent vieną kartą pasekė kitų nuomone. žmonių elgėsi nekonformistiškai. nes jie nulemia poelgius. kad išsilavinę ir geranoriški jaunuoliai baltą noriai pavadina juodu. Nesunku pastebėti. Tačiau trečiasis bandymas nustebina. Jūsų žandikaulis atvimpa. kadangi „Leiskime tam. kad tai antroji linija. ar mano akys?" Daugelis aukštųjų mokyklų studentų Ascho eksperimentų metu patyrė šį konfliktą. jog 63 proc. kai kiti to nedaro". kuris rado tiesą. Palyginimo linijos Po daugelio metų psichologas Aschas laboratorijoje atkūrė savo vaikystės patyrimą. Taigi 37 proc. ką kitu atveju būtų paneigę? Nors kai kurie dalyviai visada laikėsi savo požiūrio. ar kas nors pasikeis." Henry George. kad penki prieš jus atsakinėję žmonės pasako: „antroji linija". kad vyno truputį sumažės".3 paveiksle parodytų linijų atitinka etaloninę. pirmas dalyvis pateikia klaidingą atsakymą. ir jūs nusiteikiate paprastam testui. 1989. . Buvau pasiryžęs pamatyti.6 skyrius. Eksperimentų duomenimis. Aschas svarstė: jei keletas žmonių (tariamieji eksperimento dalyviai) pateiktų vienodus klaidingus atsakymus. kaip mes jį pavadinome 1 skyriuje. Kai antrasis atsako taip pat. ją paskelbti. M a n e tai jaudino. pradedate prakaituoti. ar aš?" Kiti du eksperimento dalyviai atsakinėja lygiai taip pat.3 PAVEIKSLAS Pavyzdžių palyginimas Solomono Ascho konformistiškumo tyrime Eksperimento dalyviai turėjo nuspręsti. todėl sunku tvirtinti. Žmonės emociškai įsitraukė į šį veiksmą. tačiau čia pakako „eksperimentinio realizmo". Tai reiškia. verčia susirūpinti. Teisingai atsakė 99 proc. todėl pasitikslinau: „Ar jis iš tiesų ateina? Ar jis tikrai gurkšteli v y n o ? " Dėdė atsakė: „Jei labai atidžiai stebėsi taurę kai durys bus atidarytos. Tai kelia klausimą. kokie yra mūsų mokymo metodai ir vertybės. ar palei taurę kažkas vyko ir ar vyno iš tiesų truputį sumažėjo (Aron ir Aron. kad dalyvausite suvokimo vertinimų tyrime. Nors teisingas atsakymas atrodo absoliučiai aiškus. kurie atsakinėjo individualiai. „Kas čia vyksta? . eksperimentuotojas prašo pasakyti. Tad nenuostabu. Įsivaizduokite. Jums kyla klausimai: „Kaip yra iš tiesų? Ar kolegos sako teisingai. Jūs esate šeštas tarp septynių žmonių. M a n o žvilgsnis buvo prikaustytas prie vyno taurės. Po to eksperimentuotojas pažvelgia į jus.Ar jie akli. pastebi Bertas Hodgesas ir Anne Geyer (2006). jūs atsilošiate ir imate spoksoti į korteles. kaip ir teisingi atsakymai į jo klausimus: „Tai. neklausdami. Sherifo ir Ascho rezultatai stulbina. Etaloninė linija 6. 27). p. Šiuose eksperimentuose trūko konformizmo „kasdienio realizmo". Paaiškinęs.klausiate savęs. Taip ir atsitiko. Nepaisant daugelio eksperimento dalyvių parodytos nepriklausomybės nuo aplinkinių. The Irish Land Question. kuri iš 6. dauguma žmonių „sako tiesą net tada. Trečiasis dalyvis sutinka su dviem pirmaisiais." Ascho procedūra tapo šimtų vėlesnių eksperimentų standartu. atsakymų buvo nulemti konformistiškumo (o gal turėtume sakyti: „bylojo apie pasitikėjimą kitais?").

jog ne: jų žmogiškosios. demokratinės ir individualistinės vertybės skatintų priešintis tokiam reikalavimui. diskutuodami apie žmogaus prigimtį ir žmonijos istoriją. jūs ir aš niekada nepaklustumėte prievartai sukelti kam nors skausmą. Ar galėtumėte paaiškinti apgaulę taip. kaip. kai mokinys atsako neteisingai. Esant 120 6. „Labai stiprus šokas". 6. kuris tik ką baigė seansą su konformistišku dalyviu. surežisuota scena: du vyrai ateina į Jeilio universiteto Psichologijos laboratoriją dalyvauti išmokimo ir įsiminimo tyrime. mokinys dejuoja. kad žmogus nepasijustų esąs patiklus ir kvailas? nebuvo spaudimo prisitaikyti: nebuvo siūlyta nei atpildo už „komandinį žaidimą".istorinių įvykių. kad tai yra bausmės poveikio išmokimui tyrimas. Kad pasiskirstytų vaidmenimis. „Mokytojas" (atėjęs į eksperimentą pagal skelbimą laikraštyje) gauna nestiprų elektros šoką (kad patirtų. kur mokytojas užima savo vietą priešais „šoko generatorių" su jungikliais nuo 15 iki 450 voltų. „Pavojinga: nepaprastai stiprus šokas" ir taip toliau. kad jo lapelyje parašyta „mokinys". 1974. biblinių parabolių ir klasikinės literatūros . žodiniai tokių eksperimentų dalyvių pareiškimai toli gražu neprilygsta agresyviam veiksmui.jie tapo mūsų visuomenės bendro intelektinio paveldo . kai valdžios reikalavimai prieštarauja sąžinei. eksperimentuotojas mokytojui liepia „padidinti įtampą vienu intervalu". . Be to. spragteli relė ir suskamba skambutis. eksperimento dalyviai iš kepurės traukia popierėlius. tai koks bus jų nuolaidumas susidūrus su tiesioginiu spaudimu? Ar kas nors galėtų priversti Amerikos ar Didžiosios Britanijos pilietį įvykdyti žiaurius veiksmus? Spėčiau. . Jei eksperimento dalyvis paklūsta eksperimentuotojo nurodymams. O gal pasiduotume? Šitokį klausimą kėlė socialinės psichologijos specialistas Stanley Milgramas. santūrus 47 metų buhalteris. eksperimentuotojo padėjėjas. Griežtas eksperimentuotojas pilku techniko švarku paaiškina. kūrybingo menininko. Milgramo paklusnumo eksperimentai Milgramo (1965. 1 skyrių). rašiusio apsakymus ir stačiusio pjeses.dalimi. jog esate eksperimentuotojas. 1974) eksperimentais buvo tiriama. apsimeta. jis išgirsta. kas nutinka. „Galbūt labiau nei bet kuris kitas empirinis indėlis į socialinių mokslų istoriją. ką jaus jo „mokinys"). kaip eksperimentuotojas pririša mokinį prie kėdės ir prie jo riešo pritvirtina elektrodą. Jungikliai pažymėti etiketėmis: „Lengvas šokas".232 II dalis. Įtampos reikšmės didėja 15V intervalais." Štai Milgramo. Kiekvieną kartą perjungiant jungiklį sublyksi šviesos. Ant 435 ir 450 voltų jungiklių etikečių parašyta „XXX".pastebi Lee Rossas (1988).4 pav.4 PAVEIKSLAS Milgramo paklusnumo eksperimentas Šaltinis: Milgram. Tai labiausiai žinomi ir prieštaringiausi socialinės psichologijos eksperimentai. nei bausta už individualizmą. kuria nevaržomai remiasi rimti mąstytojai. Eksperimento metu vienas iš dalyvių privalo išmokyti kitą dalyvį sąrašą žodžių porų ir bausti už klaidas.). 90 ir 105 voltų įtampai. . sukeldamas vis intensyvesnį elektros šoką. Jei žmonės šitaip prisitaiko esant tik minimaliai įtakai. ir nuvedamas į gretimą kambarį. Vienas dalyvis. Po to mokytojas ir eksperimentuotojas sugrįžta į pagrindinį kambarį (žr. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Pastaba: profesinė etika reikalauja paaiškinti eksperimentą jam pasibaigus (žr. Įsivaizduokite. esant 75. o po to stebi. Kiekvieną kartą.

mokinys šaukia. Kai įtampa pakyla iki 300 ir 315 voltų. Išleiskite mane. kad daugiau neatsakinėsiąs. Ak! Išleiskite mane! (Rėkdamas) (Rėkdamas) Ak! Negaliu pakęsti skausmo. Išleiskite mane iš čia.6 skyrius. Šaltinis: Stanley Milgram. Išleiskite mane iš čia! Neturite teisės manęs čia laikyti! Išleiskite mane! Išleiskite mane iš čia! Išleiskite mane iš čia! Mano širdis! Išleiskite! Išleiskite! Ak! Eksperimentuotojau! Išleiskite mane iš čia. Išleiskite mane iš čia. Man darosi neramu dėl jos. Aš toliau nebedalyvausiu eksperimente. jo protestas pasireiškia agonišku riksmu. kad šokas sukelia skausmą. 6. išleiskite mane iš čia! Aš atsisakau toliau dalyvauti eksperimente! Atsisakau!" Pasiekus 270 voltų. p. kad mano širdis nesveika. 2 raginimas: Eksperimentui reikia. Ar girdite? Išleiskite mane 21OV 225V 240V 255V 270V 285V 300V 315V 330V (Desperatiškas riksmas) Kategoriškai atsisakau toliau atsakinėti. Prašau. išleiskite mane. Pakaks. Išleiskite mane. Išleiskite. Atsisakau tęsti. jis nutyla (žr. (Desperatiškas riksmas) riksmas) Išleiskite mane iš čia. Išleiskite mane iš čia! (Garsiau) Ak! Ei. Ak! Ak! Ak! Išleiskite mane iš čia. Kaip ilgai jūs paklustumėte? Milgramas papasakojo apie eksperimentą 110 psichiatrų. Išleiskite mane iš čia. iš tiesų skauda. KONFORMIZMAS 233 voltų. Išleiskite mane iš čia. jis šaukia: „Eksperimentuotojau. Išleiskite mane! Išleiskite mane! Išleiskite mane! Išleiskite mane iš čia! Išleiskite mane! Išleiskite mane! to Authority. privalote tęsti. Neturite teisės manęs čia laikyti. 3 raginimas: Tęsti būtina. Aš nebedalyvauju šiame eksperimente. (Intensyvus ilgas riksmas) Išleiskite mane iš čia. eksperimentuotojas pareiškia. 1974. ir jis atkakliai prašosi išleidžiamas. Išleiskite mane iš čia. Visi manė. jog daugiau neatsakinėsiu. Mokinio reakcijos Milgramo „širdies veiklos trikdymo" eksperimentuose 75V 90V 105V 120V 135V 150V 165V 180V 195V Ak! Ak! Ak! Ak!! Ak!!! Eksperimentuotojau! Pakaks. kad jį tęstumėte. Gavęs 330 voltų šoką. Išleiskite mane iš čia. Išleiskite mane iš čia. Mano širdis streikuoja. (Isteriškai) Išleiskite mane iš čia. Jūs negalite manęs čia laikyti. Mano širdžiai negera. 6. Ak! Išleiskite mane iš čia.1 lentelę). Obedience . Kad priverstų eksperimento dalyvį tęsti. Išleiskite mane! Sakau jums. kad jie nustotų klausyti esant maždaug 135 voltų įtampai. 56-57. Kai įtampa pakyla iki 150 voltų. (Vis stiprėjantis riksmas) Sakiau.1 LENTELĖ. mokinys šaukia. jog tylėjimą reikia laikyti neteisingu atsakymu. aukštųjų mokyklų studentų ir vidurinei klasei atstovaujančių suaugusiųjų. New York: Harper & Row. (Desperatiškas iš čia. Sakiau. Atsakydamas į „mokytojo" klausimus ir maldavimus baigti eksperimentą. eksperimentuotojas vartoja šias keturias žodinio raginimo formas: 1 raginimas: Prašom tęsti. 4 raginimas: Jūs neturite kitos išeities.

26 iš jų (65 proc. kaip ilgai. jų manymu. Kai mokinys buvo rišamas prie kėdės. Beveik nė vienas nesitikėjo. Šaltinis: Milgram. 6. kad klusnių eksperimento dalyvių nebus daug. Milgramas tikėjosi. (Psichiatrai spėjo. išraiška procentais. Milgramo eksperimentų etika Milgramą sujaudino eksperimento dalyvių paklusnumas. Milgramas paklausė. jog skauda 6. paklustų kiti. kol po dar dviejų bandymų eksperimentuojąs paliepė baigti.234 II dalis. S O C I A L I N Ė ĮTAKA nė vienas neketino viršyti 300 voltų. jS 90 Maldauja išleisti 80 70 -o (D Šaukia ir atsisako l atsakinėti 60 50 40 75 „Vidutinis" 150 „Stiprus" 225 „Labai stiprus" 300 375 „Intensyvus" „Pavojingas gyvybei" 450 „XXX" Šoko intensyvumo augimas . kad „nors elektros šokas gali sukelti skausmą. kaip šie elgėsi su savo aukomis: prieš dalyvių valią sukeldavo jiems stresą. Jo taikomos procedūros taip pat privertė susimąstyti daugelį socialinių psichologų (Miller. Tad užuot nuvykęs į Vokietiją. kad būtų paklūstama iki XXX ribos.) kėlė įtampą iki 450 voltų. nepaisant mokinio protestų ir nevykusių atsakymų. mokytojas girdėdavo jį užsimenant apie „nedidelę širdies ydą" ir eksperimentuotojo patikinimus.). jog Milgramas su savo eksperimento dalyviais elgėsi taip. kurie pasiekė 450 voltų.) Tačiau kai Milgramas atliko eksperimentą su keturiasdešimčia 20-50 metų amžiaus įvairių profesijų asmenų. Suprasdamas. jog taip ilgai gali ištverti maždaug vienas iš tūkstančio. tačiau gauti rezultatai jį sutrikdė (A. jog savęs vertinimas gali būti tendencingas. ir planavo pakartoti eksperimentą Vokietijoje. daugelis „mokytojų" patirdavo kančią. pakluso įsakymui tęsti procedūrą tol. tie. Jie pra100 Mokinys nusiskundžia. Milgram.5 PAVEIKSLAS Milgramo paklusnumo eksperimentas Dalyvių. kad galėtų įvertinti kultūrinius skirtumus. paklususių eksperimentuotojo reikalavimams. Kupini kančios mokinio protestai nedavė jokių rezultatų. kuriame buvo įrašyti protestai). 2000). Šiuose eksperimentuose „mokinys" negaudavo jokio elektros šoko (jis išsilaisvindavo iš elektros kėdės ir įjungdavo magnetofoną. 1965.5 pav. iš 40 eksperimento dalyvių 25 (63 proc. Milgramas mokinio protestams suteikė dar daugiau įtaigos. Tiesą pasakius. Tačiau kai kurie kritikai teigė. jis nesuardo audinių". 1986).) visiškai pakluso eksperimentuotojo reikalavimams (žr. Iš tiesų.

„mokytojų"). Praėjus vieneriems metams. kai apgaulė buvo atskleista ir eksperimentas paaiškintas. klusnumo. psichiatras apklausė 40 labiausiai kentėjusių eksperimento dalyvių ir padarė išvadą. Klusnumą lėmė keturi veiksniai: emocinis atstumas iki aukos. eksperimento dalyviai jį palaikė. kad. kad egzaminas sukelia stresą. kad savanoriškai sutiko jame dalyvauti. kad niekas nedrįso skverbtis į jo paslaptis. kad eksperimentų keliamą žiaurumą „nieko neįtariantiems dalyviams pranoksta tik išprovokuotas jų pačių žiaurumas" (Marcus. 1996). Iki šio momento!". įtampą ir atitinkamai veikia savivertę. dejuodavo. palyginti su eksperimentuotojo poveikiu. kad po to.nepaklusnaus eksperimento dalyvio išlaisvinantis elgesys. kramtydavo lūpas. Gindamasis Milgramas atkreipė dėmesį į daugiau kaip dvidešimties eksperimentų. tik vienas procentas gailėjosi. beveik visi ramiai vykdydavo nurodymus iki eksperimento pabaigos. Kritikų nuomone. Kokios paklusnumo priežastys? Milgramas atskleidė ne tik paklusnumo valdžiai faktą. o kartais pratrūkdavo desperatiškai juoktis. nepaisant laikino streso. 84 proc. Vėlesniuose eksperimentuose jis keitė socialines sąlygas ir gauti rezultatai siekė nuo visiško nepaklusimo iki 93 proc.. 1974). Apklausti po eksperimento. laikantiems eilinį egzaminą ir negaunantiems pažymio. Kai auka būdavo toli ir „mokytojai" negirdėdavo jų skundų. Laikraščio New York Times apžvalgininkas guodėsi. valdžios institucinis prestižas ir kito . jis taip pat išanalizavo klusnumo priežastis. kad džiaugiasi jame dalyvavę. valdžios artumas ir teisėtumas. j o g mes susitaikome su faktu. mikčiodavo. buvo mažesnis. KONFORMIZMAS 235 kaituodavo. eksperimente galėjo keistis dalyvių savivoka. dalyvių pasakė. kurio tikėjosi . Tačiau susidūrę su naujus faktus atskleidžiančiais procesais. Atrodo. . jei . „Blogio pasaulis toks siaubingas. Tačiau kas nutiktų. išvadų svarbą.. CBS televizijos kanalas šiuos prieštaringus rezultatus pavaizdavo dviejų valandų filme. Milgramo eksperimentų dalyviai nerodydavo jokios užuojautos. nė vienam jų nebuvo padaryta žala. Vieno dalyvio ž m o n a ( t u r ė d a m a o m e n y j e n a c i ų m i r t i e s s t o v y k l o s v i r š i n i n k ą A d o l f ą Eichmanną) jam pasakė: „Gali save vadinti Eichmannu". Atstumas iki aukos Kai nematydavo „besimokančiųjų" (o šie . Milgramo nuomone. esame labai nepakantūs (Blass. etinis aspektas buvo „siaubingai išpūstas": Poveikio savivertei požiūriu šio eksperimento pasekmės j o dalyviams yra menkesnės nei universiteto studentams.buvo pareikšta TV Guide paskelbtoje šios programos reklamoje (Elms. 1995). Jis taip pat priminė kritikams. drebėdavo.6 skyrius. kuriuose dalyvavo virš 1000-io įvairiausių žmonių. Tokiomis aplinkybėmis mokinio poveikis.

Tad tarptautinės teisės profesorius Rogeris Fischeris pasiūlė aukų suasmeninimo būdą: Taip jau yra. Dažniausiai „mokytojas" būdavo gailestingesnis aukai. . ją sunku suvokti. ir mokinio prašymai. of the Atomic Scientists. Įsivaizduoju prezidentą sėdintį štabo posėdyje ir diskutuojantį apie branduolinį karą kaip apie abstraktų dalyką. Žmonės nereaguoja netgi į dideles tragedijas. Kraujas ant Baltųjų rūmų kilimo sugrąžintų į realybę. kad prezidentą visur lydi jaunas vyras. daugelis kareivių arba nešaudo.apgailestauju. Klusnumas sumažėjo iki 30 proc. Johno Lydono ir Christine Dunkel-Schetter (1994) atlikta nėščiųjų apklausa parodė. Per žemės drebėjimą Irane žuvo 3000 žmonių. kad mokytojas laikytų mokinio ranką prispaudęs prie elektros smūgį sukeliančios plokštelės. kai buvo pareikalauta. Prognozuojama atominio karo aukų statistika yra beasmenė. išgirdau: „O Dieve. 1981 kovas. Būtent todėl raginimai apsaugoti negimusį kūdikį." Tada prezidentas privalėtų pažvelgti į vieną jų ir suprastų. Perduokite Alfa linija XYZ". p. Jis gali niekada nepasiryžti paspausti mygtuką. kas yra mirtis . ir eksperimentuotojo nurodymai būtų girdimi vienodai? Kai mokinys būdavo tame pačiame kambaryje. Tad mano siūlymas labai paprastas. dalyvių pakluso duoti jam 450 voltų elektros smūgį. Budeliai nuasmenina aukas. „Džordžai. arba šaudo nesitaikydami. o kai tą pačią savaitę įstrigęs šulinio šachtoje Italijoje žuvo berniukas. dažniausiai laivyno karininkas. Galbūt dar įtaigesnė yra ultragarsinė vaisiaus nuotrauka." Šaltinis: Bulletin Pritaikyta iš: Roger Fisher. Versdami prezidentą ką nors nužudyti. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Paklusnus dalyvis Milgramo eksperimente „sąlyčio" sąlygomis laiko aukos ranką prispaudęs prie elektros smūgį sukeliančios plokštės. tai siaubinga. kuriuos galime suasmeninti. bet dešimtys milijonų žmonių privalo žūti.nekalto žmogaus mirtis. Jis gali paskelbti štai tokią išvadą: „Sprendimas yra teigiamas.236 II dalis. Toks žargonas nuasmenina informaciją. padėti alkanam ar ginti gyvūnus beveik visada turi suasmeninimo aspektą: įtaigią nuotrauką ar aprašymą. Tačiau taip retai elgiasi tie. kurį mato. jiems ant galvų uždėdami gobtuvus. 1989). iškreiptume jo sprendimą. „tik" 40 proc. 1 1 . Jis neša lagaminėlį su kodais branduoliniam ginklui paleisti. atkreipkime dėmesį Aukų suasmeninimas Nekaltos aukos sužadina didesnę užuojautą. . . Karo etika leidžia bombarduoti bejėgį kaimą iš 12 000 metrų aukščio. tačiau tai visi greit pamiršo. Kasdieniame gyvenime taip pat lengviausia įskaudinti toli esantį arba nuasmenintą žmogų.1 7 .pasakytų prezidentas.. kurie gauna įsakymą žudyti šaudant iš artilerijos pabūklų ar kovinių lėktuvų į toli esantį priešą (Padgett. Taigi paprastai labiausiai užjaučiame tuos. tačiau neleidžia šauti į beginklį kaimietį. „Preventing Nuclear War". įdėkitei minėtą kodą į mažą kapsulę ir implantuokite ją šalia savanorio širdies. lydėdamas prezidentą nešiotųsi su savimi didžiulį mėsininko peilį. jei ji būdavo arčiau. Kautynėse su priešu. Kai apie tai pasakiau savo draugams Pentagone. Jei prezidentas kada nors nuspręstų paleisti branduolinį ginklą tai padaryti galėtų tik savo rankomis nužudęs žmogų. Savanoris. gedėjo visas pasaulis. kad pasiryžimas gimdyti sustiprėdavo pamačius kuo detalesnę ultragarsinę vaisiaus nuotrauką. jei jos yra suasmeninamos.

jei lengvai palytėsime jo ranką. Smith ir kiti. Ką pasirinksite? . (nors daugelis melavo sakydami." Tačiau kai 22-iems medicinos seserims telefonu buvo nurodyta suleisti per didelę vaistų dozę. Nors ne visos medicinos seserys tokios klusnios (Krackow ir Blass. todėl „mokytojas" gali vienas tęsti eksperimentą. šios vadovavosi žinomu scenarijumi: gydytojas (teisėta valdžia) liepia . Kitame eksperimento epizode kažkas eksperimentuotojui tariamai paskambino telefonu.medicinos sesuo paklūsta. 1995. aš šitų vaistų nežinau. Žmogus greičiau sutiks paskolinti dešimt centų. Kai kurie bandydavo išjungti generatorių. Viena seselė pasakė. Willis ir Hamm. tiesioji žarna. Eksperimentuotojui išėjus. Tačiau valdžia turi būti suvokta kaip teisėta. 1980). Kiti tyrimai taip pat patvirtino. visos. klusnumas padidėja. Beveik visos atsakė. . Kai Milgramas nurodinėdavo telefonu. Nuolaidumas teisėtai valdžiai taip pat reiškėsi keistu „rektalinės ausies skausmo" atveju (Cohen ir Davis. Dauguma nepaklusnių eksperimento dalyvių dėl to protestuodavo. Vienas stiprus vyras pakėlė uolųjį padėjėją ir nusviedė jį per kambarį. pakluso nedvejodamos (kol nebuvo sustabdytos pakeliui pas pacientą). tačiau R reiškia ir rectum. Padėjėjas. pasirašyti peticiją ar paragauti naujos picos (Kleinke. Šiuo atveju 80 proc. tačiau šis reikalavimas prieštarauja ligoninės pozicijai ir mano etikos supratimui. kuris paprastai buvo rodomas eksperimentuotojui. jog paklūsta). pone. sirgusiam dešinės ausies uždegimu. Tai taip pat kontrastuoja su ligoninės medicinos seserų elgsena. kad atsakytų šitaip: „Atleiskite. ypač taip stipriai viršijančius įprastą dozę. 1977). kuriam buvo paskirtas tarnautojo vaidmuo (iš tiesų tai buvo antrasis padėjėjas). jog elektros šoko stiprumą reikia padidinti vienu lygiu po kiekvieno klaidingo atsakymo ir davė atitinkamus nurodymus mokytojui. Mokslininkai vienai medicinos seserų grupei ir medicinos mokyklos studentėms papasakojo apie eksperimentą ir paklausė. mielai tai padaryčiau. Tarnautojas „nusprendė".Red. vadovavimą perėmė kitas asmuo. ir jis turėjo išeiti iš laboratorijos. arba artimą draugą nuo autoavarijos. arba 250 žmonių nuo lėktuvo katastrofos jūsų oro uoste. kad galite arba apsaugoti 25000 žmonių gyvybių nuo potvynio bangos kitoje planetos pusėje. kad jei pageidavimą reiškiantis asmuo yra arti.6 skyrius.„right". kad įrengimai automatiškai registruoja duomenis. Vieno tyrimo metu paskambino nepažįstamas gydytojas ir paliepė suleisti pacientui aiškiai per didelę vaistų dozę (Hofling ir kiti. lot. „dešinė" . mokytojų atsisakė paklusti. dėdamasis pasipiktinęs tokiu nepaklusnumu. Rank ir Jacobson. Jei galėčiau. sėsdavosi prie elektros šoko generatoriaus ir bandydavo perimti mokytojo vaidmenį. kaip jos reaguotų. Toks maištas prieš neteisėtą valdžią ryškiai kontrastavo su pagarbumu. Jis pasakė. tačiau aš nesu įgaliota leisti vaistus be rašytinio nurodymo. past. KONFORMIZMAS 237 Valdžios artumas ir teisėtumas Eksperimentuotojo buvimas taip pat skatino paklusti. 1981). be to. 1982. kad nurodymo nevykdytų. išskyrus vieną. 1977. 1966). paklusnumo rodikliai sumažėjo iki 21 proc. Recepte gydytojas vietoje „sulašinti į dešinę ausį" parašė sutrumpintai „sulašinti į R ausį". Įsivaizduokite.* Perskaičiusi * angl. Gydytojas paskyrė sulašinti lašus pacientui.

kuris buvo pakviestas ant San Mateo skardžio (Kalifornijos valstija). Kad įsitikintų. 1987 Išlaisvinantis grupės poveikis Šie klasikiniai eksperimentai atskleidžia neigiamą konformizmo pusę. Kaip manote. būdamas jo vietoje. ar tai tiesa. Kai logiški psichiatro įkalbinėjimai neprivertė Alfredo pasitraukti. kuris jį nuvežė į netoliese esančią ligoninę. Robertas Ornsteinas (1991) pasakoja apie draugą psichiatrą. telefonu klausydamasis nurodymų. klusni medicinos sesuo sulašino lašus į klusnaus paciento tiesiąją žarną. Ši klusni slaugytoja suprastų keletą Jungtinių Valstijų restoranų vadybininkų. Po kito incidento darbuotoja padavė skundą dėl seksualinio priekabiavimo. patraukė automobilį ir. galimas dalykas. netaręs nė žodžio.). Milgramas perkėlė eksperimentą į Bridžporto miestą Konektikuto valstijoje. tiesiog darė tai. jei ne Jeilio universiteto reputacija. aiškino. Per pokalbius po eksperimento daugelis jo dalyvių sakė. kad vadybininkas bijojęs. kiek tiriamųjų visiškai pakluso per įprastą „mokinys turi širdies ydą" eksperimentą? Nors klusnių tiriamųjų buvo gana daug (48 proc. Tučtuojau patraukite. psichiatrui teliko viltis. kad Jeilio universiteto prestižas suteikė Milgramo eksperimentui galios. Jis įsikūrė kukliame komerciniame pastate ir pasivadino „Bridžporto moksliniais bendradarbiais". kad netrukus iš policijos atvyks krizių specialistas. Alfredas klusniai nulipo. Nors specialistas neatvyko. privertęs 19 metų darbuotoją merginą išsirengti nuogai. įvykio vietoje atsitiktinai atsirado kitas policininkas. Kasdieniame gyvenime institucijų remiama valdžia taip pat turi socialinę galią. Jo gynėjas vėliau teigė. nes darbo vadovė ją apieškojo. įsėdo į policijos automobilį.238 II d a l i s . Vienas Taco Bell restorano Arizonoje vadybininkas pastūmė į šalį septyniolikmetę klientę. Kitas restorano Pietų Dakotoje vadybininkas. Tačiau konformistiškas elgesys gali būti ir konstruktyvus. ar nieko nepavogė. „Jei vyriausiasis kariuomenės vadas lieptų pulkininkui leitenantui eiti į kampą ir atsistoti ant galvos. kuri atitiko skambintojo apibūdinimą. kad jie nebūtų paklusę. jog nepaklusęs gali prarasti darbą arba sėsti į kalėjimą. aš. apieškojo ją. užblokuodamas kitą automobilį? Aš vos į jį neatsitrenkiau. Apsimetėlis pareigūnas bendrais bruožais apibūdindavo darbuotoją ar klientą. ir. S O C I A L I N Ė ĮTAKA šį nurodymą. klausydamasi telefonu nurodymų iš „policijos". Lasana Harris ir Amy Cuddy (2004) pažymi." Išgirdęs šiuos žodžius.). Vadybininkui pritaikius apibūdinimą kuriam nors žmogui. kad ugnia- . Institucinė valdžia Jei valdžios prestižas yra svarbus. kad jis „visai nenorėjo taip elgtis." Oliver North. netgi jos kūno ertmes. 2004). Socialinės psichologės Susan Fiske. skambintojas įsakmiu balsu pareikalaudavo jį išrengti ir patikrinti. Jis išsitraukė savo megafoną ir riktelėjo stovėjusiems prie skardžio: „Koks asilas paliko furgoną vidury kelio. vis dėlto šis skaičius buvo daug mažesnis negu Jeilyje (65 proc. nuo kurio grasino nušoksiąs jo pacientas Alfredas. ką jam liepė skambinęs žmogus". kurie pakluso policijos pareigūnais apsimetusių skambintojų reikalavimams (ABC News. taip ir padaryčiau.

Ar jis taip ir padarė? Ne.. Šiuose eksperimentuose pavyko priversti žmones elgtis prieš savo sąžinę. jūs pasekėte jų pavyzdžiu ir pasijutote laisviau. Paleidau į žmones kokias keturias apkabas. kai išorinės aplinkybės nugali vidinius įsitikinimus. pasodindamas mokytoją kartu su dviem savo padėjėjais. Jungtinių Valstijų kariuomenėje kareiviai mokomi nepaklusti netinkamiems. Jie grąžė rankas ir maldavo. Kareiviai mokomi paklusti vyresniesiems. Ruandoje. ne". (Wallace. Galbūt prisimenate. amerikiečio leitenanto Williamo Calley. „buvo tikrai drąsūs". Kai kurie holokausto vykdytojai buvo „budeliai savanoriai". 1996). Eksperimento metu abu padėjėjai priešinosi eksperimentuotojui.į nacistinės Vokietijos budelio Adolfo Eichmanno. šie eksperimentai pailiustravo ir patvirtino kai kuriuos žinomus socialinius-psichologinius principus: ryšį tarp elgsenos bei nuostatų. 1968 m. bet jie „iš dalies pakluso savo viršininkų reikalavimams. Milgramas užfiksavo šį išlaisvinantį konformizmo poveikį. Tad aš pradėjau šaudyti. kurių nereikėjo versti žudyti (Goldhagen.. aplinkybių ir pagrindinės atribucijos klaidos galią. vykdžiusio žudynes My Lai kaime Vietname. Paklusnumo eksperimentai taip pat skiriasi nuo kitų konformizmo eksperimentų savo socialiniu spaudimu: čia iš tiesų reikalaujama paklusti. O m e s vis šaudėme. Kartais konformizmas gali išlaisvinti. Jie įrodo. 2004). Elgsena ir nuostatos 4 skyriuje kalbėjome apie tai. Čia aptarti eksperimentai .grupei".6 skyrius. ir Milgramo eksperimentuose yra tam tikrų bendrumų. kaip teisėtai piktinotės nesąžiningu dėstytoju. dirbę liepsnojančiame Pasaulio prekybos centre. Motinos glaudė prie savęs vaikus. kad nuolaidumas gali užgožti moralės jausmą. Vienam kitam studentui prabilus apie neteisingą dėstytojo elgesį. dažniausiai atkreipiamas dėmesys į nesenus istorinius įvykius . Tačiau ir Ascho. 90 proc. dalis tyčiojimosi ir brutalumo kare bei vykdant genocidą peržengia paklusimo ribas (Miller. Jie maldavo: „Ne. Bosnijoje bei Kosove vykdytojų pasiaiškinimus: „Aš tik vykdžiau įsakymus". . dalyvių pasekė tariamaisiais dalyviais . kad elgesys nebepriklauso nuo nuostatų. tačiau dvejojote.. Be to. Be to. Mintys apie klasikinius tyrimus Kalbant apie Milgramo eksperimentų rezultatus.. ar vertajam prieštarauti. KONFORMIZMAS 239 gesiai. tyrimas sustiprino jautrumą kasdieniams moraliniams konfliktams. iš dalies . 1969) „Saugus" mokslinis paklusnumo eksperimentų kontekstas skiriasi nuo karo meto konteksto. neteisėtiems įsakymams. . ir ne taip seniai vykusių „etninių valymų" Irake. kuris po to tikrajam dalyviui liepė tęsti darbą savarankiškai.pasipriešino. Tai daugiau nei akademinė pamoka. Vienas žudynių My Lai kaime dalyvis prisimena: [Leitenantas Calley] įsakė man šaudyti.

Aschą klausiau savęs. nerimui. veikiausiai eksperimentuotojas. pirmą kartą mokiniui atsakius klaidingai.teigė buvęs kankintojas Jeffrey Benzienas. eksperimentuotojas liepia tiriamajam jjugti 330 voltų elektros srovę. Pradžioje jie buvo įsipareigoję nedaug . Prisiminkite. ar jo konformizmo eksperimentų negalima plačiau panaudoti. Per kitą eksperimentą jie buvo paprašyti atlikti šiek tiek ekstremalesnį veiksmą. beveik uždusindamas žmogų. Kas nors. beveik visada atsakydavo teisingai. Holokaustas taip paveikė mano psichiką kad aš susidomėjau klusnumu ir sukūriau atitinkamą tyrimo formą „Gal aš buvau per daug patriotiškas". Pasukę jungiklį. Pietų Afrikos teisingumo ir susitaikymo komisijai demonstruodamas „šlapio maišo" metodą. Supratau. .prisipažino Benzienas.sukelti 15 voltų elektros šoką. kurį ji paprastai neigdavo vykdžiusi. Tačiau viskas pasikeisdavo. ypač žydams dėl Antrojo pasaulinio karo žiaurumų. Tarkime. buvo reikalinga kontrolė. dalyvių patiriamas vidinis konfliktas buvo truputį sumažėjęs. pavyzdžiui. turėtų liepti sukelti elektros šoką. Ascho eksperimentų dalyviai. jog esate mokytojas tariamame Milgramo eksperimente. kad šis paprastas klausimas yra svarbus. Šaltinis: Sutrumpinta iš šiai knygai skirto originalo ir iš: Milgram. kokio stiprumo šokas būtų sukeliamas nesant grupės spaudimo. Kodėl eksperimento dalyviai nepajėgė išsivaduoti iš šių gniaužtų? Kaip jie papuolė į šias pinkles? Įsivaizduokite. ką patyrė tikrieji Milgramo eksperimento dalyviai. Kai eksperimento dalyviai pasiekė 75 voltų įtampą ir išgirdo pirmą mokinio dejonę. kai vienas asmuo atsidurdavo prieš grupę. „Aš dariau siaubingus dalykus". pakluso stulbinamai daug žmonių. ir palyginkite šį tariamą eksperimentą su tuo. . Jūs taip pat sutiktumėte tiek padaryti. kad ne. todėl neprotestavo. jie jau penkis kartus buvo paklusę. Ar tęstumėte eksperimentą? Manau. kaip pamažu pakliūnama į žabangas („kojos tarpduryje" reiškinys. Daugelį kartų jis užmaudavo šlapią maišą ant aukos galvos. Stanley Milgram (1933-1984) Laboratorinė procedūra suteikė mokslinę išraišką nerimui dėl valdžios. Įsivaizdavau panašų eksperimentą tačiau jo metu grupė tiriamųjų turėtų priversti kitą tiriamąjį sukelti elektros šoką protestuojančiai aukai. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ką slepia moksliniai tyrimai Stanley Milgramas apie paklusimą Dirbdamas pas SolomonąE. Jų psichologinė būsena buvo kitokia nei eksperimento pradžio- . Toks saugumo policijos teroras. Mane tai sujaudino. išgirstate mokinio riksmą. jo skundimąsi širdies veiklos sutrikimais ir prašymą pasigailėti. kuris buvo jėga primestas mano kartos atstovams. tačiau jis tvirtino tik vykdęs įsakymus. Nors draskomi prieštaravimų. ir kad į jį galima tiksliai atsakyti. 1977. būdami vieni. naudotas siekiant priversti kaltinamąjį išduoti. Tačiau tada iškilo kitas klausimas: kokio stiprumo šoką tiriamasis sutiks sukelti? Pagalvojau apie žmonių pasiryžimą vykdyti destruktyvius įsakymus. kur paslėpti ginklai. kuriuos kėlė aukos prašymai ir eksperimentuotojo nurodymai. iliustruoja minėtą taisyklę. 4 skyrius). Paklusnumo eksperimentuose stiprus socialinis spaudimas (eksperimentuotojo komandos) nugalėjo silpnesnį (toli esančią auką). Alexandrai Milgram leidus. Norint pamatyti. troškimas nesukelti skausmo ir tuo pat metu būti geru eksperimento dalyviu. atsiprašydamas savo aukų. Kai 22 kartus paklusę eksperimento dalyviai sukėlė mokiniui 330 voltų elektros šoką.240 II dalis.

kur tai gali nuvesti. Visais atvejais stipriausiai į nacių okupaciją sureaguota pradžioje. Tame kaime daugiausia gyveno protestantai. kokios jėgos gali paversti piliečius mirties įrankiais.iki pat kaimo išvadavimo 1944 m. kaip ir rengiant karininkus nacistinėje Vokietijoje. kuriuos jų valdžia bei pastoriai buvo išmokę „priešintis. aštuntojo dešimtmečio pradžioje Graikiją valdžiusi karinė chunta šį „kaltink auką" principą naudojo rengdama kankintojus (Haritos-Fatouros. vyriausiasis pastorius parodė nepaklusnumo pavyzdį: „Nepažįstu žydų-pažįstu tik žmones". tačiau kitais požiūriais padorus žmogus virsdavo žiaurumo įrankiu. Parodykite man vienaip ar kitaip pasielgusį žmogų.„Žmonės gali įprasti žudyti kitus žmones. Šie veiksmai formuoja nuostatas ir jas pateisina.6 skyrius. Atlikusieji prieš auką nukreiptą veiksmą jautė poreikį j ą nuvertinti. kai reikalaujama paklusnumo. Suteikta pagalba sustiprino įsipareigojimą. 1988. Staubas (2003) parodo. koks siaubingas bus karas ir kiek jiems teks iškentėti. 2003). 1850 („Tipiškas žmogus: Getė") XX a. pasipriešinusieji įvykdė pirmąjį įsipareigojimo aktą ir . Situacijos galia Pagrindinė 5 skyriaus išvada. 2002. Tačiau vien šių savybių būsimam kankintojui nepakanka. Kaip matėme 4 skyriuje. Tačiau žmonės gali elgtis ir didvyriškai. kariškiai pirmiausia atrinkdavo kandidatus. Masačiusetso universiteto socialiniam psichologui Ervinui Staubui holokausto patirtis atskleidė. ir svarbiausia šio skyriaus išvada. Rochat ir Modigliani. stebėdavo kankinimus ir tik paskui kankindavo patys. 1989. Pamažu klusnus. persekiojimus patyrusios mažumos palikuonys. Atlikęs genocido tyrimus visame pasaulyje. mušdavo kalinius. yra susijusios. „Žmonių elgesys stipriai paveikia juos pačius. 1995).jie dalyvaudavo suėmimo būrių veikloje. kaip: „Jis buvo toks kvailas ir užsispyręs. Per nacių holokaustą Le Chambon kaimo gyventojai Prancūzijoje priglaudė 5000 žydų ir kitų pabėgėlių. vėliau . KONFORMIZMAS 241 je. Kai buvo įsakyta išduoti slepiamus žydus. Dažnai girdėjome tokius komentarus. netapusį šio poelgio auka bei vergu.stiprinami savo įsitikinimų. įvertindami jų pagarbą ir klusnumą valdžiai. kad kultūra stipriai veikia mūsų gyvenseną. o įteisintas žiaurumas veda į brutalumą ir galiausiai į sistemingą žudymą. išsilaikė nepaklusę. 10) apibendrina: Daugelis nuvertina auką. Todėl Milgramas (1974. Staubo išvada .verčia sunerimti. kad nusipelnė elektros šoko". Kad tuo įsitikintumėte. kad tiesioginių aplinkybių galia prilygsta socialinių aplinkybių galiai. tarsi tai nieko nereikštų" (1989. autoritetų ir vienas kito . Labai dažnai kritika sukelia panieką. įsivaiz- . Staub. Ten. išorinis poelgis ir vidinis nusiteikimas kartais gali stimuliuoti vienas kitą spiralės principu. Tad pirmiausia kandidatui patikėdavo saugoti kalinius. Nuolaidumą seka pritarimas. p. 1993. kad bausmė atrodytų pateisinama dėl aukos intelekto bei charakterio ydų. kuris dar labiau skatino teikti pagalbą." Ralph Waldo Emerson. Representative Men: Goethe. Nežinodami. 13) . prieštaraujančio Evangelijos doktrinai" (Rochat. kuri įteisina žiaurumą.paeiliui .

Tačiau pamažu nukrypimas nuo referato rašymo grafiko didėja. skirtas prezidento inauguracijai. jie nežudė žydų. Studentų vaikinų buvo paprašyta. žaidėte golfą vilkėdami kostiumą. atidėliodami (Sabini ir Silver. kad pažeidėte kokias nors nereikšmingas normas: atsistojote vidury paskaitos.tokį blogio įvaizdį detektyviniuose romanuose ir siaubo filmuose simbolizuoja moraliai puolę žudikai. Eilėraštis. kad sunku prognozuoti net ir mūsų pačių elgseną. 1993 m.kaip dėl karščio. šie turėdavo toliau tęsti tik išmokimo testą. Osamos bin Ladeno rezgamais terorizmo aktais. jie neturėjo griežtos valdžios. kad niekaip nereaguotų arba lauktų. kad vienas jų įterptų tris moteris niekinančias frazes. Kiekvienas jo rašymo atitolinimas . Tačiau kai Janet Swim ir Lauri Hyers (1999) kitus studentus įtraukė į diskusijas. Kariškiai buvo patyrę stresą. o tik dėliojo popierius (Silver ir Geller. Tačiau blogis randasi ir iš socialinių jėgų . išerzinti tų. Saddamo Husseino kurdų naikinimu. truputis televizijos . Tas pat vyksta ir kasdieniame gyvenime: į blogį linkstama pamažu. Kaip jie reaguotų į tokias moteris žeminančias pastabas? Tik 5 proc. suvokiame stengdamiesi jų atsikratyti. kuriame dalyvavusiems studentams taip pat buvo sunku kalbėti įžūliai. nors sąmoningai tai nebuvo planuota. į savo eksperimentus netiesiogiai įtraukdamas dar 40 dalyvių. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Kad ir kaip skaudu. kad jie su kitais trimis tariasi. Tai ypač akivaizdu tada. bet jei ją pasitinkame drąsiai. Kai kas nors kitas sukeldavo elektros šoką. sąmoningai neketinant daryti pikta. įsivaizavo. sausio 20 d. Pasauliui šiurpą sukėlė amerikiečių karo policininkų elgesys su irakiečiais belaisviais Abu Graibo kalėjime. ėmėte garsiai dainuoti restorane. pasiilgę namų. nereagavo net 55 (o ne 5) proc. Žinoma. 1978). tiriamųjų. kai didelis blogis kyla iš visos grandinės mažesnių . jei saloje būtų daugiau moterų". kuriuos atėjo išlaisvinti. žingsnelis po žingsnelio. vyrukai būtų patenkinti. . drėgmės ir bakterijų gali supūti visa statinė obuolių. pavyzdžiui: „Manau. Eksperimento dalyviams reikėjo įsivaizduoti. duokite. istorijos negalima išgyventi iš naujo. ką reikėtų pasiimti išgyvenimo eksperimentui negyvenamoje saloje. dar kartą jos išgyventi nereikia.242 II d a l i s . Blogis kartais kyla iš kelių supuvusių vaisių . sudėtingose bendruomenėse. Nesąmoningai sau kenkiame ir ką nors vilkindami. Neseniai viename Pensilvanijos valstijos universitete buvo atliktas eksperimentas. Vokietijos valstybės tarnautojai nustebino nacių lyderius savo pasiryžimu tvarkyti holokausto dokumentus. kuriose eksperimentuotojų padėjėjas iš tiesų mestelėjo tokias frazes. Milgramas tyrė šį blogio suskaidymą. kad po kelių savaičių baigiasi referato parašymo terminas. Aplinkybės gali paskatinti žmones pritarti melui ar žiaurumui. įsiutinti draugų mirčių." Maya Angeiou. Studentas žino.taip dažnai nutinka didelėse. 2004). Dozuotas blogis tampa lengviau pakeliamas. Bloga situacija tapo blogo elgesio priežastimi (Fiske ir kiti. Milgramo eksperimentai taip pat suteikia žinių apie blogį.atrodo pakankamai nekaltai. Kaip stipriai veikia socialiniai varžtai. ką pasakys kiti.truputis žaidimų. Tai dar kartą patvirtina normų spaudimo galią ir tai. 1982). Šį kartą pakluso 37 iš 40. Realiame gyvenime šį įvaizdį siejame su Hitleriu ir vykdytomis masinėmis žydų žudynėmis.

labai mandagus" pilotas. Gūnteris Bierbraueris (1979) pabandė pašalinti šį nepakankamą socialinių jėgų vertinimą (pagrindinę atribucijos klaidą). „svarbiausia mūsų tyrimo išvada: paprasti žmonės. kuris davė žalią gatvę nacistiniam holokaustui. negailestingus . Jie buvo „niekuo neišsiskiriantys" žmonės (McDermott. o blogi . 1963. kaip ir „protingas. KONFORMIZMAS 243 Pagrindinė atribucijos klaida Kodėl šių klasikinių eksperimentų rezultatai taip dažnai pribloškia? Ar dėl to. dauguma tebetiki. Teigiama.6 skyrius. Zacarias Moussaoui. šaltus. kad kartojant Milgramo eksperimentą jų draugai tik minimaliai paklus. 2005). tačiau iš maloniai atrodančių žmonių tikimės kitko. rugsėjo 11-osios išpuolių lyderis. Tarp 14-os žmonių. Zillmer ir kiti. buvo „geras vaikinas" ir puikus studentas. Jei Eichmanną vaizduotume kaip pabaisą. ramus jaunuolis. kad „beprasmį" rugsėjo 11-osios teroro aktą įvykdė „bepročiai". Eichmann in Jerusalem. 1973). nes jų nėra tiek daug. Daug kartų girdėjome. 1996). Kyla pagunda manyti. Iš tikrųjų blogį pakurstė piktas antisemitizmas. geri . p. Jei jie gyventų kaimynystėje. 1995). o ne situacija. aštuoni turėjo Europos universitetų mokslo daktaro laipsnį (Patterson. mano juos esant agresyvius. draugiškas. vargiai atitiktų mūsų susikurtą pabaisų įvaizdį. situacija tampa kur kas pavojingesnė. išoriškai Eichmannas nesiskyrė nuo paprastų. jog toks elgesys būdingas daugeliui (Miller ir kiti.gerus. Kaip ir dauguma kitų nacių. „demoniški" pabaisos. išgirdę apie vieną ar du paklusniuosius. „pikti bailiai".blogus. kilęs iš normalios šeimos. jog mūsų elgesys priklauso nuo socialinės istorijos ir gyvenamosios aplinkos. sukelia žiauri širdis. Bierbraueris teigė. kad tikimės. Vadai ne visą laiką elgėsi kaip pabaisos. jis atrodytų mažiau pavojingas negu buvo iš tiesų. Jis nurodė universiteto studentams stebėti eksperimento kartojimą arba atlikti klusnaus mokytojo vaidmenį. kodėl toje pačioje bendruomenėje ar mirties stovykloje vieni individai elgiasi žiauriai. o kiti . Į moteris jis kreipdavosi pagarbiai." Hannah Arendt. Kokį įspūdį susikuriate. jog vidinės žmonių savybės atsiskleidžia savaime: geri žmonės daro gerus darbus. Antrojo į Pasaulio prekybos centrą įsirėžusio lėktuvo pilotas buvo apibūdinamas kaip draugiškas. manome mes.tai tendencija aiškinti kitų veiksmus jų vidinėmis nuostatomis.maloniai ir švelniai. Nužudę pabaisą galite ramiai miegoti. kad pagrindinė atribucijos klaida . Studentai spėjo. labai mandagiai elgėsi užsirašydamas į skraidymo kursus ir pirkdamas peilius. Blogi žmonės daro blogus darbus. galėjęs tapti dvidešimtuoju rugsėjo 11-osios teroristu. kurie dirba savo įprastus darbus ir nejaučia kokio nors ypa- „Eichmannas nejautė neapykantos žydams. Kaip teigė Milgramas (1974. jog žmonės veiks pagal savo vidines nuostatas? Prisiminkite. Po sunkių dienos darbųjie ilsėdavosi klausydamiesi Beethoveno ir Schuberto. 1963 („Eichmannas Jeruzalėje") . kad jis neturėjo jokių jausmų. kai sužino. jog Eichmannas ir Aušvico mirties stovyklos viršininkai buvo necivilizuotos pabaisos. įrodančių.net ir tada. suformulavusių Galutinį sprendimą. eilinių piliečių (Arendt. kai skaitote apie paklusnius Milgramo eksperimentų dalyvius? Dauguma žmonių. Vien tik socialinė situacija nepaaiškina. kad nors socialinių mokslų specialistai sukaupė duomenų. jog Mohamedas Atta. nukreipęs lėktuvą į Pentagoną. Tačiau jei Eichmannas buvo normalus. 6). Žiaurumą. bet dėi to. buvo tik blogiau. Nestebina bjauriai besielgiantis šiurkštus žmogus.

Ir galiausiai komentaras apie konformizmo tyrimų eksperimentą (žr. 6. „supratę. koks kasdieniškas yra blogis. tatuiruočių darymas Kareiviai ir darbuotojai. o eiliniai grupių nariai . Galima atleisti žmogui. Kaip dažnai mūsų prašo atspėti linijų ilgį ar sukelti elektros šoką? Ir degtukas. gyvenimiškų situacijų. Analizuodami.. vykdantys abejotinus įsakymus Konformizmas Aschas Sutikimas su kitų žmonių akivaizdžiai klaidingomis nuomonėmis. Suprasti . pritarimas. „kartais geri žmonės daro blogus dalykus". 2002).2 lentelėje pateiktą santrauką): konformistiško elgesio aplinkybės laboratorijoje skiriasi nuo realių. Paaiškinti . teigia kitaip. išgirdus. kurių negalime gauti stebėdami miškų gaisrus. Ar situacijos analizė kenkiant pateisina tuos. Veikiant blogio jėgoms net puikūs žmonės kartais pasikeičia ir ima kurti tariamai moralius amoralaus poelgio aiškinimus (Tsang. ir miškas dega panašiai. kad jei tokia mirties stovyklų sistema. Taip ir socialinės psichologijos eksperimentas padeda geriau ištirti elgesį. kokia buvo sukurta nacistinėje Vokietijoje. kurio elgesio nesuprantate. ko negalime atleisti. kurių žavesys užliūliuoja ir imame galvoti.244 II d a l i s . Kai lyginame degantį degtuką ir degantį mišką. yra skanus Aplinkinių elgesio mėgdžiojimas. Eksperimentas . privalome atsargiai daryti apibendrinimus. gali tapti destruktyvaus proceso įrankiais". Kaip ponas Rodžersas dažnai primindavo savo laidų žiūrovams ikimokyklinukams. būtų įkurta Jungtinėse Valstijose.nurodymui gaminti nekokybiškus gaminius. Tačiau kontroliuojami eksperimentai su degančiais degtukais gali suteikti žinių apie degimą. kad šviesos taškas tariamai pasislenka.paklusti įsakymui brutaliai tyčiotis iš naujokų.nereiškia pateisinti.. jog psichologiniai procesai laboratorijoje ir kasdieniame gyvenime taip pat panašiai vyksta (Milgram. atsakymas iki kažkurio lygmens būtų „taip". 1979 tingo priešiškumo.2 LENTELĖ. tačiau panaši yra ir kiekviena socialinė situacija. pavyzdžiui. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Remdamasis tūkstančių žmonių stebėjimais galėčiau pasakyti. priduria Jamesas Walleris (2002). Bet psichologai. įvertinimas Pavyzdys iš gyvenimo Kitoks įvykių interpretavimas. kaip atlieka- 6. tad darome prielaidą. kad žiūrint nespecialistų akimis.. kuris visiems labai patinka. kad jie niekada nedarys nieko bloga. Todėl turėtume atsargiau vertinti politikos lyderius. teiginiais Paklusimas įsakymui sukelti kitam žmogui elektros šoką Paklusnumas Milgramas . kaip juos aiškina kiti. ir galima suprasti kažką.unikali situacija. turime mažiau galimybių netyčia prisidėti prie blogio ir galbūt geriau mokėsime jam pasipriešinti". šioms stovykloms vidutinio dydžio mieste pavyktų surinkti reikiamą personalą. jog maistas. Todėl ir paprasti kareiviai gali paklusti įsakymams šaudyti į beginklius civilius. Dar daugiau. kuris kasdieniame gyvenime taip lengvai neatsiskleidžia. kurie kenkia? Ar tai atleidžia juos nuo atsakomybės? Arthuras Milleris (2006) pastebi. paprasti darbuotojai . 1974). studijuojantys blogio šaknis.nereiškia atleisti. mažiau stebimės." Stanley Milgramas CBS televizijos laidoje „60 minučių". Klasikinių paklusnumo tyrimų santrauka Tema Normų kūrimas Tyrėjas Sherifas Metodas Pasidavimo įtaigai.

ar kitomis aplinkybėmis konformizmo lygis nebūtų dar didesnis? Netrukus mokslininkai pastebėjo. esančiai gretimame kambaryje. eksperimento dalyvių juos pakartojo. susidūrę su skaudžiomis aplinkybėmis. kitos .mažiau. APIBENDRINIMAS Klasikiniai konformizmo tyrimai Trijų tipų klasikiniai eksperimentai iliustruoja. kaip Sherifo užduotis neapibrėžta. Dėl to nedidelis blogio veiksmas paskatina nuostatą leidžiančią atlikti dar blogesnį veiksmą. o geri žmonės elgiasi gerai. kurią iš trijų lyginamųjų linijų etaloninei prilygina kiti. Kaip nuspėti galimą konformistiškumą? Vienos situacijos labiau skatina elgtis konformistiškai. ir po to nuspręsti patiems. kaip mokslininkai tyrė konformizmą.65 proc. turintis polinkį elgtis konformistiškai? Kitame poskyryje panagrinėsime kiekvieną iš šių klausimų atskirai. skatinanti žmones prisitaikyti prie neteisybės ar kapituliuoti prieš žiaurumą. Pagrindinė atribucijos klaida verčia mus manyti. suaugusių eksperimento dalyvių pakluso nurodymams sukelti tariamai traumuojantį elektros šoką rėkiančiai nekaltai aukai.6 skyrius. kad konformistiškumas didėja sudėtingėjant užduotims arba jei dalyvis jaučiasi ne- . • Muzaferas Sherifas pastebėjo. tačiau iškėlė kitus: 1) Kartais žmonės elgiasi konformistiškai. ir skirtingu laiku bei skirtingose vietose kartodami eksperimentus mokslininkai ieško bendrųjų principų. kai geri žmonės. elgiasi smerktinai (kai kuriuos žmones tokios aplinkybės gali paskatinti elgtis didvyriškai). Išgirdę klaidingus atsakymus. kad kitų žmonių nuomonė buvo reikšminga vertinant iliuzinį šviesos taško pasislinkimą „Teisingų" atsakymų normos susiformavo ir išsilaikė tyrimų sekoje. Esant optimalioms sąlygoms . 37 proc. • Solomonas Aschas naudojo užduotį. slypinčių po išorine įvairove. čia pat esančiam viršininkui ir atokiau esančiai aukai bei niekam neparodant nepaklusnumo pavyzdžio . nedviprasmiška situacija galėjo sukurti aplinkybes. kuri buvo tokia pat aiški.teisėtam. KONFORMIZMAS 245 mos įvairiausios atskiros užduotys. kad blogai elgiasi blogi žmonės. Situacijos galią matome. kurių išprovokuotas konformistiškumas siekė 37 proc. norėdami išprovokuoti didžiausią konformizmą? Socialinės psichologijos specialistai kėlė tokį klausimą: jei net Ascho neprievartinė.. Klasikiniai konformizmo eksperimentai atsakė į vienus klausimus. Kokias sąlygas pasirinktumėte. • Šie klasikiniai eksperimentai atskleidžia kelių reiškinių galią Elgesys bei nuostatos vieni kitus sustiprina. Taip pat nuvertinama situacijos galia. kartais ne. • Stanley Milgramo paklusnumo tyrimo eksperimentai atskleidė ekstremalų nuolaidumą. Aschas paliepė eksperimento dalyviams išklausyti. Kada jie būna konformistiški? 2) Kodėl žmonės elgiasi konformistiškai? Kodėl jie neignoruoja grupės ir „nesirūpina būti teisūs prieš save"? 3) Ar yra asmenybės tipas.

Kaip parodyta 6. kad kelioms mažoms grupėms tarpusavyje sutariant. kurie. jų pozicija tampa paveikesnė. taip pat pažvelgė į viršų. tuo daugiau praeivių jais pasekdavo. Eksperimentas parodė. Grupės savybės taip pat turi reikšmės. 1969. ^ 90 80 70 8 60 'į įjj i— ^ 30 20 10 0 1 2 3 5 10 Provokuojančios grupės dydis 15 . Grupės dydis Kad laboratorinių eksperimentų metu gautume didelį efektą. kai tariami dalyviai buvo pristatyti kaip dvi grupės po du žmones. Atlikdami lauko eksperimentą Milgramas ir jo kolegos (1969) 1-o.6 PAVEIKSLAS Grupės dydis ir konformistiškumas Praeivių. Kai grupę sudaro daugiau nei penki žmonės. kad studentų nuomonė buvo labiau konformistiška tada. 3-jų. kurioje keturi tariami eksperimento dalyviai išsakė savo nuomonę. pamėgdžiodarni pulkelį žmonių.246 II dalis. 1961). Panašiai dvi grupės po tris žmones išprovokavo didesnį konformistiškumą nei viena šešių žmonių grupė. o trys grupės po du žmones dar didesnį. S O C I A L I N Ė ĮTAKA kompetentingas. grupė neprivalo būti didelė. procentas didėjo atitinkamai didėjant minėtai grupei (nuo vieno iki penkių). Svarbu ir tai. kad 3-5 žmonės gali nulemti kur kas didesnį konformizmą nei vienas ar du. Rutgerso universiteto mokslo darbuotojas Davidas Wilderis (1977) pateikė studentams teismo prisiekusiųjų atvejį. vieninga ir užima svarbią padėtį. 6. Aschas bei kiti mokslininkai pastebėjo. Prieš pareikšdami savo nuomonę. Bickman ir Berkowitz. Taip pat kai reaguoti tenka viešai ir be išankstinio įsipareigojimo. 1968. kai keturi tariami dalyviai savo nuomonę pateikė kaip bendrą vienos grupės. Šaltinis: Milgram. o ne tuomet. kuo didesnė grupė sužiurdavo aukštyn.6 paveiksle. Rosenberg. studentai pasižiūrėjo vaizdajuostę. Juo mažiau pasitikime savo sprendimais. 5-ių. 2-jų. kai grupę sudaro trys ar daugiau žmonių. juo labiau pasiduodame kitų žmonių įtakai. ji darni. Akivaizdu. Panagrinėkime kiekvieną aplinkybių atskirai. efektas susilpnėja (Gerard ir kiti. 10-ies ir 15-os asmenų grupių paprašė stabtelėti judrios Niujorko gatvės kelkraštyje ir pasižiūrėti aukštyn. kaip grupė „sukomplektuota". Didžiausias konformistiškumas būna.

net tada. prisiekusiesiems teisme retai kada nepavyksta priimti sprendimo dėl vieno prieštaraujančio nario. Charlan Nemeth ir Cynthia Chiles (1988) tai užfiksavo po to. Morris ir Miller. KONFORMIZMAS 247 6. jų teisingi atsakymai sudarė 76 proc. „Mano nuomonė ir įsitikinimai sustiprėja ir būna sėkmingi. 2005). kad jis klydo. kaip ir Milgramo paklusnumo eksperimente? Atlikus keletą eksperimentų buvo pastebėta. Tą pripažįsta daugelis religinių grupių. jei randame bent vieną bendramintį. nesutinkant tik vienam prisiekusiajam. Draugo parama teikia drąsos. 1955. kuris suklydo mėlynus dirgiklius pavadindamas žaliais. jog dalyvaujate konformizmo tyrimo eksperimente. ji tampa ne tokia įtakinga (Allen ir Levine." Novalis. Ar šis vieno savarankiško tariamo eksperimento dalyvio pavyzdys darys tokį pat išlaisvinantį poveikį. vis tiek būčiau atsakęs taip pat". 1969. Stebint besilaikantį savo pozicijos asmenį . 5 6 7 8 Kritinis bandymas Vieningumas Įsivaizduokite. atsakinėję žmonės pateikia tą patį klaidingą atsakymą.7 PAVEIKSLAS Vieningumo poveikis konformistiškumui Kai kas nors. Tokių eksperimentų dalyviai vėliau sakydavo.6 skyrius. prielankius jausmus. Tačiau jie neigdavo. mormonai. 6. kad šis dalyvis jiems turėjo įtakos: „Jei jo ir nebūtų buvę. prisitaikoma keturis kartus rečiau. Per pastaruosius 50 metų tik 1 iš 10 Jungtinių Valstijų Aukščiausiojo teismo sprendimų buvo priimti. Fragment („Fragmentas") . kad už ką nors kovoti lengviau. išskyrus vieną. kai visi kiti raudonas skaidres vadino oranžinėmis. taip pat siunčia po du misionierius. Būti vieno asmens mažuma yra sunku.net jei jis ir neteisus . kurie minėto pavyzdžio nestebėjo. Nepaisydami. pateikdamas teisingus atsakymus. sutrikdo grupės vieningumą. Šaltinis: Asch. pavaizduota. Tie. kad kam nors pažeidus grupės vieningumą.gali sustiprėti mūsų pačių savarankiškumas. Šie eksperimentai perša praktinę išvadą. Dažniausiai sprendimas priimamas vienbalsiai arba santykiu 5:4 (Granberg ir Bartels. dažniau elgėsi konformistiškai. 1955. kad žmonės beveik visada reiškia savo nuomonę. jei prieš juos tai būna padaręs bent vienas asmuo. kad nekonformistiškam dalyviui jausdavo šiltus. 70 proc. jį stebėję eksperimento dalyviai demonstravo didesnį savarankiškumą .7 pav. kai tik juos pripažįsta dar vienas protas. 1975). pavyzdžiui. Asch. kai eksperimento dalyviams liepė stebėti vieną nedidelės keturių žmonių grupelės narį. turėdami tai galvoje. Kristus savo apaštalus siuntė poromis. kuriame visi.

kurie priklauso daugumai (Hogg. patrauklumą mastas. Susan Harriman ir Stuartas Costello (1980) pastebėjo. 2005). 1990). Padėtis Kaip ir buvo galima numanyti. Jaunesnieji grupės nariai . ir padidėdavo iki 44 proc. kaip daro „visi". šie žmonės linkę nusileisti.pripažįsta labiau pasiduodantys grupės nuomonei negu vyresnieji grupės nariai (Jetten ir kiti. ar iš baltaodžių. Heteroseksualas. 2001).nuomonė mus trikdo mažiau nei tokia pati mūsų grupės mažumos nuomonė (Clark ir Maass. su kuria tapatinamės . Taigi žmonės stengiasi prisiderinti prie į juos panašių žmonių nuomonės. gali šaipytis jų aplinkoje (Contrada ir kiti. jei pastebime. Pavyzdžiui. 2000). filosofas Johnas Locke įvertino sutelktumo veiksnį: „Tarp dešimčių tūkstančių neatsiras nė vieno. pagal simpatijas. Sakurai. kad galėtų atsispirti klubo narių antipatijai bei pasmerkimui".248 II d a l i s . geriau vertiname muzikos kūrinį. . kuriame. juo didesnę galią ji turi savo nariams. kad Sidnio pėstieji buvo labiau linkę bendradarbiauti.kalbėti.. kuris būtų toks stiprus ir nejautrus. Jie nenori prieštarauti kitų nuomonei. Savo veikale Essay Concerning Human Understanding („Apie žmogiškąjį supratimą") XVII a. 1988). jei muzika patiko nepanašiems į mus žmonėms. esame linkę pamėgti tuos. Bijodami būti atstumti. Žmonės dažniau patenkina pageidavimus netgi tų. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Sutelktumas Mažumos. buvo pastebėta. Pavyzdžiui. Michaelas Walkeris.. kai atsirasdavo neatsargus (Mullen ir kiti. pavyzdžiui. 2006). Silvia. Neigiamą nuomonę išreiškiame. Atsargaus pėsčiojo drausminantis poveikis būna dar didesnis. kurie panašūs į mus. 1954. 1961. jog Australijoje „žmogų kuria" ir rūbai. 2004. kuri nepriklauso grupei. kurie gimę tą pačią dieną. dalyvavo 24 000 pėsčiųjų.kito universiteto ar kitos religijos atstovų. užimantys aukštesnę padėtį dažniausiai turi didesnę įtaką (Driskell ir Mullen. 1975). kai įjuos kreipdavosi gerai apsirengęs apklausą atliekantis darbuotojas. 1988). aukštųjų mokyklų studentų draugijų nariai linkę kartu linksmintis. Neatsargaus perėjimo per gatvę tyrime. ypač kai labiau suartėja (Crandall. grupės narių tarpusavio susisaistymo. Atrodo. sutelktumas (cohesiveness) „Mes" jausmas. kurie grupės atžvilgiu nusiteikę palankiai (Berkowitz.netgi jaunesnieji socialiniai psichologai . Juo grupė labiau sutelkta. ypač tiems. Lott ir Lott. kad jis patiko panašiems į mus žmonėms. Kaip matysime 11 skyriuje „Patrauklumas". Priklausantys tai pačiai etninei grupei gali jausti panašų „savos grupės spaudimą prisitaikyti" . kovojantis už gėjų teises. Iš juodaodžių. kurie „vaidina baltuosius". elgtis ir rengtis taip. yra bendravardžiai ar kurių panašūs pirštų antspaudai (Burger ir kiti. iki 17 proc. kai tarp jų atsirasdavo atsargiai per gatvę einantis tariamas eksperimento dalyvis. „vaidinančių juodaodžius". lengviau paveiks kitus heteroseksualus nei homoseksualas. to nežinodami. 1990). jei jis gerai apsirengęs. nei kai klausinėdavo prastai apsirengęs. jog neatsargių pėsčiųjų sumažėdavo nuo 25 proc. Grupės poveikį patiria ir tie eksperimento dalyviai. .

Dar kartą peržiūrėjus televizijos įrašus paaiškėjo. Šį įvykį tegalime tik pakartoti laboratorijoje . 1979). pasakė: „Nesuprantu. sukuria nesutinka visi likusieji dalyviai. Viešoji reakcija Vienas pirmųjų klausimų. Taigi įsivaizduokite. kad atsakymus perskaitys tik eksperimentuotojas. prisitaikoma labiau nei atsakinėjant raštu. Kai po paskutinio posūkio jie išniro greta vienas kito. Ar iškart po lenktynių paskelbta žinia turėjo įtakos teisėjų pasiryžimui nekeisti sprendimo? To niekada nesužinosime. kad jūs pirmas atsakytumėte. kad jo paklusnumo eksperimentuose menkesnio išsilavinimo žmonės noriau vykdė eksperimentuotojo paliepimus nei labiau išsilavinę. Ascho eksperimentų dalyviai būtų patyrę mažesnį grupės poveikį. Trumpai pasvarstę. kai esame vieni balsavimo kabinoje. kumelaitė akimirksnį sutriko ir nežymiai pralaimėjo lenktynes. jei jie būtų galėję atsakyti raštu žinodami. bet viešumoje nenori pasirodyti neturį nuomonės? Dabar jau išaiškinta: eksperimentų metu atsakinėjant viešai. ir apibėrė eksperimentuotoją klausimais apie „tokio darbo etiką". jog Kodeksas iš tiesų šonu prisilietė Rizikos. nugalėjusia Kentukio ristūnų lenktynėse. kad dalyvaujate Ascho eksperimente.6 skyrius. kodėl eksperimentas sumanytas taip.ir stebėti. lenktynių favoritės. o ne kai stovime prieš grupę. Lengviau laikytis savo įsitikinimų. Per kitas lenktynes paskutiniame rate ji pasivijo lyderį žirgą Kodeksą. 1955): kartą viešai įsipareigoję laikomės savo žodžio. kad šio žmogaus gyvybei kyla pavojus". Todėl ga- . Buvo pareikštas protestas. Lenktynių teisėjai pasitarė dar kartą. Eksperimentuotojas parodo liniją ir prašo. teologijos fakulteto profesorius. Kodeksas šastelėjo link Rizikos. kad jokių pažeidimų nebuvo ir kad nugalėjo Kodeksas. Ankstesnių įsipareigojimų nebuvimas 1980 metais grynaveislė kumelaitė Rizika tapo antrąja. Davęs 450 voltų elektros šoką. Šis sprendimas sukėlė skandalą. jie nusprendė. Ar Kodeksas savo šonu palietė Riziką? O gal Kodekso raitelis netgi sudavė jai rimbu per galvą? Lenktynių teisėjai susirinko pasitarti. tačiau sprendimo nepakeitė. buvo toks: ar viešai atsakinėjant prisitaikoma labiau? Gal iš tiesų žmonės daugiau dvejoja. nepaklusęs reikalavimui įjungti 150 voltų elektros srovę.sukuriant sąlygas įsipareigoti nedelsiant arba nesudarant tokių sąlygų . eksperimentuotojas leidžia jums dar pagalvoti. profesoriau?" Kitas dalyvis. Išgirdus kitų dalyvių atsakymus. 37 metų suvirintojas atsisuko į eksperimentuotoją ir pagarbiai paklausė: „Kas toliau. Kai jūs pareiškiate savo nuomonę. į kurį mokslininkai ieškojo atsakymo. Geriausiu atveju sprendimą pakeičiame pasikeitus aplinkybėms (Saltzstein ir Sandberg. KONFORMIZMAS 249 Milgramas (1974) rašė. Ar susidūrę su priešinga grupės nuomone pakeisite savo sprendimą? Realiai beveik niekada šitaip nepasielgiame (Deutsch ir Gerard. ar šis įsipareigojimas kaip nors veikia.

juo labiau pasireiškia konformistiškumas. Viešai įsipareigoję žmonės nenoriai keičia sprendimus. kad šuolių į vandenį ar gimnastikos varžybų teisėjai retai kada pakeis savo vertinimus pamatę. Tačiau auditorija ne plojo. „Kaip kažin ką jis tikrai atrodo lyg kupranugaris". S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Kas niekada nepakeitė savo nuomonės. amerikietis. • • Dažnai prisitaikoma. Išmintingi įtikinėtojai tai žino. Lektoriui baigus pasiruošiau kartu su visais paploti. 1994). 2005).250 II d a l i s . 1985). Juo aukštesnę padėtį užima elgesį ar įsitikinimą formuojantis asmuo. . tie save myli labiau nei tiesą. jis greičiau laikysis įsipareigojimo. taupyti energiją ar važinėti autobusais ir pastebi. eksperimentuotojai atskleidė. Jei asmuo įsipareigojo kažkaip elgtis ar kažkuo tikėti.atsako Polonijus. pritaria Polonijus. 2001. „O gal kaip banginio?" . kai raginimai saugoti aplinką neverčia įsipareigoti asmeniškai (Katzev ir Wang.sutinka Polonijus. . kaip vertina kiti kolegos. 14-17 metų paaugliai. . kas skatina elgtis konformistiškai. Pavyzdžiui. kai balsuojama viešai. Ankstesni įsipareigojimai taip pat sulaiko nuo pasidavimo įkalbinėjimams. * Vertė A. o ne prieštarautume tam. • • • Konformistiškumas sumažėja. Brūckner ir Bearman. . jei suformuotas elgesys ar įsitikinimas nėra vieningas. tačiau jie gali derinti savo vėlesnius vertinimus. Kodėl elgiamasi konformistiškai? „Ar jūs matote aną debesį.svarsto Hamletas. Pensėes („Mintys") lime manyti. jisai panašus į žebenkštį". kad pritartume. kai susiduria su vieningais trijų ar daugiau patrauklių ir aukštą padėtį užimančių žmonių teiginiais. o ne prisitaikys. kai savo nuomonę reikia pareikšti viešai (grupės akivaizdoje)." Joubert. Churginas. . o ne balsuojant slaptai (Kerr ir MacCoun. jie rečiau naudoja prezervatyvus. Tam tikros aplinkybės ar sąlygos būna ypač veiksmingos. dažniau susilaiko nuo lytinių santykių ar juos nukelia vėlesniam laikui nei tam neįsipareigoję jaunuoliai (Bearman ir Bruckner. kad žmonės legviau paklūsta. grupės savybės: žmonės labiausiai prisitaiko. ką jie reklamuoja.) APIBENDRINIMAS Kaip nuspėti galimą konformistiškumą? • Atlikdami konformizmo tyrimus. „Visai kaip banginio". pakartotinai viešai įsipareigoję saugoti skaistybę iki vedybų. „Man regis.kiek vėliau sako Hamletas. Konformistiškumą stiprina grupės susitelkimas. „Jo kupra kaip žebenkšties". balsai dažniau pasiskirsto po lygiai tada. Kai imitacinės prisiekusiųjų grupės priima sprendimus. kuris labai panašus į kupranugarį?".* Klausimas: kodėl Polonijus taip lengvai sutinka su Danijos princu? Štai aš.klausia Shakespeare Hamletas Polonijaus. Aplinkosaugininkai ragina įsipareigoti rinkti antrines žaliavas. Prekybininkai klausimus formuluoja taip. klausausi paskaitos viename Vokietijos universitete. (Jeigu sulaužo įsipareigojimą.

kurie buvo šaipymosi iš kitų liudininkais. kai nuomonės išsiskiria ne tik „šeimoje". „Bijojau. Aš susirūpinau ir pasiūliau nutraukti seansą. . „Jei nuogąstaujate. Paklausiau. Kai kurie kareiviai dalyvavo žudynėse My Lai kaime. prisiminkite Titaniką Nežinomas autorius Kartais didelė nukrypimo kaina skatina žmones pritarti tam. Tada ir aš pradėjau barškinti krumpliais. Kennedy (1956). kad kolektyvas j į priimtų ir pamėgtų. . Mortonas Deutschas ir Haroldas Gerardas (1955) šias dvi galimybes pavadino normatyvine įtaka ir informacine įtaka. Schachter. nė karto nenusileisdamas kitiems. arba kurie nori daryti kajerą (Hollander. aukštesnę nei jis padėtį užimančio Danijos princo. Kaip prisimena Johnas F. bet ir grupei bendraujant su kita grupe (Matheson ir kiti. informacinė įtaka (informational influence) Konformizmas. Dirbdamos laboratorijose ir realiame gyvenime grupės dažnai atmeta nuolatos nukrypstančius kolegas (Miller ir Anderson. Esant neapibrėžtoms aplinkybėms. „Nusi vemti". Kai eksperimentas pasibaigė. kad būtum priimtas ir pripažintas arba b) kad gautum svarbią informaciją. Be to. kad pavėluosite į laivą. Normatyvinė įtaka yra „prisitaikymas prie minios". kad kiekvienas „parems mūsų karius". 2000). Kas paskatino elgtis konformistiškai? Kodėl aš neplojau. 1979. 4). palankumo. nes laikėsi savo nuomonės ir prieštaravo kitiems grupės nariams. grindžiamas žmogaus noru patenkinti kitų lūkesčius siekiant išsikovoti pripažinimą. vokiečių veiduose nepastebėjau nepasitenkinimo. Gerardas (1999) prisimena. arba bent jau užgniaužti savo nepritarimą. nukrypus nuo grupės normų dažnai tenka mokėti emocijomis. Ne. Jis ryžtingai atsisakė ir tęsė visus kitus 36 bandymus. 2003). 1951). kad norint sutarti reikia pritarti" (p. Antra vertus. Paskiras asmuo gali svarsty- . Ypač normatyvinė įtaka skatina nuolaidumą tų žmonių. bijodami karinio tribunolo už nepaklusnumą. Janes ir Olson. kuo jie netiki. Galbūt Polonijus norėjo sulaukti Hamleto. į kokias buvo patekę autokinetinio eksperimento dalyviai.6 skyrius. kad viename iš jo konformizmo eksperimentų draugiškai nusiteikęs eksperimento dalyvis nusiminė. o kai sugrįžo. kiti žmonės gali tapti svarbiu informacijos šaltiniu. ir aš j a m paaiškinau buvusias pinkles. normatyvinė įtaka (normative influence) Konformizmas. Tačiau prasidėjus konfliktui tikimasi. socialinė atskirtis būna skaudi. Ką tai reiškė? Gal jie nepritarė? Tikriausiai ne kiekvienas išdrįstų viešai rodyti nepalankumą viešinčiam žymiam asmeniui. Štai j u m s absoliutaus normatyvinio spaudimo pavyzdys. tačiau kokia kaina! Jis labai norėjo. kol debatai vyksta šalies viduje. atrodė išbalęs ir sukrėstas. sužinotais iš kitų žmonių. ko jis buvo išėjęs. kai kiti barbeno? Yra dvi galimybės: a) nusileisti grupei. jis atsipalaidavo ir su palengvėjimu atsiduso. Jo veidas atgavo buvusią spalvą. Kaip žinome. Ypač tada. tikriausiai tokios būna vokiškos ovacijos. Parlamento ar Kongreso nariams leistina prieštarauti planams skelbti karą. nusprendžiau. tačiau bijojo priešingos reakcijos.teigė vienas vokiečių karininkas. pritarti skatina informacinė įtaka. 2002). vengiant atmetimo ir siekiant palankumo arba pritarimo. Jis nenusileido. grindžiamas faktais. KONFORMIZMAS 251 o ėmė krumpliais barbenti į stalus. 1958.atsakė vaikinas. kad Leideritzas ir kiti palaikys mane bailiu". aiškindamas savo nenorą priešintis masinėms egzekucijoms (Waller. pasiprašė leisti išeiti iš patalpos. „prieš patenkant į Kongresą man buvo priminta.

kad labiau prisitaikoma reaguojant viešai. mokslininkai sutelkė dėmesį į tris prognostines prielaidas: asmenybę.) Kai dalyviai. • Informacinę įtaką kuria kitų žmonių pateikti duomenys apie realybę. Kas elgiasi konformistiškai? Konformizmas kinta ne tik keičiantis aplinkybėms. (Pateikta užduotis: reikėjo mintyse pasukti figūrą ir pasirinkti jos atitikmenį iš keleto galimybių. norėdama ištirti.visa tai yra informacinės įtakos požymiai. Aš nenorėjau būti vienintelis. Kaip jis kinta? ir kokiame socialiniame kontekste ši asmenybės savybė ryškiausia? Ar kai kurie žmonės apskritai labiau pasiduoda (arba. 2005). Kai dalyviai prieštaraudavo grupės nuomonei. kai pateikiama sudėtinga užduotis ir kai svarbu jaustis teisiems . kada žmonės elgiasi konformistiškai. Tendencija prisitaikyti. . S O C I A L I N Ė ĮTAKA ti: „Nenutuokiu. atspindi normatyvinę įtaką. bet ir žmonėms. ir individualiai). Trokšdami būti teisingi . Kasdieniame gyvenime normatyvinė ir informacinė įtakos dažnai reiškiasi kartu. atspindi informacinę įtaką: mes norime būti teisūs. kaip išreikšti savo pritarimą (informacinė įtaka). jog šis vyrukas žino. Eksperimentuose. išklausę kitų dalyvių atsakymus. kiek pasislinko šviesos taškas. atsakinėjo į suvokimo klausimus (Berns ir kiti. kultūrą ir socialinius vaidmenis. kol jie. o kitus „nepriklausomais"? Ieškodami prisitaikymą skatinančių veiksnių. plojęs minėtoje Vokietijos universiteto salėje (normatyvinė įtaka). priimant sudėtingesnius sprendimus. Tačiau atrodo. kai eksperimento dalyviai jaučiasi nekompetentingi.informacinę įtaką. kad žmonėms prisitaikant veikiamas jų suvokimas. o ne sąmoningus sprendimus priimančios smegenų sritys. patys atsakydavo neteisingai. suaktyvėdavo su emocijomis susijusios smegenų sritys. kartais būna apribota arba normatyvinė. Antra vertus. dažnai elgiamasi konformistiškai.252 II d a l i s . arba informacinė įtaka. prisitaikydami prie neteisingo kitų dalyvių atsakymo. pasakyčiau. Dažniau prisitaikoma esant kitų žmonių akivaizdoje. funkciniu magnetiniu rezonansu (fMRV) tyrė dalyvių smegenis." Emorio universiteto neurologų grupė. Tokie rezultatai perša išvadą. APIBENDRINIMAS Kodėl elgiamasi konformistiškai? • Eksperimentai atskleidžia dvi konformistiško elgesio priežastis. tačiau kitų elgesys parodė man. Taip reiškiasi normatyvinė įtaka (nes žmonės gauna tą pačią informaciją ir kai reaguoja viešai. Tad rūpindamiesi socialiniu įvaizdžiu patiriame normatyvinę įtaką. kuriuose tiriama. Normatyvinei Įtakai pasiduodame iš noro būtų priimti: mes norime būti mėgstami. Tai. yra atviresni) socialinei įtakai? Ar galite vienus savo draugus pavadinti „konformistais". kaip veikia Ascho tipo eksperimente dalyvaujančių žmonių smegenys. suaktyvėdavo suvokimą reguliuojančios.

Priešingai nei situaciniai veiksniai. aiškūs reikalavimai trukdė reikštis asmenybių skirtumams.pavyzdžiui. o tiesa . kai du nepažįstami žmonės sėdi laukiamajame. Monson ir kiti. kaip žmogus elgsis įvairiomis aplinkybėmis (Epštein. KONFORMIZMAS 253 Asmuo XX a. kuriuos buvo galima pademonstruoti. Leitenantas Davidas Suttonas nutraukė vieną incidentą ir įspėjo vadovybę. O jūsų galimas konformistiškumas (arba draugiškumas ar agresyvumas) įvairiomis aplinkybėmis prognozuojamas lengviau. 205). . 1990. kad asmeniniai bruožai turi menką poveikį. Tačiau žinau. Darby kažkas pavadino „žiurke". 0 motina džiaugėsi: „Brangusis. 1982. kad klusnumą ir neklusnumą lemia sudėtingos. jie leidžia apibendrintai prognozuoti. Tyrimai patvirtina principą.6 skyrius. ar konkretus asmuo bus konformistiškas. neprisidėjo prie savo kolegų (O'Connor. Asmenybės savybės lengviau padeda numatyti elgseną. ir todėl yra rimtas pagrindas įtarti. savybės) retai tiksliai išpranašauja konkretų poelgį. buvo grasinama su juo susidoroti už nepritarimą bendrai nuomonei. 2004). Šunų prižiūrėtojas Williamas Kimbro nepasidavė „stipriam spaudimui" dalyvauti „nederamose apklausose". 1983). kad mes jų dar neišsiaiškinome" (p. „Laisvesnėse" situacijose . 2004). buvo pastebėtos tik jų užuominos (Mischel. septintojo dešimtmečio pabaigoje ir aštuntajame dešimtmetyje. kad norint sužinoti. nepaisydami pajuokų ir karo lauko teismo grėsmės. todėl jam buvo suteikta apsauga. su kuriuo susidūrėme 4 skyriuje: nors vidiniai veiksniai (nuostatos. kurie. kokioms aplinkybėms esant žmogaus elgesį galima sieti su jo asmeninėmis savybėmis. kai socialinė įtaka yra silpna. aš labai didžiuojuosi tavimi ir tavo elgesiu. Čia gali praversti štai tokia analogija: prognozuoti. svarbiau žinoti aplinkybių detales nei to žmogaus psichologinių testų rezultatus. 1980. pateikdamas karo policijai įrodymų. tiriant asmeninių savybių ir konformistiškumo sąsajas. XX a. pagarbos autoritetui ir noro pateisinti lūkesčius (Blass. Milgramas (1974) padarė štai tokią išvadą: „Esu tikras. Milgramo paklusnumo eksperimentai buvo atliekami „griežtoje" aplinkoje. Bet net ir sudėtingomis aplinkybėmis individai skiriasi.išlaisvina" (ABC News. bet iš tikrųjų aš mačiau nederamų dalykų ir apie juos pranešiau". Pranešimuose apie prievartą Abu Graibo kalėjime palankiai atsiliepiama apie tris vyrus. devintajame dešimtmetyje paskatino ištirti. nes gėris visada nugali blogį. agresyvus ar paslaugus.asmenybės turi dar didesnes galimybes suspindėti (Ickes ir kiti. asmeninės savybes nedaug tegalėjo prognozuoti paskiro žmogaus elgseną. kaip pasielgtumėte konkrečioje situacijoje. 1982). su asmenybės savybėmis susijusios priežastys. 1968). kaip ir bendrasis testo iš daugelio klausimų rezultatas. Jis teigė: „Nenoriu vertinti. Tačiau vis tiek Milgramo eksperimentų dalyviai labai skyrėsi savo paklusnumu. Manyta. 1991). kad kartais paklusnumas priklauso nuo priešiškumo. yra taip pat sunku kaip ir prognozuoti jūsų atsakymą į vienintelį testo klausimą. Specialistas Josephas Darby sušvilpė švilpuku. Rushton ir kiti. ir jų elgesys nereguliuojamas jokiais ženklais . Mintis.

12). Larsen. Pietų Afrikoje ir Jungtinėse Valstijose rezultatai. 2000). kad socialinis gyvenimas panašus į vaidybą teatro scenoje . kuriose tradicija puoselėti darnius santykius padeda apibrėžti savąjį Aš.tik aktoriai: kiekvienam skirta. Konfor- . Kartojant Ascho eksperimentus su Didžiosios Britanijos. Jų pastangomis šiandieniniai socialiniai psichologai sutinka su pirmtako Kurto Lewino (1936) pareiškimu: „Kiekvienas psichologinis įvykis priklauso nuo žmogaus būsenos ir socialinės aplinkos. kaip kultūrinės vertybės veikia konformistiškumą. 1990. 1981).su visa jos butaforija. Tačiau kultūros kinta.tačiau 51 proc.Miunchene 85 proc. kur už nekonformistišką elgesį buvo taikomos griežčiausios sankcijos. Jordanijoje. Palyginti su individualistinėmis visuomenėmis. Libane. kiekvienas per savo amžių atlieka daug vaidmenų. nariai labiau pasiduoda kitų žmonių įtakai.tai scena. S O C I A L I N Ė Į T A K A Įdomu atkreipti dėmesį į profesionalų nuomonių švytuoklę. 1974. (Blass. Jamesas Whittakeris ir Robertas Meade (1967) keliose šalyse pakartojo Ascho konformizmo eksperimentą ir daugeliu atvejų nustatė panašų konformistiškumo santykį . ir nuo laiko. palyginti su JAV? Paklusnumo santykis buvo panašus arba netgi aukštesnis . kas mes esame. asmenybės tyrinėtojai tikslina ir iš naujo patvirtina ryšį tarp to. Kanados ir Jungtinių Valstijų universitetų studentais kartais sulaukiama mažesnio konformizmo nei prieš du ar tris dešimtmečius (Lalancette ir Standing." Woody Guthrie Socialiniai vaidmenys Pasaulis . jis nuolatos pastebėdavo. kolektyvistinių visuomenių. Zimbabvės Bantu gentyje. 34 proc. Honkonge. VVilliam Shakespeare Vaidmenų teorijos šalininkai kaip ir Williamo Shakespeare pjesės „Kaip jums tai patinka" herojus Žakas mano. Kai Milgramas (1961) naudojo kitokią konformizmo tyrimo metodiką. Brazilijoje . kaukėmis ir scenarijais. Nicholson ir kiti. siekdamas palyginti Norvegijos ir Prancūzijos studentus.31 proc. tačiau jos priklauso ir nuo kultūros. Austrijoje. Kultūra Ar kultūrinis fonas padeda prognozuoti galimą konformistišką elgesį? Iš tiesų padeda. ir to. Kaip ir anksčiau minėti nuostatų tyrinėtojai. kokie buvo pakartotinių paklusnumo eksperimentų Australijoje. moterys . Rodo Bondo ir Peterio Smitho (1996) 17 šalių atlikta 133 tyrimų analizė parodė. 32 proc. nors santykinai jų reikšmė skirtingais atvejais skiriasi" (p. Taigi konformistiškumas bei paklusnumas yra universalios savybės. Vokietijoje. kada išeiti ir įeiti. o vyrai. 1985. Neatmetant neginčijamos socialinių jėgų galios.254 II d a l i s . Perrin ir Spencer. ką darome. dabar vis labiau pripažįstamos individualios asmens savybės ir įgimti polinkiai. kad Prancūzijos studentai mažiau linkę elgtis konformistiškai. „Aš nenoriu prisitaikyti prie šio pasaulio. Kaip manote. Italijoje. 1990.

žmonės būtų ją supratę. 2000). Jų elgsena. kad paprastai žmonės įsisavina savo vaidmenis. būdama devyniolikos. kokia reikšminga vaidmens galia. Per pirmą pasimatymą ar pradėję naują darbą. vaidmenį galite atlikti sąmoningai. Kad vėl susigrąžintų vidinę darną. jų nepriskiriame socialiniam vaidmeniui. Schiffman. kad žmonės „pamėgintų suprasti joje įvykusius pokyčius".o gal būtų? . kaip rašė Philipas Brickmanas. kad išmoktume tinkamai bendrauti ir elgtis naujomis aplinkybėmis . nebūtų galėję to nutikti . Taikos Korpuso darbuotojų. Atvykus į naują šalį. apibrėžtam vaidmeniui būtinas atitinkamas normų rinkinys. be abejonės. Prisitaikę naujoje šalyje beveik visi repatriantai. vertybės ir tapatumas nepastebimai pasikeitė siekiant prisitaikyti prie kitos vietos. jei pažeisčiau pagrindines taisykles (neateičiau į paskaitas. retai kada atvykstu per anksti). turtingų tėvų ir sužadėtinio. tampa nuoširdu. Studentas privalo ateiti į egzaminą. daug laiko skiriančia labdaringai veiklai (Johnson. arba jei ji tik būtų apsimetinėjusi. Praėjus devyniolikai mėnesių Hearst buvo suimta. „sėkmingai" ištekėjo ir apsigyveno viename Konektikuto valstijos priemiestyje. sugrįžę į savo gimtinę.„kad ji pajėgia būti tikra turtų paveldėtoja. Tačiau. Ji prašė. galėčiau būti atleistas iš darbo arba prarasti tėvystės teises. kad bendradarbiauja su savo pagrobėjais. Po dvylikos dienų stebėjimo kamera užfiksavo ją dalyvaujant ginkluotame banko apiplėšime. kurie krumpliais barbeno į stalus. skriausčiau vaikus). apibrėžiančių mano kaip profesoriaus ar tėvo elgesį. Tikram. 1974 metais. savikontrolė sumažėja. 1999). Aš iš karto galiu sudaryti ilgą sąrašą normų. Netrukus Hearst viešai paskelbė. Kas atrodė dirbtina. Nei jums. reikia laiko. jie niekaip negalėjo suprasti (ir dėl to XX a.6 skyrius. 4 skyriuje aiškinomės. paskui tikra revoliucionierė ir po to vėl tikra turtų paveldėtoja". vėl patiria įtampą (Sussman. Po dvejų įkalinimo ir „perprogramavimo" metų ji vėl ėmėsi turtingos paveldėtojos vaidmens. reemigrantai privalo iš naujo prisitaikyti prie savosios kultūros. ji buvo pagrobta jaunų revoliucionierių. pėstieji privalo laikytis dešinės kelio pusės ir atsargiai pereiti gatvę). tačiau tam tikri vaidmens aspektai yra privalomi. Socialiniai vaidmenys suteikia šiek tiek interpretacijos laisvės. aštuntajame dešimtmetyje šis pagrobimas buvo viena didžiausių sensacijų). Pagrobtos laikraščių magnato dukters Patricijos Hearst atvejis parodo. . Nors asmeninį įvaizdį galiu sukurti pažeisdamas mažiausiai svarbias normas (kadangi vertinu dalykiškumą. KONFORMIZMAS 255 mizmas turi daug bendro su šiais vaidmenimis. tapo motina ir rašytoja. Jei su socialine kategorija susijusios tik kelios normos (pavyzdžiui. kaip aš prisitaikiau prie vokiečių. parengti kursinius darbus ir gauti bent minimalų įvertinimą.prisitaikyti. Vaidmenys daro reikšmingą poveikį. kad prisijungia prie pagrobėjų ir atsisako savo ankstesnio gyvenimo. Jei Patricia Hearst visą tą laiką iš tiesų būtų buvusi pasišventusi revoliucionierė. 1988. nei man. užsieniečių studentų ir aukščiausio rango vadovų. Pavertus šį vaidmenį vidiniu įsitikinimu. pasivadinusių Simbiono išsilaisvinimo armija. Tą patiria daugelis imigrantų.

^p B * •B P CvN SSf*P •H Į M . dažnai nugali blogis. ir tik paskui reikšti savuosius.256 II d a l i s . Kartais vaidmenys atliekami poromis. Keblioje Patricijos Hearst situacijoje jūs ir aš būtume reagavę skirtingai. Vaidmenų sukeitimas Vaidmenų atlikimas taip pat gali būti teigiamas dalykas. kad kiekviena šalis prieš pateikdama atsakymą perfrazuotų pagrindinę kitos šalies mintį (tai sukeltų kitos šalies pasitenkinimą). bet ir nuo mūsų polinkių. ir ne.tėvo ir vaiko. policininko ir piliečio. Tai paaiškėja iš eksperimentų. Puikių žmonių poelgiai dažnai nebūna puikūs. kad esame biologiniai giminės. įsijausdami į padėtį tų. pamėginkite įsijausti į kito žmogaus mintis ir jausmus. mūsų veiksmai priklauso ne tik nuo socialinės situacijos. Jei kada įsivelsite į sudėtingą ginčą su draugu ar tėvais. dėstytojo ir studento. Susikeitus vaidmenimis gali būti lengviau suprasti kitą. gydytojo ir paciento. Taip pat pastebėjome. Toks sąmoningas trumpalaikis konformistiškumas gali pagerinti jūsų santykius. Kaip pamatysime paskutinėje šio skyriaus dalyje. nes priklausome vienai žmonių rūšiai. Pripažinome. ^ L -1 T ' i* 1 i1 i 1 4 Ir taip. kad svarbiausias socialinės psichologijos tikslas . žmonės gali keistis. o išsiaiškinti universalius elgsenos principus. Mus . Iki šiol šiame skyriuje teigėme. kad skirtingose kultūrose galioja skirtingos normos bei vaidmenys. kad viena įrodinėtų kitos poziciją. Arba galima paprašyti. Prisiminkime. Sąmoningai atlikdami naują vaidmenį. Ne visi vienodai reaguoja į prievartą. Deja.ne sudaryti skirtumų sąrašą. Kai kurios socialinės situacijos daugumą „normalių" žmonių gali priversti pasielgti „nenormaliai". S O C I A L I N Ė ĮTAKA Turtinga paveldėtoja Patricia Hearst kaip revoliucionierė „Tania14 ir kaip turtinga priemiesčio gyventoja. kas paims viršų: gėrio ar blogio pradas. kurių metu gerus ketinimus turintiems žmonėms sukuriamos nepalankios situacijos . kurių vaidmenys kitokie. Tad derybininkas ar grupės lyderis gali pasiekti geresnio bendravimo priversdamas abi šalis apsikeisti vaidmenimis.taip stebima. darbdavio ir darbuotojo. kad egzistuoja kultūrų įvairovė. kai abu partnerius sieja kokie nors santykiai .

kaip ir Romoje ar Botsvanoje". tačiau nuostatų poveikio elgsenai mechanizmai skiriasi kur kas mažiau. kultūra socializuoja žmones ir daugiau ar mažiau veikia jų socialinę atsakomybę. tačiau visose kultūrose vaidmenų lūkesčiai daro įtaką konformizmui socialiniuose santykiuose. kad kažkas bando mus priversti. Todėl išmintingi tėvai savo vaikams ne įsakinėja. imantis naujo socialinio vaidmens. Arba vaikus. judantys ten. kai kas nors grasina mūsų veiksmų laisvei. padaryk taip. kurie savo laisvę ir nepriklausomybę teigia elgdamiesi priešingai nei reikalauja tėvai. o ne į išorines jėgas." Amerikos indėnų malda APIBENDRINIMAS Kas elgiasi konformistiškai? • [ klausimą „Kas elgiasi konformistiškai?" gauta nedaug konkrečių atsakymų. Nigerijoje ir Japonijoje paauglių vaidmuo apibrėžiamas kitaip nei Europoje ir Šiaurės Amerikoje.6 skyrius. o siūlo rinktis: „Laikas tvarkytis. • Nors konformizmas bei paklusnumas yra universalūs. ką tarpkultūrinės psichologijos tyrinėtojas Walteris Lonneris (1989) vadina „universaliąja psichologija .psichologija. . parodantys. jie darys Z? Kas paskatintų šitokį nekonformistišką elgesį? Šiame skyriuje buvo pabrėžiama socialinių jėgų galia. teigiančią. Reaktyvusis pasipriešinimas kyla. Mes galime veikti atsižvelgdami į savas vertybes. patvirtina eksperimentai. Paklusimas kitų lūkesčiams svarbi užduotis. Reaktyvusis pasipriešinimas Žmonės vertina savo laisvės pojūtį ir saviveiksmingumą. Žinodami. Bendrieji asmenybės savybių vertinimai menkai prognozuoja konkrečius konformistiškus poelgius. jog žmonės iš tiesų veikia taip. galime elgtis priešingai. • Socialiniai vaidmenys reikalauja šiokio tokio konformistiškumo. verčiami daryti A. žmonės ima maištauti. kad išsaugotų savo laisves. kai individualių skirtumų neužgožia socialinės jėgos. Tad kai socialinis spaudimas tampa toks akivaizdus. Ką renkiesi: vonią ar dušą?" Psichologinio reaktyviojo pasipriešinimo teoriją. kur mus pastums. Mes nesame biliardo kamuoliukai. kad pradeda kelti grėsmę laisvei. Todėl derėtų jį užbaigti vėl prisimenant žmogaus galią. „Didžioji Dvasia. Ar norime būti kitokie? Ar žmonės kada nors aktyviai priešinasi socialiniam spaudimui? Ar. kol nenueisiu iki Mėnulio apsiavęs jo mokasinais. KONFORMIZMAS 257 domina tai. tačiau yra patikimesni vertinant polinkį elgtis konformistiškai apskritai (bei kitą socialini elgesį). kad aš nekritikuočiau savo kaimyno tol. kuri būtų tokia pat pagrįsta ir prasminga Omahoje ar Osakoje. Savybės stipriausias veiksnys „silpnose" situacijose. jog bandymai suvaržyti žmogaus laisvę dažnai bumerangu iš- reaktyvusis pasipriešinimas (reactance) Motyvas. Prisiminkime Romeo ir Džiuljetą. skatinantis išsaugoti arba atkurti asmens laisvės jausmą. Socialiniai vaidmenys skirtingose kultūrose visada skiriasi. kurių meilę giminių priešinimasis tik dar labiau sutvirtino.

Ir socialinė įtaka. Vieno eksperimento Perdju universitete metu Snyder (1980) įtikino studentus. išskirtinumas yra svarbiausia mūsų tapatumo dalis (Vignoles ir kiti. Nail ir kiti. McGuire ir kiti. Tie. gyvenantiems Vakaruose. ir unikalumo troškimas aiškėja įsigilinus į populiariausius vaikų vardus. kad jų „10 svarbiausių nuostatų" arba ryškiai skiriasi. kad tai originalu. Kaip parodė C. Konformistiškumo tyrimo eksperimente tie. R. pastebi Orenstein. netrukus pamatė. kad 69 proc. Be to. Maksas. Ar tokiame pasaulyje žmonės būtų laimingi? Jei nonkonformizmas gali kelti nepatogumų. jog vaikų Kai tatuiruotės ant pečių bus pradėtos laikyti masiniu reiškiniu . per praėjusius metus buvo pasigėrę. ė m ė atrodyti nebe toks originalus ir tapo retesnis (netgi tarp gerbėjų) po to. . savo elgesiu jie stengiasi įrodyti savo išskirtinumą. atskleidė. kai išgarsėjo Hillary Clinton. žmonės geriau jaučiasi įsivaizduodami esą bent kiek kitokie. Tačiau bent jau Vakaruose nepatogiai pasijaučiama atrodant kaip visi. Reaktyvusis pasipriešinimas gali paskatinti paauglius vartoti alkoholį. norintys duoti vaikui įdomesnį vardą. Jungtinėse Valstijose 56 aukštosiose mokyklose atlikta studentų apklausa parodė. arba beveik identiškos 10 000 kitų studentų nuostatoms. kad tarp 21 metų amžiaus jaunuolių 21 proc. X X a. 1981. Mums. Hillary. Nors vardų populiarumas išblėsta. kad mes save laikome unikaliais. Šiandieninio vakarietiško universiteto moterys mažiau demonstruoja tradicinį moterišką kuklumą. savo išskirtinumą dažniausiai stengėsi įrodyti neprisitaikydami prie grupės. Rouz ir Sofi skamba arba kaip senelių namų gyventojų. 2000). Snyderio ir Howardo Fromkino (1980) eksperimentai. atlikta Kanados žalingų įpročių centre. devintojo dešimtmečio pabaigoje-dešimtojo pradžioje buvęs populiarus vardas. 1978.258 II d a l i s . o ne individualumą . konkrečiu laikotarpiu dažnai pasirenka tuos pačius vardus. kad tapo naujos minios dalimi. kurie XX a.tikėtina. patogią. Tėvai. tuo tarpu tarp jaunesnių studentų abstinentų buvo 19 proc. sudarė abstinentai. ar vienodumas kuria jaukią. pavadindami savo dukrelę Rebeka ir manydami. kad jų populiarumas sumažės. kurių unikalumo pojūtis buvo sužlugdytas. 2 0 0 2 metais populiariausių JAV mergaičių vardų dešimtuke buvo Madison. atskleidžia ir „spontaniškos savojo Aš sampratos". arba kaip smėlio dėžėje žaidžiančių vaikų vardai. septintajame dešimtmetyje norėjo išsiskirti iš minios.ir reikš labiau konformistiškumą. kuriame visi žmonės elgiasi konformistiškai ir tarp jų nėra jokių skirtumų. 1989). vyresnių nei 21 m. 1998). 2000). Aleksis ir Olivija. Tai. 1979) rašo. o tarp jaunesnių nei 21 metai buvo pasigėrę 77 proc. S O C I A L I N Ė ĮTAKA provokuoja neprisitaikymą (Brehm ir Brehm. jaunuolių (kai leidžiama pirkti alkoholį). Unikalumo įrodymas Įsivaizduokite pasaulį. nei to reikalautų tradicinė kultūra (Cialdini ir kiti. (Engs ir Hanson. jis gali vėl atgyti vėlesnėse kartose. pastebi Peggy Orenstein ( 2 0 0 3 ) . Jaunuolių nuo 18 iki 24 metų apklausa. Williamas McGuire ir jo kolegos iš Jeilio universiteto (McGuire ir Padawer-Singer. malonią aplinką? Žmonės jaučiasi nepatogiai labai išsiskirdami iš kitų.

kaip kiti į jį reaguoja. Konkurencija paprastai būna stipriausia. tą pačią akimirką suvokiau savo lytį. tačiau labai abejoju. Stambūs ir smulkūs vaikai dažniausiai nurodo savo kūno svorį. žmonės dažnai patiria reaktyvųjį pasipriešinimą . kad ir kokie maži jie būtų. kad išsaugotų savo laisves. kad esu amerikietė. „Kai esu Amerikoje. 1986). Siekiame ne paprasčiausiai skirtis nuo vidutiniokų. Baigiantis kitai dienai per pertraukėlę pajuokavęs. Daugumos atstovai. o bukagaliams . Taisyklė tokia.bukajame gale. vien moterimis . Fiedler on the Roof. būtybės savojo Aš pripažinimas. Tačiau maži skirtumai gali reikšti didelius konfliktus (Rothbart ir Taylor. žinau. linkę susikurti stiprų baltaodžio tapatumą. skirtumai tarp škotų ir anglų. j e i aš esu juodaodė moteris tarp baltųjų moterų. The Problem ofPain. kuo skiriamės. Netgi trivialūs skirtumai gali išprovokuoti panieką bei konfliktą. užaugę tarp kitų rasių žmonių. 1940 („Skausmo problema") APIBENDRINIMAS Ar norime būti kitokie? • Socialinės psichologijos pabrėžiamą socialinio spaudimo galią reikia papildyti žmogaus galios akcentu. jog mums nepatinka labai nukrypti nuo normos. Skirtumas tarp jų buvo štai koks: smailiagaliams labiau patikdavo pramušti kiaušinio lukštą smailiajame. jog esu žydė. stengiamės atpažinti ne šiaip sau išskirtinumą. o teisinga kryptimi besivystantį išskirtinumą. save suvoksiu kaip juodaodę. ar esu žydė. 1991 („Fiedler ant stogo") „Savimonė. O kai nuvykstu į Izraelį. visi. Žiūrint pasauliniu mastu. esame panašūs tuo. kad esu užsienietis.kaip paaiškėjo. teigia McGuire.grupės sudėtį pagal lytį. kur mano amerikietiškas akcentas išduoda. kad prie vyrų tualeto bus trumpa eilė. aš suvokiu savo nacionalinį tapatumą ir esu jautrus tam. deja. ar iš tiesų esu amerikietė. ir aš save labiau suvoksiu kaip moterį" (McGuire ir kiti. tačiau labai abejoju. kodėl baltaodžiai. pateikdamas pasakojimą apie smailiagalių karą su bukagaliais. Lewis. Tad . Šiaurės Airijos katalikų ir protestantų gali atrodyti nežymūs. Užsienyje gimę vaikai dažniau nei kiti linkę paminėti savo gimimo vietą. Kai socialinė prievarta tampa akivaizdi. o būti už juos geresni. kažko. 1978). . KONFORMIZMAS 259 paprašius „papasakoti apie save". S.6 skyrius. Mes nesame marionetės. negali egzistuoti be „kito". priklausančius mažumai gali laikyti pernelyg jautriais.paskatą priešintis prievartai. kas nebuvo jai atėję į galvą . mažiau dėmesio kreipdami į rasę. 1992). Panašiai ir savo lytį mes labiau suvokiame būdami su kitos lyties žmonėmis (Cota ir Dion. patekus tarp juodaodžių vyrų mano odos spalva taps nesvarbi. jie dažniausiai išvardija savo išskirtines savybes. serbų ir kroatų. Jonathanas Swiftas šį reiškinį išjuokė „Guliverio kelionėse". kodėl kiekviena mažumos grupė linkusi suvokti savo išskirtinumą ir kaip su tuo susijusi kultūrinė aplinka." Leslie Fiedler. Rausvaplaukiai dažniau nei juodaplaukiai ar rudaplaukiai mini savo plaukų spalvą. Tačiau kaip aiškiai parodė šališko palankumo sau (2 skyrius) tyrimai. jie vis tiek pastebi savo skirtumus. kai kita grupė labiausiai panaši į jus. kad norime jaustis išskirtiniai ir kad pastebime. Ši įžvalga padeda suprasti. kad „žmogus suvokia save pagal tai." C. Kai kartu su dešimčia kitų . kiek jis skiriasi nuo kitų". Retkarčiais gyvendamas Škotijoje. kas nėra „aš". nė kiek neabejoju. paskatinau greta sėdinčią moterį atkreipti dėmesį į tai. Net kai dviejų skirtingų kultūrų atsovai yra beveik tapatūs. Nors atrodo.dalyvavau Amerikos psichologų asociacijos posėdyje.

. individualumo ir socialinio tapatumo poreikių pusiausvyrą. Tam pritaria sociologas Robertas Bellahas (1996). turinčios pamatinį poreikį priklausyti. Todėl elgiamės taip. Jie įpranta mąstyti apie save atsietai ir įsivaizduoja. kad tuo. kuo skiriamės nuo kitų. bendra grupės idėja. . Pietų Amerikos ir didžiosios dalies Afrikos žmonėms. Jis rašė. Grupėje labiausiai suvokiame tai. Tačiau jis taip pat „įtvirtina pagrindinę solidarumo vertę. ką 1 skyriuje pavadinome „socialine pateiktimi". o tu rūpinkis savaisiais. Nemeluok sau. Siekiant išsaugoti darną. kuris individualizmą gretina su bendruomeniškumu. Tačiau bendruomenininkai primena mums. kad patys valdo savo likimą". . Ten. kad pateisinčiau tavo lūkesčius.. Psichologas Carlas Rogersas (1985) pritarė: „Štai vienintelis svarbus klausimas: ar mano gyvenimas toks. Galvok apie save. „Išsikišęs kuolas įkalamas gilyn". o konformizmas . Visi mūsų mitiniai kultūriniai herojai . Esi atsakingas sau. Vaikai dažnai demonstruoja savo solidarumą dėvėdami uniformas. Kaip ir įvairių Vakarų kraštų piliečiai. Post scriptum: kaip būti individualybe bendruomenėje Užsiimk savo reikalais. Prisirišimas giliai įsišaknijęs. Mes privalome išlaikyti savojo „aš" ir „mes". Australijoje. kad išsaugotume savo unikalumo ir individualumo pojūtį. S O C I A L I N Ė Į T A K A • Nesijaučiame patogiai. vargu. nepriklausomybės ir prisirišimo. ragina mus pereiti prie „bendruomeninio" individualizmo. Daryk tai. tačiau taip pat nenorime atrodyti kaip visi kiti. kad galiu būti visiškai patenkintas ir visiškai save išreiškšti?" Kaip pastebėjome 2 skyriuje. jei labai skiriamės nuo kitos grupės.pradedant Heklberiu Finu ir baigiant Šerloku Holmsu ar Neo iš trilogijos „Matrica" . tampame bendraudami su kitais".priešinosi nustatytoms taisyklėms: pripažino asmens teisių viršenybę ir palaikė besipriešinantį.blogai. Ir tu šiame pasaulyje esi ne tam. konfrontacija ir nepritarimas slopinami. Naujojoje Zelandijoje. privatumo ir bendruomeniškumo. Praėjus šimtmečiui. dauguma šios knygos skaitytojų naudojasi neprisitaikančio individualizmo privalumais. Konformizmas nėra nei yda. Šiuos ir panašius žodžius girdime nuolatos.aiškina jis. sukūrė terminą „individualizmas". kur vertinama bendruomenė. kad mes taip pat esame socialinės būtybės.260 II d a l i s . ye/ gyvename Europoje. Abejok autoritetais. Prielaida. tarp jų Azijos. Siek savo laimės. kad individualistai „niekam nesijaučia skolingi ir beveik nieko iš kitų nesitiki. Šiame pasaulyje aš esu ne tam. Amitai Etzioni (1993). yra tai. kuo esame. 1831 metais prancūzų rašytojas Alexis de Tocąueville. .sako japonai. kas patinka. kad pateisintum manuosius. buvęs Amerikos sociologų asociacijos prezidentas. ar šis klausimas svarbus daugelio kitų kultūrų. kad individualizmas yra gerai. konformizmas yra priimtinas. Kanadoje ir juo labiau Jungtinėse Valstijose. „Bendruomeniškumas remiasi individualumo pavertimu šventenybe". nei privalumas. psichiatras Fritzas Perlsas (1972) įkūnijo šį radikalųjį individualizmą „Gestaltinėje maldoje": Aš rūpinuosj s a v o reikalais.. pabuvojęs Amerikoje.

Įtikinėjimas Kokie yra įtikinėjimo būdai? Pagrindinis būdas Šalutinis būdas Skirtingi būdai skirtingiems tikslams pasiekti Kokie yra įtikinėjimo elementai? Kas sako? Pranešėjas Mokslinių tyrimų išvada. Williamas McGuire apie nuostatos stiprinimą Kaip galima atsispirti įtikinėjimui? Asmeninio įsipareigojimo sustiprinimas Pritaikomumas: inokuliacijos (nuostatų stiprinimo) programos Išvados apie nuostatų stiprinimą Post scriptum: kaip būti atviram. Eksperimentai su virtualia socialine tikrove Ką sako? Pranešimo turinys Kaip sakoma? Komunikavimo kanalas Kam sakoma? Auditorija Ekstremalus įtikinėjimas: kaip įdiegiami kultai? Nuostatas kuria elgsena Įtikinimo elementai Grupės poveikis Ką slepia moksliniai tyrimai. tačiau ne naiviam .

Julius Streicheris. 2003. taip pat formavo įtikinantys pranešimai. Pew. visose kitose šalyse apklausose dalyvavę asmenys nepritarė Irako puolimui. paskatinę pusę amerikiečių patikėti. kuri vis dar tebevyrauja žmonių protuose. Gavęs teisę kontroliuoti spaudą. prieš pat karą atliktos apklausos rodė. 2003). Tačiau daugelis ja užsidegė. radijo programas. Kai kurie ėmė pritarti antisemitinei veiklai. suprato įtikinėjimo galią.patikėti. 2003. o keturis iš penkių amerikiečių . ar vertėjo pradėti šį karą. J . leido antisemitinės pakraipos savaitraštį Der Stūrmer (500 000 egz. Vokietijos „tautos švietimo" ir propagandos ministras nuo 1933 iki 1945 metų. Streicherio ir kitų nacių propagandinė veikla? Ar jie. 2003. „Atmink. 121-180. jis pasiryžo įtikinti vokiečių tautą pripažinti nacių ideologiją. amerikiečiai jį rėmė apytikriai santykiu 3:1 (Newport ir kiti. Išskyrus Izraelį. Human Work. kad Saddamas buvo tiesiogiai susijęs su rugsėjo 11-osios išpuoliais. viii. tuo tarpu amerikiečiai beveik tokiu pačiu santykiu karą rėmė (Burkholder. kino filmus ir menus. Jei milijonai žmonių nebūtų paklusę." Charlotte Perkins Gilman. Kas įdiegė amerikiečiams palankų požiūrį į karą? Kas kitų valstybių piliečius privertė jam nepritarti? Šias nuostatas. Nepalaikome nė vienos pusės diskusijoje. 1996). Pavyzdžiui. 1904 („Žmogaus darbas") įtikinėjimas (persuasion) Pranešimo sukeltas įsitikinimų. O dauguma arba neturėjo savo nuomonės. Debatus." Markas Aurelijus Antoninas.* * Iš senosios graikų kalbos vertė Eugenija Ulčinaitė osephas Goebbelsas. Moore. Streicheris taip pat leido antisemitiškas knygas vaikams ir kartu su Goebbelsu kalbėdavo per masinius mitingus. nereiškia prarasti laisvę. 16. iš tiesų „nuodijo daugybės milijonų žmonių protus" (Bytwerk. p. nes jos elitas kontroliuoja informacijos bei idėjų sklaidą. kad pakeisti savo nuomonę ir paklausyti to. kurie tapo nacistinės propagandos dalimi. Meditacijos. tiek naują propagandą ir sekti ja yra silpnybė. Newport ir kiti. kuris teisingai kalba.tokią išvadą padarė Pew tyrimų centras po 2003 metais atliktos apklausos apie karą Irake. 1976)? Daugumai vokiečių nepavyko įdiegti neapykantos žydams. Sociologas Jamesas Davisonas Hunteris (2002) pastebi. 2003). kurį nuo pirmo iki paskutinio puslapio skaitydavo jo artimas draugas Adolfas Hitleris. Prasidėjus karui. kad kultūra paprastai formuojasi leisdamasi iš viršaus žemyn. nuostatų ar elgsenos pokyčių procesas. jog masinio naikinimo ginklai bus surasti (Duffy. Friedman. Kitas nacistas. 2003. paliksime istorijai. Kokią įtaką darė Goebbelso. tiražu). holokausto nebūtų buvę (Goldhagen. 2003. bent jau iš dalies. „Atotrūkis tarp amerikiečių ir Vakarų Europos gyventojų" atskleidžia įtikinėjimo galią . arba buvo įbauginti ir tapo milžiniškos genocido programos vykdytojais. kad didžiulis atotrūkis tarp amerikiečių ir jų tolimų pusbrolių bei pusseserių kitose šalyse byloja įtikinėjimo naudai. vienintelį. 2003). Gallup. arba bent jau netrukdė ją įgyvendinti. kaip per Streicherio teismą Niurnberge tvirtino sąjungininkai. kad europiečiai (ir kanadiečiai) karo nepalaikė santykiu maždaug 1:2. Tačiau galime pasakyti. Tad amerikiečiai ir kitur gyvenantys žmonės stebėjo du skirtingus karus (della Cava.„Polinkis be išlygų priimti tiek seną tiesą.

jog amerikiečių žiniasklaida buvo šališkai palanki karo veiksmams. 1980). Informacijos tikslas bei turinys sąlygoja teigiamą ar neigiamą jos vertinimą. Ligų kontrolės centras praneša. aišku viena: priklausomai nuo to. . derybose. Blogą įtikinėjimą vadiname „propaganda". tiek propagandinis . Vieni žmonės mano. Ką galite padaryti. Arba dvasininkas. ir naudingus rezultatus. siekiantis sustiprinti savo parapijiečių meilę artimui ir labdaros veiklą. 1961 . teigiančių. skatinti kūdikių maitinimą krūtimi arba remti politinį kandidatą. skaičius išaugo nuo 25 proc.dėl „propagandos". Labiau nei kada nors per pastaruosius dešimtmečius išprusę fizinės bei psichikos sveikatos srityse suaugusieji dabar atsisako alaus ir cigarečių. Daug kam už Amerikos ribų atrodė. kad kitų šalių žiniasklaida palaikė vyraujančias antiamerikietiškas nuostatas ir menkino Saddamo keliamą grėsmę. Įtikinėjimas . piršlybose.„švietimu". Įtikinėjimas taip pat buvo pasitelktas propaguojant sveiką gyvenimo būdą. įtikinėjimas gali duoti ir pragaištingus. Tomorrow. kuo buvo grindžiamas šališkumas ir koks informacijos kiekis nulėmė vienokį ar kitokį požiūrį. Daugeliui amerikiečių atrodė.kai netikime (Lumsden ir kiti. kur gyveno. kas veiksmingai ir ilgam keičia nuostatas. Iš tiesų. Krugman. kur gyvenate. 2003. Todėl įtikinimas . Per pastaruosius dešimt metų amerikiečiai ėmė labiau remti gėjų teises. kiti . O JAV aukštųjų mokyklų pirmakursių. 2005). Švietimas. (Pryor ir kiti. 1981 m. socialiniai psichologai dažniausiai tiria įtikinėjimą panašiai kaip geologai tiria eroziją . jog negeria alaus. Kanados statistikos biuras praneša apie panašų rūkančiųjų skaičiaus sumažėjimą Kanadoje. kad „Amerika išlaisvina Iraką" arba kad „Amerika įsiveržė į Iraką". vaikų auklėjime. labiau pagrįstas faktais ir ne toks imperatyvus. jų partnerystės sąjungas ir vedybas (Myers ir Scanzoni. religijoje ir teismo nutartyse. palyginti su propaganda. Kaip rodo šie pavyzdžiai.tapo perpus mažesnis palyginti su rūkalių skaičiumi prieš 40 metų.svarbus dalykas. o „propaganda" . Goldsmith. kas prasideda kaip garsas. Jie neblanksta.neišvengiamas. Požiūris pats savaime nesusidaro. kontroliuojamų eks- „Zodžiai turi galią. įtikinėjimo esama visur . kad iš dalies dėl sveikatingumo propagavimo kampanijų amerikiečių rūkalių skaičius sumažėjo iki 23 proc. ĮTIKINĖJIMAS 263 2003.tiek šviečiamasis. 2003. 2003). Priklausomai nuo to. iki 57 proc. kad panašiomis apeliacijomis jumis manipuliuojama. Kokios aplinkybės lemia įtikinimo poveikį? Ir kaip galime veiksmingiausiai informuoti kitus įtikinėdami? Įsivaizduokite." Rabinas Abrahamas Heschelis. jog esate reklamos ar rinkodaros vadovas. kad jūs patys ir jūsų pranešimas būtų įtikinamesni? O jei nerimaujate. rinkodaroje. į kokias taktikas turėtumėte reaguoti? Kad atsakytų į šiuos klausimus.7 skyrius.trumpų. Pats savaime šis metodas nėra nei geras. Tai. 2005 m. Įtikinėjimą vadiname „švietimu" tada. 2005). tampa veiksmu. kad nuostatos keičiasi dėl „švietimo". nei blogas. kai juo patikime.politikoje. žmonės gaudavo šiek tiek skirtingą informaciją (kurią aptarinėjo ir kuria tikėjo). Arba įsivaizduokite. Nesvarbu. jog norite raginti taupyti energiją. jūs galėjote išgirsti. Gerą . Todėl socialiniai psichologai analizuoja.

J. Po karo grįžę į Jeilio universitetą jie toliau tyrė. 1978. šiai informacijai bus nesunku paprieštarauti. Hovlandas ir jo kolegos sistemingai tyrė mokomųjų filmų ir istorinių kino kronikų poveikį naujokų nuostatoms bei požiūriui į karą.264 II d a l i s . Behavioral and Management Sciences in Marketing. 1954 perimentų metu stebėdami įvairių veiksnių poveikį. kaip per ilgesnį laiką galima sukelti didelį poveikį. Šis poveikis nėra stiprus. tenka įveikti keletą kliūčių. Vildamiesi sutvirtinti karių moralinę dvasią. padidina įtikinimo tikimybę. . Jei pranešimas argumentuotas įtikinamai. norint įtikinti. H. kad taip pat svarbi ir reakcija į įtikinančią informaciją. bet gali paveikti neįtvirtintas. Šis „pažintinio atsako" požiūris padeda suprasti. Jei pranešimas aiškus ir lengvai suprantamas." VVinstonas Churchillis. Pavyzdžiui. red.1 paveiksle. su asmenine vertybių sistema nesusietas nuostatas (Johnson ir Eagly. J. Davis ir A. Copyright © 1978. Tyrimuose buvo kaitaliojami veiksniai. kuris negali pakeisti nuomonės ir nenori pakeisti temos. kodėl vienose situacijose įtikinti pavyksta. o kitose . kuris padeda įveikti kliūtis įtikinėjimo procese. tikimybė. Tačiau tai padeda suprasti. kad juo patikėsite. Ar juo tiki? Ar jį supranta? Ar kreipia dėmesį į I pranešimą? Jokio veiksmo Jokio veiksmo ^^ j^P Ar jį prisimena? Ar atitinkamai elgiasi? Jokio veiksmo Veiksmas Jokio veiksmo N H ^ Jokio veiksmo Šaltinis: Pritaikyta iš: W. McGuire. kaip veikia įtikinėjimas karo sąlygomis. susiję su informacijos perteikėju. kiek savo reakciją. 1989. pačia informacija. tačiau pagrįstas abejotinais argumentais. Jeilio universiteto mokslininkų įtikinėjimo tyrimai leidžia gana gerai suprasti. didėja. Petty ir Krosnick. „An InformationProcessing Model of Advertising Effectiveness". S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Fanatikas yra tas. 1995). Tačiau ne tiek svarbu prisiminti patį pranešimą. jis sukels palankesnes mintis ir įtikinimas bus lengviau priimtas. Kokie yra įtikinėjimo būdai? Kokiais dviem būdais pasireiškia įtaka? Kokios rūšies pažintiniai procesai vyksta kiekvieno jų metu ir kokios šių procesų pasekmės? Antrojo pasaulinio karo metu vyriausiasis JAV karo departamento psichologas. Kaip parodyta 7.1 PAVEIKSLAS Kad išprovokuotų veiksmą. jos perdavimo kanalu ir auditorija.ne. 7. kada gali pavykti įtikinti. Kiekvienas veiksnys. Silk. [taigus pranešimas privalo įveikti keletą kliūčių. ir pranešimas neįtikins." leidus. Ohajo valstijos universiteto mokslininkai teigia. L. Jeilio universiteto profesorius Carlas Hovlandas su bendradarbiais (1949) tyrė. jei šaltinio patrauklumas padidina dėmesingumą pranešimui. nuo ko priklauso pranešimo įtikinamumas. Inc. Perspausdinta leidyklai „John VViley & Sons.

Reklaminiuose skyduose ir televizijos reklamoje . pamokslininko ir netgi dėstytojo tikslas nėra vien priversti žmones atkreipti dėmesį į informaciją. Jei mes išsiblaškę. kompiuterių reklamoje. kalbančiojo patrauklumas. gali pastūmėti žmogų pirkti vokišką vyną. čia vartotojams pateikiama informacija apie konkurencingas savybes bei kainą. pasitelkiant jaunystės. Ar vienodai tikėtina. Antra vertus. jie greičiau įtikinami paprastais ir girdėtais teiginiais nei naujais. pagrindinis įtikinimo būdas (centrai route to persuasion) Procesas. kad galima įtikinti. Antraeilis dalykas. Tad nesuinteresuotiems ar išsiblaškiusiems žmonėms pasakymas „nedėk visų kiaušinių į vieną krepšį" turės didesnį poveikį. kurie skatina pritarimą be išsamaus apmąstymo. Tas pat daroma ir gaiviųjų gėrimų reklamoje. 1997). Cigarečių reklamoje neaiškinama rūkymo nauda . kurią suinteresuoti. Jei pranešimas argumentuotas silpnai. mąstantys žmonės tai pastebės ir suras kontrargumentų. ĮTIKINĖJIMAS 265 Pagrindinis būdas Richardas Petty ir Johnas Cacioppo (1986. yra tikimybė. 1999) bei Alice Eagly ir Shelly Chaiken (1993. kad pirkėjas dažnai apsisprendžia negalvodamas. kurioje. 1997). gyvybingumo ar laimingų poliarinių lokių vaizdus. Kai žmonės suinteresuoti ir geba sistemingai galvoti apie dalyką.priemonėse. pavyzdžiui. logiškai mąstantys vartotojai gali apsvarstyti per tam tikrą laiką. kai žmones paveikia atsitiktinai veiksniai. tiesiog pristigsime laiko apmąstyti pranešimo turinį.argumentus. šalutinis įtikinimo būdas (peripheral route to persuasion) Procesas. Užuot gilinęsi į argumentus. kai įtikinėjami žmonės sutelkia dėmesį į argumentus ir reaguodami mąsto palankiai. girdėdami prancūzišką melodiją. Šalutinis būdas Tačiau kartais argumentai nėra pats svarbiausias dalykas. nors reiškiančiais tą patį. Jie iškėlė teoriją. einant vienu iš dviejų kelių. nei patarimas „nerizikuok viskuo dėl vieno sumanymo" (Howard. Petty ir Wegener. propaguojami „tikri produktai".joje rūkymas susiejamas su grožiu bei malonumu. kol juos supras visi piliečiai iki vieno. apsipirkinėdamas spontaniškai nusprendžia nusipirkti kokio nors prekės ženklo ledų (Dijksterhuis ir kiti. Jei argumentai svarūs ir pagrįsti. Jie taip elgiasi iš gerų paskatų. vokiška muzika. jie dažniausiai pasirenka pagrindinį įtikinimo būdą . Kai žmonės būna išsiblaškę ar nesuinteresuoti. užsinorės prancūziško vyno (North ir kiti. Dažniausiai svarbiausias tikslas susijęs su elgsenos pakeitimu. turėdami galvoje tai. „Visa veiksminga propaganda turi apsiriboti vos keliais teiginiais ir įkyriai juos kartoti lozunguose.vizualūs vaizdai paprastai naudojami kaip šalutinės užuominos. jog pavyks įtikinti. kad abiem įtikinėjimo būdais vienodai pavyks pasiekti šį tikslą? Petty ir jo kolegos . kurioms vartotojai gali skirti tik trumpalaikį dėmesį . Mein Kampf („Mano kova") Skirtingi būdai skirtingiems tikslams pasiekti Pagrindinis reklamos kūrėjo. 1998) žengė dar vieną žingsnį. pavyzdžiui. Kartais nesame suinteresuoti arba nepajėgiame atidžiai mąstyti. o kiti. mes galime naudoti šalutinį įtikinimo būdą . jei mums neįdomu ar esame užsiėmę kitkuo.daug nesvarstydami sutelkiame dėmesį į ženklus. pavyzdžiui.7 skyrius. retai vaizduojamos Holivudo žvaigždės ar garsūs sportininkai. 2005). Išmintingi reklamos kūrėjai atsižvelgia į vartotojo mąstyseną." Adolf Hitler.

• Kai pateikta informacija neskatina sisteminio mąstymo. pritariame pranešimui (žr. Ir kai žmonės mąsto giliai. nei intereso gilintis į minėtą klausimą (rašiau šią knygą). arba pagrindinis įtikinimo būdas pasireiškia tada. „pasitikėk ekspertais" arba „išsamiais pranešimais reikia pasitikėti" (Chaiken ir Maheswaran. taikydami nesudėtingus euristikos metodus. kai žmonės mąsto analitiškai arba yra susiję su aptariamu klausimu. priimdami nesudėtingus sprendimus. pavyzdžiui. kad visi referendumo rėmėjai arba man šiaip patiko. pateikia keletą argumentų (dar geriau. Neturėjau nei laiko. kai žmonės naudojasi euristika arba atsitiktiniais ženklais.2 pav. kad nuostatas pakeisti lengviau negu elgesį. kad siekiant ir nuostatų. kad pagrindinis būdas padeda suformuoti „išliekančius" nuostatų ir elgesio pokyčius. daug nesvarstydami. Toks sistemingas. Abiem atvejais atrodo. įtikinimas gali vykti naudojant greičiau veikiantį „šalutinį būdą". (Toliau pateiksime pavyzdį. bet ir savo pačių mintimis. reikia skatinti žmones aktyviai apmąstyti savo įsitikinimus. ir elgesio pokyčių. kad pritarimo susilaikymui nuostatos šiek tiek sustiprėjo. Tad pasinaudojau paprasta euristikos taisykle: draugais bei ekspertais galima pasitikėti . demonstruoja gerus ketinimus.neesminius ir laikinus nuostatų pokyčius. arba aš juos laikiau ekspertais. 1991). kai žmonės sutelkia dėmesį į argumentus ir palankiai reaguoja. kaip informacijos apdorojimas pagrindiniu būdu gali sukelti ilgiau trunkančius pokyčius.). jie pasikliauja ne vien tik įtikinėjimo argumentais.266 II d a l i s . 1995. kad reikia naudoti prezervatyvus. Atlikus seksualinio susilaikymo propagavimo veiksmingumo tyrimus paaiškėjo. o ne paviršutiniškai. Verplanken.balsuoti dėl teisėtos vietinės ligoninės nuosavybės. mes dažniausiai pasirenkame lengvesnį šalutinį įtikinimo būdą ir. Kai žmonės atidžiai svarsto ir analizuoja kokius nors dalykus. o šalutinis . Mano rajono gyventojams kartą teko sudėtinga užduotis . 2003). Taigi labiau tikėtina. naudodami kitus euristikos metodus: jei pranešėjas kalba išraiškingai ir patraukliai. kurias sukelia šie argumentai. kiek jų sukeliamos mintys. 2005). • Kadangi pagrindinis įtikinėjimo būdas reikalauja daugiau ir giliau mąstyti. Visi mes darome nesudėtingus sprendimus. 1994). Kartais naudojamės šalutiniu įtikinimo būdu. Tačiau pastebėjau. Panašiai ir informacija apie ŽIV grėsmę labiau veikia nuostatas. S O C I A L I N Ė Į T A K A (1995) pastebi.) Nė vienam iš mūsų neužtenka laiko išsamiai išnagrinėti visas problemas. Įtikina ne tiek argumentai. 7. bet poveikis ilgalaikiam elgesiui buvo nedidelis (Hauser. jei skirtingi argumentai pasiekia mus iš skirtingų šaltinių). . kad bet koks nuostatų pokytis išliks ilgai ir darys poveikį elgsenai (Petty ir kiti. bet ne praktinį jų naudojimą (Albarracin ir kiti. Lytinio švietimo specialistai žino.ir atitinkamai balsavau. labiau tikėtina. jis yra ilgalaikiškesnis ir turi daugiau įtakos elgsenai. kaip medicininio švietimo specialistams pavyko įtraukti paauglius į nerūkymo programas. APIBENDRINIMAS Kokie yra įtikinėjimo būdai? • Kartais pavyksta [tikinti.

7 skyrius.labai sunkūs nusikaltimai. tačiau dažnai tik laikinai „Lesli atrodo miela." . kaip nedidelis radikalų būrelis degina Amerikos vėliavą. kad jei kokia vyriausybė naudoja represijas. žiūri vakaro žinias. jog korupcija ir švaistymas . 2) pranešimas. jog vartotojai nori sistemingai lyginti kompiuterių savybes kainas. pareiškia: „Mūsų vyriausybė turėtų vadovautis taupumo principu. Šitas vyras man patinka. atveju informacijos apdorojimas dažniau skatina ilgalaikes nuostatas. Pagrindinis ir šalutinis įtikinimo būdai Reklamuojant kompiuterius dažniausiai pasirenkamas pagrindinis įtikinėjimo darant prielaidą. Reklamuojant gaiviuosius gėrimus paprastai pasirenkamas šalutinis paprasčiausiai susiejant produktą su žavesiu. kad I. vidutinio amžiaus amerikietis. pasisakydamas mitinge prieš mokesčių padidinimą. Kitaip tariant. malonumu ir gera nuotaika.keturios pagrindinės dalys: 1) pranešėjas. ką. kokiu būdu ir kam sako? Kaip šie veiksniai nulemia pagrindinio ar šalutinio įtikinimo būdo pasirinkimą? Kas sako? Pranešėjas Įsivaizduokite. Tuo metu vienas jų per megafoną šaukia. Raitas. 3) jo perdavimo būdas ir 4) auditorija.2 PAVEIKSLAS. Jų pradžioje rodoma.žmonių teisė ir pareiga!" Supykęs ponas Raitas tarsteli savo žmonai: „Vemt norisi nuo šitos komunistinės propagandos". būdas. kas. Pirmuoju Kokie yra įtikinėjimo elementai? Socialiniai psichologai tiria įtikinimo sudedamąsias dalis. Kitoje žinių laidos dalyje kandidatas į prezidentus.. Nuversti tokią vyriausybę . Visi valstybės tarnautojai privalo suprasti. „tauta turi teisę ją pakeisti arba nuversti." Akivaizdžiai patenkintas ponas Raitas atsipalaiduoja ir nusišypso: „Štai kur logiškas mąstymas.. . ir jų būdas. Tarp jų . M. aš balsuosiu už Lesli!" 7. ĮTIKINĖJIMAS 267 „Lesli ekonominis planas turi prasmę! Aš balsuosiu už Lesli!" Auditorija Informacijos apdorojimas • Intensyvus • Nuodugnus • Sutinkama arba prieštaraujama Įtikinimas Analizuojanti ir motyvuota Įtikinami argumentai skatina ilgalaikĮ pritarimą Neanalizuojanti ir nemotyvuota Šalutinis būdas • Neintensyvus • Naudojami šalutiniai ženklai • Apytikrės nuomonės euristika Ženklai sužadina simpatiją ir pritarimą.

Dar vienas būdas atrodyti įtikinamai . nes mes prisimename patį pranešimą bet užmiršome atmetimo priežastį. vadinamas miegančiojo efektu. Vieno eksperimento metu. jo poveikis gali išblėsti. kitas . 1984). 19 m. Šis atidėtas įtikinimas." Vergilijus. jog ponas Raitas girdi tą pačią revoliucinę kalbą apie „tautos teisę" per liepos 4-osios iškilmes. „Tikėk žinovu. o ne bulvarinis laikraštis. Kitas būdas .. kuriems auditorija palanki. moksliniu pranešimu apie biologinį ir psichologinį ilgalaikio marihuanos vartojimo poveikį.. Kanados stomatologų asociacijos nario" patarimas valyti dantis labiau įtikina nei „Džimo Randlo. Suvokiamas išmanymas. todėl kalbantysis atrodo esąs išmintingas. mažindami . 1988). o komunistų oratorių . Svarbu ne tik teiginys. kai apie šaltinį pamirštama arba šaltinis atsiejamas nuo pranešimo. 1985). O nepatikimo žmogaus poveikis laikui bėgant gali padidėti (jei žmonės geriau prisimena teiginį. S O C I A L I N Ė ĮTAKA O dabar sukeiskime scenas.būti pristatytam dalyko žinovu. Kodėl vienas kalbėtojas įtikina labiau. kai atmesta pradinė informacija ima veikti. kai socialistų ir liberalų lyderiai Olandijos parlamente demonstravo identiškas pozicijas vartodami tuos pačius žodžius. atsiradęs po to. . kai žmonės pamiršo pranešimo šaltinį ar ryšį su juo. gauti iš nepatikimų šaltinių. Džeimso Randlo. o ne priežastį. jie „gali atlikti svarbų vaidmenį. narkotikų vartojimą". Tačiau jei šie pamokymai susiję su patikimu šaltiniu. Tačiau šaltinio patikimumo (suvokto išmanymo ir pasitikėjimo) poveikis maždaug po mėnesio sumažėja.kalbėti apie dalykus. kartu su bendraklasiais atlikusio dantų higienos tyrimą" (Olson ir Cal. Kaip tampama autoritetingu „ekspertu"? Vienas būdas . Patikimas pranešėjas laikomas ir ekspertu. Mičigano universiteto mokslininkai padarė išvadą. Gruder ir kiti. ir vertu pasitikėjimo.užtikrintai kalbėti. „Dr. kad atsitiktiniai pamokymai. kiekvienas iš jų puikiai įtikino savo partijos narius (Wiegman.perskaitant sakinį apie taupumą iš „Pirmininko Mao Dzeduno citatų" (būtent iš čia jis paimtas). 1978. kad auditorijos reakcija priklauso nuo pranešėjo. Eneida. vietinės vidurinės mokyklos moksleivio. jei tai skelbs Karališkoji draugija ar Nacionalinė mokslų akademija. pavyzdžiui. nedarė jokio poveikio (Bachman ir kiti. septintąjį-aštuntąjį dešimtmečiais tyrę marihuanos paplitimą tarp vidurinių mokyklų moksleivių. Bonnie Erickson ir jos bendradarbiai (1978) paprašė Šiaurės Karolinos universiteto studentų įvertinti užtikrintai ir abejojant duodamus parodymus teismo posėdyje. miegančiojo efektas (sleeper effect) Uždelstas pranešimo poveikis. Kaip dabar reaguos Raitas? Socialiniai psichologai pastebėjo. XX a. Pavyzdžiui: patikimumas (credibility) Įtikimumas. dėl kurios reikėtų į jį nekreipti dėmesio) (Cook ir Flay. kad mankštintis naudinga. bet ir kas jį sako. Pratkanis ir kiti. skirtas Nepriklausomybės Deklaracijai (iš kurios ir paimti žodžiai apie tautos teises ir pareigas) paminėti. pr. Nors patikimo žmogaus pranešimas būtų įtikinamas.268 II d a l i s . 1988).mažiau? Patikimumas Bet kuris iš mūsų patikės greičiau. Įsivaizduokime. Kr. 1978.

7 skyrius. kalba arba bendrovės rėmėjų auditorijai skirta kalba. suprantate. Wendy Wood ir Shelly Chaiken (1978) Masačiusetso universiteto studentams pateikė kalbą. jog šią prieš verslą nukreiptą kalbą aplinkosaugos aktyvistams sako ekologinį judėjimą remiantis politikas. tariamai nieko neįtariantys kalbėtojai darė didesnį poveikį nei tie. Suvokiamas pasitikėjimas. Kaip tik tiek. kas prieštarauja jų asmeniniams interesams. o ne žemyn. To pakako. Be abejo. kai žmonės kalba greitai. kad tai . kodėl žmonės. kad jei įrašant parodymus į vaizdajuostę liudytojai žiūri klausiančiajam tiesiai į akis. apie kuriuos buvo pasakyta. intelektualesnius ir kompetentingesnius už lėtakalbius (maždaug 110 žodžių per minutę). studentams ji atrodė nešališka ir įtikinama. jog jų slapta klausomasi. kad jų niekas nesiklauso.tai yra padarę Gandhi. Jie taip pat pastebėjo. Kalbos stilius taip pat daro poveikį pasitikėjimui kalbėtoju. kad pasitikėjimas bei patikimumas išauga. [Abejojant] Atrodo. gal dvidešimt minučių. turėtų būti nenuoširdūs? Mes taip pat laikome nuoširdžiais tuos. maždaug. Elaine Hatfield ir Leonas Festingeris (Walster ir Festinger. Martinas Lutheris Kingas jaunesnysis ir daugelis kitų didžių asmenybių . manantys. Pasitikėjimą taip pat didina auditorijos tikėjimas. kad spėčiau padėti savo draugei poniai Deivid. atsigauti. Kai buvo paaiškinta. hm. Pasiryžimas nukentėti dėl savo įsitikinimų . kurioje buvo užsipuolama bendrovė. klausytojai kalbančiojo argumentus aiškino jo asmeniniu arba auditorijos šališkumu. Išklausę į magnetofono juostelę įrašytas kalbas greitai kalbančiuosius (maždaug 190 anglų kalbos žodžių per minutę) žmonės įvertino kaip objektyvesnius. 1962) keliems Stenfordo universiteto studentams leido slapta pasiklausyti magistrantų ir doktorantų pokalbių. kas vėliau tapo televizijos reklamos būdu „filmuojant slapta kamera". Eksperimentiniame variante to. kad jie žino. kad padėčiau poniai Deivid atsigauti. (Iš tiesų jie klausėsi magnetofoninių įrašų. kad juo greičiau kalba- . Alice Eagly.taip pat padeda įtikinti klausytojus pranešėjo nuoširdumu (Knight ir Weiss. Studentams užtikrintai pateikiami parodymai pasirodė kompetentingesni ir įtikinamesni. kol atvyko greitosios pagalbos automobilis? ATSAKYMAS: [Užtikrintai] Dvidešimt minučių. Kai tyrėjos sakė.) Kai pokalbio tema besiklausantiesiems buvo aktuali (pavyzdžiui. kurie įrodinėja tai. ĮTIKINĖJIMAS 269 KLAUSIMAS: Kiek maždaug laiko jūs ten stovėjote. 1980). jie sukelia didesnį pasitikėjimą. apie studentų miestelio tvarką). Gordonas Hemsley ir Anthony Doobas (1978) pastebėjo. teršianti upę. Normanas Milleris ir jo bendradarbiai (1976) iš Pietų Kalifornijos universiteto pastebėjo.patyrusio verslininko. kad kalbėtojas nesistengia jų įtikinti. na. kandidatuojančio į politikus.

kad jį labiau pamėgtume ir labiau reaguotume į jo žodžius (Burger ir kiti. Kai kalbėtojas mums patinka. kuriems klausytojai subjektyviai teikia pirmenybę. Patrauklus kalbėtojas (dažnai jis kuo nors panašus į publiką) būna paveikiausias tais klausimais.1 lentelę) galima pastebėti. kad sporto ir pramogų verslo atstovų nuomonė daro mums įtaką. kurioje jaunuoliai kreipiasi į jaunimą. Šį reiškinį gerai žino organizuojantys labdaros akcijas. skyrelį „Mokslinių tyrimų išvada. esame atviresni jo argumentams (pagrindinis įtikinėjimo būdas). Eksperimentai su virtualia socialine tikrove". kad jis yra sportinių rūbų ekspertas. Dion ir Stein. pamačius produktą.plati sąvoka. 1978. 1979. Thomas Lasateras ir Albertas Ramirezas (1978) vidurinės mokyklos juodaodžiams moksleiviams parodė vaizdo informaciją apie tai. kaip reikia rūpintis dantimis. Už savo produkcijos reklamavimą Nike moka Tigeriui Woodsui 100 milijonų dolerių ne dėl to. paaiškėjo. kurie buvo išgirdę infor- patrauklumas (attractiveness) Savybės. Kaip bus pabrėžta 11 skyriuje. kad tų. Kai kurios televizijos reklamos sukurtos taip. kuriuose svarbiausias yra jų gaminamas komponentas (o šis komponentas. kartais pasakydavo 300 žodžių per minutę. Be to. Patrauklumas ir simpatijos Daugelis mūsų neigia. Pakanka net trumpo pokalbio su žmogumi. 2001). Johnas F. kai juos pateikia gražūs žmonės (Chaiken. ypač emociniai.panašumas. Be to. iškyla teigiamos asociacijos (šalutinis įtikinėjimo būdas). .aspirinas). Galime manyti. daro didesnę įtaką. mes žinome. Jie žino. kurį reklamuoja. mums dažniausiai patinka į mus panašūs žmonės. Vėliau. . Greičiau išgirstame žmones.patrauklumu. tačiau mokslininkai pastebėjo priešingą reiškinį. jog dauguma gydytojų rekomenduoja vaistus. kurios patinka publikai. subtiliai mėgdžiodami mūsų pozicijas. ypač įtaigus oratorius. kad patrauklumas ir simpatijos nedaro įtakos. 7. 2004). kaltindami rūkalų pramonę dėl daromos žalos ir rinkodaros būdų (Krisberg. kad reta „žvaigždė" nusimano apie produktą. be abejo.) Kitas pavyzdys: Theodore Dembroskis. jog simpatijos skatina pasitikėjimą. Vienas jo aspektų yra fizinis patrauklumas. Kitas patrauklumo aspektas . kad pasikvietus populiarų asmenį siekiama įtikinti. Tačiau kitose reklamose patikimumo principu nesinaudojama. 1983). Pallak ir kiti. ir vertas pasitikėjimo. kad reklamuojamas produktas tikrai vertingas. Paveikti tokių šalutinių įvaizdžio ženklų nelinkę analizuoti žiūrovai gali nevalingai patikėti. kurie elgiasi taip kaip mes. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ma. juo labiau įtikinama. (Žr. Šiuo faktu sėkmingai pasinaudota reklaminėje nerūkymo kampanijoje. Analizuojant praktinį taikymą (žr. Žmonės. Farmacijos bendrovių skausmą malšinančių vaistų reklamose dalyvauja baltu chalatu vilkintis žmogus. Argumentai. jie daro mums poveikį. kurie mums patinka. Patrauklumas . ką Jenifer Lopez sako apie drabužius ar automobilius. kuris užtikrintai tvirtina. Kennedy. būna paveikesni.270 II d a l i s . kad pranešėjas atrodytų ir patyręs. Ši reklama grindžiama kita paveikaus kalbėtojo savybe . Ne tik nugirstame. Kai kitą dieną stomatologas patikrino vaikų dantis.

jausti ir veikti. kurias esate išsprendę. prisiminkime. 1992. kad palankiau reaguojama į pamokymus. skonis ar gyvenimo būdas. kuri informacija ir galimybės iš tiesų yra išskirtinės. tarsi patvirtinančius. 1990). neseniai nusipirkusio 20 kartų daugiau dažų. įtikinamiausi būna panašūs kalbėtojai. ar svarbesnis yra subjektyvus pasirinkimas. Nepanašus kalbėtojas pateikia mažiau šališką požiūrį. kad veikia neatrastas veiksnys: kad panašumas svarbesnis esant veiksniui X. kad dažų parduotuvės klientams didesnę įtaką daro pasakojimas paprasto žmogaus. kuriais grindžiami žmonių santykiai ir įtaka. Taikymas Įrodykite savo išmanymą. jog pagal veiksnį X galima spręsti. ar objektyvi realybė. kokį jie planuoja pirkti. Nuoseklumas: paprastai žmonės gerbia savo viešus įsipareigojimus. nebijokite pagirti. ĮTIKINĖJIMAS 271 7.1 LENTELĖ. Tačiau kai reikia vertinti faktus. Įprasta. pavyzdžiui. kur daugiau iškrenta kritulių. Socialinis įrodymas: žmonės priima kitus asmenis kaip sektinus pavyzdžius. kurie jiems patinka. grindžia mus panašiais interesais. Išsikovokite draugų pripažinimą ir darykite įtaką žmonėms. Nesakykite: „Prašau tai padaryti iki. kai veiksnio X nėra. kartais ne. kaip reikia mąstyti." Pasistenkite klausdami išgauti pažadą. Paaiškinkite. Antra vertus. o patikimumas svarbesnis. Išnaudokite kolegų pavyzdį . Ar panašumas svarbesnis už patikimumą? Kartais taip. Paprašykite. nusipirkusio tokį patį dažų kiekį.) maciją iš juodaodžio stomatologo. Timothy Brockas (1965) pastebėjo. įtikinėjimai. Šaltinis: Knygoje Influence: Science and Practice („Įtaka: mokslas ir praktika") mokslininkas Robertas Cialdinis (2000) aprašo šešis principus. jog aptariant burnos higieną. (Šiame poskyryje aptariame du pirmuosius.sekite gerbiamais žmonėmis. labiau įtikina nepanašus kalbėtojas.. kuriems esate padėję. Retenybė: žmonės vertina tai kas reta. Dosniai dalinkite savo laiką ir išteklius. kad kiti užrašytų arba išreikštų žodžiu savo ketinimus. ir žmones. Jie perša mintį. Šeši įtikinimo principai Principas Autoritetas: žmonės sutinka su patikimais ekspertais. Kai pasirenkant svarbios asmeninės vertybės. išvardykite problemas. tiek gauni.. tačiau patyręs) įtikino labiau negu moksleivis (panašus. Abipusiškumas: žmonės jaučia pareigą atsilyginti. Simpatijos: žmonės palankiau reaguoja į tuos. išgirstus iš savo grupės atstovų (Van Knippenberg ir Wilke. o ne eksperto. garsus stomatologas (nepanašus. George Goethalsas ir Erickas Nelsonas (1973) atrado. Sidnėjuje ar Londone. tačiau nepatyręs). Wilder. Sukurkite ryšius.7 skyrius. dantys buvo stropiau išvalyti. . Tokie iš pažiūros prieštaringi duomenys paskatina mokslininkus imtis detektyvo darbo. Kiek duodi.

net ir apmokytus eksperimentuotojo padėjėjus. . ir Blascovichius jį užsidėjo. kurie nebuvo mėgdžiojami (netgi atmetus duomenis septynių studentų. Dirgiklių kūrimas. Iš šios patirties kilo mintis: ar socialiniai psichologai galėtų pasinaudoti virtualia aplinka? Gal galima būtų pasiūlyti žmonėms tikroviškus potyrius. Galima tiksliai kopijuoti veiksmus. Virtualios sąveikos laboratorijoje Stenfordo universitete 69 studentai savanoriai užsidėdavo virtualios tikrovės šalmus ir atsisėsdavo prieš virtualų žmogų kompiuteriu sukurtą vyrą ar moterį. leidžia lengviau kontroliuoti eksperimentą negu dalyvaujant tikriems žmonėms". „Mėgdžiotoją" studentai laikė įdomesniu. kad toks mėgdžiojimas skatina pamėgti mėgdžiojantį žmogų. imituojant kito asmens dalyvavimą „mažiau kainuoja. Virtualios socialinės tikrovės eksperimentas. kad tokie tyrimai parodo virtualiosios socialinės tikrovės galimybes. reikalavusių visada nešiotis tapatybės atpažinimo dokumentą Virtualusis asmuo tikroviškai judino lūpas. Vienai grupei bendraujant su virtualiu asmeniu. Bailensono ir Yee (2005) eksperimente tie studentai. virtualusis chameleonas darė tą patį. stebėti žmonių reakcijas į kitų fizinę negalią tyrinėti įtikinėjimą? Virtualios žmonių sąveikos galią įrodė Blascovichiaus buvusio bendradarbio Jeremy Bailensono kartu su studentu Nieku Yee atlikti eksperimentai. S O C I A L I N Ė Į T A K A mokslinių t y r i m ų išvada Eksperimentai su virtualia socialine tikrove Socialinis psichologas Jimas Blascovichius susidomėjo nauju klausimu. buvo kiek labiau linkę sutikti su išgirstais teiginiais. jis negalėjo suvaldyti baimės ir prisiversti pereiti lenta. Virtualius „žmones" galima visiškai kontroliuoti. jis atkartodavo savanorio studento judesius. įtaigesniu. kuris 3 minutes šaipydavosi iš universiteto apsaugininkų. pamėgo jį labiau negu tie. kurio mimika ir judesiai atkartojo eksperimento dalyvio mimiką ir judesius. žadina empatiją ir stiprina tarpusavio ryšį (žr. Jam iš karto pasirodė. ir įtaigesnis. svarbiausia. reikalauja mažiau pastangų ir. uždelsdamas 4 sekundes. Nors Blascovichius žinojo. skyrė jam daugiau dėmesio (rečiau žiūrėjo į šalį). linksėjo galva. virtualios tikrovės tyrimų laboratorijoje Kalifornijos universitete Santa Barbaroje sutikęs savo kolegą suvokimo tyrinėtoją JackąLoomisą Pamatęs studentą vaikščiojantį po laboratoriją su šalmu. Tiriamieji buvo padalyti į dvi grupes. Jimas Blascovichius (2002) manė. mirksėjo akimis. buvo ir labiau mėgstamas. 11 skyrių). kad laboratorijoje duobės nėra. Jei studentas pakeldavo galvą ir pasižiūrėdavo į viršų. Žmones. kurie „bendravo" su juos mėgdžiojančiu kompiuteriniu kolega. kurie sąmoningai pastebėjo mėgdžiojimo faktą). Jeremy Bailensono ir Nieko Yee eksperimente kompiuteriu sukurtas veikėjas. kuriuos tyrinėtojas galėtų kontroliuoti ir keisti? Ar tai padėtų socialiniams psichologams tirti konformizmą toli vienas nuo kito esantiems žmonėms dalyvauti virtualiuose susitikimuose.272 II d a l i s . Ankstesni tyrimai su realiais žmonėmis atskleidė. sąžiningesnių. kontroliuoti sunku. kad per gilią virtualią duobę atsirado permesta lenta.

argumentai gali būti ir logiški. ar iš esmės kitokia? • Ar reikėtų reikšti tik savo požiūrį. 1981). vė„Tiesa visada yra svariausias argumentas. juos labiau veikia kalbantysis asmuo (Chaiken. Taip pat svarbu. 1949). lengviau prognozuoti pagal jų emocinę reakciją į kandidatus. Sprendžiant iš interviu prieš svarbius rinkimus. daugelis rinkėjų būna abejingi. vis dėlto labiau patiko George W.į logiką"? Atsakymas: tai priklauso nuo auditorijos. Kai pirminė nuostata suformuojama pasitelkiant emocijas. ir emocingi. „žavinga asmenybe". sakydamas: „Žmogus juk vadovaujasi protu"? O gal išmintingesnis lordo Chesterfieldo patarimas: „Dažniau apeliuokite į žmonių jausmus. 1982). tarkime. Bushas. kaip sukurti pagrindinio įtikinėjimo būdo receptą. arba aukų badaujantiesiems rinkimo kampaniją. jūs dalyvaujate aukų rinkimo badaujantiems kraštams kampanijoje. tik truputį besiskirianti nuo jiems priimtinos. Jie laikė jį ryžtingesnių. „Nuomonę formuoja emocijos. 1983.Ką sako? Pranešimo turinys Svarbu ne tik kas sako. pritariančių demokratų kandidatui Johnui Kerry. Tačiau kas veikia labiau: logika ar emocijos? Ar Shakespeare herojus Lisandras buvo teisus. Kam amerikiečiai atiduos pirmenybę. ar įvertinti bei paneigti priešingus požiūrius? • Jei pateiksite abu požiūrius. Mąstanti. pateikiant kvapą gniaužiančią istoriją apie badaujantį vaiką? Žinoma. 1980. Aukštesnio išsilavinimo. Logika versus emocijos Tarkime. 2004 metų Jungtinių Valstijų prezidento rinkimuose daugeliui amerikiečių. Nesuinteresuota publika renkasi šalutinį įtikinėjimo kelią." Sofoklis. analitiškai mąstantys žmonės labiau reaguoja į racionalius argumentus nei mažiau išsilavinę ar mažesnio intelekto asmenys (Cacioppo ir kiti. Ar geriausia būtų sugrupuoti savo argumentus temomis ir pateikti įspūdingą statistiką? O gal geriau pavyks apeliuojant į jausmus . 1851 („Socialinė statika") . tikriausiai svarstytumėte. Kr. ar pabaigoje? Aptarkime kiekvieną šių aspektų. širdį bei silpnybes ir rečiau . dalyvaudami bendruomenės susirinkime. suinteresuota publika renkasi pagrindinį įtikinimo kelią. o ne jų nuomonę apie kandidatų savybes ir tikėtiną veiklą (Abelson ir kiti." Herbert Spencer.pavyzdžiui. ar geriau kalbėti pirmam. o ne intelektas. Paprasta logika atvestų prie vieno ar kito šios problemos aspekto: • Koks teiginys labiau įtikins: logiškas ar veikiantis emocijas? • Ar žmonių nuomonę labiau veiks pozicija. ji labiausiai reaguoja į pagrįstus argumentus. Petty ir kiti. bet ir ką sako. Hovland ir kiti. Sočiai Statics. 1996. Phaedra. kaip formavosi nuostatos. Jei jums reikėtų pradėti akciją dėl mokesčių už mokslą ar draudimo rūkyti. pr. Aistrą galima sieti su logika. 496-406 m. ir už jį balsavo.

gali prireikti daugiau informacijos. Informacija būna įtaigesnė. ir vėliau bus lengviau įtikinti panašaus pobūdžio argumentais (Edwards. kad jūsų pateikta informacija sukels teigiamas emocijas publikai. būdami gerai nusiteikę į pasaulį žvelgiame pro rožinius akinius. gali džiūgauti dėl šių rezultatų. įtikinti buvo lengviau nei tuos. 1993.). kuriems patinka verslo pokalbius organizuoti kartu su gausiais pietumis skambant švelniai muzikai. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 7. Pranešimas taip pat gali buti efektyvus. Nauji išgyvenimai gali pakeisti emocijomis pagrįstą nuostatą. Būdami nusiminę daugiau svarstome. Tad jei negalite pateikti svarių argumentų. 1965) pastebėjo. pasistenkite pakelti publikos nuotaiką ir turėkite vilties. Kaip buvo pastebėta 3 skyriuje. Tačiau norint pakeisti informacija pagrįstą nuostatą. impulsyvesnius sprendimus ir labiau pasikliaujame šalutiniais veiksniais (Bodenhausen. 1990. Fabrigar ir Petty.274 II d a l i s . 1965. kurie skaitė neužkandžiaudami. Braverman. Tačiau taip pat darome skubesnius. kai ją lydėdavo maloni gitaros muzika. todėl silpni argumentai neįtikina.3 PAVEIKSLAS Žmones. kad Kento universiteto studentus labiau veikė liaudies poezija. 7. Panašiai Markas Galizio ir Clyde Hendrickas (1972) pastebėjo. 1991).3 pav. 2005. Šaltinis: Duomenys iš Janis. Tie. Kaye ir Kirschner. nei eilės neskambant muzikai. Baimės poveikis. Dabbs ir Janis. kurie skaitė ir užkandžiavo. Schwarz ir kiti. Baimė gali būti veiksminga. kai stengia- . per daug apie ją negalvojant. Teigiamų emocijų poveikis. Malonūs pojūčiai dažnai sustiprina įtaigumą . kad Jeilio universiteto studentus labiau pavykdavo įtikinti.iš dalies sustiprindami teigiamą mąstymą (jei žmonės motyvuojami mąstyti) ir iš dalies susiedami malonius pojūčius su pranešimu (Petty ir kiti. 1999). kai pirminė nuomonė suformuojama logiškais argumentais. 100 Skaitydami neužkandžiavo Skaitydami užkandžiavo Vėžio gydymas Karinės pajėgos Temos Kelionė į Mėnulį Trimačiai kino filmai liau lengviau bus įtikinti apeliuojant į jas. 1993). jei pateikiant jį sužadinamos neigiamos emocijos. jei ji susijusi su teigiamomis emocijomis. Irvingas Janisas ir jo kolegos (1965. jei jiems skaitant įtaigius faktus buvo leidžiama valgyti žemės riešutus ir gerti pepsikolą (žr.

gąsdinanti informacija tampa žlugdanti. kai reikia užkirsti kelią blogam dalykui (pavyzdžiui. Baimę žadinantys pranešimai skatina žmones atlikti įvairius tyrimus. 1990). 2001). 1988) atlikti eksperimentai rodo. 1966). pastebi Eiliotas Aronsonas (1997). Sara Banks. Kai Claude Levy-Leboyer (1988) pastebėjo. o paneigiama baimė. Baimės jausmu manipuliuojanti informacija ne visada veiksminga. jei ne tik gąsdina dėl galimos grėsmės. kokie baisūs dalykai gali jiems nutikti. dažniau valyti dantis. Prancūzijos vyriausybė šiuos vaizdus įtraukė į valstybinės televizijos laidas. atlikti odos vėžio profilaktinius tyrimus. nepasidariusioms mamogramų. kad mamograma gali išgelbėti gyvybę. susirūpinimą sukelianti informacija apie cholesterolio keliamą pavojų gali paskatinti žmones valgyti neriebų ir mažai cholesterolio turintį maistą (Millar ir Millar. Tik pusė žiūrėjusiųjų teigiamai pateiktą informaciją (pabrėžiančią. 1970. pasitikrinti sėklidžių būklę. kad jie nebekreiptų dėmesio į pranešimą? O gal juos reikia mirtinai išgąsdinti? Howardo Leventhalio ir jo kolegų (1970) Viskonsino universitete bei Ronaldo Rogerso su kolegomis Alabamos universitete (Robberson ir Rogers. Baimę sukeliančių pranešimų įtaiga naudojasi ne tik rūkymo antireklama. žmogus labiau susidomi informacija apie ligą ir apsisaugojimo nuo jos būdus (Das ir kiti. palaikyti gerą fizinę būklę (Lee ir Aaker. Ruiter ir kiti. 2004). pavyzdžiui. Rogers ir Mewborn. 2003. Pavyzdžiui. Gąsdinantys pranešimai geriau veikia. dažnai ne elgsena pasikeičia. Peteris Salovey ir jų kolegos (1995) 40-66 metų amžiaus moterims. Kanados vyriausybė tiki. 1976). todėl sukelia atmetimo reakciją (Leventhal. pasiskiepyti nuo stabligės ar atsargiau vairuoti automobilį (Muller ir Johnson. Dėl šios priežasties baimę skatinantys pranešimai būna efektyvesni. jog vaizdžiai rodant rūkaliams. Tačiau kokią baimę reikėtų sukelti? Ar užtenka sužadinti tik nedidelę baimę. Jei sužadinama baimė susirgti. Kai baimė susiduria su malonius pojūčius žadinančiais veiksmais. 2001). kad dėl rūkymo anksčiau mirs. stengiantis žmonių neišgąsdinti tiek. ir toliau teberūko. sustiprėja patarimų įtaiga. Jei nepasakoma. pagąsdintų. nes leidžia anksti diagnozuoti vėžį) per 12 mėnesių pasidarė tyrimus. kad cigarečių gamintojai ant kiekvieno pakelio pateiktų ryškią informaciją apie rūkymo keliamą pavojų (Newman. juo labiau jie reaguoja. todėl ji reikalauja. parodė mokomuosius filmus apie mamografiją. pavyzdžiui. bet ir perspėjimai vengti rizikingo seksualinio elgesio bei vairavimo išgėrus. bet ir padeda rasti sprendimą ir pasi- . o ne paskatinti gerą dalyką. kad neatlikus mamogramos galima netekti gyvybės).7 skyrius. vėžiui). kad juo labiau žmonės išgąsdinami. Daugelis rūkalių. Daugelis bijančių susirgti AIDS nesusilaiko nuo lytinių santykių ir nenaudoja prezervatyvų. pasidaryti krūtų mamogramą. Tačiau šitaip pasielgė du trečdaliai žiūrėjusiųjų baimę sukeliančią informaciją (pabrėžiant. kad Prancūzijos jaunuolių polinkį vairuoti išgėrus mažina baimę sukeliantys vaizdai. ĮTIKINĖJIMAS 275 masi įtikinti žmones mažiau rūkyti. kaip išvengti pavojaus.

Tad gal didesnis nesutarimas galėtų sukelti didesnius pokyčius? Tačiau. 1988). . padaugėjo nuo 14 iki 39 proc. Judith Turner ir Merrill Carlsmith (1963) teigė. prievartauja ne žydes moteris ir apgaulės būdu išvilioja asmenines santaupas. Žmonės lengviau priima žinią. Kai T. Apklausus 5000 homoseksualių vyrų paaiškėjo. Tad didesnis nesutarimas gali sukelti mažesnius pokyčius. 1992. Nesutikimas sukelia diskomfortą. kaip kovoti su „pavojumi": išvardytos žydų parduotuvėlės. siekia ne tik išgąsdinti ( „ A I D S žudo"). nepatikimą ir nevertą pasitikėjimo. S O C I A L I N Ė Į T A K A „Jei studijavusieji rašymo mėną ir sutaria kuriuo nors klausimu. ar pabandyti jį įtraukti į daugiau pastangų reikalaujančią ritminę gimnastiką arba bėgiojimą? O gal. sukėlė baimę šimtams tūkstančių žmonių. skaitytojams nurodoma sudaryti savo rajono žydų sąrašus (Bytwerk ir Brooks. jei paprašyčiau imtis sudėtingesnių pratimų. Ruiter ir kiti. Maddux ir Rogers. 1980). kad AIDS piko laikotarpiu . kad jo mankšta . atkreipianti dėmesį į su lytiniais santykiais susijusią riziką. skaitytojai buvo skatinami pranešti pavardes vokiečių.toks.teigūsių. kad žmonės galėtų jų vengti. kad susilaiko nuo lytinių santykių arba yra monogamiški. Nikolė svarsto: „Kaip išjudinti tėtį? Ar prikalbinti jį pamėginti nuosaikiai mankštintis. Nesutinkantys su žinių laidos išvadomis klausytojai jų vedėją vertina kaip šališką. ir kita. Eiliotas Aronsonas. tai tikrai šiuo: patikimiausias būdas sudominti skaitytoją ir išlaikyti jo dėmesį yra aiškumas. buvo ne logiški. tikslumas ir konkretumas. Vaizdingoje propagandoje dažnai eksploatuojama baimė. B. (Fineberg. Naciai laikraštyje Der Sttirmer pasakodami nebūtas istorijas apie žydus.nuo 1984 iki 1986 metų .gali labiausiai pakeisti nuomonę. kurie lankosi žydų parduotuvėse ir naudojasi žydų specialistų paslaugomis. nemalonia informacija žmonės gali nepatikėti. kurį sunku paneigti . naudoti prezervatyvus. Zanna." Kaip ir Nikolė. 2002. ir nieko nedaryti. 1979 („Stiliaus elementai") justi galinčiu jį įgyvendinti (Devos-Comby ir Salovey. kurie tariamai valgo žiurkių mėsą. kuri jiems daugiau ar mažiau atrodo priimtina (Liberman ir Chaiken. kaip ir didžioji nacistinės propagandos dalis. devintajame dešimtmetyje AIDS baimė daugelį vyrų privertė saugotis. Reklama. o diskomfortas skatina žmones keisti savo nuomonę (prisiminkite 4 skyriuje aprašytą disonanso efektą). XX a. 1993). kasdien pasivaikščioti. Prieštaringumas Įsivaizduokite štai tokią sceną: Nikolė atvyksta namo pavasario atostogų ir tikisi savo stambaus sudėjimo. kita vertus. 1983. Streicherio argumentai. kad remiant poziciją. o emocingi. The E/ements of Style.tai „nardymas po TV kanalus". tėtis leistųsi į kompromisą ir nors kažkiek mankštintųsi? Tačiau kita vertus jis gali pamanyti." VViliam Strunk ir E. socialiniai psichologai gali įrodinėti ir viena. bet ir pateikti apsisaugojimo strategiją: susilaikyti nuo lytinių santykių. patikimas šaltinis . Nikolės tėvas sako. vidutinio amžiaus tėvą užkrėsti Judraus ir sveiko" gyvenimo būdu. 2001).276 II d a l i s . tarkime. itin prieštaraujančią klausančiojo pozicijai. Šiuose argumentuose taip pat buvo pateikiami aiškūs bei konkretūs nurodymai. Ji kasdien nubėga 5 mylias. VVhite. laikytis monogaminių santykių. jog aš pakvaišau.

Tad jei esate patikimas autoritetas. 1979. Petty ir Cacioppo. Mažas Vidutinis Prieštaringumas Didelis S. 1970). kai jis tik santūriai pagirdavo kūrinį. Šaltinis: Aronson. Jutos universiteto auditorijų korpuse prie šiukšlių dėžių buvo išklijuoti tokie užrašai: „Prašau nemesti aliuminio skardinių!!!!! Mes- . Carol Werner ir jos kolegos (2002) pademonstravo nuginkluojančią paprastų dvipusių teiginių galią.veikite: propaguokite kitokį požiūrį. Atsakymas taip pat priklauso nuo to. kaip parodyta 7. Vienpusiai versus dvipusiai argumentai Besistengiantieji įtikinti susiduria su dar vienu praktiniu klausimu: ką daryti su oponento argumentais. Eliotas išgirdavo kitiems nepatinkantį eilėraštį. Tad. 1972. o jūsų auditorijai siūlomas klausimas mažai terūpi .4 paveiksle. ar ši tema aktuali Nikolės tėvui. Labai įsigilinusieji į kurį nors dalyką būna linkę sutikti tik iš dalies. ji gali bandyti įpiršti visą sveikatingumo programą. su kuriuo jie iš dalies jau sutiko (Pallak ir kiti. Santūriai prieštaraujantis teiginys jiems gali pasirodyti kvailai radikalus. prieštaravimas ir patikimumas veikia vienas kitą: priešingos informacijos poveikio stiprumas priklauso nuo kalbėtojo patikimumo. Tumer ir Carlsmith. Jei ne. Sutikus su jais. Tačiau kai Misisipės valstijos pedagoginio instituto studentė Agnės Stearns vertino nepatinkantį eilėraštį. auditorijoje galima sukelti sąmyšį ir susilpninti savo poziciją. ĮTIKINĖJIMAS 277 7. ypač jei šis teiginys visiškai priešingas tam. Jei Nikolės tėvas dar negalvojo apie mankštinimąsi arba jam tai nerūpi. Ar Nikolė ją dievinančiam tėvui yra išskirtinis autoritetas? Jei taip. žmonės labiau juo patikėdavo nei tada. Tik labai patikimas informacijos šaltinis gali veiksmingai įrodyti kraštutinę poziciją. jei tėvas būtų ryžtingai nusiteikęs nesimankštinti. Rhine ir Severance. jos liaupsės nebuvo nė kiek įtaigesnės nei santūrus pagyrimas. paragindami rinkti aliuminio skardines antriniam perdirbimui.7 skyrius. Antra vertus. informacija gali atrodyti teisingesnė ir labiau nuginkluojanti.4 PAVEIKSLAS Prieštaringumas sąveikauja su informacijos šaltinio patikimumu. ji būtų išmintingesnė apsiribodama nuosaikesniu siūlymu. Nikolė galbūt gali būti kategoriškesnė nei tuo atveju. 1963. Tad atsakymas į Nikolės klausimą: „Ar man vertėtų ginti kraštutinę poziciją?" būtų toks: „Viskas priklauso nuo aplinkybių". jei pripažįstami oponentų argumentai.

JAV armija nenorėjo. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 7.tipiškas įtikinėjimo tyrimų pavyzdys.278 II d a l i s . Kita laida buvo dvipusė: joje buvo paminėti priešingi argumentai ir į j u o s atsakyta. o pranešėją laikyti neobjektyviu. pavyzdžiui. kad jei žmonės yra (arba bus) supažindinami su priešingais argumentais. Tad jau minėtas socialinės psichologijos ekspertas Carlas Hovlandas su bendradarbiais (1949) Armijos informacijos bei švietimo skyriuje parengė dvi radijo laidas. bet labai svarbu!!!". dvipusis informacijos pateikimas būna įtaigesnis ir jo poveikis išlieka ilgiau (Jonės ir Brehm. pateikite jai dvipusius argumentus. 1993). 1970. kad esama ir kitokių argumentų. Amerikos karių skeptišką požiūrį į teiginį apie Japonijos galią labiau pakeitė dvipusė komunikacija. Lumsdaine ir Sheffield.5 paveiksle. kuris pripažino priešingus argumentus. Lumsdaine ir Janis. jog mus sutriuškina pakartodami savo nuomonę ir nekreipdami jokio dėmesio į mūsiškę. Optimistą labiausiai veikia teigiantis įtikinėjimas („Pagal naująjį planą mokestis už mokslą sumažėja mainais už darbą universitete")." Goethe. įtaigiai parašytame skelbime buvo pateiktas pagrindinis kontrargumentas ir į jį reaguota ." Kai paskutiniame. . Maxims and Reflections („Maksimos ir refleksijos") kite jas į konteinerį. Iš karto šiam teiginiui pritariančių karių įsitikinimą sustiprino vienpusis pranešimas.80 procentų skardinių (dvigubai daugiau nei iki skelbimų pasirodymo ir daugiau.5 PAVEIKSLAS Pradinės nuomonės sąveika su vienpusiu versus dvipusiu argumentais Vokietijai pralaimėjus Antrajame pasauliniame kare.„Galbūt tai nepatogu. kad karas Ramiajame vandenyne tęsis dar bent dvejus metus. buvo veiksmingesnis tarp tų. Tikriausiai vienpusis pranešimas informuotą auditoriją skatina ieškoti kontrargumentų. 1949. Kaip parodyta 7. reaguodamas į opozicijos teiginius. Viena iš šių laidų buvo vienpusė: joje nebuvo pripažįstama. Antrajame pasauliniame kare nugalėjus Vokietiją. Taigi jei jūsų auditorijai bus pateiktas priešingas požiūris. Kreipimasis. Eksperimentai taip pat parodė. Imitaciniuose teismo procesuose gynybos pozicija tampa patikimesnė. kurie su šiuo teiginiu nesutiko. o su vienu priešu. Ši sąveika . Vienpusis Pranešimas Dvipusis „Oponentai įsivaizduoja. informacijos efektyvumas priklausė nuo klausytojo. Šaltinis: Howland. kurie šiam teiginiui jau buvo pritarę. kuriose buvo įrodinėjama. jog kova su Japonija bus lengvesnė. nei pakabinus bet kurį kitą skelbimą) buvo sumesta į specialų konteinerį. kad kariai atsipalaiduotų ir galvotų. kad lengviau kovoti ne su dviem. Tad politikas. jei gynėjas anksčiau nei kaltintojas pateikia patirtos žalos įrodymus (Williams ir kiti. esantį pirmame aukšte šalia įėjimo. Vienpusis kreipimasis buvo paveikiausias tiems. pasielgtų išmintingai. kalbėdamas išprususiai auditorijai. 1953). Pesimistui veiksmingesnis yra nei- .

kas išgirstama vėliausiai. pradžioje pateikta informacija paprastai daro didžiausią poveikį. kad klausydami ir analizuodami antrojo prelegento kalbą žmonės darysis palankesni pirmojo kalbėtojo atžvilgiu. ir ki- pirmumo efektas (primacy effect) Jei visos kitos sąlygos vienodos. tada pasisakant pirmam galima pateikti idėjas. Kitas pavyzdys: Normanas Milleris ir Donaldas Campbellas (1959) Šiaurės Vakarų universiteto studentams pateikė tikros civilinės bylos sutrumpintą stenogramą. kurių metu žmonėms pavyksta atspėti 50 procentų atsakymų. Tačiau jei tikrovė yra sudėtinga. kurie skaitė epitetus. • Džonas yra pavydus. jog konsultuojate garsų politiką.7 skyrius. tai ir mūsų principai privalo būti sudėtingi. ar kalbės pirmas. kuris turi dalyvauti debatuose su kitu garsiu politiku dėl dvikalbio mokymo įteisinimo. daugumos kintamųjų. nei tie. kritiškas. . sekasi labiau (Moore. kurie atspėja eksperimento pradžioje. darbštus. 2004). impulsyvus. pastebi Richardas Petty ir Duane Wegeneris (1998). sukeldama pirmumo efektą. Tie. o kitose sumažina. kad įtikinimo kintamųjų poveikis būtų paprastas. 1981). Likus trims savaitėms iki rinkimų abu politikai atvyksta pasirodyti per vakaro žinių laidą ir paskelbti iš anksto paruoštą pareiškimą. užsispyręs. nes žino. kurie skaitė išvardytus atvirkščia tvarka. ir mokslininkai ieško paprasčiausių principų. pirmumo efektą: pirmoji pateikta informacija būna įtaigiausia. kas išgirstama pirmiausia. kurie sėkmingai spėja po nesėkmingų bandymų pradžioje (Jonės ir kiti. kad jūsų konsultuojamas politikas gali pasirinkti. 1975. asmenį įvertino palankiau. (Tada būtų lengviau studijuoti šį skyrių. impulsyvus. ĮTIKINĖJIMAS 279 giantis įtikinėjimas („Visi iš kitos valstijos atvykę studentai privalės atidirbti universitete. Ar būtų geriau kalbėti pirmam? Žmonių išankstinė nuomonė veikia jų interpretacijas. Pavyzdžiui. ar antras. Pirmieji įspūdžiai yra svarbūs. kurio pavardė pirmoji sąraše. Solomonas Aschas (1946) šiuos sakinius pateikė studentams Niujorke. Mintyse perkratote viską. 2003). Pirmumas versus naujumas Įsivaizduokite. Studentai perskaitė ir vienos.į kitą. atrodo gabesni nei tie." Ir studentai. Tad gal iš tiesų geriausia kalbėti paskutiniam? Pirmoji jūsų argumentų grupė atspindi labiausiai įprastą dalyką. Tie. tai. McAndrew. Pirmesnė informacija turėjo įtakos vėlesnės informacijos interpretavimui. jei susiformavusį įsitikinimą sugriauti sunku. išdėstytus nuo protingas iki pavydus. prisimenama geriausiai. 1968. Galbūt norėtųsi. „poveikis būna sudėtingas . kritiškas. Visi laukia jūsų patarimo. užsispyręs ir pavydus.vienose situacijose jie sustiprina įtaigumą. Metant monetą paaiškėja. kurios užtikrins. ką kažkada buvote perskaitęs. Keistai pirmumo efektas pasireiškia rinkimuose: kandidatui. Antra vertus. Be to. ar įžvelgiate skirtumą tarp šių dviejų apibūdinimų? t Džonas yra protingas. o gynybos . Langer ir Roth. Be to.) Deja. kad studijavote socialinę psichologiją. darbštus ir protingas. Jie suskirstė ieškovo liudijimą bei įrodymus į vieną grupę. Panašus efektas pastebimas eksperimentuose. kitaip jiems teks mokėti už mokslą") (Geers ir kiti. paprastai didžiausias dėmesys skiriamas tam.

Kai po dviejų paeiliui išgirstų teiginių seka laiko tarpas. Milleris ir Campbellas kitai studentų grupei davė perskaityti tik vienos grupės parodymus. ką sako patarlė: „Tas. pranašesnis tampa antrasis teiginys (naujumo efektas). dauguma palaikė tą požiūrį. Kaip skatiname studentus nešiukšlinti universiteto teritorijoje? Studentų miestelio skelbimų lentoje ir prie laiškų dėžučių iškabiname skelbimus. Tie iš mūsų. kurie kalba viešai kaip dėstytojai arba oratoriai. kol neateina kitas ir neatlieka kryžminės apklausos". Naujumo efektas retesnis nei pirmumo. Kaip priverčiame vairuotojus sumažinti greitį ir nenuleisti akių nuo kelio? Pastatome ženklus su užrašais: „Vairuok atsargiai". Kad tuo įsitikintų. Rezultatai buvo priešingi ankstesniems . kuris jų studijų . pirmasis teiginys [gyja pranašumą (pirmumo efektas). Tai ypač būdinga. kad kyla pagunda pervertinti jų galią. 1994). paprastai pasireiškia pirmumo efektas (žr. Aktyvi patirtis ar pasyvus priėmimas? Ar žodiniai raginimai įtaigesni? Nebūtinai. per televiziją ar radiją. tos grupės liudijimus bei įrodymus. Bendraujama įvairiai: akis į akį. Iš savo patirties (ir iš atminties eksperimentų) žinome. Tikriausiai prisimiršo didžioji dalis prieš savaitę skaitytų argumentų. 7. raginančius nešiukšlinti. kurį perskaitė pirmiausia. rašytiniais dokumentais. Kai du teiginius skiria laiko tarpas ir auditorija reaguoja netrukus po antrojo teiginio. O kaip dėl priešingos galimybės? Ar mūsų gebėjimas geriau prisiminti naujesnę informaciją nesukelia naujumo efekto? Visi esame patyrę tai. naudojantis reklama.6 pav. kad pastarosios dienos įvykiai gali užgožti reikšmingus ankstesnius. reikia bendrauti. Po savaitės mokslininkai davė perskaityti kitus parodymus ir iškart pareikšti savo nuomonę. kuris pirmasis atskleidžia savo argumentus. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 7.pasireiškė naujumo efektas. jei pirmasis teiginys skatina mąstyti (Haugtvedt ir Wegener. atrodo teisus tol. Kaip mes stengiamės sukviesti žmones į renginį universitete? Iškabiname skelbimus. kasdienė psichologija akcentuoja parašyto žodžio galią. Užmiršimas sukuria naujumo efektą. Prognozuojamas pirmumo efektas: Reakcija Sutinkama su 1-u teiginiu Prognozuojamas naujumo efektas: (laikas) 2-as teiginys Reakcija Sutinkama su 2-u teiginiu naujumo efektas (recency effect) Kartais vėliausiai pateikta informacija turi didžiausią poveikį. Nepaisant to.280 II d a l i s . taip įsimyli savo pačių žodžius. Tad ką dabar galėtumėte patarti debatuose dalyvaujančiam politikui? Kaip sakoma? Komunikavimo kanalas Norint įtikinėti.).6 PAVEIKSLAS Pirmumo efektas versus naujumo efektas Kai du įtaigūs teiginiai seka vienas po kito ir auditorija į juos reaguoja praėjus tam tikram laikui. Paklauskite universiteto studentų. 1) kai abu teiginius skiria nemažas laiko tarpas ir 2) kai auditorija sutinka tuojau pat po antrojo teiginio. Kai po savaitės jie sugrįžo pareikšti savo nuomonę.

ar jų dvasininkas yra „kalbėjęs apie prietarus arba diskriminavimą per pastarąsias porą savaičių". sakė negirdėję nieko. Reklama nežinomą kandidatą paverčia žinomu. Kalifornijos valstijos Skripso koledže per savaitę trukusią kampaniją prieš šiukšlinimą studentai buvo raginami „išsaugoti Skripso studentų miestelį gražų". dėstytojai. Skrajutės su šiais raginimais kiekvieną rytą buvo dedamos į studentų laiškų dėžutes ir kabinamos visose gerai matomose studentų miestelio skelbimų lentose. kaip greitai šios skirtingos aspirino tabletės tirpsta burnoje. kad ne tik prikaustytų dėmesį. o ne jų pačių (Duck ir kiti. Po to jis pasitraukė į šalį ir stebėjo 180 praeivių elgesį. žiniasklaida gali turtingam politikui padėti „nusipirkti" rinkimus? Paprastai per pirmą prezidento rinkimų turą išleidusieji daugiausiai pinigų surenka daugiausiai balsų (Grush. Likus dienai iki kampanijos pradžios socialinės psichologijos ekspertas Raymondas Paloutzianas (1979) šalia šiukšlių dėžės. tik 10 proc. Tačiau pasyviai pateikta informacija ne visada būna bergždžia. paprasčiausia neįprastų dirgiklių ekspozicija gimdo simpatiją. įtikinanti. Išvada: pamokslai nepadarė jokio poveikio rasinėms nuostatoms. kad paprasčiausias kartojimas gali priversti patikėti teiginiu. iš kurių viena rūšis labai reklamuojama. įtaigus pranešėjas privalo pateikti informaciją taip. Per antrąjį pokalbį paklausti. Dar nuostabiau. Kai apie tai susimąstome. apklaustųjų spontaniškai prisiminė pamokslą. Eksperimentuotojai apsilankydavo pas juos prieš ir po pamokslo. stovinčios ant šaligatvio. To- Daugybės apklausų dalyviai sutinka. kurias mes. opensecrets. 1980. Rūpestingai apgalvotame kreipimesi privalo būti atsižvelgta į visus šiuos įtikinėjimo elementus. . Kaip buvo parodyta 7. buvo tiesiai paklausta. Jei nekreipsime dėmesio į tai. smerkiančio rasinį fanatizmą ir neteisingumą. 2005). Thomas Crawfordas (1974) ir jo bendradarbiai atliko eksperimentą su 12 bažnyčią lankančių tikinčiųjų. Reklamuojamas aspirinas milijonams žmonių parduodamas trigubai brangiau nei nereklamuojamas. kad abi rūšys visiškai vienodos. Tačiau kišenės gali jį pajusti. Ar dabar praeiviai puolė vykdyti raginimus? Tik 2 iš 180 praeivių pakėlė šiukšles.1 lentelėje. kad ir kaip būtų liūdna. įsimintina bei patraukli. pamatome.7 skyrius. t. gal jie ką nors skaitė ar girdėjo apie rasinius prietarus ir diskriminaciją. „išsivalyti šiukšles" ir t. Vaistinėje prekiaujama dviejų rūšių aspirinu. Paskutinę kampanijos dieną jis vėl testavo 180 praeivių. Aspirinas yra aspirinas. kad pamokslininkui tenka įveikti daug kliūčių. Kai likusiųjų 90 proc. numetė keletą šiukšlių. ir tik nedaugelis. daugiau nei 30 proc. Kaip pamatysime 11 skyriuje.org. turėdama tokią galią. kuriuo vaikšto daug žmonių. bet kad informacija būtų suprantama. Mūsų organizmas negali pajusti jokio skirtumo. Ar. Niekas nepakėlė nė vienos šiukšlės. o kita nereklamuojama. įsivaizduojame perskaitę. 1995). kad žiniasklaida veikia nuostatas. ĮTIKINĖJIMAS 281 aspektas buvo vertingiausias arba ką jie prisimena iš pirmo kurso. prisimins puikias paskaitas. Ar lengva žmones įtikinti? Panagrinėkime du gerais ketinimais grindžiamus atvejus. tačiau tik kitų žmonių. bet kuris vaistininkas jums patvirtins.

labiausiai nuostatos sutvirtėja ir veikia elgesį. kad teiginys buvo pripažintas neteisingu. primena Sizifo darbą. kuriose tvyro rasinė įtampa. pavyzdžiui. kol vaikai vienas per kitą jos neišpopuliarino. Kiti veiksniai. Kartojamos klišės gali užgožti sudėtingą realybę. pavyzdžiui. mažiau baiminasi puolimo. 2005). bet ir formuoja elgesį. taigi tampa ir įtikinamesnis (MeGlone ir Tofighbakhsh. kad jį įvykdytum. . ką padarėme. ką ir „skubant priveliama klaidų". taip pat padidina sklandumą bei įtikimumą. laikomi teisingesniais praėjus savaitei po to. ritmas.jis vis lengviau ištariamas. Pavyzdžiui. kuri suteikia žmonėms ne tik informacijos. Kadangi žmonės jau bus užmiršę. Mokslininkas Halas Arkesas (1990) šiuos faktus laiko „gąsdinančiais". Šiuolaikinės pardavimo strategijos siekia įtvirtinti asmeninės informacijos „iš lūpų į lūpas" galią per „virusinę rinkodarą". lemia ir patikimumą. pabrėžiame idėją to. kaip aspirinas. kai buvo pirmą kartą perskaityti ir įvertinti.282 II d a l i s . veiksmingiausia ŽIV profilaktikos priemonė yra ta. Teiginio kartojimas daro jį sklandesnį . 2000).„Haris Poteris ir išminties akmuo" . tuo silpnesnis įtikinėjimas. aktyvi patirtis taip pat sustiprina nuostatas. Politikos manipuliatoriai gerai žino. „įdiegiamus" pardavimus (Walker. 2004). Rowlings agentas prieš pasirodant knygai „Haris Poteris ir išminties akmuo" Įtikinėjimo tyrimai rodo. Asmeninė versus žiniasklaidos įtaka „Ar suvokiate. kad reklaminis teiginys („Ryklio kremzlės gydo artritą") yra neteisingas. besirimuoj antys žodžiai ar sakinio ritmika. S O C I A L I N Ė Į T A K A kie trivialūs teiginiai. rašydama knygas vaikams?" J. 2005). Net pakartojus. jei jos kyla iš mūsų pačių patirties. vien atpažinę jį gali palaikyti įtikinamu. Jei pasyviai pateikta informacija kartais būna paveiki. Palyginti su pasyviai suformuotomis nuostatomis. vėliau jis gali būti klaidingai prisimintas kaip teisingas (Skurnik ir kiti. Kaip matėme 4 skyriuje „Elgesys ir nuostatos". Lengva parodyti reklamos galią tokiais nereikšmingais klausimais. kad niekada nesulauksite sėkmės. Kai ką nors darome. ypač jei jaučiame atsakomybę. „gandų kūrimą". Teiginys „skubos darbą velnias neša" iš esmės reiškia tą patį. stabilesnės. nepakanka vieno stumtelėjimo. kuriose įtikinėjimas bus sėkmingas? Čia galioja paprasta taisyklė: kuo svarbesnis klausimas. Dar daugiau. padeda kategoriškai atsisakyti lytinių santykių ir skatina naudoti apsaugos priemones (Albarracin ir kiti. tačiau atrodo teisingesnis. kaip „gyvsidabrio lydimosi temperatūra aukštesnė nei vario". tačiau. kad mus labiau veikia ne žiniasklaida. ar galime iš anksto apibrėžti temas. kad „Hario Poterio" serija bus tokia populiari (pirmosios knygos . o asmeniniai kontaktai. įterpus jį tarp kitų teisingų ir klaidingų teiginių ir pateikus pagyvenusiems žmonėms. pavyzdžiui. patirtimi paremtos nuostatos būna tikresnės. Kas lemia sklandumą (žinomumas. Įtikinėjimas aktualesnėmis temomis. rimavimas). o kartais ne. tose vietose.tiražas buvo tik 500 egzempliorių). K. Šie principai aiškiai matomi daugelyje tyrimų. kad įtikimas melas gali išstumti pagrįstas tiesas. apie rasizmą. Uždavinys nėra neįmanomas. Nebuvo tikimasi.

Vatsonvilis (žiniasklaida ir tiesioginis bendravimas) Tyrimo metai . ĮTIKINĖJIMAS 283 Du klasikiniai eksperimentai iliustruoja asmeninės įtakos galią.7 pav. Maccoby.7 skyrius. suskirstė į tris grupes. Kaip parodyta 7. kuri buvo skelbiama žiniasklaidoje. Vatsonvilyje. Kad palygintų santykinį privataus asmens ir žiniasklaidos poveikį. Kito eksperimento metu Johno Farąuharo ir Nathano Maccoby (1977. Jie gyventojus. kuriais siekta supažindinti žmones su širdies kraujagyslių susirgimų rizika bei priemonėmis ją sumažinti. dvejų ir trejų švietimo sveikatingumo klausimais metų. radijas ir spauda. mokslininkai padėjo jiems suformuluoti konkrečius tikslus ir sustiprino jų sėkmės jausmą. buvo asmeniškai kontaktuojama su dviem trečdaliais žmonių. 19 proc. „už" balsavo 45 proc. Grupėje. jie prieš pradėdami projektą ir kiekvienų trejus metus trukusio projekto metų pabaigoje apklausdavo ir mediciniškai ištirdavo 1200 žmonių. nusprendusius nebalsuoti už miesto statuto pakeitimus. Grupėje.. dvejų ir trejų metų kontrolinio Treisio miesto didelės rizikos grupės gyventojams rizika išliko beveik tokia pat. Treisio miesto gyventojai negavo jokios papildomos informacijos. vykdomos per žiniasklaidą. pas kuriuos apsilankė agitatoriai. 1980) vadovaujama mokslinė grupė siekė sumažinti vidutinio amžiaus žmonių širdies ligų skaičių trijuose mažuose Kalifornijos valstijos miestuose. Gilrojaus mieste dvejus metus buvo pasitelkta televizija. kuri matė bei girdėjo informaciją tik per žiniasklaidos priemones. kurie dėl savo kraujospūdžio. po vienerių. išskyrus tą. Maccoby ir Alexander. kuriai keturis kartus buvo atsiųsta informacija. svorio ir amžiaus pateko į didelės rizikos grupę. 1980. skatinanti pritarti statuto pakeitimams. Samuelis Eldersveldas ir Richardas Dodge (1954) Mičigano valstijos Ann Arboro mieste tyrė politinio turinio įtikinėjimą. be kampanijos. už statuto pakeitimus balsavo 75 proc. 7. Šaltinis: Maccoby. taip pat gyventojams buvo siunčiami laiškai. Taikydami elgsenos kaitos principus. 1980. pakeitė savo nuomonę ir balsavo už pakeitimus. Trečiai grupei priklausantys asmenys.7 PAVEIKSLAS Širdies kraujagyslių ligų rizikos pokytis nuo pradinio taško (0) po vienerių.

kreipiuosi į savo sūnus. privalo iš kažkur semtis idėjų. Edukologai patvirtino studentų intuityvią išvadą: asmeniniai santykiai ne paskaitų metu daro didelį poveikį studentų brandai (Astin. tačiau jie negali „išjungti" televizijos įtakos. Wilson ir kiti. Tad Shelly Chaiken ir Alice Eagly (1976) dviejų etapų komunikacija (two-step flow of communication) Procesas. Ar patys esate patyrę asmeninę įtaką? Žvelgiant retrospektyviai. 1975). vaizdo įrašas. kurio metu žiniasklaidos [taka dažnai pasireiškia per nuomonę formuojančius žmones. kad žiniasklaidos įtaka subtiliai įsismelkia į kultūrą. kuris buvo užverstas raginimais per žiniasklaidą. Tėvai gali uždrausti žiūrėti televizorių. su kuriais buvo bendraujama asmeniškai ir kuriems buvo pateikiama informacija per žiniasklaidą. mokytojas. garso įrašas ir rašytinė informacija. kurie asmeniškai daro įtaką mūsų nuomonei. didelės rizikos grupės gyventojai pakeitė savo įpročius ir šiek tiek sumažino riziką. Elihu Katzas (1957) pastebėjo.nuo pastarųjų link eilinių žmonių. Gilrojaus miesto. Jei šie vaikai negyvena kaip atsiskyrėliai. . S O C I A L I N Ė ĮTAKA kaip ir anksčiau. netiesioginis poveikis gali būti didelis. Nors asmens įtaka dažniausiai būna didesnė nei žiniasklaidos. Sulygindami visą žiniasklaidą nuo reklaminių lapelių iki televizijos. Žiniasklaidos rūšių palyginimas. pastarosios nederėtų menkinti. Didelėse grupėse būtent šiuos nuomonės lyderius ir naujos krypties kūrėjus . 2003). Tie. kuris sugeba rinkti informaciją ir skleisti ją tarp draugų ir šeimoje.).1 pav. Kad dar labiau supainiotume reikalus. antrasis . Jie prašo tėvų nupirkti su televizija susijusius žaislus. daro įtaką kitiems.„įtakinguosius" . kad būtų leista žiūrėti jų draugų mėgstamas televizijos programas.kiekvienas žmogus. 1972.284 II d a l i s . Jei noriu įvertinti kompiuterinę įrangą. kurie daug žinių pasisemia iš spausdinto teksto.vienas pirmųjų įtikinėjimo proceso etapų (prisiminkime 7. Dviejų etapų komunikacijos modelis primena. Nuomonės lyderis . gydytojas. per daug viską supaprastiname. Supratimas . suvokiamas kaip dalyko ekspertas. kad iš savo draugų bei kitų studentų jie sužinojo daugiau nei iš knygų ar profesorių. Net jei žiniasklaida daro nežymų tiesioginį poveikį žmonių nuostatoms. dauguma aukštųjų mokyklų studentų teigia. kurie auga nežiūrėdami televizoriaus. kurie. jog geriausiai suprantama ir įsimenama rašytinė informacija. kuriuos turi jų draugai. ir šis šaltinis dažnai būna žiniasklaida. Juo gali būti pokalbių laidos vedėjas ir redakcinės skilties kūrėjas. juo įtaigesnė joje skelbiama informacija. savo ruožtu. Tai štai kokia įtaigumo seka: žodinė (akis į akį). Žiniasklaidos įtaka: du etapai.labiausiai trokšta patraukti į savo pusę vadybininkai ir politikai (Keller ir Berry. kad žiniasklaidos poveikis dažnai reiškiasi dviem komunikacijos etapais: pirmas etapas vyksta kryptimi žiniasklaida-nuomonę formuojantys asmenys. Labiausiai pasikeitė tie Vatsonvilio gyventojai. Įvairių žiniasklaidos rūšių lyginamieji tyrimai atskleidė. vis tiek neišvengia televizijos poveikio. jie mokykloje dalyvauja televizijos programas imituojančiuose žaidimuose. pridursime.asmuo. kad juo žiniasklaida yra arčiau gyvenimo. Ta saujelė vaikų. Šie vaikai maldauja arba reikalauja. mokslininkas .

pagal žmonių savybes ne visada galima prognozuoti jų reakciją į socialinę įtaką.8 pav. Socialiniai psichologai pateikia du šių skirtumų aiškinimus. kai yra [rašyta į vaizdo juostą. tarp kartų atsiranda atotrūkis. Išvada: lengviausia paveikti vidutinės savivertės žmones (Rhodes ir Wood. 1978. Kam sakoma? Auditorija Kaip matėme 6 skyriuje. . Televizija kontroliuoja informacijos pateikimo tempą.įrašyta vaizdo juostoje. Sudėtingas pranešimas Raštu Įgarsintas Vaizdo juostoje Šaltinis: Chaiken ir Eagly. Panagrinėkime dvi pranešimo gavėjų savybes: amžių ir mąstymo ypatybes. 7. kurias jie susikūrė būdami jauni.8 PAVEIKSLAS Nesudėtingas pranešimas Lengvo turinio informacija labiausiai [tikina. Pirmasis susijęs su amžiaus tarpsniu: kintant amžiui keičiasi ir žmonių nuostatos (pavyzdžiui. Sudėtingi pranešimai įtaigiausi pateikti raštu. kad vyresnių žmonių nuostatos keičiasi mažiau nei jaunesnių.: sudėtinga informacija iš tiesų buvo įtaigiausia. 1983). Kokio jie amžiaus? Priklausomai nuo amžiaus žmonės turi vienokias ar kitokias socialines bei politines nuostatas. Konkreti savybė gali sustiprinti vieną įtikinėjimo (žr.1 pav. o nesudėtinga . bet kliudyti kitam. Be to.) etapą. Masačiusetso universiteto studentams mokslininkės pateikė paprastą arba sudėtingą informaciją raštu. ĮTIKINĖJIMAS 285 7. išlieka nepakitusios. tačiau pasikliauti savo nuomone. todėl juos sunku įtikinti. Faktai dažniausiai patvirtina pastarąjį aiškinimą.7 skyrius. Kaip pastebi Davidas Searsas (1979. Žemos savivertės žmonės dažnai lėtai mąsto. kadangi šios nuostatos skiriasi nuo tų. įgarsintą ir įrašytą vaizdo juostoje. Aukštos savivertės žmonės gali suprasti informaciją. neatsižvelgdama į gavėjus. kurias susikuria šiuolaikiniai jauni žmonės. Antrasis susijęs su karta: dažniausiai vyresnių žmonių nuostatos. kai ji buvo pateikta raštu. 1992). vyresnio amžiaus žmonės tampa konservatyvesni). ji skatina žmones sutelkti dėmesį į šalutinius aspektus (pavyzdžiui. Šio tyrimo rezultatai pateikti 7. nes tada ją kiekvienas gali analizuoti jam priimtinu tempu. Tad informacijos įtaigumą nulemia jos sudėtingumo ir pateikimo formos atitikmuo. kalbėtojo išvaizdą). nukreipdama dėmesį nuo paties pranešimo (Chaiken ir Eagly. jeigu ji pateikta raštu. įrodinėjo. kad sudėtinga informacija būna įtikinamiausia. Pakartotinės jaunesnių ir vyresnių žmonių apklausos per keletą metų parodė.

įgytas paauglystėje ir ankstyvoje jaunystėje. socialinės psichologijos ekspertas Theodore Newcombas. kosmonautų išsilaipinimą Mėnulyje to paties dešimtmečio pabaigoje ir moterų judėjimą aštuntajame dešimtmetyje . . Beningtono koledžo absolventės. Vietnamo karą. septintajame dešimtmetyje. vėliau neigė. mokslininkai „beveik be išimties pastebi kartų. šie įvykiai užgožė judėjimą dėl pilietinių teisių. Patyrimas. kuriai toną davė kairuoliškai nusiteikę jauni dėstytojai. į kurias jie įsilieja. Praėjus pusei amžiaus.įvykius. 1989).286 II d a l i s . tuo tarpu kitos bendraamžės.svarbūs žmogaus gyvenimo etapai (Krosnick ir Alwin. kurie Didžiąją depresiją ar Antrąjį pasaulinį karą išgyveno būdami 16-24 metų. stipriai formuoja asmenybę. XX a. nes palieka gilų ir ilgalaikį įspūdį. susidūrė su laisvos dvasios aplinka. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 1986). Per įspūdžių kupiną laikotarpį suformuotos pažiūros išliko. šešioliktojo gimtadienio sulaukę XX a. Beningtone suformuotos nuostatos išliko. amerikiečiai. Be to. kurie įsirėžė atmintyje tų. Todėl galime tikėtis. pavadins George W. Kaip nupjauto medžio rievės po daugelio metų atskleidžia buvusių sausrų žymes. per 1984 metų prezidento rinkimus balsavo už demokratų partijos kandidatą santykiu 3:1. jau įžengusios į aštuntąjį dešimtmetį.grupes. taip ir dabartinės nuostatos gali atspindėti tokius prieš keletą dešimtmečių buvusius įvykius. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje-penktojo dešimtmečio pradžioje Beningtono koledžo studentės. Šie įvykiai formavo paauglių ir jaunuolių protus. dauguma prisiminė savo paauglystės ar savo trisdešimtmečio pradžios įvykius. kad šių dienų jaunimas įsimintinais įvykiais. santykiu 3:1 balsavo už respublikonų partijos kandidatą (Alwin ir kiti. ir jų nepakeitė viso gyvenimo patirtis. septintajame dešimtmetyje. Kennedy nužudymą XX amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje. 1991). rugsėjo 11-osios teroristų išpuolį ir karą Irake. iki šiol išlieka liberalesnių politinių pažiūrų. kilusios iš privilegijuotų. Busho rinkiminę kampaniją. žiniasklaidą ir vaidmenis. Tačiau dėstytojams pavyko tai padaryti. kad dėstytojai stengėsi savo studentes paversti „geromis mažomis liberalėmis". Labai įdomus Vermonto valstijos Beningtono koledžo pavyzdys. o ne amžiaus tarpsnio poveikį". turinčios aukštąjį išsilavinimą. kuriems būtent tų įvykių metu buvo 16-24 metų. 2001 m. Tiems. Analizuodamas Nacionalinio nuomonių tyrimo centro archyvus Jamesas Davisas (2004) sužinojo. Dauguma žmonių šiuo gyvenimo laikotarpiu susikuria nuostatų ir vertybių sistemą. pakeitusiais istorijos eigą. Studentės tapo kur kas liberalesnės nei būdinga jų socialinei aplinkai. Kai Howardas Schumanas ir Jacąueline Scott (1989) paprašė tiriamųjų nurodyti vieną arba du svarbiausius nacionalinės ar pasaulinės reikšmės įvykius per praėjusią pusę amžiaus. Vienas profesorius. konservatyvių šeimų. kaip karas Vietname ar kova už piliečių teises XX a. Todėl jauniems žmonėms patartina atidžiai rinktis socialinę aplinką . kad. pavyzdžiui. Paauglystė ir trečiojo gyvenimo dešimtmečio pradžia . Tuo metu susiformavusios nuostatos išlieka nepakitusios vidutiniame amžiuje.

kuri prasidėjo XX a. Jei informacija sukelia palankią reakciją. kai pateikiama nesudėtinga informacija (Harkins ir Petty. šis perspėjimas bei pasirengimas tik prisidės prie to. kad kažkas pabandys jus įtikinti.nepatikime. kad ketinate nutraukti studijas. Štai kodėl reklama. Išgyvenę seksualinę revoliuciją. kad jos paprasčiausiai silpsta. Kokiomis aplinkybėmis randasi kontrargumentai? Viena iš jų yra perspėjimas. kad į šeštą ar septintą dešimtmetį įkopusių žmonių seksualinės ar rasinės pažiūros tapo liberalesnės nei jiems būnant trisdešimties ar keturiasdešimties." C. kad neanalizuotume žodžių.7 skyrius. ją pakeitė. Kiti. 1965 („Siūlomas tostas") . greičiausiai tikėtumėtės. 1964. Regimu vaizdu prikaustomas dėmesys. Bushman ir Bonacci.ne viską sugerianti kempinė. septintajame ir įsisiūbavo aštuntajame dešimtmečiais. rodoma per smurtines ar seksualines televizijos programas. kad vyresni žmonės yra nelankstūs. Dėmesio atitraukimas silpnina gebėjimą pateikti priešingus argumentus. Jei skatina ieškoti kontrargumentų . Šis metodas dažnai taikomas politinėje reklamoje. „Būti perspėtam ir todėl pasirengusiam. kad šie netrukus išgirs pašnekesį tema „Kodėl paaugliams nereikėtų leisti vairuoti automobilio". Lewis. neperspėtieji. Mūsų protas . kokius parodymus ketina pateikti kaltinimas. Tad tikriausiai sudarytumėte kontrargumentų.ne informacija. sąrašą. kaip sunku tokiu atveju įtikinti žmones. Žodinį įtikinimą taip pat galima sustiprinti nukreipiant dėmesį į kitus dalykus taip. kad mūsų klaida bus nepataisoma. kad šeimos nariai įkalbinės jus tęsti mokslą. Ypač gerai veikia dėmesio atitraukimas. Perspėtieji liko ištikimi savo nuomonei. Norvalo Glenno 1980 ir 1981 m. 1973). 2003). kurią ji sukelia žmogaus galvoje. 2005. bet reakcija. Teismuose advokatai taip pat kartais perspėja prisiekusiuosius. kad sutrukdytume kontrargumentuoti (Festinger ir Maccoby. ĮTIKINĖJIMAS 287 Negalima sakyti. Osterhouse ir Brock. Apie ką jie mąsto? Svarbiausias pagrindinio kelio į įtikinimą aspektas . Jonathanas Freedmanas ir Davidas Searsas (1965) pademonstravo. kad vyresnio amžiaus žmonės savo gyvenimo pabaigoje gali vėl lengviau keisti nuostatas galbūt dėl to. Kartais dėmesio atitraukimas trukdo apdoroti reklaminį skelbimą. Kas įspėtas. 2002)... jei mūsų įsitikinimai teisingi. Be to. 1970). Keating ir Brock. S. atremiančių kiekvieną įmanomą jų argumentą. Jie perspėjo grupę vienos Kalifornijos valstijos vidurinės mokyklos moksleivių. 1981. tas pasiruošęs atremti. dažnai neįsimenama ir neturi jokio poveikio (Bushman. Eksperimentuose su tariamais prisiekusiaisiais parodyta. tačiau jei įsitikinimai klaidingi. kad perspėjimas neutralizuoja neigiamą poveikį (Dolnik ir kiti. 1974. labai racionalu. šie vidutinio amžiaus žmonės bėgant metams aiškiai keitėsi. Penny Visser ir Jono Krosnicko (1998) mokslinių tyrimų rezultatai perša išvadą. Regan ir Cheng. Jei savo šeimai norėtumėte pasakyti. Tik nedaugeliui iš mūsų kintančios kultūrinės normos nedaro jokio poveikio. mes ja patikime. Screwtape Proposes a Toast. atlikti tyrimai atskleidė.

J[ galima [vertinti pagal pritarimą tokiems teiginiams. kad visiems šiems metodams galiojo viena bendra taisyklė: skatinant mąstymą. kuriuo zvimbdami pasiekiame tikslą. leidžiant kiekvienam iš trijų oratorių pateikti po vieną argumentą. Geriausi dėstytojai stengiasi priversti studentus aktyviai mąstyti. kiek privaloma. galima patiems rinktis.kad labai svarbu. Prisiminkime du įtikinimo būdus: pagrindinį . o silpnai pateikta tampa (dėl kontrargumentavimo) dar mažiau įtikinanti. Tyrėjai taip pat nustatė. 1996). kelių oratorių dalyvavimas (pavyzdžiui. reaguoja į tokius šalutinius signalus kaip kalbėtojo patrauklumas ir jauki aplinka. 1987. Paskutiniosiomis 1980 metų prezidento rinkimų kampanijos. dėmesio sutelkimas. Jo apibendrinantis pareiškimas per kandidatų į prezidentus debatus prasidėjo dviem įtikinamais retoriniais klausimais. dalykas išmokstamas geriau.paremtą euristika. ir nepritarimą tokiems teiginiams. kurie „taupo" savo protinius išteklius ir nepasižymi dideliu pažinimo poreikiu. Jie pateikia retorinius klausimus. kurioje kandidatų galimybės buvo labai panašios. Per paskaitas. Kaip ir keliaujant per miestą: pagrindiniame kelyje tai pajudama iš vietos. kaip „abstraktaus mąstymo sąvoka man yra patraukli". Tie. kaip apdoroti informaciją. kuriose mažiau skatinama aktyviai dalyvauti. kokios mintys kyla reaguojant Į gautą informaciją. • patogi kūno padėtis priimant informaciją. tai vėl sustojama. Visa tai skatina įsisavinti informaciją pagrindiniu būdu. dienomis Ronaldas Reaganas veiksmingai vartojo retorinius klausimus. Leippe ir Elkin. Daugybė eksperimentų padėjo nustatyti. skatinimas pajusti atsakomybę už informacijos įvertinimą arba jos perdavimą. 1987. • • pranešimo pakartojimas. intriguojančius pavyzdžius ir kelia sudėtingas problemas. 1987). o ne vienam visus tris argumentus). Efektyviems kalbėtojams rūpi ne tik jų įvaizdis ir pateikiama informacija. kol protas analizuoja argumentus ir formuluoja atsakymus. Kai galvojama apie dėstomą medžiagą ir argumentus. kuriuos jis dažnai kartojo paskutinę rinkiminės kampanijos savaitę: „Ar dabar gyvenate geriau nei prieš ketverius metus? Ar dabar lengviau parduotuvėse nusipirkti tai. . paskatino daryti įvairias prognozes. kurių daugumą patvirtino Petty. Cacioppo ir kiti (Axsom ir kiti. kaip „aš galvoju tiek. S O C I A L I N Ė ĮTAKA pažinimo poreikis (need for cognition) Motyvacija mąstyti ir analizuoti. ko norite.288 II d a l i s . ir šalutinį . jie teikia pirmenybę pagrindiniam būdui (Cacioppo ir kiti. Analitiškai mąstantys ir didelį pažinimo poreikį turintys žmonės mėgsta viską atidžiai apgalvoti. O šalutinis kelias panašus į miestą lenkiantį greitkelį." Nesuinteresuota auditorija remiasi šalutiniais signalais. Harkins ir Petty. Ši teorija kelia ir kai kuriuos praktinius klausimus. kas skatina mąstymą: • • • retoriniai klausimai. bet ir galima klausytojų reakcija. svariai pateikta informacija yra dar įtaigesnė.sisteminant ir mąstant. Ši paprasta teorija . siekdamas palankiai nuteikti rinkėjus.

ir Reaganas. t Kiek informacija gali skirtis nuo auditorijos nuomonės. greitai. veiksmingiausi būna vienpusiai argumentai. kad pasirinko pagrindinį įtikinėjimo kelią. Tą pačią dieną Ka- . susieta su maloniais potyriais. žiūrėdami žmonėms tiesiai į akis.vienpusė ar dvipusė . O žiniasklaida gali būti veiksminga tada. priklauso nuo pranešėjo patikimumo. kanalą (sakymo būdą) ir auditoriją (kam sakoma). Taip pat įtaigesni ir nesuinteresuoti kalbėtojai. kad vėliau ji svarstys priešingus teiginius. Ką auditorija mąsto. ji tampa dar įtikinamesnė. sekantį paskui HalioBopo kometą. Svarbus auditorijos amžius: jaunimas lengviau keičia savo nuostatas. ankstesnės informacijos poveikis sumažėja. kurie argumentai pranašesni: pateikti pradžioje ar vėliau? Dažniausiai pastebimas pirmumo efektas. jei sprendimas priimamas iš karto išgirdus antrąjį pranešimą gali pasireikšti naujumo efektas.informacijos pateikimo būdas. APIBENDRINIMAS Kokie yra įtikinėjimo elementai? • Kas [tikinėjimą padaro veiksmingą? Mokslininkai nustatė keturis veiksnius: pranešėją (kas sako). Tačiau kai informacija sudėtinga. veiksminga gali būti ir raštu pateikta informacija. Jei auditorija yra rafinuotesnė arba dar nesutinka su teiginiu. laimėjo didesne nei buvo tikėtasi persvara. ypač jei jos gavėjas gali imtis apsisaugojimo veiksmų. paveikiausia būna dvipusė informacija. iš dalies dėl to. Žmonės. Jie suvalgė pudingo arba obuolių padažo su fenobarbitaliu ir užgėrė šį „patiekalą" degtine. keliaujančią dangaus vartų link. kad atėjo metas nusimesti savo kūnus . po to ant galvų užsimovė plastikinius maišelius. priklauso nuo keleto dalykų. ĮTIKINĖJIMAS 289 nei prieš ketverius metus?" Dauguma žmonių atsakė neigiamai. • Gebantys įtikinti kalbėtojai priimami kaip pasitikėjimo verti ekspertai. kai klausimas nereikšmingas arba nežinomas. Patrauklus kalbėtojas taip pat atrodo įtaigus. Jei pranešimus skiria laiko tarpas. • Ir galiausiai svarbu.7 skyrius. yra įtaigesni. neturi kontrargumentų. jei mažai tikėtina. Paprastai veiksmingiausias būna tiesioginis kreipimasis. kas gauna informaciją. Gąsdinanti informacija taip pat gali būti veiksminga. O kuri informacija . • Kitas svarbus aspektas .geriau įtikins. pranešimą (kas sakoma).sielos „talpyklas" . Jei auditorija sutinka su informacija. girdėdama informaciją? Ar ji mąsto palankiai? Ar ji prieštarauja? Ar ji perspėta iš anksto? Ekstremalus įtikinėjimas: kaip įdiegiami kultai? Kokius įtikinėjimo ir masinio poveikio principus naudoja naujieji religiniai judėjimai („kultai")? 1997 metų kovo 22 Marshallas Herffas Applewhite ir 37 jo pasekėjai nusprendė. • Kai svarstomi du skirtingi klausimo aspektai.ir šmurkštelėti į NSO (neatpažintą skraidantį objektą). t Informacija savaime yra įtikinanti. kai kalbama apie skonį ir asmenines vertybes. kurie kalba nedvejodami. kad miegodami uždustų. Būdami geros nuotaikos žmonės paprastai apsisprendžia daug nesvarstydami.

Federaliniai . Tad jei kas nors nori paneigti įsitikinimus. Antra. Per pastaruosius dešimtmečius išpopuliarėjo keletas kultų.daugelis žmonių pašventė save ir savo pajamas Susivienijimo bažnyčiai. Kazimiero kaime susprogo kotedžas. antikomunizmo ir paties Moono. Šveicarijoje ir Prancūzijoje . S O C I A L I N Ė ĮTAKA kultas (naujasis religinis judėjimas) (cult [new religious movemenf\) Grupė. kuriai paprastai būdinga: 1) savitas ritualas ir tikėjimas. išgėrus vynuogių gėrimo. arkivyskupe. nes buvau kitaip auklėtas". Paaiškinę kokį nors įsitikinimą.paskutiniųjų iš 74 Saulės šventyklos ordino narių. užvaldydamas sektos. kad jos turi gimdyti jo vaikus.ne. Daugeliui kyla klausimas: kas priverčia žmones atsisakyti senojo tikėjimo ir stoti į panašias sektas? Ar tokį keistą elgesį turėtume aiškinti asmenybės keistenybėmis? O gal jų patyrimas iliustruoja socialinės įtakos ir įtikinimo dinamiką? Turėkime omenyje du dalykus. paaiškinus. įvykdytos pagal Joneso įsakymą. Kai apsupus kulto būstinę kilo susišaudymas. 1993 metais iš vidurinės mokyklos išmestas Davidas Koreshas panaudojo savo talentą įsiminti Šventąjį Raštą ir apkerėti žmones. sukeldamas tikrą pragarą ir nusinešdamas penkių žmonių . Koreshas savo pasekėjams pareiškė.gyvybes. Koreshas taip paveikė vyrus. kad buvote šitaip auklėjamas"): „Gali būti. Suno Myungo Moono kultas yra krikščionybės. Logiškai tai jau kitas klausimas. kaip naujojo mesijo. Kai kurie socialiniai mokslininkai juos labiau linkę vadinti naujaisiais religiniais judėjimais: Suno Myungo Moono Susivienijimo bažnyčia. radęs pasekėjų visame pasaulyje. kuo tikite. nuskausminančiais vaistais ir mirtina kalio cianido doze. šlovinimo mišinys. 1978 metais pasaulį sukrėtė 914 Jimo Joneso pasekėjų. jūs tikite. kad jie ėmė laikytis celibato. pasivadinusios Dovydo šaka (angl. ši analizė retrospektyvi. todėl. tokia: jūs tikite tuo. esančią už devynių šviesmečių. Visų pirma. Atsiliepdami į Moono pareiškimą .. kartu su juo atkeliavusių į Gajaną iš San Francisko. sakydamas: „Tu tuo tiki. Religijos psichologija gali paaiškinti. Joje įtikinimo principai naudojami kaip kategorijos. nes. kad aš tikiu tuo. savižudybės. kodėl teistas tiki į Dievą.yra pagrindinės religijos šalutinis darinys. (Sekta .290 II d a l i s . Visi jie tikėjosi būsią perkelti į Sirijaus žvaigždę.„Mano noras privalo būti jūsų noras". o pats miegojo su jų žmonomis bei dukromis ir 19 šių savo „žmonų" įtikino. o ateistas . Tačiau faktas. kodėl žmonės kažkuo tiki. nusižudžiusių Kanadoje. kurio metu žuvo šeši kulto nariai ir keturi federaliniai agentai. susijęs su jos pasišventimu dievybei arba žmogui. Jimo Joneso Tautos šventovė.) nados prancūziškos srities Šv.. Davido Koresho Dovydo šaka ir Marshallo Applewhite Dangaus vartai. siekiant paaiškinti stulbinantį ir kartais nerimą keliantį socialinį reiškinį faktui įvykus. kad jie netrukus mirsią ir kartu su juo pateksią tiesiai į dangų.priešingai . kuo tikiu. jo nepašaliname. kuris iš jų yra teisus. 2) atsiskyrimas nuo „piktos" supančios kultūros ir 3) charizmatiškas lyderis. jog buvote atitinkamai auklėtas. Branch Davidan) pasekėjų dalį. sumaišyto su trankvilizatoriais. kad todėl. Laikui bėgant. kulto nariai palaipsniui neteko pinigų bankuose ir kito turto.". . nieko nepasakoma apie šių įsitikinimų teisingumą. galite prisiminti arkivyskupo Williamo Temple atsakymą į provokuojančią repliką („Esmė. tačiau ji negali pasakyti.

1997. ĮTIKINĖJIMAS 291 agentai tankais atakavo būstinę. Klusnumas gimdo pritarimą Naujieji atsivertėliai netrunka sužinoti. tikėdamiesi vėliau paleisti ašarines dujas. Kaip dalyvaujantieji socialinės psichologijos eksperimentuose pradeda tikėti tuo. Juos greitai paverčia aktyviais nariais. „Kojos tarpduryje" reiškinys Kaip mus skatina įsipareigoti? Tai retai būna staigus ir sąmoningas sprendimas. disonanso. Aistringai melsdamasis. Kaip tokie dalykai gali įvykti? Kas paskatina žmones šitaip besąlygiškai paklusti? Ar turėtume tai aiškinti charakterio savybėmis ir kaltinti aukas? Ar turėtume numoti į j u o s ranka kaip į patiklius pamišėlius arba bukus keistuolius? O gal jų elgseną galima paaiškinti mums jau žinomais konformizmo. agitacija ir lėšų rinkimas sutvirtina naujokų tapatumą. įsijungti į bendrą veiklą ir diskusijas. kad narystė kulto bendruomenėje nėra paprastas dalykas. ką padarė dar 17 kartu su Marshallu žuvusių vyrų. taip ir kulto naujokai tampa pasišventusiais tikėjimo skleidėjais. Nėra taip. įtikinimo bei grupės įtakos principais ir laikyti juos tokiais pat kaip ir mes. Per savaitgalių išvykas jie skatina dalyvius kartu dainuoti. Gerard ir Mathewson. sekso. narkotikų ir turtų. paklusimo. po to savaitgalį šiltai pabendrauti ir padiskutuoti apie gyvenimą. Juo didesnis asmeninis įsipareigojimas. tačiau puolimo pabaigoje 86 žmonės žuvo liepsnose. jog tai žino kultų lyderiai. aš esu munistas. jis įtikino savo pasekėjus išsižadėti šeimų. ko liudininkais buvo (Aronson ir Mills. Atrodo. Susirasiu kitą". Kulto bendruomenės ritualai. nes mus taip pat veikia šios jėgos? Nuostatas kuria elgsena Kaip daug kartų buvo įrodyta 4 skyriuje. 1966). Du kartus pašalintas iš muzikos mokytojo pareigų už homoseksualius ryšius su mokiniais. Susivienijimo bažnyčios verbuotojai pasikviečia žmones pietų. kuri charizmatišką Applewhite ėmė vaizduotis kaip kosmologinį kelią į „kitą lygmenį". 1959. viešus ar dažnai kartojamus įsipareigojimus žmonės paprastai paverčia vidiniais įsitikinimais. Vėliau potencialūs atsivertė- . žadėdamas jiems kelionę kosminiu laivu į išsigelbėjimą.7 skyrius. savanoriškus. Ir verbuotojai neprieina gatvėje prie žmogaus ir nesako: „Sveikas. Gardner. 1971 metais Applewhite susibičiuliavo su psichiatrinės ligoninės medicinos seserimi ir astrologe mėgėja Bonnie Lu Nettles. Marshallas Applewhite nereikalavo seksualinių paslaugų. Gal nori prie mūsų prisijungti?" Verbavimo strategijoje taikomas „kojos tarpduryje" principas. 1997). apėmusiose būstinę. priklausiusių Dangaus vartų kultui (Chua-Eoan. juo didesnis poreikis jį pateisinti. jis siekė pasišventimo išsikastruojant. kad žmogus imtų ir nuspręstų: „Man atsibodo tradicinė religija.

S O C I A L I N Ė ĮTAKA liai raginami užsirašyti į ilgiau trunkančius mokymus išvykose. vėliau palengva atiduoti vis daugiau.. Pranešėjas Patikimumas Išmanymas Pasitikėjimas Patrauklumas KAS SAKO? KĄ? Pranešimo turinys Logika vs emocijos Prieštaringumas Vienpusis vs dvipusis Pirmumas vs naujumas KAIP? Kanalas Aktyvus vs pasyvus [ Asmeninis vs žiniasklaida KAM? Auditorija Analizuojanti ar reaguojanti į įvaizdį Amžius . Dar kartą klausiu. Įstojus į kultą.): kas (pranešėjas) ką (pranešimas) kam (auditorija) pasakė. jūsų telefono numeris toks ir toks. veiksmingas pranešėjas . koks gi skirtumas?" (Conway ir Siegelman. tad. 236) Įtikinimo elementai Kultų naudojamą įtikinėjimą taip pat galime analizuoti. Tai stulbino. Pamažu reikėjo kažko atsisakyti. ką turi. 7. ar prisimenate. Tačiau jis tai darydavo taip iš lėto. j ū s ų svetainėje stovi tokie ir tokie baldai. Atėję į bažnyčią naujokai prieš pamaldas turėdavo prisistatyti. Jimas Jonesas. 1979. Naujoko veikla tampa vis aktyvesnė. iš pradžių piniginės aukos būna savanoriškos. pavyzdžiui. 234). naudodamiesi šiame skyriuje aptartais veiksniais (kurie apibendrinti 7.9 PAVEIKSLAS Kintamieji. Vienas iš buvusių bendruomenės narių prisimena. kad įtikinėdavai save: „Aš nuėjau j a u taip toli. Buvusi kulto narė Grace Stoen prisimena šią progresiją: Niekas niekada nebuvo daroma drastiškai. Kaip ir įtikinėjimo eksperimentuose. kol galiausiai jis įpareigojamas rinkti pinigines aukas ir bandyti atversti kitus.9 pav. aš tiek daug atsisakiau. Dėl to Jimui Jonesui pavyko tiek daug išpešti. Jimas Jonesas iš naujų kulto narių reikalavo 10 proc. Darbo krūvis taip pat nuolat didėjo. tačiau visada tai buvo daroma labai palengva. tačiau netrukus reikalavimai išaugdavo iki 25 proc. Aš labai daug atiduodu". nes kartais atsisėsdavai ir pasakydavai sau: „Nieko sau.žmones. j ū s gyvenate ten ir ten. p. demonstruodavo „aiškiaregystę". o ant sofos tokia ir tokia pagalvė.292 II d a l i s . kurį auditorija laiko išmanančiu ir patikimu.tai toks žmogus. pajamų dydžio aukų. Pranešėjas Sėkmingai veikiantys kultai turi charizmatiškus lyderius . darantys poveikį įtaigiam komunikavimui Realiame gyvenime šie kintamieji gali tarpusavyje sąveikauti. p. toks kaip „tėvas" Moonas. vieno kintamojo poveikis gali priklausyti nuo kito kintamojo. kurie pritraukia ir nukreipia narius. Po to vienas iš Joneso padėjėjų greitai paskambindavo į naujoko namus ir prisistatydavo: „Sveiki. vėliau privalomos. siekdamas įgyti pasitikėjimą. po galais. Mes atliekame apklausą ir norėtume užduoti keletą klausimų". kaip per pamaldas Jonesas kreipdavosi į naujoką pavarde: Ar esate mane kada nors prieš tai matęs? Ką gi. kad kada nors būčiau buvęs j ū s ų namuose? (Conway ir Siegelman. 1979. Galiausiai jis įsakė kulto nariams atiduoti viską..

yra menkesnio išsilavinimo. emocingai pateikta informacija ir šiluma bei palankumas. Kaip ir kitus kulto narius. nes jie patiklesni.Malyje. kurie sumaištyje gali parodyti tariamai paprastą prasmę (O'Dea. kuriais jie pasitikėjo (Stark ir Bainbridge. pavyzdžiui. Jimo Joneso pasekėjai. įsiliek į mūsų šeimą. kad susinaikindami pelnys amžiną palaimą ir didvyrio šlovę. . kurie susižavėję idealais nepastebi juose slypinčių prieštaravimų ir to. kad kelio atgal nėra (Kruglanski ir Golec de Zavala. kurie yra dar palyginti atviri ir kurių nuostatų bei vertybių sistema dar gerai nesuformavusi. iš paauglystės pereinantys į suaugystę. Žinia skelbiama įvairiais kanalais: per paskaitas. įrašo atsisveikinimą vaizdo juostoje. kai bankrutavo jos medvilninių marškinėlių parduotuvė.7 skyrius. Auditorija Dažniausiai verbuojami jauni . Dauguma savižudžių sprogdintojų Viduriniuose Rytuose (ir kitur . diegiantys jaunuoliams mintį. atostogauja arba būna toli nuo namų.kitas patikimumo aspektas. kad saugotųsi vaikų pagrobėjų) atsargumo. Psichologinis tokių veiksmų poveikis . atsisveikinimo laiškus. kad jie yra „gyvieji kankiniai". kad raginantieji būti nesavanaudiškais patys yra godūs. 1965. kad vidurinės klasės baltaodžius jaunuolius lengviau užverbuoti. Vieni jų. Gail Maeder įstojo į Dangaus vartų judėjimą po to.iki 25 metų amžiaus žmonės. Jie turi poreikių. kulto išpažinėjai siūlo jiems atsakymus (Lofland ir Stark.parašo testamentą. jiems patinka paprasti pamokymai ir jie nesugeba pateikti prieštaringų argumentų. kur grupė įdiegia aistringą neapykantą priešui.jausmas. Visa tai paprastai vyksta santykinai izoliuotose mažose patalpose. kiekvienas kandidatas viešai įsipareigoja . gali turėti stulbinamą poveikį: pasitikėk mokytoju. Tačiau daugumos kultų bendruomenių nariai yra išsilavinę vidurinės klasės atstovai. mes žinome „vienintelį teisingą" atsakymą. o iš tiesų yra abejingi. Potencialūs atsivertėliai dažniausiai būna atsidūrę gyvenimo kryžkelėje. diskutuojant mažose grupėse ir darant tiesioginį socialinį spaudimą. išgyvena asmeninę krizę. Jiems trūksta žemesnės klasės atstovų (kurie žino. Londone) buvo jauni vyrai. kaip atsispirti sukčiams) „gatvės išminties" ir aukštesnės klasės jaunuolių (kuriuos nuo vaikystės lydi perspėjimai. 1980). Kultų tyrinėtoja Margaret Singer (1979) pastebėjo. kuriais grupė apgaubia vienišus ar prislėgtus žmones. Madride. ĮTIKINĖJIMAS 294 Pasitikėjimas . Patvirtindamas atsižadąs savo gyvybės. Socialinių ir ekonominių suiručių laikotarpiai ypač parankūs tiems. ką tik baigęs mokyklą ir ieškodamas savo gyvenimo kelio. 1972). Pranešimas Gyvai. 1979). Daugelį religinių judėjimų bendruomenių narių užverbavo draugai arba giminės. kad apsimeta besirūpiną kitais. Davidas Moore įstojo į kultą būdamas 19 metų. Singer. Sales. 1968. 2005). juos valdo religinėmis tiesomis besivadovaujantys veikėjai. žmonės.

tariamas vieningumas padeda išsklaidyti abejonių likučius. šie žmonės praranda galimybę išgirsti kitokią nuomonę. Intensyvios savipagalbos . Kaip rodo diskusijos apie sąmokslo teoriją internete (Dangaus vartų kultas sumaniai naudojosi internetu. Kultas paprastai atskiria narius nuo jų ankstesnių socialinės paramos sistemų ir izoliuoja kartu su kitais kulto nariais. ką Rodney Starkas ir Williamas Bainbridge (1980) vadina „socialine implozija": išoriniai ryšiai silpsta tol.). ir kiekvienas žmogus bendrauja tik su kitais grupės nariais. bet ir naudojo fizinį smurtą.pranc.294 II d a l i s . padarydamas bendruomenės narius „imlesnius abejotiniems argumentams. Priesaikos laikotarpiu naujieji nariai šiek tiek izoliuojami. grupės socialinė izoliacija sudarė sąlygas keistam mąstymui vystytis. kurias naudoja priimtinesnės.įsipareigojimų didinimo. Kai kurios kultų naudojamos poveikio technikos panašios į tas. Jie studijuoja savo naujosios grupės istoriją bei taisykles. kurie nesutiko duoti priesaikos. visuotinai pripažintos grupės. sutvirtindami vienas kito nenormalų mąstymą . Dabar grupė formuoja tapatumą ir apibrėžia realybę.naujas draugijos narys. Marshallas Applewhite ir Bonnie Nettles (1985 metais mirusi nuo vėžio) iš pradžių įkūrė grupę. Susivienijimo bažnyčia užverbuodavo mažiau nei vieną iš 10 apsilankiusiųjų seminaruose (Ennis ir Verrilli. Kadangi už prieštaravimus kulto vadovai pyksta arba baudžia. atskiriami nuo ankstesnių draugų. kol grupės socialiai susitraukia į vidų. virtualios grupės gali skatinti paranoją. Tada gali įvykti tai.tokį reiškinį psichiatrai vadina folie a deux (dviguba beprotybė . kurie palikdavo bendruomenę. Atskirti nuo šeimos narių ir ankstesnių draugų. Kai Jimo Joneso reikalavimai tapo ekstremalesni. jis taip pat vis dažniau turėjo griebtis bauginimų. Šių metodų . įtikinėjimo ir grupės izoliacijos galia nėra neribota. Studentų draugijų nariai sako. Tai. mušė už neklusnumą ir naudodavo narkotikus. kurios nariai tebuvo jiedu. budistų ir katalikų vienuolynuose gyvena giminingų sielų atsiskyrėliai. kas čia pasakyta. kuriose gydoma priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų. siekdamas neutralizuoti linkusius ginčytis narius. Jie kenčia ir aukoja grupei savo laiką. Be to. Draugijų nariai perspektyvius naujokus apgaubia dėmesiu ir priverčia juos pasijusti ypatingais. 2000). Kai prie jų prisijungė kiti žmonės. verbuodamas naujus narius). Jis gąsdino fiziniu susidorojimu su tais. kad pradinis galimų kandidatų „bombardavimas meile" primena jų pačių „veržlųjį" laikotarpį. stresas ir emocinis sužadinimas siaurina dėmesio lauką. Savo veiklos pabaigoje jis ne tik žalojo protus. Dauguma įstojusiųjų į Dangaus vartų kultą prieš minėtą lemtingą dieną jį paliko. S O C I A L I N Ė Į T A K A Grupės poveikis Kultai taip pat iliustruoja tai. 1989). taip pat galioja ir terapinėms grupėms. socialiniam spaudimui ir pagundai menkinti nepriklausančius grupei" (Baron. Iš naujųjų narių reikalaujama paklusti visiems grupės reikalavimams. kas bus mūsų kito skyriaus tema: grupės poveikį jos narių požiūriams bei elgsenai. Pavyzdžiui. Davidas Koreshas valdė derindamas įtikinėjimą su gąsdinimu ir smurtu. Viso to rezultatas .

1989. 2) demonstruoja kompetenciją ir teikia viltį. tai. Tačiau šios jėgos pačios savaime nėra nei blogos. kad norint pakeisti žalingas nuostatas bei elgseną. 1) suteikia palaikančius. privalome būti budrūs ir neleisti jų naudoti amoraliais tikslais. patikimus socialinius ryšius. kad jį galima panaudoti apgaudinėjimui. kad Jimas Jonesas ir kiti kultų lyderiai piktam panaudojo įtikinėjimą. Žinodami. Studentų ir studenčių klubus. ugdytojų ir kitų įtikinėtojų . nereiškia. Kita konstruktyvaus įtikinėjimo sritis yra konsultavimas bei psichoterapija. panašiai kaip kultai ir aktyvios savipagalbos grupės. kaip patį valgymą pripažinti netinkamu. kurią socialinio konsultavimo ir psichologijos ekspertas Stanley Strongas laiko „taikomosios socialinės psichologijos sritimi" (1978. ar destruktyvus. kurie žada naujus ramybės ir laimės išgyvenimus. priklauso nuo to. ĮTIKINĖJIMAS 295 grupės suformuoja darnų „socialinį kokoną". Kaip ir Strongas.sėkmingai taiko daugelį šių metodų. o kad pailiustruočiau dvi išvadas. kad šios jėgos gali būti panaudotos piktam. Branduolinę energiją galima panaudoti ir namams apšviesti. reikia pasitelkti įtikinėjimą. psichoterapiją ir proto kontrolę skiria tik neryški riba. nei geros. psichiatras Jerome Frankas (1974. nes galima apsiryti. atvertimą ir prievartą. kad įtikinėjimas pats savaime yra blogas dalykas. Pirma. Frankas pastebėjo. 3) logiškai ar mitologiškai paaiškina įvairius patiriamus sunkumus. yra tas pat. parodo naują perspektyvą ir 4) siūlo ritualus bei mokymosi patirtį. ar jų poveikis bus konstruktyvus. Pripažinti įtikinėjimą netinkamu tik todėl. galime padaryti klaidingą išvadą. pasižymi stipriai išreikštais įsitikinimais ir savo grupės nariams daro didelę įtaką (Galanter. kad juos sumenkinčiau. APIBENDRINIMAS Ekstremalus įtikinėjimas: kaip įdiegiami kultai? Religinių kultų sėkmė atskleidžia. ir miestams nuo žemės paviršiaus nušluoti. Iš tiesų įvairios grupės . kad psichoterapija. Atrodo. 101). kad kultų sėkmę lemia trys svarbiausi metodai: • • • įsipareigojančio elgesio skatinimas (aprašytas 4 skyriuje). ir apgaudinėti.ir nesuskaičiuojama daugybė politinių lyderių. savipagalbos grupes ir psichoterapiją pavyzdžiais pasirinkau ne todėl. kaip mes jas naudojame. jei naujuosius religinius judėjimus aiškiname lyderio mistine galia ar ypatingu pasekėjų bejėgiškumu. Seksualinė energija leidžia džiaugtis pasiaukojančia meile arba išnaudoti žmones. Mokymą ir doktrinos brukimą švietimą ir propagandą. 1990). . Antra.7 skyrius. siekiant egoistinio pasitenkinimo. jog esame atsparūs socialinio valdymo metodams. Įtikinėjant galima ir suteikti žinių. kaip vyksta Įtikinėjimo procesas ir kokia jo poveikio galia. veiksmingų įtikinėjimo principų (aprašytų šiame skyriuje) taikymas. 1982) prieš daugelį metų pripažino. p. kultų narių izoliavimas bendraminčių grupėse (jas aptarsime 8 skyriuje).

Prieš skirdami laiką ar pinigus. aptarkime priešinimosi jam taktikas. Po to. Sutikti su įtaigiai pasakomais dalykais lengviau nei jais suabejoti. „Socialinės įtakos kovos lauke". viešai įsipareigokite dėl savo pozicijos. kaip esame įpratę reaguoti į autoritetą.296 II d a l i s . galime dar kartą pagalvoti. kad reklamuotojai paminėtų kitų prekių pavadinimus ir sumenkintų jų reklaminius teiginius. atlikdamas šįimunizacijos darbą jaučiausi kaip ponas Teisuolis. nes tyriau. ko nesuprantame. Suprasti tvirtinimą (pavyzdžiui. Jei dėl patikimumo auros remontininko uniforma ir daktaro titulas mus paveikia akimoju. Jei dėmesį blaškantis įvykis trukdo paneigti tvirtinimą. Gana tiesiai jam atsakiau: „Labai malonu tai girdėti. „Ak.ne tokie atviri?) tam. kiek ir mokymui pulti.bent jau laikinai. tvirtina Danielis Gilbertas ir jo bendradarbiai (1990. Kaip paruošti žmones. . ką sako kiti. Galime abejoti tuo. kad.atsakė vadovas. smūgio nukreipimo ir gynybos technikoms įsisavinti skiria tiek pat laiko. Ir iš tiesų. 1993). nebūsite tokie imlūs (o gal reikėtų sakyti . Prieš susiremdami su kitų žmonių nuomone. Jeilio universitetas mes galime panaudoti mažindami konkurentų reklamos poveikį". galime pasistengti gauti daugiau informacijos. kad grafitiniai pieštukai pavojingi sveikatai) reiškia patikėti . . Imitaciniuose civiliniuose teismo procesuose neoficialus prisiekusiųjų nuomonės tyrimas gali skatinti tvirčiau laikytis išsakytų pozicijų. o aš bandau juos išmokyti priešintis". informaciją bei suinteresuotumą. S O C I A L I N Ė Į T A K A Kaip galima atsispirti įtikinėjimui? išnagrinėję „įtikinėjimo ginkluotę". kaip galima padėti žmonėms priešintis bandymams jais manipuliuoti. Su malonumu apie tai perskaičiau". atsispirti melui galima. Tačiau pasitelkus logiką. kol aktyviai nepaneigiamas pradinis nesąmoningas pritarimas. pasidarė beveik įprasta. profesoriau. . Jūs stengiatės įtikinti žmones. pritarimas išlieka ilgiau.pastebi Bradas Sagarinas ir jo bendradarbiai (2002). nei į gynybą. dėl to prisiekusieji dažniau atsiduria aklavietėje. nemenkinkite savęs.Jūsų pasiekimus VVilliamas McGuire. profesoriau. . Gindami savo įsitikinimus. Williamas McGuire apie nuostatos stiprinimą Turiu prisipažinti. paskambino vienas reklamos vadovas ir pasakė: „Labai įdomu. mokslininkai didesnį dėmesį sutelkė į puolimą naudojant įtikinimą. kad jie pajėgtų atsispirti nepageidaujamam įtikinėjimui? Kovos menų treneriai gynybinių pozicijų. kai buvo paskelbti mūsų tyrimų rezultatai. Patikima natūraliai. tačiau iš tiesų aš esu priešingoje pusėje. Asmeninio įsipareigojimo sustiprinimas 6 skyriuje buvo pateiktas kitas pasipriešinimo būdas.

Kaip ir skiepai nuo ligų. kad stipresnių puolimų atveju jie turėtų priemonių šiems išpuoliams atremti. Charlesas Kiesleris (1971) pasiūlė vieną būdą: švelniai užpulti jų poziciją. pamačius oponento reklamą). suteikus nedidelę dozę šiems įsitikinimams grėsmę keliančios informacijos? Būtent šitaip McGuire ir padarė. Williamas McGuire (1964) tai pastebėjo atlikdamas daugelį eksperimentų. tačiau svarsto. kaip šias nuvalkiotas tiesas galima sukritikuoti (pavyzdžiui. po to pademonstruodavo. dėl kurios švelnus išpuolis gali sukelti pasipriešinimą. Gal galite prisiminti tokį ginčo momentą. kai reikia reaguoti į oponentą. ĮTIKINĖJIMAS 297 Įsitikinimų išbandymas Kaip galime skatinti žmones įsipareigoti laikytis savo įsitikinimo? Remdamasis savo eksperimentais. atitinkančiųjų įsitikinimą" (p. Kiesleris pastebėjo. pavyzdžiui. jog gausu autoritetingų įrodymų. prieš rūkymą nukreipta reklama. jų nuomonė stiprėja. Tai sėkmingai taiko. jais pasinaudoti. Jis pasirinkdavo tokio tipo žinomas tiesas kaip: „Jei tik įmanoma. t. McGuire kėlė tokį klausimą: ar galima žmones „paskiepyti" nuo įtikinėjimo panašiai kaip skiepijama nuo virusų? Ar egzistuoja toks dalykas kaip nuostatos stiprinimas? Ar galime sustiprinti protinę apsaugą žmonių.nuodai (svarūs kontrargumentai) derinami su parazitu (ženklais.7 skyrius. Robertas Cialdinis ir jo bendradarbiai (2003) sutinka. kaskart pavalgius patariama valyti dantis". jūs skatinate juos elgtis dar ekstremaliau.puikus priešinimosi įtikinėjimui būdas. atsakymas yra gynyba naudojant „nuodų parazitą" . y. ginant savo ankstesnes nuomones. kad per dažnai valant dantis galima pažeisti dantenas). nes daugėja veiksmų. 88). Kontrargumentai Yra antra priežastis. kad tinkami kontrargumentai . Tam tikra prasme jų įsipareigojimas laikytis įsitikinimo išplečiamas. net silpni argumentai skatina ieškoti kontrargumentų ir. turinčių nesugriaunamus įsitikinimus? Ir ar būtų galima juos „paskiepyti" nuo būsimų įtikinėjimų.. pereidami į vis ekstremalesnę poziciją. kad kai įsitikinę dėl savo nuomonės žmonės priverčiami reaguoti veikiant pakankamai stipriai. reklaminiame „Marlboro Man" klipe rūsčios gamtos fone vaizduodami. jie daug geriau geba priešintis rimtesniam išpuoliui. išauklėtų „ideologinėje aplinkoje be mikrobų". primenančiais šiuos argumentus. Cialdinio ir jo kolegų atliekamų tyrimų dalyviams parodyta žinoma politinė reklama įtikindavo mažiau. kaip juos surasti. ir jei perskaito arba parašo nedidelį kontrargumentuojantį rašinį. buvo teigiama. Štai ką aiškino Kiesleris: „Kai užsipuolate įsitikinusius žmones ir jūsų puolimas ne itin stiprus. kai suinteresuotieji ėmėsi retorikos. jei jie prieš tai būdavo pamatę reklamos kopiją su antireklamos elementais. ypač jei šis (kaip dauguma šiuolaikinių politinių veikėjų) turi milžinišką finansinį pranašumą. .. nuostatos stiprinimas (attitude inoculation) Lengvas žmonių nuostatų puolimas. puolimui sustiprėjus. Tačiau jei prieš atakuojant įsitikinimus žmonės būna „imunizuoti" nedideliais išpuoliais. Jų manymu. bet nesiekiant priblokšti. kosėjantį ir nukaršusį kaubojų.

298 II dalis. kad nuostatų stiprinimo procedūros. pavadinti „viščiukais" už tai. SOCIALINĖ ĮTAKA Pritaikomumas: inokuliacijos (nuostatų stiprinimo) programos Ar nuostatų stiprinimas iš tiesų gali padėti žmonėms pasiruošti priešintis nepageidaujamam įtikinėjimui? Taikomieji rūkymo prevencijos ir vartotojų švietimo tyrimai teikia vilčių. teigiančiai. 0 4 9 Septinta klasė 12 16 21 Aštunta klasė Tyrimo laikas (mėnesiai) 33 Devinta klasė .10 pav. Pasipriešinti reklamai. jog rūko nepriklausomos moterys. kad tau padaryčiau įspūdį". Iš tokiuose užsiėmimuose dalyvavusių septintokų ir aštuntokų perpus mažiau pradėjo rūkyti. Flay ir kiti. Šaltinis: McAlister ir kiti. ypač jei jas kartais papildo kitų įgūdžių mokymas.j i nėra nepriklausoma". kuriose moksleiviai. kaip galima praktiškai pritaikyti laboratorinių tyrimų duomenis. rūkančiųjų buvo kur kas mažiau nei kontrolinėje. nors ir vienu. 1981. 1985). kad atsisako cigaretės. jei rūkyčiau tik dėl to.10 PAVEIKSLAS Mokykloje. turėdavo atsakyti maždaug šitaip: „Būčiau tikras viščiukas. Daugumoje naujų tyrimų pabrėžiama priešinimosi socialiniam spaudimui strategija. 7. ir kitu atveju rūkančių tėvų buvo tiek pat (žr. Kitos mokslininkų grupės patvirtino. Vieno tyrimo metu šeštos-aštuntos klasių moksleiviams buvo rodomi filmai. mažina rūkančių paauglių skaičių (Botvin ir kiti. Tuo pat metu moksleiviai vaidino situacijas. 1984. Telch ir kiti. Taip pat jie kūrė imprivizacijas. 1980. 7. kurioje buvo taikomas tradicinis švietimas apie rūkymo žalą. kai reikėdavo atsisakyti cigaretės moksleivių pasiūlytais būdais (Hirschman ir Leventhal. arba pateikiama informacija apie rūkymą. kuriuose arba buvo raginama nerūkyti. septintokai buvo mokomi šitaip: „Jei ji priklausoma nuo tabako .). 1995. Evans ir kiti. kurioje buvo atliktas „skiepijimas" nuo rūkymo. Vaikų apsauga nuo bendraamžių spaudimo rūkyti Alfredo McAlisterio (1980) vadovaujama mokslininkų grupė patikėjo aukštesnių klasių moksleiviams sustiprinti septintokų atsparumą bendraamžių spaudimui rūkyti ir pademonstravo. palyginti su kitos mokyklos „neskiepytais" mokiniais.

1980). Jungtinėse Valstijose. Feshbach. tai gali padaryti lengvai. Danija. jog vaikai yra reklamuotojo svajonė: patiklūs. Informacijai perteikti pasitelkiami patrauklūs bendraamžiai.buvo rašoma bendrovės Philip Morris. kodėl kai kurios cigarečių ir nerūkomojo tabako bendrovės agresyviai veržiasi su reklamomis į universitetus. siūlydamos cigaretes nemokamai (paprastai ten. norintis naudoti socialinį-psichologinį rūkymo prevencijos metodą. 16). 2002). .5 milijardo vertės nikotino rinkodaros programos „pradedantiesiems" rūkaliams (Farrell.rašo Levine. kurie žiūrėjo nerūkyti raginančius filmus.tai dalis 12. rūkyti pradėjo 31 proc. „Šių dienų paauglys . Graikija. pažeidžiami. kuriai per metus išleidžiama 11. Visa ši veikla. Italija ir Švedija riboja reklamą vaikams. Palmer ir Dorr. piliečių grupės kreipėsi į tokių produktų reklamuotojus (Moody. 2003). iš tų. 1980): „Kai prityręs reklamos skelbėjas išleidžia mi- »Mano vaikai apskritai atsisako valgyti bet ką. kaip padėti vaikams susikurti imunitetą televizijos reklamos poveikiui. ypač nuo 8 iki 11 metų. rūkyti pradėjo tik 19 proc. „Prieš du dešimtmečius. 1980. kad labai sumažės rūkalių skaičius ir jiems gydyti reikalingos išlaidos. 2005). Tai paaiškina.2 milijardo dolerių. . Pasitelkusios šiuos duomenis. 2) beatodairiškai pasitiki televizijos reklama. Dėl reklamos dabar šis santykis tapo atvirkštinis" (2003. kad juos nupirktų (Adler ir kiti. Šiuos tyrimus iš dalies paskatino studijos. Vaikų apsauga nuo reklamos įtakos Airija. Jie skatina moksleivius patiems viską įvertinti („Štai apie ką galėtum pamąstyti"). Atrodo. Belgija.7 skyrius. klasės draugams nurodant apsisprendimo priežastis). 3) geidžia reklamuojamų gaminių ir įkyriai prašo tėvų. priverčia juos viešai papasakoti apie savo nuostatas (logiškai nusprendžiant nerūkyti ir paskelbiant savo sprendimą. ir jose naudojama iš anksto paruošta spausdinta bei vaizdinė medžiaga. Tikėdamiesi apriboti reklamos įtaką. kad vaikai. 1980. p. . Apie rūkymo ir narkotikų žalą aiškinančiose programose taip pat taikomi ir kiti įtikinėjimo būdai. nebrangiai ir tikėtis.tai potencialus klientas rytoj. atskleidusios. ataskaitoje (FTC. ir didžioji dauguma rūkalių pirmą kartą užsirūkė dar paauglystėje" (Lichtblau." Erma Bombeck . jiems lengva parduoti. o kitos Europos šalys ketina tai padaryti (McGuire. kurie atliko cigaretės atsisakančiųjų vaidmenis. pastebi Robertas Levine savo knygoje The Power of Persuasion: How We're Bought andSold („Įtikinėjimo galia: kaip mus nuperka ir parduoda").vaikai pieno gėrė du kartus daugiau nei limonado. Kai kurioms iš šių rūkymo prevencijos programų tereikia nuo dviejų iki šešių akademinių valandų. vienas vaikas per metus mato per 10 000 reklaminių intarpų. remdamos vakarėlius. Rūkaliai dažnai dar paauglystėje pasirenka „mėgstamas cigaretes". ĮTIKINĖJIMAS 299 1989). Praėjus pusantrų metų. mokslininkai tyrė. kur studentai vartoja alkoholį). moksleivių. 2003). Šiandien bet kuri mokykla ar mokytojas. moksleivių. vienos iš pagrindinių tabako reklamos. ko nematė per televiziją. Iš tų. 1) nepajėgia atskirti reklamos nuo eilinės laidos ir nesuvokia reklamos tikslo įtikinti.

300 II d a l i s . ar reikia įvesti naujus sveikatai kenksmingų maisto produktų reklamos per televiziją bei jaunesnio amžiaus žiūrovams rodomų filmų apribojimus.. jaunesniems nei 8 metų vaikams ir paaugliams skirtuose filmuose bei programose." „Jauti poreikį?" Tokie kreipiniai atspindi reklamos esmę: gyvenime svarbiausia būti savanaudžiui.. Vartotojų užtarėjai baiminasi." Wayne Chilicki. General Mills bendrovė. kad jų vaikai gali tapti kulto nariais.tai „rinkos segmentas". ima ir įkyriai prašo nupirkti. ragina „Motinų kodeksas reklamos skelbėjams". kur vaikai juos greičiau pamato. kurie turi komercinių interesų ir tvirtina. Tėvai skundžiasi. dar svarbiau. Jungtinių Valstijų federacinė prekybos komisija. mes. Patenkink savo troškulį. ar galima išmokyti vaikus atsispirti apgaulingai reklamai. Vieno tokio tyrimo metu Normos Feshbach (1980.. kad vien atsparumo formavimo gali nepakakti. kad nepatyrusiems. jis tuojau pat būdavo paduodamas vaikams. įtikinėja ir manipuliuoja mūsų vaikais . 2001). sekame Procter and Gamble modeliu: „nuo lopšio iki kapo". Todėl. kol pavargę tėvai nusileidžia. Esame įsitikinę. Cohen. kaip tau patinka. laikėsi „aukso vidurio" taisyklės.. Nuolat peržengdami ribą tarp vartotoj o poreikių patenkinimo ir j ų sukūrimo. Jei tėvai nerimauja. taip pat reklamą. 1980) vadovaujami mokslininkai mažoms Los Andželo srities pradinių mokyklų moksleivių grupėms pravedė tris pusvalandines pamokas. Geriau išgryninti orą nei dėvėti dujokaukes. ir spaudžiama mokslininkų bei politikų. analizuoja. Kitoje barikadų pusėje . kad vaikams skirtos prekės reklamuojamos ir išdėliojamos žemutinėse parduotuvių lentynose. jie turėtų paaiškinti jiems apie įvairius kultus ir išmokyti pateikti kontrargumentus. Tuo tarpu mokslininkai kėlė klausimą.. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Kai kalbama apie orientavimąsi į vaikus. ką jie matė reklamoje. kuriose analizavo televizijos reklamą. ." „Daryk taip.tie. Pavyzdžiui. patikliems vaikams parduotų žalingus sveikatai gaminius. Toks patyrimas padėjo vaikams realistiškiau suprasti reklamą. General Mills (citata iš Motherhood Project. siūlant su juo atlikti tą patį. Jums j i e yra klientai." „Vadovaukis savo instinktais. materialistui ir tuojau pat pajusti pasitenkinimą.. „Motinų pareiškime reklamuotojams" (Motherhood Project. kad reklama leidžia skiepyti vartotojo įgūdžius ir. Išvados apie nuostatų stiprinimą Turimų įsitikinimų įtvirtinimas turbūt nėra geriausias būdas priešintis „smegenų plovimui". „skatinančią [vaikų ir paauglių] egoizmą ir orientaciją į greitą [poreikių] patenkinimą" (Motherhood Project." „Ribų nėra. išlaikyti televizijoms vaikų programas. reikia uždrausti reklamą mokyklose. 2001) lijonus. Vaikai buvo mokomi atsparumo reklamai ją stebint ir aptariant. mėgindama spręsti. Pagrindiniai j ū s ų pranešimai skelbia: „Tu šiandien nusipelnei pertraukos. parodžius žaislo reklamą. kad klientus reikia pritraukti anksti ir išlaikyti juos visą gyvenimą." „Tiesiog imk ir padaryk. 2001) gausus Amerikos motinų susivienijimas išreiškė štai tokį pasipiktinimą: M u m s vaikai yra neįkainojama dovana. kurį reikia išnaudoti . o vaikystė . tokį dalyką galima pavadinti tik eksploatavimu". būrys j ū s ų išsilavinusių ir kūrybingų ekspertų studijuoja.

rasti aukso vidurį tarp patiklumo ir cinizmo. kad bažnyčiose bei mokyklose nesusidarytų „sterili ideologinė aplinka". Įveikta ataka veikiau sustiprins įsitikinimus nei juos sugriaus. gali duoti priešingą rezultatą.7 skyrius. perspėdami savo narius. kad kiekvienas sutiktas žmogus tam tikra prasme yra už mus pranašesnis. t. Kita išvada ta. Kadangi tai prieštaravo studentų pozicijai ir rašinius buvo ketinama skelbti. Kai kurie žmonės sako. . Atsisakius pinigų. kuriems už tai buvo pasiūlytas atlygis. Jis gali „užgrūdinti širdį" ir paversti ją atsparia būsimiems raginimams. •0*1 ^ o s t scr iPtum: I M kaip būti atviram. kurį stimuliuoja švelnus išpuolis prieš ją gimdo pasipriešinimą vėlesniam įtikinėjimui. todėl gali mane ko nors išmokyti. ar fanatizmą? Kaip gyventi būnant nuolankiam bei atviram kitiems ir tuo pat metu išliekant kritiškam įtikinėjimo argumentų atžvilgiu? Būti atviri tegalime galvodami. Tačiau ar užsisklendimas nuo informacijos reiškia dorybę. Bendraudamas tikiuosi pasimokyti iš jo ir galbūt atsakyti tuo pačiu. Kiekvienas sutiktas žmogus ką nors išmano labiau nei aš. Mus ragina: „galvok pats".net ir tie. kad pasiduoti įtikinėjimui yra silpnybė. tačiau ne naiviam Kadangi esame įtikinėjami. kurių prireiks rimtesniu atveju. pasidalindamas savo žiniomis. APIBENDRINIMAS Kaip galima atsispirti įtikinėjimui? • Kaip žmonės priešinasi įtikinėjimui? Išankstinis viešas įsipareigojimas laikytis savo pozicijos. sukurti imunitetą skatinantį ieškoti priešingų argumentų. mūsų užduotis . Atmetusieji raginimus mesti rūkyti panašiai gali tapti atsparesni vėlesniems raginimams. kulto narys jau būna paruošęs kontrargumentus. kaip šeimynykščiai bei draugai puls šiuos jų naujus įsitikinimus. ĮTIKINĖJIMAS 301 Dėl tos pačios priežasties tikybos mokytojai turi stebėti. Neveiksmingas įtikinėjimas. studentų kraštutinė nuomonė ir įsitikinimas dėl per griežtų reikalavimų aprangai dar labiau sustiprėjo. • Tai leidžia daryti paradoksalią išvadą kad vienas iš nuostatų stiprinimo būdų yra iššūkis joms. jie visi nusprendė nerašyti rašinio . y. kad įtikinėtojui nesėkmingas argumentas gali būti blogiau nei nieko nedarymas. stimuliuodamas klausytojo savisaugą. Kai pateikiami laukiami argumentai. ypač jei grėsmę keliančią informaciją galima išnagrinėti kartu su bendraminčiais. propaguojantį griežtas aprangos normas. Atvirai prieš griežtus reikalavimus pasisakę studentai ėmė intensyviau priešintis šioms taisyklėms. tačiau ši ataka [prieš nuostatas] negali būti stipresnė už turimas nuostatas. Ar suprantate kodėl? Atmetusieji argumentą tampa atsparūs naujai galimai informacijai. • Švelnus išpuolis taip pat gali stiprinti nuostatas. Vieno eksperimento metu Susan Darley ir Joelas Cooperis (1972) pasiūlė studentams parašyti rašinį. Kultai taiko šį principą.

galime pasinaudoti atsparumo formavimo tyrimų rezultatais. Prisiverskite prieštarauti. aptarkite ją su kitais. tačiau kartu girdėti reikšmingą informaciją? Atidžiai klausykite ir kritiškai mąstykite. Išgirdę politiko kalbą. ji išliks ilgai.302 II d a l i s . Jei nuodugni analizė informaciją sugriauna. ne tik klausykite. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Norėdami būti kritiški. vadinasi. . Ar norite išmokti priešintis įtikinėjimui. bet ir reaguokite. O jei analizė šios informacijos nepaneigia. ji tiek ir teverta. Kitaip tariant.

ko nedarytume vieni Savimonės susilpnėjimas Grupės poliarizacija: ar grupės sustiprina mūsų nuomonę? „Polinkio į riziką" atvejis Ar grupės sustiprina nuomones? Atkreipkime dėmėsi Grupės poliarizacija Poliarizacijos aiškinimas Grupinis mąstymas: ar grupės trukdo. Dvi galvos geriau nei viena Mažumos įtaka: kaip paskiri žmonės veikia grupę? Nuoseklumas Pasitikėjimas savimi Pasitraukimas iš daugumos Ar lyderystė yra mažumos įtaka? Atkreipkime dėmesį. Irvingas Janisas apie grupinį mąstymą Grupinio mąstymo teorijos kritika Kaip išvengti grupinio mąstymo Grupinis problemų sprendimas Ką slepia Nobelio premija.Grupės įtaka Kas yra grupė? Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti žmonės? Kitų žmonių buvimas Minia: didelė kitų žmonių sankaupa Kodėl mus sužadina kitų žmonių buvimas? Socialinis dykinėjimas: ar būdami grupėje žmonės stengiasi mažiau? Daug rankų mažai dirba Socialinis dykinėjimas kasdieniame gyvenime Nuasmeninimas: kada būdami grupėje žmonės netenka savojo Aš? Kai kartu darome tai. Transformacinė bendruomenės lyderystė Post scriptum: ar grupės mums kenkia? . ar padeda priimti gerus sprendimus? Grupinio mąstymo požymiai Ką slepia moksliniai tyrimai.

. stiprindami vieni kitų asocialius polinkius. Sudėtingose teismo bylose vienas žmogus retai priverčia visą grupę pakeisti nuomonę. suguža į prisiekusiųjų kambarį. kad priklauso vieni kitiems? Ar grupė . Diena buvo karšta. tik dabar kartu bėga ir jos draugė bei draugas.4 milijardo žmonių. Visi nekantrauja paskelbti nuosprendį ir apkaltinti paauglį tėvo nužudymu." Antropologė Margaret Mead auna jau beveik baigia savo kasdienį pasibėgiojimą. Kaip šios grupės veikia savo narių nuostatas? Kas skatina grupę priimti išmintingus arba kvailus sprendimus? Žmonės daro įtaką savo grupėms. o kūnas maldauja likusius šešis kvartalus eiti pėsčiomis. Pavargę prisiekusieji beveik sutarė.arba lyderiui . nepalaiko kaltinimo. bažnyčių.į pasimatymą atėjusių porelių. Protas ją ragina dar bėgti. šeimų. tapatinantys save vieni su kitais ir jaučiantys. Ji nusileidžia ir sulėtina tempą. Tačiau istoriją kuria mažumos. Ar bėgiojimo partneriai yra grupė? Ar lėktuvo keleiviai . kai žmonės tampa organizuoti? Kai jų tarpusavio ryšiai tęsiasi tam tikrą laiką? Tai tik keli socialinėje psichologijoje vartojami grupės apibrėžimai (McGrath. Tačiau vienas jų. 20 milijonų ekonomikos organizacijų ir šimtai milijonų kitų formalių bei neformalių grupių . kol sutaria: paauglys nekaltas. tiriančių žmogžudystės bylą. pasišnekučiuoti susirinkusių namiškių.tai turinčių bendrus tikslus ir vienas kitu pasitikinčių žmonių būrys? Ar grupė susiformuoja tada. Kitą dieną aplinkybės tos pačios. šitaip gilindami vieni kitų akiratį. Kaip šios grupės veikia paskirą asmenį? Tarpusavio sąveika grupėje dažnai daro stiprų poveikį. Jauni padaužos šlaistosi su kitais padaužomis.grupė? Ar grupė yra žmonės. kad nedidelė mąstančių. kad kartu buvo Geil ir Chosė? Ar kompanijoje visada bėgčiau greičiau?" Paprastai visi esame kokios nors grupės dalis.„Niekada neabejokite tuo. Intelektualūs aukštųjų mokyklų studentai bendrauja su kolegomis. 1957) pradžioje 12 nepatiklių prisiekusiųjų. kol keli žmonės nepalygina savo sampratų. Tauna savo maršrutą nubėga dviem minutėmis greičiau. Prasideda karštos diskusijos.įtikinti kitus? T Kas yra grupė? Atsakymas į šį klausimą atrodo aiškus tol. Ji svarsto: „Negi bėgau greičiau tik todėl. ir prisiekusieji vienas po kito keičia nuomonę. įsipareigojusių piliečių grupė gali pakeisti pasaulį. Kas padeda mažumai . bet ir yra 200 valstybių. gebančios palenkti daugumą. 1984). Pasaulyje ne tik gyvena 6. Klasika tapusio kino filmo „12 piktų vyrų" (12 Angry Men. keturi milijonai mažesnių bendruomenių. Henry Fondos įkūnytas personažas.

daro vienas kitam įtaką. Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti žmonės? Pradėkime nuo paprasčiausio socialinės psichologijos klausimo: ar tiesiog buvimu kitas žmogus daro mums įtaką? „Buvimas" reiškia. ilgiau nei kelias akimirkas palaikančių tarpusavio ryšius. dalyviai (co-actors) Dalyviai. kad kiti nekonkuruoja. Kartais žmonės vien būdami kartu daro vieni kitiems įtaką. kai du ar daugiau žmonių sąveikauja ilgiau nei kelias akimirkas. nebaudžia ir iš tiesų nieko nedaro. palaikančių tarpusavio ryšius ir darančių vieni kitiems įtaką. Todėl jis grupę apibrėžia kaip du ar daugiau žmonių.jais". pastebi Australijos nacionalinio universiteto socialinės psichologijos specialistas Johnas Turneris (1987).mokslinis detektyvas.. kad suteiktų informacijos. Šiame skyriuje aptarsime tris tokios kolektyvinės įtakos pavyzdžius: socialinio palengvinimo. Tad bėgiojimo partneriai iš tiesų yra grupė. kurie remia kitą komandą. jog tiesiog būna šalia kaip pasyvi auditorija arba kaip dalyviai.kad patenkintų poreikį priklausyti. Kartais skirtumas tarp pavienių žmonių kompiuterių auditorijoje elgsenos ir tarpusavio ryšiais susietų žmonių veiklos būna neryškus. individualiai atliekantys nekonkurencingą veiklą. kad visoms grupėms bendra tai. valgymą. grupė (group) Du ar daugiau žmonių. kad atsilygintų. Grupės susidaro dėl daugelio priežasčių . Ar paprasčiausias kitų žmonių buvimas veikia bėgimą. tačiau tai labiau pavienių žmonių būrys nei tarpusavio ryšiais susieta grupė (tačiau kiekvienas jų gali būti nematomos internetinės pokalbių svetainės. pastebėjo. Pagal Shaw apibrėžimą vienu metu auditorijoje kompiuteriais dirbantys studentai nėra grupė. psichologas. grupės save suvokia kaip „mes". kad lenktyniaudami būryje dviratininkai važiuoja greičiau nei būdami vieni ir lenktyniaudami tik su laiku. save suvokia kaip „mes".kaip „jie". o visus kitus . domėjęsis dviračių lenktynėmis. narys). taigi grupės. rašymą arba egzamino sėkmę? Atsakymo į šį klausimą paieška . Nors fiziškai jie yra kartu. Prieš . GRUPĖS ĮTAKA 305 Grupių dinamikos ekspertas Marvinas Shaw (1981) teigia. grupini mąstymą ir mažumos įtaką. Po to išnagrinėsime tris socialinės įtakos tarpusavio ryšius palaikančiose grupėse pavyzdžius: grupės poliarizaciją. Kitų žmonių buvimas Daugiau nei prieš šimtmetį Normanas Triplettas (1899). Šie trys reiškiniai gali atsirasti esant minimaliai tarpusavio sąveikai (mes tai vadiname „minimaliomis grupės situacijomis"). APIBENDRINIMAS Kas yra grupė? • Grupė atsiranda. Per sporto varžybas jie gali save vadinti „mes"komandos aistruoliais. išskyrus tai. Be to. darančių vieni kitiems įtaką ir save suvokiančių kaip „mes". jog jų nariai veikia vienas kitą. kad įgyvendintų tikslus. palyginti su . socialinio dykinėjimo ir nuasmeninimo.8 s k y r i u s . neskatina.

kaip pygaras. Būdami susirūpinę. o seksualiai aktyvios žiurkių poros dažniau poruojasi (Bayer. Teiginys. 1937. jis turėtų padėti atlikti lengvas užduotis ir kliudyti atlikti sudėtingas. Jis prisiminė gerai žinomą eksperimentinės psichologijos principą: sužadinimas sustiprina bet kurį tuo metu dominuojantį atsaką. Kaip dažnai kūrybinio pakilimo momentais nutinka. Šis socialinio palengvinimo efektas pastebimas ir tarp gyvūnų. kur dažniausiai sakoma. prasčiau atliekami sudėtingi daugybos veiksmai (Dashiell. 1930. Esant kitiems žmonėms eksperimento dalyviai taip pat tiksliau atlieka nesudėtingus mechaninius veiksmus. Socialinis psichologas Robertas Zajoncas susidomėjo. eksperimento dalyviai greičiau atlieka daugybos veiksmus ar išbraukia nurodytas raides. Klopfer. kad paaiškintų kitus. Šis trikdantis poveikis pastebimas ir tarp žmonių. ilgauodegės papūgos ir žalieji kikiliai tokiais atvejais lėčiau įveikia labirintus (Allee ir Masure. kai labiausiai tikėtina. kad ji nenuslystų nuo dešimties centų monetos dydžio disko. 1958). atlikdavo tai greičiau būdami kartu nei pavieniui. kol jų nesužadino nauja idėja. Pessin ir Husband.) Jei socialinis sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją. kad kitų buvimas kartais padeda. W. . jog gali būti saulėta. didesnis sužadinimas skatina neteisingą atsakymą. kai šalia yra kitų žmonių. tarakonai. 1936. 1929.žmonių polinkis geriau atlikti paprastas ar gerai išmoktas užduotis. paskelbdamas savo spėjimą (kad kitų žmonių buvimas gerina rezultatus). kad yra kitų žmonių. Jei kartu yra kitų tos pačios rūšies atstovų. Chen. ar šių prieštaringų duomenų nebūtų galima suderinti. Jei šalia yra kitų žmonių. S O C I A L I N Ė ĮTAKA socialinis palengvinimas (sočiai facilitation) 1) Pirminė reikšmė . pavyzdžiui. Pessin. .306 II d a l i s . kaip orų prognozė Škotijoje. Apie 1940-uosius metus tyrimai šioje srityje liovėsi ir nevyko 25-erius metus. laiko metalinę lazdelę taip. 1930. kad teisingas yra „dominuojantis" atsakymas. 1997). sunkiau surandamas išėjimas iš labirinto piešinyje. Atliekant sudėtingas užduotis. Tačiau kiti tyrimai atskleidė. besisukančio ant patefono (F. 1933. 1925). tačiau gali ir palyti. vištos sulesa daugiau grūdų. Triplettas atliko vieną pirmųjų socialinės psichologijos istorijoje laboratorinių eksperimentų. kur teisingas atsakymas nėra labai aiškus. Vėliau paaiškėjo. skruzdėlės iškasa daugiau smėlio. Dashiell. Travis. Vaikai. kuriems buvo liepta suvynioti valą į meškerės ritę. Pavyzdžiui. kaip atsidūrę prieš auditoriją pajusdavome įtampą arba susijaudinimą. kad kitų žmonių buvimas turi sužadinti arba suteikti energijos (Mullen ir kiti. 2) Dabartinė reikšmė dominuojančios (tikėtinos) reakcijos sustiprėjimas dėl to. Sužadinti žmonės greičiausiai suvokia tokias nesudėtingas anagramas. kad jei šalia yra kitų žmonių. 1956). Stipresnis sužadinimas padeda geriau atlikti paprastas užduotis.beveik toks pat tikslus. 1920. Allport. jog kai kurias užduotis kitų tos pačios rūšies atstovų buvimas trukdo atlikti. Ar šis principas negalėtų atskleisti socialinio palengvinimo mįslės? Atrodė logiška daryti prielaidą. Gatės ir Allee. 1933. o kartais trukdo atlikti užduotis. Zajoncas (1965) vieno tyrimo rezultatus panaudojo tam. 1933). (Visi prisimename. Larsson. blogiau įsimenami bereikšmiai skiemenys. žmonės blogiau sprendžia sudėtingas anagramas.

atlikti nesudėtingus daugybos veiksmus. Socialinis sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją. Susukti valą į ritę. kad sprendimas šį išbandymą išlaikė (Bond ir Titus. Jamesas Michaelsas ir jo bendradarbiai (1982) pastebėjo. 8.1 PAVEIKSLAS Palengvina nesudėtingą veiksmą Kitų buvimas Socialinio sužadinimo poveikis Robertas Zajoncas suderino prieštaringus duomenis ir pasiūlė prielaidą. kad kitų žmonių buvimo sąlygojamas sužadinimas sustiprina dominuojančią reakciją (teisingą atsakymą tik į lengvas ar gerai išmoktas užduotis). 8. Peteris Huntas ir Josephas Hillery (1973) pastebėjo. kad dalyvaujant kitiems žmonėms. 1867 („Kapitalas") „Atradimas .tai gebėjimas pamatyti. kodėl jiems geriau sekasi girdint palaikančią minios reakciją.). kai juos ėmė stebėti keturi žiūrovai.8 s k y r i u s .. Huxley. Įsisavinti naują informaciją. Tai. 1999). surasti kelią iš labirinto ir išspręsti sudėtingus aritmetikos uždavinius buvo sunkesnės užduotys. kas iš pradžių atrodė nesuderinama. ar šis sprendimas išlaikytų išbandymą eksperimentais. skatina gyvybingumą. Daugiau nei 80 000 studentų ir profesionalių sportininkų varžybų Kanadoje. Guerin. kai Zajoncas parodė. nesvarbu. Tačiau galbūt visos detalės ėmė taip tvarkingai dėliotis tik žiūrint retrospektyviai. netiesiogiai juos stebint.) žaidė dar geriau (80 proc. ir tikimybė. paaiškėjo. ir tai paaiškina.). Kilo klausimas.. r Į į a Sužadinimas r Sustiprina J B dominuojančią reakciją Apsunkina sudėtingą veiksmą Taikant šią prielaidą. Šiais atvejais kitų žmonių buvimas padidino neteisingų atsakymų skaičių. apie ką niekas nepagalvojo. The Scientist Speculates. kad geri biliardo žaidėjai (kurių rezultatyvumas. kad namuose komandos laimi maždaug 6 rungtynes iš 10 (šiek tiek mažiau beisbolo bei amerikietiškojo futbolo ir šiek tiek daugiau krepšinio bei europietiškojo futbolo. kol perpranta sudėtingą (lygiai kaip ir tarakonai!). buvo mažesnė. kad tiriamieji galės juos iš karto teisingai atlikti.lengvos užduotys.). pirmą kartą perskaitęs Danvino veikalą „Rūšių kilmė": „Kaip kvaila. kad apie tai nepagalvojau!" Ir kaip viskas akivaizdu. 1983. ką visi matė. Atlikus beveik 300 tyrimų." Albert von Szent-Gyorgyi. Abiem atvejais veikė visuotinė taisyklė . bet daugiau laiko sugaišta. Sportininkai. žr. Prasti žaidėjai (kurių rezultatyvumas prieš tai siekė 36 proc. siekė 71 proc. studentai greičiau perpranta nesudėtingą labirintą. ir pagalvoti apie tai. aktoriai ir muzikai atlieka gerai išmoktus veiksmus.sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją (žr. Dėl to kitų žmonių buvimas padėjo jas atlikti.1 len- „Paprasčiausias socialinis kontaktas. Jungtinėse Valstijose ir Anglijoje tyrimai parodė. 1993. G R U P Ė S ĮTAKA 307 8. netikėtai tapo logiška. Pavyzdžiui. prieštaringi rezultatai tapo logiški. Tokie paprasti ir elegantiški Zajonco sprendimai paskatino kitus socialinius psichologus susimąstyti apie tai. apie ką pagalvojo Thomas H. valgyti .) atidžiai stebimi ėmė žaisti dar blogiau (25 proc. Das Kapital. kuris didina kiekvieno dirbančiojo efektyvumą. 1962 („Mokslininkas mąsto") . kuriuose dalyvavo daugiau nei 25 000 savanorių. teisinga ji ar klaidinga.1 pav." Kari Mane. arba teisinga reakcija į jas buvo normaliai dominuojanti. į kurias mokame reaguoti.

1983). Knovvles.0 telę).1 LENTELĖ. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 8. leidžiančių atsiskirti nuo minios (Evans ir kiti. Eksperimentų metu padėjėjas turėjo kartu su kitais dalyviais klausytis humoristinio įrašo arba žiūrėti kino komediją. Mikčiojantys žmonės prieš didelę auditoriją mikčioja stipriau nei kalbėdami tik su vienu ar dviem žmonėmis (Mullen.3 61. Kai visi sėdėdavo glaudžiai. dažniau kvėpuoja. tuo jų poveikis stipresnis (Jackson ir Latanė. Tačiau minia sukelia mažesnę įtampą salėse. todėl jaučiasi dominuojantys. Tačiau būdami ne vieni žmonės daugiau prakaituoja. kad žaidėjai gerai pažįsta aikštelę. įtampai pasiekus kraštutinį lygį. . 1983). Net draugiška auditorija gali taip paveikti. 1984). Kuo žmonių daugiau. suskirstytose į daug erdvių. ir.4 69. Moore ir Baron.308 II d a l i s . Tačiau ar stebėtojų buvimas iš tikrųjų veikia žmones? Stresinėje situacijoje draugas gali padėti atsipalaiduoti. padėjėjui lengviau pavykdavo išprovokuoti juoką ar plojimus. Kartais sužadinimas ir gausios publikos dėmesys kliudo netgi tam. 1980) atliko eksperimentus su Kolumbijos universiteto studentais ir Ontarijo mokslo centro lankytojais. Storms ir Thomas. galima net užspringti. vargu ar grosite geriau.3 57. Savo aikštės pranašumas pagrindinių sporto šakų komandoms Sporto šaka Beisbolas Amerikietiškasis futbolas Ledo ritulys Krepšinis Europietiškasis futbolas išanalizuotų rungtynių skaičius 135 665 2592 4322 13 596 37 202 Namuose laimėtos rungtynės procentais 54. Tačiau žaidimo namuose pranašumą taip pat gali sąlygoti ir tai. 1983. 1996. o nedraugiški labiau nemėgstami (Schiffenbauer ir Schiavo. 1981. Stiprus sužadinimas pilnose salėse taip pat didina stresą. kad „gera salė" yra pilna salė (Aiello ir kiti. ką puikiai mokame ir darome nesusimąstydami: pavyzdžiui. Worchel ir Brown. Minia: didelė kitų žmonių sankaupa Taigi žmonės iš tiesų reaguoja į esančius šalia. kad sudėtingos užduotys bus atliekamos blogiau (Butler ir Baumeister. Jei į jūsų pirmąjį fortepijono koncertą susirinks visi giminės. Kino teatrų direktoriai ir sporto aistruoliai žino (o mokslininkai tą patvirtino). Šalia esantys draugiški žmonės yra netgi labiau mėgstami. kontroliuoja teritoriją. 1976. pakyla kraujospūdis. padažnėja pulsas (Geen ir Gange. 1977). Būnant minioje taip pat suintensyvėja teigiamos arba neigiamos reakcijos. neišvarginti kelionės. labiau susitapatina su komanda (Zillmann ir Paulus. 2000). Jonathanas Freedmanas su bendradarbiais (1979. labiau įsitempia jų raumenys.1 64. 1998). girdėdami palaikančius aistruolių šūksnius. kalbėjimui. 1986). 1983. 1993).

Geen ir Gange. patvirtinančių bent tris galimus veiksnius (Aiello ir Douthitt. Palyginti su tais. kaip esame vertinami. Nuogąstavimu dėl vertinimo taip galima paaiškinti. kai tarp svarbių žmonių atsiranda ir tokių. gali tapti neįmanomu. Kodėl mus sužadina kitų žmonių buvimas? Jei ką nors mokate gerai. nuogąstavimas dėl įvertinimo (evaluation apprehension) Rūpinimasis. • kodėl sužadinimas atslūgsta. 1992). dėmesio išblaškymas ir kitų žmonių buvimas. kad stebėtojai gali sukelti baimę. Taip yra iš dalies todėl. GRUPĖS ĮTAKA 309 Gal pastebėjote. 2001): tai . o ne nugara (Worringham ir Messick. kuris jums sunkiai sekasi. Vieno eksperimento Santa Barbaroje metu Kalifornijos universiteto bėgikai. Priešingai nei stebint auditorijai. Tomis pačiomis aplinkybėmis veiksmas. kai kiti žmonės yra nepažįstami ir juos sunku stebėti (Guerin ir Innes. kitų akivaizdoje darysite tai dar geriau (nebent pernelyg susijaudinsite ir susidrovėsite). Nuogąstavimas dėl įvertinimo Nickolas Cottrellas įtarė. 1983). 1980. kai žmonės jaučiasi vertinami. pamatę pievelėje sėdinčią moterį. kad mes greičiau atkreipiame dėmesį į kitų žmonių juoką ar plojimus ir prie jų prisijungiame. kaip pastebėjo Gary Evansas (1979). kurie buvo didesnėje patalpoje. 1983). tariamai rengdamiesi suvokimo eksperimentui. kai esame arti. Norėdamas patikrinti. Kodėl kiti žmonės sukelia mūsų susijaudinimą? Yra duomenų. kad 35 studentų grupė atrodo artimesnė ir linksmesnė 35 vietų auditorijoje. tačiau tik tada. . Cottrellas su bendradarbiais (1968) užrišo stebėtojams akis.nuogąstavimas dėl įvertinimo. Susigrūdimas daro panašų poveikį kaip ir minia žiūrovų: sustiprina sužadinimą. ar jie mus vertina. 1982). o kraujospūdis aukštesnis (tai rodo sužadinimą). vien tik žmonių užrištomis akimis buvimas nepagerino įprastos reakcijos. susigrūdimas taip pat ir audrina. kurių nuomonė nėra svarbi (Seta ir Seta. Tačiau. • kodėl žmonės geriausiai užduotį atlieka tarp pranašesnių kolegų (Seta. Jis tyrė Masačiusetso universiteto 10 studentų grupes 20 pėdų pločio ir 30 pėdų ilgio arba 8 pėdų pločio ir 12 pėdų ilgio patalpose. tyrę universiteto studentus Indijoje. ar egzistuoja nuogąstavimas dėl įvertinimo. 1982). Kiti eksperimentai patvirtino Cottrello išvadą: dominuojanti reakcija labiausiai sustiprėja tada. • kodėl ypač priklausomus nuo aplinkinių nuomonės žmonių buvimas veikia labiausiai (Gastorf ir kiti. jei ji būdavo į j u o s atsisukusi veidu. Atlikdami sudėtingas užduotis jie darė daugiau klaidų. paspartindavo tempą. Susigrūdimo poveikį taip pat pastebėjo Dineshas Nagaras ir Janakas Pandey (1987). • kodėl socialinio palengvinimo poveikis būna didžiausias tada. o ne išsibarsčiusi 100 vietų auditorijoje. kuris palengvina dominuojančią reakciją. susigrūdus i ų pulsas buvo dažnesnis.8 s k y r i u s .

Įtampą sukelia ne tik kito žmogaus buvimas. kai kas nors stebi . mes išblaškome savo dėmesį. daugelyje naujos statybos įstaigų atskiri biurai perkelti į dideles atviras erdves. 1987). Socialinio palengvinimo teorija siūlo tokias pirmųjų dviejų tipų prognozes: 1) teorijos esmė (kad kitų žmonių buvimas sužadina ir kad šis socialinis sužadinimas sustiprina dominuojančią reakciją) buvo patvirtinta ir 2) teorija galimai tyrimų krypčiai suteikė naują gyvenimą. teorija . kad užduotys atliekamos geriau. Dabar pats laikas prisiminti šios teorijos tikslą. analizuoja savo kūno judesius. kad sužadinti gali ir kitų žmonių buvimas. Prisiminkime. 1981b). ar trukdo kūrybingai spręsti sudėtingas problemas? Ar galite sugalvoti kitų šios teorijos taikymo praktikoje būdų? APIBENDRINIMAS Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti žmonės? • Pagrindinės socialinės psichologijos problemos susijusios su kitų žmonių buvimu. kaip ryški šviesa (Sanders. Socialinio palengvinimo teorija daro tai sėkmingai. Robertas Baronas ir Danny Moore (1978. padeda sklandžiau atlikti gerai išmoktas užduotis. perskirtas žemomis pertvaromis. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Susidrovėjimas. perkrauna mūsų pažinimo sistemą ir sukelia susierzinimą. 1981a. pažengė dar toliau. kai esame vertinami. kad greta yra kiti žmonės. Kitų žmonių buvimas Tačiau Zajoncas įsitikinęs. bet ir tokie dirgikliai. kad palengvinimo poveikį jaučia ir gyvūnai. Kaip parodyta 8. Ar ši teorija 3) taikoma praktikoje? Galime tik spėlioti. kad sužadinimo mechanizmas yra įgimtas ir būdingas didžiajai gyvūnijos daliai. jie dažniau nepataiko. Jie teigė. įtampa. net jei tas žmogus nevertina bėgiko rezultatų ir su juo nerungtyniauja. Pirmuosiuose šios srities eksperimentuose buvo pastebėta.2 paveiksle. Ar dėl to atsiradęs suvokimas.) Kalbant apie žmones. Kaip pastebėjome 1 skyriuje. kad. atsirandanti tarp dėmesio skyrimo kitiems ir užduočiai. 2) nurodo naujų tyrimų kryptį ir 3) siūlo praktinius taikymo būdus. Dėmesio išblaškymas Glennas Sandersas. kurios 1) leidžia patvirtinti arba keisti teoriją.310 II dalis. net jei nenuogąstaujama dėl vertinimo ir išlaikomas dėmesys. Tai paprastas daugelio mokslinių duomenų apibendrinimo būdas. mesdami lemtingus baudos metimus.lyg mokslinė stenograma: ji supaprastina ir apibendrina stebėjimų įvairovę. Teorija taip pat padeda daryti aiškias prognozes. kuriuos geriausiai atliekame automatiškai (Mullen ir Baumeister. dauguma bėgikų sparčiau bėga būdami drauge su kuo nors. Jei drovūs krepšininkai. Tai perša mintį. domėdamiesi. kaip sekasi kitiems grupės nariams arba kaip reaguoja auditorija. aiškindami nuogąstavimą dėl įvertinimo. taip pat gali trukdyti atlikti veiksmus. Baron. kaip juos vertina kiti gyvūnai. Mes nebegalime susitelkti. (Gyvūnai tikriausiai sąmoningai nesirūpina tuo. 1986).

kodėl? Ir kokių asmeninių pastangų galime tikėtis iš dirbančių grupėje? Socialinis palengvinimas paprastai atsiranda tada. kai žmonės siekia asmeninių tikslų ir kai jų pastangas (meškerės valo susukimą į ritę. padeda atlikti lengvas užduotis (kuriose vyrauja teisingas atsakymas arba reakcija) ir trukdo vykdyti sunkias (kuriose dominuoja neteisingas atsakymas arba reakcija). verčia daryti išvadą kad buvimas kieno nors akivaizdoje gali jaudinti net tada. Kiti eksperimentai. o iš dalies dėl to.8 s k y r i u s . Kiti mokslininkai atkreipė dėmesį. vienoje virvės pusėje esantys aštuoni žmonės trauks tokia jėga. kai nesijauti vertinamas ir niekas neblaško dėmesio. faktas. kyla įtampa. Kadangi kitų žmonių buvimas kelia jaudulį. kad žmonių buvimas gali trukdyti atlikti užduotis.2 PAVEIKSLAS Atviromis erdvėmis suprojektuotuose biuruose žmonės dirba. aritmetikos uždavinių sprendimą ir pan. kad sužadinimas kyla iš dalies dėl to. tarp jų ir atlikti su gyvūnais. kuri būtų lygi aštuonių pavieniui traukiančių žmonių jėgų sumai? Jei ne. ir užduočiai. . Kaip tai gali atsiliepti darbuotojų efektyvumui? Šaltinis: nuotrauka gauta iš bendrovės Herman Miller Inc. arba jos atliekamos grupėje. jog išblaškomas dėmesys kai dėmesį reikia padalinti ir kitiems. G R U P Ė S ĮTAKA 311 8.) galima įvertinti individualiai. • Tačiau kodėl kitų žmonių buvimas sužadina? Eksperimentai perša išvadą. Socialinis dykinėjimas: ar būdami grupėje žmonės stengiasi mažiau? Ar traukdami virvę komandoje. greta dirbant kitiems žmonėms. Šios situacijos . kad esama stebėtojų arba dirbama grupėje. t Buvimas minioje ar ankštose erdvėse panašiai sužadina ir palengvina dominuojančių reakcijų pasireiškimą. jog nuogąstaujama dėl įvertinimo. Atsižvelgęs į šiuos duomenis Robertas Zajoncas pritaikė visiems žinomą eksperimentinės psichologijos principą: sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją.

tačiau ne į tokias. kad kolektyvinės virvę traukiančių žmonių pastangos prilygsta vos pusei asmeninių pastangų sumos.komandos dvasia didina produktyvumą? Ar mūrininkai kloja plytas sparčiau dirbdami komandoje. Graves ir Peckham. išmoningai pašalino šią problemą.3 pav. už kurį visi gauna vienodus pažymius. jog grupinis užduočių atlikimas mažina asmeninį suinteresuotumą. 1974. Ar atliekant bendras užduotis . kad kartu su jais traukia du-penki jiems už nugaros stovintys žmonės. priversdami eksperimento dalyvius galvoti. Tai prieštarauja prielaidai. Inghamo nuotrauka. Levinger. kai gautos pajamos už parduotus saldainius panaudojamos klasės išvykai apmokėti. kad „vienybėje . S O C I A L I N Ė ĮTAKA panašios į įprastas.organizuotas lėšų rinkimas. vadovaujama Alano Inghamo (1974). jie traukdavo 18 procentų smarkiau nei tada. 1986) pastebėjo.3 PAVEIKSLAS Virvės traukimo prietaisas Pirmoje pozicijoje stovintys žmonės traukdavo virvę silpniau. 8. kad pasiektų bendrą tikslą ir kai individualias pastangas sudėtinga įvertinti. kad traukia vieni. 8. parodytą įrenginį) ir liepiama iš visų jėgų traukti. . Šaltinis: Ingham. nors iš tiesų jie traukė vieni.galybė" ir perša išvadą. kai manydavo. O gal blogus rezultatus nulėmė darbo koordinavimo trūkumai? Gal traukdami virvę žmonės darė traukimo krypties ir laiko paklaidas? Masačiusetso universiteto mokslininkų grupė. su kokiomis susiduriame darbe. ar pavieniui? Atsakyti į šiuos klausimus padės laboratorinis imitavimas. Eksperimento dalyviams buvo užrišamos akys. Žinodami. Alano G. kai žmonės sutelkia pastangas. paskiriama pirmoji pozicija (žr. kad už jų esantys žmonės traukia kartu. Tokios veiklos pavyzdys .312 II dalis. Daug rankų mažai dirba Beveik prieš šimtmetį prancūzų inžinierius Maxas Ringelmannas (apie tai rašo Kravitz ir Martin.komandinis virvės traukimas. Arba visos klasės vykdomas projektas. kad virvę traukia ir kiti. Kitas pavyzdys .kai grupės rezultatas priklauso nuo individualių pastangų . kai manydavo.

grupinis triukšmas yra ne toks efektyvus. Ir priešingai.) matome. Tad Latanė ir jo bendradarbiai. Atsidūrę dėmesio centre. jie sukeldavo trečdaliu silpnesnį triukšmą nei tada. Būnant grupėje (traukiant virvę. kad kiti penki taip pat šaukia arba ploja. Šešiems eksperimento dalyviams buvo užrišamos akys. kaip iškreipiama viena socialinį palengvinimą sąlygojančių psichologinių jėgų. tiriantis socialinio dykinėjimo pasekmes politikoje. Socialinio dykinėjimo eksperimentų dalyviai buvo įsitikinę. kad jie negirdėdavo savo šūksmų ar plojimų. atsakomybė ištirpsta tarp visų grupės narių (Harkins ir Jackson. kad tie. . kurį jie pavadino socialiniu dykinėjimu. Ohajo valstijos universitete atliko eksperimentą. 1980) ieškojo ir kitų būdų tirti šiam reiškiniui. žmonės sąmoningai stebi savo elgesį (Mullen ir Baumeister. kurie plojo ir pavieniui.nuogąstavimas dėl įvertinimo. Per skirtingus bandymus jiems būdavo liepiama šaukti ir ploti vieniems arba kartu su grupe. kuriems apie eksperimentą buvo papasakota. Socialinis dykinėjimas pasireikšdavo netgi tada. nelaikė savęs dykinėtojais. kai manė. Tačiau kaip ir traukiant virvę. socialinio palengvinimo eksperimentuose įvertinimo tikimybė buvo didesnė. kai eksperimente dalyvaudavo mokyklų sporto komandų aistruolių vadovės. 1985. jie susodinami ratu ir duodamos užsidėti ausinės. darydami tai kartu su kitais. Įdomu tai. kad dalyviai šauks garsiau. nei tada. Politologas Johnas Sweeney (1973). šį reiškinį stebėjo atlikdamas eksperimentą Teksaso universitete. jog tai daro vieni. Tad principas . nes mažiau varžėsi.8 s k y r i u s . jog yra asmeniškai stebimi.kai socialinis dykinėjimas (sočiai loafing) Polinkis mažiau stengtis. kai veikia vieni. nei sukelti vieno žmogaus. kai pastangos vertinamos individualiai. kad jų rezultatas sumuojamas kartu su kitų eksperimento dalyvių rezultatais. kai visi suvienija savo pastangas siekdami bendro tikslo.). t. spėjo. Kai žmonės neturi atsiskaityti asmeniškai ir negali įvertinti savo pastangų. Studentai energingiau mynė dviračio treniruoklio pedalus (matuojant jų pagaminamą elektros energiją). Jie pastebėjo. 1986). kurios būdavo įtikinamos. Ir koks gi buvo tikrasis rezultatas? Pasireiškė socialinio dykinėjimo efektas: kai eksperimento dalyviai manė.4 pav. 1987). jie manė. kad jie šaukia ir ploja ne vieni. Tie. Panašiai nutinka. 1993 ir 8. tačiau mažai duodantis jai.palaiko komandą (Hardy ir Latanė. Kiplingas Williamsas ir Stephenas Harkinsas (1979. juo labiau kitų žmonių. Kerr ir Bruun. kad garsūs šešių žmonių šūksniai ar plojimai buvo trečdaliu silpnesni. tačiau nė vienas nesutinka. o ne tada. kai studentai vykdo grupinius projektus. kai žinojo. Williamsas teigia. žmonės susigundydavo tapti tranais ir pasinaudoti grupės pastangomis. kad atsipalaiduoja būtent jis. Būdami grupėje. Iš šio ir dar 160 kitų tyrimų (Karau ir Williams. kurio metu privertė eksperimento dalyvius patikėti. kai tikėjo. gaunantis naudos iš grupės. ir su grupe. kad abiem atvejais plojo vienodai smarkiai. tranas (free rider) Žmogus. kad yra vertinami tik tada. kad jų šūksniai . už kuriuos vertinami bendrai. 1981). rūpestis dėl įvertinimo sumažėdavo. G R U P Ė S ĮTAKA 313 Mokslininkai Bibbas Latanė. sekdami Inghamo pavyzdžiu. per kurias sklisdavo toks kurtinantis šaukiančių ar plojančių žmonių triukšmas. šaukiant ir t. Harkins ir kiti. kad visi pripažįsta.pavieniui arba su grupe . jog tokiais atvejais atsipalaiduojama.

Diagramoje taškais pažymėti jungtiniai šių tyrimų duomenys. jog remiantis socialinio dykinėjimo moksliniais tyrimais.išlieka. A. VVestport. kuria idėjas.314 II dalis. kai buvo vertinamas kiekvieno asmeninis išdirbis. jei jam būtų mokama tik už teisingai atliktą darbą?" .4 PAVEIKSLAS Grupei didėjant. Jackson ir Karau. pastangos mažėja Statistiškai apdorojus 49 tyrimų. Ar galima šiuos rezultatus apibendrinti ir pritaikyti keliant darbininkų darbo produktyvumą? Nedidelio eksperimento metu buvo pastebėta. 1996). kad būtų galima pamatuoti kiekvieno asmeninį indėlį. nes jų darbo rezultatų neįmanoma nustatyti (stiklainiai. kuriuose dalyvavo per 4000 dalyvių. rūpestis dėl įvertinimo sustiprėja ir pasireiškia socialinio palengvinimo fenomenas . Kai išnykstame minioje. vertina eilėraščius ar straipsnius. CT. red. Deja. jei kas nors stebi ir skelbia jų asmeninius laimėjimus (Williams ir kiti.). ir kelia klausimą: „kiek agurkų darbininkas galėtų sudėti. Schroeder. kad grupei didėjant. kai galima įvertinti kiekvieno jų pastangas: universiteto plaukikai per estafetės plaukimą pasiekia geresnių rezultatų. nors jie žinojo.5 pav. D. darbininkams kyla pagunda dėti bet kokio dydžio puselę. Harkinsas ir Latanė (1981) rašo. 8. 1989). Inc. duomenis paaiškėjo.padaryti taip. nuogąstavimas dėl įvertinimo sumažėja ir pasireiškia socialinis dykinėjimas (žr. Ir grupėje. ir pavieniui žmonės stengiasi labiau. Pagalvokite: agurkų konservų fabrike svarbiausias darbas yra nuo konvejerio juostos paimti tinkamo dydžio agurko puselę ir įdėti ją į stiklainį. patenka į bendrą surinktuvą). mina dviratį. Praeger Publishers.. leidimo duomenys: Publishing Group. Šaltinis: VVilliams. Williamsas. bet ir kai pumpuoja vandenį ar orą. 1992. Vienas iš būdų sužadinti suinteresuotumą . kad prie konvejerio dirbantys darbininkai pagamino 16 procentų daugiau gaminių. Socialinis dykinėjimas kasdieniame gyvenime Kaip plačiai paplitęs socialinis dykinėjimas? Laboratorijoje šis reiškinys pastebimas ne tik tada. prieš pasiekdami kokybės kontrolės skyrių. i n Sočiai Dilemmas: Perspectives on Individuals and Groups. 100 95 90 o D) 85 C B 00 (D 80 Q_ (/> O ~o 75 č •g > C TD 70 0 1 10 Grupės dydis 15 16 mus stebi. rekomenduojama „individualią gamybą padaryti pastebimą". kai žmonės tempia virvę. pastangos mažėja (dykinėjama). šaukia ar ploja. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 8. Kai kurie futbolo treneriai tai daro filmuodami ir vertindami kiekvieną žaidėją. spausdina ar stebi signalus. kad tai neturės įtakos užmokesčiui (Faulkner ir Williams.

nesuvaržytos komunistinio režimo? Latanė ir jo bendradarbiai (Gabrenya ir kiti. kitą . kad šie sklypai tesudarė vieną procentą visos dirbamos žemės. Jie turėjo ir mažus sklypus asmeniniam naudojimui. dykinėjimo tikimybė didėja. tačiau iš jų buvo gaunama 27 procentai viso sovietų žemės ūkio derliaus (H. tad atsipalaiduoti arba dykinėti gali kas nori. Kai atpildas paskirstomas po lygiai. maisto pramonės rezultatai per metus pagerėjo 8 procentais . kolektyvistinėse kultūrose yra didelis lojalumas šeimai ir darbo grupėms. Be to. Indijoje ir Malaizijoje. atlikdavusius atidavus prievoles valstybei.2. moterų (kaip aiškinome 5 skyriuje) individualizmas mažesnis nei vyrų ir dėl to jos mažiau socialiai dykinėja.8 s k y r i u s .kitame ir buvo mažai atsakingi už kurį nors konkretų darbą. neaukojantys pinigų savo žiūrimai stočiai per aukų rinkimo kampaniją. 1979). 1986). Šiaurės Amerikoje darbininkai. Ir ką gi jie pastebėjo? Šiose šalyse socialinis dykinėjimas taip pat buvo akivaizdus. vis tiek yra patenkinti iš šių organizacijų gaunama nauda. Čia galima įžvelgti dar vieną socialinio dykinėjimo priežastį. Kai Kinija leido ūkininkams pardavinėti maisto produktus. Kugihara. O kaipgi kolektyvistinės kultūros. tačiau iš jų buvo gaunamas trečdalis derliaus (Spivak. 1993. Septyniolika vėliau atliktų tyrimų Azijoje patvirtino.5 karto daugiau nei per ankstesnius 26 metus (Church. ypač . Kaip ir visuomeninės televizijos žiūrovai.5 PAVEIKSLAS Socialinis palengvinimas ar socialinis dykinėjimas? Kai žmonių neįmanoma įvertinti arba jie neprivalo atsiskaityti. Smith. Sužadinimas pastangos sumuojamos ir NEVERTINAMOS pavieniui Nenuogąstaujama dėl įvertinimo Socialinis dykinėjimas Mokslininkai rado socialinio dykinėjimo faktų įvairiose tautose ir kraštuose.vertindami žemės ūkio gamybos rezultatus buvusiose komunistinėse šalyse. Virvės traukimo varžybose nė vienas komandos narys nėra atsakingas asmeniškai. nemokantys profsąjungos ar profesinių asociacijų nario mokesčio arba savanoriškai nedirbantys šioms organizacijoms. G R U P Ė S ĮTAKA 315 Asmeninės pastangos įvertinamos Nuogąstaujama dėl įvertinimo n | Socialinis palengvinimas 8. 1976). Vengrijoje asmeninio naudojimo sklypai tesudarė 13 procentų visos dirbamos žemės. kad kolektyvistinėse kultūrose socialinio dykinėjimo mažiau nei individualistinėse (Karau ir Williams. Plaukimo varžybose įvertinamas kiekvieno plaukiko gebėjimas nugalėti. neatsižvelgiant į as- . Po vienos analizės paaiškėjo. 1985) pakartojo triukšmo sukėlimo eksperimentus Japonijoje. 1999). Tailande. Kaip pastebėjome 2 skyriuje. Taivane. Komunizmo kūrimo Rusijoje metais kolūkiečiai vieną dieną dirbdavo viename lauke.

visi dirba įtemptai (Hackman. kai užduotis yra sudėtinga. patraukli arba uždeganti (Karau ir Williams. o kiekvieno maksimalios pastangos tokios svarbios. kad labai stengdamiesi pasieks rezultatų. jie taip pat gali savo indėlį laikyti svarbiu (Comer. jei su jais niekada daugiau nesimatytumėte. Grupėje dykinėjama mažiau. 1989). Kai grupėms iškeliami sudėtingi tikslai. Ar per olimpinę irklavimo regatą aštuonvietės valties irkluotojai stengiasi mažiau nei vienvietės ar dvivietės valties irkluotojai? Faktai rodo. Net jei tik tikimasi. 1998). kai joms atlyginama už grupės sėkmę ir kai vyrauja įsipareigojimo komandai dvasia. Kai grupės nariai tiki. vieno lyderio žodžiais tariant. 1989. gali tapti „rojumi parazitams". kai vertinama individualiai. 1969). 1992. Kartais tikslas būna toks patrauklus. 1993). Shepperd ir Wright. kad jausitės labiau suinteresuoti nei tuo atveju. 2000. Jei grupės mažos ir sukomplektuotos iš vienodos kompetencijos žmonių. didžiausią naudą gauna grupės tranas. SOCIALINĖ ĮTAKA meninį indėlį. 1995). 1991). Jei kursinį darbą atliekate kartu su kolegomis. Tačiau. Tad ar orientuotose į grupes kultūrose socialiai dykinėjama mažiau? Kai kurie iš šių duomenų sutampa su kasdienių darbo grupių tyrimų rezultatais. 1983. Tad tranams palankios situacijos. Nors socialinis dykinėjimas dirbant kolektyviai ir nesant asmeninės atsakomybės yra įprastas reiškinys. kad teks su kažkuo vėl bendrauti. dirbame atkakliau (Plaks ir Higgins. APIBENDRINIMAS Socialinis dykinėjimas: ar būdami grupėje žmonės stengiasi mažiau? • Tirdami socialinį palengvinimą mokslininkai analizuoja. įtemptai dirba visi (Shepperd ir Taylor. 2001). kad pastangos tam būtinos (Harkins ir Petty. Tačiau žmonės dažnai suvienija pastangas ir dirba siekdami bendro tikslo nebūdami atsakingi asmeniškai. Kai kitus grupės narius laikome nepatikimais arba nepajėgiais tinkamai prisidėti. Kerr. Karau ir Williams. kuriuos teks dažnai matyti. Taigi žmonės suinteresuoti atsipalaiduoti. Papildomas grupės paskatinimas arba reikalavimas siekti tam tikrų standartų taip pat stiprina kolektyvines pastangas (Harkins ir Szymanski. 1983). Latanė rašo. kolektyvinis darbas ne visada skatina atsipalaiduoti.316 II dalis. kad komandos dvasia padeda išlaikyti reikiamą įtampą arba ją suintensyvina. be abejonės. Atliekant sudėtingas užduotis gali atrodyti. 1982. už kuriuos bus atlyginta. daug rankų ne visuomet mažai dirba. Worchel ir kiti. kad Izraelio kibucuose užauginamas gausesnis derlius nei nekolektyviniuose ūkiuose (Leon. kai jaučiasi esą draugai arba tapatina save su grupe. Sutelktumas suintensyvina pastangas. 1997. 1986). Williams ir Karau. kaip atliekamos užduotys. Grupės nariai mažiau dykinėja ir tada. 1999). Kerr ir Bruun. atliekant grupinius projektus stengiamasi labiau (Groenenboom ir kiti. . kai nėra stebimos jų asmeninės pastangos. o ne su pašaliečiais (Davis ir Greenlees. yra tikimybė. jog ne.

Tokius nevaržomus poelgius sieja tai. Nuasmeninimas: kada būdami grupėje žmonės netenka savojo Aš? Grupėje žmogus gali netekti savimonės. „Jie atvykdavo gaujomis: įsiverždavo 50 žmonių grupė. . Nacionalinė biblioteka prarado dešimtis tūkstančių senovinių rankraščių ir pavirto smilkstančiais griuvėsiais. jog susidūrėme su kažkuo už mus galingesniu.daugumos jų nebuvo spėta išimti iš ekspozicijos ir patalpinti saugyklose (Burns. Polk ir Schuster. tada plūstelėdavo kita". vagysčių) ar destruktyvaus socialinio sprogimo (policijos brutalumo. ko nedarytume vieni Kaip matėme ankstesniuose poskyriuose. mušantį negalintį apsiginti vairuotoją. • Tačiau grupės nariai gali stengtis labiau. Ligoninės neteko lovų. „Nuo tų laikų. Grupės gali sujaudrinti. G R U P Ė S ĮTAKA 317 • Atlikdami tokias „sumuojamas užduotis". grupių nariai dirba ne taip įtemptai.pasakojo vieno universiteto dekanas (Lawler.nuo nežymaus suvaržymo sumažėjimo (mėtyti maistą valgykloje. socialinio palengvinimo eksperimentai rodo. kad grupė gali veikti kaip dirgiklis ir išlaisvinti nuo atsakomybės. 2003a. Žmonės gali atlikti įvairiausius veiksmus . 2005). . žengiančius į Irako miestus. orgijų. jei siekiama svarbaus tikslo. piktai šaukti ant teisėjo. kai ispanų konkistadorai nusiaubė actekus ir inkus. Kas sukelia tokį nuasmeninimą? 2003 metų balandį. Universitetai neteko kompiuterių. galimas atlygis reikšmingas ir vyrauja stipri komandos dvasia. sukelti pojūtį. Lawler. kai bendra atsakomybė kelia pagundą pataupyti jėgas grupės sąskaita. Per 48 valandas Bagdado nacionalinis muziejus prarado 15 000 meno kūrinių. . Tam tikrose situacijose būdami grupėje žmonės lengvai pamiršta . linčiavimų). sekdami paskui amerikiečių karius. maištų. Sužadinimui susijungus su sumažėjusia atsakomybe ir susilpnėjus įprastiems suvaržymams. 2003b). Tokie pranešimai vertė likusį pasaulį stebėtis: kas nutiko plėšikautojų moralės jausmui? Kokios tokio elgesio priežastys? Kodėl nebuvo to tikėtasi? Kai kartu darome tai. pasitraukdavo. 2003b. 2003a). Sunku įsivaizduoti vieną roko aistruolį. ištrūkę iš akylos Saddamo Husseino policijos kontrolės.rašė žurnalas Science (Lawler. nebuvo prarasta tiek daug per tokį trumpą laiką".8 s k y r i u s . kėdžių ir net elektros lempučių. 2003c. Dėi to prarandamas individualumas ir santūrumas. vieną Oklahomos universiteto studentą. nevaržomai siautėjo plėšikautojai. kad visus juos išprovokuoja grupės galia. gali vykti stulbinami dalykai. klykti per roko koncertą) iki impulsyvaus pasitenkinimo (grupinio vandalizmo. raginantį ką nors nusižudyti. Šie duomenys sutampa su kasdienėmis situacijomis. karštligiškai klykiantį per roko koncertą. ar netgi vieną policininką.

įsirašyti kieno nors autorinę nuosavybę į savo kompiuterį. Brianas Mullenas (1986) aprašo panašų linčo gaujų poveikį: juo didesnė gauja. Išanalizavęs 21 atvejį. nei tos. bet ir gali juos pakeisti neatpažįstamai. pradedant sporto aistruolių miniomis ir baigiant linčiuotojų gaujomis. Norėdamas paeksperimentuoti su šitokiu anonimiškumu. Panašų anonimiškumą kuria internetas. o ne individualiu sprendimu. kiekvienas savo poelgį gali teisinti situaciniu. Kiekviename šių pavyzdžių. jos dvigubai ilgiau laikė mygtuką nuspaustą. Kadangi daug kas taip elgiasi ir beveik nereikia baimintis būti sučiuptam. gaujoje tapę beveidžiais. po to į MP3 grotuvą tiesiog neatrodė labai amoralu. deginti. galima atlikti eksperimentus. kuriems siaubą kėlė gaujų siautėjimai Bagdade. vien išsidažę veidus. kad minios poveikis stiprina anonimiškumą? Ne. 8. įprastas normas. . kuriems kilo klausimas. Paprašytos skirti moteriai elektros šoką. Tačiau norint įsitikinti. juo daugiau jos narių praranda savąjį Aš ir ima elgtis žvėriškai. tomis pačiomis dienomis piratavo įsirašinėdami muzikos kūrinius. kad jos nariai nebus persekiojami juridiškai. nuasmenintais.kitaip tariant. ką pagalvos kiti. negalime. tampa. primenančiais Kukluksklano aprangą (žr. linčiuotojai tai suvokia kaip grupinį veiksmą. gali laisvai plėšikauti. kankinti ar kitaip žaloti auką. grasinantį nušokti nuo pastato ar tilto. laisva valia atsisakanti sveiko proto. išnyksta.nesvarbu. kad interneto pokalbių ir naujienų svetainių teikiamas anonimiškumas taip pat skatina priešiškesnį. baimė. S O C I A L I N Ė ĮTAKA nuasmeninimas (deindividualization) Savimonės ir nuogąstavimo dėl įvertinimo praradimas. 2001). Kokios aplinkybės sukelia šią psichologinę būseną? Grupės dydis Grupė ne tik veikia savo narius. tai įvyksta esant grupėje ir patekus į situacijas. pavyzdžiui. Pasipiktinęs krepšinio aistruolis pasislepia nepatenkintųjų minioje. Compensation („Kompensacija"). Kadangi „visi taip daro".318 II dalis. paklūsta grupės ar minios normoms . praranda tapatumo pojūtį. kaip pavadino Leonas Festingeris. „Gauja yra kūnų bendrija. Albertas Pepitone ir Theodore Newcombas (1952). tai būdavo pretekstas provokacijoms ir priekabėms. Milijonai žmonių. Essays. geroms ar blogoms. labiau „karštakošišką" elgesį nei tada.6 pav. kai minia stebėjo žmogų. kai pokalbiai vyksta akis į akį (Douglas ir McGarty. Leonas Mannas (1981) padarė išvadą kad žmonės paprastai nesiima provokacijų dieną arba nebūdami minioje. ar anonimiškumas iš tiesų susilpnina savikontrolę. 2002) tokio eksperimento idėją pasiūlė jo studentai." Ralph Waldo Emerson. kaip geri vaikinai Williamo Goldingo romane „Musių valdovas" staiga tampa pabaisomis.). Linčiuotojų gauja leidžia tikėtis. 1841 Fizinis anonimiškumas Ar galime tvirtinti. skatinančias paklusti grupės normoms . First Series. Buvo pastebėta. Zimbardo (1970. Zimbardo aprengė Niujorko universiteto moteris vienodais baltais chalatais ir gobtuvais. Tačiau jei didelė minia arba naktis leisdavo pasijusti anonimiškiems. Plėšikautojai. kurių veidus buvo galima matyti ir kurios buvo prisisegusios dideles korteles su pavardėmis.

lankančius kaimynų namus ir prašančius saldainių. Pasislėpę stebėtojai užfiksavo. kad būdami grupėje. dvigubai dažniau peržengdavo padorumo ribas. palyginti su tais vaikais. Edo Dienerio (1976) vadovaujama mokslininkų grupė išradingai pademonstravo. palyginti su pavieniui atėjusiais. palyginti su tais. kurias buvo galima atpažinti. kurių automobilių viršus buvo atviras. Kaip parodyta 8. Visų Šventųjų dienos išvakarėse jie stebėjo 1352 Sietlo vaikus.6 PAVEIKSLAS Neįvardytos moterys bejėgėms aukoms dažniau skirdavo stipresnį elektros šoką nei tos. Ruošdamiesi mūšiui. Automobilių su nenuleistu viršumi ir keturiais varomaisiais ratais vairuotojai jautėsi palyginti anonimiški. Laukiant buvo įrašomas užpakalyje stovinčio automobilio garsinis signalas (švelniai agresyvus veiksmas). Po mūšio vienose kultūrose likę priešai žudomi. Patricia Ellison ir Johnas Governas su bendradarbiais (1995) paprašė. Norėdami patikrinti. kaip žmones veikia buvimas grupėje ir anonimiškumas. Kai vaikai lankydavosi viename iš 27 namų po vieną arba su grupe. keičiantis situacijai stipriai keitėsi ir padorumo ribų peržengimo laipsnis. . pakviesdavo vidun. kaip veikia uniformų dėvėjimas. kaip tai pasireiškia gatvėse. Šie eksperimentai privertė pagalvoti. susilieję su grupe. pasiūlydavo išsirinkti vieną saldainį ir išeidavo iš kambario. tyrėjas juos sutikdavo šiltai. Taip pat ir tie. prarasdavo savo individualumą ir pasijusdavo anonimiški. pavardę ir kur jie gyvena. kad tais atvejais. pradėdavo signalizuoti trečdaliu greičiau. kai iš paskos važiuos automobilis pakeliamu stogu arba varomas keturių ratų. du kartus dažniau ir tai trukdavo beveik du kartus ilgiau.8 s k y r i u s . vaikai dvigubai dažniau paimdavo dar vieną saldainį. nusidažydami kūnus bei veidus ir užsidėdami kaukes. Kai vaikai. kurių būdavo paprašoma pasakyti savo vardą. kurie išlikdavo anonimiški. dauguma jų pasiimdavo dar vieną saldainį. kai kurių gentinių kultūrų kariai (kaip ir kai kurie fanatiški sportinių komandų aistruoliai) nuasmenina save. vairuotoja sustotų degant raudonam šviesoforo signalui ir delstų 12 sekundžių.7 paveiksle. G R U P Ė S ĮTAKA 319 8.

Č I O . kad panašus į kukluksklaninkų apdaras.7 PAVEIKSLAS Vaikai dažniau peržengdavo padorumo ribas paimdami dar vieną saldainį Visų Šventųjų dienos išvakarėse. Išanalizavę 60 nuasmeninimo tyrimų.Č I O ! JE! JE! PAU!!! Šis v e i k s m a s privertė m u s pasijusti . kad anonimiškumas mažina savivoką. o ypač . Ar išorinis anonimiškumas visada išlaisvina mūsų blogiausias savybes? Laimei. Vienas Munistų kulto pasekėjas prisimena. sukeldamos elektros šoką jos elgėsi ne taip agresyviai kaip tada. apsivilko medicinos sesers uniformomis. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 8. anonimiškieji sukėlė rimtesnius sužalojimus ir įvykdė daugiau užpuolimų ir vandalizmo aktų. Visose šiose situacijose žmonės reagavo į aiškius asocialius ženklus.imami kaip karo belaisviai. Džordžijos universitete atliktuose eksperimentuose moterys. Sužadinanti ir dėmesį blaškanti veikla Dažnai prieš didelių grupių agresijos protrūkius atsitinka kas nors nereikšminga. kas atkreipia dėmesį ir suerzina. kai nusisegė korteles su pavardėmis ir tapo anonimiškos.č i o . skanduojantis. plojantis ar šokantis žmonių būrys jaudrina ir susilpnina savimonę. žiauriai susidorojama su priešais. Tomas Postmesas ir Russellas Spearsas (1998. kokį elektros šoką sukelti kitam žmogui. Šūkaujantis. Šaltinis: Diener ir kiti. kaip nuasmeninančiai paveikė skandavimas „čio-čio": Visi broliai ir seserys susikibo rankomis ir ė m ė vis intensyviau skanduoti. kai buvo žinomos jų pavardės ir pabrėžta asmens tapatybė. ne. kai jausdavosi anonimiški. skatina tapatinimąsi su grupe. ir teigiami (medicinos seserų uniformos). Vėliau. reagavimą į išorinius situacijos ženklus. 1976. Andrew Silke (2003) ištyrė. kad 206 iš 500 smurto išpuolių Šiaurės Airijoje įvykdė kaukėmis. kitose kultūrose . gobtuvais ar kitaip užsimaskavę užpuolikai. kai būdavo grupėje. kurie gali būti ir neigiami (kukluksklano uniformos). prieš nuspręsdamos.kai tapdavo nuasmeninti būdami grupėje ir anonimiški.320 II dalis. Palyginti su neužsimaskavusiais užpuolikais. Robertas Johnsonas ir Leslie Downingas (1979) teigia. kurį dėvėjo Zimbardo eksperimentų dalyvės. kad kultūrose. č i o č i o . kurių kariai nuasmeninami. Robertas Watsonas (1973) labai atidžiai atliko antropologinius tyrimus ir padarė išvadą. Reicher ir kiti. Į • Į Atpažįstami Anonimiški Pavieniui Grupėje kankinami arba sukapojami. galėjo skatinti priešiškumą. 1995) padarė išvadą. Č I O .

esant ryškiam apšvietimui. 1983). mažame miestelyje. Susivokusių ar laikinai priverstų taip jaustis žmonių žodžiai. Kai paauglys ruošiasi į vakarėlį. Tokios savimonę silpninančios aplinkybės. 1982 Edo Dienerio (1976. 186). manome. vykstančiose gotikinėje katedroje. segint dideles korteles su pavardėmis. Čio-čio energija mane ir išgąsdino. kyla malonumas. Savimonės susilpnėjimas Savimonę silpninanti grupės patirtis skatina su nuostatomis nesusijusius poelgius. Veikiant impulsyviai ir stebint. . ir suteikė jaukumo. O kartais ieškome nuasmeninančios kolektyvinės patirties. kai vyrauja dėmesio neblaškanti tyla. 1982). kai stabtelime pagalvoti. 1977. 1976). grupinių susidūrimų. Edo Dienerio (1980). kas esi". gali tapti pretekstu pasijusti nevaržomam. kad kiti elgiasi taip. Stiprią savimonę turintys žmonės taip pat būna mažiau linkę apgaudinėti (Beaman ir kiti. tėvai galėtų jam patarti: „Linksminkis. kaip mes. O nuasmeninimo galimybė mažėja esant savimonę skatinančioms aplinkybėms: atsidūrus prieš veidrodį ar televizijos kamerą. Stiprios savimonės žmonės būdami prieš veidrodį ar televizijos kamerą labiau save kontroliuoja ir jų elgesys aiškiau išreiškia jų nuostatas. „Dalyvaudami pamaldose. p. Be to. ar kiti daro tą patį. maldos. šokių. kai dėvimi saviti rūbai ir gyvenama privačiuose namuose (Ickes ir kiti. iškilus panašioms aplinkybėms. kuris pats save sustiprina. impulsyvus grupinis veiksmas patraukia dėmesį. 1984). kurie jaučiasi esą išskirtiniai bei nepriklausomi (Nadler ir kiti. o reaguojame tik į susiklosčiusią situaciją. nuasmeninti žmonės mažiau varžosi. Vėliau. pasakyti vėliau. išsaugok savo tapatybę. Kai matome. GRUPĖS ĮTAKA 321 grupe. ką padarėme ar pasakėme. mažiau save kontroliuoja ir labiau linkę veikti bei reaguoti į situaciją negalvodami apie savo vertybes. dažniau sutampa su veiksmais. kaip alkoholio vartojimas. nes šiame skandavime buvo kažkas. netapk nuasmenintu. 1989) atlikti eksperimentai rodo. 1979. 1979) eksperimentai parodė. kas veikė atpalaiduojamai. kad galėtume mėgautis stipriomis teigiamomis emocijomis ir artumo pojūčiu. džiaukis būdamas tarp žmonių. teikė energijos ir kartu tą energiją išlaisvino (Zimbardo ir kiti. Šiuos principus galime pritaikyti daugeliui kasdienių situacijų. 1998). 1978). Prieš veidrodį ragaudami įvairių rūšių sūrius. Šie duomenys papildo 3 skyriuje aptartus savimonės eksperimentus ir patvirtina jų išvadas. Mažiau apgaudinėja ir tie. jog ir jie jaučia tą patį. Diener ir Wallbom. veikia nuasmeninančiai (Hull ir kiti. Kartais. tarsi kažkokiu keistu būdu mes visi kartu būtume patyrę kažką svarbaus." Yi-Fu Tuan. kad praradę savimonę. Šaukdami ant teisėjo negalvojame apie asmenines vertybes. bet neužmiršk. kartais pajuntame graužatį. jie suvalgo mažiau riebaus sūrio (Sentyrz ir Bushman. kaip akmenų mėtymas ar dainavimas draugėje. tačiau neprarask savęs. Steveno Prentice-Dunno ir Ronaldo Rogerso (1980. Savimonė yra nuasmeninimo priešybė. Kitaip tariant. kad tokie veiksmai.8 skyrius. ir mūsų pačių emocijos taip pat stiprėja (Orive. jaučiamės panardinti vientisoje uždaroje visatoje ir besimeldžiančiųjų būryje prarandame diigų savęs pojūtį.

kaip teigiama. Jei Helena j į parašytų ir romanas būtų palankiai sutiktas. arba nuasmeninimas. Ruošdamas jį iš pramonės vadybos srities. kiek jie turėtų rizikuoti. susijaudinę ir išsiblaškę žmonės pasijunta anonimiški. socialinių bei religinių judėjimų lyderiai ragina savo narius stiprinti savo tapatumą. bendraujant su panašiai mąstančiais žmonėmis. buvo tuometinio Masačiusetso technologijos instituto magistranto Jameso Stonerio (1961) magistro darbas.gerą ar blogą . žmonės gali pamiršti įprastus varžtus ir prarasti savo individualybę. Grupės poliarizacijos tyrimas iliustruoja. tačiau iki šiol pragyvenimui užsidirba rašydama pigius nuotykių romanus. Mažų grupių tyrimai padėjo išsiaiškinti gero ir blogo grupės poveikio priežastis: dažnai grupėje vykstančios diskusijos sustiprina pradinį jos narių polinkį. nesvarbu. ypač tikėtina tada. SOCIALINĖ ĮTAKA APIBENDRINIMAS Nuasmeninimas: kada būdami grupėje žmonės netenka savojo Aš? • Kai vienu metu patiriamas stiprus socialinis sužadinimas ir pasidalijama atsakomybe. kaip įdomus atradimas paskatina mokslininkus daryti skubotas ir klaidingas išvadas. Kokį poveikį . Tačiau paramos grupių lyderiai. o ne išsiskyrimas. • Dėl to silpsta savimonė bei savikontrolė ir stiprėja reakcija į naują situaciją. vadybos konsultantai ir edukologai kalba apie grupių naudą. jog esate šio eksperimento dalyvis. jei stipri žmogaus savimonė. „Polinkio į riziką" atvejis Pirmoji mokslinė studija. kai. teigiamą ar neigiamą • Nuasmeninimas reiškiasi silpniau. Įsivaizduokite. Stoneris patikrino visuotinai paplitusį įsitikinimą. Jis pateikė problemines užduotis. Tai yra vienas iš mokslinių detektyvų. Grupės poliarizacija: ar grupės sustiprina mūsų nuomonę? Konfliktai dažnai įsiplieskia. yra talentinga. • Tokia deindividualizacija.dažniau daro tarpusavio sąveika grupėje? Policijos brutalumas ir gaujų smurtas byloja apie destruktyvų grupių poveikį. jis reikš- . kuri. Ar kontaktai su bendraminčiais sustiprina išankstines nuostatas? Jei taip. kurias vėliau pakeičia teisingesnės išvados. būdami minioje. nes buvau vienas iš jo dalyvių. Ką jūs patartumėte tokioje situacijoje: Helena yra rašytoja. Neseniai jai kilo mintis parašyti gerą romaną. narių nuomonių supanašėjimas. apie kurį galiu kalbėti kaip tiesioginis liudininkas. kurias atlikdami eksperimento dalyviai privalėjo patarti menamiems veikėjams. kodėl? grupės poliarizacija (group polarization) Grupės galia sustiprinti prieš tai buvusias jos narių nuomones.322 II dalis. kad grupėse žmonės būna atsargesni nei pavieniui. apibendrinusi per 300 tyrimų. dėvėdami maskuojančius drabužius ar kostiumus. kai žmonės abiejose pusėse kalba tik su panašiai mąstančiais.

ar nekeitė savo nuomonės? Visų nuostabai. Kaip tai įvyksta? Ir kaip tai paplitę? Ar teismo prisiekusiųjų. Nedidelis poslinkis rizikingesnio sprendimo link buvo netikėtas. priimdami sprendimą individualiai. Įsivaizduokite. taip pat pakeičia savo nuomonę. Atsakę į dvylika panašių klausimų. kad polinkis į riziką pasireiškia ne visada. tačiau prastai apmokamą darbą.po trumpos diskusijos dalyviai. vairuodami automobilį ir veždami du keleivius. ji būtų veltui iššvaisčiusi daug laiko ir energijos. Šis „polinkio rizikuoti reiškinys" išprovokavo aibę grupinės rizikos tyrimų. ar laikėsi atsargiau.8 skyrius. Galėjome parašyti dilemų užduotis. kad Helenai duodate patarimą. ką patartų šios knygos „vidutinis" skaitytojas. palyginti su individualiais. grupių sprendimai dažniausiai būdavo rizikingesni. penki ar daugiau eksperimento dalyvių juos aptardavo ir kiekvienu atveju priimdavo bendrą sprendimą. jog jis bus geras. kad Helena pamėgintų rašyti šį romaną. jei šio produkto nepavyks parduoti. 2000)? Po kelerių tyrimų metų pastebėjome. Nurodykite mažiausią tikimybę. GRUPĖS ĮTAKA 323 mingai paveiktų literatūrinį gyvenimą ir stipriai prisidėtų prie jos karjeros. buvo grupės sprendimai? Ar dalyviai grupėje labiau rizikuodavo. Kaip manote. Helena turėtų pamėginti rašyti romaną. Tai buvo įdomi mįslė. Dar daugiau. kurią jūs laikytumėte priimtina. kurie parodė. arba labai sumažėti. Vienoje tokių dilemų buvo pasakojama apie jauną vedusį vyrą (pavadinkime jį Rodžeriu). pamėginkite spėti. kurias spręsdami žmonės tapdavo atsargesni. jei manote. Norėdamas in- . kad grupė sutardavo dėl mažesnio (rizikingesnio) skaičiaus nei siekė narių nuomonių pradinis vidurkis. 5 iš 10 kad Helena turėtų rašyti romaną tik būdama 6 iš 10 visiškai tikra. turintį du mokyklinio amžiaus vaikus ir užtikrintą. važiuoja dvigubai rizikingiau (Chen ir kiti.) Kai tai nuspręsite. Antra vertus. Tačiau įdomu tai. Rodžeris neturi jokių santaupų. kad riziką skatina ne tik grupės vieningumas . yra ne mažesnė kaip 1 iš 10 7 iš 10 2 iš 10 8 iš 10 3 iš 10 9 iš 10 4 iš 10 10 iš 10 (Pastarąjį nurodykite tuo atveju. jei tikimybė. jei Helenai nepavyktų įgyvendinti savo sumanymo arba romanas patirtų nesėkmę. kokie. tačiau jis negali mėgautis prabanga. skirtingų profesijų ir įvairių tautybių žmonėmis. ir ne iš karto paaiškinamas. 17-os metų amžiaus paaugliai. verslo komitetų ir karinių organizacijų diskusijos taip pat skatina rizikuoti? Ar tai paaiškina. kad vienos kuklios bendrovės akcijų vertė netrukus gali patrigubėti. Per aptarimą nuomonės suartėdavo. kad jis sulauks pasisekimo. Jį pasiekia informacija. eksperimentuodami su įvairaus amžiaus. jei jos naujausias produktas bus palankiai sutiktas. mokslininkai sėkmingai pakartojo Stonerio rezultatus. kodėl 16-os. Rodžeriui pakanka pinigų būtiniausioms reikmėms.

kai aptarė autoįvykį. o dosnieji . ir atsargesnį . ar reikia investuoti daugiau. buvo labiau įsitikinę. • Moscovici ir Zavalloni (1969) pastebėjo. • • • . kad Japonijos universitetų studentai po to. bet ir netolerantiškieji taps atsainesniais. kad turi nuspręsti. Mititoshi Isozaki (1984) pastebėjo. Glenas Whyte (1993) rašė. aptarus Helen situaciją. kad diskusija sustiprina nuostatą. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ra 3 I + A grupė Z D O vestuoti į šios bendrovės akcijas. Pasirodo. 94 procentai studentų pritarė papildomam investavimui. kad diskusijos grupėje turi tendenciją sustiprinti pradinius jos narių požiūrius. Svarstant šį sprendimą grupėje. Supratę. ar parduoti savo gyvybės draudimo polisą.labiau filantropiškais? Būtent tokia yra grupės poliarizacijos hipotezė (žr. Markusas Braueris ir jo bendradarbiai (2001) nustatė.324 II dalis. apibendrinti taip: diskusija dažniausiai sustiprina vidutinį grupės narių polinkį. c — io sD K / 0) CL Prieš diskusiją B grupė Ar grupės sustiprina nuomones? Po diskusijos 8. viliantis išvengti nuostolių tęsiant žlungančius projektus (pavyzdžiui. 8. kad prancūzų studentai ėmė dar labiau nemėgti tam tikrų žmonių. kad būtų galima nutraukti verslą". siekiant apsaugoti ankstesnę investiciją).8 PAVEIKSLAS Grupės poliarizacija Grupės poliarizacijos hipotezė teigia. dar mažiau rizikavo negu iki diskusijos. Kanados verslo studentai įsivaizdavo. kurį prancūzai Serge Moscovici ir Marisa Zavalloni (1969) pavadino grupės poliarizacija. vargu ar būtų nusprendę tai daryti. Tai leido mokslininkams pasiūlyti šį reiškinį. Pastebėtas būdingas poveikis: 72 procentai studentų nutarė vėl investuoti. kaip nutinka svarstant probleminius klausimus? Ar grupėje ne tik mėgstantys rizikuoti spręs rizikingiau. kai grupėje aptarė neigiamus įspūdžius. nors jei jie būtų vieni mąstę apie naują investiciją. kaip dauguma. Grupės poliarizacijos eksperimentai Šis naujas požiūris į diskusijų grupėje poveikį paskatino patyrinėti. nusprendėme. kad kaltas vairuotojas. kad diskusija sustiprino prancūzų studentų išankstinę teigiamą nuostatą savo prezidento ir neigiamą nuostatą amerikiečių tautos atžvilgiu. diskutavusios apie Rodžerio dilemą. Ar įžvelgiate bendrą principą. yra stipri tendencija diskutuojant laikytis pradinio nusistatymo.aptarus Rodžerio situaciją? Jei esate tokie. Ar jų aptarimas sustiprins pradines paskirų asmenų nuomones. kuris leistų prognozuoti rizikingesnį patarimą. Grupės. ar imti rizikingą paskolą. jog „per daug investuota. kad grupės skatina galvoti.8 pav.) Dešimtys tyrimų patvirtina grupės poliarizacijos hipotezę. kokioms nuostatoms grupės dauguma pritaria arba priešinasi. dėl to daugelis bendrovių praranda dideles pinigų sumas. jis svarsto. net patys vieni patarsite Helen daugiau rizikuoti nei Rodžeriui. kad grupė ne visada skatina rizikuoti. kuriai pritaria grupės nariai.

kad taip yra iš dalies dėl to. o mergaitėms vis svarbesni tampa tarpusavio santykiai. Ar diskusijos su panašiai mąstančiais pažiūras sustiprindavo? Ar jos padidindavo atotrūkį tarp dviejų šalių? Toks klausimas buvo iškilęs man ir George Bishopui. Šaltinis: duomenys iš Myers ir Bishop.pastebėjo Davidas Schkade ir Cassas Sunsteinas (2003).prieš diskusiją ir po jos .kaip demokratai". jog grupių nariai sustiprina bendrus polinkius. ir studijų metais šis skirtumas sustiprėja (Pascarella ir Terenzini.) Ar kasdienis bendraminčių bendravimas sustiprina bendrą požiūrį? Ar nuobodūs tampa nuobodesni. Tad mes sudarėme palyginti tendencingas ir netendencingas vidurinių mokyklų moksleivių grupes ir paprašėme jų atsakyti . 11 skyrių arba paprasčiausiai pažvelkite į savo draugų ratą.).dar mažiau šališki. kad jie lietė ir rasines nuostatas (Myers ir Bishop. 1970). Grupės poliarizacija bendruomenėse. „Respublikonų partijos paskirtas teisėjas. posėdžiaudamas kartu su dar dviem respublikonais. Dėl savaiminio berniukų ir mergaičių susiskirstymo į berniukų ir mergaičių grupes laikui bėgant išryškėja jų prieš tai buvę nežymūs lyčių skirtumai.linksmesni? Būna įvairiai. Kalbant apie rasinius klausimus. 1991). Davidas Brooksas (2005) pastebi: Prieš diskusiją 8. nes žmonės patys atsiskiria. kurių požiūriai panašūs į jų pačių (žr. Berniukai. pastebi Eleanor Maccoby (2002). tendencingi moksleiviai tapo dar šališkesni.9 pav. balsuoja kur kas konservatyviau." Grupės poliarizacija mokyklose. Vėliau tų pačių pažiūrų žmonės būdavo izoliuojami. . 1970. Nagrinėjant bylas JAV federaliniame apeliaciniame teisme. Kitą realaus gyvenimo atitikmenį laboratorijoje stebimam reiškiniui edukologai pavadino akcentuacijos („išryškinimo") reiškiniu: laikui bėgant pradiniai skirtumai tarp aukštųjų mokyklų studentų grupių dar labiau išryškėja. . Jei koledžo X studentai iš pat pradžių yra intelektualesni už koledžo Y studentus. žaisdami vis labiau rungtyniauja ir veikia. 8. o demokratų paskirti teisėjai . kad diskusijos tarp panašiai mąstančių moksleivių iš tiesų padidino pradinį atotrūkį tarp dviejų grupių (žr. Pastebėjome. tik renkasi priešingą ideologinę kryptį. Labai tendencingos grupės <) (/ O E "o c C O C) < "D O Grupės poliarizacija kasdieniame gyvenime Kasdieniame gyvenime žmonės daugiausia bendrauja su tais. Poliarizacija taip pat vyksta ir bendruomenėse.9 PAVEIKSLAS Po diskusijos Diskusija sustiprino homogeniškų tendencingų ir netendencingų moksleivių grupių poliarizaciją. Mokslininkai mano. Taip pat ir nepriklausantys studentų ar studenčių draugijoms būna liberalesnių politinių pažiūrų.į taip suformuluotus klausimus apie nuosavybės teisę ir neaptvertas namų valdas. dėl kurių grupės nuomonės skyrėsi. nei posėdžiaudamas bent su vienu demokratų partijos paskirtu teisėju. G R U P Ė S ĮTAKA 325 Kitiems eksperimentams buvo pasirenkami klausimai. studijų metais šis atotrūkis dažniausiai dar labiau padidėja. o netendencingi .8 s k y r i u s . būdami su kitais berniukais. Tuo tarpu demokratų paskirtas teisėjas elgiasi panašiai. Tačiau šios tendencijos išryškėja tik tarp bendraminčių teisėjų. „respublikonų partijos paskirti teisėjai linkę balsuoti kaip respublikonai. o linksmuoliai .

traukia kuklius ir tampa dar kuklesnės. politiką. Sunstein. Be to. muziką ir 1. ir tai ne naujiena nė vienam mokslininkui. automobilius." Kaimynijos virsta aidinčiais rūmais. Ar diskusijos nežodine kalba išreiškiant niuansus gali sukelti grupės poliarizaciją? Ar sustiprėja pacifistinės kovotojų už taiką nuostatos ir paaštrėja karinių grupuočių teroristiniai polinkiai? Elektroninis paštas.. 2001). Gauja pavojingesnė nei pavieniai jos nariai". traukia triukšmingus tipus ir tampa dar triukšmingesnės. 2005).326 II dalis. teigia Bonita Veysey ir Stevenas Messneris (1999). panašiai mąstantys jos nariai ir toliau bendrauja vieni su kitais. studentų. interneto svetainėje myspace. McKenna ir Bargh.tai naujos galimybės panašiai mąstantiems žmonėms rasti vieniems kitus ir telktis į grupes. Kilus konfliktui bendruomenėje. jei žaidžia grupė prieš grupę (Winquist ir Larson. 2000. 2004). Grupės poliarizacija internete. pomėgius. Elektroninis paštas bei internetinės pokalbių svetainės . Šio proceso rezultatas Jungtinėse Valstijose . pasveikusiems nuo vėžio žmonėms atsiriboti nuo kitų žmonių susitelkiant į grupes ir atsiduodant bendriems rūpesčiams. 2003.. Universitetiniuose miesteliuose studentų telkimasis į „baltųjų" draugijas bei brolijas ir etninių mažumų būrimasis į savas organizacijas stiprina socialinius tapatumus ir didina socialinių grupių antagonizmą (Sidanius ir kiti. kur nuomonės rikošetu atsimuša nuo vienminčių.. . kad panašių savybių ir panašaus agresyvumo nariai sustiprina individualius bruožus (Cartwright. kuriose 60 proc. Kuklios vietos .. Gaujų nusikalstamumą skatina tai. kuriuos individai paprastai demonstruoja žaisdami tarpusavyje.dar labiau susiskaidžiusi visuomenė. interesams bei planams (Gerstenfeld. dar sustiprėja. Nuo 1976 iki 2000 metų beveik padvigubėjo skaičius tų rinkiminių apylinkių. 1991). 1999).. teroristams. ir daugiau rinkėjų balsuoja už tą patį kandidatą (Bishop. o 2005aisiais . 2004).1. kurią pirmasis penkiolikmetis padarytų būdamas vienas .tik 45 proc. 2004). padaugėja nusikaltimų. tiriančiam grupės poliarizaciją (Dishion ir kiti. Jie dažniau priskiria save „kairiesiems" arba „dešiniesiems" (Pryor ir kiti. 1975). apkiautėliams ir vandalams. . Pavyzdžiui. kad nusikalsti linkusiems paaugliams susibūrus su kitais nusikaltėliais. 1998. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Dviejuose procesuose Pietų Afrikos Respublikos teismai sušvelnino bausmes sužinoję. 1983 metais centristais save vadino 60 proc.. Ar pritartumėte. greičiausiai bus daugiau nei dvigubai didesnė už tą. Stojantieji į aukštąsias mokyklas rečiau laikosi „centro" politinių pažiūrų. eksperimentai parodė. tarp jų nuasmeninimas ir grupės poliarizacija. Iš tiesų „neprižiūrimos bendraamžių grupės" yra „svarbiausias" gyvenamojo rajono nusikalstamumo „pranašas". sustiprindami bendras tendencijas.teigia Davidas Lykkenas (1997).žala.. Jei į jūsų kvartalą atsikelia gyventi „antras nekontroliuojamas penkiolikmetis. Laboratoriniuose tyrimuose rungtyniavimo dvasia ir nepasitikėjimas. skatina grupės narius žmogžudystei (Colman. diskutuojančių apie religiją. Nesuskaičiuojama gausybė virtualių grupių internete sudaro galimybes kovotojams už taiką ir neonaciams. kad teismai turėtų atsižvelgti į socialinius ir psichologinius reiškinius kaip į švelninančias aplinkybes? „Triukšmingos vietos . kaip socialiniai ir psichologiniai reiškiniai. interneto paieškos sistema Google ir pokalbių svetainės „labai padeda mažoms grupėms suburti bendraminčius ir pavienę neapykantą sutelkti .com yra dešimtys tūkstančių bendraminčių grupių. kurią jie padarys drauge.

Pavyzdžiui. Artimųjų Rytų ir Šri Lankos savižudžių teroristų tyrinėtojas. potencialūs taikiniai dehumanizuojami. metu. Qirko. Visuomeninė situacija tai dar paaštrina. . kurio pavieniai. 70 proc. 2002) atkreipia dėmesį į tai. Churginas. t. šiurpulingas reginys! Antrasis pilietis: O. ii scena. Vieno Haifos universitete atlikto tyrimo duomenimis teroristinių interneto svetainių nuo 1997 iki 2005 metų pabaigos padaugėjo nuo keliolikos iki 4700. netoleruojami nuomonių skirtumai (Smelser ir Mitchell. III veiksmas." Teroristų organizacijos Salafi Jihad (išlamiškojo fundamentalizmo judėjimas. Vertė A. „Julijus Cezaris". nebuvo nė vieno savižudiško teroro akto. Tai jūs į patį Cezarį pažvelkit. kuris būtų įvykdytas dėl asmeninės užgaidos. pastebi Nacionalinės mokslo tarybos ekspertų grupė. Clarkas McCauley ir Mary Segal (1987. 2006). kurio dalis yra al Qaeda) narių tyrimo duomenimis. Kaip žiauriai jį subadė išdavikas. kad auklėjant būsimą savižudį teroristą svarbiausia yra grupės įtaka. nelemta diena! Ketvirtasis pilietis: Nedorėliai ir išgamos! Penktasis pilietis: O. GRUPĖS ĮTAKA 327 atkreipkime dėmesį Grupės poliarizacija Julijaus Cezario šalininkų dialogu Shakespeare pavaizdavo poliarizuojančią bendraminčių grupės galią: Antonijus: Bet jeigu vien jo rūbas sužalotas Taip sugraudino tyras jūsų sielas. Bendraudami tarpusavyje ir niekada neatsipalaiduodami šie žmonės darosi vis sunkiau nuspėjami. Jis spėja. kilniadvasis Cezaris! Šaltinis: VVilliam Shakespeare. į grupę nesusibūrę žmonės niekada neišprovokuotų. o naudojant internetą dar efektyviau veiks tikslinę auditoriją". išsibarsčiusių visame pasaulyje. Tokiose grupėse cirkuliuoja ir yra perteikiama pusiau tiesa. Atlikę teroristinių organizacijų. žmonės izoliuojami nuo kitaip mąstančių. analizę. jo skatinama poliarizacija didės." David Brooks. Arielis Merari (2002). kad žmonėms tapo kur kas lengviau susiburti į bendraminčių grupes. 2004 („Iškraipymų era") . 2005. jų daugėjo keturis kartus greičiau negu interneto svetainių apskritai (Ariza. 2004).pastebi Robertas Wrightas (2003). y. vaizdas kruvinas! Antrasis pilietis: Mes juos nubausti reikalaujam! Visi: Keršto! Pirmyn. Grupės poliarizacija teroristinėse organizacijose. jog terorizmas nėra spontaniškas reiškinys. kuriame buvo panaudotas poliarizuojantis bendraminčių tarpusavio sąveikos poveikis. surast juos! Deginkit! Naikinkit! Žudykit! Pjaukit! Galas išdavikams! į pavojingą jėgą". įsitikinęs. Pirmas pilietis: O. McCauley. Laikui bėgant grupių nariai ima skirstyti pasaulį į „mus" ir „juos" (Moghaddam. 2002). Kai kurių miestų gyventojai nemėgsta prezidento Busho. Jis kyla tarp žmonių. rugsėjo 11-osios teroristai gimė ilgo proceso. „Ar esate kada nors matę bent vieną Osamos bin Ladeno verbavimo vaizdo įrašą? Jie labai įspūdingi. nepalaikančių Billo Clintono. kad plintant interneto ryšiui. kuriuos suvienija bendros nelaimės. „Kiek žinau. Prieš tapdami teroristais. Dėl to kyla smurtas. Trečiasis pilietis: O. Kiti klausosi radijo stočių.8 skyrius. The Era of Distortion. jų į orga- „Ziniasklaidos gausa ir visuomenės susiskaldymas reiškia.

Išsprendus mažas mįsles. Apklausęs daugelį kaltinamųjų terorizmu Jerroldas Postas (2005) pastebi. veiksmingiausia antiteroristinė politika būtų neleisti potencialiems teroristams būti užverbuotiems. Argumentai yra svarbūs patys savaime. dauguma kurių sustiprina vyraujantį požiūrį. Aktyvus dalyvavimas diskusijoje labiau keičia požiūrį nei pasyvus klausymasis. kurio priežastis . 1997).žudikų poveikis vienas kitam (Zajonc. kas nors gali pasakyti: „Helen turėtų parašyti tą romaną. Žiūrint į ateitį. Dalyviai ir stebėtojai girdi tas pačias idėjas. Vienoje šių teorijų kalbama apie diskusijoje pateiktus argumentus. kad kiti jį priimtų arba juo žavėtųsi) pavyzdys. Kitos mintys taip pat gali būti grindžiamos įtikinamais faktais. gyvendavo drauge su kitais emigrantais musulmonais. kad labai sunku paveikti žmogų. Iš kelių pasiūlytų grupės poliarizacijos teorijų dvi išlaikė kruopščią mokslinę kritiką. S O C I A L I N Ė ĮTAKA nizaciją įstojo būdami emigrantai. 2000). Tačiau kad požiūris pasikeistų nepakanka vien tik išgirsti argumentus. kas 6 skyriuje buvo pavadinta informacine įtaka (įtaka. atsirandančia susidūrus su faktais). . tačiau įvardydami jas dalyviai tarsi įsipareigoja nekeisti nuomonės. Jei rimto romano sumanymas nepavyks. bet girdėdami įtikinamus argumentus. nes ji nedaug kątepraras. kurie kartais įtraukdavo juos į uždaras grupes. Stasser. Net ir nežinodami tikrosios kitų žmonių nuomonės. 1977. Antroji teorija yra normatyvinės įtakos (įtakos. kaip grupės nariai vertina save kitų narių atžvilgiu. 2004). Žudynės taip pat yra grupinis reiškinys. kartais surandamas raktas didesnėms. diskusijos dalyviai vis tiek keičia savo poziciją (Burnstein ir Vinokur.328 II dalis. grindžiamos žmogaus troškimu. Hinsz ir kiti. Diskutuojant paprastai iškeliamos visai grupei žinomos idėjos. Larson ir kiti. Juo dažniau grupės nariai kartoja vienas kito idėjas.jis jau verda terorizmo katile. 1994. diskusija grupėje gimdo idėjas. siūliusias „abipusę emocinę ir socialinę paramą" bei „bendrojo tapatumo tobulinimą" (Sageman. jie ėmė daug dėmesio skirti savo musulmoniškajam tapatumui. Svarstant. dažnai lankydavosi mečetėje. juo labiau jie jas įsimena ir joms pritaria (Brauer ir kiti. Pirmoji teorija . o kitoje apie tai." Poliarizacijos aiškinimas Kodėl grupės pozicija būna aštresnė nei paskirų narių vidutinė nuomonė? Mokslininkai tikėjosi. 1991). kad atskleidus grupių poliarizacijos paslaptį pavyks rasti kai kuriuos atsakymus. 1993. į kuriuos ne visi grupės nariai prieš tai bus atkreipę dėmesį.pavyzdys to." Tokiuose teiginiuose dažnai būna šiek tiek informacijos apie argumentus bei užuominų apie to žmogaus poziciją aptariamu klausimu. o ir nepaminėtos jos daro poveikį diskusijai (Gigone ir Hastie. kaip turėtų pasielgti rašytoja Helen. jei . Helen visada galės sugrįžti prie pigių nuotykių romanų. Išvykę į svečias šalis ieškoti darbo ar išsilavinimo. Informacinė įtaka Pasak įtikinamų aiškinimų.

Tipiškas žmogus patars rašyti romaną. Žmonių protai nėra tuščios lentelės. Kartais. (Šis faktas primena šališką palankumą sau: visi mano išreiškią daugiau socialiai pageidautinų bruožų bei nuostatų negu vidutinis žmogus. pranokti kitų. bet kitaip manančiu žmogumi gali paskatinti surikiuoti savo argumentus ir užimti dar konkretesnę poziciją (Fitzpatrick ir Eagly. Iš tiesų. 1981).. nuomonė gali sutvirtėti (Tesser ir kiti." Netrukus visi nustebote suvokę. Tiesą pasakius. . o kiti tyli todėl. pasirinkus pagrindinį įtikinėjimo būdą darosi nepaprastai svarbu. kaip kiti reaguos į tokius klausimus. Nevaržomi klaidingai suprastos grupės normos. tie kiti dažnai yra juos pralenkę ir laikosi tvirtesnės nuomonės. pliuralistinis neišmanymas (pluralistic ignorance) Klaidingas įsivaizdavimas. kuriose įtikinėtojai gali rašyti. 1998). norėdami būti mėgstami ir pastebėję. su kuriomis tapatiname save (Abrams ir kiti. mes stengiamės įvertinti savo nuomonę bei gebėjimus ir tai galime padaryti lygindami save su kitais.tokios. Tai iliustruoja 7 skyriuje išreikštą mintį.) Diskutuodami dauguma žmonių įsitikina. Kiekvienas mano. net jei jo sėkmės tikimybė yra 4 balai iš 10. Be to. kaip pajutote savo požiūrio kryptį pagalvoję apie jums patinkantį arba nepatinkantį asmenį. aš manau. jaučia ar kaip reaguoja. ar kiti remia tendenciją. Pasak įtikinančios Leono Festingerio (1954) socialinio palyginimo teorijos. jie tampa laisvi dar tvirčiau reikšti savo prioritetus. 1995). 1996). jei sėkmės tikimybė yra 5 arba 6 balai iš 10. ar yra klausimų. tačiau nė vienas iš jūsų nedrįso žengti pirmo žingsnio. kad tik jam vienam ne viskas aišku. niekas neatsiliepia. Normatyvinė įtaka Antrasis poliarizacijos aiškinimas apima savęs lyginimą su kitais.) Net ir ketinimas diskutuoti kokiu nors klausimu su tokios pat kompetencijos. Arba gal prisimenate. ir kiekvienas studentas įsivaizduoja.8 s k y r i u s . kai profesorius pasitikslina. jei atvirai. Gal prisimenate atvejį. vos porą minučių pagalvojus kuriuo nors klausimu. kad viską suprato. kad kitas nenorės. Hogg ir kiti. kiek daug bendro tarp jūsų.. Vien tik užrašius savo idėjas besiruošiant diskusijai virtualioje erdvėje. ką žmonės galvoja išgirdę informaciją. kad dauguma kitų patars rašyti tik tuo atveju. kol kažkas nepralaužė ledų. bet spės. jog jį tylėti verčia drovumas. Mus labiausiai įtikina „referentinės grupės" . kaip tikėjosi. lyginant save su kitais. socialinis palyginimas (sočiai comparison) Savo gebėjimų ir nuomonių vertinimas. Kai prašome žmonių (kaip ir aš anksčiau prašiau jūsų) atspėti. ką dauguma mano. G R U P Ė S ĮTAKA 329 1995). Toks pliuralistinis neišmanymas trukdo užmegzti santykius (Vorauer ir Ratner. 1990). 1990. manydami. kodėl reikėtų rašyti rimtą romaną. kuriai socialiai teikiama pirmenybė (šiuo atveju idėja parašyti romaną). kaip norėjote su kuo nors išvykti pasilinksminti. (Gal galite prisiminti. kas jiems patinka. kaip „Helen dilema". kaip jūs ir kiti grupės nariai elgėtės atsargiai ir santūriai. jie dažniausiai demonstruoja pliuralistinį neišmanymą: jie nesuvokia. išryškėja tam tikra požiūrių poliarizacija (Liu ir Latanė. kad kiti taip pat pritaria mūsų požiūriui. sakydamas: „Ką gi. jog jie nepajėgia. galime jį tvirčiau išreikšti.

o nepopuliarios . bet ne su jų argumentais.jei patiks .. Ši socialinio palyginimo teorija paskatino eksperimentus. Sociologas Matthew Salganikas ir jo kolegos (2006) atliko šio reiškinio eksperimentus. jie elgiasi šitaip. žinia apie kitų nuomonę norą rizikuoti sustiprindavo. kokias dainas parsisiuntė ankstesni dalyviai.10 pav. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 8. . Jie paprašė 14 341 interneto vartotojų pasiklausyti ir . kad išsiskirtų iš grupės? Ar tai dar kartą neįrodo mūsų poreikio būti išskirtiniais (6 skyrius)? Žinojimas. kad šalia atsirastų galintis pralaužti ledus ir atskleisti bei sustiprinti bendrą reakciją. išgirdę kitų nuomonę žmonės tapdavo atsargesni. ką renkasi kiti. išpopuliarinančio pasirenkamas dainas. Ar susipažinę su kitų žmonių pozicija žmonės keičia savo atsakymus. Norint įveikti šitokį pliuralistinį neišmanymą reikia. Ar jie taip elgiasi. jei susidurtų su „iš tiesų rimta problema. 1978. Tai šiek tiek panašu į situaciją. Nors nė vienas iš eksperimento dalyvių pagalbos neprašė. Sprendžiant „atsargumo" dilemas (kaip Rodžerio atvejis). kad neprašantiems pagalbos žmonėms jos ir nereikėjo. Tačiau stebina tai. taip pat prisideda prie bandos jausmo. kurių dalyviai būdavo supažindinami su kitų žmonių pozicija. Tarp šią informaciją gavusiųjų populiarios dainos tapo dar populiaresnės. kad kiti nesivaržys. jei prieš tai nebuvo diskutavę ir įsipareigoję palaikyti socialiai palankią poziciją? Kaip rodo 8. stengdamiesi suprasti rašinį". Šaltinis: Myers. 10 iš 10 9 iš 10 8 iš 10 7 iš 10 6 iš 10 C O 'N IE Atsargumo reikalaujantys klausimai 5 iš 10 4 iš 10 3 iš 10 2 iš 10 1 iš 10 Nesusipažinę Susipažinimas su kitų žmonių nuomone Susipažinę Dale Milleris ir Cathy McFarland (1987) šį gerai žinomą reiškinį ištyrė pritaikę laboratorinio eksperimento metodą.dar nepopuliaresnės.10 PAVEIKSLAS Sprendžiant „rizikavimo" dilemas (tokius kaip Helen atvejis). jie manė. Jie paprašė žmonių perskaityti nesuprantamą straipsnį ir paprašyti pagalbos. Kai kuriems atsitiktinai parinktiems dalyviams tyrėjai leido pamatyti. kad žmonės ne paprasčiausiai prisitaiko prie grupės. Tad jie klaidingai spėjo. knygas ir filmus.parsisiųsti iki tol jiems negirdėtas dainas. kai prieš eidami balsuoti perskaitome viešosios nuomonės apklausos rezultatus arba rinkėjų nuomones. o žengia vieną žingsnį toliau. Dėl palyginimo atsiradusi poliarizacija paprastai būna silpnesnė nei išprovokuota diskusijos.330 II dalis.

būdingi tokioms sudėtingoms grupėms. Mėgindami suprasti įdomų faktą kad grupės diskusija skatina riziką mokslininkai pastebėjo. .8 skyrius. kokie sudėtingi yra socialiniai-psichologiniai tyrimai. kuriuos padarė kai kurie XX a. provokuojančiam konformistišką elgesį ir neigiančiam nuomonių skirtumą? Viešam įsipareigojimui. skatinančiam priešintis pokyčiams? Grupės poliarizacijai? Socialinis psichologas Irvingas Janisas (1971. ir neigiamus rezultatus. APIBENDRINIMAS Grupės poliarizacija: ar grupės sustiprina mūsų nuomonę? • Diskusijos grupėje gali duoti ir teigiamus. ir skatina dar labiau ją remti. Grupės diskusijose dominuoja įtikinantys argumentai. abu veiksniai reiškiasi kartu. 1982) klausė: gal šie reiškiniai padėtų paaiškinti gerus ir blogus grupinius sprendimus. ir kaip galima paveikti grupes. Diskusijos metu surinkta informacija dažniausiai palaiko alternatyvą kuriai iš pradžių buvo teikiama pirmenybė. Pastebėjus. GRUPĖS ĮTAKA 331 Grupės poliarizacijos analizė parodo. rezultatą dažnai nulemia daugiau nei vienas veiksnys. Grupinis mąstymas: ar grupės trukdo. Kad tai išsiaiškintų. randami argumentai (informacinė įtaka) tam.dominuojantį požiūrį.tiek rizikingą tiek atsargų . ir vertybinį aspektus. Grupės poliarizacijos reiškinys tapo langu. kad diskusija iš tiesų sustiprina pirminį. ką slapta palaiko visi. kai aptariamas klausimas susijęs su faktais („Ar esama nusikaltimo sudėties?"). 1989). Kad ir kaip norėtume kuo paprasčiau paaiškinti reiškinį. Socialinis palyginimas visada būna susijęs su vertę nusakančiais sprendimais („Kokią bausmę reikėtų skirti?") (Kaplan. atvedusias į keletą didelių nesėkmių: • Pearl Harboras. kad jos priimtų optimalius sprendimus? Ar socialiniai psichologiniai reiškiniai. • Kasdieniame gyvenime grupė taip pat dažniausiai sustiprina nuomonę. ar padeda priimti gerus sprendimus? Kada grupės įtaka trukdo teisingai nuspręsti? Kada grupės skatina gerus sprendimus. Per 1941 metų pabaigoje įvykdytą Pearl Harboro uosto antpuolį (dėl kurio Jungtinės Valstijos įsitraukė į Antrąjį pasaulinį karą) . turinčių ir faktinį. kaip korporacinės tarybos arba prezidento kabinetas? Ar čia yra vietos savęs pateisinimui? Šališkam palankumui sau? Tapatinimuisi su „mes". Kadangi žmonės yra sudėtingos būtybės. viena teorija retai kada apima visus aspektus. Daugeliu klausimų. kad kiti jaučia tą patį (socialinis palyginimas). pro kurį mokslininkai galėjo stebėti grupės įtaką. JAV prezidentai ir jų patarėjai. • Eksperimentai patvirtino dvejopą grupės įtaką: informacinę ir normatyvinę. jis išanalizavo sprendimų priėmimo procedūras. kuriuos aptarėme pirmuosiuose aštuoniuose skyriuose.

naujasis prezidentas Kennedy ir jo patarėjai mėgavosi stipria vienybės dvasia. kad užgožia alternatyvių sprendimų realistinį vertinimą. buvimas. aštuntojo dešimtmečio kuro kainų infliacijos. kurie ėmė skristi tiesiai į Havajus. Irvingas Janisas apie grupinį mąstymą"). Likus dar kelioms minutėms oro žvalgybos lėktuvai galėjo pastebėti lėktuvnešius arba perspėti apie pavojų. Po to karinė žvalgyba prarado radijo ryšį su japonų lėktuvnešiais. Dėl to žuvo beveik 5000 amerikiečių ir milijonas vietnamiečių. kad šios klaidos atsirado pasireiškus tendencijai užgniaužti nuomonių skirtumus dėl harmonijos grupėje. sutelktumas. Planuojant liūdnai pasibaigusią invaziją į Kiaulių įlanką. Tačiau pernelyg savimi pasitikintys kariuomenės vadai nesiėmė šių atsargumo priemonių. kuris leidžias suprasti. Jungtinės Valstijos pažemintos. Sužinojęs apie pasekmes Kennedy garsiai nusistebėjo: „Kaip mes galėjome būti tokie kvaili?" Vietnamo karas. skyrelį „Ką slepia moksliniai tyrimai. Be to. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Havajuose esantys kariuomenės vadai gaudavo informaciją apie Japonijos rengimąsi kažkuriame Ramiojo vandenyno regione pulti Jungtines Valstijas. nuo priešingai manančių. Plano kritika buvo užgniaužiama. būdingi šie požymiai: • • • draugiškumas. prisidėjęs prie XX a. Janisas manė. 1961 metais prezidentas Johnas Kennedy ir jo patarėjai nusprendė nuversti Fidelį Castro įsiverždami į Kubą su 1400 CŽV apmokytų kubiečių pabėgėlių. santykinis grupės izoliavimasis direktyvinio lyderio. Nuostoliai: nuskandinta 18 laivų. Tačiau priimant sprendimus darnios grupės gali atnešti nuostolių. ir visiškai nepasiruošusi gintis karinė bazė buvo užpulta. ir šį reiškinį pavadino grupiniu mąstymu (žr. kokius sprendimus jis vertina palankiai. kurioje mezgasi grupinis mąstymas. remdamiesi prielaida. o Kuba tapo dar artimesne tuometinės SSRS sąjungininke. ir prezidentas netrukus pritarė išpuoliui. augmenijos naikinimas ir priešo paieškų bei sunaikinimo misijos privers Šiaurės Vietnamą sėsti prie derybų stalo. susidarė milžiniškas biudžeto deficitas." Irvingas Janisas (1971) Janisas buvo įsitikinęs. prezidentas buvo priverstas atsistatydinti. Ir štai rezultatas: nenuskambėjo joks pavojaus signalas. 1994). Netrukus beveik visi įsiveržusieji žuvo arba buvo paimti į nelaisvę. kad aplinkai. bendrystės jausmas kelia produktyvumą (Mullen ir Copper. Jie tęsė karą. nekreipdami dėmesio į vyriausybės žvalgybos ekspertų ir beveik visų JAV sąjungininkų perspėjimus. • įsiveržimas į Kiaulių įlanką. Nuo 1964-jų iki 1967-jų prezidentas Lyndonas Johnsonas ir jo „antradienio priešpiečiuose" dalyvaujantys politikos patarėjai eskalavo Vietnamo karą. kad JAV vykdomi bombardavimai iš oro. kai pritarimo siekimas yra toks dominuojantis. ir tam supratingai pritars Pietų Vietnamo gyventojai. argumentai atmetami. • grupinis mąstymas (groupthink) „Mąstymo būdas sutelktoje grupėje. numušta 170 lėktuvų ir žuvo 2400 žmonių.332 II dalis. . amerikiečiai tapo supriešinti.

t Nepažeidžiamumo iliuzija. Kai po to analizavau kitas JAV užsienio politikos nesėkmes ir Votergeito skandalo dangstymą pastebėjau tuos pačius žalingus grupinius procesus. 1992. kolektyviai pateisindamos savo sprendimus. Kennedy grupė žinojo. 1994). kad jų grupė yra savaime morali. Williamas Fulbrightas abejojo dėl invazijos į Kubą moralumo. pajuokavo. Prezidento Johnsono „antradienio priešpiečių" nariai praleisdavo kur kas daugiau laiko aiškindami ir pateisindami karo eskalavimą nei iš naujo apmąstydami priimtus sprendimus ir juos įvertindami. socialinis konformiškumas ar bendros nuomonės paieška. (1918-1990) Grupinio mąstymo požymiai Remdamasis archyvine medžiaga ir dalyvių bei stebėtojų prisiminimais. Grupės nariai mano. Tačiau komanda neatsižvelgė į šias moralines dvejones ir jų neaptarė. ir nekreipia dėmesio į etinius bei moralinius dalykus. Išgirdęs. Pirmieji du grupinio mąstymo požymiai skatina pervertinti grupės galią ir teisingumą. Iš pradžių buvau suglumęs: kaip galėjo tokie protingi bei įžvalgūs žmonės kaip Johnas F. Janisas nustatė aštuonis grupinio mąstymo požymius. net tokio įvykio tikimybė buvo atmesta kaip neįmanoma.8 s k y r i u s . Grupės atmeta iššūkius. kad japonai tikriausiai ruošiasi apsupti Honolulu Deimantinį Smaigalį. Japonai taip ir padarė. Kiekviena iniciatyva skatino tik gynybą ir teisinimąsi. kad patarėjas Arthuras Schlesingeris jaunesnysis ir senatorius J. jog jo vadovaujamos karinės pajėgos prarado radijo ryšį su japonų lėktuvnešiais. kai grupės nariai stengiasi išsaugoti teigiamą grupės pojūtį susidūrę su grėsme (Turner ir kiti. Grupių nariai užsidaro savame minčių rate: t Racionalizavimas. kurią buvau pastebėjęs mažose sutelktose grupėse. Šie simptomai yra kolektyvinė disonanso mažinimo forma. vyriausiasis Pearl Harboro jūrų pajėgų vadas. ar čia nepasireiškė kokia nors psichologinė infekcija. Visos Janiso tirtos grupės buvo pernelyg optimistiškos. • Visuotinis tikėjimas grupės moralumu. G R U P Ė S ĮTAKA 333 ką slepia moksliniai tyrimai Irvingas Janisas apie grupinį mąstymą Mintis apie grupinį mąstymą man šovė į galvą skaitant Arthuro Schlesingerio ataskaitą apie tai. . tačiau kai Kimmelas šaipėsi iš šios minties. kad subtilūs grupėms būdingi procesai trukdė jiems atidžiai įvertinti riziką ir pasiginčyti. Kennedy ir jo patarėjai patikėti kvailu ir chaotišku CŽV planu? Pradėjau spėlioti. ir tai sutrukdė joms pastebėti gresiančio pavojaus ženklus. kaip Kennedy administracija nusprendė įsiveržti [Kiaulių [lanką. pavyzdžiui. Vėlesni tyrimai (kuriems iš pradžių padėjo mano dukra Charlotte. rengusi baigiamąjį vidurinės mokyklos darbą) mane Irvingas Janisas įtikino. admirolas Kimmelas. pasireiškianti.

Praslinkus keliems mėnesiams po įsiveržimo į Kiaulių įlanką Arthuras Schlesingeris (1965. kai prezidento Johnsono padėjėjas Billas Moyersas atvyko į posėdį. galinčios priversti suabejoti bendro nutarimo efektyvumu ar moralumu.įsakė visu greičiu plaukti pirmyn į nakties tamsą Vyravo nepažeidžiamumo iliuzija („Net Dievas negalėtų paskandinti šio laivo". kad jais nepasitiki. nors mano kaltės jausmą švelnino supratimas. Dauguma posėdžio dalyvių į prezidento repliką sureagavo pritariamai. jog būčiau išvadintas įkyriu. kad šis nemato be žiūronų. Taip pat buvo daromas spaudimas (įgulos nariai šaipėsi iš sargybinio." Jungtinių Valstijų sekretorius Deanas Rushas nuslėpė diplomatijos ir vyriausybės žvalgybos ekspertų perspėjimus. . 255) priekaištavo sau: „Per daug tylėjau per tuos lemtingus pasitarimus Kabineto salėje. Nepaisydamas keturių perspėjimų apie priekyje stūksančius ledkalnius ir sargybinio maldavimų duoti žiūronus. kapitonas Edvvardas Smithas . kurioje spaudimas prisitaikyti užgniauždavo bet kokį kryptelėjimą į šalį. kad jie galėtų atremti planuotus veiksmus. jos nariai duodavo griežtą atkirtį pasitelkdami tai argumentus. grupė jaučia spaudimą būti vieninga: • Spaudimas elgtis konformistiškai. Jokie išoriniai veiksniai nesutrikdė šimtų nesikeičiančių veidų vienodumo. • • Grupinis mąstymas „Titanike". kurie priklausė aukščiausiam sluoksniui. išskyrus tai. Toks tariamas konsensas buvo mūsų aptartais nesėkmių atvejais. Kartą." Vieningumo iliuzija. ir atmetė jo nuogąstavimus). kuriems būdingas grupinis mąstymas. . Priešingai. arba per silpnais ir neintelektualiais. prezidentas pajuokavo: „Štai. Kadangi nesutarimai dažnai trikdydavo. • Proto sargai. kad jo režimą be vargo gali nuversti vienas būrys. jog Castro kariuomenė yra tokia silpna. Kai kurie grupės nariai saugo ją nuo informacijos. Trečiajame Reiche tokių korektyvų nebuvo. nesugebėjęs perduoti kapitonui Smithui paskutinio ir išsamiausio perspėjimo apie ledkalnius). ypač tiems. Kennedy šalininkai įtikino save. 379). o grupė siekdavo vieningumo. tariamas konsensas tariamai patvirtina grupės sprendimą. Dar daugiau.svarbiausias ir autoritetingiausias asmuo . vien tik savo veido atspindį. atvyko ponas Liaukimės Bombardavę". p. Kolektyvų. 1859 („Apie laisvę") • Stereotipiškas požiūris į oponentą. virsdavo nuolat patvirtinamu fantastiniu iliuzinio pasaulio vaizdu. kiekviena saviapgaulė būdavo pabrėžtinai išryškinama tarsi kreivų veidrodžių salėje. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Rasti geriausią problemos sprendimą galima tik laisvai jį aptarus. Savicenzūra. kad prieštaraudamas mažai ką pasiekčiau. kuris nė kiek nepriminė niūraus išorinio pasaulio. Tiems. Adolfo Hitlerio patarėjas Albertas Speeras (1971) Hitlerį supusią atmosferą apibūdino kaip tokią. Nemačiau nieko. kurie suabejodavo grupės nuomone ir planais. tai užgauliojimus." John Stuart Mill.buvo pasakęs kapitonas). Jie pradeda suprasti. ir visi šie veidai buvo mano (p. Ir dar buvo „proto sargas" („Titaniko" telegrafistas. nariai savo priešus laiko pernelyg blogais. o liaudies parama tokia menka. Savicenzūra ir spaudimas nesuardyti konsenso sukuria vieningumo iliuziją. Ir galiausiai. kad būtų galima leistis su jais į diskusijas. Prieš Kiaulių įlankos antpuolį Robertas Kennedy pasivedėjo Schlesingerį į šalį ir pasakė: „Neprieštarauk. On Liberty. Nuomonių skirtumo nebuvimas sukūrė vieningumo iliuziją: Normaliomis aplinkybėmis nuo realybės atitrūkusius žmones atsitokėti priverčia aplinkinių pašaipa ir kritika.334 II dalis. grupės nariai savo nuogąstavimus užgniauždavo arba atmesdavo.

Savicenzūra. 1998). 1998. tad Janisas galėjo pasirinkti jo teoriją patvirtinančius atvejus. kad galima rasti geresnį sprendimą už tą. 4. 2. Direktyvinė lyderystė. Proto sargai. McCauley. Stereotipinis požiūris į kitas grupes. o ne nuo realios grėsmės. 3. 7.11 pav. Grupinis mąstymas gali sukliudyti ieškoti priešingos informacijos.ir Saddamas Husseinas. Nesirūpinimas metodiškomis informacijos paieškos ir įvertinimo procedūromis. kad t direktyvinė lyderystė kartais būna susijusi su nekokybiškais sprendimais dėl to. Negebėjimas dirbti atsižvelgiant į aplinkybes. . Situacija. 4. 6. 7. 1977. ją aptarti ir svarstyti kitas galimybes (žr. 1998). ir George W. G R U P Ė S ĮTAKA 335 Socialinės sąlygos 1. 8. 3. p. Grupės izoliuotumas. kai kurie mokslininkai juos vertina skeptiškai (Fuller ir Aldag. esą galima pasipriešinti įsiveržusioms pajėgoms. 1989). Bushas buvo apsistatę vienminčiais patarėjais. gali paskatinti priimti nevykusius sprendimus (McCauley. kad grupiniu mąstymu galima paaiškinti ir karą Irake.11 PAVEIKSLAS Teorinė grupinio mąstymo nepritariančius invazijai. kuri dažniausiai patvirtindavo jų prielaidas: Irako prielaidą. t'Hart. o taip pat ir kiti mokslininkai. Prasta informacijos paieška. 3. mano. ir po to netrukus suklestės demokratija. 2. Tikėjimas savaiminiu grupės moralumu. 6. kad išdrįstų pasisakyti (Granstrom ir Stiwne. Neišsami tikslų apžvalga. Atrankos paklaida apdorojant turimą informaciją. Duomenys buvo retrospektyvūs. Britų psichologai Benas Newellas ir Davidas Lagnado (2003) mano. 5. 1998. 2000). Šitaip jie tapo prezidento „proto sargais'' saugodami jį nuo nemalonių faktų. kad pavaldiniai jaučiasi per daug silpni arba nesaugūs. Jie. • grupės teikia pirmenybę daugumos požiūrį patvirtinančiai. 132. 5. Kolektyvinis racionalus pagrindimas. analizė Šaltinis: Janis ir Mann. ir Jungtinių Valstijų prielaidą. Didelis sutelktumas. Grupinio mąstymo teorijos kritika Nors Janiso idėjos bei pastebėjimai sulaukė milžiniško dėmesio. 1. Silpna pasirinktų sprendimų rizikos analizė. Grupinio mąstymo požymiai Nepažeidžiamumo iliuzija. 1. Nuomonių sutapimo paieška 4. Vieningumo iliuzija. Tiesioginis spaudimas nepritariantiems. Negebėjimas iš naujo įvertinti kitas alternatyvas. kurį palankiai vertina lyderis ar kiti įtakingi asmenys. o ne jam prieštaraujančiai informacijai (Schulz-Hardt ir kiti. Nevykusių sprendimų ženklai Neišsami alternatyvų apžvalga.8 s k y r i u s . kad po sėkmingos invazijos seks trumpas taikios okupacijos laikotarpis. nutildė prieštaraujančius ir gaudavo filtruotą informaciją. 2. 5. kad abu .). Vėliau atlikti eksperimentai atskleidė. 8. kai lyderis pritaria idėjai ir kai grupė atsiriboja nuo priešingų požiūrių. 8. Didelis stresas ir netikėjimas.

būtų pritaręs tiems. kad net teisingai parinkus grupines procedūras kartais priimami pragaištingi sprendimai. ar klaidinga. Tačiau draugystė nebūtinai privalo peraugti į grupinį mąstymą (Esser. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Tiesa gimsta draugiškuose ginčuose. Šitaip moksle apgraibomis ieškome kelio į tiesą. Artimi bendramoksliai ir kolegos. 1994).neremkite nė vienos pozicijos. kad nekinta tik nepatikrinama teorija. Ieškodamas sąlygų. Sutelktoje grupėje vyraujančios normos gali skatinti konsensą.) Perfrazuodami poną Rodžersą gali