SOCIALINĖ
PSICHOLOGIJA

SOCIALINĖ

PSICHOLOGIJA
David G.Myers

POLIGRAFIJA IR INFORMATIKA

FP

UDK 316.6 Mi-92

Versta iš: David G. Myers, Social Psychology, 9th ed. The McGraw-Hill Companies, Inc, 2007, ISBN 978-0-07-353189-2

Iš anglų kalbos vertė Donatas Masilionis Mokslinė redaktorė dr. Dalia Bagdžiūnienė Redaktorė Laima Arnatkevičiūtė

Original edition copyright O 2008 by The McGraw-Hill Companies. All rights reserved. No part of this publication may be reproduced or distributed in any form or by any means, or stored in a database or retrieval system, without the prior written consent of The McGrawHill Companies, Inc., including, but not limited to, in any network or other electronic storage or transmission, or broadcast for distance learning. Lithuanian edition copyright © 2008 by Poligrafija ir informatika. All rights reserved. © Vertimas į lietuvių kalbą, Donatas Masilionis, 2007 ISBN 978-9986-850-60-1 © UAB „Poligrafija ir informatika", 2008

Turinys I
Apie autorių Pratarmė 14 15

1 skyrius. Įvadas į socialinę psichologiją Kas yra socialinė psichologija? Svarbiausios socialinės psichologijos tezės Mes kuriame savo socialinę tikrovę Mūsų socialinė intuicija dažnai būna stipri, tačiau kartais pavojinga Socialinė aplinka formuoja mūsų elgseną Asmeninės nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat formuoja elgseną Socialinė elgsena - tai ir biologinė elgsena Socialinės psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime Apibendrinimas Socialinė psichologija ir žmogiškosios vertybės Akivaizdūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Subtilūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Subjektyvūs mokslo aspektai Psichologinėse sąvokose slypi vertybės Apibendrinimas Aš jau seniai tai žinojau: ar socialinė psichologija nėra paprasčiausias sveikas protas? Atkreipkime dėmesį. Ašjau seniai tai žinojau Apibendrinimas Tyrimo metodai: kaip tiria socialinė psichologija Hipotezių formulavimas ir tikrinimas Koreliaciniai tyrimai: natūralių ryšių atradimas Koreliacija ir priežastingumas Apklausos Eksperimentiniai tyrimai: priežasties ir pasekmės paieška Kontrolė: manipuliavimas kintamaisiais Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas: didysis korektorius Eksperimento etika Laboratorinių tyrimų apibendrinimas ir pritaikymas gyvenime Apibendrinimas :

19 20 22 22 23 25 26 26 27 27 28 28 29 29 30 32

32 35 37 37 37 39 40 42 44 44 46 47 49 50 51

Post scriptum: kodėl aš parašiau šią knygą

6

TURINYS

I dalis. SOCIALINIS MĄSTYMAS 2 skyrius. Aš socialiniame pasaulyje Dėmesio centras ir iliuzijos Mokslinių tyrimų išvada.Kaijaudinamės dėl to, kad atrodome susijaudinę Apibendrinimas Savojo Aš samprata: kas aš esu? Mūsų pasaulio centras: kaip mes suvokiame save Nuoroda į save Galimi Aš Socialinio Aš raida Mūsų atliekami vaidmenys Socialinis tapatumas Socialiniai palyginimai Sėkmė ir nesėkmė Aplinkinių nuomonė „Aš" ir kultūra Ką slepia moksliniai tyrimai. Hazel Markus apie kultūrinę psichologiją Savęs pažinimas Elgesio paaiškinimas Elgesio prognozavimas Mokslinių tyrimų išvada. Sąmoningos valios iliuzija Jausmų prognozavimas Savianalizės išmintis ir iliuzijos Apibendrinimas Savęs vertinimas Savęs vertinimo motyvacija Tamsioji savęs vertinimo pusė Apibendrinimas Suvokiama savikontrolė Saviveiksmingumas Kontrolės pobūdis Išmoktas bejėgiškumas versus apsisprendimas Per plataus pasirinkimo kaštai Apibendrinimas Šališkas palankumas sau Teigiamų ir neigiamų įvykių aiškinimas Ar mes visi galime būti geresni už vidutiniokus? Atkreipkime dėmesį Šališkas palankumas sau - kaip aš myliu save? Leiskite suskaičiuoti būdus Nepagrįstas optimizmas

52 53 54

Tariamas vienodumas ir išskirtinumas Kas yra šališkas palankumas sau Mintys apie savęs vertinimą ir šališką palankumą sau Padedantis prisitaikyti šališkas palankumas sau Trukdantis prisitaikyti šališkas palankumas sau

92 93 94 94 95 96 97 97 98 99 101

56 57 57 57 58 59 59 59 60 60 61 61 62

Apibendrinimas Prisistatymas Tariamas kuklumas Savęs menkinimas Įspūdžio valdymas Apibendrinimas Post scriptum: dvejopa tiesa išdidumo pavojai, teigiamo mąstymo galia 3 skyrius. Socialiniai įsitikinimai ir vertinimai Kaip suvokiame savo socialinę aplinką? Sužadinimas Įvykių suvokimas ir interpretavimas Įsitikinimų tvarumas

101 102 103 104 105 107 109 110 111 112 113 113 114 115 116 119 119 120 120 121 123 124 125 125 127

66 67 68 69 70 71 73 74 75 76 76 79 79 80 80 82 84 86 86 87 88

Prisiminimų apie save ir savo pasaulį konstravimas Savo nuostatų praeityj e atkūrimas Ankstesnio elgesio atkūrimas Apibendrinimas Kaip sprendžiame apie socialinę aplinką? Intuityvūs vertinimai Intuicijos galia Intuicijos apribojimai Perdėta savikliova Patvirtinimo šališkumas Kaip išvengti perdėtos savikliovos Euristika: trumpiausias protavimo kelias Tipiškumo euristika Pasiekiamumo euristika Faktams prieštaraujantis mąstymas Iliuzinis mąstymas Iliuzinė koreliacija Kontrolės iliuzija Nuotaika ir vertinimai Mokslinių tyrimų išvada. Neigiamos emocijos lemia investuotojųpesimizmą Apibendrinimas

128 129 130 130

89 90

Kaip traktuojame socialinę aplinką? Priežastingumo priskyrimas: žmogui ar situacijai

TURINYS

7

Numanomos savybės Racionalios atribucijos Pagrindinė atribucijos klaida Kodėl mes darome atribucijos klaidą? Perspektyvinis ir situacinis supratimas Kodėl tyrinėjame atribucijos klaidas Apibendrinimas Socialinės aplinkos lūkesčiai Atkreipkime dėmesį. Išsipildymo psichologija vertybinių popierių biržoje Mokytojų lūkesčiai ir moksleivių mokymosi rezultatai Kaip iš kitų sulaukti to, ko tikimės Apibendrinimas Išvados Atkreipkime dėmesį. Kaip mąsto žurnalistai: pažintinis šališkumas žiniasklaidoje Apibendrinimas Post scriptum: mintys apie intuicijos galimybes ir jos 4 skyrius. Elgesys ir nuostatos Kaip nuostatos lemia elgesį? Kada nuostatos prognozuoja elgesį Kada socialinė įtaka tam, ką sakome, yra mažiausia ribas

132 132 133 136 136 140 141 141

Nepakankamas pateisinimas Ką slepia teorija. Leonas Festingeris apie disonanso sušvelninimą Disonansas priėmus sprendimus Savęs suvokimas Raiškos būdai ir nuostatos Per didelis pateisinimas ir vidinė motyvacija Teorijų palyginimas Disonansas kaip sužadinimas

172

174 175 176 177 179 181 182 183 183 184

142 142 144 146 147

Savęs suvokimas, kai sau neprieštaraujama Apibendrinimas Post scriptum : kaip elgesiu pakeisti save

II dalis. SOCIALINĖ ĮTAKA

186

149 150 150 152 153 155 155

5 skyrius. Genai, kultūra ir lytis Kokią įtaką mums daro žmogiškoji prigimtis ir kultūrinė įvairovė? Genai, evoliucija ir elgsena Kultūra ir elgsena Atkreipkime dėmesį. Kultūrinis gyvūnas Kultūrinė įvairovė Normos: laukiamas elgesys Kultūriniai panašumai Mokslinių tyrimų išvada. Praeiviųprasilenkimas Rytuose ir Vakaruose Apibendrinimas Kaip paaiškinti lyčių panašumus ir skirtumus? Savarankiškumas versus poreikis būti susijusiam

187

188 189 191 192 193 194 195

Ką slepia moksliniai tyrimai. Mahzarin R. Banaji apie eksperimentinės socialinės psichologijos atradimą Kada kiti veiksniai mažiausiai veikia elgseną 156 156

196 199 199 201 203 204 205 207 207 208 210 211 213 214 214 215 216 216

Kada nagrinėjamos konkrečiam elgesiui būdingos nuostatos .. 157 Kada nuostatos būna tvirtos Mokslinių tyrimų išvada. Jūs negavote laiško: prietarai pranašauja diskriminuojantį elgesį Apibendrinimas Kada elgesys lemia nuostatas? Vaidmenys Kada žodis tampa įsitikinimu Atkreipkime dėmesį. Žodis virsta įsitikinimu „Kojos tarpduryje" reiškinys Piktybiški ir moralūs veiksmai Tarprasinis bendravimas ir rasinės nuostatos Socialiniai judėjimai Apibendrinimas Kodėl elgesys veikia nuostatas? Prisistatymas: įspūdžio valdymas Savęs pateisinimas: pažintinis disonansas 159 161 161 162 163 164 164 166 168 168 170 170 170 171 158

Socialinis dominavimas Agresija Seksualumas Apibendrinimas Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natūralus? Lytis ir poros pasirinkimo prioritetai Mintys apie evoliucinę psichologiją Atkreipkime dėmesį. Evoliucijos mokslas ir religija Lytis ir hormonai Apibendrinimas Kultūra ir lytis: kultūros diktatas? Skirtingi lyčių vaidmenys skirtingose kultūrose Lyčių vaidmenų pokyčiai bėgant laikui Bendraamžių perduodama kultūra

8

TURINYS

Apibendrinimas Kokią išvadą galime padaryti apie genus, kultūrą ir lytį? Biologija ir kultūra Ką slepia moksliniai tyrimai. Alice Eagly apie lyčių panašumus ir skirtumus Situacijos galia ir žmogus Apibendrinimas Post scriptum: ar turėtume laikyti save socialinio pasaulio produktais, ar architektais? 6 skyrius. Konformizmas Kas yra konformizmas? Apibendrinimas Klasikiniai konformizmo tyrimai Sherifo normų kūrimo tyrimai Mokslinių tyrimų išvada. Užkrečiamas žiovulys Atkreipkime dėmesį. Masinė apgaulė Ascho studija apie grupės daromą spaudimą Milgramo paklusnumo eksperimentai Milgramo eksperimentų etika Kokios paklusnumo priežastys? Atstumas iki aukos Atkreipkime dėmesį. Aukų suasmeninimas Valdžios artumas ir teisėtumas Institucinė valdžia Išlaisvinantis grupės poveikis Mintys apie klasikinius tyrimus Elgsena ir nuostatos Ką slepia moksliniai tyrimai. Stanley Milgramas apie paklusimą Situacijos galia Pagrindinė atribucijos klaida Apibendrinimas Kaip nuspėti galimą konformistiškumą? Grupės dydis Vieningumas Sutelktumas Padėtis Viešoji reakcija Ankstesnių įsipareigojimų nebuvimas Apibendrinimas Kodėl elgiamasi konformistiškai? Apibendrinimas

218 218 218

Kas elgiasi konformistiškai? Asmuo Kultūra Socialiniai vaidmenys

252 253 254 254 256 257 257 257 258 259 260 261 264 265 265 265 266 267 267 268 270

220 220 221

Vaidmenų sukeitimas Apibendrinimas Ar norime būti kitokie? Reaktyvusis pasipriešinimas

222 223 224 225 225 226 228 230 230 232 234 235 235 236 237 238 238 239 239

Unikalumo įrodymas Apibendrinimas Post scriptum: kaip būti individualybe bendruomenėje 7 skyrius. Įtikinėjimas Kokie yra įtikinėjimo būdai? Pagrindinis būdas Šalutinis būdas Skirtingi būdai skirtingiems tikslams pasiekti Apibendrinimas Kokie yra įtikinėjimo elementai? Kas sako? Pranešėjas Patikimumas Patrauklumas ir simpatijos Mokslinių tyrimų išvada. Eksperimentai su virtualia socialine tikrove Ką sako? Pranešimo turinys Logika versus emocijos Prieštaringumas Vienpusiai versus dvipusiai argumentai Pirmumas versus naujumas

272 273 273 276 277 279 280 280 282 285 285 287 289 289 291 291 291 292 292 293

240 241 243 245 245 246 247 248 248 249 249 250 250 252

Kaip sakoma? Komunikavimo kanalas Aktyvi patirtis ar pasyvus priėmimas? Asmeninė versus žiniasklaidos įtaka Kam sakoma? Auditorija Kokio jie amžiaus? Apie ką jie mąsto? Apibendrinimas Ekstremalus įtikinėjimas: kaip įdiegiami kultai? Nuostatas kuria elgsena Klusnumas gimdo pritarimą „Kojos tarpduryje" reiškinys Įtikinimo elementai Pranešėjas Pranešimas

TURINYS

9

Auditorija Grupės poveikis Apibendrinimas Kaip galima atsispirti įtikinėjimui? Asmeninio įsipareigojimo sustiprinimas Ką slepia moksliniai tyrimai. IVilliamas McGuire apie nuostatos stiprinimą Įsitikinimų išbandymas Kontrargumentai Pritaikomumas: inokuliacijos (nuostatų stiprinimo) programos Vaikų apsauga nuo bendraamžių spaudimorūkyti Vaikų apsauga nuo reklamos įtakos Išvados apie nuostatų stiprinimą Apibendrinimas Post scriptum: kaip būti atviram, tačiau ne naiviam

293 294 295 296 296

„Polinkio į riziką" atvejis Ar grupės sustiprina nuomones? Grupės poliarizacijos eksperimentai Grupės poliarizacija kasdieniame gyvenime Atkreipkime dėmesį. Grupės poliarizacija Poliarizacijos aiškinimas

322 324 324 325 327 328 328 329 331

296 297 297 298 298 299 300 301

Informacinė įtaka Normatyvinė įtaka Apibendrinimas Grupinis mąstymas: ar grupės trukdo, ar padeda priimti gerus sprendimus? Grupinio mąstymo požymiai Ką slepia moksliniai tyrimai. Irvingas Janisas apie grupinį mąstymą Grupinio mąstymo teorijos kritika

331 333

333 335 336 337 339 340 340 341 342 342 343

301

Kaip išvengti grupinio mąstymo Grupinis problemų sprendimas

8 skyrius. Grupės įtaka Kas yra grupė? Apibendrinimas Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti žmonės? Kitų žmonių buvimas Minia: didelė kitų žmonių sankaupa Kodėl mus sužadina kitų žmonių buvimas? Nuogąstavimas dėl įvertinimo Dėmesio išblaškymas Kitų žmonių buvimas Apibendrinimas Socialinis dykinėjimas: ar būdami grupėje žmonės stengiasi mažiau? Daug rankų mažai dirba Socialinis dykinėjimas kasdieniame gyvenime Apibendrinimas Nuasmeninimas: kada būdami grupėje žmonės netenka savojo Aš? Kai kartu darome tai, ko nedarytume vieni Grupės dydis Fizinis anonimiškumas Sužadinanti ir dėmesį blaškanti veikla Savimonės susilpnėjimas Apibendrinimas Grupės poliarizacija: ar grupės sustiprina mūsų nuomonę?

303 304 305 305 305 308 309 309 310 310 310

Ką slepia Nobelio premija. Dvi galvos geriau nei viena Apibendrinimas Mažumos įtaka: kaip paskiri žmonės veikia grupę? Nuoseklumas Pasitikėjimas savimi Pasitraukimas iš daugumos Ar lyderystė yra mažumos įtaka?

Atkreipkime dėmesį. Transformacinė bendruomenės lyderystė 345 Apibendrinimas Post scriptum: ar grupės mums kenkia? III dalis. SOCIALINIAI SANTYKIAI 346 346 348

311 312 314 316 9 skyrius. Prietarai: antipatija kitokiam Kokia prietarų prigimtis ir kaip jie mus veikia? Prietarai: subtilūs ir atviri Rasiniai prietarai 317 317 318 318 320 321 322 Ar rasiniai prietarai nyksta? Prietarų subtilybės Nesąmoningi prietarai Prietarai lyčių atžvilgiu Lyčių stereotipai Seksizmas: palankus ir priešiškas Diskriminacija pagal lytį Apibendrinimas 322 Kokie yra socialiniai prietarų šaltiniai? 349 351 353 353 354 355 357 358 358 359 360 361 361

10

TURINYS

Socialinė nelygybė: nevienoda socialinė padėtis ir prietarai Socializacija Autoritarinė asmenybė Religija ir prietarai Konformizmas Institucinė parama Apibendrinimas Kokie yra motyvaciniai prietarų šaltiniai? Frustracija ir agresija: atpirkimo ožio teorija Socialinio tapatumo teorija: kai jaučiamės pranašesni už kitus Šališkumas vidinei grupei Socialinės padėties, savigarbos ir priklausymo poreikis Suinteresuotumas vengti prietarų Apibendrinimas Kokie yra pažintiniai prietarų šaltiniai? Kategorizavimas: žmonių skirstymas į grupes Spontaniškas kategorizavimas Suvokti panašumai ir skirtumai Skirtingumas: išsiskiriančių žmonių suvokimas Skirtingi žmonės Gyvi pavyzdžiai Ypatingi įvykiai Atribucija: ar pasaulis teisingas? Šališkas palankumas grupei Teisingo pasaulio reiškinys Apibendrinimas Kokios yra prietarų pasekmės? Amžini stereotipai Diskriminacijos poveikis: išsipildanti pranašystė Stereotipo grėsmė Ar stereotipai paverčia žmonių sprendimus tendencingais? Ką slepia moksliniai tyrimai. Claude Steele apie stereotipų grėsmę Stiprūs stereotipai yra svarbūs Stereotipai aiškinimą ir prisiminimus paverčia šališkais Apibendrinimas Post scriptum: ar galime sušvelninti prietarus? 10 skyrius. Agresija: kai žeidžiame kitus Kas yra agresija? Kokios yra agresijos teorijos? Agresija kaip biologinis reiškinys Instinktų teorija ir evoliucinė psichologija Nervinių procesų įtaka

362 363 363 364 365 366 368 368 368 369 370 372 374 375 375 375 376 377 379 379 381 382 383 384 385 387 387 387 389 390 392

Genų įtaka Biocheminė įtaka Agresija kaip atsakas į frustraciją Patikslinta frustracijos-agresijos teorija Santykinė deprivacija Agresija kaip išmokta socialinė elgsena Agresijos nauda Išmokimas stebint Apibendrinimas Kas lemia agresyvumą? Nemalonūs įvykiai Skausmas Karštis Išpuoliai Sužadinimas Agresijos užuominos Žiniasklaidos įtaka: pornografija ir seksualinis smurtas Iškreiptas seksualinės tikrovės suvokimas Agresija prieš moteris Mokymas kritiškai vertinti žiniasklaidą Žiniasklaidos įtaka: televizija Televizijos poveikis elgsenai Televizijos poveikis mąstymui Žiniasklaidos įtaka: kompiuteriniai žaidimai Kokius žaidimus žaidžia vaikai Kompiuterinių žaidimų poveikis vaikams Ką slepia moksliniai tyrimai. Craigas Andersonas apie smurtinius kompiuterinius žaidimus Grupės įtaka Mokslinių tyrimų išvada. Ar provokuojamos grupės agresyvesnės už pavienius asmenis? Apibendrinimas

403 404 405 407 408 409 409 410 412 412 412 412 413 415 415 416 418 419 419 421 422 424 427 429 429 430

432 433

435 436 436 436

393 394 394 396 396 398 400 401 401 402 402

Kaip mažinti agresiją? Katarsis? Atkreipkime dėmesį. Klinikinio tyrėjo Martino Seligmano katarsio analizė Socialinio išmokimo požiūris Apibendrinimas Post scriptum : kaip keisti smurtą palaikančią kultūrą 11 skyrius. Patrauklumas ir intymumas: simpatijos ir meilės jausmas Kas lemia draugystę ir patrauklumą? Art(im)umas

438 439 441 441

443 446 447

TURINYS

11

Tarpusavio sąveika Tarpusavio sąveikos laukimas Paprasčiausia ekspozicija

447 448 449

Post scriptum : kaip mylėti 12 skyrius. Pagalba Kodėl padedame? Socialiniai mainai ir socialinės normos Atpildas

490 492 494 494 495

Atkreipkime dėmesį. Mums patinka tai, kas susiję su mumis.... 450 Fizinis patrauklumas Patrauklumas ir pasimatymai Suderinamumas Fizinio patrauklumo stereotipas Ką slepia moksliniai tyrimai. Ellen Berscheid apie patrauklumą Ką reiškia - patrauklus? Panašumas versus kito papildymas Ar panašūs žmonės buriasi draugėn? Ar priešybės traukia? Ką slepia moksliniai tyrimai. Jamesas Jonesas apie kultūriną įvairovę Mums patinka tie, kuriems patinkame mes Atkreipkime dėmesį. Blogis stipresnis už gėrį Atribucija (priskyrimas) Savivertė ir patrauklumas Kaip pasiekti, kad kiti jus vertintų Tarpasmeninių santykių nauda Apibendrinimas Kas yra meilė? Aistringoji meilė Aistringosios meilės teorija Meilės variacijos: kultūra ir lytis Draugiškoji meilė Apibendrinimas Kas sudaro sąlygas artimiems santykiams? Prieraišumas Prieraišumo stiliai Teisingumas Ilgalaikis teisingumas Suvoktas teisingumas ir pasitenkinimas Atsiskleidimas Atkreipkime dėmesį. Ar internetas sukuria intymumą, ar izoliaciją? Apibendrinimas Kaip nutraukiami santykiai? Skyrybos Išsiskyrimo procesas Apibendrinimas 484 486 486 487 488 490 .• 465 466 467 468 468 468 470 472 472 473 474 475 476 Ali 478 478 479 480 480 481 482 458 458 462 462 465 453 453 455 456

Ką slepia moksliniai tyrimai. Dennisas Krebsas apie gyvenimo patirtį ir profesinius interesus Vidinis atpildas Socialinės normos Evoliucinė psichologija Giminaičių globa Abipusiškumas Pagalbos teorijų palyginimas ir įvertinimas Tikrasis altruizmas Atkreipkime dėmesį. Empatinio altruizmo nauda ir kaina Apibendrinimas Kada padedame? Liudininkų skaičius Pastebėjimas 496 497 500 503 504 505 506 507 510 5ll 5ll 512 513

Ką slepia moksliniai tyrimai. Johnas M. Darley apie liudininkų reakciją Interpretavimas Atsakomybės prisiėmimas Dar kartą apie tyrimų etiką Pagalba, kai kas nors jau padeda Laiko trūkumas Panašumas Mokslinių tyrimų išvada. Vidinės grupės nariųpanašumas ir pagalba Apibendrinimas Kas skatina padėti? Asmenybės bruožai Religiniai įsitikinimai Apibendrinimas Kaip sustiprinti paslaugumą? Mažiau neapibrėžtumo, daugiau atsakomybės Kaltės jausmas ir rūpinimasis savo įvaizdžiu Altruizmo socializavimas Moralinio įsitraukimo ugdymas Altruizmo modeliavimas Praktinis mokymasis Atkreipkime dėmesį. Žydųgelbėtojųpoelgiai ir nuostatos 521 523 524 524 525 527 527 527 529 530 530 531 533 533 513 514 516 517 519 519 520

12

TURINYS

Paslaugumo priskyrimas altruistiniams motyvams Žinių apie altruizmą įgijimas Apibendrinimas

534 535 535

IV dalis. SOCIALINĖS PSICHOLOGIJOS TAIKYMAS 14 skyrius. Socialinė psichologija klinikoje Kas iškreipia klinikinių sprendimų tikslumą? 582 583 584 585 586 587 589 590 591 591 592 592 592

Post scriptum: socialinės psichologijos žinių taikymas gyvenime .. 536

13 skyrius. Konfliktai ir jų sprendimas Kas sukelia konfliktą? Socialinės dilemos Kalinio dilema Bendrų išteklių tragedija Socialinių dilemų sprendimas Konkurencija Suvoktas neteisingumas Klaidingas suvokimas Veidrodinis įvaizdžio suvokimas Pernelyg supaprastintas mąstymas Suvokimo poslinkis Mokslinių tyrimų išvada. Klaidingas suvokimas ir karas Apibendrinimas Kaip pasiekti taiką? Kontaktas Ar desegregacija gerina požiūrį į kitą rasę? Kada desegregacija pagerina požiūrį į kitą rasę? Mokslinių tyrimų išvada. Santykiai, kurie galėjo būti Bendradarbiavimas Bendra išorinė grėsmė sutelkia Atkreipkime dėmesį. Kodėl svarbu, kas nugalės? Aukštesni tikslai skatina bendradarbiauti

537 539 539 539 541 543 546 548 549 550 552 553 554 554 555 555 556 557 559 560 561 563 564

Iliuzinė koreliacija Pavėluota nuomonė ir perdėta savikliova Pasitvirtinančios diagnozės Klinikinių ir statistinių prognozių palyginimas Išvados geresniam gydymui Apibendrinimas Atkreipkime dėmesį. Gydytojo požiūris Kokie pažintiniai procesai lydi elgsenos problemas? Depresija Iškraipymas ar realizmas? Ar negatyvus mąstymas yra depresijos priežastis, ar pasekmė? Ką slepia moksliniai tyrimai. Shelley Taylor apie teigiamas iliuzijas Vienišumas Kai jaučiamės vieniši ir atstumti Kai neigiamai galvojame apie kitus Nerimas ir drovumas Kai abejojame savo gebėjimais socialinėse situacijose Perdėtas situacijos suasmeninimas Sveikata, liga ir mirtis Reakcija į ligą Emocijos ir sveikata Optimizmas ir sveikata Apibendrinimas

593

594 597 597 597 598 599 599 600 600 603 604 606 607 607 608 608 609 610 611 612 612 613 614

Kolektyvinis mokymasis pagerina nuostatas rasių atžvilgiu .... 565 Atkreipkime dėmesį. Branchas Rickey, Jackie Robinsonas ir beisbolo atsinaujinimas Grupė ir aukštesnio lygmens tapatumai Bendravimas Derybos Tarpininkavimas Arbitražas Sutaikinimas Laipsniškas ir abipusis įtampos mažinimas (LAĮM) Taikymai realiose situacijose Apibendrinimas Post scriptum: asmens ir bendruomenės teisių konfliktas 567 568 570 570 571 575 576 576 577 578 579

Kokie yra socialiniai psichologiniai požiūriai į gydymą? Vidinių pokyčių sužadinimas išorine elgsena Išėjimas iš uždaro rato Socialinių įgūdžių mokymas Aiškinimo stiliaus terapija Pokyčių išsaugojimas pasitelkus vidines sėkmės atribucijas Psichoterapijos kaip socialinio poveikio priemonės taikymas Apibendrinimas Kaip socialiniai santykiai stiprina sveikatą ir gerovę? Artimi santykiai ir sveikata Pasitikėjimas ir sveikata

TURINYS

13

Skurdas, nelygybė ir sveikata Artimi santykiai ir laimė Draugystė ir laimė Santuoka ir laimė Apibendrinimas Post scriptum : kaip jaustis laimingesniam

615 616 616 617 619 619

Mokslinių tyrimų išvada. Grupės poliarizacija natūralioje teismo aplinkoje Ar dvylika galvų geriau nei viena? Ar šešios galvos taip pat gerai kaip dvylika? Iš laboratorijos į gyvenimą: imituojamos ir realios prisiekusiųjų žiuri Apibendrinimas 653 654 651 652 652

15 skyrius. Socialinė psichologija teisme Ar liudytojų parodymai patikimi? Įtikinamų liudytojų įtaka Kai akys apgauna Klaidingos informacijos efektas Atkreipkime dėmesį. Liudytojo parodymai Perpasakojimas Kaip sumažinti klaidų kiekį Mokslinių tyrimų išvada. Atsakomosios reakcijos poveikis liudytojams Mokyti policijos tardytojus Kaip sumažinti klaidų skaičių per akistatą Mokyti prisiekusiuosius Apibendrinimas Kokie kiti veiksniai daro įtaką prisiekusiųjų sprendimams? Teisiamojo savybės Fizinis patrauklumas Panašumas į prisiekusiuosius Teisėjo nurodymai Papildomi veiksniai Apibendrinimas Kas daro įtaką prisiekusiajam? Prisiekusiųjų supratingumas Nurodymų supratimas Statistinės informacijos supratimas Kaip pasiekti didesnio prisiekusiųjų supratingumo Prisiekusiųjų atranka „Mirties bausmės" prisiekusieji Apibendrinimas Kokią įtaką prisiekusiesiems daro grupė? Mažumos įtaka Grupės poliarizacija Atlaidumas

621 623 623 624 627 628 630 630

Post scriptum : kaip išmintingai vadovautis psichologijos mokslu 655

16 skyrius. Socialinė psichologija ir aprūpinta ateitis Aplinkos kvietimas imtis veiksmų Apibendrinimas Kaip užtikrinti aprūpintą gyvenimą Naujosios technologijos 657 658 661 661 661 662 664 664 665 665 668 669 670

631 632 633 634 636

Vartojimo mažinimas Apibendrinimas Socialinė psichologija apie materializmą ir turtus Stiprėjantis materializmas Turtai ir gerovė Materializmas nuvilia

636 636 637 638 640 642 642 643 643 643 644 645 645 647 648 649 649 650 650

Žmogaus gebėjimas prisitaikyti Polinkis lyginti save su kitais Atkreipkime dėmesį. Socialinis palyginimas, priklausymas ir laimė Aprūpintos ateities ir išlikimo link Moksliniųtyrimųišvada. Nacionalinės gerovės matavimai Apibendrinimas Post scriptum : kaip šiuolaikiniame pasaulyje gyventi atsakingai? Epilogas Sąvokų žodynėlis Bibliografija Rodyklės

671 672 674 674

675 676 678 687 776

Apie autorių I
Ajovos universitete įgijęsfilosofijosdaktaro laipsnį, Davidas Myersas (David Myers) savo profesinę veiklą plėtoja Mičigano Hope koledže, kuriame skaito daugybę psichologijos kursų ir kur jam suteiktas profesoriaus vardas. Hope koledžo studentai buvo jį pakvietę pasakyti kalbą per iškilmingą aukštosios mokyklos baigimo diplomų teikimo ceremoniją ir išrinkę „įžymiu profesoriumi". Myerso moksliniai straipsniai paskelbti beveik keturiasdešimtyje studijų bei periodinių leidinių, tarp jų Science, American Scientist, Psychological Science ir American Psychologist. Myersas rašo ne tik mokslinius straipsnius bei vadovėlius. Jo šviečiamojo pobūdžio tekstų psichologijos klausimais yra paskelbta beveik keturiasdešimtyje žurnalų, pradedant Today s Education ir baigiant Scientific American. Jis taip pat yra išleidęs plačiam skaitytojų ratui skirtų knygų, pavyzdžiui, The Pursuit of Happiness („Laimės siekimas") ir Intuition: Its Powers and Perils („Intuicija: jos galia ir pavojai"). Davidas Myersas buvo Žmonių santykių komisijos pirmininkas, padėjo įkurti materialinės paramos skurstančioms šeimoms centrą, yra pasakęs šimtus kalbų koledže ir įvairiose bendruomenėse. Remdamasis savo patirtimi, jis taip pat yra parašęs straipsnių bei studiją^ Quiet World („Tylos pasaulis") apie kurtumą. Psichologas aktyviai dalyvauja kuriant technologijas žmonėms su sutrikusia klausa (interneto tinklapis hearingloop.org). Davidas Myersas ištisus metus į darbą važinėja dviračiu ir žaidžia krepšinį. Davidas ir Carol Myersai turi du sūnus ir dukterį.

galime draugiškai ištiesti ranką? Atsakymai į šiuos ir daugelį kitų klausimų (tai šios mano knygos misija) praplečia savęs suvokimo ribas ir leidžia pajusti mus veikiančias socialines jėgas. moksliniai žmogaus socialinės elgsenos tyrimai prasidėjo vos prieš šimtmetį. kad mano knyga padės skaitytojui tapti įžvalgesniu. Daugelio žmogaus elgesio priežasčių dar nepavyko atskleisti. Tikiuosi. Mokant klasikinės literatūros. pagrįstas griežtais faktais ir intelektualiai provokuojantis.Pratarmė I Nors žmonijos istorija tęsiasi daugybę šimtmečių. filosofijos. Nutariau perteikti socialinės psichologijos pagrindus kaip to reikalauja intelektualioji laisvųjų menų tradicija. ieškoti principinių sąsajų su kasdieniais įvykiais. gamtos mokslų. praplėsti mūsų mąstymo ribas. Kokią idėjų puotą siūlo socialinė psichologija! Taikydami gausybę įvairių tyrimo metodų. Kai man buvo pasiūlyta parašyti šią knygą. kad jos stilius turėtų būti ir solidžiai mokslinis.tyrinėti. konformizmą ir savarankiškumą. Jis turėtų skatinti skaitytoją mąstyti . įsivaizdavau. tačiau socialiniai psichologai jau gali atsakyti į daugelį intriguojančių klausimų: • • • Kaip mūsų sąmoningas ir nesąmoningas mąstymas valdo poelgius? Kodėl kartais žeidžiame kitus. laisvųjų menų lavinimo sistema siekia suteikti žinių. o kartais vienas kitam padedame? Kas sukelia socialinius konfliktus ir kaip. Jis turėtų atskleisti svarbius socialinius reiškinius taip. analizuoti. užuot sugniaužę kumštį. . išlaisvinti jį nuo dabarties apribojimų. meilę ir neapykantą. sukaupėme reikšmingų įžvalgų apie įsitikinimus ir iliuzijas. Socialinė psichologija irgi siekia šių tikslų. ir šiltai žmogiškas. kaip juos supranta ir aiškina mokslas.

siekiama išsiaiškinti. Šios dalies pabaigoje analizuojami konfliktai ir jų sprendimo būdai. Couture (Niu Hempšyro koledžas). Taip skaitytojas supažindinamas su tais dalykais. kaip klaidingas suvokimas gali kliudyti tarprasiniams santykiams. socialinės aplinkos įtaka. kas parašyta). Timothy C. Robertui Arkinui (Ohajo universitetas). Noriu nuoširdžiai padėkoti už pagalbą Mike Aamodtui (Radfordo universitetas). kurie yra tarsi tiltas.tik viena pavardė. siekdamas paskatinti skaitytoją mąstyti. Nors apie tai užsimenama kiekviename skyriuje. ką parašiau aš (ir turbūt nė vienas nesutiktų su viskuo. Trečiojoje dalyje aptariami socialiniai santykiai. Martinui Boltui (Kalvino koledžas). Susanai Beers (Sweet Briaro koledžas). nuo simpatijos iki pagalbos. Bryantui (Lojolos universitetas Čikagoje). Jerome M. Karen A. Svarbiausios sąvokos tekste paryškintos.teigiami. Shawn Meghan Burn (Kalifornijos politechnikos universitetas). Intarpuose „Atkreipkime dėmesį" labiau įsigilinama į skyriuje aptartą temą.subtilios mus veikiančios socialinės jėgos: kultūrinė nuostatų prigimtis. Antrojoje dalyje aptariama socialinė įtaka . kad skaitytojui būtų lengviau suvokti jo struktūrą. apie kuriuos bus kalbama toliau. pateikiu keletą provokacinių klausimų. skaitytojai perspėjami. asmeninės nuostatos ir polinkiai (dispozicijos). Jonathonui D. Russellui Clarkui (Šiaurės Teksaso universitetas). kad ši struktūra būtų kuo aiškesnė. kas paskatino juos susidomėti vienu ar kitu klausimu ar socialiniu reiškiniu. kad nauji atradimai gali pasirodyti akivaizdūs ir žinomi. šioje dalyje išsamiau apžvelgiamas socialinės psichologijos principų taikymas sveikatos priežiūros. šalia. Cynthiai Crown . kurioje. Bodenhausenui (Šiaurės Vakarų universitetas). kiekvieną skyrių dalijau į tris-keturis poskyrius. Intarpuose „Ką slepia moksliniai tyrimai" rasite mokslininkų pasakojimus apie tai. Dianai T. įdomesni eksperimentai. jungiantis socialinę psichologiją ir literatūrą. kiek tiesos yra mūsų įspūdžiuose. kuriame pakartojamos esminės sąvokos ir tezės. Jie gali svyruoti nuo prietarų iki agresijos. mokslą bei populiariąją kultūrą. Brownui (Vašingtono universitetas). Amy Bradfield (Ajovos universitetas). Nors nė vienas iš šių žmonių neatsako už tai. pavyzdžiui. o baigiamas apibendrinimu. bet ir citatų iš įvairių senųjų bei šiuolaikinių šaltinių. Intarpuose „Mokslinių tyrimų išvada" įdėmiau apžvelgiama mokslinio tyrimo eiga. Knygos tekstas paįvairinamas intarpais. pateikiant apibrėžimą. sportą. Chertkoffui (Indianos universitetas). grupių įtaka. Kiekvieną skyrių baigiu rubrika „Post scriptum". Paraštėse rasite ne tik apibrėžimus. Pirmojoje dalyje nagrinėjamas socialinis mąstymas: kaip suprantame save ir vieni kitus. konformizmas. Thomasui Cafferty (Pietų Karolinos universitetas). o kartais . prie jos rengimo prisidėjo visas mokslininkų būrys. Galenui V. Steve Baumgardneriui (Viskonsino Eau Claire universitetas). George Bishopui (Singapūro nacionalinis universitetas). Ketvirtojoje dalyje apžvelgiama. Norėdamas. biologinė elgsena ir socialinės psichologijos principų taikymas kasdieniame gyvenime. kuriais.16 PRATARMĖ Struktūra Knygos įžanginiame skyriuje apžvelgiami socialinėje psichologijoje taikomi tyrimo metodai. Fredui B. kaip ankstesniuose skyriuose aptartos sąvokos taikomos realiame gyvenime. Apibrėžimus rasite ir knygos pabaigoje esančiame sąvokų žodynėlyje. kurie kartais būna neigiami. Be to. Poskyryje „Svarbiausios socialinės psichologijos tezės" apžvelgiamos svarbiausios knygos temos: socialinės tikrovės kūrimas. Kiekviena knygos dalis prasideda trumpa įžanga. paraštėje. Knygos struktūra pagrįsta socialinės psichologijos apibrėžimu. ekologijos srityse ir teismuose. Charlesui Danieliui Batsonui (Kanzaso universitetas). socialinė intuicija. Cordovai (Jeilio universitetas). Kiekvienas skyrius pradedamas trumpu turiniu. intuicijoje ir aiškinimuose. Davidui Bussui (Teksaso universitetas). Dorothea Braginsky (Fairfieldo universitetas). Ypač dėkoju Stevenui Spenceriui (Vaterlo universitetas) už jo įnašą į 9 skyrių („Prietarai"). Brockui (Ohajo universitetas). religiją. kodėl žiovaujame. kaip elgiasi praeiviai gatvėje. įtikinėjimas. apžvelgiančia svarbiausius klausimus. kuriuose aprašomi įvairūs mokslinių tyrimų aspektai. jų pasiūlymai padėjo tobulinti šią knygą. Padėkos Nors ant šios knygos viršelio . Kiekvienas poskyris pradedamas trumpa apžvalga.

Joachimui Kruegeriui (Brauno universitetas). Christinei M. Royce Singletonui Jr. Paului Nesselroadei Jr. Mary Stewart Van Leeuwen (Rytų koledžas). Davidui Dunningui (Kornelio universitetas). Kiplingui Williamsui (Perdju universitetas). Kennethui Fosteriui (Niujorko universitetas). Kurtui Bonieckiui (Centrinio Arkanzaso universitetas). Charlesui Stangorui (Marylendo universitetas Koledž Parke). Mike Wessellsui (Randolfo-Makono koledžas). Davidui A. Pettijohn (Mersihursto koledžas). Danieliui N. Michaelio universitetas). Robertui D. Edwardui Jonesui (Prinstono universitetas). Richardui A. Suzannei Kieffer (Hjustono universitetas). Hiltonui (Mičigano universitetas). Wegneriui (Harvardo universitetas). Smith (Grand Valey universitetas). Traci Craig (Aidaho universitetas). R. Rhodai Unger (Montklero universitetas). Milesui Jacksonui (Portlendo universitetas). Scottui Piousui (Veslio universitetas). Maritai Inglehart (Mičigano universitetas). Chesteriui Insko (Šiaurės Karolinos universitetas). Leandre Fabrigariui (Queen's universitetas). Carrie B. Teru Morton (Vanderbilto universitetas). Danieliui M. Smithui (Kentukio universitetas). Ridge (Brighamo Youngo universitetas). Ann L. Elizabethai Tanke (Santa Klaros universitetas). Mclntoshui (Denverio universitetas). Carolynai Whitney (Šv. Bernardui Whitley (Balio universitetas). Dennisui Foxui (Ilinojaus universitetas Springfilde). pateikusiems savo komentarus apie rengiamą knygą: Nancy L. Sheldonui Solomonui (Skidmoro koledžas). Dianei Martichuski (Kolorado universitetas). Mary Alice Gordon (Pietų metodistų universitetas). Baronui (Montgomerio bendruomenės koledžas). Douglasui Kenrickui (Arizonos universitetas). Fried (Vinonos universitetas). Carie Forden (Klariono universitetas). Jonathanui Iuzzini (Teksaso A&M universitetas). Madeleinei Fugere (Rytų Konektikuto universitetas). K. Billy Van Jonesui (Abilene krikščioniškasis koledžas). Jackui Croxtonui (Niujorko universitetas Fredonijoje). Ellenai E. Stevenui H. Garoldui Stasseriui (Majamio universitetas). Charlesui Kiesleriui (Misūrio universitetas). Nicolei Schnopp-Wyatt (Pikevilio koledžas). Arthurui Milleriui (Majamio universitetas). Elaine Hatfield (Havajų universitetas). Judi Jones (Pietų Džordžijos koledžas). Norbertui Kerrui (Mičigano Universitetas). Matthew Spackmanui (Brighamo Youngo universitetas). Ashton (Richardo Stoktono koledžas Niu Džersyje). Ranaldui Hansenui (Oklendo universitetas). Williamui Fromingui (Pasiflk psichologijos mokykla).Lovelio universitetas). Wesley Schultzui (Kalifornijos universitetas San Markose). Maurice J. Gary Welse (Ajovos universitetas). Gershaw (Vakarų Arizonos koledžas). Chrisui O'Sullivanui (Buknelio universitetas). Linkey (Maršalo universitetas). Robertui Millardui (Vasaro koledžas). Maijorie Krebs (Ganono universitetas). Anthony Doobui (Toronto universitetas). Stuartui Oskampui (Klaremonto universitetas). Kasseriui (Nokso koledžas). Philipui Finney (Pietryčių Misūrio universitetas). Travisui Langley (Hendersono universitetas). Jamesui L.PRATARMĖ 17 (Ksaviero universitetas). Nicholasui Reutermanui (Pietų ilinojaus universitetas Edvardsvilyje). Annie McManus (Parklendo koledžas). Davidui McMillenui (Misisipės universitetas). Tresmainei Grimes (Ajonos koledžas). Markui Snyderiui (Minesotos universitetas). Joachimui Kru- . Janicei Kelly (Perdju universitetas). Deanai Julkai (Portlendo universitetas). Timothy J. Sandrai Sims Patterson (Spelmano koledžas). Weber (Šiaurės Karolinos universitetas Aševilyje). Pastorino (Valencijos bendruomenės koledžas). Vannui Scottui (Armstrongo Atlanto universitetas). Stephenui Slane (Klyvlendo universitetas). (Simpsono koledžas). Johnui W. Nelsonui (Kalifornijos universitetas). Snyderiui (Kanzaso universitetas). Meighan Johnson Dorterio koledžas). Stephenui Fugitai (Santa Klara universitetas). Terry E. Homerui Stavely (Kyno koledžas). McHoskey (Rytų Mičigano universitetas). Tomui Gilovichui (Kornelio universitetas). Tomui Tyleriui (Niujorko universitetas). Bertui Hodgesui (Gordono koledžas). Labai dėkoju visiems. Williamui Ickesui (Teksaso universitetas Arlingtone). Martinui Kaplanui (Šiaurės Ilinojaus universitetas). Allenui Hartui (Amhersto koledžas). Toddui D. Helenai E. Lindai Šilkai (Masačiusetso. Ericui Sykesui (Indianos universitetas Kokomo). Darrenui Newtsonui (Virdžinijos universitetas). Midge Wilson (DePaulo universitetas). Williamui Titusui (Arkanzaso technikos universitetas). Levesque (Elono universitetas). (Holy Kroso koledžas). Eagly (Šiaurės Vakarų universitetas). Alice H. JoNell Strough (Vakarų Virdžinijos universitetas). Paului Paulusui (Teksaso universitetas Arlingtone). C.

Dougui Woody (Šiaurės Kolorado universitetas). Gretchen Sechrist (Bufalo universitetas. Gregui Poolui (St. Bendradarbiavimas su šiais žmonėmis pavertė knygos kūrimą džiugia ir skatinančia patirtimi. Dėkoju visai knygos leidimą organizavusiai komandai. Cheryl Terrance (Šiaurės Dakotos universitetas). Rusty Mclntyre (Amhersto koledžas). David G. Elissai Wurf (Mulenbergo koledžas). Deborah Long (Rytų Karolinos universitetas). Mary universitetas). Michaeliui Olsonui (Tenesio universitetas Noksvilyje). Cynthiai Reed (Taranto apygardos koledžas). Myers davidmyers. Diannei Leader (Džordžijos technologijos institutas).org .18 TURINYS egeriui (Brauno universitetas). Amy Lyndon (Rytų Karolinos universitetas). Michellei R. Niujorko universitetas). Rainey (Indianos universitetas-Perdju universitetas Indianapolyje). Kim MacLin (Šiaurės Ajovos universitetas). Christopheriui Trego (Floridos bendruomenės koledžas Džeksonvilyje).

tai ir biologinė elgsena Socialinės psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime Socialinė psichologija ir žmogiškosios vertybės Akivaizdūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Subtilūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Aš jau seniai tai žinojau: ar socialinė psichologija nėra paprasčiausias sveikas protas? Atkreipkime dėmesį. tačiau kartais pavojinga Socialinė aplinka formuoja mūsų elgseną Asmeninės nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat formuoja elgseną Socialinė elgsena . Aš jau seniai tai žinojau Tyrimo metodai: kaip tiria socialinė psichologija Hipotezių formulavimas ir tikrinimas Koreliaciniai tyrimai: natūralių ryšių atradimas Eksperimentiniai tyrimai: priežasties ir pasekmės paieška Laboratorinių tyrimų apibendrinimas ir pritaikymas gyvenime Post scriptum: kodėl aš parašiau šią knygą .Įvadas į socialinę psichologiją Kas yra socialinė psichologija? Svarbiausios socialinės psichologijos tezės Mes kuriame savo socialinę tikrovę Mūsų socialinė intuicija dažnai būna stipri.

Socialinė psichologija. Socialinė psichologija yra mokslas. ypatingą dėmesį skiriantis mūsų požiūriui į vienas kitą ir abipusiam poveikiui. 1. Pelenė sugebėjo patekti į didelę puotą. daugiau dėmesio kreipia į individus. kurios taip pat buvo pasipūtusios ir savanaudės. kęsti užgauliojimus ir nesistengti pranokti savo seserų. Tik XX a. Tiksliau pasakius. Socialinė psichologija vis dar tebėra jauna mokslo šaka. O vyro duktė buvo miela ir maloni. Namuose Pelenė buvo sulindusi į savo kiautą. ji labai skyrėsi nuo tos žavios ir gražios būtybės. kurią mes žinome kaip Pelenę. Šioje knygoje šaltiniai nurodomi skliausteliuose. Prancūzų filosofas ir rašytojas Jeanas Paulis Sartre (1946) tikrai sutiktų su tuo." Herman Melville V ienas vyras turėjo pasipūtusią ir savanaudę žmoną. krikštamotės fėjos padedama. Jis buvo įsitikinęs. kad mes. 59-60. nes jos mus formuoja ir lemia mūsų galimybes" (p. jei lyginsime ją su sociologija (mokslu apie santykius tarp žmonių ir žmonių grupių). Per puotą ji jautėsi gražesnė. įtakos jiems ir santykių tyrinėjimas (žr. Ši moteris augino dvi dukras. Ši miela ir maloni dukra. Italijoje ir Vokietijoje (Smith. . nuolanki ir nepatraukli. kaip individai apskritai vienas kitą suvokia ir veikia. „Mes negalime būti atskirti nuo situacijų. Visas šaltinio aprašas pateikiamas knygos gale esančiame literatūros sąraše.1 paveikslą). tad. socialinė psichologija mažiau dėmesio kreipia į individų skirtumus ir daugiau į tai. Despotiškos pamotės akivaizdoje Pelenei teko vaidinti vienokį vaidmenį. Apie pirmuosius socialinės psichologijos eksperimentus buvo rašyta vos daugiau nei prieš šimtmetį (1898). kas liepta. Kai vėliau įsimylėjęs princas pamatė skurdžiai atrodančią Pelenę ją žeminusiuose namuose. žmonės. anksti suprato. ne iš karto ją atpažino. kalbėjo ir šypsojosi tarsi tokia ir būtų. tirdama juos tokiais metodais. Neįtikėtina? Klausydamiesi šios pasakos privalome skaitytis su situacijos galia. tiriantis mus supančių aplinkybių įtaką. kuriuose dažniausiai naudojami eksperimentai. todėl vaikščiojo. „visų pirma esame tam tikrų aplinkybių veikiamos būtybės". kurioje atkreipė gražaus princo dėmesį. kurią matė princas. 2005). įtaką kitiems ir tarpusavio santykius. kad jai dera dirbti. Tačiau. o pirmosios socialinės psichologijos publikacijos pasirodė apie 1900 metus Prancūzijoje. kas čia papasakota apie Pelenę. Palyginti su asmenybės psichologija. tai mokslinis žmonių nuomonių apie kitus. Kas yra socialinė psichologija? socialinė psichologija (sočiai psychology) Mokslas apie žmonių mąstymą. perfrazuota). Socialinė psichologija įsiterpusi tarp psichologijos ir sociologijos.„Mūsų gyvenimus sieja tūkstančiai nematomų gijų.

Jie varė kalinius į traukinius. ĮVADAS Į S O C I A L I N Ę P S I C H O L O G I J Ą 21 Socialinė psichologija yra mokslas apie 1. kaip mes j a s interpretuojame. .. Kaip žmonės galėjo taip siaubingai elgtis? Ar jie buvo normalūs? Tuo susidomėjo Stanley Milgramas (1974). Kaip pamatysime 6 skyriuje.1 s k y r i u s . kokį jį matome šiandien. tarpusavio įtaką. Socialinį mąstymą • Kaip mes suvokiame save ir kitus • Kuo mes tikime • Mūsų sprendimai • Mūsų nuostatos Socialinę įtaką • Kultūra ir biologinė prigimtis • Reikalavimai. mūsų socialinis elgesys keičiasi ne tik keičiantis aplinkybėms. Ir tik po Antrojo pasaulinio karo. Nelaimingai vedę žmonės tą pačią pastabą aiškins bjauriu charakteriu („Jis visada priešiškai nusiteikęs!") ir todėl gali į ją atitinkamai reaguoti. bet ir priklausomai nuo to. Be to. jie gali įžeidžiančiai elgtis ir šitaip skatinti laukiamą priešiškumą. kai psichologai ėmė kūrybingai tyrinėti įtikinėjimą ir kareivių moralę. Štai keletas pavyzdžių: Kokią socialinio pasaulio dalį mes paprasčiausiai įsivaizduojame? Kaip paaiškės vėlesniuose skyriuose. kad žmonės vykdė įsakymus. Ar galėtumėte paklusti žiauriam įsakymui? Kaip nacistinė Vokietija galėjo sugalvoti sunaikinti šešis milijonus žydų ir įgyvendinti šį s u m a n y m ą ? Šie žiaurumai vyko iš dalies dėl to.1 PAVEIKSLAS Socialinė psichologija yra. šis mokslas tapo toks aktualus. Socialinė psichologija tiria mąstymą. keldama kiekvienam iš mūsų aktualius klausimus. grūdo j u o s į dušus ir nuodijo dujomis. Laimingai vedę žmonės kandžią savo sutuoktinio pastabą („Kodėl tu niekada nepadedi daiktų į savo vietą?") susies su išorinėmis priežastimis („Jam tikriausiai šiandien buvo sunki diena"). sunkiai gebančiam išmokti reikiamą kiekį žodžių. laukdami iš savo sutuoktinio priešiškumo. kurio metu buvo liepiama sukelti vis stipresnį elektros šoką eksperimento dalyviui. eksperimento rezultatai buvo gąsdinantys: beveik du trečdaliai eksperimento dalyvių visiškai pakluso įsakymui. santykius. kuriems privalome paklusti • Įtikinėjimas • Žmonių grupės Socialinius santykius • Išankstinės nuostatos • Agresija • Patrauklumas ir intymumas • Pagalba ketvirtajame dešimtmetyje socialinė psichologija įgavo dabartinį pavidalą. Jis atliko eksperimentą..

kad pasipinigautų. Mes kuriame savo socialinę tikrovę Mes. Biologija mums siūlo tokius principus.ją aprėpiančios temos? Daugelyje akademinių sričių dešimčių tūkstančių tyrimų rezultatus. tūkstančių tyrėjų išvadas ir šimtų teoretikų įžvalgas galima sujungti į kelias pagrindines idėjas. Prinstono „AllAmerican" komanda buvo užpulta būriu. kuris išsamiau pristatomas tolesniuose skyriuose (žr. kaip nors ją pagrįsti ir šitaip padaryti ją tvarkingą. Socialiniai psichologai tiria nuostatas ir įsitikinimus. skatina paslaugumą? Šiuos klausimus jungia viena bendra gija: mintis apie tai. kaip žmonės vieni kitus vertina ir kaip bendrauja tarpusavyje. kaip nuomonės veikia interpretacijas (Hastorf ir Cantril. kad dingo 1 900 000 dolerių. kaimo arba mažo miestelio. rezultatai buvo tokie patys: praeiviai nugvelbė didžiąją pinigų dalį (Bowen. Sprendžiant iš to. kaip natūralioji atranka ir prisitaikymas. kurių niekada nereikėtų pamiršti" sąrašas. tarkime. kai pamiršite daugumą detalių? Toliau pateiktas mano sudarytas „didžiųjų idėjų.tai buvo šiurkščiausios ir bjauriausios varžybos abiejų universitetų istorijoje. 1988). melodiją ir harmoniją. Jūs ir aš galime skirtingai reaguoti į panašias situacijas. Kaip mes reaguosime į draugo įžeidimą. ir du milijonai dolerių išsibarstė gatvėje. ar tiesiog kaip nesėkmingą dieną. prisitaikymą ir nepriklausomumą. ar tai vertinsime kaip priešiškumą. 1981).2 paveikslą). žaidėjai sugrūsti į krūvą ir galiau- . jaučiame nepaliaujamą poreikį aiškinti savo elgseną. Keleto sustojusių automobilių vairuotojai padėjo surinkti 100 000 dolerių. nuspėjamą ir kontroliuojamą. Muzika priklauso nuo mūsų supratimo apie ritmą. Būtent tai ir tiria socialinė psichologija. Šios varžybos išgarsėjo kaip pagiežos rungtynės . meilę ir neapykantą. 1951 metais vykusios amerikietiškojo futbolo rungtynės tarp Prinstono ir Dartmuto universitetų komandų yra klasikinis pavyzdys.22 ĮŽANGA Padėti? Ar pasipelnyti? Vieną rudens dieną O h a j o valstijos Kolumbo mieste iš šarvuoto automobilio iškrito maišai su pinigais. 1954. Svarbiausios socialinės psichologijos tezės Kokios yra svarbiausios socialinės psichologijos išvados . Loy ir Andrews. 1. nes mes skirtingai mąstome. žmonės. Sociologija remiasi socialinės struktūros ir organizacijos koncepcijomis. priklausys nuo to. Kokios situacijos skatina žmones būti paslaugius arba godžius? Ar tam tikra kultūrinė aplinka. taip pat žr. kur kas daugiau vairuotojų sustojo. Kai po kelių mėnesių panašūs incidentai pasikartojo San Franciske ir Toronte. Kokios koncepcijos yra socialinės psichologijos svarbiausių idėjų pagrindiniame sąraše? Kokias temas ar pamatinius principus dar ilgai reikėtų prisiminti po to.

ir pradėti jo vengti. Intuityviai mes visi esame mokslininkai. kaip mes suvokiame pasaulį ir save. Šios varžybos niekaip nederėjo su tarpuniversitetinės sporto lygos aukštesniosios klasės aristokratiškumu. Mūsų socialinė intuicija dažnai būna stipri. Socialinė elgsena tai ir biologinė elgsena 7. Įvyko muštynės. mes tai priskirame prie charakterio savybių. tačiau mes į ją dažnai žvelgiame pro savo įsitikinimų bei vertybių akinius. Pavyzdžiui. Prinstono universiteto studentai pastebėjo dvigubai daugiau savo varžovų taisyklių pažeidimų nei pamatė jų kolegos iš Dartmuto. Jausmai ir veiksmai kitų žmonių atžvilgiu kartais būna negatyvūs. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 23 SVARBIAUSIOS SOCIALINĖS PSICHOLOGIJOS TEZĖS 1. jei kas nors dažnai laido kandžias pastabas. tačiau kartais pavojinga Mes intuityviai jaučiame baimę (ar skristi pavojinga?). galima nuspręsti.1 skyrius. pasinaudojame įspūdžiais (ar galiu juo pasitikėti?) ir santykiais (ar aš jai patinku?). Ar esame optimistai? Ar manome. Mes konstruojame savo socialinę realybę 2. kad kontroliuojame padėtį? Ar save laikome pranašesniais. Nuostatos formuoja elgseną SOCIALINIS M Ą S T Y M A S S O C I A L I N Ė ĮTAKA 4. Studentai atliko mokslininkų stebėtojų vaidmenis ir sekė kiekvieną taisyklių pažeidimą bei pažeidėjus. Dažniausiai gana greitai ir tiksliai.2 PAVEIKSLAS Svarbiausios socialinės psichologijos tezės siai sulaužytomis nosimis jėga išvaryti iš žaidimo. Mūsų įsitikinimai apie save taip pat svarbūs. o kartais ir pavojinga 3. Išvada: objektyvi realybė egzistuoja. ar menkesniais? Atsakymai į šiuos klausimus lems mūsų emocijas ir veiksmus. o kartais pozityvūs SOCIALINIAI SANTYKIAI Socialinės psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime SOCIALINĖS PSICHOLOGIJOS TAIKYMAS 1. abiejose komandose buvo sužeistų. Netrukus po varžybų abiejų universitetų psichologai parodė studentams filmą apie rungtynes. Polinkiai formuoja elgseną 6. Socialinė įtaka formuoja elgseną 5. Ar šie „stebėtojai" galėjo būti nešališki? Pavyzdžiui. Mūsų socialinė intuicija yra stipri. kad šis žmogus yra bjauraus būdo. Intuicija da- . Jei elgesys yra nuoseklus ir išskirtinis. kiek to reikia kasdienybėje. perprantame žmonių elgseną. Svarbu.

Tačiau kai svarbus tikslumas . kad tik išvengtų galimo pavojaus skrendant lėktuvu. jei laimėsime loterijoje. . Tokia intuicija yra įprasta.pavyzdžiui. Savo prisiminimais mes nesąmoningai pasitikime labiau nei derėtų. ir kaip gerai po metų jausimės. priešingai nei mes galvojome maždaug prieš dešimtmetį ar dar anksčiau. O iš tiesų beveik trisdešimt šešis kartus saugiau skristi lėktuvu nei važiuoti automobiliu. ir nuostatos veikia dviem lygmenimis . Primindami intuicijos naudą ir perspėdami apie jos spendžiamus spąstus. impulsyvią intuiciją patartina tramdyti kritiniu mąstymu. Mūsų intuicija ir nesąmoningas informacijos apdorojimas dažnai būna galingi. prisiekusiesiems įvertinant nusikaltimą ir personalo direktoriams. Intuicija yra milžiniška. y. Kaip vėliau pamatysime. Mes klaidingai prognozuojame savo jausmus . Mes taip pat dažnai klaidingai numatome savo ateitį . Ir mąstymas. neigiame. kai jie susitinka su kandidatais į darbą. dažniau vyksta ne „scenoje". Štai pavyzdys: gyvenime mes dažniausiai automatiškai. kaip greitai į galvą ateina pavyzdžiai. o kartais -pavojingi reiškiniai. „euristikos". kad mums daro įtaką kokie nors dalykai. Tačiau intuicija būna ir pavojinga.artėjantys prie amžiaus vidurio žmonės vis dar tebeperka ankštokus drabužius („tikiuosi numesti keletą svarų"). „automatiško informacijos apdorojimo". nei manome. Dažniau nei mes numanome. o „užkulisiuose". Iš tiesų psichologijos mokslas atskleidžia mūsų pasąmonės žavesį . t. ir daugelis linkę važiuoti tolimus atstumus.intuityvaus proto užkulisius. Šiandienos mokslininkai tai vadina „dvigubu informacijos apdorojimu". ir atmintis. retai kas sau pasako kur kas realistiškiau („verčiau nusipirksiu laisvoką rūbą.sąmoningai ir apgalvotai bei nesąmoningai ir automatiškai. Todėl dauguma žmonių labiau bijo skristi nei važiuoti automobiliu. mano amžiaus žmonės linkę priaugti svorio"). apie kuriuos Freudas niekada nėra kalbėjęs. azartinių žaidimų lošėjams prie lošimo stalo.24 ĮŽANGA ro įtaką prezidentams krizių metu. jei dabar neteksime darbo arba nutrūks meilės ryšys. Daugelyje situacijų mums pakankamai gerai pasitarnauja „greiti ir tikslingi" sprendimai. Tad mūsų intuicija verta dėmesio ir dėl savo neapsakomos galios. Mąstymas. Mes netiksliai skaitome savo mintis. momentinių emocijų ir nežodinio komunikavimo tyrimai atskleidžia mūsų intuicijos galimybes. o rezultatai retkarčiais „parodomi ekrane". kai baimė yra pagrįsta. Mes žinome daugiau. mąstymas vyksta „už ekrano". kad žinome.kaip blogai jausimės po metų. savo gebėjimus reikia naudoti atsižvelgiant į tai. Net mūsų nuojauta apie save dažnai būna klaidinga. „implicitinės (neišreikštosios) atminties". Ypač po 2001 m. „spontaniško bruožų priskyrimo". ir dėl nerimą keliančio pavojaus. rugsėjo 11-osios nešiojamės atmintyje įsirėžusius lėktuvų katastrofos vaizdinius. socialiniai psichologai siekia sutvirtinti mūsų mąstymą. tai yra intuityviai sprendžiame apie įvairių dalykų tikimybę pagal tai.

priklauso nuo to. nusipelno daugiau). nerūpestingas ar oficialus. • Ar moters grožį siesite su kilnumu bei dailiai sudėtu kūnu. ir aš gana tiksliai atspėsiu jūsų nuostatas prasidėjus karui. kad amerikiečiai ir Izraelio gyventojai entuziastingai pritarė karui.savo asmeninius poreikius. Kadangi esame socialiniai sutvėrimai. Visuomenės nuomonės tyrimai parodė. Ryšių palaikymas žmogui labai svarbus. priklausyti ir norime. Mūsų požiūris į punktualumą. Tuo metu. mes reaguojame į mus supančią aplinką.ar į savo šeimą. Iš tiesų ypač nemalonios situacijos kartais nuslopina gerus ketinimus. kada ir kuriame pasaulio krašte gyvenate. Kultūra padeda apibrėžti situaciją. ar uždaras. . Mes kalbame ir mąstome žodžiais. kai studentai nemiegodavo. nei elgtumės tradiciškai. kas daugiau dirba.1 skyrius. Nors tyrimas vyko tik darbo dienomis (įskaitant ir paskaitų laiką). troškimus bei moralę. studentai beveik 30 procentų laiko praleisdavo kalbėdami. kuriuos išmokome iš kitų.) Nesvarbu. pasiūlę jiems nuolatos nešioti mikrojuostinius magnetofonus ir mikrofonus. Kitos situacijos gali skatinti didelį dosnumą ar užuojautą. Kitose šalyse gyvenantys žmonės tam ryžtingai priešinosi. Naciai daugelį iš pažiūros padorių žmonių pavertė holokausto įrankiais. • Ar visą dėmesį sutelkiate į save . • Ar socialinį teisingumą apibrėžiate kaip lygybę (visi gauna vienodai). Mes trokštame bendrauti. kur gyvenate. kaip jau seniai pastebėjo Aristotelis. ar socializmo. socialiniai gyvūnai. atvirumą ir rengimosi stilių keičiasi kartu su kultūrine situacija. iš dalies priklauso nuo jūsų kultūrinių bei etninių šaknų. kad apie mus gerai galvotų. koks jūsų išsilavinimas ir kokiomis žiniasklaidos priemonėmis naudojatės. ir aš dar tiksliau atspėsiu jūsų požiūrį į karą. Situacijos galią akivaizdžiai parodo požiūrio į 2003 metų karą Irake kaita. Matthiasas Mehlas ir Jamesas Pennebakeris (2003) kiekybiškai įvertino Teksaso universiteto studentų socialinę elgseną. priklauso nuo to. giminę ir visuomenės grupes. Pasakykite man. • Ar esate ekspresyvus. ar jūsų ideologija formavosi veikiama kapitalizmo. ar kaip teisingumą (tas. ir mums tenka sutikti su melu ar taikstytis su žiaurumu. o savanoriai siūlė savo pagalbą. . priklauso nuo to. Kartais socialinės aplinkybės verčia mus elgtis visiškai kitaip. viena yra aišku: mus supanti aplinka turi įtakos šiam vertinimui. Po rugsėjo 11-osios katastrofos Niujorkas buvo užverstas labdaringomis maisto bei drabužių siuntomis. kaip istorija įvertins šį karą. (Pasakykite. kaip esate paveiktas šiuolaikinio vakarietiško individualizmo. kas 12 minučių 30-čiai sekundžių nepastebimai įsijungdavo kompiuterizuotas magnetofonas. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 25 Socialinė aplinka formuoja mūsų elgseną Mes esame.

Mumyse slypi genai tų protėvių. Asmeniniai polinkiai (dispozicijos) taip pat daro poveikį elgsenai. neapkenčiame. dėl to mes tvirtai tikime tuo.tai ir biologinė elgsena XXI amžiaus pradžioje socialinė psichologija atkreipia mūsų dėmesį į tai. Kitaip tariant. gali siekti santarvės ir vienybės su savo buvusiais priešais. skirtingi žmonės gali elgtis skirtingai. Socialinė elgsena . būti paslaugiems ir agresyviems. Mūsų požiūris į neturtinguosius turi įtakos mūsų pasiryžimui juos paremti. Tad evoliuciniai psichologai tiria. Mes jautriai reaguojame į savo socialinę aplinką. Mūsų politinės nuostatos lemia pasirinkimą balsuojant. ką mes galvojame apie įvairias situacijas. žino. Kas studijavo psichologijos pradmenis. o mus . Svarbu. kiekviena emocija) tuo pat metu yra ir biologinis. Evoliuciniai psichologai (žr. kaip natūralioji atranka sąlygoja mūsų veiksmus ir elgseną. tuokiamės. 5 skyrių) primena. vadinasi. gali būti kupinas kartėlio ir stengtis keršyti. Atsidūrę toje pačioje situacijoje. Kurios smegenų sritys leidžia mums patirti meilę ir panieką.taip pat). Nuo mūsų požiūrio į rūkymą priklausys. kurie išgyveno ir turėjo palikuonių (o jų vaikai . nuo kurios priklauso socialinė elgsena. paklūstantys socialiniams vėjams. Mes nesame pasyvūs it vėjaričiai augalai. tačiau mūsų mąstymas slepia biologinę išmintį. . žaidžiame. mes prisitaikome prie socialinės aplinkos. 2001). kai mes susirandame partnerį. kurios mūsų pirmtakams padėjo išlikti ir reprodukuotis.26 ĮŽANGA Socialinė psichologė Hazel Markus (2005) apibendrina: „Žmonės yra lankstūs". Gamta mums suteikė milžiniškas galimybes išmokti ir prisitaikyti. rūpinamės ir dalijamės savo vargais bei džiaugsmais. kaip Pietų Afrikos Respublikos lyderis Nelsonas Mandela. kad paveldėta žmogiškoji prigimtis iš anksto nuteikia mus elgtis vadovaujantis taisyklėmis. kad socialinė elgsena turi biologinį pagrindą. ar leisimės bendraamžių įkalbami rūkyti. daugelį metų praleidęs kalėjime už savo politines pažiūras. Jei kiekvienas psichologinis reiškinys (kiekviena mintis.biologija ir potyriai. Ochsner ir Lieberman. galime nagrinėti ir neurobiologiją. socialinė neurologija (sočiai neuroscience) Biologinio ir socialinio požiūrių į socialinių ir emocinių savybių neurologines bei psichologines priežastis visuma. kam buvome įsipareigoję arba dėl ko esame kentėję). Mūsų elgseną veikia vidinės nuostatos. protas ir elgsena sudaro vieną darnią sistemą? Šiuos klausimus kelia socialinė neurologija (Heatherton ir kiti. kad mus formuoja prigimtis ir patirtis. Mūsų nuostatas ir elgseną formuoja išorinės socialinės sąlygos. nuostatos priklauso ir nuo elgsenos. formuoja mūsų suvokimą ir įsitikinimus? Kaip smegenys. Vienas žmogus. Plotą apibrėžia jo ilgis ir plotis. 2004. (Kaip vėliau pamatysime. Asmeninės nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat formuoja elgseną Vidinės jėgos taip pat svarbios. Kitas.

Socialinės psichologijos įžvalgos taikomos kitose mokslo šakose.paaiškinti: • • Kaip mes suvokiame savo socialinę aplinką. kaip pačių socialinių psichologų vertybės akivaizdžiai. kaip vienas iš požiūrių į žmogų. socialinės įtakų sąveiką. Toliau šiame skyriuje išsamiau aptarsime socialinę psichologiją. Socialinė psichologija susijusi su gyvenimu . Streso hormonai daro įtaką mūsų jausmams bei veiksmams. veikia jų darbą. Kaip vėliau pamatysime. ir į išorinį (socialinį) poveikį. Todėl šiuolaikiniai psichologai tiria elgesį šiais skirtingais analizės lygmenimis. įtaką kitiems ir tarpusavio santykius. Tikiuosi. kaip geriau suvokti save. Mes esame biologiniai-psichiniai-socialiniai organizmai. Atspindime biologinės.1 skyrius. nors ir subtiliai. susirasti draugų ir daryti įtaką žmonėms. vien tik paprastais neuronų ar molekulių mechanizmais. socialinės įtakos ir socialinių santykių principais galime spręsti apie žmonių sveikatą bei gerovę. Socialinė parama stiprina imuninę sistemą. kad jos padės įvertinti. Dėl socialinio atstūmimo padidėja kraujospūdis. Kaip mus veikia socialinė intuicija ir kaip ji kartais apgauna. kaip noras padėti ar įžeisti. Jos pagrindiniai tikslai . nuo kurio priklauso žmonių išlikimui palanki aplinka. Tačiau norėdami suprasti meilę ar neapykantą. kaip atgniaužti kumščius ir draugiškai ištiesti ranką. Protas ir kūnas yra vieninga sistema. santykiais. socialinių santykių paaiškinimų? Kaip galėtume pasinaudoti šiomis analizės priemonėmis. norėdami tapti gudresni? APIBENDRINIMAS Svarbiausios socialinės psichologijos tezės Socialinė psichologija yra mokslas apie žmonių mąstymą. nesiekia atsakyti į esminius būties klausimus: kokia gyvenimo prasmė? Koks turėtų būti gyvenimo tikslas? Kokia mūsų paskirtis? Socialinė psichologija pateikia metodą. Vėliau susitelksime prie svarbiausio šio skyriaus tikslo: socialinės psichologijos mechanizmo supratimo. nuostatomis. apie juridines procedūras bei prisiekusiųjų sprendimus teismuose ir skatinti tokį elgesį. privalome atsižvelgti ir į vidinį (biologinį). Psichologijos mokslas. socialinė psichologija pateikia daug idėjų. Kaip atsiranda socialinė psichologija? Kaip ji ieško socialinio mąstymo. kaip suformuluoti ir rasti atsakymus į keletą nepaprastai įdomių ir svarbių klausimų. išryškinti subtilias jėgas. . ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 27 Socialiniai neurologai nesistengia aiškinti tokios sudėtingos socialinės elgsenos. Kiekvieno poskyrio pabaigoje rasite trumpas santraukas.mūsų gyvenimu: mūsų įsitikinimais. Socialinės psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime Todėl socialinė psichologija gali nušviesti jūsų gyvenimą. socialinės įtakos. psichologinės. ar gerai suvokėte poskyrio medžiagą. Remdamiesi socialinio mąstymo. sąlygojančias jūsų mąstymą bei veiksmus. Iš pradžių pasižiūrėsime.

Kai yra teisiamos idėjos. 1979). mūsų nuostatos. 1981. Tačiau ar iš tiesų socialiniai psichologai tokie objektyvūs? Juk jie irgi žmonės. Socialinė psichologija ir žmogiškosios vertybės Socialinių psichologų vertybės įsiskverbia į jų darbus ir akivaizdžiais. o dešimtajame dešimtmetyje labiau susidomėta kultūrine. Moynihan.nuo vokiečių nei Mičigano ir Ohajo valstijų gyventojai. kaip ir teismuose. ir ne iš karto pastebimais būdais. o Amerikos socialiniai psichologai daugiau dėmesio skyrė asmeniui . Australijos socialiniai psichologai savo teorijose rėmėsi ir Europos.netoleruojami. tad ar jų vertybės .kaip jis mąsto apie kitus asmenis. Škotai labiau skiriasi nuo anglų. Taigi socialinė psichologija atspindi socialinę istoriją. kaip šie jį veikia. rasine ir seksualinės orientacijos įvairove. kuriuos traukia įvairūs mokslai (Campbell. ir Šiaurės Amerikos mokslininkų patirtimi (Feather.labiau atsakymo į klausimus strategija nei duomenų rinkinys. 1975. nuosprendis priklauso nuo įrodymų.neatsispindi jų darbe? Jei taip. asmeninės savybės ir prigimtis. Europoje žmonės didžiuojasi tautiškumu. o skirtingi požiūriai . asmeninė nuomonė neleistina. 2005). Kokie jie? Socialinė psichologija . Neatsitiktinai XX a. devintajame dešimtmetyje atgijo dėmesys ginklavimosi varžybų psichologiniams aspektams. feministinis judėjimas aštuntajame dešimtmetyje sužadino naują lyčių ir moterų diskriminacijos tyrimų bangą. septintajame dešimtmetyje atkreiptas didesnis dėmesys į agresiją. kaip jie susiję tarpusavyje (Fiske. bet ir skirtingų kultūrų vertybės. gamtos ir socialinių mokslų studentai? Ar socialinė psicho- . • Kaip socialinės psichologijos principai taikomi kasdieniame gyvenime ir kitose mokslo šakose. vyravo išankstinių nuostatų tyrimai. kai buvo madinga visiems atrodyti panašiai. kas pageidautina ir kaip žmonės turėtų elgtis . o austrai . imtas tirti konformizmas. Skiriasi ne tik atskirų laikotarpių. 2004. 1984). Tajfel. Moksle. Turner. kai Europoje siautėjo fašizmas. Vertybių įtaką taip pat iliustruoja žmonės. ar socialinė psichologija gali būti pagrįsta moksliškai? Akivaizdūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Vertybės ima veikti socialiniams psichologams renkantis mokslinių tyrimų temas.28 ĮŽANGA • Kaip mūsų socialinę elgseną formuoja kiti žmonės. šeštajame dešimtmetyje. nes pagausėjo riaušių ir išaugo nusikalstamumas. O jūsų universitete ar ryškiai skiriasi humanitarinių. Todėl Europoje susiformavo stipri „socialinio tapatumo" teorija. penktajame dešimtmetyje.asmeniniai įsitikinimai apie tai.

Tačiau šie tyrimai neatsako į klausimą. kurios vertybės „teisingos". Mokslininkai ne tik skaito gamtos knygą. dauguma žmonių jo nepastebės. Socialiniai psichologai tiria. uostinėjantį žemę? Neturėdami šios išankstinės informacijos. Physics and Philosophy. jis apibūdina gamtą pagal mūsų tyrimo metodą. Panagrinėkime tris mažiau akivaizdžius būdus. kaip vertybės formuojasi. o ne saugoti praeitį? Ir galiausiai vertybės yra socialinės psichologinės analizės objektas. jis yra mūsų santykio su gamta dalis." Werner Heisenberg. ji pradeda kontroliuoti paveikslo interpretavimą. „Mokslas ne šiaip aprašo ir aiškina gamtą. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 29 logija ir sociologija vilioja žmones. todėl sunku nepastebėti šuns. vartodami savo pačių išmąstytas kategorijas. 1958 („Fizika ir filosofija") .1 skyrius. Jie gamtą interpretuoja. kuriais vertybės skverbiasi į psichologiją. Minutėlei stabtelėkite: ką jūs matote 1. Tačiau kai ši koncepcija gimsta jūsų galvoje. kurti ateitį. Mes taip pat savo kasdieniame gyvenime į pasaulį žvelgiame per išankstinės nuomonės akinius. kodėl jos keičiasi ir kaip jos daro įtaką nuostatoms bei veiksmams.3 paveiksle? Ar matote paveikslo centre dalmatiną. Subjektyvūs mokslo aspektai Dabar mokslininkai ir filosofai sutaria: mokslas nėra absoliučiai objektyvus. Subtilūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Mes retai atpažįstame subtilius vertybinių įsipareigojimų virsmo objektyvia tiesa būdus. palyginti ryžtingai nusiteikusius mesti iššūkį tradicijoms.

jei esate iš anksto tam nusiteikę. kad psichologija nėra objektyvi. Ši tendencija iš anksto įvertinti tikrovę vadovaujantis lūkesčiais . Imkime. kurie patenkinę išlikimo. Dėl to save realizavusių žmonių apibūdinimas . Tačiau kartais kas nors iš šalies atkreipia dėmesį į šias prielaidas. o iš rasizmo. Skaitydami šiuos žodžius nesuvokiate. paslaptingi ir taip toliau . Vertybės taip pat daro įtaką sąvokų apibrėžimui. kuriuos Europos socialiniai psichologai vadina socialine pateiktimi (Augoustinos ir Innes. „priklausymo" bei savivertės poreikius.teigiamas. ir marksistai taip pat darė savo prielaidas. devintajame dešimtmetyje feministės ir marksistai atskleidė kai kurias galutinai neištirtas socialinės psichologijos prielaidas. mūsų elgseną labiau veikia subjektyvi nei objektyvi realybė. tačiau mažiausiai išnagrinėti. XX a. turi įtakos supratimas. prisitaikančius arba sunkiai prisitaikančius. kad žmonių saviraiškos pavyzdžius Maslowas pasirinko veikiamas asmeninių vertybių. Socialinis psichologas Lee Jussimas (2005) įrodinėja. Tai ypač mėgsta pastebėti akademinio „politinio tikslumo" kritikai.dažnai yra svarbiausi. Žinoma. Moscovici. o iš tiesų jie daro vertybėmis grindžiamus vertinimus.kad jie yra spontaniški. apibrėžimais. Jūsų protas blokuoja ko nors suvokimą. kaip išankstinės nuostatos veikia mūsų interpretacijas. kad taip pat reaguojate ir į savo nosį. Psichologinėse sąvokose slypi vertybės Mūsų įsitikinimui. ką mes laikome savaime suprantamu dalyku . jų prielaidų gali niekas ir neužginčyti. Tik nedaugelis skaitytojų pastebėjo. politinį konservatizmą. Kritikai marksistai atkreipė dėmesį į konkurencinius. ir feministės. Jie kalba. psichiškai sveikus arba nesveikus. Asmenybės psichologas Abrahamas Maslowas garsėjo sensityviais „save realizavusių" žmonių. . kad pažangūs socialiniai psichologai kartais jaučiasi priversti neigti grupių skirtumus ir daryti prielaidą.atspindėjo Maslowo asmenines vertybes. savarankiški. 1988) . labiau linkusių socialinės lyčių elgsenos skirtumus interpretuoti biologiškai (Unger. Štai keletas pavyzdžių: Gero gyvenimo apibrėžimas. Kaip primena Prinstono ir Dartmuto futbolo aistruoliai. Šitaip veikia mūsų protas. individualistinius šališkumus . 1990. ką reiškia gyventi gerai.pavyzdžiui.30 ĮŽANGA kultūra (culture) Didelės žmonių grupės puoselėjami ir naujoms kartoms perduodami ilgalaikiai elgesio modeliai. idėjos. Feministinė kritika atkreipė dėmesį į subtilius šališkumus .pavyzdžiui. kad grupių skirtumų stereotipai kyla ne iš realaus gyvenimo. realizuoja savo žmogiškąjį potencialą. Kadangi bet kurios srities mokslininkai laikosi to paties požiūrio arba kilę iš tos pačios kultūrinės aplinkos.viena svarbiausių žmogaus proto savybių. kad pačių psichologų vertybės gali stipriai veikti jų teorijas ir nuomones.plačiai paplitusios idėjos bei vertybės. Tai. o individualus atlygis . 1985). pavyzdžiui. tarp jų mūsų prielaidos ir kultūros ideologija. kad konformizmas yra neigiamas. Psichologai gali vertinti žmones kaip brandžius arba nebrandžius. saugumo. Socialinė pateiktis padeda suprasti pasaulį. Trečiame skyriuje rasime ir daugiau pavyzdžių. tarsi skelbtų faktus. į prielaidą. į kai kurių mokslininkų. bandymus apibrėžti. socialinė pateiktis (sočiai representation) Socialiai kartu išgyvenami įsitikinimai . nuostatos ir tradicijos.bendri įsitikinimai.

kuriam mes nepritariame.pagalvojate jūs. kad atlikote asmenybės testą ir psichologas. nesuvokdami. atspindės mūsų požiūrį į šiuos žuvusiuosius.tai patriotizmas. sutinka su „specialisto" nuomone. jie išreiškia savo asmenines vertybes. (Vakaruose dažniausiai orientuojamasi į individualistines vertybes. Paslėptos vertybės įsismelkia netgi į moksliniais tyrimais grindžiamus psichologijos sąvokų apibrėžimus. kai vaikų ugdymo specialistai moko. kurių mes nepraktikuojame. Nerimo rodikliai . Rockefelleriu .Anas psichologas apie mane taip gražiai kalbėjo. Įsivaizduokite. Psichologų patarimai taip pat atspindi patariančiųjų asmenines vertybes. tikslas ir gyvenimo prasmė. Nėra pagrindo kaltinti socialinę psichologiją dėl to. Profesionalūs patarimai. O jūsų ego .tai toks socialinis poveikis. kaip reikia elgtis su vaikais arba kai pataria gyventi nesirūpinant kitų žmonių lūkesčiais. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 31 Jei jis būtų rėmęsis kitais herojais . Vėliau psichologas jums sako.saviraiškos aprašymas būtų kitoks (Smith. Tai galioja ir kasdienei kalbai. . j i e " išaukština savo šalį ir jos žmones. Etikečių klijavimas. nuo kurių priklauso įvairūs sprendimai. Asmeninės vertybės lemia. kad jos žodynas remiasi vertybėmis. kad tikriausiai esate perdėtai gynybiškas. kaip gyventi.1 skyrius.) Daugelis žmonių. ar „kovotoju už laisvę". kas geriausia „man". kaip žmogus pavadins ne vedybinius santykius: „atvira santuoka" ar „neištikimybe". kai taip elgiamės „mes" . nes jūsų savęs slopinimo rodiklis aukštas. priklausys nuo mūsų požiūrio į šios kovos tikslą. Tačiau profesionalūs psichologai negali atsakyti į klausimus. „Iškrypimai" . Kai . „Smegenų plovimas" . ar „pagalba skurstantiems". Sąvokų kūrimas. Kitose kultūrose labiau įprasta atsižvelgti į tai. ar „papildomais nuostoliais".tarkim. . Napoleonu. praneša: „Jūsų savivertės rodikliai aukšti. tai yra nacionalizmas. tačiau gera tai išgirsti." Po to kitas psichologas pateikia jums panašų testą. Dėl kažkokio keisto sutapimo šis testas sudarytas iš tų pačių klausimų.žemi. nes visos šios klišės apibūdina tą patį atsakymų rinkinį (tendenciją kalbėti gražiai apie save ir nepripažinti problemų). Kaip tai reikėtų pavadinti: aukšta saviverte ar gynybiškumu? Abu apibūdinimai atspindi tam tikra vertybe grindžiamą sprendimą. 1978). Kai psichiatrai pataria mums. Ar per karą žuvusius civilius gyventojus laikysime „nekaltų gyvybių praradimu". Mūsų politinės pažiūros lemia. skatinančias daryti tai. ar visuomenės pagalbą pavadinsime „socialine rūpyba". . kas geriausia „mums". .Aš irgi taip maniau. koks turėtų būti aukščiausias moralinis įsipareigojimas. pavadinsime „teroristu". dalyvaujantį partizaniniame kare." Taip galėjo atsitikti. Ar mes žmogų. Pastabose apie „ambicingus" vyrus ir „agresyvias" moteris yra paslėptas požiūris. Aleksandru Makedoniečiu ar Johnu D. „Štai kaip. „Kaip čia gali būti? . kad egzistuoja paslėptos vertybės. suskaičiavęs jūsų atsakymų taškus.stebitės.nepaprastai stiprus".lytiniai santykiai.

darančius jiems įtaką ir bendraujančius tarpusavyje. Būtent dėl to. Tiesiog norime pastebėti. nes socialinė psichologija galioja visur. nuteikti draugiškai ar priešiškai. Mes kiekvienas esame susiję su socialine psichologija. galvojančius apie kitus. • Vertybės pasireiškia ir subtiliau . mūsų psichologiniuose patarimuose. galime kontroliuoti ir apriboti savo tendencingumą. arba neišreikštosios. psichologinių apibendrinimų ir duodamų patarimų prielaidos. kad mokslinis interpretavimas. APIBENDRINIMAS Socialinė psichologija ir žmogiškosios vertybės • Socialinių psichologų išpažįstamos vertybės akivaizdžiai veikia jų mokslinių tyrimų temų ir studijų krypčių pasirinkimą. kad jame yra ir subjektyvioji pusė? Priešingai: kaip tik todėl. • Šis vertybių skverbimasis į mokslą nėra išskirtinai būdingas tik socialinei psichologijai. ir mūsų psichologiniuose apibendrinimuose. kaip kitą žmogų priversti ką nors atlikti. yra žmogaus veikla. kad žmogus retai būna nešališkas. vertybės glūdi mūsų psichikos sveikatos ir savivertės apibrėžimuose.kaip paslėptos sąvokų formulavimo. kad implicitinės. kitais žodžiais tariant. kad. Tiesa. pro kuriuos stebime tikrovę. Nuolatos gretindami įsitikinimus su kiek įmanoma geriau parinktais faktais. kaip gyventi. Aš jau seniai tai žinojau: ar socialinė psichologija nėra paprasčiausias sveikas protas? Ar socialinės psichologijos teorijos pateikia naujas žmogaus būsenos įžvalgas? O gal jos tik aprašo akivaizdžius dalykus? Daugelis šioje knygoje pateiktų išvadų gali jums būti žinomos.32 ĮŽANGA Kaip rodo šie pavyzdžiai. Sistemingas stebėjimas ir eksperimentavimas padeda išsivalyti akinius. todėl natūralu ir neišvengiama. Šimtmečius filosofai. kokį poveikį daro veido išraiška. turintys įvairių šališkumų. vertybės yra blogai. Verta žinoti. kad mąstymas visada susijęs su interpretavimu. atliekant mokslinę analizę reikalingi tyrėjai. Mes neteigiame. Mes nuolatos stebime žmones. Ar tai reiškia. socialinė psichologija yra sveikas protas? Nebūčiau rašęs šios knygos. reikia pri- . kad išankstiniai įsitikinimai bei vertybės daro įtaką socialinių psichologų mintims ir atsispindi jų darbuose. jei taip manyčiau. net reiškinių įvardijimo lygyje. norėdami patikrinti savo puoselėjamų idėjų tikroviškumą turime sistemingai stebėti bei eksperimentuoti. rašytojai ir poetai stebėjo socialinę elgseną ir ją komentavo. Ar turėtume atmesti mokslą dėl to. Šioje knygoje aš atkreipsiu dėmesį į kitus neišreikštųjų vertybių pavyzdžius.

kol tai neatsitinka. Tik tada mes staiga aiškiai pamatome.) 2. (Intelektualai mažiau pasirengę karo sukeliamam stresui nei tie. ir taip toliau. „Jei iš karto būtume paskelbę tikruosius tyrimo rezultatus [su kuriais susipažino Schlesingeris]. Iš pietinių valstijų kilę kariai geriau nei šiauriečiai pakeldavo tropinį klimatą. kad sužinoję. ką Lazarsfeldas nuolatos kartojo: „ Kiekvienas šių teiginių yra visiška priešingybė tam. kurie vadovaujasi gatvės išmintimi. kas buvo iš tiesų pastebėta Nes iš tiesų tyrimais nustatyta. Juodaodžiai labiau negu baltieji troško būti paaukštinti. kad ji triviali. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 33 pažinti. Panašiai ir kasdieniame gyvenime mes nesitikime. koks turi būti eksperimento rezultatas.) Skaitydami šiuos apibendrinimus tikriausiai sutiksite. nes šiuo mokslu galima naudotis manipuliuojant žmonėmis. (Priespaudos metai atsiliepia pasiekimų motyvacijai). kad žmonių elgesys dažniausiai yra toks. Maždaug prieš pusę šimtmečio istorikas Arthuras Schlesingeris jaunesnysis (1949) su panašia panieka reagavo į socialinių mokslininkų atliekamus Antrajame pasauliniame kare dalyvavusių amerikiečių karių tyrimus. o dabar paanalizuokime pirmąjį. Ar socialinė psichologija ir kiti socialiniai mokslai paprasčiausiai grindžia tai. sakoma. kas išprovokavo . Kai ką aš čia atpasakosiu: 1. Jei taip. kad socialinė psichologija susiduria su dvejopa kritika: teigiama." Problema ta. Pietiečiai nė kiek ne geriau prisitaikydavo prie tropinio klimato nei šiauriečiai. Eksperimentai parodė. kad ji pavojinga. Juodaodžiai iš pietinių valstijų noriau bendraudavo su baltaisiais karininkais iš Pietų nei iš Šiaurės. turbūt nustebsite sužinoję. negu prieš įvykį. Įvykiai būna kur kas „akivaizdesni" ir labiau nuspėjami po to. 1977). Baltieji eiliniai labiau nei juodaodžiai siekdavo paaukštinimo.bent jau mažiau stebisi nei tada. pateikė pavyzdžius ir juos paaiškino. kai supažindinami tik su eksperimento procedūra ir galimais rezultatais (Slovic ir Fischhoff. Ir kasdien jie atranda. Antrąjį priekaištą socialinei psichologijai nagrinėsime 7 skyriuje. o kita vertus.1 skyrius. kad sveiką protą mes pasitelkiame post factum. kokio buvo galima tikėtis". ką bet kuris mėgėjas žino intuityviai? Rašytojas Cullenas Murphy (1990) būtent taip ir manė: „Kasdien socialinių mokslų atstovai stebi pasaulį. žmonės nustoja juo stebėtis . skaitytojas juos taip pat būtų pavadinęs akivaizdžiais. kad mažesnį išsilavinimą turintys kariai prisitaikydavo blogiau. kai įvyksta. Sociologas Paulas Lazarsfeldas (1949) apžvelgė šiuos tyrimus. 4. (Pietiečiai labiau pripratę prie aukštos temperatūros. Aukštesnį išsilavinimą turintys kariai prisitaikydavo sunkiau nei menkiau išsilavinę. (Karininkai iš Pietų buvo labiau įpratę ir geriau mokėjo bendrauti su juodaodžiais. nes kalba apie akivaizdžius dalykus.) 3. kad kas nors atsitiks. kad jie paremti sveiku protu.

34 ĮŽANGA pavėluotos nuomonės šališkumas (hindsight bias) Perdėtas gebėjimo numatyti įvykių eigą jiems jau įvykus vertinimas.priešingus. Po 2005 metais uragano „Katrina" sukelto potvynio Naujajame Orleane atrodė savaime suprantama. kad oficialioji valdžia turėjo numatyti šią situaciją: buvo atlikti krantinių pylimų pažeidžiamumo tyrimai.tas ir iš širdies. kurių savybės panašios į mūsų. yra išminties. Tikriausiai senoje patarlėje. ar jis juos nustebino. o kitai . „gyvenimas yra gyvenamas į priekį. kad išsiskyrimas sustiprina meilės ryšį. vienai grupei pasakykite: Socialiniai psichologai pastebėjo. Jei šis pavėluotos nuomonės šališkumas (arba „aš jau seniai tai žinojau" reiškinys) yra skvarbus. kurių savybės skiriasi nuo mūsiškių. kad išsiskyrimas susilpnina trauką. Kitai grupei pasakykite: Socialiniai psichologai pastebėjo. tą įvykį ir nesistebime. kad daug gyventojų neturėjo automobilių ir gyveno taip skurdžiai. Po rinkimų ar pasikeitus situacijai vertybinių popierių biržoje daugumos komentatorių tokia įvykių raida nestebina: „Situaciją rinkoje jau seniai reikėjo taisyti". kai jį sužinote. kad pateiktas rezultatas jų nenustebino. Visi eksperimento dalyviai turėtų atsakyti. kuriems buvo pateiktas priešingas patarlės variantas: „Meilė stipresnė už baimę". kad jis teisingas. jog negalėtų sau leisti persikelti ir apsigyventi kitoje vietoje. Panašiai teigiamai buvo vertinamos patarlės „Nukritęs negali padėti krintančią)am". Iš tiesų galime pasitelkti visas savo žinomas patarles ir beveik bet kurį rezultatą paversti logišku. Tikriausiai senoje patarlėje „toks tokį pažino ir alaus pavadino" yra išminties. . dauguma studentų sutiko. kad išsiskyrimas švelnina širdį". Paprašykite. beveik bet kuris įmanomas psichologinio eksperimento rezultatas gali atrodyti kaip sveiko proto rezultatas . Po to paklauskite. vienai grupės daliai pateikite vienokius psichologinius duomenis. kad žmonės iš pradžių paaiškintų rezultatą. kad „priešybės traukia viena kitą". Kaip yra pasakęs danų filosofas ir teologas Sorenas Kierkegaardas. Surinkite grupę žmonių. dažnas atsako: „Ir už tai jums moku pinigus? Visi žino. tačiau jis suprantamas žvelgiant atgal". Galite pademonstruoti šį reiškinį.po to. jog apie tai jau irgi žinojote. o meteorologų prognozės aiškiai rodė saugos priemonių ir atsargų kaupimo būtinybę. demografinės apklausos parodė. kad rinkdamiesi draugus ar įsimylėdami mes dažniausiai žavimės žmonėmis. dabar galite pajusti. kad rinkdamiesi draugus ar įsimylėdami mes dažniausiai žavimės žmonėmis. ar ne. Iš tiesų." Karlas Teigenas (1986) tikriausiai turėjo progos smagiai pakikenti. Pavyzdžiui. tas pats pilietis pasakytų: „Tą jau kartodavo mano senelė: kas iš akių . kai paprašė Leicesterio (Anglija) universiteto studentus įvertinti skirtingas patarles. Jei paaiškėtų. Jei socialinis psichologas teigia. Tačiau lygiai tą patį pasakė ir studentai. Išgirdę posakį: „Baimė stipresnė už meilę". Dar žinomas kaip „aš jau seniai tai žinojau" reiškinys.

Kai daug giminių. labiau linkstama kaltinti sprendimus priimančius asmenis už blogus pasirinkimus. . ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 35 atkreipkime dėmesį Aš jau seniai tai žinojau Žurnalo Atlantic vyriausiasis redaktorius Cullenas Murphy (1990) apkaltino „sociologiją. Aš jau seniai tai žinojau". Kraujas tirštesnis už vandenį.) Pavėluotos nuomonės šališkumas kelia problemų daugeliui psichologijos studentų. FTB agentas nusiuntė į pagrindinę būstinę pranešimą..Maniau. CŽV žinojo. jis „neaptiko idėjų ar išvadų." Tačiau aš labiausiai mėgstu dvi labai vertinamas patarles: „Protingi kuria patarles. Pats išanalizavęs socialinių mokslų duomenis. Darbai kalba garsiau nei žodžiai. Be to. mažai draugų. kai reikia pasirinkti vieną iš kelių galimų išvadų. kurie retrospektyvoje atrodo „akivaizdūs". Seno šuns neįmanoma išmokyti naujų triukų. (Daugiau viena kitai prieštaraujančių patarlių rasite skyrelyje „Atkreipkite dėmesį. perspėdamas „Biurą ir Niujorką apie Osamos bin Ladeno galimus koordinuotus veiksmus siunčiant studentus mokytis Jungtinių Valstijų civilinės aviacijos uni- . . ar kad. olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojai džiūgauja labiau už iškovojusius sidabro medalius). Kas dvejoja. Vadovėliuose skaitant apie eksperimentų rezultatus. atliekant testą. Kartais rezultatai iš tiesų stebina (pavyzdžiui. kad jie dažniausiai tesugeba įžvelgti tik akivaizdžius dalykus arba patvirtina banalybes".intelektinių galių pervertinimą. Štai kelios viena kitai prieštaraujančios patarlės: Kas teisingiau: kad. kurie taip pat atrodo „akivaizdūs". Ji gali sukelti aroganciją . užduotis gali tapti stebėtinai sudėtinga. Po rugsėjo 11-osios artėjančios nelaimės ženklai atrodo buvę akivaizdūs. o kvailiai jas kartoja" (autentiška patarlė) ir jos perdirbinys: „Kvailiai kuria patarles. Plunksna galingesnė už kardą. manant. jog rezultatus galima nuspėti. 2003). JAV Senato pateiktoje tyrimo ataskaitoje esama praleistų arba klaidingai interpretuotų įkalčių (Gladwell.. Perspėtas yra iš anksto apsiginklavęs." Pozicijos „aš jau seniai tai žinojau" pasekmės gali būti pražūtingos. tas klysta. reikalingas mokslinis tyrimas. Tačiau kad galėtume atsijoti vienas kitam prieštaraujančius posakius. Vėliau. Prieš šokdamas apsidairyk. Per daug virėjų sugadina sultinį. psichologiją ir kitus socialinius mokslus tuo. o ne pagirti už gerus sprendimus. „Nežinau. kad Al Qaedos agentai atvyko į šalį. jog viską moku.. Mokytis niekada nevėlu. Neperšokęs griovio. o protingi jas kartoja".vėliau aimanuoja sutrikęs studentas. kurių nebūtų galima surasti Bartletto ar kuriame nors kitame enciklopediniame citatų žodyne".1 skyrius. kas nutiko. netgi akivaizdi. nesakyk „op!" „Nukritęs gali padėti krintančiajam. medžiaga dažnai atrodo lengva... Dvi galvos geriau nei viena.

kuris sakydamas ką nors reikšminga žinojo. Įvykus nelaimei. Mes taip pat kartais kaltiname save už „kvailas klaidas" . galvodami. kad semestro pabaigoje būsiu labai užimtas. kad sveikas protas dažniausiai būna teisus po to. Ištisus šimtmečius sveikas protas ir medicininė praktika teigė. „Viskas. kad Adomas buvo vienintelis žmogus. kai kažkas jau įvyko. viduryje kažkas nepatingėjo atlikti eksperimentą . Žvelgdami atgal matome. ir tik XIX a. kurioje skęsta trupinėliai vertingos. 1988).suskirstyti pacientus į dvi grupes.36 ĮŽANGA „Lengva būti išmintingam po laiko. Gydytojai. kas akivaizdu po laiko. kuriems pasakomi ir ligos simptomai. kaip galėjome elgtis. kas svarbu. kurių vienai nuleidžiamas kraujas. o ne žvelgti atgal? Tad ar turėtume daryti išvadą. Pavėluotos nuomonės nenaudingumas yra akivaizdus." Filosofas Alfred North VVhitehead (1861-1947) versitetuose bei koledžuose"." Tačiau kartais būname per griežti sau. o kartais būna diskutuotina: ar laimė yra žinoti tiesą. Dėl to mes lengvai apgaudinėjame save. Žvalgybos darbuotojai verste užversti krūvomis bevertės informacijos. kad vidurių šiltinės sukeltą karščiavimą galima veiksmingai gydyti nuleidžiant kraują. FTB neatkreipė dėmesio į šį perspėjimą ir nesugebėjo jo susieti su pranešimais. Ar prisiekusieji sunkiau apsispręstų dėl gydytojų nekompetentingumo. . Mes pamirštame." Šerlokas Holmsas (Arthur Conan Doyle. Tuo tarpu kitiems gydytojams. retai būna aišku prieš įvykius. kuriems buvo pasakyti tik simptomai. jei jie būtų priversti numatyti. ir mirties priežastis (nustatyta per skrodimą). sekėsi nė kiek ne geriau negu tiems. „Privalėjau žinoti. liga neatrodo taip lengvai diagnozuojama (Dawson ir kiti. Per šešerius metus iki rugsėjo 11-sios FTB kovos su terorizmu padalinys turėjo 68 000 neištirtų pranešimų. Veikiau tai.kad padėtų atskirti realybę nuo iliuzijų ir tikras pranašystes nuo paprasčiausio gudrumo po laiko. o kitai tiesiog leidžiama ilsėtis lovoje. kada nuvalkiota tiesa apie sveiką protą pasitvirtina. Esmė yra ne tai. kad anksčiau visiškai nebuvo aišku.) Tačiau kuri iš daugybės konkuruojančių idėjų geriausiai atitinka tikrovę? Tyrimais galima tiksliai nustatyti aplinkybes. Tad analitikai privalo rinktis. jau pasakyta. Pasirodė. kad sveikas protas dažniausiai klaidina? Kartais taip atsitinka. The Problem of Thor Bridge „Toro tilto problema"). visada atsiras žmogus. kad ir ką atrastume. jog niekas kitas šito dar nėra pasakęs. kodėl buvo nustatyta klaidinga diagnozė. kad teroristai planuoja panaudoti lėktuvus kaip ginklą. kuris tai buvo numatęs. kad tiems pacientams. kad sveikas protas klysta. Būtent dėl to mums reikalingas mokslas . kuriems buvo nuleista kraujo. ar gyventi ramioje vienatvėje? Nuomonės nieko nevertos. (Markas Twainas juokavo.kad galbūt galėjome geriau pasielgti su kokiu nors žmogumi ar teisingiau įvertinti tam tikrą situaciją. ar puoselėti iliuzijas? Ar būti su kitais. kurią informaciją tikrinti. kuriems ši procedūra nebuvo atlikta. kad žinome ir žinojome daugiau nei iš tiesų. Tačiau kartais tradicinė išmintis neklysta. specialiųjų tarnybų veiksmų kritikai šaukė: „Bukagalviai! Kodėl jie nesugebėjo sujungti taškų?" Tačiau tai. kas dabar jau yra akivaizdu. ir turėjau anksčiau pradėti rašyti tą straipsnį. kartais stebisi.

paaiškinančių ir nuspėjančių stebimus įvykius. socialinės psichologijos duomenys kartais atrodo akivaizdūs. susiejančios priežastį ir pasekmę). rinkinys. būtų galima padėti žmonėms kasdieniame gyvenime. dažnai nesąmoningi procesai veikia socialinių psichologų darbus. mokyklose ar universitete . Stebėti žmones parkuose. jie ieško būdų. socialiniai psichologai kuria teorijas. teorija (theory) Kompleksinis principų. „Niekas taip galingai nepraplečia proto. Teorijos . Jie taip pat siekia paaiškinti elgseną. Šis pavėluotos nuomonės šališkumas dažnai skatina žmones per daug pasikliauti savo sprendimų bei pranašysčių pagrįstumu.universalus hobis. kaip subjektyvūs. leidžiančius prognozuoti elgseną taikant koreliacinius tyrimus. gatvėje. surikiuojančias jų stebėjimų rezultatus ir leidžiančias formuluoti patikrinamas hipotezes bei praktines prognozes. kaip gebėjimas sistemingai ir teisingai tyrinėti visa. kurių metu ištirti 8 milijonai žmonių. kad mes visi esame savamoksliai socialinai psichologai. kurie dažnai atliekami natūralioje aplinkoje. Meditacijos Hipotezių formulavimas ir tikrinimas Mums. kurie socialinę psichologiją paverčia mokslu. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 37 APIBENDRINIMAS Aš jau seniai tai žinojau: ar socialinė psichologija nėra paprasčiausias sveikas protas? • • • Kaip ir daugelis įvykių. Tyrimo metodai: kaip tiria socialinė psichologija Aptarėme keletą intriguojančių klausimų. Tačiau eksperimentai rodo." Markas Aurelijus. kad rezultatai atrodo „akivaizdesni" po to. Teorija yra kompleksinis principų. Prieš darydami apibendrinimus. tik sistemingiau (formuluodami teorijas) ir kruopščiau (dažnai atlikdami eksperimentus. Socialiniai psichologai profesionalai daro tą patį. 2003). sunku sugalvoti ką nors patrauklesnio nei pats žmogaus buvimas. atlikta 25 000 tyrimų. į kuriuos socialinė psichologija ieško atsakymų. Grumtynėse su prigimtimi mes išsiaiškiname jos paslaptis ir susisteminame savo spėjimus bei išvadas. remiantis tyrimų rezultatais. Kaip neseniai buvo paskelbta vienoje ataskaitoje (Richard ir kiti. kai sužinomi faktai. Socialiniai psichologai taip pat atlieka mokslinius tiriamuosius darbus. ką žmonės vieni apie kitus galvoja. ką galime gyvenime stebėti. kaip vienas kitą veikia ir kaip bendrauja. Jau rašėme. Ir tai jie daro dažnai. rinkinys. Dabar panagrinėkime mokslinius metodus. kurių metu kontroliuojamomis sąlygomis manipuliuojama vienu ar daugiau veiksnių. socialiniams psichologams.1 skyrius. kurių metu sukuriamos miniatiūrinės socialinės dramos. paaiškinančių ir nuspėjančių stebimus įvykius. atlikdami eksperimentus. . Stebėdami susikuriame nuomones apie tai.tai mokslinės stenogramos. kaip. Atlikę mokslinius tyrimus. Taip pat pamatėme.

lygiai kaip namas suręstas iš akmenų. Trečia. Mokslininkui faktai ir teorijos yra skirtingi dalykai. vadinamas hipotezėmis. Pavyzdžiui. kaip teorija gali būti iškreipta. kad išmesti raktai nukrenta ant žemės. . Alanas Leshneris. Teorinės prognozės siūlo naujas mokslinių tyrimų sritis. Todėl pagrįstai galime teigti. . važinėti automobiliais su dideliais atpažinimo numeriais ar filmuojant jų vykdomus areštus . Kaip pareiškė vienas šiuolaikinės socialinės psichologijos pradininkų Kurtas Lewinas. Bet iš ties\\ faktas yra tai. kada agresijos tikėtis ir kaip ją kontroliuoti. jei galėtų slėpti savo veidus? Jei rezultatai hipotezę patvirtintų. Kas būtų.tai pripažinti teiginiai apie tai. apibendrinančios ir paaiškinančios faktus.tai faktas. jog tarp paskirų įvykių gali egzistuoti ryšys.tačiau faktų rinkinys yra toks pat mokslas. imituojantį mirties bausmės vykdymą elektros kėdėje. kad „evoliucija tikrai yra tik teorija. mes pastebime. tačiau niekas iš jų nežinotų. Sunkio jėga teorinis paaiškinimas. sukeltų stipresnį šoką nei veikdami pavieniui? Taip pat galime manipuliuoti ir anonimiškumu: ar žmonės sukeltų stipresnį šoką. kaip akmenų krūva . „Mokslas suręstas iš faktų. pastaruoju metu visa tai daugelyje miestų tapo įprasta. kaip leidžia spėti mūsų teorija. Kasdienėje kalboje „teorija" dažnai reiškia „mažiau negu faktą" . Amerikos mokslo pažangos asociacijos vadovas. kad viena teorija geresnė už kitą? Gera teorija: 1) veiksmingai apibendrina gausybę stebėjimų. Kuriant prognozes. tačiau sunkio jėga . jos pataria tyrėjams ieškoti dalykų. Hipotezės tarnauja keliems tikslams. kad sunkio jėga . prognozės nustato mokslinių tyrimų kryptį. „nieko nėra praktiškesnio už gerą teoriją". kaip tai veikia. Teorijos yra idėjos. Tačiau kaip nuspręsti. kuria kryptimi reikia eiti. jos leidžia kurti patikrinamas prognozes. Panagrinėkime. teorija padeda teisingai pasirinkti. pastebi. išbaigta agresijos teorija leistų prognozuoti. gerų teorijų savybė prognozuoti gali paversti jas praktinėmis. Galbūt galėtume šią idėją patikrinti sukurdami laboratorinį eksperimentą.38 ĮŽANGA hipotezė (hypothesis) Patikrinamas teiginys. jei mokslininkai jaus. kad kitų žmonių buvimas atskiriems individams padeda jaustis anonimiškiems ir mažina jų varžymąsi. pagrindžiantis tokius faktus. Faktai . kuris grupės narys sukelia šį šoką? Ar šie žmonės.taip pat tik teorija" (2005)." Teorijos ne tik apibendrina. besityčiojantys ar užpuldinėjantys žmonės dažnai veikia grupėmis arba minioje. . ką stebime. Visų pirma jos leidžia patikrinti teoriją. parodydamos. liepiant jiems segėti didelius ženklus su pavardėmis. Gal būtų galima sumažinti policininkų brutalumą. 2) pateikia aiškias prognozes. Žmonės dažnai tvirtina. kad plėšikaujantys. Antra.beje. ja būtų galima remtis praktikoje. Bet kuri mokslinė sritis sparčiau subręs. jei grupės žmonių paprašytume sukelti elektros šoką nelaimingai aukai. žmonės gali atmesti Charleso Darwino evoliucijos teoriją kaip „tiesiog teoriją".pasikliovimo kopėčių vidurinį skersinį tarp teorinio spėjimo ir fakto. apie kuriuos jie galbūt niekada nebūtų pagalvoję.sakė Julesas Henris Poincarė. Pavyzdžiui. Truputėlį paimprovizuokime. Tarkim.namas.

kad būtų galima nustatyti jo poveikį kitam). Buvo atliktas toks tyrimas. . Socialiniai psichologiniai tyrimai gali būti vykdomi skirtingose vietose. už laboratorijos ribų atliekami tyrimai. kuo koreliaciniai tyrimai skiriasi nuo eksperimentų. manipuliuojant vienu ar daugiau veiksnių (nepriklausomų kintamųjų) ir tuo pat metu kontroliuojant kitus (išlaikant juos pastovius). kad jos klaidingos. natūriniai (lauko) tyrimai (field research) Natūralioje. Carrollas ir jo kolegos aiškina. šiandieniniai psichologai asmeninius ir socialinius veiksnius sieja su žmogaus sveikata. buvo daugiausia ilgaamžių. Kaip parodyta 1. Socialinė padėtis ir sveikata patikimai koreliuoja nepriklausomai nuo laikmečio ir gyvenamosios vietos.7 karto didesnė (Adler ir kiti. Koreliaciniai tyrimai: natūralių ryšių atradimas Apie socialinių psichologinių tyrimų metodus sužinosite tolesniuose skyriuose. kad galėtumėte įvertinti duomenis ir kritiškai vertinti kasdienius socialinius įvykius. ar du ir daugiau veiksnių yra natūraliai susiję) arba eksperimentiniai (manipuliuojant kokiu nors veiksniu. Jie gali būti atliekami laboratorijoje arba natūroje (kasdienėje aplinkoje). pakeičiamos naujesnėmis bei geresnėmis. eksperimentiniai tyrimai (experimental research) Tyrimai. Tačiau jau dabar užsukime į užkulisius ir trumpai pažvelkime. teigdami.6 karto didesnė nei aukščiausiojo rango administratorių. ir moterų gyvenimu. Kaip pamatysime 14 skyriuje. kad tai atspindi jo kainą. koreliaciniai tyrimai (correlational research) Natūraliai vykstančių ryšių tarp kintamųjų tyrimas. aukštesni paminklai buvo susiję su ilgesniu ir vyrų. Taip pat skiriasi ir metodai . Kanceliarijos darbuotojų mirtingumo tikimybė buvo 2. Šiuolaikinėje Britanijoje užimama padėtis koreliuoja su ilgaamžiškumu. Dešimt metų buvo stebima 17 350 valstybės tarnautojų. realioje aplinkoje. mokslininkai nuvyko į senąsias Glasgovo kapines.1 s k y r i u s . kurių metu siekiama išsiaiškinti priežastiespasekmės ryšius. Jei norite būti kritiškas laikraščiuose ir žurnaluose skelbiamų psichologinių tyrimų skaitytojas.2. Dažniausiai teorijas atmetame ne todėl. Jungtinėse Valstijose pajamos koreliuoja su ilgaamžiškumu (vargšams ir žemesnės socialinės padėties žmonėms gresia didesnis ankstyvos mirties pavojus). 1994). Rečiausiai apgyvendintuose Škotijos regionuose. o darbininkų . taigi ir buvusią prabangą.2 karto. kuriuose nedarbo lygis žemiausias. Iš tokių mokslininkų galime paminėti Douglasą Carrollą iš Glasgovo Kaledonijos universiteto ir jo kolegas George Davey Smithąbei Paulą Bennettą (1994).tyrimai gali būti koreliaciniai (keliant klausimą.4 paveiksle. To pakaks. Socialinės padėties rodikliu mokslininkai pasirinko paminklų aukštį. kaip šie tyrimai atliekami. ĮVADAS Į S O C I A L I N Ę P S I C H O L O G I J Ą 39 kuriomis galime remtis a) patvirtindami arba keisdami teoriją. kaip naudodamiesi naujausiais duomenimis kiti tyrinėtojai patvirtino ryšį tarp socialinės padėties ir ilgaamžiškumo. Kaip pirminę informaciją apie sveikatą jie nuo paminklų lentelių nusirašė 843 žmonių gyvenimo trukmę. pravartu suprasti. Veikiau jos. Ieškodami galimo ryšio tarp socialinės ekonominės padėties ir sveikatos. b) sukurdami naują tyrimų sritį ir c) siūlydami praktinius jos panaudojimo būdus. Pirmiausia panagrinėkime koreliacinių tyrimų pranašumus (dažnai natūralioje aplinkoje analizuojami svarbūs kintamieji) ir trūkumus (neapibrėžtas priežasties ir pasekmės interpretavimas). 1993. Žemesnio rango vadovų mirtingumo tikimybė buvo 1. kaip ir seni automobiliai.

66 65 | H Vyrai Moterys (0 oj ( O iŠ c d > > O ) Z E 64 63 62 61 60 59 58 Žemi Vidutinio aukščio Aukšti Paminklų aukštis Koreliacija ir priežastingumas Socialinės padėties ir ilgaamžiškumo santykis iliustruoja mąstymo klaidą. galime teigti ir priešingai: gerai besimokančių vaikų savi vertė dažniausiai būna aukšta. galima pagerinti ir jo mokymosi rezultatus. satanizmą. kyla pašėlusi pagunda daryti išvadą.5 paveikslą)? Kai kurie žmonės tiki.40 ĮŽANGA 1. kodėl egzistuoja šis ryšys (žr. Gal savivertė dažniau atspindi tai. Tačiau kiti. kad socialinė padėtis veikia sveikatą. Štai kitas realiai egzistuojantis ryšys tarp savivertės ir mokymosi rezultatų.4 PAVEIKSLAS Socialinės padėties ir ilgaamžiškumo ryšys Aukšti paminklai įamžino žmones. kas mus supa. Koreliaciniai tyrimai leidžia prognozuoti. mityba (ar turtuoliai linkę maitintis kitaip nei varguomenė)? Koreliacija parodo esant ryšį. tačiau teigiamą koreliaciją tarp paauglių pomėgio klausytis sunkiojo metalo muzikos ir polinkio į ikivedybinius lytinius santykius. Markas Leary (1998). ir profesionalūs socialiniai psichologai: kai sugretinami du veiksniai (pavyzdžiui. kurie apsaugo vaikus" nuo nepažangumo (narkotikų ar nusikalstamumo). Koreliacijos ir priežastingumo maišatis populiariojoje psichologijoje sukelia daug painiavos. tačiau nebūtinai priežastį ar pasekmę. (Kaip ir bet kurios koreliacijos atveju. kurie gyveno ilgiau. ar savivertė iš tiesų yra „šarvai. socialinė padėtis ir sveikata). abejoja. Gal atvirkščiai: problemos ir nesėkmės ją menkina. Kol jums Mokslininkai pastebėjo nežymią. pakeitus vieną kintamąjį (pavyzdžiui. kad „sveikas požiūris į save" padeda daugiau pasiekti. 1988). Martinas Seligmanas (1994) ir Roy Baumeisteris su kolegomis (2003). Robynas Dawesas (1994). pavyzdžiui. Tuo tikėdamos 30 JAV valstijų įdiegė daugiau nei 170 savivertę skatinančių taisyklių. ar. tačiau negali pasakyti. Stipriai išreikštą savivertę turinčių vaikų mokymosi rezultatai taip pat yra aukšti.) Kaip manote. narkotikus bei alkoholį (Landers. kad vienas sąlygoja kitą. pasikeis ir kitas (pavyzdžiui. pornografiją. sveikata). Tad mokant vaiką sukurti geresnį savo įvaizdį. Bet gal yra atvirkščiai? Gal sveikata lemia energingumą bei sėkmę? Gal ilgiau gyvenantys žmonės sukaupia didesnius turtus (ir dėl to pasistato brangesnius paminklus kapinėse)? O gal viską lemia koks nors trečias kintamasis. Kaip būtų galima paaiškinti šį ryšį? . 1. Gal ją suformuoja sunkiai iškovoti laimėjimai. Galime manyti. socialinę padėtį). tarp jų ir psichologai Williamas Damonas (1995). kuriai sunkiai atsispiria ir mėgėjai.

kad ji būdinga realioms situacijoms.1 skyrius. Savivertė ir depresija koreliuoja neigiamai (apie -0. socialinė padėtis). Norvegijos mokslininkai.1600 visos Amerikos jaunuolių.6). patirkite nesėkmę. Didžiausias tokių tyrimų trūkumas . ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 41 KORELIACIJA X Socialinė padėtis Savivertė 1 B B | Y Sveikata Mokymosi rezultatai 1. ir pasijusite kvailai. Galbūt savivertės ir pasiekimų moksle sąveika yra abipusė. Koreliacijos tyrimų stiprioji pusė yra ta. Tapačių dvynių intelektas koreliuoja teigiamai (daugiau kaip +0. žymimu raide r: nuo -1. 1981).8). Arba vienas gali būti kito priežastimi. 1977. lytis. arba abu yra veikiami „trečio kintamojo".0 (vieno kintamojo reikšmė mažėja proporcingai kito kintamojo didėjimui) iki +1. Vieno iš jų imtis . o kito . kurių negalima sukurti laboratorijoje (tokius kaip rasė. Savi vertė bei mokymosi rezultatai gali koreliuoti ir todėl. Kai tyrėjai statistiškai pašalino intelekto ir šeimos socialinės padėties poveikį. 2006). galime numatyti kitą. koreliacija tarp savivertės ir mokymosi rezultatų išnyko. Laiko intervalų koreliacija atskleidžia įvykių seką (pavyzdžiui. jei 25 kartus pakartojus žmonėms tai nepadarė įspūdžio: jei du kintamieji kinta kartu (koreliuoja). Tačiau progresyvūs koreliaciniai metodai gali parodyti ir priežasties-pasekmės ryšius. kad auksinių žvaigždžių grandinėlė už teisingą rašybą ir sužavėtos mokytojos pagyrimas gali sustiprinti vaiko savivertę (Skaalvik ir Hagtvet. 1990). Kad tokia galimybės egzistuoja. tačiau koreliacija neatskleidžia priežasties ir rezultato.jų nevienareikšmiškumas. Maruyama ir kiti. padarykite kvailą klaidą. todėl galima tyrinėti veiksnius. kaip parodė beveik 6000 vokiečių septintokų tyrimas (Trautwein ir kiti. minima dviejuose tyrimuose. Koreliacija nurodo ryšį tarp dviejų kintamųjų ir išreiškia jį koeficientu.0 (abiejų kintamųjų reikšmės didėja ir mažėja kartu).5 PAVEIKSLAS Koreliacija ir priežastingumas Dviejų kintamųjų koreliaciją gali paaiškinti bet kuri iš trijų kombinacijų. kad tai susiję su intelektu ir šeimos socialine padėtimi. Tai labai svarbu. ar po saviver- . todėl verta pakartoti dvidešimt šeštąjį kartą.715 Minesotos valstijos jaunuolių (Bachman ir O'Malley. parodo. ar pakitę mokymosi rezultatai dažniau stebimi prieš. žinodami vieną. ištyrę 635 moksleivius. apie save galvosite gerai. teigia. Y GALIMI AIŠKINIMAI X seksis.

skaito mano skiltį". Apklausos atsitiktinė imtis (random sample) Apklausos procedūra. ar 70 milijonų skaitytojų atspindi visą populiaciją? Ar viena iš 700 apklausoje dalyvavusių skaitytojų išreiškia likusių 699 nuomones? .42 ĮŽANGA tės pokyčių). kad kai kurie kiti veiksniai. Atsižvelgdami į tai. kaip socialinė padėtis ir sveikata? Vienas būdas yra apklausti reprezentatyvų žmonių skaičių. sudarydami atsitiktinę imtį . Todėl buvo spėjama. jei jūsų draugas jus apkabintų ir švelniai elgtųsi?" Iš daugiau nei 100 000 moterų 72 procentai atsakė „taip". Tačiau apklausa pateikė nuoširdų ir vertingą tam tikro visuomenės sluoksnio požiūrį. Stebina tai. Mokslininkai taip pat taiko statistinius metodus. 45) tikino. suprastume. Apklausa susidomėjo visas pasaulis. Bet kyla klausimas. o baltąsias . nesvarbu. Apklausas atliekantys mokslininkai formuoja reprezentatyvias grupes. Prisiminkime ir anksčiau minėtą trečiąjį kintamąjį. Įsivaizduokite didžiulį ąsotį.svarbu ir kaip tiksliai ji atspindi tiriamą populiaciją.. atstovaujančių visoms gyvenimo sritims.kito. kad apklausę atsitiktinai parinktų 1200 žmonių tiek miestuose. Jei raudonąsias pupeles laikytume vieno kandidato į prezidentus rėmėjais. Atsitiktinai paimkite 1200 pupelių ir galite būti tikri 95 proc. Nereprezentatyvios imtys. pavyzdžiui. Atsakydama kritikams Landers (1985. kai buvo atmesti intelekto ir šeimos socialinės padėties veiksniai. į kurią patekti vienodas galimybes turi kiekvienas tiriamos populiacijos atstovas. kai kiekvienas tiriamos populiacijos atstovas turi vienodas galimybes būti įtrauktas į tyrimą. mitybą. Skaitytojos klausimas buvo toks: „Ar būtumėte patenkinta ir pamirštumėte seksą. leidžiančius atmesti „trikdančius" kintamuosius. ar ąsotyje yra 10 000. Taip ir atsitiko. Imties dydis apklausoje nėra viskas. ar pašalinus rūkymo poveikį išliks ryšys tarp socialinės padėties ir ilgaamžiškumo. išnyko koreliacija tarp mokymosi rezultatų ir savivertės. pavyzdžiui. Taip yra todėl.tokią. p. ar meilės jausmai moterims yra svarbesni nei seksas. kad beveik 70 milijonų žmonių. kad skirtumas tarp abiejų rūšių svyruos nuo 47 iki 53 procentų. kuriame yra 50 procentų baltųjų ir 50 procentų raudonųjų pupelių. Kaip mes apskaičiuojame tokius kintamuosius. . mes 95 procentų tikslumu (su trijų ir mažiau procentų paklaida) galime apibūdinti visą populiaciją. jog „imtis galbūt ir neatspindi visų Amerikos moterų. pavyzdžiui. ar 100 milijonų pupelių. Kaip keli kraujo lašai byloja apie visą kūną. grupė škotų mokslininkų domėjosi. taip atsitiktinė imtis atspindi visą populiaciją. padidėjęs stresas ir sumažėjęs kontrolės pojūtis. kodėl nuo 1950 metų Gallupo instituto atliekamų priešrinkiminių apklausų rezultatai vidutiniškai dviem ar mažiau procentų nesutampa su rinkimų rezultatais. Šitaip. tiek visoje šalyje. nes dabar aukštesnę padėtį užimantys žmonės rūko mažiau. 1984 metais vieno laikraščio apžvalgininkė Anna Landers priėmė vienos laiško autorės pasiūlymą apklausti skaitytojas. taip pat gali turėti įtakos vargingai gyvenančiųjų mirtingumui.

Jei imtis reprezentatyvi. 2004). Atlikus nacionalinę apklausą 2003 metų pabaigoje paaiškėjo. Amerikiečių pritarimas gėjų ir lesbiečių partnerystei padidėja. Žurnalas išsiuntinėjo atvirlaiškius su klausimu tik tiems žmonėms. jog jų vyriausybė per daug išleidžia remdama varginguosius. Partnerystė atrodo nuosaikesnė alternatyva (Moore. o 75 procentai . kad Alfo Landono persvara prieš Frankliną D. nors tuo pat metu atliktos kitos apklausos duomenimis tik 40 procentų palaikė pataisą. privalome atsižvelgti ir į kitus paklaidos šaltinius. į užduodamų klausimų tvarką. Net jei žmonės dėl kurio nors dalyko turi tvirtą nuomonę. paaiškėjo. draudžiančią tuoktis gėjams (Moore. „Ką nors drausti" reiškia „neleisti".kad Jungtinėse Valstijose tokios kalbos „nebūtų leidžiamos". Net subtilūs intonaciniai klausimo niuansai gali veikti labai stipriai (Krosnick ir Schuman. Atsakymų variantai. Tačiau 53 procentai galvojo. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 43 Reprezentatyvumo svarba buvo efektingai pademonstruota 1936 metais. pavyzdžiui. Panašiai kitos apklausos metu dauguma pasisakė už pagalbos užsienio šalims mažinimą ir už didesnes dotacijas badą patinantiems kraštams (Simon. Schuman ir Kalton. kad vyriausybė per daug išleidžia socialinei rūpybai {Time. „leidžiančią tik vyro ir moters santuoką". Kai Joopas van der Plightas su savo bendradarbiais (1987) klausė Anglijos rinkėjų. . Klausimo formulavimas taip pat gali turėti įtakos atsakymams. 1996). klausimo pateikimas ir jo formulavimas gali turėti įtakos atsakymui. Kai po kelių dienų buvo suskaičiuoti tikrieji rinkimų rezultatai. nei automobilio (Cleghorn. Iš daugiau kaip 2 milijonų grąžintų atvirlaiškių atrodė. Vienos apklausos metu buvo nustatyta. kokį didžiulį poveikį turi atsakymų variantai. kiek. Klausimų pateikimas . kad tik 23 procentai amerikiečių mano. kai savaitraštis Literary Digest 10-čiai milijonų amerikiečių išsiuntinėjo atvirlaiškius su klausimu apie prezidento rinkimus.labai delikatus dalykas. 1994). kurių pavardes surado telefonų knygose ir automobilių registracijos įrašuose. 1980). kurie neįstengė turėti nei telefono. 2004). Klausinių tvarka. 1985). jei iš pradžių pasiteiraujama jų nuomonės apie gėjų santuokas. Buvo atsakyta. Rooseveltą bus triuškinama. Klausimo formulavimas. Panagrinėkime.1 skyrius. kad Jungtinės Valstijos „uždraustų" pasisakymus prieš demokratiją. jų manymu. jų manymu. 1988. 2) šiluminėse elektrinėse ir 3) kitais būdais. turėtų būti pagaminta 1) atominėse. kad atominėse elektrinėse reikėtų gaminti 21 procentą visos elektros energijos. procentų turėtų sudaryti atominėse elektrinėse gaminama elektros energija. kad 55 procentai amerikiečių palaiko Konstitucijos pataisą. šitaip praleidęs tuos. Kitiems dalyviams klausimas buvo suformuluotas kitaip: kiek procentų elektros energijos. kad Landonas nugalėjo tik dviejose valstijose. vidutiniškai buvo nurodyta 41 proc. Tačiau 1940 metais 54 procentai amerikiečių pasisakė už tai.

Todėl nenuostabu.atsakė išmintingasis sapnų aiškintojas. Kartą jaunas vienuolis. formuluotė gali labai paveikti žmonių sprendimus ir nuomones. Buvo sukviesti žiniuoniai išaiškinti šį sapną. 1993). tyrėjas išsiaiškina. kad sultono laukia puikus likimas: „Jūs gyvensite ilgiau už visus savo giminaičius!" Patenkintas sultonas įsakė iždininkui atnešti gerajam žiniuoniui penkiasdešimt aukso monetų.44 ĮŽANGA formuluotė (framing) Klausimo ar problemos pateikimo būdas. kad 1994 metais mėsos perdirbėjai lobistai pasipriešino naujam JAV įstatymui dėl maisto prekių etikečių. kad. Devyni iš dešimties koledžo studentų mano.Tačiau atminkite vieną dalyką: svarbu ne tik tai. Yra toks pasakojimas apie sultoną. Vienu metu keisdamas vieną ar du veiksnius. kad „galimybė užsikrėsti siekia 5 proc. kad prezervatyvas veiksmingai apsaugo nuo AIDS. ką sakai. siūlomi atsakymų variantai sudaro sąlygas nesąžiningiems politikams manipuliuoti apklausomis. o ne „70 procentų liesos mėsos ir 30 procentų riebalų". Konsultantai. kasdienius procesus imituoti laboratorijose. Pakeliui į iždą apstulbęs iždininkas tarė jam: „Jūsų sapno aiškinimas nė kiek nesiskiria nuo pirmojo". tik 4 iš 10 studentų teigia. socialiniai psichologai eksperimentuoja. daugelį socialinių psichologų skatina. Kaip aerodinaminis tunelis padeda aeronautikos inžinieriui atrasti aerodinamikos principus. reklamos agentai bei gydytojai taip pat gali paveikti mūsų sprendimus. Šios imitacijos kažkiek primena aerodinaminius tunelius. kad sukurtų svarbių mūsų kasdienio gyvenimo socialinių situacijų imitacijas. ir skraidymo aparatų įvairovė pernelyg sudėtinga. sulaukė griežto draudimo. „Taip. Tada galima manipuliuoti vėjo sąlygomis ir tiksliai stebėti jų poveikį konkrečiai sparno struktūrai. kad prezervatyvas apsaugo veiksmingai (Linville ir kiti. Paklausk kitaip. skirtingomis formuluotėmis apribodami pasirinkimo galimybes. kad neteko visų savo dantų. ar gali rūkydamas melstis (Crossen. kuriuo manipuliuoja tyrėjas. jautienoje yra „30 procentų riebalų". Įpykęs sultonas įsakė nubausti blogąjį pranašą penkiasdešimčia rykščių kirčių. Pirmasis pasakė: „Deja! Prarasti dantys reiškia. Tačiau išgirdę. vadinamus nepriklausomais kintamaisiais. jei jo „veiksmingumas siekia 95 proc. formulavimas. kuris susapnavo. demonstruojant visuomenės pritarimą savo pažiūroms. . Klausimų pateikimo tvarka. kaip mirs jūsų giminaičiai". socialinės įtakos ir socialinių santykių principus. Ir atmosferinių sąlygų. pavyzdžiui. kurią gali kontroliuoti. jei tik įmanoma ir etiška. Vietoje to inžinieriai imituoja tikrovę. kad tiriant natūraliai susijusius įvykius beveik neįmanoma atskirti priežastį nuo pasekmės. kokią įtaką jie mums daro. Kaip ir aeronautikos inžinieriai. 1992). kuriuo buvo reikalaujama nurodyti.". kad matysite. paklausęs. Eksperimentiniai tyrimai: priežasties ir pasekmės paieška Tai. . Aeronautikos inžinieriai nepradeda darbo nuo skraidymo aparatų parametrų stebėjimų įvairiausiomis natūraliomis sąlygomis. ar melsdamasis gali rūkyti. Kontrolė: manipuliavimas kintamaisiais nepriklausomas kintamasis (independent variable) Eksperimentinis veiksnys.". Antrasis žiniuonis paaiškino. bet ir kaip sakai". patarė draugas: paklausk. taip ir eksperimentas padeda socialiniam psichologui atskleisti socialinio mąstymo.

du trečdaliai moterų. gali pasirodyti.1 skyrius. jos pačios kalbėjo ne taip šiltai ir nuotaikingai. kaip eksperimentai paaiškina priežastingumą. Vyrauja nuomonė. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 45 Iš viso trys ketvirtadaliai socialinės psichologijos mokslinių tyrimų pagrįsti eksperimentais (Higbee ir kiti. šį reiškinį galėtume pavadinti „Pelenės efektu". .normalaus svorio merginos. kokį įspūdį paliko tos merginos. 1989). apie kuriuos bus rašoma tolesniuose skyriuose. Vėliau. panagrinėkime du eksperimentus. kad pasitvirtintų teiginys. 1. jog čia yra koreliacinis ryšys. Todėl peršasi išvada. kurie žiūri daug smurtinių televizijos laidų. Netgi pakoregavus rezultatus. kad jei buvo manoma jas esant apkūnias. 76-ių Minesotos universiteto studentų (vaikinų) jie paprašė telefonu susipažinti su 76 studentėmis. kuriuose plačiau aptariami tyrimų pavyzdžiai. Per televiziją rodomo smurto koreliaciniai ir eksperimentiniai tyrimai. rasę ir tėvų pajamas. ką mato ekrane. palyginti su kontroline maždaug 5000 normalaus svorio moterų grupe. kad nutukėliai yra lėti. Ar šitokios nuostatos gimdo diskriminavimą? Norėdamas tai išsiaiškinti. kad vaikai mokosi iš to. Išankstinio nusistatymo prieš nutukusius žmones koreliaciniai ir eksperimentiniai tyrimai. Tai. kas yra laboratorinis eksperimentas. tingūs ir nevalyvi (Ryckman ir kiti. būna agresyvesni už žiūrinčius mažiau tokių laidų. šių nutukusių moterų metinės pajamos buvo 7000 dolerių mažesnės už vidurkį. Kai po septynerių metų tyrimą pakartojo. Pirmasis eksperimentas susijęs su išankstiniu nusistatymu prieš nutukusius žmones.nuotrauka jiems parodyta. Tačiau negalime būti tuo tikri. jog yra dar dvi kitos priežasties-pasekmės inter- Kituose skyriuose rasite daug tyrimais paremtų įžvalgų. Vaikai. paaiškėjo. ką bendra turi televizijos laidų žiūrėjimas ir vaikų elgesys. (Ar galite nurodyti kokias nors kitas priežastis?) Į šį tyrimą įsijungė socialiniai psichologai Markas Snyderis ir Julie Haugen (1994. Akivaizdu. Pusei jų buvo parodytos apkūnios (ne tikrosios pokalbio partnerės). kitai daliai . Stevenas Gortmakeris su kolegomis (1993) atliko tyrimą. Pasitelkdami antrąjį pavyzdį. jog tokios moterys nėra geidžiamos. Čia pasireiškė išankstinis nusistatymas ir diskriminavimas. 1995). Tikiuosi. kad jau atpažįstate. analizuojant pokalbius su merginomis. Atsižvelgus į kitus veiksnius ir padarius atitinkamas korekcijas. atsižvelgus į skirtumus pagal gebėjimų testo duomenis. panagrinėkime. kuriame dalyvavo 370 apkūnių moterų nuo 16 iki 24 metų amžiaus. Kai kurios iš jų nagrinėjamos skyreliuose „Ką slepia moksliniai tyrimai". vis dar tebebuvo nutukusios. tarp jų mažiau buvo ištekėjusių bei gaunančių dideles algas. simbolizuojančius mokslinius išankstinio nusistatymo bei agresijos tyrimus. jog nutukimas susijęs su žemesne socialine padėtimi. Prisiminę pamotės elgesio poveikį. 1985). buvo nepriklausomas kintamasis. Kiekvienas iš šių eksperimentų gali padėti paaiškinti koreliacinius ryšius tarp priežasties ir pasekmės.5 paveikslas mums primena. Pirmiausia vaikinų buvo paprašyta papasakoti. Kiekvienam vaikinui buvo parodyta tariamos pokalbio partnerės nuotrauka. kad kažkokios vaikinų balso intonacijos ir pokalbio turinys skatino tariamai nutukusias pokalbių partneres elgtis taip. 1982). kad diskriminavimą būtų galima paaiškinti tuo. kokios moters normalaus svorio ar apkūnios . Pastaba: nutukimas koreliavo su šeimynine padėtimi ir pajamomis. Kad suvoktume. o kas trečias tyrimas buvo atliekamas mokslinėse laboratorijose (Adair ir kiti.

) . taikant išvadas visai populiacijai. žiūrinčius smurtines laidas ir nežiūrinčius.ką tik aptarėme. kur galėjo kontroliuoti vaikams rodomo smurto kiekį. neteigiančios. kad kiekvienas žmogus turėtų vienodą tikimybę atsidurti tam tikrose sąlygose. Antroji sudedamoji dalis yra atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas. ar jų nežiūrėjo (žr.6 paveikslą). Tokie eksperimentai rodo. Tačiau neįmanoma kontroliuoti visų veiksnių. kiekvienas žmogus turi vienodą galimybę žiūrėti smurtines laidas arba jų nežiūrėti. atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas (random assignment) Toks dalyvių paskirstymas eksperimente. kad gali priklausyti nuo manipuliacijų nepriklausomu kintamuoju. Jį mačiusieji per dvi minutes atliko septynis kartus daugiau agresyvių veiksmų nei nemačiusieji. Mes manipuliuojame vienu arba dviem nepriklausomais kintamaisiais. kultūra. (Kokios jos?) Todėl socialiniai psichologai perkėlė televizijos žiūrėjimą į laboratoriją. Atliekantis apklausą tyrėjas gali išmatuoti bei statistiškai įvertinti galimus aktualius veiksnius ir patikrinti. mes galime keisti vieną veiksnį. Vieną iš jų . jog televizija yra vaikų agresyvumo priežastis. darėme prielaidą. Pavyzdžiui. 1. remdamiesi koreliaciniu ryšiu.televizijos serialo „Galingieji reindžeriai" (Power Rangers) epizodą.vidutiniškai turėtų būti maždaug tokie patys. Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas leidžia daryti išvadą apie priežastį ir pasekmę. galinčių išskirti nutukusius ir nenutukusius žmones. po to kitą ir nustatyti.ir smurtinio .ar jų nariai žiūrėjo smurto vaizdus. išsilavinimas.1 lentelėje pateikta daugiau pavyzdžių). visa kita stengdamiesi išlaikyti be pakitimų. kaip matomo smurto kiekis koreliuoja su elgsena. kad eksperimento logika yra paprasta: sukurdami ir kontroliuodami miniatiūrinę realybę. Iki šiol matėme. į kuriuos tyrėjas neatsižvelgė. Kadangi atsitiktinai paskirstant tiriamuosius sukuriamos ekvivalentiškos grupės. ar sąsajos išliks. mokslininkai gali stebėti.arba jie skiriasi dar daugybe kitų požymių. Chrisas Boyatzisas ir jo kolegos (1995) vieniems pradinės mokyklos moksleiviams parodė XX a. kaip nenoriai. bet koks agresyvumo skirtumas tarp šių dviejų grupių narių privalo būti kažkaip susijęs su vieninteliu šių grupių skirtumu . intelektas. intelektas .kontrolę . pradinis agresyvumas . Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas vienu kirčiu panaikina visus šiuos pašalinius veiksnius. Kiekvienas socialinis psichologinis eksperimentas turi dvi pagrindines sudedamąsias dalis. dešimtajame dešimtmetyje populiariausio . kad televizija gali būti viena iš agresyvaus vaikų elgesio priežasčių. kuris šitaip vadinamas dėl to. kurio nerodė kitiems. kaip jie pavieniui arba kartu veikia žmones. kad nutukimas lėmė žemesnę socialinę padėtį (dėl diskriminavimo) arba kad smurto stebėjimas yra agresyvumo priežastis (1. Atsitiktinė atranka leidžia apibendrinti. (Atkreipkite dėmesį į skirtumą tarp atsitiktinio tiriamųjų paskirstymo eksperimentuose ir atsitiktinės atrankos apklausose. pretacijos.šeimyninė padėtis. Demostruodami vaikams smurtines ar nesmurtines laidas. O dabar labiau pasigilinkime. vienoda tikimybė. kad abiejose grupėse bus aukšto intelekto žmonių. kaip vykdomas eksperimentas.46 ĮŽANGA priklausomas kintamasis (dependent variable) Matuojamas kintamasis. Tad visi įmanomi abiejų grupių dalyvių požymiai . Galbūt skiriasi žiūrinčiųjų smurtines laidas išsilavinimas. Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas: didysis korektorius Prisiminkite. Stebėti agresyvūs veiksmai vadinami priklausomu kintamuoju. Kai tiriamieji paskirstomi atsitiktinai.

arba į kontrolinę (kurioje neeksperimentuojama) grupę. Kartais eksperimentas būna nežalingas. netgi malonus patyrimas. neprivalo turėti atitikmens kasdienybėje. Tai. kuriam dalyviai sąmoningai pritaria.6 PAVEIKSLAS KAS MATUOJAMA Agresyvumas Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas Eksperimentai. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 47 1. kad bet kuriuos vėlesnius skirtumus kažkaip sukėlė eksperimentinis poveikis. Eksperimentuose neprivalo būti to. Koreliacinių ir eksperimentinių tyrimų požymiai Ar galima dalyvius paskirstyti atsitiktinai? Ar anksti subręstantys vaikai labiau pasitiki savimi? Kada studentai išmoksta daugiau: naudodamiesi internetu ar mokydamiesi auditorijoje Ar pagal mokyklos pažymius galima prognozuoti profesinę sėkmę? Ar žaidžiant smurtinius žaidimus padidėja agresyvumas? Ar žiūrėti komediją vieniems linksmiau nei žiūrėti kartu su kitais? Ar didesnes pajamas gaunančių žmonių savivertė yra stipresnė? Ne -> koreliacinis Taip -> eksperimentinis Užsirašyti į kursą per intemetą ar auditorijoje Išmokimas Nepriklausomas kintamasis Priklausomas kintamasis Ne -> koreliacinis Taip -> eksperimentinis (Jūs atsakykite) (Jūs atsakykite) Žaisti smurtinius ar nesmurtinius žaidimus Agresyvumas Eksperimento etika Mūsų pavyzdys apie TV laidų poveikį parodo. kad atliekant kai kuriuos eksperimentus būtina laikytis etikos. Reikėtų tik trumpam pakeisti socialinę patirtį ir užfiksuoti pokyčius. socialiniai psichologai dažnai rizikuoja šią ribą peržengti.1 LENTELĖ. kai žmonės atsitiktinai paskiriami arba į eksperimentinę. Tai suteikia tyrėjui pasitikėjimo.1 skyrius. Tačiau kartais mokslininkai atsiduria prie ribos. Daugeliui mokslininkų ši realizmo rūšis yra kasdienis realizmas (mundane realism) Eksperimento paviršinis panašumas į kasdienes situacijas. 1. Kurdami intensyvaus mąstymo bei emocijų reikalaujančius eksperimentus. Marilynn Brevver ir Merrillas Carlsmithas (1985) vadina kasdieniu realizmu. Socialiniai psichologai neturėtų tai pačiai vaikų grupei ilgai rodyti brutalaus smurto. elektros šoko panaudojimas tiriant agresyvumą). Nes Agresyvumas . ką Eiliotas Aronsonas. kas vyksta laboratorijoje (pavyzdžiui. kai skirtumas tarp nežalingo ir rizikingo yra neaiškus.

Kanados psichologų asociacijos (2000) ir Britų psichologų asociacijos (2000) sukurti etikos principai verčia tyrėjus: • • Pakankamai informuoti potencialius dalyvius apie eksperimentą. Socialinių psichologų apgaulės. Praktiškai jis imituoja realų agresyvumą. kasdieniška ir nesvarbi. teigia ukrainietis profesorius Anatoly Koladny. Eksperimentuotojai nenori. palyginti su daugeliu realiame gyvenime patiriamų klaidinimų ar netgi su televizijos laidų „slapta kamera" arba „realybės šou" pokštais. Vitelli.48 ĮŽANGA eksperimento realizmas {experimental realism) Dalyvių [sitraukimas į eksperimentą. kurio tikslas . tačiau tuo pat metu etiškus eksperimentus. 1988). kad jų metu su žmonėmis būtų elgiamasi humaniškai. ir subtilūs balso niuansai. apgaulė (deception) Tyrimo situacija. kad eksperimento dalyviai.ženklus. Pageidaujamus atsakymus gali išprovokuoti ir tyrėjo žodžiai. arba iš užsispyrimo nesielgtų priešingai. ar sukelti kam nors intensyvų. reikalaujantis pasakyti tyrimo dalyviams tiek. ar pakeisite savo nuomonę arba elgseną. siekdami užtikrinti. 1998). kad žmonės sąmoningai apsimetinėtų arba nuobodžiautų. ar tikslas pateisina priemones.eksperimentuotojai paprastai standartizuoja savo nurodymus arba pateikia juos kompiuteriu. kad kažkam sukeliate skausmą arba jausdami stiprų socialinį spaudimą. Tyrėjams dažnai tenka savotiškai balansuoti. jie nori išprovokuoti realius psichologinius procesus.. kad būtų sukurti „aspektai. kurie tarsi „reikalauja" tam tikro elgesio . Tad siekiant tiesos efekto maždaug trečdalyje socialinių psichologinių tyrimų (nors šis skaičius mažėja) naudota apgaulė (Korn ir Nieks. prievarta pasirinkti. kad jie galėtų spręsti. kad gautų informuotą sutikimą. Norint iki minimumo sumažinti šias reikiamas savybes . informuotas sutikimas (informed consent) Etinis principas. Tačiau eksperimentuotojas turėtų remtis eksperimento realizmu. . ar švelnų elektros šoką. nedarytų vien tik to. kai religija buvo valstybės persekiojama. Pavyzdžiui. skatinančiu eksperimento dalyvius įsitraukti į veiksmą. ar dalyvauti eksperimente. kokio elgesio iš jo tikimasi. 1993. Amerikos psichologų asociacijos (2002). reikiamos savybės (demand characteristics) Ženklai. skatinantys tiriamųjų norą dalyvauti". tik 15 procentų Ukrainos respondentų pareiškė buvę tikintys. paprastai būna trumpalaikės ir švelnios.kad buvo tikintys pokomunistiniais 1997 metais (Nielsen. uoliai stengdamiesi būti „gerais subjektais". Sakyti tiesą. Jei gretimame kambaryje esančiam žmogui iš tiesų nėra sukeliamas elektros šokas. galite pajusti diskomfortą. kad atlikus apklausą apie religingumą. kad eksperimento dalyviai tai žinotų (išnyktų eksperimento realizmas). Ir vis dėlto: ar gautos žinios pateisina žmonių apgaudinėjimą bei sukeltą graužatį? Universitetų etikos komitetai dabar peržiūri socialinius psichologinius tyrimus. Tokie eksperimentai kelia seną kaip pasaulis klausimą. Apgaulę naudoti tik tada. Todėl nenuostabu. eksperimentuotojas nenori. signalizuojantys eksperimento dalyviui.pamatyti. kai dalyviai neteisingai informuojami apie tyrimo metodus ir tikslus arba yra apgaudinėjami. bet 70 procentų respondentų . gali būti realistinis agresyvumo matas. kartais tenka apgauti žmones. jei ji būtina ir pateisinama reikšmingu tikslu. ko iš jų tikimasi. Žinodami. 1990 m. Kad pavyktų sukurti eksperimento realizmą. pateikiant jiems įtikinamą legendą. o ne dėl to. kad sukurtų patraukiančius. Eksperimentuotojai taip pat stengiasi neatskleisti savo prognozių.

tarkime. kažką nauja sužinoję apie psichologinių tyrimų pobūdį. ir klausiama dalyvių. Socialinė psichologija demonstruoja normalią laboratorinių tyrimų ir kasdienio gyvenimo sąveiką. jei ji buvo. kokio efekto galime tikėtis iš kintamojo X. jaustųsi bent jau ne blogiau nei prieš ateidami į ją. ji vis dėlto yra supaprastinta. . 1998. ką stebime kasdien. Iš tiesų. tyrimams. Paprastai pasakoma apie apgaulę. ir laboratorijoje gautos išvados . Be to.juose apibendrintos ir natūroje. Televizijos poveikio duomenys . kur kas didesnį nerimą bei įtampą kelia profesoriai. jei visi kiti aspektai nekinta. ką jie suprato. Laboratorinis eksperimentas mums pasako. kontroliuojama realybė. dau- . kaip vėliau pamatysite. televizijos ir smurto tyrimai. Vienintelis atvejis. O dar geriau. pasibaigus eksperimentui. ĮVADAS Į S O C I A L I N Ę P S I C H O L O G I J Ą 49 • Nekenkti žmonėms ir nesukelti jiems diskomforto. depresijos ir saviveiksmingumo. kad jie buvo kvaili arba žiaurūs.1 s k y r i u s . kaip jaučiasi. paskatino eksperimentinius tyrimus. o ne banalybes". tarp jų pagalbos. Eksperimentą baigus. vadovavimo stiliaus. Kasdienės patirties padiktuotos nuojautos dažnai paskatina atlikti laboratorinius tyrimus. taip pat ir apgaulę. jei dalyviai pasijustų atlyginti. kurie padeda mums giliau suvokti savo potyrius. jei ji buvo. Tai. „Laboratorinė psichologija apskritai yra pateikusi psichologines tiesas. Laboratorinių tyrimų apibendrinimas ir pritaikymas gyvenime Kaip rodo vaikų.tinka ir daugelio kitų sričių. 1998). Kai elgiamasi pagarbiai. išsamiai viską paaiškinti. egzaminuodami ir grąžindami ištaisytus darbus. Kimmel. Laboratorijoje atrandami efektai yra tarsi veidrodinis realybės atspindys. Nors laboratorijoje atsiskleidžia svarbiausia žmogaus gyvenimo dinamika. Šioje knygoje mes darysime tą patį daugiausia naudosimės laboratorinių tyrimų išvadomis ir kasdienio gyvenimo pavyzdžiais. išeidami iš laboratorijos.jei grįžtamasis ryšys verstų dalyvius krimstis. Tačiau apibendrindami laboratorinių tyrimų duomenis ir taikydami juos realiame gyvenime privalome būti atsargūs. supratus. nei eksperimentus atliekantys mokslininkai. Eksperimentuotojas turėtų pasakyti pakankamai ir būti dėmesingas. tuo tarpu realiame gyvenime šitaip niekada nebūna. sako socialinės psichologijos gynėjai. kai taikytina šios taisyklės išimtis. Su gautais rezultatais buvo supažindinti atsakingi televizijos programų ir valstybinės politikos formuotojai. socialinė psichologija kasdienę patirtį supina su laboratorine analize. • Ataskaita dalyviams. kad žmonės. . tik nedaugelis dalyvių būna nepatenkinti dėl patirtos apgaulės (Epley ir Huff.tvirtina Craigas Andersonas ir jo kolegos (1999). • Konfidencialiai elgtis su informacija apie eksperimento dalyvius. ataskaita (debriefing) Tyrimo paaiškinimas jo dalyviams. Šią sąveiką atskleidė televizijos žiūrėjimo eksperimentas su vaikais.

1. pavyzdžiui. kuris jų yra kito priežastis. Puerto Riko aukštųjų mokyklų studentai jaučiasi vienišesni nei jų kolegos JAV.gelyje eksperimentų dalyvauja universitetų studentai. gyvenimo tikslo neapibrėžtumas. socialiniai psichologai. pavieniui ar kartu. tačiau ją susikuria panašiais būdais. paversdama juos trumpu pagrįstų pagrindinių teiginių sąrašu. Laboratoriniai eksperimentai socialiniams psichologams leidžia patikrinti įvairias idėjas ir vėliau taikyti jas kaip pradinius teiginius bei išvadas. APIBENDRINIMAS Tyrimo metodai: kaip tiria socialinė psichologija • Remiantis spėjimais bei išvadomis. Šiais teiginiais galime vadovautis. veikia elgseną. Naudinga žinoti. tačiau šie skirtumai tėra „paviršiniai". kad du dalykai susiję tarpusavyje. Gera teorija išgrynina faktus. Įvairių kultūrų žmonės gali būti skirtingos nuomonės. Panagrinėkime štai tokius pavyzdžius: • Remiantis apklausomis. Etninės grupės skiriasi pagal pažangumą ir nusikalstamumą. žema savivertė (Jonės ir kiti. arba eksperimentiniai. antroji . Kultūrinius skirtumus labiau išreiškia turinys nei procesas. tarp išsilavinimo ir pajamų dydžio. Kad ir kaip būtų. pavyzdžiui. Tada bet kokį eksperimento metu atsiradusį skirtumą tarp šių dviejų grupių galime priskirti nepriklausomam kintamajam (žr. atlieka eksperimentus. • Kartais eksperimentuodami socialiniai psichologai surežisuoja situacijas. nuostatų) turinys ir jų mąstymo bei veiksmų procesas (pavyzdžiui. kai reikia patvirtinti ar modifikuoti teoriją suformuluoti naują mokslinio tyrimo temą ar pasiūlyti praktinį teorijos taikymo aspektą. nuostatų poveikis elgesiui ir atvirkščiai) yra skirtingi. • Didžioji dalis socialinių psichologinių tyrimų yra arba koreliaciniai. bendraamžių įtaka ir tėvų išsilavinimas leidžia prognozuoti pažangumą ar nusikalstamumą vienos etninės grupės mastu.7 paveikslą).eksperimentinė ir kontrolinė. kiek leidžia galimybės. Tačiau abiejose kultūrose vienišumo dėmenys yra beveik tie patys: drovumas. Sukurdami miniatiūrinę kontroliuojamą realybę. tačiau ją veikia tos pačios socialinės aplinkybės. Pirmoji patiria eksperimentinį poveikį.į šį klausimą neatsakyta. Tą darydami jie privalo vadovautis profesine etika. . žmonių mąstymo bei kitų savybių (pavyzdžiui. išsilavinimo ir kultūrų žmonėmis . eksperimentuotojai gali keisti situacijas ir išsiaiškinti. kurie kartais atliekami taikant sistemingas apklausas. gauti informuotą tiriamųjų sutikimą jiems nepakenkti. Koreliaciniai tyrimai. Ar gautume panašius rezultatus eksperimentuodami su skirtingo amžiaus. 1985).ne. atskleidžia ryšį tarp kintamųjų. Nors dėl to galbūt lengviau tapatintis su jais. kuriamos socialinės psichologijos teorijos. • Tirdami priežastį ir pasekmę. vargu ar studentai yra atsitiktinė imtis visos žmonijos požiūriu. tačiau retai kada aišku. • Mūsų elgsena gali skirtis. teigia Davidas Rowe su kolegomis (1994). o eksperimentą baigus atskleisti apgaulę. kurios išprovokuoja dalyvių emocijas. Kaip šeimos struktūra. taip bus ir kitose grupėse. jei ji laikinai buvo naudojama. kaip jos. Suformuojamos dvi atsitiktinai atrinktų asmenų grupės .

Turiu vilties. tapatumą. tikiuosi. Iš tiesų aš rašau. Mes rašome. kad daugelis skaitytojų šiuo metu bando apibrėžti savo gyvenimo tikslą. kaip reikia gyventi šiandien" (cituojama iš Peterson. galima tirti priežastis ir pasekmes Trūkumai Dažnai naudojama dirbtinė laboratorijos aplinka % Post scriptum: kodėl aš parašiau šią knygą Kiekvieną skyrių baigiu trumpais asmeniniais apmąstymais apie socialinės psichologijos humaniškumą. kaip mama jį ragino atsisakyti rašymo: „Tapk neurochirurgu. p. Tada tu daugeliui žmonių išgelbėsi gyvybę ir uždirbsi kur kas daugiau pinigų". 1988). jog galime kažką pakeisti.1 skyrius. užuojauta sutaurins kritiškumą ir iliuziją pakeis supratimas. aš nenoriu gelbėti žmonių gyvybių. Esu įsitikinęs.7 PAVEIKSLAS Du tyrimo metodai: koreliacinis ir eksperimentinis Privalumai Dažnai atliekamas natūralioje aplinkoje Trūkumai Ne visada aiškus priežastingumas Privalumai Kontroliuojant kintamuosius ir atsitiktinai paskirstant tiriamuosius. .klausia teologas Robertas McAfee Brownas. . žinodamas. ir viliuosi.aš kaip autorius būsiu patenkintas. jausmingiau. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 51 1. 1992.išmintingiau.. kodėl mes vienus mylime. Šioje knygoje su džiaugsmu pateikiu jums efektyvius. rašyti mus skatina noras kažką pakeisti. padedame jiems. o jūs. vertybes bei nuostatas. prasmingiau.. aš noriu jiems parodyti. kad juos taip pat su džiaugsmu priimsite. „Kodėl mes rašome? . nes esame [įsitikinę]. patirtas džiaugsmas ar sprendimas dalyvauti revoliucijoje" (cituojama iš Marty. rašyti skatina ne tik noras „dalinti už dyką" psichologijos žinias. Šiuo požiūriu mes esame panašūs į kitų sričių dėstytojus bei kitų knygų autorius. bet ir padėti žmonėms gyventi geriau . tikėdamasis. nauja įžvalga apie save. būsite patenkinti kaip skaitytojai. kad labiau nei bet koks atlyginimas. Potokas atsakė: „Mama. kad šie principai praplės jūsų protą ir praturtins gyvenimą. kad rašau sutramdęs aistrą. psichologijos dėstytojų. Jei perskaičius šią knygą jūsų kritinis mąstymas taps aštresnis ir jūs geriau suprasite. Rašytojas Chaimas Potokas prisimena.Aš tvirtinu. aiškiai suformuluotus socialinės psichologijos principus. Kviečiu ir jus pamąstyti. Šis „skirtumas" gali būti naujas grožio suvokimas. o kitų neapkenčiame ir jiems kenkiame . Daugelį mūsų. 47). kaip ir kodėl vieni kitus veikiame. kad kritinis mąstymas padės sudrausminti intuiciją.

Kiekvienas skyrius pradedamas keliais svarbiausiais klausimais: ar logiškos yra mūsų socialinės nuostatos. tarp nuostatų ir elgsenos: ar mūsų nuostatos lemia elgseną? Ar elgsena lemia nuostatas? O gal ši sąveika yra abipusė? . kaip mes vieni kitus suprantame (dar tai vadinama socialiniu pažinimu). kad tai yra mokslinis žmonių nuomonių apie kitus (pirmoji dalis). Kaip socialinė aplinka formuoja mūsų tapatumą? Kaip asmeniniai interesai paveikia mūsų socialinį vertinimą ir motyvuoja socialinę elgseną? Trečiajame skyriuje analizuojami stebinantys.Socialinis mąstymas Šios knygos struktūra atitinka socialinės psichologijos apibrėžimą. Ketvirtojoje dalyje kalbama apie tai. o kartais gana juokingi mūsų nuomonių apie socialinę aplinką formavimosi būdai. Pirmojoje dalyje aptariamos mokslinės studijos apie tai. kaip jų išvengti bei išmintingiau mąstyti. kaip moksliniai socialinės psichologijos tyrimai ir teorijos taikomos realiame gyvenime. Taip pat perspėjama apie socialinio mąstymo spąstus ir patariama. Ketvirtajame skyriuje nagrinėjami ryšiai tarp mūsų mąstymo ir veiksmų. kaip priartinti jį prie realybės? Antrajame skyriuje kalbama apie savivokos ir socialinės aplinkos sąveiką. įtakos jiems (antroji dalis) ir tarpusavio santykių (trečioji dalis) tyrimas. aiškinimai ir įsitikinimai? Ar mūsų įspūdis apie pačius save ir kitus apskritai yra tikslus? Kaip formuojasi mūsų socialinis mąstymas? Ar jis atsparus tendencingumui bei klaidoms.

teigiamo ąstymo galia .š socialiniame pasaulyje ėmesio centras ir iliuzijos Mokslinių tyrimų išvada.Sąmoningos valios iliuzija avęs vertinimas Savęs vertinimo motyvacija Tamsioji savęs vertinimo pusė uvokiama savikontrolė Saviveiksmingumas Kontrolės pobūdis Išmoktas bejėgiškumas versus apsisprendimas Šališkas palankumas sau Teigiamų ir neigiamų įvykių aiškinimas Ar mes visi galime būti geresni už vidutiniokus? Atkreipkime dėmesį.išdidumo pavojai. Kai jaudinamės dėl to. Šališkas palankumas sau . kad atrodome susijaudinę avojo Aš samprata: kas aš esu? Mūsų pasaulio centras: kaip mes suvokiame save Socialinio Aš raida „Aš" ir kultūra Ką slepia moksliniai tyrimai. Hazel Markus apie kultūrinę psichologiją Savęs pažinimas Mokslinių tyrimų išvada .kaip aš myliu save? Leiskite suskaičiuoti būdus Nepagrįstas optimizmas Tariamas vienodumas ir išskirtinumas Kas yra šališkas palankumas sau Mintys apie savęs vertinimą ir šališką palankumą sau risistatymas Tariamas kuklumas Savęs menkinimas Įspūdžio valdymas ost scriptum: dvejopa tiesa .

Aiškiai suvokdami savo emocijas. klausos aparatus. kad šios problemos jūs neišsprendėte . klausos aparato nelaiko „akiniais ausims"? Amerikiečiai iš dalies gali pasiteisinti sakydami. O iš tiesų pastebėjo tik 23 procentai studentų. kur jais aprūpina nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos. dirglumui. tą būtinai išduoda mūsų veidas. daugelis neprigirdinčių jais nesinaudoja. būsiu teisus trim atvejais iš keturių." Benjamin Franklin iekvienas esame savo pasaulio centras.mes esame rūšis. 1998). Thomas Gilovichas. kiek kitų žmonių dėmesio tenka mums. Susitelkę į save. Victoria Medvec ir Kennethas Savitsky (2000) atliko dėmesio centro efekto tyrimą. išskyrus labai silpnai girdinčius. kad esame linkę matyti save scenos centre. kad beveik pusė bendraamžių juos pastebės. išleidžianti milijardus plaukų dažams. . kad kiti gali lengvai pastebėti mūsų slepiamas emocijas.nesinaudojate klausos aparatu. Dėl savo įvaizdžio .„Yra trys ypatingi dalykai: plienas. Tačiau netgi Didžiojoje Britanijoje ir Australijoje. ir mes manome.nenorime. arba kontaktinius lęšius. kuriems sutrikusi klausa. Jie paprašė Kornelio universiteto studentų prieš įeinant į patalpą. pasibjaurėjimui. Tačiau ar iš tiesų kam nors rūpi. negražius plaukus. kad klausos aparatai yra brangesni. mes dažnai susikuriame permatomumo iliuziją. Dėmesio centro efektas reiškia. kad man iš ausies kyšo mažytis daikčiukas? Gal jie taip susidomėję savimi. Asmeninis pavyzdys: jei pablogėjo jūsų rega. dantų balikliams ir plastinėms operacijoms. kad kiti pastebės. jog mūsų klausa nėra tobula arba kad mes senstame. kad kas nors pagalvotų (o siaube!). Kasdien mūsų savasis Aš susiduria su iššūkiais. apgavystėms ar žavėjimuisi (Gilovich ir kiti. Kadangi mano paties klausa nusilpusi. Jei pablogėjo klausa. kurioje buvo kiti studentai. Kodėl tie. O iš tiesų esame kur kas labiau „nepermatomi" nei įsivaizduojame. kad manęs net nepastebi? Ar šnekučiuojantis mano pablogėjusi klausa (be klausos aparato) nebūtų labiau pastebima nei klausos aparatas? K Dėmesio centras ir iliuzijos dėmesio centro efektas (spotlight effect) Klaidingas [sitikinimas. visada stebėjausi šiuo prieštaringumu. kas tinka pasakyti apie mūsų keistokus rūbus. mes pervertiname kitų dėmesį mums. su šia problema kovojate nešiodami arba akinius. deimantas ir savęs pažinimas. Tai. permatomumo iliuzija (illusion of transparency) Iliuzija. kad kiti yra itin dėmesingi mūsų išvaizdai bei elgsenai. todėl intuityviai pervertiname. . Šiuos marškinėlius apsivilkę drovūs studentai spėjo. apsivilkti marškinėlius su pribloškiančiu atvaizdu. Jei jaučiamės laimingi. galioja ir mūsų emocijoms: nerimui.

išorinis patrauklumas apskritai. Dėmesio centro efektas ir su juo susijusi permatomumo iliuzija tėra tik du iš daugelio pavyzdžių. bendraudami su mama. Kaip matome iš šių pavyzdžių. kai rašiau šiuos žodžius. manome. Mūsų veiksmai dažnai būna strateginiai. galime sutrikti („visi galvoja.su dėstytojais. Lygindami save su kitomis kultūromis.vedybiniuose . Norėdami sudaryti teigiamą įspūdį. kaip vyksta savasties ir mus supančio socialinio pasaulio sąveikos. tarp mūsų ir kitų žmonių vyksta abipusiai mainai. priklau- . 1981). Nuomonė apie save priklauso nuo to. Kai namuose. Štai daugiau jų: • Socialinė aplinka daro įtaką mūsų savimonei.su draugais ir dar kitokie . Kaip ir įžvalgūs politikai. Tik nedaugelis išsiskyrusių kaltina save. Tą dieną.2 s k y r i u s . turi reikšmės). jog laboratorijos vadovas MacLeodas daugiau trukdė nei prisidėjo. mes stebime kitų žmonių lūkesčius bei elgseną ir atitinkamai modeliuojame savąją. kalbėdamas apie šį atradimą. į vakarienę atėjęs be dovanos šeimininkui. Susan Andersen ir Serena Chen (2002) atkreipia dėmesį į tai. jog yra amerikietė. po valandos mano draugė juodaodė amerikietė papasakojo. mano tik ką iš Nepalo sugrįžęs draugas. žmonės kankinasi dėl savo išvaizdos (net jei rūbai ir menki netobulumai pastebimi mažiau nei manome. Nuo to. Rūpinimasis savo įvaizdžiu turi didelės įtakos mūsų elgsenai. MacLeodas. kad būdama Afrikoje drovėjosi. • Socialiniai santykiai padeda apibrėžti savąjį Aš. kad kiti mūsų nerimo priežasties dažniausiai nepastebi ar greitai pamiršta (Savitsky ir kiti. Kai netyčia įjungiame bibliotekos apsaugos sistemą ar susivokiame. kaip vėliau pamatysime. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 55 Mes taip pat pervertiname savo socialinių nesėkmių bei apsirikimų akivaizdumą. nešališki įvykių vertintojai. papasakojo. baltaodis amerikietis. pastebime savo skirtumus ir aplinkinių reakcijas į šiuos skirtumus. nepaminėdavo Bantingo (Ross. ką mes apie save galvojame ir ką sau jaučiame. kad esame vienintelis svečias. kitokie . Bantingas pareiškė. Varžydamiesi dėl premijų mokslininkai retai kada per mažai vertina savo indėlį. su kuo mes tuo metu bendraujame. Kai artimuose .ryšiuose kyla problemos. jog yra baltasis. rasėmis ar kita lytimi. • Rūpestis dėl savęs motyvuoja mūsų socialinę elgseną. Mes galime būti vienokie. Mes nesame objektyvūs. kad gyvendamas kaimelyje jis drovėjosi. kad skirtingi santykiai lemia skirtingą saviraišką. 2001). Kai 1923 metais Frederickas Bantingas ir Johnas MacLeodas gavo Nobelio premiją už insulino atradimą. darbe ar žaisdami patiriame sėkmę. atsakomybę už jas dažniau primetame savo partneriui. Tačiau tyrimai rodo. jog esame to verti. • Egoizmas veikia mūsų nuomones. kad aš esu bukagalvis").

Jei skaitant pranešimą virpa keliai ir dreba rankos. ar į nerimą dėl mikčiojimo. kad jie atrodė labiau susijaudinę negu partneriai. kad visi matys jų nerimą. (Aš pats mikčiojau ir lankiau kalbos terapijos užsiėmimus.. kurie kalbėjo kontrolinėmis sąlygomis ar buvo nuraminti. kad visi tai mato? Kennethas Savitsky ir Thomas Gilovichas (2003) iš savo ir kitų mokslininkų tyrimų žinojo. Savitsky ir Gilovichas pakartojo savo eksperimentus.65). kuriems reikia perskaityti pranešimą klasėje ar prieš auditoriją teigia nerimaujantys ne tik dėl pranešimo. Kita .juk tai taip akivaizdu.83 2. prisiminkite šių eksperimentų išvadą: kiti žmonės pastebi mažiau negu jums atrodo. bendraudami su jums patinkančiu asmeniu. bet ir dėl to. Jie paprašė eksperimento dalyvių kalbėti prieš pasyvią auditoriją kuri nesijaudino. kuris sustiprina mikčiojimą.labai susijaudinęs).1 lentelėje matome. Kalbos kokybė Atsipalaidavimas Stebėtojo vertinimas Kalbos kokybė Santūrumas * Kiekvienas iš šių rezultatų statistiškai smarkiai skiriasi nuo rezultatų kontrolinėmis ir nuraminimo sąlygomis. Dar daugiau. Kalbantieji mano. Po pasisakymo dalyviai vertino savo kalbos kokybę ir susijaudinimo lygį (šį kartą 7 balų skalėje). negu vertino jų partneriai (5. o kitas sėdėdavo. ir paprašydavo stovinčio dalyvio kalbėti šia tema 3 minutes. Pusei jų (nuraminimo sąlygos) dar buvo pasakyta: „Nereikia jaudintis dėl to. stebėtojų vertinimai sutapo su kalbėjusiojo savęs vertinimu. Verčiau atsipalaiduokite ir pasistenkite gerai pasirodyti. Kitai pusei grupės (žinojimo sąlygos) buvo paaiškinta permatomumo iliuzija: „Tyrimais įrodyta. kad visi pastebi jų pasibjaurėjimą kurį jie vos gali nuslėpti. Vėliau Savitsky ir Gilovichas svarstė: jei oratoriams būtų pasakyta. kad būtų statistiškai reikšmingas (nepanašu.visiškai ramus iki 10 .90 2.62 3. nepradėkite dėl to nerimauti". 2. ką kiti pagalvos. Norėdami tai sužinoti. Norėdami įsitikinti duomenų patikimumu. kad kiti pastebės jų apgavystę . . kad jų susijaudinimas nepastebimas. kad auditorija nepastebi jūsų susijaudinimo taip labai.25).. Vienos grupės nariams (kontrolinės sąlygos) nebuvo duota daugiau jokių nurodymų. Jei susijaudinsite. mano. kad tik jūs tai pastebite"..35 3.. ir kad visi matys. kalbėdami prieš auditoriją. Turėdami tai galvoje. kad žmonės pervertina savo vidinių būsenų „akivaizdumą". įsitikinimas. kad jūsų drovumas labai pastebimas? O gal kada drebėjote.23* 4.94 3. jie į savo laboratoriją poromis pakvietė 40 Kornelio universiteto studentų. SOCIALINIS MĄSTYMAS mokslinių tyrimų išvada Kai jaudlnamės dėl to. kad atrodome susijaudinę Ar kada nors drovėjotės. Paprašyti paragauti bjauraus skonio gėrimo mano. kokie jie susijaudinę. gali peraugti į ilgalaikį nerimą. kad supažindintieji su permatomumo iliuzija geriau vertino savo kalbą ir pasirodymą negu tie..50* 4.20* 4. Daugelis žmonių." Jiems buvo paaiškinta.) Savitsky ir Gilovichas domėjosi.. ir manėte. Vėliau jie vertindavo. atsipalaiduokite ir pasistenkite gerai pasirodyti.65* 2. kad kitiems atrodote susijaudinę. žinokite. Kalba buvo įrašinėjama į vaizdo juostą. 27 iš 40 tyrimo dalyvių (68 proc. gal tai padėtų jiems Vertinimo tipas Kalbėtojo savęs Kontrolinės Nuraminimo Žinojimo sąlygos sąlygos sąlygos vertinimas 3. kuri neleidžia užmigti.56 I dalis. kad toks skirtumas šioje tiriamųjų imtyje būtų atsiradęs dėl atsitiktinės variacijos). Tada dalyviai apsikeisdavo vietomis ir kitas asmuo 3 minutes ekspromtu kalbėdavo kita tema. Taigi kitą kartą kai jaudinsitės dėl to..69 3. Žmonės. „Geriausi ir blogiausi dalykai mūsų gyvenime".eksperimentinė . Vidutiniai pasisakymo vertinimo balai (kalbėtojų ir stebėtojų akimis) nuo 1 iki 7 atsipalaiduoti ir geriau pasirodyti. Tai panašu į nemigos baimę. Tai visiškai natūralu. ar „permatomumo iliuzija" būdinga nepatyrusiems oratoriams ir ar tai gali sugadinti jų pasirodymus. Skirtumas pakankamas. kad žmonės jaudinasi. Juos vertino ir stebėjusieji pasisakymą.1 LENTELĖ. todėl žinau.grupė buvo padalyta pusiau. Visiems šios grupės nariams buvo pasakyta: „Tikriausiai nerimaujate. Savitsky pasiūlydavo temą pavyzdžiui. kad visi tai pastebi. Jei susijaudinsite. nes jiems nereikėjo kalbėti. Vienas iš jų stovėdavo ant pakylos. ar labai susijaudinę jie patys atrodė kalbėdami (nuo 0 . ir nerimavote. kad atrodė labiau susijaudinę (vidutiniškai 6. paprašyti meluoti.50 3. kaip jums atrodo. Kokie buvo rezultatai? Apie save žmonės manė. Į laboratoriją jie pasikvietė dar 77 Karnegio universiteto studentus ir po 5 minučių pasirengimo paprašė jų tris minutes kalbėti apie tarprasinius santykius universitete. Bet ir vėl kalbėjusieji pervertino savo susijaudinimo matomumą. kaip seksis kalbėti. ir ar kitas asmuo atrodė susijaudinęs.04 3.. kad visi mato jų susijaudinimą bet iš tikrųjų taip nėra.) manė.

savasis Aš kartais gali būti kliūtis.2 s k y r i u s . esame linkę tikėti. Savojo Aš samprata: kas aš esu? Kad ir ką mes darytume artimiausius aštuoniasdešimt metų šiame pasauliniame erdvėlaivyje." Roy F. daugumai žmonių pats įdomiausias asmuo yra jis pats. savojo Aš samprata (self-concept) Žmogaus atsakymai į klausimą „Kas aš esu?" Mūsų pasaulio centras: kaip mes suvokiame save Svarbiausia jūsų dalis yra savasis Aš. Kaip ir ar tiksliai mes save pažįstame? Kas nulemia savojo Aš sampratą? Kadangi esate unikali ir sudėtinga būtybė. sakinį „Aš esu " galite užbaigti labai įvairiai. Žinote. nukreipiant jį kita kryptimi. jausmus ir veiksmus. tikslų iškėlimą ir susivaldymą.ir taip prisitaikyti. valdo reputaciją ir santykius. Psichologas Jonathanas Haidtas (2006) priduria: „Visur ir visada mistika skatina savojo Aš praradimą. Jis padeda prisiminti praeitį. kam priklauso šita ranka. Jis įsivaizduoja alternatyvas. kiek daug mūsų poelgių (daugiau negu man atrodė) kontroliuojami ne sąmoningai. Tolimesniuose skyriuose pamatysime. • Taip pat esame linkę tikėti. Baumeister. 2005 metais internetinio psichologijos tyrimų archyvo „PsycINFO" knygų bei straipsnių santraukose sąvoka savasis Aš buvo paminėta 13 580 kartų . AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 57 so. kad kiti kreipia į mus daugiau dėmesio negu iš tikrųjų yra (dėmesio centro efektas). Religinė meditacija praktikuojama norint atsikratyti nuolatinio egocentrinio susirūpinimo. (Kokius penkis atsakymų variantus galėtumėte pateikti?) Šių atsakymų visuma apibrėžia jūsų savojo Aš sampratą.devynis kartus daugiau nei 1970 metais. Savo ruožtu kiti žmonės padeda mums geriau suvokti save. nuraminant savąjį Aš. ką sumanytume ir sukurtume. . Toliau šiame skyriuje apžvelgsime savojo Aš sampratą (kaip mes suprantame save) ir savojo Aš išraišką (kokiu būdu savęs supratimas veikia mūsų nuostatas bei veiksmus). Be to. lygina save su kitais. Tačiau savasis Aš lemia ilgalaikį planavimą. Dėl šių priežasčių nė viena psichologijos tema šiandien nėra labiau tyrinėjama nei savasis Aš. kokį įspūdį darome kitiems. su kuo susipažintume ir sveikintumės. kaip juos prisimename ir kaip reaguojame į aplinkinius. kaip pastebėjo Markas Leary (2004). o automatiškai. mažinant potraukį materialiems malonumams. kad mūsų emocijos yra akivaizdesnės negu iš tikrųjų (permatomumo iliuzija). Savęs supratimas rikiuoja mūsų mintis. kieno prisiminimus ir patirtį išgyvenate. viską perfiltruosime per save. „Niekas taip nedomina žmonių kaip žmonės. kaip mes interpretuojame įvykius. Be to. The Selfin Sočiai Psychology. siekiant gyvenimo pilnatvės. įvertinti dabartį ir prognozuoti ateitį . 1999 („Savasis Aš socialinėje psichologijoje") APIBENDRINIMAS Dėmesio centras ir iliuzijos • Susirūpinę tuo. susiliejimą su kažkuo didesniu". kas jūs esate.

Tai. nuo kurios priklauso savivoka. konkretūs įsitikinimai. kad kairioji ranka yra jo ir jis gali ją valdyti (Decety ir Sommerville. tada jūs pastebite kitų žmonių išvaizdą ir jų fizinius gebėjimus. nutukę. nuorodos į save efektas (self-reference effect) Tendencija veiksmingai apdoroti ir lengvai prisiminti informaciją susijusią su pačiu savimi. Norėdami suprasti. 1987. Jei mūsų paklausia. ką jis sakė apie mus (Kahan ir Johnson. Nuo šių schemų priklauso.neuronų takelis tarp smegenų pusrutulių. Jei mūsų paprašo palyginti save su apsakymo herojumi. Savojo Aš sampratos elementai. „mėgstantis bendrauti". išmintingi ar dar kokie nors . Spręsdami apie kito žmogaus veiklą ar elgesį dažnai spontaniškai lyginame jį su savimi (Dunning ir Hayes. 1996). Paprastai manome. Vidurinė priekakčio žievė . 2003). kad svarbų vaidmenį čia atlieka dešinysis smegenų pusrutulis.tai mintinės struktūros. nesuprato.mus pačius. kaip suvokiame. 1984). Kadangi esame linkę save matyti scenos centre. Kai kurie tyrimai rodo. kuriuose atlikome tik nežymų vaidmenį (Fenigstein. Nuoroda į save Panagrinėkime. 1997). 1992). . Kuiper ir Rogers. dažnai pervertiname kitų žmonių dėmesį mums. esantis tuoj pat už akių . palaiko savojo Aš pojūtį. tinka mums apibūdinti. pavyzdžiui. kuriomis vadovaudamiesi mes tvarkome savo pasaulį. šį herojų mes atsimename geriau. vėliau šį posakį prisimename geriau nei tuomet. jog esame atsakingi net už tuos įvykius. Po dviejų dienų iš pokalbio su kuriuo nors žmogumi mes geriausiai prisimename tai. kai mąstote apie save (Zimmer. kokią įtaką atminčiai daro mūsų Aš. Jei svarbiausią vietą jūsų savojo Aš sampratoje užima sportas (jei viena iš jūsų Aš schemų . S O C I A L I N I S M Ą S T Y M A S Aš schema (self-schema) Nuomonė apie save.daro didelę įtaką mūsų socialinės informacijos apdorojimui. yra Aš schemos (Markus ir Wurf. 1987). ir dešinysis pusrutulis „užmigs". kad esame atletiški. Schemos . ar konkretus pasakymas. mes ją greitai apdorojame ir gerai įsimename (Higgins ir Bargh.būti sportininku). iš kur kyla savojo Aš pojūtis. Ir jei kalbėdami su kitu žmogumi išgirstame. kuri tvarko ir nukreipia su mumis susijusios informacijos apdorojimą. ar jis tinka apibūdinti kuriam nors kitam žmogui. sutampančią su jūsų Aš schema (Kihlstrom ir Cantor. ir save. įsimename bei vertiname ir kitus žmones. Savojo Aš sampratą sudarančios Aš schemos padeda sisteminti ir atkurti įvairius patyrimus. Nuorodos į save efektas patvirtina pamatinę tiesą: save suvokiame kaip pasaulio centrą. atsimename geriausiai. kuriais vadovaudamiesi apibrėžiate save. o jūs tikriausiai sunkiai atpažinsite savo veidą.58 I dalis. mūsų klausos radaras tą pačią akimirką perkelia dėmesį į šį objektą. Vienas pacientas.suvokimas. Aš schemos . 1984). Jis būna aktyvesnis. jei klausiama. kad kažkas paminėjo mūsų vardą. Jūs greitai prisimenate su sportu susijusius potyrius ir palankiai sutinkate informaciją. Šis reiškinys žinomas kaip nuorodos į save efektas: kai informacija yra aktuali savojo Aš sampratai. 1979. Suleiskite anestetikų į kairiąją miego arteriją. 2005). Taigi prisiminimų sankaupa apima mus labiausiai dominantį objektą . Symons ir Johnson. kuriam buvo sužalotas dešinysis pusrutulis. apie ką galvojame susiedami informaciją su savimi.atrodo. neurologai tiria smegenų veiklą.

1989.galimi Aš. 2.1 PAVEIKSLAS Savojo Aš samprata Kas aš esu? Savęs vertinimas Savosios vertės pajautimas Savasis Aš Savęs pažinimas Kaip aš galiu save paaiškinti ir prognozuoti? Socialinis Aš Mano. Savojo Aš sampratai daro įtaką: • • • • • mūsų atliekami vaidmenys. Pavyzdžiui. Galimą Aš kartais lemia ir baimė. kurio ilgimės. tėvo. kas mes esame dabar.neturinčiais darbo. tikslus. 1986) pastebi. kultūrinė aplinka. bet ir kuo galime tapti . kuo mes svajojame a r b a .2 s k y r i u s . vaidmenys.universiteto studento. Tačiau tai. ne tik apibūdinančios. prekybos atstovo . palaipsniui absorbuojasi į savęs supratimą. Tačiau kas apibrėžia savojo Aš sampratas? Dvynukų tyrimai rodo.iš pradžių jaučiame drovumą. Markus ir Nurius. kas prasidėjo kaip vaidyba gyvenimo teatre.abai bijome tapti ateityje. nemylimais. galimi Aš (possible selves) Vaizdiniai to. Mūsų atliekami vaidmenys Įgydami naują vaidmenį . Socialinio Aš raida Savojo Aš samprata tapo viena svarbiausių socialinės psichologijos temų. kaip studento. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 59 Galimi Aš Savojo Aš sampratą sudaro asmeninės schemos.1 paveikslą). priklausomai nuo atliekamo vaidmens galime pritarti tam. patyrusiais nesėkmę moksle.turtingi. socialiniai tapatumai. mūsų sėkmės ir nesėkmės. Šie galimi Aš motyvuoja mūsų elgesį. kad asmenybė ir savojo Aš samprata priklauso nuo genetinių veiksnių. kuriuos susiformuojame. liekni. šeimos nario ir draugo. tačiau tam tikras vaidmuo tenka ir socialiniam patyrimui. iškeldami konkrečius gyvenimo. apie ką iš tiesų nelabai tegal2. nes ji suteikia kryptį mūsų mąstymui ir elgesiui (žr. Hazel Markus ir jos kolegos (Inglehart ir kiti. kokiais mes galime tapti . grupės tapatumas . kokie mes svajojame būti . savęs lyginimas su kitais. kad galimi Aš yra vaizdiniai to. aistringai mylimi ir mylintys.

„Būti škotu tam tikra prasme reiškia nemėgti anglų arba niekinti juos" (Meech ir Kilborn. Jei esate juodaodis studentas tarp daugumos baltaodžių arba baltaodis tarp daugumos juodaodžių. tuo tarpu visi škotai (kurie yra tokie patys britai) nurodė „škotai". Kai priklausome mažai didesnės grupės daliai. kodėl mokiniai yra geresnės nuomonės apie savo gebėjimus moksle. kur anglai škotų atžvilgiu vyrauja santykiu 10:1. kai kiti atrodo beširdžiai. lytis. Kaip mes nusprendžiame. 1995. Stapel ir Suls. savo socialinį tapatumą dažniausiai suvokiame. . kurioje mokosi vos keli labai gabūs mokiniai (Marsh ir kiti. Etninis tapatumas išsamiau aprašytas 9 ir 13 skyriuose. aukšti ar žemo ūgio: lyginame save su kitais ir vertiname skirtumus. kai kiti atrodo buki.jūsų rasė. save pirmiausiai laikė anglais (Scottish Life. Jaučiamės gražūs. stebėdami save galime ir atsiskleisti. bet ir socialinis tapatumas. profesija ir t. Tai padeda nustatyti standartą. Socialinis apibrėžimas. kas jūs nesate. mes stengiamės pateisinti savo žodžius. pagal kurį sprendžiame.taip pat parodo. Socialiniai palyginimai socialinis palyginimas (sočiai comparison) Savo gebėjimų ir nuomonių vertinimas. savo išskirtinumą suvokiate labiau. kurias išsakėme. Socialinis palyginimas turi didelę reikšmę. kad esame turtingi. kurie savo mokykloje buvo pirmūnai. 4 skyrių). išmintingi. 1992). Pašmaikštavę apie savo organizaciją. „Stambi žuvis" patenka į didesnį tvenkinį.suvokimą. išmintingi ar žemo ūgio? Vienas būdų yra pasitelkti socialinius palyginimus (Festinger. jog laikomės pažiūrų. galime pradėti manyti. Vaidmuo tampa tikrove (žr. jei lanko mokyklą. Socialinis palyginimas padeda suprasti. religija. nes čia įstoja daug studentų. O Anglijoje tik 31 proc.60 I dalis. apie socialinį tapatumą galvojame mažiau. labiau jaučiate savo etninį tapatumą ir atitinkamai reaguojate. Pastebėjau šį mažumos tapatumo reiškinį viename Škotijos viešbutyje. daugelis savo gebėjimais pasitikinčių mokinių pasijunta nesaugiai. 2004). Svečių knygoje visi anglai savo tautybę nurodė „britai". Matydami savo kolegų veiklos rezultatus. lyginant save su kitais. kas jūs esate . kad save laiko pirmiausia škotais. Socialinis tapatumas Savojo Aš sampratą .sudaro ne tik asmeninio tapatumo (asmeninių savybių) suvokimas. Viename neseniai atliktame tyrime daugiau kaip du trečdaliai škotų teigė. kuriame neseniai buvau apsistojęs. Jei esate vienintelė moteris vyrų grupėje arba vienintelis kanadietis tarp europiečių. . Baigę vidurinę mokyklą labai gerais pažymiais. kai kiti atrodo nepatrauklūs. kas esate . kai priklausome daugumai. mažiau kaip vienas iš šešių save laikė britu. išmintingi ar bukapročiai. Britanijoje. 2000). kuriuose būna dideli konkursai. škotai savo tapatumą iš dalies supranta kaip skirtingumą nuo anglų. labiau jais įtikėdami. įstoję į didelius universitetus. t. 1954). negalime atsispirti pagundai palyginti save su jais (Gilbert ir kiti. 2004). rūpestingi. SOCIALINIS MĄSTYMAS vojame. Be to. turtingi esame ar vargšai.

o patyrę nesėkmę būna atkaklesni (Brockner ir Hulton. kad vaikams sakoma. kokie jie nuostabūs. ar galima padidinti pasiekimus. kuriam mes pavydime. 1990). principas „sėkmė stiprina savosios vertės pojūtį" paskatino kelis psichologus tyrinėtojus išnagrinėti klausimą. Susidūrę su konkurentais. 1977. Kai žmonės gerai jaučiasi ir kopia aukštyn sėkmės laiptais. Suls ir Tesch. socialinė padėtis ar sėkmė. yra laimingesni. Tačiau kritikai įrodinėja. Nugalint sunkumus ir įgyjant naujų įgūdžių. 1984. jie žiūri į viršų. pagal kuriuos vertina savo pasiekimus. 1982). reikalingus apsiginti nuo seksualinių užpuolikų. kad beveik tą patį galima teigti ir atvirkštine prasme: problemos bei nesėkmės menkina savivertę. juos rečiau kamuoja skrandžio opos bei nemiga. Ištobulinusios savigynos įgūdžius. palyginti su tais. mūsų sėkmė augina viltį ir didesnį pasitikėjimą savimi.2 s k y r i u s . kurie menkai save vertina. stiprinant savivertę teigiamomis frazėmis („Tu esi nuostabus! Tu ypatingas!"). Patyrę sėkmę moksle. atsiranda didesnio pasitikėjimo savimi ir galios jausmas. įdiegia šias idėjas į savojo Aš sampratą ir elgseną (žr. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 61 Todėl slapčia galime džiaugtis kolegos nesėkme. socialinio tapatumo bei palyginimo. jog konkurentas yra privilegijuotoje padėtyje (pavyzdžiui. manydami. giname savo susvyravusį pasitikėjimą savimi. jie rečiau tampa priklausomi nuo narkotikų bei alkoholio. 1978. darbščiais ar paslaugiais. ypač jei šią nesėkmę ar nelaimę patyrė žmogus. o tai dažnai juos skatina dar daugiau dirbti ir daugiau pasiekti (Felson. Savo vertę jaučiantys žmonės. mažiau baiminasi ir nerimauja (Ozer ir Bandūra. mažiau jautrūs nesėkmėms. Aplinkinių nuomonė Kai kiti apie mus galvoja gerai. 1996). Savo vertės pajautimą stiprina ne tik tai. ir jei tokia nesėkmė mums negresia (Lockwood. Wheeler ir kiti. 1999] paaiškėjo. Tafarodi ir Vu. Jei stengiantis iš visų jėgų pavyksta ką nors pasiekti. Brown. 1991. kuriuos kiti pavadina talentingais. jog. Jei imamės sudėtingų. 3 skyrių). 1997). Vaikai. bet ir sunkiai iškovoti laimėjimai. 2002. Kaip buvo pastebėta 1 skyriuje. studentai ima aukščiau vertinti savo mokymosi gebėjimus. Jei etninių mažumų studentai jaučia stereotipų apie jų akademinius gebėjimus grėsmę ar- . ir mes patys apie save imame geriau galvoti. Smith ir kiti. o ne žemyn (Gruder. jie sugriežtina standartus. Socialinis palyginimas taip pat gali sukelti ir kančią. 1978. 1997). tačiau realių užduočių ir jas sėkmingai įvykdome. jų manymu. „Niekada nelyginkite!" Karalius Charlesas I (1600-1649) Sėkmė ir nesėkmė Savojo Aš samprata priklauso ne tik nuo mūsų vaidmenų. varžovai turi geresnį trenerį ir daugiau laiko treniruotėms). bet ir kasdienės patirties. Jausmai yra atsakas į tikrovę. Prastas savęs vertinimas kartais iš tiesų kelia problemų. moterys jaučiasi mažiau pažeidžiamos. Marsh ir Young. tiriant universiteto plaukikus [Shepperd ir Taylor. Kai pagerėja žmonių pajamos. jaučiamės kompetentingesni.

jog mūsų savojo Aš sampratai svarbu ne tai. savybėmis.62 I dalis. įgyjamas pasitikėjimas savo jėgomis ir apibrėžiamas asmeninis. o ne didžiuotis savo laimėjimais. o ne tapatinimasis su grupe. „aš esu sąžiningas".) Todėl kiti gali pervertinti mūsų pagyrimus ir savo įvaizdį susikurti kiek pagražintą (Shrauger ir Schoeneman. Tapatumas yra labai uždaras. Kai Kitayama ir jo kolegos paklausė žmonių. pavyzdžiui. prieš kiek dienų jie paskutinį kartą ką nors pagyrė. Užuot kovoję su tokiu išankstiniu vertinimu. ką kiti apie mus galvoja. 1997. pastebi Markas Leary (1998). Shinobu Kitayama (1996) praneša. „Aš" ir kultūra Kaip jūs užbaigėte anksčiau pateiktą teiginį „Aš esu "? Gal paminėjote savo asmenines savybes. pastebėdamas. kur žmonės labiau linkę gėdytis. individualizmas (individualism) Koncepcija. (Sakome komplimentus.bendruomenės . Sociologas George Herbertas Meadas (1934) patobulino šią koncepciją. kad mes suvokiame savo atspindžius. dominuoja individualistinės nuostatos. todėl kankinamės ir imame mažiau save vertinti. jo tapatumas . nepriklausomas Aš. Sociologas Charlesas H. Mūsų protėvių likimas priklausė nuo kitų žmonių nuomonės apie juos. ir kiti gali nesitapatinti su šiomis sritimis. „aš esu MacDonaldas" arba „aš esu musulmonas"? Kai kuriose kultūrose. vertybėmis ir svajonėmis . Paauglystė yra laikas. kuriuo remdamiesi vertiname kitų žmonių požiūrį į mus ir atitinkamai reaguojame. Kaip pamatysime. ir vieni. o tai. žr. bet asmeniniams interesams ir kad asmens tapatumas apibūdinamas kaip asmeninių savybių visuma. . tačiau susilaikome nuo pašaipų. 1979). suvokiant pačius save. kai susiduriame su socialine atskirtimi. spėdami. kad apsilankiusius Šiaurės Amerikoje japonus paprastai apstulbina gausybė komplimentų.vakar. kuriuos amerikiečiai draugai sako vienas kitam. Cooley teigė. „aš esu aukštas" arba „aš esu lengvai bendraujantis"? O gal nurodėte ir savo socialinę tapatybę. standartinis atsakymas buvo . pavadino veidrodiniu savuoju Aš.išmintimi. jei ką nors nuvylė. „aš esu Žuvis". Jis teigia. standartinis amerikiečių atsakymas buvo . kaip atrodome kitiems. turime panašų giliai įsišaknijusį poreikį priklausyti. pavyzdžiui. Tikimybę išlikti jiems garantuodavo bendruomenės apsauga. jų palikuonys. kad savivertė yra psichologinis matas. Jei žmogų išrautų su šaknimis ir perkeltų į kitą šalį. ypač industriniuose Vakaruose.išliktų nepaliestas. kad pirmenybė yra teikiama ne grupės.prieš keturias dienas. 9 skyrių). teigianti. Paprastai lengviau kitus girti nei kritikuoti. SOCIALINIS MĄSTYMAS ba jei moterys jaučia stereotipų apie jų menką matematikos bei tiksliųjų mokslų išmanymą grėsmę. ką mes įsivaizduojame juos galvojant. Jų gėdos ir menkos savi vertės jausmas buvo grindžiamas biologine .kaip unikalaus asmens su konkrečiais gebėjimais. Cooley (1902) mūsų įprotį. Mes. įvaizdžio sureikšminimas ryškiausiai pastebimas Vakarų šalyse. jie savo interesus gali sieti su kitomis sritimis (Steele. tarsi veidrodžiu naudotis įsivaizduojama kitų žmonių nuomone apie mus. kai nutolstama nuo tėvų. Japonijoje.

1994). AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 63 Vakarietiška psichologija teigia. kuri puoselėjamas kolektyvizmas. ką Shinobu Kitayama ir Hazel Markus (1995) vadina abipusiai priklausomu savuoju Aš. Liberalūs žmonės dažniau būna ekonominiai kolektyvistai ir moraliniai individualistai. pavyzdžiui. kur prieinama prabanga. Štai trys objektai: panda. Kai buvo parodytas gyvas povandeninio pasaulio vaizdas (žr. bet ir kitoks mąstymo būdas. Afrikos ir Centrinės bei Pietų Amerikos kultūrų labiau vertinamas kolektyvizmas. Kolektyvizmo pasekmė yra ne tik kitokie nei individualistiniuose Vakaruose socialiniai santykiai. 1999). Čia sakoma „nuėjau į kiną". japonai ir Kenijos gyventojai. 1999). miestietiškas gyvenimo būdas ir žiniasklaida (Freeman. Šios kultūros puoselėja tai. Nepaisant individualių ir tarpkultūrinių skirtumų. 1997. masajų genties atstovai. kur kas dažniau nei australai. 1997). Dainos skelbia: „Privalau būti savimi" ir garbina „didžiausią iš visų meilių" . Oregone ir Montanoje (Vandello ir Cohen. o ne „aš nuėjau į kiną". Konservatyvių pažiūrų asmenys dažniausiai būna ekonominiai individualistai („neapdėkite manęs mokesčiais ir nenurodinėkite man") bei moraliniai kolektyvistai („uždrauskite amoralumą"). 2. 2002a. teigia socialinės psichologijos ekspertas Richardas Nisbettas knygoje Geography of Thought („Minties geografija"). . bananas. 1997. 1994). 2003). kolektyvizmas (collectivism) Pirmenybės teikimas savosios grupės (dažnai savo giminės ar darbo kolektyvo) tikslams. Daugumoje Azijos. Individualizmas klesti ten. indai. amerikiečiai ir britai teiginį „Aš esu " užbaigtų nuoroda į grupę. kad jūsų gyvenimas taps turtingesnis. kuriuos iš jų galima susieti? Gal pandą ir beždžionę. Marshall. kalbant rečiau sakoma „aš" (Kashima ir Kashima. Žmonės yra savikritiškesni ir ne tokie savimylos (Heine ir kiti. Jungtinių Valstijų havajiečiams ir Pietuose esančių valstijų gyventojams kolektyvizmo jausmas būdingesnis nei kalnuotose Vakarų valstijose. nes jos priklauso gyvūnų kategorijai? Azijiečiai dažniau nei amerikiečiai įžvelgia santykius: beždžionė ėda bananą. Skirtinguose tos pačios šalies geografiniuose regionuose ir skirtingų politinių pažiūrų žmonių grupėse taip pat esama ir skirtingų individualizmo apraiškų. 2005).2 paveikslą). japonai išsyk prisiminė 60 kartų daugiau fono detalių nei amerikiečiai ir pastebėjo daugiau sąsajų (varlę šalia jūros augalo). abipusiai priklausomas savasis Aš (interdependent self) Asmeninio tapatumo grindimas ryšiais su kitais žmonėmis. malajiečiai. 2001. pradedant „Iliada" ir baigiant „Heklberio Fino nuotykiais". jei apibrėšite galimus savuosius Aš ir tikėsite savo asmeninės kontrolės galia. Ma ir Schoeneman. Sakykite. Triandis. Kino filmuose vaizduojami šiurkštūs herojai. nes veiksnys yra aiškus gramatiškai arba iš konteksto. besipriešinantys valstybės aparatui. mobilumas. tyrinėtojai ir toliau laiko individualizmą ir kolektyvizmą svarbiais kultūriniais kintamaisiais (Schimmack ir kiti. b). tarkime.2 s k y r i u s . Šalyse. 1998. labiau liaupsina savo jėgomis pasikliaujantį herojų nei žmogų. pateisinantį kitų lūkesčius. Skirstyti kultūras į individualistines ar kolektyvistines per daug primityvu. Vakarų literatūra. su kuria jie tapatinasi (Kanagawa ir kiti.meilę sau (Schoeneman. nes individualizmo atžvilgiu visose kultūrose esama įvairių žmonių (Oyserman ir kiti. beždžionė. atitinkamai apibrėžiamas ir asmens tapatumas. Pavyzdžiui.

Iš šių tyrimų Nisbettas ir Takahido Masuda (2003) daro išvadą. bendrumo su kitais pojūtis stipresnis. jie dažniau atsimindavo aplinką ir santykius tarp žuvų.64 I dalis. bet keletą „aš": „aš" su tėvais.3 PAVEIKSLAS Savęs. bet mandagiai (Holtgraves. Žmogaus. ir mažiau . 1997). Kaip matome 2. „aš" darbe.jie objektus ir žmones suvokia atsižvelgdami į jų tarpusavio ryšius ir sąsajas su aplinka. jie praranda socialinius ryšius. supratimo formavimas Nepriklausomas Aš pripažįsta santykius su kitais.2 lentelėje. Kalbamasi ne tiesmukai. 1992). kaip nepriklausomo ar abipusiai priklausomo. Kava individualiam skoniui . Amerikiečiai daugiau dėmesio skiria pagrindiniam objektui. bet keistokai atrodytų Seule. labai karšta" . didelei žuviai. 1991).aplinkai (Nisbett. pastebi Heejung Kim ir Hazel Markus (1999). Gyvenimo visuomenėje tikslas . „aš" su draugais (Cross ir kiti. Jei tokie žmonės atskiriami nuo šeimos.3 paveiksle ir 2.latte „be kofeino. 2003). 2003). o tradici- 2. kolegų. kiek sukurti harmoningą santykį su bendruomene ir ją remti. apibrėžiančius jų tapatumą. Nepriklausomas požiūris į save Abipusiai priklausomas požiūris į save . Jie turi ne vieną. Korėjiečiai labiau vertina ne savo unikalumą. abipusiai priklausomas nuo kitų Aš yra susitapatinęs su socialine grupe.nieko nestebina Šiaurės Amerikos espresso kavinukėse. Amerikiečiai daugiau dėmesio skirdavo vienai didelei žuviai (Nisbett. SOCIALINIS MĄSTYMAS 2. Tačiau abipusiai priklausomas savasis Aš yra labiau integruotas į kitus (Markus ir Kitayama. pavyzdžiui. kad Rytų Azijos atstovamas būdingesnis holistinis mąstymas . gerų draugų. kurio savasis Aš abipusiai labiau priklausomas nuo kitų.2 PAVEIKSLAS Azijietiškasis ir vakarietiškasis mąstymas Kai azijiečiams buvo parodyta povandeninio gyvenimo scena. su liesu pienu.ne tiek sustiprinti savąjį Aš.

Savojo Aš samprata: nepriklausomas ar abipusiai priklausomas Nepriklausomas Tapatumas yra Asmeninis. net kai nesiseka (nenorėdami nuvilti kitų žmonių lūkesčių). jog „nuomonė apie save (savo vidinį Aš) išlieka nepakitusi. 2002 ir 2. kai grėsmė iškyla kolektyviniam tapatumui (Gaertner ir kiti.4 PAVEIKSLAS.2 s k y r i u s .asmeniniai laimėjimai ir pasitenkinimas. Vakarų šalių individualistai mėgsta lyginti save su kitais. Šis rezultatas patvirtina. Azijos šalių kolektyvistai daž- „Reikia ugdyti savyje ryžtą aukoti mažąjį Aš Aš interesų. kokie įvairūs yra kultūriniai išskirtinumo ir konformistiškumo prioritetai. Pasiūlius tą pačią užduotį azijiečiams. Savojo Aš samprata yra veikiau lanksti (priklausanti nuo konteksto) nei stabili (nekintanti visose situacijose). kai jiems sekasi." Kinų posakis dėl didžiojo 2. „ką kiti galvoja apie mane ir mano grupę". Japonai atkakliai siekia tikslo. 2001). mano teisės ir laisvės Panašumui „Būk teisus pačiam sau" Individualistinės Vakarų Abipusiai priklausomas Socialinis. mūsų socialinė atsakomybė bei santykiai Egoizmui „Žmogus ne sala" Kolektyvistinės Azijos ir trečiojo pasaulio Kas svarbu Nepritariu Sampratą apibūdinantis motto Pamatinės kultūros jas ir bendruomenės įpročius (Choi ir Choi. nes sėkmė didina savivertę (Heine ir kiti. 2001). Reklamose čia rečiau akcentuojama laisvė rinktis pačiam ir dažniau vaizduojamos žmonių grupės (Markus. . Jei mūsų asmeniniam tapatumui iškyla grėsmė. kad ir kokios įvairios būtų veiklos sritys" (Tafarodi ir kiti. kuris buvo kitos spalvos. tampame piktesni ir niūresni nei tada. apibrėžiamas ryšiais su kitais Mes .grupiniai tikslai ir solidarumas. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 65 2.4 paveikslas). tik 31 procentas dalyvių išsirinko kitos spalvos pieštuką. 2004). apibrėžiamas asmeninėmis savybėmis ir tikslais Aš . pažymi Kim ir Markus. Tai taip pat didina jų savivertę. Vieno tyrimo metu keturi iš penkių Kanados studentų ir tik vienas iš trijų Kinijos ir Japonijos studentų pritarė teiginiui. Kilusiems iš individualistinių kultūrų savivertė yra labiau asmeninė ir mažiau priklausoma nuo santykių su kitais. 77 procentai tiriamųjų išsirinko tą.2 LENTELĖ. Individualistinių šalių gyventojai labiau stengiasi. Kurį pieštuką pasirinktumėte? Kai Heejung Kim ir Hazel Markus (1999) pasiūlė amerikiečiams išsirinkti vieną iš šių pieštukų. Kolektyvistinėse kultūrose savęs vertinimas glaudžiai susijęs su tuo. 1999).

nepažįstamais. Kelias savaites Japonijoje skaičiusi paskaitas studentams. kokį išsirinko užkandį ir pagrindinį patiekalą. SOCIALINIS MĄSTYMAS ką slepia moksliniai tyrimai Hazel Markus apie kultūrinę psichologiją Mes pradėjome bendradarbiauti garsiai stebėdamiesi. Tai labai sutrikdė Hazel. tad kodėl niekas į tai nereaguoja? Kur ginčai.66 I dalis. kodėl taip konkuruoja? Kodėl atrodo. šnekėti visi kartu. Jie tyrinėja Europos ir Amerikos vidurinės klasės atstovus. Hazel jam atsikirsdavo anekdotais apie japonų keistenybes. netgi tarpusavyje. Kodėl jie taip emocionaliai komentuoja ir klausinėja. Pasirinkimas yra apsunkinimas? Hazel ėmė svarstyti. kodėl studentai negali tiesiog klausytis paskaitos ir kodėl amerikiečiai jaučia poreikį nuolatos vienas kitą pertraukinėti. visi ėmė studijuoti meniu. arčia tik nebus raktas įjos patirtą pažeminimą Japonijoje. kaip tokiose vietose priimta. tad gali paprasčiausiai tai ir patiekti. gerai mokantiems anglų kalbą Hazel stebėjosi. Norite vyno ar alaus. kai visi vienas kitą gerai pažįsta? Shinobu šį savo nusistebėjimą išsakė amerikiečiams šeimininkams.pasigirdo gilūs atodūsiai. kavos ar arbatos? Kam apsunkinti svečią nereikšmingais sprendimais? Juk šeimininkė puikiai žino. ką galvoja? Shinobu stebėjosi. kas kada geriausiai tinka atsigaivinti. Susidūrimai kultūros plotmėje mus įtikina. Šie mainai paskatino imtis eksperimentinių tyrimų ir priminė. Visiems buvo atnešti tie patys patiekalai. kaip gali mėgautis vakariene? Kokia prasmė duoti valgiaraštį. . Jei pats negali pasirinkti patiekalų. Paprastas takas reiškė. Kas gi norės pasirinkti paprastą taką? Suprantama. kad ją domina kitokia nei jos pačios nuomonė. kad psichologiniam funkcionavimui vieta yra svarbus aspektas. jei visiems patiekiami tie patys valgiai? Ar vienodumo jausmas yra geras arba pageidautinas Japonijoje? Vaikštinėdama šalia Kyoto šventyklos Hazel priėjo kryžkelę ir prie vienos atšakos pamatė lentelę su užrašu „paprastas takas". o ne nuobodus ir neįdomus. P ~ . jei jis nesako. kodėl amerikiečių gyvenimas yra toks keistas. Jie aštuoniese nuvyko į prancūzišką restoraną ir. kaip tikra amerikietė Hazel pasirinko nepaprastą. kad galima gyventi ir kitaip nei esame įpratę.jokių klausimų. kad kelias yra tinkamas ir geras. kodėl jie tokie tylūs . Būtent šis supratimas skatina mus ir toliau bendradarbiauti kultūrinės psichologijos srityje. Mičigano universitetas šalia. Kultūrinės psichologijos tikslas yra nepažįstamus dalykus paversti pažįstamais. Negi japonų studentai niekam neteikia pirmenybės. Shinobu stebėjosi. Ji patikino studentus. o pažįstamus . kurie savo svečius verste užverčia gausybe įvairiausių pasirinkti verčiančių klausimų. net kai kalba profesorius. jog intelektą jie tapatina su gebėjimu iš kito žmogaus „išspausti" viską ką gali. Priėjo padavėjas ir atsistojo Hazel Rose Markus. po kurių sekė: „Kaip čia pasakius". ir šie skirtumai darys įtaką psichologinei savijautai. Hazel pasakė. kilę iš vidurinės europiečių ir amerikiečių klasės. gaivinamųjų gėrimų ar sulčių. jokių komentarų. Iki šiol daugiausia psichologijos darbų parašė mokslininkai. debatai ir kritiško mąstymo požymiai? Net kai ji pateikė paprastą klausimą: „Kur yra geriausia makaronų parduotuvė?". Po to sekė įtemptas pokalbis tarp pakvietusio į restoraną japono ir jo japonų svečių. neturi savo minčių. Kituose socialiniuose ir kultūriniuose kontekstuose žmogus bei gyvenimo prasmė gali būti suprantami kitaip. Stenfordo universitetas Shinobu Kitayama. nuomonių bei nuostatų? Kas dedasi jų galvose? Kaip pažinti žmogų. Tačiau šis atvedė į už šventyklos teritorijos esantį sąvartyną.

draugiškumo ir pagarbos jausmui. . giliai atsidusęs. 18-19). išgirdę apie vakarietiškąją nepriklausomo savojo Aš sampratą. bet vidinė informacija būna klaidinga. aplankė savo japoniškąją alma mater . „Aš atkakliai jiems aiškinau šią vakarietiškąją savojo Aš sampratą . . kad pasikeičia. kodėl būtent šitaip jaučiamės ir elgiamės. Be abejo. nepaisant to. 2005).pavyzdžiui. Savęs pažinimas „Pažink save". Mes noriai formuojame nuomonę apie save ir nedvejodami aiškiname. Kai Kitayama (1999). kuriems geriau sekasi. Tačiau kartais mes manome. . Kolektyvistinėse kultūrose konfliktai dažnai kyla tarp grupių.Kioto universitetą.kai jaučiasi naudingi. Tai neišvengiama kai kurių įdomių mokslinių tyrinėjimų išvada. apie kurį mes žinome daugiau nei galėtume sužinoti stebėdami iš šalies. individualistinėse kultūrose subrandinama daugiau pavienių nusikaltėlių.ragino vienas senovės graikų išminčius. grindžiamos ne darbo stažu. kad iš tiesų dauguma amerikiečių savojo Aš su niekuo nesieja. išskirtiniai ir keliantys pasigėrėjimą. 2000).Ir tas dalykas esame [mes patys]. čia dažniau skiriasi šeimos (Triandis. ar savojo Aš samprata tampa labiau individualizuota? Ar japonai pasikeičia veikiami vakarietiškos paaukštinimo pareigose specifikos. ." Iš tiesų.ir galiausiai jie pradėjo tikėti. mes stengiamės tai daryti. galiausiai ištarė: „Negi tikrai taip yra?" Kai Rytai susiduria su Vakarais . Ilgalaikių Kanados imigrantų savivertė taip pat yra stipresnė nei neseniai atvykusiųjų (ir tų. laimė tolygi teigiamiems socialiniams potyriams . Tačiau ar iš tiesų mes gerai save pažįstame? „Yra vienas dalykas. Tačiau vienas klausytojas.teigė C. Mes nešiojamės vidinę informaciją esame supažindinti. dešimt metų dėstęs ir dirbęs mokslinį darbą Amerikoje. įtikinėjami „pasikliauti savo galimybėmis" bei maitinami kino filmais. jūsų nuomone. Tad kada. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 67 niausiai save lygina su tais. bus didžiausia tikimybė.artimumo. teigia Kitayama ir Markus (2000). Vakarams veikiant urbanistinę Japoniją ar Japonijos studentams atvykus mokytis į Vakarų šalis. Išbuvę Britų Kolumbijos universitete septynis mėnesius. Tai skatina savęs tobulinimą (White ir Lehman. kad žinome. vienintelis visoje Visatoje. Japonijos studentai ėmė labiau vertinti save. kurie gyvena Azijoje). kad kiti jam trukdo? Stevenas Heine ir jo kolegos (1999) teigia. magistrantai bei doktorantai „apstulbo". jog kolektyvistinės Japonijos ir individualistinių Jungtinių Valstijų studentai teigs patiriantys tokias teigiamas emocijas kaip laimė ir pakili nuotaika? Japonų studentams. S. o individualiais pasiekimais. Lewisas (1952. kuriuose policininkas herojiškai sučiumpa nusikaltėlį. p.2 s k y r i u s . Amerikiečių studentai laimę dažnai sieja su neutraliomis emocijomis .

tabletės jie neminėdavo. kurie vartojo placebo. Richardas Nisbettas ir Stanley Schachteris (1966) paprašė. Tačiau kai priežastys yra subtilios. 2002 („Sąmoningos valios iliuzija"). Kartais . Taip pat daug klausimų kelia tyrimai. kad žmonės šoko simptomus priims kaip tabletės poveikį ir todėl pakęs stipresnį šoką nei negavusieji placebo. Tie dalyviai. Paklausti. Venecijos pirklys. sukels širdies ritmo bei kvėpavimo sutrikimus. Tyrimų metu žmonės aiškino. 1985. Iš tiesų poveikis buvo milžiniškas. jų nuomone. kuriame studijuojate? Kodėl smogėte savo kambario draugui? Kodėl nepamilote to ypatingo žmogaus? Kartais mes žinome kodėl. Tiriamieji fiksavo ir veiksnius. Dutton ir Aron. Net tada. Kai tiriamiesiems buvo paaiškintas tabletės poveikis. Šie duomenys atskleidžia aštrią problemą: kaip iš tiesų mes suvokiame savo džiaugsmo ar liūdesio priežastis? O kaip mes suprantame savo valios laisvę? Kaip teigia Danielis Wegneris knygoje The Illusion of Conscious Will. tačiau ne jiems.68 I dalis. 1974). kurio metu du žmonės turėjo valdyti kompiuterio pelę.žavi praeivė (Schwarz ir Clore. Wilson ir kiti. Taip pat žmonės įpratę neigti. vadinasi. Prieš šį eksperimentą kai kurie studentai išgėrė placebo tabletę. Kodėl pasirinkote tą universitetą. 1983. 1982).panašiai kaip elektros šokas. kad tiriamųjų nuomonė apie kurio nors veiksnio įtaką jų nuotaikoms mažai tesutapo su realiu poveikiu. jie veikė savo valia. kad Kolumbijos universiteto studentai leistų su jais išbandyti seriją vis stipresnių elektros smūgių. galinčius turėti įtakos jų nuotaikoms: savaitės dieną. pateikiame įtikinamus atsakymus. jie sutiko.kiekvieną dieną ištisus du ar tris mėnesius (Stone ir kiti. tačiau sutinka. Stebėtina tai (turint galvoje. Wegneris atliko eksperimentą. kuri. kurių metu žmonės aprašinėjo savo nuotaikas . kaip buvo pasakyta.ne. Mes galime atmesti reikšmingus veiksnius ir išpūsti nereikšmingus. skrandžio spazmus . Nisbettas ir Schachteris tikėjosi. kad ši galėjo turėti tokį poveikį kitiems. miego trukmę ir taip toliau. Weiss ir Brown. kodėl esu toks liūdnas". slystančią specialia lentele su mažais paveikslėliais. kaip kiekvienas veiksnys paveikė jų nuotaikas. kad ji veikia kitus. o jaudulį einant kabančiu tiltu . kad juos veikia žiniasklaida. pakėlė keturis kartus stipresnį elektros šoką. Paklausti. Kiekvieno tyrimo pabaigoje žmonės įvertindavo. Pelei klaidžiojant lentele. kodėl.fiktyvus tiriamasis . Būdingas atsakymas buvo: „Aš net nepagalvojau apie tabletę". jog niūrią nuotaiką jiems sukelia nesėkmės. gyvenimo beprasmybės jausmas. 1596 fiktyvus tiriamasis (confederate) Eksperimentuotojo padėjėjas. kaip žmonės klysta skaitydami savo mintis. VVilliam Shakespeare. 1976. kad tiriamųjų dėmesys buvo nukreiptas į jų kasdienes nuotaikas). kai vienas asmuo . žmonės mano. SOCIALINIS MĄSTYMAS Elgesio paaiškinimas „Iš tiesų nežinau. orus. jas aiškindami dažnai klystame. taip atsitiko. Jie pademonstravo. kad jei mintis kilo anksčiau už veiksmą. eksperimento dalyviai per ausines išgirsdavo nupieštų objektų pavadinimus ir galėdavo sustoti ties bet kuriuo iš jų.tyčia sustabdydavo pelę . kodėl mes vienaip ar kitaip pasielgėme arba vienaip ar kitaip jautėmės.

„Mokslinių tyrimų išvada. Tačiau iš tiesų nupirko tik 43 procentai studentų. kad jie valingai kažką padarė (arba nepadarė). susirgs ir taip toliau): jų prognozės nė kiek nebuvo tikslesnės nei vidutinė žmogaus patirtis. Nicholas Epley ir Davidas Dunningas (2000) pastebėjo. Draugaujančios poros. atlikę tyrimus su Vaterlo universiteto studentais. prognozuoja. dauguma neigtų. jūsų pažįstami. atsižvelkite į praeitį. Sąmoningos valios iliuzija") Elgesio prognozavimas Prognozuodami savo elgesį žmonės taip pat klysta. dauguma žmonių yra labiau mokyti nei išmintingi. žiūrėdamos pro rožinius akinius. kiek jų draugų pasielgs taip pat. kad juos veikia kažkokia išorinė valia. Dažnai jų draugai ir šeimos nariai būna įžvalgesni. Sutelkdami dėmesį vien tik į teigiamus dalykus. ar šnekus [Kenny. kad gali pasiduoti tokiai įtakai. ieškodami vandens su virgulėmis arba pakeldami rankas hipnozės seanso metu. nors iš tiesų tai padarė tik 61 procentas (šis skaičius labiau sutapo su jų prognozėmis. 1990). Štai ką pastebėjo Sidney Shraugeris (1983). jei šalia būtų dar keletas žmonių. kad bendrame lošime sieks abipusės naudos. Tas. ar dvejotų padėti aukai. Žmonės taip pat dažnai klysta prognozuodami. 1986.ties tam tikru paveikslėliu. sakydamas: „Tas. kad bendradarbiaus 64 procentai kitų eksperimento dalyvių). kad jie visada mylės vienas kitą. Likus penkioms savaitėms iki „Gelsvųjų narcizų dienos" . kad mums kartais geriau sekasi nuspėti ne savo. Stebėdami jūsų elgesį. 1994]). ar jie vykdytų įsakymą sukelti kam nors stiprų elektros šoką.kasmetinio Kornelio universiteto labdaros renginio. . įsimylėjėliai gali būti įsitikinę. yra mokytas. Laboratoriniame žaidime už pinigus 84 procentai tiriamųjų prognozavo. o kitų žmonių veiksmus. ar jie nusipirks bent po vieną narcizą. ir spėti. kokia tikimybė. ko gero. pavyzdžiui. yra išminčius". žmonės kartais klysta. Kitais atvejais. Tad tikėdami. teigia Tara MacDonald ir Michaelas Rossas (1997). patariama prisiminti ankstesnį elgesį panašiose situacijose (Osberg ir Shrauger. eksperimentai rodo. ar susitikę naują žmogų jūs būsite nervingas. kaip pamatysime. kaip klostysis jų santykiai. gali geriau prognozuoti nei jūs pats (pavyzdžiui. Jei paklaustume. kuris pažįsta save. Epley ir Dunningas paprašė studentų pasakyti. jog daugelis iš mūsų pasiduodame įtakai. kad jie per artimiausius du mėnesius patirs keletą įvykių (įsimylės. kad taip pasielgs 56 procentai kitų studentų. (Žr. Daugiau nei keturi iš penkių teigė. Šioje ir kitose situacijose smegenys sukuria intuityvų asmeninio veiksmingumo pojūtį. Atrodo. kad narcizą nupirks. ir tai buvo arčiau jų prognozės. kad pelė sustodavo būtent jų valia. tikrieji eksperimento dalyviai manydavo. žmonės klaidingai mano. Lao Dzė buvo teisus. Kaip išmokti tiksliau nuspėti savo poelgius? Prognozuojant elgseną. paprašęs universiteto studentų nuspėti. Tad norėdami nuspėti ateitį. Tačiau. kad jų santykiai tęsis ilgai. kuris pažįsta kitus.

ar jaučiamės lyg iš dalies būtume juos sukėlę? Jei taip. galbūt šis vikarinio veikimo („veikimo už kitą") reiškinys yra žmogiškosios empatijos. stovinti už šios. savo rankas įkiša į rankoves. kai jaučiame. Pradinėmis (kontrolinėmis) sąlygomis. reaguojančias arba į paties individo. pavyzdžiui. Kai tiriamoji įsivaizduodavo veiksmą ir jis būdavo atliekamas tuojau pat. . mokslininkai paprašė asistentės atlikti rankomis keletą judesių. Bet ar ji pajus kokią nors netiesioginę šių rankų kontrolę? Norėdami tai sužinoti. lyg jis keltų savo ranką. Danielio Wegnerio nuotr. Suvokta stebimų rankų kontrolė (nuo 1 = nekontroliuojama. Neurologai surado beždžionių „veidrodinio atspindžio neuronus" .5 pav. Žmogui. Kartais patiriame reiškinį. iki 7 = didelė kontrolė) 2. Nuotrauka dešinėje: tiriamoji ir asistentė. Betsy Sparrovv ir Lea VVinerman (2004) svarstė: ar galima priversti žmogų pasijusti taip. SOCIALINIS MĄSTYMAS mokslinių tyrimų išvada Sąmoningos valios iliuzija Paprastai kasdieniame gyvenime panorėję atlikti kokį nors veiksmą. kad tuo momentu pasijuto šiek tiek kontroliuojanti svetimas rankas.6 PAVEIKSLAS Sąmoningos valios iliuzija Žiūrėdami į save veidrodyje ir stebėdami svetimų rankų judesius. matome prieš veidrodį stovinčią tiriamąją. „parodyti OK gestą". valdant kompiuterio „pelę" atrodys. kurį psichologas Danielis Wegneris (2002) pavadino „sąmoningos valios iliuzija". kąjaučia kiti. Žinoma. Tiriamoji žino. pamatę rezultatą darome išvadą. šaltinis? Šį reiškinį gerai žino sporto aistruoliai. jį ir atliekame. Išgirdusi prašymą tiriamoji galėjo numatyti stebimų rankų judesius. arba į stebimą panašų kito individo judesį (Rizzolatti ir kiti.). kad ten ne jos rankos.70 I dalis. kad veiksmo priežastis buvo mūsų valia. kurie galėjo judesius numatyti.05 Kontrolinės sąlygos Gudesio negalima numatyti) Eksperimentinės sąlygos (numatomas judesys) n I 2. kad būtent jis sustabdė „pelę" langelyje. lyg pati būtų privertusi jas judėti (2. kuriose iš tikrųjų turėtų būti tiriamosios merginos rankos. kontrolės jausmas buvo silpnas.smegenų ląsteles. nors iš tikrųjų tai padarė jo partneris. kurio ranka sujungta su partnerio (eksperimentuotojo padėjėjo) ranka. Kita mergina (asistentė). Galbūt ir aprašyto eksperimento tiriamieji susiejo veiksmo numatymą su veidrodine (atspindėta) savo smegenų veikla? Taigi jei kasdieniame gyvenime numatome kitų žmonių poelgius.5 PAVEIKSLAS Netiesioginis veiksnys Nuotrauka kairėje: tiriamoji taip save mato veidrodyje. ji jausdavo tam tikrą atsakomybę.6 pav. kaip socialinės psichologijos tyrimuose kartais susilieja eksperimentinis tikslumas ir kūrybiška režisūra. pakelti ranką. kai iš tikrųjų pakeliama kito žmogaus ranka? Jų pasirinktas tyrimo metodas iliustruoja. 2. 1996). ji nesuvokia ir nejaučia jų kaip savo. 2. Wegneris. kūno kalba subtiliai mėgdžiojantys žaidėjo veiksmus aikštėje. didesnę kontrolę jautė tie tiriamieji. Ji teigė. pavyzdžiui. kai judesiai buvo atliekami garsiai nepaprašius (todėl nebuvo galimybės jų numatyti).

nuoširdžiai pažadėję „niekada daugiau". AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 71 Jausmų prognozavimas Daugelis svarbių sprendimų gyvenime susiję su mūsų jausmų prognozėmis. Tačiau jie nepakankamai įvertina narkotikų poreikio galią. Loewenstein ir Schkade. laimėję varžybas ar įžeisti (Gilbert ir Ebert. Persivalgęs jis nebepajėgia įsivaizduoti. kaip laimėjimas loterijoje ar paralyžius po autoavarijos. jie dažniau neigia galį būti seksualiai agresyvūs. vėl prievartauja. . Net tokie ekstremalūs įvykiai. kas mus pradžiugina ir kas sukelia susirūpinimą ar nuobodulį. pralaimėję rinkimus. nes po penkerių metų teberūko maždaug pusė (Lynch ir Bonnie. Paklaustos. kad išsiskirsiu. jei per pokalbį dėl darbo išgirs seksualinių užuominų. Žmonės klaidingai numatė. kad sunkiausia nuspėti būsimų savo emocijų intensyvumą ir trukmę (Wilson ir Gilbert. sulaukiama nepageidaujamų nėštumų. jaunuoliai prisipažįsta. • Tik vienas iš septynių atsitiktinių rūkalių (surūkančių mažiau nei vieną cigaretę per dieną) spėja. dauguma moterų. „perdegsiu" darbe ir nusivilsiu atostogomis? Kartais mes žinome. • Alkani pirkėjai impulsyviai perka daugiau („Šios spurgos tokios puikios!") negu tie. kad pasipiktins. kurias apklausė Julie Woodzicka ir Marianne LaFrance (2001). dauguma moterų išsigando. Jei erotinės nuotraukos nerodomos. 2000). sumažėjusio svorio. didesnio televizijos kanalų skaičiaus ir pailgėjusio laisvalaikio įtaką jų savijautai. kaip jausis. Ar susituokęs su šia moterimi aš įsipareigosiu visam gyvenimui? Ar pasirinkęs šią profesiją būsiu patenkintas savo darbu? Ar vykdamas atostogauti būtent ten patirsiu malonumą? O gal didesnė tikimybė. Alkanas žmogus negalvoja apie riebaluose virtų spurgų kaloringumą. Ramios būsenos žmogus lengviau klysta spėdamas. laimėję svarbias rungtynes ar pusvalandžio krosu sumažinę įtampą.2 s k y r i u s . 1999). kad gali ir nesusilaikyti. • Žmonės pervertina šiltesnės žiemos. ilgalaikei laimei turi mažesnį poveikį nei daugelis mano. kaip jausimės neišlaikę egzamino. kad rūkys ir po penkerių metų. Žinome. gavę dovaną. kaip jie jausis praėjus kuriam laikui po nutrūkusios meilės. 1994). „Emocijų prognozių" tyrimai rodo. o seksualiniai prievartautojai. kurio metu mergina prašo „liautis". 2002. Štai keli pavyzdžiai: • Kai jaunuoliams parodomos erotiškos nuotraukos ir po to pateikiamas aistringo pasimatymo. Kartais galime klaidingai nuspėti savo reakciją. kokia skani gali būti ši spurga vakare su stikline pieno. scenarijus. atsakė. kurie buvo pavaišinti gabalėliu mėlynių kekso (Gilbert ir Wilson. Tačiau kai iš tiesų buvo pateikti tokie klausimai. Dėl šios priežasties pasiduodama aistrai. kaip jausis ir elgsis susijaudinęs. 2003).

Sutelkę dėmesį į neigiamą įvykį. kad teigiamu atveju jie būsią laimingesni. Jei tai būtų tiesa. jis gali neapgalvotai investuoti į naują „Mercedes" ar radikalų išvaizdos pagražinimą. 2000).teigia mokslininkai Davidas Schkade ir Danielis Kahnemanas (1998). kaip jausis po penkių savaičių sužinoję rezultatus. Kadangi apie savo „psichologinio imuniteto sistemą" beveik nieko nežinome . Įsivaizduojantys savo idiliškas atostogas saloje. Tai būtų siaubinga.6* * Čia ir toliau Šventojo Rašto ištraukos cituojamos iš: Šventasis Raštas: Senasis ir Naujasis Testamentas.būsimų emocijų numatymas . prognozuoja. ilgai būsime patenkinti." Tačiau apklausti po kelerių metų negavusieji dėstytojo darbo jautėsi beveik tokie pat laimingi kaip ir jį gavusieji. krepšinio varžybų. teigia Wilsonas ir Gilbertas (2003). o išgirdę gerą. nepakeis padėties taip stipriai. nuvertinimas. atmetame kitų dalykų. kaip jaustumės po metų.ne taip smarkiai džiaugiasi (Sieff ir kiti. Tačiau daugelis tyrimų patvirtina. Wilsonas ir Gilbertas (2005) teigia. „Ašaros gali lūkuriuoti per naktį. po kiek laiko jūsų laimės jausmui apskritai įtakos turės „du dalykai: a) įvykis ir b) visa kita" (Gilbert ir Wilson.veikia jų sprendimus. kad poveikio šališkumas svarbus. jei iškristume iš universiteto. Katalikų pasaulis. atlaidumas. į ką esate sutelkę savo dėmesį. jog mūsų intuityvi teorija yra tokia: mes norime. „Niekas. Nors jūs tikriausiai visuomet viso šito pasigesite. Gilbertas ir Wilsonas siūlo įsivaizduoti. Šią sistemą sudaro emocinių traumų racionalus aiškinimas. saulę. kaip manote". svarbą ir todėl klystame manydami. Dar labiau „poveikio įvertinimo paklaidai" pasiduodame po negatyvių įvykių.. bet džiaugsmas ateina su aušra. skubaus klaviatūros tarškėjimo. Tokio emocinio pakilimo pėdsakai išnyksta greičiau nei tikimės. dauguma manė. Jei žmogus pervertina stiprumą ir trukmę to malonumo.pervertiname emocijas sukėlusių įvykių poveikio ilgalaikiškumą. . nes žmonių „emocinės prognozės" . vertė Antanas Rubšys (ST) ir Vaclovas Aliulis (NT). kurį pajus įsigijęs naują automobilį ar pasidaręs plastinę operaciją. Pasiekiame. šis skyrius būtų trumpesnis. ką ši katastrofa galėtų reikšti: nebeliks draugiškų pasisveikinimų ir juokelių. „Jei negaučiau darbo. intelektualaus stimuliavimo ar reguliaraus užkandžiavimo pyragėliais". Pabandykime tai suasmeninti." Ps 30. pastebėję. kaip jie jausis po kelerių metų gavę arba negavę dėstytojo darbą. SOCIALINIS MĄSTYMAS poveikio įvertinimo paklaida (impact bias) Emocijas sukėlusių įvykių poveikio ilgalaikiškumo pervertinimas. o išgirdę gerą .72 I dalis. pajus džiaugsmą. ar nelaimingesni. Tačiau po penkių savaičių išgirdę blogą naujieną jie būna prislėgti mažiau negu tikėjosi. palyginti su šiandiena? Galvodami apie tai turbūt susimąstėte. žlugtų mano gyvenimo tikslai. žmonės neįvertina savo psichologinio imuniteto sistemos galios ir intensyvumo. 2-as papildytas leid. 1999. Mes manome. kad nesame atsparūs poveikio įvertinimo paklaidai . mes dažnai „neteisingai norime". Ar būtume laimingesni. Tačiau tikrovėje. Vilnius. prisidedančių prie mūsų laimės. Kai žmonės. Esame laimingi. Atrodo. jog susirūpins išgirdę blogą naujieną. jog mūsų kančia tęsis amžinai. ribojimas. pastebi Danielis Gilbertas ir Timothy Wilsonas (2000). bangų mūšą ir smėlį gali nusivilti. kad jiems „labai trūksta griežtai surikiuotos dienos. kuriems atliekamas ŽIV tyrimas. Kai Gilbertas su kolegomis (1998) paprašė profesorių-asistentų spėti. Be to. 1999). kad jei nugalės mūsų kandidatas ar komanda. jie spėja.

santykiai buvo geri arba blogi. Kitame tyrime Wilsonas kartu su kolegomis (1993) davė žmonėms parsinešti į namus vieną iš dviejų plakatų. palyginti su tais. bet svarbiausi neigiami įvykiai (kurie sužadina mūsų psichologinę gynybą) mus slegia trumpiau nei nereikšmingi suerzinimai (nesužadinantys gynybos mechanizmo). ir tik po to vertinti savo laimę. sukeliantis visišką painiavą".daro išvadą Wilsonas (2002). Mes dažnai esame „svetimi patys sau". mes skiname pasąmoningos proto veiklos vaisius. The Collected Poems of Theodore Roethke. įsimylėjėlių porų pasitenkinimo savo santykiais lygis leido prognozuoti. teigia Gilbertas su kolegomis (2004). Suvokimo ir atminties tyrimai rodo. kad sąmoningai išreikštos nuostatos daiktų ir žmonių atžvilgiu paprastai gana gerai leidžia prognozuoti elgseną. Kitaip tariant. Tie. kurie iš tiesų buvo mažiau svarbūs nei tie santykių aspektai. Timothy Wilsonas (1985. . 1987). neišlaikytais egzaminais. Tačiau kiti eksperimento dalyviai pirmiau turėjo išvardyti visas priežastis. arba kai tam tikrą laiką pasąmonėje glūdėjusią problemą išsprendžia vienas spontaniškas nušvitimas. kurių iš anksto buvo paprašyta nurodyti savo pasirinkimo priežastis. imuninis atmetimas (immune neglect) Tendencija neįvertinti savo galimybių atgauti dvasines ir fizines jėgas po stresinių įvykių. Šių porų nuostatos nebeturėjo reikšmės prognozuojant santykius! Tikriausiai dėl smulkios santykių analizės dėmesys nukrypdavo į lengvai žodžiais apibūdinamus veiksnius. kurie rinkosi intuityviai ir todėl parsinešė kitokius plakatus. sumažėjo. Savianalizės išmintis ir iliuzijos Tad mūsų intuicija gali stulbinamai klysti dėl to. Taigi nesutirštinkime spalvų. kurios ir nulemia mūsų elgseną. 2002) pateikia drąsią idėją: mūsų socialinę elgseną kontroliuojantys mąstymo procesai skiriasi nuo elgseną paaiškinančių mąstymo procesų. mes tiksliai save suvokiame (Gavanski irHoffman. jų nuomone. Kai elgesio priežastys aiškios ir sutampa su mūsų intuicija. dėl kurių. Ironiška. Pavyzdžiui. ir ką mes jausime bei darysime. jos nebūna aiškios ir pačiam žmogui. Devyniais eksperimentais Wilsonas su kolegomis (1989) patvirtino. Tačiau kai nusistatome vidinį laikrodį. Intuityvūs žmonių veido bruo- „Galvojimas apie save yra prakeiksmas. kad mes geriau suprantame savo mąstymo rezultatus nei procesus.2 s k y r i u s . išsirinko humoristinį plakatą (jo teigiamas savybes buvo lengviau nusakyti žodžiais). kuriuos sunkiau išreikšti žodžiais. jų ataskaitos apie nuostatas tampa bevertės. mes nesuvokiame daug ko. Kūrybingi mokslininkai ir menininkai dažnai negali nupasakoti įžvalgą paskatinusio proceso. negautu dėstytojo darbu ir asmeniniais bei grupiniais pralaimėjimais mes susitaikome greičiau nei manytume. iš tiesų su neįgalumu. kas vyksta mūsų galvoje. ar po kelių mėnesių jie dar bus kartu. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 73 (Gilbertas ir Wilsonas šį reiškinį vadina imuniniu atmetimu). Tačiau jei eksperimento dalyviai iš anksto paprašomi išanalizuoti savo jausmus. Kai elgsenos priežastys nebūna tokios akivaizdžios. Tad aiškindami racionaliai galime praleisti tas instinktyviai gimstančias nuostatas. nutrūkusiais meilės ryšiais. mes esame atsparūs. Kaip bus paaiškinta 3 skyriuje. 1975 („Rinktiniai eilėraščiai") . kad jis mus pažadintų reikiamu laiku. Theodore Roethke. Tačiau po kelių savaičių jų pasitenkinimas pasirinkimu. kas mus paveikė.

nuo kurios priklauso. arba implicitinės (automatinės). Savojo Aš sampratą veikia daug kas. Antroji išvada taikytina mūsų kasdieniam gyvenimui. apie kuriuos svajojame arba kurių baiminamės. APIBENDRINIMAS Savojo Aš samprata: kas aš esu? • Savęs supratimas padeda surikiuoti mintis ir veiksmus. galime būti iš vaikystės išsaugoję instinktyvią baimę ar antipatiją žmonėms. Apdoroję informaciją apie save. nebūsime tokie patiklūs. jog sau mes esame nepažinūs. arba implicitinės. kad mes vadovaujamės dvigubomis nuostatomis. . nuostatos tampa ne tokios reikšmingos jausmų skatinamos elgsenos prognozei. arba implicitinės. • Savęs vertinimas atspindi. ir išreikštos (sąmoningai kontroliuojamos) nuostatos to paties objekto atžvilgiu. Jų tyrimų rezultatai rodo. lyginant su logiškai pagrįstais vertinimais. kartais nulemia protas. . Asmeniniai liudijimai būna labai įtikinantys (tuo mes įsitikinsime 15 skyriuje „Socialinė psichologija teisme"). arba implicitinės. mūsų sėkmės ir nesėkmės. nuostatos keičiasi lėtai kartu su patirtimi.74 I dalis. Tiriamojo pateikta informacija apie save dažnai negalima pasitikėti. Nuoširdumas apibūdinant ir interpretuojant potyrius negarantuoja šių apibūdinimų validumo. o priežasčių analizė. Nors širdis turi savų argumentų. rašo Gary Levine ir jo kolegos (1996). kuriems dabar žodžiais reiškiame pagarbą ir pripažinimą. pažymi Wilsonas. kaip mus vertina kiti. neišreikštos. įvertinant kainą.tarkime. teigia Wilsonas su kolegomis (2000). ji gali pakeisti senąją. Murray Millaras ir Abrahamas Tesseris (1992) mano. formuojančia naujus įpročius.1..yra labiau apgalvotos. kinta lėčiau". Iš šių savęs pažinimo ribotumų tyrimo galima padaryti dvi praktines išvadas. kai esate kartu su savo partneriu ir be jo?"). taip pat ir mūsų vaidmenys. „neišreikštos. kad. Atrodo. savęs palyginimai su kitais. Jei. geriau ją įsimename (šis reiškinys vadinamas nuorodos į save efektu). Mūsų automatinės neišreikštos. ir galimų savųjų Aš. karjeros galimybes ir 1. Žodžiais išreikštos atviros nuostatos gali keistis kartu su išsilavinimu arba dėl įtikinėjimo. akcentuojant priežastis. Klaidingas savęs supratimas riboja mokslinę subjektyvios asmeninės informacijos naudą. Savojo Aš samprata susideda iš dviejų elementų: Aš schemos. Nors išreikštas nuostatas galima gana lengvai keisti. kaip mes apdorojame sau aktualią informaciją. nuostatos. Tačiau jei nauja nuostata tenka dažnai vadovautis. nuostatų apibūdinimas būtų galėjęs suteikti daugiau informacijos. kurioje aukštojoje mokykloje mokytis. kaip suvokiame įvairius savo asmenybės aspektus bei gebėjimus. kaip ir seni įpročiai. Pavyzdžiui. sprendimas. Tačiau šie liudijimai gali būti ir klaidingi. Turėdami galvoje šią potencialią klaidą mažiau bijosime kitų. užuot nurodęs analizuoti savo meilės santykius. nuostatų. žų vertinimai taip pat būna nuoseklesni. Wilsonas būtų paprašęs labiau įsigilinti į savo jausmus („kaip jaučiatės. Pirmoji išvada taikytina psichologinėms apklausoms. arba eksplicitinių. jog kitos elgsenos sritys . nuomonė apie tai. kad Wilsonas perdeda teigdamas. nuostatos kurio nors žmogaus ar dalyko atžvilgiu dažnai skiriasi nuo sąmoningai kontroliuojamų išreikštų. S O C I A L I N I S M Ą S T Y M A S dvigubos nuostatos (dual attitudes) Skirtingos paslėptos. socialinis tapatumas. Šioms sritims naudingiausia ne jausmų. Pirmasis įspūdis dažniausiai nemeluoja. Šie faktai rodo.

Aukštai save vertinantys žmonės dažniau teigdavo turį šį gebėjimą. o tik po to spręstų. užtikrintumas tam tikrose srityse (tai gali būti išvaizda. „Vieni gali save vertinti už puikius mokymosi rezultatus ir fizinį patrauklumą. tuo tarpu kiti už meilę Dievui ir moralinių nuostatų laikymąsi. būdami apie save iš esmės geros nuomonės. šie kontrastai prisideda prie kultūrinių socialinės elgsenos skirtumų. ir gebėjimus. „automobilis". kad bet kas juos pamatytų. mano esą nepriklausomi (nepriklausomas savasis Aš).. Dažnai negalime paaiškinti savo elgesio. Ar savivertė . Matyt. Savęs pažinimas yra keistai klaidingas.yra visų Aš schemų ir galimų savųjų Aš suma? Jei save laikote patraukliu. darantys įtaką mūsų elgsenai. kurie iš esmės save vertina gerai . ypač individualistinėse Vakarų kultūrose. Brownas ir Duttonas Vašingtono universiteto studentams papasakojo apie galimą savybę. kad priežastiniai ryšiai veikia ir priešinga kryptimi. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 75 Kultūra taip pat formuoja savąjį Aš. (Užuomina: šis žodis prasideda raide p. arba implicitiniai.). Labiau tikėtina. . ir kitas savybes. kad šis gebėjimas nenaudingas. Tačiau „išpūstas" savęs vertinimas turi ir tamsiąją savo pusę. o antruoju . nepakankamai įvertiname savo psichologinio imuniteto sistemos atsparumą ir todėl pervertiname emocinių reakcijų į reikšmingus įvykius trukmę. neišreikšti. Savęs vertinimas Žmonėms reikalingas savosios vertės pojūtis.2 s k y r i u s . Jie iliustravo sąvokos prasmę studentams trimis žodžiais. kurią jie pavadino „integruotu gebėjimu". kad žmonės. atletišku. išreikšti jos aiškinimai. iš meilės besižavinčius jo rankų ir kojų pirščiukais bei plaukais: nebūna taip. kurių savivertė aukšta teigiamai vertins ir savo išvaizdą. kontroliuojantys mūsų elgseną gali atrodyti kitokie nei sąmoningi. kad tėvai pirmiausia įvertintų savo kūdikio rankų ir kojų pirštus. kad žvilgsnis į savęs vertinimą „iš apačios aukštyn" nėra visaapimantis." Pirmuoju atveju žmogaus savivertė bus aukšta. o ne tada. „plaukimas" ir „atrakcionas" ir paprašė sugalvoti vieną visas šias tris reikšmes apimantį žodį. Jie mano. nėra tokie akivaizdūs. jei jiems buvo pasakyta. mes patys jų taip pat nepastebime. išmintingu . pavyzdžiui. teigia Jennifer Crocker ir Connie Wolfe (2001). savivertė (self-esteem) Visapusis žmogaus savęs įvertinimas arba savosios vertės pojūtis. y. Kai kurie žmonės. Kai veiksniai.visapusis savęs įvertinimas . procesai. Kaip bus išsamiau paaiškinta 5 skyriuje. ar jūsų savivertė būna aukšta? Taip. Kad patikrintų savo spėjimą. Azijos ir trečiojo pasaulio šalių atstovai jaučiasi labiau priklausomi nuo kitų (abipusiai priklausomas savasis Aš).jei moralus. Jie panašūs į kūdikio sulaukusius tėvus. išmintis ar dar kas nors) yra svarbus savęs vertinimui. ar nuo bendrojo savęs vertinimo priklauso savęs suvokimas („iš viršaus žemyn"). mes pagražiname konkrečias Aš schemas („aš sugebu integruotis") ir savo galimus Aš. ar „visas" kūdikis yra žavus. jei jis manys esąs protingas ir gražus. kad šis gebėjimas labai svarbus. kai buvo sakoma.vertu turto ir meilės.t. kurį jie motyvuojami stiprinti. Taip pat esame linkę klaidingai prognozuoti savo emocijas. Subtilūs. Tačiau Jonathonas Brownas ir Keithas Duttonas (1994) įrodinėja.

Juo labiau žmonės bus susijaudinę. Tamsioji savęs vertinimo pusė Menkas savęs vertinimas kelia depresijos. žmonės jus tikriausiai lygindavo. nerimą. kad vaikystėje nesutardavo. gal turite panašaus amžiaus brolį. Brown ir Gallagher. paveikti nesėkmės. (Jei jums labai gerai pasisekė žaidimas. (Tesseris mano. aukštai save vertinantys žmonės išsaugo savąją vertę manydami. kad jei aplinkiniai vieną iš jūsų laiko gabesniu. Ją taip pat gali kelti ir sutuoktinis (-ė). yra dalis manęs" (Lockwood ir kiti. „per anksti" pradėju- . SOCIALINIS MĄSTYMAS Savęs vertinimo motyvacija Motyvacija yra mūsų pažinimo sistemos variklis (Dunning. kokių iš jo tikimasi (Wood ir kiti. 1991). Tad savivertės matuoklis perspėja mus apie socialinio atstūmimo pavojų. narkotikų vartojimo ir kai kurių rūšių nusikaltimų pavojų. kad socialinis atstūmimas mažina mūsų savivertę ir stiprina pritarimo poreikį. kitas stengsis elgtis taip. 2003) tiki.76 I dalis. Tačiau paauglių berniukų. kurio gabumai labai skiriasi. 1990). Kai vienam partneriui geriau sekasi abiems svarbioje srityje. 2003). viešas pasirodymas ar egzaminas mokykloje. Paniekinti ar apgauti. Menkos savivertės žmogui netgi pasisekimas visuomenėje gali sukelti pasibjaurėjimą. netgi nesutarimus tarp brolių ir seserų. Kunda. 2004).seserį? Jei taip. su kuriuo esame labai artimi. kad vaikystėje tarp jų nebuvo trinties. gal dabar nerimaujate. Kaip ir akinanti žibintų šviesa. 1992. arba pernelyg iškeldami save kitų atžvilgiu (Agostinelli ir kiti. 2001). Abrahamas Tesseris (1988) teigia. Grėsmę savivertei kelia ir draugai. kad jis niekada nepasieks tokių aukštumų. kai augote. Nors turėti bendrų interesų yra sveika. o jei moteris . skatindamas jautriau reaguoti į kitų žmonių lūkesčius. grėsmę tapatumui galima sumažinti teigiant: „Mano gabusis partneris. nes jų sėkmė pavojingesnė nei svetimų žmonių (Zuckerman ir Jost. kad kitą kartą visus nuvilsite?) Stipri savivertė skatina iniciatyvumą. turinčiam labai gabų jaunesnį brolį ar sesę. šis jausmas gali skatinti veikti . yra tarsi kuro matuoklis. 2005). jog kitiems žmonėms taip pat nesiseka. kad išsaugotų savivertę. Patyrę nesėkmę. mes jaučiamės nepatrauklūs arba nevisaverčiai. jog esi vertingas. 1992). Tesseris daro prielaidą.tobulėti ir ieškoti pritarimo bei pripažinimo kitur. kad poreikis „išsaugoti savivertę" leidžia prognozuoti daugybę įdomių faktų. 1992). gebėjimą atkurti fizines bei dvasines jėgas ir malonius jausmus (Baumeister ir kiti. identiški karjeros tikslai gali kelti įtampą ir pavydą (Clark ir Bennett. Kokios priežastys skatina išsaugoti arba stiprinti savivertę? Markas Leary (1998. 1999. Tyrimai patvirtina. juo labiau saugos save komentuodami šią nesėkmę (Brown ir Rogers.) Turintys brolį. Jei esate vyras. Suaugę panašių gabumų broliai dažniau prisimena. Ryšiai padeda išlikti ir gerai jaustis. dažniausiai prisimena. kad didžiausia grėsmė kyla vyresniam vaikui. kad jausmas.

manantis. slepia vidinio saugumo ir savivertės stoką? Ar kategoriški. ribotas ir ne visada teigiamas. kad savikontrolė dešimt kartų vertingesnė už savivertę. Vieno eksperimento metu Toddas Heathertonas ir Kathleen Vohs (2000) grupę studentų vaikinų gąsdino. gali pasidaryti pavojingas. kurie pritarė tokiems savimeilę glostantiems teiginiams. o kitoje. Menkas savęs vertinimas Būsena Stiprus savęs vertinimas . o kalba (priešingai nei drovesni. patyrusi grėsmę 2.7 paveikslą). pertraukia kitus ir ne kalbasi. 2." Ar žmonės. „Savivertės poveikis . kurių savivertė buvo normali.teigia Baumeisteris (1996). kad tai naudinga ir individui. sako Baumeisteris." Roy Baumeister. Kito eksperimento metu Bradas Bushmanas ir Roy Baumeisteris (1998) paprašė 540 savanorių studentų parašyti straipsnelį. kad ir kaip būtų gaila.nedidelis. „Entuziastingi savivertės šalininkų pareiškimai svyruoja nuo fantazijos iki tauškalų". kuklesni. kad jų savivertei gresia pavojus. Naujausiuose darbuose pripažįstama. kad gali būti išmestas iš savo socialinės aplinkos. kaip „aš esu gabesnis už kitus" buvo „ypač agresyvūs". 1998). AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 77 sių lytinį gyvenimą.2 s k y r i u s . narciziški as- „Po šitiek metų. Reaguodami į galimą nesėkmę tik sripria saviverte pasižymintys vaikinai tapo pastebimai priešiškesni (žr. kad jis „tikriausiai paskelbęs daugiausia darbų apie savivertę". rašinio autorius galėjo jį atakuoti bet kokio intensyvumo ir bet kokios trukmės triukšmu. patariu jums: užmirškite savivertę ir stiprinkite savikontrolę bei savidrausmę. kad jie neišlaikys testo. grupėje to nedarė." Labai save vertinantys vyrukai. dažniau įžeidinėja. 2000).tie. savivertė dažniau būna stipresnė nei vidutinė. ekstremalių etnocentrikų ir teroristų savivertė taip pat būna aukštesnė. Po to kiekvienas rašinio autorius su kitu studentu žaidė reakcijos greičio išbandymo žaidimą. kurį kitas tariamas studentas arba labai išgyrė („puikus rašinys!") arba kandžiai sukritikavo („blogiausias mano kada nors skaitytas rašinys!"). kontrolinėje. nuošaliau besilaikantys žmonės. Turintieji stipriausią ego . tik itin gerai save vertinantys žmonės tapdavo priešiškesni arogantiški. Jei oponentas pralaimėdavo. o kartais ir smurtaudami. grubūs ir nedraugiški (iš Heatherton ir Vohs. kurių savivertė menka). Jų triukšmo atakos buvo tris kartus didesnės nei tų. ir visuomenei. žmonės į tai reaguoja žemindami kitus. . „Darau išvadą. pastebi Robynas Davvesas (1994. Įžeista savigarba skatina duoti atkirtį. pajutęs. Stiprų ego susiformavęs jaunuolis. 2005 Kontrolinė grupė Grupė.7 PAVEIKSLAS Kai stipriam ego metamas iššūkis Pajutę grėsmę. Pajutę. Gaujų lyderių. kurių ego stipriai išreikštas ir kurie retsykiais blogai pasielgia.

gaujų narių. kai žmonės teigiamai save vertina ir sąmoningai. Tačiau chuliganų. save stiprinančią savivertės formą. ką Baumeisteris ir jo kolegos (1996) pavadino „tamsiąja stiprios savivertės puse". surinkęs didelius įverčius išreikštosios savivertės tyrimuose. vartojo narkotikus. gali prastai pasirodyti paslėptosios savivertės tyrimuose (Brettas Pelhamas su kolegomis (2005) pastebi.dažniau patyrė stresą. kad šitokia išorė slepia menką savivertę. Jordan ir kiti. kurie jautėsi itin priklausomi nuo išorinių jėgų . teigia Christina Salmivalli ir jos kolegos iš Turku (Suomija) universiteto (1999). mano. 2005) tai patvirtino tyrimais. kurių savivertė buvo menkiausia. kuriems patinkame. Žmogus. kad artimieji jų nemyli (Murray ir kiti. 2002.išreikštąja (sąmoninga) ir paslėptąja (neįsisąmoninta). Ji sklinda iš vidaus ir palaiko gerą nuotaiką (Kernis. Ybarra. per kurį individas suklasifikuoja su savo asmenybe susijusius teigiamus ir neigiamus žodžius. 1998. t. jie saugiau jaučiasi. Naujausi tyrimai rodo. kurių savivertė rėmėsi gilesniais. 1988. elgiasi ne taip gynybiškai. kuriems nepatinkame (Baumgardner ir kiti. Išreikštąją savivertę psichologai matuoja naudodami apklausas („Jaučiu. stipri savivertė labiau reiškiama ne pažymiais. .dažniau gina chuliganų aukas. kad esu vertinga asmenybė"). „Tikrai save gerbiantys" . pasireiškia dviem formomis . 2005). kaip ir nuostatos. o paslėptoji savivertė matuojama keletu subtilesnių būdų . Priešingai nei menka. kuriuos atliko su Mičigano universiteto studentais. 2003. prieštarauja faktui. kad savivertė. 2004. ir nesąmoningai. Būdami blogos nuotaikos ar pajutę grėsmę jie greičiau į viską pradeda žiūrėti pro tamsius akinius: pastebi ir prisimena blogiausius kitų žmonių poelgius. Kai jaučiamės užtikrintai. 1989). 2003. Tai.mažiau klausomės tų. 2001). mažiau paklūsta prietarams (Jordan ir kiti. pinigais ar kitų žmonių pritarimo paieškomis. Chuliganai demonstruoja gynybinę. y. „Hitlerio savivertė buvo labai aukšta". 1999). . Schimel ir kiti. kad moterų abiejų savivertės formų įverčiai nuoseklesni negu vyrų).nuo individui patinkančių savo vardo raidžių pasirinkimo iki kompiuteriu skaičiuojamo reakcijos laiko. pyktį. genocidą vykdančių diktatorių ir įžūlių savimylų tyrimai neatskleidė jokių silpnos savivertės pėdsakų. bendravimo problemas.pastebi Baumeisteris ir jo kolegos (2003). Kai nuoseklumą galima pastebėti. 2003. esame mažiau gynybiški (Epštein ir Feist. jog menkai save vertinantys žmonės kiek dažniau susiduria su įvairiomis klinikinėmis problemomis: nerimu. ir nepuolame plūsti tų. Jennifer Crocker ir jos kolegos (2002. su asmeniniais bruožais susijusiais aspektais.78 I dalis. išvaizda. Studentai. piktnaudžiavo alkoholiu ir dažniau skųsdavosi mitybos sutrikimais nei tie. 2003). SOCIALINIS MĄSTYMAS menys iš tiesų turi silpną ego ir tai slepia po pompastišku išoriniu blizgesiu? Daugelis tyrinėtojų bandė įrodyti. vienišumo jausmu ir mitybos sutrikimais. Taip pat nebūname „plonaodžiai" ir greiti kritikuoti .jaučiantys savąją vertę ir nesistengiantys būti dėmesio centre bei nepykstantys už kritiką .

stengdamiesi visada gerai galvoti apie save. toks žmogus gali tapti agresyvus. o siekti pergalių. Suvokiama savikontrolė Keletas mokslinių tyrimų krypčių kalba apie suvokiamos savikontrolės svarbą. 1997). kad daugelio nusikaltėlių savivertė yra aukštesnė negu vidutinė. kad sugebėsite suplanuoti ir sėkmingai įgyvendinti savo planus. Be to. nei bendravimo.prisiveliantys valgyti ridikėlius. Ji veikia panašiai kaip raumenys. Kokios koncepcijos kyla iš šių tyrimų? Iki šiol aiškinomės savojo Aš sampratą. todėl sekina ribotus valios išteklius. Dabar. susidūrę su neišsprendžiamomis problemomis. nei autonomiškumo poreikiai nebuvo realizuoti. kurie mano esą nevykėliai (Ruvolo ir Markus. juo geresnės nuotaikos būname. pavyzdžiui. Susidūrę su nesėkme. labiau kritikuoti. bei perdėdami savo pranašumą. pastebi Crocker ir Lora Park (2004). gali nepastebėti. turtingi ar populiarūs. pastebi Roy Baumeisteris su kolegomis (1998. išaugs. pasižiūrėkime. 2000. kad nesiseka ir kitiems. nuo ko iš tiesų priklauso gyvenimo kokybė. atsistato pailsėjus ir stiprėja treniruojantis. laikantys save darbščiais ir manantys. Ilgainiui rūpestis savo verte gali baigtis jausmu. Savojo Aš veikimas yra ribotas. analizuodami savo veiksmus. galime pradėti ignoruoti kritiką. kad besirūpinantys saviverte. Muraven ir kiti. gavę sudėtingas užduotis pasiekia geresnių rezultatų už tuos. pastebi Crocker ir Park. Tačiau savojo Aš samprata daro įtaką mūsų elgsenai (Graziano ir kiti. APIBENDRINIMAS Savęs vertinimas • Savivertės motyvacija veikia pažintinius procesus. 1992). kad nei kompetencijos. Galvokite apie savo teigiamas savybes ir tikimybė. Suvokiama savikontrolė yra svarbi. . Jei žmonės siekia kontroliuoti kino filmo sukeltą liūdesį. jausti didesnį poreikį ne paprasčiausiai mėgautis veikla. o ne šokoladą arba slopinantys blogas mintis greičiau nuleidžia rankas. Juo mažiau rūpinamės savo įvaizdžiu ir juo labiau savo talentais ir santykiais. kad jų gyvenimas klostosi sėkmingai. sumažėja jų fizinė ištvermė. Jei stipriai išreikštam žmogaus ego kyla pažeminimo grėsmė dėl socialinio atstūmimo. raidą ir savęs pažinimą. Žmonės. Savikontrolė reikalauja pastangų.2 s k y r i u s . kuo svarbi savojo Aš samprata. aukštai save vertinantys žmonės palaiko savo vertės jausmą manydami. mėginantys tapti gražūs. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 79 Ironiška. ir raumenys nusilpsta po didelės įtampos. 1998). o ne suprasti kitus. daro išvadą Baumeisteris ir Julia Exline (2000): ir savikontrolė. Save kontroliuojantys žmonės . t Nors aukštą savivertę turėti naudingiau negu žemą tyrinėtojai nustatė.

būna ištvermingesni. kad esame kompetentingi ir veiksmingi. Galite jaustis kompetentingas studentas ar darbuotojas. pastarajam tai . . turintys stiprų savi veiksmingumo pojūtį. kad galite kažką padaryti. „išmintingas". Tiriamiesiems 0. Jis skiriasi nuo savosios vertės pojūčio. ramesni ir mažiau depresyvūs. stiprus saviveiksmingumo pojūtis leidžia darbuotojams išlikti ramiems ir ieškoti sprendimų. SOCIALINIS MĄSTYMAS Saviveiksmingumas saviveiksmingumas (self-efficacy) Pojūtis. pastebėjo teigiamo mąstymo galią. Panašų reiškinį galime aptikti ir už laboratorijos sienų: Kinijoje dominuoja teigiami senėjimo įvaizdžiai. tačiau jausti girtų vairuotojų keliamą pavojų (žema kontrolė). Be to. Optimistinis požiūris į savo kompetenciją bei galią duoda dividendus (Bandūra ir kiti. kaip ir savivertę.80 I dalis. „pamiršta". lyties ar išvaizdos galite manyti. Šio paragintas. Kontrolės pobūdis „Aš visiškai nedalyvauju visuomenės gyvenime"." Kai Pharesas apie tai papasakojo savo vadovui Julianui Rotteriui.tvirtino vyriškis. arba teigiami („gudrus". maitina sunkiai iškovoti laimėjimai.066 sekundės buvo rodomi arba neigiami žodžiai („blogėja". Stebėjusieji neigiamos reikšmės žodžius patyrė priešingą efektą. Pavyzdžiui. nei Vakarų šalyse (Schacter ir kiti. Net subtilios saviveiksmingumo manipuliacijos gali paveikti elgseną.kelias į pergalę. Maddux ir Gosselin. . tirdamas saviveiksmingumą ir darydamas teorinius apibendrinimus. žadinančiais arba teigiamus. Iškilus problemoms. . Stenfordo universiteto psichologas Albertas Bandūra (1997. Saviveiksmingumą. „atminties saviveiksmingumas" (pasitikėjimas savo atmintimi) buvo didesnis. kur su juo pašoko kelios moterys. „nusenęs"). Daugiau nei šimtu tyrimų patvirtinta. 2000). kad jūsų perspektyvos abejotinos. galite manyti esąs geras vairuotojas (stipriai išreikštas saviveiksmingumas). ar šis įsitikinimas būtinai kažką pakeis? Tai priklausys nuo antro veiksnio: jūsų galimybės kontroliuoti rezultatus. Bombonešio piloto saviveiksmingumas gali būti stiprai išreikštas. o ne mąstyti apie savo silpnybes.skundėsi vienišas keturiasdešimt kelerių metų vyriškis psichoterapijos studentui Jerry Pharesui. „Man tiesiog pasisekė. Tačiau tų. senyvo amžiaus žmonės mažiau skundžiasi atminties silpnėjimu. kad pagal saviveiksmingumą galima prognozuoti darbuotojo produktyvumą (Stajkovic ir Luthans. Tai pastebėjo Becca Levy (1996) 90-ies suaugusiųjų pasąmonę veikdama žodžiais. Jei tikite. tačiau bijodami diskriminavimo dėl amžiaus. jie gyvena sveikiau bei geriau mokosi. todėl atminties saviveiksmingumas gali būti didesnis. vyriškis nuėjo į šokius. „patyręs"). 1998). arba neigiamus senėjimo stereotipus. 2003). Vaikai ir suaugusieji. o savivertė menka. kuriems buvo pateikti teigiamos reikšmės žodžiai. 1991). 1999. Kasdieniame gyvenime saviveiksmingumas padeda iškelti sudėtingus tikslus ir ištverti sunkumus. Kompetencija ir atkaklumas .Tai daugiau niekada nepasikartos. Eksperimento dalyviai sąmoningai galėjo suvokti tik šviesos blykstelėjimą. O kartu su pergalėmis auga pasitikėjimas savimi.

1986). ir mažas žmogelis nedaug ką čia bepakeis. kad jie kontroliuoja padėtį . naudotis saugos diržu. ar situacijų belaisviai? Šią dimensiją Rotteris pavadino kontrolės pobūdžiu. p. turėtų geriau sektis mokytis. „Jei mano protas suvokia. įprotis mokytis ir savidrausmė gali pakeisti padėtį . Klestintys žmonės labiau linkę nesėkmes laikyti atsitiktinumu arba nuspręsti: „man reikia keisti požiūrį".gauna geresnius pažymius. kurią jis jau kuris laikas bandė suformuluoti. režisieriai ir aktoriai. Kartu su Pharesu jis sukūrė 29 poras teiginių. 2004). Nuo to.tikite. žmogaus vertės niekas nepripažįsta. kurie mano. Jei daugiau „b" . 1987). AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 81 padėjo iškristalizuoti idėją. kad jį valdo atsitiktinumas arba išorinės jėgos (išorinis kontrolės pobūdis). 1993. Ilgainiui šiame pasaulyje žmogus sulaukia pagarbos. kad negaliu pakankamai kontroliuoti savo gyvenimo. 1983. Ką jūs manote? Ar žmonės dažniau būna savo likimo kalviai. kaip suvokiame kontrolę. ar b. reiškia. Tokiems studentams patarus laikytis optimistiškesnės nuostatos . mesti rūkyti. Kuo labiau tikite? a. kad viską. kvailumą ar „blogus" dėstytojus. jog kontroliuojate savo likimą (vidinis kontrolės pobūdis). 1982. kad pastangos.pavyzdžiui. manantys.2 s k y r i u s .jų pažymiai paprastai pagerėja (Noel ir kiti. 1987. kad save kontroliuoja. jų pačių pastangomis bei veiksmais. jaučią". Roterio eksperimentų metu ir jo klinikinėje praktikoje vieni žmonės teigdavo nuolatos . Apskritai studentai. manantys. žinau. Šalin narkotikus! Tegyvuoja viltis! Aš esu šis tas!" Jesse Jackson. Lefcourt. vadovėlius ar testus.dėl blogų pažymių kaltinančius tai. priklauso ir nesėkmės priežasčių supratimas. Aš pats atsakingas už viską. tuo tarpu kiti manydavo. Peterson ir Barrett. lemia jų pačių pastangos bei įgūdžiai" (cituojama iš Hunt. Miller ir kiti. arba prieštaraujantys teiginiui „Aš išleidžiu per daug pinigų" . Pasaulį valdo keli galią turintys žmonės. ar a. ar aplinkybių aukos? Ar jie . o širdis gali patikėti.8 paveiksle. kas su manimi vyksta. Deja. Galbūt pažįstate studentų. kas jiems nutinka. Kiekvienas žmogus gali turėti įtakos valdžios sprendimams. džiaugiasi geresniais santykiais ir būna geresnės psichikos sveikatos (Tangney ir kiti. kontrolės pobūdis (locus of control) Žmonių elgesio ir pasekmių kontrolės suvokimas: ar jos kontroliuojamos iš vidaus. kas jiems nutinka. Tai parodyta 2. jog viską. kad atliekate šį testą. Tiems. valdo vienokios ar kitokios išorinės jėgos. spręsti problemas šeimoje. 1983 („Pirmyn į Vašingtoną"). kurios nusipelnė. laikančių save aukomis . ar iš išorės atsitiktinumo arba išorinių jėgų. b.patikėti. Kartais jaučiu. jūs tikite. sutinkantys su teiginiu „Aš galiu sėkmingai atsispirti pagundai". 334). The March on Washington.savo gyvenimo dramaturgai. uždirbti daugiau pinigų ir atsisakyti greito malonumo ilgalaikių tikslų labui (Findley ir Cooper. kad galiu tai pasiekti. kad ir kaip jis stengtųsi. . a. pavyzdžiui. ar Jei atsakydami į šiuos Rotterio (1973) klausimus pasirinkote daugiau atsakymų „a". Gyvybės draudimo agentai. įsivaizduokite. b. skirtų žmogaus kontrolės pobūdžiui įvertinti. ko jie nepajėgūs kontroliuoti.

kad gali".8 PAVEIKSLAS Kontrolės pobūdis STA O nuo manęs. Narve uždaryti šunys. nelinkusio juo būti. kad turite trūkumų. ir depresijos apimtus žmones kamuoja valios paralyžius. lllusions: Adventures of Reluctant Messiah. kad jau pirmaisiais metais jie mes šį darbą. savikontrolę treniruoti naudinga. Tyrinėtojas Martinas Seligmanas (1975. ro Pavyzdžiui. pasyvus nuolankumas ir netgi apatija. Tokią išvadą padarė Makvaiuniversiteto Sidnėjuje mokslininkai Megan Oaten ir Kenas Chengas (2006). SOCIALINIS MĄSTYMAS 2. nes manė. . kad negali kontroliuoti pasikartojančių nemalonių įvykių. klajonės") kad nesėkmes galima kontroliuoti („Tai sunku." „Įtikinėkite save. kamuojami depresijos arba engiami žmonės tapdavo pasyvūs. kai žmogus ar gyvūnas suvokia. Išmokę asmeninės kontrolės (sėkmingai išvengę pirmųjų smūgių) šunys lengvai prisitaiko prie naujos situacijos. studentai. Ir bejėgius šunis. Kaip poemoje „Eneida" sako romėnų poetas Vergilijus. 1977 („Iliuzijos: Mesijo. kai gali išvengti bausmės. nes tiki. dažniau nei pesimistai pasiekia aukštesnių rezultatų nei iš jų tikimasi (Seligman ir kiti.82 I dalis. Jei pasistengsiu. išmoktas bejėgiškumas (learned helplessness) Išmoktas bejėgiškumas ir nuolankumas. kad nepavyks išvengti smūgių. kad nuo jų pastangų niekas nepriklauso. kuriems įdiegta. Kita vertus. Išmoktas bejėgiškumas versus apsisprendimas Kontrolės pojūčio nauda pastebima ir tiriant gyvūnus. kurie kasdien stiprino savikontrolę atlikdami pratimus.9 paveikslą). 2. Tie universiteto plaukimo komandos nariai." Richard Bach. 1986). tačiau jei užsispirsite. Pavyzdžiui. 1990). „Jie gali. Vėliau tokie šunys baugiai susigūžia net ir tada. tampa bejėgiški. yra dvigubai mažesnė nei jų pesimistiškesnių kolegų (Seligman ir Schulman. Tikimybė. 1991) pastebėjo panašias išmokto bejėgiškumo apraiškas ir tarp žmonių. sudaro daugiau draudimo sutarčių. reikalai pagerės"). ir tikrai jų įgysite. nugalėsiu šiosey lenktynėse. kurie pripažįsta optimistinį „aiškinamąjį stilių". pasireiškianti nejudrumu (žr.

kad tos sistemos. geriau save kontroliavo kitose situacijose .). ką valgyti pusryčiams. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 83 2. tokia pati buvo tyrėjų bei slaugių nuomonė. kada žiūrėti kino filmą ar kada keltis. ilgiau gyvena ir tikrai jaučiasi laimingesni (Timko ir Moos. buvo ir daugiau patenkintų gyvenimu (Inglehart ir Welzel. 1986. Šalyse. 1992). jog gali rinktis patys. 1987). dažniau pesimistiškai vertina ir galimybes susirasti gyvenamąjį būstą bei darbą (Burn.laboratorijoje ar laikydami egzaminus. Vienai pacientų grupei buvo akcentuojama „mūsų pareiga paversti šią įstaigą namais.9 PAVEIKSLAS Nekontroliuojami nemalonūs įvykiai Suvokiamas kontrolės stygius Išmoktas bejėgiškumas Išmoktas bejėgiškumas Kai gyvūnai ir žmonės patiria nekontroliuojamus nemalonius įvykius. duodami smulkūs įpareigojimai.2 s k y r i u s . kad būtų galima ja didžiuotis ir jaustis laimingiems". Štai keletas pavyzdžių: • Kaliniai. Wener ir kiti.perstatyti kėdes. planuodami savo laiką. 1989).patiria mažesnį stresą. kurios skatina asmeninę kontrolę. kurie manė. jie išmoksta jaustis bejėgiai ir nuolankūs. aktyvesni bei laimingesni. perjungti televizoriaus kanalus. Po trijų savaičių 93 procentai šios grupės pacientų pasijuto esą žvalesni. 2005). Po trijų savaičių dauguma pacientų savo būklę įvertino kaip dar labiau pablogėjusią.10 pav. Tyrimai patvirtina. manantys. kuriose žmonės jautė turį daugiau laisvės. iš tiesų gerina sveikatą ir didina laimės pojūtį (Deci ir Ryan. kad jie negali kontroliuoti savo privatumo. kuriems leidžiama bent kiek kontroliuoti savo aplinką . kada valgyti ir kiek miegoti. reguliariai mokydamiesi. Šiems pacientams buvo leidžiama priimti nedidelius sprendimus. 1986). • Visose tirtose šalyse žmonės. buvo labiau patenkinti gyvenimu (2. . Kitoje grupėje buvo skatinama asmeninė kontrolė. kad . kuriems suteikta teisė rinktis. rečiau serga ir įvykdo mažiau vandalizmo aktų (Ruback ir kiti. • Nakvynės namų gyventojai. vaikų darželių auklėtiniai ir senelių globos namų gyventojai. Buvo akcentuojamos galimybės rinktis bei daryti įtaką slaugos namų politikai ir kiekvieno atsakomybė už tai. • Veikimo laisvę atliekant užduotis ir priimant sprendimus turintys darbininkai būna sąžiningesni (Miller ir Monge. taikydamos dvejopą elgesio modelį prestižiniuose Konektikuto valstijos senelių globos namuose. j o gyvenimas taptų toks. 1987). Ellen Langer ir Judith Rodin (1976) ištyrė asmeninės kontrolės svarbą. Pacientai buvo rūpestingai ir nuoširdžiai globojami. kad turi mažai galimybių rinktis. įjungti ir išjungti šviesą . kokio pats nori". • Ligoninių pacientai.

Šią mintį taip pat rasime daugybėje knygų bei vaizdajuosčių. o pasirinkę Havajus pasiges garsių muziejų. jų laimės jausmas gali sumažėti. žmonės būna mažiau patenkinti savo pasirinkimu nei tada. 2000). tačiau jautė mažesnį pasitenkinimą (Iyengar ir kiti. 2000a): nacionalinės apklausos rodo. žmonės mažiau patenkinti savo vedybiniu gyvenimu. šeštojo dešimtmečio bestseleryje .84 I dalis. kaip būtinybė rinktis gali baigtis apgailestavimu. ir jie bus labai patenkinti. todėl mažėja pasitenkinimas gyvenimu ir didėja klinikinės depresijos kamuojamų žmonių skaičius. Kartu su didesnėmis pasirinkimo galimybėmis atsiranda informacijos perteklius ir daugiau priežasčių gailėtis. Tačiau laisvė gali „trukdyti psichologiniams procesams. negu tikėjosi. Pasiūlykite darbuotojams nemokamą kelionę į Paryžių ar į Havajus. pasieksite teigiamų rezultatų. Turėdami galimybę rinktis iš 30 skirtingų rūšių džemo ir šokolado. Galimybių rinktis gausa gali sukelti paralyžių arba tai. nepaisant didesnės laisvės išvengti nesėkmingų vedybų ir mėginti iš naujo.akivaizdi tiesa". nėra vandenyno. nei tada. nuo kurių priklauso pasitenkinimo jausmas" (Gilbert ir Ebert. Nors laisvė gali įgauti kraštutines formas. kai išpardavimo sąlygos neleidžia grąžinti ar apkeisti pirkinio). Kitų eksperimentų metu žmonės jautė didesnį pasitenkinimą dėl būtinybės apsispręsti (pavyzdžiui. 2002). Psichologiniai suvokiamos savikontrolės tyrimai yra palyginti nauji. asmeninė kontrolė dažniausiai padeda žmogui geriau jaustis. Juokinga. kai leidžiama grąžinti prekę ir susigrąžinti visus pinigus arba ją pakeisti). kad žmonės buvo labiau patenkinti savo vedybiniu gyvenimu tais laikais. 2006). kad žmonėms patinka ir jie pasiryžę mokėti už galimybę keisti savo pasirinkimą. Bet jei suteiksite jiems galimybę pasirinkti vieną iš dviejų. . Taigi galima paaiškinti. kai renkasi iš šešių variantų (Iyengar ir Lepper. kodėl neseniai atliktame tyrime 11 koledžų absolventai. rado geriau apmokamą darbą. ilgai ieškoję darbo ir vertinę įvairius pasiūlymus. Tai . kaip padėti sau ir raginančių siekti sėkmės pasitelkus teigiamas nuostatas. kad šiuolaikinėse individualistinėse kultūrose esama „laisvės pertekliaus". pasirinkę Paryžių. Žmonės. kai galėdavo keisti savo sprendimą (pavyzdžiui. tačiau atsakomybės už savo gyvenimą ir savo galimybių realizavimo akcentavimas nėra naujas. patariančių. Ši taisyklė gali padėti paaiškinti įdomų socialinį fenomeną (Myers. Christopheris Hsee ir Reidas Hastie (2006) parodo. ką Schwartzas vadina „laisvės tironija". Jį randame ir XX a. SOCIALINIS MĄSTYMAS Per plataus pasirinkimo kaštai Ar gali būti per daug laisvės ir apsisprendimo teisių? Svartmoro koledžo psichologas Barry Schvvartzas (2000. apgailestaus. 2004) tvirtina.Vincento Peale knygoje The Power of Positive Thinking („Teigiamo mąstymo galia"): „Jei teigiamai mąstysite. Knygose apie greitą praturtėjimą nuolat kartojamas motyvas „tu viską gali". kai išsiskirti buvo sunkiau („prekės grąžinti ir apkeisti negalima"). Šiandien. kad nelabai šilta.

0 . 2005). AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 85 Pietų Afrikos Nigerija Uganda Zimbabvė Respublika Afrikos visuomenės į pietas nuo> Sacharos Pietų Azijos visuomenės Konfucianistjnės visuomenės Pokomunistinės Rytų Europos visuomenės Marokas Jordanija Azerbaidžanas Iranas Alžyras Albanija Bosnija Islamiskos i i .8 -h 0.2 s k y r i u s .9 1.7 0. -r 0. j visuorpenes Pokomunistinės Vakarų į Europos visuomenės j Venesuela Filipinai Peru Dominikos Respublika Kolumbija Brazilija Salvadoras Čilė Argentina Meksika Urugvajus Italija Portugalija Šveicarija Belgija Austrija Liuksemburgas Airija Ispanija Prancūzija š i a u r ė s Airija Graikija Olandija Danija Norvegija Islandija Suomija Švedija Didžioji Britanija Australija JAV Kanada Vokietija Naujoji Zelandija Lotynu Ame ika Katalikiškos Vakarį ! Europios visu Protestantiškos I visuomenės | 2.10 PAVEIKSLAS Koreliacija tarp individų suvoktos galimybės laisvai rinktis ir pasitenkinimo gyvenimu 73 šalyse (Inglehart ir VVelzel.

Tie žmonės.tik vaidyba. mesti rūkyti ar pagerinti mokymosi rezultatus buvo sėkmingos. kad daugelis iš mūsų kenčia dėl silpnos savivertės.. • Išmoktas bejėgiškumas dažnai išryškėja. šie rezultatai prisideda ne tik prie atskiro žmogaus laimės. Bandūra (2004b) pabrėžia." Groucho Marxas (1960) ironizuoja: „Nenoriu priklausyti nė vienam klubui." O iš tiesų daugelis mūsų yra geros nuomonės apie save." Jei pradinės pastangos sumažinti svorį. manau. jog galiu") didina saviveiksmingumą. Padeda ir modeliavimas. kad socialinis įtikinėjimas („tu turi viską. • Kai žmonėms pateikiama daug pasirinkimo galimybių. Plačiai manoma. Gebėjimąapsispręsti. palaiko sėkmingos veiklos ir gebėjimo pataisyti situaciją patirtis. kuris priimtų mane į savo gretas. Bet.. jie gali būti mažiau patenkinti rezultatu. APIBENDRINIMAS Suvokiama savikontrolė • Kelios tyrimų kryptys byloja apie saviveiksmingumo ir kontrolės jausmo naudą. Roy Baumeisterio (2003) vadovaujama mokslininkų grupė vieningai teigia: „Jei visus vaikus girsite vien už tai. Toks savivertės kėlimas padeda mėgautis šviesiąja stipraus savęs vertinimo puse ir tik kartais patirti tamsiąją. prisiimame nuopelnus už sėkmę ir manome daugeliu požiūrių esą geresni. net mažai balų surinkę žmonės renkasi vidutinius tarp galimų vertinimų. Geriau girti ir skatinti savivertę. (Silpnos savivertės žmogus į tokius teiginius kaip „Aš turiu gerų idėjų" atsako: . Tiriant savivertę. priešingai. kai pastangos pataisyti situaciją pasirodo bevaisės.pastebi Johnas Powellas (1989). kad dauguma jo pažįstamų „neapkenčia savęs. ko reikia sėkmei pasiekti") bei savęs įtikinėjimas („Aš manau. kai matome kitus. sumažės pagyrimo vertė. . svarbiausias saviveiksmingumo šaltinis yra sėkminga patirtis. „Sėkmė sukuria tvirtą tikėjimą savo veiksmingumu. padeda tobulėti. Daugelis humanistinės psichologijos populiarintojų vieningai teigė: „Mes visi turime nevisavertiškumo kompleksą. kad šio komplekso neturime . tai skatina geriau elgtis.86 I dalis. bet ir prie visuomenės tobulėjimo". pripažįstant gerus darbus. Demostravimas. Mes lengvai atleidžiame nesėkmes sau. kad jie yra savimi. geriau susidoroja su sunkumais ir daugiau pasiekia. jūsų saviveiksmingumas auga. laiko save beverčiais ir nevertais meilės". negu gavę mažesnę pasirinkimo laisvę. kurie tiki savo kompetencija bei veiksmingumu ir pasižymi vidine kontrole. jog galiu. kurie stengėsi ir jiems pavyko. jo nuomone. Šališkas palankumas sau Mums aktualios informacijos apdorojimą stipriai veikia šališkumas. Humanistinės krypties psichologas Carlas Rogersas (1958) padarė išvadą. SOCIALINIS MĄSTYMAS Savikontrolės tyrinėjimai teikia didesnį pasitikėjimą tokiomis tradicinėmis dorybėmis kaip atkaklumas ir viltis.

taip pat stengiasi girtis asmeniniais privalumais (darbštumu." (Toronto News.) Be to. žmonės laiko teisingesniu. o neigiamų . kad žinau daug žodžių ir gerai išmanau jų rašybą. trenkėsi į mano automobilį ir dingo. Tad nenuostabu. Sportininkai. Sėkmę jie apibūdina kaip savo gebėjimų bei pastangų rezultatą.įsitikinimas. tačiau jei pralaimiu .išorės veiksniams) . Teigiamų ir neigiamų įvykių aiškinimas Daugybė eksperimentų parodė. nevykusiam teisėjui. . tačiau tvirtai nusistovėjusių socialinės psichologijos išvadų yra susijusi su šališko palankumo sau galia. 0 kaip manote.2 s k y r i u s . 1985). 1977) Šis reiškinys ypač pastebimas situacijose. kurių jie negali kontroliuoti (rinkiminės apylinkės partine sudėtimi. patyrę pergalę. dažniausiai nuopelnus priskiria sau. Kai patiria nuostolius . darbo paieškos): nugalėtojai aiškina. žmonės priskiria nuopelnus sau.netinkamam tiekimui. 1999). 1967). tarnavimu rinkėjams. 1988). jog jiems kažkas pavyko. oponento populiarumu.. kad atlygio paskirstymą. Kai korporacijų pelnas auga. Jei aš laimiu žodžių loto. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 87 „šiek tiek" arba „kartais". egzaminai.. tokius kaip laimės stoka arba problemos „neišsprendžiamumas" (Campbell ir Sedikides. per dideliam darbo krūviui. Mullen ir Riordan. ir aš nepastebėjau kito automobilio. 1992. Pavyzdžiui. o sėkmės atveju . o pralaimėjus kaltę versti aplinkybėms. Išsaugoti teigiamą savo įvaizdį mums padeda atsiribojimas nuo nesėkmės. darbuotojų nepasitenkinimą ir veda į aklavietę derybų metu (Kruger ir Gilovich. sunkaus būdo bendradarbiams. pavyzdžiui. kad išsiskyrusieji dėl to kaltina partnerį (Gray ir Silver. Polinkis priskirti teigiamus rezultatus sau. o vadovai kaltę dėl blogų rezultatų suverčia tariamai negabiems ir neuoliems darbuotojams (Imai..o ko gi dar galima tikėtis smunkant ekonomikai? Sau palankios atribucijos reiškinys (teigiamų rezultatų priskyrimas sau. 1997). Sau palanki atribucija skatina šeimyninę nesantaiką. šališkas palankumas sau (self-serving bias) Polinkis palankiai save vertinti. 1991. kad išgirdę. ypatingoms kitos komandos pastangoms ar grubiam žaidimui (Grove ir kiti. kai reikia ir gabumų. jei gauna daugiau nei kiti (Diekmann ir kiti. viena iš labiausiai provokuojančių. 1994. tačiau dėl nesėkmės kaltina įvairius išorinius veiksnius." „Kai privažiavau sankryžą.. o neigiamus išorės veiksniams. politikos tendencijomis) (Kingdon. tačiau dėl pralaimėjimų bėdą suverčia blogiems stabdžiams. neaiškioms užduotims. kad sėkmę pelnė dėl savo sugebėjimų.. Rice. reputacija ir strategija).) Nenuostabu. kokią atsakomybę prisiima vairuotojai įvykus avarijai? Draudimo bendrovių bylose avarijas jie komentuoja maždaug taip: „Staiga nežinia iš kur iššoko automobilis. mano regėjimo lauką užstojo tvora." „Pėstysis atsitrenkė į mano automobilį ir parkrito po juo. kad „kas gi po raidės q pasirinktų ne w?" Politikai.. „aš bu- sau palanki atribucija (self-serving attributions) Šališko palankumo sau forma. ir sėkmės (žaidimai. kalbėdami apie savo pergales. 1990). jų vadovai mielai ima didžiules premijas už puikų vadovavimą.viena iš stipriausiai veikiančių šališkumo formų. kad esame jos nusipelnę. o pralaimėjusieji kaltina atsitiktinumą.tai todėl. (Darbuotojai labiau linkę suversti kaltę kokioms nors išorinėms priežastims . algos padidinimą. Lalonde. 1999). reiškia. kurio nebuvo įmanoma pastebėti.

kad vyrai namuose atlieka tik 33 proc. intelektualesniais. kad iš tikrųjų vyrai namuose atliko 39 proc. paaiškėjo. darbų namuose. kad jauni vedę kanadiečiai dažniausiai būdavo įsitikinę. esu geresnis". Kiekvieną vakarą aš ir mano žmona sumesdavome drabužius prie skalbinių pintinės miegamajame. Ar mes visi galime būti geresni už vidutiniokus? Šališkas palankumas sau taip pat pasireiškia tuo. Vaterlo universiteto studentai pateikė beveik vienodai teigiamų ir neigiamų teiginių. ne tokiais prietaringais. Jei VI amžiaus kinų filosofas Lao Dzė buvo teisus. kai buvome kitokie.: „Atkreipkime dėmesį. tyrime vyrai pareiškė. turinčių vaikų. kad nors 12 procentų žmonių jaučiasi esą vyresni nei iš tiesų. darbų. aš persikelsiu gyventi į Paryžių". kad žmonės lygina save su kitais. Dėl nesėkmės ar nepripažinimo apkaltinę kokius nors išorinius veiksnius jaučiamės geriau nei laikydami nevertais save (Major ir kiti. „Aš įgijau žinių ir suaugau. kompetentingesniais.laiko save jaunesniais nei iš tiesų {Public Opinion. Pagrindinė taisyklė tokia: kai grupės nariai vertina. vadinasi. pastebi Anne Wilson ir Michaelas Rossas (2001). net 66 procentai mano atvirkščiai . gauta suma paprastai viršija 100 proc. kokie buvo iki studijų. Jie pastebėjo. daugelis mūsų esame truputį bepročiai. 2005). čempionai šiandien. draugiškesniais. Nes daugeliu subjektyvių ir socialiai pageidautinų aspektų žmonės laiko save geresniais už vidutiniokus. Michaelas Rossas ir Fiore Sicoly (1979) atliko šališko palankumo sau šeimoje tyrimą. Atrodo. Vėlesniame 265 vedusių amerikiečių porų. Galbūt viena iš tokio optimizmo priežasčių yra ta. Apibūdindami save. patirtą tolimoje praeityje. sveikesniais ir netgi įžvalgesniais bei objektyvesniais (žr. tačiau „per istorijos egzaminą profesorius man parašė patenkinamą pažymį". kad kiekviena bendruomenė panaši į Garrisono Keilloro pramanytą Vobegono ežero kaimą. kuris norėtų save pergudrauti. Kai tyrinėtojai stebėjo tikrąją padėtį (atsitiktinai pasirinktais laiko tarpais matavo tiriamųjų veiklą). Lygindami save su kitais. 2003). SOCIALINIS MĄSTYMAS vau labai gerai įvertintas per ekonomikos egzaminą". išeikvoti ar pervertinti". kad atlieka 42 proc. Noriau pripažįstame savo nesėkmę. (Savitsky ir kiti. O jų žmonos tvirtino. Rytą kuris nors sudėdavome juos į pintinę. dauguma žmonių laiko save etiškesniais. Visa tai primena Freudo anekdotą apie vyrą. jog jie daugiau laiko skiria namų tvarkymui ar vaikų priežiūrai nei mano jų partneriai. gražesniais. jog „niekada pasaulyje neatsiras sveiko proto žmogus.88 I dalis. „ankstesnieji Aš". Apibūdindami dabartinius save jie nurodė tris kartus daugiau teigiamybių. visi vyrai gražūs. kiek jie prisidėjo prie bendro tikslo. Šališkas palankumas sau kaip aš myliu save? Leiskite suskaičiuoti būdus"). . darbų (Lee ir Waite. teigdamas. kur „visos moterys stiprios.mano dauguma žmonių. kuris pasakė savo žmonai: „Jei kuris nors iš mūsų mirs. o vaikai pranoksta vidutinybes". Mulkiai vakar. 1984). 2005). Kai .

C. Tačiau apskritai baltaodžiai manė. Įžvalgumas. . Sveikata. „O. t Intelektas. gražesniais ir kur kas mažiau prietaringais nei vidutinis tos pačios amžiaus grupės ar socialinės padėties atstovas (Public Opinion. 1978). 2003). Los Andželo gyventojai laiko save sveikesniais nei dauguma jų kaimynų. Tik mažuma aukštųjų mokyklų studentų laiko save naivesniais ar patiklesniais už kitus. Dave Barry buvo teisus. Dauguma suaugusiųjų mano. 1968). 1979). o daugelis mano. 2002). Tad paklausiau žmonos. R. kurie po autoavarijų buvo atsidūrę ligoninėje . Tad dauguma mūsų esame įsitikinę. 1984. žmona pasiūlė. Brenner ir Molander. t Dorybės. Tolerancija. jos manymu. kad mes esame geresni vairuotojai nei vidutiniai". 2001). Dauguma žmonių laiko save aukštesnio intelekto. Vienos nacionalinės apklausos metu buvo pateiktas klausimas: „Kaip vertinate savo moralę ir vertybes skalėje nuo 1 iki 100 (100 . „punktualus").atsakė ji. 1991). Mūsų asmeninės mintys . Dauguma vairuotojų . . „drausmingas") sužadina didesnį palankumą sau nei objektyvūs (pavyzdžiui. kad gyvens maždaug 10 metų ilgiau nei prognozuojama statistiškai (Larwood. kad jie padeda savo seniems tėvams daugiau nei jų broliai ar seserys (Lerner ir kiti. Snyder. . Mes taip pat manome esą geresni nei vidutiniai daugeliu kitų subjektyvių ir pageidautinų aspektų. Studentai dažnai laiko save geresniais ir intelektualesniais už kitus (Allison ir kiti.kaip aš myliu save? Leiskite suskaičiuoti būdus „Viena. kad tuo rūpinčiausi aš. kuris kuo nors pra• • • • • noksta kitus. 1997). religijos. Taip pat manome. 1981).yra įsitikinę. 1994. 1987). Mes manome. Parama tėvams.yra giliai viduje glūdinti nuomonė.tobula)?" Penkiasdešimt procentų apklausos dalyvių įvertino save 90 arba didesniu balu. VVylie.prasčiau nei vidutiniškai (Headey ir VVearing. kad kitų žmonių žodžiai bei darbai atskleidžia jų prigimtį. kad vairuoja saugiau ir yra labiau įgudę nei vidutinis vairuotojas (Guerin. tik vienuolika procentų įvertino save 74 arba mažiau balų(Lovett. Australijoje 86 procentai žmonių savo darbo rezultatus vertina geriau nei vidutiniškai ir tik vienas procentas . žmonės paprastai vadina genijumi (Lassiter ir Munhall. draugiškesniais ir patikimesniais nei vidutinis moksleivis (Hoorens. McKenna ir Myers. kad 44-ies procentų kitų baltųjų išankstinio nusistatymo prieš juodaodžius rodiklis yra aukštas (5 arba daugiau). Štai kaip reiškiasi šališkas palankumas sau: • Etika.taip pat. ekonominės padėties ar etniškumo. 1997. lyties.1995). Olandijoje dauguma bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių laiko save sąžiningesniais. 1997 metais Gallupo instituto atliktoje apklausoje tik 14 procentų baltųjų amerikiečių teigė. nepaisant amžiaus.netgi tie. kad jų išankstinis nusistatymas prieš juodaodžius skalėje nuo 0 iki 10 vertintinas 5 ar daugiau balų. 1989. 1978. Vairavimas.teigia Dave Barry (1998). 1977). Tą. atkaklesniais. kad kitus perprantame geriau nei jie mus. Dauguma verslininkų laiko save moralesniais už vidutinį verslininką (Baumhart.2 s k y r i u s . . AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 89 atkreipkime dėmesį Šališkas palankumas sau .maždaug 75 kartus iš 100. Daugelis chirurgų yra įsitikinę. kad save pažįstame geriau nei kiti pažįsta save (Pronin ir kiti. 2001)." Subjektyvūs elgsenos aspektai (pavyzdžiui. pagalvojau: „Hm? Aš ir taip tai darau 75 kartus iš 100". kaip dažnai. originalesniais. ji surenkanti skalbinius. . Svenson. kad jų pacientų mirštamumas yra mažesnis nei vidutinis (Gawande. kad jie yra mažiau naivūs ir patiklūs (Levine. o universiteto studentai paprastai yra įsitikinę. 1968. 1993. • Profesinė kompetencija. 90 procentų verslininkų laiko savo veiklą svarbesne už kolegų (French. kas sieja visus žmones.

kiekvieną rytą prieina prie lango ir sako: Labas rytas. Iš tikrųjų netgi manome esą mažiau pažeidžiami šališko palankumo sau! Pripažįstame kažkokį abstraktų šališkumą ir matome. Išsilavinimas nepanaikina šališko palankumo sau. Tačiau daugeliui mūsų. Viešpatie. Linda Perloff (1987) pastebi. 1989 („Teigiamos iliuzijos") . kaip žaidžiu krepšinį. O dauguma žmonių mano. kuriems nesiseka. 2005. Vienos stojamųjų į aukštąsias mokyklas egzaminų tarybos apklausos metu iš 829 000 abiturientų nė vienas savo gebėjimo sutarti su kitais (subjektyvi. Subjektyvios savybės padeda laisvai konstruoti savus sėkmės apibrėžimus (Dunning ir kiti. nesiimame atsar- „Ateities vaizdai yra tokie rožiniai. slapstydamasis aikštės dešinėje. studentai mano. „Optimistas. 1995).90 I dalis. kurie mums gerai sekasi. Vertindamas savo „vadovavimo gebėjimus" aš įsivaizduoju garsų lyderį. Vertindamas savo sportinius gebėjimus aš mąstau apie tai. jau rytas!". kad jie yra labiau etiški nei kolegos (Van Lange ir kiti. Iš dalies todėl. Bet paklausti apie tam tikrus bruožus ar elgesį (pavyzdžiui. kad iliuzinis optimizmas padidina mūsų pažeidžiamumą. Taylor. . 2003). jog jiems lengviau nei bendrakursiams pavyks gauti gerą darbą. didelę algą. o 25 procentai . kad jų įvaizdžiui darbo su kompiuteriu įgūdžiai nebūtini (Hill ir kiti. Nepagrįstas optimizmas Optimizmas . 60 procentų apklaustųjų sakė esą tarp 10 procentų geriausiųjų. Pesimistas prieina prie lango ir sako: O Viešpatie. įsigyti namą ir išvengti tokių bėdų. badaujančiais bei domisi socialinėmis problemomis. Tie. 1982). kad nuo jų galėtų parausti net Pollyanna". vertindami savo pačių etiką ar patrauklumą). tačiau nemano. pageidautina savybė) neįvertino kaip žemesnio už vidutinį. 1989. kad esame atsparūs nelaimėms. 1991). SOCIALINIS MĄSTYMAS Van Lange. jog pesimistiškai vertina kitų žmonių likimus (Shepperd. 1997). Tie. Manydami. būdingas „nepagrįstas optimizmas būsimų gyvenimo įvykių atžvilgiu". jis būdingas net socialiniams psichologams.pastebi H. 79). kad kiti yra šališki. kiekvienas iš mūsų manome veikią palyginti sėkmingai. . save vertiname kaip objektyvų.tarp vieno procento geriausiųjų! Savo įvaizdį stipriname ir sureikšmindami dalykus. 1989). Jacksonas Brownas (1990. Žmonės žvelgia vienas į kitą su tam tikru ironišku šališkumu: paprastai save laikome mažiau šališku negu kitus (Ehrlinger ir kiti. bus labiau linkę niekinti kompiuterių fanatikus ir teigti. kad sprendžiant šias problemas daugiau aukoja laiko ir pinigų (White ir Plous. Apibrėždami neaiškius kriterijus savais terminais. o ne apie tas skausmingas savaites. visą semestrą labiau vertina raštingumą šioje srityje. kurias praleidau kaip Mažosios lygos beisbolo žaidėjas. manantiems. infarktas nesulaukus 40 metų ar atleidimas iš darbo. kurie jaučiasi esą „asai" studijuodami įvadinį informatikos kursą. 1991). kaip alkoholizmas.tai teigiamas požiūris į gyvenimą. Pronin ir kiti. Shelley E. kurio stilius panašus į mano. p. kad jie labiau nei kiti rūpinasi aplinka. 2002). pasak Neilo Weinsteino (1980. Positive lllusions.

manė. ir šis įsitikinimas tikrai padeda jaustis laimingiems dabar (Robinson ir Ryff. Kinų patarlė sako: „Būk pasiruošęs pavojui. Azartinių žaidimų mėgėjai optimistai būna atkaklesni už pesimistus net ir tada. 1994. reguliariai nevartojančios kontraceptinių priemonių. padavę prašymus tuoktis. Per daug savimi pasitikintys studentai nepakankamai pasirengia egzaminui. gali baigtis nelaime. mano. 1991. 1993). AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 91 gumo priemonių. gresia kur kas mažesnis nepageidaujamo nėštumo pavojus (Burger ir Burns. Pryor ir Reeder. kaip tai vadina Julie Norem (2000). jiems gali tekti skaudžiai nusivilti. skatindamas saviveiksmingumą bei teigiamai veikdamas sveikatą ir bendrąją savijautą (Armor ir Taylor. Norem ir Cantor. Perdėtu optimizmu trykštantiems studentams (kuriems dažniausiai lemta gauti blogesnius pažymius) praverstų truputis nepasitikėjimo savimi. 1999). kad jų intuicija pranašesnė už konkurentų. tiksliai įvertino. kad visus iššūkius nugalės ir išgyvens optimistiškai nusiteikę mūsų protėviai. Seksualiai aktyvios studentės. Optimizmas akivaizdžiai nugali pesimizmą. apsauginis pesimizmas (defensive pessimism) Problemų numatymo svarba prisitaikant ir nerimo nukreipimas veiksmingam elgesiui motyvuoti. vertino 0 procentų (Baker ir Emery. kai kalbama apie jų gebėjimus" (Spiegei. 2001). kad žmonės pervertins savo galimybes pasipelnyti. Išvada: kad sektųsi universitete ir už jo ribų. kaip ir išdidumas. Vienos apklausos metu 137 asmenys. Lengvabūdiškai nesinaudojantys saugos diržais. sakė jis. reikia viltį išsaugančio optimizmo ir poreikį stengtis palaikančio pesimizmo. ką reikėtų keisti. kai vis dažniau pralaimi (Gibson ir Sanbonmatsu. p. suteik drąsos pakeisti tai. kurių negalima pakeisti. ir negatyvus mąstymas. ir išminties atskirti vieną nuo kito. 1993). o ne jų kaimynai pesimistai. 2004). 1984). „O Dieve. nes tai paskatintų daugiau mokytis (Prohaska. kad esame linkę būti optimistais (Haselton ir Nettle. kad aklas optimizmas. Šis „absurdiškas tikėjimas savo sėkme. The Serenity Prayer. . 1987). Showers ir Ruben. Taigi naudingas ir pozityvus. Jei žmonės. Optimistai paprastai tiki. 2006). Tokių pat gabumų. kol yra taika". kad išsiskirs patys. Segerstrom. baimindamiesi susikirsti per egzaminą. 1996. tačiau tikimybę. Apsauginis pesimizmas skatina būti pasirengusius sutikti problemas ir jas spręsti. 1988). 2001). 1986. 1986.2 s k y r i u s . būk mums maloningas ir išmokyk ramiai susitaikyti su dalykais. Tuo tarpu truputis realizmo . 243). Škotijoje ir Jungtinėse Valstijose dauguma vyresnių paauglių mano. priešingai nei kitoms bendramokslėms. 1943 („Ramybės malda") .kyla iš išdidaus pasipūtimo. kad pusė santuokų baigiasi skyrybomis. Įstojusieji į universitetą ir pervertinantys savo akademinius gabumus dažnai kenčia dėl savivertės sumažėjimo (Robins ir Beer. kuris būdingas daugumai žmonių. kad ateityje jie bus laimingesni. dirbantys vertybinių popierių biržoje ar nekilnojamojo turto versle. kad joms.arba apsauginio pesimizmo. Sparrell ir Shrauger." Reinhold Niebuhr. įnirtingai mokosi ir gauna geresnius pažymius (Goodhart. 1971. neigiantys rūkymo žalą ir užmezgantys nesėkmingus santykius primena mums. kad jie mažiau nei bendraamžiai rizikuoja užsikrėsti ŽIV (Abrams. Jei buvo didesnė tikimybė. gali apsaugoti nuo nemotyvuoto optimizmo pavojų. Net XVII amžiaus ekonominio racionalumo propaguotojas Adamas Smithas numatė. nereikia stebėtis. bet rūpestingesni jų kolegos.

galime klaidingai tikėtis. kodėl kitiems nepriskirti savo žinių ir savo reakcijos nepanaudoti kaip rakto. kad ir daugelis kitų yra susiformavę neigiamus stereotipus (Krueger. Kam nors pamelavęs. kad pasiklydusius labiau kamuoja troškulys nei alkis. . mano (dažniau nei nesimaudantieji). Melagis spėja. ir tuo remdamiesi vertiname aplinką. 1987. kad: • Žmonės. Žmonės. 2003). 1996). Jei pritariame Kanados referendumui ar remiame Naujosios Zelandijos nacionalinę partiją. nes mums šito norisi (Babad ir kiti. guodžiamės galvodami. Štai kodėl Leafo Van Boveno ir George Lowensteino (2003) atlikto tyrimo metu po treniruotės 88 procentai ištroškusių tiriamųjų spėjo. kurie mąsto ir elgiasi panašiai kaip mes. Įsidėjau (krūtų) implantus. 1993). kad nerūkome. • • • „Visi sako. jog visi viską supranta kaip ir mes. Negaliu stovėti šalia radiatoriaus. Šis reiškinys vadinamas tariamo vienodumo efektu (Krueger ir Clement. . tačiau Los Andžele taip daro absoliučiai visos" Aktorė Pamela Anderson-Lee (cituota Tai bert. kad tokios klaidos būdingos visiems. kad aš nuo galvos iki kojų esu iš plastiko. spėjant galimą kitų žmonių reakciją? Be to. 2003). 1990). Sulaukusiems kūdikio tėvams pasaulis atrodo pavojingesnis. kurių gyvenimas keičiasi. . arba meluojame. Blogai pasielgę ar neatlikę užduoties." Tariamo vienodumo efektas gali pasireikšti todėl. kad išvados daromos remiantis ribotu skaičiumi žmonių. kad daug kas šitaip elgiasi (Monin ir Norton. Besilaikantys dietos tiki. mes pervertiname kitų žmonių bendramintiškumą. jog ir šis panašiai reaguos. kokie esame patys. prie kurių priskiriame ir save (Dawes. 1997) „Mes matome daiktus ne tokius. kad keičiasi pasaulis. kai turime nepakankamai informacijos. mano. Slepiantys neigiamą požiūrį į kitą rasę mano. vogčiomis įslenkantys į dušą tuo metu. tikriausiai perdėtai išpučiame panašiai besielgiančių žmonių skaičių. Tad mūsų įsitikinimai apie kitų žmonių stereotipus gali šį tą pasakyti ir apie mūsų pačių stereotipus. norėdami mokėti mažesnius mokesčius. Mullen ir Goethals. kad maistas per daug reklamuojamas (Eibach ir kiti. mes esame labiau linkę tapatintis su tais. Pradedame manyti. kad ir kiti mąsto bei elgiasi taip kaip jis: „Aš meluoju. kad kiti mąsto bei veikia kaip ir mes. Jei pajuntame geismą kitam asmeniui. Po sunkaus fizinio krūvio ištroškę žmonės įsivaizduoja. o prieš treniruotę taip manė tik 57 procentai. kokie jie yra. Mes stipriname savo poziciją pervertindami teigiamą kitų nuomonę apie mus. 1992. Kodėl „neperkelti savęs į kitus". melagis tą kitą žmogų pradeda laikyti nesąžiningu (Sagarin ir kiti. Marks ir Miller. Mes turime keistą polinkį stiprinti savo įvaizdį pervertindami arba neįvertindami to. nes išsilydysiu. 1990).rašoma Talmude.Mes matome daiktus tokius. Koestner. 1994. SOCIALINIS MĄSTYMAS Tariamas vienodumas ir išskirtinumas tariamo vienodumo efektas (falše consensus effect) Tendencija savo nuomones ir nepageidaujamus ar klaidingus poelgius pervertinti kaip visiems įprastus. 1998). kad ir kiti norės gerti. Keturi neseniai atlikti tyrimai rodo. tačiau ar kiti nesielgia taip pat?" Jei nuslepiame pajamas. kai juo draudžiama naudotis.92 I dalis.

pageidautino arba sėkmingo elgesio panašumą [ kitus žmones. kaip daro kiti? Aš lengvai įsivaizduoju. dažniau pasireiškia tariamo išskirtinumo efektas (Goethals ir kiti. Kas yra šališkas palankumas sau Kodėl žmonės pervertina savo privalumus? Vienas iš galimų paaiškinimų kad šališkas palankumas sau yra šalutinis informacijos apie save patį apdorojimo ir įsiminimo proceso produktas. kaip surenku skalbinius. jog manoji ilgai bus laiminga. jog klimato atšilimas kelia grėsmę.11 paveikslą). . Be to. nei tai. 1988). žinau. Prisiminkime tyrimus. sociologijos egzaminą išlaikiau patenkinamai. nes stigo laimės ir pakenkė išorinės aplinkybės Pavyzdys Labai gerai išlaikiau istorijos egzaminą todėl.11 PAVEIKSLAS Šališko palankumo sau poveikis Palankesnis savęs vertinimas Savo tėvams aš esu geresnis negu sesuo. Mes pataikaujame savo įvaizdžiui. kai galvojame esą išskirtinai talentingi ir moralūs. Tad dažnai išgeriantys. Šališkas palankumas sau Nuomonė. Tad savo nesėkmes galime laikyti palyginti normaliu dalyku.labiau išskirtinėmis nei iš tiesų. kaip teigia Michaelas Rossas ir Fiore Sicoly (1979). Apibendrindami pasakysime. tačiau blogiau prisimenu. Ar taip nėra todėl.2 s k y r i u s . ko nedarėme arba tik stebėjome. 1991). o nesisekė. 2. Tariamas vienodumas ir išskirtinumas Žinau. kad daug mokiausi. kad sėkmės sulaukėme dėl savo gabumų bei įdėtų pastangų. mes geriau prisimename tai. 2004). 2. yra daugybė galimybių suklysti apdorojant informaciją (Chambers ir Windschitl. Kadangi dėstytojas buvo neobjektyvus. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 93 Kai kalbame apie gebėjimus arba kai mums sekasi. kad savigyra. ką darėme. o dorybes . kad pamiršdavau tai padaryti. Lyginant save su kitais reikia pastebėti. Nepagrįstas optimizmas Nors 50 proc. kad dauguma žmonių pritars man. santuokų išyra. tačiau saugos diržus prisisegantys asmenys pervertina (tariamas vienodumas) mėgėjų išgerti skaičių ir nepakankamai įvertina (tariamas išskirtinumas) prisisegančių saugos diržus skaičių (Suls ir kiti. įvertinti bei prisiminti kitų ir savo poelgius. jog abu sutuoktiniai mano atlieką didesnę namų ruošos darbų dalį. iliuzinis optimizmas ir tariamas vienodumas yra pagrindinis šališko palankumo sau šaltinis (žr. kurių metu buvo pastebėta. tariamo išskirtinumo efektas (falše uniqueness effect) Tendencija nepakankamai vertinti savo gebėjimų. kad.

Kai žmonės vertina save ir kitų požiūrį į save būdami prislėgti. 1995). bet ir šviesiąją. Kaip mano psichologas Danielis Batsonas (2006).teigia Shelley Taylor ir jos bendradarbiai (2003). Jie pateisina save. kad jūs. kad šališko palankumo sau veikiami žmonės gali jaustis menkesni už kitus. SOCIALINIS MĄSTYMAS Tad ar šališkas suvokimas yra paprasčiausia suvokimo klaida. būsime mylimi ir . kurie mokėjo pabrėžti savo vertę. Sheldonas Solomonas ir Tomas Pyszczynskis (1997) savo „baimės valdymo teorijoje" nurodo kitą priežastį. 2003). kad mes turime daugybę motyvų. stengiamės įvertinti savo kompetenciją (Dunning. emocinis nukrypimas. Siekdami save sutvirtinti. Taylor ir kiti. Šališkas palankumas sau padeda sušvelninti neigiamus streso padarinius. žmogus gali būti geros nuomonės apie save ir teigiamas požiūris jam padės grumtis su kasdiene įtampa". pastebėsite. kad atspariausi buvo tie. kurie išsigelbėjo iš Pasaulio prekybos centro po rugsėjo 11-osios teroro išpuolio.94 I dalis. 1990. 1988. Šališkas palankumas sau ir su juo susiję pasiteisinimai taip pat saugo nuo depresijos ir biologinių streso pasekmių (Snyder ir Higgins. 2003). Norėdami save pažinti. arba suvokia save kaip labiau valdančius situaciją negu yra iš tikrųjų. „Tikėdamas. gerai save vertinantys žmonės labiau nei neįvertinantys stengiasi būti malonūs ir palaikyti teigiamas emocijas (Wood ir kiti. Swann.14 skyriuje). Ir ne kiekvienas veikia vadovaudamasis šališku palankumu sau. emocinį atsparumą. 1996. Nėra abejonių. jei nesiseka eksperimento metu. Mintys apie savęs vertinimą ir šališką palankumą sau Esu tikras. Mokslininkai nustatė. Teigiama savivertė duoda tam tikros naudos. kad jei laikysimės tėvų nustatytų taisyklių. Kai atsitinka malonūs dalykai. ypač tuos. Kai kuriuos žmones iš tiesų kamuoja menka savivertė. jog šališkas palankumas sau arba mažina jūsų pačių atsitiktinį neadekvatumo pojūtį. stengiamės patikrinti savojo Aš sampratą (Sanitioso ir kiti. Savęs vertinimo motyvacija stiprina šališką palankumą sau.ji slopina nerimą bei mirties baimę. kad jis yra talentingesnis ir turi daugiau teigiamų savybių nei kolegos. 1997). kaip ir kiti skaitytojai. kurie yra patrauklesni ar profesionalesni. Jeffas Greenbergas. Bonanno ir jo kolegos (2005) vertino darbuotojų. „galva yra širdies tęsinys". . kodėl teigiama savivertė susijusi su prisitaikymu . Vaikystėje išmokstame. jie neskuba girtis (daugiau apie tai . 1993). Teisindamiesi būname ypač suinteresuoti sustiprinti savo įvaizdį (Sedikides. arba prieštarauja jam. kuriems geriau sekasi. Padedantis prisitaikyti šališkas palankumas sau Savęs vertinimas turi ne tik tamsiąją pusę. atsirandantis apdorojant informaciją? O gal taip pasireiškia mūsų egoistiniai motyvai? Moksliniai tyrimai atskleidė. Gerai nusiteikę žmonės būna palankūs ir sau.

parašant trumpą rašinį apie mirtį). kaip daug gerų grupių išyra dėl problemų. The Ciano Diaries. dirbdamas Floridos universiteto socialinės psichologijos dėstytoju. jei jie tiki esą garbingi. Be to. kurie dėl savo socialinių problemų kaltina kitus. kaip savanaudiškumas gali apnuodyti kolektyvą. • Dauguma universiteto studenčių klubo narių mano. 1977b) atlikti tyrimai parodė. Apgavikai gali sėkmingiau vaidinti sąžiningus. Jų tyrimai rodo. kad jiems per mažai mokama. kad bus didinami atlyginimai ir jie padidėja pusei arba dar mažesnei daliai kolektyvo. .kai manome esą geri ir saugūs . kad esame išmintingesni. Cross. susidūrus su grėsme. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 95 globojami. Jourden ir Heath. „Pergalė suranda šimtą tėvų. Jei dauguma grupės narių mano. gali kilti nesutarimai ir pavydas. Todėl gerą elgesį siejame su saugumo pojūčiu. stiprina pojūtį. Šis reiškinys vadinamas šališku palankumu grupei. 1938 („Ciano dienoraščiai") šališkas palankumas grupei (group-sen/ing bias) Grupei nepriklausančių narių teigiamų poelgių aiškinimas išorinėmis priežastimis. kad jų kolegės yra ne tokios pasipūtėlės ir snobės. Schlenker ir Miller. tačiau pralaimėjimas yra našlaitis". Kai grupės panašios. Anderson ir kiti. kad jų grupei pavyko arba ne. kurias sukelia panašaus pobūdžio puikybė". Todėl kai paskelbiama. jei nesilaikysime. Grafas Galeazzo Ciano. Bany Schlenkerio (1976. Mačiau. daugelis pajunta neteisybę. Tie. Sėkmingai užduotį įveikusių grupių nariai dažniau tvirtindavo. Galbūt teisinga tikėti. 1981). Schlenkeris tyrė savanaudiškumo apraiškas. kad „roko grupių nariai dažniausiai pervertina savo indėlį į kolektyvo sėkmę ir nepakankamai į nesėkmę. savąją kiekvienas laiko pranašesne (Codol. neigiamų poelgių priskyrimas jų charakteriui (pateisinant tokius pat savo grupės narių poelgius).kuriant išsipildančias pranašystes . Tikėjimas savo pranašumu taip pat gali skatinti siekti daugiau . Devyniasdešimt ar daugiau procentų aukštųjų mokyklų dėstytojų laiko save pranašesniais už kolegas (Blackburn ir kiti. Po to melagingai informuodavo. stipresni ir socialiniu požiūru labiau klestintys nei yra iš tiesų. kartais jis gali trukdyti prisitaikyti. A. 1980. kad esame vertingi. kaip kitų klubų narės (Biernat ir kiti. Šališkas palankumas sau taip pat lemia nepagrįstai gerą nuomonę apie savo grupę.netgi padeda išvengti mirties baimės. Peterson ir kiti. sau padedančios įžvalgos gali teikti praktinę išmintį. Universitetų vadovai ir dekanai pripažįsta šį reiškinį. kad teigiama savivertė . 1996). kad jie jaučiasi atsakingi už grupės rezultatus nei tariamai užduoties neįvykdžiusių grupių nariai. dažnai jaučiasi nelaimingesni už tuos. 1977). Newman ir Langer.ir sunkiu metu išsaugoti viltį. kad priminimas. savivertė slopina nerimą. Vėliau. jog esame mirtingi (tarkime. Studijų laikais Schlenkeris buvo roko grupės gitaristas ir pastebėjo. Greenbergas ir jo kolegos teigia. Taylor ir Doria. Kaip rodo nauji depresijos ir nerimo tyrimai. kurie pripažįsta savo klaidas (C. 1983. kad jie nepakankamai vertinami. Devynių eksperimentų metu grupei žmonių jis pateikdavo tą pačią užduotį. 1977a. Trukdantis prisitaikyti šališkas palankumas sau Nors sau padedantis išdidumas gali apsaugoti nuo depresijos. 1981. 1981). 1996. 1976.2 s k y r i u s . mūsų gali nemylėti ir negloboti.

1977). mokslininkai pastebi. Apsimestinis kuklumas iš tiesų gali būti puikybės priedanga. Antikinėse graikų dramose tragizmo šaltinis buvo hubris . Eksperimentai ir praktika rodo. Pasitikėdami savimi. (Jamesas Friedrichas [1996] teigia." Jonathan Sacks. De /ra. APIBENDRINIMAS Šališkas palankumas sau • Nors manoma. Literatūroje nuolatos vaizduojami puikybės spąstai. 1996).kių t kaltinimas ar jausmas. ko „nusipelnėme". kad yra geresni!) Tikras nuolankumas labiau panašus į negalvojimą apie save nei į apsimestinį kuklumą. tai kas tada yra nuolankumas? Ar tai savęs niekinimas? Nuolankumas nereiškia.šalies mokyklas apskritai vertina patenkinamai (Whitman.96 I dalis. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Svetimas ydas turime prieš akis. kad dėl nesėkmią dažnai kaltiname aplinkybes. Tikrasis nuolankumas yra sąmoningas kitų didingumo pripažinimas. 1997). mes nepagrįstai optimistiškai žiūrime į savo ateitį. tiesiog jie buvo per daug geros nuomonės apie save. pasimėgauti maloniais gyvenimo įvykiais. taip ir graikų tragedijų herojai nebuvo sąmoningai blogi. .už nugaros". • Šališkas palankumas sau gali padėti prisitaikyti. • Iš dalies toks supratimas kyla iš noro stiprinti savivertę. kad jie gyvena blogiau (Buunk ir van der Eijnden. Mes pervertiname savo nuomonių ir keistumų panašumą į kitų (tariamas vienodumas) ir tuo pat metu nepakankamai vertiname savo gebėjimų bei dorybių panašumą į kitų žmonių (tariamas išskirtinumas). pasireiškia trukdantis prisitaikyti šališko palankumo sau aspektas .puikybė. kad iš tiesą būdingesnis yra šališkas palankumas sau. Kai nutinka kas nors bloga. o protingi . kad esame apgauti negavę to. kuri saugo nuo depresijos. • • „Apsimestinis nuolankumas yra savęs menkinimas. tik vienas procentas mano. po Kr. Jis leidžia žmogui laisvai džiaugtis savo gabumais ir taip pat nuoširdžiai pripažinti kitų žmonių talentus. 1969. Tačiau beveik tiek pat . Didžiosios Britanijos vyriausiasis rabinas. kad dauguma studentų puikuojasi esą geresni. tačiau skatina klaidingus vertinimus ir kursto grupių konfliktus. nes nepasirodo.šešiasdešimt keturi procentai . Jei puikybė gimininga šališkam palankumui sau.įtikinti save. 43 m. Lanvood ir Whittaker. kad žmonės save ir savo grupę vertina palankiai. Kaip mūsų eksperimentų. Dauguma korporacijų prezidentų ir gamybos vadovų pernelyg optimistiškai prognozuoja savo įmonės gamybos apimtis bei plėtrą (Kidd ir Morgan. kad jie lėtapėdžiai. Seneka. • 53 procentai suaugusių olandų savo santuoką ar gyvenimą nesusituokus laiko labiau pavykusiu nei daugumos kitų. Teologai puikybę nuo seno laiko pirmąja iš septynių didžiųjų nuodėmių. o savas . • • • Dauguma žmonių save laiko geresniais už kitus įvairių pageidautinų savybių bei gebėjimų prasme. Šešiasdešimt šeši procentai amerikiečių savo vyriausio vaiko lankomą mokyklą vertina labai gerai arba gerai. jog gražūs žmonės stengiasi įtikėti esą bjaurūs. 2000 Nieko nauja. kad dauguma žmonių per mažai save vertina. o sėkmę vertiname kaip savo nuopelną.

kuriuos kada nors buvau sutikusi savo gyvenime". Įsivaizduokime trenerį. jog sulaukė pagalbos ar emocinio palaiky- „Nuolankumas dažnai būna tik triukas. Kuklumas. Ar toks dosnus dalijimasis nuopelnais neprieštarauja gerai žinomam faktui. Gavusi Akademijos prizą. o menkino save. Robertas Gouldas. Yra dar viena priežastis. Sumenkinus savo gebėjimus. galite paskatinti draugą jus užtikrinti: „Tu viską padarei teisingai!" Netgi tokia pastaba kaip „o. Per apdovanojimų ceremoniją pagerbtieji kilniai dėkoja kitiems už paramą. kuriuo išdidumas žemina save. vaikams. o tariamas kuklumas. Anonimiškai savo būsimo oponento gabumus jie vertino kur kas nuosaikiau. Paulas Brounsteinas ir Haroldas Sigallas (1977) pastebėjo. kad vėliau išaukštintų. jis demonstruoja kuklumą bei gerą sportinę dvasią ir siekia palankaus vertinimo nepriklausomai nuo būsimo rezultato. bet ir kitiems save šitaip pateikti. nei jaučiasi esą. kaip kas nors ne gyrėsi. Roy Baumeisteris ir Stacey liko (1995) pasiūlė studentams aprašyti jiems svarbią sėkmingą patirtį. dėl kurios žmonės menkina save ir giria kitus." La Rochefoucauld. kad savasis Aš yra mūsų pasaulio centras. Maureen Stapleton pareiškė dėkojanti „savo šeimai. dažnai paminėdavo. Toks susimenkinimas gali reikšti subtiliai slepiamą egoizmą. ar gyrimasis visada būna nuoširdus. galima sumažinti darbdavių keliamus reikalavimus ir darbo apimtį (Gibson ir Sachau. tačiau puikybė skatina pervertinti save. Maxims. draugams ir visiems. filosofas Francis Baconas. Kaip „įspūdžio valdymo" taktika gali sąlygoti apsimestinį kuklumą ir neperspektyvią elgseną? Jau matėme. kad žmonės kartais pristato save kitaip.2 s k y r i u s . kurių buvo paprašyta nurodyti pavardes ir kurie tikėjosi. kad aš nebūčiau toks bjaurus". 2000). o pralaimėjimą galima pateisinti „puikia varžovų gynyba". yra tik viena iš „puikavimosi meno" rūšių. Tie. kad savęs vertinimas ir saviveiksmingumas duoda naudos. sakė XVII a. kai nepasitiki savimi? Tariamas kuklumas Iš tiesų yra duomenų. Galbūt jums kilo klausimas. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 97 Prisistatymas Atrodo. kad laboratorinėje diskusijoje Merilendo universiteto studentai liaupsino savo galimą oponentą. nes būtent taip išprovokuojamos paguodžiančios „tiesos". Ar jis nuoširdus? Kai treneris viešai liaupsina savo priešininkus. Galbūt prisimenate. kad jų pasakojimas bus viešai perskaitytas. Ar žmonės ir jaučia tai. 1665 („Maksimos") . Tokiu būdu pergalė tampa pagyrimo vertu pasiekimu. Pažįstu dar negražesnių". kuris prieš svarbias varžybas giria varžovą. gali išprovokuoti bent jau tokią reakciją: „Nusiramink. tačiau tik viešai. Pasakę Jaučiausi it kvailys". Tačiau akivaizdžiausias pavyzdys yra ne apgaulingas išdidumas. jog sėkmę žmonės mielai priskiria savo pastangoms ir kompetencijai? Norėdami atsakyti į šį klausimą. Su tariamu kuklumu žmonės pasakoja ir apie savo laimėjimus. jog žmonės linkę ne tik pernelyg gerai galvoti apie save. ką sako? O gal jie užsideda gražią kaukę.

panašiai kaip Maureen Stapleton. nesėkmė sunkiau išgyvenama. jei ne ši problema ".nenuoširdžiai reiškiamą dėkingumą siekiant sudaryti nuolankumo įspūdį. mūsų savivaizdis gali sustiprėti. 1986. Įsivaizduokite. kad uoliai saugome savo įvaizdį. kurie rašė anonimiškai. Rhodewalt. žaisti kompiuterinius žaidimus? Kai savo paties įvaizdis priklauso nuo veiklos rezultatų. Prieš atsakant į kitus klausimus jums siūloma pasirinkti vieną iš dviejų preparatų skatinantį intelektinę veiklą arba slopinantį. o užuot ruošęsi sunkiam egzaminui.reiškinys. 1984) „Be bandymų nebūna nesėkmių. o jei tokiomis aplinkybėmis pasiseka. Baimindamiesi nesėkmės. kodėl bijodami nesėkmės per pokalbį dėl darbo žmonės gali iki išnaktų lėbauti. kad kiti žmonės dėl mūsų sėkmės pradės mums pavydėti arba niekinti .98 I dalis. Principles of Psychology. galime guostis. 1988." VVilliam James. kai mes. jei buvo stengtasi. jie mieliau šiuos pasiekimus priskirdavo sau. Paviršutiniškas dėkingumas gali pasireikšti tada. Ar suprantate. Kurį pasirinksite? Dauguma studentų pasirinko preparatą. o apsisaugoti (Arkin ir kiti. Tie.galime sumenkinti savo laimėjimus ir pademonstruoti dėkingumą. retai apie tai užsimindavo. Jūs atsakote į sunkius gebėjimų testo klausimus ir jums pasakoma: „Jūsų rezultatai . Jei manome. kurį Julia Exline ir Marei Lobel (1999) vadina „pranašumo pavojumi" . 1987): „Iš tiesų aš nesu nevykėlis . Menkinimas apsaugo ir savivertę. ir įvaizdį. Mokslininkai užfiksavo ir kitų savęs menkinimo būdų. Jei patiriame nesėkmę save kokiu nors būdu menkindami. Savęs menkinimas Kartais žmonės mažina sėkmės galimybes susikurdami įvairias kliūtis sėkmei ir daro tai toli gražu ne norėdami sau pakenkti. bet iš anksto parengus pasiaiškinimą. SOCIALINIS MĄSTYMAS mo. . Kodėl žmonės turėtų kenkti sau neperspektyviu elgesiu? Prisiminkite. 1890 („Psichologijos principai") savęs menkinimas (self-handicapping) Savo įvaizdžio saugojimas elgiantis taip. Labai daug pasiekę natūraliai tampa kuklūs. ir šitaip susikūrė palankias aplinkybes galimai nesėkmei pateisinti. kad patyrus nesėkmę būtų lengviau pasiaiškinti. nei atvirkščiai . be nesėkmių nebūna pažeminimo.viskas būtų buvę gerai. jog bus stebimas ryšys tarp vaistų poveikio ir intelektinės veiklos. o ne talento ar gebėjimų stoką. pranokstame aplinkinius ir nesmagiai jaučiamės dėl kitų žmonių mums reiškiamų jausmų. „Praėjusią naktį vėlai grįžau").nieko nedarius. Buvo atliktas toks eksperimentas: tiriamiesiems pasakyta. Baumeister ir Scher. kad esame kompetentingi. jog esate vienas iš eksperimente dalyvaujančių Diuko universiteto studentų. nors širdies gilumoje studentai nuopelnus skyrė sau. Ši Steveno Berglaso ir Edwardo Joneso (1978) pasiūlyta savęs menkinimo teorija pasitvirtino.vieni geriausių!" Jaučiatės neįtikėtinai. dėl nesėkmių kaltindami aplinkybes. Baumeisteriui ir liko šie rezultatai pasufleravo idėją apie „paviršutinišką dėkingumą" . žmonės yra linkę: • Nepakankamai rengtis svarbioms individualioms sportinėms varžyboms (Rhodewalt ir kiti. kuris turėtų trikdyti jų mąstymą. leisdamas mums dėl nesėkmės kaltinti laikinas ar mums nepavaldžias aplinkybes („Blogai jaučiausi".

su manimi viskas baigta" (Frankel ir Snyder. kurių gali nepateisinti (Baumgardner ir Brownlee. nors nuo to oda greičiau sensta ir padidėja pavojus susirgti odos vėžiu. 1987) Nedėti visų pastangų vykdant sunkią. kad juos. Turner ir Pratkanis. Pyszczynski ir Greenberg. gerti. todėl nebūname tokie kuklūs. Riess ir kiti. fiksuoja aplinkinių reakcijas ir atitinkamai modeliuoja savo socialinę raišką. Mes įvairiai manipuliuojame savo kuriamu įspūdžiu ir nepriklausomai nuo to. pavydžiui. kad nesėkmė nesumenkintų įvaizdžio. kai šį darbą pateikia studentams. „Jei stengeisi suklysti ir tau pavyko. Labai bijojau sužinoti. kad žmonės kenkia savo sveikatai . Mes valdome savo kuriamus įspūdžius.. 1993). rūpestis dėl keliamo įspūdžio labai sustiprėja. Pavyzdžiui. nei tada. kad gautų pageidaujamą efektą. nenuostabu.tai mūsų pageidaujamo įvaizdžio pateikimas kitiems ir patiems sau. 1994. Jie nuolatos stebi savo elgseną. tampa anoreksikais. 1987). 1980. 1986. kuria siekiama sudaryti palankų arba savo idealus atitinkantį įspūdį. kurį įsimylėjome. vartoti narkotikus (Leary ir kiti.. Pažįstamose situacijose tai vyksta nesąmoningai. kai jį pristato profesionaliems kolegoms. įsitraukimo reikalaujančią užduotį (Hormuth. Prisistatymas . Taip elgiamės net jei aktyvus savęs pristatymas eikvoja energiją ir tai gali būti sumažėjusio veiksmingumo priežastis. Tice ir kiti. ar pasirodyti bejėgiai. 1995).deginasi. Nenuostabu. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 99 Suteikti savo oponentui palankesnę padėtį (Shepperd ir Arkin. 1981. Nepažįstamose . 1991) Nerodyti pastangų pradžioje. kad nesužadintų lūkesčių. tariamas kuklumas ir savęs menkinimas atspindi rūpinimąsi savo įvaizdžiu. vaidinantys publikai. Jei žmonės taip rūpinasi savo įvaizdžiu. jog žmonės būna kuklesni kilus pavojui. . esame socialiniai gyvūnai. ar norime įbauginti. 1982). Gavę aukštą prisistatymas (self-presentation) Saviraiškos aktas ir elgsena. Kiti netgi ruošdamiesi fotografuotis išmėgina prieš veidrodį įvairias minas. ką gi tu patyrei?" Nežinomas autorius Įspūdžio valdymas Pralaimėjusi jaunesnėms varžovėms. kai žaidžiu iš visų jėgų. kad sutvirtintume savo savivertę ir patikrintume savo įvaizdį (Schlenker ir Weigold. gali demaskuoti savivertę tiriantys ekspertai (Arkin ir kiti. 1994). kurie mus gerai pažįsta (Leary ir kiti. Kai kuriems žmonėms sąmoningas prisistatymas yra gyvenimo būdas. Weary ir kiti. 2005). kuriems norime patikti. pateisiname arba atsiprašome. Profesorė Smith sako mažiau pabrėžianti savo darbo reikšmingumą. Mes atleidžiame. kad jie gali menkinti save. sumažėja atkaklumas dalyvaujant varginančiame eksperimente arba pasidaro sunkiau valdyti emocijas (Vohs ir kiti. kaip su draugais. 1992). nes jei jos tai gali.2 s k y r i u s . 1992. 1987. pobūvyje su žmonėmis. Šališkas palankumas sau. teniso žvaigždė Martina Navratilova prisipažino: „Bijojau žaisti iš visų jėgų. pasiduoda kolegų spaudimui rūkyti. arba kai kalbamės su žmogumi.pavyzdžiui. Taip pat nenuostabu. kad jos gali nugalėti mane tada. Riggs.

jie keičia savo elgseną priklausomai nuo aplinkybių (Gangestad ir Snyder. 2003. 1930 („Laimės užkariavimas") „Jei beisbolo aikštėje kamuoliukas į galvą pataiko amerikiečiui. todėl dažniau kalba ir veikia taip. Feather. Sedikides ir kiti. 1979. 1983. 1986. tačiau tuo pat metu ir kukliais bei sąžiningais (Carlston ir Shovar." Oficialusis Japonijos teisininkų asociacijos atstovas Koji Ynase apie tai. nei tų. tokie žmonės pasako. viso pasaulio žmonės rūpinasi savo prestižu (Brown. Nepaisant noro tinkamai prisistatyti. Yik ir kiti. SOCIALINIS MĄSTYMAS savo elgesio tikrinimas (self-monitoring) Savikontrolė siekiant sukurti norimą [spūdį. The Conquest of Happiness. „Viešoji nuomonė visada yra tironiškesnė atžvilgiu tų. Menkiau save tikrinantys mažiau rūpinasi tuo. ką iš tiesų mano. belgų krepšininkams. 1987). Kinijos studentams. Kinijoje ir Japonijoje (Heine. kurie akivaizdžiai jos bijo. Būdami tarp žmonių jie nesistengia vadovautis savo nuostatomis. Aš pats kaltas. 2002. 1985). 1998. Tai gimdo apsimestinio kuklumo fenomeną: mes dažnai demonstruojame mažesnę savivertę nei patys iš tiesų jaučiame (Miller ir Schlenker. Jain. kurie sutinka su teiginiu: „Esu linkęs būti toks. Vaikai čia išmoksta dalytis sėkme ir prisiimti atsakomybę už nesėkmę.reikia įgūdžių. 1983). kad sukurtume pageidaujamą įspūdį. Paklausti. Kuklumas daro gerą įspūdį. Žmonės nori. 1990. kaip jaučia ir mano esą reikalinga (McCann ir Hancock.100 I dalis. 1976. Jie labiau stebi savo vidines reakcijas.blogą. Liebrand ir kiti. o ne grupės kaltė" (Anderson. 1999). Murphy-Berman ir Sharma. Codol. Prisitaikydami prie aplinkybių jie paprastai išreiškia nuostatas. japonų studentams ir vairuotojams. Newsweek. Honkongo studentams ir sporto žurnalistams bei visų amžiaus grupių prancūzams (Brown ir Kobayashi. kaip apgavikas. jis kelia bylą. 1982). vasario 26 įvertį pagal savo elgesio tikrinimo skalę (pavyzdžiui. 2000. bet kas čia tokio") gali būti suprastas kaip vaidyba. šis sako: „Man tai teikia garbę. nekreipdami dėmesio į kitų įsitikinimus (Klein ir kiti. kad mažai savo elgesį tikrinantis žmogus atrodo kaip bejausmis stuobrys. Australijos studentams ir darbininkams. Lefebvre. Labiausiai save kukliais vaizduoja tų kultūrų atstovai. kad juos laikytų gabiais. Norint padaryti gerą įspūdį . Dauguma mūsų esame tarp šių kraštutinumų. 2004). Falbo ir kiti. 1983). 2005." Bertrand Russell. ką apie juos mano kiti. Snyder.parodyti. o labai tikrinantis savo elgesį gali elgtis nesąžiningai. 1987. Sedikides ir kiti. 1986. Buvo pastebėta. tai yra mano. kuriomis iš tiesų nesivadovauja (Zanna ir Olson. o įkyrus gyrimasis . kodėl jo šalyje teisininkų yra perpus mažiau negu Vašingtone ir jo priemiesčiuose. . kurie yra jai abejingi. Hallahan ir kiti. abėcėlės tvarka). 2003. kurį demonstruojame kitiems. kad esame kuklūs. kuriose vertinamas santūrumas. Kaip pastebėjo Markas Leary (2004). Jei kamuoliukas į galvą trenkia japonui. kokį žmonės nori mane matyti") elgiasi tarsi socialiniai chameleonai . 2003. 1996. pavyzdžiui. tačiau kompetentingi . 1997. Galite įsivaizduoti. Indijos induistams. kad šališkas palankumas sau būdingas olandų moksleiviams ir studentams. Hagiwara. Kinijoje ir Japonijoje būdingas mažesnis šališkas palankumas sau. Izraelio ir Singapūro moksleiviams. 2004). de Vries ir van Knippenberg. 1983. 2005). „Jei man nepavyko. yra subtilus menas. Pateikti save taip. dažnai tikrasis Aš skiriasi nuo to. apsimestinis kuklumas („pavyko. Man ten nereikėjo stovėti. Mezulis ir kiti. 1997. ką jie galvoja apie gėjų šeimas. Tačiau kai mums kas nors ypač gerai pavyksta.

gali kilti pagunda teigti. savo veiklą ir kreipiame ją pageidaujamam [spūdžiui sukurti. Didžiausi lūkesčiai gimdo ne tik didžiausius pasiekimus. Teorija apie saviveiksmingumą skatina neprarasti vilties nepalankiose situacijose. kad nepasitikėjimas savimi pakenktų.sulaukti sėkmės. Jei neprisipažįstame. Net jei iš karto nepasisekė. kad apsaugotų savivertę ir galėtų pasiteisinti ištikus nesėkmei. privalome atkakliai siekti savo tikslo ir neleisti. o nepasižymintys savistaba nesistengia to daryti ir todėl gali pasirodyti netaktiški. • Tokia įspūdžio valdymo taktika paaiškina tariamą kuklumą kai žmonės menkina save.saviveiksmingumo ir šališko palankumo sau . neturto ar depresijos atsakomybę prisiimame sau. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 101 APIBENDRINIMAS Prisistatymas t Būdami socialiniai gyvūnai. liaupsina būsimus konkurentus arba viešai priskiria nuopelnus kitiems. Kai tikime savimi. atskirta nuo ją papildančios. Prisistatymas rodo norą sukurti gerą savo įvaizdį ir išorinei (aplinkai). ir vidinei (sau patiems) auditorijai. yra tik pusė tiesos. Bet kuri tiesa. Kokia gėda! Jei tik būtume labiau pasistengę.2 s k y r i u s .išdidumo pavojai. Teigiamas mąstymas gali būti rezultatyvus tik tada. Mes stebime save. jog žmonės patys kalti dėl savo problemų ir nesėkmių arba netgi per aštriai kaltinti save už nesėkmes. • t Kartais žmonės menkina save. Teorija apie iliuzinį optimizmą ir kitas šališko palankumo sau formas primena. savo žodžius ir veiksmus deriname prie auditorijos. Stipri savivertė taip pat padeda prisitaikyti. bet ir didžiausius nusivylimus. mažesnė tikimybė susirgti depresija ir didesnė . kad kartais sunkumai atspindi socialinės aplinkos despotizmą.apie saviveiksmingumą ir šališką palankumą sau. Ši dvejopa . kai dėl nesėkmingos santuokos. teigiamo mąstymo galia Šiame skyriuje buvo pateiktos dvi įsimintinos teorijos . nes pasaulis sudėtingas. ne tokie kvaili. Nuolat save stebintys asmenys savo elgesį pritaiko konkrečiai išorinei auditorijai. apie ką Pascalis mąstė prieš 300 metų: nė viena tiesa nėra savaime pakankama.. ..tiesa primena tai. Post scriptum: ^ dvejopa tiesa . kad norint suprasti savąjį Aš socialiniame pasaulyje saviveiksmingumo neužtenka. nors patys mano kitaip. buvę drausmingesni.

Kaip mąsto žurnalistai: pažintinis šališkumas žiniasklaidoje Post scriptum: mintys apie intuicijos galimybes ir jos ribas . Išsipildymo psichologija vertybinių popierių biržoje Mokytojų lūkesčiai ir moksleivių mokymosi rezultatai Kaip iš kitų sulaukti to. Neigiamos emocijos lemia investuotojų pesimizmą Kaip traktuojame socialinę aplinką? Priežastingumo priskyrimas: žmogui ar situacijai Pagrindinė atribucijos klaida Kodėl mes darome atribucijos klaidą? Socialinės aplinkos lūkesčiai Atkreipkime dėmesį. ko tikimės Išvados Atkreipkime dėmesį.Socialiniai įsitikinimai ir vertinimai Kaip suvokiame savo socialinę aplinką? Sužadinimas Įvykių suvokimas ir interpretavimas Įsitikinimų tvarumas Prisiminimų apie save ir savo pasaulį konstravimas Kaip sprendžiame apie socialinę aplinką? Intuityvūs vertinimai Perdėta savikliova Euristika: trumpiausias protavimo kelias Iliuzinis mąstymas Nuotaika ir vertinimai Mokslinių tyrimų išvada.

kurios nukreipia nuomonę. . pagalbos pagaliau buvo sulaukta. • aiškiname įvykius. beširdiškumu? „George Bushas nesirūpina juodaodžiais". aiškiname savo gyvenimą visuomenėje ir kaip mūsų lūkesčiai veikia kitus žmones.asmenybės įtakai. Tokie įsitikinimai visuomenėje natūraliai susiformuoja. kai užgriuvo uraganas. kuris tuo metu. vertiname. „Žinoma. kad lėtą vyriausybės reakciją galima sieti su nukentėjusiųjų rase. atostogavo. to nedarysime ir teikdami pagalbą".metais praūžus uraganui „Katrina" televizija rodė vaizdus. filmuodavo pagalbos maldaujančius žmones. per televizijos labdaros koncertą uragano aukoms paremti teigė repo žvaigždė Kanye Westas. kai • suvokiame ir prisimename įvykius. Ar vyriausybė būtų greičiau suteikusi pagalbą. o klaidinga informacija gali būti tendencingų prisiminimų priežastimi. • vertiname įvykius.mūsų išankstinė nuomonė sąlygoja informacijos suvokimą bei interpretaciją.užtikrino prezidentas Bushas. o jų kūnai buvo palikti gatvėse. kaip neturtingi juodaodžiai gyventojai be maisto ir vandens įstrigę Naujojo Orleano sporto rūmuose ir Susirinkimų namuose siautėjant visuotinei suirutei. Savo pasaulį kuriame žiūrėdami pro teorijos akinius. • tikimės įvykių. Kaip suvokiame savo socialinę aplinką? Neįtikėtini mokslinių tyrimų rezultatai atskleidžia. „ A u d ra nieko nediskriminuoja. jei dauguma aukų būtų baltaodžiai? Tokiai nuomonei pritarė du trečdaliai nacionalinėje apklausoje dalyvavusių afrikiečių kilmės amerikiečių (Bumiller. savo nuotaikomis. pasikliaudami savo intuicija. o kartais . Šiame skyriuje nagrinėsime. Televizijos žurnalistai be problemų patekdavo į Naująjį Orleaną. laikydamiesi savo prielaidų. numanomomis taisyklėmis. o tai kartais juos prišaukia. kartais priskirdami juos situacijos. Pirmame skyriuje atkreipėme dėmesį į reikšmingą faktą apie žmogaus prot ą . 2005). Trys iš keturių baltųjų amerikiečių nesutiko. kaip suvokiame. kad dėl išankstinio vertinimo mūsų suvokimas ir interpretacija gali būti tendencinga. kai mirė dešimtys žmonių. o valdžios institucijoms paslaptingai nesisekė suteikti pagalbą ir parūpinti autobusus evakuacijai. išanks- . Kuo galima paaiškinti vėlavimą padėti? Vietos valdžios neveiksnumu? Prezidento. Po daugelio dienų. o visuomenė ėmė kaltinti valdžią.

Dažnai mąstymą ir elgesį sužadina įvykiai. netgi nesąmoninga. kaip aiškinsime ir prisiminsime įvykius. kuris verčia triukšmus namuose priskirti galimam įsilaužėliui. Tačiau šitas žodis „sužadina" sakinio aiškinimą (Baars ir McGovern.sutinka žmonės. kaip įpirštos idėjos provokuoja tendencingus prisiminimus. Mūsų atminties sistema . Kitoje grupėje žmonių nuomonės buvo paveikiamos po jų supažindinimo su nauja informacija. o ateitis . „Mes stovėjome ant kranto". į kuriuos nekreipiame dėmesio. . kurie sužadino mintis apie senėjimą. Smurto stebėjimas skatina dviprasmiškus veiksmus (praeivio stumtelėjimą) ir žodžius („niuksas") suprasti kaip agresyvius. Pagrindinė išvada tokia: mes reaguojame ne į objektyviai egzistuojančią. gali paveikti kitą mintį ar veiksmą. Vėlesniuose eksperimentuose kiti studentai. Lėčiau ėjusieji net nesuvokė. patiems to nesuvokiant. kad dalyvaujate eksperimente. Jie paprašė tiriamųjų sudaryti sakinius su žodžiais „senas". „išmintingas" ir „pensininkas". Tuo metu į kitą ausį lygiagrečiai sakomas kitas žodis (upė arba pinigai). kurie nebuvo paveikti su amžiumi susijusių žodžių. kaip išankstinis vertinimas veikia informacijos suvokimą ir interpretaciją. Sužadinimas pabudina ir aktyvuoja tam tikras asociacijas. Įsivaizduokite. kurio metu užsidėjęs ausines atidžiai klausotės neaiškiai tariamų sakinių. per dieną prisimindavo daugiau su valymu susijusių darbų ir netgi valgydami trupantį pyragaitį stengdavosi nepritrupinti ant stalo. Visi šie poveikiai kildavo tiriamiesiems sąmoningai nesuvokiant kvapo ir jo įtakos. Sužadinimo eksperimentai atskleidžia. 1994). kad olandai studentai greičiau atpažindavo su valymu susijusius žodžius. Vienoje grupėje buvo tiriama. kad prislėgta nuotaika sužadina neigiamas asociacijas. kurių net nesuvokiame. Robas Hollandas su bendradarbiais (2005) pastebėjo. Sužadinimas Dar prieš mums pradedant suvokti aplinkinį pasaulį dirgikliai. jei prieš tai buvo užuodę valiklio kvapą. Vėliau jie stebėdavo. • . sužadinimas (priming) Konkrečių asociacijų aktyvinimas atmintyje. bet į mūsų susikonstruotą realybę. užuodę valiklio kvapą. Johnas Barghas ir jo bendradarbiai (1996) atliko aksperimentą.šviesesnė. siekiant patikrinti.tai asociacijų voratinklis. kad jie eina lėtai ar kad jie tik ką stebėjo žodžius. Sužadinimo eksperimentai turi analogų ir kasdieniame gyvenime: • Jei vieni namuose žiūrime baisų filmą. tačiau jie nepajėgia suvokti jos poveikio masto. Žvilgtelėkime į vieną kitą provokacinį eksperimentą. suaktyvinamos emocijos ir. pavyzdžiui. kaip šie žmonės lėčiau eidavo lifto link negu tie. sužadinamas mąstymas. bet jūs sąmoningai jo neišgirstate. gali subtiliai paveikti tai. Toliau šiame skyriuje sužinosime. SOCIALINIS MĄSTYMAS tinė nuomonė svarbi".104 I dalis. kaip viena mintis. Tačiau dėl geros nuotaikos praeitis staiga atrodo nuostabesnė.

skaitydami apie psichologinius sutrikimus. Merikle ir kiti. Kadangi socialinis suvokimas labiausiai priklauso nuo žmogaus. Tyrimai apie tai. nesąmoningai. kaip įskiepyta mintis ar vaizdas gali sužadinti interpretacijas ir prisiminimus. kad Didžiosios Britanijos Ministras Pirmininkas Tony Blairas yra „neblogas". Ikislenkstinis dirgiklis . Jie pro- . Kiekvienu atveju nematomas vaizdas ar žodis sužadina atsaką į vėlesnę užduotį. Nors nespėjame pamatyti. tampa svarbi išankstinė nuomonė (Hilton ir von Hippel.leidžia greičiau atpažinti tą spalvą kompiuterio ekrane. Tai yra netyčia. Įvykių suvokimas ir interpretavimas Suvokdami ir suprasdami kitus žmones dažniausiai esame tikslūs. Panašiai būsimieji medikai. Roberto Vallone. kad būtų sąmoningai suvoktas. vėliau jis greičiau randa susijusius žodžius. Labai trumpas ir todėl nespėtas pajusti elektros smūgis padidina vėliau patirto smūgio suvoktą stiprumą. net paprastas dirgiklis gali skirtingai veikti du žmones. 2005).per trumpas. 1999. bet šmėstelėjęs neteisingas spalvos pavadinimas šį procesą sulėtina (Epley ir kiti. Tas pat pasakytina ir apie socialinį suvokimą. Arba panagrinėkime šią frazę: GERIAU ŽVIRBLIS SAUJOJE NEI NEI BRIEDIS GIRIOJE Ar pastebėjote čia kokią nors klaidą? Suvokiame daugiau nei pastebi akis. tačiau kaip pagyrimas atrodyti tam. kas jį niekina. Kuo geriau pažįstame žmones.3 s k y r i u s . Iš pirmo žvilgsnio žmogų dažniau įvertiname teisingai negu neteisingai. Lee Rosso ir Marko Lepperio (1985) atliktas eksperimentas parodė. pradeda jaudintis dėl savo galvos skausmų ar karščiavimo. skaitydami apie ligų simptomus. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 105 • Daugelis psichologijos studentų. Kai socialinę informaciją galima interpretuoti įvairiai. pradėdavo aiškintis savo pačių nerimo ir prastos nuotaikos priežastis. Prisiminkime 1 skyriuje pateiktą dalmatino nuotrauką. iliustruoja vieną iš XXI amžiaus socialinės psichologijos pamokymų: daug socialinės informacijos apdorojame automatiškai. o nepamatytas. tuo tiksliau galime skaityti jų mintis ir jausmus. 1990). Teiginys. pavyzdžiui. Įvadiniame psichologijos kurse visada aptariamas išankstinio vertinimo ir lūkesčių poveikis. jo garbintojams gali skambėti menkinančiai. Jei žmogui prieš akis akimirksnį šmėsteli žodis „duona". o ne „svoris" ar „sniegas". Daugelyje tyrimų sužadinimo poveikis pastebimas net jeigu pateikiamas ikislenkstinis dirgiklis . koks stiprus gali būti išankstinės nuomonės poveikis. Bet kartais išankstinis vertinimas būna klaidingas. nepaisant keleto stulbinamų ir įsigalėjusių šališkumų bei loginių klaidų (Jussim. nematydami.spalvos pavadinimas . „sviestas". 2001). protas gali šį tą užfiksuoti.

1 paveiksle. o kito . žmonių požiūriu į tendencingumą galima pasinaudoti tiriant jų nuostatas (Saucier ir Miller. Abi grupes supažindinus su įvairiais identiškais įrodymais. sako Geoffrey Munro ir jo kolegos (1997). Pasakykite man. Tik vienas iš dešimties žmonių. 2003). o pusė jai nepritarė. Tai paplitęs reiškinys: sporto aistruoliai mano. Dar 3. Kaip parodyta 3. 2003). prieštaravimų ne sumažėjo. Taigi.joms prieštaravo. kur jūs įžvelgiate tendencingumą. pamačiusios televizijos naujienų reportažus apie skerdynes Beirute. kad žiniasklaida jiems nepalanki.1 PAVEIKSLAS Proizraelietiškai ir proarabiškai nusiteikusios studentų grupės. kiekviena grupė televiziją laikė priešiška jų atžvilgiu. ir aš turėsiu raktą į jūsų nuostatas. talkininkaudami Charlesui Lordui (1979). Ar būtent todėl politikoje. manydavo. prieš debatus rėmusių kurį nors kandidatą. Šaltinis: Duomenys paimti iš Vallone. Iš tiesų. Proizraelietiška C) / C . 1985. kad žiniasklaida šiuo klausimu yra tendencinga. 1985)." Politologas Robert Jervis (1985) izraelietiškai ir proarabiškai nusiteikusiems studentams pademonstravo šešias televizijos naujienų ištraukas apie 1982 metais įvykdytas civilių žmonių žudynes dviejose Libano stovyklose. paprašė studentų įvertinti dviejų tariamai naujų mokslinių tyrimų rezultatus.pastebėjo vienas žinių komentatorius (Ponievvozik. Rossas ir Lepperis. jos neaiškius veiksmus būsite linkę interpretuoti kaip šio priešiškumo požymį. Žiniasklaida ir tarpininkai visur laikomi tendencingais. Ross ir Lepper. o padaugėjo. Jei šalį laikote priešiška. tai veikia su įsitikinimu susijusios informacijos suvokimą. kad jo favoritas pralaimėjo (Kinder ir Sears. ir priešininkai buvo palankūs jų įsitikinimus atitinkantiems įrodymams.iO 8 C r 2 7 o Į« O) Neutrali o S -O C 5 c S 4 < / > O 2 3 JS « o •N Antiizraelietiška Proizraelietiškai nusiteikę studentai Proarabiškai nusiteikę studentai . Tačiau tai būdinga ne tik sporto mėgėjams ir politikams. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Jei esate kuo nors įsitikinę. Pavyzdžiui. kandidatai į prezidentus ir jų rėmėjai beveik visada mano. tačiau griežtai kritikavo jiems prieštaraujančius. „Neobjektyviausiai žmonės vertina objektyvumą". religijoje ir moksle dviprasmiška informacija dažnai tampa konfliktų priežastimi? JAV kandidatų į prezidentus debatai dažniausiai tik sustiprina ankstesnius įsitikinimus. . kad teisėjai palaiko varžovus. Pusė tiriamųjų pasisakė už mirties bausmę. buvo įsitikinusios. Vieno vertinimo rezultatai patvirtino studentų nuomones apie mirties bausmę. po debatų abiejų kandidatų rėmėjai tik sustiprino savo paramą.106 I dalis. Rezultatai: ir mirties bausmės šalininkai. Mūsų nuomonė apie pasaulį netgi prieštaraujančius įrodymus gali paversti palaikančiais.

Apibūdinkite ką nors kaip jautrų. pastebėjo infliacijos mažėjimą) buvo panašiai nepastabūs ir neigiamai nusiteikę demokrato prezidento Clintono valdymo pabaigoje (Brooks. Interpretavimo procesas taip pat veikia kitų žmonių nuomonę apie mus. jie veikia visas mūsų interpretacijas. ar jo veido išraišką apibūdintumėte kitaip? Įsitikinimų tvarumas Įsivaizduokite močiutę. sumaniai valdžiusį žmonių daromas išvadas. gali kontroliuoti žiūrovų reakcijas į veikėjų emocijas. kuriame matomas veidas. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 107 daugiau. kad šis žmogus buvo nacis. dėl kurios mūsų įsitikinimai yra tokie svarbūs. žmonės nesąmoningai gali tokiais palaikyti mus pačius. ar maloni? Jei jums pasakytų. demokratų.susimąstęs. Tai . teigia Lynda Mae. kuriuose buvo rodomas neutralios išraiškos aktoriaus veidas. manipuliuojant tuo. Tai vadinama „Kulešovo efektu". kad šis vyras yra pogrindinio antinacistinio judėjimo lyderis. tiriant žmonių išankstines socialines ir politines nuostatas. jo veido išraišką palaikė šilta ir malonia.viena iš priežasčių. atsakingas už Antrajame pasauliniame kare įvykdytus barbariškus medicininius eksperimentus su koncentracijos stovyklų kaliniais. jog vaikiškame kalambūre . pašnekovai šias savybes linkę sieti su mumis pačiais. ir kiti manys. kuriems buvo pasakyta.) Filmų kūrėjai.„kas apie kitą sako. Be to. Kai apie kitą žmogų kalbame gerai arba blogai. Kulešovas pademonstravo šį reiškinį trimis trumpais filmukais. tačiau mes į ją žiūrime pro savo įsitikinimų. kuriems buvo pasakyta. išgelbėjęs tūkstančių žydų gyvybes. antrame . 3. pagerbiant rusų režisierių. 3. (Tik pažvelkite. intuityviai nusprendė. kad jūs toks esate. „Gerai pagalvojus. Respublikonai (iš jų 47proc. (Ar galite įžiūrėti tą vos tramdomą pašaipą?) Tie. ką jie žino. mylintį bei gailiaširdį. ir jūs atrodysite panašus į tokį. tačiau prieš tai buvo parodyta viena iš trijų skirtingų scenų: mirusi moteris. Carlston ir Skowronski. manipuliuodami fonu. Tie. Pavadinkite ką nors bukagalviu. Partiškumas formuoja išankstinę nuomonę.3 s k y r i u s . 2004). kad maitinimas iš buteliuko sukėlė vaikui pilvo skausmus. o lūpos beveik šypsosi.laimingas. kar- . 2005). o trečiame . Jei nuolat kalbame. kad aplink vien liežuvautojai. tą pastebėjo tik 8 proc. kad jo veidas atrodo žiaurus. Atrodo. nuostatų ir vertybių akinius. kuri vakare pravirkus kūdikiui nusprendžia. kokios rūpestingos jo akys. kai respublikono prezidento Ronaldo Reagano valdymo pabaigoje sumažėjo infliacija. žaidžianti mergaitė. buvo manipuliuojama išankstine nuomone ir pastebėtas stulbinamas jos poveikis įvairioms stebimos informacijos interpretacijoms ir prisiminimui. kad tai buvęs gestapo vadovas.2 paveikslą). Šis reiškinys vadinamas spontanišku bruožų priskyrimu. Myronas Rothbartas ir Pamela Birrell (1977) paprašė Oregono universiteto studentų apibūdinti vyro veido išraišką (žr.2 PAVEIKSLAS Nuspręskite patys: ar šio žmogaus veido išraiška yra žiauri. Donalas Čarlstonas ir Johnas Skowronskis (1999. Dėl to pirmame filme aktorius atrodydavo liūdnas. Esmė štai kokia: objektyvi realybė egzistuoja. apie save pasisako" slypi išmintis. lėkštė sriubos.

pavyzdžiui. Marso „kanalai". kad dėl euro įvedimo pakilo kainos. kuriais taip žavėjosi XX a. astronomai. Vienai grupei buvo pateiktas pavyzdys. rodo. Kitas pavyzdys: vokiečiai buvo įsitikinę. kad juo daugiau mes analizuojame savo teorijas ir jų tariamą teisingumą. Tačiau maždaug 75 proc. duodančios idėjų naujoms prielaidoms ir įvykių interpretacijoms. kodėl užgauliojantis nepažįstamasis šitaip elgiasi arba kodėl gali pakilti mums patrauklių akcijų vertė. o atsargieji bailūs. yra už mūsų regėjimo lauko". Suformuluotas aiškinimas galėjo egzistuoti nepriklausomai nuo jį lėmusių aplinkybių. ką matome. pasakydami tiesą: ši informacija buvo specialiai sufalsifikuota eksperimentui. dar vadinamas įsitikinimų tvarumu. Kita grupė nagrinėjo praktinius atvejus. Šis eksperimentas taip pat rodo. ar rizikuoti linkę asmenys yra drąsūs. Kaip sako kinų patarlė.ankstesniąsias kainas markėmis ir naująsias eurais (Traut-Mattausch ir kiti. kad vis dar tebetikėjo tuo. kad rizikuoti linkę žmonės būna arba geresni. Jei paaiškės. Vėliau eksperimento dalyviai turėjo raštu pagrįsti savo išvadas. kaip paaiškėjo. kodėl tai yra tiesa. Lepperis ir Rossas (1980). ar blogi gaisrininkai. kad įsitikinimai gali suvešėti ir išlikti. . ar rizikuoti linkę žmonės bus geri. Tačiau tai naudinga ne visada: kartais tampame savo pačių nuomonių įkaitais. Kitą įsitikinimų tvarumo pavyzdį pateikė Andersonas." Henry David Thoreau. kai tokio tipo asmuo buvo geras. Jelalian ir Miller. Po to būdavo prašoma paaiškinti. be to. pusei eksperimento dalyvių buvo teigta priešingai. kad jis teisingas arba pateikiant pramanytus įrodymus. kad kūdikis smarkiai karščiuoja. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Mes girdime ir suvokiame tik tai. eksperimento dalyvių savo įsitikinimą išsaugojo tikriausiai todėl. kas buvo sakoma. ar močiutė vis tiek atkakliai tvirtins. 2004). kaip kad mokslininkams naudingos teorijos. Craigas Andersonas ir jų kolegos pateikė tiriamiesiems klaidingą teiginį. „du trečdaliai to. ką jau daugmaž žinome. 1982)? Kad tai išsiaiškintų. kad jei žmonės klaidingame teiginyje įžvelgia logiką. kai pagrindiniai teiginiai yra diskredituoti. 1817-1862 įsitikinimų tvarumas (belief perseverance) Atkaklus savo pradinių koncepcijų laikymasis ir tikėjimas jų teisingumu net tada. galime taip ir nepakeisti savo nuomonės (Davies. 1997. Lee Rossas. arba. Kiekvieno eksperimento metu pirmiausia buvo įperšamas teiginys. lygindami kainas restorano valgiaraščiuose . Paprastai išankstinė nuomonė būna naudinga. Ir galiausiai mokslininkai visiškai diskredituodavo pradinį teiginį. kaip interpretuosime įvykius. o vėliau pabandė jį sukompromituoti. Jie pervertino kainų augimą. tvirtinant. Išsiaiškinę. peršančius priešingą išvadą. o atsargusis . eksperimento dalyviai vis tiek laikėsi savo ir atitinkamai manė. Jie paprašė tiriamųjų išnagrinėti vieną arba du praktinius atvejus ir nuspręsti. blogesni gaisrininkai. kodėl įtariamasis gali būti kaltas. 1984).108 I dalis. kad maitinimas iš buteliuko sukelia pilvo skausmus (Ross ir Anderson. Jų tyrimas atskleidė. Faktas akivaizdus: nuo įsitikinimų ir lūkesčių priklauso. Šis reiškinys. juo atsargiau vertiname prieštaraujančią informaciją.blogas gaisrininkas. nepaisant juos pagimdžiusių įrodymų diskreditavimo. Informaciją paneigus. vės pienas labiau tinka veršiukui nei kūdikiui". atvirkščiai. Kaip tik todėl. jį paneigti be galo sunku. tėra žemiško intelekto produktas.

Visų pirma. kuriems buvo pateiktas šis prašymas. Retkarčiais ką nors šioje „skrynioje" pametame ir tada sakome. Ar galima įveikti įsitikinimus? Štai: paaiškinkite priešingai. Iš tiesų." Lee Ross ir Mark Lepper. Kihlstrom. Įsivaizduodami priešingus duomenis. buvo tokie pat tendencingi kaip ir tie. kad tokie pokyčiai vyksta lėtai ir kad įsitikinimams pakeisti dažnai reikia svaresnių įrodymų nei jiems sukurti. o ne tik priešingus rezultatus.3 s k y r i u s .paklausti savęs. 1979). kad jie tenkintų mūsų dabartines ži- „Prisiminimai nepanašūs į knygos skaitymą. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 109 {sitikinimų tvarumas gali turėti svarbių padarinių. kuriems apie objektyvumą ir nešališkumą nebuvo užsiminta." John F. kodėl priešinga teorija gali būti teisinga . Karui plėtojantis Vakarų žiniasklaida pranešė ir vis kartojo keletą teiginių (pavyzdžiui. o jie buvo linkę jas išlaikyti (vokiečiai ir australai buvo linkę abejoti karo priežasčių motyvais). kurie vėliau pasirodė klaidingi ir buvo atšaukti. Šis prašymas buvo bevertis.įsitikinimas susilpnėja arba jo būdavo atsisakoma. kad paaiškinus. kai kurių eksperimento dalyvių jie paprašė vertinant faktus būti „kiek įmanoma objektyvesniais ir nešališkesniais". 1986) pastebėdavo. atitinkančius jų požiūrį arba prieštaraujančius jam. jei lygiai toks pats tyrimas duotų priešingus rezultatus". kad per gyvenimą sukaupti patyrimai puikiausiai išsaugomi atmintyje". j o g pamiršome. Tai patvirtino Stephanas Lewandowsky ir jo bendradarbiai (2005). Bet amerikiečiai priėmė tokią informaciją. papildydami jį dviem variantais. kad nauji faktai gali pakeisti žmonių įsitikinimus. Mes iš tiesų konstruojame prisiminimus tuo metu. o ne linkęs rizikuoti žmogus gali būti geresnis gaisrininkas. kad Irako pajėgos žudo karo belaisvius). 1980 Prisiminimų apie save ir savo pasaulį konstravimas Ar sutinkate su šiuo teiginiu: Prisiminimus galima lyginti su skrynia smegenyse. Todėl galime lengvai (tačiau nesąmoningai) pakeisti savo prisiminimus. Štai kaip tai apibūdino vienas žurnalas: „Mokslas įrodė. ir priešininkai. . mes rekonstruojame savo tolimą praeitį remdamiesi dabartiniais jausmais ir lūkesčiais (Hirt. darantis išvadą apie dinozauro išvaizdą pagal kaulų fragmentus. patikrinę įskiepytą ir kompromituojančią informaciją apie 2003 metais prasidėjusį karą Irake. žmonės priversti apsvarstyti įvairias galimybes (Hirt ir Markman.kodėl atsargus. Ross ir Buehler. Eksperimentų metu Craigas Andersonas (1982. Charlesas Lordas. į kurią krauname informaciją ir iš kurios prireikus šią informaciją galėsime išimti. Daugelis prisiminimų nėra potyrių kopijos. „Niekas neneigia. 1990. šie žmonės ne taip tendencingai vertino įrodymus. Ir mirties bausmės šalininkai. Anderson ir Sechler. 1994 . nes ji atitiko jų išankstines nuostatas. Markas Lepperis ir Elizabeth Preston (1984) pakartojo anksčiau aprašytą požiūrio į mirties bausmę tyrimą. Vaikai galiausiai juk nustoja tikėti Kalėdų Seneliu. kai juos ištraukiame. Iš tiesų psichologiniai moksliniai tyrimai įrodė priešingai. Mes tik teigiame. Trečiosios eksperimento dalyvių grupės mokslininkai paprašė priešingo dalyko . saugomos prisiminimų banke. Kaip paleontologas. 1994). aiškindami bet kuriuos alternatyvius. Su šiuo teiginiu sutiko maždaug 85 procentai universiteto studentų (Lamai. jie veikiau primena knygos rašymą iš fragmentinių pastabų. „ar vertintumėte taip pat teigiamai arba neigiamai. 1995).

2005). Po savaitės jie sutiko parašyti kritišką rašinį apie studentų įtaką studijų programai. kad buvo tokios pat nuomonės ir neigė. Kai eksperimentuotojas ar psichoterapeutas manipuliuoja žmonių prielaidomis apie jų praeitį. Įteigta klaidinga informacija gali netgi išprovokuoti klaidingus prisiminimus apie vaikystėje tariamai patirtą seksualinį smurtą. prisiminė jį kaip nervingą. kaip jie atsakė į klausimą prieš rašinį. kuriuose dalyvavo daugiau nei 20 000 žmonių. Eksperimentų. pargriuvo. kad jie šiam žmogui nepatiko. gana didelė dalis žmonių susikuria klaidingus prisiminimus.kaip kiaušinius. kad šiandien yra protingesnis nei vakar. Paprašyti įsivaizduoti vaikystės laikus.kaip atsuktuvą. aš žinojau. Šių eksperimentų metu buvo dažnai pastebimas klaidingos informacijos efektas. nes prisipažindamas jis parodo. Buvo klausiama.kaip daktarą Davidsoną. Po šio rašinio jų nuostatos pasikeitė . suklupo. Vienas mano sūnų pasiskundė: „Negavome Criket žurnalo birželio numerio". žurnalą Vogue . daktarą Hendersoną .kaip vyruką su ūsais. metu Elizabeth Loftus (2003) atskleidė tendenciją interpretuoti mums patinkančius. Jie gaudavo bauginančius atsakymus. kad jį gavau". jį prisiminė kaip atsipalaidavusį.kaip Mademoiselle. Kai jam parodėme. 1711 („Mintys apie įvairius dalykus") . sūnus su pasitenkinimu atsakė: „Puiku. kaip ir dabar. kuriems vėliau buvo pasakyta. kurių nuostatos pasikeičia.110 I dalis. Thoughts on Various Subjects.padidėjo kritiškas tokios įtakos vertinimas. ar suvokiate šių pokyčių mastą? Mokslininkai šiuos klausimus tyrinėjo atlikdami eksperimentus. Žmonės. kad jie šiam žmogui patiko. kuriems buvo pasakyta. Tie. „Žmogus niekada neturėtų gėdytis prisipažinti klydęs. nias. Jackas Croxtonas ir jo kolegos (1984) leido studentams 15 minučių pakalbėti su žmogumi. Ieškodamas tiesos protas kartais kuria netiesą. SOCIALINIS MĄSTYMAS klaidingos informacijos efektas (misinformation effect) Klaidingos informacijos įtraukimas [ prisiminimą apie įvykį. Jie ženklą „duokite kelią" prisimindavo kaip „stop" ženklą. iškišo ranką pro langą ar kaip per vestuves apvertė punšo taurę. gaudavo (arba ne) apie jį klaidingą informaciją ir po to atlikdavo prisiminimų atkūrimo testą. Paprašyti prisiminti. jog eksperimentas juos paveikė. Bushą arba ministrus pirmininkus Paulą Martiną ir Tony Blairą? Apie savo tėvus? Jei jūsų nuostatos pasikeitė. Šis procesas veikia mūsų socialinio ir fizinio pasaulio sužadintus prisiminimus. kad jie visada laikėsi daugmaž tos pačios nuomonės. dažnai atkakliai tvirtina. Savo nuostatų praeityje atkūrimas Ką jūs galvojote apie branduolinę energiją prieš penkerius metus? Apie prezidentą George W. kur yra žurnalas. studentai „prisiminė". pusryčių j avainius . nemalonų ir nelabai laimingą. kaip bėgo. Darylas Bernas ir Keithas McConnellis (1970) apklausė Karnegi Melono universiteto studentus. švariai nusiskutusį vyrą . ar studentai gali reguliuoti studijų programą. malonų ir laimingą. maždaug ketvirtadalis žmonių šį išgalvotą įvykį prisimena kaip iš tiesų įvykusį (Loftus ir Bernstein. bet sunkiai atkuriamus prisiminimus. Žmonės klaidingą informaciją įtraukdavo į savo prisiminimus. Tie." Jonathan Swift. plaktuką . Eksperimento dalyviai būdavo įvykio liudininkai. teigia Loftus.

kad jaunystėje jie buvo mažos peteliškės. „buvo neįtikėtini". Terence Mitchell. dalis malonumo tenka lūkesčiams. kurie buvo labai įsimylėję. R. Teigiama prisiminimų interpretacija praskaidrina mūsų prisiminimus. The Observer Ankstesnio elgesio atkūrimas Atkurdami prisiminimus. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 111 Stebėdami panašiai savo ankstesnes nuostatas neigiančius Klarko universiteto studentus. kad universiteto studentai įvertintų savo nuolatinius partnerius. Karta iš kartos vyresnieji kritikuoja jaunimo vertybes iš dalies dėl to. Wixonas ir Jamesas Lairdas (1976) priėjo išvadą. mokslininkai D. dažniau teigė savo partnerį pažinę kaip irzlų savanaudį. Po dvejų metų poros. Branda mus visus paverčia melagiais". tarsi būtų mąstę panašiai kaip dabar. Diane Holmberg ir Johnas Holmesas (1994) tą patį reiškinį pastebėjo tarp 373 neseniai susituokusių porų. Leigh Thompson ir jų kolegos (1994. kad „greitis. kur spaudžia terminai ir visi man trukdo) aš romantizuoju kaip tikrą palaimą. kurių dauguma teigė esančios labai laimingos. po netikėtai pasibaigusių rin- . galime peržiūrėti savo istoriją. Tie. tyręs suaugusius žmones per visą jų gyvenimą. Jie paprašė.juo blogiau jis prisimenamas. su kuriuo studentai peržiūrėjo savo istorijas. Tad gerai praleistą laiką keliaujant po Škotiją dabar (sugrįžęs į darbą. kurie nutraukė santykius.rožinei retrospektyvai. juos ima valdyti nauji jausmai. vyresnio amžiaus žmonės.tikram patyrimui ir dalis . išvykę į trijų savaičių kelionę motociklais. o neigiami prisiminimai tik sustiprina dabartines neigiamas nuostatas". Vėliau šiuos potyrius jie prisiminė kaip dar malonesnius. „Kelionės būna žavios tik prisiminimuose. Tie. kiek įmanoma sumažindami nemalonius ar nuobodžius dalykus ir prisimindami tik gerus. sako Holmberg ir Holmesas: „Tokios tendencijos gali pavojinga spirale leistis žemyn.malonūs įvykiai prisimenami kaip dar malonesni. kad visiškai neprisimintume. Juo blogesnis jūsų dabartinis požiūris į savo partnerį . Gamtos grožis ir gaivus jūros oras tebėra su manimi. Kai patiriame ką nors teigiama. kad pasikeitus santykiams mes peržiūrime ir savo prisiminimus. nei buvo iš tikrųjų. Kaip pastebėjo George Vaillantas (1977). kalbėjo apie meilę iš pirmo žvilgsnio. kaip jautėmės. tiesiog kai prisiminimai tampa migloti. 1997) teigia. Nebūna taip. Cathy McFarland ir Michaelas Rossas (1985) pastebėjo. Po dviejų mėnesių studentai tai pakartojo. tvirtino. kad joms viskas ir visada sekėsi blogai. 1991). kad klaidingai prisimena savo jaunystės vertybes. kurių reikalai pakrypo į blogąją pusę.3 s k y r i u s ." Paul Theroux. Visais laikais paaugliai savo tėvus laikydavo ir laiko arba nuostabiais. Rezultatai baugina. arba apgailėtinais (Bornstein ir kiti. Rūkas ir mašalai virto miglotais prisiminimais. „vikšrai virsta peteliškėmis ir vėliau dažnai būna įsitikinę. su gidu nukeliavę į Austriją. mastas ir užtikrintumas". dalis . atostogavę absolventai teigė patyrę malonių įspūdžių. Universiteto studentai. kad prisiminimuose dominuoja rožinė retrospektyva . Tai pademonstravo Hartmutas Blankas su bendradarbiais (2003).

Todėl mažai kalbame apie blogą elgesį ir daug . Vėliau. kai žmonės „įsikimba" savo pradinių nuomonių ir priežasčių. Iš tiesų. Cathy McFarland ir Garthas Fletcheris (1981) parodė skelbimą. kad taip patvirtintume savo mintis. Šie eksperimentai atskleidė.112 I dalis. Panašiai. tad ši programa man labai padėjo". Socialinės psichologijos ekspertas Anthony Greenwaldas (1980) pastebėjo. sampratas. žmonės galvoja: „Gal dar ne viskas tobula. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Savimeilė su mūsų atmintimi krečia šiurpius triukus. kodėl jų įsitikinimas gali būti teisingas. mumyse visuose glūdi „totalitarinis ego". sprendžiant iš apklausų. ką žmogus prisimena. o po įvykio gauta informacija veikia tai. nei šio raginimo negirdėję studentai. tie patys studentai prisiminė. kuriame „buvo būtina prisiminti. interpretuojame ir prisimename įvykius. Studentai pademonstravo klaidingai prisiminė savo prognozes priartidami jas prie tikrųjų rinkimų rezultatų.apie gerą. Michaelas Conway ir Michaelas Rossas paaiškina. kad psichiatrai ir klinikiniai psichologai taip pat nėra atsparūs šioms tendencijoms. esą patyrė didelę naudą (Myers. 1857-1924 kimų Vokietijoje Leipcigo universiteto studentams pasiūlę prisiminti. kad šie faktai turi ryšį su įvykiais. • Kitų eksperimentų metu klaidingos nuomonės buvo pateiktos po to. žmonės mano. tariamai kito eksperimento metu. Keliems Vaterlo universiteto studentams Michaelas Rossas. kuris peržiūri praeitį. • Įsitikinimų tvarumas . įdėję tiek pastangų ir išleidę tiek pinigų savo būklei pagerinti. logikos ir aistrų mišinys. kad ji atitiktų mūsų šiandieninį požiūrį. metimo rūkyti) programose. kai tiriamieji susipažino su informacija. kad surūkoma kur kas mažiau cigarečių nei jų parduodama (Hali. kad sugaišę tiek daug laiko. todėl galime klaidingai prisiminti praeitį. tačiau anksčiau buvo dar blogiau. kad patobulėjome. 2004). dalyvaujantys psichoterapijos ir savęs tobulinimo (svorio reguliavimo. raginantį valyti dantis. 1985). paprastai pasiekia tik nežymiaus pagerėjimo. kad įvykiai vyko pageidaujamu būdu". net jei jo pagrindas ir sugriaunamas. kad prieš Įvykį susiformavusi nuomonė lemia tendencingą suvokimą bei interpretacijas. Tyrimų metu buvo pastebėtas atminties sužadinimo reiškinys: išankstinė nuomonė stipriai veikia informacijos suvokimą bei interpretacijas. Kartais įsivaizduojame. kad tas dvi savaites jie valė dantis dažniau. Mes atsirenkame. APIBENDRINIMAS Kaip suvokiame savo socialinę aplinką? • Išankstinė nuomonė stipriai veikia mūsų interpretacijas ir prisiminimus. kokius rezultatus jie prognozavo iki rinkimų likus dviems mėnesiams. Tačiau jie patys dažnai tvirtina. tarsi ji nuo dabarties skirtųsi labiau nei iš tikrųjų. kodėl taip yra: normalu." Rašytojas Joseph Conrad. . Mūsų atmintis netiksliai atkuria ir elgseną. Ši tendencija patvirtina mįslingą nuoseklių duomenų porą: sportuojantys. Jie taip pat prisimena balsavę aktyviau nei būna iš tiesų užfiksuota (Census Bureau.tai reiškinys. Mūsų socialiniai vertinimai yra stebėjimų ir lūkesčių. 14 skyriuje pamatysime. aprašytais George Onvello romane „1984-ieji". 1993). teigia Greenwaldas.

kuriuos sužadina aplinka ir kurie veikia nepriklausomai nuo mūsų sąmoningo suvokimo bei kontrolės". pastaruosius 30 metų jie.tai „įsitikinimas savo teisumu ignoruojant realybę"? Preliminarūs moksliniai tyrimai byloja.žmonės daro intuityvius socialinius sprendimus? Kai istorikai pradės rašyti apie pirmąjį socialinės psichologijos mokslo šimtmetį. pateikimo ir prisiminimo mechanizmą tiriančios kognityvinės psichologijos pažangą. sąmoningai neanalizuojant? O gal teisūs skeptikai. Intuityvūs vertinimai Ką gali mūsų intuicija . . mes į jį reaguojame nesąmoningai paspausdami stabdį. randasi prietarai. nuoseklios. lėtos. pavadins socialinio pažinimo era. kad pasąmonė iš tiesų kontroliuoja elgseną. turėtume sekti filmo „Žvaigždžių karai" herojaus Luko Skaivolkerio pavyzdžiu. kad intuicija . Tačiau kartais gydytojai susidaro klaidingą nuomonę apie pacientus. draugauti. „kad apskritai galėtume ką nors daryti (pavyzdžiui. kad svarbią informaciją galima gauti nedelsiant. Kai užsidega raudonas šviesoforo signalas. kyla streikai. Tad kaip . Susidarydami nuomonę. Paprastai šie mechanizmai tarnauja gerai. Kaip aiškina Johnas Barghas ir Tanya Chartrand (1999). išjungti savo kompiuterizuotas navigacijos sistemas ir pasikliauti vidinėmis galiomis. Dėl to nustatomos klaidingos diagnozės. o sutuoktiniai klaidingai vertina savo partnerius. mūsų pažintiniai mechanizmai yra veiksmingi bei prisitaikantys. vairuoti. veiksmo sužadinimas turi būti atskirtas nuo neefektyvios (t. sakantys. Pasižiūrėkime. darbdaviai klaidingai vertina savo darbuotojus. socialiniai psichologai atskleidė socialinių vertinimų formavimosi ypatumus. Kaip sprendžiame apie socialinę aplinką? Kaip jau esame pastebėję. pastebi Neilas Macrae ir Lucy Johnston (1998). S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 113 • Mūsų atmintis toli gražu nėra praeities faktų saugykla. skiriasi šeimos. o mąstymo procesai. kad turėtume įsiklausyti į savo vidinį balsą. tačiau retkarčiais klaidina. be abejonės. Priimdami ar atleisdami iš darbo bei investuodami turėtume įsiklausyti į savo nuojautą.3 s k y r i u s . Ar intuityvių sprendimų šalininkai teisūs teigdami. neargumentuojant ir neanalizuojant? „Intuityvaus valdymo" propaguotojai įsitikinę. kad vertindami kitus turėtume pasikliauti intuiciją valdančiu dešiniuoju smegenų pusrutuliu. pasireiškę atkūrimo metu. „didžiąją žmogaus kasdienio gyvenimo dalį nulemia ne jo sąmoningi ketinimai bei pasirinkimai. Iš tiesų. Jie teigia. Iš tikrųjų ji formuojama tada.gebėjimas ką nors suprasti iš karto. kai atkuriame prisiminimus Ją stipriai veikia nuostatos ir jausmai. šokti).ir ar teisingai . y. kokius mūsų socialinės intuicijos stebuklus bei klaidas atskleidė moksliniai tyrimai. vienos rasės žmonės susidaro klaidingą nuomonę apie kitą rasę. Atsižvelgdami į suvokimo.

114

I dalis. SOCIALINIS MĄSTYMAS

naudojančios išteklius) sąmoningos protinės veiklos, kitaip neišvengiamai dominuos neveiklumas".

Intuicijos galia
kontroliuojamas informacijos apdorojimas (controlled processing) Aiškus mąstymas, kuris yra kryptingas, reflektyvus ir sąmoningas. autimatiškas informacijos apdorojimas (automatic processing) Numanomas, arba intuityvus, mąstymas, vykstantis be pastangų, įprastas ir nepavaldus protui.

„Širdis turi savus argumentus, kurių nežino protas", - pastebėjo XVII a. filosofas ir matematikas Blaise Pascalis. Praėjus trims šimtmečiams mokslininkai patvirtino, kad Pascalis buvo teisus. Mes žinome daugiau nei galvojame, kad žinome. Informacijos apdorojimo pasąmonėje tyrimai patvirtina, kad galimybės sužinoti, kas vyksta mūsų prote, yra ribotos (Bargh ir Ferguson, 2000; Greenwald ir Banaji, 1995; Strack ir Deutsch, 2004). Mūsų mąstymas iš dalies yra kontroliuojamas (reflektyvus, sąmoningas ir kryptingas) ir - kitaip nei dauguma mano - iš dalies - automatiškas (impulsyvus, nereikalaujantis pastangų ir nesąmoningas). Automatiško mąstymo procesas vyksta ne „ekrane", o ten, kur nepasiekia žvilgsnis - už supratimo ribų. Panagrinėkime šiuos automatiško mąstymo, kurį mes dažnai vadiname intuicija, pavyzdžius: • Schemos - mąstymo struktūros - nesąmoningai, intuityviai valdo mūsų patyrimų suvokimą bei interpretavimą. Kai girdime kalbant apie sektas ar apie seksą, mūsų reakcija priklauso ne tik nuo išgirsto žodžio, bet ir nuo intuityvios turinio interpretacijos. Emocinės reakcijos dažnai vyksta beveik spontaniškai, nespėjus sąmoningai pagalvoti. Regimą ar girdimą informaciją neuronai perkelia į smegenų sensorinį komutatorių - gumburą (lot. thalamus), o iš jo - į emocijų valdymo centrą migdolą (lot. amygdala), smegenų žievei net nespėjus įsikišti (LeDoux, 2002). Mūsų protėviai, kurie intuityviai bijojo iš krūmų sklindančio garso, iš tiesų patys nežinojo, ko bijo, tačiau jų išlikimo ir genų tęstinumo tikimybė buvo didesnė nei jų sąmoningesnių pusbrolių. Pakankamai patyrę žmonės gali intuityviai rasti uždavinio sprendimą. Situacija sužadina jų atmintyje saugomą informaciją. Tiksliai nežinodami, kaip tai vyksta, atpažįstame draugo balsą ištarus jam telefonu vos vieną žodį. Šachmatų meistrai intuityviai randa prasmingas kombinacijas, kurių nepastebi naujokai, ir dažnai kitą ėjimą pasirenka vos žvilgtelėję į lentą.

Vienus dalykus - faktus, vardus, ankstesnę patirtį - mes prisimename aiškiai (sąmoningai), o kitus - įgūdžius ir atitinkamas nuotaikas - nesąlygiškai, sąmoningai nežinodami ir neteigdami, kad žinome. Tai galioja mums visiems, tačiau stulbinamai akivaizdžiai pasireiškia po smegenų traumų, kai žmogus negali aiškiai atkurti prisiminimų. Viena tokią traumą patyrusi moteris niekaip neatpažindavo savo gydytojo, kuris kasdien paspausdamas jai ranką turėdavo iš naujo prisistatyti. Kartą gydytojas prie rankos prisitvirtino smeigtuką, ir moteris iš skausmo pašoko. Kai kitą dieną gydytojas vėl pasirodė, moteris jo vis tiek nepažino (sąmoninga atmintis). Tačiau ji išsaugojo nesąlyginę atmintį, todėl rankos paspausti nenorėjo.

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

115

Tokie pat ryškūs yra regėjimo lauko susiaurėjimo atvejai. Po chirurginės operacijos ar insulto praradusių už regėjimą atsakingos smegenų žievės dalį žmonių regėjimo laukas gali susiaurėti. Kai nematomoje zonoje jiems rodomos lazdelės, tokie žmonės teigia nieko nematą. Atspėję, ar lazdelės yra laikomos vertikaliai, ar horizontaliai, tokie pacientai apstulbsta, kai jiems pasakoma: „Teisingai atspėjote". Taigi šie žmonės žino daugiau nei mano žiną. Atrodo, jog egzistuoja maži slapta veikiantys protai - lygiagretaus informacijos apdorojimo dariniai. Panagrinėkime visiems savaime suprantamu atrodantį gebėjimą intuityviai atpažinti veidą. Kai į ką nors žiūrite, jūsų smegenys suskaido regimąją informaciją į tokius segmentus kaip spalva, gylis, judėjimas bei forma ir kiekvieną jų apdoroja, prieš vėl surinkdamos į visumą. Galiausiai kažkokiu būdu jūsų smegenys palygina suvoktą vaizdą su jau atmintyje saugomais vaizdais. Ir štai! Akimirksniu ir be jokių pastangų jūs atpažįstate savo senelę. Jei intuicija yra kažko žinojimas be logiškos analizės, tai suvokimas yra intuicijos tobulybė. Ikislenkstiniai dirgikliai gali daryti įdomų poveikį. Jei geometrinė figūra rodoma trumpiau nei 0,01 sekundės, žmonės tvirtina nematę nieko, išskyrus šviesos blyksnį. Tačiau vėliau jie pirmiausia reaguoja į matytas figūras. Tad daugelis rutiniškų pažinimo funkcijų vyksta automatiškai, nesąmoningai, mums jų nesuvokiant. Protas veikia kaip didelė korporacija. Kontroliuojama sąmonė dalyvauja sprendžiant svarbius, sudėtingus ar naujus klausimus, o įprastas užduotis ir tokias, kurias atliekant reikia veikti greitai, paveda pavaldiniams. Šis išteklių delegavimas leidžia į daugelį situacijų reaguoti greitai, efektyviai, intuityviai. Pastaba: smegenys žino daug daugiau negu mums pasako.

Intuicijos apribojimai
Aptarėme, kaip automatinis mąstymas gali mus „paversti išmintingais" (Gigerenzer ir Todd, 1999). Vis dėlto, pasak Elizabeth Loftus ir Marko Klingerio (1992), kai kurie pažinimą tiriantys mokslininkai abejoja intuicijos tobulumu. Jie teigia, kad „esama vieningos nuomonės, jog pasąmonė nėra tokia išmintinga, kaip buvo manoma anksčiau". Pavyzdžiui, nors nesuvoktas (ikislenkstinis) dirgiklis gali sužadinti silpną trumpalaikę reakciją - kurios pakanka jei ne sąmoningam suvokimui, tai bent jau pojūčiui sukelti - nėra įrodymų, kad pasąmonei siunčiamos nuorodos galėtų „perprogramuoti" ją sėkmei. Iš tiesų yra gana daug įrodymų, kad tokios nuorodos šito padaryti negali (Greenwald, 1992). Socialiniai psichologai ištyrė ne tik klaidingus pavėluotus sprendimus, bet ir mūsų gebėjimą kurti iliuzijas - klaidingus suvokimus, fantazijas ir sukonstruotus įsitikinimus. Michaelas Gazzaniga (1992, 1998) teigia, kad jo pacientai, kuriems chirurgiškai buvo atskirti smegenų pusrutuliai, akimirksniu sukuria gluminančių savo poelgių aiškinimus ir jais patiki. Jei pacientas atsistoja

116

I dalis. SOCIALINIS

MĄSTYMAS

ir žengia kelis žingsnius po to, kai eksperimentatorius į dešinįjį - neverbalinį - smegenų pusrutulį nusiunčia trumpą signalą „eik", kairysis - verbalinis pusrutulis akimirksniu sukuria tikėtiną paaiškinimą („Aš užsinorėjau gerti"). Iliuzinis mąstymas taip pat aptariamas daugybėje naujausių studijų apie socialinės informacijos priėmimą, saugojimą ir atkūrimą. Suvokimo tyrėjai analizuoja, ką iliuzinis, apgaulingas mąstymas gali pasakyti apie mūsų normalaus suvokimo mechanizmus, o socialiniai psichologai domisi iliuzinio mąstymo galimybėmis atskleisti normalų informacijos apdorojimą. Šie mokslininkai nori pateikti mums kasdienio socialinio mąstymo žemėlapį, kuriame būtų aiškiai pažymėti pavojai. Kai kalbėsime apie šias veiksmingo mąstymo formas, prisiminkite, kad aiškinimas, kaip žmonės susikuria klaidingus įsitikinimus, neįrodo, kad visi įsitikinimai yra klaidingi. Tačiau norint atpažinti apgaulę, pravartu žinoti, kaip ji sukuriama.

Perdėta savikliova
Iki šiol matėme, kad mūsų pažinimo sistema veiksmingai ir automatiškai apdoroja milžinišką kiekį informacijos. Tačiau šis veiksmingumas susijęs su kompromisu; interpretuojant potyrius ir atgaminant prisiminimus, intuicija dažnai klysta. Paprastai šių klaidų nesuvokiame. „Intelektinis pasipūtimas", pasireiškiantis vertinant ankstesnes savo žinias („aš jau seniai tai žinojau"), daro įtaką ir vertinant esamas žinias bei prognozuojant elgseną. Nors žinome ne kartą suklydę, planuodami ateitį būname optimistiškesni - tikimės viską atlikti laiku, išsaugoti ryšius ir laikytis įprastos tvarkos (Ross ir Newby-Clark, 1998). Tirdami šį perdėtos savikliovos reiškinį, Danielis Kahnemanas ir Amosas Tversky (1979) pateikė tiriamiesiems klausimus, prašydami įrašyti trūkstamą informaciją, pavyzdžiui, „Esu tikras 98 proc., kad atstumas oro keliu tarp Niu Delio ir Pekino yra didesnis nei mylių ir mažesnis nei mylių". Dauguma žmonių per daug pasitikėjo savimi: beveik 30 proc. atvejų teisingi atsakymai toli gražu neatitiko to, kuo eksperimento dalyviai buvo 98 proc. įsitikinę. Siekdami išsiaiškinti, ar darant sprendimus socialinėje srityje taip pat pernelyg pasitikima savimi, Davidas Dunningas su bendradarbiais (1990) sukūrė nedidelį žaidimą. Jie paprašė Stenfordo universiteto studentų atspėti, kaip nepažįstamas žmogus atsakytų į tokius klausimus: „Ar sudėtingam egzaminui ruošiatės vienas, ar su draugais?" „Savo konspektus vertintumėte kaip tvarkingus ar kaip padrikus?" Žinodami klausimų pobūdį, bet ne pačius klausimus, eksperimento dalyviai pasikalbėjo su tiriamu asmeniu, kurio atsakymus jie turėjo atspėti, apie jo išsilavinimą, pomėgius, mokslinius interesus, siekius, zodiako ženklą - apie viską, kas, jų nuomone, galėtų praversti. Po to, kol tiriamieji individualiai atsakinėjo į 20 klausimų, kurių kiekvienas turėjo po du galimus atsakymus, pokalbio vedėjai bandė atspėti savo tiriamųjų atsakymus ir įvertinti savo pasitikėjimą prognozės tikslumu.

perdėtos savikliovos reiškinys (overconfidence phenomenon) Polinkis būti labiau [sitikinusiam negu teisingam: pervertinti savo įsitikinimų ir vertinimų tikslumą.

Atstumas oro keliu tarp Niu Delio ir Pekino yra 2500 mylių.

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

117

Pokalbio vedėjų spėjimai pasitvirtino 63 proc. - rezultatas 13 proc. aukštesnis nei spėliojant aklai. Tačiau vidutiniškai 75 proc. pasitikėjo savo spėjimų teisingumu. Spėjant savo kambario draugų atsakymus, 68 proc. prognozių buvo teisingos, o 78 proc. eksperimento dalyvių buvo įsitikinę, kad atspės teisingai. Labiausiai pasitikėjusieji savimi dažniausiai pervertindavo savo galimybes. Žmonės taip pat pernelyg pasitiki savimi spręsdami, ar jiems sakoma tiesa, ir vertindami tokius dalykus, kaip partnerio ankstesnė seksualinė patirtis arba kam pirmenybę teikia kambario draugai (DePaulo ir kiti, 1997; Swan ir Gili, 1997). Ironiška tai, kad kuo didesnis neišmanymas, tuo didesnis pasitikėjimas savimi. Reikia būti kompetentingam, kad suprastum, kas yra kompetencija, pastebi Justinas Krugeris ir Davidas Dunningas (1999). Blogiausiai išlaikę gramatikos, humoro ir logikos testus studentai labiausiai pervertina savo gebėjimus šiose srityse. Nesuprantantys, kas yra gera logika ir gramatikos žinios, dažnai nesuvokia, kad jiems jų ir trūksta. Iš raidžių, sudarančių žodį „psichologija", sudėlioję ilgą kitų žodžių sąrašą, pasijuntate labai talentingas, bet vos draugas ima vardyti žodžius, kuriuos praleidote, pradedate jaustis kvailai. Deanna Caputo ir Dunningas (2005) atkūrė šį reiškinį eksperimentais, patvirtindami, kad žinių stoka palaiko pasitikėjimą savimi. Tolesni tyrimai parodė, kad šis „nekompetentingumo nežinojimas" dažniausiai pasireiškia sprendžiant iš pažiūros nesudėtingas užduotis, tokias kaip žodžių dėliojimas iš raidžių, sudarančių žodį „psichologija". Spręsdamas sudėtingas, sunkiai įveikiamas užduotis žmogus dažniau suvokia, kad ne viską sugeba (Burson ir kiti, 2006). Šis nekompetentingumo nežinojimas padeda paaiškinti stulbinamą Davido Dunningo (2005) darbuotojų įvertinimo tyrimų išvadą: „tai, ką kiti pastebi mumyse, labiau koreliuoja su objektyvia tiesa negu tai, ką pastebime savyje patys". Vieno tyrimo dalyviai stebėjo, kaip žmogus įeina į kambarį, atsisėda, perskaito orų prognozę ir išeina (Borkenau ir Liebler, 1993). Vien tik iš šio stebėjimo, neturėdami daugiau jokių duomenų, jie turėjo įvertinti žmogaus intelektą. Jų įverčių koreliacija su šio žmogaus intelekto įverčiais buvo lygi 0,30, t. y. buvo beveik tokia pat, kaip ir žmogaus intelekto koreliacija su jo paties įverčiu - 0,32! Jei nežinojimas gali suteikti pasitikėjimo savimi, tai galime savęs paklausti, kur gi esame netobuli? 2 skyriuje kalbėjome apie tai, kaip žmonės klysta pervertindami savo emocinių reakcijų į gerus ar blogus įvykius ilgalaikiškumą. Ar prognozuoti savo elgesį sekasi geriau? Kad tai išsiaiškintų, Robertas Valone ir jo bendradarbiai (1990) rugsėjo mėnesį paprašė koledžo studentų atsakyti į klausimus, ar jie mes mokyklą, pasirinks pagrindinę discipliną, kitais metais nuspręs gyventi ne studentų miestelyje ir t. t. Nors vidutiniškai 84 proc. studentų tikėjo savo prognozių teisingumu, iš tiesų klydo beveik dvigubai dažniau. Net kai jautėsi visiškai tikri dėl savo prognozių, jie klydo 15 proc. Kai vertinamos sėkmės galimybės, pavyzdžiui, laikant svarbų egzaminą, pasitikėjimas būna didžiausias, kol yra daug laiko iki rezultatų paskelbimo.

118

I dalis. SOCIALINIS

MĄSTYMAS

„Išmintingas žmogus per daug gerai žino savo silpnybes, kad laikytų save neklystančiu; o tas, kuris žino daugiausia, geriausiai supranta, kiek mažai jis žino." Thom Jefferson, Writings („Raštai")

Egzamino dieną nesėkmės galimybė atrodo didesnė, ir pasitikėjimas paprastai sumažėja (Gilovich ir kiti, 1993; Shepperd ir kiti, 2005). Rogeris Buehleris ir jo bendradarbiai (1994, 2002, 2003) daro išvadą, kad dauguma studentų taip pat pervertina save numatydami, kiek užtruks rengdami kursinius darbus bei kitas svarbias užduotis. Tai būdinga ne tik studentams: • „ Planavimo klaida Kiek šiandien turite laisvo laiko? Kiek planuojate turėti laisvo laiko po mėnesio? Dauguma iš mūsų pervertiname tai, kiek daug galime nuveikti ir kiek laisvo laiko turėsime (Zauberman ir Lynch, 2005). Profesionalūs planuotojai taip pat dažniausiai klysta numatydami projektų vykdymo laiką ir kainą. 1969 m. Monrealio meras Jeanas Drapeau išdidžiai pareiškė, kad 120 milijonų dolerių vertės stadionas su nuleidžiamu stogu bus pastatytas 1976 metų olimpinėms žaidynėms. Stogas buvo užbaigtas 1989 m. ir vien jis kainavo 120 milijonų dolerių. 1985 metais oficialiai apskaičiuota, kad Bostono „Didžiosios sankasos" greitkelio projektas kainuos 2,6 milijardo dolerių ir bus užbaigtas iki 1998 metų. 2005 metais kaina buvo išaugusi iki 14,6 milijardo, o projektas vis dar nebuvo baigtas. Perdėta biržos maklerio savikliova. Investicijų ekspertai, reklamuojantys savo paslaugas ir manantys, kad gali pranokti vertybinių popierių biržą, pamiršta, jog kai vienas biržos makleris, išgirdęs akcijų kainą, ištaria: „Parduodu!", kitas sako: „Perku!" Akcijos kaina yra šių dviejų su pasitikėjimu priimtų sprendimų vidurkis. Tad nors tai atrodo neįtikėtina, ekonomistas Burtonas Malkielas (2004) teigia, kad investicinių fondų, kuriuos sudarė investicijų analitikai, pelno rodikliai nė kiek nebuvo geresni už atsitiktinai pasirinktų vertybinių popierių pelną. Perdėta politinė savikliova. Pernelyg savimi pasitikinčiųjų idėjos gali sukelti sumaištį. Pasitikintis savimi Adolfas Hitleris nuo 1939 iki 1945 metų kariavo prieš visą Europą. Pasitikintis savimi Lyndonas Johnsonas XX a. septintajame dešimtmetyje siuntė JAV ginklus ir karius, siekdamas išgelbėti demokratiją Pietų Vietname. Saddamas Husseinas 1990 metais nusiuntė savo armiją į Kuveitą, o 2003 metais pažadėjo sutriuškinti armijas, kurios puls Iraką. Pasitikintis savimi G. W. Bushas paskelbė, kad išlaisvintame Irake netrukus įsivyraus taiki demokratija, o tariamai ten esantys masinio naikinimo ginklai bus sunaikinti.

Apie atominę bombą: „Tai yra kvailiausias dalykas, kurį kada nors esame padarę. Bomba niekada nesprogs, ir aš tai tvirtinu kaip sprogmenų ekspertas." Admirolas VVilliam Leahy prezidentui Trumanui, 1945

Kas lemia perdėtą savikliovą? Kodėl, nepaisant patirties, nemokame vertinti savęs realistiškiau? Yra kelios priežastys. Visų pirma, savo klaidingus sprendimus žmonės linkę prisiminti kaip nedideles paklaidas. Tai pastebėjo Phillipas Tetlockas (1998, 1999), XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje įvairiems mokslo ir vyriausybės ekspertams pasiūlęs, remiantis savo požiūriu, parengti prognozes apie valdžios perspektyvas Sovietų sąjungoje, Pietų Afrikos Respublikoje ir Kanadoje. Po penkerių metų komunizmas žlugo, Pietų Afrikos Respublika tapo daugiarase demokratine valstybe, o Kanada išliko vieninga. Ekspertai, kurių pasitikėjimas savo prognozėmis siekė 80 proc., tei-

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

119

sūs buvo tik 40 proc.. Tačiau prisiminę savo sprendimus, suklydusieji vis tiek laikėsi nuomonės, kad iš esmės jie buvo teisūs. Daugelis sakė: „aš buvau beveik teisus"; „griežto kurso šalininkams beveik pavyko įvykdyti perversmą prieš Gorbačiovą"; „Kvebeko separatistai beveik nugalėjo per referendumą dėl atsiskyrimo";, jei ne atsitiktinumas, suvedęs de Klerką ir Mandelą pereinant prie juodaodžių daugumos valdymo Pietų Afrikos Respublikoje, būtų buvę pralieta kur kas daugiau kraujo." Labai sunku išmušti politikos ekspertų, vertybinių popierių rinkos analitikų, psichiatrų ir sporto prognozuotojų nepamatuotą pasitikėjimą savimi.

„Jei ką nors žinodami manote, jog tai žinote, o nežinodami prisipažįstate, kad nežinote, esate išmintingi." Konfucijus, The Analects („Anaiektai")

Patvirtinimo šališkumas
Žmonės nesistengia ieškoti informacijos, kuri paneigtųjų įsitikinimus. Tai įrodė P. C. Wasonas (1960) - beje, jūs taip pat galite pamėginti, - pateikdamas žmonėms trijų skaičių - 2, 4, 6 - seką, atitinkančią jo sugalvotą taisyklę (taisyklė buvo paprasta: bet kurių trijų didėjančių skaičių seka). Kad žmonės atspėtų šią taisyklę, Wasonas siūlydavo jiems sugalvoti trijų skaičių seką. Kiekvieną kartą Wasonas pasakydavo, ar seka atitinka jo taisyklę. Kai žmonės būdavo tikri atspėję taisyklę, jie turėdavo liautis kūrę sekas ir ją pasakyti. Ir koks gi buvo rezultatas? Retai kada teisūs, tačiau niekada neabejojantys buvo 23 iš 29 žmonių. Jie dažniausiai susikurdavo kokią nors klaidingą taisyklę (pavyzdžiui, kad skaičiai turi skirtis dvejetu) ir po to ieškodavo šį įsitikinimą patvirtinančių įrodymų (pavyzdžiui, pateikdami skaičius 8, 10, 12), o ne bandydami paneigti savo spėjimą. Uoliai bandome patvirtinti savo įsitikinimus, tačiau nesistengiame ieškoti juos paneigiančių įrodymų. Šis reiškinys vadinamas patvirtinimo šališkumu. Patvirtinimo šališkumas padeda paaiškinti, kodėl mūsų savivaizdis išlieka taip stulbinančiai nekintamas. Williamas Svvannas ir Stephenas Readas (1981; Swann ir kiti, 1992a,b, 1994) savo eksperimentų, atliktų Teksaso universiteto Ostino filiale, metu pastebėjo, kad studentai ieško, sukelia ir prisimena grįžtamąjį ryšį, patvirtinantį jų įsitikinimus apie save. Žmonės ieško tokių draugų ir sutuoktinių, kurie juos vertintų visada taip pat, net ir neigiamos nuomonės atveju (Swann ir kiti, 1991, 2003). Svvannas ir Readas tai tapatina su savęs patikrinimu, kurį galime stebėti, pavyzdžiui, pobūvyje, jei ten yra žmogus, laikantis save valdingu. Tik atvykęs toks žmogus pirmiausia ieškos pašnekovų, kurie, jo nuomone, leis jam dominuoti. Pokalbio metu savo požiūrį jis reikš taip, kad užsitarnautų norimą pagarbą. Pasibaigus pobūviui sunkiai prisimins pokalbius, kuriuose reiškėsi minimaliai, bet lengvai prisimins, kaip įtikinamai reiškėsi pokalbiuose, kuriuose dominavo. Tad šio pobūvio patirtis patvirtins jo savivaizdį.

patvirtinimo šališkumas (confirmation bias) Polinkis ieškoti informacijos, patvirtinančios išankstinę nuomonę.

Kaip išvengti perdėtos savikliovos
Kokias išvadas leidžia daryti perdėtos savikliovos tyrimai? Pirmoji išvada reikia atsargiai vertinti kategoriškus pareiškimus. Net ir įsitikinę savo teisumu žmonės gali klysti. Pasitikėjimas ir kompetencija nebūtinai turi sutapti.

120

I dalis. SOCIALINIS MĄSTYMAS

Trys dalykai padeda sėkmingai sumažinti perdėtą savikliovą. Vienas iš jų - greitas grįžtamasis ryšys (Lichtenstein ir Fischhoff, 1980). Kasdieniame gyvenime sinoptikai ir lošėjai, spėjantys, kokie žirgų šansai laimėti lenktynes, gauna kasdienį grįžtamąjį ryšį. Todėl abiejų grupių ekspertai gana gerai įvertina savo prognozių tikslumą (Fischhoff, 1982). Siekiant sumažinti „planavimo klaidos" padarinius, galima suskaidyti tikslą į smulkesnes dalis ir įvertinti, kiek laiko prireiks kiekvienai iš jų. Justinas Krugeris ir Mattas Evansas (2004) teigia, kad šitaip elgiantis galima realiau įvertinti darbo baigimo laiką. Kai imama svarstyti, kodėl idėja galėtų būti teisinga, pradeda atrodyti, kad ji iš tiesų teisinga (Koehler, 1991). Tad trečias būdas sumažinti perdėtą savikliovą - priversti žmogų pagalvoti, dėl kokios priežasties sprendimas gali būti klaidingas; tai yra, priversti gilintis į kontrargumentus (Koriat ir kiti, 1980). Vadovai gali priimti realesnes visų siūlymų bei rekomendacijų nutartis ir nurodyti priežastis, kodėl šių siūlymų ar rekomendacijų gali nepavykti įgyvendinti. Tačiau turėtumėte būti atidūs, kad nesumenkintume žmonių pasitikėjimo savimi taip, jog jie ištisai užsiiminėtų savianalize, nuolat abejotų savimi ir galiausiai netektų ryžto. Kai pasitikėjimo savimi stokojantiems asmenims teks pasikliauti savo išmintimi, jie gali išsigąsti, nedalyvauti išreiškiant nuomones ar priimant svarbius sprendimus. Perdėta savikliova gali brangiai kainuoti, o pagrįstas pasitikėjimas savimi padeda prisitaikyti.

Euristika: trumpiausias protavimo kelias
Turėdama labai mažai laiko apdoroti gausybę informacijos, mūsų pažinimo sistema veikia greitai ir taupiai. Ji prisitaiko kurdama trumpindama protavimo kelius. Mes neįtikėtinai lengvai susidarome įspūdį, nuomonę ir kuriame paaiškinimus. Tai atlikti padeda euristikos - paprastos ir veiksmingos mąstymo strategijos. Daugelyje situacijų mūsų staigūs apibendrinimai - „Tai pavojinga!" - yra adaptyvūs. Šių intuityvių patarėjų sparta padeda mums išlikti. Biologinis mąstymo tikslas - veikiau užtikrinti, kad išliktume gyvi, o ne rūpintis teisumu. Tačiau kai kuriose situacijose skubėdami klystame.

euristika (heuristic) Mąstymo strategija, leidžianti greitai ir veiksmingai nuspręsti

Tipiškumo euristika
Oregono universiteto studentams buvo papasakota, kad grupė psichologų bendravo su 30-ies inžinierių bei 70-ies teisininkų grupe ir glaustai apibendrino savo įspūdžius. Atsitiktiniu būdu iš tirtos imties buvo pasirinktas šis aprašymas:
Frenkas yra du kartus išsiskyręs ir didžiąją laisvalaikio dalį praleidžia golfo klube. Kalbėdamasis klubo bare jis dažniausiai gailisi, kad bandė sekti savo tėvo, kurį gerbė, pėdomis. Užuot ilgas valandas kankinęsis prie knygų, verčiau jis būtų išmokęs mažiau ginčytis su žmonėmis. Klausimas: Kokia tikimybė, kad Frenkas yra teisininkas, o ne inžinierius?

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

121

Paprašyti atspėti Frenko profesiją, daugiau nei 80 proc. studentų manė, kad jis yra teisininkas (Fischhoff ir Bar-Hillel, 1984). Gana neblogai. Tačiau kaip, jūsų manymu, pasikeitė studentų vertinimai, kai jiems buvo pasakyta, kad grupėje, iš kurios buvo atrinktas aprašymas, yra 70 proc. inžinierių? Niekaip. Studentai visiškai neatsižvelgė į inžinierių ir teisininkų santykį grupėje; jų manymu, Frenkas labiau atstovavo teisininkams, ir atrodo, jog tai buvo svarbiausia. Kai apie ką nors spręsdami intuityviai lyginame su mūsų protuose esančiais atitinkamais vaizdiniais, reiškia, vadovaujamės tipiškumo euristika. Kaip ir dauguma euristikos rūšių, tipiškumas paprastai yra neblogas kelias į tiesą. Tačiau ne visada. Panagrinėkime pavyzdį. Linda yra 31 metų amžiaus, netekėjusi, stačiokiška ir labai išsilavinusi. Universitete ji studijavo filosofiją. Kai Linda buvo studentė, jai labai rūpėjo diskriminacija ir kiti socialiniai klausimai, tad ji dalyvavo protesto prieš branduolinę energetiką demonstracijose. Kas, jūsų nuomone, turint galvoje šį apibūdinimą, labiau tikėtina: a. Linda yra banko kasininkė. b. Linda yra banko kasininkė ir aktyvi feministė. Didesnė dalis mano, kad labiau tikėtinas variantas b, nes Linda geriau atitinka tipišką feministės įvaizdį (Mellers ir kiti, 2001). Pagalvokime, kuri tikimybė didesnė: kad Linda yra ir banko kasininkė, ir feministė ar kad tik banko kasininkė (nepaisant to, ar ji yra feministė, ar ne)? Kaip primena Amosas Tversky ir Danielis Kahnemanas (1983), ryšio tarp dviejų įvykių tikimybė negali būti didesnė už bet kurio iš šių įvykių tikimybę.

tipiškumo euristika (representativeness heuristic) Tendencija manyti, kartais nepaisant priešingos galimybės, kad koks nors žmogus ar dalykas priklauso konkrečiai grupei, jei jis panašus į tipišką šios grupės narį.

Pasiekiamumo euristika
Panagrinėkime klausimą: kur esama daugiau gyventojų - Irake ar Tanzanijoje? (Atsakymas kitame puslapyje.) Tikriausiai atsakėte į šiuos klausimus, vadovaudamiesi pirma į galvą atėjusia mintimi. Jei pavyzdžiai yra mūsų atmintyje - sakykime, kiek gyventojų yra Irake, - mums atrodo, kad tai labai paprasta. Dažniausiai taip ir būna, tad mums ši pažinimo taisyklė, vadinamoji pasiekiamumo euristika (žr. 3.1 lentelę), labai padeda. Tačiau kartais ši taisyklė apgauna. Kai išgirstame žinomų vienos lyties žmonių sąrašą (Jennifer Lopez, Venus Williams, Hillary Clinton) kartu su tokios pat apimties kitos lyties nežinomų žmonių sąrašu (Donaldas Scarras, Williamas Woodas, Melas Jasperis), vėliau populiarių asmenų vardus prisimename lengviau. Šiuo atveju dauguma žmonių labiau prisimins moteriškus vardus (McKelvie, 1995, 1997; Tversky ir Kahneman, 1973). Ryškių, lengvai įsivaizduojamų įvykių, pavyzdžiui, gerai žinomų ligų, tikimybė taip pat gali atrodyti didesnė nei įvykių, kuriuos sunku įsivaizduoti (MacLeod ir Campbell, 1992; Sherman ir kiti, 1985). Net pramanyti įvykiai romanuose, televizijoje, kino filmuose palieka vaizdinius, kurie vėliau susipina su mūsų

pasiekiamumo euristika (availability heuristic) Pažintinė taisyklė, reiškianti, kad dalykų tikimybė yra vertinama remiantis atmintimi. Jei su kuriuo nors dalyku susiję pavyzdžiai iš karto ateina į galvą mes tą dalyką laikome įprastu.

122

I

dalis.

SOCIALINIS

MĄSTYMAS

3.1 LENTELĖ. Greitoji ir taupioji euristika Euristika Tipiškumo Apibrėžimas Greiti sprendimai, ar kuris nors žmogus arba dalykas tinka kuriai nors kategorijai. Pavyzdys Sprendimas, kad Carlosas yra bibliotekininkas, o ne sunkvežimio vairuotojas, nes jis geriau atitinka bibliotekininko įvaizdį. Paauglių smurto vertinimas po susišaudymo mokykloje. Gali sukelti Kitos svarbios informacijos atmetimą.

Pasiekiamumo

Greitai susidaroma nuomonė apie galimus [vykius.

Naujų įspūdžių sureikšminimą, dėl kurio, pavyzdžiui, galima pradėti bijoti suklysti.

„Dauguma žmonių įrodinėja dramatiškai, o ne kiekybiškai." Teisininkas Oliver VVendell Holmes jaunesnysis, 1809-1894

pažiūromis (Gerrig ir Prentice, 1991; Green ir kiti, 2002). Juo labiau skaitytojas įsigilinęs ir įsijautęs („Aš galiu lengvai įsivaizduoti įvykius"), juo labiau pasakojimas veiks skaitytojo įsitikinimus ateityje (Diekman ir kiti, 2000). Pavyzdžiui, meilės romanų mėgėjai gali susikurti išbaigtus erotikos scenarijus, kurie darys įtaką jų pačių seksualinėms nuostatoms bei elgesiui. Pasiekiamumo euristika išryškina pagrindinį socialinio mąstymo principą: žmonės sunkiai parenka konkrečius pavyzdžius bendrybėms patvirtinti, tačiau nuostabiai greitai daro apibendrinimus, remdamiesi vienu pavyzdžiu. Todėl nenuostabu, kad 9 iš 10 kanadiečių, išgirdę ar perskaitę apie išprievartavimus, apiplėšimus ir sumušimus, pervertina - dažniausiai su didele paklaida - smurtinių nusikaltimų kiekį (Doob ir Roberts, 1988). Nereikia stebėtis, kad po keleto plataus žiniasklaidos dėmesio nusipelniusių apiplėšimų ir nužudymų Pietų Afrikos Respublikos gyventojai teigė, esą 1998-2004 metais nusikalstatumas šalyje padvigubėjo, nors iš tikrųjų jis buvo gerokai sumažėjęs (Wines, 2005). Pasiekiamumo euristika paaiškina, kodėl ryškūs pasakojimai gali daryti didesnį poveikį nei statistika ir kodėl numanomas pavojus nesutampa su realiuoju (Allison ir kiti, 1992). Kadangi reportažai apie lėktuvų katastrofas yra išlikę daugumos mūsų atmintyje, ypač po 2001 rugsėjo 11-osios, dažnai manome, kad skristi lėktuvu pavojingiau nei važiuoti automobiliu. O iš tiesų nuo 2000 iki 2002 metų JAV keliautojų tikimybė žūti autoavarijoje buvo 39,5 kartus didesnė nei lėktuvo katastrofoje (National Safety Council, 2005). Daugumai lėktuvų keleivių pavojingiausia kelionės atkarpa yra važiavimas į oro uostą. Netrukus po rugsėjo 11-osios teroro išpuolių, daugeliui žmonių atsisakius kelionių lėktuvais ir pasirinkus keliones automobiliais, apskaičiavau: jei skraidys 20 proc. mažiau amerikiečių, o tas nenuskristas mylias jie nuvažiuos automobiliais, per metus galime tikėtis 800 papildomų mirčių keliuose (Myers, 2001). Tai paskatino smalsų vokiečių tyrinėtoją (ir kodėl gi aš to nesugalvojau?) palyginti šią prognozę su avarijų keliuose statistika. Paaiškėjo, kad per paskutinius tris 2001 metų mėnesius, palyginti su prieš tai buvusių

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

123

penkerių metų tokio pat laikotarpio vidurkiu, keliuose žuvo maždaug 350 žmonėmis daugiau (Gigerenzer, 2004). Atrodo, teroristai, patys žuvę per išpuolį, nužudė ne tik 266 žmones keturiuose lėktuvuose, bet, patys to nežinodami, ir daug daugiau žmonių Amerikos keliuose. Dabar žinoma, kad naivios statistinės intuicijos ir iš to kylančios baimės grindžiamos ne apskaičiavimais ar mąstymu, o emocijomis, derančiomis su pasiekiamumo euristika. Išleidus šią knygą tikriausiai vėl bus ir gamtos katastrofų, ir teroro išpuolių, ir vėl bus skatinamos mūsų baimės, budrumas, vėl naujiems dalykams bus sutelkiami visi ištekliai. Teroristai, padedami žiniasklaidos, vėl gali pasiekti savo tikslų, sekindami mūsų išteklius, atitraukdami dėmesį nuo paprastų, nedramatiškų, klastingų rizikos formų, kurios vis glemžiasi gyvybes. Pavyzdžiui, kasdien dėl rotaviruso miršta tiek vaikų, kiek tilptų į keturis lėktuvus (Glass, 2004). Bet vis dėlto dramatiški įvykiai gali priversti susirūpinti realiomis grėsmėmis. Kai kurie mokslininkai teigia, kad 2005 metais tai padarė uraganai „Katrina" ir „Rita". Jie privertė visuomenę atkreipti dėmesį į prognozes, kad pasaulinis klimato atšilimas, dėl kurio kyla jūros lygis ir dažnėja stichinių nelaimių, taps gamtos sukurtu masinio naikinimo ginklu.

Atsakymas į ankstesniame puslapyje pateiktą klausimą: 37 milijonai Tanzanijos gyventojų - žymiai daugiau negu 26 milijonai Irako gyventojų. Dauguma žmonių, kurių atmintyje gyvi Irako įvykiai, spėja klaidingai.

Faktams prieštaraujantis mąstymas
Lengvai įsivaizduojami (prieinami pažinimui) įvykiai stipriai veikia mūsų kaltės, gailesčio, nusivylimo ar palengvėjimo jausmus. Jei mūsų palaikoma komanda svarbias rungtynes pralaimi (arba laimi) vienu tašku, lengvai įsivaizduojame, kaip žaidimas galėjo pasisukti kita linkme ir todėl jaučiame dar didesnį apmaudą (arba palengvėjimą). Įsivaizduodami blogesnes alternatyvas, galime pasijusti geriau. Įsivaizduodami geresnes alternatyvas ir svarstydami, ką kitą kartą galėtume padaryti kitaip, geriau pasiruoštame ateičiai (Boninger ir kiti, 1994; Roese, 1994, 1997). Po pasirodymo olimpinėse žaidynėse atletų emocijos labiausiai atspindi tai, kaip jiems pavyko įgyvendinti savo viltis. Tačiau, pasak vieno tyrimo, emocijos atspindi ir faktams prieštaraujantį mąstymą - modeliavimą mintyse to, kas galėjo būti (McGraw ir kiti, 2004; Medvec ir kiti, 1995). Bronzos medalių laimėtojai (kuriems nesunku įsivaizduoti, kad galėjo nelaimėti jokio medalio) džiaugiasi labiau nei laimėjusieji sidabro medalius (kuriems lengviau įsivaizduoti, kad galėjo laimėti auksą). Panašiai juo didesnį tos pačios kategorijos (pavyzdžiui B+) taškų skaičių studentai surenka, juo blogiau jie jaučiasi (Medvec ir Savitsky, 1997). Gavęs B+ kategorijos įvertinimą, studentas, kuriam iki A - pritrūko tik vieno taško, jaučiasi blogiau nei tas, kuris vos vienu tašku peržengė B+ ribą. Toks faktams prieštaraujantis mąstymas būdingas tada, kai galime lengvai įsivaizduoti alternatyvų rezultatą (Kahneman ir Miller, 1986; Markman ir McMullen, 2003).

faktams prieštaraujantis mąstymas (counterfactual thinking) Alternatyvių scenarijų ir rezultatų, kurie galėjo būti, tačiau neįvyko, įsivaizdavimas.

124

I

dalis.

SOCIALINIS

MĄSTYMAS

Jei nedaug pavėluojame į lėktuvą ar autobusą, įsivaizduojame, kad būtume suspėję, jei tik būtume išvykę įprastu laiku, pasirinkę įprastą maršrutą, nesustoję pasikalbėti. Jei pavėluojame pusvalandį arba vykstame įprastu maršrutu, kitokią galimybę modeliuoti būna sunkiau, todėl taip nenusimename. Jei pakeitę egzamino atsakymą sužinosime, kad jis neteisingas, tikriausiai pamanysime , j e i tik..." ir pasižadėsime kitą kartą pasikliauti intuicija. Tačiau priešingai studentų nuomonei, dažniau atsakymą keičiame iš neteisingo į teisingą (Kruger ir kiti, 2005). Komanda ar politikas, pralaimėjęs nedideliu skirtumu, be paliovos modeliuos situacijas, kaip jis galėjo laimėti (Sanna ir kiti, 2003).

• •

Mūsų sėkmės pojūtis grindžiamas faktams prieštaraujančiu mąstymu. Kai šiaip taip pavyksta išvengti ko nors nemalonaus - kai paskutinę minutę įmušę įvartį išvengiame pralaimėjimo arba kai stovime visai šalia tos vietos, kur nukrito ledo varveklis - nesunkiai galime įsivaizduoti neigiamą, prieštaringą situaciją (kad pralaimėjome rungtynes arba kad ant mūsų užkrito varveklis), todėl manome, kad „mums pasisekė" (Teigen ir kiti, 1999). Antra vertus, „nesėkmė" reiškia įvykį, kurio vis dėlto buvo galima lengvai išvengti. Juo įvykis reikšmingesnis, juo intensyvesnis faktams prieštaraujantis mąstymas (Roese ir Hur, 1997). Gedintys žmonės, netekę sutuoktinio ar vaiko automobilio avarijoje arba palaidoję staigia mirtimi mirusį vaiką, dažniausiai prisipažįsta, kad prisimena bei analizuoja šį įvykį (Davis ir kiti, 1995, 1996). Vienas mano draugas išliko gyvas jo mašinai kaktomuša susidūrus su girto vairuotojo vairuojamu automobiliu. Avarijos metu žuvo jo žmona, duktė ir motina. Jis pasakojo: „Ištisus mėnesius aš mintyse perkratinėjau tos dienos įvykius. Aš nuolatos iš naujo išgyvendavau tą dieną, keisdamas įvykių seką taip, kad būtų išvengta nelaimės" (Sittser, 1994). Tačiau dauguma Azijos ir Vakarų kultūrų žmonių to, ką padarė, gailisi mažiau nei to, ko nesugebėjo padaryti. Pavyzdžiui: „O, kad aš būčiau rimčiau žiūrėjęs į mokslus aukštojoje mokykloje!" Arba: „Reikėjo pasakyti tėvui, kad jį myliu, kol jis dar buvo gyvas" (Gilovich ir Medvec, 1994; Gilovich ir kiti, 2003; Savitsky ir kiti, 1997). Vienos suaugusiųjų apklausos duomenys atskleidė, kad dažnai gailimasi dėl nepakankamai rimto požiūrio į mokslus (Kinnier ir Metha, 1989). Ar mažiau gailėtumės, jei dažniau išdrįstume išeiti už savo patogaus būvio ribų - rizikuoti, nebijoti nesėkmės ir bent jau pamėginti?

Žmonės... dažniau tenka teisintis dėl veiklumo nei dėl neveiklumo (Zeelenberg ir kiti, 1988).

Iliuzinis mąstymas
Dar vienas veiksnys, darantis įtaką mūsų kasdieniam mąstymui, yra dėsningumų ieškojimas atsitiktiniuose įvykiuose. Ši tendencija gali nuvesti įvairiausiais klystkeliais.

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

125

Iliuzinė koreliacija
Lengva įžvelgti ryšį ten, kur jo nėra. Tikėdamiesi pastebėti reikšmingus ryšius, lengvai susiejame atsitiktinius įvykius, pasitelkdami iliuzinę koreliaciją. Williamas Wardas ir Herbertas Jenkinsas (1965) parodė žmonėms tariamo 50 dienų trukusio debesų sklaidymo eksperimento rezultatus. Savo tiriamiesiems jie pasakė, kuriomis dienomis debesys buvo išsklaidyti ir kuriomis dienomis lijo. Ši informacija tebuvo atsitiktinis rezultatų mišinys: kartais, išsklaidžius debesis, lydavo, kartais ne. Tačiau žmonės buvo įsitikinę remdamiesi savo nuomone apie debesų išsklaidymo poveikį - kad jie iš tiesų pastebėjo ryšį tarp debesų sklaidymo ir lietaus. Kiti eksperimentai patvirtino, kad dažnai atsitiktinius įvykius žmonės laiko jų įsitikinimų patvirtinimu (Crocker, 1981; Jennings ir kiti, 1982; Trolier ir Hamilton, 1986). Jei tikime egzistuojant tam tikrą ryšį, tikėtina, jog pastebėsime ir prisiminsime šį ryšį patvirtinančius faktus. Jei tikime, kad nuojauta koreliuoja su įvykiais, pastebėsime ir prisiminsime koreliaciją tarp nuojautos ir vėlesnio įvykio. Mes retai pastebime ar prisimename visus tuos atvejus, kai neįprastų įvykių nepasitaikė. Jei pagalvojus apie draugą jis paskambina, pastebime ir prisimename šį sutapimą. Tačiau nepastebime visų tų kartų, kai apie draugą galvojame, bet jis nepaskambino, arba negalvojome, bet jis paskambino.
iliuzinė koreliacija (illusory correlation) Nesamo ryšio Įsivaizdavimas arba įsivaizdavimas, kad egzistuoja stipresnis ryšys nei iš tiesų yra.

Kontrolės iliuzija
Tendencija atsitiktinius įvykius suvokti kaip susijusius palaiko kontrolės iliuziją - idėją, kad mes darome įtaką atsitiktiniams įvykiams. Dėl to lošėjai nesiliauja lošę, o visi kiti daro įvairiausius neįtikėtinus dalykus. Azartiniai žaidimai. Ellen Langer (1977) pademonstravo kontrolės iliuziją, eksperimentuodama su azartiniais žaidimais. Žmonės, kurie patys pasirinko, kokius skaičius žymėti loterijos bilietuose, paprašyti parduoti bilietą norėjo keturis kartus didesnės kainos negu tie, kurie turėjo bilietą su atsitiktiniais skaičiais. Žaisdami su nerangiu ir nervingu žmogumi jie statydavo kur kas didesnes sumas nei žaisdami su žvitriu, pasitikinčiu oponentu. Metant kauliukus ar sukant ratą, žmonių savikliova išauga (Wohl ir Enzle, 2002). Daugiau nei penkiasdešimt eksperimentų parodė, kad žmonės elgiasi taip, tarsi jie galėtų prognozuoti arba kontroliuoti atsitiktinius įvykius (Presson ir Benassi, 1996; Thompson ir kiti, 1998). Azartinių žaidimų dalyvių stebėjimai patvirtina šiuos eksperimentinius duomenis. Žaidžiantys kauliukais meta švelniai, norėdami išmesti mažus skaičius, ir staigiai, kai nori, kad iškristų dideli (Henslin, 1967). Azartinių žaidimų verslą maitina lošėjų iliuzijos. Lošėjai laimėjimus tapatina su savo gebėjimais bei įžvalgumu. Pralaimėjimai virsta „beveik pataikymais" ar „atsitiktinumais", o dalyvaujantiems sporto varžybų totalizatoriuje - blogais teisėjų sprendimais arba netikėtai atšokusiu kamuoliu (Gilovich ir Douglas, 1986).
kontrolės iliuzija (illusion ofcontrol) Nekontroliuojamų įvykių suvokimas kaip kontroliuojamų arba kaip labiau kontroliuojamų nei iš tiesų.

126

I

dalis. S O C I A L I N I S M Ą S T Y M A S

Vertybinių popierių biržos makleriams taip pat patinka „galios jausmas", kurį jiems sukelia galimybė rinktis ir prekiauti vertybiniais popieriais, tarsi ši kontrolė reikštų, kad jie gali pranokti rinkos vidurkį. Vienoje reklamoje buvo teigiama, kad investavimas internetu - tai galimybė „kontroliuoti". Deja, kontrolės iliuzija lemia perdėtą savikliovą, dažnai pasibaigiančią nuostoliais (Barber ir Odean, 2001).
regresija vidurkio link (regression toward the average)

Statistinė ypač aukštų rodiklių ar ekstremalaus elgesio tendencija grįžti atgal į vidurkį.

Regresija vidurkio link. Tversky ir Kahnemanas (1974) pastebėjo dar vieną galimybę kontrolės iliuzijai atsirasti: mes nepajėgūs atpažinti regresijos vidurkio link. Kadangi egzaminų rezultatus iš dalies lemia atsitiktinumas, dauguma studentų, vieną sykį gavę ypač aukštą egzamino įvertinimą, kitą sykį gauna žemesnį. Kadangi pirmasis jų įvertis yra aukštai „palubėse", antrasis greičiausiai smuktelės („regresuos") iki bendro studentų vidurkio, o ne dar aukščiau „pakels lubas". Būtent dėl šios priežasties nuosekliai dirbantis, tačiau niekada aukščiausio įvertinimo negaunantis studentas kartais kursą baigia turėdamas geriausią vidurkį. Ir priešingai, tikėtina, kad per pirmąjį egzaminą blogesnius pažymius gavę studentai pasitaisys. Jei gavę prastus įvertinimus studentai po pirmojo egzamino kreipiasi į konsultantą, šis jausis padėjęs, jei vėliau studentai gaus geresnius pažymius, net jei jo konsultacijos neturės jokio poveikio. Iš tiesų, kai viskas nusirita iki žemiausio taško, griebiamės bet ko, ir tikėtina, kad visuomet - ar kreiptumės į psichiatrą, ar pradėtume laikytis dietos, ar mankštintis, ar skaitytume knygą „kaip padėti sau" - sulauksime pagerėjimo, o ne tolesnio blogėjimo. Kartais suprantame, kad įvykiai nesiklostys nei labai gerai, nei labai blogai. Patirtis rodo, kad kai viskas sekasi puikiai, kažkas turi nepasisekti, o kai gyvenimas atneša siaubingų smūgių, paprastai galima tikėtis, kad reikalai pagerės. Tačiau dažnai nesugebame įžvelgti šios regresijos ir nustembame, kodėl pirmaisiais metais „sublizgėjęs" beisbolo naujokas antraisiais žaidžia vidutiniškai. Gal jis ėmė per daug pasitikėti savimi? Tapo drovesnis? Pamirštame, kad išskirtinis žaidimas turi tendenciją regresuoti iki normalaus. Imituodamas pagyrimo ir bausmės pasekmes, Paulas Schaffneris (1985) parodė, kaip kontrolės iliuzija gali persismelkti į žmonių santykius. Jis pasiūlė Boudoino koledžo studentams pripratinti menamą ketvirtos klasės berniuką Haroldą kiekvieną rytą ateiti į mokyklą 8:30 vai. Tris savaites kompiuteris kasdien fiksuodavo Haroldo atvykimo į mokyklą laiką, svyravusį tarp 8:20 ir 8:40 vai. Studentai turėdavo spręsti, kaip į tai reaguoti - pagirti Haroldą ar išbarti. Kaip ir reikėjo tikėtis, studentai paprastai pagirdavo jį, kai šis atvykdavo iki pusės devynių, ir pabardavo, kai pavėluodavo. Kadangi Schaffneris buvo užprogramavęs kompiuterį taip, kad jis rodytų atsitiktinį atvykimo laiką, po barimo rezultatai pagerėdavo (artėdavo prie 8:30). Pavyzdžiui, kai Haroldas atvykdavo 8:39 vai., galėjai būti tikras, kad jis gaus pastabą, o kitą dieną atsitiktinai parinktas jo atvykimo į mokyklą laikas greičiausiai ne-

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

128

sieks 8:39. Tad nors barimas neturėjo jokio poveikio, eksperimentui baigiantis dauguma studentų buvo įsitikinę pastabų veiksmingumu. Šis eksperimentas iliustruoja provokuojančią Tversky ir Kahnemano išvadą: mūsų prigimtyje glūdi tai, kad dažnai jaučiamės nubausti, kai turime ką nors pradžiuginti, ir džiaugiamės, galėdami nubausti. Nors iš tiesų, ir tai žino kiekvienas psichologijos studentas, paskatinimas už teisingą poelgį paprastai būna veiksmingesnis ir sukelia mažiau neigiamų pasekmių.

Nuotaika ir vertinimai
Socialiniai vertinimai susiję su veiksmingu, tačiau netiksliu informacijos apdorojimu. Juos veikia ir mūsų emocijos. Mes esame ne bejausmės skaičiavimo mašinos, o emocionalios būtybės. Naujausi lyginamieji laimingų ir liūdinčių žmonių tyrimai atskleidžia, kaip glaudžiai emocijos susipynusios su pažinimu (Myers, 1993, 2000). Nelaimingi žmonės - ypač gedintys ar prislėgti - būna labiau susitelkę į save ir linkę į apmąstymus. Prislėgta nuotaika skatina intensyvų mąstymą, paieškas informacijos, kuri savo aplinką paverstų labiau suprantama ir kontroliuojama (Weary ir Edwards, 1994). Ir priešingai, laimingi žmonės yra patiklesni, šiltesni, jautresni. Netikėtai pradžiuginti, pavyzdžiui, prekybos centre gavę mažą dovanėlę, vėliau per apklausą, nesusijusią su apsipirkimu, jie teigs, kad jų automobiliai ir televizoriai veikia puikiai, taip sakant, geriau nei tų, kurie dovanėlių negavo. Nuotaikos veikia mintis. Vakarų vokiečiams, džiūgaujantiems dėl nacionalinės rinktinės pergalės pasaulio čempionate (Schwarz ir kiti, 1987), ir australams, išėjusiems iš širdžiai malonaus kino filmo (Forgas ir Moylan, 1987), visi aplinkui atrodo nuoširdūs, o gyvenimas - nuostabus. Po (bet ne prieš) 1990 metų amerikietiškojo futbolo rungtynių tarp Alabamos ir Auburno komandų laimėjusios Alabamos komandos aistruoliams karo tikimybė bei jo padariniai atrodė mažesni nei nusiminusiems Auburno komandos sirgaliams (Schweitzer ir kiti, 1992). Kai esame laimingi, pasaulis atrodo draugiškesnis, sprendimai lengvesni, gera naujiena suvokiama greičiau (Johnson ir Tversky, 1983; Isen ir Means, 1983; Stone ir Glass, 1986). Tačiau jei tik leisime nuotaikai sugesti, mintys iš karto peršoks į kitas vėžes. Rožinius akinius pakeis juodi. Bloga nuotaika sužadina neigiamų įvykių prisiminimus (Bower, 1987; Johnson ir Magaro, 1987). Blogesni atrodo santykiai su žmonėmis, suprastėja savivaizdis. Viltys dėl ateities tampa miglotesnės. Kitų žmonių elgesys atrodo grėsmingesnis (Brown ir Taylor, 1986; Mayer ir Salovey, 1987). Staiga prastėja mūsų investavimo prognozės. (Žr. skyrelį „Mokslinių tyrimų išvada. Neigiamos emocijos lemia investuotojų pesimizmą".) Naujojo Pietų Velso universiteto socialinį psichologą Josephą Forgasą (1999) dažnai stulbindavo, kad blogai nusiteikusių žmonių „prisiminimai ir sprendimai keisdavosi kartu su jų nuotaika". Kad perprastų šį „nuotaikos įsi-

128

I

dalis.

SOCIALINIS

MĄSTYMAS

mokslinių tyrimų išvada

Neigiamos emocijos lemia investuotojų pesimizmą
Emocijos yra svarbios socialiniam intelektui. Neurologas Antonio Damasio (1994, p. 45) pasakoja apie Eiliotą, normalaus intelekto pacientą, kuris po smegenų traumos prarado galimybę justi emocijas. „Mes kalbėjomės daugelį valandų, bet jo veide nė karto nepastebėjau jokios emocijos šešėlio - nei liūdesio, nei nekantrumo, nei frustracijos." Eiliotas viską supranta, tačiau negali jausti. Nieko nejausdamas jis netinkamai reaguodavo ir [ kitų žmoniųjausmus, todėl prarado darbą šeimą vėliau bankrutavo. Damasio su kolegomis [ Eiliotą panašiems pacientams lošiant iškeldavo tokią užduotį, kurios neįvykdžius grėsdavo didelės baudos. Paaiškėjo, kad šie žaidėjai, palyginti su žmonėmis, turinčiais normalias emocijas, lėčiau susiprasdavo vengti pralaimėjimą lemiančios kortos (Bechara ir kiti, 1997). Kartais emocijos gali trukdyti protingai mąstyti ir veikti. Ar trikdančiu emocijų poveikiu galėtume paaiškinti „trumparegiško nuostolių vengimo" reiškinį, kai žmonės, siekdami sumažinti riziką sutinka gauti mažesnį pelną? Vertybiniai popieriai duoda didesnį pelną negu obligacijos. Dar daugiau, įsigydami daugelio įmonių vertybinių popierių, kaip elgiasi bendrieji fondai arba su akcijų indeksais susieti fondai, investuotojai labai sumažina vienos investicijos riziką. Tačiau žmonės mieliau investuoja į saugias obligacijas. Norėdami panagrinėti trumparegišką nuostolių vengimą Baba Shivas ir Damasio su bendradarbiais (2005) sukūrė sprendimo priėmimo užduotį, kuri buvo panaši į sprendimus investuoti realiame gyvenime. Jie davė dalyviams po 20 dolerių ir paprašė elgtis su jais atsargiai, nes eksperimento pabaigoje bus 100 B
o o

skiriami dovanų čekiai likusiai pinigų sumai. Dviejų turų metu dalyviai turėjo nuspręsti, ar investuos, ar pasitaupys vieną dolerį. Jei dalyvis nuspręsdavo investuoti, eksperimentuotojas mesdavo monetą. Jei ji iškrisdavo aversu, dalyvis dolerį prarasdavo, o jei reversu - gaudavo dar 2,5 dolerio. Kaip, turėdami tokį pasirinkimą elgtumėtės per pirmąjį turą? Dauguma eksperimento dalyvių pirmojo turo metu ryžosi investuoti. Kodėl gi ne, jei investavimas numatomus nuostolius turėjo atpirkti daugiau negu pakankamai? (Juk per 20 turų būtų tik 13% tikimybė baigti žaidimą su mažiau negu 20 dolerių.) Taigi 4 iš 5 dalyvių pirmojo turo metu pasirinko investavimą. 3.3 pav. matome, kad vėliau jie investavo atsargiau, jei ankstesnio turo metu būdavo praradę dolerį. Ši taisyklė galiojo „normaliems" dalyviams, taip pat tiems, kurių smegenys buvo sužalotos, tačiau emocijos ir intelektas liko nepažeisti. Trečioji grupė - normalias emocijas praradę žmonės, tokie kaip Eiliotas - investuodavo toliau, nors ir būdavo prieš tai praradę dolerį. Jie elgdavosi racionaliai, ir 85 proc. kartų toliau investuodavo. Taigi eksperimento pabaigoje pacientai be emocijų turėdavo daugiau pinigų (vidutiniškai 25,70 dolerių), negu normalūs dalyviai (22,80 dolerių) ir emocijų nepraradę pacientai (20,07 dolerių). Tyrinėtojai pažymi, kad realiame gyvenime emocijos paprastai prisitaiko ir pagreitina sprendimo priėmimą. Tačiau kartais išmintingiau nekreipti į jas dėmesio ir pasidomėti statistine tikrove. Kartais gramas racionalumo vertingesnis už kilogramą intuicijos.
Į Į Dalyviai nepažeistomis smegenimis Emocijų nepraradę pacientai I Pacientai be emocijų

c o
o.

84% 80
62%

85%

75%

3.3 PAVEIKSLAS Sutrikusios emocijos Pacientai, kuriems smegenų traumos metu buvo pažeistas gebėjimas jausti emocijas, rizikingame pelną žadančiame žaidime investuodavo dažniau (ir protingiau), net jei prieš tai buvo pralošę. Šaltinis: Shiv ir kiti, 2005. Laimėjus Pralaimėjus

*

60

40

< D
O. C/D

20

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

129

3.4 PAVEIKSLAS Kaip žmogus vertina vaizdajuostėje užfiksuotą savo paties elgesį, stipriai priklauso nuo dabartinės jo nuotaikos. Tie, kurie buvo blogos nuotaikos, pastebėjo mažiau teigiamų poelgių. Šaltinis: Forgas ir kiti, 1984.

Pastebėti neigiami poelgiai

Pastebėti teigiami poelgiai

skverbimą", Forgasas pradėjo eksperimentuoti. Įsivaizduokite, kad dalyvaujate jo tyrime. Pasinaudodami hipnoze, Forgasas ir jo kolegos (1984) įteigia gerą arba blogą nuotaiką ir po to duoda žiūrėti vaizdajuostę (nufilmuotą išvakarėse), kur su kažkuo kalbatės. Jei jums sukelta gera nuotaika, esate patenkinti tuo, ką matote, ir jaučiatės galį tvardytis, būti dėmesingi ir bendraujantys. Jei buvo sukelta bloga nuotaika, žiūrėdami tą pačią vaizdajuostę matote save visiškai kitokį - įsitempusį, nervingą ir nerišliai kalbantį (žr. 3.4 paveikslą). Kadangi nuotaika veikia sprendimus, jaučiate palengvėjimą, kai eksperimento pabaigoje eksperimentuotojas jums pakelia nuotaiką, ir visi reikalai ima atrodyti šviesiau. Įdomu, pastebi Michaelas Rossas ir Garthas Fletcheris (1985), kad pasikeitusio suvokimo nesiejame su nuotaikų kaita. Tiesiog pasaulis atrodo kitoks. Nuotaikos veikia požiūrį į pasaulį, iš dalies paskatindamos ankstesnės patirties ir atitinkamų nuotaikų prisiminimus. Kai esame blogai nusiteikę, mintys būna slogesnės. Nuotaikos valdomos mintys gali kliudyti galvoti apie kitką. Tad kai emocijos sužadintos - kai esame pikti ar itin pakilios nuotaikos lengviau, pasikliaudami stereotipais, darome skubotus sprendimus ir vertinimus (Bodenhausen ir kiti, 1994; Paulhus ir Lim, 1994). Paprastą, „savaiminį" mąstymą nuotaikos veikia mažiau nei sudėtingą, „reikalaujantį pastangų" (Hartlage ir kiti, 1993). Tad, pastebi Forgasas (1994, 1995), nuotaikos dažniau veikia, kai vertiname išsiskiriančius, o ne tipiškus žmones ir sudėtingus, o ne paprastus tarpusavio konfliktus. Juo daugiau mąstome, juo labiau mintys susipina su nuotaikomis.

APIBENDRINIMAS Kaip sprendžiame apie socialinę aplinką?
• Esame apdovanoti nepaprasta galia - automatišku, efektyviu ir intuityviu mąstymu. Mūsų pažinimo, nors apskritai ir prisitaikančio, kaina yra atsitiktinės klaidos. Kadangi dažniausiai nesuvokiame, kaip mąstymo klaidos randasi, pravartu išsiaiškinti, kaip mes susikuriame ir išsaugome klaidingus [sitikinimus.

Kaip traktuojame socialinę aplinką? Žmonėms rūpi perprasti kitus.žmonės interpretuoja kitų poelgius? Atribucijos teorija siūlo keletą atsakymų. Priežastingumo priskyrimas: žmogui ar situacijai Mes be paliovos analizuojame ir aptarinėjame įvykius. Tad kaip . o socialiniams psichologams rūpi paaiškinti šias įžvalgas. 1988) teigia. nes aš jai nerūpiu"). kad jie aptingo? O gal sumažėjo įrenginių efektyvumas? Ar berniukas. Laimingos poros nemalonius poelgius dažniau sieja su išorinėmis aplinkybėmis (. Nuo mūsų aiškinimo priklausys. Mūsų sprendimai apie kitus žmones priklauso nuo to. Gera arba bloga nuotaika sužadina su ja susijusių patyrimų prisiminimus. mus dažnai blaško asmeninės kontrolės ir koreliacijos iliuzijos. Kyla pagunda įsivaizduoti ryšį ten. žmonės turi didesnį polinkį ieškoti informacijos. ypač kai patiriame ką nors nemalonaus ar netikėta (Bohner ir kiti. mes dažnai pervertiname savo sprendimus. • Trečia. • Antra. ir manyti. mes dažnai nekreipiame dėmesio į vertingą pagrindinę informaciją. yra agresyvus? Gal tai tik reakcija į nesiliaujančias patyčias? Amy Holtzworth-Munroe ir Neilas Jacobsonas (1985. bet įtikinamas istorijas ar netgi bevertę informaciją. ypač neigiamą. Taip yra iš dalies todėl.Jis man atnešė gėlių. išgirdę pramanytas.ji pavėlavo dėl intensyvaus eismo"). kai apie ką nors turime susidaryti nuomonę. 1985). kur jo nėra (iliuzinė koreliacija). ar darome prielaidą. Teigiamas partnerio poelgis taip pat gali arba versti krimstis (. ar nedarbo ir socialinės rūpybos netobulumo auka. ar nužudymą vertinsime kaip žmogžudystę. arba praturtinti santykius . kad galime prognozuoti arba kontroliuoti atsitiktinius įvykius (kontrolės iliuzija). nuotaikos gali lemti mąstymo paviršutiniškumą. patvirtinančios. Priešiškumas dažniau nei šiltas apsikabinimas skatina partnerį pasidomėti: kodėl? Sutuoktinių pasirinkti atsakymai koreliuoja su jų pasitenkinimu santuoka. ar benamį laikysime žmogumi. Kai santuoka nesėkminga. kodėl esame teisūs nei kodėl klystame.ji pavėlavo. o ne paneigiančios jų įsitikinimus. neigiami poelgiai paprastai skatina daryti pesimistines išvadas (. neturinčiu iniciatyvos. kaip mes aiškiname jų elgesį. kaip būtinąją gintį ar kaip žygdarbį. SOCIALINIS MĄSTYMAS • Visų pirma. Be to. Šis perdėtos savikliovos reiškinys iš dalies kyla dėl to. kad vėliau lengviau prisimenama (pasiekiamumas) ryški informacija.ir kaip tiksliai .130 I dalis. kad sutuoktiniai dažnai analizuoja savo partnerio elgesį. 1988. mušantis savo bendraklasius. • Ir galiausiai nuotaikos įsiskverbia į mūsų sprendimus. Nuo mūsų aiškinimo priklausys. Jei sumažėja darbuotojų produktyvumas. nes nori sekso"). suteikia koloritą vėlesnėms tų potyrių interpretacijoms. kad mes kur kas lengviau [sivaizduojame. Weiner. Blaškydamos mus.

kad parodytų. Šis klaidingas švelnumo kaip kvietimo seksui supratimas klaidingas priskyrimas . 1991.gali išprovokuoti veiksmus. galvodamas tik apie save. Atribucijos teorija analizuoja. atribucijos teorija (atribution theory) Teorija apie tai. Pryor ir kiti. taip pat ir moterys. 1989). 1988. skiriančią vieną 'priežasčių rinkinį' nuo kito. Įvairūs atribucijos teorijos variantai remiasi tomis pačiomis bendromis prielaidomis. Weiner. 1988. Daugelis vyrų mano. Viršininkas gali klaidingai interpretuoti nuolankų ar draugišką pavaldinės elgesį ir. Moterys dažniau tą patį elgesį vertina kaip perdėtą savikliovą ir grubumą (Schutte ir Hosch. 1998) ir jos kolegos ne kartą pastebėjo. kad jos buvo verčiamos santykiauti. Vieni žmonės labiau linkę manyti. 2002). kad atkaklus kvietimas pasimatymui glosto moterų širdį. kaip mane myli") (Hevvstone ir Fincham. jėgos. ir tik 3 proc. situacija) priežastys. . arba asmeninės jėgos. Amerikos moterų tvirtina. arba su išorinėmis aplinkybėmis. kad elgseną lemia aplinka. 1997. kiekviena iš šių teorijų „žmogaus odą apibrėžia kaip ribą. Saal ir kiti. 5 skyrių). charakteris) arba išorinės (pavyzdžiui. Tad vyrai pervertina mandagią moters šypseną suprasdami ją kaip seksualiai reikšmingą (Nelson ir LeBoeuf. nukreiptos į kūno vidų. \ saulę atsuktoje epidermio pusėje yra išorinės. kuriuos moterys (ypač amerikietės) palaikys seksualiniu priekabiavimu arba prievarta (Johnson ir kiti. Kaip teigia Danielis Gilbertas ir Patrickas Malone (1995). 1989). Antonia Abbey (1987. vyrų polinkį pateisinti prievartavimus kaltinant auką dėl jos elgesio (Kanekar ir Nazareth. siedami jį arba su vidiniais bruožais (ilgalaikėmis savybėmis. 1996. o kartais priešingomis kryptimis. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 131 (Jis atnešė gėlių. kad elgesį lemia klaidingas priskyrimas (misattribution) Klaidingas elgesio aiškinimas ne ta priežastimi. daugumos nuomone. Kartais šios jėgos veikia kartu. Mokytojas gali spėlioti. Heideris priėjo išvadą. jų nuomone. o iš tikrųjų jos į tai dažniausiai reaguoja kaip į priekabiavimą (Rotundo ir kiti.3 s k y r i u s . kad elgseną. 1997). Muehlenhard. motyvais ir nuostatomis). Amerikos vyrų prisipažįsta kada nors privertę moterį tai daryti (Laumann ir kiti. Klaidingo priskyrimo reiškinys gali padėti paaiškinti viso pasaulio vyrų demonstruojamą kategoriškumą sekso klausimais bei didesnį įvairių kultūrų. 1995). 1994). 1995). pavyzdžiui. ir jų dinaminė sąveika pasireiškia kaip stebimas veiksmas. lemia vidinės (pavyzdžiui. Klaidingas priskyrimas taip pat paaiškina. ar įgimtos savybės ir socialinės aplinkybės (situacinė atribucija). kaip mes interpretuojame kitų žmonių elges[. Klaidingas priskyrimas ypač būdingas vadovaujančią padėtį užimantiems vyrams. arba aplinkos sąlygojamos. ar blogus mokinio mokymosi rezultatus lemia motyvacijos ir gabumų stoka (dispozicinė atribucija). o vidinėje pusėje yra vidinės. Shotland. kad vyrai dažniau nei moterys partnerės draugiškumą supranta kaip subtilią seksualinę užuominą. pradedant Bostonu ir baigiant Bombėjumi. kuria remdamiesi žmonės analizuoja kasdienius įvykius. kodėl 23 proc. 1991. Vyrai apie seksą galvoja dažniau nei moterys (žr. 2001). Be to." Atribucijos teorijos pradininkas Fritzas Heideris tyrė „sveiko proto psichologiją". situacinė atribucija (situational attribution) Aiškinimas. irgi panašiai elgiasi (prisiminkime 2 skyriuje aprašytą tariamo vienodumo efektą). nukreiptos į išorę. žūrėti į moterį kaip į seko objektą (Bargh ir Raymond. kiti žmonės. dispozicinė atribucija (dispositional attribution) Poelgio siejimas su žmogaus charakteriu bei kitomis savybėmis. kaip mes suvokiame žmonių elgesį.

Komentuodami. nors iš tiesų turėtų būti maloni. normalus ar tikėtinas poelgis mums pasako apie žmogų mažiau nei neįprastas. o ne su jo kompiuteriu.132 I dalis. spontaniškai priskyrėte bibliotekininkei. kodėl Edgaras turi problemų su savo kompiuteriu. atribucijos teorijos kūrėjas Haroldas Kelley (1973) aprašė. kad poelgius aiškiname racionaliai. kuriomis tokie aiškinimai labiausiai tikėtini. Jamesas Ulemanas (1989) paprašė studentų įsiminti tokius teiginius. mes tikriausiai nuspręsime. Jei paaiškės. kad esama polinkio kitų žmonių ketinimus ir nusiteikimus sieti su jų veiksmais. kitos galimos priežastys paprastai atmetamos. 2004). Stebėtina. Pavyzdžiui. Atlikdamas eksperimentus Niujorko universitete. bet „paslaugi" . dauguma žmonių teisingai rėmėsi žiniomis apie nuoseklumą (ar Edgarui nuolat nesiseka dirbti su šiuo kompiuteriu?). kaip lengvai mes sprendžiame apie savybes. ar tik su šiuo?) ir bendrumą (ar kitiems žmonėms kyla panašių sunkumų su šiuo kompiuteriu?). nepagalvoję ir nesąmoningai. 3. aš darau išvadą. atribucijos (priskyrimai) dažnai būna racionalios. kad Rikas yra nedraugiškas. mums apie ją pasako daugiau. kaip: „Kitoje gatvės pusėje bibliotekininkė neša senutės pirkinius". kad problemos susijusios su pačiu Edgaru. Studentai tuojau pat.5 paveikslą). kurią ir jūs. Tačiau Kelley taip pat pastebėjo. kad Samanta pokalbio dėl darbo metu nusiteikusi sarkastiškai. Kai vėliau jiems buvo padedama prisiminti sakinį. 2006. Tai. Robins ir kiti. įvardijo savybę.apibūdinantis spėjamą savybę. Nuoseklumas: Išskirtinumas: Bendrumas: Ar šioje situacijoje žmogus elgiasi nuosekliai? Ar šioje situacijoje žmogus elgiasi specifiškai? Ar panašiai šioje situacijoje elgiasi kiti žmonės? Tad mūsų racionalus protas poelgius dažnai vertina logiškai. ko- . išskirtinumą (ar Edgarui kyla sunkumų dirbant ir su kitais kompiuteriais. Numanomos savybės Edwardas Jonesas ir Keithas Davisas (1965) pastebėjo. nei jos sarkazmas draugų rate. Kaip patvirtinimą. SOCIALINIS MĄSTYMAS nekintančios asmeninės savybės. vertingiausia užuomina buvo ne žodis „knygos" (turėjęs priminti bibliotekininkę) ar „krepšiai" (primintų pirkinius). išskirtinumą ir bendrumą (žr. Jei galime nurodyti vieną ar dvi priežastis.kad aplinkybės (Bastian ir Haslam. Matydamas. nujaučiu. kaip Rikas sarkastiškai replikuoja Lindai. kad pripažinus tikėtinas priežastis. Joneso ir Daviso „atitinkamų išvadų teorija" apibrėžė sąlygas. kaip mes pasinaudojame žiniomis apie nuoseklumą. kad tik vienam Edgarui nuolat kyla sunkumų su šiuo ir su kitais kompiuteriais. Racionalios atribucijos Kaip teigia atitinkamų išvadų teorija. kiti .

tokios kaip Busho . priklausys nuo trijų veiksnių: nuoseklumo. kad 19 valandą auditorija labiau linkusi bendrauti nei 8:30 rytą sėdintys „tyleniai". Jei Meri viena (nedidelis bendrumas) kritikuoja Styvą ir jei ji taip pat kritikuoja daugybę kitų žmonių (mažas išskirtinumas). Eksperimentų metu užfiksuota.5 PAVEIKSLAS Haroldo Kelley atribucijos teorija Ar.3 s k y r i u s . Aiškindami kurio nors žmogaus elgseną dažnai nepakankamai įvertiname situacijos poveikį ir pervertiname paties asmens savybes bei nuostatas. tačiau situaciniai skirtumai buvo ryškesni nei individualūs. kad pats debatų dalyvis pasirinko vieną ar kitą poziciją. 1998). žmonės nepakankamai įvertina žinomos pavardės . Atribuciją tiriantys mokslininkai pastebėjo vieną bendrą problemą. išskirtinumo ir bendrumo.) 3. Bet kuriuo metu mūsų vidinė būsena. aš jaučiau milžinišką pagundą galvoti. studentai gana pagrindinė atribucijos klaida (fundamentai attribution error) Tendencija nepakankamai vertinti situacijos ir pervertinti dispozicijos (nusiteikimo) įtaką kitų žmonių elgsenai. ieškosime vidinių. Abiem atvejais buvo ir labiau. Pasirodo. priklauso nuo aplinkybių (taip pat ir nuo mūsų pačių). Pagrindinė atribucijos klaida Svarbiausia socialinės psichologijos išvada atkreipia dėmesį į socialinės aplinkos poveikį. kurį Lee Rossas (1977) pavadino pagrindine atribucijos klaida. Taip elgiamasi todėl. kurioje žmogus atsidūrė) didelis išskirtinumas) : TAIP Išskirtinumas: Ar šioje situacijoje žmogus elgiasi kitaip negu kiti? V NE (mažas išskirtinumas) • Vidinė atribucija (žmogaus vidiniams bruožams) Bendrumas: Ar kiti šioje situacijoje elgiasi panašiai? dėl studentas blogai išlaikė egzaminą. ar išorinių priežasčių. Busho. paplitimą Amerikoje? Danielio Oppenheimerio (2004) atradimas mane nustebino. Tylūs žvilgsniai pasitikdavo mane 8:30. kad žmonių reakcijas kartais stipriai veikia ir nežymus dviejų situacijų skirtumas. ir mažiau šnekių studentų.paplitimą. Šis situacijos įtakos nepaisymas. Pabandykite patys sukurti pavyzdžius: jei Meri ir kiti kritikuoja Styvą (didelis bendrumas) ir jei Meri nekritikuoja kitų (didelis išskirtinumas). vadinasi. Tai pastebėjau skaitydamas paskaitas 8:30 vai. nes mes dažnai manome. ir tai. ir 19:00 vai. ką sakome bei darome. kad pažįstamą pavardę jie sieja su prezidentu Bushu. palaikančias arba puolančias Kubos lyderį Fidelį Castro. aiškindamiesi kieno nors elgesį. Tad netgi žinodamas apie paros laiko poveikį. kad elgsena atitinka nusiteikimą. pavyzdžiui. (Dar vadinama atitikimo tendencingumu.pavyzdžiui. pastebimas daugelio eksperimentų metu. Stevensono. Kai buvo pasakyta.) . taigi nekreipia dėmesio į kitas pavardės žinomumo priežastis. Pirmame tokio pobūdžio tyrime Edwardas Jonesas ir Victoras Harrisas (1967) pateikė Diuko universiteto studentams perskaityti diskusijos dalyvių kalbas. palyginti su kita paprasta pavarde . mes tai priskirsime išorinėms priežastims (čia kažkuo dėtas Styvas). o 19:00 turėdavau nutraukti linksmybes. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 133 Nuoseklumas: Ar šioje situacijoje žmogus dažniausiai elgiasi taip? (Jei taip. Pasvarstykime tokį klausimą: ar žmonės labiau linkę nepakankamai įvertinti. į kitas tikėtinas priežastis dažnai nekreipiame dėmesio arba jas atmetame (McClure. Išorinė atribucija (situacijai. mes tai siesime su vidinėmis priežastimis (čia kažkuo dėta Meri). ieškome paaiškinimo. ar pervertinti labai garsios pavardės.

6 PAVEIKSLAS Pagrindinė atribucijos klaida Skaitydami diskusijai parengtas kalbas. Bet kas gi nutiko. 1990). kurie tik apsimeta. Per doktorantūros egzaminą žodžiu Rossas jautėsi nusižeminęs. žmonės (nekreipdami dėmesio į situaciją) daro išvadą. 1988). kai iš doktoranto tapo profesoriumi. kai studentams buvo pasakyta. koks yra jų elgesys. Jei Chuanas elgiasi kukliai.134 I dalis. SOCIALINIS MĄSTYMAS 3. nes talentingi profesoriai jo klausinėjo dalykų. Trumpai tariant. £ 40 ( O £ 30 20 Prieš Castro 10 Nusprendė kalbėti apie Castro Buvo įpareigoti kalbėti apie Castro logiškai darė išvadą. Miller ir kiti. 3. jog studentai galvojo: „Taip. jog patys paskatinome kito žmogaus poelgį. princas Pelenę mato kaip labai mandagią ir žavią asmenybę.6 paveikslą). Susimąstyti verčia eksperimentas. Jis atskleidė. Tačiau nesuvokia. kad kiti yra tokie. kokią kalbą (remiančią ar puolančią) reikia parengti. jog vieną ar kitą poziciją nustatė diskusijos vedėjas? Tie. Už Castro 80 Castro palaikančios kalbos kalbos 70 Prieš Castro nukreiptos 3 60 0 3 00 § 50 c (D Priešiškos Castro nuostatos priskirtos pasisakiusiems prieš Castro. Primetę savo nuomonę kitam. mes manome. Tad nors studentai ir žinojo. tačiau manau. jo naivus partneris Bobas taip pat gali demonstruoti kuklumą. kad diskusijos dalyviui buvo prisakyta paremti Castro. kad laikosi kurios nors pozicijos. 1977). Vėliau nusiminęs . nei būtų galima tikėtis (Allison ir kiti. kokį poveikį patys daro kitiems. tačiau pamanys. 1993. žmonės atitinkamas nuostatas priskyrė kalbų autoriams net ir tada. Šio eksperimento metu buvo atkurta tai. argumentuoja stipriau. Kai per interviu žmonių paprašoma save pagirti arba sukritikuoti. kai diskusijų vadovas pasakydavo. tai nesutrukdė jiems teigti. šokdamas su ja per pokylį. vis tiek išorinę įtaką vertiname nepakankamai. Po šešių mėnesių Rossas jau egzaminavo kitus ir turėjo galimybę užduoti sudėtingus klausimus iš savo mėgstamų temų. kad jie labai gerai suvokia. kad mergina drovi. Atrodo. 1986). aš žinau. Šaltinis: Jonės ir Harris. Stebėdami susigūžusią Pelenę despotiškuose namuose. kaip nuvertinamos socialinės sąlygos. paaiškėja. žmonės vis tiek linkę manyti. kad jam buvo paskirta tokia pozicija. kad ši pozicija atspindi to žmogaus asmenines nuostatas. Atsispirti šiai klaidai taip sunku. Chuanas puikiai supras savo elgesį. kad net žinodami. jog pastarasis iš tiesų taip galvoja (Gilbert ir Jonės. jog diskusijos dalyvis iš tiesų pats buvo nusiteikęs paremti Castro (žr. 1967. ką patyrė Rossas. kurį atliko Lee Rossas ir jo bendradarbiai (Ross ir kiti. jog jis iš tiesų ja tiki". kodėl būtent šitaip elgiasi. remiančias ar puolančias Fidelį Castro. kuriuose patys specializavosi. jog vargšo Bobo savivertė yra maža (Baumeister ir kiti.

kurį Rossas atliko kartu su Teresa Amabile ir Julia Steinmetz. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 135 3. imitavo viktoriną. Intelektualūs ir sumanūs žmonės linkę dažniau daryti atribucijos klaidą (Block ir Funder. dažnai manoma.7 paveikslą). kurie rodytųjų gilų išprusimą. kad tie.7 PAVEIKSLAS Ir imituotos viktorinos dalyviai. ir stebėtojai (bet ne klausiantieji) padarė klaidingą išvadą.nepatenkintas dėl savo neišmanymo ir sužavėtas akivaizdžiu egzaminuotojų talentu. Eksperimentas. Tačiau ir viktorinos dalyviai. ir stebėtojai manė. kad klausiantysis bus pranašesnis. ši geografinė ypatybė turėjo įtakos Europos vaidmeniui jūrų prekybos istorijoje. Keliems atsitiktinai atrinktiems Stenfordo universiteto studentams Rossas paskyrė egzaminatorių. kurią gerai išmanome: „Kur yra Beinbridžo sala?". Dalyvių vertinimai Stebėtojų vertinimai Rosso studentas prisipažino. Socialinę įtaką turintys asmenys paprastai skatina ir kontroliuoja pokalbius. O iš tiesų paskirti vaidmenys tik sukėlė tokį įspūdį. kad nesate pakankamai apsišvietę.viktorinos dalyvių.* Visi privalėjo žinoti. kad atsitiktinai klausinėti paskirtas asmuo žinojo kur kas daugiau. Nesugebėjimas to įvertinti ir yra atribucijos klaida. Vėlesnis tyrimas parodė.) . Amabile ir Steinmetz. Europos pakrantė yra ilgesnė. 3. 1977. (Kaip ir minėtame eksperimente.stebėtojų vaidmenis. Panašiai studentai dažnai pervertina savo dėstytojų talentą. kad šis klaidingas įspūdis nėra žemo intelekto atspindys. kad gydytojai puikiai išmano ir su medicina nesusijusius klausimus. dėl to žmonės dažnai būna linkę pervertinti jų žinias bei intelektą. kai dėstytojai pateikia klausimus iš * Beinbridžo sala yra priešais Pugeto sąsiaurį prie Sietlo. iš tiesų žino daugiau už kitus tyrimo dalyvius (žr. su daugybe įlankų. o likusiems .3 s k y r i u s . Nors Afrikos žemyno plotas daugiau nei dvigubai didesnis už Europos. Karalienė Elžbieta I įsakė nukirsdinti galvą savo pusseserei Marijai Stiuart. „Kurio žemyno pakrantė ilgesnė: Europos ar Afrikos?" Jei vos keli klausimai sukėlė jums pojūtį. Bet kuris iš mūsų galime sugalvoti tokių klausimų iš srities. suprasite eksperimento rezultatus. 1986). kad jis jautėsi lygiai taip pat . Pavyzdžiui. Vadinamiesiems egzaminatoriams mokslininkai pasiūlė sugalvoti sudėtingus klausimus. (Ji labiau vingiuota. dar keliems . kurie pateikia klausimus. Šaltinis: duomenys iš Ross. „Kaip mirė Škotijos karalienė Marija Stiuart?".

juokauja ir šnekučiuojasi. Kai veikiame mes. paprastai nustemba. filmuojanti jūsų matomą vaizdą. kad dėstytojai ne tiek jau daug išmano. ar nuo situacijos. o aš . stebėtojas (dar vienas pagrindinės atribucijos klaidos tendencijos pavyzdys). negalėjęs „parodyti net menkiausių emocijų". Kodėl neįvertiname jų poveikio kitų žmonių elgesiui. žydams vedant tautiečius į dujų kameras. kurioje esame. SOCIALINIS MĄSTYMAS srities.įsitempusi ir drovi?" Nors iš tiesų visi kiti taip pat nervinasi ir daro tą pačią atribucijos klaidą: jie mano. Nors ir išgyvendamas dėl savo veiksmų .. kokie dedasi esą . Šalia jūsų stovi televizijos kamera.136 I dalis. Visą dėmesį stebėtojas sutelkia į kitą asmenį. kaip stipriai mus veikia aplinkybės. pakanka prisiminti savo patirtį. mūsų dėmesį valdo aplinka. Priešais jus šalia studento įsitaisęs stebėtojas ir stovi dar viena televizijos kamera. Kad pailiustruotume pagrindinę atribucijos klaidą. Po to jūs kartu su stebėtoju svarstote. Bev plačiai nusišypso ir nekantraudama pasineria į pobūvio linksmybes.pasitikintys ir linksmi. jei pakeistume situaciją. kad Bev bei kiti yra tokie. Įsivaizduokite.) Kai kas nors iš šių studentų patys tampa dėstytojais. kad į aplinkinius žvelgiame iš kitos perspektyvos nei į save (Jonės ir Nisbett. Bev klausia savęs: „Kodėl tokiais atvejais visi būna atsipalaidavę. kad troškau iš ten išnykti" . Visi atrodo atsipalaidavę ir laimingi. be to. Klausimas: Kuris iš jūsų . jei mes matytume save ir pasaulį taip. kad tokie pat stoiški stovyklos kaliniai žydai tiesiog neužjautė vieni kitų. mūsų dėmesio centre atsiduria šis asmuo. 1971. Pasiryžusi įgyti naujų draugų. todėl ir mano.manė jis.mažesnę reikšmę skirs situacijai? Pasak Stormso. kad esate Stormso eksperimento dalyvis. kas nutinka. Tačiau Hossas buvo įsitikinęs. Tarsi aktoriai esame linkę priskirti savo elgesį tai situacijai. jums ir ste- . Jei ši mintis teisinga. priešingai nei komentuodami savąjį? Perspektyvinis ir situacinis supratimas Skirtumas tarp veikėjo ir stebėtojo. jų akimis? Ar tai nepanaikintų atribucijos klaidos? O gal ją apverstų? Pasižiūrėkime. Kodėl mes darome atribucijos klaidą? Iki šiol nagrinėjome tendencingą kitų žmonių elgesio aiškinimą: dažnai nekreipiame dėmesio. Jonės. koks buvo Michaelo Stormso (1973) eksperimento rezultatas. Kas atsitiktų. priežastis. ar jums pavyks atspėti. ko galime tikėtis situacijas sukeitus vietomis? Kas būtų.„mano graužatis buvo tokia didelė. ar jūsų elgesys labiau priklausė nuo jūsų asmeninių savybių. Atribucijos teorijos kūrėjai nurodo.dalyvis ar stebėtojas . „Rasės bruožas". Kai stebime kito žmogaus veiksmus. su kuriuo privalote keletą minučių pasikalbėti. kaip mus ir pasaulį mato kiti. 1976). Jūs sėdite priešais kitą studentą. kad šis yra visko.Aušvico koncentracijos stovyklos komendantas Rudolphas Hossas (1959) vis tiek buvo „pareigingas SS karininkas". o aplinka tarsi nutolsta. kurią jie išmano.

abu pateikia be galo skirtingus situacijos aiškinimus. kurių metu žmonės vaizdajuostėje stebėjo įtariamąjį. Kai jie stebėdavo prisipažinimą. 1986. „Ivano lljičiaus mirtis". tik trečdalis teigė. ir įtariamajam. Kaip ir galima tikėtis. Kitą dieną po JAV prezidento rinkimų Jerry Burgeris ir Julie Pavelich (1994) atliko rinkėjų apklausą apie rinkimų rezultatų priežastis. Paprastai. Jerry Burgeris (1997) įrodė. kai prokurorai parodydavo tokias vaizdajuostes. pastebėjo Danielis Lassiteris ir Kimberly Dudley (1991). nufilmuotą į detektyvą nukreipta kamera. žmonės mano. vis labiau išryškėja pažinties aplinkybės. žmonės manydavo. pavyzdžiui. „Vaizduotėje jis ėmė atkurti geriausius savo malonaus gyvenimo momentus. Lassiteris pastebi.tai.pasiekiamas toks pat efektas (Frank ir Gilovich. 2002). 1989). Buvo atlikta keletas eksperimentų.3 s k y r i u s . o jam . žmonės būna empatiški. atsižvelgiant į šiuos tyrimų rezultatus. Tendencingumas dėl vaizdo kameros perspektyvos. nebebuvo." Levas Tolstojus. išgyvenusio tą laimę. kuri ją ginančiajam buvo primesta.iš jūsų matymo taško? (Tokiu atveju jūs matytumėte save. manydavo. kai teisėjas juos perspėjo šito vengti (Lassiter ir kiti. o stebėtojas . kad prisipažinimas yra nuoširdus. kad įvykio dalyvio-stebėtojo skirtumas dažnai būna minimalus. ką matėte jūs).„matant" save iš šalies . kad. kad žmogus iš tiesų taip galvoja. Išanalizavęs 173 tyrimus Bertramas Malle (2007) daro išvadą. 2005).. Prisimenant patyrimą iš stebėtojo perspektyvos .. stebėdami kitą. abu juos filmuojant iš profilio. kai prieš tai patys būna patyrę analogišką situaciją ir aiškinę savo elgesį joje. 1886 . Kai kažkada matytas žmogus pamažu užsimiršta. Kameros perspektyva darė įtaką žmonių nuomonei apie kaltumą netgi tada. Dabar daugiau buvo rezultatus siejančių su tokiomis aplinkybėmis. nufilmuotą į įtariamąjį nukreipta kamera. beveik visuomet įtariamieji būdavo apkaltinami. kad sprendimą lėmė kandidatų savybės. Ilgainiui perspektyvos keičiasi. Naujojoje Zelandijoje reikalaujama policijos apklausas filmuoti vienodai paskirstant dėmesį ir pareigūnui. su kuria jūs susidūrėte. Tokia manipuliacija sukeistų atribucijas: stebėtojas jūsų elgesį daugiausia aiškintų atsižvelgdamas į situaciją. Bet vaiko. o jūs savo elgesį aiškintumėte atsižvelgdami į savo asmenines savybes. kaip gyventojų optimizmas ir tvirta ekonomika. Teismuose dauguma prisipažinimų įrašoma kamerą nukreipus į prisipažįstantįjį. Žiūrėdami prisipažinimo įrašą. kad prisipažinimas išgautas prievarta (Lassiter ir kiti. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 137 bėtojui duodami pažiūrėti vaizdajuostę. kurioje jums eksperimentas būtų parodytas iš stebėtojo. vos tik išgirdę ginant poziciją. Dauguma teigė. Kai vienas žmogus elgiasi blogai stebint kitam. Kai po metų mokslininkai to paties paklausė kitų rinkėjų. jog po savaitės šią poziciją jie jau aiškins atsižvelgdami į situaciją. per policijos apklausą prisipažįstantį įvykdžius nusikaltimą. Kaip matėme Edwardo Joneso ir Victoro Harriso (1967) atliktame novatoriškame atribucijos klaidos eksperimente. kad rezultatus nulėmė asmeninės kandidatų savybės ir pozicijos (nugalėjęs valdančiosios partijos atstovas buvo populiaresnis). Tai buvo lyg kažkieno kito atsiminimai.

„Naidželas yra irzlus. susikoncentravę į save . ar šnekus.Ką gi. Tyrinėtojai Emily Pronin ir Lee Rossas (2006) pastebi. Tačiau pasigilinkime: jūsų dėmesys būna sutelktas į dėstytoją. dėmesį sutelkdavo į save (Carver ir Scheier. Tad žmonės. jog galvodami apie tą situaciją jie girdi savo širdies tvinksnius.stebi save atidžiau nei kiti.auditorijoje. Silvia ir Duval. Savimonė. kurie.gali paklausti jūsų dėstytojas. kur jų ieškome. Kai esu auditorijoje arba su gerais draugais." savimone (self-awareness) Sąmoninga būsena. Shelley Duval ir jų bendradarbiai ištyrė savimonės poveikį (Duval ir Wicklund. namuose. elgėsi panašiai kaip ir tie. Dėstytojas taip pat stebi savo elgesį . koks jis buvo prieš penkerius metus. dėmesį sutelkiame į save. posėdžiuose. žmonės lengviau gali pamatyti ledkalnius (Berscheid." Kadangi gerai žinome. Kad tai patvirtintumėte savo patirtimi. 1972. mes taip pat susikaupiame. Kai kurių studentų savimonė buvo sužadinta privertus įsivaizduoti. kaip situacija keičia elgesį. klausydamiesi į magnetofono juostelę įrašyto savo balso.ar paprastai esate tylus. dažnai sau priskiriame didesnę atsakomybę. Kai mūsų dėmesys nukreiptas į save. Daugumai iš mūsų „senasis Aš" yra lyg kitas asmuo. . Tačiau susirinkimuose ir nepažįstamoje aplinkoje būnu gana drovus. Eksperimentų metu žmonės. tiriamieji. sąmoningai suvokdami save. palyginti su šiandieniniu „tikruoju Aš". kai dėmesys sutelkiamas į save. Kai kurių žmonių savimonė yra pakankamai išreikšta. save matome įvairesnį nei kitus (Baxter ir Goldberg. atsakykite į štai tokį klausimą: ar jūsų socialinės psichologijos dėstytojas yra tylenis. viskas priklauso nuo situacijos. 2001). Visi šie eksperimentai atskleidžia atribucijos klaidos ištakas: priežastis randame ten.138 I dalis. 1999). Fiona atsipalaidavusi. jog jis mėgsta bendrauti. Kammer. . Aš . Allanas Fenigsteinas ir Charlesas Carveris (1978) pademonstravo tai paprašę studentų įsivaizduoti save menamose situacijose. Robertas Wicklundas.trumpai. kuriems buvo sužadinta savimonė. Žiūrėdami į veidrodį. eksperimento metu arba todėl. SOCIALINIS MĄSTYMAS O jūs . kai jis yra viešumoje. Aplinkybės taip pat gali keisti mūsų požiūrį į save. Tačiau paprašyti apibūdinti draugą. žmonės paprastai pasakoja apie jo asmenines savybes.kaip kada. Sande ir kiti. o ne situaciją. žiūrėdami į savo nuotraukas ar pildydami biografinį klausimyną. ar kalbus žmogus? Spėju. žiūrėdami į veidrodį. gana daug bendrauju. „Aš šnekus? . Palyginti su tais. 1988). prisiėmė sau didesnę atsakomybę už vaizdinį. kurie demonstravo stiprią savimonę (kurie sutiko su tokiais teiginiais kaip: „Paprastai aš būnu dėmesingas savo vidiniams pojūčiams"). ar tai priklauso nuo situacijos? Dažniausiai atsakoma: „priklauso nuo situacijos". Pamatę save per televiziją. o savo elgseną dažniau sieja su vidiniais veiksniais ir mažiau . kurie pradžioje atrodė kaip neskęstantis „Titanikas". Prisimindami nenusisekusius santykius. kad jų savimonė stipri . 1978). Ji padeda žmonėms būti atidiems savo nuostatoms bei charakterio savybėms. kad jūs manote. kurie manė paprasčiausiai girdį kažkokius pašalinius garsus. 1987. 1982.su situacijomis. kad prisimindami praeitį tarsi stebime kitą žmogų.

1988). Su antrąja kandidate susipažinau asmeniškai. Tačiau Rytų Azijos kraštų žmonės kiek didesnę reikšmę teikia situacijai.8 paveikslą). rankovė. Zucker ir Weiner. 2004).įtikinėja populiarioji vakarietiška pozityvaus mąstymo psichologija. išmoksta elgesį tapatinti su asmeninėmis savybėmis (Rholes ir kiti. Su vienu kandidatu iš karto kalbėjomės net šešiese. Wagstaff. Pagrindinė atribucijos klaida būdinga visoms kultūroms (Krull ir kiti. o ne situacijos lemia įvykius. 1983. jis rečiau nei amerikietis priežasčių ieškos žmogaus charakteryje („Ji yra maloni") ir dažniau aplinkybėse („Jos draugės buvo su ja") (Miller. o „pavėluoti mane privertė laikrodis". Tie. Ne ne. kad žmonės. 1999. Vakarietiška patirtis nuteikia galvoti. laikydamasi vakarietiškų principų. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 139 Kultūriniai skirtumai.3 s k y r i u s . 1982).. Mokytoja. Britanijos. gerdamas kavą. Kai buvo pirmokas. nepakankamo lavinimo ir diskriminacijos sąlygomis?"). sakinį ištaisė šitaip: „Tomas užkliuvo rankove už vartų". jis sudėliojo sakinį „Tomo rankovė užkliuvo už vartų". 2000. kad įvykio priežastis yra Tomas. padėjau pravesti pokalbį su pretendentais. kurie skurdą ir nedarbą sieja su asmeninėmis savybėmis („Jie paprasčiausiai yra tinginiai ir neverti pagarbos"). Tačiau atribucijos klaidos fundamentalumas reiškiasi tuo. kad žmonių elgseną galima išsiaiškinti išanalizavus vidines priežastis.. 1993). pasakytos Nacionaliniame demokratų partijos suvažiavime. kad nuo atribucijos priklauso žmonių požiūris į neturtinguosius ir bedarbius (Furnham. . Masuda ir Kitayama. „Dauguma neturtingų žmonių nėra tinginiai. Indijos. 1982. 3. vartai. 1984). jie ne tinginiai.. augdami vakarietiškoje kultūroje. Kai kuriose kalbose akcentuojama išorinė atribucija. Dėl dispozicinės atribucijos elgsena paprastai siejama su charakterio savybėmis. 1999. 1996. 1981). Ar suvokdami atribucijos klaidą galime turėti naudos? Kartą. Anksti rytą jie keliauja autobusais. Kolektyvistinėse kultūrose galvojant apie kitus žmones asmeniniai jų motyvai prisimenami rečiau (Lee ir kiti. „Jūs tai galite!". 1988 m. Kai indui papasakojama apie kieno nors veiksmus. 1981). įprasta labiau pritarti vidinei motyvacijai (Jellison ir Green.. kad kitų žmonių elgsena atspindi jų savybes (Choi ir kiti. liepa. priimant į darbą dėstytoją.. užkliūti. 1999). 1993). Elgsenos siejimas su aplinka vadinamas situacine atribucija („Ar mes būtume nors kiek turtingesni. Kultūrinė patirtis taip pat lemia atribucijos klaidas (Ickes. Jie valo gatves. Todėl įvertindami socialinį kontekstą jie rečiau daro prielaidą. jei gyventume tokiomis pat žmonių pertekliaus.. Ross. Pandey ir kiti. kiekvienas turėjome galimybę pateikti du tris klausimus. 1982. už. Iš žodžių: Tomas. Vaikai.. 1980. Zebrowitz-McArthur." Iš pastoriaus Jesse Jacksono kalbos. tokių žmonių atžvilgiu paprastai būna nusiteikę nedraugiškai (žr. mano sūnus pateikė gerą pavyzdį. Australijos ir Jungtinių Valstijų mokslininkai pastebėjo. Vidurinės klasės atstovai labiau nei mažiau pasiturintieji linkę manyti. Ispaniškoje idiomoje sakoma ne „aš pavėlavau". Watson. Jie rūpinasi kitų žmonių vaikais. Fanvell ir Weiner. Po pokalbio išėjau mąstydamas: „Koks sunkus šio žmogaus būdas". kad ji labai stipriai veikia mūsų interpretacijas. Čia neskubama interpretuoti elgseną kaip vidinių asmens savybių atspindį (Newman. Skitka. „Teisingas" sakinys turėjo parodyti. 1990.

kaip ir ankstesniame.) Nepalanki reakcija (Man šis vyras nepatinka.8 PAVEIKSLAS Atribucijos ir reakcijos Mūsų emocijos priklauso nuo požiūrio į kieno nors netinkamą elgesį. kaip pasakė vienas mano studentas." . tačiau kartais klaidina. yra humanistinė. Dispozicinė atribucija (Šis vyras yra nedraugiškas. patraukli ir jaudinanti". dėl kurios reikia sutelkti dėmesį į atribucijos klaidą. atminkite. Iš tiesų eksperimentai nėra skirti „mirtingųjų kvailumui" pademonstruoti (nors kai kurie eksperimentai prajuokina).) ir iš karto paaiškėjo. Vienas iš socialinės psichologijos „didžiųjų humanizuojančių teiginių". Antroji priežastis. nei norima pripažinti. Tik vėliau prisiminiau pagrindinę atribucijos klaidą ir iš naujo įvertinau savo išvadas. SOCIALINIS MĄSTYMAS 3. kad. „socialiniai psichologai jaučia malonumą mulkindami žmones". skelbia. kaip supratau vėliau. kad mūsų mąstymui apskritai būdingas lankstumas. Jei jus šokiruoja žmogaus gebėjimas pasiduoti iliuzijoms ir savęs apgaudinėjimui.) Situacinė atribucija (Šį vyrą neteisingai įvertino. „Nesėkmė. kad kai žmogus turi problemų.nuoširdi. Kodėl tyrinėjame atribucijos klaidas Šiame skyriuje. Jis dubliuoja mūsų suvokimo mechanizmus. pastebi Thomas Gilovichas ir Richardas Eibachas (2001). o iš tiesų.) Užjaučianti reakcija (Aš jį suprantu. ką mes galvojame apie save ir apie kitus.) Neigiamas elgesys (Vyras grubus su savo kolege. Besikalbant vis stiprėjo įspūdis.140 I dalis. tai iš dalies sąlygojo skirtingos pokalbio su jais situacijos. Skaitant apie jas gali susidaryti įspūdis. jų tikslas atskleisti. ištinka dėl išorinių aplinkybių. kad mus sieja bendras artimas draugas. aiškinami kai kurie mūsų socialinio mąstymo ribotumai ir klaidos. nereikėtų dėl to kaltinti vien tik jo paties. Iliuzinis mąstymas dažnai tėra šalutinis mūsų proto strategijos supaprastinti sudėtingą informaciją produktas. kad „ši moteris . kurie apskritai pateikia naudingus pasaulio vaizdinius. Vyro nelankstumą ir moters nuoširdumą palaikiau jų charakterio savybėmis. neįgalumas ar nelaimė kur kas dažniau.

pagrindinė seksualinio priekabiavimo priežastis. kaip iš jų tikimasi. tačiau mėgindami suprasti kitų žmonių elgesį dažnai darome pagrindinę atribucijos klaidą (ji dar vadinama atitikimo tendencingumu). Klaidinga atribucija . Visiems dalyviams buvo perskaityti tie patys aprašymai ir pateiktos tos pačios nuotraukos. Būtent todėl pasaulinėje literatūroje taip dažnai vaizduojama puikybė bei kitos ydos. Ši viltis nėra bergždžia: psichologijos studentai elgseną suvokia ne taip supaprastintai. dėmesį paprastai sukoncentruojame į savo reakcijas. bet kartais klaidingai skyrių baigsime mintimis apie socialinius įsitikinimus. o jo veikimo aplinkybės tarsi nukeliamos į antrą planą. • Nors paprastai mes mąstome logiškai. Aukštesnę padėtį užimantis asmuo (dažniausiai vyras) draugiškumą supranta kaip seksualinį kvietimą. Geresnių įverčių tikėjęsi eksperi- išsipildančioji pranašystė (self-fulfilling prophecy) Įsitikinimas. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 141 Trečioji dėmesio sutelkimo į tendencingumus priežastis ta. Kai idėjas patvirtiname [savo elgesiu]. Kitų žmonių elgesį mes taip primygtinai vertiname atsižvelgdami į jų būdo savybes bei nuostatas. Jie daro įtaką mūsų jausmams bei veiksmams ir sukuria savąją realybę. . Ši atribucijos klaida atsiranda iš dalies todėl. 1986). taip ir atsitinka (žr. toks klaidingas įsitikinimas gali sukurti savąją realybę. vildamasi. kad akcijų kaina nepaprastai išaugs. APIBENDRINIMAS Kaip traktuojame socialinę aplinką? t Atribucijos teorija aiškina. nes turi poveikio galią. Išsipildymo psichologija vertybinių popierių biržoje"). atvejais žmonės mano. pasak sociologo Roberto Mertono (1948). ir situacija tampa suprantamesnė. kuris pavirsta realybe. lanksčiai. „Atkreipkime dėmesį. Ar jie ką nors reiškia? Ar keičia tikrovę? Socialiniai įsitikinimai ir vertinimai yra svarbūs. kad mes dažniausiai nekreipiame į j u o s dėmesio. kad mažiau negu kiti pasiduoda atribucijos klaidoms (Pronin ir kiti.3 s k y r i u s . išsipildančiomis pranašystėmis . nei nagrinėdami virtines loginių ir intelektinių įrodymų. kad mūsų dėmesio centre būna asmuo. Jei įtikinti greitu banko žlugimu klientai skuba atsiimti pinigus. pastebi Mertonas. Mano nuojauta sako. kad analizuodami klaidas bei tendencingumus jūs pastebėsite daugiau netikėtumų. kaip tokie pat išsilavinę gamtos mokslų studentai (Fletcher ir kiti. Kai žmonės įtikinami. kaip mes suvokiame kitų žmonių elgesį. Socialinės aplinkos lūkesčiai Išanalizavę.veiksmingai.elgesio aiškinimas remiantis ne ta priežastimi . kaip suvokiame ir vertiname kitus .klaidingais įsitikinimais. Vieno tyrimo metu dalyviams buvo parodytos įvairių žmonių nuotraukos ir paprašyta įvertinti jų sėkmę gyvenime. iššūkių bei naudos. inicijuojančiais išsipildymą. Kai veikiame mes. kad tyrimo dalyviai kartais stengiasi elgtis taip. šališko palankumo sau (2 skyrius). 2004). Tirdamas eksperimentuotojo tendencingumą Robertas Rosenthalis (1985) pastebėjo. jos tampa. pavyzdžiui. kad nepastebime net akivaizdžių situacijos reikalavimų. Socialinė psichologija padeda pažinti savo mąstymo klaidas. Kaip ir kitų šališkumų. kad tapsime racionalesni ir realistiškesni.

kurios jiems patinka. ir sausio 7oji tapo intensyviausia prekybos diena Niujorko vertybinių popierių biržos istorijoje. kad dėstytojų nuomonė apie savo studentus pasitvirtina. kurie manė. Tad. kad Granville patarimas privers kitus investuotojus parduoti akcijas. parduokite rytoj". Galbūt pokalbiai mokytojų kambaryje jau nulėmė jūsų reputaciją.mažiau. „kiekvienas konkurentas privalėjo išrinkti ne tuos veidus. kaip rašo Keynesas. iš kitų .142 I dalis. pastebėjo ekonomistas Robertas Shilleris (2000). kurias palankiai vertins kiti investuotojai. Maždaug prieš 50 metų Johnas Maynardas Keynesas tokią vertybinių popierių biržos psichologiją palygino su populiariais grožio konkursais. 2000 metų balandį įnoringa technologijų rinka vėl pademonstravo išsipildymo psichologiją kuri dabar buvo pavadinta „impulsyviuoju investavimu". Paskelbtos naujos žinios dar labiau sumažina žmonių lūkesčius. ar šis pasieks gerų rezultatų? Panagrinėkime. Ar mokytojo lūkesčiai daro įtaką moksleivio mokymosi rezultatams? Akivaizdu. tačiau tai dažniausiai nieko nereiškia". Čia svarbiausia . Jei manote. o akcijų kainos kyla. išsiaiškino jūsų šeimos socialinę padėtį. aplenkite juos. kai Dovv Jonės Industrial indekso vidurkis nusmuko 20 proc. Arba gal naujas mokytojas kruopščiai išstudijavo jūsų mokymosi rezultatus. kurie. Žinia apie Granville patarimą pasklido greitai. o tokias.„nelogiškas aktyvumas". Kaip paaiškino vienas Volstryto fondų valdytojas. arba jei susidūrėte su vadinamaisiais labai bei vidutiniškai gabiais moksleiviais. o tuos. SOCIALINIS MĄSTYMAS atkreipkime dėmesį Išsipildymo psichologija vertybinių popierių biržoje 1981 metų sausio 6-sios vakarą populiarus Floridos patarėjas investicijų klausimais Josephas Granville savo klientams išsiuntė tokio turinio telegramas: „Akcijų kainos staigiai kris. kol akcijų kaina nenukrito dar labiau. Tokie smarkūsrinkossvyravimai . žmonės pradėjo karštligiškai jas pardavinėti (nes kainos ėmė kristi). Investuotojai taip pat renkasi ne tas akcijas. Dar labiau savo prieštaringumu stulbina pastebėjimas. kai skelbiamos geros naujienos.dažniausiai būna sukurti. paskubėkite jas parduoti. „galite sutikti arba nesutikti su Granville požiūriu. Išsipildymo psichologijos poveikio pavyzdys buvo ekstremalus 1987 m. spalio 19-osios pirmadienis. jog kiti pirks. kurie jam atrodo gražiausi. Mokytojų lūkesčiai ir moksleivių mokymosi rezultatai Mokytojai iš vienų mokinių tikisi daugiau. o akcijų kainos krinta dar labiau. Galbūt tai pastebėjote. Reikėdavo išrinkti šešis veidus iš šimto. Tokių krizių metu žiniasklaidos gandų malūnas iš paskutiniųjų ieško pačių blogiausių naujienų. Šis procesas veikia ir atvirkščiai. sužavės konkurentus". jo nuomone. Jei dėstytojas įsitikinęs.atspėti kito investuotojo veiksmus. o rinkdavo dažniausiai laikraščių konsultantai. mentuotojai gavo geresnius rezultatus nei tie. Jei manote. Dvejus metus energingai supirkinėję akcijas (nes jų kainos kilo). Akcijų kaina krito beveik 40 milijardų dolerių. kad galėtų pakomentuoti esamą krizės situaciją. kad mokytojo požiūris į mokinį koreliuoja . kad jo studentas gabus matematikai. jei jūsų brolis ar sesuo anksčiau už jus baigė mokyklą arba jei jums buvo klijuojama „gabaus" ar „negabaus" moksleivio etiketė. kad jų eksperimento dalyviai nuotraukose pavaizduotus žmones palaikys nevykėliais. kuriuos tuo metu rengdavo Londono laikraščiai. lydimas kracho .

kuriems teigiamas mokytojo požiūris yra tarsi gaivaus oro gurkšnis (Madon ir kiti. 1985. Frankas Bernieris ir Rosenthalis (1991) nufilmavo mokytojus arba besikalbančius su už kadro paliktais moksleiviais. Sali. moksleiviai jautriai reaguoja į jų veido išraišką ir kūno kalbą (žr. lygiai kaip ir dideli lūkesčiai nepadaro stebuklo . kaip daugumai pasirodė po šio tyrimo (Spitz. atlikę plačiai žinomą eksperimentą. jog dideli lūkesčiai skatina atsiliekančiuosius. Jussim. Žmogiškoji prigimtis nėra tokia lanksti. kad mokytojai žino.nenuovokus moksluose netampa labai gabiu. jog Dana. Kuklūs lūkesčiai nesužlugdo gabaus vaiko. kad tokie ryškūs rezultatai reiškia. ir suaugusiems . suprasti.3 s k y r i u s . ar apie blogą mokinį. Duomenys netrukus buvo paskelbti žiniasklaidoje bei daugelyje psichologijos ir pedagogikos vadovėlių studentams. ar pasekmė? Williamas Crano ir Phyllisas Melonas atliko koreliacinį tyrimą (1978). Pagerėjus mokytojų požiūriui į mokinį ne tik pagerėjo pažangumas. 2002). 1997). arba kalbančius apie juos. 1986).pakako atsitiktinių 10 sekundžių trukmės ištraukų. kad jų intelektas stulbina. kurio metu apklausė 4300 britų moksleivių ir gauti rezultatai sako: taip. 1986. kad mokytojai daug iš jų ir nesitiki. Vėlesnė analizė parodė. kuriems gerai sekasi. Ar mokytojas su jais elgsis išskirtinai ir stengsis. Todas ir Manuelis . kad mokytojai „gabiems moksleiviams" dažniau šypsosi. bet pasitvirtino ir priešingas teiginys. Kaip tokie lūkesčiai perduodami? Rosenthalis ir kiti tyrėjai priėjo išvadą. kelti jiems didesnius reikalavimus. Tačiau ar mokytojo nuomonė yra mokinio mokymosi rezultatų priežastis. dažniau į j u o s kreiptis ir leisti jiems ilgiau atsakinėti (Cooper. Vieno tyrimo metu Elisha Babadas. Atrodytų. 1983. kad moka slėpti savo jausmus.) Nors mokytojai gali manyti. kad mokytojų lūkesčiai nėra tokie reikšmingi. Žiūrovams . 1991.yra nepaprastai gabūs. Paties Rosenthalio teigimu tik keturi iš dešimties (iš beveik 500 aprašytų) eksperimentų patvirtindavo. kad jų rezultatai būtų labai geri? Būtent tai pastebėjo Rosenthalis ir Lenore Jacobson. 3. pritariamai linkčioja ir dažniau į juos pažvelgia. ir ar mokytojui šis mokinys patinka (perskaitėte teisingai: 10 sekundžių. intelekto koeficiento (IQ) testo rezultatais iš tiesų pralenkė visus. kad mokytojų lūkesčiai turėjo reikšmingą įtaką mokymosi rezultatams (Rosenthal. Mokytojai taip pat gali skirti daugiau dėmesio „gabiems" mokiniams. Atsitiktinai parinkti San Francisko pradinės mokyklos moksleiviai. įteigiame mokytojui. Ar galime šį „mokytojų lūkesčių efektą" patikrinti eksperimentais? Tarkime. jog „nuskriaustųjų" vaikų problemos mokykloje kyla iš to. ką sugeba jų mokiniai ir kaip jie mokosi (Jussim.keturi atsitiktinai pasirinkti mokiniai . 1999). S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 143 su jo mokymosi rezultatais: mokytojai yra geros nuomonės apie tuos mokinius. Atrodo. Harris ir Rosenthal. . ar mokytojas kalba apie gerą. 2005).ir vaikams. su kuriais jie siejo dideles arba menkas viltis. apie kuriuos buvo pasakyta (remiantis fiktyviu testu). kuriose buvo matomas mokytojo veidas arba girdimas jo balsas. Taip yra daugiausia todėl.9 paveikslą).

" Mokytojo elgesys Dažniau šypsosi Renai daugiau jai aiškina. Palyginti su dviem kontrolinėmis klasėmis. 2005). Manau. susidomėjau moksleivių lūkesčių įtaka mokytojams. kad moksleivių požiūris į mokytoją toks pat svarbus. ••••••••••••i ••••M msmm Skaitydamas apie eksperimentus. Trimestro pabaigoje jie buvo geriau įvertinti ir teigė. pamokose buvo dėmesingesni. daugelį kartų prieš pradėdami lankyti kursą. Be abejonės. kurių lūkesčiai buvo mažesni. dažniau [ ją kreipiasi. kad tokie lūkesčiai gali veikti ir besimokantįjį. kad ir kitų dviejų klasių moksleiviai. Mokytojo lūkesčiai „Vyresnysis Renos brolis buvo labai gabus.9 PAVEIKSLAS Išsipildančios pranašystės Mokytojų lūkesčiai gali tapti išsipildančiomis pranašystėmis. kuriems buvo įteigti teigiami lūkesčiai.įdomus" arba „profesorius Džonsas . Teigiamai mokytojo atžvilgiu nusiteikę moksleiviai daugiau ir išmoko. Kaip iš kitų sulaukti to. kad juos mokys puikus mokytojas. Individualių pokalbių metu dviejų klasių mokiniams buvo pasakyta. kad mokytoja dėsto daug aiškiau. Per pakartotinį eksperimentą Feldmanas ir Prohaska nufilmavo mokytojus ir paprašė ekspertų įvertinti jų darbą. kurie dažniausiai būna pagrįsti ir tiksliai įvertinantys. kaip ir mokytojo požiūris į juos. ir tyrėjai yra labai geros nuomonės apie naują mokytoją. ir pedagogą. Atrodo. savo lūkesčius reiškiantis neverbaliniu būdu. ko tikimės? Tyrimai rodo. Ar tai vyksta dažnai? Ar iš kitų sulaukiame to. kad išsipildančių pranašysčių pasitaiko darbe (kai vadovai puoselėja didesnes ar mažesnes viltis). Mokinio reakcija Rena reaguoja entuziastingai. tie mokiniai. SOCIALINIS MĄSTYMAS 3. kuriems buvo paskirtas moksleivis. kuriose dėstė tik ką atvykusi mokytoja. girdėjote komentarus: „profesorius Smitas . laikė jį (nieko nežinantį apie mokinių lūkesčius) kompetentingesnių ir įdomesniu nei moksleiviai. Kad patikrintų. Robertas Feldmanas ir Thomas Prohaska (1979. ar tai būdinga tikrovėje. leidžia jai ilgiau atsakinėti. Kaip gabesni buvo įvertinti tie mokytojai. kad ji taip pat yra labai gabi. Vieno mokymosi eksperimento metu moksleiviai. Davido Jamiesono (1987) vadovaujama tyrėjų grupė atliko eksperimentus keturiose Ontarijo provincijos vidurinės mokyklos klasėse.nuobodybė". teismuose (kai teisėjai instruktuoja prisiekusiuosius) . Feldman ir Theiss. kurie tikėjosi. ko tikimės Taigi eksperimentuotojų ir mokytojų lūkesčiai. kartais tampa išsipildančiosiomis pranašystėmis. Bet dažniausiai mokytojų lūkesčiai tiksliai atitinka tikrovę (Jussim ir Harber. kuriuose buvo tiriamas mokytojų lūkesčių poveikis.144 I dalis. 1982) pastebėjo.

pasireiškianti tuomet. šitaip sukuriamas pragaištingas užburtas ratas. kad klaidingas požiūris į pasaulį kitiems gali tapti paskata patvirtinti šiuos įsitikinimus. Šioje situacijoje partnerio idealizavimas buvo geras ženklas. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 145 ir policijoje (kai tardytojai. kai partneriai idealizuoja vienas kitą? Ar teigiamos iliuzijos apie kito žmogaus dorybes pildosi? O gal jos apgauna. kurie kremtasi. Tai vadinama elgsenos patvirtinimu. Jei apie žmogų manoma. Rosenthal. 2003. kuriuos Minesotos universitete atliko Markas Snyderis (1984). kad merginos patvirtintų vyrų susikurtą stereotipą: geidžiami žmonės yra gražūs. kurie save laikė varlėmis. atitinkamai nustoja vertinti partnerį ir nuo jo nutolsta. . ko tikimės (Olson ir kiti. 2000) stebėjo įsimylėjusias Vaterlo universiteto studentų poras. 1970). tai paskatina kitą šalį demonstruoti tokį elgesį savigynos tikslais. 2003). analizė parodė. Lengviau tapti panašesniam į tokį žmogų. net menkus įžeidimus priima kaip nuvertinimą. Jei viena šalis kitą laiko agresyvia. kad partneris jų nemyli ir nesižavi. kad žmona bus blogos nuotaikos arba sutiks mane draugiškai ir meiliai. lengvai paskatina juos būti tokius (Kelly ir Stahelski. Klaidingi vaikinų įsitikinimai virto išsipildančiomis pranašystėmis.ir šitaip paneigti mūsų lūkesčius. tardo įtariamuosius ir daro jiems spaudimą) (Kassin ir kiti. Tikėjimasis. turintys nuomonę apie įtariamojo kaltumą ar nekaltumą. kad jis yra vieni- Norint įvertinti mokytojo ar dėstytojo nuoširdumą bei susidomėjimą. kuris laikomas klasikiniu. ką telefoninio pokalbio metu sakė merginos. Tai padėjo slopinti konfliktus. kai bendraujama su partneriais. besivadovaujančiais klaidingais įsitikinimais. kad tariamai patrauklios kalbėjo šilčiau nei tariamai nepatrauklios. Vien tik to. nes skatino juos kalbėti taip. kad tam tikru mastu mes gauname tai. 1992. sukeldamos nepamatuotus lūkesčius. kad kiti žmonės atsakydami savo elgesiu patvirtintųjų lūkesčius. Laboratorinių žaidimų metu priešiškumas beveik visada susilaukia priešiškumo: žmonės. kelias sekundes trunkančio veiksmo (Ambady ir Rosenthal. pakanka nedidelio. Keletas eksperimentų. kai žmonių socialiniai lūkesčiai paskatina juos elgtis taip. kai neigiami lūkesčiai kurio nors žmogaus atžvilgiu verčia mus būti perdėtai malonius jam. kurią jie laikė patrauklia arba nepatrauklia.1993).3 s k y r i u s . Ar išsipildančiosios pranašystės veikia santykius? Būna atvejų. didino pasitenkinimą ir skatino pasijusti princesėmis arba princais tas ir tuos. Tačiau tiriant socialinę sąveiką dažniau pastebima. Taip pat ir sutuoktiniai. Snyderis. Jie paprašė studentų vaikinų pasikalbėti telefonu su mergina (jiems buvo parodyta jos nuotrauka). Meilė padeda kurti savąją realybę. 2003). ir tas žmogus galiausiai netenka žavesio? Sandra Murray ir jos kolegos (1996. Tad ar intymūs santykiai būna sklandus. Tikintys partnerio meile ir palankumu ne taip jautriai reaguoja ir gali tapti dar artimesni (Murray ir kiti. parodė. lengvai įsižeidžiančia ir kerštinga. 1996). o tai savo ruožtu paskatina šį žmogų būti malonų su mumis . gali paveikti mano bendravimą su ja ir šitaip paskatinti ją patvirtinti mano įsitikinimą. Elgsena pasitvirtina ir tada. elgsenos patvirtinimas (behavioral confirmation) Išsipildančiosios pranašystės rūšis. Elizabeth Tanke ir Ellen Berscheid (1977) atliko tyrimą. kurie savo oponentus laiko nelinkusiais bendradarbiauti. kokį mus mylintis įsivaizduoja.

juo labiau Lotty skleidėsi ir gražėjo. kad jie darbštūs ir mandagūs (o ne tingūs ir grubūs). ir galite tikėtis. 2005). kad ji jam labai miela. su kuriuo netrukus susipažinsite. Kiekvienas vaikinas turėjo pasikalbėti su viena iš merginų ir įvertinti. Šiaip jau mūsų nuomonės apie žmones turi realų pagrindą. kaip mes ir kiti juos vertiname. tariamai besižavinčios pokalbio partneriu. šiukšlių. šiukšlių buvo metama į šiukšlių dėžę. ar ji gali dirbti dėstytojos asistente. Po dviejų savaičių paaiškėjo. Lūkesčiai dažnai leidžia prognozuoti elgesį paprasčiausiai todėl. jog jie privalo laikytis tvarkos ir švaros. kad mergina (remdamasi anketoje nurodytais jo biografijos faktais) arba juo žavisi. įsigalėję stereotipai apie neįgaliuosius arba tam tikros rasės ar lyties asmenis. jis gali taip jai meilintis. kad rimtai jumis domisi ir norėtų susidraugauti. kuri iš tiesų yra klaidinga. Richardas Milleris ir jo bendradarbiai (1975) paprašė mokytojų. Prieš pokalbį vaikinui buvo pasakoma. Tendencija pateisinti kitų lūkesčius. kad jie niekina moteris. 1922 („Kerintis balandis") šas . dalyvavusių Roberto Ridge ir Jeffrey Rebero (2002) atliktame eksperimente.) Rezultatas .elgsenos patvirtinimas: kandidatės. elgiasi su jomis nepalankiai (Pinel. Elizabeth von Arnim. Ridge ir Reberas mano. Vyrai. The Enchanted April. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Juo labiau savo elgesiu jis stengėsi parodyti. kaip ir kiekvienas socialinis reiškinys. o didžios dorybės ratu". Lūkesčiai daro įtaką ir vaikų elgesiui. kaip socialiniai įsitikinimai. gali savaime pasitvirtinti. kad jums pasako. daugiau flirtavo (to net nesuvokdamos). Tai truko aštuonias dienas. kad vienos klasės mokiniams jie keletą kartų primintų. kad jie pasistengs pateisinti jūsų nuomonę. 2002). pavyzdžiui. tačiau tik kurį laiką. Šie eksperimentai padeda suprasti. ir taip jie keliavo ne pagiežos. Kitoje klasėje. APIBENDRINIMAS Socialinės aplinkos lūkesčiai • Įsitikinimai kartais nepriklauso nuo mūsų. Jei vyrui atrodo. Po šių priminimų šiukšlių kiekis šiukšlių dėžėje padidėjo nuo 15 iki 45 proc. 2002). kad būna tikslūs (Jussim. juo labiau jis žavėjosi ir darėsi malonesnis. kur irgi tik 15 proc. kad klaidingi įsitikinimai apie gabius ir negabius žmones gali paskatinti atitinkamą mokytojų ir tyrėjų santykį su jais.kad visiškai nesidomi. jog tai gali būti viena iš seksualinio priekabiavimo priežasčių. . Kitų žmonių elgesys su mumis atspindi tai. arba nesižavi. kad moters elgesys patvirtina jo įsitikinimus. mokiniai buvo nuolatos giriami už tai.. apie kuriuos manoma. Įsivaizduokite. Sakykite vaikams.146 I dalis. (Įsivaizduokite. Pamatę šiukšles trijose klasėse. kad šis meilinimasis taps atviras ir sudarys moteriai prielaidas tokį elgesį vertinti bei interpretuoti kaip nepriimtiną arba kaip priekabiavimą. jog esate vienas iš 60 jaunuolių. turi ribas. Tačiau eksperimentuotojų tendencingumo ir mokytojų lūkesčių tyrimai rodo. Maloniai sutikti kandidatai į darbą pokalbio metu taip pat elgiasi maloniau. kad eksperimentas pasiteisino: į šiukšlių dėžę buvo metama 80 proc. arba . kad jie laikosi švaros bei tvarkos. Tai gali lemti geresnį (arba blogesnį) mokymąsi ir todėl sukelti įspūdį.jis mažiau bendrauja (Rotenberg ir kiti. prasitarė. kad pasitvirtina prielaida. jog žmogus.

nes proto paskirtis spręsti efektyviai mūsų intuiciją pakerta labiau. Kasdienės nesėkmės dažnai būna ne pačios svarbiausios. priešingai nei suvokimo iliuzijoms" (Slovic. Tad kognityvinės socialinės psichologijos tyrimai atspindi plačią panoramą." Amos Tversky (1985) . po susitikimo gali išlikti įspūdis. Na. Net nežymus tendencingumas gali turėti didelį socialinį poveikį. kad laboratorijose mūsų intuicija pervertinama. iliuzijoms „būdingas ilgalaikiškumas.pastebėjo rašytoja Madeleine L'Engle. išrastume kalbančius kompiuterius ir nusiųstume žmones į Mėnulį. Pernelyg lengvai susidarome ir puoselėjame klaidingus įsitikinimus. . interpretacijos ir įsitikinimai gali sukelti rimtas pasekmes." Tačiau ar šie eksperimentai tebuvo tik intelektualūs triukai. . tačiau neapsaugotos nuo klaidų ir neteisingų nuomonių („šiaudinė galva". Be to. kad mūsų informacijos apdorojimo galimybės įspūdingai efektyvios ir prisitaikančios („savo išmone . įsivaizduodami ryšį ir kontrolę ten. dažnai universitetų studentai. ar trokšta mano pinigų? „Sukurdami šias problemas. . Esame pakankamai išmintingi. įtikinti ryškių išgalvotų istorijų. kai svarstome svarbius socialinius klausimus: kodėl tiek daug benamių? Nelaimingų? Turinčių polinkį žudyti? Ar mano draugė myli mane. Daugelis psichologų pašventė savo gyvenimą stulbinančių žmogaus proto galių tyrimams. Vedami išankstinių įsitikinimų ir perdėtos savikliovos. . randamą grožinėje literatūroje. gal dukart valio . Žmogaus protui triskart valio. kad iš tiesų tas žmogus labai protingas ir patrauklus. šitaip priverčiant juos atrodyti blogesniais? Richardas Nisbettas ir Lee Rossas (1980) teigia. O dabar įtempkite visas savo intelektines galias ir atsakykite į šiuos klausimus". Eliotas). Klaidingi įspūdžiai. 1972). kad sutiksime protingą ir patrauklų žmogų. kad jie šiuos įsitikinimus patvirtintų. ko tikimės (elgsenos patvirtinimo).kaip panašus į dievą!". mes nesiekėme apmulkinti žmonių. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 147 • Panašiai kasdieniame gyvenime dažnai sulaukiame to. kad pajėgtume perprasti savo genetinį kodą. Kokias praktines išvadas ir įžvalgas apie žmogiškąją prigimtį leidžia padaryti šie tyrimai? Apžvelgėme keletą priežasčių. filosofijoje ir religijoje. Negalime lengvai numoti ranka į šiuos eksperimentus: daugumoje jų dalyvavo išsilavinę žmonės. S. tačiau ne visada. kuriame savo socialinius įsitikinimus ir po to darome įtaką kitiems. šie nuspėjami iškraipymai bei tendencijos atsirasdavo netgi tada. Visos mūsų problemos mus pačius apmulkino. Eksperimentų metu žmonėms paprastai būna pateikiami abejonių nekeliantys faktai ir perspėjama.yra pasakęs T.sušunka Shakespeare Hamletas). kad tikrinamas jų gebėjimas argumentuoti. Gyvenime retai kada esame perspėjami: „Štai faktai. Išvados Socialinio pažinimo tyrimai rodo. iškrėsti nelaimingiems dalyviams. kur jų gal apskritai nėra. Jei prieš susitikimą sužinome.yra ypač netikslus instrumentas. Kaip pastebėjo vienas tyrėjas. kai atlygis už teisingus atsakymus skatino žmones mąstyti optimaliai. kuo reikėtų abejoti. kodėl žmonės kartais patiki tuo. nei manome.3 s k y r i u s . „Grynasis intelektas.

Kruglanski ir Ajzen. Iliuzijomis taip gali baigtis su išlikimu susijęs euristinis mąstymas.148 I dalis. kad galima kontroliuoti įvykius. Daugeliu būdų euristika „daro mus nuovokesniais" (Gigerenzer ir Todd. teigia Joachimas Kruegeris ir Davidas Funderis (2003a. kad atidavėte knygą (šito labai tikiuosi). Tikėjimas. kad žmogaus mąstymas yra iliuzinis. „Mąstymas skirtas veiklai". kad norėdami susidoroti su realybe. šališkas palankumas sau ir kt. tačiau dažnai vertinimuose ir socialiniame suvokime pasireiškia loginės klaidos ir šališkumai. įskaitant ir šį". kai Senojo Testamento psalmininkas pastebėjo."." Pat 20. b). lemiantys klaidingus įsitikinimus. Pažintinis šališkumas įsiskverbia net į rafinuotą mokslinį mąstymą. kad įsitikinimai panašūs į mokslines teorijas . o protingas žmogus gali jų semtis. 1984). nes tai taip pat būtų tik iliuzija. tariamas vienodumas. Elegantiška mūsų mąstymo netobulumų analizė jau pati savaime yra duoklė žmogiškajai išminčiai. per didelis pasikliovimas netobula euristika. kad mūsų mąstymas ir elgsena geba prisitaikyti (Funder. 1983. Taip pat logiška būtų tokia išvada: „Visi apibendrinimai klaidingi. tačiau naudingi kaip apibendrinimai.5. Netgi galime teigti. Kaip sako socialinės psichologijos specialistė Susan Fiske (1992). kad „žmonės vienas kitą suvokia stebėtinai tiksliai (nors retai tobulai). Žmogiškoji prigimtis nedaug tepasikeitė per 3000 metų nuo to laiko.taisykles. Simonas tvirtina. kad kažkoks ateivis pagrobia jus ir maldauja informacijos. neigtų pats save. tokie kaip pagrindinė atribucijos klaida. aukščiausių rezultatų galime pasiekti pasitelkę pozityvų mąstymą. Swann. ar ne.jie gali būti klaidingi. Euristika kartais prisideda prie mūsų pralaimėjimo. (Įrodinėjimas. kad „niekas negali pamatyti savo klaidų". Socialinis psichologas Lee Jussimas (2005) sutinka ir priduria. mes ją supaprastiname. Jūs atiduodate jam šį socialinės psichologijos vadovėlį. . Optimizmas atsiperka. 1987. ir padėkojęs ateivis išnyksta erdvėje. Ar aplinkybes galime kontroliuoti. kad kiekvienas organas atlieka tam tikrą funkciją. Dažnai klaidos yra šalutinis mąstymo produktas. Tačiau ji padeda daryti greitus veiksmingus sprendimus. Ar tai per daug ciniška? Leonardas Martinas ir Ralphas Erberis (2005) kviečia įsivaizduoti. Nobelio premijos laureatas psichologas Herbertas Simonas (1957) buvo vienas iš tų moderniųjų mokslininkų.euristines . ir stulbinanti intuicijos klaidų statistika paprastai gerai tarnauja. Mąstymo įpročiai. Kaip mes susidorojame? Taikome tam tikras supaprastinančias . Panagrinėkime sudėtingos šachmatų partijos pavyzdį: galimų pozicijų ir rezultatų kiekis yra didesnis nei dalelių skaičius visatoje. taip ir elgsenos tyrėjai mano.) Kaip medicinos mokslas daro prielaidą. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Žmogaus proto užmojai yra gilūs kaip vandenys. kurie pirmieji aprašė žmogiškojo supratimo ribas. 1999). atsirandantis mėginant supaprastinti gautą sudėtingą informaciją. padeda išsaugoti viltį ir skatina stengtis. kaip pasijusite pasiūlę socialinės psichologijos analizę? Socialinė psichologijos nuolatinį rūpinimąsi žmonių silpnybėmis turėtų atsverti „pozityvesnis požiūris į žmogiškąją prigimtį". kad geriau pažintų žmonių giminę. Pasigailėję.

3. turint galvoje tą informacijos kiekį. o ne išankstinė nuomonė turėtų būti visų reportažų pagrindas" (Blundell. 1986.3 s k y r i u s . įmanoma išvengti į mūsų protus įskverbusio iliuzinio mąstymo? Tačiau yra ir teigiamas aspektas. kad nutekėjusios radioaktyviosios dalelės sukelia nėštumo komplikacijas. ir nekreipdamas dėmesio į šioms nuomonėms prieštaraujančius faktus.tarkime. Nesėkmingi sprendimai akivaizdžiai kvaili atrodo po laiko. palaikančio šią idėją ir iš kito žmogaus. Tai žurnalistikos idealas: pateikti tikrovę tokią kokia ji yra. kad taip būtų. kad gera linkintys žmonės sprendžia. iš anksto nežinodami šių sprendimų pasekmių. Įvykiai. trijų mažumoms atstovaujančių sportininkų problemos. 1987 m. korespondentas gali paimti interviu iš asmens. 1. gali jas atpažinti ir pasistengti išvengti. nuo kurios gali priklausyti. kaip informacija bus pateikta. p. kaip ir eiliniai žmonės bei mokslininkai. Nesėkmingas prezidento Carterio mėginimas išlaisvinti amerikiečius įkaitus Irane „buvo pasmerktas iš pat pradžių". . korespondentas gali atitinkamai interpretuoti nevienareikšmę informaciją nekreipdamas dėmesio į kitus sudėtingus veiksnius. Pavėluotas nuomonės šališkumas sudaro palankias sąlygas analizei „po fakto". Paprastai reporteriai „seka paskui idėją". galinčius paneigti jų mintis. nepaisant jai prieštaraujančių faktų. ieškodami statistinių duomenų ir tik po to parinkdami jiems būdingus epizodus bei atmindami. kad naujas gydymo būdas kažką tariamai „išgydė". kad benamiai yra nevykusių psichikos sveikatos programų produktas. nei šio gydymo būdo sėkmingumo statistika. Norėtume. kurį reporteriai ir redaktoriai privalo greitai apdoroti. kai jų nėra. nagrinėdami skirtingas išvadas. Kaip ir skaitytojus. nors iš tiesų taip nėra. 4. Laikraščio The Wall Street Journal reporterių nurodymuose korespondentui šis idealas suformuluotas paprastai: „Korespondentas privalo nesivadovauti sustabarėjusiomis išankstinėmis nuomonėmis. siekdami padaryti įspūdį teisėjams". įvykiai gali atrodyti tarpusavyje susiję. 25). .. kaip. Todėl šiame skyriuje aptartos pažintinės paklaidos pasireiškia žiniasklaidoje bent jau šešiais būdais. Pradėdamas nuo minties. klausia Stocking ir Grossas. žurnalistai gali aprašyti „bauginančius kelionių lėktuvu pavojus šiais laikais". Tačiau žurnalistai yra žmonės. susijusios su narkotikų vartojimu . kad įkaitų nepavyko išlaisvinti. nesant patvirtinančių įrodymų. Tikėdamasis pateikti sensacingą pasakojimą apie tai. ieškojo savanorio darbo. laukdamas teismo nuosprendžio už skandalingą prekybą vertybiniais popieriais Volstryte pasinaudojant vidine informacija.. kažko Iš tiesų. apie meluojant sugautą politiką jei jis yra gerbiamas. kurie patvirtins jų išankstinę nuomonę. įsitikinimų tvarumas gali padėti išsaugoti išankstinę nuomonę. kai sužinojo. 5. žurnalistus gali labiau įtikinti vaizdingi pasakojimai apie nejutiminius suvokimus ir aiškiaregystes nei objektyvūs moksliniai tyrimai. ieškodami šaltinių ir pateikdami klausimus.su panieka pastebėjo reporteris. teigia Indianos universiteto žurnalistikos profesorė Holly Stocking ir niujorkietis psichologas bei teisininkas Pagetas Grossas savo knygoje Hovv Do Journalists Think? („Kaip mąsto žurnalistai?") Žurnalistai. Įtikinamai pramanyti pasakojimai gali atrodyti informatyvesni nei faktais pagrįsta informacija. 6. Stulbinantis sutapimas . ko „ieško dauguma sukčių. Supažindinti su šiomis tendencijomis žurnalistai. taip tvirtino žurnalistai po to. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 149 atkreipkime dėmesį Kaip mąsto žurnalistai: pažintinis šališkumas žiniasklaidoje „Štai kaip yra". gali būti rašoma: „supainiojo" arba „pamiršo". be paliovos įtemptai stengdamasis surasti patvirtinančių įrodymų. . nekreipdami dėmesio į tikrąją skrydžių saugumo statistiką. „Godusis" Ivanas Boesky. tokio. „kuria tikrovę". kurį rekomendavo pirmasis pašnekovas. Antra vertus. Juos gali labiau sužavėti žinia. 2 Patvirtinimo šališkumas gali nukreipti žurnalistus prie šaltinių ir klausimų.gali paskatinti reporterius įžvelgti ryšį tarp rasės ir šios problemos. Sudužus lėktuvui.kiekvieną CBS žinių laidą užbaigdavo VValteris Cronkite. Išankstinė nuomonė gali paveikti interpretaciją.

Nisbett ir kiti. kad emocijos praturtina žmogaus patirtį ir kad intuicija yra svarbus kūrybinio įkvėpimo šaltinis. kol vaiko protas galiausiai išmoksta tiksliai ir automatiškai apdoroti skaitmeninę informaciją. Išklausę tokį kursą žmonės iš tiesų įveikia kasdienes problemas (Lehman ir kiti. skirtus kasdienėms logikos ir socialinių sprendimų problemoms analizuoti. bendražmogiškos patirtys . palygindamas su savaisiais. tačiau čia labiau tiktų gerai parinktas pavyzdys". jis siekia suprasti kitų vyrų ir moterų protus. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Pažinimo klaidos . vaizdingų epizodų ir kasdienio gyvenimo pavyzdžių. Kelti šių kursų efektyvumą. Post scriptum: mintys apie intuicijos galimybes ir jos ribas Ar puikybės ir klaidų tyrimų rezultatai per daug žemina? Žinoma. ir jo keliami pavojai. pasiūlė taip pat be paliovos mokyti apdoroti socialinę informaciją.tai meno ir muzikos. 1988. „Iš kur jūs ištraukėte šį pavyzdį?" arba „Galite pateikti melagingą statistiką. Mes manome." Learned Hand. • • APIBENDRINIMAS Išvados Socialinių įsitikinimų ir vertinimų tyrimai parodo. tiriantys iliuzinį mąstymą. Mūsų subjektyvios.. pateikiant kuo daugiau konkrečių. galime priimti karčią tiesą apie mūsų ribotumus. kaip svarbu lavinti protą. ypač socialinę. 1987). nusivylusi.. nes praeityje jos leido žmonėms išgyventi ir reprodukuotis.150 I dalis. Kognityvinės ir socialinės psichologijos mokslininkai. kad „daugybė tyrimų parodė. kad toks gebėjimas neatsiranda savaime. kaip suformuojami bei išsaugomi padedantys arba klystkeliais nuvedantys įsitikinimai. neturėtume taip pat stengtis mažiau daryti socialinio mąstymo klaidų? Mokykloje matematikos mokytojai moko tol. siekdami tobulinti savo teorijas. 1952 („Laisvės dvasia") Ar. nesuvaržytas protas nešališkai pasveria jų interesus. Štai ką jie siūlo: • • Mokyti žmones matyti socialinės intuicijos klaidų priežastis. nesirengia iš mūsų padaryti bejausmių robotų. Richardas Nisbettas ir Lee Rossas (1980) tiki. tačiau džiaugtis gilesnę reikšmę turinčia tiesa. mistiniai ir religiniai išgyvenimai. The Spirit of Liberty. kad polinkis klysti labai aiškiai parodo. Tačiau šie mokslininkai primena. kad žmonės yra daugiau nei mašinos. Jie žino. Normanas Cousinsas (1978) tai pa- . Todėl subalansuotoje socialinėje psichologijoje vertinama ir socialinio mąstymo galia." Evoliuciniai psichologai Martie Haseltonas ir Davidas Bussas (2000) „Nesuvaržytas protas nėra per daug įsitikinęs savo teisumu. yra labai ribotos". egzistuoja dabartyje. [jog] žmonių galimybės sąmoningai apdoroti informaciją. kad ugdymas iš tiesų gali padėti išvengti tam tikrų rūšių klaidų. Rengti kursus. Mokytis tokių įsimintinų ir naudingų posakių kaip: „Tai patirties dalykas". draugystės ir meilės. nes argi reikėtų metų metais vargti lavinantis? Psichologė Robyn Dawes (1980).

ir mokslo pagrindas. Jie taip pat skatina nesileisti įbauginamiems arogantiškumo tų. tačiau ne cinizmas. smalsumas. kad daugelis šiuolaikinio mokslo pradininkų buvo religingi. analitiškai. 1972. bet klystančios būtybės. Socialinių vertinimų klaidų bei iliuzijų tyrimų rezultatai pataria mums būti atlaidesniems kitiems. „Atimkite iš paprasto žmogaus gyvenimo viltį. kurie nesugeba pamatyti. esame be galo išmintingos. bet ne dievai. Kad atskirtume tikrovę nuo iliuzijos. Šis nuolankumas ir nepasitikėjimas žmogumi yra ir religijos. tačiau ne nuolankumas.3 s k y r i u s .atrakinti žmogaus protą ir lavinti jį kaip gebantį konceptualiai. ir praktinio tikslumo. kukliai prisimenant. „Laukinė antis". Moksle visada susipina intuicija ir negailestingi tyrimai.į žmogų (Hooykaas. kad ir patys galime klysti. tačiau ne patiklumas. kokie jų pačių polinkiai ir klaidos. reikia ir nešališko smalsumo. 1884 . o tai skatino jų nuolankų požiūrį į gamtą ir skeptišką . Henrik Ibsen. 1938). Štai kokia nuostata gali būti naudinga visais atvejais: kritiškumas. Mes. žmonės. Esame orūs. atvirumas. Merton. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 151 vadino „didžiausia tiesa apie mokymąsi: jo tikslas . nuosekliai mąstyti organą". kūrybinė nuojauta ir skepticizmas. Todėl nenuostabu. ir būsite atėmę jo laimę".

Leonas Festingeris apie disonanso sušvelninimą Savęs suvokimas Teorijų palyginimas Post scriptum: kaip elgesiu pakeisti save . Žodis virsta įsitikinimu „Kojos tarpduryje" reiškinys Piktybiški ir moralūs veiksmai Tarprasinis bendravimas ir rasinės nuostatos Socialiniai judėjimai Kodėl elgesys veikia nuostatas? Prisistatymas: įspūdžio valdymas Savęs pateisinimas: pažintinis disonansas Ką slepia teorija.Elgesys ir nuostatos Kaip nuostatos lemia elgesį? Kada nuostatos prognozuoja elgesį Ką slepia moksliniai tyrimai. Banaji apie eksperimentinės socialinės psichologijos atradimą Mokslinių tyrimų išvada. Mahzarin R. Jūs negavote laiško: prietarai pranašauja diskriminuojantį elgesį Kada elgesys lemia nuostatas? Vaidmenys Kada žodis tampa įsitikinimu Atkreipkime dėmesį.

apžvelgęs daugelį mokslo darbų apie įvairias žmonių Elgesys . kuris tiki. prancūzų atžvilgiu .vieni svarbiausių socialinėje psichologijoje ir tai buvo viena pirmųjų šio mokslo tyrinėjimo sričių.K as sieja tai. psichologų konsultacijos. Nuostatos . kaip turėtume dėl žinomų priežasčių". Essays. Festingeris manė." Ralph VValdo Emerson. Taigi žmogaus nuostata kavos atžvilgiu gali būti neigiama. kad ryšys tarp nuostatų ir elgsenos yra priešingas. jie turi omenyje įsitikinimus bei jausmus.1 PAVEIKSLAS Nuostatų aspektai Pažinimas (mąstymas) Kaip nuostatos lemia elgesį? Kaip ir kokiomis sąlygomis nuostatos nulemia mūsų poelgius? Kodėl socialiniai psichologai pradžioje buvo nustebę dėl tariamai menko ryšio tarp nuostatų ir elgsenos? Emocijos Tariamai nuostatų galiai stprų smūgį sudavė socialinės psichologijos ekspertas Allanas Wickeris (1969). kądaromel Filosofai. elgesio tendencija ir pažinimas (mąstymas) (žr. kurie išprovokuoja vienokį ar kitokį poelgį. Šiuos tris aspektus galima įsidėmėti kaip EEP: emocijos (jausmai). susijusius su asmeniu arba įvykiu. o kaimynų. asmeninį gyvenimą ir jo išraišką visuomenėje. kuriuos antiamerikietiškos nuostatos paskatino savižudiškam terorizmui rugsėjo 11-ąją. Pavyzdžiui. Palanki arba nepalanki vertinimo reakcija į kokį nors dalyką . Socialiniai psichologai sutaria: žinoti žmonių nuostatas . Šiame skyriuje nagrinėsime nuostatų ir elgesio sąveiką. Tačiau 1964 metais Leonas Festingeris padarė išvadą. teologai ir pedagogai jau seniai svarsto. žmogus. mes esame „labai gerai ištreniruoti ir puikiai mokame rasti savo poelgių priežastis. 1841 („Esė".tai nuspėti jų poelgius. kas mes esame. su tuo. kad pasikeitus nuostatoms pasikeičia ir elgsena.teigiama. Mokymas.vežimas. jausmais. „Kiekvieno veiksmo protėvis yra mintis.ar ji reiškiama įsitikinimais.apibrėžia žmogaus nuostatą (Eagly ir Chaiken. vaikų ugdymas yra grindžiami prielaida. mūsų elgesys yra tarsi arklys.neutrali.1 paveikslą). o išreiškiama jausmais ir elgesio ketinimais. Kai mes privalome greitai į ką nors reaguoti. Kai socialiniai psichologai kalba apie kieno nors nuostatas. o nuostatos . kad asmeniniai įsitikinimai ir jausmai nulemia mūsų elgseną. Pirmoji serija) nuostata (attitude) Palanki arba nepalanki kokio nors dalyko ar asmens vertinimo reakcija.tai efektyvus pasaulio vertinimo būdas. 4. kad tam tikros etninės grupės atstovams būdingas tingumas ir agresyvumas. Beveik visą praeitą šimtmetį mokslininkus domino. patvirtinančių. koks ryšys sieja mintį ir veiksmą. Kaip pasakė Robertas Abelsonas (1972). ar elgesiu . jog nėra įrodymų. dažnai grindžiama įsitikinimais. 4. kokią įtaką nuostatos turi veiksmams. byloja. kad radikalūs įsitikinimai gali baigtis radikaliais poelgiais. tačiau nelabai gebame elgtis taip. mūsų reakciją gali nukreipti nuojautos. Devyniolika lėktuvų pagrobėjų. 2005). Nuostatų tyrimai . ir kad ją pakeisti galime tik pakeitę savo širdis bei protus. charakterį ir elgseną. gali jausti antipatiją ir juos diskriminuoti.

Pasisakymai apie rases ne ką tepasako apie galimą elgesį konkrečiose situacijose. Tezė. Jei žmonės sako viena. Danielio Batsono ir jo bendradarbių (1997. kurias jie (jeigu norėjo) galėjo mesti niekam nematant ir šitaip pasirinkti užduotį. kad nuostatos iš esmės nieko nelemia. 2001. kurią atlikus prizai nebuvo skiriami. Nuostatos bažnyčios atžvilgiu tik sąlyginai susijusios su dalyvavimu mišiose kiekvieną sekmadienį. Tiriant šias sąsajas žmonėms buvo pateikta patraukli užduotis (bei galimybė laimėti 30 dolerių vertės loterijos bilietus) ir nuobodi užduotis. Tyrimo dalyviai vieną užduotį turėjo parinkti sau. Tik vienas iš dvidešimties teigė. tačiau taip pasielgė 80 proc. Perspėjimai apie rūkymo žalą rūkalius veikia tik iš dalies.tariamam antrajam eksperimento dalyviui. 1971 Nuostatas ir veiksmus skiriantis pavyzdys. kas kontroliuoja elgseną. kad sau skirti patrauklesnę užduotį yra moralu. tačiau vengiama su moraliu elgesiu susijusių nuostolių). Iš tieTai. o kitą . Žinoma. Allan VVicker. 2002) žodžiais tariant. kaip nuostatos bei asmenybė. Atrodo. o daro kita. Kai moralumas susiduria su godumu. kad stebiuosi. suformulavus antitezę. Vėlesnių moralinės veidmainystės tyrimų dalyviams buvo išdalytos monetos. todėl jie vis aktyviau reikalauja mažiau rodyti smurto. ką lemia viršuje atsidūrusi monetos pusė?) Kito eksperimento metu Batsonas ant abiejų monetos pusių priklijavo lipdukus su užduotimi. Ir vis tiek 24 iš 28 metusių monetą sau pasirinko patrauklią užduotį. kad įsitikinimai bei jausmai kartais privalo turėti įtakos. nėra ko stebėtis. Tačiau nusprendę mesti monetą net 90 procentų eksperimento dalyvių pasirinko patrauklią užduotį! (Ar taip atsitiko todėl. Sų . ką dabar ruošiuosi paaiškinti. tačiau kaip ir anksčiau žiūri reportažus apie žmogžudystes. SOCIALINIS MĄSTYMAS nuostatas ir poelgius. o daro kita. O kur sintezė? Stebinantis faktas. paskatino psichologus išsiaiškinti. „Gali būti pageidautina pamiršti nuostatos sąvoką". Pradinei tezei. Kalbant apie tai. • • • Studentų požiūris į apgavystes nedaug teturi bendra su pačiu apgaudinėjimu. nugali godumas. kad jie patys galėjo nutarti. Lytinio švietimo programos dažnai veikia požiūrį į lytinį susilaikymą ir prezervatyvų naudojimą. mes įrodinėjome. esame veidmainių populiacija. kad nuostatos lemia veiksmus. Wickeris pasiūlė šokiruojančią tezę: vargiai galima prognozuoti žmonių elgseną remiantis jų nuostatomis. septintajame dešimtmetyje. kodėl. atrodo taip akivaizdu. kad smurtinės televizijos laidos slopina jautrumą ir skatina brutalumą.154 I dalis. dalyvių. kad žmonės dažnai saviena. tačiau šis poveikis nėra ilgalaikis. gali būti „morali veidmainystė" (kai sudaromas moralumo įspūdis. Antitezė. vis dažniau pabrėžiama išorinė socialinė įtaka ir menkinami tokie vidiniai veiksniai. buvo paprieštarauta XX a. kad mėginimai pakeisti elgseną keičiant nuostatas dažnai žlunga. Žmonės pagaliau pradeda suvokti.

nors patys abejojo (Nagourney.kritikos baimė . kad tiesa niekada neatrodo akivaizdi tol. ar su baltaodžių veidais. žodinę išraišką veikia išorinės aplinkybės. Vieno tyrimo metu studentai. 2003). Mokslininkai tikisi. iš pradžių įtikinti. Daugybė skirtingų veiksnių. . aštuntojo dešimtmečio. stebima. apsunkinančių elgesio ir nuostatų ryšį (Triandis. Kaip ir kitus poelgius. Tyrėjai pademonstruoja. mūsų nuomone.veido raumenų reakcijos į teiginius fiksavimas (Cacioppo ir Petty. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 155 kodėl dauguma psichologų (taip pat ir aš) apie tai nepagalvojo iki XX a. 126 tyrimuose IAT testu matuotų neišreikštųjų nuostatų „Aš turiu susidaręs nuomonę. stipriau laikėsi išankstinių nusistatymų (Sigall ir Page. pyktį ir patriotinį įkarštį. norint įvertinti neišreikštąsias nuostatas rasių atžvilgiu. Stipri socialinė įtaka . 1982. Kitas metodas siūlo „fiktyvųjį kelią" į širdį. Kraus. Kartais sakome tai. kurie gali pamatuoti pulsą. 1981). jausdami po rugsėjo 11-osios šalį apėmusius baimę. implicit association test. Jo metu matuojant reakcijos laiką įvertinama. kol jos nesužinome. kitaip nei gydytojai.visas kitas sąlygas išlaikyti vienodas. 2002. kad taip galima pakankamai tiksliai užfiksuoti vos pastebimą šypsnį ar mikroskopinę raumenų reakciją ir įvertinti asmens nuostatas pateikto teiginio atžvilgiu. kad žmonės. kaip greitai žmonės susieja sąvokas (Greenwald ir kiti. ką. Eksperimento metu dalyviams prijungiamas netikras melo detektorius ir paaiškinama. Po to tiriamiesiems pateikiami nauji klausimai. nes jas veikia skirtingi veiksniai. Nenuostabu. Mes matuojame išreiškiamas nuostatas. Vienas iš jų . Pavyzdžiui.vadinasi. Šių dienų socialiniai psichologai turi puikių būdų subtiliai įvertinti nuostatas. yra mažiausia Socialiniai psichologai. ar žmonės ilgiau užtrunka teigiamos reikšmės žodžius siedami su juodaodžių.neišreikštųjų asociacijų testas (angl. niekada negauna tiesioginių duomenų apie nuostatas. jog melo detektorius iš tiesų veikia. kad pasakytų teisybę. kiti norėtų išgirsti. Bush . IAT).4 s k y r i u s . kaip puikiai šis tariamas detektorius parodo tiriamųjų nuostatas (kurios buvo išsiaiškintos dar iki eksperimento). Kada nuostatos prognozuoja elgesį Mūsų elgesys ir išreikštos nuostatos skiriasi. 2002). 1971). sako tiesą . 2002 metų pabaigoje daugelis JAV įstatymų leidėjų.ar pagal nuostatas būtų galima tiksliai prognozuoti poelgius? Kada socialinė įtaka tam. prijungti prie tokio detektoriaus. Privalau pats sau priminti.viešo vardinio balsavimo metu iškreipė tikruosius interesus. melo detektorius suveikė! (Kaip ironiška: žmonės apgaunami." Prezidentas George H. 1995). taip pat žr.) Kitas subtilus nuostatų matavimas . kad jis tikras. Tačiau jei mums pavyktų neutralizuoti kitų veiksnių įtaką elgsenai . Vienas socialinės psichologijos ekspertas suskaičiavo 40 skirtingų veiksnių. viešai balsavo už prezidento Busho planuojamą karą su Iraku. ką sakome. gana tvirtą nuomonę. bet ne visada su ja sutinku. W.

Banaji Harvardo universitetas (subcortical brain) aktyvumas gali būti tas nepriklausomas rodmuo. taigi nereikėjo aiškintis. apie kuriuos net nenutuokia ir kurie dažnai neatitinka sąmoningos išraiškos. buvo iš karto užmirštos. Sutikau. mama apie mano planus neklausinėjo. Vieną kartą prieš vykdama namo atostogauti už penkis dolerius nusipirkau penkių tomų 1968 metais išleistą „Socialinės psichologijos vadovą" (atrodė. Šalyje. Nežinojau. Jeilio universitete. kalba. Mėgavausi bendradarbiavimu su Tony Greenvvaldu ir Brianu Noseku. sužinojau. Dviejų kultūrų stebėjimas sužadino mano domėjimąsi sąmone ir trimis jėgomis. Pastarosios galią pirmą kartą pajutau Indijoje skaitydama „Socialinės psichologijos vadovą".įsitikinimai apie socialines grupes atrodė ne tokie svarbūs. „Ką slepia moksliniai tyrimai: Mahzarin R. kurioje gimiau ir užaugau. kasta. (Žr. socialinė įtaka gali būti milžiniška tokia didelė. kad atmintis pasireiškia išreikštąja (sąmoninga) ir neišreikštąja (nesąmoninga) formomis. Gerai mokėjau spausdinti. vertybėms? Abejodama užrašiau žodžius „Neišreikštosios nuostatos" kaip svarbų pasiūlymą. kuriomis domėjausi iki tol. Darbas prie daktaro disertacijos ir ankstyvasis karjeros laikotarpis suvedė mane su trimis nuostabiais žmonėmis: Tony Greenvvaldu Ohajo universitete ir Claude Steele bei Elizabeth Loftus Vašingtono universitete. todėl tikėjausi susikurti nepriklausomybę. Kaip bus ne kartą rašoma 5 ir 8 skyriuose. kad paskatina žmones atsisakyti pačių giliausių savo įsitikinimų. kad pasimokysiu semestrą o tada būsiu laisva rinktis savo kelią. Žmonių neišreikštosios nuostatos skiriasi. Optimistiškai teigiame. kad už tiek mažai pinigų įsigijau tiek daug knygų!). eksperimentais tyrinėjęs socialinius procesus. sekta. Pagalvojau.24 (Hofmann ir kiti. kad šis mokslas. Banaji apie eksperimentinės socialinės psichologijos atradimą".palikti saugų šeimos prieglobstį ir pradėti įdomesnį bei labiau jaudinantį gyvenimą kaip sekretorės padėjėja. Banaji apie eksperimentinės socialinės psichologijos atradimą Būdama penkiolikos metų Indijoje baigiau vidurinę mokyklą ir turėjau tik vieną tikslą . taikant neišreikštųjų asociacijų testą. parodantis neišreikštąsias nuostatas. Mano mama. 2005). Pirmojo semestro Nizamo koledže pabaiga atėjo ir praėjo. galbūt tai galiotų ir nuostatoms. Psichofizika ir marksistinė sociologija. bet jų poveikį. ką s l e p i a m o k s l i n i a i t y r i m a i Mahzarin R. Iš šimtų tyrinėjimų. ir iš milijonų testų rezultatų sužinojome.156 I dalis. Jau žinome. žmogaus gyvenimo raida ir konkrečia situacija. Kelionė namo traukiniu truko 24 valandas. kurie laikosi savo įsitikinimų. Tai jis atvedė mane į psichologiją ir į Ameriką. nors pati koledže nesimokė. Mes tyrinėjome nesąmoningą socialinį pažinimą. vis dar domėdamasi atminties tyrimais. pasiėmusi didinamąjį stiklą galėjau pastebėti. SOCIALINIS MĄSTYMAS koreliacija su paties deklaruotomis išreikštosiomis nuostatomis vidutiniškai buvo lygi 0. įsitikinimams. gali pakeisti patirtis.buvau pripratusi prie žmonių. bet ir konkreti situacija.) Kada kiti veiksniai mažiausiai veikia elgseną Bet kuriuo atveju mus veikia ne tik nuostatos. įkalbėjo mane stoti į koledžą.Indijoje . bus mano ateities kelias. . . Tokios nuostatos ir stereotipai numato elgesį realiame gyvenime. religija. kad žmonės turi žinių (stereotipų) ir jausmų (nuostatų). kad šie žodžiai užims pagrindinę vietą kitų dviejų dešimtmečių mūsų su studentais tyrinėjimuose. kad neišreikštąsias nuostatas. apsigyvendama už kvartalo nuo savo tėvų. o jai baigiantis aš jau buvau „prarijusi" vieną tomą ir aiškiai žinojau.Amerikoje . netgi gana senas. kad smegenų požievio Mahzarin R. lemiančiomis socialinį elgesį: žmogaus evoliucine istorija. Kasdien galėdavau išgirsti tokį pasakymą: „Ko tikėtis iš šykštaus marvadžio?" Mano antrojoje tėvynėje . pagrįstų socialine klase.

gerai. bet ir nuo metiko. kad nuostatos neprognozuoja elgesio. o ne pavienius poelgius. t. žinodami. ji padeda prognozuoti poelgius. „Aš prieštarauju pats sau? Na.patvirtino. kaip smūgiuos beisbolo ar kriketo žaidėjas. galime prognozuoti jų apytikrį rezultatą. 1974. savijautos ir t. daugiau priklauso nuo jo nuomonės apie bėgiojimo naudą ir kaštus. menkai leidžia prognozuoti galimą dietos laikymąsi ir mankštinimąsi. koks asmens požiūris į prezervatyvus. neutralizuojame šiuos prognozes apsunkinančius veiksnius. pavyzdžiui. ir kitų atsitiktinių veiksnių. Iki šiol kalbėjome apie dvi sąlygas. galime gana patikimai prognozuoti.). 0 remdamiesi požiūriu į atliekų perdirbimą (tačiau ne bendra nuostata į aplinkos apsaugą). 1855 („Daina apie save") Kada nagrinėjamos konkrečiam elgesiui būdingos nuostatos Kitos (papildomos) sąlygos gali pagerinti nuostatų prognostinį tikslumą. ir 2) kai nuostata būdinga stebimai elgse- . 2004). Tačiau visi 26 tyrimai patvirtino. Šie duomenys apibūdina kaupimo principą: nuostatos poveikis akivaizdesnis tada. . Six ir Eckes. ir manyje daug telpa. kad konkrečios. suvokiamą saviveiksmingumą ir kontrolę (žr. dar efektyviau prognozuoti leidžia žinios apie ketinimus. Pažindami žaidėjus. daugybė eksperimentinių tyrimų įrodo. sprendimas padėti ar nepadėti konkrečiam azijiečiui). galime prognozuoti. Ar žmogus bėgioja. Wallace ir kiti. prieštarauju. Galime pateikti tokį mokslinio tyrimo pavyzdį: žmonių požiūris į religiją menkai teleidžia prognozuoti.4 s k y r i u s . 26 iš 27-ių tyrimų parodė. ar jis jais naudosis (Albarracin ir kiti. Dar daugiau. 2006). koks bus smūgis. Tačiau religiniai įsitikinimai leidžia gana gerai prognozuoti tikinčiųjų elgseną tam tikru laikotarpiu (Fishbein ir Ajzen. kad kai tiriamoji nuostata tiesiogiai susijusi su situacija. Vėlesni tyrimai . ir juose dalyvavo per 276 000 asmenų . apibrėžtos nuostatos iš tiesų leidžia prognozuoti poelgius (Armitage ir Conner. Kai apibendriname daugelio smūgių rezultatus.tai spėlioti. požiūris į azijiečius (o elgesys būna konkretus. 4. kad nauji ketinimai išprovokuoja ir naują elgesį (Webb ir Sheeran. O pasak Ajzeno ir Fishbeino „elgesio planavimo teorijos". 1991). ar žmogus rūšiuos atliekas (Oskamp. kai tiriama apibendrinta nuostata . E L G E S Y S IR NUOSTATOS 157 Tad ar galime išvedę vidurkį aiškiau pamatyti savo nuostatų pasekmes? Prognozuoti žmonių elgseną . Pavyzdžiui. kaip „sveikatingumas ir žvalumas". nes jis priklausys ne tik nuo smūgiuotojo. 1996.jų buvo atlikta per 700. kurioms esant nuostatų žinojimas padeda prognozuoti poelgius: 1) kai kiek įmanoma sumažiname kitų veiksnių įtaką nuostatoms bei poelgiams. 2001). kunigo. 2001. Tad požiūris į tokias sąvokas.2 paveikslą). Beveik neįmanoma numatyti. Iš tiesų.tarkime. geriausių rezultatų pasieksime keisdami požiūrį į konkrečią praktiką. 1979). kai nagrinėjame žmogaus elgseną apskritai. Song ofMyself.neturėtume tikėtis tikslaus atitikmens tarp žodžių ir veiksmų. rašo Fishbeinas ir Ajzenas. ar ateinantį savaitgalį jie ateis į pamaldas (nes tai dar priklausys nuo orų. Norėdami įtikinti žmones pakeisti sveikatą lemiančius įpročius. 2005). Kaip teigia Icekas Ajzenas ir Martinas Fishbeinas (1977.)" Walt VVhitman. (Esu didelis. Kahle ir Berman.

ar jie bus teisingesni sau? Tai norėjo išsiaiškinti Markas Snyderis ir Williamas Swannas (1976). Susitikę žmogų koridoriuje automatiškai jam ištariame: „Labas". b) suvoktos socialinės normos ir c) kontrolės pojūtis nulemia ketinimus. Apmokėdami sąskaitą restorane į klausimą„Kaip patiko maistas?" atsakome „Buvo puikus". nuostatos pasireiškia stipriau.prisisegti saugos diržą. jei mes apie jas galvojame. Neturėdami scenarijaus. Naujose situacijose. kad studentų nuostatos leido prognozuoti jų nuosprendį tik tuo atveju. kaip įėję į kambarį su dideliu veidrodžiu staiga naujai pamatėte save. skirtos „kelios minutės surikiuoti savo mintis ir požiūrius" apie lygias įdarbinimo galimybes. Kada nuostatos būna tvirtos Dauguma mūsų poelgių būna automatiški. kai jos būna tvirtos. Mes veikiame pagal žinomą scenarijų. Tai prisitaikymo reakcija. Mokslininkai nustatė.158 I dalis. skaičių". Kaip teigė filosofas Alfredas Northas Whiteheadas. ar žmogus ryšis bėgioti. Galbūt ir jūs prisimenate. kuriose mūsų elgesys būna mažiau automatiškas. Todėl galime pasiūlyti dar vieną būdą. didindama operacijų. Yra ir trečia sąlyga: nuostatos padeda prognozuoti poelgius dar tiksliau. išgerti kavos. Subjektyvios normos | „Atrodo. Icekas Ajzenas ir Martinas Fishbeinas atskleidė. 1981).elgesį. kad a) nuostatos." Vokiečių poetas Goethe." nai. veikti sunku. Sąmoningi žmonės paprastai suvokia savo pažiūras (Miller ir Grush." Ketinimas elgtis „Pradėsiu kitą savaitę". 1998). Praėjus dviem savaitėm po 120-ies Minesotos universiteto studentų nuostatų apie lygių įdarbinimo galimybių politiką tyrimo Snyderis ir Swannas pakvietė juos pabūti prisiekusiaisiais diskriminavimo dėl lyties byloje. 1986). kurias galima atlikti negalvojant. Vienaip ar kitaip elgtis nuostatos skatina tik tada. Įprastiems veiksmams . Palyginti su bendromis nuostatomis sveikos gyvensenos atžvilgiu. Taigi jei žmones paskatinsime prisiminti savo nuostatas prieš ką nors darant. pavyzdžiui. padedantį žmonėms susitelkti: paskatinti jų savimonę.2 PAVEIKSLAS Elgesio planavimo teorija Dirbdami kartu. 1749-1832 . Suvokta kontrolė „Aš lengvai galiu tai padaryti. Kiti mokslininkai taip pat gavo pa- „Galvoti lengva. požiūris į bėgiojimą daug geriau leidžia numatyti. SOCIALINIS MĄSTYMAS 4. o šie . Nuostata elgesio atžvilgiu „Esu pasiruošęs sportuoti". „civilizacija tobulėja. Ji palieka erdvės mūsų protui rūpintis kitais dalykais. mano kaimynai bėgioja ir sportuoja. prieš ką nors darydami pagalvojame. net jei jis mums pasirodė prastas. nesusimąstydami. o mintis paversti veiksmais yra sunkiausias dalykas pasaulyje. kai prieš teismą jie buvo paskatinti prisiminti savo nuostatas.nebūtina sąmoningai nusiteikti (Ouellette ir Wood. pasiūlant ką nors atlikti priešais veidrodį (Carver ir Scheier. ateiti į paskaitą .

. Šio laiško gavimą reikėjo patvirtinti per 48 valandas: .. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 159 našius rezultatus: paragindami žmones susivokti savyje. ir ji skiriama tik keliems išrinktiesiems. o merginos . o vėliau paieškoti koreliacijos tarp jų išreiškiamų nuostatų ir natūralaus elgesio situacijoje. kad nuskambėjus skambučiui darbas turi būti nutrauktas.nemoralu. jog dalyvaujate eksperimente. skatiname juos elgtis taip. Jie gavo „pasiklydusį" elektroninį laišką adresuotą žmogui arba arabiška pavarde (dalyviai vaikinai gavo laišką. mūsų šalis bus ne tokia saugi". 500 šių studentų (visi Amerikos europiečiai) po dviejų savaičių patys to nežinodami turėjo dalyvauti gudriame eksperimente. ar grąžintumėte jį siuntėjui. kad jums buvo paskirta Glassnerio fondo stipendija. Sveikiname!. garantuojančiojeanonimiškumą. • „jei sužinočiau. Pusė studentų gavo laišką kad adresatas laimėjo prestižinę stipendiją..4 s k y r i u s . kad pertu?" Ištyrus jų nuostatas ir gavus sutikimą. kad dalyvavote konkurse Glassnerio fondo stipendijai gauti.. kad jie yra išrinktoji etninė grupė". Po rugsėjo 11osios teroro išpuolių kai kurie žmonės susidarė labai aiškų požiūr[[arabus. arba europietiška (Peteriui Brice arba Julliannai Brice). prašyčiau kito kambario".j i e dirbo ir po skambučio. Ar „Neabejotinai žavi harmonija. 1588 („Esė") mokslinių tyrimų išvada Jūs negavote laiško: prietarai pranašauja diskriminuojantį elgesį Jau žinome. Dėl to Mičigano universiteto socialiniai psichologai Bradas Bushmanas ir Angelica Bonacci (2004) susidomėjo. kad stiprios nuostatos nulemia tam tikrus veiksmus. Gibbons. sukčiavo 71 proc. kurių savimonė buvo sužadinta (jie dirbo priešais veidrodį ir klausėsi į magnetofono juostelę įrašyto savo balso) sukčiavo tik 7 procentai. į kuriuos turėjo atsakyti studentai. buvo ir toks: „ar norėtumėte vėliau dalyvauti tyrime elektroniniu pašDėkojame. stipendija bus paskirta kitam studentui. kai žodžiai ir darbai eina koja kojon. Prašome per 48 valandas jtfsakyti į šį laišką ir formaliai sutikti priimti stipendiją. Mes džiaugiamės. Likę vieni. Stipendija padengia 4 metų mokymosi išlaidas . nes konkurso dalyvių buvo labai daug . 2002 metų pavasario semestro pradžioje pateikti 1000-čiui psichologijos pirmakursių klausimynus ir įtvirtinti vienuolika teiginių apie arabus amerikiečius. Jie suplanavo įvertinti universiteto studentų rasines nuostatas. jog pagal tai bus nustatomas intelekto koeficientas [IQ]) ir nurodė. kad turėsiu gyventi viename bendrabučio kambaryje su arabu. Konkursas šiai stipendijai gauti būna labai didelis. adresuotą Mohammedui Hameedui. kad žodžiai nesiskirtų nuo darbų (Froming ir kiti. Essays. arogancija ir įsitikinimas. 1982. Tarp kitų klausimų.pasipūtimas.. Jei gautumėte tokį „pasiklydusį" laišką ir nežinotumėte. Kitai pusei buvo pranešama bloga naujiena: jie stipendijos negavo (bet galėjo atsakyti į laišką jei norėjo likti stipendijos laukiančiųjų sąraše). (Gal žinote. kaip tai padaryti?) Mokslininkai norėjo: pirma. s t u d e n t ų . Jei to nepadarysite. Studentai turėjo galimybę rinktis atsakymą skalėje nuo 1 („labai nepritariu") iki 10 („labai pritariu") vertindami tokius teiginius. • „jei Amerikoje bus labai daug arabų. Šiais metais pavėlavome išsiųsti šiuos laiškus. jog apgaudinėti . kad beveik visi aukštųjų mokyklų studentai tvirtina." Montaigne. ypač jei nejaučiame socialinio spaudimo.. kaip šis požiūris į Amerikos arabus galėtų paveikti elgesį su jais.. kaip: • „svarbiausia Amerikos arabų yda . Iš tų studentų.Hassanai Hameed). Edwardas Dieneris ir Markas Wallbomas (1976) pastebėjo. 1978). Tačiau ar jie klausytų Shakespeare Polonijaus patarimo: „Būk teisingas pačiam sau"? Dieneris ir Wallbomas davė Vašingtono universiteto studentams anagramų sprendimo užduotį (paaiškinę.

siųstų j[ tikrajam adresatui? Laišką siuntėjui grąžino 26 proc.3 PAVEIKSLAS Prietarais grįstų nuostatų poveikis persiunčiant geras naujienas žmonėms europietiška ar arabiška pavarde 4. priklausomai nuo aplinkybių. lengvesnę užduotį perleido kitam asmeniui. kurie atsakinėdami [ anksčiau pateikto klausimyno klausimus išreiškė didesnį nei vidutinis nusistatymą prieš Amerikos arabus. jie sąžinigai pasakydavo. Azijos kilmės bei ispanakalbius amerikiečius) buvo mažiau linkę persiųsti gerą žinią apie laimėtą stipendiją. nuostatos yra tvirtos. Ar tikrojo adresato pavardė turėjo reikšmės? 4. kuria puse moneta nukrito. kad. 1995). Kai žmonės mesdavo monetą žiūrėdami į veidrodį.). 1665 („Maksimos") parduotuvėse akių lygyje įtaisyti veidrodžiai padėtų žmonėms prisiminti savo požiūrį į vagiliavimą? Ar prisimenate anksčiau aprašytus Batsono moralinio veidmainiavimo tyrimus? Paskutiniame jų Batsonas ir jo bendradarbiai pastebėjo. Apibendrindami pasakysime. Gerų naujienų persiuntimas 50 | Adresatas europietiška pavarde Blogų naujienų persiuntimas 50 Į Į Adresatas europietiška pavarde Adresatas arabiška pavarde 40 2 30 S 20 10 Adresatas arabiška pavarde 40 2 30 c © O 10 JUL Silpnos Stiprios Prietarais grįstos nuostatos 4. kad pastačius veidrodžius elgesys iš tiesų ima atitikti moralines nuostatas.160 I dalis. merginų ir tik 16 proc. tokie studentai mieliau persiųsdavo laišką. Lygiai pusė eksperimento dalyvių. taip pat kai mums jos primenamos arba sužadinama savimonė.4 pav. vaikinų. nuostatos ir poelgiai gali būti labai glaudžiai susiję tarpusavyje arba visiškai nesusiję (Kraus. jeigu • • • kitų veiksnių įtaka yra minimali. Diskriminuojantis elgesys buvo labiau- siai pastebimas tarp tų studentų. Maxims.4 PAVEIKSLAS Silpnos Stiprios Prietarais grįstos nuostatos P Prietarais grįstų nuostatų poveikis persiunčiant blogas naujienas žmonėms europietiška ar arabiška pavarde . jei jame pranešama naujiena būdavo bloga (4. jei adresato pavardė buvo arabiška. Taigi po rugsėjo 11-osios įvykių prietarais grįstos nuostatos tikrai lėmė subtilų. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Apie dorybes lengviau pamokslauti. adresuotą žmogui arabiška pavarde. kurių savimonė buvo sužadinta. bet tiesiogiai susijusį diskriminuojantį elgesį. nuostatos yra būdingos konkrečiam elgesiui.3 paveiksle matome. kad tikrai turėjo. Eksperimento dalyviai (prieš Amerikos arabus nusistatę labiau negu prieš Afrikos. Dar daugiau. nei būti doram. Veiksmus galime prognozuoti." La Rochefoucauld.

tiriant balsavimo prognozes) ir 3) jos yra tvirtos (nes kažkas mums jas nuolat primena arba mes jas susiformavome remdamiesi asmenine patirtimi). dažnai grindžiamas įsitikinimais) ir poelgius? Liaudies išmintis teigia. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 161 APIBENDRINIMAS Kaip nuostatos lemia elgesį? • Kas sieja mūsų vidines nuostatas (kokio nors dalyko ar asmens vertinimo reakcijas. kad mes ne tik mintimis galime paskatinti save veikti. kad elgsena veikia nuostatas. kodėl taip yra ir palyginkite kilusias mintis su socialinių psichologų aiškinimais. ir elgseną lemia įvairūs veiksniai. kad elgesys formuoja nuostatas. „Išgirdau triukšmą". . Kada elgesys lemia nuostatas? Jei per pastaruosius 25 metus socialinė psichologija mus ko nors ir išmokė. kokia šio reiškinio priežastis. . 1826 . kodėl jis pasuko galvą: „Ieškojau šlepetės".. Nuostatos leis prognozuoti elgseną jei 1) kitų veiksnių įtaka kiek įmanoma sumažinama.kodėl nusiavėte batelius?" „Na. Vivian Grey. Veiksmas kuria paaiškinimą. kuri kontroliuoja galvos judesius. . paspėliokite. „Norėjau žvilgtelėti po lova".atsako Sara.klausia hipnotizuotojas. Džordžas gana logiškai paaiškina. pakeitus žmonių nuostatas ne visada pavyksta labai pakeisti elgseną. Tai paskatino socialinius psichologus išsiaiškinti. • Atsakymas: ir mūsų nuostatų išraiškas. prieš kalbėdami apie šias teorijas. Domėdamiesi įrodymais. ir Sara tyliai nusiauna batelius.4 s k y r i u s . Be to. Džordžas~pasuka galvą. mūsų nuostatos ir veiksmai yra glaudžiai susiję tarpusavyje. Tačiau. Esant šioms sąlygoms. kai ant grindų nukris knyga. Kas patvirtina šį teiginį? O dabar panagrinėkime labiau pritrenkiančią idėją. kad elektrodai valdomi per atstumą. kurie patvirtino šį teiginį. 2) nuostatos labai glaudžiai siejasi su prognozuojamu poelgiu (pavyzdžiui.Šiandien buvo ilga diena". pasižiūrėkime. ką giname. • Džordžui laikinai implantuoti elektrodai į tą smegenų sritį.. tačiau remiantis nuostatomis retai galima nuspėti veiksmus. „Buvau sunerimęs". kad pamažu ir patikime tuo. Po penkiolikos minučių knyga nukrenta. . Kai neurochirurgas Jose Delgado (1973) nuotolinio valdymo prietaisu sužadina elektrodus. tai tikrai išmokė. Socialinės psichologijos teorijos įkvėpė daugelį tyrimų. „Sara. bet ir veiksmais priversti save mąstyti. • Aštrius Kerolės priepuolius pavyko sušvelninti chirurgiškai atskyrus smegenų pusrutulius. Eksperimento metu psichologas Michaelas Gazzaniga (1985) kairiojoje Kerolės regėjimo lauko pusėje trumpai parodydavo nuo- „Mintis yra veiksmo vaikas. mano kojos sukaito ir pavargo. ką dar reikia išsiaiškinti. Iš tiesų kartais giname savo įsitikinimus. kad elgesys priklauso nuo požiūrio. Panagrinėkime šiuos atvejus: t Sarai hipnozės būsenoje liepta nusiauti batelius. Tačiau taip pat tiesa. Nežinodamas." Benjamin Disraeli.

Tuomet tikriausiai labai save kontroliavote. . užimantys atitinkamą socialinę padėtį. Tačiau ši įtampa retai kada trunka ilgai. Kito paciento.blogi kaliniai. Haney ir Zimbardo. o kai kurie netgi sugalvojo itin žiaurių ir žeminančių taisyklių. turėtų elgtis konkrečioje situacijoje. kuriam buvo atlikta panaši operacija. Vaidmenys vaidmuo (role) Taisyklių rinkinys.gal pirmosiomis darbo dienomis. ji sukurdavo . taigi reaguodavo dešinysis. Prisiminkite save naujame vaidmenyje . „Nė vienas žmogus ilgesnį laiko tarpą negalėtų „rodyti" vienokio veido būdamas vienas.ir tikriausiai pati patikėdavo . o kitokio . dešinysis smegenų pusrutulis buvo dirginamas trumpai sušmėžuojančiu žodžiu „šypsena". apibrėžiantis. įteikė jiems uniformas.buvo užrakinti kamerose ir aprengti juos žeminančiais drabužiais. Įgydami naują socialinį vaidmenį.būdamas tarp žmonių. 1850 Žodis vaidmuo pasiskolintas iš teatro meno srties ir reiškia veiksmus tų žmonių. kurie turėtų juos atlikti užimdami tam tikrą socialinę padėtį. Daugelyje socialinių psichologinių situacijų taip pat galima pastebėti. policininiko lazdas bei švilpukus ir paaiškino. Antroji grupė studentų . nesijautėte savimi. 1998). kai prižiūrėtojai ir kaliniai tik gavo savo vaidmenis. SOCIALINIS MĄSTYMAS gos moters atvaizdą. Frenko. eksperimento dalyviai ir netgi eksperimentuotojai pastebėjo. Vaidmuo jums ėmė tikti taip. pirmąją savaitę studentų miestelyje jūs per daug jautriai reagavote į savo naująjį statusą ir karžygiškai stengėtės su šaknimis išrauti mokyklinius įpročius. o gal universitete ar studentų draugijoje.162 I dalis. kiti maištavo. Jis sureaguodavo ir prisiversdavo nusišypsoti. kad jie privalo priversti „kalinius" laikytis kalėjimo taisyklių. o trečius apėmė apatija. sukūrė Stenfordo universiteto Psichologijos katedros mokslininkai. kaip žmonės. ar piktavaliai prižiūrėtojai? O gal institucinis prižiūrėtojo ir kalinio vaidmuo gali paversti piktais ir šiurkščiais net ir gailiaširdžius žmones? Ar žmonės kuria smurto erdves? O gal vieta augina smurtą žmoguje? Zimbardo atsitiktinės atrankos principu vienus studentus paskyrė prižiūrėtojais.įtikinamą paaiškinimą: „Ak. Bet vieną dieną patyrėte kažką nauja: jūsų entuziazmas studentų draugijoje ar dirbtinai intelektualios kalbos įgijo natūralumo.pavyzdžiai.elgesio suformuotų nuostatų . neverbalinis smegenų pusrutulis. Kerolės veide pasirodydavo nedrąsi šypsena ir ji sukikendavo. Zimbardo norėjo išsiaiškinti. nes galiausiai susipainiotų. Toliau pateikiami savęs įtikinimo ." Nathaniel Havvthorne. mes iš pradžių jaučiamės nenuoširdūs. kaip panešioti džinsai ar marškinėliai. Vieno tyrimo metu universiteto studentai sutiko tam tikrą laiko tarpą praleisti dirbtiniame kalėjime. ar brutalumo kalėjime priežastis . Paklausta kodėl. kad jie pakliuvo į situacijos spąstus. vadovaujant Philipui Zimbardo (1971. ta mašina juokinga". Frenkas paaiškindavo: „Labai juokingas eksperimentas". Gal. kurį.„kaliniai" . pavyzdžiui. Prižiūrėtojai ėmė nepagarbiai elgtis su kalinius. Po pirmosios linksmos dienos. Jūs stebėjote savo kalbą ir veiksmus. kad elgsena veikia psichinius procesus. kuris šių veidų yra tikrasis. Paklaustas kodėl. Vieni kaliniai palūžo.

Jos gerumas mane apstulbino. kas j ą pamatydavo. pajusdavo palengvėjimą. tikrovę". 1984) pademonstravo. o balsas . dėl ko abejoja. kurias aš buvau matęs . Tesser ir kiti. aprašytasis arba pa- ..4 s k y r i u s . Pastebėjęs socialinę patologiją. Ji jau laikė savo rankose lemtingą neribotos valdžios nuodų. Šis kalėjimas. 2002. Tory Higginsas ir jo kolegos (Higgins ir Rholes. 1845. kai aš ją pirmą kartą susitikau prie durų . Svarbu ne tai. 5 7 . 1983). Buvęs vergas Frederickas Douglassas prisimena. o angelišką veidą pakeitė demoniška kaukė. kaip galvojo studentai. vaidmuo ir tikrasis Aš. jog mes nepajėgiame atsispirti primestiems vaidmenims. Zimbardo.. Jie paprašė universiteto studentų perskaityti vieno žmogaus asmenybės aprašymą ir trumpai apibūdinti jį kitam žmogui. p. kuris kuria mūsų nuostatas. prižiūrėtojai nesužiaurėjo (Reicher ir Haslam. kokius pėdsakus paliktų dešimtmečius demonstruotas nuolankumas. nes jis pats renkasi šį vaidmenį. o ištisus dešimtmečius. Ji buvo visiškai nepanaši į kitas baltąsias moteris.raminanti muzika. saldus ir melodingas balsas virto aštriais ir siaubingai nedarniais garsais. kurie netrukus pradėjo veikti. Šeimininką tai gali paveikti dar labiau. Pradėdami dėstytojo. žodis virsta įsitikinimu (Klaas. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 163 Zimbardo (1972) rašė. kad „vis labiau buvo painiojama tikrovė ir realybė. kurį buvo planavęs tęsti dvi savaites. kad tai. kaip pasikeitė jo šeimininkė. kario ar verslininko karjerą mes imamės vaidmens. Tačiau jie pradeda tikėti tuo. 1978). po šešių dienų Zimbardo buvo priverstas nutraukti eksperimentą. Deja deja! Ši kilniaširdė moteris neilgai tokia buvo. Jos veidas buvo it dangiška šypsena. . ką sako -jei nebuvo papirkti ar priversti šitaip liudyti:"Jei savo žodžiams neturime įtikinamų išorinių paaiškinimų. kaip turėčiau elgtis.. jog atliekate vergo vaidmenį ne šešias dienas. kaip žodis virsta įsitikinimu. kuriam. Nesusigaudžiau net. kurį mes sukūrėme. 2006. Jos akivaizdoje net nedoriausias vergas jausdavosi laisvai ir visi.. taurę. Kitą kartą pakartojus imitacinio kalėjimo eksperimentą.. Išsamios vaidmenų tyrimų išvados atskleidžia. Tetlock. kokią padėtį užima pašnekovas (Manis ir kiti. 2006).. Higgins ir McCann.maloni ir švelni moteris. gali subtiliai pavirsti realybe. 1978. kas yra nerealu (primestas vaidmuo). pamažu įsiurbė mus į savo. įsivaizduokite.5 8 . 1974. Linksmos vergvaldės akys netrukus paraudo iš pykčio. kokia atrodė. Įsivaizduokite. tačiau dūzgiant BBC televizijos kameroms. ) Kada žodis tampa įsitikinimu Žmonės dažnai pataikauja vieni kitiems. kalėjimo. Jei kelios dienos pakeitė Zimbardo „kalėjimo" studentų elgseną. Jie verčiau sakys gerą naujieną nei blogą ir atsižvelgs į tai. žmonės dažnai jaučiasi tarsi apgavikai. 1972. (Douglass. Priversti žodžiu ar raštu liudyti tai. kai susimąstė apie savo vaidmenį: Mano naujoji šeimininkė iš tiesų buvo tokia.

164 I dalis. Išvardiję teigiamus bruožus jie taip pat charakterizuojamąjį lygindavo su savimi. jog „elgesys formuoja nuostatas". iš pradžių patenkinus nedidelį pageidavimą.ir būrėją iš delno. Leidimą davė tik 17 procentų. kad šie leistų aikštelėje prie namo pastatyti didžiulius netvarkingai užrašytus skydus „Vairuok atidžiai". ir prisiekėme. sutiko 76 procentai (Freedman ir Fraser. Mano nuostabai ir siaubui. vėliau patenkinti ir didesnį prašymą. Kitų gyventojų iš pradžių buvo paprašyta mažiau: ar jie sutiktų prie savo automobilio lango pritvirtinti maždaug 7 cm dydžio užrašą „Vairuok saugiai"? Beveik visi noriai sutiko. o kitų . teigia: norint sulaukti didelės paslaugos reikia pasistengti. Nuo to laiko aš domiuosi tomis galiomis. Išbandžiau tai su keliais klientais. ką jie perskaitė. kad vienus žmones įtikinti lengva. teigiamų savybių studentai prisimindavo daugiau nei iš tiesų buvo skaitę. privalau elgtis atitinkamai. ir jo klientą .neįmanoma" (Ornstein. ko nėra. bjaurius skydus. Tačiau žinojau. kaip apsimesdamas chiromantu jis pats patikėjo šiuo būrimu. nei man rodo delno linijos. Pradėjau burti iš delno dar būdamas paauglys. . Tą. gaunamų už triukų rodymą. kuris buvo profesionalus mentalizmo atstovas ir žmogus. tinka. kurios įtikina mus . Kartą amžiną atilsį Stanley Jahsas. • Patricios Pliner ir jos bendradarbių (1974) atlikto tyrimo metu 46 procentai Toronto priemiesčių gyventojų sutiko paaukoti Vėžiu sergančiųjų „kojos tarpduryje" reiškinys (foot-in-the-door phenomenon) Polinkis. kad pradžioje jums padarytų nedidelę paslaugą. paprašė Kalifornijos gyventojų. Šio projekto pagalbininkas. kurį aš gerbiau. patvirtinantys teoriją. Kiti tyrėjai „kojos tarpduryje" reiškinį susiejo su altruizmu. vėliau sakė „buvęs apstulbintas. Paprašyti prisiminti. studentai apibūdindavo palankiau. pas kuriuos savininkus jau buvo apsilankyta. kad prisidurčiau prie pajamų. „Kojos tarpduryje" reiškinys Daugelis galime prisiminti atvejų. būrimas buvo lygiai toks pat sėkmingas. o paskui ir patys tuo patikime. 1991). Trumpai tariant. apsimetę savanoriais saugaus vairavimo populiarintojais. SOCIALINIS MĄSTYMAS atkreipkime dėmesj Žodis virsta įsitikinimu Oregono universiteto psichologas Ray Hymanas (1981) aprašė. mes linkę pakeisti savo pasakojimus atsižvelgdami į klausytojus. Po kelerių metų jau tvirtai tikėjau būrimu iš delno.kad yra tai. arba nepatinka. Kaip tai atsitinka? Eksperimentai. Kai po dviejų savaičių tų pačių žmonių buvo paprašyta leisti jų namo aikštelėje pastatyti didžiulius. vaikščiojęs nuo namo prie namo ir nežinojęs. kaip ir anksčiau. kai sutikę prisidėti prie projekto ar jo organizavimo įsitraukėme kur kas labiau nei ketinome. 19^6). kad ateityje panašiai prašomas atsisakysime. kuriam tariamai patiko charakterizuojamasis. Populiariausias šio „kojos tarpduryje" reiškinio pavyzdys: tyrėjai. Burti iš delno pradėjau pats tokiais būrimais netikėdamas. taktiškai pasiūlė įdomų eksperimentą: kad aš tyčia sakyčiau priešingai. kad jei noriu tai „parduoti".

kaip jos naudoja „poveikio priemones". Šias priemones jis išbandė atlikdamas paprastus eksperimentus." Kad geriau suprastų. pardavėjas panaikina kainos skirtumą papildomai priskaičiuodamas už priedus. • Interneto pokalbių svetainėse Paulas Markey ir jo bendradarbiai (2002) paprašė pagalbos („Niekaip negaliu sutvarkyti savo elektroninio pašto. kaip galėčiau susipažinti su kurio nors asmens duomenimis?"). Ar galite pasakyti. kodėl žmonės vieni kitiems sako „taip". • Nicolas Guėguen ir Celine Jacob (2001) trigubai (nuo 1. naudojama norint priversti žmones su kuo nors sutikti. Sakoma. jeigu pageidavimas padidėja. Socialinės psichologijos ekspertas Robertas Cialdinis save vadina „mulkiu". aukų rinkėjų ir įvairiausių operatorių taikinys. viešbučiuose taip pat naudojama panaši taktika." Publilius Syrus. donorų skaičius išaugo nuo 62 iki 81 procento. kuriuos klientas tikėjosi gausiąs veltui. kad jų negavęs klientas pasirinks brangesnį variantą. kad jis veiktų. kuomet buvo prašyta kukliau („Esu naujokas visuose šiuose kompiuterių reikaluose. • Angelą Lipsitz kartu su kitais autoriais (1989) rašo.4 s k y r i u s . kad savanoriškos kraujo donorystės kampanijos metu apsilankus pas žmones ir baigiant pokalbį fraze: „Tad tikimės. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 165 draugijai. yra mažiau linkę su juo sutikti. savo ketinimo atskleidimo.) padidino Prancūzijos interneto vartotojų.9 proc. Mes ne kartą įsitikinsime. kad šitaip didesnė dalis klientų sutinka mokėti daugiau. Žmonės. Oro bendrovėse. pasirašymo po peticija . tik kelias vietas lėktuve arba keletą kambarių viešbutyje siūlant su didele nuolaida ir šitaip tikintis. nes „patirsime nuostolį". kurie jau elgėsi paslaugiai.žemai paleisto kamuolio metodą. nei būtų sutikę iš karto. skaičių. Viename tokių ekperimentų Cialdinis su bendradarbiais (1978) tyrinėjo „kojos tarpduryje" reiškinio versiją. sutikę su pirmuoju pageidavimu. dažnai neprieštarauja. šių „kojos tarpduryje" reiškiniui tirti skirtų eksperimentų metu dėl pirmojo veiksmo ženklelio nešiojimo. arba pasitardamas su savo viršininku. Žmonės. aš visada buvau prekybininkų. kad jei žmonės įsipareigoja viešiems poelgiams ir suvokia juos kaip vykdomus savo pačių valia. kuriems iš karto pateikiamas didesnis pageidavimas. 42 m. jis trejetą metų stažavosi įvairiose prekybos. taiko kai kurie prekiautojai automobiliais. aukų rinkimo ir reklamos struktūrose tirdamas. ar taip? [pauzė atsakymui]". kad daro kažką prasmingo. Kr. Gal jūs galėtumėte atsiųsti man elektroninį laišką?").6 iki 4. paaukojusių nuo lauko minų nukentėjusių vaikų organizacijai. kaip teigiama. jei ugdysite tuos. . pirmiausia pakvietę pasirašyti peticiją prieš lauko minas. kad sulauksime jūsų. Atkreipkite dėmesį: kaip ir daugiau nei šimto kitų eksperimentų. žemai paleisto kamuolio metodas (low-ball technique) Taktika. Šį metodą. kai į j u o s buvo kreiptasi tiesiogiai. nuo buvusių dviejų. „Lengvai rasite paslaugių žmonių. „Kiek pamenu. kuris uždraudžia sudaryti sandorį. Pasisiūliusių padėti skaičius išaugo iki 16 proc.buvo apsispręsta savanoriškai (Burger ir Guadagno. kurie buvo iš vakaro paprašyti (ir sutikę) segėti reklaminį šios akcijos ženklelį. jie būna labiau įsitikinę. aukojančiųjų skaičius buvo beveik dvigubai didesnis. 2003). Kai klientas nusprendžia pirkti naują automobilį dėl patrauklios kainos ir pradeda pildyti pirkimo dokumentus. Iš tų. pr.

pakvietus atvykti 7 vai. leidžiantys per keletą dienų įvertinti į namus pristatomas prekes ir. neleidžiančia klientams nutraukti sutarties" (Cialdini. SOCIALINIS MĄSTYMAS Cialdinis ir jo bendradarbiai pastebėjo. kurių nemėgstame. politiškai. kad įskaudinę nekaltą auką . Nekaltas pradinis įsipareigojimas . kad pirmosiomis tarnybos dienomis karo belaisvių stovyklų prižiūrėtojai gerai elgdavosi su kaliniais. Kitas piktybiškų veiksmų poveikio nuostatoms pavyzdys: mes ne tik esame linkę skaudinti tuos. Būdavo. 1968. atėjo tik 24 proc. Jei kas nors bando mus sugundyti . kad tai iš tiesų veiksminga. 78). Perfrazuojant mintį iš La Rochefoucauld „Maksimų" (1665). ne taip sunku rasti žmogų. Lengvabūdiškas piktybiškas poelgis gali praskinti kelią dar blogesniam.agresoriai dažniausiai ima kaltinti savo auką. Ištaręs „nekaltą melą" ir pagalvojęs „nebuvo taip jau baisu". Kai jie pakvietė įvadinio psichologijos kurso studentus dalyvauti eksperimente 7 vai. kad šis principas veikia net tada. Daugelyje Amerikos valstijų priimti įstatymai. Blogis kartais kyla iš palengva didėjančių įsipareigojimų.sugrąžinti atvirlaiškį. tačiau tai truk- . kuris jai pasidavė tik vieną kartą. Tai būdinga karo metui. kas vienos enciklopedijų leidyklos darbuotojų mokymo programoje vadinama „labai svarbia psichologine priemone. Praktinė išvada: prieš sutikdami padaryti mažą paslaugą pagalvokite. sutikti išklausyti informaciją apie investavimo galimybes .166 I dalis. Glass. bet ir nemėgstame tų. 1960.paprastai mėgina gauti pradinį sutikimą. ryto.nesvarbu. Davis ir Jonės. ar elektros srove . Tačiau jeigu studentai jau buvo sutikę dalyvauti eksperimente nežinodami jo vykdymo laiko. Keletas tyrimų (Berscheid ir kiti. nepanorus jų įsigyti. seksualiai . nutraukti pirkimo sutartį. 1988). o ne prekybos atstovui. asmuo gali pasiryžti ir didesniam melui. kad nuostatas formuoja elgesys. Piktybiški veiksmai pagraužia juos darančiojo moralinį jautrumą. kai žiauriai elgtis jie būdavo prikalbinti. o ne priversti. kad susaistytų žmones prekybinėmis sutartimis. Šios bendrovės užpildyti sutartį patiki klientui. 1964) patvirtino. iš jų atėjo 53 proc. 1988. daug sunkiau rasti tokį. Rinkos analitikai ir prekybininkai pastebėjo. Užpildę sutartį patys. Apie „kojos tarpduryje" reiškinį pravartu žinoti. ryto. kai žmonės žino. kuriuos skaudiname. Kai ką nors padaryti sutinkame patys. daugelis bendrovių naudoja tai. Prekybininkai kartais panaudoja mažų įsipareigojimų galią. Norėdamos išvengti šio įstatymo padarinių. galioja ir amoraliems veiksmams. kas gali įvykti vėliau. kviestųjų. šitaip teisindami savo žiaurumą.finansiškai. ar skaudžiais komentarais. vėliau. nė karto nepasidavusį pagundai. prisiimame ir didesnę atsakomybę. Piktybiški ir moralūs veiksmai Principas. Tai ypač akivaizdu tada. žmonės dažniausiai laikosi savo įsipareigojimų.dažnai paskatina didesniam įsipareigojimui. jog taip slepiamas pelno motyvas (Cialdini. p. norint gauti daugiau informacijos ir dovanėlę.

2005). patiria „moralinio išsilaisvinimo" jausmą įtikėję (labiau negu tie prižiūrėtojai. tą patį daro ir moralūs veiksmai. kai manome. o pasirinktas. kai atrodydavo. bet uždraudė su juo žaisti. Sakoma. išreikšdamas savo troškimą atidžiai paskaityti „Savęs pačių apibrėžimai nėra konstruojami galvoje. pateisinančių šią priespaudą.nelabai griežtai. 1980 („Kūrybiškas sutrikdymas: gailestingumo judėjimas") „Mes mylime žmones ne tiek už tai. švelniau įspėti vaikai turbūt įsisąmonino savo sprendimą. kai jis atsispiria pagundai. nesistengiau įgyti j o palankumo rodydamas vergišką pagarbą. tačiau neilgai (Waller. ką gera jie mums padarė. Iš 18 vaikų. neturėjęs ryšio su ankstesniais įvykiais. Abiem atvejais draudimas buvo veiksmingas. parašiau j a m raštelį. tačiau." Robert McAfee Brown. jo nelietė. kurie egzekucijose nedalyvavo).. kaip norisi. 1867-1869 („Karas ir taika") . Elgesys lemia nuostatas ir taikos metu. Vojna i mir. Juo labiau vienas žmogus skaudina kitą ir atitinkamai keičia savo nuostatas. Moralus poelgis. Išgirdęs. Anksčiau sąmoningai nusprendę nežaisti su šiuo žaislu. paliko vaikus žaisti toje pačioje klasėje su tais pačiais žaislais. kad išliktų galimybės rinktis pojūtis. elkitės taip. Vieno jaudinančio eksperimento metu Jonathanas Freedmanas (1965) pradinės mokyklos mokiniams parodė viliojantį baterijomis maitinamą ir valdomą robotą. Verta prisiminti šią išvadą: jei norite ką nors labiau pamilti. 1976). E L G E S Y S IR NUOSTATOS 167 davo neilgai. buvo pakankamai griežtas. juos nukala mūsų poelgiai. jį trikdė kito svarbaus įstatymų leidėjo priešiškumas Tad Franklinas nusprendė laimėti jo palankumą: Aš . o kitai pusei . 14 dabar laisvai žaidė su robotu. 2002). jog niekas nemato. kad pozityvi nuostata kurio nors žmogaus atžvilgiu skatina jį pamėgti. kurie buvo griežtai perspėti. dažniausiai tą asmenį ir pamėgstame (Blanchard ir Cook. Ši nauja nuostata kontroliavo vėlesnius jų veiksmus. kad vergai turi savybių. tačiau kartu ir pakankamai švelnus. Kartais veiksmai ir nuostatos maitina vieni kitus iki moralinės nejautros.. Pavergęs kitą tikriausiai įtikins save.4 s k y r i u s . Pusei klasės Freedmanas prisakė griežtai. Sąžinė rūdija. tarsi jau būtumėte labiau pamilę. kas įvyksta vaiko sąmonėje. jog mūsų būdą parodo tai. kiek už tai. Tad jie šį veiksmą įsisąmonino. Jei darome paslaugą eksperimentuotojui ar kitam subjektui arba padedame studentui mokytis. kad savo bibliotekoje jis turi labai retą ir įdomią knygą. Kai Franklinas buvo Pensilvanijos generalinės Asamblėjos tarnautojas. Creative Dislocation: The Movement of Grace. kaip mes elgiamės. mokslininkai pateikdavo vaikams įvairių pagundų tokiose situacijose. laimei. kad darant kam nors paslaugą gimsta ir simpatija. bet po kurio laiko pritaikiau kitą metodą. tačiau du trečdaliai tų. Eksperimentai patvirtina. Atlikdami charakterio tyrimus. ką gera mes padarėme jiems. ugdo ir moralų mąstymą. kai draudimas nesielgti taip. Piktybiški veiksmai formuoja savąjį Aš. kad jų aukos nusipelnė tokio likimo (Osofsky ir kiti. dalyvavę egzekucijose." Lev Tolstoj. Kalėjimo prižiūrėtojai. Kareiviai. kol paties Freedmano nebus klasėje. juo lengviau sekasi tai daryti. ypač jei jis ne primestas. kuri buvo švelniau perspėti nežaisti. Po kelių savaičių kitas mokslininkas. 1793 metais Benjaminas Franklinas patikrino prielaidą. kuriems įsakoma žudyti. Dažnai jie menkina savo priešus žeminančiomis pravardėmis. jog niekas nemato. juos net gali pykinti. iš pradžių gali į tai reaguoti su pasišlykštėjimu. Pagalvokite.

draugus.168 I dalis. kai teisingai elgiamės.keletui dienų man ją paskolinti. 769). be to. o mūsų dienomis beveik visi baltaodžiai amerikiečiai pasisako už tokias mokyklas. Visuomenės požiūrio į rasines problemas reikšmingumas perša mintį. pasisakančių už leidimą juodaodžiams įsikurti bet kuriame gyvenamajame rajone per tą patį laikotarpį padaugėjo nuo 65 iki 87 proc. Taylor ir kiti. klasių bei rasių." Aristotelis • • Socialiniai judėjimai Jau matėme. Jis nedelsdamas man atsiuntė knygą. „Mes daromės teisingi. Ši mintis prieštarauja prielaidai. mažiau baltųjų amerikiečių savo gyvenamuosius rajonus. kad visuomenės taisyklės ir elgesys gali stipriai veikti rasines nuostatas. paskelbus Piliečių teisių aktą. Tačiau jei teisiškai įtvirtinsime moralius veiksmus. 1971. Kai mes kitą kartą susitikome rūmuose. Taigi nuostatos taip pat keitėsi. o taip pat ir pavojus tą pačią idėją panaudoti politi- . kai valdomės. jie pradėjo ir atitinkamai mąstyti (Greeley ir Sheatsley. kai buvo svarstomas sprendimas panaikinti rasinę segregaciją mokyklose. SOCIALINIS MĄSTYMAS šią knygą ir prašydamas padaryti paslaugą . 1975). per dešimtmetį 20 proc. aiškiai parodydamas j a m savo palankumą. ir drąsūs. labai maloniai. kad yra pasirengęs visada man pasitarnauti. 1978). bendradarbius ar bendramokslius įvardijo tik kaip baltuosius. kol pasikeis moralė pamokslaudami ir mokydami . susivaldantys. Tarprasinis bendravimas ir rasinės nuostatos Jei moralūs veiksmai kuria moralias nuostatas.) 1964 m. 1972.rasinio teisingumo teks ilgai laukti. Mokslininkai teigė maždaug taip: jei lauksime. galėsime netiesiogiai paveikti ir vidines nuostatas. o aš grąžinau maždaug po savaitės. tad mes tapome puikiais draugais. Tačiau iš tiesų panaikinus rasinę segregaciją pasikeitė ir nuostatos. ar teigiamas tarprasinis bendravimas gali sumažinti rasinius prietarus . mažinančių skirtumus tarp religijų. Amerikiečių. kad yra galimybė. p. ir mūsų draugystė tęsėsi iki pat j o mirties (cituojama iš: Rosenzweig. kai drąsiai elgiamės. Kontaktai tarp rasių atstovų plėtėsi. Po to buvo išleista daugiau prieš diskriminaciją nukreiptų aktų. (ISR Newsletter. jog „negalima teisiškai įtvirtinti moralumo". nuo to laiko jis visada parodydavo. Panagrinėkime kai kurias šio socialinio eksperimento išvadas: • Po Aukščiausiojo teismo sprendimo dvigubai daugiau baltaodžių amerikiečių pritarė bendrų baltiesiems ir juodiesiems mokyklų steigimui. jis pasikalbėjo su manimi (ko niekada nebuvo daręs anksčiau).panašiai kaip reikalavimas prisisegti saugos diržus paskatino palankesnį požiūrį įjuos? Tai buvo vieni iš socialinių mokslų atstovų argumentų JAV Aukščiausiajame teisme 1954 metais. Kai amerikiečiai pradėjo atitinkamai elgtis. (Daugiau pavyzdžių apie ankstesnes ir dabartines rasines nuostatas rasite 9 skyriuje.

potencialius pirkėjus 'klientais'. „Tad po to. sėkmingai praktikuojamas ir šiandien. Istorikas Richardas Grunbergeris (1971) rašo. kai jausdavomės esą rusų atakos objektai. rašė. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 169 niam visuomenės socializavimui. ką galvoja. Panašiai devintojo dešimtmečio pabaigoje kilęs judėjimas anglų kalboje vartoti ir vyriškos. 1954). Prisimenu. diskomfortą dėl prieštaravimo tarp savo žodžių ir jausmų. 27)." Robert Cialdini. šeštajame dešimtmetyje. jog Azijai jis tinka" (Segal. kurie abejojo Hitleriu. Jų veiksmai išreiškė pribrendusią idėją ir įdiegė ją į kovotojų už pilietines teises širdis. Šimtai karo belaisvių talkino savo kalintojams. kad tuos." Be to. Edgaras Scheinas (1956). jos rezultatai vis dėlto verčia susirūpinti. 1988 („Įtaka") . ar tai būtų ko nors kopijavimas. buvo reikalaujama. kad vienas iš prižiūrėtojų metodų buvo nuoseklus reikalavimų didinimas. O daugelis sugrįžusiųjų ėmė tikėti. apklausęs daugelį karo belaisvių jiems grįžtant namo. Dvidešimt vienas belaisvis nusprendė pasilikti. XX a.4 s k y r i u s . ar dalyvavimas grupinėse diskusijose. 6 skyrių). sąmoningai prisiversdami tikėti tuo. kurie piliečius paverčia 'pareigūnais'. Todėl belaisviai dažnai įtikinėdavo save. galite naudoti nedidelius įsipareigojimus. Nors „minčių kontrolės" programa toli gražu nebuvo tokia neįveikiama. kaip būtų galima spręsti pagal šį terminą. Žmonės mano. kad „nors komunizmas Amerikoje neprigis. Šią praktiką taiko ne tik totalitariniai režimai. Politizuotuose ritualuose kai mokiniai kasdien pagerbia vėliavą ar kai gieda nacionalinį himną . Stebėtojai atkreipė dėmesį į tai. ar savikritiški rašiniai. kad karo belaisviai visur aktyviai dalyvautų. ar viešos išpažintys. „Norėdami manipuliuoti žmogaus savivaizdžiu. demonstracijos ir ypač vieši pasisveikinimai „Heil Hitler" reiškė absoliutų elgsenos ir įsitikinimų nesutapimą. kad XX a. kas nutiko Korėjoje karo belaisviams amerikiečiams XX a. Influence. kai belaisvis „išmokdavo" sakyti ar rašyti nereikšmingus dalykus. Šis terminas buvo sugalvotas siekiant apibūdinti tai. kad pasielgė teisingai „Pradėk nuo mažų dalykų ir augink juos" buvo efektyvus „kojos tarpduryje" metodo taikymo būdas. manau.viešumas yra patriotinių jausmų ugdymo priemonė. Padaręs pareiškimą belaisvis pajusdavo vidinį įsitikinimų ir veiksmų atitikimo poreikį. uniformų dėvėjimas. kalintojai visada stengdavosi. Po daugybės tokių užsiėmimų. kad galingiausias socialumo ugdymo būdas yra smegenų plovimas. kad jis padarytų pareiškimus svarbesniais klausimais. „vokiškasis pasisveikinimas veikė ypač stipriai. šie žmonės stengėsi išlaikyti savo psichinę pusiausvyrą. septintajame dešimtmetyje kovotojų už pilietines teises protesto žygiai sustiprino demonstrantų atsidavimą. daugelis patirdavo . kai besimokydamas pradinėje mokykloje netoli nuo Boeing bendrovės Sietle dalyvaudavau aviacijos antskrydžių pratybose.. socializuojant teroristus ir budelius (žr. ir moteriškos giminių įvardžius sustiprino šias nuostatas. belaisvius 'kolaborantais'. daugelis mūsų pradėjome bijoti rusų. ketvirtajame dešimtmetyje daugeliui vokiečių dalyvavimas masiniuose nacių mitinguose. ką sako" (p. Negalėdami sakyti to. Nusprendę jį laikyti išorinio panašumo su kitais požymiu.. kai jiems buvo suteikta teisė sugrįžti į Ameriką. Jie visada pradėdavo nuo nereikšmingų reikalavimų ir palaipsniui pateikdavo vis svarbesnius.

kad nuostatos kyia iš poelgių? Kaip šios konkuruojančios teorijos atspindi mokslinio aiškinimo procesą? Matėme. dėl kurių atrodome nuoseklūs. kad yra trys galimos priežastys. kad įvairūs požymiai it upeliai suteka į vieną upę: veiksmų poveikį nuostatoms. ką padarėme. ką. SOCIALINIS MĄSTYMAS O dabar leiskite paprašyti jūsų suvaidinti teoretikus. galbūt. darytų ir kiti). Savęs suvokimo teorija tvirtina.170 I dalis.kodėl veiksmas keičia nuostatas . Prisistatymo teorija kelia prielaidą. ge- . taip pat gali inspiruoti būsimas nuostatas. kad įsipareigoję atlikti nedidelį veiksmą vėliau žmonės lengviau sutinka ir su didesniu. kuo tikime. • Politiniai ir socialiniai veiksmai gali įteisinti elgesį. ką sakome ar rašome. • Taip pat ir su rasinėmis ar politinėmis nuostatomis susijusi elgsena veikia socialinį sąmoningumą: mes ne tik giname tai. kodėl elgsena daro poveikį nuostatoms.įminti? Socialiniai psichologai įtaria. kad siekdami sumažinti diskomfortą mes stengiamės pateisinti savo veiksmus. Kuris iš mūsų nekreipia dėmesio į tai. prisimenate iš 2 skyriaus. o dabar dar ir plastinėms operacijoms . dietoms. ką giname. Veiksmai taip pat daro įtaką mūsų moralinėms nuostatoms: mes esame linkę pateisinti tai. kad dėl strateginių priežasčių išreiškiame nuostatas. bet ir tikime tuo. „Kojos tarpduryje" reiškinio tyrimai rodo. Pažintinio disonanso teorija teigia. turbūt. • • Tai. ypač jei už juos jaučiamės atsakingi. Prisistatymas: įspūdžio valdymas Pirmasis aiškinimas. Daugybė faktų patvirtina šį principą. Savo daromą gerą įspūdį dažnai siejame su socialiniu ir materialiniu atpildu. Veikdami mes sustipriname idėją kuria grindžiami veiksmai. analizuojame savo poelgius. Ar šiuose pastebėjimuose yra koks nors raktas mįslei . kurią. Socialinių vaidmenų sąlygojami poelgiai formuoja nuostatas. bet ir veiksmais sužadinti mintį. prasideda paprasta idėja. kuris pakeis daugelio žmonių nuostatas. Paklauskite savęs: kodėl šiuose iš realaus gyvenimo paimtuose pavyzdžiuose nuostatas suformavo poelgiai? Kodėl atliktas vaidmuo ar pasakyta kalba gali paveikti pažiūras? APIBENDRINIMAS Kada elgesys lemia nuostatas? • Ryšys tarp nuostatų ir veiksmų galioja ir atvirkštine kryptimi: mes ne tik galime savo mintimis išprovokuoti veiksmą. kad veiksmai atskleidžia mūsų esmę (kai esame netikri dėl savo jausmų ar įsitikinimų. Kodėl elgesys veikia nuostatas? Kokios teorijos padeda paaiškinti. ką žmonės galvoja? Mes išleidžiame nesuskaičiuojamą daugybę pinigų drabužiams.ir visa tai darome iš rūpesčio: o ką kiti apie mus pagalvos. kosmetikai. Panagrinėkime šias teorijas.

Niekas nenori atrodyti kvailai nenuoseklus. kaip jie anksčiau elgėsi. Tarptautinės politikos nuostatų programos direktorius pastebėjo. kaip sako žmonės" (Eiser ir kiti. buvo ta. Ar mūsų ryžtas atrodyti nuosekliais paaiškina. kad mūsų nuostatos keičiasi todėl. Teorija įrodinėja. Norėdami atrodyti nuoseklūs. Savęs pateisinimas: pažintinis disonansas Viena iš teorijų teigia. Mes suvokiame ir viena. tik 38 proc. amerikiečių manė. Dvi kitos teorijos paaiškina.ir tik 13 proc. kai suvokiame. kylanti tada. galbūt veidmainiavimą. jog esame suinteresuoti išsaugoti savo patirties nuoseklumą. galime sufalsifikuoti savo nuostatas. jei fiktyvus melo detektorius kliudo jiems pamėginti sukelti gerą įspūdį (Paulhus. nes pakitusias nuostatas žmonės atskleidžia ir tiems. valdyti savo daromą įspūdį gali būti naudinga. priešingai nei dauguma kitų brutalių diktatorių. Jungtinėse Valstijose 40 procentų rūkalių . Tai paaiškina. 1994. kad kažką reikia keisti. Svarbiausia karo priežastis. Tedeschi ir kiti. Ši paprasta idėja ir kai kurios su ja susijusios stulbinančios prielaidos paskatino atlikti per 2000 mokslinių tyrimų (Cooper. todėl „pažintinio disonanso" sąvoka tapo šiuolaikinio išsilavinusio žmogaus žodyno dalimi. kodėl žmonės įsisąmonina prisistatymą kaip nuoširdų nuostatų keitimą. karo Irake kai kurie amerikiečiai stengėsi sušvelninti savo „pažintinio disonanso pojūtį" (Kuli. kad po 2003 m. pajuntame spaudimą. deriname nuostatas su veiksmais. 2002). Pavyzdžiui. ir kita. 1999). kuriuos pasaulis toleravo. jog Saddamas Husseinas. Bent jau taip teigia prisistatymo teorija. beveik išvien tikėjusiems. kodėl nuostatos dažniausiai prisitaiko prie poelgių? Tam tikru mastu. Tačiau mūsų apžvelgti nuostatų pokyčiai slepia kur kas daugiau nei prisistatymą. Kai karas prasidėjo.rūkymo nelaiko labai kenksmingu (Saad. kad mūsų elgesys beveik nepateisinamai prieštaravo mūsų nuostatoms arba nusprendėme atiduoti pirmenybę vienai alternatyvai. kad stengdamiesi sumažinti šią įtampą mes dažnai pakoreguojame mintis. 2003). E L G E S Y S IR NUOSTATOS 171 resne savijauta ir netgi tvirtesniu socialiniu tapatumu (Leary. kurie nė nenujaučia. Kad šito išvengtume. kad mes jaučiame įtampą („disonansą"). jei pažintinis disonansas (cognitive dissonance) [tampa. Tad. kad karas yra pateisinamas net ir tada. kaip teigiama.labai plačios. Tokia yra garsiosios Leono Festingerio (1957) pažintinio disonanso teorijos išvada. tačiau jos taikymo galimybės .4 s k y r i u s . kodėl vienos apklausos metu pusė rūkalių britų prieštaravo nerūkantiems. kai dvi vienu metu mąstomos mintys arba nuomonės („pažinimas") psichologiškai nesuderinamos. nerūkančiųjų . jei pajuntame neatitikimą. taip . tad nusprendę ką nors pasakyti ar padaryti išgyvename prieštaringus jausmus. 1979). Ši teorija paprasta. 2001. . kai žmogus vienu metu suvokia dviejų tipų prieštaringą informaciją. 2004b). 1987). Disonanso teorija daugiausia koncentruojasi į elgsenos ir nuostatų nesuderinamumą. nors būtų buvę logiška pasirinkti kitą.žmonės kur kas mažiau keičia nuostatas. turėjo masinio naikinimo ginklų ir kėlė grėsmę JAV bei Didžiosios Britanijos saugumui. Festingeris tvirtina. Net jei tai reikštų šiokį tokį nenuoširdumą ar veidmainystę. 1982. kad rūkymas „iš tiesų kenkia. disonansas gali atsirasti tada.

" „O ne. 2003]. Esu tikras. gruožio 12 d. tyrėjas (Carlsmithas) paaiškina. kad jų kariniai daliniai šiuos ginklus suras. o maždaug tiek pat pritarė. kad keltų grėsmę. Pasižiūrėkime. 2003. Newport ir kiti.atsakote jūs. priimčiau tokį patį sprendimą. negalįs atvykti į šį seansą. Dabar buvo iš naujo minimos tokios priežastys. . sustiprėjus antiamerikietiškoms nuotaikoms Europoje bei musulmoniškuose kraštuose ir suvokus. jog tik ką patyrėte didelį malonumą. 2005 m. ką žinau šiandien. Jums ištisą valandą reikia atlikinėti nuobodžias užduotis. kad asistentas. amerikiečių pasisakė už karą. Kai per karą tokie ginklai nebuvo nei panaudoti. gerai pasimankštinsite. net jei Irake ir nebūtų rasta masinio naikinimo ginklų (Gallupo institutas. Bush. 2003). kaip engiamos tautos išvadavimas iš tironiško ir genocidinio režimo bei pagrindų taikingiems ir demokratiškiems Artimiesiems Rytams klojimas. kaip lūkesčiai veikia darbo procesą. Irakas neturi masinio naikinimo ginklų (Gallupo institutas.) Kad sušvelnintų šį prieštaravimą. Tai daroma mokslo labui.teigė respublikonų partijos viešosios nuomonės tyrėjas Frankas Luntzas (2003). ar masinio naikinimo ginklai bus rasti. Beveik keturi iš penkių amerikiečių tikėjo. kad tai pakurstė teroristines nuotaikas. kaip žmonės reaguoja į šiuos ekspe- . karą palaikiusieji patyrė prieštaringus jausmus. paaiškina." Pažintinio disonanso teorija aiškina savęs įtikinimo reiškinį ir pateikia keletą stulbinančių prognozių. kad jo tikslas .jis iš tiesų labai įdomus. 2003). „Nesvarbu. todėl sutinkate pasakyti kitam eksperimento dalyviui (kuris iš tiesų yra tyrėjo asistentas). kiek visa tai pareikalavo lėšų ir žmonių aukų. Už durų laukiantis kitas dalyvis privaląs tikėti. be to. 2003). pavyzdžiui. Grąžydamas rankas tyrėjas maldauja: „Gal jūs galėtumėte jį pavaduoti?". . . kad eksperimentas bus įdomus. kad Osama bin Ladenas „teisingai elgiasi. . spręsdamas pasaulio reikalus" [Pew. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Priėmiau sunkų sprendimą.ištirti. kol jo vaidyba tapo labai įtikinama). Jordanijoje ir Palestinoje dabar dauguma piliečių tiki. Besukinėdamas tas rankenas. nei rasta jų tiek. kad karą reikėjo pradėti (Duffy. (Indonezijoje. kuris paprastai įtikinėja kitus dalyvius. . Praėjus mėnesiui po karo buvusi mažumos nuomonė virto daugumos požiūriu: 58 proc. pasikeitė. kurį surengė kūrybingasis Festingeris ir jo studentas J. .klausia tariamasis eksperimento dalyvis. Iš pažiūros labai susikrimtęs tyrėjas (kurį Festingeris valandų valandas mokė. dėl kurios buvo pradėtas karas. jums sumokėjo.Prieš savaitę mano draugė dalyvavo šiame eksperimente ir sakė. be paliovos sukioti medinę durų rankeną." George W. ar jūs galėjote jas numatyti. kad jums labai patiks. kai kurie amerikiečiai dar kartą prisiminė svarbiausius vyriausybės argumentus dėl karo. Žinodamas tai. „Iš tiesų? . kurie dar paaštrėjo suvokus.nes priežastis. Kai baigiate. pamačius po karo įsisiautėjusį chaosą Irake. jog dalyvaujate eksperimente. tiriantis. Merrillas Carlsmithas (1959). pastebima Tarptautinės politikos nuostatų programoje.172 I dalis. Nepakankamas pateisinimas Įsivaizduokite. ar ne." Galiausiai dar kas nors. kad jis nuobodus.

paprašo. kai bu- nepakankamo pateisinimo efektas (insufficient justification effect) Disonanso sušvelninimas." S1+0. jog jūs galiausiai vėl susitinkate su tyrėju." „Pasakiau. Tačiau turėjau pakankamą priežastį 20 dolerių atlygį . Šaltinis: Duomenys iš: Festinger ir Carlsmith. jie patirs didesnį diskomfortą (disonansą) ir todėl bus labiau suinteresuoti patikėti tuo. ką padarė. kurĮ sušvelninti galime įtikėdami. kad buvote apgautas. 0 gal jis buvo savaip įdomus. kai išorinio pateisinimo „nepakanka". 0 dabar apie prognozę: kuriai sąlygai esant lengviausiai patikėtumėte savo mažu melu ir teigtumėte. Ar sutiktumėte? Festingeris ir Carlsmithas rašo. kad visi Stenfordo universiteto studentai neprieštaraudami grąžino pinigus. kuriuose pajuokiami advokatai (pavyzdžiui: „Kaip sužinoti. Tai yra išankstinis 6 aprašytų skyriuje stulbinančių nuolaidumo ir konformistiškumo tyrimų pavyzdys. kad kai savo veiksmų negalime pateisinti išoriniu atpildu ar prievarta. Vieno eksperimento dalyviams reikėjo į magnetofono juostą įrašyti anekdotus. Įsivaizduokite.5 paveiksle matome.šitaip pasielgti. apie kurį retai užsimenama. Kaip vėliau pamatysime.! ® i1? £2 a č o Sąlyga: Disonanso -0. bet iš jūsų dar paprašoma grąžinti 20 dolerių.0 Kontrolinė (jokio melo) Jokio disonanso 20 dolerių Neryškus disonansas 1 doleris Ryškus disonansas i i 4. ar dosnesnį. kiek buvo sumokėta kai kuriems dalyviams . Hm. kad pasielgėme teisingai. 4. žmonės dažniausiai atitinkamai reaguoja į jų keliamus reikalavimus. Turėdami nepakankamai savo veiksmus pateisinančių aplinkybių. kuris sąžiningai paaiškina visą šį tyrimą. Festingeris ir Carlsmithas rėmėsi įžeidžiama prielaida: gavusieji vieną dolerį (kuris vargiai bus pakankamas pateisinimas melui) bus labiausiai linkę savo nuostatas derinti su veiksmais. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 173 +1. kad nuobodus eksperimentas yra įdomus. rimentus. 1959. Jūs ne tik sužinote. kad nuobodus eksperimentas yra įdomus. ieškant vidinių poelgį pateisinančių priežasčių.1 E „Pasakiau. Neturėjau pakankamo motyvo šitaip pasielgti.vieną dolerį. .20 dolerių užmokestį? Priešingai vyraujančiai nuomonei.") Šie skaitymai dažniau suformuodavo neigiamą požiūrį į advokatus tada. kad advokatas meluoja? Jo lūpos kruta.5 If -1. kai žmonėms atrodydavo. Gavusieji 20 dolerių turės pakankamą savo poelgio pateisinimą ir todėl turėtų patirti mažesnį diskomfortą.5 © +1. kad veiksmingesnis yra didesnis atlygis. kad rezultatai patvirtino šią intriguojančią prognozę. jei aplinkybės yra aiškios ir apibrėžtos.* Daugybė vėliau atliktų eksperimentų patvirtino. kad eksperimentas iš tiesų buvo įdomus? Gavę už tai tiek. šeštajame dešimtmetyje atlikto eksperimento aspektas.5 PAVEIKSLAS Nepakankamas pateisinimas Disonanso teorija teigia.. kad atsakytumėte į klausimus apie šią savo patirtį sukiojant durų rankeną. •Yra dar vienas šio XX a..4 s k y r i u s . mes patiriame disonansą. kad jie turi pasirinkimo laisvę ir gali numatyti savo veiksmų pasekmes. kad veiksmai labiausiai veikė nuostatas tada.

jie lengviau apsisprendžia dalyvauti ir kitose savanoriškose akcijose nei tie. Atkreipkite dėmesį į tai. kad pažintinio disonanso teorija pabrėžia ne santykinį atlygio ar bausmės už kiekvieną veiksmą efektyvumą. jei šito nepadarysiu". Leippe ir Elkin. už kuriuos mes jaučiamės bent iš dalies atsakingi. teigiančią. kurie jaučiasi esą priversti tai daryti (Stukas ir kiti. Džoni. skaityti ar ne (Hobden ir 01son. būtinumą padidinti mokestį už mokslą .174 I dalis. Leonas Festingeris 1920-1989 Pjr J^T^ . gali į gerą pusę pasikeisti jūsų požiūris ne tik į politiką.žinojimas. 1994. nes kitaip aš tau nusuksiu sprandą". ką slepia teorija Leonas Festingeris apie disonanso sušvelninimą Po 1934 metų žemės drebėjimo Indijoje už nelaimės zonos ribų pasklido gandai. Pagal šią teoriją Džonis turėtų sakyti: „Tvarkau savo kambarį. kas inspiruoja elgtis taip. Apsimetimas tampa įsitikinimu. kad tėvai man sprandą nusuks. Anksčiau pastebėjome. Remiant kitai rasei palankią politiką. kad patys sutiko atlikti pasiūlytą visuomenei naudingą darbą. Rimtas pagrasinimas yra pakankamas pateisinimas. jog šie gandai gali būti „nerimo pateisinimas" .sakykime. kad savo pasaulėžiūrą žmonės sieja su savo jausmais arba jau atliktais veiksmais. Ši idėja padėjo man sukurti disonanso sušvelninimo teoriją. pateisinantis užsitęsusią baimę. kad svarbūs žmonės iš tiesų perskaitys parašytą rašinį (Leippe ir Eisenstadt. . kuo autoriai netikėjo . kai susiduriama su prieštaravimais arba jei manoma. Jausdami atsakomybę už savo žodžius. Man atrodė. 1999). Kai rašinyje reikėjo įrodinėti ką nors tokio. o tai. kad jis būtų tvarkingas". Kito eksperimento metu žmonės už niekingus 1. SOCIALINIS MĄSTYMAS vo galima ne priverstinai.5 dolerio turėjo parašyti rašinį. o pačiam pasirinkti. nes noriu. 1994). Taigi galioja principas: nuostatos kyla iš veiksmų. bet ir į rases. žmonės patys pradeda labiau jais tikėti. Kai tėvas ar motina sako: „Sutvarkyk savo kambarį. kaip pageidaujama.Džoniui nereikės ieškoti vidinio motyvo tai daryti. 1987). kad netrukus laukia dar didesnės nelaimės. Kai studentai įsitikinę. o ne: „Tvarkau savo kambarį todėl. kad nepakankamo pateisinimo principas veikia skiriant bausmes. jei jiems bus tik lengvai pagrasinta ir to nepakaks paklusnumui pateisinti. Vaikams bus lengviau reikalavimą nežaisti su viliojančiu žaislu paversti įsitikinimu [kad negalima su juo žaisti]. Tai ypač akivaizdžiai pasireiškia tada.per mažą atlygį gavę autoriai jautė šiek tiek didesnį palankumą tokiai politikai.

jog ir niekieno neverčiamas nebesugebi prisiversti" (p. patrauklumas disonuoja su to. kai ką nors įsipareigoję skausmingai suvokėte. galbūt suvokėte. 2001). iš pažiūros beveik nesiskiria nuo negavusio šio darbo. paverčiantis ją truputį kitokia nei iki tol. privalo būti teisinga. Atlikdamas pirmą iš paskelbtų disonanso eksperimentų (1956) Jackas Brehmas paprašė Minesotos universiteto moterų įvertinti aštuonis gaminius. Priėmę svarbius sprendimus. „Tai. radijo imtuvas ir plaukų džiovintuvas." Efektas gali pasireikšti labai greitai. kiek būtina pageidaujamam poelgiui sužadinti. . kaip to. kad sprendimai sukelia disonansą.4 s k y r i u s ." C. Robertas Knoxas ir Jamesas Inksteris (1968) pastebėjo. Kompetencija dėstytojo. nes žmonės nėra linkę prievartinio poelgio paversti vidiniu įsitikinimu. kad skatinti ir padrąsinti reikia taip. žinau. ką pasirinkote. Po to Brehmas parodė moterims du gaminius. Mere Christianity. 1942 („Paprasčiausia krikščionybė") . Lewis. vos ne vos gavusio darbą. kokį darbą pasirinkti. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 175 Pasak šios teorijos. kad atsisakėte erdvaus buto dėl ankšto. kurie dar tik ruošėsi dalyvauti. tačiau tik tol. Atrodo. autoritarinis valdymas efektyvus būna tik valdžiai kontroliuojant. paprastai sušvelniname disonansą. S. kad pasitraukdamas nuo jo žmogus jau būna padaręs ryžtingą veiksmą ir atitinkamai jį išgyvenęs. Disonansas priėmus sprendimus Suvokiama pasirinkimo laisvė ir atsakomybė pabrėžiama turint omenyje tai. Susidūrę su svarbiu sprendimu . centre įvyksta nestiprus pokytis. C. triukšmingo bendrabučio.mes dažnai atsiduriame tarp dviejų vienodai patrauklių alternatyvų. Jei nusprendėte gyventi studentų miestelyje. galbūt suvokėte. ką nusprendžiau. S. kad tai sukeltų pageidaujamą elgesį. „Kiekvieno apsisprendimo metu jūsų esmės. 193). 1974 („Arklys ir jo berniukas") herojus pavergtas kalbantis arklys pastebi: „Blogiausia. su kuo draugauti. žolė kitapus tvoros neatrodo žalesnė. sprendimo virsmas įsitikinimu gali sukelti perdėtą savikliovą (Blanton ir kiti. kad vieną iš jų jos gali pasiimti. Vėliau. išskyrus tai. kol pranešate savo sprendimą. Tačiau ji taip pat atkreipia dėmesį. mokytojai ir tėvai turėtų skatinti tik tiek. kad pabuvęs vergu ir viską daręs per prievartą pastebi. nepatogumu. Lewiso knygos The Horse and His Boy. Disonanso teorija tvirtina. kuriuos jos įvertino labai panašiai. tokius kaip kaip skrudintuvas. išaukštindami pasirinktą alternatyvą ir nuvertindami atmestą. Iš savo patirties. įgytos patariant. Jei nusprendėte gyventi ne studentų miestelyje. kad vadovai.į kokią aukštąją mokyklą stoti. iš naujo vertindamos tuos pačius aštuonis gaminius. ir pasakė. kai jau esam pasirinkę. priimančios sprendimus. Jei turėsime galvoje paprastus sprendimus. kad šis sprendimas reiškia didesnį atstumą nuo studentų miestelio ir nuo draugų ir kad teks patiems gamintis valgį. kurį dėstytoją priimti į darbą. kad dalyvavusieji lažybose per žirgų lenktynes kur kas optimistiškiau žiūrėjo į lažybų rezultatus nei tie. ko atsisakėte. jog kartais tarp dviejų galimybių būna labai nedidelis skirtumas. Galbūt prisimenate atvejį. moterys pirmenybę suteikė pasirinktam ir mažiau vertino atmestą daiktą. Per tas kelias akimirkas eilėje prie lažybų langelio niekas nepasikeitė.

1749-1832 Sprendimai patys sukuria juos palaikančius pateisinimus. kuo remdamiesi darome išvadas apie kitų žmonių nuostatas. Kai Siuzi atsiprašo niekieno neverčiama. 1972) daro prielaidą. kad mes panašiai vertiname ir savo pačių elgesį. Kodėl veiksmai veikia nuostatas? 4. Tačiau Alison jau apsisprendusi.6 PAVEIKSLAS Nuostatos kyla iš poelgio Prisistatymas (įspūdžio valdymas) . Matydami. sprendimą atsiprašyti priskiriame pačiai Siuzi (žr. o veikdami. jei lėktuvo bilieto kaina neviršys 400 dolerių. kad bilietas nėra brangesnis.176 I dalis. Kai mūsų nuostatos silpnos arba neapibrėžtos. jos analizuojamus reiškinius gali paaiškinti ir paprastesnė teorija. Mes stebime. kurie jai kelia džiaugsmą. Paaiškėja. Atvažiavus į bilietų kasą paaiškėja. p. teigia Robertas Cialdinis (1984. „kad šių papildomų priežasčių galėjo apskritai nebūti. Pagalvokime. jos atsiprašymą mes siejame su situacijos poveikiu. mes stebime save lyg iš šalies. kurioms esant jis įvyko. žmonėms. ir paaiškiname jo elgesį atsižvelgdami arba į to žmogaus savybes bei nuostatas. jei iš pat pradžių nebūtų priimtas sprendimas". kad nebūdami tikri dėl savo nuostatų mes sprendžiame apie jas taip.6 pav. kaip žmogus elgiasi konkrečioje situacijoje. ." Goethe. tad Alison jį užsisako ir pradeda galvoti apie kitus kelionės privalumus. 103). Kaip ir prekiautojui automobiliais naudojant žemai paleisto kamuolio taktiką.tarkime.) Savęs suvokimo teorija (jos autorius Darylas Bernas. kaip galvotų kitas mus stebintis žmogus. pradinis.sprendimas dėl to nežlunga. Savęs suvokimas Nors disonanso teorija inspiravo daugelį mokslinių tyrimų. ir kai vienas iš jų pašalinamas . kad bilietai pabrango iki 475 dolerių. o ne su asmeniniu mergaitės apgailestavimu. Alison nusprendžia parvykti namo. Kitų asmenų nuo- savęs suvokimo teorija (self-perception theory) Teorija. arba į aplinkos poveikį. teigianti. 4. niekada nešauna į galvą. Dažnai šie pateisinimai būna pakankamai tvirti. analizuodamas mūsų elgesį ir aplinkybes. kaip tėvai priverčia mažąją Siuzi pasakyti „atsiprašau". SOCIALINIS MĄSTYMAS „Geriausiai save galime pažinti ne mąstydami.

Veiksmais galime sužadinti jausmus. „Sėdėkite visą dieną apatiška poza. Norite pasijusti ge- . 2003). Kai mirė brolis Henry. „Galiu stebėti save bei savo veiksmus lygiai kaip ir pašalinis stebėtojas. Įdomiau išbandyti kitą Lairdo atradimą: priversti šypsotis žmonės jautėsi esą laimingesni. Būname suirzę. ir tai priverčia mus elgtis maloniai ir mandagiai. Žiūrėdami į savo veido išraiškas veidrodyje efektyviau suvokiame save (Kleinke ir kiti. Vadinasi. Jis teigė. Netrukus jis tai galėjo daryti iš tikrųjų.„sutraukite šiuos raumenis". tačiau staiga suskamba telefonas ar kas nors pasibeldžia į duris. 1998). 1984). ačiū. bet įtikino save elgtis taip. Tačiau eksperimentai. Poelgis gali keisti savojo Aš sampratą. kurių metu tiriamas veido išraiškos poveikis. galimas daiktas. Visi mes esame tai patyrę. Kai universitete turiu skaityti paskaitą. neblogai. Psichologijos pionierius Williamas Jamesas pasiūlė panašiai aiškinti emocijas. o karikatūros jiems atrodė juokingesnės.. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 177 statas atpažįstame atidžiai stebėdami. kokie mes esame. Iš baimės padažnėja jos pulsas. pradeda save laikyti paslaugiais. pastebi Williamas Jamesas (1890. galite skeptiškai vertinti savęs suvokimo reikšmę. kaip iš pradžių ir aš. Tai ypač būdinga tada. suvokę. dūsaukite. liūdnu balsu. Todėl darau išvadą. Sunku šypsotis ir tuo pat metu būti sudirgusiam. ji stengiasi jaustis laiminga." Anne Frank. suprantu. „suraukite antakius" . The Diary of a Young Giri. pavaikščiokite mažais žingsneliais vilkdami kojas ir nudelbę akis. kad laimės būsena ilgiau trunka (Schnall ir Laird. ar tvirti mano įsitikinimai. moteris miške susiduria su riaumojančiu lokiu. Jamesas puolė į gilią depresiją. suvokiu savo nuostatas. Žinomi dainų autoriai Rodgersas ir Hammersteinas primena: kai ko nors bijome. siūlo būdą. kai stebiu savo veiksmus. „Kaip sekasi?" „Puikiai. malonus elgesys gali iš esmės juos pakeisti. Kai liovęsi skaityti šį skyrių pakilsite nuo knygos. šie teigė pajutę pyktį. lyg gyvenimą būtų galima valdyti. 463). Netgi eisena gali turėti įtakos savijautai. baimę moteris patiria matydama. 1947 („Dienoraštis") Raiškos būdai ir nuostatos Jūs. Laisvai pasirinktas veiksmas parodo. tvirtina Jerry Burgeris ir Davidas Caldwellas (2003). ir jūsų melancholija užsitęs". Tai puikiausias būdas pasijusti prislėgtiems. kad suvokti savo emocijas mums padeda savistaba. gali būti pravartu „švilpauti linksmą melodiją". atsakinėkite tyliu. kaip šį efektą patirti. neatsisakančiais pagelbėti? Ar dėl šios priežasties „kojos tarpduryje" reiškinio eksperimentų dalyviai vėliau sutiko patenkinti didesnius prašymus? Iš tiesų taip. pabundu prieš aušrą ir nebegaliu užmigti. kai jų niekas nevaržo. Tarkime.privertė juos raukytis. išsiskiria adrenalinas ir moteris pabėga. kad sutiko atlikti nedidelį pageidavimą. Ar žmonės. kaip jie elgiasi. O kaip tau?" „Na. kai savo elgesio negaliu taip paprastai motyvuoti išoriniais suvaržymais. Kai Mis Pasaulis pasirodo šypsodamasi. Kai girdžiu save kalbantį. Kai Jamesas Lairdas (1974. prijungęs prie studentų veidų elektrodus . kad tikriausiai jaudinuosi. Panašiai suvokiame ir savo nuostatas." Jei mūsų jausmai nėra intensyvūs. Paskatinti nutaisyti laimingą (o ne piktą ar liūdną) veidą žmonės gali prisiminti daugiau džiugių akimirkų arba pastebėti.4 s k y r i u s ..

Tiesą pasakius. klausydamiesi jų balso. Antra vertus. Šitaip elgdamiesi geriau suvokiame. Vieno eksperimento metu . tai skatina „užsikrėsti emocijomis". Stebėdami kitų žmonių veidus. žmonėms karikatūros atrodo juokingesnės. „Laisva emocijos raiška išoriniais ženklais ją suintensyvina. Vieniems stebėtojams buvo liepta pamačius šoko reakciją nutaisyti skausmingą veido išraišką. kai pieštukas yra suspaustas tarp lūpų (dirba su šypsena nesuderinami raumenys). kaip stebimas žmogus patiria elektros šoką. tai gal imituodami kitų žmonių veido išraišką geriau suprastume. Veido išraiška taip pat turi įtakos mūsų nuostatoms. stebėtojai labiau į jas įsijausdavo. Jie paprašė Dartmuto koledžo studentų stebėti žmogų. Mes sinchronizuojame savo judesius. mėgdžiokime jų veido išraiškas. ar purtydamas? Kolono universitete Thomas Mussweileris (2006) panašiai atrado. Išvada: kad pajustume. Kodėl? Wellsas ir Petty spėja. ką jie jaučia? Katherinos Burns Vaughan ir Johno Lanzettos (1981) atlikto eksperimento išvados leidžia teigti. skausmingą grimasą nutaisę studentai pamatę. kiek įmanoma slopinant visus išorinius ženklus. nereikia nė stengtis. Iš tiesų. o ne tada. palyginti su tais. Kas buvo palankiausi laidos atžvilgiu? Tie. kūno laikyseną. SOCIALINIS MĄSTYMAS Pasak vokiečių psichologo Fritzo Stracko ir jo bendradarbių (1988). kurie linkčiojo galva. Jei. Imituodami kito žmogaus emocijas. Jei veido išraiška veikia jausmus. Išbandykite tai patys ko nors klausydamiesi: ar jaučiatės labiau pritariąs linksėdamas galva. kai jie laiko pieštuką sukandę dantimis (įsijungia šypseną sukeliantys raumenys). kaip šabloniški veiksmai sukelia šablonišką mąstymą. ką šie žmonės jaučia. 1992). kaip teigia ne tik Freudas. 1887 („Žmonių ir gyvūnų emocijų raiška") riau? Minutėlę pavaikščiokite plačiais žingsniais. Įdomaus eksperimento metu Gary Wellsas ir Richardas Petty paprašė Albertos universiteto studentų „patikrinti ausines" klausantis radijo laidos linksint ar nepritariamai purtant galvą. kad pozityvios mintys sutampa su linkčiojimu galva ir nedera su jos purtymu. Be to. patiriantį elektros šoką. smarkiau prakaitavo. mūsų emocijos sušvelnėja." Charles Darwin. tai skausminga veido išraiška turėtų veikti raminamai (Cacioppo ir kiti. 1991).178 I dalis. išreikšdami emociją mes galime jos atsikratyti. kad suprastume. mojuodami rankomis ir žiūrėdami į priekį. kodėl smagu būti tarp laimingų žmonių ir slogu tarp prislėgtų (14 skyrius). kūno laikyseną ir balso toną. ką jaučia kiti žmonės. The Expression of the Emotions in Man and Animals. kurie nesistengė dirbtinai keisti savo veido išraiškos. natūraliai ir nesąmoningai akimirksniu mėgdžiojame juos (Hatfield ir kiti. o jų pulsas padažnėdavo. o šis reiškinys padeda suprasti.

Veiksmas daro įtaką mąstymui. jis aprengė dalyvius gelbėjimo liemenėmis. nerangų. Savęs suvokimo teorija žengia dar vieną žingsnį. kai manytumėte. o ne savaime patraukliais. tada jie savo veiksmus gali laikyti išoriškai kontroliuojamais. taip pat Annos Boggiano ir jos kolegų (1985. ką jau ir taip daro. kaip vaikšto pagyvenę žmonės. kad jiems ši veikla patiktų ir kad jie ją tęstų. Pažintinio disonanso teorija siūlo štai tokią šio reiškinio interpretaciją: kai išorinių paskatų nepakanka poelgiui pateisinti. Kito eksperimento dalyvių buvo paprašyta vaikščioti lėtai. kuris paskatina kažką padaryti. perskaitę aprašymą apie jį. jaučia didesnį tarpusavio ryšį. Savęs suvokimo teorija interpretuoja kitaip: aiškindami savo poelgį žmonės atkreipia dėmesį į tuometines sąlygas. Nutukusius žmones imitavusieji (labiau negu kontrolinės grupės dalyviai) aprašytą žmogų apibūdino kaip turintį nutukusiems žmonėms būdingų bruožų (draugišką. pritvirtino svarmenis prie riešų ir kulkšnių ir paprašė oriai pavaikščioti. Edwardo Deci bei Richardo Ryano (1991. Per didelis pateisinimas ir vidinė motyvacija Prisiminkime nepakankamo pateisinimo efektą . nufilmuoti Franko Bemieri ir jo bendradarbių (1994) tyrimo metu. kad jie darytų tai. Atlyginant žmonėms už tai. Pradėkite mokėti žmonėms per didelio pateisinimo efektas (overjustification effect) Vidinės motyvacijos slopinimas. atsiradusį prieštaravimą sušvelniname vidiniu jo pateisinimu. liguistą). kad nepamatuotas atpildas kartais turi paslėptą kainą. šis pareiškimas atrodys ne toks nuoširdus. Galbūt panašias išvadas darome ir stebėdami save. kaip vaikšto nutukę žmonės. nes už tokį siūlymą gavo 20 dolerių. 1997) Ročesterio universitete ir Marko Lepperio bei Davido Greene (1979) Stenfordo universitete. kad girdite. kad jie tai daro dėl malonumo.mažiausias paskatinimas. Įsivaizduokite. Sutariantys žmonės. nei tuo atveju. Šie dalyviai aprašytą asmenį apibūdino vyresniems žmonėms būdingais stereotipiniais bruožais. kaip kažkas „išmintingai" siūlo padidinti mokestį už mokslą. kad per didelio pateisinimo efektas egzistuoja. 1987) Kolorado universitete atlikti eksperimentai įrodė. kad šis žmogus pasakė savo nuomonę ne už atlygį. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 179 Natūralus mėgdžiojimas ir emocijų „infekcija". Po to jie turėjo papasakoti įspūdžius apie žmogų.4 s k y r i u s . kaip šie du savanoriai. dažniausiai būna paveikiausias siekiant. . galima įpratinti juos šį darbą susieti su atlygiu. Taip silpninamas jų įsitikinimas. jog atpildas visada sustiprina motyvaciją. Priešingai nuomonei. ką jie ir taip mėgsta daryti. paperkant žmones. ši teorija teigia. Žinoma.

Jie aiškino.7 PAVEIKSLAS Vidinė ir išorinė motyvacija Kai žmonės be atpildo arba neverčiami daro tai. kad tai princas. kad taip tenkina savo pomėgį.180 I dalis. kad jo menki ištekliai išseko. kuriuo siekiama kontroliuoti ir įtikinti. 1986). tačiau šį kartą tik po 25 centus. kurioje kiekvieną popietę triukšmingai žaisdavo vaikai. Kitą dieną vaikai gavo tik po 15 centų. nes man moka. kad ta veikla jiems gerai sekasi) ir stiprina vidinę motyvaciją. kad jam labai patinka linksmi vaikų balsai. Vyriškis jiems sumokėjo ir pažadėjo atlyginti ir kitą dieną. jie supranta. Vienoje gatvėje." Vidinė motyvacija Išorinis atpildas (pvz. nes žmonės vis tiek savo veiksmus gali motyvuoti asmeniniu suinteresuotumu (Bradley ir Mannell. todėl vieną dieną jis pasikvietė berniukus prie savo durų ir pasakė. 1980. Pažadėkite vaikui atlyginti už tai. (Kaip ir pasakos herojė. Per didelio pateisinimo efektas pasireiškia tada." Išorinė motyvacija už žaidimą menant mįsles ar sprendžiant kryžiažodžius. gyveno vienišas senas žmogus. 2003). kad nebesugrįš. . Jokio išorinio atpildo Savęs suvokimas: „Darau tai. jis iš tiesų gali sustiprinti mūsų vidinę motyvaciją. Triukšmas jį erzino. Teisingas skatinimas taip pat gali skatinti kūrybingumą (Eisenberger k kiti. ir jo žaidimą paversite darbu (žr. Tang ir Hali. kad būtent tai yra pastangų priežastis („Dariau dėl pinigų"). kas jiems patinka. nelaukiamas atpildas nesumenkina vidinio intereso. kokia atpildo rekšmė: atpildas ir pagyrimas informuoja žmones apie jų pasiekimus (kai žmonės ima galvoti. kurie žaidžia negaudmi užmokesčio. jei jie sugrįš ir rytoj. 2001. o senukas vėl jiems sumokėjo. įsimylėjusi medkirtį ir vėliau sužinojusi. 1994). Pasak savęs suvokimo teorijos. Jis pažadėjo kiekvienam duoti po 50 centų. „Bet gal galėtumėte rytoj ateiti žaisti už 10 centų?" Nusivylę berniukai pasakė senukui.7 pav. kai kas nors iš anksto pasiūlo nebūtiną atpildą. puikiai atskleidžianti per didelio pateisinimo efekto raidą.. 1999. 4. ir ilgainiui jie tuo užsiiminės rečiau nei tie. Išorinis atpildas sumenkina vidinę motyvaciją. Sansone. doleriais) Savęs suvokimas: „ D i j ^ K tai. ir senukas paaiškino. Svarbu. akivaizdžiai siekdamas kontroliuoti elgseną. SOCIALINIS MĄSTYMAS 4. nes tas man patinka. Atpildas. 1984. Yra tokia pasaka.) Ir jei pagyrimas už gerą darbą padeda jaustis kompetentingesniais ir sėkmingesniais. kad už 10 centų ištisą popietę žaisti prie jo namų neapsimoka. sumažina malonios užduoties patrauklumą (Rosenfeld ir kiti. ką jis ir taip su džiaugsmu daro (sakykime. Vaikai vėl sugrįžo šūkaudami. ir jie pradeda savo veiksmus sieti su šiuo skatinimu. žaisti su gražiais spalvotais žymekliais).). Kitą dieną vaikai sugužėjo prie senio namų ir žaidė aistringiau nei bet kada.

kurios nėra savaime patrauklios? Marijai pirmosios fortepijono pamokos gali baigtis nusivylimu. žinai. kad galėtų kontroliuoti . pažadėjęs vakarėlį tiems. kad jis apimtų daugumą čia aptartų išvadų (Greenwald. kad „viena iš nuostabių gamtos savybių" yra „gausybė puikių galimybių" ją apibūdinti: „Nesuprantu. tereikia perskaityti 10 knygų. skatinančias elgtis taip. panašiai kaip stebėdami kitus žmones sprendžiame apie jų nuostatas. Jei mokiniams suteiksime pakankamą motyvą atlikti užduotį ir girdami padėsime jiems jaustis išmanančiais. savęs suvokimo teoretikas. kad kurį nors principą. Susipažinome ir su dviem paaiškinimais. kol bibliotekoje nepradėjo veikti skaitytojų klubas. ir 2) savęs suvokimo teorijos prielaida. jam reikia pasiūlyti vidinį šio poelgio motyvą: „Manęs nestebina. Kaip skirtingi keliai gali atvesti į tą patį tašką. kaip pageidaujama (Boggiano ir Ruble. kad savo poelgį pateisiname siekdami sumažinti vidinį diskomfortą. Tokiais atvejais tėvai. 53-55). „nuostatos kyla iš veiksmų". Po trijų savaičių sūnus per savaitinius vizitus į biblioteką pradėjo imti tik vieną arba dvi knygas. nei savęs suvokimo teorija. nes tu esi įžvalgi ir puikiai moki bendrauti su žmonėmis".vaikų noras mokytis gali sumažėti (Deci ir Ryan. ir skatina. 1985." Teorijų palyginimas Susipažinome su vienu paaiškinimu. 1991). kad tau taip sekėsi lankantis pas klientus. kad pastarieji du paaiškinimai prieštarauja vienas kitam. 1985. mokytojai ar vadovai turėtų taikyti atitinkamas priemones. ir kiekvieną iš jų mes galime pakoreguoti. kodėl tikslius fizikos dėsnius galima išreikšti tokia gausybe būdų" (p.4 s k y r i u s . Fizikas Richardas Feynmanas (1967) stebėjosi. Abi teorijjos yra žmogaus fantazijos vaisius . E L G E S Y S IR N U O S T A T O S 181 Tad kaip galime ugdyti žmonių pasitenkinimą užduotimis. ką pastebėjome. Jonas gali pirmą kartą nenorėti eiti pas žmones siūlyti prekių. galbūt sustiprinsime jų pasitenkinimą bei susidomėjimą konkrečiu dalyku. 1975). kad mes stebime savo elgesį ir darome logiškai pagrįstas išvadas apie savo nuostatas. 1 skyrių). galima nuspėti vadovaujantis keletu teorijų. Tai byloja apie žmogiškojo veiksnio įtaką mokslinėms teorijoms (žr. Kuris iš jų teisingas? Neginčijamų argumentų surasti sunku. Darylas Bernas (1972). Moksle nėra neįprasta. Kai pateisinamų aplinkybių būna per daug taip nutinka. kurie per tris mėnesius perskaitys 10 knygų. kai mokytojai nurodinėja. Workman ir Williams. teigia. kodėl elgesys natūraliai paveikia nuostatas: 1) disonanso teorijos prielaida. kaip reikia elgtis. Gamtai negalioja nei disonanso. Atrodytų. taip ir skirtingos prielaidos gali atvesti prie . Tomas gali nejausti vidinio potraukio tiksliesiems mokslams. kad abi šios teorijos daro užuominą į lojalumo bei estetikos klausimus.kūrybiški bandymai supaprastinti ir paaiškinti tai. Daugeliu atvejų abu jie leidžia tikėtis tokių pat prognozių. kodėl elgesys turėtų paveikti nuostatas (prisistatymo teorija). Kodėl? „Nes. 1980). Mano jaunesnysis sūnus per savaitę mikliai „prarydavo" 6-8 knygas. Kai žmogus paklūsta. pavyzdžiui.

tarkim. mes savo elgesį bei aplinkybes laikome nuostatų supratimo raktu (kaip žmogus. kuris jums patinka. ką pasakiau?" [Forster. gerais darbais? Kelių eksperimentų metu Steele pastebėjo. Jei vienoje srityje iškyla grėsmė žmonių savivaizdžiui. 1976]). sakantis: „Iš kur man žinoti. kad disonansas apibrėžiamas kaip sužadinta nemalonios įtampos būsena. kol neišgirdau. pasiūlome atkurti savivertę. kad taip. kad esame patikimi ir geri. prieštaraujančius mūsų nuostatoms) iš tiesų veikia nemaloniai? Be abejo. . jei jūsų žodžius lydės nemalonūs rezultatai . jie tai kompensuoja arba iš naujo sutelkdami dėmesį. Kad ir kaip būtų. dažnai patiria grėsmę savo įvaizdžiui. ir kad b) jie tai gali kompensuoti sutvirtindami kitą savojo Aš aspektą. jei nukentės žmogus. Tie. kaip poelgio padarinio. kad kuri nors teorija yra geresnė? Vienas svarbus aspektas akivaizdžiai patvirtina disonanso teoriją. 1986. Tačiau ar būtina vidinė įtampa tam. Jie kelia grėsmę jausmui. SOCIALINIS MĄSTYMAS to paties principo. Tad disonansas iš tiesų kelia įtampą. kad tokie veiksmai trikdo. 1990). Jie verčia mus jaustis kvailai. kaip poelgio padarinio. Jis bus kur kas didesnis. kurie atėjo į eksperimentus turėdami tvirtą savojo Aš sampratą) jautė kur kas mažesnį poreikį teisintis (Steele ir kiti. kad kai mūsų nuostatos apskritai yra netvirtos. Kad tai įvyko. Ar tariamai disonansą išprovokuojančios aplinkybės (pavyzdžiui. mes turėtume keisti savo nuostatas. atlikusiems jų norų neatitinkančius veiksmus. arba savo poelgiais pagerindami situaciją kurioje nors kitoje srityje.182 I dalis. žmonės (ypač tie. 1983. kad paremtas daugiau nei viena teorija. Viename iš savo eksperimentų Steele ir jo kolegos paprašė Vašingtono universiteto studentų parašyti esė. Ši teorija tik daro prielaidą. jei jausitės atsakingas už šias pasekmes . tai tik sustiprina mūsų tikėjimą šiuo principu. kai žmonėms. ką galvoju. Croyle ir Cooper. teigianti. Prisiminkime. Tad pateisindami savo veiksmus ar sprendimus mes save įtvirtiname: apsaugome ir palaikome savo dorumo bei vertės pojūtį. kas nutinka. taip pat rečiau teisina save (Holland ir kiti. Kaip manote. Be to. kurių savivertė stipriai išreikšta ir tvirta. kuo netikite. jei neigiamas poveikis bus nepataisomas. negalite lengvai ignoruoti šio veiksmo. priimant sprendimus ar atliekant veiksmus. gali išduoti sustiprėjęs prakaitavimas ir padažnėjęs pulsas (Cacioppo ir Petty. teigia Claude Steele (1988) savęs įtvirtinimo teorija. 2002). Kad sumažintume šią įtampą.jei kas nors jus išgirs ir patikės. Jis virsta įtikinamu ne tik dėl patvirtinančių duomenų. ypač jei kyla grėsmė savivertės ir orumo jausmui. kai mūsų veiksmai ir nuostatos tarpusavyje nedera. Losch ir Cacioppo. nepageidautinai elgdamiesi.kils nemalonus prieštaravimas. efektas? Steele ir jo kolegos (1981) mano. bet ir todėl. kuri atsiranda. 1999). Disonansas kaip sužadinimas Ar galime teigti. Savęs suvokimo teorija nieko nesako apie įtampą. nuostatų. kuriame savęs įtvirtinimo teorija (self-affirmation theory) Teorija. Kai alkoholis sumažina disonanso sukeltą nepasitenkinimą. 1993). Kodėl laisva valia sakant ar darant nepageidautinus dalykus kyla toks susierzinimas? Todėl. efektas išnyksta. už kurias žmogus jaučiasi atsakingas (Cooper. disonansas bus minimalus. nes sutikote jį padaryti arba galėjote numatyti jo pasekmes . kad kai savasis Aš buvo atkurtas. kad atsirastų nuostatų. pavyzdžiui. Jei niekam negirdint pasakote tai. kad a) žmonės. jei poelgis sukelia nepageidautinas pasekmes.

kad atrodytų. kas vyksta. kad ir po 40 metų nuo pažintinio disonanso teorijos paskelbimo ji tebėra tokia pat stipri ir įdomi. Pagal disonanso teoriją nuostatos keičiasi dėl įtampos. kurios paprastai sumažina nepasitenkinimą. esant tam tikroms sąlygoms. kuriuos sukelia aiškiai apibrėžtų nuostatų neatitinkantys veiksmai: mes jaučiame įtampą. Veikdami bei mąstydami mes susikuriame lankstesnes nuostatas. kuriomis jie vyksta. Disonanso teorija taip pat negali paaiškinti per didelio pateisinimo efekto. kad nuostatos iš tiesų keičiasi. ieškome vidinių pateisinančių motyvų. Studentai sumažino dėl to kilusį disonansą švelnindami savo nusistatymą prieš mokestį už mokslą . kad žmonės. nuostatas pakoreguoja taip. ekspertas Jack W. be to. Kad šią įtampą sumažintume. paprasčiausiai stebime savo poelgius bei aplinkybes. žmonės tėra provokuojami šypsotis arba susiraukti.kai. viešai reikšdami savo nuostatas." Socialinės psichologijos Savęs suvokimas. t Savęs suvokimo teorija daro prielaidą kai kai nuostatos silpnos. atrodo. Tačiau ši teorija taip pat įrodo. . Visais šiais atvejais savęs suvokimo teorija yra parengusi atsakymus. ką patinka daryti. juo labiau jaučiamės už juos atsakingi ir juo didesnis disonansas bei nuostatų kaita kyla. Taip disonanso teorija aiškina nuostatų kaitą. Tačiau disonanso teorija negali paaiškinti visų faktų. „Nuostabu. Čia taip pat neturėtų būti jokio disonanso. O kaip tada. Trumpai tariant. kodėl mūsų veiksmai daro poveik[ nuostatoms. Kai žmonės gina poziciją. savęs suvokimo teorija atskleidžia jų. 1977. jog jos sutampa su veiksmais. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 183 būtų palankiai atsiliepiama apie mokesčio už mokslą padidinimą. 1987. kai veiksmas neprieštarauja jokiai nuostatai . formavimosi procesą. kurią patiriame. pakoreguoja jas derindamiesi prie klausytojų. pavyzdžiui. kad disonanso teorija sėkmingai paaiškina procesus. kuris buvo pateiktas kaip alaus ir degtinės degustavimo eksperimento dalis. pradedame atitinkamai koreguoti nuostatas. kurios lems vėlesnę mūsų elgseną (Fazio. sutampančią ar beveik sutampančią su jų nuomone. Brehm (1999) APIBENDRINIMAS Kodėl elgesys veikia nuostatas? • Trys konkuruojančios teorijos aiškina. Disonanso teorija. kai sau neprieštaraujama Disonansas sukelia nepasitenkinimą. procedūros. o kad ją sumažintume. Kai mūsų nuostatos dar nėra apibrėžtos. • Faktai patvirtina abiejų teorijų teiginius ir perša išvadą kad kiekviena jų apibūdina tai. kad sudarytų gerą įspūdį. nuostatų pokyčio nepanaikina (Fazio ir kiti. Yra pakankamai įrodymų. t Dvi teorijos teigia. Roese ir Olson. ir atitinkamai vertiname nuostatas. kad juo mažiau pateisiname savo nepageidautinus veiksmus išorinėmis aplinkybėmis. kai mūsų poelgiai arba svarbūs sprendimai prieštarauja nuostatoms. Prisistatymo teorija teigia.4 s k y r i u s . todėl pasielgus prieš savo nuostatas tenka save įtikinėti. 1979). kad žmonės. Viena iš įdomesnių savęs suvokimo teorijos išvadų yra „per didelio pateisinimo efektas": atlyginant žmonėms už jų mėgstamą veiklą galima paversti malonumą nuobodžiu darbu (jei šis atlyginimas skatina šią veiklą sieti su atlygiu).kol po nemalonių rašinių jie neišgėrė alkoholio. neturėtų kilti didelė įtampa. nes jei sumokama už tai. kad veiksmai atitinkamai keičia nuostatas. teigia. 1994). ypač tikrinantys savo elgesį.

kas mus skatina veikti. kad rašytumėte. kurios skatintų kitokius.184 I dalis. Kartais reikia tiesiog veikti . graikų filosofas stoikas Šiame skyriuje aprašytas principas. Iš pradžių tai pareikalaus nedidelių pastangų . aplankyti žmogų .. Prieš šimtą metų tokią pat išvadą padarė filosofas ir psichologas Williamas Jamesas (1899): „Be reakcijos nebus suvokimo. darykite tai. kad veiksmas teikia energijos ir patarė pradedantiems rašytojams dirbti net ir tada. šaltakraujiškai išanalizuoti priežastis. kad norite priversti ką nors sutikti su j ū s ų nuomone. nei stebuklingas. priešingus polinkius. į kuriuos kitu atveju neatkreiptume dėmesio. kai esame ją išdėstę savo žodžiais. fenomenas nėra nei nelogiškas. Prisiverskite patikėti. SOCIALINIS MĄSTYMAS Post scriptum: kaip elgesiu pakeisti save Jei norite ką nors paversti įpročiu. Jei nenorite ko nors paversti įpročiu. susiduriame su priešingais požiūriais verčiančiais mus išnagrinėti argumentus. Rašydami rašinį ar atlikdami vaidmenis. jog neprivalau visada pateikti galutinę išvadą. nei įkvėpimo. Tema j u s užvaldys.tai didysis principas. kol jų neįvardijau". privalome. nereikia laukti nei nušvitimo.tačiau vėliau pastebėsite. Rašant šias pastabas toks įspūdis stiprėja. nedarykite to. kaip užvaldo visus profesionalius rašytojus (p. . pakeiskite jį kita veikla." VVilliam James. kad j ū s ų pretenzingumas tirpsta. taip pat gali skatinti ir mąstyti.pradėti rašyti straipsnį... iš j ū s ų vis tiek reikalaujama. Geriau skatinti studentus mąstyti. pasitelkus teorijos siūlomas prielaidas ir priverčiant juos aktyviai klausyti bei skaityti. kad nuostatos kyla iš veiksmų. Tai. What is an Emotion? 1884 („Kas yra emocijos?") Nuostatų. kurio mokytojas privalo niekada nepamiršti". Jacąues Barzunas (1975) suvokė. Epiktetas. Todėl būdamas dėstytojas ir autorius turiu sau priminti. leidžia daryti svarbią gyvenimišką išvadą: jei norime reikšmingai save pakeisti. Taip pat ir informaciją geriausiai atsimename tada. „Jei norime nugalėti nemalonius emocinius išgyvenimus. paskambinti telefonu. kai sumanymai ir vaizduotė nekelia pasitikėjimo: Jei esate per daug kuklūs vertindami save arba pernelyg abejingi savo skaitytojui. pasirinkite tezę ir pradėkite j ą detaliai aiškinti .tik formulavimo . o j o vietą užima susidomėjimas. Štai ką man parašė vienas studentas: „Aš iš tiesų nesupratau savo įsitikinimų tol.. kitaip tariant. kuriuos norime puoselėti. Kad atsikratytumėte įpročio. be tinkamos išraiškos nebus įspūdžio . 173-174).nors mums ir nesinori to daryti. kaip veiksmų padarinio.

.

kaip bendraujame ir veikiame vieni kitus. ypač kultūros įtaką (5 skyrius). Dabar paanalizuokime išorinius reiškinius . socialinio konformizmo poveikį (6 skyrius). kuriomis socialinis pasaulis mus valdo. Atsižvelgdami į šiuos įtakos veiksnius galėsime geriau suprasti žmonių nuotaikas ir elgesį. lengviau atsispirti nepageidaujamoms manipuliacijoms.kaip mes vienas apie kitą galvojame. būti išmintingesni ir patys „tampyti savo virveles". kurios mus traukia ir stumia? Ar jos galingos? Socialinės įtakos tyrimai apšviečia tas nematomas virveles. .socialinės įtakos galią.Socialinė įtaka Iki šiol daugiausia nagrinėjome vidinius reiškinius . įtikinėjimo principus (7 skyrius). Kokios yra tos nematomos socialinės jėgos. Šioje dalyje atskleisime tas subtilias jėgas. dalyvavimo grupės gyvenime pasekmes (8 skyrius) ir bendrą visų šių veiksnių reikšmę kasdienėse situacijose. Todėl nuo 5 iki 8 skyriaus kalbėsime apie pagrindinę socialinės psichologijos problemą .

Alice Eagly apie lyčių panašumus ir skirtumus Situacijos galia ir žmogus Post scriptum: ar turėtume laikyti save socialinio pasaulio produktais. ar architektais? . evoliucija ir elgsena Kultūra ir elgsena Atkreipkime dėmėsi Kultūrinis gyvūnas Mokslinių tyrimų išvada. Praeivių prasilenkimas Rytuose ir Vakaruose Kaip paaiškinti lyčių panašumus ir skirtumus? Savarankiškumas versus poreikis būti susijusiam Socialinis dominavimas Agresija Seksualumas Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natūralus? Lytis ir poros pasirinkimo prioritetai Mintys apie evoliucinę psichologiją Atkreipkime dėmesį.Genai. kultūrą ir lytį? Biologija ir kultūra Ką slepia moksliniai tyrimai. kultūra ir lytis Kokią įtaką mums daro žmogiškoji prigimtis ir kultūrinė įvairovė? Genai. Evoliucijos mokslas ir religija Lytis ir hormonai Kultūra ir lytis: kultūros diktatas? Skirtingi lyčių vaidmenys skirtingose kultūrose Lyčių vaidmenų pokyčiai bėgant laikui Bendraamžių perduodama kultūra Kokią išvadą galime padaryti apie genus.

gyvena kartu su vyru ir dviem vaikais Japonijos kaime visai netoli nuo abiejų sutuoktinių tėvų namų. Pirmasis stebėjimo objektas . pabrėžiantis žmonių giminystę. jautrią ir besirūpinančią savo šeima. priimantis kultūros programinę įrangą. akcentuojantis jų įvairovę. Draugai ją apibūdina kaip mandagią. „pavojinga mūsų laikų problema". Ar esame pajėgūs išmokti priimti kultūrinių skirtumų draskomo pasaulio įvairovę.japonė Tomoko . Janas turėjo meilės nuotykį ir išsiskyrė. iškilę mokslininkams iš kitos civilizacijos. kuriems patikėta ištirti homo sapiens. malonią. pagarbią. Antrasis stebėjimo objektas . užaugęs Nešvilyje. šiandien aktualūs ir jų kolegoms Žemėje: kuo mes. ir kultūrinis.Janas. pasitikintį savimi. vertinti savo kultūrinį tapatumą ir pripažinti žmogiškojo panašumo laipsnį? Esu įsitikinęs. tačiau persikėlęs į Amerikos Vakarus. kaip išsireiškė istorikas Arthuras Schlesingeris (1991). kaip tai gali padėti suprasti lyčių panašumus bei skirtumus. . Kokias išvadas apie žmogiškąją prigimtį gali padaryti svetimos civilizacijos mokslininkai. esančios už kelių šviesmečių nuo mūsų. kad galime.„Gimstame vienodi. linkusį konkuruoti ir šiek tiek dominuoti. kurios yra tarsi kietasis diskas. Jų tyrimo planas buvo stebėti du atsitiktinai pasirinktus žmones. Ir pasižiūrėkime. tampame skirtingi. Draugai jį apibūdina kaip turintį savo nuomonę. The Analects („Analektai") itos civilizacijos." Konfucijus. panagrinėkime žmonijos evoliucijos ir kultūros ištakas. K Kokią įtaką mums daro žmogiškoji prigimtis ir kultūrinė įvairovė? Šiuolaikiniame mąstyme dominuoja du požiūrio į žmogiškuosius panašumus bei skirtumus aspektai: evoliucinis. skiriamės? Kuo esame panašūs? Šie svarbiausi socialinę įvairovę atspindintys klausimai tapo. ištikima žmona ir rūpestinga motina. žmonės. dabar sėkmingai gyvena su antrąja žmona. mokslininkai. Tomoko didžiuojasi. kad yra gera duktė. kodėl. kad reikalingi abu: mūsų genai formuoja prisitaikančias smegenis. stebėdami šią mažą dviejų skirtingų lyčių bei kultūrų žmonių imtį? Ar jie nebandys daryti prielaidų. artėdami prie Žemės pajuto kylant jaudulį. Beveik visi sutinka. kad šie du žmonės atsovauja skirtingiems porūšiams? O gal juos nustebins po išoriniais skirtumais slypintys panašumai? Klausimai. kovingas aštrialiežuvis Los Andželo advokatas. Kad pamatytume. nes norėjo patirti „Kalifornijos gyvenimo būdą".

įgijo šviesesnę odą. Dėl klimato kaitos ir galimybių apsirūpinti maistu šie ankstyvieji humanoidai per Afriką migravo į Aziją. Europą. kurių nuostatos arba savybės nėra panašios. Kadangi jie yra vienos didelės šeimos su bendrais protėviais nariai. Antropologas Donaldas Brownas (1991.Harvardo psichologas Stevenas Pinkeris vadina tai „apsauga nuo tropikų saulės" (2002). evoliucija ir elgsena Universalūs poelgiai. Iš tiesų buvome afrikiečiai taip neseniai. mes iš tiesų visi esame giminaičiai. Tas pat būdinga ir nuotykių istorijoms. prisitaiko ir pripažįsta socialinio statuso skirtumus. Janas ir Tomoko . kyla iš mūsų biologinio panašumo.šeimose ar grupėse. ir Tomoko labiau patinka saldus nei rūgštus skonis. Prisitaikydami prie naujos aplinkos šie pirmieji žmonės išsiugdė skirtumus. Visur žmonės labiau linkę gyventi draugėje . bet ir elgsena.netgi . o subrendę išmoko palankumo savo grupei. baudžia už įžeidimus ir gedi mirus vaikui. jie reaguoja atsargiai arba neigiamai.Kinijoje" ar „esu italas". Ir Janui. Šie panašumai apibrėžia mūsų žmogiškąją prigimtį. kad „nepakako laiko sukaupti daug naujų genų variantų". Jie ir jų giminaičiai visame pasaulyje žino. kur beužsukę surastų žmones besilinksminančius ir šokančius. besijuokiančius ir verkiančius. K U L T Ū R A IR LYTIS 189 Daugeliu svarbių aspektų Janas ir Tomoko labiau panašūs nei skirtingi. ką reiškia suraukti antakiai ar šypsena.yra socialinės būtybės.5 s k y r i u s . kuriose stiprus ir drąsus vyras. tai panaši ne tik jų biologija. kurie liko Afrikoje. naudodamasis vienodais įgimtais mechanizmais. gebančią sintetinti vitaminą D esant mažesniam saulės šviesos kiekiui. Australiją ir galiausiai į abu Amerikos žemynus. Tad jei mokslininkai. apibrėžiantys žmogiškąją prigimtį. vertinant antropologiškai.nuo graikų tragedijų. Ateiviai mokslininkai. Tačiau istoriškai visi esame afrikiečiai. kad maždaug prieš 100 000 metų visi gyvenome Afrikoje (Shipman. tyrinėtų mūsų genus. tų. 143). Visur ir visada šeimos dramos . žmonės . padedamas išmintingų senolių. 2000) nustatė kelis šimtus tokių universalių elgsenos ir kalbos modelių. 2006). Tie. Pavyzdžiui. Jie jungiasi į grupes. Galime sakyti „mano protėviai kilę iš Airijos" ar „mano šaknys . maždaug 8 mėnesių amžiaus jie pradėjo bijoti nepažįstamų žmonių. bet antropologai teigia. Genai. kurie. odos pigmentas buvo tamsesnis . atvykę iš kitos civilizacijos.ir visi kiti žmonės . pastebi Pinkeris (2002. Būdami kūdikiai. Kiekvienas iš jų suvokia pasaulį. o ne pavieniui. dainuojančius ir besimeldžiančius. yra palyginti neseni ir paviršutiniški. Jie už gera moka geru.pasižymi panašiu siužetu (Dutton. G E N A I . 2003). Susidūrę su žmonėmis. jaučia troškulį ir išmoksta gimtąją kalbą. Žvelgiant giliau. jie abu optinį spektrą skaido į panašias spalvas. kinų grožinės literatūros iki meksikiečių muilo operų . nugali blogį nuostabios moters ar išgąsdintų vaikų džiaugsmui. mes. kurie nukeliavo toliau į šiaurę nuo ekvatoriaus.

Ilgalaikis ir organizuojantis biologijos principus natūraliosios atrankos procesas dabar tapo ir svarbiu psichologijos principu.sulaukti vaikaičių. Darvvinui už idėją. tuos. 2005). „Širdies paskirtis . esame tokie. Mes ne tik išsaugome pomėgį tam tikram maistui. kokie esame. žmonės. nulemiantys storą maskuojančios baltos spalvos kailį. Šie palikuonys varžosi dėl išlikimo savo aplinkoje. programuojantys vasaros įmigį (žiemos miego atitikmuo vasarą). Tie palikuonys. S O C I A L I N Ė ĮTAKA natūralioji atranka (.pavyzdžiui." Charles Darwin. evoliucinė psichologija (evolutionary psychology) Elgsenos evoliucijos tyrimas. mes nešiojame savo protėvių palikimąprivilegiją prisitaikyti. kas protėviams padėjo išlikti. tačiau genetiškai jos įvairesnės." Evoliucinis požiūris išryškina žmogiškosios prigimties universalumą. kad mes. Pavyzdžiui. kad spėtum susilaukti palikuonių ir juos išauklėti. Kalbant biologiškai. kurio metu gamta atrenka savybes.tų. Štai ir viskas. . „Smegenų paskirtis". britų gamtininkas Charlesas Danvinas (1859) sukūrė evoliucijos teoriją. bet ir panašiai atsakome į štai .pastebi psichologas Davidas Barashas (2003). . geriausiai padedančias organizmams išgyventi ir daugintis konkrečioje aplinkoje. kad natūralioji atranka skatina evoliuciją. Jis patarė sekti paskui genus. remiantis natūraliosios atrankos principais. kurie labiau vertino švelnų maistingą bei kaloringą maistą ir nemėgo kartaus. Evoliucinė psichologija tiria. Supaprastinta ši teorija skambėtų taip: • • • • • Individai turi daug skirtingų palikuonių. kaip natūralioji atranka suteikia pirmenybę ne tik konkrečiam kontekstui tinkančioms fizinėms savybėms . 1859 („Rūšių kilmė") Natūralioji atranka reiškia. perduoda genus ateinančioms kartoms. „Psichologija stovės ant naujų pamatų. sniegingoje Arkties gamtoje poliarinių lokių genai. padedančiai genams išlikti bei plisti (Buss.varinėti kraują". kad formuojasi daugiau tam tikrų genų . Evoliuciniai psichologai sako.valdyti organus ir elgseną „taip. nugalėjo genetinėje konkurencijoje ir dabar dominuoja.bet ir psichologinėms savybėms bei socialinei elgsenai. žmonių gebėjimui skirti spalvas .atrodytume stulbinamai panašūs. svarbiausias gyvenimo tikslas . kaip viengenčiai. plisti ir puoselėti savo atžalas. šikšnosparnių garso lokacijai. Taigi laikui bėgant populiacijos savybės gali kisti. filosofas Danielis Dennettas (2005) pasiūlė skirti „aukso medalį kaip už geriausią kada nors iškeltą idėją". Būdami judrios genų mašinos. . Tam tikri biologiniai ir elgesio skirtumai padidina jų galimybes daugintis ir išlikti šioje aplinkoje. kurie išgyvena. Mūsų yra daugiau nei šimpanzių. jog iš mūsų protėvių palikuonių gamta atsirinko tuos. Kad paaiškintų mūsų ir visų kitų rūšių savybes. Karštoje dykumų aplinkoje daugelyje rūšių dominuoja genai.natūrai selection) Evoliucijos procesas. kad evoliucija vyktų maksimaliai sėkmingai. Neturintiems šių pomėgių tikimybė išlikti ir savo genais prisidėti prie palikuonių buvo mažesnė. The Origin of Species. kurių nulemtos savybės padidina galimybę išgyventi taip ilgai.priduria jis.190 II d a l i s . rūgštaus. kurie turėjo mūsų savybes . Ilgimės visko. kad jos taip pat galėtų išgyventi ir daugintis. išoriškai skirtingi Janas ir Tomoko . dažnai nuodingo prieskonio.poliarinių meškų kailiams. dėl to.

(Žr. G E N A I .5 s k y r i u s . kokie buvo ir mūsų protėvių atsakymai. kad nesusituokusioms poroms turėti vaikų yra blogai? 5. 1992). 2003 („Velnio kapelionas") Kultūra ir elgsena Galbūt svarbiausias panašumas ir mūsų. gepardas greičiau bėga. Ir visi turi idėjų dėl ekonominio teisingumo (Fiske. idėjos. skiriamasis bruožas gebėjimas išmokti ir prisitaikyti. čiurlys greičiau skrenda. The Devil's Chaplain. Ji leidžia vienos kultūros atstovams vertinti tiesumą. tuo tarpu kitose kultūrose šie dalykai gali būti nepriimtini (žr. nuostatos ir tradicijos. 29) pastebi: „evoliucija sutvėrė mus kultūrai". kaip rūšies.). Pavyzdžiui. atsiradusias natūraliosios atrankos keliu. Todėl ironiška. K U L T Ū R A IR LYTIS 191 90 80 70 60 50 j 40 'ra I 30 < 20 Ar manote. Kultūrinis gyvūnas") kultūra (culture) Didelės žmonių grupės puoselėjami ir naujoms kartoms perduodami ilgalaikiai elgesio modeliai. raudonmedis ilgiau gyvens. visi žmonės skirsto kitus pagal jų galią ir socialinę padėtį." Richard Dawkins. gamta mus laiko už ilgesnio genetikos pavadėlio. kapucinas mikliau laipioja. . Ryklys galbūt greičiau plaukia. 1999. „išsitiesk visu ūgiu. Tačiau kultūros nustato konkrečias taisykles. Socialinis psichologas Roy Baumeisteris (2005.1 PAVEIKSLAS Kultūriniai skirtumai Šie atsakymai į 1997 Gallupo instituto visame pasaulyje atliktą apklausą parodo mūsų kultūrinę įvairovę. skatinti atvirumą ar palankiai žiūrėti į ikivedybinius lytinius santykius. kad emocijomis ir elgsena išreikšti mūsų atsakymai į šiuos klausimus yra tokie patys. 5. Palyginti su bitėmis. Tačiau tu esi labiausiai iš visų apdovanotas.1 pav. kad žmogiškoji biologija sudaro sąlygas kultūrinei įvairovei. p. Šaltinis: Gallup ir Lindsey. dramblys stipresnis. kuriomis vadovaujantis reikia spręsti šiuos socialinius gyvenimo klausimus. paukščiais ir šunimis. dvikoje beždžione. Evoliucija parengė mus kūrybiškai gyventi kintančiame pasaulyje ir prisitaikyti prie aplinkos. Indija Singapūras Taivanas Jungtinės Amerikos Valstijos Kanada Didžioji Britanija Vokietija Islandija tokius socialinius klausimus: kuo aš turėčiau pasitikėti ir ko bijoti? Kam turėčiau padėti? Kada ir su kuo turėčiau tuoktis? Kam turėčiau paklusti ir ką galiu valdyti? Evoliucinės psichologijos specialistai tvirtina. visi linkę jas panašiai spręsti. Kadangi šios socialinės užduotys bendros visiems žmonėms. skyrelį „Atkreipkime dėmesį. pradedant ekvatoriaus džiunglėmis ir baigiant Arkties ledynais. Evoliucinės psichologijos specialistai išryškina šias universalias savybes.

Kultūrai turėtume dėkoti už tai. \ šį pasaulį ateiname pasirengę išmokti kalbą. 1998). multimedijos grotuvų.skaitantys šią knygąmėgaujasi jų darbo vaisiais. Mes. Pavieniui būtume tik neprotingi gyvuliai. platinimo būdu. kaip niekas kitas. Nepaisant švietimo sistemos tobulėjimo. Baumeisteris rašo: „Kultūra-geriausia socialumo išraiška". iš tikrųjų ją kūrė tyrinėtojų. savo vaikams ir tiems. Kultūrinis požiūris. esame socialiniai gyvūnai. Gamta mus. oro kondicionierių. Drauge galime išlaikyti sistemą leidžiančią pagerinti gyvenimą sau. kad bendravimui naudojame kalbą važiuojame viena kelio puse. kurios. o gamta apdovanojo mus smegenimis. Jų raiška priklauso nuo aplinkos. kokią esame gavę . S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Ginčo dalyviai. Intelektas skatina naujovių kūrimą o kultūra leidžia joms plisti . kad šiandien visa tai turime. reikėtų dėkoti kultūrai. juos skiria įpročių skirtumai". Šimpanzės šiek tiek geba kalbėti. lipnių lapelių. palikti aplinkybių valiai. Kiti gyvūnai taip pat turi kultūros ir kalbos užuomazgų.kultūriniai gyvūnai (taip jis pavadino savo knygą . atveju (Caspi ir kiti. stato namus. žiemą valgome vaisius ir už juos bei automobilius atsiskaitome pinigais. didinęs riziką susirgti depresija. interneto. Nei stresas. Kultūradidžiausia dovana. o kiti . Roy Baumeisterio nuomone. Oxford University Press. 2003 („Prigimtis via patirtis") Evoliucinė psichologija atsižvelgia į aplinkos įtaką. nors ir pripažįsta. suteikia galimybę būti kultūringais. palaikantys „prigimties" pusę. pasirinko ne tik dėl didelių smegenų bei bicepsų. „neiname vientisos globalios kultūros link. žmonės. 2003). Baumeisteris pastebi. kad darbo pasidalijimas . žmones. kad skirtingi visi ir likome. nepastebime kultūrų susiliejimo. Tad gamta mus iš anksto parengia mokytis. pavyzdžiui. Kultūra padeda mums tapti kažkuo daugiau negu talentų. kurios yra galinga pažangos jėga. 46). atkreipkime dėmesį Kultūrinis gyvūnas Aristotelio teigimu. kad nepastebėjo svarbiausio dalyko: juk genai yra jų pusėje. nei genas atskirai depresijos nesukeldavo.paskleisti informaciją ir naujoves laike bei erdvėje. Mūsų protėviai XIX a. skyrybų.. Kultūrų tyrinėtojai Ronaldas Inglehartas ir Christianas Welzelis (2005) pastebi. bent vienu bruožu esame panašūs [vilkus ir bites: puikiai jaučiamės būdami grupėse ir drauge dirbdami. kitų individualių bruožų visuma. kad elgsenai svarbūs evoliucionavę genai.nepaprastai tvarus dalykas" (p. elektros." . Žmonės labiau negu kiti gyvūnai geba panaudoti kultūros galias gyvenimui pagerinti. Iš tikrųjų knygos taip pat yra darbo pasidalijimo kultūros pavyzdys.„dar vienas didžiulis ir galingas kultūros pranašumas". kokiai kultūrai priklausytume (Fiske ir kiti." Matt Ridley. bet ir dėl socialinės kompetencijos. Ji pripažįsta. Genai nėra stabilus dalykas. pastangų. Vieno Naujosios Zelandijos jaunuolių tyrimo metu išryškėjo geno nukrypimas. Už tai. pabrėžia žmogaus gebėjimą prisitaikyti. Kultūra leidžia išlikti ir daugintis. Ji kildavo tik jų sąveikoje. Tačiau nė viena rūšis nepajėgia iš kartos į kartą kaupti pažangios patirties taip. Nature via Nurture. kaip žmonės.. nesvarbu. Kultūrinis visuomenės paveldas . Knygos ir kitos naujosios informacijos sklaidos priemonės tampa žinių. globoti jaunus ir saugoti save. bet tik stipraus streso.The Cultural Animal. apžvalgininkų. kurie ateis po mūsų. esame kažkas daugiau . vandentiekio namuose. Buvo pastebėta. susisaistyti ryšiais ir kartu su kitais rūpintis maistu. Baumeisteris daro išvadą kad „kultūra yra iškirtinė žmogaus ypatybė. patys save taip prigąsdino genų galia bei neišvengiamumu. neturėjo automobilių. redaktorių komanda.192 II d a l i s . kad mus formuoja prigimties ir patirties sąveika. padėjėjų. Konfucijus teigė: „žmonių prigimtis panaši. 2005). kad beždžionės išmoksta nusiplauti maistą ir šį gebėjimą perduoda savo palikuonims. Nors tik vieno laimingojo pavardė yra ant šios knygos viršelio. Vieni iš mūsų dirba žemės ūkyje.

kurio gyventojai vieni su kitais susisiekia elektroniniu paštu. „Amerikietiškus" džinsus 1872 m. Rusai valgo jautieną. kad iš esmės elgsena ne nustatyta iš anksto. Kitokia kultūra kartais gali priblokšti. kad tame universitete. kultūrinė įvairovė būtų mažiau susijusi su mūsų kasdieniu gyvenimu. kol susivo- . iš kurių 126 milijonai yra japonai. bendradarbiavimas ir geras vardas (Plaut ir kiti. Japonijoje. JAV Naujosios Anglijos regiono gyventojai vertina liberalumą ir autonomiją (Niu Hempšyro valstijos devizas . Prancūzai valgo sraiges. kultūriniai skirtumai nežymūs. važiuodami vokišku automobiliu su olandišku varikliu. Pasaulis darosi panašus į didžiulį kaimą. KULTŪRA IR LYTIS 193 Kultūrine įvairovė Kalbų. Kultūrinė įvairovė mus supa vis glaudžiau. Mūsų dienomis nežinomas „pranašas" pasakė. Iranietė studentė. bet nevalgo žmonių. kur dauguma gyventojų susiduria su šiais skirtumais keletą kartų per dieną. reaktyviniais lėktuvais ir tarptautine prekyba.„Gyventi laisvam arba mirti"). ilgai rausiasi popieriniame maišelyje. tačiau nevalgo sraigių. tačiau nevalgo skėrių. tačiau nevalgo žuvies. 2003). tačiau nevalgo kiaulienos. Sužalotuosius braziliškais vaistais gydo amerikietis gydytojas. Indusai valgo kiaulieną. Zulusai valgo skėrius. nes iš 8 milijonų miesto gyventojų trečdalis gimę užsienyje. pirmą kartą Amerikoje apsilankiusi greitojo maisto restorane McDonald's. Vokiečių studentui. kad niekas taip neapibūdina globalizacijos. 2002). išgėręs per daug škotiško viskio. bet nevalgo gyvačių. dėstytojų kabinetų durys visada atviros studentams. bučiuoja jį į skruostą. Juos japoniškais motociklais lydi italų paparaciai. neįpratusiam dažnai bendrauti su ponu profesoriumi. išrado emigrantas iš Vokietijos Levi Straussas. Nuo Shakespeare „Antonijaus ir Kleopatros". kaip princesės Dianos mirtis: „Anglijos princesė su savo egiptiečiu draugu patenka į autoavariją Prancūzijos tunelyje. 67) Jei visi gyventume homogeniškose etninėse grupėse atskiruose pasaulio regionuose. Pavyzdžiui. kai Artimųjų Rytų valstybių vadovai. Kinai valgo gyvates. kaip kai kurios tautos vis dar tebegyvena. viename Prancūzijos miestelyje išrastą medvilninį audinį panaudojęs genes stiliaus kelnėms. ieškodama valgymo įrankių. Štai ką teigė sociologas Ianas Robertsonas (1987): Amerikiečiai valgo austres.5 s k y r i u s . sutikdami JAV prezidentą. (p. Naujosios Gvinėjos Jalė genčiai žmogiena yra delikatesas. turinčioje 127 milijonus gyventojų. Priešingai yra Niujorke. Amerikiečiai vyrai gali nejaukiai pasijusti. kurias dėvėjo Genujos jūreiviai (Legrain. Todėl genetinis pavadėlis gana ilgas. ir nė viena etninė grupė mieste nesudaro daugiau kaip 35 proc. gali atrodyti keista. G E N A I . tuo tarpu pietinėse valstijose labiau vertinami žmogiška šiluma. Verdžio „Aidos" iki Forsterio „Kelionės į Indiją" mene ir literatūroje atsispindi nuostabi kultūrų sąveika. kurį vairuoja belgas. papročių ir elgsenos ypatumų įvairovė perša mintį. bet programuojama sociumo. kuriame aš dirbu." Įvairiose tautose egzistuoja kultūrinė įvairovė. Žydai valgo žuvį. bet nevalgo jautienos.

„Tačiau mes. privalome iš jos ištrūkti. turime gerbti skirtumus ir vertinti panašumus. manome. kad mandagu iš pradžių mėsą susipjaustyti.kitaip. visose kultūrose galioja tam tikras deramo elgesio modelis. . Dirbdami. Italija tapo namais daugeliui albanų. britų rašytojas Rudyardas Kiplingas. tačiau šitaip nemanoma daugumoje musulmoniškų kultūrų. vienas iš dvylikos amerikiečių yra imigrantas.tai. Šiuos socialinius lūkesčius arba normas dažnai laikome neigiama. „Rytai yra Rytai. kokią įtaką mums daro mūsų kultūra. kaip elgiasi kiti. Tūlam oficialios elgsenos šiauriečiui ekspresyvios Viduržemio jūros kultū- . norėdami suprasti jos įtaką. Migrantai ir pabėgėliai dabar labiau nei bet kada sumaišo kultūras. Neaiškiose situacijose. Vokietija ." Nėra geresnio būdo pažinti savos kultūros normas. Normos nurodo. Taip ir socialiniai santykiai reiškiasi sklandžiai. o mes . rašė XIX a. mes dažnai net nepagalvojame. Sutinku. ką užsieniečiai pavadintų olandišku stiliumi . Tačiau šiandien Rytai ir Vakarai. amerikiečiai. o po to šakutę perimti į dešinę ranką. Anglija .turkams.pakistaniečiams. o Vakarai yra Vakarai. ko kada tikėtis. kad konfliktų padalytame pasaulyje įsivyrautų taika. kad jų beveik nejaučiame. kaip kelionės. kad šitoks elgesys tikrai būdingas olandams. ir gerbti kultūrų skirtumus. Daugumai vakariečių musulmonių moterų šydo dėvėjimas atrodo nepagrįstas ir varžantis. taip kiekvienas iš mūsų esame pasinėrę į savo kultūrą ir.taip sėkmingai ir taip subtiliai. geriau galime suprasti. Gyvendamas Škotijoje savo vaikams turėjau aiškinti. žaisdami ir gyvendami su skirtingų kultūrų žmonėmis. kai žmonės žino. ir niekada jie nesusitiks". Normos . liepos mėnesį). S O C I A L I N Ė ĮTAKA kia. kad kiti lankytojai keptus bulvių šiaudelius ima pirštais. jei aktoriai gerai moka vaidmenis. „Kai matome olandus elgiantis taip.tai tarsi socialinių mechanizmų alyva. Įvairios kultūros skiriasi ekspresyvumo ir asmeninės erdvės normomis. ir konfliktai (pastaruosius atspindi sprogimai Londono metro 2005 m. Kaip žuvis vandenyje. Normos: laukiamas elgesys normos (norms) Priimtino ir laukiamo elgesio taisyklės. Daugelyje pasaulio vietovių geriausios jūsų ir mano manieros būtų etiketo pažeidimas! Japonijoje besilankantys užsieniečiai sunkiai perpranta socialinio žaidimo taisykles kada nusiauti batus. kaip elgtis su aukštesnės ar žemesnės socialinės padėties asmeniu. Spektaklis sklandžiai vyksta. Pietūs ir Šiaurė susitinka nuolatos. mes stebime. kad kas nors elgiasi vienaip. normos apibrėžia daugumos elgesį. įkalinančia ir verčiančia aklai tęsti tradicijas jėga. kad tai nėra efektyvu. ir atitinkamai elgiamės patys. kada teikti dovanas ir kada jas išvynioti. kad europiečiai valgo mėsą laikydami šakutę kairėje rankoje. kokios normos galioja. kai nežinome. kaip „dera" elgtis.194 II d a l i s . Vienas iš šešių kanadiečių.) Sprendžiant iš etiketo taisyklių. kaip įsipilti arbatos. Jei norime. o iš to kilo ir draugystė.sako olandų psichologai Willemas Koomenas ir Antonas Dijkeras (1997). Normos iš tiesų varžo ir kontroliuoja . Tačiau mes valgome šitaip." Nesutinkantiems su tokiomis normomis jos gali atrodyti nepagrįstos ir varžančios. kas yra normalu. leidžiančios pastebėti. (Kitaip sakant.

Kad pamatytumėte. nedalykiškas ir gaištantis laiką". jog žaislas vis dar ten pat. skyrelį „Mokslinių tyrimų išvada. tualetuose ar bibliotekose saugome savo erdvę ir gerbiame kitų. t. Keičiantis situacijai. Michaelas Argyle ir Monika Henderson (1985) išskyrė keletą kultūrinių normų skirtumų. y. 1978). kaip iš kito vaiko jam nepastebint paimamas žaislas. apibrėžiant draugo vaidmenį. Dėl nežinomų priežasčių arčiau ekvatoriaus gyvenančioms tautoms būdinga mažesnė asmeninė erdvė. Draugams leidžiame prieiti arčiau. visur daugmaž vienodi. Žmonės skirtingi: vieniems reikia daugiau asmeninės erdvės. Praeivių prasilenkimas Rytuose ir Vakaruose". Jei jie mato.nijoje gali pasigesti akių kontakto tarp praeivių. Šiaurės amerikiečiai Japo. Sulaukę 4 ar 5 metų vaikai pradeda „protauti". Neperpildytuose autobusuose. Visame pasaulyje žmonės laikosi giminingų draugystės normų. kurią norime išsaugoti aplink save.2 m ar didesnį atstumą." W. „Mano asmenybė prasideda maždaug 30 colių priešais mano nosį. Viduržemio jūros kraštų atstovui šiaurės europietis gali atrodyti „dalykiškas. kitiems mažiau (Smith. Auden.1907-1973 Kultūriniai panašumai Kultūrų skirtumus apsprendžia žmogaus gebėjimas prisitaikyti. Kadangi priklausome tai pačiai rūšiai. Sommer. pažaiskite žaidimą „erdvės pažeidėjas". žiūri šalin.5 s k y r i u s . Vyrai vienas nuo kito laikosi atokiau nei moterys. žavus. šaltas ir pernelyg galvojantis apie laiką" (Triandis. Universaliosios draugiškumo normos. kuriais grindžiami skirtingi poelgiai.) Asmeninė erdvė . Honkonge ir Japonijoje. ar pašnekovas muistosi. kad tas vaikas galvos. kinta ir burbulo dydis. 1978). asmeninė erdvė (personai space) Apsauginė zona . Atlikę tyrimus Didžiojoje Britanijoje. 2005). . dažnai per 60-90 cm. Šiaurės Amerikos gyventojai siekia išlaikyti didesnę asmeninę erdvę nei Lotynų Amerikos šalių atstovai. Į oficialią vakarienę vėluojančius Lotynų Amerikos verslininkus gali apstulbinti fanatiškas jų partnerių iš Šiaurės Amerikos punktualumas. H.tai erdvė. atsitraukia ar kitaip išsiduoda. čia mėgstama vienas kitą liesti bei glėbesčiuotis. požymiai (Altman ir Vinsel. kaip veikia įsibrovimas į kito žmogaus asmeninę erdvę. 1969. Amžiaus grupės taip pat skiriasi: suaugusieji stengiasi išlaikyti didesnį atstumą nei vaikai. G E N A I . nepriklausomai nuo kultūros geba numanyti. Tačiau po plonu kultūrinių skirtumų sluoksniu tarpkultūriniai psichologai įžvelgia „esminį universalumą" (Lonner.tai tarsi burbulas arba apsauginė zona. Su nepažįstamais žmonėmis stengiamės išlaikyti maždaug 1. kurią susikuriame norėdami išsaugoti distanciją tarp savęs ir kitų. Jos dydis priklauso nuo to. Stebėkite. Italijoje. ką galvoja kiti (Norenzayan ir Heine. britams ir skandinavams patinka didesnis atstumas nei prancūzams ir arabams. Pavyzdžiui. pradeda nutuokti. kaip artimai pažįstame esančius šalia. kad jaučia diskomfortą? Tai yra sujaudinimo. 1981. procesai. 1981). Atsisėskite arba atsistokite maždaug per 30 cm nuo draugo ir pradėkite pokalbį. K U L T Ū R A IR LYTIS 195 ros atstovas gali atrodyti „šiltas. kurį pastebėjo įsibrovimą į asmeninę erdvę tiriantys mokslininkai. Stockdale. 1980). (Žr.

) Galima būtų tikėtis. Ar jis pažvelgs į padėjėją? Ar nusišypsos? Ar linktelės galvą? Ar pasisveikins žodžiu? (Padėjėjas atsitiktinai pasirinkdavo vieną iš trijų elgesio variantų. 15 Stebėtojas: M a ž d a u g 10 m už konfederato. kad nepriklausomai nuo kultūros pėstieji turėtų pažvelgti. Jame patys to nežinodami dalyvavo 1000 amerikiečių ir japonų pėsčiųjų.196 II d a l i s . Kaip matome 5. Europiečiui mūsų pasisveikinimas prasilenkiant gali atrodyti šiek tiek neprotingas ir nepagarbus asmens privatumui. ' Dalyvis: Pavienis praeivis. nusišypsoti. gali pasirinkti vieną iš trijų elgesio variantų: 1) vengimą (žiūri tiesiai [priekį).2 PAVEIKSLAS Praeivių prasilenkimo iliustracija Šaltinis: Patterson ir kiti. maždaug už 12 pėdų pamatęs ateinantį pėsčiąjį. Britanijoje.3 pav. kuriame gyvenu.2 pav. Iš paskos einantis stebėtojas fiksuoja pėsčiojo reakciją. Stebėtojas nežinojo. kaip jis pasielgs. Šis tyrimas iliustruoja. Vengimas Žvilgtelėjimas Žvilgsnis ir šypsena Sąlyga 5. linktelėti galvą ar pasisveikinti su juo. 3) žvilgsnį ir šypseną. 5. arti jo nėra kitų žmonių. kad kultūrų skirtumai buvo pritrenkiantys. amerikiečiai buvo daug dažniau linkę nusišypsoti praeiviui. priešingai. 2006. Eksperimentuotojo padėjėjas: Parodo iniciatyvą pasisveikinti m a ž d a u g ties 3. gali būti palaikytas abejingumo demonstravimu. 2006.3 PAVEIKSLAS Amerikiečių ir japonų pėsčiųjų reakcija Šaltinis: pagal Patterson ir kiti. kada pradėti stebėjimą. kurioje praleidau du metus. linktelėti galvą ir pasisveikinti su tuo praeiviu. matome. 2) žvilgtelėjimą į žmogų mažiau negu sekundę. ypač jei tai . 5. eksperimentuotojo padėjėjas. yra norma atsakyti į draugiškumo apraišką.moteris. O Vidurio Vakarų Amerikoje akių kontakto vengimas. sociologų vadinamas „pilietiniu neatidumu". Norėdama išmatuoti kultūrų skirtumus praeiviams prasilenkiant.5 m atstumu iki praeivio. Mokslininkai daro išvadą kad Japonijoje „nėra spaudimo atsakyti į praeivio šypseną nes su juo nepalaikomi jokie santykiai ir nėra įsipareigojimo atsiliepti į jo pasveikinimą". kuris pirmasis taip pasielgs. kaip socialiniai psichologai kartais atlieka tyrimą natūraliomis sąlygomis. Stebi dalyvio reakciją.. S O C I A L I N Ė ĮTAKA mokslinių tyrimų išvada Praeivių prasilenkimas Rytuose ir Vakaruose Mano universitete ir tame mieste. kai padėjėjas ranka parodo. Taip buvo sukurtos „aklos" eksperimento sąlygos. tokie mikrosusidūrimai pasitaiko rečiau. Mileso Pattersono ir Yuichi lizuka (2006) vadovaujama tarptautinė mokslininkų grupė atliko paprastą eksperimentą Jungtinėse Valstijose ir Japonijoje. . paprastai žmonės prasilenkdami pažvelgia vienas kitam į akis ir nusišypso. Amerikoje. Tyrimo grupės hipotezė pasitvirtino: atsižvelgiant į didesnę japonų pagarbą privatumui ir kultūrinį jų santūrumą bendraujant su išorinėmis grupėmis.

gebėjimą sutarti ir sąžiningumą (John ir Srivastava. 2005). atvirumą. Cinizmo šalininkai būna mažiau patenkinti gyvenimu. Universalieji bruožai. socialinį sudėtingumą. palankiau vertina beatodairišką atkaklumą bei dešiniosios pakraipos politiką.' . Neseniai 49 šalyse atliktas tyrimas atskleidė." . Dar daugiau. Iš tikrųjų šie nacionaliniai stereotipai yra perdėti . Kroger ir Wood. 1999. kad ir kur gyventumėte.Tikėjimas stiprina psichikos sveikatą. Savo gyvenimą žmonės reguliuoja pagal šiuos įsitikinimus. Honkongo socialinės psichologijos ekspertai Kwokas Leungas ir Michaelas Harrisas Bondas (2004) teigia. O su užimančiais žemesnę socialinę padėtį jie kalba familiariau. Tačiau taip pat yra ir akivaizdžiai universalių normų: gerbti draugo asmeninį gyvenimą. kad yra ir penki universalieji socialiniai įsitikinimai. ten jie su aukštesnę padėtį užimančiais žmonėmis kalba taip pat pagarbiai. kad savo kasdieniame gyvenime žmonės taiko šias socialines sampratas: cinizmą. Japonijoje ypač svarbu netrikdyti draugo. K U L T Ū R A IR L Y T I S 197 Pavyzdžiui." „Reikalus reikia spręsti atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. 1992) pastebėjo dar vieną universalią normą. Universaliosios socialinės padėties normos.4 pav. Rogeris Brownas (1965. jis pakankamai gerai apibūdina jūsų asmenybę.). 1987. Manantys. linkę pasišvęsti tyrimams. 1999). .tikrieji skirtumai visai nedideli. atpildą už stropumą." 5. Kanadiečiai save vadina maloniais. planavimui ir konkurencijai. kad už stropumą atlyginama. Jei testas išmatuoja šiuos „penkis svarbiausius" jūsų asmenybės bruožus. kalbantis žiūrėti į akis. Pacientai į savo gydytoją krei- Penki didieji socialiniai įsitikinimai /v-! Klausimyno teiginio pavyzdys „Stiprios asmenybės linkusios išnaudoti kitus.5 s k y r i u s . sąžiningumą ir ekstraversiją) žmonės vertina ne taip skirtingai. Kur tik žmonės sukuria socialines hierarchijas.Pavyks. „Nuo likimo priklauso žmogaus sėkmės ir nesėkmės. kaip mano daugelis (Terraccioano ir kiti. neatskleisti jo paslapčių. jei iš tiesų pasistengsi. Visame pasaulyje žmonės linkę apibūdinti kitus pagal šias savybes: emocinį stabilumą. Universalieji socialiniai įsitikinimai. Australai save laiko nepaprastai draugiškais. kaip kalbėdami su nepažįstamais žmonėmis. Vokiškai kalbantys šveicarai save laiko labai sąžiningais. kreipiasi įjuos vardu. kad įvairiose tautose penkis svarbiausius asmenybės bruožus (pavyzdžiui. Jie atliko tyrimus 38-iose šalyse ir priėjo išvadą. draugiškumą. dvasingumą ir likimą (žr. McCrae ir Costa. tarsi kalbėtųsi su draugu.4 PAVEIKSLAS Leungo ir Bondo universalieji socialiniai [sitikinimai. 5. G E N A I . viešai jį kritikuojant.

kad „abu šie veiksmai . piasi „daktare". kurių laikomasi šimtmečius. ne tik į kalbą. kitos . kur dauguma porų savo bendravimą pradeda mandagiu. katytė. bet ir socialinę padėtį . kuriame dirbu. S O C I A L I N Ė Į T A K A Knygoje The Female Eunuch („Moteris eunuche") Hermaine Greer atkreipia dėmesį.jūs" ir vėliau pereina prie artimesnio „tu". Panašiai ir universiteto. evoliucinės psichologijos specialistai puikiai supranta.rimčiausi karo taisyklių nesilaikymo pavyzdžiai" (Clarke. kol spėja pasiduoti. prezidentas pirmas pasikviečia dėstytojus į savo namus. žmonės turi kai kurių bendrų taisyklių. Tėvai negali turėti lytinių santykių su savo vaikais. nors daug lemia genetinis polinkis arba.prancūzų. Yra netgi tarpkultūrinės normos. jos nėra universalios. Priimta dėvėti uniformas. vėliavas bei surengė pasalas perrengę karius civilių drabužiais. o artimi broliai ir seserys . vous ir tu . cukrelis. Šis pirmasis Browno universaliosios normos aspektas . Kraujomaišos tabu.universalios.kad kreipinio forma atspindi ne tik socialinį atstumą. Jungtinių Valstijų karo atstovas pareiškė. oficialiu . bet „Sie". y. pyragiukas.vieni su kitais. kaip kariauti. Nors šios normos tarpkultūrinės. Studentai ir profesoriai paprastai bendrauja irgi panašiai. Taigi artimumą reguliuoja aukštesnę padėtį užimantis asmuo. pagal kurias galima atskirti karius. Kaip manote. o gydytojai dažnai atsako kreipdamiesi į pacientą vardu. o tik paskui šie pasikviečia jį. nelygiaverčiai. kas tą padaro? Atsiradus palankiam momentui vyresnis.koreliuoja su antruoju aspektu: pereiti prie familiaresnio kreipinio paprastai pasiūlo aukštesnio socialinio statuso asmuo. žmogiškoji prigimtis. Turėdami galvoje biologines kraujomaišos bausmes. tačiau ši norma vis dar yra visuotinė. Familiariąją formą žmonės paprastai vartoja bendraudami su artimaisiais (ne tik su artimais draugais ar šeimos nariais.198 II d a l i s . Daugumoje kalbų galimos dvi antrojo asmens įvardžio formos: pagarbi ir familiari (pavyzdžiui. Labiau priimtina skolintis rašiklį iš draugo. vištytė. kai nepažįstami žmonės į jį kreipiasi ne įvardžiu „du". pavaldinio arba uždėti ranką jam ant peties. humaniškai elgtis su belaisviais (jei kariai nenužudomi.ispanų). kažkas privalo parodyti iniciatyvą didesniam artimumui. kaip meilės kalboje moteris yra sumenkinama iki maisto ir gyvūnėlių lygmens ėriukas. Sie ir du vokiečių kalboje. Ši norma prasiskverbia į visas artimumo raiškos formas. Kultūros galia pasireiškia kintančiomis normomis. vėliau reikia juos maitinti). kitaip tariant. bet ir kalbėdami su vaikais bei šunimis) ir pavaldiniais. pasiduoti pakeliant rankas aukštyn. Karo normos. Kai Irako pajėgos jas sulaužė ir puolė iškėlę baltas. šis tabu pažeidžiamas dažniau nei kažkada manė psichologai. negu taip atsainiai elgtis su nepažįstamais žmonėmis ar viršininkais. Taigi vienos normos būdingos tik tam tikrai kultūrai. 2003). Žudant priešus galioja taisyklės. usted ir tu . t. Nors skirtingose kultūrose normos skiriasi. turtingesnis ar žinomesnis iš judviejų gali pasakyti: „Kreipkimės vienas į kitą „tu". kuria galima pa- . kodėl žmonės visame pasaulyje prieš ją nusiteikę. Vokietis vaikas jaučiasi pamalonintas. Europoje. Atrodo.

vyrai ir moterys.. tačiau nuostatų poveikio elgsenai mechanizmai skiriasi kur kas mažiau. ^993^ APIBENDRINIMAS Kokią įtaką mums daro žmogiškoji prigimtis ir kultūrinė įvairovė? • Kuo mes.ne sudaryti skirtumų sąrašą. kaip skirtingose kultūrose galioja skirtingos normos bei vaidmenys. . Indijoje. kodėl Bondo gatvėje žmonės dėvi juodas skrybėles. ir tarpkultūrinės psichologijos specialistai mėgina paaiškinti lyčių skirtumus. . r Taip pat pastebėjome. Chestertonas rašė: jei kas nors „suprato. . Mus domina tai. K U L T Ū R A IR LYTIS 199 aiškinti kai kurių normų universalumą. specialistas E W j||j ams daugumą tų principų. žvilgtelėkime į esminius klausimus: kiek mes. Nepaisant skirtumų.lytis. Ūgis. Pripažinome. Kaip paaiškinti lyčių panašumus ir skirtumus? Ir evoliucinės. Nuostatos ir elgsena skirtingose kultūrose visada skirsis. žmonės. o išsiaiškinti universalius elgsenos principus. Tačiau savojo Aš sampratai ir socialiniams santykiams apibrėžti svarbiausios dimensijos yra rasė ir ypač . pavyzdžiui. draugo privatumo gerbimas. esame panašūs? Kiek skiriamės? Ir kodėl? Žmonių įvairovę apibūdina daugybė dimensijų. svoris. • Kultūrinis požiūris išryškina žmonių įvairovę . pSįChologai būtų atradę . ką tarpkultūrinės psichologijos tyrinėtojas Walteris Lonneris (1989) vadina „universaliąja psichologija . plaukų spalva -tai tik kelios iš jų. . Tarpkulturines psichologijos . . tarkime. o patirtį . kad esame biologiniai giminės. padedančias apibrėžti grupę ir perduodamas iš kartos į kartą Skirtingų kultūrų požiūrių bei elgsenos įvairovė byloja. evoliucinis požiūris pabrėžia giminingumą kurį sąlygoja mūsų bendra žmogiškoji prigimtis. Tarpkultūrinės psichologijos specialistai bando išsiaiškinti žmonių „esminį universalumą". kokią įtaką mums daro kultūrinės normos bei vaidmenys. ir kodėl? Evoliucinės psichologijos mokslininkai tiria. Nigerijoje ir Japonijoje paauglių vaidmuo apibrėžiamas kitaip nei Europoje ir Šiaurės Amerikoje. nes priklausome vienai žmonių šeimai. nuo kurių priklauso genų perdavimas. _ . kad egzistuoja kultūrų įvairovė.kaip kultūriškai specifišką.5 s k y r i u s .psichologija. kad svarbiausias socialinės psichologijos tikslas J roj „Esu tikras. . Taigi prigimtį galime priimti kaip universalų dalyką. kultūros turi tam tikrų bendrų normų. . kuriuos airaoo vaKarieciai. G E N A I . Prieš pradėdami nagrinėti jų požiūrius. kuri būtų tokia pat pagrįsta ir prasminga Omahoje ar Osakoje. . tad žmonės pir- .elgseną idėjas bei tradicijas. kaip ir Romoje ar Botsvanoje". . . Beveik prieš šimtą metų G. Nors evoliucijos palikimo dalis yra žmogui būdingas gebėjimas išmokti ir prisitaikyti (ir todėl skirtis vienas nuo kito). Prisiminkime. . turėjo taip pat suvokti. kad [jei] šiuolaikinė psichologija būtų išsivysčiusi. tačiau visose kultūrose lūkesčiai vaidmenų atžvilgiu daro įtaką socialiniams santykiams. kraujomaišos tabu. K. kodėl Timbuktu žmonės puošiasi raudonomis plunksnomis". kaip natūralioji atranka skatina elgesio bruožus. Iki šiol šiame skyriuje teigėme. esame panašūs ir kuo skiriamės.

Kai gimėte. kada ima dygti dantys. pavyzdžiui. S O C I A L I N Ė ĮTAKA lytis (gender) Psichologijoje . o moterys daugiau neuroninių ryšių). Tarp nakties ir dienos yra prieblanda. statistinė moteris • turi 70 proc. o nuo vyrų nugalėtojo Brooke Bennetto jis būtų atsilikęs 7 sekundėmis. iš esmės nėra nieko. 2000-jų olimpiadoje jam tebūtų leidęs užimti septintą vietą tarp moterų. ir būtent jie. turintis vyriškų ir moteriškų lytinių organų derinį. kaip rasinė ir lytinė priklausomybė veikia kitų žmonių požiūrį į mus bei elgesį su mumis. Bet ar turėtume daryti išvadą. Palyginti su vyrais. panašios ir jų smegenys (nors vyrai turi daugiau neuronų. Taigi „priešinga lytis" iš tiesų yra beveik identiška. mažiau raumenų. daugiau riebalų ir 40 proc. kūrybingumu.kad jos mažiau fiziškai agresyvios. intelektu. 1992). kai per 1964 metų Olimpines žaidynes jis 400 metrų laisvu stiliumi nuplaukė per 4 minutes ir 12 sekundžių. Ir moksle. ir šeima.žodynu. dauguma žmonių jas laiko vertingomis (Prentice ir Carranza. dvigubai pažeidžiamesnė nerimo bei depresijos. Ar lyčių skirtumai bus laikomi moterų trūkumais? Nors duomenys patvirtina kai kuriuos stereotipus apie moteris . vaikščioti. užvaldo mūsų dėmesį ir atrodo reikšmingi.pastebi Judith Rich Harris (1998). 9 skyriuje nagrinėsime. ir kasdieniame gyvenime skirtumai žadina susidomėjimą. Dono Schollanderio pasaulio rekordas. kad vyrai ir moterys yra iš esmės tokie patys. • Net ir pagal fizines savybes individualūs skirtumai tarp vyrų ir individualūs skirtumai tarp moterų gerokai pranoksta lyčių skirtumus. yra apie 12 cm žemesnė ir sveria apie 20 kg mažiau.penkeriais metais). miausia jas ir suvokia (Stangor ir kiti. Vyrai ir moterys vienodai jaučia. Tačiau tarp vyro ir moters. „berniukas ar mergaitė?" Kai gimsta vaikas hermafroditas. . • dažniau geba krutinti ausis. tačiau anksčiau miršta (vidutiniškai pasaulyje . O dabar panagrinėkime tik lyčių savybes. kad šitokie lyčių skirtumų tyrimai gali sustiprinti stereotipus. 2002.200 II d a l i s .šioms savybėms džiaugsmingai pritaria ne tik daugelis feminisčių. statistinis vyras • lėčiau subręsta (dvejais metais). jis keturis kartus labiau linkęs į savižudybę. ilgisi. Kokie poelgiai universalūs vyrams? O moterims? „Iš 46 žmogaus genomo chromosomų 45 yra belytės". kurie svarbūs tik ypatingais atvejais? Iš tiesų skirtumų yra. o ne daugybė panašumų. Tiesa paprasta: kiekvienas privalo turėti lytį. ir gydytojai tradiciškai jaučia poreikį nustatyti tikrąją vaiko lytį ir chirurgiškai panaikinti dviprasmiškumą. XX a. • jautresnė kvapams bei garsams. pagal amžių. visi pirmiausia norėjo sužinoti. savivertės ir laimės pojūčiu. • jam tris kartus dažniau diagnozuojamas ADHD (dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas). pagal kurias žmonės apibrėžia vyrą ir moterį. kad jį nutrenks žaibas.biologinės arba socialiai sąlygojamos savybės. . globėjiškesnės ir socialiai jautresnės. kalbant sociologiškai. . kada pradeda sėdėti. beprotiškai myli savo vaikus. penkis kartus labiau tikėtina. aštuntajame dešimtmetyje mokslininkai nerimavo. Palyginti su moterimis. išskyrus kai kuriuos anatominius keistumus. Tad vyrai ir moterys panašūs pagal daugelį fizinių savybių. Jie panašūs ir daugeliu psichologinių savybių .

kad moterys labiau nei vyrai teikia pirmenybę artimiems. remdamasi savo dešimtmečius trukusiais moksliniais lyčių raidos tyrimais. 2000). 2001). Haddock ir Zanna. 1987). daugiau bendrauja ir yra dėmesingesnės kitų žmonių santykiams (Addis ir Mahalik. 1990) priėjo išvadą. kuriose jie veikia. 2003). 1990). . Beveik visų tyrim metu. pastebi Eleanor Maccoby (2002). 1992. Felicia Pratto ir jos bendradarbiai rašo. 1998. Negalime kaip stručiai slėpti galvas smėlyje. stresą patyrusios moterys vadovaų vosi principu „rūpinkis ir susidraugauk". O kai jie bendrauja su savo lyties atstovais. Vyrai dažniau kalba apie užduotis ir santykius su didesnėmis grupėmis.. asmeninius ryšius ir galimybę padėti kitiems (Konrad ir kiti. Tarp pirmakursių studentų 5 iš 10 vyrų ir 7 iš 10 moterų sako. Savarankiškumas versus poreikis būti susijusiam Pagal laikyseną ir elgseną skirtumas tarp vyrų gali svyruoti nuo nuožmaus konkurencingumo iki švelnaus globėjiškumo." Carol Gilligan. jos ieško draugų ir šeimos paramos. Palyginkime vyrų ir moterų socialinius ryšius. bijodami socialiai nepatogių atradimų. Gabriel ir Gardner. dominavimą. kad daugumos žmonių įsitikinimai bei jausmai moterims palankesni nei vyrams (Eagly. mergaitės bendrauja draugiškiau ir žaidžia ne taip agresyviai. moterys . 1989). 1994). Individualistinėse kultūrose suaugusios moterys labiau linkusios apibūdinti save santykių požiūriu. Neneigdamos šito. kurie. 2002). iššūkių ir valdžios. moterys daugiau laiko sugaišta siųsdamos elektroninius laiškus. 2002. ir situacijų. mokslui nepaprastai reikia gerų darbų. agresyvumą ir seksualumą. Aprašę šiuos skirtumus galėsime gilintis. pasakytų mums. o moterys labiau vertina darbą pagal daro bo laiką. Jean Baker Miller (1986) bei Carol Gilligan ir jos bendradarbiai (1982.5 s k y r i u s . Atlikus darbo prioritetų tyrimus su 640 000 asmenų paaiškėjo. kad vyrai kiek labiau siekia didesnio uždarbio. 2000). kuriuos dažnai vaidina vyrai bei moterys. 1994). Wathins ir kiti. draugiškiems santykiams. In a Different Voice. Tamres ir kiti. Taip pat skiriasi ir moterys.vaidmenų. kad vyrai turi didesnį polinkį profesijoms. Jų reakcija į grėsmę dažniausiai pasireiškia kova. 1999. kad padėtume per mažai atstovaujamiems visuomenės žmonėms pasiekti sėkmę. korporacijos reklamuotojo). kurie susidūrė su sunkumais" (Sax ir kiti. 2002. Patyrę stresą. kuriuose išreiškia daugiau jausmų (Crabtree.apie asmeninius santykius (Tannen. Todėl nenuostabu. vyrai laikosi principo „kovok arba pabėk". ką privalome padaryti.. Dirbdamos kompiuteriu. G E N A I . šie skirtumai didėja. 1994. pastebi Shelley Taylor (2002). 1982 („Kitokiu balsu") . Palyginti su berniukais. paaukštinim pareigose. Ar lyčių skirtumai atspindi natūraliosios atrankos tendencijas? Ar šie skirtumai yra kultūros . Moterų pokalbiai telefonu su draugėmis trunka ilgiau (Smoreda ir Licoppe.atspindys? O gal lytį formuoja ir genai. Thomson ir Murachver. K U L T Ū R A IR LYTIS 201 Swim. kurios stiprina nelygybę (prokuroro." Evoliucinės psichologijos specialistė Sandra Scarr (1988) „Moters balso kitokybėje glūdi rūpesčio etika. moterys linkusios dirbti nelygybę mažinančius darbus (visuomeninio gynėjo. 2003. jog labai svarbu „padėti tiems. noriau priima pagalbą. Grupėse moterys labiau dalijasi savo išgyvenimais ir siūlo didesnę paramą (Dindia ir Allen. labdaros reklamuotojo). Eagly. ir kultūra? „Nereikėtų nuogąstauti dėl tiesmukiško rasinių bei iyčių skirtumų tyrimo. psichologės Nancy Chodorovv (1978. kaip jie aiškintini evoliuciniu ir kultūriniu požiūriais.

Sapadin. 1996). parodžius dviejų sekundžių filmo ištrauką su prislėgtos moters veidu. moterys labiau nei vyrai reiškia empatiją patinantiems panašius išgyvenimus (Batson ir kiti. kad kontaktų poreikį moterys dažniau reiškia šypsena (LaFrance ir kiti. jog šypsomasi priklausomai nuo situacijos. Stebint kitų patiriamą skausmą. moterų teigia. parkuose bei gatvėse. dukterys. 1988). ir vyrai. 2003). Paprašytos parodyti jų asmenybę apibūdinančias nuotraukas. priėjo išvadą. 1995 („Deivo Bėrio išsamus vadovas vaikinams") empatija (empathy) Netiesioginis kito žmogaus jausmų išgyvenimas. pastovius. Moterys kaip motinos. 1983). ką išgyvena kitas žmogus. ir Amy Halberrstadt bei Martha Saitta (1987). dažniau skambina į užmiestį draugams. Moterų bei vyrų empatija skiriasi ir tuo. Patyrusios slegiančių įspūdžių laboratorinių tyrimų metu ar realiame gyvenime. 2003). 1990). seserys ir močiutės jungia šeimas (Rossi ir Rossi. vienišumas ir polinkis į depresiją) transformuoti į dėmesingumą vertinančią visuomenę? Iš tiesų daugumoje Šiaurės Amerikos globos sričių (socialinis darbas. Žinoma. Kad būtų patenkintos vedybiniu gyvenimu. ir verkti su tais. kad moterys apskritai geriau šifruoja kitų žmonių siunčiamus emocinius signalus. Moterys daugiau laiko praleidžia besirūpindamos ikimokyklinio amžiaus vaikais ir pagyvenusiais tėvais (Eagly ir Crovvley. kad draugystė su moterimis yra artimesnė. išanalizavusi 9000 universiteto baigimo nuotraukų. draugėms bei giminėms (Putnam. Išanalizavusi 125 vyrų ir moterų jautrumo nežodiniams ženklams tyrimus. 2000). Visa tai padeda paaiškinti. Kaip manote. . moterys dažniau rodo tėvų nuotraukas bei tas. Empatijos skirtumas pastebimas ir laboratorinių tyrimų metu. ir moterys teigia. ar vakarietės moterys labiau pasikliauja individualistine kultūra ir prisiderina prie jos? O gal moterišku ryšiu grindžiama gyvenimo filosofija galėtų padėti į galią orientuotą Vakarų visuomenę (kuriai būdinga nesirūpinimas vaikais. Pavyzdžiui. moterims suaktyvėja su empatija susiję smegenų centrai. 1993). 2006). jos perka tris kartus daugiau dovanų ir sveikinimo atvirukų. malonesnė ir globėjiškesnė nei draugystė su vyrais (Rubin. 1994). švietimas. S O C I A L I N Ė Į T A K A „Priešingai. 1990).202 II d a l i s . Dave Barry's Complete Guide to Guys." Dave Barry. kurie džiaugiasi. tokiu bičiuliu gali būti tik niūfaundlendas. parašo bemaž keturis kartus daugiau asmeninių laiškų ir 10-20 proc. slauga) moterų dirba gerokai daugiau nei vyrų. Moterys kur kas dažniau apibūdina save kaip empatiškas . kad verkė dėl karo Irake (Gallupo institutas. nors šiek tiek mažiau. kodėl ir vyrai. Tačiau daugiau nei 400 tyrimų atskleidė. moterims ypač svarbus abipusės paramos jausmas (Acitelli ir Antonucci. kuriam galėtų atskleisti savo džiaugsmus bei skausmus. 1985. džiaugtis su tais.gebančias pajusti. Pavyzdžiui. Palyginti su vyrais. artimus ir abipusį pasitenkinimą teikiančius santykius su bičiuliu. Mergaitės labiau įsijaučia reaguodamos į joms rodomas skaidres ar pasakojamas istorijas (Hunt. Moterys greičiau pravirksta arba prisipažįsta jautriai reaguojančios į kitų sielvartą (Eisenberg ir Lennon. amerikiečių vyrų ir 43 proc. kad moterys paprastai geriau nei vyrai įžvelgia kitų žmonių emocijas. nei mano daugelis moterų. Judith Hali (1984) pastebėjo. Marianne LaFrance (1985). 12 proc. Žinoma. kuriose jos užfiksuotos su kitais žmonėmis (Clancy ir Dollinger. kad moterys šypsosi dažniau. 1986). kurie verkia. Norėdami bendrauti su empatišku bei supratingu žmogumi. ir moterys dažniausiai kreipiasi į moterį. gana lengva užmegzti ilgalaikius. savęs įsivaizdavimas kito vietoje. ar ji kažką kritikuoja. ištyrusios 1100 nuotraukų žurnaluose bei laikraščiuose ir stebėjusios 1300 asmenų prekybos centruose. ar aptaria savo skyrybas. moterys tiksliau atspėdavo. o vyrų smegenys tokių pokyčių nefiksuoja (Singer ir kiti.

bet pamažu jie nyksta. Davis ir Gilbert. savarankiškas ir stiprus". priklausomas. pasaulio įstatymų leidėjų buvo moterys (IPU. Kaip būdinga užimantiems aukštesnę padėtį. todėi jos rečiau serga autizmu. nesate vieninteliai šitaip galvojantys. Tačiau atkreipkime dėmesį į šiuos faktus: • 2006 metais tik 16 proc. . Jie paprašė. 1996). 2005 metais amerikiečiai vyrai labiau rėmė mirties bausmę ir karą Irake (Gallup. tvirtina Erichas Coatsas ir Robertas Feldmanas (1996). Tik apie penktadalį atlyginimų skirtumo galima paaiškinti lyčių išsilavinimo bei darbo patirties skirtumu ir darbo specifika (World Bank. o antrasis . šiurkštus. Beveik 80 000 žmonių tyrimai 70-yje šalių atskleidė. kuriuose užfiksuoti pasakojimai apie laimingas akimirkas. antrasis . 15). nuolankus ir silpnas". tarp išrinktų prisiekusiųjų pirmininkų ir daugumą lyderių specialiai suburtose laboratorinėse grupėse (Colarelli ir kiti. stebėtojai kur kas tiksliau galėjo įspėti moterų nei vyrų emocijas. Kaip pamatysime.5 s k y r i u s . Sidanius ir Pratto. Tačiau vyrai šiek tiek sėkmingiau pastebėdavo pyktį.su moterimi. 2005) pavadino „kraštutiniu vyriškuoju protu". 1989. 2005). autokratiškas. Nuo Azijos iki Afrikos. 2005). emocionalus. svajingas. • Vyrams labiau nei moterims rūpi socialinis dominavimas ir jie labiau linkę remti konservatyviuosius politinius kandidatus bei programas. K U L T Ū R A IR LYTIS 203 Moterys taip pat geriau geba reikšti emocijas ne žodžiais. dominuojantis. vyrų atlyginimų. Ši nuomonė ir lūkesčiai atitinka realybę. kad vyrai galią ir laimėjimus laiko svarbesniais dalykais negu moterys (Schwartz ir Rubel. Iš esmės kiekvienoje visuomenėje vyrai socialiai dominuoja. vyrai vis dar yra pirmojo pasimatymo iniciatoriai. kurį Simonas Baron-Cohenas (2004. 1998. Kerr ir kiti. dažniau vairuoja automobilį ir apmoka didžiąją dalį sąskaitų (Laner ir Ventrone. Socialinis dominavimas Įsivaizduokime du žmones: pirmasis yra „drąsus. kai jautėsi laimingi. 1999). Jei pirmasis žmogus jums asocijuojasi su vyru. • Moterų atlyginimai industrinėse šalyse vidutiniškai siekia 77 proc. 1982). nes moterys vis dažniau užima vadovaujančius postus. 2003). agresyvesniais ir labiau linkusiais dominuoti. liūdni ir pikti. kad žmonės prisimintų tuos atvejus. Mergaitės yra empatiškesnės ir geriau moka suprasti kitų emocijas. įvairiose kultūrose lyčių skirtumai yra nevienodi. padedančias išsaugoti grupių nelygybę (Eagly ir kiti. Nė vienoje žinomoje visuomenėje moterys nedominuoja (Pratto.„mylintis. teigia Hali. tačiau net 90 proc. 2006). 2006. Ypač teigiamas emocijas. 2003. Parodžius penkių sekundžių trukmės neįgarsintus filmukus. G E N A I . 2000). nuo Europos iki Australijos žmonės vyrus laiko veržlesniais. • Vyrai sudaro pusę prisiekusiųjų teisme. sako Johnas Williamsas ir Deborah Best (1990a. valingas.

ne taip įžūliai. Be to. daugiau operacijų biržoje (Barber ir Odean. kurį mes laikome būdingu vyrams.kalba kategoriškai.72 proc. kurie turėtų užgauti kito žmogaus jausmus. agresija (aggression) Fizinis ar žodinis poelgis. o moterys .demokratiškai (Eagly ir Johnson. 2003. Būna dvejojančių ir pagarbiai besielgiančių vyrų ir tiesmukiškų bei kategoriškų moterų. Vyrai puikiai atlieka direktyvių.iš Veneros? Tiesą sakant. kad „vyrai daug labiau pasitiki savimi negu moterys" ir atlieka 45 proc. 2004). 1990). Vyrai ir aukštą socialinę padėtį užimantys asmenys linkę garsiau kalbėti ir dažniau pertraukinėti (Hali ir kiti. Viena kompiuterinė programa. 1991. liečia ranka. esą vyrai ir moterys kilę iš skirtingų planetų. Vyrų bendravimo stilius atspindi jų socialinę valdžią. elgiasi jautriau. moterys nepriklausomai nuo turimos valdžios linkusios daugiau šypsotis (Hali ir kiti. kai vaidmenys nėra griežtai apibrėžti. iš tiesų būdingas užimantiems aukštą padėtį ir turintiems valdžią žmonėms (ir vyrams. o moterų . Tad ar galima pareikšti. moterims geriau sekasi „permainų siekianti" lyderystė. per daug viską supaprastiname. nes moterys geriau geba suburti komandą ir palaikyti tinkamą klimatą (Eagly ir kiti. tikslumu iš 920 pozicijų) atpažino britų grožinės ir negrožinės literatūros kūrinių autorių lytį (Koppel ir kiti. Agresija Agresija psichologai laiko tokį elgesį. vyrai labiau linkę vadovauti direktyviai. Pavyzdžiui. pirmavimo ir dominavimo (Sidanius ir kiti. Rašydamos moterys dažniau vartoja prielinksnį „su". o moterys . į užduotis susitelkusių lyderių vaidmenį. 2002). Vyrai dažniau elgiasi kaip turintys valdžią . Laboratorinių eksperimentų metu tai gali pasireikšti piktybiškai sukeliant elektros šoką ar sakant tokius dalykus. 1998. kad teigdami. dešimtojo dešimtmečio bestselerio pavadinimą) vyrai kilę iš Marso. Čarli. dažniau įdėmiai žiūri. 2004). o moterys .poreikį būti susijusioms. žmonės yra skirtingi.rečiau pertraukinėja.. kuriuo siekiama įskaudinti. Vyrai dažniau nei moterys siekia pergalės. Tyrimas parodė. o moterys linksi dažniau negu vyrai (Helweg-Larsen ir kiti. Situacijose. Pavyzdžiui. vyrų ir moterų kalbėjimo stilius keičiasi priklausomai nuo socialinio konteksto. sėkmingai (80 proc. todėl jie prarado 2. Tad akivaizdu. Mūsų pasaulyje medžioklė. Vyrų bendravimo stilius atspindi savarankiškumo poreikį. moterys stengiasi daryti įtaką ne taip tiesmukai . Sandoriai kainuoja pinigus. 2001). vyrai dažniau rizikuoja (Byrnes ir kiti.tik 1. Per apklausas .65 proc. kad (prisimenant XX a. 2005). S O C I A L I N Ė ĮTAKA Kai kurie lyčių skirtumai nekoreiiuoja su padėtimi ir gaiia. van Engen ir Willemsen. Didžiąja dalimi stilius. ir moterims) (Hali ir kiti. ir vyrai labiau dėl to nukentėjo. 1994). mažiau šypsosi (Anderson ir Leaper. muštynės ir karas yra vyriški užsiėmimai. 1991). pastebi Kay Deaux ir Marianne LaFrance (1998). Vyrų sandoriai buvo rizikingesni. kuriuo siekiama ką nors įskaudinti. 1999). kuriai pirmenybę teikia vis daugiau organizacijų. 2006). studentai dažniau linksi galvą kalbėdami su profesoriumi negu su savo bendraamžiais. mandagiau. sukurta lyčių skirtumams pagal vartojamus žodžius ir sakinių struktūrą atpažinti. mažiau kiekybę nusakančių žodžių ir dažniau vartoja esamąjį laiką. Ellyson ir kiti.204 II d a l i s . 2005). įkyriai pertraukinėja. Be to. Vieno tyrimo metu buvo analizuojamos 35 000 biržos maklerių ataskaitos. Konstatuodamos faktus. o vyrams prekiauti sekėsi ne geriau negu moterims.

2002. 2005). net jei jie vienas kitą pažįsta labai trumpai" pritarė 58 proc. skausmingą elektros šoką (Knight ir kiti. šis santykis lygus 10:1 (FBI.5 s k y r i u s . kad lyčių skirtumai priklauso ir nuo sąlygų. o Taivano gyventojai labiau palaiko monogaminius santykius (Schmitt.) teigė. Vyrų ir moterų fiziologinės ir žodinės reakcijos į seksualius dirgiklius yra „labiau panašios nei skirtingos" (Griffitt. jų manymu. Pavyzdžiui. moterų ir 54 proc. spaudoje). išskyrus keletą išimčių. moterų (Pryor ir kiti. Teiginiui „Jei du žmonės iš tiesų vienas kitam patinka. 1994). Vienas 48 šalyse atliktas tyrimas parodė. „Bet kur pasaulyje. Lyčių skirtumai požiūrio į seksą atžvilgiu persikelia ir į elgseną. 2005). kalinių yra vyrai.paaiškėja. rankos pakėlimą prieš šeimos narį. Iš tiesų. White ir Kowalski. • Apklausus 3400 atsitiktinai parinktų 18-59 metų amerikiečių. Tačiau pasvarstykime: • Australijoje atliktoje apklausoje teiginiui „Galiu save įsivaizduoti besijaučiantį (-čią) patogiai ir besimėgaujantį (-čią) „atsitiktiniais" lytiniais santykiais su įvairiais partneriais" pritarė 48 proc. 2001). • Neseniai Amerikos švietimo tarybai atlikus daugiau nei ketvirčio milijono aukštųjų mokyklų pirmo kurso studentų apklausą taip pat gauti panašūs duomenys. Richardson. kaip skirtingose šalyse skiriasi požiūris į seksualinę laisvę. moterų (Bailey ir kiti. Jungtinėse Amerikos Valstijose.jauni vyrai (Kruglanski ir Golec. Kaip dažnai jie galvoja apie seksą? „Kasdien" arba „kelis kartus per dieną" atsakė 19 proc. kuriose 92 proc. nieko bloga. 1994). sako Johnas Archeris (2000. moterys gali netgi turėti didesnį polinkį agresyviems veiksmams.rašo tarpkultūrinės psichologijos spe- . Tačiau prisiminkime. išanalizavęs daugelio tyrimų rezultatus. Provokacija atotrūkį tarp lyčių gali sumažinti (Bettencourt ir Kernahan. vyrų ir tik 34 proc.tarkime. perpus mažiau (25 proc. Laboratorinių eksperimentų metu vyrai iš tiesų demonstruoja didesnį agresyvumą. G E N A I . pavyzdžiui.) vyrų nei moterų (48 proc. vyrų ir 12 proc. Tačiau visame pasaulyje visais laikais vyrai labiau linkę žaloti kitus. 1997. K U L T Ū R A IR LYTIS 205 vyrai dažniau nei moterys prisipažįsta esą agresyvūs. 1987). 1994. kad moterys nė kiek ne mažiau agresyvios nei vyrai (Bjorkąvist. Kanadoje areštuotų vyrų ir moterų santykis yra 8:1 (Statistics Canada. . 2001). O kalbant apie ne tokias aštrias agresijos formas . suomiai santykinai pakantūs. o ne moterys labiau troško nevaržomo sekso. 1996). kad tai baigiasi lytiniais santykiais. sukeldami. Beveik visi teroristai savižudžiai . fizinį ar žodinį smurtą . vyrų (Laumann ir kiti. Seksualumas Požiūrio į seksą bei atkaklumo atžvilgiais taip pat egzistuoja atotrūkis tarp lyčių. 2005). 2000). kad pirmojo lytinio akto priežastis buvo meilė partneriui. Bet visose šalyse vyrai. 2004).

lesbiečių norėjo daugiau nei vieno partnerio). vyrų. „moterys konkuruoja viena su kita. pastebi autoriai. Panašiai kaip ir profsąjungos. siūlydamos pigų . yra daugiau nėščių paauglių . kurių geismus sužadina ne moterys. 29 proc. . mažinančius nuolatinių darbuotojų vertę. gėjų ir 6 proc.Vyrai šito NEGALI PAKĘSTI. kurios siūlo „pigų seksą". gėjai dažniau teigia. moterų norėjo daugiau nei vieno partnerio (Schmitt. p.vyrai dažniau nei moterys yra seksualinių veiksmų iniciatoriai". 2005). „Gėjams nėra būdingas padidintas seksualumas. „Seksualumas visur suprantamas kaip kažkas. vienišų vyrų ir 6 proc. Tai atspindi lyčių asimetrija pagal prostituciją ir piršimąsi bei papročiai. ir homoseksualių žmonių apklausų rezultatai buvo beveik identiški (29 proc.teigia antropologas Donaldas Symonsas (1979. jog juos domina neįpareigojantis seksas. rečiau atsisako sekso. Vienu metu 52 šalyse buvo apklausti 16 288 žmonės. Baumeister ir Vohs. ten. dauguma moterų nepritaria toms. pastebi Roy Baumeisteris ir Kathleen Vohs (spaudoje.neįpareigojantį ." Iš tiesų. dažniau sako komplimentus ar įsipareigoja atsilyginti moteriai už suteiktas seksualines paslaugas. kad vyrai dažniausiai siūlo pinigus bei dovanas. moterys retai moka už seksą. dažniau geidžia sekso.Tai tiesiog tokie vyrai. Amerikoje poromis gyvena 47 proc. „Moteris gali sužavėti keturių valandų filmas su subtitrais. švelnų vyrą emociškai sudegina jo ištikima meilė romano herojei. 1990). Meilės romanuose. kad visi nusi- . kad visose kultūrose moterų seksualumas vertinamas labiau nei. Lyčių skirtumą atskleidžia ir seksualinės fantazijos (Ellis ir Symons.pastebi Stevenas Pinkeris (1997). . 253). ir jos reikalauja didesnio įsipareigojimo. Sekso srityje. bet ir greičiau susijaudina. o kiti vyrai. Tą pastebėjo ne tik sociologai. . Vyrams skirtuose erotiniuose kūriniuose moterys vaizduojamos nesusaistytos ir valdomos geismo. tačiau taip jų ir nepasiekia.nes kai vyrų trūksta. Kai moterų mažiau. išleidžia daugiau pinigų lytiniams santykiams bei mėgsta didesnę seksualinę įvairovę. 244).seksą" (Barber. jie sunkiau pakelia viengungystę. kur vyrų yra mažiau. dažniau masturbuojasi. 2001). jų seksualumo vertė išauga. dažniau rizikuoja. . Statistikos duomenimis. kurių pagrindinė rinka yra moterys. kurios nepalankiai žiūri į streiklaužius. 2003. 2000. kuriame vyras ir moteris trokšta santykių. S O C I A L I N Ė ĮTAKA cialistas Marshallas Segallas ir jo kolegos (1990. tačiau po to norės. 185 šalyse. Taigi ir heteroseksualių. ką turi moterys ir ko nori vyrai". 2005). . kiek sekso partnerių jie geidžia turėti kitą mėnesį. pastebi humoristas Dave Barry (1995). 2004). Palyginti su lesbietėmis. 1994). vyrai ne tik dažniau svajoja apie seksą. Todėl nenuostabu. tiriant. lesbiečių ir tik 24 proc. pritariamai sako Baumeisteris ir Vohs.206 II d a l i s . Jie pritars 45 sekundes trunkančiam troškimui. gėjų (Doyle. mažindamos jų pačių seksualumo vertę. atlaidžiau į jį žiūri bei ieško daugiau partnerių. jie labiau reaguoja į vizualius dirgiklius ir jiems labiau rūpi partnerio patrauklumas (Bailey ir kiti. Baumeister ir kiti.

• Seksualumas . Vargu ar galima teigti.dar viena sritis. G E N A I . taip ir detektyvus psichologus labiau domina skirtumai nei panašumai. kurioje pastebimi lyčių skirtumai. Tad prisiminkime: individualūs skirtumai yra kur kas didesni nei lyčių skirtumai. Jie greičiau skiriasi kaip dvi rankos . dėmesys buvo suteiktas į dvi pagrindines priežastis: evoliuciją ir kultūrą. kad vyrai ir moterys (nors jie ir skirtingi) atstovauja priešingoms lytims. O paskui turėtų būti automobilių lenktynės. Žinoma. tačiau atrodančios skirtingai. Tačiau jų skirtumams skiriamas didesnis dėmesys. Filmas. pavadintas „Nuogaliai automobilių lenktynėse". Moterys paprastai būna rūpestingesnės. Jie greičiau negu moterys griebiasi fizinės agresijos.panašios. kurie sąlygoja elgsenos skirtumus? . o moterų seksualumą labiau įkvepia emocinis potraukis. • Be to. moterys gali maitinti krūtimi.aspektu. biologinių skirtumų nepaneigsi . Visose žinomose kultūrose vyrai linkę turėti daugiau socialinės galios." Kaip detektyvus labiau domina nusikaltimai nei dorybės.5 s k y r i u s . tačiau ne tokios pat. Ar biologiniai lyčių skirtumai apsiriboja tik tokiomis akivaizdžiomis reprodukcijos ir kūno sandaros ypatybėmis? O gal vyrų ir moterų genai. susikibus derančios viena su kita. kodėl skiriasi jų interesai ir gebėjimai? Ar dėl to. ar dėl biologinių skirtumų?" Tokią nacionalinę apklausą atliko Gallupo institutas (1990). Vyrai turį daugiau raumenų. jie trokšta turėti daugiau partnerių. atsakiusiųjų į šį klausimą (tikriausiai neabejojant jo prielaidomis) „auklėjimą" ir „biologinius skirtumus" nurodė beveik vienodas skaičius respondentų. agresijos ir seksualumo atžvilgiais. „Kaip manote. Tarp 99 proc. kurie reikalingi medžiojant. empatiškesnės ir save dažniau apibūdina santykių prasme. kad juos taip auklėja. Vyrai dažniau inicijuoja seksualinius santykius. APIBENDRINIMAS Kaip paaiškinti lyčių panašumus ir skirtumus? • Berniukai ir mergaitės bei vyrai ir moterys panašūs daugeliu požiūrių.savarankiškumo ir poreikio būti susijusiam . • Socialinės psichologijos specialistai lyčių skirtumus tiria lyginamuoju . vyrai ir moterys skiriasi socialinio dominavimo. K U L T Ū R A IR LYTIS 207 rengtų. hormonai ir smegenys skiriasi ir tokiais aspektais. tikrai būtų populiarus tarp vyrų. Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natūralus? Aiškinant lyčių skirtumus. kodėl vyrai ir moterys skiriasi kaip individualybės.jie ryškūs.

kaip kandies patinėlis reaguoja į pa- „Višta tėra kiaušinio priemonė kitam kiaušiniui sukurti. Tad. jiems vienodai iškyla pūslės nutrintose vietose. 1995b).siekdami gausos. Vyrai ieško derlingos dirvos. tvirtina evoliucinės psichologijos specialistai. kad visame pasaulyje lytys skiriasi pagal agresyvumą. Medicinos tyrinėtojas Lewisas Thomas (1971) atskleidė giluminius evoliucijos tikslus. fiziškai dominuojantis vyras galėjo lengviau turėti moterį. dėl to sperma. Tos genetiškai sąlygojamos savybės. panašiai kaip alkio jausmas reiškia kūno poreikį maistui. vyras gali platinti savo genus apvaisindamas daugelį moterų. Be to. vaizdingai aprašydamas. mūsų natūralūs troškimai . atlikę skaičiavimus. kuriose jos abi susidūrė su tais pačiais prisitaikymo sunkumais (Buss. o ne klajojančių storžievių. Moterys į vaiko gimimą investuoja mažiausiai devynis mėnesius. monogamiškų tėčių. Pasvarstykime. dominavimą ir seksualumą. Emocijos tarnauja evoliucijos programai. Visos šios prielaidos grindžiamos principu: gamta atrenka tokias savybes. Tačiau evoliucinė psichologija. po to jį maitina. 1998). kaip skiriasi meilinimosi. (Jei esate vyras. buvo perduotos jo palikuonims. Moterys ieško vyrų. vyrų seksualinį iniciatyvumą. kad „mes negalime pakeisti savo rūšies evoliucijos istorijos.tik devynias sekundes. mėgsta panašų maistą.finansiškai patikimų. kad gebėjo suprasti savo vaikų ir garbintojų emocijas. 1835-1901 . teigia evoliucinė psichologija. kurie galėtų padėti joms rūpintis atžalomis . pagaminsite 1000 spermatozoidų. evoliucinės psichologijos specialistas Douglasas Kenrickas (1987) teigė. nepuola stoti į eilę prie spermos bankų. Nedaugelis žmonių. poros pasirinkimo ir reprodukcijos atžvilgiu svarbūs elgsenos skirtumai. apimti aistros. Jei mūsų protėvių motinos turėjo naudos iš to. kol perskaitysite šį sakinį. gali prognozuoti. moterys savęs pratęsimui atidžiai ieško sveiko ir galėsiančio išlaikyti partnerio. pavyzdžiui. yra pigi. Moterys į reprodukciją žvelgia išmintingai. o vėliau daugelis tai pakartojo. o vyrai kartais . kuriuos pagimdė 4000 jo moterų (Wright. Atvirkščiai. Šiame procese mažai kas vyksta sąmoningai. o kai kurie skirtumai tarp mūsų neabejotinai yra šios istorijos funkcija". Vyrai. tai natūralioji atranka galėjo ugdyti moterų gebėjimą pastebėti emocijas. teigia evoliucinės psichologijos specialistai. dėl to per daugelį kartų sustiprėjo vyrų agresyvumas bei polinkis dominuoti.tai genų būdas sukurti daugiau genų. Abiejų lyčių žmonės 4 į karštį reaguoja prakaituodami.208 II d a l i s .) Be to. atsižvelgdama į lytį. kol moteris išnešioja tik vieną vaisių. Evoliucinė psichologija neprognozuoja jokių lyčių skirtumų tose srityse. palyginti su kiaušinėliais. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Lytis ir poros pasirinkimo prioritetai Atsižvelgdamas į tai. kurioje galėtų pasėti savo sėklą." Samuel Butler. kurios leidžia perduoti genus ateities kartoms. kurios padėjo Montesumai II tapti actekų karaliumi. Vidutiniškai vyras per savo gyvenimą pagamina daugybę trilijonų spermatozoidų. o vyrai . stabteli pagalvoti: „Noriu savo genus perduoti palikuonims". Vyrai konkuruoja su kitais vyrais dėl galimybės laimėti genų totalizatoriuje.

Be abejonės. ir moterys trokšta gerumo. ir vyrai. ir šie.). aplinkybės. jog tai padeda paaiškinti ne tik vyrų agresyvumą. Vieno eksperimento metu paaiškėjo. Į trečią dešimtmetį įžengę vyrai linkę vesti tik nedaug jaunesnes moteris. kai lieka kambaryje vieni su mergaite (Roney. o vyrai demonstruoja automobilius ir turtus. Tačiau esama ir panašumų: kad ir kur gyventų. „jog visame pasaulyje aspektai. kad jautėsi šiek tiek nustebęs. Evoliucinės psichologijos specialistai sako. O moteris traukia vyrai. kurių kūno formos signalizuoja apie jų vaisingumą. oras svaigus ir kad pats metas pamankštinti senus sparnelius. kurių turtai. juo vyras vyresnis. tad apsisuka ir nuskrenda prieš vėją. kurio vienos molekulės pakanka. Povai patinai išskleidžia uodegas. moters šypseną interpretuodamas kaip seksualinį susidomėjimą. skristų prieš vėją. patvirtina šiuos teiginius. Atkreipkime dėmesį į šiuos faktus: • Atlikus tyrimus su 37 skirtingų kultūrų atstovais. kad ir čia susiduriame su natūraliosios atrankos išankstiniu vyrų nusiteikimu žavėtis tomis moterų savybėmis. bet jei tai pasitvirtina. K U L T Ū R A IR LYTIS 209 teles skleidžiamą kvapą. meilės ir kad jais žavėtųsi. „Vyrų laimėjimai iš esmės yra meilinimosi demonstravimas". Evoliucinė psichologija taip pat teigia. G E N A I . Evoliucinės psichologijos specialistai irgi mano. galia ir ambicijos leidžia tikėtis išteklių. bet ir skirtingas vyrų bei moterų seksualines nuostatas bei elgseną. Didesnis vyrų domėjimasis kūno formomis juos taip pat paverčia pagrindiniais pornografijos vartotojais. kad vyrai stengiasi siūlyti tai. kuriems rinkdamiesi porą vyrai ir . ko trokšta moterys . Be to. • Vyrai linkę vesti jaunesnes moteris. kad paaugliai didesnę svarbą teikia „turėjimui daug pinigų".ankstesnės natūraliosios atrankos sukurtų mechanizmų rinkiniai". jis gali sulaukti reprodukcinio atpildo. juo labiau jis vertina didesnį amžiaus skirtumą tarp jo ir išrinktosios. . Vyras dažniausiai klysta. kad atrodytų jaunesnės (ir vaisingesnės). 5. pastebi Bussas (1994a) ir Alanas Feingoldas (1992).5 pav. kad vyrus traukia jaunatviškos išvaizdos moterys. aistros apimti. pradedant Australija ir baigiant Zambija. kad per mylią nuo jos esančių patinėlių plaukeliai imtų virpėti. kad diena tapo puiki.sako Davidas Bussas (1995a). „Žmonės yra gyvos iškasenos . Priešingai.sako Glennas Wilsonas (1994). jis tikriausiai staiga pastebi. kad jį traukia cheminis aerozolis. Apibendrinęs šiuos duomenis Bussas (1999) rašo. Indonezijos saloje ar San Paule. Įkopę į septintą dešimtmetį renkasi ir veda vidutiniškai dešimčia metų jaunesnes moteris (Kenrick ir Keefe.materialius išteklius ir gebėjimą apginti. lyginti raukšles ar nusiurbti riebalus. Visų amžiaus grupių moterys teikia pirmenybę tik truputį už jas vyresniems vyrams. ar kandis patinas suvokia. reikalingų palikuonims auginti (žr. 2003). Tačiau abejotina. . kurioms vyrai ir moterys teikia pirmenybę pasirinkdami porą. Moterys gali pasididinti krūtis. paaiškėjo. kurios siejasi su vaisingumu.5 s k y r i u s . 1992).

moterys teikia pirmenybę. kokių išteklių reikėjo protėviams.kritikai mato dvi evoliucinio aiškinimo problemas. liudijantiems jaunystę ir sveikatą. 1994b. Mumyse glūdi sėkmę patyrusių protėvių troškimai.teoriją. Ištikimi savo sutuoktinėms ir palikuonims vyrai geba geriau pasirūpinti. kodėl žmonės ir kitos gyvūnų rūšys. Įsivaizduokite. kuriais atrenkamos fizinės bei elgsenos savybės. taip pat ir reprodukcinę. Tai padės geriau apsaugoti jų vaikus. . atstovaujančių įvairioms rasėms. aukščio ir vorų baimė atskleidžia. pastebi biologai Paulas Ehrlichas ir Marcusas Feldmanas (2003). kad jis tarnauja šiai funkcijai. tad ir vyrai. ir moterys laimi kartu investuodami į savo vaikus." Mintys apie evoliucinę psichologiją Neneigdami natūraliosios atrankos . Šiandieninė visuomenė yra orientuota į informaciją . Pirmoji: evoliucinės psichologijos specialistai savo teoriją pradeda nuo reiškinio (pavyzdžiui." Evoliucijos teoretikas vargiai pralaimės siūlydamas pavėluotą aiškinimą. „Puiku! .didžiuliai bicepsai ir trykštantis testosteronas nėra svarbiausias dalykas kompiuterių įmonės prezidentui. Šaltinis: Buss. beje. taip ir mūsų su partneryste susiję troškimai parodo. jog moterys yra stipresnės ir fiziškai agresyvesnės. renkantiems šakneles ir medžiojantiems voveres Šiaurės Afrikos lygumose." Douglas Kenrick (1987) . kurių jaunikliams reikalinga ilgalaikė tėvų globa. kurie turi išteklių ir užima tam tikrą socialinę padėtį. kuriems teikiama pirmenybė renkantis porą Davidas Bussas ir 50 jo bendradarbių šešiuose žemynuose ir penkiose salose apklausė daugiau negu 10 000 žmonių. kaip numato evoliucinės psichologijos specialistai. trečiajame dešimtmetyje. (Tai. yra evoliuciniai aiškinimai. kad jų vaikai galėtų išgyventi ir perduoti genus. Monogamija taip pat padidina vyrų tikrumą dėl tėvystės.gamtos procesų.5 PAVEIKSLAS Veiksniai. Pamėginkime tai padaryti.gali kas nors pasakyti. Šis metodas primena funkcionalizmą . O moterys teikė pirmenybę vyrams. vyrų ir moterų seksualinės iniciatyvos skirtumo) ir po to grįžta atgal. kuri dominavo XX a. kad viskas vyko priešingai.210 II d a l i s . „Kodėl pasireiškė šis elgesys? Todėl. Paaiškėjo. yra „Lyčių elgsenos skirtumai galėjo būti aktualūs mūsų protėviams. Išvengti pavėluotos nuomonės šališkumo galima įsivaizduojant. tačiau jų apraiškos šiuolaikinėje visuomenėje yra akivaizdžiai mažiau „pritaikomos"." O jeigu vyrai niekada neturėtų nevedybinių lytinių santykių. stengdamiesi sukonstruoti jo paaiškinimą. reikia kur kas daugiau nei atiduoti spermą. kad jie galėtų reprodukuotis. Lygiai kaip gyvačių. padedančios genams išlikti. kad vyrai teikia pirmenybę bruožams. religijoms ir politinėms sistemoms. ar ši ištikimybė neliudytų evoliucijos išminties? Norint užauginti palikuonį iki brandos. skiriasi būtent taip. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 5. kokie išlikimo pavojai grėsė mūsų protėviams.

1998). kurią sukėlė antimokslinių ir antireliginių kraštutinumų šalininkai. 2005). į kuriuos mokslas atsakyti nepajėgia. jog mokslas gali atsakyti į klausimus „kada?" ir „kaip?". kuriose tik 38 proc. 1996). kad jų sritis toli gražu nėra spėlionės atgaline data. Visata niekada mūsų nebūtų sukūrusi (bet ji buvo visiškai teisi taip pasielgdama). o religija . tokie kaip naujausi DNR tyrimų duomenys. mokslininkų. Daugumai mokslininkų mutacija ir natūralioji atranka paaiškina gyvybės atsiradimą ir išradingus jos kūrinius. evoliucines prognozes lyginantis su duomenimis.sudaryta iš detalių. kad Visata iš tikrųjų stebuklinga. viltingas buvimas. nors moksliniai įrodymai. Šv. Amerikos mokslo pažangos asociacijos vadovas Alanas Leshneris (2005) skundžiasi dėl poliarizacijos. Jei sunkio jėga būtų nors truputį stipresnė ar silpnesnė. 1999). suaugusiųjų tiki. Jie gali puikiai kartu egzistuoti ir abu duoti visuomenei svarbios naudos. „turėtume kiekviena proga aiškinti plačiajai visuomenei. kosmologas Paulas Daviesas (2004) daro išvadą: gamta buvo išradinga ir sumanė sukurti save kopijuojančias. Intensyviausiai šios diskusijos plėtojamos Jungtinėse Valstijose. kad jų teorijų šališkumo kritika yra „absoliučiai klaidinga". žmogaus akis . vykdant tarpkultūrinius stebėjimus ir atliekant hormonų bei genetikos tyrimus. šios kūrybos rezultatas . Meilė tarp vyro ir moters yra universali dėl genetinės naudos: ištikimų patinų palikuonys rečiau žūdavo nuo plėšrūnų.) Evoliucinės psichologijos specialistai sako. kad „žmogus išsivystė iš ankstyvesnių rūšių" (Harris Poli. stebėjimai įkvepia teorijas. Iš tikrųjų daugelis mokslininkų mėgsta cituoti garsų genetiko (ir rusų stačiatikių atstovo) Theodosiuso Dobzhansky posakį: „Biologijoje niekas nėra svarbu. buvome kuriami visą amžinybę. informaciją apdorojančias sistemas (mus).į klausimus „kas?" ir „kodėl?". bet gina valdomos evoliucijos . kad žmogaus raidos istorija labai ilga. kurios laikui bėgant gali pagerinti detalės struktūrą (Dennett. kad mokslas ir religija nėra konkurentai. (Žr. išskyrus evoliucijos šviesą". Kosmologai teigia. arba jei anglies protonas svertų bent kiek daugiau ar mažiau. Šis evoliucinis skepticizmas yra tvarus. Evoliucinės psichologijos specialistai tvirtina. K U L T Ū R A IR LYTIS 211 linkę poruotis ir būti monogamiški.„protingo kūrimo" . Nes kultūra socializuoja jų elgseną! Kai vaidmenų skirtumai pasireiškia skirtingu laiku ir skirtingose vietose.5 s k y r i u s . iškeliančias naujas prognozes. o empirinis mokslas. atrodo. 2005). Nors yra klausimų. Jo nuomone. kad kiekvienas žemės sutvėrimas kilo iš kito sutvėrimo.teoriją kurią laiko alternatyva Darvvino teorijos siūlomam „aklų bandymų ir klaidų" keliui (Behe. išsibarsčiusių „po visą gyvūniją". Kai kurie vyraujančio mokslo kritikai sutinka. Augustinas V amžiuje numatė šiuolaikinių religingų mokslo žmonių požiūrį: „Visata buvo sukurta ne visiškai tobulos formos. Tai leidžia gamtai atsirinkti tas mutacijas. Evoliucijos mokslas ir religija") atkreipkime dėmesį Evoliucijos mokslas ir religija Praėjo pusantro šimtmečio po Charleso Darwino „Rūšių kilmės" (The Origin ofSpecies) pasirodymo. bet jai buvo suteiktas gebėjimas keistis iš beformės materijos į stebuklingą formų ir struktūrų rinkinį" (VVilford. prasmingas. sutinkančių su Leshneriu. koduojantis ir perduodantis didžiulį srautą informacijos .inžinerijos stebuklas. mano. . ku- Kai kurie kritikai bando neigti evoliucinį mokymą. gautais stebint gyvūnus. „kultūrai" geriau pavyksta šiuos vaidmenis apibūdinti nei paaiškinti. Šališkumas ne mažiau aktualus ir kultūriniuose aiškinimuose. Pavyzdžiui. Nors. kodėl vyrai ir moterys skiriasi. skyrelį „Atkreipkime dėmesį. bet tęsiasi diskusijos dėl jo didžiosios idėjos. jau seniai įtikino 95 proc. norėdami išsklaidyti įtampą tarp mokslo ir religijos. G E N A I .mūsų be galo sudėtingas." Daugelis mokslininkų. kad „žmogus išsivystė per milijonus metų" (Gallup. Kaip ir daugelyje mokslo sričių.

3 prognozė: Moteris išsiskirs su vyru. LJ Konkrečios prognozės. daugiau investuojanti lytis bus išrankesnė rinkdamasi partnerį. 2 prognozė: Moterys išsiugdė palankumą vyrams. jie nerimauja. daromos remiantis Davido Busso (1995a) evoliucine psichologijos studija. 5. Be to.6 PAVEIKSLAS Prognozės. patelės pasirenka patinus iš dalies atsižvelgdamos į jų gebėjimą bei norą paremti ištekliais. žudantį pavydą ir prievartavimus galima įtvirtinti ir pateisinti vyrų agresyvumą kaip natūralų dalyką? Ir jei evoliucinės psichologijos specialistai įtikins vis daugiau žmonių. Ar evoliucijos pasekme aiškinant gaujų smurtą. kelių . Evoliucinės psichologijos kritikai pripažįsta. evoliucijos išmintis yra praeities išmintis.6 pav.212 II d a l i s . bylojančius apie pasiryžimą investuoti į jas ir į jų atžalą. 2005).). kad empiriniai įrodymai menkai tepatvirtina evoliucinės psichologijos prognozes (Buller. arba kuris šiuos išteklius skirs kitoms moterims ir jų vaikams. Konkrečios evoliucinės hipotezės 2 hipotezė: Kai patinai gali paremti ir kartais paremia atžalą savo ištekliais. Šios prognozės atkreipia dėmesį į nežinomus reiškinius ir leidžia patvirtinti. kad visiems bendras evoliucinis palikimas pats savaime neleidžia prognozuoti santuokos formų įvairovės (vieno sutuoktinio. tėviškai mažiau investuojanti į atžalą labiau konkuruos tarpusavyje dėl galimybės poruotis su daugiau investuojančia lytimi. kad tai natūralu. paneigti ar peržiūrėti teoriją. S O C I A L I N Ė Į T A K A Bendroji evoliucijos teorija Natūraliosios atrankos sąlygojama evoliucija iJ Vidurinės pakopos evoliucinės teorijos Abipusio altruizmo teorija Tėvų investicijų ir lytinės atrankos (selekcijos) teorija X/ Tėvų-vaikų konflikto teorija ^ 1 hipotezė: Rūšyse.tai kitas klausimas. rodantiems ženklus. 5. ar visi turėtume įsigyti namų apsaugos sistemas? Tačiau atminkite. kurių buvo tikėtasi. ir skirtumus (tam tikra įvairovė padeda išlikti). Tačiau jie tvirtina. \ Vi 3 hipotezė: Lytis. kad evoliucija padeda paaiškinti ir mūsų bendrumus. Tačiau kritikai tvirtina. padarytos remiantis hipotezėmis 1 prognozė: Moterys išsiugdė palankumą aukštesnę padėtį užimantiems vyrams. nepajėgiančiu paremti ištekliais. rias galima patikrinti (žr. kad evoliucija pagrįsti spėliojimai apie lytį „tik įtvirtina vyrų ir moterų stereotipus" (Small. kuriose lytys skiriasi pagal tėvų investicijas. Ar šios tendencijos vis dar gyvybingos . atsako evoliucinės psichologijos specialistai. 1999).

Moterys tampa kategoriškesnės ir labiau pasitikinčios savimi. kurie buvo auginami kaip mergaitės (Reiner ir Gearhart. Kita priežastis . kai testosterono lygis nukrenta.išmokti ir keistis. G E N A I . sutuoktinių mainų) skirtingose kultūrose. Atrodo. ir beždžionių agresyvumo skirtumai pasireiškia ankstyvajame gyvenimo etape (kol kultūra dar nebūna padariusi didesnio poveikio) ir mažėja suaugus. svarbi ir kultūra. Kai žmonės bręsta ir sulaukia vidutinio bei vyresnio amžiaus. 2004). Viena iš galimų mažėjančio lyčių skirtumo priežasčių yra hormonų pokyčiai. „Puikiausi žmonės savo asmenyje sutuokia abi lytis. Kalbant apie žmones." Raiph VValdo Emerson.dažniausiai patirdami emocinį stresą . Be to. Journals. Atrodo. svarbiausia. padidėja jų agresyvumas. kad romantiškų santykių ir ankstyvos tėvystės laikotarpiu socialiniai lūkesčiai abi lytis skatina pabrėžti tas savybes. dažnai leidžia reikštis toms savybėms. 2004). ir žmonių. Kiekvienas jų tampa labiau dvilyčiu . Gyvūnams suleidus testosterono. Kai kurie mokslininkai daro prielaidas. 1990). Evoliucinė teorija taip pat negali paaiškinti vos per keletą dešimtmečių įvykusių elgsenos pokyčių skirtingose kultūrose. daugelio vyrų. Tyrimai rodo. įvyksta įdomus dalykas.gebančiu būti ir kategorišku. ir globojančiu. Rodydami dėmesį. K U L T Ū R A IR LYTIS 213 sutuoktinių iš eilės. kaip netrukus pamatysime. o vyrai . ką mums davė gamta. Vyriškos lyties embrionuose genai reguliuoja sėklidžių formavimąsi. . o šios gamina vyrišką išvaizdą lemiantį lytinį hormoną testosteroną. 1977). o visi kartu jie įtikina daugelį mokslininkų. Manoma. 2000). Nepaisant to. jog testosteronas susijęs su agresija. tiek moterys.vaidmens keliami reikalavimai. linkusios berniokiškai elgtis žaisdamos (Hines. Lytis ir hormonai Jei genai nulemia lyties savitumus. nusikaltėlių vyrų testosterono lygis būna aukštesnis nei normalus. kad lytiniai hormonai yra svarbūs. Stengdamosi patikti ir augindamos mažus vaikus jaunos moterys varžo savo impulsyvų norą elgtis kategoriškai ir nepriklausomai. vadinasi. jog čia slypi formuojanti kultūros galia. kurios iki gimimo patyrė testosterono perteklių. su jais elgiamasi kaip su mergaitėmis. kad mergaitės. Kitų tyrimų metu stebėti be vyriško lyties organo gimę berniukai. Visi sutinka. dauguma iš jų renkasi tipiškus vyriškus žaidimus ir ilgainiui . kad jie buvo rengiami suknelėmis. baigę šiuos jaunų suaugusių žmonių vaidmenis. Tačiau.5 s k y r i u s .susikuria vyrišką tapatumą. tai gebėjimas prisitaikyti . rūpindamiesi ir apsaugodami vyrai paryškina stipraus vyro savybes ir slopina abipusio priklausomumo bei globos poreikį (Gutmann. taip pat ir Nacionalinės futbolo lygos žaidėjų bei padūkusių studentų korporacijų narių (Dabbs. jie veikia mūsų organizmą. 1975.empatiškesni ir mažiau linkę dominuoti (Lowenthal ir kiti. kurias anksčiau slopino. kurios atitinka jų vaidmenis. kad tiek vyrai. Nė vienas iš šių faktų nėra įtikinamas. Pratt ir kiti. 1843 dvilytis (androgynous) Vyriškų ir moteriškų savybių mišinys.

ir besistengiantiems agresyviai dominuoti. jog lyčių socializacija mergaitėms suteikė „šaknis". Sakoma. puodus ir keptuves). o berniukai penkis kartus dažniau nei mergaitės buvo vaizduojami naudojantys gamybos priemones (pavyzdžiui. yra tai. kad gamta tuoktuvių žaidime pirmenybę teikia patinams. Kultūros reikšmę atspindi lūkesčiai.idėjos. S O C I A L I N Ė Į T A K A APIBENDRINIMAS Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natūralus? • Evoliucinės psichologijos specialistai kuria teorijas apie tai. XX a. kad vyrai medžioja žvėris ir kerta mišką. Išanalizavus. kad evoliuciniai aiškinimai kartais tėra pavėluotos spėlionės. 2000. ir abi lytys beveik vienodai užsiima laukininkystės darbais ir karvių melžimu. moterys atlieka didžiąją dalį namų ruošos darbų. kaip pastebėjome. pirmenybę teikia tiems vyrams. kas kuo užsiima 185 bendruomenėse. o berniukai daugiau laiko praleidžia žaisdami be priežiūros (Edwards. vyriškieji ir moteriškieji hormonai) svarbi lyčių skirtumams. kurią jie patiria nepateisinę šių lūkesčių (Kite. ir nerimauja. ir panieka. . kurioms daug svarbiau neeikvoti savo mažesnių reprodukavimosi galimybių. Biernat ir Wortman.ypač tų. Jie taip pat diskutuoja. 1991). Tokie vyrų ir moterų elgsenos lūkesčiai apibrėžia lyčių vaidmenis. 1991). kuriųfizinės savybės byloja apie vaisingumą. šluotą. kuriais dalijamasi mažiausiai".praneša Jungtinės Tautos (1991). bet socialiniai vaidmenys taip pat stipriai veikia. o moterys rūpinasi vaikų priežiūra (Bianchi ir kiti.214 II d a l i s . kaip evoliucija galėjo nulemti tokius lyčių elgsenos skirtumus. Suaugus tikrovė skiriasi nedaug: „Visur. lyčių vaidmenys (genderrole) Vyrų ir Kultūra. rodantiems seksualinę iniciatyvą patelių atžvilgiu . rungiantis su kitais patinais. Jie teigia. kuriose abu sutuoktiniai siekia karjeros. nepajėgiančios įvertinti kultūrinės įvairovės. kuo didelės žmonių grupės dalijasi ir ką perduoda iš kartos į kartą . ar pakanka empirinių įrodymų evoliucinės psichologijos teorijoms paremti." Ir „visur valgio gaminimas bei indų plovimas yra tie namų ruošos darbai. • Biologija (pavyzdžiui. kad gamta mus apdovanojo neįtikėtinu pajėgumu prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. Visose šalyse dirbti namų ruošos darbus ir rūpintis vaikais paprastai padeda mergaitės. knygose vaikams. Net šiuolaikinėse Šiaurės Amerikos šeimose. Taigi moterys. šakes. vyrai atlieka didžiąją dalį namų ūkio remonto darbų. Kultūra ir lytis: kultūros diktatas? Kultūros įtaką iliustruoja lyčių vaidmenų skirtumai nepriklausomai nuo vietos ir iaiko. moterys atlieka maždaug 90 proc. kurie pajėgtų pasirūpinti vaikais. moterų elgesio lūkesčių (normų) rinkinys. apdovanotose Randolpho Caldecotto medaliu. • Kritikai sako. o berniukams „sparnus". kaip turėtų elgtis vyrai ir moterys. paaiškėjo. plūgą ar ginklą). mergaitės keturis kartus dažniau nei berniukai vaizduojamos naudojančios namų apyvokos daiktus (pavyzdžiui. kad šios teorijos sustiprins vyriškus stereotipus. kaip agresija ir seksualinis iniciatyvumas. . valgaminimo bei skalbimo darbų. adatą. elgesio taisyklės bei tradicijos. nuostatos. Visi sutinka. 2001).

Tačiau atsakymai skirtingose šalyse ryškiai skiriasi. o Danijoje dauguma stomatologų yra moterys. Japonijoje ir Vokietijoje vadovaujančius postus moterys užima santykiu 1:10. o Viduriniuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje mažiausia (Sočiai Watch. kad kultūra iš tiesų konstruoja mūsų. Skirtingi lyčių vaidmenys skirtingose kultūrose Tarptautinis tyrimų centras Pew Global Attitudes 2003 m. o Australijoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose . 5. siekiant pažangos. Annanas. Ar kultūra konstruoja lyčių vaidmenis? O gal lyčių vaidmenys paprasčiausiai atspindi natūraliai vyrams ir moterims būdingą elgseną? Lyčių vaidmenų įvairovė skirtingose kultūrose ir skirtingais laikotarpiais byloja. Rusijoje dauguma gydytojų .). kaip lyčių atstovų.beveik 1:2 (ILO. 2002 . kai abu sutuoktiniai dirba ir kartu rūpinasi vaikų auklėjimu. Australijoje ir Skandinavijos šalyse pastebėta didžiausia lyčių lygybė. „Jungtinėse Tautose visada žinojome. Šiaurės Amerikoje dauguma gydytojų ir stomatologų yra vyrai. 2006). Šaltinis: Duomenys iš 2003 metų Pew Global Attitudes apklausos. tuo tarpu vietnamiečiai palaikė daugumos nuomonę santykiu 11:1. kad mūsų veikia. G E N A I . vaidmenis. kuriems pritaria abi lytys. priklauso nuo to. 1997. skirtingose šalyse skiriasi. 2000).7 PAVEIKSLAS > Vaidmenys. K U L T Ū R A IR LYTIS 215 „Kokia santuoka.5 s k y r i u s . ar sėkmingai susiklostė partnerystė su Afrikos ūkininke bei jos vyru. jūsų nuomone." JTO generalinis sekretorius Kofis A.moterys. ar kai moterys lieka namuose ir rūpinasi vaikais. o vyras aprūpina šeimą? 41-je šalyje dauguma respondentų pasirinko pirmąjį atsakymo variantą (žr. Egiptiečiai su pasaulio daugumos nuomone nesutiko santykiu 2:1.7 pav. Wallace. teikia didesnį pasitenkinimą?" ] Abu sutuoktiniai dirba ir dalijasi namų ruošos darbus Vyras aprūpina šeimą Argentina [ Meksika Hondūras Brazilija Bolivija [ Venesuela [ Peru * 5. apklausoje 38 000 žmonių pateikė klausimą: ar gyvenimas teikia didesnį pasitenkinimą. Net ir industrinėse šalyse vaidmenys nepaprastai skiriasi.

o dešimtojo dešimtmečio viduryje . Nuo 1960 metų iki amžiaus pabaigos moterų dalis tarp absolventų aukštosiose medicinos mokyklose išaugo nuo 6 iki 50 proc. septintojo dešimtmečio viduryje ištekėjusi moteris namų ruošai skirdavo septynis kartus daugiau laiko negu jos vyras. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Gallupo apklausos klausimas: ar priimtina. 2004. kad tėvų auklėjimas iš tiesų daro poveikį. 2005. Tokie spartūs pokyčiai skirtingose kultūrose byloja.sijonus bei sukneles. 2006). kaip tėvai auklėja vaikus.nuo 3 iki 50 proc. Amerikoje XX a. kaip ir grietininiai ledai. Vyriški ir moteriški vaidmenys kinta daugumoje kultūrų. NORC. Tai patvirtina didėjantis moterų skaičius šalių parlamentuose nuo Maroko iki Švedijos (Inglehart ir Welzel. šio fakulteto absolventų sudarė moterys. kad „geriausia.. Hunt. priklauso. ir bihevioristai. Richardson. Šiuo klausimu sutaria ir Freudo šalininkai. vaikai perima didelę dalį tėvų puoselėjamų vertybių. 1987. 2000. Amžiaus pabaigoje 30 proc. Tarptautinė parlamentinė sąjunga. 1996). 2004). 1996 metais tam pritarė keturi iš penkių amerikiečių (Niemi ir kiti. kai ištekėjusių moterų veikla apsiriboja namais ir šeima". kad mergaitė paskambintų berniukui ir paskirtų pasimatymą? Atsakiusieji „taip" procentais 1950 1999 29% 70% Lyčių vaidmenų pokyčiai bėgant laikui Praėjusio šimtmečio antrojoje pusėje . Pryor ir kiti.j a u tik dvigubai daugiau (Bianchi ir kiti.laikas taip pat juos keičia. Per tas 24 valandas 35 proc. Amerikos aukštųjų mokyklų pirmakursių buvo įsitikinę. moterų gamino maistą ar plovė indus. Dirbančios moterys viena valanda daugiau negu vyrai praleido rūpindamosi namais ir šeimos nariais (Darbo departamentas. kai kurių prie ekvatoriaus gyvenančių tautų (ne visų) vyrai ir moterys apskritai nieko nedėvi. 1989. 1967 metais 57 proc. kuo šie taps. ką jie veikė per praėjusias 24 valandas.per trumpą istorijos atkarpą . būna įvairaus skonio. tiesa? . 2005 metais šiam teiginiui pritarė tik 20 proc. 2005). Bendraamžių perduodama kultūra Kultūros. Volstryte vyrai daugiausia dėvi kostiumus. 1938 metais vienas iš penkių amerikiečių pritarė.216 II d a l i s . Škotijoje daugelis vyrų oficialiomis progomis dėvi klostuotus sijonus. o teisės . 2000). Kraštutinės vaikų meilės ir skriaudimo palyginimas atskleidė. vyrų ir 66 proc. (AMA. yra tokia: nuo to. kurią Judith Rich Harris (1998) vadina ugdymo prielaida. Be to. kad „ištekėjusi moteris gali dirbti versle ar pramonėje net jei turi gebantį ją išlaikyti vyrą".lyčių vaidmenys ryškiai pasikeitė. Jungtinių Valstijų statistikos biuras apklausė 21 000 vyrų ir moterų. Kaip šitokias tradicijas perduoda karta iš kartos? Vyraujanti prielaida. 2005). tarp jų . toje pačioje šeimoje augantys vaikai turėtų būti labai panašūs. 1965 metais nė viena moteris nebuvo baigusi Harvardo universiteto Verslo fakulteto. ir šios knygos autorius. o moterys . (Astin ir kiti. Tačiau jei vaikų asmenybes formuoja tėvų pavyzdys bei rūpinimasis. kad lyčių vaidmenis apibrėžia ne vien evoliucija ir biologija .politines ir religines pažiūras.

Juk būtent su bendraamžiais jie žaidžia ir galiausiai su jais dirbs bei kurs šeimas. o ne ką galvoja tėvai. taip pat ir namų poveikiu galima paaiškinti tik iki 10 proc. rodo. Tėvų įtaka svarbi. Tad nors kultūros tradicijos išlieka. t Imigrantų vaikai paprastai užauga teikdami pirmenybę savo naujų bendraamžių gimtajai kalbai bei normoms. ir siūlo cigarečių. ką mano jų bendraamžiai. vaikai dažnai mėgdžioja truputį vyresnius už save. tačiau širdimi ir protu lieka su bendraamžiais. lankantys mokyklą kurtiesiems. G E N A I . pati kultūra kinta . tad tradicijos niekada neperduodamos tobulai. kiek atsitiktinai parinktų vaikų poros".bendraamžių įtaka. dažniausiai atsisako tėvų tradicijų ir perima kurčiųjų tradicijas. jų asmenybės bruožų. • Nors rūkančių tėvų vaikai rūko dažniau. K U L T Ū R A IR LYTIS 217 Šią prielaidą paneigia stulbinantys ir įspūdingi pastarųjų metų evoliucinės psichologijos duomenys. Be to. kurie mėgdžioja dar vyresnius. individualių asmenybės bruožų. gyvenamąjį rajoną ir bendraamžius. Panašiai kurti girdinčių tėvų vaikai. Taigi jei grupė vaikų lankytų tą pačią mokyklą. tvirtina Harris. Sąveika tarp tėvų ir vaikų grupių būna gana laisva. kol jis nepatiekiamas grupei vaikų. paprastai tai būna jaunos beždžionės arba jauni žmonės. gauti tiriant dvynukus bei biologinius ir įvaikintus brolius bei seseris. Jie gali „pakeisti kodą" sugrįžę į savo namus. tie vaikai „suaugę turėtų būti panašūs". o šie mėgdžioja jauniausius suaugusius tėvų kartoje.5 s k y r i u s . pasiekdama savo argumentų ribas. Ir žmonių. Kai viena beždžionė atranda geresnį būdą maistui nuplauti arba kai žmonės iškelia naujas mados ar lyčių vaidmenų idėjas. skirtumų? Tai . Aplinkos. kalbos manieras ir netgi keiksmažodžius daugiausia išmoksta iš bendraamžių. gyventų tame pačiame regione ir tarp tų pačių bendraamžių. kad genetiniu poveikiu galima paaiškinti maždaug 50 proc. Vaikai ir paaugliai žaidimus. bet iš esmės ji netiesioginė: tėvai padeda vaikams pasirinkti mokyklą. o tai savo ruožtu lemia. kuriems patinka. Žvilgtelėjus atgal. ar merginos anksti pastos. tai atrodo logiška. atrodo. Vaikams ir paaugliams kur kas labiau rūpi. jog didesnį poveikį daro bendraamžiai. Duomenys. muzikinį skonį. Vaikai turi rūkančių draugų. tačiau sukeistume jų tėvus. ir šias idėjas noriau priima jauni suaugusieji. kad rūkyti malonu. ar vaikai praleidinės pamokas. kurie įtikinėja. Elgsenos genetikos specialistai Robertas Plominas ir Denise Daniels (1987) teigia: „Du vienos šeimos vaikai [vidutiniškai] skiriasi vienas nuo kito tiek pat. ir primatų kultūrose pokyčius inicijuoja jaunimas. dėl kurių visi sutaria. vartos narkotikus. teigia Harris (1996). Tad kas lemia likusius 4 0 50 proc. Panagrinėkime štai tokius dalykus: • Ikimokyklinukai tėvų raginami dažnai atsisako ragauti kokį nors patiekalą tol.

ką paveldime biologiškai. aukštesni ir vidutiniškai turi dvigubai didesnę raumenų masę. Viename tyrime tik vienas iš 720 susituokusių porų neatitiko šios normos (Gillis ir Avis. jiems lemta įgyti kitokią gyvenimo patirtį nei moterims.lyčių vaidmenys . Biologija ir kultūra taip pat gali sąveikauti. tačiau stipriai veikia mūsų nuostatas bei elgseną. kad pakeistų smegenis (Quartz ir Sejnowski. Tačiau taip pat galima ieškoti sąveika (interaction) Vieno veiksnio (pavyzdžiui. biologija ir patirtis veikia viena kitą. o per bendraamžius. . Arba panagrinėkime tokį dalyką: vyrauja nuomonė. tačiau jos nėra nepriklausomos nuo biologijos. kurie ateityje padės vaikui įveikti stresines situacijas. Šiandieninis genetikos mokslas parodo. Galima tik spėlioti. Kultūrinės normos subtiliai. aplinkos). 1980). Jei genai ir hormonai lemia. kad vyras turi būtų aukštesnis už žmoną. Tad kaip sąveikauja biologija ir kultūra? Ir kaip asmuo sąveikauja su aplinkybėmis? Biologija ir kultūra Neprivalome evoliucijos ir kultūros laikyti konkurentėmis. jie prisitaiko ir reaguoja į dirgiklius. Regos dirgikliai priverčia genus tobulinti smegenų sritį. o ne moterims užimti dominuojančią padėtį visuomenėje. Be to. kultūrą ir lytį? Biologija ir kultūra neegzistuoja izoliuotai. Kokią išvadą galime padaryti apie genus. kad vyrai fiziškai agresyvesni nei moterys. Kai biologinės savybės veikia reakciją į aplinką. Nuo XX a. Kadangi vyrai 8 proc. Genai mus ne tik varžo.į Woody Alleną. Viskas. kultūra gali pabrėžti tai.atspindi tam tikrą biologinę įtaką tačiau taip pat iliustruoja ir stiprų kultūros poveikį. • Skirtingose kultūrose ir skirtingais laikotarpiais lyčių vaidmenys labai skiriasi. kuriančius naujus išsišakojančius smegenų ląstelių receptorius. kaip patirtis naudojasi genais. Kitų lūkesčiai mus veikia todėl. galiausiai yra biologiška. skatinančiomis tikėtis. • Didžiausia kultūrinė įtaka gaunama ne tiesiogiai iš tėvų. 2002). kad vyrai turi būti tvirtesni.švelnesnės ir malonesnės. vidurio moterys Jungtinėse Valstijose vis labiau dominuoja ir aktyviau veikia. Aplinka gali stimuliuoti genus. Žmonės vienaip reaguoja į Davidą Beckhamą ir kitaip . Visame pasaulyje vyrauja tendencija vyrams. atsakingą už regėjimą. o moterys . kultūra šiuos skirtumus gali padidinti atitinkamomis normomis. S O C I A L I N Ė ĮTAKA APIBENDRINIMAS Kultūra ir lytis: kultūros diktatas? • Labiausiai ištirti vaidmenys . kaip tai paaiškinti psichologiškai: galbūt būdami pranašesni ūgiu (ir amžiumi) vyrai gali išlaikyti socialinę viršenybę moterų atžvilgiu.218 II d a l i s . nes kultūra veikia tai. Tėvų prisilietimas aktyvina genus. kad tai mumyse užprogramuota biologiškai. kas socialu ir psichologiška. ką davė biologija. biologinio) poveikis priklauso nuo kito veiksnio (pavyzdžiui.

1991. kad vyrai atliktų jėgos reikalaujančias užduotis. rengia vyrus ir moteris skirtingiems vaidmenims. biologinė įtaka) 5. tarp jų . lyčių skirtumai pagal prioritetus renkantis porą (vyrai ieško jaunystės ir gebėjimų atlikti namų ūkio darbus. G E N A I . pastebi Eagly ir Wendy Wood (1999). kultūrose. verčiančios samdyti talentingiausius (neatsižvelgiant į lytį). kuria grindžiama ši kultūrinė norma: jei žmonės teiktų pirmenybę to paties ūgio partneriams. 1997). kad moteris mažiau varžo nėštumas ir vaikų auginimas. 1987. Vyrams ir moterims atliekant vis daugiau panašių vaidmenų. kad vyrai būtų aukštesni už moteris. 1987) plėtoja teoriją apie tai.biologiniai skirtumai ir socializacija vaikystėje. kad vienodėjant vaidmenų užduotims lyčių skirtumai „palaipsniui mažės". Tad tikėtina.. pasirinkusių formaliai vyriškas profesijas. Šaltinis: Adaptuota iš: Eagly. Kai į tai įsiterpia ir prieš diskriminaciją nukreipti įstatymai bei konkurencinės sąlygos. Moterų gebėjimas gimdyti ir auginti vaikus sąlygoja tai. . kad jų elgsena atitiktų šiuos vaidmenis ir atitinkamai modeliuoja savo įsitikinimus bei gebėjimus. Būdami stipresni ir greitesni. Tad evoliucija reikalauja. Eagly. K U L T Ū R A IR LYTIS 219 Socializacija Lūkesčiai lyčių X Kiti veiksniai (pvz. kad darbo pasidalijimą tarp lyčių lemia įvairūs veiksniai. kad „moterų ir vyrų elgsena yra gana lengvai formuojama. kaip sąveikauja biologija ir kultūra (žr. jų pačių vyriškumo ar moteriškumo sampratos skirtumai taip pat sumažėjo (Twenge. jų psichologiniai skirtumai mažėja. Wood ir Eagly (2002) daro išvadą. 5. Mažėjanti vyrų ūgio bei agresyvumo reikšmė šiandieniams aukštos socialinės padėties vaidmenims ir mažėjantis gimstamumas reiškia. įgūdžiai ir įsitikinimai. Prigimtis ir ugdymas sudaro „pinklų raizginį".). kad ūgio norma yra biologijos ir kultūros rezultatas.5 s k y r i u s . ir abiejų lyčių atstovai pajėgūs atlikti visus įmanomus organizacinius vaidmenis". Eagly ir Wood. kad jos dažniau atlieka globėjiškų savybių reikalaujančius vaidmenis. o kultūra to paties reikalauja iš sutuoktinių. Daugėjant moterų. o moterys rūpintųsi kūdikiais. taip pat vaikystės sąlygos ir įgytos patirtys. aukšti vyrai ir žemo ūgio moterys dažnai liktų be partnerių. moterys ieško socialinės padėties ir gero uždarbio). skjrtumai r vaidmenų 8M9i Darbo iskirsty pasiskirstymas tarp lyčių ^ " n a X 7 Su lytimi susiję^ gebėjimai bei įsitikinimai ir evoliucijos išminties. Alice Eagly ir Wendy Wood (1999. yra mažesni. lyčių nelygybė dar labiau mažėja. vyrai dažniau atlieka fizinės jėgos reikalaujančius vaidmenis. Nors prigimtis reikalauja. kuriuos atspindi darbo pasidalijimas tarp lyčių. Tad kiekviena lytis stengiasi.8 PAVEIKSLAS Lyčių socialinės elgsenos skirtumų socialinio vaidmens Lyčių elgsenos teorija Įvairūs veiksniai. Eagly prognozuoja. Jos įsitikinusios. Suaugusiųjų gyvenime tiesioginė lyčių socialinės elgsenos skirtumų pasekmė yra vaidmenys. Iš tiesų.8 pav. kuriose lyčių vaidmenys labiau lygiaverčiai. Vyrų ir moterų elgseną veikia su jų skirtingais vaidmenimis susiję lūkesčiai.

Dėl šios priežasties aš nutariau kiekvieno „socialinės įtakos" skyriaus pabaigoje atkreipti dėmesį į didžiosios tiesos priešybę: asmens galią. socialinė kontrolė (situacijos galia) ir asmeninė kontrolė (žmogaus galia) konkuruoja viena su kita nė kiek ne daugiau nei biologiniai ir kultūriniai argumentai. kad jei atsižvelgsime ir į neigiamas. jei būtume pasyvūs tarsi vėjaričiai augalai. Mes veikiame ir reaguojame. atsakome ir gauname atsakymus. kokia kryptimi ji pasuks. Mes galime atsispirti socialinės situacijos spaudimui. Trivialios tiesos priešybė yra paprasčiausia netiesa. Galbūt kultūros galios akcentavimas kelia diskomfortą. Iš tiesų. nes vienu metu esame ir socialinės aplinkos kūriniai." Kiekviename šios dalies apie socialinę įtaką skyriuje skelbiama didžioji tiesa: situacijos galia.atsakomybės vengimą ir kaltės už savo likimą suvertimą kitiems žmonėms ar aplinkybėms. ir jos kūrėjai. moterų ir vyrų elgsena iš esmės yra ekvivalentiška. Alice Eagly. Žmonės neturėtų manyti. ypač kai prisimenami lyčių vaidmenys. nesame blaškomi aplinkos į visas puses. Tačiau mes. Daug kam nepatinka mintis.gali sumažinti jų galią bei veiksmingumą situacijose. bent jau gerų veiksmų). Tai. Tačiau meilumas ir rūpestingumas . . Taip pat galime būti ir genų bei aplinkos sąveikos produktas. šiuo metu moters stereotipas yra palankesnis nei vyro. Didesnis moterų polinkis atsižvelgti į kitų žmonių poreikius ir demokratiškiau elgtis yra vertinamas palankiau ir daugelyje situacijų gali būti privalumas. Pamąstymui: jei Bohro teiginyje slypi didžioji tiesa. kad nepaisant neigiamų kultūrinių stereotipų apie moteris. Pastebėjau. savo veiksmų iniciatoriais (na.sakė fizikas Nielsas Bohras. kuriose reikalingas kategoriškas ir konkurencingas elgesys. ką filosofas Jeanas-Paulis Sartre pavadino „blogu tikėjimu" . .220 II d a l i s . priskiriamos moterims. tai kas yra šio teiginio priešybė? . Per daugelį metų mano požiūris reikšmingai pasikeitė. aštuntojo dešimtmečio pradžioje. priešingai nei vėjaričiai augalai. kad tikėjimas socialiniu determinizmu gali atvesti į tai. lemia rytdienos situaciją. o kartais netgi ją pakeičiame. ir į teigiamas savybes. kad ateitis tikrai bus. Svarbūs ir socialiniai. Didžiosios tiesos priešybė yra kita tiesa. ir asmeniniai elgsenos aiškinimai. Kaip ir daugelis to meto aktyvių feminisčių maniau. ką renkamės šiandien. kad šie skirtumai būtinai neigiamai atsiliepia moterims. Šiaurės Vakarų universitetas Situacijos galia ir žmogus „Būna trivialios tiesos ir didžiosios tiesos. kad kai kurie moterų ir vyrų poelgiai šiek tiek skiriasi. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ką slepia moksliniai tyrimai Alice Eagly apie lyčių panašumus ir skirtumus Savo darbą apie lytis pradėjau nuo projekto apie socialinę įtaką XX a. Jaučiame. Tiesą pasakius. mano atlikti lyčių stereotipų tyrimai rodo. kad išorinės jėgos lemia elgseną: save mes laikome laisvomis būtybėmis. ir mūsų reikalas nuspręsti. Šios didžiosios tiesos apie išorinio poveikio galią pakaktų mūsų elgsenai paaiškinti. Tačiau tiesa ir tai.savybės.

Kadangi mūsų protai realybę suvokia skirtingai. Mažai tikėtina. priešiškas. „Tiesos žodžiai visada būna paradoksalūs. kad kuris nors žmogus turėtų būti ekstravertas. Prisiminkime. Žmonės ir situacijos sąveikauja bent trimis būdais. ar plotis. K U L T Ū R A IR LYTIS 221 Socialinės aplinkybės iš tiesų stipriai veikia žmones. Visų pirma žmonės skiriasi tuo. G E N A I . ar išorinės situacijos. kad skirtingai interpretuoja situacijas ir į jas reaguoja. Socialinė aplinka . Tad galią turi ir žmonės.5 s k y r i u s . Kas sukuria socialinę situaciją. Jie greičiau apsigyvens San Franciske ar Toronte ir įsilies į aplinkosaugos organizacijos Greenpeace gretas (arba skaitys Manchester Guardian. kuriuos patys susikuriame. kultūrą ir lyt|? • Biologiniai ir kultūriniai aiškinimai neprivalo būti prieštaringi. vieni žmonės (grupės ar asmenys) jautriau reaguoja į socialines situacijas nei kiti (Snyder. Trečia. sukuria jos narės.kitaip tariant. Pavyzdžiui. Antra. mūsų bendravimas su juo gali paskatinti būtent tokią elgseną. 1978). 1997). Tiesą pasakius. Ir žmonės. kiekvienas iš mūsų atitinkamai reaguoja į situacijas.tai ne oras. kurią įsivaizdavome. Biologiniai veiksniai veikia kultūrini kontekstą o kultūra remiasi prigimtiniais dalykais. Be to. jei atskirsime papildančią tiesą: asmens galią. Tačiau žmonės taip pat veikia socialines aplinkybes. ne tai. The Simple Way („Paprastas būdas") APIBENDRINIMAS Kokią išvadą galime padaryti apie genus. Klausimas. ar kambario plotą nulemia jo ilgis. Tai. aktyvūs žmonės renkasi situacijas. Turėdami galimybę rinktis. Ji labiau panaši į namus. 1983). • Žmonės dažnai patys renkasi situaciją (Ickes ir kiti. • Didžioji tiesa apie socialinės įtakos galią bus tik pusiau tiesa." Lao-Dzė. Mes kuriame savo socialinį pasaulį. jie tarpusavyje sąveikauja. kas mums nutinka. Rinkdamiesi aukštąją mokyklą jūs pasirinkote būti veikiami tam tikrų socialinių aplinkybių. kas vyksta studenčių draugijoje. jei ne sociumas? Liberalią aplinką sukuria liberalai. moteriškas ar seksualus. . Ši sąveika vyksta bent trimis būdais (Snyder ir Ickes. kad mūsų išankstinė nuosmonė gali pasitivirtinti: jei tikimės. japonai labiau nei britai pasiduoda socialiniams lūkesčiams (Argyle ir kiti. tolygus klausimui. kad aistringi politiniai liberalai įsikurs Orindžijos apygardoje Kalifornijoje arba taps Prekybos rūmų nariais. žmonės prisideda prie socialinių situacijų susidarymo. o ne Times of London) . ir situacijos. o jis kuria mus. • Žmonės dažnai susikuria situacijas. pasirinks jų polinkius sutvirtinantį socialinį pasaulį. skatinančias socialinę sąveiką. daugelį situacijų kurios daro jiems įtaką pasirenka patys. ir situacijos sąveikauja. ar vidinis nusiteikimas (arba kultūra ar evoliucija) lemia elgseną. 1985): • Bet kuri socialinė situacija skirtingus žmones veikia skirtingai.

„sadistiški" ar „tingūs" žmonės. ir architektai. labiau į j u o s įsijausime.222 II d a l i s . (Jei manysime. arba ją veikia. tačiau neteisti kitų. ar architektais? Abipusio priežastingumo teorija leidžia teigti. kad kiti yra veikiami aplinkos. o kitus laikyti laisvais aktoriais (kitaip taptume tėviškai globėjiški ir linkę manipuliuoti). kuriuos laisva valia pasirinko „amoralūs". o ne impozantiškai smerksime nemalonius poelgius. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Post scriptum: ar turėtume laikyti save socialinio pasaulio produktais. kad esame saviveiksmingi. kad žmonės arba reaguoja į aplinką. o santykiuose su kitais ieškotume supratimo ir socialinių reformų. Abu požiūriai teisingi.) Dauguma religijų skatina atsakyti už save. Tačiau turbūt būtų pravartu dažniau daryti ir priešingą prielaidą . Tačiau ar vienas požiūris teisingesnis už kitą? Išmintinga laikyti save aplinkos produktais (kitaip imtume pernelyg didžiuotis savo laimėjimais ir pernelyg save kaltinti už esamas problemas).save laikyti laisvais aktoriais ir manyti. Ar taip yra dėl įgimto žmonių polinkio atleisti savo klaidas ir teisti kitus už jų padarytas nuodėmes? . nes mes esame ir savo socialinio pasaulio produktai. Tada žvelgdami į save manytume. kad kitus žmones veikia situacijos.

Konformizmas Kas yra konformizmas? Klasikiniai konformizmo tyrimai Sherifo normų kūrimo tyrimai Mokslinių tyrimų išvada. Aukų suasmeninimas Mintys apie klasikinius tyrimus Ką slepia moksliniai tyrimai. Užkrečiamas žiovulys Atkreipkime dėmesį. Stanley Milgramas apie paklusimą Kaip nuspėti galimą konformistiškumą? Grupės dydis Vieningumas Sutelktumas Padėtis Viešoji reakcija Ankstesnių įsipareigojimų nebuvimas Kodėl elgiamasi konformistiškai? Kas elgiasi konformistiškai? Asmuo Kultūra Socialiniai vaidmenys Ar norime būti kitokie? Reaktyvusis pasipriešinimas Unikalumo įrodymas Post scriptum: kaip būti individualybe bendruomenėje . Masinė apgaulė Ascho studija apie grupės daromą spaudimą Milgramo paklusnumo eksperimentai Kokios paklusnumo priežastys? Atkreipkime dėmesį.

esate patyrę tokį reiškinį: pasibaigus polemiškai lektoriaus kalbai ar koncertui. žodyje „konformizmas" slypi neigiama prasmė. Individualistinėse Vakarų kultūrose. kurie. reagavimas. jog kartais elgtis konformistiškai yra blogai (kai dėl to vairuojama išgėrus arba pasielgiama rasistiškai). nepaisant jų įvairovės. 1859 („Apie laisvę") e abejonės. Tačiau ar liksite sėdėti. žmonės. 1993 („Bendruomenės dvasia") Kas yra konformizmas? Pradėkime nuo paskutinio klausimo. o tolerancijos. On Liberty. tačiau turėdami omenyje bendras vertybes galime teigti. o ne teigiamą (bendruomeninis jautrumas. nuolankumas. Jų pavyzdžiu paseka esantieji toliau ir prisijungia prie ovacijų. yra despotizmas. Šiaurės Amerikoje ir Europoje socialinės psichologijos specialistai.gerai (kai sukliudo brautis į eilę prie teatro). kad kažkas jus pavadino „tikru konformistu" (prisitaikėliu)? Įtariu. yra pagrindinis moralinių vertybių ramstis. jei nebūtų buvę paskatinti. „Japonijoje. Tikriausiai ir jūs nors trumpam atsistosite su visais. paklusnumas). kartais . 1994). kad įsižeistumėte.pa- . The Spirit of Community.„Visa. ir dar kitais atvejais tai nereikšminga (kai teniso žaidėjai dėvi baltą aprangą). kuriose pasidavimas bendraamžių spaudimui nekelia susižavėjimo. priklausydami individualistinėms kultūroms. ar bloga savybė? Į šį klausimą nėra mokslu pagrįsto atsakymo. būtų mandagiai paploję sėdėdami patogiose kėdėse. būdami didelėje grupėje dažniausiai elgiasi vienodai? Kokiomis aplinkybėmis žmonės elgiasi konformistiškai? Ar kai kurie žmonės labiau linkę elgtis konformistiškai? Kas priešinasi spaudimui elgtis konformistiškai? Ar konformistiškumas yra tokia bloga savybė." John Stuart Mill. savitvardos ir brandos požymis (Markus ir Kitayama. Ar konformizmas yra gera. Kai sėdite tarp šių žmonių. kaip leidžia manyti klusnios „bandos" įvaizdis? O gal reikėtų tai vadinti „grupiniu solidarumu" arba „socialiniu jautrumu"? B „Socialinis spaudimas. kai aplink visi stojasi? Būti vieno asmens mažuma nėra lengvas dalykas. Šitokio konformistiško elgesio situacijos kelia šio skyriaus klausimus: • • • • • Kodėl. konformizmui teikia neigiamą reikšmę (prisitaikymas. kad ir kokiu vardu jį vadintume. netoli scenos esantys aistringi garbintojai atsistoja ir ima ploti. kurį mums daro bendruomenė. Kaip jaustumėtės išgirdę." Amitai Etzioni. ką girdėjote. komandinis žaidimas). Japonijoje veikti išvien su kitais yra ne silpnumo. kas žlugdo asmenybę. nebent jums labai nepatiko tai. Paskui jau atsistoja ir tie. . viena jūsų dalis nori ir toliau sėdėti („Šis lektorius visai neatspindėjo mano pažiūrų").

ar tai konformizmas? Galbūt taip. Šis nuoširdus. kad pieną gerti sveika. kad sulauktume atpildo arba išvengtume bausmės. jei būtume buvę vieni.< . Kaip buvo pabrėžta 4 skyriuje. kam paakino minia.kai įsitikinimai ir elgsena atitinka socialinį spaudimą. paklusnumą ir pritarimą. kai žmonės tiksliai žino. nes esame įtikinti. pritarimas. jei prisiimame atsakomybę už jį. siekiant prisiderinti prie kitų. KONFORMIZMAS 225 stebi Lance Morrow (1983). kaip kiti žmonės. Pritarimas kartais išplaukia iš nuolaidumo. Tad konformizmas yra elgsenos arba įsitikinimų pakeitimas. o ne trumpi plaukai. tai reiškia ir jausti kitų žmonių veiksmų įtaką. vidinis konformizmas vadinamas pritarimu. Kartais prisitaikome prie lūkesčio ar pageidavimo iš tiesų nepritardami tam. Nuolaidumas. Paprastai mes pateisiname savo elgesį. ko gali tikėtis vienas iš kito. kad moterims labiau tinka ilgi. Ar pašoktumėte iš džiaugsmo dėl įvarčio. Kai būdami minioje pakylate ir džiūgaujate dėl pergalingo įvarčio. Paklūstame. Elgtis konformistiškai nereiškia vien tik veikti taip.pritarimas grupės nuomonei jaučiant vidinį pasipriešinimą. Tai reiškia veikti kitaip. nei kad būtume pasielgę. o gal ir ne. Klasikiniai konformizmo tyrimai Kaip socialiniai psichologai tyrė konformizmą laboratorijoje? Ką jų gauti duomenys byloja apie socialinį poveikį ir blogio prigimtį? Mokslininkai. Etiketės ir apibūdina. Jei mūsų nuolaidumą sukelia aiški komanda. nuolaidumas. paklusnumas (obedience) Prisitaikymas vykdant tiesmuką paliepimą. tiriantys konformizmą.nusileidimas tiesmukam paliepimui. ar tai . .visur jaučiama ramybė. kai atsižvelgiama į užuominomis ar aiškiai išreikštą pageidavimą bet slopinant vidinį pasipriešinimą. jei nebūtumėte grupėje. ar elgiatės konformistiškai? Kai palaikote kitų nuomonę. Viskas priklauso nuo to.konformizmas? Kai kartu su milijonais kitų žmonių geriate pieną arba kavą. jei būtumėte vienintelis sirgalius tribūnoje? Yra kelios konformizmo rūšys (Nail ir kiti. paklusnumas. Šis išorinis prisitaikymas yra nuolaidumas.6 skyrius. Panagrinėkime tris: nuolaidumą. nors mums nepatinka to daryti. Tad išsiaiškinkime štai šių etikečių prasmę: konformizmas (prisitaikymas). pritarimas (acceptance) Konformizmas. kuri atsiranda. siekiant prisiderinti prie kitų nuolaidumas (compliance) Konformistiškas viešo elgesio modelis. ir įvertina. kai elgsena ir įsitikinamai atitinka socialinį spaudimą APIBENDRINIMAS Kas yra konformizmas? Yra dvi konformizmo elgsenos ar įsitikinimų pakeitimo pasiduodant grupės spaudimui formos. Pritarimas . konformizmas (conformity) Elgsenos ar įsitikinimų pakeitimas. kuri supaprastintai atkuria svarbių kasdienių so. Be etikečių negalime aptarinėti šio skyriaus temų. tai vadinama paklusnumu. sukuria miniatiūrinį socialinį pasaulį mikrokultūrą laboratorijoje. Nuolaidumo atmaina yra paklusnumas . Kartais nuoširdžiai darome tai. Galime kaip ir milijonai kitų gerti pieną. ir jos neišvengiamos. ką darome. nuostatas lemia elgsena. Užsirišame kaklaraištį ar apsivelkame suknelę." Išvada: mes pasirenkame mūsų vertybes bei požiūrius atitinkančias sampratas. 2000). ar jūs elgtumėtės ir manytumėte taip pat.

„Du colius". kurie vakar patyrė tą patį. pakeisdavo kitas. Mes aptarsime tris eksperimentus. tad jūs netvirtai ištartumėte: „šešis colius". kuriuos tyrė Sherifas. Sherifo normų kūrimo tyrimai Pirmasis iš trijų klasikinių tyrimų 5 skyriuje nagrinėtą kultūros galią sukurti ir pratęsti socialines normas sujungia su šiame skyriuje aptariamu konformizmu. Kai po metų eksperimentas buvo pakartotas su kiekvienu žmogumi atskirai. ar laboratorijoje įmanoma stebėti socialinių normų radimąsi. Kaip biologai stengiasi atskirti virusą. ar pritarimą?) Nustebinti tariamos kultūros galios įtvirtinti klaidingus įsitikinimus. Muzaferas Sherifas (1935. Klastotė išliko (nors mažėdama) pen- autokinetinis reiškinys (autokinetic phenomenon) Savaiminis (auto) judėjimas (kinetic). Kai šviesa užgęsta pirmą kartą. . 1954).226 II d a l i s . ar jie vertino savaip. (Ši norma buvo klaidinga. jūsų vertinimų vidurkis būtų apie aštuonis colius. . kad ir kiti tyrinėtojai šiuos tyrimus kartojo. Po to šis pasitraukdavo iš eksperimento. Kitą dieną sugrįžtumėte.) Sherifas ir kiti naudojo šį metodą siekdami atsakyti į klausimus apie žmonių pasidavimą įtaigai. Tada turėtumėte atspėti. savo ruožtu. Ar pasikeistų jūsų atsakymas. savo vertinimus pakeitė pastebimai. ir prie jūsų prisijungtų kiti du.1 paveiksle. Jei būtumėte vieno iš Sherifo eksperimentų dalyvis. Iš pradžių nieko nevyktų. „Vieną colį". Tariamas nekintamo šviesos taško judėjimas tamsoje. vadinama autokinetiniu reiškiniu. jie liepė eksperimentuotojo padėjėjui (fiktyviam tiriamajam) klaidingai atsakyti į klausimą. ir jo vietą užirrtdavo tikrasis dalyvis. o per keturis su puse metro nuo jūsų pasirodytų šviesos spindulėlis. Kaip parodyta 6. plačiai aptarinėjo. Šį kartą pasakytumėte: „dešimt colių". jei šis grupinis patyrimas būtų pakartotas tą pačią ir dar dvi dienas iš eilės? Kolumbijos universiteto studentai vaikinai. Pasinaudodami autokinetiniu reiškiniu.sako vienas. 1937) kėlė klausimą. kad jie tebesilaikė grupės normos (Rohrer ir kiti. Truputį sutrikę. kiek pasislinko šis spindulys. Tamsiame kambaryje neįmanoma nustatyti atstumo. (Ar tai reiškia nuolaidumą. ar tebesilaikė grupės normos? Įdomu. kiek pasislinko šviesos taškas. šių eksperimentų metu dažniausiai išsikristalizuodavo grupės norma. taip ir Sherifas norėjo išskirti normų kūrimąsi ir po to su juo eksperimentuoti.sako kitas. Robertas Jacobsas ir Donaldas Campbellas (1961) Šiaurės Vakarų universiteto laboratorijoje tyrė. Toliau kartojant eksperimentą. S O C I A L I N Ė Į T A K A dalinių sąveikų ypatybes. kaip perduodami klaidingi įsitikinimai. Po to keletą sekundžių šviesos spindulėlis pasiblaškytų ir išnyktų. kurį. Kodėl? Šviesos spindulys niekad nepasislinkdavo! Sherifas pasinaudojo optine apgaule. sėdėtumėte tamsiame kambaryje. jūs vis tiek sakytumėte: „šešis colius". Eksperimentuotojas pakartotų procedūrą. tie du pasako savo vakarykštį spėjimą. Kai kurie iš šių tyrimų atskleidė tokių stulbinamų dalykų. . kad galėtų su juo eksperimentuoti. kol jie užsitarnavo „klasikinių" eksperimentų vardą. iš kurių kiekvienas pateikia savo metodą konformizmui studijuoti ir atskleidžia stulbinamų dalykų.

„Kodėl žiovaujantis žmogus užkrečia žiovuliu kitą?" Robert Burton. Šie žmonės tapo „netyčiniais kultūrinės apgaulės perdavimo suokalbininkais".suskilusius priekinius automobilių stiklus. Pasidavimas įtaigai gali būti ir didelio masto reiškinys. Užkrečiamas žiovulys. ką jaučia kitas žmogus (Neumann ir Strack. Atrodo. kad šis poelgis bus automatiškas. Užtenka vienam žmogui nusikosėti. kuri retkarčiais arba pasitrina veidą. kad toks mėgdžiojimas padeda kitam žmogui jus pamėgti ir prireikus pagelbėti. Kitą socialinės infekcijos formą Tanya Chartrand ir Johnas Barghas (1999) vadina „chameleono efektu". c o r\ 2 žmonės __ 6 žmonės Pirmoji diena Antroji diena Trečioji diena Ketvirtoji diena kiose eksperimento dalyvių komandose.") Foninis juokas. Šių eksperimentų išvada: mūsų požiūris į realybę iš tiesų nepriklauso tik nuo mūsų. kad dalyvaujate viename iš jų eksperimentų ir dirbate kartu su eksperimentuotojo padėjėja. Foninis juokas būna labai įtaigus. ( 0 ( 0 E ( ū '•0 ^ O. 2000). nusijuokti ar nusižiovauti. kuris elgiasi panašiai kaip mes. ir kartu pajudinsite pėdą? Jei taip.kaip ir kiti eksperimento dalyviai . Anatomy of Melancholy. arba pajudina pėdą. Įsivaizduokite. transliuojamas per humoro laidas. patys galime pasijusti laimingi. apeliuoja į mūsų atvirumą įtaigai. Kartais pasidavimo įtaigai pavyzdžiai gali pralinksminti. (Žr. „Mokslinių tyrimų išvada. o ne į mus nepanašių žmonių grupė. Tiriant britų medicinos seseris ir buhalterius buvo pastebėta. 209. ir netrukus aplinkiniai pradeda daryti tą patį. p.1 PAVEIKSLAS Sherifo normų kūrimo eksperimentų grupės pavyzdys 8 8 5 6 ^ ^ ^ žmogus Trijų žmonių vertinimai sutampa. 1954 metų kovo 4 mėnesio pabaigoje Sietlo laikraščiai pranešė apie už 80 mylių į šiaurę esančiame mieste įvykusį atsitikimą . KONFORMIZMAS 227 10 Individualiai Grupėje 6. Šį reiškinį Peteris Totterdellas ir jo kolegos (1998) pavadino „nuotaikos sąsaja". mėgdžiojimas stiprina socialinius saitus ir netgi skatina skirti daugiau pinigų labdarai. tai visai tikėtina.pasitrinsite veidą kartu su tuo žmogumi. kad tai pačiai darbo grupei priklausančių žmonių nuotaikos kartu kildavo ir krisdavo. 1621 („Melancholijos anatomija") . Ar jūs . Mes mieliau gelbstime surinkti iškritusius rašiklius tam žmogui. kuris jį pasitrynė. kai jie pakartotinai vertina tariamą šviesos taško pasislinkimą Šaltinis: Duomenys iš: Sherif ir Sherif.6 skyrius. 1969. Ricko van Baareno ir jo kolegų (2004) Olandijoje atlikti tyrimai atskleidžia. ir jis paskatins jus jausti tai. atliktas be jokio sąmoningo ketinimo prisitaikyti. jei manome. Būdami tarp laimingų žmonių. kad juokiasi į mus panašūs žmonės.

juoką ar žiovavimą.„pastovių veiksmų seka". Čia nieko stebėtina. Kiek kartų Kiek žmonių Kiek kartų Kiek žmonių Kiek kartų 6. suskaičiavo. Jo nuomone. ar žiovulys. netgi žuvys. krokodilai. kad netgi galvojimas apie žiovulį paprastai jį sukelia. o dviem grupėms . sportininkai prieš startą smuikininkai. ar žiovulio veiksmas rodomas nespalvotai. nesvarbu. Šį reiškinį tikriausiai pastebėjote skaitydami šį skyrelį. laukiantys savo eilės eiti į sceną. O žiūrėdami filmuką kuriame žmonės šypsojosi. Žiovulį gali sukelti ir įtampa. Kodėl? Kada? Merilendo universiteto Baltimorėje psichologas Robertas Provine (2005) pastebi. kurie negali pajudinti kūno. vėžliai. tiriamųjų nusižiovavo.2 pav. gali būti užkrečiamas. Kada žiovaujame? Kai esame apsnūdę. Taip pat ir katės. vieną nusižiovavimą nuo kito skiria vos minutė. Pastebėjau ir aš. 6. tiriamųjų. vien tik burną ir nežiovaujantį besišypsantį veidą (kontrolinė sąlyga).spontaniškas elgesys. . S O C I A L I N Ė ĮTAKA mokslinių tyrimų išvada Užkrečiamas žiovulys Žiovauti yra būdinga visiems stuburiniams gyvūnams. Dažnai vos pabudę žiovaudami rąžomės. nuolat pasireiškia „žiovulio priepuoliu". O jam patinka tyrinėti. Žiovulys dažnai kartojasi. Taip elgiasi ir pabudę iš miego šunys bei katės. Provine norėjo išsiaiškinti. kad žmonės. Provine teigia. ar aukštyn kojomis. Mano draugė skundėsi. Taigi burnos prisidengimas žiovaujant. Kai Provine paprašė eksperimento dalyvių 30 minučių per televiziją žiūrėti techninio patikrinimo lentelę. Norėdamas ištirti. Provine parodė tiriamiesiems penkių minučių trukmės filmuką kuriame vyriškis nuolat žiovavo. trunkanti apie 6 sekundes. pavyzdžiui. kad darbe dažnai jaučiasi nesmagiai. kurie Provine prašymu rašė žiovavimo dienoraštį. kai žiovauja. ar viskas pavyks. 55 proc. kuris suaktyvina žiovavimo modelį. . Tik įdomu. ar nufotografuota tik žiovaujančiojo burna. kad žiovulys . Ir vyrams. Suradus smegenų „veidrodinio atspindžio neuronus". paukščiai. veidą veidą kuriame nesimatė žiovaujančiojo burnos. kad kartais moksliniai tyrimai nekreipia dėmesio į kasdienį elgesį.2 PAVEIKSLAS.prasideda giliu įkvėpimu ir baigiasi trumpesniu kulminaciniu (malonumąsukeliančiu) iškvėpimu. todėl rodė tiriamiesiems visą žiovaujančio žmogaus Kai mums nuobodu.lyg dirgiklis. bet paveikesnės buvo žiovaujančiojo akys ir mimika.228 II d a l i s . Tai įrodo.kai dalis rodomo veido uždengta. dažniau negu kontrolinės grupės tiriamieji. kurie būna aktyvūs kartojant ar mėgdžiojant matytus veiksmus. norėdamas tyrinėti žiovavimą natūralioje aplinkoje. kai nesimatydavo burnos. ir moterims vienodai dažnai pasitaiko nusižiovauti. Žiovaujančiojo burna paskatino keletą kartų nusižiovauti. Dažnai žiovauja desantininkai. kad žiovavimas . kaip ir juokas. Provine teigia. nes mokantis naujų dalykų jos nerimas. nusišypsojo tik 21 proc. galima sukurti biologinį mechanizmą paaiškinantį. jie žiovavo 70 proc. Skaitydamas Provine tyrinėjimus apie užkrečiamą žiovulį aš nusižiovavau keturis kartus (ir pasijutau truputį kvailai). o ne per valandą iki užmigdami. kodėl mes taip dažnai žiovaujame matydami žiovaujant kitus. Kurios veido dalys sukelia žiovulį? Robertas Provine (2005) sudarė 4 grupes po 30 žmonių ir kiekvienai parodė skirtingus penkių minučių trukmės vaizdo įrašus: kai vyras šypsosi. nieko nereiškia. matome. Žiovaujantis veidas . atrodo. Net visiškai paralyžiuoti pacientai. besirengiantys pirmajam šuoliui parašiutu. žiūrėję ne tokius nuobodžius muzikinius vaizdo klipus. Kai žiovauja kiti žmonės. kuri žiovaujančiojo veido dalis yra paveikiausia. gali turėti tik chronometrą užrašinę ir rašiklį. kad jie daugiau žiovauja valandą po nubudimo. pajėgia žiovauti. Žiovauja primatai. kad žiovaujančiojo veidas sukeldavo žiovulį net tuomet.

atstumtas moters. KONFORMIZMAS 229 Balandžio 14-osios rytą buvo pranešta apie panašų įvykį mieste. kad žinomų savižudybių ir mirtimi pasibaigusių autoavarijų bei privačių lėktuvų katastrofų (kurios kartais būna užmaskuotos savižudybės) padaugėja po plačiai žiniasklaidoje aprašytų savižudybių. Kodėl tai pastebėjome tik po balandžio 14-osios? Pasidavę įtaigai. 1958). kad jaunuoliai mėgdžioja desperatišką Verterio veiksmą. kurioje per 18 dienų nusižudė du moksleiviai. juo daugiau nelaimingų įvykių. Pavyzdžiui. Romane Verteris. ironiška. dėl kurio knyga kai kur buvo netgi uždrausta. kur per vienerius metus nusižudė 14 pacientų. o dar po kiek laiko . Ir Vokietijoje. Tą vakarą Sietlo meras paskambino prezidentui Eisenhoweriui prašydamas pagalbos. kad po vandenilinės bombos bandymų Ramiajame vandenyne ant Sietlo ėmė lyti radioaktyvusis lietus. Pasidavimas įtaigai ne visada taip pralinksmina. kai 1774 metais buvo išleistas pirmasis Johanno Wolfgango von Goethe romanas „Jaunojo Verterio kančios". jaunuoliai Europoje ėmė dėvėti geltonas kelnes ir juodus švarkus. Juo daugiau informacijos apie tokius įvykius. 1989) teigia. Nors ne visų tyrimų metu buvo pastebėtas savižudybių mėgdžiojimo reiškinys. Phillipsas ir jo bendradarbiai (1985. po rimtų dramų. o ne pro juos. o vienoje mokykloje. ir aš gyvenau Sietle. kurios širdies jam nepavyko užkariauti. kad galvojo apie savižudybę (Joiner. baimindamiesi. tačiau kitas knygos poveikis. Man tuo metu buvo 11 metų. atidžiai žiūrėjome į priekinius stiklus. ir Jungtinėse Valstijose savižudybių skaičius truputį padidėjo po savižudybių muilo operose ir. jis išaiškėjo Vokietijoje ir Londono psichiatrinėje ligoninėje. NSO stebėjimai ir netgi savižudybės dažnai kyla bangomis (žr. per mėnesį po 1962 rugpjūčio 6 dieną įvykusios Marilyn Monroe savižudybės Jungtinėse Valstijose užregistruota 200 savižudybių daugiau nei įprasta. kaip mes apžiūrinėj ome savo automobilio priekinį stiklą. Užgrobimai. kaip rengėsi Goethe aprašytas jaunuolis vardu Verteris. Netrukus po to. Vėliau paaiškėjo. „Atkreipkime dėmesį. Jonas. Po dviejų šimtų metų sociologas Davidas Phillipsas patvirtino. esančiame už 65 mylių. be to. ku- .6 skyrius. Prisimenu. buvo dar septyni bandymai nusižudyti.apgadinti keliai. Nuo balandžio 17-osios skundų nebebuvo. savižudybių padaugėja tik tuose regionuose. Iki vakaro priekinių stiklų skilinėjimo banga pasiekė Sietlą. Be to. kuriuose žiniasklaida jas aprašo. Knygos sukelta mados epidemija atrodė juokingai. 1999. kad egzistuoja savižudiško elgesio pamėgdžiojimo reiškinys. kad automobilių stiklų skilinėjimo priežastis buvo pati paprasčiausia . Po knygos išleidimo pasipylė pranešimai. nebuvo toks juokingas. Masinė apgaulė"). 23 moksleiviai prisipažino. Balandžio 15 dieną Sietlo policija gavo per 3000 pranešimų apie suskilusius priekinius stiklus (Medalia ir Larsen. ir pavadino jį „Verterio efektu". Tačiau balandžio 16-ąją laikraščiai parašė. 1992). kad tikrasis kaltininkas gali būti masinis pasidavimas įtaigai. nusišauna pistoletu.už 95 mylių esančiame mieste.

Kai po to naujienų agentūra Associated Press 150yje laikraščių paskelbė apie pastebėtus objektus. Viename dideliame Prancūzijos vienuolyne tuo metu.ir. Kaip ir daugeliu kitų masinės isterijos atvejų. Viena vidurinė mokykla. Pranešama. kad įprastos odos ligos . Šis bėrimas.pasekmė. pilotuodamas asmeninį lėktuvą netoli Reinjero kalno. Įsitikinęs. Ascho studija apie grupės daromą spaudimą Sherifo autokinetinių eksperimentų dalyviai buvo susidūrę su neapibrėžta realybe.230 II d a l i s . kai jie pamatydavo bėrimus (net jei tarp jų ir išbertųjų nebūdavo kontakto). kurie judėjo „tarsi virš vandens paleista lėkštė"..paaštrėjo galbūt dėl nerimo. viena vienuolė pradėjo miaukti kaip katė. spuogai. 1982). odos išsausėjimas tvankiose klasėse . Štai ką Aschas prisiminė iš savo lankymosi tradiciniame Sederyje per žydų Velykas: Paklausiau greta manęs sėdinčio dėdės. Šis faktas gali paaiškinti atsitiktines pamėgdžiojančias paauglių savižudybes. danguje pastebėjo devynis švytinčius objektus. Galiausiai „visos vienuolės tam tikru dienos metu kniaukdavo kartu". kad labiausiai į savižudybę linkę paaugliai. jis mėgino apie tai pranešti FTB. Hafner ir Schmidtke. kai buvo manoma. Panagrinėkime ne tokią painią suvokimo problemą. mieguistumo. kodėl atidarytos durys. kad Vokietijos vienuolyne viena vienuolė pradėjo kandžioti savo drauges ir netrukus „visos šio vienuolyno vienuolės ėmė kandžioti viena kitą". kad viduramžiais Europos vienuolynuose pasireikšdavo imituojančios elgsenos protrūkiai.spontaniško klaidingų įsitikinimų išplitimo .ko nors. Phillips. 1947 metų birželio 24 Kennethas Arnoldas. pesticidų. Phillipsas teigia. kas galėjo sukelti negalavimus . kad žmonių sielą gali apsėsti žvėrys. gandai vertė žmones stebėti įprastus. herbicidų . . Kadangi FTB biuras buvo uždarytas. kasdienius simptomus ir vertinti juos kaip būdingus vaikų lankomai mokyklai. antraščių kūrėjai sukūrė „skraidančių lėkščių" pavadinimą visame pasaulyje sukeldami didžiulę bangą pranešimų apie 1947 metų vasarą pastebėtus skraidančius objektus. galvos svaigimo ir skausmo. nes 170 moksleivių ir darbuotojų kreipėsi į gydytojus dėl skrandžio sutrikimų. Taip pat buvo pastebėta. plito „regimuoju būdu". Žmones išberdavo po to. priešingai nei virusas. mikrobų. 1986. Jis atsakė: „Pranašas Elijas šį vakarą aplanko kiekvieno žydo namus ir gurkšteli vyno iš j a m paliktos taurės". Tyrėjai kruopščiausiai ieškojo virusų. rugsėjo 11-osios visose Jungtinėse Valstijose be jokios akivaizdžios priežasties daugelį moksleivių ėmė kamuoti niežintys raudoni bėrimai (Talbot. jis nuvyko į vietos laikraščio redakciją ir pranešė apie pusmėnulio formos objektus. su kuria susidūrė jaunas berniukas vardu Solomonas Aschas (1907-1996). kad matė užsienio raketas. 1989. buvo uždaryta dviem savaitėms.. nieko nerado (Jonės ir kiti. 2000). Po 2001 m. Žinoma. Laikui bėgant.egzema. kandžiojimosi manija išplito ir kituose vienuolynuose. Sociologai Robertas Bartholomew ir Erichas Goode (2000) aprašo kitus praėjusio tūkstantmečio masinės apgaulės atvejus. riose analizuojama savižudybės problema (Gould ir Shaffer. kurioje mokėsi 2000 moksleivių. nors jokio organinio pagrindo simptomams nebūna. 2002). S O C I A L I N Ė ĮTAKA atkreipkime dėmesį Masinė apgaulė Masinis pasidavimas [taigai yra masinės apgaulės . Kartais jis tampa „masine isterija": nusiskundimų kūno negaliomis banga mokykloje ar darbe.

jog 63 proc. ir jūs nusiteikiate paprastam testui. Taip ir atsitiko.3 paveiksle parodytų linijų atitinka etaloninę. Palyginimo linijos Po daugelio metų psichologas Aschas laboratorijoje atkūrė savo vaikystės patyrimą. Eksperimentų duomenimis. kontrolinės grupės dalyvių. tačiau čia pakako „eksperimentinio realizmo". kad vyno truputį sumažės". Jums kyla klausimai: „Kaip yra iš tiesų? Ar kolegos sako teisingai. žmonių elgėsi nekonformistiškai. todėl pasitikslinau: „Ar jis iš tiesų ateina? Ar jis tikrai gurkšteli v y n o ? " Dėdė atsakė: „Jei labai atidžiai stebėsi taurę kai durys bus atidarytos. kad išsilavinę ir geranoriški jaunuoliai baltą noriai pavadina juodu. Kai antrasis atsako taip pat. 1881 („Airių krašto klausimas") . kokie yra mūsų mokymo metodai ir vertybės. The Irish Land Question. verčia susirūpinti. nes jie nulemia poelgius. p. M a n e tai jaudino. Paaiškinęs. kad esate vienas iš savanorių Ascho tyrimo dalyvių. 27). Tačiau trečiasis bandymas nustebina. dauguma žmonių „sako tiesą net tada. kuris rado tiesą. pirmas dalyvis pateikia klaidingą atsakymą. Ascho (1955) nuomonė dėl konformistiškumo buvo tokia pat aiški. atsakymų buvo nulemti konformistiškumo (o gal turėtume sakyti: „bylojo apie pasitikėjimą kitais?"). kuri iš palyginimui pateiktų linijų atitinka etaloninę. pradedate prakaituoti. Buvau pasiryžęs pamatyti." Henry George. Etaloninė linija 6. ką kitu atveju būtų paneigę? Nors kai kurie dalyviai visada laikėsi savo požiūrio.klausiate savęs. todėl sunku tvirtinti. Šiuose eksperimentuose trūko konformizmo „kasdienio realizmo". ar aš?" Kiti du eksperimento dalyviai atsakinėja lygiai taip pat. ar mano akys?" Daugelis aukštųjų mokyklų studentų Ascho eksperimentų metu patyrė šį konfliktą. Žmonės emociškai įsitraukė į šį veiksmą. pastebi Bertas Hodgesas ir Anne Geyer (2006).3 PAVEIKSLAS Pavyzdžių palyginimas Solomono Ascho konformistiškumo tyrime Eksperimento dalyviai turėjo nuspręsti. kad penki prieš jus atsakinėję žmonės pasako: „antroji linija". „Kas čia vyksta? . . KONFORMIZMAS 231 Ši naujiena m a n e nustebino. Jūs esate šeštas tarp septynių žmonių. M a n o žvilgsnis buvo prikaustytas prie vyno taurės.Ar jie akli. neklausdami. jūs atsilošiate ir imate spoksoti į korteles. kai kiti to nedaro". kad dalyvausite suvokimo vertinimų tyrime. kam ji naudinga ar kas jai nepritaria. Trečiasis dalyvis sutinka su dviem pirmaisiais. ar kas nors pasikeis. Įsivaizduokite. trys ketvirtadaliai bent vieną kartą pasekė kitų nuomone. Kitas palyginimas taip pat lengvas. eksperimentuotojas prašo pasakyti. Nors teisingas atsakymas atrodo absoliučiai aiškus. Tad nenuostabu. kuri iš 6. Nesunku pastebėti. kurie atsakinėjo individualiai. kadangi „Leiskime tam. kaip ir teisingi atsakymai į jo klausimus: „Tai. Nepaisant daugelio eksperimento dalyvių parodytos nepriklausomybės nuo aplinkinių. Teisingai atsakė 99 proc. kaip mes jį pavadinome 1 skyriuje. ar eksperimento dalyviai teigtų tai. Po to eksperimentuotojas pažvelgia į jus. 1989. Sherifo ir Ascho rezultatai stulbina. Tai kelia klausimą. Tai reiškia. Taigi 37 proc. Jūsų žandikaulis atvimpa.6 skyrius. kad tai antroji linija. Aschas svarstė: jei keletas žmonių (tariamieji eksperimento dalyviai) pateiktų vienodus klaidingus atsakymus. ją paskelbti. ar palei taurę kažkas vyko ir ar vyno iš tiesų truputį sumažėjo (Aron ir Aron. pamatysi." Ascho procedūra tapo šimtų vėlesnių eksperimentų standartu.

Po to mokytojas ir eksperimentuotojas sugrįžta į pagrindinį kambarį (žr. kaip. Esant 120 6. 1 skyrių). santūrus 47 metų buhalteris. Įtampos reikšmės didėja 15V intervalais. 1974) eksperimentais buvo tiriama. surežisuota scena: du vyrai ateina į Jeilio universiteto Psichologijos laboratoriją dalyvauti išmokimo ir įsiminimo tyrime. kai mokinys atsako neteisingai. nei bausta už individualizmą. Eksperimento metu vienas iš dalyvių privalo išmokyti kitą dalyvį sąrašą žodžių porų ir bausti už klaidas. Milgramo paklusnumo eksperimentai Milgramo (1965.232 II dalis. esant 75.dalimi. Jungikliai pažymėti etiketėmis: „Lengvas šokas". . Kiekvieną kartą. rašiusio apsakymus ir stačiusio pjeses.istorinių įvykių. jog esate eksperimentuotojas.jie tapo mūsų visuomenės bendro intelektinio paveldo . biblinių parabolių ir klasikinės literatūros . jūs ir aš niekada nepaklustumėte prievartai sukelti kam nors skausmą. mokinys dejuoja. kur mokytojas užima savo vietą priešais „šoko generatorių" su jungikliais nuo 15 iki 450 voltų.pastebi Lee Rossas (1988). „Mokytojas" (atėjęs į eksperimentą pagal skelbimą laikraštyje) gauna nestiprų elektros šoką (kad patirtų. Tai labiausiai žinomi ir prieštaringiausi socialinės psichologijos eksperimentai." Štai Milgramo. 1974. kas nutinka. žodiniai tokių eksperimentų dalyvių pareiškimai toli gražu neprilygsta agresyviam veiksmui. kad jo lapelyje parašyta „mokinys". kuria nevaržomai remiasi rimti mąstytojai. „Pavojinga: nepaprastai stiprus šokas" ir taip toliau. 90 ir 105 voltų įtampai. kad tai yra bausmės poveikio išmokimui tyrimas. demokratinės ir individualistinės vertybės skatintų priešintis tokiam reikalavimui. jog ne: jų žmogiškosios. o po to stebi.). diskutuodami apie žmogaus prigimtį ir žmonijos istoriją. ir nuvedamas į gretimą kambarį. kuris tik ką baigė seansą su konformistišku dalyviu. eksperimentuotojo padėjėjas. kūrybingo menininko.4 PAVEIKSLAS Milgramo paklusnumo eksperimentas Šaltinis: Milgram. eksperimentuotojas mokytojui liepia „padidinti įtampą vienu intervalu". Be to. sukeldamas vis intensyvesnį elektros šoką.4 pav. O gal pasiduotume? Šitokį klausimą kėlė socialinės psichologijos specialistas Stanley Milgramas. kaip eksperimentuotojas pririša mokinį prie kėdės ir prie jo riešo pritvirtina elektrodą. . . Kad pasiskirstytų vaidmenimis. Griežtas eksperimentuotojas pilku techniko švarku paaiškina. Ant 435 ir 450 voltų jungiklių etikečių parašyta „XXX". ką jaus jo „mokinys"). kai valdžios reikalavimai prieštarauja sąžinei. Ar galėtumėte paaiškinti apgaulę taip. tai koks bus jų nuolaidumas susidūrus su tiesioginiu spaudimu? Ar kas nors galėtų priversti Amerikos ar Didžiosios Britanijos pilietį įvykdyti žiaurius veiksmus? Spėčiau. 6. Jei žmonės šitaip prisitaiko esant tik minimaliai įtakai. kad žmogus nepasijustų esąs patiklus ir kvailas? nebuvo spaudimo prisitaikyti: nebuvo siūlyta nei atpildo už „komandinį žaidimą". spragteli relė ir suskamba skambutis. Įsivaizduokite. jis išgirsta. „Galbūt labiau nei bet kuris kitas empirinis indėlis į socialinių mokslų istoriją. Vienas dalyvis. Kiekvieną kartą perjungiant jungiklį sublyksi šviesos. apsimeta. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Pastaba: profesinė etika reikalauja paaiškinti eksperimentą jam pasibaigus (žr. eksperimento dalyviai iš kepurės traukia popierėlius. „Labai stiprus šokas". Jei eksperimento dalyvis paklūsta eksperimentuotojo nurodymams.

privalote tęsti. Kad priverstų eksperimento dalyvį tęsti. New York: Harper & Row. Neturite teisės manęs čia laikyti. Mano širdžiai negera. Ak! Ak! Ak! Išleiskite mane iš čia. mokinys šaukia. Aš toliau nebedalyvausiu eksperimente. p. Ak! Išleiskite mane! (Rėkdamas) (Rėkdamas) Ak! Negaliu pakęsti skausmo. Išleiskite mane iš čia. eksperimentuotojas vartoja šias keturias žodinio raginimo formas: 1 raginimas: Prašom tęsti. Pakaks. Išleiskite mane. kad daugiau neatsakinėsiąs. jis šaukia: „Eksperimentuotojau.6 skyrius. Kai įtampa pakyla iki 150 voltų. Išleiskite. Išleiskite mane iš čia. Išleiskite mane! Išleiskite mane! Išleiskite mane! Išleiskite mane iš čia! Išleiskite mane! Išleiskite mane! to Authority. (Vis stiprėjantis riksmas) Sakiau. jog tylėjimą reikia laikyti neteisingu atsakymu. 4 raginimas: Jūs neturite kitos išeities.1 lentelę). aukštųjų mokyklų studentų ir vidurinei klasei atstovaujančių suaugusiųjų. Man darosi neramu dėl jos.1 LENTELĖ. Atsakydamas į „mokytojo" klausimus ir maldavimus baigti eksperimentą. kad mano širdis nesveika. Mano širdis streikuoja. Aš nebedalyvauju šiame eksperimente. Išleiskite mane iš čia. Išleiskite mane iš čia. Sakiau. 3 raginimas: Tęsti būtina. Šaltinis: Stanley Milgram. eksperimentuotojas pareiškia. išleiskite mane iš čia! Aš atsisakau toliau dalyvauti eksperimente! Atsisakau!" Pasiekus 270 voltų. iš tiesų skauda. Obedience . jis nutyla (žr. jo protestas pasireiškia agonišku riksmu. Atsisakau tęsti. Išleiskite mane iš čia. Kaip ilgai jūs paklustumėte? Milgramas papasakojo apie eksperimentą 110 psichiatrų. Prašau. Išleiskite mane! Sakau jums. išleiskite mane. ir jis atkakliai prašosi išleidžiamas. (Desperatiškas iš čia. Išleiskite mane iš čia. 56-57. Išleiskite mane iš čia! (Garsiau) Ak! Ei. Kai įtampa pakyla iki 300 ir 315 voltų. (Intensyvus ilgas riksmas) Išleiskite mane iš čia. 6. Jūs negalite manęs čia laikyti. kad jie nustotų klausyti esant maždaug 135 voltų įtampai. Ar girdite? Išleiskite mane 21OV 225V 240V 255V 270V 285V 300V 315V 330V (Desperatiškas riksmas) Kategoriškai atsisakau toliau atsakinėti. 2 raginimas: Eksperimentui reikia. 1974. jog daugiau neatsakinėsiu. (Isteriškai) Išleiskite mane iš čia. Išleiskite mane iš čia! Neturite teisės manęs čia laikyti! Išleiskite mane! Išleiskite mane iš čia! Išleiskite mane iš čia! Mano širdis! Išleiskite! Išleiskite! Ak! Eksperimentuotojau! Išleiskite mane iš čia. Visi manė. (Desperatiškas riksmas) riksmas) Išleiskite mane iš čia. kad šokas sukelia skausmą. Mokinio reakcijos Milgramo „širdies veiklos trikdymo" eksperimentuose 75V 90V 105V 120V 135V 150V 165V 180V 195V Ak! Ak! Ak! Ak!! Ak!!! Eksperimentuotojau! Pakaks. mokinys šaukia. Išleiskite mane iš čia. 6. Išleiskite mane. Ak! Išleiskite mane iš čia. KONFORMIZMAS 233 voltų. kad jį tęstumėte. Gavęs 330 voltų šoką.

jog Milgramas su savo eksperimento dalyviais elgėsi taip. mokytojas girdėdavo jį užsimenant apie „nedidelę širdies ydą" ir eksperimentuotojo patikinimus. 2000). Tiesą pasakius. kad „nors elektros šokas gali sukelti skausmą. Šaltinis: Milgram.234 II dalis. Iš tiesų. 26 iš jų (65 proc.5 pav. Tačiau kai kurie kritikai teigė. kaip ilgai.) Tačiau kai Milgramas atliko eksperimentą su keturiasdešimčia 20-50 metų amžiaus įvairių profesijų asmenų. Milgram. 1965. daugelis „mokytojų" patirdavo kančią. Kai mokinys buvo rišamas prie kėdės. kaip šie elgėsi su savo aukomis: prieš dalyvių valią sukeldavo jiems stresą.). Beveik nė vienas nesitikėjo. kol po dar dviejų bandymų eksperimentuojąs paliepė baigti. tie. Milgramas tikėjosi.) visiškai pakluso eksperimentuotojo reikalavimams (žr. kad galėtų įvertinti kultūrinius skirtumus. Tad užuot nuvykęs į Vokietiją. paklususių eksperimentuotojo reikalavimams. išraiška procentais. kad būtų paklūstama iki XXX ribos. jS 90 Maldauja išleisti 80 70 -o (D Šaukia ir atsisako l atsakinėti 60 50 40 75 „Vidutinis" 150 „Stiprus" 225 „Labai stiprus" 300 375 „Intensyvus" „Pavojingas gyvybei" 450 „XXX" Šoko intensyvumo augimas . 1986). jog taip ilgai gali ištverti maždaug vienas iš tūkstančio. jog savęs vertinimas gali būti tendencingas. Milgramas mokinio protestams suteikė dar daugiau įtaigos. Šiuose eksperimentuose „mokinys" negaudavo jokio elektros šoko (jis išsilaisvindavo iš elektros kėdės ir įjungdavo magnetofoną. Kupini kančios mokinio protestai nedavė jokių rezultatų.5 PAVEIKSLAS Milgramo paklusnumo eksperimentas Dalyvių. kurie pasiekė 450 voltų. jog skauda 6.) kėlė įtampą iki 450 voltų. Milgramo eksperimentų etika Milgramą sujaudino eksperimento dalyvių paklusnumas. Jo taikomos procedūros taip pat privertė susimąstyti daugelį socialinių psichologų (Miller. pakluso įsakymui tęsti procedūrą tol. iš 40 eksperimento dalyvių 25 (63 proc. nepaisant mokinio protestų ir nevykusių atsakymų. (Psichiatrai spėjo. Jie pra100 Mokinys nusiskundžia. S O C I A L I N Ė ĮTAKA nė vienas neketino viršyti 300 voltų. 6. paklustų kiti. tačiau gauti rezultatai jį sutrikdė (A. kuriame buvo įrašyti protestai). ir planavo pakartoti eksperimentą Vokietijoje. Milgramas paklausė. kad klusnių eksperimento dalyvių nebus daug. Suprasdamas. jis nesuardo audinių". jų manymu.

buvo mažesnis. kai apgaulė buvo atskleista ir eksperimentas paaiškintas. dejuodavo. įtampą ir atitinkamai veikia savivertę. klusnumo. . mikčiodavo. 1995). CBS televizijos kanalas šiuos prieštaringus rezultatus pavaizdavo dviejų valandų filme. nė vienam jų nebuvo padaryta žala. dalyvių pasakė. j o g mes susitaikome su faktu. Praėjus vieneriems metams. Vieno dalyvio ž m o n a ( t u r ė d a m a o m e n y j e n a c i ų m i r t i e s s t o v y k l o s v i r š i n i n k ą A d o l f ą Eichmanną) jam pasakė: „Gali save vadinti Eichmannu". valdžios institucinis prestižas ir kito . Laikraščio New York Times apžvalgininkas guodėsi. Kokios paklusnumo priežastys? Milgramas atskleidė ne tik paklusnumo valdžiai faktą. Atstumas iki aukos Kai nematydavo „besimokančiųjų" (o šie . kad po to. kramtydavo lūpas. esame labai nepakantūs (Blass. išvadų svarbą.6 skyrius. kurio tikėjosi . palyginti su eksperimentuotojo poveikiu. laikantiems eilinį egzaminą ir negaunantiems pažymio.. Kai auka būdavo toli ir „mokytojai" negirdėdavo jų skundų. kuriuose dalyvavo virš 1000-io įvairiausių žmonių. beveik visi ramiai vykdydavo nurodymus iki eksperimento pabaigos. Milgramo nuomone. kad. nepaisant laikino streso. drebėdavo. Vėlesniuose eksperimentuose jis keitė socialines sąlygas ir gauti rezultatai siekė nuo visiško nepaklusimo iki 93 proc. Klusnumą lėmė keturi veiksniai: emocinis atstumas iki aukos. 1974). KONFORMIZMAS 235 kaituodavo. etinis aspektas buvo „siaubingai išpūstas": Poveikio savivertei požiūriu šio eksperimento pasekmės j o dalyviams yra menkesnės nei universiteto studentams. Gindamasis Milgramas atkreipė dėmesį į daugiau kaip dvidešimties eksperimentų.nepaklusnaus eksperimento dalyvio išlaisvinantis elgesys. kad džiaugiasi jame dalyvavę. jis taip pat išanalizavo klusnumo priežastis. 84 proc. kad niekas nedrįso skverbtis į jo paslaptis. valdžios artumas ir teisėtumas. Milgramo eksperimentų dalyviai nerodydavo jokios užuojautos. kad eksperimentų keliamą žiaurumą „nieko neįtariantiems dalyviams pranoksta tik išprovokuotas jų pačių žiaurumas" (Marcus. tik vienas procentas gailėjosi.. Jis taip pat priminė kritikams. Iki šio momento!". Apklausti po eksperimento. Tačiau kas nutiktų. kad egzaminas sukelia stresą. o kartais pratrūkdavo desperatiškai juoktis. eksperimento dalyviai jį palaikė. Tokiomis aplinkybėmis mokinio poveikis. Kritikų nuomone. „Blogio pasaulis toks siaubingas. Atrodo. Tačiau susidūrę su naujus faktus atskleidžiančiais procesais.buvo pareikšta TV Guide paskelbtoje šios programos reklamoje (Elms. eksperimente galėjo keistis dalyvių savivoka.„mokytojų"). kad savanoriškai sutiko jame dalyvauti. 1996). psichiatras apklausė 40 labiausiai kentėjusių eksperimento dalyvių ir padarė išvadą. jei .

kas yra mirtis . gedėjo visas pasaulis. Kai apie tai pasakiau savo draugams Pentagone. 1981 kovas.1 7 . atkreipkime dėmesį Aukų suasmeninimas Nekaltos aukos sužadina didesnę užuojautą. dažniausiai laivyno karininkas. p. kad mokytojas laikytų mokinio ranką prispaudęs prie elektros smūgį sukeliančios plokštelės. o kai tą pačią savaitę įstrigęs šulinio šachtoje Italijoje žuvo berniukas. Tačiau taip retai elgiasi tie. tačiau tai visi greit pamiršo. kai buvo pareikalauta. Jis gali paskelbti štai tokią išvadą: „Sprendimas yra teigiamas.nekalto žmogaus mirtis. tai siaubinga." Šaltinis: Bulletin Pritaikyta iš: Roger Fisher. Būtent todėl raginimai apsaugoti negimusį kūdikį. kad pasiryžimas gimdyti sustiprėdavo pamačius kuo detalesnę ultragarsinę vaisiaus nuotrauką. Savanoris. 1 1 . dalyvių pakluso duoti jam 450 voltų elektros smūgį. Kautynėse su priešu. Tad mano siūlymas labai paprastas. ją sunku suvokti. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Paklusnus dalyvis Milgramo eksperimente „sąlyčio" sąlygomis laiko aukos ranką prispaudęs prie elektros smūgį sukeliančios plokštės. Budeliai nuasmenina aukas. jei jos yra suasmeninamos. kurį mato. Taigi paprastai labiausiai užjaučiame tuos. Klusnumas sumažėjo iki 30 proc. tačiau neleidžia šauti į beginklį kaimietį. Galbūt dar įtaigesnė yra ultragarsinė vaisiaus nuotrauka. Žmonės nereaguoja netgi į dideles tragedijas. Perduokite Alfa linija XYZ". Johno Lydono ir Christine Dunkel-Schetter (1994) atlikta nėščiųjų apklausa parodė. bet dešimtys milijonų žmonių privalo žūti. ir eksperimentuotojo nurodymai būtų girdimi vienodai? Kai mokinys būdavo tame pačiame kambaryje. ir mokinio prašymai. įdėkitei minėtą kodą į mažą kapsulę ir implantuokite ją šalia savanorio širdies. kuriuos galime suasmeninti. Jei prezidentas kada nors nuspręstų paleisti branduolinį ginklą tai padaryti galėtų tik savo rankomis nužudęs žmogų.pasakytų prezidentas.236 II dalis. „Preventing Nuclear War".apgailestauju.. Įsivaizduoju prezidentą sėdintį štabo posėdyje ir diskutuojantį apie branduolinį karą kaip apie abstraktų dalyką. lydėdamas prezidentą nešiotųsi su savimi didžiulį mėsininko peilį. Prognozuojama atominio karo aukų statistika yra beasmenė. kurie gauna įsakymą žudyti šaudant iš artilerijos pabūklų ar kovinių lėktuvų į toli esantį priešą (Padgett. Karo etika leidžia bombarduoti bejėgį kaimą iš 12 000 metrų aukščio." Tada prezidentas privalėtų pažvelgti į vieną jų ir suprastų. of the Atomic Scientists. kad prezidentą visur lydi jaunas vyras. . daugelis kareivių arba nešaudo. padėti alkanam ar ginti gyvūnus beveik visada turi suasmeninimo aspektą: įtaigią nuotrauką ar aprašymą. Versdami prezidentą ką nors nužudyti. išgirdau: „O Dieve. „tik" 40 proc. jei ji būdavo arčiau. . „Džordžai. Kasdieniame gyvenime taip pat lengviausia įskaudinti toli esantį arba nuasmenintą žmogų. Dažniausiai „mokytojas" būdavo gailestingesnis aukai. Toks žargonas nuasmenina informaciją. Jis gali niekada nepasiryžti paspausti mygtuką. iškreiptume jo sprendimą. arba šaudo nesitaikydami. Kraujas ant Baltųjų rūmų kilimo sugrąžintų į realybę. 1989). Per žemės drebėjimą Irane žuvo 3000 žmonių. Tad tarptautinės teisės profesorius Rogeris Fischeris pasiūlė aukų suasmeninimo būdą: Taip jau yra. . Jis neša lagaminėlį su kodais branduoliniam ginklui paleisti. jiems ant galvų uždėdami gobtuvus.

Beveik visos atsakė. 1982. (nors daugelis melavo sakydami.* Perskaičiusi * angl. Kai kurie bandydavo išjungti generatorių. arba 250 žmonių nuo lėktuvo katastrofos jūsų oro uoste. tačiau šis reikalavimas prieštarauja ligoninės pozicijai ir mano etikos supratimui. Kitame eksperimento epizode kažkas eksperimentuotojui tariamai paskambino telefonu. ypač taip stipriai viršijančius įprastą dozę. KONFORMIZMAS 237 Valdžios artumas ir teisėtumas Eksperimentuotojo buvimas taip pat skatino paklusti. 1977. Willis ir Hamm. pasirašyti peticiją ar paragauti naujos picos (Kleinke. pakluso nedvejodamos (kol nebuvo sustabdytos pakeliui pas pacientą). sėsdavosi prie elektros šoko generatoriaus ir bandydavo perimti mokytojo vaidmenį. jog elektros šoko stiprumą reikia padidinti vienu lygiu po kiekvieno klaidingo atsakymo ir davė atitinkamus nurodymus mokytojui. mokytojų atsisakė paklusti. Tai taip pat kontrastuoja su ligoninės medicinos seserų elgsena. 1981). klusnumas padidėja. dėdamasis pasipiktinęs tokiu nepaklusnumu. Tarnautojas „nusprendė". Nuolaidumas teisėtai valdžiai taip pat reiškėsi keistu „rektalinės ausies skausmo" atveju (Cohen ir Davis. tačiau R reiškia ir rectum. šios vadovavosi žinomu scenarijumi: gydytojas (teisėta valdžia) liepia . Dauguma nepaklusnių eksperimento dalyvių dėl to protestuodavo.Red. Smith ir kiti." Tačiau kai 22-iems medicinos seserims telefonu buvo nurodyta suleisti per didelę vaistų dozę. 1995. Žmogus greičiau sutiks paskolinti dešimt centų. išskyrus vieną. 1980). Vienas stiprus vyras pakėlė uolųjį padėjėją ir nusviedė jį per kambarį. Vieno tyrimo metu paskambino nepažįstamas gydytojas ir paliepė suleisti pacientui aiškiai per didelę vaistų dozę (Hofling ir kiti. kad galite arba apsaugoti 25000 žmonių gyvybių nuo potvynio bangos kitoje planetos pusėje.„right". kad jei pageidavimą reiškiantis asmuo yra arti. Kai Milgramas nurodinėdavo telefonu. pone. past. 1977). sirgusiam dešinės ausies uždegimu. Rank ir Jacobson. Gydytojas paskyrė sulašinti lašus pacientui. lot. kaip jos reaguotų. kad įrengimai automatiškai registruoja duomenis. Jei galėčiau. jei lengvai palytėsime jo ranką. kuris paprastai buvo rodomas eksperimentuotojui. arba artimą draugą nuo autoavarijos. Mokslininkai vienai medicinos seserų grupei ir medicinos mokyklos studentėms papasakojo apie eksperimentą ir paklausė. visos. Recepte gydytojas vietoje „sulašinti į dešinę ausį" parašė sutrumpintai „sulašinti į R ausį". vadovavimą perėmė kitas asmuo. Tačiau valdžia turi būti suvokta kaip teisėta. tiesioji žarna. Toks maištas prieš neteisėtą valdžią ryškiai kontrastavo su pagarbumu.6 skyrius. Viena seselė pasakė. kuriam buvo paskirtas tarnautojo vaidmuo (iš tiesų tai buvo antrasis padėjėjas). 1966). mielai tai padaryčiau. kad atsakytų šitaip: „Atleiskite. be to. Ką pasirinksite? . aš šitų vaistų nežinau. „dešinė" . Įsivaizduokite. Kiti tyrimai taip pat patvirtino. Eksperimentuotojui išėjus. Jis pasakė. . paklusnumo rodikliai sumažėjo iki 21 proc. Šiuo atveju 80 proc. kad nurodymo nevykdytų. Padėjėjas. todėl „mokytojas" gali vienas tęsti eksperimentą. ir jis turėjo išeiti iš laboratorijos. Nors ne visos medicinos seserys tokios klusnios (Krackow ir Blass. tačiau aš nesu įgaliota leisti vaistus be rašytinio nurodymo.medicinos sesuo paklūsta. jog paklūsta).

kad jis „visai nenorėjo taip elgtis.). kuri atitiko skambintojo apibūdinimą. kiek tiriamųjų visiškai pakluso per įprastą „mokinys turi širdies ydą" eksperimentą? Nors klusnių tiriamųjų buvo gana daug (48 proc. Po kito incidento darbuotoja padavė skundą dėl seksualinio priekabiavimo. Vadybininkui pritaikius apibūdinimą kuriam nors žmogui. ar tai tiesa. „Jei vyriausiasis kariuomenės vadas lieptų pulkininkui leitenantui eiti į kampą ir atsistoti ant galvos. Institucinė valdžia Jei valdžios prestižas yra svarbus. aš. ką jam liepė skambinęs žmogus". netgi jos kūno ertmes. jei ne Jeilio universiteto reputacija. Kai logiški psichiatro įkalbinėjimai neprivertė Alfredo pasitraukti. ar nieko nepavogė. nes darbo vadovė ją apieškojo. kuris jį nuvežė į netoliese esančią ligoninę. privertęs 19 metų darbuotoją merginą išsirengti nuogai. Nors specialistas neatvyko. netaręs nė žodžio. Kitas restorano Pietų Dakotoje vadybininkas.238 II d a l i s . galimas dalykas. kad jie nebūtų paklusę. įvykio vietoje atsitiktinai atsirado kitas policininkas. Jis įsikūrė kukliame komerciniame pastate ir pasivadino „Bridžporto moksliniais bendradarbiais". vis dėlto šis skaičius buvo daug mažesnis negu Jeilyje (65 proc. klausydamasi telefonu nurodymų iš „policijos". telefonu klausydamasis nurodymų.). tiesiog darė tai. Jo gynėjas vėliau teigė. įsėdo į policijos automobilį. kad netrukus iš policijos atvyks krizių specialistas. Ši klusni slaugytoja suprastų keletą Jungtinių Valstijų restoranų vadybininkų. Jis išsitraukė savo megafoną ir riktelėjo stovėjusiems prie skardžio: „Koks asilas paliko furgoną vidury kelio. Vienas Taco Bell restorano Arizonoje vadybininkas pastūmė į šalį septyniolikmetę klientę. Apsimetėlis pareigūnas bendrais bruožais apibūdindavo darbuotoją ar klientą. kad ugnia- . ir. kad vadybininkas bijojęs. Lasana Harris ir Amy Cuddy (2004) pažymi. S O C I A L I N Ė ĮTAKA šį nurodymą. būdamas jo vietoje. užblokuodamas kitą automobilį? Aš vos į jį neatsitrenkiau. Alfredas klusniai nulipo. Socialinės psichologės Susan Fiske. nuo kurio grasino nušoksiąs jo pacientas Alfredas. apieškojo ją. kad Jeilio universiteto prestižas suteikė Milgramo eksperimentui galios. psichiatrui teliko viltis. aiškino." Oliver North. taip ir padaryčiau. Kaip manote. Kasdieniame gyvenime institucijų remiama valdžia taip pat turi socialinę galią. skambintojas įsakmiu balsu pareikalaudavo jį išrengti ir patikrinti. kuris buvo pakviestas ant San Mateo skardžio (Kalifornijos valstija). klusni medicinos sesuo sulašino lašus į klusnaus paciento tiesiąją žarną. patraukė automobilį ir. Robertas Ornsteinas (1991) pasakoja apie draugą psichiatrą. Per pokalbius po eksperimento daugelis jo dalyvių sakė. jog nepaklusęs gali prarasti darbą arba sėsti į kalėjimą." Išgirdęs šiuos žodžius. 2004). Kad įsitikintų. 1987 Išlaisvinantis grupės poveikis Šie klasikiniai eksperimentai atskleidžia neigiamą konformizmo pusę. Tučtuojau patraukite. kurie pakluso policijos pareigūnais apsimetusių skambintojų reikalavimams (ABC News. Milgramas perkėlė eksperimentą į Bridžporto miestą Konektikuto valstijoje. Tačiau konformistiškas elgesys gali būti ir konstruktyvus.

O m e s vis šaudėme. dažniausiai atkreipiamas dėmesys į nesenus istorinius įvykius . 1968 m. vykdžiusio žudynes My Lai kaime Vietname. Mintys apie klasikinius tyrimus Kalbant apie Milgramo eksperimentų rezultatus. bet jie „iš dalies pakluso savo viršininkų reikalavimams. 2004). Tačiau ir Ascho. ne". KONFORMIZMAS 239 gesiai. Tai daugiau nei akademinė pamoka. Paklusnumo eksperimentai taip pat skiriasi nuo kitų konformizmo eksperimentų savo socialiniu spaudimu: čia iš tiesų reikalaujama paklusti. 90 proc. kai išorinės aplinkybės nugali vidinius įsitikinimus. tačiau dvejojote. . pasodindamas mokytoją kartu su dviem savo padėjėjais. kaip teisėtai piktinotės nesąžiningu dėstytoju. „buvo tikrai drąsūs". kad nuolaidumas gali užgožti moralės jausmą. Be to. Ar jis taip ir padarė? Ne.pasipriešino. iš dalies . kuris po to tikrajam dalyviui liepė tęsti darbą savarankiškai. Jie grąžė rankas ir maldavo. dalis tyčiojimosi ir brutalumo kare bei vykdant genocidą peržengia paklusimo ribas (Miller. 1969) „Saugus" mokslinis paklusnumo eksperimentų kontekstas skiriasi nuo karo meto konteksto.grupei". Jie įrodo. ir ne taip seniai vykusių „etninių valymų" Irake. Jungtinių Valstijų kariuomenėje kareiviai mokomi nepaklusti netinkamiems. ar vertajam prieštarauti. šie eksperimentai pailiustravo ir patvirtino kai kuriuos žinomus socialinius-psichologinius principus: ryšį tarp elgsenos bei nuostatų.. Kai kurie holokausto vykdytojai buvo „budeliai savanoriai".. 1996). kad elgesys nebepriklauso nuo nuostatų. Motinos glaudė prie savęs vaikus. Kartais konformizmas gali išlaisvinti. jūs pasekėte jų pavyzdžiu ir pasijutote laisviau. aplinkybių ir pagrindinės atribucijos klaidos galią. Bosnijoje bei Kosove vykdytojų pasiaiškinimus: „Aš tik vykdžiau įsakymus". Jie maldavo: „Ne. amerikiečio leitenanto Williamo Calley. Paleidau į žmones kokias keturias apkabas.. . ir Milgramo eksperimentuose yra tam tikrų bendrumų. Ruandoje.6 skyrius.į nacistinės Vokietijos budelio Adolfo Eichmanno. Šiuose eksperimentuose pavyko priversti žmones elgtis prieš savo sąžinę. neteisėtiems įsakymams. Vienas žudynių My Lai kaime dalyvis prisimena: [Leitenantas Calley] įsakė man šaudyti. Milgramas užfiksavo šį išlaisvinantį konformizmo poveikį. dirbę liepsnojančiame Pasaulio prekybos centre. Kareiviai mokomi paklusti vyresniesiems. Vienam kitam studentui prabilus apie neteisingą dėstytojo elgesį. Eksperimento metu abu padėjėjai priešinosi eksperimentuotojui. Galbūt prisimenate. kurių nereikėjo versti žudyti (Goldhagen. Čia aptarti eksperimentai . Tad aš pradėjau šaudyti. Elgsena ir nuostatos 4 skyriuje kalbėjome apie tai.. tyrimas sustiprino jautrumą kasdieniams moraliniams konfliktams. (Wallace. Be to. dalyvių pasekė tariamaisiais dalyviais .

1977. kad ne. 4 skyrius). . Paklusnumo eksperimentuose stiprus socialinis spaudimas (eksperimentuotojo komandos) nugalėjo silpnesnį (toli esančią auką). ir palyginkite šį tariamą eksperimentą su tuo. ar jo konformizmo eksperimentų negalima plačiau panaudoti. Holokaustas taip paveikė mano psichiką kad aš susidomėjau klusnumu ir sukūriau atitinkamą tyrimo formą „Gal aš buvau per daug patriotiškas". iliustruoja minėtą taisyklę. nerimui. dalyvių patiriamas vidinis konfliktas buvo truputį sumažėjęs. Stanley Milgram (1933-1984) Laboratorinė procedūra suteikė mokslinę išraišką nerimui dėl valdžios. Tarkime. todėl neprotestavo. Daugelį kartų jis užmaudavo šlapią maišą ant aukos galvos. ir kad į jį galima tiksliai atsakyti. veikiausiai eksperimentuotojas. . išgirstate mokinio riksmą. pakluso stulbinamai daug žmonių. Jų psichologinė būsena buvo kitokia nei eksperimento pradžio- . kur paslėpti ginklai. Pietų Afrikos teisingumo ir susitaikymo komisijai demonstruodamas „šlapio maišo" metodą. kuriuos kėlė aukos prašymai ir eksperimentuotojo nurodymai. naudotas siekiant priversti kaltinamąjį išduoti. Kodėl eksperimento dalyviai nepajėgė išsivaduoti iš šių gniaužtų? Kaip jie papuolė į šias pinkles? Įsivaizduokite. Norint pamatyti. atsiprašydamas savo aukų. Toks saugumo policijos teroras. Supratau. Įsivaizdavau panašų eksperimentą tačiau jo metu grupė tiriamųjų turėtų priversti kitą tiriamąjį sukelti elektros šoką protestuojančiai aukai. kad šis paprastas klausimas yra svarbus. tačiau jis tvirtino tik vykdęs įsakymus. turėtų liepti sukelti elektros šoką. kurį ji paprastai neigdavo vykdžiusi. Alexandrai Milgram leidus. eksperimentuotojas liepia tiriamajam jjugti 330 voltų elektros srovę. jog esate mokytojas tariamame Milgramo eksperimente.sukelti 15 voltų elektros šoką. kokio stiprumo šokas būtų sukeliamas nesant grupės spaudimo. kuris buvo jėga primestas mano kartos atstovams. beveik visada atsakydavo teisingai. Kai 22 kartus paklusę eksperimento dalyviai sukėlė mokiniui 330 voltų elektros šoką. pirmą kartą mokiniui atsakius klaidingai. pavyzdžiui.240 II dalis. Ar tęstumėte eksperimentą? Manau. Nors draskomi prieštaravimų. jie jau penkis kartus buvo paklusę. troškimas nesukelti skausmo ir tuo pat metu būti geru eksperimento dalyviu. Mane tai sujaudino. Ascho eksperimentų dalyviai. jo skundimąsi širdies veiklos sutrikimais ir prašymą pasigailėti. Tačiau tada iškilo kitas klausimas: kokio stiprumo šoką tiriamasis sutiks sukelti? Pagalvojau apie žmonių pasiryžimą vykdyti destruktyvius įsakymus. buvo reikalinga kontrolė. kai vienas asmuo atsidurdavo prieš grupę. kaip pamažu pakliūnama į žabangas („kojos tarpduryje" reiškinys. Pasukę jungiklį. Per kitą eksperimentą jie buvo paprašyti atlikti šiek tiek ekstremalesnį veiksmą. Šaltinis: Sutrumpinta iš šiai knygai skirto originalo ir iš: Milgram. būdami vieni. ypač žydams dėl Antrojo pasaulinio karo žiaurumų.teigė buvęs kankintojas Jeffrey Benzienas. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ką slepia moksliniai tyrimai Stanley Milgramas apie paklusimą Dirbdamas pas SolomonąE. beveik uždusindamas žmogų.prisipažino Benzienas. Kas nors. Kai eksperimento dalyviai pasiekė 75 voltų įtampą ir išgirdo pirmą mokinio dejonę. ką patyrė tikrieji Milgramo eksperimento dalyviai. Pradžioje jie buvo įsipareigoję nedaug . „Aš dariau siaubingus dalykus". Aschą klausiau savęs. Jūs taip pat sutiktumėte tiek padaryti. Prisiminkite. Tačiau viskas pasikeisdavo.

kad nusipelnė elektros šoko". išorinis poelgis ir vidinis nusiteikimas kartais gali stimuliuoti vienas kitą spiralės principu. Tame kaime daugiausia gyveno protestantai. stebėdavo kankinimus ir tik paskui kankindavo patys. Staubo išvada . įvertindami jų pagarbą ir klusnumą valdžiai. Staub.verčia sunerimti. Visais atvejais stipriausiai į nacių okupaciją sureaguota pradžioje. Nuolaidumą seka pritarimas. kariškiai pirmiausia atrinkdavo kandidatus. 1988. Kad tuo įsitikintumėte. p. mušdavo kalinius. kuriuos jų valdžia bei pastoriai buvo išmokę „priešintis. netapusį šio poelgio auka bei vergu. Parodykite man vienaip ar kitaip pasielgusį žmogų. kad bausmė atrodytų pateisinama dėl aukos intelekto bei charakterio ydų. išsilaikė nepaklusę.6 skyrius. Todėl Milgramas (1974. 1995).„Žmonės gali įprasti žudyti kitus žmones. Staubas (2003) parodo. Representative Men: Goethe. „Žmonių elgesys stipriai paveikia juos pačius. Rochat ir Modigliani. Atlikęs genocido tyrimus visame pasaulyje.paeiliui . 10) apibendrina: Daugelis nuvertina auką. kai reikalaujama paklusnumo. 2003). Per nacių holokaustą Le Chambon kaimo gyventojai Prancūzijoje priglaudė 5000 žydų ir kitų pabėgėlių. tarsi tai nieko nereikštų" (1989. persekiojimus patyrusios mažumos palikuonys. Labai dažnai kritika sukelia panieką. Tačiau vien šių savybių būsimam kankintojui nepakanka. tačiau kitais požiūriais padorus žmogus virsdavo žiaurumo įrankiu. įsivaiz- . Atlikusieji prieš auką nukreiptą veiksmą jautė poreikį j ą nuvertinti. Tad pirmiausia kandidatui patikėdavo saugoti kalinius. kaip: „Jis buvo toks kvailas ir užsispyręs. o įteisintas žiaurumas veda į brutalumą ir galiausiai į sistemingą žudymą. KONFORMIZMAS 241 je. Kai buvo įsakyta išduoti slepiamus žydus. 1993. kokios jėgos gali paversti piliečius mirties įrankiais. Tačiau žmonės gali elgtis ir didvyriškai. vyriausiasis pastorius parodė nepaklusnumo pavyzdį: „Nepažįstu žydų-pažįstu tik žmones". kuri įteisina žiaurumą. Situacijos galia Pagrindinė 5 skyriaus išvada. Šie veiksmai formuoja nuostatas ir jas pateisina." Ralph Waldo Emerson. 2002. Masačiusetso universiteto socialiniam psichologui Ervinui Staubui holokausto patirtis atskleidė. Pamažu klusnus. kuris dar labiau skatino teikti pagalbą.stiprinami savo įsitikinimų. Ten. pasipriešinusieji įvykdė pirmąjį įsipareigojimo aktą ir . koks siaubingas bus karas ir kiek jiems teks iškentėti. 1850 („Tipiškas žmogus: Getė") XX a. kur tai gali nuvesti.iki pat kaimo išvadavimo 1944 m. 1989. kad kultūra stipriai veikia mūsų gyvenseną. 13) . Dažnai girdėjome tokius komentarus. kaip ir rengiant karininkus nacistinėje Vokietijoje. aštuntojo dešimtmečio pradžioje Graikiją valdžiusi karinė chunta šį „kaltink auką" principą naudojo rengdama kankintojus (Haritos-Fatouros. kad tiesioginių aplinkybių galia prilygsta socialinių aplinkybių galiai. Suteikta pagalba sustiprino įsipareigojimą. autoritetų ir vienas kito . prieštaraujančio Evangelijos doktrinai" (Rochat. ir svarbiausia šio skyriaus išvada. vėliau . Nežinodami. Kaip matėme 4 skyriuje.jie dalyvaudavo suėmimo būrių veikloje. yra susijusios.

išerzinti tų. skirtas prezidento inauguracijai.kaip dėl karščio.taip dažnai nutinka didelėse. Realiame gyvenime šį įvaizdį siejame su Hitleriu ir vykdytomis masinėmis žydų žudynėmis. žaidėte golfą vilkėdami kostiumą. suvokiame stengdamiesi jų atsikratyti. žingsnelis po žingsnelio. ėmėte garsiai dainuoti restorane. sudėtingose bendruomenėse.truputis žaidimų. pasiilgę namų. Pasauliui šiurpą sukėlė amerikiečių karo policininkų elgesys su irakiečiais belaisviais Abu Graibo kalėjime. Milgramo eksperimentai taip pat suteikia žinių apie blogį. kai didelis blogis kyla iš visos grandinės mažesnių . kuriuos atėjo išlaisvinti. 1993 m. kad vienas jų įterptų tris moteris niekinančias frazes. kad sunku prognozuoti net ir mūsų pačių elgseną. truputis televizijos . drėgmės ir bakterijų gali supūti visa statinė obuolių. šie turėdavo toliau tęsti tik išmokimo testą." Maya Angeiou. Tačiau kai Janet Swim ir Lauri Hyers (1999) kitus studentus įtraukė į diskusijas. Bloga situacija tapo blogo elgesio priežastimi (Fiske ir kiti. Kaip jie reaguotų į tokias moteris žeminančias pastabas? Tik 5 proc. 1982). Dozuotas blogis tampa lengviau pakeliamas. sausio 20 d. Kariškiai buvo patyrę stresą. Studentų vaikinų buvo paprašyta.atrodo pakankamai nekaltai. Kaip stipriai veikia socialiniai varžtai. pavyzdžiui: „Manau. Eilėraštis. Tas pat vyksta ir kasdieniame gyvenime: į blogį linkstama pamažu. 1978). Osamos bin Ladeno rezgamais terorizmo aktais. nereagavo net 55 (o ne 5) proc. jie neturėjo griežtos valdžios. jei saloje būtų daugiau moterų". . Aplinkybės gali paskatinti žmones pritarti melui ar žiaurumui. dar kartą jos išgyventi nereikia. kuriose eksperimentuotojų padėjėjas iš tiesų mestelėjo tokias frazes. kuriame dalyvavusiems studentams taip pat buvo sunku kalbėti įžūliai. jie nežudė žydų. istorijos negalima išgyventi iš naujo. nors sąmoningai tai nebuvo planuota. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Kad ir kaip skaudu. įsivaizavo. įsiutinti draugų mirčių. Tačiau pamažu nukrypimas nuo referato rašymo grafiko didėja. sąmoningai neketinant daryti pikta. ką reikėtų pasiimti išgyvenimo eksperimentui negyvenamoje saloje. ką pasakys kiti. kad jie su kitais trimis tariasi. Tai dar kartą patvirtina normų spaudimo galią ir tai. Tačiau blogis randasi ir iš socialinių jėgų . Blogis kartais kyla iš kelių supuvusių vaisių . tiriamųjų. duokite. Studentas žino. bet jei ją pasitinkame drąsiai. Saddamo Husseino kurdų naikinimu. Nesąmoningai sau kenkiame ir ką nors vilkindami. kad po kelių savaičių baigiasi referato parašymo terminas. Tai ypač akivaizdu tada. kad niekaip nereaguotų arba lauktų. Vokietijos valstybės tarnautojai nustebino nacių lyderius savo pasiryžimu tvarkyti holokausto dokumentus. kad pažeidėte kokias nors nereikšmingas normas: atsistojote vidury paskaitos. Neseniai viename Pensilvanijos valstijos universitete buvo atliktas eksperimentas. vyrukai būtų patenkinti.tokį blogio įvaizdį detektyviniuose romanuose ir siaubo filmuose simbolizuoja moraliai puolę žudikai.242 II d a l i s . Kiekvienas jo rašymo atitolinimas . Žinoma. į savo eksperimentus netiesiogiai įtraukdamas dar 40 dalyvių. Šį kartą pakluso 37 iš 40. atidėliodami (Sabini ir Silver. Eksperimento dalyviams reikėjo įsivaizduoti. o tik dėliojo popierius (Silver ir Geller. Milgramas tyrė šį blogio suskaidymą. Kai kas nors kitas sukeldavo elektros šoką. 2004).

nes jų nėra tiek daug. Antrojo į Pasaulio prekybos centrą įsirėžusio lėktuvo pilotas buvo apibūdinamas kaip draugiškas. Zillmer ir kiti." Hannah Arendt. kad nors socialinių mokslų specialistai sukaupė duomenų. buvo „geras vaikinas" ir puikus studentas. įrodančių. 1973). o blogi . labai mandagus" pilotas. Kaip ir dauguma kitų nacių. Žiaurumą. kad „beprasmį" rugsėjo 11-osios teroro aktą įvykdė „bepročiai". 1963. kad jis neturėjo jokių jausmų. šaltus. Kaip teigė Milgramas (1974.6 skyrius. Vien tik socialinė situacija nepaaiškina. kaip ir „protingas. kad pagrindinė atribucijos klaida . draugiškas. kurie dirba savo įprastus darbus ir nejaučia kokio nors ypa- „Eichmannas nejautė neapykantos žydams. išgirdę apie vieną ar du paklusniuosius. Eichmann in Jerusalem. jog žmonės veiks pagal savo vidines nuostatas? Prisiminkite. jis atrodytų mažiau pavojingas negu buvo iš tiesų. kad tikimės. Zacarias Moussaoui. kilęs iš normalios šeimos. suformulavusių Galutinį sprendimą. 1995). nukreipęs lėktuvą į Pentagoną. p. labai mandagiai elgėsi užsirašydamas į skraidymo kursus ir pirkdamas peilius. vargiai atitiktų mūsų susikurtą pabaisų įvaizdį. buvo tik blogiau. jog toks elgesys būdingas daugeliui (Miller ir kiti. aštuoni turėjo Europos universitetų mokslo daktaro laipsnį (Patterson. Į moteris jis kreipdavosi pagarbiai. o kiti . Studentai spėjo. 2005). bet dėi to.blogus. Tačiau jei Eichmannas buvo normalus. KONFORMIZMAS 243 Pagrindinė atribucijos klaida Kodėl šių klasikinių eksperimentų rezultatai taip dažnai pribloškia? Ar dėl to.maloniai ir švelniai. galėjęs tapti dvidešimtuoju rugsėjo 11-osios teroristu. situacija tampa kur kas pavojingesnė. Kokį įspūdį susikuriate. Nužudę pabaisą galite ramiai miegoti. Teigiama. jog Eichmannas ir Aušvico mirties stovyklos viršininkai buvo necivilizuotos pabaisos. 1963 („Eichmannas Jeruzalėje") . 6). kuris davė žalią gatvę nacistiniam holokaustui. jog vidinės žmonių savybės atsiskleidžia savaime: geri žmonės daro gerus darbus. eilinių piliečių (Arendt. Daug kartų girdėjome. „demoniški" pabaisos. Blogi žmonės daro blogus darbus. Kyla pagunda manyti.tai tendencija aiškinti kitų veiksmus jų vidinėmis nuostatomis. Tarp 14-os žmonių. kodėl toje pačioje bendruomenėje ar mirties stovykloje vieni individai elgiasi žiauriai. tačiau iš maloniai atrodančių žmonių tikimės kitko. Jie buvo „niekuo neišsiskiriantys" žmonės (McDermott.gerus. išoriškai Eichmannas nesiskyrė nuo paprastų. mano juos esant agresyvius. Po sunkių dienos darbųjie ilsėdavosi klausydamiesi Beethoveno ir Schuberto. Jis nurodė universiteto studentams stebėti eksperimento kartojimą arba atlikti klusnaus mokytojo vaidmenį. ramus jaunuolis. kai sužino. manome mes. Jei Eichmanną vaizduotume kaip pabaisą. sukelia žiauri širdis. rugsėjo 11-osios išpuolių lyderis. Gūnteris Bierbraueris (1979) pabandė pašalinti šį nepakankamą socialinių jėgų vertinimą (pagrindinę atribucijos klaidą). kad kartojant Milgramo eksperimentą jų draugai tik minimaliai paklus. o ne situacija. Iš tikrųjų blogį pakurstė piktas antisemitizmas. Vadai ne visą laiką elgėsi kaip pabaisos. geri . Bierbraueris teigė. Nestebina bjauriai besielgiantis šiurkštus žmogus. jog Mohamedas Atta. 1996). negailestingus . Jei jie gyventų kaimynystėje. „pikti bailiai". jog mūsų elgesys priklauso nuo socialinės istorijos ir gyvenamosios aplinkos.net ir tada. „svarbiausia mūsų tyrimo išvada: paprasti žmonės. dauguma tebetiki. kai skaitote apie paklusnius Milgramo eksperimentų dalyvius? Dauguma žmonių.

o eiliniai grupių nariai .244 II d a l i s . Bet psichologai. jog psichologiniai procesai laboratorijoje ir kasdieniame gyvenime taip pat panašiai vyksta (Milgram.2 lentelėje pateiktą santrauką): konformistiško elgesio aplinkybės laboratorijoje skiriasi nuo realių. Kaip dažnai mūsų prašo atspėti linijų ilgį ar sukelti elektros šoką? Ir degtukas. Eksperimentas .nurodymui gaminti nekokybiškus gaminius. kurių negalime gauti stebėdami miškų gaisrus. Analizuodami. teiginiais Paklusimas įsakymui sukelti kitam žmogui elektros šoką Paklusnumas Milgramas ." Stanley Milgramas CBS televizijos laidoje „60 minučių". Todėl ir paprasti kareiviai gali paklusti įsakymams šaudyti į beginklius civilius. Kaip ponas Rodžersas dažnai primindavo savo laidų žiūrovams ikimokyklinukams.. priduria Jamesas Walleris (2002). Ar situacijos analizė kenkiant pateisina tuos. privalome atsargiai daryti apibendrinimus. kaip atlieka- 6. vykdantys abejotinus įsakymus Konformizmas Aschas Sutikimas su kitų žmonių akivaizdžiai klaidingomis nuomonėmis. Kai lyginame degantį degtuką ir degantį mišką. 1974). Suprasti . paprasti darbuotojai .2 LENTELĖ. kurie kenkia? Ar tai atleidžia juos nuo atsakomybės? Arthuras Milleris (2006) pastebi. ko negalime atleisti. teigia kitaip. tad darome prielaidą. pritarimas. koks kasdieniškas yra blogis. ir miškas dega panašiai. Ir galiausiai komentaras apie konformizmo tyrimų eksperimentą (žr. kokia buvo sukurta nacistinėje Vokietijoje. kad jie niekada nedarys nieko bloga. mažiau stebimės. šioms stovykloms vidutinio dydžio mieste pavyktų surinkti reikiamą personalą. kaip juos aiškina kiti. kuris visiems labai patinka. 6. pavyzdžiui.unikali situacija. studijuojantys blogio šaknis. tatuiruočių darymas Kareiviai ir darbuotojai. 1979 tingo priešiškumo. įvertinimas Pavyzdys iš gyvenimo Kitoks įvykių interpretavimas. atsakymas iki kažkurio lygmens būtų „taip".. Klasikinių paklusnumo tyrimų santrauka Tema Normų kūrimas Tyrėjas Sherifas Metodas Pasidavimo įtaigai. jog maistas. kad jei tokia mirties stovyklų sistema. išgirdus.nereiškia atleisti.nereiškia pateisinti. kad šviesos taškas tariamai pasislenka. kurių žavesys užliūliuoja ir imame galvoti. Tačiau kontroliuojami eksperimentai su degančiais degtukais gali suteikti žinių apie degimą. „supratę. 2002). S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Remdamasis tūkstančių žmonių stebėjimais galėčiau pasakyti. kuris kasdieniame gyvenime taip lengvai neatsiskleidžia. Dar daugiau. Veikiant blogio jėgoms net puikūs žmonės kartais pasikeičia ir ima kurti tariamai moralius amoralaus poelgio aiškinimus (Tsang. „kartais geri žmonės daro blogus dalykus". yra skanus Aplinkinių elgesio mėgdžiojimas. kurio elgesio nesuprantate. Todėl turėtume atsargiau vertinti politikos lyderius.. turime mažiau galimybių netyčia prisidėti prie blogio ir galbūt geriau mokėsime jam pasipriešinti". Paaiškinti . kad žiūrint nespecialistų akimis. būtų įkurta Jungtinėse Valstijose. Taip ir socialinės psichologijos eksperimentas padeda geriau ištirti elgesį. Galima atleisti žmogui. ir galima suprasti kažką.paklusti įsakymui brutaliai tyčiotis iš naujokų. gali tapti destruktyvaus proceso įrankiais". gyvenimiškų situacijų. tačiau panaši yra ir kiekviena socialinė situacija.

čia pat esančiam viršininkui ir atokiau esančiai aukai bei niekam neparodant nepaklusnumo pavyzdžio . ar kitomis aplinkybėmis konformizmo lygis nebūtų dar didesnis? Netrukus mokslininkai pastebėjo. skatinanti žmones prisitaikyti prie neteisybės ar kapituliuoti prieš žiaurumą. • Stanley Milgramo paklusnumo tyrimo eksperimentai atskleidė ekstremalų nuolaidumą. kaip mokslininkai tyrė konformizmą. kartais ne. slypinčių po išorine įvairove. nedviprasmiška situacija galėjo sukurti aplinkybes. kai geri žmonės. Esant optimalioms sąlygoms . elgiasi smerktinai (kai kuriuos žmones tokios aplinkybės gali paskatinti elgtis didvyriškai). Dėl to nedidelis blogio veiksmas paskatina nuostatą leidžiančią atlikti dar blogesnį veiksmą.. susidūrę su skaudžiomis aplinkybėmis. KONFORMIZMAS 245 mos įvairiausios atskiros užduotys. Išgirdę klaidingus atsakymus.teisėtam. ir po to nuspręsti patiems. • Muzaferas Sherifas pastebėjo. Pagrindinė atribucijos klaida verčia mus manyti. kad konformistiškumas didėja sudėtingėjant užduotims arba jei dalyvis jaučiasi ne- . Situacijos galią matome. esančiai gretimame kambaryje. ir skirtingu laiku bei skirtingose vietose kartodami eksperimentus mokslininkai ieško bendrųjų principų. Aschas paliepė eksperimento dalyviams išklausyti. kitos . kurią iš trijų lyginamųjų linijų etaloninei prilygina kiti.6 skyrius. 37 proc. Kada jie būna konformistiški? 2) Kodėl žmonės elgiasi konformistiškai? Kodėl jie neignoruoja grupės ir „nesirūpina būti teisūs prieš save"? 3) Ar yra asmenybės tipas. kad blogai elgiasi blogi žmonės. • Solomonas Aschas naudojo užduotį. kurių išprovokuotas konformistiškumas siekė 37 proc. turintis polinkį elgtis konformistiškai? Kitame poskyryje panagrinėsime kiekvieną iš šių klausimų atskirai. Kaip nuspėti galimą konformistiškumą? Vienos situacijos labiau skatina elgtis konformistiškai. o geri žmonės elgiasi gerai. eksperimento dalyvių juos pakartojo. tačiau iškėlė kitus: 1) Kartais žmonės elgiasi konformistiškai. kuri buvo tokia pat aiški. norėdami išprovokuoti didžiausią konformizmą? Socialinės psichologijos specialistai kėlė tokį klausimą: jei net Ascho neprievartinė.65 proc. Kokias sąlygas pasirinktumėte. Taip pat nuvertinama situacijos galia. Klasikiniai konformizmo eksperimentai atsakė į vienus klausimus. • Šie klasikiniai eksperimentai atskleidžia kelių reiškinių galią Elgesys bei nuostatos vieni kitus sustiprina. APIBENDRINIMAS Klasikiniai konformizmo tyrimai Trijų tipų klasikiniai eksperimentai iliustruoja. kad kitų žmonių nuomonė buvo reikšminga vertinant iliuzinį šviesos taško pasislinkimą „Teisingų" atsakymų normos susiformavo ir išsilaikė tyrimų sekoje.mažiau. suaugusių eksperimento dalyvių pakluso nurodymams sukelti tariamai traumuojantį elektros šoką rėkiančiai nekaltai aukai. kaip Sherifo užduotis neapibrėžta.

Bickman ir Berkowitz. kaip grupė „sukomplektuota". juo labiau pasiduodame kitų žmonių įtakai. 5-ių. 1968. kurie. 6. 1969. 3-jų. Grupės savybės taip pat turi reikšmės. Rutgerso universiteto mokslo darbuotojas Davidas Wilderis (1977) pateikė studentams teismo prisiekusiųjų atvejį. efektas susilpnėja (Gerard ir kiti. kai tariami dalyviai buvo pristatyti kaip dvi grupės po du žmones. kai grupę sudaro trys ar daugiau žmonių. pamėgdžiodarni pulkelį žmonių. o ne tuomet. Grupės dydis Kad laboratorinių eksperimentų metu gautume didelį efektą. Eksperimentas parodė. Atlikdami lauko eksperimentą Milgramas ir jo kolegos (1969) 1-o. 1961). kurioje keturi tariami eksperimento dalyviai išsakė savo nuomonę. Taip pat kai reaguoti tenka viešai ir be išankstinio įsipareigojimo. Aschas bei kiti mokslininkai pastebėjo. 2-jų. kad kelioms mažoms grupėms tarpusavyje sutariant.6 PAVEIKSLAS Grupės dydis ir konformistiškumas Praeivių. Akivaizdu. Kaip parodyta 6. 10-ies ir 15-os asmenų grupių paprašė stabtelėti judrios Niujorko gatvės kelkraštyje ir pasižiūrėti aukštyn. Juo mažiau pasitikime savo sprendimais.246 II dalis. tuo daugiau praeivių jais pasekdavo. jų pozicija tampa paveikesnė. studentai pasižiūrėjo vaizdajuostę. ^ 90 80 70 8 60 'į įjj i— ^ 30 20 10 0 1 2 3 5 10 Provokuojančios grupės dydis 15 . vieninga ir užima svarbią padėtį.6 paveiksle. o trys grupės po du žmones dar didesnį. Panašiai dvi grupės po tris žmones išprovokavo didesnį konformistiškumą nei viena šešių žmonių grupė. kad 3-5 žmonės gali nulemti kur kas didesnį konformizmą nei vienas ar du. kai keturi tariami dalyviai savo nuomonę pateikė kaip bendrą vienos grupės. taip pat pažvelgė į viršų. Prieš pareikšdami savo nuomonę. Kai grupę sudaro daugiau nei penki žmonės. kad studentų nuomonė buvo labiau konformistiška tada. Panagrinėkime kiekvieną aplinkybių atskirai. ji darni. grupė neprivalo būti didelė. Rosenberg. Svarbu ir tai. kuo didesnė grupė sužiurdavo aukštyn. Didžiausias konformistiškumas būna. Šaltinis: Milgram. S O C I A L I N Ė ĮTAKA kompetentingas. procentas didėjo atitinkamai didėjant minėtai grupei (nuo vieno iki penkių).

kad už ką nors kovoti lengviau." Novalis. Tą pripažįsta daugelis religinių grupių. 1975). Asch. 5 6 7 8 Kritinis bandymas Vieningumas Įsivaizduokite. Draugo parama teikia drąsos. Fragment („Fragmentas") . jų teisingi atsakymai sudarė 76 proc. kad žmonės beveik visada reiškia savo nuomonę. 1969.net tada. nesutinkant tik vienam prisiekusiajam.net jei jis ir neteisus . Per pastaruosius 50 metų tik 1 iš 10 Jungtinių Valstijų Aukščiausiojo teismo sprendimų buvo priimti. sutrikdo grupės vieningumą. kuris suklydo mėlynus dirgiklius pavadindamas žaliais. Šaltinis: Asch. „Mano nuomonė ir įsitikinimai sustiprėja ir būna sėkmingi. kad nekonformistiškam dalyviui jausdavo šiltus. prisiekusiesiems teisme retai kada nepavyksta priimti sprendimo dėl vieno prieštaraujančio nario. kaip ir Milgramo paklusnumo eksperimente? Atlikus keletą eksperimentų buvo pastebėta. 70 proc. kurie minėto pavyzdžio nestebėjo. pateikdamas teisingus atsakymus. 2005). atsakinėję žmonės pateikia tą patį klaidingą atsakymą. Tačiau jie neigdavo. jog dalyvaujate konformizmo tyrimo eksperimente. Dažniausiai sprendimas priimamas vienbalsiai arba santykiu 5:4 (Granberg ir Bartels. kad šis dalyvis jiems turėjo įtakos: „Jei jo ir nebūtų buvę. Tokių eksperimentų dalyviai vėliau sakydavo. 1955.6 skyrius. Ar šis vieno savarankiško tariamo eksperimento dalyvio pavyzdys darys tokį pat išlaisvinantį poveikį. jei prieš juos tai būna padaręs bent vienas asmuo. turėdami tai galvoje. taip pat siunčia po du misionierius. kad jis klydo. Tie. 1955. 6. išskyrus vieną.7 pav.7 PAVEIKSLAS Vieningumo poveikis konformistiškumui Kai kas nors. Stebint besilaikantį savo pozicijos asmenį . prielankius jausmus. kai visi kiti raudonas skaidres vadino oranžinėmis. vis tiek būčiau atsakęs taip pat". kai tik juos pripažįsta dar vienas protas. jei randame bent vieną bendramintį. ji tampa ne tokia įtakinga (Allen ir Levine. pavaizduota. Charlan Nemeth ir Cynthia Chiles (1988) tai užfiksavo po to. Būti vieno asmens mažuma yra sunku. kad kam nors pažeidus grupės vieningumą. KONFORMIZMAS 247 6.gali sustiprėti mūsų pačių savarankiškumas. Morris ir Miller. Šie eksperimentai perša praktinę išvadą. kuriame visi. kai eksperimento dalyviams liepė stebėti vieną nedidelės keturių žmonių grupelės narį. mormonai. prisitaikoma keturis kartus rečiau. pavyzdžiui. Nepaisydami. dažniau elgėsi konformistiškai. Kristus savo apaštalus siuntė poromis. jį stebėję eksperimento dalyviai demonstravo didesnį savarankiškumą .

1990).. Silvia. 2000). ypač tiems. Taigi žmonės stengiasi prisiderinti prie į juos panašių žmonių nuomonės. pavyzdžiui. ir padidėdavo iki 44 proc. „vaidinančių juodaodžius". jei jis gerai apsirengęs. sutelktumas (cohesiveness) „Mes" jausmas. Jie nenori prieštarauti kitų nuomonei. su kuria tapatinamės . Michaelas Walkeris. pagal simpatijas. užimantys aukštesnę padėtį dažniausiai turi didesnę įtaką (Driskell ir Mullen.pripažįsta labiau pasiduodantys grupės nuomonei negu vyresnieji grupės nariai (Jetten ir kiti. 2005). kai tarp jų atsirasdavo atsargiai per gatvę einantis tariamas eksperimento dalyvis. šie žmonės linkę nusileisti. Bijodami būti atstumti. Pavyzdžiui.kito universiteto ar kitos religijos atstovų. kai atsirasdavo neatsargus (Mullen ir kiti. kad galėtų atsispirti klubo narių antipatijai bei pasmerkimui". buvo pastebėta. yra bendravardžiai ar kurių panašūs pirštų antspaudai (Burger ir kiti. esame linkę pamėgti tuos. geriau vertiname muzikos kūrinį. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Sutelktumas Mažumos.. jog Australijoje „žmogų kuria" ir rūbai. Heteroseksualas. 1954. kuri nepriklauso grupei. kuris būtų toks stiprus ir nejautrus. 2001). gali šaipytis jų aplinkoje (Contrada ir kiti. Pavyzdžiui. Atsargaus pėsčiojo drausminantis poveikis būna dar didesnis. ypač kai labiau suartėja (Crandall. 1975). Lott ir Lott. dalyvavo 24 000 pėsčiųjų. 1990). Neatsargaus perėjimo per gatvę tyrime. kovojantis už gėjų teises. nei kai klausinėdavo prastai apsirengęs. kurie „vaidina baltuosius". ar iš baltaodžių. 2006). lengviau paveiks kitus heteroseksualus nei homoseksualas. kurie grupės atžvilgiu nusiteikę palankiai (Berkowitz.netgi jaunesnieji socialiniai psichologai . iki 17 proc. Neigiamą nuomonę išreiškiame. Susan Harriman ir Stuartas Costello (1980) pastebėjo. aukštųjų mokyklų studentų draugijų nariai linkę kartu linksmintis. 1961. elgtis ir rengtis taip. jog neatsargių pėsčiųjų sumažėdavo nuo 25 proc.nuomonė mus trikdo mažiau nei tokia pati mūsų grupės mažumos nuomonė (Clark ir Maass.248 II d a l i s . Sakurai. Juo grupė labiau sutelkta. 2004. Priklausantys tai pačiai etninei grupei gali jausti panašų „savos grupės spaudimą prisitaikyti" . Iš juodaodžių. jei pastebime. Grupės poveikį patiria ir tie eksperimento dalyviai. 1988). Kaip matysime 11 skyriuje „Patrauklumas". kurie panašūs į mus. kuriame. kai įjuos kreipdavosi gerai apsirengęs apklausą atliekantis darbuotojas. Savo veikale Essay Concerning Human Understanding („Apie žmogiškąjį supratimą") XVII a. kaip daro „visi". patrauklumą mastas. filosofas Johnas Locke įvertino sutelktumo veiksnį: „Tarp dešimčių tūkstančių neatsiras nė vieno. kurie gimę tą pačią dieną. Padėtis Kaip ir buvo galima numanyti. Žmonės dažniau patenkina pageidavimus netgi tų. 1988). kurie priklauso daugumai (Hogg. kad jis patiko panašiems į mus žmonėms. Atrodo. . . to nežinodami.kalbėti. jei muzika patiko nepanašiems į mus žmonėms. Jaunesnieji grupės nariai . juo didesnę galią ji turi savo nariams. kad Sidnio pėstieji buvo labiau linkę bendradarbiauti. grupės narių tarpusavio susisaistymo.

Geriausiu atveju sprendimą pakeičiame pasikeitus aplinkybėms (Saltzstein ir Sandberg. jie nusprendė. kai esame vieni balsavimo kabinoje. kad atsakymus perskaitys tik eksperimentuotojas. jog Kodeksas iš tiesų šonu prisilietė Rizikos. Kai po paskutinio posūkio jie išniro greta vienas kito. kad dalyvaujate Ascho eksperimente. Lenktynių teisėjai pasitarė dar kartą. teologijos fakulteto profesorius. Viešoji reakcija Vienas pirmųjų klausimų. sukuria nesutinka visi likusieji dalyviai. kad šio žmogaus gyvybei kyla pavojus". 1979). Davęs 450 voltų elektros šoką. 37 metų suvirintojas atsisuko į eksperimentuotoją ir pagarbiai paklausė: „Kas toliau. tačiau sprendimo nepakeitė. Buvo pareikštas protestas. Ascho eksperimentų dalyviai būtų patyrę mažesnį grupės poveikį. Ar iškart po lenktynių paskelbta žinia turėjo įtakos teisėjų pasiryžimui nekeisti sprendimo? To niekada nesužinosime. Ankstesnių įsipareigojimų nebuvimas 1980 metais grynaveislė kumelaitė Rizika tapo antrąja. buvo toks: ar viešai atsakinėjant prisitaikoma labiau? Gal iš tiesų žmonės daugiau dvejoja. pasakė: „Nesuprantu. bet viešumoje nenori pasirodyti neturį nuomonės? Dabar jau išaiškinta: eksperimentų metu atsakinėjant viešai. Ar Kodeksas savo šonu palietė Riziką? O gal Kodekso raitelis netgi sudavė jai rimbu per galvą? Lenktynių teisėjai susirinko pasitarti. Kai jūs pareiškiate savo nuomonę. kad jo paklusnumo eksperimentuose menkesnio išsilavinimo žmonės noriau vykdė eksperimentuotojo paliepimus nei labiau išsilavinę. ar šis įsipareigojimas kaip nors veikia. kodėl eksperimentas sumanytas taip. Eksperimentuotojas parodo liniją ir prašo.sukuriant sąlygas įsipareigoti nedelsiant arba nesudarant tokių sąlygų . Dar kartą peržiūrėjus televizijos įrašus paaiškėjo. 1955): kartą viešai įsipareigoję laikomės savo žodžio. prisitaikoma labiau nei atsakinėjant raštu. Trumpai pasvarstę. į kurį mokslininkai ieškojo atsakymo. nepaklusęs reikalavimui įjungti 150 voltų elektros srovę. lenktynių favoritės. ir apibėrė eksperimentuotoją klausimais apie „tokio darbo etiką". profesoriau?" Kitas dalyvis. eksperimentuotojas leidžia jums dar pagalvoti. Per kitas lenktynes paskutiniame rate ji pasivijo lyderį žirgą Kodeksą. Todėl ga- .6 skyrius. Išgirdus kitų dalyvių atsakymus.ir stebėti. nugalėjusia Kentukio ristūnų lenktynėse. kad jūs pirmas atsakytumėte. Šis sprendimas sukėlė skandalą. kad jokių pažeidimų nebuvo ir kad nugalėjo Kodeksas. kumelaitė akimirksnį sutriko ir nežymiai pralaimėjo lenktynes. Lengviau laikytis savo įsitikinimų. Kodeksas šastelėjo link Rizikos. KONFORMIZMAS 249 Milgramas (1974) rašė. o ne kai stovime prieš grupę. Šį įvykį tegalime tik pakartoti laboratorijoje . Taigi įsivaizduokite. jei jie būtų galėję atsakyti raštu žinodami. Ar susidūrę su priešinga grupės nuomone pakeisite savo sprendimą? Realiai beveik niekada šitaip nepasielgiame (Deutsch ir Gerard.

balsai dažniau pasiskirsto po lygiai tada. eksperimentuotojai atskleidė. pritaria Polonijus. „Man regis. jisai panašus į žebenkštį". 1994).atsako Polonijus. Pensėes („Mintys") lime manyti. Lektoriui baigus pasiruošiau kartu su visais paploti. kas skatina elgtis konformistiškai. kai susiduria su vieningais trijų ar daugiau patrauklių ir aukštą padėtį užimančių žmonių teiginiais. • • Dažnai prisitaikoma. kai balsuojama viešai.250 II d a l i s . o ne prisitaikys. amerikietis. kaip vertina kiti kolegos. Tačiau auditorija ne plojo.svarsto Hamletas. Churginas. Konformistiškumą stiprina grupės susitelkimas. . taupyti energiją ar važinėti autobusais ir pastebi.* Klausimas: kodėl Polonijus taip lengvai sutinka su Danijos princu? Štai aš.kiek vėliau sako Hamletas. kai raginimai saugoti aplinką neverčia įsipareigoti asmeniškai (Katzev ir Wang. 1985)." Joubert. Brūckner ir Bearman. jei suformuotas elgesys ar įsitikinimas nėra vieningas. klausausi paskaitos viename Vokietijos universitete. kuris labai panašus į kupranugarį?". . * Vertė A. „Kaip kažin ką jis tikrai atrodo lyg kupranugaris". kad žmonės legviau paklūsta. tačiau jie gali derinti savo vėlesnius vertinimus. 2005).klausia Shakespeare Hamletas Polonijaus. jis greičiau laikysis įsipareigojimo. (Jeigu sulaužo įsipareigojimą. . 2001. o ne prieštarautume tam. Išmintingi įtikinėtojai tai žino. 14-17 metų paaugliai. „Jo kupra kaip žebenkšties". pakartotinai viešai įsipareigoję saugoti skaistybę iki vedybų. Juo aukštesnę padėtį užima elgesį ar įsitikinimą formuojantis asmuo. grupės savybės: žmonės labiausiai prisitaiko. „Visai kaip banginio". dažniau susilaiko nuo lytinių santykių ar juos nukelia vėlesniam laikui nei tam neįsipareigoję jaunuoliai (Bearman ir Bruckner. juo labiau pasireiškia konformistiškumas. „O gal kaip banginio?" . Pavyzdžiui. jie rečiau naudoja prezervatyvus. Tam tikros aplinkybės ar sąlygos būna ypač veiksmingos. Aplinkosaugininkai ragina įsipareigoti rinkti antrines žaliavas.) APIBENDRINIMAS Kaip nuspėti galimą konformistiškumą? • Atlikdami konformizmo tyrimus. ką jie reklamuoja. kad šuolių į vandenį ar gimnastikos varžybų teisėjai retai kada pakeis savo vertinimus pamatę. kai savo nuomonę reikia pareikšti viešai (grupės akivaizdoje). Prekybininkai klausimus formuluoja taip. tie save myli labiau nei tiesą. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Kas niekada nepakeitė savo nuomonės. kad pritartume. . Kai imitacinės prisiekusiųjų grupės priima sprendimus. Jei asmuo įsipareigojo kažkaip elgtis ar kažkuo tikėti. Viešai įsipareigoję žmonės nenoriai keičia sprendimus.sutinka Polonijus. Kodėl elgiamasi konformistiškai? „Ar jūs matote aną debesį. o ne balsuojant slaptai (Kerr ir MacCoun. Ankstesni įsipareigojimai taip pat sulaiko nuo pasidavimo įkalbinėjimams. . • • • Konformistiškumas sumažėja.

palankumo. Kai kurie kareiviai dalyvavo žudynėse My Lai kaime. Normatyvinė įtaka yra „prisitaikymas prie minios". kad kolektyvas j į priimtų ir pamėgtų.atsakė vaikinas. KONFORMIZMAS 251 o ėmė krumpliais barbenti į stalus. Galbūt Polonijus norėjo sulaukti Hamleto. Paskiras asmuo gali svarsty- . kurie buvo šaipymosi iš kitų liudininkais. Ką tai reiškė? Gal jie nepritarė? Tikriausiai ne kiekvienas išdrįstų viešai rodyti nepalankumą viešinčiam žymiam asmeniui. Parlamento ar Kongreso nariams leistina prieštarauti planams skelbti karą. atrodė išbalęs ir sukrėstas. Tada ir aš pradėjau barškinti krumpliais. o kai sugrįžo. Ypač normatyvinė įtaka skatina nuolaidumą tų žmonių. Štai j u m s absoliutaus normatyvinio spaudimo pavyzdys. grindžiamas faktais. 1951). jis atsipalaidavo ir su palengvėjimu atsiduso. bet ir grupei bendraujant su kita grupe (Matheson ir kiti. Jo veidas atgavo buvusią spalvą. sužinotais iš kitų žmonių. Kennedy (1956). kad būtum priimtas ir pripažintas arba b) kad gautum svarbią informaciją. Kaip prisimena Johnas F. Ypač tada. arba bent jau užgniaužti savo nepritarimą. Be to. Gerardas (1999) prisimena. Tačiau prasidėjus konfliktui tikimasi. Aš susirūpinau ir pasiūliau nutraukti seansą. . Janes ir Olson. 2000). „Bijojau. Antra vertus. pritarti skatina informacinė įtaka. vengiant atmetimo ir siekiant palankumo arba pritarimo. kad viename iš jo konformizmo eksperimentų draugiškai nusiteikęs eksperimento dalyvis nusiminė. ko jis buvo išėjęs. 1958. tačiau kokia kaina! Jis labai norėjo. Kai eksperimentas pasibaigė.teigė vienas vokiečių karininkas. kad kiekvienas „parems mūsų karius". Kas paskatino elgtis konformistiškai? Kodėl aš neplojau. tačiau bijojo priešingos reakcijos. vokiečių veiduose nepastebėjau nepasitenkinimo. Schachter. socialinė atskirtis būna skaudi.6 skyrius. kiti žmonės gali tapti svarbiu informacijos šaltiniu. bijodami karinio tribunolo už nepaklusnumą. 2002). Mortonas Deutschas ir Haroldas Gerardas (1955) šias dvi galimybes pavadino normatyvine įtaka ir informacine įtaka. informacinė įtaka (informational influence) Konformizmas. 1979. Jis nenusileido. Ne. prisiminkite Titaniką Nežinomas autorius Kartais didelė nukrypimo kaina skatina žmones pritarti tam. kuo jie netiki. aiškindamas savo nenorą priešintis masinėms egzekucijoms (Waller. arba kurie nori daryti kajerą (Hollander. aukštesnę nei jis padėtį užimančio Danijos princo. pasiprašė leisti išeiti iš patalpos. kad norint sutarti reikia pritarti" (p. Kaip žinome. nes laikėsi savo nuomonės ir prieštaravo kitiems grupės nariams. „Jei nuogąstaujate. Paklausiau. tikriausiai tokios būna vokiškos ovacijos. kai nuomonės išsiskiria ne tik „šeimoje". . nė karto nenusileisdamas kitiems. „prieš patenkant į Kongresą man buvo priminta. nusprendžiau. Esant neapibrėžtoms aplinkybėms. kai kiti barbeno? Yra dvi galimybės: a) nusileisti grupei. grindžiamas žmogaus noru patenkinti kitų lūkesčius siekiant išsikovoti pripažinimą. „Nusi vemti". 4). Jis ryžtingai atsisakė ir tęsė visus kitus 36 bandymus. 2003). kad pavėluosite į laivą. Dirbdamos laboratorijose ir realiame gyvenime grupės dažnai atmeta nuolatos nukrypstančius kolegas (Miller ir Anderson. ir aš j a m paaiškinau buvusias pinkles. į kokias buvo patekę autokinetinio eksperimento dalyviai. kad Leideritzas ir kiti palaikys mane bailiu". normatyvinė įtaka (normative influence) Konformizmas. kol debatai vyksta šalies viduje. nukrypus nuo grupės normų dažnai tenka mokėti emocijomis.

Tendencija prisitaikyti. tačiau kitų elgesys parodė man. Tačiau atrodo. atsakinėjo į suvokimo klausimus (Berns ir kiti. atspindi normatyvinę įtaką.informacinę įtaką. kartais būna apribota arba normatyvinė. Kaip jis kinta? ir kokiame socialiniame kontekste ši asmenybės savybė ryškiausia? Ar kai kurie žmonės apskritai labiau pasiduoda (arba. bet ir žmonėms. Normatyvinei Įtakai pasiduodame iš noro būtų priimti: mes norime būti mėgstami. Kas elgiasi konformistiškai? Konformizmas kinta ne tik keičiantis aplinkybėms. yra atviresni) socialinei įtakai? Ar galite vienus savo draugus pavadinti „konformistais". pasakyčiau. • Informacinę įtaką kuria kitų žmonių pateikti duomenys apie realybę. kai pateikiama sudėtinga užduotis ir kai svarbu jaustis teisiems . kada žmonės elgiasi konformistiškai. plojęs minėtoje Vokietijos universiteto salėje (normatyvinė įtaka). kultūrą ir socialinius vaidmenis. kiek pasislinko šviesos taškas.) Kai dalyviai.visa tai yra informacinės įtakos požymiai. o kitus „nepriklausomais"? Ieškodami prisitaikymą skatinančių veiksnių. 2005). (Pateikta užduotis: reikėjo mintyse pasukti figūrą ir pasirinkti jos atitikmenį iš keleto galimybių. suaktyvėdavo suvokimą reguliuojančios. Taip reiškiasi normatyvinė įtaka (nes žmonės gauna tą pačią informaciją ir kai reaguoja viešai. kaip veikia Ascho tipo eksperimente dalyvaujančių žmonių smegenys. o ne sąmoningus sprendimus priimančios smegenų sritys. Aš nenorėjau būti vienintelis. jog šis vyrukas žino. išklausę kitų dalyvių atsakymus. prisitaikydami prie neteisingo kitų dalyvių atsakymo. Dažniau prisitaikoma esant kitų žmonių akivaizdoje. Tokie rezultatai perša išvadą. dažnai elgiamasi konformistiškai. kad labiau prisitaikoma reaguojant viešai. kuriuose tiriama. ir individualiai). norėdama ištirti. kad žmonėms prisitaikant veikiamas jų suvokimas. arba informacinė įtaka. priimant sudėtingesnius sprendimus. patys atsakydavo neteisingai. atspindi informacinę įtaką: mes norime būti teisūs. Kai dalyviai prieštaraudavo grupės nuomonei. kol jie. APIBENDRINIMAS Kodėl elgiamasi konformistiškai? • Eksperimentai atskleidžia dvi konformistiško elgesio priežastis. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ti: „Nenutuokiu." Emorio universiteto neurologų grupė. kai eksperimento dalyviai jaučiasi nekompetentingi. . Tad rūpindamiesi socialiniu įvaizdžiu patiriame normatyvinę įtaką. kaip išreikšti savo pritarimą (informacinė įtaka). Trokšdami būti teisingi . funkciniu magnetiniu rezonansu (fMRV) tyrė dalyvių smegenis. Tai. Kasdieniame gyvenime normatyvinė ir informacinė įtakos dažnai reiškiasi kartu. Antra vertus. suaktyvėdavo su emocijomis susijusios smegenų sritys. mokslininkai sutelkė dėmesį į tris prognostines prielaidas: asmenybę.252 II d a l i s . Eksperimentuose.

ir jų elgesys nereguliuojamas jokiais ženklais . kurie. 1968). nepaisydami pajuokų ir karo lauko teismo grėsmės.asmenybės turi dar didesnes galimybes suspindėti (Ickes ir kiti. svarbiau žinoti aplinkybių detales nei to žmogaus psichologinių testų rezultatus. Rushton ir kiti. tiriant asmeninių savybių ir konformistiškumo sąsajas. kai du nepažįstami žmonės sėdi laukiamajame. „Laisvesnėse" situacijose .6 skyrius. kokioms aplinkybėms esant žmogaus elgesį galima sieti su jo asmeninėmis savybėmis. KONFORMIZMAS 253 Asmuo XX a. jie leidžia apibendrintai prognozuoti. pagarbos autoritetui ir noro pateisinti lūkesčius (Blass. Mintis. buvo pastebėtos tik jų užuominos (Mischel. Tyrimai patvirtina principą. Bet net ir sudėtingomis aplinkybėmis individai skiriasi. kaip žmogus elgsis įvairiomis aplinkybėmis (Epštein. su asmenybės savybėmis susijusios priežastys. o tiesa . Milgramo paklusnumo eksperimentai buvo atliekami „griežtoje" aplinkoje. kai socialinė įtaka yra silpna. Specialistas Josephas Darby sušvilpė švilpuku. kuriuos buvo galima pademonstruoti. . kaip pasielgtumėte konkrečioje situacijoje. aiškūs reikalavimai trukdė reikštis asmenybių skirtumams. 1982. bet iš tikrųjų aš mačiau nederamų dalykų ir apie juos pranešiau". kad asmeniniai bruožai turi menką poveikį. 1990. agresyvus ar paslaugus. 1982). Čia gali praversti štai tokia analogija: prognozuoti. kad mes jų dar neišsiaiškinome" (p. buvo grasinama su juo susidoroti už nepritarimą bendrai nuomonei. ir todėl yra rimtas pagrindas įtarti. su kuriuo susidūrėme 4 skyriuje: nors vidiniai veiksniai (nuostatos. Tačiau vis tiek Milgramo eksperimentų dalyviai labai skyrėsi savo paklusnumu. kad kartais paklusnumas priklauso nuo priešiškumo. kad klusnumą ir neklusnumą lemia sudėtingos. O jūsų galimas konformistiškumas (arba draugiškumas ar agresyvumas) įvairiomis aplinkybėmis prognozuojamas lengviau. neprisidėjo prie savo kolegų (O'Connor. kad norint sužinoti.išlaisvina" (ABC News. Šunų prižiūrėtojas Williamas Kimbro nepasidavė „stipriam spaudimui" dalyvauti „nederamose apklausose". septintojo dešimtmečio pabaigoje ir aštuntajame dešimtmetyje. 1991). Priešingai nei situaciniai veiksniai. devintajame dešimtmetyje paskatino ištirti. Monson ir kiti. Jis teigė: „Nenoriu vertinti. 1980. Darby kažkas pavadino „žiurke". nes gėris visada nugali blogį. yra taip pat sunku kaip ir prognozuoti jūsų atsakymą į vienintelį testo klausimą. Leitenantas Davidas Suttonas nutraukė vieną incidentą ir įspėjo vadovybę. XX a. Manyta. 2004). asmeninės savybes nedaug tegalėjo prognozuoti paskiro žmogaus elgseną. Milgramas (1974) padarė štai tokią išvadą: „Esu tikras. 0 motina džiaugėsi: „Brangusis. Pranešimuose apie prievartą Abu Graibo kalėjime palankiai atsiliepiama apie tris vyrus. 1983). Asmenybės savybės lengviau padeda numatyti elgseną. ar konkretus asmuo bus konformistiškas. 2004). savybės) retai tiksliai išpranašauja konkretų poelgį.pavyzdžiui. Tačiau žinau. 205). todėl jam buvo suteikta apsauga. kaip ir bendrasis testo iš daugelio klausimų rezultatas. pateikdamas karo policijai įrodymų. aš labai didžiuojuosi tavimi ir tavo elgesiu.

nors santykinai jų reikšmė skirtingais atvejais skiriasi" (p. Brazilijoje . 32 proc. 34 proc. Perrin ir Spencer.Miunchene 85 proc. Kartojant Ascho eksperimentus su Didžiosios Britanijos. Zimbabvės Bantu gentyje. Neatmetant neginčijamos socialinių jėgų galios. (Blass. Vokietijoje. Kanados ir Jungtinių Valstijų universitetų studentais kartais sulaukiama mažesnio konformizmo nei prieš du ar tris dešimtmečius (Lalancette ir Standing. 1990.su visa jos butaforija. kad Prancūzijos studentai mažiau linkę elgtis konformistiškai. kolektyvistinių visuomenių. Nicholson ir kiti. Jordanijoje. Kaip manote.31 proc. Kai Milgramas (1961) naudojo kitokią konformizmo tyrimo metodiką. Tačiau kultūros kinta. 2000). Taigi konformistiškumas bei paklusnumas yra universalios savybės. asmenybės tyrinėtojai tikslina ir iš naujo patvirtina ryšį tarp to. ir to. tačiau jos priklauso ir nuo kultūros. palyginti su JAV? Paklusnumo santykis buvo panašus arba netgi aukštesnis . ir nuo laiko. Italijoje. 1981). Pietų Afrikoje ir Jungtinėse Valstijose rezultatai. kuriose tradicija puoselėti darnius santykius padeda apibrėžti savąjį Aš. Palyginti su individualistinėmis visuomenėmis. Jų pastangomis šiandieniniai socialiniai psichologai sutinka su pirmtako Kurto Lewino (1936) pareiškimu: „Kiekvienas psichologinis įvykis priklauso nuo žmogaus būsenos ir socialinės aplinkos. 12).tačiau 51 proc. siekdamas palyginti Norvegijos ir Prancūzijos studentus. Libane. kas mes esame. o vyrai. kad socialinis gyvenimas panašus į vaidybą teatro scenoje .tik aktoriai: kiekvienam skirta.254 II d a l i s . Rodo Bondo ir Peterio Smitho (1996) 17 šalių atlikta 133 tyrimų analizė parodė. dabar vis labiau pripažįstamos individualios asmens savybės ir įgimti polinkiai. kada išeiti ir įeiti. 1985. Jamesas Whittakeris ir Robertas Meade (1967) keliose šalyse pakartojo Ascho konformizmo eksperimentą ir daugeliu atvejų nustatė panašų konformistiškumo santykį . Kultūra Ar kultūrinis fonas padeda prognozuoti galimą konformistišką elgesį? Iš tiesų padeda. Konfor- . VVilliam Shakespeare Vaidmenų teorijos šalininkai kaip ir Williamo Shakespeare pjesės „Kaip jums tai patinka" herojus Žakas mano. ką darome.tai scena. 1974. kiekvienas per savo amžių atlieka daug vaidmenų. Kaip ir anksčiau minėti nuostatų tyrinėtojai. nariai labiau pasiduoda kitų žmonių įtakai." Woody Guthrie Socialiniai vaidmenys Pasaulis . kokie buvo pakartotinių paklusnumo eksperimentų Australijoje. moterys . „Aš nenoriu prisitaikyti prie šio pasaulio. 1990. Honkonge. Austrijoje. S O C I A L I N Ė Į T A K A Įdomu atkreipti dėmesį į profesionalų nuomonių švytuoklę. kaip kultūrinės vertybės veikia konformistiškumą. Larsen. jis nuolatos pastebėdavo. kur už nekonformistišką elgesį buvo taikomos griežčiausios sankcijos. kaukėmis ir scenarijais.

Nors asmeninį įvaizdį galiu sukurti pažeisdamas mažiausiai svarbias normas (kadangi vertinu dalykiškumą. turtingų tėvų ir sužadėtinio. 1988. užsieniečių studentų ir aukščiausio rango vadovų. Pagrobtos laikraščių magnato dukters Patricijos Hearst atvejis parodo. Schiffman. paskui tikra revoliucionierė ir po to vėl tikra turtų paveldėtoja". KONFORMIZMAS 255 mizmas turi daug bendro su šiais vaidmenimis. . Ji prašė. pasivadinusių Simbiono išsilaisvinimo armija. Jei su socialine kategorija susijusios tik kelios normos (pavyzdžiui. sugrįžę į savo gimtinę. kad žmonės „pamėgintų suprasti joje įvykusius pokyčius". Kas atrodė dirbtina. jie niekaip negalėjo suprasti (ir dėl to XX a. jei pažeisčiau pagrindines taisykles (neateičiau į paskaitas. aštuntajame dešimtmetyje šis pagrobimas buvo viena didžiausių sensacijų). vertybės ir tapatumas nepastebimai pasikeitė siekiant prisitaikyti prie kitos vietos. žmonės būtų ją supratę. tampa nuoširdu. Kad vėl susigrąžintų vidinę darną. ji buvo pagrobta jaunų revoliucionierių.6 skyrius. nebūtų galėję to nutikti . kad prisijungia prie pagrobėjų ir atsisako savo ankstesnio gyvenimo. kad bendradarbiauja su savo pagrobėjais.o gal būtų? . Aš iš karto galiu sudaryti ilgą sąrašą normų. kokia reikšminga vaidmens galia. kad išmoktume tinkamai bendrauti ir elgtis naujomis aplinkybėmis . Po dvylikos dienų stebėjimo kamera užfiksavo ją dalyvaujant ginkluotame banko apiplėšime. Studentas privalo ateiti į egzaminą.„kad ji pajėgia būti tikra turtų paveldėtoja. „sėkmingai" ištekėjo ir apsigyveno viename Konektikuto valstijos priemiestyje. Jų elgsena. reikia laiko.prisitaikyti. savikontrolė sumažėja. apibrėžtam vaidmeniui būtinas atitinkamas normų rinkinys. Vaidmenys daro reikšmingą poveikį. kaip aš prisitaikiau prie vokiečių. Netrukus Hearst viešai paskelbė. Tačiau. vėl patiria įtampą (Sussman. arba jei ji tik būtų apsimetinėjusi. tačiau tam tikri vaidmens aspektai yra privalomi. reemigrantai privalo iš naujo prisitaikyti prie savosios kultūros. galėčiau būti atleistas iš darbo arba prarasti tėvystės teises. retai kada atvykstu per anksti). būdama devyniolikos. Tikram. Taikos Korpuso darbuotojų. Po dvejų įkalinimo ir „perprogramavimo" metų ji vėl ėmėsi turtingos paveldėtojos vaidmens. Atvykus į naują šalį. Jei Patricia Hearst visą tą laiką iš tiesų būtų buvusi pasišventusi revoliucionierė. kad paprastai žmonės įsisavina savo vaidmenis. Praėjus devyniolikai mėnesių Hearst buvo suimta. Prisitaikę naujoje šalyje beveik visi repatriantai. nei man. Nei jums. 4 skyriuje aiškinomės. jų nepriskiriame socialiniam vaidmeniui. kaip rašė Philipas Brickmanas. 2000). Pavertus šį vaidmenį vidiniu įsitikinimu. tapo motina ir rašytoja. daug laiko skiriančia labdaringai veiklai (Johnson. parengti kursinius darbus ir gauti bent minimalų įvertinimą. 1974 metais. be abejonės. skriausčiau vaikus). pėstieji privalo laikytis dešinės kelio pusės ir atsargiai pereiti gatvę). Tą patiria daugelis imigrantų. Per pirmą pasimatymą ar pradėję naują darbą. vaidmenį galite atlikti sąmoningai. 1999). kurie krumpliais barbeno į stalus. apibrėžiančių mano kaip profesoriaus ar tėvo elgesį. Socialiniai vaidmenys suteikia šiek tiek interpretacijos laisvės.

^p B * •B P CvN SSf*P •H Į M . Tad derybininkas ar grupės lyderis gali pasiekti geresnio bendravimo priversdamas abi šalis apsikeisti vaidmenimis. Toks sąmoningas trumpalaikis konformistiškumas gali pagerinti jūsų santykius. gydytojo ir paciento. Susikeitus vaidmenimis gali būti lengviau suprasti kitą. Kartais vaidmenys atliekami poromis. kurių vaidmenys kitokie. įsijausdami į padėtį tų. Kaip pamatysime paskutinėje šio skyriaus dalyje. Taip pat pastebėjome. Deja. kad kiekviena šalis prieš pateikdama atsakymą perfrazuotų pagrindinę kitos šalies mintį (tai sukeltų kitos šalies pasitenkinimą). nes priklausome vienai žmonių rūšiai. Ne visi vienodai reaguoja į prievartą. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Turtinga paveldėtoja Patricia Hearst kaip revoliucionierė „Tania14 ir kaip turtinga priemiesčio gyventoja. Sąmoningai atlikdami naują vaidmenį. Vaidmenų sukeitimas Vaidmenų atlikimas taip pat gali būti teigiamas dalykas. Mus .tėvo ir vaiko. mūsų veiksmai priklauso ne tik nuo socialinės situacijos. Kai kurios socialinės situacijos daugumą „normalių" žmonių gali priversti pasielgti „nenormaliai". ir tik paskui reikšti savuosius. pamėginkite įsijausti į kito žmogaus mintis ir jausmus. bet ir nuo mūsų polinkių. Prisiminkime. kad esame biologiniai giminės. kai abu partnerius sieja kokie nors santykiai . kas paims viršų: gėrio ar blogio pradas. Pripažinome. Jei kada įsivelsite į sudėtingą ginčą su draugu ar tėvais. žmonės gali keistis.taip stebima.256 II d a l i s . ^ L -1 T ' i* 1 i1 i 1 4 Ir taip. kad skirtingose kultūrose galioja skirtingos normos bei vaidmenys. kad svarbiausias socialinės psichologijos tikslas . o išsiaiškinti universalius elgsenos principus. kad viena įrodinėtų kitos poziciją. dažnai nugali blogis. ir ne. kad egzistuoja kultūrų įvairovė. policininko ir piliečio. Tai paaiškėja iš eksperimentų. Puikių žmonių poelgiai dažnai nebūna puikūs. Arba galima paprašyti. darbdavio ir darbuotojo.ne sudaryti skirtumų sąrašą. Keblioje Patricijos Hearst situacijoje jūs ir aš būtume reagavę skirtingai. kurių metu gerus ketinimus turintiems žmonėms sukuriamos nepalankios situacijos . dėstytojo ir studento. Iki šiol šiame skyriuje teigėme.

kai individualių skirtumų neužgožia socialinės jėgos. kad kažkas bando mus priversti. parodantys. kur mus pastums. tačiau nuostatų poveikio elgsenai mechanizmai skiriasi kur kas mažiau. padaryk taip. Tad kai socialinis spaudimas tampa toks akivaizdus. Nigerijoje ir Japonijoje paauglių vaidmuo apibrėžiamas kitaip nei Europoje ir Šiaurės Amerikoje. KONFORMIZMAS 257 domina tai. . o siūlo rinktis: „Laikas tvarkytis. „Didžioji Dvasia. kad aš nekritikuočiau savo kaimyno tol. Paklusimas kitų lūkesčiams svarbi užduotis. judantys ten. tačiau visose kultūrose vaidmenų lūkesčiai daro įtaką konformizmui socialiniuose santykiuose. • Socialiniai vaidmenys reikalauja šiokio tokio konformistiškumo. kaip ir Romoje ar Botsvanoje". Mes nesame biliardo kamuoliukai. Todėl derėtų jį užbaigti vėl prisimenant žmogaus galią. o ne į išorines jėgas. jie darys Z? Kas paskatintų šitokį nekonformistišką elgesį? Šiame skyriuje buvo pabrėžiama socialinių jėgų galia. tačiau yra patikimesni vertinant polinkį elgtis konformistiškai apskritai (bei kitą socialini elgesį). patvirtina eksperimentai. skatinantis išsaugoti arba atkurti asmens laisvės jausmą. Todėl išmintingi tėvai savo vaikams ne įsakinėja. Mes galime veikti atsižvelgdami į savas vertybes. kad išsaugotų savo laisves. kol nenueisiu iki Mėnulio apsiavęs jo mokasinais. žmonės ima maištauti. kurie savo laisvę ir nepriklausomybę teigia elgdamiesi priešingai nei reikalauja tėvai. Ar norime būti kitokie? Ar žmonės kada nors aktyviai priešinasi socialiniam spaudimui? Ar." Amerikos indėnų malda APIBENDRINIMAS Kas elgiasi konformistiškai? • [ klausimą „Kas elgiasi konformistiškai?" gauta nedaug konkrečių atsakymų. Arba vaikus. verčiami daryti A. imantis naujo socialinio vaidmens. teigiančią. Reaktyvusis pasipriešinimas Žmonės vertina savo laisvės pojūtį ir saviveiksmingumą. kai kas nors grasina mūsų veiksmų laisvei. Savybės stipriausias veiksnys „silpnose" situacijose. kurių meilę giminių priešinimasis tik dar labiau sutvirtino. jog bandymai suvaržyti žmogaus laisvę dažnai bumerangu iš- reaktyvusis pasipriešinimas (reactance) Motyvas. kuri būtų tokia pat pagrįsta ir prasminga Omahoje ar Osakoje. kultūra socializuoja žmones ir daugiau ar mažiau veikia jų socialinę atsakomybę.psichologija. Ką renkiesi: vonią ar dušą?" Psichologinio reaktyviojo pasipriešinimo teoriją.6 skyrius. • Nors konformizmas bei paklusnumas yra universalūs. ką tarpkultūrinės psichologijos tyrinėtojas Walteris Lonneris (1989) vadina „universaliąja psichologija . Bendrieji asmenybės savybių vertinimai menkai prognozuoja konkrečius konformistiškus poelgius. kad pradeda kelti grėsmę laisvei. jog žmonės iš tiesų veikia taip. Prisiminkime Romeo ir Džiuljetą. Socialiniai vaidmenys skirtingose kultūrose visada skiriasi. Žinodami. Reaktyvusis pasipriešinimas kyla. galime elgtis priešingai.

konkrečiu laikotarpiu dažnai pasirenka tuos pačius vardus. jaunuolių (kai leidžiama pirkti alkoholį). jog vaikų Kai tatuiruotės ant pečių bus pradėtos laikyti masiniu reiškiniu . atskleidė. 1979) rašo. ar vienodumas kuria jaukią. o tarp jaunesnių nei 21 metai buvo pasigėrę 77 proc. kurie XX a. Jaunuolių nuo 18 iki 24 metų apklausa. kad tarp 21 metų amžiaus jaunuolių 21 proc. septintajame dešimtmetyje norėjo išsiskirti iš minios. Šiandieninio vakarietiško universiteto moterys mažiau demonstruoja tradicinį moterišką kuklumą. Nail ir kiti. sudarė abstinentai. savo išskirtinumą dažniausiai stengėsi įrodyti neprisitaikydami prie grupės. Unikalumo įrodymas Įsivaizduokite pasaulį. Rouz ir Sofi skamba arba kaip senelių namų gyventojų. Vieno eksperimento Perdju universitete metu Snyder (1980) įtikino studentus. 2 0 0 2 metais populiariausių JAV mergaičių vardų dešimtuke buvo Madison. S O C I A L I N Ė ĮTAKA provokuoja neprisitaikymą (Brehm ir Brehm. jis gali vėl atgyti vėlesnėse kartose. Williamas McGuire ir jo kolegos iš Jeilio universiteto (McGuire ir Padawer-Singer. 1989). Ar tokiame pasaulyje žmonės būtų laimingi? Jei nonkonformizmas gali kelti nepatogumų. Tėvai. išskirtinumas yra svarbiausia mūsų tapatumo dalis (Vignoles ir kiti. kuriame visi žmonės elgiasi konformistiškai ir tarp jų nėra jokių skirtumų. malonią aplinką? Žmonės jaučiasi nepatogiai labai išsiskirdami iš kitų. X X a. (Engs ir Hanson. 1998). pavadindami savo dukrelę Rebeka ir manydami. Reaktyvusis pasipriešinimas gali paskatinti paauglius vartoti alkoholį. . 2000). kad tapo naujos minios dalimi. kad mes save laikome unikaliais. arba kaip smėlio dėžėje žaidžiančių vaikų vardai. Nors vardų populiarumas išblėsta. kad tai originalu. Tačiau bent jau Vakaruose nepatogiai pasijaučiama atrodant kaip visi. kad jų populiarumas sumažės. Tie. nei to reikalautų tradicinė kultūra (Cialdini ir kiti. žmonės geriau jaučiasi įsivaizduodami esą bent kiek kitokie. atlikta Kanados žalingų įpročių centre. ir unikalumo troškimas aiškėja įsigilinus į populiariausius vaikų vardus. Hillary. pastebi Orenstein. R. Aleksis ir Olivija. tuo tarpu tarp jaunesnių studentų abstinentų buvo 19 proc. vyresnių nei 21 m. Tai. kai išgarsėjo Hillary Clinton. gyvenantiems Vakaruose. ė m ė atrodyti nebe toks originalus ir tapo retesnis (netgi tarp gerbėjų) po to.tikėtina. Jungtinėse Valstijose 56 aukštosiose mokyklose atlikta studentų apklausa parodė. kurių unikalumo pojūtis buvo sužlugdytas. netrukus pamatė. kad 69 proc. kad jų „10 svarbiausių nuostatų" arba ryškiai skiriasi. Mums. pastebi Peggy Orenstein ( 2 0 0 3 ) . McGuire ir kiti. patogią. Konformistiškumo tyrimo eksperimente tie. atskleidžia ir „spontaniškos savojo Aš sampratos".258 II d a l i s . Snyderio ir Howardo Fromkino (1980) eksperimentai. Ir socialinė įtaka.ir reikš labiau konformistiškumą. Kaip parodė C. Maksas. Be to. devintojo dešimtmečio pabaigoje-dešimtojo pradžioje buvęs populiarus vardas. per praėjusius metus buvo pasigėrę. 2000). 1978. o ne individualumą . arba beveik identiškos 10 000 kitų studentų nuostatoms. norintys duoti vaikui įdomesnį vardą. 1981. savo elgesiu jie stengiasi įrodyti savo išskirtinumą.

1940 („Skausmo problema") APIBENDRINIMAS Ar norime būti kitokie? • Socialinės psichologijos pabrėžiamą socialinio spaudimo galią reikia papildyti žmogaus galios akcentu. 1978). serbų ir kroatų. S." C. kad „žmogus suvokia save pagal tai. skirtumai tarp škotų ir anglų. kodėl kiekviena mažumos grupė linkusi suvokti savo išskirtinumą ir kaip su tuo susijusi kultūrinė aplinka. stengiamės atpažinti ne šiaip sau išskirtinumą.kaip paaiškėjo. Daugumos atstovai. kažko. jog esu žydė. Tačiau kaip aiškiai parodė šališko palankumo sau (2 skyrius) tyrimai. Žiūrint pasauliniu mastu. Tačiau maži skirtumai gali reikšti didelius konfliktus (Rothbart ir Taylor. užaugę tarp kitų rasių žmonių. kuo skiriamės. Kai kartu su dešimčia kitų . ar esu žydė. Netgi trivialūs skirtumai gali išprovokuoti panieką bei konfliktą. kad norime jaustis išskirtiniai ir kad pastebime. KONFORMIZMAS 259 paprašius „papasakoti apie save". paskatinau greta sėdinčią moterį atkreipti dėmesį į tai. kad esu amerikietė. visi. žinau. O kai nuvykstu į Izraelį. Nors atrodo. Panašiai ir savo lytį mes labiau suvokiame būdami su kitos lyties žmonėmis (Cota ir Dion. kas nėra „aš". Konkurencija paprastai būna stipriausia. kaip kiti į jį reaguoja. Skirtumas tarp jų buvo štai koks: smailiagaliams labiau patikdavo pramušti kiaušinio lukštą smailiajame. aš suvokiu savo nacionalinį tapatumą ir esu jautrus tam. patekus tarp juodaodžių vyrų mano odos spalva taps nesvarbi. jog mums nepatinka labai nukrypti nuo normos. j e i aš esu juodaodė moteris tarp baltųjų moterų. tą pačią akimirką suvokiau savo lytį. mažiau dėmesio kreipdami į rasę. tačiau labai abejoju. teigia McGuire." Leslie Fiedler.paskatą priešintis prievartai. kur mano amerikietiškas akcentas išduoda. 1992).6 skyrius. būtybės savojo Aš pripažinimas. Taisyklė tokia. Tad . . Šiaurės Airijos katalikų ir protestantų gali atrodyti nežymūs.dalyvavau Amerikos psichologų asociacijos posėdyje. Net kai dviejų skirtingų kultūrų atsovai yra beveik tapatūs. Užsienyje gimę vaikai dažniau nei kiti linkę paminėti savo gimimo vietą.bukajame gale. Jonathanas Swiftas šį reiškinį išjuokė „Guliverio kelionėse". žmonės dažnai patiria reaktyvųjį pasipriešinimą . ar iš tiesų esu amerikietė. priklausančius mažumai gali laikyti pernelyg jautriais. nė kiek neabejoju. Lewis. The Problem ofPain. Siekiame ne paprasčiausiai skirtis nuo vidutiniokų. jie vis tiek pastebi savo skirtumus. kai kita grupė labiausiai panaši į jus.grupės sudėtį pagal lytį. Stambūs ir smulkūs vaikai dažniausiai nurodo savo kūno svorį. kad ir kokie maži jie būtų. deja. kad išsaugotų savo laisves. tačiau labai abejoju. 1991 („Fiedler ant stogo") „Savimonė. o bukagaliams . ir aš save labiau suvoksiu kaip moterį" (McGuire ir kiti. kodėl baltaodžiai. kad esu užsienietis. linkę susikurti stiprų baltaodžio tapatumą. o būti už juos geresni. 1986). Rausvaplaukiai dažniau nei juodaplaukiai ar rudaplaukiai mini savo plaukų spalvą. jie dažniausiai išvardija savo išskirtines savybes. esame panašūs tuo. kas nebuvo jai atėję į galvą . vien moterimis . pateikdamas pasakojimą apie smailiagalių karą su bukagaliais. save suvoksiu kaip juodaodę. negali egzistuoti be „kito". kad prie vyrų tualeto bus trumpa eilė. Mes nesame marionetės. Fiedler on the Roof. Kai socialinė prievarta tampa akivaizdi. kiek jis skiriasi nuo kitų". „Kai esu Amerikoje. Ši įžvalga padeda suprasti. Baigiantis kitai dienai per pertraukėlę pajuokavęs. o teisinga kryptimi besivystantį išskirtinumą. Retkarčiais gyvendamas Škotijoje.

kas patinka. yra tai. Grupėje labiausiai suvokiame tai. vargu. Pietų Amerikos ir didžiosios dalies Afrikos žmonėms. Daryk tai. Prisirišimas giliai įsišaknijęs. kad galiu būti visiškai patenkintas ir visiškai save išreiškšti?" Kaip pastebėjome 2 skyriuje. o tu rūpinkis savaisiais. Psichologas Carlas Rogersas (1985) pritarė: „Štai vienintelis svarbus klausimas: ar mano gyvenimas toks. Todėl elgiamės taip. kad mes taip pat esame socialinės būtybės. Post scriptum: kaip būti individualybe bendruomenėje Užsiimk savo reikalais. turinčios pamatinį poreikį priklausyti. ar šis klausimas svarbus daugelio kitų kultūrų. Prielaida. kad individualizmas yra gerai... Tačiau bendruomenininkai primena mums. buvęs Amerikos sociologų asociacijos prezidentas. Tam pritaria sociologas Robertas Bellahas (1996). Amitai Etzioni (1993). dauguma šios knygos skaitytojų naudojasi neprisitaikančio individualizmo privalumais. ragina mus pereiti prie „bendruomeninio" individualizmo. kur vertinama bendruomenė. Abejok autoritetais. Jie įpranta mąstyti apie save atsietai ir įsivaizduoja. Jis rašė. Galvok apie save. privatumo ir bendruomeniškumo. 1831 metais prancūzų rašytojas Alexis de Tocąueville. kuris individualizmą gretina su bendruomeniškumu. nepriklausomybės ir prisirišimo. nei privalumas. Vaikai dažnai demonstruoja savo solidarumą dėvėdami uniformas.priešinosi nustatytoms taisyklėms: pripažino asmens teisių viršenybę ir palaikė besipriešinantį.260 II d a l i s . Naujojoje Zelandijoje. individualumo ir socialinio tapatumo poreikių pusiausvyrą. pabuvojęs Amerikoje.sako japonai. tampame bendraudami su kitais". Australijoje. o konformizmas . Tačiau jis taip pat „įtvirtina pagrindinę solidarumo vertę. Ten. Mes privalome išlaikyti savojo „aš" ir „mes".blogai. Kaip ir įvairių Vakarų kraštų piliečiai. konformizmas yra priimtinas.pradedant Heklberiu Finu ir baigiant Šerloku Holmsu ar Neo iš trilogijos „Matrica" . sukūrė terminą „individualizmas". „Bendruomeniškumas remiasi individualumo pavertimu šventenybe". kad tuo. . kad individualistai „niekam nesijaučia skolingi ir beveik nieko iš kitų nesitiki. kad išsaugotume savo unikalumo ir individualumo pojūtį. Visi mūsų mitiniai kultūriniai herojai . . kad pateisintum manuosius. Siek savo laimės. ką 1 skyriuje pavadinome „socialine pateiktimi". tarp jų Azijos. ye/ gyvename Europoje. S O C I A L I N Ė Į T A K A • Nesijaučiame patogiai. tačiau taip pat nenorime atrodyti kaip visi kiti.. . psichiatras Fritzas Perlsas (1972) įkūnijo šį radikalųjį individualizmą „Gestaltinėje maldoje": Aš rūpinuosj s a v o reikalais. bendra grupės idėja. Kanadoje ir juo labiau Jungtinėse Valstijose. kad pateisinčiau tavo lūkesčius. Šiuos ir panašius žodžius girdime nuolatos. Konformizmas nėra nei yda.aiškina jis. kuo esame. Praėjus šimtmečiui. kuo skiriamės nuo kitų. „Išsikišęs kuolas įkalamas gilyn". konfrontacija ir nepritarimas slopinami. Esi atsakingas sau. Siekiant išsaugoti darną. Šiame pasaulyje aš esu ne tam. kad patys valdo savo likimą". Nemeluok sau. jei labai skiriamės nuo kitos grupės. Ir tu šiame pasaulyje esi ne tam.

Williamas McGuire apie nuostatos stiprinimą Kaip galima atsispirti įtikinėjimui? Asmeninio įsipareigojimo sustiprinimas Pritaikomumas: inokuliacijos (nuostatų stiprinimo) programos Išvados apie nuostatų stiprinimą Post scriptum: kaip būti atviram.Įtikinėjimas Kokie yra įtikinėjimo būdai? Pagrindinis būdas Šalutinis būdas Skirtingi būdai skirtingiems tikslams pasiekti Kokie yra įtikinėjimo elementai? Kas sako? Pranešėjas Mokslinių tyrimų išvada. tačiau ne naiviam . Eksperimentai su virtualia socialine tikrove Ką sako? Pranešimo turinys Kaip sakoma? Komunikavimo kanalas Kam sakoma? Auditorija Ekstremalus įtikinėjimas: kaip įdiegiami kultai? Nuostatas kuria elgsena Įtikinimo elementai Grupės poveikis Ką slepia moksliniai tyrimai.

Jei milijonai žmonių nebūtų paklusę. iš tiesų „nuodijo daugybės milijonų žmonių protus" (Bytwerk. J .patikėti. suprato įtikinėjimo galią. jog masinio naikinimo ginklai bus surasti (Duffy. kuri vis dar tebevyrauja žmonių protuose. p. Gavęs teisę kontroliuoti spaudą. tiražu). Gallup. Streicherio ir kitų nacių propagandinė veikla? Ar jie. holokausto nebūtų buvę (Goldhagen. 1904 („Žmogaus darbas") įtikinėjimas (persuasion) Pranešimo sukeltas įsitikinimų. Tad amerikiečiai ir kitur gyvenantys žmonės stebėjo du skirtingus karus (della Cava. Tačiau daugelis ja užsidegė. Debatus. arba buvo įbauginti ir tapo milžiniškos genocido programos vykdytojais. Nepalaikome nė vienos pusės diskusijoje. „Atotrūkis tarp amerikiečių ir Vakarų Europos gyventojų" atskleidžia įtikinėjimo galią . visose kitose šalyse apklausose dalyvavę asmenys nepritarė Irako puolimui. vienintelį. kad europiečiai (ir kanadiečiai) karo nepalaikė santykiu maždaug 1:2. amerikiečiai jį rėmė apytikriai santykiu 3:1 (Newport ir kiti. radijo programas.„Polinkis be išlygų priimti tiek seną tiesą. 2003. prieš pat karą atliktos apklausos rodė. 121-180." Markas Aurelijus Antoninas. Vokietijos „tautos švietimo" ir propagandos ministras nuo 1933 iki 1945 metų.tokią išvadą padarė Pew tyrimų centras po 2003 metais atliktos apklausos apie karą Irake. Human Work. Newport ir kiti. Kai kurie ėmė pritarti antisemitinei veiklai. Prasidėjus karui. o keturis iš penkių amerikiečių . Friedman. 2003). kuris teisingai kalba. kad Saddamas buvo tiesiogiai susijęs su rugsėjo 11-osios išpuoliais. Kas įdiegė amerikiečiams palankų požiūrį į karą? Kas kitų valstybių piliečius privertė jam nepritarti? Šias nuostatas. 1976)? Daugumai vokiečių nepavyko įdiegti neapykantos žydams. jis pasiryžo įtikinti vokiečių tautą pripažinti nacių ideologiją. viii. nuostatų ar elgsenos pokyčių procesas. Kokią įtaką darė Goebbelso. Pew. Kitas nacistas. bent jau iš dalies. tuo tarpu amerikiečiai beveik tokiu pačiu santykiu karą rėmė (Burkholder. kad didžiulis atotrūkis tarp amerikiečių ir jų tolimų pusbrolių bei pusseserių kitose šalyse byloja įtikinėjimo naudai. kad pakeisti savo nuomonę ir paklausyti to.* * Iš senosios graikų kalbos vertė Eugenija Ulčinaitė osephas Goebbelsas. arba bent jau netrukdė ją įgyvendinti. kurie tapo nacistinės propagandos dalimi. 2003. Moore. 2003). Julius Streicheris. kino filmus ir menus. Streicheris taip pat leido antisemitiškas knygas vaikams ir kartu su Goebbelsu kalbėdavo per masinius mitingus. paliksime istorijai. kurį nuo pirmo iki paskutinio puslapio skaitydavo jo artimas draugas Adolfas Hitleris. Meditacijos. 16. 2003. Pavyzdžiui. ar vertėjo pradėti šį karą. Sociologas Jamesas Davisonas Hunteris (2002) pastebi. nereiškia prarasti laisvę. Tačiau galime pasakyti. kaip per Streicherio teismą Niurnberge tvirtino sąjungininkai. 2003." Charlotte Perkins Gilman. tiek naują propagandą ir sekti ja yra silpnybė. 1996). nes jos elitas kontroliuoja informacijos bei idėjų sklaidą. 2003. 2003). taip pat formavo įtikinantys pranešimai. O dauguma arba neturėjo savo nuomonės. leido antisemitinės pakraipos savaitraštį Der Stūrmer (500 000 egz. Išskyrus Izraelį. paskatinę pusę amerikiečių patikėti. kad kultūra paprastai formuojasi leisdamasi iš viršaus žemyn. „Atmink.

Tai. kad nuostatos keičiasi dėl „švietimo". Kaip rodo šie pavyzdžiai.„švietimu". kad „Amerika išlaisvina Iraką" arba kad „Amerika įsiveržė į Iraką". labiau pagrįstas faktais ir ne toks imperatyvus. kad panašiomis apeliacijomis jumis manipuliuojama. vaikų auklėjime. kai juo patikime. kur gyveno. 1981 m. jog negeria alaus. Vieni žmonės mano.dėl „propagandos". Ką galite padaryti. Tomorrow.neišvengiamas. skatinti kūdikių maitinimą krūtimi arba remti politinį kandidatą. iki 57 proc. Arba dvasininkas. kad kitų šalių žiniasklaida palaikė vyraujančias antiamerikietiškas nuostatas ir menkino Saddamo keliamą grėsmę. O JAV aukštųjų mokyklų pirmakursių. 2003). religijoje ir teismo nutartyse. Jie neblanksta. socialiniai psichologai dažniausiai tiria įtikinėjimą panašiai kaip geologai tiria eroziją . Blogą įtikinėjimą vadiname „propaganda"." Rabinas Abrahamas Heschelis. 2003. Per pastaruosius dešimt metų amerikiečiai ėmė labiau remti gėjų teises. Krugman.svarbus dalykas. ir naudingus rezultatus. 1980). įtikinėjimas gali duoti ir pragaištingus. Požiūris pats savaime nesusidaro. Todėl socialiniai psichologai analizuoja. palyginti su propaganda.politikoje. Labiau nei kada nors per pastaruosius dešimtmečius išprusę fizinės bei psichikos sveikatos srityse suaugusieji dabar atsisako alaus ir cigarečių. derybose. jog norite raginti taupyti energiją. Gerą . teigiančių. Pats savaime šis metodas nėra nei geras. jog amerikiečių žiniasklaida buvo šališkai palanki karo veiksmams. įtikinėjimo esama visur . kas prasideda kaip garsas. kas veiksmingai ir ilgam keičia nuostatas. Priklausomai nuo to. Įtikinėjimas taip pat buvo pasitelktas propaguojant sveiką gyvenimo būdą. 1961 . Kanados statistikos biuras praneša apie panašų rūkančiųjų skaičiaus sumažėjimą Kanadoje. Daug kam už Amerikos ribų atrodė. 2005 m. Iš tiesų. Įtikinėjimą vadiname „švietimu" tada. kontroliuojamų eks- „Zodžiai turi galią. 2005). . Švietimas. Kokios aplinkybės lemia įtikinimo poveikį? Ir kaip galime veiksmingiausiai informuoti kitus įtikinėdami? Įsivaizduokite.7 skyrius. žmonės gaudavo šiek tiek skirtingą informaciją (kurią aptarinėjo ir kuria tikėjo). jog esate reklamos ar rinkodaros vadovas. piršlybose. o „propaganda" . Goldsmith. Informacijos tikslas bei turinys sąlygoja teigiamą ar neigiamą jos vertinimą.kai netikime (Lumsden ir kiti. kad jūs patys ir jūsų pranešimas būtų įtikinamesni? O jei nerimaujate. (Pryor ir kiti.tiek šviečiamasis. aišku viena: priklausomai nuo to. nei blogas. skaičius išaugo nuo 25 proc. Todėl įtikinimas . tiek propagandinis . rinkodaroje. kiti . jūs galėjote išgirsti. į kokias taktikas turėtumėte reaguoti? Kad atsakytų į šiuos klausimus. kuo buvo grindžiamas šališkumas ir koks informacijos kiekis nulėmė vienokį ar kitokį požiūrį.tapo perpus mažesnis palyginti su rūkalių skaičiumi prieš 40 metų. tampa veiksmu. Įtikinėjimas . jų partnerystės sąjungas ir vedybas (Myers ir Scanzoni. Nesvarbu.trumpų. siekiantis sustiprinti savo parapijiečių meilę artimui ir labdaros veiklą. 2005). 2003. Ligų kontrolės centras praneša. Arba įsivaizduokite. kur gyvenate. kad iš dalies dėl sveikatingumo propagavimo kampanijų amerikiečių rūkalių skaičius sumažėjo iki 23 proc. Daugeliui amerikiečių atrodė. ĮTIKINĖJIMAS 263 2003.

J. Kiekvienas veiksnys. 1978. kodėl vienose situacijose įtikinti pavyksta. „An InformationProcessing Model of Advertising Effectiveness".1 PAVEIKSLAS Kad išprovokuotų veiksmą. Kaip parodyta 7. H. tenka įveikti keletą kliūčių. kaip per ilgesnį laiką galima sukelti didelį poveikį. nuo ko priklauso pranešimo įtikinamumas. J. L. su asmenine vertybių sistema nesusietas nuostatas (Johnson ir Eagly. Pavyzdžiui. bet gali paveikti neįtvirtintas. jos perdavimo kanalu ir auditorija. Ar juo tiki? Ar jį supranta? Ar kreipia dėmesį į I pranešimą? Jokio veiksmo Jokio veiksmo ^^ j^P Ar jį prisimena? Ar atitinkamai elgiasi? Jokio veiksmo Veiksmas Jokio veiksmo N H ^ Jokio veiksmo Šaltinis: Pritaikyta iš: W. kada gali pavykti įtikinti. Tačiau tai padeda suprasti. kuris padeda įveikti kliūtis įtikinėjimo procese. Tyrimuose buvo kaitaliojami veiksniai. [taigus pranešimas privalo įveikti keletą kliūčių. 1989. 1995). kiek savo reakciją. norint įtikinti." leidus. ir pranešimas neįtikins." VVinstonas Churchillis. Inc. Ohajo valstijos universiteto mokslininkai teigia. Jeilio universiteto mokslininkų įtikinėjimo tyrimai leidžia gana gerai suprasti.1 paveiksle. . jis sukels palankesnes mintis ir įtikinimas bus lengviau priimtas. kad taip pat svarbi ir reakcija į įtikinančią informaciją. Hovlandas ir jo kolegos sistemingai tyrė mokomųjų filmų ir istorinių kino kronikų poveikį naujokų nuostatoms bei požiūriui į karą. didėja. Šis poveikis nėra stiprus. tikimybė. padidina įtikinimo tikimybę. red. Vildamiesi sutvirtinti karių moralinę dvasią. o kitose . Šis „pažintinio atsako" požiūris padeda suprasti. 7. Davis ir A. Kokie yra įtikinėjimo būdai? Kokiais dviem būdais pasireiškia įtaka? Kokios rūšies pažintiniai procesai vyksta kiekvieno jų metu ir kokios šių procesų pasekmės? Antrojo pasaulinio karo metu vyriausiasis JAV karo departamento psichologas. McGuire. Tačiau ne tiek svarbu prisiminti patį pranešimą. Jei pranešimas argumentuotas įtikinamai.264 II d a l i s . jei šaltinio patrauklumas padidina dėmesingumą pranešimui. Po karo grįžę į Jeilio universitetą jie toliau tyrė. kaip veikia įtikinėjimas karo sąlygomis. Silk. Jei pranešimas aiškus ir lengvai suprantamas. tačiau pagrįstas abejotinais argumentais. pačia informacija. Jeilio universiteto profesorius Carlas Hovlandas su bendradarbiais (1949) tyrė. 1954 perimentų metu stebėdami įvairių veiksnių poveikį. kad juo patikėsite. kuris negali pakeisti nuomonės ir nenori pakeisti temos. Behavioral and Management Sciences in Marketing. Perspausdinta leidyklai „John VViley & Sons.ne. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Fanatikas yra tas. Copyright © 1978. Petty ir Krosnick. šiai informacijai bus nesunku paprieštarauti. susiję su informacijos perteikėju.

kurią suinteresuoti.vizualūs vaizdai paprastai naudojami kaip šalutinės užuominos. vokiška muzika. „Visa veiksminga propaganda turi apsiriboti vos keliais teiginiais ir įkyriai juos kartoti lozunguose. kompiuterių reklamoje. pavyzdžiui. kurioms vartotojai gali skirti tik trumpalaikį dėmesį . Petty ir Wegener. Kai žmonės būna išsiblaškę ar nesuinteresuoti. kurie skatina pritarimą be išsamaus apmąstymo. turėdami galvoje tai. mes galime naudoti šalutinį įtikinimo būdą . jei mums neįdomu ar esame užsiėmę kitkuo. Antraeilis dalykas. Jei argumentai svarūs ir pagrįsti. Užuot gilinęsi į argumentus. Reklaminiuose skyduose ir televizijos reklamoje . Jie taip elgiasi iš gerų paskatų. pasitelkiant jaunystės. jie greičiau įtikinami paprastais ir girdėtais teiginiais nei naujais. kalbančiojo patrauklumas. nei patarimas „nerizikuok viskuo dėl vieno sumanymo" (Howard. nors reiškiančiais tą patį. 1998) žengė dar vieną žingsnį. 1997). Tad nesuinteresuotiems ar išsiblaškiusiems žmonėms pasakymas „nedėk visų kiaušinių į vieną krepšį" turės didesnį poveikį. girdėdami prancūzišką melodiją. Kai žmonės suinteresuoti ir geba sistemingai galvoti apie dalyką. tiesiog pristigsime laiko apmąstyti pranešimo turinį.7 skyrius. gali pastūmėti žmogų pirkti vokišką vyną. kad abiem įtikinėjimo būdais vienodai pavyks pasiekti šį tikslą? Petty ir jo kolegos . kai žmones paveikia atsitiktinai veiksniai. kurioje. kol juos supras visi piliečiai iki vieno. o kiti.priemonėse." Adolf Hitler. Jei pranešimas argumentuotas silpnai. Jie iškėlė teoriją. 1997). Šalutinis būdas Tačiau kartais argumentai nėra pats svarbiausias dalykas. gyvybingumo ar laimingų poliarinių lokių vaizdus. pavyzdžiui. mąstantys žmonės tai pastebės ir suras kontrargumentų. Tas pat daroma ir gaiviųjų gėrimų reklamoje. kad galima įtikinti. Antra vertus. kai įtikinėjami žmonės sutelkia dėmesį į argumentus ir reaguodami mąsto palankiai. pagrindinis įtikinimo būdas (centrai route to persuasion) Procesas. jie dažniausiai pasirenka pagrindinį įtikinimo būdą . einant vienu iš dviejų kelių. yra tikimybė. apsipirkinėdamas spontaniškai nusprendžia nusipirkti kokio nors prekės ženklo ledų (Dijksterhuis ir kiti. Ar vienodai tikėtina. Cigarečių reklamoje neaiškinama rūkymo nauda . šalutinis įtikinimo būdas (peripheral route to persuasion) Procesas. Išmintingi reklamos kūrėjai atsižvelgia į vartotojo mąstyseną.joje rūkymas susiejamas su grožiu bei malonumu. jog pavyks įtikinti. 2005). retai vaizduojamos Holivudo žvaigždės ar garsūs sportininkai. propaguojami „tikri produktai". ĮTIKINĖJIMAS 265 Pagrindinis būdas Richardas Petty ir Johnas Cacioppo (1986.daug nesvarstydami sutelkiame dėmesį į ženklus. pavyzdžiui. Dažniausiai svarbiausias tikslas susijęs su elgsenos pakeitimu. Kartais nesame suinteresuoti arba nepajėgiame atidžiai mąstyti. čia vartotojams pateikiama informacija apie konkurencingas savybes bei kainą.argumentus. 1999) bei Alice Eagly ir Shelly Chaiken (1993. pamokslininko ir netgi dėstytojo tikslas nėra vien priversti žmones atkreipti dėmesį į informaciją. kad pirkėjas dažnai apsisprendžia negalvodamas. užsinorės prancūziško vyno (North ir kiti. logiškai mąstantys vartotojai gali apsvarstyti per tam tikrą laiką. Jei mes išsiblaškę. Mein Kampf („Mano kova") Skirtingi būdai skirtingiems tikslams pasiekti Pagrindinis reklamos kūrėjo.

• Kadangi pagrindinis įtikinėjimo būdas reikalauja daugiau ir giliau mąstyti. o ne paviršutiniškai. reikia skatinti žmones aktyviai apmąstyti savo įsitikinimus.ir atitinkamai balsavau. nei intereso gilintis į minėtą klausimą (rašiau šią knygą). 1995. Kai žmonės atidžiai svarsto ir analizuoja kokius nors dalykus. kad pagrindinis būdas padeda suformuoti „išliekančius" nuostatų ir elgesio pokyčius. jie pasikliauja ne vien tik įtikinėjimo argumentais. • Kai pateikta informacija neskatina sisteminio mąstymo. Abiem atvejais atrodo. o šalutinis . APIBENDRINIMAS Kokie yra įtikinėjimo būdai? • Kartais pavyksta [tikinti. daug nesvarstydami. Tačiau pastebėjau. priimdami nesudėtingus sprendimus. naudodami kitus euristikos metodus: jei pranešėjas kalba išraiškingai ir patraukliai. Tad pasinaudojau paprasta euristikos taisykle: draugais bei ekspertais galima pasitikėti . Kartais naudojamės šalutiniu įtikinimo būdu. ir elgesio pokyčių. kurias sukelia šie argumentai. Panašiai ir informacija apie ŽIV grėsmę labiau veikia nuostatas. kaip informacijos apdorojimas pagrindiniu būdu gali sukelti ilgiau trunkančius pokyčius. kad visi referendumo rėmėjai arba man šiaip patiko. kai žmonės naudojasi euristika arba atsitiktiniais ženklais. arba aš juos laikiau ekspertais. kai žmonės sutelkia dėmesį į argumentus ir palankiai reaguoja. S O C I A L I N Ė Į T A K A (1995) pastebi. 1991). . Įtikina ne tiek argumentai. kaip medicininio švietimo specialistams pavyko įtraukti paauglius į nerūkymo programas. demonstruoja gerus ketinimus. 1994). Atlikus seksualinio susilaikymo propagavimo veiksmingumo tyrimus paaiškėjo.balsuoti dėl teisėtos vietinės ligoninės nuosavybės. bet ne praktinį jų naudojimą (Albarracin ir kiti.2 pav. įtikinimas gali vykti naudojant greičiau veikiantį „šalutinį būdą". Visi mes darome nesudėtingus sprendimus. labiau tikėtina. Mano rajono gyventojams kartą teko sudėtinga užduotis . mes dažniausiai pasirenkame lengvesnį šalutinį įtikinimo būdą ir. bet ir savo pačių mintimis. arba pagrindinis įtikinimo būdas pasireiškia tada.).) Nė vienam iš mūsų neužtenka laiko išsamiai išnagrinėti visas problemas. kad reikia naudoti prezervatyvus. bet poveikis ilgalaikiam elgesiui buvo nedidelis (Hauser. Ir kai žmonės mąsto giliai. Taigi labiau tikėtina. Neturėjau nei laiko. pritariame pranešimui (žr.neesminius ir laikinus nuostatų pokyčius. 7. 2005).266 II d a l i s . Verplanken. kad bet koks nuostatų pokytis išliks ilgai ir darys poveikį elgsenai (Petty ir kiti. kai žmonės mąsto analitiškai arba yra susiję su aptariamu klausimu. kad nuostatas pakeisti lengviau negu elgesį. 2003). pavyzdžiui. kiek jų sukeliamos mintys. pateikia keletą argumentų (dar geriau. Toks sistemingas. jei skirtingi argumentai pasiekia mus iš skirtingų šaltinių). (Toliau pateiksime pavyzdį. jis yra ilgalaikiškesnis ir turi daugiau įtakos elgsenai. „pasitikėk ekspertais" arba „išsamiais pranešimais reikia pasitikėti" (Chaiken ir Maheswaran. kad pritarimo susilaikymui nuostatos šiek tiek sustiprėjo. kad siekiant ir nuostatų. taikydami nesudėtingus euristikos metodus. Lytinio švietimo specialistai žino.

Nuversti tokią vyriausybę . Pirmuoju Kokie yra įtikinėjimo elementai? Socialiniai psichologai tiria įtikinimo sudedamąsias dalis. „tauta turi teisę ją pakeisti arba nuversti. Raitas. Kitoje žinių laidos dalyje kandidatas į prezidentus. kad jei kokia vyriausybė naudoja represijas.2 PAVEIKSLAS. ĮTIKINĖJIMAS 267 „Lesli ekonominis planas turi prasmę! Aš balsuosiu už Lesli!" Auditorija Informacijos apdorojimas • Intensyvus • Nuodugnus • Sutinkama arba prieštaraujama Įtikinimas Analizuojanti ir motyvuota Įtikinami argumentai skatina ilgalaikĮ pritarimą Neanalizuojanti ir nemotyvuota Šalutinis būdas • Neintensyvus • Naudojami šalutiniai ženklai • Apytikrės nuomonės euristika Ženklai sužadina simpatiją ir pritarimą. atveju informacijos apdorojimas dažniau skatina ilgalaikes nuostatas. Jų pradžioje rodoma. Šitas vyras man patinka. Tuo metu vienas jų per megafoną šaukia. Pagrindinis ir šalutinis įtikinimo būdai Reklamuojant kompiuterius dažniausiai pasirenkamas pagrindinis įtikinėjimo darant prielaidą. Tarp jų ." Akivaizdžiai patenkintas ponas Raitas atsipalaiduoja ir nusišypso: „Štai kur logiškas mąstymas. pasisakydamas mitinge prieš mokesčių padidinimą.. tačiau dažnai tik laikinai „Lesli atrodo miela. ir jų būdas. M. jog vartotojai nori sistemingai lyginti kompiuterių savybes kainas. Reklamuojant gaiviuosius gėrimus paprastai pasirenkamas šalutinis paprasčiausiai susiejant produktą su žavesiu.žmonių teisė ir pareiga!" Supykęs ponas Raitas tarsteli savo žmonai: „Vemt norisi nuo šitos komunistinės propagandos". aš balsuosiu už Lesli!" 7." . kaip nedidelis radikalų būrelis degina Amerikos vėliavą.keturios pagrindinės dalys: 1) pranešėjas. kad I. malonumu ir gera nuotaika. žiūri vakaro žinias.labai sunkūs nusikaltimai. 3) jo perdavimo būdas ir 4) auditorija. Kitaip tariant. ką. kokiu būdu ir kam sako? Kaip šie veiksniai nulemia pagrindinio ar šalutinio įtikinimo būdo pasirinkimą? Kas sako? Pranešėjas Įsivaizduokite. vidutinio amžiaus amerikietis. Visi valstybės tarnautojai privalo suprasti. 2) pranešimas.. pareiškia: „Mūsų vyriausybė turėtų vadovautis taupumo principu. kas. . būdas.7 skyrius. jog korupcija ir švaistymas .

. 1978." Vergilijus. o komunistų oratorių . jei tai skelbs Karališkoji draugija ar Nacionalinė mokslų akademija. pr. 1985). Dar vienas būdas atrodyti įtikinamai . 19 m. Svarbu ne tik teiginys. Pratkanis ir kiti. narkotikų vartojimą". 1978. kad mankštintis naudinga. o ne priežastį. skirtas Nepriklausomybės Deklaracijai (iš kurios ir paimti žodžiai apie tautos teises ir pareigas) paminėti. nedarė jokio poveikio (Bachman ir kiti. kai socialistų ir liberalų lyderiai Olandijos parlamente demonstravo identiškas pozicijas vartodami tuos pačius žodžius. kad auditorijos reakcija priklauso nuo pranešėjo. Kaip tampama autoritetingu „ekspertu"? Vienas būdas . vadinamas miegančiojo efektu. nes mes prisimename patį pranešimą bet užmiršome atmetimo priežastį. Patikimas pranešėjas laikomas ir ekspertu. Kanados stomatologų asociacijos nario" patarimas valyti dantis labiau įtikina nei „Džimo Randlo. kuriems auditorija palanki. O nepatikimo žmogaus poveikis laikui bėgant gali padidėti (jei žmonės geriau prisimena teiginį. kitas . Gruder ir kiti.užtikrintai kalbėti. mažindami . Mičigano universiteto mokslininkai padarė išvadą.. Nors patikimo žmogaus pranešimas būtų įtikinamas. dėl kurios reikėtų į jį nekreipti dėmesio) (Cook ir Flay. kiekvienas iš jų puikiai įtikino savo partijos narius (Wiegman.perskaitant sakinį apie taupumą iš „Pirmininko Mao Dzeduno citatų" (būtent iš čia jis paimtas). miegančiojo efektas (sleeper effect) Uždelstas pranešimo poveikis. jo poveikis gali išblėsti. Eneida. 1988). kai žmonės pamiršo pranešimo šaltinį ar ryšį su juo. 1984). S O C I A L I N Ė ĮTAKA O dabar sukeiskime scenas. Tačiau jei šie pamokymai susiję su patikimu šaltiniu. Tačiau šaltinio patikimumo (suvokto išmanymo ir pasitikėjimo) poveikis maždaug po mėnesio sumažėja. Bonnie Erickson ir jos bendradarbiai (1978) paprašė Šiaurės Karolinos universiteto studentų įvertinti užtikrintai ir abejojant duodamus parodymus teismo posėdyje. Įsivaizduokime. Kitas būdas . o ne bulvarinis laikraštis. jog ponas Raitas girdi tą pačią revoliucinę kalbą apie „tautos teisę" per liepos 4-osios iškilmes. pavyzdžiui. atsiradęs po to. moksliniu pranešimu apie biologinį ir psichologinį ilgalaikio marihuanos vartojimo poveikį. XX a. Kr. 1988). todėl kalbantysis atrodo esąs išmintingas. Šis atidėtas įtikinimas. kai atmesta pradinė informacija ima veikti. kai apie šaltinį pamirštama arba šaltinis atsiejamas nuo pranešimo.268 II d a l i s . Kodėl vienas kalbėtojas įtikina labiau. Džeimso Randlo.mažiau? Patikimumas Bet kuris iš mūsų patikės greičiau. kartu su bendraklasiais atlikusio dantų higienos tyrimą" (Olson ir Cal. septintąjį-aštuntąjį dešimtmečiais tyrę marihuanos paplitimą tarp vidurinių mokyklų moksleivių. ir vertu pasitikėjimo. vietinės vidurinės mokyklos moksleivio.. Kaip dabar reaguos Raitas? Socialiniai psichologai pastebėjo. Pavyzdžiui: patikimumas (credibility) Įtikimumas.kalbėti apie dalykus. Vieno eksperimento metu. „Tikėk žinovu.būti pristatytam dalyko žinovu. kad atsitiktiniai pamokymai. bet ir kas jį sako. jie „gali atlikti svarbų vaidmenį. gauti iš nepatikimų šaltinių. „Dr. Suvokiamas išmanymas.

taip pat padeda įtikinti klausytojus pranešėjo nuoširdumu (Knight ir Weiss. Studentams užtikrintai pateikiami parodymai pasirodė kompetentingesni ir įtikinamesni. Išklausę į magnetofono juostelę įrašytas kalbas greitai kalbančiuosius (maždaug 190 anglų kalbos žodžių per minutę) žmonės įvertino kaip objektyvesnius. kad juo greičiau kalba- . Normanas Milleris ir jo bendradarbiai (1976) iš Pietų Kalifornijos universiteto pastebėjo.tai yra padarę Gandhi. kodėl žmonės. [Abejojant] Atrodo. To pakako. kad spėčiau padėti savo draugei poniai Deivid. Martinas Lutheris Kingas jaunesnysis ir daugelis kitų didžių asmenybių . studentams ji atrodė nešališka ir įtikinama. kalba arba bendrovės rėmėjų auditorijai skirta kalba. (Iš tiesų jie klausėsi magnetofoninių įrašų. kad jų niekas nesiklauso. kad padėčiau poniai Deivid atsigauti. o ne žemyn. Be abejo. atsigauti. Pasiryžimas nukentėti dėl savo įsitikinimų . kurie įrodinėja tai. Jie taip pat pastebėjo. Gordonas Hemsley ir Anthony Doobas (1978) pastebėjo. suprantate. Kaip tik tiek. Eksperimentiniame variante to. apie studentų miestelio tvarką). Wendy Wood ir Shelly Chaiken (1978) Masačiusetso universiteto studentams pateikė kalbą. kas prieštarauja jų asmeniniams interesams. tariamai nieko neįtariantys kalbėtojai darė didesnį poveikį nei tie. manantys. Kai tyrėjos sakė. Suvokiamas pasitikėjimas. turėtų būti nenuoširdūs? Mes taip pat laikome nuoširdžiais tuos. Alice Eagly. kad pasitikėjimas bei patikimumas išauga. kad tai . intelektualesnius ir kompetentingesnius už lėtakalbius (maždaug 110 žodžių per minutę). na. kurioje buvo užsipuolama bendrovė. jog jų slapta klausomasi. kai žmonės kalba greitai. hm. kad jie žino. kad kalbėtojas nesistengia jų įtikinti. Kai buvo paaiškinta. jog šią prieš verslą nukreiptą kalbą aplinkosaugos aktyvistams sako ekologinį judėjimą remiantis politikas. 1962) keliems Stenfordo universiteto studentams leido slapta pasiklausyti magistrantų ir doktorantų pokalbių. kol atvyko greitosios pagalbos automobilis? ATSAKYMAS: [Užtikrintai] Dvidešimt minučių. 1980).7 skyrius. ĮTIKINĖJIMAS 269 KLAUSIMAS: Kiek maždaug laiko jūs ten stovėjote.) Kai pokalbio tema besiklausantiesiems buvo aktuali (pavyzdžiui.patyrusio verslininko. kandidatuojančio į politikus. gal dvidešimt minučių. Kalbos stilius taip pat daro poveikį pasitikėjimui kalbėtoju. teršianti upę. klausytojai kalbančiojo argumentus aiškino jo asmeniniu arba auditorijos šališkumu. Elaine Hatfield ir Leonas Festingeris (Walster ir Festinger. apie kuriuos buvo pasakyta. kas vėliau tapo televizijos reklamos būdu „filmuojant slapta kamera". maždaug. Pasitikėjimą taip pat didina auditorijos tikėjimas. jie sukelia didesnį pasitikėjimą. kad jei įrašant parodymus į vaizdajuostę liudytojai žiūri klausiančiajam tiesiai į akis.

kaltindami rūkalų pramonę dėl daromos žalos ir rinkodaros būdų (Krisberg. be abejo. Vėliau. Tačiau kitose reklamose patikimumo principu nesinaudojama. Patrauklus kalbėtojas (dažnai jis kuo nors panašus į publiką) būna paveikiausias tais klausimais. kad jis yra sportinių rūbų ekspertas. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ma. kuris užtikrintai tvirtina. kartais pasakydavo 300 žodžių per minutę. Šiuo faktu sėkmingai pasinaudota reklaminėje nerūkymo kampanijoje. ir vertas pasitikėjimo. Farmacijos bendrovių skausmą malšinančių vaistų reklamose dalyvauja baltu chalatu vilkintis žmogus. 1979. Paveikti tokių šalutinių įvaizdžio ženklų nelinkę analizuoti žiūrovai gali nevalingai patikėti. . 2004). 1978. Dion ir Stein. kuriuose svarbiausias yra jų gaminamas komponentas (o šis komponentas. Galime manyti. Patrauklumas .270 II d a l i s . Patrauklumas ir simpatijos Daugelis mūsų neigia. juo labiau įtikinama. Eksperimentai su virtualia socialine tikrove". pamačius produktą. Kitas patrauklumo aspektas . kurie mums patinka.) Kitas pavyzdys: Theodore Dembroskis. Kennedy. 1983). Ne tik nugirstame. iškyla teigiamos asociacijos (šalutinis įtikinėjimo būdas). Analizuojant praktinį taikymą (žr.plati sąvoka. kad tų. Jie žino. ypač emociniai. 2001). mes žinome. tačiau mokslininkai pastebėjo priešingą reiškinį. Greičiau išgirstame žmones.1 lentelę) galima pastebėti. skyrelį „Mokslinių tyrimų išvada. kad patrauklumas ir simpatijos nedaro įtakos. kurį reklamuoja. kurioje jaunuoliai kreipiasi į jaunimą. Thomas Lasateras ir Albertas Ramirezas (1978) vidurinės mokyklos juodaodžiams moksleiviams parodė vaizdo informaciją apie tai. Šį reiškinį gerai žino organizuojantys labdaros akcijas. 7. kuriems klausytojai subjektyviai teikia pirmenybę. Kai kalbėtojas mums patinka. kad pranešėjas atrodytų ir patyręs. kad pasikvietus populiarų asmenį siekiama įtikinti. Pakanka net trumpo pokalbio su žmogumi. Už savo produkcijos reklamavimą Nike moka Tigeriui Woodsui 100 milijonų dolerių ne dėl to. ką Jenifer Lopez sako apie drabužius ar automobilius. paaiškėjo. kad reta „žvaigždė" nusimano apie produktą. Argumentai. mums dažniausiai patinka į mus panašūs žmonės. . kurios patinka publikai. Vienas jo aspektų yra fizinis patrauklumas. kad reklamuojamas produktas tikrai vertingas.patrauklumu. kai juos pateikia gražūs žmonės (Chaiken. Pallak ir kiti. kurie buvo išgirdę infor- patrauklumas (attractiveness) Savybės. būna paveikesni. Be to. ypač įtaigus oratorius. jie daro mums poveikį.panašumas. kad sporto ir pramogų verslo atstovų nuomonė daro mums įtaką.aspirinas). jog simpatijos skatina pasitikėjimą. Johnas F. Kai kurios televizijos reklamos sukurtos taip. Be to. Ši reklama grindžiama kita paveikaus kalbėtojo savybe . Žmonės. Kaip bus pabrėžta 11 skyriuje. subtiliai mėgdžiodami mūsų pozicijas. kaip reikia rūpintis dantimis. (Žr. kurie elgiasi taip kaip mes. kad jį labiau pamėgtume ir labiau reaguotume į jo žodžius (Burger ir kiti. daro didesnę įtaką. Kai kitą dieną stomatologas patikrino vaikų dantis. esame atviresni jo argumentams (pagrindinis įtikinėjimo būdas). jog dauguma gydytojų rekomenduoja vaistus.

Sidnėjuje ar Londone." Pasistenkite klausdami išgauti pažadą. tačiau patyręs) įtikino labiau negu moksleivis (panašus. kad kiti užrašytų arba išreikštų žodžiu savo ketinimus. ar svarbesnis yra subjektyvus pasirinkimas. jog pagal veiksnį X galima spręsti. įtikinėjimai. kaip reikia mąstyti. kuriais grindžiami žmonių santykiai ir įtaka.. kokį jie planuoja pirkti. nebijokite pagirti. Timothy Brockas (1965) pastebėjo. Antra vertus. kad veikia neatrastas veiksnys: kad panašumas svarbesnis esant veiksniui X. įtikinamiausi būna panašūs kalbėtojai. o ne eksperto. Dosniai dalinkite savo laiką ir išteklius. Kiek duodi.. kuri informacija ir galimybės iš tiesų yra išskirtinės. labiau įtikina nepanašus kalbėtojas. Kai pasirenkant svarbios asmeninės vertybės. Simpatijos: žmonės palankiau reaguoja į tuos. 1992. Tačiau kai reikia vertinti faktus. kurie jiems patinka.sekite gerbiamais žmonėmis. prisiminkime. kur daugiau iškrenta kritulių. o patikimumas svarbesnis. pavyzdžiui. Nuoseklumas: paprastai žmonės gerbia savo viešus įsipareigojimus. kad palankiau reaguojama į pamokymus. Išnaudokite kolegų pavyzdį . skonis ar gyvenimo būdas. Ar panašumas svarbesnis už patikimumą? Kartais taip. 1990). Jie perša mintį. išvardykite problemas. garsus stomatologas (nepanašus. Šaltinis: Knygoje Influence: Science and Practice („Įtaka: mokslas ir praktika") mokslininkas Robertas Cialdinis (2000) aprašo šešis principus.1 LENTELĖ. Įprasta. tiek gauni. išgirstus iš savo grupės atstovų (Van Knippenberg ir Wilke. tarsi patvirtinančius. kurias esate išsprendę. kartais ne. dantys buvo stropiau išvalyti. Paprašykite. nusipirkusio tokį patį dažų kiekį. Šeši įtikinimo principai Principas Autoritetas: žmonės sutinka su patikimais ekspertais. grindžia mus panašiais interesais.) maciją iš juodaodžio stomatologo. Paaiškinkite. . Abipusiškumas: žmonės jaučia pareigą atsilyginti. Nepanašus kalbėtojas pateikia mažiau šališką požiūrį. George Goethalsas ir Erickas Nelsonas (1973) atrado. jausti ir veikti. (Šiame poskyryje aptariame du pirmuosius. kai veiksnio X nėra. kad dažų parduotuvės klientams didesnę įtaką daro pasakojimas paprasto žmogaus. ir žmones. Sukurkite ryšius. Socialinis įrodymas: žmonės priima kitus asmenis kaip sektinus pavyzdžius. ar objektyvi realybė. neseniai nusipirkusio 20 kartų daugiau dažų. kuriems esate padėję. Tokie iš pažiūros prieštaringi duomenys paskatina mokslininkus imtis detektyvo darbo. Taikymas Įrodykite savo išmanymą. tačiau nepatyręs). ĮTIKINĖJIMAS 271 7. Wilder. Išsikovokite draugų pripažinimą ir darykite įtaką žmonėms. Nesakykite: „Prašau tai padaryti iki. Retenybė: žmonės vertina tai kas reta.7 skyrius. jog aptariant burnos higieną.

kuris 3 minutes šaipydavosi iš universiteto apsaugininkų. Virtualios sąveikos laboratorijoje Stenfordo universitete 69 studentai savanoriai užsidėdavo virtualios tikrovės šalmus ir atsisėsdavo prieš virtualų žmogų kompiuteriu sukurtą vyrą ar moterį. Jeremy Bailensono ir Nieko Yee eksperimente kompiuteriu sukurtas veikėjas. stebėti žmonių reakcijas į kitų fizinę negalią tyrinėti įtikinėjimą? Virtualios žmonių sąveikos galią įrodė Blascovichiaus buvusio bendradarbio Jeremy Bailensono kartu su studentu Nieku Yee atlikti eksperimentai. žadina empatiją ir stiprina tarpusavio ryšį (žr. linksėjo galva. reikalavusių visada nešiotis tapatybės atpažinimo dokumentą Virtualusis asmuo tikroviškai judino lūpas. Tiriamieji buvo padalyti į dvi grupes. virtualusis chameleonas darė tą patį. Vienai grupei bendraujant su virtualiu asmeniu. Jimas Blascovichius (2002) manė. skyrė jam daugiau dėmesio (rečiau žiūrėjo į šalį). kad per gilią virtualią duobę atsirado permesta lenta. Jam iš karto pasirodė. kurie sąmoningai pastebėjo mėgdžiojimo faktą). ir įtaigesnis. jis atkartodavo savanorio studento judesius. Bailensono ir Yee (2005) eksperimente tie studentai. imituojant kito asmens dalyvavimą „mažiau kainuoja. Jei studentas pakeldavo galvą ir pasižiūrėdavo į viršų. reikalauja mažiau pastangų ir. svarbiausia. . buvo kiek labiau linkę sutikti su išgirstais teiginiais. sąžiningesnių. net ir apmokytus eksperimentuotojo padėjėjus. Ankstesni tyrimai su realiais žmonėmis atskleidė. Virtualios socialinės tikrovės eksperimentas. kad tokie tyrimai parodo virtualiosios socialinės tikrovės galimybes. virtualios tikrovės tyrimų laboratorijoje Kalifornijos universitete Santa Barbaroje sutikęs savo kolegą suvokimo tyrinėtoją JackąLoomisą Pamatęs studentą vaikščiojantį po laboratoriją su šalmu. Žmones. kad toks mėgdžiojimas skatina pamėgti mėgdžiojantį žmogų. „Mėgdžiotoją" studentai laikė įdomesniu. kurie nebuvo mėgdžiojami (netgi atmetus duomenis septynių studentų. Virtualius „žmones" galima visiškai kontroliuoti. pamėgo jį labiau negu tie. Dirgiklių kūrimas. kurio mimika ir judesiai atkartojo eksperimento dalyvio mimiką ir judesius. Galima tiksliai kopijuoti veiksmus. uždelsdamas 4 sekundes. kuriuos tyrinėtojas galėtų kontroliuoti ir keisti? Ar tai padėtų socialiniams psichologams tirti konformizmą toli vienas nuo kito esantiems žmonėms dalyvauti virtualiuose susitikimuose. leidžia lengviau kontroliuoti eksperimentą negu dalyvaujant tikriems žmonėms". 11 skyrių). Iš šios patirties kilo mintis: ar socialiniai psichologai galėtų pasinaudoti virtualia aplinka? Gal galima būtų pasiūlyti žmonėms tikroviškus potyrius. mirksėjo akimis. įtaigesniu. kurie „bendravo" su juos mėgdžiojančiu kompiuteriniu kolega. buvo ir labiau mėgstamas. ir Blascovichius jį užsidėjo. kontroliuoti sunku. S O C I A L I N Ė Į T A K A mokslinių t y r i m ų išvada Eksperimentai su virtualia socialine tikrove Socialinis psichologas Jimas Blascovichius susidomėjo nauju klausimu. Nors Blascovichius žinojo.272 II d a l i s . jis negalėjo suvaldyti baimės ir prisiversti pereiti lenta. kad laboratorijoje duobės nėra.

1983." Sofoklis. 1851 („Socialinė statika") . Sočiai Statics. 1996. Kai pirminė nuostata suformuojama pasitelkiant emocijas. pateikiant kvapą gniaužiančią istoriją apie badaujantį vaiką? Žinoma. bet ir ką sako. tik truputį besiskirianti nuo jiems priimtinos. kaip formavosi nuostatos. „žavinga asmenybe". ir už jį balsavo. Aistrą galima sieti su logika. Taip pat svarbu. ar geriau kalbėti pirmam. Paprasta logika atvestų prie vieno ar kito šios problemos aspekto: • Koks teiginys labiau įtikins: logiškas ar veikiantis emocijas? • Ar žmonių nuomonę labiau veiks pozicija. vis dėlto labiau patiko George W. ji labiausiai reaguoja į pagrįstus argumentus.į logiką"? Atsakymas: tai priklauso nuo auditorijos. Mąstanti. juos labiau veikia kalbantysis asmuo (Chaiken. ar įvertinti bei paneigti priešingus požiūrius? • Jei pateiksite abu požiūrius. ar pabaigoje? Aptarkime kiekvieną šių aspektų. kaip sukurti pagrindinio įtikinėjimo būdo receptą. 496-406 m.pavyzdžiui. Sprendžiant iš interviu prieš svarbius rinkimus. Bushas. Tačiau kas veikia labiau: logika ar emocijos? Ar Shakespeare herojus Lisandras buvo teisus." Herbert Spencer. Aukštesnio išsilavinimo. 1981). ar iš esmės kitokia? • Ar reikėtų reikšti tik savo požiūrį. Jei jums reikėtų pradėti akciją dėl mokesčių už mokslą ar draudimo rūkyti. o ne jų nuomonę apie kandidatų savybes ir tikėtiną veiklą (Abelson ir kiti. Ar geriausia būtų sugrupuoti savo argumentus temomis ir pateikti įspūdingą statistiką? O gal geriau pavyks apeliuojant į jausmus . sakydamas: „Žmogus juk vadovaujasi protu"? O gal išmintingesnis lordo Chesterfieldo patarimas: „Dažniau apeliuokite į žmonių jausmus. Hovland ir kiti. arba aukų badaujantiesiems rinkimo kampaniją. širdį bei silpnybes ir rečiau . Kam amerikiečiai atiduos pirmenybę. argumentai gali būti ir logiški. analitiškai mąstantys žmonės labiau reaguoja į racionalius argumentus nei mažiau išsilavinę ar mažesnio intelekto asmenys (Cacioppo ir kiti. pritariančių demokratų kandidatui Johnui Kerry.Ką sako? Pranešimo turinys Svarbu ne tik kas sako. Nesuinteresuota publika renkasi šalutinį įtikinėjimo kelią. Kr. lengviau prognozuoti pagal jų emocinę reakciją į kandidatus. Jie laikė jį ryžtingesnių. 1949). tarkime. tikriausiai svarstytumėte. 1980. 2004 metų Jungtinių Valstijų prezidento rinkimuose daugeliui amerikiečių. Phaedra. vė„Tiesa visada yra svariausias argumentas. ir emocingi. Petty ir kiti. daugelis rinkėjų būna abejingi. Logika versus emocijos Tarkime. pr. suinteresuota publika renkasi pagrindinį įtikinimo kelią. o ne intelektas. 1982). jūs dalyvaujate aukų rinkimo badaujantiems kraštams kampanijoje. dalyvaudami bendruomenės susirinkime. „Nuomonę formuoja emocijos.

Panašiai Markas Galizio ir Clyde Hendrickas (1972) pastebėjo. 7. 1965. 1993). jei pateikiant jį sužadinamos neigiamos emocijos. nei eilės neskambant muzikai. 100 Skaitydami neužkandžiavo Skaitydami užkandžiavo Vėžio gydymas Karinės pajėgos Temos Kelionė į Mėnulį Trimačiai kino filmai liau lengviau bus įtikinti apeliuojant į jas. todėl silpni argumentai neįtikina. Baimė gali būti veiksminga.3 PAVEIKSLAS Žmones. Būdami nusiminę daugiau svarstome. Šaltinis: Duomenys iš Janis. įtikinti buvo lengviau nei tuos. Kaip buvo pastebėta 3 skyriuje. Informacija būna įtaigesnė. 2005. Tad jei negalite pateikti svarių argumentų. kad jūsų pateikta informacija sukels teigiamas emocijas publikai. pasistenkite pakelti publikos nuotaiką ir turėkite vilties. būdami gerai nusiteikę į pasaulį žvelgiame pro rožinius akinius. 1991). Malonūs pojūčiai dažnai sustiprina įtaigumą . gali prireikti daugiau informacijos. 1965) pastebėjo. Nauji išgyvenimai gali pakeisti emocijomis pagrįstą nuostatą. Schwarz ir kiti. kai pirminė nuomonė suformuojama logiškais argumentais.). 1999). Baimės poveikis.274 II d a l i s . 1993. kad Jeilio universiteto studentus labiau pavykdavo įtikinti. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 7. jei ji susijusi su teigiamomis emocijomis. kuriems patinka verslo pokalbius organizuoti kartu su gausiais pietumis skambant švelniai muzikai. kurie skaitė neužkandžiaudami. Braverman. jei jiems skaitant įtaigius faktus buvo leidžiama valgyti žemės riešutus ir gerti pepsikolą (žr. impulsyvesnius sprendimus ir labiau pasikliaujame šalutiniais veiksniais (Bodenhausen. gali džiūgauti dėl šių rezultatų. kai ją lydėdavo maloni gitaros muzika. kurie skaitė ir užkandžiavo. kad Kento universiteto studentus labiau veikė liaudies poezija. Dabbs ir Janis. Fabrigar ir Petty. Kaye ir Kirschner. 1990. Irvingas Janisas ir jo kolegos (1965. Tačiau taip pat darome skubesnius.iš dalies sustiprindami teigiamą mąstymą (jei žmonės motyvuojami mąstyti) ir iš dalies susiedami malonius pojūčius su pranešimu (Petty ir kiti. kai stengia- . Tačiau norint pakeisti informacija pagrįstą nuostatą. Tie. Teigiamų emocijų poveikis. Pranešimas taip pat gali buti efektyvus. ir vėliau bus lengviau įtikinti panašaus pobūdžio argumentais (Edwards.3 pav. per daug apie ją negalvojant.

o ne paskatinti gerą dalyką. 2004). juo labiau jie reaguoja. Kai Claude Levy-Leboyer (1988) pastebėjo. Daugelis bijančių susirgti AIDS nesusilaiko nuo lytinių santykių ir nenaudoja prezervatyvų. pastebi Eiliotas Aronsonas (1997). pavyzdžiui. Rogers ir Mewborn. Tik pusė žiūrėjusiųjų teigiamai pateiktą informaciją (pabrėžiančią. Peteris Salovey ir jų kolegos (1995) 40-66 metų amžiaus moterims. Baimę sukeliančių pranešimų įtaiga naudojasi ne tik rūkymo antireklama. 1970. pasitikrinti sėklidžių būklę. pavyzdžiui. palaikyti gerą fizinę būklę (Lee ir Aaker. kad mamograma gali išgelbėti gyvybę. kad neatlikus mamogramos galima netekti gyvybės).7 skyrius. žmogus labiau susidomi informacija apie ligą ir apsisaugojimo nuo jos būdus (Das ir kiti. stengiantis žmonių neišgąsdinti tiek. pasiskiepyti nuo stabligės ar atsargiau vairuoti automobilį (Muller ir Johnson. Prancūzijos vyriausybė šiuos vaizdus įtraukė į valstybinės televizijos laidas. todėl ji reikalauja. bet ir padeda rasti sprendimą ir pasi- . Jei nepasakoma. kad Prancūzijos jaunuolių polinkį vairuoti išgėrus mažina baimę sukeliantys vaizdai. vėžiui). Tačiau kokią baimę reikėtų sukelti? Ar užtenka sužadinti tik nedidelę baimę. 2001). kad dėl rūkymo anksčiau mirs. Baimę žadinantys pranešimai skatina žmones atlikti įvairius tyrimus. kokie baisūs dalykai gali jiems nutikti. Gąsdinantys pranešimai geriau veikia. Sara Banks. jog vaizdžiai rodant rūkaliams. susirūpinimą sukelianti informacija apie cholesterolio keliamą pavojų gali paskatinti žmones valgyti neriebų ir mažai cholesterolio turintį maistą (Millar ir Millar. kad juo labiau žmonės išgąsdinami. Kanados vyriausybė tiki. Kai baimė susiduria su malonius pojūčius žadinančiais veiksmais. ir toliau teberūko. 1966). dažniau valyti dantis. pagąsdintų. 2003. Jei sužadinama baimė susirgti. ĮTIKINĖJIMAS 275 masi įtikinti žmones mažiau rūkyti. kai reikia užkirsti kelią blogam dalykui (pavyzdžiui. Baimės jausmu manipuliuojanti informacija ne visada veiksminga. nepasidariusioms mamogramų. gąsdinanti informacija tampa žlugdanti. jei ne tik gąsdina dėl galimos grėsmės. Daugelis rūkalių. dažnai ne elgsena pasikeičia. o paneigiama baimė. parodė mokomuosius filmus apie mamografiją. kad jie nebekreiptų dėmesio į pranešimą? O gal juos reikia mirtinai išgąsdinti? Howardo Leventhalio ir jo kolegų (1970) Viskonsino universitete bei Ronaldo Rogerso su kolegomis Alabamos universitete (Robberson ir Rogers. Pavyzdžiui. pasidaryti krūtų mamogramą. 1990). Ruiter ir kiti. 2001). kaip išvengti pavojaus. nes leidžia anksti diagnozuoti vėžį) per 12 mėnesių pasidarė tyrimus. kad cigarečių gamintojai ant kiekvieno pakelio pateiktų ryškią informaciją apie rūkymo keliamą pavojų (Newman. Tačiau šitaip pasielgė du trečdaliai žiūrėjusiųjų baimę sukeliančią informaciją (pabrėžiant. Dėl šios priežasties baimę skatinantys pranešimai būna efektyvesni. sustiprėja patarimų įtaiga. 1988) atlikti eksperimentai rodo. bet ir perspėjimai vengti rizikingo seksualinio elgesio bei vairavimo išgėrus. todėl sukelia atmetimo reakciją (Leventhal. atlikti odos vėžio profilaktinius tyrimus. 1976).

kad susilaiko nuo lytinių santykių arba yra monogamiški. atkreipianti dėmesį į su lytiniais santykiais susijusią riziką. Streicherio argumentai. 1983. kasdien pasivaikščioti. skaitytojams nurodoma sudaryti savo rajono žydų sąrašus (Bytwerk ir Brooks. devintajame dešimtmetyje AIDS baimė daugelį vyrų privertė saugotis.tai „nardymas po TV kanalus". Nikolės tėvas sako. 2001). kad jo mankšta . jei paprašyčiau imtis sudėtingesnių pratimų. kurie tariamai valgo žiurkių mėsą. Tad didesnis nesutarimas gali sukelti mažesnius pokyčius. naudoti prezervatyvus. ir kita. kaip kovoti su „pavojumi": išvardytos žydų parduotuvėlės. 1988). patikimas šaltinis . B. Šiuose argumentuose taip pat buvo pateikiami aiškūs bei konkretūs nurodymai. kita vertus. Prieštaringumas Įsivaizduokite štai tokią sceną: Nikolė atvyksta namo pavasario atostogų ir tikisi savo stambaus sudėjimo. Judith Turner ir Merrill Carlsmith (1963) teigė. ar pabandyti jį įtraukti į daugiau pastangų reikalaujančią ritminę gimnastiką arba bėgiojimą? O gal. VVhite. ir nieko nedaryti. S O C I A L I N Ė Į T A K A „Jei studijavusieji rašymo mėną ir sutaria kuriuo nors klausimu. Apklausus 5000 homoseksualių vyrų paaiškėjo.toks. sukėlė baimę šimtams tūkstančių žmonių. XX a." Kaip ir Nikolė. kad AIDS piko laikotarpiu . Ruiter ir kiti. kurie lankosi žydų parduotuvėse ir naudojasi žydų specialistų paslaugomis. Nikolė svarsto: „Kaip išjudinti tėtį? Ar prikalbinti jį pamėginti nuosaikiai mankštintis.nuo 1984 iki 1986 metų . jog aš pakvaišau. Kai T. Naciai laikraštyje Der Sttirmer pasakodami nebūtas istorijas apie žydus. socialiniai psichologai gali įrodinėti ir viena. Žmonės lengviau priima žinią. 1979 („Stiliaus elementai") justi galinčiu jį įgyvendinti (Devos-Comby ir Salovey.gali labiausiai pakeisti nuomonę. . Vaizdingoje propagandoje dažnai eksploatuojama baimė. siekia ne tik išgąsdinti ( „ A I D S žudo"). 1992.teigūsių. vidutinio amžiaus tėvą užkrėsti Judraus ir sveiko" gyvenimo būdu. The E/ements of Style. bet ir pateikti apsisaugojimo strategiją: susilaikyti nuo lytinių santykių. Nesutinkantys su žinių laidos išvadomis klausytojai jų vedėją vertina kaip šališką. tai tikrai šiuo: patikimiausias būdas sudominti skaitytoją ir išlaikyti jo dėmesį yra aiškumas. kad remiant poziciją. Nesutikimas sukelia diskomfortą. Reklama. 1993). o diskomfortas skatina žmones keisti savo nuomonę (prisiminkite 4 skyriuje aprašytą disonanso efektą). Tad gal didesnis nesutarimas galėtų sukelti didesnius pokyčius? Tačiau." VViliam Strunk ir E. kuri jiems daugiau ar mažiau atrodo priimtina (Liberman ir Chaiken. padaugėjo nuo 14 iki 39 proc. skaitytojai buvo skatinami pranešti pavardes vokiečių. Zanna. nemalonia informacija žmonės gali nepatikėti. o emocingi. Eiliotas Aronsonas. kurį sunku paneigti . 1980). tėtis leistųsi į kompromisą ir nors kažkiek mankštintųsi? Tačiau kita vertus jis gali pamanyti. tarkime. Ji kasdien nubėga 5 mylias. itin prieštaraujančią klausančiojo pozicijai. laikytis monogaminių santykių. 2002. kad žmonės galėtų jų vengti.276 II d a l i s . buvo ne logiški. tikslumas ir konkretumas. prievartauja ne žydes moteris ir apgaulės būdu išvilioja asmenines santaupas. kaip ir didžioji nacistinės propagandos dalis. nepatikimą ir nevertą pasitikėjimo. Maddux ir Rogers. (Fineberg.

žmonės labiau juo patikėdavo nei tada. Petty ir Cacioppo. 1963. 1970). Jei Nikolės tėvas dar negalvojo apie mankštinimąsi arba jam tai nerūpi. auditorijoje galima sukelti sąmyšį ir susilpninti savo poziciją. Tad jei esate patikimas autoritetas. jos liaupsės nebuvo nė kiek įtaigesnės nei santūrus pagyrimas. Jei ne. kai jis tik santūriai pagirdavo kūrinį. Sutikus su jais. ar ši tema aktuali Nikolės tėvui. 1979. Atsakymas taip pat priklauso nuo to. Eliotas išgirdavo kitiems nepatinkantį eilėraštį.4 paveiksle.veikite: propaguokite kitokį požiūrį. o jūsų auditorijai siūlomas klausimas mažai terūpi . Mažas Vidutinis Prieštaringumas Didelis S. Labai įsigilinusieji į kurį nors dalyką būna linkę sutikti tik iš dalies. informacija gali atrodyti teisingesnė ir labiau nuginkluojanti. su kuriuo jie iš dalies jau sutiko (Pallak ir kiti. Jutos universiteto auditorijų korpuse prie šiukšlių dėžių buvo išklijuoti tokie užrašai: „Prašau nemesti aliuminio skardinių!!!!! Mes- . Tad atsakymas į Nikolės klausimą: „Ar man vertėtų ginti kraštutinę poziciją?" būtų toks: „Viskas priklauso nuo aplinkybių". Carol Werner ir jos kolegos (2002) pademonstravo nuginkluojančią paprastų dvipusių teiginių galią. Rhine ir Severance. jei tėvas būtų ryžtingai nusiteikęs nesimankštinti. Tad. ji gali bandyti įpiršti visą sveikatingumo programą. ĮTIKINĖJIMAS 277 7. kaip parodyta 7. ypač jei šis teiginys visiškai priešingas tam. Santūriai prieštaraujantis teiginys jiems gali pasirodyti kvailai radikalus. jei pripažįstami oponentų argumentai. paragindami rinkti aliuminio skardines antriniam perdirbimui. Šaltinis: Aronson. prieštaravimas ir patikimumas veikia vienas kitą: priešingos informacijos poveikio stiprumas priklauso nuo kalbėtojo patikimumo.4 PAVEIKSLAS Prieštaringumas sąveikauja su informacijos šaltinio patikimumu. Vienpusiai versus dvipusiai argumentai Besistengiantieji įtikinti susiduria su dar vienu praktiniu klausimu: ką daryti su oponento argumentais. Tačiau kai Misisipės valstijos pedagoginio instituto studentė Agnės Stearns vertino nepatinkantį eilėraštį. Ar Nikolė ją dievinančiam tėvui yra išskirtinis autoritetas? Jei taip. 1972. Tik labai patikimas informacijos šaltinis gali veiksmingai įrodyti kraštutinę poziciją. ji būtų išmintingesnė apsiribodama nuosaikesniu siūlymu. Nikolė galbūt gali būti kategoriškesnė nei tuo atveju. Antra vertus. Tumer ir Carlsmith.7 skyrius.

kuris pripažino priešingus argumentus. buvo veiksmingesnis tarp tų. jog mus sutriuškina pakartodami savo nuomonę ir nekreipdami jokio dėmesio į mūsiškę." Goethe. Optimistą labiausiai veikia teigiantis įtikinėjimas („Pagal naująjį planą mokestis už mokslą sumažėja mainais už darbą universitete"). kurie šiam teiginiui jau buvo pritarę. įtaigiai parašytame skelbime buvo pateiktas pagrindinis kontrargumentas ir į jį reaguota . Viena iš šių laidų buvo vienpusė: joje nebuvo pripažįstama. Maxims and Reflections („Maksimos ir refleksijos") kite jas į konteinerį. Taigi jei jūsų auditorijai bus pateiktas priešingas požiūris.80 procentų skardinių (dvigubai daugiau nei iki skelbimų pasirodymo ir daugiau. pasielgtų išmintingai. 1953). Kaip parodyta 7. 1970. kuriose buvo įrodinėjama. jog kova su Japonija bus lengvesnė. kad esama ir kitokių argumentų.„Galbūt tai nepatogu. o pranešėją laikyti neobjektyviu. o su vienu priešu. Tikriausiai vienpusis pranešimas informuotą auditoriją skatina ieškoti kontrargumentų. dvipusis informacijos pateikimas būna įtaigesnis ir jo poveikis išlieka ilgiau (Jonės ir Brehm. Lumsdaine ir Sheffield. Ši sąveika .278 II d a l i s . 1993). kurie su šiuo teiginiu nesutiko. Antrajame pasauliniame kare nugalėjus Vokietiją. Imitaciniuose teismo procesuose gynybos pozicija tampa patikimesnė. kad kariai atsipalaiduotų ir galvotų. 1949. kad jei žmonės yra (arba bus) supažindinami su priešingais argumentais. kad karas Ramiajame vandenyne tęsis dar bent dvejus metus. reaguodamas į opozicijos teiginius. kad lengviau kovoti ne su dviem. Iš karto šiam teiginiui pritariančių karių įsitikinimą sustiprino vienpusis pranešimas. Pesimistui veiksmingesnis yra nei- . Tad politikas. Vienpusis Pranešimas Dvipusis „Oponentai įsivaizduoja. bet labai svarbu!!!". . JAV armija nenorėjo. Lumsdaine ir Janis. Kita laida buvo dvipusė: joje buvo paminėti priešingi argumentai ir į j u o s atsakyta. Eksperimentai taip pat parodė. Amerikos karių skeptišką požiūrį į teiginį apie Japonijos galią labiau pakeitė dvipusė komunikacija. Šaltinis: Howland. Vienpusis kreipimasis buvo paveikiausias tiems. esantį pirmame aukšte šalia įėjimo. Tad jau minėtas socialinės psichologijos ekspertas Carlas Hovlandas su bendradarbiais (1949) Armijos informacijos bei švietimo skyriuje parengė dvi radijo laidas.5 PAVEIKSLAS Pradinės nuomonės sąveika su vienpusiu versus dvipusiu argumentais Vokietijai pralaimėjus Antrajame pasauliniame kare.tipiškas įtikinėjimo tyrimų pavyzdys. Kreipimasis." Kai paskutiniame. pateikite jai dvipusius argumentus. jei gynėjas anksčiau nei kaltintojas pateikia patirtos žalos įrodymus (Williams ir kiti. informacijos efektyvumas priklausė nuo klausytojo. pavyzdžiui.5 paveiksle. kalbėdamas išprususiai auditorijai. nei pakabinus bet kurį kitą skelbimą) buvo sumesta į specialų konteinerį. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 7.

vienose situacijose jie sustiprina įtaigumą. kurie atspėja eksperimento pradžioje. ar įžvelgiate skirtumą tarp šių dviejų apibūdinimų? t Džonas yra protingas. McAndrew. kritiškas. Be to. Pirmieji įspūdžiai yra svarbūs. tai. ĮTIKINĖJIMAS 279 giantis įtikinėjimas („Visi iš kitos valstijos atvykę studentai privalės atidirbti universitete. kitaip jiems teks mokėti už mokslą") (Geers ir kiti. Tad gal iš tiesų geriausia kalbėti paskutiniam? Pirmoji jūsų argumentų grupė atspindi labiausiai įprastą dalyką. Kitas pavyzdys: Normanas Milleris ir Donaldas Campbellas (1959) Šiaurės Vakarų universiteto studentams pateikė tikros civilinės bylos sutrumpintą stenogramą. kad studijavote socialinę psichologiją. 1975. ką kažkada buvote perskaitęs. kurių metu žmonėms pavyksta atspėti 50 procentų atsakymų. Jie suskirstė ieškovo liudijimą bei įrodymus į vieną grupę. 1981). kuris turi dalyvauti debatuose su kitu garsiu politiku dėl dvikalbio mokymo įteisinimo. . kurie skaitė išvardytus atvirkščia tvarka. kas išgirstama vėliausiai. Pirmumas versus naujumas Įsivaizduokite. asmenį įvertino palankiau. Langer ir Roth. užsispyręs. pastebi Richardas Petty ir Duane Wegeneris (1998). Antra vertus. Tačiau jei tikrovė yra sudėtinga. Mintyse perkratote viską. ar antras. nei tie. daugumos kintamųjų. impulsyvus. o kitose sumažina. užsispyręs ir pavydus. Visi laukia jūsų patarimo.7 skyrius.į kitą.) Deja. atrodo gabesni nei tie. ar kalbės pirmas. • Džonas yra pavydus. Metant monetą paaiškėja. Be to. nes žino. impulsyvus. kurios užtikrins. sukeldama pirmumo efektą. sekasi labiau (Moore. pradžioje pateikta informacija paprastai daro didžiausią poveikį. ir ki- pirmumo efektas (primacy effect) Jei visos kitos sąlygos vienodos. kurio pavardė pirmoji sąraše. Galbūt norėtųsi. prisimenama geriausiai. 2004). darbštus ir protingas. 1968. pirmumo efektą: pirmoji pateikta informacija būna įtaigiausia. kurie sėkmingai spėja po nesėkmingų bandymų pradžioje (Jonės ir kiti. išdėstytus nuo protingas iki pavydus. Ar būtų geriau kalbėti pirmam? Žmonių išankstinė nuomonė veikia jų interpretacijas. Tie. Pirmesnė informacija turėjo įtakos vėlesnės informacijos interpretavimui. ir mokslininkai ieško paprasčiausių principų. Pavyzdžiui. kritiškas. darbštus. jog konsultuojate garsų politiką. kad įtikinimo kintamųjų poveikis būtų paprastas. (Tada būtų lengviau studijuoti šį skyrių. Studentai perskaitė ir vienos. paprastai didžiausias dėmesys skiriamas tam. Keistai pirmumo efektas pasireiškia rinkimuose: kandidatui. tai ir mūsų principai privalo būti sudėtingi. jei susiformavusį įsitikinimą sugriauti sunku. tada pasisakant pirmam galima pateikti idėjas. Tie. kad klausydami ir analizuodami antrojo prelegento kalbą žmonės darysis palankesni pirmojo kalbėtojo atžvilgiu. kurie skaitė epitetus. Solomonas Aschas (1946) šiuos sakinius pateikė studentams Niujorke. kas išgirstama pirmiausia. o gynybos ." Ir studentai. Panašus efektas pastebimas eksperimentuose. „poveikis būna sudėtingas . Likus trims savaitėms iki rinkimų abu politikai atvyksta pasirodyti per vakaro žinių laidą ir paskelbti iš anksto paruoštą pareiškimą. 2003). kad jūsų konsultuojamas politikas gali pasirinkti.

Po savaitės mokslininkai davė perskaityti kitus parodymus ir iškart pareikšti savo nuomonę. Paklauskite universiteto studentų. kad kyla pagunda pervertinti jų galią. kasdienė psichologija akcentuoja parašyto žodžio galią. paprastai pasireiškia pirmumo efektas (žr. ką sako patarlė: „Tas. dauguma palaikė tą požiūrį.280 II d a l i s . rašytiniais dokumentais. 7. Užmiršimas sukuria naujumo efektą. Tai ypač būdinga. Kaip priverčiame vairuotojus sumažinti greitį ir nenuleisti akių nuo kelio? Pastatome ženklus su užrašais: „Vairuok atsargiai". O kaip dėl priešingos galimybės? Ar mūsų gebėjimas geriau prisiminti naujesnę informaciją nesukelia naujumo efekto? Visi esame patyrę tai. 1994). Rezultatai buvo priešingi ankstesniems .6 PAVEIKSLAS Pirmumo efektas versus naujumo efektas Kai du įtaigūs teiginiai seka vienas po kito ir auditorija į juos reaguoja praėjus tam tikram laikui. pirmasis teiginys [gyja pranašumą (pirmumo efektas). Nepaisant to. per televiziją ar radiją.pasireiškė naujumo efektas. Milleris ir Campbellas kitai studentų grupei davė perskaityti tik vienos grupės parodymus. Tikriausiai prisimiršo didžioji dalis prieš savaitę skaitytų argumentų. Bendraujama įvairiai: akis į akį. Kai po dviejų paeiliui išgirstų teiginių seka laiko tarpas. kuris jų studijų . raginančius nešiukšlinti. Naujumo efektas retesnis nei pirmumo. Kad tuo įsitikintų. Aktyvi patirtis ar pasyvus priėmimas? Ar žodiniai raginimai įtaigesni? Nebūtinai. atrodo teisus tol. reikia bendrauti. pranašesnis tampa antrasis teiginys (naujumo efektas). tos grupės liudijimus bei įrodymus.6 pav. Tie iš mūsų. Tad ką dabar galėtumėte patarti debatuose dalyvaujančiam politikui? Kaip sakoma? Komunikavimo kanalas Norint įtikinėti. Kai po savaitės jie sugrįžo pareikšti savo nuomonę. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 7. jei pirmasis teiginys skatina mąstyti (Haugtvedt ir Wegener.). kurie kalba viešai kaip dėstytojai arba oratoriai. kol neateina kitas ir neatlieka kryžminės apklausos". naudojantis reklama. Prognozuojamas pirmumo efektas: Reakcija Sutinkama su 1-u teiginiu Prognozuojamas naujumo efektas: (laikas) 2-as teiginys Reakcija Sutinkama su 2-u teiginiu naujumo efektas (recency effect) Kartais vėliausiai pateikta informacija turi didžiausią poveikį. kuris pirmasis atskleidžia savo argumentus. taip įsimyli savo pačių žodžius. Kaip mes stengiamės sukviesti žmones į renginį universitete? Iškabiname skelbimus. Iš savo patirties (ir iš atminties eksperimentų) žinome. Kai du teiginius skiria laiko tarpas ir auditorija reaguoja netrukus po antrojo teiginio. 1) kai abu teiginius skiria nemažas laiko tarpas ir 2) kai auditorija sutinka tuojau pat po antrojo teiginio. kad pastarosios dienos įvykiai gali užgožti reikšmingus ankstesnius. kurį perskaitė pirmiausia. Kaip skatiname studentus nešiukšlinti universiteto teritorijoje? Studentų miestelio skelbimų lentoje ir prie laiškų dėžučių iškabiname skelbimus.

Thomas Crawfordas (1974) ir jo bendradarbiai atliko eksperimentą su 12 bažnyčią lankančių tikinčiųjų. iš kurių viena rūšis labai reklamuojama. daugiau nei 30 proc. Po to jis pasitraukė į šalį ir stebėjo 180 praeivių elgesį. Likus dienai iki kampanijos pradžios socialinės psichologijos ekspertas Raymondas Paloutzianas (1979) šalia šiukšlių dėžės. įtaigus pranešėjas privalo pateikti informaciją taip. 2005). tik 10 proc. ĮTIKINĖJIMAS 281 aspektas buvo vertingiausias arba ką jie prisimena iš pirmo kurso. Tačiau pasyviai pateikta informacija ne visada būna bergždžia. Mūsų organizmas negali pajusti jokio skirtumo. numetė keletą šiukšlių. kad žiniasklaida veikia nuostatas. Dar nuostabiau. ar jų dvasininkas yra „kalbėjęs apie prietarus arba diskriminavimą per pastarąsias porą savaičių". 1995). kad paprasčiausias kartojimas gali priversti patikėti teiginiu. Per antrąjį pokalbį paklausti. o ne jų pačių (Duck ir kiti. kad abi rūšys visiškai vienodos. įsivaizduojame perskaitę. t. stovinčios ant šaligatvio. . Kai likusiųjų 90 proc. Kaip buvo parodyta 7. smerkiančio rasinį fanatizmą ir neteisingumą. bet kuris vaistininkas jums patvirtins. Niekas nepakėlė nė vienos šiukšlės. Aspirinas yra aspirinas. apklaustųjų spontaniškai prisiminė pamokslą.7 skyrius. Ar. įtikinanti. gal jie ką nors skaitė ar girdėjo apie rasinius prietarus ir diskriminaciją. kaip greitai šios skirtingos aspirino tabletės tirpsta burnoje. o kita nereklamuojama. Ar dabar praeiviai puolė vykdyti raginimus? Tik 2 iš 180 praeivių pakėlė šiukšles. kuriuo vaikšto daug žmonių. kad ne tik prikaustytų dėmesį. opensecrets. „išsivalyti šiukšles" ir t. žiniasklaida gali turtingam politikui padėti „nusipirkti" rinkimus? Paprastai per pirmą prezidento rinkimų turą išleidusieji daugiausiai pinigų surenka daugiausiai balsų (Grush. dėstytojai. Rūpestingai apgalvotame kreipimesi privalo būti atsižvelgta į visus šiuos įtikinėjimo elementus. Kai apie tai susimąstome. Kaip pamatysime 11 skyriuje. Eksperimentuotojai apsilankydavo pas juos prieš ir po pamokslo. kurias mes. pamatome. tačiau tik kitų žmonių. Kalifornijos valstijos Skripso koledže per savaitę trukusią kampaniją prieš šiukšlinimą studentai buvo raginami „išsaugoti Skripso studentų miestelį gražų". kad ir kaip būtų liūdna. buvo tiesiai paklausta. 1980. Jei nekreipsime dėmesio į tai. Vaistinėje prekiaujama dviejų rūšių aspirinu.org. kad pamokslininkui tenka įveikti daug kliūčių. To- Daugybės apklausų dalyviai sutinka. Skrajutės su šiais raginimais kiekvieną rytą buvo dedamos į studentų laiškų dėžutes ir kabinamos visose gerai matomose studentų miestelio skelbimų lentose. Išvada: pamokslai nepadarė jokio poveikio rasinėms nuostatoms. bet kad informacija būtų suprantama. prisimins puikias paskaitas. ir tik nedaugelis. Tačiau kišenės gali jį pajusti.1 lentelėje. Reklamuojamas aspirinas milijonams žmonių parduodamas trigubai brangiau nei nereklamuojamas. įsimintina bei patraukli. Paskutinę kampanijos dieną jis vėl testavo 180 praeivių. paprasčiausia neįprastų dirgiklių ekspozicija gimdo simpatiją. Reklama nežinomą kandidatą paverčia žinomu. turėdama tokią galią. Ar lengva žmones įtikinti? Panagrinėkime du gerais ketinimais grindžiamus atvejus. sakė negirdėję nieko.

o asmeniniai kontaktai. kuriose įtikinėjimas bus sėkmingas? Čia galioja paprasta taisyklė: kuo svarbesnis klausimas. bet ir formuoja elgesį. kad jį įvykdytum. padeda kategoriškai atsisakyti lytinių santykių ir skatina naudoti apsaugos priemones (Albarracin ir kiti. . ypač jei jaučiame atsakomybę.jis vis lengviau ištariamas.282 II d a l i s . Uždavinys nėra neįmanomas. Pavyzdžiui. Kadangi žmonės jau bus užmiršę. Lengva parodyti reklamos galią tokiais nereikšmingais klausimais. tuo silpnesnis įtikinėjimas. vien atpažinę jį gali palaikyti įtikinamu. ką padarėme. kad „Hario Poterio" serija bus tokia populiari (pirmosios knygos . Kaip matėme 4 skyriuje „Elgesys ir nuostatos". kad niekada nesulauksite sėkmės. Kartojamos klišės gali užgožti sudėtingą realybę. jei jos kyla iš mūsų pačių patirties. pavyzdžiui. Kai ką nors darome. K. kuriose tvyro rasinė įtampa. kad teiginys buvo pripažintas neteisingu. vėliau jis gali būti klaidingai prisimintas kaip teisingas (Skurnik ir kiti.tiražas buvo tik 500 egzempliorių). Jei pasyviai pateikta informacija kartais būna paveiki. nepakanka vieno stumtelėjimo. įterpus jį tarp kitų teisingų ir klaidingų teiginių ir pateikus pagyvenusiems žmonėms. kad reklaminis teiginys („Ryklio kremzlės gydo artritą") yra neteisingas. 2004). S O C I A L I N Ė Į T A K A kie trivialūs teiginiai. kai buvo pirmą kartą perskaityti ir įvertinti. Rowlings agentas prieš pasirodant knygai „Haris Poteris ir išminties akmuo" Įtikinėjimo tyrimai rodo. Politikos manipuliatoriai gerai žino. stabilesnės. ką ir „skubant priveliama klaidų". kol vaikai vienas per kitą jos neišpopuliarino. veiksmingiausia ŽIV profilaktikos priemonė yra ta. mažiau baiminasi puolimo. rimavimas). Nebuvo tikimasi. kuri suteikia žmonėms ne tik informacijos. Teiginio kartojimas daro jį sklandesnį . Asmeninė versus žiniasklaidos įtaka „Ar suvokiate. 2005). pavyzdžiui. kaip aspirinas. apie rasizmą. „įdiegiamus" pardavimus (Walker. ritmas. Šie principai aiškiai matomi daugelyje tyrimų. Kiti veiksniai. aktyvi patirtis taip pat sustiprina nuostatas. tačiau atrodo teisingesnis. o kartais ne. primena Sizifo darbą. kad įtikimas melas gali išstumti pagrįstas tiesas. „gandų kūrimą".„Haris Poteris ir išminties akmuo" . tose vietose. taigi tampa ir įtikinamesnis (MeGlone ir Tofighbakhsh. Mokslininkas Halas Arkesas (1990) šiuos faktus laiko „gąsdinančiais". Šiuolaikinės pardavimo strategijos siekia įtvirtinti asmeninės informacijos „iš lūpų į lūpas" galią per „virusinę rinkodarą". Dar daugiau. patirtimi paremtos nuostatos būna tikresnės. Įtikinėjimas aktualesnėmis temomis. 2005). Teiginys „skubos darbą velnias neša" iš esmės reiškia tą patį. besirimuoj antys žodžiai ar sakinio ritmika. pabrėžiame idėją to. pavyzdžiui. Palyginti su pasyviai suformuotomis nuostatomis. kad mus labiau veikia ne žiniasklaida. laikomi teisingesniais praėjus savaitei po to. tačiau. ar galime iš anksto apibrėžti temas. kaip „gyvsidabrio lydimosi temperatūra aukštesnė nei vario". taip pat padidina sklandumą bei įtikimumą. lemia ir patikimumą. Kas lemia sklandumą (žinomumas. rašydama knygas vaikams?" J. labiausiai nuostatos sutvirtėja ir veikia elgesį. Net pakartojus. 2000).

mokslininkai padėjo jiems suformuluoti konkrečius tikslus ir sustiprino jų sėkmės jausmą. Kito eksperimento metu Johno Farąuharo ir Nathano Maccoby (1977. Kaip parodyta 7. 1980) vadovaujama mokslinė grupė siekė sumažinti vidutinio amžiaus žmonių širdies ligų skaičių trijuose mažuose Kalifornijos valstijos miestuose. Gilrojaus mieste dvejus metus buvo pasitelkta televizija. 1980. svorio ir amžiaus pateko į didelės rizikos grupę. Grupėje.7 PAVEIKSLAS Širdies kraujagyslių ligų rizikos pokytis nuo pradinio taško (0) po vienerių. Kad palygintų santykinį privataus asmens ir žiniasklaidos poveikį. pakeitė savo nuomonę ir balsavo už pakeitimus. 19 proc. Maccoby ir Alexander. kuri matė bei girdėjo informaciją tik per žiniasklaidos priemones. radijas ir spauda. buvo asmeniškai kontaktuojama su dviem trečdaliais žmonių. pas kuriuos apsilankė agitatoriai. kuriais siekta supažindinti žmones su širdies kraujagyslių susirgimų rizika bei priemonėmis ją sumažinti. kurie dėl savo kraujospūdžio. taip pat gyventojams buvo siunčiami laiškai. jie prieš pradėdami projektą ir kiekvienų trejus metus trukusio projekto metų pabaigoje apklausdavo ir mediciniškai ištirdavo 1200 žmonių. be kampanijos. 1980. po vienerių.. skatinanti pritarti statuto pakeitimams. suskirstė į tris grupes. dvejų ir trejų švietimo sveikatingumo klausimais metų. už statuto pakeitimus balsavo 75 proc. Treisio miesto gyventojai negavo jokios papildomos informacijos. vykdomos per žiniasklaidą. „už" balsavo 45 proc. Grupėje. Maccoby. kuri buvo skelbiama žiniasklaidoje. Taikydami elgsenos kaitos principus. Trečiai grupei priklausantys asmenys.7 skyrius. Samuelis Eldersveldas ir Richardas Dodge (1954) Mičigano valstijos Ann Arboro mieste tyrė politinio turinio įtikinėjimą. Vatsonvilyje. Šaltinis: Maccoby. dvejų ir trejų metų kontrolinio Treisio miesto didelės rizikos grupės gyventojams rizika išliko beveik tokia pat. Jie gyventojus. 7. Vatsonvilis (žiniasklaida ir tiesioginis bendravimas) Tyrimo metai . ĮTIKINĖJIMAS 283 Du klasikiniai eksperimentai iliustruoja asmeninės įtakos galią.7 pav. išskyrus tą. kuriai keturis kartus buvo atsiųsta informacija. nusprendusius nebalsuoti už miesto statuto pakeitimus.

2003). pridursime. 1975). Net jei žiniasklaida daro nežymų tiesioginį poveikį žmonių nuostatoms. Ta saujelė vaikų. Jie prašo tėvų nupirkti su televizija susijusius žaislus. kurie. S O C I A L I N Ė ĮTAKA kaip ir anksčiau. Tie. gydytojas. Ar patys esate patyrę asmeninę įtaką? Žvelgiant retrospektyviai. Jei noriu įvertinti kompiuterinę įrangą. Wilson ir kiti. kreipiuosi į savo sūnus. privalo iš kažkur semtis idėjų. Edukologai patvirtino studentų intuityvią išvadą: asmeniniai santykiai ne paskaitų metu daro didelį poveikį studentų brandai (Astin. daro įtaką kitiems. Supratimas . Nors asmens įtaka dažniausiai būna didesnė nei žiniasklaidos. vis tiek neišvengia televizijos poveikio.asmuo. jie mokykloje dalyvauja televizijos programas imituojančiuose žaidimuose. kad būtų leista žiūrėti jų draugų mėgstamas televizijos programas. mokslininkas . su kuriais buvo bendraujama asmeniškai ir kuriems buvo pateikiama informacija per žiniasklaidą. netiesioginis poveikis gali būti didelis. mokytojas. kurie auga nežiūrėdami televizoriaus. Tėvai gali uždrausti žiūrėti televizorių. kurie daug žinių pasisemia iš spausdinto teksto. Šie vaikai maldauja arba reikalauja. Nuomonės lyderis .„įtakinguosius" . Sulygindami visą žiniasklaidą nuo reklaminių lapelių iki televizijos. Kad dar labiau supainiotume reikalus. kurie asmeniškai daro įtaką mūsų nuomonei. kad iš savo draugų bei kitų studentų jie sužinojo daugiau nei iš knygų ar profesorių. kad žiniasklaidos įtaka subtiliai įsismelkia į kultūrą. kuriuos turi jų draugai. . ir šis šaltinis dažnai būna žiniasklaida. kuris buvo užverstas raginimais per žiniasklaidą. Juo gali būti pokalbių laidos vedėjas ir redakcinės skilties kūrėjas. kad žiniasklaidos poveikis dažnai reiškiasi dviem komunikacijos etapais: pirmas etapas vyksta kryptimi žiniasklaida-nuomonę formuojantys asmenys. per daug viską supaprastiname. Labiausiai pasikeitė tie Vatsonvilio gyventojai. Didelėse grupėse būtent šiuos nuomonės lyderius ir naujos krypties kūrėjus . Jei šie vaikai negyvena kaip atsiskyrėliai. savo ruožtu. dauguma aukštųjų mokyklų studentų teigia.kiekvienas žmogus. didelės rizikos grupės gyventojai pakeitė savo įpročius ir šiek tiek sumažino riziką.vienas pirmųjų įtikinėjimo proceso etapų (prisiminkime 7. Elihu Katzas (1957) pastebėjo.284 II d a l i s . kurio metu žiniasklaidos [taka dažnai pasireiškia per nuomonę formuojančius žmones. pastarosios nederėtų menkinti. Žiniasklaidos įtaka: du etapai.labiausiai trokšta patraukti į savo pusę vadybininkai ir politikai (Keller ir Berry.). kuris sugeba rinkti informaciją ir skleisti ją tarp draugų ir šeimoje.1 pav. Tai štai kokia įtaigumo seka: žodinė (akis į akį). jog geriausiai suprantama ir įsimenama rašytinė informacija. kad juo žiniasklaida yra arčiau gyvenimo. Gilrojaus miesto. 1972. Žiniasklaidos rūšių palyginimas.nuo pastarųjų link eilinių žmonių. suvokiamas kaip dalyko ekspertas. Įvairių žiniasklaidos rūšių lyginamieji tyrimai atskleidė. garso įrašas ir rašytinė informacija. tačiau jie negali „išjungti" televizijos įtakos. vaizdo įrašas. Dviejų etapų komunikacijos modelis primena. antrasis . Tad Shelly Chaiken ir Alice Eagly (1976) dviejų etapų komunikacija (two-step flow of communication) Procesas. juo įtaigesnė joje skelbiama informacija.

1992). kurias susikuria šiuolaikiniai jauni žmonės. pagal žmonių savybes ne visada galima prognozuoti jų reakciją į socialinę įtaką. . įgarsintą ir įrašytą vaizdo juostoje. nukreipdama dėmesį nuo paties pranešimo (Chaiken ir Eagly. kad vyresnių žmonių nuostatos keičiasi mažiau nei jaunesnių. kurias jie susikūrė būdami jauni.) etapą. Masačiusetso universiteto studentams mokslininkės pateikė paprastą arba sudėtingą informaciją raštu. nes tada ją kiekvienas gali analizuoti jam priimtinu tempu. kalbėtojo išvaizdą). todėl juos sunku įtikinti. ĮTIKINĖJIMAS 285 7. Pirmasis susijęs su amžiaus tarpsniu: kintant amžiui keičiasi ir žmonių nuostatos (pavyzdžiui.įrašyta vaizdo juostoje.8 PAVEIKSLAS Nesudėtingas pranešimas Lengvo turinio informacija labiausiai [tikina. Konkreti savybė gali sustiprinti vieną įtikinėjimo (žr. išlieka nepakitusios. Panagrinėkime dvi pranešimo gavėjų savybes: amžių ir mąstymo ypatybes.1 pav. Pakartotinės jaunesnių ir vyresnių žmonių apklausos per keletą metų parodė. tačiau pasikliauti savo nuomone. Faktai dažniausiai patvirtina pastarąjį aiškinimą. įrodinėjo. Sudėtingas pranešimas Raštu Įgarsintas Vaizdo juostoje Šaltinis: Chaiken ir Eagly. Šio tyrimo rezultatai pateikti 7. 7. Be to. Kam sakoma? Auditorija Kaip matėme 6 skyriuje. neatsižvelgdama į gavėjus.8 pav. Sudėtingi pranešimai įtaigiausi pateikti raštu. ji skatina žmones sutelkti dėmesį į šalutinius aspektus (pavyzdžiui.: sudėtinga informacija iš tiesų buvo įtaigiausia. 1983). 1978.7 skyrius. kai yra [rašyta į vaizdo juostą. Aukštos savivertės žmonės gali suprasti informaciją. tarp kartų atsiranda atotrūkis. Socialiniai psichologai pateikia du šių skirtumų aiškinimus. Televizija kontroliuoja informacijos pateikimo tempą. Žemos savivertės žmonės dažnai lėtai mąsto. kad sudėtinga informacija būna įtikinamiausia. kadangi šios nuostatos skiriasi nuo tų. Antrasis susijęs su karta: dažniausiai vyresnių žmonių nuostatos. Išvada: lengviausia paveikti vidutinės savivertės žmones (Rhodes ir Wood. vyresnio amžiaus žmonės tampa konservatyvesni). Kaip pastebi Davidas Searsas (1979. jeigu ji pateikta raštu. kai ji buvo pateikta raštu. Kokio jie amžiaus? Priklausomai nuo amžiaus žmonės turi vienokias ar kitokias socialines bei politines nuostatas. bet kliudyti kitam. Tad informacijos įtaigumą nulemia jos sudėtingumo ir pateikimo formos atitikmuo. o nesudėtinga .

pakeitusiais istorijos eigą. mokslininkai „beveik be išimties pastebi kartų. per 1984 metų prezidento rinkimus balsavo už demokratų partijos kandidatą santykiu 3:1. Vietnamo karą. 1989). kuriems būtent tų įvykių metu buvo 16-24 metų. Busho rinkiminę kampaniją. Šie įvykiai formavo paauglių ir jaunuolių protus. Beningtono koledžo absolventės. pavyzdžiui. santykiu 3:1 balsavo už respublikonų partijos kandidatą (Alwin ir kiti. vėliau neigė.grupes. susidūrė su laisvos dvasios aplinka. Dauguma žmonių šiuo gyvenimo laikotarpiu susikuria nuostatų ir vertybių sistemą. jau įžengusios į aštuntąjį dešimtmetį. kad. kuriai toną davė kairuoliškai nusiteikę jauni dėstytojai. Paauglystė ir trečiojo gyvenimo dešimtmečio pradžia . Labai įdomus Vermonto valstijos Beningtono koledžo pavyzdys. Kaip nupjauto medžio rievės po daugelio metų atskleidžia buvusių sausrų žymes. konservatyvių šeimų. pavadins George W. septintajame dešimtmetyje. tuo tarpu kitos bendraamžės. Praėjus pusei amžiaus. šešioliktojo gimtadienio sulaukę XX a. 1991). kad dėstytojai stengėsi savo studentes paversti „geromis mažomis liberalėmis". šie įvykiai užgožė judėjimą dėl pilietinių teisių. 2001 m. Studentės tapo kur kas liberalesnės nei būdinga jų socialinei aplinkai.įvykius. kilusios iš privilegijuotų. kad šių dienų jaunimas įsimintinais įvykiais. kosmonautų išsilaipinimą Mėnulyje to paties dešimtmečio pabaigoje ir moterų judėjimą aštuntajame dešimtmetyje . Tiems. Kai Howardas Schumanas ir Jacąueline Scott (1989) paprašė tiriamųjų nurodyti vieną arba du svarbiausius nacionalinės ar pasaulinės reikšmės įvykius per praėjusią pusę amžiaus. Kennedy nužudymą XX amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje.svarbūs žmogaus gyvenimo etapai (Krosnick ir Alwin. dauguma prisiminė savo paauglystės ar savo trisdešimtmečio pradžios įvykius. turinčios aukštąjį išsilavinimą. Patyrimas. Todėl jauniems žmonėms patartina atidžiai rinktis socialinę aplinką . Be to. Beningtone suformuotos nuostatos išliko. taip ir dabartinės nuostatos gali atspindėti tokius prieš keletą dešimtmečių buvusius įvykius. rugsėjo 11-osios teroristų išpuolį ir karą Irake. XX a. iki šiol išlieka liberalesnių politinių pažiūrų. amerikiečiai. Tuo metu susiformavusios nuostatos išlieka nepakitusios vidutiniame amžiuje. Vienas profesorius. socialinės psichologijos ekspertas Theodore Newcombas. ir jų nepakeitė viso gyvenimo patirtis. Tačiau dėstytojams pavyko tai padaryti. . septintajame dešimtmetyje. Per įspūdžių kupiną laikotarpį suformuotos pažiūros išliko. o ne amžiaus tarpsnio poveikį". kaip karas Vietname ar kova už piliečių teises XX a. Analizuodamas Nacionalinio nuomonių tyrimo centro archyvus Jamesas Davisas (2004) sužinojo. kurie įsirėžė atmintyje tų. kurie Didžiąją depresiją ar Antrąjį pasaulinį karą išgyveno būdami 16-24 metų. nes palieka gilų ir ilgalaikį įspūdį. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 1986). įgytas paauglystėje ir ankstyvoje jaunystėje. į kurias jie įsilieja. žiniasklaidą ir vaidmenis. Todėl galime tikėtis. stipriai formuoja asmenybę. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje-penktojo dešimtmečio pradžioje Beningtono koledžo studentės.286 II d a l i s .

Išgyvenę seksualinę revoliuciją. kuri prasidėjo XX a. Tik nedaugeliui iš mūsų kintančios kultūrinės normos nedaro jokio poveikio. kad perspėjimas neutralizuoja neigiamą poveikį (Dolnik ir kiti. Žodinį įtikinimą taip pat galima sustiprinti nukreipiant dėmesį į kitus dalykus taip. 1981. šis perspėjimas bei pasirengimas tik prisidės prie to. kad šie netrukus išgirs pašnekesį tema „Kodėl paaugliams nereikėtų leisti vairuoti automobilio". Regan ir Cheng. kad sutrukdytume kontrargumentuoti (Festinger ir Maccoby. kad šeimos nariai įkalbinės jus tęsti mokslą. šie vidutinio amžiaus žmonės bėgant metams aiškiai keitėsi. ĮTIKINĖJIMAS 287 Negalima sakyti. kad kažkas pabandys jus įtikinti. Dėmesio atitraukimas silpnina gebėjimą pateikti priešingus argumentus. Perspėtieji liko ištikimi savo nuomonei. ją pakeitė. Mūsų protas . 1970). Bushman ir Bonacci. kaip sunku tokiu atveju įtikinti žmones. sąrašą. atremiančių kiekvieną įmanomą jų argumentą. jei mūsų įsitikinimai teisingi. Regimu vaizdu prikaustomas dėmesys. Norvalo Glenno 1980 ir 1981 m. 1973). kad mūsų klaida bus nepataisoma. 2003). labai racionalu. Eksperimentuose su tariamais prisiekusiaisiais parodyta." C. kai pateikiama nesudėtinga informacija (Harkins ir Petty. Keating ir Brock. mes ja patikime.ne viską sugerianti kempinė. 1965 („Siūlomas tostas") . kad neanalizuotume žodžių. neperspėtieji. S. 2002). kad vyresni žmonės yra nelankstūs.. Teismuose advokatai taip pat kartais perspėja prisiekusiuosius. kad jos paprasčiausiai silpsta. rodoma per smurtines ar seksualines televizijos programas. 2005. Tad tikriausiai sudarytumėte kontrargumentų. Lewis. kad ketinate nutraukti studijas. Jei skatina ieškoti kontrargumentų . greičiausiai tikėtumėtės.nepatikime. Kartais dėmesio atitraukimas trukdo apdoroti reklaminį skelbimą. Apie ką jie mąsto? Svarbiausias pagrindinio kelio į įtikinimą aspektas . Be to. Štai kodėl reklama. Kas įspėtas. Jei informacija sukelia palankią reakciją. „Būti perspėtam ir todėl pasirengusiam. Jonathanas Freedmanas ir Davidas Searsas (1965) pademonstravo. 1964. dažnai neįsimenama ir neturi jokio poveikio (Bushman. Jei savo šeimai norėtumėte pasakyti. Penny Visser ir Jono Krosnicko (1998) mokslinių tyrimų rezultatai perša išvadą..ne informacija. kokius parodymus ketina pateikti kaltinimas. Screwtape Proposes a Toast. tačiau jei įsitikinimai klaidingi. kad į šeštą ar septintą dešimtmetį įkopusių žmonių seksualinės ar rasinės pažiūros tapo liberalesnės nei jiems būnant trisdešimties ar keturiasdešimties. tas pasiruošęs atremti. atlikti tyrimai atskleidė. Osterhouse ir Brock. Jie perspėjo grupę vienos Kalifornijos valstijos vidurinės mokyklos moksleivių. Kokiomis aplinkybėmis randasi kontrargumentai? Viena iš jų yra perspėjimas. bet reakcija. 1974. Kiti. septintajame ir įsisiūbavo aštuntajame dešimtmečiais. kad vyresnio amžiaus žmonės savo gyvenimo pabaigoje gali vėl lengviau keisti nuostatas galbūt dėl to.7 skyrius. Ypač gerai veikia dėmesio atitraukimas. Šis metodas dažnai taikomas politinėje reklamoje. kurią ji sukelia žmogaus galvoje.

ir nepritarimą tokiems teiginiams.kad labai svarbu. kaip apdoroti informaciją. kurioje kandidatų galimybės buvo labai panašios. kokios mintys kyla reaguojant Į gautą informaciją. Kai galvojama apie dėstomą medžiagą ir argumentus. galima patiems rinktis. dėmesio sutelkimas. kuriuos jis dažnai kartojo paskutinę rinkiminės kampanijos savaitę: „Ar dabar gyvenate geriau nei prieš ketverius metus? Ar dabar lengviau parduotuvėse nusipirkti tai. 1987). kaip „aš galvoju tiek. kelių oratorių dalyvavimas (pavyzdžiui. Ši paprasta teorija . jie teikia pirmenybę pagrindiniam būdui (Cacioppo ir kiti. siekdamas palankiai nuteikti rinkėjus. kuriuo zvimbdami pasiekiame tikslą. S O C I A L I N Ė ĮTAKA pažinimo poreikis (need for cognition) Motyvacija mąstyti ir analizuoti. tai vėl sustojama. o silpnai pateikta tampa (dėl kontrargumentavimo) dar mažiau įtikinanti. Efektyviems kalbėtojams rūpi ne tik jų įvaizdis ir pateikiama informacija. Geriausi dėstytojai stengiasi priversti studentus aktyviai mąstyti. Ši teorija kelia ir kai kuriuos praktinius klausimus. kurie „taupo" savo protinius išteklius ir nepasižymi dideliu pažinimo poreikiu. dienomis Ronaldas Reaganas veiksmingai vartojo retorinius klausimus.paremtą euristika. 1987. Daugybė eksperimentų padėjo nustatyti. paskatino daryti įvairias prognozes. Paskutiniosiomis 1980 metų prezidento rinkimų kampanijos. svariai pateikta informacija yra dar įtaigesnė. skatinimas pajusti atsakomybę už informacijos įvertinimą arba jos perdavimą. leidžiant kiekvienam iš trijų oratorių pateikti po vieną argumentą. intriguojančius pavyzdžius ir kelia sudėtingas problemas. bet ir galima klausytojų reakcija. kad visiems šiems metodams galiojo viena bendra taisyklė: skatinant mąstymą. Visa tai skatina įsisavinti informaciją pagrindiniu būdu. 1996). ko norite. Prisiminkime du įtikinimo būdus: pagrindinį . kurių daugumą patvirtino Petty. Jo apibendrinantis pareiškimas per kandidatų į prezidentus debatus prasidėjo dviem įtikinamais retoriniais klausimais. ir šalutinį . Per paskaitas. Analitiškai mąstantys ir didelį pažinimo poreikį turintys žmonės mėgsta viską atidžiai apgalvoti. Jie pateikia retorinius klausimus." Nesuinteresuota auditorija remiasi šalutiniais signalais. dalykas išmokstamas geriau. Harkins ir Petty. reaguoja į tokius šalutinius signalus kaip kalbėtojo patrauklumas ir jauki aplinka. J[ galima [vertinti pagal pritarimą tokiems teiginiams. Leippe ir Elkin. Cacioppo ir kiti (Axsom ir kiti. • patogi kūno padėtis priimant informaciją. O šalutinis kelias panašus į miestą lenkiantį greitkelį. kaip „abstraktaus mąstymo sąvoka man yra patraukli". Kaip ir keliaujant per miestą: pagrindiniame kelyje tai pajudama iš vietos.288 II d a l i s . kas skatina mąstymą: • • • retoriniai klausimai. kiek privaloma. Tyrėjai taip pat nustatė. • • pranešimo pakartojimas. Tie. o ne vienam visus tris argumentus). kuriose mažiau skatinama aktyviai dalyvauti.sisteminant ir mąstant. kol protas analizuoja argumentus ir formuluoja atsakymus. 1987. .

Paprastai veiksmingiausias būna tiesioginis kreipimasis. Svarbus auditorijos amžius: jaunimas lengviau keičia savo nuostatas. po to ant galvų užsimovė plastikinius maišelius.sielos „talpyklas" . kurie kalba nedvejodami. t Kiek informacija gali skirtis nuo auditorijos nuomonės. O žiniasklaida gali būti veiksminga tada. priklauso nuo keleto dalykų. Taip pat įtaigesni ir nesuinteresuoti kalbėtojai.vienpusė ar dvipusė . žiūrėdami žmonėms tiesiai į akis. ji tampa dar įtikinamesnė. ir Reaganas. kai klausimas nereikšmingas arba nežinomas. kanalą (sakymo būdą) ir auditoriją (kam sakoma). veiksminga gali būti ir raštu pateikta informacija. sekantį paskui HalioBopo kometą. priklauso nuo pranešėjo patikimumo. jei mažai tikėtina. yra įtaigesni. neturi kontrargumentų. greitai. • Kai svarstomi du skirtingi klausimo aspektai. paveikiausia būna dvipusė informacija. kad atėjo metas nusimesti savo kūnus . Jei auditorija sutinka su informacija. iš dalies dėl to. susieta su maloniais potyriais. ypač jei jos gavėjas gali imtis apsisaugojimo veiksmų. Patrauklus kalbėtojas taip pat atrodo įtaigus. jei sprendimas priimamas iš karto išgirdus antrąjį pranešimą gali pasireikšti naujumo efektas.7 skyrius. Tą pačią dieną Ka- . veiksmingiausi būna vienpusiai argumentai. Gąsdinanti informacija taip pat gali būti veiksminga.informacijos pateikimo būdas. laimėjo didesne nei buvo tikėtasi persvara. ĮTIKINĖJIMAS 289 nei prieš ketverius metus?" Dauguma žmonių atsakė neigiamai. girdėdama informaciją? Ar ji mąsto palankiai? Ar ji prieštarauja? Ar ji perspėta iš anksto? Ekstremalus įtikinėjimas: kaip įdiegiami kultai? Kokius įtikinėjimo ir masinio poveikio principus naudoja naujieji religiniai judėjimai („kultai")? 1997 metų kovo 22 Marshallas Herffas Applewhite ir 37 jo pasekėjai nusprendė. Būdami geros nuotaikos žmonės paprastai apsisprendžia daug nesvarstydami. O kuri informacija . kad vėliau ji svarstys priešingus teiginius. • Kitas svarbus aspektas . kad miegodami uždustų. Jie suvalgė pudingo arba obuolių padažo su fenobarbitaliu ir užgėrė šį „patiekalą" degtine. APIBENDRINIMAS Kokie yra įtikinėjimo elementai? • Kas [tikinėjimą padaro veiksmingą? Mokslininkai nustatė keturis veiksnius: pranešėją (kas sako). • Ir galiausiai svarbu. Tačiau kai informacija sudėtinga. kai kalbama apie skonį ir asmenines vertybes.geriau įtikins. Jei auditorija yra rafinuotesnė arba dar nesutinka su teiginiu. ankstesnės informacijos poveikis sumažėja. t Informacija savaime yra įtikinanti. pranešimą (kas sakoma). kad pasirinko pagrindinį įtikinėjimo kelią. Žmonės. • Gebantys įtikinti kalbėtojai priimami kaip pasitikėjimo verti ekspertai. kas gauna informaciją. keliaujančią dangaus vartų link.ir šmurkštelėti į NSO (neatpažintą skraidantį objektą). Ką auditorija mąsto. Jei pranešimus skiria laiko tarpas. kurie argumentai pranašesni: pateikti pradžioje ar vėliau? Dažniausiai pastebimas pirmumo efektas.

galite prisiminti arkivyskupo Williamo Temple atsakymą į provokuojančią repliką („Esmė. užvaldydamas sektos. Tačiau faktas. kuo tikiu.". o ateistas .) nados prancūziškos srities Šv. kad jie netrukus mirsią ir kartu su juo pateksią tiesiai į dangų. Visų pirma. jo nepašaliname. Kai kurie socialiniai mokslininkai juos labiau linkę vadinti naujaisiais religiniais judėjimais: Suno Myungo Moono Susivienijimo bažnyčia. sumaišyto su trankvilizatoriais. Kazimiero kaime susprogo kotedžas. savižudybės. Suno Myungo Moono kultas yra krikščionybės. šlovinimo mišinys. ši analizė retrospektyvi. tokia: jūs tikite tuo. Laikui bėgant. kuriai paprastai būdinga: 1) savitas ritualas ir tikėjimas. Branch Davidan) pasekėjų dalį. sukeldamas tikrą pragarą ir nusinešdamas penkių žmonių . Davido Koresho Dovydo šaka ir Marshallo Applewhite Dangaus vartai.„Mano noras privalo būti jūsų noras". nusižudžiusių Kanadoje. kad aš tikiu tuo. Koreshas savo pasekėjams pareiškė. . išgėrus vynuogių gėrimo. Kai apsupus kulto būstinę kilo susišaudymas. Joje įtikinimo principai naudojami kaip kategorijos. Šveicarijoje ir Prancūzijoje . o pats miegojo su jų žmonomis bei dukromis ir 19 šių savo „žmonų" įtikino.yra pagrindinės religijos šalutinis darinys. pasivadinusios Dovydo šaka (angl.290 II d a l i s . Logiškai tai jau kitas klausimas. nieko nepasakoma apie šių įsitikinimų teisingumą. kulto nariai palaipsniui neteko pinigų bankuose ir kito turto. Visi jie tikėjosi būsią perkelti į Sirijaus žvaigždę.paskutiniųjų iš 74 Saulės šventyklos ordino narių. paaiškinus. kartu su juo atkeliavusių į Gajaną iš San Francisko. S O C I A L I N Ė ĮTAKA kultas (naujasis religinis judėjimas) (cult [new religious movemenf\) Grupė. kodėl žmonės kažkuo tiki. kad jie ėmė laikytis celibato.gyvybes. 2) atsiskyrimas nuo „piktos" supančios kultūros ir 3) charizmatiškas lyderis. radęs pasekėjų visame pasaulyje. antikomunizmo ir paties Moono. Daugeliui kyla klausimas: kas priverčia žmones atsisakyti senojo tikėjimo ir stoti į panašias sektas? Ar tokį keistą elgesį turėtume aiškinti asmenybės keistenybėmis? O gal jų patyrimas iliustruoja socialinės įtakos ir įtikinimo dinamiką? Turėkime omenyje du dalykus. susijęs su jos pasišventimu dievybei arba žmogui. kuris iš jų yra teisus. arkivyskupe. nes buvau kitaip auklėtas". todėl. kaip naujojo mesijo. jog buvote atitinkamai auklėtas. jūs tikite. Koreshas taip paveikė vyrus. kuo tikite. nuskausminančiais vaistais ir mirtina kalio cianido doze.. siekiant paaiškinti stulbinantį ir kartais nerimą keliantį socialinį reiškinį faktui įvykus.priešingai . tačiau ji negali pasakyti. kodėl teistas tiki į Dievą. Religijos psichologija gali paaiškinti. (Sekta . Per pastaruosius dešimtmečius išpopuliarėjo keletas kultų. 1993 metais iš vidurinės mokyklos išmestas Davidas Koreshas panaudojo savo talentą įsiminti Šventąjį Raštą ir apkerėti žmones. kad todėl. Jimo Joneso Tautos šventovė. sakydamas: „Tu tuo tiki. kad jos turi gimdyti jo vaikus.. 1978 metais pasaulį sukrėtė 914 Jimo Joneso pasekėjų. Tad jei kas nors nori paneigti įsitikinimus. Paaiškinę kokį nors įsitikinimą. Federaliniai . kad buvote šitaip auklėjamas"): „Gali būti. įvykdytos pagal Joneso įsakymą. Atsiliepdami į Moono pareiškimą .ne. Antra. esančią už devynių šviesmečių. nes.daugelis žmonių pašventė save ir savo pajamas Susivienijimo bažnyčiai. kurio metu žuvo šeši kulto nariai ir keturi federaliniai agentai.

Gal nori prie mūsų prisijungti?" Verbavimo strategijoje taikomas „kojos tarpduryje" principas. Kaip dalyvaujantieji socialinės psichologijos eksperimentuose pradeda tikėti tuo. „Kojos tarpduryje" reiškinys Kaip mus skatina įsipareigoti? Tai retai būna staigus ir sąmoningas sprendimas. agitacija ir lėšų rinkimas sutvirtina naujokų tapatumą. viešus ar dažnai kartojamus įsipareigojimus žmonės paprastai paverčia vidiniais įsitikinimais. Kaip tokie dalykai gali įvykti? Kas paskatina žmones šitaip besąlygiškai paklusti? Ar turėtume tai aiškinti charakterio savybėmis ir kaltinti aukas? Ar turėtume numoti į j u o s ranka kaip į patiklius pamišėlius arba bukus keistuolius? O gal jų elgseną galima paaiškinti mums jau žinomais konformizmo. Gerard ir Mathewson. 1997). juo didesnis poreikis jį pateisinti. žadėdamas jiems kelionę kosminiu laivu į išsigelbėjimą. Ir verbuotojai neprieina gatvėje prie žmogaus ir nesako: „Sveikas. Susivienijimo bažnyčios verbuotojai pasikviečia žmones pietų. Vėliau potencialūs atsivertė- . ką padarė dar 17 kartu su Marshallu žuvusių vyrų. Juo didesnis asmeninis įsipareigojimas. jog tai žino kultų lyderiai. Klusnumas gimdo pritarimą Naujieji atsivertėliai netrunka sužinoti. įtikinimo bei grupės įtakos principais ir laikyti juos tokiais pat kaip ir mes. apėmusiose būstinę. Nėra taip. nes mus taip pat veikia šios jėgos? Nuostatas kuria elgsena Kaip daug kartų buvo įrodyta 4 skyriuje. kad žmogus imtų ir nuspręstų: „Man atsibodo tradicinė religija. ĮTIKINĖJIMAS 291 agentai tankais atakavo būstinę. 1997. jis siekė pasišventimo išsikastruojant. kad narystė kulto bendruomenėje nėra paprastas dalykas. sekso. Marshallas Applewhite nereikalavo seksualinių paslaugų. jis įtikino savo pasekėjus išsižadėti šeimų. 1966). 1971 metais Applewhite susibičiuliavo su psichiatrinės ligoninės medicinos seserimi ir astrologe mėgėja Bonnie Lu Nettles. tikėdamiesi vėliau paleisti ašarines dujas. ko liudininkais buvo (Aronson ir Mills. Juos greitai paverčia aktyviais nariais. Atrodo. kuri charizmatišką Applewhite ėmė vaizduotis kaip kosmologinį kelią į „kitą lygmenį". paklusimo. Gardner. po to savaitgalį šiltai pabendrauti ir padiskutuoti apie gyvenimą. Susirasiu kitą". disonanso. tačiau puolimo pabaigoje 86 žmonės žuvo liepsnose. Du kartus pašalintas iš muzikos mokytojo pareigų už homoseksualius ryšius su mokiniais. Aistringai melsdamasis. priklausiusių Dangaus vartų kultui (Chua-Eoan. įsijungti į bendrą veiklą ir diskusijas. aš esu munistas. taip ir kulto naujokai tampa pasišventusiais tikėjimo skleidėjais. Kulto bendruomenės ritualai. Per savaitgalių išvykas jie skatina dalyvius kartu dainuoti.7 skyrius. 1959. narkotikų ir turtų. savanoriškus.

Kaip ir įtikinėjimo eksperimentuose. ar prisimenate. Po to vienas iš Joneso padėjėjų greitai paskambindavo į naujoko namus ir prisistatydavo: „Sveiki. Buvusi kulto narė Grace Stoen prisimena šią progresiją: Niekas niekada nebuvo daroma drastiškai. vėliau privalomos. kaip per pamaldas Jonesas kreipdavosi į naujoką pavarde: Ar esate mane kada nors prieš tai matęs? Ką gi. Pamažu reikėjo kažko atsisakyti. kurį auditorija laiko išmanančiu ir patikimu. 236) Įtikinimo elementai Kultų naudojamą įtikinėjimą taip pat galime analizuoti. kol galiausiai jis įpareigojamas rinkti pinigines aukas ir bandyti atversti kitus. 1979. tačiau visada tai buvo daroma labai palengva. Įstojus į kultą. kad kada nors būčiau buvęs j ū s ų namuose? (Conway ir Siegelman. Vienas iš buvusių bendruomenės narių prisimena. siekdamas įgyti pasitikėjimą. Darbo krūvis taip pat nuolat didėjo. pajamų dydžio aukų. kurie pritraukia ir nukreipia narius. iš pradžių piniginės aukos būna savanoriškos. Dėl to Jimui Jonesui pavyko tiek daug išpešti. j ū s ų svetainėje stovi tokie ir tokie baldai. po galais. p. Naujoko veikla tampa vis aktyvesnė. Dar kartą klausiu. nes kartais atsisėsdavai ir pasakydavai sau: „Nieko sau. Pranešėjas Sėkmingai veikiantys kultai turi charizmatiškus lyderius . aš tiek daug atsisakiau. j ū s gyvenate ten ir ten. veiksmingas pranešėjas .tai toks žmogus. naudodamiesi šiame skyriuje aptartais veiksniais (kurie apibendrinti 7. darantys poveikį įtaigiam komunikavimui Realiame gyvenime šie kintamieji gali tarpusavyje sąveikauti. S O C I A L I N Ė ĮTAKA liai raginami užsirašyti į ilgiau trunkančius mokymus išvykose. tad. vėliau palengva atiduoti vis daugiau. kad įtikinėdavai save: „Aš nuėjau j a u taip toli. vieno kintamojo poveikis gali priklausyti nuo kito kintamojo.. Pranešėjas Patikimumas Išmanymas Pasitikėjimas Patrauklumas KAS SAKO? KĄ? Pranešimo turinys Logika vs emocijos Prieštaringumas Vienpusis vs dvipusis Pirmumas vs naujumas KAIP? Kanalas Aktyvus vs pasyvus [ Asmeninis vs žiniasklaida KAM? Auditorija Analizuojanti ar reaguojanti į įvaizdį Amžius .292 II d a l i s . ką turi. p.9 PAVEIKSLAS Kintamieji. 7. toks kaip „tėvas" Moonas. Tai stulbino. o ant sofos tokia ir tokia pagalvė. koks gi skirtumas?" (Conway ir Siegelman. Jimas Jonesas. Jimas Jonesas iš naujų kulto narių reikalavo 10 proc. tačiau netrukus reikalavimai išaugdavo iki 25 proc.9 pav. pavyzdžiui. Tačiau jis tai darydavo taip iš lėto.žmones. jūsų telefono numeris toks ir toks. demonstruodavo „aiškiaregystę". Atėję į bažnyčią naujokai prieš pamaldas turėdavo prisistatyti. Galiausiai jis įsakė kulto nariams atiduoti viską. Aš labai daug atiduodu".): kas (pranešėjas) ką (pranešimas) kam (auditorija) pasakė.. 1979. 234). Mes atliekame apklausą ir norėtume užduoti keletą klausimų".

atostogauja arba būna toli nuo namų. emocingai pateikta informacija ir šiluma bei palankumas. Singer. Jiems trūksta žemesnės klasės atstovų (kurie žino. Daugelį religinių judėjimų bendruomenių narių užverbavo draugai arba giminės. Sales. iš paauglystės pereinantys į suaugystę. 1980). Patvirtindamas atsižadąs savo gyvybės. Pranešimas Gyvai. o iš tiesų yra abejingi. pavyzdžiui. Psichologinis tokių veiksmų poveikis . 1979). Gail Maeder įstojo į Dangaus vartų judėjimą po to. mes žinome „vienintelį teisingą" atsakymą. kurie yra dar palyginti atviri ir kurių nuostatų bei vertybių sistema dar gerai nesuformavusi. Socialinių ir ekonominių suiručių laikotarpiai ypač parankūs tiems. kuriais jie pasitikėjo (Stark ir Bainbridge. kad kelio atgal nėra (Kruglanski ir Golec de Zavala. gali turėti stulbinamą poveikį: pasitikėk mokytoju. kulto išpažinėjai siūlo jiems atsakymus (Lofland ir Stark. juos valdo religinėmis tiesomis besivadovaujantys veikėjai. Jimo Joneso pasekėjai. kad vidurinės klasės baltaodžius jaunuolius lengviau užverbuoti. diegiantys jaunuoliams mintį. įrašo atsisveikinimą vaizdo juostoje. kiekvienas kandidatas viešai įsipareigoja . ĮTIKINĖJIMAS 294 Pasitikėjimas . kuriais grupė apgaubia vienišus ar prislėgtus žmones. Tačiau daugumos kultų bendruomenių nariai yra išsilavinę vidurinės klasės atstovai. kaip atsispirti sukčiams) „gatvės išminties" ir aukštesnės klasės jaunuolių (kuriuos nuo vaikystės lydi perspėjimai. Davidas Moore įstojo į kultą būdamas 19 metų.iki 25 metų amžiaus žmonės. atsisveikinimo laiškus.Malyje. kad susinaikindami pelnys amžiną palaimą ir didvyrio šlovę. Madride. Kaip ir kitus kulto narius. jiems patinka paprasti pamokymai ir jie nesugeba pateikti prieštaringų argumentų. Vieni jų. kurie susižavėję idealais nepastebi juose slypinčių prieštaravimų ir to.jausmas. . Dauguma savižudžių sprogdintojų Viduriniuose Rytuose (ir kitur . įsiliek į mūsų šeimą. Žinia skelbiama įvairiais kanalais: per paskaitas.parašo testamentą. žmonės. 1965. kad jie yra „gyvieji kankiniai". yra menkesnio išsilavinimo. ką tik baigęs mokyklą ir ieškodamas savo gyvenimo kelio. diskutuojant mažose grupėse ir darant tiesioginį socialinį spaudimą. kai bankrutavo jos medvilninių marškinėlių parduotuvė. 1968.kitas patikimumo aspektas. Auditorija Dažniausiai verbuojami jauni . Londone) buvo jauni vyrai. kad apsimeta besirūpiną kitais. Jie turi poreikių. Potencialūs atsivertėliai dažniausiai būna atsidūrę gyvenimo kryžkelėje. Kultų tyrinėtoja Margaret Singer (1979) pastebėjo. 1972). 2005). kur grupė įdiegia aistringą neapykantą priešui.7 skyrius. kad saugotųsi vaikų pagrobėjų) atsargumo. kurie sumaištyje gali parodyti tariamai paprastą prasmę (O'Dea. nes jie patiklesni. kad raginantieji būti nesavanaudiškais patys yra godūs. išgyvena asmeninę krizę. Visa tai paprastai vyksta santykinai izoliuotose mažose patalpose.

Tai. Iš naujųjų narių reikalaujama paklusti visiems grupės reikalavimams. S O C I A L I N Ė Į T A K A Grupės poveikis Kultai taip pat iliustruoja tai. Dauguma įstojusiųjų į Dangaus vartų kultą prieš minėtą lemtingą dieną jį paliko. grupės socialinė izoliacija sudarė sąlygas keistam mąstymui vystytis. Susivienijimo bažnyčia užverbuodavo mažiau nei vieną iš 10 apsilankiusiųjų seminaruose (Ennis ir Verrilli. Kai prie jų prisijungė kiti žmonės. stresas ir emocinis sužadinimas siaurina dėmesio lauką. ką Rodney Starkas ir Williamas Bainbridge (1980) vadina „socialine implozija": išoriniai ryšiai silpsta tol. sutvirtindami vienas kito nenormalų mąstymą . Intensyvios savipagalbos . siekdamas neutralizuoti linkusius ginčytis narius. Kadangi už prieštaravimus kulto vadovai pyksta arba baudžia. kas bus mūsų kito skyriaus tema: grupės poveikį jos narių požiūriams bei elgsenai. Kai kurios kultų naudojamos poveikio technikos panašios į tas. kurie palikdavo bendruomenę. Studentų draugijų nariai sako. šie žmonės praranda galimybę išgirsti kitokią nuomonę. Viso to rezultatas . kad pradinis galimų kandidatų „bombardavimas meile" primena jų pačių „veržlųjį" laikotarpį. padarydamas bendruomenės narius „imlesnius abejotiniems argumentams. Jie kenčia ir aukoja grupei savo laiką. Marshallas Applewhite ir Bonnie Nettles (1985 metais mirusi nuo vėžio) iš pradžių įkūrė grupę.294 II d a l i s . Jie studijuoja savo naujosios grupės istoriją bei taisykles. kas čia pasakyta. Dabar grupė formuoja tapatumą ir apibrėžia realybę. Draugijų nariai perspektyvius naujokus apgaubia dėmesiu ir priverčia juos pasijusti ypatingais. budistų ir katalikų vienuolynuose gyvena giminingų sielų atsiskyrėliai. Atskirti nuo šeimos narių ir ankstesnių draugų.pranc.naujas draugijos narys. 2000). Priesaikos laikotarpiu naujieji nariai šiek tiek izoliuojami. Be to. kurie nesutiko duoti priesaikos. taip pat galioja ir terapinėms grupėms. Savo veiklos pabaigoje jis ne tik žalojo protus. Kai Jimo Joneso reikalavimai tapo ekstremalesni. atskiriami nuo ankstesnių draugų. ir kiekvienas žmogus bendrauja tik su kitais grupės nariais. kurias naudoja priimtinesnės. Tada gali įvykti tai.įsipareigojimų didinimo.). visuotinai pripažintos grupės. įtikinėjimo ir grupės izoliacijos galia nėra neribota. Pavyzdžiui. kol grupės socialiai susitraukia į vidų. Jis gąsdino fiziniu susidorojimu su tais. tariamas vieningumas padeda išsklaidyti abejonių likučius. virtualios grupės gali skatinti paranoją. 1989). jis taip pat vis dažniau turėjo griebtis bauginimų. verbuodamas naujus narius). mušė už neklusnumą ir naudodavo narkotikus. kuriose gydoma priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų. bet ir naudojo fizinį smurtą. Kultas paprastai atskiria narius nuo jų ankstesnių socialinės paramos sistemų ir izoliuoja kartu su kitais kulto nariais. socialiniam spaudimui ir pagundai menkinti nepriklausančius grupei" (Baron. Šių metodų . kurios nariai tebuvo jiedu. Kaip rodo diskusijos apie sąmokslo teoriją internete (Dangaus vartų kultas sumaniai naudojosi internetu. Davidas Koreshas valdė derindamas įtikinėjimą su gąsdinimu ir smurtu.tokį reiškinį psichiatrai vadina folie a deux (dviguba beprotybė .

privalome būti budrūs ir neleisti jų naudoti amoraliais tikslais. nes galima apsiryti. atvertimą ir prievartą. kad jį galima panaudoti apgaudinėjimui. 1989. ir miestams nuo žemės paviršiaus nušluoti. ĮTIKINĖJIMAS 295 grupės suformuoja darnų „socialinį kokoną". 3) logiškai ar mitologiškai paaiškina įvairius patiriamus sunkumus. kurią socialinio konsultavimo ir psichologijos ekspertas Stanley Strongas laiko „taikomosios socialinės psichologijos sritimi" (1978. Atrodo. Tačiau šios jėgos pačios savaime nėra nei blogos. galime padaryti klaidingą išvadą. 2) demonstruoja kompetenciją ir teikia viltį. kaip vyksta Įtikinėjimo procesas ir kokia jo poveikio galia. kad kultų sėkmę lemia trys svarbiausi metodai: • • • įsipareigojančio elgesio skatinimas (aprašytas 4 skyriuje). Kita konstruktyvaus įtikinėjimo sritis yra konsultavimas bei psichoterapija. Studentų ir studenčių klubus. Frankas pastebėjo. psichoterapiją ir proto kontrolę skiria tik neryški riba. Seksualinė energija leidžia džiaugtis pasiaukojančia meile arba išnaudoti žmones. parodo naują perspektyvą ir 4) siūlo ritualus bei mokymosi patirtį. Mokymą ir doktrinos brukimą švietimą ir propagandą. nei geros. nereiškia. priklauso nuo to. Žinodami. panašiai kaip kultai ir aktyvios savipagalbos grupės. psichiatras Jerome Frankas (1974. Pripažinti įtikinėjimą netinkamu tik todėl. kad juos sumenkinčiau. kad norint pakeisti žalingas nuostatas bei elgseną. kad šios jėgos gali būti panaudotos piktam. ar jų poveikis bus konstruktyvus. tai. Branduolinę energiją galima panaudoti ir namams apšviesti. o kad pailiustruočiau dvi išvadas.7 skyrius. kurie žada naujus ramybės ir laimės išgyvenimus.sėkmingai taiko daugelį šių metodų. jei naujuosius religinius judėjimus aiškiname lyderio mistine galia ar ypatingu pasekėjų bejėgiškumu. siekiant egoistinio pasitenkinimo. kad įtikinėjimas pats savaime yra blogas dalykas. 1990). Antra. savipagalbos grupes ir psichoterapiją pavyzdžiais pasirinkau ne todėl. veiksmingų įtikinėjimo principų (aprašytų šiame skyriuje) taikymas. kaip patį valgymą pripažinti netinkamu. reikia pasitelkti įtikinėjimą.ir nesuskaičiuojama daugybė politinių lyderių. 1982) prieš daugelį metų pripažino. p. Iš tiesų įvairios grupės . patikimus socialinius ryšius. 101). Pirma. ugdytojų ir kitų įtikinėtojų . 1) suteikia palaikančius. Kaip ir Strongas. APIBENDRINIMAS Ekstremalus įtikinėjimas: kaip įdiegiami kultai? Religinių kultų sėkmė atskleidžia. ir apgaudinėti. pasižymi stipriai išreikštais įsitikinimais ir savo grupės nariams daro didelę įtaką (Galanter. Įtikinėjant galima ir suteikti žinių. kaip mes jas naudojame. jog esame atsparūs socialinio valdymo metodams. kultų narių izoliavimas bendraminčių grupėse (jas aptarsime 8 skyriuje). kad Jimas Jonesas ir kiti kultų lyderiai piktam panaudojo įtikinėjimą. kad psichoterapija. yra tas pat. ar destruktyvus. .

ne tokie atviri?) tam. mokslininkai didesnį dėmesį sutelkė į puolimą naudojant įtikinimą. galime dar kartą pagalvoti. pasidarė beveik įprasta. Jei dėmesį blaškantis įvykis trukdo paneigti tvirtinimą.pastebi Bradas Sagarinas ir jo bendradarbiai (2002). S O C I A L I N Ė Į T A K A Kaip galima atsispirti įtikinėjimui? išnagrinėję „įtikinėjimo ginkluotę". 1993). . pritarimas išlieka ilgiau.Jūsų pasiekimus VVilliamas McGuire. smūgio nukreipimo ir gynybos technikoms įsisavinti skiria tiek pat laiko.296 II d a l i s . Suprasti tvirtinimą (pavyzdžiui. Ir iš tiesų. kol aktyviai nepaneigiamas pradinis nesąmoningas pritarimas. . kaip esame įpratę reaguoti į autoritetą. Jūs stengiatės įtikinti žmones. „Ak. Su malonumu apie tai perskaičiau". atlikdamas šįimunizacijos darbą jaučiausi kaip ponas Teisuolis. Prieš skirdami laiką ar pinigus. Gindami savo įsitikinimus. profesoriau. galime pasistengti gauti daugiau informacijos. nes tyriau. aptarkime priešinimosi jam taktikas. Po to. tvirtina Danielis Gilbertas ir jo bendradarbiai (1990. Tačiau pasitelkus logiką.atsakė vadovas. „Socialinės įtakos kovos lauke". kad. Jeilio universitetas mes galime panaudoti mažindami konkurentų reklamos poveikį". paskambino vienas reklamos vadovas ir pasakė: „Labai įdomu. kiek ir mokymui pulti. Asmeninio įsipareigojimo sustiprinimas 6 skyriuje buvo pateiktas kitas pasipriešinimo būdas. informaciją bei suinteresuotumą. kai buvo paskelbti mūsų tyrimų rezultatai. ko nesuprantame. Prieš susiremdami su kitų žmonių nuomone. Jei dėl patikimumo auros remontininko uniforma ir daktaro titulas mus paveikia akimoju. viešai įsipareigokite dėl savo pozicijos. tačiau iš tiesų aš esu priešingoje pusėje. . Sutikti su įtaigiai pasakomais dalykais lengviau nei jais suabejoti. nei į gynybą. Imitaciniuose civiliniuose teismo procesuose neoficialus prisiekusiųjų nuomonės tyrimas gali skatinti tvirčiau laikytis išsakytų pozicijų. Galime abejoti tuo. nemenkinkite savęs. kad jie pajėgtų atsispirti nepageidaujamam įtikinėjimui? Kovos menų treneriai gynybinių pozicijų. Patikima natūraliai. o aš bandau juos išmokyti priešintis". nebūsite tokie imlūs (o gal reikėtų sakyti . dėl to prisiekusieji dažniau atsiduria aklavietėje. profesoriau. . Kaip paruošti žmones. kad grafitiniai pieštukai pavojingi sveikatai) reiškia patikėti . atsispirti melui galima. kaip galima padėti žmonėms priešintis bandymams jais manipuliuoti.bent jau laikinai. Gana tiesiai jam atsakiau: „Labai malonu tai girdėti. kad reklamuotojai paminėtų kitų prekių pavadinimus ir sumenkintų jų reklaminius teiginius. Williamas McGuire apie nuostatos stiprinimą Turiu prisipažinti. ką sako kiti.

7 skyrius. išauklėtų „ideologinėje aplinkoje be mikrobų".. atitinkančiųjų įsitikinimą" (p. prieš rūkymą nukreipta reklama. Tačiau jei prieš atakuojant įsitikinimus žmonės būna „imunizuoti" nedideliais išpuoliais. atsakymas yra gynyba naudojant „nuodų parazitą" . Jis pasirinkdavo tokio tipo žinomas tiesas kaip: „Jei tik įmanoma. tačiau svarsto. ir jei perskaito arba parašo nedidelį kontrargumentuojantį rašinį. jūs skatinate juos elgtis dar ekstremaliau. Robertas Cialdinis ir jo bendradarbiai (2003) sutinka. ypač jei šis (kaip dauguma šiuolaikinių politinių veikėjų) turi milžinišką finansinį pranašumą. pamačius oponento reklamą). Tam tikra prasme jų įsipareigojimas laikytis įsitikinimo išplečiamas. puolimui sustiprėjus.puikus priešinimosi įtikinėjimui būdas. pereidami į vis ekstremalesnę poziciją. dėl kurios švelnus išpuolis gali sukelti pasipriešinimą. primenančiais šiuos argumentus.nuodai (svarūs kontrargumentai) derinami su parazitu (ženklais. Štai ką aiškino Kiesleris: „Kai užsipuolate įsitikinusius žmones ir jūsų puolimas ne itin stiprus. 88). net silpni argumentai skatina ieškoti kontrargumentų ir. reklaminiame „Marlboro Man" klipe rūsčios gamtos fone vaizduodami. kaip juos surasti. jei jie prieš tai būdavo pamatę reklamos kopiją su antireklamos elementais. y. jog gausu autoritetingų įrodymų. ĮTIKINĖJIMAS 297 Įsitikinimų išbandymas Kaip galime skatinti žmones įsipareigoti laikytis savo įsitikinimo? Remdamasis savo eksperimentais. nes daugėja veiksmų. Jų manymu. Tai sėkmingai taiko. Williamas McGuire (1964) tai pastebėjo atlikdamas daugelį eksperimentų. nuostatos stiprinimas (attitude inoculation) Lengvas žmonių nuostatų puolimas. . jie daug geriau geba priešintis rimtesniam išpuoliui. kaskart pavalgius patariama valyti dantis". kai reikia reaguoti į oponentą. Cialdinio ir jo kolegų atliekamų tyrimų dalyviams parodyta žinoma politinė reklama įtikindavo mažiau. buvo teigiama. Gal galite prisiminti tokį ginčo momentą. jais pasinaudoti. po to pademonstruodavo. kad kai įsitikinę dėl savo nuomonės žmonės priverčiami reaguoti veikiant pakankamai stipriai. McGuire kėlė tokį klausimą: ar galima žmones „paskiepyti" nuo įtikinėjimo panašiai kaip skiepijama nuo virusų? Ar egzistuoja toks dalykas kaip nuostatos stiprinimas? Ar galime sustiprinti protinę apsaugą žmonių. kai suinteresuotieji ėmėsi retorikos. kad per dažnai valant dantis galima pažeisti dantenas).. kosėjantį ir nukaršusį kaubojų. Charlesas Kiesleris (1971) pasiūlė vieną būdą: švelniai užpulti jų poziciją. jų nuomonė stiprėja. bet nesiekiant priblokšti. Kontrargumentai Yra antra priežastis. suteikus nedidelę dozę šiems įsitikinimams grėsmę keliančios informacijos? Būtent šitaip McGuire ir padarė. turinčių nesugriaunamus įsitikinimus? Ir ar būtų galima juos „paskiepyti" nuo būsimų įtikinėjimų. pavyzdžiui. Kaip ir skiepai nuo ligų. ginant savo ankstesnes nuomones. kaip šias nuvalkiotas tiesas galima sukritikuoti (pavyzdžiui. kad stipresnių puolimų atveju jie turėtų priemonių šiems išpuoliams atremti. t. kad tinkami kontrargumentai . Kiesleris pastebėjo.

1995. Taip pat jie kūrė imprivizacijas. ypač jei jas kartais papildo kitų įgūdžių mokymas. nors ir vienu. 0 4 9 Septinta klasė 12 16 21 Aštunta klasė Tyrimo laikas (mėnesiai) 33 Devinta klasė . kad nuostatų stiprinimo procedūros. 7. teigiančiai. 1985). mažina rūkančių paauglių skaičių (Botvin ir kiti. kad tau padaryčiau įspūdį". kurioje buvo taikomas tradicinis švietimas apie rūkymo žalą. 7. Šaltinis: McAlister ir kiti. rūkančiųjų buvo kur kas mažiau nei kontrolinėje. Vieno tyrimo metu šeštos-aštuntos klasių moksleiviams buvo rodomi filmai. 1981. jog rūko nepriklausomos moterys. jei rūkyčiau tik dėl to.298 II dalis. Iš tokiuose užsiėmimuose dalyvavusių septintokų ir aštuntokų perpus mažiau pradėjo rūkyti. 1980.10 pav. Kitos mokslininkų grupės patvirtino. Flay ir kiti. kuriuose arba buvo raginama nerūkyti. kurioje buvo atliktas „skiepijimas" nuo rūkymo.j i nėra nepriklausoma". kai reikėdavo atsisakyti cigaretės moksleivių pasiūlytais būdais (Hirschman ir Leventhal. arba pateikiama informacija apie rūkymą. kad atsisako cigaretės. 1984. turėdavo atsakyti maždaug šitaip: „Būčiau tikras viščiukas. Vaikų apsauga nuo bendraamžių spaudimo rūkyti Alfredo McAlisterio (1980) vadovaujama mokslininkų grupė patikėjo aukštesnių klasių moksleiviams sustiprinti septintokų atsparumą bendraamžių spaudimui rūkyti ir pademonstravo. Daugumoje naujų tyrimų pabrėžiama priešinimosi socialiniam spaudimui strategija. Tuo pat metu moksleiviai vaidino situacijas. pavadinti „viščiukais" už tai. kaip galima praktiškai pritaikyti laboratorinių tyrimų duomenis. septintokai buvo mokomi šitaip: „Jei ji priklausoma nuo tabako . Telch ir kiti. ir kitu atveju rūkančių tėvų buvo tiek pat (žr.10 PAVEIKSLAS Mokykloje. kuriose moksleiviai. Pasipriešinti reklamai. palyginti su kitos mokyklos „neskiepytais" mokiniais.). Evans ir kiti. SOCIALINĖ ĮTAKA Pritaikomumas: inokuliacijos (nuostatų stiprinimo) programos Ar nuostatų stiprinimas iš tiesų gali padėti žmonėms pasiruošti priešintis nepageidaujamam įtikinėjimui? Taikomieji rūkymo prevencijos ir vartotojų švietimo tyrimai teikia vilčių.

Vaikų apsauga nuo reklamos įtakos Airija. mokslininkai tyrė. iš tų. Praėjus pusantrų metų. Dėl reklamos dabar šis santykis tapo atvirkštinis" (2003. vienas vaikas per metus mato per 10 000 reklaminių intarpų. 1980): „Kai prityręs reklamos skelbėjas išleidžia mi- »Mano vaikai apskritai atsisako valgyti bet ką. nebrangiai ir tikėtis.vaikai pieno gėrė du kartus daugiau nei limonado. 1980. Italija ir Švedija riboja reklamą vaikams. jiems lengva parduoti. tai gali padaryti lengvai. Apie rūkymo ir narkotikų žalą aiškinančiose programose taip pat taikomi ir kiti įtikinėjimo būdai. norintis naudoti socialinį-psichologinį rūkymo prevencijos metodą. moksleivių. Feshbach. Belgija. 2) beatodairiškai pasitiki televizijos reklama. Jie skatina moksleivius patiems viską įvertinti („Štai apie ką galėtum pamąstyti"). Danija. ir didžioji dauguma rūkalių pirmą kartą užsirūkė dar paauglystėje" (Lichtblau. . remdamos vakarėlius. Tikėdamiesi apriboti reklamos įtaką. moksleivių. 1980. Kai kurioms iš šių rūkymo prevencijos programų tereikia nuo dviejų iki šešių akademinių valandų. ataskaitoje (FTC. Šiandien bet kuri mokykla ar mokytojas. pastebi Robertas Levine savo knygoje The Power of Persuasion: How We're Bought andSold („Įtikinėjimo galia: kaip mus nuperka ir parduoda"). ĮTIKINĖJIMAS 299 1989). Tai paaiškina. 1) nepajėgia atskirti reklamos nuo eilinės laidos ir nesuvokia reklamos tikslo įtikinti. 3) geidžia reklamuojamų gaminių ir įkyriai prašo tėvų. 2005). 16). 2002).tai dalis 12. kaip padėti vaikams susikurti imunitetą televizijos reklamos poveikiui. kurie atliko cigaretės atsisakančiųjų vaidmenis. siūlydamos cigaretes nemokamai (paprastai ten. rūkyti pradėjo tik 19 proc. kad vaikai. kodėl kai kurios cigarečių ir nerūkomojo tabako bendrovės agresyviai veržiasi su reklamomis į universitetus. klasės draugams nurodant apsisprendimo priežastis). vienos iš pagrindinių tabako reklamos." Erma Bombeck .buvo rašoma bendrovės Philip Morris. Šiuos tyrimus iš dalies paskatino studijos. ir jose naudojama iš anksto paruošta spausdinta bei vaizdinė medžiaga. Informacijai perteikti pasitelkiami patrauklūs bendraamžiai. Iš tų. Graikija. atskleidusios.rašo Levine. kurie žiūrėjo nerūkyti raginančius filmus.5 milijardo vertės nikotino rinkodaros programos „pradedantiesiems" rūkaliams (Farrell. „Prieš du dešimtmečius. priverčia juos viešai papasakoti apie savo nuostatas (logiškai nusprendžiant nerūkyti ir paskelbiant savo sprendimą. kuriai per metus išleidžiama 11. Pasitelkusios šiuos duomenis. kad labai sumažės rūkalių skaičius ir jiems gydyti reikalingos išlaidos. kad juos nupirktų (Adler ir kiti. p. kur studentai vartoja alkoholį). 1980). 2003). Palmer ir Dorr. Visa ši veikla. rūkyti pradėjo 31 proc. . piliečių grupės kreipėsi į tokių produktų reklamuotojus (Moody. Atrodo. jog vaikai yra reklamuotojo svajonė: patiklūs. Jungtinėse Valstijose. „Šių dienų paauglys . o kitos Europos šalys ketina tai padaryti (McGuire. pažeidžiami. ko nematė per televiziją.7 skyrius.tai potencialus klientas rytoj. ypač nuo 8 iki 11 metų. 2003).2 milijardo dolerių. . Rūkaliai dažnai dar paauglystėje pasirenka „mėgstamas cigaretes".

General Mills bendrovė." „Vadovaukis savo instinktais. ragina „Motinų kodeksas reklamos skelbėjams". mes.tie. jis tuojau pat būdavo paduodamas vaikams. Cohen. Tuo tarpu mokslininkai kėlė klausimą.." „Ribų nėra. Pagrindiniai j ū s ų pranešimai skelbia: „Tu šiandien nusipelnei pertraukos. kaip tau patinka. parodžius žaislo reklamą. materialistui ir tuojau pat pajusti pasitenkinimą. ar galima išmokyti vaikus atsispirti apgaulingai reklamai. taip pat reklamą. būrys j ū s ų išsilavinusių ir kūrybingų ekspertų studijuoja. analizuoja.. kurie turi komercinių interesų ir tvirtina. patikliems vaikams parduotų žalingus sveikatai gaminius. ką jie matė reklamoje. 2001) lijonus. kur vaikai juos greičiau pamato. General Mills (citata iš Motherhood Project. kurį reikia išnaudoti . ." „Daryk taip. kad vaikams skirtos prekės reklamuojamos ir išdėliojamos žemutinėse parduotuvių lentynose." Wayne Chilicki. reikia uždrausti reklamą mokyklose. kad vien atsparumo formavimo gali nepakakti. Vartotojų užtarėjai baiminasi. jaunesniems nei 8 metų vaikams ir paaugliams skirtuose filmuose bei programose. Jums j i e yra klientai." „Jauti poreikį?" Tokie kreipiniai atspindi reklamos esmę: gyvenime svarbiausia būti savanaudžiui. „Motinų pareiškime reklamuotojams" (Motherhood Project. o vaikystė . 1980) vadovaujami mokslininkai mažoms Los Andželo srities pradinių mokyklų moksleivių grupėms pravedė tris pusvalandines pamokas. dar svarbiau. ar reikia įvesti naujus sveikatai kenksmingų maisto produktų reklamos per televiziją bei jaunesnio amžiaus žiūrovams rodomų filmų apribojimus. 2001) gausus Amerikos motinų susivienijimas išreiškė štai tokį pasipiktinimą: M u m s vaikai yra neįkainojama dovana. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Kai kalbama apie orientavimąsi į vaikus.. ima ir įkyriai prašo nupirkti. kad klientus reikia pritraukti anksti ir išlaikyti juos visą gyvenimą.. sekame Procter and Gamble modeliu: „nuo lopšio iki kapo". jie turėtų paaiškinti jiems apie įvairius kultus ir išmokyti pateikti kontrargumentus. Patenkink savo troškulį. kuriose analizavo televizijos reklamą. ir spaudžiama mokslininkų bei politikų.300 II d a l i s . „skatinančią [vaikų ir paauglių] egoizmą ir orientaciją į greitą [poreikių] patenkinimą" (Motherhood Project. kad jų vaikai gali tapti kulto nariais. Vaikai buvo mokomi atsparumo reklamai ją stebint ir aptariant. Todėl... Geriau išgryninti orą nei dėvėti dujokaukes. kad nepatyrusiems. kad reklama leidžia skiepyti vartotojo įgūdžius ir. Esame įsitikinę. mėgindama spręsti. Išvados apie nuostatų stiprinimą Turimų įsitikinimų įtvirtinimas turbūt nėra geriausias būdas priešintis „smegenų plovimui". įtikinėja ir manipuliuoja mūsų vaikais . 2001). Vieno tokio tyrimo metu Normos Feshbach (1980. Tėvai skundžiasi. kol pavargę tėvai nusileidžia. išlaikyti televizijoms vaikų programas. Pavyzdžiui. Kitoje barikadų pusėje . Toks patyrimas padėjo vaikams realistiškiau suprasti reklamą. Nuolat peržengdami ribą tarp vartotoj o poreikių patenkinimo ir j ų sukūrimo. siūlant su juo atlikti tą patį. Jungtinių Valstijų federacinė prekybos komisija.tai „rinkos segmentas". tokį dalyką galima pavadinti tik eksploatavimu". laikėsi „aukso vidurio" taisyklės. Jei tėvai nerimauja." „Tiesiog imk ir padaryk.

ar fanatizmą? Kaip gyventi būnant nuolankiam bei atviram kitiems ir tuo pat metu išliekant kritiškam įtikinėjimo argumentų atžvilgiu? Būti atviri tegalime galvodami. APIBENDRINIMAS Kaip galima atsispirti įtikinėjimui? • Kaip žmonės priešinasi įtikinėjimui? Išankstinis viešas įsipareigojimas laikytis savo pozicijos. Kadangi tai prieštaravo studentų pozicijai ir rašinius buvo ketinama skelbti. Vieno eksperimento metu Susan Darley ir Joelas Cooperis (1972) pasiūlė studentams parašyti rašinį. tačiau ne naiviam Kadangi esame įtikinėjami. Ar suprantate kodėl? Atmetusieji argumentą tampa atsparūs naujai galimai informacijai. t. • Švelnus išpuolis taip pat gali stiprinti nuostatas. pasidalindamas savo žiniomis. todėl gali mane ko nors išmokyti. kurių prireiks rimtesniu atveju. kad įtikinėtojui nesėkmingas argumentas gali būti blogiau nei nieko nedarymas. kad kiekvienas sutiktas žmogus tam tikra prasme yra už mus pranašesnis. Kiekvienas sutiktas žmogus ką nors išmano labiau nei aš. Bendraudamas tikiuosi pasimokyti iš jo ir galbūt atsakyti tuo pačiu. Tačiau ar užsisklendimas nuo informacijos reiškia dorybę. •0*1 ^ o s t scr iPtum: I M kaip būti atviram. kaip šeimynykščiai bei draugai puls šiuos jų naujus įsitikinimus. ypač jei grėsmę keliančią informaciją galima išnagrinėti kartu su bendraminčiais. Įveikta ataka veikiau sustiprins įsitikinimus nei juos sugriaus. • Tai leidžia daryti paradoksalią išvadą kad vienas iš nuostatų stiprinimo būdų yra iššūkis joms. Kai pateikiami laukiami argumentai.7 skyrius. Jis gali „užgrūdinti širdį" ir paversti ją atsparia būsimiems raginimams. y. Atmetusieji raginimus mesti rūkyti panašiai gali tapti atsparesni vėlesniems raginimams. studentų kraštutinė nuomonė ir įsitikinimas dėl per griežtų reikalavimų aprangai dar labiau sustiprėjo. tačiau ši ataka [prieš nuostatas] negali būti stipresnė už turimas nuostatas. stimuliuodamas klausytojo savisaugą. kurį stimuliuoja švelnus išpuolis prieš ją gimdo pasipriešinimą vėlesniam įtikinėjimui. Kita išvada ta. perspėdami savo narius. kad pasiduoti įtikinėjimui yra silpnybė. kuriems už tai buvo pasiūlytas atlygis. mūsų užduotis . propaguojantį griežtas aprangos normas. kad bažnyčiose bei mokyklose nesusidarytų „sterili ideologinė aplinka".rasti aukso vidurį tarp patiklumo ir cinizmo. Kultai taiko šį principą. kulto narys jau būna paruošęs kontrargumentus.net ir tie. Atvirai prieš griežtus reikalavimus pasisakę studentai ėmė intensyviau priešintis šioms taisyklėms. ĮTIKINĖJIMAS 301 Dėl tos pačios priežasties tikybos mokytojai turi stebėti. sukurti imunitetą skatinantį ieškoti priešingų argumentų. jie visi nusprendė nerašyti rašinio . Mus ragina: „galvok pats". Neveiksmingas įtikinėjimas. . gali duoti priešingą rezultatą. Atsisakius pinigų. Kai kurie žmonės sako.

Prisiverskite prieštarauti. Ar norite išmokti priešintis įtikinėjimui. . Kitaip tariant. aptarkite ją su kitais. ji tiek ir teverta. O jei analizė šios informacijos nepaneigia. ji išliks ilgai. galime pasinaudoti atsparumo formavimo tyrimų rezultatais. bet ir reaguokite. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Norėdami būti kritiški. ne tik klausykite. Jei nuodugni analizė informaciją sugriauna. tačiau kartu girdėti reikšmingą informaciją? Atidžiai klausykite ir kritiškai mąstykite. vadinasi. Išgirdę politiko kalbą.302 II d a l i s .

Grupės įtaka Kas yra grupė? Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti žmonės? Kitų žmonių buvimas Minia: didelė kitų žmonių sankaupa Kodėl mus sužadina kitų žmonių buvimas? Socialinis dykinėjimas: ar būdami grupėje žmonės stengiasi mažiau? Daug rankų mažai dirba Socialinis dykinėjimas kasdieniame gyvenime Nuasmeninimas: kada būdami grupėje žmonės netenka savojo Aš? Kai kartu darome tai. ar padeda priimti gerus sprendimus? Grupinio mąstymo požymiai Ką slepia moksliniai tyrimai. Irvingas Janisas apie grupinį mąstymą Grupinio mąstymo teorijos kritika Kaip išvengti grupinio mąstymo Grupinis problemų sprendimas Ką slepia Nobelio premija. Dvi galvos geriau nei viena Mažumos įtaka: kaip paskiri žmonės veikia grupę? Nuoseklumas Pasitikėjimas savimi Pasitraukimas iš daugumos Ar lyderystė yra mažumos įtaka? Atkreipkime dėmesį. ko nedarytume vieni Savimonės susilpnėjimas Grupės poliarizacija: ar grupės sustiprina mūsų nuomonę? „Polinkio į riziką" atvejis Ar grupės sustiprina nuomones? Atkreipkime dėmėsi Grupės poliarizacija Poliarizacijos aiškinimas Grupinis mąstymas: ar grupės trukdo. Transformacinė bendruomenės lyderystė Post scriptum: ar grupės mums kenkia? .

suguža į prisiekusiųjų kambarį.4 milijardo žmonių. Prasideda karštos diskusijos. Jauni padaužos šlaistosi su kitais padaužomis.arba lyderiui . kad nedidelė mąstančių. Pavargę prisiekusieji beveik sutarė. Ji svarsto: „Negi bėgau greičiau tik todėl. Intelektualūs aukštųjų mokyklų studentai bendrauja su kolegomis. Diena buvo karšta. kad kartu buvo Geil ir Chosė? Ar kompanijoje visada bėgčiau greičiau?" Paprastai visi esame kokios nors grupės dalis.į pasimatymą atėjusių porelių. Sudėtingose teismo bylose vienas žmogus retai priverčia visą grupę pakeisti nuomonę. tiriančių žmogžudystės bylą. Protas ją ragina dar bėgti. pasišnekučiuoti susirinkusių namiškių. kad priklauso vieni kitiems? Ar grupė . šitaip gilindami vieni kitų akiratį. Kaip šios grupės veikia savo narių nuostatas? Kas skatina grupę priimti išmintingus arba kvailus sprendimus? Žmonės daro įtaką savo grupėms. gebančios palenkti daugumą.įtikinti kitus? T Kas yra grupė? Atsakymas į šį klausimą atrodo aiškus tol. Henry Fondos įkūnytas personažas. kol sutaria: paauglys nekaltas. Tačiau vienas jų. ir prisiekusieji vienas po kito keičia nuomonę.grupė? Ar grupė yra žmonės. Tauna savo maršrutą nubėga dviem minutėmis greičiau. o kūnas maldauja likusius šešis kvartalus eiti pėsčiomis. bet ir yra 200 valstybių. Visi nekantrauja paskelbti nuosprendį ir apkaltinti paauglį tėvo nužudymu. Pasaulyje ne tik gyvena 6. Tačiau istoriją kuria mažumos. stiprindami vieni kitų asocialius polinkius. Kitą dieną aplinkybės tos pačios. tik dabar kartu bėga ir jos draugė bei draugas. šeimų. . įsipareigojusių piliečių grupė gali pakeisti pasaulį. Ar bėgiojimo partneriai yra grupė? Ar lėktuvo keleiviai . bažnyčių.„Niekada neabejokite tuo. nepalaiko kaltinimo. Kas padeda mažumai . 1957) pradžioje 12 nepatiklių prisiekusiųjų. kol keli žmonės nepalygina savo sampratų. 1984). kai žmonės tampa organizuoti? Kai jų tarpusavio ryšiai tęsiasi tam tikrą laiką? Tai tik keli socialinėje psichologijoje vartojami grupės apibrėžimai (McGrath. keturi milijonai mažesnių bendruomenių.tai turinčių bendrus tikslus ir vienas kitu pasitikinčių žmonių būrys? Ar grupė susiformuoja tada. Klasika tapusio kino filmo „12 piktų vyrų" (12 Angry Men. tapatinantys save vieni su kitais ir jaučiantys." Antropologė Margaret Mead auna jau beveik baigia savo kasdienį pasibėgiojimą. Kaip šios grupės veikia paskirą asmenį? Tarpusavio sąveika grupėje dažnai daro stiprų poveikį. Ji nusileidžia ir sulėtina tempą. 20 milijonų ekonomikos organizacijų ir šimtai milijonų kitų formalių bei neformalių grupių .

kad patenkintų poreikį priklausyti.. Ar paprasčiausias kitų žmonių buvimas veikia bėgimą. Kitų žmonių buvimas Daugiau nei prieš šimtmetį Normanas Triplettas (1899). Kartais žmonės vien būdami kartu daro vieni kitiems įtaką. pastebėjo. nebaudžia ir iš tiesų nieko nedaro.mokslinis detektyvas. kad įgyvendintų tikslus. daro vienas kitam įtaką.kaip „jie". APIBENDRINIMAS Kas yra grupė? • Grupė atsiranda. taigi grupės. kad visoms grupėms bendra tai. Prieš . išskyrus tai. narys). Tad bėgiojimo partneriai iš tiesų yra grupė. Todėl jis grupę apibrėžia kaip du ar daugiau žmonių. psichologas. domėjęsis dviračių lenktynėmis. jog tiesiog būna šalia kaip pasyvi auditorija arba kaip dalyviai. palyginti su . tačiau tai labiau pavienių žmonių būrys nei tarpusavio ryšiais susieta grupė (tačiau kiekvienas jų gali būti nematomos internetinės pokalbių svetainės. Po to išnagrinėsime tris socialinės įtakos tarpusavio ryšius palaikančiose grupėse pavyzdžius: grupės poliarizaciją. socialinio dykinėjimo ir nuasmeninimo. save suvokia kaip „mes". individualiai atliekantys nekonkurencingą veiklą. Pagal Shaw apibrėžimą vienu metu auditorijoje kompiuteriais dirbantys studentai nėra grupė. jog jų nariai veikia vienas kitą. dalyviai (co-actors) Dalyviai. Šie trys reiškiniai gali atsirasti esant minimaliai tarpusavio sąveikai (mes tai vadiname „minimaliomis grupės situacijomis"). palaikančių tarpusavio ryšius ir darančių vieni kitiems įtaką. kad suteiktų informacijos. Grupės susidaro dėl daugelio priežasčių . kurie remia kitą komandą. grupini mąstymą ir mažumos įtaką. ilgiau nei kelias akimirkas palaikančių tarpusavio ryšius. Kartais skirtumas tarp pavienių žmonių kompiuterių auditorijoje elgsenos ir tarpusavio ryšiais susietų žmonių veiklos būna neryškus. Per sporto varžybas jie gali save vadinti „mes"komandos aistruoliais. kad atsilygintų. pastebi Australijos nacionalinio universiteto socialinės psichologijos specialistas Johnas Turneris (1987). darančių vieni kitiems įtaką ir save suvokiančių kaip „mes". Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti žmonės? Pradėkime nuo paprasčiausio socialinės psichologijos klausimo: ar tiesiog buvimu kitas žmogus daro mums įtaką? „Buvimas" reiškia. o visus kitus . Šiame skyriuje aptarsime tris tokios kolektyvinės įtakos pavyzdžius: socialinio palengvinimo.jais". kad lenktyniaudami būryje dviratininkai važiuoja greičiau nei būdami vieni ir lenktyniaudami tik su laiku. valgymą. rašymą arba egzamino sėkmę? Atsakymo į šį klausimą paieška . Nors fiziškai jie yra kartu. kad kiti nekonkuruoja. neskatina. grupės save suvokia kaip „mes".8 s k y r i u s . GRUPĖS ĮTAKA 305 Grupių dinamikos ekspertas Marvinas Shaw (1981) teigia. Be to. kai du ar daugiau žmonių sąveikauja ilgiau nei kelias akimirkas. grupė (group) Du ar daugiau žmonių.

kad teisingas yra „dominuojantis" atsakymas. 2) Dabartinė reikšmė dominuojančios (tikėtinos) reakcijos sustiprėjimas dėl to. 1925). 1933. Būdami susirūpinę. ar šių prieštaringų duomenų nebūtų galima suderinti. kuriems buvo liepta suvynioti valą į meškerės ritę. besisukančio ant patefono (F. Allport. jis turėtų padėti atlikti lengvas užduotis ir kliudyti atlikti sudėtingas. Travis. Atliekant sudėtingas užduotis. Teiginys. blogiau įsimenami bereikšmiai skiemenys. Pessin ir Husband. 1933. . Gatės ir Allee. kai labiausiai tikėtina. kad yra kitų žmonių. 1958). kaip orų prognozė Škotijoje. 1997). . Tačiau kiti tyrimai atskleidė. Chen. Vėliau paaiškėjo. paskelbdamas savo spėjimą (kad kitų žmonių buvimas gerina rezultatus).306 II d a l i s . kad paaiškintų kitus. tarakonai. Vaikai. kaip pygaras. kad kitų žmonių buvimas turi sužadinti arba suteikti energijos (Mullen ir kiti. Zajoncas (1965) vieno tyrimo rezultatus panaudojo tam. Šis socialinio palengvinimo efektas pastebimas ir tarp gyvūnų. Šis trikdantis poveikis pastebimas ir tarp žmonių. Esant kitiems žmonėms eksperimento dalyviai taip pat tiksliau atlieka nesudėtingus mechaninius veiksmus.beveik toks pat tikslus.žmonių polinkis geriau atlikti paprastas ar gerai išmoktas užduotis. kai šalia yra kitų žmonių. Klopfer. Pessin. Larsson. skruzdėlės iškasa daugiau smėlio. Dashiell. 1933). kad kitų buvimas kartais padeda. 1930. vištos sulesa daugiau grūdų. 1956). Jis prisiminė gerai žinomą eksperimentinės psichologijos principą: sužadinimas sustiprina bet kurį tuo metu dominuojantį atsaką. kad jei šalia yra kitų žmonių. žmonės blogiau sprendžia sudėtingas anagramas. 1930. kaip atsidūrę prieš auditoriją pajusdavome įtampą arba susijaudinimą.) Jei socialinis sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją. pavyzdžiui. kad ji nenuslystų nuo dešimties centų monetos dydžio disko. 1937. S O C I A L I N Ė ĮTAKA socialinis palengvinimas (sočiai facilitation) 1) Pirminė reikšmė . Jei kartu yra kitų tos pačios rūšies atstovų. Kaip dažnai kūrybinio pakilimo momentais nutinka. ilgauodegės papūgos ir žalieji kikiliai tokiais atvejais lėčiau įveikia labirintus (Allee ir Masure. jog gali būti saulėta. 1929. (Visi prisimename. Stipresnis sužadinimas padeda geriau atlikti paprastas užduotis. 1936. W. sunkiau surandamas išėjimas iš labirinto piešinyje. eksperimento dalyviai greičiau atlieka daugybos veiksmus ar išbraukia nurodytas raides. kol jų nesužadino nauja idėja. Triplettas atliko vieną pirmųjų socialinės psichologijos istorijoje laboratorinių eksperimentų. Ar šis principas negalėtų atskleisti socialinio palengvinimo mįslės? Atrodė logiška daryti prielaidą. Pavyzdžiui. Jei šalia yra kitų žmonių. jog kai kurias užduotis kitų tos pačios rūšies atstovų buvimas trukdo atlikti. tačiau gali ir palyti. o seksualiai aktyvios žiurkių poros dažniau poruojasi (Bayer. Socialinis psichologas Robertas Zajoncas susidomėjo. Sužadinti žmonės greičiausiai suvokia tokias nesudėtingas anagramas. kur teisingas atsakymas nėra labai aiškus. prasčiau atliekami sudėtingi daugybos veiksmai (Dashiell. kur dažniausiai sakoma. Apie 1940-uosius metus tyrimai šioje srityje liovėsi ir nevyko 25-erius metus. o kartais trukdo atlikti užduotis. laiko metalinę lazdelę taip. didesnis sužadinimas skatina neteisingą atsakymą. 1920. atlikdavo tai greičiau būdami kartu nei pavieniui.

Susukti valą į ritę. kas iš pradžių atrodė nesuderinama.) žaidė dar geriau (80 proc. kad namuose komandos laimi maždaug 6 rungtynes iš 10 (šiek tiek mažiau beisbolo bei amerikietiškojo futbolo ir šiek tiek daugiau krepšinio bei europietiškojo futbolo. 1962 („Mokslininkas mąsto") . netiesiogiai juos stebint. Guerin. kad dalyvaujant kitiems žmonėms. Kilo klausimas. 8. r Į į a Sužadinimas r Sustiprina J B dominuojančią reakciją Apsunkina sudėtingą veiksmą Taikant šią prielaidą. 1999). Peteris Huntas ir Josephas Hillery (1973) pastebėjo. The Scientist Speculates. Jungtinėse Valstijose ir Anglijoje tyrimai parodė. paaiškėjo. kad apie tai nepagalvojau!" Ir kaip viskas akivaizdu. Šiais atvejais kitų žmonių buvimas padidino neteisingų atsakymų skaičių. kai juos ėmė stebėti keturi žiūrovai. surasti kelią iš labirinto ir išspręsti sudėtingus aritmetikos uždavinius buvo sunkesnės užduotys." Kari Mane.). kad sprendimas šį išbandymą išlaikė (Bond ir Titus. 8. siekė 71 proc.). Tačiau galbūt visos detalės ėmė taip tvarkingai dėliotis tik žiūrint retrospektyviai. Huxley. Prasti žaidėjai (kurių rezultatyvumas prieš tai siekė 36 proc. bet daugiau laiko sugaišta. nesvarbu.1 PAVEIKSLAS Palengvina nesudėtingą veiksmą Kitų buvimas Socialinio sužadinimo poveikis Robertas Zajoncas suderino prieštaringus duomenis ir pasiūlė prielaidą. 1993. apie ką pagalvojo Thomas H. Jamesas Michaelsas ir jo bendradarbiai (1982) pastebėjo. ir tikimybė.) atidžiai stebimi ėmė žaisti dar blogiau (25 proc..1 pav. 1867 („Kapitalas") „Atradimas .).. pirmą kartą perskaitęs Danvino veikalą „Rūšių kilmė": „Kaip kvaila. kuriuose dalyvavo daugiau nei 25 000 savanorių.tai gebėjimas pamatyti. kad geri biliardo žaidėjai (kurių rezultatyvumas. Įsisavinti naują informaciją. ir tai paaiškina. teisinga ji ar klaidinga.1 len- „Paprasčiausias socialinis kontaktas. kai Zajoncas parodė. aktoriai ir muzikai atlieka gerai išmoktus veiksmus.sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją (žr. kol perpranta sudėtingą (lygiai kaip ir tarakonai!). atlikti nesudėtingus daugybos veiksmus.8 s k y r i u s . kad kitų žmonių buvimo sąlygojamas sužadinimas sustiprina dominuojančią reakciją (teisingą atsakymą tik į lengvas ar gerai išmoktas užduotis). Dėl to kitų žmonių buvimas padėjo jas atlikti. į kurias mokame reaguoti. Socialinis sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją. Daugiau nei 80 000 studentų ir profesionalių sportininkų varžybų Kanadoje. Sportininkai. studentai greičiau perpranta nesudėtingą labirintą. skatina gyvybingumą. Pavyzdžiui." Albert von Szent-Gyorgyi. netikėtai tapo logiška. Das Kapital.lengvos užduotys. kad tiriamieji galės juos iš karto teisingai atlikti. ar šis sprendimas išlaikytų išbandymą eksperimentais. Tokie paprasti ir elegantiški Zajonco sprendimai paskatino kitus socialinius psichologus susimąstyti apie tai. apie ką niekas nepagalvojo. 1983. Atlikus beveik 300 tyrimų. ką visi matė. žr. arba teisinga reakcija į jas buvo normaliai dominuojanti. G R U P Ė S ĮTAKA 307 8. prieštaringi rezultatai tapo logiški. valgyti . Tai. kuris didina kiekvieno dirbančiojo efektyvumą. ir pagalvoti apie tai. buvo mažesnė. Abiem atvejais veikė visuotinė taisyklė . kodėl jiems geriau sekasi girdint palaikančią minios reakciją.

kontroliuoja teritoriją. galima net užspringti. Worchel ir Brown. 1981. 1996. 1983). Kai visi sėdėdavo glaudžiai. Savo aikštės pranašumas pagrindinių sporto šakų komandoms Sporto šaka Beisbolas Amerikietiškasis futbolas Ledo ritulys Krepšinis Europietiškasis futbolas išanalizuotų rungtynių skaičius 135 665 2592 4322 13 596 37 202 Namuose laimėtos rungtynės procentais 54. padėjėjui lengviau pavykdavo išprovokuoti juoką ar plojimus. ir. Eksperimentų metu padėjėjas turėjo kartu su kitais dalyviais klausytis humoristinio įrašo arba žiūrėti kino komediją. . Tačiau minia sukelia mažesnę įtampą salėse.0 telę).3 61. labiau susitapatina su komanda (Zillmann ir Paulus. padažnėja pulsas (Geen ir Gange. 2000). o nedraugiški labiau nemėgstami (Schiffenbauer ir Schiavo. tuo jų poveikis stipresnis (Jackson ir Latanė. 1993). įtampai pasiekus kraštutinį lygį. Kuo žmonių daugiau.3 57. leidžiančių atsiskirti nuo minios (Evans ir kiti. neišvarginti kelionės. Tačiau būdami ne vieni žmonės daugiau prakaituoja. Mikčiojantys žmonės prieš didelę auditoriją mikčioja stipriau nei kalbėdami tik su vienu ar dviem žmonėmis (Mullen. Storms ir Thomas. dažniau kvėpuoja. 1977). Būnant minioje taip pat suintensyvėja teigiamos arba neigiamos reakcijos. Minia: didelė kitų žmonių sankaupa Taigi žmonės iš tiesų reaguoja į esančius šalia. 1983. Jonathanas Freedmanas su bendradarbiais (1979. Tačiau žaidimo namuose pranašumą taip pat gali sąlygoti ir tai. Knovvles. Tačiau ar stebėtojų buvimas iš tikrųjų veikia žmones? Stresinėje situacijoje draugas gali padėti atsipalaiduoti.4 69. 1983. Šalia esantys draugiški žmonės yra netgi labiau mėgstami. Stiprus sužadinimas pilnose salėse taip pat didina stresą. ką puikiai mokame ir darome nesusimąstydami: pavyzdžiui. labiau įsitempia jų raumenys. girdėdami palaikančius aistruolių šūksnius.1 64. 1998). Net draugiška auditorija gali taip paveikti. 1980) atliko eksperimentus su Kolumbijos universiteto studentais ir Ontarijo mokslo centro lankytojais. suskirstytose į daug erdvių. todėl jaučiasi dominuojantys. kalbėjimui. 1986). 1984). Kartais sužadinimas ir gausios publikos dėmesys kliudo netgi tam. kad „gera salė" yra pilna salė (Aiello ir kiti. 1976. pakyla kraujospūdis. Kino teatrų direktoriai ir sporto aistruoliai žino (o mokslininkai tą patvirtino). S O C I A L I N Ė ĮTAKA 8. Jei į jūsų pirmąjį fortepijono koncertą susirinks visi giminės. kad sudėtingos užduotys bus atliekamos blogiau (Butler ir Baumeister. kad žaidėjai gerai pažįsta aikštelę.1 LENTELĖ.308 II d a l i s . vargu ar grosite geriau. Moore ir Baron. 1983).

vien tik žmonių užrištomis akimis buvimas nepagerino įprastos reakcijos. Tomis pačiomis aplinkybėmis veiksmas. kitų akivaizdoje darysite tai dar geriau (nebent pernelyg susijaudinsite ir susidrovėsite). susigrūdimas taip pat ir audrina. tariamai rengdamiesi suvokimo eksperimentui. • kodėl ypač priklausomus nuo aplinkinių nuomonės žmonių buvimas veikia labiausiai (Gastorf ir kiti. Taip yra iš dalies todėl.8 s k y r i u s . kai tarp svarbių žmonių atsiranda ir tokių. susigrūdus i ų pulsas buvo dažnesnis. kai kiti žmonės yra nepažįstami ir juos sunku stebėti (Guerin ir Innes. 1980. kuris jums sunkiai sekasi. kurie buvo didesnėje patalpoje. Kiti eksperimentai patvirtino Cottrello išvadą: dominuojanti reakcija labiausiai sustiprėja tada. Susigrūdimas daro panašų poveikį kaip ir minia žiūrovų: sustiprina sužadinimą. 1983). 1992). paspartindavo tempą. gali tapti neįmanomu. Kodėl mus sužadina kitų žmonių buvimas? Jei ką nors mokate gerai. 1982). kad 35 studentų grupė atrodo artimesnė ir linksmesnė 35 vietų auditorijoje. tyrę universiteto studentus Indijoje. kaip pastebėjo Gary Evansas (1979). Nuogąstavimas dėl įvertinimo Nickolas Cottrellas įtarė. dėmesio išblaškymas ir kitų žmonių buvimas. 2001): tai . o kraujospūdis aukštesnis (tai rodo sužadinimą). • kodėl socialinio palengvinimo poveikis būna didžiausias tada. Cottrellas su bendradarbiais (1968) užrišo stebėtojams akis. kaip esame vertinami. ar jie mus vertina.nuogąstavimas dėl įvertinimo. . Atlikdami sudėtingas užduotis jie darė daugiau klaidų. • kodėl žmonės geriausiai užduotį atlieka tarp pranašesnių kolegų (Seta. 1982). Nuogąstavimu dėl vertinimo taip galima paaiškinti. Priešingai nei stebint auditorijai. o ne nugara (Worringham ir Messick. tačiau tik tada. Vieno eksperimento Santa Barbaroje metu Kalifornijos universiteto bėgikai. kuris palengvina dominuojančią reakciją. Geen ir Gange. Jis tyrė Masačiusetso universiteto 10 studentų grupes 20 pėdų pločio ir 30 pėdų ilgio arba 8 pėdų pločio ir 12 pėdų ilgio patalpose. 1983). • kodėl sužadinimas atslūgsta. o ne išsibarsčiusi 100 vietų auditorijoje. Norėdamas patikrinti. ar egzistuoja nuogąstavimas dėl įvertinimo. kai esame arti. jei ji būdavo į j u o s atsisukusi veidu. patvirtinančių bent tris galimus veiksnius (Aiello ir Douthitt. Kodėl kiti žmonės sukelia mūsų susijaudinimą? Yra duomenų. nuogąstavimas dėl įvertinimo (evaluation apprehension) Rūpinimasis. Tačiau. kurių nuomonė nėra svarbi (Seta ir Seta. Palyginti su tais. GRUPĖS ĮTAKA 309 Gal pastebėjote. kad stebėtojai gali sukelti baimę. kad mes greičiau atkreipiame dėmesį į kitų žmonių juoką ar plojimus ir prie jų prisijungiame. Susigrūdimo poveikį taip pat pastebėjo Dineshas Nagaras ir Janakas Pandey (1987). pamatę pievelėje sėdinčią moterį. kai žmonės jaučiasi vertinami.

2) nurodo naujų tyrimų kryptį ir 3) siūlo praktinius taikymo būdus. Tai perša mintį. Baron. padeda sklandžiau atlikti gerai išmoktas užduotis. Dėmesio išblaškymas Glennas Sandersas. 1981a. kaip sekasi kitiems grupės nariams arba kaip reaguoja auditorija. Kaip parodyta 8. Jie teigė. įtampa. kuriuos geriausiai atliekame automatiškai (Mullen ir Baumeister.lyg mokslinė stenograma: ji supaprastina ir apibendrina stebėjimų įvairovę. kad. mesdami lemtingus baudos metimus. kaip juos vertina kiti gyvūnai. Mes nebegalime susitelkti. kad sužadinti gali ir kitų žmonių buvimas.2 paveiksle. kad greta yra kiti žmonės. mes išblaškome savo dėmesį. net jei tas žmogus nevertina bėgiko rezultatų ir su juo nerungtyniauja. jie dažniau nepataiko. aiškindami nuogąstavimą dėl įvertinimo. Socialinio palengvinimo teorija daro tai sėkmingai. ar trukdo kūrybingai spręsti sudėtingas problemas? Ar galite sugalvoti kitų šios teorijos taikymo praktikoje būdų? APIBENDRINIMAS Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti žmonės? • Pagrindinės socialinės psichologijos problemos susijusios su kitų žmonių buvimu. teorija . S O C I A L I N Ė ĮTAKA Susidrovėjimas. Dabar pats laikas prisiminti šios teorijos tikslą. analizuoja savo kūno judesius. taip pat gali trukdyti atlikti veiksmus. kad sužadinimo mechanizmas yra įgimtas ir būdingas didžiajai gyvūnijos daliai. Socialinio palengvinimo teorija siūlo tokias pirmųjų dviejų tipų prognozes: 1) teorijos esmė (kad kitų žmonių buvimas sužadina ir kad šis socialinis sužadinimas sustiprina dominuojančią reakciją) buvo patvirtinta ir 2) teorija galimai tyrimų krypčiai suteikė naują gyvenimą.310 II dalis. 1986). Tai paprastas daugelio mokslinių duomenų apibendrinimo būdas. 1981b). kai esame vertinami. kai kas nors stebi . perkrauna mūsų pažinimo sistemą ir sukelia susierzinimą. Prisiminkime. Jei drovūs krepšininkai. (Gyvūnai tikriausiai sąmoningai nesirūpina tuo. dauguma bėgikų sparčiau bėga būdami drauge su kuo nors. kaip ryški šviesa (Sanders. kurios 1) leidžia patvirtinti arba keisti teoriją. Įtampą sukelia ne tik kito žmogaus buvimas. domėdamiesi. Ar dėl to atsiradęs suvokimas. 1987). kad užduotys atliekamos geriau. net jei nenuogąstaujama dėl vertinimo ir išlaikomas dėmesys. kad palengvinimo poveikį jaučia ir gyvūnai.) Kalbant apie žmones. Kaip pastebėjome 1 skyriuje. daugelyje naujos statybos įstaigų atskiri biurai perkelti į dideles atviras erdves. Pirmuosiuose šios srities eksperimentuose buvo pastebėta. Robertas Baronas ir Danny Moore (1978. Teorija taip pat padeda daryti aiškias prognozes. Ar ši teorija 3) taikoma praktikoje? Galime tik spėlioti. atsirandanti tarp dėmesio skyrimo kitiems ir užduočiai. perskirtas žemomis pertvaromis. pažengė dar toliau. bet ir tokie dirgikliai. Kitų žmonių buvimas Tačiau Zajoncas įsitikinęs.

t Buvimas minioje ar ankštose erdvėse panašiai sužadina ir palengvina dominuojančių reakcijų pasireiškimą. kyla įtampa. Kiti mokslininkai atkreipė dėmesį. ir užduočiai. kuri būtų lygi aštuonių pavieniui traukiančių žmonių jėgų sumai? Jei ne. verčia daryti išvadą kad buvimas kieno nors akivaizdoje gali jaudinti net tada.2 PAVEIKSLAS Atviromis erdvėmis suprojektuotuose biuruose žmonės dirba. Socialinis dykinėjimas: ar būdami grupėje žmonės stengiasi mažiau? Ar traukdami virvę komandoje. • Tačiau kodėl kitų žmonių buvimas sužadina? Eksperimentai perša išvadą. kai žmonės siekia asmeninių tikslų ir kai jų pastangas (meškerės valo susukimą į ritę. Kiti eksperimentai. o iš dalies dėl to. faktas. Šios situacijos . arba jos atliekamos grupėje.) galima įvertinti individualiai. G R U P Ė S ĮTAKA 311 8. greta dirbant kitiems žmonėms. Kaip tai gali atsiliepti darbuotojų efektyvumui? Šaltinis: nuotrauka gauta iš bendrovės Herman Miller Inc.8 s k y r i u s . jog nuogąstaujama dėl įvertinimo. kai nesijauti vertinamas ir niekas neblaško dėmesio. vienoje virvės pusėje esantys aštuoni žmonės trauks tokia jėga. kad žmonių buvimas gali trukdyti atlikti užduotis. Kadangi kitų žmonių buvimas kelia jaudulį. jog išblaškomas dėmesys kai dėmesį reikia padalinti ir kitiems. tarp jų ir atlikti su gyvūnais. padeda atlikti lengvas užduotis (kuriose vyrauja teisingas atsakymas arba reakcija) ir trukdo vykdyti sunkias (kuriose dominuoja neteisingas atsakymas arba reakcija). .kodėl? Ir kokių asmeninių pastangų galime tikėtis iš dirbančių grupėje? Socialinis palengvinimas paprastai atsiranda tada. aritmetikos uždavinių sprendimą ir pan. Atsižvelgęs į šiuos duomenis Robertas Zajoncas pritaikė visiems žinomą eksperimentinės psichologijos principą: sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją. kad sužadinimas kyla iš dalies dėl to. kad esama stebėtojų arba dirbama grupėje.

kai žmonės sutelkia pastangas. kad „vienybėje . Kitas pavyzdys .komandinis virvės traukimas.312 II dalis.komandos dvasia didina produktyvumą? Ar mūrininkai kloja plytas sparčiau dirbdami komandoje. 1986) pastebėjo. išmoningai pašalino šią problemą. S O C I A L I N Ė ĮTAKA panašios į įprastas. parodytą įrenginį) ir liepiama iš visų jėgų traukti. Eksperimento dalyviams buvo užrišamos akys. jie traukdavo 18 procentų smarkiau nei tada. vadovaujama Alano Inghamo (1974). Žinodami. kad traukia vieni. su kokiomis susiduriame darbe.organizuotas lėšų rinkimas.kai grupės rezultatas priklauso nuo individualių pastangų . Šaltinis: Ingham. nors iš tiesų jie traukė vieni. 1974. kad kolektyvinės virvę traukiančių žmonių pastangos prilygsta vos pusei asmeninių pastangų sumos.3 pav. priversdami eksperimento dalyvius galvoti. Tokios veiklos pavyzdys . Alano G. kad pasiektų bendrą tikslą ir kai individualias pastangas sudėtinga įvertinti. Daug rankų mažai dirba Beveik prieš šimtmetį prancūzų inžinierius Maxas Ringelmannas (apie tai rašo Kravitz ir Martin.galybė" ir perša išvadą. tačiau ne į tokias.3 PAVEIKSLAS Virvės traukimo prietaisas Pirmoje pozicijoje stovintys žmonės traukdavo virvę silpniau. Ar atliekant bendras užduotis . kai manydavo. kai manydavo. kai gautos pajamos už parduotus saldainius panaudojamos klasės išvykai apmokėti. paskiriama pirmoji pozicija (žr. kad už jų esantys žmonės traukia kartu. jog grupinis užduočių atlikimas mažina asmeninį suinteresuotumą. kad virvę traukia ir kiti. ar pavieniui? Atsakyti į šiuos klausimus padės laboratorinis imitavimas. kad kartu su jais traukia du-penki jiems už nugaros stovintys žmonės. Inghamo nuotrauka. Levinger. Tai prieštarauja prielaidai. Arba visos klasės vykdomas projektas. Graves ir Peckham. 8. 8. O gal blogus rezultatus nulėmė darbo koordinavimo trūkumai? Gal traukdami virvę žmonės darė traukimo krypties ir laiko paklaidas? Masačiusetso universiteto mokslininkų grupė. . už kurį visi gauna vienodus pažymius.

socialinio palengvinimo eksperimentuose įvertinimo tikimybė buvo didesnė. sekdami Inghamo pavyzdžiu. kai pastangos vertinamos individualiai. o ne tada. Studentai energingiau mynė dviračio treniruoklio pedalus (matuojant jų pagaminamą elektros energiją). šį reiškinį stebėjo atlikdamas eksperimentą Teksaso universitete. Ir koks gi buvo tikrasis rezultatas? Pasireiškė socialinio dykinėjimo efektas: kai eksperimento dalyviai manė. Harkins ir kiti. Būnant grupėje (traukiant virvę. kad yra vertinami tik tada. 1980) ieškojo ir kitų būdų tirti šiam reiškiniui. G R U P Ė S ĮTAKA 313 Mokslininkai Bibbas Latanė. atsakomybė ištirpsta tarp visų grupės narių (Harkins ir Jackson. kad tie. kai tikėjo. 1993 ir 8. kad visi pripažįsta. kad jie šaukia ir ploja ne vieni. Socialinio dykinėjimo eksperimentų dalyviai buvo įsitikinę. 1987). nei sukelti vieno žmogaus.kai socialinis dykinėjimas (sočiai loafing) Polinkis mažiau stengtis.4 pav. jog tokiais atvejais atsipalaiduojama. Panašiai nutinka. Atsidūrę dėmesio centre. jog yra asmeniškai stebimi. darydami tai kartu su kitais. spėjo. kai visi suvienija savo pastangas siekdami bendro tikslo. kad jie negirdėdavo savo šūksmų ar plojimų. Kai žmonės neturi atsiskaityti asmeniškai ir negali įvertinti savo pastangų. Šešiems eksperimento dalyviams buvo užrišamos akys. rūpestis dėl įvertinimo sumažėdavo. kuriems apie eksperimentą buvo papasakota. jie susodinami ratu ir duodamos užsidėti ausinės. šaukiant ir t. Ir priešingai. Kiplingas Williamsas ir Stephenas Harkinsas (1979. Per skirtingus bandymus jiems būdavo liepiama šaukti ir ploti vieniems arba kartu su grupe. žmonės sąmoningai stebi savo elgesį (Mullen ir Baumeister. Tie. grupinis triukšmas yra ne toks efektyvus. kad abiem atvejais plojo vienodai smarkiai. kurios būdavo įtikinamos. kai žinojo. kad jų rezultatas sumuojamas kartu su kitų eksperimento dalyvių rezultatais. tiriantis socialinio dykinėjimo pasekmes politikoje. kurį jie pavadino socialiniu dykinėjimu. t. kaip iškreipiama viena socialinį palengvinimą sąlygojančių psichologinių jėgų. kai studentai vykdo grupinius projektus. . kai veikia vieni. jog tai daro vieni.8 s k y r i u s . kad jų šūksniai . Jie pastebėjo. Iš šio ir dar 160 kitų tyrimų (Karau ir Williams.) matome. jie sukeldavo trečdaliu silpnesnį triukšmą nei tada. žmonės susigundydavo tapti tranais ir pasinaudoti grupės pastangomis. jie manė. kad kiti penki taip pat šaukia arba ploja. tranas (free rider) Žmogus. Williamsas teigia. Socialinis dykinėjimas pasireikšdavo netgi tada. kai manė. Ohajo valstijos universitete atliko eksperimentą. nei tada. ir su grupe. tačiau mažai duodantis jai. Būdami grupėje. už kuriuos vertinami bendrai. Tad principas .palaiko komandą (Hardy ir Latanė. juo labiau kitų žmonių. Kerr ir Bruun. gaunantis naudos iš grupės. per kurias sklisdavo toks kurtinantis šaukiančių ar plojančių žmonių triukšmas. kad atsipalaiduoja būtent jis. nes mažiau varžėsi. Politologas Johnas Sweeney (1973). Tačiau kaip ir traukiant virvę. Įdomu tai. tačiau nė vienas nesutinka.). 1981). kad garsūs šešių žmonių šūksniai ar plojimai buvo trečdaliu silpnesni. 1986).pavieniui arba su grupe .nuogąstavimas dėl įvertinimo. kai eksperimente dalyvaudavo mokyklų sporto komandų aistruolių vadovės. Tad Latanė ir jo bendradarbiai. 1985. nelaikė savęs dykinėtojais. kurie plojo ir pavieniui. kad dalyviai šauks garsiau. kurio metu privertė eksperimento dalyvius patikėti.

Vienas iš būdų sužadinti suinteresuotumą . rekomenduojama „individualią gamybą padaryti pastebimą". darbininkams kyla pagunda dėti bet kokio dydžio puselę. Kai kurie futbolo treneriai tai daro filmuodami ir vertindami kiekvieną žaidėją. red. patenka į bendrą surinktuvą). Praeger Publishers. mina dviratį. kad tai neturės įtakos užmokesčiui (Faulkner ir Williams. 1996). šaukia ar ploja. Ir grupėje.išlieka. Schroeder. nes jų darbo rezultatų neįmanoma nustatyti (stiklainiai. Inc. kai žmonės tempia virvę. jei kas nors stebi ir skelbia jų asmeninius laimėjimus (Williams ir kiti. Diagramoje taškais pažymėti jungtiniai šių tyrimų duomenys. Ar galima šiuos rezultatus apibendrinti ir pritaikyti keliant darbininkų darbo produktyvumą? Nedidelio eksperimento metu buvo pastebėta. prieš pasiekdami kokybės kontrolės skyrių. kuriuose dalyvavo per 4000 dalyvių. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 8. kad prie konvejerio dirbantys darbininkai pagamino 16 procentų daugiau gaminių.5 pav. Williamsas. ir pavieniui žmonės stengiasi labiau. bet ir kai pumpuoja vandenį ar orą. rūpestis dėl įvertinimo sustiprėja ir pasireiškia socialinio palengvinimo fenomenas . 1992. Harkinsas ir Latanė (1981) rašo. jog remiantis socialinio dykinėjimo moksliniais tyrimais.. D.314 II dalis. 100 95 90 o D) 85 C B 00 (D 80 Q_ (/> O ~o 75 č •g > C TD 70 0 1 10 Grupės dydis 15 16 mus stebi. VVestport. ir kelia klausimą: „kiek agurkų darbininkas galėtų sudėti. Šaltinis: VVilliams. Deja. i n Sočiai Dilemmas: Perspectives on Individuals and Groups. nors jie žinojo. jei jam būtų mokama tik už teisingai atliktą darbą?" . Kai išnykstame minioje.padaryti taip. spausdina ar stebi signalus. vertina eilėraščius ar straipsnius. 8. kad grupei didėjant. CT. Jackson ir Karau. leidimo duomenys: Publishing Group. kuria idėjas. nuogąstavimas dėl įvertinimo sumažėja ir pasireiškia socialinis dykinėjimas (žr. kai buvo vertinamas kiekvieno asmeninis išdirbis. 1989).).4 PAVEIKSLAS Grupei didėjant. Socialinis dykinėjimas kasdieniame gyvenime Kaip plačiai paplitęs socialinis dykinėjimas? Laboratorijoje šis reiškinys pastebimas ne tik tada. pastangos mažėja Statistiškai apdorojus 49 tyrimų. kad būtų galima pamatuoti kiekvieno asmeninį indėlį. A. Pagalvokite: agurkų konservų fabrike svarbiausias darbas yra nuo konvejerio juostos paimti tinkamo dydžio agurko puselę ir įdėti ją į stiklainį. duomenis paaiškėjo. kai galima įvertinti kiekvieno jų pastangas: universiteto plaukikai per estafetės plaukimą pasiekia geresnių rezultatų. pastangos mažėja (dykinėjama).

Šiaurės Amerikoje darbininkai. maisto pramonės rezultatai per metus pagerėjo 8 procentais . Plaukimo varžybose įvertinamas kiekvieno plaukiko gebėjimas nugalėti.2. neatsižvelgiant į as- . dykinėjimo tikimybė didėja. O kaipgi kolektyvistinės kultūros. kolektyvistinėse kultūrose yra didelis lojalumas šeimai ir darbo grupėms. Kaip ir visuomeninės televizijos žiūrovai. 1985) pakartojo triukšmo sukėlimo eksperimentus Japonijoje. Po vienos analizės paaiškėjo. Kaip pastebėjome 2 skyriuje. Sužadinimas pastangos sumuojamos ir NEVERTINAMOS pavieniui Nenuogąstaujama dėl įvertinimo Socialinis dykinėjimas Mokslininkai rado socialinio dykinėjimo faktų įvairiose tautose ir kraštuose. 1976). Kai atpildas paskirstomas po lygiai.8 s k y r i u s . 1993.5 karto daugiau nei per ankstesnius 26 metus (Church. neaukojantys pinigų savo žiūrimai stočiai per aukų rinkimo kampaniją.kitame ir buvo mažai atsakingi už kurį nors konkretų darbą.5 PAVEIKSLAS Socialinis palengvinimas ar socialinis dykinėjimas? Kai žmonių neįmanoma įvertinti arba jie neprivalo atsiskaityti. Kugihara. 1999). Kai Kinija leido ūkininkams pardavinėti maisto produktus. Ir ką gi jie pastebėjo? Šiose šalyse socialinis dykinėjimas taip pat buvo akivaizdus. ypač . Indijoje ir Malaizijoje. Čia galima įžvelgti dar vieną socialinio dykinėjimo priežastį. Tailande. Smith. tačiau iš jų buvo gaunama 27 procentai viso sovietų žemės ūkio derliaus (H. moterų (kaip aiškinome 5 skyriuje) individualizmas mažesnis nei vyrų ir dėl to jos mažiau socialiai dykinėja. Virvės traukimo varžybose nė vienas komandos narys nėra atsakingas asmeniškai. Komunizmo kūrimo Rusijoje metais kolūkiečiai vieną dieną dirbdavo viename lauke. Vengrijoje asmeninio naudojimo sklypai tesudarė 13 procentų visos dirbamos žemės. Jie turėjo ir mažus sklypus asmeniniam naudojimui. kitą . kad kolektyvistinėse kultūrose socialinio dykinėjimo mažiau nei individualistinėse (Karau ir Williams. 1986). tad atsipalaiduoti arba dykinėti gali kas nori. tačiau iš jų buvo gaunamas trečdalis derliaus (Spivak. nesuvaržytos komunistinio režimo? Latanė ir jo bendradarbiai (Gabrenya ir kiti. nemokantys profsąjungos ar profesinių asociacijų nario mokesčio arba savanoriškai nedirbantys šioms organizacijoms. G R U P Ė S ĮTAKA 315 Asmeninės pastangos įvertinamos Nuogąstaujama dėl įvertinimo n | Socialinis palengvinimas 8.vertindami žemės ūkio gamybos rezultatus buvusiose komunistinėse šalyse. kad šie sklypai tesudarė vieną procentą visos dirbamos žemės. Septyniolika vėliau atliktų tyrimų Azijoje patvirtino. 1979). Be to. Taivane. vis tiek yra patenkinti iš šių organizacijų gaunama nauda. atlikdavusius atidavus prievoles valstybei.

APIBENDRINIMAS Socialinis dykinėjimas: ar būdami grupėje žmonės stengiasi mažiau? • Tirdami socialinį palengvinimą mokslininkai analizuoja. kolektyvinis darbas ne visada skatina atsipalaiduoti. kai nėra stebimos jų asmeninės pastangos. 1982. Shepperd ir Wright. 1991). 2001). 2000. Tad ar orientuotose į grupes kultūrose socialiai dykinėjama mažiau? Kai kurie iš šių duomenų sutampa su kasdienių darbo grupių tyrimų rezultatais. Jei grupės mažos ir sukomplektuotos iš vienodos kompetencijos žmonių. SOCIALINĖ ĮTAKA meninį indėlį. kad Izraelio kibucuose užauginamas gausesnis derlius nei nekolektyviniuose ūkiuose (Leon. o ne su pašaliečiais (Davis ir Greenlees. Tačiau žmonės dažnai suvienija pastangas ir dirba siekdami bendro tikslo nebūdami atsakingi asmeniškai. už kuriuos bus atlyginta.316 II dalis. atliekant grupinius projektus stengiamasi labiau (Groenenboom ir kiti. vieno lyderio žodžiais tariant. daug rankų ne visuomet mažai dirba. 1999). įtemptai dirba visi (Shepperd ir Taylor. Kartais tikslas būna toks patrauklus. 1995). 1969). Sutelktumas suintensyvina pastangas. didžiausią naudą gauna grupės tranas. Jei kursinį darbą atliekate kartu su kolegomis. Atliekant sudėtingas užduotis gali atrodyti. kad pastangos tam būtinos (Harkins ir Petty. jie taip pat gali savo indėlį laikyti svarbiu (Comer. kad labai stengdamiesi pasieks rezultatų. Tad tranams palankios situacijos. Kai grupėms iškeliami sudėtingi tikslai. Grupės nariai mažiau dykinėja ir tada. 1983. 1997. kai joms atlyginama už grupės sėkmę ir kai vyrauja įsipareigojimo komandai dvasia. 1993). Nors socialinis dykinėjimas dirbant kolektyviai ir nesant asmeninės atsakomybės yra įprastas reiškinys. kaip atliekamos užduotys. 1989). 1983). Ar per olimpinę irklavimo regatą aštuonvietės valties irkluotojai stengiasi mažiau nei vienvietės ar dvivietės valties irkluotojai? Faktai rodo. kad jausitės labiau suinteresuoti nei tuo atveju. Taigi žmonės suinteresuoti atsipalaiduoti. gali tapti „rojumi parazitams". Net jei tik tikimasi. Kerr. Kerr ir Bruun. 1986). Grupėje dykinėjama mažiau. 1989. Latanė rašo. jei su jais niekada daugiau nesimatytumėte. kai užduotis yra sudėtinga. Tačiau. . patraukli arba uždeganti (Karau ir Williams. be abejonės. yra tikimybė. Karau ir Williams. dirbame atkakliau (Plaks ir Higgins. Williams ir Karau. o kiekvieno maksimalios pastangos tokios svarbios. Worchel ir kiti. kuriuos teks dažnai matyti. kad teks su kažkuo vėl bendrauti. kai vertinama individualiai. Kai grupės nariai tiki. kad komandos dvasia padeda išlaikyti reikiamą įtampą arba ją suintensyvina. Kai kitus grupės narius laikome nepatikimais arba nepajėgiais tinkamai prisidėti. 1998). kai jaučiasi esą draugai arba tapatina save su grupe. jog ne. 1992. Papildomas grupės paskatinimas arba reikalavimas siekti tam tikrų standartų taip pat stiprina kolektyvines pastangas (Harkins ir Szymanski. visi dirba įtemptai (Hackman.

Universitetai neteko kompiuterių. 2003a. 2003c. ištrūkę iš akylos Saddamo Husseino policijos kontrolės. linčiavimų). gali vykti stulbinami dalykai. . kėdžių ir net elektros lempučių. vagysčių) ar destruktyvaus socialinio sprogimo (policijos brutalumo. kad grupė gali veikti kaip dirgiklis ir išlaisvinti nuo atsakomybės. ko nedarytume vieni Kaip matėme ankstesniuose poskyriuose. Ligoninės neteko lovų. Per 48 valandas Bagdado nacionalinis muziejus prarado 15 000 meno kūrinių. ar netgi vieną policininką. Tokius nevaržomus poelgius sieja tai. sekdami paskui amerikiečių karius. 2003b.rašė žurnalas Science (Lawler.daugumos jų nebuvo spėta išimti iš ekspozicijos ir patalpinti saugyklose (Burns. Lawler. Tokie pranešimai vertė likusį pasaulį stebėtis: kas nutiko plėšikautojų moralės jausmui? Kokios tokio elgesio priežastys? Kodėl nebuvo to tikėtasi? Kai kartu darome tai. karštligiškai klykiantį per roko koncertą. Nuasmeninimas: kada būdami grupėje žmonės netenka savojo Aš? Grupėje žmogus gali netekti savimonės. 2005). jog susidūrėme su kažkuo už mus galingesniu. „Jie atvykdavo gaujomis: įsiverždavo 50 žmonių grupė. socialinio palengvinimo eksperimentai rodo. 2003b). vieną Oklahomos universiteto studentą. nebuvo prarasta tiek daug per tokį trumpą laiką". . . nevaržomai siautėjo plėšikautojai. piktai šaukti ant teisėjo. Sužadinimui susijungus su sumažėjusia atsakomybe ir susilpnėjus įprastiems suvaržymams. galimas atlygis reikšmingas ir vyrauja stipri komandos dvasia.nuo nežymaus suvaržymo sumažėjimo (mėtyti maistą valgykloje. grupių nariai dirba ne taip įtemptai. kai bendra atsakomybė kelia pagundą pataupyti jėgas grupės sąskaita. Žmonės gali atlikti įvairiausius veiksmus . Polk ir Schuster. tada plūstelėdavo kita". raginantį ką nors nusižudyti.8 s k y r i u s . 2003a). pasitraukdavo. kad visus juos išprovokuoja grupės galia. orgijų. Šie duomenys sutampa su kasdienėmis situacijomis. Kas sukelia tokį nuasmeninimą? 2003 metų balandį. sukelti pojūtį. Tam tikrose situacijose būdami grupėje žmonės lengvai pamiršta . Dėi to prarandamas individualumas ir santūrumas. Nacionalinė biblioteka prarado dešimtis tūkstančių senovinių rankraščių ir pavirto smilkstančiais griuvėsiais. kai ispanų konkistadorai nusiaubė actekus ir inkus. maištų. klykti per roko koncertą) iki impulsyvaus pasitenkinimo (grupinio vandalizmo.pasakojo vieno universiteto dekanas (Lawler. „Nuo tų laikų. G R U P Ė S ĮTAKA 317 • Atlikdami tokias „sumuojamas užduotis". mušantį negalintį apsiginti vairuotoją. žengiančius į Irako miestus. • Tačiau grupės nariai gali stengtis labiau. jei siekiama svarbaus tikslo. Grupės gali sujaudrinti. Sunku įsivaizduoti vieną roko aistruolį.

Essays. Panašų anonimiškumą kuria internetas. Norėdamas paeksperimentuoti su šitokiu anonimiškumu. Brianas Mullenas (1986) aprašo panašų linčo gaujų poveikį: juo didesnė gauja. nei tos. kiekvienas savo poelgį gali teisinti situaciniu. Compensation („Kompensacija"). First Series. o ne individualiu sprendimu. gaujoje tapę beveidžiais. pavyzdžiui. geroms ar blogoms.nesvarbu.kitaip tariant. praranda tapatumo pojūtį.6 pav. primenančiais Kukluksklano aprangą (žr. baimė. kai minia stebėjo žmogų. negalime. kaip geri vaikinai Williamo Goldingo romane „Musių valdovas" staiga tampa pabaisomis. skatinančias paklusti grupės normoms . deginti. ar anonimiškumas iš tiesų susilpnina savikontrolę. Kokios aplinkybės sukelia šią psichologinę būseną? Grupės dydis Grupė ne tik veikia savo narius. S O C I A L I N Ė ĮTAKA nuasmeninimas (deindividualization) Savimonės ir nuogąstavimo dėl įvertinimo praradimas. Kadangi „visi taip daro". Paprašytos skirti moteriai elektros šoką. Kiekviename šių pavyzdžių. Zimbardo (1970. po to į MP3 grotuvą tiesiog neatrodė labai amoralu. kad jos nariai nebus persekiojami juridiškai. Tačiau norint įsitikinti. tai įvyksta esant grupėje ir patekus į situacijas. . Leonas Mannas (1981) padarė išvadą kad žmonės paprastai nesiima provokacijų dieną arba nebūdami minioje. kuriems siaubą kėlė gaujų siautėjimai Bagdade. Linčiuotojų gauja leidžia tikėtis. nuasmenintais. išnyksta. 1841 Fizinis anonimiškumas Ar galime tvirtinti." Ralph Waldo Emerson. 2001). kad minios poveikis stiprina anonimiškumą? Ne. Kadangi daug kas taip elgiasi ir beveik nereikia baimintis būti sučiuptam. grasinantį nušokti nuo pastato ar tilto. ką pagalvos kiti. 8. juo daugiau jos narių praranda savąjį Aš ir ima elgtis žvėriškai. tomis pačiomis dienomis piratavo įsirašinėdami muzikos kūrinius. vien išsidažę veidus. labiau „karštakošišką" elgesį nei tada.). kai pokalbiai vyksta akis į akį (Douglas ir McGarty. Pasipiktinęs krepšinio aistruolis pasislepia nepatenkintųjų minioje. kankinti ar kitaip žaloti auką. gali laisvai plėšikauti. Zimbardo aprengė Niujorko universiteto moteris vienodais baltais chalatais ir gobtuvais. įsirašyti kieno nors autorinę nuosavybę į savo kompiuterį. linčiuotojai tai suvokia kaip grupinį veiksmą. jos dvigubai ilgiau laikė mygtuką nuspaustą. kad interneto pokalbių ir naujienų svetainių teikiamas anonimiškumas taip pat skatina priešiškesnį. kaip pavadino Leonas Festingeris. Tačiau jei didelė minia arba naktis leisdavo pasijusti anonimiškiems. kurių veidus buvo galima matyti ir kurios buvo prisisegusios dideles korteles su pavardėmis. „Gauja yra kūnų bendrija. kuriems kilo klausimas. paklūsta grupės ar minios normoms . pradedant sporto aistruolių miniomis ir baigiant linčiuotojų gaujomis. Buvo pastebėta. bet ir gali juos pakeisti neatpažįstamai. laisva valia atsisakanti sveiko proto. Milijonai žmonių. Išanalizavęs 21 atvejį. įprastas normas. 2002) tokio eksperimento idėją pasiūlė jo studentai. Plėšikautojai. tampa. tai būdavo pretekstas provokacijoms ir priekabėms.318 II dalis. galima atlikti eksperimentus. Albertas Pepitone ir Theodore Newcombas (1952).

kaip žmones veikia buvimas grupėje ir anonimiškumas. Kai vaikai lankydavosi viename iš 27 namų po vieną arba su grupe. kaip veikia uniformų dėvėjimas. kaip tai pasireiškia gatvėse. palyginti su tais. lankančius kaimynų namus ir prašančius saldainių. pavardę ir kur jie gyvena. dvigubai dažniau peržengdavo padorumo ribas. Po mūšio vienose kultūrose likę priešai žudomi. Norėdami patikrinti. Visų Šventųjų dienos išvakarėse jie stebėjo 1352 Sietlo vaikus.7 paveiksle. vaikai dvigubai dažniau paimdavo dar vieną saldainį. pradėdavo signalizuoti trečdaliu greičiau. Taip pat ir tie. prarasdavo savo individualumą ir pasijusdavo anonimiški. kai iš paskos važiuos automobilis pakeliamu stogu arba varomas keturių ratų. keičiantis situacijai stipriai keitėsi ir padorumo ribų peržengimo laipsnis. Edo Dienerio (1976) vadovaujama mokslininkų grupė išradingai pademonstravo. G R U P Ė S ĮTAKA 319 8. Ruošdamiesi mūšiui.6 PAVEIKSLAS Neįvardytos moterys bejėgėms aukoms dažniau skirdavo stipresnį elektros šoką nei tos. kurių būdavo paprašoma pasakyti savo vardą. nusidažydami kūnus bei veidus ir užsidėdami kaukes. kurias buvo galima atpažinti. dauguma jų pasiimdavo dar vieną saldainį. Kai vaikai. vairuotoja sustotų degant raudonam šviesoforo signalui ir delstų 12 sekundžių. pasiūlydavo išsirinkti vieną saldainį ir išeidavo iš kambario.8 s k y r i u s . kurie išlikdavo anonimiški. kai kurių gentinių kultūrų kariai (kaip ir kai kurie fanatiški sportinių komandų aistruoliai) nuasmenina save. pakviesdavo vidun. Automobilių su nenuleistu viršumi ir keturiais varomaisiais ratais vairuotojai jautėsi palyginti anonimiški. kad būdami grupėje. palyginti su pavieniui atėjusiais. Patricia Ellison ir Johnas Governas su bendradarbiais (1995) paprašė. Laukiant buvo įrašomas užpakalyje stovinčio automobilio garsinis signalas (švelniai agresyvus veiksmas). Šie eksperimentai privertė pagalvoti. kurių automobilių viršus buvo atviras. Kaip parodyta 8. susilieję su grupe. . tyrėjas juos sutikdavo šiltai. kad tais atvejais. Pasislėpę stebėtojai užfiksavo. du kartus dažniau ir tai trukdavo beveik du kartus ilgiau. palyginti su tais vaikais.

č i o č i o . kad panašus į kukluksklaninkų apdaras. galėjo skatinti priešiškumą. skanduojantis. kurių kariai nuasmeninami. Palyginti su neužsimaskavusiais užpuolikais. plojantis ar šokantis žmonių būrys jaudrina ir susilpnina savimonę. Sužadinanti ir dėmesį blaškanti veikla Dažnai prieš didelių grupių agresijos protrūkius atsitinka kas nors nereikšminga. kad kultūrose. prieš nuspręsdamos. 1976. Andrew Silke (2003) ištyrė. Robertas Johnsonas ir Leslie Downingas (1979) teigia.7 PAVEIKSLAS Vaikai dažniau peržengdavo padorumo ribas paimdami dar vieną saldainį Visų Šventųjų dienos išvakarėse. kurį dėvėjo Zimbardo eksperimentų dalyvės. gobtuvais ar kitaip užsimaskavę užpuolikai. kitose kultūrose . o ypač . kad 206 iš 500 smurto išpuolių Šiaurės Airijoje įvykdė kaukėmis. Vienas Munistų kulto pasekėjas prisimena. Į • Į Atpažįstami Anonimiški Pavieniui Grupėje kankinami arba sukapojami.320 II dalis. kaip nuasmeninančiai paveikė skandavimas „čio-čio": Visi broliai ir seserys susikibo rankomis ir ė m ė vis intensyviau skanduoti. žiauriai susidorojama su priešais.č i o .Č I O . Džordžijos universitete atliktuose eksperimentuose moterys. Č I O . kas atkreipia dėmesį ir suerzina. Šūkaujantis. kokį elektros šoką sukelti kitam žmogui. Vėliau. Ar išorinis anonimiškumas visada išlaisvina mūsų blogiausias savybes? Laimei. sukeldamos elektros šoką jos elgėsi ne taip agresyviai kaip tada. kai jausdavosi anonimiški.imami kaip karo belaisviai. apsivilko medicinos sesers uniformomis. Tomas Postmesas ir Russellas Spearsas (1998.kai tapdavo nuasmeninti būdami grupėje ir anonimiški. kai nusisegė korteles su pavardėmis ir tapo anonimiškos. Išanalizavę 60 nuasmeninimo tyrimų. 1995) padarė išvadą. skatina tapatinimąsi su grupe. kai buvo žinomos jų pavardės ir pabrėžta asmens tapatybė. reagavimą į išorinius situacijos ženklus.Č I O ! JE! JE! PAU!!! Šis v e i k s m a s privertė m u s pasijusti . kurie gali būti ir neigiami (kukluksklano uniformos). ir teigiami (medicinos seserų uniformos). Robertas Watsonas (1973) labai atidžiai atliko antropologinius tyrimus ir padarė išvadą. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 8. Reicher ir kiti. kai būdavo grupėje. ne. anonimiškieji sukėlė rimtesnius sužalojimus ir įvykdė daugiau užpuolimų ir vandalizmo aktų. Visose šiose situacijose žmonės reagavo į aiškius asocialius ženklus. kad anonimiškumas mažina savivoką. Šaltinis: Diener ir kiti.

kad praradę savimonę. kyla malonumas.8 skyrius. 1977. Čio-čio energija mane ir išgąsdino. Savimonės susilpnėjimas Savimonę silpninanti grupės patirtis skatina su nuostatomis nesusijusius poelgius. Šaukdami ant teisėjo negalvojame apie asmenines vertybes. ir suteikė jaukumo. iškilus panašioms aplinkybėms. 1979. kartais pajuntame graužatį. Susivokusių ar laikinai priverstų taip jaustis žmonių žodžiai. 1989) atlikti eksperimentai rodo. šokių. 1976). p. 1979) eksperimentai parodė. nes šiame skandavime buvo kažkas. Šie duomenys papildo 3 skyriuje aptartus savimonės eksperimentus ir patvirtina jų išvadas. segint dideles korteles su pavardėmis. Edo Dienerio (1980). tėvai galėtų jam patarti: „Linksminkis. Kai paauglys ruošiasi į vakarėlį. bet neužmiršk. teikė energijos ir kartu tą energiją išlaisvino (Zimbardo ir kiti. o reaguojame tik į susiklosčiusią situaciją. jie suvalgo mažiau riebaus sūrio (Sentyrz ir Bushman. . kaip mes. Tokios savimonę silpninančios aplinkybės. ką padarėme ar pasakėme. Diener ir Wallbom. nuasmeninti žmonės mažiau varžosi. 186). Kartais. ir mūsų pačių emocijos taip pat stiprėja (Orive. Kai matome. ar kiti daro tą patį. tarsi kažkokiu keistu būdu mes visi kartu būtume patyrę kažką svarbaus. kurie jaučiasi esą išskirtiniai bei nepriklausomi (Nadler ir kiti. manome. mažiau save kontroliuoja ir labiau linkę veikti bei reaguoti į situaciją negalvodami apie savo vertybes. gali tapti pretekstu pasijusti nevaržomam. kas veikė atpalaiduojamai. Steveno Prentice-Dunno ir Ronaldo Rogerso (1980. grupinių susidūrimų. „Dalyvaudami pamaldose. 1984). O kartais ieškome nuasmeninančios kolektyvinės patirties. esant ryškiam apšvietimui. 1983). mažame miestelyje. Veikiant impulsyviai ir stebint. išsaugok savo tapatybę. Savimonė yra nuasmeninimo priešybė. dažniau sutampa su veiksmais. 1998). džiaukis būdamas tarp žmonių. kas esi". kaip alkoholio vartojimas. kad tokie veiksmai. jog ir jie jaučia tą patį. kad galėtume mėgautis stipriomis teigiamomis emocijomis ir artumo pojūčiu. kuris pats save sustiprina. GRUPĖS ĮTAKA 321 grupe. Prieš veidrodį ragaudami įvairių rūšių sūrius. Stiprią savimonę turintys žmonės taip pat būna mažiau linkę apgaudinėti (Beaman ir kiti. kai vyrauja dėmesio neblaškanti tyla. tačiau neprarask savęs. veikia nuasmeninančiai (Hull ir kiti. kai stabtelime pagalvoti. Mažiau apgaudinėja ir tie. Be to. kad kiti elgiasi taip. pasakyti vėliau. Stiprios savimonės žmonės būdami prieš veidrodį ar televizijos kamerą labiau save kontroliuoja ir jų elgesys aiškiau išreiškia jų nuostatas. 1978). Vėliau. vykstančiose gotikinėje katedroje. jaučiamės panardinti vientisoje uždaroje visatoje ir besimeldžiančiųjų būryje prarandame diigų savęs pojūtį. impulsyvus grupinis veiksmas patraukia dėmesį. kaip akmenų mėtymas ar dainavimas draugėje." Yi-Fu Tuan. O nuasmeninimo galimybė mažėja esant savimonę skatinančioms aplinkybėms: atsidūrus prieš veidrodį ar televizijos kamerą. 1982). maldos. Šiuos principus galime pritaikyti daugeliui kasdienių situacijų. Kitaip tariant. kai dėvimi saviti rūbai ir gyvenama privačiuose namuose (Ickes ir kiti. netapk nuasmenintu. 1982 Edo Dienerio (1976.

vadybos konsultantai ir edukologai kalba apie grupių naudą. Ruošdamas jį iš pramonės vadybos srities. socialinių bei religinių judėjimų lyderiai ragina savo narius stiprinti savo tapatumą. kaip įdomus atradimas paskatina mokslininkus daryti skubotas ir klaidingas išvadas. arba nuasmeninimas. bendraujant su panašiai mąstančiais žmonėmis. Stoneris patikrino visuotinai paplitusį įsitikinimą.322 II dalis. jis reikš- . jog esate šio eksperimento dalyvis. Mažų grupių tyrimai padėjo išsiaiškinti gero ir blogo grupės poveikio priežastis: dažnai grupėje vykstančios diskusijos sustiprina pradinį jos narių polinkį. Jis pateikė problemines užduotis. Grupės poliarizacijos tyrimas iliustruoja. kai žmonės abiejose pusėse kalba tik su panašiai mąstančiais. žmonės gali pamiršti įprastus varžtus ir prarasti savo individualybę. Įsivaizduokite. nesvarbu. Tai yra vienas iš mokslinių detektyvų. Ką jūs patartumėte tokioje situacijoje: Helena yra rašytoja. dėvėdami maskuojančius drabužius ar kostiumus. Ar kontaktai su bendraminčiais sustiprina išankstines nuostatas? Jei taip. kurias atlikdami eksperimento dalyviai privalėjo patarti menamiems veikėjams. Grupės poliarizacija: ar grupės sustiprina mūsų nuomonę? Konfliktai dažnai įsiplieskia. apibendrinusi per 300 tyrimų. jei stipri žmogaus savimonė. SOCIALINĖ ĮTAKA APIBENDRINIMAS Nuasmeninimas: kada būdami grupėje žmonės netenka savojo Aš? • Kai vienu metu patiriamas stiprus socialinis sužadinimas ir pasidalijama atsakomybe. buvo tuometinio Masačiusetso technologijos instituto magistranto Jameso Stonerio (1961) magistro darbas. yra talentinga. apie kurį galiu kalbėti kaip tiesioginis liudininkas. kuri.dažniau daro tarpusavio sąveika grupėje? Policijos brutalumas ir gaujų smurtas byloja apie destruktyvų grupių poveikį. nes buvau vienas iš jo dalyvių. kad grupėse žmonės būna atsargesni nei pavieniui. susijaudinę ir išsiblaškę žmonės pasijunta anonimiški.gerą ar blogą . Neseniai jai kilo mintis parašyti gerą romaną. kaip teigiama. „Polinkio į riziką" atvejis Pirmoji mokslinė studija. • Tokia deindividualizacija. būdami minioje. narių nuomonių supanašėjimas. kai. • Dėl to silpsta savimonė bei savikontrolė ir stiprėja reakcija į naują situaciją. Kokį poveikį . kiek jie turėtų rizikuoti. tačiau iki šiol pragyvenimui užsidirba rašydama pigius nuotykių romanus. o ne išsiskyrimas. kodėl? grupės poliarizacija (group polarization) Grupės galia sustiprinti prieš tai buvusias jos narių nuomones. kurias vėliau pakeičia teisingesnės išvados. Tačiau paramos grupių lyderiai. Jei Helena j į parašytų ir romanas būtų palankiai sutiktas. teigiamą ar neigiamą • Nuasmeninimas reiškiasi silpniau. ypač tikėtina tada.

Vienoje tokių dilemų buvo pasakojama apie jauną vedusį vyrą (pavadinkime jį Rodžeriu). kad polinkis į riziką pasireiškia ne visada. yra ne mažesnė kaip 1 iš 10 7 iš 10 2 iš 10 8 iš 10 3 iš 10 9 iš 10 4 iš 10 10 iš 10 (Pastarąjį nurodykite tuo atveju. Tai buvo įdomi mįslė. ar laikėsi atsargiau. kokie. kad jis sulauks pasisekimo. jei šio produkto nepavyks parduoti. ji būtų veltui iššvaisčiusi daug laiko ir energijos. ką patartų šios knygos „vidutinis" skaitytojas. jei Helenai nepavyktų įgyvendinti savo sumanymo arba romanas patirtų nesėkmę. ir ne iš karto paaiškinamas. verslo komitetų ir karinių organizacijų diskusijos taip pat skatina rizikuoti? Ar tai paaiškina. mokslininkai sėkmingai pakartojo Stonerio rezultatus. Šis „polinkio rizikuoti reiškinys" išprovokavo aibę grupinės rizikos tyrimų. grupių sprendimai dažniausiai būdavo rizikingesni. kad Helena pamėgintų rašyti šį romaną. turintį du mokyklinio amžiaus vaikus ir užtikrintą. jei jos naujausias produktas bus palankiai sutiktas. jog jis bus geras. Atsakę į dvylika panašių klausimų. Norėdamas in- . kurie parodė. kad riziką skatina ne tik grupės vieningumas . kurias spręsdami žmonės tapdavo atsargesni. 5 iš 10 kad Helena turėtų rašyti romaną tik būdama 6 iš 10 visiškai tikra.8 skyrius. pamėginkite spėti. jei manote. važiuoja dvigubai rizikingiau (Chen ir kiti. tačiau jis negali mėgautis prabanga. Dar daugiau. kad Helenai duodate patarimą. kurią jūs laikytumėte priimtina. 2000)? Po kelerių tyrimų metų pastebėjome. Per aptarimą nuomonės suartėdavo. Tačiau įdomu tai. GRUPĖS ĮTAKA 323 mingai paveiktų literatūrinį gyvenimą ir stipriai prisidėtų prie jos karjeros. jei tikimybė.) Kai tai nuspręsite. Helena turėtų pamėginti rašyti romaną. Rodžeriui pakanka pinigų būtiniausioms reikmėms. Nurodykite mažiausią tikimybę. vairuodami automobilį ir veždami du keleivius. skirtingų profesijų ir įvairių tautybių žmonėmis. arba labai sumažėti. tačiau prastai apmokamą darbą. Galėjome parašyti dilemų užduotis. Antra vertus.po trumpos diskusijos dalyviai. priimdami sprendimą individualiai. eksperimentuodami su įvairaus amžiaus. Rodžeris neturi jokių santaupų. ar nekeitė savo nuomonės? Visų nuostabai. kad grupė sutardavo dėl mažesnio (rizikingesnio) skaičiaus nei siekė narių nuomonių pradinis vidurkis. 17-os metų amžiaus paaugliai. Jį pasiekia informacija. kodėl 16-os. Įsivaizduokite. penki ar daugiau eksperimento dalyvių juos aptardavo ir kiekvienu atveju priimdavo bendrą sprendimą. Kaip manote. palyginti su individualiais. Nedidelis poslinkis rizikingesnio sprendimo link buvo netikėtas. taip pat pakeičia savo nuomonę. buvo grupės sprendimai? Ar dalyviai grupėje labiau rizikuodavo. kad vienos kuklios bendrovės akcijų vertė netrukus gali patrigubėti. Kaip tai įvyksta? Ir kaip tai paplitę? Ar teismo prisiekusiųjų.

jis svarsto. kad diskusija sustiprino prancūzų studentų išankstinę teigiamą nuostatą savo prezidento ir neigiamą nuostatą amerikiečių tautos atžvilgiu. c — io sD K / 0) CL Prieš diskusiją B grupė Ar grupės sustiprina nuomones? Po diskusijos 8. net patys vieni patarsite Helen daugiau rizikuoti nei Rodžeriui.) Dešimtys tyrimų patvirtina grupės poliarizacijos hipotezę. kuriai pritaria grupės nariai. kad Japonijos universitetų studentai po to. ar imti rizikingą paskolą. kad diskusijos grupėje turi tendenciją sustiprinti pradinius jos narių požiūrius. yra stipri tendencija diskutuojant laikytis pradinio nusistatymo. Ar įžvelgiate bendrą principą. diskutavusios apie Rodžerio dilemą. apibendrinti taip: diskusija dažniausiai sustiprina vidutinį grupės narių polinkį. dar mažiau rizikavo negu iki diskusijos. kad grupė ne visada skatina rizikuoti. viliantis išvengti nuostolių tęsiant žlungančius projektus (pavyzdžiui. kad prancūzų studentai ėmė dar labiau nemėgti tam tikrų žmonių. Markusas Braueris ir jo bendradarbiai (2001) nustatė. Ar jų aptarimas sustiprins pradines paskirų asmenų nuomones. jog „per daug investuota. kaip nutinka svarstant probleminius klausimus? Ar grupėje ne tik mėgstantys rizikuoti spręs rizikingiau. Pastebėtas būdingas poveikis: 72 procentai studentų nutarė vėl investuoti. dėl to daugelis bendrovių praranda dideles pinigų sumas. Svarstant šį sprendimą grupėje. Pasirodo. Grupės poliarizacijos eksperimentai Šis naujas požiūris į diskusijų grupėje poveikį paskatino patyrinėti. nors jei jie būtų vieni mąstę apie naują investiciją. nusprendėme. kokioms nuostatoms grupės dauguma pritaria arba priešinasi. Grupės. • • • .aptarus Rodžerio situaciją? Jei esate tokie. kad grupės skatina galvoti. kai aptarė autoįvykį. Tai leido mokslininkams pasiūlyti šį reiškinį. 8. Mititoshi Isozaki (1984) pastebėjo. • Moscovici ir Zavalloni (1969) pastebėjo. kai grupėje aptarė neigiamus įspūdžius.324 II dalis. 94 procentai studentų pritarė papildomam investavimui. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ra 3 I + A grupė Z D O vestuoti į šios bendrovės akcijas. kad diskusija sustiprina nuostatą.8 PAVEIKSLAS Grupės poliarizacija Grupės poliarizacijos hipotezė teigia. ar parduoti savo gyvybės draudimo polisą.labiau filantropiškais? Būtent tokia yra grupės poliarizacijos hipotezė (žr. kaip dauguma. o dosnieji . vargu ar būtų nusprendę tai daryti. Supratę. siekiant apsaugoti ankstesnę investiciją). Kanados verslo studentai įsivaizdavo. ar reikia investuoti daugiau. aptarus Helen situaciją. bet ir netolerantiškieji taps atsainesniais. kad turi nuspręsti. ir atsargesnį . Glenas Whyte (1993) rašė. kad kaltas vairuotojas.8 pav. kurį prancūzai Serge Moscovici ir Marisa Zavalloni (1969) pavadino grupės poliarizacija. kuris leistų prognozuoti rizikingesnį patarimą. kad būtų galima nutraukti verslą". buvo labiau įsitikinę.

. Nagrinėjant bylas JAV federaliniame apeliaciniame teisme. nei posėdžiaudamas bent su vienu demokratų partijos paskirtu teisėju. Šaltinis: duomenys iš Myers ir Bishop. Jei koledžo X studentai iš pat pradžių yra intelektualesni už koledžo Y studentus.9 pav. kad jie lietė ir rasines nuostatas (Myers ir Bishop. 8. .dar mažiau šališki. 1970. Grupės poliarizacija bendruomenėse. Poliarizacija taip pat vyksta ir bendruomenėse. „respublikonų partijos paskirti teisėjai linkę balsuoti kaip respublikonai. 1991). Kitą realaus gyvenimo atitikmenį laboratorijoje stebimam reiškiniui edukologai pavadino akcentuacijos („išryškinimo") reiškiniu: laikui bėgant pradiniai skirtumai tarp aukštųjų mokyklų studentų grupių dar labiau išryškėja.kaip demokratai". o demokratų paskirti teisėjai . būdami su kitais berniukais. nes žmonės patys atsiskiria.linksmesni? Būna įvairiai. o linksmuoliai . Tuo tarpu demokratų paskirtas teisėjas elgiasi panašiai. kurių požiūriai panašūs į jų pačių (žr. posėdžiaudamas kartu su dar dviem respublikonais. Tad mes sudarėme palyginti tendencingas ir netendencingas vidurinių mokyklų moksleivių grupes ir paprašėme jų atsakyti . Mokslininkai mano. tendencingi moksleiviai tapo dar šališkesni.) Ar kasdienis bendraminčių bendravimas sustiprina bendrą požiūrį? Ar nuobodūs tampa nuobodesni.pastebėjo Davidas Schkade ir Cassas Sunsteinas (2003). o mergaitėms vis svarbesni tampa tarpusavio santykiai. kad taip yra iš dalies dėl to. pastebi Eleanor Maccoby (2002). Labai tendencingos grupės <) (/ O E "o c C O C) < "D O Grupės poliarizacija kasdieniame gyvenime Kasdieniame gyvenime žmonės daugiausia bendrauja su tais. Dėl savaiminio berniukų ir mergaičių susiskirstymo į berniukų ir mergaičių grupes laikui bėgant išryškėja jų prieš tai buvę nežymūs lyčių skirtumai. Vėliau tų pačių pažiūrų žmonės būdavo izoliuojami. balsuoja kur kas konservatyviau.prieš diskusiją ir po jos . ir studijų metais šis skirtumas sustiprėja (Pascarella ir Terenzini. kad diskusijos tarp panašiai mąstančių moksleivių iš tiesų padidino pradinį atotrūkį tarp dviejų grupių (žr. jog grupių nariai sustiprina bendrus polinkius.)." Grupės poliarizacija mokyklose. „Respublikonų partijos paskirtas teisėjas.į taip suformuluotus klausimus apie nuosavybės teisę ir neaptvertas namų valdas. žaisdami vis labiau rungtyniauja ir veikia. o netendencingi . tik renkasi priešingą ideologinę kryptį. studijų metais šis atotrūkis dažniausiai dar labiau padidėja.9 PAVEIKSLAS Po diskusijos Diskusija sustiprino homogeniškų tendencingų ir netendencingų moksleivių grupių poliarizaciją. Pastebėjome. Ar diskusijos su panašiai mąstančiais pažiūras sustiprindavo? Ar jos padidindavo atotrūkį tarp dviejų šalių? Toks klausimas buvo iškilęs man ir George Bishopui.8 s k y r i u s . 11 skyrių arba paprasčiausiai pažvelkite į savo draugų ratą. Tačiau šios tendencijos išryškėja tik tarp bendraminčių teisėjų. Kalbant apie rasinius klausimus. Davidas Brooksas (2005) pastebi: Prieš diskusiją 8. 1970). dėl kurių grupės nuomonės skyrėsi. Berniukai. G R U P Ė S ĮTAKA 325 Kitiems eksperimentams buvo pasirenkami klausimai. Taip pat ir nepriklausantys studentų ar studenčių draugijoms būna liberalesnių politinių pažiūrų.

2004). apkiautėliams ir vandalams.tai naujos galimybės panašiai mąstantiems žmonėms rasti vieniems kitus ir telktis į grupes. Sunstein. teroristams. jei žaidžia grupė prieš grupę (Winquist ir Larson...326 II dalis. 2000. traukia kuklius ir tampa dar kuklesnės. dar sustiprėja. 1975). padaugėja nusikaltimų. greičiausiai bus daugiau nei dvigubai didesnė už tą.tik 45 proc.. skatina grupės narius žmogžudystei (Colman. Grupės poliarizacija internete. interesams bei planams (Gerstenfeld. panašiai mąstantys jos nariai ir toliau bendrauja vieni su kitais. 1983 metais centristais save vadino 60 proc. traukia triukšmingus tipus ir tampa dar triukšmingesnės. Jie dažniau priskiria save „kairiesiems" arba „dešiniesiems" (Pryor ir kiti. 2003. kad panašių savybių ir panašaus agresyvumo nariai sustiprina individualius bruožus (Cartwright. Stojantieji į aukštąsias mokyklas rečiau laikosi „centro" politinių pažiūrų. Kuklios vietos . Iš tiesų „neprižiūrimos bendraamžių grupės" yra „svarbiausias" gyvenamojo rajono nusikalstamumo „pranašas". Nuo 1976 iki 2000 metų beveik padvigubėjo skaičius tų rinkiminių apylinkių. Ar diskusijos nežodine kalba išreiškiant niuansus gali sukelti grupės poliarizaciją? Ar sustiprėja pacifistinės kovotojų už taiką nuostatos ir paaštrėja karinių grupuočių teroristiniai polinkiai? Elektroninis paštas. kurią jie padarys drauge.. 1999). tiriančiam grupės poliarizaciją (Dishion ir kiti. eksperimentai parodė. Pavyzdžiui. . Jei į jūsų kvartalą atsikelia gyventi „antras nekontroliuojamas penkiolikmetis. 1998. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Dviejuose procesuose Pietų Afrikos Respublikos teismai sušvelnino bausmes sužinoję. Ar pritartumėte. 2001). pomėgius. Nesuskaičiuojama gausybė virtualių grupių internete sudaro galimybes kovotojams už taiką ir neonaciams. ir daugiau rinkėjų balsuoja už tą patį kandidatą (Bishop. 1991). sustiprindami bendras tendencijas. 2005).. Kilus konfliktui bendruomenėje. tarp jų nuasmeninimas ir grupės poliarizacija. Šio proceso rezultatas Jungtinėse Valstijose .dar labiau susiskaidžiusi visuomenė. teigia Bonita Veysey ir Stevenas Messneris (1999).teigia Davidas Lykkenas (1997).. kaip socialiniai ir psichologiniai reiškiniai. 2004).1. interneto svetainėje myspace. Elektroninis paštas bei internetinės pokalbių svetainės . diskutuojančių apie religiją. studentų. McKenna ir Bargh." Kaimynijos virsta aidinčiais rūmais. pasveikusiems nuo vėžio žmonėms atsiriboti nuo kitų žmonių susitelkiant į grupes ir atsiduodant bendriems rūpesčiams. . 2004). muziką ir 1. kuriuos individai paprastai demonstruoja žaisdami tarpusavyje. Gauja pavojingesnė nei pavieniai jos nariai".žala. ir tai ne naujiena nė vienam mokslininkui. kuriose 60 proc. Gaujų nusikalstamumą skatina tai. Be to. kur nuomonės rikošetu atsimuša nuo vienminčių. Universitetiniuose miesteliuose studentų telkimasis į „baltųjų" draugijas bei brolijas ir etninių mažumų būrimasis į savas organizacijas stiprina socialinius tapatumus ir didina socialinių grupių antagonizmą (Sidanius ir kiti. automobilius.com yra dešimtys tūkstančių bendraminčių grupių.. o 2005aisiais . kad teismai turėtų atsižvelgti į socialinius ir psichologinius reiškinius kaip į švelninančias aplinkybes? „Triukšmingos vietos . kurią pirmasis penkiolikmetis padarytų būdamas vienas . politiką. kad nusikalsti linkusiems paaugliams susibūrus su kitais nusikaltėliais. interneto paieškos sistema Google ir pokalbių svetainės „labai padeda mažoms grupėms suburti bendraminčius ir pavienę neapykantą sutelkti . Laboratoriniuose tyrimuose rungtyniavimo dvasia ir nepasitikėjimas.

Tai jūs į patį Cezarį pažvelkit. Laikui bėgant grupių nariai ima skirstyti pasaulį į „mus" ir „juos" (Moghaddam. Pirmas pilietis: O. Bendraudami tarpusavyje ir niekada neatsipalaiduodami šie žmonės darosi vis sunkiau nuspėjami. vaizdas kruvinas! Antrasis pilietis: Mes juos nubausti reikalaujam! Visi: Keršto! Pirmyn. jų į orga- „Ziniasklaidos gausa ir visuomenės susiskaldymas reiškia." David Brooks. . Dėl to kyla smurtas. kad žmonėms tapo kur kas lengviau susiburti į bendraminčių grupes. Jis kyla tarp žmonių. pastebi Nacionalinės mokslo tarybos ekspertų grupė. netoleruojami nuomonių skirtumai (Smelser ir Mitchell. Artimųjų Rytų ir Šri Lankos savižudžių teroristų tyrinėtojas. jų daugėjo keturis kartus greičiau negu interneto svetainių apskritai (Ariza. rugsėjo 11-osios teroristai gimė ilgo proceso. 2005. Kaip žiauriai jį subadė išdavikas. jo skatinama poliarizacija didės. metu. žmonės izoliuojami nuo kitaip mąstančių. kuriuos suvienija bendros nelaimės. t. Visuomeninė situacija tai dar paaštrina. 2002) atkreipia dėmesį į tai. III veiksmas. jog terorizmas nėra spontaniškas reiškinys. kuriame buvo panaudotas poliarizuojantis bendraminčių tarpusavio sąveikos poveikis. kad plintant interneto ryšiui. „Ar esate kada nors matę bent vieną Osamos bin Ladeno verbavimo vaizdo įrašą? Jie labai įspūdingi. nepalaikančių Billo Clintono. GRUPĖS ĮTAKA 327 atkreipkime dėmesį Grupės poliarizacija Julijaus Cezario šalininkų dialogu Shakespeare pavaizdavo poliarizuojančią bendraminčių grupės galią: Antonijus: Bet jeigu vien jo rūbas sužalotas Taip sugraudino tyras jūsų sielas. Vertė A. ii scena. 70 proc. kurio dalis yra al Qaeda) narių tyrimo duomenimis. 2004 („Iškraipymų era") ." Teroristų organizacijos Salafi Jihad (išlamiškojo fundamentalizmo judėjimas. Trečiasis pilietis: O. Atlikę teroristinių organizacijų. The Era of Distortion. analizę. o naudojant internetą dar efektyviau veiks tikslinę auditoriją". potencialūs taikiniai dehumanizuojami. kilniadvasis Cezaris! Šaltinis: VVilliam Shakespeare. išsibarsčiusių visame pasaulyje. Grupės poliarizacija teroristinėse organizacijose. kuris būtų įvykdytas dėl asmeninės užgaidos. šiurpulingas reginys! Antrasis pilietis: O. nebuvo nė vieno savižudiško teroro akto. Qirko. McCauley. surast juos! Deginkit! Naikinkit! Žudykit! Pjaukit! Galas išdavikams! į pavojingą jėgą". Tokiose grupėse cirkuliuoja ir yra perteikiama pusiau tiesa. Arielis Merari (2002). 2002). Kiti klausosi radijo stočių. 2006). y. Churginas. kad auklėjant būsimą savižudį teroristą svarbiausia yra grupės įtaka. Clarkas McCauley ir Mary Segal (1987. „Kiek žinau. Jis spėja. įsitikinęs. „Julijus Cezaris". kurio pavieniai. Pavyzdžiui.8 skyrius. į grupę nesusibūrę žmonės niekada neišprovokuotų. Vieno Haifos universitete atlikto tyrimo duomenimis teroristinių interneto svetainių nuo 1997 iki 2005 metų pabaigos padaugėjo nuo keliolikos iki 4700.pastebi Robertas Wrightas (2003). Prieš tapdami teroristais. nelemta diena! Ketvirtasis pilietis: Nedorėliai ir išgamos! Penktasis pilietis: O. 2004). Kai kurių miestų gyventojai nemėgsta prezidento Busho.

siūliusias „abipusę emocinę ir socialinę paramą" bei „bendrojo tapatumo tobulinimą" (Sageman. atsirandančia susidūrus su faktais). Dalyviai ir stebėtojai girdi tas pačias idėjas. Juo dažniau grupės nariai kartoja vienas kito idėjas. Larson ir kiti.328 II dalis. grindžiamos žmogaus troškimu. gyvendavo drauge su kitais emigrantais musulmonais. Žudynės taip pat yra grupinis reiškinys. tačiau įvardydami jas dalyviai tarsi įsipareigoja nekeisti nuomonės. 1977. Žiūrint į ateitį. kartais surandamas raktas didesnėms. 1993. S O C I A L I N Ė ĮTAKA nizaciją įstojo būdami emigrantai. kad labai sunku paveikti žmogų." Poliarizacijos aiškinimas Kodėl grupės pozicija būna aštresnė nei paskirų narių vidutinė nuomonė? Mokslininkai tikėjosi. Išvykę į svečias šalis ieškoti darbo ar išsilavinimo. Tačiau kad požiūris pasikeistų nepakanka vien tik išgirsti argumentus. 2000). kurie kartais įtraukdavo juos į uždaras grupes. Aktyvus dalyvavimas diskusijoje labiau keičia požiūrį nei pasyvus klausymasis. kas nors gali pasakyti: „Helen turėtų parašyti tą romaną. Informacinė įtaka Pasak įtikinamų aiškinimų. Apklausęs daugelį kaltinamųjų terorizmu Jerroldas Postas (2005) pastebi. o ir nepaminėtos jos daro poveikį diskusijai (Gigone ir Hastie. Kitos mintys taip pat gali būti grindžiamos įtikinamais faktais. Pirmoji teorija . Diskutuojant paprastai iškeliamos visai grupei žinomos idėjos. Helen visada galės sugrįžti prie pigių nuotykių romanų. veiksmingiausia antiteroristinė politika būtų neleisti potencialiems teroristams būti užverbuotiems. . Iš kelių pasiūlytų grupės poliarizacijos teorijų dvi išlaikė kruopščią mokslinę kritiką. 2004). Vienoje šių teorijų kalbama apie diskusijoje pateiktus argumentus. Net ir nežinodami tikrosios kitų žmonių nuomonės. Antroji teorija yra normatyvinės įtakos (įtakos. Jei rimto romano sumanymas nepavyks. diskusija grupėje gimdo idėjas. dažnai lankydavosi mečetėje. 1997). 1991). kaip grupės nariai vertina save kitų narių atžvilgiu. dauguma kurių sustiprina vyraujantį požiūrį. Hinsz ir kiti. į kuriuos ne visi grupės nariai prieš tai bus atkreipę dėmesį." Tokiuose teiginiuose dažnai būna šiek tiek informacijos apie argumentus bei užuominų apie to žmogaus poziciją aptariamu klausimu. 1994. o kitoje apie tai.jis jau verda terorizmo katile. kad kiti jį priimtų arba juo žavėtųsi) pavyzdys. kurio priežastis . Išsprendus mažas mįsles. kad atskleidus grupių poliarizacijos paslaptį pavyks rasti kai kuriuos atsakymus. kaip turėtų pasielgti rašytoja Helen.žudikų poveikis vienas kitam (Zajonc. juo labiau jie jas įsimena ir joms pritaria (Brauer ir kiti. Svarstant. Argumentai yra svarbūs patys savaime.pavyzdys to. jie ėmė daug dėmesio skirti savo musulmoniškajam tapatumui. Stasser. diskusijos dalyviai vis tiek keičia savo poziciją (Burnstein ir Vinokur. kas 6 skyriuje buvo pavadinta informacine įtaka (įtaka. nes ji nedaug kątepraras. bet girdėdami įtikinamus argumentus. jei .

Mus labiausiai įtikina „referentinės grupės" . bet kitaip manančiu žmogumi gali paskatinti surikiuoti savo argumentus ir užimti dar konkretesnę poziciją (Fitzpatrick ir Eagly. Normatyvinė įtaka Antrasis poliarizacijos aiškinimas apima savęs lyginimą su kitais. Žmonių protai nėra tuščios lentelės.8 s k y r i u s . kuriai socialiai teikiama pirmenybė (šiuo atveju idėja parašyti romaną). kad kitas nenorės. pranokti kitų. jei atvirai. jie dažniausiai demonstruoja pliuralistinį neišmanymą: jie nesuvokia. jog jį tylėti verčia drovumas. jog jie nepajėgia. 1998). aš manau. kol kažkas nepralaužė ledų. net jei jo sėkmės tikimybė yra 4 balai iš 10. kaip norėjote su kuo nors išvykti pasilinksminti. kuriose įtikinėtojai gali rašyti. ką dauguma mano. kaip tikėjosi. Iš tiesų. mes stengiamės įvertinti savo nuomonę bei gebėjimus ir tai galime padaryti lygindami save su kitais." Netrukus visi nustebote suvokę. (Gal galite prisiminti. 1990. ką žmonės galvoja išgirdę informaciją. vos porą minučių pagalvojus kuriuo nors klausimu.. G R U P Ė S ĮTAKA 329 1995). Toks pliuralistinis neišmanymas trukdo užmegzti santykius (Vorauer ir Ratner. kai profesorius pasitikslina. Kai prašome žmonių (kaip ir aš anksčiau prašiau jūsų) atspėti. (Šis faktas primena šališką palankumą sau: visi mano išreiškią daugiau socialiai pageidautinų bruožų bei nuostatų negu vidutinis žmogus. išryškėja tam tikra požiūrių poliarizacija (Liu ir Latanė. jaučia ar kaip reaguoja. 1996). 1995). sakydamas: „Ką gi.) Diskutuodami dauguma žmonių įsitikina.. tie kiti dažnai yra juos pralenkę ir laikosi tvirtesnės nuomonės. jie tampa laisvi dar tvirčiau reikšti savo prioritetus. kaip „Helen dilema". Kartais. kad tik jam vienam ne viskas aišku. socialinis palyginimas (sočiai comparison) Savo gebėjimų ir nuomonių vertinimas. tačiau nė vienas iš jūsų nedrįso žengti pirmo žingsnio. kad viską suprato. kaip jūs ir kiti grupės nariai elgėtės atsargiai ir santūriai. galime jį tvirčiau išreikšti. Nevaržomi klaidingai suprastos grupės normos. kaip kiti reaguos į tokius klausimus. Tipiškas žmogus patars rašyti romaną. Tai iliustruoja 7 skyriuje išreikštą mintį. 1990). pasirinkus pagrindinį įtikinėjimo būdą darosi nepaprastai svarbu. ir kiekvienas studentas įsivaizduoja. bet spės. o kiti tyli todėl. Vien tik užrašius savo idėjas besiruošiant diskusijai virtualioje erdvėje. Arba gal prisimenate. Tiesą pasakius. Be to.tokios. norėdami būti mėgstami ir pastebėję. manydami. ar yra klausimų. kiek daug bendro tarp jūsų. Pasak įtikinančios Leono Festingerio (1954) socialinio palyginimo teorijos. kaip pajutote savo požiūrio kryptį pagalvoję apie jums patinkantį arba nepatinkantį asmenį. Hogg ir kiti. jei sėkmės tikimybė yra 5 arba 6 balai iš 10. kad dauguma kitų patars rašyti tik tuo atveju. kas jiems patinka. Kiekvienas mano. kodėl reikėtų rašyti rimtą romaną.) Net ir ketinimas diskutuoti kokiu nors klausimu su tokios pat kompetencijos. Gal prisimenate atvejį. lyginant save su kitais. . niekas neatsiliepia. ar kiti remia tendenciją. 1981). kad kiti taip pat pritaria mūsų požiūriui. su kuriomis tapatiname save (Abrams ir kiti. pliuralistinis neišmanymas (pluralistic ignorance) Klaidingas įsivaizdavimas. nuomonė gali sutvirtėti (Tesser ir kiti.

jie elgiasi šitaip. Šaltinis: Myers. Ar susipažinę su kitų žmonių pozicija žmonės keičia savo atsakymus. Norint įveikti šitokį pliuralistinį neišmanymą reikia. 1978. išpopuliarinančio pasirenkamas dainas. kad neprašantiems pagalbos žmonėms jos ir nereikėjo. kokias dainas parsisiuntė ankstesni dalyviai. jei prieš tai nebuvo diskutavę ir įsipareigoję palaikyti socialiai palankią poziciją? Kaip rodo 8. jie manė.10 PAVEIKSLAS Sprendžiant „rizikavimo" dilemas (tokius kaip Helen atvejis). Sprendžiant „atsargumo" dilemas (kaip Rodžerio atvejis). Jie paprašė 14 341 interneto vartotojų pasiklausyti ir .330 II dalis. bet ne su jų argumentais. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 8.dar nepopuliaresnės. Tačiau stebina tai. Ar jie taip elgiasi. kurių dalyviai būdavo supažindinami su kitų žmonių pozicija.parsisiųsti iki tol jiems negirdėtas dainas. išgirdę kitų nuomonę žmonės tapdavo atsargesni. kad kiti nesivaržys. o nepopuliarios . Tarp šią informaciją gavusiųjų populiarios dainos tapo dar populiaresnės. Tad jie klaidingai spėjo. kad žmonės ne paprasčiausiai prisitaiko prie grupės. stengdamiesi suprasti rašinį". ką renkasi kiti.. kad šalia atsirastų galintis pralaužti ledus ir atskleisti bei sustiprinti bendrą reakciją. Kai kuriems atsitiktinai parinktiems dalyviams tyrėjai leido pamatyti. 10 iš 10 9 iš 10 8 iš 10 7 iš 10 6 iš 10 C O 'N IE Atsargumo reikalaujantys klausimai 5 iš 10 4 iš 10 3 iš 10 2 iš 10 1 iš 10 Nesusipažinę Susipažinimas su kitų žmonių nuomone Susipažinę Dale Milleris ir Cathy McFarland (1987) šį gerai žinomą reiškinį ištyrė pritaikę laboratorinio eksperimento metodą. Tai šiek tiek panašu į situaciją. jei susidurtų su „iš tiesų rimta problema. Jie paprašė žmonių perskaityti nesuprantamą straipsnį ir paprašyti pagalbos. Sociologas Matthew Salganikas ir jo kolegos (2006) atliko šio reiškinio eksperimentus.10 pav. o žengia vieną žingsnį toliau.jei patiks . kai prieš eidami balsuoti perskaitome viešosios nuomonės apklausos rezultatus arba rinkėjų nuomones. Ši socialinio palyginimo teorija paskatino eksperimentus. žinia apie kitų nuomonę norą rizikuoti sustiprindavo. taip pat prisideda prie bandos jausmo. Nors nė vienas iš eksperimento dalyvių pagalbos neprašė. . Dėl palyginimo atsiradusi poliarizacija paprastai būna silpnesnė nei išprovokuota diskusijos. kad išsiskirtų iš grupės? Ar tai dar kartą neįrodo mūsų poreikio būti išskirtiniais (6 skyrius)? Žinojimas. knygas ir filmus.

JAV prezidentai ir jų patarėjai. Kad tai išsiaiškintų. ar padeda priimti gerus sprendimus? Kada grupės įtaka trukdo teisingai nuspręsti? Kada grupės skatina gerus sprendimus. kuriuos padarė kai kurie XX a. ir skatina dar labiau ją remti. kaip korporacinės tarybos arba prezidento kabinetas? Ar čia yra vietos savęs pateisinimui? Šališkam palankumui sau? Tapatinimuisi su „mes". kad diskusija iš tiesų sustiprina pirminį. Daugeliu klausimų. Kadangi žmonės yra sudėtingos būtybės. ką slapta palaiko visi. Mėgindami suprasti įdomų faktą kad grupės diskusija skatina riziką mokslininkai pastebėjo. 1982) klausė: gal šie reiškiniai padėtų paaiškinti gerus ir blogus grupinius sprendimus. Pastebėjus. ir vertybinį aspektus. kokie sudėtingi yra socialiniai-psichologiniai tyrimai. APIBENDRINIMAS Grupės poliarizacija: ar grupės sustiprina mūsų nuomonę? • Diskusijos grupėje gali duoti ir teigiamus. pro kurį mokslininkai galėjo stebėti grupės įtaką. skatinančiam priešintis pokyčiams? Grupės poliarizacijai? Socialinis psichologas Irvingas Janisas (1971. • Kasdieniame gyvenime grupė taip pat dažniausiai sustiprina nuomonę. būdingi tokioms sudėtingoms grupėms. abu veiksniai reiškiasi kartu. Grupinis mąstymas: ar grupės trukdo.8 skyrius. randami argumentai (informacinė įtaka) tam. ir neigiamus rezultatus. • Eksperimentai patvirtino dvejopą grupės įtaką: informacinę ir normatyvinę. ir kaip galima paveikti grupes. Grupės diskusijose dominuoja įtikinantys argumentai. Per 1941 metų pabaigoje įvykdytą Pearl Harboro uosto antpuolį (dėl kurio Jungtinės Valstijos įsitraukė į Antrąjį pasaulinį karą) . Kad ir kaip norėtume kuo paprasčiau paaiškinti reiškinį. turinčių ir faktinį. Socialinis palyginimas visada būna susijęs su vertę nusakančiais sprendimais („Kokią bausmę reikėtų skirti?") (Kaplan. 1989). jis išanalizavo sprendimų priėmimo procedūras. atvedusias į keletą didelių nesėkmių: • Pearl Harboras.dominuojantį požiūrį. GRUPĖS ĮTAKA 331 Grupės poliarizacijos analizė parodo. . rezultatą dažnai nulemia daugiau nei vienas veiksnys. Grupės poliarizacijos reiškinys tapo langu. kad jos priimtų optimalius sprendimus? Ar socialiniai psichologiniai reiškiniai. kuriuos aptarėme pirmuosiuose aštuoniuose skyriuose.tiek rizikingą tiek atsargų . provokuojančiam konformistišką elgesį ir neigiančiam nuomonių skirtumą? Viešam įsipareigojimui. kad kiti jaučia tą patį (socialinis palyginimas). kai aptariamas klausimas susijęs su faktais („Ar esama nusikaltimo sudėties?"). viena teorija retai kada apima visus aspektus. Diskusijos metu surinkta informacija dažniausiai palaiko alternatyvą kuriai iš pradžių buvo teikiama pirmenybė.

1961 metais prezidentas Johnas Kennedy ir jo patarėjai nusprendė nuversti Fidelį Castro įsiverždami į Kubą su 1400 CŽV apmokytų kubiečių pabėgėlių. aštuntojo dešimtmečio kuro kainų infliacijos. Likus dar kelioms minutėms oro žvalgybos lėktuvai galėjo pastebėti lėktuvnešius arba perspėti apie pavojų. remdamiesi prielaida." Irvingas Janisas (1971) Janisas buvo įsitikinęs. Sužinojęs apie pasekmes Kennedy garsiai nusistebėjo: „Kaip mes galėjome būti tokie kvaili?" Vietnamo karas. . Tačiau priimant sprendimus darnios grupės gali atnešti nuostolių. nekreipdami dėmesio į vyriausybės žvalgybos ekspertų ir beveik visų JAV sąjungininkų perspėjimus. argumentai atmetami. kurioje mezgasi grupinis mąstymas. santykinis grupės izoliavimasis direktyvinio lyderio. amerikiečiai tapo supriešinti. kurie ėmė skristi tiesiai į Havajus. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Havajuose esantys kariuomenės vadai gaudavo informaciją apie Japonijos rengimąsi kažkuriame Ramiojo vandenyno regione pulti Jungtines Valstijas. Janisas manė. ir visiškai nepasiruošusi gintis karinė bazė buvo užpulta. • grupinis mąstymas (groupthink) „Mąstymo būdas sutelktoje grupėje. prisidėjęs prie XX a. Nuo 1964-jų iki 1967-jų prezidentas Lyndonas Johnsonas ir jo „antradienio priešpiečiuose" dalyvaujantys politikos patarėjai eskalavo Vietnamo karą. numušta 170 lėktuvų ir žuvo 2400 žmonių. nuo priešingai manančių. buvimas. ir šį reiškinį pavadino grupiniu mąstymu (žr. susidarė milžiniškas biudžeto deficitas. ir tam supratingai pritars Pietų Vietnamo gyventojai. kad šios klaidos atsirado pasireiškus tendencijai užgniaužti nuomonių skirtumus dėl harmonijos grupėje. o Kuba tapo dar artimesne tuometinės SSRS sąjungininke. augmenijos naikinimas ir priešo paieškų bei sunaikinimo misijos privers Šiaurės Vietnamą sėsti prie derybų stalo. Jungtinės Valstijos pažemintos. sutelktumas. Planuojant liūdnai pasibaigusią invaziją į Kiaulių įlanką. Irvingas Janisas apie grupinį mąstymą"). kad JAV vykdomi bombardavimai iš oro. Dėl to žuvo beveik 5000 amerikiečių ir milijonas vietnamiečių. kad aplinkai. • įsiveržimas į Kiaulių įlanką.332 II dalis. Nuostoliai: nuskandinta 18 laivų. kokius sprendimus jis vertina palankiai. Tačiau pernelyg savimi pasitikintys kariuomenės vadai nesiėmė šių atsargumo priemonių. būdingi šie požymiai: • • • draugiškumas. Jie tęsė karą. Ir štai rezultatas: nenuskambėjo joks pavojaus signalas. kad užgožia alternatyvių sprendimų realistinį vertinimą. kai pritarimo siekimas yra toks dominuojantis. Plano kritika buvo užgniaužiama. kuris leidžias suprasti. prezidentas buvo priverstas atsistatydinti. Be to. Netrukus beveik visi įsiveržusieji žuvo arba buvo paimti į nelaisvę. 1994). bendrystės jausmas kelia produktyvumą (Mullen ir Copper. naujasis prezidentas Kennedy ir jo patarėjai mėgavosi stipria vienybės dvasia. Po to karinė žvalgyba prarado radijo ryšį su japonų lėktuvnešiais. skyrelį „Ką slepia moksliniai tyrimai. ir prezidentas netrukus pritarė išpuoliui.

Grupės atmeta iššūkius. kaip Kennedy administracija nusprendė įsiveržti [Kiaulių [lanką. Grupių nariai užsidaro savame minčių rate: t Racionalizavimas. (1918-1990) Grupinio mąstymo požymiai Remdamasis archyvine medžiaga ir dalyvių bei stebėtojų prisiminimais. socialinis konformiškumas ar bendros nuomonės paieška. kai grupės nariai stengiasi išsaugoti teigiamą grupės pojūtį susidūrę su grėsme (Turner ir kiti. jog jo vadovaujamos karinės pajėgos prarado radijo ryšį su japonų lėktuvnešiais. kad japonai tikriausiai ruošiasi apsupti Honolulu Deimantinį Smaigalį. rengusi baigiamąjį vidurinės mokyklos darbą) mane Irvingas Janisas įtikino. pasireiškianti. admirolas Kimmelas. Prezidento Johnsono „antradienio priešpiečių" nariai praleisdavo kur kas daugiau laiko aiškindami ir pateisindami karo eskalavimą nei iš naujo apmąstydami priimtus sprendimus ir juos įvertindami. net tokio įvykio tikimybė buvo atmesta kaip neįmanoma. kolektyviai pateisindamos savo sprendimus. kad subtilūs grupėms būdingi procesai trukdė jiems atidžiai įvertinti riziką ir pasiginčyti. pajuokavo. Pirmieji du grupinio mąstymo požymiai skatina pervertinti grupės galią ir teisingumą. pavyzdžiui. kurią buvau pastebėjęs mažose sutelktose grupėse. Kennedy grupė žinojo. Grupės nariai mano. Iš pradžių buvau suglumęs: kaip galėjo tokie protingi bei įžvalgūs žmonės kaip Johnas F. Kiekviena iniciatyva skatino tik gynybą ir teisinimąsi. Kai po to analizavau kitas JAV užsienio politikos nesėkmes ir Votergeito skandalo dangstymą pastebėjau tuos pačius žalingus grupinius procesus. . Williamas Fulbrightas abejojo dėl invazijos į Kubą moralumo. Šie simptomai yra kolektyvinė disonanso mažinimo forma. Išgirdęs. ar čia nepasireiškė kokia nors psichologinė infekcija. kad patarėjas Arthuras Schlesingeris jaunesnysis ir senatorius J. Vėlesni tyrimai (kuriems iš pradžių padėjo mano dukra Charlotte. t Nepažeidžiamumo iliuzija. Kennedy ir jo patarėjai patikėti kvailu ir chaotišku CŽV planu? Pradėjau spėlioti. ir nekreipia dėmesio į etinius bei moralinius dalykus. Visos Janiso tirtos grupės buvo pernelyg optimistiškos. vyriausiasis Pearl Harboro jūrų pajėgų vadas. ir tai sutrukdė joms pastebėti gresiančio pavojaus ženklus. Janisas nustatė aštuonis grupinio mąstymo požymius. G R U P Ė S ĮTAKA 333 ką slepia moksliniai tyrimai Irvingas Janisas apie grupinį mąstymą Mintis apie grupinį mąstymą man šovė į galvą skaitant Arthuro Schlesingerio ataskaitą apie tai. • Visuotinis tikėjimas grupės moralumu. 1994). Tačiau komanda neatsižvelgė į šias moralines dvejones ir jų neaptarė. kad jų grupė yra savaime morali. Japonai taip ir padarė. tačiau kai Kimmelas šaipėsi iš šios minties. 1992.8 s k y r i u s .

Prieš Kiaulių įlankos antpuolį Robertas Kennedy pasivedėjo Schlesingerį į šalį ir pasakė: „Neprieštarauk. atvyko ponas Liaukimės Bombardavę". Praslinkus keliems mėnesiams po įsiveržimo į Kiaulių įlanką Arthuras Schlesingeris (1965. tai užgauliojimus. Jie pradeda suprasti. Savicenzūra ir spaudimas nesuardyti konsenso sukuria vieningumo iliuziją. Kartą. . jog būčiau išvadintas įkyriu. jos nariai duodavo griežtą atkirtį pasitelkdami tai argumentus. kad jie galėtų atremti planuotus veiksmus. 379). Ir dar buvo „proto sargas" („Titaniko" telegrafistas. kad būtų galima leistis su jais į diskusijas. Trečiajame Reiche tokių korektyvų nebuvo. Toks tariamas konsensas buvo mūsų aptartais nesėkmių atvejais. nesugebėjęs perduoti kapitonui Smithui paskutinio ir išsamiausio perspėjimo apie ledkalnius). virsdavo nuolat patvirtinamu fantastiniu iliuzinio pasaulio vaizdu. o liaudies parama tokia menka. jog Castro kariuomenė yra tokia silpna. ir visi šie veidai buvo mano (p. ypač tiems. Nuomonių skirtumo nebuvimas sukūrė vieningumo iliuziją: Normaliomis aplinkybėmis nuo realybės atitrūkusius žmones atsitokėti priverčia aplinkinių pašaipa ir kritika. p.svarbiausias ir autoritetingiausias asmuo . Ir galiausiai. Adolfo Hitlerio patarėjas Albertas Speeras (1971) Hitlerį supusią atmosferą apibūdino kaip tokią. • Proto sargai. prezidentas pajuokavo: „Štai. kad jais nepasitiki. Kadangi nesutarimai dažnai trikdydavo. kai prezidento Johnsono padėjėjas Billas Moyersas atvyko į posėdį. tariamas konsensas tariamai patvirtina grupės sprendimą. Kai kurie grupės nariai saugo ją nuo informacijos. kiekviena saviapgaulė būdavo pabrėžtinai išryškinama tarsi kreivų veidrodžių salėje. Jokie išoriniai veiksniai nesutrikdė šimtų nesikeičiančių veidų vienodumo. galinčios priversti suabejoti bendro nutarimo efektyvumu ar moralumu. nariai savo priešus laiko pernelyg blogais. kurie suabejodavo grupės nuomone ir planais. kad jo režimą be vargo gali nuversti vienas būrys." John Stuart Mill. 255) priekaištavo sau: „Per daug tylėjau per tuos lemtingus pasitarimus Kabineto salėje. kurie priklausė aukščiausiam sluoksniui. išskyrus tai. nors mano kaltės jausmą švelnino supratimas. ir atmetė jo nuogąstavimus). . Dauguma posėdžio dalyvių į prezidento repliką sureagavo pritariamai. Savicenzūra." Jungtinių Valstijų sekretorius Deanas Rushas nuslėpė diplomatijos ir vyriausybės žvalgybos ekspertų perspėjimus. kad šis nemato be žiūronų. 1859 („Apie laisvę") • Stereotipiškas požiūris į oponentą. Taip pat buvo daromas spaudimas (įgulos nariai šaipėsi iš sargybinio. kapitonas Edvvardas Smithas .334 II dalis. kuris nė kiek nepriminė niūraus išorinio pasaulio. grupė jaučia spaudimą būti vieninga: • Spaudimas elgtis konformistiškai. o grupė siekdavo vieningumo. • • Grupinis mąstymas „Titanike".įsakė visu greičiu plaukti pirmyn į nakties tamsą Vyravo nepažeidžiamumo iliuzija („Net Dievas negalėtų paskandinti šio laivo". Priešingai." Vieningumo iliuzija. Tiems. Dar daugiau. kurioje spaudimas prisitaikyti užgniauždavo bet kokį kryptelėjimą į šalį. Nemačiau nieko. grupės nariai savo nuogąstavimus užgniauždavo arba atmesdavo.buvo pasakęs kapitonas). arba per silpnais ir neintelektualiais. kuriems būdingas grupinis mąstymas. On Liberty. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Rasti geriausią problemos sprendimą galima tik laisvai jį aptarus. vien tik savo veido atspindį. kad prieštaraudamas mažai ką pasiekčiau. Kolektyvų. Kennedy šalininkai įtikino save. Nepaisydamas keturių perspėjimų apie priekyje stūksančius ledkalnius ir sargybinio maldavimų duoti žiūronus.

5. kad galima rasti geresnį sprendimą už tą. Šitaip jie tapo prezidento „proto sargais'' saugodami jį nuo nemalonių faktų. o ne jam prieštaraujančiai informacijai (Schulz-Hardt ir kiti. 8. Grupinis mąstymas gali sukliudyti ieškoti priešingos informacijos. G R U P Ė S ĮTAKA 335 Socialinės sąlygos 1. 1998. Grupės izoliuotumas. esą galima pasipriešinti įsiveržusioms pajėgoms. Savicenzūra. Jie. 7. 2. Nesirūpinimas metodiškomis informacijos paieškos ir įvertinimo procedūromis. Direktyvinė lyderystė. kad t direktyvinė lyderystė kartais būna susijusi su nekokybiškais sprendimais dėl to. kad grupiniu mąstymu galima paaiškinti ir karą Irake. Nuomonių sutapimo paieška 4. o taip pat ir kiti mokslininkai. 3. Didelis stresas ir netikėjimas. 6. 132. kad abu . . Proto sargai. Grupinio mąstymo teorijos kritika Nors Janiso idėjos bei pastebėjimai sulaukė milžiniško dėmesio. tad Janisas galėjo pasirinkti jo teoriją patvirtinančius atvejus. p. Tiesioginis spaudimas nepritariantiems. 2000). McCauley. 1. 1998. Tikėjimas savaiminiu grupės moralumu. mano. Stereotipinis požiūris į kitas grupes.11 pav. Situacija. kai lyderis pritaria idėjai ir kai grupė atsiriboja nuo priešingų požiūrių. ją aptarti ir svarstyti kitas galimybes (žr. kai kurie mokslininkai juos vertina skeptiškai (Fuller ir Aldag. 1998).8 s k y r i u s . 3. 8. o ne nuo realios grėsmės. Grupinio mąstymo požymiai Nepažeidžiamumo iliuzija.ir Saddamas Husseinas. kuri dažniausiai patvirtindavo jų prielaidas: Irako prielaidą. Bushas buvo apsistatę vienminčiais patarėjais. analizė Šaltinis: Janis ir Mann. gali paskatinti priimti nevykusius sprendimus (McCauley. Nevykusių sprendimų ženklai Neišsami alternatyvų apžvalga. Negebėjimas iš naujo įvertinti kitas alternatyvas.). Didelis sutelktumas. nutildė prieštaraujančius ir gaudavo filtruotą informaciją. Prasta informacijos paieška. 8. 1. Duomenys buvo retrospektyvūs. Neišsami tikslų apžvalga. 1998). Negebėjimas dirbti atsižvelgiant į aplinkybes. 2. kad išdrįstų pasisakyti (Granstrom ir Stiwne. Kolektyvinis racionalus pagrindimas. Vėliau atlikti eksperimentai atskleidė. Atrankos paklaida apdorojant turimą informaciją. kad pavaldiniai jaučiasi per daug silpni arba nesaugūs. 4.11 PAVEIKSLAS Teorinė grupinio mąstymo nepritariančius invazijai. ir po to netrukus suklestės demokratija. 1977. ir George W. 4. 5. t'Hart. kurį palankiai vertina lyderis ar kiti įtakingi asmenys. 7. Vieningumo iliuzija. 5. Silpna pasirinktų sprendimų rizikos analizė. 6. kad po sėkmingos invazijos seks trumpas taikios okupacijos laikotarpis. 2. • grupės teikia pirmenybę daugumos požiūrį patvirtinančiai. Britų psichologai Benas Newellas ir Davidas Lagnado (2003) mano. 3. 1989). ir Jungtinių Valstijų prielaidą.

1994). lygindami jas su tikrove. 2001). „Jei teoriją galima patikrinti. būtų buvęs perrinktas prezidentu. arba nuo to apsaugančią kritinę analizę (Postmes ir kiti. . kad nekinta tik nepatikrinama teorija. kurios buvo taikomos abiem atvejais: • Būkite objektyvūs . Tačiau jei lyderis yra atviras. būtų pritaręs tiems. Ji privalo keistis. šeima) gali netrukdyti kiekvienam turėti savo nuomonę. 1998. Paulas Paulusas (1998) primena Leono Festingerio (1987) pastebėjimą. Jei ne problema su malūnsparniu. Sutelktoje grupėje vyraujančios normos gali skatinti konsensą. Ištyrę daugybę tikrų įvykių Phillipas Tetlockas su bendradarbiais (1992) priėjo išvadą. ar klaidinga. ji keisis.336 II dalis. o veikiau „kiek ši teorija aprėpia empirinę sritį ir kaip ji turi būti patobulinta". kuris iki mirties 1990 metais tikrino ir tobulino savo teoriją. peržiūrėdami ir po to vėl tikrindami. Kaip išvengti grupinio mąstymo Nevykusi grupių dinamika paded