SOCIALINĖ
PSICHOLOGIJA

SOCIALINĖ

PSICHOLOGIJA
David G.Myers

POLIGRAFIJA IR INFORMATIKA

FP

UDK 316.6 Mi-92

Versta iš: David G. Myers, Social Psychology, 9th ed. The McGraw-Hill Companies, Inc, 2007, ISBN 978-0-07-353189-2

Iš anglų kalbos vertė Donatas Masilionis Mokslinė redaktorė dr. Dalia Bagdžiūnienė Redaktorė Laima Arnatkevičiūtė

Original edition copyright O 2008 by The McGraw-Hill Companies. All rights reserved. No part of this publication may be reproduced or distributed in any form or by any means, or stored in a database or retrieval system, without the prior written consent of The McGrawHill Companies, Inc., including, but not limited to, in any network or other electronic storage or transmission, or broadcast for distance learning. Lithuanian edition copyright © 2008 by Poligrafija ir informatika. All rights reserved. © Vertimas į lietuvių kalbą, Donatas Masilionis, 2007 ISBN 978-9986-850-60-1 © UAB „Poligrafija ir informatika", 2008

Turinys I
Apie autorių Pratarmė 14 15

1 skyrius. Įvadas į socialinę psichologiją Kas yra socialinė psichologija? Svarbiausios socialinės psichologijos tezės Mes kuriame savo socialinę tikrovę Mūsų socialinė intuicija dažnai būna stipri, tačiau kartais pavojinga Socialinė aplinka formuoja mūsų elgseną Asmeninės nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat formuoja elgseną Socialinė elgsena - tai ir biologinė elgsena Socialinės psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime Apibendrinimas Socialinė psichologija ir žmogiškosios vertybės Akivaizdūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Subtilūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Subjektyvūs mokslo aspektai Psichologinėse sąvokose slypi vertybės Apibendrinimas Aš jau seniai tai žinojau: ar socialinė psichologija nėra paprasčiausias sveikas protas? Atkreipkime dėmesį. Ašjau seniai tai žinojau Apibendrinimas Tyrimo metodai: kaip tiria socialinė psichologija Hipotezių formulavimas ir tikrinimas Koreliaciniai tyrimai: natūralių ryšių atradimas Koreliacija ir priežastingumas Apklausos Eksperimentiniai tyrimai: priežasties ir pasekmės paieška Kontrolė: manipuliavimas kintamaisiais Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas: didysis korektorius Eksperimento etika Laboratorinių tyrimų apibendrinimas ir pritaikymas gyvenime Apibendrinimas :

19 20 22 22 23 25 26 26 27 27 28 28 29 29 30 32

32 35 37 37 37 39 40 42 44 44 46 47 49 50 51

Post scriptum: kodėl aš parašiau šią knygą

6

TURINYS

I dalis. SOCIALINIS MĄSTYMAS 2 skyrius. Aš socialiniame pasaulyje Dėmesio centras ir iliuzijos Mokslinių tyrimų išvada.Kaijaudinamės dėl to, kad atrodome susijaudinę Apibendrinimas Savojo Aš samprata: kas aš esu? Mūsų pasaulio centras: kaip mes suvokiame save Nuoroda į save Galimi Aš Socialinio Aš raida Mūsų atliekami vaidmenys Socialinis tapatumas Socialiniai palyginimai Sėkmė ir nesėkmė Aplinkinių nuomonė „Aš" ir kultūra Ką slepia moksliniai tyrimai. Hazel Markus apie kultūrinę psichologiją Savęs pažinimas Elgesio paaiškinimas Elgesio prognozavimas Mokslinių tyrimų išvada. Sąmoningos valios iliuzija Jausmų prognozavimas Savianalizės išmintis ir iliuzijos Apibendrinimas Savęs vertinimas Savęs vertinimo motyvacija Tamsioji savęs vertinimo pusė Apibendrinimas Suvokiama savikontrolė Saviveiksmingumas Kontrolės pobūdis Išmoktas bejėgiškumas versus apsisprendimas Per plataus pasirinkimo kaštai Apibendrinimas Šališkas palankumas sau Teigiamų ir neigiamų įvykių aiškinimas Ar mes visi galime būti geresni už vidutiniokus? Atkreipkime dėmesį Šališkas palankumas sau - kaip aš myliu save? Leiskite suskaičiuoti būdus Nepagrįstas optimizmas

52 53 54

Tariamas vienodumas ir išskirtinumas Kas yra šališkas palankumas sau Mintys apie savęs vertinimą ir šališką palankumą sau Padedantis prisitaikyti šališkas palankumas sau Trukdantis prisitaikyti šališkas palankumas sau

92 93 94 94 95 96 97 97 98 99 101

56 57 57 57 58 59 59 59 60 60 61 61 62

Apibendrinimas Prisistatymas Tariamas kuklumas Savęs menkinimas Įspūdžio valdymas Apibendrinimas Post scriptum: dvejopa tiesa išdidumo pavojai, teigiamo mąstymo galia 3 skyrius. Socialiniai įsitikinimai ir vertinimai Kaip suvokiame savo socialinę aplinką? Sužadinimas Įvykių suvokimas ir interpretavimas Įsitikinimų tvarumas

101 102 103 104 105 107 109 110 111 112 113 113 114 115 116 119 119 120 120 121 123 124 125 125 127

66 67 68 69 70 71 73 74 75 76 76 79 79 80 80 82 84 86 86 87 88

Prisiminimų apie save ir savo pasaulį konstravimas Savo nuostatų praeityj e atkūrimas Ankstesnio elgesio atkūrimas Apibendrinimas Kaip sprendžiame apie socialinę aplinką? Intuityvūs vertinimai Intuicijos galia Intuicijos apribojimai Perdėta savikliova Patvirtinimo šališkumas Kaip išvengti perdėtos savikliovos Euristika: trumpiausias protavimo kelias Tipiškumo euristika Pasiekiamumo euristika Faktams prieštaraujantis mąstymas Iliuzinis mąstymas Iliuzinė koreliacija Kontrolės iliuzija Nuotaika ir vertinimai Mokslinių tyrimų išvada. Neigiamos emocijos lemia investuotojųpesimizmą Apibendrinimas

128 129 130 130

89 90

Kaip traktuojame socialinę aplinką? Priežastingumo priskyrimas: žmogui ar situacijai

TURINYS

7

Numanomos savybės Racionalios atribucijos Pagrindinė atribucijos klaida Kodėl mes darome atribucijos klaidą? Perspektyvinis ir situacinis supratimas Kodėl tyrinėjame atribucijos klaidas Apibendrinimas Socialinės aplinkos lūkesčiai Atkreipkime dėmesį. Išsipildymo psichologija vertybinių popierių biržoje Mokytojų lūkesčiai ir moksleivių mokymosi rezultatai Kaip iš kitų sulaukti to, ko tikimės Apibendrinimas Išvados Atkreipkime dėmesį. Kaip mąsto žurnalistai: pažintinis šališkumas žiniasklaidoje Apibendrinimas Post scriptum: mintys apie intuicijos galimybes ir jos 4 skyrius. Elgesys ir nuostatos Kaip nuostatos lemia elgesį? Kada nuostatos prognozuoja elgesį Kada socialinė įtaka tam, ką sakome, yra mažiausia ribas

132 132 133 136 136 140 141 141

Nepakankamas pateisinimas Ką slepia teorija. Leonas Festingeris apie disonanso sušvelninimą Disonansas priėmus sprendimus Savęs suvokimas Raiškos būdai ir nuostatos Per didelis pateisinimas ir vidinė motyvacija Teorijų palyginimas Disonansas kaip sužadinimas

172

174 175 176 177 179 181 182 183 183 184

142 142 144 146 147

Savęs suvokimas, kai sau neprieštaraujama Apibendrinimas Post scriptum : kaip elgesiu pakeisti save

II dalis. SOCIALINĖ ĮTAKA

186

149 150 150 152 153 155 155

5 skyrius. Genai, kultūra ir lytis Kokią įtaką mums daro žmogiškoji prigimtis ir kultūrinė įvairovė? Genai, evoliucija ir elgsena Kultūra ir elgsena Atkreipkime dėmesį. Kultūrinis gyvūnas Kultūrinė įvairovė Normos: laukiamas elgesys Kultūriniai panašumai Mokslinių tyrimų išvada. Praeiviųprasilenkimas Rytuose ir Vakaruose Apibendrinimas Kaip paaiškinti lyčių panašumus ir skirtumus? Savarankiškumas versus poreikis būti susijusiam

187

188 189 191 192 193 194 195

Ką slepia moksliniai tyrimai. Mahzarin R. Banaji apie eksperimentinės socialinės psichologijos atradimą Kada kiti veiksniai mažiausiai veikia elgseną 156 156

196 199 199 201 203 204 205 207 207 208 210 211 213 214 214 215 216 216

Kada nagrinėjamos konkrečiam elgesiui būdingos nuostatos .. 157 Kada nuostatos būna tvirtos Mokslinių tyrimų išvada. Jūs negavote laiško: prietarai pranašauja diskriminuojantį elgesį Apibendrinimas Kada elgesys lemia nuostatas? Vaidmenys Kada žodis tampa įsitikinimu Atkreipkime dėmesį. Žodis virsta įsitikinimu „Kojos tarpduryje" reiškinys Piktybiški ir moralūs veiksmai Tarprasinis bendravimas ir rasinės nuostatos Socialiniai judėjimai Apibendrinimas Kodėl elgesys veikia nuostatas? Prisistatymas: įspūdžio valdymas Savęs pateisinimas: pažintinis disonansas 159 161 161 162 163 164 164 166 168 168 170 170 170 171 158

Socialinis dominavimas Agresija Seksualumas Apibendrinimas Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natūralus? Lytis ir poros pasirinkimo prioritetai Mintys apie evoliucinę psichologiją Atkreipkime dėmesį. Evoliucijos mokslas ir religija Lytis ir hormonai Apibendrinimas Kultūra ir lytis: kultūros diktatas? Skirtingi lyčių vaidmenys skirtingose kultūrose Lyčių vaidmenų pokyčiai bėgant laikui Bendraamžių perduodama kultūra

8

TURINYS

Apibendrinimas Kokią išvadą galime padaryti apie genus, kultūrą ir lytį? Biologija ir kultūra Ką slepia moksliniai tyrimai. Alice Eagly apie lyčių panašumus ir skirtumus Situacijos galia ir žmogus Apibendrinimas Post scriptum: ar turėtume laikyti save socialinio pasaulio produktais, ar architektais? 6 skyrius. Konformizmas Kas yra konformizmas? Apibendrinimas Klasikiniai konformizmo tyrimai Sherifo normų kūrimo tyrimai Mokslinių tyrimų išvada. Užkrečiamas žiovulys Atkreipkime dėmesį. Masinė apgaulė Ascho studija apie grupės daromą spaudimą Milgramo paklusnumo eksperimentai Milgramo eksperimentų etika Kokios paklusnumo priežastys? Atstumas iki aukos Atkreipkime dėmesį. Aukų suasmeninimas Valdžios artumas ir teisėtumas Institucinė valdžia Išlaisvinantis grupės poveikis Mintys apie klasikinius tyrimus Elgsena ir nuostatos Ką slepia moksliniai tyrimai. Stanley Milgramas apie paklusimą Situacijos galia Pagrindinė atribucijos klaida Apibendrinimas Kaip nuspėti galimą konformistiškumą? Grupės dydis Vieningumas Sutelktumas Padėtis Viešoji reakcija Ankstesnių įsipareigojimų nebuvimas Apibendrinimas Kodėl elgiamasi konformistiškai? Apibendrinimas

218 218 218

Kas elgiasi konformistiškai? Asmuo Kultūra Socialiniai vaidmenys

252 253 254 254 256 257 257 257 258 259 260 261 264 265 265 265 266 267 267 268 270

220 220 221

Vaidmenų sukeitimas Apibendrinimas Ar norime būti kitokie? Reaktyvusis pasipriešinimas

222 223 224 225 225 226 228 230 230 232 234 235 235 236 237 238 238 239 239

Unikalumo įrodymas Apibendrinimas Post scriptum: kaip būti individualybe bendruomenėje 7 skyrius. Įtikinėjimas Kokie yra įtikinėjimo būdai? Pagrindinis būdas Šalutinis būdas Skirtingi būdai skirtingiems tikslams pasiekti Apibendrinimas Kokie yra įtikinėjimo elementai? Kas sako? Pranešėjas Patikimumas Patrauklumas ir simpatijos Mokslinių tyrimų išvada. Eksperimentai su virtualia socialine tikrove Ką sako? Pranešimo turinys Logika versus emocijos Prieštaringumas Vienpusiai versus dvipusiai argumentai Pirmumas versus naujumas

272 273 273 276 277 279 280 280 282 285 285 287 289 289 291 291 291 292 292 293

240 241 243 245 245 246 247 248 248 249 249 250 250 252

Kaip sakoma? Komunikavimo kanalas Aktyvi patirtis ar pasyvus priėmimas? Asmeninė versus žiniasklaidos įtaka Kam sakoma? Auditorija Kokio jie amžiaus? Apie ką jie mąsto? Apibendrinimas Ekstremalus įtikinėjimas: kaip įdiegiami kultai? Nuostatas kuria elgsena Klusnumas gimdo pritarimą „Kojos tarpduryje" reiškinys Įtikinimo elementai Pranešėjas Pranešimas

TURINYS

9

Auditorija Grupės poveikis Apibendrinimas Kaip galima atsispirti įtikinėjimui? Asmeninio įsipareigojimo sustiprinimas Ką slepia moksliniai tyrimai. IVilliamas McGuire apie nuostatos stiprinimą Įsitikinimų išbandymas Kontrargumentai Pritaikomumas: inokuliacijos (nuostatų stiprinimo) programos Vaikų apsauga nuo bendraamžių spaudimorūkyti Vaikų apsauga nuo reklamos įtakos Išvados apie nuostatų stiprinimą Apibendrinimas Post scriptum: kaip būti atviram, tačiau ne naiviam

293 294 295 296 296

„Polinkio į riziką" atvejis Ar grupės sustiprina nuomones? Grupės poliarizacijos eksperimentai Grupės poliarizacija kasdieniame gyvenime Atkreipkime dėmesį. Grupės poliarizacija Poliarizacijos aiškinimas

322 324 324 325 327 328 328 329 331

296 297 297 298 298 299 300 301

Informacinė įtaka Normatyvinė įtaka Apibendrinimas Grupinis mąstymas: ar grupės trukdo, ar padeda priimti gerus sprendimus? Grupinio mąstymo požymiai Ką slepia moksliniai tyrimai. Irvingas Janisas apie grupinį mąstymą Grupinio mąstymo teorijos kritika

331 333

333 335 336 337 339 340 340 341 342 342 343

301

Kaip išvengti grupinio mąstymo Grupinis problemų sprendimas

8 skyrius. Grupės įtaka Kas yra grupė? Apibendrinimas Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti žmonės? Kitų žmonių buvimas Minia: didelė kitų žmonių sankaupa Kodėl mus sužadina kitų žmonių buvimas? Nuogąstavimas dėl įvertinimo Dėmesio išblaškymas Kitų žmonių buvimas Apibendrinimas Socialinis dykinėjimas: ar būdami grupėje žmonės stengiasi mažiau? Daug rankų mažai dirba Socialinis dykinėjimas kasdieniame gyvenime Apibendrinimas Nuasmeninimas: kada būdami grupėje žmonės netenka savojo Aš? Kai kartu darome tai, ko nedarytume vieni Grupės dydis Fizinis anonimiškumas Sužadinanti ir dėmesį blaškanti veikla Savimonės susilpnėjimas Apibendrinimas Grupės poliarizacija: ar grupės sustiprina mūsų nuomonę?

303 304 305 305 305 308 309 309 310 310 310

Ką slepia Nobelio premija. Dvi galvos geriau nei viena Apibendrinimas Mažumos įtaka: kaip paskiri žmonės veikia grupę? Nuoseklumas Pasitikėjimas savimi Pasitraukimas iš daugumos Ar lyderystė yra mažumos įtaka?

Atkreipkime dėmesį. Transformacinė bendruomenės lyderystė 345 Apibendrinimas Post scriptum: ar grupės mums kenkia? III dalis. SOCIALINIAI SANTYKIAI 346 346 348

311 312 314 316 9 skyrius. Prietarai: antipatija kitokiam Kokia prietarų prigimtis ir kaip jie mus veikia? Prietarai: subtilūs ir atviri Rasiniai prietarai 317 317 318 318 320 321 322 Ar rasiniai prietarai nyksta? Prietarų subtilybės Nesąmoningi prietarai Prietarai lyčių atžvilgiu Lyčių stereotipai Seksizmas: palankus ir priešiškas Diskriminacija pagal lytį Apibendrinimas 322 Kokie yra socialiniai prietarų šaltiniai? 349 351 353 353 354 355 357 358 358 359 360 361 361

10

TURINYS

Socialinė nelygybė: nevienoda socialinė padėtis ir prietarai Socializacija Autoritarinė asmenybė Religija ir prietarai Konformizmas Institucinė parama Apibendrinimas Kokie yra motyvaciniai prietarų šaltiniai? Frustracija ir agresija: atpirkimo ožio teorija Socialinio tapatumo teorija: kai jaučiamės pranašesni už kitus Šališkumas vidinei grupei Socialinės padėties, savigarbos ir priklausymo poreikis Suinteresuotumas vengti prietarų Apibendrinimas Kokie yra pažintiniai prietarų šaltiniai? Kategorizavimas: žmonių skirstymas į grupes Spontaniškas kategorizavimas Suvokti panašumai ir skirtumai Skirtingumas: išsiskiriančių žmonių suvokimas Skirtingi žmonės Gyvi pavyzdžiai Ypatingi įvykiai Atribucija: ar pasaulis teisingas? Šališkas palankumas grupei Teisingo pasaulio reiškinys Apibendrinimas Kokios yra prietarų pasekmės? Amžini stereotipai Diskriminacijos poveikis: išsipildanti pranašystė Stereotipo grėsmė Ar stereotipai paverčia žmonių sprendimus tendencingais? Ką slepia moksliniai tyrimai. Claude Steele apie stereotipų grėsmę Stiprūs stereotipai yra svarbūs Stereotipai aiškinimą ir prisiminimus paverčia šališkais Apibendrinimas Post scriptum: ar galime sušvelninti prietarus? 10 skyrius. Agresija: kai žeidžiame kitus Kas yra agresija? Kokios yra agresijos teorijos? Agresija kaip biologinis reiškinys Instinktų teorija ir evoliucinė psichologija Nervinių procesų įtaka

362 363 363 364 365 366 368 368 368 369 370 372 374 375 375 375 376 377 379 379 381 382 383 384 385 387 387 387 389 390 392

Genų įtaka Biocheminė įtaka Agresija kaip atsakas į frustraciją Patikslinta frustracijos-agresijos teorija Santykinė deprivacija Agresija kaip išmokta socialinė elgsena Agresijos nauda Išmokimas stebint Apibendrinimas Kas lemia agresyvumą? Nemalonūs įvykiai Skausmas Karštis Išpuoliai Sužadinimas Agresijos užuominos Žiniasklaidos įtaka: pornografija ir seksualinis smurtas Iškreiptas seksualinės tikrovės suvokimas Agresija prieš moteris Mokymas kritiškai vertinti žiniasklaidą Žiniasklaidos įtaka: televizija Televizijos poveikis elgsenai Televizijos poveikis mąstymui Žiniasklaidos įtaka: kompiuteriniai žaidimai Kokius žaidimus žaidžia vaikai Kompiuterinių žaidimų poveikis vaikams Ką slepia moksliniai tyrimai. Craigas Andersonas apie smurtinius kompiuterinius žaidimus Grupės įtaka Mokslinių tyrimų išvada. Ar provokuojamos grupės agresyvesnės už pavienius asmenis? Apibendrinimas

403 404 405 407 408 409 409 410 412 412 412 412 413 415 415 416 418 419 419 421 422 424 427 429 429 430

432 433

435 436 436 436

393 394 394 396 396 398 400 401 401 402 402

Kaip mažinti agresiją? Katarsis? Atkreipkime dėmesį. Klinikinio tyrėjo Martino Seligmano katarsio analizė Socialinio išmokimo požiūris Apibendrinimas Post scriptum : kaip keisti smurtą palaikančią kultūrą 11 skyrius. Patrauklumas ir intymumas: simpatijos ir meilės jausmas Kas lemia draugystę ir patrauklumą? Art(im)umas

438 439 441 441

443 446 447

TURINYS

11

Tarpusavio sąveika Tarpusavio sąveikos laukimas Paprasčiausia ekspozicija

447 448 449

Post scriptum : kaip mylėti 12 skyrius. Pagalba Kodėl padedame? Socialiniai mainai ir socialinės normos Atpildas

490 492 494 494 495

Atkreipkime dėmesį. Mums patinka tai, kas susiję su mumis.... 450 Fizinis patrauklumas Patrauklumas ir pasimatymai Suderinamumas Fizinio patrauklumo stereotipas Ką slepia moksliniai tyrimai. Ellen Berscheid apie patrauklumą Ką reiškia - patrauklus? Panašumas versus kito papildymas Ar panašūs žmonės buriasi draugėn? Ar priešybės traukia? Ką slepia moksliniai tyrimai. Jamesas Jonesas apie kultūriną įvairovę Mums patinka tie, kuriems patinkame mes Atkreipkime dėmesį. Blogis stipresnis už gėrį Atribucija (priskyrimas) Savivertė ir patrauklumas Kaip pasiekti, kad kiti jus vertintų Tarpasmeninių santykių nauda Apibendrinimas Kas yra meilė? Aistringoji meilė Aistringosios meilės teorija Meilės variacijos: kultūra ir lytis Draugiškoji meilė Apibendrinimas Kas sudaro sąlygas artimiems santykiams? Prieraišumas Prieraišumo stiliai Teisingumas Ilgalaikis teisingumas Suvoktas teisingumas ir pasitenkinimas Atsiskleidimas Atkreipkime dėmesį. Ar internetas sukuria intymumą, ar izoliaciją? Apibendrinimas Kaip nutraukiami santykiai? Skyrybos Išsiskyrimo procesas Apibendrinimas 484 486 486 487 488 490 .• 465 466 467 468 468 468 470 472 472 473 474 475 476 Ali 478 478 479 480 480 481 482 458 458 462 462 465 453 453 455 456

Ką slepia moksliniai tyrimai. Dennisas Krebsas apie gyvenimo patirtį ir profesinius interesus Vidinis atpildas Socialinės normos Evoliucinė psichologija Giminaičių globa Abipusiškumas Pagalbos teorijų palyginimas ir įvertinimas Tikrasis altruizmas Atkreipkime dėmesį. Empatinio altruizmo nauda ir kaina Apibendrinimas Kada padedame? Liudininkų skaičius Pastebėjimas 496 497 500 503 504 505 506 507 510 5ll 5ll 512 513

Ką slepia moksliniai tyrimai. Johnas M. Darley apie liudininkų reakciją Interpretavimas Atsakomybės prisiėmimas Dar kartą apie tyrimų etiką Pagalba, kai kas nors jau padeda Laiko trūkumas Panašumas Mokslinių tyrimų išvada. Vidinės grupės nariųpanašumas ir pagalba Apibendrinimas Kas skatina padėti? Asmenybės bruožai Religiniai įsitikinimai Apibendrinimas Kaip sustiprinti paslaugumą? Mažiau neapibrėžtumo, daugiau atsakomybės Kaltės jausmas ir rūpinimasis savo įvaizdžiu Altruizmo socializavimas Moralinio įsitraukimo ugdymas Altruizmo modeliavimas Praktinis mokymasis Atkreipkime dėmesį. Žydųgelbėtojųpoelgiai ir nuostatos 521 523 524 524 525 527 527 527 529 530 530 531 533 533 513 514 516 517 519 519 520

12

TURINYS

Paslaugumo priskyrimas altruistiniams motyvams Žinių apie altruizmą įgijimas Apibendrinimas

534 535 535

IV dalis. SOCIALINĖS PSICHOLOGIJOS TAIKYMAS 14 skyrius. Socialinė psichologija klinikoje Kas iškreipia klinikinių sprendimų tikslumą? 582 583 584 585 586 587 589 590 591 591 592 592 592

Post scriptum: socialinės psichologijos žinių taikymas gyvenime .. 536

13 skyrius. Konfliktai ir jų sprendimas Kas sukelia konfliktą? Socialinės dilemos Kalinio dilema Bendrų išteklių tragedija Socialinių dilemų sprendimas Konkurencija Suvoktas neteisingumas Klaidingas suvokimas Veidrodinis įvaizdžio suvokimas Pernelyg supaprastintas mąstymas Suvokimo poslinkis Mokslinių tyrimų išvada. Klaidingas suvokimas ir karas Apibendrinimas Kaip pasiekti taiką? Kontaktas Ar desegregacija gerina požiūrį į kitą rasę? Kada desegregacija pagerina požiūrį į kitą rasę? Mokslinių tyrimų išvada. Santykiai, kurie galėjo būti Bendradarbiavimas Bendra išorinė grėsmė sutelkia Atkreipkime dėmesį. Kodėl svarbu, kas nugalės? Aukštesni tikslai skatina bendradarbiauti

537 539 539 539 541 543 546 548 549 550 552 553 554 554 555 555 556 557 559 560 561 563 564

Iliuzinė koreliacija Pavėluota nuomonė ir perdėta savikliova Pasitvirtinančios diagnozės Klinikinių ir statistinių prognozių palyginimas Išvados geresniam gydymui Apibendrinimas Atkreipkime dėmesį. Gydytojo požiūris Kokie pažintiniai procesai lydi elgsenos problemas? Depresija Iškraipymas ar realizmas? Ar negatyvus mąstymas yra depresijos priežastis, ar pasekmė? Ką slepia moksliniai tyrimai. Shelley Taylor apie teigiamas iliuzijas Vienišumas Kai jaučiamės vieniši ir atstumti Kai neigiamai galvojame apie kitus Nerimas ir drovumas Kai abejojame savo gebėjimais socialinėse situacijose Perdėtas situacijos suasmeninimas Sveikata, liga ir mirtis Reakcija į ligą Emocijos ir sveikata Optimizmas ir sveikata Apibendrinimas

593

594 597 597 597 598 599 599 600 600 603 604 606 607 607 608 608 609 610 611 612 612 613 614

Kolektyvinis mokymasis pagerina nuostatas rasių atžvilgiu .... 565 Atkreipkime dėmesį. Branchas Rickey, Jackie Robinsonas ir beisbolo atsinaujinimas Grupė ir aukštesnio lygmens tapatumai Bendravimas Derybos Tarpininkavimas Arbitražas Sutaikinimas Laipsniškas ir abipusis įtampos mažinimas (LAĮM) Taikymai realiose situacijose Apibendrinimas Post scriptum: asmens ir bendruomenės teisių konfliktas 567 568 570 570 571 575 576 576 577 578 579

Kokie yra socialiniai psichologiniai požiūriai į gydymą? Vidinių pokyčių sužadinimas išorine elgsena Išėjimas iš uždaro rato Socialinių įgūdžių mokymas Aiškinimo stiliaus terapija Pokyčių išsaugojimas pasitelkus vidines sėkmės atribucijas Psichoterapijos kaip socialinio poveikio priemonės taikymas Apibendrinimas Kaip socialiniai santykiai stiprina sveikatą ir gerovę? Artimi santykiai ir sveikata Pasitikėjimas ir sveikata

TURINYS

13

Skurdas, nelygybė ir sveikata Artimi santykiai ir laimė Draugystė ir laimė Santuoka ir laimė Apibendrinimas Post scriptum : kaip jaustis laimingesniam

615 616 616 617 619 619

Mokslinių tyrimų išvada. Grupės poliarizacija natūralioje teismo aplinkoje Ar dvylika galvų geriau nei viena? Ar šešios galvos taip pat gerai kaip dvylika? Iš laboratorijos į gyvenimą: imituojamos ir realios prisiekusiųjų žiuri Apibendrinimas 653 654 651 652 652

15 skyrius. Socialinė psichologija teisme Ar liudytojų parodymai patikimi? Įtikinamų liudytojų įtaka Kai akys apgauna Klaidingos informacijos efektas Atkreipkime dėmesį. Liudytojo parodymai Perpasakojimas Kaip sumažinti klaidų kiekį Mokslinių tyrimų išvada. Atsakomosios reakcijos poveikis liudytojams Mokyti policijos tardytojus Kaip sumažinti klaidų skaičių per akistatą Mokyti prisiekusiuosius Apibendrinimas Kokie kiti veiksniai daro įtaką prisiekusiųjų sprendimams? Teisiamojo savybės Fizinis patrauklumas Panašumas į prisiekusiuosius Teisėjo nurodymai Papildomi veiksniai Apibendrinimas Kas daro įtaką prisiekusiajam? Prisiekusiųjų supratingumas Nurodymų supratimas Statistinės informacijos supratimas Kaip pasiekti didesnio prisiekusiųjų supratingumo Prisiekusiųjų atranka „Mirties bausmės" prisiekusieji Apibendrinimas Kokią įtaką prisiekusiesiems daro grupė? Mažumos įtaka Grupės poliarizacija Atlaidumas

621 623 623 624 627 628 630 630

Post scriptum : kaip išmintingai vadovautis psichologijos mokslu 655

16 skyrius. Socialinė psichologija ir aprūpinta ateitis Aplinkos kvietimas imtis veiksmų Apibendrinimas Kaip užtikrinti aprūpintą gyvenimą Naujosios technologijos 657 658 661 661 661 662 664 664 665 665 668 669 670

631 632 633 634 636

Vartojimo mažinimas Apibendrinimas Socialinė psichologija apie materializmą ir turtus Stiprėjantis materializmas Turtai ir gerovė Materializmas nuvilia

636 636 637 638 640 642 642 643 643 643 644 645 645 647 648 649 649 650 650

Žmogaus gebėjimas prisitaikyti Polinkis lyginti save su kitais Atkreipkime dėmesį. Socialinis palyginimas, priklausymas ir laimė Aprūpintos ateities ir išlikimo link Moksliniųtyrimųišvada. Nacionalinės gerovės matavimai Apibendrinimas Post scriptum : kaip šiuolaikiniame pasaulyje gyventi atsakingai? Epilogas Sąvokų žodynėlis Bibliografija Rodyklės

671 672 674 674

675 676 678 687 776

Apie autorių I
Ajovos universitete įgijęsfilosofijosdaktaro laipsnį, Davidas Myersas (David Myers) savo profesinę veiklą plėtoja Mičigano Hope koledže, kuriame skaito daugybę psichologijos kursų ir kur jam suteiktas profesoriaus vardas. Hope koledžo studentai buvo jį pakvietę pasakyti kalbą per iškilmingą aukštosios mokyklos baigimo diplomų teikimo ceremoniją ir išrinkę „įžymiu profesoriumi". Myerso moksliniai straipsniai paskelbti beveik keturiasdešimtyje studijų bei periodinių leidinių, tarp jų Science, American Scientist, Psychological Science ir American Psychologist. Myersas rašo ne tik mokslinius straipsnius bei vadovėlius. Jo šviečiamojo pobūdžio tekstų psichologijos klausimais yra paskelbta beveik keturiasdešimtyje žurnalų, pradedant Today s Education ir baigiant Scientific American. Jis taip pat yra išleidęs plačiam skaitytojų ratui skirtų knygų, pavyzdžiui, The Pursuit of Happiness („Laimės siekimas") ir Intuition: Its Powers and Perils („Intuicija: jos galia ir pavojai"). Davidas Myersas buvo Žmonių santykių komisijos pirmininkas, padėjo įkurti materialinės paramos skurstančioms šeimoms centrą, yra pasakęs šimtus kalbų koledže ir įvairiose bendruomenėse. Remdamasis savo patirtimi, jis taip pat yra parašęs straipsnių bei studiją^ Quiet World („Tylos pasaulis") apie kurtumą. Psichologas aktyviai dalyvauja kuriant technologijas žmonėms su sutrikusia klausa (interneto tinklapis hearingloop.org). Davidas Myersas ištisus metus į darbą važinėja dviračiu ir žaidžia krepšinį. Davidas ir Carol Myersai turi du sūnus ir dukterį.

Jis turėtų skatinti skaitytoją mąstyti . Kokią idėjų puotą siūlo socialinė psichologija! Taikydami gausybę įvairių tyrimo metodų. Kai man buvo pasiūlyta parašyti šią knygą. laisvųjų menų lavinimo sistema siekia suteikti žinių. įsivaizdavau. Tikiuosi. ieškoti principinių sąsajų su kasdieniais įvykiais. Socialinė psichologija irgi siekia šių tikslų. galime draugiškai ištiesti ranką? Atsakymai į šiuos ir daugelį kitų klausimų (tai šios mano knygos misija) praplečia savęs suvokimo ribas ir leidžia pajusti mus veikiančias socialines jėgas. meilę ir neapykantą. išlaisvinti jį nuo dabarties apribojimų.Pratarmė I Nors žmonijos istorija tęsiasi daugybę šimtmečių. kad jos stilius turėtų būti ir solidžiai mokslinis. sukaupėme reikšmingų įžvalgų apie įsitikinimus ir iliuzijas. kad mano knyga padės skaitytojui tapti įžvalgesniu. Nutariau perteikti socialinės psichologijos pagrindus kaip to reikalauja intelektualioji laisvųjų menų tradicija. . tačiau socialiniai psichologai jau gali atsakyti į daugelį intriguojančių klausimų: • • • Kaip mūsų sąmoningas ir nesąmoningas mąstymas valdo poelgius? Kodėl kartais žeidžiame kitus. o kartais vienas kitam padedame? Kas sukelia socialinius konfliktus ir kaip. kaip juos supranta ir aiškina mokslas. analizuoti. užuot sugniaužę kumštį. Jis turėtų atskleisti svarbius socialinius reiškinius taip. konformizmą ir savarankiškumą. Daugelio žmogaus elgesio priežasčių dar nepavyko atskleisti. gamtos mokslų. moksliniai žmogaus socialinės elgsenos tyrimai prasidėjo vos prieš šimtmetį. filosofijos.tyrinėti. Mokant klasikinės literatūros. praplėsti mūsų mąstymo ribas. pagrįstas griežtais faktais ir intelektualiai provokuojantis. ir šiltai žmogiškas.

Timothy C. kad ši struktūra būtų kuo aiškesnė. Bodenhausenui (Šiaurės Vakarų universitetas). Nors nė vienas iš šių žmonių neatsako už tai.subtilios mus veikiančios socialinės jėgos: kultūrinė nuostatų prigimtis. ekologijos srityse ir teismuose. kad nauji atradimai gali pasirodyti akivaizdūs ir žinomi. Pirmojoje dalyje nagrinėjamas socialinis mąstymas: kaip suprantame save ir vieni kitus. asmeninės nuostatos ir polinkiai (dispozicijos). įdomesni eksperimentai. Jerome M. kodėl žiovaujame. Apibrėžimus rasite ir knygos pabaigoje esančiame sąvokų žodynėlyje. pateikiu keletą provokacinių klausimų. Karen A. Kiekvienas poskyris pradedamas trumpa apžvalga. Robertui Arkinui (Ohajo universitetas). Susanai Beers (Sweet Briaro koledžas). Fredui B. kurioje. Antrojoje dalyje aptariama socialinė įtaka . religiją. Šios dalies pabaigoje analizuojami konfliktai ir jų sprendimo būdai. George Bishopui (Singapūro nacionalinis universitetas). jungiantis socialinę psichologiją ir literatūrą. sportą. Paraštėse rasite ne tik apibrėžimus. Be to. Trečiojoje dalyje aptariami socialiniai santykiai. Norėdamas. Brownui (Vašingtono universitetas). pavyzdžiui. Taip skaitytojas supažindinamas su tais dalykais. kurie yra tarsi tiltas. socialinės aplinkos įtaka. paraštėje. apie kuriuos bus kalbama toliau. kuriais. Ypač dėkoju Stevenui Spenceriui (Vaterlo universitetas) už jo įnašą į 9 skyrių („Prietarai"). prie jos rengimo prisidėjo visas mokslininkų būrys. šalia. įtikinėjimas. konformizmas. pateikiant apibrėžimą. Martinui Boltui (Kalvino koledžas).tik viena pavardė. kad skaitytojui būtų lengviau suvokti jo struktūrą. Poskyryje „Svarbiausios socialinės psichologijos tezės" apžvelgiamos svarbiausios knygos temos: socialinės tikrovės kūrimas. Intarpuose „Atkreipkime dėmesį" labiau įsigilinama į skyriuje aptartą temą. kaip elgiasi praeiviai gatvėje.teigiami. kaip klaidingas suvokimas gali kliudyti tarprasiniams santykiams. kas paskatino juos susidomėti vienu ar kitu klausimu ar socialiniu reiškiniu. Nors apie tai užsimenama kiekviename skyriuje. Chertkoffui (Indianos universitetas). o baigiamas apibendrinimu. nuo simpatijos iki pagalbos. siekiama išsiaiškinti. mokslą bei populiariąją kultūrą. Steve Baumgardneriui (Viskonsino Eau Claire universitetas). kiekvieną skyrių dalijau į tris-keturis poskyrius. Kiekvienas skyrius pradedamas trumpu turiniu. Kiekvieną skyrių baigiu rubrika „Post scriptum". siekdamas paskatinti skaitytoją mąstyti. jų pasiūlymai padėjo tobulinti šią knygą. grupių įtaka. Intarpuose „Mokslinių tyrimų išvada" įdėmiau apžvelgiama mokslinio tyrimo eiga. Knygos struktūra pagrįsta socialinės psichologijos apibrėžimu. intuicijoje ir aiškinimuose. o kartais . socialinė intuicija. Couture (Niu Hempšyro koledžas). bet ir citatų iš įvairių senųjų bei šiuolaikinių šaltinių. Russellui Clarkui (Šiaurės Teksaso universitetas). Padėkos Nors ant šios knygos viršelio . kaip ankstesniuose skyriuose aptartos sąvokos taikomos realiame gyvenime. Jonathonui D. ką parašiau aš (ir turbūt nė vienas nesutiktų su viskuo. Knygos tekstas paįvairinamas intarpais. kuriuose aprašomi įvairūs mokslinių tyrimų aspektai. Bryantui (Lojolos universitetas Čikagoje). Thomasui Cafferty (Pietų Karolinos universitetas). kurie kartais būna neigiami.16 PRATARMĖ Struktūra Knygos įžanginiame skyriuje apžvelgiami socialinėje psichologijoje taikomi tyrimo metodai. kuriame pakartojamos esminės sąvokos ir tezės. skaitytojai perspėjami. Noriu nuoširdžiai padėkoti už pagalbą Mike Aamodtui (Radfordo universitetas). Intarpuose „Ką slepia moksliniai tyrimai" rasite mokslininkų pasakojimus apie tai. Brockui (Ohajo universitetas). Shawn Meghan Burn (Kalifornijos politechnikos universitetas). Svarbiausios sąvokos tekste paryškintos. kas parašyta). Galenui V. šioje dalyje išsamiau apžvelgiamas socialinės psichologijos principų taikymas sveikatos priežiūros. Charlesui Danieliui Batsonui (Kanzaso universitetas). Amy Bradfield (Ajovos universitetas). Cynthiai Crown . biologinė elgsena ir socialinės psichologijos principų taikymas kasdieniame gyvenime. Dorothea Braginsky (Fairfieldo universitetas). Ketvirtojoje dalyje apžvelgiama. Davidui Bussui (Teksaso universitetas). Cordovai (Jeilio universitetas). Kiekviena knygos dalis prasideda trumpa įžanga. Dianai T. apžvelgiančia svarbiausius klausimus. kiek tiesos yra mūsų įspūdžiuose. Jie gali svyruoti nuo prietarų iki agresijos.

Martinui Kaplanui (Šiaurės Ilinojaus universitetas). Pettijohn (Mersihursto koledžas). Paului Paulusui (Teksaso universitetas Arlingtone). Johnui W. JoNell Strough (Vakarų Virdžinijos universitetas). Milesui Jacksonui (Portlendo universitetas). Mike Wessellsui (Randolfo-Makono koledžas). Edwardui Jonesui (Prinstono universitetas). Wesley Schultzui (Kalifornijos universitetas San Markose).PRATARMĖ 17 (Ksaviero universitetas). Carolynai Whitney (Šv. Williamui Titusui (Arkanzaso technikos universitetas). Sandrai Sims Patterson (Spelmano koledžas). Elaine Hatfield (Havajų universitetas). (Holy Kroso koledžas). Robertui Millardui (Vasaro koledžas). Ashton (Richardo Stoktono koledžas Niu Džersyje). Kurtui Bonieckiui (Centrinio Arkanzaso universitetas). Smithui (Kentukio universitetas). Teru Morton (Vanderbilto universitetas). Jonathanui Iuzzini (Teksaso A&M universitetas).Lovelio universitetas). Helenai E. Maritai Inglehart (Mičigano universitetas). Gershaw (Vakarų Arizonos koledžas). Nicolei Schnopp-Wyatt (Pikevilio koledžas). Davidui A. Royce Singletonui Jr. Charlesui Kiesleriui (Misūrio universitetas). Weber (Šiaurės Karolinos universitetas Aševilyje). Meighan Johnson Dorterio koledžas). Tomui Gilovichui (Kornelio universitetas). Toddui D. Gary Welse (Ajovos universitetas). Stephenui Fugitai (Santa Klara universitetas). Linkey (Maršalo universitetas). Chrisui O'Sullivanui (Buknelio universitetas). Madeleinei Fugere (Rytų Konektikuto universitetas). Charlesui Stangorui (Marylendo universitetas Koledž Parke). Janicei Kelly (Perdju universitetas). Alice H. Danieliui N. R. Ann L. Arthurui Milleriui (Majamio universitetas). Davidui McMillenui (Misisipės universitetas). Sheldonui Solomonui (Skidmoro koledžas). Joachimui Kru- . Michaelio universitetas). Douglasui Kenrickui (Arizonos universitetas). Labai dėkoju visiems. Traci Craig (Aidaho universitetas). Mary Alice Gordon (Pietų metodistų universitetas). Joachimui Kruegeriui (Brauno universitetas). Homerui Stavely (Kyno koledžas). Rhodai Unger (Montklero universitetas). McHoskey (Rytų Mičigano universitetas). Garoldui Stasseriui (Majamio universitetas). Judi Jones (Pietų Džordžijos koledžas). Ridge (Brighamo Youngo universitetas). Kiplingui Williamsui (Perdju universitetas). Hiltonui (Mičigano universitetas). Richardui A. Philipui Finney (Pietryčių Misūrio universitetas). K. Wegneriui (Harvardo universitetas). Terry E. Anthony Doobui (Toronto universitetas). Mclntoshui (Denverio universitetas). Stephenui Slane (Klyvlendo universitetas). Billy Van Jonesui (Abilene krikščioniškasis koledžas). Stuartui Oskampui (Klaremonto universitetas). Carie Forden (Klariono universitetas). Darrenui Newtsonui (Virdžinijos universitetas). Kennethui Fosteriui (Niujorko universitetas). Travisui Langley (Hendersono universitetas). Ranaldui Hansenui (Oklendo universitetas). Maurice J. Williamui Ickesui (Teksaso universitetas Arlingtone). Baronui (Montgomerio bendruomenės koledžas). Vannui Scottui (Armstrongo Atlanto universitetas). Bernardui Whitley (Balio universitetas). Dianei Martichuski (Kolorado universitetas). Kasseriui (Nokso koledžas). Smith (Grand Valey universitetas). Nicholasui Reutermanui (Pietų ilinojaus universitetas Edvardsvilyje). Nelsonui (Kalifornijos universitetas). Williamui Fromingui (Pasiflk psichologijos mokykla). Davidui Dunningui (Kornelio universitetas). Jackui Croxtonui (Niujorko universitetas Fredonijoje). Annie McManus (Parklendo koledžas). Bertui Hodgesui (Gordono koledžas). Midge Wilson (DePaulo universitetas). Chesteriui Insko (Šiaurės Karolinos universitetas). Scottui Piousui (Veslio universitetas). pateikusiems savo komentarus apie rengiamą knygą: Nancy L. Markui Snyderiui (Minesotos universitetas). Suzannei Kieffer (Hjustono universitetas). Leandre Fabrigariui (Queen's universitetas). Allenui Hartui (Amhersto koledžas). Stevenui H. Maijorie Krebs (Ganono universitetas). Matthew Spackmanui (Brighamo Youngo universitetas). Ellenai E. Norbertui Kerrui (Mičigano Universitetas). Carrie B. Elizabethai Tanke (Santa Klaros universitetas). Mary Stewart Van Leeuwen (Rytų koledžas). Fried (Vinonos universitetas). Tresmainei Grimes (Ajonos koledžas). Deanai Julkai (Portlendo universitetas). Lindai Šilkai (Masačiusetso. Levesque (Elono universitetas). Dennisui Foxui (Ilinojaus universitetas Springfilde). Eagly (Šiaurės Vakarų universitetas). Tomui Tyleriui (Niujorko universitetas). Ericui Sykesui (Indianos universitetas Kokomo). Paului Nesselroadei Jr. Pastorino (Valencijos bendruomenės koledžas). (Simpsono koledžas). Snyderiui (Kanzaso universitetas). Jamesui L. Christinei M. Danieliui M. C. Timothy J. Robertui D.

Bendradarbiavimas su šiais žmonėmis pavertė knygos kūrimą džiugia ir skatinančia patirtimi. Kim MacLin (Šiaurės Ajovos universitetas). Christopheriui Trego (Floridos bendruomenės koledžas Džeksonvilyje). Niujorko universitetas).18 TURINYS egeriui (Brauno universitetas). Gretchen Sechrist (Bufalo universitetas. David G. Dėkoju visai knygos leidimą organizavusiai komandai. Deborah Long (Rytų Karolinos universitetas). Cynthiai Reed (Taranto apygardos koledžas). Michellei R. Diannei Leader (Džordžijos technologijos institutas). Michaeliui Olsonui (Tenesio universitetas Noksvilyje). Cheryl Terrance (Šiaurės Dakotos universitetas). Myers davidmyers. Mary universitetas). Elissai Wurf (Mulenbergo koledžas). Dougui Woody (Šiaurės Kolorado universitetas). Amy Lyndon (Rytų Karolinos universitetas). Gregui Poolui (St. Rainey (Indianos universitetas-Perdju universitetas Indianapolyje). Rusty Mclntyre (Amhersto koledžas).org .

Aš jau seniai tai žinojau Tyrimo metodai: kaip tiria socialinė psichologija Hipotezių formulavimas ir tikrinimas Koreliaciniai tyrimai: natūralių ryšių atradimas Eksperimentiniai tyrimai: priežasties ir pasekmės paieška Laboratorinių tyrimų apibendrinimas ir pritaikymas gyvenime Post scriptum: kodėl aš parašiau šią knygą .Įvadas į socialinę psichologiją Kas yra socialinė psichologija? Svarbiausios socialinės psichologijos tezės Mes kuriame savo socialinę tikrovę Mūsų socialinė intuicija dažnai būna stipri. tačiau kartais pavojinga Socialinė aplinka formuoja mūsų elgseną Asmeninės nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat formuoja elgseną Socialinė elgsena .tai ir biologinė elgsena Socialinės psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime Socialinė psichologija ir žmogiškosios vertybės Akivaizdūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Subtilūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Aš jau seniai tai žinojau: ar socialinė psichologija nėra paprasčiausias sveikas protas? Atkreipkime dėmesį.

Prancūzų filosofas ir rašytojas Jeanas Paulis Sartre (1946) tikrai sutiktų su tuo. 59-60. ypatingą dėmesį skiriantis mūsų požiūriui į vienas kitą ir abipusiam poveikiui. žmonės. kalbėjo ir šypsojosi tarsi tokia ir būtų. Italijoje ir Vokietijoje (Smith. Neįtikėtina? Klausydamiesi šios pasakos privalome skaitytis su situacijos galia. nuolanki ir nepatraukli. kurioje atkreipė gražaus princo dėmesį. Pelenė sugebėjo patekti į didelę puotą. Ši miela ir maloni dukra. tad. įtakos jiems ir santykių tyrinėjimas (žr.„Mūsų gyvenimus sieja tūkstančiai nematomų gijų. tirdama juos tokiais metodais. anksti suprato. 1. kas čia papasakota apie Pelenę. Palyginti su asmenybės psichologija. perfrazuota). Tačiau. Socialinė psichologija vis dar tebėra jauna mokslo šaka. ne iš karto ją atpažino. nes jos mus formuoja ir lemia mūsų galimybes" (p. O vyro duktė buvo miela ir maloni. ji labai skyrėsi nuo tos žavios ir gražios būtybės. Per puotą ji jautėsi gražesnė. kurios taip pat buvo pasipūtusios ir savanaudės. įtaką kitiems ir tarpusavio santykius. . Apie pirmuosius socialinės psichologijos eksperimentus buvo rašyta vos daugiau nei prieš šimtmetį (1898). Jis buvo įsitikinęs. Socialinė psichologija yra mokslas. Tiksliau pasakius. kurią matė princas. tiriantis mus supančių aplinkybių įtaką. jei lyginsime ją su sociologija (mokslu apie santykius tarp žmonių ir žmonių grupių). Despotiškos pamotės akivaizdoje Pelenei teko vaidinti vienokį vaidmenį. o pirmosios socialinės psichologijos publikacijos pasirodė apie 1900 metus Prancūzijoje. 2005). todėl vaikščiojo. kas liepta. Socialinė psichologija įsiterpusi tarp psichologijos ir sociologijos. tai mokslinis žmonių nuomonių apie kitus." Herman Melville V ienas vyras turėjo pasipūtusią ir savanaudę žmoną. Visas šaltinio aprašas pateikiamas knygos gale esančiame literatūros sąraše. Namuose Pelenė buvo sulindusi į savo kiautą. Kas yra socialinė psichologija? socialinė psichologija (sočiai psychology) Mokslas apie žmonių mąstymą. kurią mes žinome kaip Pelenę. kęsti užgauliojimus ir nesistengti pranokti savo seserų. Socialinė psichologija. „visų pirma esame tam tikrų aplinkybių veikiamos būtybės". Šioje knygoje šaltiniai nurodomi skliausteliuose. „Mes negalime būti atskirti nuo situacijų. kad mes.1 paveikslą). socialinė psichologija mažiau dėmesio kreipia į individų skirtumus ir daugiau į tai. kad jai dera dirbti. krikštamotės fėjos padedama. kaip individai apskritai vienas kitą suvokia ir veikia. Kai vėliau įsimylėjęs princas pamatė skurdžiai atrodančią Pelenę ją žeminusiuose namuose. Ši moteris augino dvi dukras. kuriuose dažniausiai naudojami eksperimentai. Tik XX a. daugiau dėmesio kreipia į individus.

ĮVADAS Į S O C I A L I N Ę P S I C H O L O G I J Ą 21 Socialinė psichologija yra mokslas apie 1. kokį jį matome šiandien. sunkiai gebančiam išmokti reikiamą kiekį žodžių. laukdami iš savo sutuoktinio priešiškumo.. grūdo j u o s į dušus ir nuodijo dujomis. kurio metu buvo liepiama sukelti vis stipresnį elektros šoką eksperimento dalyviui.1 s k y r i u s . jie gali įžeidžiančiai elgtis ir šitaip skatinti laukiamą priešiškumą. Jis atliko eksperimentą. Be to. bet ir priklausomai nuo to. mūsų socialinis elgesys keičiasi ne tik keičiantis aplinkybėms. Kaip žmonės galėjo taip siaubingai elgtis? Ar jie buvo normalūs? Tuo susidomėjo Stanley Milgramas (1974). Štai keletas pavyzdžių: Kokią socialinio pasaulio dalį mes paprasčiausiai įsivaizduojame? Kaip paaiškės vėlesniuose skyriuose. šis mokslas tapo toks aktualus. kuriems privalome paklusti • Įtikinėjimas • Žmonių grupės Socialinius santykius • Išankstinės nuostatos • Agresija • Patrauklumas ir intymumas • Pagalba ketvirtajame dešimtmetyje socialinė psichologija įgavo dabartinį pavidalą. Socialinė psichologija tiria mąstymą. .. Jie varė kalinius į traukinius. kad žmonės vykdė įsakymus. Ar galėtumėte paklusti žiauriam įsakymui? Kaip nacistinė Vokietija galėjo sugalvoti sunaikinti šešis milijonus žydų ir įgyvendinti šį s u m a n y m ą ? Šie žiaurumai vyko iš dalies dėl to. Ir tik po Antrojo pasaulinio karo. eksperimento rezultatai buvo gąsdinantys: beveik du trečdaliai eksperimento dalyvių visiškai pakluso įsakymui. Laimingai vedę žmonės kandžią savo sutuoktinio pastabą („Kodėl tu niekada nepadedi daiktų į savo vietą?") susies su išorinėmis priežastimis („Jam tikriausiai šiandien buvo sunki diena"). Nelaimingai vedę žmonės tą pačią pastabą aiškins bjauriu charakteriu („Jis visada priešiškai nusiteikęs!") ir todėl gali į ją atitinkamai reaguoti. Kaip pamatysime 6 skyriuje. keldama kiekvienam iš mūsų aktualius klausimus.1 PAVEIKSLAS Socialinė psichologija yra. kai psichologai ėmė kūrybingai tyrinėti įtikinėjimą ir kareivių moralę. kaip mes j a s interpretuojame. tarpusavio įtaką. Socialinį mąstymą • Kaip mes suvokiame save ir kitus • Kuo mes tikime • Mūsų sprendimai • Mūsų nuostatos Socialinę įtaką • Kultūra ir biologinė prigimtis • Reikalavimai. santykius.

Kokios situacijos skatina žmones būti paslaugius arba godžius? Ar tam tikra kultūrinė aplinka. Būtent tai ir tiria socialinė psichologija. Prinstono „AllAmerican" komanda buvo užpulta būriu. Keleto sustojusių automobilių vairuotojai padėjo surinkti 100 000 dolerių. kaip natūralioji atranka ir prisitaikymas. kaimo arba mažo miestelio. Kokios koncepcijos yra socialinės psichologijos svarbiausių idėjų pagrindiniame sąraše? Kokias temas ar pamatinius principus dar ilgai reikėtų prisiminti po to. skatina paslaugumą? Šiuos klausimus jungia viena bendra gija: mintis apie tai. Kaip mes reaguosime į draugo įžeidimą. kad pasipinigautų. kad dingo 1 900 000 dolerių. Sociologija remiasi socialinės struktūros ir organizacijos koncepcijomis. Biologija mums siūlo tokius principus. tarkime. kurių niekada nereikėtų pamiršti" sąrašas. ar tiesiog kaip nesėkmingą dieną. 1988). prisitaikymą ir nepriklausomumą. ir du milijonai dolerių išsibarstė gatvėje. priklausys nuo to. kaip nuomonės veikia interpretacijas (Hastorf ir Cantril. jaučiame nepaliaujamą poreikį aiškinti savo elgseną. tūkstančių tyrėjų išvadas ir šimtų teoretikų įžvalgas galima sujungti į kelias pagrindines idėjas. ar tai vertinsime kaip priešiškumą. Kai po kelių mėnesių panašūs incidentai pasikartojo San Franciske ir Toronte. kaip nors ją pagrįsti ir šitaip padaryti ją tvarkingą. nes mes skirtingai mąstome.2 paveikslą). Svarbiausios socialinės psichologijos tezės Kokios yra svarbiausios socialinės psichologijos išvados . žaidėjai sugrūsti į krūvą ir galiau- . 1. kaip žmonės vieni kitus vertina ir kaip bendrauja tarpusavyje. žmonės. Jūs ir aš galime skirtingai reaguoti į panašias situacijas. 1981). Socialiniai psichologai tiria nuostatas ir įsitikinimus. kai pamiršite daugumą detalių? Toliau pateiktas mano sudarytas „didžiųjų idėjų. melodiją ir harmoniją.tai buvo šiurkščiausios ir bjauriausios varžybos abiejų universitetų istorijoje. Mes kuriame savo socialinę tikrovę Mes. nuspėjamą ir kontroliuojamą. kuris išsamiau pristatomas tolesniuose skyriuose (žr. Muzika priklauso nuo mūsų supratimo apie ritmą. kur kas daugiau vairuotojų sustojo. 1954. taip pat žr.ją aprėpiančios temos? Daugelyje akademinių sričių dešimčių tūkstančių tyrimų rezultatus.22 ĮŽANGA Padėti? Ar pasipelnyti? Vieną rudens dieną O h a j o valstijos Kolumbo mieste iš šarvuoto automobilio iškrito maišai su pinigais. meilę ir neapykantą. 1951 metais vykusios amerikietiškojo futbolo rungtynės tarp Prinstono ir Dartmuto universitetų komandų yra klasikinis pavyzdys. Sprendžiant iš to. Loy ir Andrews. Šios varžybos išgarsėjo kaip pagiežos rungtynės . rezultatai buvo tokie patys: praeiviai nugvelbė didžiąją pinigų dalį (Bowen.

Intuityviai mes visi esame mokslininkai. Išvada: objektyvi realybė egzistuoja. Prinstono universiteto studentai pastebėjo dvigubai daugiau savo varžovų taisyklių pažeidimų nei pamatė jų kolegos iš Dartmuto. Polinkiai formuoja elgseną 6. pasinaudojame įspūdžiais (ar galiu juo pasitikėti?) ir santykiais (ar aš jai patinku?). Ar šie „stebėtojai" galėjo būti nešališki? Pavyzdžiui.1 skyrius. Jei elgesys yra nuoseklus ir išskirtinis. ir pradėti jo vengti.2 PAVEIKSLAS Svarbiausios socialinės psichologijos tezės siai sulaužytomis nosimis jėga išvaryti iš žaidimo. tačiau mes į ją dažnai žvelgiame pro savo įsitikinimų bei vertybių akinius. Mūsų socialinė intuicija yra stipri. galima nuspręsti. jei kas nors dažnai laido kandžias pastabas. Intuicija da- . ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 23 SVARBIAUSIOS SOCIALINĖS PSICHOLOGIJOS TEZĖS 1. Mes konstruojame savo socialinę realybę 2. Šios varžybos niekaip nederėjo su tarpuniversitetinės sporto lygos aukštesniosios klasės aristokratiškumu. abiejose komandose buvo sužeistų. Socialinė įtaka formuoja elgseną 5. Socialinė elgsena tai ir biologinė elgsena 7. mes tai priskirame prie charakterio savybių. kiek to reikia kasdienybėje. kad kontroliuojame padėtį? Ar save laikome pranašesniais. Svarbu. Studentai atliko mokslininkų stebėtojų vaidmenis ir sekė kiekvieną taisyklių pažeidimą bei pažeidėjus. Jausmai ir veiksmai kitų žmonių atžvilgiu kartais būna negatyvūs. Dažniausiai gana greitai ir tiksliai. o kartais pozityvūs SOCIALINIAI SANTYKIAI Socialinės psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime SOCIALINĖS PSICHOLOGIJOS TAIKYMAS 1. kad šis žmogus yra bjauraus būdo. Mūsų įsitikinimai apie save taip pat svarbūs. Pavyzdžiui. o kartais ir pavojinga 3. Ar esame optimistai? Ar manome. Mūsų socialinė intuicija dažnai būna stipri. Netrukus po varžybų abiejų universitetų psichologai parodė studentams filmą apie rungtynes. ar menkesniais? Atsakymai į šiuos klausimus lems mūsų emocijas ir veiksmus. perprantame žmonių elgseną. Nuostatos formuoja elgseną SOCIALINIS M Ą S T Y M A S S O C I A L I N Ė ĮTAKA 4. tačiau kartais pavojinga Mes intuityviai jaučiame baimę (ar skristi pavojinga?). Įvyko muštynės. kaip mes suvokiame pasaulį ir save.

artėjantys prie amžiaus vidurio žmonės vis dar tebeperka ankštokus drabužius („tikiuosi numesti keletą svarų"). Kaip vėliau pamatysime. kai baimė yra pagrįsta.intuityvaus proto užkulisius.pavyzdžiui. Net mūsų nuojauta apie save dažnai būna klaidinga. jei dabar neteksime darbo arba nutrūks meilės ryšys. o kartais -pavojingi reiškiniai. prisiekusiesiems įvertinant nusikaltimą ir personalo direktoriams. socialiniai psichologai siekia sutvirtinti mūsų mąstymą. Savo prisiminimais mes nesąmoningai pasitikime labiau nei derėtų. ir atmintis. nei manome. „automatiško informacijos apdorojimo". Ypač po 2001 m. apie kuriuos Freudas niekada nėra kalbėjęs. tai yra intuityviai sprendžiame apie įvairių dalykų tikimybę pagal tai. Primindami intuicijos naudą ir perspėdami apie jos spendžiamus spąstus. t. ir nuostatos veikia dviem lygmenimis . mąstymas vyksta „už ekrano". ir dėl nerimą keliančio pavojaus. kad mums daro įtaką kokie nors dalykai. Dažniau nei mes numanome. momentinių emocijų ir nežodinio komunikavimo tyrimai atskleidžia mūsų intuicijos galimybes. „euristikos". priešingai nei mes galvojome maždaug prieš dešimtmetį ar dar anksčiau. kad tik išvengtų galimo pavojaus skrendant lėktuvu. jei laimėsime loterijoje. kaip greitai į galvą ateina pavyzdžiai. Iš tiesų psichologijos mokslas atskleidžia mūsų pasąmonės žavesį . „spontaniško bruožų priskyrimo". Tačiau intuicija būna ir pavojinga. Mes klaidingai prognozuojame savo jausmus . savo gebėjimus reikia naudoti atsižvelgiant į tai. Mes taip pat dažnai klaidingai numatome savo ateitį . Mąstymas. neigiame. Tad mūsų intuicija verta dėmesio ir dėl savo neapsakomos galios. Mes žinome daugiau.24 ĮŽANGA ro įtaką prezidentams krizių metu. rugsėjo 11-osios nešiojamės atmintyje įsirėžusius lėktuvų katastrofos vaizdinius. kad žinome. „implicitinės (neišreikštosios) atminties". azartinių žaidimų lošėjams prie lošimo stalo. Mūsų intuicija ir nesąmoningas informacijos apdorojimas dažnai būna galingi. y. Daugelyje situacijų mums pakankamai gerai pasitarnauja „greiti ir tikslingi" sprendimai. Tokia intuicija yra įprasta. mano amžiaus žmonės linkę priaugti svorio"). Šiandienos mokslininkai tai vadina „dvigubu informacijos apdorojimu". Todėl dauguma žmonių labiau bijo skristi nei važiuoti automobiliu.kaip blogai jausimės po metų. impulsyvią intuiciją patartina tramdyti kritiniu mąstymu. Štai pavyzdys: gyvenime mes dažniausiai automatiškai. Intuicija yra milžiniška. retai kas sau pasako kur kas realistiškiau („verčiau nusipirksiu laisvoką rūbą. dažniau vyksta ne „scenoje". kai jie susitinka su kandidatais į darbą. O iš tiesų beveik trisdešimt šešis kartus saugiau skristi lėktuvu nei važiuoti automobiliu. o „užkulisiuose". ir daugelis linkę važiuoti tolimus atstumus. ir kaip gerai po metų jausimės. Mes netiksliai skaitome savo mintis. Ir mąstymas. o rezultatai retkarčiais „parodomi ekrane". Tačiau kai svarbus tikslumas .sąmoningai ir apgalvotai bei nesąmoningai ir automatiškai. .

ar jūsų ideologija formavosi veikiama kapitalizmo. koks jūsų išsilavinimas ir kokiomis žiniasklaidos priemonėmis naudojatės. ir mums tenka sutikti su melu ar taikstytis su žiaurumu. ar kaip teisingumą (tas. Tuo metu. Nors tyrimas vyko tik darbo dienomis (įskaitant ir paskaitų laiką). priklausyti ir norime. • Ar moters grožį siesite su kilnumu bei dailiai sudėtu kūnu. ar uždaras. studentai beveik 30 procentų laiko praleisdavo kalbėdami. Mes trokštame bendrauti. Situacijos galią akivaizdžiai parodo požiūrio į 2003 metų karą Irake kaita.1 skyrius. Matthiasas Mehlas ir Jamesas Pennebakeris (2003) kiekybiškai įvertino Teksaso universiteto studentų socialinę elgseną. kada ir kuriame pasaulio krašte gyvenate. . Visuomenės nuomonės tyrimai parodė. o savanoriai siūlė savo pagalbą. iš dalies priklauso nuo jūsų kultūrinių bei etninių šaknų. Naciai daugelį iš pažiūros padorių žmonių pavertė holokausto įrankiais.ar į savo šeimą. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 25 Socialinė aplinka formuoja mūsų elgseną Mes esame. ir aš dar tiksliau atspėsiu jūsų požiūrį į karą. Kitos situacijos gali skatinti didelį dosnumą ar užuojautą. giminę ir visuomenės grupes. socialiniai gyvūnai. Kitose šalyse gyvenantys žmonės tam ryžtingai priešinosi. Mūsų požiūris į punktualumą. kaip esate paveiktas šiuolaikinio vakarietiško individualizmo. kuriuos išmokome iš kitų. nerūpestingas ar oficialus. Ryšių palaikymas žmogui labai svarbus. Pasakykite man.savo asmeninius poreikius. nusipelno daugiau).) Nesvarbu. Mes kalbame ir mąstome žodžiais. priklauso nuo to. • Ar socialinį teisingumą apibrėžiate kaip lygybę (visi gauna vienodai). priklauso nuo to. . • Ar visą dėmesį sutelkiate į save . priklauso nuo to. kai studentai nemiegodavo. troškimus bei moralę. pasiūlę jiems nuolatos nešioti mikrojuostinius magnetofonus ir mikrofonus. (Pasakykite. kur gyvenate. kas 12 minučių 30-čiai sekundžių nepastebimai įsijungdavo kompiuterizuotas magnetofonas. kaip jau seniai pastebėjo Aristotelis. • Ar esate ekspresyvus. kas daugiau dirba. kad amerikiečiai ir Izraelio gyventojai entuziastingai pritarė karui. ar socializmo. kaip istorija įvertins šį karą. kad apie mus gerai galvotų. Iš tiesų ypač nemalonios situacijos kartais nuslopina gerus ketinimus. mes reaguojame į mus supančią aplinką. Kadangi esame socialiniai sutvėrimai. ir aš gana tiksliai atspėsiu jūsų nuostatas prasidėjus karui. atvirumą ir rengimosi stilių keičiasi kartu su kultūrine situacija. nei elgtumės tradiciškai. viena yra aišku: mus supanti aplinka turi įtakos šiam vertinimui. Kartais socialinės aplinkybės verčia mus elgtis visiškai kitaip. Kultūra padeda apibrėžti situaciją. Po rugsėjo 11-osios katastrofos Niujorkas buvo užverstas labdaringomis maisto bei drabužių siuntomis.

tai ir biologinė elgsena XXI amžiaus pradžioje socialinė psichologija atkreipia mūsų dėmesį į tai. Mes nesame pasyvūs it vėjaričiai augalai. 2001). gali būti kupinas kartėlio ir stengtis keršyti. formuoja mūsų suvokimą ir įsitikinimus? Kaip smegenys. tačiau mūsų mąstymas slepia biologinę išmintį. Asmeninės nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat formuoja elgseną Vidinės jėgos taip pat svarbios. Plotą apibrėžia jo ilgis ir plotis. žaidžiame. rūpinamės ir dalijamės savo vargais bei džiaugsmais. Socialinė elgsena . protas ir elgsena sudaro vieną darnią sistemą? Šiuos klausimus kelia socialinė neurologija (Heatherton ir kiti.taip pat). daugelį metų praleidęs kalėjime už savo politines pažiūras.26 ĮŽANGA Socialinė psichologė Hazel Markus (2005) apibendrina: „Žmonės yra lankstūs". 2004. paklūstantys socialiniams vėjams. Jei kiekvienas psichologinis reiškinys (kiekviena mintis. Mūsų politinės nuostatos lemia pasirinkimą balsuojant. Nuo mūsų požiūrio į rūkymą priklausys. Mes jautriai reaguojame į savo socialinę aplinką. Vienas žmogus. kad mus formuoja prigimtis ir patirtis. kad socialinė elgsena turi biologinį pagrindą. kam buvome įsipareigoję arba dėl ko esame kentėję). Tad evoliuciniai psichologai tiria. Mūsų nuostatas ir elgseną formuoja išorinės socialinės sąlygos. tuokiamės. Ochsner ir Lieberman. ar leisimės bendraamžių įkalbami rūkyti. būti paslaugiems ir agresyviems. . kiekviena emocija) tuo pat metu yra ir biologinis. nuo kurios priklauso socialinė elgsena. o mus . Svarbu. mes prisitaikome prie socialinės aplinkos. Mūsų elgseną veikia vidinės nuostatos. socialinė neurologija (sočiai neuroscience) Biologinio ir socialinio požiūrių į socialinių ir emocinių savybių neurologines bei psichologines priežastis visuma. kurie išgyveno ir turėjo palikuonių (o jų vaikai . Kurios smegenų sritys leidžia mums patirti meilę ir panieką. kurios mūsų pirmtakams padėjo išlikti ir reprodukuotis. kaip natūralioji atranka sąlygoja mūsų veiksmus ir elgseną. Mumyse slypi genai tų protėvių. neapkenčiame. Kitas. ką mes galvojame apie įvairias situacijas. Kitaip tariant. galime nagrinėti ir neurobiologiją. Atsidūrę toje pačioje situacijoje. kad paveldėta žmogiškoji prigimtis iš anksto nuteikia mus elgtis vadovaujantis taisyklėmis.biologija ir potyriai. nuostatos priklauso ir nuo elgsenos. skirtingi žmonės gali elgtis skirtingai. vadinasi. kaip Pietų Afrikos Respublikos lyderis Nelsonas Mandela. gali siekti santarvės ir vienybės su savo buvusiais priešais. Asmeniniai polinkiai (dispozicijos) taip pat daro poveikį elgsenai. Gamta mums suteikė milžiniškas galimybes išmokti ir prisitaikyti. 5 skyrių) primena. dėl to mes tvirtai tikime tuo. kai mes susirandame partnerį. (Kaip vėliau pamatysime. žino. Evoliuciniai psichologai (žr. Kas studijavo psichologijos pradmenis. Mūsų požiūris į neturtinguosius turi įtakos mūsų pasiryžimui juos paremti.

ar gerai suvokėte poskyrio medžiagą. Socialinės psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime Todėl socialinė psichologija gali nušviesti jūsų gyvenimą. Protas ir kūnas yra vieninga sistema. išryškinti subtilias jėgas. nesiekia atsakyti į esminius būties klausimus: kokia gyvenimo prasmė? Koks turėtų būti gyvenimo tikslas? Kokia mūsų paskirtis? Socialinė psichologija pateikia metodą. kad jos padės įvertinti. kaip geriau suvokti save. socialinės įtakų sąveiką. Streso hormonai daro įtaką mūsų jausmams bei veiksmams. Toliau šiame skyriuje išsamiau aptarsime socialinę psichologiją. Kiekvieno poskyrio pabaigoje rasite trumpas santraukas. santykiais. įtaką kitiems ir tarpusavio santykius. nuostatomis. socialinė psichologija pateikia daug idėjų. Iš pradžių pasižiūrėsime. . Tačiau norėdami suprasti meilę ar neapykantą. kaip vienas iš požiūrių į žmogų. kaip noras padėti ar įžeisti. privalome atsižvelgti ir į vidinį (biologinį). Mes esame biologiniai-psichiniai-socialiniai organizmai. nuo kurio priklauso žmonių išlikimui palanki aplinka. kaip suformuluoti ir rasti atsakymus į keletą nepaprastai įdomių ir svarbių klausimų. Todėl šiuolaikiniai psichologai tiria elgesį šiais skirtingais analizės lygmenimis. Socialinės psichologijos įžvalgos taikomos kitose mokslo šakose. ir į išorinį (socialinį) poveikį. socialinių santykių paaiškinimų? Kaip galėtume pasinaudoti šiomis analizės priemonėmis. Tikiuosi. norėdami tapti gudresni? APIBENDRINIMAS Svarbiausios socialinės psichologijos tezės Socialinė psichologija yra mokslas apie žmonių mąstymą. psichologinės. vien tik paprastais neuronų ar molekulių mechanizmais. Remdamiesi socialinio mąstymo.paaiškinti: • • Kaip mes suvokiame savo socialinę aplinką. nors ir subtiliai. Socialinė parama stiprina imuninę sistemą. sąlygojančias jūsų mąstymą bei veiksmus. Atspindime biologinės. Dėl socialinio atstūmimo padidėja kraujospūdis. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 27 Socialiniai neurologai nesistengia aiškinti tokios sudėtingos socialinės elgsenos. Socialinė psichologija susijusi su gyvenimu . socialinės įtakos. kaip atgniaužti kumščius ir draugiškai ištiesti ranką. Jos pagrindiniai tikslai . apie juridines procedūras bei prisiekusiųjų sprendimus teismuose ir skatinti tokį elgesį. Kaip atsiranda socialinė psichologija? Kaip ji ieško socialinio mąstymo. veikia jų darbą. Psichologijos mokslas. susirasti draugų ir daryti įtaką žmonėms. Kaip mus veikia socialinė intuicija ir kaip ji kartais apgauna. kaip pačių socialinių psichologų vertybės akivaizdžiai. Vėliau susitelksime prie svarbiausio šio skyriaus tikslo: socialinės psichologijos mechanizmo supratimo. socialinės įtakos ir socialinių santykių principais galime spręsti apie žmonių sveikatą bei gerovę.mūsų gyvenimu: mūsų įsitikinimais.1 skyrius. Kaip vėliau pamatysime.

kas pageidautina ir kaip žmonės turėtų elgtis . Skiriasi ne tik atskirų laikotarpių. ir ne iš karto pastebimais būdais. 1981.labiau atsakymo į klausimus strategija nei duomenų rinkinys. devintajame dešimtmetyje atgijo dėmesys ginklavimosi varžybų psichologiniams aspektams. o austrai . Vertybių įtaką taip pat iliustruoja žmonės. imtas tirti konformizmas. vyravo išankstinių nuostatų tyrimai. kaip jie susiję tarpusavyje (Fiske. septintajame dešimtmetyje atkreiptas didesnis dėmesys į agresiją. nuosprendis priklauso nuo įrodymų. mūsų nuostatos. ar socialinė psichologija gali būti pagrįsta moksliškai? Akivaizdūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Vertybės ima veikti socialiniams psichologams renkantis mokslinių tyrimų temas. o Amerikos socialiniai psichologai daugiau dėmesio skyrė asmeniui . o skirtingi požiūriai . bet ir skirtingų kultūrų vertybės.netoleruojami. 1979). 2004. 2005). Taigi socialinė psichologija atspindi socialinę istoriją. O jūsų universitete ar ryškiai skiriasi humanitarinių. asmeninė nuomonė neleistina. kai Europoje siautėjo fašizmas. 1975. Australijos socialiniai psichologai savo teorijose rėmėsi ir Europos. penktajame dešimtmetyje.asmeniniai įsitikinimai apie tai. Kai yra teisiamos idėjos. Todėl Europoje susiformavo stipri „socialinio tapatumo" teorija. šeštajame dešimtmetyje. • Kaip socialinės psichologijos principai taikomi kasdieniame gyvenime ir kitose mokslo šakose. o dešimtajame dešimtmetyje labiau susidomėta kultūrine.neatsispindi jų darbe? Jei taip. nes pagausėjo riaušių ir išaugo nusikalstamumas. ir Šiaurės Amerikos mokslininkų patirtimi (Feather.28 ĮŽANGA • Kaip mūsų socialinę elgseną formuoja kiti žmonės. Moksle. Europoje žmonės didžiuojasi tautiškumu. tad ar jų vertybės . kai buvo madinga visiems atrodyti panašiai. rasine ir seksualinės orientacijos įvairove. 1984). Turner.kaip jis mąsto apie kitus asmenis.nuo vokiečių nei Mičigano ir Ohajo valstijų gyventojai. Tajfel. kaip šie jį veikia. kuriuos traukia įvairūs mokslai (Campbell. kaip ir teismuose. Tačiau ar iš tiesų socialiniai psichologai tokie objektyvūs? Juk jie irgi žmonės. gamtos ir socialinių mokslų studentai? Ar socialinė psicho- . feministinis judėjimas aštuntajame dešimtmetyje sužadino naują lyčių ir moterų diskriminacijos tyrimų bangą. Škotai labiau skiriasi nuo anglų. Socialinė psichologija ir žmogiškosios vertybės Socialinių psichologų vertybės įsiskverbia į jų darbus ir akivaizdžiais. Neatsitiktinai XX a. asmeninės savybės ir prigimtis. Moynihan. Kokie jie? Socialinė psichologija .

Mokslininkai ne tik skaito gamtos knygą. kurios vertybės „teisingos". kurti ateitį. Tačiau šie tyrimai neatsako į klausimą. Minutėlei stabtelėkite: ką jūs matote 1. Jie gamtą interpretuoja. Tačiau kai ši koncepcija gimsta jūsų galvoje. vartodami savo pačių išmąstytas kategorijas. kodėl jos keičiasi ir kaip jos daro įtaką nuostatoms bei veiksmams. „Mokslas ne šiaip aprašo ir aiškina gamtą." Werner Heisenberg. kaip vertybės formuojasi. ji pradeda kontroliuoti paveikslo interpretavimą. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 29 logija ir sociologija vilioja žmones. dauguma žmonių jo nepastebės. Socialiniai psichologai tiria. Physics and Philosophy. Subjektyvūs mokslo aspektai Dabar mokslininkai ir filosofai sutaria: mokslas nėra absoliučiai objektyvus. Panagrinėkime tris mažiau akivaizdžius būdus. o ne saugoti praeitį? Ir galiausiai vertybės yra socialinės psichologinės analizės objektas. palyginti ryžtingai nusiteikusius mesti iššūkį tradicijoms. jis apibūdina gamtą pagal mūsų tyrimo metodą.3 paveiksle? Ar matote paveikslo centre dalmatiną.1 skyrius. jis yra mūsų santykio su gamta dalis. Subtilūs vertybių skverbimosi į psichologiją keliai Mes retai atpažįstame subtilius vertybinių įsipareigojimų virsmo objektyvia tiesa būdus. todėl sunku nepastebėti šuns. 1958 („Fizika ir filosofija") . kuriais vertybės skverbiasi į psichologiją. Mes taip pat savo kasdieniame gyvenime į pasaulį žvelgiame per išankstinės nuomonės akinius. uostinėjantį žemę? Neturėdami šios išankstinės informacijos.

kad taip pat reaguojate ir į savo nosį. Kaip primena Prinstono ir Dartmuto futbolo aistruoliai. o individualus atlygis . 1988) . ir feministės. o iš tiesų jie daro vertybėmis grindžiamus vertinimus. Jūsų protas blokuoja ko nors suvokimą.teigiamas. savarankiški. realizuoja savo žmogiškąjį potencialą. Kadangi bet kurios srities mokslininkai laikosi to paties požiūrio arba kilę iš tos pačios kultūrinės aplinkos. socialinė pateiktis (sočiai representation) Socialiai kartu išgyvenami įsitikinimai . jei esate iš anksto tam nusiteikę. kad žmonių saviraiškos pavyzdžius Maslowas pasirinko veikiamas asmeninių vertybių. prisitaikančius arba sunkiai prisitaikančius.30 ĮŽANGA kultūra (culture) Didelės žmonių grupės puoselėjami ir naujoms kartoms perduodami ilgalaikiai elgesio modeliai. tarp jų mūsų prielaidos ir kultūros ideologija. „priklausymo" bei savivertės poreikius.viena svarbiausių žmogaus proto savybių. į kai kurių mokslininkų. jų prielaidų gali niekas ir neužginčyti.pavyzdžiui. mūsų elgseną labiau veikia subjektyvi nei objektyvi realybė. kad pažangūs socialiniai psichologai kartais jaučiasi priversti neigti grupių skirtumus ir daryti prielaidą.atspindėjo Maslowo asmenines vertybes.dažnai yra svarbiausi. pavyzdžiui.bendri įsitikinimai. Dėl to save realizavusių žmonių apibūdinimas . Tai. tačiau mažiausiai išnagrinėti.kad jie yra spontaniški. devintajame dešimtmetyje feministės ir marksistai atskleidė kai kurias galutinai neištirtas socialinės psichologijos prielaidas. ką reiškia gyventi gerai. Tai ypač mėgsta pastebėti akademinio „politinio tikslumo" kritikai. turi įtakos supratimas. Jie kalba. Feministinė kritika atkreipė dėmesį į subtilius šališkumus . Socialinis psichologas Lee Jussimas (2005) įrodinėja. politinį konservatizmą. kad psichologija nėra objektyvi. Tačiau kartais kas nors iš šalies atkreipia dėmesį į šias prielaidas. bandymus apibrėžti. paslaptingi ir taip toliau . Imkime. Žinoma. o iš rasizmo.plačiai paplitusios idėjos bei vertybės. ką mes laikome savaime suprantamu dalyku . saugumo. psichiškai sveikus arba nesveikus. kaip išankstinės nuostatos veikia mūsų interpretacijas. tarsi skelbtų faktus. kad konformizmas yra neigiamas. nuostatos ir tradicijos. idėjos. Psichologai gali vertinti žmones kaip brandžius arba nebrandžius. Štai keletas pavyzdžių: Gero gyvenimo apibrėžimas.pavyzdžiui. Vertybės taip pat daro įtaką sąvokų apibrėžimui. . 1990. apibrėžimais. individualistinius šališkumus . Tik nedaugelis skaitytojų pastebėjo. Ši tendencija iš anksto įvertinti tikrovę vadovaujantis lūkesčiais . ir marksistai taip pat darė savo prielaidas. Socialinė pateiktis padeda suprasti pasaulį. Šitaip veikia mūsų protas. Moscovici. Skaitydami šiuos žodžius nesuvokiate. Kritikai marksistai atkreipė dėmesį į konkurencinius. Asmenybės psichologas Abrahamas Maslowas garsėjo sensityviais „save realizavusių" žmonių. Psichologinėse sąvokose slypi vertybės Mūsų įsitikinimui. Trečiame skyriuje rasime ir daugiau pavyzdžių. kad grupių skirtumų stereotipai kyla ne iš realaus gyvenimo. kurie patenkinę išlikimo. labiau linkusių socialinės lyčių elgsenos skirtumus interpretuoti biologiškai (Unger. į prielaidą. 1985). XX a. kuriuos Europos socialiniai psichologai vadina socialine pateiktimi (Augoustinos ir Innes. kad pačių psichologų vertybės gali stipriai veikti jų teorijas ir nuomones.

Pastabose apie „ambicingus" vyrus ir „agresyvias" moteris yra paslėptas požiūris. suskaičiavęs jūsų atsakymų taškus. „Kaip čia gali būti? .Aš irgi taip maniau.nepaprastai stiprus". koks turėtų būti aukščiausias moralinis įsipareigojimas. Nerimo rodikliai . 1978). kuriam mes nepritariame.) Daugelis žmonių. skatinančias daryti tai.žemi. Napoleonu." Taip galėjo atsitikti. Tačiau profesionalūs psichologai negali atsakyti į klausimus. kai taip elgiamės „mes" . Profesionalūs patarimai. ar „papildomais nuostoliais". pavadinsime „teroristu". tačiau gera tai išgirsti. tai yra nacionalizmas. „Iškrypimai" . kaip reikia elgtis su vaikais arba kai pataria gyventi nesirūpinant kitų žmonių lūkesčiais. Psichologų patarimai taip pat atspindi patariančiųjų asmenines vertybes. Nėra pagrindo kaltinti socialinę psichologiją dėl to. kad atlikote asmenybės testą ir psichologas. „Štai kaip.saviraiškos aprašymas būtų kitoks (Smith. Asmeninės vertybės lemia. Kaip tai reikėtų pavadinti: aukšta saviverte ar gynybiškumu? Abu apibūdinimai atspindi tam tikra vertybe grindžiamą sprendimą. ar „kovotoju už laisvę". kas geriausia „mums". Rockefelleriu .stebitės." Po to kitas psichologas pateikia jums panašų testą. nes visos šios klišės apibūdina tą patį atsakymų rinkinį (tendenciją kalbėti gražiai apie save ir nepripažinti problemų). kad egzistuoja paslėptos vertybės. Įsivaizduokite. sutinka su „specialisto" nuomone.1 skyrius. „Smegenų plovimas" . ar „pagalba skurstantiems". Vėliau psichologas jums sako. O jūsų ego . praneša: „Jūsų savivertės rodikliai aukšti.tarkim. . Dėl kažkokio keisto sutapimo šis testas sudarytas iš tų pačių klausimų.pagalvojate jūs. kaip žmogus pavadins ne vedybinius santykius: „atvira santuoka" ar „neištikimybe". (Vakaruose dažniausiai orientuojamasi į individualistines vertybes. nesuvokdami.tai patriotizmas. kad tikriausiai esate perdėtai gynybiškas. Etikečių klijavimas. kurių mes nepraktikuojame. priklausys nuo mūsų požiūrio į šios kovos tikslą. kaip gyventi. jie išreiškia savo asmenines vertybes. tikslas ir gyvenimo prasmė. Kitose kultūrose labiau įprasta atsižvelgti į tai.Anas psichologas apie mane taip gražiai kalbėjo. Ar mes žmogų. dalyvaujantį partizaniniame kare. Sąvokų kūrimas. Ar per karą žuvusius civilius gyventojus laikysime „nekaltų gyvybių praradimu". atspindės mūsų požiūrį į šiuos žuvusiuosius. kad jos žodynas remiasi vertybėmis. Tai galioja ir kasdienei kalbai. kas geriausia „man".lytiniai santykiai. . ar visuomenės pagalbą pavadinsime „socialine rūpyba". Kai psichiatrai pataria mums. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 31 Jei jis būtų rėmęsis kitais herojais . nuo kurių priklauso įvairūs sprendimai. Paslėptos vertybės įsismelkia netgi į moksliniais tyrimais grindžiamus psichologijos sąvokų apibrėžimus. . kai vaikų ugdymo specialistai moko. . Aleksandru Makedoniečiu ar Johnu D.tai toks socialinis poveikis. nes jūsų savęs slopinimo rodiklis aukštas. Kai . Mūsų politinės pažiūros lemia. j i e " išaukština savo šalį ir jos žmones.

kaip gyventi.kaip paslėptos sąvokų formulavimo. Šioje knygoje aš atkreipsiu dėmesį į kitus neišreikštųjų vertybių pavyzdžius. Ar tai reiškia. kaip kitą žmogų priversti ką nors atlikti. • Vertybės pasireiškia ir subtiliau . kad žmogus retai būna nešališkas. kad mąstymas visada susijęs su interpretavimu. rašytojai ir poetai stebėjo socialinę elgseną ir ją komentavo. pro kuriuos stebime tikrovę. todėl natūralu ir neišvengiama. kad. yra žmogaus veikla. ir mūsų psichologiniuose apibendrinimuose. vertybės yra blogai. • Šis vertybių skverbimasis į mokslą nėra išskirtinai būdingas tik socialinei psichologijai. Mes neteigiame. kitais žodžiais tariant. socialinė psichologija yra sveikas protas? Nebūčiau rašęs šios knygos. net reiškinių įvardijimo lygyje. galvojančius apie kitus. Tiesa. kad jame yra ir subjektyvioji pusė? Priešingai: kaip tik todėl. APIBENDRINIMAS Socialinė psichologija ir žmogiškosios vertybės • Socialinių psichologų išpažįstamos vertybės akivaizdžiai veikia jų mokslinių tyrimų temų ir studijų krypčių pasirinkimą. Aš jau seniai tai žinojau: ar socialinė psichologija nėra paprasčiausias sveikas protas? Ar socialinės psichologijos teorijos pateikia naujas žmogaus būsenos įžvalgas? O gal jos tik aprašo akivaizdžius dalykus? Daugelis šioje knygoje pateiktų išvadų gali jums būti žinomos. kad mokslinis interpretavimas. nuteikti draugiškai ar priešiškai. reikia pri- . Verta žinoti. arba neišreikštosios. kokį poveikį daro veido išraiška. galime kontroliuoti ir apriboti savo tendencingumą. psichologinių apibendrinimų ir duodamų patarimų prielaidos. Šimtmečius filosofai. norėdami patikrinti savo puoselėjamų idėjų tikroviškumą turime sistemingai stebėti bei eksperimentuoti. Nuolatos gretindami įsitikinimus su kiek įmanoma geriau parinktais faktais. mūsų psichologiniuose patarimuose. Mes kiekvienas esame susiję su socialine psichologija. vertybės glūdi mūsų psichikos sveikatos ir savivertės apibrėžimuose. Sistemingas stebėjimas ir eksperimentavimas padeda išsivalyti akinius. darančius jiems įtaką ir bendraujančius tarpusavyje. Tiesiog norime pastebėti. Mes nuolatos stebime žmones. nes socialinė psichologija galioja visur. kad išankstiniai įsitikinimai bei vertybės daro įtaką socialinių psichologų mintims ir atsispindi jų darbuose. jei taip manyčiau. turintys įvairių šališkumų. Būtent dėl to. kad implicitinės. atliekant mokslinę analizę reikalingi tyrėjai.32 ĮŽANGA Kaip rodo šie pavyzdžiai. Ar turėtume atmesti mokslą dėl to.

pateikė pavyzdžius ir juos paaiškino. kad ji triviali. Iš pietinių valstijų kilę kariai geriau nei šiauriečiai pakeldavo tropinį klimatą. kad jie paremti sveiku protu. kurie vadovaujasi gatvės išmintimi. Pietiečiai nė kiek ne geriau prisitaikydavo prie tropinio klimato nei šiauriečiai. kad kas nors atsitiks. (Karininkai iš Pietų buvo labiau įpratę ir geriau mokėjo bendrauti su juodaodžiais. Sociologas Paulas Lazarsfeldas (1949) apžvelgė šiuos tyrimus. kas išprovokavo . Juodaodžiai iš pietinių valstijų noriau bendraudavo su baltaisiais karininkais iš Pietų nei iš Šiaurės.) 3. Baltieji eiliniai labiau nei juodaodžiai siekdavo paaukštinimo.bent jau mažiau stebisi nei tada. Juodaodžiai labiau negu baltieji troško būti paaukštinti. turbūt nustebsite sužinoję. o dabar paanalizuokime pirmąjį. kokio buvo galima tikėtis". kad sužinoję. Antrąjį priekaištą socialinei psichologijai nagrinėsime 7 skyriuje. kad sveiką protą mes pasitelkiame post factum. koks turi būti eksperimento rezultatas.) Skaitydami šiuos apibendrinimus tikriausiai sutiksite. o kita vertus. (Pietiečiai labiau pripratę prie aukštos temperatūros. kas buvo iš tiesų pastebėta Nes iš tiesų tyrimais nustatyta. Eksperimentai parodė. Kai ką aš čia atpasakosiu: 1. „Jei iš karto būtume paskelbę tikruosius tyrimo rezultatus [su kuriais susipažino Schlesingeris]. Ar socialinė psichologija ir kiti socialiniai mokslai paprasčiausiai grindžia tai. 1977)." Problema ta. kai supažindinami tik su eksperimento procedūra ir galimais rezultatais (Slovic ir Fischhoff. skaitytojas juos taip pat būtų pavadinęs akivaizdžiais. ir taip toliau. 4. Ir kasdien jie atranda. Jei taip. žmonės nustoja juo stebėtis . ką Lazarsfeldas nuolatos kartojo: „ Kiekvienas šių teiginių yra visiška priešingybė tam. sakoma. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 33 pažinti. kol tai neatsitinka. kai įvyksta. kad žmonių elgesys dažniausiai yra toks.) 2. Įvykiai būna kur kas „akivaizdesni" ir labiau nuspėjami po to. negu prieš įvykį. (Priespaudos metai atsiliepia pasiekimų motyvacijai). (Intelektualai mažiau pasirengę karo sukeliamam stresui nei tie. Maždaug prieš pusę šimtmečio istorikas Arthuras Schlesingeris jaunesnysis (1949) su panašia panieka reagavo į socialinių mokslininkų atliekamus Antrajame pasauliniame kare dalyvavusių amerikiečių karių tyrimus. kad mažesnį išsilavinimą turintys kariai prisitaikydavo blogiau. Aukštesnį išsilavinimą turintys kariai prisitaikydavo sunkiau nei menkiau išsilavinę. nes kalba apie akivaizdžius dalykus. Panašiai ir kasdieniame gyvenime mes nesitikime. nes šiuo mokslu galima naudotis manipuliuojant žmonėmis. ką bet kuris mėgėjas žino intuityviai? Rašytojas Cullenas Murphy (1990) būtent taip ir manė: „Kasdien socialinių mokslų atstovai stebi pasaulį. kad socialinė psichologija susiduria su dvejopa kritika: teigiama. kad ji pavojinga. Tik tada mes staiga aiškiai pamatome.1 skyrius.

kad išsiskyrimas švelnina širdį".tas ir iš širdies. Pavyzdžiui. ar jis juos nustebino. dauguma studentų sutiko. kuriems buvo pateiktas priešingas patarlės variantas: „Meilė stipresnė už baimę". Tikriausiai senoje patarlėje „toks tokį pažino ir alaus pavadino" yra išminties. kad rinkdamiesi draugus ar įsimylėdami mes dažniausiai žavimės žmonėmis. Panašiai teigiamai buvo vertinamos patarlės „Nukritęs negali padėti krintančią)am". Visi eksperimento dalyviai turėtų atsakyti. kad išsiskyrimas susilpnina trauką. Po rinkimų ar pasikeitus situacijai vertybinių popierių biržoje daugumos komentatorių tokia įvykių raida nestebina: „Situaciją rinkoje jau seniai reikėjo taisyti". jog negalėtų sau leisti persikelti ir apsigyventi kitoje vietoje. Iš tiesų galime pasitelkti visas savo žinomas patarles ir beveik bet kurį rezultatą paversti logišku. Po to paklauskite. Tikriausiai senoje patarlėje. Išgirdę posakį: „Baimė stipresnė už meilę". „gyvenimas yra gyvenamas į priekį. Iš tiesų. o kitai . Galite pademonstruoti šį reiškinį. o meteorologų prognozės aiškiai rodė saugos priemonių ir atsargų kaupimo būtinybę. kad pateiktas rezultatas jų nenustebino. kai jį sužinote. Jei paaiškėtų. ar ne. tačiau jis suprantamas žvelgiant atgal". Dar žinomas kaip „aš jau seniai tai žinojau" reiškinys. kad išsiskyrimas sustiprina meilės ryšį. Po 2005 metais uragano „Katrina" sukelto potvynio Naujajame Orleane atrodė savaime suprantama. Paprašykite. dažnas atsako: „Ir už tai jums moku pinigus? Visi žino. kai paprašė Leicesterio (Anglija) universiteto studentus įvertinti skirtingas patarles. kurių savybės skiriasi nuo mūsiškių. kad „priešybės traukia viena kitą". Jei socialinis psichologas teigia.34 ĮŽANGA pavėluotos nuomonės šališkumas (hindsight bias) Perdėtas gebėjimo numatyti įvykių eigą jiems jau įvykus vertinimas. Jei šis pavėluotos nuomonės šališkumas (arba „aš jau seniai tai žinojau" reiškinys) yra skvarbus. dabar galite pajusti.po to. . beveik bet kuris įmanomas psichologinio eksperimento rezultatas gali atrodyti kaip sveiko proto rezultatas . vienai grupės daliai pateikite vienokius psichologinius duomenis. tą įvykį ir nesistebime. kad daug gyventojų neturėjo automobilių ir gyveno taip skurdžiai. kad oficialioji valdžia turėjo numatyti šią situaciją: buvo atlikti krantinių pylimų pažeidžiamumo tyrimai. kad žmonės iš pradžių paaiškintų rezultatą." Karlas Teigenas (1986) tikriausiai turėjo progos smagiai pakikenti. yra išminties. Kaip yra pasakęs danų filosofas ir teologas Sorenas Kierkegaardas. Kitai grupei pasakykite: Socialiniai psichologai pastebėjo. kad rinkdamiesi draugus ar įsimylėdami mes dažniausiai žavimės žmonėmis. tas pats pilietis pasakytų: „Tą jau kartodavo mano senelė: kas iš akių . vienai grupei pasakykite: Socialiniai psichologai pastebėjo. Tačiau lygiai tą patį pasakė ir studentai. jog apie tai jau irgi žinojote. demografinės apklausos parodė. kad jis teisingas.priešingus. Surinkite grupę žmonių. kurių savybės panašios į mūsų.

Kai daug giminių. manant. Kraujas tirštesnis už vandenį.. mažai draugų. Plunksna galingesnė už kardą. Be to. jis „neaptiko idėjų ar išvadų. ar kad. olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojai džiūgauja labiau už iškovojusius sidabro medalius)." Pozicijos „aš jau seniai tai žinojau" pasekmės gali būti pražūtingos. Kartais rezultatai iš tiesų stebina (pavyzdžiui. Per daug virėjų sugadina sultinį. Perspėtas yra iš anksto apsiginklavęs.. „Nežinau. Prieš šokdamas apsidairyk. FTB agentas nusiuntė į pagrindinę būstinę pranešimą. Vėliau. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 35 atkreipkime dėmesį Aš jau seniai tai žinojau Žurnalo Atlantic vyriausiasis redaktorius Cullenas Murphy (1990) apkaltino „sociologiją. Štai kelios viena kitai prieštaraujančios patarlės: Kas teisingiau: kad.intelektinių galių pervertinimą. netgi akivaizdi.. Dvi galvos geriau nei viena. Aš jau seniai tai žinojau". Kas dvejoja. .. kas nutiko. Po rugsėjo 11-osios artėjančios nelaimės ženklai atrodo buvę akivaizdūs. Seno šuns neįmanoma išmokyti naujų triukų.. kurių nebūtų galima surasti Bartletto ar kuriame nors kitame enciklopediniame citatų žodyne". tas klysta.) Pavėluotos nuomonės šališkumas kelia problemų daugeliui psichologijos studentų. (Daugiau viena kitai prieštaraujančių patarlių rasite skyrelyje „Atkreipkite dėmesį. Tačiau kad galėtume atsijoti vienas kitam prieštaraujančius posakius. o ne pagirti už gerus sprendimus. kai reikia pasirinkti vieną iš kelių galimų išvadų. nesakyk „op!" „Nukritęs gali padėti krintančiajam. užduotis gali tapti stebėtinai sudėtinga. psichologiją ir kitus socialinius mokslus tuo. CŽV žinojo. kad jie dažniausiai tesugeba įžvelgti tik akivaizdžius dalykus arba patvirtina banalybes". 2003). reikalingas mokslinis tyrimas. perspėdamas „Biurą ir Niujorką apie Osamos bin Ladeno galimus koordinuotus veiksmus siunčiant studentus mokytis Jungtinių Valstijų civilinės aviacijos uni- . medžiaga dažnai atrodo lengva. Vadovėliuose skaitant apie eksperimentų rezultatus. Neperšokęs griovio." Tačiau aš labiausiai mėgstu dvi labai vertinamas patarles: „Protingi kuria patarles. Pats išanalizavęs socialinių mokslų duomenis. kurie taip pat atrodo „akivaizdūs". kad Al Qaedos agentai atvyko į šalį. o protingi jas kartoja". atliekant testą. . Ji gali sukelti aroganciją .Maniau. kurie retrospektyvoje atrodo „akivaizdūs". Mokytis niekada nevėlu. jog viską moku. o kvailiai jas kartoja" (autentiška patarlė) ir jos perdirbinys: „Kvailiai kuria patarles. jog rezultatus galima nuspėti. Darbai kalba garsiau nei žodžiai. labiau linkstama kaltinti sprendimus priimančius asmenis už blogus pasirinkimus. JAV Senato pateiktoje tyrimo ataskaitoje esama praleistų arba klaidingai interpretuotų įkalčių (Gladwell.1 skyrius.vėliau aimanuoja sutrikęs studentas.

kad Adomas buvo vienintelis žmogus. sekėsi nė kiek ne geriau negu tiems. retai būna aišku prieš įvykius. „Privalėjau žinoti. kad žinome ir žinojome daugiau nei iš tiesų. visada atsiras žmogus. The Problem of Thor Bridge „Toro tilto problema"). kuriems ši procedūra nebuvo atlikta. kuris sakydamas ką nors reikšminga žinojo. FTB neatkreipė dėmesio į šį perspėjimą ir nesugebėjo jo susieti su pranešimais. kuriems buvo nuleista kraujo. Žvelgdami atgal matome. galvodami. kas svarbu.36 ĮŽANGA „Lengva būti išmintingam po laiko. Žvalgybos darbuotojai verste užversti krūvomis bevertės informacijos. Esmė yra ne tai. „Viskas. kaip galėjome elgtis. kad anksčiau visiškai nebuvo aišku. kas dabar jau yra akivaizdu. kartais stebisi. Pasirodė. ir mirties priežastis (nustatyta per skrodimą). . Būtent dėl to mums reikalingas mokslas . jog niekas kitas šito dar nėra pasakęs. kurių vienai nuleidžiamas kraujas. liga neatrodo taip lengvai diagnozuojama (Dawson ir kiti. Tačiau kartais tradicinė išmintis neklysta. jei jie būtų priversti numatyti. ir turėjau anksčiau pradėti rašyti tą straipsnį. Ištisus šimtmečius sveikas protas ir medicininė praktika teigė.kad galbūt galėjome geriau pasielgti su kokiu nors žmogumi ar teisingiau įvertinti tam tikrą situaciją. kad tiems pacientams." Tačiau kartais būname per griežti sau." Šerlokas Holmsas (Arthur Conan Doyle. kas akivaizdu po laiko. (Markas Twainas juokavo. kada nuvalkiota tiesa apie sveiką protą pasitvirtina. o kartais būna diskutuotina: ar laimė yra žinoti tiesą. Tuo tarpu kitiems gydytojams. Mes taip pat kartais kaltiname save už „kvailas klaidas" . Veikiau tai. Dėl to mes lengvai apgaudinėjame save. ir tik XIX a. 1988). jau pasakyta. kuriems buvo pasakyti tik simptomai. Per šešerius metus iki rugsėjo 11-sios FTB kovos su terorizmu padalinys turėjo 68 000 neištirtų pranešimų. Gydytojai. kad sveikas protas dažniausiai būna teisus po to. kad semestro pabaigoje būsiu labai užimtas. Įvykus nelaimei. o ne žvelgti atgal? Tad ar turėtume daryti išvadą. kai kažkas jau įvyko. Mes pamirštame. o kitai tiesiog leidžiama ilsėtis lovoje. kad sveikas protas klysta. Pavėluotos nuomonės nenaudingumas yra akivaizdus. kad vidurių šiltinės sukeltą karščiavimą galima veiksmingai gydyti nuleidžiant kraują. Ar prisiekusieji sunkiau apsispręstų dėl gydytojų nekompetentingumo. ar gyventi ramioje vienatvėje? Nuomonės nieko nevertos. ar puoselėti iliuzijas? Ar būti su kitais. kuriems pasakomi ir ligos simptomai. kurioje skęsta trupinėliai vertingos. kodėl buvo nustatyta klaidinga diagnozė. kurią informaciją tikrinti. kuris tai buvo numatęs.) Tačiau kuri iš daugybės konkuruojančių idėjų geriausiai atitinka tikrovę? Tyrimais galima tiksliai nustatyti aplinkybes. kad teroristai planuoja panaudoti lėktuvus kaip ginklą. kad ir ką atrastume. kad sveikas protas dažniausiai klaidina? Kartais taip atsitinka.kad padėtų atskirti realybę nuo iliuzijų ir tikras pranašystes nuo paprasčiausio gudrumo po laiko.suskirstyti pacientus į dvi grupes." Filosofas Alfred North VVhitehead (1861-1947) versitetuose bei koledžuose". Tad analitikai privalo rinktis. viduryje kažkas nepatingėjo atlikti eksperimentą . specialiųjų tarnybų veiksmų kritikai šaukė: „Bukagalviai! Kodėl jie nesugebėjo sujungti taškų?" Tačiau tai.

Jau rašėme." Markas Aurelijus. rinkinys. 2003). Ir tai jie daro dažnai. socialiniams psichologams. „Niekas taip galingai nepraplečia proto. socialinės psichologijos duomenys kartais atrodo akivaizdūs. Taip pat pamatėme. kaip. kaip vienas kitą veikia ir kaip bendrauja. Stebėdami susikuriame nuomones apie tai. dažnai nesąmoningi procesai veikia socialinių psichologų darbus. ką žmonės vieni apie kitus galvoja. Tyrimo metodai: kaip tiria socialinė psichologija Aptarėme keletą intriguojančių klausimų. Prieš darydami apibendrinimus. būtų galima padėti žmonėms kasdieniame gyvenime. kai sužinomi faktai. gatvėje. į kuriuos socialinė psichologija ieško atsakymų. atlikta 25 000 tyrimų. susiejančios priežastį ir pasekmę). kurių metu kontroliuojamomis sąlygomis manipuliuojama vienu ar daugiau veiksnių. Tačiau eksperimentai rodo.universalus hobis. kurių metu ištirti 8 milijonai žmonių. paaiškinančių ir nuspėjančių stebimus įvykius. surikiuojančias jų stebėjimų rezultatus ir leidžiančias formuluoti patikrinamas hipotezes bei praktines prognozes. leidžiančius prognozuoti elgseną taikant koreliacinius tyrimus. kad mes visi esame savamoksliai socialinai psichologai. Stebėti žmones parkuose. kad rezultatai atrodo „akivaizdesni" po to. Teorijos . jie ieško būdų. atlikdami eksperimentus. kurių metu sukuriamos miniatiūrinės socialinės dramos. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 37 APIBENDRINIMAS Aš jau seniai tai žinojau: ar socialinė psichologija nėra paprasčiausias sveikas protas? • • • Kaip ir daugelis įvykių. . teorija (theory) Kompleksinis principų. remiantis tyrimų rezultatais. Meditacijos Hipotezių formulavimas ir tikrinimas Mums.tai mokslinės stenogramos. Šis pavėluotos nuomonės šališkumas dažnai skatina žmones per daug pasikliauti savo sprendimų bei pranašysčių pagrįstumu. tik sistemingiau (formuluodami teorijas) ir kruopščiau (dažnai atlikdami eksperimentus. mokyklose ar universitete . Dabar panagrinėkime mokslinius metodus. kurie dažnai atliekami natūralioje aplinkoje. Jie taip pat siekia paaiškinti elgseną.1 skyrius. Kaip neseniai buvo paskelbta vienoje ataskaitoje (Richard ir kiti. Grumtynėse su prigimtimi mes išsiaiškiname jos paslaptis ir susisteminame savo spėjimus bei išvadas. socialiniai psichologai kuria teorijas. paaiškinančių ir nuspėjančių stebimus įvykius. Socialiniai psichologai profesionalai daro tą patį. kurie socialinę psichologiją paverčia mokslu. sunku sugalvoti ką nors patrauklesnio nei pats žmogaus buvimas. kaip subjektyvūs. ką galime gyvenime stebėti. Teorija yra kompleksinis principų. kaip gebėjimas sistemingai ir teisingai tyrinėti visa. Atlikę mokslinius tyrimus. rinkinys. Socialiniai psichologai taip pat atlieka mokslinius tiriamuosius darbus.

Antra. Pavyzdžiui. kuria kryptimi reikia eiti. važinėti automobiliais su dideliais atpažinimo numeriais ar filmuojant jų vykdomus areštus . jog tarp paskirų įvykių gali egzistuoti ryšys. parodydamos. jei grupės žmonių paprašytume sukelti elektros šoką nelaimingai aukai. Hipotezės tarnauja keliems tikslams. kaip leidžia spėti mūsų teorija. jos leidžia kurti patikrinamas prognozes. kad viena teorija geresnė už kitą? Gera teorija: 1) veiksmingai apibendrina gausybę stebėjimų.taip pat tik teorija" (2005). Visų pirma jos leidžia patikrinti teoriją. 2) pateikia aiškias prognozes. besityčiojantys ar užpuldinėjantys žmonės dažnai veikia grupėmis arba minioje. Teorinės prognozės siūlo naujas mokslinių tyrimų sritis. Bet kuri mokslinė sritis sparčiau subręs. pagrindžiantis tokius faktus. . Kas būtų. Tačiau kaip nuspręsti. teorija padeda teisingai pasirinkti. . Alanas Leshneris. imituojantį mirties bausmės vykdymą elektros kėdėje. Kasdienėje kalboje „teorija" dažnai reiškia „mažiau negu faktą" . Žmonės dažnai tvirtina. kuris grupės narys sukelia šį šoką? Ar šie žmonės. Sunkio jėga teorinis paaiškinimas. sukeltų stipresnį šoką nei veikdami pavieniui? Taip pat galime manipuliuoti ir anonimiškumu: ar žmonės sukeltų stipresnį šoką. apibendrinančios ir paaiškinančios faktus. ja būtų galima remtis praktikoje. Galbūt galėtume šią idėją patikrinti sukurdami laboratorinį eksperimentą. išbaigta agresijos teorija leistų prognozuoti. Teorijos yra idėjos. kaip akmenų krūva .pasikliovimo kopėčių vidurinį skersinį tarp teorinio spėjimo ir fakto.38 ĮŽANGA hipotezė (hypothesis) Patikrinamas teiginys. liepiant jiems segėti didelius ženklus su pavardėmis. lygiai kaip namas suręstas iš akmenų. ką stebime. apie kuriuos jie galbūt niekada nebūtų pagalvoję. „Mokslas suręstas iš faktų. tačiau sunkio jėga . kada agresijos tikėtis ir kaip ją kontroliuoti." Teorijos ne tik apibendrina.namas.sakė Julesas Henris Poincarė. kad plėšikaujantys. gerų teorijų savybė prognozuoti gali paversti jas praktinėmis. Todėl pagrįstai galime teigti.tai pripažinti teiginiai apie tai. jei galėtų slėpti savo veidus? Jei rezultatai hipotezę patvirtintų. kad kitų žmonių buvimas atskiriems individams padeda jaustis anonimiškiems ir mažina jų varžymąsi. jos pataria tyrėjams ieškoti dalykų. pastaruoju metu visa tai daugelyje miestų tapo įprasta. jei mokslininkai jaus. pastebi. Amerikos mokslo pažangos asociacijos vadovas. Mokslininkui faktai ir teorijos yra skirtingi dalykai. tačiau niekas iš jų nežinotų. kaip teorija gali būti iškreipta. kaip tai veikia.tačiau faktų rinkinys yra toks pat mokslas. kad „evoliucija tikrai yra tik teorija. kad sunkio jėga . .beje. Truputėlį paimprovizuokime. mes pastebime. Trečia. Pavyzdžiui. Kuriant prognozes. žmonės gali atmesti Charleso Darwino evoliucijos teoriją kaip „tiesiog teoriją". Panagrinėkime. Tarkim. Kaip pareiškė vienas šiuolaikinės socialinės psichologijos pradininkų Kurtas Lewinas.tai faktas. Faktai . „nieko nėra praktiškesnio už gerą teoriją". Gal būtų galima sumažinti policininkų brutalumą. kad išmesti raktai nukrenta ant žemės. Bet iš ties\\ faktas yra tai. prognozės nustato mokslinių tyrimų kryptį. vadinamas hipotezėmis.

Dešimt metų buvo stebima 17 350 valstybės tarnautojų. Kanceliarijos darbuotojų mirtingumo tikimybė buvo 2. šiandieniniai psichologai asmeninius ir socialinius veiksnius sieja su žmogaus sveikata. ĮVADAS Į S O C I A L I N Ę P S I C H O L O G I J Ą 39 kuriomis galime remtis a) patvirtindami arba keisdami teoriją. kad būtų galima nustatyti jo poveikį kitam). ir moterų gyvenimu. ar du ir daugiau veiksnių yra natūraliai susiję) arba eksperimentiniai (manipuliuojant kokiu nors veiksniu. mokslininkai nuvyko į senąsias Glasgovo kapines. realioje aplinkoje. eksperimentiniai tyrimai (experimental research) Tyrimai. kuo koreliaciniai tyrimai skiriasi nuo eksperimentų. Taip pat skiriasi ir metodai . už laboratorijos ribų atliekami tyrimai. kad galėtumėte įvertinti duomenis ir kritiškai vertinti kasdienius socialinius įvykius.2. kad jos klaidingos. taigi ir buvusią prabangą. Jie gali būti atliekami laboratorijoje arba natūroje (kasdienėje aplinkoje).4 paveiksle. To pakaks. aukštesni paminklai buvo susiję su ilgesniu ir vyrų. teigdami. kaip naudodamiesi naujausiais duomenimis kiti tyrinėtojai patvirtino ryšį tarp socialinės padėties ir ilgaamžiškumo. Rečiausiai apgyvendintuose Škotijos regionuose. Kaip parodyta 1. kuriuose nedarbo lygis žemiausias. Tačiau jau dabar užsukime į užkulisius ir trumpai pažvelkime. kaip ir seni automobiliai. Iš tokių mokslininkų galime paminėti Douglasą Carrollą iš Glasgovo Kaledonijos universiteto ir jo kolegas George Davey Smithąbei Paulą Bennettą (1994). kurių metu siekiama išsiaiškinti priežastiespasekmės ryšius. Jungtinėse Valstijose pajamos koreliuoja su ilgaamžiškumu (vargšams ir žemesnės socialinės padėties žmonėms gresia didesnis ankstyvos mirties pavojus). buvo daugiausia ilgaamžių.7 karto didesnė (Adler ir kiti. Kaip pamatysime 14 skyriuje.1 s k y r i u s . b) sukurdami naują tyrimų sritį ir c) siūlydami praktinius jos panaudojimo būdus. Dažniausiai teorijas atmetame ne todėl. Socialiniai psichologiniai tyrimai gali būti vykdomi skirtingose vietose. Koreliaciniai tyrimai: natūralių ryšių atradimas Apie socialinių psichologinių tyrimų metodus sužinosite tolesniuose skyriuose. Kaip pirminę informaciją apie sveikatą jie nuo paminklų lentelių nusirašė 843 žmonių gyvenimo trukmę. 1993. Veikiau jos. natūriniai (lauko) tyrimai (field research) Natūralioje. kaip šie tyrimai atliekami. 1994). manipuliuojant vienu ar daugiau veiksnių (nepriklausomų kintamųjų) ir tuo pat metu kontroliuojant kitus (išlaikant juos pastovius). pakeičiamos naujesnėmis bei geresnėmis. Šiuolaikinėje Britanijoje užimama padėtis koreliuoja su ilgaamžiškumu. kad tai atspindi jo kainą.6 karto didesnė nei aukščiausiojo rango administratorių.2 karto. Žemesnio rango vadovų mirtingumo tikimybė buvo 1. . Socialinė padėtis ir sveikata patikimai koreliuoja nepriklausomai nuo laikmečio ir gyvenamosios vietos. Buvo atliktas toks tyrimas. o darbininkų . Pirmiausia panagrinėkime koreliacinių tyrimų pranašumus (dažnai natūralioje aplinkoje analizuojami svarbūs kintamieji) ir trūkumus (neapibrėžtas priežasties ir pasekmės interpretavimas).tyrimai gali būti koreliaciniai (keliant klausimą. koreliaciniai tyrimai (correlational research) Natūraliai vykstančių ryšių tarp kintamųjų tyrimas. Carrollas ir jo kolegos aiškina. Ieškodami galimo ryšio tarp socialinės ekonominės padėties ir sveikatos. Jei norite būti kritiškas laikraščiuose ir žurnaluose skelbiamų psichologinių tyrimų skaitytojas. Socialinės padėties rodikliu mokslininkai pasirinko paminklų aukštį. pravartu suprasti.

kad socialinė padėtis veikia sveikatą. ir profesionalūs socialiniai psichologai: kai sugretinami du veiksniai (pavyzdžiui. 1. narkotikus bei alkoholį (Landers. Markas Leary (1998). pornografiją. kad „sveikas požiūris į save" padeda daugiau pasiekti. Koreliacijos ir priežastingumo maišatis populiariojoje psichologijoje sukelia daug painiavos. 66 65 | H Vyrai Moterys (0 oj ( O iŠ c d > > O ) Z E 64 63 62 61 60 59 58 Žemi Vidutinio aukščio Aukšti Paminklų aukštis Koreliacija ir priežastingumas Socialinės padėties ir ilgaamžiškumo santykis iliustruoja mąstymo klaidą. galima pagerinti ir jo mokymosi rezultatus. tačiau nebūtinai priežastį ar pasekmę. pavyzdžiui. Tuo tikėdamos 30 JAV valstijų įdiegė daugiau nei 170 savivertę skatinančių taisyklių. kodėl egzistuoja šis ryšys (žr. ar savivertė iš tiesų yra „šarvai. Tad mokant vaiką sukurti geresnį savo įvaizdį. Gal atvirkščiai: problemos ir nesėkmės ją menkina. Bet gal yra atvirkščiai? Gal sveikata lemia energingumą bei sėkmę? Gal ilgiau gyvenantys žmonės sukaupia didesnius turtus (ir dėl to pasistato brangesnius paminklus kapinėse)? O gal viską lemia koks nors trečias kintamasis. socialinė padėtis ir sveikata). Martinas Seligmanas (1994) ir Roy Baumeisteris su kolegomis (2003). tarp jų ir psichologai Williamas Damonas (1995). Galime manyti. kyla pašėlusi pagunda daryti išvadą. (Kaip ir bet kurios koreliacijos atveju. Kaip būtų galima paaiškinti šį ryšį? . satanizmą. Stipriai išreikštą savivertę turinčių vaikų mokymosi rezultatai taip pat yra aukšti. kas mus supa. 1988). Robynas Dawesas (1994). kad vienas sąlygoja kitą. ar. pasikeis ir kitas (pavyzdžiui. Gal ją suformuoja sunkiai iškovoti laimėjimai. sveikata). kurie apsaugo vaikus" nuo nepažangumo (narkotikų ar nusikalstamumo). socialinę padėtį).) Kaip manote. kuriai sunkiai atsispiria ir mėgėjai. mityba (ar turtuoliai linkę maitintis kitaip nei varguomenė)? Koreliacija parodo esant ryšį. Gal savivertė dažniau atspindi tai.40 ĮŽANGA 1.4 PAVEIKSLAS Socialinės padėties ir ilgaamžiškumo ryšys Aukšti paminklai įamžino žmones. pakeitus vieną kintamąjį (pavyzdžiui.5 paveikslą)? Kai kurie žmonės tiki. Koreliaciniai tyrimai leidžia prognozuoti. tačiau negali pasakyti. galime teigti ir priešingai: gerai besimokančių vaikų savi vertė dažniausiai būna aukšta. abejoja. Kol jums Mokslininkai pastebėjo nežymią. kurie gyveno ilgiau. Tačiau kiti. tačiau teigiamą koreliaciją tarp paauglių pomėgio klausytis sunkiojo metalo muzikos ir polinkio į ikivedybinius lytinius santykius. Štai kitas realiai egzistuojantis ryšys tarp savivertės ir mokymosi rezultatų.

1990).8). ištyrę 635 moksleivius. Tapačių dvynių intelektas koreliuoja teigiamai (daugiau kaip +0. kad auksinių žvaigždžių grandinėlė už teisingą rašybą ir sužavėtos mokytojos pagyrimas gali sustiprinti vaiko savivertę (Skaalvik ir Hagtvet. Savi vertė bei mokymosi rezultatai gali koreliuoti ir todėl.6). Norvegijos mokslininkai. minima dviejuose tyrimuose. Laiko intervalų koreliacija atskleidžia įvykių seką (pavyzdžiui. teigia. parodo. socialinė padėtis). Koreliacijos tyrimų stiprioji pusė yra ta. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 41 KORELIACIJA X Socialinė padėtis Savivertė 1 B B | Y Sveikata Mokymosi rezultatai 1. galime numatyti kitą. arba abu yra veikiami „trečio kintamojo". o kito .1 skyrius. 2006).715 Minesotos valstijos jaunuolių (Bachman ir O'Malley. jei 25 kartus pakartojus žmonėms tai nepadarė įspūdžio: jei du kintamieji kinta kartu (koreliuoja). patirkite nesėkmę. todėl verta pakartoti dvidešimt šeštąjį kartą. Galbūt savivertės ir pasiekimų moksle sąveika yra abipusė. žinodami vieną. Kad tokia galimybės egzistuoja. žymimu raide r: nuo -1. Savivertė ir depresija koreliuoja neigiamai (apie -0. apie save galvosite gerai. ir pasijusite kvailai. koreliacija tarp savivertės ir mokymosi rezultatų išnyko.1600 visos Amerikos jaunuolių. Tai labai svarbu. Vieno iš jų imtis . todėl galima tyrinėti veiksnius. Koreliacija nurodo ryšį tarp dviejų kintamųjų ir išreiškia jį koeficientu. Tačiau progresyvūs koreliaciniai metodai gali parodyti ir priežasties-pasekmės ryšius.5 PAVEIKSLAS Koreliacija ir priežastingumas Dviejų kintamųjų koreliaciją gali paaiškinti bet kuri iš trijų kombinacijų. kaip parodė beveik 6000 vokiečių septintokų tyrimas (Trautwein ir kiti. Y GALIMI AIŠKINIMAI X seksis.jų nevienareikšmiškumas.0 (vieno kintamojo reikšmė mažėja proporcingai kito kintamojo didėjimui) iki +1. padarykite kvailą klaidą. 1981). Didžiausias tokių tyrimų trūkumas . Arba vienas gali būti kito priežastimi. Maruyama ir kiti. ar pakitę mokymosi rezultatai dažniau stebimi prieš. 1977. kurių negalima sukurti laboratorijoje (tokius kaip rasė. Kai tyrėjai statistiškai pašalino intelekto ir šeimos socialinės padėties poveikį.0 (abiejų kintamųjų reikšmės didėja ir mažėja kartu). lytis. kad tai susiję su intelektu ir šeimos socialine padėtimi. ar po saviver- . tačiau koreliacija neatskleidžia priežasties ir rezultato. kad ji būdinga realioms situacijoms.

grupė škotų mokslininkų domėjosi. Jei raudonąsias pupeles laikytume vieno kandidato į prezidentus rėmėjais. Įsivaizduokite didžiulį ąsotį. Šitaip. Taip yra todėl. Apklausas atliekantys mokslininkai formuoja reprezentatyvias grupes. kai buvo atmesti intelekto ir šeimos socialinės padėties veiksniai. pavyzdžiui. ar 70 milijonų skaitytojų atspindi visą populiaciją? Ar viena iš 700 apklausoje dalyvavusių skaitytojų išreiškia likusių 699 nuomones? . skaito mano skiltį". kad beveik 70 milijonų žmonių. nes dabar aukštesnę padėtį užimantys žmonės rūko mažiau. suprastume. Skaitytojos klausimas buvo toks: „Ar būtumėte patenkinta ir pamirštumėte seksą. mitybą. Kaip keli kraujo lašai byloja apie visą kūną. sudarydami atsitiktinę imtį . Todėl buvo spėjama. Atsakydama kritikams Landers (1985. pavyzdžiui. Atsižvelgdami į tai. atstovaujančių visoms gyvenimo sritims. mes 95 procentų tikslumu (su trijų ir mažiau procentų paklaida) galime apibūdinti visą populiaciją. Tačiau apklausa pateikė nuoširdų ir vertingą tam tikro visuomenės sluoksnio požiūrį. Stebina tai. tiek visoje šalyje. taip pat gali turėti įtakos vargingai gyvenančiųjų mirtingumui. o baltąsias . kad apklausę atsitiktinai parinktų 1200 žmonių tiek miestuose. kaip socialinė padėtis ir sveikata? Vienas būdas yra apklausti reprezentatyvų žmonių skaičių. ar meilės jausmai moterims yra svarbesni nei seksas. kuriame yra 50 procentų baltųjų ir 50 procentų raudonųjų pupelių. Kaip mes apskaičiuojame tokius kintamuosius. . leidžiančius atmesti „trikdančius" kintamuosius. Nereprezentatyvios imtys. Bet kyla klausimas. į kurią patekti vienodas galimybes turi kiekvienas tiriamos populiacijos atstovas. Imties dydis apklausoje nėra viskas. nesvarbu. jei jūsų draugas jus apkabintų ir švelniai elgtųsi?" Iš daugiau nei 100 000 moterų 72 procentai atsakė „taip". Atsitiktinai paimkite 1200 pupelių ir galite būti tikri 95 proc. ar 100 milijonų pupelių. p. padidėjęs stresas ir sumažėjęs kontrolės pojūtis. kodėl nuo 1950 metų Gallupo instituto atliekamų priešrinkiminių apklausų rezultatai vidutiniškai dviem ar mažiau procentų nesutampa su rinkimų rezultatais. 45) tikino.tokią. Apklausos atsitiktinė imtis (random sample) Apklausos procedūra. pavyzdžiui. Apklausa susidomėjo visas pasaulis. taip atsitiktinė imtis atspindi visą populiaciją.kito. Mokslininkai taip pat taiko statistinius metodus. jog „imtis galbūt ir neatspindi visų Amerikos moterų. kad kai kurie kiti veiksniai. ar pašalinus rūkymo poveikį išliks ryšys tarp socialinės padėties ir ilgaamžiškumo.. ar ąsotyje yra 10 000. kad skirtumas tarp abiejų rūšių svyruos nuo 47 iki 53 procentų. kai kiekvienas tiriamos populiacijos atstovas turi vienodas galimybes būti įtrauktas į tyrimą. išnyko koreliacija tarp mokymosi rezultatų ir savivertės. Prisiminkime ir anksčiau minėtą trečiąjį kintamąjį.svarbu ir kaip tiksliai ji atspindi tiriamą populiaciją. Taip ir atsitiko.42 ĮŽANGA tės pokyčių). 1984 metais vieno laikraščio apžvalgininkė Anna Landers priėmė vienos laiško autorės pasiūlymą apklausti skaitytojas.

kad Landonas nugalėjo tik dviejose valstijose. nei automobilio (Cleghorn. į užduodamų klausimų tvarką. Tačiau 1940 metais 54 procentai amerikiečių pasisakė už tai. Net subtilūs intonaciniai klausimo niuansai gali veikti labai stipriai (Krosnick ir Schuman. Klausimų pateikimas . Tačiau 53 procentai galvojo. Schuman ir Kalton. turėtų būti pagaminta 1) atominėse. Kitiems dalyviams klausimas buvo suformuluotas kitaip: kiek procentų elektros energijos. Net jei žmonės dėl kurio nors dalyko turi tvirtą nuomonę. kad 55 procentai amerikiečių palaiko Konstitucijos pataisą.kad Jungtinėse Valstijose tokios kalbos „nebūtų leidžiamos". privalome atsižvelgti ir į kitus paklaidos šaltinius. 1988. Jei imtis reprezentatyvi. šitaip praleidęs tuos. Klausinių tvarka. kad Alfo Landono persvara prieš Frankliną D. klausimo pateikimas ir jo formulavimas gali turėti įtakos atsakymui. 2004). Amerikiečių pritarimas gėjų ir lesbiečių partnerystei padidėja. Kai Joopas van der Plightas su savo bendradarbiais (1987) klausė Anglijos rinkėjų. Rooseveltą bus triuškinama. Žurnalas išsiuntinėjo atvirlaiškius su klausimu tik tiems žmonėms. 1996). ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 43 Reprezentatyvumo svarba buvo efektingai pademonstruota 1936 metais. Atsakymų variantai. 1985). kad vyriausybė per daug išleidžia socialinei rūpybai {Time. Partnerystė atrodo nuosaikesnė alternatyva (Moore. kad atominėse elektrinėse reikėtų gaminti 21 procentą visos elektros energijos. kad Jungtinės Valstijos „uždraustų" pasisakymus prieš demokratiją. Panagrinėkime. Kai po kelių dienų buvo suskaičiuoti tikrieji rinkimų rezultatai. kad tik 23 procentai amerikiečių mano. jų manymu. Buvo atsakyta. Klausimo formulavimas. kurių pavardes surado telefonų knygose ir automobilių registracijos įrašuose. paaiškėjo. Iš daugiau kaip 2 milijonų grąžintų atvirlaiškių atrodė. draudžiančią tuoktis gėjams (Moore. pavyzdžiui. procentų turėtų sudaryti atominėse elektrinėse gaminama elektros energija. 1980).labai delikatus dalykas. jų manymu. kurie neįstengė turėti nei telefono. „Ką nors drausti" reiškia „neleisti". vidutiniškai buvo nurodyta 41 proc. Atlikus nacionalinę apklausą 2003 metų pabaigoje paaiškėjo. Vienos apklausos metu buvo nustatyta. kai savaitraštis Literary Digest 10-čiai milijonų amerikiečių išsiuntinėjo atvirlaiškius su klausimu apie prezidento rinkimus. . Klausimo formulavimas taip pat gali turėti įtakos atsakymams. 1994). jei iš pradžių pasiteiraujama jų nuomonės apie gėjų santuokas. kiek. „leidžiančią tik vyro ir moters santuoką". Panašiai kitos apklausos metu dauguma pasisakė už pagalbos užsienio šalims mažinimą ir už didesnes dotacijas badą patinantiems kraštams (Simon. jog jų vyriausybė per daug išleidžia remdama varginguosius. kokį didžiulį poveikį turi atsakymų variantai. nors tuo pat metu atliktos kitos apklausos duomenimis tik 40 procentų palaikė pataisą. 2004). o 75 procentai . 2) šiluminėse elektrinėse ir 3) kitais būdais.1 skyrius.

Konsultantai. Eksperimentiniai tyrimai: priežasties ir pasekmės paieška Tai. formuluotė gali labai paveikti žmonių sprendimus ir nuomones. Vietoje to inžinieriai imituoja tikrovę. paklausęs.44 ĮŽANGA formuluotė (framing) Klausimo ar problemos pateikimo būdas. socialinės įtakos ir socialinių santykių principus. Paklausk kitaip. kad sukurtų svarbių mūsų kasdienio gyvenimo socialinių situacijų imitacijas. sulaukė griežto draudimo. daugelį socialinių psichologų skatina. . kad prezervatyvas apsaugo veiksmingai (Linville ir kiti. kad prezervatyvas veiksmingai apsaugo nuo AIDS. Vienu metu keisdamas vieną ar du veiksnius. vadinamus nepriklausomais kintamaisiais. Klausimų pateikimo tvarka. jei jo „veiksmingumas siekia 95 proc. Tačiau išgirdę. ar melsdamasis gali rūkyti. kuriuo buvo reikalaujama nurodyti. Pirmasis pasakė: „Deja! Prarasti dantys reiškia.Tačiau atminkite vieną dalyką: svarbu ne tik tai. Kontrolė: manipuliavimas kintamaisiais nepriklausomas kintamasis (independent variable) Eksperimentinis veiksnys. kad 1994 metais mėsos perdirbėjai lobistai pasipriešino naujam JAV įstatymui dėl maisto prekių etikečių. „Taip. formulavimas. tyrėjas išsiaiškina. jei tik įmanoma ir etiška. pavyzdžiui. Įpykęs sultonas įsakė nubausti blogąjį pranašą penkiasdešimčia rykščių kirčių.". kasdienius procesus imituoti laboratorijose. Šios imitacijos kažkiek primena aerodinaminius tunelius. kad sultono laukia puikus likimas: „Jūs gyvensite ilgiau už visus savo giminaičius!" Patenkintas sultonas įsakė iždininkui atnešti gerajam žiniuoniui penkiasdešimt aukso monetų. kad matysite.". reklamos agentai bei gydytojai taip pat gali paveikti mūsų sprendimus. Kartą jaunas vienuolis. ką sakai. kokią įtaką jie mums daro. socialiniai psichologai eksperimentuoja. Todėl nenuostabu. kuris susapnavo. skirtingomis formuluotėmis apribodami pasirinkimo galimybes. Devyni iš dešimties koledžo studentų mano. Aeronautikos inžinieriai nepradeda darbo nuo skraidymo aparatų parametrų stebėjimų įvairiausiomis natūraliomis sąlygomis. kuriuo manipuliuoja tyrėjas. taip ir eksperimentas padeda socialiniam psichologui atskleisti socialinio mąstymo. kad tiriant natūraliai susijusius įvykius beveik neįmanoma atskirti priežastį nuo pasekmės. kad „galimybė užsikrėsti siekia 5 proc. ir skraidymo aparatų įvairovė pernelyg sudėtinga. patarė draugas: paklausk. Antrasis žiniuonis paaiškino. 1992). Kaip aerodinaminis tunelis padeda aeronautikos inžinieriui atrasti aerodinamikos principus. Pakeliui į iždą apstulbęs iždininkas tarė jam: „Jūsų sapno aiškinimas nė kiek nesiskiria nuo pirmojo". Ir atmosferinių sąlygų. Tada galima manipuliuoti vėjo sąlygomis ir tiksliai stebėti jų poveikį konkrečiai sparno struktūrai. kad neteko visų savo dantų. Kaip ir aeronautikos inžinieriai. bet ir kaip sakai". jautienoje yra „30 procentų riebalų". kurią gali kontroliuoti. kad. Yra toks pasakojimas apie sultoną. Buvo sukviesti žiniuoniai išaiškinti šį sapną. demonstruojant visuomenės pritarimą savo pažiūroms. ar gali rūkydamas melstis (Crossen. kaip mirs jūsų giminaičiai". o ne „70 procentų liesos mėsos ir 30 procentų riebalų". siūlomi atsakymų variantai sudaro sąlygas nesąžiningiems politikams manipuliuoti apklausomis. tik 4 iš 10 studentų teigia. . 1993).atsakė išmintingasis sapnų aiškintojas.

jog nutukimas susijęs su žemesne socialine padėtimi. ką bendra turi televizijos laidų žiūrėjimas ir vaikų elgesys. Pirmasis eksperimentas susijęs su išankstiniu nusistatymu prieš nutukusius žmones. kuriame dalyvavo 370 apkūnių moterų nuo 16 iki 24 metų amžiaus. šių nutukusių moterų metinės pajamos buvo 7000 dolerių mažesnės už vidurkį.normalaus svorio merginos. Išankstinio nusistatymo prieš nutukusius žmones koreliaciniai ir eksperimentiniai tyrimai. apie kuriuos bus rašoma tolesniuose skyriuose. Pusei jų buvo parodytos apkūnios (ne tikrosios pokalbio partnerės). Stevenas Gortmakeris su kolegomis (1993) atliko tyrimą. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 45 Iš viso trys ketvirtadaliai socialinės psichologijos mokslinių tyrimų pagrįsti eksperimentais (Higbee ir kiti. tingūs ir nevalyvi (Ryckman ir kiti. Tikiuosi. kad nutukėliai yra lėti. kad kažkokios vaikinų balso intonacijos ir pokalbio turinys skatino tariamai nutukusias pokalbių partneres elgtis taip. Kad suvoktume. Tačiau negalime būti tuo tikri. rasę ir tėvų pajamas. kokį įspūdį paliko tos merginos. Netgi pakoregavus rezultatus. Vyrauja nuomonė. Kai po septynerių metų tyrimą pakartojo. Vėliau. jog tokios moterys nėra geidžiamos. kad jei buvo manoma jas esant apkūnias. kuriuose plačiau aptariami tyrimų pavyzdžiai. kaip eksperimentai paaiškina priežastingumą. Tai. jog yra dar dvi kitos priežasties-pasekmės inter- Kituose skyriuose rasite daug tyrimais paremtų įžvalgų. Prisiminę pamotės elgesio poveikį. 1. Pastaba: nutukimas koreliavo su šeimynine padėtimi ir pajamomis. buvo nepriklausomas kintamasis. Pasitelkdami antrąjį pavyzdį. analizuojant pokalbius su merginomis. palyginti su kontroline maždaug 5000 normalaus svorio moterų grupe. kokios moters normalaus svorio ar apkūnios . 1995). Vaikai.1 skyrius. ką mato ekrane. vis dar tebebuvo nutukusios. jos pačios kalbėjo ne taip šiltai ir nuotaikingai. paaiškėjo. panagrinėkime. 1982). . 1985). simbolizuojančius mokslinius išankstinio nusistatymo bei agresijos tyrimus. (Ar galite nurodyti kokias nors kitas priežastis?) Į šį tyrimą įsijungė socialiniai psichologai Markas Snyderis ir Julie Haugen (1994. 1989).5 paveikslas mums primena. kitai daliai .nuotrauka jiems parodyta. kad vaikai mokosi iš to. kad diskriminavimą būtų galima paaiškinti tuo. atsižvelgus į skirtumus pagal gebėjimų testo duomenis. o kas trečias tyrimas buvo atliekamas mokslinėse laboratorijose (Adair ir kiti. Kai kurios iš jų nagrinėjamos skyreliuose „Ką slepia moksliniai tyrimai". kad pasitvirtintų teiginys. Akivaizdu. Ar šitokios nuostatos gimdo diskriminavimą? Norėdamas tai išsiaiškinti. kurie žiūri daug smurtinių televizijos laidų. Čia pasireiškė išankstinis nusistatymas ir diskriminavimas. šį reiškinį galėtume pavadinti „Pelenės efektu". jog čia yra koreliacinis ryšys. kad jau atpažįstate. du trečdaliai moterų. panagrinėkime du eksperimentus. Per televiziją rodomo smurto koreliaciniai ir eksperimentiniai tyrimai. kas yra laboratorinis eksperimentas. 76-ių Minesotos universiteto studentų (vaikinų) jie paprašė telefonu susipažinti su 76 studentėmis. Kiekvienam vaikinui buvo parodyta tariamos pokalbio partnerės nuotrauka. Pirmiausia vaikinų buvo paprašyta papasakoti. Kiekvienas iš šių eksperimentų gali padėti paaiškinti koreliacinius ryšius tarp priežasties ir pasekmės. gali pasirodyti. Todėl peršasi išvada. būna agresyvesni už žiūrinčius mažiau tokių laidų. Atsižvelgus į kitus veiksnius ir padarius atitinkamas korekcijas. tarp jų mažiau buvo ištekėjusių bei gaunančių dideles algas.

mes galime keisti vieną veiksnį.arba jie skiriasi dar daugybe kitų požymių. kaip matomo smurto kiekis koreliuoja su elgsena. galinčių išskirti nutukusius ir nenutukusius žmones. (Kokios jos?) Todėl socialiniai psichologai perkėlė televizijos žiūrėjimą į laboratoriją. Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas: didysis korektorius Prisiminkite. Tačiau neįmanoma kontroliuoti visų veiksnių. Tad visi įmanomi abiejų grupių dalyvių požymiai .ką tik aptarėme. kad gali priklausyti nuo manipuliacijų nepriklausomu kintamuoju. Chrisas Boyatzisas ir jo kolegos (1995) vieniems pradinės mokyklos moksleiviams parodė XX a. darėme prielaidą. Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas leidžia daryti išvadą apie priežastį ir pasekmę. Tokie eksperimentai rodo. pradinis agresyvumas . išsilavinimas. O dabar labiau pasigilinkime. kur galėjo kontroliuoti vaikams rodomo smurto kiekį. mokslininkai gali stebėti. remdamiesi koreliaciniu ryšiu. kurio nerodė kitiems. Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas vienu kirčiu panaikina visus šiuos pašalinius veiksnius. kiekvienas žmogus turi vienodą galimybę žiūrėti smurtines laidas arba jų nežiūrėti. ar sąsajos išliks.ir smurtinio . visa kita stengdamiesi išlaikyti be pakitimų. kaip vykdomas eksperimentas. vienoda tikimybė. Jį mačiusieji per dvi minutes atliko septynis kartus daugiau agresyvių veiksmų nei nemačiusieji. Stebėti agresyvūs veiksmai vadinami priklausomu kintamuoju. jog televizija yra vaikų agresyvumo priežastis. intelektas. kad abiejose grupėse bus aukšto intelekto žmonių. Mes manipuliuojame vienu arba dviem nepriklausomais kintamaisiais. (Atkreipkite dėmesį į skirtumą tarp atsitiktinio tiriamųjų paskirstymo eksperimentuose ir atsitiktinės atrankos apklausose.šeimyninė padėtis. kaip nenoriai. pretacijos.vidutiniškai turėtų būti maždaug tokie patys. Kiekvienas socialinis psichologinis eksperimentas turi dvi pagrindines sudedamąsias dalis.1 lentelėje pateikta daugiau pavyzdžių). kad nutukimas lėmė žemesnę socialinę padėtį (dėl diskriminavimo) arba kad smurto stebėjimas yra agresyvumo priežastis (1. Demostruodami vaikams smurtines ar nesmurtines laidas. 1. bet koks agresyvumo skirtumas tarp šių dviejų grupių narių privalo būti kažkaip susijęs su vieninteliu šių grupių skirtumu . kuris šitaip vadinamas dėl to. Galbūt skiriasi žiūrinčiųjų smurtines laidas išsilavinimas. Atliekantis apklausą tyrėjas gali išmatuoti bei statistiškai įvertinti galimus aktualius veiksnius ir patikrinti. žiūrinčius smurtines laidas ir nežiūrinčius. dešimtajame dešimtmetyje populiariausio . Iki šiol matėme.kontrolę . kaip jie pavieniui arba kartu veikia žmones.6 paveikslą). intelektas . neteigiančios. kad kiekvienas žmogus turėtų vienodą tikimybę atsidurti tam tikrose sąlygose. į kuriuos tyrėjas neatsižvelgė. kad eksperimento logika yra paprasta: sukurdami ir kontroliuodami miniatiūrinę realybę. Antroji sudedamoji dalis yra atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas. Atsitiktinė atranka leidžia apibendrinti. kad televizija gali būti viena iš agresyvaus vaikų elgesio priežasčių.46 ĮŽANGA priklausomas kintamasis (dependent variable) Matuojamas kintamasis. taikant išvadas visai populiacijai.ar jų nariai žiūrėjo smurto vaizdus. ar jų nežiūrėjo (žr. Kadangi atsitiktinai paskirstant tiriamuosius sukuriamos ekvivalentiškos grupės. Pavyzdžiui. atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas (random assignment) Toks dalyvių paskirstymas eksperimente. po to kitą ir nustatyti. kultūra. Vieną iš jų .) . Kai tiriamieji paskirstomi atsitiktinai.televizijos serialo „Galingieji reindžeriai" (Power Rangers) epizodą.

1 skyrius. Daugeliui mokslininkų ši realizmo rūšis yra kasdienis realizmas (mundane realism) Eksperimento paviršinis panašumas į kasdienes situacijas. Tai suteikia tyrėjui pasitikėjimo. Eksperimentuose neprivalo būti to. kai žmonės atsitiktinai paskiriami arba į eksperimentinę. kas vyksta laboratorijoje (pavyzdžiui.1 LENTELĖ. neprivalo turėti atitikmens kasdienybėje. socialiniai psichologai dažnai rizikuoja šią ribą peržengti. Nes Agresyvumas . kuriam dalyviai sąmoningai pritaria. Marilynn Brevver ir Merrillas Carlsmithas (1985) vadina kasdieniu realizmu. kai skirtumas tarp nežalingo ir rizikingo yra neaiškus. Kurdami intensyvaus mąstymo bei emocijų reikalaujančius eksperimentus. kad bet kuriuos vėlesnius skirtumus kažkaip sukėlė eksperimentinis poveikis. elektros šoko panaudojimas tiriant agresyvumą). Koreliacinių ir eksperimentinių tyrimų požymiai Ar galima dalyvius paskirstyti atsitiktinai? Ar anksti subręstantys vaikai labiau pasitiki savimi? Kada studentai išmoksta daugiau: naudodamiesi internetu ar mokydamiesi auditorijoje Ar pagal mokyklos pažymius galima prognozuoti profesinę sėkmę? Ar žaidžiant smurtinius žaidimus padidėja agresyvumas? Ar žiūrėti komediją vieniems linksmiau nei žiūrėti kartu su kitais? Ar didesnes pajamas gaunančių žmonių savivertė yra stipresnė? Ne -> koreliacinis Taip -> eksperimentinis Užsirašyti į kursą per intemetą ar auditorijoje Išmokimas Nepriklausomas kintamasis Priklausomas kintamasis Ne -> koreliacinis Taip -> eksperimentinis (Jūs atsakykite) (Jūs atsakykite) Žaisti smurtinius ar nesmurtinius žaidimus Agresyvumas Eksperimento etika Mūsų pavyzdys apie TV laidų poveikį parodo. Kartais eksperimentas būna nežalingas. kad atliekant kai kuriuos eksperimentus būtina laikytis etikos. netgi malonus patyrimas. arba į kontrolinę (kurioje neeksperimentuojama) grupę.6 PAVEIKSLAS KAS MATUOJAMA Agresyvumas Atsitiktinis tiriamųjų paskirstymas Eksperimentai. 1. Reikėtų tik trumpam pakeisti socialinę patirtį ir užfiksuoti pokyčius. Socialiniai psichologai neturėtų tai pačiai vaikų grupei ilgai rodyti brutalaus smurto. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 47 1. ką Eiliotas Aronsonas. Tai. Tačiau kartais mokslininkai atsiduria prie ribos.

Apgaulę naudoti tik tada. informuotas sutikimas (informed consent) Etinis principas. jei ji būtina ir pateisinama reikšmingu tikslu. arba iš užsispyrimo nesielgtų priešingai. apgaulė (deception) Tyrimo situacija. kai dalyviai neteisingai informuojami apie tyrimo metodus ir tikslus arba yra apgaudinėjami. ko iš jų tikimasi. Pavyzdžiui. kartais tenka apgauti žmones. galite pajusti diskomfortą. skatinantys tiriamųjų norą dalyvauti". kad sukurtų patraukiančius. Eksperimentuotojai taip pat stengiasi neatskleisti savo prognozių. signalizuojantys eksperimento dalyviui. Sakyti tiesą. kad eksperimento dalyviai tai žinotų (išnyktų eksperimento realizmas). ar tikslas pateisina priemones. kai religija buvo valstybės persekiojama. bet 70 procentų respondentų . reikiamos savybės (demand characteristics) Ženklai. palyginti su daugeliu realiame gyvenime patiriamų klaidinimų ar netgi su televizijos laidų „slapta kamera" arba „realybės šou" pokštais. Tad siekiant tiesos efekto maždaug trečdalyje socialinių psichologinių tyrimų (nors šis skaičius mažėja) naudota apgaulė (Korn ir Nieks. Eksperimentuotojai nenori. uoliai stengdamiesi būti „gerais subjektais". paprastai būna trumpalaikės ir švelnios. Pageidaujamus atsakymus gali išprovokuoti ir tyrėjo žodžiai.. Ir vis dėlto: ar gautos žinios pateisina žmonių apgaudinėjimą bei sukeltą graužatį? Universitetų etikos komitetai dabar peržiūri socialinius psichologinius tyrimus. kad eksperimento dalyviai.ženklus. ir subtilūs balso niuansai. kad gautų informuotą sutikimą. Todėl nenuostabu. kad jie galėtų spręsti. eksperimentuotojas nenori. prievarta pasirinkti. 1998). kasdieniška ir nesvarbi. Jei gretimame kambaryje esančiam žmogui iš tiesų nėra sukeliamas elektros šokas. Kanados psichologų asociacijos (2000) ir Britų psichologų asociacijos (2000) sukurti etikos principai verčia tyrėjus: • • Pakankamai informuoti potencialius dalyvius apie eksperimentą. skatinančiu eksperimento dalyvius įsitraukti į veiksmą. Tyrėjams dažnai tenka savotiškai balansuoti. ar pakeisite savo nuomonę arba elgseną. kurio tikslas . tik 15 procentų Ukrainos respondentų pareiškė buvę tikintys. 1988). nedarytų vien tik to. Norint iki minimumo sumažinti šias reikiamas savybes . kad atlikus apklausą apie religingumą. gali būti realistinis agresyvumo matas. Tačiau eksperimentuotojas turėtų remtis eksperimento realizmu. kad kažkam sukeliate skausmą arba jausdami stiprų socialinį spaudimą. Vitelli.kad buvo tikintys pokomunistiniais 1997 metais (Nielsen. Žinodami. jie nori išprovokuoti realius psichologinius procesus. Amerikos psichologų asociacijos (2002). reikalaujantis pasakyti tyrimo dalyviams tiek. 1993. kurie tarsi „reikalauja" tam tikro elgesio . Socialinių psichologų apgaulės. Kad pavyktų sukurti eksperimento realizmą.eksperimentuotojai paprastai standartizuoja savo nurodymus arba pateikia juos kompiuteriu. ar dalyvauti eksperimente. teigia ukrainietis profesorius Anatoly Koladny. ar sukelti kam nors intensyvų. siekdami užtikrinti. 1990 m. o ne dėl to. kokio elgesio iš jo tikimasi. Praktiškai jis imituoja realų agresyvumą.pamatyti. kad jų metu su žmonėmis būtų elgiamasi humaniškai. ar švelnų elektros šoką. kad būtų sukurti „aspektai. Tokie eksperimentai kelia seną kaip pasaulis klausimą. pateikiant jiems įtikinamą legendą. . tačiau tuo pat metu etiškus eksperimentus.48 ĮŽANGA eksperimento realizmas {experimental realism) Dalyvių [sitraukimas į eksperimentą. kad žmonės sąmoningai apsimetinėtų arba nuobodžiautų.

depresijos ir saviveiksmingumo. išsamiai viską paaiškinti. sako socialinės psichologijos gynėjai. tyrimams. „Laboratorinė psichologija apskritai yra pateikusi psichologines tiesas. Televizijos poveikio duomenys . kažką nauja sužinoję apie psichologinių tyrimų pobūdį. dau- . kokio efekto galime tikėtis iš kintamojo X. kad jie buvo kvaili arba žiaurūs. Kasdienės patirties padiktuotos nuojautos dažnai paskatina atlikti laboratorinius tyrimus. O dar geriau. Laboratorijoje atrandami efektai yra tarsi veidrodinis realybės atspindys. Iš tiesų. • Konfidencialiai elgtis su informacija apie eksperimento dalyvius. vadovavimo stiliaus. Paprastai pasakoma apie apgaulę. Eksperimentą baigus. taip pat ir apgaulę. tuo tarpu realiame gyvenime šitaip niekada nebūna. kai taikytina šios taisyklės išimtis. tarkime. jei ji buvo. pasibaigus eksperimentui. egzaminuodami ir grąžindami ištaisytus darbus. . išeidami iš laboratorijos.jei grįžtamasis ryšys verstų dalyvius krimstis. ką jie suprato. televizijos ir smurto tyrimai. ĮVADAS Į S O C I A L I N Ę P S I C H O L O G I J Ą 49 • Nekenkti žmonėms ir nesukelti jiems diskomforto. nei eksperimentus atliekantys mokslininkai. Vienintelis atvejis. Kimmel. Nors laboratorijoje atsiskleidžia svarbiausia žmogaus gyvenimo dinamika. jei ji buvo. socialinė psichologija kasdienę patirtį supina su laboratorine analize. ir laboratorijoje gautos išvados . supratus. paskatino eksperimentinius tyrimus. Laboratorinis eksperimentas mums pasako.juose apibendrintos ir natūroje. Tai. ji vis dėlto yra supaprastinta. Šią sąveiką atskleidė televizijos žiūrėjimo eksperimentas su vaikais. tarp jų pagalbos. kur kas didesnį nerimą bei įtampą kelia profesoriai. Tačiau apibendrindami laboratorinių tyrimų duomenis ir taikydami juos realiame gyvenime privalome būti atsargūs. ką stebime kasdien.tinka ir daugelio kitų sričių. • Ataskaita dalyviams. jaustųsi bent jau ne blogiau nei prieš ateidami į ją. kaip vėliau pamatysite. 1998).tvirtina Craigas Andersonas ir jo kolegos (1999). Socialinė psichologija demonstruoja normalią laboratorinių tyrimų ir kasdienio gyvenimo sąveiką. Laboratorinių tyrimų apibendrinimas ir pritaikymas gyvenime Kaip rodo vaikų. Be to. 1998. kad žmonės. Šioje knygoje mes darysime tą patį daugiausia naudosimės laboratorinių tyrimų išvadomis ir kasdienio gyvenimo pavyzdžiais. tik nedaugelis dalyvių būna nepatenkinti dėl patirtos apgaulės (Epley ir Huff. o ne banalybes". kontroliuojama realybė. Kai elgiamasi pagarbiai. jei visi kiti aspektai nekinta. Su gautais rezultatais buvo supažindinti atsakingi televizijos programų ir valstybinės politikos formuotojai. jei dalyviai pasijustų atlyginti. kaip jaučiasi. ataskaita (debriefing) Tyrimo paaiškinimas jo dalyviams. Eksperimentuotojas turėtų pasakyti pakankamai ir būti dėmesingas. ir klausiama dalyvių. .1 s k y r i u s . kurie padeda mums giliau suvokti savo potyrius.

kiek leidžia galimybės. kai reikia patvirtinti ar modifikuoti teoriją suformuluoti naują mokslinio tyrimo temą ar pasiūlyti praktinį teorijos taikymo aspektą. arba eksperimentiniai.į šį klausimą neatsakyta. gyvenimo tikslo neapibrėžtumas. paversdama juos trumpu pagrįstų pagrindinių teiginių sąrašu. Tada bet kokį eksperimento metu atsiradusį skirtumą tarp šių dviejų grupių galime priskirti nepriklausomam kintamajam (žr. Šiais teiginiais galime vadovautis. Kultūrinius skirtumus labiau išreiškia turinys nei procesas. žema savivertė (Jonės ir kiti.ne. vargu ar studentai yra atsitiktinė imtis visos žmonijos požiūriu. kurie kartais atliekami taikant sistemingas apklausas. teigia Davidas Rowe su kolegomis (1994). tarp išsilavinimo ir pajamų dydžio. antroji .gelyje eksperimentų dalyvauja universitetų studentai. Laboratoriniai eksperimentai socialiniams psichologams leidžia patikrinti įvairias idėjas ir vėliau taikyti jas kaip pradinius teiginius bei išvadas. Tačiau abiejose kultūrose vienišumo dėmenys yra beveik tie patys: drovumas. bendraamžių įtaka ir tėvų išsilavinimas leidžia prognozuoti pažangumą ar nusikalstamumą vienos etninės grupės mastu. Puerto Riko aukštųjų mokyklų studentai jaučiasi vienišesni nei jų kolegos JAV. Suformuojamos dvi atsitiktinai atrinktų asmenų grupės . Tą darydami jie privalo vadovautis profesine etika. atskleidžia ryšį tarp kintamųjų. Etninės grupės skiriasi pagal pažangumą ir nusikalstamumą. • Mūsų elgsena gali skirtis. Ar gautume panašius rezultatus eksperimentuodami su skirtingo amžiaus. išsilavinimo ir kultūrų žmonėmis . taip bus ir kitose grupėse. tačiau ją veikia tos pačios socialinės aplinkybės. atlieka eksperimentus. Panagrinėkime štai tokius pavyzdžius: • Remiantis apklausomis. pavyzdžiui. Koreliaciniai tyrimai. Kad ir kaip būtų. Gera teorija išgrynina faktus. tačiau šie skirtumai tėra „paviršiniai". Pirmoji patiria eksperimentinį poveikį. gauti informuotą tiriamųjų sutikimą jiems nepakenkti. Kaip šeimos struktūra. Nors dėl to galbūt lengviau tapatintis su jais. žmonių mąstymo bei kitų savybių (pavyzdžiui. 1985). jei ji laikinai buvo naudojama. tačiau ją susikuria panašiais būdais. • Didžioji dalis socialinių psichologinių tyrimų yra arba koreliaciniai.eksperimentinė ir kontrolinė. nuostatų) turinys ir jų mąstymo bei veiksmų procesas (pavyzdžiui.7 paveikslą). socialiniai psichologai. kaip jos. tačiau retai kada aišku. kuriamos socialinės psichologijos teorijos. • Kartais eksperimentuodami socialiniai psichologai surežisuoja situacijas. o eksperimentą baigus atskleisti apgaulę. kuris jų yra kito priežastis. veikia elgseną. pavyzdžiui. APIBENDRINIMAS Tyrimo metodai: kaip tiria socialinė psichologija • Remiantis spėjimais bei išvadomis. Įvairių kultūrų žmonės gali būti skirtingos nuomonės. nuostatų poveikis elgesiui ir atvirkščiai) yra skirtingi. kad du dalykai susiję tarpusavyje. eksperimentuotojai gali keisti situacijas ir išsiaiškinti. • Tirdami priežastį ir pasekmę. Sukurdami miniatiūrinę kontroliuojamą realybę. . pavieniui ar kartu. kurios išprovokuoja dalyvių emocijas. Naudinga žinoti. 1.

Iš tiesų aš rašau. patirtas džiaugsmas ar sprendimas dalyvauti revoliucijoje" (cituojama iš Marty. p. tapatumą. tikiuosi. kaip mama jį ragino atsisakyti rašymo: „Tapk neurochirurgu. aš nenoriu gelbėti žmonių gyvybių. Šiuo požiūriu mes esame panašūs į kitų sričių dėstytojus bei kitų knygų autorius. Potokas atsakė: „Mama.1 skyrius. Šis „skirtumas" gali būti naujas grožio suvokimas. tikėdamasis. galima tirti priežastis ir pasekmes Trūkumai Dažnai naudojama dirbtinė laboratorijos aplinka % Post scriptum: kodėl aš parašiau šią knygą Kiekvieną skyrių baigiu trumpais asmeniniais apmąstymais apie socialinės psichologijos humaniškumą. būsite patenkinti kaip skaitytojai. 47). rašyti skatina ne tik noras „dalinti už dyką" psichologijos žinias. Šioje knygoje su džiaugsmu pateikiu jums efektyvius. Esu įsitikinęs. rašyti mus skatina noras kažką pakeisti. . kad labiau nei bet koks atlyginimas. kad kritinis mąstymas padės sudrausminti intuiciją. padedame jiems. Kviečiu ir jus pamąstyti. kad šie principai praplės jūsų protą ir praturtins gyvenimą. Rašytojas Chaimas Potokas prisimena.. Daugelį mūsų. kaip reikia gyventi šiandien" (cituojama iš Peterson. jog galime kažką pakeisti. . 1992.Aš tvirtinu.. nauja įžvalga apie save.išmintingiau. užuojauta sutaurins kritiškumą ir iliuziją pakeis supratimas. Jei perskaičius šią knygą jūsų kritinis mąstymas taps aštresnis ir jūs geriau suprasite. kad juos taip pat su džiaugsmu priimsite.7 PAVEIKSLAS Du tyrimo metodai: koreliacinis ir eksperimentinis Privalumai Dažnai atliekamas natūralioje aplinkoje Trūkumai Ne visada aiškus priežastingumas Privalumai Kontroliuojant kintamuosius ir atsitiktinai paskirstant tiriamuosius. vertybes bei nuostatas. kad daugelis skaitytojų šiuo metu bando apibrėžti savo gyvenimo tikslą. aš noriu jiems parodyti. ĮVADAS Į SOCIALINĘ PSICHOLOGIJĄ 51 1. žinodamas. kad rašau sutramdęs aistrą. psichologijos dėstytojų. „Kodėl mes rašome? . o kitų neapkenčiame ir jiems kenkiame . bet ir padėti žmonėms gyventi geriau . kodėl mes vienus mylime. aiškiai suformuluotus socialinės psichologijos principus. Tada tu daugeliui žmonių išgelbėsi gyvybę ir uždirbsi kur kas daugiau pinigų". jausmingiau. Turiu vilties.aš kaip autorius būsiu patenkintas. 1988). kaip ir kodėl vieni kitus veikiame.klausia teologas Robertas McAfee Brownas. Mes rašome. prasmingiau. nes esame [įsitikinę]. o jūs. ir viliuosi.

Taip pat perspėjama apie socialinio mąstymo spąstus ir patariama. kaip mes vieni kitus suprantame (dar tai vadinama socialiniu pažinimu). aiškinimai ir įsitikinimai? Ar mūsų įspūdis apie pačius save ir kitus apskritai yra tikslus? Kaip formuojasi mūsų socialinis mąstymas? Ar jis atsparus tendencingumui bei klaidoms. Kiekvienas skyrius pradedamas keliais svarbiausiais klausimais: ar logiškos yra mūsų socialinės nuostatos. tarp nuostatų ir elgsenos: ar mūsų nuostatos lemia elgseną? Ar elgsena lemia nuostatas? O gal ši sąveika yra abipusė? . kaip jų išvengti bei išmintingiau mąstyti. kaip moksliniai socialinės psichologijos tyrimai ir teorijos taikomos realiame gyvenime. įtakos jiems (antroji dalis) ir tarpusavio santykių (trečioji dalis) tyrimas. Ketvirtojoje dalyje kalbama apie tai.Socialinis mąstymas Šios knygos struktūra atitinka socialinės psichologijos apibrėžimą. o kartais gana juokingi mūsų nuomonių apie socialinę aplinką formavimosi būdai. kad tai yra mokslinis žmonių nuomonių apie kitus (pirmoji dalis). Ketvirtajame skyriuje nagrinėjami ryšiai tarp mūsų mąstymo ir veiksmų. kaip priartinti jį prie realybės? Antrajame skyriuje kalbama apie savivokos ir socialinės aplinkos sąveiką. Pirmojoje dalyje aptariamos mokslinės studijos apie tai. Kaip socialinė aplinka formuoja mūsų tapatumą? Kaip asmeniniai interesai paveikia mūsų socialinį vertinimą ir motyvuoja socialinę elgseną? Trečiajame skyriuje analizuojami stebinantys.

Sąmoningos valios iliuzija avęs vertinimas Savęs vertinimo motyvacija Tamsioji savęs vertinimo pusė uvokiama savikontrolė Saviveiksmingumas Kontrolės pobūdis Išmoktas bejėgiškumas versus apsisprendimas Šališkas palankumas sau Teigiamų ir neigiamų įvykių aiškinimas Ar mes visi galime būti geresni už vidutiniokus? Atkreipkime dėmesį. kad atrodome susijaudinę avojo Aš samprata: kas aš esu? Mūsų pasaulio centras: kaip mes suvokiame save Socialinio Aš raida „Aš" ir kultūra Ką slepia moksliniai tyrimai.išdidumo pavojai.kaip aš myliu save? Leiskite suskaičiuoti būdus Nepagrįstas optimizmas Tariamas vienodumas ir išskirtinumas Kas yra šališkas palankumas sau Mintys apie savęs vertinimą ir šališką palankumą sau risistatymas Tariamas kuklumas Savęs menkinimas Įspūdžio valdymas ost scriptum: dvejopa tiesa . Kai jaudinamės dėl to. Šališkas palankumas sau . Hazel Markus apie kultūrinę psichologiją Savęs pažinimas Mokslinių tyrimų išvada . teigiamo ąstymo galia .š socialiniame pasaulyje ėmesio centras ir iliuzijos Mokslinių tyrimų išvada.

mes esame rūšis. kas tinka pasakyti apie mūsų keistokus rūbus. Dėl savo įvaizdžio . 1998). Susitelkę į save. . mes pervertiname kitų dėmesį mums." Benjamin Franklin iekvienas esame savo pasaulio centras. kad man iš ausies kyšo mažytis daikčiukas? Gal jie taip susidomėję savimi. kiek kitų žmonių dėmesio tenka mums. jog mūsų klausa nėra tobula arba kad mes senstame. Tačiau ar iš tiesų kam nors rūpi. kad klausos aparatai yra brangesni. kad esame linkę matyti save scenos centre. Kasdien mūsų savasis Aš susiduria su iššūkiais. Kadangi mano paties klausa nusilpusi. Aiškiai suvokdami savo emocijas. deimantas ir savęs pažinimas. O iš tiesų pastebėjo tik 23 procentai studentų. Victoria Medvec ir Kennethas Savitsky (2000) atliko dėmesio centro efekto tyrimą.„Yra trys ypatingi dalykai: plienas.nesinaudojate klausos aparatu. todėl intuityviai pervertiname. kur jais aprūpina nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos. daugelis neprigirdinčių jais nesinaudoja. būsiu teisus trim atvejais iš keturių. kad šios problemos jūs neišsprendėte . klausos aparatus. mes dažnai susikuriame permatomumo iliuziją. kad beveik pusė bendraamžių juos pastebės. O iš tiesų esame kur kas labiau „nepermatomi" nei įsivaizduojame. ir mes manome. kurioje buvo kiti studentai. kad kiti gali lengvai pastebėti mūsų slepiamas emocijas. Jei jaučiamės laimingi. negražius plaukus. apgavystėms ar žavėjimuisi (Gilovich ir kiti. Thomas Gilovichas. Dėmesio centro efektas reiškia. Tai. Asmeninis pavyzdys: jei pablogėjo jūsų rega. Jei pablogėjo klausa. klausos aparato nelaiko „akiniais ausims"? Amerikiečiai iš dalies gali pasiteisinti sakydami. kad kas nors pagalvotų (o siaube!). kuriems sutrikusi klausa. kad kiti yra itin dėmesingi mūsų išvaizdai bei elgsenai. galioja ir mūsų emocijoms: nerimui. išskyrus labai silpnai girdinčius. tą būtinai išduoda mūsų veidas. išleidžianti milijardus plaukų dažams.nenorime. su šia problema kovojate nešiodami arba akinius. . kad kiti pastebės. visada stebėjausi šiuo prieštaringumu. permatomumo iliuzija (illusion of transparency) Iliuzija. dirglumui. arba kontaktinius lęšius. Šiuos marškinėlius apsivilkę drovūs studentai spėjo. pasibjaurėjimui. Tačiau netgi Didžiojoje Britanijoje ir Australijoje. Kodėl tie. apsivilkti marškinėlius su pribloškiančiu atvaizdu. Jie paprašė Kornelio universiteto studentų prieš įeinant į patalpą. dantų balikliams ir plastinėms operacijoms. kad manęs net nepastebi? Ar šnekučiuojantis mano pablogėjusi klausa (be klausos aparato) nebūtų labiau pastebima nei klausos aparatas? K Dėmesio centras ir iliuzijos dėmesio centro efektas (spotlight effect) Klaidingas [sitikinimas.

papasakojo. Bantingas pareiškė. Kaip matome iš šių pavyzdžių. manome. darbe ar žaisdami patiriame sėkmę. • Socialiniai santykiai padeda apibrėžti savąjį Aš. atsakomybę už jas dažniau primetame savo partneriui. • Rūpestis dėl savęs motyvuoja mūsų socialinę elgseną. priklau- . galime sutrikti („visi galvoja. kitokie . Mūsų veiksmai dažnai būna strateginiai. Tą dieną. Kai netyčia įjungiame bibliotekos apsaugos sistemą ar susivokiame. MacLeodas. Nuo to. kai rašiau šiuos žodžius. į vakarienę atėjęs be dovanos šeimininkui.ryšiuose kyla problemos. ką mes apie save galvojame ir ką sau jaučiame. 1981). Nuomonė apie save priklauso nuo to. Kai namuose. kad esame vienintelis svečias. tarp mūsų ir kitų žmonių vyksta abipusiai mainai. kalbėdamas apie šį atradimą. Susan Andersen ir Serena Chen (2002) atkreipia dėmesį į tai. mano tik ką iš Nepalo sugrįžęs draugas. Mes nesame objektyvūs. kaip vyksta savasties ir mus supančio socialinio pasaulio sąveikos.su dėstytojais. Mes galime būti vienokie. 2001). Varžydamiesi dėl premijų mokslininkai retai kada per mažai vertina savo indėlį. nešališki įvykių vertintojai.vedybiniuose . Kai artimuose . jog laboratorijos vadovas MacLeodas daugiau trukdė nei prisidėjo.su draugais ir dar kitokie . Tačiau tyrimai rodo. Kaip ir įžvalgūs politikai. jog yra amerikietė. kad aš esu bukagalvis"). • Egoizmas veikia mūsų nuomones. kaip vėliau pamatysime. žmonės kankinasi dėl savo išvaizdos (net jei rūbai ir menki netobulumai pastebimi mažiau nei manome. Dėmesio centro efektas ir su juo susijusi permatomumo iliuzija tėra tik du iš daugelio pavyzdžių. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 55 Mes taip pat pervertiname savo socialinių nesėkmių bei apsirikimų akivaizdumą.2 s k y r i u s . pastebime savo skirtumus ir aplinkinių reakcijas į šiuos skirtumus. kad kiti mūsų nerimo priežasties dažniausiai nepastebi ar greitai pamiršta (Savitsky ir kiti. po valandos mano draugė juodaodė amerikietė papasakojo. kad būdama Afrikoje drovėjosi. Tik nedaugelis išsiskyrusių kaltina save. Rūpinimasis savo įvaizdžiu turi didelės įtakos mūsų elgsenai. mes stebime kitų žmonių lūkesčius bei elgseną ir atitinkamai modeliuojame savąją. nepaminėdavo Bantingo (Ross. jog yra baltasis. turi reikšmės). kad gyvendamas kaimelyje jis drovėjosi. Štai daugiau jų: • Socialinė aplinka daro įtaką mūsų savimonei. Lygindami save su kitomis kultūromis. išorinis patrauklumas apskritai. Norėdami sudaryti teigiamą įspūdį. jog esame to verti. baltaodis amerikietis. kad skirtingi santykiai lemia skirtingą saviraišką. rasėmis ar kita lytimi. su kuo mes tuo metu bendraujame. Kai 1923 metais Frederickas Bantingas ir Johnas MacLeodas gavo Nobelio premiją už insulino atradimą. bendraudami su mama.

ką kiti pagalvos. kurie kalbėjo kontrolinėmis sąlygomis ar buvo nuraminti. Daugelis žmonių. ar „permatomumo iliuzija" būdinga nepatyrusiems oratoriams ir ar tai gali sugadinti jų pasirodymus. mano. „Geriausi ir blogiausi dalykai mūsų gyvenime". gal tai padėtų jiems Vertinimo tipas Kalbėtojo savęs Kontrolinės Nuraminimo Žinojimo sąlygos sąlygos sąlygos vertinimas 3. 2. paprašyti meluoti. Visiems šios grupės nariams buvo pasakyta: „Tikriausiai nerimaujate. kad jų susijaudinimas nepastebimas. ir manėte.94 3. kad visi matys jų nerimą. Savitsky pasiūlydavo temą pavyzdžiui. Jei skaitant pranešimą virpa keliai ir dreba rankos. nes jiems nereikėjo kalbėti. kad supažindintieji su permatomumo iliuzija geriau vertino savo kalbą ir pasirodymą negu tie. Vienos grupės nariams (kontrolinės sąlygos) nebuvo duota daugiau jokių nurodymų. Kalbantieji mano. ir nerimavote. SOCIALINIS MĄSTYMAS mokslinių tyrimų išvada Kai jaudlnamės dėl to.1 lentelėje matome.grupė buvo padalyta pusiau.) Savitsky ir Gilovichas domėjosi.eksperimentinė . Verčiau atsipalaiduokite ir pasistenkite gerai pasirodyti. Bet ir vėl kalbėjusieji pervertino savo susijaudinimo matomumą. kaip seksis kalbėti. Juos vertino ir stebėjusieji pasisakymą. Jei susijaudinsite. kad atrodė labiau susijaudinę (vidutiniškai 6. nepradėkite dėl to nerimauti". Į laboratoriją jie pasikvietė dar 77 Karnegio universiteto studentus ir po 5 minučių pasirengimo paprašė jų tris minutes kalbėti apie tarprasinius santykius universitete. kad visi pastebi jų pasibjaurėjimą kurį jie vos gali nuslėpti. ar labai susijaudinę jie patys atrodė kalbėdami (nuo 0 . įsitikinimas.visiškai ramus iki 10 ... o kitas sėdėdavo. kad žmonės pervertina savo vidinių būsenų „akivaizdumą". Kalba buvo įrašinėjama į vaizdo juostą. kad kiti pastebės jų apgavystę . Vienas iš jų stovėdavo ant pakylos. todėl žinau.20* 4.04 3. kad atrodome susijaudinę Ar kada nors drovėjotės. Po pasisakymo dalyviai vertino savo kalbos kokybę ir susijaudinimo lygį (šį kartą 7 balų skalėje).) manė. kalbėdami prieš auditoriją." Jiems buvo paaiškinta.. kad jie atrodė labiau susijaudinę negu partneriai. kad auditorija nepastebi jūsų susijaudinimo taip labai..35 3. žinokite. Tai panašu į nemigos baimę..65* 2. Skirtumas pakankamas. kad toks skirtumas šioje tiriamųjų imtyje būtų atsiradęs dėl atsitiktinės variacijos). atsipalaiduokite ir pasistenkite gerai pasirodyti. kuri neleidžia užmigti. gali peraugti į ilgalaikį nerimą. kad tik jūs tai pastebite". bet ir dėl to. ar į nerimą dėl mikčiojimo.juk tai taip akivaizdu. kad visi mato jų susijaudinimą bet iš tikrųjų taip nėra. kad jūsų drovumas labai pastebimas? O gal kada drebėjote. Tai visiškai natūralu. Vėliau jie vertindavo. Kokie buvo rezultatai? Apie save žmonės manė. 27 iš 40 tyrimo dalyvių (68 proc.. kaip jums atrodo.. kad žmonės jaudinasi.1 LENTELĖ. kuris sustiprina mikčiojimą.25). Jie paprašė eksperimento dalyvių kalbėti prieš pasyvią auditoriją kuri nesijaudino. Žmonės. . Kalbos kokybė Atsipalaidavimas Stebėtojo vertinimas Kalbos kokybė Santūrumas * Kiekvienas iš šių rezultatų statistiškai smarkiai skiriasi nuo rezultatų kontrolinėmis ir nuraminimo sąlygomis. Vidutiniai pasisakymo vertinimo balai (kalbėtojų ir stebėtojų akimis) nuo 1 iki 7 atsipalaiduoti ir geriau pasirodyti. Pusei jų (nuraminimo sąlygos) dar buvo pasakyta: „Nereikia jaudintis dėl to. Norėdami tai sužinoti.62 3.90 2.23* 4. kad būtų statistiškai reikšmingas (nepanašu. kuriems reikia perskaityti pranešimą klasėje ar prieš auditoriją teigia nerimaujantys ne tik dėl pranešimo.labai susijaudinęs). kad kitiems atrodote susijaudinę. ir ar kitas asmuo atrodė susijaudinęs. Tada dalyviai apsikeisdavo vietomis ir kitas asmuo 3 minutes ekspromtu kalbėdavo kita tema. Paprašyti paragauti bjauraus skonio gėrimo mano. Vėliau Savitsky ir Gilovichas svarstė: jei oratoriams būtų pasakyta.56 I dalis. negu vertino jų partneriai (5.50* 4. kokie jie susijaudinę. Dar daugiau. Kita . kad visi tai mato? Kennethas Savitsky ir Thomas Gilovichas (2003) iš savo ir kitų mokslininkų tyrimų žinojo. Kitai pusei grupės (žinojimo sąlygos) buvo paaiškinta permatomumo iliuzija: „Tyrimais įrodyta.65). bendraudami su jums patinkančiu asmeniu.83 2. (Aš pats mikčiojau ir lankiau kalbos terapijos užsiėmimus. ir paprašydavo stovinčio dalyvio kalbėti šia tema 3 minutes. kad visi tai pastebi.50 3. stebėtojų vertinimai sutapo su kalbėjusiojo savęs vertinimu.69 3. prisiminkite šių eksperimentų išvadą: kiti žmonės pastebi mažiau negu jums atrodo. Taigi kitą kartą kai jaudinsitės dėl to. Turėdami tai galvoje. ir kad visi matys. Norėdami įsitikinti duomenų patikimumu. jie į savo laboratoriją poromis pakvietė 40 Kornelio universiteto studentų. Savitsky ir Gilovichas pakartojo savo eksperimentus.. Jei susijaudinsite.

daugumai žmonių pats įdomiausias asmuo yra jis pats. kam priklauso šita ranka. kad mūsų emocijos yra akivaizdesnės negu iš tikrųjų (permatomumo iliuzija). Jis įsivaizduoja alternatyvas. su kuo susipažintume ir sveikintumės. Psichologas Jonathanas Haidtas (2006) priduria: „Visur ir visada mistika skatina savojo Aš praradimą. lygina save su kitais. siekiant gyvenimo pilnatvės. The Selfin Sočiai Psychology. • Taip pat esame linkę tikėti. viską perfiltruosime per save. Savojo Aš samprata: kas aš esu? Kad ir ką mes darytume artimiausius aštuoniasdešimt metų šiame pasauliniame erdvėlaivyje. kas jūs esate. susiliejimą su kažkuo didesniu". 1999 („Savasis Aš socialinėje psichologijoje") APIBENDRINIMAS Dėmesio centras ir iliuzijos • Susirūpinę tuo. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 57 so. Tolimesniuose skyriuose pamatysime.ir taip prisitaikyti. kokį įspūdį darome kitiems. „Niekas taip nedomina žmonių kaip žmonės. kieno prisiminimus ir patirtį išgyvenate. nuraminant savąjį Aš. sakinį „Aš esu " galite užbaigti labai įvairiai. įvertinti dabartį ir prognozuoti ateitį . Tačiau savasis Aš lemia ilgalaikį planavimą. kaip mes interpretuojame įvykius. kad kiti kreipia į mus daugiau dėmesio negu iš tikrųjų yra (dėmesio centro efektas).devynis kartus daugiau nei 1970 metais. kaip pastebėjo Markas Leary (2004)." Roy F. tikslų iškėlimą ir susivaldymą. 2005 metais internetinio psichologijos tyrimų archyvo „PsycINFO" knygų bei straipsnių santraukose sąvoka savasis Aš buvo paminėta 13 580 kartų . nukreipiant jį kita kryptimi. savasis Aš kartais gali būti kliūtis. Kaip ir ar tiksliai mes save pažįstame? Kas nulemia savojo Aš sampratą? Kadangi esate unikali ir sudėtinga būtybė. kaip juos prisimename ir kaip reaguojame į aplinkinius. kiek daug mūsų poelgių (daugiau negu man atrodė) kontroliuojami ne sąmoningai. Toliau šiame skyriuje apžvelgsime savojo Aš sampratą (kaip mes suprantame save) ir savojo Aš išraišką (kokiu būdu savęs supratimas veikia mūsų nuostatas bei veiksmus). Be to. o automatiškai. jausmus ir veiksmus. Savęs supratimas rikiuoja mūsų mintis.2 s k y r i u s . Savo ruožtu kiti žmonės padeda mums geriau suvokti save. . ką sumanytume ir sukurtume. savojo Aš samprata (self-concept) Žmogaus atsakymai į klausimą „Kas aš esu?" Mūsų pasaulio centras: kaip mes suvokiame save Svarbiausia jūsų dalis yra savasis Aš. (Kokius penkis atsakymų variantus galėtumėte pateikti?) Šių atsakymų visuma apibrėžia jūsų savojo Aš sampratą. valdo reputaciją ir santykius. Jis padeda prisiminti praeitį. Be to. esame linkę tikėti. Religinė meditacija praktikuojama norint atsikratyti nuolatinio egocentrinio susirūpinimo. Žinote. mažinant potraukį materialiems malonumams. Dėl šių priežasčių nė viena psichologijos tema šiandien nėra labiau tyrinėjama nei savasis Aš. Baumeister.

kad esame atletiški.tai mintinės struktūros. Jis būna aktyvesnis.būti sportininku). kad kažkas paminėjo mūsų vardą. kuri tvarko ir nukreipia su mumis susijusios informacijos apdorojimą. Savojo Aš sampratos elementai. 1996). tada jūs pastebite kitų žmonių išvaizdą ir jų fizinius gebėjimus. Savojo Aš sampratą sudarančios Aš schemos padeda sisteminti ir atkurti įvairius patyrimus. jei klausiama. Jei mūsų paprašo palyginti save su apsakymo herojumi. Vidurinė priekakčio žievė . Schemos .atrodo. ar jis tinka apibūdinti kuriam nors kitam žmogui. yra Aš schemos (Markus ir Wurf. kuriomis vadovaudamiesi mes tvarkome savo pasaulį. nesuprato. atsimename geriausiai. 1997). 2005). Vienas pacientas. Nuo šių schemų priklauso. Ir jei kalbėdami su kitu žmogumi išgirstame. vėliau šį posakį prisimename geriau nei tuomet. Tai. apie ką galvojame susiedami informaciją su savimi. tinka mums apibūdinti. kai mąstote apie save (Zimmer. ir save. 1979. Jei svarbiausią vietą jūsų savojo Aš sampratoje užima sportas (jei viena iš jūsų Aš schemų .daro didelę įtaką mūsų socialinės informacijos apdorojimui. Jūs greitai prisimenate su sportu susijusius potyrius ir palankiai sutinkate informaciją. Suleiskite anestetikų į kairiąją miego arteriją. kaip suvokiame. 2003). 1992). ar konkretus pasakymas. šį herojų mes atsimename geriau.58 I dalis. įsimename bei vertiname ir kitus žmones. o jūs tikriausiai sunkiai atpažinsite savo veidą. dažnai pervertiname kitų žmonių dėmesį mums. pavyzdžiui. Kuiper ir Rogers. 1987. kuriam buvo sužalotas dešinysis pusrutulis. esantis tuoj pat už akių . išmintingi ar dar kokie nors . Taigi prisiminimų sankaupa apima mus labiausiai dominantį objektą . ką jis sakė apie mus (Kahan ir Johnson. . Kai kurie tyrimai rodo. kad kairioji ranka yra jo ir jis gali ją valdyti (Decety ir Sommerville. Kadangi esame linkę save matyti scenos centre. Jei mūsų paklausia.mus pačius. kuriuose atlikome tik nežymų vaidmenį (Fenigstein. mūsų klausos radaras tą pačią akimirką perkelia dėmesį į šį objektą. Šis reiškinys žinomas kaip nuorodos į save efektas: kai informacija yra aktuali savojo Aš sampratai. S O C I A L I N I S M Ą S T Y M A S Aš schema (self-schema) Nuomonė apie save. 1987).suvokimas. Symons ir Johnson. jog esame atsakingi net už tuos įvykius. sutampančią su jūsų Aš schema (Kihlstrom ir Cantor. 1984). neurologai tiria smegenų veiklą. Aš schemos . Nuoroda į save Panagrinėkime. kokią įtaką atminčiai daro mūsų Aš. Nuorodos į save efektas patvirtina pamatinę tiesą: save suvokiame kaip pasaulio centrą. nutukę. „mėgstantis bendrauti". kuriais vadovaudamiesi apibrėžiate save. Spręsdami apie kito žmogaus veiklą ar elgesį dažnai spontaniškai lyginame jį su savimi (Dunning ir Hayes.neuronų takelis tarp smegenų pusrutulių. nuorodos į save efektas (self-reference effect) Tendencija veiksmingai apdoroti ir lengvai prisiminti informaciją susijusią su pačiu savimi. Norėdami suprasti. ir dešinysis pusrutulis „užmigs". konkretūs įsitikinimai. iš kur kyla savojo Aš pojūtis. Paprastai manome. nuo kurios priklauso savivoka. 1984). kad svarbų vaidmenį čia atlieka dešinysis smegenų pusrutulis. mes ją greitai apdorojame ir gerai įsimename (Higgins ir Bargh. palaiko savojo Aš pojūtį. Po dviejų dienų iš pokalbio su kuriuo nors žmogumi mes geriausiai prisimename tai.

mūsų sėkmės ir nesėkmės. priklausomai nuo atliekamo vaidmens galime pritarti tam. ne tik apibūdinančios. kokie mes svajojame būti . grupės tapatumas .neturinčiais darbo. savęs lyginimas su kitais.iš pradžių jaučiame drovumą. nes ji suteikia kryptį mūsų mąstymui ir elgesiui (žr. Savojo Aš sampratai daro įtaką: • • • • • mūsų atliekami vaidmenys. Tačiau kas apibrėžia savojo Aš sampratas? Dvynukų tyrimai rodo. 2. palaipsniui absorbuojasi į savęs supratimą. Galimą Aš kartais lemia ir baimė.turtingi.1 PAVEIKSLAS Savojo Aš samprata Kas aš esu? Savęs vertinimas Savosios vertės pajautimas Savasis Aš Savęs pažinimas Kaip aš galiu save paaiškinti ir prognozuoti? Socialinis Aš Mano. kokiais mes galime tapti . Tačiau tai. liekni. galimi Aš (possible selves) Vaizdiniai to. kuriuos susiformuojame.galimi Aš. iškeldami konkrečius gyvenimo. kas mes esame dabar. patyrusiais nesėkmę moksle. socialiniai tapatumai. Hazel Markus ir jos kolegos (Inglehart ir kiti.abai bijome tapti ateityje. kad galimi Aš yra vaizdiniai to. Markus ir Nurius. nemylimais. Šie galimi Aš motyvuoja mūsų elgesį. kas prasidėjo kaip vaidyba gyvenimo teatre. apie ką iš tiesų nelabai tegal2. kad asmenybė ir savojo Aš samprata priklauso nuo genetinių veiksnių. tačiau tam tikras vaidmuo tenka ir socialiniam patyrimui.1 paveikslą). aistringai mylimi ir mylintys. kurio ilgimės. kultūrinė aplinka. tikslus. 1989. 1986) pastebi.universiteto studento. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 59 Galimi Aš Savojo Aš sampratą sudaro asmeninės schemos. Pavyzdžiui. vaidmenys. tėvo.2 s k y r i u s . šeimos nario ir draugo. kuo mes svajojame a r b a . kaip studento. Mūsų atliekami vaidmenys Įgydami naują vaidmenį . Socialinio Aš raida Savojo Aš samprata tapo viena svarbiausių socialinės psichologijos temų. prekybos atstovo . bet ir kuo galime tapti .

kurias išsakėme. 1995. mažiau kaip vienas iš šešių save laikė britu. 2004). išmintingi ar žemo ūgio? Vienas būdų yra pasitelkti socialinius palyginimus (Festinger. tuo tarpu visi škotai (kurie yra tokie patys britai) nurodė „škotai". Vaidmuo tampa tikrove (žr. Be to. save pirmiausiai laikė anglais (Scottish Life. kuriuose būna dideli konkursai. Jaučiamės gražūs. aukšti ar žemo ūgio: lyginame save su kitais ir vertiname skirtumus.suvokimą. lyginant save su kitais. 1992). Stapel ir Suls.sudaro ne tik asmeninio tapatumo (asmeninių savybių) suvokimas. išmintingi. religija. kai kiti atrodo buki. kas jūs nesate. Jei esate vienintelė moteris vyrų grupėje arba vienintelis kanadietis tarp europiečių. 2004). . kai priklausome daugumai. kuriame neseniai buvau apsistojęs. negalime atsispirti pagundai palyginti save su jais (Gilbert ir kiti. Kaip mes nusprendžiame. Svečių knygoje visi anglai savo tautybę nurodė „britai". savo išskirtinumą suvokiate labiau. pagal kurį sprendžiame. daugelis savo gebėjimais pasitikinčių mokinių pasijunta nesaugiai. kad save laiko pirmiausia škotais. nes čia įstoja daug studentų. mes stengiamės pateisinti savo žodžius. labiau jais įtikėdami. jei lanko mokyklą. turtingi esame ar vargšai. . Socialinis tapatumas Savojo Aš sampratą . Matydami savo kolegų veiklos rezultatus. profesija ir t. išmintingi ar bukapročiai. Pastebėjau šį mažumos tapatumo reiškinį viename Škotijos viešbutyje. Baigę vidurinę mokyklą labai gerais pažymiais.jūsų rasė. t. Kai priklausome mažai didesnės grupės daliai. 2000). Viename neseniai atliktame tyrime daugiau kaip du trečdaliai škotų teigė. kas esate . kurie savo mokykloje buvo pirmūnai. 1954). kur anglai škotų atžvilgiu vyrauja santykiu 10:1. lytis. 4 skyrių). škotai savo tapatumą iš dalies supranta kaip skirtingumą nuo anglų. kai kiti atrodo beširdžiai. Pašmaikštavę apie savo organizaciją. stebėdami save galime ir atsiskleisti. kas jūs esate . Socialinis palyginimas padeda suprasti. kai kiti atrodo nepatrauklūs. Britanijoje.taip pat parodo. bet ir socialinis tapatumas. apie socialinį tapatumą galvojame mažiau. kodėl mokiniai yra geresnės nuomonės apie savo gebėjimus moksle. labiau jaučiate savo etninį tapatumą ir atitinkamai reaguojate. galime pradėti manyti. SOCIALINIS MĄSTYMAS vojame.60 I dalis. kurioje mokosi vos keli labai gabūs mokiniai (Marsh ir kiti. kad esame turtingi. Etninis tapatumas išsamiau aprašytas 9 ir 13 skyriuose. jog laikomės pažiūrų. Jei esate juodaodis studentas tarp daugumos baltaodžių arba baltaodis tarp daugumos juodaodžių. „Stambi žuvis" patenka į didesnį tvenkinį. „Būti škotu tam tikra prasme reiškia nemėgti anglų arba niekinti juos" (Meech ir Kilborn. savo socialinį tapatumą dažniausiai suvokiame. Socialiniai palyginimai socialinis palyginimas (sočiai comparison) Savo gebėjimų ir nuomonių vertinimas. Tai padeda nustatyti standartą. rūpestingi. Socialinis apibrėžimas. Socialinis palyginimas turi didelę reikšmę. įstoję į didelius universitetus. O Anglijoje tik 31 proc.

o patyrę nesėkmę būna atkaklesni (Brockner ir Hulton. Tafarodi ir Vu. Tačiau kritikai įrodinėja. Smith ir kiti. 1996). Kai žmonės gerai jaučiasi ir kopia aukštyn sėkmės laiptais. o tai dažnai juos skatina dar daugiau dirbti ir daugiau pasiekti (Felson. ir jei tokia nesėkmė mums negresia (Lockwood. Brown. giname savo susvyravusį pasitikėjimą savimi. Marsh ir Young. Prastas savęs vertinimas kartais iš tiesų kelia problemų. Suls ir Tesch. jie sugriežtina standartus. jų manymu. 1977. Socialinis palyginimas taip pat gali sukelti ir kančią. Patyrę sėkmę moksle. Vaikai. Kaip buvo pastebėta 1 skyriuje. 1997). Jei etninių mažumų studentai jaučia stereotipų apie jų akademinius gebėjimus grėsmę ar- . manydami. 1978. jie rečiau tampa priklausomi nuo narkotikų bei alkoholio. ir mes patys apie save imame geriau galvoti. Savo vertę jaučiantys žmonės. mažiau baiminasi ir nerimauja (Ozer ir Bandūra. Savo vertės pajautimą stiprina ne tik tai. tiriant universiteto plaukikus [Shepperd ir Taylor. 1984. kurie menkai save vertina. Aplinkinių nuomonė Kai kiti apie mus galvoja gerai. principas „sėkmė stiprina savosios vertės pojūtį" paskatino kelis psichologus tyrinėtojus išnagrinėti klausimą. yra laimingesni. 1999] paaiškėjo. „Niekada nelyginkite!" Karalius Charlesas I (1600-1649) Sėkmė ir nesėkmė Savojo Aš samprata priklauso ne tik nuo mūsų vaidmenų. Jei stengiantis iš visų jėgų pavyksta ką nors pasiekti. kuriam mes pavydime. jaučiamės kompetentingesni. Nugalint sunkumus ir įgyjant naujų įgūdžių. kokie jie nuostabūs. 1997). palyginti su tais. Kai pagerėja žmonių pajamos. 2002. o ne žemyn (Gruder. 3 skyrių). mažiau jautrūs nesėkmėms. Ištobulinusios savigynos įgūdžius. socialinio tapatumo bei palyginimo. ypač jei šią nesėkmę ar nelaimę patyrė žmogus. jog. įdiegia šias idėjas į savojo Aš sampratą ir elgseną (žr. ar galima padidinti pasiekimus. Jei imamės sudėtingų. tačiau realių užduočių ir jas sėkmingai įvykdome. 1982). studentai ima aukščiau vertinti savo mokymosi gebėjimus. stiprinant savivertę teigiamomis frazėmis („Tu esi nuostabus! Tu ypatingas!"). juos rečiau kamuoja skrandžio opos bei nemiga. Jausmai yra atsakas į tikrovę. Susidūrę su konkurentais. varžovai turi geresnį trenerį ir daugiau laiko treniruotėms). darbščiais ar paslaugiais. atsiranda didesnio pasitikėjimo savimi ir galios jausmas. jie žiūri į viršų. reikalingus apsiginti nuo seksualinių užpuolikų. Wheeler ir kiti. jog konkurentas yra privilegijuotoje padėtyje (pavyzdžiui. 1991. moterys jaučiasi mažiau pažeidžiamos. kuriuos kiti pavadina talentingais. bet ir sunkiai iškovoti laimėjimai. kad vaikams sakoma. kad beveik tą patį galima teigti ir atvirkštine prasme: problemos bei nesėkmės menkina savivertę. socialinė padėtis ar sėkmė. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 61 Todėl slapčia galime džiaugtis kolegos nesėkme. 1978. 1990).2 s k y r i u s . pagal kuriuos vertina savo pasiekimus. bet ir kasdienės patirties. mūsų sėkmė augina viltį ir didesnį pasitikėjimą savimi.

kuriuos amerikiečiai draugai sako vienas kitam. vertybėmis ir svajonėmis . ką mes įsivaizduojame juos galvojant. pavyzdžiui. Paprastai lengviau kitus girti nei kritikuoti. Užuot kovoję su tokiu išankstiniu vertinimu. standartinis amerikiečių atsakymas buvo . kad apsilankiusius Šiaurės Amerikoje japonus paprastai apstulbina gausybė komplimentų. ypač industriniuose Vakaruose. kaip atrodome kitiems. kad mes suvokiame savo atspindžius. kuriuo remdamiesi vertiname kitų žmonių požiūrį į mus ir atitinkamai reaguojame. Japonijoje. SOCIALINIS MĄSTYMAS ba jei moterys jaučia stereotipų apie jų menką matematikos bei tiksliųjų mokslų išmanymą grėsmę.išliktų nepaliestas. prieš kiek dienų jie paskutinį kartą ką nors pagyrė. jų palikuonys. jei ką nors nuvylė. žr. 1997.) Todėl kiti gali pervertinti mūsų pagyrimus ir savo įvaizdį susikurti kiek pagražintą (Shrauger ir Schoeneman. Kaip pamatysime. Kai Kitayama ir jo kolegos paklausė žmonių. (Sakome komplimentus. pastebėdamas. „aš esu aukštas" arba „aš esu lengvai bendraujantis"? O gal nurodėte ir savo socialinę tapatybę. ir kiti gali nesitapatinti su šiomis sritimis. turime panašų giliai įsišaknijusį poreikį priklausyti. kai susiduriame su socialine atskirtimi. bet asmeniniams interesams ir kad asmens tapatumas apibūdinamas kaip asmeninių savybių visuma. 1979). „aš esu MacDonaldas" arba „aš esu musulmonas"? Kai kuriose kultūrose. pavyzdžiui. Jų gėdos ir menkos savi vertės jausmas buvo grindžiamas biologine . kad savivertė yra psichologinis matas. pastebi Markas Leary (1998). dominuoja individualistinės nuostatos. o ne didžiuotis savo laimėjimais. Sociologas George Herbertas Meadas (1934) patobulino šią koncepciją. Shinobu Kitayama (1996) praneša. Jis teigia. o tai. ką kiti apie mus galvoja. teigianti. tarsi veidrodžiu naudotis įsivaizduojama kitų žmonių nuomone apie mus. savybėmis. Sociologas Charlesas H. „Aš" ir kultūra Kaip jūs užbaigėte anksčiau pateiktą teiginį „Aš esu "? Gal paminėjote savo asmenines savybes. ir vieni. tačiau susilaikome nuo pašaipų. . Paauglystė yra laikas.išmintimi. jo tapatumas . spėdami. įgyjamas pasitikėjimas savo jėgomis ir apibrėžiamas asmeninis. kur žmonės labiau linkę gėdytis. pavadino veidrodiniu savuoju Aš. Tikimybę išlikti jiems garantuodavo bendruomenės apsauga. jog mūsų savojo Aš sampratai svarbu ne tai. „aš esu sąžiningas". jie savo interesus gali sieti su kitomis sritimis (Steele. individualizmas (individualism) Koncepcija. standartinis atsakymas buvo . 9 skyrių). suvokiant pačius save.62 I dalis. „aš esu Žuvis".bendruomenės . kad pirmenybė yra teikiama ne grupės. o ne tapatinimasis su grupe.kaip unikalaus asmens su konkrečiais gebėjimais.prieš keturias dienas.vakar. nepriklausomas Aš. Jei žmogų išrautų su šaknimis ir perkeltų į kitą šalį. Cooley teigė. kai nutolstama nuo tėvų. todėl kankinamės ir imame mažiau save vertinti. Cooley (1902) mūsų įprotį. įvaizdžio sureikšminimas ryškiausiai pastebimas Vakarų šalyse. Mes. Mūsų protėvių likimas priklausė nuo kitų žmonių nuomonės apie juos. Tapatumas yra labai uždaras.

tarkime. Marshall. Vakarų literatūra. Pavyzdžiui. bananas. abipusiai priklausomas savasis Aš (interdependent self) Asmeninio tapatumo grindimas ryšiais su kitais žmonėmis. tyrinėtojai ir toliau laiko individualizmą ir kolektyvizmą svarbiais kultūriniais kintamaisiais (Schimmack ir kiti. Individualizmas klesti ten. japonai ir Kenijos gyventojai. kur kas dažniau nei australai. japonai išsyk prisiminė 60 kartų daugiau fono detalių nei amerikiečiai ir pastebėjo daugiau sąsajų (varlę šalia jūros augalo). Ma ir Schoeneman. kuri puoselėjamas kolektyvizmas. pradedant „Iliada" ir baigiant „Heklberio Fino nuotykiais". Daugumoje Azijos. teigia socialinės psichologijos ekspertas Richardas Nisbettas knygoje Geography of Thought („Minties geografija"). Kai buvo parodytas gyvas povandeninio pasaulio vaizdas (žr. besipriešinantys valstybės aparatui. atitinkamai apibrėžiamas ir asmens tapatumas. 2002a. Šalyse. pateisinantį kitų lūkesčius. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 63 Vakarietiška psichologija teigia.2 paveikslą). malajiečiai.2 s k y r i u s . bet ir kitoks mąstymo būdas. kolektyvizmas (collectivism) Pirmenybės teikimas savosios grupės (dažnai savo giminės ar darbo kolektyvo) tikslams. indai. Čia sakoma „nuėjau į kiną". kalbant rečiau sakoma „aš" (Kashima ir Kashima.meilę sau (Schoeneman. o ne „aš nuėjau į kiną". 1994). 2. Žmonės yra savikritiškesni ir ne tokie savimylos (Heine ir kiti. Šios kultūros puoselėja tai. Triandis. pavyzdžiui. kur prieinama prabanga. beždžionė. su kuria jie tapatinasi (Kanagawa ir kiti. 1999). Štai trys objektai: panda. 1999). amerikiečiai ir britai teiginį „Aš esu " užbaigtų nuoroda į grupę. miestietiškas gyvenimo būdas ir žiniasklaida (Freeman. b). 1997. Liberalūs žmonės dažniau būna ekonominiai kolektyvistai ir moraliniai individualistai. Nepaisant individualių ir tarpkultūrinių skirtumų. Sakykite. jei apibrėšite galimus savuosius Aš ir tikėsite savo asmeninės kontrolės galia. Afrikos ir Centrinės bei Pietų Amerikos kultūrų labiau vertinamas kolektyvizmas. Jungtinių Valstijų havajiečiams ir Pietuose esančių valstijų gyventojams kolektyvizmo jausmas būdingesnis nei kalnuotose Vakarų valstijose. 1997. 1994). Dainos skelbia: „Privalau būti savimi" ir garbina „didžiausią iš visų meilių" . 1998. kuriuos iš jų galima susieti? Gal pandą ir beždžionę. nes veiksnys yra aiškus gramatiškai arba iš konteksto. masajų genties atstovai. nes jos priklauso gyvūnų kategorijai? Azijiečiai dažniau nei amerikiečiai įžvelgia santykius: beždžionė ėda bananą. 2003). Skirtinguose tos pačios šalies geografiniuose regionuose ir skirtingų politinių pažiūrų žmonių grupėse taip pat esama ir skirtingų individualizmo apraiškų. mobilumas. 2005). nes individualizmo atžvilgiu visose kultūrose esama įvairių žmonių (Oyserman ir kiti. Konservatyvių pažiūrų asmenys dažniausiai būna ekonominiai individualistai („neapdėkite manęs mokesčiais ir nenurodinėkite man") bei moraliniai kolektyvistai („uždrauskite amoralumą"). 2001. 1997). ką Shinobu Kitayama ir Hazel Markus (1995) vadina abipusiai priklausomu savuoju Aš. Kino filmuose vaizduojami šiurkštūs herojai. Oregone ir Montanoje (Vandello ir Cohen. kad jūsų gyvenimas taps turtingesnis. Kolektyvizmo pasekmė yra ne tik kitokie nei individualistiniuose Vakaruose socialiniai santykiai. . Skirstyti kultūras į individualistines ar kolektyvistines per daug primityvu. labiau liaupsina savo jėgomis pasikliaujantį herojų nei žmogų.

jie praranda socialinius ryšius. kiek sukurti harmoningą santykį su bendruomene ir ją remti. gerų draugų. 2003). bet keletą „aš": „aš" su tėvais. supratimo formavimas Nepriklausomas Aš pripažįsta santykius su kitais. Jei tokie žmonės atskiriami nuo šeimos.latte „be kofeino.nieko nestebina Šiaurės Amerikos espresso kavinukėse. 1997). ir mažiau . 2003).jie objektus ir žmones suvokia atsižvelgdami į jų tarpusavio ryšius ir sąsajas su aplinka. Jie turi ne vieną. Korėjiečiai labiau vertina ne savo unikalumą.3 PAVEIKSLAS Savęs. Iš šių tyrimų Nisbettas ir Takahido Masuda (2003) daro išvadą. bendrumo su kitais pojūtis stipresnis. „aš" darbe. kaip nepriklausomo ar abipusiai priklausomo. abipusiai priklausomas nuo kitų Aš yra susitapatinęs su socialine grupe.2 lentelėje. Kalbamasi ne tiesmukai. labai karšta" . o tradici- 2. su liesu pienu. SOCIALINIS MĄSTYMAS 2. jie dažniau atsimindavo aplinką ir santykius tarp žuvų.ne tiek sustiprinti savąjį Aš. pastebi Heejung Kim ir Hazel Markus (1999). Amerikiečiai daugiau dėmesio skirdavo vienai didelei žuviai (Nisbett. apibrėžiančius jų tapatumą. Kaip matome 2. Kava individualiam skoniui . Gyvenimo visuomenėje tikslas . Žmogaus.aplinkai (Nisbett. Amerikiečiai daugiau dėmesio skiria pagrindiniam objektui. Tačiau abipusiai priklausomas savasis Aš yra labiau integruotas į kitus (Markus ir Kitayama. kolegų.64 I dalis. 1991).3 paveiksle ir 2. kurio savasis Aš abipusiai labiau priklausomas nuo kitų. pavyzdžiui. didelei žuviai. „aš" su draugais (Cross ir kiti. 1992). kad Rytų Azijos atstovamas būdingesnis holistinis mąstymas .2 PAVEIKSLAS Azijietiškasis ir vakarietiškasis mąstymas Kai azijiečiams buvo parodyta povandeninio gyvenimo scena. bet mandagiai (Holtgraves. bet keistokai atrodytų Seule. Nepriklausomas požiūris į save Abipusiai priklausomas požiūris į save .

Reklamose čia rečiau akcentuojama laisvė rinktis pačiam ir dažniau vaizduojamos žmonių grupės (Markus. kai jiems sekasi.2 LENTELĖ. 2002 ir 2. kuris buvo kitos spalvos. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 65 2. 2004). 2001). Jei mūsų asmeniniam tapatumui iškyla grėsmė. mano teisės ir laisvės Panašumui „Būk teisus pačiam sau" Individualistinės Vakarų Abipusiai priklausomas Socialinis. Tai taip pat didina jų savivertę. kad ir kokios įvairios būtų veiklos sritys" (Tafarodi ir kiti. Vakarų šalių individualistai mėgsta lyginti save su kitais. Pasiūlius tą pačią užduotį azijiečiams. Individualistinių šalių gyventojai labiau stengiasi.2 s k y r i u s . kai grėsmė iškyla kolektyviniam tapatumui (Gaertner ir kiti. Azijos šalių kolektyvistai daž- „Reikia ugdyti savyje ryžtą aukoti mažąjį Aš Aš interesų. Vieno tyrimo metu keturi iš penkių Kanados studentų ir tik vienas iš trijų Kinijos ir Japonijos studentų pritarė teiginiui. Savojo Aš samprata: nepriklausomas ar abipusiai priklausomas Nepriklausomas Tapatumas yra Asmeninis." Kinų posakis dėl didžiojo 2.asmeniniai laimėjimai ir pasitenkinimas. Kilusiems iš individualistinių kultūrų savivertė yra labiau asmeninė ir mažiau priklausoma nuo santykių su kitais. jog „nuomonė apie save (savo vidinį Aš) išlieka nepakitusi. nes sėkmė didina savivertę (Heine ir kiti. apibrėžiamas asmeninėmis savybėmis ir tikslais Aš . 77 procentai tiriamųjų išsirinko tą. tampame piktesni ir niūresni nei tada.4 PAVEIKSLAS. 1999). kokie įvairūs yra kultūriniai išskirtinumo ir konformistiškumo prioritetai. 2001). net kai nesiseka (nenorėdami nuvilti kitų žmonių lūkesčių). Šis rezultatas patvirtina. Japonai atkakliai siekia tikslo. Savojo Aš samprata yra veikiau lanksti (priklausanti nuo konteksto) nei stabili (nekintanti visose situacijose). tik 31 procentas dalyvių išsirinko kitos spalvos pieštuką. „ką kiti galvoja apie mane ir mano grupę". pažymi Kim ir Markus. apibrėžiamas ryšiais su kitais Mes .4 paveikslas). Kurį pieštuką pasirinktumėte? Kai Heejung Kim ir Hazel Markus (1999) pasiūlė amerikiečiams išsirinkti vieną iš šių pieštukų. .grupiniai tikslai ir solidarumas. Kolektyvistinėse kultūrose savęs vertinimas glaudžiai susijęs su tuo. mūsų socialinė atsakomybė bei santykiai Egoizmui „Žmogus ne sala" Kolektyvistinės Azijos ir trečiojo pasaulio Kas svarbu Nepritariu Sampratą apibūdinantis motto Pamatinės kultūros jas ir bendruomenės įpročius (Choi ir Choi.

Shinobu stebėjosi. gaivinamųjų gėrimų ar sulčių. šnekėti visi kartu. jog intelektą jie tapatina su gebėjimu iš kito žmogaus „išspausti" viską ką gali. Stenfordo universitetas Shinobu Kitayama. ir šie skirtumai darys įtaką psichologinei savijautai. Jie tyrinėja Europos ir Amerikos vidurinės klasės atstovus. kaip tokiose vietose priimta. kilę iš vidurinės europiečių ir amerikiečių klasės. kokį išsirinko užkandį ir pagrindinį patiekalą. Visiems buvo atnešti tie patys patiekalai. o ne nuobodus ir neįdomus. neturi savo minčių. debatai ir kritiško mąstymo požymiai? Net kai ji pateikė paprastą klausimą: „Kur yra geriausia makaronų parduotuvė?". Hazel pasakė. Tai labai sutrikdė Hazel. Norite vyno ar alaus. Priėjo padavėjas ir atsistojo Hazel Rose Markus. kodėl studentai negali tiesiog klausytis paskaitos ir kodėl amerikiečiai jaučia poreikį nuolatos vienas kitą pertraukinėti. tad kodėl niekas į tai nereaguoja? Kur ginčai. o pažįstamus . kaip gali mėgautis vakariene? Kokia prasmė duoti valgiaraštį. nuomonių bei nuostatų? Kas dedasi jų galvose? Kaip pažinti žmogų.pasigirdo gilūs atodūsiai. . kodėl jie tokie tylūs . Negi japonų studentai niekam neteikia pirmenybės. po kurių sekė: „Kaip čia pasakius". jei jis nesako. arčia tik nebus raktas įjos patirtą pažeminimą Japonijoje. kad ją domina kitokia nei jos pačios nuomonė. kai visi vienas kitą gerai pažįsta? Shinobu šį savo nusistebėjimą išsakė amerikiečiams šeimininkams. jei visiems patiekiami tie patys valgiai? Ar vienodumo jausmas yra geras arba pageidautinas Japonijoje? Vaikštinėdama šalia Kyoto šventyklos Hazel priėjo kryžkelę ir prie vienos atšakos pamatė lentelę su užrašu „paprastas takas". Susidūrimai kultūros plotmėje mus įtikina. ką galvoja? Shinobu stebėjosi. kodėl amerikiečių gyvenimas yra toks keistas. Jei pats negali pasirinkti patiekalų. Būtent šis supratimas skatina mus ir toliau bendradarbiauti kultūrinės psichologijos srityje. Pasirinkimas yra apsunkinimas? Hazel ėmė svarstyti. Kituose socialiniuose ir kultūriniuose kontekstuose žmogus bei gyvenimo prasmė gali būti suprantami kitaip. kurie savo svečius verste užverčia gausybe įvairiausių pasirinkti verčiančių klausimų. Šie mainai paskatino imtis eksperimentinių tyrimų ir priminė. Kelias savaites Japonijoje skaičiusi paskaitas studentams. jokių komentarų.jokių klausimų.66 I dalis. tad gali paprasčiausiai tai ir patiekti. visi ėmė studijuoti meniu. Kas gi norės pasirinkti paprastą taką? Suprantama. Paprastas takas reiškė. Po to sekė įtemptas pokalbis tarp pakvietusio į restoraną japono ir jo japonų svečių. kodėl taip konkuruoja? Kodėl atrodo. Jie aštuoniese nuvyko į prancūzišką restoraną ir. SOCIALINIS MĄSTYMAS ką slepia moksliniai tyrimai Hazel Markus apie kultūrinę psichologiją Mes pradėjome bendradarbiauti garsiai stebėdamiesi. Ji patikino studentus. net kai kalba profesorius. kas kada geriausiai tinka atsigaivinti. netgi tarpusavyje. Kodėl jie taip emocionaliai komentuoja ir klausinėja. kad psichologiniam funkcionavimui vieta yra svarbus aspektas. kavos ar arbatos? Kam apsunkinti svečią nereikšmingais sprendimais? Juk šeimininkė puikiai žino.nepažįstamais. Iki šiol daugiausia psichologijos darbų parašė mokslininkai. Hazel jam atsikirsdavo anekdotais apie japonų keistenybes. kaip tikra amerikietė Hazel pasirinko nepaprastą. gerai mokantiems anglų kalbą Hazel stebėjosi. kad kelias yra tinkamas ir geras. Kultūrinės psichologijos tikslas yra nepažįstamus dalykus paversti pažįstamais. Mičigano universitetas šalia. kad galima gyventi ir kitaip nei esame įpratę. P ~ . Tačiau šis atvedė į už šventyklos teritorijos esantį sąvartyną.

dešimt metų dėstęs ir dirbęs mokslinį darbą Amerikoje. Tačiau kartais mes manome. Savęs pažinimas „Pažink save". kad žinome. kuriems geriau sekasi. Vakarams veikiant urbanistinę Japoniją ar Japonijos studentams atvykus mokytis į Vakarų šalis.kai jaučiasi naudingi. kuriuose policininkas herojiškai sučiumpa nusikaltėlį. draugiškumo ir pagarbos jausmui. giliai atsidusęs. Tačiau vienas klausytojas.Kioto universitetą. o individualiais pasiekimais. Išbuvę Britų Kolumbijos universitete septynis mėnesius. mes stengiamės tai daryti. įtikinėjami „pasikliauti savo galimybėmis" bei maitinami kino filmais. čia dažniau skiriasi šeimos (Triandis. 2000). vienintelis visoje Visatoje.2 s k y r i u s . magistrantai bei doktorantai „apstulbo". ar savojo Aš samprata tampa labiau individualizuota? Ar japonai pasikeičia veikiami vakarietiškos paaukštinimo pareigose specifikos. kad iš tiesų dauguma amerikiečių savojo Aš su niekuo nesieja.pavyzdžiui. kodėl būtent šitaip jaučiamės ir elgiamės. kad pasikeičia. . . „Aš atkakliai jiems aiškinau šią vakarietiškąją savojo Aš sampratą . išgirdę apie vakarietiškąją nepriklausomo savojo Aš sampratą.ir galiausiai jie pradėjo tikėti." Iš tiesų. grindžiamos ne darbo stažu. bet vidinė informacija būna klaidinga.ragino vienas senovės graikų išminčius. aplankė savo japoniškąją alma mater . Lewisas (1952. kurie gyvena Azijoje). Mes nešiojamės vidinę informaciją esame supažindinti. apie kurį mes žinome daugiau nei galėtume sužinoti stebėdami iš šalies. p. S. nepaisant to. 2005). 18-19). AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 67 niausiai save lygina su tais. Mes noriai formuojame nuomonę apie save ir nedvejodami aiškiname. galiausiai ištarė: „Negi tikrai taip yra?" Kai Rytai susiduria su Vakarais . Kolektyvistinėse kultūrose konfliktai dažnai kyla tarp grupių. Tačiau ar iš tiesų mes gerai save pažįstame? „Yra vienas dalykas. kad kiti jam trukdo? Stevenas Heine ir jo kolegos (1999) teigia. Ilgalaikių Kanados imigrantų savivertė taip pat yra stipresnė nei neseniai atvykusiųjų (ir tų. Be abejo.artimumo. išskirtiniai ir keliantys pasigėrėjimą. jog kolektyvistinės Japonijos ir individualistinių Jungtinių Valstijų studentai teigs patiriantys tokias teigiamas emocijas kaip laimė ir pakili nuotaika? Japonų studentams. Tai neišvengiama kai kurių įdomių mokslinių tyrinėjimų išvada. . Japonijos studentai ėmė labiau vertinti save. bus didžiausia tikimybė. Tai skatina savęs tobulinimą (White ir Lehman. jūsų nuomone.teigė C. laimė tolygi teigiamiems socialiniams potyriams . Amerikiečių studentai laimę dažnai sieja su neutraliomis emocijomis . teigia Kitayama ir Markus (2000). Tad kada.Ir tas dalykas esame [mes patys]. . Kai Kitayama (1999). individualistinėse kultūrose subrandinama daugiau pavienių nusikaltėlių.

1983. Kartais . kurie vartojo placebo. Kodėl pasirinkote tą universitetą. Paklausti. kurio metu du žmonės turėjo valdyti kompiuterio pelę. kaip žmonės klysta skaitydami savo mintis. kodėl mes vienaip ar kitaip pasielgėme arba vienaip ar kitaip jautėmės. pakėlė keturis kartus stipresnį elektros šoką. žmonės mano. o jaudulį einant kabančiu tiltu . gyvenimo beprasmybės jausmas. Stebėtina tai (turint galvoje. Taip pat žmonės įpratę neigti. 1596 fiktyvus tiriamasis (confederate) Eksperimentuotojo padėjėjas. tačiau sutinka. Wilson ir kiti. kai vienas asmuo . Kai tiriamiesiems buvo paaiškintas tabletės poveikis. kodėl. miego trukmę ir taip toliau. kad žmonės šoko simptomus priims kaip tabletės poveikį ir todėl pakęs stipresnį šoką nei negavusieji placebo. 1982).žavi praeivė (Schwarz ir Clore. Nisbettas ir Schachteris tikėjosi. jie veikė savo valia. kad tiriamųjų dėmesys buvo nukreiptas į jų kasdienes nuotaikas). Mes galime atmesti reikšmingus veiksnius ir išpūsti nereikšmingus. 1985. kaip kiekvienas veiksnys paveikė jų nuotaikas. slystančią specialia lentele su mažais paveikslėliais. kad ji veikia kitus. Tiriamieji fiksavo ir veiksnius.panašiai kaip elektros šokas.ne. kad ši galėjo turėti tokį poveikį kitiems. jie sutiko.tyčia sustabdydavo pelę . 1974). Jie pademonstravo. jas aiškindami dažnai klystame. Šie duomenys atskleidžia aštrią problemą: kaip iš tiesų mes suvokiame savo džiaugsmo ar liūdesio priežastis? O kaip mes suprantame savo valios laisvę? Kaip teigia Danielis Wegneris knygoje The Illusion of Conscious Will. pateikiame įtikinamus atsakymus. kuriame studijuojate? Kodėl smogėte savo kambario draugui? Kodėl nepamilote to ypatingo žmogaus? Kartais mes žinome kodėl. kuri. eksperimento dalyviai per ausines išgirsdavo nupieštų objektų pavadinimus ir galėdavo sustoti ties bet kuriuo iš jų. kad juos veikia žiniasklaida. Pelei klaidžiojant lentele. Wegneris atliko eksperimentą. jų nuomone. Richardas Nisbettas ir Stanley Schachteris (1966) paprašė. Tie dalyviai. Weiss ir Brown.fiktyvus tiriamasis . kaip buvo pasakyta. galinčius turėti įtakos jų nuotaikoms: savaitės dieną. Taip pat daug klausimų kelia tyrimai. Būdingas atsakymas buvo: „Aš net nepagalvojau apie tabletę". Tyrimų metu žmonės aiškino. Tačiau kai priežastys yra subtilios. kad tiriamųjų nuomonė apie kurio nors veiksnio įtaką jų nuotaikoms mažai tesutapo su realiu poveikiu. kad jei mintis kilo anksčiau už veiksmą. skrandžio spazmus . vadinasi. orus. Prieš šį eksperimentą kai kurie studentai išgėrė placebo tabletę. kodėl esu toks liūdnas".kiekvieną dieną ištisus du ar tris mėnesius (Stone ir kiti. Paklausti. tabletės jie neminėdavo. Venecijos pirklys. kurių metu žmonės aprašinėjo savo nuotaikas . Dutton ir Aron. sukels širdies ritmo bei kvėpavimo sutrikimus. jog niūrią nuotaiką jiems sukelia nesėkmės. Net tada. 1976. 2002 („Sąmoningos valios iliuzija"). VVilliam Shakespeare. Kiekvieno tyrimo pabaigoje žmonės įvertindavo. SOCIALINIS MĄSTYMAS Elgesio paaiškinimas „Iš tiesų nežinau.68 I dalis. Iš tiesų poveikis buvo milžiniškas. tačiau ne jiems. taip atsitiko. kad Kolumbijos universiteto studentai leistų su jais išbandyti seriją vis stipresnių elektros smūgių.

Tačiau iš tiesų nupirko tik 43 procentai studentų. kokia tikimybė. Šioje ir kitose situacijose smegenys sukuria intuityvų asmeninio veiksmingumo pojūtį. ar jie nusipirks bent po vieną narcizą. pavyzdžiui. atsižvelkite į praeitį. kad bendrame lošime sieks abipusės naudos. Jei paklaustume. ar jie vykdytų įsakymą sukelti kam nors stiprų elektros šoką. ar dvejotų padėti aukai. Tačiau. kad pelė sustodavo būtent jų valia. Sutelkdami dėmesį vien tik į teigiamus dalykus. įsimylėjėliai gali būti įsitikinę. kaip pamatysime. Žmonės taip pat dažnai klysta prognozuodami. 1994]). teigia Tara MacDonald ir Michaelas Rossas (1997). kuris pažįsta kitus. kad bendradarbiaus 64 procentai kitų eksperimento dalyvių). yra mokytas. susirgs ir taip toliau): jų prognozės nė kiek nebuvo tikslesnės nei vidutinė žmogaus patirtis. Lao Dzė buvo teisus. kad jų santykiai tęsis ilgai. (Žr. Draugaujančios poros. Dažnai jų draugai ir šeimos nariai būna įžvalgesni. kad jie per artimiausius du mėnesius patirs keletą įvykių (įsimylės. Kaip išmokti tiksliau nuspėti savo poelgius? Prognozuojant elgseną. Tad norėdami nuspėti ateitį. sakydamas: „Tas. jog daugelis iš mūsų pasiduodame įtakai. ieškodami vandens su virgulėmis arba pakeldami rankas hipnozės seanso metu. 1986. o kitų žmonių veiksmus. ar susitikę naują žmogų jūs būsite nervingas. ar šnekus [Kenny. Štai ką pastebėjo Sidney Shraugeris (1983).ties tam tikru paveikslėliu. žiūrėdamos pro rožinius akinius. ir tai buvo arčiau jų prognozės. Epley ir Dunningas paprašė studentų pasakyti. Atrodo. kiek jų draugų pasielgs taip pat. dauguma neigtų. kad juos veikia kažkokia išorinė valia. eksperimentai rodo. „Mokslinių tyrimų išvada. Kitais atvejais. Stebėdami jūsų elgesį.kasmetinio Kornelio universiteto labdaros renginio. Nicholas Epley ir Davidas Dunningas (2000) pastebėjo. patariama prisiminti ankstesnį elgesį panašiose situacijose (Osberg ir Shrauger. Sąmoningos valios iliuzija") Elgesio prognozavimas Prognozuodami savo elgesį žmonės taip pat klysta. kuris pažįsta save. Tas. kad jie valingai kažką padarė (arba nepadarė). žmonės kartais klysta. . kad taip pasielgs 56 procentai kitų studentų. Daugiau nei keturi iš penkių teigė. nors iš tiesų tai padarė tik 61 procentas (šis skaičius labiau sutapo su jų prognozėmis. gali geriau prognozuoti nei jūs pats (pavyzdžiui. kaip klostysis jų santykiai. tikrieji eksperimento dalyviai manydavo. atlikę tyrimus su Vaterlo universiteto studentais. ir spėti. kad gali pasiduoti tokiai įtakai. jūsų pažįstami. yra išminčius". dauguma žmonių yra labiau mokyti nei išmintingi. Tad tikėdami. 1990). Laboratoriniame žaidime už pinigus 84 procentai tiriamųjų prognozavo. paprašęs universiteto studentų nuspėti. žmonės klaidingai mano. kad narcizą nupirks. Likus penkioms savaitėms iki „Gelsvųjų narcizų dienos" . ko gero. prognozuoja. kad jie visada mylės vienas kitą. jei šalia būtų dar keletas žmonių. kad mums kartais geriau sekasi nuspėti ne savo.

. pamatę rezultatą darome išvadą. kurie galėjo judesius numatyti. kontrolės jausmas buvo silpnas. pavyzdžiui.smegenų ląsteles. Nuotrauka dešinėje: tiriamoji ir asistentė. šaltinis? Šį reiškinį gerai žino sporto aistruoliai. valdant kompiuterio „pelę" atrodys. pakelti ranką. kad veiksmo priežastis buvo mūsų valia. didesnę kontrolę jautė tie tiriamieji. Kai tiriamoji įsivaizduodavo veiksmą ir jis būdavo atliekamas tuojau pat. kai jaučiame. Bet ar ji pajus kokią nors netiesioginę šių rankų kontrolę? Norėdami tai sužinoti.5 PAVEIKSLAS Netiesioginis veiksnys Nuotrauka kairėje: tiriamoji taip save mato veidrodyje. Žinoma. kūno kalba subtiliai mėgdžiojantys žaidėjo veiksmus aikštėje.). Kita mergina (asistentė). ji jausdavo tam tikrą atsakomybę. stovinti už šios. kad ten ne jos rankos. Danielio Wegnerio nuotr.5 pav.6 PAVEIKSLAS Sąmoningos valios iliuzija Žiūrėdami į save veidrodyje ir stebėdami svetimų rankų judesius. Ji teigė. 1996). Betsy Sparrovv ir Lea VVinerman (2004) svarstė: ar galima priversti žmogų pasijusti taip. matome prieš veidrodį stovinčią tiriamąją. kad būtent jis sustabdė „pelę" langelyje. Neurologai surado beždžionių „veidrodinio atspindžio neuronus" . kurio ranka sujungta su partnerio (eksperimentuotojo padėjėjo) ranka. Kartais patiriame reiškinį. kai judesiai buvo atliekami garsiai nepaprašius (todėl nebuvo galimybės jų numatyti). mokslininkai paprašė asistentės atlikti rankomis keletą judesių.05 Kontrolinės sąlygos Gudesio negalima numatyti) Eksperimentinės sąlygos (numatomas judesys) n I 2. kai iš tikrųjų pakeliama kito žmogaus ranka? Jų pasirinktas tyrimo metodas iliustruoja. Išgirdusi prašymą tiriamoji galėjo numatyti stebimų rankų judesius. Žmogui.6 pav. savo rankas įkiša į rankoves. Galbūt ir aprašyto eksperimento tiriamieji susiejo veiksmo numatymą su veidrodine (atspindėta) savo smegenų veikla? Taigi jei kasdieniame gyvenime numatome kitų žmonių poelgius. lyg pati būtų privertusi jas judėti (2. 2. Tiriamoji žino. Suvokta stebimų rankų kontrolė (nuo 1 = nekontroliuojama. pavyzdžiui. iki 7 = didelė kontrolė) 2. kąjaučia kiti. „parodyti OK gestą". reaguojančias arba į paties individo. kuriose iš tikrųjų turėtų būti tiriamosios merginos rankos. kurį psichologas Danielis Wegneris (2002) pavadino „sąmoningos valios iliuzija". ar jaučiamės lyg iš dalies būtume juos sukėlę? Jei taip. arba į stebimą panašų kito individo judesį (Rizzolatti ir kiti. lyg jis keltų savo ranką. kaip socialinės psichologijos tyrimuose kartais susilieja eksperimentinis tikslumas ir kūrybiška režisūra. ji nesuvokia ir nejaučia jų kaip savo. 2. galbūt šis vikarinio veikimo („veikimo už kitą") reiškinys yra žmogiškosios empatijos. kad tuo momentu pasijuto šiek tiek kontroliuojanti svetimas rankas. SOCIALINIS MĄSTYMAS mokslinių tyrimų išvada Sąmoningos valios iliuzija Paprastai kasdieniame gyvenime panorėję atlikti kokį nors veiksmą.70 I dalis. Wegneris. jį ir atliekame. Pradinėmis (kontrolinėmis) sąlygomis. nors iš tikrųjų tai padarė jo partneris.

kad rūkys ir po penkerių metų. sulaukiama nepageidaujamų nėštumų. jie dažniau neigia galį būti seksualiai agresyvūs. Net tokie ekstremalūs įvykiai. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 71 Jausmų prognozavimas Daugelis svarbių sprendimų gyvenime susiję su mūsų jausmų prognozėmis. „Emocijų prognozių" tyrimai rodo. dauguma moterų. • Žmonės pervertina šiltesnės žiemos. Loewenstein ir Schkade. gavę dovaną. . „perdegsiu" darbe ir nusivilsiu atostogomis? Kartais mes žinome. kokia skani gali būti ši spurga vakare su stikline pieno. kaip laimėjimas loterijoje ar paralyžius po autoavarijos. 2002. kurio metu mergina prašo „liautis". kad pasipiktins. Štai keli pavyzdžiai: • Kai jaunuoliams parodomos erotiškos nuotraukos ir po to pateikiamas aistringo pasimatymo.2 s k y r i u s . kaip jie jausis praėjus kuriam laikui po nutrūkusios meilės. kaip jausis. 1999). 1994). Žinome. dauguma moterų išsigando. kas mus pradžiugina ir kas sukelia susirūpinimą ar nuobodulį. ilgalaikei laimei turi mažesnį poveikį nei daugelis mano. 2000). Tačiau kai iš tiesų buvo pateikti tokie klausimai. Dėl šios priežasties pasiduodama aistrai. Paklaustos. kurias apklausė Julie Woodzicka ir Marianne LaFrance (2001). 2003). didesnio televizijos kanalų skaičiaus ir pailgėjusio laisvalaikio įtaką jų savijautai. jei per pokalbį dėl darbo išgirs seksualinių užuominų. kad sunkiausia nuspėti būsimų savo emocijų intensyvumą ir trukmę (Wilson ir Gilbert. kad gali ir nesusilaikyti. • Alkani pirkėjai impulsyviai perka daugiau („Šios spurgos tokios puikios!") negu tie. o seksualiniai prievartautojai. nuoširdžiai pažadėję „niekada daugiau". kurie buvo pavaišinti gabalėliu mėlynių kekso (Gilbert ir Wilson. Tačiau jie nepakankamai įvertina narkotikų poreikio galią. sumažėjusio svorio. jaunuoliai prisipažįsta. laimėję varžybas ar įžeisti (Gilbert ir Ebert. Kartais galime klaidingai nuspėti savo reakciją. scenarijus. kaip jausis ir elgsis susijaudinęs. laimėję svarbias rungtynes ar pusvalandžio krosu sumažinę įtampą. atsakė. Žmonės klaidingai numatė. Jei erotinės nuotraukos nerodomos. kad išsiskirsiu. Ramios būsenos žmogus lengviau klysta spėdamas. nes po penkerių metų teberūko maždaug pusė (Lynch ir Bonnie. Ar susituokęs su šia moterimi aš įsipareigosiu visam gyvenimui? Ar pasirinkęs šią profesiją būsiu patenkintas savo darbu? Ar vykdamas atostogauti būtent ten patirsiu malonumą? O gal didesnė tikimybė. Persivalgęs jis nebepajėgia įsivaizduoti. vėl prievartauja. pralaimėję rinkimus. kaip jausimės neišlaikę egzamino. • Tik vienas iš septynių atsitiktinių rūkalių (surūkančių mažiau nei vieną cigaretę per dieną) spėja. Alkanas žmogus negalvoja apie riebaluose virtų spurgų kaloringumą.

Nors jūs tikriausiai visuomet viso šito pasigesite. „Ašaros gali lūkuriuoti per naktį. ar nelaimingesni. nepakeis padėties taip stipriai. kad jei nugalės mūsų kandidatas ar komanda. jog mūsų kančia tęsis amžinai. krepšinio varžybų. jei iškristume iš universiteto." Ps 30. Sutelkę dėmesį į neigiamą įvykį. kad teigiamu atveju jie būsią laimingesni. Wilsonas ir Gilbertas (2005) teigia. Šią sistemą sudaro emocinių traumų racionalus aiškinimas.pervertiname emocijas sukėlusių įvykių poveikio ilgalaikiškumą.ne taip smarkiai džiaugiasi (Sieff ir kiti. jis gali neapgalvotai investuoti į naują „Mercedes" ar radikalų išvaizdos pagražinimą. Pabandykime tai suasmeninti. pastebėję. Įsivaizduojantys savo idiliškas atostogas saloje. kad nesame atsparūs poveikio įvertinimo paklaidai . Tačiau daugelis tyrimų patvirtina. pastebi Danielis Gilbertas ir Timothy Wilsonas (2000).6* * Čia ir toliau Šventojo Rašto ištraukos cituojamos iš: Šventasis Raštas: Senasis ir Naujasis Testamentas." Tačiau apklausti po kelerių metų negavusieji dėstytojo darbo jautėsi beveik tokie pat laimingi kaip ir jį gavusieji. vertė Antanas Rubšys (ST) ir Vaclovas Aliulis (NT). Be to. pajus džiaugsmą. šis skyrius būtų trumpesnis. nes žmonių „emocinės prognozės" . Ar būtume laimingesni. 1999). 2000). atmetame kitų dalykų.teigia mokslininkai Davidas Schkade ir Danielis Kahnemanas (1998). ilgai būsime patenkinti. Gilbertas ir Wilsonas siūlo įsivaizduoti. Katalikų pasaulis. Jei tai būtų tiesa. Tai būtų siaubinga. po kiek laiko jūsų laimės jausmui apskritai įtakos turės „du dalykai: a) įvykis ir b) visa kita" (Gilbert ir Wilson. o išgirdę gerą . dauguma manė. Mes manome. Pasiekiame. palyginti su šiandiena? Galvodami apie tai turbūt susimąstėte. ribojimas. o išgirdę gerą. Tokio emocinio pakilimo pėdsakai išnyksta greičiau nei tikimės. 1999. Kai Gilbertas su kolegomis (1998) paprašė profesorių-asistentų spėti. jog susirūpins išgirdę blogą naujieną. Vilnius. Tačiau tikrovėje. atlaidumas. į ką esate sutelkę savo dėmesį. bangų mūšą ir smėlį gali nusivilti. Atrodo. ką ši katastrofa galėtų reikšti: nebeliks draugiškų pasisveikinimų ir juokelių.būsimų emocijų numatymas . prognozuoja. kaip jie jausis po kelerių metų gavę arba negavę dėstytojo darbą. Tačiau po penkių savaičių išgirdę blogą naujieną jie būna prislėgti mažiau negu tikėjosi. bet džiaugsmas ateina su aušra. Esame laimingi. saulę. prisidedančių prie mūsų laimės. nuvertinimas. 2-as papildytas leid. SOCIALINIS MĄSTYMAS poveikio įvertinimo paklaida (impact bias) Emocijas sukėlusių įvykių poveikio ilgalaikiškumo pervertinimas. kurį pajus įsigijęs naują automobilį ar pasidaręs plastinę operaciją. Kai žmonės. intelektualaus stimuliavimo ar reguliaraus užkandžiavimo pyragėliais". skubaus klaviatūros tarškėjimo. „Niekas.veikia jų sprendimus. kad jiems „labai trūksta griežtai surikiuotos dienos. teigia Wilsonas ir Gilbertas (2003). jie spėja. kaip jaustumės po metų. kaip manote".72 I dalis. kaip jausis po penkių savaičių sužinoję rezultatus. žmonės neįvertina savo psichologinio imuniteto sistemos galios ir intensyvumo. svarbą ir todėl klystame manydami. Dar labiau „poveikio įvertinimo paklaidai" pasiduodame po negatyvių įvykių. Jei žmogus pervertina stiprumą ir trukmę to malonumo. . mes dažnai „neteisingai norime". jog mūsų intuityvi teorija yra tokia: mes norime. Kadangi apie savo „psichologinio imuniteto sistemą" beveik nieko nežinome . kuriems atliekamas ŽIV tyrimas.. „Jei negaučiau darbo. kad poveikio šališkumas svarbus. žlugtų mano gyvenimo tikslai.

ar po kelių mėnesių jie dar bus kartu. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 73 (Gilbertas ir Wilsonas šį reiškinį vadina imuniniu atmetimu). jų nuomone. kurių iš anksto buvo paprašyta nurodyti savo pasirinkimo priežastis. kas mus paveikė. Tad aiškindami racionaliai galime praleisti tas instinktyviai gimstančias nuostatas. Timothy Wilsonas (1985. Kaip bus paaiškinta 3 skyriuje. bet svarbiausi neigiami įvykiai (kurie sužadina mūsų psichologinę gynybą) mus slegia trumpiau nei nereikšmingi suerzinimai (nesužadinantys gynybos mechanizmo). išsirinko humoristinį plakatą (jo teigiamas savybes buvo lengviau nusakyti žodžiais). . arba kai tam tikrą laiką pasąmonėje glūdėjusią problemą išsprendžia vienas spontaniškas nušvitimas. Tačiau po kelių savaičių jų pasitenkinimas pasirinkimu. teigia Gilbertas su kolegomis (2004). mes skiname pasąmoningos proto veiklos vaisius. sukeliantis visišką painiavą". dėl kurių. neišlaikytais egzaminais. Theodore Roethke. Šių porų nuostatos nebeturėjo reikšmės prognozuojant santykius! Tikriausiai dėl smulkios santykių analizės dėmesys nukrypdavo į lengvai žodžiais apibūdinamus veiksnius. jų ataskaitos apie nuostatas tampa bevertės. Kai elgsenos priežastys nebūna tokios akivaizdžios. santykiai buvo geri arba blogi. Tačiau kiti eksperimento dalyviai pirmiau turėjo išvardyti visas priežastis. Pavyzdžiui. ir ką mes jausime bei darysime. Suvokimo ir atminties tyrimai rodo. palyginti su tais.daro išvadą Wilsonas (2002). 2002) pateikia drąsią idėją: mūsų socialinę elgseną kontroliuojantys mąstymo procesai skiriasi nuo elgseną paaiškinančių mąstymo procesų. nutrūkusiais meilės ryšiais. Mes dažnai esame „svetimi patys sau". sumažėjo. kuriuos sunkiau išreikšti žodžiais. negautu dėstytojo darbu ir asmeniniais bei grupiniais pralaimėjimais mes susitaikome greičiau nei manytume. Ironiška. mes tiksliai save suvokiame (Gavanski irHoffman. kurie rinkosi intuityviai ir todėl parsinešė kitokius plakatus. kurios ir nulemia mūsų elgseną. The Collected Poems of Theodore Roethke. Savianalizės išmintis ir iliuzijos Tad mūsų intuicija gali stulbinamai klysti dėl to. jos nebūna aiškios ir pačiam žmogui. iš tiesų su neįgalumu. kad mes geriau suprantame savo mąstymo rezultatus nei procesus. 1987). Kitame tyrime Wilsonas kartu su kolegomis (1993) davė žmonėms parsinešti į namus vieną iš dviejų plakatų. kad jis mus pažadintų reikiamu laiku. kad sąmoningai išreikštos nuostatos daiktų ir žmonių atžvilgiu paprastai gana gerai leidžia prognozuoti elgseną. mes esame atsparūs. Intuityvūs žmonių veido bruo- „Galvojimas apie save yra prakeiksmas. kas vyksta mūsų galvoje. Tačiau kai nusistatome vidinį laikrodį. ir tik po to vertinti savo laimę. mes nesuvokiame daug ko. 1975 („Rinktiniai eilėraščiai") . įsimylėjėlių porų pasitenkinimo savo santykiais lygis leido prognozuoti. Kūrybingi mokslininkai ir menininkai dažnai negali nupasakoti įžvalgą paskatinusio proceso. imuninis atmetimas (immune neglect) Tendencija neįvertinti savo galimybių atgauti dvasines ir fizines jėgas po stresinių įvykių. Kitaip tariant. Taigi nesutirštinkime spalvų. kurie iš tiesų buvo mažiau svarbūs nei tie santykių aspektai. Devyniais eksperimentais Wilsonas su kolegomis (1989) patvirtino. Kai elgesio priežastys aiškios ir sutampa su mūsų intuicija. Tačiau jei eksperimento dalyviai iš anksto paprašomi išanalizuoti savo jausmus.2 s k y r i u s . Tie.

Mūsų automatinės neišreikštos. pažymi Wilsonas. Tačiau šie liudijimai gali būti ir klaidingi. APIBENDRINIMAS Savojo Aš samprata: kas aš esu? • Savęs supratimas padeda surikiuoti mintis ir veiksmus. Nuoširdumas apibūdinant ir interpretuojant potyrius negarantuoja šių apibūdinimų validumo. Pirmoji išvada taikytina psichologinėms apklausoms. nuostatos keičiasi lėtai kartu su patirtimi. arba implicitinės. Žodžiais išreikštos atviros nuostatos gali keistis kartu su išsilavinimu arba dėl įtikinėjimo. nuostatų apibūdinimas būtų galėjęs suteikti daugiau informacijos. ir išreikštos (sąmoningai kontroliuojamos) nuostatos to paties objekto atžvilgiu.74 I dalis. formuojančia naujus įpročius. lyginant su logiškai pagrįstais vertinimais. nuo kurios priklauso. Murray Millaras ir Abrahamas Tesseris (1992) mano. kartais nulemia protas. nuostatos kurio nors žmogaus ar dalyko atžvilgiu dažnai skiriasi nuo sąmoningai kontroliuojamų išreikštų. . Iš šių savęs pažinimo ribotumų tyrimo galima padaryti dvi praktines išvadas. Pirmasis įspūdis dažniausiai nemeluoja.1. Tiriamojo pateikta informacija apie save dažnai negalima pasitikėti. kaip ir seni įpročiai. Šie faktai rodo. geriau ją įsimename (šis reiškinys vadinamas nuorodos į save efektu). kaip mes apdorojame sau aktualią informaciją. Jų tyrimų rezultatai rodo. Klaidingas savęs supratimas riboja mokslinę subjektyvios asmeninės informacijos naudą. arba eksplicitinių. kad Wilsonas perdeda teigdamas. Antroji išvada taikytina mūsų kasdieniam gyvenimui. galime būti iš vaikystės išsaugoję instinktyvią baimę ar antipatiją žmonėms. kad. nebūsime tokie patiklūs. o priežasčių analizė. jog sau mes esame nepažinūs. Asmeniniai liudijimai būna labai įtikinantys (tuo mes įsitikinsime 15 skyriuje „Socialinė psichologija teisme"). arba implicitinės (automatinės). ir galimų savųjų Aš.tarkime. . Atrodo. Tačiau jei nauja nuostata tenka dažnai vadovautis. rašo Gary Levine ir jo kolegos (1996). arba implicitinės. „neišreikštos. įvertinant kainą. kinta lėčiau". nuomonė apie tai. Nors išreikštas nuostatas galima gana lengvai keisti. socialinis tapatumas. apie kuriuos svajojame arba kurių baiminamės. jog kitos elgsenos sritys .yra labiau apgalvotos. kad mes vadovaujamės dvigubomis nuostatomis. žų vertinimai taip pat būna nuoseklesni. kuriems dabar žodžiais reiškiame pagarbą ir pripažinimą. akcentuojant priežastis. Wilsonas būtų paprašęs labiau įsigilinti į savo jausmus („kaip jaučiatės. teigia Wilsonas su kolegomis (2000). Pavyzdžiui. Nors širdis turi savų argumentų. Apdoroję informaciją apie save. užuot nurodęs analizuoti savo meilės santykius. nuostatos tampa ne tokios reikšmingos jausmų skatinamos elgsenos prognozei. Šioms sritims naudingiausia ne jausmų. sprendimas. mūsų sėkmės ir nesėkmės.. kaip suvokiame įvairius savo asmenybės aspektus bei gebėjimus. karjeros galimybes ir 1. kaip mus vertina kiti. • Savęs vertinimas atspindi. nuostatų. arba implicitinės. taip pat ir mūsų vaidmenys. Turėdami galvoje šią potencialią klaidą mažiau bijosime kitų. savęs palyginimai su kitais. ji gali pakeisti senąją. neišreikštos. Jei. Savojo Aš sampratą veikia daug kas. nuostatos. kurioje aukštojoje mokykloje mokytis. kai esate kartu su savo partneriu ir be jo?"). Savojo Aš samprata susideda iš dviejų elementų: Aš schemos. S O C I A L I N I S M Ą S T Y M A S dvigubos nuostatos (dual attitudes) Skirtingos paslėptos.

nėra tokie akivaizdūs. mano esą nepriklausomi (nepriklausomas savasis Aš). Savęs vertinimas Žmonėms reikalingas savosios vertės pojūtis. Ar savivertė . o antruoju . (Užuomina: šis žodis prasideda raide p. mes pagražiname konkrečias Aš schemas („aš sugebu integruotis") ir savo galimus Aš. atletišku.t.. kad šis gebėjimas labai svarbus. nepakankamai įvertiname savo psichologinio imuniteto sistemos atsparumą ir todėl pervertiname emocinių reakcijų į reikšmingus įvykius trukmę. Kai veiksniai. kad šis gebėjimas nenaudingas. y. išmintis ar dar kas nors) yra svarbus savęs vertinimui. kurie iš esmės save vertina gerai .vertu turto ir meilės. Kaip bus išsamiau paaiškinta 5 skyriuje. kontroliuojantys mūsų elgseną gali atrodyti kitokie nei sąmoningi. kad priežastiniai ryšiai veikia ir priešinga kryptimi. Jie mano." Pirmuoju atveju žmogaus savivertė bus aukšta. savivertė (self-esteem) Visapusis žmogaus savęs įvertinimas arba savosios vertės pojūtis. o ne tada. „plaukimas" ir „atrakcionas" ir paprašė sugalvoti vieną visas šias tris reikšmes apimantį žodį. . o tik po to spręstų. jei jiems buvo pasakyta. ar nuo bendrojo savęs vertinimo priklauso savęs suvokimas („iš viršaus žemyn"). Jie panašūs į kūdikio sulaukusius tėvus. Dažnai negalime paaiškinti savo elgesio.visapusis savęs įvertinimas . išreikšti jos aiškinimai. ir kitas savybes. Kad patikrintų savo spėjimą. procesai. neišreikšti. Tačiau „išpūstas" savęs vertinimas turi ir tamsiąją savo pusę. užtikrintumas tam tikrose srityse (tai gali būti išvaizda. Kai kurie žmonės. Savęs pažinimas yra keistai klaidingas. būdami apie save iš esmės geros nuomonės.). kad žmonės. teigia Jennifer Crocker ir Connie Wolfe (2001). Labiau tikėtina. pavyzdžiui. Subtilūs. Tačiau Jonathonas Brownas ir Keithas Duttonas (1994) įrodinėja. darantys įtaką mūsų elgsenai. kurį jie motyvuojami stiprinti. Azijos ir trečiojo pasaulio šalių atstovai jaučiasi labiau priklausomi nuo kitų (abipusiai priklausomas savasis Aš). kad bet kas juos pamatytų.jei moralus. Brownas ir Duttonas Vašingtono universiteto studentams papasakojo apie galimą savybę. iš meilės besižavinčius jo rankų ir kojų pirščiukais bei plaukais: nebūna taip.yra visų Aš schemų ir galimų savųjų Aš suma? Jei save laikote patraukliu. ar jūsų savivertė būna aukšta? Taip. tuo tarpu kiti už meilę Dievui ir moralinių nuostatų laikymąsi. išmintingu . Aukštai save vertinantys žmonės dažniau teigdavo turį šį gebėjimą. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 75 Kultūra taip pat formuoja savąjį Aš. „automobilis". kurią jie pavadino „integruotu gebėjimu". kai buvo sakoma. Taip pat esame linkę klaidingai prognozuoti savo emocijas. arba implicitiniai. Matyt. kad tėvai pirmiausia įvertintų savo kūdikio rankų ir kojų pirštus. ir gebėjimus. Jie iliustravo sąvokos prasmę studentams trimis žodžiais. mes patys jų taip pat nepastebime.2 s k y r i u s . „Vieni gali save vertinti už puikius mokymosi rezultatus ir fizinį patrauklumą. šie kontrastai prisideda prie kultūrinių socialinės elgsenos skirtumų. ypač individualistinėse Vakarų kultūrose. kad žvilgsnis į savęs vertinimą „iš apačios aukštyn" nėra visaapimantis. jei jis manys esąs protingas ir gražus. kurių savivertė aukšta teigiamai vertins ir savo išvaizdą. ar „visas" kūdikis yra žavus.

2003) tiki. Brown ir Gallagher. o jei moteris . Nors turėti bendrų interesų yra sveika. kad jausmas. kad kitą kartą visus nuvilsite?) Stipri savivertė skatina iniciatyvumą. Ryšiai padeda išlikti ir gerai jaustis. Kaip ir akinanti žibintų šviesa.76 I dalis. netgi nesutarimus tarp brolių ir seserų. Tačiau paauglių berniukų. „per anksti" pradėju- . 2004). Kai vienam partneriui geriau sekasi abiems svarbioje srityje. Tamsioji savęs vertinimo pusė Menkas savęs vertinimas kelia depresijos. viešas pasirodymas ar egzaminas mokykloje. Tesseris daro prielaidą. Menkos savivertės žmogui netgi pasisekimas visuomenėje gali sukelti pasibjaurėjimą. kad jei aplinkiniai vieną iš jūsų laiko gabesniu. Grėsmę savivertei kelia ir draugai. kad vaikystėje nesutardavo. gebėjimą atkurti fizines bei dvasines jėgas ir malonius jausmus (Baumeister ir kiti. jog esi vertingas.tobulėti ir ieškoti pritarimo bei pripažinimo kitur. dažniausiai prisimena. paveikti nesėkmės. (Jei jums labai gerai pasisekė žaidimas. šis jausmas gali skatinti veikti . gal turite panašaus amžiaus brolį. Juo labiau žmonės bus susijaudinę. kokių iš jo tikimasi (Wood ir kiti. 2005). 1991). gal dabar nerimaujate. kurio gabumai labai skiriasi. kad socialinis atstūmimas mažina mūsų savivertę ir stiprina pritarimo poreikį. 2003). 1992. Paniekinti ar apgauti. 2001). identiški karjeros tikslai gali kelti įtampą ir pavydą (Clark ir Bennett. 1990). Patyrę nesėkmę. 1992). nes jų sėkmė pavojingesnė nei svetimų žmonių (Zuckerman ir Jost. žmonės jus tikriausiai lygindavo. Abrahamas Tesseris (1988) teigia. skatindamas jautriau reaguoti į kitų žmonių lūkesčius. Ją taip pat gali kelti ir sutuoktinis (-ė). kad jis niekada nepasieks tokių aukštumų. juo labiau saugos save komentuodami šią nesėkmę (Brown ir Rogers. grėsmę tapatumui galima sumažinti teigiant: „Mano gabusis partneris. kitas stengsis elgtis taip. turinčiam labai gabų jaunesnį brolį ar sesę. kad poreikis „išsaugoti savivertę" leidžia prognozuoti daugybę įdomių faktų. Jei esate vyras. aukštai save vertinantys žmonės išsaugo savąją vertę manydami. Tad savivertės matuoklis perspėja mus apie socialinio atstūmimo pavojų. kad didžiausia grėsmė kyla vyresniam vaikui. kad vaikystėje tarp jų nebuvo trinties. (Tesseris mano. nerimą. kai augote. yra tarsi kuro matuoklis. Suaugę panašių gabumų broliai dažniau prisimena. 1992). arba pernelyg iškeldami save kitų atžvilgiu (Agostinelli ir kiti.) Turintys brolį. yra dalis manęs" (Lockwood ir kiti. kad išsaugotų savivertę. SOCIALINIS MĄSTYMAS Savęs vertinimo motyvacija Motyvacija yra mūsų pažinimo sistemos variklis (Dunning. mes jaučiamės nepatrauklūs arba nevisaverčiai. narkotikų vartojimo ir kai kurių rūšių nusikaltimų pavojų. Kokios priežastys skatina išsaugoti arba stiprinti savivertę? Markas Leary (1998. Tyrimai patvirtina. su kuriuo esame labai artimi. Kunda.seserį? Jei taip. jog kitiems žmonėms taip pat nesiseka. 1999.

„Entuziastingi savivertės šalininkų pareiškimai svyruoja nuo fantazijos iki tauškalų"." Labai save vertinantys vyrukai. gali pasidaryti pavojingas. Stiprų ego susiformavęs jaunuolis. kurių savivertė menka). pajutęs. kuklesni. manantis. Kito eksperimento metu Bradas Bushmanas ir Roy Baumeisteris (1998) paprašė 540 savanorių studentų parašyti straipsnelį. Jei oponentas pralaimėdavo. pertraukia kitus ir ne kalbasi. Pajutę. kontrolinėje. o kalba (priešingai nei drovesni. rašinio autorius galėjo jį atakuoti bet kokio intensyvumo ir bet kokios trukmės triukšmu. Įžeista savigarba skatina duoti atkirtį.teigia Baumeisteris (1996). Po to kiekvienas rašinio autorius su kitu studentu žaidė reakcijos greičio išbandymo žaidimą. Jų triukšmo atakos buvo tris kartus didesnės nei tų. „Darau išvadą. savivertė dažniau būna stipresnė nei vidutinė. ribotas ir ne visada teigiamas. kaip „aš esu gabesnis už kitus" buvo „ypač agresyvūs".2 s k y r i u s . kad jų savivertei gresia pavojus. tik itin gerai save vertinantys žmonės tapdavo priešiškesni arogantiški. kurį kitas tariamas studentas arba labai išgyrė („puikus rašinys!") arba kandžiai sukritikavo („blogiausias mano kada nors skaitytas rašinys!"). patariu jums: užmirškite savivertę ir stiprinkite savikontrolę bei savidrausmę. grubūs ir nedraugiški (iš Heatherton ir Vohs. „Savivertės poveikis . Vieno eksperimento metu Toddas Heathertonas ir Kathleen Vohs (2000) grupę studentų vaikinų gąsdino.7 PAVEIKSLAS Kai stipriam ego metamas iššūkis Pajutę grėsmę. kad gali būti išmestas iš savo socialinės aplinkos. kurių savivertė buvo normali. nuošaliau besilaikantys žmonės. sako Baumeisteris. slepia vidinio saugumo ir savivertės stoką? Ar kategoriški. o kartais ir smurtaudami. kad jis „tikriausiai paskelbęs daugiausia darbų apie savivertę". 1998). Menkas savęs vertinimas Būsena Stiprus savęs vertinimas . 2000)." Ar žmonės. ekstremalių etnocentrikų ir teroristų savivertė taip pat būna aukštesnė. patyrusi grėsmę 2. kad jie neišlaikys testo. grupėje to nedarė.tie. kad tai naudinga ir individui. narciziški as- „Po šitiek metų.nedidelis. ir visuomenei. Gaujų lyderių." Roy Baumeister. 2. . pastebi Robynas Davvesas (1994. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 77 sių lytinį gyvenimą.7 paveikslą). dažniau įžeidinėja. kurių ego stipriai išreikštas ir kurie retsykiais blogai pasielgia. o kitoje. žmonės į tai reaguoja žemindami kitus. kurie pritarė tokiems savimeilę glostantiems teiginiams. 2005 Kontrolinė grupė Grupė. Naujausiuose darbuose pripažįstama. kad ir kaip būtų gaila. kad savikontrolė dešimt kartų vertingesnė už savivertę. Reaguodami į galimą nesėkmę tik sripria saviverte pasižymintys vaikinai tapo pastebimai priešiškesni (žr. Turintieji stipriausią ego .

per kurį individas suklasifikuoja su savo asmenybe susijusius teigiamus ir neigiamus žodžius. Kai nuoseklumą galima pastebėti. stipri savivertė labiau reiškiama ne pažymiais. Tačiau chuliganų. Kai jaučiamės užtikrintai. Studentai.dažniau gina chuliganų aukas. kad šitokia išorė slepia menką savivertę. Išreikštąją savivertę psichologai matuoja naudodami apklausas („Jaučiu. elgiasi ne taip gynybiškai. 2005) tai patvirtino tyrimais. mažiau paklūsta prietarams (Jordan ir kiti. ir nesąmoningai. 1998. kurių savivertė rėmėsi gilesniais. su asmeniniais bruožais susijusiais aspektais. jie saugiau jaučiasi. kad moterų abiejų savivertės formų įverčiai nuoseklesni negu vyrų). „Tikrai save gerbiantys" . Ybarra. genocidą vykdančių diktatorių ir įžūlių savimylų tyrimai neatskleidė jokių silpnos savivertės pėdsakų. y. pyktį. kuriems nepatinkame (Baumgardner ir kiti. 2001).jaučiantys savąją vertę ir nesistengiantys būti dėmesio centre bei nepykstantys už kritiką . Taip pat nebūname „plonaodžiai" ir greiti kritikuoti . Jennifer Crocker ir jos kolegos (2002. pasireiškia dviem formomis . 1989). Būdami blogos nuotaikos ar pajutę grėsmę jie greičiau į viską pradeda žiūrėti pro tamsius akinius: pastebi ir prisimena blogiausius kitų žmonių poelgius. Priešingai nei menka. esame mažiau gynybiški (Epštein ir Feist.nuo individui patinkančių savo vardo raidžių pasirinkimo iki kompiuteriu skaičiuojamo reakcijos laiko. kaip ir nuostatos. save stiprinančią savivertės formą. gaujų narių. 2002. 2003. bendravimo problemas. surinkęs didelius įverčius išreikštosios savivertės tyrimuose. vartojo narkotikus.pastebi Baumeisteris ir jo kolegos (2003). ir nepuolame plūsti tų. kad artimieji jų nemyli (Murray ir kiti. 1999). Jordan ir kiti. prieštarauja faktui.išreikštąja (sąmoninga) ir paslėptąja (neįsisąmoninta).78 I dalis. Schimel ir kiti. kad esu vertinga asmenybė"). Žmogus. Ji sklinda iš vidaus ir palaiko gerą nuotaiką (Kernis. ką Baumeisteris ir jo kolegos (1996) pavadino „tamsiąja stiprios savivertės puse". jog menkai save vertinantys žmonės kiek dažniau susiduria su įvairiomis klinikinėmis problemomis: nerimu. kai žmonės teigiamai save vertina ir sąmoningai. vienišumo jausmu ir mitybos sutrikimais. teigia Christina Salmivalli ir jos kolegos iš Turku (Suomija) universiteto (1999).dažniau patyrė stresą. pinigais ar kitų žmonių pritarimo paieškomis. piktnaudžiavo alkoholiu ir dažniau skųsdavosi mitybos sutrikimais nei tie. 2005). 2003). t. 2004. . 2003. kuriems patinkame. mano. „Hitlerio savivertė buvo labai aukšta". kurių savivertė buvo menkiausia. gali prastai pasirodyti paslėptosios savivertės tyrimuose (Brettas Pelhamas su kolegomis (2005) pastebi. Chuliganai demonstruoja gynybinę. išvaizda. Naujausi tyrimai rodo. 2003. kad savivertė. Tai. o paslėptoji savivertė matuojama keletu subtilesnių būdų . kurie jautėsi itin priklausomi nuo išorinių jėgų . SOCIALINIS MĄSTYMAS menys iš tiesų turi silpną ego ir tai slepia po pompastišku išoriniu blizgesiu? Daugelis tyrinėtojų bandė įrodyti. . kuriuos atliko su Mičigano universiteto studentais.mažiau klausomės tų. 1988.

Juo mažiau rūpinamės savo įvaizdžiu ir juo labiau savo talentais ir santykiais.prisiveliantys valgyti ridikėlius. gali nepastebėti. mėginantys tapti gražūs. pastebi Roy Baumeisteris su kolegomis (1998. Jei stipriai išreikštam žmogaus ego kyla pažeminimo grėsmė dėl socialinio atstūmimo. Savojo Aš veikimas yra ribotas. kad jų gyvenimas klostosi sėkmingai. o ne šokoladą arba slopinantys blogas mintis greičiau nuleidžia rankas. Save kontroliuojantys žmonės . jausti didesnį poreikį ne paprasčiausiai mėgautis veikla. juo geresnės nuotaikos būname. analizuodami savo veiksmus. kuo svarbi savojo Aš samprata. Be to. sumažėja jų fizinė ištvermė. toks žmogus gali tapti agresyvus. kad sugebėsite suplanuoti ir sėkmingai įgyvendinti savo planus. atsistato pailsėjus ir stiprėja treniruojantis. Ji veikia panašiai kaip raumenys. nei autonomiškumo poreikiai nebuvo realizuoti. nei bendravimo. susidūrę su neišsprendžiamomis problemomis. išaugs. o ne suprasti kitus. bei perdėdami savo pranašumą. turtingi ar populiarūs. Jei žmonės siekia kontroliuoti kino filmo sukeltą liūdesį. kad besirūpinantys saviverte. Žmonės. 1992). Suvokiama savikontrolė yra svarbi. kad nei kompetencijos. 1998). Galvokite apie savo teigiamas savybes ir tikimybė. Dabar. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 79 Ironiška. pastebi Crocker ir Lora Park (2004). Susidūrę su nesėkme.2 s k y r i u s . pastebi Crocker ir Park. 2000. kad daugelio nusikaltėlių savivertė yra aukštesnė negu vidutinė. nuo ko iš tiesų priklauso gyvenimo kokybė. labiau kritikuoti. stengdamiesi visada gerai galvoti apie save. pasižiūrėkime. laikantys save darbščiais ir manantys. ir raumenys nusilpsta po didelės įtampos. kurie mano esą nevykėliai (Ruvolo ir Markus. Ilgainiui rūpestis savo verte gali baigtis jausmu. galime pradėti ignoruoti kritiką. aukštai save vertinantys žmonės palaiko savo vertės jausmą manydami. Kokios koncepcijos kyla iš šių tyrimų? Iki šiol aiškinomės savojo Aš sampratą. pavyzdžiui. o siekti pergalių. t Nors aukštą savivertę turėti naudingiau negu žemą tyrinėtojai nustatė. todėl sekina ribotus valios išteklius. Tačiau savojo Aš samprata daro įtaką mūsų elgsenai (Graziano ir kiti. APIBENDRINIMAS Savęs vertinimas • Savivertės motyvacija veikia pažintinius procesus. raidą ir savęs pažinimą. daro išvadą Baumeisteris ir Julia Exline (2000): ir savikontrolė. gavę sudėtingas užduotis pasiekia geresnių rezultatų už tuos. 1997). Suvokiama savikontrolė Keletas mokslinių tyrimų krypčių kalba apie suvokiamos savikontrolės svarbą. Muraven ir kiti. . kad nesiseka ir kitiems. Savikontrolė reikalauja pastangų.

maitina sunkiai iškovoti laimėjimai. vyriškis nuėjo į šokius. tirdamas saviveiksmingumą ir darydamas teorinius apibendrinimus. tačiau jausti girtų vairuotojų keliamą pavojų (žema kontrolė). galite manyti esąs geras vairuotojas (stipriai išreikštas saviveiksmingumas). ramesni ir mažiau depresyvūs. Maddux ir Gosselin. kad pagal saviveiksmingumą galima prognozuoti darbuotojo produktyvumą (Stajkovic ir Luthans. senyvo amžiaus žmonės mažiau skundžiasi atminties silpnėjimu. „Man tiesiog pasisekė.kelias į pergalę. turintys stiprų savi veiksmingumo pojūtį. Optimistinis požiūris į savo kompetenciją bei galią duoda dividendus (Bandūra ir kiti. Pavyzdžiui. kad esame kompetentingi ir veiksmingi. pastarajam tai . todėl atminties saviveiksmingumas gali būti didesnis. Eksperimento dalyviai sąmoningai galėjo suvokti tik šviesos blykstelėjimą. „išmintingas". 1991). Saviveiksmingumą. Iškilus problemoms. būna ištvermingesni. arba neigiamus senėjimo stereotipus. ar šis įsitikinimas būtinai kažką pakeis? Tai priklausys nuo antro veiksnio: jūsų galimybės kontroliuoti rezultatus. . Be to." Kai Pharesas apie tai papasakojo savo vadovui Julianui Rotteriui. pastebėjo teigiamo mąstymo galią. „nusenęs"). „pamiršta". Kasdieniame gyvenime saviveiksmingumas padeda iškelti sudėtingus tikslus ir ištverti sunkumus. Tačiau tų. 2000). Stebėjusieji neigiamos reikšmės žodžius patyrė priešingą efektą. tačiau bijodami diskriminavimo dėl amžiaus. Kontrolės pobūdis „Aš visiškai nedalyvauju visuomenės gyvenime". Bombonešio piloto saviveiksmingumas gali būti stiprai išreikštas. Net subtilios saviveiksmingumo manipuliacijos gali paveikti elgseną. SOCIALINIS MĄSTYMAS Saviveiksmingumas saviveiksmingumas (self-efficacy) Pojūtis.066 sekundės buvo rodomi arba neigiami žodžiai („blogėja". Vaikai ir suaugusieji. Tai pastebėjo Becca Levy (1996) 90-ies suaugusiųjų pasąmonę veikdama žodžiais.Tai daugiau niekada nepasikartos. kaip ir savivertę. nei Vakarų šalyse (Schacter ir kiti. Tiriamiesiems 0. žadinančiais arba teigiamus. Kompetencija ir atkaklumas .80 I dalis. jie gyvena sveikiau bei geriau mokosi. Galite jaustis kompetentingas studentas ar darbuotojas. . „patyręs"). kuriems buvo pateikti teigiamos reikšmės žodžiai.tvirtino vyriškis. kad galite kažką padaryti. Jei tikite. Šio paragintas. stiprus saviveiksmingumo pojūtis leidžia darbuotojams išlikti ramiems ir ieškoti sprendimų. arba teigiami („gudrus". 2003). . o savivertė menka. o ne mąstyti apie savo silpnybes. kur su juo pašoko kelios moterys. Panašų reiškinį galime aptikti ir už laboratorijos sienų: Kinijoje dominuoja teigiami senėjimo įvaizdžiai. Jis skiriasi nuo savosios vertės pojūčio. 1999. 1998). kad jūsų perspektyvos abejotinos.skundėsi vienišas keturiasdešimt kelerių metų vyriškis psichoterapijos studentui Jerry Pharesui. lyties ar išvaizdos galite manyti. Daugiau nei šimtu tyrimų patvirtinta. O kartu su pergalėmis auga pasitikėjimas savimi. „atminties saviveiksmingumas" (pasitikėjimas savo atmintimi) buvo didesnis. Stenfordo universiteto psichologas Albertas Bandūra (1997.

žinau. tuo tarpu kiti manydavo. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 81 padėjo iškristalizuoti idėją. Peterson ir Barrett.pavyzdžiui. The March on Washington. Deja. b. jog kontroliuojate savo likimą (vidinis kontrolės pobūdis). ar aplinkybių aukos? Ar jie . kas su manimi vyksta. naudotis saugos diržu. kad save kontroliuoja. kas jiems nutinka. ir mažas žmogelis nedaug ką čia bepakeis. kad viską. 334).gauna geresnius pažymius. kad jie kontroliuoja padėtį . vadovėlius ar testus. kurios nusipelnė. ar b.savo gyvenimo dramaturgai. uždirbti daugiau pinigų ir atsisakyti greito malonumo ilgalaikių tikslų labui (Findley ir Cooper. kontrolės pobūdis (locus of control) Žmonių elgesio ir pasekmių kontrolės suvokimas: ar jos kontroliuojamos iš vidaus. Aš pats atsakingas už viską. jog viską. kad pastangos. lemia jų pačių pastangos bei įgūdžiai" (cituojama iš Hunt. jaučią". Kartais jaučiu. kad negaliu pakankamai kontroliuoti savo gyvenimo. manantys. režisieriai ir aktoriai. Šalin narkotikus! Tegyvuoja viltis! Aš esu šis tas!" Jesse Jackson. kad jį valdo atsitiktinumas arba išorinės jėgos (išorinis kontrolės pobūdis). ar a. 2004). Tokiems studentams patarus laikytis optimistiškesnės nuostatos . ar iš išorės atsitiktinumo arba išorinių jėgų. sutinkantys su teiginiu „Aš galiu sėkmingai atsispirti pagundai". jūs tikite. laikančių save aukomis . 1983 („Pirmyn į Vašingtoną"). turėtų geriau sektis mokytis. mesti rūkyti. spręsti problemas šeimoje. „Jei mano protas suvokia. Gyvybės draudimo agentai. Ką jūs manote? Ar žmonės dažniau būna savo likimo kalviai. Pasaulį valdo keli galią turintys žmonės. Klestintys žmonės labiau linkę nesėkmes laikyti atsitiktinumu arba nuspręsti: „man reikia keisti požiūrį". džiaugiasi geresniais santykiais ir būna geresnės psichikos sveikatos (Tangney ir kiti. Ilgainiui šiame pasaulyje žmogus sulaukia pagarbos. skirtų žmogaus kontrolės pobūdžiui įvertinti. kas jiems nutinka. Apskritai studentai. Galbūt pažįstate studentų. p.2 s k y r i u s . 1987. Lefcourt.tikite. kad ir kaip jis stengtųsi. 1986). kurie mano. reiškia. Kiekvienas žmogus gali turėti įtakos valdžios sprendimams. pavyzdžiui. įprotis mokytis ir savidrausmė gali pakeisti padėtį . o širdis gali patikėti. kaip suvokiame kontrolę.jų pažymiai paprastai pagerėja (Noel ir kiti. jų pačių pastangomis bei veiksmais. Nuo to. 1993. kad galiu tai pasiekti. žmogaus vertės niekas nepripažįsta. įsivaizduokite. ko jie nepajėgūs kontroliuoti. 1987). . 1982. kvailumą ar „blogus" dėstytojus. kurią jis jau kuris laikas bandė suformuluoti. ar situacijų belaisviai? Šią dimensiją Rotteris pavadino kontrolės pobūdžiu. Tiems. 1983. priklauso ir nesėkmės priežasčių supratimas. Jei daugiau „b" . a. Roterio eksperimentų metu ir jo klinikinėje praktikoje vieni žmonės teigdavo nuolatos . kad atliekate šį testą. arba prieštaraujantys teiginiui „Aš išleidžiu per daug pinigų" . Kartu su Pharesu jis sukūrė 29 poras teiginių.dėl blogų pažymių kaltinančius tai.8 paveiksle. Tai parodyta 2.patikėti. b. Miller ir kiti. ar Jei atsakydami į šiuos Rotterio (1973) klausimus pasirinkote daugiau atsakymų „a". manantys. Kuo labiau tikite? a. valdo vienokios ar kitokios išorinės jėgos.

Išmokę asmeninės kontrolės (sėkmingai išvengę pirmųjų smūgių) šunys lengvai prisitaiko prie naujos situacijos. kad gali". Tie universiteto plaukimo komandos nariai. kad nepavyks išvengti smūgių. „Jie gali. kad jau pirmaisiais metais jie mes šį darbą. ir depresijos apimtus žmones kamuoja valios paralyžius. Vėliau tokie šunys baugiai susigūžia net ir tada. tampa bejėgiški. Tyrinėtojas Martinas Seligmanas (1975. nes manė. nugalėsiu šiosey lenktynėse. Ir bejėgius šunis.82 I dalis. yra dvigubai mažesnė nei jų pesimistiškesnių kolegų (Seligman ir Schulman. 2. kuriems įdiegta. Jei pasistengsiu. 1991) pastebėjo panašias išmokto bejėgiškumo apraiškas ir tarp žmonių. Kita vertus. ir tikrai jų įgysite. ro Pavyzdžiui. 1986). savikontrolę treniruoti naudinga. pasyvus nuolankumas ir netgi apatija. nelinkusio juo būti. Tikimybė. Kaip poemoje „Eneida" sako romėnų poetas Vergilijus. kad negali kontroliuoti pasikartojančių nemalonių įvykių. studentai. dažniau nei pesimistai pasiekia aukštesnių rezultatų nei iš jų tikimasi (Seligman ir kiti. Išmoktas bejėgiškumas versus apsisprendimas Kontrolės pojūčio nauda pastebima ir tiriant gyvūnus. sudaro daugiau draudimo sutarčių. Tokią išvadą padarė Makvaiuniversiteto Sidnėjuje mokslininkai Megan Oaten ir Kenas Chengas (2006). kamuojami depresijos arba engiami žmonės tapdavo pasyvūs. kurie kasdien stiprino savikontrolę atlikdami pratimus. kai žmogus ar gyvūnas suvokia. 1990).8 PAVEIKSLAS Kontrolės pobūdis STA O nuo manęs. Pavyzdžiui. klajonės") kad nesėkmes galima kontroliuoti („Tai sunku. kai gali išvengti bausmės. lllusions: Adventures of Reluctant Messiah. ." „Įtikinėkite save. 1977 („Iliuzijos: Mesijo. kad turite trūkumų. nes tiki. išmoktas bejėgiškumas (learned helplessness) Išmoktas bejėgiškumas ir nuolankumas." Richard Bach. SOCIALINIS MĄSTYMAS 2.9 paveikslą). tačiau jei užsispirsite. Narve uždaryti šunys. reikalai pagerės"). kad nuo jų pastangų niekas nepriklauso. kurie pripažįsta optimistinį „aiškinamąjį stilių". pasireiškianti nejudrumu (žr.

kad turi mažai galimybių rinktis. 1987). 1992). 1989). jie išmoksta jaustis bejėgiai ir nuolankūs. iš tiesų gerina sveikatą ir didina laimės pojūtį (Deci ir Ryan. . jog gali rinktis patys. dažniau pesimistiškai vertina ir galimybes susirasti gyvenamąjį būstą bei darbą (Burn. Tyrimai patvirtina. taikydamos dvejopą elgesio modelį prestižiniuose Konektikuto valstijos senelių globos namuose. rečiau serga ir įvykdo mažiau vandalizmo aktų (Ruback ir kiti. ilgiau gyvena ir tikrai jaučiasi laimingesni (Timko ir Moos. 1986. geriau save kontroliavo kitose situacijose . • Veikimo laisvę atliekant užduotis ir priimant sprendimus turintys darbininkai būna sąžiningesni (Miller ir Monge. perjungti televizoriaus kanalus. • Nakvynės namų gyventojai. kuriose žmonės jautė turį daugiau laisvės. Kitoje grupėje buvo skatinama asmeninė kontrolė. kurie manė.10 pav. Buvo akcentuojamos galimybės rinktis bei daryti įtaką slaugos namų politikai ir kiekvieno atsakomybė už tai. kad tos sistemos. Šiems pacientams buvo leidžiama priimti nedidelius sprendimus. tokia pati buvo tyrėjų bei slaugių nuomonė. Pacientai buvo rūpestingai ir nuoširdžiai globojami. • Visose tirtose šalyse žmonės. 2005). ką valgyti pusryčiams. manantys.9 PAVEIKSLAS Nekontroliuojami nemalonūs įvykiai Suvokiamas kontrolės stygius Išmoktas bejėgiškumas Išmoktas bejėgiškumas Kai gyvūnai ir žmonės patiria nekontroliuojamus nemalonius įvykius. Šalyse. 1987). buvo labiau patenkinti gyvenimu (2. Vienai pacientų grupei buvo akcentuojama „mūsų pareiga paversti šią įstaigą namais. Štai keletas pavyzdžių: • Kaliniai.perstatyti kėdes. Wener ir kiti. kad jie negali kontroliuoti savo privatumo. planuodami savo laiką.). • Ligoninių pacientai. kada valgyti ir kiek miegoti. vaikų darželių auklėtiniai ir senelių globos namų gyventojai. Po trijų savaičių dauguma pacientų savo būklę įvertino kaip dar labiau pablogėjusią.2 s k y r i u s . kad būtų galima ja didžiuotis ir jaustis laimingiems".laboratorijoje ar laikydami egzaminus. aktyvesni bei laimingesni. kad . kokio pats nori". kuriems leidžiama bent kiek kontroliuoti savo aplinką . AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 83 2. įjungti ir išjungti šviesą . Po trijų savaičių 93 procentai šios grupės pacientų pasijuto esą žvalesni. Ellen Langer ir Judith Rodin (1976) ištyrė asmeninės kontrolės svarbą. kada žiūrėti kino filmą ar kada keltis. buvo ir daugiau patenkintų gyvenimu (Inglehart ir Welzel. j o gyvenimas taptų toks. kuriems suteikta teisė rinktis.patiria mažesnį stresą. reguliariai mokydamiesi. 1986). kurios skatina asmeninę kontrolę. duodami smulkūs įpareigojimai.

kad žmonės buvo labiau patenkinti savo vedybiniu gyvenimu tais laikais. Bet jei suteiksite jiems galimybę pasirinkti vieną iš dviejų. Šiandien.84 I dalis. 2002). o pasirinkę Havajus pasiges garsių muziejų. žmonės mažiau patenkinti savo vedybiniu gyvenimu. kad žmonėms patinka ir jie pasiryžę mokėti už galimybę keisti savo pasirinkimą. 2004) tvirtina. kai išpardavimo sąlygos neleidžia grąžinti ar apkeisti pirkinio). Psichologiniai suvokiamos savikontrolės tyrimai yra palyginti nauji. nuo kurių priklauso pasitenkinimo jausmas" (Gilbert ir Ebert. kad šiuolaikinėse individualistinėse kultūrose esama „laisvės pertekliaus". kai leidžiama grąžinti prekę ir susigrąžinti visus pinigus arba ją pakeisti). Jį randame ir XX a. Kitų eksperimentų metu žmonės jautė didesnį pasitenkinimą dėl būtinybės apsispręsti (pavyzdžiui. Šią mintį taip pat rasime daugybėje knygų bei vaizdajuosčių. Tai . nepaisant didesnės laisvės išvengti nesėkmingų vedybų ir mėginti iš naujo. jų laimės jausmas gali sumažėti. kad nelabai šilta. žmonės būna mažiau patenkinti savo pasirinkimu nei tada. tačiau jautė mažesnį pasitenkinimą (Iyengar ir kiti. kodėl neseniai atliktame tyrime 11 koledžų absolventai. Žmonės. nėra vandenyno. Kartu su didesnėmis pasirinkimo galimybėmis atsiranda informacijos perteklius ir daugiau priežasčių gailėtis. Pasiūlykite darbuotojams nemokamą kelionę į Paryžių ar į Havajus. kai galėdavo keisti savo sprendimą (pavyzdžiui. 2000). ką Schwartzas vadina „laisvės tironija". ir jie bus labai patenkinti. asmeninė kontrolė dažniausiai padeda žmogui geriau jaustis. kai renkasi iš šešių variantų (Iyengar ir Lepper. ilgai ieškoję darbo ir vertinę įvairius pasiūlymus.Vincento Peale knygoje The Power of Positive Thinking („Teigiamo mąstymo galia"): „Jei teigiamai mąstysite.akivaizdi tiesa". 2006). pasirinkę Paryžių. kaip būtinybė rinktis gali baigtis apgailestavimu. rado geriau apmokamą darbą. pasieksite teigiamų rezultatų. SOCIALINIS MĄSTYMAS Per plataus pasirinkimo kaštai Ar gali būti per daug laisvės ir apsisprendimo teisių? Svartmoro koledžo psichologas Barry Schvvartzas (2000. kaip padėti sau ir raginančių siekti sėkmės pasitelkus teigiamas nuostatas. Turėdami galimybę rinktis iš 30 skirtingų rūšių džemo ir šokolado. Juokinga. Taigi galima paaiškinti. Galimybių rinktis gausa gali sukelti paralyžių arba tai. todėl mažėja pasitenkinimas gyvenimu ir didėja klinikinės depresijos kamuojamų žmonių skaičius. kai išsiskirti buvo sunkiau („prekės grąžinti ir apkeisti negalima"). negu tikėjosi. Nors laisvė gali įgauti kraštutines formas. Christopheris Hsee ir Reidas Hastie (2006) parodo. Knygose apie greitą praturtėjimą nuolat kartojamas motyvas „tu viską gali". patariančių. . tačiau atsakomybės už savo gyvenimą ir savo galimybių realizavimo akcentavimas nėra naujas. šeštojo dešimtmečio bestseleryje . nei tada. Tačiau laisvė gali „trukdyti psichologiniams procesams. apgailestaus. Ši taisyklė gali padėti paaiškinti įdomų socialinį fenomeną (Myers. 2000a): nacionalinės apklausos rodo.

8 -h 0.9 1. 2005). j visuorpenes Pokomunistinės Vakarų į Europos visuomenės j Venesuela Filipinai Peru Dominikos Respublika Kolumbija Brazilija Salvadoras Čilė Argentina Meksika Urugvajus Italija Portugalija Šveicarija Belgija Austrija Liuksemburgas Airija Ispanija Prancūzija š i a u r ė s Airija Graikija Olandija Danija Norvegija Islandija Suomija Švedija Didžioji Britanija Australija JAV Kanada Vokietija Naujoji Zelandija Lotynu Ame ika Katalikiškos Vakarį ! Europios visu Protestantiškos I visuomenės | 2. -r 0.2 s k y r i u s .0 .10 PAVEIKSLAS Koreliacija tarp individų suvoktos galimybės laisvai rinktis ir pasitenkinimo gyvenimu 73 šalyse (Inglehart ir VVelzel.7 0. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 85 Pietų Afrikos Nigerija Uganda Zimbabvė Respublika Afrikos visuomenės į pietas nuo> Sacharos Pietų Azijos visuomenės Konfucianistjnės visuomenės Pokomunistinės Rytų Europos visuomenės Marokas Jordanija Azerbaidžanas Iranas Alžyras Albanija Bosnija Islamiskos i i .

net mažai balų surinkę žmonės renkasi vidutinius tarp galimų vertinimų. Demostravimas." Groucho Marxas (1960) ironizuoja: „Nenoriu priklausyti nė vienam klubui. kad jie yra savimi. Padeda ir modeliavimas. Tie žmonės. „Sėkmė sukuria tvirtą tikėjimą savo veiksmingumu. (Silpnos savivertės žmogus į tokius teiginius kaip „Aš turiu gerų idėjų" atsako: . Daugelis humanistinės psichologijos populiarintojų vieningai teigė: „Mes visi turime nevisavertiškumo kompleksą.tik vaidyba. kad šio komplekso neturime . svarbiausias saviveiksmingumo šaltinis yra sėkminga patirtis. kuris priimtų mane į savo gretas.pastebi Johnas Powellas (1989). SOCIALINIS MĄSTYMAS Savikontrolės tyrinėjimai teikia didesnį pasitikėjimą tokiomis tradicinėmis dorybėmis kaip atkaklumas ir viltis. manau. pripažįstant gerus darbus. Gebėjimąapsispręsti. jog galiu") didina saviveiksmingumą. • Išmoktas bejėgiškumas dažnai išryškėja. kai pastangos pataisyti situaciją pasirodo bevaisės. ." O iš tiesų daugelis mūsų yra geros nuomonės apie save. mesti rūkyti ar pagerinti mokymosi rezultatus buvo sėkmingos. jie gali būti mažiau patenkinti rezultatu. kurie tiki savo kompetencija bei veiksmingumu ir pasižymi vidine kontrole. Tiriant savivertę. jo nuomone. Šališkas palankumas sau Mums aktualios informacijos apdorojimą stipriai veikia šališkumas. Toks savivertės kėlimas padeda mėgautis šviesiąja stipraus savęs vertinimo puse ir tik kartais patirti tamsiąją. kurie stengėsi ir jiems pavyko. šie rezultatai prisideda ne tik prie atskiro žmogaus laimės.. laiko save beverčiais ir nevertais meilės". priešingai. APIBENDRINIMAS Suvokiama savikontrolė • Kelios tyrimų kryptys byloja apie saviveiksmingumo ir kontrolės jausmo naudą. geriau susidoroja su sunkumais ir daugiau pasiekia. kad socialinis įtikinėjimas („tu turi viską. padeda tobulėti. ko reikia sėkmei pasiekti") bei savęs įtikinėjimas („Aš manau. tai skatina geriau elgtis. kai matome kitus. Humanistinės krypties psichologas Carlas Rogersas (1958) padarė išvadą. prisiimame nuopelnus už sėkmę ir manome daugeliu požiūrių esą geresni. • Kai žmonėms pateikiama daug pasirinkimo galimybių. Roy Baumeisterio (2003) vadovaujama mokslininkų grupė vieningai teigia: „Jei visus vaikus girsite vien už tai." Jei pradinės pastangos sumažinti svorį. kad daugelis iš mūsų kenčia dėl silpnos savivertės. Bandūra (2004b) pabrėžia. jūsų saviveiksmingumas auga. sumažės pagyrimo vertė.86 I dalis. palaiko sėkmingos veiklos ir gebėjimo pataisyti situaciją patirtis. negu gavę mažesnę pasirinkimo laisvę. bet ir prie visuomenės tobulėjimo".. Mes lengvai atleidžiame nesėkmes sau. kad dauguma jo pažįstamų „neapkenčia savęs. Bet. jog galiu. Geriau girti ir skatinti savivertę. Plačiai manoma.

„aš bu- sau palanki atribucija (self-serving attributions) Šališko palankumo sau forma. 1997). kurio nebuvo įmanoma pastebėti." „Pėstysis atsitrenkė į mano automobilį ir parkrito po juo.viena iš stipriausiai veikiančių šališkumo formų. tačiau dėl nesėkmės kaltina įvairius išorinius veiksnius. Sportininkai. Lalonde. Kai korporacijų pelnas auga. Kai patiria nuostolius . AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 87 „šiek tiek" arba „kartais". kokią atsakomybę prisiima vairuotojai įvykus avarijai? Draudimo bendrovių bylose avarijas jie komentuoja maždaug taip: „Staiga nežinia iš kur iššoko automobilis. 1992. 1988). (Darbuotojai labiau linkę suversti kaltę kokioms nors išorinėms priežastims . kad „kas gi po raidės q pasirinktų ne w?" Politikai. per dideliam darbo krūviui.. Rice.išorės veiksniams) .netinkamam tiekimui. ypatingoms kitos komandos pastangoms ar grubiam žaidimui (Grove ir kiti.. Mullen ir Riordan. kad žinau daug žodžių ir gerai išmanau jų rašybą. tarnavimu rinkėjams.. darbo paieškos): nugalėtojai aiškina.) Nenuostabu. Sėkmę jie apibūdina kaip savo gebėjimų bei pastangų rezultatą. žmonės priskiria nuopelnus sau. o pralaimėjus kaltę versti aplinkybėms. kad atlygio paskirstymą. Išsaugoti teigiamą savo įvaizdį mums padeda atsiribojimas nuo nesėkmės. darbuotojų nepasitenkinimą ir veda į aklavietę derybų metu (Kruger ir Gilovich. kalbėdami apie savo pergales. 1977) Šis reiškinys ypač pastebimas situacijose. kai reikia ir gabumų. 1985). kad sėkmę pelnė dėl savo sugebėjimų. jei gauna daugiau nei kiti (Diekmann ir kiti. sunkaus būdo bendradarbiams. reiškia.2 s k y r i u s . algos padidinimą. mano regėjimo lauką užstojo tvora. tokius kaip laimės stoka arba problemos „neišsprendžiamumas" (Campbell ir Sedikides. jog jiems kažkas pavyko. nevykusiam teisėjui. o sėkmės atveju ." (Toronto News. egzaminai. tačiau jei pralaimiu . Jei aš laimiu žodžių loto. ir aš nepastebėjau kito automobilio. o pralaimėjusieji kaltina atsitiktinumą. Pavyzdžiui. Polinkis priskirti teigiamus rezultatus sau.o ko gi dar galima tikėtis smunkant ekonomikai? Sau palankios atribucijos reiškinys (teigiamų rezultatų priskyrimas sau. žmonės laiko teisingesniu. kad išgirdę.. reputacija ir strategija). tačiau tvirtai nusistovėjusių socialinės psichologijos išvadų yra susijusi su šališko palankumo sau galia.. trenkėsi į mano automobilį ir dingo. 1990). kurių jie negali kontroliuoti (rinkiminės apylinkės partine sudėtimi. . patyrę pergalę. 0 kaip manote.) Be to. ir sėkmės (žaidimai. Teigiamų ir neigiamų įvykių aiškinimas Daugybė eksperimentų parodė. kad išsiskyrusieji dėl to kaltina partnerį (Gray ir Silver. viena iš labiausiai provokuojančių. kad esame jos nusipelnę. 1999).. 1991." „Kai privažiavau sankryžą. 1967). tačiau dėl pralaimėjimų bėdą suverčia blogiems stabdžiams. politikos tendencijomis) (Kingdon. o neigiamus išorės veiksniams. Sau palanki atribucija skatina šeimyninę nesantaiką. dažniausiai nuopelnus priskiria sau. 1999).įsitikinimas. pavyzdžiui. Tad nenuostabu. oponento populiarumu. o neigiamų . šališkas palankumas sau (self-serving bias) Polinkis palankiai save vertinti. taip pat stengiasi girtis asmeniniais privalumais (darbštumu. o vadovai kaltę dėl blogų rezultatų suverčia tariamai negabiems ir neuoliems darbuotojams (Imai. jų vadovai mielai ima didžiules premijas už puikų vadovavimą.tai todėl. 1994. neaiškioms užduotims.

esu geresnis". „Aš įgijau žinių ir suaugau.laiko save jaunesniais nei iš tiesų {Public Opinion. Apibūdindami save. „ankstesnieji Aš". paaiškėjo. SOCIALINIS MĄSTYMAS vau labai gerai įvertintas per ekonomikos egzaminą".mano dauguma žmonių. jog „niekada pasaulyje neatsiras sveiko proto žmogus. sveikesniais ir netgi įžvalgesniais bei objektyvesniais (žr. Galbūt viena iš tokio optimizmo priežasčių yra ta. 1984). gauta suma paprastai viršija 100 proc. daugelis mūsų esame truputį bepročiai. kad iš tikrųjų vyrai namuose atliko 39 proc. tyrime vyrai pareiškė. darbų namuose. kad atlieka 42 proc. gražesniais. turinčių vaikų. 2003). Lygindami save su kitais. dauguma žmonių laiko save etiškesniais. jog jie daugiau laiko skiria namų tvarkymui ar vaikų priežiūrai nei mano jų partneriai. kuris pasakė savo žmonai: „Jei kuris nors iš mūsų mirs. Kiekvieną vakarą aš ir mano žmona sumesdavome drabužius prie skalbinių pintinės miegamajame. kad kiekviena bendruomenė panaši į Garrisono Keilloro pramanytą Vobegono ežero kaimą. ne tokiais prietaringais. Rytą kuris nors sudėdavome juos į pintinę. Pagrindinė taisyklė tokia: kai grupės nariai vertina. teigdamas. Nes daugeliu subjektyvių ir socialiai pageidautinų aspektų žmonės laiko save geresniais už vidutiniokus. Dėl nesėkmės ar nepripažinimo apkaltinę kokius nors išorinius veiksnius jaučiamės geriau nei laikydami nevertais save (Major ir kiti. išeikvoti ar pervertinti". Jie pastebėjo. draugiškesniais. patirtą tolimoje praeityje. kad vyrai namuose atlieka tik 33 proc. Jei VI amžiaus kinų filosofas Lao Dzė buvo teisus.: „Atkreipkime dėmesį. darbų. vadinasi. (Savitsky ir kiti. kokie buvo iki studijų. kur „visos moterys stiprios. čempionai šiandien. Visa tai primena Freudo anekdotą apie vyrą. Kai . pastebi Anne Wilson ir Michaelas Rossas (2001). Vėlesniame 265 vedusių amerikiečių porų. kad jauni vedę kanadiečiai dažniausiai būdavo įsitikinę. 2005). Kai tyrinėtojai stebėjo tikrąją padėtį (atsitiktinai pasirinktais laiko tarpais matavo tiriamųjų veiklą). Atrodo. o vaikai pranoksta vidutinybes". tačiau „per istorijos egzaminą profesorius man parašė patenkinamą pažymį". O jų žmonos tvirtino. kiek jie prisidėjo prie bendro tikslo. aš persikelsiu gyventi į Paryžių". kad nors 12 procentų žmonių jaučiasi esą vyresni nei iš tiesų. Mulkiai vakar. intelektualesniais. visi vyrai gražūs. kai buvome kitokie. net 66 procentai mano atvirkščiai . Ar mes visi galime būti geresni už vidutiniokus? Šališkas palankumas sau taip pat pasireiškia tuo. Michaelas Rossas ir Fiore Sicoly (1979) atliko šališko palankumo sau šeimoje tyrimą. Noriau pripažįstame savo nesėkmę. Šališkas palankumas sau kaip aš myliu save? Leiskite suskaičiuoti būdus"). 2005). . Vaterlo universiteto studentai pateikė beveik vienodai teigiamų ir neigiamų teiginių. Apibūdindami dabartinius save jie nurodė tris kartus daugiau teigiamybių. kompetentingesniais. darbų (Lee ir Waite. kuris norėtų save pergudrauti.88 I dalis. kad žmonės lygina save su kitais.

kad jie yra mažiau naivūs ir patiklūs (Levine. originalesniais. o daugelis mano.2 s k y r i u s . t Intelektas. 2001). tik vienuolika procentų įvertino save 74 arba mažiau balų(Lovett. žmona pasiūlė. 1977). 1978). kaip dažnai. Australijoje 86 procentai žmonių savo darbo rezultatus vertina geriau nei vidutiniškai ir tik vienas procentas . Mūsų asmeninės mintys . žmonės paprastai vadina genijumi (Lassiter ir Munhall. 1978. R. Svenson. kad vairuoja saugiau ir yra labiau įgudę nei vidutinis vairuotojas (Guerin.atsakė ji.maždaug 75 kartus iš 100.yra įsitikinę. 1984. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 89 atkreipkime dėmesį Šališkas palankumas sau . 2003). 2001). Dauguma žmonių laiko save aukštesnio intelekto. kad kitų žmonių žodžiai bei darbai atskleidžia jų prigimtį. 1987). kad tuo rūpinčiausi aš. Daugelis chirurgų yra įsitikinę. 1968. Štai kaip reiškiasi šališkas palankumas sau: • Etika.kaip aš myliu save? Leiskite suskaičiuoti būdus „Viena. 1981).netgi tie. kad 44-ies procentų kitų baltųjų išankstinio nusistatymo prieš juodaodžius rodiklis yra aukštas (5 arba daugiau). .teigia Dave Barry (1998). Los Andželo gyventojai laiko save sveikesniais nei dauguma jų kaimynų. ekonominės padėties ar etniškumo.yra giliai viduje glūdinti nuomonė. Sveikata. Mes taip pat manome esą geresni nei vidutiniai daugeliu kitų subjektyvių ir pageidautinų aspektų. Tad paklausiau žmonos. Tą. „drausmingas") sužadina didesnį palankumą sau nei objektyvūs (pavyzdžiui. VVylie. Dauguma verslininkų laiko save moralesniais už vidutinį verslininką (Baumhart. Tik mažuma aukštųjų mokyklų studentų laiko save naivesniais ar patiklesniais už kitus.1995). „punktualus"). 90 procentų verslininkų laiko savo veiklą svarbesne už kolegų (French. kuris kuo nors pra• • • • • noksta kitus. t Dorybės. ji surenkanti skalbinius. 1991). . kad save pažįstame geriau nei kiti pažįsta save (Pronin ir kiti. Tačiau apskritai baltaodžiai manė. kas sieja visus žmones. McKenna ir Myers. nepaisant amžiaus. draugiškesniais ir patikimesniais nei vidutinis moksleivis (Hoorens. Studentai dažnai laiko save geresniais ir intelektualesniais už kitus (Allison ir kiti. Tad dauguma mūsų esame įsitikinę. 1997). lyties. Mes manome. Tolerancija. 1989. gražesniais ir kur kas mažiau prietaringais nei vidutinis tos pačios amžiaus grupės ar socialinės padėties atstovas (Public Opinion. Olandijoje dauguma bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių laiko save sąžiningesniais.taip pat. o universiteto studentai paprastai yra įsitikinę. kad mes esame geresni vairuotojai nei vidutiniai". religijos. kad jų pacientų mirštamumas yra mažesnis nei vidutinis (Gawande. Dauguma suaugusiųjų mano. atkaklesniais. . . Dauguma vairuotojų . 1979). 1968). kad jų išankstinis nusistatymas prieš juodaodžius skalėje nuo 0 iki 10 vertintinas 5 ar daugiau balų. kad gyvens maždaug 10 metų ilgiau nei prognozuojama statistiškai (Larwood. Įžvalgumas. C. jos manymu. Parama tėvams. . kurie po autoavarijų buvo atsidūrę ligoninėje . 2002). 1997. 1994.tobula)?" Penkiasdešimt procentų apklausos dalyvių įvertino save 90 arba didesniu balu. „O. Snyder. Brenner ir Molander. 1997 metais Gallupo instituto atliktoje apklausoje tik 14 procentų baltųjų amerikiečių teigė. pagalvojau: „Hm? Aš ir taip tai darau 75 kartus iš 100". Taip pat manome. kad jie padeda savo seniems tėvams daugiau nei jų broliai ar seserys (Lerner ir kiti. kad kitus perprantame geriau nei jie mus." Subjektyvūs elgsenos aspektai (pavyzdžiui. Vairavimas. • Profesinė kompetencija. Dave Barry buvo teisus. 1993.prasčiau nei vidutiniškai (Headey ir VVearing. Vienos nacionalinės apklausos metu buvo pateiktas klausimas: „Kaip vertinate savo moralę ir vertybes skalėje nuo 1 iki 100 (100 .

kad jų įvaizdžiui darbo su kompiuteriu įgūdžiai nebūtini (Hill ir kiti. Manydami. Tačiau daugeliui mūsų. kad sprendžiant šias problemas daugiau aukoja laiko ir pinigų (White ir Plous. manantiems. Shelley E. badaujančiais bei domisi socialinėmis problemomis. įsigyti namą ir išvengti tokių bėdų. jau rytas!". kad jie yra labiau etiški nei kolegos (Van Lange ir kiti. Pesimistas prieina prie lango ir sako: O Viešpatie. infarktas nesulaukus 40 metų ar atleidimas iš darbo. kurie mums gerai sekasi. Subjektyvios savybės padeda laisvai konstruoti savus sėkmės apibrėžimus (Dunning ir kiti. kad nuo jų galėtų parausti net Pollyanna". . save vertiname kaip objektyvų. Viešpatie. pageidautina savybė) neįvertino kaip žemesnio už vidutinį. 1997). o 25 procentai . Bet paklausti apie tam tikrus bruožus ar elgesį (pavyzdžiui. kad kiti yra šališki. 2005. „Optimistas. kaip alkoholizmas. Taylor. Vertindamas savo „vadovavimo gebėjimus" aš įsivaizduoju garsų lyderį. Jacksonas Brownas (1990. 1982). Tie. SOCIALINIS MĄSTYMAS Van Lange. 2002). 1991). slapstydamasis aikštės dešinėje. kurio stilius panašus į mano. Iš dalies todėl. Apibrėždami neaiškius kriterijus savais terminais. visą semestrą labiau vertina raštingumą šioje srityje. Vienos stojamųjų į aukštąsias mokyklas egzaminų tarybos apklausos metu iš 829 000 abiturientų nė vienas savo gebėjimo sutarti su kitais (subjektyvi. O dauguma žmonių mano. p. 79). pasak Neilo Weinsteino (1980. Iš tikrųjų netgi manome esą mažiau pažeidžiami šališko palankumo sau! Pripažįstame kažkokį abstraktų šališkumą ir matome. Positive lllusions.tarp vieno procento geriausiųjų! Savo įvaizdį stipriname ir sureikšmindami dalykus. Žmonės žvelgia vienas į kitą su tam tikru ironišku šališkumu: paprastai save laikome mažiau šališku negu kitus (Ehrlinger ir kiti. studentai mano. o ne apie tas skausmingas savaites. kuriems nesiseka.kiekvieną rytą prieina prie lango ir sako: Labas rytas.90 I dalis. vertindami savo pačių etiką ar patrauklumą). Vertindamas savo sportinius gebėjimus aš mąstau apie tai.tai teigiamas požiūris į gyvenimą. kaip žaidžiu krepšinį. jog pesimistiškai vertina kitų žmonių likimus (Shepperd. Pronin ir kiti. 1989 („Teigiamos iliuzijos") . 2003). kiekvienas iš mūsų manome veikią palyginti sėkmingai. kurie jaučiasi esą „asai" studijuodami įvadinį informatikos kursą. 1991). jog jiems lengviau nei bendrakursiams pavyks gauti gerą darbą. tačiau nemano. nesiimame atsar- „Ateities vaizdai yra tokie rožiniai. kad jie labiau nei kiti rūpinasi aplinka. bus labiau linkę niekinti kompiuterių fanatikus ir teigti. jis būdingas net socialiniams psichologams. 1989). Tie. 60 procentų apklaustųjų sakė esą tarp 10 procentų geriausiųjų. Nepagrįstas optimizmas Optimizmas . 1995). kad iliuzinis optimizmas padidina mūsų pažeidžiamumą. kad esame atsparūs nelaimėms. didelę algą. būdingas „nepagrįstas optimizmas būsimų gyvenimo įvykių atžvilgiu". 1989. kurias praleidau kaip Mažosios lygos beisbolo žaidėjas.pastebi H. . Išsilavinimas nepanaikina šališko palankumo sau. Linda Perloff (1987) pastebi.

kad jų intuicija pranašesnė už konkurentų. Taigi naudingas ir pozityvus. Sparrell ir Shrauger. kuris būdingas daugumai žmonių. o ne jų kaimynai pesimistai. kad pusė santuokų baigiasi skyrybomis. dirbantys vertybinių popierių biržoje ar nekilnojamojo turto versle. tačiau tikimybę. mano. suteik drąsos pakeisti tai. reguliariai nevartojančios kontraceptinių priemonių. vertino 0 procentų (Baker ir Emery. kad aklas optimizmas. 1993). sakė jis. bet rūpestingesni jų kolegos. priešingai nei kitoms bendramokslėms. Seksualiai aktyvios studentės. kad ateityje jie bus laimingesni. kol yra taika". įnirtingai mokosi ir gauna geresnius pažymius (Goodhart. skatindamas saviveiksmingumą bei teigiamai veikdamas sveikatą ir bendrąją savijautą (Armor ir Taylor. Showers ir Ruben. Perdėtu optimizmu trykštantiems studentams (kuriems dažniausiai lemta gauti blogesnius pažymius) praverstų truputis nepasitikėjimo savimi. reikia viltį išsaugančio optimizmo ir poreikį stengtis palaikančio pesimizmo. Šis „absurdiškas tikėjimas savo sėkme. padavę prašymus tuoktis." Reinhold Niebuhr. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 91 gumo priemonių.arba apsauginio pesimizmo. Išvada: kad sektųsi universitete ir už jo ribų. 2006). Azartinių žaidimų mėgėjai optimistai būna atkaklesni už pesimistus net ir tada. Norem ir Cantor. tiksliai įvertino. Jei žmonės. Įstojusieji į universitetą ir pervertinantys savo akademinius gabumus dažnai kenčia dėl savivertės sumažėjimo (Robins ir Beer. 1991. kaip ir išdidumas. gali baigtis nelaime. kad žmonės pervertins savo galimybes pasipelnyti. Segerstrom. „O Dieve. 1993). 1999). Tuo tarpu truputis realizmo . 243). ir negatyvus mąstymas. manė. 1986. 2004). Apsauginis pesimizmas skatina būti pasirengusius sutikti problemas ir jas spręsti. Kinų patarlė sako: „Būk pasiruošęs pavojui. . kad visus iššūkius nugalės ir išgyvens optimistiškai nusiteikę mūsų protėviai. baimindamiesi susikirsti per egzaminą. kad joms. kad jie mažiau nei bendraamžiai rizikuoja užsikrėsti ŽIV (Abrams. Pryor ir Reeder. 1943 („Ramybės malda") . Optimistai paprastai tiki. kai kalbama apie jų gebėjimus" (Spiegei. Lengvabūdiškai nesinaudojantys saugos diržais. gali apsaugoti nuo nemotyvuoto optimizmo pavojų. 1996. The Serenity Prayer. kurių negalima pakeisti. 1994. neigiantys rūkymo žalą ir užmezgantys nesėkmingus santykius primena mums. kad išsiskirs patys. Optimizmas akivaizdžiai nugali pesimizmą. kad esame linkę būti optimistais (Haselton ir Nettle. Vienos apklausos metu 137 asmenys. 1988). ką reikėtų keisti. nereikia stebėtis. Per daug savimi pasitikintys studentai nepakankamai pasirengia egzaminui. 1986. 1987). Škotijoje ir Jungtinėse Valstijose dauguma vyresnių paauglių mano. Net XVII amžiaus ekonominio racionalumo propaguotojas Adamas Smithas numatė. ir šis įsitikinimas tikrai padeda jaustis laimingiems dabar (Robinson ir Ryff.2 s k y r i u s . gresia kur kas mažesnis nepageidaujamo nėštumo pavojus (Burger ir Burns. 1984). ir išminties atskirti vieną nuo kito. kaip tai vadina Julie Norem (2000). 1971. 2001).kyla iš išdidaus pasipūtimo. Tokių pat gabumų. p. jiems gali tekti skaudžiai nusivilti. apsauginis pesimizmas (defensive pessimism) Problemų numatymo svarba prisitaikant ir nerimo nukreipimas veiksmingam elgesiui motyvuoti. būk mums maloningas ir išmokyk ramiai susitaikyti su dalykais. kai vis dažniau pralaimi (Gibson ir Sanbonmatsu. 2001). nes tai paskatintų daugiau mokytis (Prohaska. Jei buvo didesnė tikimybė.

kai juo draudžiama naudotis. prie kurių priskiriame ir save (Dawes. tačiau ar kiti nesielgia taip pat?" Jei nuslepiame pajamas. mano. Koestner. 1990). 1990). norėdami mokėti mažesnius mokesčius. kad ir kiti mąsto bei elgiasi taip kaip jis: „Aš meluoju.92 I dalis. kodėl kitiems nepriskirti savo žinių ir savo reakcijos nepanaudoti kaip rakto. 1994. kad daug kas šitaip elgiasi (Monin ir Norton. vogčiomis įslenkantys į dušą tuo metu. tikriausiai perdėtai išpučiame panašiai besielgiančių žmonių skaičių. mes pervertiname kitų žmonių bendramintiškumą. mano (dažniau nei nesimaudantieji). Sulaukusiems kūdikio tėvams pasaulis atrodo pavojingesnis. kokie jie yra. Mes stipriname savo poziciją pervertindami teigiamą kitų nuomonę apie mus. Besilaikantys dietos tiki. 1993). Blogai pasielgę ar neatlikę užduoties. 1996). Pradedame manyti. kad aš nuo galvos iki kojų esu iš plastiko. Tad mūsų įsitikinimai apie kitų žmonių stereotipus gali šį tą pasakyti ir apie mūsų pačių stereotipus. . galime klaidingai tikėtis. Mes turime keistą polinkį stiprinti savo įvaizdį pervertindami arba neįvertindami to. jog visi viską supranta kaip ir mes. . Jei pajuntame geismą kitam asmeniui. Jei pritariame Kanados referendumui ar remiame Naujosios Zelandijos nacionalinę partiją." Tariamo vienodumo efektas gali pasireikšti todėl. Šis reiškinys vadinamas tariamo vienodumo efektu (Krueger ir Clement. Melagis spėja. spėjant galimą kitų žmonių reakciją? Be to. Žmonės. kurių gyvenimas keičiasi. 1998). Įsidėjau (krūtų) implantus. Po sunkaus fizinio krūvio ištroškę žmonės įsivaizduoja. 2003). kad išvados daromos remiantis ribotu skaičiumi žmonių. Kodėl „neperkelti savęs į kitus". 2003). mes esame labiau linkę tapatintis su tais. o prieš treniruotę taip manė tik 57 procentai. kad kiti mąsto bei veikia kaip ir mes. Marks ir Miller. kad ir kiti norės gerti. kad: • Žmonės. nes išsilydysiu. tačiau Los Andžele taip daro absoliučiai visos" Aktorė Pamela Anderson-Lee (cituota Tai bert. Negaliu stovėti šalia radiatoriaus.Mes matome daiktus tokius. 1992. jog ir šis panašiai reaguos. kokie esame patys. melagis tą kitą žmogų pradeda laikyti nesąžiningu (Sagarin ir kiti. 1997) „Mes matome daiktus ne tokius. SOCIALINIS MĄSTYMAS Tariamas vienodumas ir išskirtinumas tariamo vienodumo efektas (falše consensus effect) Tendencija savo nuomones ir nepageidaujamus ar klaidingus poelgius pervertinti kaip visiems įprastus. kad tokios klaidos būdingos visiems. kad pasiklydusius labiau kamuoja troškulys nei alkis. nes mums šito norisi (Babad ir kiti. kad ir daugelis kitų yra susiformavę neigiamus stereotipus (Krueger. Keturi neseniai atlikti tyrimai rodo. kad nerūkome. ir tuo remdamiesi vertiname aplinką. . • • • „Visi sako. 1987. Mullen ir Goethals. kad keičiasi pasaulis. kad maistas per daug reklamuojamas (Eibach ir kiti. Kam nors pamelavęs. kai turime nepakankamai informacijos.rašoma Talmude. guodžiamės galvodami. arba meluojame. kurie mąsto ir elgiasi panašiai kaip mes. Štai kodėl Leafo Van Boveno ir George Lowensteino (2003) atlikto tyrimo metu po treniruotės 88 procentai ištroškusių tiriamųjų spėjo. Slepiantys neigiamą požiūrį į kitą rasę mano.

Šališkas palankumas sau Nuomonė. . kad dauguma žmonių pritars man.11 PAVEIKSLAS Šališko palankumo sau poveikis Palankesnis savęs vertinimas Savo tėvams aš esu geresnis negu sesuo. 2. tačiau saugos diržus prisisegantys asmenys pervertina (tariamas vienodumas) mėgėjų išgerti skaičių ir nepakankamai įvertina (tariamas išskirtinumas) prisisegančių saugos diržus skaičių (Suls ir kiti. kad daug mokiausi. pageidautino arba sėkmingo elgesio panašumą [ kitus žmones. Lyginant save su kitais reikia pastebėti. Nepagrįstas optimizmas Nors 50 proc. Mes pataikaujame savo įvaizdžiui. kad pamiršdavau tai padaryti. kad sėkmės sulaukėme dėl savo gabumų bei įdėtų pastangų. jog klimato atšilimas kelia grėsmę. ko nedarėme arba tik stebėjome. kad savigyra. Tad savo nesėkmes galime laikyti palyginti normaliu dalyku. kaip teigia Michaelas Rossas ir Fiore Sicoly (1979). santuokų išyra. kai galvojame esą išskirtinai talentingi ir moralūs. Tad dažnai išgeriantys. 2004). įvertinti bei prisiminti kitų ir savo poelgius. sociologijos egzaminą išlaikiau patenkinamai. kad. jog manoji ilgai bus laiminga. Prisiminkime tyrimus. tariamo išskirtinumo efektas (falše uniqueness effect) Tendencija nepakankamai vertinti savo gebėjimų. ką darėme. 1988). AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 93 Kai kalbame apie gebėjimus arba kai mums sekasi. o dorybes . Kas yra šališkas palankumas sau Kodėl žmonės pervertina savo privalumus? Vienas iš galimų paaiškinimų kad šališkas palankumas sau yra šalutinis informacijos apie save patį apdorojimo ir įsiminimo proceso produktas.11 paveikslą). tačiau blogiau prisimenu. Apibendrindami pasakysime. o nesisekė. dažniau pasireiškia tariamo išskirtinumo efektas (Goethals ir kiti. nei tai. mes geriau prisimename tai. Ar taip nėra todėl.2 s k y r i u s .labiau išskirtinėmis nei iš tiesų. iliuzinis optimizmas ir tariamas vienodumas yra pagrindinis šališko palankumo sau šaltinis (žr. nes stigo laimės ir pakenkė išorinės aplinkybės Pavyzdys Labai gerai išlaikiau istorijos egzaminą todėl. žinau. jog abu sutuoktiniai mano atlieką didesnę namų ruošos darbų dalį. 2. kaip surenku skalbinius. kurių metu buvo pastebėta. 1991). Be to. Tariamas vienodumas ir išskirtinumas Žinau. kaip daro kiti? Aš lengvai įsivaizduoju. Kadangi dėstytojas buvo neobjektyvus. yra daugybė galimybių suklysti apdorojant informaciją (Chambers ir Windschitl.

kad mes turime daugybę motyvų. kurie išsigelbėjo iš Pasaulio prekybos centro po rugsėjo 11-osios teroro išpuolio. Padedantis prisitaikyti šališkas palankumas sau Savęs vertinimas turi ne tik tamsiąją pusę. Teisindamiesi būname ypač suinteresuoti sustiprinti savo įvaizdį (Sedikides. 1995). arba suvokia save kaip labiau valdančius situaciją negu yra iš tikrųjų. kurie yra patrauklesni ar profesionalesni. Savęs vertinimo motyvacija stiprina šališką palankumą sau. „Tikėdamas. Šališkas palankumas sau padeda sušvelninti neigiamus streso padarinius. 2003). 1988. arba prieštarauja jam. jei nesiseka eksperimento metu. ypač tuos. 1996.94 I dalis. 1993). kad jei laikysimės tėvų nustatytų taisyklių. Teigiama savivertė duoda tam tikros naudos. Nėra abejonių. „galva yra širdies tęsinys". 2003). Mintys apie savęs vertinimą ir šališką palankumą sau Esu tikras. pastebėsite. Sheldonas Solomonas ir Tomas Pyszczynskis (1997) savo „baimės valdymo teorijoje" nurodo kitą priežastį. kad šališko palankumo sau veikiami žmonės gali jaustis menkesni už kitus. Jie pateisina save. Bonanno ir jo kolegos (2005) vertino darbuotojų. Taylor ir kiti. žmogus gali būti geros nuomonės apie save ir teigiamas požiūris jam padės grumtis su kasdiene įtampa". Norėdami save pažinti. Kai kuriuos žmones iš tiesų kamuoja menka savivertė. kad atspariausi buvo tie.14 skyriuje). Mokslininkai nustatė. 1990. kurie mokėjo pabrėžti savo vertę. Ir ne kiekvienas veikia vadovaudamasis šališku palankumu sau. kodėl teigiama savivertė susijusi su prisitaikymu . emocinis nukrypimas. jie neskuba girtis (daugiau apie tai .ji slopina nerimą bei mirties baimę. kad jis yra talentingesnis ir turi daugiau teigiamų savybių nei kolegos. stengiamės įvertinti savo kompetenciją (Dunning. bet ir šviesiąją. 1997). Vaikystėje išmokstame.teigia Shelley Taylor ir jos bendradarbiai (2003). . Kai žmonės vertina save ir kitų požiūrį į save būdami prislėgti. Swann. stengiamės patikrinti savojo Aš sampratą (Sanitioso ir kiti. Siekdami save sutvirtinti. jog šališkas palankumas sau arba mažina jūsų pačių atsitiktinį neadekvatumo pojūtį. emocinį atsparumą. Kaip mano psichologas Danielis Batsonas (2006). Jeffas Greenbergas. kaip ir kiti skaitytojai. kad jūs. atsirandantis apdorojant informaciją? O gal taip pasireiškia mūsų egoistiniai motyvai? Moksliniai tyrimai atskleidė. kuriems geriau sekasi. SOCIALINIS MĄSTYMAS Tad ar šališkas suvokimas yra paprasčiausia suvokimo klaida. Kai atsitinka malonūs dalykai. Šališkas palankumas sau ir su juo susiję pasiteisinimai taip pat saugo nuo depresijos ir biologinių streso pasekmių (Snyder ir Higgins. gerai save vertinantys žmonės labiau nei neįvertinantys stengiasi būti malonūs ir palaikyti teigiamas emocijas (Wood ir kiti. būsime mylimi ir . Gerai nusiteikę žmonės būna palankūs ir sau.

Tikėjimas savo pranašumu taip pat gali skatinti siekti daugiau .kuriant išsipildančias pranašystes . Taylor ir Doria. Todėl gerą elgesį siejame su saugumo pojūčiu. Cross. Todėl kai paskelbiama. Kai grupės panašios. 1981. 1976. Grafas Galeazzo Ciano. Be to. parašant trumpą rašinį apie mirtį). kaip savanaudiškumas gali apnuodyti kolektyvą. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 95 globojami. Devyniasdešimt ar daugiau procentų aukštųjų mokyklų dėstytojų laiko save pranašesniais už kolegas (Blackburn ir kiti. Jų tyrimai rodo. Bany Schlenkerio (1976. Tie. Devynių eksperimentų metu grupei žmonių jis pateikdavo tą pačią užduotį.2 s k y r i u s . Apgavikai gali sėkmingiau vaidinti sąžiningus. Peterson ir kiti. jei jie tiki esą garbingi. • Dauguma universiteto studenčių klubo narių mano. Po to melagingai informuodavo. Jei dauguma grupės narių mano. Universitetų vadovai ir dekanai pripažįsta šį reiškinį. mūsų gali nemylėti ir negloboti. kurias sukelia panašaus pobūdžio puikybė". kad jie jaučiasi atsakingi už grupės rezultatus nei tariamai užduoties neįvykdžiusių grupių nariai. Newman ir Langer.ir sunkiu metu išsaugoti viltį. savąją kiekvienas laiko pranašesne (Codol. jei nesilaikysime. susidūrus su grėsme. kad jie nepakankamai vertinami. kad jų kolegės yra ne tokios pasipūtėlės ir snobės. kad esame vertingi. Galbūt teisinga tikėti. Šis reiškinys vadinamas šališku palankumu grupei. 1981). Kaip rodo nauji depresijos ir nerimo tyrimai. Schlenkeris tyrė savanaudiškumo apraiškas. Anderson ir kiti. gali kilti nesutarimai ir pavydas. Sėkmingai užduotį įveikusių grupių nariai dažniau tvirtindavo. kartais jis gali trukdyti prisitaikyti. daugelis pajunta neteisybę. Greenbergas ir jo kolegos teigia. 1996). Studijų laikais Schlenkeris buvo roko grupės gitaristas ir pastebėjo. Vėliau. kad esame išmintingesni. tačiau pralaimėjimas yra našlaitis". kaip daug gerų grupių išyra dėl problemų. . Šališkas palankumas sau taip pat lemia nepagrįstai gerą nuomonę apie savo grupę. kurie dėl savo socialinių problemų kaltina kitus. jog esame mirtingi (tarkime. savivertė slopina nerimą. Mačiau.kai manome esą geri ir saugūs . kad „roko grupių nariai dažniausiai pervertina savo indėlį į kolektyvo sėkmę ir nepakankamai į nesėkmę. „Pergalė suranda šimtą tėvų. kad jiems per mažai mokama. 1977b) atlikti tyrimai parodė. kad teigiama savivertė . neigiamų poelgių priskyrimas jų charakteriui (pateisinant tokius pat savo grupės narių poelgius). 1996. Jourden ir Heath. sau padedančios įžvalgos gali teikti praktinę išmintį. kad priminimas. kaip kitų klubų narės (Biernat ir kiti.netgi padeda išvengti mirties baimės. Schlenker ir Miller. dirbdamas Floridos universiteto socialinės psichologijos dėstytoju. kad jų grupei pavyko arba ne. 1981). 1977). The Ciano Diaries. dažnai jaučiasi nelaimingesni už tuos. kurie pripažįsta savo klaidas (C. 1983. 1938 („Ciano dienoraščiai") šališkas palankumas grupei (group-sen/ing bias) Grupei nepriklausančių narių teigiamų poelgių aiškinimas išorinėmis priežastimis. A. stipresni ir socialiniu požiūru labiau klestintys nei yra iš tiesų. 1980. 1977a. Trukdantis prisitaikyti šališkas palankumas sau Nors sau padedantis išdidumas gali apsaugoti nuo depresijos. stiprina pojūtį. kad bus didinami atlyginimai ir jie padidėja pusei arba dar mažesnei daliai kolektyvo.

1996). Šešiasdešimt šeši procentai amerikiečių savo vyriausio vaiko lankomą mokyklą vertina labai gerai arba gerai. 2000 Nieko nauja. . kad žmonės save ir savo grupę vertina palankiai. • Iš dalies toks supratimas kyla iš noro stiprinti savivertę. kad esame apgauti negavę to.kių t kaltinimas ar jausmas. kad iš tiesą būdingesnis yra šališkas palankumas sau. Jei puikybė gimininga šališkam palankumui sau. mes nepagrįstai optimistiškai žiūrime į savo ateitį. pasireiškia trukdantis prisitaikyti šališko palankumo sau aspektas . • • • Dauguma žmonių save laiko geresniais už kitus įvairių pageidautinų savybių bei gebėjimų prasme. Literatūroje nuolatos vaizduojami puikybės spąstai. o savas . kad dėl nesėkmią dažnai kaltiname aplinkybes. • • „Apsimestinis nuolankumas yra savęs menkinimas." Jonathan Sacks. Kai nutinka kas nors bloga.puikybė. Apsimestinis kuklumas iš tiesų gali būti puikybės priedanga.už nugaros". Jis leidžia žmogui laisvai džiaugtis savo gabumais ir taip pat nuoširdžiai pripažinti kitų žmonių talentus. tik vienas procentas mano. po Kr. APIBENDRINIMAS Šališkas palankumas sau • Nors manoma. Tačiau beveik tiek pat . • 53 procentai suaugusių olandų savo santuoką ar gyvenimą nesusituokus laiko labiau pavykusiu nei daugumos kitų. kad jie gyvena blogiau (Buunk ir van der Eijnden. (Jamesas Friedrichas [1996] teigia. Eksperimentai ir praktika rodo. • Šališkas palankumas sau gali padėti prisitaikyti. kad dauguma žmonių per mažai save vertina. nes nepasirodo. Kaip mūsų eksperimentų. 1969. pasimėgauti maloniais gyvenimo įvykiais. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Svetimas ydas turime prieš akis. tačiau skatina klaidingus vertinimus ir kursto grupių konfliktus. taip ir graikų tragedijų herojai nebuvo sąmoningai blogi. Dauguma korporacijų prezidentų ir gamybos vadovų pernelyg optimistiškai prognozuoja savo įmonės gamybos apimtis bei plėtrą (Kidd ir Morgan.įtikinti save. Pasitikėdami savimi.šešiasdešimt keturi procentai . mokslininkai pastebi. tai kas tada yra nuolankumas? Ar tai savęs niekinimas? Nuolankumas nereiškia. kuri saugo nuo depresijos. ko „nusipelnėme". kad jie lėtapėdžiai. Teologai puikybę nuo seno laiko pirmąja iš septynių didžiųjų nuodėmių. Lanvood ir Whittaker. Tikrasis nuolankumas yra sąmoningas kitų didingumo pripažinimas. o sėkmę vertiname kaip savo nuopelną. jog gražūs žmonės stengiasi įtikėti esą bjaurūs. tiesiog jie buvo per daug geros nuomonės apie save. o protingi .šalies mokyklas apskritai vertina patenkinamai (Whitman. 43 m. Didžiosios Britanijos vyriausiasis rabinas. 1997). kad yra geresni!) Tikras nuolankumas labiau panašus į negalvojimą apie save nei į apsimestinį kuklumą. De /ra. kad dauguma studentų puikuojasi esą geresni. Mes pervertiname savo nuomonių ir keistumų panašumą į kitų (tariamas vienodumas) ir tuo pat metu nepakankamai vertiname savo gebėjimų bei dorybių panašumą į kitų žmonių (tariamas išskirtinumas).96 I dalis. Seneka. Antikinėse graikų dramose tragizmo šaltinis buvo hubris . 1977).

Yra dar viena priežastis. sakė XVII a. Maureen Stapleton pareiškė dėkojanti „savo šeimai. ar gyrimasis visada būna nuoširdus. kad aš nebūčiau toks bjaurus". AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 97 Prisistatymas Atrodo. Robertas Gouldas. tačiau tik viešai. Tie. kuriuos kada nors buvau sutikusi savo gyvenime". nei jaučiasi esą. jog sėkmę žmonės mielai priskiria savo pastangoms ir kompetencijai? Norėdami atsakyti į šį klausimą. kad vėliau išaukštintų. nes būtent taip išprovokuojamos paguodžiančios „tiesos". Galbūt jums kilo klausimas. 1665 („Maksimos") ." La Rochefoucauld. o menkino save. Su tariamu kuklumu žmonės pasakoja ir apie savo laimėjimus.2 s k y r i u s . dėl kurios žmonės menkina save ir giria kitus. kuris prieš svarbias varžybas giria varžovą. galima sumažinti darbdavių keliamus reikalavimus ir darbo apimtį (Gibson ir Sachau. kuriuo išdidumas žemina save. kad savęs vertinimas ir saviveiksmingumas duoda naudos. jog sulaukė pagalbos ar emocinio palaiky- „Nuolankumas dažnai būna tik triukas. o tariamas kuklumas. Galbūt prisimenate. Gavusi Akademijos prizą. o pralaimėjimą galima pateisinti „puikia varžovų gynyba". Kaip „įspūdžio valdymo" taktika gali sąlygoti apsimestinį kuklumą ir neperspektyvią elgseną? Jau matėme. Pasakę Jaučiausi it kvailys". kad savasis Aš yra mūsų pasaulio centras. jog žmonės linkę ne tik pernelyg gerai galvoti apie save. kurių buvo paprašyta nurodyti pavardes ir kurie tikėjosi. kad jų pasakojimas bus viešai perskaitytas. Ar jis nuoširdus? Kai treneris viešai liaupsina savo priešininkus. Ar toks dosnus dalijimasis nuopelnais neprieštarauja gerai žinomam faktui. Maxims. draugams ir visiems. Kuklumas. tačiau puikybė skatina pervertinti save. 2000). Per apdovanojimų ceremoniją pagerbtieji kilniai dėkoja kitiems už paramą. gali išprovokuoti bent jau tokią reakciją: „Nusiramink. Ar žmonės ir jaučia tai. bet ir kitiems save šitaip pateikti. kad laboratorinėje diskusijoje Merilendo universiteto studentai liaupsino savo galimą oponentą. kad žmonės kartais pristato save kitaip. Anonimiškai savo būsimo oponento gabumus jie vertino kur kas nuosaikiau. galite paskatinti draugą jus užtikrinti: „Tu viską padarei teisingai!" Netgi tokia pastaba kaip „o. kaip kas nors ne gyrėsi. kai nepasitiki savimi? Tariamas kuklumas Iš tiesų yra duomenų. Pažįstu dar negražesnių". Paulas Brounsteinas ir Haroldas Sigallas (1977) pastebėjo. vaikams. Toks susimenkinimas gali reikšti subtiliai slepiamą egoizmą. dažnai paminėdavo. Tačiau akivaizdžiausias pavyzdys yra ne apgaulingas išdidumas. Tokiu būdu pergalė tampa pagyrimo vertu pasiekimu. Roy Baumeisteris ir Stacey liko (1995) pasiūlė studentams aprašyti jiems svarbią sėkmingą patirtį. Sumenkinus savo gebėjimus. yra tik viena iš „puikavimosi meno" rūšių. filosofas Francis Baconas. ką sako? O gal jie užsideda gražią kaukę. jis demonstruoja kuklumą bei gerą sportinę dvasią ir siekia palankaus vertinimo nepriklausomai nuo būsimo rezultato. Įsivaizduokime trenerį.

viskas būtų buvę gerai. Mokslininkai užfiksavo ir kitų savęs menkinimo būdų. mūsų savivaizdis gali sustiprėti. kad uoliai saugome savo įvaizdį. Jei manome. kai mes. dėl nesėkmių kaltindami aplinkybes. 1987): „Iš tiesų aš nesu nevykėlis . kurį Julia Exline ir Marei Lobel (1999) vadina „pranašumo pavojumi" . 1984) „Be bandymų nebūna nesėkmių. „Praėjusią naktį vėlai grįžau"). Rhodewalt. jei buvo stengtasi. panašiai kaip Maureen Stapleton. o užuot ruošęsi sunkiam egzaminui. kuris turėtų trikdyti jų mąstymą. 1890 („Psichologijos principai") savęs menkinimas (self-handicapping) Savo įvaizdžio saugojimas elgiantis taip. Buvo atliktas toks eksperimentas: tiriamiesiems pasakyta. kurie rašė anonimiškai. leisdamas mums dėl nesėkmės kaltinti laikinas ar mums nepavaldžias aplinkybes („Blogai jaučiausi". Baumeister ir Scher. jog bus stebimas ryšys tarp vaistų poveikio ir intelektinės veiklos.reiškinys. nesėkmė sunkiau išgyvenama. be nesėkmių nebūna pažeminimo. Kodėl žmonės turėtų kenkti sau neperspektyviu elgesiu? Prisiminkite.nieko nedarius.galime sumenkinti savo laimėjimus ir pademonstruoti dėkingumą. bet iš anksto parengus pasiaiškinimą. Paviršutiniškas dėkingumas gali pasireikšti tada. Labai daug pasiekę natūraliai tampa kuklūs. Baimindamiesi nesėkmės. 1988. galime guostis. Jei patiriame nesėkmę save kokiu nors būdu menkindami. Menkinimas apsaugo ir savivertę. SOCIALINIS MĄSTYMAS mo. o ne talento ar gebėjimų stoką. . jei ne ši problema ". Kurį pasirinksite? Dauguma studentų pasirinko preparatą. pranokstame aplinkinius ir nesmagiai jaučiamės dėl kitų žmonių mums reiškiamų jausmų. žaisti kompiuterinius žaidimus? Kai savo paties įvaizdis priklauso nuo veiklos rezultatų. Jūs atsakote į sunkius gebėjimų testo klausimus ir jums pasakoma: „Jūsų rezultatai . 1986. Principles of Psychology. žmonės yra linkę: • Nepakankamai rengtis svarbioms individualioms sportinėms varžyboms (Rhodewalt ir kiti. Ši Steveno Berglaso ir Edwardo Joneso (1978) pasiūlyta savęs menkinimo teorija pasitvirtino. ir įvaizdį. kodėl bijodami nesėkmės per pokalbį dėl darbo žmonės gali iki išnaktų lėbauti.nenuoširdžiai reiškiamą dėkingumą siekiant sudaryti nuolankumo įspūdį. o apsisaugoti (Arkin ir kiti.vieni geriausių!" Jaučiatės neįtikėtinai. ir šitaip susikūrė palankias aplinkybes galimai nesėkmei pateisinti. kad esame kompetentingi. Savęs menkinimas Kartais žmonės mažina sėkmės galimybes susikurdami įvairias kliūtis sėkmei ir daro tai toli gražu ne norėdami sau pakenkti. Ar suprantate. nors širdies gilumoje studentai nuopelnus skyrė sau.98 I dalis. nei atvirkščiai . retai apie tai užsimindavo. Tie. jie mieliau šiuos pasiekimus priskirdavo sau. Baumeisteriui ir liko šie rezultatai pasufleravo idėją apie „paviršutinišką dėkingumą" ." VVilliam James. Įsivaizduokite. jog esate vienas iš eksperimente dalyvaujančių Diuko universiteto studentų. o jei tokiomis aplinkybėmis pasiseka. Prieš atsakant į kitus klausimus jums siūloma pasirinkti vieną iš dviejų preparatų skatinantį intelektinę veiklą arba slopinantį. kad kiti žmonės dėl mūsų sėkmės pradės mums pavydėti arba niekinti . kad patyrus nesėkmę būtų lengviau pasiaiškinti.

Turner ir Pratkanis. Mes valdome savo kuriamus įspūdžius. 1992).tai mūsų pageidaujamo įvaizdžio pateikimas kitiems ir patiems sau. Labai bijojau sužinoti.2 s k y r i u s . kad žmonės kenkia savo sveikatai . teniso žvaigždė Martina Navratilova prisipažino: „Bijojau žaisti iš visų jėgų. kad nesužadintų lūkesčių. kad jie gali menkinti save. Jie nuolatos stebi savo elgseną. Mes įvairiai manipuliuojame savo kuriamu įspūdžiu ir nepriklausomai nuo to. nes jei jos tai gali. arba kai kalbamės su žmogumi. 1994. gerti. Kiti netgi ruošdamiesi fotografuotis išmėgina prieš veidrodį įvairias minas. Riess ir kiti. ar norime įbauginti. 1987). 1987. kad gautų pageidaujamą efektą. Profesorė Smith sako mažiau pabrėžianti savo darbo reikšmingumą. nors nuo to oda greičiau sensta ir padidėja pavojus susirgti odos vėžiu. Pyszczynski ir Greenberg. 1992. gali demaskuoti savivertę tiriantys ekspertai (Arkin ir kiti.deginasi. jog žmonės būna kuklesni kilus pavojui. kuriems norime patikti. kuria siekiama sudaryti palankų arba savo idealus atitinkantį įspūdį. 1993). 1987) Nedėti visų pastangų vykdant sunkią. 1986. 1982). kurį įsimylėjome. tariamas kuklumas ir savęs menkinimas atspindi rūpinimąsi savo įvaizdžiu. Taip elgiamės net jei aktyvus savęs pristatymas eikvoja energiją ir tai gali būti sumažėjusio veiksmingumo priežastis. įsitraukimo reikalaujančią užduotį (Hormuth. 2005). nenuostabu. Riggs. AŠ S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E 99 Suteikti savo oponentui palankesnę padėtį (Shepperd ir Arkin.. Prisistatymas . Tice ir kiti. esame socialiniai gyvūnai. kad juos. vaidinantys publikai. Jei žmonės taip rūpinasi savo įvaizdžiu. . fiksuoja aplinkinių reakcijas ir atitinkamai modeliuoja savo socialinę raišką. ką gi tu patyrei?" Nežinomas autorius Įspūdžio valdymas Pralaimėjusi jaunesnėms varžovėms. Kai kuriems žmonėms sąmoningas prisistatymas yra gyvenimo būdas. Pavyzdžiui. kaip su draugais. Gavę aukštą prisistatymas (self-presentation) Saviraiškos aktas ir elgsena. pobūvyje su žmonėmis. Nenuostabu. sumažėja atkaklumas dalyvaujant varginančiame eksperimente arba pasidaro sunkiau valdyti emocijas (Vohs ir kiti. kurie mus gerai pažįsta (Leary ir kiti. Mes atleidžiame. kad sutvirtintume savo savivertę ir patikrintume savo įvaizdį (Schlenker ir Weigold. pasiduoda kolegų spaudimui rūkyti. kai jį pristato profesionaliems kolegoms. kai žaidžiu iš visų jėgų.. todėl nebūname tokie kuklūs.pavyzdžiui. Pažįstamose situacijose tai vyksta nesąmoningai. pavydžiui. Weary ir kiti. vartoti narkotikus (Leary ir kiti. Nepažįstamose . 1994). kai šį darbą pateikia studentams. kad jos gali nugalėti mane tada. 1981. kad nesėkmė nesumenkintų įvaizdžio. rūpestis dėl keliamo įspūdžio labai sustiprėja. 1991) Nerodyti pastangų pradžioje. kurių gali nepateisinti (Baumgardner ir Brownlee. ar pasirodyti bejėgiai. „Jei stengeisi suklysti ir tau pavyko. 1995). Šališkas palankumas sau. tampa anoreksikais. 1980. nei tada. pateisiname arba atsiprašome. su manimi viskas baigta" (Frankel ir Snyder. Taip pat nenuostabu.

todėl dažniau kalba ir veikia taip. yra subtilus menas. 1999). kaip jaučia ir mano esą reikalinga (McCann ir Hancock. kurie sutinka su teiginiu: „Esu linkęs būti toks. Jain. nei tų. Prisitaikydami prie aplinkybių jie paprastai išreiškia nuostatas. 1982). belgų krepšininkams. tačiau tuo pat metu ir kukliais bei sąžiningais (Carlston ir Shovar. . bet kas čia tokio") gali būti suprastas kaip vaidyba. abėcėlės tvarka).parodyti. de Vries ir van Knippenberg. „Viešoji nuomonė visada yra tironiškesnė atžvilgiu tų. kad šališkas palankumas sau būdingas olandų moksleiviams ir studentams. 2005). kurie akivaizdžiai jos bijo. 2004). Labiausiai save kukliais vaizduoja tų kultūrų atstovai. Codol. kuriomis iš tiesų nesivadovauja (Zanna ir Olson." Oficialusis Japonijos teisininkų asociacijos atstovas Koji Ynase apie tai. Kinijos studentams. o ne grupės kaltė" (Anderson. Vaikai čia išmoksta dalytis sėkme ir prisiimti atsakomybę už nesėkmę. kad sukurtume pageidaujamą įspūdį. kokį žmonės nori mane matyti") elgiasi tarsi socialiniai chameleonai . 2000. Nepaisant noro tinkamai prisistatyti. kaip apgavikas. 2004). Jei kamuoliukas į galvą trenkia japonui. Norint padaryti gerą įspūdį . Falbo ir kiti. ką apie juos mano kiti. 1998. 1930 („Laimės užkariavimas") „Jei beisbolo aikštėje kamuoliukas į galvą pataiko amerikiečiui.blogą. japonų studentams ir vairuotojams. 1983. 1990. Murphy-Berman ir Sharma. 1986. apsimestinis kuklumas („pavyko. jis kelia bylą. vasario 26 įvertį pagal savo elgesio tikrinimo skalę (pavyzdžiui. kad juos laikytų gabiais. tokie žmonės pasako.100 I dalis." Bertrand Russell. 1983). Indijos induistams. 1986. 1987. 1979. Tačiau kai mums kas nors ypač gerai pavyksta. ką jie galvoja apie gėjų šeimas. 1997. 1976. Paklausti. 2002. 1987). pavyzdžiui. SOCIALINIS MĄSTYMAS savo elgesio tikrinimas (self-monitoring) Savikontrolė siekiant sukurti norimą [spūdį. Honkongo studentams ir sporto žurnalistams bei visų amžiaus grupių prancūzams (Brown ir Kobayashi. kurį demonstruojame kitiems.reikia įgūdžių. Kinijoje ir Japonijoje būdingas mažesnis šališkas palankumas sau. 2005. 2003. Kinijoje ir Japonijoje (Heine. 1983. Australijos studentams ir darbininkams. dažnai tikrasis Aš skiriasi nuo to. kurie yra jai abejingi. Sedikides ir kiti. Buvo pastebėta. 2003. „Jei man nepavyko. Kaip pastebėjo Markas Leary (2004). Kuklumas daro gerą įspūdį. o labai tikrinantis savo elgesį gali elgtis nesąžiningai. Man ten nereikėjo stovėti. Jie labiau stebi savo vidines reakcijas. 1985). Liebrand ir kiti. Hagiwara. Izraelio ir Singapūro moksleiviams. šis sako: „Man tai teikia garbę. The Conquest of Happiness. Aš pats kaltas. 1997. 1996. Būdami tarp žmonių jie nesistengia vadovautis savo nuostatomis. kodėl jo šalyje teisininkų yra perpus mažiau negu Vašingtone ir jo priemiesčiuose. nekreipdami dėmesio į kitų įsitikinimus (Klein ir kiti.jie keičia savo elgseną priklausomai nuo aplinkybių (Gangestad ir Snyder. 1983). Hallahan ir kiti. Pateikti save taip. Snyder. Mezulis ir kiti. Tai gimdo apsimestinio kuklumo fenomeną: mes dažnai demonstruojame mažesnę savivertę nei patys iš tiesų jaučiame (Miller ir Schlenker. Lefebvre. 2003. kad esame kuklūs. kuriose vertinamas santūrumas. kad mažai savo elgesį tikrinantis žmogus atrodo kaip bejausmis stuobrys. Dauguma mūsų esame tarp šių kraštutinumų. ką iš tiesų mano. Feather. viso pasaulio žmonės rūpinasi savo prestižu (Brown. Yik ir kiti. tai yra mano. o įkyrus gyrimasis . Sedikides ir kiti. Menkiau save tikrinantys mažiau rūpinasi tuo. Newsweek. Galite įsivaizduoti. Žmonės nori. tačiau kompetentingi .

o nepasižymintys savistaba nesistengia to daryti ir todėl gali pasirodyti netaktiški. Bet kuri tiesa. Stipri savivertė taip pat padeda prisitaikyti. liaupsina būsimus konkurentus arba viešai priskiria nuopelnus kitiems. kad kartais sunkumai atspindi socialinės aplinkos despotizmą.sulaukti sėkmės. Kai tikime savimi. Mes stebime save. kad norint suprasti savąjį Aš socialiniame pasaulyje saviveiksmingumo neužtenka. Jei neprisipažįstame. Teorija apie iliuzinį optimizmą ir kitas šališko palankumo sau formas primena. ne tokie kvaili. buvę drausmingesni. • Tokia įspūdžio valdymo taktika paaiškina tariamą kuklumą kai žmonės menkina save. neturto ar depresijos atsakomybę prisiimame sau.saviveiksmingumo ir šališko palankumo sau . nes pasaulis sudėtingas. Net jei iš karto nepasisekė. Teorija apie saviveiksmingumą skatina neprarasti vilties nepalankiose situacijose.. .2 s k y r i u s . • t Kartais žmonės menkina save. gali kilti pagunda teigti.apie saviveiksmingumą ir šališką palankumą sau. nors patys mano kitaip. bet ir didžiausius nusivylimus. apie ką Pascalis mąstė prieš 300 metų: nė viena tiesa nėra savaime pakankama. ir vidinei (sau patiems) auditorijai. Prisistatymas rodo norą sukurti gerą savo įvaizdį ir išorinei (aplinkai). mažesnė tikimybė susirgti depresija ir didesnė . kad apsaugotų savivertę ir galėtų pasiteisinti ištikus nesėkmei. Didžiausi lūkesčiai gimdo ne tik didžiausius pasiekimus.. AŠ S O C I A L I N I A M E PASAULYJE 101 APIBENDRINIMAS Prisistatymas t Būdami socialiniai gyvūnai. atskirta nuo ją papildančios. privalome atkakliai siekti savo tikslo ir neleisti. teigiamo mąstymo galia Šiame skyriuje buvo pateiktos dvi įsimintinos teorijos . Teigiamas mąstymas gali būti rezultatyvus tik tada. Post scriptum: ^ dvejopa tiesa . kai dėl nesėkmingos santuokos.išdidumo pavojai. Ši dvejopa . jog žmonės patys kalti dėl savo problemų ir nesėkmių arba netgi per aštriai kaltinti save už nesėkmes. savo veiklą ir kreipiame ją pageidaujamam [spūdžiui sukurti. Kokia gėda! Jei tik būtume labiau pasistengę. Nuolat save stebintys asmenys savo elgesį pritaiko konkrečiai išorinei auditorijai. savo žodžius ir veiksmus deriname prie auditorijos. kad nepasitikėjimas savimi pakenktų. yra tik pusė tiesos.tiesa primena tai.

Neigiamos emocijos lemia investuotojų pesimizmą Kaip traktuojame socialinę aplinką? Priežastingumo priskyrimas: žmogui ar situacijai Pagrindinė atribucijos klaida Kodėl mes darome atribucijos klaidą? Socialinės aplinkos lūkesčiai Atkreipkime dėmesį. Išsipildymo psichologija vertybinių popierių biržoje Mokytojų lūkesčiai ir moksleivių mokymosi rezultatai Kaip iš kitų sulaukti to. ko tikimės Išvados Atkreipkime dėmesį. Kaip mąsto žurnalistai: pažintinis šališkumas žiniasklaidoje Post scriptum: mintys apie intuicijos galimybes ir jos ribas .Socialiniai įsitikinimai ir vertinimai Kaip suvokiame savo socialinę aplinką? Sužadinimas Įvykių suvokimas ir interpretavimas Įsitikinimų tvarumas Prisiminimų apie save ir savo pasaulį konstravimas Kaip sprendžiame apie socialinę aplinką? Intuityvūs vertinimai Perdėta savikliova Euristika: trumpiausias protavimo kelias Iliuzinis mąstymas Nuotaika ir vertinimai Mokslinių tyrimų išvada.

kartais priskirdami juos situacijos. vertiname. o tai kartais juos prišaukia. o valdžios institucijoms paslaptingai nesisekė suteikti pagalbą ir parūpinti autobusus evakuacijai. „Žinoma. atostogavo. pagalbos pagaliau buvo sulaukta. o visuomenė ėmė kaltinti valdžią. per televizijos labdaros koncertą uragano aukoms paremti teigė repo žvaigždė Kanye Westas. kaip suvokiame.užtikrino prezidentas Bushas. Savo pasaulį kuriame žiūrėdami pro teorijos akinius. o kartais . Pirmame skyriuje atkreipėme dėmesį į reikšmingą faktą apie žmogaus prot ą . o jų kūnai buvo palikti gatvėse. kai užgriuvo uraganas. 2005). kai mirė dešimtys žmonių. laikydamiesi savo prielaidų. • aiškiname įvykius. to nedarysime ir teikdami pagalbą". kad dėl išankstinio vertinimo mūsų suvokimas ir interpretacija gali būti tendencinga. „ A u d ra nieko nediskriminuoja. . kuris tuo metu. beširdiškumu? „George Bushas nesirūpina juodaodžiais". kurios nukreipia nuomonę. kai • suvokiame ir prisimename įvykius. Trys iš keturių baltųjų amerikiečių nesutiko. o klaidinga informacija gali būti tendencingų prisiminimų priežastimi. numanomomis taisyklėmis. Po daugelio dienų. filmuodavo pagalbos maldaujančius žmones. aiškiname savo gyvenimą visuomenėje ir kaip mūsų lūkesčiai veikia kitus žmones. • vertiname įvykius. • tikimės įvykių.metais praūžus uraganui „Katrina" televizija rodė vaizdus. Kaip suvokiame savo socialinę aplinką? Neįtikėtini mokslinių tyrimų rezultatai atskleidžia.mūsų išankstinė nuomonė sąlygoja informacijos suvokimą bei interpretaciją. kaip neturtingi juodaodžiai gyventojai be maisto ir vandens įstrigę Naujojo Orleano sporto rūmuose ir Susirinkimų namuose siautėjant visuotinei suirutei. Televizijos žurnalistai be problemų patekdavo į Naująjį Orleaną.asmenybės įtakai. kad lėtą vyriausybės reakciją galima sieti su nukentėjusiųjų rase. Kuo galima paaiškinti vėlavimą padėti? Vietos valdžios neveiksnumu? Prezidento. jei dauguma aukų būtų baltaodžiai? Tokiai nuomonei pritarė du trečdaliai nacionalinėje apklausoje dalyvavusių afrikiečių kilmės amerikiečių (Bumiller. savo nuotaikomis. pasikliaudami savo intuicija. Tokie įsitikinimai visuomenėje natūraliai susiformuoja. išanks- . Šiame skyriuje nagrinėsime. Ar vyriausybė būtų greičiau suteikusi pagalbą.

netgi nesąmoninga. sužadinamas mąstymas. kad jie eina lėtai ar kad jie tik ką stebėjo žodžius. Žvilgtelėkime į vieną kitą provokacinį eksperimentą. Robas Hollandas su bendradarbiais (2005) pastebėjo. kurio metu užsidėjęs ausines atidžiai klausotės neaiškiai tariamų sakinių. 1994). o ateitis . kurie sužadino mintis apie senėjimą. kaip šie žmonės lėčiau eidavo lifto link negu tie. Visi šie poveikiai kildavo tiriamiesiems sąmoningai nesuvokiant kvapo ir jo įtakos. kaip aiškinsime ir prisiminsime įvykius.šviesesnė. • . kaip išankstinis vertinimas veikia informacijos suvokimą ir interpretaciją. Kitoje grupėje žmonių nuomonės buvo paveikiamos po jų supažindinimo su nauja informacija. kad prislėgta nuotaika sužadina neigiamas asociacijas. kurių net nesuvokiame. bet jūs sąmoningai jo neišgirstate. „Mes stovėjome ant kranto". kad dalyvaujate eksperimente. Tuo metu į kitą ausį lygiagrečiai sakomas kitas žodis (upė arba pinigai). Sužadinimo eksperimentai atskleidžia. gali subtiliai paveikti tai. SOCIALINIS MĄSTYMAS tinė nuomonė svarbi".tai asociacijų voratinklis. suaktyvinamos emocijos ir. pavyzdžiui. gali paveikti kitą mintį ar veiksmą. kuris verčia triukšmus namuose priskirti galimam įsilaužėliui. Vienoje grupėje buvo tiriama. Sužadinimas pabudina ir aktyvuoja tam tikras asociacijas. Įsivaizduokite. siekiant patikrinti. Smurto stebėjimas skatina dviprasmiškus veiksmus (praeivio stumtelėjimą) ir žodžius („niuksas") suprasti kaip agresyvius. užuodę valiklio kvapą. jei prieš tai buvo užuodę valiklio kvapą. Mūsų atminties sistema . patiems to nesuvokiant. Tačiau šitas žodis „sužadina" sakinio aiškinimą (Baars ir McGovern. kad olandai studentai greičiau atpažindavo su valymu susijusius žodžius. Toliau šiame skyriuje sužinosime. Vėlesniuose eksperimentuose kiti studentai. sužadinimas (priming) Konkrečių asociacijų aktyvinimas atmintyje. per dieną prisimindavo daugiau su valymu susijusių darbų ir netgi valgydami trupantį pyragaitį stengdavosi nepritrupinti ant stalo. Sužadinimas Dar prieš mums pradedant suvokti aplinkinį pasaulį dirgikliai. „išmintingas" ir „pensininkas". tačiau jie nepajėgia suvokti jos poveikio masto.104 I dalis. Tačiau dėl geros nuotaikos praeitis staiga atrodo nuostabesnė. bet į mūsų susikonstruotą realybę. Pagrindinė išvada tokia: mes reaguojame ne į objektyviai egzistuojančią. kurie nebuvo paveikti su amžiumi susijusių žodžių. Lėčiau ėjusieji net nesuvokė. kaip įpirštos idėjos provokuoja tendencingus prisiminimus. Vėliau jie stebėdavo. kaip viena mintis. Dažnai mąstymą ir elgesį sužadina įvykiai. Sužadinimo eksperimentai turi analogų ir kasdieniame gyvenime: • Jei vieni namuose žiūrime baisų filmą. į kuriuos nekreipiame dėmesio. Johnas Barghas ir jo bendradarbiai (1996) atliko aksperimentą. Jie paprašė tiriamųjų sudaryti sakinius su žodžiais „senas". .sutinka žmonės.

Teiginys. Kiekvienu atveju nematomas vaizdas ar žodis sužadina atsaką į vėlesnę užduotį. kaip įskiepyta mintis ar vaizdas gali sužadinti interpretacijas ir prisiminimus. skaitydami apie ligų simptomus. Iš pirmo žvilgsnio žmogų dažniau įvertiname teisingai negu neteisingai. pradėdavo aiškintis savo pačių nerimo ir prastos nuotaikos priežastis.spalvos pavadinimas . pradeda jaudintis dėl savo galvos skausmų ar karščiavimo. kad būtų sąmoningai suvoktas. Panašiai būsimieji medikai. jo garbintojams gali skambėti menkinančiai. Bet kartais išankstinis vertinimas būna klaidingas. iliustruoja vieną iš XXI amžiaus socialinės psichologijos pamokymų: daug socialinės informacijos apdorojame automatiškai. 2005). Lee Rosso ir Marko Lepperio (1985) atliktas eksperimentas parodė. pavyzdžiui. nepaisant keleto stulbinamų ir įsigalėjusių šališkumų bei loginių klaidų (Jussim. Tyrimai apie tai. tuo tiksliau galime skaityti jų mintis ir jausmus. tačiau kaip pagyrimas atrodyti tam. Įvykių suvokimas ir interpretavimas Suvokdami ir suprasdami kitus žmones dažniausiai esame tikslūs. Jie pro- . koks stiprus gali būti išankstinės nuomonės poveikis. nesąmoningai. Daugelyje tyrimų sužadinimo poveikis pastebimas net jeigu pateikiamas ikislenkstinis dirgiklis . skaitydami apie psichologinius sutrikimus. Labai trumpas ir todėl nespėtas pajusti elektros smūgis padidina vėliau patirto smūgio suvoktą stiprumą. net paprastas dirgiklis gali skirtingai veikti du žmones. Jei žmogui prieš akis akimirksnį šmėsteli žodis „duona". o ne „svoris" ar „sniegas". vėliau jis greičiau randa susijusius žodžius. Tai yra netyčia. Roberto Vallone. Nors nespėjame pamatyti.3 s k y r i u s . protas gali šį tą užfiksuoti. 1990). tampa svarbi išankstinė nuomonė (Hilton ir von Hippel. 2001). Tas pat pasakytina ir apie socialinį suvokimą.leidžia greičiau atpažinti tą spalvą kompiuterio ekrane. bet šmėstelėjęs neteisingas spalvos pavadinimas šį procesą sulėtina (Epley ir kiti. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 105 • Daugelis psichologijos studentų. 1999. „sviestas". kas jį niekina. nematydami.per trumpas. Kuo geriau pažįstame žmones. kad Didžiosios Britanijos Ministras Pirmininkas Tony Blairas yra „neblogas". Ikislenkstinis dirgiklis . Merikle ir kiti. Prisiminkime 1 skyriuje pateiktą dalmatino nuotrauką. Įvadiniame psichologijos kurse visada aptariamas išankstinio vertinimo ir lūkesčių poveikis. Arba panagrinėkime šią frazę: GERIAU ŽVIRBLIS SAUJOJE NEI NEI BRIEDIS GIRIOJE Ar pastebėjote čia kokią nors klaidą? Suvokiame daugiau nei pastebi akis. o nepamatytas. Kai socialinę informaciją galima interpretuoti įvairiai. Kadangi socialinis suvokimas labiausiai priklauso nuo žmogaus.

„Neobjektyviausiai žmonės vertina objektyvumą". Pavyzdžiui. Žiniasklaida ir tarpininkai visur laikomi tendencingais. Dar 3. Abi grupes supažindinus su įvairiais identiškais įrodymais. religijoje ir moksle dviprasmiška informacija dažnai tampa konfliktų priežastimi? JAV kandidatų į prezidentus debatai dažniausiai tik sustiprina ankstesnius įsitikinimus. 1985. prieštaravimų ne sumažėjo. Taigi. pamačiusios televizijos naujienų reportažus apie skerdynes Beirute. Rezultatai: ir mirties bausmės šalininkai. ir priešininkai buvo palankūs jų įsitikinimus atitinkantiems įrodymams. sako Geoffrey Munro ir jo kolegos (1997). Pasakykite man. Iš tiesų. kad teisėjai palaiko varžovus. tai veikia su įsitikinimu susijusios informacijos suvokimą. talkininkaudami Charlesui Lordui (1979). o padaugėjo. po debatų abiejų kandidatų rėmėjai tik sustiprino savo paramą.iO 8 C r 2 7 o Į« O) Neutrali o S -O C 5 c S 4 < / > O 2 3 JS « o •N Antiizraelietiška Proizraelietiškai nusiteikę studentai Proarabiškai nusiteikę studentai . kad jo favoritas pralaimėjo (Kinder ir Sears. Rossas ir Lepperis. Ar būtent todėl politikoje. Tačiau tai būdinga ne tik sporto mėgėjams ir politikams. 1985). 2003). ir aš turėsiu raktą į jūsų nuostatas. manydavo. 2003). Pusė tiriamųjų pasisakė už mirties bausmę. Vieno vertinimo rezultatai patvirtino studentų nuomones apie mirties bausmę. kandidatai į prezidentus ir jų rėmėjai beveik visada mano. kad žiniasklaida šiuo klausimu yra tendencinga. o pusė jai nepritarė. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Jei esate kuo nors įsitikinę. Ross ir Lepper. kur jūs įžvelgiate tendencingumą. Mūsų nuomonė apie pasaulį netgi prieštaraujančius įrodymus gali paversti palaikančiais. tačiau griežtai kritikavo jiems prieštaraujančius. žmonių požiūriu į tendencingumą galima pasinaudoti tiriant jų nuostatas (Saucier ir Miller. Proizraelietiška C) / C .106 I dalis. Jei šalį laikote priešiška. Tai paplitęs reiškinys: sporto aistruoliai mano. Tik vienas iš dešimties žmonių. Kaip parodyta 3.1 paveiksle. Šaltinis: Duomenys paimti iš Vallone. paprašė studentų įvertinti dviejų tariamai naujų mokslinių tyrimų rezultatus. . o kito ." Politologas Robert Jervis (1985) izraelietiškai ir proarabiškai nusiteikusiems studentams pademonstravo šešias televizijos naujienų ištraukas apie 1982 metais įvykdytas civilių žmonių žudynes dviejose Libano stovyklose. kiekviena grupė televiziją laikė priešiška jų atžvilgiu. kad žiniasklaida jiems nepalanki. buvo įsitikinusios.pastebėjo vienas žinių komentatorius (Ponievvozik. jos neaiškius veiksmus būsite linkę interpretuoti kaip šio priešiškumo požymį. prieš debatus rėmusių kurį nors kandidatą.1 PAVEIKSLAS Proizraelietiškai ir proarabiškai nusiteikusios studentų grupės.joms prieštaravo.

ar maloni? Jei jums pasakytų. kar- . (Tik pažvelkite. o lūpos beveik šypsosi. tiriant žmonių išankstines socialines ir politines nuostatas. kad maitinimas iš buteliuko sukėlė vaikui pilvo skausmus. mylintį bei gailiaširdį. kad jo veidas atrodo žiaurus. kai respublikono prezidento Ronaldo Reagano valdymo pabaigoje sumažėjo infliacija. Tai vadinama „Kulešovo efektu". tą pastebėjo tik 8 proc. Be to. kuriems buvo pasakyta. 3. atsakingas už Antrajame pasauliniame kare įvykdytus barbariškus medicininius eksperimentus su koncentracijos stovyklų kaliniais. kad tai buvęs gestapo vadovas. 2004). Dėl to pirmame filme aktorius atrodydavo liūdnas. pagerbiant rusų režisierių.viena iš priežasčių. gali kontroliuoti žiūrovų reakcijas į veikėjų emocijas. žmonės nesąmoningai gali tokiais palaikyti mus pačius. Apibūdinkite ką nors kaip jautrų.2 paveikslą). Donalas Čarlstonas ir Johnas Skowronskis (1999. kokios rūpestingos jo akys. Respublikonai (iš jų 47proc. antrame . manipuliuodami fonu. Esmė štai kokia: objektyvi realybė egzistuoja. pašnekovai šias savybes linkę sieti su mumis pačiais. (Ar galite įžiūrėti tą vos tramdomą pašaipą?) Tie. ar jo veido išraišką apibūdintumėte kitaip? Įsitikinimų tvarumas Įsivaizduokite močiutę. ką jie žino. kad šis vyras yra pogrindinio antinacistinio judėjimo lyderis.susimąstęs. o trečiame . Kai apie kitą žmogų kalbame gerai arba blogai. demokratų. pastebėjo infliacijos mažėjimą) buvo panašiai nepastabūs ir neigiamai nusiteikę demokrato prezidento Clintono valdymo pabaigoje (Brooks. Šis reiškinys vadinamas spontanišku bruožų priskyrimu. Pavadinkite ką nors bukagalviu. kad šis žmogus buvo nacis. žaidžianti mergaitė. Carlston ir Skowronski. intuityviai nusprendė. kuriuose buvo rodomas neutralios išraiškos aktoriaus veidas. jog vaikiškame kalambūre . ir kiti manys. ir jūs atrodysite panašus į tokį.3 s k y r i u s . 2005). dėl kurios mūsų įsitikinimai yra tokie svarbūs. išgelbėjęs tūkstančių žydų gyvybes.laimingas. Jei nuolat kalbame. jie veikia visas mūsų interpretacijas. lėkštė sriubos. 3. teigia Lynda Mae. Myronas Rothbartas ir Pamela Birrell (1977) paprašė Oregono universiteto studentų apibūdinti vyro veido išraišką (žr. jo veido išraišką palaikė šilta ir malonia.„kas apie kitą sako. kuri vakare pravirkus kūdikiui nusprendžia.) Filmų kūrėjai. apie save pasisako" slypi išmintis. „Gerai pagalvojus. kad aplink vien liežuvautojai. buvo manipuliuojama išankstine nuomone ir pastebėtas stulbinamas jos poveikis įvairioms stebimos informacijos interpretacijoms ir prisiminimui. kad jūs toks esate. kuriame matomas veidas. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 107 daugiau. tačiau mes į ją žiūrime pro savo įsitikinimų. manipuliuojant tuo. Partiškumas formuoja išankstinę nuomonę. Tie. tačiau prieš tai buvo parodyta viena iš trijų skirtingų scenų: mirusi moteris. Interpretavimo procesas taip pat veikia kitų žmonių nuomonę apie mus. Kulešovas pademonstravo šį reiškinį trimis trumpais filmukais. sumaniai valdžiusį žmonių daromas išvadas. Tai .2 PAVEIKSLAS Nuspręskite patys: ar šio žmogaus veido išraiška yra žiauri. Atrodo. kuriems buvo pasakyta. nuostatų ir vertybių akinius.

Tačiau maždaug 75 proc. 1817-1862 įsitikinimų tvarumas (belief perseverance) Atkaklus savo pradinių koncepcijų laikymasis ir tikėjimas jų teisingumu net tada. ką matome. astronomai. duodančios idėjų naujoms prielaidoms ir įvykių interpretacijoms. 1982)? Kad tai išsiaiškintų. kad jis teisingas arba pateikiant pramanytus įrodymus. Informaciją paneigus. kodėl užgauliojantis nepažįstamasis šitaip elgiasi arba kodėl gali pakilti mums patrauklių akcijų vertė. Po to būdavo prašoma paaiškinti. kai pagrindiniai teiginiai yra diskredituoti. ar blogi gaisrininkai. atvirkščiai. dar vadinamas įsitikinimų tvarumu. eksperimento dalyvių savo įsitikinimą išsaugojo tikriausiai todėl. ar močiutė vis tiek atkakliai tvirtins. kodėl tai yra tiesa. kaip kad mokslininkams naudingos teorijos. kad įsitikinimai gali suvešėti ir išlikti. arba. Vėliau eksperimento dalyviai turėjo raštu pagrįsti savo išvadas. o atsargusis . yra už mūsų regėjimo lauko". o vėliau pabandė jį sukompromituoti. jį paneigti be galo sunku. Kaip tik todėl. Jie pervertino kainų augimą. Šis reiškinys.108 I dalis. pavyzdžiui. 1997.blogas gaisrininkas. ką jau daugmaž žinome. blogesni gaisrininkai. Kaip sako kinų patarlė. Jie paprašė tiriamųjų išnagrinėti vieną arba du praktinius atvejus ir nuspręsti. nepaisant juos pagimdžiusių įrodymų diskreditavimo. Jų tyrimas atskleidė. kuriais taip žavėjosi XX a. kodėl įtariamasis gali būti kaltas. 1984). kad maitinimas iš buteliuko sukelia pilvo skausmus (Ross ir Anderson. Paprastai išankstinė nuomonė būna naudinga. Ir galiausiai mokslininkai visiškai diskredituodavo pradinį teiginį. kad kūdikis smarkiai karščiuoja. Suformuluotas aiškinimas galėjo egzistuoti nepriklausomai nuo jį lėmusių aplinkybių. Craigas Andersonas ir jų kolegos pateikė tiriamiesiems klaidingą teiginį. Jelalian ir Miller. ar rizikuoti linkę asmenys yra drąsūs. eksperimento dalyviai vis tiek laikėsi savo ir atitinkamai manė. Marso „kanalai". tvirtinant. tėra žemiško intelekto produktas. Tačiau tai naudinga ne visada: kartais tampame savo pačių nuomonių įkaitais. kai tokio tipo asmuo buvo geras. galime taip ir nepakeisti savo nuomonės (Davies. kad rizikuoti linkę žmonės būna arba geresni. kad vis dar tebetikėjo tuo. ar rizikuoti linkę žmonės bus geri. peršančius priešingą išvadą. rodo. kas buvo sakoma. Kiekvieno eksperimento metu pirmiausia buvo įperšamas teiginys. 2004). .ankstesniąsias kainas markėmis ir naująsias eurais (Traut-Mattausch ir kiti. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Mes girdime ir suvokiame tik tai. kad dėl euro įvedimo pakilo kainos. lygindami kainas restorano valgiaraščiuose . kaip paaiškėjo. be to. Lee Rossas. Vienai grupei buvo pateiktas pavyzdys. Šis eksperimentas taip pat rodo. pusei eksperimento dalyvių buvo teigta priešingai. juo atsargiau vertiname prieštaraujančią informaciją. „du trečdaliai to. Kitą įsitikinimų tvarumo pavyzdį pateikė Andersonas. Jei paaiškės. kad jei žmonės klaidingame teiginyje įžvelgia logiką. kaip interpretuosime įvykius. Lepperis ir Rossas (1980). Išsiaiškinę. kad juo daugiau mes analizuojame savo teorijas ir jų tariamą teisingumą. pasakydami tiesą: ši informacija buvo specialiai sufalsifikuota eksperimentui." Henry David Thoreau. vės pienas labiau tinka veršiukui nei kūdikiui". o atsargieji bailūs. Faktas akivaizdus: nuo įsitikinimų ir lūkesčių priklauso. Kita grupė nagrinėjo praktinius atvejus. Kitas pavyzdys: vokiečiai buvo įsitikinę.

kad Irako pajėgos žudo karo belaisvius). kuriems apie objektyvumą ir nešališkumą nebuvo užsiminta. .paklausti savęs. šie žmonės ne taip tendencingai vertino įrodymus. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 109 {sitikinimų tvarumas gali turėti svarbių padarinių. Kaip paleontologas. kad jie tenkintų mūsų dabartines ži- „Prisiminimai nepanašūs į knygos skaitymą. Charlesas Lordas." John F. kuriems buvo pateiktas šis prašymas. kai juos ištraukiame. kad paaiškinus. o ne linkęs rizikuoti žmogus gali būti geresnis gaisrininkas.3 s k y r i u s . kurie vėliau pasirodė klaidingi ir buvo atšaukti." Lee Ross ir Mark Lepper. Anderson ir Sechler. papildydami jį dviem variantais. Visų pirma.kodėl atsargus. Mes tik teigiame. 1994 . 1980 Prisiminimų apie save ir savo pasaulį konstravimas Ar sutinkate su šiuo teiginiu: Prisiminimus galima lyginti su skrynia smegenyse. kad per gyvenimą sukaupti patyrimai puikiausiai išsaugomi atmintyje". Bet amerikiečiai priėmė tokią informaciją. 1994). j o g pamiršome. Iš tiesų. Štai kaip tai apibūdino vienas žurnalas: „Mokslas įrodė. Ross ir Buehler. Trečiosios eksperimento dalyvių grupės mokslininkai paprašė priešingo dalyko . žmonės priversti apsvarstyti įvairias galimybes (Hirt ir Markman. darantis išvadą apie dinozauro išvaizdą pagal kaulų fragmentus. Ar galima įveikti įsitikinimus? Štai: paaiškinkite priešingai. kai kurių eksperimento dalyvių jie paprašė vertinant faktus būti „kiek įmanoma objektyvesniais ir nešališkesniais". Ir mirties bausmės šalininkai. buvo tokie pat tendencingi kaip ir tie. Iš tiesų psichologiniai moksliniai tyrimai įrodė priešingai. 1990. kad nauji faktai gali pakeisti žmonių įsitikinimus. 1986) pastebėdavo. Todėl galime lengvai (tačiau nesąmoningai) pakeisti savo prisiminimus. o ne tik priešingus rezultatus.įsitikinimas susilpnėja arba jo būdavo atsisakoma. Karui plėtojantis Vakarų žiniasklaida pranešė ir vis kartojo keletą teiginių (pavyzdžiui. patikrinę įskiepytą ir kompromituojančią informaciją apie 2003 metais prasidėjusį karą Irake. kodėl priešinga teorija gali būti teisinga . Mes iš tiesų konstruojame prisiminimus tuo metu. jei lygiai toks pats tyrimas duotų priešingus rezultatus". kad tokie pokyčiai vyksta lėtai ir kad įsitikinimams pakeisti dažnai reikia svaresnių įrodymų nei jiems sukurti. „ar vertintumėte taip pat teigiamai arba neigiamai. atitinkančius jų požiūrį arba prieštaraujančius jam. Daugelis prisiminimų nėra potyrių kopijos. nes ji atitiko jų išankstines nuostatas. Kihlstrom. aiškindami bet kuriuos alternatyvius. 1995). Šis prašymas buvo bevertis. Vaikai galiausiai juk nustoja tikėti Kalėdų Seneliu. jie veikiau primena knygos rašymą iš fragmentinių pastabų. ir priešininkai. Įsivaizduodami priešingus duomenis. Markas Lepperis ir Elizabeth Preston (1984) pakartojo anksčiau aprašytą požiūrio į mirties bausmę tyrimą. Retkarčiais ką nors šioje „skrynioje" pametame ir tada sakome. „Niekas neneigia. saugomos prisiminimų banke. Tai patvirtino Stephanas Lewandowsky ir jo bendradarbiai (2005). mes rekonstruojame savo tolimą praeitį remdamiesi dabartiniais jausmais ir lūkesčiais (Hirt. į kurią krauname informaciją ir iš kurios prireikus šią informaciją galėsime išimti. 1979). Eksperimentų metu Craigas Andersonas (1982. o jie buvo linkę jas išlaikyti (vokiečiai ir australai buvo linkę abejoti karo priežasčių motyvais). Su šiuo teiginiu sutiko maždaug 85 procentai universiteto studentų (Lamai.

Šių eksperimentų metu buvo dažnai pastebimas klaidingos informacijos efektas. Šis procesas veikia mūsų socialinio ir fizinio pasaulio sužadintus prisiminimus. Jie gaudavo bauginančius atsakymus. nes prisipažindamas jis parodo. dažnai atkakliai tvirtina. 1711 („Mintys apie įvairius dalykus") . kurių nuostatos pasikeičia. bet sunkiai atkuriamus prisiminimus. pusryčių j avainius . švariai nusiskutusį vyrą . „Žmogus niekada neturėtų gėdytis prisipažinti klydęs. Tie. Bushą arba ministrus pirmininkus Paulą Martiną ir Tony Blairą? Apie savo tėvus? Jei jūsų nuostatos pasikeitė. kuriems vėliau buvo pasakyta.kaip Mademoiselle. jog eksperimentas juos paveikė. Žmonės. kuriems buvo pasakyta. kad buvo tokios pat nuomonės ir neigė. kad jie šiam žmogui patiko. daktarą Hendersoną ." Jonathan Swift. kad šiandien yra protingesnis nei vakar. Eksperimento dalyviai būdavo įvykio liudininkai. Vienas mano sūnų pasiskundė: „Negavome Criket žurnalo birželio numerio". jį prisiminė kaip atsipalaidavusį. Jie ženklą „duokite kelią" prisimindavo kaip „stop" ženklą. kur yra žurnalas. ar suvokiate šių pokyčių mastą? Mokslininkai šiuos klausimus tyrinėjo atlikdami eksperimentus. suklupo. Kai eksperimentuotojas ar psichoterapeutas manipuliuoja žmonių prielaidomis apie jų praeitį. kad jie visada laikėsi daugmaž tos pačios nuomonės. Ieškodamas tiesos protas kartais kuria netiesą.kaip kiaušinius. metu Elizabeth Loftus (2003) atskleidė tendenciją interpretuoti mums patinkančius. gaudavo (arba ne) apie jį klaidingą informaciją ir po to atlikdavo prisiminimų atkūrimo testą. kaip bėgo. Po šio rašinio jų nuostatos pasikeitė .kaip vyruką su ūsais. kaip jie atsakė į klausimą prieš rašinį. kuriuose dalyvavo daugiau nei 20 000 žmonių. Eksperimentų.kaip atsuktuvą. pargriuvo.kaip daktarą Davidsoną. žurnalą Vogue . iškišo ranką pro langą ar kaip per vestuves apvertė punšo taurę. aš žinojau. 2005). Įteigta klaidinga informacija gali netgi išprovokuoti klaidingus prisiminimus apie vaikystėje tariamai patirtą seksualinį smurtą. ar studentai gali reguliuoti studijų programą. Jackas Croxtonas ir jo kolegos (1984) leido studentams 15 minučių pakalbėti su žmogumi. prisiminė jį kaip nervingą. Thoughts on Various Subjects. kaip ir dabar.padidėjo kritiškas tokios įtakos vertinimas. Tie. Savo nuostatų praeityje atkūrimas Ką jūs galvojote apie branduolinę energiją prieš penkerius metus? Apie prezidentą George W. sūnus su pasitenkinimu atsakė: „Puiku. Darylas Bernas ir Keithas McConnellis (1970) apklausė Karnegi Melono universiteto studentus.110 I dalis. Po savaitės jie sutiko parašyti kritišką rašinį apie studentų įtaką studijų programai. maždaug ketvirtadalis žmonių šį išgalvotą įvykį prisimena kaip iš tiesų įvykusį (Loftus ir Bernstein. teigia Loftus. kad jį gavau". SOCIALINIS MĄSTYMAS klaidingos informacijos efektas (misinformation effect) Klaidingos informacijos įtraukimas [ prisiminimą apie įvykį. Žmonės klaidingą informaciją įtraukdavo į savo prisiminimus. plaktuką . gana didelė dalis žmonių susikuria klaidingus prisiminimus. Kai jam parodėme. malonų ir laimingą. studentai „prisiminė". nias. Buvo klausiama. Paprašyti prisiminti. nemalonų ir nelabai laimingą. kad jie šiam žmogui nepatiko. Paprašyti įsivaizduoti vaikystės laikus.

kurių reikalai pakrypo į blogąją pusę. po netikėtai pasibaigusių rin- . „Kelionės būna žavios tik prisiminimuose. Teigiama prisiminimų interpretacija praskaidrina mūsų prisiminimus. galime peržiūrėti savo istoriją. mokslininkai D. Tad gerai praleistą laiką keliaujant po Škotiją dabar (sugrįžęs į darbą. Po dviejų mėnesių studentai tai pakartojo. su gidu nukeliavę į Austriją. Wixonas ir Jamesas Lairdas (1976) priėjo išvadą. tyręs suaugusius žmones per visą jų gyvenimą. kiek įmanoma sumažindami nemalonius ar nuobodžius dalykus ir prisimindami tik gerus. Rezultatai baugina. Vėliau šiuos potyrius jie prisiminė kaip dar malonesnius. Leigh Thompson ir jų kolegos (1994. Branda mus visus paverčia melagiais". Tie. 1991). Jie paprašė." Paul Theroux. dalis . dažniau teigė savo partnerį pažinę kaip irzlų savanaudį. Juo blogesnis jūsų dabartinis požiūris į savo partnerį . Po dvejų metų poros. 1997) teigia. kad universiteto studentai įvertintų savo nuolatinius partnerius. kurių dauguma teigė esančios labai laimingos. kad „greitis. Kaip pastebėjo George Vaillantas (1977).tikram patyrimui ir dalis . Diane Holmberg ir Johnas Holmesas (1994) tą patį reiškinį pastebėjo tarp 373 neseniai susituokusių porų. R. kalbėjo apie meilę iš pirmo žvilgsnio. kur spaudžia terminai ir visi man trukdo) aš romantizuoju kaip tikrą palaimą. kad visiškai neprisimintume. arba apgailėtinais (Bornstein ir kiti. Tie. Terence Mitchell. juos ima valdyti nauji jausmai. kad jaunystėje jie buvo mažos peteliškės. „vikšrai virsta peteliškėmis ir vėliau dažnai būna įsitikinę. Gamtos grožis ir gaivus jūros oras tebėra su manimi. Rūkas ir mašalai virto miglotais prisiminimais. išvykę į trijų savaičių kelionę motociklais. Nebūna taip.malonūs įvykiai prisimenami kaip dar malonesni. kad klaidingai prisimena savo jaunystės vertybes. kurie buvo labai įsimylėję. sako Holmberg ir Holmesas: „Tokios tendencijos gali pavojinga spirale leistis žemyn.rožinei retrospektyvai. Cathy McFarland ir Michaelas Rossas (1985) pastebėjo. nei buvo iš tikrųjų. o neigiami prisiminimai tik sustiprina dabartines neigiamas nuostatas". Kai patiriame ką nors teigiama. vyresnio amžiaus žmonės. atostogavę absolventai teigė patyrę malonių įspūdžių. kad prisiminimuose dominuoja rožinė retrospektyva . dalis malonumo tenka lūkesčiams. mastas ir užtikrintumas". Visais laikais paaugliai savo tėvus laikydavo ir laiko arba nuostabiais. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 111 Stebėdami panašiai savo ankstesnes nuostatas neigiančius Klarko universiteto studentus. su kuriuo studentai peržiūrėjo savo istorijas. tvirtino. The Observer Ankstesnio elgesio atkūrimas Atkurdami prisiminimus.juo blogiau jis prisimenamas. tiesiog kai prisiminimai tampa migloti. Tai pademonstravo Hartmutas Blankas su bendradarbiais (2003).3 s k y r i u s . „buvo neįtikėtini". kurie nutraukė santykius. Universiteto studentai. kad pasikeitus santykiams mes peržiūrime ir savo prisiminimus. tarsi būtų mąstę panašiai kaip dabar. kad joms viskas ir visada sekėsi blogai. kaip jautėmės. Karta iš kartos vyresnieji kritikuoja jaunimo vertybes iš dalies dėl to.

14 skyriuje pamatysime. paprastai pasiekia tik nežymiaus pagerėjimo. dalyvaujantys psichoterapijos ir savęs tobulinimo (svorio reguliavimo. tarsi ji nuo dabarties skirtųsi labiau nei iš tikrųjų. žmonės mano. kuris peržiūri praeitį. . kodėl taip yra: normalu. Socialinės psichologijos ekspertas Anthony Greenwaldas (1980) pastebėjo. metimo rūkyti) programose. Tačiau jie patys dažnai tvirtina. Mūsų socialiniai vertinimai yra stebėjimų ir lūkesčių. 1857-1924 kimų Vokietijoje Leipcigo universiteto studentams pasiūlę prisiminti. tad ši programa man labai padėjo". Todėl mažai kalbame apie blogą elgesį ir daug . tariamai kito eksperimento metu.tai reiškinys. Michaelas Conway ir Michaelas Rossas paaiškina.112 I dalis. Ši tendencija patvirtina mįslingą nuoseklių duomenų porą: sportuojantys. • Įsitikinimų tvarumas .apie gerą. Studentai pademonstravo klaidingai prisiminė savo prognozes priartidami jas prie tikrųjų rinkimų rezultatų. Mūsų atmintis netiksliai atkuria ir elgseną. žmonės galvoja: „Gal dar ne viskas tobula. kad šie faktai turi ryšį su įvykiais. todėl galime klaidingai prisiminti praeitį. kad surūkoma kur kas mažiau cigarečių nei jų parduodama (Hali. Iš tiesų. o po įvykio gauta informacija veikia tai. aprašytais George Onvello romane „1984-ieji". sprendžiant iš apklausų. 1985). logikos ir aistrų mišinys. 2004). kad taip patvirtintume savo mintis. esą patyrė didelę naudą (Myers. sampratas. kad ji atitiktų mūsų šiandieninį požiūrį. Kartais įsivaizduojame. APIBENDRINIMAS Kaip suvokiame savo socialinę aplinką? • Išankstinė nuomonė stipriai veikia mūsų interpretacijas ir prisiminimus. kuriame „buvo būtina prisiminti. įdėję tiek pastangų ir išleidę tiek pinigų savo būklei pagerinti. Keliems Vaterlo universiteto studentams Michaelas Rossas. tačiau anksčiau buvo dar blogiau. kad įvykiai vyko pageidaujamu būdu". kad sugaišę tiek daug laiko. Cathy McFarland ir Garthas Fletcheris (1981) parodė skelbimą. mumyse visuose glūdi „totalitarinis ego". teigia Greenwaldas. 1993). Jie taip pat prisimena balsavę aktyviau nei būna iš tiesų užfiksuota (Census Bureau. Panašiai. raginantį valyti dantis. kad tas dvi savaites jie valė dantis dažniau. Vėliau. interpretuojame ir prisimename įvykius. kokius rezultatus jie prognozavo iki rinkimų likus dviems mėnesiams. kai tiriamieji susipažino su informacija. • Kitų eksperimentų metu klaidingos nuomonės buvo pateiktos po to. Tyrimų metu buvo pastebėtas atminties sužadinimo reiškinys: išankstinė nuomonė stipriai veikia informacijos suvokimą bei interpretacijas. tie patys studentai prisiminė. ką žmogus prisimena. kad prieš Įvykį susiformavusi nuomonė lemia tendencingą suvokimą bei interpretacijas. kad psichiatrai ir klinikiniai psichologai taip pat nėra atsparūs šioms tendencijoms. kad patobulėjome. net jei jo pagrindas ir sugriaunamas. Mes atsirenkame. kodėl jų įsitikinimas gali būti teisingas. kai žmonės „įsikimba" savo pradinių nuomonių ir priežasčių." Rašytojas Joseph Conrad. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Savimeilė su mūsų atmintimi krečia šiurpius triukus. nei šio raginimo negirdėję studentai. Šie eksperimentai atskleidė.

Pasižiūrėkime. kyla streikai. neargumentuojant ir neanalizuojant? „Intuityvaus valdymo" propaguotojai įsitikinę. šokti). Tačiau kartais gydytojai susidaro klaidingą nuomonę apie pacientus. Kai užsidega raudonas šviesoforo signalas.tai „įsitikinimas savo teisumu ignoruojant realybę"? Preliminarūs moksliniai tyrimai byloja. o sutuoktiniai klaidingai vertina savo partnerius. sakantys. . Iš tiesų. darbdaviai klaidingai vertina savo darbuotojus. skiriasi šeimos. Paprastai šie mechanizmai tarnauja gerai. veiksmo sužadinimas turi būti atskirtas nuo neefektyvios (t. randasi prietarai. išjungti savo kompiuterizuotas navigacijos sistemas ir pasikliauti vidinėmis galiomis.ir ar teisingai . kad vertindami kitus turėtume pasikliauti intuiciją valdančiu dešiniuoju smegenų pusrutuliu. „kad apskritai galėtume ką nors daryti (pavyzdžiui. Iš tikrųjų ji formuojama tada. mes į jį reaguojame nesąmoningai paspausdami stabdį. kad turėtume įsiklausyti į savo vidinį balsą. pastebi Neilas Macrae ir Lucy Johnston (1998). nuoseklios. lėtos. o mąstymo procesai. kai atkuriame prisiminimus Ją stipriai veikia nuostatos ir jausmai. Dėl to nustatomos klaidingos diagnozės. Atsižvelgdami į suvokimo. pastaruosius 30 metų jie. vienos rasės žmonės susidaro klaidingą nuomonę apie kitą rasę. pasireiškę atkūrimo metu. sąmoningai neanalizuojant? O gal teisūs skeptikai. socialiniai psichologai atskleidė socialinių vertinimų formavimosi ypatumus. kad intuicija . Jie teigia.3 s k y r i u s . Ar intuityvių sprendimų šalininkai teisūs teigdami. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 113 • Mūsų atmintis toli gražu nėra praeities faktų saugykla. y.gebėjimas ką nors suprasti iš karto. draugauti. Kaip aiškina Johnas Barghas ir Tanya Chartrand (1999). Intuityvūs vertinimai Ką gali mūsų intuicija . tačiau retkarčiais klaidina. pateikimo ir prisiminimo mechanizmą tiriančios kognityvinės psichologijos pažangą. Tad kaip . Priimdami ar atleisdami iš darbo bei investuodami turėtume įsiklausyti į savo nuojautą. pavadins socialinio pažinimo era. mūsų pažintiniai mechanizmai yra veiksmingi bei prisitaikantys. Kaip sprendžiame apie socialinę aplinką? Kaip jau esame pastebėję. vairuoti. kuriuos sužadina aplinka ir kurie veikia nepriklausomai nuo mūsų sąmoningo suvokimo bei kontrolės".žmonės daro intuityvius socialinius sprendimus? Kai istorikai pradės rašyti apie pirmąjį socialinės psichologijos mokslo šimtmetį. turėtume sekti filmo „Žvaigždžių karai" herojaus Luko Skaivolkerio pavyzdžiu. kad pasąmonė iš tiesų kontroliuoja elgseną. kokius mūsų socialinės intuicijos stebuklus bei klaidas atskleidė moksliniai tyrimai. Susidarydami nuomonę. be abejonės. kad svarbią informaciją galima gauti nedelsiant. „didžiąją žmogaus kasdienio gyvenimo dalį nulemia ne jo sąmoningi ketinimai bei pasirinkimai.

114

I dalis. SOCIALINIS MĄSTYMAS

naudojančios išteklius) sąmoningos protinės veiklos, kitaip neišvengiamai dominuos neveiklumas".

Intuicijos galia
kontroliuojamas informacijos apdorojimas (controlled processing) Aiškus mąstymas, kuris yra kryptingas, reflektyvus ir sąmoningas. autimatiškas informacijos apdorojimas (automatic processing) Numanomas, arba intuityvus, mąstymas, vykstantis be pastangų, įprastas ir nepavaldus protui.

„Širdis turi savus argumentus, kurių nežino protas", - pastebėjo XVII a. filosofas ir matematikas Blaise Pascalis. Praėjus trims šimtmečiams mokslininkai patvirtino, kad Pascalis buvo teisus. Mes žinome daugiau nei galvojame, kad žinome. Informacijos apdorojimo pasąmonėje tyrimai patvirtina, kad galimybės sužinoti, kas vyksta mūsų prote, yra ribotos (Bargh ir Ferguson, 2000; Greenwald ir Banaji, 1995; Strack ir Deutsch, 2004). Mūsų mąstymas iš dalies yra kontroliuojamas (reflektyvus, sąmoningas ir kryptingas) ir - kitaip nei dauguma mano - iš dalies - automatiškas (impulsyvus, nereikalaujantis pastangų ir nesąmoningas). Automatiško mąstymo procesas vyksta ne „ekrane", o ten, kur nepasiekia žvilgsnis - už supratimo ribų. Panagrinėkime šiuos automatiško mąstymo, kurį mes dažnai vadiname intuicija, pavyzdžius: • Schemos - mąstymo struktūros - nesąmoningai, intuityviai valdo mūsų patyrimų suvokimą bei interpretavimą. Kai girdime kalbant apie sektas ar apie seksą, mūsų reakcija priklauso ne tik nuo išgirsto žodžio, bet ir nuo intuityvios turinio interpretacijos. Emocinės reakcijos dažnai vyksta beveik spontaniškai, nespėjus sąmoningai pagalvoti. Regimą ar girdimą informaciją neuronai perkelia į smegenų sensorinį komutatorių - gumburą (lot. thalamus), o iš jo - į emocijų valdymo centrą migdolą (lot. amygdala), smegenų žievei net nespėjus įsikišti (LeDoux, 2002). Mūsų protėviai, kurie intuityviai bijojo iš krūmų sklindančio garso, iš tiesų patys nežinojo, ko bijo, tačiau jų išlikimo ir genų tęstinumo tikimybė buvo didesnė nei jų sąmoningesnių pusbrolių. Pakankamai patyrę žmonės gali intuityviai rasti uždavinio sprendimą. Situacija sužadina jų atmintyje saugomą informaciją. Tiksliai nežinodami, kaip tai vyksta, atpažįstame draugo balsą ištarus jam telefonu vos vieną žodį. Šachmatų meistrai intuityviai randa prasmingas kombinacijas, kurių nepastebi naujokai, ir dažnai kitą ėjimą pasirenka vos žvilgtelėję į lentą.

Vienus dalykus - faktus, vardus, ankstesnę patirtį - mes prisimename aiškiai (sąmoningai), o kitus - įgūdžius ir atitinkamas nuotaikas - nesąlygiškai, sąmoningai nežinodami ir neteigdami, kad žinome. Tai galioja mums visiems, tačiau stulbinamai akivaizdžiai pasireiškia po smegenų traumų, kai žmogus negali aiškiai atkurti prisiminimų. Viena tokią traumą patyrusi moteris niekaip neatpažindavo savo gydytojo, kuris kasdien paspausdamas jai ranką turėdavo iš naujo prisistatyti. Kartą gydytojas prie rankos prisitvirtino smeigtuką, ir moteris iš skausmo pašoko. Kai kitą dieną gydytojas vėl pasirodė, moteris jo vis tiek nepažino (sąmoninga atmintis). Tačiau ji išsaugojo nesąlyginę atmintį, todėl rankos paspausti nenorėjo.

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

115

Tokie pat ryškūs yra regėjimo lauko susiaurėjimo atvejai. Po chirurginės operacijos ar insulto praradusių už regėjimą atsakingos smegenų žievės dalį žmonių regėjimo laukas gali susiaurėti. Kai nematomoje zonoje jiems rodomos lazdelės, tokie žmonės teigia nieko nematą. Atspėję, ar lazdelės yra laikomos vertikaliai, ar horizontaliai, tokie pacientai apstulbsta, kai jiems pasakoma: „Teisingai atspėjote". Taigi šie žmonės žino daugiau nei mano žiną. Atrodo, jog egzistuoja maži slapta veikiantys protai - lygiagretaus informacijos apdorojimo dariniai. Panagrinėkime visiems savaime suprantamu atrodantį gebėjimą intuityviai atpažinti veidą. Kai į ką nors žiūrite, jūsų smegenys suskaido regimąją informaciją į tokius segmentus kaip spalva, gylis, judėjimas bei forma ir kiekvieną jų apdoroja, prieš vėl surinkdamos į visumą. Galiausiai kažkokiu būdu jūsų smegenys palygina suvoktą vaizdą su jau atmintyje saugomais vaizdais. Ir štai! Akimirksniu ir be jokių pastangų jūs atpažįstate savo senelę. Jei intuicija yra kažko žinojimas be logiškos analizės, tai suvokimas yra intuicijos tobulybė. Ikislenkstiniai dirgikliai gali daryti įdomų poveikį. Jei geometrinė figūra rodoma trumpiau nei 0,01 sekundės, žmonės tvirtina nematę nieko, išskyrus šviesos blyksnį. Tačiau vėliau jie pirmiausia reaguoja į matytas figūras. Tad daugelis rutiniškų pažinimo funkcijų vyksta automatiškai, nesąmoningai, mums jų nesuvokiant. Protas veikia kaip didelė korporacija. Kontroliuojama sąmonė dalyvauja sprendžiant svarbius, sudėtingus ar naujus klausimus, o įprastas užduotis ir tokias, kurias atliekant reikia veikti greitai, paveda pavaldiniams. Šis išteklių delegavimas leidžia į daugelį situacijų reaguoti greitai, efektyviai, intuityviai. Pastaba: smegenys žino daug daugiau negu mums pasako.

Intuicijos apribojimai
Aptarėme, kaip automatinis mąstymas gali mus „paversti išmintingais" (Gigerenzer ir Todd, 1999). Vis dėlto, pasak Elizabeth Loftus ir Marko Klingerio (1992), kai kurie pažinimą tiriantys mokslininkai abejoja intuicijos tobulumu. Jie teigia, kad „esama vieningos nuomonės, jog pasąmonė nėra tokia išmintinga, kaip buvo manoma anksčiau". Pavyzdžiui, nors nesuvoktas (ikislenkstinis) dirgiklis gali sužadinti silpną trumpalaikę reakciją - kurios pakanka jei ne sąmoningam suvokimui, tai bent jau pojūčiui sukelti - nėra įrodymų, kad pasąmonei siunčiamos nuorodos galėtų „perprogramuoti" ją sėkmei. Iš tiesų yra gana daug įrodymų, kad tokios nuorodos šito padaryti negali (Greenwald, 1992). Socialiniai psichologai ištyrė ne tik klaidingus pavėluotus sprendimus, bet ir mūsų gebėjimą kurti iliuzijas - klaidingus suvokimus, fantazijas ir sukonstruotus įsitikinimus. Michaelas Gazzaniga (1992, 1998) teigia, kad jo pacientai, kuriems chirurgiškai buvo atskirti smegenų pusrutuliai, akimirksniu sukuria gluminančių savo poelgių aiškinimus ir jais patiki. Jei pacientas atsistoja

116

I dalis. SOCIALINIS

MĄSTYMAS

ir žengia kelis žingsnius po to, kai eksperimentatorius į dešinįjį - neverbalinį - smegenų pusrutulį nusiunčia trumpą signalą „eik", kairysis - verbalinis pusrutulis akimirksniu sukuria tikėtiną paaiškinimą („Aš užsinorėjau gerti"). Iliuzinis mąstymas taip pat aptariamas daugybėje naujausių studijų apie socialinės informacijos priėmimą, saugojimą ir atkūrimą. Suvokimo tyrėjai analizuoja, ką iliuzinis, apgaulingas mąstymas gali pasakyti apie mūsų normalaus suvokimo mechanizmus, o socialiniai psichologai domisi iliuzinio mąstymo galimybėmis atskleisti normalų informacijos apdorojimą. Šie mokslininkai nori pateikti mums kasdienio socialinio mąstymo žemėlapį, kuriame būtų aiškiai pažymėti pavojai. Kai kalbėsime apie šias veiksmingo mąstymo formas, prisiminkite, kad aiškinimas, kaip žmonės susikuria klaidingus įsitikinimus, neįrodo, kad visi įsitikinimai yra klaidingi. Tačiau norint atpažinti apgaulę, pravartu žinoti, kaip ji sukuriama.

Perdėta savikliova
Iki šiol matėme, kad mūsų pažinimo sistema veiksmingai ir automatiškai apdoroja milžinišką kiekį informacijos. Tačiau šis veiksmingumas susijęs su kompromisu; interpretuojant potyrius ir atgaminant prisiminimus, intuicija dažnai klysta. Paprastai šių klaidų nesuvokiame. „Intelektinis pasipūtimas", pasireiškiantis vertinant ankstesnes savo žinias („aš jau seniai tai žinojau"), daro įtaką ir vertinant esamas žinias bei prognozuojant elgseną. Nors žinome ne kartą suklydę, planuodami ateitį būname optimistiškesni - tikimės viską atlikti laiku, išsaugoti ryšius ir laikytis įprastos tvarkos (Ross ir Newby-Clark, 1998). Tirdami šį perdėtos savikliovos reiškinį, Danielis Kahnemanas ir Amosas Tversky (1979) pateikė tiriamiesiems klausimus, prašydami įrašyti trūkstamą informaciją, pavyzdžiui, „Esu tikras 98 proc., kad atstumas oro keliu tarp Niu Delio ir Pekino yra didesnis nei mylių ir mažesnis nei mylių". Dauguma žmonių per daug pasitikėjo savimi: beveik 30 proc. atvejų teisingi atsakymai toli gražu neatitiko to, kuo eksperimento dalyviai buvo 98 proc. įsitikinę. Siekdami išsiaiškinti, ar darant sprendimus socialinėje srityje taip pat pernelyg pasitikima savimi, Davidas Dunningas su bendradarbiais (1990) sukūrė nedidelį žaidimą. Jie paprašė Stenfordo universiteto studentų atspėti, kaip nepažįstamas žmogus atsakytų į tokius klausimus: „Ar sudėtingam egzaminui ruošiatės vienas, ar su draugais?" „Savo konspektus vertintumėte kaip tvarkingus ar kaip padrikus?" Žinodami klausimų pobūdį, bet ne pačius klausimus, eksperimento dalyviai pasikalbėjo su tiriamu asmeniu, kurio atsakymus jie turėjo atspėti, apie jo išsilavinimą, pomėgius, mokslinius interesus, siekius, zodiako ženklą - apie viską, kas, jų nuomone, galėtų praversti. Po to, kol tiriamieji individualiai atsakinėjo į 20 klausimų, kurių kiekvienas turėjo po du galimus atsakymus, pokalbio vedėjai bandė atspėti savo tiriamųjų atsakymus ir įvertinti savo pasitikėjimą prognozės tikslumu.

perdėtos savikliovos reiškinys (overconfidence phenomenon) Polinkis būti labiau [sitikinusiam negu teisingam: pervertinti savo įsitikinimų ir vertinimų tikslumą.

Atstumas oro keliu tarp Niu Delio ir Pekino yra 2500 mylių.

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

117

Pokalbio vedėjų spėjimai pasitvirtino 63 proc. - rezultatas 13 proc. aukštesnis nei spėliojant aklai. Tačiau vidutiniškai 75 proc. pasitikėjo savo spėjimų teisingumu. Spėjant savo kambario draugų atsakymus, 68 proc. prognozių buvo teisingos, o 78 proc. eksperimento dalyvių buvo įsitikinę, kad atspės teisingai. Labiausiai pasitikėjusieji savimi dažniausiai pervertindavo savo galimybes. Žmonės taip pat pernelyg pasitiki savimi spręsdami, ar jiems sakoma tiesa, ir vertindami tokius dalykus, kaip partnerio ankstesnė seksualinė patirtis arba kam pirmenybę teikia kambario draugai (DePaulo ir kiti, 1997; Swan ir Gili, 1997). Ironiška tai, kad kuo didesnis neišmanymas, tuo didesnis pasitikėjimas savimi. Reikia būti kompetentingam, kad suprastum, kas yra kompetencija, pastebi Justinas Krugeris ir Davidas Dunningas (1999). Blogiausiai išlaikę gramatikos, humoro ir logikos testus studentai labiausiai pervertina savo gebėjimus šiose srityse. Nesuprantantys, kas yra gera logika ir gramatikos žinios, dažnai nesuvokia, kad jiems jų ir trūksta. Iš raidžių, sudarančių žodį „psichologija", sudėlioję ilgą kitų žodžių sąrašą, pasijuntate labai talentingas, bet vos draugas ima vardyti žodžius, kuriuos praleidote, pradedate jaustis kvailai. Deanna Caputo ir Dunningas (2005) atkūrė šį reiškinį eksperimentais, patvirtindami, kad žinių stoka palaiko pasitikėjimą savimi. Tolesni tyrimai parodė, kad šis „nekompetentingumo nežinojimas" dažniausiai pasireiškia sprendžiant iš pažiūros nesudėtingas užduotis, tokias kaip žodžių dėliojimas iš raidžių, sudarančių žodį „psichologija". Spręsdamas sudėtingas, sunkiai įveikiamas užduotis žmogus dažniau suvokia, kad ne viską sugeba (Burson ir kiti, 2006). Šis nekompetentingumo nežinojimas padeda paaiškinti stulbinamą Davido Dunningo (2005) darbuotojų įvertinimo tyrimų išvadą: „tai, ką kiti pastebi mumyse, labiau koreliuoja su objektyvia tiesa negu tai, ką pastebime savyje patys". Vieno tyrimo dalyviai stebėjo, kaip žmogus įeina į kambarį, atsisėda, perskaito orų prognozę ir išeina (Borkenau ir Liebler, 1993). Vien tik iš šio stebėjimo, neturėdami daugiau jokių duomenų, jie turėjo įvertinti žmogaus intelektą. Jų įverčių koreliacija su šio žmogaus intelekto įverčiais buvo lygi 0,30, t. y. buvo beveik tokia pat, kaip ir žmogaus intelekto koreliacija su jo paties įverčiu - 0,32! Jei nežinojimas gali suteikti pasitikėjimo savimi, tai galime savęs paklausti, kur gi esame netobuli? 2 skyriuje kalbėjome apie tai, kaip žmonės klysta pervertindami savo emocinių reakcijų į gerus ar blogus įvykius ilgalaikiškumą. Ar prognozuoti savo elgesį sekasi geriau? Kad tai išsiaiškintų, Robertas Valone ir jo bendradarbiai (1990) rugsėjo mėnesį paprašė koledžo studentų atsakyti į klausimus, ar jie mes mokyklą, pasirinks pagrindinę discipliną, kitais metais nuspręs gyventi ne studentų miestelyje ir t. t. Nors vidutiniškai 84 proc. studentų tikėjo savo prognozių teisingumu, iš tiesų klydo beveik dvigubai dažniau. Net kai jautėsi visiškai tikri dėl savo prognozių, jie klydo 15 proc. Kai vertinamos sėkmės galimybės, pavyzdžiui, laikant svarbų egzaminą, pasitikėjimas būna didžiausias, kol yra daug laiko iki rezultatų paskelbimo.

118

I dalis. SOCIALINIS

MĄSTYMAS

„Išmintingas žmogus per daug gerai žino savo silpnybes, kad laikytų save neklystančiu; o tas, kuris žino daugiausia, geriausiai supranta, kiek mažai jis žino." Thom Jefferson, Writings („Raštai")

Egzamino dieną nesėkmės galimybė atrodo didesnė, ir pasitikėjimas paprastai sumažėja (Gilovich ir kiti, 1993; Shepperd ir kiti, 2005). Rogeris Buehleris ir jo bendradarbiai (1994, 2002, 2003) daro išvadą, kad dauguma studentų taip pat pervertina save numatydami, kiek užtruks rengdami kursinius darbus bei kitas svarbias užduotis. Tai būdinga ne tik studentams: • „ Planavimo klaida Kiek šiandien turite laisvo laiko? Kiek planuojate turėti laisvo laiko po mėnesio? Dauguma iš mūsų pervertiname tai, kiek daug galime nuveikti ir kiek laisvo laiko turėsime (Zauberman ir Lynch, 2005). Profesionalūs planuotojai taip pat dažniausiai klysta numatydami projektų vykdymo laiką ir kainą. 1969 m. Monrealio meras Jeanas Drapeau išdidžiai pareiškė, kad 120 milijonų dolerių vertės stadionas su nuleidžiamu stogu bus pastatytas 1976 metų olimpinėms žaidynėms. Stogas buvo užbaigtas 1989 m. ir vien jis kainavo 120 milijonų dolerių. 1985 metais oficialiai apskaičiuota, kad Bostono „Didžiosios sankasos" greitkelio projektas kainuos 2,6 milijardo dolerių ir bus užbaigtas iki 1998 metų. 2005 metais kaina buvo išaugusi iki 14,6 milijardo, o projektas vis dar nebuvo baigtas. Perdėta biržos maklerio savikliova. Investicijų ekspertai, reklamuojantys savo paslaugas ir manantys, kad gali pranokti vertybinių popierių biržą, pamiršta, jog kai vienas biržos makleris, išgirdęs akcijų kainą, ištaria: „Parduodu!", kitas sako: „Perku!" Akcijos kaina yra šių dviejų su pasitikėjimu priimtų sprendimų vidurkis. Tad nors tai atrodo neįtikėtina, ekonomistas Burtonas Malkielas (2004) teigia, kad investicinių fondų, kuriuos sudarė investicijų analitikai, pelno rodikliai nė kiek nebuvo geresni už atsitiktinai pasirinktų vertybinių popierių pelną. Perdėta politinė savikliova. Pernelyg savimi pasitikinčiųjų idėjos gali sukelti sumaištį. Pasitikintis savimi Adolfas Hitleris nuo 1939 iki 1945 metų kariavo prieš visą Europą. Pasitikintis savimi Lyndonas Johnsonas XX a. septintajame dešimtmetyje siuntė JAV ginklus ir karius, siekdamas išgelbėti demokratiją Pietų Vietname. Saddamas Husseinas 1990 metais nusiuntė savo armiją į Kuveitą, o 2003 metais pažadėjo sutriuškinti armijas, kurios puls Iraką. Pasitikintis savimi G. W. Bushas paskelbė, kad išlaisvintame Irake netrukus įsivyraus taiki demokratija, o tariamai ten esantys masinio naikinimo ginklai bus sunaikinti.

Apie atominę bombą: „Tai yra kvailiausias dalykas, kurį kada nors esame padarę. Bomba niekada nesprogs, ir aš tai tvirtinu kaip sprogmenų ekspertas." Admirolas VVilliam Leahy prezidentui Trumanui, 1945

Kas lemia perdėtą savikliovą? Kodėl, nepaisant patirties, nemokame vertinti savęs realistiškiau? Yra kelios priežastys. Visų pirma, savo klaidingus sprendimus žmonės linkę prisiminti kaip nedideles paklaidas. Tai pastebėjo Phillipas Tetlockas (1998, 1999), XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje įvairiems mokslo ir vyriausybės ekspertams pasiūlęs, remiantis savo požiūriu, parengti prognozes apie valdžios perspektyvas Sovietų sąjungoje, Pietų Afrikos Respublikoje ir Kanadoje. Po penkerių metų komunizmas žlugo, Pietų Afrikos Respublika tapo daugiarase demokratine valstybe, o Kanada išliko vieninga. Ekspertai, kurių pasitikėjimas savo prognozėmis siekė 80 proc., tei-

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

119

sūs buvo tik 40 proc.. Tačiau prisiminę savo sprendimus, suklydusieji vis tiek laikėsi nuomonės, kad iš esmės jie buvo teisūs. Daugelis sakė: „aš buvau beveik teisus"; „griežto kurso šalininkams beveik pavyko įvykdyti perversmą prieš Gorbačiovą"; „Kvebeko separatistai beveik nugalėjo per referendumą dėl atsiskyrimo";, jei ne atsitiktinumas, suvedęs de Klerką ir Mandelą pereinant prie juodaodžių daugumos valdymo Pietų Afrikos Respublikoje, būtų buvę pralieta kur kas daugiau kraujo." Labai sunku išmušti politikos ekspertų, vertybinių popierių rinkos analitikų, psichiatrų ir sporto prognozuotojų nepamatuotą pasitikėjimą savimi.

„Jei ką nors žinodami manote, jog tai žinote, o nežinodami prisipažįstate, kad nežinote, esate išmintingi." Konfucijus, The Analects („Anaiektai")

Patvirtinimo šališkumas
Žmonės nesistengia ieškoti informacijos, kuri paneigtųjų įsitikinimus. Tai įrodė P. C. Wasonas (1960) - beje, jūs taip pat galite pamėginti, - pateikdamas žmonėms trijų skaičių - 2, 4, 6 - seką, atitinkančią jo sugalvotą taisyklę (taisyklė buvo paprasta: bet kurių trijų didėjančių skaičių seka). Kad žmonės atspėtų šią taisyklę, Wasonas siūlydavo jiems sugalvoti trijų skaičių seką. Kiekvieną kartą Wasonas pasakydavo, ar seka atitinka jo taisyklę. Kai žmonės būdavo tikri atspėję taisyklę, jie turėdavo liautis kūrę sekas ir ją pasakyti. Ir koks gi buvo rezultatas? Retai kada teisūs, tačiau niekada neabejojantys buvo 23 iš 29 žmonių. Jie dažniausiai susikurdavo kokią nors klaidingą taisyklę (pavyzdžiui, kad skaičiai turi skirtis dvejetu) ir po to ieškodavo šį įsitikinimą patvirtinančių įrodymų (pavyzdžiui, pateikdami skaičius 8, 10, 12), o ne bandydami paneigti savo spėjimą. Uoliai bandome patvirtinti savo įsitikinimus, tačiau nesistengiame ieškoti juos paneigiančių įrodymų. Šis reiškinys vadinamas patvirtinimo šališkumu. Patvirtinimo šališkumas padeda paaiškinti, kodėl mūsų savivaizdis išlieka taip stulbinančiai nekintamas. Williamas Svvannas ir Stephenas Readas (1981; Swann ir kiti, 1992a,b, 1994) savo eksperimentų, atliktų Teksaso universiteto Ostino filiale, metu pastebėjo, kad studentai ieško, sukelia ir prisimena grįžtamąjį ryšį, patvirtinantį jų įsitikinimus apie save. Žmonės ieško tokių draugų ir sutuoktinių, kurie juos vertintų visada taip pat, net ir neigiamos nuomonės atveju (Swann ir kiti, 1991, 2003). Svvannas ir Readas tai tapatina su savęs patikrinimu, kurį galime stebėti, pavyzdžiui, pobūvyje, jei ten yra žmogus, laikantis save valdingu. Tik atvykęs toks žmogus pirmiausia ieškos pašnekovų, kurie, jo nuomone, leis jam dominuoti. Pokalbio metu savo požiūrį jis reikš taip, kad užsitarnautų norimą pagarbą. Pasibaigus pobūviui sunkiai prisimins pokalbius, kuriuose reiškėsi minimaliai, bet lengvai prisimins, kaip įtikinamai reiškėsi pokalbiuose, kuriuose dominavo. Tad šio pobūvio patirtis patvirtins jo savivaizdį.

patvirtinimo šališkumas (confirmation bias) Polinkis ieškoti informacijos, patvirtinančios išankstinę nuomonę.

Kaip išvengti perdėtos savikliovos
Kokias išvadas leidžia daryti perdėtos savikliovos tyrimai? Pirmoji išvada reikia atsargiai vertinti kategoriškus pareiškimus. Net ir įsitikinę savo teisumu žmonės gali klysti. Pasitikėjimas ir kompetencija nebūtinai turi sutapti.

120

I dalis. SOCIALINIS MĄSTYMAS

Trys dalykai padeda sėkmingai sumažinti perdėtą savikliovą. Vienas iš jų - greitas grįžtamasis ryšys (Lichtenstein ir Fischhoff, 1980). Kasdieniame gyvenime sinoptikai ir lošėjai, spėjantys, kokie žirgų šansai laimėti lenktynes, gauna kasdienį grįžtamąjį ryšį. Todėl abiejų grupių ekspertai gana gerai įvertina savo prognozių tikslumą (Fischhoff, 1982). Siekiant sumažinti „planavimo klaidos" padarinius, galima suskaidyti tikslą į smulkesnes dalis ir įvertinti, kiek laiko prireiks kiekvienai iš jų. Justinas Krugeris ir Mattas Evansas (2004) teigia, kad šitaip elgiantis galima realiau įvertinti darbo baigimo laiką. Kai imama svarstyti, kodėl idėja galėtų būti teisinga, pradeda atrodyti, kad ji iš tiesų teisinga (Koehler, 1991). Tad trečias būdas sumažinti perdėtą savikliovą - priversti žmogų pagalvoti, dėl kokios priežasties sprendimas gali būti klaidingas; tai yra, priversti gilintis į kontrargumentus (Koriat ir kiti, 1980). Vadovai gali priimti realesnes visų siūlymų bei rekomendacijų nutartis ir nurodyti priežastis, kodėl šių siūlymų ar rekomendacijų gali nepavykti įgyvendinti. Tačiau turėtumėte būti atidūs, kad nesumenkintume žmonių pasitikėjimo savimi taip, jog jie ištisai užsiiminėtų savianalize, nuolat abejotų savimi ir galiausiai netektų ryžto. Kai pasitikėjimo savimi stokojantiems asmenims teks pasikliauti savo išmintimi, jie gali išsigąsti, nedalyvauti išreiškiant nuomones ar priimant svarbius sprendimus. Perdėta savikliova gali brangiai kainuoti, o pagrįstas pasitikėjimas savimi padeda prisitaikyti.

Euristika: trumpiausias protavimo kelias
Turėdama labai mažai laiko apdoroti gausybę informacijos, mūsų pažinimo sistema veikia greitai ir taupiai. Ji prisitaiko kurdama trumpindama protavimo kelius. Mes neįtikėtinai lengvai susidarome įspūdį, nuomonę ir kuriame paaiškinimus. Tai atlikti padeda euristikos - paprastos ir veiksmingos mąstymo strategijos. Daugelyje situacijų mūsų staigūs apibendrinimai - „Tai pavojinga!" - yra adaptyvūs. Šių intuityvių patarėjų sparta padeda mums išlikti. Biologinis mąstymo tikslas - veikiau užtikrinti, kad išliktume gyvi, o ne rūpintis teisumu. Tačiau kai kuriose situacijose skubėdami klystame.

euristika (heuristic) Mąstymo strategija, leidžianti greitai ir veiksmingai nuspręsti

Tipiškumo euristika
Oregono universiteto studentams buvo papasakota, kad grupė psichologų bendravo su 30-ies inžinierių bei 70-ies teisininkų grupe ir glaustai apibendrino savo įspūdžius. Atsitiktiniu būdu iš tirtos imties buvo pasirinktas šis aprašymas:
Frenkas yra du kartus išsiskyręs ir didžiąją laisvalaikio dalį praleidžia golfo klube. Kalbėdamasis klubo bare jis dažniausiai gailisi, kad bandė sekti savo tėvo, kurį gerbė, pėdomis. Užuot ilgas valandas kankinęsis prie knygų, verčiau jis būtų išmokęs mažiau ginčytis su žmonėmis. Klausimas: Kokia tikimybė, kad Frenkas yra teisininkas, o ne inžinierius?

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

121

Paprašyti atspėti Frenko profesiją, daugiau nei 80 proc. studentų manė, kad jis yra teisininkas (Fischhoff ir Bar-Hillel, 1984). Gana neblogai. Tačiau kaip, jūsų manymu, pasikeitė studentų vertinimai, kai jiems buvo pasakyta, kad grupėje, iš kurios buvo atrinktas aprašymas, yra 70 proc. inžinierių? Niekaip. Studentai visiškai neatsižvelgė į inžinierių ir teisininkų santykį grupėje; jų manymu, Frenkas labiau atstovavo teisininkams, ir atrodo, jog tai buvo svarbiausia. Kai apie ką nors spręsdami intuityviai lyginame su mūsų protuose esančiais atitinkamais vaizdiniais, reiškia, vadovaujamės tipiškumo euristika. Kaip ir dauguma euristikos rūšių, tipiškumas paprastai yra neblogas kelias į tiesą. Tačiau ne visada. Panagrinėkime pavyzdį. Linda yra 31 metų amžiaus, netekėjusi, stačiokiška ir labai išsilavinusi. Universitete ji studijavo filosofiją. Kai Linda buvo studentė, jai labai rūpėjo diskriminacija ir kiti socialiniai klausimai, tad ji dalyvavo protesto prieš branduolinę energetiką demonstracijose. Kas, jūsų nuomone, turint galvoje šį apibūdinimą, labiau tikėtina: a. Linda yra banko kasininkė. b. Linda yra banko kasininkė ir aktyvi feministė. Didesnė dalis mano, kad labiau tikėtinas variantas b, nes Linda geriau atitinka tipišką feministės įvaizdį (Mellers ir kiti, 2001). Pagalvokime, kuri tikimybė didesnė: kad Linda yra ir banko kasininkė, ir feministė ar kad tik banko kasininkė (nepaisant to, ar ji yra feministė, ar ne)? Kaip primena Amosas Tversky ir Danielis Kahnemanas (1983), ryšio tarp dviejų įvykių tikimybė negali būti didesnė už bet kurio iš šių įvykių tikimybę.

tipiškumo euristika (representativeness heuristic) Tendencija manyti, kartais nepaisant priešingos galimybės, kad koks nors žmogus ar dalykas priklauso konkrečiai grupei, jei jis panašus į tipišką šios grupės narį.

Pasiekiamumo euristika
Panagrinėkime klausimą: kur esama daugiau gyventojų - Irake ar Tanzanijoje? (Atsakymas kitame puslapyje.) Tikriausiai atsakėte į šiuos klausimus, vadovaudamiesi pirma į galvą atėjusia mintimi. Jei pavyzdžiai yra mūsų atmintyje - sakykime, kiek gyventojų yra Irake, - mums atrodo, kad tai labai paprasta. Dažniausiai taip ir būna, tad mums ši pažinimo taisyklė, vadinamoji pasiekiamumo euristika (žr. 3.1 lentelę), labai padeda. Tačiau kartais ši taisyklė apgauna. Kai išgirstame žinomų vienos lyties žmonių sąrašą (Jennifer Lopez, Venus Williams, Hillary Clinton) kartu su tokios pat apimties kitos lyties nežinomų žmonių sąrašu (Donaldas Scarras, Williamas Woodas, Melas Jasperis), vėliau populiarių asmenų vardus prisimename lengviau. Šiuo atveju dauguma žmonių labiau prisimins moteriškus vardus (McKelvie, 1995, 1997; Tversky ir Kahneman, 1973). Ryškių, lengvai įsivaizduojamų įvykių, pavyzdžiui, gerai žinomų ligų, tikimybė taip pat gali atrodyti didesnė nei įvykių, kuriuos sunku įsivaizduoti (MacLeod ir Campbell, 1992; Sherman ir kiti, 1985). Net pramanyti įvykiai romanuose, televizijoje, kino filmuose palieka vaizdinius, kurie vėliau susipina su mūsų

pasiekiamumo euristika (availability heuristic) Pažintinė taisyklė, reiškianti, kad dalykų tikimybė yra vertinama remiantis atmintimi. Jei su kuriuo nors dalyku susiję pavyzdžiai iš karto ateina į galvą mes tą dalyką laikome įprastu.

122

I

dalis.

SOCIALINIS

MĄSTYMAS

3.1 LENTELĖ. Greitoji ir taupioji euristika Euristika Tipiškumo Apibrėžimas Greiti sprendimai, ar kuris nors žmogus arba dalykas tinka kuriai nors kategorijai. Pavyzdys Sprendimas, kad Carlosas yra bibliotekininkas, o ne sunkvežimio vairuotojas, nes jis geriau atitinka bibliotekininko įvaizdį. Paauglių smurto vertinimas po susišaudymo mokykloje. Gali sukelti Kitos svarbios informacijos atmetimą.

Pasiekiamumo

Greitai susidaroma nuomonė apie galimus [vykius.

Naujų įspūdžių sureikšminimą, dėl kurio, pavyzdžiui, galima pradėti bijoti suklysti.

„Dauguma žmonių įrodinėja dramatiškai, o ne kiekybiškai." Teisininkas Oliver VVendell Holmes jaunesnysis, 1809-1894

pažiūromis (Gerrig ir Prentice, 1991; Green ir kiti, 2002). Juo labiau skaitytojas įsigilinęs ir įsijautęs („Aš galiu lengvai įsivaizduoti įvykius"), juo labiau pasakojimas veiks skaitytojo įsitikinimus ateityje (Diekman ir kiti, 2000). Pavyzdžiui, meilės romanų mėgėjai gali susikurti išbaigtus erotikos scenarijus, kurie darys įtaką jų pačių seksualinėms nuostatoms bei elgesiui. Pasiekiamumo euristika išryškina pagrindinį socialinio mąstymo principą: žmonės sunkiai parenka konkrečius pavyzdžius bendrybėms patvirtinti, tačiau nuostabiai greitai daro apibendrinimus, remdamiesi vienu pavyzdžiu. Todėl nenuostabu, kad 9 iš 10 kanadiečių, išgirdę ar perskaitę apie išprievartavimus, apiplėšimus ir sumušimus, pervertina - dažniausiai su didele paklaida - smurtinių nusikaltimų kiekį (Doob ir Roberts, 1988). Nereikia stebėtis, kad po keleto plataus žiniasklaidos dėmesio nusipelniusių apiplėšimų ir nužudymų Pietų Afrikos Respublikos gyventojai teigė, esą 1998-2004 metais nusikalstatumas šalyje padvigubėjo, nors iš tikrųjų jis buvo gerokai sumažėjęs (Wines, 2005). Pasiekiamumo euristika paaiškina, kodėl ryškūs pasakojimai gali daryti didesnį poveikį nei statistika ir kodėl numanomas pavojus nesutampa su realiuoju (Allison ir kiti, 1992). Kadangi reportažai apie lėktuvų katastrofas yra išlikę daugumos mūsų atmintyje, ypač po 2001 rugsėjo 11-osios, dažnai manome, kad skristi lėktuvu pavojingiau nei važiuoti automobiliu. O iš tiesų nuo 2000 iki 2002 metų JAV keliautojų tikimybė žūti autoavarijoje buvo 39,5 kartus didesnė nei lėktuvo katastrofoje (National Safety Council, 2005). Daugumai lėktuvų keleivių pavojingiausia kelionės atkarpa yra važiavimas į oro uostą. Netrukus po rugsėjo 11-osios teroro išpuolių, daugeliui žmonių atsisakius kelionių lėktuvais ir pasirinkus keliones automobiliais, apskaičiavau: jei skraidys 20 proc. mažiau amerikiečių, o tas nenuskristas mylias jie nuvažiuos automobiliais, per metus galime tikėtis 800 papildomų mirčių keliuose (Myers, 2001). Tai paskatino smalsų vokiečių tyrinėtoją (ir kodėl gi aš to nesugalvojau?) palyginti šią prognozę su avarijų keliuose statistika. Paaiškėjo, kad per paskutinius tris 2001 metų mėnesius, palyginti su prieš tai buvusių

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

123

penkerių metų tokio pat laikotarpio vidurkiu, keliuose žuvo maždaug 350 žmonėmis daugiau (Gigerenzer, 2004). Atrodo, teroristai, patys žuvę per išpuolį, nužudė ne tik 266 žmones keturiuose lėktuvuose, bet, patys to nežinodami, ir daug daugiau žmonių Amerikos keliuose. Dabar žinoma, kad naivios statistinės intuicijos ir iš to kylančios baimės grindžiamos ne apskaičiavimais ar mąstymu, o emocijomis, derančiomis su pasiekiamumo euristika. Išleidus šią knygą tikriausiai vėl bus ir gamtos katastrofų, ir teroro išpuolių, ir vėl bus skatinamos mūsų baimės, budrumas, vėl naujiems dalykams bus sutelkiami visi ištekliai. Teroristai, padedami žiniasklaidos, vėl gali pasiekti savo tikslų, sekindami mūsų išteklius, atitraukdami dėmesį nuo paprastų, nedramatiškų, klastingų rizikos formų, kurios vis glemžiasi gyvybes. Pavyzdžiui, kasdien dėl rotaviruso miršta tiek vaikų, kiek tilptų į keturis lėktuvus (Glass, 2004). Bet vis dėlto dramatiški įvykiai gali priversti susirūpinti realiomis grėsmėmis. Kai kurie mokslininkai teigia, kad 2005 metais tai padarė uraganai „Katrina" ir „Rita". Jie privertė visuomenę atkreipti dėmesį į prognozes, kad pasaulinis klimato atšilimas, dėl kurio kyla jūros lygis ir dažnėja stichinių nelaimių, taps gamtos sukurtu masinio naikinimo ginklu.

Atsakymas į ankstesniame puslapyje pateiktą klausimą: 37 milijonai Tanzanijos gyventojų - žymiai daugiau negu 26 milijonai Irako gyventojų. Dauguma žmonių, kurių atmintyje gyvi Irako įvykiai, spėja klaidingai.

Faktams prieštaraujantis mąstymas
Lengvai įsivaizduojami (prieinami pažinimui) įvykiai stipriai veikia mūsų kaltės, gailesčio, nusivylimo ar palengvėjimo jausmus. Jei mūsų palaikoma komanda svarbias rungtynes pralaimi (arba laimi) vienu tašku, lengvai įsivaizduojame, kaip žaidimas galėjo pasisukti kita linkme ir todėl jaučiame dar didesnį apmaudą (arba palengvėjimą). Įsivaizduodami blogesnes alternatyvas, galime pasijusti geriau. Įsivaizduodami geresnes alternatyvas ir svarstydami, ką kitą kartą galėtume padaryti kitaip, geriau pasiruoštame ateičiai (Boninger ir kiti, 1994; Roese, 1994, 1997). Po pasirodymo olimpinėse žaidynėse atletų emocijos labiausiai atspindi tai, kaip jiems pavyko įgyvendinti savo viltis. Tačiau, pasak vieno tyrimo, emocijos atspindi ir faktams prieštaraujantį mąstymą - modeliavimą mintyse to, kas galėjo būti (McGraw ir kiti, 2004; Medvec ir kiti, 1995). Bronzos medalių laimėtojai (kuriems nesunku įsivaizduoti, kad galėjo nelaimėti jokio medalio) džiaugiasi labiau nei laimėjusieji sidabro medalius (kuriems lengviau įsivaizduoti, kad galėjo laimėti auksą). Panašiai juo didesnį tos pačios kategorijos (pavyzdžiui B+) taškų skaičių studentai surenka, juo blogiau jie jaučiasi (Medvec ir Savitsky, 1997). Gavęs B+ kategorijos įvertinimą, studentas, kuriam iki A - pritrūko tik vieno taško, jaučiasi blogiau nei tas, kuris vos vienu tašku peržengė B+ ribą. Toks faktams prieštaraujantis mąstymas būdingas tada, kai galime lengvai įsivaizduoti alternatyvų rezultatą (Kahneman ir Miller, 1986; Markman ir McMullen, 2003).

faktams prieštaraujantis mąstymas (counterfactual thinking) Alternatyvių scenarijų ir rezultatų, kurie galėjo būti, tačiau neįvyko, įsivaizdavimas.

124

I

dalis.

SOCIALINIS

MĄSTYMAS

Jei nedaug pavėluojame į lėktuvą ar autobusą, įsivaizduojame, kad būtume suspėję, jei tik būtume išvykę įprastu laiku, pasirinkę įprastą maršrutą, nesustoję pasikalbėti. Jei pavėluojame pusvalandį arba vykstame įprastu maršrutu, kitokią galimybę modeliuoti būna sunkiau, todėl taip nenusimename. Jei pakeitę egzamino atsakymą sužinosime, kad jis neteisingas, tikriausiai pamanysime , j e i tik..." ir pasižadėsime kitą kartą pasikliauti intuicija. Tačiau priešingai studentų nuomonei, dažniau atsakymą keičiame iš neteisingo į teisingą (Kruger ir kiti, 2005). Komanda ar politikas, pralaimėjęs nedideliu skirtumu, be paliovos modeliuos situacijas, kaip jis galėjo laimėti (Sanna ir kiti, 2003).

• •

Mūsų sėkmės pojūtis grindžiamas faktams prieštaraujančiu mąstymu. Kai šiaip taip pavyksta išvengti ko nors nemalonaus - kai paskutinę minutę įmušę įvartį išvengiame pralaimėjimo arba kai stovime visai šalia tos vietos, kur nukrito ledo varveklis - nesunkiai galime įsivaizduoti neigiamą, prieštaringą situaciją (kad pralaimėjome rungtynes arba kad ant mūsų užkrito varveklis), todėl manome, kad „mums pasisekė" (Teigen ir kiti, 1999). Antra vertus, „nesėkmė" reiškia įvykį, kurio vis dėlto buvo galima lengvai išvengti. Juo įvykis reikšmingesnis, juo intensyvesnis faktams prieštaraujantis mąstymas (Roese ir Hur, 1997). Gedintys žmonės, netekę sutuoktinio ar vaiko automobilio avarijoje arba palaidoję staigia mirtimi mirusį vaiką, dažniausiai prisipažįsta, kad prisimena bei analizuoja šį įvykį (Davis ir kiti, 1995, 1996). Vienas mano draugas išliko gyvas jo mašinai kaktomuša susidūrus su girto vairuotojo vairuojamu automobiliu. Avarijos metu žuvo jo žmona, duktė ir motina. Jis pasakojo: „Ištisus mėnesius aš mintyse perkratinėjau tos dienos įvykius. Aš nuolatos iš naujo išgyvendavau tą dieną, keisdamas įvykių seką taip, kad būtų išvengta nelaimės" (Sittser, 1994). Tačiau dauguma Azijos ir Vakarų kultūrų žmonių to, ką padarė, gailisi mažiau nei to, ko nesugebėjo padaryti. Pavyzdžiui: „O, kad aš būčiau rimčiau žiūrėjęs į mokslus aukštojoje mokykloje!" Arba: „Reikėjo pasakyti tėvui, kad jį myliu, kol jis dar buvo gyvas" (Gilovich ir Medvec, 1994; Gilovich ir kiti, 2003; Savitsky ir kiti, 1997). Vienos suaugusiųjų apklausos duomenys atskleidė, kad dažnai gailimasi dėl nepakankamai rimto požiūrio į mokslus (Kinnier ir Metha, 1989). Ar mažiau gailėtumės, jei dažniau išdrįstume išeiti už savo patogaus būvio ribų - rizikuoti, nebijoti nesėkmės ir bent jau pamėginti?

Žmonės... dažniau tenka teisintis dėl veiklumo nei dėl neveiklumo (Zeelenberg ir kiti, 1988).

Iliuzinis mąstymas
Dar vienas veiksnys, darantis įtaką mūsų kasdieniam mąstymui, yra dėsningumų ieškojimas atsitiktiniuose įvykiuose. Ši tendencija gali nuvesti įvairiausiais klystkeliais.

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

125

Iliuzinė koreliacija
Lengva įžvelgti ryšį ten, kur jo nėra. Tikėdamiesi pastebėti reikšmingus ryšius, lengvai susiejame atsitiktinius įvykius, pasitelkdami iliuzinę koreliaciją. Williamas Wardas ir Herbertas Jenkinsas (1965) parodė žmonėms tariamo 50 dienų trukusio debesų sklaidymo eksperimento rezultatus. Savo tiriamiesiems jie pasakė, kuriomis dienomis debesys buvo išsklaidyti ir kuriomis dienomis lijo. Ši informacija tebuvo atsitiktinis rezultatų mišinys: kartais, išsklaidžius debesis, lydavo, kartais ne. Tačiau žmonės buvo įsitikinę remdamiesi savo nuomone apie debesų išsklaidymo poveikį - kad jie iš tiesų pastebėjo ryšį tarp debesų sklaidymo ir lietaus. Kiti eksperimentai patvirtino, kad dažnai atsitiktinius įvykius žmonės laiko jų įsitikinimų patvirtinimu (Crocker, 1981; Jennings ir kiti, 1982; Trolier ir Hamilton, 1986). Jei tikime egzistuojant tam tikrą ryšį, tikėtina, jog pastebėsime ir prisiminsime šį ryšį patvirtinančius faktus. Jei tikime, kad nuojauta koreliuoja su įvykiais, pastebėsime ir prisiminsime koreliaciją tarp nuojautos ir vėlesnio įvykio. Mes retai pastebime ar prisimename visus tuos atvejus, kai neįprastų įvykių nepasitaikė. Jei pagalvojus apie draugą jis paskambina, pastebime ir prisimename šį sutapimą. Tačiau nepastebime visų tų kartų, kai apie draugą galvojame, bet jis nepaskambino, arba negalvojome, bet jis paskambino.
iliuzinė koreliacija (illusory correlation) Nesamo ryšio Įsivaizdavimas arba įsivaizdavimas, kad egzistuoja stipresnis ryšys nei iš tiesų yra.

Kontrolės iliuzija
Tendencija atsitiktinius įvykius suvokti kaip susijusius palaiko kontrolės iliuziją - idėją, kad mes darome įtaką atsitiktiniams įvykiams. Dėl to lošėjai nesiliauja lošę, o visi kiti daro įvairiausius neįtikėtinus dalykus. Azartiniai žaidimai. Ellen Langer (1977) pademonstravo kontrolės iliuziją, eksperimentuodama su azartiniais žaidimais. Žmonės, kurie patys pasirinko, kokius skaičius žymėti loterijos bilietuose, paprašyti parduoti bilietą norėjo keturis kartus didesnės kainos negu tie, kurie turėjo bilietą su atsitiktiniais skaičiais. Žaisdami su nerangiu ir nervingu žmogumi jie statydavo kur kas didesnes sumas nei žaisdami su žvitriu, pasitikinčiu oponentu. Metant kauliukus ar sukant ratą, žmonių savikliova išauga (Wohl ir Enzle, 2002). Daugiau nei penkiasdešimt eksperimentų parodė, kad žmonės elgiasi taip, tarsi jie galėtų prognozuoti arba kontroliuoti atsitiktinius įvykius (Presson ir Benassi, 1996; Thompson ir kiti, 1998). Azartinių žaidimų dalyvių stebėjimai patvirtina šiuos eksperimentinius duomenis. Žaidžiantys kauliukais meta švelniai, norėdami išmesti mažus skaičius, ir staigiai, kai nori, kad iškristų dideli (Henslin, 1967). Azartinių žaidimų verslą maitina lošėjų iliuzijos. Lošėjai laimėjimus tapatina su savo gebėjimais bei įžvalgumu. Pralaimėjimai virsta „beveik pataikymais" ar „atsitiktinumais", o dalyvaujantiems sporto varžybų totalizatoriuje - blogais teisėjų sprendimais arba netikėtai atšokusiu kamuoliu (Gilovich ir Douglas, 1986).
kontrolės iliuzija (illusion ofcontrol) Nekontroliuojamų įvykių suvokimas kaip kontroliuojamų arba kaip labiau kontroliuojamų nei iš tiesų.

126

I

dalis. S O C I A L I N I S M Ą S T Y M A S

Vertybinių popierių biržos makleriams taip pat patinka „galios jausmas", kurį jiems sukelia galimybė rinktis ir prekiauti vertybiniais popieriais, tarsi ši kontrolė reikštų, kad jie gali pranokti rinkos vidurkį. Vienoje reklamoje buvo teigiama, kad investavimas internetu - tai galimybė „kontroliuoti". Deja, kontrolės iliuzija lemia perdėtą savikliovą, dažnai pasibaigiančią nuostoliais (Barber ir Odean, 2001).
regresija vidurkio link (regression toward the average)

Statistinė ypač aukštų rodiklių ar ekstremalaus elgesio tendencija grįžti atgal į vidurkį.

Regresija vidurkio link. Tversky ir Kahnemanas (1974) pastebėjo dar vieną galimybę kontrolės iliuzijai atsirasti: mes nepajėgūs atpažinti regresijos vidurkio link. Kadangi egzaminų rezultatus iš dalies lemia atsitiktinumas, dauguma studentų, vieną sykį gavę ypač aukštą egzamino įvertinimą, kitą sykį gauna žemesnį. Kadangi pirmasis jų įvertis yra aukštai „palubėse", antrasis greičiausiai smuktelės („regresuos") iki bendro studentų vidurkio, o ne dar aukščiau „pakels lubas". Būtent dėl šios priežasties nuosekliai dirbantis, tačiau niekada aukščiausio įvertinimo negaunantis studentas kartais kursą baigia turėdamas geriausią vidurkį. Ir priešingai, tikėtina, kad per pirmąjį egzaminą blogesnius pažymius gavę studentai pasitaisys. Jei gavę prastus įvertinimus studentai po pirmojo egzamino kreipiasi į konsultantą, šis jausis padėjęs, jei vėliau studentai gaus geresnius pažymius, net jei jo konsultacijos neturės jokio poveikio. Iš tiesų, kai viskas nusirita iki žemiausio taško, griebiamės bet ko, ir tikėtina, kad visuomet - ar kreiptumės į psichiatrą, ar pradėtume laikytis dietos, ar mankštintis, ar skaitytume knygą „kaip padėti sau" - sulauksime pagerėjimo, o ne tolesnio blogėjimo. Kartais suprantame, kad įvykiai nesiklostys nei labai gerai, nei labai blogai. Patirtis rodo, kad kai viskas sekasi puikiai, kažkas turi nepasisekti, o kai gyvenimas atneša siaubingų smūgių, paprastai galima tikėtis, kad reikalai pagerės. Tačiau dažnai nesugebame įžvelgti šios regresijos ir nustembame, kodėl pirmaisiais metais „sublizgėjęs" beisbolo naujokas antraisiais žaidžia vidutiniškai. Gal jis ėmė per daug pasitikėti savimi? Tapo drovesnis? Pamirštame, kad išskirtinis žaidimas turi tendenciją regresuoti iki normalaus. Imituodamas pagyrimo ir bausmės pasekmes, Paulas Schaffneris (1985) parodė, kaip kontrolės iliuzija gali persismelkti į žmonių santykius. Jis pasiūlė Boudoino koledžo studentams pripratinti menamą ketvirtos klasės berniuką Haroldą kiekvieną rytą ateiti į mokyklą 8:30 vai. Tris savaites kompiuteris kasdien fiksuodavo Haroldo atvykimo į mokyklą laiką, svyravusį tarp 8:20 ir 8:40 vai. Studentai turėdavo spręsti, kaip į tai reaguoti - pagirti Haroldą ar išbarti. Kaip ir reikėjo tikėtis, studentai paprastai pagirdavo jį, kai šis atvykdavo iki pusės devynių, ir pabardavo, kai pavėluodavo. Kadangi Schaffneris buvo užprogramavęs kompiuterį taip, kad jis rodytų atsitiktinį atvykimo laiką, po barimo rezultatai pagerėdavo (artėdavo prie 8:30). Pavyzdžiui, kai Haroldas atvykdavo 8:39 vai., galėjai būti tikras, kad jis gaus pastabą, o kitą dieną atsitiktinai parinktas jo atvykimo į mokyklą laikas greičiausiai ne-

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

128

sieks 8:39. Tad nors barimas neturėjo jokio poveikio, eksperimentui baigiantis dauguma studentų buvo įsitikinę pastabų veiksmingumu. Šis eksperimentas iliustruoja provokuojančią Tversky ir Kahnemano išvadą: mūsų prigimtyje glūdi tai, kad dažnai jaučiamės nubausti, kai turime ką nors pradžiuginti, ir džiaugiamės, galėdami nubausti. Nors iš tiesų, ir tai žino kiekvienas psichologijos studentas, paskatinimas už teisingą poelgį paprastai būna veiksmingesnis ir sukelia mažiau neigiamų pasekmių.

Nuotaika ir vertinimai
Socialiniai vertinimai susiję su veiksmingu, tačiau netiksliu informacijos apdorojimu. Juos veikia ir mūsų emocijos. Mes esame ne bejausmės skaičiavimo mašinos, o emocionalios būtybės. Naujausi lyginamieji laimingų ir liūdinčių žmonių tyrimai atskleidžia, kaip glaudžiai emocijos susipynusios su pažinimu (Myers, 1993, 2000). Nelaimingi žmonės - ypač gedintys ar prislėgti - būna labiau susitelkę į save ir linkę į apmąstymus. Prislėgta nuotaika skatina intensyvų mąstymą, paieškas informacijos, kuri savo aplinką paverstų labiau suprantama ir kontroliuojama (Weary ir Edwards, 1994). Ir priešingai, laimingi žmonės yra patiklesni, šiltesni, jautresni. Netikėtai pradžiuginti, pavyzdžiui, prekybos centre gavę mažą dovanėlę, vėliau per apklausą, nesusijusią su apsipirkimu, jie teigs, kad jų automobiliai ir televizoriai veikia puikiai, taip sakant, geriau nei tų, kurie dovanėlių negavo. Nuotaikos veikia mintis. Vakarų vokiečiams, džiūgaujantiems dėl nacionalinės rinktinės pergalės pasaulio čempionate (Schwarz ir kiti, 1987), ir australams, išėjusiems iš širdžiai malonaus kino filmo (Forgas ir Moylan, 1987), visi aplinkui atrodo nuoširdūs, o gyvenimas - nuostabus. Po (bet ne prieš) 1990 metų amerikietiškojo futbolo rungtynių tarp Alabamos ir Auburno komandų laimėjusios Alabamos komandos aistruoliams karo tikimybė bei jo padariniai atrodė mažesni nei nusiminusiems Auburno komandos sirgaliams (Schweitzer ir kiti, 1992). Kai esame laimingi, pasaulis atrodo draugiškesnis, sprendimai lengvesni, gera naujiena suvokiama greičiau (Johnson ir Tversky, 1983; Isen ir Means, 1983; Stone ir Glass, 1986). Tačiau jei tik leisime nuotaikai sugesti, mintys iš karto peršoks į kitas vėžes. Rožinius akinius pakeis juodi. Bloga nuotaika sužadina neigiamų įvykių prisiminimus (Bower, 1987; Johnson ir Magaro, 1987). Blogesni atrodo santykiai su žmonėmis, suprastėja savivaizdis. Viltys dėl ateities tampa miglotesnės. Kitų žmonių elgesys atrodo grėsmingesnis (Brown ir Taylor, 1986; Mayer ir Salovey, 1987). Staiga prastėja mūsų investavimo prognozės. (Žr. skyrelį „Mokslinių tyrimų išvada. Neigiamos emocijos lemia investuotojų pesimizmą".) Naujojo Pietų Velso universiteto socialinį psichologą Josephą Forgasą (1999) dažnai stulbindavo, kad blogai nusiteikusių žmonių „prisiminimai ir sprendimai keisdavosi kartu su jų nuotaika". Kad perprastų šį „nuotaikos įsi-

128

I

dalis.

SOCIALINIS

MĄSTYMAS

mokslinių tyrimų išvada

Neigiamos emocijos lemia investuotojų pesimizmą
Emocijos yra svarbios socialiniam intelektui. Neurologas Antonio Damasio (1994, p. 45) pasakoja apie Eiliotą, normalaus intelekto pacientą, kuris po smegenų traumos prarado galimybę justi emocijas. „Mes kalbėjomės daugelį valandų, bet jo veide nė karto nepastebėjau jokios emocijos šešėlio - nei liūdesio, nei nekantrumo, nei frustracijos." Eiliotas viską supranta, tačiau negali jausti. Nieko nejausdamas jis netinkamai reaguodavo ir [ kitų žmoniųjausmus, todėl prarado darbą šeimą vėliau bankrutavo. Damasio su kolegomis [ Eiliotą panašiems pacientams lošiant iškeldavo tokią užduotį, kurios neįvykdžius grėsdavo didelės baudos. Paaiškėjo, kad šie žaidėjai, palyginti su žmonėmis, turinčiais normalias emocijas, lėčiau susiprasdavo vengti pralaimėjimą lemiančios kortos (Bechara ir kiti, 1997). Kartais emocijos gali trukdyti protingai mąstyti ir veikti. Ar trikdančiu emocijų poveikiu galėtume paaiškinti „trumparegiško nuostolių vengimo" reiškinį, kai žmonės, siekdami sumažinti riziką sutinka gauti mažesnį pelną? Vertybiniai popieriai duoda didesnį pelną negu obligacijos. Dar daugiau, įsigydami daugelio įmonių vertybinių popierių, kaip elgiasi bendrieji fondai arba su akcijų indeksais susieti fondai, investuotojai labai sumažina vienos investicijos riziką. Tačiau žmonės mieliau investuoja į saugias obligacijas. Norėdami panagrinėti trumparegišką nuostolių vengimą Baba Shivas ir Damasio su bendradarbiais (2005) sukūrė sprendimo priėmimo užduotį, kuri buvo panaši į sprendimus investuoti realiame gyvenime. Jie davė dalyviams po 20 dolerių ir paprašė elgtis su jais atsargiai, nes eksperimento pabaigoje bus 100 B
o o

skiriami dovanų čekiai likusiai pinigų sumai. Dviejų turų metu dalyviai turėjo nuspręsti, ar investuos, ar pasitaupys vieną dolerį. Jei dalyvis nuspręsdavo investuoti, eksperimentuotojas mesdavo monetą. Jei ji iškrisdavo aversu, dalyvis dolerį prarasdavo, o jei reversu - gaudavo dar 2,5 dolerio. Kaip, turėdami tokį pasirinkimą elgtumėtės per pirmąjį turą? Dauguma eksperimento dalyvių pirmojo turo metu ryžosi investuoti. Kodėl gi ne, jei investavimas numatomus nuostolius turėjo atpirkti daugiau negu pakankamai? (Juk per 20 turų būtų tik 13% tikimybė baigti žaidimą su mažiau negu 20 dolerių.) Taigi 4 iš 5 dalyvių pirmojo turo metu pasirinko investavimą. 3.3 pav. matome, kad vėliau jie investavo atsargiau, jei ankstesnio turo metu būdavo praradę dolerį. Ši taisyklė galiojo „normaliems" dalyviams, taip pat tiems, kurių smegenys buvo sužalotos, tačiau emocijos ir intelektas liko nepažeisti. Trečioji grupė - normalias emocijas praradę žmonės, tokie kaip Eiliotas - investuodavo toliau, nors ir būdavo prieš tai praradę dolerį. Jie elgdavosi racionaliai, ir 85 proc. kartų toliau investuodavo. Taigi eksperimento pabaigoje pacientai be emocijų turėdavo daugiau pinigų (vidutiniškai 25,70 dolerių), negu normalūs dalyviai (22,80 dolerių) ir emocijų nepraradę pacientai (20,07 dolerių). Tyrinėtojai pažymi, kad realiame gyvenime emocijos paprastai prisitaiko ir pagreitina sprendimo priėmimą. Tačiau kartais išmintingiau nekreipti į jas dėmesio ir pasidomėti statistine tikrove. Kartais gramas racionalumo vertingesnis už kilogramą intuicijos.
Į Į Dalyviai nepažeistomis smegenimis Emocijų nepraradę pacientai I Pacientai be emocijų

c o
o.

84% 80
62%

85%

75%

3.3 PAVEIKSLAS Sutrikusios emocijos Pacientai, kuriems smegenų traumos metu buvo pažeistas gebėjimas jausti emocijas, rizikingame pelną žadančiame žaidime investuodavo dažniau (ir protingiau), net jei prieš tai buvo pralošę. Šaltinis: Shiv ir kiti, 2005. Laimėjus Pralaimėjus

*

60

40

< D
O. C/D

20

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

129

3.4 PAVEIKSLAS Kaip žmogus vertina vaizdajuostėje užfiksuotą savo paties elgesį, stipriai priklauso nuo dabartinės jo nuotaikos. Tie, kurie buvo blogos nuotaikos, pastebėjo mažiau teigiamų poelgių. Šaltinis: Forgas ir kiti, 1984.

Pastebėti neigiami poelgiai

Pastebėti teigiami poelgiai

skverbimą", Forgasas pradėjo eksperimentuoti. Įsivaizduokite, kad dalyvaujate jo tyrime. Pasinaudodami hipnoze, Forgasas ir jo kolegos (1984) įteigia gerą arba blogą nuotaiką ir po to duoda žiūrėti vaizdajuostę (nufilmuotą išvakarėse), kur su kažkuo kalbatės. Jei jums sukelta gera nuotaika, esate patenkinti tuo, ką matote, ir jaučiatės galį tvardytis, būti dėmesingi ir bendraujantys. Jei buvo sukelta bloga nuotaika, žiūrėdami tą pačią vaizdajuostę matote save visiškai kitokį - įsitempusį, nervingą ir nerišliai kalbantį (žr. 3.4 paveikslą). Kadangi nuotaika veikia sprendimus, jaučiate palengvėjimą, kai eksperimento pabaigoje eksperimentuotojas jums pakelia nuotaiką, ir visi reikalai ima atrodyti šviesiau. Įdomu, pastebi Michaelas Rossas ir Garthas Fletcheris (1985), kad pasikeitusio suvokimo nesiejame su nuotaikų kaita. Tiesiog pasaulis atrodo kitoks. Nuotaikos veikia požiūrį į pasaulį, iš dalies paskatindamos ankstesnės patirties ir atitinkamų nuotaikų prisiminimus. Kai esame blogai nusiteikę, mintys būna slogesnės. Nuotaikos valdomos mintys gali kliudyti galvoti apie kitką. Tad kai emocijos sužadintos - kai esame pikti ar itin pakilios nuotaikos lengviau, pasikliaudami stereotipais, darome skubotus sprendimus ir vertinimus (Bodenhausen ir kiti, 1994; Paulhus ir Lim, 1994). Paprastą, „savaiminį" mąstymą nuotaikos veikia mažiau nei sudėtingą, „reikalaujantį pastangų" (Hartlage ir kiti, 1993). Tad, pastebi Forgasas (1994, 1995), nuotaikos dažniau veikia, kai vertiname išsiskiriančius, o ne tipiškus žmones ir sudėtingus, o ne paprastus tarpusavio konfliktus. Juo daugiau mąstome, juo labiau mintys susipina su nuotaikomis.

APIBENDRINIMAS Kaip sprendžiame apie socialinę aplinką?
• Esame apdovanoti nepaprasta galia - automatišku, efektyviu ir intuityviu mąstymu. Mūsų pažinimo, nors apskritai ir prisitaikančio, kaina yra atsitiktinės klaidos. Kadangi dažniausiai nesuvokiame, kaip mąstymo klaidos randasi, pravartu išsiaiškinti, kaip mes susikuriame ir išsaugome klaidingus [sitikinimus.

ypač neigiamą.ir kaip tiksliai . • Ir galiausiai nuotaikos įsiskverbia į mūsų sprendimus. ar benamį laikysime žmogumi. mes dažnai nekreipiame dėmesio į vertingą pagrindinę informaciją. o socialiniams psichologams rūpi paaiškinti šias įžvalgas. kur jo nėra (iliuzinė koreliacija). kodėl esame teisūs nei kodėl klystame. Mūsų sprendimai apie kitus žmones priklauso nuo to. Be to. Šis perdėtos savikliovos reiškinys iš dalies kyla dėl to. neigiami poelgiai paprastai skatina daryti pesimistines išvadas (. kad sutuoktiniai dažnai analizuoja savo partnerio elgesį.žmonės interpretuoja kitų poelgius? Atribucijos teorija siūlo keletą atsakymų. mus dažnai blaško asmeninės kontrolės ir koreliacijos iliuzijos. nuotaikos gali lemti mąstymo paviršutiniškumą. ar nužudymą vertinsime kaip žmogžudystę. mes dažnai pervertiname savo sprendimus. suteikia koloritą vėlesnėms tų potyrių interpretacijoms. patvirtinančios. išgirdę pramanytas. ar darome prielaidą. 1988) teigia. Teigiamas partnerio poelgis taip pat gali arba versti krimstis (. • Trečia. Priežastingumo priskyrimas: žmogui ar situacijai Mes be paliovos analizuojame ir aptarinėjame įvykius.130 I dalis. SOCIALINIS MĄSTYMAS • Visų pirma. Laimingos poros nemalonius poelgius dažniau sieja su išorinėmis aplinkybėmis (. arba praturtinti santykius . nes aš jai nerūpiu"). Nuo mūsų aiškinimo priklausys. Gera arba bloga nuotaika sužadina su ja susijusių patyrimų prisiminimus. kad mes kur kas lengviau [sivaizduojame. žmonės turi didesnį polinkį ieškoti informacijos. Kyla pagunda įsivaizduoti ryšį ten. ypač kai patiriame ką nors nemalonaus ar netikėta (Bohner ir kiti.ji pavėlavo dėl intensyvaus eismo").Jis man atnešė gėlių. mušantis savo bendraklasius. bet įtikinamas istorijas ar netgi bevertę informaciją. Taip yra iš dalies todėl. 1985). kaip mes aiškiname jų elgesį. Weiner. • Antra. Tad kaip . Kai santuoka nesėkminga. Blaškydamos mus. Nuo mūsų aiškinimo priklausys. yra agresyvus? Gal tai tik reakcija į nesiliaujančias patyčias? Amy Holtzworth-Munroe ir Neilas Jacobsonas (1985. Kaip traktuojame socialinę aplinką? Žmonėms rūpi perprasti kitus. ir manyti. kad jie aptingo? O gal sumažėjo įrenginių efektyvumas? Ar berniukas. Jei sumažėja darbuotojų produktyvumas.ji pavėlavo. kad galime prognozuoti arba kontroliuoti atsitiktinius įvykius (kontrolės iliuzija). kaip būtinąją gintį ar kaip žygdarbį. kai apie ką nors turime susidaryti nuomonę. ar nedarbo ir socialinės rūpybos netobulumo auka. nes nori sekso"). Priešiškumas dažniau nei šiltas apsikabinimas skatina partnerį pasidomėti: kodėl? Sutuoktinių pasirinkti atsakymai koreliuoja su jų pasitenkinimu santuoka. neturinčiu iniciatyvos. o ne paneigiančios jų įsitikinimus. 1988. kad vėliau lengviau prisimenama (pasiekiamumas) ryški informacija.

Vyrai apie seksą galvoja dažniau nei moterys (žr.3 s k y r i u s . Antonia Abbey (1987. Heideris priėjo išvadą. Viršininkas gali klaidingai interpretuoti nuolankų ar draugišką pavaldinės elgesį ir. Klaidingo priskyrimo reiškinys gali padėti paaiškinti viso pasaulio vyrų demonstruojamą kategoriškumą sekso klausimais bei didesnį įvairių kultūrų. ar blogus mokinio mokymosi rezultatus lemia motyvacijos ir gabumų stoka (dispozicinė atribucija). 1988. jėgos. skiriančią vieną 'priežasčių rinkinį' nuo kito. nukreiptos į kūno vidų." Atribucijos teorijos pradininkas Fritzas Heideris tyrė „sveiko proto psichologiją". o kartais priešingomis kryptimis. pradedant Bostonu ir baigiant Bombėjumi. kaip mane myli") (Hevvstone ir Fincham. Klaidingas priskyrimas ypač būdingas vadovaujančią padėtį užimantiems vyrams. motyvais ir nuostatomis). ir jų dinaminė sąveika pasireiškia kaip stebimas veiksmas. kad atkaklus kvietimas pasimatymui glosto moterų širdį. Įvairūs atribucijos teorijos variantai remiasi tomis pačiomis bendromis prielaidomis. 1991. Amerikos vyrų prisipažįsta kada nors privertę moterį tai daryti (Laumann ir kiti. situacija) priežastys. situacinė atribucija (situational attribution) Aiškinimas. \ saulę atsuktoje epidermio pusėje yra išorinės. 1995). 5 skyrių). dispozicinė atribucija (dispositional attribution) Poelgio siejimas su žmogaus charakteriu bei kitomis savybėmis. kuriuos moterys (ypač amerikietės) palaikys seksualiniu priekabiavimu arba prievarta (Johnson ir kiti. Kartais šios jėgos veikia kartu. kad elgseną. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 131 (Jis atnešė gėlių. arba aplinkos sąlygojamos. nukreiptos į išorę. žūrėti į moterį kaip į seko objektą (Bargh ir Raymond. kodėl 23 proc. daugumos nuomone. galvodamas tik apie save. Klaidingas priskyrimas taip pat paaiškina. Atribucijos teorija analizuoja. siedami jį arba su vidiniais bruožais (ilgalaikėmis savybėmis. Daugelis vyrų mano. irgi panašiai elgiasi (prisiminkime 2 skyriuje aprašytą tariamo vienodumo efektą). 1989). Vieni žmonės labiau linkę manyti. 1998) ir jos kolegos ne kartą pastebėjo. 2001). arba su išorinėmis aplinkybėmis. kiekviena iš šių teorijų „žmogaus odą apibrėžia kaip ribą. arba asmeninės jėgos. lemia vidinės (pavyzdžiui. 1996. 1989). Šis klaidingas švelnumo kaip kvietimo seksui supratimas klaidingas priskyrimas . 1991. kaip mes interpretuojame kitų žmonių elges[. 1988. kad parodytų. 1997. kaip mes suvokiame žmonių elgesį. ar įgimtos savybės ir socialinės aplinkybės (situacinė atribucija). . 1997). charakteris) arba išorinės (pavyzdžiui. Tad vyrai pervertina mandagią moters šypseną suprasdami ją kaip seksualiai reikšmingą (Nelson ir LeBoeuf. Muehlenhard. Saal ir kiti. 2002). vyrų polinkį pateisinti prievartavimus kaltinant auką dėl jos elgesio (Kanekar ir Nazareth. taip pat ir moterys. jų nuomone. Be to. o vidinėje pusėje yra vidinės. kad elgseną lemia aplinka. kad elgesį lemia klaidingas priskyrimas (misattribution) Klaidingas elgesio aiškinimas ne ta priežastimi. Amerikos moterų tvirtina. Shotland. kiti žmonės. ir tik 3 proc. Weiner. pavyzdžiui. Pryor ir kiti.gali išprovokuoti veiksmus. kad vyrai dažniau nei moterys partnerės draugiškumą supranta kaip subtilią seksualinę užuominą. Moterys dažniau tą patį elgesį vertina kaip perdėtą savikliovą ir grubumą (Schutte ir Hosch. Mokytojas gali spėlioti. 1995). Kaip teigia Danielis Gilbertas ir Patrickas Malone (1995). 1994). kuria remdamiesi žmonės analizuoja kasdienius įvykius. kad jos buvo verčiamos santykiauti. atribucijos teorija (atribution theory) Teorija apie tai. o iš tikrųjų jos į tai dažniausiai reaguoja kaip į priekabiavimą (Rotundo ir kiti.

nujaučiu. ko- . kad pripažinus tikėtinas priežastis. ar tik su šiuo?) ir bendrumą (ar kitiems žmonėms kyla panašių sunkumų su šiuo kompiuteriu?). kad poelgius aiškiname racionaliai. spontaniškai priskyrėte bibliotekininkei. Jamesas Ulemanas (1989) paprašė studentų įsiminti tokius teiginius. kad esama polinkio kitų žmonių ketinimus ir nusiteikimus sieti su jų veiksmais. Studentai tuojau pat. dauguma žmonių teisingai rėmėsi žiniomis apie nuoseklumą (ar Edgarui nuolat nesiseka dirbti su šiuo kompiuteriu?). kurią ir jūs. išskirtinumą ir bendrumą (žr. kiti . kaip lengvai mes sprendžiame apie savybes. Racionalios atribucijos Kaip teigia atitinkamų išvadų teorija. Joneso ir Daviso „atitinkamų išvadų teorija" apibrėžė sąlygas. nepagalvoję ir nesąmoningai. mes tikriausiai nuspręsime. išskirtinumą (ar Edgarui kyla sunkumų dirbant ir su kitais kompiuteriais. kad tik vienam Edgarui nuolat kyla sunkumų su šiuo ir su kitais kompiuteriais. kuriomis tokie aiškinimai labiausiai tikėtini. atribucijos teorijos kūrėjas Haroldas Kelley (1973) aprašė.132 I dalis. Numanomos savybės Edwardas Jonesas ir Keithas Davisas (1965) pastebėjo. Kai vėliau jiems buvo padedama prisiminti sakinį.kad aplinkybės (Bastian ir Haslam. mums apie ją pasako daugiau. 2004). įvardijo savybę. atribucijos (priskyrimai) dažnai būna racionalios. Tai. normalus ar tikėtinas poelgis mums pasako apie žmogų mažiau nei neįprastas. aš darau išvadą. SOCIALINIS MĄSTYMAS nekintančios asmeninės savybės. bet „paslaugi" . vertingiausia užuomina buvo ne žodis „knygos" (turėjęs priminti bibliotekininkę) ar „krepšiai" (primintų pirkinius). Nuoseklumas: Išskirtinumas: Bendrumas: Ar šioje situacijoje žmogus elgiasi nuosekliai? Ar šioje situacijoje žmogus elgiasi specifiškai? Ar panašiai šioje situacijoje elgiasi kiti žmonės? Tad mūsų racionalus protas poelgius dažnai vertina logiškai. Jei paaiškės. kaip Rikas sarkastiškai replikuoja Lindai. Robins ir kiti. kaip: „Kitoje gatvės pusėje bibliotekininkė neša senutės pirkinius". Atlikdamas eksperimentus Niujorko universitete. Jei galime nurodyti vieną ar dvi priežastis. Tačiau Kelley taip pat pastebėjo. kaip mes pasinaudojame žiniomis apie nuoseklumą.5 paveikslą). Stebėtina. Pavyzdžiui. Matydamas. kad Rikas yra nedraugiškas. kodėl Edgaras turi problemų su savo kompiuteriu. 3. o ne su jo kompiuteriu. kad Samanta pokalbio dėl darbo metu nusiteikusi sarkastiškai. Komentuodami.apibūdinantis spėjamą savybę. 2006. nei jos sarkazmas draugų rate. kitos galimos priežastys paprastai atmetamos. Kaip patvirtinimą. kad problemos susijusios su pačiu Edgaru. nors iš tiesų turėtų būti maloni.

S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 133 Nuoseklumas: Ar šioje situacijoje žmogus dažniausiai elgiasi taip? (Jei taip. paplitimą Amerikoje? Danielio Oppenheimerio (2004) atradimas mane nustebino.5 PAVEIKSLAS Haroldo Kelley atribucijos teorija Ar.paplitimą. kad žmonių reakcijas kartais stipriai veikia ir nežymus dviejų situacijų skirtumas. žmonės nepakankamai įvertina žinomos pavardės . Bet kuriuo metu mūsų vidinė būsena. Atribuciją tiriantys mokslininkai pastebėjo vieną bendrą problemą. nes mes dažnai manome. o 19:00 turėdavau nutraukti linksmybes. Eksperimentų metu užfiksuota.) 3. kurioje žmogus atsidūrė) didelis išskirtinumas) : TAIP Išskirtinumas: Ar šioje situacijoje žmogus elgiasi kitaip negu kiti? V NE (mažas išskirtinumas) • Vidinė atribucija (žmogaus vidiniams bruožams) Bendrumas: Ar kiti šioje situacijoje elgiasi panašiai? dėl studentas blogai išlaikė egzaminą. Kai buvo pasakyta. studentai gana pagrindinė atribucijos klaida (fundamentai attribution error) Tendencija nepakankamai vertinti situacijos ir pervertinti dispozicijos (nusiteikimo) įtaką kitų žmonių elgsenai. Aiškindami kurio nors žmogaus elgseną dažnai nepakankamai įvertiname situacijos poveikį ir pervertiname paties asmens savybes bei nuostatas. ir 19:00 vai. Pagrindinė atribucijos klaida Svarbiausia socialinės psichologijos išvada atkreipia dėmesį į socialinės aplinkos poveikį. Stevensono. aš jaučiau milžinišką pagundą galvoti. mes tai siesime su vidinėmis priežastimis (čia kažkuo dėta Meri). Pasvarstykime tokį klausimą: ar žmonės labiau linkę nepakankamai įvertinti. pavyzdžiui. palaikančias arba puolančias Kubos lyderį Fidelį Castro. mes tai priskirsime išorinėms priežastims (čia kažkuo dėtas Styvas). vadinasi. kurį Lee Rossas (1977) pavadino pagrindine atribucijos klaida. Pirmame tokio pobūdžio tyrime Edwardas Jonesas ir Victoras Harrisas (1967) pateikė Diuko universiteto studentams perskaityti diskusijos dalyvių kalbas. Taip elgiamasi todėl. išskirtinumo ir bendrumo. ką sakome bei darome. 1998). Busho. Šis situacijos įtakos nepaisymas. (Dar vadinama atitikimo tendencingumu. Tai pastebėjau skaitydamas paskaitas 8:30 vai. Pabandykite patys sukurti pavyzdžius: jei Meri ir kiti kritikuoja Styvą (didelis bendrumas) ir jei Meri nekritikuoja kitų (didelis išskirtinumas). Abiem atvejais buvo ir labiau. aiškindamiesi kieno nors elgesį.tokios kaip Busho . tačiau situaciniai skirtumai buvo ryškesni nei individualūs. Tad netgi žinodamas apie paros laiko poveikį. priklausys nuo trijų veiksnių: nuoseklumo. ar išorinių priežasčių. priklauso nuo aplinkybių (taip pat ir nuo mūsų pačių). taigi nekreipia dėmesio į kitas pavardės žinomumo priežastis. Tylūs žvilgsniai pasitikdavo mane 8:30. ieškosime vidinių. Pasirodo.3 s k y r i u s . ir tai. kad 19 valandą auditorija labiau linkusi bendrauti nei 8:30 rytą sėdintys „tyleniai". palyginti su kita paprasta pavarde . ieškome paaiškinimo. pastebimas daugelio eksperimentų metu. kad elgsena atitinka nusiteikimą. kad pažįstamą pavardę jie sieja su prezidentu Bushu. ar pervertinti labai garsios pavardės. į kitas tikėtinas priežastis dažnai nekreipiame dėmesio arba jas atmetame (McClure.) . Jei Meri viena (nedidelis bendrumas) kritikuoja Styvą ir jei ji taip pat kritikuoja daugybę kitų žmonių (mažas išskirtinumas). Išorinė atribucija (situacijai. ir mažiau šnekių studentų.pavyzdžiui. kad pats debatų dalyvis pasirinko vieną ar kitą poziciją.

jog patys paskatinome kito žmogaus poelgį. paaiškėja. Bet kas gi nutiko. princas Pelenę mato kaip labai mandagią ir žavią asmenybę. kuriuose patys specializavosi. kad ši pozicija atspindi to žmogaus asmenines nuostatas. Šio eksperimento metu buvo atkurta tai. jog vargšo Bobo savivertė yra maža (Baumeister ir kiti. mes manome. nei būtų galima tikėtis (Allison ir kiti. jo naivus partneris Bobas taip pat gali demonstruoti kuklumą. Vėliau nusiminęs . Kai per interviu žmonių paprašoma save pagirti arba sukritikuoti. Chuanas puikiai supras savo elgesį. tačiau pamanys. kokią kalbą (remiančią ar puolančią) reikia parengti. jog vieną ar kitą poziciją nustatė diskusijos vedėjas? Tie. Šaltinis: Jonės ir Harris. kad kiti yra tokie. 1977). 1993. kurie tik apsimeta. jog diskusijos dalyvis iš tiesų pats buvo nusiteikęs paremti Castro (žr. Stebėdami susigūžusią Pelenę despotiškuose namuose.6 PAVEIKSLAS Pagrindinė atribucijos klaida Skaitydami diskusijai parengtas kalbas. 1990). kai studentams buvo pasakyta. kad jie labai gerai suvokia. kokį poveikį patys daro kitiems. kad jam buvo paskirta tokia pozicija. Trumpai tariant. argumentuoja stipriau. kurį atliko Lee Rossas ir jo bendradarbiai (Ross ir kiti. Po šešių mėnesių Rossas jau egzaminavo kitus ir turėjo galimybę užduoti sudėtingus klausimus iš savo mėgstamų temų. kad mergina drovi.6 paveikslą). Atrodo.134 I dalis. tačiau manau. Už Castro 80 Castro palaikančios kalbos kalbos 70 Prieš Castro nukreiptos 3 60 0 3 00 § 50 c (D Priešiškos Castro nuostatos priskirtos pasisakiusiems prieš Castro. 1967. Jei Chuanas elgiasi kukliai. 1986). vis tiek išorinę įtaką vertiname nepakankamai. kaip nuvertinamos socialinės sąlygos. kodėl būtent šitaip elgiasi. Tad nors studentai ir žinojo. Per doktorantūros egzaminą žodžiu Rossas jautėsi nusižeminęs. žmonės atitinkamas nuostatas priskyrė kalbų autoriams net ir tada. Atsispirti šiai klaidai taip sunku. kai iš doktoranto tapo profesoriumi. koks yra jų elgesys. kad net žinodami. Miller ir kiti. 3. kai diskusijų vadovas pasakydavo. Jis atskleidė. kad laikosi kurios nors pozicijos. jog jis iš tiesų ja tiki". žmonės vis tiek linkę manyti. remiančias ar puolančias Fidelį Castro. nes talentingi profesoriai jo klausinėjo dalykų. tai nesutrukdė jiems teigti. aš žinau. £ 40 ( O £ 30 20 Prieš Castro 10 Nusprendė kalbėti apie Castro Buvo įpareigoti kalbėti apie Castro logiškai darė išvadą. 1988). ką patyrė Rossas. Tačiau nesuvokia. Susimąstyti verčia eksperimentas. šokdamas su ja per pokylį. jog studentai galvojo: „Taip. žmonės (nekreipdami dėmesio į situaciją) daro išvadą. kad diskusijos dalyviui buvo prisakyta paremti Castro. Primetę savo nuomonę kitam. SOCIALINIS MĄSTYMAS 3. jog pastarasis iš tiesų taip galvoja (Gilbert ir Jonės.

Panašiai studentai dažnai pervertina savo dėstytojų talentą. (Kaip ir minėtame eksperimente. Bet kuris iš mūsų galime sugalvoti tokių klausimų iš srities. ir stebėtojai (bet ne klausiantieji) padarė klaidingą išvadą. Intelektualūs ir sumanūs žmonės linkę dažniau daryti atribucijos klaidą (Block ir Funder. kad gydytojai puikiai išmano ir su medicina nesusijusius klausimus.7 paveikslą). kad tie.) . kurį Rossas atliko kartu su Teresa Amabile ir Julia Steinmetz. „Kurio žemyno pakrantė ilgesnė: Europos ar Afrikos?" Jei vos keli klausimai sukėlė jums pojūtį.nepatenkintas dėl savo neišmanymo ir sužavėtas akivaizdžiu egzaminuotojų talentu. Eksperimentas. Tačiau ir viktorinos dalyviai. o likusiems . 3. kurie pateikia klausimus. Nors Afrikos žemyno plotas daugiau nei dvigubai didesnis už Europos. ši geografinė ypatybė turėjo įtakos Europos vaidmeniui jūrų prekybos istorijoje.7 PAVEIKSLAS Ir imituotos viktorinos dalyviai. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 135 3. kurią gerai išmanome: „Kur yra Beinbridžo sala?". kad klausiantysis bus pranašesnis. suprasite eksperimento rezultatus. O iš tiesų paskirti vaidmenys tik sukėlė tokį įspūdį. Karalienė Elžbieta I įsakė nukirsdinti galvą savo pusseserei Marijai Stiuart. 1986). ir stebėtojai manė. „Kaip mirė Škotijos karalienė Marija Stiuart?". Pavyzdžiui. kad atsitiktinai klausinėti paskirtas asmuo žinojo kur kas daugiau. Šaltinis: duomenys iš Ross. Nesugebėjimas to įvertinti ir yra atribucijos klaida. su daugybe įlankų.* Visi privalėjo žinoti. dėl to žmonės dažnai būna linkę pervertinti jų žinias bei intelektą.viktorinos dalyvių. dar keliems . Vėlesnis tyrimas parodė. Socialinę įtaką turintys asmenys paprastai skatina ir kontroliuoja pokalbius. kurie rodytųjų gilų išprusimą.stebėtojų vaidmenis. Amabile ir Steinmetz. Europos pakrantė yra ilgesnė. kad šis klaidingas įspūdis nėra žemo intelekto atspindys. kai dėstytojai pateikia klausimus iš * Beinbridžo sala yra priešais Pugeto sąsiaurį prie Sietlo. dažnai manoma. (Ji labiau vingiuota. iš tiesų žino daugiau už kitus tyrimo dalyvius (žr.3 s k y r i u s . kad jis jautėsi lygiai taip pat . Dalyvių vertinimai Stebėtojų vertinimai Rosso studentas prisipažino. imitavo viktoriną. Vadinamiesiems egzaminatoriams mokslininkai pasiūlė sugalvoti sudėtingus klausimus. Keliems atsitiktinai atrinktiems Stenfordo universiteto studentams Rossas paskyrė egzaminatorių. kad nesate pakankamai apsišvietę. 1977.

mažesnę reikšmę skirs situacijai? Pasak Stormso. Nors ir išgyvendamas dėl savo veiksmų . Bev klausia savęs: „Kodėl tokiais atvejais visi būna atsipalaidavę. Atribucijos teorijos kūrėjai nurodo. Kai veikiame mes. jei pakeistume situaciją. Visą dėmesį stebėtojas sutelkia į kitą asmenį. kaip stipriai mus veikia aplinkybės. ko galime tikėtis situacijas sukeitus vietomis? Kas būtų. 1971. Kas atsitiktų.dalyvis ar stebėtojas . ar jūsų elgesys labiau priklausė nuo jūsų asmeninių savybių. juokauja ir šnekučiuojasi. filmuojanti jūsų matomą vaizdą.manė jis. SOCIALINIS MĄSTYMAS srities. ar jums pavyks atspėti.136 I dalis. priežastis. kad dėstytojai ne tiek jau daug išmano. jų akimis? Ar tai nepanaikintų atribucijos klaidos? O gal ją apverstų? Pasižiūrėkime. kad esate Stormso eksperimento dalyvis. Kodėl mes darome atribucijos klaidą? Iki šiol nagrinėjome tendencingą kitų žmonių elgesio aiškinimą: dažnai nekreipiame dėmesio. todėl ir mano. Įsivaizduokite.) Kai kas nors iš šių studentų patys tampa dėstytojais. kaip mus ir pasaulį mato kiti. kurioje esame. kad tokie pat stoiški stovyklos kaliniai žydai tiesiog neužjautė vieni kitų. priešingai nei komentuodami savąjį? Perspektyvinis ir situacinis supratimas Skirtumas tarp veikėjo ir stebėtojo. Jei ši mintis teisinga. Bev plačiai nusišypso ir nekantraudama pasineria į pobūvio linksmybes. Pasiryžusi įgyti naujų draugų. Priešais jus šalia studento įsitaisęs stebėtojas ir stovi dar viena televizijos kamera. be to..pasitikintys ir linksmi. jei mes matytume save ir pasaulį taip. 1976). žydams vedant tautiečius į dujų kameras. negalėjęs „parodyti net menkiausių emocijų". Tarsi aktoriai esame linkę priskirti savo elgesį tai situacijai. Jūs sėdite priešais kitą studentą. jums ir ste- . mūsų dėmesį valdo aplinka. Visi atrodo atsipalaidavę ir laimingi. stebėtojas (dar vienas pagrindinės atribucijos klaidos tendencijos pavyzdys). paprastai nustemba. Šalia jūsų stovi televizijos kamera.įsitempusi ir drovi?" Nors iš tiesų visi kiti taip pat nervinasi ir daro tą pačią atribucijos klaidą: jie mano. „Rasės bruožas". kurią jie išmano. o aplinka tarsi nutolsta. o aš . Po to jūs kartu su stebėtoju svarstote. Kad pailiustruotume pagrindinę atribucijos klaidą. Kodėl neįvertiname jų poveikio kitų žmonių elgesiui. kas nutinka. kad troškau iš ten išnykti" . Jonės. ar nuo situacijos. kokie dedasi esą . pakanka prisiminti savo patirtį. su kuriuo privalote keletą minučių pasikalbėti. mūsų dėmesio centre atsiduria šis asmuo. Tačiau Hossas buvo įsitikinęs. kad į aplinkinius žvelgiame iš kitos perspektyvos nei į save (Jonės ir Nisbett.„mano graužatis buvo tokia didelė. kad Bev bei kiti yra tokie.Aušvico koncentracijos stovyklos komendantas Rudolphas Hossas (1959) vis tiek buvo „pareigingas SS karininkas". kad šis yra visko. Klausimas: Kuris iš jūsų . koks buvo Michaelo Stormso (1973) eksperimento rezultatas. Kai stebime kito žmogaus veiksmus.

Tai buvo lyg kažkieno kito atsiminimai. Kai jie stebėdavo prisipažinimą. Kai kažkada matytas žmogus pamažu užsimiršta. žmonės manydavo. kad prisipažinimas išgautas prievarta (Lassiter ir kiti. Jerry Burgeris (1997) įrodė. jog po savaitės šią poziciją jie jau aiškins atsižvelgdami į situaciją. kurių metu žmonės vaizdajuostėje stebėjo įtariamąjį.3 s k y r i u s . „Ivano lljičiaus mirtis". Tendencingumas dėl vaizdo kameros perspektyvos. Prisimenant patyrimą iš stebėtojo perspektyvos . Žiūrėdami prisipažinimo įrašą. išgyvenusio tą laimę. tik trečdalis teigė." Levas Tolstojus.. Kitą dieną po JAV prezidento rinkimų Jerry Burgeris ir Julie Pavelich (1994) atliko rinkėjų apklausą apie rinkimų rezultatų priežastis. manydavo. 2002). 2005). abu pateikia be galo skirtingus situacijos aiškinimus. Teismuose dauguma prisipažinimų įrašoma kamerą nukreipus į prisipažįstantįjį. kad rezultatus nulėmė asmeninės kandidatų savybės ir pozicijos (nugalėjęs valdančiosios partijos atstovas buvo populiaresnis). 1886 . o jam . ką matėte jūs). Išanalizavęs 173 tyrimus Bertramas Malle (2007) daro išvadą. pavyzdžiui. Ilgainiui perspektyvos keičiasi. žmonės mano. su kuria jūs susidūrėte. kad sprendimą lėmė kandidatų savybės. nufilmuotą į įtariamąjį nukreipta kamera. Kameros perspektyva darė įtaką žmonių nuomonei apie kaltumą netgi tada. kai prieš tai patys būna patyrę analogišką situaciją ir aiškinę savo elgesį joje. „Vaizduotėje jis ėmė atkurti geriausius savo malonaus gyvenimo momentus.iš jūsų matymo taško? (Tokiu atveju jūs matytumėte save. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 137 bėtojui duodami pažiūrėti vaizdajuostę. kai prokurorai parodydavo tokias vaizdajuostes. stebėdami kitą. Naujojoje Zelandijoje reikalaujama policijos apklausas filmuoti vienodai paskirstant dėmesį ir pareigūnui. Kai vienas žmogus elgiasi blogai stebint kitam.. o stebėtojas . o jūs savo elgesį aiškintumėte atsižvelgdami į savo asmenines savybes. Kai po metų mokslininkai to paties paklausė kitų rinkėjų. kuri ją ginančiajam buvo primesta.pasiekiamas toks pat efektas (Frank ir Gilovich. vos tik išgirdę ginant poziciją. 1989). Kaip ir galima tikėtis. abu juos filmuojant iš profilio. 1986. kurioje jums eksperimentas būtų parodytas iš stebėtojo. Paprastai. vis labiau išryškėja pažinties aplinkybės. kad žmogus iš tiesų taip galvoja. Kaip matėme Edwardo Joneso ir Victoro Harriso (1967) atliktame novatoriškame atribucijos klaidos eksperimente. beveik visuomet įtariamieji būdavo apkaltinami.„matant" save iš šalies . Dabar daugiau buvo rezultatus siejančių su tokiomis aplinkybėmis. pastebėjo Danielis Lassiteris ir Kimberly Dudley (1991). žmonės būna empatiški. kad. Lassiteris pastebi. nufilmuotą į detektyvą nukreipta kamera. nebebuvo. Tokia manipuliacija sukeistų atribucijas: stebėtojas jūsų elgesį daugiausia aiškintų atsižvelgdamas į situaciją. atsižvelgiant į šiuos tyrimų rezultatus. kad įvykio dalyvio-stebėtojo skirtumas dažnai būna minimalus. Buvo atlikta keletas eksperimentų. ir įtariamajam. Bet vaiko. Dauguma teigė.tai. per policijos apklausą prisipažįstantį įvykdžius nusikaltimą. kad prisipažinimas yra nuoširdus. kaip gyventojų optimizmas ir tvirta ekonomika. kai teisėjas juos perspėjo šito vengti (Lassiter ir kiti.

Tačiau pasigilinkime: jūsų dėmesys būna sutelktas į dėstytoją." savimone (self-awareness) Sąmoninga būsena. Pamatę save per televiziją. tiriamieji. „Aš šnekus? . 1972. kai jis yra viešumoje. save matome įvairesnį nei kitus (Baxter ir Goldberg. kurie manė paprasčiausiai girdį kažkokius pašalinius garsus. 1982. ar šnekus. Sande ir kiti. .kaip kada. kaip situacija keičia elgesį. koks jis buvo prieš penkerius metus. Dėstytojas taip pat stebi savo elgesį . kad jūs manote. Prisimindami nenusisekusius santykius. žiūrėdami į savo nuotraukas ar pildydami biografinį klausimyną. Tad žmonės. namuose.gali paklausti jūsų dėstytojas. Palyginti su tais. Kai esu auditorijoje arba su gerais draugais.stebi save atidžiau nei kiti. Aplinkybės taip pat gali keisti mūsų požiūrį į save. žmonės paprastai pasakoja apie jo asmenines savybes. ar tai priklauso nuo situacijos? Dažniausiai atsakoma: „priklauso nuo situacijos". dėmesį sutelkiame į save. kuriems buvo sužadinta savimonė.su situacijomis. Daugumai iš mūsų „senasis Aš" yra lyg kitas asmuo. o savo elgseną dažniau sieja su vidiniais veiksniais ir mažiau . „Naidželas yra irzlus. 1988). Kai kurių studentų savimonė buvo sužadinta privertus įsivaizduoti. kur jų ieškome." Kadangi gerai žinome. kai dėmesys sutelkiamas į save. Silvia ir Duval. 2001). Kad tai patvirtintumėte savo patirtimi. Kammer. . mes taip pat susikaupiame. posėdžiuose. kad prisimindami praeitį tarsi stebime kitą žmogų. Shelley Duval ir jų bendradarbiai ištyrė savimonės poveikį (Duval ir Wicklund. kurie pradžioje atrodė kaip neskęstantis „Titanikas". 1999). žmonės lengviau gali pamatyti ledkalnius (Berscheid. Visi šie eksperimentai atskleidžia atribucijos klaidos ištakas: priežastis randame ten. kad jų savimonė stipri . o ne situaciją.trumpai.auditorijoje. Kai kurių žmonių savimonė yra pakankamai išreikšta.ar paprastai esate tylus. eksperimento metu arba todėl. Kai mūsų dėmesys nukreiptas į save. elgėsi panašiai kaip ir tie. ar kalbus žmogus? Spėju. Savimonė. 1978). SOCIALINIS MĄSTYMAS O jūs . jog galvodami apie tą situaciją jie girdi savo širdies tvinksnius. Žiūrėdami į veidrodį. klausydamiesi į magnetofono juostelę įrašyto savo balso. sąmoningai suvokdami save. palyginti su šiandieniniu „tikruoju Aš".Ką gi. prisiėmė sau didesnę atsakomybę už vaizdinį. atsakykite į štai tokį klausimą: ar jūsų socialinės psichologijos dėstytojas yra tylenis. susikoncentravę į save . jog jis mėgsta bendrauti. Fiona atsipalaidavusi. Robertas Wicklundas. Eksperimentų metu žmonės. Tačiau susirinkimuose ir nepažįstamoje aplinkoje būnu gana drovus.138 I dalis. dėmesį sutelkdavo į save (Carver ir Scheier. kurie. Tačiau paprašyti apibūdinti draugą. Ji padeda žmonėms būti atidiems savo nuostatoms bei charakterio savybėms. Tyrinėtojai Emily Pronin ir Lee Rossas (2006) pastebi. dažnai sau priskiriame didesnę atsakomybę. Aš . žiūrėdami į veidrodį. kurie demonstravo stiprią savimonę (kurie sutiko su tokiais teiginiais kaip: „Paprastai aš būnu dėmesingas savo vidiniams pojūčiams"). Allanas Fenigsteinas ir Charlesas Carveris (1978) pademonstravo tai paprašę studentų įsivaizduoti save menamose situacijose. gana daug bendrauju. viskas priklauso nuo situacijos. 1987.

Tačiau Rytų Azijos kraštų žmonės kiek didesnę reikšmę teikia situacijai. priimant į darbą dėstytoją. Anksti rytą jie keliauja autobusais. liepa. jis rečiau nei amerikietis priežasčių ieškos žmogaus charakteryje („Ji yra maloni") ir dažniau aplinkybėse („Jos draugės buvo su ja") (Miller. Elgsenos siejimas su aplinka vadinamas situacine atribucija („Ar mes būtume nors kiek turtingesni. „Teisingas" sakinys turėjo parodyti. Su vienu kandidatu iš karto kalbėjomės net šešiese. Indijos." Iš pastoriaus Jesse Jacksono kalbos.įtikinėja populiarioji vakarietiška pozityvaus mąstymo psichologija. įprasta labiau pritarti vidinei motyvacijai (Jellison ir Green. 1999). „Dauguma neturtingų žmonių nėra tinginiai. augdami vakarietiškoje kultūroje. Todėl įvertindami socialinį kontekstą jie rečiau daro prielaidą. 1981). išmoksta elgesį tapatinti su asmeninėmis savybėmis (Rholes ir kiti. Čia neskubama interpretuoti elgseną kaip vidinių asmens savybių atspindį (Newman. Pandey ir kiti. 1983. Watson. 1988 m. . laikydamasi vakarietiškų principų. kad žmonės. 3. rankovė. vartai. 1982.8 paveikslą). kad kitų žmonių elgsena atspindi jų savybes (Choi ir kiti. kad žmonių elgseną galima išsiaiškinti išanalizavus vidines priežastis. 2004). Jie rūpinasi kitų žmonių vaikais. 1993). Tie. padėjau pravesti pokalbį su pretendentais. o ne situacijos lemia įvykius. Zucker ir Weiner. 1980. užkliūti. kad ji labai stipriai veikia mūsų interpretacijas. 1988).. kad nuo atribucijos priklauso žmonių požiūris į neturtinguosius ir bedarbius (Furnham. 1982. Dėl dispozicinės atribucijos elgsena paprastai siejama su charakterio savybėmis.. 1996. Vidurinės klasės atstovai labiau nei mažiau pasiturintieji linkę manyti.. Wagstaff. Ar suvokdami atribucijos klaidą galime turėti naudos? Kartą. Kultūrinė patirtis taip pat lemia atribucijos klaidas (Ickes. o „pavėluoti mane privertė laikrodis". Zebrowitz-McArthur. pasakytos Nacionaliniame demokratų partijos suvažiavime. Kai kuriose kalbose akcentuojama išorinė atribucija. kiekvienas turėjome galimybę pateikti du tris klausimus. nepakankamo lavinimo ir diskriminacijos sąlygomis?"). Kai indui papasakojama apie kieno nors veiksmus. Ross. Ne ne. Kolektyvistinėse kultūrose galvojant apie kitus žmones asmeniniai jų motyvai prisimenami rečiau (Lee ir kiti. gerdamas kavą. 1982). 1993). kurie skurdą ir nedarbą sieja su asmeninėmis savybėmis („Jie paprasčiausiai yra tinginiai ir neverti pagarbos"). Vakarietiška patirtis nuteikia galvoti. 1984).. Iš žodžių: Tomas. Britanijos. jei gyventume tokiomis pat žmonių pertekliaus.. Pagrindinė atribucijos klaida būdinga visoms kultūroms (Krull ir kiti. 1981).. 1999. Australijos ir Jungtinių Valstijų mokslininkai pastebėjo. sakinį ištaisė šitaip: „Tomas užkliuvo rankove už vartų". Mokytoja. tokių žmonių atžvilgiu paprastai būna nusiteikę nedraugiškai (žr. 2000. Skitka.3 s k y r i u s . mano sūnus pateikė gerą pavyzdį. Fanvell ir Weiner. Kai buvo pirmokas. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 139 Kultūriniai skirtumai. jie ne tinginiai. Po pokalbio išėjau mąstydamas: „Koks sunkus šio žmogaus būdas". jis sudėliojo sakinį „Tomo rankovė užkliuvo už vartų". „Jūs tai galite!". Jie valo gatves. Vaikai. kad įvykio priežastis yra Tomas. Ispaniškoje idiomoje sakoma ne „aš pavėlavau". 1999. už. Masuda ir Kitayama. 1990. Tačiau atribucijos klaidos fundamentalumas reiškiasi tuo. Su antrąja kandidate susipažinau asmeniškai..

tačiau kartais klaidina. ką mes galvojame apie save ir apie kitus. Tik vėliau prisiminiau pagrindinę atribucijos klaidą ir iš naujo įvertinau savo išvadas. jų tikslas atskleisti.8 PAVEIKSLAS Atribucijos ir reakcijos Mūsų emocijos priklauso nuo požiūrio į kieno nors netinkamą elgesį.nuoširdi. skelbia. patraukli ir jaudinanti". kurie apskritai pateikia naudingus pasaulio vaizdinius. tai iš dalies sąlygojo skirtingos pokalbio su jais situacijos. Skaitant apie jas gali susidaryti įspūdis.) Neigiamas elgesys (Vyras grubus su savo kolege. kad mūsų mąstymui apskritai būdingas lankstumas. dėl kurios reikia sutelkti dėmesį į atribucijos klaidą. neįgalumas ar nelaimė kur kas dažniau. Antroji priežastis.140 I dalis. Besikalbant vis stiprėjo įspūdis. Jis dubliuoja mūsų suvokimo mechanizmus. Iš tiesų eksperimentai nėra skirti „mirtingųjų kvailumui" pademonstruoti (nors kai kurie eksperimentai prajuokina). SOCIALINIS MĄSTYMAS 3. „Nesėkmė. kaip supratau vėliau. kad „ši moteris . o iš tiesų. „socialiniai psichologai jaučia malonumą mulkindami žmones"." . aiškinami kai kurie mūsų socialinio mąstymo ribotumai ir klaidos. kaip ir ankstesniame. nereikėtų dėl to kaltinti vien tik jo paties. Kodėl tyrinėjame atribucijos klaidas Šiame skyriuje.) Situacinė atribucija (Šį vyrą neteisingai įvertino. Dispozicinė atribucija (Šis vyras yra nedraugiškas. Iliuzinis mąstymas dažnai tėra šalutinis mūsų proto strategijos supaprastinti sudėtingą informaciją produktas. yra humanistinė. kad. kad kai žmogus turi problemų. ištinka dėl išorinių aplinkybių. Vyro nelankstumą ir moters nuoširdumą palaikiau jų charakterio savybėmis. kad mus sieja bendras artimas draugas. Vienas iš socialinės psichologijos „didžiųjų humanizuojančių teiginių".) Nepalanki reakcija (Man šis vyras nepatinka. atminkite. Jei jus šokiruoja žmogaus gebėjimas pasiduoti iliuzijoms ir savęs apgaudinėjimui.) Užjaučianti reakcija (Aš jį suprantu.) ir iš karto paaiškėjo. pastebi Thomas Gilovichas ir Richardas Eibachas (2001). nei norima pripažinti. kaip pasakė vienas mano studentas.

jos tampa. Socialinės aplinkos lūkesčiai Išanalizavę. toks klaidingas įsitikinimas gali sukurti savąją realybę.klaidingais įsitikinimais. vildamasi. nei nagrinėdami virtines loginių ir intelektinių įrodymų. Kai idėjas patvirtiname [savo elgesiu]. o jo veikimo aplinkybės tarsi nukeliamos į antrą planą. APIBENDRINIMAS Kaip traktuojame socialinę aplinką? t Atribucijos teorija aiškina. atvejais žmonės mano. pasak sociologo Roberto Mertono (1948). kad tyrimo dalyviai kartais stengiasi elgtis taip. lanksčiai. šališko palankumo sau (2 skyrius). iššūkių bei naudos.elgesio aiškinimas remiantis ne ta priežastimi . kad mes dažniausiai nekreipiame į j u o s dėmesio. Vieno tyrimo metu dalyviams buvo parodytos įvairių žmonių nuotraukos ir paprašyta įvertinti jų sėkmę gyvenime. tačiau mėgindami suprasti kitų žmonių elgesį dažnai darome pagrindinę atribucijos klaidą (ji dar vadinama atitikimo tendencingumu). išsipildančiomis pranašystėmis . „Atkreipkime dėmesį. pastebi Mertonas. kaip iš jų tikimasi. . kaip tokie pat išsilavinę gamtos mokslų studentai (Fletcher ir kiti.3 s k y r i u s . ir situacija tampa suprantamesnė.pagrindinė seksualinio priekabiavimo priežastis. Tirdamas eksperimentuotojo tendencingumą Robertas Rosenthalis (1985) pastebėjo. Kai žmonės įtikinami. taip ir atsitinka (žr. Jei įtikinti greitu banko žlugimu klientai skuba atsiimti pinigus. Ar jie ką nors reiškia? Ar keičia tikrovę? Socialiniai įsitikinimai ir vertinimai yra svarbūs. Aukštesnę padėtį užimantis asmuo (dažniausiai vyras) draugiškumą supranta kaip seksualinį kvietimą. Išsipildymo psichologija vertybinių popierių biržoje").veiksmingai. kad akcijų kaina nepaprastai išaugs. bet kartais klaidingai skyrių baigsime mintimis apie socialinius įsitikinimus. Kitų žmonių elgesį mes taip primygtinai vertiname atsižvelgdami į jų būdo savybes bei nuostatas. kaip suvokiame ir vertiname kitus . kad analizuodami klaidas bei tendencingumus jūs pastebėsite daugiau netikėtumų. Kai veikiame mes. Ši atribucijos klaida atsiranda iš dalies todėl. Socialinė psichologija padeda pažinti savo mąstymo klaidas. nes turi poveikio galią. Kaip ir kitų šališkumų. Ši viltis nėra bergždžia: psichologijos studentai elgseną suvokia ne taip supaprastintai. Jie daro įtaką mūsų jausmams bei veiksmams ir sukuria savąją realybę. Būtent todėl pasaulinėje literatūroje taip dažnai vaizduojama puikybė bei kitos ydos. dėmesį paprastai sukoncentruojame į savo reakcijas. Klaidinga atribucija . S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 141 Trečioji dėmesio sutelkimo į tendencingumus priežastis ta. pavyzdžiui. • Nors paprastai mes mąstome logiškai. Visiems dalyviams buvo perskaityti tie patys aprašymai ir pateiktos tos pačios nuotraukos. kad tapsime racionalesni ir realistiškesni. kad mūsų dėmesio centre būna asmuo. Geresnių įverčių tikėjęsi eksperi- išsipildančioji pranašystė (self-fulfilling prophecy) Įsitikinimas. 1986). kaip mes suvokiame kitų žmonių elgesį. kad nepastebime net akivaizdžių situacijos reikalavimų. inicijuojančiais išsipildymą. 2004). Mano nuojauta sako. kad mažiau negu kiti pasiduoda atribucijos klaidoms (Pronin ir kiti. kuris pavirsta realybe.

Mokytojų lūkesčiai ir moksleivių mokymosi rezultatai Mokytojai iš vienų mokinių tikisi daugiau. kad dėstytojų nuomonė apie savo studentus pasitvirtina. Tad. kurie manė. o akcijų kainos krinta dar labiau. pastebėjo ekonomistas Robertas Shilleris (2000). sužavės konkurentus". kol akcijų kaina nenukrito dar labiau. kai Dovv Jonės Industrial indekso vidurkis nusmuko 20 proc. Jei dėstytojas įsitikinęs. Ar mokytojo lūkesčiai daro įtaką moksleivio mokymosi rezultatams? Akivaizdu. Reikėdavo išrinkti šešis veidus iš šimto. Čia svarbiausia . kad galėtų pakomentuoti esamą krizės situaciją. žmonės pradėjo karštligiškai jas pardavinėti (nes kainos ėmė kristi). Tokių krizių metu žiniasklaidos gandų malūnas iš paskutiniųjų ieško pačių blogiausių naujienų. o rinkdavo dažniausiai laikraščių konsultantai. Dvejus metus energingai supirkinėję akcijas (nes jų kainos kilo). Paskelbtos naujos žinios dar labiau sumažina žmonių lūkesčius. Tokie smarkūsrinkossvyravimai . kad jo studentas gabus matematikai. Žinia apie Granville patarimą pasklido greitai. tačiau tai dažniausiai nieko nereiškia". kad Granville patarimas privers kitus investuotojus parduoti akcijas.„nelogiškas aktyvumas". kurios jiems patinka. Jei manote. jei jūsų brolis ar sesuo anksčiau už jus baigė mokyklą arba jei jums buvo klijuojama „gabaus" ar „negabaus" moksleivio etiketė. kad mokytojo požiūris į mokinį koreliuoja . arba jei susidūrėte su vadinamaisiais labai bei vidutiniškai gabiais moksleiviais. Galbūt pokalbiai mokytojų kambaryje jau nulėmė jūsų reputaciją. iš kitų . Jei manote. kaip rašo Keynesas. Investuotojai taip pat renkasi ne tas akcijas. kuriuos tuo metu rengdavo Londono laikraščiai. Dar labiau savo prieštaringumu stulbina pastebėjimas.dažniausiai būna sukurti. Akcijų kaina krito beveik 40 milijardų dolerių.mažiau. kurie jam atrodo gražiausi. Šis procesas veikia ir atvirkščiai. o tuos.atspėti kito investuotojo veiksmus. paskubėkite jas parduoti. „galite sutikti arba nesutikti su Granville požiūriu. „kiekvienas konkurentas privalėjo išrinkti ne tuos veidus. kurias palankiai vertins kiti investuotojai. parduokite rytoj". mentuotojai gavo geresnius rezultatus nei tie. kai skelbiamos geros naujienos. Maždaug prieš 50 metų Johnas Maynardas Keynesas tokią vertybinių popierių biržos psichologiją palygino su populiariais grožio konkursais. kurie. kad jų eksperimento dalyviai nuotraukose pavaizduotus žmones palaikys nevykėliais. Arba gal naujas mokytojas kruopščiai išstudijavo jūsų mokymosi rezultatus. Išsipildymo psichologijos poveikio pavyzdys buvo ekstremalus 1987 m. aplenkite juos. jog kiti pirks. o tokias. o akcijų kainos kyla.142 I dalis. išsiaiškino jūsų šeimos socialinę padėtį. Galbūt tai pastebėjote. jo nuomone. lydimas kracho . SOCIALINIS MĄSTYMAS atkreipkime dėmesį Išsipildymo psichologija vertybinių popierių biržoje 1981 metų sausio 6-sios vakarą populiarus Floridos patarėjas investicijų klausimais Josephas Granville savo klientams išsiuntė tokio turinio telegramas: „Akcijų kainos staigiai kris. 2000 metų balandį įnoringa technologijų rinka vėl pademonstravo išsipildymo psichologiją kuri dabar buvo pavadinta „impulsyviuoju investavimu". spalio 19-osios pirmadienis. ar šis pasieks gerų rezultatų? Panagrinėkime. Kaip paaiškino vienas Volstryto fondų valdytojas. ir sausio 7oji tapo intensyviausia prekybos diena Niujorko vertybinių popierių biržos istorijoje.

kad mokytojai žino.yra nepaprastai gabūs. kuriems teigiamas mokytojo požiūris yra tarsi gaivaus oro gurkšnis (Madon ir kiti. 1999). Žmogiškoji prigimtis nėra tokia lanksti. kuriose buvo matomas mokytojo veidas arba girdimas jo balsas. jog dideli lūkesčiai skatina atsiliekančiuosius. dažniau į j u o s kreiptis ir leisti jiems ilgiau atsakinėti (Cooper. ir ar mokytojui šis mokinys patinka (perskaitėte teisingai: 10 sekundžių. Mokytojai taip pat gali skirti daugiau dėmesio „gabiems" mokiniams. kuriems gerai sekasi. 1985. kad jų rezultatai būtų labai geri? Būtent tai pastebėjo Rosenthalis ir Lenore Jacobson. Atrodo. kelti jiems didesnius reikalavimus. 1997). kad tokie ryškūs rezultatai reiškia. kurio metu apklausė 4300 britų moksleivių ir gauti rezultatai sako: taip. kaip daugumai pasirodė po šio tyrimo (Spitz. 1986). S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 143 su jo mokymosi rezultatais: mokytojai yra geros nuomonės apie tuos mokinius.) Nors mokytojai gali manyti. Jussim. ar apie blogą mokinį. Kaip tokie lūkesčiai perduodami? Rosenthalis ir kiti tyrėjai priėjo išvadą. 2002).pakako atsitiktinių 10 sekundžių trukmės ištraukų. intelekto koeficiento (IQ) testo rezultatais iš tiesų pralenkė visus. bet pasitvirtino ir priešingas teiginys. Atrodytų. Žiūrovams . ką sugeba jų mokiniai ir kaip jie mokosi (Jussim. moksleiviai jautriai reaguoja į jų veido išraišką ir kūno kalbą (žr. 3. arba kalbančius apie juos. Paties Rosenthalio teigimu tik keturi iš dešimties (iš beveik 500 aprašytų) eksperimentų patvirtindavo.keturi atsitiktinai pasirinkti mokiniai . Duomenys netrukus buvo paskelbti žiniasklaidoje bei daugelyje psichologijos ir pedagogikos vadovėlių studentams. Tačiau ar mokytojo nuomonė yra mokinio mokymosi rezultatų priežastis. jog „nuskriaustųjų" vaikų problemos mokykloje kyla iš to. Taip yra daugiausia todėl. ir suaugusiems . pritariamai linkčioja ir dažniau į juos pažvelgia. Todas ir Manuelis .3 s k y r i u s . Kuklūs lūkesčiai nesužlugdo gabaus vaiko. 1991. kad moka slėpti savo jausmus. 1986. kad jų intelektas stulbina. ar pasekmė? Williamas Crano ir Phyllisas Melonas atliko koreliacinį tyrimą (1978).ir vaikams. kad mokytojai „gabiems moksleiviams" dažniau šypsosi. kad mokytojai daug iš jų ir nesitiki. jog Dana. įteigiame mokytojui. lygiai kaip ir dideli lūkesčiai nepadaro stebuklo . Ar galime šį „mokytojų lūkesčių efektą" patikrinti eksperimentais? Tarkime. suprasti. Frankas Bernieris ir Rosenthalis (1991) nufilmavo mokytojus arba besikalbančius su už kadro paliktais moksleiviais. Pagerėjus mokytojų požiūriui į mokinį ne tik pagerėjo pažangumas. apie kuriuos buvo pasakyta (remiantis fiktyviu testu). . kad mokytojų lūkesčiai nėra tokie reikšmingi.nenuovokus moksluose netampa labai gabiu. ar mokytojas kalba apie gerą. Vieno tyrimo metu Elisha Babadas.9 paveikslą). Ar mokytojas su jais elgsis išskirtinai ir stengsis. kad mokytojų lūkesčiai turėjo reikšmingą įtaką mokymosi rezultatams (Rosenthal. su kuriais jie siejo dideles arba menkas viltis. 2005). Atsitiktinai parinkti San Francisko pradinės mokyklos moksleiviai. atlikę plačiai žinomą eksperimentą. Vėlesnė analizė parodė. 1983. Sali. Harris ir Rosenthal.

pamokose buvo dėmesingesni. savo lūkesčius reiškiantis neverbaliniu būdu. Ar tai vyksta dažnai? Ar iš kitų sulaukiame to. Individualių pokalbių metu dviejų klasių mokiniams buvo pasakyta. kartais tampa išsipildančiosiomis pranašystėmis. kad ir kitų dviejų klasių moksleiviai. Bet dažniausiai mokytojų lūkesčiai tiksliai atitinka tikrovę (Jussim ir Harber. Atrodo. kurie dažniausiai būna pagrįsti ir tiksliai įvertinantys. Manau. Mokytojo lūkesčiai „Vyresnysis Renos brolis buvo labai gabus. kad juos mokys puikus mokytojas. Per pakartotinį eksperimentą Feldmanas ir Prohaska nufilmavo mokytojus ir paprašė ekspertų įvertinti jų darbą. Davido Jamiesono (1987) vadovaujama tyrėjų grupė atliko eksperimentus keturiose Ontarijo provincijos vidurinės mokyklos klasėse. Teigiamai mokytojo atžvilgiu nusiteikę moksleiviai daugiau ir išmoko. ••••••••••••i ••••M msmm Skaitydamas apie eksperimentus. daugelį kartų prieš pradėdami lankyti kursą. teismuose (kai teisėjai instruktuoja prisiekusiuosius) ." Mokytojo elgesys Dažniau šypsosi Renai daugiau jai aiškina. Vieno mokymosi eksperimento metu moksleiviai.nuobodybė". Kaip iš kitų sulaukti to. Mokinio reakcija Rena reaguoja entuziastingai. 1982) pastebėjo. susidomėjau moksleivių lūkesčių įtaka mokytojams. kad moksleivių požiūris į mokytoją toks pat svarbus. kuriems buvo paskirtas moksleivis. ir pedagogą. kad ji taip pat yra labai gabi. kuriose dėstė tik ką atvykusi mokytoja. girdėjote komentarus: „profesorius Smitas . Feldman ir Theiss. dažniau [ ją kreipiasi.9 PAVEIKSLAS Išsipildančios pranašystės Mokytojų lūkesčiai gali tapti išsipildančiomis pranašystėmis. kaip ir mokytojo požiūris į juos. laikė jį (nieko nežinantį apie mokinių lūkesčius) kompetentingesnių ir įdomesniu nei moksleiviai.įdomus" arba „profesorius Džonsas . SOCIALINIS MĄSTYMAS 3. kad mokytoja dėsto daug aiškiau.144 I dalis. Palyginti su dviem kontrolinėmis klasėmis. tie mokiniai. 2005). kad tokie lūkesčiai gali veikti ir besimokantįjį. Trimestro pabaigoje jie buvo geriau įvertinti ir teigė. ko tikimės Taigi eksperimentuotojų ir mokytojų lūkesčiai. kurie tikėjosi. kad išsipildančių pranašysčių pasitaiko darbe (kai vadovai puoselėja didesnes ar mažesnes viltis). Robertas Feldmanas ir Thomas Prohaska (1979. ir tyrėjai yra labai geros nuomonės apie naują mokytoją. Be abejonės. leidžia jai ilgiau atsakinėti. Kaip gabesni buvo įvertinti tie mokytojai. ko tikimės? Tyrimai rodo. kuriems buvo įteigti teigiami lūkesčiai. kuriuose buvo tiriamas mokytojų lūkesčių poveikis. ar tai būdinga tikrovėje. kurių lūkesčiai buvo mažesni. Kad patikrintų.

kad tam tikru mastu mes gauname tai. gali paveikti mano bendravimą su ja ir šitaip paskatinti ją patvirtinti mano įsitikinimą. nes skatino juos kalbėti taip. kai partneriai idealizuoja vienas kitą? Ar teigiamos iliuzijos apie kito žmogaus dorybes pildosi? O gal jos apgauna. turintys nuomonę apie įtariamojo kaltumą ar nekaltumą. pakanka nedidelio. Tikintys partnerio meile ir palankumu ne taip jautriai reaguoja ir gali tapti dar artimesni (Murray ir kiti. Jei apie žmogų manoma. kurie kremtasi. analizė parodė. 1992. Tai vadinama elgsenos patvirtinimu. kad partneris jų nemyli ir nesižavi. Tikėjimasis. 2000) stebėjo įsimylėjusias Vaterlo universiteto studentų poras.ir šitaip paneigti mūsų lūkesčius. elgsenos patvirtinimas (behavioral confirmation) Išsipildančiosios pranašystės rūšis. Vien tik to. Tad ar intymūs santykiai būna sklandus. kuris laikomas klasikiniu. . didino pasitenkinimą ir skatino pasijusti princesėmis arba princais tas ir tuos. kurią jie laikė patrauklia arba nepatrauklia. pasireiškianti tuomet. atitinkamai nustoja vertinti partnerį ir nuo jo nutolsta. lengvai įsižeidžiančia ir kerštinga. kad žmona bus blogos nuotaikos arba sutiks mane draugiškai ir meiliai. Keletas eksperimentų. kad kiti žmonės atsakydami savo elgesiu patvirtintųjų lūkesčius. kai neigiami lūkesčiai kurio nors žmogaus atžvilgiu verčia mus būti perdėtai malonius jam. 1996). Elizabeth Tanke ir Ellen Berscheid (1977) atliko tyrimą. besivadovaujančiais klaidingais įsitikinimais. Laboratorinių žaidimų metu priešiškumas beveik visada susilaukia priešiškumo: žmonės. kai bendraujama su partneriais. Snyderis. šitaip sukuriamas pragaištingas užburtas ratas. o tai savo ruožtu paskatina šį žmogų būti malonų su mumis . 2003. tardo įtariamuosius ir daro jiems spaudimą) (Kassin ir kiti. net menkus įžeidimus priima kaip nuvertinimą. kuriuos Minesotos universitete atliko Markas Snyderis (1984). Šioje situacijoje partnerio idealizavimas buvo geras ženklas. Lengviau tapti panašesniam į tokį žmogų.3 s k y r i u s . kad merginos patvirtintų vyrų susikurtą stereotipą: geidžiami žmonės yra gražūs. kokį mus mylintis įsivaizduoja. Taip pat ir sutuoktiniai. ko tikimės (Olson ir kiti. Elgsena pasitvirtina ir tada. kad klaidingas požiūris į pasaulį kitiems gali tapti paskata patvirtinti šiuos įsitikinimus. kurie save laikė varlėmis. kelias sekundes trunkančio veiksmo (Ambady ir Rosenthal. Ar išsipildančiosios pranašystės veikia santykius? Būna atvejų. ką telefoninio pokalbio metu sakė merginos. tai paskatina kitą šalį demonstruoti tokį elgesį savigynos tikslais. Jie paprašė studentų vaikinų pasikalbėti telefonu su mergina (jiems buvo parodyta jos nuotrauka). kad jis yra vieni- Norint įvertinti mokytojo ar dėstytojo nuoširdumą bei susidomėjimą. Rosenthal. sukeldamos nepamatuotus lūkesčius. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 145 ir policijoje (kai tardytojai. 2003). Tai padėjo slopinti konfliktus. Klaidingi vaikinų įsitikinimai virto išsipildančiomis pranašystėmis. ir tas žmogus galiausiai netenka žavesio? Sandra Murray ir jos kolegos (1996. kurie savo oponentus laiko nelinkusiais bendradarbiauti. 1970). kad tariamai patrauklios kalbėjo šilčiau nei tariamai nepatrauklios.1993). Meilė padeda kurti savąją realybę. 2003). Tačiau tiriant socialinę sąveiką dažniau pastebima. kai žmonių socialiniai lūkesčiai paskatina juos elgtis taip. parodė. lengvai paskatina juos būti tokius (Kelly ir Stahelski. Jei viena šalis kitą laiko agresyvia.

dalyvavusių Roberto Ridge ir Jeffrey Rebero (2002) atliktame eksperimente. mokiniai buvo nuolatos giriami už tai. su kuriuo netrukus susipažinsite. įsigalėję stereotipai apie neįgaliuosius arba tam tikros rasės ar lyties asmenis. Richardas Milleris ir jo bendradarbiai (1975) paprašė mokytojų. 2002). kaip socialiniai įsitikinimai. kad ji jam labai miela. Elizabeth von Arnim.) Rezultatas . Pamatę šiukšles trijose klasėse. Šiaip jau mūsų nuomonės apie žmones turi realų pagrindą. Maloniai sutikti kandidatai į darbą pokalbio metu taip pat elgiasi maloniau. The Enchanted April. kad eksperimentas pasiteisino: į šiukšlių dėžę buvo metama 80 proc. Tai truko aštuonias dienas. juo labiau Lotty skleidėsi ir gražėjo. Kitų žmonių elgesys su mumis atspindi tai. kaip ir kiekvienas socialinis reiškinys. kad rimtai jumis domisi ir norėtų susidraugauti.. kaip mes ir kiti juos vertiname. ir galite tikėtis. 1922 („Kerintis balandis") šas . elgiasi su jomis nepalankiai (Pinel. tariamai besižavinčios pokalbio partneriu. Įsivaizduokite. Tendencija pateisinti kitų lūkesčius. kad moters elgesys patvirtina jo įsitikinimus. Kiekvienas vaikinas turėjo pasikalbėti su viena iš merginų ir įvertinti. Lūkesčiai daro įtaką ir vaikų elgesiui. kad mergina (remdamasi anketoje nurodytais jo biografijos faktais) arba juo žavisi. šiukšlių buvo metama į šiukšlių dėžę. kur irgi tik 15 proc. kad klaidingi įsitikinimai apie gabius ir negabius žmones gali paskatinti atitinkamą mokytojų ir tyrėjų santykį su jais. gali savaime pasitvirtinti. kuri iš tiesų yra klaidinga. (Įsivaizduokite. o didžios dorybės ratu". Sakykite vaikams. Ridge ir Reberas mano. jog esate vienas iš 60 jaunuolių. kad pasitvirtina prielaida. šiukšlių.kad visiškai nesidomi. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Juo labiau savo elgesiu jis stengėsi parodyti. turi ribas. APIBENDRINIMAS Socialinės aplinkos lūkesčiai • Įsitikinimai kartais nepriklauso nuo mūsų. arba nesižavi. arba . ir taip jie keliavo ne pagiežos. 2005). Šie eksperimentai padeda suprasti. kad jie niekina moteris. Po dviejų savaičių paaiškėjo. kad būna tikslūs (Jussim. Vyrai. Tačiau eksperimentuotojų tendencingumo ir mokytojų lūkesčių tyrimai rodo. . Jei vyrui atrodo. daugiau flirtavo (to net nesuvokdamos). tačiau tik kurį laiką. kad jums pasako. jog jie privalo laikytis tvarkos ir švaros. prasitarė. 2002). Kitoje klasėje. Prieš pokalbį vaikinui buvo pasakoma. kad jie pasistengs pateisinti jūsų nuomonę. Lūkesčiai dažnai leidžia prognozuoti elgesį paprasčiausiai todėl.jis mažiau bendrauja (Rotenberg ir kiti. apie kuriuos manoma. kad jie darbštūs ir mandagūs (o ne tingūs ir grubūs). ar ji gali dirbti dėstytojos asistente. kad vienos klasės mokiniams jie keletą kartų primintų. Po šių priminimų šiukšlių kiekis šiukšlių dėžėje padidėjo nuo 15 iki 45 proc. jog žmogus. kad šis meilinimasis taps atviras ir sudarys moteriai prielaidas tokį elgesį vertinti bei interpretuoti kaip nepriimtiną arba kaip priekabiavimą.elgsenos patvirtinimas: kandidatės. kad jie laikosi švaros bei tvarkos. jis gali taip jai meilintis. juo labiau jis žavėjosi ir darėsi malonesnis. Tai gali lemti geresnį (arba blogesnį) mokymąsi ir todėl sukelti įspūdį. jog tai gali būti viena iš seksualinio priekabiavimo priežasčių. pavyzdžiui.146 I dalis.

dažnai universitetų studentai.sušunka Shakespeare Hamletas). Pernelyg lengvai susidarome ir puoselėjame klaidingus įsitikinimus. Išvados Socialinio pažinimo tyrimai rodo. kur jų gal apskritai nėra. Kaip pastebėjo vienas tyrėjas. po susitikimo gali išlikti įspūdis. ar trokšta mano pinigų? „Sukurdami šias problemas. Esame pakankamai išmintingi." Amos Tversky (1985) . randamą grožinėje literatūroje. Jei prieš susitikimą sužinome. kai atlygis už teisingus atsakymus skatino žmones mąstyti optimaliai. įsivaizduodami ryšį ir kontrolę ten. nei manome. Klaidingi įspūdžiai. . kad tikrinamas jų gebėjimas argumentuoti. . Eliotas). kuo reikėtų abejoti. kad jie šiuos įsitikinimus patvirtintų. išrastume kalbančius kompiuterius ir nusiųstume žmones į Mėnulį. kai svarstome svarbius socialinius klausimus: kodėl tiek daug benamių? Nelaimingų? Turinčių polinkį žudyti? Ar mano draugė myli mane. filosofijoje ir religijoje. kodėl žmonės kartais patiki tuo. iškrėsti nelaimingiems dalyviams. Gyvenime retai kada esame perspėjami: „Štai faktai.nes proto paskirtis spręsti efektyviai mūsų intuiciją pakerta labiau. tačiau ne visada.pastebėjo rašytoja Madeleine L'Engle. Na. „Grynasis intelektas. tačiau neapsaugotos nuo klaidų ir neteisingų nuomonių („šiaudinė galva". Kokias praktines išvadas ir įžvalgas apie žmogiškąją prigimtį leidžia padaryti šie tyrimai? Apžvelgėme keletą priežasčių. kad iš tiesų tas žmogus labai protingas ir patrauklus. kuriame savo socialinius įsitikinimus ir po to darome įtaką kitiems. 1972). šitaip priverčiant juos atrodyti blogesniais? Richardas Nisbettas ir Lee Rossas (1980) teigia. Kasdienės nesėkmės dažnai būna ne pačios svarbiausios. Eksperimentų metu žmonėms paprastai būna pateikiami abejonių nekeliantys faktai ir perspėjama. Vedami išankstinių įsitikinimų ir perdėtos savikliovos. kad laboratorijose mūsų intuicija pervertinama. Tad kognityvinės socialinės psichologijos tyrimai atspindi plačią panoramą. iliuzijoms „būdingas ilgalaikiškumas. gal dukart valio . Žmogaus protui triskart valio. . šie nuspėjami iškraipymai bei tendencijos atsirasdavo netgi tada. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 147 • Panašiai kasdieniame gyvenime dažnai sulaukiame to. kad mūsų informacijos apdorojimo galimybės įspūdingai efektyvios ir prisitaikančios („savo išmone . įtikinti ryškių išgalvotų istorijų.3 s k y r i u s . Visos mūsų problemos mus pačius apmulkino. kad pajėgtume perprasti savo genetinį kodą.yra pasakęs T. interpretacijos ir įsitikinimai gali sukelti rimtas pasekmes. . Negalime lengvai numoti ranka į šiuos eksperimentus: daugumoje jų dalyvavo išsilavinę žmonės. kad sutiksime protingą ir patrauklų žmogų. Net nežymus tendencingumas gali turėti didelį socialinį poveikį. Be to. Daugelis psichologų pašventė savo gyvenimą stulbinančių žmogaus proto galių tyrimams. priešingai nei suvokimo iliuzijoms" (Slovic.kaip panašus į dievą!". O dabar įtempkite visas savo intelektines galias ir atsakykite į šiuos klausimus"." Tačiau ar šie eksperimentai tebuvo tik intelektualūs triukai. ko tikimės (elgsenos patvirtinimo). S. mes nesiekėme apmulkinti žmonių.yra ypač netikslus instrumentas.

lemiantys klaidingus įsitikinimus. Kruglanski ir Ajzen. ir stulbinanti intuicijos klaidų statistika paprastai gerai tarnauja. o protingas žmogus gali jų semtis. kad „niekas negali pamatyti savo klaidų".".) Kaip medicinos mokslas daro prielaidą. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Žmogaus proto užmojai yra gilūs kaip vandenys. per didelis pasikliovimas netobula euristika. nes tai taip pat būtų tik iliuzija. kad įsitikinimai panašūs į mokslines teorijas . tokie kaip pagrindinė atribucijos klaida. Ar tai per daug ciniška? Leonardas Martinas ir Ralphas Erberis (2005) kviečia įsivaizduoti. ir padėkojęs ateivis išnyksta erdvėje. padeda išsaugoti viltį ir skatina stengtis. kad atidavėte knygą (šito labai tikiuosi). kai Senojo Testamento psalmininkas pastebėjo. „Mąstymas skirtas veiklai".euristines . Panagrinėkime sudėtingos šachmatų partijos pavyzdį: galimų pozicijų ir rezultatų kiekis yra didesnis nei dalelių skaičius visatoje. Ar aplinkybes galime kontroliuoti. Socialinis psichologas Lee Jussimas (2005) sutinka ir priduria. ar ne. 1984). neigtų pats save. teigia Joachimas Kruegeris ir Davidas Funderis (2003a. įskaitant ir šį". tačiau dažnai vertinimuose ir socialiniame suvokime pasireiškia loginės klaidos ir šališkumai. Daugeliu būdų euristika „daro mus nuovokesniais" (Gigerenzer ir Todd. 1983. kad kiekvienas organas atlieka tam tikrą funkciją. Mąstymo įpročiai. . Euristika kartais prisideda prie mūsų pralaimėjimo. kad „žmonės vienas kitą suvokia stebėtinai tiksliai (nors retai tobulai). kurie pirmieji aprašė žmogiškojo supratimo ribas. Simonas tvirtina. (Įrodinėjimas. tariamas vienodumas. kaip pasijusite pasiūlę socialinės psichologijos analizę? Socialinė psichologijos nuolatinį rūpinimąsi žmonių silpnybėmis turėtų atsverti „pozityvesnis požiūris į žmogiškąją prigimtį". Swann." Pat 20. aukščiausių rezultatų galime pasiekti pasitelkę pozityvų mąstymą.jie gali būti klaidingi. tačiau naudingi kaip apibendrinimai. Elegantiška mūsų mąstymo netobulumų analizė jau pati savaime yra duoklė žmogiškajai išminčiai. Nobelio premijos laureatas psichologas Herbertas Simonas (1957) buvo vienas iš tų moderniųjų mokslininkų.148 I dalis. b). mes ją supaprastiname. taip ir elgsenos tyrėjai mano. atsirandantis mėginant supaprastinti gautą sudėtingą informaciją. kad galima kontroliuoti įvykius. Pažintinis šališkumas įsiskverbia net į rafinuotą mokslinį mąstymą. Iliuzijomis taip gali baigtis su išlikimu susijęs euristinis mąstymas. Taip pat logiška būtų tokia išvada: „Visi apibendrinimai klaidingi. Optimizmas atsiperka. Netgi galime teigti. Dažnai klaidos yra šalutinis mąstymo produktas. Kaip mes susidorojame? Taikome tam tikras supaprastinančias . Pasigailėję. kad mūsų mąstymas ir elgsena geba prisitaikyti (Funder. Žmogiškoji prigimtis nedaug tepasikeitė per 3000 metų nuo to laiko.taisykles. Tačiau ji padeda daryti greitus veiksmingus sprendimus. Tikėjimas. 1999). kad kažkoks ateivis pagrobia jus ir maldauja informacijos. kad geriau pažintų žmonių giminę. kad žmogaus mąstymas yra iliuzinis. 1987. Jūs atiduodate jam šį socialinės psichologijos vadovėlį. Kaip sako socialinės psichologijos specialistė Susan Fiske (1992). kad norėdami susidoroti su realybe. šališkas palankumas sau ir kt.5.

kad nutekėjusios radioaktyviosios dalelės sukelia nėštumo komplikacijas. Supažindinti su šiomis tendencijomis žurnalistai. . Kaip ir skaitytojus. Tikėdamasis pateikti sensacingą pasakojimą apie tai. 1986. apie meluojant sugautą politiką jei jis yra gerbiamas. iš anksto nežinodami šių sprendimų pasekmių. ko „ieško dauguma sukčių. gali būti rašoma: „supainiojo" arba „pamiršo". ieškojo savanorio darbo. nekreipdami dėmesio į tikrąją skrydžių saugumo statistiką. Tai žurnalistikos idealas: pateikti tikrovę tokią kokia ji yra. kad įkaitų nepavyko išlaisvinti. 4. Juos gali labiau sužavėti žinia. laukdamas teismo nuosprendžio už skandalingą prekybą vertybiniais popieriais Volstryte pasinaudojant vidine informacija. 5. ir nekreipdamas dėmesio į šioms nuomonėms prieštaraujančius faktus. Laikraščio The Wall Street Journal reporterių nurodymuose korespondentui šis idealas suformuluotas paprastai: „Korespondentas privalo nesivadovauti sustabarėjusiomis išankstinėmis nuomonėmis. ieškodami šaltinių ir pateikdami klausimus. siekdami padaryti įspūdį teisėjams". susijusios su narkotikų vartojimu .kiekvieną CBS žinių laidą užbaigdavo VValteris Cronkite.3 s k y r i u s . taip tvirtino žurnalistai po to. Išankstinė nuomonė gali paveikti interpretaciją. Paprastai reporteriai „seka paskui idėją". kai sužinojo.su panieka pastebėjo reporteris. „kuria tikrovę". kurį rekomendavo pirmasis pašnekovas.gali paskatinti reporterius įžvelgti ryšį tarp rasės ir šios problemos. Norėtume. 1. įmanoma išvengti į mūsų protus įskverbusio iliuzinio mąstymo? Tačiau yra ir teigiamas aspektas. kaip informacija bus pateikta. 6.. nei šio gydymo būdo sėkmingumo statistika. palaikančio šią idėją ir iš kito žmogaus. Įvykiai. Nesėkmingi sprendimai akivaizdžiai kvaili atrodo po laiko. 3. be paliovos įtemptai stengdamasis surasti patvirtinančių įrodymų. kad naujas gydymo būdas kažką tariamai „išgydė". 25). kad benamiai yra nevykusių psichikos sveikatos programų produktas. Nesėkmingas prezidento Carterio mėginimas išlaisvinti amerikiečius įkaitus Irane „buvo pasmerktas iš pat pradžių". nagrinėdami skirtingas išvadas. kažko Iš tiesų. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 149 atkreipkime dėmesį Kaip mąsto žurnalistai: pažintinis šališkumas žiniasklaidoje „Štai kaip yra". Stulbinantis sutapimas . 1987 m.tarkime. galinčius paneigti jų mintis. korespondentas gali atitinkamai interpretuoti nevienareikšmę informaciją nekreipdamas dėmesio į kitus sudėtingus veiksnius. įvykiai gali atrodyti tarpusavyje susiję. „Godusis" Ivanas Boesky. žurnalistus gali labiau įtikinti vaizdingi pasakojimai apie nejutiminius suvokimus ir aiškiaregystes nei objektyvūs moksliniai tyrimai. Antra vertus. trijų mažumoms atstovaujančių sportininkų problemos. tokio. kad gera linkintys žmonės sprendžia. Sudužus lėktuvui. žurnalistai gali aprašyti „bauginančius kelionių lėktuvu pavojus šiais laikais". įsitikinimų tvarumas gali padėti išsaugoti išankstinę nuomonę.. p. klausia Stocking ir Grossas. 2 Patvirtinimo šališkumas gali nukreipti žurnalistus prie šaltinių ir klausimų. Todėl šiame skyriuje aptartos pažintinės paklaidos pasireiškia žiniasklaidoje bent jau šešiais būdais. . Pradėdamas nuo minties. gali jas atpažinti ir pasistengti išvengti. Pavėluotas nuomonės šališkumas sudaro palankias sąlygas analizei „po fakto". Įtikinamai pramanyti pasakojimai gali atrodyti informatyvesni nei faktais pagrįsta informacija. kurį reporteriai ir redaktoriai privalo greitai apdoroti. Tačiau žurnalistai yra žmonės. kaip. o ne išankstinė nuomonė turėtų būti visų reportažų pagrindas" (Blundell. kai jų nėra. kad taip būtų. kaip ir eiliniai žmonės bei mokslininkai. nesant patvirtinančių įrodymų. nepaisant jai prieštaraujančių faktų. turint galvoje tą informacijos kiekį. korespondentas gali paimti interviu iš asmens. nors iš tiesų taip nėra. kurie patvirtins jų išankstinę nuomonę. . teigia Indianos universiteto žurnalistikos profesorė Holly Stocking ir niujorkietis psichologas bei teisininkas Pagetas Grossas savo knygoje Hovv Do Journalists Think? („Kaip mąsto žurnalistai?") Žurnalistai. nuo kurios gali priklausyti. ieškodami statistinių duomenų ir tik po to parinkdami jiems būdingus epizodus bei atmindami.

[jog] žmonių galimybės sąmoningai apdoroti informaciją.. nes argi reikėtų metų metais vargti lavinantis? Psichologė Robyn Dawes (1980). yra labai ribotos".tai meno ir muzikos. pasiūlė taip pat be paliovos mokyti apdoroti socialinę informaciją. 1987)." Evoliuciniai psichologai Martie Haseltonas ir Davidas Bussas (2000) „Nesuvaržytas protas nėra per daug įsitikinęs savo teisumu. 1988. Mūsų subjektyvios. Mes manome. tačiau čia labiau tiktų gerai parinktas pavyzdys". • • APIBENDRINIMAS Išvados Socialinių įsitikinimų ir vertinimų tyrimai parodo. Štai ką jie siūlo: • • Mokyti žmones matyti socialinės intuicijos klaidų priežastis. Tačiau šie mokslininkai primena. Mokytis tokių įsimintinų ir naudingų posakių kaip: „Tai patirties dalykas". Jie žino. 1952 („Laisvės dvasia") Ar. nesuvaržytas protas nešališkai pasveria jų interesus. galime priimti karčią tiesą apie mūsų ribotumus. pateikiant kuo daugiau konkrečių. kad toks gebėjimas neatsiranda savaime. draugystės ir meilės. tiriantys iliuzinį mąstymą. Nisbett ir kiti. Richardas Nisbettas ir Lee Rossas (1980) tiki. palygindamas su savaisiais. Kognityvinės ir socialinės psichologijos mokslininkai. Todėl subalansuotoje socialinėje psichologijoje vertinama ir socialinio mąstymo galia. kad emocijos praturtina žmogaus patirtį ir kad intuicija yra svarbus kūrybinio įkvėpimo šaltinis. bendražmogiškos patirtys . siekdami tobulinti savo teorijas. nes praeityje jos leido žmonėms išgyventi ir reprodukuotis. ypač socialinę. jis siekia suprasti kitų vyrų ir moterų protus. Rengti kursus. kad žmonės yra daugiau nei mašinos. Post scriptum: mintys apie intuicijos galimybes ir jos ribas Ar puikybės ir klaidų tyrimų rezultatai per daug žemina? Žinoma. vaizdingų epizodų ir kasdienio gyvenimo pavyzdžių.150 I dalis. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Pažinimo klaidos . nesirengia iš mūsų padaryti bejausmių robotų." Learned Hand. kad „daugybė tyrimų parodė. tačiau džiaugtis gilesnę reikšmę turinčia tiesa. kaip suformuojami bei išsaugomi padedantys arba klystkeliais nuvedantys įsitikinimai. kaip svarbu lavinti protą. „Iš kur jūs ištraukėte šį pavyzdį?" arba „Galite pateikti melagingą statistiką. skirtus kasdienėms logikos ir socialinių sprendimų problemoms analizuoti. Normanas Cousinsas (1978) tai pa- . The Spirit of Liberty. kol vaiko protas galiausiai išmoksta tiksliai ir automatiškai apdoroti skaitmeninę informaciją. ir jo keliami pavojai. kad ugdymas iš tiesų gali padėti išvengti tam tikrų rūšių klaidų. Išklausę tokį kursą žmonės iš tiesų įveikia kasdienes problemas (Lehman ir kiti. nusivylusi. egzistuoja dabartyje. Kelti šių kursų efektyvumą.. neturėtume taip pat stengtis mažiau daryti socialinio mąstymo klaidų? Mokykloje matematikos mokytojai moko tol. mistiniai ir religiniai išgyvenimai. kad polinkis klysti labai aiškiai parodo.

1938). analitiškai. Jie taip pat skatina nesileisti įbauginamiems arogantiškumo tų. Henrik Ibsen. Socialinių vertinimų klaidų bei iliuzijų tyrimų rezultatai pataria mums būti atlaidesniems kitiems. tačiau ne cinizmas. „Atimkite iš paprasto žmogaus gyvenimo viltį. Todėl nenuostabu. Moksle visada susipina intuicija ir negailestingi tyrimai. Šis nuolankumas ir nepasitikėjimas žmogumi yra ir religijos. Esame orūs. Merton. esame be galo išmintingos. o tai skatino jų nuolankų požiūrį į gamtą ir skeptišką . ir mokslo pagrindas. kūrybinė nuojauta ir skepticizmas. atvirumas.atrakinti žmogaus protą ir lavinti jį kaip gebantį konceptualiai. Kad atskirtume tikrovę nuo iliuzijos. bet ne dievai. 1972. 1884 . smalsumas. „Laukinė antis". kukliai prisimenant. kad daugelis šiuolaikinio mokslo pradininkų buvo religingi. bet klystančios būtybės. tačiau ne nuolankumas. ir praktinio tikslumo.į žmogų (Hooykaas. ir būsite atėmę jo laimę". nuosekliai mąstyti organą".3 s k y r i u s . kad ir patys galime klysti. kokie jų pačių polinkiai ir klaidos. žmonės. tačiau ne patiklumas. kurie nesugeba pamatyti. S O C I A L I N I A I Į S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I 151 vadino „didžiausia tiesa apie mokymąsi: jo tikslas . Štai kokia nuostata gali būti naudinga visais atvejais: kritiškumas. reikia ir nešališko smalsumo. Mes.

Banaji apie eksperimentinės socialinės psichologijos atradimą Mokslinių tyrimų išvada. Jūs negavote laiško: prietarai pranašauja diskriminuojantį elgesį Kada elgesys lemia nuostatas? Vaidmenys Kada žodis tampa įsitikinimu Atkreipkime dėmesį. Žodis virsta įsitikinimu „Kojos tarpduryje" reiškinys Piktybiški ir moralūs veiksmai Tarprasinis bendravimas ir rasinės nuostatos Socialiniai judėjimai Kodėl elgesys veikia nuostatas? Prisistatymas: įspūdžio valdymas Savęs pateisinimas: pažintinis disonansas Ką slepia teorija.Elgesys ir nuostatos Kaip nuostatos lemia elgesį? Kada nuostatos prognozuoja elgesį Ką slepia moksliniai tyrimai. Mahzarin R. Leonas Festingeris apie disonanso sušvelninimą Savęs suvokimas Teorijų palyginimas Post scriptum: kaip elgesiu pakeisti save .

Tačiau 1964 metais Leonas Festingeris padarė išvadą. Pirmoji serija) nuostata (attitude) Palanki arba nepalanki kokio nors dalyko ar asmens vertinimo reakcija.1 paveikslą). 4. prancūzų atžvilgiu . kokią įtaką nuostatos turi veiksmams. žmogus. apžvelgęs daugelį mokslo darbų apie įvairias žmonių Elgesys . „Kiekvieno veiksmo protėvis yra mintis. ir kad ją pakeisti galime tik pakeitę savo širdis bei protus. kuriuos antiamerikietiškos nuostatos paskatino savižudiškam terorizmui rugsėjo 11-ąją. kuris tiki. Devyniolika lėktuvų pagrobėjų. 4.teigiama.apibrėžia žmogaus nuostatą (Eagly ir Chaiken. o išreiškiama jausmais ir elgesio ketinimais. Kai socialiniai psichologai kalba apie kieno nors nuostatas. kad tam tikros etninės grupės atstovams būdingas tingumas ir agresyvumas. kad pasikeitus nuostatoms pasikeičia ir elgsena.1 PAVEIKSLAS Nuostatų aspektai Pažinimas (mąstymas) Kaip nuostatos lemia elgesį? Kaip ir kokiomis sąlygomis nuostatos nulemia mūsų poelgius? Kodėl socialiniai psichologai pradžioje buvo nustebę dėl tariamai menko ryšio tarp nuostatų ir elgsenos? Emocijos Tariamai nuostatų galiai stprų smūgį sudavė socialinės psichologijos ekspertas Allanas Wickeris (1969). jausmais.tai nuspėti jų poelgius. byloja. Kaip pasakė Robertas Abelsonas (1972). kaip turėtume dėl žinomų priežasčių". jie turi omenyje įsitikinimus bei jausmus. 1841 („Esė". kad radikalūs įsitikinimai gali baigtis radikaliais poelgiais. Beveik visą praeitą šimtmetį mokslininkus domino. jog nėra įrodymų. Mokymas. asmeninį gyvenimą ir jo išraišką visuomenėje.vežimas. o kaimynų. su tuo. Palanki arba nepalanki vertinimo reakcija į kokį nors dalyką . mūsų reakciją gali nukreipti nuojautos. Essays. tačiau nelabai gebame elgtis taip. dažnai grindžiama įsitikinimais. charakterį ir elgseną. elgesio tendencija ir pažinimas (mąstymas) (žr. mūsų elgesys yra tarsi arklys. ar elgesiu . patvirtinančių." Ralph VValdo Emerson. Šiame skyriuje nagrinėsime nuostatų ir elgesio sąveiką. teologai ir pedagogai jau seniai svarsto. Pavyzdžiui. Taigi žmogaus nuostata kavos atžvilgiu gali būti neigiama.ar ji reiškiama įsitikinimais. Socialiniai psichologai sutaria: žinoti žmonių nuostatas . kad ryšys tarp nuostatų ir elgsenos yra priešingas. psichologų konsultacijos. gali jausti antipatiją ir juos diskriminuoti.K as sieja tai. Kai mes privalome greitai į ką nors reaguoti. Festingeris manė. kas mes esame. mes esame „labai gerai ištreniruoti ir puikiai mokame rasti savo poelgių priežastis.vieni svarbiausių socialinėje psichologijoje ir tai buvo viena pirmųjų šio mokslo tyrinėjimo sričių. Nuostatos . o nuostatos .tai efektyvus pasaulio vertinimo būdas. koks ryšys sieja mintį ir veiksmą. kad asmeniniai įsitikinimai ir jausmai nulemia mūsų elgseną. kądaromel Filosofai.neutrali. vaikų ugdymas yra grindžiami prielaida. susijusius su asmeniu arba įvykiu. Šiuos tris aspektus galima įsidėmėti kaip EEP: emocijos (jausmai). 2005). Nuostatų tyrimai . kurie išprovokuoja vienokį ar kitokį poelgį.

gali būti „morali veidmainystė" (kai sudaromas moralumo įspūdis. kurias jie (jeigu norėjo) galėjo mesti niekam nematant ir šitaip pasirinkti užduotį. Tezė. kad mėginimai pakeisti elgseną keičiant nuostatas dažnai žlunga. suformulavus antitezę. O kur sintezė? Stebinantis faktas. kad nuostatos lemia veiksmus. „Gali būti pageidautina pamiršti nuostatos sąvoką". Žinoma. kad sau skirti patrauklesnę užduotį yra moralu. Tačiau nusprendę mesti monetą net 90 procentų eksperimento dalyvių pasirinko patrauklią užduotį! (Ar taip atsitiko todėl. tačiau kaip ir anksčiau žiūri reportažus apie žmogžudystes. • • • Studentų požiūris į apgavystes nedaug teturi bendra su pačiu apgaudinėjimu. tačiau šis poveikis nėra ilgalaikis. 1971 Nuostatas ir veiksmus skiriantis pavyzdys. tačiau vengiama su moraliu elgesiu susijusių nuostolių). tačiau taip pasielgė 80 proc. Wickeris pasiūlė šokiruojančią tezę: vargiai galima prognozuoti žmonių elgseną remiantis jų nuostatomis. 2002) žodžiais tariant. Tyrimo dalyviai vieną užduotį turėjo parinkti sau. SOCIALINIS MĄSTYMAS nuostatas ir poelgius. esame veidmainių populiacija. Allan VVicker. Jei žmonės sako viena. kas kontroliuoja elgseną. mes įrodinėjome. dalyvių. Pradinei tezei. atrodo taip akivaizdu. Pasisakymai apie rases ne ką tepasako apie galimą elgesį konkrečiose situacijose. kad įsitikinimai bei jausmai kartais privalo turėti įtakos.tariamam antrajam eksperimento dalyviui. kad nuostatos iš esmės nieko nelemia. o daro kita. nugali godumas.154 I dalis. o daro kita. todėl jie vis aktyviau reikalauja mažiau rodyti smurto. Sų . Iš tieTai. Kalbant apie tai. paskatino psichologus išsiaiškinti. Danielio Batsono ir jo bendradarbių (1997. kad žmonės dažnai saviena. kodėl. kurią atlikus prizai nebuvo skiriami. nėra ko stebėtis. o kitą . 2001. Tiriant šias sąsajas žmonėms buvo pateikta patraukli užduotis (bei galimybė laimėti 30 dolerių vertės loterijos bilietus) ir nuobodi užduotis. Antitezė. ką dabar ruošiuosi paaiškinti. septintajame dešimtmetyje. ką lemia viršuje atsidūrusi monetos pusė?) Kito eksperimento metu Batsonas ant abiejų monetos pusių priklijavo lipdukus su užduotimi. Žmonės pagaliau pradeda suvokti. Atrodo. Lytinio švietimo programos dažnai veikia požiūrį į lytinį susilaikymą ir prezervatyvų naudojimą. Tik vienas iš dvidešimties teigė. Perspėjimai apie rūkymo žalą rūkalius veikia tik iš dalies. vis dažniau pabrėžiama išorinė socialinė įtaka ir menkinami tokie vidiniai veiksniai. Ir vis tiek 24 iš 28 metusių monetą sau pasirinko patrauklią užduotį. Nuostatos bažnyčios atžvilgiu tik sąlyginai susijusios su dalyvavimu mišiose kiekvieną sekmadienį. kad jie patys galėjo nutarti. kad smurtinės televizijos laidos slopina jautrumą ir skatina brutalumą. buvo paprieštarauta XX a. Kai moralumas susiduria su godumu. Vėlesnių moralinės veidmainystės tyrimų dalyviams buvo išdalytos monetos. kad stebiuosi. kaip nuostatos bei asmenybė.

žodinę išraišką veikia išorinės aplinkybės. Mes matuojame išreiškiamas nuostatas. ar su baltaodžių veidais. ką. kitaip nei gydytojai. . 2002). apsunkinančių elgesio ir nuostatų ryšį (Triandis. kad taip galima pakankamai tiksliai užfiksuoti vos pastebimą šypsnį ar mikroskopinę raumenų reakciją ir įvertinti asmens nuostatas pateikto teiginio atžvilgiu.veido raumenų reakcijos į teiginius fiksavimas (Cacioppo ir Petty. niekada negauna tiesioginių duomenų apie nuostatas. 126 tyrimuose IAT testu matuotų neišreikštųjų nuostatų „Aš turiu susidaręs nuomonę. bet ne visada su ja sutinku. Šių dienų socialiniai psichologai turi puikių būdų subtiliai įvertinti nuostatas. kad jis tikras. kad pasakytų teisybę.visas kitas sąlygas išlaikyti vienodas. Kitas metodas siūlo „fiktyvųjį kelią" į širdį.vadinasi. viešai balsavo už prezidento Busho planuojamą karą su Iraku. jausdami po rugsėjo 11-osios šalį apėmusius baimę. Kaip ir kitus poelgius. implicit association test. melo detektorius suveikė! (Kaip ironiška: žmonės apgaunami. kad žmonės. kad tiesa niekada neatrodo akivaizdi tol. Vienas iš jų . kurie gali pamatuoti pulsą. kaip puikiai šis tariamas detektorius parodo tiriamųjų nuostatas (kurios buvo išsiaiškintos dar iki eksperimento). kol jos nesužinome. jog melo detektorius iš tiesų veikia. kiti norėtų išgirsti. kaip greitai žmonės susieja sąvokas (Greenwald ir kiti.4 s k y r i u s . pyktį ir patriotinį įkarštį. ar žmonės ilgiau užtrunka teigiamos reikšmės žodžius siedami su juodaodžių. Jo metu matuojant reakcijos laiką įvertinama. Kada nuostatos prognozuoja elgesį Mūsų elgesys ir išreikštos nuostatos skiriasi. prijungti prie tokio detektoriaus. taip pat žr. 1981). stebima. 1971). 1982. Nenuostabu. Bush . Po to tiriamiesiems pateikiami nauji klausimai. Tyrėjai pademonstruoja." Prezidentas George H. yra mažiausia Socialiniai psichologai. Tačiau jei mums pavyktų neutralizuoti kitų veiksnių įtaką elgsenai . gana tvirtą nuomonę. 2002. aštuntojo dešimtmečio. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 155 kodėl dauguma psichologų (taip pat ir aš) apie tai nepagalvojo iki XX a. Eksperimento metu dalyviams prijungiamas netikras melo detektorius ir paaiškinama.viešo vardinio balsavimo metu iškreipė tikruosius interesus.ar pagal nuostatas būtų galima tiksliai prognozuoti poelgius? Kada socialinė įtaka tam. Privalau pats sau priminti. sako tiesą . IAT). Daugybė skirtingų veiksnių. mūsų nuomone. 1995). Kartais sakome tai.kritikos baimė . Vienas socialinės psichologijos ekspertas suskaičiavo 40 skirtingų veiksnių. iš pradžių įtikinti. nes jas veikia skirtingi veiksniai.neišreikštųjų asociacijų testas (angl. 2002 metų pabaigoje daugelis JAV įstatymų leidėjų.) Kitas subtilus nuostatų matavimas . Mokslininkai tikisi. 2003). nors patys abejojo (Nagourney. ką sakome. W. Pavyzdžiui. stipriau laikėsi išankstinių nusistatymų (Sigall ir Page. Stipri socialinė įtaka . Kraus. Vieno tyrimo metu studentai. norint įvertinti neišreikštąsias nuostatas rasių atžvilgiu.

mama apie mano planus neklausinėjo. Iš šimtų tyrinėjimų. kad smegenų požievio Mahzarin R. 2005). netgi gana senas. todėl tikėjausi susikurti nepriklausomybę. Dviejų kultūrų stebėjimas sužadino mano domėjimąsi sąmone ir trimis jėgomis. kad už tiek mažai pinigų įsigijau tiek daug knygų!). (Žr.Indijoje . apsigyvendama už kvartalo nuo savo tėvų. Pastarosios galią pirmą kartą pajutau Indijoje skaitydama „Socialinės psichologijos vadovą". taikant neišreikštųjų asociacijų testą. o jai baigiantis aš jau buvau „prarijusi" vieną tomą ir aiškiai žinojau.24 (Hofmann ir kiti. Kasdien galėdavau išgirsti tokį pasakymą: „Ko tikėtis iš šykštaus marvadžio?" Mano antrojoje tėvynėje . kad šie žodžiai užims pagrindinę vietą kitų dviejų dešimtmečių mūsų su studentais tyrinėjimuose. Pirmojo semestro Nizamo koledže pabaiga atėjo ir praėjo. bet ir konkreti situacija. kad pasimokysiu semestrą o tada būsiu laisva rinktis savo kelią. kad žmonės turi žinių (stereotipų) ir jausmų (nuostatų). Vieną kartą prieš vykdama namo atostogauti už penkis dolerius nusipirkau penkių tomų 1968 metais išleistą „Socialinės psichologijos vadovą" (atrodė. Šalyje. kad atmintis pasireiškia išreikštąja (sąmoninga) ir neišreikštąja (nesąmoninga) formomis. vis dar domėdamasi atminties tyrimais. Psichofizika ir marksistinė sociologija. bet jų poveikį. taigi nereikėjo aiškintis. Banaji apie eksperimentinės socialinės psichologijos atradimą Būdama penkiolikos metų Indijoje baigiau vidurinę mokyklą ir turėjau tik vieną tikslą . kad neišreikštąsias nuostatas. Tokios nuostatos ir stereotipai numato elgesį realiame gyvenime. buvo iš karto užmirštos. eksperimentais tyrinėjęs socialinius procesus. kad paskatina žmones atsisakyti pačių giliausių savo įsitikinimų. socialinė įtaka gali būti milžiniška tokia didelė. Darbas prie daktaro disertacijos ir ankstyvasis karjeros laikotarpis suvedė mane su trimis nuostabiais žmonėmis: Tony Greenvvaldu Ohajo universitete ir Claude Steele bei Elizabeth Loftus Vašingtono universitete.įsitikinimai apie socialines grupes atrodė ne tokie svarbūs. Optimistiškai teigiame.156 I dalis. įsitikinimams. Mėgavausi bendradarbiavimu su Tony Greenvvaldu ir Brianu Noseku. apie kuriuos net nenutuokia ir kurie dažnai neatitinka sąmoningos išraiškos. vertybėms? Abejodama užrašiau žodžius „Neišreikštosios nuostatos" kaip svarbų pasiūlymą. gali pakeisti patirtis. ką s l e p i a m o k s l i n i a i t y r i m a i Mahzarin R. Mes tyrinėjome nesąmoningą socialinį pažinimą. Sutikau. sužinojau. sekta. pasiėmusi didinamąjį stiklą galėjau pastebėti. Tai jis atvedė mane į psichologiją ir į Ameriką.buvau pripratusi prie žmonių. įkalbėjo mane stoti į koledžą. . bus mano ateities kelias. kurie laikosi savo įsitikinimų. galbūt tai galiotų ir nuostatoms. Jau žinome. Nežinojau.Amerikoje . Banaji apie eksperimentinės socialinės psichologijos atradimą".palikti saugų šeimos prieglobstį ir pradėti įdomesnį bei labiau jaudinantį gyvenimą kaip sekretorės padėjėja. kurioje gimiau ir užaugau. Mano mama. ir iš milijonų testų rezultatų sužinojome. Jeilio universitete. religija. Žmonių neišreikštosios nuostatos skiriasi. pagrįstų socialine klase. kuriomis domėjausi iki tol. Banaji Harvardo universitetas (subcortical brain) aktyvumas gali būti tas nepriklausomas rodmuo. parodantis neišreikštąsias nuostatas. Kaip bus ne kartą rašoma 5 ir 8 skyriuose. nors pati koledže nesimokė. kad šis mokslas. kalba. Gerai mokėjau spausdinti. lemiančiomis socialinį elgesį: žmogaus evoliucine istorija. Kelionė namo traukiniu truko 24 valandas.) Kada kiti veiksniai mažiausiai veikia elgseną Bet kuriuo atveju mus veikia ne tik nuostatos. . žmogaus gyvenimo raida ir konkrečia situacija. „Ką slepia moksliniai tyrimai: Mahzarin R. SOCIALINIS MĄSTYMAS koreliacija su paties deklaruotomis išreikštosiomis nuostatomis vidutiniškai buvo lygi 0. kasta. Pagalvojau.

Tačiau religiniai įsitikinimai leidžia gana gerai prognozuoti tikinčiųjų elgseną tam tikru laikotarpiu (Fishbein ir Ajzen. bet ir nuo metiko. kad konkrečios. Dar daugiau. ji padeda prognozuoti poelgius. 1996. žinodami. pavyzdžiui.neturėtume tikėtis tikslaus atitikmens tarp žodžių ir veiksmų. koks bus smūgis. prieštarauju. ir juose dalyvavo per 276 000 asmenų . 2001). 1974. Beveik neįmanoma numatyti. galime prognozuoti jų apytikrį rezultatą. kai tiriama apibendrinta nuostata . Ar žmogus bėgioja. savijautos ir t. t. kurioms esant nuostatų žinojimas padeda prognozuoti poelgius: 1) kai kiek įmanoma sumažiname kitų veiksnių įtaką nuostatoms bei poelgiams. daugybė eksperimentinių tyrimų įrodo. galime prognozuoti. rašo Fishbeinas ir Ajzenas. kai nagrinėjame žmogaus elgseną apskritai. koks asmens požiūris į prezervatyvus. ar žmogus rūšiuos atliekas (Oskamp. ir manyje daug telpa. Wallace ir kiti. Iki šiol kalbėjome apie dvi sąlygas. Kahle ir Berman. sprendimas padėti ar nepadėti konkrečiam azijiečiui). E L G E S Y S IR NUOSTATOS 157 Tad ar galime išvedę vidurkį aiškiau pamatyti savo nuostatų pasekmes? Prognozuoti žmonių elgseną .)" Walt VVhitman. kad nauji ketinimai išprovokuoja ir naują elgesį (Webb ir Sheeran. požiūris į azijiečius (o elgesys būna konkretus. o ne pavienius poelgius. ir kitų atsitiktinių veiksnių. 1991). kaip smūgiuos beisbolo ar kriketo žaidėjas. neutralizuojame šiuos prognozes apsunkinančius veiksnius. Pažindami žaidėjus. gerai. ar ateinantį savaitgalį jie ateis į pamaldas (nes tai dar priklausys nuo orų.patvirtino.tai spėlioti. Tad požiūris į tokias sąvokas. suvokiamą saviveiksmingumą ir kontrolę (žr. apibrėžtos nuostatos iš tiesų leidžia prognozuoti poelgius (Armitage ir Conner. „Aš prieštarauju pats sau? Na.4 s k y r i u s . Iš tiesų. kunigo. nes jis priklausys ne tik nuo smūgiuotojo. dar efektyviau prognozuoti leidžia žinios apie ketinimus. menkai leidžia prognozuoti galimą dietos laikymąsi ir mankštinimąsi. (Esu didelis. galime gana patikimai prognozuoti. Vėlesni tyrimai . 2004). 2006). O pasak Ajzeno ir Fishbeino „elgesio planavimo teorijos".). 1855 („Daina apie save") Kada nagrinėjamos konkrečiam elgesiui būdingos nuostatos Kitos (papildomos) sąlygos gali pagerinti nuostatų prognostinį tikslumą. geriausių rezultatų pasieksime keisdami požiūrį į konkrečią praktiką. Šie duomenys apibūdina kaupimo principą: nuostatos poveikis akivaizdesnis tada. Kai apibendriname daugelio smūgių rezultatus. kad kai tiriamoji nuostata tiesiogiai susijusi su situacija. 2005). Tačiau visi 26 tyrimai patvirtino. 0 remdamiesi požiūriu į atliekų perdirbimą (tačiau ne bendra nuostata į aplinkos apsaugą). Kaip teigia Icekas Ajzenas ir Martinas Fishbeinas (1977.tarkime. kad nuostatos neprognozuoja elgesio. Pavyzdžiui. ir 2) kai nuostata būdinga stebimai elgse- . Six ir Eckes. daugiau priklauso nuo jo nuomonės apie bėgiojimo naudą ir kaštus. 1979). . Song ofMyself.jų buvo atlikta per 700. ar jis jais naudosis (Albarracin ir kiti. kaip „sveikatingumas ir žvalumas".2 paveikslą). 26 iš 27-ių tyrimų parodė. 2001. 4. Norėdami įtikinti žmones pakeisti sveikatą lemiančius įpročius. Galime pateikti tokį mokslinio tyrimo pavyzdį: žmonių požiūris į religiją menkai teleidžia prognozuoti.

kuriose mūsų elgesys būna mažiau automatiškas. SOCIALINIS MĄSTYMAS 4. Kaip teigė filosofas Alfredas Northas Whiteheadas." nai. Subjektyvios normos | „Atrodo. Susitikę žmogų koridoriuje automatiškai jam ištariame: „Labas". Neturėdami scenarijaus. Mokslininkai nustatė. prieš ką nors darydami pagalvojame. o šie . Mes veikiame pagal žinomą scenarijų. Galbūt ir jūs prisimenate. 1986). kad studentų nuostatos leido prognozuoti jų nuosprendį tik tuo atveju." Ketinimas elgtis „Pradėsiu kitą savaitę". veikti sunku. Yra ir trečia sąlyga: nuostatos padeda prognozuoti poelgius dar tiksliau. skirtos „kelios minutės surikiuoti savo mintis ir požiūrius" apie lygias įdarbinimo galimybes.158 I dalis. Suvokta kontrolė „Aš lengvai galiu tai padaryti. Ji palieka erdvės mūsų protui rūpintis kitais dalykais. išgerti kavos. Nuostata elgesio atžvilgiu „Esu pasiruošęs sportuoti". Taigi jei žmones paskatinsime prisiminti savo nuostatas prieš ką nors darant. b) suvoktos socialinės normos ir c) kontrolės pojūtis nulemia ketinimus." Vokiečių poetas Goethe. Naujose situacijose. Įprastiems veiksmams . ar jie bus teisingesni sau? Tai norėjo išsiaiškinti Markas Snyderis ir Williamas Swannas (1976). pavyzdžiui.elgesį. Sąmoningi žmonės paprastai suvokia savo pažiūras (Miller ir Grush. kad a) nuostatos.nebūtina sąmoningai nusiteikti (Ouellette ir Wood. skaičių". Icekas Ajzenas ir Martinas Fishbeinas atskleidė. net jei jis mums pasirodė prastas. mano kaimynai bėgioja ir sportuoja. ateiti į paskaitą . 1998). Apmokėdami sąskaitą restorane į klausimą„Kaip patiko maistas?" atsakome „Buvo puikus". o mintis paversti veiksmais yra sunkiausias dalykas pasaulyje. kai jos būna tvirtos. didindama operacijų. pasiūlant ką nors atlikti priešais veidrodį (Carver ir Scheier. Praėjus dviem savaitėm po 120-ies Minesotos universiteto studentų nuostatų apie lygių įdarbinimo galimybių politiką tyrimo Snyderis ir Swannas pakvietė juos pabūti prisiekusiaisiais diskriminavimo dėl lyties byloje. ar žmogus ryšis bėgioti. Vienaip ar kitaip elgtis nuostatos skatina tik tada. 1749-1832 . Kada nuostatos būna tvirtos Dauguma mūsų poelgių būna automatiški. nesusimąstydami. jei mes apie jas galvojame. kurias galima atlikti negalvojant. nuostatos pasireiškia stipriau. kai prieš teismą jie buvo paskatinti prisiminti savo nuostatas. Tai prisitaikymo reakcija. 1981). požiūris į bėgiojimą daug geriau leidžia numatyti. Todėl galime pasiūlyti dar vieną būdą. Kiti mokslininkai taip pat gavo pa- „Galvoti lengva. padedantį žmonėms susitelkti: paskatinti jų savimonę.prisisegti saugos diržą.2 PAVEIKSLAS Elgesio planavimo teorija Dirbdami kartu. kaip įėję į kambarį su dideliu veidrodžiu staiga naujai pamatėte save. Palyginti su bendromis nuostatomis sveikos gyvensenos atžvilgiu. „civilizacija tobulėja.

į kuriuos turėjo atsakyti studentai. 500 šių studentų (visi Amerikos europiečiai) po dviejų savaičių patys to nežinodami turėjo dalyvauti gudriame eksperimente. Jie gavo „pasiklydusį" elektroninį laišką adresuotą žmogui arba arabiška pavarde (dalyviai vaikinai gavo laišką. Studentai turėjo galimybę rinktis atsakymą skalėje nuo 1 („labai nepritariu") iki 10 („labai pritariu") vertindami tokius teiginius. kad jums buvo paskirta Glassnerio fondo stipendija. kad dalyvavote konkurse Glassnerio fondo stipendijai gauti. Stipendija padengia 4 metų mokymosi išlaidas .pasipūtimas... E L G E S Y S IR NUOSTATOS 159 našius rezultatus: paragindami žmones susivokti savyje.. kad stiprios nuostatos nulemia tam tikrus veiksmus. buvo ir toks: „ar norėtumėte vėliau dalyvauti tyrime elektroniniu pašDėkojame.4 s k y r i u s . kad jie yra išrinktoji etninė grupė"." Montaigne. adresuotą Mohammedui Hameedui. Tačiau ar jie klausytų Shakespeare Polonijaus patarimo: „Būk teisingas pačiam sau"? Dieneris ir Wallbomas davė Vašingtono universiteto studentams anagramų sprendimo užduotį (paaiškinę. Pusė studentų gavo laišką kad adresatas laimėjo prestižinę stipendiją. kaip tai padaryti?) Mokslininkai norėjo: pirma. • „jei Amerikoje bus labai daug arabų. kad beveik visi aukštųjų mokyklų studentai tvirtina. prašyčiau kito kambario". ar grąžintumėte jį siuntėjui. kaip: • „svarbiausia Amerikos arabų yda . o merginos .. kad turėsiu gyventi viename bendrabučio kambaryje su arabu.. arba europietiška (Peteriui Brice arba Julliannai Brice). Kitai pusei buvo pranešama bloga naujiena: jie stipendijos negavo (bet galėjo atsakyti į laišką jei norėjo likti stipendijos laukiančiųjų sąraše). mūsų šalis bus ne tokia saugi". nes konkurso dalyvių buvo labai daug . jog dalyvaujate eksperimente. Gibbons. Šio laiško gavimą reikėjo patvirtinti per 48 valandas: . kai žodžiai ir darbai eina koja kojon.nemoralu. o vėliau paieškoti koreliacijos tarp jų išreiškiamų nuostatų ir natūralaus elgesio situacijoje. kad nuskambėjus skambučiui darbas turi būti nutrauktas. • „jei sužinočiau. 1978). Konkursas šiai stipendijai gauti būna labai didelis. kad pertu?" Ištyrus jų nuostatas ir gavus sutikimą. s t u d e n t ų .j i e dirbo ir po skambučio. Ar „Neabejotinai žavi harmonija. 1982. jog pagal tai bus nustatomas intelekto koeficientas [IQ]) ir nurodė. Jie suplanavo įvertinti universiteto studentų rasines nuostatas. kurių savimonė buvo sužadinta (jie dirbo priešais veidrodį ir klausėsi į magnetofono juostelę įrašyto savo balso) sukčiavo tik 7 procentai. Jei to nepadarysite. (Gal žinote. 2002 metų pavasario semestro pradžioje pateikti 1000-čiui psichologijos pirmakursių klausimynus ir įtvirtinti vienuolika teiginių apie arabus amerikiečius. sukčiavo 71 proc. Essays. Edwardas Dieneris ir Markas Wallbomas (1976) pastebėjo. skatiname juos elgtis taip.. arogancija ir įsitikinimas. Prašome per 48 valandas jtfsakyti į šį laišką ir formaliai sutikti priimti stipendiją. jog apgaudinėti . Sveikiname!. Mes džiaugiamės. Likę vieni. Šiais metais pavėlavome išsiųsti šiuos laiškus. Jei gautumėte tokį „pasiklydusį" laišką ir nežinotumėte. Po rugsėjo 11osios teroro išpuolių kai kurie žmonės susidarė labai aiškų požiūr[[arabus.. Iš tų studentų.Hassanai Hameed). ypač jei nejaučiame socialinio spaudimo. kaip šis požiūris į Amerikos arabus galėtų paveikti elgesį su jais. stipendija bus paskirta kitam studentui. Tarp kitų klausimų. kad žodžiai nesiskirtų nuo darbų (Froming ir kiti. Dėl to Mičigano universiteto socialiniai psichologai Bradas Bushmanas ir Angelica Bonacci (2004) susidomėjo. 1588 („Esė") mokslinių tyrimų išvada Jūs negavote laiško: prietarai pranašauja diskriminuojantį elgesį Jau žinome. ir ji skiriama tik keliems išrinktiesiems. garantuojančiojeanonimiškumą.

1995). lengvesnę užduotį perleido kitam asmeniui. Ar tikrojo adresato pavardė turėjo reikšmės? 4. priklausomai nuo aplinkybių. nuostatos yra būdingos konkrečiam elgesiui. kad pastačius veidrodžius elgesys iš tiesų ima atitikti moralines nuostatas. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Apie dorybes lengviau pamokslauti. Azijos kilmės bei ispanakalbius amerikiečius) buvo mažiau linkę persiųsti gerą žinią apie laimėtą stipendiją. jei jame pranešama naujiena būdavo bloga (4.4 PAVEIKSLAS Silpnos Stiprios Prietarais grįstos nuostatos P Prietarais grįstų nuostatų poveikis persiunčiant blogas naujienas žmonėms europietiška ar arabiška pavarde .160 I dalis. Taigi po rugsėjo 11-osios įvykių prietarais grįstos nuostatos tikrai lėmė subtilų. kurių savimonė buvo sužadinta. merginų ir tik 16 proc. Diskriminuojantis elgesys buvo labiau- siai pastebimas tarp tų studentų.3 PAVEIKSLAS Prietarais grįstų nuostatų poveikis persiunčiant geras naujienas žmonėms europietiška ar arabiška pavarde 4. Apibendrindami pasakysime. Dar daugiau. Lygiai pusė eksperimento dalyvių. bet tiesiogiai susijusį diskriminuojantį elgesį. jei adresato pavardė buvo arabiška." La Rochefoucauld. kad. taip pat kai mums jos primenamos arba sužadinama savimonė. tokie studentai mieliau persiųsdavo laišką. vaikinų. Kai žmonės mesdavo monetą žiūrėdami į veidrodį. kuria puse moneta nukrito. 1665 („Maksimos") parduotuvėse akių lygyje įtaisyti veidrodžiai padėtų žmonėms prisiminti savo požiūrį į vagiliavimą? Ar prisimenate anksčiau aprašytus Batsono moralinio veidmainiavimo tyrimus? Paskutiniame jų Batsonas ir jo bendradarbiai pastebėjo. kurie atsakinėdami [ anksčiau pateikto klausimyno klausimus išreiškė didesnį nei vidutinis nusistatymą prieš Amerikos arabus.3 paveiksle matome. adresuotą žmogui arabiška pavarde. nuostatos yra tvirtos.). jie sąžinigai pasakydavo. kad tikrai turėjo. jeigu • • • kitų veiksnių įtaka yra minimali. siųstų j[ tikrajam adresatui? Laišką siuntėjui grąžino 26 proc. nuostatos ir poelgiai gali būti labai glaudžiai susiję tarpusavyje arba visiškai nesusiję (Kraus. Maxims. Eksperimento dalyviai (prieš Amerikos arabus nusistatę labiau negu prieš Afrikos. Gerų naujienų persiuntimas 50 | Adresatas europietiška pavarde Blogų naujienų persiuntimas 50 Į Į Adresatas europietiška pavarde Adresatas arabiška pavarde 40 2 30 S 20 10 Adresatas arabiška pavarde 40 2 30 c © O 10 JUL Silpnos Stiprios Prietarais grįstos nuostatos 4.4 pav. nei būti doram. Veiksmus galime prognozuoti.

Po penkiolikos minučių knyga nukrenta. tačiau remiantis nuostatomis retai galima nuspėti veiksmus. . Džordžas gana logiškai paaiškina. „Buvau sunerimęs". Be to. 2) nuostatos labai glaudžiai siejasi su prognozuojamu poelgiu (pavyzdžiui. prieš kalbėdami apie šias teorijas.4 s k y r i u s . kai ant grindų nukris knyga. kad mes ne tik mintimis galime paskatinti save veikti. tiriant balsavimo prognozes) ir 3) jos yra tvirtos (nes kažkas mums jas nuolat primena arba mes jas susiformavome remdamiesi asmenine patirtimi). ką dar reikia išsiaiškinti.. ką giname. kad elektrodai valdomi per atstumą. . . • Džordžui laikinai implantuoti elektrodai į tą smegenų sritį. Nežinodamas. 1826 . „Išgirdau triukšmą". Džordžas~pasuka galvą. kodėl taip yra ir palyginkite kilusias mintis su socialinių psichologų aiškinimais. kad elgsena veikia nuostatas. Tačiau. kad pamažu ir patikime tuo. Tačiau taip pat tiesa. • Aštrius Kerolės priepuolius pavyko sušvelninti chirurgiškai atskyrus smegenų pusrutulius. kad elgesys priklauso nuo požiūrio.kodėl nusiavėte batelius?" „Na. tai tikrai išmokė. kokia šio reiškinio priežastis. Kada elgesys lemia nuostatas? Jei per pastaruosius 25 metus socialinė psichologija mus ko nors ir išmokė. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 161 APIBENDRINIMAS Kaip nuostatos lemia elgesį? • Kas sieja mūsų vidines nuostatas (kokio nors dalyko ar asmens vertinimo reakcijas. pasižiūrėkime. Socialinės psichologijos teorijos įkvėpė daugelį tyrimų. ir Sara tyliai nusiauna batelius.. Tai paskatino socialinius psichologus išsiaiškinti. Iš tiesų kartais giname savo įsitikinimus.atsako Sara. kad elgesys formuoja nuostatas." Benjamin Disraeli.klausia hipnotizuotojas. . dažnai grindžiamas įsitikinimais) ir poelgius? Liaudies išmintis teigia. bet ir veiksmais priversti save mąstyti. kuri kontroliuoja galvos judesius. Domėdamiesi įrodymais. kurie patvirtino šį teiginį. Veiksmas kuria paaiškinimą. „Sara. mūsų nuostatos ir veiksmai yra glaudžiai susiję tarpusavyje. Nuostatos leis prognozuoti elgseną jei 1) kitų veiksnių įtaka kiek įmanoma sumažinama. mano kojos sukaito ir pavargo. pakeitus žmonių nuostatas ne visada pavyksta labai pakeisti elgseną. Vivian Grey. „Norėjau žvilgtelėti po lova". Eksperimento metu psichologas Michaelas Gazzaniga (1985) kairiojoje Kerolės regėjimo lauko pusėje trumpai parodydavo nuo- „Mintis yra veiksmo vaikas. Esant šioms sąlygoms. • Atsakymas: ir mūsų nuostatų išraiškas. ir elgseną lemia įvairūs veiksniai. Panagrinėkime šiuos atvejus: t Sarai hipnozės būsenoje liepta nusiauti batelius. Kas patvirtina šį teiginį? O dabar panagrinėkime labiau pritrenkiančią idėją.Šiandien buvo ilga diena". paspėliokite. Kai neurochirurgas Jose Delgado (1973) nuotolinio valdymo prietaisu sužadina elektrodus. kodėl jis pasuko galvą: „Ieškojau šlepetės".

Po pirmosios linksmos dienos. Bet vieną dieną patyrėte kažką nauja: jūsų entuziazmas studentų draugijoje ar dirbtinai intelektualios kalbos įgijo natūralumo. kurie turėtų juos atlikti užimdami tam tikrą socialinę padėtį.būdamas tarp žmonių. Paklausta kodėl. ji sukurdavo . o trečius apėmė apatija. Kito paciento. neverbalinis smegenų pusrutulis. 1998). Kerolės veide pasirodydavo nedrąsi šypsena ir ji sukikendavo. turėtų elgtis konkrečioje situacijoje. eksperimento dalyviai ir netgi eksperimentuotojai pastebėjo. kiti maištavo. policininiko lazdas bei švilpukus ir paaiškino. ta mašina juokinga". Zimbardo norėjo išsiaiškinti. o kitokio . kurį.gal pirmosiomis darbo dienomis.buvo užrakinti kamerose ir aprengti juos žeminančiais drabužiais. kuriam buvo atlikta panaši operacija. ar brutalumo kalėjime priežastis ." Nathaniel Havvthorne. o kai kurie netgi sugalvojo itin žiaurių ir žeminančių taisyklių. Paklaustas kodėl. apibrėžiantis. Toliau pateikiami savęs įtikinimo . ar piktavaliai prižiūrėtojai? O gal institucinis prižiūrėtojo ir kalinio vaidmuo gali paversti piktais ir šiurkščiais net ir gailiaširdžius žmones? Ar žmonės kuria smurto erdves? O gal vieta augina smurtą žmoguje? Zimbardo atsitiktinės atrankos principu vienus studentus paskyrė prižiūrėtojais.„kaliniai" . nes galiausiai susipainiotų. Jis sureaguodavo ir prisiversdavo nusišypsoti. Haney ir Zimbardo. Vaidmuo jums ėmė tikti taip. dešinysis smegenų pusrutulis buvo dirginamas trumpai sušmėžuojančiu žodžiu „šypsena". „Nė vienas žmogus ilgesnį laiko tarpą negalėtų „rodyti" vienokio veido būdamas vienas. Įgydami naują socialinį vaidmenį. o gal universitete ar studentų draugijoje. Tačiau ši įtampa retai kada trunka ilgai.162 I dalis.ir tikriausiai pati patikėdavo . Vieno tyrimo metu universiteto studentai sutiko tam tikrą laiko tarpą praleisti dirbtiniame kalėjime.įtikinamą paaiškinimą: „Ak. Vaidmenys vaidmuo (role) Taisyklių rinkinys. nesijautėte savimi. pavyzdžiui. . Antroji grupė studentų . kaip žmonės. kad jie pakliuvo į situacijos spąstus. Frenkas paaiškindavo: „Labai juokingas eksperimentas". Vieni kaliniai palūžo. Daugelyje socialinių psichologinių situacijų taip pat galima pastebėti. kad elgsena veikia psichinius procesus. kaip panešioti džinsai ar marškinėliai. užimantys atitinkamą socialinę padėtį. mes iš pradžių jaučiamės nenuoširdūs. pirmąją savaitę studentų miestelyje jūs per daug jautriai reagavote į savo naująjį statusą ir karžygiškai stengėtės su šaknimis išrauti mokyklinius įpročius. kad jie privalo priversti „kalinius" laikytis kalėjimo taisyklių. Jūs stebėjote savo kalbą ir veiksmus. sukūrė Stenfordo universiteto Psichologijos katedros mokslininkai.elgesio suformuotų nuostatų . SOCIALINIS MĄSTYMAS gos moters atvaizdą. Prižiūrėtojai ėmė nepagarbiai elgtis su kalinius. Tuomet tikriausiai labai save kontroliavote. Gal. įteikė jiems uniformas. kai prižiūrėtojai ir kaliniai tik gavo savo vaidmenis. taigi reaguodavo dešinysis. 1850 Žodis vaidmuo pasiskolintas iš teatro meno srties ir reiškia veiksmus tų žmonių. kuris šių veidų yra tikrasis. Frenko.pavyzdžiai. vadovaujant Philipui Zimbardo (1971. Prisiminkite save naujame vaidmenyje .blogi kaliniai.

kuris kuria mūsų nuostatas. kad tai. Jie paprašė universiteto studentų perskaityti vieno žmogaus asmenybės aprašymą ir trumpai apibūdinti jį kitam žmogui. po šešių dienų Zimbardo buvo priverstas nutraukti eksperimentą. kurie netrukus pradėjo veikti. Kitą kartą pakartojus imitacinio kalėjimo eksperimentą.. Pastebėjęs socialinę patologiją. Linksmos vergvaldės akys netrukus paraudo iš pykčio. Tesser ir kiti. Priversti žodžiu ar raštu liudyti tai. Buvęs vergas Frederickas Douglassas prisimena. o ištisus dešimtmečius. kai susimąstė apie savo vaidmenį: Mano naujoji šeimininkė iš tiesų buvo tokia. prižiūrėtojai nesužiaurėjo (Reicher ir Haslam. saldus ir melodingas balsas virto aštriais ir siaubingai nedarniais garsais. Zimbardo. žodis virsta įsitikinimu (Klaas. Nesusigaudžiau net. Jos gerumas mane apstulbino. p.. 1845. Higgins ir McCann. pamažu įsiurbė mus į savo. kokią padėtį užima pašnekovas (Manis ir kiti. 5 7 . kaip pasikeitė jo šeimininkė. 2002.. taurę. ) Kada žodis tampa įsitikinimu Žmonės dažnai pataikauja vieni kitiems. įsivaizduokite. žmonės dažnai jaučiasi tarsi apgavikai. Tačiau jie pradeda tikėti tuo.. kuriam. Pradėdami dėstytojo. Jos akivaizdoje net nedoriausias vergas jausdavosi laisvai ir visi. nes jis pats renkasi šį vaidmenį. Deja deja! Ši kilniaširdė moteris neilgai tokia buvo. 1984) pademonstravo. kaip turėčiau elgtis. tačiau dūzgiant BBC televizijos kameroms.4 s k y r i u s . kario ar verslininko karjerą mes imamės vaidmens. Jei kelios dienos pakeitė Zimbardo „kalėjimo" studentų elgseną. kalėjimo. Jos veidas buvo it dangiška šypsena. kokia atrodė. jog atliekate vergo vaidmenį ne šešias dienas. Šeimininką tai gali paveikti dar labiau. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 163 Zimbardo (1972) rašė. 1978). dėl ko abejoja. kaip galvojo studentai. vaidmuo ir tikrasis Aš. o balsas .raminanti muzika. 1978. kai aš ją pirmą kartą susitikau prie durų . kurį buvo planavęs tęsti dvi savaites. Ji jau laikė savo rankose lemtingą neribotos valdžios nuodų. Ji buvo visiškai nepanaši į kitas baltąsias moteris. o angelišką veidą pakeitė demoniška kaukė. Išsamios vaidmenų tyrimų išvados atskleidžia. Įsivaizduokite. Svarbu ne tai. kokius pėdsakus paliktų dešimtmečius demonstruotas nuolankumas. gali subtiliai pavirsti realybe. Jie verčiau sakys gerą naujieną nei blogą ir atsižvelgs į tai. 1974.. 2006. .5 8 . 2006). 1972. aprašytasis arba pa- .. kurias aš buvau matęs . pajusdavo palengvėjimą. Šis kalėjimas. kad „vis labiau buvo painiojama tikrovė ir realybė. Tetlock. kas j ą pamatydavo. ką sako -jei nebuvo papirkti ar priversti šitaip liudyti:"Jei savo žodžiams neturime įtikinamų išorinių paaiškinimų. kaip žodis virsta įsitikinimu. 1983). (Douglass. kurį mes sukūrėme. Tory Higginsas ir jo kolegos (Higgins ir Rholes. tikrovę".maloni ir švelni moteris. kas yra nerealu (primestas vaidmuo). jog mes nepajėgiame atsispirti primestiems vaidmenims.

iš pradžių patenkinus nedidelį pageidavimą. Kai po dviejų savaičių tų pačių žmonių buvo paprašyta leisti jų namo aikštelėje pastatyti didžiulius. paprašė Kalifornijos gyventojų. jog „elgesys formuoja nuostatas". sutiko 76 procentai (Freedman ir Fraser. Išbandžiau tai su keliais klientais. 1991). kaip apsimesdamas chiromantu jis pats patikėjo šiuo būrimu. gaunamų už triukų rodymą. nei man rodo delno linijos. „Kojos tarpduryje" reiškinys Daugelis galime prisiminti atvejų. arba nepatinka. Išvardiję teigiamus bruožus jie taip pat charakterizuojamąjį lygindavo su savimi. vėliau sakė „buvęs apstulbintas. studentai apibūdindavo palankiau. tinka. Pradėjau burti iš delno dar būdamas paauglys. bjaurius skydus. Populiariausias šio „kojos tarpduryje" reiškinio pavyzdys: tyrėjai. privalau elgtis atitinkamai. o kitų . teigiamų savybių studentai prisimindavo daugiau nei iš tiesų buvo skaitę. kaip ir anksčiau. 19^6). mes linkę pakeisti savo pasakojimus atsižvelgdami į klausytojus. ką jie perskaitė. SOCIALINIS MĄSTYMAS atkreipkime dėmesj Žodis virsta įsitikinimu Oregono universiteto psichologas Ray Hymanas (1981) aprašė. būrimas buvo lygiai toks pat sėkmingas. Šio projekto pagalbininkas. ir prisiekėme. ir jo klientą . pas kuriuos savininkus jau buvo apsilankyta. apsimetę savanoriais saugaus vairavimo populiarintojais. Tačiau žinojau. Burti iš delno pradėjau pats tokiais būrimais netikėdamas. kurį aš gerbiau.kad yra tai. teigia: norint sulaukti didelės paslaugos reikia pasistengti. kad vienus žmones įtikinti lengva. Mano nuostabai ir siaubui. Nuo to laiko aš domiuosi tomis galiomis. . Kartą amžiną atilsį Stanley Jahsas. Trumpai tariant. o paskui ir patys tuo patikime. kuris buvo profesionalus mentalizmo atstovas ir žmogus. patvirtinantys teoriją. Paprašyti prisiminti. Leidimą davė tik 17 procentų. kad prisidurčiau prie pajamų. kuriam tariamai patiko charakterizuojamasis. Tą. Kiti tyrėjai „kojos tarpduryje" reiškinį susiejo su altruizmu. kai sutikę prisidėti prie projekto ar jo organizavimo įsitraukėme kur kas labiau nei ketinome. kurios įtikina mus . kad jei noriu tai „parduoti". • Patricios Pliner ir jos bendradarbių (1974) atlikto tyrimo metu 46 procentai Toronto priemiesčių gyventojų sutiko paaukoti Vėžiu sergančiųjų „kojos tarpduryje" reiškinys (foot-in-the-door phenomenon) Polinkis.164 I dalis. ko nėra. kad pradžioje jums padarytų nedidelę paslaugą. taktiškai pasiūlė įdomų eksperimentą: kad aš tyčia sakyčiau priešingai. Po kelerių metų jau tvirtai tikėjau būrimu iš delno. vaikščiojęs nuo namo prie namo ir nežinojęs. kad šie leistų aikštelėje prie namo pastatyti didžiulius netvarkingai užrašytus skydus „Vairuok atidžiai". Kitų gyventojų iš pradžių buvo paprašyta mažiau: ar jie sutiktų prie savo automobilio lango pritvirtinti maždaug 7 cm dydžio užrašą „Vairuok saugiai"? Beveik visi noriai sutiko.neįmanoma" (Ornstein. Kaip tai atsitinka? Eksperimentai.ir būrėją iš delno. vėliau patenkinti ir didesnį prašymą. kad ateityje panašiai prašomas atsisakysime.

kad sulauksime jūsų.žemai paleisto kamuolio metodą. pardavėjas panaikina kainos skirtumą papildomai priskaičiuodamas už priedus. kad daro kažką prasmingo. nuo buvusių dviejų. kurie jau elgėsi paslaugiai." Kad geriau suprastų. Kai klientas nusprendžia pirkti naują automobilį dėl patrauklios kainos ir pradeda pildyti pirkimo dokumentus. jeigu pageidavimas padidėja. kuris uždraudžia sudaryti sandorį. kodėl žmonės vieni kitiems sako „taip". jei ugdysite tuos. kurie buvo iš vakaro paprašyti (ir sutikę) segėti reklaminį šios akcijos ženklelį. Ar galite pasakyti. jie būna labiau įsitikinę. kad jis veiktų. • Interneto pokalbių svetainėse Paulas Markey ir jo bendradarbiai (2002) paprašė pagalbos („Niekaip negaliu sutvarkyti savo elektroninio pašto. kad savanoriškos kraujo donorystės kampanijos metu apsilankus pas žmones ir baigiant pokalbį fraze: „Tad tikimės. Kr. savo ketinimo atskleidimo. pasirašymo po peticija . taiko kai kurie prekiautojai automobiliais. skaičių. kad jei žmonės įsipareigoja viešiems poelgiams ir suvokia juos kaip vykdomus savo pačių valia. kaip jos naudoja „poveikio priemones". paaukojusių nuo lauko minų nukentėjusių vaikų organizacijai.4 s k y r i u s .6 iki 4. Šį metodą.9 proc. kaip galėčiau susipažinti su kurio nors asmens duomenimis?"). kuriems iš karto pateikiamas didesnis pageidavimas. kaip teigiama. kuomet buvo prašyta kukliau („Esu naujokas visuose šiuose kompiuterių reikaluose. Oro bendrovėse. 42 m. aukojančiųjų skaičius buvo beveik dvigubai didesnis. šių „kojos tarpduryje" reiškiniui tirti skirtų eksperimentų metu dėl pirmojo veiksmo ženklelio nešiojimo. tik kelias vietas lėktuve arba keletą kambarių viešbutyje siūlant su didele nuolaida ir šitaip tikintis. naudojama norint priversti žmones su kuo nors sutikti. „Lengvai rasite paslaugių žmonių. aukų rinkimo ir reklamos struktūrose tirdamas. yra mažiau linkę su juo sutikti. Žmonės. jis trejetą metų stažavosi įvairiose prekybos. Gal jūs galėtumėte atsiųsti man elektroninį laišką?"). • Angelą Lipsitz kartu su kitais autoriais (1989) rašo. arba pasitardamas su savo viršininku. pr. kai į j u o s buvo kreiptasi tiesiogiai. dažnai neprieštarauja. kad jų negavęs klientas pasirinks brangesnį variantą. 2003). . Mes ne kartą įsitikinsime. „Kiek pamenu. Žmonės.buvo apsispręsta savanoriškai (Burger ir Guadagno. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 165 draugijai. aš visada buvau prekybininkų.) padidino Prancūzijos interneto vartotojų. donorų skaičius išaugo nuo 62 iki 81 procento. pirmiausia pakvietę pasirašyti peticiją prieš lauko minas. kuriuos klientas tikėjosi gausiąs veltui. Šias priemones jis išbandė atlikdamas paprastus eksperimentus. Pasisiūliusių padėti skaičius išaugo iki 16 proc. • Nicolas Guėguen ir Celine Jacob (2001) trigubai (nuo 1. sutikę su pirmuoju pageidavimu. žemai paleisto kamuolio metodas (low-ball technique) Taktika. Iš tų. Viename tokių ekperimentų Cialdinis su bendradarbiais (1978) tyrinėjo „kojos tarpduryje" reiškinio versiją. aukų rinkėjų ir įvairiausių operatorių taikinys. Atkreipkite dėmesį: kaip ir daugiau nei šimto kitų eksperimentų. Socialinės psichologijos ekspertas Robertas Cialdinis save vadina „mulkiu". kad šitaip didesnė dalis klientų sutinka mokėti daugiau. nes „patirsime nuostolį". ar taip? [pauzė atsakymui]". Sakoma. viešbučiuose taip pat naudojama panaši taktika. nei būtų sutikę iš karto." Publilius Syrus.

tačiau tai truk- . daugelis bendrovių naudoja tai. ryto. kai žiauriai elgtis jie būdavo prikalbinti.agresoriai dažniausiai ima kaltinti savo auką. 1988. kas vienos enciklopedijų leidyklos darbuotojų mokymo programoje vadinama „labai svarbia psichologine priemone. kad tai iš tiesų veiksminga. kad šis principas veikia net tada. kad pirmosiomis tarnybos dienomis karo belaisvių stovyklų prižiūrėtojai gerai elgdavosi su kaliniais. p. daug sunkiau rasti tokį. Blogis kartais kyla iš palengva didėjančių įsipareigojimų. Perfrazuojant mintį iš La Rochefoucauld „Maksimų" (1665). Glass.nesvarbu. Keletas tyrimų (Berscheid ir kiti. Norėdamos išvengti šio įstatymo padarinių. Nekaltas pradinis įsipareigojimas . ar elektros srove . kai žmonės žino. kas gali įvykti vėliau. nepanorus jų įsigyti. galioja ir amoraliems veiksmams. kviestųjų. kurių nemėgstame. Šios bendrovės užpildyti sutartį patiki klientui. iš jų atėjo 53 proc. 1960. seksualiai . Kai ką nors padaryti sutinkame patys. Apie „kojos tarpduryje" reiškinį pravartu žinoti. Kai jie pakvietė įvadinio psichologijos kurso studentus dalyvauti eksperimente 7 vai. Daugelyje Amerikos valstijų priimti įstatymai. norint gauti daugiau informacijos ir dovanėlę. Rinkos analitikai ir prekybininkai pastebėjo. šitaip teisindami savo žiaurumą. politiškai. 78). Jei kas nors bando mus sugundyti . bet ir nemėgstame tų. ne taip sunku rasti žmogų. 1968. jog taip slepiamas pelno motyvas (Cialdini. asmuo gali pasiryžti ir didesniam melui. Kitas piktybiškų veiksmų poveikio nuostatoms pavyzdys: mes ne tik esame linkę skaudinti tuos. Tai būdinga karo metui. Piktybiški ir moralūs veiksmai Principas. Būdavo. kuriuos skaudiname. 1964) patvirtino.paprastai mėgina gauti pradinį sutikimą. sutikti išklausyti informaciją apie investavimo galimybes .finansiškai. ar skaudžiais komentarais. prisiimame ir didesnę atsakomybę.dažnai paskatina didesniam įsipareigojimui. leidžiantys per keletą dienų įvertinti į namus pristatomas prekes ir. Piktybiški veiksmai pagraužia juos darančiojo moralinį jautrumą. kad įskaudinę nekaltą auką . Ištaręs „nekaltą melą" ir pagalvojęs „nebuvo taip jau baisu". ryto. o ne prekybos atstovui. kad susaistytų žmones prekybinėmis sutartimis. kuris jai pasidavė tik vieną kartą.166 I dalis. žmonės dažniausiai laikosi savo įsipareigojimų. vėliau. pakvietus atvykti 7 vai. neleidžiančia klientams nutraukti sutarties" (Cialdini. Davis ir Jonės. Tačiau jeigu studentai jau buvo sutikę dalyvauti eksperimente nežinodami jo vykdymo laiko. atėjo tik 24 proc. Prekybininkai kartais panaudoja mažų įsipareigojimų galią. nė karto nepasidavusį pagundai. SOCIALINIS MĄSTYMAS Cialdinis ir jo bendradarbiai pastebėjo. 1988). nutraukti pirkimo sutartį. Tai ypač akivaizdu tada. Praktinė išvada: prieš sutikdami padaryti mažą paslaugą pagalvokite.sugrąžinti atvirlaiškį. kad nuostatas formuoja elgesys. Užpildę sutartį patys. Lengvabūdiškas piktybiškas poelgis gali praskinti kelią dar blogesniam. o ne priversti.

jo nelietė. neturėjęs ryšio su ankstesniais įvykiais. Po kelių savaičių kitas mokslininkas. kiek už tai. paliko vaikus žaisti toje pačioje klasėje su tais pačiais žaislais. Vieno jaudinančio eksperimento metu Jonathanas Freedmanas (1965) pradinės mokyklos mokiniams parodė viliojantį baterijomis maitinamą ir valdomą robotą. Pavergęs kitą tikriausiai įtikins save. jog niekas nemato. o kitai pusei . Iš 18 vaikų. 2005). 14 dabar laisvai žaidė su robotu. laimei. pateisinančių šią priespaudą.nelabai griežtai. Abiem atvejais draudimas buvo veiksmingas. išreikšdamas savo troškimą atidžiai paskaityti „Savęs pačių apibrėžimai nėra konstruojami galvoje. dalyvavę egzekucijose. tačiau du trečdaliai tų. kad pozityvi nuostata kurio nors žmogaus atžvilgiu skatina jį pamėgti. o pasirinktas. 1793 metais Benjaminas Franklinas patikrino prielaidą. Atlikdami charakterio tyrimus. 2002)." Lev Tolstoj. Pagalvokite. dažniausiai tą asmenį ir pamėgstame (Blanchard ir Cook. ką gera jie mums padarė. kuri buvo švelniau perspėti nežaisti. Kai Franklinas buvo Pensilvanijos generalinės Asamblėjos tarnautojas. Ši nauja nuostata kontroliavo vėlesnius jų veiksmus. Sąžinė rūdija. nesistengiau įgyti j o palankumo rodydamas vergišką pagarbą. kad darant kam nors paslaugą gimsta ir simpatija. juo lengviau sekasi tai daryti. mokslininkai pateikdavo vaikams įvairių pagundų tokiose situacijose. kas įvyksta vaiko sąmonėje. Eksperimentai patvirtina. Anksčiau sąmoningai nusprendę nežaisti su šiuo žaislu. kuriems įsakoma žudyti. jog mūsų būdą parodo tai. 1976). kad jų aukos nusipelnė tokio likimo (Osofsky ir kiti." Robert McAfee Brown. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 167 davo neilgai. ugdo ir moralų mąstymą. patiria „moralinio išsilaisvinimo" jausmą įtikėję (labiau negu tie prižiūrėtojai. kad savo bibliotekoje jis turi labai retą ir įdomią knygą. Kareiviai. 1867-1869 („Karas ir taika") .4 s k y r i u s . bet po kurio laiko pritaikiau kitą metodą. kai jis atsispiria pagundai. tą patį daro ir moralūs veiksmai. kad išliktų galimybės rinktis pojūtis. elkitės taip. kad vergai turi savybių. 1980 („Kūrybiškas sutrikdymas: gailestingumo judėjimas") „Mes mylime žmones ne tiek už tai. Tad jie šį veiksmą įsisąmonino.. iš pradžių gali į tai reaguoti su pasišlykštėjimu. Piktybiški veiksmai formuoja savąjį Aš.. kurie egzekucijose nedalyvavo). kol paties Freedmano nebus klasėje. švelniau įspėti vaikai turbūt įsisąmonino savo sprendimą. kurie buvo griežtai perspėti. juos nukala mūsų poelgiai. Elgesys lemia nuostatas ir taikos metu. Dažnai jie menkina savo priešus žeminančiomis pravardėmis. Creative Dislocation: The Movement of Grace. Kartais veiksmai ir nuostatos maitina vieni kitus iki moralinės nejautros. jį trikdė kito svarbaus įstatymų leidėjo priešiškumas Tad Franklinas nusprendė laimėti jo palankumą: Aš . kaip mes elgiamės. kai draudimas nesielgti taip. Juo labiau vienas žmogus skaudina kitą ir atitinkamai keičia savo nuostatas. Vojna i mir. kaip norisi. Verta prisiminti šią išvadą: jei norite ką nors labiau pamilti. parašiau j a m raštelį. Moralus poelgis. tačiau. Kalėjimo prižiūrėtojai. ypač jei jis ne primestas. Jei darome paslaugą eksperimentuotojui ar kitam subjektui arba padedame studentui mokytis. tačiau kartu ir pakankamai švelnus. tarsi jau būtumėte labiau pamilę. Išgirdęs. kai atrodydavo. ką gera mes padarėme jiems. tačiau neilgai (Waller. bet uždraudė su juo žaisti. jog niekas nemato. buvo pakankamai griežtas. kai manome. Pusei klasės Freedmanas prisakė griežtai. Sakoma. juos net gali pykinti.

769). Ši mintis prieštarauja prielaidai. (ISR Newsletter. Tačiau iš tiesų panaikinus rasinę segregaciją pasikeitė ir nuostatos. draugus. galėsime netiesiogiai paveikti ir vidines nuostatas.panašiai kaip reikalavimas prisisegti saugos diržus paskatino palankesnį požiūrį įjuos? Tai buvo vieni iš socialinių mokslų atstovų argumentų JAV Aukščiausiajame teisme 1954 metais. nuo to laiko jis visada parodydavo. Kai mes kitą kartą susitikome rūmuose. kad yra galimybė. aiškiai parodydamas j a m savo palankumą. o mūsų dienomis beveik visi baltaodžiai amerikiečiai pasisako už tokias mokyklas. kad yra pasirengęs visada man pasitarnauti. ir drąsūs. „Mes daromės teisingi. susivaldantys. jog „negalima teisiškai įtvirtinti moralumo".) 1964 m. labai maloniai. 1975). o taip pat ir pavojus tą pačią idėją panaudoti politi- . Taigi nuostatos taip pat keitėsi. jie pradėjo ir atitinkamai mąstyti (Greeley ir Sheatsley. ar teigiamas tarprasinis bendravimas gali sumažinti rasinius prietarus . kai valdomės. Tarprasinis bendravimas ir rasinės nuostatos Jei moralūs veiksmai kuria moralias nuostatas. Amerikiečių. Jis nedelsdamas man atsiuntė knygą. (Daugiau pavyzdžių apie ankstesnes ir dabartines rasines nuostatas rasite 9 skyriuje. Tačiau jei teisiškai įtvirtinsime moralius veiksmus. kad visuomenės taisyklės ir elgesys gali stipriai veikti rasines nuostatas. kol pasikeis moralė pamokslaudami ir mokydami . Kontaktai tarp rasių atstovų plėtėsi. tad mes tapome puikiais draugais. Taylor ir kiti. Panagrinėkime kai kurias šio socialinio eksperimento išvadas: • Po Aukščiausiojo teismo sprendimo dvigubai daugiau baltaodžių amerikiečių pritarė bendrų baltiesiems ir juodiesiems mokyklų steigimui.keletui dienų man ją paskolinti. 1971." Aristotelis • • Socialiniai judėjimai Jau matėme. kai teisingai elgiamės. 1978). jis pasikalbėjo su manimi (ko niekada nebuvo daręs anksčiau). pasisakančių už leidimą juodaodžiams įsikurti bet kuriame gyvenamajame rajone per tą patį laikotarpį padaugėjo nuo 65 iki 87 proc. SOCIALINIS MĄSTYMAS šią knygą ir prašydamas padaryti paslaugą . ir mūsų draugystė tęsėsi iki pat j o mirties (cituojama iš: Rosenzweig. klasių bei rasių. per dešimtmetį 20 proc. kai drąsiai elgiamės. be to. mažiau baltųjų amerikiečių savo gyvenamuosius rajonus.rasinio teisingumo teks ilgai laukti. Mokslininkai teigė maždaug taip: jei lauksime. mažinančių skirtumus tarp religijų. paskelbus Piliečių teisių aktą. Visuomenės požiūrio į rasines problemas reikšmingumas perša mintį. p. kai buvo svarstomas sprendimas panaikinti rasinę segregaciją mokyklose. o aš grąžinau maždaug po savaitės. bendradarbius ar bendramokslius įvardijo tik kaip baltuosius. Po to buvo išleista daugiau prieš diskriminaciją nukreiptų aktų.168 I dalis. 1972. Kai amerikiečiai pradėjo atitinkamai elgtis.

jos rezultatai vis dėlto verčia susirūpinti." Be to. manau. Padaręs pareiškimą belaisvis pajusdavo vidinį įsitikinimų ir veiksmų atitikimo poreikį. Nusprendę jį laikyti išorinio panašumo su kitais požymiu. ar tai būtų ko nors kopijavimas. kai jiems buvo suteikta teisė sugrįžti į Ameriką. kai besimokydamas pradinėje mokykloje netoli nuo Boeing bendrovės Sietle dalyvaudavau aviacijos antskrydžių pratybose. galite naudoti nedidelius įsipareigojimus. 6 skyrių).. ar viešos išpažintys. 1954). ir moteriškos giminių įvardžius sustiprino šias nuostatas. rašė. kai belaisvis „išmokdavo" sakyti ar rašyti nereikšmingus dalykus. kalintojai visada stengdavosi. šie žmonės stengėsi išlaikyti savo psichinę pusiausvyrą. Istorikas Richardas Grunbergeris (1971) rašo. kai jausdavomės esą rusų atakos objektai. sąmoningai prisiversdami tikėti tuo. Stebėtojai atkreipė dėmesį į tai. jog Azijai jis tinka" (Segal.4 s k y r i u s . kad „nors komunizmas Amerikoje neprigis. kas nutiko Korėjoje karo belaisviams amerikiečiams XX a. kurie abejojo Hitleriu.viešumas yra patriotinių jausmų ugdymo priemonė. buvo reikalaujama. kad galingiausias socialumo ugdymo būdas yra smegenų plovimas. socializuojant teroristus ir budelius (žr. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 169 niam visuomenės socializavimui. 27). apklausęs daugelį karo belaisvių jiems grįžtant namo. Negalėdami sakyti to. kad pasielgė teisingai „Pradėk nuo mažų dalykų ir augink juos" buvo efektyvus „kojos tarpduryje" metodo taikymo būdas. kad tuos. O daugelis sugrįžusiųjų ėmė tikėti. 1988 („Įtaka") . septintajame dešimtmetyje kovotojų už pilietines teises protesto žygiai sustiprino demonstrantų atsidavimą. XX a. kad XX a. Dvidešimt vienas belaisvis nusprendė pasilikti. Edgaras Scheinas (1956). uniformų dėvėjimas. Nors „minčių kontrolės" programa toli gražu nebuvo tokia neįveikiama. Prisimenu. Šią praktiką taiko ne tik totalitariniai režimai. „vokiškasis pasisveikinimas veikė ypač stipriai. demonstracijos ir ypač vieši pasisveikinimai „Heil Hitler" reiškė absoliutų elgsenos ir įsitikinimų nesutapimą. ar savikritiški rašiniai. Politizuotuose ritualuose kai mokiniai kasdien pagerbia vėliavą ar kai gieda nacionalinį himną . „Tad po to. Panašiai devintojo dešimtmečio pabaigoje kilęs judėjimas anglų kalboje vartoti ir vyriškos. potencialius pirkėjus 'klientais'. kad vienas iš prižiūrėtojų metodų buvo nuoseklus reikalavimų didinimas. Todėl belaisviai dažnai įtikinėdavo save. kad jis padarytų pareiškimus svarbesniais klausimais. Šimtai karo belaisvių talkino savo kalintojams. Jie visada pradėdavo nuo nereikšmingų reikalavimų ir palaipsniui pateikdavo vis svarbesnius." Robert Cialdini. ką sako" (p. daugelis patirdavo . „Norėdami manipuliuoti žmogaus savivaizdžiu. kaip būtų galima spręsti pagal šį terminą. ketvirtajame dešimtmetyje daugeliui vokiečių dalyvavimas masiniuose nacių mitinguose. Šis terminas buvo sugalvotas siekiant apibūdinti tai. Influence. Žmonės mano. diskomfortą dėl prieštaravimo tarp savo žodžių ir jausmų. sėkmingai praktikuojamas ir šiandien. kad karo belaisviai visur aktyviai dalyvautų. ką galvoja. daugelis mūsų pradėjome bijoti rusų. kurie piliečius paverčia 'pareigūnais'. belaisvius 'kolaborantais'. Jų veiksmai išreiškė pribrendusią idėją ir įdiegė ją į kovotojų už pilietines teises širdis. Po daugybės tokių užsiėmimų.. ar dalyvavimas grupinėse diskusijose. šeštajame dešimtmetyje.

ypač jei už juos jaučiamės atsakingi. Ar šiuose pastebėjimuose yra koks nors raktas mįslei . kodėl elgsena daro poveikį nuostatoms. bet ir veiksmais sužadinti mintį. kad veiksmai atskleidžia mūsų esmę (kai esame netikri dėl savo jausmų ar įsitikinimų. Paklauskite savęs: kodėl šiuose iš realaus gyvenimo paimtuose pavyzdžiuose nuostatas suformavo poelgiai? Kodėl atliktas vaidmuo ar pasakyta kalba gali paveikti pažiūras? APIBENDRINIMAS Kada elgesys lemia nuostatas? • Ryšys tarp nuostatų ir veiksmų galioja ir atvirkštine kryptimi: mes ne tik galime savo mintimis išprovokuoti veiksmą. kuris pakeis daugelio žmonių nuostatas. taip pat gali inspiruoti būsimas nuostatas. Panagrinėkime šias teorijas. Prisistatymo teorija kelia prielaidą. kosmetikai. Savo daromą gerą įspūdį dažnai siejame su socialiniu ir materialiniu atpildu. ką. kad nuostatos kyia iš poelgių? Kaip šios konkuruojančios teorijos atspindi mokslinio aiškinimo procesą? Matėme. bet ir tikime tuo. kuo tikime.ir visa tai darome iš rūpesčio: o ką kiti apie mus pagalvos. Socialinių vaidmenų sąlygojami poelgiai formuoja nuostatas. analizuojame savo poelgius. kad įvairūs požymiai it upeliai suteka į vieną upę: veiksmų poveikį nuostatoms. • • Tai. Veikdami mes sustipriname idėją kuria grindžiami veiksmai. ką padarėme. Kuris iš mūsų nekreipia dėmesio į tai. ge- . ką sakome ar rašome. Daugybė faktų patvirtina šį principą. kad siekdami sumažinti diskomfortą mes stengiamės pateisinti savo veiksmus. turbūt. Prisistatymas: įspūdžio valdymas Pirmasis aiškinimas. „Kojos tarpduryje" reiškinio tyrimai rodo. prasideda paprasta idėja.kodėl veiksmas keičia nuostatas . Pažintinio disonanso teorija teigia. kad įsipareigoję atlikti nedidelį veiksmą vėliau žmonės lengviau sutinka ir su didesniu. dėl kurių atrodome nuoseklūs. dietoms. ką giname. prisimenate iš 2 skyriaus. • Politiniai ir socialiniai veiksmai gali įteisinti elgesį. kad yra trys galimos priežastys. kad dėl strateginių priežasčių išreiškiame nuostatas. • Taip pat ir su rasinėmis ar politinėmis nuostatomis susijusi elgsena veikia socialinį sąmoningumą: mes ne tik giname tai. ką žmonės galvoja? Mes išleidžiame nesuskaičiuojamą daugybę pinigų drabužiams. darytų ir kiti). Savęs suvokimo teorija tvirtina. SOCIALINIS MĄSTYMAS O dabar leiskite paprašyti jūsų suvaidinti teoretikus.įminti? Socialiniai psichologai įtaria. o dabar dar ir plastinėms operacijoms . Veiksmai taip pat daro įtaką mūsų moralinėms nuostatoms: mes esame linkę pateisinti tai.170 I dalis. galbūt. kurią. Kodėl elgesys veikia nuostatas? Kokios teorijos padeda paaiškinti.

jei pažintinis disonansas (cognitive dissonance) [tampa. nes pakitusias nuostatas žmonės atskleidžia ir tiems. 2002). taip . kad kažką reikia keisti. jog Saddamas Husseinas. Disonanso teorija daugiausia koncentruojasi į elgsenos ir nuostatų nesuderinamumą.žmonės kur kas mažiau keičia nuostatas. 2004b). Jungtinėse Valstijose 40 procentų rūkalių . E L G E S Y S IR NUOSTATOS 171 resne savijauta ir netgi tvirtesniu socialiniu tapatumu (Leary. amerikiečių manė. 1982. Pavyzdžiui. kai suvokiame. Tad. Ar mūsų ryžtas atrodyti nuosekliais paaiškina. Festingeris tvirtina. kad po 2003 m. Bent jau taip teigia prisistatymo teorija. Norėdami atrodyti nuoseklūs. Tokia yra garsiosios Leono Festingerio (1957) pažintinio disonanso teorijos išvada. kaip sako žmonės" (Eiser ir kiti. tačiau jos taikymo galimybės . kad stengdamiesi sumažinti šią įtampą mes dažnai pakoreguojame mintis. Ši paprasta idėja ir kai kurios su ja susijusios stulbinančios prielaidos paskatino atlikti per 2000 mokslinių tyrimų (Cooper. 1999). kai žmogus vienu metu suvokia dviejų tipų prieštaringą informaciją. 2003). 1987). Mes suvokiame ir viena. . kad rūkymas „iš tiesų kenkia. disonansas gali atsirasti tada. kodėl žmonės įsisąmonina prisistatymą kaip nuoširdų nuostatų keitimą. Dvi kitos teorijos paaiškina. jei fiktyvus melo detektorius kliudo jiems pamėginti sukelti gerą įspūdį (Paulhus. deriname nuostatas su veiksmais.labai plačios. kai dvi vienu metu mąstomos mintys arba nuomonės („pažinimas") psichologiškai nesuderinamos. tad nusprendę ką nors pasakyti ar padaryti išgyvename prieštaringus jausmus. galbūt veidmainiavimą. priešingai nei dauguma kitų brutalių diktatorių. Kad šito išvengtume.ir tik 13 proc. kodėl nuostatos dažniausiai prisitaiko prie poelgių? Tam tikru mastu.4 s k y r i u s . turėjo masinio naikinimo ginklų ir kėlė grėsmę JAV bei Didžiosios Britanijos saugumui. kurie nė nenujaučia. galime sufalsifikuoti savo nuostatas. Tačiau mūsų apžvelgti nuostatų pokyčiai slepia kur kas daugiau nei prisistatymą. todėl „pažintinio disonanso" sąvoka tapo šiuolaikinio išsilavinusio žmogaus žodyno dalimi. buvo ta. 1979). tik 38 proc. kad karas yra pateisinamas net ir tada. kad mes jaučiame įtampą („disonansą"). ir kita. kuriuos pasaulis toleravo. kaip jie anksčiau elgėsi. beveik išvien tikėjusiems. kad mūsų elgesys beveik nepateisinamai prieštaravo mūsų nuostatoms arba nusprendėme atiduoti pirmenybę vienai alternatyvai. jog esame suinteresuoti išsaugoti savo patirties nuoseklumą. Kai karas prasidėjo. kylanti tada. kad mūsų nuostatos keičiasi todėl. Tedeschi ir kiti. Savęs pateisinimas: pažintinis disonansas Viena iš teorijų teigia. Net jei tai reikštų šiokį tokį nenuoširdumą ar veidmainystę. kodėl vienos apklausos metu pusė rūkalių britų prieštaravo nerūkantiems.rūkymo nelaiko labai kenksmingu (Saad. valdyti savo daromą įspūdį gali būti naudinga. Tai paaiškina. Svarbiausia karo priežastis. pajuntame spaudimą. 2001. 1994. Niekas nenori atrodyti kvailai nenuoseklus. jei pajuntame neatitikimą. karo Irake kai kurie amerikiečiai stengėsi sušvelninti savo „pažintinio disonanso pojūtį" (Kuli. kaip teigiama. Tarptautinės politikos nuostatų programos direktorius pastebėjo. nerūkančiųjų . nors būtų buvę logiška pasirinkti kitą. Ši teorija paprasta. Teorija įrodinėja.

o maždaug tiek pat pritarė. Tai daroma mokslo labui. kad Osama bin Ladenas „teisingai elgiasi. jums sumokėjo. Kai baigiate. be to." Pažintinio disonanso teorija aiškina savęs įtikinimo reiškinį ir pateikia keletą stulbinančių prognozių. kurį surengė kūrybingasis Festingeris ir jo studentas J. karą palaikiusieji patyrė prieštaringus jausmus. kad jis nuobodus. negalįs atvykti į šį seansą. Žinodamas tai. Kai per karą tokie ginklai nebuvo nei panaudoti. kad jums labai patiks. Irakas neturi masinio naikinimo ginklų (Gallupo institutas.atsakote jūs.ištirti.Prieš savaitę mano draugė dalyvavo šiame eksperimente ir sakė. gruožio 12 d. Už durų laukiantis kitas dalyvis privaląs tikėti. kad jų kariniai daliniai šiuos ginklus suras." Galiausiai dar kas nors. kaip žmonės reaguoja į šiuos ekspe- .klausia tariamasis eksperimento dalyvis. . 2003). kad jo tikslas . . kad keltų grėsmę. be paliovos sukioti medinę durų rankeną. 2003).) Kad sušvelnintų šį prieštaravimą. (Indonezijoje. Praėjus mėnesiui po karo buvusi mažumos nuomonė virto daugumos požiūriu: 58 proc. tyrėjas (Carlsmithas) paaiškina. kad eksperimentas bus įdomus. ką žinau šiandien. Merrillas Carlsmithas (1959). . pasikeitė. ar jūs galėjote jas numatyti. kad karą reikėjo pradėti (Duffy. 2003). spręsdamas pasaulio reikalus" [Pew. „Nesvarbu. Grąžydamas rankas tyrėjas maldauja: „Gal jūs galėtumėte jį pavaduoti?". jog tik ką patyrėte didelį malonumą. priimčiau tokį patį sprendimą.nes priežastis. kaip engiamos tautos išvadavimas iš tironiško ir genocidinio režimo bei pagrindų taikingiems ir demokratiškiems Artimiesiems Rytams klojimas. amerikiečių pasisakė už karą. Jums ištisą valandą reikia atlikinėti nuobodžias užduotis. gerai pasimankštinsite. Pasižiūrėkime. 2003. 2003].jis iš tiesų labai įdomus. todėl sutinkate pasakyti kitam eksperimento dalyviui (kuris iš tiesų yra tyrėjo asistentas). Iš pažiūros labai susikrimtęs tyrėjas (kurį Festingeris valandų valandas mokė. Newport ir kiti. kuris paprastai įtikinėja kitus dalyvius. tiriantis. ar masinio naikinimo ginklai bus rasti. kol jo vaidyba tapo labai įtikinama). kai kurie amerikiečiai dar kartą prisiminė svarbiausius vyriausybės argumentus dėl karo. nei rasta jų tiek. Bush. net jei Irake ir nebūtų rasta masinio naikinimo ginklų (Gallupo institutas. Esu tikras. pastebima Tarptautinės politikos nuostatų programoje. Nepakankamas pateisinimas Įsivaizduokite. Jordanijoje ir Palestinoje dabar dauguma piliečių tiki. kiek visa tai pareikalavo lėšų ir žmonių aukų.172 I dalis. . paaiškina.teigė respublikonų partijos viešosios nuomonės tyrėjas Frankas Luntzas (2003). . Besukinėdamas tas rankenas." George W. ar ne. Dabar buvo iš naujo minimos tokios priežastys. „Iš tiesų? . jog dalyvaujate eksperimente. dėl kurios buvo pradėtas karas. pavyzdžiui. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Priėmiau sunkų sprendimą. 2005 m. kurie dar paaštrėjo suvokus. . sustiprėjus antiamerikietiškoms nuotaikoms Europoje bei musulmoniškuose kraštuose ir suvokus. kad asistentas. pamačius po karo įsisiautėjusį chaosą Irake." „O ne. Beveik keturi iš penkių amerikiečių tikėjo. kaip lūkesčiai veikia darbo procesą. kad tai pakurstė teroristines nuotaikas.

kad visi Stenfordo universiteto studentai neprieštaraudami grąžino pinigus. Kaip vėliau pamatysime. kad veiksmai labiausiai veikė nuostatas tada. Tai yra išankstinis 6 aprašytų skyriuje stulbinančių nuolaidumo ir konformistiškumo tyrimų pavyzdys. jog jūs galiausiai vėl susitinkate su tyrėju. Hm. 0 gal jis buvo savaip įdomus. Turėdami nepakankamai savo veiksmus pateisinančių aplinkybių.vieną dolerį.5 PAVEIKSLAS Nepakankamas pateisinimas Disonanso teorija teigia. kurĮ sušvelninti galime įtikėdami. kai žmonėms atrodydavo.1 E „Pasakiau. kai bu- nepakankamo pateisinimo efektas (insufficient justification effect) Disonanso sušvelninimas.5 paveiksle matome. Festingeris ir Carlsmithas rėmėsi įžeidžiama prielaida: gavusieji vieną dolerį (kuris vargiai bus pakankamas pateisinimas melui) bus labiausiai linkę savo nuostatas derinti su veiksmais.") Šie skaitymai dažniau suformuodavo neigiamą požiūrį į advokatus tada. apie kurį retai užsimenama. jie patirs didesnį diskomfortą (disonansą) ir todėl bus labiau suinteresuoti patikėti tuo.5 If -1. kad jie turi pasirinkimo laisvę ir gali numatyti savo veiksmų pasekmes.! ® i1? £2 a č o Sąlyga: Disonanso -0.20 dolerių užmokestį? Priešingai vyraujančiai nuomonei. Vieno eksperimento dalyviams reikėjo į magnetofono juostą įrašyti anekdotus. kad nuobodus eksperimentas yra įdomus. kad nuobodus eksperimentas yra įdomus. ieškant vidinių poelgį pateisinančių priežasčių. mes patiriame disonansą. kad rezultatai patvirtino šią intriguojančią prognozę. Neturėjau pakankamo motyvo šitaip pasielgti. šeštajame dešimtmetyje atlikto eksperimento aspektas. kad advokatas meluoja? Jo lūpos kruta. kad veiksmingesnis yra didesnis atlygis. Įsivaizduokite.0 Kontrolinė (jokio melo) Jokio disonanso 20 dolerių Neryškus disonansas 1 doleris Ryškus disonansas i i 4. rimentus. kai išorinio pateisinimo „nepakanka". •Yra dar vienas šio XX a. 0 dabar apie prognozę: kuriai sąlygai esant lengviausiai patikėtumėte savo mažu melu ir teigtumėte. Jūs ne tik sužinote. ." „Pasakiau. kad atsakytumėte į klausimus apie šią savo patirtį sukiojant durų rankeną. kad kai savo veiksmų negalime pateisinti išoriniu atpildu ar prievarta. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 173 +1. paprašo. kuris sąžiningai paaiškina visą šį tyrimą.* Daugybė vėliau atliktų eksperimentų patvirtino..4 s k y r i u s . 4. kad eksperimentas iš tiesų buvo įdomus? Gavę už tai tiek. Tačiau turėjau pakankamą priežastį 20 dolerių atlygį . kad buvote apgautas. kiek buvo sumokėta kai kuriems dalyviams . Gavusieji 20 dolerių turės pakankamą savo poelgio pateisinimą ir todėl turėtų patirti mažesnį diskomfortą. kuriuose pajuokiami advokatai (pavyzdžiui: „Kaip sužinoti..5 © +1. žmonės dažniausiai atitinkamai reaguoja į jų keliamus reikalavimus." S1+0. kad pasielgėme teisingai.šitaip pasielgti. bet iš jūsų dar paprašoma grąžinti 20 dolerių. Šaltinis: Duomenys iš: Festinger ir Carlsmith. ką padarė. 1959. ar dosnesnį. Ar sutiktumėte? Festingeris ir Carlsmithas rašo. jei aplinkybės yra aiškios ir apibrėžtos.

5 dolerio turėjo parašyti rašinį. Taigi galioja principas: nuostatos kyla iš veiksmų. bet ir į rases. žmonės patys pradeda labiau jais tikėti. 1999). Tai ypač akivaizdžiai pasireiškia tada.žinojimas. Kai tėvas ar motina sako: „Sutvarkyk savo kambarį. o ne: „Tvarkau savo kambarį todėl. kurie jaučiasi esą priversti tai daryti (Stukas ir kiti. kad pažintinio disonanso teorija pabrėžia ne santykinį atlygio ar bausmės už kiekvieną veiksmą efektyvumą. kad jis būtų tvarkingas". Vaikams bus lengviau reikalavimą nežaisti su viliojančiu žaislu paversti įsitikinimu [kad negalima su juo žaisti]. o pačiam pasirinkti. Džoni. kad nepakankamo pateisinimo principas veikia skiriant bausmes. kad savo pasaulėžiūrą žmonės sieja su savo jausmais arba jau atliktais veiksmais.per mažą atlygį gavę autoriai jautė šiek tiek didesnį palankumą tokiai politikai. nes noriu. Kai studentai įsitikinę. pateisinantis užsitęsusią baimę. o tai. Anksčiau pastebėjome. jei šito nepadarysiu". Leonas Festingeris 1920-1989 Pjr J^T^ . kad netrukus laukia dar didesnės nelaimės. už kuriuos mes jaučiamės bent iš dalies atsakingi.Džoniui nereikės ieškoti vidinio motyvo tai daryti. SOCIALINIS MĄSTYMAS vo galima ne priverstinai. kai susiduriama su prieštaravimais arba jei manoma. jie lengviau apsisprendžia dalyvauti ir kitose savanoriškose akcijose nei tie. kuo autoriai netikėjo . Kito eksperimento metu žmonės už niekingus 1. kad svarbūs žmonės iš tiesų perskaitys parašytą rašinį (Leippe ir Eisenstadt. kad patys sutiko atlikti pasiūlytą visuomenei naudingą darbą. 1987). jei jiems bus tik lengvai pagrasinta ir to nepakaks paklusnumui pateisinti. Remiant kitai rasei palankią politiką. Ši idėja padėjo man sukurti disonanso sušvelninimo teoriją. kas inspiruoja elgtis taip. kaip pageidaujama. Leippe ir Elkin. Jausdami atsakomybę už savo žodžius.sakykime. Atkreipkite dėmesį į tai. skaityti ar ne (Hobden ir 01son. . 1994). Pagal šią teoriją Džonis turėtų sakyti: „Tvarkau savo kambarį. būtinumą padidinti mokestį už mokslą . Apsimetimas tampa įsitikinimu. Kai rašinyje reikėjo įrodinėti ką nors tokio. 1994. teigiančią. ką slepia teorija Leonas Festingeris apie disonanso sušvelninimą Po 1934 metų žemės drebėjimo Indijoje už nelaimės zonos ribų pasklido gandai. Man atrodė. jog šie gandai gali būti „nerimo pateisinimas" . nes kitaip aš tau nusuksiu sprandą".174 I dalis. kad tėvai man sprandą nusuks. gali į gerą pusę pasikeisti jūsų požiūris ne tik į politiką. Rimtas pagrasinimas yra pakankamas pateisinimas.

radijo imtuvas ir plaukų džiovintuvas. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 175 Pasak šios teorijos. sprendimo virsmas įsitikinimu gali sukelti perdėtą savikliovą (Blanton ir kiti. Susidūrę su svarbiu sprendimu . Galbūt prisimenate atvejį. Atlikdamas pirmą iš paskelbtų disonanso eksperimentų (1956) Jackas Brehmas paprašė Minesotos universiteto moterų įvertinti aštuonis gaminius. privalo būti teisinga. žolė kitapus tvoros neatrodo žalesnė. Vėliau. kad šis sprendimas reiškia didesnį atstumą nuo studentų miestelio ir nuo draugų ir kad teks patiems gamintis valgį. kokį darbą pasirinkti." C. 1942 („Paprasčiausia krikščionybė") . kurie dar tik ruošėsi dalyvauti. Po to Brehmas parodė moterims du gaminius. autoritarinis valdymas efektyvus būna tik valdžiai kontroliuojant. Tačiau ji taip pat atkreipia dėmesį. kad tai sukeltų pageidaujamą elgesį. „Tai. nepatogumu. galbūt suvokėte. paprastai sušvelniname disonansą. jog ir niekieno neverčiamas nebesugebi prisiversti" (p. ko atsisakėte. moterys pirmenybę suteikė pasirinktam ir mažiau vertino atmestą daiktą. S. ką pasirinkote. kai ką nors įsipareigoję skausmingai suvokėte. Jei turėsime galvoje paprastus sprendimus. kuriuos jos įvertino labai panašiai. 2001). „Kiekvieno apsisprendimo metu jūsų esmės. išaukštindami pasirinktą alternatyvą ir nuvertindami atmestą. S. iš pažiūros beveik nesiskiria nuo negavusio šio darbo. galbūt suvokėte. kad pabuvęs vergu ir viską daręs per prievartą pastebi. paverčiantis ją truputį kitokia nei iki tol. kaip to. priimančios sprendimus. žinau. Robertas Knoxas ir Jamesas Inksteris (1968) pastebėjo. Mere Christianity. Iš savo patirties. Kompetencija dėstytojo. Jei nusprendėte gyventi ne studentų miestelyje. tačiau tik tol. patrauklumas disonuoja su to. tokius kaip kaip skrudintuvas. 193). mokytojai ir tėvai turėtų skatinti tik tiek. Priėmę svarbius sprendimus. išskyrus tai. jog kartais tarp dviejų galimybių būna labai nedidelis skirtumas. kad atsisakėte erdvaus buto dėl ankšto. Atrodo.į kokią aukštąją mokyklą stoti. kad sprendimai sukelia disonansą. centre įvyksta nestiprus pokytis. kad pasitraukdamas nuo jo žmogus jau būna padaręs ryžtingą veiksmą ir atitinkamai jį išgyvenęs. ir pasakė. vos ne vos gavusio darbą. ką nusprendžiau. kad dalyvavusieji lažybose per žirgų lenktynes kur kas optimistiškiau žiūrėjo į lažybų rezultatus nei tie. iš naujo vertindamos tuos pačius aštuonis gaminius. kad vieną iš jų jos gali pasiimti. kad vadovai. nes žmonės nėra linkę prievartinio poelgio paversti vidiniu įsitikinimu. . Disonansas priėmus sprendimus Suvokiama pasirinkimo laisvė ir atsakomybė pabrėžiama turint omenyje tai. kiek būtina pageidaujamam poelgiui sužadinti. Disonanso teorija tvirtina.4 s k y r i u s . kai jau esam pasirinkę. įgytos patariant. Lewiso knygos The Horse and His Boy. kad skatinti ir padrąsinti reikia taip. su kuo draugauti. Jei nusprendėte gyventi studentų miestelyje." Efektas gali pasireikšti labai greitai. C. Lewis. 1974 („Arklys ir jo berniukas") herojus pavergtas kalbantis arklys pastebi: „Blogiausia. kurį dėstytoją priimti į darbą. kol pranešate savo sprendimą. triukšmingo bendrabučio.mes dažnai atsiduriame tarp dviejų vienodai patrauklių alternatyvų. Per tas kelias akimirkas eilėje prie lažybų langelio niekas nepasikeitė.

jos atsiprašymą mes siejame su situacijos poveikiu. kad bilietai pabrango iki 475 dolerių. Alison nusprendžia parvykti namo. kaip tėvai priverčia mažąją Siuzi pasakyti „atsiprašau". Pagalvokime. pradinis. 103). Kodėl veiksmai veikia nuostatas? 4. Kai Siuzi atsiprašo niekieno neverčiama.176 I dalis. jei lėktuvo bilieto kaina neviršys 400 dolerių. Atvažiavus į bilietų kasą paaiškėja. kurie jai kelia džiaugsmą. arba į aplinkos poveikį.6 pav. . 1972) daro prielaidą.tarkime. kurioms esant jis įvyko. 1749-1832 Sprendimai patys sukuria juos palaikančius pateisinimus. Matydami. 4. o veikdami. mes stebime save lyg iš šalies. niekada nešauna į galvą. SOCIALINIS MĄSTYMAS „Geriausiai save galime pažinti ne mąstydami. kad bilietas nėra brangesnis. Mes stebime. teigia Robertas Cialdinis (1984. „kad šių papildomų priežasčių galėjo apskritai nebūti. tad Alison jį užsisako ir pradeda galvoti apie kitus kelionės privalumus. Dažnai šie pateisinimai būna pakankamai tvirti. Savęs suvokimas Nors disonanso teorija inspiravo daugelį mokslinių tyrimų. Kai mūsų nuostatos silpnos arba neapibrėžtos. žmonėms. kuo remdamiesi darome išvadas apie kitų žmonių nuostatas. o ne su asmeniniu mergaitės apgailestavimu. Kitų asmenų nuo- savęs suvokimo teorija (self-perception theory) Teorija. p. Paaiškėja. jos analizuojamus reiškinius gali paaiškinti ir paprastesnė teorija. kaip žmogus elgiasi konkrečioje situacijoje." Goethe. kad mes panašiai vertiname ir savo pačių elgesį. teigianti. kaip galvotų kitas mus stebintis žmogus. ir paaiškiname jo elgesį atsižvelgdami arba į to žmogaus savybes bei nuostatas. analizuodamas mūsų elgesį ir aplinkybes. kad nebūdami tikri dėl savo nuostatų mes sprendžiame apie jas taip. jei iš pat pradžių nebūtų priimtas sprendimas".) Savęs suvokimo teorija (jos autorius Darylas Bernas.6 PAVEIKSLAS Nuostatos kyla iš poelgio Prisistatymas (įspūdžio valdymas) .sprendimas dėl to nežlunga. ir kai vienas iš jų pašalinamas . Tačiau Alison jau apsisprendusi. sprendimą atsiprašyti priskiriame pačiai Siuzi (žr. Kaip ir prekiautojui automobiliais naudojant žemai paleisto kamuolio taktiką.

pabundu prieš aušrą ir nebegaliu užmigti. kurių metu tiriamas veido išraiškos poveikis. „Sėdėkite visą dieną apatiška poza. Tačiau eksperimentai. lyg gyvenimą būtų galima valdyti. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 177 statas atpažįstame atidžiai stebėdami. Kai liovęsi skaityti šį skyrių pakilsite nuo knygos. suvokiu savo nuostatas. pavaikščiokite mažais žingsneliais vilkdami kojas ir nudelbę akis. tačiau staiga suskamba telefonas ar kas nors pasibeldžia į duris. kaip šį efektą patirti. Kai girdžiu save kalbantį. ir jūsų melancholija užsitęs". Tai puikiausias būdas pasijusti prislėgtiems. siūlo būdą. Netrukus jis tai galėjo daryti iš tikrųjų.. Kai Jamesas Lairdas (1974. O kaip tau?" „Na. Kai Mis Pasaulis pasirodo šypsodamasi. galite skeptiškai vertinti savęs suvokimo reikšmę." Anne Frank. Jamesas puolė į gilią depresiją. o karikatūros jiems atrodė juokingesnės. pradeda save laikyti paslaugiais. dūsaukite. 463). Kai mirė brolis Henry. prijungęs prie studentų veidų elektrodus .privertė juos raukytis. Žinomi dainų autoriai Rodgersas ir Hammersteinas primena: kai ko nors bijome. Poelgis gali keisti savojo Aš sampratą. kad tikriausiai jaudinuosi. Kai universitete turiu skaityti paskaitą. kai jų niekas nevaržo. 1947 („Dienoraštis") Raiškos būdai ir nuostatos Jūs. atsakinėkite tyliu. neblogai. Panašiai suvokiame ir savo nuostatas. Žiūrėdami į savo veido išraiškas veidrodyje efektyviau suvokiame save (Kleinke ir kiti. ačiū. ar tvirti mano įsitikinimai. kad suvokti savo emocijas mums padeda savistaba. malonus elgesys gali iš esmės juos pakeisti. Todėl darau išvadą. 2003). Ar žmonės. „Galiu stebėti save bei savo veiksmus lygiai kaip ir pašalinis stebėtojas. The Diary of a Young Giri. kad laimės būsena ilgiau trunka (Schnall ir Laird. kai stebiu savo veiksmus. Vadinasi. ji stengiasi jaustis laiminga. Sunku šypsotis ir tuo pat metu būti sudirgusiam. tvirtina Jerry Burgeris ir Davidas Caldwellas (2003). gali būti pravartu „švilpauti linksmą melodiją". kad sutiko atlikti nedidelį pageidavimą. kokie mes esame. kaip iš pradžių ir aš. Iš baimės padažnėja jos pulsas. 1984). Norite pasijusti ge- . išsiskiria adrenalinas ir moteris pabėga." Jei mūsų jausmai nėra intensyvūs. šie teigė pajutę pyktį. ir tai priverčia mus elgtis maloniai ir mandagiai. galimas daiktas. Įdomiau išbandyti kitą Lairdo atradimą: priversti šypsotis žmonės jautėsi esą laimingesni. suvokę. Psichologijos pionierius Williamas Jamesas pasiūlė panašiai aiškinti emocijas. Visi mes esame tai patyrę. pastebi Williamas Jamesas (1890.„sutraukite šiuos raumenis". Jis teigė. bet įtikino save elgtis taip. Netgi eisena gali turėti įtakos savijautai. „suraukite antakius" . Paskatinti nutaisyti laimingą (o ne piktą ar liūdną) veidą žmonės gali prisiminti daugiau džiugių akimirkų arba pastebėti. kai savo elgesio negaliu taip paprastai motyvuoti išoriniais suvaržymais. 1998). Tarkime. Veiksmais galime sužadinti jausmus. baimę moteris patiria matydama. liūdnu balsu. Laisvai pasirinktas veiksmas parodo. „Kaip sekasi?" „Puikiai. Tai ypač būdinga tada. moteris miške susiduria su riaumojančiu lokiu. neatsisakančiais pagelbėti? Ar dėl šios priežasties „kojos tarpduryje" reiškinio eksperimentų dalyviai vėliau sutiko patenkinti didesnius prašymus? Iš tiesų taip.4 s k y r i u s .. suprantu. Būname suirzę. kaip jie elgiasi.

kai pieštukas yra suspaustas tarp lūpų (dirba su šypsena nesuderinami raumenys). o ne tada. ką jaučia kiti žmonės. kaip teigia ne tik Freudas. Be to. Išbandykite tai patys ko nors klausydamiesi: ar jaučiatės labiau pritariąs linksėdamas galva. Imituodami kito žmogaus emocijas. o šis reiškinys padeda suprasti. klausydamiesi jų balso. Tiesą pasakius. tai skausminga veido išraiška turėtų veikti raminamai (Cacioppo ir kiti. kūno laikyseną. Iš tiesų. kad suprastume. išreikšdami emociją mes galime jos atsikratyti. 1991). Stebėdami kitų žmonių veidus. skausmingą grimasą nutaisę studentai pamatę. Išvada: kad pajustume. natūraliai ir nesąmoningai akimirksniu mėgdžiojame juos (Hatfield ir kiti. žmonėms karikatūros atrodo juokingesnės. palyginti su tais. Kas buvo palankiausi laidos atžvilgiu? Tie. kodėl smagu būti tarp laimingų žmonių ir slogu tarp prislėgtų (14 skyrius). kurie nesistengė dirbtinai keisti savo veido išraiškos. SOCIALINIS MĄSTYMAS Pasak vokiečių psichologo Fritzo Stracko ir jo bendradarbių (1988). o jų pulsas padažnėdavo. Kodėl? Wellsas ir Petty spėja. tai skatina „užsikrėsti emocijomis". nereikia nė stengtis. Mes sinchronizuojame savo judesius. kaip stebimas žmogus patiria elektros šoką. Antra vertus. kai jie laiko pieštuką sukandę dantimis (įsijungia šypseną sukeliantys raumenys). Vieniems stebėtojams buvo liepta pamačius šoko reakciją nutaisyti skausmingą veido išraišką. Vieno eksperimento metu . Įdomaus eksperimento metu Gary Wellsas ir Richardas Petty paprašė Albertos universiteto studentų „patikrinti ausines" klausantis radijo laidos linksint ar nepritariamai purtant galvą. The Expression of the Emotions in Man and Animals. kad pozityvios mintys sutampa su linkčiojimu galva ir nedera su jos purtymu. Veido išraiška taip pat turi įtakos mūsų nuostatoms.178 I dalis. „Laisva emocijos raiška išoriniais ženklais ją suintensyvina. 1992). smarkiau prakaitavo. patiriantį elektros šoką. kaip šabloniški veiksmai sukelia šablonišką mąstymą." Charles Darwin. ką šie žmonės jaučia. Jie paprašė Dartmuto koledžo studentų stebėti žmogų. kurie linkčiojo galva. mojuodami rankomis ir žiūrėdami į priekį. tai gal imituodami kitų žmonių veido išraišką geriau suprastume. mėgdžiokime jų veido išraiškas. 1887 („Žmonių ir gyvūnų emocijų raiška") riau? Minutėlę pavaikščiokite plačiais žingsniais. Šitaip elgdamiesi geriau suvokiame. kiek įmanoma slopinant visus išorinius ženklus. mūsų emocijos sušvelnėja. Jei. ką jie jaučia? Katherinos Burns Vaughan ir Johno Lanzettos (1981) atlikto eksperimento išvados leidžia teigti. ar purtydamas? Kolono universitete Thomas Mussweileris (2006) panašiai atrado. Jei veido išraiška veikia jausmus. stebėtojai labiau į jas įsijausdavo. kūno laikyseną ir balso toną.

Nutukusius žmones imitavusieji (labiau negu kontrolinės grupės dalyviai) aprašytą žmogų apibūdino kaip turintį nutukusiems žmonėms būdingų bruožų (draugišką. kai manytumėte. kaip kažkas „išmintingai" siūlo padidinti mokestį už mokslą. Priešingai nuomonei. šis pareiškimas atrodys ne toks nuoširdus. kad girdite. kuris paskatina kažką padaryti. kad šis žmogus pasakė savo nuomonę ne už atlygį. Savęs suvokimo teorija interpretuoja kitaip: aiškindami savo poelgį žmonės atkreipia dėmesį į tuometines sąlygas. galima įpratinti juos šį darbą susieti su atlygiu. ką jau ir taip daro. Edwardo Deci bei Richardo Ryano (1991. . kaip vaikšto nutukę žmonės.mažiausias paskatinimas. kaip šie du savanoriai. Įsivaizduokite. kaip vaikšto pagyvenę žmonės. ką jie ir taip mėgsta daryti. Atlyginant žmonėms už tai. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 179 Natūralus mėgdžiojimas ir emocijų „infekcija". pritvirtino svarmenis prie riešų ir kulkšnių ir paprašė oriai pavaikščioti. Savęs suvokimo teorija žengia dar vieną žingsnį. taip pat Annos Boggiano ir jos kolegų (1985. nei tuo atveju. Sutariantys žmonės. Galbūt panašias išvadas darome ir stebėdami save. Kito eksperimento dalyvių buvo paprašyta vaikščioti lėtai. Per didelis pateisinimas ir vidinė motyvacija Prisiminkime nepakankamo pateisinimo efektą . nerangų. Veiksmas daro įtaką mąstymui. liguistą). perskaitę aprašymą apie jį. o ne savaime patraukliais. Pradėkite mokėti žmonėms per didelio pateisinimo efektas (overjustification effect) Vidinės motyvacijos slopinimas. Šie dalyviai aprašytą asmenį apibūdino vyresniems žmonėms būdingais stereotipiniais bruožais. kad per didelio pateisinimo efektas egzistuoja. nes už tokį siūlymą gavo 20 dolerių. jog atpildas visada sustiprina motyvaciją.4 s k y r i u s . kad jiems ši veikla patiktų ir kad jie ją tęstų. nufilmuoti Franko Bemieri ir jo bendradarbių (1994) tyrimo metu. atsiradusį prieštaravimą sušvelniname vidiniu jo pateisinimu. paperkant žmones. Pažintinio disonanso teorija siūlo štai tokią šio reiškinio interpretaciją: kai išorinių paskatų nepakanka poelgiui pateisinti. dažniausiai būna paveikiausias siekiant. kad jie tai daro dėl malonumo. kad nepamatuotas atpildas kartais turi paslėptą kainą. 1997) Ročesterio universitete ir Marko Lepperio bei Davido Greene (1979) Stenfordo universitete. jaučia didesnį tarpusavio ryšį. 1987) Kolorado universitete atlikti eksperimentai įrodė. kad jie darytų tai. tada jie savo veiksmus gali laikyti išoriškai kontroliuojamais. Taip silpninamas jų įsitikinimas. ši teorija teigia. jis aprengė dalyvius gelbėjimo liemenėmis. Žinoma. Po to jie turėjo papasakoti įspūdžius apie žmogų.

1980. ir senukas paaiškino. sumažina malonios užduoties patrauklumą (Rosenfeld ir kiti. kurie žaidžia negaudmi užmokesčio. Vyriškis jiems sumokėjo ir pažadėjo atlyginti ir kitą dieną. tačiau šį kartą tik po 25 centus. nes žmonės vis tiek savo veiksmus gali motyvuoti asmeniniu suinteresuotumu (Bradley ir Mannell. Kitą dieną vaikai gavo tik po 15 centų.180 I dalis. gyveno vienišas senas žmogus. Jokio išorinio atpildo Savęs suvokimas: „Darau tai. kad jam labai patinka linksmi vaikų balsai. Teisingas skatinimas taip pat gali skatinti kūrybingumą (Eisenberger k kiti. jei jie sugrįš ir rytoj.7 PAVEIKSLAS Vidinė ir išorinė motyvacija Kai žmonės be atpildo arba neverčiami daro tai. Išorinis atpildas sumenkina vidinę motyvaciją. nes man moka. puikiai atskleidžianti per didelio pateisinimo efekto raidą. kad taip tenkina savo pomėgį. 2001.) Ir jei pagyrimas už gerą darbą padeda jaustis kompetentingesniais ir sėkmingesniais. ." Išorinė motyvacija už žaidimą menant mįsles ar sprendžiant kryžiažodžius. kad tai princas. Pažadėkite vaikui atlyginti už tai. 1999.). SOCIALINIS MĄSTYMAS 4. Kitą dieną vaikai sugužėjo prie senio namų ir žaidė aistringiau nei bet kada. Sansone. Jis pažadėjo kiekvienam duoti po 50 centų. Atpildas. doleriais) Savęs suvokimas: „ D i j ^ K tai. kad jo menki ištekliai išseko.. ir jie pradeda savo veiksmus sieti su šiuo skatinimu. Svarbu. Vienoje gatvėje. žaisti su gražiais spalvotais žymekliais). Vaikai vėl sugrįžo šūkaudami. 1984. nelaukiamas atpildas nesumenkina vidinio intereso. kad būtent tai yra pastangų priežastis („Dariau dėl pinigų"). nes tas man patinka. įsimylėjusi medkirtį ir vėliau sužinojusi. o senukas vėl jiems sumokėjo. Per didelio pateisinimo efektas pasireiškia tada. kad už 10 centų ištisą popietę žaisti prie jo namų neapsimoka. 4. akivaizdžiai siekdamas kontroliuoti elgseną. jis iš tiesų gali sustiprinti mūsų vidinę motyvaciją. kas jiems patinka. todėl vieną dieną jis pasikvietė berniukus prie savo durų ir pasakė. Yra tokia pasaka." Vidinė motyvacija Išorinis atpildas (pvz. kurioje kiekvieną popietę triukšmingai žaisdavo vaikai. 1994). ir jo žaidimą paversite darbu (žr. 1986). kokia atpildo rekšmė: atpildas ir pagyrimas informuoja žmones apie jų pasiekimus (kai žmonės ima galvoti. (Kaip ir pasakos herojė. Tang ir Hali. ką jis ir taip su džiaugsmu daro (sakykime. Pasak savęs suvokimo teorijos. kuriuo siekiama kontroliuoti ir įtikinti. Triukšmas jį erzino.7 pav. Jie aiškino. ir ilgainiui jie tuo užsiiminės rečiau nei tie. jie supranta. „Bet gal galėtumėte rytoj ateiti žaisti už 10 centų?" Nusivylę berniukai pasakė senukui. kai kas nors iš anksto pasiūlo nebūtiną atpildą. kad nebesugrįš. 2003). kad ta veikla jiems gerai sekasi) ir stiprina vidinę motyvaciją.

Kuris iš jų teisingas? Neginčijamų argumentų surasti sunku. ir kiekvieną iš jų mes galime pakoreguoti. Darylas Bernas (1972). galima nuspėti vadovaujantis keletu teorijų. kol bibliotekoje nepradėjo veikti skaitytojų klubas. žinai. 1991). nei savęs suvokimo teorija. Jei mokiniams suteiksime pakankamą motyvą atlikti užduotį ir girdami padėsime jiems jaustis išmanančiais. kad abi šios teorijos daro užuominą į lojalumo bei estetikos klausimus. 53-55). jam reikia pasiūlyti vidinį šio poelgio motyvą: „Manęs nestebina.4 s k y r i u s . „nuostatos kyla iš veiksmų". kad pastarieji du paaiškinimai prieštarauja vienas kitam. Po trijų savaičių sūnus per savaitinius vizitus į biblioteką pradėjo imti tik vieną arba dvi knygas. Jonas gali pirmą kartą nenorėti eiti pas žmones siūlyti prekių. ir skatina. Tai byloja apie žmogiškojo veiksnio įtaką mokslinėms teorijoms (žr. kodėl elgesys natūraliai paveikia nuostatas: 1) disonanso teorijos prielaida. Susipažinome ir su dviem paaiškinimais. 1975). Abi teorijjos yra žmogaus fantazijos vaisius . nes tu esi įžvalgi ir puikiai moki bendrauti su žmonėmis". Tokiais atvejais tėvai. kurios nėra savaime patrauklios? Marijai pirmosios fortepijono pamokos gali baigtis nusivylimu. Kai pateisinamų aplinkybių būna per daug taip nutinka.kūrybiški bandymai supaprastinti ir paaiškinti tai. kai mokytojai nurodinėja. kad „viena iš nuostabių gamtos savybių" yra „gausybė puikių galimybių" ją apibūdinti: „Nesuprantu. kaip pageidaujama (Boggiano ir Ruble. 1980). 1 skyrių). kad kurį nors principą. 1985. Kaip skirtingi keliai gali atvesti į tą patį tašką. taip ir skirtingos prielaidos gali atvesti prie . Daugeliu atvejų abu jie leidžia tikėtis tokių pat prognozių. Atrodytų. Workman ir Williams. mokytojai ar vadovai turėtų taikyti atitinkamas priemones. kad tau taip sekėsi lankantis pas klientus. ką pastebėjome.vaikų noras mokytis gali sumažėti (Deci ir Ryan. Fizikas Richardas Feynmanas (1967) stebėjosi. 1985." Teorijų palyginimas Susipažinome su vienu paaiškinimu. pavyzdžiui. ir 2) savęs suvokimo teorijos prielaida. Moksle nėra neįprasta. skatinančias elgtis taip. kodėl elgesys turėtų paveikti nuostatas (prisistatymo teorija). Kai žmogus paklūsta. teigia. kodėl tikslius fizikos dėsnius galima išreikšti tokia gausybe būdų" (p. Mano jaunesnysis sūnus per savaitę mikliai „prarydavo" 6-8 knygas. kad savo poelgį pateisiname siekdami sumažinti vidinį diskomfortą. kad mes stebime savo elgesį ir darome logiškai pagrįstas išvadas apie savo nuostatas. Tomas gali nejausti vidinio potraukio tiksliesiems mokslams. Kodėl? „Nes. kaip reikia elgtis. Gamtai negalioja nei disonanso. galbūt sustiprinsime jų pasitenkinimą bei susidomėjimą konkrečiu dalyku. E L G E S Y S IR N U O S T A T O S 181 Tad kaip galime ugdyti žmonių pasitenkinimą užduotimis. panašiai kaip stebėdami kitus žmones sprendžiame apie jų nuostatas. kurie per tris mėnesius perskaitys 10 knygų. savęs suvokimo teoretikas. tereikia perskaityti 10 knygų. pažadėjęs vakarėlį tiems. kad jis apimtų daugumą čia aptartų išvadų (Greenwald. kad galėtų kontroliuoti .

nes sutikote jį padaryti arba galėjote numatyti jo pasekmes . Jie kelia grėsmę jausmui. 1983. kai mūsų veiksmai ir nuostatos tarpusavyje nedera. 2002). SOCIALINIS MĄSTYMAS to paties principo. pavyzdžiui. 1976]). už kurias žmogus jaučiasi atsakingas (Cooper. jei jausitės atsakingas už šias pasekmes . prieštaraujančius mūsų nuostatoms) iš tiesų veikia nemaloniai? Be abejo. Tie. arba savo poelgiais pagerindami situaciją kurioje nors kitoje srityje. Kad tai įvyko. Ar tariamai disonansą išprovokuojančios aplinkybės (pavyzdžiui. negalite lengvai ignoruoti šio veiksmo. Jei niekam negirdint pasakote tai. Kad sumažintume šią įtampą. kuo netikite. kas nutinka. Jie verčia mus jaustis kvailai.tarkim. Croyle ir Cooper. 1993). jei jūsų žodžius lydės nemalonūs rezultatai . 1990). mes turėtume keisti savo nuostatas. atlikusiems jų norų neatitinkančius veiksmus. pasiūlome atkurti savivertę. efektas išnyksta.kils nemalonus prieštaravimas. efektas? Steele ir jo kolegos (1981) mano. teigia Claude Steele (1988) savęs įtvirtinimo teorija. kuriame savęs įtvirtinimo teorija (self-affirmation theory) Teorija. Jis bus kur kas didesnis. ir kad b) jie tai gali kompensuoti sutvirtindami kitą savojo Aš aspektą. Prisiminkime. Ši teorija tik daro prielaidą. jei nukentės žmogus. taip pat rečiau teisina save (Holland ir kiti. kad disonansas apibrėžiamas kaip sužadinta nemalonios įtampos būsena. kad esame patikimi ir geri. Be to. gali išduoti sustiprėjęs prakaitavimas ir padažnėjęs pulsas (Cacioppo ir Petty. kad paremtas daugiau nei viena teorija. Kai alkoholis sumažina disonanso sukeltą nepasitenkinimą. Losch ir Cacioppo. disonansas bus minimalus. kad taip. žmonės (ypač tie. . gerais darbais? Kelių eksperimentų metu Steele pastebėjo. kol neišgirdau. 1999). jei poelgis sukelia nepageidautinas pasekmes. ką galvoju. Tad pateisindami savo veiksmus ar sprendimus mes save įtvirtiname: apsaugome ir palaikome savo dorumo bei vertės pojūtį. Kodėl laisva valia sakant ar darant nepageidautinus dalykus kyla toks susierzinimas? Todėl. kuris jums patinka. kurie atėjo į eksperimentus turėdami tvirtą savojo Aš sampratą) jautė kur kas mažesnį poreikį teisintis (Steele ir kiti. kuri atsiranda. 1986. jie tai kompensuoja arba iš naujo sutelkdami dėmesį. bet ir todėl. priimant sprendimus ar atliekant veiksmus. kad atsirastų nuostatų. kad tokie veiksmai trikdo. Kad ir kaip būtų. mes savo elgesį bei aplinkybes laikome nuostatų supratimo raktu (kaip žmogus. Viename iš savo eksperimentų Steele ir jo kolegos paprašė Vašingtono universiteto studentų parašyti esė.jei kas nors jus išgirs ir patikės. Savęs suvokimo teorija nieko nesako apie įtampą. Tad disonansas iš tiesų kelia įtampą. ką pasakiau?" [Forster. Tačiau ar būtina vidinė įtampa tam. jei neigiamas poveikis bus nepataisomas. Jis virsta įtikinamu ne tik dėl patvirtinančių duomenų. kad kuri nors teorija yra geresnė? Vienas svarbus aspektas akivaizdžiai patvirtina disonanso teoriją. dažnai patiria grėsmę savo įvaizdžiui. nuostatų. tai tik sustiprina mūsų tikėjimą šiuo principu. teigianti. Kaip manote. kai žmonėms. sakantis: „Iš kur man žinoti. kaip poelgio padarinio. ypač jei kyla grėsmė savivertės ir orumo jausmui. kad kai mūsų nuostatos apskritai yra netvirtos. kurių savivertė stipriai išreikšta ir tvirta. kad a) žmonės.182 I dalis. kad kai savasis Aš buvo atkurtas. nepageidautinai elgdamiesi. Jei vienoje srityje iškyla grėsmė žmonių savivaizdžiui. Disonansas kaip sužadinimas Ar galime teigti. kaip poelgio padarinio.

Yra pakankamai įrodymų. t Dvi teorijos teigia. Visais šiais atvejais savęs suvokimo teorija yra parengusi atsakymus. kuriomis jie vyksta. kodėl mūsų veiksmai daro poveik[ nuostatoms. 1977. kurią patiriame. kad disonanso teorija sėkmingai paaiškina procesus. juo labiau jaučiamės už juos atsakingi ir juo didesnis disonansas bei nuostatų kaita kyla. nes jei sumokama už tai. kad juo mažiau pateisiname savo nepageidautinus veiksmus išorinėmis aplinkybėmis. t Savęs suvokimo teorija daro prielaidą kai kai nuostatos silpnos. ir atitinkamai vertiname nuostatas. formavimosi procesą. Tačiau ši teorija taip pat įrodo. Viena iš įdomesnių savęs suvokimo teorijos išvadų yra „per didelio pateisinimo efektas": atlyginant žmonėms už jų mėgstamą veiklą galima paversti malonumą nuobodžiu darbu (jei šis atlyginimas skatina šią veiklą sieti su atlygiu). Studentai sumažino dėl to kilusį disonansą švelnindami savo nusistatymą prieš mokestį už mokslą . kurios lems vėlesnę mūsų elgseną (Fazio. Čia taip pat neturėtų būti jokio disonanso. kai sau neprieštaraujama Disonansas sukelia nepasitenkinimą. kad nuostatos iš tiesų keičiasi. Taip disonanso teorija aiškina nuostatų kaitą. pradedame atitinkamai koreguoti nuostatas. kas vyksta. pavyzdžiui. 1987. O kaip tada. kai veiksmas neprieštarauja jokiai nuostatai . kuriuos sukelia aiškiai apibrėžtų nuostatų neatitinkantys veiksmai: mes jaučiame įtampą. 1994). esant tam tikroms sąlygoms. atrodo. Veikdami bei mąstydami mes susikuriame lankstesnes nuostatas. • Faktai patvirtina abiejų teorijų teiginius ir perša išvadą kad kiekviena jų apibūdina tai. .kai. jog jos sutampa su veiksmais. nuostatų pokyčio nepanaikina (Fazio ir kiti. žmonės tėra provokuojami šypsotis arba susiraukti. Brehm (1999) APIBENDRINIMAS Kodėl elgesys veikia nuostatas? • Trys konkuruojančios teorijos aiškina. ekspertas Jack W. Pagal disonanso teoriją nuostatos keičiasi dėl įtampos. kad žmonės. pakoreguoja jas derindamiesi prie klausytojų. ypač tikrinantys savo elgesį. viešai reikšdami savo nuostatas. Kai žmonės gina poziciją. kad sudarytų gerą įspūdį. kad ir po 40 metų nuo pažintinio disonanso teorijos paskelbimo ji tebėra tokia pat stipri ir įdomi. kad veiksmai atitinkamai keičia nuostatas." Socialinės psichologijos Savęs suvokimas. nuostatas pakoreguoja taip. paprasčiausiai stebime savo poelgius bei aplinkybes. Prisistatymo teorija teigia. Kai mūsų nuostatos dar nėra apibrėžtos. kad atrodytų. teigia. Kad šią įtampą sumažintume. neturėtų kilti didelė įtampa. savęs suvokimo teorija atskleidžia jų. kad žmonės. Disonanso teorija. be to. ieškome vidinių pateisinančių motyvų. kai mūsų poelgiai arba svarbūs sprendimai prieštarauja nuostatoms. procedūros. ką patinka daryti. kuris buvo pateiktas kaip alaus ir degtinės degustavimo eksperimento dalis. todėl pasielgus prieš savo nuostatas tenka save įtikinėti.4 s k y r i u s . kurios paprastai sumažina nepasitenkinimą. Disonanso teorija taip pat negali paaiškinti per didelio pateisinimo efekto. sutampančią ar beveik sutampančią su jų nuomone. „Nuostabu. E L G E S Y S IR NUOSTATOS 183 būtų palankiai atsiliepiama apie mokesčio už mokslą padidinimą. Tačiau disonanso teorija negali paaiškinti visų faktų. 1979).kol po nemalonių rašinių jie neišgėrė alkoholio. Roese ir Olson. Trumpai tariant. o kad ją sumažintume.

Prieš šimtą metų tokią pat išvadą padarė filosofas ir psichologas Williamas Jamesas (1899): „Be reakcijos nebus suvokimo. šaltakraujiškai išanalizuoti priežastis.. paskambinti telefonu.. Iš pradžių tai pareikalaus nedidelių pastangų .. nei įkvėpimo. What is an Emotion? 1884 („Kas yra emocijos?") Nuostatų. leidžia daryti svarbią gyvenimišką išvadą: jei norime reikšmingai save pakeisti. Kad atsikratytumėte įpročio. pasirinkite tezę ir pradėkite j ą detaliai aiškinti . graikų filosofas stoikas Šiame skyriuje aprašytas principas. 173-174). darykite tai. „Jei norime nugalėti nemalonius emocinius išgyvenimus. nedarykite to.tik formulavimo . Geriau skatinti studentus mąstyti. pasitelkus teorijos siūlomas prielaidas ir priverčiant juos aktyviai klausyti bei skaityti. . susiduriame su priešingais požiūriais verčiančiais mus išnagrinėti argumentus.tai didysis principas. nei stebuklingas. Rašydami rašinį ar atlikdami vaidmenis. į kuriuos kitu atveju neatkreiptume dėmesio. Tai. Prisiverskite patikėti. Todėl būdamas dėstytojas ir autorius turiu sau priminti. aplankyti žmogų . kad nuostatos kyla iš veiksmų. Rašant šias pastabas toks įspūdis stiprėja. fenomenas nėra nei nelogiškas. kad norite priversti ką nors sutikti su j ū s ų nuomone.184 I dalis. Kartais reikia tiesiog veikti . kai sumanymai ir vaizduotė nekelia pasitikėjimo: Jei esate per daug kuklūs vertindami save arba pernelyg abejingi savo skaitytojui.nors mums ir nesinori to daryti. be tinkamos išraiškos nebus įspūdžio . nereikia laukti nei nušvitimo. Jacąues Barzunas (1975) suvokė. Epiktetas. pakeiskite jį kita veikla. kuriuos norime puoselėti. iš j ū s ų vis tiek reikalaujama. kol jų neįvardijau"..pradėti rašyti straipsnį. jog neprivalau visada pateikti galutinę išvadą. kaip veiksmų padarinio." VVilliam James. kad j ū s ų pretenzingumas tirpsta. privalome. kurios skatintų kitokius. taip pat gali skatinti ir mąstyti. kitaip tariant. Tema j u s užvaldys. o j o vietą užima susidomėjimas. kas mus skatina veikti. kurio mokytojas privalo niekada nepamiršti". kaip užvaldo visus profesionalius rašytojus (p. Taip pat ir informaciją geriausiai atsimename tada. kad veiksmas teikia energijos ir patarė pradedantiems rašytojams dirbti net ir tada. priešingus polinkius. Jei nenorite ko nors paversti įpročiu.tačiau vėliau pastebėsite. kai esame ją išdėstę savo žodžiais. Štai ką man parašė vienas studentas: „Aš iš tiesų nesupratau savo įsitikinimų tol. SOCIALINIS MĄSTYMAS Post scriptum: kaip elgesiu pakeisti save Jei norite ką nors paversti įpročiu. kad rašytumėte.

.

kuriomis socialinis pasaulis mus valdo. socialinio konformizmo poveikį (6 skyrius).kaip bendraujame ir veikiame vieni kitus. Kokios yra tos nematomos socialinės jėgos. būti išmintingesni ir patys „tampyti savo virveles". lengviau atsispirti nepageidaujamoms manipuliacijoms.Socialinė įtaka Iki šiol daugiausia nagrinėjome vidinius reiškinius . kurios mus traukia ir stumia? Ar jos galingos? Socialinės įtakos tyrimai apšviečia tas nematomas virveles. dalyvavimo grupės gyvenime pasekmes (8 skyrius) ir bendrą visų šių veiksnių reikšmę kasdienėse situacijose. ypač kultūros įtaką (5 skyrius). .socialinės įtakos galią. Atsižvelgdami į šiuos įtakos veiksnius galėsime geriau suprasti žmonių nuotaikas ir elgesį. įtikinėjimo principus (7 skyrius). Dabar paanalizuokime išorinius reiškinius . Todėl nuo 5 iki 8 skyriaus kalbėsime apie pagrindinę socialinės psichologijos problemą .kaip mes vienas apie kitą galvojame. Šioje dalyje atskleisime tas subtilias jėgas.

Praeivių prasilenkimas Rytuose ir Vakaruose Kaip paaiškinti lyčių panašumus ir skirtumus? Savarankiškumas versus poreikis būti susijusiam Socialinis dominavimas Agresija Seksualumas Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natūralus? Lytis ir poros pasirinkimo prioritetai Mintys apie evoliucinę psichologiją Atkreipkime dėmesį.Genai. Alice Eagly apie lyčių panašumus ir skirtumus Situacijos galia ir žmogus Post scriptum: ar turėtume laikyti save socialinio pasaulio produktais. kultūra ir lytis Kokią įtaką mums daro žmogiškoji prigimtis ir kultūrinė įvairovė? Genai. ar architektais? . kultūrą ir lytį? Biologija ir kultūra Ką slepia moksliniai tyrimai. evoliucija ir elgsena Kultūra ir elgsena Atkreipkime dėmėsi Kultūrinis gyvūnas Mokslinių tyrimų išvada. Evoliucijos mokslas ir religija Lytis ir hormonai Kultūra ir lytis: kultūros diktatas? Skirtingi lyčių vaidmenys skirtingose kultūrose Lyčių vaidmenų pokyčiai bėgant laikui Bendraamžių perduodama kultūra Kokią išvadą galime padaryti apie genus.

ir kultūrinis. Draugai ją apibūdina kaip mandagią. Ar esame pajėgūs išmokti priimti kultūrinių skirtumų draskomo pasaulio įvairovę. stebėdami šią mažą dviejų skirtingų lyčių bei kultūrų žmonių imtį? Ar jie nebandys daryti prielaidų. artėdami prie Žemės pajuto kylant jaudulį. pasitikintį savimi. žmonės. tampame skirtingi. pabrėžiantis žmonių giminystę. kad yra gera duktė. šiandien aktualūs ir jų kolegoms Žemėje: kuo mes. „pavojinga mūsų laikų problema". Kokias išvadas apie žmogiškąją prigimtį gali padaryti svetimos civilizacijos mokslininkai.japonė Tomoko . Antrasis stebėjimo objektas . Tomoko didžiuojasi. Draugai jį apibūdina kaip turintį savo nuomonę. panagrinėkime žmonijos evoliucijos ir kultūros ištakas. The Analects („Analektai") itos civilizacijos. dabar sėkmingai gyvena su antrąja žmona. nes norėjo patirti „Kalifornijos gyvenimo būdą". iškilę mokslininkams iš kitos civilizacijos. skiriamės? Kuo esame panašūs? Šie svarbiausi socialinę įvairovę atspindintys klausimai tapo. akcentuojantis jų įvairovę. Janas turėjo meilės nuotykį ir išsiskyrė. kaip tai gali padėti suprasti lyčių panašumus bei skirtumus. ištikima žmona ir rūpestinga motina. Jų tyrimo planas buvo stebėti du atsitiktinai pasirinktus žmones. Beveik visi sutinka. jautrią ir besirūpinančią savo šeima.Janas. kuriems patikėta ištirti homo sapiens.gyvena kartu su vyru ir dviem vaikais Japonijos kaime visai netoli nuo abiejų sutuoktinių tėvų namų. Ir pasižiūrėkime. malonią. linkusį konkuruoti ir šiek tiek dominuoti. Pirmasis stebėjimo objektas . mokslininkai. kaip išsireiškė istorikas Arthuras Schlesingeris (1991). kovingas aštrialiežuvis Los Andželo advokatas. pagarbią. kurios yra tarsi kietasis diskas.„Gimstame vienodi. vertinti savo kultūrinį tapatumą ir pripažinti žmogiškojo panašumo laipsnį? Esu įsitikinęs. . kad reikalingi abu: mūsų genai formuoja prisitaikančias smegenis. kodėl. priimantis kultūros programinę įrangą. kad galime. esančios už kelių šviesmečių nuo mūsų. kad šie du žmonės atsovauja skirtingiems porūšiams? O gal juos nustebins po išoriniais skirtumais slypintys panašumai? Klausimai. užaugęs Nešvilyje." Konfucijus. tačiau persikėlęs į Amerikos Vakarus. K Kokią įtaką mums daro žmogiškoji prigimtis ir kultūrinė įvairovė? Šiuolaikiniame mąstyme dominuoja du požiūrio į žmogiškuosius panašumus bei skirtumus aspektai: evoliucinis. Kad pamatytume.

tyrinėtų mūsų genus. kad maždaug prieš 100 000 metų visi gyvenome Afrikoje (Shipman. maždaug 8 mėnesių amžiaus jie pradėjo bijoti nepažįstamų žmonių.netgi . ką reiškia suraukti antakiai ar šypsena. jaučia troškulį ir išmoksta gimtąją kalbą. Tad jei mokslininkai. dainuojančius ir besimeldžiančius. 143). Pavyzdžiui. Dėl klimato kaitos ir galimybių apsirūpinti maistu šie ankstyvieji humanoidai per Afriką migravo į Aziją. Susidūrę su žmonėmis. o ne pavieniui. Jie ir jų giminaičiai visame pasaulyje žino. Antropologas Donaldas Brownas (1991. Australiją ir galiausiai į abu Amerikos žemynus. kinų grožinės literatūros iki meksikiečių muilo operų . apibrėžiantys žmogiškąją prigimtį. mes. Tačiau istoriškai visi esame afrikiečiai. Europą. 2003).ir visi kiti žmonės . naudodamasis vienodais įgimtais mechanizmais. 2006). tų. Genai. K U L T Ū R A IR LYTIS 189 Daugeliu svarbių aspektų Janas ir Tomoko labiau panašūs nei skirtingi.šeimose ar grupėse.Kinijoje" ar „esu italas". ir Tomoko labiau patinka saldus nei rūgštus skonis. Jie jungiasi į grupes. tai panaši ne tik jų biologija. yra palyginti neseni ir paviršutiniški. Tie. kyla iš mūsų biologinio panašumo. baudžia už įžeidimus ir gedi mirus vaikui. atvykę iš kitos civilizacijos. mes iš tiesų visi esame giminaičiai. kurių nuostatos arba savybės nėra panašios. Kiekvienas iš jų suvokia pasaulį. Tas pat būdinga ir nuotykių istorijoms. Ateiviai mokslininkai. Prisitaikydami prie naujos aplinkos šie pirmieji žmonės išsiugdė skirtumus. besijuokiančius ir verkiančius. Būdami kūdikiai. kurie liko Afrikoje.Harvardo psichologas Stevenas Pinkeris vadina tai „apsauga nuo tropikų saulės" (2002). jie abu optinį spektrą skaido į panašias spalvas. įgijo šviesesnę odą. odos pigmentas buvo tamsesnis . Iš tiesų buvome afrikiečiai taip neseniai. o subrendę išmoko palankumo savo grupei. kad „nepakako laiko sukaupti daug naujų genų variantų". kuriose stiprus ir drąsus vyras. kur beužsukę surastų žmones besilinksminančius ir šokančius. Šie panašumai apibrėžia mūsų žmogiškąją prigimtį. padedamas išmintingų senolių. kurie nukeliavo toliau į šiaurę nuo ekvatoriaus. 2000) nustatė kelis šimtus tokių universalių elgsenos ir kalbos modelių. gebančią sintetinti vitaminą D esant mažesniam saulės šviesos kiekiui. Ir Janui. bet ir elgsena.yra socialinės būtybės.pasižymi panašiu siužetu (Dutton. prisitaiko ir pripažįsta socialinio statuso skirtumus. kurie. nugali blogį nuostabios moters ar išgąsdintų vaikų džiaugsmui. Janas ir Tomoko . vertinant antropologiškai. bet antropologai teigia. Galime sakyti „mano protėviai kilę iš Airijos" ar „mano šaknys .5 s k y r i u s . G E N A I . jie reaguoja atsargiai arba neigiamai. Visur žmonės labiau linkę gyventi draugėje .nuo graikų tragedijų. Kadangi jie yra vienos didelės šeimos su bendrais protėviais nariai. evoliucija ir elgsena Universalūs poelgiai. pastebi Pinkeris (2002. Žvelgiant giliau. Jie už gera moka geru. žmonės . Visur ir visada šeimos dramos .

rūgštaus. Karštoje dykumų aplinkoje daugelyje rūšių dominuoja genai." Charles Darwin. . Mūsų yra daugiau nei šimpanzių.atrodytume stulbinamai panašūs. nulemiantys storą maskuojančios baltos spalvos kailį. Kad paaiškintų mūsų ir visų kitų rūšių savybes. Neturintiems šių pomėgių tikimybė išlikti ir savo genais prisidėti prie palikuonių buvo mažesnė. perduoda genus ateinančioms kartoms.priduria jis. kurie turėjo mūsų savybes . 2005). S O C I A L I N Ė ĮTAKA natūralioji atranka (. filosofas Danielis Dennettas (2005) pasiūlė skirti „aukso medalį kaip už geriausią kada nors iškeltą idėją". kad spėtum susilaukti palikuonių ir juos išauklėti. kad jos taip pat galėtų išgyventi ir daugintis. mes nešiojame savo protėvių palikimąprivilegiją prisitaikyti.natūrai selection) Evoliucijos procesas. Kalbant biologiškai. kaip viengenčiai. kad natūralioji atranka skatina evoliuciją. Ilgimės visko. plisti ir puoselėti savo atžalas. 1859 („Rūšių kilmė") Natūralioji atranka reiškia. Šie palikuonys varžosi dėl išlikimo savo aplinkoje. kad mes.valdyti organus ir elgseną „taip. kad formuojasi daugiau tam tikrų genų . remiantis natūraliosios atrankos principais. svarbiausias gyvenimo tikslas .pavyzdžiui. . evoliucinė psichologija (evolutionary psychology) Elgsenos evoliucijos tyrimas. kaip natūralioji atranka suteikia pirmenybę ne tik konkrečiam kontekstui tinkančioms fizinėms savybėms . „Širdies paskirtis . Pavyzdžiui. britų gamtininkas Charlesas Danvinas (1859) sukūrė evoliucijos teoriją. Tam tikri biologiniai ir elgesio skirtumai padidina jų galimybes daugintis ir išlikti šioje aplinkoje. „Smegenų paskirtis". Štai ir viskas. Evoliucinė psichologija tiria.bet ir psichologinėms savybėms bei socialinei elgsenai." Evoliucinis požiūris išryškina žmogiškosios prigimties universalumą. kurie išgyvena. dėl to. žmonių gebėjimui skirti spalvas . tačiau genetiškai jos įvairesnės.poliarinių meškų kailiams. sniegingoje Arkties gamtoje poliarinių lokių genai. esame tokie. Darvvinui už idėją. padedančiai genams išlikti bei plisti (Buss. Taigi laikui bėgant populiacijos savybės gali kisti. šikšnosparnių garso lokacijai. jog iš mūsų protėvių palikuonių gamta atsirinko tuos. Supaprastinta ši teorija skambėtų taip: • • • • • Individai turi daug skirtingų palikuonių. Mes ne tik išsaugome pomėgį tam tikram maistui. tuos. išoriškai skirtingi Janas ir Tomoko .190 II d a l i s . Būdami judrios genų mašinos. nugalėjo genetinėje konkurencijoje ir dabar dominuoja.pastebi psichologas Davidas Barashas (2003). „Psichologija stovės ant naujų pamatų. programuojantys vasaros įmigį (žiemos miego atitikmuo vasarą). Ilgalaikis ir organizuojantis biologijos principus natūraliosios atrankos procesas dabar tapo ir svarbiu psichologijos principu. kurių nulemtos savybės padidina galimybę išgyventi taip ilgai. Jis patarė sekti paskui genus. žmonės.sulaukti vaikaičių.tų. geriausiai padedančias organizmams išgyventi ir daugintis konkrečioje aplinkoje. kokie esame.varinėti kraują". kad evoliucija vyktų maksimaliai sėkmingai. The Origin of Species. kas protėviams padėjo išlikti. Tie palikuonys. kurio metu gamta atrenka savybes. kurie labiau vertino švelnų maistingą bei kaloringą maistą ir nemėgo kartaus. dažnai nuodingo prieskonio. . bet ir panašiai atsakome į štai . Evoliuciniai psichologai sako.

gepardas greičiau bėga. skiriamasis bruožas gebėjimas išmokti ir prisitaikyti. dramblys stipresnis. visi linkę jas panašiai spręsti. raudonmedis ilgiau gyvens. visi žmonės skirsto kitus pagal jų galią ir socialinę padėtį.1 PAVEIKSLAS Kultūriniai skirtumai Šie atsakymai į 1997 Gallupo instituto visame pasaulyje atliktą apklausą parodo mūsų kultūrinę įvairovę. pradedant ekvatoriaus džiunglėmis ir baigiant Arkties ledynais. atsiradusias natūraliosios atrankos keliu. 1992). kad žmogiškoji biologija sudaro sąlygas kultūrinei įvairovei. gamta mus laiko už ilgesnio genetikos pavadėlio. skyrelį „Atkreipkime dėmesį. K U L T Ū R A IR LYTIS 191 90 80 70 60 50 j 40 'ra I 30 < 20 Ar manote.5 s k y r i u s ." Richard Dawkins. tuo tarpu kitose kultūrose šie dalykai gali būti nepriimtini (žr. 2003 („Velnio kapelionas") Kultūra ir elgsena Galbūt svarbiausias panašumas ir mūsų. Pavyzdžiui. kapucinas mikliau laipioja. Šaltinis: Gallup ir Lindsey. kaip rūšies. kuriomis vadovaujantis reikia spręsti šiuos socialinius gyvenimo klausimus. 1999. nuostatos ir tradicijos.). Tačiau kultūros nustato konkrečias taisykles.1 pav. Socialinis psichologas Roy Baumeisteris (2005. kad nesusituokusioms poroms turėti vaikų yra blogai? 5. Ji leidžia vienos kultūros atstovams vertinti tiesumą. p. Tačiau tu esi labiausiai iš visų apdovanotas. (Žr. Kadangi šios socialinės užduotys bendros visiems žmonėms. G E N A I . Evoliucija parengė mus kūrybiškai gyventi kintančiame pasaulyje ir prisitaikyti prie aplinkos. 5. Palyginti su bitėmis. skatinti atvirumą ar palankiai žiūrėti į ikivedybinius lytinius santykius. Kultūrinis gyvūnas") kultūra (culture) Didelės žmonių grupės puoselėjami ir naujoms kartoms perduodami ilgalaikiai elgesio modeliai. The Devil's Chaplain. kad emocijomis ir elgsena išreikšti mūsų atsakymai į šiuos klausimus yra tokie patys. 29) pastebi: „evoliucija sutvėrė mus kultūrai". . idėjos. dvikoje beždžione. kokie buvo ir mūsų protėvių atsakymai. Todėl ironiška. čiurlys greičiau skrenda. Evoliucinės psichologijos specialistai išryškina šias universalias savybes. Ir visi turi idėjų dėl ekonominio teisingumo (Fiske. Indija Singapūras Taivanas Jungtinės Amerikos Valstijos Kanada Didžioji Britanija Vokietija Islandija tokius socialinius klausimus: kuo aš turėčiau pasitikėti ir ko bijoti? Kam turėčiau padėti? Kada ir su kuo turėčiau tuoktis? Kam turėčiau paklusti ir ką galiu valdyti? Evoliucinės psichologijos specialistai tvirtina. paukščiais ir šunimis. „išsitiesk visu ūgiu. Ryklys galbūt greičiau plaukia.

suteikia galimybę būti kultūringais. Intelektas skatina naujovių kūrimą o kultūra leidžia joms plisti . apžvalgininkų. kitų individualių bruožų visuma. oro kondicionierių.192 II d a l i s . Kultūrinis visuomenės paveldas . pabrėžia žmogaus gebėjimą prisitaikyti. elektros. Kultūrų tyrinėtojai Ronaldas Inglehartas ir Christianas Welzelis (2005) pastebi. esame kažkas daugiau . Šimpanzės šiek tiek geba kalbėti. kad beždžionės išmoksta nusiplauti maistą ir šį gebėjimą perduoda savo palikuonims. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Ginčo dalyviai. Oxford University Press. Mes. Tačiau nė viena rūšis nepajėgia iš kartos į kartą kaupti pažangios patirties taip. Vieno Naujosios Zelandijos jaunuolių tyrimo metu išryškėjo geno nukrypimas. Pavieniui būtume tik neprotingi gyvuliai. Kiti gyvūnai taip pat turi kultūros ir kalbos užuomazgų. 2005). Nei stresas. 2003 („Prigimtis via patirtis") Evoliucinė psichologija atsižvelgia į aplinkos įtaką. Nors tik vieno laimingojo pavardė yra ant šios knygos viršelio. Baumeisteris daro išvadą kad „kultūra yra iškirtinė žmogaus ypatybė.kultūriniai gyvūnai (taip jis pavadino savo knygą . Ji pripažįsta. redaktorių komanda. kaip niekas kitas. o gamta apdovanojo mus smegenimis. stato namus.. nesvarbu. palaikantys „prigimties" pusę. kurios. Nature via Nurture. Buvo pastebėta. platinimo būdu. 1998). iš tikrųjų ją kūrė tyrinėtojų. 46). globoti jaunus ir saugoti save. neturėjo automobilių. Iš tikrųjų knygos taip pat yra darbo pasidalijimo kultūros pavyzdys. kad elgsenai svarbūs evoliucionavę genai.„dar vienas didžiulis ir galingas kultūros pranašumas". juos skiria įpročių skirtumai". Kultūra leidžia išlikti ir daugintis. skyrybų. Baumeisteris pastebi.paskleisti informaciją ir naujoves laike bei erdvėje. atveju (Caspi ir kiti. kaip žmonės. Vieni iš mūsų dirba žemės ūkyje. o kiti . kurie ateis po mūsų. Baumeisteris rašo: „Kultūra-geriausia socialumo išraiška". Nepaisant švietimo sistemos tobulėjimo. Kultūra padeda mums tapti kažkuo daugiau negu talentų. „neiname vientisos globalios kultūros link. Drauge galime išlaikyti sistemą leidžiančią pagerinti gyvenimą sau. padėjėjų. pavyzdžiui. vandentiekio namuose. bent vienu bruožu esame panašūs [vilkus ir bites: puikiai jaučiamės būdami grupėse ir drauge dirbdami. kokiai kultūrai priklausytume (Fiske ir kiti." Matt Ridley. bet ir dėl socialinės kompetencijos. savo vaikams ir tiems. Žmonės labiau negu kiti gyvūnai geba panaudoti kultūros galias gyvenimui pagerinti. multimedijos grotuvų. atkreipkime dėmesį Kultūrinis gyvūnas Aristotelio teigimu. Už tai. Kultūrinis požiūris. kad skirtingi visi ir likome. susisaistyti ryšiais ir kartu su kitais rūpintis maistu. Kultūradidžiausia dovana." . \ šį pasaulį ateiname pasirengę išmokti kalbą. žmonės. Knygos ir kitos naujosios informacijos sklaidos priemonės tampa žinių. Genai nėra stabilus dalykas. lipnių lapelių. palikti aplinkybių valiai. bet tik stipraus streso. kad bendravimui naudojame kalbą važiuojame viena kelio puse. kokią esame gavę . kad darbo pasidalijimas . kad mus formuoja prigimties ir patirties sąveika.nepaprastai tvarus dalykas" (p. patys save taip prigąsdino genų galia bei neišvengiamumu. reikėtų dėkoti kultūrai. Tad gamta mus iš anksto parengia mokytis. žmones. žiemą valgome vaisius ir už juos bei automobilius atsiskaitome pinigais.skaitantys šią knygąmėgaujasi jų darbo vaisiais. nepastebime kultūrų susiliejimo. Konfucijus teigė: „žmonių prigimtis panaši. didinęs riziką susirgti depresija. nors ir pripažįsta. Kultūrai turėtume dėkoti už tai. Mūsų protėviai XIX a. interneto. kad nepastebėjo svarbiausio dalyko: juk genai yra jų pusėje. Jų raiška priklauso nuo aplinkos.. pasirinko ne tik dėl didelių smegenų bei bicepsų. esame socialiniai gyvūnai. 2003). kad šiandien visa tai turime. kurios yra galinga pažangos jėga.The Cultural Animal. Roy Baumeisterio nuomone. nei genas atskirai depresijos nesukeldavo. Ji kildavo tik jų sąveikoje. pastangų. Gamta mus.

Kitokia kultūra kartais gali priblokšti. neįpratusiam dažnai bendrauti su ponu profesoriumi. Amerikiečiai vyrai gali nejaukiai pasijusti. bučiuoja jį į skruostą. 2003)." Įvairiose tautose egzistuoja kultūrinė įvairovė. Japonijoje. Kultūrinė įvairovė mus supa vis glaudžiau. ilgai rausiasi popieriniame maišelyje. ir nė viena etninė grupė mieste nesudaro daugiau kaip 35 proc. Nuo Shakespeare „Antonijaus ir Kleopatros". Indusai valgo kiaulieną. tačiau nevalgo sraigių. Pavyzdžiui. kurį vairuoja belgas. nes iš 8 milijonų miesto gyventojų trečdalis gimę užsienyje. KULTŪRA IR LYTIS 193 Kultūrine įvairovė Kalbų. kur dauguma gyventojų susiduria su šiais skirtumais keletą kartų per dieną. bet nevalgo žmonių. „Amerikietiškus" džinsus 1872 m. bet nevalgo gyvačių. G E N A I . Mūsų dienomis nežinomas „pranašas" pasakė. kad tame universitete. kurio gyventojai vieni su kitais susisiekia elektroniniu paštu. Iranietė studentė. pirmą kartą Amerikoje apsilankiusi greitojo maisto restorane McDonald's. Sužalotuosius braziliškais vaistais gydo amerikietis gydytojas. Juos japoniškais motociklais lydi italų paparaciai. Prancūzai valgo sraiges. Todėl genetinis pavadėlis gana ilgas. bet programuojama sociumo. viename Prancūzijos miestelyje išrastą medvilninį audinį panaudojęs genes stiliaus kelnėms. Zulusai valgo skėrius. kaip kai kurios tautos vis dar tebegyvena. kultūriniai skirtumai nežymūs. ieškodama valgymo įrankių. tačiau nevalgo kiaulienos. sutikdami JAV prezidentą. Naujosios Gvinėjos Jalė genčiai žmogiena yra delikatesas. Žydai valgo žuvį. išrado emigrantas iš Vokietijos Levi Straussas. Vokiečių studentui.„Gyventi laisvam arba mirti"). tuo tarpu pietinėse valstijose labiau vertinami žmogiška šiluma. Verdžio „Aidos" iki Forsterio „Kelionės į Indiją" mene ir literatūroje atsispindi nuostabi kultūrų sąveika. kad niekas taip neapibūdina globalizacijos. turinčioje 127 milijonus gyventojų. gali atrodyti keista. kultūrinė įvairovė būtų mažiau susijusi su mūsų kasdieniu gyvenimu. kad iš esmės elgsena ne nustatyta iš anksto.5 s k y r i u s . kuriame aš dirbu. kai Artimųjų Rytų valstybių vadovai. dėstytojų kabinetų durys visada atviros studentams. tačiau nevalgo žuvies. bendradarbiavimas ir geras vardas (Plaut ir kiti. kurias dėvėjo Genujos jūreiviai (Legrain. reaktyviniais lėktuvais ir tarptautine prekyba. Pasaulis darosi panašus į didžiulį kaimą. tačiau nevalgo skėrių. kaip princesės Dianos mirtis: „Anglijos princesė su savo egiptiečiu draugu patenka į autoavariją Prancūzijos tunelyje. Rusai valgo jautieną. Kinai valgo gyvates. iš kurių 126 milijonai yra japonai. JAV Naujosios Anglijos regiono gyventojai vertina liberalumą ir autonomiją (Niu Hempšyro valstijos devizas . 2002). Štai ką teigė sociologas Ianas Robertsonas (1987): Amerikiečiai valgo austres. kol susivo- . Priešingai yra Niujorke. (p. išgėręs per daug škotiško viskio. bet nevalgo jautienos. 67) Jei visi gyventume homogeniškose etninėse grupėse atskiruose pasaulio regionuose. važiuodami vokišku automobiliu su olandišku varikliu. papročių ir elgsenos ypatumų įvairovė perša mintį.

Tūlam oficialios elgsenos šiauriečiui ekspresyvios Viduržemio jūros kultū- . kad šitoks elgesys tikrai būdingas olandams. kaip elgtis su aukštesnės ar žemesnės socialinės padėties asmeniu. Dirbdami. Taip ir socialiniai santykiai reiškiasi sklandžiai.tai tarsi socialinių mechanizmų alyva. turime gerbti skirtumus ir vertinti panašumus.sako olandų psichologai Willemas Koomenas ir Antonas Dijkeras (1997). norėdami suprasti jos įtaką.kitaip. Tačiau mes valgome šitaip.taip sėkmingai ir taip subtiliai. kad tai nėra efektyvu.194 II d a l i s . kokios normos galioja. Spektaklis sklandžiai vyksta. normos apibrėžia daugumos elgesį.) Sprendžiant iš etiketo taisyklių. Pietūs ir Šiaurė susitinka nuolatos. (Kitaip sakant. kaip elgiasi kiti. ir gerbti kultūrų skirtumus. o iš to kilo ir draugystė. „Rytai yra Rytai. ir niekada jie nesusitiks". kaip kelionės. visose kultūrose galioja tam tikras deramo elgesio modelis. „Kai matome olandus elgiantis taip. Anglija . Gyvendamas Škotijoje savo vaikams turėjau aiškinti. kokią įtaką mums daro mūsų kultūra. mes dažnai net nepagalvojame. S O C I A L I N Ė ĮTAKA kia. taip kiekvienas iš mūsų esame pasinėrę į savo kultūrą ir. vienas iš dvylikos amerikiečių yra imigrantas. Italija tapo namais daugeliui albanų. Kaip žuvis vandenyje. tačiau šitaip nemanoma daugumoje musulmoniškų kultūrų. rašė XIX a. Tačiau šiandien Rytai ir Vakarai.tai. amerikiečiai. britų rašytojas Rudyardas Kiplingas. kada teikti dovanas ir kada jas išvynioti. manome. Sutinku. Normos nurodo. Normos iš tiesų varžo ir kontroliuoja .turkams. o mes . kad europiečiai valgo mėsą laikydami šakutę kairėje rankoje. Įvairios kultūros skiriasi ekspresyvumo ir asmeninės erdvės normomis.pakistaniečiams." Nesutinkantiems su tokiomis normomis jos gali atrodyti nepagrįstos ir varžančios. geriau galime suprasti. Migrantai ir pabėgėliai dabar labiau nei bet kada sumaišo kultūras. ko kada tikėtis. Vokietija ." Nėra geresnio būdo pažinti savos kultūros normas. ir atitinkamai elgiamės patys. o po to šakutę perimti į dešinę ranką. . kaip įsipilti arbatos. o Vakarai yra Vakarai. Vienas iš šešių kanadiečių. mes stebime. Daugelyje pasaulio vietovių geriausios jūsų ir mano manieros būtų etiketo pažeidimas! Japonijoje besilankantys užsieniečiai sunkiai perpranta socialinio žaidimo taisykles kada nusiauti batus. ir konfliktai (pastaruosius atspindi sprogimai Londono metro 2005 m. kas yra normalu. ką užsieniečiai pavadintų olandišku stiliumi . kad kas nors elgiasi vienaip. kaip „dera" elgtis. kai nežinome. jei aktoriai gerai moka vaidmenis. liepos mėnesį). privalome iš jos ištrūkti. kad jų beveik nejaučiame. Normos: laukiamas elgesys normos (norms) Priimtino ir laukiamo elgesio taisyklės. kad konfliktų padalytame pasaulyje įsivyrautų taika. įkalinančia ir verčiančia aklai tęsti tradicijas jėga. leidžiančios pastebėti. Daugumai vakariečių musulmonių moterų šydo dėvėjimas atrodo nepagrįstas ir varžantis. žaisdami ir gyvendami su skirtingų kultūrų žmonėmis. kad mandagu iš pradžių mėsą susipjaustyti. Neaiškiose situacijose. kai žmonės žino. „Tačiau mes. kad kiti lankytojai keptus bulvių šiaudelius ima pirštais. Jei norime. Normos . Šiuos socialinius lūkesčius arba normas dažnai laikome neigiama.

Tačiau po plonu kultūrinių skirtumų sluoksniu tarpkultūriniai psichologai įžvelgia „esminį universalumą" (Lonner.tai erdvė. žavus. ką galvoja kiti (Norenzayan ir Heine.2 m ar didesnį atstumą. Šiaurės amerikiečiai Japo. ar pašnekovas muistosi.tai tarsi burbulas arba apsauginė zona. „Mano asmenybė prasideda maždaug 30 colių priešais mano nosį. y. K U L T Ū R A IR LYTIS 195 ros atstovas gali atrodyti „šiltas. procesai. čia mėgstama vienas kitą liesti bei glėbesčiuotis. Universaliosios draugiškumo normos. Neperpildytuose autobusuose.1907-1973 Kultūriniai panašumai Kultūrų skirtumus apsprendžia žmogaus gebėjimas prisitaikyti." W. 1969. G E N A I . Sulaukę 4 ar 5 metų vaikai pradeda „protauti". šaltas ir pernelyg galvojantis apie laiką" (Triandis. Stebėkite. jog žaislas vis dar ten pat. nepriklausomai nuo kultūros geba numanyti. kuriais grindžiami skirtingi poelgiai. skyrelį „Mokslinių tyrimų išvada. kaip artimai pažįstame esančius šalia. Žmonės skirtingi: vieniems reikia daugiau asmeninės erdvės. Kadangi priklausome tai pačiai rūšiai. kinta ir burbulo dydis. žiūri šalin. nedalykiškas ir gaištantis laiką". apibrėžiant draugo vaidmenį. Visame pasaulyje žmonės laikosi giminingų draugystės normų. (Žr. Draugams leidžiame prieiti arčiau. 1978). 1978). asmeninė erdvė (personai space) Apsauginė zona . Pavyzdžiui. t. Italijoje. Į oficialią vakarienę vėluojančius Lotynų Amerikos verslininkus gali apstulbinti fanatiškas jų partnerių iš Šiaurės Amerikos punktualumas. tualetuose ar bibliotekose saugome savo erdvę ir gerbiame kitų. Sommer. Dėl nežinomų priežasčių arčiau ekvatoriaus gyvenančioms tautoms būdinga mažesnė asmeninė erdvė. kaip iš kito vaiko jam nepastebint paimamas žaislas. Viduržemio jūros kraštų atstovui šiaurės europietis gali atrodyti „dalykiškas. Šiaurės Amerikos gyventojai siekia išlaikyti didesnę asmeninę erdvę nei Lotynų Amerikos šalių atstovai. 1981). Stockdale. pažaiskite žaidimą „erdvės pažeidėjas". Jos dydis priklauso nuo to. dažnai per 60-90 cm. kurį pastebėjo įsibrovimą į asmeninę erdvę tiriantys mokslininkai. požymiai (Altman ir Vinsel. kurią susikuriame norėdami išsaugoti distanciją tarp savęs ir kitų. Kad pamatytumėte. Su nepažįstamais žmonėmis stengiamės išlaikyti maždaug 1. atsitraukia ar kitaip išsiduoda. Vyrai vienas nuo kito laikosi atokiau nei moterys. Jei jie mato.5 s k y r i u s . Keičiantis situacijai. Honkonge ir Japonijoje. . H. Michaelas Argyle ir Monika Henderson (1985) išskyrė keletą kultūrinių normų skirtumų. kad tas vaikas galvos. Atsisėskite arba atsistokite maždaug per 30 cm nuo draugo ir pradėkite pokalbį. britams ir skandinavams patinka didesnis atstumas nei prancūzams ir arabams. Amžiaus grupės taip pat skiriasi: suaugusieji stengiasi išlaikyti didesnį atstumą nei vaikai. 2005). Atlikę tyrimus Didžiojoje Britanijoje. kaip veikia įsibrovimas į kito žmogaus asmeninę erdvę.) Asmeninė erdvė . visur daugmaž vienodi. pradeda nutuokti. kurią norime išsaugoti aplink save. kitiems mažiau (Smith. Auden. 1981. 1980). kad jaučia diskomfortą? Tai yra sujaudinimo. Praeivių prasilenkimas Rytuose ir Vakaruose".nijoje gali pasigesti akių kontakto tarp praeivių.

sociologų vadinamas „pilietiniu neatidumu". Norėdama išmatuoti kultūrų skirtumus praeiviams prasilenkiant. linktelėti galvą ar pasisveikinti su juo. Tyrimo grupės hipotezė pasitvirtino: atsižvelgiant į didesnę japonų pagarbą privatumui ir kultūrinį jų santūrumą bendraujant su išorinėmis grupėmis. paprastai žmonės prasilenkdami pažvelgia vienas kitam į akis ir nusišypso. linktelėti galvą ir pasisveikinti su tuo praeiviu. kaip jis pasielgs. Stebi dalyvio reakciją. kad kultūrų skirtumai buvo pritrenkiantys. nusišypsoti. kad nepriklausomai nuo kultūros pėstieji turėtų pažvelgti. Mileso Pattersono ir Yuichi lizuka (2006) vadovaujama tarptautinė mokslininkų grupė atliko paprastą eksperimentą Jungtinėse Valstijose ir Japonijoje.2 PAVEIKSLAS Praeivių prasilenkimo iliustracija Šaltinis: Patterson ir kiti. kada pradėti stebėjimą. gali būti palaikytas abejingumo demonstravimu. yra norma atsakyti į draugiškumo apraišką. Vengimas Žvilgtelėjimas Žvilgsnis ir šypsena Sąlyga 5. 3) žvilgsnį ir šypseną. kai padėjėjas ranka parodo. 5. S O C I A L I N Ė ĮTAKA mokslinių tyrimų išvada Praeivių prasilenkimas Rytuose ir Vakaruose Mano universitete ir tame mieste.) Galima būtų tikėtis. Eksperimentuotojo padėjėjas: Parodo iniciatyvą pasisveikinti m a ž d a u g ties 3. O Vidurio Vakarų Amerikoje akių kontakto vengimas. Iš paskos einantis stebėtojas fiksuoja pėsčiojo reakciją. 2006.3 pav. ypač jei tai . tokie mikrosusidūrimai pasitaiko rečiau. Jame patys to nežinodami dalyvavo 1000 amerikiečių ir japonų pėsčiųjų. kuris pirmasis taip pasielgs. kaip socialiniai psichologai kartais atlieka tyrimą natūraliomis sąlygomis. 5.5 m atstumu iki praeivio.196 II d a l i s . amerikiečiai buvo daug dažniau linkę nusišypsoti praeiviui. Kaip matome 5. kurioje praleidau du metus. ' Dalyvis: Pavienis praeivis. eksperimentuotojo padėjėjas. kuriame gyvenu. .3 PAVEIKSLAS Amerikiečių ir japonų pėsčiųjų reakcija Šaltinis: pagal Patterson ir kiti. 2006. maždaug už 12 pėdų pamatęs ateinantį pėsčiąjį. arti jo nėra kitų žmonių. gali pasirinkti vieną iš trijų elgesio variantų: 1) vengimą (žiūri tiesiai [priekį). Stebėtojas nežinojo. Ar jis pažvelgs į padėjėją? Ar nusišypsos? Ar linktelės galvą? Ar pasisveikins žodžiu? (Padėjėjas atsitiktinai pasirinkdavo vieną iš trijų elgesio variantų. Šis tyrimas iliustruoja.moteris.. Taip buvo sukurtos „aklos" eksperimento sąlygos. matome. Europiečiui mūsų pasisveikinimas prasilenkiant gali atrodyti šiek tiek neprotingas ir nepagarbus asmens privatumui. 2) žvilgtelėjimą į žmogų mažiau negu sekundę. Britanijoje. Mokslininkai daro išvadą kad Japonijoje „nėra spaudimo atsakyti į praeivio šypseną nes su juo nepalaikomi jokie santykiai ir nėra įsipareigojimo atsiliepti į jo pasveikinimą". Amerikoje.2 pav. priešingai. 15 Stebėtojas: M a ž d a u g 10 m už konfederato.

5 s k y r i u s . ten jie su aukštesnę padėtį užimančiais žmonėmis kalba taip pat pagarbiai. Australai save laiko nepaprastai draugiškais. kad įvairiose tautose penkis svarbiausius asmenybės bruožus (pavyzdžiui." . neatskleisti jo paslapčių. kad yra ir penki universalieji socialiniai įsitikinimai. Kanadiečiai save vadina maloniais.tikrieji skirtumai visai nedideli. atvirumą.Pavyks. gebėjimą sutarti ir sąžiningumą (John ir Srivastava. jei iš tiesų pasistengsi.4 PAVEIKSLAS Leungo ir Bondo universalieji socialiniai [sitikinimai.). . Honkongo socialinės psichologijos ekspertai Kwokas Leungas ir Michaelas Harrisas Bondas (2004) teigia. Japonijoje ypač svarbu netrikdyti draugo.4 pav. Visame pasaulyje žmonės linkę apibūdinti kitus pagal šias savybes: emocinį stabilumą. atpildą už stropumą. McCrae ir Costa. K U L T Ū R A IR L Y T I S 197 Pavyzdžiui. dvasingumą ir likimą (žr. Manantys. kreipiasi įjuos vardu. 1987. kalbantis žiūrėti į akis. Rogeris Brownas (1965. Iš tikrųjų šie nacionaliniai stereotipai yra perdėti . jis pakankamai gerai apibūdina jūsų asmenybę. „Nuo likimo priklauso žmogaus sėkmės ir nesėkmės. Universalieji bruožai. G E N A I . O su užimančiais žemesnę socialinę padėtį jie kalba familiariau. Neseniai 49 šalyse atliktas tyrimas atskleidė. Kur tik žmonės sukuria socialines hierarchijas. viešai jį kritikuojant. Kroger ir Wood. tarsi kalbėtųsi su draugu. Pacientai į savo gydytoją krei- Penki didieji socialiniai įsitikinimai /v-! Klausimyno teiginio pavyzdys „Stiprios asmenybės linkusios išnaudoti kitus. Tačiau taip pat yra ir akivaizdžiai universalių normų: gerbti draugo asmeninį gyvenimą.Tikėjimas stiprina psichikos sveikatą. 1992) pastebėjo dar vieną universalią normą. Universaliosios socialinės padėties normos. Vokiškai kalbantys šveicarai save laiko labai sąžiningais. draugiškumą. 5. Jie atliko tyrimus 38-iose šalyse ir priėjo išvadą." 5. palankiau vertina beatodairišką atkaklumą bei dešiniosios pakraipos politiką. kaip kalbėdami su nepažįstamais žmonėmis. kad už stropumą atlyginama. Universalieji socialiniai įsitikinimai. 2005). 1999). kad ir kur gyventumėte. 1999. Savo gyvenimą žmonės reguliuoja pagal šiuos įsitikinimus. sąžiningumą ir ekstraversiją) žmonės vertina ne taip skirtingai. linkę pasišvęsti tyrimams. socialinį sudėtingumą. kaip mano daugelis (Terraccioano ir kiti. Jei testas išmatuoja šiuos „penkis svarbiausius" jūsų asmenybės bruožus. Cinizmo šalininkai būna mažiau patenkinti gyvenimu." „Reikalus reikia spręsti atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.' . kad savo kasdieniame gyvenime žmonės taiko šias socialines sampratas: cinizmą. planavimui ir konkurencijai. Dar daugiau.

Studentai ir profesoriai paprastai bendrauja irgi panašiai. Kultūros galia pasireiškia kintančiomis normomis. kad „abu šie veiksmai . kaip kariauti. kurių laikomasi šimtmečius. kuriame dirbu. Atrodo. kitos . bet „Sie". vėliavas bei surengė pasalas perrengę karius civilių drabužiais. Turėdami galvoje biologines kraujomaišos bausmes.198 II d a l i s . nelygiaverčiai. Priimta dėvėti uniformas. kitaip tariant. vištytė. Labiau priimtina skolintis rašiklį iš draugo.rimčiausi karo taisyklių nesilaikymo pavyzdžiai" (Clarke.prancūzų. turtingesnis ar žinomesnis iš judviejų gali pasakyti: „Kreipkimės vienas į kitą „tu". kol spėja pasiduoti. Karo normos. o tik paskui šie pasikviečia jį. Kraujomaišos tabu. Taigi vienos normos būdingos tik tam tikrai kultūrai. pyragiukas. Nors šios normos tarpkultūrinės. Kai Irako pajėgos jas sulaužė ir puolė iškėlę baltas. kas tą padaro? Atsiradus palankiam momentui vyresnis. bet ir socialinę padėtį .vieni su kitais. negu taip atsainiai elgtis su nepažįstamais žmonėmis ar viršininkais. Yra netgi tarpkultūrinės normos. šis tabu pažeidžiamas dažniau nei kažkada manė psichologai. S O C I A L I N Ė Į T A K A Knygoje The Female Eunuch („Moteris eunuche") Hermaine Greer atkreipia dėmesį. vous ir tu . o gydytojai dažnai atsako kreipdamiesi į pacientą vardu. evoliucinės psichologijos specialistai puikiai supranta.koreliuoja su antruoju aspektu: pereiti prie familiaresnio kreipinio paprastai pasiūlo aukštesnio socialinio statuso asmuo. pagal kurias galima atskirti karius. Vokietis vaikas jaučiasi pamalonintas.universalios. katytė. pasiduoti pakeliant rankas aukštyn. kai nepažįstami žmonės į jį kreipiasi ne įvardžiu „du". t. Europoje. y. Kaip manote. Ši norma prasiskverbia į visas artimumo raiškos formas. ne tik į kalbą.jūs" ir vėliau pereina prie artimesnio „tu". kažkas privalo parodyti iniciatyvą didesniam artimumui. Familiariąją formą žmonės paprastai vartoja bendraudami su artimaisiais (ne tik su artimais draugais ar šeimos nariais. cukrelis. nors daug lemia genetinis polinkis arba. kodėl žmonės visame pasaulyje prieš ją nusiteikę. vėliau reikia juos maitinti). pavaldinio arba uždėti ranką jam ant peties. Jungtinių Valstijų karo atstovas pareiškė. prezidentas pirmas pasikviečia dėstytojus į savo namus. Daugumoje kalbų galimos dvi antrojo asmens įvardžio formos: pagarbi ir familiari (pavyzdžiui. kur dauguma porų savo bendravimą pradeda mandagiu. Tėvai negali turėti lytinių santykių su savo vaikais. Nors skirtingose kultūrose normos skiriasi. oficialiu .ispanų). humaniškai elgtis su belaisviais (jei kariai nenužudomi. o artimi broliai ir seserys . usted ir tu .kad kreipinio forma atspindi ne tik socialinį atstumą. Žudant priešus galioja taisyklės. Panašiai ir universiteto. Sie ir du vokiečių kalboje. 2003). Šis pirmasis Browno universaliosios normos aspektas . tačiau ši norma vis dar yra visuotinė. kuria galima pa- . kaip meilės kalboje moteris yra sumenkinama iki maisto ir gyvūnėlių lygmens ėriukas. piasi „daktare". Taigi artimumą reguliuoja aukštesnę padėtį užimantis asmuo. žmonės turi kai kurių bendrų taisyklių. jos nėra universalios. žmogiškoji prigimtis. bet ir kalbėdami su vaikais bei šunimis) ir pavaldiniais.

kokią įtaką mums daro kultūrinės normos bei vaidmenys. Iki šiol šiame skyriuje teigėme. .ne sudaryti skirtumų sąrašą. Nuostatos ir elgsena skirtingose kultūrose visada skirsis. pavyzdžiui. . ^993^ APIBENDRINIMAS Kokią įtaką mums daro žmogiškoji prigimtis ir kultūrinė įvairovė? • Kuo mes. Prisiminkime. o išsiaiškinti universalius elgsenos principus. kuriuos airaoo vaKarieciai. _ . Nors evoliucijos palikimo dalis yra žmogui būdingas gebėjimas išmokti ir prisitaikyti (ir todėl skirtis vienas nuo kito). kodėl Bondo gatvėje žmonės dėvi juodas skrybėles. kaip natūralioji atranka skatina elgesio bruožus.psichologija. Nepaisant skirtumų. Indijoje. draugo privatumo gerbimas. . kuri būtų tokia pat pagrįsta ir prasminga Omahoje ar Osakoje. • Kultūrinis požiūris išryškina žmonių įvairovę . kad svarbiausias socialinės psichologijos tikslas J roj „Esu tikras. kad [jei] šiuolaikinė psichologija būtų išsivysčiusi. kad egzistuoja kultūrų įvairovė. plaukų spalva -tai tik kelios iš jų. kultūros turi tam tikrų bendrų normų. ką tarpkultūrinės psichologijos tyrinėtojas Walteris Lonneris (1989) vadina „universaliąja psichologija . Beveik prieš šimtą metų G. kaip ir Romoje ar Botsvanoje". Ūgis. Kaip paaiškinti lyčių panašumus ir skirtumus? Ir evoliucinės. tarkime. Tačiau savojo Aš sampratai ir socialiniams santykiams apibrėžti svarbiausios dimensijos yra rasė ir ypač . turėjo taip pat suvokti. Nigerijoje ir Japonijoje paauglių vaidmuo apibrėžiamas kitaip nei Europoje ir Šiaurės Amerikoje. kad esame biologiniai giminės. . pSįChologai būtų atradę . esame panašūs ir kuo skiriamės. tačiau nuostatų poveikio elgsenai mechanizmai skiriasi kur kas mažiau. K.lytis. kodėl Timbuktu žmonės puošiasi raudonomis plunksnomis". kaip skirtingose kultūrose galioja skirtingos normos bei vaidmenys. specialistas E W j||j ams daugumą tų principų.. Mus domina tai. .kaip kultūriškai specifišką. nes priklausome vienai žmonių šeimai. K U L T Ū R A IR LYTIS 199 aiškinti kai kurių normų universalumą. . Taigi prigimtį galime priimti kaip universalų dalyką. Tarpkulturines psichologijos . . Chestertonas rašė: jei kas nors „suprato. Pripažinome. Tarpkultūrinės psichologijos specialistai bando išsiaiškinti žmonių „esminį universalumą". . svoris. . kraujomaišos tabu. r Taip pat pastebėjome. . padedančias apibrėžti grupę ir perduodamas iš kartos į kartą Skirtingų kultūrų požiūrių bei elgsenos įvairovė byloja. tad žmonės pir- . tačiau visose kultūrose lūkesčiai vaidmenų atžvilgiu daro įtaką socialiniams santykiams. nuo kurių priklauso genų perdavimas. o patirtį . žvilgtelėkime į esminius klausimus: kiek mes. žmonės. evoliucinis požiūris pabrėžia giminingumą kurį sąlygoja mūsų bendra žmogiškoji prigimtis. . esame panašūs? Kiek skiriamės? Ir kodėl? Žmonių įvairovę apibūdina daugybė dimensijų. G E N A I . Prieš pradėdami nagrinėti jų požiūrius.5 s k y r i u s . vyrai ir moterys. ir tarpkultūrinės psichologijos specialistai mėgina paaiškinti lyčių skirtumus. ir kodėl? Evoliucinės psichologijos mokslininkai tiria.elgseną idėjas bei tradicijas.

statistinė moteris • turi 70 proc. Tačiau tarp vyro ir moters. vaikščioti. kad vyrai ir moterys yra iš esmės tokie patys. iš esmės nėra nieko. daugiau riebalų ir 40 proc.biologinės arba socialiai sąlygojamos savybės. beprotiškai myli savo vaikus. • jam tris kartus dažniau diagnozuojamas ADHD (dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas). užvaldo mūsų dėmesį ir atrodo reikšmingi.šioms savybėms džiaugsmingai pritaria ne tik daugelis feminisčių. ir gydytojai tradiciškai jaučia poreikį nustatyti tikrąją vaiko lytį ir chirurgiškai panaikinti dviprasmiškumą. XX a. O dabar panagrinėkime tik lyčių savybes. Kokie poelgiai universalūs vyrams? O moterims? „Iš 46 žmogaus genomo chromosomų 45 yra belytės". o nuo vyrų nugalėtojo Brooke Bennetto jis būtų atsilikęs 7 sekundėmis. išskyrus kai kuriuos anatominius keistumus. kai per 1964 metų Olimpines žaidynes jis 400 metrų laisvu stiliumi nuplaukė per 4 minutes ir 12 sekundžių. Jie panašūs ir daugeliu psichologinių savybių . 2002. statistinis vyras • lėčiau subręsta (dvejais metais). • Net ir pagal fizines savybes individualūs skirtumai tarp vyrų ir individualūs skirtumai tarp moterų gerokai pranoksta lyčių skirtumus. • dažniau geba krutinti ausis. . „berniukas ar mergaitė?" Kai gimsta vaikas hermafroditas. ir kasdieniame gyvenime skirtumai žadina susidomėjimą. 2000-jų olimpiadoje jam tebūtų leidęs užimti septintą vietą tarp moterų. Tad vyrai ir moterys panašūs pagal daugelį fizinių savybių. pagal amžių. . Ar lyčių skirtumai bus laikomi moterų trūkumais? Nors duomenys patvirtina kai kuriuos stereotipus apie moteris .kad jos mažiau fiziškai agresyvios. Taigi „priešinga lytis" iš tiesų yra beveik identiška. S O C I A L I N Ė ĮTAKA lytis (gender) Psichologijoje . Palyginti su moterimis. miausia jas ir suvokia (Stangor ir kiti. • jautresnė kvapams bei garsams. pavyzdžiui. 9 skyriuje nagrinėsime. globėjiškesnės ir socialiai jautresnės. Palyginti su vyrais.žodynu. ir šeima. jis keturis kartus labiau linkęs į savižudybę. 1992). Dono Schollanderio pasaulio rekordas. turintis vyriškų ir moteriškų lytinių organų derinį. tačiau anksčiau miršta (vidutiniškai pasaulyje .penkeriais metais). visi pirmiausia norėjo sužinoti. penkis kartus labiau tikėtina. pagal kurias žmonės apibrėžia vyrą ir moterį. kada pradeda sėdėti. kurie svarbūs tik ypatingais atvejais? Iš tiesų skirtumų yra. panašios ir jų smegenys (nors vyrai turi daugiau neuronų. intelektu. aštuntajame dešimtmetyje mokslininkai nerimavo. . kūrybingumu. kada ima dygti dantys.200 II d a l i s . ir būtent jie. kaip rasinė ir lytinė priklausomybė veikia kitų žmonių požiūrį į mus bei elgesį su mumis. o ne daugybė panašumų. kalbant sociologiškai. yra apie 12 cm žemesnė ir sveria apie 20 kg mažiau. Bet ar turėtume daryti išvadą. o moterys daugiau neuroninių ryšių). dauguma žmonių jas laiko vertingomis (Prentice ir Carranza. Tarp nakties ir dienos yra prieblanda. dvigubai pažeidžiamesnė nerimo bei depresijos. Tiesa paprasta: kiekvienas privalo turėti lytį. kad jį nutrenks žaibas. Vyrai ir moterys vienodai jaučia.pastebi Judith Rich Harris (1998). Kai gimėte. kad šitokie lyčių skirtumų tyrimai gali sustiprinti stereotipus. Ir moksle. savivertės ir laimės pojūčiu. ilgisi. mažiau raumenų.

kad vyrai kiek labiau siekia didesnio uždarbio. noriau priima pagalbą. 1987). mokslui nepaprastai reikia gerų darbų. moterys linkusios dirbti nelygybę mažinančius darbus (visuomeninio gynėjo. stresą patyrusios moterys vadovaų vosi principu „rūpinkis ir susidraugauk". In a Different Voice. psichologės Nancy Chodorovv (1978. paaukštinim pareigose. 2002. asmeninius ryšius ir galimybę padėti kitiems (Konrad ir kiti. 2003). Tamres ir kiti. Felicia Pratto ir jos bendradarbiai rašo. kuriose jie veikia. Palyginti su berniukais. Tarp pirmakursių studentų 5 iš 10 vyrų ir 7 iš 10 moterų sako. 1994). Todėl nenuostabu. kad daugumos žmonių įsitikinimai bei jausmai moterims palankesni nei vyrams (Eagly. 1990) priėjo išvadą. draugiškiems santykiams. remdamasi savo dešimtmečius trukusiais moksliniais lyčių raidos tyrimais. kad moterys labiau nei vyrai teikia pirmenybę artimiems. dominavimą. Gabriel ir Gardner. Jų reakcija į grėsmę dažniausiai pasireiškia kova. Patyrę stresą. labdaros reklamuotojo). 1994. Eagly. G E N A I . kuriuose išreiškia daugiau jausmų (Crabtree. kad padėtume per mažai atstovaujamiems visuomenės žmonėms pasiekti sėkmę.5 s k y r i u s . 1992. Moterų pokalbiai telefonu su draugėmis trunka ilgiau (Smoreda ir Licoppe. Thomson ir Murachver. bijodami socialiai nepatogių atradimų. 1999. moterys daugiau laiko sugaišta siųsdamos elektroninius laiškus." Carol Gilligan.apie asmeninius santykius (Tannen. ir kultūra? „Nereikėtų nuogąstauti dėl tiesmukiško rasinių bei iyčių skirtumų tyrimo. kad vyrai turi didesnį polinkį profesijoms. Ar lyčių skirtumai atspindi natūraliosios atrankos tendencijas? Ar šie skirtumai yra kultūros . ir situacijų. daugiau bendrauja ir yra dėmesingesnės kitų žmonių santykiams (Addis ir Mahalik. jog labai svarbu „padėti tiems. agresyvumą ir seksualumą. pastebi Shelley Taylor (2002). pasakytų mums. 2003. Individualistinėse kultūrose suaugusios moterys labiau linkusios apibūdinti save santykių požiūriu." Evoliucinės psichologijos specialistė Sandra Scarr (1988) „Moters balso kitokybėje glūdi rūpesčio etika. K U L T Ū R A IR LYTIS 201 Swim. 1994). jos ieško draugų ir šeimos paramos.atspindys? O gal lytį formuoja ir genai. 2000). vyrai laikosi principo „kovok arba pabėk".. Vyrai dažniau kalba apie užduotis ir santykius su didesnėmis grupėmis. Wathins ir kiti. Atlikus darbo prioritetų tyrimus su 640 000 asmenų paaiškėjo. korporacijos reklamuotojo). 2000). o moterys labiau vertina darbą pagal daro bo laiką. 2002). 1982 („Kitokiu balsu") . pastebi Eleanor Maccoby (2002). Savarankiškumas versus poreikis būti susijusiam Pagal laikyseną ir elgseną skirtumas tarp vyrų gali svyruoti nuo nuožmaus konkurencingumo iki švelnaus globėjiškumo. 1998. kurios stiprina nelygybę (prokuroro. 2001). 1990). iššūkių ir valdžios. Taip pat skiriasi ir moterys. . mergaitės bendrauja draugiškiau ir žaidžia ne taip agresyviai.vaidmenų. moterys . 2002. Dirbdamos kompiuteriu. Neneigdamos šito. šie skirtumai didėja. O kai jie bendrauja su savo lyties atstovais.. Jean Baker Miller (1986) bei Carol Gilligan ir jos bendradarbiai (1982. Aprašę šiuos skirtumus galėsime gilintis. 1989). Palyginkime vyrų ir moterų socialinius ryšius. Haddock ir Zanna. kurie susidūrė su sunkumais" (Sax ir kiti. ką privalome padaryti. Beveik visų tyrim metu. Negalime kaip stručiai slėpti galvas smėlyje. kurie. kaip jie aiškintini evoliuciniu ir kultūriniu požiūriais. kuriuos dažnai vaidina vyrai bei moterys. Grupėse moterys labiau dalijasi savo išgyvenimais ir siūlo didesnę paramą (Dindia ir Allen.

kuriose jos užfiksuotos su kitais žmonėmis (Clancy ir Dollinger. 2003). ar ji kažką kritikuoja. slauga) moterų dirba gerokai daugiau nei vyrų. nei mano daugelis moterų. Žinoma. dukterys. tokiu bičiuliu gali būti tik niūfaundlendas. priėjo išvadą. Žinoma. seserys ir močiutės jungia šeimas (Rossi ir Rossi. moterims suaktyvėja su empatija susiję smegenų centrai. kad moterys šypsosi dažniau. 2000). 1985. 1983). Sapadin. Empatijos skirtumas pastebimas ir laboratorinių tyrimų metu. 1996). Norėdami bendrauti su empatišku bei supratingu žmogumi. nors šiek tiek mažiau. Kaip manote. Moterys kur kas dažniau apibūdina save kaip empatiškas . 2006). ar aptaria savo skyrybas. Moterų bei vyrų empatija skiriasi ir tuo. . Moterys kaip motinos. malonesnė ir globėjiškesnė nei draugystė su vyrais (Rubin. kad kontaktų poreikį moterys dažniau reiškia šypsena (LaFrance ir kiti. Visa tai padeda paaiškinti. ar vakarietės moterys labiau pasikliauja individualistine kultūra ir prisiderina prie jos? O gal moterišku ryšiu grindžiama gyvenimo filosofija galėtų padėti į galią orientuotą Vakarų visuomenę (kuriai būdinga nesirūpinimas vaikais. gana lengva užmegzti ilgalaikius. Kad būtų patenkintos vedybiniu gyvenimu. o vyrų smegenys tokių pokyčių nefiksuoja (Singer ir kiti. ir verkti su tais. ir vyrai. amerikiečių vyrų ir 43 proc. Palyginti su vyrais. Moterys daugiau laiko praleidžia besirūpindamos ikimokyklinio amžiaus vaikais ir pagyvenusiais tėvais (Eagly ir Crovvley. ir moterys dažniausiai kreipiasi į moterį. 1986). parodžius dviejų sekundžių filmo ištrauką su prislėgtos moters veidu. moterys tiksliau atspėdavo. kurie verkia. Judith Hali (1984) pastebėjo. Tačiau daugiau nei 400 tyrimų atskleidė. 1993)." Dave Barry. kad verkė dėl karo Irake (Gallupo institutas. moterys labiau nei vyrai reiškia empatiją patinantiems panašius išgyvenimus (Batson ir kiti.202 II d a l i s . artimus ir abipusį pasitenkinimą teikiančius santykius su bičiuliu. Išanalizavusi 125 vyrų ir moterų jautrumo nežodiniams ženklams tyrimus. savęs įsivaizdavimas kito vietoje. Patyrusios slegiančių įspūdžių laboratorinių tyrimų metu ar realiame gyvenime. 1995 („Deivo Bėrio išsamus vadovas vaikinams") empatija (empathy) Netiesioginis kito žmogaus jausmų išgyvenimas. 1988). draugėms bei giminėms (Putnam. 1990). kad moterys paprastai geriau nei vyrai įžvelgia kitų žmonių emocijas. kad draugystė su moterimis yra artimesnė. moterys dažniau rodo tėvų nuotraukas bei tas. švietimas. kuriam galėtų atskleisti savo džiaugsmus bei skausmus. Dave Barry's Complete Guide to Guys. parkuose bei gatvėse. jog šypsomasi priklausomai nuo situacijos. moterų teigia. parašo bemaž keturis kartus daugiau asmeninių laiškų ir 10-20 proc. 1994). ir moterys teigia. kad moterys apskritai geriau šifruoja kitų žmonių siunčiamus emocinius signalus. pastovius. Stebint kitų patiriamą skausmą. vienišumas ir polinkis į depresiją) transformuoti į dėmesingumą vertinančią visuomenę? Iš tiesų daugumoje Šiaurės Amerikos globos sričių (socialinis darbas. 2003). dažniau skambina į užmiestį draugams. S O C I A L I N Ė Į T A K A „Priešingai. Moterys greičiau pravirksta arba prisipažįsta jautriai reaguojančios į kitų sielvartą (Eisenberg ir Lennon. moterims ypač svarbus abipusės paramos jausmas (Acitelli ir Antonucci. 12 proc. 1990). Marianne LaFrance (1985). Paprašytos parodyti jų asmenybę apibūdinančias nuotraukas. ištyrusios 1100 nuotraukų žurnaluose bei laikraščiuose ir stebėjusios 1300 asmenų prekybos centruose. Pavyzdžiui.gebančias pajusti. Pavyzdžiui. kodėl ir vyrai. ir Amy Halberrstadt bei Martha Saitta (1987). džiaugtis su tais. jos perka tris kartus daugiau dovanų ir sveikinimo atvirukų. išanalizavusi 9000 universiteto baigimo nuotraukų. ką išgyvena kitas žmogus. kurie džiaugiasi. Mergaitės labiau įsijaučia reaguodamos į joms rodomas skaidres ar pasakojamas istorijas (Hunt.

2005). antrasis . 2003). kurį Simonas Baron-Cohenas (2004. 2006). 2003. Parodžius penkių sekundžių trukmės neįgarsintus filmukus. . 2000). kuriuose užfiksuoti pasakojimai apie laimingas akimirkas. kad vyrai galią ir laimėjimus laiko svarbesniais dalykais negu moterys (Schwartz ir Rubel. Nė vienoje žinomoje visuomenėje moterys nedominuoja (Pratto. Sidanius ir Pratto. Kerr ir kiti. autokratiškas. nuo Europos iki Australijos žmonės vyrus laiko veržlesniais.„mylintis. 1999). 1982). G E N A I . kai jautėsi laimingi. Ypač teigiamas emocijas. Tačiau atkreipkime dėmesį į šiuos faktus: • 2006 metais tik 16 proc. vyrai vis dar yra pirmojo pasimatymo iniciatoriai. • Moterų atlyginimai industrinėse šalyse vidutiniškai siekia 77 proc. Socialinis dominavimas Įsivaizduokime du žmones: pirmasis yra „drąsus. valingas. 1998. 15). 2006. nuolankus ir silpnas". Tačiau vyrai šiek tiek sėkmingiau pastebėdavo pyktį. o antrasis . Ši nuomonė ir lūkesčiai atitinka realybę. stebėtojai kur kas tiksliau galėjo įspėti moterų nei vyrų emocijas. priklausomas. 1996). dominuojantis. Jie paprašė. teigia Hali. Mergaitės yra empatiškesnės ir geriau moka suprasti kitų emocijas.5 s k y r i u s . 2005 metais amerikiečiai vyrai labiau rėmė mirties bausmę ir karą Irake (Gallup. šiurkštus. bet pamažu jie nyksta. vyrų atlyginimų. savarankiškas ir stiprus". tarp išrinktų prisiekusiųjų pirmininkų ir daugumą lyderių specialiai suburtose laboratorinėse grupėse (Colarelli ir kiti. padedančias išsaugoti grupių nelygybę (Eagly ir kiti. kad žmonės prisimintų tuos atvejus. • Vyrams labiau nei moterims rūpi socialinis dominavimas ir jie labiau linkę remti konservatyviuosius politinius kandidatus bei programas. todėi jos rečiau serga autizmu. K U L T Ū R A IR LYTIS 203 Moterys taip pat geriau geba reikšti emocijas ne žodžiais. svajingas. 2005). Iš esmės kiekvienoje visuomenėje vyrai socialiai dominuoja. pasaulio įstatymų leidėjų buvo moterys (IPU. agresyvesniais ir labiau linkusiais dominuoti. emocionalus. 2005) pavadino „kraštutiniu vyriškuoju protu". Nuo Azijos iki Afrikos. sako Johnas Williamsas ir Deborah Best (1990a. tvirtina Erichas Coatsas ir Robertas Feldmanas (1996). įvairiose kultūrose lyčių skirtumai yra nevienodi. Jei pirmasis žmogus jums asocijuojasi su vyru. nes moterys vis dažniau užima vadovaujančius postus. Kaip būdinga užimantiems aukštesnę padėtį. Tik apie penktadalį atlyginimų skirtumo galima paaiškinti lyčių išsilavinimo bei darbo patirties skirtumu ir darbo specifika (World Bank. dažniau vairuoja automobilį ir apmoka didžiąją dalį sąskaitų (Laner ir Ventrone. liūdni ir pikti. 1989. • Vyrai sudaro pusę prisiekusiųjų teisme. nesate vieninteliai šitaip galvojantys. Beveik 80 000 žmonių tyrimai 70-yje šalių atskleidė.su moterimi. Davis ir Gilbert. tačiau net 90 proc. Kaip pamatysime.

todėl jie prarado 2. 2001). Vieno tyrimo metu buvo analizuojamos 35 000 biržos maklerių ataskaitos. o moterys . daugiau operacijų biržoje (Barber ir Odean. o moterys . Čarli. 2004). mažiau kiekybę nusakančių žodžių ir dažniau vartoja esamąjį laiką. 1998. Konstatuodamos faktus. Agresija Agresija psichologai laiko tokį elgesį. į užduotis susitelkusių lyderių vaidmenį. ir moterims) (Hali ir kiti. per daug viską supaprastiname.tik 1. o moterys . moterys nepriklausomai nuo turimos valdžios linkusios daugiau šypsotis (Hali ir kiti. vyrai dažniau rizikuoja (Byrnes ir kiti. 2005).204 II d a l i s . tikslumu iš 920 pozicijų) atpažino britų grožinės ir negrožinės literatūros kūrinių autorių lytį (Koppel ir kiti. Tyrimas parodė. moterims geriau sekasi „permainų siekianti" lyderystė. van Engen ir Willemsen. nes moterys geriau geba suburti komandą ir palaikyti tinkamą klimatą (Eagly ir kiti. Be to. sėkmingai (80 proc. pastebi Kay Deaux ir Marianne LaFrance (1998). o moterų . iš tiesų būdingas užimantiems aukštą padėtį ir turintiems valdžią žmonėms (ir vyrams. Pavyzdžiui. įkyriai pertraukinėja.65 proc. 1999). 1994). Per apklausas . pirmavimo ir dominavimo (Sidanius ir kiti. Tad akivaizdu. 2003. Vyrai dažniau elgiasi kaip turintys valdžią . mažiau šypsosi (Anderson ir Leaper. vyrai labiau linkę vadovauti direktyviai.72 proc. žmonės yra skirtingi. Vyrų sandoriai buvo rizikingesni. Vyrai puikiai atlieka direktyvių. Mūsų pasaulyje medžioklė. elgiasi jautriau. dešimtojo dešimtmečio bestselerio pavadinimą) vyrai kilę iš Marso. kuriuo siekiama ką nors įskaudinti. Pavyzdžiui. Laboratorinių eksperimentų metu tai gali pasireikšti piktybiškai sukeliant elektros šoką ar sakant tokius dalykus. Sandoriai kainuoja pinigus.rečiau pertraukinėja. kurie turėtų užgauti kito žmogaus jausmus. studentai dažniau linksi galvą kalbėdami su profesoriumi negu su savo bendraamžiais. 2005). kad „vyrai daug labiau pasitiki savimi negu moterys" ir atlieka 45 proc. kurį mes laikome būdingu vyrams. Rašydamos moterys dažniau vartoja prielinksnį „su". mandagiau. kai vaidmenys nėra griežtai apibrėžti. vyrų ir moterų kalbėjimo stilius keičiasi priklausomai nuo socialinio konteksto. Tad ar galima pareikšti. Didžiąja dalimi stilius. Ellyson ir kiti. Vyrų bendravimo stilius atspindi jų socialinę valdžią.poreikį būti susijusioms. o vyrams prekiauti sekėsi ne geriau negu moterims. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Kai kurie lyčių skirtumai nekoreiiuoja su padėtimi ir gaiia. esą vyrai ir moterys kilę iš skirtingų planetų. 1991. Vyrai ir aukštą socialinę padėtį užimantys asmenys linkę garsiau kalbėti ir dažniau pertraukinėti (Hali ir kiti. 1990). muštynės ir karas yra vyriški užsiėmimai. 2006). kad teigdami. liečia ranka. Vyrų bendravimo stilius atspindi savarankiškumo poreikį. ir vyrai labiau dėl to nukentėjo. kuriai pirmenybę teikia vis daugiau organizacijų. 2004). Be to.demokratiškai (Eagly ir Johnson. Situacijose.iš Veneros? Tiesą sakant. 2002). Vyrai dažniau nei moterys siekia pergalės. kuriuo siekiama įskaudinti. o moterys linksi dažniau negu vyrai (Helweg-Larsen ir kiti. Būna dvejojančių ir pagarbiai besielgiančių vyrų ir tiesmukiškų bei kategoriškų moterų. sukurta lyčių skirtumams pagal vartojamus žodžius ir sakinių struktūrą atpažinti.kalba kategoriškai. ne taip įžūliai. 1991).. moterys stengiasi daryti įtaką ne taip tiesmukai . kad (prisimenant XX a. agresija (aggression) Fizinis ar žodinis poelgis. dažniau įdėmiai žiūri. Viena kompiuterinė programa.

pavyzdžiui. Pavyzdžiui. šis santykis lygus 10:1 (FBI. 2001). kalinių yra vyrai.5 s k y r i u s . Vienas 48 šalyse atliktas tyrimas parodė. Richardson. išskyrus keletą išimčių. Teiginiui „Jei du žmonės iš tiesų vienas kitam patinka. Provokacija atotrūkį tarp lyčių gali sumažinti (Bettencourt ir Kernahan. Iš tiesų. kuriose 92 proc. sako Johnas Archeris (2000. Tačiau pasvarstykime: • Australijoje atliktoje apklausoje teiginiui „Galiu save įsivaizduoti besijaučiantį (-čią) patogiai ir besimėgaujantį (-čią) „atsitiktiniais" lytiniais santykiais su įvairiais partneriais" pritarė 48 proc. kaip skirtingose šalyse skiriasi požiūris į seksualinę laisvę.) vyrų nei moterų (48 proc. 2002. 2000). o ne moterys labiau troško nevaržomo sekso. Kaip dažnai jie galvoja apie seksą? „Kasdien" arba „kelis kartus per dieną" atsakė 19 proc. moterų ir 54 proc. kad tai baigiasi lytiniais santykiais. spaudoje). 2005). vyrų ir 12 proc.rašo tarpkultūrinės psichologijos spe- . 2005). Seksualumas Požiūrio į seksą bei atkaklumo atžvilgiais taip pat egzistuoja atotrūkis tarp lyčių. moterų (Bailey ir kiti. 1997. 1994). kad moterys nė kiek ne mažiau agresyvios nei vyrai (Bjorkąvist. 2004). . išanalizavęs daugelio tyrimų rezultatus. 2005). Jungtinėse Amerikos Valstijose. rankos pakėlimą prieš šeimos narį. kad lyčių skirtumai priklauso ir nuo sąlygų. • Neseniai Amerikos švietimo tarybai atlikus daugiau nei ketvirčio milijono aukštųjų mokyklų pirmo kurso studentų apklausą taip pat gauti panašūs duomenys. Vyrų ir moterų fiziologinės ir žodinės reakcijos į seksualius dirgiklius yra „labiau panašios nei skirtingos" (Griffitt. vyrų (Laumann ir kiti. kad pirmojo lytinio akto priežastis buvo meilė partneriui. 1987).tarkime. Bet visose šalyse vyrai. 1996). skausmingą elektros šoką (Knight ir kiti. sukeldami. 1994). • Apklausus 3400 atsitiktinai parinktų 18-59 metų amerikiečių.paaiškėja. Lyčių skirtumai požiūrio į seksą atžvilgiu persikelia ir į elgseną. fizinį ar žodinį smurtą . Tačiau prisiminkime. jų manymu. K U L T Ū R A IR LYTIS 205 vyrai dažniau nei moterys prisipažįsta esą agresyvūs. „Bet kur pasaulyje. Tačiau visame pasaulyje visais laikais vyrai labiau linkę žaloti kitus. perpus mažiau (25 proc. net jei jie vienas kitą pažįsta labai trumpai" pritarė 58 proc. White ir Kowalski. G E N A I . suomiai santykinai pakantūs. 1994. O kalbant apie ne tokias aštrias agresijos formas . Kanadoje areštuotų vyrų ir moterų santykis yra 8:1 (Statistics Canada. o Taivano gyventojai labiau palaiko monogaminius santykius (Schmitt. nieko bloga.jauni vyrai (Kruglanski ir Golec. moterys gali netgi turėti didesnį polinkį agresyviems veiksmams. moterų (Pryor ir kiti. Beveik visi teroristai savižudžiai . Laboratorinių eksperimentų metu vyrai iš tiesų demonstruoja didesnį agresyvumą.) teigė. vyrų ir tik 34 proc. 2001).

vyrai dažniau nei moterys yra seksualinių veiksmų iniciatoriai". 29 proc. pastebi humoristas Dave Barry (1995). rečiau atsisako sekso. kurios nepalankiai žiūri į streiklaužius. Todėl nenuostabu. kuriame vyras ir moteris trokšta santykių. kiek sekso partnerių jie geidžia turėti kitą mėnesį.206 II d a l i s . siūlydamos pigų . Statistikos duomenimis. . 185 šalyse. atlaidžiau į jį žiūri bei ieško daugiau partnerių.nes kai vyrų trūksta. bet ir greičiau susijaudina. švelnų vyrą emociškai sudegina jo ištikima meilė romano herojei. gėjų (Doyle. kad visose kultūrose moterų seksualumas vertinamas labiau nei. „Gėjams nėra būdingas padidintas seksualumas. Palyginti su lesbietėmis. 244). o kiti vyrai.Vyrai šito NEGALI PAKĘSTI. . Baumeister ir kiti.teigia antropologas Donaldas Symonsas (1979. „Moteris gali sužavėti keturių valandų filmas su subtitrais. Baumeister ir Vohs. p. 253). dauguma moterų nepritaria toms. moterų norėjo daugiau nei vieno partnerio (Schmitt. jų seksualumo vertė išauga. ir homoseksualių žmonių apklausų rezultatai buvo beveik identiški (29 proc.seksą" (Barber. lesbiečių norėjo daugiau nei vieno partnerio). . Tą pastebėjo ne tik sociologai.pastebi Stevenas Pinkeris (1997). Meilės romanuose.neįpareigojantį . Lyčių skirtumą atskleidžia ir seksualinės fantazijos (Ellis ir Symons. jie labiau reaguoja į vizualius dirgiklius ir jiems labiau rūpi partnerio patrauklumas (Bailey ir kiti. jie sunkiau pakelia viengungystę. 2000. moterys retai moka už seksą. gėjų ir 6 proc. Amerikoje poromis gyvena 47 proc. 2005). yra daugiau nėščių paauglių . jog juos domina neįpareigojantis seksas. „Seksualumas visur suprantamas kaip kažkas. dažniau sako komplimentus ar įsipareigoja atsilyginti moteriai už suteiktas seksualines paslaugas. tačiau taip jų ir nepasiekia. „moterys konkuruoja viena su kita. Kai moterų mažiau. gėjai dažniau teigia. kad vyrai dažniausiai siūlo pinigus bei dovanas. vyrai ne tik dažniau svajoja apie seksą." Iš tiesų. mažinančius nuolatinių darbuotojų vertę. kad visi nusi- . pastebi autoriai. kurių geismus sužadina ne moterys. ten. 1994). S O C I A L I N Ė ĮTAKA cialistas Marshallas Segallas ir jo kolegos (1990. lesbiečių ir tik 24 proc. Taigi ir heteroseksualių. dažniau rizikuoja. . Vyrams skirtuose erotiniuose kūriniuose moterys vaizduojamos nesusaistytos ir valdomos geismo. 2005). Jie pritars 45 sekundes trunkančiam troškimui. Panašiai kaip ir profsąjungos. Vienu metu 52 šalyse buvo apklausti 16 288 žmonės. dažniau masturbuojasi. 2004). tiriant. išleidžia daugiau pinigų lytiniams santykiams bei mėgsta didesnę seksualinę įvairovę. pastebi Roy Baumeisteris ir Kathleen Vohs (spaudoje. pritariamai sako Baumeisteris ir Vohs. ir jos reikalauja didesnio įsipareigojimo. 1990). mažindamos jų pačių seksualumo vertę.Tai tiesiog tokie vyrai. 2001). . 2003. dažniau geidžia sekso. ką turi moterys ir ko nori vyrai". Tai atspindi lyčių asimetrija pagal prostituciją ir piršimąsi bei papročiai. vyrų. kurių pagrindinė rinka yra moterys. vienišų vyrų ir 6 proc. kur vyrų yra mažiau. tačiau po to norės. Sekso srityje. kurios siūlo „pigų seksą".

• Be to. dėmesys buvo suteiktas į dvi pagrindines priežastis: evoliuciją ir kultūrą." Kaip detektyvus labiau domina nusikaltimai nei dorybės. vyrai ir moterys skiriasi socialinio dominavimo. O paskui turėtų būti automobilių lenktynės. Vyrai dažniau inicijuoja seksualinius santykius. kurie reikalingi medžiojant. APIBENDRINIMAS Kaip paaiškinti lyčių panašumus ir skirtumus? • Berniukai ir mergaitės bei vyrai ir moterys panašūs daugeliu požiūrių. Jie greičiau negu moterys griebiasi fizinės agresijos. Ar biologiniai lyčių skirtumai apsiriboja tik tokiomis akivaizdžiomis reprodukcijos ir kūno sandaros ypatybėmis? O gal vyrų ir moterų genai. Tarp 99 proc. kodėl skiriasi jų interesai ir gebėjimai? Ar dėl to. Žinoma. kurioje pastebimi lyčių skirtumai. empatiškesnės ir save dažniau apibūdina santykių prasme.savarankiškumo ir poreikio būti susijusiam . Jie greičiau skiriasi kaip dvi rankos . susikibus derančios viena su kita. G E N A I . Moterys paprastai būna rūpestingesnės. moterys gali maitinti krūtimi.dar viena sritis. atsakiusiųjų į šį klausimą (tikriausiai neabejojant jo prielaidomis) „auklėjimą" ir „biologinius skirtumus" nurodė beveik vienodas skaičius respondentų. tačiau ne tokios pat.jie ryškūs. • Seksualumas . kodėl vyrai ir moterys skiriasi kaip individualybės. Visose žinomose kultūrose vyrai linkę turėti daugiau socialinės galios. Filmas. Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natūralus? Aiškinant lyčių skirtumus.panašios. • Socialinės psichologijos specialistai lyčių skirtumus tiria lyginamuoju . agresijos ir seksualumo atžvilgiais. kad vyrai ir moterys (nors jie ir skirtingi) atstovauja priešingoms lytims. pavadintas „Nuogaliai automobilių lenktynėse". Tad prisiminkime: individualūs skirtumai yra kur kas didesni nei lyčių skirtumai. Tačiau jų skirtumams skiriamas didesnis dėmesys.5 s k y r i u s . ar dėl biologinių skirtumų?" Tokią nacionalinę apklausą atliko Gallupo institutas (1990). jie trokšta turėti daugiau partnerių. tikrai būtų populiarus tarp vyrų. hormonai ir smegenys skiriasi ir tokiais aspektais. kad juos taip auklėja. kurie sąlygoja elgsenos skirtumus? . Vyrai turį daugiau raumenų. „Kaip manote. K U L T Ū R A IR LYTIS 207 rengtų. o moterų seksualumą labiau įkvepia emocinis potraukis. tačiau atrodančios skirtingai. biologinių skirtumų nepaneigsi . taip ir detektyvus psichologus labiau domina skirtumai nei panašumai.aspektu. Vargu ar galima teigti.

kaip kandies patinėlis reaguoja į pa- „Višta tėra kiaušinio priemonė kitam kiaušiniui sukurti. Moterys į vaiko gimimą investuoja mažiausiai devynis mėnesius. o vyrai . nepuola stoti į eilę prie spermos bankų. Moterys į reprodukciją žvelgia išmintingai. evoliucinės psichologijos specialistas Douglasas Kenrickas (1987) teigė. Vyrai konkuruoja su kitais vyrais dėl galimybės laimėti genų totalizatoriuje. o ne klajojančių storžievių. kurios leidžia perduoti genus ateities kartoms. buvo perduotos jo palikuonims. stabteli pagalvoti: „Noriu savo genus perduoti palikuonims". Vidutiniškai vyras per savo gyvenimą pagamina daugybę trilijonų spermatozoidų.) Be to. poros pasirinkimo ir reprodukcijos atžvilgiu svarbūs elgsenos skirtumai. Emocijos tarnauja evoliucijos programai. panašiai kaip alkio jausmas reiškia kūno poreikį maistui. o kai kurie skirtumai tarp mūsų neabejotinai yra šios istorijos funkcija". Nedaugelis žmonių. tvirtina evoliucinės psichologijos specialistai. Atvirkščiai. dominavimą ir seksualumą. (Jei esate vyras. Moterys ieško vyrų. atsižvelgdama į lytį. vyrų seksualinį iniciatyvumą.siekdami gausos. fiziškai dominuojantis vyras galėjo lengviau turėti moterį. Jei mūsų protėvių motinos turėjo naudos iš to. kol perskaitysite šį sakinį. kurioje galėtų pasėti savo sėklą. apimti aistros. 1995b).tik devynias sekundes. palyginti su kiaušinėliais. kurie galėtų padėti joms rūpintis atžalomis . kad visame pasaulyje lytys skiriasi pagal agresyvumą. kad gebėjo suprasti savo vaikų ir garbintojų emocijas. vaizdingai aprašydamas. Medicinos tyrinėtojas Lewisas Thomas (1971) atskleidė giluminius evoliucijos tikslus.finansiškai patikimų. 1998). gali prognozuoti. kuriose jos abi susidūrė su tais pačiais prisitaikymo sunkumais (Buss. mūsų natūralūs troškimai . dėl to sperma. Tačiau evoliucinė psichologija. o vyrai kartais ." Samuel Butler. Vyrai ieško derlingos dirvos. vyras gali platinti savo genus apvaisindamas daugelį moterų. kurios padėjo Montesumai II tapti actekų karaliumi. pagaminsite 1000 spermatozoidų. atlikę skaičiavimus. Evoliucinė psichologija neprognozuoja jokių lyčių skirtumų tose srityse. kad „mes negalime pakeisti savo rūšies evoliucijos istorijos. Pasvarstykime. po to jį maitina. pavyzdžiui. Tad. teigia evoliucinės psichologijos specialistai. tai natūralioji atranka galėjo ugdyti moterų gebėjimą pastebėti emocijas. 1835-1901 .tai genų būdas sukurti daugiau genų. jiems vienodai iškyla pūslės nutrintose vietose. o vėliau daugelis tai pakartojo. yra pigi. Abiejų lyčių žmonės 4 į karštį reaguoja prakaituodami. dėl to per daugelį kartų sustiprėjo vyrų agresyvumas bei polinkis dominuoti. kol moteris išnešioja tik vieną vaisių.208 II d a l i s . kaip skiriasi meilinimosi. kuriuos pagimdė 4000 jo moterų (Wright. teigia evoliucinė psichologija. moterys savęs pratęsimui atidžiai ieško sveiko ir galėsiančio išlaikyti partnerio. monogamiškų tėčių. Tos genetiškai sąlygojamos savybės. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Lytis ir poros pasirinkimo prioritetai Atsižvelgdamas į tai. mėgsta panašų maistą. Visos šios prielaidos grindžiamos principu: gamta atrenka tokias savybes. Šiame procese mažai kas vyksta sąmoningai. Be to. Vyrai.

jis gali sulaukti reprodukcinio atpildo. o vyrai demonstruoja automobilius ir turtus. kad jautėsi šiek tiek nustebęs. kurių turtai. jis tikriausiai staiga pastebi. kad paaugliai didesnę svarbą teikia „turėjimui daug pinigų". „Žmonės yra gyvos iškasenos . Tačiau esama ir panašumų: kad ir kur gyventų. oras svaigus ir kad pats metas pamankštinti senus sparnelius. Įkopę į septintą dešimtmetį renkasi ir veda vidutiniškai dešimčia metų jaunesnes moteris (Kenrick ir Keefe. Atkreipkime dėmesį į šiuos faktus: • Atlikus tyrimus su 37 skirtingų kultūrų atstovais. O moteris traukia vyrai. paaiškėjo. lyginti raukšles ar nusiurbti riebalus. kad per mylią nuo jos esančių patinėlių plaukeliai imtų virpėti. Evoliucinės psichologijos specialistai irgi mano. K U L T Ū R A IR LYTIS 209 teles skleidžiamą kvapą. pastebi Bussas (1994a) ir Alanas Feingoldas (1992). 2003). Priešingai.materialius išteklius ir gebėjimą apginti. pradedant Australija ir baigiant Zambija. bet ir skirtingas vyrų bei moterų seksualines nuostatas bei elgseną. 1992). Į trečią dešimtmetį įžengę vyrai linkę vesti tik nedaug jaunesnes moteris. Povai patinai išskleidžia uodegas. kurioms vyrai ir moterys teikia pirmenybę pasirinkdami porą. kai lieka kambaryje vieni su mergaite (Roney. . .sako Glennas Wilsonas (1994). Didesnis vyrų domėjimasis kūno formomis juos taip pat paverčia pagrindiniais pornografijos vartotojais. aistros apimti. 5.ankstesnės natūraliosios atrankos sukurtų mechanizmų rinkiniai". juo labiau jis vertina didesnį amžiaus skirtumą tarp jo ir išrinktosios. Vieno eksperimento metu paaiškėjo. bet jei tai pasitvirtina. tad apsisuka ir nuskrenda prieš vėją. kad vyrus traukia jaunatviškos išvaizdos moterys. Evoliucinės psichologijos specialistai sako.). aplinkybės. Evoliucinė psichologija taip pat teigia. jog tai padeda paaiškinti ne tik vyrų agresyvumą. kad vyrai stengiasi siūlyti tai.sako Davidas Bussas (1995a). „Vyrų laimėjimai iš esmės yra meilinimosi demonstravimas". Moterys gali pasididinti krūtis. kad diena tapo puiki.5 pav. Be to. meilės ir kad jais žavėtųsi. Apibendrinęs šiuos duomenis Bussas (1999) rašo. ko trokšta moterys . kurių kūno formos signalizuoja apie jų vaisingumą. skristų prieš vėją. • Vyrai linkę vesti jaunesnes moteris. galia ir ambicijos leidžia tikėtis išteklių. Vyras dažniausiai klysta. kad atrodytų jaunesnės (ir vaisingesnės). Tačiau abejotina. Visų amžiaus grupių moterys teikia pirmenybę tik truputį už jas vyresniems vyrams. juo vyras vyresnis. Be abejonės. ir vyrai. „jog visame pasaulyje aspektai. ir šie. patvirtina šiuos teiginius. moters šypseną interpretuodamas kaip seksualinį susidomėjimą. kurio vienos molekulės pakanka. reikalingų palikuonims auginti (žr. kad jį traukia cheminis aerozolis. kurios siejasi su vaisingumu. ir moterys trokšta gerumo. ar kandis patinas suvokia. Indonezijos saloje ar San Paule. G E N A I . kuriems rinkdamiesi porą vyrai ir .5 s k y r i u s . kad ir čia susiduriame su natūraliosios atrankos išankstiniu vyrų nusiteikimu žavėtis tomis moterų savybėmis.

renkantiems šakneles ir medžiojantiems voveres Šiaurės Afrikos lygumose. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 5. vyrų ir moterų seksualinės iniciatyvos skirtumo) ir po to grįžta atgal. reikia kur kas daugiau nei atiduoti spermą. tačiau jų apraiškos šiuolaikinėje visuomenėje yra akivaizdžiai mažiau „pritaikomos". kurie turi išteklių ir užima tam tikrą socialinę padėtį.kritikai mato dvi evoliucinio aiškinimo problemas. O moterys teikė pirmenybę vyrams. kad jis tarnauja šiai funkcijai." Evoliucijos teoretikas vargiai pralaimės siūlydamas pavėluotą aiškinimą. Šis metodas primena funkcionalizmą . padedančios genams išlikti.210 II d a l i s . taip ir mūsų su partneryste susiję troškimai parodo. Išvengti pavėluotos nuomonės šališkumo galima įsivaizduojant. ar ši ištikimybė neliudytų evoliucijos išminties? Norint užauginti palikuonį iki brandos. liudijantiems jaunystę ir sveikatą." O jeigu vyrai niekada neturėtų nevedybinių lytinių santykių.5 PAVEIKSLAS Veiksniai. tad ir vyrai. Šaltinis: Buss. kurių jaunikliams reikalinga ilgalaikė tėvų globa. Šiandieninė visuomenė yra orientuota į informaciją . Pamėginkime tai padaryti. kuri dominavo XX a. Lygiai kaip gyvačių. taip pat ir reprodukcinę." Douglas Kenrick (1987) . ir moterys laimi kartu investuodami į savo vaikus. kad viskas vyko priešingai. jog moterys yra stipresnės ir fiziškai agresyvesnės. (Tai. Tai padės geriau apsaugoti jų vaikus. kad vyrai teikia pirmenybę bruožams. Monogamija taip pat padidina vyrų tikrumą dėl tėvystės. stengdamiesi sukonstruoti jo paaiškinimą.gamtos procesų. kokių išteklių reikėjo protėviams." Mintys apie evoliucinę psichologiją Neneigdami natūraliosios atrankos . „Puiku! . kaip numato evoliucinės psichologijos specialistai. „Kodėl pasireiškė šis elgesys? Todėl. kad jie galėtų reprodukuotis. kuriems teikiama pirmenybė renkantis porą Davidas Bussas ir 50 jo bendradarbių šešiuose žemynuose ir penkiose salose apklausė daugiau negu 10 000 žmonių. kodėl žmonės ir kitos gyvūnų rūšys. religijoms ir politinėms sistemoms. Mumyse glūdi sėkmę patyrusių protėvių troškimai. trečiajame dešimtmetyje. beje.didžiuliai bicepsai ir trykštantis testosteronas nėra svarbiausias dalykas kompiuterių įmonės prezidentui. kuriais atrenkamos fizinės bei elgsenos savybės. yra „Lyčių elgsenos skirtumai galėjo būti aktualūs mūsų protėviams.teoriją. Ištikimi savo sutuoktinėms ir palikuonims vyrai geba geriau pasirūpinti.gali kas nors pasakyti. Pirmoji: evoliucinės psichologijos specialistai savo teoriją pradeda nuo reiškinio (pavyzdžiui. 1994b. pastebi biologai Paulas Ehrlichas ir Marcusas Feldmanas (2003). moterys teikia pirmenybę. skiriasi būtent taip. Įsivaizduokite. yra evoliuciniai aiškinimai. kokie išlikimo pavojai grėsė mūsų protėviams. Paaiškėjo. aukščio ir vorų baimė atskleidžia. atstovaujančių įvairioms rasėms. . kad jų vaikai galėtų išgyventi ir perduoti genus.

Kosmologai teigia. į kuriuos mokslas atsakyti nepajėgia. Evoliucijos mokslas ir religija") atkreipkime dėmesį Evoliucijos mokslas ir religija Praėjo pusantro šimtmečio po Charleso Darwino „Rūšių kilmės" (The Origin ofSpecies) pasirodymo. Pavyzdžiui. Jie gali puikiai kartu egzistuoti ir abu duoti visuomenei svarbios naudos. koduojantis ir perduodantis didžiulį srautą informacijos . prasmingas. šios kūrybos rezultatas . o empirinis mokslas. bet jai buvo suteiktas gebėjimas keistis iš beformės materijos į stebuklingą formų ir struktūrų rinkinį" (VVilford. evoliucines prognozes lyginantis su duomenimis. . mano. kurią sukėlė antimokslinių ir antireliginių kraštutinumų šalininkai. jog mokslas gali atsakyti į klausimus „kada?" ir „kaip?". kosmologas Paulas Daviesas (2004) daro išvadą: gamta buvo išradinga ir sumanė sukurti save kopijuojančias. Jei sunkio jėga būtų nors truputį stipresnė ar silpnesnė. atrodo.inžinerijos stebuklas. Augustinas V amžiuje numatė šiuolaikinių religingų mokslo žmonių požiūrį: „Visata buvo sukurta ne visiškai tobulos formos. Tai leidžia gamtai atsirinkti tas mutacijas. jau seniai įtikino 95 proc. buvome kuriami visą amžinybę. Nors. kad mokslas ir religija nėra konkurentai. Amerikos mokslo pažangos asociacijos vadovas Alanas Leshneris (2005) skundžiasi dėl poliarizacijos.mūsų be galo sudėtingas. gautais stebint gyvūnus. 2005). ku- Kai kurie kritikai bando neigti evoliucinį mokymą.teoriją kurią laiko alternatyva Darvvino teorijos siūlomam „aklų bandymų ir klaidų" keliui (Behe. Nors yra klausimų. žmogaus akis .5 s k y r i u s . 1996). K U L T Ū R A IR LYTIS 211 linkę poruotis ir būti monogamiški. 1998). bet gina valdomos evoliucijos . stebėjimai įkvepia teorijas. kad jų sritis toli gražu nėra spėlionės atgaline data. 1999). o religija . bet tęsiasi diskusijos dėl jo didžiosios idėjos. tokie kaip naujausi DNR tyrimų duomenys. Intensyviausiai šios diskusijos plėtojamos Jungtinėse Valstijose. Šis evoliucinis skepticizmas yra tvarus.„protingo kūrimo" . suaugusiųjų tiki. (Žr.į klausimus „kas?" ir „kodėl?"." Daugelis mokslininkų. išsibarsčiusių „po visą gyvūniją". Šv. Daugumai mokslininkų mutacija ir natūralioji atranka paaiškina gyvybės atsiradimą ir išradingus jos kūrinius. kad kiekvienas žemės sutvėrimas kilo iš kito sutvėrimo. Šališkumas ne mažiau aktualus ir kultūriniuose aiškinimuose. 2005). Nes kultūra socializuoja jų elgseną! Kai vaidmenų skirtumai pasireiškia skirtingu laiku ir skirtingose vietose. kurios laikui bėgant gali pagerinti detalės struktūrą (Dennett. kad „žmogus išsivystė per milijonus metų" (Gallup. Meilė tarp vyro ir moters yra universali dėl genetinės naudos: ištikimų patinų palikuonys rečiau žūdavo nuo plėšrūnų. Iš tikrųjų daugelis mokslininkų mėgsta cituoti garsų genetiko (ir rusų stačiatikių atstovo) Theodosiuso Dobzhansky posakį: „Biologijoje niekas nėra svarbu. mokslininkų. arba jei anglies protonas svertų bent kiek daugiau ar mažiau. Visata niekada mūsų nebūtų sukūrusi (bet ji buvo visiškai teisi taip pasielgdama). kad jų teorijų šališkumo kritika yra „absoliučiai klaidinga". iškeliančias naujas prognozes. „kultūrai" geriau pavyksta šiuos vaidmenis apibūdinti nei paaiškinti. „turėtume kiekviena proga aiškinti plačiajai visuomenei. sutinkančių su Leshneriu. norėdami išsklaidyti įtampą tarp mokslo ir religijos. kad Visata iš tikrųjų stebuklinga. vykdant tarpkultūrinius stebėjimus ir atliekant hormonų bei genetikos tyrimus. Kaip ir daugelyje mokslo sričių. skyrelį „Atkreipkime dėmesį. kodėl vyrai ir moterys skiriasi. Evoliucinės psichologijos specialistai tvirtina. išskyrus evoliucijos šviesą". nors moksliniai įrodymai. viltingas buvimas. kuriose tik 38 proc. kad žmogaus raidos istorija labai ilga. kad „žmogus išsivystė iš ankstyvesnių rūšių" (Harris Poli.sudaryta iš detalių.) Evoliucinės psichologijos specialistai sako. G E N A I . Jo nuomone. informaciją apdorojančias sistemas (mus). Kai kurie vyraujančio mokslo kritikai sutinka.

ar visi turėtume įsigyti namų apsaugos sistemas? Tačiau atminkite. 5. nepajėgiančiu paremti ištekliais. bylojančius apie pasiryžimą investuoti į jas ir į jų atžalą. 1999). kad evoliucija pagrįsti spėliojimai apie lytį „tik įtvirtina vyrų ir moterų stereotipus" (Small. patelės pasirenka patinus iš dalies atsižvelgdamos į jų gebėjimą bei norą paremti ištekliais. Be to.6 PAVEIKSLAS Prognozės.). atsako evoliucinės psichologijos specialistai. jie nerimauja. 3 prognozė: Moteris išsiskirs su vyru. kuriose lytys skiriasi pagal tėvų investicijas. Šios prognozės atkreipia dėmesį į nežinomus reiškinius ir leidžia patvirtinti. Konkrečios evoliucinės hipotezės 2 hipotezė: Kai patinai gali paremti ir kartais paremia atžalą savo ištekliais. padarytos remiantis hipotezėmis 1 prognozė: Moterys išsiugdė palankumą aukštesnę padėtį užimantiems vyrams. rias galima patikrinti (žr. paneigti ar peržiūrėti teoriją. kad visiems bendras evoliucinis palikimas pats savaime neleidžia prognozuoti santuokos formų įvairovės (vieno sutuoktinio.212 II d a l i s . Tačiau jie tvirtina. \ Vi 3 hipotezė: Lytis. kad empiriniai įrodymai menkai tepatvirtina evoliucinės psichologijos prognozes (Buller. S O C I A L I N Ė Į T A K A Bendroji evoliucijos teorija Natūraliosios atrankos sąlygojama evoliucija iJ Vidurinės pakopos evoliucinės teorijos Abipusio altruizmo teorija Tėvų investicijų ir lytinės atrankos (selekcijos) teorija X/ Tėvų-vaikų konflikto teorija ^ 1 hipotezė: Rūšyse. daugiau investuojanti lytis bus išrankesnė rinkdamasi partnerį. arba kuris šiuos išteklius skirs kitoms moterims ir jų vaikams. LJ Konkrečios prognozės. daromos remiantis Davido Busso (1995a) evoliucine psichologijos studija. 5. kurių buvo tikėtasi. Ar evoliucijos pasekme aiškinant gaujų smurtą.tai kitas klausimas. kad tai natūralu. Tačiau kritikai tvirtina. 2005). Ar šios tendencijos vis dar gyvybingos . 2 prognozė: Moterys išsiugdė palankumą vyrams. rodantiems ženklus. kad evoliucija padeda paaiškinti ir mūsų bendrumus. evoliucijos išmintis yra praeities išmintis.6 pav. ir skirtumus (tam tikra įvairovė padeda išlikti). žudantį pavydą ir prievartavimus galima įtvirtinti ir pateisinti vyrų agresyvumą kaip natūralų dalyką? Ir jei evoliucinės psichologijos specialistai įtikins vis daugiau žmonių. tėviškai mažiau investuojanti į atžalą labiau konkuruos tarpusavyje dėl galimybės poruotis su daugiau investuojančia lytimi. kelių . Evoliucinės psichologijos kritikai pripažįsta.

o visi kartu jie įtikina daugelį mokslininkų. baigę šiuos jaunų suaugusių žmonių vaidmenis. ir beždžionių agresyvumo skirtumai pasireiškia ankstyvajame gyvenimo etape (kol kultūra dar nebūna padariusi didesnio poveikio) ir mažėja suaugus. 1843 dvilytis (androgynous) Vyriškų ir moteriškų savybių mišinys. Atrodo. rūpindamiesi ir apsaugodami vyrai paryškina stipraus vyro savybes ir slopina abipusio priklausomumo bei globos poreikį (Gutmann. jie veikia mūsų organizmą. įvyksta įdomus dalykas. Gyvūnams suleidus testosterono. Tačiau. daugelio vyrų. Pratt ir kiti.empatiškesni ir mažiau linkę dominuoti (Lowenthal ir kiti. Nepaisant to. kurios atitinka jų vaidmenis. kai testosterono lygis nukrenta. vadinasi. kurias anksčiau slopino. kad lytiniai hormonai yra svarbūs. Moterys tampa kategoriškesnės ir labiau pasitikinčios savimi. kad tiek vyrai.5 s k y r i u s . 1990). „Puikiausi žmonės savo asmenyje sutuokia abi lytis. 2004). Nė vienas iš šių faktų nėra įtikinamas. Rodydami dėmesį. G E N A I . svarbi ir kultūra. svarbiausia. Lytis ir hormonai Jei genai nulemia lyties savitumus.susikuria vyrišką tapatumą. Vyriškos lyties embrionuose genai reguliuoja sėklidžių formavimąsi.išmokti ir keistis. sutuoktinių mainų) skirtingose kultūrose. kad romantiškų santykių ir ankstyvos tėvystės laikotarpiu socialiniai lūkesčiai abi lytis skatina pabrėžti tas savybes. Viena iš galimų mažėjančio lyčių skirtumo priežasčių yra hormonų pokyčiai. dažnai leidžia reikštis toms savybėms. o vyrai . Tyrimai rodo. Manoma. Kalbant apie žmones. 1977). Kiekvienas jų tampa labiau dvilyčiu . kad mergaitės. Stengdamosi patikti ir augindamos mažus vaikus jaunos moterys varžo savo impulsyvų norą elgtis kategoriškai ir nepriklausomai. linkusios berniokiškai elgtis žaisdamos (Hines. kurie buvo auginami kaip mergaitės (Reiner ir Gearhart. ir globojančiu. tiek moterys. 1975. Atrodo." Raiph VValdo Emerson. Evoliucinė teorija taip pat negali paaiškinti vos per keletą dešimtmečių įvykusių elgsenos pokyčių skirtingose kultūrose. Be to. kaip netrukus pamatysime.vaidmens keliami reikalavimai. su jais elgiamasi kaip su mergaitėmis. kurios iki gimimo patyrė testosterono perteklių. dauguma iš jų renkasi tipiškus vyriškus žaidimus ir ilgainiui . Kai kurie mokslininkai daro prielaidas. K U L T Ū R A IR LYTIS 213 sutuoktinių iš eilės.gebančiu būti ir kategorišku. nusikaltėlių vyrų testosterono lygis būna aukštesnis nei normalus. Visi sutinka. Journals. 2000). ir žmonių. o šios gamina vyrišką išvaizdą lemiantį lytinį hormoną testosteroną. Kitų tyrimų metu stebėti be vyriško lyties organo gimę berniukai. Kita priežastis . jog čia slypi formuojanti kultūros galia. kad jie buvo rengiami suknelėmis. ką mums davė gamta.dažniausiai patirdami emocinį stresą . padidėja jų agresyvumas. jog testosteronas susijęs su agresija. Kai žmonės bręsta ir sulaukia vidutinio bei vyresnio amžiaus. 2004). taip pat ir Nacionalinės futbolo lygos žaidėjų bei padūkusių studentų korporacijų narių (Dabbs. . tai gebėjimas prisitaikyti .

" Ir „visur valgio gaminimas bei indų plovimas yra tie namų ruošos darbai.ypač tų.praneša Jungtinės Tautos (1991). adatą. o moterys rūpinasi vaikų priežiūra (Bianchi ir kiti. kaip evoliucija galėjo nulemti tokius lyčių elgsenos skirtumus. . kad gamta tuoktuvių žaidime pirmenybę teikia patinams. apdovanotose Randolpho Caldecotto medaliu. Išanalizavus. kuriais dalijamasi mažiausiai". bet socialiniai vaidmenys taip pat stipriai veikia. kuriose abu sutuoktiniai siekia karjeros. puodus ir keptuves). elgesio taisyklės bei tradicijos. S O C I A L I N Ė Į T A K A APIBENDRINIMAS Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natūralus? • Evoliucinės psichologijos specialistai kuria teorijas apie tai.idėjos. lyčių vaidmenys (genderrole) Vyrų ir Kultūra. Visi sutinka. Biernat ir Wortman. Kultūros reikšmę atspindi lūkesčiai. kad gamta mus apdovanojo neįtikėtinu pajėgumu prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. Visose šalyse dirbti namų ruošos darbus ir rūpintis vaikais paprastai padeda mergaitės. • Kritikai sako. šakes. 1991).214 II d a l i s . nepajėgiančios įvertinti kultūrinės įvairovės. kurioms daug svarbiau neeikvoti savo mažesnių reprodukavimosi galimybių. kuriųfizinės savybės byloja apie vaisingumą. pirmenybę teikia tiems vyrams. rodantiems seksualinę iniciatyvą patelių atžvilgiu . ir panieka. o berniukams „sparnus". paaiškėjo. • Biologija (pavyzdžiui. XX a. rungiantis su kitais patinais. jog lyčių socializacija mergaitėms suteikė „šaknis". šluotą. 1991). kurie pajėgtų pasirūpinti vaikais. Sakoma. kad šios teorijos sustiprins vyriškus stereotipus. kaip pastebėjome. Jie taip pat diskutuoja. kad vyrai medžioja žvėris ir kerta mišką. ir nerimauja. kas kuo užsiima 185 bendruomenėse. vyriškieji ir moteriškieji hormonai) svarbi lyčių skirtumams. kurią jie patiria nepateisinę šių lūkesčių (Kite. 2001). nuostatos. Jie teigia. Kultūra ir lytis: kultūros diktatas? Kultūros įtaką iliustruoja lyčių vaidmenų skirtumai nepriklausomai nuo vietos ir iaiko. ir abi lytys beveik vienodai užsiima laukininkystės darbais ir karvių melžimu. moterys atlieka didžiąją dalį namų ruošos darbų. . yra tai. knygose vaikams. kaip turėtų elgtis vyrai ir moterys. moterų elgesio lūkesčių (normų) rinkinys. Suaugus tikrovė skiriasi nedaug: „Visur. moterys atlieka maždaug 90 proc.ir besistengiantiems agresyviai dominuoti. o berniukai penkis kartus dažniau nei mergaitės buvo vaizduojami naudojantys gamybos priemones (pavyzdžiui. Net šiuolaikinėse Šiaurės Amerikos šeimose. Taigi moterys. vyrai atlieka didžiąją dalį namų ūkio remonto darbų. kad evoliuciniai aiškinimai kartais tėra pavėluotos spėlionės. 2000. kuo didelės žmonių grupės dalijasi ir ką perduoda iš kartos į kartą . o berniukai daugiau laiko praleidžia žaisdami be priežiūros (Edwards. valgaminimo bei skalbimo darbų. Tokie vyrų ir moterų elgsenos lūkesčiai apibrėžia lyčių vaidmenis. kaip agresija ir seksualinis iniciatyvumas. ar pakanka empirinių įrodymų evoliucinės psichologijos teorijoms paremti. plūgą ar ginklą). mergaitės keturis kartus dažniau nei berniukai vaizduojamos naudojančios namų apyvokos daiktus (pavyzdžiui.

Egiptiečiai su pasaulio daugumos nuomone nesutiko santykiu 2:1. ar kai moterys lieka namuose ir rūpinasi vaikais." JTO generalinis sekretorius Kofis A. apklausoje 38 000 žmonių pateikė klausimą: ar gyvenimas teikia didesnį pasitenkinimą. kai abu sutuoktiniai dirba ir kartu rūpinasi vaikų auklėjimu. 5. Annanas. Šiaurės Amerikoje dauguma gydytojų ir stomatologų yra vyrai.5 s k y r i u s . skirtingose šalyse skiriasi. ar sėkmingai susiklostė partnerystė su Afrikos ūkininke bei jos vyru. o Danijoje dauguma stomatologų yra moterys. Japonijoje ir Vokietijoje vadovaujančius postus moterys užima santykiu 1:10. kuriems pritaria abi lytys.). Šaltinis: Duomenys iš 2003 metų Pew Global Attitudes apklausos. vaidmenis. jūsų nuomone. Wallace. 1997.7 PAVEIKSLAS > Vaidmenys. Tačiau atsakymai skirtingose šalyse ryškiai skiriasi. Net ir industrinėse šalyse vaidmenys nepaprastai skiriasi. o Australijoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose . Skirtingi lyčių vaidmenys skirtingose kultūrose Tarptautinis tyrimų centras Pew Global Attitudes 2003 m. Ar kultūra konstruoja lyčių vaidmenis? O gal lyčių vaidmenys paprasčiausiai atspindi natūraliai vyrams ir moterims būdingą elgseną? Lyčių vaidmenų įvairovė skirtingose kultūrose ir skirtingais laikotarpiais byloja. siekiant pažangos. kad mūsų veikia. o Viduriniuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje mažiausia (Sočiai Watch. „Jungtinėse Tautose visada žinojome. Rusijoje dauguma gydytojų . kaip lyčių atstovų. K U L T Ū R A IR LYTIS 215 „Kokia santuoka. 2002 . Australijoje ir Skandinavijos šalyse pastebėta didžiausia lyčių lygybė. G E N A I . 2006).beveik 1:2 (ILO. tuo tarpu vietnamiečiai palaikė daugumos nuomonę santykiu 11:1.7 pav.moterys. priklauso nuo to. teikia didesnį pasitenkinimą?" ] Abu sutuoktiniai dirba ir dalijasi namų ruošos darbus Vyras aprūpina šeimą Argentina [ Meksika Hondūras Brazilija Bolivija [ Venesuela [ Peru * 5. o vyras aprūpina šeimą? 41-je šalyje dauguma respondentų pasirinko pirmąjį atsakymo variantą (žr. kad kultūra iš tiesų konstruoja mūsų. 2000).

ir šios knygos autorius. kai ištekėjusių moterų veikla apsiriboja namais ir šeima". tarp jų . 1987. priklauso. 2005 metais šiam teiginiui pritarė tik 20 proc. Tai patvirtina didėjantis moterų skaičius šalių parlamentuose nuo Maroko iki Švedijos (Inglehart ir Welzel. kad tėvų auklėjimas iš tiesų daro poveikį. 2005). vyrų ir 66 proc. Kraštutinės vaikų meilės ir skriaudimo palyginimas atskleidė. Amerikoje XX a. tiesa? . Per tas 24 valandas 35 proc. būna įvairaus skonio. Amerikos aukštųjų mokyklų pirmakursių buvo įsitikinę. Vyriški ir moteriški vaidmenys kinta daugumoje kultūrų. o dešimtojo dešimtmečio viduryje . Be to. kuo šie taps. ką jie veikė per praėjusias 24 valandas. vaikai perima didelę dalį tėvų puoselėjamų vertybių. 2000. 1989.216 II d a l i s . o moterys . kad mergaitė paskambintų berniukui ir paskirtų pasimatymą? Atsakiusieji „taip" procentais 1950 1999 29% 70% Lyčių vaidmenų pokyčiai bėgant laikui Praėjusio šimtmečio antrojoje pusėje . ir bihevioristai. Bendraamžių perduodama kultūra Kultūros. moterų gamino maistą ar plovė indus.per trumpą istorijos atkarpą . kaip ir grietininiai ledai. 2006). Richardson. (Astin ir kiti. Nuo 1960 metų iki amžiaus pabaigos moterų dalis tarp absolventų aukštosiose medicinos mokyklose išaugo nuo 6 iki 50 proc. Dirbančios moterys viena valanda daugiau negu vyrai praleido rūpindamosi namais ir šeimos nariais (Darbo departamentas. Kaip šitokias tradicijas perduoda karta iš kartos? Vyraujanti prielaida. Hunt. kad lyčių vaidmenis apibrėžia ne vien evoliucija ir biologija . šio fakulteto absolventų sudarė moterys. Tarptautinė parlamentinė sąjunga. kad „ištekėjusi moteris gali dirbti versle ar pramonėje net jei turi gebantį ją išlaikyti vyrą". 2005. kurią Judith Rich Harris (1998) vadina ugdymo prielaida. kaip tėvai auklėja vaikus. 1967 metais 57 proc. Tačiau jei vaikų asmenybes formuoja tėvų pavyzdys bei rūpinimasis. 1996 metais tam pritarė keturi iš penkių amerikiečių (Niemi ir kiti. 2005). (AMA. Volstryte vyrai daugiausia dėvi kostiumus. Amžiaus pabaigoje 30 proc. septintojo dešimtmečio viduryje ištekėjusi moteris namų ruošai skirdavo septynis kartus daugiau laiko negu jos vyras. Jungtinių Valstijų statistikos biuras apklausė 21 000 vyrų ir moterų. 2000). 1965 metais nė viena moteris nebuvo baigusi Harvardo universiteto Verslo fakulteto. o teisės . Šiuo klausimu sutaria ir Freudo šalininkai.nuo 3 iki 50 proc. Tokie spartūs pokyčiai skirtingose kultūrose byloja.lyčių vaidmenys ryškiai pasikeitė.sijonus bei sukneles. Pryor ir kiti. NORC. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Gallupo apklausos klausimas: ar priimtina.politines ir religines pažiūras. 1996). toje pačioje šeimoje augantys vaikai turėtų būti labai panašūs. kad „geriausia. kai kurių prie ekvatoriaus gyvenančių tautų (ne visų) vyrai ir moterys apskritai nieko nedėvi.. 1938 metais vienas iš penkių amerikiečių pritarė. Škotijoje daugelis vyrų oficialiomis progomis dėvi klostuotus sijonus.laikas taip pat juos keičia. 2004). yra tokia: nuo to.j a u tik dvigubai daugiau (Bianchi ir kiti. 2004.

jog didesnį poveikį daro bendraamžiai. Juk būtent su bendraamžiais jie žaidžia ir galiausiai su jais dirbs bei kurs šeimas. Panašiai kurti girdinčių tėvų vaikai. ir šias idėjas noriau priima jauni suaugusieji. ar merginos anksti pastos. muzikinį skonį. pasiekdama savo argumentų ribas. Duomenys. dažniausiai atsisako tėvų tradicijų ir perima kurčiųjų tradicijas. K U L T Ū R A IR LYTIS 217 Šią prielaidą paneigia stulbinantys ir įspūdingi pastarųjų metų evoliucinės psichologijos duomenys. tačiau širdimi ir protu lieka su bendraamžiais. kurie įtikinėja. kad genetiniu poveikiu galima paaiškinti maždaug 50 proc. kol jis nepatiekiamas grupei vaikų. Sąveika tarp tėvų ir vaikų grupių būna gana laisva. dėl kurių visi sutaria. teigia Harris (1996).bendraamžių įtaka. Aplinkos. individualių asmenybės bruožų. Elgsenos genetikos specialistai Robertas Plominas ir Denise Daniels (1987) teigia: „Du vienos šeimos vaikai [vidutiniškai] skiriasi vienas nuo kito tiek pat. kad rūkyti malonu. o ne ką galvoja tėvai. • Nors rūkančių tėvų vaikai rūko dažniau. gyvenamąjį rajoną ir bendraamžius. tad tradicijos niekada neperduodamos tobulai. ir primatų kultūrose pokyčius inicijuoja jaunimas. Ir žmonių. Panagrinėkime štai tokius dalykus: • Ikimokyklinukai tėvų raginami dažnai atsisako ragauti kokį nors patiekalą tol. Tėvų įtaka svarbi. o tai savo ruožtu lemia. rodo. kuriems patinka. paprastai tai būna jaunos beždžionės arba jauni žmonės. Vaikams ir paaugliams kur kas labiau rūpi. kiek atsitiktinai parinktų vaikų poros". ar vaikai praleidinės pamokas. bet iš esmės ji netiesioginė: tėvai padeda vaikams pasirinkti mokyklą. ir siūlo cigarečių. tačiau sukeistume jų tėvus. Jie gali „pakeisti kodą" sugrįžę į savo namus. taip pat ir namų poveikiu galima paaiškinti tik iki 10 proc. Vaikai turi rūkančių draugų. o šie mėgdžioja jauniausius suaugusius tėvų kartoje.5 s k y r i u s . tai atrodo logiška. G E N A I . gyventų tame pačiame regione ir tarp tų pačių bendraamžių. t Imigrantų vaikai paprastai užauga teikdami pirmenybę savo naujų bendraamžių gimtajai kalbai bei normoms. gauti tiriant dvynukus bei biologinius ir įvaikintus brolius bei seseris. atrodo. ką mano jų bendraamžiai. lankantys mokyklą kurtiesiems. Vaikai ir paaugliai žaidimus. skirtumų? Tai . Tad nors kultūros tradicijos išlieka. tvirtina Harris. pati kultūra kinta . jų asmenybės bruožų. Taigi jei grupė vaikų lankytų tą pačią mokyklą. Žvilgtelėjus atgal. Be to. vaikai dažnai mėgdžioja truputį vyresnius už save. vartos narkotikus. kalbos manieras ir netgi keiksmažodžius daugiausia išmoksta iš bendraamžių. tie vaikai „suaugę turėtų būti panašūs". Tad kas lemia likusius 4 0 50 proc. Kai viena beždžionė atranda geresnį būdą maistui nuplauti arba kai žmonės iškelia naujas mados ar lyčių vaidmenų idėjas. kurie mėgdžioja dar vyresnius.

tačiau jos nėra nepriklausomos nuo biologijos. Arba panagrinėkime tokį dalyką: vyrauja nuomonė. . 2002). Tad kaip sąveikauja biologija ir kultūra? Ir kaip asmuo sąveikauja su aplinkybėmis? Biologija ir kultūra Neprivalome evoliucijos ir kultūros laikyti konkurentėmis. biologinio) poveikis priklauso nuo kito veiksnio (pavyzdžiui. 1980). Be to. o per bendraamžius.218 II d a l i s . Žmonės vienaip reaguoja į Davidą Beckhamą ir kitaip . Viename tyrime tik vienas iš 720 susituokusių porų neatitiko šios normos (Gillis ir Avis. kas socialu ir psichologiška. aplinkos). kad vyras turi būtų aukštesnis už žmoną. atsakingą už regėjimą. kultūra šiuos skirtumus gali padidinti atitinkamomis normomis.švelnesnės ir malonesnės. vidurio moterys Jungtinėse Valstijose vis labiau dominuoja ir aktyviau veikia. Tėvų prisilietimas aktyvina genus. kultūra gali pabrėžti tai. kad tai mumyse užprogramuota biologiškai.į Woody Alleną. o ne moterims užimti dominuojančią padėtį visuomenėje. Aplinka gali stimuliuoti genus. kaip patirtis naudojasi genais. Kitų lūkesčiai mus veikia todėl. galiausiai yra biologiška. Biologija ir kultūra taip pat gali sąveikauti.lyčių vaidmenys . biologija ir patirtis veikia viena kitą. Kadangi vyrai 8 proc. jie prisitaiko ir reaguoja į dirgiklius. Kai biologinės savybės veikia reakciją į aplinką. Viskas. Galima tik spėlioti. Nuo XX a. nes kultūra veikia tai. aukštesni ir vidutiniškai turi dvigubai didesnę raumenų masę. kaip tai paaiškinti psichologiškai: galbūt būdami pranašesni ūgiu (ir amžiumi) vyrai gali išlaikyti socialinę viršenybę moterų atžvilgiu.atspindi tam tikrą biologinę įtaką tačiau taip pat iliustruoja ir stiprų kultūros poveikį. kad vyrai turi būti tvirtesni. Jei genai ir hormonai lemia. Šiandieninis genetikos mokslas parodo. • Didžiausia kultūrinė įtaka gaunama ne tiesiogiai iš tėvų. Visame pasaulyje vyrauja tendencija vyrams. jiems lemta įgyti kitokią gyvenimo patirtį nei moterims. ką davė biologija. kultūrą ir lytį? Biologija ir kultūra neegzistuoja izoliuotai. Kokią išvadą galime padaryti apie genus. kad vyrai fiziškai agresyvesni nei moterys. skatinančiomis tikėtis. S O C I A L I N Ė ĮTAKA APIBENDRINIMAS Kultūra ir lytis: kultūros diktatas? • Labiausiai ištirti vaidmenys . Kultūrinės normos subtiliai. Tačiau taip pat galima ieškoti sąveika (interaction) Vieno veiksnio (pavyzdžiui. • Skirtingose kultūrose ir skirtingais laikotarpiais lyčių vaidmenys labai skiriasi. kad pakeistų smegenis (Quartz ir Sejnowski. kurie ateityje padės vaikui įveikti stresines situacijas. o moterys . tačiau stipriai veikia mūsų nuostatas bei elgseną. Genai mus ne tik varžo. ką paveldime biologiškai. kuriančius naujus išsišakojančius smegenų ląstelių receptorius. Regos dirgikliai priverčia genus tobulinti smegenų sritį.

rengia vyrus ir moteris skirtingiems vaidmenims. kad vienodėjant vaidmenų užduotims lyčių skirtumai „palaipsniui mažės". kad moteris mažiau varžo nėštumas ir vaikų auginimas. kad jos dažniau atlieka globėjiškų savybių reikalaujančius vaidmenis.. verčiančios samdyti talentingiausius (neatsižvelgiant į lytį). pasirinkusių formaliai vyriškas profesijas. kad vyrai atliktų jėgos reikalaujančias užduotis. Vyrams ir moterims atliekant vis daugiau panašių vaidmenų. aukšti vyrai ir žemo ūgio moterys dažnai liktų be partnerių. Tad tikėtina. Prigimtis ir ugdymas sudaro „pinklų raizginį". kad „moterų ir vyrų elgsena yra gana lengvai formuojama. kuriuos atspindi darbo pasidalijimas tarp lyčių.biologiniai skirtumai ir socializacija vaikystėje. G E N A I . vyrai dažniau atlieka fizinės jėgos reikalaujančius vaidmenis. kultūrose. Eagly. lyčių skirtumai pagal prioritetus renkantis porą (vyrai ieško jaunystės ir gebėjimų atlikti namų ūkio darbus. jų psichologiniai skirtumai mažėja. Daugėjant moterų. pastebi Eagly ir Wendy Wood (1999). jų pačių vyriškumo ar moteriškumo sampratos skirtumai taip pat sumažėjo (Twenge. Kai į tai įsiterpia ir prieš diskriminaciją nukreipti įstatymai bei konkurencinės sąlygos. 1997).5 s k y r i u s . lyčių nelygybė dar labiau mažėja.8 PAVEIKSLAS Lyčių socialinės elgsenos skirtumų socialinio vaidmens Lyčių elgsenos teorija Įvairūs veiksniai. Alice Eagly ir Wendy Wood (1999. Nors prigimtis reikalauja. Suaugusiųjų gyvenime tiesioginė lyčių socialinės elgsenos skirtumų pasekmė yra vaidmenys. įgūdžiai ir įsitikinimai. biologinė įtaka) 5. Tad kiekviena lytis stengiasi. Moterų gebėjimas gimdyti ir auginti vaikus sąlygoja tai. skjrtumai r vaidmenų 8M9i Darbo iskirsty pasiskirstymas tarp lyčių ^ " n a X 7 Su lytimi susiję^ gebėjimai bei įsitikinimai ir evoliucijos išminties. kad jų elgsena atitiktų šiuos vaidmenis ir atitinkamai modeliuoja savo įsitikinimus bei gebėjimus. Eagly prognozuoja. kad ūgio norma yra biologijos ir kultūros rezultatas. kad vyrai būtų aukštesni už moteris. Tad evoliucija reikalauja. 1987. taip pat vaikystės sąlygos ir įgytos patirtys. Būdami stipresni ir greitesni. kaip sąveikauja biologija ir kultūra (žr. kad darbo pasidalijimą tarp lyčių lemia įvairūs veiksniai. Mažėjanti vyrų ūgio bei agresyvumo reikšmė šiandieniams aukštos socialinės padėties vaidmenims ir mažėjantis gimstamumas reiškia. o kultūra to paties reikalauja iš sutuoktinių. ir abiejų lyčių atstovai pajėgūs atlikti visus įmanomus organizacinius vaidmenis". tarp jų . kuria grindžiama ši kultūrinė norma: jei žmonės teiktų pirmenybę to paties ūgio partneriams.). . moterys ieško socialinės padėties ir gero uždarbio). Wood ir Eagly (2002) daro išvadą. Šaltinis: Adaptuota iš: Eagly. yra mažesni. Jos įsitikinusios. 1991. Vyrų ir moterų elgseną veikia su jų skirtingais vaidmenimis susiję lūkesčiai.8 pav. 5. Eagly ir Wood. Iš tiesų. o moterys rūpintųsi kūdikiais. kuriose lyčių vaidmenys labiau lygiaverčiai. K U L T Ū R A IR LYTIS 219 Socializacija Lūkesčiai lyčių X Kiti veiksniai (pvz. 1987) plėtoja teoriją apie tai.

Tačiau mes. aštuntojo dešimtmečio pradžioje. . kuriose reikalingas kategoriškas ir konkurencingas elgesys. Iš tiesų. moterų ir vyrų elgsena iš esmės yra ekvivalentiška. Trivialios tiesos priešybė yra paprasčiausia netiesa. ką filosofas Jeanas-Paulis Sartre pavadino „blogu tikėjimu" . Galbūt kultūros galios akcentavimas kelia diskomfortą. Šios didžiosios tiesos apie išorinio poveikio galią pakaktų mūsų elgsenai paaiškinti. kad kai kurie moterų ir vyrų poelgiai šiek tiek skiriasi. Taip pat galime būti ir genų bei aplinkos sąveikos produktas. nes vienu metu esame ir socialinės aplinkos kūriniai. Didžiosios tiesos priešybė yra kita tiesa. kokia kryptimi ji pasuks. ir į teigiamas savybes. lemia rytdienos situaciją. ir jos kūrėjai. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ką slepia moksliniai tyrimai Alice Eagly apie lyčių panašumus ir skirtumus Savo darbą apie lytis pradėjau nuo projekto apie socialinę įtaką XX a. Pastebėjau. Mes galime atsispirti socialinės situacijos spaudimui. kad ateitis tikrai bus. priešingai nei vėjaričiai augalai. priskiriamos moterims. atsakome ir gauname atsakymus. kad išorinės jėgos lemia elgseną: save mes laikome laisvomis būtybėmis. Tačiau tiesa ir tai. Tačiau meilumas ir rūpestingumas . Žmonės neturėtų manyti. kad nepaisant neigiamų kultūrinių stereotipų apie moteris. Šiaurės Vakarų universitetas Situacijos galia ir žmogus „Būna trivialios tiesos ir didžiosios tiesos. ypač kai prisimenami lyčių vaidmenys. tai kas yra šio teiginio priešybė? . jei būtume pasyvūs tarsi vėjaričiai augalai. Dėl šios priežasties aš nutariau kiekvieno „socialinės įtakos" skyriaus pabaigoje atkreipti dėmesį į didžiosios tiesos priešybę: asmens galią. kad šie skirtumai būtinai neigiamai atsiliepia moterims. šiuo metu moters stereotipas yra palankesnis nei vyro.220 II d a l i s . Tiesą pasakius. ir mūsų reikalas nuspręsti. Kaip ir daugelis to meto aktyvių feminisčių maniau. socialinė kontrolė (situacijos galia) ir asmeninė kontrolė (žmogaus galia) konkuruoja viena su kita nė kiek ne daugiau nei biologiniai ir kultūriniai argumentai." Kiekviename šios dalies apie socialinę įtaką skyriuje skelbiama didžioji tiesa: situacijos galia. . o kartais netgi ją pakeičiame. Daug kam nepatinka mintis. savo veiksmų iniciatoriais (na.sakė fizikas Nielsas Bohras. Svarbūs ir socialiniai. kad jei atsižvelgsime ir į neigiamas.savybės. mano atlikti lyčių stereotipų tyrimai rodo. Jaučiame.atsakomybės vengimą ir kaltės už savo likimą suvertimą kitiems žmonėms ar aplinkybėms. Alice Eagly. ir asmeniniai elgsenos aiškinimai. Mes veikiame ir reaguojame. bent jau gerų veiksmų). Didesnis moterų polinkis atsižvelgti į kitų žmonių poreikius ir demokratiškiau elgtis yra vertinamas palankiau ir daugelyje situacijų gali būti privalumas. Tai. Pamąstymui: jei Bohro teiginyje slypi didžioji tiesa. nesame blaškomi aplinkos į visas puses.gali sumažinti jų galią bei veiksmingumą situacijose. ką renkamės šiandien. Per daugelį metų mano požiūris reikšmingai pasikeitė. kad tikėjimas socialiniu determinizmu gali atvesti į tai.

pasirinks jų polinkius sutvirtinantį socialinį pasaulį. daugelį situacijų kurios daro jiems įtaką pasirenka patys. ir situacijos sąveikauja. Visų pirma žmonės skiriasi tuo. kuriuos patys susikuriame. • Žmonės dažnai patys renkasi situaciją (Ickes ir kiti. moteriškas ar seksualus. o ne Times of London) . Tačiau žmonės taip pat veikia socialines aplinkybes. Ir žmonės. ar vidinis nusiteikimas (arba kultūra ar evoliucija) lemia elgseną. Žmonės ir situacijos sąveikauja bent trimis būdais. G E N A I . Kas sukuria socialinę situaciją. aktyvūs žmonės renkasi situacijas. ne tai. Jie greičiau apsigyvens San Franciske ar Toronte ir įsilies į aplinkosaugos organizacijos Greenpeace gretas (arba skaitys Manchester Guardian. tolygus klausimui. žmonės prisideda prie socialinių situacijų susidarymo. kad mūsų išankstinė nuosmonė gali pasitivirtinti: jei tikimės. ar kambario plotą nulemia jo ilgis. kiekvienas iš mūsų atitinkamai reaguoja į situacijas. Tiesą pasakius. 1985): • Bet kuri socialinė situacija skirtingus žmones veikia skirtingai. • Didžioji tiesa apie socialinės įtakos galią bus tik pusiau tiesa. 1978). • Žmonės dažnai susikuria situacijas. jie tarpusavyje sąveikauja. japonai labiau nei britai pasiduoda socialiniams lūkesčiams (Argyle ir kiti." Lao-Dzė. Tad galią turi ir žmonės. ar plotis.5 s k y r i u s . Tai. kad aistringi politiniai liberalai įsikurs Orindžijos apygardoje Kalifornijoje arba taps Prekybos rūmų nariais. Socialinė aplinka .tai ne oras. Ši sąveika vyksta bent trimis būdais (Snyder ir Ickes. mūsų bendravimas su juo gali paskatinti būtent tokią elgseną. kas vyksta studenčių draugijoje. kurią įsivaizdavome.kitaip tariant. kultūrą ir lyt|? • Biologiniai ir kultūriniai aiškinimai neprivalo būti prieštaringi. The Simple Way („Paprastas būdas") APIBENDRINIMAS Kokią išvadą galime padaryti apie genus. Prisiminkime. priešiškas. kad kuris nors žmogus turėtų būti ekstravertas. Antra. o jis kuria mus. Ji labiau panaši į namus. Rinkdamiesi aukštąją mokyklą jūs pasirinkote būti veikiami tam tikrų socialinių aplinkybių. sukuria jos narės. K U L T Ū R A IR LYTIS 221 Socialinės aplinkybės iš tiesų stipriai veikia žmones. skatinančias socialinę sąveiką. Kadangi mūsų protai realybę suvokia skirtingai. jei ne sociumas? Liberalią aplinką sukuria liberalai. Biologiniai veiksniai veikia kultūrini kontekstą o kultūra remiasi prigimtiniais dalykais. vieni žmonės (grupės ar asmenys) jautriau reaguoja į socialines situacijas nei kiti (Snyder. jei atskirsime papildančią tiesą: asmens galią. Mes kuriame savo socialinį pasaulį. Trečia. ar išorinės situacijos. 1983). Be to. kas mums nutinka. Pavyzdžiui. „Tiesos žodžiai visada būna paradoksalūs. 1997). Mažai tikėtina. ir situacijos. Klausimas. . Turėdami galimybę rinktis. kad skirtingai interpretuoja situacijas ir į jas reaguoja.

kad žmonės arba reaguoja į aplinką. (Jei manysime. ar architektais? Abipusio priežastingumo teorija leidžia teigti. ir architektai.save laikyti laisvais aktoriais ir manyti. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Post scriptum: ar turėtume laikyti save socialinio pasaulio produktais. Tada žvelgdami į save manytume. tačiau neteisti kitų. „sadistiški" ar „tingūs" žmonės.) Dauguma religijų skatina atsakyti už save. labiau į j u o s įsijausime.222 II d a l i s . Ar taip yra dėl įgimto žmonių polinkio atleisti savo klaidas ir teisti kitus už jų padarytas nuodėmes? . nes mes esame ir savo socialinio pasaulio produktai. kad kiti yra veikiami aplinkos. kad esame saviveiksmingi. kuriuos laisva valia pasirinko „amoralūs". Abu požiūriai teisingi. o santykiuose su kitais ieškotume supratimo ir socialinių reformų. arba ją veikia. kad kitus žmones veikia situacijos. o ne impozantiškai smerksime nemalonius poelgius. Tačiau ar vienas požiūris teisingesnis už kitą? Išmintinga laikyti save aplinkos produktais (kitaip imtume pernelyg didžiuotis savo laimėjimais ir pernelyg save kaltinti už esamas problemas). o kitus laikyti laisvais aktoriais (kitaip taptume tėviškai globėjiški ir linkę manipuliuoti). Tačiau turbūt būtų pravartu dažniau daryti ir priešingą prielaidą .

Masinė apgaulė Ascho studija apie grupės daromą spaudimą Milgramo paklusnumo eksperimentai Kokios paklusnumo priežastys? Atkreipkime dėmesį. Stanley Milgramas apie paklusimą Kaip nuspėti galimą konformistiškumą? Grupės dydis Vieningumas Sutelktumas Padėtis Viešoji reakcija Ankstesnių įsipareigojimų nebuvimas Kodėl elgiamasi konformistiškai? Kas elgiasi konformistiškai? Asmuo Kultūra Socialiniai vaidmenys Ar norime būti kitokie? Reaktyvusis pasipriešinimas Unikalumo įrodymas Post scriptum: kaip būti individualybe bendruomenėje .Konformizmas Kas yra konformizmas? Klasikiniai konformizmo tyrimai Sherifo normų kūrimo tyrimai Mokslinių tyrimų išvada. Aukų suasmeninimas Mintys apie klasikinius tyrimus Ką slepia moksliniai tyrimai. Užkrečiamas žiovulys Atkreipkime dėmesį.

jei nebūtų buvę paskatinti. Kaip jaustumėtės išgirdę. kurį mums daro bendruomenė. The Spirit of Community. o ne teigiamą (bendruomeninis jautrumas. nuolankumas. „Japonijoje. kai aplink visi stojasi? Būti vieno asmens mažuma nėra lengvas dalykas. Šitokio konformistiško elgesio situacijos kelia šio skyriaus klausimus: • • • • • Kodėl. žmonės. kuriose pasidavimas bendraamžių spaudimui nekelia susižavėjimo. yra despotizmas. 1859 („Apie laisvę") e abejonės. kad kažkas jus pavadino „tikru konformistu" (prisitaikėliu)? Įtariu. kad įsižeistumėte. 1994). konformizmui teikia neigiamą reikšmę (prisitaikymas. tačiau turėdami omenyje bendras vertybes galime teigti.pa- . netoli scenos esantys aistringi garbintojai atsistoja ir ima ploti. Šiaurės Amerikoje ir Europoje socialinės psichologijos specialistai. kaip leidžia manyti klusnios „bandos" įvaizdis? O gal reikėtų tai vadinti „grupiniu solidarumu" arba „socialiniu jautrumu"? B „Socialinis spaudimas. nebent jums labai nepatiko tai. kas žlugdo asmenybę. yra pagrindinis moralinių vertybių ramstis. ar bloga savybė? Į šį klausimą nėra mokslu pagrįsto atsakymo. .„Visa. priklausydami individualistinėms kultūroms. o tolerancijos." John Stuart Mill. ką girdėjote. jog kartais elgtis konformistiškai yra blogai (kai dėl to vairuojama išgėrus arba pasielgiama rasistiškai). Paskui jau atsistoja ir tie. komandinis žaidimas). ir dar kitais atvejais tai nereikšminga (kai teniso žaidėjai dėvi baltą aprangą). būtų mandagiai paploję sėdėdami patogiose kėdėse. Kai sėdite tarp šių žmonių. kartais . kad ir kokiu vardu jį vadintume. Jų pavyzdžiu paseka esantieji toliau ir prisijungia prie ovacijų. reagavimas. savitvardos ir brandos požymis (Markus ir Kitayama. viena jūsų dalis nori ir toliau sėdėti („Šis lektorius visai neatspindėjo mano pažiūrų"). kurie. Tačiau ar liksite sėdėti.gerai (kai sukliudo brautis į eilę prie teatro). Tikriausiai ir jūs nors trumpam atsistosite su visais. Ar konformizmas yra gera. esate patyrę tokį reiškinį: pasibaigus polemiškai lektoriaus kalbai ar koncertui. Individualistinėse Vakarų kultūrose. nepaisant jų įvairovės. paklusnumas). Japonijoje veikti išvien su kitais yra ne silpnumo. 1993 („Bendruomenės dvasia") Kas yra konformizmas? Pradėkime nuo paskutinio klausimo. On Liberty. būdami didelėje grupėje dažniausiai elgiasi vienodai? Kokiomis aplinkybėmis žmonės elgiasi konformistiškai? Ar kai kurie žmonės labiau linkę elgtis konformistiškai? Kas priešinasi spaudimui elgtis konformistiškai? Ar konformistiškumas yra tokia bloga savybė." Amitai Etzioni. žodyje „konformizmas" slypi neigiama prasmė.

kuri supaprastintai atkuria svarbių kasdienių so. Be etikečių negalime aptarinėti šio skyriaus temų.nusileidimas tiesmukam paliepimui. pritarimas. 2000). nuolaidumas. paklusnumą ir pritarimą. tai reiškia ir jausti kitų žmonių veiksmų įtaką. jei prisiimame atsakomybę už jį.< . ir jos neišvengiamos. Nuolaidumas. kai žmonės tiksliai žino. nei kad būtume pasielgę. Pritarimas . konformizmas (conformity) Elgsenos ar įsitikinimų pakeitimas. Paklūstame. KONFORMIZMAS 225 stebi Lance Morrow (1983). sukuria miniatiūrinį socialinį pasaulį mikrokultūrą laboratorijoje. ką darome.visur jaučiama ramybė. Kartais nuoširdžiai darome tai.konformizmas? Kai kartu su milijonais kitų žmonių geriate pieną arba kavą. Galime kaip ir milijonai kitų gerti pieną. nuostatas lemia elgsena. Tad išsiaiškinkime štai šių etikečių prasmę: konformizmas (prisitaikymas). Ar pašoktumėte iš džiaugsmo dėl įvarčio. kai elgsena ir įsitikinamai atitinka socialinį spaudimą APIBENDRINIMAS Kas yra konformizmas? Yra dvi konformizmo elgsenos ar įsitikinimų pakeitimo pasiduodant grupės spaudimui formos. kad sulauktume atpildo arba išvengtume bausmės. Užsirišame kaklaraištį ar apsivelkame suknelę. ko gali tikėtis vienas iš kito. ir įvertina. . pritarimas (acceptance) Konformizmas. Elgtis konformistiškai nereiškia vien tik veikti taip. Tai reiškia veikti kitaip. nors mums nepatinka to daryti. kai atsižvelgiama į užuominomis ar aiškiai išreikštą pageidavimą bet slopinant vidinį pasipriešinimą." Išvada: mes pasirenkame mūsų vertybes bei požiūrius atitinkančias sampratas. Šis nuoširdus. Kaip buvo pabrėžta 4 skyriuje. Tad konformizmas yra elgsenos arba įsitikinimų pakeitimas. Pritarimas kartais išplaukia iš nuolaidumo. Panagrinėkime tris: nuolaidumą. tiriantys konformizmą. siekiant prisiderinti prie kitų nuolaidumas (compliance) Konformistiškas viešo elgesio modelis. siekiant prisiderinti prie kitų. o ne trumpi plaukai. o gal ir ne. kaip kiti žmonės. jei nebūtumėte grupėje. Nuolaidumo atmaina yra paklusnumas . ar tai .6 skyrius. Etiketės ir apibūdina. kad pieną gerti sveika. jei būtumėte vienintelis sirgalius tribūnoje? Yra kelios konformizmo rūšys (Nail ir kiti. ar elgiatės konformistiškai? Kai palaikote kitų nuomonę.pritarimas grupės nuomonei jaučiant vidinį pasipriešinimą. vidinis konformizmas vadinamas pritarimu. Viskas priklauso nuo to. jei būtume buvę vieni. Klasikiniai konformizmo tyrimai Kaip socialiniai psichologai tyrė konformizmą laboratorijoje? Ką jų gauti duomenys byloja apie socialinį poveikį ir blogio prigimtį? Mokslininkai. Jei mūsų nuolaidumą sukelia aiški komanda. Kai būdami minioje pakylate ir džiūgaujate dėl pergalingo įvarčio. ar jūs elgtumėtės ir manytumėte taip pat. kad moterims labiau tinka ilgi. Paprastai mes pateisiname savo elgesį. paklusnumas (obedience) Prisitaikymas vykdant tiesmuką paliepimą. Šis išorinis prisitaikymas yra nuolaidumas. kam paakino minia. nes esame įtikinti. ar tai konformizmas? Galbūt taip. kuri atsiranda. Kartais prisitaikome prie lūkesčio ar pageidavimo iš tiesų nepritardami tam. paklusnumas.kai įsitikinimai ir elgsena atitinka socialinį spaudimą. tai vadinama paklusnumu.

. kiek pasislinko šis spindulys. ar pritarimą?) Nustebinti tariamos kultūros galios įtvirtinti klaidingus įsitikinimus. Kai šviesa užgęsta pirmą kartą. jei šis grupinis patyrimas būtų pakartotas tą pačią ir dar dvi dienas iš eilės? Kolumbijos universiteto studentai vaikinai. kad jie tebesilaikė grupės normos (Rohrer ir kiti. ar jie vertino savaip. Kaip parodyta 6. Po to keletą sekundžių šviesos spindulėlis pasiblaškytų ir išnyktų. taip ir Sherifas norėjo išskirti normų kūrimąsi ir po to su juo eksperimentuoti. šių eksperimentų metu dažniausiai išsikristalizuodavo grupės norma. Tada turėtumėte atspėti. savo ruožtu. S O C I A L I N Ė Į T A K A dalinių sąveikų ypatybes. sėdėtumėte tamsiame kambaryje. Mes aptarsime tris eksperimentus. tie du pasako savo vakarykštį spėjimą. plačiai aptarinėjo. jūs vis tiek sakytumėte: „šešis colius". Toliau kartojant eksperimentą. „Vieną colį". Tamsiame kambaryje neįmanoma nustatyti atstumo. jie liepė eksperimentuotojo padėjėjui (fiktyviam tiriamajam) klaidingai atsakyti į klausimą.) Sherifas ir kiti naudojo šį metodą siekdami atsakyti į klausimus apie žmonių pasidavimą įtaigai. Sherifo normų kūrimo tyrimai Pirmasis iš trijų klasikinių tyrimų 5 skyriuje nagrinėtą kultūros galią sukurti ir pratęsti socialines normas sujungia su šiame skyriuje aptariamu konformizmu. Po to šis pasitraukdavo iš eksperimento. Kai kurie iš šių tyrimų atskleidė tokių stulbinamų dalykų. Ar pasikeistų jūsų atsakymas. Kodėl? Šviesos spindulys niekad nepasislinkdavo! Sherifas pasinaudojo optine apgaule. kurie vakar patyrė tą patį. Tariamas nekintamo šviesos taško judėjimas tamsoje. ir jo vietą užirrtdavo tikrasis dalyvis. Klastotė išliko (nors mažėdama) pen- autokinetinis reiškinys (autokinetic phenomenon) Savaiminis (auto) judėjimas (kinetic). ar laboratorijoje įmanoma stebėti socialinių normų radimąsi. 1937) kėlė klausimą. Pasinaudodami autokinetiniu reiškiniu. kad ir kiti tyrinėtojai šiuos tyrimus kartojo. Kai po metų eksperimentas buvo pakartotas su kiekvienu žmogumi atskirai. Šį kartą pasakytumėte: „dešimt colių". iš kurių kiekvienas pateikia savo metodą konformizmui studijuoti ir atskleidžia stulbinamų dalykų. . Iš pradžių nieko nevyktų. Robertas Jacobsas ir Donaldas Campbellas (1961) Šiaurės Vakarų universiteto laboratorijoje tyrė. tad jūs netvirtai ištartumėte: „šešis colius". 1954). Eksperimentuotojas pakartotų procedūrą. kol jie užsitarnavo „klasikinių" eksperimentų vardą. . kad galėtų su juo eksperimentuoti. Kitą dieną sugrįžtumėte.226 II d a l i s . ir prie jūsų prisijungtų kiti du. kurį. Jei būtumėte vieno iš Sherifo eksperimentų dalyvis. Kaip biologai stengiasi atskirti virusą. Muzaferas Sherifas (1935.sako kitas.sako vienas. o per keturis su puse metro nuo jūsų pasirodytų šviesos spindulėlis. ar tebesilaikė grupės normos? Įdomu. pakeisdavo kitas. jūsų vertinimų vidurkis būtų apie aštuonis colius.1 paveiksle. „Du colius". savo vertinimus pakeitė pastebimai. kaip perduodami klaidingi įsitikinimai. (Ar tai reiškia nuolaidumą. (Ši norma buvo klaidinga. vadinama autokinetiniu reiškiniu. kuriuos tyrė Sherifas. kiek pasislinko šviesos taškas. Truputį sutrikę.

„Mokslinių tyrimų išvada. Šie žmonės tapo „netyčiniais kultūrinės apgaulės perdavimo suokalbininkais". p. kuri retkarčiais arba pasitrina veidą. KONFORMIZMAS 227 10 Individualiai Grupėje 6. transliuojamas per humoro laidas. Ar jūs . ( 0 ( 0 E ( ū '•0 ^ O.pasitrinsite veidą kartu su tuo žmogumi.suskilusius priekinius automobilių stiklus. Tiriant britų medicinos seseris ir buhalterius buvo pastebėta. 209. patys galime pasijusti laimingi. kai jie pakartotinai vertina tariamą šviesos taško pasislinkimą Šaltinis: Duomenys iš: Sherif ir Sherif. Foninis juokas būna labai įtaigus. 1954 metų kovo 4 mėnesio pabaigoje Sietlo laikraščiai pranešė apie už 80 mylių į šiaurę esančiame mieste įvykusį atsitikimą . arba pajudina pėdą.kaip ir kiti eksperimento dalyviai . 1969. (Žr. Kartais pasidavimo įtaigai pavyzdžiai gali pralinksminti. o ne į mus nepanašių žmonių grupė. Užtenka vienam žmogui nusikosėti. Šį reiškinį Peteris Totterdellas ir jo kolegos (1998) pavadino „nuotaikos sąsaja". mėgdžiojimas stiprina socialinius saitus ir netgi skatina skirti daugiau pinigų labdarai. Šių eksperimentų išvada: mūsų požiūris į realybę iš tiesų nepriklauso tik nuo mūsų. jei manome. „Kodėl žiovaujantis žmogus užkrečia žiovuliu kitą?" Robert Burton. kad šis poelgis bus automatiškas. Pasidavimas įtaigai gali būti ir didelio masto reiškinys.6 skyrius. nusijuokti ar nusižiovauti. kuris elgiasi panašiai kaip mes. tai visai tikėtina. kad toks mėgdžiojimas padeda kitam žmogui jus pamėgti ir prireikus pagelbėti. Ricko van Baareno ir jo kolegų (2004) Olandijoje atlikti tyrimai atskleidžia. Anatomy of Melancholy. ką jaučia kitas žmogus (Neumann ir Strack. kad dalyvaujate viename iš jų eksperimentų ir dirbate kartu su eksperimentuotojo padėjėja. Būdami tarp laimingų žmonių. Atrodo. kad juokiasi į mus panašūs žmonės.") Foninis juokas. Mes mieliau gelbstime surinkti iškritusius rašiklius tam žmogui. kuris jį pasitrynė. 2000). Kitą socialinės infekcijos formą Tanya Chartrand ir Johnas Barghas (1999) vadina „chameleono efektu". 1621 („Melancholijos anatomija") . Užkrečiamas žiovulys. Įsivaizduokite. ir netrukus aplinkiniai pradeda daryti tą patį. kad tai pačiai darbo grupei priklausančių žmonių nuotaikos kartu kildavo ir krisdavo. ir jis paskatins jus jausti tai. apeliuoja į mūsų atvirumą įtaigai.1 PAVEIKSLAS Sherifo normų kūrimo eksperimentų grupės pavyzdys 8 8 5 6 ^ ^ ^ žmogus Trijų žmonių vertinimai sutampa. atliktas be jokio sąmoningo ketinimo prisitaikyti. ir kartu pajudinsite pėdą? Jei taip. c o r\ 2 žmonės __ 6 žmonės Pirmoji diena Antroji diena Trečioji diena Ketvirtoji diena kiose eksperimento dalyvių komandose.

S O C I A L I N Ė ĮTAKA mokslinių tyrimų išvada Užkrečiamas žiovulys Žiovauti yra būdinga visiems stuburiniams gyvūnams. Čia nieko stebėtina. dažniau negu kontrolinės grupės tiriamieji.2 pav. kai žiovauja. laukiantys savo eilės eiti į sceną. žiūrėję ne tokius nuobodžius muzikinius vaizdo klipus. Provine teigia. Šį reiškinį tikriausiai pastebėjote skaitydami šį skyrelį. vieną nusižiovavimą nuo kito skiria vos minutė. Žiovulį gali sukelti ir įtampa. nesvarbu. kad žiovulys . juoką ar žiovavimą. ar žiovulys. norėdamas tyrinėti žiovavimą natūralioje aplinkoje. kuris suaktyvina žiovavimo modelį. todėl rodė tiriamiesiems visą žiovaujančio žmogaus Kai mums nuobodu. nuolat pasireiškia „žiovulio priepuoliu". nusišypsojo tik 21 proc. Pastebėjau ir aš. Taigi burnos prisidengimas žiovaujant. Norėdamas ištirti. Dažnai žiovauja desantininkai. kad žiovaujančiojo veidas sukeldavo žiovulį net tuomet. Jo nuomone. O žiūrėdami filmuką kuriame žmonės šypsojosi. Suradus smegenų „veidrodinio atspindžio neuronus". o ne per valandą iki užmigdami. Žiovaujančiojo burna paskatino keletą kartų nusižiovauti.„pastovių veiksmų seka". pajėgia žiovauti. tiriamųjų nusižiovavo. vien tik burną ir nežiovaujantį besišypsantį veidą (kontrolinė sąlyga). gali turėti tik chronometrą užrašinę ir rašiklį. matome. kad žmonės. kurie Provine prašymu rašė žiovavimo dienoraštį. galima sukurti biologinį mechanizmą paaiškinantį. Žiovulys dažnai kartojasi. tiriamųjų. 6. 55 proc. o dviem grupėms . Skaitydamas Provine tyrinėjimus apie užkrečiamą žiovulį aš nusižiovavau keturis kartus (ir pasijutau truputį kvailai). .228 II d a l i s .spontaniškas elgesys. Ir vyrams. nieko nereiškia. krokodilai. trunkanti apie 6 sekundes. Tik įdomu. kaip ir juokas. ar viskas pavyks.prasideda giliu įkvėpimu ir baigiasi trumpesniu kulminaciniu (malonumąsukeliančiu) iškvėpimu. Taip elgiasi ir pabudę iš miego šunys bei katės. Tai įrodo. ar aukštyn kojomis. Kodėl? Kada? Merilendo universiteto Baltimorėje psichologas Robertas Provine (2005) pastebi. jie žiovavo 70 proc. Kai žiovauja kiti žmonės. pavyzdžiui. suskaičiavo. Provine parodė tiriamiesiems penkių minučių trukmės filmuką kuriame vyriškis nuolat žiovavo. Kada žiovaujame? Kai esame apsnūdę. besirengiantys pirmajam šuoliui parašiutu. Provine norėjo išsiaiškinti. Žiovaujantis veidas . Kai Provine paprašė eksperimento dalyvių 30 minučių per televiziją žiūrėti techninio patikrinimo lentelę. netgi žuvys. kai nesimatydavo burnos. Taip pat ir katės. veidą veidą kuriame nesimatė žiovaujančiojo burnos. Kiek kartų Kiek žmonių Kiek kartų Kiek žmonių Kiek kartų 6. nes mokantis naujų dalykų jos nerimas. Dažnai vos pabudę žiovaudami rąžomės. ir moterims vienodai dažnai pasitaiko nusižiovauti.kai dalis rodomo veido uždengta. gali būti užkrečiamas. ar nufotografuota tik žiovaujančiojo burna. kuri žiovaujančiojo veido dalis yra paveikiausia. bet paveikesnės buvo žiovaujančiojo akys ir mimika. kodėl mes taip dažnai žiovaujame matydami žiovaujant kitus. Mano draugė skundėsi. O jam patinka tyrinėti. Žiovauja primatai. kad netgi galvojimas apie žiovulį paprastai jį sukelia. . Kurios veido dalys sukelia žiovulį? Robertas Provine (2005) sudarė 4 grupes po 30 žmonių ir kiekvienai parodė skirtingus penkių minučių trukmės vaizdo įrašus: kai vyras šypsosi.lyg dirgiklis. kad darbe dažnai jaučiasi nesmagiai. ar žiovulio veiksmas rodomas nespalvotai.2 PAVEIKSLAS. kad kartais moksliniai tyrimai nekreipia dėmesio į kasdienį elgesį. vėžliai. Provine teigia. kurie būna aktyvūs kartojant ar mėgdžiojant matytus veiksmus. Net visiškai paralyžiuoti pacientai. paukščiai. kad jie daugiau žiovauja valandą po nubudimo. kad žiovavimas . atrodo. kurie negali pajudinti kūno. sportininkai prieš startą smuikininkai.

savižudybių padaugėja tik tuose regionuose. Jonas. Nuo balandžio 17-osios skundų nebebuvo. Vėliau paaiškėjo. Phillipsas ir jo bendradarbiai (1985. nebuvo toks juokingas. buvo dar septyni bandymai nusižudyti. kad galvojo apie savižudybę (Joiner. Be to. kad tikrasis kaltininkas gali būti masinis pasidavimas įtaigai. o ne pro juos. kai 1774 metais buvo išleistas pirmasis Johanno Wolfgango von Goethe romanas „Jaunojo Verterio kančios". Netrukus po to. Man tuo metu buvo 11 metų. kuriuose žiniasklaida jas aprašo. kad automobilių stiklų skilinėjimo priežastis buvo pati paprasčiausia . 23 moksleiviai prisipažino. Užgrobimai.už 95 mylių esančiame mieste. ir pavadino jį „Verterio efektu". Knygos sukelta mados epidemija atrodė juokingai. Po knygos išleidimo pasipylė pranešimai. nusišauna pistoletu. Tačiau balandžio 16-ąją laikraščiai parašė. o vienoje mokykloje.apgadinti keliai. Nors ne visų tyrimų metu buvo pastebėtas savižudybių mėgdžiojimo reiškinys. Prisimenu. Romane Verteris. kad po vandenilinės bombos bandymų Ramiajame vandenyne ant Sietlo ėmė lyti radioaktyvusis lietus. KONFORMIZMAS 229 Balandžio 14-osios rytą buvo pranešta apie panašų įvykį mieste. per mėnesį po 1962 rugpjūčio 6 dieną įvykusios Marilyn Monroe savižudybės Jungtinėse Valstijose užregistruota 200 savižudybių daugiau nei įprasta. po rimtų dramų. „Atkreipkime dėmesį. Po dviejų šimtų metų sociologas Davidas Phillipsas patvirtino. jis išaiškėjo Vokietijoje ir Londono psichiatrinėje ligoninėje. kaip rengėsi Goethe aprašytas jaunuolis vardu Verteris. Pasidavimas įtaigai ne visada taip pralinksmina. ironiška. ir Jungtinėse Valstijose savižudybių skaičius truputį padidėjo po savižudybių muilo operose ir. ku- . atidžiai žiūrėjome į priekinius stiklus.6 skyrius. o dar po kiek laiko . kurioje per 18 dienų nusižudė du moksleiviai. Tą vakarą Sietlo meras paskambino prezidentui Eisenhoweriui prašydamas pagalbos. kurios širdies jam nepavyko užkariauti. Iki vakaro priekinių stiklų skilinėjimo banga pasiekė Sietlą. kad žinomų savižudybių ir mirtimi pasibaigusių autoavarijų bei privačių lėktuvų katastrofų (kurios kartais būna užmaskuotos savižudybės) padaugėja po plačiai žiniasklaidoje aprašytų savižudybių. 1958). Pavyzdžiui. 1999. esančiame už 65 mylių. baimindamiesi. kad jaunuoliai mėgdžioja desperatišką Verterio veiksmą. tačiau kitas knygos poveikis. Juo daugiau informacijos apie tokius įvykius. Kodėl tai pastebėjome tik po balandžio 14-osios? Pasidavę įtaigai. Balandžio 15 dieną Sietlo policija gavo per 3000 pranešimų apie suskilusius priekinius stiklus (Medalia ir Larsen. Ir Vokietijoje. 1992). be to. Masinė apgaulė"). 1989) teigia. juo daugiau nelaimingų įvykių. dėl kurio knyga kai kur buvo netgi uždrausta. kad egzistuoja savižudiško elgesio pamėgdžiojimo reiškinys. atstumtas moters. NSO stebėjimai ir netgi savižudybės dažnai kyla bangomis (žr. ir aš gyvenau Sietle. jaunuoliai Europoje ėmė dėvėti geltonas kelnes ir juodus švarkus. kur per vienerius metus nusižudė 14 pacientų. kaip mes apžiūrinėj ome savo automobilio priekinį stiklą.

kurioje mokėsi 2000 moksleivių. nors jokio organinio pagrindo simptomams nebūna. mikrobų. jis mėgino apie tai pranešti FTB. 1982). plito „regimuoju būdu". gandai vertė žmones stebėti įprastus. jis nuvyko į vietos laikraščio redakciją ir pranešė apie pusmėnulio formos objektus. kai jie pamatydavo bėrimus (net jei tarp jų ir išbertųjų nebūdavo kontakto). Viename dideliame Prancūzijos vienuolyne tuo metu. kad Vokietijos vienuolyne viena vienuolė pradėjo kandžioti savo drauges ir netrukus „visos šio vienuolyno vienuolės ėmė kandžioti viena kitą". Sociologai Robertas Bartholomew ir Erichas Goode (2000) aprašo kitus praėjusio tūkstantmečio masinės apgaulės atvejus. kad žmonių sielą gali apsėsti žvėrys. Laikui bėgant. kad viduramžiais Europos vienuolynuose pasireikšdavo imituojančios elgsenos protrūkiai.ir. Štai ką Aschas prisiminė iš savo lankymosi tradiciniame Sederyje per žydų Velykas: Paklausiau greta manęs sėdinčio dėdės. 1986. odos išsausėjimas tvankiose klasėse . pesticidų. danguje pastebėjo devynis švytinčius objektus. viena vienuolė pradėjo miaukti kaip katė.ko nors. Ascho studija apie grupės daromą spaudimą Sherifo autokinetinių eksperimentų dalyviai buvo susidūrę su neapibrėžta realybe. spuogai. herbicidų . 2002). riose analizuojama savižudybės problema (Gould ir Shaffer. antraščių kūrėjai sukūrė „skraidančių lėkščių" pavadinimą visame pasaulyje sukeldami didžiulę bangą pranešimų apie 1947 metų vasarą pastebėtus skraidančius objektus. kasdienius simptomus ir vertinti juos kaip būdingus vaikų lankomai mokyklai. kad matė užsienio raketas. Tyrėjai kruopščiausiai ieškojo virusų. Po 2001 m. kai buvo manoma. S O C I A L I N Ė ĮTAKA atkreipkime dėmesį Masinė apgaulė Masinis pasidavimas [taigai yra masinės apgaulės .230 II d a l i s . rugsėjo 11-osios visose Jungtinėse Valstijose be jokios akivaizdžios priežasties daugelį moksleivių ėmė kamuoti niežintys raudoni bėrimai (Talbot. Kai po to naujienų agentūra Associated Press 150yje laikraščių paskelbė apie pastebėtus objektus. 1989. priešingai nei virusas. Šis bėrimas.. Kartais jis tampa „masine isterija": nusiskundimų kūno negaliomis banga mokykloje ar darbe. Žinoma. 2000). kurie judėjo „tarsi virš vandens paleista lėkštė". Žmones išberdavo po to. nieko nerado (Jonės ir kiti. kas galėjo sukelti negalavimus . Phillips. kandžiojimosi manija išplito ir kituose vienuolynuose. buvo uždaryta dviem savaitėms. pilotuodamas asmeninį lėktuvą netoli Reinjero kalno. Įsitikinęs. kodėl atidarytos durys. Kaip ir daugeliu kitų masinės isterijos atvejų. Panagrinėkime ne tokią painią suvokimo problemą. Kadangi FTB biuras buvo uždarytas. kad labiausiai į savižudybę linkę paaugliai. galvos svaigimo ir skausmo.pasekmė..paaštrėjo galbūt dėl nerimo. nes 170 moksleivių ir darbuotojų kreipėsi į gydytojus dėl skrandžio sutrikimų. mieguistumo. Pranešama. Phillipsas teigia. kad įprastos odos ligos . Jis atsakė: „Pranašas Elijas šį vakarą aplanko kiekvieno žydo namus ir gurkšteli vyno iš j a m paliktos taurės". Galiausiai „visos vienuolės tam tikru dienos metu kniaukdavo kartu". Taip pat buvo pastebėta. . Viena vidurinė mokykla. Hafner ir Schmidtke.egzema.spontaniško klaidingų įsitikinimų išplitimo . Šis faktas gali paaiškinti atsitiktines pamėgdžiojančias paauglių savižudybes. su kuria susidūrė jaunas berniukas vardu Solomonas Aschas (1907-1996). 1947 metų birželio 24 Kennethas Arnoldas.

Palyginimo linijos Po daugelio metų psichologas Aschas laboratorijoje atkūrė savo vaikystės patyrimą. Paaiškinęs. kad vyno truputį sumažės". 1989. Jums kyla klausimai: „Kaip yra iš tiesų? Ar kolegos sako teisingai. kaip ir teisingi atsakymai į jo klausimus: „Tai. todėl sunku tvirtinti. trys ketvirtadaliai bent vieną kartą pasekė kitų nuomone. kam ji naudinga ar kas jai nepritaria. kad esate vienas iš savanorių Ascho tyrimo dalyvių. Jūsų žandikaulis atvimpa. kaip mes jį pavadinome 1 skyriuje. Tačiau trečiasis bandymas nustebina. Tad nenuostabu. Taip ir atsitiko. ar mano akys?" Daugelis aukštųjų mokyklų studentų Ascho eksperimentų metu patyrė šį konfliktą.3 paveiksle parodytų linijų atitinka etaloninę. Eksperimentų duomenimis. verčia susirūpinti. kadangi „Leiskime tam. ją paskelbti. pradedate prakaituoti.3 PAVEIKSLAS Pavyzdžių palyginimas Solomono Ascho konformistiškumo tyrime Eksperimento dalyviai turėjo nuspręsti." Henry George. eksperimentuotojas prašo pasakyti. Tai kelia klausimą.Ar jie akli. jūs atsilošiate ir imate spoksoti į korteles. Taigi 37 proc. pirmas dalyvis pateikia klaidingą atsakymą. Teisingai atsakė 99 proc. žmonių elgėsi nekonformistiškai. kokie yra mūsų mokymo metodai ir vertybės. ar aš?" Kiti du eksperimento dalyviai atsakinėja lygiai taip pat. „Kas čia vyksta? . M a n e tai jaudino. M a n o žvilgsnis buvo prikaustytas prie vyno taurės. todėl pasitikslinau: „Ar jis iš tiesų ateina? Ar jis tikrai gurkšteli v y n o ? " Dėdė atsakė: „Jei labai atidžiai stebėsi taurę kai durys bus atidarytos. KONFORMIZMAS 231 Ši naujiena m a n e nustebino. Nepaisant daugelio eksperimento dalyvių parodytos nepriklausomybės nuo aplinkinių. Nors teisingas atsakymas atrodo absoliučiai aiškus. nes jie nulemia poelgius.6 skyrius. Jūs esate šeštas tarp septynių žmonių. kad penki prieš jus atsakinėję žmonės pasako: „antroji linija". kai kiti to nedaro". ." Ascho procedūra tapo šimtų vėlesnių eksperimentų standartu. kad dalyvausite suvokimo vertinimų tyrime. kontrolinės grupės dalyvių. ir jūs nusiteikiate paprastam testui. atsakymų buvo nulemti konformistiškumo (o gal turėtume sakyti: „bylojo apie pasitikėjimą kitais?"). jog 63 proc. pamatysi. Trečiasis dalyvis sutinka su dviem pirmaisiais. Žmonės emociškai įsitraukė į šį veiksmą. Šiuose eksperimentuose trūko konformizmo „kasdienio realizmo". Nesunku pastebėti.klausiate savęs. ar kas nors pasikeis. kuri iš palyginimui pateiktų linijų atitinka etaloninę. Įsivaizduokite. kuris rado tiesą. 27). ar eksperimento dalyviai teigtų tai. kad išsilavinę ir geranoriški jaunuoliai baltą noriai pavadina juodu. kurie atsakinėjo individualiai. ar palei taurę kažkas vyko ir ar vyno iš tiesų truputį sumažėjo (Aron ir Aron. ką kitu atveju būtų paneigę? Nors kai kurie dalyviai visada laikėsi savo požiūrio. kad tai antroji linija. pastebi Bertas Hodgesas ir Anne Geyer (2006). Buvau pasiryžęs pamatyti. Kai antrasis atsako taip pat. kuri iš 6. Po to eksperimentuotojas pažvelgia į jus. Tai reiškia. neklausdami. Ascho (1955) nuomonė dėl konformistiškumo buvo tokia pat aiški. The Irish Land Question. Kitas palyginimas taip pat lengvas. Sherifo ir Ascho rezultatai stulbina. tačiau čia pakako „eksperimentinio realizmo". Etaloninė linija 6. Aschas svarstė: jei keletas žmonių (tariamieji eksperimento dalyviai) pateiktų vienodus klaidingus atsakymus. dauguma žmonių „sako tiesą net tada. 1881 („Airių krašto klausimas") . p.

Vienas dalyvis.232 II dalis. Tai labiausiai žinomi ir prieštaringiausi socialinės psichologijos eksperimentai. ir nuvedamas į gretimą kambarį. 1974. Be to. Griežtas eksperimentuotojas pilku techniko švarku paaiškina. kad žmogus nepasijustų esąs patiklus ir kvailas? nebuvo spaudimo prisitaikyti: nebuvo siūlyta nei atpildo už „komandinį žaidimą". diskutuodami apie žmogaus prigimtį ir žmonijos istoriją. nei bausta už individualizmą. jog esate eksperimentuotojas. O gal pasiduotume? Šitokį klausimą kėlė socialinės psichologijos specialistas Stanley Milgramas. . „Labai stiprus šokas". surežisuota scena: du vyrai ateina į Jeilio universiteto Psichologijos laboratoriją dalyvauti išmokimo ir įsiminimo tyrime. Kiekvieną kartą. santūrus 47 metų buhalteris. esant 75. kai mokinys atsako neteisingai. kaip.dalimi. . Ar galėtumėte paaiškinti apgaulę taip. žodiniai tokių eksperimentų dalyvių pareiškimai toli gražu neprilygsta agresyviam veiksmui. jog ne: jų žmogiškosios. eksperimentuotojo padėjėjas. 6. „Pavojinga: nepaprastai stiprus šokas" ir taip toliau. Kad pasiskirstytų vaidmenimis. eksperimentuotojas mokytojui liepia „padidinti įtampą vienu intervalu". Jei eksperimento dalyvis paklūsta eksperimentuotojo nurodymams. kad tai yra bausmės poveikio išmokimui tyrimas. 90 ir 105 voltų įtampai. ką jaus jo „mokinys"). S O C I A L I N Ė ĮTAKA Pastaba: profesinė etika reikalauja paaiškinti eksperimentą jam pasibaigus (žr. Ant 435 ir 450 voltų jungiklių etikečių parašyta „XXX".istorinių įvykių. Įsivaizduokite. kur mokytojas užima savo vietą priešais „šoko generatorių" su jungikliais nuo 15 iki 450 voltų. sukeldamas vis intensyvesnį elektros šoką. Jungikliai pažymėti etiketėmis: „Lengvas šokas". Milgramo paklusnumo eksperimentai Milgramo (1965. kūrybingo menininko.pastebi Lee Rossas (1988). mokinys dejuoja. kaip eksperimentuotojas pririša mokinį prie kėdės ir prie jo riešo pritvirtina elektrodą. kuris tik ką baigė seansą su konformistišku dalyviu. 1974) eksperimentais buvo tiriama. apsimeta. kuria nevaržomai remiasi rimti mąstytojai. tai koks bus jų nuolaidumas susidūrus su tiesioginiu spaudimu? Ar kas nors galėtų priversti Amerikos ar Didžiosios Britanijos pilietį įvykdyti žiaurius veiksmus? Spėčiau. Jei žmonės šitaip prisitaiko esant tik minimaliai įtakai. Po to mokytojas ir eksperimentuotojas sugrįžta į pagrindinį kambarį (žr. „Mokytojas" (atėjęs į eksperimentą pagal skelbimą laikraštyje) gauna nestiprų elektros šoką (kad patirtų. o po to stebi." Štai Milgramo. Eksperimento metu vienas iš dalyvių privalo išmokyti kitą dalyvį sąrašą žodžių porų ir bausti už klaidas.jie tapo mūsų visuomenės bendro intelektinio paveldo . Kiekvieną kartą perjungiant jungiklį sublyksi šviesos. kas nutinka. demokratinės ir individualistinės vertybės skatintų priešintis tokiam reikalavimui. . „Galbūt labiau nei bet kuris kitas empirinis indėlis į socialinių mokslų istoriją. Įtampos reikšmės didėja 15V intervalais.4 pav. rašiusio apsakymus ir stačiusio pjeses. jūs ir aš niekada nepaklustumėte prievartai sukelti kam nors skausmą. eksperimento dalyviai iš kepurės traukia popierėlius. biblinių parabolių ir klasikinės literatūros . kai valdžios reikalavimai prieštarauja sąžinei. Esant 120 6.). kad jo lapelyje parašyta „mokinys". 1 skyrių).4 PAVEIKSLAS Milgramo paklusnumo eksperimentas Šaltinis: Milgram. spragteli relė ir suskamba skambutis. jis išgirsta.

Aš toliau nebedalyvausiu eksperimente. Kaip ilgai jūs paklustumėte? Milgramas papasakojo apie eksperimentą 110 psichiatrų. Išleiskite mane iš čia.6 skyrius. Sakiau. (Vis stiprėjantis riksmas) Sakiau. Išleiskite mane iš čia. Mano širdžiai negera. kad mano širdis nesveika.1 LENTELĖ. kad jį tęstumėte. kad daugiau neatsakinėsiąs. Man darosi neramu dėl jos. 6. Šaltinis: Stanley Milgram. Išleiskite. Obedience . Išleiskite mane iš čia! Neturite teisės manęs čia laikyti! Išleiskite mane! Išleiskite mane iš čia! Išleiskite mane iš čia! Mano širdis! Išleiskite! Išleiskite! Ak! Eksperimentuotojau! Išleiskite mane iš čia. Pakaks. jis nutyla (žr. Atsakydamas į „mokytojo" klausimus ir maldavimus baigti eksperimentą. Ar girdite? Išleiskite mane 21OV 225V 240V 255V 270V 285V 300V 315V 330V (Desperatiškas riksmas) Kategoriškai atsisakau toliau atsakinėti. Visi manė. Išleiskite mane iš čia. Išleiskite mane. eksperimentuotojas vartoja šias keturias žodinio raginimo formas: 1 raginimas: Prašom tęsti. Išleiskite mane iš čia. Išleiskite mane! Sakau jums. jis šaukia: „Eksperimentuotojau. Atsisakau tęsti. aukštųjų mokyklų studentų ir vidurinei klasei atstovaujančių suaugusiųjų. Ak! Išleiskite mane! (Rėkdamas) (Rėkdamas) Ak! Negaliu pakęsti skausmo. jog tylėjimą reikia laikyti neteisingu atsakymu. Kad priverstų eksperimento dalyvį tęsti. kad šokas sukelia skausmą. Išleiskite mane iš čia. 2 raginimas: Eksperimentui reikia. New York: Harper & Row. Gavęs 330 voltų šoką. Aš nebedalyvauju šiame eksperimente. Jūs negalite manęs čia laikyti. 1974. 4 raginimas: Jūs neturite kitos išeities. išleiskite mane iš čia! Aš atsisakau toliau dalyvauti eksperimente! Atsisakau!" Pasiekus 270 voltų. (Desperatiškas iš čia. iš tiesų skauda. (Isteriškai) Išleiskite mane iš čia. Mano širdis streikuoja. jog daugiau neatsakinėsiu. Išleiskite mane iš čia. Ak! Išleiskite mane iš čia. 56-57. Išleiskite mane. eksperimentuotojas pareiškia. (Desperatiškas riksmas) riksmas) Išleiskite mane iš čia. Kai įtampa pakyla iki 150 voltų. Ak! Ak! Ak! Išleiskite mane iš čia. Mokinio reakcijos Milgramo „širdies veiklos trikdymo" eksperimentuose 75V 90V 105V 120V 135V 150V 165V 180V 195V Ak! Ak! Ak! Ak!! Ak!!! Eksperimentuotojau! Pakaks. ir jis atkakliai prašosi išleidžiamas. Išleiskite mane! Išleiskite mane! Išleiskite mane! Išleiskite mane iš čia! Išleiskite mane! Išleiskite mane! to Authority. (Intensyvus ilgas riksmas) Išleiskite mane iš čia. Prašau.1 lentelę). KONFORMIZMAS 233 voltų. mokinys šaukia. 3 raginimas: Tęsti būtina. Kai įtampa pakyla iki 300 ir 315 voltų. mokinys šaukia. išleiskite mane. privalote tęsti. jo protestas pasireiškia agonišku riksmu. Išleiskite mane iš čia. kad jie nustotų klausyti esant maždaug 135 voltų įtampai. Išleiskite mane iš čia! (Garsiau) Ak! Ei. p. Neturite teisės manęs čia laikyti. 6.

234 II dalis. kuriame buvo įrašyti protestai). Tiesą pasakius. iš 40 eksperimento dalyvių 25 (63 proc. Iš tiesų. kad būtų paklūstama iki XXX ribos. jis nesuardo audinių". Tad užuot nuvykęs į Vokietiją. 1965. paklususių eksperimentuotojo reikalavimams. Kai mokinys buvo rišamas prie kėdės. kol po dar dviejų bandymų eksperimentuojąs paliepė baigti. paklustų kiti. Jie pra100 Mokinys nusiskundžia. jog taip ilgai gali ištverti maždaug vienas iš tūkstančio. Milgramas paklausė. mokytojas girdėdavo jį užsimenant apie „nedidelę širdies ydą" ir eksperimentuotojo patikinimus. Jo taikomos procedūros taip pat privertė susimąstyti daugelį socialinių psichologų (Miller. jS 90 Maldauja išleisti 80 70 -o (D Šaukia ir atsisako l atsakinėti 60 50 40 75 „Vidutinis" 150 „Stiprus" 225 „Labai stiprus" 300 375 „Intensyvus" „Pavojingas gyvybei" 450 „XXX" Šoko intensyvumo augimas . daugelis „mokytojų" patirdavo kančią. pakluso įsakymui tęsti procedūrą tol. 26 iš jų (65 proc.5 PAVEIKSLAS Milgramo paklusnumo eksperimentas Dalyvių. kaip ilgai. ir planavo pakartoti eksperimentą Vokietijoje. kad klusnių eksperimento dalyvių nebus daug. Milgramas tikėjosi. Beveik nė vienas nesitikėjo.) visiškai pakluso eksperimentuotojo reikalavimams (žr. jog Milgramas su savo eksperimento dalyviais elgėsi taip. Milgramo eksperimentų etika Milgramą sujaudino eksperimento dalyvių paklusnumas. jog savęs vertinimas gali būti tendencingas.) Tačiau kai Milgramas atliko eksperimentą su keturiasdešimčia 20-50 metų amžiaus įvairių profesijų asmenų. Šiuose eksperimentuose „mokinys" negaudavo jokio elektros šoko (jis išsilaisvindavo iš elektros kėdės ir įjungdavo magnetofoną. kurie pasiekė 450 voltų. tie.5 pav. Milgramas mokinio protestams suteikė dar daugiau įtaigos. nepaisant mokinio protestų ir nevykusių atsakymų. išraiška procentais. kad galėtų įvertinti kultūrinius skirtumus. tačiau gauti rezultatai jį sutrikdė (A. jų manymu. Suprasdamas. jog skauda 6. kaip šie elgėsi su savo aukomis: prieš dalyvių valią sukeldavo jiems stresą. 2000). (Psichiatrai spėjo. Kupini kančios mokinio protestai nedavė jokių rezultatų. 1986). Tačiau kai kurie kritikai teigė. Milgram.). Šaltinis: Milgram. 6. S O C I A L I N Ė ĮTAKA nė vienas neketino viršyti 300 voltų.) kėlė įtampą iki 450 voltų. kad „nors elektros šokas gali sukelti skausmą.

eksperimente galėjo keistis dalyvių savivoka.. Tačiau kas nutiktų. kramtydavo lūpas. kad niekas nedrįso skverbtis į jo paslaptis. Atstumas iki aukos Kai nematydavo „besimokančiųjų" (o šie . dejuodavo. nė vienam jų nebuvo padaryta žala. nepaisant laikino streso. esame labai nepakantūs (Blass. 1974). mikčiodavo. 1996). Milgramo eksperimentų dalyviai nerodydavo jokios užuojautos. Kritikų nuomone.buvo pareikšta TV Guide paskelbtoje šios programos reklamoje (Elms. Praėjus vieneriems metams. kad po to. kad egzaminas sukelia stresą. Atrodo. Vėlesniuose eksperimentuose jis keitė socialines sąlygas ir gauti rezultatai siekė nuo visiško nepaklusimo iki 93 proc. KONFORMIZMAS 235 kaituodavo. valdžios institucinis prestižas ir kito . kuriuose dalyvavo virš 1000-io įvairiausių žmonių. „Blogio pasaulis toks siaubingas. Tačiau susidūrę su naujus faktus atskleidžiančiais procesais. dalyvių pasakė. Tokiomis aplinkybėmis mokinio poveikis. 84 proc. Jis taip pat priminė kritikams. Kai auka būdavo toli ir „mokytojai" negirdėdavo jų skundų. Klusnumą lėmė keturi veiksniai: emocinis atstumas iki aukos. kad. įtampą ir atitinkamai veikia savivertę. j o g mes susitaikome su faktu. eksperimento dalyviai jį palaikė. . kad eksperimentų keliamą žiaurumą „nieko neįtariantiems dalyviams pranoksta tik išprovokuotas jų pačių žiaurumas" (Marcus. o kartais pratrūkdavo desperatiškai juoktis. etinis aspektas buvo „siaubingai išpūstas": Poveikio savivertei požiūriu šio eksperimento pasekmės j o dalyviams yra menkesnės nei universiteto studentams. Milgramo nuomone. beveik visi ramiai vykdydavo nurodymus iki eksperimento pabaigos. palyginti su eksperimentuotojo poveikiu. drebėdavo. jei .6 skyrius.. Vieno dalyvio ž m o n a ( t u r ė d a m a o m e n y j e n a c i ų m i r t i e s s t o v y k l o s v i r š i n i n k ą A d o l f ą Eichmanną) jam pasakė: „Gali save vadinti Eichmannu". tik vienas procentas gailėjosi.„mokytojų"). Gindamasis Milgramas atkreipė dėmesį į daugiau kaip dvidešimties eksperimentų. kurio tikėjosi . Iki šio momento!". Kokios paklusnumo priežastys? Milgramas atskleidė ne tik paklusnumo valdžiai faktą. kad džiaugiasi jame dalyvavę. Laikraščio New York Times apžvalgininkas guodėsi. laikantiems eilinį egzaminą ir negaunantiems pažymio. išvadų svarbą. buvo mažesnis. kai apgaulė buvo atskleista ir eksperimentas paaiškintas. jis taip pat išanalizavo klusnumo priežastis. valdžios artumas ir teisėtumas. klusnumo. psichiatras apklausė 40 labiausiai kentėjusių eksperimento dalyvių ir padarė išvadą. 1995). CBS televizijos kanalas šiuos prieštaringus rezultatus pavaizdavo dviejų valandų filme.nepaklusnaus eksperimento dalyvio išlaisvinantis elgesys. kad savanoriškai sutiko jame dalyvauti. Apklausti po eksperimento.

dalyvių pakluso duoti jam 450 voltų elektros smūgį. kad pasiryžimas gimdyti sustiprėdavo pamačius kuo detalesnę ultragarsinę vaisiaus nuotrauką. Tad mano siūlymas labai paprastas. padėti alkanam ar ginti gyvūnus beveik visada turi suasmeninimo aspektą: įtaigią nuotrauką ar aprašymą. jei ji būdavo arčiau. Perduokite Alfa linija XYZ". tai siaubinga. Johno Lydono ir Christine Dunkel-Schetter (1994) atlikta nėščiųjų apklausa parodė. of the Atomic Scientists. jei jos yra suasmeninamos. 1989). 1981 kovas. Būtent todėl raginimai apsaugoti negimusį kūdikį. Tad tarptautinės teisės profesorius Rogeris Fischeris pasiūlė aukų suasmeninimo būdą: Taip jau yra. kuriuos galime suasmeninti. iškreiptume jo sprendimą. kad prezidentą visur lydi jaunas vyras. Taigi paprastai labiausiai užjaučiame tuos. Jis gali niekada nepasiryžti paspausti mygtuką.236 II dalis. Budeliai nuasmenina aukas. Galbūt dar įtaigesnė yra ultragarsinė vaisiaus nuotrauka. kad mokytojas laikytų mokinio ranką prispaudęs prie elektros smūgį sukeliančios plokštelės. ir mokinio prašymai. tačiau tai visi greit pamiršo. . lydėdamas prezidentą nešiotųsi su savimi didžiulį mėsininko peilį.apgailestauju.. išgirdau: „O Dieve.pasakytų prezidentas." Šaltinis: Bulletin Pritaikyta iš: Roger Fisher. daugelis kareivių arba nešaudo. Klusnumas sumažėjo iki 30 proc. 1 1 . „tik" 40 proc. Kautynėse su priešu. įdėkitei minėtą kodą į mažą kapsulę ir implantuokite ją šalia savanorio širdies. ir eksperimentuotojo nurodymai būtų girdimi vienodai? Kai mokinys būdavo tame pačiame kambaryje. Per žemės drebėjimą Irane žuvo 3000 žmonių. tačiau neleidžia šauti į beginklį kaimietį. kurie gauna įsakymą žudyti šaudant iš artilerijos pabūklų ar kovinių lėktuvų į toli esantį priešą (Padgett. o kai tą pačią savaitę įstrigęs šulinio šachtoje Italijoje žuvo berniukas. kas yra mirtis . dažniausiai laivyno karininkas. bet dešimtys milijonų žmonių privalo žūti. Kasdieniame gyvenime taip pat lengviausia įskaudinti toli esantį arba nuasmenintą žmogų. arba šaudo nesitaikydami. Kai apie tai pasakiau savo draugams Pentagone. kai buvo pareikalauta. Žmonės nereaguoja netgi į dideles tragedijas. Kraujas ant Baltųjų rūmų kilimo sugrąžintų į realybę. Toks žargonas nuasmenina informaciją. gedėjo visas pasaulis. Jis gali paskelbti štai tokią išvadą: „Sprendimas yra teigiamas. „Džordžai. . S O C I A L I N Ė ĮTAKA Paklusnus dalyvis Milgramo eksperimente „sąlyčio" sąlygomis laiko aukos ranką prispaudęs prie elektros smūgį sukeliančios plokštės. . jiems ant galvų uždėdami gobtuvus. Savanoris. Įsivaizduoju prezidentą sėdintį štabo posėdyje ir diskutuojantį apie branduolinį karą kaip apie abstraktų dalyką. ją sunku suvokti. kurį mato. Jis neša lagaminėlį su kodais branduoliniam ginklui paleisti.1 7 .nekalto žmogaus mirtis. Jei prezidentas kada nors nuspręstų paleisti branduolinį ginklą tai padaryti galėtų tik savo rankomis nužudęs žmogų. p. Dažniausiai „mokytojas" būdavo gailestingesnis aukai. Prognozuojama atominio karo aukų statistika yra beasmenė. Versdami prezidentą ką nors nužudyti. „Preventing Nuclear War". Tačiau taip retai elgiasi tie. atkreipkime dėmesį Aukų suasmeninimas Nekaltos aukos sužadina didesnę užuojautą." Tada prezidentas privalėtų pažvelgti į vieną jų ir suprastų. Karo etika leidžia bombarduoti bejėgį kaimą iš 12 000 metrų aukščio.

arba 250 žmonių nuo lėktuvo katastrofos jūsų oro uoste. paklusnumo rodikliai sumažėjo iki 21 proc. vadovavimą perėmė kitas asmuo. past. Ką pasirinksite? . Padėjėjas. Nors ne visos medicinos seserys tokios klusnios (Krackow ir Blass. Žmogus greičiau sutiks paskolinti dešimt centų. 1977. pone. kad atsakytų šitaip: „Atleiskite. mokytojų atsisakė paklusti. klusnumas padidėja. tačiau aš nesu įgaliota leisti vaistus be rašytinio nurodymo. tačiau R reiškia ir rectum.Red. dėdamasis pasipiktinęs tokiu nepaklusnumu. Eksperimentuotojui išėjus. Viena seselė pasakė. kad galite arba apsaugoti 25000 žmonių gyvybių nuo potvynio bangos kitoje planetos pusėje. kad įrengimai automatiškai registruoja duomenis. Kai Milgramas nurodinėdavo telefonu. kuris paprastai buvo rodomas eksperimentuotojui. Vienas stiprus vyras pakėlė uolųjį padėjėją ir nusviedė jį per kambarį. Dauguma nepaklusnių eksperimento dalyvių dėl to protestuodavo. kuriam buvo paskirtas tarnautojo vaidmuo (iš tiesų tai buvo antrasis padėjėjas). aš šitų vaistų nežinau. 1982. tiesioji žarna. jog paklūsta).„right". jog elektros šoko stiprumą reikia padidinti vienu lygiu po kiekvieno klaidingo atsakymo ir davė atitinkamus nurodymus mokytojui. sirgusiam dešinės ausies uždegimu. (nors daugelis melavo sakydami. lot.medicinos sesuo paklūsta. Kiti tyrimai taip pat patvirtino. „dešinė" . Recepte gydytojas vietoje „sulašinti į dešinę ausį" parašė sutrumpintai „sulašinti į R ausį". mielai tai padaryčiau. ir jis turėjo išeiti iš laboratorijos. Mokslininkai vienai medicinos seserų grupei ir medicinos mokyklos studentėms papasakojo apie eksperimentą ir paklausė. Toks maištas prieš neteisėtą valdžią ryškiai kontrastavo su pagarbumu. šios vadovavosi žinomu scenarijumi: gydytojas (teisėta valdžia) liepia . 1980). Tai taip pat kontrastuoja su ligoninės medicinos seserų elgsena. kaip jos reaguotų. ypač taip stipriai viršijančius įprastą dozę. Tačiau valdžia turi būti suvokta kaip teisėta. pasirašyti peticiją ar paragauti naujos picos (Kleinke. Jis pasakė. arba artimą draugą nuo autoavarijos. Nuolaidumas teisėtai valdžiai taip pat reiškėsi keistu „rektalinės ausies skausmo" atveju (Cohen ir Davis." Tačiau kai 22-iems medicinos seserims telefonu buvo nurodyta suleisti per didelę vaistų dozę. Willis ir Hamm. Rank ir Jacobson. visos. jei lengvai palytėsime jo ranką. pakluso nedvejodamos (kol nebuvo sustabdytos pakeliui pas pacientą). kad nurodymo nevykdytų. sėsdavosi prie elektros šoko generatoriaus ir bandydavo perimti mokytojo vaidmenį. 1981). išskyrus vieną. Kitame eksperimento epizode kažkas eksperimentuotojui tariamai paskambino telefonu. todėl „mokytojas" gali vienas tęsti eksperimentą. 1977). kad jei pageidavimą reiškiantis asmuo yra arti. Kai kurie bandydavo išjungti generatorių. Jei galėčiau.6 skyrius. KONFORMIZMAS 237 Valdžios artumas ir teisėtumas Eksperimentuotojo buvimas taip pat skatino paklusti. 1995. Įsivaizduokite. . Gydytojas paskyrė sulašinti lašus pacientui. be to.* Perskaičiusi * angl. tačiau šis reikalavimas prieštarauja ligoninės pozicijai ir mano etikos supratimui. 1966). Beveik visos atsakė. Vieno tyrimo metu paskambino nepažįstamas gydytojas ir paliepė suleisti pacientui aiškiai per didelę vaistų dozę (Hofling ir kiti. Šiuo atveju 80 proc. Smith ir kiti. Tarnautojas „nusprendė".

kiek tiriamųjų visiškai pakluso per įprastą „mokinys turi širdies ydą" eksperimentą? Nors klusnių tiriamųjų buvo gana daug (48 proc. Lasana Harris ir Amy Cuddy (2004) pažymi. patraukė automobilį ir. kad jie nebūtų paklusę. aš. 2004). jei ne Jeilio universiteto reputacija. kuris buvo pakviestas ant San Mateo skardžio (Kalifornijos valstija). galimas dalykas. Kaip manote. kad Jeilio universiteto prestižas suteikė Milgramo eksperimentui galios." Oliver North. jog nepaklusęs gali prarasti darbą arba sėsti į kalėjimą. Po kito incidento darbuotoja padavė skundą dėl seksualinio priekabiavimo. kurie pakluso policijos pareigūnais apsimetusių skambintojų reikalavimams (ABC News. telefonu klausydamasis nurodymų. Alfredas klusniai nulipo. ką jam liepė skambinęs žmogus". įvykio vietoje atsitiktinai atsirado kitas policininkas. Kasdieniame gyvenime institucijų remiama valdžia taip pat turi socialinę galią. skambintojas įsakmiu balsu pareikalaudavo jį išrengti ir patikrinti. Kad įsitikintų. ar nieko nepavogė. Milgramas perkėlė eksperimentą į Bridžporto miestą Konektikuto valstijoje. kad jis „visai nenorėjo taip elgtis. vis dėlto šis skaičius buvo daug mažesnis negu Jeilyje (65 proc. kad ugnia- . Tučtuojau patraukite. Tačiau konformistiškas elgesys gali būti ir konstruktyvus. privertęs 19 metų darbuotoją merginą išsirengti nuogai. ir.). Vadybininkui pritaikius apibūdinimą kuriam nors žmogui. „Jei vyriausiasis kariuomenės vadas lieptų pulkininkui leitenantui eiti į kampą ir atsistoti ant galvos. kuris jį nuvežė į netoliese esančią ligoninę. Vienas Taco Bell restorano Arizonoje vadybininkas pastūmė į šalį septyniolikmetę klientę. taip ir padaryčiau. kuri atitiko skambintojo apibūdinimą. kad netrukus iš policijos atvyks krizių specialistas. būdamas jo vietoje. klausydamasi telefonu nurodymų iš „policijos". netaręs nė žodžio. Kitas restorano Pietų Dakotoje vadybininkas. nes darbo vadovė ją apieškojo. Jis išsitraukė savo megafoną ir riktelėjo stovėjusiems prie skardžio: „Koks asilas paliko furgoną vidury kelio. Jis įsikūrė kukliame komerciniame pastate ir pasivadino „Bridžporto moksliniais bendradarbiais". Apsimetėlis pareigūnas bendrais bruožais apibūdindavo darbuotoją ar klientą. Kai logiški psichiatro įkalbinėjimai neprivertė Alfredo pasitraukti. nuo kurio grasino nušoksiąs jo pacientas Alfredas. 1987 Išlaisvinantis grupės poveikis Šie klasikiniai eksperimentai atskleidžia neigiamą konformizmo pusę. psichiatrui teliko viltis. Institucinė valdžia Jei valdžios prestižas yra svarbus. Nors specialistas neatvyko. tiesiog darė tai. Socialinės psichologės Susan Fiske. Ši klusni slaugytoja suprastų keletą Jungtinių Valstijų restoranų vadybininkų. netgi jos kūno ertmes. Jo gynėjas vėliau teigė. užblokuodamas kitą automobilį? Aš vos į jį neatsitrenkiau. Robertas Ornsteinas (1991) pasakoja apie draugą psichiatrą. kad vadybininkas bijojęs. S O C I A L I N Ė ĮTAKA šį nurodymą. klusni medicinos sesuo sulašino lašus į klusnaus paciento tiesiąją žarną. aiškino. įsėdo į policijos automobilį.).238 II d a l i s . ar tai tiesa. apieškojo ją. Per pokalbius po eksperimento daugelis jo dalyvių sakė." Išgirdęs šiuos žodžius.

pasipriešino. dalyvių pasekė tariamaisiais dalyviais . Kareiviai mokomi paklusti vyresniesiems. kaip teisėtai piktinotės nesąžiningu dėstytoju. Eksperimento metu abu padėjėjai priešinosi eksperimentuotojui. KONFORMIZMAS 239 gesiai. amerikiečio leitenanto Williamo Calley. dirbę liepsnojančiame Pasaulio prekybos centre. 90 proc. aplinkybių ir pagrindinės atribucijos klaidos galią. Jie maldavo: „Ne. neteisėtiems įsakymams. Tačiau ir Ascho. ir Milgramo eksperimentuose yra tam tikrų bendrumų. kai išorinės aplinkybės nugali vidinius įsitikinimus. Šiuose eksperimentuose pavyko priversti žmones elgtis prieš savo sąžinę. „buvo tikrai drąsūs". Vienas žudynių My Lai kaime dalyvis prisimena: [Leitenantas Calley] įsakė man šaudyti. Be to. 1996). Galbūt prisimenate. Kartais konformizmas gali išlaisvinti. dalis tyčiojimosi ir brutalumo kare bei vykdant genocidą peržengia paklusimo ribas (Miller. Jie grąžė rankas ir maldavo. Čia aptarti eksperimentai . kad nuolaidumas gali užgožti moralės jausmą.grupei". Motinos glaudė prie savęs vaikus. Mintys apie klasikinius tyrimus Kalbant apie Milgramo eksperimentų rezultatus.6 skyrius. (Wallace. Jie įrodo. kuris po to tikrajam dalyviui liepė tęsti darbą savarankiškai.. Bosnijoje bei Kosove vykdytojų pasiaiškinimus: „Aš tik vykdžiau įsakymus". Kai kurie holokausto vykdytojai buvo „budeliai savanoriai". kad elgesys nebepriklauso nuo nuostatų. Vienam kitam studentui prabilus apie neteisingą dėstytojo elgesį.. . 1968 m. ne". O m e s vis šaudėme. vykdžiusio žudynes My Lai kaime Vietname. ar vertajam prieštarauti. šie eksperimentai pailiustravo ir patvirtino kai kuriuos žinomus socialinius-psichologinius principus: ryšį tarp elgsenos bei nuostatų.. . Jungtinių Valstijų kariuomenėje kareiviai mokomi nepaklusti netinkamiems. 1969) „Saugus" mokslinis paklusnumo eksperimentų kontekstas skiriasi nuo karo meto konteksto. ir ne taip seniai vykusių „etninių valymų" Irake. jūs pasekėte jų pavyzdžiu ir pasijutote laisviau. dažniausiai atkreipiamas dėmesys į nesenus istorinius įvykius . bet jie „iš dalies pakluso savo viršininkų reikalavimams. kurių nereikėjo versti žudyti (Goldhagen. pasodindamas mokytoją kartu su dviem savo padėjėjais. Be to.į nacistinės Vokietijos budelio Adolfo Eichmanno. Paleidau į žmones kokias keturias apkabas. tačiau dvejojote. Tad aš pradėjau šaudyti. Ar jis taip ir padarė? Ne. tyrimas sustiprino jautrumą kasdieniams moraliniams konfliktams. Ruandoje. Paklusnumo eksperimentai taip pat skiriasi nuo kitų konformizmo eksperimentų savo socialiniu spaudimu: čia iš tiesų reikalaujama paklusti.. 2004). iš dalies . Milgramas užfiksavo šį išlaisvinantį konformizmo poveikį. Elgsena ir nuostatos 4 skyriuje kalbėjome apie tai. Tai daugiau nei akademinė pamoka.

Ascho eksperimentų dalyviai. jo skundimąsi širdies veiklos sutrikimais ir prašymą pasigailėti. Holokaustas taip paveikė mano psichiką kad aš susidomėjau klusnumu ir sukūriau atitinkamą tyrimo formą „Gal aš buvau per daug patriotiškas". Pasukę jungiklį. kuris buvo jėga primestas mano kartos atstovams. eksperimentuotojas liepia tiriamajam jjugti 330 voltų elektros srovę. Nors draskomi prieštaravimų. beveik visada atsakydavo teisingai. pakluso stulbinamai daug žmonių. Ar tęstumėte eksperimentą? Manau. Jų psichologinė būsena buvo kitokia nei eksperimento pradžio- . ar jo konformizmo eksperimentų negalima plačiau panaudoti. turėtų liepti sukelti elektros šoką. veikiausiai eksperimentuotojas. . 1977. išgirstate mokinio riksmą. Kai 22 kartus paklusę eksperimento dalyviai sukėlė mokiniui 330 voltų elektros šoką. jie jau penkis kartus buvo paklusę. Aschą klausiau savęs. Prisiminkite. Pietų Afrikos teisingumo ir susitaikymo komisijai demonstruodamas „šlapio maišo" metodą. troškimas nesukelti skausmo ir tuo pat metu būti geru eksperimento dalyviu. Tačiau viskas pasikeisdavo. dalyvių patiriamas vidinis konfliktas buvo truputį sumažėjęs. beveik uždusindamas žmogų.sukelti 15 voltų elektros šoką. kai vienas asmuo atsidurdavo prieš grupę. Supratau. Stanley Milgram (1933-1984) Laboratorinė procedūra suteikė mokslinę išraišką nerimui dėl valdžios. kurį ji paprastai neigdavo vykdžiusi. 4 skyrius). Alexandrai Milgram leidus. Kai eksperimento dalyviai pasiekė 75 voltų įtampą ir išgirdo pirmą mokinio dejonę. Kodėl eksperimento dalyviai nepajėgė išsivaduoti iš šių gniaužtų? Kaip jie papuolė į šias pinkles? Įsivaizduokite. naudotas siekiant priversti kaltinamąjį išduoti. Mane tai sujaudino. kokio stiprumo šokas būtų sukeliamas nesant grupės spaudimo. kur paslėpti ginklai. todėl neprotestavo. jog esate mokytojas tariamame Milgramo eksperimente. būdami vieni. ir palyginkite šį tariamą eksperimentą su tuo. Toks saugumo policijos teroras. Jūs taip pat sutiktumėte tiek padaryti. buvo reikalinga kontrolė. Norint pamatyti. pavyzdžiui. Šaltinis: Sutrumpinta iš šiai knygai skirto originalo ir iš: Milgram. nerimui. iliustruoja minėtą taisyklę. Tarkime. Pradžioje jie buvo įsipareigoję nedaug . kaip pamažu pakliūnama į žabangas („kojos tarpduryje" reiškinys. Daugelį kartų jis užmaudavo šlapią maišą ant aukos galvos. kad ne. . Tačiau tada iškilo kitas klausimas: kokio stiprumo šoką tiriamasis sutiks sukelti? Pagalvojau apie žmonių pasiryžimą vykdyti destruktyvius įsakymus. ir kad į jį galima tiksliai atsakyti. pirmą kartą mokiniui atsakius klaidingai. kad šis paprastas klausimas yra svarbus. tačiau jis tvirtino tik vykdęs įsakymus. Įsivaizdavau panašų eksperimentą tačiau jo metu grupė tiriamųjų turėtų priversti kitą tiriamąjį sukelti elektros šoką protestuojančiai aukai. Paklusnumo eksperimentuose stiprus socialinis spaudimas (eksperimentuotojo komandos) nugalėjo silpnesnį (toli esančią auką). „Aš dariau siaubingus dalykus".teigė buvęs kankintojas Jeffrey Benzienas. Per kitą eksperimentą jie buvo paprašyti atlikti šiek tiek ekstremalesnį veiksmą. ką patyrė tikrieji Milgramo eksperimento dalyviai. Kas nors. ypač žydams dėl Antrojo pasaulinio karo žiaurumų. atsiprašydamas savo aukų. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ką slepia moksliniai tyrimai Stanley Milgramas apie paklusimą Dirbdamas pas SolomonąE.240 II dalis. kuriuos kėlė aukos prašymai ir eksperimentuotojo nurodymai.prisipažino Benzienas.

tačiau kitais požiūriais padorus žmogus virsdavo žiaurumo įrankiu. Pamažu klusnus. Masačiusetso universiteto socialiniam psichologui Ervinui Staubui holokausto patirtis atskleidė. kuriuos jų valdžia bei pastoriai buvo išmokę „priešintis.„Žmonės gali įprasti žudyti kitus žmones. Nuolaidumą seka pritarimas. ir svarbiausia šio skyriaus išvada. Staubas (2003) parodo. mušdavo kalinius. 2003). Suteikta pagalba sustiprino įsipareigojimą. Atlikusieji prieš auką nukreiptą veiksmą jautė poreikį j ą nuvertinti. Ten. „Žmonių elgesys stipriai paveikia juos pačius. kariškiai pirmiausia atrinkdavo kandidatus. 1989. vyriausiasis pastorius parodė nepaklusnumo pavyzdį: „Nepažįstu žydų-pažįstu tik žmones". Staub. vėliau . Kai buvo įsakyta išduoti slepiamus žydus. kuris dar labiau skatino teikti pagalbą. kad bausmė atrodytų pateisinama dėl aukos intelekto bei charakterio ydų. 2002. įsivaiz- . 1850 („Tipiškas žmogus: Getė") XX a. Staubo išvada . Todėl Milgramas (1974. kad kultūra stipriai veikia mūsų gyvenseną. Kaip matėme 4 skyriuje. Per nacių holokaustą Le Chambon kaimo gyventojai Prancūzijoje priglaudė 5000 žydų ir kitų pabėgėlių. stebėdavo kankinimus ir tik paskui kankindavo patys. tarsi tai nieko nereikštų" (1989. Tame kaime daugiausia gyveno protestantai. aštuntojo dešimtmečio pradžioje Graikiją valdžiusi karinė chunta šį „kaltink auką" principą naudojo rengdama kankintojus (Haritos-Fatouros. Situacijos galia Pagrindinė 5 skyriaus išvada. 10) apibendrina: Daugelis nuvertina auką. išorinis poelgis ir vidinis nusiteikimas kartais gali stimuliuoti vienas kitą spiralės principu. prieštaraujančio Evangelijos doktrinai" (Rochat. Tačiau žmonės gali elgtis ir didvyriškai. koks siaubingas bus karas ir kiek jiems teks iškentėti. 1988.verčia sunerimti. kai reikalaujama paklusnumo. Visais atvejais stipriausiai į nacių okupaciją sureaguota pradžioje. Šie veiksmai formuoja nuostatas ir jas pateisina. o įteisintas žiaurumas veda į brutalumą ir galiausiai į sistemingą žudymą." Ralph Waldo Emerson. Atlikęs genocido tyrimus visame pasaulyje. kad nusipelnė elektros šoko". kur tai gali nuvesti. Rochat ir Modigliani. 1993.jie dalyvaudavo suėmimo būrių veikloje. išsilaikė nepaklusę. Tačiau vien šių savybių būsimam kankintojui nepakanka. Nežinodami.stiprinami savo įsitikinimų. 13) . Representative Men: Goethe.paeiliui . pasipriešinusieji įvykdė pirmąjį įsipareigojimo aktą ir . kaip: „Jis buvo toks kvailas ir užsispyręs. Parodykite man vienaip ar kitaip pasielgusį žmogų. 1995). kokios jėgos gali paversti piliečius mirties įrankiais. persekiojimus patyrusios mažumos palikuonys. įvertindami jų pagarbą ir klusnumą valdžiai. KONFORMIZMAS 241 je. kaip ir rengiant karininkus nacistinėje Vokietijoje. Kad tuo įsitikintumėte. p. kuri įteisina žiaurumą. Tad pirmiausia kandidatui patikėdavo saugoti kalinius.iki pat kaimo išvadavimo 1944 m.6 skyrius. Labai dažnai kritika sukelia panieką. yra susijusios. kad tiesioginių aplinkybių galia prilygsta socialinių aplinkybių galiai. Dažnai girdėjome tokius komentarus. netapusį šio poelgio auka bei vergu. autoritetų ir vienas kito .

Pasauliui šiurpą sukėlė amerikiečių karo policininkų elgesys su irakiečiais belaisviais Abu Graibo kalėjime.242 II d a l i s . Kaip stipriai veikia socialiniai varžtai. Milgramas tyrė šį blogio suskaidymą. sąmoningai neketinant daryti pikta. pavyzdžiui: „Manau. Kai kas nors kitas sukeldavo elektros šoką. šie turėdavo toliau tęsti tik išmokimo testą. Dozuotas blogis tampa lengviau pakeliamas. Blogis kartais kyla iš kelių supuvusių vaisių . Nesąmoningai sau kenkiame ir ką nors vilkindami. į savo eksperimentus netiesiogiai įtraukdamas dar 40 dalyvių.atrodo pakankamai nekaltai. ėmėte garsiai dainuoti restorane.tokį blogio įvaizdį detektyviniuose romanuose ir siaubo filmuose simbolizuoja moraliai puolę žudikai. 1978). Kaip jie reaguotų į tokias moteris žeminančias pastabas? Tik 5 proc. Saddamo Husseino kurdų naikinimu. nereagavo net 55 (o ne 5) proc. 1982). įsivaizavo. žingsnelis po žingsnelio. pasiilgę namų. kuriame dalyvavusiems studentams taip pat buvo sunku kalbėti įžūliai. jie neturėjo griežtos valdžios. Neseniai viename Pensilvanijos valstijos universitete buvo atliktas eksperimentas. kai didelis blogis kyla iš visos grandinės mažesnių . kad niekaip nereaguotų arba lauktų. 2004)." Maya Angeiou. kad sunku prognozuoti net ir mūsų pačių elgseną. kuriose eksperimentuotojų padėjėjas iš tiesų mestelėjo tokias frazes. istorijos negalima išgyventi iš naujo.taip dažnai nutinka didelėse. drėgmės ir bakterijų gali supūti visa statinė obuolių. nors sąmoningai tai nebuvo planuota. vyrukai būtų patenkinti. Eksperimento dalyviams reikėjo įsivaizduoti. ką reikėtų pasiimti išgyvenimo eksperimentui negyvenamoje saloje. Bloga situacija tapo blogo elgesio priežastimi (Fiske ir kiti. Šį kartą pakluso 37 iš 40. kuriuos atėjo išlaisvinti. kad pažeidėte kokias nors nereikšmingas normas: atsistojote vidury paskaitos. skirtas prezidento inauguracijai. kad jie su kitais trimis tariasi. atidėliodami (Sabini ir Silver. dar kartą jos išgyventi nereikia. ką pasakys kiti. Kariškiai buvo patyrę stresą. Realiame gyvenime šį įvaizdį siejame su Hitleriu ir vykdytomis masinėmis žydų žudynėmis. tiriamųjų. Osamos bin Ladeno rezgamais terorizmo aktais. jie nežudė žydų. suvokiame stengdamiesi jų atsikratyti. Aplinkybės gali paskatinti žmones pritarti melui ar žiaurumui. Tačiau pamažu nukrypimas nuo referato rašymo grafiko didėja. Tai ypač akivaizdu tada. Tai dar kartą patvirtina normų spaudimo galią ir tai. jei saloje būtų daugiau moterų". Studentas žino.kaip dėl karščio. išerzinti tų. kad po kelių savaičių baigiasi referato parašymo terminas. įsiutinti draugų mirčių. o tik dėliojo popierius (Silver ir Geller. . žaidėte golfą vilkėdami kostiumą. 1993 m. Tačiau blogis randasi ir iš socialinių jėgų . Tačiau kai Janet Swim ir Lauri Hyers (1999) kitus studentus įtraukė į diskusijas. Tas pat vyksta ir kasdieniame gyvenime: į blogį linkstama pamažu. Kiekvienas jo rašymo atitolinimas . Vokietijos valstybės tarnautojai nustebino nacių lyderius savo pasiryžimu tvarkyti holokausto dokumentus. Eilėraštis. truputis televizijos . Milgramo eksperimentai taip pat suteikia žinių apie blogį. sausio 20 d. Žinoma. sudėtingose bendruomenėse. duokite. Studentų vaikinų buvo paprašyta. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Kad ir kaip skaudu.truputis žaidimų. bet jei ją pasitinkame drąsiai. kad vienas jų įterptų tris moteris niekinančias frazes.

kilęs iš normalios šeimos. mano juos esant agresyvius. o ne situacija. sukelia žiauri širdis. išgirdę apie vieną ar du paklusniuosius. „svarbiausia mūsų tyrimo išvada: paprasti žmonės. Kokį įspūdį susikuriate. įrodančių. Eichmann in Jerusalem. Blogi žmonės daro blogus darbus. Kaip ir dauguma kitų nacių. draugiškas. o blogi . buvo „geras vaikinas" ir puikus studentas. kurie dirba savo įprastus darbus ir nejaučia kokio nors ypa- „Eichmannas nejautė neapykantos žydams. jog žmonės veiks pagal savo vidines nuostatas? Prisiminkite. dauguma tebetiki. Nestebina bjauriai besielgiantis šiurkštus žmogus. kad nors socialinių mokslų specialistai sukaupė duomenų." Hannah Arendt. 1963.net ir tada. Zacarias Moussaoui.tai tendencija aiškinti kitų veiksmus jų vidinėmis nuostatomis. išoriškai Eichmannas nesiskyrė nuo paprastų. galėjęs tapti dvidešimtuoju rugsėjo 11-osios teroristu. kai skaitote apie paklusnius Milgramo eksperimentų dalyvius? Dauguma žmonių. jog Mohamedas Atta. Vien tik socialinė situacija nepaaiškina. Antrojo į Pasaulio prekybos centrą įsirėžusio lėktuvo pilotas buvo apibūdinamas kaip draugiškas. jog toks elgesys būdingas daugeliui (Miller ir kiti. „demoniški" pabaisos. kad jis neturėjo jokių jausmų. geri . Jis nurodė universiteto studentams stebėti eksperimento kartojimą arba atlikti klusnaus mokytojo vaidmenį. kai sužino. aštuoni turėjo Europos universitetų mokslo daktaro laipsnį (Patterson. suformulavusių Galutinį sprendimą. KONFORMIZMAS 243 Pagrindinė atribucijos klaida Kodėl šių klasikinių eksperimentų rezultatai taip dažnai pribloškia? Ar dėl to. Po sunkių dienos darbųjie ilsėdavosi klausydamiesi Beethoveno ir Schuberto. kaip ir „protingas. tačiau iš maloniai atrodančių žmonių tikimės kitko. kad kartojant Milgramo eksperimentą jų draugai tik minimaliai paklus. vargiai atitiktų mūsų susikurtą pabaisų įvaizdį. Jei jie gyventų kaimynystėje. manome mes. kodėl toje pačioje bendruomenėje ar mirties stovykloje vieni individai elgiasi žiauriai. kad pagrindinė atribucijos klaida . Zillmer ir kiti. Tarp 14-os žmonių. labai mandagiai elgėsi užsirašydamas į skraidymo kursus ir pirkdamas peilius. 1996). 1963 („Eichmannas Jeruzalėje") .gerus. „pikti bailiai". 1973). Tačiau jei Eichmannas buvo normalus. o kiti . Kaip teigė Milgramas (1974. Nužudę pabaisą galite ramiai miegoti. 2005).maloniai ir švelniai. Daug kartų girdėjome. bet dėi to. buvo tik blogiau. Teigiama. šaltus. jog mūsų elgesys priklauso nuo socialinės istorijos ir gyvenamosios aplinkos. Studentai spėjo. nukreipęs lėktuvą į Pentagoną.6 skyrius. rugsėjo 11-osios išpuolių lyderis. Kyla pagunda manyti. kad tikimės. situacija tampa kur kas pavojingesnė. Bierbraueris teigė. Žiaurumą. eilinių piliečių (Arendt. Vadai ne visą laiką elgėsi kaip pabaisos.blogus. kuris davė žalią gatvę nacistiniam holokaustui. 6). Gūnteris Bierbraueris (1979) pabandė pašalinti šį nepakankamą socialinių jėgų vertinimą (pagrindinę atribucijos klaidą). jog Eichmannas ir Aušvico mirties stovyklos viršininkai buvo necivilizuotos pabaisos. kad „beprasmį" rugsėjo 11-osios teroro aktą įvykdė „bepročiai". p. Jei Eichmanną vaizduotume kaip pabaisą. ramus jaunuolis. nes jų nėra tiek daug. negailestingus . Jie buvo „niekuo neišsiskiriantys" žmonės (McDermott. 1995). labai mandagus" pilotas. Iš tikrųjų blogį pakurstė piktas antisemitizmas. Į moteris jis kreipdavosi pagarbiai. jog vidinės žmonių savybės atsiskleidžia savaime: geri žmonės daro gerus darbus. jis atrodytų mažiau pavojingas negu buvo iš tiesų.

" Stanley Milgramas CBS televizijos laidoje „60 minučių". Ir galiausiai komentaras apie konformizmo tyrimų eksperimentą (žr. paprasti darbuotojai .. ir galima suprasti kažką. o eiliniai grupių nariai . Galima atleisti žmogui.nurodymui gaminti nekokybiškus gaminius. kurių negalime gauti stebėdami miškų gaisrus. tad darome prielaidą. kokia buvo sukurta nacistinėje Vokietijoje. kurių žavesys užliūliuoja ir imame galvoti. yra skanus Aplinkinių elgesio mėgdžiojimas.paklusti įsakymui brutaliai tyčiotis iš naujokų. 6.2 LENTELĖ. priduria Jamesas Walleris (2002). studijuojantys blogio šaknis. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Remdamasis tūkstančių žmonių stebėjimais galėčiau pasakyti. 2002). jog maistas.unikali situacija.2 lentelėje pateiktą santrauką): konformistiško elgesio aplinkybės laboratorijoje skiriasi nuo realių. šioms stovykloms vidutinio dydžio mieste pavyktų surinkti reikiamą personalą. privalome atsargiai daryti apibendrinimus. kurio elgesio nesuprantate. 1979 tingo priešiškumo. mažiau stebimės. Klasikinių paklusnumo tyrimų santrauka Tema Normų kūrimas Tyrėjas Sherifas Metodas Pasidavimo įtaigai. tatuiruočių darymas Kareiviai ir darbuotojai. turime mažiau galimybių netyčia prisidėti prie blogio ir galbūt geriau mokėsime jam pasipriešinti". Kai lyginame degantį degtuką ir degantį mišką. kaip atlieka- 6. būtų įkurta Jungtinėse Valstijose. kuris visiems labai patinka. teigia kitaip. 1974).nereiškia atleisti. įvertinimas Pavyzdys iš gyvenimo Kitoks įvykių interpretavimas. ko negalime atleisti. Todėl ir paprasti kareiviai gali paklusti įsakymams šaudyti į beginklius civilius. Veikiant blogio jėgoms net puikūs žmonės kartais pasikeičia ir ima kurti tariamai moralius amoralaus poelgio aiškinimus (Tsang. „kartais geri žmonės daro blogus dalykus". Eksperimentas . vykdantys abejotinus įsakymus Konformizmas Aschas Sutikimas su kitų žmonių akivaizdžiai klaidingomis nuomonėmis. kad šviesos taškas tariamai pasislenka. Paaiškinti . kad jei tokia mirties stovyklų sistema. gali tapti destruktyvaus proceso įrankiais". tačiau panaši yra ir kiekviena socialinė situacija. Suprasti . Kaip dažnai mūsų prašo atspėti linijų ilgį ar sukelti elektros šoką? Ir degtukas.nereiškia pateisinti. atsakymas iki kažkurio lygmens būtų „taip". Kaip ponas Rodžersas dažnai primindavo savo laidų žiūrovams ikimokyklinukams. Bet psichologai. pavyzdžiui. Taip ir socialinės psichologijos eksperimentas padeda geriau ištirti elgesį. kaip juos aiškina kiti. kad jie niekada nedarys nieko bloga. pritarimas.. Tačiau kontroliuojami eksperimentai su degančiais degtukais gali suteikti žinių apie degimą. kurie kenkia? Ar tai atleidžia juos nuo atsakomybės? Arthuras Milleris (2006) pastebi. teiginiais Paklusimas įsakymui sukelti kitam žmogui elektros šoką Paklusnumas Milgramas .244 II d a l i s . kuris kasdieniame gyvenime taip lengvai neatsiskleidžia. jog psichologiniai procesai laboratorijoje ir kasdieniame gyvenime taip pat panašiai vyksta (Milgram.. koks kasdieniškas yra blogis. išgirdus. Dar daugiau. kad žiūrint nespecialistų akimis. Todėl turėtume atsargiau vertinti politikos lyderius. gyvenimiškų situacijų. ir miškas dega panašiai. „supratę. Ar situacijos analizė kenkiant pateisina tuos. Analizuodami.

ar kitomis aplinkybėmis konformizmo lygis nebūtų dar didesnis? Netrukus mokslininkai pastebėjo. kartais ne. Esant optimalioms sąlygoms . kad konformistiškumas didėja sudėtingėjant užduotims arba jei dalyvis jaučiasi ne- .6 skyrius. Kada jie būna konformistiški? 2) Kodėl žmonės elgiasi konformistiškai? Kodėl jie neignoruoja grupės ir „nesirūpina būti teisūs prieš save"? 3) Ar yra asmenybės tipas. Dėl to nedidelis blogio veiksmas paskatina nuostatą leidžiančią atlikti dar blogesnį veiksmą. o geri žmonės elgiasi gerai. 37 proc. skatinanti žmones prisitaikyti prie neteisybės ar kapituliuoti prieš žiaurumą. • Stanley Milgramo paklusnumo tyrimo eksperimentai atskleidė ekstremalų nuolaidumą. čia pat esančiam viršininkui ir atokiau esančiai aukai bei niekam neparodant nepaklusnumo pavyzdžio . kad kitų žmonių nuomonė buvo reikšminga vertinant iliuzinį šviesos taško pasislinkimą „Teisingų" atsakymų normos susiformavo ir išsilaikė tyrimų sekoje. • Muzaferas Sherifas pastebėjo. tačiau iškėlė kitus: 1) Kartais žmonės elgiasi konformistiškai. esančiai gretimame kambaryje. Pagrindinė atribucijos klaida verčia mus manyti. • Solomonas Aschas naudojo užduotį. ir skirtingu laiku bei skirtingose vietose kartodami eksperimentus mokslininkai ieško bendrųjų principų. slypinčių po išorine įvairove. Taip pat nuvertinama situacijos galia. norėdami išprovokuoti didžiausią konformizmą? Socialinės psichologijos specialistai kėlė tokį klausimą: jei net Ascho neprievartinė. elgiasi smerktinai (kai kuriuos žmones tokios aplinkybės gali paskatinti elgtis didvyriškai). kuri buvo tokia pat aiški. Situacijos galią matome.teisėtam. kurią iš trijų lyginamųjų linijų etaloninei prilygina kiti. • Šie klasikiniai eksperimentai atskleidžia kelių reiškinių galią Elgesys bei nuostatos vieni kitus sustiprina. kai geri žmonės. KONFORMIZMAS 245 mos įvairiausios atskiros užduotys. nedviprasmiška situacija galėjo sukurti aplinkybes. suaugusių eksperimento dalyvių pakluso nurodymams sukelti tariamai traumuojantį elektros šoką rėkiančiai nekaltai aukai.65 proc. kitos . kad blogai elgiasi blogi žmonės.mažiau. turintis polinkį elgtis konformistiškai? Kitame poskyryje panagrinėsime kiekvieną iš šių klausimų atskirai. susidūrę su skaudžiomis aplinkybėmis. eksperimento dalyvių juos pakartojo. ir po to nuspręsti patiems.. Kaip nuspėti galimą konformistiškumą? Vienos situacijos labiau skatina elgtis konformistiškai. Aschas paliepė eksperimento dalyviams išklausyti. kaip Sherifo užduotis neapibrėžta. kurių išprovokuotas konformistiškumas siekė 37 proc. Išgirdę klaidingus atsakymus. APIBENDRINIMAS Klasikiniai konformizmo tyrimai Trijų tipų klasikiniai eksperimentai iliustruoja. Kokias sąlygas pasirinktumėte. kaip mokslininkai tyrė konformizmą. Klasikiniai konformizmo eksperimentai atsakė į vienus klausimus.

pamėgdžiodarni pulkelį žmonių. 10-ies ir 15-os asmenų grupių paprašė stabtelėti judrios Niujorko gatvės kelkraštyje ir pasižiūrėti aukštyn. juo labiau pasiduodame kitų žmonių įtakai. Šaltinis: Milgram.246 II dalis. 5-ių. Prieš pareikšdami savo nuomonę. Kai grupę sudaro daugiau nei penki žmonės. Rutgerso universiteto mokslo darbuotojas Davidas Wilderis (1977) pateikė studentams teismo prisiekusiųjų atvejį. kai tariami dalyviai buvo pristatyti kaip dvi grupės po du žmones. Grupės dydis Kad laboratorinių eksperimentų metu gautume didelį efektą. kad kelioms mažoms grupėms tarpusavyje sutariant.6 PAVEIKSLAS Grupės dydis ir konformistiškumas Praeivių. efektas susilpnėja (Gerard ir kiti. tuo daugiau praeivių jais pasekdavo. S O C I A L I N Ė ĮTAKA kompetentingas. o trys grupės po du žmones dar didesnį. 1969. taip pat pažvelgė į viršų. kurie. Bickman ir Berkowitz. kad 3-5 žmonės gali nulemti kur kas didesnį konformizmą nei vienas ar du. Panašiai dvi grupės po tris žmones išprovokavo didesnį konformistiškumą nei viena šešių žmonių grupė. jų pozicija tampa paveikesnė. kuo didesnė grupė sužiurdavo aukštyn. Panagrinėkime kiekvieną aplinkybių atskirai. kad studentų nuomonė buvo labiau konformistiška tada. ji darni. kaip grupė „sukomplektuota". Juo mažiau pasitikime savo sprendimais. 1968. Akivaizdu. 3-jų. Svarbu ir tai. 6. o ne tuomet. Kaip parodyta 6. grupė neprivalo būti didelė. 1961). Rosenberg. Didžiausias konformistiškumas būna. kai grupę sudaro trys ar daugiau žmonių. Taip pat kai reaguoti tenka viešai ir be išankstinio įsipareigojimo.6 paveiksle. vieninga ir užima svarbią padėtį. Aschas bei kiti mokslininkai pastebėjo. procentas didėjo atitinkamai didėjant minėtai grupei (nuo vieno iki penkių). kai keturi tariami dalyviai savo nuomonę pateikė kaip bendrą vienos grupės. kurioje keturi tariami eksperimento dalyviai išsakė savo nuomonę. studentai pasižiūrėjo vaizdajuostę. 2-jų. Grupės savybės taip pat turi reikšmės. ^ 90 80 70 8 60 'į įjj i— ^ 30 20 10 0 1 2 3 5 10 Provokuojančios grupės dydis 15 . Eksperimentas parodė. Atlikdami lauko eksperimentą Milgramas ir jo kolegos (1969) 1-o.

jų teisingi atsakymai sudarė 76 proc. 1955. kai visi kiti raudonas skaidres vadino oranžinėmis. Draugo parama teikia drąsos. Kristus savo apaštalus siuntė poromis. kai eksperimento dalyviams liepė stebėti vieną nedidelės keturių žmonių grupelės narį. jį stebėję eksperimento dalyviai demonstravo didesnį savarankiškumą . turėdami tai galvoje. kad jis klydo. 70 proc. Tie. jei prieš juos tai būna padaręs bent vienas asmuo.6 skyrius. 6. kuriame visi. mormonai. jog dalyvaujate konformizmo tyrimo eksperimente. kad nekonformistiškam dalyviui jausdavo šiltus. kad kam nors pažeidus grupės vieningumą. 2005). dažniau elgėsi konformistiškai.net tada. kurie minėto pavyzdžio nestebėjo. Nepaisydami. atsakinėję žmonės pateikia tą patį klaidingą atsakymą. taip pat siunčia po du misionierius. Tačiau jie neigdavo. kaip ir Milgramo paklusnumo eksperimente? Atlikus keletą eksperimentų buvo pastebėta. vis tiek būčiau atsakęs taip pat". pavyzdžiui. kad už ką nors kovoti lengviau. 1955. jei randame bent vieną bendramintį. KONFORMIZMAS 247 6. Stebint besilaikantį savo pozicijos asmenį . Morris ir Miller. pateikdamas teisingus atsakymus. prisitaikoma keturis kartus rečiau. 5 6 7 8 Kritinis bandymas Vieningumas Įsivaizduokite." Novalis. kuris suklydo mėlynus dirgiklius pavadindamas žaliais.gali sustiprėti mūsų pačių savarankiškumas. 1975).7 PAVEIKSLAS Vieningumo poveikis konformistiškumui Kai kas nors. nesutinkant tik vienam prisiekusiajam. kai tik juos pripažįsta dar vienas protas. prisiekusiesiems teisme retai kada nepavyksta priimti sprendimo dėl vieno prieštaraujančio nario. „Mano nuomonė ir įsitikinimai sustiprėja ir būna sėkmingi. Tokių eksperimentų dalyviai vėliau sakydavo. sutrikdo grupės vieningumą.net jei jis ir neteisus . kad šis dalyvis jiems turėjo įtakos: „Jei jo ir nebūtų buvę. Per pastaruosius 50 metų tik 1 iš 10 Jungtinių Valstijų Aukščiausiojo teismo sprendimų buvo priimti. Asch. Šie eksperimentai perša praktinę išvadą. Tą pripažįsta daugelis religinių grupių. Charlan Nemeth ir Cynthia Chiles (1988) tai užfiksavo po to. Šaltinis: Asch. pavaizduota. ji tampa ne tokia įtakinga (Allen ir Levine.7 pav. kad žmonės beveik visada reiškia savo nuomonę. Dažniausiai sprendimas priimamas vienbalsiai arba santykiu 5:4 (Granberg ir Bartels. 1969. išskyrus vieną. Ar šis vieno savarankiško tariamo eksperimento dalyvio pavyzdys darys tokį pat išlaisvinantį poveikį. Fragment („Fragmentas") . prielankius jausmus. Būti vieno asmens mažuma yra sunku.

kaip daro „visi". šie žmonės linkę nusileisti. ar iš baltaodžių.kito universiteto ar kitos religijos atstovų. Silvia. Pavyzdžiui.netgi jaunesnieji socialiniai psichologai . jei jis gerai apsirengęs. buvo pastebėta. Lott ir Lott. kad galėtų atsispirti klubo narių antipatijai bei pasmerkimui". užimantys aukštesnę padėtį dažniausiai turi didesnę įtaką (Driskell ir Mullen. kuri nepriklauso grupei. Padėtis Kaip ir buvo galima numanyti. elgtis ir rengtis taip. kurie gimę tą pačią dieną. kurie panašūs į mus.nuomonė mus trikdo mažiau nei tokia pati mūsų grupės mažumos nuomonė (Clark ir Maass. kuriame. „vaidinančių juodaodžius". kovojantis už gėjų teises. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Sutelktumas Mažumos. kuris būtų toks stiprus ir nejautrus. 2001). kurie grupės atžvilgiu nusiteikę palankiai (Berkowitz. Atrodo. Taigi žmonės stengiasi prisiderinti prie į juos panašių žmonių nuomonės. esame linkę pamėgti tuos. kai įjuos kreipdavosi gerai apsirengęs apklausą atliekantis darbuotojas. Iš juodaodžių. . nei kai klausinėdavo prastai apsirengęs. iki 17 proc. Sakurai. yra bendravardžiai ar kurių panašūs pirštų antspaudai (Burger ir kiti. kai atsirasdavo neatsargus (Mullen ir kiti. Susan Harriman ir Stuartas Costello (1980) pastebėjo. Savo veikale Essay Concerning Human Understanding („Apie žmogiškąjį supratimą") XVII a. juo didesnę galią ji turi savo nariams. 2000). 1990). grupės narių tarpusavio susisaistymo. sutelktumas (cohesiveness) „Mes" jausmas. 2006). Atsargaus pėsčiojo drausminantis poveikis būna dar didesnis. Jaunesnieji grupės nariai . 2005). ypač kai labiau suartėja (Crandall. pagal simpatijas. 1975). 2004. su kuria tapatinamės . Neigiamą nuomonę išreiškiame. Jie nenori prieštarauti kitų nuomonei. Pavyzdžiui. Heteroseksualas. Michaelas Walkeris. Bijodami būti atstumti. filosofas Johnas Locke įvertino sutelktumo veiksnį: „Tarp dešimčių tūkstančių neatsiras nė vieno. kai tarp jų atsirasdavo atsargiai per gatvę einantis tariamas eksperimento dalyvis. Priklausantys tai pačiai etninei grupei gali jausti panašų „savos grupės spaudimą prisitaikyti" . Žmonės dažniau patenkina pageidavimus netgi tų.pripažįsta labiau pasiduodantys grupės nuomonei negu vyresnieji grupės nariai (Jetten ir kiti. jog neatsargių pėsčiųjų sumažėdavo nuo 25 proc. kad Sidnio pėstieji buvo labiau linkę bendradarbiauti. gali šaipytis jų aplinkoje (Contrada ir kiti. Neatsargaus perėjimo per gatvę tyrime.248 II d a l i s . Grupės poveikį patiria ir tie eksperimento dalyviai. kurie „vaidina baltuosius". kurie priklauso daugumai (Hogg. to nežinodami. jei pastebime. jog Australijoje „žmogų kuria" ir rūbai. dalyvavo 24 000 pėsčiųjų. 1990). 1954. 1988). aukštųjų mokyklų studentų draugijų nariai linkę kartu linksmintis. 1988). .. 1961. kad jis patiko panašiems į mus žmonėms.kalbėti. patrauklumą mastas. geriau vertiname muzikos kūrinį. lengviau paveiks kitus heteroseksualus nei homoseksualas. ypač tiems. Juo grupė labiau sutelkta. pavyzdžiui. Kaip matysime 11 skyriuje „Patrauklumas".. ir padidėdavo iki 44 proc. jei muzika patiko nepanašiems į mus žmonėms.

tačiau sprendimo nepakeitė. kad šio žmogaus gyvybei kyla pavojus". Buvo pareikštas protestas. Eksperimentuotojas parodo liniją ir prašo. Kodeksas šastelėjo link Rizikos. Išgirdus kitų dalyvių atsakymus. Davęs 450 voltų elektros šoką. Ar iškart po lenktynių paskelbta žinia turėjo įtakos teisėjų pasiryžimui nekeisti sprendimo? To niekada nesužinosime.sukuriant sąlygas įsipareigoti nedelsiant arba nesudarant tokių sąlygų . Dar kartą peržiūrėjus televizijos įrašus paaiškėjo. Ascho eksperimentų dalyviai būtų patyrę mažesnį grupės poveikį. o ne kai stovime prieš grupę. prisitaikoma labiau nei atsakinėjant raštu. profesoriau?" Kitas dalyvis. Ar Kodeksas savo šonu palietė Riziką? O gal Kodekso raitelis netgi sudavė jai rimbu per galvą? Lenktynių teisėjai susirinko pasitarti. sukuria nesutinka visi likusieji dalyviai. KONFORMIZMAS 249 Milgramas (1974) rašė. kad atsakymus perskaitys tik eksperimentuotojas. kodėl eksperimentas sumanytas taip. Viešoji reakcija Vienas pirmųjų klausimų. kad jūs pirmas atsakytumėte. nugalėjusia Kentukio ristūnų lenktynėse. 1955): kartą viešai įsipareigoję laikomės savo žodžio. kad jokių pažeidimų nebuvo ir kad nugalėjo Kodeksas. į kurį mokslininkai ieškojo atsakymo.6 skyrius. kumelaitė akimirksnį sutriko ir nežymiai pralaimėjo lenktynes. Lenktynių teisėjai pasitarė dar kartą. buvo toks: ar viešai atsakinėjant prisitaikoma labiau? Gal iš tiesų žmonės daugiau dvejoja. jie nusprendė. Šį įvykį tegalime tik pakartoti laboratorijoje . jei jie būtų galėję atsakyti raštu žinodami. nepaklusęs reikalavimui įjungti 150 voltų elektros srovę. pasakė: „Nesuprantu. Šis sprendimas sukėlė skandalą. Taigi įsivaizduokite. Kai po paskutinio posūkio jie išniro greta vienas kito. lenktynių favoritės. eksperimentuotojas leidžia jums dar pagalvoti. ir apibėrė eksperimentuotoją klausimais apie „tokio darbo etiką". Todėl ga- . teologijos fakulteto profesorius. kad jo paklusnumo eksperimentuose menkesnio išsilavinimo žmonės noriau vykdė eksperimentuotojo paliepimus nei labiau išsilavinę. 1979). kai esame vieni balsavimo kabinoje. Ar susidūrę su priešinga grupės nuomone pakeisite savo sprendimą? Realiai beveik niekada šitaip nepasielgiame (Deutsch ir Gerard. Lengviau laikytis savo įsitikinimų. jog Kodeksas iš tiesų šonu prisilietė Rizikos. Geriausiu atveju sprendimą pakeičiame pasikeitus aplinkybėms (Saltzstein ir Sandberg. bet viešumoje nenori pasirodyti neturį nuomonės? Dabar jau išaiškinta: eksperimentų metu atsakinėjant viešai.ir stebėti. kad dalyvaujate Ascho eksperimente. 37 metų suvirintojas atsisuko į eksperimentuotoją ir pagarbiai paklausė: „Kas toliau. Per kitas lenktynes paskutiniame rate ji pasivijo lyderį žirgą Kodeksą. Ankstesnių įsipareigojimų nebuvimas 1980 metais grynaveislė kumelaitė Rizika tapo antrąja. ar šis įsipareigojimas kaip nors veikia. Trumpai pasvarstę. Kai jūs pareiškiate savo nuomonę.

Tam tikros aplinkybės ar sąlygos būna ypač veiksmingos. „Jo kupra kaip žebenkšties". • • • Konformistiškumas sumažėja. Juo aukštesnę padėtį užima elgesį ar įsitikinimą formuojantis asmuo. tačiau jie gali derinti savo vėlesnius vertinimus. Aplinkosaugininkai ragina įsipareigoti rinkti antrines žaliavas. Churginas. kad pritartume. „Visai kaip banginio". kai savo nuomonę reikia pareikšti viešai (grupės akivaizdoje). Pensėes („Mintys") lime manyti. . klausausi paskaitos viename Vokietijos universitete. jis greičiau laikysis įsipareigojimo.250 II d a l i s . kaip vertina kiti kolegos. 1994). „Kaip kažin ką jis tikrai atrodo lyg kupranugaris". S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Kas niekada nepakeitė savo nuomonės. . • • Dažnai prisitaikoma. amerikietis. Brūckner ir Bearman. Kai imitacinės prisiekusiųjų grupės priima sprendimus. kai susiduria su vieningais trijų ar daugiau patrauklių ir aukštą padėtį užimančių žmonių teiginiais. kai raginimai saugoti aplinką neverčia įsipareigoti asmeniškai (Katzev ir Wang. Jei asmuo įsipareigojo kažkaip elgtis ar kažkuo tikėti. kuris labai panašus į kupranugarį?". tie save myli labiau nei tiesą.) APIBENDRINIMAS Kaip nuspėti galimą konformistiškumą? • Atlikdami konformizmo tyrimus. eksperimentuotojai atskleidė. „Man regis. Viešai įsipareigoję žmonės nenoriai keičia sprendimus. jie rečiau naudoja prezervatyvus. 14-17 metų paaugliai. kad žmonės legviau paklūsta. grupės savybės: žmonės labiausiai prisitaiko.svarsto Hamletas. Kodėl elgiamasi konformistiškai? „Ar jūs matote aną debesį. kas skatina elgtis konformistiškai. * Vertė A. kad šuolių į vandenį ar gimnastikos varžybų teisėjai retai kada pakeis savo vertinimus pamatę. ką jie reklamuoja. 1985).kiek vėliau sako Hamletas. dažniau susilaiko nuo lytinių santykių ar juos nukelia vėlesniam laikui nei tam neįsipareigoję jaunuoliai (Bearman ir Bruckner. o ne prieštarautume tam. . (Jeigu sulaužo įsipareigojimą. kai balsuojama viešai.sutinka Polonijus. pritaria Polonijus. Konformistiškumą stiprina grupės susitelkimas. juo labiau pasireiškia konformistiškumas. Pavyzdžiui. Ankstesni įsipareigojimai taip pat sulaiko nuo pasidavimo įkalbinėjimams. pakartotinai viešai įsipareigoję saugoti skaistybę iki vedybų. „O gal kaip banginio?" . jisai panašus į žebenkštį".atsako Polonijus. Prekybininkai klausimus formuluoja taip.klausia Shakespeare Hamletas Polonijaus. 2001. o ne prisitaikys.* Klausimas: kodėl Polonijus taip lengvai sutinka su Danijos princu? Štai aš. jei suformuotas elgesys ar įsitikinimas nėra vieningas. Tačiau auditorija ne plojo. o ne balsuojant slaptai (Kerr ir MacCoun. 2005)." Joubert. Lektoriui baigus pasiruošiau kartu su visais paploti. balsai dažniau pasiskirsto po lygiai tada. . Išmintingi įtikinėtojai tai žino. taupyti energiją ar važinėti autobusais ir pastebi. .

Jis nenusileido. socialinė atskirtis būna skaudi. 4). Kas paskatino elgtis konformistiškai? Kodėl aš neplojau. Kaip žinome. kuo jie netiki. kad kolektyvas j į priimtų ir pamėgtų. Štai j u m s absoliutaus normatyvinio spaudimo pavyzdys. 1951). Mortonas Deutschas ir Haroldas Gerardas (1955) šias dvi galimybes pavadino normatyvine įtaka ir informacine įtaka. Tada ir aš pradėjau barškinti krumpliais. nukrypus nuo grupės normų dažnai tenka mokėti emocijomis. ir aš j a m paaiškinau buvusias pinkles. tačiau kokia kaina! Jis labai norėjo. 2000). prisiminkite Titaniką Nežinomas autorius Kartais didelė nukrypimo kaina skatina žmones pritarti tam. grindžiamas faktais. arba bent jau užgniaužti savo nepritarimą. tikriausiai tokios būna vokiškos ovacijos. nė karto nenusileisdamas kitiems. Esant neapibrėžtoms aplinkybėms.teigė vienas vokiečių karininkas. vokiečių veiduose nepastebėjau nepasitenkinimo.6 skyrius. Aš susirūpinau ir pasiūliau nutraukti seansą. kai nuomonės išsiskiria ne tik „šeimoje". nusprendžiau. normatyvinė įtaka (normative influence) Konformizmas. kad norint sutarti reikia pritarti" (p. sužinotais iš kitų žmonių. KONFORMIZMAS 251 o ėmė krumpliais barbenti į stalus. Ne. Jis ryžtingai atsisakė ir tęsė visus kitus 36 bandymus. Ypač tada. vengiant atmetimo ir siekiant palankumo arba pritarimo. jis atsipalaidavo ir su palengvėjimu atsiduso. 1979. Galbūt Polonijus norėjo sulaukti Hamleto. „prieš patenkant į Kongresą man buvo priminta. „Nusi vemti". pasiprašė leisti išeiti iš patalpos. tačiau bijojo priešingos reakcijos. Jo veidas atgavo buvusią spalvą. Antra vertus. atrodė išbalęs ir sukrėstas. kol debatai vyksta šalies viduje.atsakė vaikinas. Parlamento ar Kongreso nariams leistina prieštarauti planams skelbti karą. Kai kurie kareiviai dalyvavo žudynėse My Lai kaime. Tačiau prasidėjus konfliktui tikimasi. „Jei nuogąstaujate. kai kiti barbeno? Yra dvi galimybės: a) nusileisti grupei. kad pavėluosite į laivą. nes laikėsi savo nuomonės ir prieštaravo kitiems grupės nariams. Paskiras asmuo gali svarsty- . Schachter. kad Leideritzas ir kiti palaikys mane bailiu". Janes ir Olson. aiškindamas savo nenorą priešintis masinėms egzekucijoms (Waller. 1958. o kai sugrįžo. bijodami karinio tribunolo už nepaklusnumą. kiti žmonės gali tapti svarbiu informacijos šaltiniu. Gerardas (1999) prisimena. . ko jis buvo išėjęs. 2003). į kokias buvo patekę autokinetinio eksperimento dalyviai. Kai eksperimentas pasibaigė. pritarti skatina informacinė įtaka. aukštesnę nei jis padėtį užimančio Danijos princo. grindžiamas žmogaus noru patenkinti kitų lūkesčius siekiant išsikovoti pripažinimą. Kennedy (1956). Ypač normatyvinė įtaka skatina nuolaidumą tų žmonių. bet ir grupei bendraujant su kita grupe (Matheson ir kiti. kad kiekvienas „parems mūsų karius". Ką tai reiškė? Gal jie nepritarė? Tikriausiai ne kiekvienas išdrįstų viešai rodyti nepalankumą viešinčiam žymiam asmeniui. Dirbdamos laboratorijose ir realiame gyvenime grupės dažnai atmeta nuolatos nukrypstančius kolegas (Miller ir Anderson. arba kurie nori daryti kajerą (Hollander. 2002). . informacinė įtaka (informational influence) Konformizmas. Normatyvinė įtaka yra „prisitaikymas prie minios". kad viename iš jo konformizmo eksperimentų draugiškai nusiteikęs eksperimento dalyvis nusiminė. kurie buvo šaipymosi iš kitų liudininkais. „Bijojau. Kaip prisimena Johnas F. kad būtum priimtas ir pripažintas arba b) kad gautum svarbią informaciją. Paklausiau. Be to. palankumo.

(Pateikta užduotis: reikėjo mintyse pasukti figūrą ir pasirinkti jos atitikmenį iš keleto galimybių. patys atsakydavo neteisingai.252 II d a l i s . Normatyvinei Įtakai pasiduodame iš noro būtų priimti: mes norime būti mėgstami. . atsakinėjo į suvokimo klausimus (Berns ir kiti. prisitaikydami prie neteisingo kitų dalyvių atsakymo. APIBENDRINIMAS Kodėl elgiamasi konformistiškai? • Eksperimentai atskleidžia dvi konformistiško elgesio priežastis. kai eksperimento dalyviai jaučiasi nekompetentingi. atspindi normatyvinę įtaką. pasakyčiau.visa tai yra informacinės įtakos požymiai. norėdama ištirti. Tendencija prisitaikyti." Emorio universiteto neurologų grupė.) Kai dalyviai. kuriuose tiriama. ir individualiai). Tai. jog šis vyrukas žino. • Informacinę įtaką kuria kitų žmonių pateikti duomenys apie realybę. kad žmonėms prisitaikant veikiamas jų suvokimas. Kas elgiasi konformistiškai? Konformizmas kinta ne tik keičiantis aplinkybėms. Antra vertus. išklausę kitų dalyvių atsakymus. kaip išreikšti savo pritarimą (informacinė įtaka).informacinę įtaką. Dažniau prisitaikoma esant kitų žmonių akivaizdoje. Tad rūpindamiesi socialiniu įvaizdžiu patiriame normatyvinę įtaką. 2005). arba informacinė įtaka. Eksperimentuose. o ne sąmoningus sprendimus priimančios smegenų sritys. Trokšdami būti teisingi . Tačiau atrodo. tačiau kitų elgesys parodė man. Aš nenorėjau būti vienintelis. kultūrą ir socialinius vaidmenis. Kaip jis kinta? ir kokiame socialiniame kontekste ši asmenybės savybė ryškiausia? Ar kai kurie žmonės apskritai labiau pasiduoda (arba. suaktyvėdavo su emocijomis susijusios smegenų sritys. Taip reiškiasi normatyvinė įtaka (nes žmonės gauna tą pačią informaciją ir kai reaguoja viešai. Kai dalyviai prieštaraudavo grupės nuomonei. plojęs minėtoje Vokietijos universiteto salėje (normatyvinė įtaka). kiek pasislinko šviesos taškas. kaip veikia Ascho tipo eksperimente dalyvaujančių žmonių smegenys. o kitus „nepriklausomais"? Ieškodami prisitaikymą skatinančių veiksnių. kartais būna apribota arba normatyvinė. dažnai elgiamasi konformistiškai. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ti: „Nenutuokiu. kad labiau prisitaikoma reaguojant viešai. funkciniu magnetiniu rezonansu (fMRV) tyrė dalyvių smegenis. yra atviresni) socialinei įtakai? Ar galite vienus savo draugus pavadinti „konformistais". suaktyvėdavo suvokimą reguliuojančios. Kasdieniame gyvenime normatyvinė ir informacinė įtakos dažnai reiškiasi kartu. priimant sudėtingesnius sprendimus. kai pateikiama sudėtinga užduotis ir kai svarbu jaustis teisiems . bet ir žmonėms. mokslininkai sutelkė dėmesį į tris prognostines prielaidas: asmenybę. kada žmonės elgiasi konformistiškai. atspindi informacinę įtaką: mes norime būti teisūs. kol jie. Tokie rezultatai perša išvadą.

Specialistas Josephas Darby sušvilpė švilpuku. septintojo dešimtmečio pabaigoje ir aštuntajame dešimtmetyje. Tačiau vis tiek Milgramo eksperimentų dalyviai labai skyrėsi savo paklusnumu. savybės) retai tiksliai išpranašauja konkretų poelgį. Milgramo paklusnumo eksperimentai buvo atliekami „griežtoje" aplinkoje. buvo pastebėtos tik jų užuominos (Mischel. Milgramas (1974) padarė štai tokią išvadą: „Esu tikras. su asmenybės savybėmis susijusios priežastys. 1980. Pranešimuose apie prievartą Abu Graibo kalėjime palankiai atsiliepiama apie tris vyrus. devintajame dešimtmetyje paskatino ištirti. jie leidžia apibendrintai prognozuoti. Asmenybės savybės lengviau padeda numatyti elgseną. pagarbos autoritetui ir noro pateisinti lūkesčius (Blass. Priešingai nei situaciniai veiksniai.išlaisvina" (ABC News. Darby kažkas pavadino „žiurke". nepaisydami pajuokų ir karo lauko teismo grėsmės. kaip pasielgtumėte konkrečioje situacijoje. kaip ir bendrasis testo iš daugelio klausimų rezultatas. Jis teigė: „Nenoriu vertinti. yra taip pat sunku kaip ir prognozuoti jūsų atsakymą į vienintelį testo klausimą. . Monson ir kiti. Tačiau žinau. aš labai didžiuojuosi tavimi ir tavo elgesiu. Mintis. 1982. asmeninės savybes nedaug tegalėjo prognozuoti paskiro žmogaus elgseną. kai du nepažįstami žmonės sėdi laukiamajame. Čia gali praversti štai tokia analogija: prognozuoti. 1991). o tiesa . bet iš tikrųjų aš mačiau nederamų dalykų ir apie juos pranešiau". KONFORMIZMAS 253 Asmuo XX a. XX a. 1983).asmenybės turi dar didesnes galimybes suspindėti (Ickes ir kiti. todėl jam buvo suteikta apsauga. Leitenantas Davidas Suttonas nutraukė vieną incidentą ir įspėjo vadovybę. kuriuos buvo galima pademonstruoti. pateikdamas karo policijai įrodymų. kad asmeniniai bruožai turi menką poveikį. Šunų prižiūrėtojas Williamas Kimbro nepasidavė „stipriam spaudimui" dalyvauti „nederamose apklausose". kaip žmogus elgsis įvairiomis aplinkybėmis (Epštein. ir todėl yra rimtas pagrindas įtarti. kad kartais paklusnumas priklauso nuo priešiškumo. buvo grasinama su juo susidoroti už nepritarimą bendrai nuomonei. kad norint sužinoti. nes gėris visada nugali blogį. „Laisvesnėse" situacijose . kai socialinė įtaka yra silpna. svarbiau žinoti aplinkybių detales nei to žmogaus psichologinių testų rezultatus. kokioms aplinkybėms esant žmogaus elgesį galima sieti su jo asmeninėmis savybėmis. kurie. 1990. 205).pavyzdžiui. 2004). 1982). su kuriuo susidūrėme 4 skyriuje: nors vidiniai veiksniai (nuostatos. 0 motina džiaugėsi: „Brangusis. neprisidėjo prie savo kolegų (O'Connor. kad mes jų dar neišsiaiškinome" (p. Bet net ir sudėtingomis aplinkybėmis individai skiriasi. aiškūs reikalavimai trukdė reikštis asmenybių skirtumams. ir jų elgesys nereguliuojamas jokiais ženklais . Rushton ir kiti. 2004). agresyvus ar paslaugus. Manyta. ar konkretus asmuo bus konformistiškas. kad klusnumą ir neklusnumą lemia sudėtingos. tiriant asmeninių savybių ir konformistiškumo sąsajas. Tyrimai patvirtina principą. 1968). O jūsų galimas konformistiškumas (arba draugiškumas ar agresyvumas) įvairiomis aplinkybėmis prognozuojamas lengviau.6 skyrius.

asmenybės tyrinėtojai tikslina ir iš naujo patvirtina ryšį tarp to. Neatmetant neginčijamos socialinių jėgų galios. kaip kultūrinės vertybės veikia konformistiškumą." Woody Guthrie Socialiniai vaidmenys Pasaulis . kokie buvo pakartotinių paklusnumo eksperimentų Australijoje. kiekvienas per savo amžių atlieka daug vaidmenų.31 proc. kad Prancūzijos studentai mažiau linkę elgtis konformistiškai. Brazilijoje .su visa jos butaforija. nors santykinai jų reikšmė skirtingais atvejais skiriasi" (p. moterys . Honkonge. o vyrai. ir to.254 II d a l i s . „Aš nenoriu prisitaikyti prie šio pasaulio. siekdamas palyginti Norvegijos ir Prancūzijos studentus. kolektyvistinių visuomenių.tik aktoriai: kiekvienam skirta. Kai Milgramas (1961) naudojo kitokią konformizmo tyrimo metodiką. 1990. Perrin ir Spencer. kada išeiti ir įeiti. Konfor- . kaukėmis ir scenarijais. Rodo Bondo ir Peterio Smitho (1996) 17 šalių atlikta 133 tyrimų analizė parodė. Larsen. Kartojant Ascho eksperimentus su Didžiosios Britanijos. Kultūra Ar kultūrinis fonas padeda prognozuoti galimą konformistišką elgesį? Iš tiesų padeda. Libane. 34 proc. Pietų Afrikoje ir Jungtinėse Valstijose rezultatai. Taigi konformistiškumas bei paklusnumas yra universalios savybės. Nicholson ir kiti. 1985. ką darome. VVilliam Shakespeare Vaidmenų teorijos šalininkai kaip ir Williamo Shakespeare pjesės „Kaip jums tai patinka" herojus Žakas mano. jis nuolatos pastebėdavo. 1990.Miunchene 85 proc. kas mes esame. Kaip manote. Zimbabvės Bantu gentyje. kad socialinis gyvenimas panašus į vaidybą teatro scenoje . Austrijoje. Vokietijoje. Jordanijoje. ir nuo laiko.tai scena. 1981). Palyginti su individualistinėmis visuomenėmis. tačiau jos priklauso ir nuo kultūros. kuriose tradicija puoselėti darnius santykius padeda apibrėžti savąjį Aš. Jų pastangomis šiandieniniai socialiniai psichologai sutinka su pirmtako Kurto Lewino (1936) pareiškimu: „Kiekvienas psichologinis įvykis priklauso nuo žmogaus būsenos ir socialinės aplinkos. (Blass. Kaip ir anksčiau minėti nuostatų tyrinėtojai. Tačiau kultūros kinta. palyginti su JAV? Paklusnumo santykis buvo panašus arba netgi aukštesnis . 2000). S O C I A L I N Ė Į T A K A Įdomu atkreipti dėmesį į profesionalų nuomonių švytuoklę. Jamesas Whittakeris ir Robertas Meade (1967) keliose šalyse pakartojo Ascho konformizmo eksperimentą ir daugeliu atvejų nustatė panašų konformistiškumo santykį . dabar vis labiau pripažįstamos individualios asmens savybės ir įgimti polinkiai. 1974. 32 proc.tačiau 51 proc. nariai labiau pasiduoda kitų žmonių įtakai. Kanados ir Jungtinių Valstijų universitetų studentais kartais sulaukiama mažesnio konformizmo nei prieš du ar tris dešimtmečius (Lalancette ir Standing. 12). kur už nekonformistišką elgesį buvo taikomos griežčiausios sankcijos. Italijoje.

Pagrobtos laikraščių magnato dukters Patricijos Hearst atvejis parodo. jų nepriskiriame socialiniam vaidmeniui. nebūtų galėję to nutikti .o gal būtų? . apibrėžiančių mano kaip profesoriaus ar tėvo elgesį. Kas atrodė dirbtina. 1988. apibrėžtam vaidmeniui būtinas atitinkamas normų rinkinys. kurie krumpliais barbeno į stalus. Netrukus Hearst viešai paskelbė. būdama devyniolikos. tačiau tam tikri vaidmens aspektai yra privalomi. daug laiko skiriančia labdaringai veiklai (Johnson. užsieniečių studentų ir aukščiausio rango vadovų. aštuntajame dešimtmetyje šis pagrobimas buvo viena didžiausių sensacijų). KONFORMIZMAS 255 mizmas turi daug bendro su šiais vaidmenimis. reemigrantai privalo iš naujo prisitaikyti prie savosios kultūros. nei man. arba jei ji tik būtų apsimetinėjusi. kad bendradarbiauja su savo pagrobėjais. „sėkmingai" ištekėjo ir apsigyveno viename Konektikuto valstijos priemiestyje.prisitaikyti. Jei su socialine kategorija susijusios tik kelios normos (pavyzdžiui. . paskui tikra revoliucionierė ir po to vėl tikra turtų paveldėtoja". Po dvylikos dienų stebėjimo kamera užfiksavo ją dalyvaujant ginkluotame banko apiplėšime. ji buvo pagrobta jaunų revoliucionierių. kokia reikšminga vaidmens galia. kad prisijungia prie pagrobėjų ir atsisako savo ankstesnio gyvenimo. kad paprastai žmonės įsisavina savo vaidmenis. Tačiau.6 skyrius. Praėjus devyniolikai mėnesių Hearst buvo suimta. Vaidmenys daro reikšmingą poveikį. Taikos Korpuso darbuotojų. vertybės ir tapatumas nepastebimai pasikeitė siekiant prisitaikyti prie kitos vietos. vėl patiria įtampą (Sussman. Tą patiria daugelis imigrantų. Jų elgsena. kaip aš prisitaikiau prie vokiečių. sugrįžę į savo gimtinę.„kad ji pajėgia būti tikra turtų paveldėtoja. Nei jums. Jei Patricia Hearst visą tą laiką iš tiesų būtų buvusi pasišventusi revoliucionierė. Prisitaikę naujoje šalyje beveik visi repatriantai. Per pirmą pasimatymą ar pradėję naują darbą. reikia laiko. Ji prašė. žmonės būtų ją supratę. Po dvejų įkalinimo ir „perprogramavimo" metų ji vėl ėmėsi turtingos paveldėtojos vaidmens. jie niekaip negalėjo suprasti (ir dėl to XX a. 2000). Aš iš karto galiu sudaryti ilgą sąrašą normų. Studentas privalo ateiti į egzaminą. kad išmoktume tinkamai bendrauti ir elgtis naujomis aplinkybėmis . vaidmenį galite atlikti sąmoningai. 1999). Pavertus šį vaidmenį vidiniu įsitikinimu. tapo motina ir rašytoja. jei pažeisčiau pagrindines taisykles (neateičiau į paskaitas. Socialiniai vaidmenys suteikia šiek tiek interpretacijos laisvės. Kad vėl susigrąžintų vidinę darną. Nors asmeninį įvaizdį galiu sukurti pažeisdamas mažiausiai svarbias normas (kadangi vertinu dalykiškumą. pasivadinusių Simbiono išsilaisvinimo armija. skriausčiau vaikus). Tikram. galėčiau būti atleistas iš darbo arba prarasti tėvystės teises. parengti kursinius darbus ir gauti bent minimalų įvertinimą. 4 skyriuje aiškinomės. Schiffman. kad žmonės „pamėgintų suprasti joje įvykusius pokyčius". be abejonės. retai kada atvykstu per anksti). tampa nuoširdu. 1974 metais. pėstieji privalo laikytis dešinės kelio pusės ir atsargiai pereiti gatvę). turtingų tėvų ir sužadėtinio. savikontrolė sumažėja. kaip rašė Philipas Brickmanas. Atvykus į naują šalį.

gydytojo ir paciento.256 II d a l i s . Tai paaiškėja iš eksperimentų. Kaip pamatysime paskutinėje šio skyriaus dalyje. ir tik paskui reikšti savuosius.ne sudaryti skirtumų sąrašą. Pripažinome. Arba galima paprašyti. ir ne. kad skirtingose kultūrose galioja skirtingos normos bei vaidmenys. Puikių žmonių poelgiai dažnai nebūna puikūs. kad svarbiausias socialinės psichologijos tikslas . nes priklausome vienai žmonių rūšiai. Iki šiol šiame skyriuje teigėme. ^p B * •B P CvN SSf*P •H Į M . Mus . kad esame biologiniai giminės. mūsų veiksmai priklauso ne tik nuo socialinės situacijos. o išsiaiškinti universalius elgsenos principus. Jei kada įsivelsite į sudėtingą ginčą su draugu ar tėvais. Prisiminkime. Keblioje Patricijos Hearst situacijoje jūs ir aš būtume reagavę skirtingai. dėstytojo ir studento. Kai kurios socialinės situacijos daugumą „normalių" žmonių gali priversti pasielgti „nenormaliai". dažnai nugali blogis. Sąmoningai atlikdami naują vaidmenį. kad viena įrodinėtų kitos poziciją. Kartais vaidmenys atliekami poromis. įsijausdami į padėtį tų. darbdavio ir darbuotojo. Tad derybininkas ar grupės lyderis gali pasiekti geresnio bendravimo priversdamas abi šalis apsikeisti vaidmenimis. Deja. kas paims viršų: gėrio ar blogio pradas. Vaidmenų sukeitimas Vaidmenų atlikimas taip pat gali būti teigiamas dalykas. Ne visi vienodai reaguoja į prievartą. Toks sąmoningas trumpalaikis konformistiškumas gali pagerinti jūsų santykius. ^ L -1 T ' i* 1 i1 i 1 4 Ir taip. kurių vaidmenys kitokie. Taip pat pastebėjome. Susikeitus vaidmenimis gali būti lengviau suprasti kitą. kad egzistuoja kultūrų įvairovė. kai abu partnerius sieja kokie nors santykiai . bet ir nuo mūsų polinkių.tėvo ir vaiko. policininko ir piliečio. pamėginkite įsijausti į kito žmogaus mintis ir jausmus. kad kiekviena šalis prieš pateikdama atsakymą perfrazuotų pagrindinę kitos šalies mintį (tai sukeltų kitos šalies pasitenkinimą).taip stebima. kurių metu gerus ketinimus turintiems žmonėms sukuriamos nepalankios situacijos . S O C I A L I N Ė ĮTAKA Turtinga paveldėtoja Patricia Hearst kaip revoliucionierė „Tania14 ir kaip turtinga priemiesčio gyventoja. žmonės gali keistis.

Nigerijoje ir Japonijoje paauglių vaidmuo apibrėžiamas kitaip nei Europoje ir Šiaurės Amerikoje. . judantys ten. jie darys Z? Kas paskatintų šitokį nekonformistišką elgesį? Šiame skyriuje buvo pabrėžiama socialinių jėgų galia. kad pradeda kelti grėsmę laisvei. kurie savo laisvę ir nepriklausomybę teigia elgdamiesi priešingai nei reikalauja tėvai. kaip ir Romoje ar Botsvanoje". Reaktyvusis pasipriešinimas Žmonės vertina savo laisvės pojūtį ir saviveiksmingumą. Paklusimas kitų lūkesčiams svarbi užduotis.6 skyrius. Reaktyvusis pasipriešinimas kyla. Savybės stipriausias veiksnys „silpnose" situacijose. parodantys. o siūlo rinktis: „Laikas tvarkytis. skatinantis išsaugoti arba atkurti asmens laisvės jausmą. Ką renkiesi: vonią ar dušą?" Psichologinio reaktyviojo pasipriešinimo teoriją. padaryk taip.psichologija. kurių meilę giminių priešinimasis tik dar labiau sutvirtino. Bendrieji asmenybės savybių vertinimai menkai prognozuoja konkrečius konformistiškus poelgius. Žinodami. Mes nesame biliardo kamuoliukai. • Nors konformizmas bei paklusnumas yra universalūs. imantis naujo socialinio vaidmens. kad aš nekritikuočiau savo kaimyno tol. • Socialiniai vaidmenys reikalauja šiokio tokio konformistiškumo. tačiau visose kultūrose vaidmenų lūkesčiai daro įtaką konformizmui socialiniuose santykiuose." Amerikos indėnų malda APIBENDRINIMAS Kas elgiasi konformistiškai? • [ klausimą „Kas elgiasi konformistiškai?" gauta nedaug konkrečių atsakymų. KONFORMIZMAS 257 domina tai. teigiančią. patvirtina eksperimentai. o ne į išorines jėgas. kultūra socializuoja žmones ir daugiau ar mažiau veikia jų socialinę atsakomybę. tačiau nuostatų poveikio elgsenai mechanizmai skiriasi kur kas mažiau. jog bandymai suvaržyti žmogaus laisvę dažnai bumerangu iš- reaktyvusis pasipriešinimas (reactance) Motyvas. kol nenueisiu iki Mėnulio apsiavęs jo mokasinais. Prisiminkime Romeo ir Džiuljetą. kad kažkas bando mus priversti. Tad kai socialinis spaudimas tampa toks akivaizdus. kai kas nors grasina mūsų veiksmų laisvei. galime elgtis priešingai. ką tarpkultūrinės psichologijos tyrinėtojas Walteris Lonneris (1989) vadina „universaliąja psichologija . Ar norime būti kitokie? Ar žmonės kada nors aktyviai priešinasi socialiniam spaudimui? Ar. Socialiniai vaidmenys skirtingose kultūrose visada skiriasi. kur mus pastums. Mes galime veikti atsižvelgdami į savas vertybes. „Didžioji Dvasia. kuri būtų tokia pat pagrįsta ir prasminga Omahoje ar Osakoje. jog žmonės iš tiesų veikia taip. Arba vaikus. verčiami daryti A. kad išsaugotų savo laisves. Todėl išmintingi tėvai savo vaikams ne įsakinėja. tačiau yra patikimesni vertinant polinkį elgtis konformistiškai apskritai (bei kitą socialini elgesį). žmonės ima maištauti. Todėl derėtų jį užbaigti vėl prisimenant žmogaus galią. kai individualių skirtumų neužgožia socialinės jėgos.

kad tai originalu. 1989). pastebi Peggy Orenstein ( 2 0 0 3 ) . atlikta Kanados žalingų įpročių centre. sudarė abstinentai. Šiandieninio vakarietiško universiteto moterys mažiau demonstruoja tradicinį moterišką kuklumą. Jaunuolių nuo 18 iki 24 metų apklausa. Snyderio ir Howardo Fromkino (1980) eksperimentai. 1998). kurių unikalumo pojūtis buvo sužlugdytas. Be to. Ar tokiame pasaulyje žmonės būtų laimingi? Jei nonkonformizmas gali kelti nepatogumų. jaunuolių (kai leidžiama pirkti alkoholį). kad tarp 21 metų amžiaus jaunuolių 21 proc. McGuire ir kiti. kad mes save laikome unikaliais. septintajame dešimtmetyje norėjo išsiskirti iš minios. Rouz ir Sofi skamba arba kaip senelių namų gyventojų.258 II d a l i s . malonią aplinką? Žmonės jaučiasi nepatogiai labai išsiskirdami iš kitų. kai išgarsėjo Hillary Clinton. kad tapo naujos minios dalimi. pavadindami savo dukrelę Rebeka ir manydami. Tie. (Engs ir Hanson. Ir socialinė įtaka. devintojo dešimtmečio pabaigoje-dešimtojo pradžioje buvęs populiarus vardas. ar vienodumas kuria jaukią. arba kaip smėlio dėžėje žaidžiančių vaikų vardai. Konformistiškumo tyrimo eksperimente tie. Jungtinėse Valstijose 56 aukštosiose mokyklose atlikta studentų apklausa parodė. o ne individualumą . norintys duoti vaikui įdomesnį vardą. Vieno eksperimento Perdju universitete metu Snyder (1980) įtikino studentus. kuriame visi žmonės elgiasi konformistiškai ir tarp jų nėra jokių skirtumų. savo išskirtinumą dažniausiai stengėsi įrodyti neprisitaikydami prie grupės. 1978. 2000). išskirtinumas yra svarbiausia mūsų tapatumo dalis (Vignoles ir kiti. Kaip parodė C.tikėtina. nei to reikalautų tradicinė kultūra (Cialdini ir kiti. Maksas. Hillary. patogią. arba beveik identiškos 10 000 kitų studentų nuostatoms. atskleidė. kurie XX a. kad jų „10 svarbiausių nuostatų" arba ryškiai skiriasi. netrukus pamatė. . 1979) rašo. 2000). kad jų populiarumas sumažės. R. ir unikalumo troškimas aiškėja įsigilinus į populiariausius vaikų vardus. Aleksis ir Olivija. atskleidžia ir „spontaniškos savojo Aš sampratos". Nors vardų populiarumas išblėsta.ir reikš labiau konformistiškumą. Unikalumo įrodymas Įsivaizduokite pasaulį. Williamas McGuire ir jo kolegos iš Jeilio universiteto (McGuire ir Padawer-Singer. vyresnių nei 21 m. jog vaikų Kai tatuiruotės ant pečių bus pradėtos laikyti masiniu reiškiniu . tuo tarpu tarp jaunesnių studentų abstinentų buvo 19 proc. jis gali vėl atgyti vėlesnėse kartose. savo elgesiu jie stengiasi įrodyti savo išskirtinumą. 2 0 0 2 metais populiariausių JAV mergaičių vardų dešimtuke buvo Madison. žmonės geriau jaučiasi įsivaizduodami esą bent kiek kitokie. kad 69 proc. X X a. Tėvai. 1981. o tarp jaunesnių nei 21 metai buvo pasigėrę 77 proc. Reaktyvusis pasipriešinimas gali paskatinti paauglius vartoti alkoholį. ė m ė atrodyti nebe toks originalus ir tapo retesnis (netgi tarp gerbėjų) po to. S O C I A L I N Ė ĮTAKA provokuoja neprisitaikymą (Brehm ir Brehm. Tai. pastebi Orenstein. konkrečiu laikotarpiu dažnai pasirenka tuos pačius vardus. Mums. per praėjusius metus buvo pasigėrę. Nail ir kiti. gyvenantiems Vakaruose. Tačiau bent jau Vakaruose nepatogiai pasijaučiama atrodant kaip visi.

pateikdamas pasakojimą apie smailiagalių karą su bukagaliais. kad norime jaustis išskirtiniai ir kad pastebime. kaip kiti į jį reaguoja. Fiedler on the Roof. tačiau labai abejoju.paskatą priešintis prievartai. Baigiantis kitai dienai per pertraukėlę pajuokavęs. užaugę tarp kitų rasių žmonių. stengiamės atpažinti ne šiaip sau išskirtinumą. kad esu amerikietė. kad ir kokie maži jie būtų. Siekiame ne paprasčiausiai skirtis nuo vidutiniokų. kad prie vyrų tualeto bus trumpa eilė." C. būtybės savojo Aš pripažinimas. kažko. o teisinga kryptimi besivystantį išskirtinumą. mažiau dėmesio kreipdami į rasę. kodėl baltaodžiai. tačiau labai abejoju. aš suvokiu savo nacionalinį tapatumą ir esu jautrus tam. Šiaurės Airijos katalikų ir protestantų gali atrodyti nežymūs. kad išsaugotų savo laisves.kaip paaiškėjo. kad „žmogus suvokia save pagal tai. Tačiau maži skirtumai gali reikšti didelius konfliktus (Rothbart ir Taylor. ir aš save labiau suvoksiu kaip moterį" (McGuire ir kiti. Netgi trivialūs skirtumai gali išprovokuoti panieką bei konfliktą. j e i aš esu juodaodė moteris tarp baltųjų moterų. Jonathanas Swiftas šį reiškinį išjuokė „Guliverio kelionėse". 1986). serbų ir kroatų. o bukagaliams .dalyvavau Amerikos psichologų asociacijos posėdyje. žmonės dažnai patiria reaktyvųjį pasipriešinimą . visi. kodėl kiekviena mažumos grupė linkusi suvokti savo išskirtinumą ir kaip su tuo susijusi kultūrinė aplinka. nė kiek neabejoju. save suvoksiu kaip juodaodę. teigia McGuire. Nors atrodo. ar iš tiesų esu amerikietė. skirtumai tarp škotų ir anglų. 1992). Rausvaplaukiai dažniau nei juodaplaukiai ar rudaplaukiai mini savo plaukų spalvą. tą pačią akimirką suvokiau savo lytį. kai kita grupė labiausiai panaši į jus. Ši įžvalga padeda suprasti. vien moterimis . kas nebuvo jai atėję į galvą . Daugumos atstovai. negali egzistuoti be „kito". Kai kartu su dešimčia kitų . Užsienyje gimę vaikai dažniau nei kiti linkę paminėti savo gimimo vietą. Mes nesame marionetės. O kai nuvykstu į Izraelį. o būti už juos geresni. Tad . jog esu žydė. kad esu užsienietis. Taisyklė tokia.grupės sudėtį pagal lytį. kur mano amerikietiškas akcentas išduoda. Panašiai ir savo lytį mes labiau suvokiame būdami su kitos lyties žmonėmis (Cota ir Dion. 1940 („Skausmo problema") APIBENDRINIMAS Ar norime būti kitokie? • Socialinės psichologijos pabrėžiamą socialinio spaudimo galią reikia papildyti žmogaus galios akcentu. esame panašūs tuo.6 skyrius. „Kai esu Amerikoje. jie vis tiek pastebi savo skirtumus. kiek jis skiriasi nuo kitų". žinau. kas nėra „aš". Lewis." Leslie Fiedler. The Problem ofPain. Stambūs ir smulkūs vaikai dažniausiai nurodo savo kūno svorį. jie dažniausiai išvardija savo išskirtines savybes. S. priklausančius mažumai gali laikyti pernelyg jautriais. Retkarčiais gyvendamas Škotijoje. Net kai dviejų skirtingų kultūrų atsovai yra beveik tapatūs. linkę susikurti stiprų baltaodžio tapatumą. 1978). 1991 („Fiedler ant stogo") „Savimonė. Tačiau kaip aiškiai parodė šališko palankumo sau (2 skyrius) tyrimai. .bukajame gale. deja. paskatinau greta sėdinčią moterį atkreipti dėmesį į tai. ar esu žydė. Žiūrint pasauliniu mastu. patekus tarp juodaodžių vyrų mano odos spalva taps nesvarbi. Skirtumas tarp jų buvo štai koks: smailiagaliams labiau patikdavo pramušti kiaušinio lukštą smailiajame. jog mums nepatinka labai nukrypti nuo normos. KONFORMIZMAS 259 paprašius „papasakoti apie save". Konkurencija paprastai būna stipriausia. kuo skiriamės. Kai socialinė prievarta tampa akivaizdi.

kuo skiriamės nuo kitų. .260 II d a l i s . Jie įpranta mąstyti apie save atsietai ir įsivaizduoja.priešinosi nustatytoms taisyklėms: pripažino asmens teisių viršenybę ir palaikė besipriešinantį. kad tuo. Australijoje. Tam pritaria sociologas Robertas Bellahas (1996). Tačiau bendruomenininkai primena mums. Mes privalome išlaikyti savojo „aš" ir „mes". ye/ gyvename Europoje. pabuvojęs Amerikoje. „Bendruomeniškumas remiasi individualumo pavertimu šventenybe". Pietų Amerikos ir didžiosios dalies Afrikos žmonėms. kad galiu būti visiškai patenkintas ir visiškai save išreiškšti?" Kaip pastebėjome 2 skyriuje.pradedant Heklberiu Finu ir baigiant Šerloku Holmsu ar Neo iš trilogijos „Matrica" . Jis rašė. kuo esame.sako japonai.. yra tai. turinčios pamatinį poreikį priklausyti. „Išsikišęs kuolas įkalamas gilyn". Ir tu šiame pasaulyje esi ne tam. Naujojoje Zelandijoje. tampame bendraudami su kitais". ragina mus pereiti prie „bendruomeninio" individualizmo. Ten. jei labai skiriamės nuo kitos grupės. Galvok apie save. Prisirišimas giliai įsišaknijęs. Grupėje labiausiai suvokiame tai. bendra grupės idėja. privatumo ir bendruomeniškumo. Abejok autoritetais. Amitai Etzioni (1993). Visi mūsų mitiniai kultūriniai herojai . o tu rūpinkis savaisiais. Konformizmas nėra nei yda. buvęs Amerikos sociologų asociacijos prezidentas. kad mes taip pat esame socialinės būtybės. individualumo ir socialinio tapatumo poreikių pusiausvyrą. Post scriptum: kaip būti individualybe bendruomenėje Užsiimk savo reikalais. Kaip ir įvairių Vakarų kraštų piliečiai. . Praėjus šimtmečiui.. ką 1 skyriuje pavadinome „socialine pateiktimi". nei privalumas. tarp jų Azijos. kas patinka.aiškina jis. Todėl elgiamės taip. vargu. kad pateisintum manuosius. . Šiuos ir panašius žodžius girdime nuolatos. nepriklausomybės ir prisirišimo. o konformizmas . 1831 metais prancūzų rašytojas Alexis de Tocąueville. S O C I A L I N Ė Į T A K A • Nesijaučiame patogiai. kad individualistai „niekam nesijaučia skolingi ir beveik nieko iš kitų nesitiki. konfrontacija ir nepritarimas slopinami. Daryk tai. tačiau taip pat nenorime atrodyti kaip visi kiti.blogai. dauguma šios knygos skaitytojų naudojasi neprisitaikančio individualizmo privalumais. kad pateisinčiau tavo lūkesčius. Esi atsakingas sau. kad patys valdo savo likimą". kad išsaugotume savo unikalumo ir individualumo pojūtį. Siekiant išsaugoti darną.. psichiatras Fritzas Perlsas (1972) įkūnijo šį radikalųjį individualizmą „Gestaltinėje maldoje": Aš rūpinuosj s a v o reikalais. kur vertinama bendruomenė. Siek savo laimės. kuris individualizmą gretina su bendruomeniškumu. sukūrė terminą „individualizmas". Kanadoje ir juo labiau Jungtinėse Valstijose. Šiame pasaulyje aš esu ne tam. ar šis klausimas svarbus daugelio kitų kultūrų. konformizmas yra priimtinas. Nemeluok sau. Prielaida. Psichologas Carlas Rogersas (1985) pritarė: „Štai vienintelis svarbus klausimas: ar mano gyvenimas toks. Tačiau jis taip pat „įtvirtina pagrindinę solidarumo vertę. kad individualizmas yra gerai. Vaikai dažnai demonstruoja savo solidarumą dėvėdami uniformas.

Williamas McGuire apie nuostatos stiprinimą Kaip galima atsispirti įtikinėjimui? Asmeninio įsipareigojimo sustiprinimas Pritaikomumas: inokuliacijos (nuostatų stiprinimo) programos Išvados apie nuostatų stiprinimą Post scriptum: kaip būti atviram. Eksperimentai su virtualia socialine tikrove Ką sako? Pranešimo turinys Kaip sakoma? Komunikavimo kanalas Kam sakoma? Auditorija Ekstremalus įtikinėjimas: kaip įdiegiami kultai? Nuostatas kuria elgsena Įtikinimo elementai Grupės poveikis Ką slepia moksliniai tyrimai.Įtikinėjimas Kokie yra įtikinėjimo būdai? Pagrindinis būdas Šalutinis būdas Skirtingi būdai skirtingiems tikslams pasiekti Kokie yra įtikinėjimo elementai? Kas sako? Pranešėjas Mokslinių tyrimų išvada. tačiau ne naiviam .

Kai kurie ėmė pritarti antisemitinei veiklai. Gavęs teisę kontroliuoti spaudą. arba buvo įbauginti ir tapo milžiniškos genocido programos vykdytojais. radijo programas. kad kultūra paprastai formuojasi leisdamasi iš viršaus žemyn. Human Work. Kas įdiegė amerikiečiams palankų požiūrį į karą? Kas kitų valstybių piliečius privertė jam nepritarti? Šias nuostatas. Kitas nacistas. p. 2003. Streicheris taip pat leido antisemitiškas knygas vaikams ir kartu su Goebbelsu kalbėdavo per masinius mitingus. kaip per Streicherio teismą Niurnberge tvirtino sąjungininkai. paskatinę pusę amerikiečių patikėti. nereiškia prarasti laisvę. Moore. 16. jog masinio naikinimo ginklai bus surasti (Duffy. tuo tarpu amerikiečiai beveik tokiu pačiu santykiu karą rėmė (Burkholder. kurie tapo nacistinės propagandos dalimi. Pew. Pavyzdžiui.* * Iš senosios graikų kalbos vertė Eugenija Ulčinaitė osephas Goebbelsas. vienintelį." Markas Aurelijus Antoninas. Tad amerikiečiai ir kitur gyvenantys žmonės stebėjo du skirtingus karus (della Cava. tiražu). 2003. jis pasiryžo įtikinti vokiečių tautą pripažinti nacių ideologiją. taip pat formavo įtikinantys pranešimai. O dauguma arba neturėjo savo nuomonės. Nepalaikome nė vienos pusės diskusijoje. Kokią įtaką darė Goebbelso. „Atotrūkis tarp amerikiečių ir Vakarų Europos gyventojų" atskleidžia įtikinėjimo galią . „Atmink. kad pakeisti savo nuomonę ir paklausyti to. kurį nuo pirmo iki paskutinio puslapio skaitydavo jo artimas draugas Adolfas Hitleris. amerikiečiai jį rėmė apytikriai santykiu 3:1 (Newport ir kiti. 2003). Jei milijonai žmonių nebūtų paklusę. Debatus. J . Julius Streicheris. bent jau iš dalies. kad didžiulis atotrūkis tarp amerikiečių ir jų tolimų pusbrolių bei pusseserių kitose šalyse byloja įtikinėjimo naudai. Tačiau galime pasakyti. Meditacijos. viii. Prasidėjus karui. Sociologas Jamesas Davisonas Hunteris (2002) pastebi. 1996). holokausto nebūtų buvę (Goldhagen. 1976)? Daugumai vokiečių nepavyko įdiegti neapykantos žydams. Friedman. 1904 („Žmogaus darbas") įtikinėjimas (persuasion) Pranešimo sukeltas įsitikinimų. Gallup. o keturis iš penkių amerikiečių . Vokietijos „tautos švietimo" ir propagandos ministras nuo 1933 iki 1945 metų. kuris teisingai kalba. 2003. iš tiesų „nuodijo daugybės milijonų žmonių protus" (Bytwerk. ar vertėjo pradėti šį karą." Charlotte Perkins Gilman. prieš pat karą atliktos apklausos rodė. paliksime istorijai. 2003). Newport ir kiti.patikėti. visose kitose šalyse apklausose dalyvavę asmenys nepritarė Irako puolimui. kuri vis dar tebevyrauja žmonių protuose. 2003).tokią išvadą padarė Pew tyrimų centras po 2003 metais atliktos apklausos apie karą Irake. 2003. 121-180.„Polinkis be išlygų priimti tiek seną tiesą. tiek naują propagandą ir sekti ja yra silpnybė. kino filmus ir menus. suprato įtikinėjimo galią. Streicherio ir kitų nacių propagandinė veikla? Ar jie. kad europiečiai (ir kanadiečiai) karo nepalaikė santykiu maždaug 1:2. kad Saddamas buvo tiesiogiai susijęs su rugsėjo 11-osios išpuoliais. 2003. nes jos elitas kontroliuoja informacijos bei idėjų sklaidą. Tačiau daugelis ja užsidegė. nuostatų ar elgsenos pokyčių procesas. leido antisemitinės pakraipos savaitraštį Der Stūrmer (500 000 egz. Išskyrus Izraelį. arba bent jau netrukdė ją įgyvendinti.

kiti .dėl „propagandos". Švietimas. įtikinėjimas gali duoti ir pragaištingus. rinkodaroje. jūs galėjote išgirsti. kad jūs patys ir jūsų pranešimas būtų įtikinamesni? O jei nerimaujate. Požiūris pats savaime nesusidaro. piršlybose. socialiniai psichologai dažniausiai tiria įtikinėjimą panašiai kaip geologai tiria eroziją . kad panašiomis apeliacijomis jumis manipuliuojama. 2003). derybose. kas prasideda kaip garsas. Todėl įtikinimas .7 skyrius. jog esate reklamos ar rinkodaros vadovas. kontroliuojamų eks- „Zodžiai turi galią. įtikinėjimo esama visur . jog norite raginti taupyti energiją. Įtikinėjimą vadiname „švietimu" tada. Arba įsivaizduokite. 1961 . Priklausomai nuo to. Tomorrow. kad kitų šalių žiniasklaida palaikė vyraujančias antiamerikietiškas nuostatas ir menkino Saddamo keliamą grėsmę.tiek šviečiamasis. Blogą įtikinėjimą vadiname „propaganda". tampa veiksmu. skaičius išaugo nuo 25 proc. Kokios aplinkybės lemia įtikinimo poveikį? Ir kaip galime veiksmingiausiai informuoti kitus įtikinėdami? Įsivaizduokite. Ką galite padaryti. Jie neblanksta. Pats savaime šis metodas nėra nei geras. Tai. palyginti su propaganda. Daug kam už Amerikos ribų atrodė.neišvengiamas. kad „Amerika išlaisvina Iraką" arba kad „Amerika įsiveržė į Iraką". iki 57 proc. Kanados statistikos biuras praneša apie panašų rūkančiųjų skaičiaus sumažėjimą Kanadoje. siekiantis sustiprinti savo parapijiečių meilę artimui ir labdaros veiklą. kas veiksmingai ir ilgam keičia nuostatas. Arba dvasininkas. ĮTIKINĖJIMAS 263 2003. skatinti kūdikių maitinimą krūtimi arba remti politinį kandidatą. 2005). Vieni žmonės mano. kuo buvo grindžiamas šališkumas ir koks informacijos kiekis nulėmė vienokį ar kitokį požiūrį.kai netikime (Lumsden ir kiti. Įtikinėjimas . vaikų auklėjime. 2003. Goldsmith. kur gyveno. Ligų kontrolės centras praneša. jog amerikiečių žiniasklaida buvo šališkai palanki karo veiksmams. labiau pagrįstas faktais ir ne toks imperatyvus.svarbus dalykas. kai juo patikime. Todėl socialiniai psichologai analizuoja. tiek propagandinis . nei blogas. Krugman. 2003. Daugeliui amerikiečių atrodė." Rabinas Abrahamas Heschelis. religijoje ir teismo nutartyse. 1980). kad iš dalies dėl sveikatingumo propagavimo kampanijų amerikiečių rūkalių skaičius sumažėjo iki 23 proc. Per pastaruosius dešimt metų amerikiečiai ėmė labiau remti gėjų teises. Kaip rodo šie pavyzdžiai.trumpų.tapo perpus mažesnis palyginti su rūkalių skaičiumi prieš 40 metų. Įtikinėjimas taip pat buvo pasitelktas propaguojant sveiką gyvenimo būdą. aišku viena: priklausomai nuo to. 1981 m. žmonės gaudavo šiek tiek skirtingą informaciją (kurią aptarinėjo ir kuria tikėjo). į kokias taktikas turėtumėte reaguoti? Kad atsakytų į šiuos klausimus. jų partnerystės sąjungas ir vedybas (Myers ir Scanzoni. o „propaganda" . 2005). ir naudingus rezultatus. Informacijos tikslas bei turinys sąlygoja teigiamą ar neigiamą jos vertinimą. Nesvarbu. O JAV aukštųjų mokyklų pirmakursių. teigiančių. kad nuostatos keičiasi dėl „švietimo". kur gyvenate. . Labiau nei kada nors per pastaruosius dešimtmečius išprusę fizinės bei psichikos sveikatos srityse suaugusieji dabar atsisako alaus ir cigarečių. Iš tiesų. Gerą .„švietimu". jog negeria alaus.politikoje. 2005 m. (Pryor ir kiti.

" leidus. 1978.264 II d a l i s . Ar juo tiki? Ar jį supranta? Ar kreipia dėmesį į I pranešimą? Jokio veiksmo Jokio veiksmo ^^ j^P Ar jį prisimena? Ar atitinkamai elgiasi? Jokio veiksmo Veiksmas Jokio veiksmo N H ^ Jokio veiksmo Šaltinis: Pritaikyta iš: W. L. jos perdavimo kanalu ir auditorija. jis sukels palankesnes mintis ir įtikinimas bus lengviau priimtas. Kaip parodyta 7. Ohajo valstijos universiteto mokslininkai teigia. J. kodėl vienose situacijose įtikinti pavyksta. pačia informacija. bet gali paveikti neįtvirtintas. susiję su informacijos perteikėju. kada gali pavykti įtikinti. McGuire. didėja. Pavyzdžiui. Inc. Copyright © 1978. .1 PAVEIKSLAS Kad išprovokuotų veiksmą. Tačiau ne tiek svarbu prisiminti patį pranešimą. „An InformationProcessing Model of Advertising Effectiveness". jei šaltinio patrauklumas padidina dėmesingumą pranešimui. kiek savo reakciją. Perspausdinta leidyklai „John VViley & Sons. kad juo patikėsite. Jei pranešimas argumentuotas įtikinamai. 1995). Po karo grįžę į Jeilio universitetą jie toliau tyrė. Behavioral and Management Sciences in Marketing. šiai informacijai bus nesunku paprieštarauti. J. Silk. red. kuris padeda įveikti kliūtis įtikinėjimo procese. Kiekvienas veiksnys. kaip veikia įtikinėjimas karo sąlygomis. Šis poveikis nėra stiprus. 1954 perimentų metu stebėdami įvairių veiksnių poveikį. H. kuris negali pakeisti nuomonės ir nenori pakeisti temos. tenka įveikti keletą kliūčių. 7. Davis ir A. o kitose . Hovlandas ir jo kolegos sistemingai tyrė mokomųjų filmų ir istorinių kino kronikų poveikį naujokų nuostatoms bei požiūriui į karą. Vildamiesi sutvirtinti karių moralinę dvasią.ne. [taigus pranešimas privalo įveikti keletą kliūčių. Petty ir Krosnick. kad taip pat svarbi ir reakcija į įtikinančią informaciją. tikimybė. Jeilio universiteto mokslininkų įtikinėjimo tyrimai leidžia gana gerai suprasti. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Fanatikas yra tas. Tyrimuose buvo kaitaliojami veiksniai. ir pranešimas neįtikins. su asmenine vertybių sistema nesusietas nuostatas (Johnson ir Eagly. 1989. Šis „pažintinio atsako" požiūris padeda suprasti. norint įtikinti. Kokie yra įtikinėjimo būdai? Kokiais dviem būdais pasireiškia įtaka? Kokios rūšies pažintiniai procesai vyksta kiekvieno jų metu ir kokios šių procesų pasekmės? Antrojo pasaulinio karo metu vyriausiasis JAV karo departamento psichologas. padidina įtikinimo tikimybę. Jeilio universiteto profesorius Carlas Hovlandas su bendradarbiais (1949) tyrė." VVinstonas Churchillis. nuo ko priklauso pranešimo įtikinamumas.1 paveiksle. tačiau pagrįstas abejotinais argumentais. Tačiau tai padeda suprasti. Jei pranešimas aiškus ir lengvai suprantamas. kaip per ilgesnį laiką galima sukelti didelį poveikį.

Jie taip elgiasi iš gerų paskatų. Cigarečių reklamoje neaiškinama rūkymo nauda . apsipirkinėdamas spontaniškai nusprendžia nusipirkti kokio nors prekės ženklo ledų (Dijksterhuis ir kiti. Išmintingi reklamos kūrėjai atsižvelgia į vartotojo mąstyseną. kad galima įtikinti. pagrindinis įtikinimo būdas (centrai route to persuasion) Procesas. „Visa veiksminga propaganda turi apsiriboti vos keliais teiginiais ir įkyriai juos kartoti lozunguose. gali pastūmėti žmogų pirkti vokišką vyną. Ar vienodai tikėtina. Petty ir Wegener. nei patarimas „nerizikuok viskuo dėl vieno sumanymo" (Howard.daug nesvarstydami sutelkiame dėmesį į ženklus. čia vartotojams pateikiama informacija apie konkurencingas savybes bei kainą. Jie iškėlė teoriją. Šalutinis būdas Tačiau kartais argumentai nėra pats svarbiausias dalykas.joje rūkymas susiejamas su grožiu bei malonumu. kol juos supras visi piliečiai iki vieno. tiesiog pristigsime laiko apmąstyti pranešimo turinį. šalutinis įtikinimo būdas (peripheral route to persuasion) Procesas. jie greičiau įtikinami paprastais ir girdėtais teiginiais nei naujais. girdėdami prancūzišką melodiją.argumentus. logiškai mąstantys vartotojai gali apsvarstyti per tam tikrą laiką. kurioms vartotojai gali skirti tik trumpalaikį dėmesį . 2005). propaguojami „tikri produktai". vokiška muzika. kompiuterių reklamoje. Tad nesuinteresuotiems ar išsiblaškiusiems žmonėms pasakymas „nedėk visų kiaušinių į vieną krepšį" turės didesnį poveikį. Kai žmonės būna išsiblaškę ar nesuinteresuoti. 1997). Jei pranešimas argumentuotas silpnai. mes galime naudoti šalutinį įtikinimo būdą . 1997). ĮTIKINĖJIMAS 265 Pagrindinis būdas Richardas Petty ir Johnas Cacioppo (1986. pasitelkiant jaunystės. 1998) žengė dar vieną žingsnį. užsinorės prancūziško vyno (North ir kiti. pamokslininko ir netgi dėstytojo tikslas nėra vien priversti žmones atkreipti dėmesį į informaciją. turėdami galvoje tai. 1999) bei Alice Eagly ir Shelly Chaiken (1993. pavyzdžiui. o kiti. Jei mes išsiblaškę. kalbančiojo patrauklumas. Kai žmonės suinteresuoti ir geba sistemingai galvoti apie dalyką. Mein Kampf („Mano kova") Skirtingi būdai skirtingiems tikslams pasiekti Pagrindinis reklamos kūrėjo. mąstantys žmonės tai pastebės ir suras kontrargumentų. Reklaminiuose skyduose ir televizijos reklamoje . kai žmones paveikia atsitiktinai veiksniai. Dažniausiai svarbiausias tikslas susijęs su elgsenos pakeitimu. kurie skatina pritarimą be išsamaus apmąstymo. Užuot gilinęsi į argumentus. nors reiškiančiais tą patį. jog pavyks įtikinti. einant vienu iš dviejų kelių.priemonėse. jei mums neįdomu ar esame užsiėmę kitkuo. kad pirkėjas dažnai apsisprendžia negalvodamas.7 skyrius. pavyzdžiui. gyvybingumo ar laimingų poliarinių lokių vaizdus. Antraeilis dalykas. retai vaizduojamos Holivudo žvaigždės ar garsūs sportininkai. jie dažniausiai pasirenka pagrindinį įtikinimo būdą . kad abiem įtikinėjimo būdais vienodai pavyks pasiekti šį tikslą? Petty ir jo kolegos . kurią suinteresuoti. Kartais nesame suinteresuoti arba nepajėgiame atidžiai mąstyti. Jei argumentai svarūs ir pagrįsti. yra tikimybė. Tas pat daroma ir gaiviųjų gėrimų reklamoje. kurioje. Antra vertus. kai įtikinėjami žmonės sutelkia dėmesį į argumentus ir reaguodami mąsto palankiai. pavyzdžiui." Adolf Hitler.vizualūs vaizdai paprastai naudojami kaip šalutinės užuominos.

bet ir savo pačių mintimis. Atlikus seksualinio susilaikymo propagavimo veiksmingumo tyrimus paaiškėjo. mes dažniausiai pasirenkame lengvesnį šalutinį įtikinimo būdą ir. APIBENDRINIMAS Kokie yra įtikinėjimo būdai? • Kartais pavyksta [tikinti. Kai žmonės atidžiai svarsto ir analizuoja kokius nors dalykus. Taigi labiau tikėtina. Tačiau pastebėjau. Mano rajono gyventojams kartą teko sudėtinga užduotis . kai žmonės sutelkia dėmesį į argumentus ir palankiai reaguoja. ir elgesio pokyčių. 1994). reikia skatinti žmones aktyviai apmąstyti savo įsitikinimus. . bet ne praktinį jų naudojimą (Albarracin ir kiti. nei intereso gilintis į minėtą klausimą (rašiau šią knygą). 2005). įtikinimas gali vykti naudojant greičiau veikiantį „šalutinį būdą".ir atitinkamai balsavau. o šalutinis . Įtikina ne tiek argumentai.) Nė vienam iš mūsų neužtenka laiko išsamiai išnagrinėti visas problemas. kad pritarimo susilaikymui nuostatos šiek tiek sustiprėjo. kad visi referendumo rėmėjai arba man šiaip patiko. arba pagrindinis įtikinimo būdas pasireiškia tada. kad nuostatas pakeisti lengviau negu elgesį. Ir kai žmonės mąsto giliai.). Neturėjau nei laiko. 1995. Lytinio švietimo specialistai žino. Tad pasinaudojau paprasta euristikos taisykle: draugais bei ekspertais galima pasitikėti . taikydami nesudėtingus euristikos metodus. bet poveikis ilgalaikiam elgesiui buvo nedidelis (Hauser. kaip medicininio švietimo specialistams pavyko įtraukti paauglius į nerūkymo programas. kurias sukelia šie argumentai. 2003).neesminius ir laikinus nuostatų pokyčius. Visi mes darome nesudėtingus sprendimus. naudodami kitus euristikos metodus: jei pranešėjas kalba išraiškingai ir patraukliai. daug nesvarstydami. arba aš juos laikiau ekspertais. kad bet koks nuostatų pokytis išliks ilgai ir darys poveikį elgsenai (Petty ir kiti. S O C I A L I N Ė Į T A K A (1995) pastebi. Verplanken. jie pasikliauja ne vien tik įtikinėjimo argumentais. kaip informacijos apdorojimas pagrindiniu būdu gali sukelti ilgiau trunkančius pokyčius. kai žmonės naudojasi euristika arba atsitiktiniais ženklais. jis yra ilgalaikiškesnis ir turi daugiau įtakos elgsenai. Kartais naudojamės šalutiniu įtikinimo būdu. labiau tikėtina. kad reikia naudoti prezervatyvus. pritariame pranešimui (žr. Abiem atvejais atrodo. o ne paviršutiniškai. Toks sistemingas. pavyzdžiui.2 pav. 1991). kai žmonės mąsto analitiškai arba yra susiję su aptariamu klausimu. „pasitikėk ekspertais" arba „išsamiais pranešimais reikia pasitikėti" (Chaiken ir Maheswaran. • Kadangi pagrindinis įtikinėjimo būdas reikalauja daugiau ir giliau mąstyti. jei skirtingi argumentai pasiekia mus iš skirtingų šaltinių). Panašiai ir informacija apie ŽIV grėsmę labiau veikia nuostatas. pateikia keletą argumentų (dar geriau. priimdami nesudėtingus sprendimus. kad pagrindinis būdas padeda suformuoti „išliekančius" nuostatų ir elgesio pokyčius. (Toliau pateiksime pavyzdį.266 II d a l i s .balsuoti dėl teisėtos vietinės ligoninės nuosavybės. 7. kad siekiant ir nuostatų. demonstruoja gerus ketinimus. kiek jų sukeliamos mintys. • Kai pateikta informacija neskatina sisteminio mąstymo.

ĮTIKINĖJIMAS 267 „Lesli ekonominis planas turi prasmę! Aš balsuosiu už Lesli!" Auditorija Informacijos apdorojimas • Intensyvus • Nuodugnus • Sutinkama arba prieštaraujama Įtikinimas Analizuojanti ir motyvuota Įtikinami argumentai skatina ilgalaikĮ pritarimą Neanalizuojanti ir nemotyvuota Šalutinis būdas • Neintensyvus • Naudojami šalutiniai ženklai • Apytikrės nuomonės euristika Ženklai sužadina simpatiją ir pritarimą. vidutinio amžiaus amerikietis. Kitoje žinių laidos dalyje kandidatas į prezidentus. Jų pradžioje rodoma. būdas. 3) jo perdavimo būdas ir 4) auditorija. pasisakydamas mitinge prieš mokesčių padidinimą." . kad jei kokia vyriausybė naudoja represijas. pareiškia: „Mūsų vyriausybė turėtų vadovautis taupumo principu. Tuo metu vienas jų per megafoną šaukia. .2 PAVEIKSLAS. tačiau dažnai tik laikinai „Lesli atrodo miela. aš balsuosiu už Lesli!" 7. Šitas vyras man patinka. jog korupcija ir švaistymas .keturios pagrindinės dalys: 1) pranešėjas. Nuversti tokią vyriausybę . Pagrindinis ir šalutinis įtikinimo būdai Reklamuojant kompiuterius dažniausiai pasirenkamas pagrindinis įtikinėjimo darant prielaidą. „tauta turi teisę ją pakeisti arba nuversti.7 skyrius.žmonių teisė ir pareiga!" Supykęs ponas Raitas tarsteli savo žmonai: „Vemt norisi nuo šitos komunistinės propagandos". Kitaip tariant. kad I. kaip nedidelis radikalų būrelis degina Amerikos vėliavą. atveju informacijos apdorojimas dažniau skatina ilgalaikes nuostatas. kokiu būdu ir kam sako? Kaip šie veiksniai nulemia pagrindinio ar šalutinio įtikinimo būdo pasirinkimą? Kas sako? Pranešėjas Įsivaizduokite. M." Akivaizdžiai patenkintas ponas Raitas atsipalaiduoja ir nusišypso: „Štai kur logiškas mąstymas.. malonumu ir gera nuotaika. ką. Visi valstybės tarnautojai privalo suprasti.. jog vartotojai nori sistemingai lyginti kompiuterių savybes kainas. 2) pranešimas. Pirmuoju Kokie yra įtikinėjimo elementai? Socialiniai psichologai tiria įtikinimo sudedamąsias dalis. žiūri vakaro žinias. Tarp jų . ir jų būdas. Raitas. Reklamuojant gaiviuosius gėrimus paprastai pasirenkamas šalutinis paprasčiausiai susiejant produktą su žavesiu.labai sunkūs nusikaltimai. kas.

nedarė jokio poveikio (Bachman ir kiti. Patikimas pranešėjas laikomas ir ekspertu. kad atsitiktiniai pamokymai. todėl kalbantysis atrodo esąs išmintingas. Svarbu ne tik teiginys.. 1978. Tačiau jei šie pamokymai susiję su patikimu šaltiniu. kai žmonės pamiršo pranešimo šaltinį ar ryšį su juo. . jei tai skelbs Karališkoji draugija ar Nacionalinė mokslų akademija. Tačiau šaltinio patikimumo (suvokto išmanymo ir pasitikėjimo) poveikis maždaug po mėnesio sumažėja. Dar vienas būdas atrodyti įtikinamai . S O C I A L I N Ė ĮTAKA O dabar sukeiskime scenas. ir vertu pasitikėjimo. jog ponas Raitas girdi tą pačią revoliucinę kalbą apie „tautos teisę" per liepos 4-osios iškilmes. kai socialistų ir liberalų lyderiai Olandijos parlamente demonstravo identiškas pozicijas vartodami tuos pačius žodžius. kiekvienas iš jų puikiai įtikino savo partijos narius (Wiegman. dėl kurios reikėtų į jį nekreipti dėmesio) (Cook ir Flay. Šis atidėtas įtikinimas. vadinamas miegančiojo efektu. 19 m. Suvokiamas išmanymas." Vergilijus. O nepatikimo žmogaus poveikis laikui bėgant gali padidėti (jei žmonės geriau prisimena teiginį. Kaip tampama autoritetingu „ekspertu"? Vienas būdas . kuriems auditorija palanki. kai apie šaltinį pamirštama arba šaltinis atsiejamas nuo pranešimo. „Tikėk žinovu. nes mes prisimename patį pranešimą bet užmiršome atmetimo priežastį. kitas . Kodėl vienas kalbėtojas įtikina labiau. Vieno eksperimento metu. Kr. pavyzdžiui. XX a. „Dr.kalbėti apie dalykus. jo poveikis gali išblėsti. 1985). Pavyzdžiui: patikimumas (credibility) Įtikimumas.perskaitant sakinį apie taupumą iš „Pirmininko Mao Dzeduno citatų" (būtent iš čia jis paimtas). Nors patikimo žmogaus pranešimas būtų įtikinamas. 1988). Mičigano universiteto mokslininkai padarė išvadą. Įsivaizduokime. o ne priežastį. Džeimso Randlo. narkotikų vartojimą".užtikrintai kalbėti. o komunistų oratorių . Kaip dabar reaguos Raitas? Socialiniai psichologai pastebėjo. septintąjį-aštuntąjį dešimtmečiais tyrę marihuanos paplitimą tarp vidurinių mokyklų moksleivių. Kanados stomatologų asociacijos nario" patarimas valyti dantis labiau įtikina nei „Džimo Randlo.268 II d a l i s . vietinės vidurinės mokyklos moksleivio. Pratkanis ir kiti. kad mankštintis naudinga.. bet ir kas jį sako. jie „gali atlikti svarbų vaidmenį. miegančiojo efektas (sleeper effect) Uždelstas pranešimo poveikis. gauti iš nepatikimų šaltinių. mažindami . moksliniu pranešimu apie biologinį ir psichologinį ilgalaikio marihuanos vartojimo poveikį. Eneida. pr. kad auditorijos reakcija priklauso nuo pranešėjo. o ne bulvarinis laikraštis. Kitas būdas . atsiradęs po to. kai atmesta pradinė informacija ima veikti. skirtas Nepriklausomybės Deklaracijai (iš kurios ir paimti žodžiai apie tautos teises ir pareigas) paminėti. 1988). Bonnie Erickson ir jos bendradarbiai (1978) paprašė Šiaurės Karolinos universiteto studentų įvertinti užtikrintai ir abejojant duodamus parodymus teismo posėdyje. kartu su bendraklasiais atlikusio dantų higienos tyrimą" (Olson ir Cal. 1984). Gruder ir kiti. 1978.būti pristatytam dalyko žinovu.mažiau? Patikimumas Bet kuris iš mūsų patikės greičiau.

Alice Eagly. kad pasitikėjimas bei patikimumas išauga. jog jų slapta klausomasi. apie kuriuos buvo pasakyta. To pakako. 1962) keliems Stenfordo universiteto studentams leido slapta pasiklausyti magistrantų ir doktorantų pokalbių. kad jų niekas nesiklauso. intelektualesnius ir kompetentingesnius už lėtakalbius (maždaug 110 žodžių per minutę).patyrusio verslininko. kodėl žmonės. jie sukelia didesnį pasitikėjimą. hm. Kai buvo paaiškinta. kas prieštarauja jų asmeniniams interesams.tai yra padarę Gandhi. Wendy Wood ir Shelly Chaiken (1978) Masačiusetso universiteto studentams pateikė kalbą. Jie taip pat pastebėjo. jog šią prieš verslą nukreiptą kalbą aplinkosaugos aktyvistams sako ekologinį judėjimą remiantis politikas. 1980). Kaip tik tiek.7 skyrius. kad padėčiau poniai Deivid atsigauti. Pasitikėjimą taip pat didina auditorijos tikėjimas. turėtų būti nenuoširdūs? Mes taip pat laikome nuoširdžiais tuos. (Iš tiesų jie klausėsi magnetofoninių įrašų. Suvokiamas pasitikėjimas. [Abejojant] Atrodo. atsigauti.) Kai pokalbio tema besiklausantiesiems buvo aktuali (pavyzdžiui. kol atvyko greitosios pagalbos automobilis? ATSAKYMAS: [Užtikrintai] Dvidešimt minučių. gal dvidešimt minučių. kad kalbėtojas nesistengia jų įtikinti. o ne žemyn. kad jei įrašant parodymus į vaizdajuostę liudytojai žiūri klausiančiajam tiesiai į akis. kai žmonės kalba greitai. Eksperimentiniame variante to. kad spėčiau padėti savo draugei poniai Deivid. Be abejo. Pasiryžimas nukentėti dėl savo įsitikinimų . Martinas Lutheris Kingas jaunesnysis ir daugelis kitų didžių asmenybių . klausytojai kalbančiojo argumentus aiškino jo asmeniniu arba auditorijos šališkumu.taip pat padeda įtikinti klausytojus pranešėjo nuoširdumu (Knight ir Weiss. Elaine Hatfield ir Leonas Festingeris (Walster ir Festinger. kas vėliau tapo televizijos reklamos būdu „filmuojant slapta kamera". Normanas Milleris ir jo bendradarbiai (1976) iš Pietų Kalifornijos universiteto pastebėjo. kurie įrodinėja tai. Kalbos stilius taip pat daro poveikį pasitikėjimui kalbėtoju. Išklausę į magnetofono juostelę įrašytas kalbas greitai kalbančiuosius (maždaug 190 anglų kalbos žodžių per minutę) žmonės įvertino kaip objektyvesnius. Studentams užtikrintai pateikiami parodymai pasirodė kompetentingesni ir įtikinamesni. kad juo greičiau kalba- . Kai tyrėjos sakė. suprantate. kalba arba bendrovės rėmėjų auditorijai skirta kalba. tariamai nieko neįtariantys kalbėtojai darė didesnį poveikį nei tie. ĮTIKINĖJIMAS 269 KLAUSIMAS: Kiek maždaug laiko jūs ten stovėjote. na. kurioje buvo užsipuolama bendrovė. studentams ji atrodė nešališka ir įtikinama. apie studentų miestelio tvarką). manantys. kad jie žino. kad tai . teršianti upę. Gordonas Hemsley ir Anthony Doobas (1978) pastebėjo. maždaug. kandidatuojančio į politikus.

kad reklamuojamas produktas tikrai vertingas.plati sąvoka. Analizuojant praktinį taikymą (žr. kurie buvo išgirdę infor- patrauklumas (attractiveness) Savybės. jie daro mums poveikį.aspirinas). kaltindami rūkalų pramonę dėl daromos žalos ir rinkodaros būdų (Krisberg. daro didesnę įtaką. ir vertas pasitikėjimo. Pakanka net trumpo pokalbio su žmogumi. kad pasikvietus populiarų asmenį siekiama įtikinti. Argumentai. kai juos pateikia gražūs žmonės (Chaiken. jog simpatijos skatina pasitikėjimą. kad jis yra sportinių rūbų ekspertas.1 lentelę) galima pastebėti. . ką Jenifer Lopez sako apie drabužius ar automobilius. Patrauklumas ir simpatijos Daugelis mūsų neigia. kad sporto ir pramogų verslo atstovų nuomonė daro mums įtaką. kurie mums patinka. mes žinome. kuriuose svarbiausias yra jų gaminamas komponentas (o šis komponentas. kuris užtikrintai tvirtina. Be to. skyrelį „Mokslinių tyrimų išvada. kartais pasakydavo 300 žodžių per minutę. Ne tik nugirstame. Kitas patrauklumo aspektas . 7. (Žr. kurie elgiasi taip kaip mes. be abejo. kuriems klausytojai subjektyviai teikia pirmenybę. 1983). Kennedy. Vėliau. Patrauklus kalbėtojas (dažnai jis kuo nors panašus į publiką) būna paveikiausias tais klausimais. Tačiau kitose reklamose patikimumo principu nesinaudojama.270 II d a l i s . 1978. Kaip bus pabrėžta 11 skyriuje. 2004). Thomas Lasateras ir Albertas Ramirezas (1978) vidurinės mokyklos juodaodžiams moksleiviams parodė vaizdo informaciją apie tai. Farmacijos bendrovių skausmą malšinančių vaistų reklamose dalyvauja baltu chalatu vilkintis žmogus. tačiau mokslininkai pastebėjo priešingą reiškinį. kad jį labiau pamėgtume ir labiau reaguotume į jo žodžius (Burger ir kiti. 1979. Paveikti tokių šalutinių įvaizdžio ženklų nelinkę analizuoti žiūrovai gali nevalingai patikėti. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ma. Eksperimentai su virtualia socialine tikrove". kurios patinka publikai. Ši reklama grindžiama kita paveikaus kalbėtojo savybe . mums dažniausiai patinka į mus panašūs žmonės. Jie žino. pamačius produktą. Greičiau išgirstame žmones. Galime manyti. paaiškėjo. Kai kurios televizijos reklamos sukurtos taip. Už savo produkcijos reklamavimą Nike moka Tigeriui Woodsui 100 milijonų dolerių ne dėl to. ypač įtaigus oratorius. kad tų. Dion ir Stein. kurį reklamuoja. kad patrauklumas ir simpatijos nedaro įtakos. ypač emociniai.patrauklumu. iškyla teigiamos asociacijos (šalutinis įtikinėjimo būdas). kaip reikia rūpintis dantimis. Kai kalbėtojas mums patinka. Be to. 2001). būna paveikesni. Šį reiškinį gerai žino organizuojantys labdaros akcijas. Patrauklumas . Žmonės. esame atviresni jo argumentams (pagrindinis įtikinėjimo būdas). Šiuo faktu sėkmingai pasinaudota reklaminėje nerūkymo kampanijoje. Kai kitą dieną stomatologas patikrino vaikų dantis.) Kitas pavyzdys: Theodore Dembroskis. Pallak ir kiti. subtiliai mėgdžiodami mūsų pozicijas. jog dauguma gydytojų rekomenduoja vaistus. Johnas F. kurioje jaunuoliai kreipiasi į jaunimą. .panašumas. kad reta „žvaigždė" nusimano apie produktą. juo labiau įtikinama. kad pranešėjas atrodytų ir patyręs. Vienas jo aspektų yra fizinis patrauklumas.

1990). Jie perša mintį. Įprasta. skonis ar gyvenimo būdas. Tačiau kai reikia vertinti faktus. jog aptariant burnos higieną.7 skyrius. Sukurkite ryšius. kartais ne. Simpatijos: žmonės palankiau reaguoja į tuos. Wilder. tiek gauni. ar objektyvi realybė. išgirstus iš savo grupės atstovų (Van Knippenberg ir Wilke. ir žmones. Timothy Brockas (1965) pastebėjo. kuriems esate padėję. George Goethalsas ir Erickas Nelsonas (1973) atrado. išvardykite problemas.1 LENTELĖ. tarsi patvirtinančius. labiau įtikina nepanašus kalbėtojas. Nepanašus kalbėtojas pateikia mažiau šališką požiūrį. kuri informacija ir galimybės iš tiesų yra išskirtinės. kuriais grindžiami žmonių santykiai ir įtaka. Antra vertus. neseniai nusipirkusio 20 kartų daugiau dažų. Kiek duodi. Paprašykite. ĮTIKINĖJIMAS 271 7. kad veikia neatrastas veiksnys: kad panašumas svarbesnis esant veiksniui X. 1992. Nuoseklumas: paprastai žmonės gerbia savo viešus įsipareigojimus. ar svarbesnis yra subjektyvus pasirinkimas. kad dažų parduotuvės klientams didesnę įtaką daro pasakojimas paprasto žmogaus. Taikymas Įrodykite savo išmanymą. tačiau nepatyręs). Abipusiškumas: žmonės jaučia pareigą atsilyginti. (Šiame poskyryje aptariame du pirmuosius. Ar panašumas svarbesnis už patikimumą? Kartais taip. įtikinamiausi būna panašūs kalbėtojai. įtikinėjimai. kaip reikia mąstyti. Nesakykite: „Prašau tai padaryti iki. nebijokite pagirti. kur daugiau iškrenta kritulių. Socialinis įrodymas: žmonės priima kitus asmenis kaip sektinus pavyzdžius. . nusipirkusio tokį patį dažų kiekį. jog pagal veiksnį X galima spręsti. grindžia mus panašiais interesais. Šeši įtikinimo principai Principas Autoritetas: žmonės sutinka su patikimais ekspertais. o patikimumas svarbesnis. Tokie iš pažiūros prieštaringi duomenys paskatina mokslininkus imtis detektyvo darbo. o ne eksperto." Pasistenkite klausdami išgauti pažadą. Šaltinis: Knygoje Influence: Science and Practice („Įtaka: mokslas ir praktika") mokslininkas Robertas Cialdinis (2000) aprašo šešis principus. kai veiksnio X nėra. Dosniai dalinkite savo laiką ir išteklius. Paaiškinkite. pavyzdžiui. kad kiti užrašytų arba išreikštų žodžiu savo ketinimus. Išsikovokite draugų pripažinimą ir darykite įtaką žmonėms. Kai pasirenkant svarbios asmeninės vertybės. garsus stomatologas (nepanašus. prisiminkime. kurias esate išsprendę. tačiau patyręs) įtikino labiau negu moksleivis (panašus.sekite gerbiamais žmonėmis. Retenybė: žmonės vertina tai kas reta. Išnaudokite kolegų pavyzdį ... kad palankiau reaguojama į pamokymus.) maciją iš juodaodžio stomatologo. jausti ir veikti. Sidnėjuje ar Londone. kurie jiems patinka. kokį jie planuoja pirkti. dantys buvo stropiau išvalyti.

net ir apmokytus eksperimentuotojo padėjėjus. mirksėjo akimis. S O C I A L I N Ė Į T A K A mokslinių t y r i m ų išvada Eksperimentai su virtualia socialine tikrove Socialinis psichologas Jimas Blascovichius susidomėjo nauju klausimu. kuris 3 minutes šaipydavosi iš universiteto apsaugininkų. kurie „bendravo" su juos mėgdžiojančiu kompiuteriniu kolega. reikalavusių visada nešiotis tapatybės atpažinimo dokumentą Virtualusis asmuo tikroviškai judino lūpas. leidžia lengviau kontroliuoti eksperimentą negu dalyvaujant tikriems žmonėms". Virtualius „žmones" galima visiškai kontroliuoti. Jeremy Bailensono ir Nieko Yee eksperimente kompiuteriu sukurtas veikėjas. uždelsdamas 4 sekundes. reikalauja mažiau pastangų ir. jis atkartodavo savanorio studento judesius. jis negalėjo suvaldyti baimės ir prisiversti pereiti lenta. ir įtaigesnis. virtualios tikrovės tyrimų laboratorijoje Kalifornijos universitete Santa Barbaroje sutikęs savo kolegą suvokimo tyrinėtoją JackąLoomisą Pamatęs studentą vaikščiojantį po laboratoriją su šalmu. Nors Blascovichius žinojo. kuriuos tyrinėtojas galėtų kontroliuoti ir keisti? Ar tai padėtų socialiniams psichologams tirti konformizmą toli vienas nuo kito esantiems žmonėms dalyvauti virtualiuose susitikimuose. kontroliuoti sunku. kurie nebuvo mėgdžiojami (netgi atmetus duomenis septynių studentų. Vienai grupei bendraujant su virtualiu asmeniu. Iš šios patirties kilo mintis: ar socialiniai psichologai galėtų pasinaudoti virtualia aplinka? Gal galima būtų pasiūlyti žmonėms tikroviškus potyrius. kad laboratorijoje duobės nėra. Jei studentas pakeldavo galvą ir pasižiūrėdavo į viršų. svarbiausia.272 II d a l i s . Jam iš karto pasirodė. Tiriamieji buvo padalyti į dvi grupes. Galima tiksliai kopijuoti veiksmus. žadina empatiją ir stiprina tarpusavio ryšį (žr. stebėti žmonių reakcijas į kitų fizinę negalią tyrinėti įtikinėjimą? Virtualios žmonių sąveikos galią įrodė Blascovichiaus buvusio bendradarbio Jeremy Bailensono kartu su studentu Nieku Yee atlikti eksperimentai. skyrė jam daugiau dėmesio (rečiau žiūrėjo į šalį). 11 skyrių). . buvo ir labiau mėgstamas. pamėgo jį labiau negu tie. Dirgiklių kūrimas. imituojant kito asmens dalyvavimą „mažiau kainuoja. Žmones. kurie sąmoningai pastebėjo mėgdžiojimo faktą). kad per gilią virtualią duobę atsirado permesta lenta. kad tokie tyrimai parodo virtualiosios socialinės tikrovės galimybes. Virtualios socialinės tikrovės eksperimentas. Virtualios sąveikos laboratorijoje Stenfordo universitete 69 studentai savanoriai užsidėdavo virtualios tikrovės šalmus ir atsisėsdavo prieš virtualų žmogų kompiuteriu sukurtą vyrą ar moterį. kurio mimika ir judesiai atkartojo eksperimento dalyvio mimiką ir judesius. Jimas Blascovichius (2002) manė. Ankstesni tyrimai su realiais žmonėmis atskleidė. kad toks mėgdžiojimas skatina pamėgti mėgdžiojantį žmogų. įtaigesniu. sąžiningesnių. ir Blascovichius jį užsidėjo. linksėjo galva. buvo kiek labiau linkę sutikti su išgirstais teiginiais. Bailensono ir Yee (2005) eksperimente tie studentai. „Mėgdžiotoją" studentai laikė įdomesniu. virtualusis chameleonas darė tą patį.

kaip formavosi nuostatos. Jei jums reikėtų pradėti akciją dėl mokesčių už mokslą ar draudimo rūkyti. 496-406 m.pavyzdžiui. bet ir ką sako. ar geriau kalbėti pirmam. Phaedra. 2004 metų Jungtinių Valstijų prezidento rinkimuose daugeliui amerikiečių. dalyvaudami bendruomenės susirinkime. juos labiau veikia kalbantysis asmuo (Chaiken. Logika versus emocijos Tarkime. Kam amerikiečiai atiduos pirmenybę. 1851 („Socialinė statika") . ji labiausiai reaguoja į pagrįstus argumentus.į logiką"? Atsakymas: tai priklauso nuo auditorijos. Jie laikė jį ryžtingesnių. Bushas. Kai pirminė nuostata suformuojama pasitelkiant emocijas. Nesuinteresuota publika renkasi šalutinį įtikinėjimo kelią. argumentai gali būti ir logiški. analitiškai mąstantys žmonės labiau reaguoja į racionalius argumentus nei mažiau išsilavinę ar mažesnio intelekto asmenys (Cacioppo ir kiti. 1981). o ne intelektas. Petty ir kiti. Ar geriausia būtų sugrupuoti savo argumentus temomis ir pateikti įspūdingą statistiką? O gal geriau pavyks apeliuojant į jausmus . vis dėlto labiau patiko George W. lengviau prognozuoti pagal jų emocinę reakciją į kandidatus. tikriausiai svarstytumėte. arba aukų badaujantiesiems rinkimo kampaniją. Sprendžiant iš interviu prieš svarbius rinkimus." Herbert Spencer. 1983." Sofoklis. vė„Tiesa visada yra svariausias argumentas. Mąstanti. tik truputį besiskirianti nuo jiems priimtinos. Tačiau kas veikia labiau: logika ar emocijos? Ar Shakespeare herojus Lisandras buvo teisus. Aistrą galima sieti su logika. o ne jų nuomonę apie kandidatų savybes ir tikėtiną veiklą (Abelson ir kiti. pateikiant kvapą gniaužiančią istoriją apie badaujantį vaiką? Žinoma. suinteresuota publika renkasi pagrindinį įtikinimo kelią. Kr.Ką sako? Pranešimo turinys Svarbu ne tik kas sako. Paprasta logika atvestų prie vieno ar kito šios problemos aspekto: • Koks teiginys labiau įtikins: logiškas ar veikiantis emocijas? • Ar žmonių nuomonę labiau veiks pozicija. ir už jį balsavo. ar įvertinti bei paneigti priešingus požiūrius? • Jei pateiksite abu požiūrius. daugelis rinkėjų būna abejingi. Sočiai Statics. pr. Aukštesnio išsilavinimo. 1982). kaip sukurti pagrindinio įtikinėjimo būdo receptą. Hovland ir kiti. jūs dalyvaujate aukų rinkimo badaujantiems kraštams kampanijoje. 1980. 1996. „Nuomonę formuoja emocijos. tarkime. širdį bei silpnybes ir rečiau . „žavinga asmenybe". sakydamas: „Žmogus juk vadovaujasi protu"? O gal išmintingesnis lordo Chesterfieldo patarimas: „Dažniau apeliuokite į žmonių jausmus. Taip pat svarbu. ar pabaigoje? Aptarkime kiekvieną šių aspektų. pritariančių demokratų kandidatui Johnui Kerry. ir emocingi. ar iš esmės kitokia? • Ar reikėtų reikšti tik savo požiūrį. 1949).

kad Kento universiteto studentus labiau veikė liaudies poezija. Fabrigar ir Petty. 1965. todėl silpni argumentai neįtikina. 1990. Kaye ir Kirschner. 100 Skaitydami neužkandžiavo Skaitydami užkandžiavo Vėžio gydymas Karinės pajėgos Temos Kelionė į Mėnulį Trimačiai kino filmai liau lengviau bus įtikinti apeliuojant į jas. per daug apie ją negalvojant. jei jiems skaitant įtaigius faktus buvo leidžiama valgyti žemės riešutus ir gerti pepsikolą (žr. 1999). Baimės poveikis. 2005. 1993).274 II d a l i s . Šaltinis: Duomenys iš Janis.iš dalies sustiprindami teigiamą mąstymą (jei žmonės motyvuojami mąstyti) ir iš dalies susiedami malonius pojūčius su pranešimu (Petty ir kiti. kai ją lydėdavo maloni gitaros muzika. nei eilės neskambant muzikai. Kaip buvo pastebėta 3 skyriuje. Irvingas Janisas ir jo kolegos (1965. kad jūsų pateikta informacija sukels teigiamas emocijas publikai. pasistenkite pakelti publikos nuotaiką ir turėkite vilties.). kurie skaitė neužkandžiaudami. Tačiau taip pat darome skubesnius. jei pateikiant jį sužadinamos neigiamos emocijos. Tad jei negalite pateikti svarių argumentų. 1993. kuriems patinka verslo pokalbius organizuoti kartu su gausiais pietumis skambant švelniai muzikai. Schwarz ir kiti. Malonūs pojūčiai dažnai sustiprina įtaigumą . S O C I A L I N Ė ĮTAKA 7. kurie skaitė ir užkandžiavo. kai stengia- . 7. Būdami nusiminę daugiau svarstome.3 pav. Braverman.3 PAVEIKSLAS Žmones. įtikinti buvo lengviau nei tuos. būdami gerai nusiteikę į pasaulį žvelgiame pro rožinius akinius. kai pirminė nuomonė suformuojama logiškais argumentais. kad Jeilio universiteto studentus labiau pavykdavo įtikinti. Informacija būna įtaigesnė. 1991). Tie. Panašiai Markas Galizio ir Clyde Hendrickas (1972) pastebėjo. Teigiamų emocijų poveikis. 1965) pastebėjo. Pranešimas taip pat gali buti efektyvus. Dabbs ir Janis. ir vėliau bus lengviau įtikinti panašaus pobūdžio argumentais (Edwards. Nauji išgyvenimai gali pakeisti emocijomis pagrįstą nuostatą. impulsyvesnius sprendimus ir labiau pasikliaujame šalutiniais veiksniais (Bodenhausen. Baimė gali būti veiksminga. jei ji susijusi su teigiamomis emocijomis. gali džiūgauti dėl šių rezultatų. Tačiau norint pakeisti informacija pagrįstą nuostatą. gali prireikti daugiau informacijos.

Jei nepasakoma. kad dėl rūkymo anksčiau mirs. susirūpinimą sukelianti informacija apie cholesterolio keliamą pavojų gali paskatinti žmones valgyti neriebų ir mažai cholesterolio turintį maistą (Millar ir Millar. parodė mokomuosius filmus apie mamografiją. bet ir perspėjimai vengti rizikingo seksualinio elgesio bei vairavimo išgėrus. kokie baisūs dalykai gali jiems nutikti. todėl sukelia atmetimo reakciją (Leventhal. juo labiau jie reaguoja. žmogus labiau susidomi informacija apie ligą ir apsisaugojimo nuo jos būdus (Das ir kiti. 1988) atlikti eksperimentai rodo. sustiprėja patarimų įtaiga. pasiskiepyti nuo stabligės ar atsargiau vairuoti automobilį (Muller ir Johnson. pavyzdžiui. Jei sužadinama baimė susirgti. Prancūzijos vyriausybė šiuos vaizdus įtraukė į valstybinės televizijos laidas. kad Prancūzijos jaunuolių polinkį vairuoti išgėrus mažina baimę sukeliantys vaizdai. dažniau valyti dantis. Rogers ir Mewborn. ĮTIKINĖJIMAS 275 masi įtikinti žmones mažiau rūkyti. Pavyzdžiui. gąsdinanti informacija tampa žlugdanti. 2003. 1976). Baimės jausmu manipuliuojanti informacija ne visada veiksminga. Dėl šios priežasties baimę skatinantys pranešimai būna efektyvesni. 1970. Tik pusė žiūrėjusiųjų teigiamai pateiktą informaciją (pabrėžiančią. palaikyti gerą fizinę būklę (Lee ir Aaker. Sara Banks. kad juo labiau žmonės išgąsdinami. o ne paskatinti gerą dalyką. 2001). kad jie nebekreiptų dėmesio į pranešimą? O gal juos reikia mirtinai išgąsdinti? Howardo Leventhalio ir jo kolegų (1970) Viskonsino universitete bei Ronaldo Rogerso su kolegomis Alabamos universitete (Robberson ir Rogers. 2001). Tačiau šitaip pasielgė du trečdaliai žiūrėjusiųjų baimę sukeliančią informaciją (pabrėžiant. ir toliau teberūko. vėžiui). jog vaizdžiai rodant rūkaliams. pasidaryti krūtų mamogramą. nepasidariusioms mamogramų. Ruiter ir kiti. kad neatlikus mamogramos galima netekti gyvybės). dažnai ne elgsena pasikeičia. stengiantis žmonių neišgąsdinti tiek.7 skyrius. pagąsdintų. 1966). pavyzdžiui. 1990). kad cigarečių gamintojai ant kiekvieno pakelio pateiktų ryškią informaciją apie rūkymo keliamą pavojų (Newman. atlikti odos vėžio profilaktinius tyrimus. kai reikia užkirsti kelią blogam dalykui (pavyzdžiui. pasitikrinti sėklidžių būklę. Baimę žadinantys pranešimai skatina žmones atlikti įvairius tyrimus. todėl ji reikalauja. kad mamograma gali išgelbėti gyvybę. kaip išvengti pavojaus. bet ir padeda rasti sprendimą ir pasi- . Gąsdinantys pranešimai geriau veikia. Tačiau kokią baimę reikėtų sukelti? Ar užtenka sužadinti tik nedidelę baimę. Kai baimė susiduria su malonius pojūčius žadinančiais veiksmais. jei ne tik gąsdina dėl galimos grėsmės. Daugelis bijančių susirgti AIDS nesusilaiko nuo lytinių santykių ir nenaudoja prezervatyvų. pastebi Eiliotas Aronsonas (1997). 2004). Peteris Salovey ir jų kolegos (1995) 40-66 metų amžiaus moterims. Kai Claude Levy-Leboyer (1988) pastebėjo. Daugelis rūkalių. o paneigiama baimė. nes leidžia anksti diagnozuoti vėžį) per 12 mėnesių pasidarė tyrimus. Kanados vyriausybė tiki. Baimę sukeliančių pranešimų įtaiga naudojasi ne tik rūkymo antireklama.

gali labiausiai pakeisti nuomonę. Vaizdingoje propagandoje dažnai eksploatuojama baimė. kaip ir didžioji nacistinės propagandos dalis. 1983. kad jo mankšta . kad AIDS piko laikotarpiu . kaip kovoti su „pavojumi": išvardytos žydų parduotuvėlės. kurį sunku paneigti . kuri jiems daugiau ar mažiau atrodo priimtina (Liberman ir Chaiken. naudoti prezervatyvus. atkreipianti dėmesį į su lytiniais santykiais susijusią riziką. ar pabandyti jį įtraukti į daugiau pastangų reikalaujančią ritminę gimnastiką arba bėgiojimą? O gal. kad susilaiko nuo lytinių santykių arba yra monogamiški. 1992. VVhite. Eiliotas Aronsonas. laikytis monogaminių santykių. . kurie tariamai valgo žiurkių mėsą. Nikolės tėvas sako.tai „nardymas po TV kanalus". tėtis leistųsi į kompromisą ir nors kažkiek mankštintųsi? Tačiau kita vertus jis gali pamanyti. Žmonės lengviau priima žinią. kita vertus. Reklama. Tad gal didesnis nesutarimas galėtų sukelti didesnius pokyčius? Tačiau. socialiniai psichologai gali įrodinėti ir viena.nuo 1984 iki 1986 metų . tikslumas ir konkretumas. Streicherio argumentai. B. 2001). Nesutikimas sukelia diskomfortą. nepatikimą ir nevertą pasitikėjimo. patikimas šaltinis . kasdien pasivaikščioti. Prieštaringumas Įsivaizduokite štai tokią sceną: Nikolė atvyksta namo pavasario atostogų ir tikisi savo stambaus sudėjimo. o diskomfortas skatina žmones keisti savo nuomonę (prisiminkite 4 skyriuje aprašytą disonanso efektą). sukėlė baimę šimtams tūkstančių žmonių. ir nieko nedaryti. skaitytojai buvo skatinami pranešti pavardes vokiečių. XX a. Maddux ir Rogers. siekia ne tik išgąsdinti ( „ A I D S žudo"). devintajame dešimtmetyje AIDS baimė daugelį vyrų privertė saugotis. ir kita. tarkime. kurie lankosi žydų parduotuvėse ir naudojasi žydų specialistų paslaugomis. vidutinio amžiaus tėvą užkrėsti Judraus ir sveiko" gyvenimo būdu. Tad didesnis nesutarimas gali sukelti mažesnius pokyčius. Naciai laikraštyje Der Sttirmer pasakodami nebūtas istorijas apie žydus. o emocingi. Ji kasdien nubėga 5 mylias. 2002. buvo ne logiški. nemalonia informacija žmonės gali nepatikėti. 1980). padaugėjo nuo 14 iki 39 proc." VViliam Strunk ir E. Apklausus 5000 homoseksualių vyrų paaiškėjo. 1988). Ruiter ir kiti.toks. 1993). tai tikrai šiuo: patikimiausias būdas sudominti skaitytoją ir išlaikyti jo dėmesį yra aiškumas. Nesutinkantys su žinių laidos išvadomis klausytojai jų vedėją vertina kaip šališką. kad žmonės galėtų jų vengti. kad remiant poziciją. The E/ements of Style. Zanna. prievartauja ne žydes moteris ir apgaulės būdu išvilioja asmenines santaupas. jei paprašyčiau imtis sudėtingesnių pratimų. 1979 („Stiliaus elementai") justi galinčiu jį įgyvendinti (Devos-Comby ir Salovey. skaitytojams nurodoma sudaryti savo rajono žydų sąrašus (Bytwerk ir Brooks. (Fineberg. Nikolė svarsto: „Kaip išjudinti tėtį? Ar prikalbinti jį pamėginti nuosaikiai mankštintis. jog aš pakvaišau.teigūsių.276 II d a l i s . Šiuose argumentuose taip pat buvo pateikiami aiškūs bei konkretūs nurodymai. Kai T. bet ir pateikti apsisaugojimo strategiją: susilaikyti nuo lytinių santykių. Judith Turner ir Merrill Carlsmith (1963) teigė. itin prieštaraujančią klausančiojo pozicijai." Kaip ir Nikolė. S O C I A L I N Ė Į T A K A „Jei studijavusieji rašymo mėną ir sutaria kuriuo nors klausimu.

auditorijoje galima sukelti sąmyšį ir susilpninti savo poziciją. Atsakymas taip pat priklauso nuo to. Jei Nikolės tėvas dar negalvojo apie mankštinimąsi arba jam tai nerūpi. Jei ne. o jūsų auditorijai siūlomas klausimas mažai terūpi . 1972. Carol Werner ir jos kolegos (2002) pademonstravo nuginkluojančią paprastų dvipusių teiginių galią. Antra vertus. su kuriuo jie iš dalies jau sutiko (Pallak ir kiti. 1970). kai jis tik santūriai pagirdavo kūrinį. ar ši tema aktuali Nikolės tėvui. Tačiau kai Misisipės valstijos pedagoginio instituto studentė Agnės Stearns vertino nepatinkantį eilėraštį. paragindami rinkti aliuminio skardines antriniam perdirbimui. Labai įsigilinusieji į kurį nors dalyką būna linkę sutikti tik iš dalies. Šaltinis: Aronson. jei pripažįstami oponentų argumentai. Mažas Vidutinis Prieštaringumas Didelis S. Tad. Eliotas išgirdavo kitiems nepatinkantį eilėraštį. Jutos universiteto auditorijų korpuse prie šiukšlių dėžių buvo išklijuoti tokie užrašai: „Prašau nemesti aliuminio skardinių!!!!! Mes- . prieštaravimas ir patikimumas veikia vienas kitą: priešingos informacijos poveikio stiprumas priklauso nuo kalbėtojo patikimumo. ji būtų išmintingesnė apsiribodama nuosaikesniu siūlymu.4 paveiksle. ji gali bandyti įpiršti visą sveikatingumo programą.4 PAVEIKSLAS Prieštaringumas sąveikauja su informacijos šaltinio patikimumu. informacija gali atrodyti teisingesnė ir labiau nuginkluojanti. jei tėvas būtų ryžtingai nusiteikęs nesimankštinti.veikite: propaguokite kitokį požiūrį. ĮTIKINĖJIMAS 277 7. Tumer ir Carlsmith. Santūriai prieštaraujantis teiginys jiems gali pasirodyti kvailai radikalus. 1979. Tad atsakymas į Nikolės klausimą: „Ar man vertėtų ginti kraštutinę poziciją?" būtų toks: „Viskas priklauso nuo aplinkybių". Tad jei esate patikimas autoritetas. Ar Nikolė ją dievinančiam tėvui yra išskirtinis autoritetas? Jei taip. Nikolė galbūt gali būti kategoriškesnė nei tuo atveju. jos liaupsės nebuvo nė kiek įtaigesnės nei santūrus pagyrimas.7 skyrius. kaip parodyta 7. Petty ir Cacioppo. Tik labai patikimas informacijos šaltinis gali veiksmingai įrodyti kraštutinę poziciją. Rhine ir Severance. ypač jei šis teiginys visiškai priešingas tam. 1963. Vienpusiai versus dvipusiai argumentai Besistengiantieji įtikinti susiduria su dar vienu praktiniu klausimu: ką daryti su oponento argumentais. Sutikus su jais. žmonės labiau juo patikėdavo nei tada.

buvo veiksmingesnis tarp tų. bet labai svarbu!!!". Lumsdaine ir Janis. Lumsdaine ir Sheffield. esantį pirmame aukšte šalia įėjimo. kad esama ir kitokių argumentų. Ši sąveika . 1949.tipiškas įtikinėjimo tyrimų pavyzdys." Goethe. 1953). Tikriausiai vienpusis pranešimas informuotą auditoriją skatina ieškoti kontrargumentų. Imitaciniuose teismo procesuose gynybos pozicija tampa patikimesnė. kad karas Ramiajame vandenyne tęsis dar bent dvejus metus. Kita laida buvo dvipusė: joje buvo paminėti priešingi argumentai ir į j u o s atsakyta. Antrajame pasauliniame kare nugalėjus Vokietiją. Tad jau minėtas socialinės psichologijos ekspertas Carlas Hovlandas su bendradarbiais (1949) Armijos informacijos bei švietimo skyriuje parengė dvi radijo laidas. Vienpusis Pranešimas Dvipusis „Oponentai įsivaizduoja. jog mus sutriuškina pakartodami savo nuomonę ir nekreipdami jokio dėmesio į mūsiškę. Kaip parodyta 7. JAV armija nenorėjo. pavyzdžiui. Viena iš šių laidų buvo vienpusė: joje nebuvo pripažįstama. 1993). kuris pripažino priešingus argumentus. nei pakabinus bet kurį kitą skelbimą) buvo sumesta į specialų konteinerį.80 procentų skardinių (dvigubai daugiau nei iki skelbimų pasirodymo ir daugiau. Šaltinis: Howland. kad lengviau kovoti ne su dviem. kurie šiam teiginiui jau buvo pritarę. jei gynėjas anksčiau nei kaltintojas pateikia patirtos žalos įrodymus (Williams ir kiti. kad kariai atsipalaiduotų ir galvotų. Eksperimentai taip pat parodė. Kreipimasis. reaguodamas į opozicijos teiginius.278 II d a l i s . jog kova su Japonija bus lengvesnė. Optimistą labiausiai veikia teigiantis įtikinėjimas („Pagal naująjį planą mokestis už mokslą sumažėja mainais už darbą universitete"). 1970. o su vienu priešu. informacijos efektyvumas priklausė nuo klausytojo. Tad politikas. Maxims and Reflections („Maksimos ir refleksijos") kite jas į konteinerį. . kurie su šiuo teiginiu nesutiko.5 paveiksle. Iš karto šiam teiginiui pritariančių karių įsitikinimą sustiprino vienpusis pranešimas. Amerikos karių skeptišką požiūrį į teiginį apie Japonijos galią labiau pakeitė dvipusė komunikacija.5 PAVEIKSLAS Pradinės nuomonės sąveika su vienpusiu versus dvipusiu argumentais Vokietijai pralaimėjus Antrajame pasauliniame kare. įtaigiai parašytame skelbime buvo pateiktas pagrindinis kontrargumentas ir į jį reaguota . pasielgtų išmintingai. Pesimistui veiksmingesnis yra nei- . Taigi jei jūsų auditorijai bus pateiktas priešingas požiūris. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 7. kad jei žmonės yra (arba bus) supažindinami su priešingais argumentais. o pranešėją laikyti neobjektyviu." Kai paskutiniame.„Galbūt tai nepatogu. Vienpusis kreipimasis buvo paveikiausias tiems. kalbėdamas išprususiai auditorijai. kuriose buvo įrodinėjama. pateikite jai dvipusius argumentus. dvipusis informacijos pateikimas būna įtaigesnis ir jo poveikis išlieka ilgiau (Jonės ir Brehm.

2003). ar įžvelgiate skirtumą tarp šių dviejų apibūdinimų? t Džonas yra protingas." Ir studentai. Mintyse perkratote viską. asmenį įvertino palankiau. kurie sėkmingai spėja po nesėkmingų bandymų pradžioje (Jonės ir kiti. „poveikis būna sudėtingas . ir mokslininkai ieško paprasčiausių principų. Likus trims savaitėms iki rinkimų abu politikai atvyksta pasirodyti per vakaro žinių laidą ir paskelbti iš anksto paruoštą pareiškimą. Pirmumas versus naujumas Įsivaizduokite. . • Džonas yra pavydus. tai. Keistai pirmumo efektas pasireiškia rinkimuose: kandidatui. Metant monetą paaiškėja. 1981). Be to. McAndrew. ar antras. Tačiau jei tikrovė yra sudėtinga. Kitas pavyzdys: Normanas Milleris ir Donaldas Campbellas (1959) Šiaurės Vakarų universiteto studentams pateikė tikros civilinės bylos sutrumpintą stenogramą. Langer ir Roth. ĮTIKINĖJIMAS 279 giantis įtikinėjimas („Visi iš kitos valstijos atvykę studentai privalės atidirbti universitete. impulsyvus. Galbūt norėtųsi. Tie. o kitose sumažina. daugumos kintamųjų. užsispyręs. Visi laukia jūsų patarimo. užsispyręs ir pavydus. atrodo gabesni nei tie. Jie suskirstė ieškovo liudijimą bei įrodymus į vieną grupę. sukeldama pirmumo efektą.7 skyrius. (Tada būtų lengviau studijuoti šį skyrių. kurių metu žmonėms pavyksta atspėti 50 procentų atsakymų. kad klausydami ir analizuodami antrojo prelegento kalbą žmonės darysis palankesni pirmojo kalbėtojo atžvilgiu. o gynybos . Antra vertus. ar kalbės pirmas.į kitą.vienose situacijose jie sustiprina įtaigumą. Pirmesnė informacija turėjo įtakos vėlesnės informacijos interpretavimui. jei susiformavusį įsitikinimą sugriauti sunku. nei tie. Ar būtų geriau kalbėti pirmam? Žmonių išankstinė nuomonė veikia jų interpretacijas. Panašus efektas pastebimas eksperimentuose. prisimenama geriausiai. paprastai didžiausias dėmesys skiriamas tam. impulsyvus. Be to. Pavyzdžiui. kad jūsų konsultuojamas politikas gali pasirinkti. darbštus. kitaip jiems teks mokėti už mokslą") (Geers ir kiti. išdėstytus nuo protingas iki pavydus. kuris turi dalyvauti debatuose su kitu garsiu politiku dėl dvikalbio mokymo įteisinimo. 1968. kurie skaitė epitetus. Solomonas Aschas (1946) šiuos sakinius pateikė studentams Niujorke. kas išgirstama pirmiausia. sekasi labiau (Moore. darbštus ir protingas. Pirmieji įspūdžiai yra svarbūs. pirmumo efektą: pirmoji pateikta informacija būna įtaigiausia. kritiškas. kurios užtikrins. 1975. ir ki- pirmumo efektas (primacy effect) Jei visos kitos sąlygos vienodos. ką kažkada buvote perskaitęs. tada pasisakant pirmam galima pateikti idėjas. Tie. kad studijavote socialinę psichologiją. nes žino. kad įtikinimo kintamųjų poveikis būtų paprastas. Studentai perskaitė ir vienos. kurie skaitė išvardytus atvirkščia tvarka. pradžioje pateikta informacija paprastai daro didžiausią poveikį. jog konsultuojate garsų politiką.) Deja. kurie atspėja eksperimento pradžioje. pastebi Richardas Petty ir Duane Wegeneris (1998). 2004). kas išgirstama vėliausiai. Tad gal iš tiesų geriausia kalbėti paskutiniam? Pirmoji jūsų argumentų grupė atspindi labiausiai įprastą dalyką. tai ir mūsų principai privalo būti sudėtingi. kritiškas. kurio pavardė pirmoji sąraše.

Bendraujama įvairiai: akis į akį. Tikriausiai prisimiršo didžioji dalis prieš savaitę skaitytų argumentų. kuris jų studijų . Tie iš mūsų. paprastai pasireiškia pirmumo efektas (žr. Tai ypač būdinga. Nepaisant to. rašytiniais dokumentais. kurie kalba viešai kaip dėstytojai arba oratoriai. taip įsimyli savo pačių žodžius. kuris pirmasis atskleidžia savo argumentus.pasireiškė naujumo efektas. tos grupės liudijimus bei įrodymus. Po savaitės mokslininkai davė perskaityti kitus parodymus ir iškart pareikšti savo nuomonę. naudojantis reklama. Kai po savaitės jie sugrįžo pareikšti savo nuomonę.6 PAVEIKSLAS Pirmumo efektas versus naujumo efektas Kai du įtaigūs teiginiai seka vienas po kito ir auditorija į juos reaguoja praėjus tam tikram laikui. Aktyvi patirtis ar pasyvus priėmimas? Ar žodiniai raginimai įtaigesni? Nebūtinai. Prognozuojamas pirmumo efektas: Reakcija Sutinkama su 1-u teiginiu Prognozuojamas naujumo efektas: (laikas) 2-as teiginys Reakcija Sutinkama su 2-u teiginiu naujumo efektas (recency effect) Kartais vėliausiai pateikta informacija turi didžiausią poveikį. raginančius nešiukšlinti. pranašesnis tampa antrasis teiginys (naujumo efektas). Naujumo efektas retesnis nei pirmumo. kol neateina kitas ir neatlieka kryžminės apklausos".). Kaip mes stengiamės sukviesti žmones į renginį universitete? Iškabiname skelbimus. Milleris ir Campbellas kitai studentų grupei davė perskaityti tik vienos grupės parodymus. pirmasis teiginys [gyja pranašumą (pirmumo efektas). kasdienė psichologija akcentuoja parašyto žodžio galią.280 II d a l i s . Kai du teiginius skiria laiko tarpas ir auditorija reaguoja netrukus po antrojo teiginio. Iš savo patirties (ir iš atminties eksperimentų) žinome. 1994). kad pastarosios dienos įvykiai gali užgožti reikšmingus ankstesnius. kad kyla pagunda pervertinti jų galią. Tad ką dabar galėtumėte patarti debatuose dalyvaujančiam politikui? Kaip sakoma? Komunikavimo kanalas Norint įtikinėti. Kaip priverčiame vairuotojus sumažinti greitį ir nenuleisti akių nuo kelio? Pastatome ženklus su užrašais: „Vairuok atsargiai". ką sako patarlė: „Tas. Rezultatai buvo priešingi ankstesniems . reikia bendrauti. atrodo teisus tol. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 7. O kaip dėl priešingos galimybės? Ar mūsų gebėjimas geriau prisiminti naujesnę informaciją nesukelia naujumo efekto? Visi esame patyrę tai. per televiziją ar radiją. 1) kai abu teiginius skiria nemažas laiko tarpas ir 2) kai auditorija sutinka tuojau pat po antrojo teiginio. kurį perskaitė pirmiausia. Kaip skatiname studentus nešiukšlinti universiteto teritorijoje? Studentų miestelio skelbimų lentoje ir prie laiškų dėžučių iškabiname skelbimus. 7.6 pav. dauguma palaikė tą požiūrį. Užmiršimas sukuria naujumo efektą. jei pirmasis teiginys skatina mąstyti (Haugtvedt ir Wegener. Kai po dviejų paeiliui išgirstų teiginių seka laiko tarpas. Kad tuo įsitikintų. Paklauskite universiteto studentų.

tik 10 proc.1 lentelėje. smerkiančio rasinį fanatizmą ir neteisingumą. Kaip buvo parodyta 7. Likus dienai iki kampanijos pradžios socialinės psichologijos ekspertas Raymondas Paloutzianas (1979) šalia šiukšlių dėžės. Po to jis pasitraukė į šalį ir stebėjo 180 praeivių elgesį. numetė keletą šiukšlių. Ar lengva žmones įtikinti? Panagrinėkime du gerais ketinimais grindžiamus atvejus. 2005). opensecrets. gal jie ką nors skaitė ar girdėjo apie rasinius prietarus ir diskriminaciją. o kita nereklamuojama. Per antrąjį pokalbį paklausti. Ar dabar praeiviai puolė vykdyti raginimus? Tik 2 iš 180 praeivių pakėlė šiukšles. tačiau tik kitų žmonių. kurias mes. „išsivalyti šiukšles" ir t. Aspirinas yra aspirinas. Kalifornijos valstijos Skripso koledže per savaitę trukusią kampaniją prieš šiukšlinimą studentai buvo raginami „išsaugoti Skripso studentų miestelį gražų". įsivaizduojame perskaitę. bet kad informacija būtų suprantama. kad pamokslininkui tenka įveikti daug kliūčių. iš kurių viena rūšis labai reklamuojama.7 skyrius. . kad žiniasklaida veikia nuostatas. Reklamuojamas aspirinas milijonams žmonių parduodamas trigubai brangiau nei nereklamuojamas. dėstytojai. Niekas nepakėlė nė vienos šiukšlės. t. Kai apie tai susimąstome. Ar. Išvada: pamokslai nepadarė jokio poveikio rasinėms nuostatoms. ar jų dvasininkas yra „kalbėjęs apie prietarus arba diskriminavimą per pastarąsias porą savaičių". kad paprasčiausias kartojimas gali priversti patikėti teiginiu. Tačiau pasyviai pateikta informacija ne visada būna bergždžia. 1980. kaip greitai šios skirtingos aspirino tabletės tirpsta burnoje. Kai likusiųjų 90 proc. kuriuo vaikšto daug žmonių. Kaip pamatysime 11 skyriuje. Thomas Crawfordas (1974) ir jo bendradarbiai atliko eksperimentą su 12 bažnyčią lankančių tikinčiųjų. įtaigus pranešėjas privalo pateikti informaciją taip. pamatome. prisimins puikias paskaitas. Tačiau kišenės gali jį pajusti. Vaistinėje prekiaujama dviejų rūšių aspirinu. Jei nekreipsime dėmesio į tai. įtikinanti. Skrajutės su šiais raginimais kiekvieną rytą buvo dedamos į studentų laiškų dėžutes ir kabinamos visose gerai matomose studentų miestelio skelbimų lentose. To- Daugybės apklausų dalyviai sutinka. Reklama nežinomą kandidatą paverčia žinomu.org. žiniasklaida gali turtingam politikui padėti „nusipirkti" rinkimus? Paprastai per pirmą prezidento rinkimų turą išleidusieji daugiausiai pinigų surenka daugiausiai balsų (Grush. 1995). buvo tiesiai paklausta. ir tik nedaugelis. Paskutinę kampanijos dieną jis vėl testavo 180 praeivių. Rūpestingai apgalvotame kreipimesi privalo būti atsižvelgta į visus šiuos įtikinėjimo elementus. įsimintina bei patraukli. turėdama tokią galią. stovinčios ant šaligatvio. sakė negirdėję nieko. kad ir kaip būtų liūdna. apklaustųjų spontaniškai prisiminė pamokslą. kad abi rūšys visiškai vienodos. Eksperimentuotojai apsilankydavo pas juos prieš ir po pamokslo. ĮTIKINĖJIMAS 281 aspektas buvo vertingiausias arba ką jie prisimena iš pirmo kurso. Dar nuostabiau. paprasčiausia neįprastų dirgiklių ekspozicija gimdo simpatiją. daugiau nei 30 proc. o ne jų pačių (Duck ir kiti. bet kuris vaistininkas jums patvirtins. Mūsų organizmas negali pajusti jokio skirtumo. kad ne tik prikaustytų dėmesį.

kuriose tvyro rasinė įtampa. primena Sizifo darbą. Kartojamos klišės gali užgožti sudėtingą realybę. tuo silpnesnis įtikinėjimas. Šie principai aiškiai matomi daugelyje tyrimų. „gandų kūrimą". Politikos manipuliatoriai gerai žino. lemia ir patikimumą. kuri suteikia žmonėms ne tik informacijos. rimavimas). Mokslininkas Halas Arkesas (1990) šiuos faktus laiko „gąsdinančiais".jis vis lengviau ištariamas. Uždavinys nėra neįmanomas. S O C I A L I N Ė Į T A K A kie trivialūs teiginiai. tačiau. Kai ką nors darome. ką padarėme. kad reklaminis teiginys („Ryklio kremzlės gydo artritą") yra neteisingas. ar galime iš anksto apibrėžti temas. Lengva parodyti reklamos galią tokiais nereikšmingais klausimais. . K. Kiti veiksniai. Teiginio kartojimas daro jį sklandesnį . aktyvi patirtis taip pat sustiprina nuostatas. patirtimi paremtos nuostatos būna tikresnės. kaip „gyvsidabrio lydimosi temperatūra aukštesnė nei vario". ypač jei jaučiame atsakomybę. vien atpažinę jį gali palaikyti įtikinamu. kaip aspirinas. Dar daugiau. 2005). rašydama knygas vaikams?" J. pavyzdžiui. kad mus labiau veikia ne žiniasklaida. nepakanka vieno stumtelėjimo. Kadangi žmonės jau bus užmiršę. taip pat padidina sklandumą bei įtikimumą. tačiau atrodo teisingesnis. 2005).282 II d a l i s . 2004).tiražas buvo tik 500 egzempliorių). o kartais ne. įterpus jį tarp kitų teisingų ir klaidingų teiginių ir pateikus pagyvenusiems žmonėms. Rowlings agentas prieš pasirodant knygai „Haris Poteris ir išminties akmuo" Įtikinėjimo tyrimai rodo. Įtikinėjimas aktualesnėmis temomis. Teiginys „skubos darbą velnias neša" iš esmės reiškia tą patį. Jei pasyviai pateikta informacija kartais būna paveiki. pavyzdžiui. besirimuoj antys žodžiai ar sakinio ritmika. ritmas. taigi tampa ir įtikinamesnis (MeGlone ir Tofighbakhsh. Pavyzdžiui.„Haris Poteris ir išminties akmuo" . kad „Hario Poterio" serija bus tokia populiari (pirmosios knygos . laikomi teisingesniais praėjus savaitei po to. kai buvo pirmą kartą perskaityti ir įvertinti. Šiuolaikinės pardavimo strategijos siekia įtvirtinti asmeninės informacijos „iš lūpų į lūpas" galią per „virusinę rinkodarą". vėliau jis gali būti klaidingai prisimintas kaip teisingas (Skurnik ir kiti. apie rasizmą. Kaip matėme 4 skyriuje „Elgesys ir nuostatos". Kas lemia sklandumą (žinomumas. stabilesnės. Net pakartojus. „įdiegiamus" pardavimus (Walker. Asmeninė versus žiniasklaidos įtaka „Ar suvokiate. kad teiginys buvo pripažintas neteisingu. pabrėžiame idėją to. kuriose įtikinėjimas bus sėkmingas? Čia galioja paprasta taisyklė: kuo svarbesnis klausimas. kad jį įvykdytum. kol vaikai vienas per kitą jos neišpopuliarino. pavyzdžiui. mažiau baiminasi puolimo. kad įtikimas melas gali išstumti pagrįstas tiesas. Palyginti su pasyviai suformuotomis nuostatomis. padeda kategoriškai atsisakyti lytinių santykių ir skatina naudoti apsaugos priemones (Albarracin ir kiti. labiausiai nuostatos sutvirtėja ir veikia elgesį. o asmeniniai kontaktai. jei jos kyla iš mūsų pačių patirties. 2000). tose vietose. veiksmingiausia ŽIV profilaktikos priemonė yra ta. ką ir „skubant priveliama klaidų". Nebuvo tikimasi. kad niekada nesulauksite sėkmės. bet ir formuoja elgesį.

7 PAVEIKSLAS Širdies kraujagyslių ligų rizikos pokytis nuo pradinio taško (0) po vienerių. dvejų ir trejų metų kontrolinio Treisio miesto didelės rizikos grupės gyventojams rizika išliko beveik tokia pat. buvo asmeniškai kontaktuojama su dviem trečdaliais žmonių. 1980. 7. Kito eksperimento metu Johno Farąuharo ir Nathano Maccoby (1977. kuriais siekta supažindinti žmones su širdies kraujagyslių susirgimų rizika bei priemonėmis ją sumažinti. pas kuriuos apsilankė agitatoriai. Šaltinis: Maccoby. Gilrojaus mieste dvejus metus buvo pasitelkta televizija. vykdomos per žiniasklaidą. Maccoby. už statuto pakeitimus balsavo 75 proc. dvejų ir trejų švietimo sveikatingumo klausimais metų. „už" balsavo 45 proc. Kad palygintų santykinį privataus asmens ir žiniasklaidos poveikį. 1980) vadovaujama mokslinė grupė siekė sumažinti vidutinio amžiaus žmonių širdies ligų skaičių trijuose mažuose Kalifornijos valstijos miestuose. skatinanti pritarti statuto pakeitimams. kurie dėl savo kraujospūdžio. Grupėje.7 skyrius. Vatsonvilis (žiniasklaida ir tiesioginis bendravimas) Tyrimo metai . nusprendusius nebalsuoti už miesto statuto pakeitimus. Vatsonvilyje. Kaip parodyta 7. Samuelis Eldersveldas ir Richardas Dodge (1954) Mičigano valstijos Ann Arboro mieste tyrė politinio turinio įtikinėjimą. 19 proc. Taikydami elgsenos kaitos principus. be kampanijos. pakeitė savo nuomonę ir balsavo už pakeitimus. kuri matė bei girdėjo informaciją tik per žiniasklaidos priemones. Trečiai grupei priklausantys asmenys. kuri buvo skelbiama žiniasklaidoje. 1980. jie prieš pradėdami projektą ir kiekvienų trejus metus trukusio projekto metų pabaigoje apklausdavo ir mediciniškai ištirdavo 1200 žmonių. Grupėje. mokslininkai padėjo jiems suformuluoti konkrečius tikslus ir sustiprino jų sėkmės jausmą. Maccoby ir Alexander. ĮTIKINĖJIMAS 283 Du klasikiniai eksperimentai iliustruoja asmeninės įtakos galią. kuriai keturis kartus buvo atsiųsta informacija. Treisio miesto gyventojai negavo jokios papildomos informacijos. taip pat gyventojams buvo siunčiami laiškai. svorio ir amžiaus pateko į didelės rizikos grupę. radijas ir spauda..7 pav. po vienerių. Jie gyventojus. išskyrus tą. suskirstė į tris grupes.

nuo pastarųjų link eilinių žmonių. kad žiniasklaidos įtaka subtiliai įsismelkia į kultūrą. Dviejų etapų komunikacijos modelis primena. su kuriais buvo bendraujama asmeniškai ir kuriems buvo pateikiama informacija per žiniasklaidą. kurie. Jei šie vaikai negyvena kaip atsiskyrėliai. didelės rizikos grupės gyventojai pakeitė savo įpročius ir šiek tiek sumažino riziką. Didelėse grupėse būtent šiuos nuomonės lyderius ir naujos krypties kūrėjus . kad žiniasklaidos poveikis dažnai reiškiasi dviem komunikacijos etapais: pirmas etapas vyksta kryptimi žiniasklaida-nuomonę formuojantys asmenys. suvokiamas kaip dalyko ekspertas. . Žiniasklaidos rūšių palyginimas. pastarosios nederėtų menkinti. Nuomonės lyderis . kurie auga nežiūrėdami televizoriaus. Nors asmens įtaka dažniausiai būna didesnė nei žiniasklaidos. Jie prašo tėvų nupirkti su televizija susijusius žaislus. 1972. mokytojas.kiekvienas žmogus. kuris buvo užverstas raginimais per žiniasklaidą.„įtakinguosius" . mokslininkas . vis tiek neišvengia televizijos poveikio.asmuo. jog geriausiai suprantama ir įsimenama rašytinė informacija. Tad Shelly Chaiken ir Alice Eagly (1976) dviejų etapų komunikacija (two-step flow of communication) Procesas. Ta saujelė vaikų. pridursime. Žiniasklaidos įtaka: du etapai. kad iš savo draugų bei kitų studentų jie sužinojo daugiau nei iš knygų ar profesorių. tačiau jie negali „išjungti" televizijos įtakos. Gilrojaus miesto. Sulygindami visą žiniasklaidą nuo reklaminių lapelių iki televizijos. Supratimas . kreipiuosi į savo sūnus. privalo iš kažkur semtis idėjų. Tėvai gali uždrausti žiūrėti televizorių. 2003). gydytojas. Tai štai kokia įtaigumo seka: žodinė (akis į akį).284 II d a l i s . kad juo žiniasklaida yra arčiau gyvenimo. 1975). Šie vaikai maldauja arba reikalauja. Elihu Katzas (1957) pastebėjo.1 pav. kurio metu žiniasklaidos [taka dažnai pasireiškia per nuomonę formuojančius žmones. Wilson ir kiti. Ar patys esate patyrę asmeninę įtaką? Žvelgiant retrospektyviai. Tie. juo įtaigesnė joje skelbiama informacija. Edukologai patvirtino studentų intuityvią išvadą: asmeniniai santykiai ne paskaitų metu daro didelį poveikį studentų brandai (Astin. per daug viską supaprastiname. kuriuos turi jų draugai. Net jei žiniasklaida daro nežymų tiesioginį poveikį žmonių nuostatoms.). dauguma aukštųjų mokyklų studentų teigia. Kad dar labiau supainiotume reikalus. kuris sugeba rinkti informaciją ir skleisti ją tarp draugų ir šeimoje. netiesioginis poveikis gali būti didelis. S O C I A L I N Ė ĮTAKA kaip ir anksčiau. jie mokykloje dalyvauja televizijos programas imituojančiuose žaidimuose. kurie asmeniškai daro įtaką mūsų nuomonei. kurie daug žinių pasisemia iš spausdinto teksto. Labiausiai pasikeitė tie Vatsonvilio gyventojai. kad būtų leista žiūrėti jų draugų mėgstamas televizijos programas. savo ruožtu. Juo gali būti pokalbių laidos vedėjas ir redakcinės skilties kūrėjas. antrasis .vienas pirmųjų įtikinėjimo proceso etapų (prisiminkime 7. daro įtaką kitiems. Įvairių žiniasklaidos rūšių lyginamieji tyrimai atskleidė. garso įrašas ir rašytinė informacija. Jei noriu įvertinti kompiuterinę įrangą. vaizdo įrašas. ir šis šaltinis dažnai būna žiniasklaida.labiausiai trokšta patraukti į savo pusę vadybininkai ir politikai (Keller ir Berry.

bet kliudyti kitam. . Sudėtingi pranešimai įtaigiausi pateikti raštu. Tad informacijos įtaigumą nulemia jos sudėtingumo ir pateikimo formos atitikmuo. kalbėtojo išvaizdą).8 PAVEIKSLAS Nesudėtingas pranešimas Lengvo turinio informacija labiausiai [tikina.1 pav. nes tada ją kiekvienas gali analizuoti jam priimtinu tempu. tarp kartų atsiranda atotrūkis. kai ji buvo pateikta raštu. jeigu ji pateikta raštu. kad sudėtinga informacija būna įtikinamiausia.įrašyta vaizdo juostoje. kurias jie susikūrė būdami jauni. todėl juos sunku įtikinti. Faktai dažniausiai patvirtina pastarąjį aiškinimą. Konkreti savybė gali sustiprinti vieną įtikinėjimo (žr. kurias susikuria šiuolaikiniai jauni žmonės. Sudėtingas pranešimas Raštu Įgarsintas Vaizdo juostoje Šaltinis: Chaiken ir Eagly. ji skatina žmones sutelkti dėmesį į šalutinius aspektus (pavyzdžiui. tačiau pasikliauti savo nuomone. Žemos savivertės žmonės dažnai lėtai mąsto. kad vyresnių žmonių nuostatos keičiasi mažiau nei jaunesnių. išlieka nepakitusios. Televizija kontroliuoja informacijos pateikimo tempą. Aukštos savivertės žmonės gali suprasti informaciją.) etapą. 1978.: sudėtinga informacija iš tiesų buvo įtaigiausia.7 skyrius. neatsižvelgdama į gavėjus. Socialiniai psichologai pateikia du šių skirtumų aiškinimus. Pakartotinės jaunesnių ir vyresnių žmonių apklausos per keletą metų parodė.8 pav. vyresnio amžiaus žmonės tampa konservatyvesni). Panagrinėkime dvi pranešimo gavėjų savybes: amžių ir mąstymo ypatybes. 1992). kadangi šios nuostatos skiriasi nuo tų. Be to. Šio tyrimo rezultatai pateikti 7. Kam sakoma? Auditorija Kaip matėme 6 skyriuje. Pirmasis susijęs su amžiaus tarpsniu: kintant amžiui keičiasi ir žmonių nuostatos (pavyzdžiui. pagal žmonių savybes ne visada galima prognozuoti jų reakciją į socialinę įtaką. nukreipdama dėmesį nuo paties pranešimo (Chaiken ir Eagly. 7. įgarsintą ir įrašytą vaizdo juostoje. kai yra [rašyta į vaizdo juostą. Masačiusetso universiteto studentams mokslininkės pateikė paprastą arba sudėtingą informaciją raštu. Kokio jie amžiaus? Priklausomai nuo amžiaus žmonės turi vienokias ar kitokias socialines bei politines nuostatas. 1983). įrodinėjo. ĮTIKINĖJIMAS 285 7. Išvada: lengviausia paveikti vidutinės savivertės žmones (Rhodes ir Wood. Antrasis susijęs su karta: dažniausiai vyresnių žmonių nuostatos. Kaip pastebi Davidas Searsas (1979. o nesudėtinga .

286 II d a l i s . Dauguma žmonių šiuo gyvenimo laikotarpiu susikuria nuostatų ir vertybių sistemą.įvykius. kurie Didžiąją depresiją ar Antrąjį pasaulinį karą išgyveno būdami 16-24 metų. kad šių dienų jaunimas įsimintinais įvykiais. nes palieka gilų ir ilgalaikį įspūdį. Kaip nupjauto medžio rievės po daugelio metų atskleidžia buvusių sausrų žymes. septintajame dešimtmetyje. rugsėjo 11-osios teroristų išpuolį ir karą Irake.svarbūs žmogaus gyvenimo etapai (Krosnick ir Alwin. kuriems būtent tų įvykių metu buvo 16-24 metų. o ne amžiaus tarpsnio poveikį". Per įspūdžių kupiną laikotarpį suformuotos pažiūros išliko. šie įvykiai užgožė judėjimą dėl pilietinių teisių. konservatyvių šeimų. kad dėstytojai stengėsi savo studentes paversti „geromis mažomis liberalėmis".grupes. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 1986). Labai įdomus Vermonto valstijos Beningtono koledžo pavyzdys. Vienas profesorius. 1989). pakeitusiais istorijos eigą. socialinės psichologijos ekspertas Theodore Newcombas. . Šie įvykiai formavo paauglių ir jaunuolių protus. Studentės tapo kur kas liberalesnės nei būdinga jų socialinei aplinkai. Todėl jauniems žmonėms patartina atidžiai rinktis socialinę aplinką . vėliau neigė. Paauglystė ir trečiojo gyvenimo dešimtmečio pradžia . 1991). Tuo metu susiformavusios nuostatos išlieka nepakitusios vidutiniame amžiuje. Busho rinkiminę kampaniją. Praėjus pusei amžiaus. susidūrė su laisvos dvasios aplinka. mokslininkai „beveik be išimties pastebi kartų. ir jų nepakeitė viso gyvenimo patirtis. Todėl galime tikėtis. iki šiol išlieka liberalesnių politinių pažiūrų. Analizuodamas Nacionalinio nuomonių tyrimo centro archyvus Jamesas Davisas (2004) sužinojo. kad. turinčios aukštąjį išsilavinimą. tuo tarpu kitos bendraamžės. jau įžengusios į aštuntąjį dešimtmetį. pavyzdžiui. Kai Howardas Schumanas ir Jacąueline Scott (1989) paprašė tiriamųjų nurodyti vieną arba du svarbiausius nacionalinės ar pasaulinės reikšmės įvykius per praėjusią pusę amžiaus. Kennedy nužudymą XX amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje. kaip karas Vietname ar kova už piliečių teises XX a. kilusios iš privilegijuotų. kosmonautų išsilaipinimą Mėnulyje to paties dešimtmečio pabaigoje ir moterų judėjimą aštuntajame dešimtmetyje . pavadins George W. septintajame dešimtmetyje. į kurias jie įsilieja. kuriai toną davė kairuoliškai nusiteikę jauni dėstytojai. 2001 m. Beningtono koledžo absolventės. amerikiečiai. įgytas paauglystėje ir ankstyvoje jaunystėje. žiniasklaidą ir vaidmenis. Tiems. Vietnamo karą. Patyrimas. Tačiau dėstytojams pavyko tai padaryti. per 1984 metų prezidento rinkimus balsavo už demokratų partijos kandidatą santykiu 3:1. santykiu 3:1 balsavo už respublikonų partijos kandidatą (Alwin ir kiti. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje-penktojo dešimtmečio pradžioje Beningtono koledžo studentės. taip ir dabartinės nuostatos gali atspindėti tokius prieš keletą dešimtmečių buvusius įvykius. XX a. stipriai formuoja asmenybę. kurie įsirėžė atmintyje tų. Be to. dauguma prisiminė savo paauglystės ar savo trisdešimtmečio pradžios įvykius. šešioliktojo gimtadienio sulaukę XX a. Beningtone suformuotos nuostatos išliko.

Be to. kad neanalizuotume žodžių. kad šie netrukus išgirs pašnekesį tema „Kodėl paaugliams nereikėtų leisti vairuoti automobilio". Apie ką jie mąsto? Svarbiausias pagrindinio kelio į įtikinimą aspektas ." C. Jie perspėjo grupę vienos Kalifornijos valstijos vidurinės mokyklos moksleivių. Eksperimentuose su tariamais prisiekusiaisiais parodyta. sąrašą. labai racionalu. atlikti tyrimai atskleidė. kad ketinate nutraukti studijas. neperspėtieji. Bushman ir Bonacci. Dėmesio atitraukimas silpnina gebėjimą pateikti priešingus argumentus. Kokiomis aplinkybėmis randasi kontrargumentai? Viena iš jų yra perspėjimas. Regan ir Cheng. mes ja patikime. Ypač gerai veikia dėmesio atitraukimas. Osterhouse ir Brock.. Tik nedaugeliui iš mūsų kintančios kultūrinės normos nedaro jokio poveikio. rodoma per smurtines ar seksualines televizijos programas. greičiausiai tikėtumėtės. Kas įspėtas. Regimu vaizdu prikaustomas dėmesys. Teismuose advokatai taip pat kartais perspėja prisiekusiuosius. kad vyresnio amžiaus žmonės savo gyvenimo pabaigoje gali vėl lengviau keisti nuostatas galbūt dėl to. Lewis. Šis metodas dažnai taikomas politinėje reklamoje. Štai kodėl reklama. „Būti perspėtam ir todėl pasirengusiam. ją pakeitė. kad mūsų klaida bus nepataisoma. Kartais dėmesio atitraukimas trukdo apdoroti reklaminį skelbimą.nepatikime. 1981. Kiti. 2003). kuri prasidėjo XX a. kad kažkas pabandys jus įtikinti. 1964. ĮTIKINĖJIMAS 287 Negalima sakyti. Tad tikriausiai sudarytumėte kontrargumentų. Išgyvenę seksualinę revoliuciją. 1965 („Siūlomas tostas") . kad sutrukdytume kontrargumentuoti (Festinger ir Maccoby. Perspėtieji liko ištikimi savo nuomonei. 1973). S. tas pasiruošęs atremti. bet reakcija. Jei savo šeimai norėtumėte pasakyti. Jei informacija sukelia palankią reakciją. tačiau jei įsitikinimai klaidingi.7 skyrius. kad į šeštą ar septintą dešimtmetį įkopusių žmonių seksualinės ar rasinės pažiūros tapo liberalesnės nei jiems būnant trisdešimties ar keturiasdešimties. Žodinį įtikinimą taip pat galima sustiprinti nukreipiant dėmesį į kitus dalykus taip.. atremiančių kiekvieną įmanomą jų argumentą.ne informacija. Screwtape Proposes a Toast. jei mūsų įsitikinimai teisingi. kad vyresni žmonės yra nelankstūs. Norvalo Glenno 1980 ir 1981 m. kai pateikiama nesudėtinga informacija (Harkins ir Petty. kad jos paprasčiausiai silpsta. 2002). 1974. septintajame ir įsisiūbavo aštuntajame dešimtmečiais. kad šeimos nariai įkalbinės jus tęsti mokslą. Penny Visser ir Jono Krosnicko (1998) mokslinių tyrimų rezultatai perša išvadą. 2005. šis perspėjimas bei pasirengimas tik prisidės prie to. Mūsų protas . Jonathanas Freedmanas ir Davidas Searsas (1965) pademonstravo. šie vidutinio amžiaus žmonės bėgant metams aiškiai keitėsi. Keating ir Brock. kurią ji sukelia žmogaus galvoje.ne viską sugerianti kempinė. kaip sunku tokiu atveju įtikinti žmones. 1970). dažnai neįsimenama ir neturi jokio poveikio (Bushman. kokius parodymus ketina pateikti kaltinimas. kad perspėjimas neutralizuoja neigiamą poveikį (Dolnik ir kiti. Jei skatina ieškoti kontrargumentų .

jie teikia pirmenybę pagrindiniam būdui (Cacioppo ir kiti. J[ galima [vertinti pagal pritarimą tokiems teiginiams. 1996).kad labai svarbu. Leippe ir Elkin. dėmesio sutelkimas." Nesuinteresuota auditorija remiasi šalutiniais signalais. dienomis Ronaldas Reaganas veiksmingai vartojo retorinius klausimus. kurie „taupo" savo protinius išteklius ir nepasižymi dideliu pažinimo poreikiu. kaip „aš galvoju tiek. . O šalutinis kelias panašus į miestą lenkiantį greitkelį. Jie pateikia retorinius klausimus. galima patiems rinktis. dalykas išmokstamas geriau. kol protas analizuoja argumentus ir formuluoja atsakymus. kelių oratorių dalyvavimas (pavyzdžiui. Tyrėjai taip pat nustatė. kuriuo zvimbdami pasiekiame tikslą. Paskutiniosiomis 1980 metų prezidento rinkimų kampanijos. Efektyviems kalbėtojams rūpi ne tik jų įvaizdis ir pateikiama informacija. Kai galvojama apie dėstomą medžiagą ir argumentus. kurioje kandidatų galimybės buvo labai panašios. • • pranešimo pakartojimas. tai vėl sustojama. Jo apibendrinantis pareiškimas per kandidatų į prezidentus debatus prasidėjo dviem įtikinamais retoriniais klausimais. Harkins ir Petty.sisteminant ir mąstant. kurių daugumą patvirtino Petty. Prisiminkime du įtikinimo būdus: pagrindinį . ir šalutinį . Ši paprasta teorija .paremtą euristika. Cacioppo ir kiti (Axsom ir kiti. Visa tai skatina įsisavinti informaciją pagrindiniu būdu. kas skatina mąstymą: • • • retoriniai klausimai.288 II d a l i s . kaip apdoroti informaciją. ko norite. S O C I A L I N Ė ĮTAKA pažinimo poreikis (need for cognition) Motyvacija mąstyti ir analizuoti. Geriausi dėstytojai stengiasi priversti studentus aktyviai mąstyti. leidžiant kiekvienam iš trijų oratorių pateikti po vieną argumentą. o ne vienam visus tris argumentus). Tie. reaguoja į tokius šalutinius signalus kaip kalbėtojo patrauklumas ir jauki aplinka. ir nepritarimą tokiems teiginiams. o silpnai pateikta tampa (dėl kontrargumentavimo) dar mažiau įtikinanti. paskatino daryti įvairias prognozes. bet ir galima klausytojų reakcija. Analitiškai mąstantys ir didelį pažinimo poreikį turintys žmonės mėgsta viską atidžiai apgalvoti. kaip „abstraktaus mąstymo sąvoka man yra patraukli". svariai pateikta informacija yra dar įtaigesnė. kuriose mažiau skatinama aktyviai dalyvauti. 1987). Ši teorija kelia ir kai kuriuos praktinius klausimus. siekdamas palankiai nuteikti rinkėjus. kad visiems šiems metodams galiojo viena bendra taisyklė: skatinant mąstymą. intriguojančius pavyzdžius ir kelia sudėtingas problemas. • patogi kūno padėtis priimant informaciją. kiek privaloma. Daugybė eksperimentų padėjo nustatyti. 1987. skatinimas pajusti atsakomybę už informacijos įvertinimą arba jos perdavimą. 1987. Kaip ir keliaujant per miestą: pagrindiniame kelyje tai pajudama iš vietos. Per paskaitas. kuriuos jis dažnai kartojo paskutinę rinkiminės kampanijos savaitę: „Ar dabar gyvenate geriau nei prieš ketverius metus? Ar dabar lengviau parduotuvėse nusipirkti tai. kokios mintys kyla reaguojant Į gautą informaciją.

jei sprendimas priimamas iš karto išgirdus antrąjį pranešimą gali pasireikšti naujumo efektas. kanalą (sakymo būdą) ir auditoriją (kam sakoma). kai kalbama apie skonį ir asmenines vertybes. priklauso nuo keleto dalykų. kai klausimas nereikšmingas arba nežinomas.vienpusė ar dvipusė . t Kiek informacija gali skirtis nuo auditorijos nuomonės. • Kai svarstomi du skirtingi klausimo aspektai. veiksmingiausi būna vienpusiai argumentai. Jei auditorija yra rafinuotesnė arba dar nesutinka su teiginiu. greitai. ankstesnės informacijos poveikis sumažėja.ir šmurkštelėti į NSO (neatpažintą skraidantį objektą). Ką auditorija mąsto. jei mažai tikėtina. kad vėliau ji svarstys priešingus teiginius. kad atėjo metas nusimesti savo kūnus . Taip pat įtaigesni ir nesuinteresuoti kalbėtojai. kas gauna informaciją. priklauso nuo pranešėjo patikimumo. t Informacija savaime yra įtikinanti. Gąsdinanti informacija taip pat gali būti veiksminga. paveikiausia būna dvipusė informacija. O žiniasklaida gali būti veiksminga tada. O kuri informacija . ypač jei jos gavėjas gali imtis apsisaugojimo veiksmų. ĮTIKINĖJIMAS 289 nei prieš ketverius metus?" Dauguma žmonių atsakė neigiamai. neturi kontrargumentų. Būdami geros nuotaikos žmonės paprastai apsisprendžia daug nesvarstydami. Tą pačią dieną Ka- . ir Reaganas. kurie kalba nedvejodami. girdėdama informaciją? Ar ji mąsto palankiai? Ar ji prieštarauja? Ar ji perspėta iš anksto? Ekstremalus įtikinėjimas: kaip įdiegiami kultai? Kokius įtikinėjimo ir masinio poveikio principus naudoja naujieji religiniai judėjimai („kultai")? 1997 metų kovo 22 Marshallas Herffas Applewhite ir 37 jo pasekėjai nusprendė. Tačiau kai informacija sudėtinga. keliaujančią dangaus vartų link. kad miegodami uždustų. Jie suvalgė pudingo arba obuolių padažo su fenobarbitaliu ir užgėrė šį „patiekalą" degtine. sekantį paskui HalioBopo kometą. • Gebantys įtikinti kalbėtojai priimami kaip pasitikėjimo verti ekspertai. pranešimą (kas sakoma). Svarbus auditorijos amžius: jaunimas lengviau keičia savo nuostatas. Žmonės. yra įtaigesni. iš dalies dėl to. laimėjo didesne nei buvo tikėtasi persvara. Jei auditorija sutinka su informacija. ji tampa dar įtikinamesnė. Paprastai veiksmingiausias būna tiesioginis kreipimasis.sielos „talpyklas" . Patrauklus kalbėtojas taip pat atrodo įtaigus. • Kitas svarbus aspektas . po to ant galvų užsimovė plastikinius maišelius. kurie argumentai pranašesni: pateikti pradžioje ar vėliau? Dažniausiai pastebimas pirmumo efektas.7 skyrius.informacijos pateikimo būdas. • Ir galiausiai svarbu. veiksminga gali būti ir raštu pateikta informacija.geriau įtikins. kad pasirinko pagrindinį įtikinėjimo kelią. susieta su maloniais potyriais. žiūrėdami žmonėms tiesiai į akis. Jei pranešimus skiria laiko tarpas. APIBENDRINIMAS Kokie yra įtikinėjimo elementai? • Kas [tikinėjimą padaro veiksmingą? Mokslininkai nustatė keturis veiksnius: pranešėją (kas sako).

„Mano noras privalo būti jūsų noras". kodėl teistas tiki į Dievą. Koreshas savo pasekėjams pareiškė. nusižudžiusių Kanadoje. Suno Myungo Moono kultas yra krikščionybės.) nados prancūziškos srities Šv. įvykdytos pagal Joneso įsakymą. antikomunizmo ir paties Moono. jūs tikite. kurio metu žuvo šeši kulto nariai ir keturi federaliniai agentai. sukeldamas tikrą pragarą ir nusinešdamas penkių žmonių . Joje įtikinimo principai naudojami kaip kategorijos. o ateistas . Branch Davidan) pasekėjų dalį. kad jos turi gimdyti jo vaikus. kaip naujojo mesijo. sumaišyto su trankvilizatoriais. Visi jie tikėjosi būsią perkelti į Sirijaus žvaigždę. kuo tikite. arkivyskupe. Jimo Joneso Tautos šventovė. susijęs su jos pasišventimu dievybei arba žmogui. nieko nepasakoma apie šių įsitikinimų teisingumą. Tačiau faktas. nes.paskutiniųjų iš 74 Saulės šventyklos ordino narių. kad jie ėmė laikytis celibato. sakydamas: „Tu tuo tiki. Federaliniai .. 1978 metais pasaulį sukrėtė 914 Jimo Joneso pasekėjų. kuriai paprastai būdinga: 1) savitas ritualas ir tikėjimas. siekiant paaiškinti stulbinantį ir kartais nerimą keliantį socialinį reiškinį faktui įvykus. kulto nariai palaipsniui neteko pinigų bankuose ir kito turto. užvaldydamas sektos. S O C I A L I N Ė ĮTAKA kultas (naujasis religinis judėjimas) (cult [new religious movemenf\) Grupė. pasivadinusios Dovydo šaka (angl.290 II d a l i s . kad jie netrukus mirsią ir kartu su juo pateksią tiesiai į dangų. kodėl žmonės kažkuo tiki. šlovinimo mišinys. kuris iš jų yra teisus. paaiškinus. Laikui bėgant. jo nepašaliname.yra pagrindinės religijos šalutinis darinys.priešingai . esančią už devynių šviesmečių. Davido Koresho Dovydo šaka ir Marshallo Applewhite Dangaus vartai.gyvybes. Religijos psichologija gali paaiškinti. kad buvote šitaip auklėjamas"): „Gali būti. nuskausminančiais vaistais ir mirtina kalio cianido doze. todėl. Visų pirma.ne. o pats miegojo su jų žmonomis bei dukromis ir 19 šių savo „žmonų" įtikino. Tad jei kas nors nori paneigti įsitikinimus. Logiškai tai jau kitas klausimas. nes buvau kitaip auklėtas". Antra. Atsiliepdami į Moono pareiškimą . išgėrus vynuogių gėrimo. (Sekta . Kai kurie socialiniai mokslininkai juos labiau linkę vadinti naujaisiais religiniais judėjimais: Suno Myungo Moono Susivienijimo bažnyčia. tačiau ji negali pasakyti. galite prisiminti arkivyskupo Williamo Temple atsakymą į provokuojančią repliką („Esmė. Kai apsupus kulto būstinę kilo susišaudymas. Šveicarijoje ir Prancūzijoje . Daugeliui kyla klausimas: kas priverčia žmones atsisakyti senojo tikėjimo ir stoti į panašias sektas? Ar tokį keistą elgesį turėtume aiškinti asmenybės keistenybėmis? O gal jų patyrimas iliustruoja socialinės įtakos ir įtikinimo dinamiką? Turėkime omenyje du dalykus. tokia: jūs tikite tuo. ši analizė retrospektyvi. Koreshas taip paveikė vyrus. Paaiškinę kokį nors įsitikinimą. radęs pasekėjų visame pasaulyje.daugelis žmonių pašventė save ir savo pajamas Susivienijimo bažnyčiai. Per pastaruosius dešimtmečius išpopuliarėjo keletas kultų. kad todėl. jog buvote atitinkamai auklėtas. kad aš tikiu tuo. savižudybės. 2) atsiskyrimas nuo „piktos" supančios kultūros ir 3) charizmatiškas lyderis. Kazimiero kaime susprogo kotedžas. . 1993 metais iš vidurinės mokyklos išmestas Davidas Koreshas panaudojo savo talentą įsiminti Šventąjį Raštą ir apkerėti žmones..". kuo tikiu. kartu su juo atkeliavusių į Gajaną iš San Francisko.

įsijungti į bendrą veiklą ir diskusijas. Gardner. agitacija ir lėšų rinkimas sutvirtina naujokų tapatumą. Ir verbuotojai neprieina gatvėje prie žmogaus ir nesako: „Sveikas. kad žmogus imtų ir nuspręstų: „Man atsibodo tradicinė religija. viešus ar dažnai kartojamus įsipareigojimus žmonės paprastai paverčia vidiniais įsitikinimais. tikėdamiesi vėliau paleisti ašarines dujas. Kulto bendruomenės ritualai. 1997). įtikinimo bei grupės įtakos principais ir laikyti juos tokiais pat kaip ir mes. Kaip dalyvaujantieji socialinės psichologijos eksperimentuose pradeda tikėti tuo. Kaip tokie dalykai gali įvykti? Kas paskatina žmones šitaip besąlygiškai paklusti? Ar turėtume tai aiškinti charakterio savybėmis ir kaltinti aukas? Ar turėtume numoti į j u o s ranka kaip į patiklius pamišėlius arba bukus keistuolius? O gal jų elgseną galima paaiškinti mums jau žinomais konformizmo. Vėliau potencialūs atsivertė- . ko liudininkais buvo (Aronson ir Mills. paklusimo. narkotikų ir turtų. sekso. Du kartus pašalintas iš muzikos mokytojo pareigų už homoseksualius ryšius su mokiniais. jis siekė pasišventimo išsikastruojant. „Kojos tarpduryje" reiškinys Kaip mus skatina įsipareigoti? Tai retai būna staigus ir sąmoningas sprendimas. Per savaitgalių išvykas jie skatina dalyvius kartu dainuoti. ką padarė dar 17 kartu su Marshallu žuvusių vyrų. Aistringai melsdamasis. po to savaitgalį šiltai pabendrauti ir padiskutuoti apie gyvenimą. 1966). Klusnumas gimdo pritarimą Naujieji atsivertėliai netrunka sužinoti. žadėdamas jiems kelionę kosminiu laivu į išsigelbėjimą. priklausiusių Dangaus vartų kultui (Chua-Eoan. Susivienijimo bažnyčios verbuotojai pasikviečia žmones pietų. 1971 metais Applewhite susibičiuliavo su psichiatrinės ligoninės medicinos seserimi ir astrologe mėgėja Bonnie Lu Nettles. Atrodo. disonanso. Nėra taip. 1959. Susirasiu kitą". apėmusiose būstinę. Juo didesnis asmeninis įsipareigojimas. ĮTIKINĖJIMAS 291 agentai tankais atakavo būstinę. Marshallas Applewhite nereikalavo seksualinių paslaugų. Gerard ir Mathewson. jog tai žino kultų lyderiai. aš esu munistas. tačiau puolimo pabaigoje 86 žmonės žuvo liepsnose. jis įtikino savo pasekėjus išsižadėti šeimų. savanoriškus.7 skyrius. nes mus taip pat veikia šios jėgos? Nuostatas kuria elgsena Kaip daug kartų buvo įrodyta 4 skyriuje. Juos greitai paverčia aktyviais nariais. 1997. juo didesnis poreikis jį pateisinti. Gal nori prie mūsų prisijungti?" Verbavimo strategijoje taikomas „kojos tarpduryje" principas. kuri charizmatišką Applewhite ėmė vaizduotis kaip kosmologinį kelią į „kitą lygmenį". kad narystė kulto bendruomenėje nėra paprastas dalykas. taip ir kulto naujokai tampa pasišventusiais tikėjimo skleidėjais.

Pranešėjas Sėkmingai veikiantys kultai turi charizmatiškus lyderius .292 II d a l i s . kaip per pamaldas Jonesas kreipdavosi į naujoką pavarde: Ar esate mane kada nors prieš tai matęs? Ką gi. pajamų dydžio aukų. vieno kintamojo poveikis gali priklausyti nuo kito kintamojo. Galiausiai jis įsakė kulto nariams atiduoti viską. p. vėliau privalomos. Vienas iš buvusių bendruomenės narių prisimena. 234). Tai stulbino. Naujoko veikla tampa vis aktyvesnė. Jimas Jonesas. tačiau netrukus reikalavimai išaugdavo iki 25 proc. Po to vienas iš Joneso padėjėjų greitai paskambindavo į naujoko namus ir prisistatydavo: „Sveiki. j ū s gyvenate ten ir ten. S O C I A L I N Ė ĮTAKA liai raginami užsirašyti į ilgiau trunkančius mokymus išvykose. ką turi. darantys poveikį įtaigiam komunikavimui Realiame gyvenime šie kintamieji gali tarpusavyje sąveikauti. nes kartais atsisėsdavai ir pasakydavai sau: „Nieko sau. Atėję į bažnyčią naujokai prieš pamaldas turėdavo prisistatyti.9 PAVEIKSLAS Kintamieji. o ant sofos tokia ir tokia pagalvė. Mes atliekame apklausą ir norėtume užduoti keletą klausimų". vėliau palengva atiduoti vis daugiau. Pranešėjas Patikimumas Išmanymas Pasitikėjimas Patrauklumas KAS SAKO? KĄ? Pranešimo turinys Logika vs emocijos Prieštaringumas Vienpusis vs dvipusis Pirmumas vs naujumas KAIP? Kanalas Aktyvus vs pasyvus [ Asmeninis vs žiniasklaida KAM? Auditorija Analizuojanti ar reaguojanti į įvaizdį Amžius . Aš labai daug atiduodu". Tačiau jis tai darydavo taip iš lėto.. Įstojus į kultą.tai toks žmogus. koks gi skirtumas?" (Conway ir Siegelman. Darbo krūvis taip pat nuolat didėjo. Kaip ir įtikinėjimo eksperimentuose. Buvusi kulto narė Grace Stoen prisimena šią progresiją: Niekas niekada nebuvo daroma drastiškai. p. kad įtikinėdavai save: „Aš nuėjau j a u taip toli. iš pradžių piniginės aukos būna savanoriškos. Jimas Jonesas iš naujų kulto narių reikalavo 10 proc. ar prisimenate. toks kaip „tėvas" Moonas. jūsų telefono numeris toks ir toks.): kas (pranešėjas) ką (pranešimas) kam (auditorija) pasakė. aš tiek daug atsisakiau. kol galiausiai jis įpareigojamas rinkti pinigines aukas ir bandyti atversti kitus. kurie pritraukia ir nukreipia narius. tad. 236) Įtikinimo elementai Kultų naudojamą įtikinėjimą taip pat galime analizuoti. j ū s ų svetainėje stovi tokie ir tokie baldai. Dėl to Jimui Jonesui pavyko tiek daug išpešti. 1979.žmones. naudodamiesi šiame skyriuje aptartais veiksniais (kurie apibendrinti 7. tačiau visada tai buvo daroma labai palengva.9 pav. 1979. demonstruodavo „aiškiaregystę". po galais. Pamažu reikėjo kažko atsisakyti. 7. siekdamas įgyti pasitikėjimą. Dar kartą klausiu. kad kada nors būčiau buvęs j ū s ų namuose? (Conway ir Siegelman. pavyzdžiui.. veiksmingas pranešėjas . kurį auditorija laiko išmanančiu ir patikimu.

emocingai pateikta informacija ir šiluma bei palankumas. kulto išpažinėjai siūlo jiems atsakymus (Lofland ir Stark.iki 25 metų amžiaus žmonės.jausmas. Kaip ir kitus kulto narius. 1979). Madride. įsiliek į mūsų šeimą. kad jie yra „gyvieji kankiniai". Jiems trūksta žemesnės klasės atstovų (kurie žino. jiems patinka paprasti pamokymai ir jie nesugeba pateikti prieštaringų argumentų. kad susinaikindami pelnys amžiną palaimą ir didvyrio šlovę. atsisveikinimo laiškus. pavyzdžiui. gali turėti stulbinamą poveikį: pasitikėk mokytoju. įrašo atsisveikinimą vaizdo juostoje. kiekvienas kandidatas viešai įsipareigoja . Daugelį religinių judėjimų bendruomenių narių užverbavo draugai arba giminės. 1968. yra menkesnio išsilavinimo. atostogauja arba būna toli nuo namų.7 skyrius. o iš tiesų yra abejingi. kuriais grupė apgaubia vienišus ar prislėgtus žmones. iš paauglystės pereinantys į suaugystę. 1965. žmonės. kaip atsispirti sukčiams) „gatvės išminties" ir aukštesnės klasės jaunuolių (kuriuos nuo vaikystės lydi perspėjimai. Socialinių ir ekonominių suiručių laikotarpiai ypač parankūs tiems. Potencialūs atsivertėliai dažniausiai būna atsidūrę gyvenimo kryžkelėje.Malyje. Vieni jų. juos valdo religinėmis tiesomis besivadovaujantys veikėjai. kad kelio atgal nėra (Kruglanski ir Golec de Zavala. Singer. Davidas Moore įstojo į kultą būdamas 19 metų. ĮTIKINĖJIMAS 294 Pasitikėjimas . kad saugotųsi vaikų pagrobėjų) atsargumo. kad raginantieji būti nesavanaudiškais patys yra godūs.kitas patikimumo aspektas. kad apsimeta besirūpiną kitais. 1980). kurie susižavėję idealais nepastebi juose slypinčių prieštaravimų ir to. kad vidurinės klasės baltaodžius jaunuolius lengviau užverbuoti. išgyvena asmeninę krizę. Psichologinis tokių veiksmų poveikis . 1972). Londone) buvo jauni vyrai. Jie turi poreikių. . 2005). Kultų tyrinėtoja Margaret Singer (1979) pastebėjo. Visa tai paprastai vyksta santykinai izoliuotose mažose patalpose. Patvirtindamas atsižadąs savo gyvybės. diegiantys jaunuoliams mintį. kurie yra dar palyginti atviri ir kurių nuostatų bei vertybių sistema dar gerai nesuformavusi. kai bankrutavo jos medvilninių marškinėlių parduotuvė. Auditorija Dažniausiai verbuojami jauni . Jimo Joneso pasekėjai. Gail Maeder įstojo į Dangaus vartų judėjimą po to. nes jie patiklesni. ką tik baigęs mokyklą ir ieškodamas savo gyvenimo kelio. Žinia skelbiama įvairiais kanalais: per paskaitas. kuriais jie pasitikėjo (Stark ir Bainbridge.parašo testamentą. kurie sumaištyje gali parodyti tariamai paprastą prasmę (O'Dea. Pranešimas Gyvai. diskutuojant mažose grupėse ir darant tiesioginį socialinį spaudimą. Tačiau daugumos kultų bendruomenių nariai yra išsilavinę vidurinės klasės atstovai. Sales. Dauguma savižudžių sprogdintojų Viduriniuose Rytuose (ir kitur . kur grupė įdiegia aistringą neapykantą priešui. mes žinome „vienintelį teisingą" atsakymą.

socialiniam spaudimui ir pagundai menkinti nepriklausančius grupei" (Baron. Jis gąsdino fiziniu susidorojimu su tais. tariamas vieningumas padeda išsklaidyti abejonių likučius. bet ir naudojo fizinį smurtą. sutvirtindami vienas kito nenormalų mąstymą . kurie nesutiko duoti priesaikos. kurias naudoja priimtinesnės. 1989). Tai. verbuodamas naujus narius). Savo veiklos pabaigoje jis ne tik žalojo protus. Pavyzdžiui. mušė už neklusnumą ir naudodavo narkotikus. virtualios grupės gali skatinti paranoją. Draugijų nariai perspektyvius naujokus apgaubia dėmesiu ir priverčia juos pasijusti ypatingais. Kai kurios kultų naudojamos poveikio technikos panašios į tas. Be to. Susivienijimo bažnyčia užverbuodavo mažiau nei vieną iš 10 apsilankiusiųjų seminaruose (Ennis ir Verrilli. kas čia pasakyta. Atskirti nuo šeimos narių ir ankstesnių draugų. ką Rodney Starkas ir Williamas Bainbridge (1980) vadina „socialine implozija": išoriniai ryšiai silpsta tol. Šių metodų . ir kiekvienas žmogus bendrauja tik su kitais grupės nariais. atskiriami nuo ankstesnių draugų. 2000). taip pat galioja ir terapinėms grupėms. budistų ir katalikų vienuolynuose gyvena giminingų sielų atsiskyrėliai. visuotinai pripažintos grupės.pranc. Iš naujųjų narių reikalaujama paklusti visiems grupės reikalavimams. šie žmonės praranda galimybę išgirsti kitokią nuomonę. siekdamas neutralizuoti linkusius ginčytis narius. Marshallas Applewhite ir Bonnie Nettles (1985 metais mirusi nuo vėžio) iš pradžių įkūrė grupę. Priesaikos laikotarpiu naujieji nariai šiek tiek izoliuojami. Kadangi už prieštaravimus kulto vadovai pyksta arba baudžia.naujas draugijos narys. kad pradinis galimų kandidatų „bombardavimas meile" primena jų pačių „veržlųjį" laikotarpį.tokį reiškinį psichiatrai vadina folie a deux (dviguba beprotybė . kurie palikdavo bendruomenę. Studentų draugijų nariai sako. įtikinėjimo ir grupės izoliacijos galia nėra neribota. Kai Jimo Joneso reikalavimai tapo ekstremalesni. Tada gali įvykti tai. jis taip pat vis dažniau turėjo griebtis bauginimų. Dauguma įstojusiųjų į Dangaus vartų kultą prieš minėtą lemtingą dieną jį paliko. Kaip rodo diskusijos apie sąmokslo teoriją internete (Dangaus vartų kultas sumaniai naudojosi internetu. kuriose gydoma priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų. Intensyvios savipagalbos .įsipareigojimų didinimo. Jie kenčia ir aukoja grupei savo laiką.). Kultas paprastai atskiria narius nuo jų ankstesnių socialinės paramos sistemų ir izoliuoja kartu su kitais kulto nariais. Davidas Koreshas valdė derindamas įtikinėjimą su gąsdinimu ir smurtu. Viso to rezultatas .294 II d a l i s . kurios nariai tebuvo jiedu. Dabar grupė formuoja tapatumą ir apibrėžia realybę. grupės socialinė izoliacija sudarė sąlygas keistam mąstymui vystytis. stresas ir emocinis sužadinimas siaurina dėmesio lauką. S O C I A L I N Ė Į T A K A Grupės poveikis Kultai taip pat iliustruoja tai. padarydamas bendruomenės narius „imlesnius abejotiniems argumentams. kol grupės socialiai susitraukia į vidų. Jie studijuoja savo naujosios grupės istoriją bei taisykles. kas bus mūsų kito skyriaus tema: grupės poveikį jos narių požiūriams bei elgsenai. Kai prie jų prisijungė kiti žmonės.

ar jų poveikis bus konstruktyvus. ir apgaudinėti. kurie žada naujus ramybės ir laimės išgyvenimus. Kita konstruktyvaus įtikinėjimo sritis yra konsultavimas bei psichoterapija. 101). psichoterapiją ir proto kontrolę skiria tik neryški riba. kad įtikinėjimas pats savaime yra blogas dalykas. ar destruktyvus. kad norint pakeisti žalingas nuostatas bei elgseną. Kaip ir Strongas. 3) logiškai ar mitologiškai paaiškina įvairius patiriamus sunkumus. APIBENDRINIMAS Ekstremalus įtikinėjimas: kaip įdiegiami kultai? Religinių kultų sėkmė atskleidžia. jei naujuosius religinius judėjimus aiškiname lyderio mistine galia ar ypatingu pasekėjų bejėgiškumu. Branduolinę energiją galima panaudoti ir namams apšviesti. Iš tiesų įvairios grupės . kad psichoterapija. kad šios jėgos gali būti panaudotos piktam. kurią socialinio konsultavimo ir psichologijos ekspertas Stanley Strongas laiko „taikomosios socialinės psichologijos sritimi" (1978. p. 1989. Tačiau šios jėgos pačios savaime nėra nei blogos. parodo naują perspektyvą ir 4) siūlo ritualus bei mokymosi patirtį. siekiant egoistinio pasitenkinimo. Atrodo. Seksualinė energija leidžia džiaugtis pasiaukojančia meile arba išnaudoti žmones. 1) suteikia palaikančius. privalome būti budrūs ir neleisti jų naudoti amoraliais tikslais. nei geros. atvertimą ir prievartą. savipagalbos grupes ir psichoterapiją pavyzdžiais pasirinkau ne todėl. pasižymi stipriai išreikštais įsitikinimais ir savo grupės nariams daro didelę įtaką (Galanter. Antra. 2) demonstruoja kompetenciją ir teikia viltį. Žinodami. psichiatras Jerome Frankas (1974. ir miestams nuo žemės paviršiaus nušluoti. kad Jimas Jonesas ir kiti kultų lyderiai piktam panaudojo įtikinėjimą. . kad juos sumenkinčiau. nes galima apsiryti. Studentų ir studenčių klubus. o kad pailiustruočiau dvi išvadas. 1982) prieš daugelį metų pripažino. kultų narių izoliavimas bendraminčių grupėse (jas aptarsime 8 skyriuje). veiksmingų įtikinėjimo principų (aprašytų šiame skyriuje) taikymas. Pripažinti įtikinėjimą netinkamu tik todėl. panašiai kaip kultai ir aktyvios savipagalbos grupės. kaip vyksta Įtikinėjimo procesas ir kokia jo poveikio galia. tai. yra tas pat. ugdytojų ir kitų įtikinėtojų .sėkmingai taiko daugelį šių metodų.7 skyrius. patikimus socialinius ryšius. kaip mes jas naudojame. Mokymą ir doktrinos brukimą švietimą ir propagandą. galime padaryti klaidingą išvadą. Įtikinėjant galima ir suteikti žinių. kaip patį valgymą pripažinti netinkamu. Frankas pastebėjo. kad jį galima panaudoti apgaudinėjimui. priklauso nuo to. kad kultų sėkmę lemia trys svarbiausi metodai: • • • įsipareigojančio elgesio skatinimas (aprašytas 4 skyriuje).ir nesuskaičiuojama daugybė politinių lyderių. Pirma. reikia pasitelkti įtikinėjimą. 1990). jog esame atsparūs socialinio valdymo metodams. nereiškia. ĮTIKINĖJIMAS 295 grupės suformuoja darnų „socialinį kokoną".

Jūs stengiatės įtikinti žmones. . Gindami savo įsitikinimus. kai buvo paskelbti mūsų tyrimų rezultatai. Ir iš tiesų. atsispirti melui galima. Su malonumu apie tai perskaičiau". smūgio nukreipimo ir gynybos technikoms įsisavinti skiria tiek pat laiko. Jei dėl patikimumo auros remontininko uniforma ir daktaro titulas mus paveikia akimoju.Jūsų pasiekimus VVilliamas McGuire. Po to. viešai įsipareigokite dėl savo pozicijos. kaip esame įpratę reaguoti į autoritetą. o aš bandau juos išmokyti priešintis".bent jau laikinai. profesoriau. kaip galima padėti žmonėms priešintis bandymams jais manipuliuoti. Jei dėmesį blaškantis įvykis trukdo paneigti tvirtinimą. aptarkime priešinimosi jam taktikas. kad. S O C I A L I N Ė Į T A K A Kaip galima atsispirti įtikinėjimui? išnagrinėję „įtikinėjimo ginkluotę".ne tokie atviri?) tam. kad jie pajėgtų atsispirti nepageidaujamam įtikinėjimui? Kovos menų treneriai gynybinių pozicijų.pastebi Bradas Sagarinas ir jo bendradarbiai (2002). . Tačiau pasitelkus logiką. dėl to prisiekusieji dažniau atsiduria aklavietėje. Jeilio universitetas mes galime panaudoti mažindami konkurentų reklamos poveikį". kiek ir mokymui pulti. nes tyriau. Prieš susiremdami su kitų žmonių nuomone. 1993). „Socialinės įtakos kovos lauke". Galime abejoti tuo. kad grafitiniai pieštukai pavojingi sveikatai) reiškia patikėti . Williamas McGuire apie nuostatos stiprinimą Turiu prisipažinti. Imitaciniuose civiliniuose teismo procesuose neoficialus prisiekusiųjų nuomonės tyrimas gali skatinti tvirčiau laikytis išsakytų pozicijų. pritarimas išlieka ilgiau. nebūsite tokie imlūs (o gal reikėtų sakyti . atlikdamas šįimunizacijos darbą jaučiausi kaip ponas Teisuolis. pasidarė beveik įprasta. Asmeninio įsipareigojimo sustiprinimas 6 skyriuje buvo pateiktas kitas pasipriešinimo būdas. galime dar kartą pagalvoti. ko nesuprantame. informaciją bei suinteresuotumą. Kaip paruošti žmones. Sutikti su įtaigiai pasakomais dalykais lengviau nei jais suabejoti. Suprasti tvirtinimą (pavyzdžiui. Patikima natūraliai. nemenkinkite savęs. Prieš skirdami laiką ar pinigus. profesoriau. . mokslininkai didesnį dėmesį sutelkė į puolimą naudojant įtikinimą. Gana tiesiai jam atsakiau: „Labai malonu tai girdėti. paskambino vienas reklamos vadovas ir pasakė: „Labai įdomu. . galime pasistengti gauti daugiau informacijos. tačiau iš tiesų aš esu priešingoje pusėje.atsakė vadovas. ką sako kiti. kad reklamuotojai paminėtų kitų prekių pavadinimus ir sumenkintų jų reklaminius teiginius. nei į gynybą.296 II d a l i s . tvirtina Danielis Gilbertas ir jo bendradarbiai (1990. „Ak. kol aktyviai nepaneigiamas pradinis nesąmoningas pritarimas.

pamačius oponento reklamą). dėl kurios švelnus išpuolis gali sukelti pasipriešinimą. reklaminiame „Marlboro Man" klipe rūsčios gamtos fone vaizduodami. 88). kad kai įsitikinę dėl savo nuomonės žmonės priverčiami reaguoti veikiant pakankamai stipriai. prieš rūkymą nukreipta reklama.puikus priešinimosi įtikinėjimui būdas. Štai ką aiškino Kiesleris: „Kai užsipuolate įsitikinusius žmones ir jūsų puolimas ne itin stiprus. kaip šias nuvalkiotas tiesas galima sukritikuoti (pavyzdžiui. ĮTIKINĖJIMAS 297 Įsitikinimų išbandymas Kaip galime skatinti žmones įsipareigoti laikytis savo įsitikinimo? Remdamasis savo eksperimentais. Tačiau jei prieš atakuojant įsitikinimus žmonės būna „imunizuoti" nedideliais išpuoliais. Charlesas Kiesleris (1971) pasiūlė vieną būdą: švelniai užpulti jų poziciją. Tai sėkmingai taiko. kad stipresnių puolimų atveju jie turėtų priemonių šiems išpuoliams atremti. pavyzdžiui. kai suinteresuotieji ėmėsi retorikos. Gal galite prisiminti tokį ginčo momentą. kosėjantį ir nukaršusį kaubojų. y. jūs skatinate juos elgtis dar ekstremaliau. McGuire kėlė tokį klausimą: ar galima žmones „paskiepyti" nuo įtikinėjimo panašiai kaip skiepijama nuo virusų? Ar egzistuoja toks dalykas kaip nuostatos stiprinimas? Ar galime sustiprinti protinę apsaugą žmonių. kaip juos surasti. atitinkančiųjų įsitikinimą" (p. tačiau svarsto. kaskart pavalgius patariama valyti dantis". pereidami į vis ekstremalesnę poziciją.. išauklėtų „ideologinėje aplinkoje be mikrobų". jų nuomonė stiprėja. net silpni argumentai skatina ieškoti kontrargumentų ir. puolimui sustiprėjus. Cialdinio ir jo kolegų atliekamų tyrimų dalyviams parodyta žinoma politinė reklama įtikindavo mažiau. Jų manymu. jie daug geriau geba priešintis rimtesniam išpuoliui. ypač jei šis (kaip dauguma šiuolaikinių politinių veikėjų) turi milžinišką finansinį pranašumą. t. kad tinkami kontrargumentai . Kaip ir skiepai nuo ligų. kai reikia reaguoti į oponentą. atsakymas yra gynyba naudojant „nuodų parazitą" .7 skyrius. po to pademonstruodavo. kad per dažnai valant dantis galima pažeisti dantenas). turinčių nesugriaunamus įsitikinimus? Ir ar būtų galima juos „paskiepyti" nuo būsimų įtikinėjimų. Tam tikra prasme jų įsipareigojimas laikytis įsitikinimo išplečiamas. nuostatos stiprinimas (attitude inoculation) Lengvas žmonių nuostatų puolimas. ir jei perskaito arba parašo nedidelį kontrargumentuojantį rašinį. primenančiais šiuos argumentus. . jais pasinaudoti. Jis pasirinkdavo tokio tipo žinomas tiesas kaip: „Jei tik įmanoma. Williamas McGuire (1964) tai pastebėjo atlikdamas daugelį eksperimentų.. bet nesiekiant priblokšti. jei jie prieš tai būdavo pamatę reklamos kopiją su antireklamos elementais. nes daugėja veiksmų. suteikus nedidelę dozę šiems įsitikinimams grėsmę keliančios informacijos? Būtent šitaip McGuire ir padarė. Robertas Cialdinis ir jo bendradarbiai (2003) sutinka. buvo teigiama. Kiesleris pastebėjo.nuodai (svarūs kontrargumentai) derinami su parazitu (ženklais. jog gausu autoritetingų įrodymų. ginant savo ankstesnes nuomones. Kontrargumentai Yra antra priežastis.

Telch ir kiti. ypač jei jas kartais papildo kitų įgūdžių mokymas. jog rūko nepriklausomos moterys. kad tau padaryčiau įspūdį". kaip galima praktiškai pritaikyti laboratorinių tyrimų duomenis. arba pateikiama informacija apie rūkymą. turėdavo atsakyti maždaug šitaip: „Būčiau tikras viščiukas. kurioje buvo taikomas tradicinis švietimas apie rūkymo žalą. SOCIALINĖ ĮTAKA Pritaikomumas: inokuliacijos (nuostatų stiprinimo) programos Ar nuostatų stiprinimas iš tiesų gali padėti žmonėms pasiruošti priešintis nepageidaujamam įtikinėjimui? Taikomieji rūkymo prevencijos ir vartotojų švietimo tyrimai teikia vilčių.). teigiančiai. rūkančiųjų buvo kur kas mažiau nei kontrolinėje.10 pav. 1995. Vieno tyrimo metu šeštos-aštuntos klasių moksleiviams buvo rodomi filmai. kad atsisako cigaretės.j i nėra nepriklausoma". palyginti su kitos mokyklos „neskiepytais" mokiniais. Šaltinis: McAlister ir kiti. Daugumoje naujų tyrimų pabrėžiama priešinimosi socialiniam spaudimui strategija.10 PAVEIKSLAS Mokykloje. 7. mažina rūkančių paauglių skaičių (Botvin ir kiti. kurioje buvo atliktas „skiepijimas" nuo rūkymo.298 II dalis. septintokai buvo mokomi šitaip: „Jei ji priklausoma nuo tabako . kuriuose arba buvo raginama nerūkyti. ir kitu atveju rūkančių tėvų buvo tiek pat (žr. Flay ir kiti. pavadinti „viščiukais" už tai. 0 4 9 Septinta klasė 12 16 21 Aštunta klasė Tyrimo laikas (mėnesiai) 33 Devinta klasė . Vaikų apsauga nuo bendraamžių spaudimo rūkyti Alfredo McAlisterio (1980) vadovaujama mokslininkų grupė patikėjo aukštesnių klasių moksleiviams sustiprinti septintokų atsparumą bendraamžių spaudimui rūkyti ir pademonstravo. kad nuostatų stiprinimo procedūros. nors ir vienu. 1984. kuriose moksleiviai. 7. Pasipriešinti reklamai. Taip pat jie kūrė imprivizacijas. Iš tokiuose užsiėmimuose dalyvavusių septintokų ir aštuntokų perpus mažiau pradėjo rūkyti. Evans ir kiti. Tuo pat metu moksleiviai vaidino situacijas. Kitos mokslininkų grupės patvirtino. jei rūkyčiau tik dėl to. 1981. 1980. 1985). kai reikėdavo atsisakyti cigaretės moksleivių pasiūlytais būdais (Hirschman ir Leventhal.

2003). mokslininkai tyrė. . Atrodo. 1980). pastebi Robertas Levine savo knygoje The Power of Persuasion: How We're Bought andSold („Įtikinėjimo galia: kaip mus nuperka ir parduoda"). atskleidusios. moksleivių. Visa ši veikla. Jungtinėse Valstijose. Danija. kad vaikai.tai potencialus klientas rytoj. Tai paaiškina. 1980): „Kai prityręs reklamos skelbėjas išleidžia mi- »Mano vaikai apskritai atsisako valgyti bet ką. rūkyti pradėjo 31 proc. kur studentai vartoja alkoholį). rūkyti pradėjo tik 19 proc. Praėjus pusantrų metų. 2002). ypač nuo 8 iki 11 metų. ir didžioji dauguma rūkalių pirmą kartą užsirūkė dar paauglystėje" (Lichtblau. Iš tų. Graikija. tai gali padaryti lengvai. . Pasitelkusios šiuos duomenis. 1) nepajėgia atskirti reklamos nuo eilinės laidos ir nesuvokia reklamos tikslo įtikinti. p. kurie žiūrėjo nerūkyti raginančius filmus.buvo rašoma bendrovės Philip Morris. Italija ir Švedija riboja reklamą vaikams. Palmer ir Dorr. 1980. kurie atliko cigaretės atsisakančiųjų vaidmenis. Dėl reklamos dabar šis santykis tapo atvirkštinis" (2003. jiems lengva parduoti. .7 skyrius. iš tų. piliečių grupės kreipėsi į tokių produktų reklamuotojus (Moody.vaikai pieno gėrė du kartus daugiau nei limonado. 2) beatodairiškai pasitiki televizijos reklama. nebrangiai ir tikėtis. ir jose naudojama iš anksto paruošta spausdinta bei vaizdinė medžiaga. priverčia juos viešai papasakoti apie savo nuostatas (logiškai nusprendžiant nerūkyti ir paskelbiant savo sprendimą. Šiandien bet kuri mokykla ar mokytojas. 1980. 2003). Apie rūkymo ir narkotikų žalą aiškinančiose programose taip pat taikomi ir kiti įtikinėjimo būdai. Belgija. kodėl kai kurios cigarečių ir nerūkomojo tabako bendrovės agresyviai veržiasi su reklamomis į universitetus.2 milijardo dolerių. kad labai sumažės rūkalių skaičius ir jiems gydyti reikalingos išlaidos. ĮTIKINĖJIMAS 299 1989). pažeidžiami. remdamos vakarėlius. „Šių dienų paauglys .rašo Levine. ataskaitoje (FTC. o kitos Europos šalys ketina tai padaryti (McGuire. Tikėdamiesi apriboti reklamos įtaką. norintis naudoti socialinį-psichologinį rūkymo prevencijos metodą.tai dalis 12. Feshbach. Vaikų apsauga nuo reklamos įtakos Airija. Jie skatina moksleivius patiems viską įvertinti („Štai apie ką galėtum pamąstyti"). „Prieš du dešimtmečius. Informacijai perteikti pasitelkiami patrauklūs bendraamžiai. Kai kurioms iš šių rūkymo prevencijos programų tereikia nuo dviejų iki šešių akademinių valandų. siūlydamos cigaretes nemokamai (paprastai ten. Šiuos tyrimus iš dalies paskatino studijos. jog vaikai yra reklamuotojo svajonė: patiklūs. 16). Rūkaliai dažnai dar paauglystėje pasirenka „mėgstamas cigaretes". vienas vaikas per metus mato per 10 000 reklaminių intarpų. kuriai per metus išleidžiama 11." Erma Bombeck . vienos iš pagrindinių tabako reklamos. 3) geidžia reklamuojamų gaminių ir įkyriai prašo tėvų.5 milijardo vertės nikotino rinkodaros programos „pradedantiesiems" rūkaliams (Farrell. ko nematė per televiziją. 2005). kaip padėti vaikams susikurti imunitetą televizijos reklamos poveikiui. kad juos nupirktų (Adler ir kiti. klasės draugams nurodant apsisprendimo priežastis). moksleivių.

Išvados apie nuostatų stiprinimą Turimų įsitikinimų įtvirtinimas turbūt nėra geriausias būdas priešintis „smegenų plovimui". siūlant su juo atlikti tą patį. kad vien atsparumo formavimo gali nepakakti.. kad nepatyrusiems..tai „rinkos segmentas".300 II d a l i s . „Motinų pareiškime reklamuotojams" (Motherhood Project. kuriose analizavo televizijos reklamą.. tokį dalyką galima pavadinti tik eksploatavimu". ar galima išmokyti vaikus atsispirti apgaulingai reklamai. parodžius žaislo reklamą. Jungtinių Valstijų federacinė prekybos komisija. kad jų vaikai gali tapti kulto nariais. Toks patyrimas padėjo vaikams realistiškiau suprasti reklamą. Tėvai skundžiasi. General Mills (citata iš Motherhood Project. 1980) vadovaujami mokslininkai mažoms Los Andželo srities pradinių mokyklų moksleivių grupėms pravedė tris pusvalandines pamokas. kaip tau patinka. būrys j ū s ų išsilavinusių ir kūrybingų ekspertų studijuoja. jie turėtų paaiškinti jiems apie įvairius kultus ir išmokyti pateikti kontrargumentus. ragina „Motinų kodeksas reklamos skelbėjams". jis tuojau pat būdavo paduodamas vaikams.. Vartotojų užtarėjai baiminasi. Jums j i e yra klientai. kurie turi komercinių interesų ir tvirtina. kur vaikai juos greičiau pamato. dar svarbiau. kad reklama leidžia skiepyti vartotojo įgūdžius ir. kad klientus reikia pritraukti anksti ir išlaikyti juos visą gyvenimą. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Kai kalbama apie orientavimąsi į vaikus. Vaikai buvo mokomi atsparumo reklamai ją stebint ir aptariant. Vieno tokio tyrimo metu Normos Feshbach (1980. Kitoje barikadų pusėje . sekame Procter and Gamble modeliu: „nuo lopšio iki kapo". o vaikystė . įtikinėja ir manipuliuoja mūsų vaikais . 2001) lijonus.. Pavyzdžiui. „skatinančią [vaikų ir paauglių] egoizmą ir orientaciją į greitą [poreikių] patenkinimą" (Motherhood Project. patikliems vaikams parduotų žalingus sveikatai gaminius. reikia uždrausti reklamą mokyklose. Jei tėvai nerimauja. mes. išlaikyti televizijoms vaikų programas. kad vaikams skirtos prekės reklamuojamos ir išdėliojamos žemutinėse parduotuvių lentynose. laikėsi „aukso vidurio" taisyklės. materialistui ir tuojau pat pajusti pasitenkinimą." Wayne Chilicki. 2001). Esame įsitikinę. jaunesniems nei 8 metų vaikams ir paaugliams skirtuose filmuose bei programose. 2001) gausus Amerikos motinų susivienijimas išreiškė štai tokį pasipiktinimą: M u m s vaikai yra neįkainojama dovana. Tuo tarpu mokslininkai kėlė klausimą. Todėl. ima ir įkyriai prašo nupirkti." „Ribų nėra. Pagrindiniai j ū s ų pranešimai skelbia: „Tu šiandien nusipelnei pertraukos." „Jauti poreikį?" Tokie kreipiniai atspindi reklamos esmę: gyvenime svarbiausia būti savanaudžiui. Geriau išgryninti orą nei dėvėti dujokaukes." „Vadovaukis savo instinktais." „Tiesiog imk ir padaryk. Patenkink savo troškulį. mėgindama spręsti." „Daryk taip. ką jie matė reklamoje. kol pavargę tėvai nusileidžia. Nuolat peržengdami ribą tarp vartotoj o poreikių patenkinimo ir j ų sukūrimo. .. Cohen. ar reikia įvesti naujus sveikatai kenksmingų maisto produktų reklamos per televiziją bei jaunesnio amžiaus žiūrovams rodomų filmų apribojimus. analizuoja. ir spaudžiama mokslininkų bei politikų. kurį reikia išnaudoti . taip pat reklamą. General Mills bendrovė.tie.

t.net ir tie. Atvirai prieš griežtus reikalavimus pasisakę studentai ėmė intensyviau priešintis šioms taisyklėms. Įveikta ataka veikiau sustiprins įsitikinimus nei juos sugriaus. jie visi nusprendė nerašyti rašinio . ĮTIKINĖJIMAS 301 Dėl tos pačios priežasties tikybos mokytojai turi stebėti. Kultai taiko šį principą. studentų kraštutinė nuomonė ir įsitikinimas dėl per griežtų reikalavimų aprangai dar labiau sustiprėjo. sukurti imunitetą skatinantį ieškoti priešingų argumentų. todėl gali mane ko nors išmokyti. kad bažnyčiose bei mokyklose nesusidarytų „sterili ideologinė aplinka". mūsų užduotis . Ar suprantate kodėl? Atmetusieji argumentą tampa atsparūs naujai galimai informacijai. kad pasiduoti įtikinėjimui yra silpnybė. Bendraudamas tikiuosi pasimokyti iš jo ir galbūt atsakyti tuo pačiu. ar fanatizmą? Kaip gyventi būnant nuolankiam bei atviram kitiems ir tuo pat metu išliekant kritiškam įtikinėjimo argumentų atžvilgiu? Būti atviri tegalime galvodami. Tačiau ar užsisklendimas nuo informacijos reiškia dorybę. propaguojantį griežtas aprangos normas. Neveiksmingas įtikinėjimas. kaip šeimynykščiai bei draugai puls šiuos jų naujus įsitikinimus. ypač jei grėsmę keliančią informaciją galima išnagrinėti kartu su bendraminčiais. kurių prireiks rimtesniu atveju. Atmetusieji raginimus mesti rūkyti panašiai gali tapti atsparesni vėlesniems raginimams. . pasidalindamas savo žiniomis. Kiekvienas sutiktas žmogus ką nors išmano labiau nei aš. Atsisakius pinigų. kad kiekvienas sutiktas žmogus tam tikra prasme yra už mus pranašesnis. gali duoti priešingą rezultatą. Kita išvada ta. • Tai leidžia daryti paradoksalią išvadą kad vienas iš nuostatų stiprinimo būdų yra iššūkis joms. • Švelnus išpuolis taip pat gali stiprinti nuostatas. Jis gali „užgrūdinti širdį" ir paversti ją atsparia būsimiems raginimams. Kai pateikiami laukiami argumentai. y. •0*1 ^ o s t scr iPtum: I M kaip būti atviram. kulto narys jau būna paruošęs kontrargumentus. Mus ragina: „galvok pats". APIBENDRINIMAS Kaip galima atsispirti įtikinėjimui? • Kaip žmonės priešinasi įtikinėjimui? Išankstinis viešas įsipareigojimas laikytis savo pozicijos. kuriems už tai buvo pasiūlytas atlygis. Vieno eksperimento metu Susan Darley ir Joelas Cooperis (1972) pasiūlė studentams parašyti rašinį. Kai kurie žmonės sako. perspėdami savo narius. kurį stimuliuoja švelnus išpuolis prieš ją gimdo pasipriešinimą vėlesniam įtikinėjimui. Kadangi tai prieštaravo studentų pozicijai ir rašinius buvo ketinama skelbti.rasti aukso vidurį tarp patiklumo ir cinizmo. stimuliuodamas klausytojo savisaugą. tačiau ne naiviam Kadangi esame įtikinėjami. tačiau ši ataka [prieš nuostatas] negali būti stipresnė už turimas nuostatas. kad įtikinėtojui nesėkmingas argumentas gali būti blogiau nei nieko nedarymas.7 skyrius.

S O C I A L I N Ė ĮTAKA Norėdami būti kritiški. Jei nuodugni analizė informaciją sugriauna. tačiau kartu girdėti reikšmingą informaciją? Atidžiai klausykite ir kritiškai mąstykite. ji išliks ilgai. ne tik klausykite. O jei analizė šios informacijos nepaneigia. .302 II d a l i s . Kitaip tariant. galime pasinaudoti atsparumo formavimo tyrimų rezultatais. Ar norite išmokti priešintis įtikinėjimui. ji tiek ir teverta. Išgirdę politiko kalbą. vadinasi. Prisiverskite prieštarauti. bet ir reaguokite. aptarkite ją su kitais.

Transformacinė bendruomenės lyderystė Post scriptum: ar grupės mums kenkia? . ko nedarytume vieni Savimonės susilpnėjimas Grupės poliarizacija: ar grupės sustiprina mūsų nuomonę? „Polinkio į riziką" atvejis Ar grupės sustiprina nuomones? Atkreipkime dėmėsi Grupės poliarizacija Poliarizacijos aiškinimas Grupinis mąstymas: ar grupės trukdo. Irvingas Janisas apie grupinį mąstymą Grupinio mąstymo teorijos kritika Kaip išvengti grupinio mąstymo Grupinis problemų sprendimas Ką slepia Nobelio premija. Dvi galvos geriau nei viena Mažumos įtaka: kaip paskiri žmonės veikia grupę? Nuoseklumas Pasitikėjimas savimi Pasitraukimas iš daugumos Ar lyderystė yra mažumos įtaka? Atkreipkime dėmesį. ar padeda priimti gerus sprendimus? Grupinio mąstymo požymiai Ką slepia moksliniai tyrimai.Grupės įtaka Kas yra grupė? Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti žmonės? Kitų žmonių buvimas Minia: didelė kitų žmonių sankaupa Kodėl mus sužadina kitų žmonių buvimas? Socialinis dykinėjimas: ar būdami grupėje žmonės stengiasi mažiau? Daug rankų mažai dirba Socialinis dykinėjimas kasdieniame gyvenime Nuasmeninimas: kada būdami grupėje žmonės netenka savojo Aš? Kai kartu darome tai.

1984).į pasimatymą atėjusių porelių. pasišnekučiuoti susirinkusių namiškių.4 milijardo žmonių. gebančios palenkti daugumą. 20 milijonų ekonomikos organizacijų ir šimtai milijonų kitų formalių bei neformalių grupių . šitaip gilindami vieni kitų akiratį. Tačiau istoriją kuria mažumos. Diena buvo karšta. Ji nusileidžia ir sulėtina tempą. Visi nekantrauja paskelbti nuosprendį ir apkaltinti paauglį tėvo nužudymu.įtikinti kitus? T Kas yra grupė? Atsakymas į šį klausimą atrodo aiškus tol.grupė? Ar grupė yra žmonės. Kitą dieną aplinkybės tos pačios. Jauni padaužos šlaistosi su kitais padaužomis. bet ir yra 200 valstybių. kol sutaria: paauglys nekaltas. Protas ją ragina dar bėgti. Klasika tapusio kino filmo „12 piktų vyrų" (12 Angry Men.arba lyderiui .„Niekada neabejokite tuo. Pavargę prisiekusieji beveik sutarė. kol keli žmonės nepalygina savo sampratų. Ji svarsto: „Negi bėgau greičiau tik todėl. Intelektualūs aukštųjų mokyklų studentai bendrauja su kolegomis. Pasaulyje ne tik gyvena 6. kad nedidelė mąstančių. o kūnas maldauja likusius šešis kvartalus eiti pėsčiomis. šeimų. tapatinantys save vieni su kitais ir jaučiantys. tik dabar kartu bėga ir jos draugė bei draugas. 1957) pradžioje 12 nepatiklių prisiekusiųjų. ir prisiekusieji vienas po kito keičia nuomonę. kad priklauso vieni kitiems? Ar grupė . nepalaiko kaltinimo. kad kartu buvo Geil ir Chosė? Ar kompanijoje visada bėgčiau greičiau?" Paprastai visi esame kokios nors grupės dalis. suguža į prisiekusiųjų kambarį." Antropologė Margaret Mead auna jau beveik baigia savo kasdienį pasibėgiojimą. tiriančių žmogžudystės bylą. bažnyčių. Kaip šios grupės veikia paskirą asmenį? Tarpusavio sąveika grupėje dažnai daro stiprų poveikį. Ar bėgiojimo partneriai yra grupė? Ar lėktuvo keleiviai . keturi milijonai mažesnių bendruomenių. kai žmonės tampa organizuoti? Kai jų tarpusavio ryšiai tęsiasi tam tikrą laiką? Tai tik keli socialinėje psichologijoje vartojami grupės apibrėžimai (McGrath. Henry Fondos įkūnytas personažas. stiprindami vieni kitų asocialius polinkius. Kaip šios grupės veikia savo narių nuostatas? Kas skatina grupę priimti išmintingus arba kvailus sprendimus? Žmonės daro įtaką savo grupėms. įsipareigojusių piliečių grupė gali pakeisti pasaulį. Tauna savo maršrutą nubėga dviem minutėmis greičiau. Tačiau vienas jų. Kas padeda mažumai .tai turinčių bendrus tikslus ir vienas kitu pasitikinčių žmonių būrys? Ar grupė susiformuoja tada. Sudėtingose teismo bylose vienas žmogus retai priverčia visą grupę pakeisti nuomonę. Prasideda karštos diskusijos. .

kad lenktyniaudami būryje dviratininkai važiuoja greičiau nei būdami vieni ir lenktyniaudami tik su laiku. pastebi Australijos nacionalinio universiteto socialinės psichologijos specialistas Johnas Turneris (1987). kad visoms grupėms bendra tai. grupės save suvokia kaip „mes". nebaudžia ir iš tiesų nieko nedaro.. Tad bėgiojimo partneriai iš tiesų yra grupė. neskatina. kad įgyvendintų tikslus. pastebėjo. Kitų žmonių buvimas Daugiau nei prieš šimtmetį Normanas Triplettas (1899). GRUPĖS ĮTAKA 305 Grupių dinamikos ekspertas Marvinas Shaw (1981) teigia. grupini mąstymą ir mažumos įtaką. jog jų nariai veikia vienas kitą. palyginti su . o visus kitus . taigi grupės. Nors fiziškai jie yra kartu. dalyviai (co-actors) Dalyviai. Todėl jis grupę apibrėžia kaip du ar daugiau žmonių. Be to. darančių vieni kitiems įtaką ir save suvokiančių kaip „mes". Ar paprasčiausias kitų žmonių buvimas veikia bėgimą.kaip „jie". Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti žmonės? Pradėkime nuo paprasčiausio socialinės psichologijos klausimo: ar tiesiog buvimu kitas žmogus daro mums įtaką? „Buvimas" reiškia. valgymą.kad patenkintų poreikį priklausyti. Prieš . psichologas. Grupės susidaro dėl daugelio priežasčių . išskyrus tai. Kartais skirtumas tarp pavienių žmonių kompiuterių auditorijoje elgsenos ir tarpusavio ryšiais susietų žmonių veiklos būna neryškus. Šiame skyriuje aptarsime tris tokios kolektyvinės įtakos pavyzdžius: socialinio palengvinimo. Po to išnagrinėsime tris socialinės įtakos tarpusavio ryšius palaikančiose grupėse pavyzdžius: grupės poliarizaciją. socialinio dykinėjimo ir nuasmeninimo. APIBENDRINIMAS Kas yra grupė? • Grupė atsiranda. domėjęsis dviračių lenktynėmis. kad suteiktų informacijos. kai du ar daugiau žmonių sąveikauja ilgiau nei kelias akimirkas. Šie trys reiškiniai gali atsirasti esant minimaliai tarpusavio sąveikai (mes tai vadiname „minimaliomis grupės situacijomis"). save suvokia kaip „mes". Kartais žmonės vien būdami kartu daro vieni kitiems įtaką. kad atsilygintų. individualiai atliekantys nekonkurencingą veiklą.8 s k y r i u s . narys). daro vienas kitam įtaką. palaikančių tarpusavio ryšius ir darančių vieni kitiems įtaką. ilgiau nei kelias akimirkas palaikančių tarpusavio ryšius. grupė (group) Du ar daugiau žmonių. jog tiesiog būna šalia kaip pasyvi auditorija arba kaip dalyviai. kad kiti nekonkuruoja.mokslinis detektyvas.jais". Pagal Shaw apibrėžimą vienu metu auditorijoje kompiuteriais dirbantys studentai nėra grupė. tačiau tai labiau pavienių žmonių būrys nei tarpusavio ryšiais susieta grupė (tačiau kiekvienas jų gali būti nematomos internetinės pokalbių svetainės. rašymą arba egzamino sėkmę? Atsakymo į šį klausimą paieška . kurie remia kitą komandą. Per sporto varžybas jie gali save vadinti „mes"komandos aistruoliais.

laiko metalinę lazdelę taip. 1930. o kartais trukdo atlikti užduotis. kai labiausiai tikėtina. S O C I A L I N Ė ĮTAKA socialinis palengvinimas (sočiai facilitation) 1) Pirminė reikšmė . kol jų nesužadino nauja idėja. blogiau įsimenami bereikšmiai skiemenys. eksperimento dalyviai greičiau atlieka daugybos veiksmus ar išbraukia nurodytas raides. 1936. Būdami susirūpinę. atlikdavo tai greičiau būdami kartu nei pavieniui. kur teisingas atsakymas nėra labai aiškus.beveik toks pat tikslus. kad teisingas yra „dominuojantis" atsakymas. Ar šis principas negalėtų atskleisti socialinio palengvinimo mįslės? Atrodė logiška daryti prielaidą. sunkiau surandamas išėjimas iš labirinto piešinyje. 1937. paskelbdamas savo spėjimą (kad kitų žmonių buvimas gerina rezultatus). Dashiell. Triplettas atliko vieną pirmųjų socialinės psichologijos istorijoje laboratorinių eksperimentų. tarakonai. ilgauodegės papūgos ir žalieji kikiliai tokiais atvejais lėčiau įveikia labirintus (Allee ir Masure. . o seksualiai aktyvios žiurkių poros dažniau poruojasi (Bayer. Jei kartu yra kitų tos pačios rūšies atstovų. kur dažniausiai sakoma. 1933. . pavyzdžiui. 1958). jog kai kurias užduotis kitų tos pačios rūšies atstovų buvimas trukdo atlikti. kai šalia yra kitų žmonių. kad kitų žmonių buvimas turi sužadinti arba suteikti energijos (Mullen ir kiti. Kaip dažnai kūrybinio pakilimo momentais nutinka. Pessin ir Husband. kad kitų buvimas kartais padeda. kaip orų prognozė Škotijoje. 1997). Teiginys. Jis prisiminė gerai žinomą eksperimentinės psichologijos principą: sužadinimas sustiprina bet kurį tuo metu dominuojantį atsaką. 1933. Gatės ir Allee. prasčiau atliekami sudėtingi daugybos veiksmai (Dashiell. Vėliau paaiškėjo. žmonės blogiau sprendžia sudėtingas anagramas. Zajoncas (1965) vieno tyrimo rezultatus panaudojo tam. besisukančio ant patefono (F. jis turėtų padėti atlikti lengvas užduotis ir kliudyti atlikti sudėtingas. kuriems buvo liepta suvynioti valą į meškerės ritę. Socialinis psichologas Robertas Zajoncas susidomėjo. Apie 1940-uosius metus tyrimai šioje srityje liovėsi ir nevyko 25-erius metus. vištos sulesa daugiau grūdų. tačiau gali ir palyti. skruzdėlės iškasa daugiau smėlio. kad yra kitų žmonių.306 II d a l i s . didesnis sužadinimas skatina neteisingą atsakymą. Travis. 1920. 1930. (Visi prisimename. 1933). Esant kitiems žmonėms eksperimento dalyviai taip pat tiksliau atlieka nesudėtingus mechaninius veiksmus. Tačiau kiti tyrimai atskleidė. Chen. Šis trikdantis poveikis pastebimas ir tarp žmonių. 1956). 1929. kad ji nenuslystų nuo dešimties centų monetos dydžio disko. ar šių prieštaringų duomenų nebūtų galima suderinti.žmonių polinkis geriau atlikti paprastas ar gerai išmoktas užduotis. jog gali būti saulėta. Pavyzdžiui. Šis socialinio palengvinimo efektas pastebimas ir tarp gyvūnų. Atliekant sudėtingas užduotis. Sužadinti žmonės greičiausiai suvokia tokias nesudėtingas anagramas. Jei šalia yra kitų žmonių. kad paaiškintų kitus. W. kad jei šalia yra kitų žmonių. kaip pygaras. Vaikai. kaip atsidūrę prieš auditoriją pajusdavome įtampą arba susijaudinimą. 2) Dabartinė reikšmė dominuojančios (tikėtinos) reakcijos sustiprėjimas dėl to. 1925). Allport. Stipresnis sužadinimas padeda geriau atlikti paprastas užduotis.) Jei socialinis sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją. Pessin. Klopfer. Larsson.

Šiais atvejais kitų žmonių buvimas padidino neteisingų atsakymų skaičių. ką visi matė. 1999). netikėtai tapo logiška. Įsisavinti naują informaciją. skatina gyvybingumą." Albert von Szent-Gyorgyi. bet daugiau laiko sugaišta. kol perpranta sudėtingą (lygiai kaip ir tarakonai!). pirmą kartą perskaitęs Danvino veikalą „Rūšių kilmė": „Kaip kvaila. Kilo klausimas. Daugiau nei 80 000 studentų ir profesionalių sportininkų varžybų Kanadoje. prieštaringi rezultatai tapo logiški. Atlikus beveik 300 tyrimų. 1867 („Kapitalas") „Atradimas . Tačiau galbūt visos detalės ėmė taip tvarkingai dėliotis tik žiūrint retrospektyviai. apie ką pagalvojo Thomas H. arba teisinga reakcija į jas buvo normaliai dominuojanti. 1993. 1962 („Mokslininkas mąsto") .) atidžiai stebimi ėmė žaisti dar blogiau (25 proc. atlikti nesudėtingus daugybos veiksmus. Sportininkai." Kari Mane.8 s k y r i u s . Dėl to kitų žmonių buvimas padėjo jas atlikti. studentai greičiau perpranta nesudėtingą labirintą. kad geri biliardo žaidėjai (kurių rezultatyvumas. aktoriai ir muzikai atlieka gerai išmoktus veiksmus. apie ką niekas nepagalvojo..) žaidė dar geriau (80 proc.1 pav. Jungtinėse Valstijose ir Anglijoje tyrimai parodė. kas iš pradžių atrodė nesuderinama. ir tikimybė.1 PAVEIKSLAS Palengvina nesudėtingą veiksmą Kitų buvimas Socialinio sužadinimo poveikis Robertas Zajoncas suderino prieštaringus duomenis ir pasiūlė prielaidą. Jamesas Michaelsas ir jo bendradarbiai (1982) pastebėjo.). kodėl jiems geriau sekasi girdint palaikančią minios reakciją. Pavyzdžiui. Abiem atvejais veikė visuotinė taisyklė .). kad kitų žmonių buvimo sąlygojamas sužadinimas sustiprina dominuojančią reakciją (teisingą atsakymą tik į lengvas ar gerai išmoktas užduotis). kad sprendimas šį išbandymą išlaikė (Bond ir Titus. žr. paaiškėjo. 1983. The Scientist Speculates. ir tai paaiškina. kai juos ėmė stebėti keturi žiūrovai. ir pagalvoti apie tai. Huxley. kuris didina kiekvieno dirbančiojo efektyvumą. Das Kapital. ar šis sprendimas išlaikytų išbandymą eksperimentais. G R U P Ė S ĮTAKA 307 8. netiesiogiai juos stebint.lengvos užduotys. kuriuose dalyvavo daugiau nei 25 000 savanorių. kad tiriamieji galės juos iš karto teisingai atlikti.). kad apie tai nepagalvojau!" Ir kaip viskas akivaizdu. kad namuose komandos laimi maždaug 6 rungtynes iš 10 (šiek tiek mažiau beisbolo bei amerikietiškojo futbolo ir šiek tiek daugiau krepšinio bei europietiškojo futbolo. Socialinis sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją. į kurias mokame reaguoti. siekė 71 proc. Tai. kai Zajoncas parodė. nesvarbu. Guerin.1 len- „Paprasčiausias socialinis kontaktas. Peteris Huntas ir Josephas Hillery (1973) pastebėjo. r Į į a Sužadinimas r Sustiprina J B dominuojančią reakciją Apsunkina sudėtingą veiksmą Taikant šią prielaidą.tai gebėjimas pamatyti. valgyti . surasti kelią iš labirinto ir išspręsti sudėtingus aritmetikos uždavinius buvo sunkesnės užduotys.. Tokie paprasti ir elegantiški Zajonco sprendimai paskatino kitus socialinius psichologus susimąstyti apie tai. 8. Susukti valą į ritę.sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją (žr. 8. kad dalyvaujant kitiems žmonėms. Prasti žaidėjai (kurių rezultatyvumas prieš tai siekė 36 proc. buvo mažesnė. teisinga ji ar klaidinga.

ir.308 II d a l i s . 1984). tuo jų poveikis stipresnis (Jackson ir Latanė. labiau įsitempia jų raumenys. galima net užspringti. Šalia esantys draugiški žmonės yra netgi labiau mėgstami. Jei į jūsų pirmąjį fortepijono koncertą susirinks visi giminės.1 64. 1996. Būnant minioje taip pat suintensyvėja teigiamos arba neigiamos reakcijos. Tačiau žaidimo namuose pranašumą taip pat gali sąlygoti ir tai. 1983). kad žaidėjai gerai pažįsta aikštelę.0 telę). padėjėjui lengviau pavykdavo išprovokuoti juoką ar plojimus. Stiprus sužadinimas pilnose salėse taip pat didina stresą. Worchel ir Brown. kalbėjimui.3 61. Knovvles. Kai visi sėdėdavo glaudžiai. leidžiančių atsiskirti nuo minios (Evans ir kiti. 1986). Storms ir Thomas. 1983. 1976. Net draugiška auditorija gali taip paveikti. padažnėja pulsas (Geen ir Gange.1 LENTELĖ. Eksperimentų metu padėjėjas turėjo kartu su kitais dalyviais klausytis humoristinio įrašo arba žiūrėti kino komediją. girdėdami palaikančius aistruolių šūksnius. Savo aikštės pranašumas pagrindinių sporto šakų komandoms Sporto šaka Beisbolas Amerikietiškasis futbolas Ledo ritulys Krepšinis Europietiškasis futbolas išanalizuotų rungtynių skaičius 135 665 2592 4322 13 596 37 202 Namuose laimėtos rungtynės procentais 54. įtampai pasiekus kraštutinį lygį. 1993). o nedraugiški labiau nemėgstami (Schiffenbauer ir Schiavo.4 69. suskirstytose į daug erdvių. kad „gera salė" yra pilna salė (Aiello ir kiti. kad sudėtingos užduotys bus atliekamos blogiau (Butler ir Baumeister. . Tačiau ar stebėtojų buvimas iš tikrųjų veikia žmones? Stresinėje situacijoje draugas gali padėti atsipalaiduoti. 2000). todėl jaučiasi dominuojantys. Minia: didelė kitų žmonių sankaupa Taigi žmonės iš tiesų reaguoja į esančius šalia. labiau susitapatina su komanda (Zillmann ir Paulus. 1981.3 57. 1983. vargu ar grosite geriau. dažniau kvėpuoja. Kartais sužadinimas ir gausios publikos dėmesys kliudo netgi tam. ką puikiai mokame ir darome nesusimąstydami: pavyzdžiui. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 8. 1998). 1977). Jonathanas Freedmanas su bendradarbiais (1979. Tačiau būdami ne vieni žmonės daugiau prakaituoja. kontroliuoja teritoriją. 1983). Tačiau minia sukelia mažesnę įtampą salėse. 1980) atliko eksperimentus su Kolumbijos universiteto studentais ir Ontarijo mokslo centro lankytojais. Kuo žmonių daugiau. Moore ir Baron. Mikčiojantys žmonės prieš didelę auditoriją mikčioja stipriau nei kalbėdami tik su vienu ar dviem žmonėmis (Mullen. neišvarginti kelionės. Kino teatrų direktoriai ir sporto aistruoliai žino (o mokslininkai tą patvirtino). pakyla kraujospūdis.

Palyginti su tais. 1983). • kodėl ypač priklausomus nuo aplinkinių nuomonės žmonių buvimas veikia labiausiai (Gastorf ir kiti. Kodėl kiti žmonės sukelia mūsų susijaudinimą? Yra duomenų. 1982). Susigrūdimas daro panašų poveikį kaip ir minia žiūrovų: sustiprina sužadinimą. . tariamai rengdamiesi suvokimo eksperimentui. kaip pastebėjo Gary Evansas (1979). Norėdamas patikrinti. Kodėl mus sužadina kitų žmonių buvimas? Jei ką nors mokate gerai. ar egzistuoja nuogąstavimas dėl įvertinimo. susigrūdus i ų pulsas buvo dažnesnis. kurie buvo didesnėje patalpoje. kaip esame vertinami. tačiau tik tada. Geen ir Gange.nuogąstavimas dėl įvertinimo. paspartindavo tempą. Susigrūdimo poveikį taip pat pastebėjo Dineshas Nagaras ir Janakas Pandey (1987). kitų akivaizdoje darysite tai dar geriau (nebent pernelyg susijaudinsite ir susidrovėsite). kai esame arti. dėmesio išblaškymas ir kitų žmonių buvimas. patvirtinančių bent tris galimus veiksnius (Aiello ir Douthitt. o ne išsibarsčiusi 100 vietų auditorijoje. GRUPĖS ĮTAKA 309 Gal pastebėjote. kad 35 studentų grupė atrodo artimesnė ir linksmesnė 35 vietų auditorijoje. gali tapti neįmanomu. kuris palengvina dominuojančią reakciją. kurių nuomonė nėra svarbi (Seta ir Seta. susigrūdimas taip pat ir audrina. Atlikdami sudėtingas užduotis jie darė daugiau klaidų. Vieno eksperimento Santa Barbaroje metu Kalifornijos universiteto bėgikai. 1983). Kiti eksperimentai patvirtino Cottrello išvadą: dominuojanti reakcija labiausiai sustiprėja tada. Tačiau. 1980. Nuogąstavimas dėl įvertinimo Nickolas Cottrellas įtarė. pamatę pievelėje sėdinčią moterį. kad stebėtojai gali sukelti baimę. Tomis pačiomis aplinkybėmis veiksmas. kuris jums sunkiai sekasi. • kodėl sužadinimas atslūgsta. kai kiti žmonės yra nepažįstami ir juos sunku stebėti (Guerin ir Innes. jei ji būdavo į j u o s atsisukusi veidu. 1982). 1992). Jis tyrė Masačiusetso universiteto 10 studentų grupes 20 pėdų pločio ir 30 pėdų ilgio arba 8 pėdų pločio ir 12 pėdų ilgio patalpose. tyrę universiteto studentus Indijoje. ar jie mus vertina. • kodėl žmonės geriausiai užduotį atlieka tarp pranašesnių kolegų (Seta. • kodėl socialinio palengvinimo poveikis būna didžiausias tada. Priešingai nei stebint auditorijai. 2001): tai . o kraujospūdis aukštesnis (tai rodo sužadinimą). kad mes greičiau atkreipiame dėmesį į kitų žmonių juoką ar plojimus ir prie jų prisijungiame. Taip yra iš dalies todėl.8 s k y r i u s . Cottrellas su bendradarbiais (1968) užrišo stebėtojams akis. nuogąstavimas dėl įvertinimo (evaluation apprehension) Rūpinimasis. o ne nugara (Worringham ir Messick. Nuogąstavimu dėl vertinimo taip galima paaiškinti. vien tik žmonių užrištomis akimis buvimas nepagerino įprastos reakcijos. kai žmonės jaučiasi vertinami. kai tarp svarbių žmonių atsiranda ir tokių.

perskirtas žemomis pertvaromis. Tai paprastas daugelio mokslinių duomenų apibendrinimo būdas. dauguma bėgikų sparčiau bėga būdami drauge su kuo nors. kaip sekasi kitiems grupės nariams arba kaip reaguoja auditorija. 1987). S O C I A L I N Ė ĮTAKA Susidrovėjimas.2 paveiksle. net jei tas žmogus nevertina bėgiko rezultatų ir su juo nerungtyniauja. kai esame vertinami. atsirandanti tarp dėmesio skyrimo kitiems ir užduočiai. Ar ši teorija 3) taikoma praktikoje? Galime tik spėlioti. kad sužadinti gali ir kitų žmonių buvimas. bet ir tokie dirgikliai. Teorija taip pat padeda daryti aiškias prognozes. Robertas Baronas ir Danny Moore (1978. teorija . Įtampą sukelia ne tik kito žmogaus buvimas. Jei drovūs krepšininkai. ar trukdo kūrybingai spręsti sudėtingas problemas? Ar galite sugalvoti kitų šios teorijos taikymo praktikoje būdų? APIBENDRINIMAS Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti žmonės? • Pagrindinės socialinės psichologijos problemos susijusios su kitų žmonių buvimu.) Kalbant apie žmones. Prisiminkime. 1986). net jei nenuogąstaujama dėl vertinimo ir išlaikomas dėmesys. Socialinio palengvinimo teorija siūlo tokias pirmųjų dviejų tipų prognozes: 1) teorijos esmė (kad kitų žmonių buvimas sužadina ir kad šis socialinis sužadinimas sustiprina dominuojančią reakciją) buvo patvirtinta ir 2) teorija galimai tyrimų krypčiai suteikė naują gyvenimą. įtampa. Socialinio palengvinimo teorija daro tai sėkmingai. mesdami lemtingus baudos metimus. kaip juos vertina kiti gyvūnai. analizuoja savo kūno judesius. 1981a. taip pat gali trukdyti atlikti veiksmus.310 II dalis. kuriuos geriausiai atliekame automatiškai (Mullen ir Baumeister. Tai perša mintį. kad palengvinimo poveikį jaučia ir gyvūnai. kad sužadinimo mechanizmas yra įgimtas ir būdingas didžiajai gyvūnijos daliai. Dėmesio išblaškymas Glennas Sandersas. kad. daugelyje naujos statybos įstaigų atskiri biurai perkelti į dideles atviras erdves. Pirmuosiuose šios srities eksperimentuose buvo pastebėta. Kitų žmonių buvimas Tačiau Zajoncas įsitikinęs. kai kas nors stebi . pažengė dar toliau. domėdamiesi. Ar dėl to atsiradęs suvokimas. Kaip parodyta 8. kad greta yra kiti žmonės. 1981b). Dabar pats laikas prisiminti šios teorijos tikslą. kad užduotys atliekamos geriau. kurios 1) leidžia patvirtinti arba keisti teoriją. kaip ryški šviesa (Sanders.lyg mokslinė stenograma: ji supaprastina ir apibendrina stebėjimų įvairovę. Kaip pastebėjome 1 skyriuje. mes išblaškome savo dėmesį. perkrauna mūsų pažinimo sistemą ir sukelia susierzinimą. jie dažniau nepataiko. Jie teigė. Mes nebegalime susitelkti. (Gyvūnai tikriausiai sąmoningai nesirūpina tuo. 2) nurodo naujų tyrimų kryptį ir 3) siūlo praktinius taikymo būdus. Baron. aiškindami nuogąstavimą dėl įvertinimo. padeda sklandžiau atlikti gerai išmoktas užduotis.

ir užduočiai. . kai žmonės siekia asmeninių tikslų ir kai jų pastangas (meškerės valo susukimą į ritę. kad esama stebėtojų arba dirbama grupėje. tarp jų ir atlikti su gyvūnais. G R U P Ė S ĮTAKA 311 8. faktas.2 PAVEIKSLAS Atviromis erdvėmis suprojektuotuose biuruose žmonės dirba. kyla įtampa. • Tačiau kodėl kitų žmonių buvimas sužadina? Eksperimentai perša išvadą. kad žmonių buvimas gali trukdyti atlikti užduotis. jog nuogąstaujama dėl įvertinimo.) galima įvertinti individualiai. aritmetikos uždavinių sprendimą ir pan. Socialinis dykinėjimas: ar būdami grupėje žmonės stengiasi mažiau? Ar traukdami virvę komandoje. verčia daryti išvadą kad buvimas kieno nors akivaizdoje gali jaudinti net tada. vienoje virvės pusėje esantys aštuoni žmonės trauks tokia jėga.kodėl? Ir kokių asmeninių pastangų galime tikėtis iš dirbančių grupėje? Socialinis palengvinimas paprastai atsiranda tada. Kaip tai gali atsiliepti darbuotojų efektyvumui? Šaltinis: nuotrauka gauta iš bendrovės Herman Miller Inc. greta dirbant kitiems žmonėms. Atsižvelgęs į šiuos duomenis Robertas Zajoncas pritaikė visiems žinomą eksperimentinės psichologijos principą: sužadinimas palengvina dominuojančią reakciją. Kadangi kitų žmonių buvimas kelia jaudulį. t Buvimas minioje ar ankštose erdvėse panašiai sužadina ir palengvina dominuojančių reakcijų pasireiškimą. kad sužadinimas kyla iš dalies dėl to.8 s k y r i u s . Kiti eksperimentai. padeda atlikti lengvas užduotis (kuriose vyrauja teisingas atsakymas arba reakcija) ir trukdo vykdyti sunkias (kuriose dominuoja neteisingas atsakymas arba reakcija). jog išblaškomas dėmesys kai dėmesį reikia padalinti ir kitiems. kuri būtų lygi aštuonių pavieniui traukiančių žmonių jėgų sumai? Jei ne. arba jos atliekamos grupėje. Kiti mokslininkai atkreipė dėmesį. kai nesijauti vertinamas ir niekas neblaško dėmesio. o iš dalies dėl to. Šios situacijos .

O gal blogus rezultatus nulėmė darbo koordinavimo trūkumai? Gal traukdami virvę žmonės darė traukimo krypties ir laiko paklaidas? Masačiusetso universiteto mokslininkų grupė. tačiau ne į tokias. nors iš tiesų jie traukė vieni. Graves ir Peckham. 8. parodytą įrenginį) ir liepiama iš visų jėgų traukti.kai grupės rezultatas priklauso nuo individualių pastangų .3 pav. 8.komandos dvasia didina produktyvumą? Ar mūrininkai kloja plytas sparčiau dirbdami komandoje. . Eksperimento dalyviams buvo užrišamos akys. 1974. kai gautos pajamos už parduotus saldainius panaudojamos klasės išvykai apmokėti. už kurį visi gauna vienodus pažymius. jog grupinis užduočių atlikimas mažina asmeninį suinteresuotumą. Arba visos klasės vykdomas projektas. kad kartu su jais traukia du-penki jiems už nugaros stovintys žmonės. Kitas pavyzdys . kai manydavo. kad „vienybėje . vadovaujama Alano Inghamo (1974).organizuotas lėšų rinkimas. išmoningai pašalino šią problemą. 1986) pastebėjo. ar pavieniui? Atsakyti į šiuos klausimus padės laboratorinis imitavimas. Ar atliekant bendras užduotis . Daug rankų mažai dirba Beveik prieš šimtmetį prancūzų inžinierius Maxas Ringelmannas (apie tai rašo Kravitz ir Martin. kad traukia vieni. S O C I A L I N Ė ĮTAKA panašios į įprastas. Šaltinis: Ingham. Alano G. Inghamo nuotrauka. paskiriama pirmoji pozicija (žr. jie traukdavo 18 procentų smarkiau nei tada.3 PAVEIKSLAS Virvės traukimo prietaisas Pirmoje pozicijoje stovintys žmonės traukdavo virvę silpniau. priversdami eksperimento dalyvius galvoti.312 II dalis. kai žmonės sutelkia pastangas.galybė" ir perša išvadą.komandinis virvės traukimas. su kokiomis susiduriame darbe. Tai prieštarauja prielaidai. Tokios veiklos pavyzdys . kad už jų esantys žmonės traukia kartu. Levinger. kad pasiektų bendrą tikslą ir kai individualias pastangas sudėtinga įvertinti. kad kolektyvinės virvę traukiančių žmonių pastangos prilygsta vos pusei asmeninių pastangų sumos. kai manydavo. Žinodami. kad virvę traukia ir kiti.

Kerr ir Bruun. G R U P Ė S ĮTAKA 313 Mokslininkai Bibbas Latanė. tranas (free rider) Žmogus. kad dalyviai šauks garsiau. kad jie šaukia ir ploja ne vieni. Ir priešingai. Tad Latanė ir jo bendradarbiai. 1986).8 s k y r i u s . kai visi suvienija savo pastangas siekdami bendro tikslo. darydami tai kartu su kitais. kad kiti penki taip pat šaukia arba ploja. Įdomu tai. šį reiškinį stebėjo atlikdamas eksperimentą Teksaso universitete. kuriems apie eksperimentą buvo papasakota. Tad principas . kad jie negirdėdavo savo šūksmų ar plojimų. kurį jie pavadino socialiniu dykinėjimu. kad jų šūksniai . socialinio palengvinimo eksperimentuose įvertinimo tikimybė buvo didesnė. kaip iškreipiama viena socialinį palengvinimą sąlygojančių psichologinių jėgų. Ir koks gi buvo tikrasis rezultatas? Pasireiškė socialinio dykinėjimo efektas: kai eksperimento dalyviai manė. Socialinis dykinėjimas pasireikšdavo netgi tada. kai pastangos vertinamos individualiai. jog tokiais atvejais atsipalaiduojama. 1985. ir su grupe. per kurias sklisdavo toks kurtinantis šaukiančių ar plojančių žmonių triukšmas. juo labiau kitų žmonių. už kuriuos vertinami bendrai. nelaikė savęs dykinėtojais. Williamsas teigia. Kai žmonės neturi atsiskaityti asmeniškai ir negali įvertinti savo pastangų. kai žinojo. Jie pastebėjo. tačiau nė vienas nesutinka. Ohajo valstijos universitete atliko eksperimentą. tiriantis socialinio dykinėjimo pasekmes politikoje. kai veikia vieni. 1987). Politologas Johnas Sweeney (1973).palaiko komandą (Hardy ir Latanė. kai manė. kai tikėjo.nuogąstavimas dėl įvertinimo. kad jų rezultatas sumuojamas kartu su kitų eksperimento dalyvių rezultatais. 1980) ieškojo ir kitų būdų tirti šiam reiškiniui. kad atsipalaiduoja būtent jis. Socialinio dykinėjimo eksperimentų dalyviai buvo įsitikinę.pavieniui arba su grupe . o ne tada. jog tai daro vieni. Kiplingas Williamsas ir Stephenas Harkinsas (1979. kurie plojo ir pavieniui. sekdami Inghamo pavyzdžiu. 1993 ir 8. nes mažiau varžėsi. jog yra asmeniškai stebimi. Panašiai nutinka. žmonės susigundydavo tapti tranais ir pasinaudoti grupės pastangomis. kad abiem atvejais plojo vienodai smarkiai. jie susodinami ratu ir duodamos užsidėti ausinės. nei tada. 1981).). kurio metu privertė eksperimento dalyvius patikėti. kad garsūs šešių žmonių šūksniai ar plojimai buvo trečdaliu silpnesni. šaukiant ir t. jie sukeldavo trečdaliu silpnesnį triukšmą nei tada. Būdami grupėje. t. kai studentai vykdo grupinius projektus. kad visi pripažįsta. jie manė. kad yra vertinami tik tada. grupinis triukšmas yra ne toks efektyvus. tačiau mažai duodantis jai. Iš šio ir dar 160 kitų tyrimų (Karau ir Williams. atsakomybė ištirpsta tarp visų grupės narių (Harkins ir Jackson. Harkins ir kiti. Būnant grupėje (traukiant virvę. žmonės sąmoningai stebi savo elgesį (Mullen ir Baumeister. . Studentai energingiau mynė dviračio treniruoklio pedalus (matuojant jų pagaminamą elektros energiją).4 pav.kai socialinis dykinėjimas (sočiai loafing) Polinkis mažiau stengtis. kad tie. Tie. spėjo. nei sukelti vieno žmogaus. gaunantis naudos iš grupės. kai eksperimente dalyvaudavo mokyklų sporto komandų aistruolių vadovės. Per skirtingus bandymus jiems būdavo liepiama šaukti ir ploti vieniems arba kartu su grupe. rūpestis dėl įvertinimo sumažėdavo. Atsidūrę dėmesio centre. Šešiems eksperimento dalyviams buvo užrišamos akys. kurios būdavo įtikinamos.) matome. Tačiau kaip ir traukiant virvę.

). CT. 1989). kai buvo vertinamas kiekvieno asmeninis išdirbis. Schroeder. rūpestis dėl įvertinimo sustiprėja ir pasireiškia socialinio palengvinimo fenomenas . rekomenduojama „individualią gamybą padaryti pastebimą". ir pavieniui žmonės stengiasi labiau. 1992. duomenis paaiškėjo. i n Sočiai Dilemmas: Perspectives on Individuals and Groups. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 8. leidimo duomenys: Publishing Group. A. kad grupei didėjant. pastangos mažėja (dykinėjama).314 II dalis. Jackson ir Karau. Pagalvokite: agurkų konservų fabrike svarbiausias darbas yra nuo konvejerio juostos paimti tinkamo dydžio agurko puselę ir įdėti ją į stiklainį. vertina eilėraščius ar straipsnius. kad tai neturės įtakos užmokesčiui (Faulkner ir Williams. Deja. kad būtų galima pamatuoti kiekvieno asmeninį indėlį. 100 95 90 o D) 85 C B 00 (D 80 Q_ (/> O ~o 75 č •g > C TD 70 0 1 10 Grupės dydis 15 16 mus stebi. bet ir kai pumpuoja vandenį ar orą. patenka į bendrą surinktuvą). jog remiantis socialinio dykinėjimo moksliniais tyrimais. nes jų darbo rezultatų neįmanoma nustatyti (stiklainiai. Praeger Publishers. Ir grupėje. Socialinis dykinėjimas kasdieniame gyvenime Kaip plačiai paplitęs socialinis dykinėjimas? Laboratorijoje šis reiškinys pastebimas ne tik tada. 1996). Inc. kai žmonės tempia virvę. prieš pasiekdami kokybės kontrolės skyrių. Harkinsas ir Latanė (1981) rašo.. darbininkams kyla pagunda dėti bet kokio dydžio puselę. Ar galima šiuos rezultatus apibendrinti ir pritaikyti keliant darbininkų darbo produktyvumą? Nedidelio eksperimento metu buvo pastebėta. D. ir kelia klausimą: „kiek agurkų darbininkas galėtų sudėti. šaukia ar ploja. 8. mina dviratį. red. Diagramoje taškais pažymėti jungtiniai šių tyrimų duomenys. nuogąstavimas dėl įvertinimo sumažėja ir pasireiškia socialinis dykinėjimas (žr. spausdina ar stebi signalus. kai galima įvertinti kiekvieno jų pastangas: universiteto plaukikai per estafetės plaukimą pasiekia geresnių rezultatų. Kai išnykstame minioje.4 PAVEIKSLAS Grupei didėjant. jei kas nors stebi ir skelbia jų asmeninius laimėjimus (Williams ir kiti. Williamsas. jei jam būtų mokama tik už teisingai atliktą darbą?" . kuria idėjas.padaryti taip.išlieka. kad prie konvejerio dirbantys darbininkai pagamino 16 procentų daugiau gaminių. VVestport. pastangos mažėja Statistiškai apdorojus 49 tyrimų. Vienas iš būdų sužadinti suinteresuotumą . kuriuose dalyvavo per 4000 dalyvių. Šaltinis: VVilliams.5 pav. Kai kurie futbolo treneriai tai daro filmuodami ir vertindami kiekvieną žaidėją. nors jie žinojo.

Kaip ir visuomeninės televizijos žiūrovai. neaukojantys pinigų savo žiūrimai stočiai per aukų rinkimo kampaniją. kolektyvistinėse kultūrose yra didelis lojalumas šeimai ir darbo grupėms. Kaip pastebėjome 2 skyriuje. Vengrijoje asmeninio naudojimo sklypai tesudarė 13 procentų visos dirbamos žemės. tačiau iš jų buvo gaunama 27 procentai viso sovietų žemės ūkio derliaus (H. Tailande. Šiaurės Amerikoje darbininkai.vertindami žemės ūkio gamybos rezultatus buvusiose komunistinėse šalyse.2. 1993. Jie turėjo ir mažus sklypus asmeniniam naudojimui. Septyniolika vėliau atliktų tyrimų Azijoje patvirtino. Kai atpildas paskirstomas po lygiai. maisto pramonės rezultatai per metus pagerėjo 8 procentais . Indijoje ir Malaizijoje. nesuvaržytos komunistinio režimo? Latanė ir jo bendradarbiai (Gabrenya ir kiti. Taivane.kitame ir buvo mažai atsakingi už kurį nors konkretų darbą. Plaukimo varžybose įvertinamas kiekvieno plaukiko gebėjimas nugalėti. Ir ką gi jie pastebėjo? Šiose šalyse socialinis dykinėjimas taip pat buvo akivaizdus. 1985) pakartojo triukšmo sukėlimo eksperimentus Japonijoje. 1999).5 PAVEIKSLAS Socialinis palengvinimas ar socialinis dykinėjimas? Kai žmonių neįmanoma įvertinti arba jie neprivalo atsiskaityti. 1979). 1976). tad atsipalaiduoti arba dykinėti gali kas nori. Čia galima įžvelgti dar vieną socialinio dykinėjimo priežastį. G R U P Ė S ĮTAKA 315 Asmeninės pastangos įvertinamos Nuogąstaujama dėl įvertinimo n | Socialinis palengvinimas 8. ypač . Kugihara. kad šie sklypai tesudarė vieną procentą visos dirbamos žemės. Kai Kinija leido ūkininkams pardavinėti maisto produktus. neatsižvelgiant į as- .5 karto daugiau nei per ankstesnius 26 metus (Church. atlikdavusius atidavus prievoles valstybei. Smith. dykinėjimo tikimybė didėja. nemokantys profsąjungos ar profesinių asociacijų nario mokesčio arba savanoriškai nedirbantys šioms organizacijoms. Po vienos analizės paaiškėjo. 1986). Be to. O kaipgi kolektyvistinės kultūros.8 s k y r i u s . vis tiek yra patenkinti iš šių organizacijų gaunama nauda. kad kolektyvistinėse kultūrose socialinio dykinėjimo mažiau nei individualistinėse (Karau ir Williams. kitą . moterų (kaip aiškinome 5 skyriuje) individualizmas mažesnis nei vyrų ir dėl to jos mažiau socialiai dykinėja. tačiau iš jų buvo gaunamas trečdalis derliaus (Spivak. Virvės traukimo varžybose nė vienas komandos narys nėra atsakingas asmeniškai. Komunizmo kūrimo Rusijoje metais kolūkiečiai vieną dieną dirbdavo viename lauke. Sužadinimas pastangos sumuojamos ir NEVERTINAMOS pavieniui Nenuogąstaujama dėl įvertinimo Socialinis dykinėjimas Mokslininkai rado socialinio dykinėjimo faktų įvairiose tautose ir kraštuose.

APIBENDRINIMAS Socialinis dykinėjimas: ar būdami grupėje žmonės stengiasi mažiau? • Tirdami socialinį palengvinimą mokslininkai analizuoja. kad Izraelio kibucuose užauginamas gausesnis derlius nei nekolektyviniuose ūkiuose (Leon. jei su jais niekada daugiau nesimatytumėte. Jei grupės mažos ir sukomplektuotos iš vienodos kompetencijos žmonių. Grupėje dykinėjama mažiau. 1989. kuriuos teks dažnai matyti. Worchel ir kiti. Tačiau. Latanė rašo. o kiekvieno maksimalios pastangos tokios svarbios. 2000. vieno lyderio žodžiais tariant. yra tikimybė. Grupės nariai mažiau dykinėja ir tada. didžiausią naudą gauna grupės tranas. įtemptai dirba visi (Shepperd ir Taylor. 1983. 1986). už kuriuos bus atlyginta. SOCIALINĖ ĮTAKA meninį indėlį. Kai grupėms iškeliami sudėtingi tikslai. kad komandos dvasia padeda išlaikyti reikiamą įtampą arba ją suintensyvina. 1992. Kai grupės nariai tiki. kad jausitės labiau suinteresuoti nei tuo atveju. Papildomas grupės paskatinimas arba reikalavimas siekti tam tikrų standartų taip pat stiprina kolektyvines pastangas (Harkins ir Szymanski. dirbame atkakliau (Plaks ir Higgins. 1983). kai vertinama individualiai. kad labai stengdamiesi pasieks rezultatų. Kerr ir Bruun. 1991). kai joms atlyginama už grupės sėkmę ir kai vyrauja įsipareigojimo komandai dvasia. Tad ar orientuotose į grupes kultūrose socialiai dykinėjama mažiau? Kai kurie iš šių duomenų sutampa su kasdienių darbo grupių tyrimų rezultatais. 1995). kai nėra stebimos jų asmeninės pastangos. gali tapti „rojumi parazitams". Tad tranams palankios situacijos. Kerr. atliekant grupinius projektus stengiamasi labiau (Groenenboom ir kiti. 1982. 2001). Karau ir Williams. jie taip pat gali savo indėlį laikyti svarbiu (Comer. . 1999). Kartais tikslas būna toks patrauklus. Ar per olimpinę irklavimo regatą aštuonvietės valties irkluotojai stengiasi mažiau nei vienvietės ar dvivietės valties irkluotojai? Faktai rodo. Atliekant sudėtingas užduotis gali atrodyti.316 II dalis. kolektyvinis darbas ne visada skatina atsipalaiduoti. Shepperd ir Wright. kad teks su kažkuo vėl bendrauti. Nors socialinis dykinėjimas dirbant kolektyviai ir nesant asmeninės atsakomybės yra įprastas reiškinys. kai užduotis yra sudėtinga. kai jaučiasi esą draugai arba tapatina save su grupe. o ne su pašaliečiais (Davis ir Greenlees. Net jei tik tikimasi. patraukli arba uždeganti (Karau ir Williams. 1969). Taigi žmonės suinteresuoti atsipalaiduoti. Sutelktumas suintensyvina pastangas. Williams ir Karau. daug rankų ne visuomet mažai dirba. Tačiau žmonės dažnai suvienija pastangas ir dirba siekdami bendro tikslo nebūdami atsakingi asmeniškai. 1993). jog ne. kad pastangos tam būtinos (Harkins ir Petty. visi dirba įtemptai (Hackman. be abejonės. kaip atliekamos užduotys. 1998). 1989). 1997. Jei kursinį darbą atliekate kartu su kolegomis. Kai kitus grupės narius laikome nepatikimais arba nepajėgiais tinkamai prisidėti.

Nuasmeninimas: kada būdami grupėje žmonės netenka savojo Aš? Grupėje žmogus gali netekti savimonės. maištų. gali vykti stulbinami dalykai. kai bendra atsakomybė kelia pagundą pataupyti jėgas grupės sąskaita. tada plūstelėdavo kita". Sunku įsivaizduoti vieną roko aistruolį. nevaržomai siautėjo plėšikautojai. galimas atlygis reikšmingas ir vyrauja stipri komandos dvasia. Tokie pranešimai vertė likusį pasaulį stebėtis: kas nutiko plėšikautojų moralės jausmui? Kokios tokio elgesio priežastys? Kodėl nebuvo to tikėtasi? Kai kartu darome tai. Sužadinimui susijungus su sumažėjusia atsakomybe ir susilpnėjus įprastiems suvaržymams. 2003a). orgijų. G R U P Ė S ĮTAKA 317 • Atlikdami tokias „sumuojamas užduotis". 2003a. Per 48 valandas Bagdado nacionalinis muziejus prarado 15 000 meno kūrinių. mušantį negalintį apsiginti vairuotoją. kai ispanų konkistadorai nusiaubė actekus ir inkus. Dėi to prarandamas individualumas ir santūrumas. klykti per roko koncertą) iki impulsyvaus pasitenkinimo (grupinio vandalizmo. . Universitetai neteko kompiuterių. kad visus juos išprovokuoja grupės galia. žengiančius į Irako miestus. socialinio palengvinimo eksperimentai rodo. raginantį ką nors nusižudyti. Ligoninės neteko lovų.nuo nežymaus suvaržymo sumažėjimo (mėtyti maistą valgykloje. linčiavimų). Polk ir Schuster. piktai šaukti ant teisėjo. sukelti pojūtį. 2003b). ištrūkę iš akylos Saddamo Husseino policijos kontrolės. Kas sukelia tokį nuasmeninimą? 2003 metų balandį. 2003c. Tokius nevaržomus poelgius sieja tai. Nacionalinė biblioteka prarado dešimtis tūkstančių senovinių rankraščių ir pavirto smilkstančiais griuvėsiais. pasitraukdavo. jog susidūrėme su kažkuo už mus galingesniu.daugumos jų nebuvo spėta išimti iš ekspozicijos ir patalpinti saugyklose (Burns. Tam tikrose situacijose būdami grupėje žmonės lengvai pamiršta . . vagysčių) ar destruktyvaus socialinio sprogimo (policijos brutalumo.rašė žurnalas Science (Lawler. grupių nariai dirba ne taip įtemptai. „Jie atvykdavo gaujomis: įsiverždavo 50 žmonių grupė. jei siekiama svarbaus tikslo. Žmonės gali atlikti įvairiausius veiksmus . kad grupė gali veikti kaip dirgiklis ir išlaisvinti nuo atsakomybės. nebuvo prarasta tiek daug per tokį trumpą laiką". Lawler.pasakojo vieno universiteto dekanas (Lawler.8 s k y r i u s . Grupės gali sujaudrinti. ar netgi vieną policininką. sekdami paskui amerikiečių karius. karštligiškai klykiantį per roko koncertą. • Tačiau grupės nariai gali stengtis labiau. vieną Oklahomos universiteto studentą. 2005). 2003b. „Nuo tų laikų. . Šie duomenys sutampa su kasdienėmis situacijomis. kėdžių ir net elektros lempučių. ko nedarytume vieni Kaip matėme ankstesniuose poskyriuose.

kad minios poveikis stiprina anonimiškumą? Ne. įprastas normas. jos dvigubai ilgiau laikė mygtuką nuspaustą. . kai pokalbiai vyksta akis į akį (Douglas ir McGarty. tampa. galima atlikti eksperimentus. First Series. Tačiau jei didelė minia arba naktis leisdavo pasijusti anonimiškiems. ką pagalvos kiti. kankinti ar kitaip žaloti auką. 2002) tokio eksperimento idėją pasiūlė jo studentai. ar anonimiškumas iš tiesų susilpnina savikontrolę. tomis pačiomis dienomis piratavo įsirašinėdami muzikos kūrinius. kuriems siaubą kėlė gaujų siautėjimai Bagdade. Compensation („Kompensacija"). praranda tapatumo pojūtį. linčiuotojai tai suvokia kaip grupinį veiksmą. o ne individualiu sprendimu. 1841 Fizinis anonimiškumas Ar galime tvirtinti. Buvo pastebėta. negalime. Kokios aplinkybės sukelia šią psichologinę būseną? Grupės dydis Grupė ne tik veikia savo narius.6 pav. po to į MP3 grotuvą tiesiog neatrodė labai amoralu. įsirašyti kieno nors autorinę nuosavybę į savo kompiuterį. Essays. „Gauja yra kūnų bendrija. S O C I A L I N Ė ĮTAKA nuasmeninimas (deindividualization) Savimonės ir nuogąstavimo dėl įvertinimo praradimas. Norėdamas paeksperimentuoti su šitokiu anonimiškumu. bet ir gali juos pakeisti neatpažįstamai.318 II dalis. labiau „karštakošišką" elgesį nei tada. gali laisvai plėšikauti. Leonas Mannas (1981) padarė išvadą kad žmonės paprastai nesiima provokacijų dieną arba nebūdami minioje. nei tos. Išanalizavęs 21 atvejį.kitaip tariant. Kiekviename šių pavyzdžių. Plėšikautojai. kiekvienas savo poelgį gali teisinti situaciniu. Pasipiktinęs krepšinio aistruolis pasislepia nepatenkintųjų minioje. tai įvyksta esant grupėje ir patekus į situacijas. tai būdavo pretekstas provokacijoms ir priekabėms. Albertas Pepitone ir Theodore Newcombas (1952). Brianas Mullenas (1986) aprašo panašų linčo gaujų poveikį: juo didesnė gauja. Linčiuotojų gauja leidžia tikėtis. kai minia stebėjo žmogų. 2001). vien išsidažę veidus. Tačiau norint įsitikinti. kad jos nariai nebus persekiojami juridiškai. Panašų anonimiškumą kuria internetas. išnyksta. kuriems kilo klausimas. nuasmenintais. Kadangi „visi taip daro". Paprašytos skirti moteriai elektros šoką. kurių veidus buvo galima matyti ir kurios buvo prisisegusios dideles korteles su pavardėmis.nesvarbu. juo daugiau jos narių praranda savąjį Aš ir ima elgtis žvėriškai. kaip geri vaikinai Williamo Goldingo romane „Musių valdovas" staiga tampa pabaisomis. paklūsta grupės ar minios normoms . deginti. Zimbardo (1970. pavyzdžiui. primenančiais Kukluksklano aprangą (žr. 8. laisva valia atsisakanti sveiko proto. Milijonai žmonių. kad interneto pokalbių ir naujienų svetainių teikiamas anonimiškumas taip pat skatina priešiškesnį." Ralph Waldo Emerson. grasinantį nušokti nuo pastato ar tilto. Zimbardo aprengė Niujorko universiteto moteris vienodais baltais chalatais ir gobtuvais. gaujoje tapę beveidžiais. Kadangi daug kas taip elgiasi ir beveik nereikia baimintis būti sučiuptam. kaip pavadino Leonas Festingeris. skatinančias paklusti grupės normoms . baimė.). geroms ar blogoms. pradedant sporto aistruolių miniomis ir baigiant linčiuotojų gaujomis.

du kartus dažniau ir tai trukdavo beveik du kartus ilgiau. Po mūšio vienose kultūrose likę priešai žudomi. pradėdavo signalizuoti trečdaliu greičiau.8 s k y r i u s . dauguma jų pasiimdavo dar vieną saldainį. Edo Dienerio (1976) vadovaujama mokslininkų grupė išradingai pademonstravo. Norėdami patikrinti. Šie eksperimentai privertė pagalvoti. Patricia Ellison ir Johnas Governas su bendradarbiais (1995) paprašė. kurių būdavo paprašoma pasakyti savo vardą. G R U P Ė S ĮTAKA 319 8. kad būdami grupėje. Laukiant buvo įrašomas užpakalyje stovinčio automobilio garsinis signalas (švelniai agresyvus veiksmas). susilieję su grupe. Visų Šventųjų dienos išvakarėse jie stebėjo 1352 Sietlo vaikus. tyrėjas juos sutikdavo šiltai. nusidažydami kūnus bei veidus ir užsidėdami kaukes. kaip veikia uniformų dėvėjimas.7 paveiksle. pavardę ir kur jie gyvena. Ruošdamiesi mūšiui. palyginti su tais vaikais. pakviesdavo vidun. palyginti su tais. kurias buvo galima atpažinti. keičiantis situacijai stipriai keitėsi ir padorumo ribų peržengimo laipsnis. Kaip parodyta 8. prarasdavo savo individualumą ir pasijusdavo anonimiški. dvigubai dažniau peržengdavo padorumo ribas. kurie išlikdavo anonimiški.6 PAVEIKSLAS Neįvardytos moterys bejėgėms aukoms dažniau skirdavo stipresnį elektros šoką nei tos. kai iš paskos važiuos automobilis pakeliamu stogu arba varomas keturių ratų. . Taip pat ir tie. Kai vaikai lankydavosi viename iš 27 namų po vieną arba su grupe. Pasislėpę stebėtojai užfiksavo. kurių automobilių viršus buvo atviras. vairuotoja sustotų degant raudonam šviesoforo signalui ir delstų 12 sekundžių. kad tais atvejais. kaip tai pasireiškia gatvėse. Kai vaikai. vaikai dvigubai dažniau paimdavo dar vieną saldainį. pasiūlydavo išsirinkti vieną saldainį ir išeidavo iš kambario. lankančius kaimynų namus ir prašančius saldainių. kaip žmones veikia buvimas grupėje ir anonimiškumas. kai kurių gentinių kultūrų kariai (kaip ir kai kurie fanatiški sportinių komandų aistruoliai) nuasmenina save. Automobilių su nenuleistu viršumi ir keturiais varomaisiais ratais vairuotojai jautėsi palyginti anonimiški. palyginti su pavieniui atėjusiais.

ne. kad panašus į kukluksklaninkų apdaras.7 PAVEIKSLAS Vaikai dažniau peržengdavo padorumo ribas paimdami dar vieną saldainį Visų Šventųjų dienos išvakarėse. galėjo skatinti priešiškumą. skanduojantis.320 II dalis. kad kultūrose. kas atkreipia dėmesį ir suerzina. žiauriai susidorojama su priešais. kitose kultūrose . sukeldamos elektros šoką jos elgėsi ne taip agresyviai kaip tada. kad anonimiškumas mažina savivoką. apsivilko medicinos sesers uniformomis.kai tapdavo nuasmeninti būdami grupėje ir anonimiški. plojantis ar šokantis žmonių būrys jaudrina ir susilpnina savimonę. skatina tapatinimąsi su grupe. Džordžijos universitete atliktuose eksperimentuose moterys. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 8.č i o . ir teigiami (medicinos seserų uniformos). Vėliau. Č I O .Č I O . anonimiškieji sukėlė rimtesnius sužalojimus ir įvykdė daugiau užpuolimų ir vandalizmo aktų. Visose šiose situacijose žmonės reagavo į aiškius asocialius ženklus. kaip nuasmeninančiai paveikė skandavimas „čio-čio": Visi broliai ir seserys susikibo rankomis ir ė m ė vis intensyviau skanduoti. kai buvo žinomos jų pavardės ir pabrėžta asmens tapatybė. o ypač . č i o č i o . Sužadinanti ir dėmesį blaškanti veikla Dažnai prieš didelių grupių agresijos protrūkius atsitinka kas nors nereikšminga. gobtuvais ar kitaip užsimaskavę užpuolikai. kurie gali būti ir neigiami (kukluksklano uniformos). Vienas Munistų kulto pasekėjas prisimena. 1976. Į • Į Atpažįstami Anonimiški Pavieniui Grupėje kankinami arba sukapojami. prieš nuspręsdamos. kurių kariai nuasmeninami. 1995) padarė išvadą.imami kaip karo belaisviai. Ar išorinis anonimiškumas visada išlaisvina mūsų blogiausias savybes? Laimei. Andrew Silke (2003) ištyrė. kokį elektros šoką sukelti kitam žmogui. reagavimą į išorinius situacijos ženklus. kai nusisegė korteles su pavardėmis ir tapo anonimiškos. Tomas Postmesas ir Russellas Spearsas (1998. Išanalizavę 60 nuasmeninimo tyrimų. Robertas Watsonas (1973) labai atidžiai atliko antropologinius tyrimus ir padarė išvadą.Č I O ! JE! JE! PAU!!! Šis v e i k s m a s privertė m u s pasijusti . Šaltinis: Diener ir kiti. kurį dėvėjo Zimbardo eksperimentų dalyvės. Šūkaujantis. kai būdavo grupėje. kai jausdavosi anonimiški. Reicher ir kiti. kad 206 iš 500 smurto išpuolių Šiaurės Airijoje įvykdė kaukėmis. Robertas Johnsonas ir Leslie Downingas (1979) teigia. Palyginti su neužsimaskavusiais užpuolikais.

jog ir jie jaučia tą patį. jaučiamės panardinti vientisoje uždaroje visatoje ir besimeldžiančiųjų būryje prarandame diigų savęs pojūtį. Kitaip tariant. Tokios savimonę silpninančios aplinkybės. 1982). segint dideles korteles su pavardėmis. Mažiau apgaudinėja ir tie. mažame miestelyje. gali tapti pretekstu pasijusti nevaržomam. 1979. O nuasmeninimo galimybė mažėja esant savimonę skatinančioms aplinkybėms: atsidūrus prieš veidrodį ar televizijos kamerą. maldos. kai dėvimi saviti rūbai ir gyvenama privačiuose namuose (Ickes ir kiti. dažniau sutampa su veiksmais.8 skyrius. kaip mes. 1983). tačiau neprarask savęs." Yi-Fu Tuan. išsaugok savo tapatybę. 186). 1982 Edo Dienerio (1976. Stiprios savimonės žmonės būdami prieš veidrodį ar televizijos kamerą labiau save kontroliuoja ir jų elgesys aiškiau išreiškia jų nuostatas. Kai paauglys ruošiasi į vakarėlį. Savimonė yra nuasmeninimo priešybė. mažiau save kontroliuoja ir labiau linkę veikti bei reaguoti į situaciją negalvodami apie savo vertybes. kad tokie veiksmai. iškilus panašioms aplinkybėms. 1976). kaip akmenų mėtymas ar dainavimas draugėje. džiaukis būdamas tarp žmonių. jie suvalgo mažiau riebaus sūrio (Sentyrz ir Bushman. Šaukdami ant teisėjo negalvojame apie asmenines vertybes. p. ir suteikė jaukumo. tėvai galėtų jam patarti: „Linksminkis. Be to. grupinių susidūrimų. Susivokusių ar laikinai priverstų taip jaustis žmonių žodžiai. manome. tarsi kažkokiu keistu būdu mes visi kartu būtume patyrę kažką svarbaus. Prieš veidrodį ragaudami įvairių rūšių sūrius. ką padarėme ar pasakėme. nes šiame skandavime buvo kažkas. „Dalyvaudami pamaldose. Steveno Prentice-Dunno ir Ronaldo Rogerso (1980. kartais pajuntame graužatį. 1989) atlikti eksperimentai rodo. ar kiti daro tą patį. Edo Dienerio (1980). kai vyrauja dėmesio neblaškanti tyla. netapk nuasmenintu. šokių. kas veikė atpalaiduojamai. kurie jaučiasi esą išskirtiniai bei nepriklausomi (Nadler ir kiti. kyla malonumas. 1984). kai stabtelime pagalvoti. . veikia nuasmeninančiai (Hull ir kiti. kad praradę savimonę. o reaguojame tik į susiklosčiusią situaciją. Šie duomenys papildo 3 skyriuje aptartus savimonės eksperimentus ir patvirtina jų išvadas. Čio-čio energija mane ir išgąsdino. teikė energijos ir kartu tą energiją išlaisvino (Zimbardo ir kiti. kaip alkoholio vartojimas. kad galėtume mėgautis stipriomis teigiamomis emocijomis ir artumo pojūčiu. Diener ir Wallbom. pasakyti vėliau. impulsyvus grupinis veiksmas patraukia dėmesį. 1977. 1978). bet neužmiršk. Kai matome. ir mūsų pačių emocijos taip pat stiprėja (Orive. Stiprią savimonę turintys žmonės taip pat būna mažiau linkę apgaudinėti (Beaman ir kiti. 1979) eksperimentai parodė. Savimonės susilpnėjimas Savimonę silpninanti grupės patirtis skatina su nuostatomis nesusijusius poelgius. Vėliau. Veikiant impulsyviai ir stebint. kad kiti elgiasi taip. 1998). Šiuos principus galime pritaikyti daugeliui kasdienių situacijų. nuasmeninti žmonės mažiau varžosi. kas esi". esant ryškiam apšvietimui. vykstančiose gotikinėje katedroje. kuris pats save sustiprina. Kartais. O kartais ieškome nuasmeninančios kolektyvinės patirties. GRUPĖS ĮTAKA 321 grupe.

• Tokia deindividualizacija. kurias atlikdami eksperimento dalyviai privalėjo patarti menamiems veikėjams. Stoneris patikrino visuotinai paplitusį įsitikinimą. kurias vėliau pakeičia teisingesnės išvados. yra talentinga. o ne išsiskyrimas. Tai yra vienas iš mokslinių detektyvų. arba nuasmeninimas. kiek jie turėtų rizikuoti. kaip teigiama. socialinių bei religinių judėjimų lyderiai ragina savo narius stiprinti savo tapatumą. kuri. Ruošdamas jį iš pramonės vadybos srities. susijaudinę ir išsiblaškę žmonės pasijunta anonimiški. Grupės poliarizacijos tyrimas iliustruoja. jei stipri žmogaus savimonė.322 II dalis. Tačiau paramos grupių lyderiai. apibendrinusi per 300 tyrimų. apie kurį galiu kalbėti kaip tiesioginis liudininkas. bendraujant su panašiai mąstančiais žmonėmis. Mažų grupių tyrimai padėjo išsiaiškinti gero ir blogo grupės poveikio priežastis: dažnai grupėje vykstančios diskusijos sustiprina pradinį jos narių polinkį. • Dėl to silpsta savimonė bei savikontrolė ir stiprėja reakcija į naują situaciją. jis reikš- .dažniau daro tarpusavio sąveika grupėje? Policijos brutalumas ir gaujų smurtas byloja apie destruktyvų grupių poveikį. Jei Helena j į parašytų ir romanas būtų palankiai sutiktas. nes buvau vienas iš jo dalyvių. kai žmonės abiejose pusėse kalba tik su panašiai mąstančiais. buvo tuometinio Masačiusetso technologijos instituto magistranto Jameso Stonerio (1961) magistro darbas. SOCIALINĖ ĮTAKA APIBENDRINIMAS Nuasmeninimas: kada būdami grupėje žmonės netenka savojo Aš? • Kai vienu metu patiriamas stiprus socialinis sužadinimas ir pasidalijama atsakomybe. Įsivaizduokite. nesvarbu. Ką jūs patartumėte tokioje situacijoje: Helena yra rašytoja. kad grupėse žmonės būna atsargesni nei pavieniui. Grupės poliarizacija: ar grupės sustiprina mūsų nuomonę? Konfliktai dažnai įsiplieskia. Ar kontaktai su bendraminčiais sustiprina išankstines nuostatas? Jei taip. jog esate šio eksperimento dalyvis. žmonės gali pamiršti įprastus varžtus ir prarasti savo individualybę. narių nuomonių supanašėjimas. kai. teigiamą ar neigiamą • Nuasmeninimas reiškiasi silpniau. Jis pateikė problemines užduotis. kodėl? grupės poliarizacija (group polarization) Grupės galia sustiprinti prieš tai buvusias jos narių nuomones. Kokį poveikį . kaip įdomus atradimas paskatina mokslininkus daryti skubotas ir klaidingas išvadas. vadybos konsultantai ir edukologai kalba apie grupių naudą. dėvėdami maskuojančius drabužius ar kostiumus. tačiau iki šiol pragyvenimui užsidirba rašydama pigius nuotykių romanus. ypač tikėtina tada.gerą ar blogą . būdami minioje. „Polinkio į riziką" atvejis Pirmoji mokslinė studija. Neseniai jai kilo mintis parašyti gerą romaną.

penki ar daugiau eksperimento dalyvių juos aptardavo ir kiekvienu atveju priimdavo bendrą sprendimą. Kaip tai įvyksta? Ir kaip tai paplitę? Ar teismo prisiekusiųjų.8 skyrius. 17-os metų amžiaus paaugliai. Norėdamas in- . ką patartų šios knygos „vidutinis" skaitytojas. ar nekeitė savo nuomonės? Visų nuostabai. jei Helenai nepavyktų įgyvendinti savo sumanymo arba romanas patirtų nesėkmę. Dar daugiau. 5 iš 10 kad Helena turėtų rašyti romaną tik būdama 6 iš 10 visiškai tikra. kad grupė sutardavo dėl mažesnio (rizikingesnio) skaičiaus nei siekė narių nuomonių pradinis vidurkis. Antra vertus. Atsakę į dvylika panašių klausimų. turintį du mokyklinio amžiaus vaikus ir užtikrintą. arba labai sumažėti. yra ne mažesnė kaip 1 iš 10 7 iš 10 2 iš 10 8 iš 10 3 iš 10 9 iš 10 4 iš 10 10 iš 10 (Pastarąjį nurodykite tuo atveju. GRUPĖS ĮTAKA 323 mingai paveiktų literatūrinį gyvenimą ir stipriai prisidėtų prie jos karjeros. taip pat pakeičia savo nuomonę. važiuoja dvigubai rizikingiau (Chen ir kiti. Tačiau įdomu tai. Rodžeriui pakanka pinigų būtiniausioms reikmėms. skirtingų profesijų ir įvairių tautybių žmonėmis. mokslininkai sėkmingai pakartojo Stonerio rezultatus. Jį pasiekia informacija. jei jos naujausias produktas bus palankiai sutiktas. kad Helenai duodate patarimą. kurią jūs laikytumėte priimtina. Tai buvo įdomi mįslė. tačiau jis negali mėgautis prabanga. verslo komitetų ir karinių organizacijų diskusijos taip pat skatina rizikuoti? Ar tai paaiškina. eksperimentuodami su įvairaus amžiaus. ar laikėsi atsargiau. Įsivaizduokite. kurie parodė. Vienoje tokių dilemų buvo pasakojama apie jauną vedusį vyrą (pavadinkime jį Rodžeriu). kad riziką skatina ne tik grupės vieningumas . ir ne iš karto paaiškinamas. Rodžeris neturi jokių santaupų. kad jis sulauks pasisekimo. jei tikimybė. Per aptarimą nuomonės suartėdavo. kurias spręsdami žmonės tapdavo atsargesni. pamėginkite spėti. Nedidelis poslinkis rizikingesnio sprendimo link buvo netikėtas. tačiau prastai apmokamą darbą. priimdami sprendimą individualiai. kad vienos kuklios bendrovės akcijų vertė netrukus gali patrigubėti. Nurodykite mažiausią tikimybę. buvo grupės sprendimai? Ar dalyviai grupėje labiau rizikuodavo. ji būtų veltui iššvaisčiusi daug laiko ir energijos. jei šio produkto nepavyks parduoti.po trumpos diskusijos dalyviai. kodėl 16-os. Šis „polinkio rizikuoti reiškinys" išprovokavo aibę grupinės rizikos tyrimų. Kaip manote. kad polinkis į riziką pasireiškia ne visada. vairuodami automobilį ir veždami du keleivius. jei manote. kokie. Helena turėtų pamėginti rašyti romaną.) Kai tai nuspręsite. grupių sprendimai dažniausiai būdavo rizikingesni. 2000)? Po kelerių tyrimų metų pastebėjome. Galėjome parašyti dilemų užduotis. kad Helena pamėgintų rašyti šį romaną. jog jis bus geras. palyginti su individualiais.

diskutavusios apie Rodžerio dilemą. 8. kai aptarė autoįvykį. S O C I A L I N Ė ĮTAKA ra 3 I + A grupė Z D O vestuoti į šios bendrovės akcijas. viliantis išvengti nuostolių tęsiant žlungančius projektus (pavyzdžiui. Tai leido mokslininkams pasiūlyti šį reiškinį. kuriai pritaria grupės nariai. kad prancūzų studentai ėmė dar labiau nemėgti tam tikrų žmonių. kokioms nuostatoms grupės dauguma pritaria arba priešinasi. Supratę. kaip dauguma. net patys vieni patarsite Helen daugiau rizikuoti nei Rodžeriui. ar reikia investuoti daugiau. • • • . bet ir netolerantiškieji taps atsainesniais. kad kaltas vairuotojas. kad būtų galima nutraukti verslą". Markusas Braueris ir jo bendradarbiai (2001) nustatė. siekiant apsaugoti ankstesnę investiciją). buvo labiau įsitikinę. jis svarsto. Grupės poliarizacijos eksperimentai Šis naujas požiūris į diskusijų grupėje poveikį paskatino patyrinėti. Kanados verslo studentai įsivaizdavo.8 pav.) Dešimtys tyrimų patvirtina grupės poliarizacijos hipotezę. ar imti rizikingą paskolą. • Moscovici ir Zavalloni (1969) pastebėjo. ar parduoti savo gyvybės draudimo polisą. 94 procentai studentų pritarė papildomam investavimui. nors jei jie būtų vieni mąstę apie naują investiciją.aptarus Rodžerio situaciją? Jei esate tokie. o dosnieji . Ar jų aptarimas sustiprins pradines paskirų asmenų nuomones. kurį prancūzai Serge Moscovici ir Marisa Zavalloni (1969) pavadino grupės poliarizacija. Mititoshi Isozaki (1984) pastebėjo.324 II dalis. ir atsargesnį . c — io sD K / 0) CL Prieš diskusiją B grupė Ar grupės sustiprina nuomones? Po diskusijos 8. kad grupės skatina galvoti. kad turi nuspręsti. jog „per daug investuota. kad Japonijos universitetų studentai po to. apibendrinti taip: diskusija dažniausiai sustiprina vidutinį grupės narių polinkį. Pastebėtas būdingas poveikis: 72 procentai studentų nutarė vėl investuoti. Ar įžvelgiate bendrą principą. kaip nutinka svarstant probleminius klausimus? Ar grupėje ne tik mėgstantys rizikuoti spręs rizikingiau. kad diskusija sustiprino prancūzų studentų išankstinę teigiamą nuostatą savo prezidento ir neigiamą nuostatą amerikiečių tautos atžvilgiu. kai grupėje aptarė neigiamus įspūdžius. vargu ar būtų nusprendę tai daryti.8 PAVEIKSLAS Grupės poliarizacija Grupės poliarizacijos hipotezė teigia. Glenas Whyte (1993) rašė. Svarstant šį sprendimą grupėje. kad diskusija sustiprina nuostatą. kuris leistų prognozuoti rizikingesnį patarimą. dar mažiau rizikavo negu iki diskusijos. yra stipri tendencija diskutuojant laikytis pradinio nusistatymo. nusprendėme. Pasirodo. kad grupė ne visada skatina rizikuoti.labiau filantropiškais? Būtent tokia yra grupės poliarizacijos hipotezė (žr. aptarus Helen situaciją. Grupės. kad diskusijos grupėje turi tendenciją sustiprinti pradinius jos narių požiūrius. dėl to daugelis bendrovių praranda dideles pinigų sumas.

G R U P Ė S ĮTAKA 325 Kitiems eksperimentams buvo pasirenkami klausimai. Tad mes sudarėme palyginti tendencingas ir netendencingas vidurinių mokyklų moksleivių grupes ir paprašėme jų atsakyti . nei posėdžiaudamas bent su vienu demokratų partijos paskirtu teisėju. kad jie lietė ir rasines nuostatas (Myers ir Bishop. Kitą realaus gyvenimo atitikmenį laboratorijoje stebimam reiškiniui edukologai pavadino akcentuacijos („išryškinimo") reiškiniu: laikui bėgant pradiniai skirtumai tarp aukštųjų mokyklų studentų grupių dar labiau išryškėja. Vėliau tų pačių pažiūrų žmonės būdavo izoliuojami. kad taip yra iš dalies dėl to. o linksmuoliai . Berniukai.) Ar kasdienis bendraminčių bendravimas sustiprina bendrą požiūrį? Ar nuobodūs tampa nuobodesni. Pastebėjome. „Respublikonų partijos paskirtas teisėjas. o demokratų paskirti teisėjai . Ar diskusijos su panašiai mąstančiais pažiūras sustiprindavo? Ar jos padidindavo atotrūkį tarp dviejų šalių? Toks klausimas buvo iškilęs man ir George Bishopui." Grupės poliarizacija mokyklose. žaisdami vis labiau rungtyniauja ir veikia. 11 skyrių arba paprasčiausiai pažvelkite į savo draugų ratą. Tuo tarpu demokratų paskirtas teisėjas elgiasi panašiai. 1970. Kalbant apie rasinius klausimus.kaip demokratai". nes žmonės patys atsiskiria. Labai tendencingos grupės <) (/ O E "o c C O C) < "D O Grupės poliarizacija kasdieniame gyvenime Kasdieniame gyvenime žmonės daugiausia bendrauja su tais. Davidas Brooksas (2005) pastebi: Prieš diskusiją 8. .8 s k y r i u s . 1991). kad diskusijos tarp panašiai mąstančių moksleivių iš tiesų padidino pradinį atotrūkį tarp dviejų grupių (žr. o mergaitėms vis svarbesni tampa tarpusavio santykiai.pastebėjo Davidas Schkade ir Cassas Sunsteinas (2003). Jei koledžo X studentai iš pat pradžių yra intelektualesni už koledžo Y studentus. Grupės poliarizacija bendruomenėse. pastebi Eleanor Maccoby (2002).į taip suformuluotus klausimus apie nuosavybės teisę ir neaptvertas namų valdas. tendencingi moksleiviai tapo dar šališkesni. tik renkasi priešingą ideologinę kryptį. studijų metais šis atotrūkis dažniausiai dar labiau padidėja. 8.). „respublikonų partijos paskirti teisėjai linkę balsuoti kaip respublikonai.9 pav. Poliarizacija taip pat vyksta ir bendruomenėse. ir studijų metais šis skirtumas sustiprėja (Pascarella ir Terenzini. Nagrinėjant bylas JAV federaliniame apeliaciniame teisme. kurių požiūriai panašūs į jų pačių (žr. Tačiau šios tendencijos išryškėja tik tarp bendraminčių teisėjų.9 PAVEIKSLAS Po diskusijos Diskusija sustiprino homogeniškų tendencingų ir netendencingų moksleivių grupių poliarizaciją. Mokslininkai mano.prieš diskusiją ir po jos .dar mažiau šališki. 1970). būdami su kitais berniukais. . Šaltinis: duomenys iš Myers ir Bishop. o netendencingi . posėdžiaudamas kartu su dar dviem respublikonais.linksmesni? Būna įvairiai. dėl kurių grupės nuomonės skyrėsi. Taip pat ir nepriklausantys studentų ar studenčių draugijoms būna liberalesnių politinių pažiūrų. balsuoja kur kas konservatyviau. jog grupių nariai sustiprina bendrus polinkius. Dėl savaiminio berniukų ir mergaičių susiskirstymo į berniukų ir mergaičių grupes laikui bėgant išryškėja jų prieš tai buvę nežymūs lyčių skirtumai.

2004).tai naujos galimybės panašiai mąstantiems žmonėms rasti vieniems kitus ir telktis į grupes. Pavyzdžiui. Nesuskaičiuojama gausybė virtualių grupių internete sudaro galimybes kovotojams už taiką ir neonaciams.teigia Davidas Lykkenas (1997). Elektroninis paštas bei internetinės pokalbių svetainės . kaip socialiniai ir psichologiniai reiškiniai. tiriančiam grupės poliarizaciją (Dishion ir kiti.. Ar pritartumėte. 2004). kad panašių savybių ir panašaus agresyvumo nariai sustiprina individualius bruožus (Cartwright. kuriose 60 proc. 1983 metais centristais save vadino 60 proc. Sunstein. padaugėja nusikaltimų. sustiprindami bendras tendencijas. Jei į jūsų kvartalą atsikelia gyventi „antras nekontroliuojamas penkiolikmetis. greičiausiai bus daugiau nei dvigubai didesnė už tą.. Gaujų nusikalstamumą skatina tai. 1975). 2001). jei žaidžia grupė prieš grupę (Winquist ir Larson. Laboratoriniuose tyrimuose rungtyniavimo dvasia ir nepasitikėjimas. dar sustiprėja. 2005). Grupės poliarizacija internete." Kaimynijos virsta aidinčiais rūmais. . automobilius. 1991). kuriuos individai paprastai demonstruoja žaisdami tarpusavyje. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Dviejuose procesuose Pietų Afrikos Respublikos teismai sušvelnino bausmes sužinoję. teroristams. Universitetiniuose miesteliuose studentų telkimasis į „baltųjų" draugijas bei brolijas ir etninių mažumų būrimasis į savas organizacijas stiprina socialinius tapatumus ir didina socialinių grupių antagonizmą (Sidanius ir kiti... Jie dažniau priskiria save „kairiesiems" arba „dešiniesiems" (Pryor ir kiti. 1999). eksperimentai parodė. kad teismai turėtų atsižvelgti į socialinius ir psichologinius reiškinius kaip į švelninančias aplinkybes? „Triukšmingos vietos . politiką.tik 45 proc.com yra dešimtys tūkstančių bendraminčių grupių. Kuklios vietos . 2003. kurią jie padarys drauge. kur nuomonės rikošetu atsimuša nuo vienminčių. teigia Bonita Veysey ir Stevenas Messneris (1999).dar labiau susiskaidžiusi visuomenė. Gauja pavojingesnė nei pavieniai jos nariai". pomėgius. Stojantieji į aukštąsias mokyklas rečiau laikosi „centro" politinių pažiūrų. Iš tiesų „neprižiūrimos bendraamžių grupės" yra „svarbiausias" gyvenamojo rajono nusikalstamumo „pranašas". Kilus konfliktui bendruomenėje. tarp jų nuasmeninimas ir grupės poliarizacija. apkiautėliams ir vandalams. pasveikusiems nuo vėžio žmonėms atsiriboti nuo kitų žmonių susitelkiant į grupes ir atsiduodant bendriems rūpesčiams. Šio proceso rezultatas Jungtinėse Valstijose .1. traukia triukšmingus tipus ir tampa dar triukšmingesnės.. 1998. kurią pirmasis penkiolikmetis padarytų būdamas vienas . studentų. Ar diskusijos nežodine kalba išreiškiant niuansus gali sukelti grupės poliarizaciją? Ar sustiprėja pacifistinės kovotojų už taiką nuostatos ir paaštrėja karinių grupuočių teroristiniai polinkiai? Elektroninis paštas. interneto svetainėje myspace. Nuo 1976 iki 2000 metų beveik padvigubėjo skaičius tų rinkiminių apylinkių. o 2005aisiais . interesams bei planams (Gerstenfeld.žala. ir tai ne naujiena nė vienam mokslininkui. ir daugiau rinkėjų balsuoja už tą patį kandidatą (Bishop. diskutuojančių apie religiją... McKenna ir Bargh. Be to. 2004). traukia kuklius ir tampa dar kuklesnės. . interneto paieškos sistema Google ir pokalbių svetainės „labai padeda mažoms grupėms suburti bendraminčius ir pavienę neapykantą sutelkti .326 II dalis. skatina grupės narius žmogžudystei (Colman. kad nusikalsti linkusiems paaugliams susibūrus su kitais nusikaltėliais. panašiai mąstantys jos nariai ir toliau bendrauja vieni su kitais. muziką ir 1. 2000.

. šiurpulingas reginys! Antrasis pilietis: O. Jis kyla tarp žmonių. kilniadvasis Cezaris! Šaltinis: VVilliam Shakespeare.pastebi Robertas Wrightas (2003). Kaip žiauriai jį subadė išdavikas. į grupę nesusibūrę žmonės niekada neišprovokuotų. t. pastebi Nacionalinės mokslo tarybos ekspertų grupė. „Julijus Cezaris". Jis spėja." David Brooks. netoleruojami nuomonių skirtumai (Smelser ir Mitchell. Dėl to kyla smurtas. įsitikinęs. nepalaikančių Billo Clintono. III veiksmas. Atlikę teroristinių organizacijų. Pavyzdžiui. y. Vieno Haifos universitete atlikto tyrimo duomenimis teroristinių interneto svetainių nuo 1997 iki 2005 metų pabaigos padaugėjo nuo keliolikos iki 4700. 2004 („Iškraipymų era") . The Era of Distortion. vaizdas kruvinas! Antrasis pilietis: Mes juos nubausti reikalaujam! Visi: Keršto! Pirmyn. McCauley. Grupės poliarizacija teroristinėse organizacijose. 2002). kuriame buvo panaudotas poliarizuojantis bendraminčių tarpusavio sąveikos poveikis. GRUPĖS ĮTAKA 327 atkreipkime dėmesį Grupės poliarizacija Julijaus Cezario šalininkų dialogu Shakespeare pavaizdavo poliarizuojančią bendraminčių grupės galią: Antonijus: Bet jeigu vien jo rūbas sužalotas Taip sugraudino tyras jūsų sielas. žmonės izoliuojami nuo kitaip mąstančių. 70 proc. ii scena. Trečiasis pilietis: O. kad auklėjant būsimą savižudį teroristą svarbiausia yra grupės įtaka. Tokiose grupėse cirkuliuoja ir yra perteikiama pusiau tiesa. „Ar esate kada nors matę bent vieną Osamos bin Ladeno verbavimo vaizdo įrašą? Jie labai įspūdingi. kad žmonėms tapo kur kas lengviau susiburti į bendraminčių grupes. kad plintant interneto ryšiui. 2006). Churginas. 2002) atkreipia dėmesį į tai. jų daugėjo keturis kartus greičiau negu interneto svetainių apskritai (Ariza. o naudojant internetą dar efektyviau veiks tikslinę auditoriją". Qirko. kurio pavieniai. nebuvo nė vieno savižudiško teroro akto. Laikui bėgant grupių nariai ima skirstyti pasaulį į „mus" ir „juos" (Moghaddam. rugsėjo 11-osios teroristai gimė ilgo proceso. „Kiek žinau. Clarkas McCauley ir Mary Segal (1987. Kai kurių miestų gyventojai nemėgsta prezidento Busho. Prieš tapdami teroristais. 2005. surast juos! Deginkit! Naikinkit! Žudykit! Pjaukit! Galas išdavikams! į pavojingą jėgą". Artimųjų Rytų ir Šri Lankos savižudžių teroristų tyrinėtojas. jog terorizmas nėra spontaniškas reiškinys. analizę. Arielis Merari (2002). metu. kuris būtų įvykdytas dėl asmeninės užgaidos. jų į orga- „Ziniasklaidos gausa ir visuomenės susiskaldymas reiškia. kurio dalis yra al Qaeda) narių tyrimo duomenimis. išsibarsčiusių visame pasaulyje. jo skatinama poliarizacija didės. 2004). Kiti klausosi radijo stočių. Vertė A. kuriuos suvienija bendros nelaimės. Pirmas pilietis: O.8 skyrius. Tai jūs į patį Cezarį pažvelkit. Visuomeninė situacija tai dar paaštrina. nelemta diena! Ketvirtasis pilietis: Nedorėliai ir išgamos! Penktasis pilietis: O. potencialūs taikiniai dehumanizuojami." Teroristų organizacijos Salafi Jihad (išlamiškojo fundamentalizmo judėjimas. Bendraudami tarpusavyje ir niekada neatsipalaiduodami šie žmonės darosi vis sunkiau nuspėjami.

kad labai sunku paveikti žmogų. kartais surandamas raktas didesnėms. kas nors gali pasakyti: „Helen turėtų parašyti tą romaną.pavyzdys to. Stasser. Jei rimto romano sumanymas nepavyks. kad kiti jį priimtų arba juo žavėtųsi) pavyzdys. kaip grupės nariai vertina save kitų narių atžvilgiu. Aktyvus dalyvavimas diskusijoje labiau keičia požiūrį nei pasyvus klausymasis. . 2000).jis jau verda terorizmo katile. o ir nepaminėtos jos daro poveikį diskusijai (Gigone ir Hastie. Juo dažniau grupės nariai kartoja vienas kito idėjas. 1994. kas 6 skyriuje buvo pavadinta informacine įtaka (įtaka. į kuriuos ne visi grupės nariai prieš tai bus atkreipę dėmesį. Žudynės taip pat yra grupinis reiškinys." Tokiuose teiginiuose dažnai būna šiek tiek informacijos apie argumentus bei užuominų apie to žmogaus poziciją aptariamu klausimu. Net ir nežinodami tikrosios kitų žmonių nuomonės. Pirmoji teorija . gyvendavo drauge su kitais emigrantais musulmonais. bet girdėdami įtikinamus argumentus. kurie kartais įtraukdavo juos į uždaras grupes. juo labiau jie jas įsimena ir joms pritaria (Brauer ir kiti." Poliarizacijos aiškinimas Kodėl grupės pozicija būna aštresnė nei paskirų narių vidutinė nuomonė? Mokslininkai tikėjosi. kaip turėtų pasielgti rašytoja Helen. Antroji teorija yra normatyvinės įtakos (įtakos. grindžiamos žmogaus troškimu. 1997).328 II dalis. Larson ir kiti. Informacinė įtaka Pasak įtikinamų aiškinimų. kad atskleidus grupių poliarizacijos paslaptį pavyks rasti kai kuriuos atsakymus. jei . dažnai lankydavosi mečetėje. Hinsz ir kiti. 1993. Vienoje šių teorijų kalbama apie diskusijoje pateiktus argumentus. diskusijos dalyviai vis tiek keičia savo poziciją (Burnstein ir Vinokur. kurio priežastis . Iš kelių pasiūlytų grupės poliarizacijos teorijų dvi išlaikė kruopščią mokslinę kritiką. diskusija grupėje gimdo idėjas. nes ji nedaug kątepraras. S O C I A L I N Ė ĮTAKA nizaciją įstojo būdami emigrantai. 2004).žudikų poveikis vienas kitam (Zajonc. Tačiau kad požiūris pasikeistų nepakanka vien tik išgirsti argumentus. Dalyviai ir stebėtojai girdi tas pačias idėjas. Išvykę į svečias šalis ieškoti darbo ar išsilavinimo. 1991). Svarstant. dauguma kurių sustiprina vyraujantį požiūrį. jie ėmė daug dėmesio skirti savo musulmoniškajam tapatumui. Apklausęs daugelį kaltinamųjų terorizmu Jerroldas Postas (2005) pastebi. siūliusias „abipusę emocinę ir socialinę paramą" bei „bendrojo tapatumo tobulinimą" (Sageman. o kitoje apie tai. Žiūrint į ateitį. 1977. atsirandančia susidūrus su faktais). Argumentai yra svarbūs patys savaime. veiksmingiausia antiteroristinė politika būtų neleisti potencialiems teroristams būti užverbuotiems. Kitos mintys taip pat gali būti grindžiamos įtikinamais faktais. Diskutuojant paprastai iškeliamos visai grupei žinomos idėjos. tačiau įvardydami jas dalyviai tarsi įsipareigoja nekeisti nuomonės. Išsprendus mažas mįsles. Helen visada galės sugrįžti prie pigių nuotykių romanų.

kaip kiti reaguos į tokius klausimus.) Diskutuodami dauguma žmonių įsitikina. 1990). norėdami būti mėgstami ir pastebėję. kaip pajutote savo požiūrio kryptį pagalvoję apie jums patinkantį arba nepatinkantį asmenį. 1996). ir kiekvienas studentas įsivaizduoja. Žmonių protai nėra tuščios lentelės. Toks pliuralistinis neišmanymas trukdo užmegzti santykius (Vorauer ir Ratner. Kai prašome žmonių (kaip ir aš anksčiau prašiau jūsų) atspėti. sakydamas: „Ką gi. jie tampa laisvi dar tvirčiau reikšti savo prioritetus. ar yra klausimų. kad tik jam vienam ne viskas aišku. kai profesorius pasitikslina. aš manau.. bet kitaip manančiu žmogumi gali paskatinti surikiuoti savo argumentus ir užimti dar konkretesnę poziciją (Fitzpatrick ir Eagly. Arba gal prisimenate. Hogg ir kiti. kodėl reikėtų rašyti rimtą romaną. 1995). kaip norėjote su kuo nors išvykti pasilinksminti. kad viską suprato. Normatyvinė įtaka Antrasis poliarizacijos aiškinimas apima savęs lyginimą su kitais. 1990. (Gal galite prisiminti. pasirinkus pagrindinį įtikinėjimo būdą darosi nepaprastai svarbu. Vien tik užrašius savo idėjas besiruošiant diskusijai virtualioje erdvėje. G R U P Ė S ĮTAKA 329 1995). kad kiti taip pat pritaria mūsų požiūriui.. net jei jo sėkmės tikimybė yra 4 balai iš 10. kas jiems patinka. jei sėkmės tikimybė yra 5 arba 6 balai iš 10. kaip jūs ir kiti grupės nariai elgėtės atsargiai ir santūriai." Netrukus visi nustebote suvokę. socialinis palyginimas (sočiai comparison) Savo gebėjimų ir nuomonių vertinimas. o kiti tyli todėl. Be to. vos porą minučių pagalvojus kuriuo nors klausimu. Tiesą pasakius. Pasak įtikinančios Leono Festingerio (1954) socialinio palyginimo teorijos. (Šis faktas primena šališką palankumą sau: visi mano išreiškią daugiau socialiai pageidautinų bruožų bei nuostatų negu vidutinis žmogus. manydami.) Net ir ketinimas diskutuoti kokiu nors klausimu su tokios pat kompetencijos. jog jie nepajėgia. jie dažniausiai demonstruoja pliuralistinį neišmanymą: jie nesuvokia. kuriose įtikinėtojai gali rašyti. Tipiškas žmogus patars rašyti romaną. jei atvirai. jaučia ar kaip reaguoja. niekas neatsiliepia. ką dauguma mano. tie kiti dažnai yra juos pralenkę ir laikosi tvirtesnės nuomonės. 1998). išryškėja tam tikra požiūrių poliarizacija (Liu ir Latanė. ką žmonės galvoja išgirdę informaciją.8 s k y r i u s . galime jį tvirčiau išreikšti. pranokti kitų. kad dauguma kitų patars rašyti tik tuo atveju. Kartais. kad kitas nenorės. su kuriomis tapatiname save (Abrams ir kiti. pliuralistinis neišmanymas (pluralistic ignorance) Klaidingas įsivaizdavimas. kaip „Helen dilema". Iš tiesų. mes stengiamės įvertinti savo nuomonę bei gebėjimus ir tai galime padaryti lygindami save su kitais. lyginant save su kitais. jog jį tylėti verčia drovumas. 1981). ar kiti remia tendenciją. kuriai socialiai teikiama pirmenybė (šiuo atveju idėja parašyti romaną). kaip tikėjosi. Nevaržomi klaidingai suprastos grupės normos. Gal prisimenate atvejį. kiek daug bendro tarp jūsų. tačiau nė vienas iš jūsų nedrįso žengti pirmo žingsnio. Mus labiausiai įtikina „referentinės grupės" . . Kiekvienas mano. Tai iliustruoja 7 skyriuje išreikštą mintį.tokios. nuomonė gali sutvirtėti (Tesser ir kiti. bet spės. kol kažkas nepralaužė ledų.

Ar jie taip elgiasi. Jie paprašė žmonių perskaityti nesuprantamą straipsnį ir paprašyti pagalbos. kurių dalyviai būdavo supažindinami su kitų žmonių pozicija. knygas ir filmus. jie manė. Dėl palyginimo atsiradusi poliarizacija paprastai būna silpnesnė nei išprovokuota diskusijos. Tačiau stebina tai. o nepopuliarios .10 pav.dar nepopuliaresnės. Sociologas Matthew Salganikas ir jo kolegos (2006) atliko šio reiškinio eksperimentus.. kad kiti nesivaržys. jei susidurtų su „iš tiesų rimta problema.10 PAVEIKSLAS Sprendžiant „rizikavimo" dilemas (tokius kaip Helen atvejis). kad neprašantiems pagalbos žmonėms jos ir nereikėjo. Tarp šią informaciją gavusiųjų populiarios dainos tapo dar populiaresnės. išpopuliarinančio pasirenkamas dainas. kai prieš eidami balsuoti perskaitome viešosios nuomonės apklausos rezultatus arba rinkėjų nuomones. Ši socialinio palyginimo teorija paskatino eksperimentus.jei patiks . kad žmonės ne paprasčiausiai prisitaiko prie grupės. jie elgiasi šitaip. 10 iš 10 9 iš 10 8 iš 10 7 iš 10 6 iš 10 C O 'N IE Atsargumo reikalaujantys klausimai 5 iš 10 4 iš 10 3 iš 10 2 iš 10 1 iš 10 Nesusipažinę Susipažinimas su kitų žmonių nuomone Susipažinę Dale Milleris ir Cathy McFarland (1987) šį gerai žinomą reiškinį ištyrė pritaikę laboratorinio eksperimento metodą. ką renkasi kiti.parsisiųsti iki tol jiems negirdėtas dainas. Ar susipažinę su kitų žmonių pozicija žmonės keičia savo atsakymus. S O C I A L I N Ė ĮTAKA 8. 1978. kad šalia atsirastų galintis pralaužti ledus ir atskleisti bei sustiprinti bendrą reakciją. kokias dainas parsisiuntė ankstesni dalyviai. . Sprendžiant „atsargumo" dilemas (kaip Rodžerio atvejis). Kai kuriems atsitiktinai parinktiems dalyviams tyrėjai leido pamatyti. o žengia vieną žingsnį toliau. Nors nė vienas iš eksperimento dalyvių pagalbos neprašė. bet ne su jų argumentais. Tai šiek tiek panašu į situaciją. Norint įveikti šitokį pliuralistinį neišmanymą reikia. taip pat prisideda prie bandos jausmo. Jie paprašė 14 341 interneto vartotojų pasiklausyti ir . Tad jie klaidingai spėjo. žinia apie kitų nuomonę norą rizikuoti sustiprindavo. Šaltinis: Myers. išgirdę kitų nuomonę žmonės tapdavo atsargesni. kad išsiskirtų iš grupės? Ar tai dar kartą neįrodo mūsų poreikio būti išskirtiniais (6 skyrius)? Žinojimas. stengdamiesi suprasti rašinį". jei prieš tai nebuvo diskutavę ir įsipareigoję palaikyti socialiai palankią poziciją? Kaip rodo 8.330 II dalis.

ar padeda priimti gerus sprendimus? Kada grupės įtaka trukdo teisingai nuspręsti? Kada grupės skatina gerus sprendimus. kad diskusija iš tiesų sustiprina pirminį. randami argumentai (informacinė įtaka) tam. APIBENDRINIMAS Grupės poliarizacija: ar grupės sustiprina mūsų nuomonę? • Diskusijos grupėje gali duoti ir teigiamus. pro kurį mokslininkai galėjo stebėti grupės įtaką. kuriuos padarė kai kurie XX a. kaip korporacinės tarybos arba prezidento kabinetas? Ar čia yra vietos savęs pateisinimui? Šališkam palankumui sau? Tapatinimuisi su „mes". kai aptariamas klausimas susijęs su faktais („Ar esama nusikaltimo sudėties?"). Kad ir kaip norėtume kuo paprasčiau paaiškinti reiškinį. provokuojančiam konformistišką elgesį ir neigiančiam nuomonių skirtumą? Viešam įsipareigojimui. . kokie sudėtingi yra socialiniai-psichologiniai tyrimai. jis išanalizavo sprendimų priėmimo procedūras. Diskusijos metu surinkta informacija dažniausiai palaiko alternatyvą kuriai iš pradžių buvo teikiama pirmenybė. Daugeliu klausimų. • Eksperimentai patvirtino dvejopą grupės įtaką: informacinę ir normatyvinę. • Kasdieniame gyvenime grupė taip pat dažniausiai sustiprina nuomonę. būdingi tokioms sudėtingoms grupėms. Grupinis mąstymas: ar grupės trukdo. ir skatina dar labiau ją remti.dominuojantį požiūrį. JAV prezidentai ir jų patarėjai. skatinančiam priešintis pokyčiams? Grupės poliarizacijai? Socialinis psichologas Irvingas Janisas (1971. kad kiti jaučia tą patį (socialinis palyginimas). atvedusias į keletą didelių nesėkmių: • Pearl Harboras. GRUPĖS ĮTAKA 331 Grupės poliarizacijos analizė parodo. Per 1941 metų pabaigoje įvykdytą Pearl Harboro uosto antpuolį (dėl kurio Jungtinės Valstijos įsitraukė į Antrąjį pasaulinį karą) . viena teorija retai kada apima visus aspektus. Kadangi žmonės yra sudėtingos būtybės.8 skyrius. ką slapta palaiko visi. turinčių ir faktinį. abu veiksniai reiškiasi kartu. kad jos priimtų optimalius sprendimus? Ar socialiniai psichologiniai reiškiniai. Grupės poliarizacijos reiškinys tapo langu. Grupės diskusijose dominuoja įtikinantys argumentai.tiek rizikingą tiek atsargų . rezultatą dažnai nulemia daugiau nei vienas veiksnys. kuriuos aptarėme pirmuosiuose aštuoniuose skyriuose. Socialinis palyginimas visada būna susijęs su vertę nusakančiais sprendimais („Kokią bausmę reikėtų skirti?") (Kaplan. ir neigiamus rezultatus. ir vertybinį aspektus. Mėgindami suprasti įdomų faktą kad grupės diskusija skatina riziką mokslininkai pastebėjo. Pastebėjus. ir kaip galima paveikti grupes. 1982) klausė: gal šie reiškiniai padėtų paaiškinti gerus ir blogus grupinius sprendimus. 1989). Kad tai išsiaiškintų.

Plano kritika buvo užgniaužiama. susidarė milžiniškas biudžeto deficitas. aštuntojo dešimtmečio kuro kainų infliacijos. o Kuba tapo dar artimesne tuometinės SSRS sąjungininke. kokius sprendimus jis vertina palankiai. bendrystės jausmas kelia produktyvumą (Mullen ir Copper. kai pritarimo siekimas yra toks dominuojantis. ir visiškai nepasiruošusi gintis karinė bazė buvo užpulta. Jie tęsė karą. prezidentas buvo priverstas atsistatydinti. kad užgožia alternatyvių sprendimų realistinį vertinimą. Tačiau pernelyg savimi pasitikintys kariuomenės vadai nesiėmė šių atsargumo priemonių. S O C I A L I N Ė ĮTAKA Havajuose esantys kariuomenės vadai gaudavo informaciją apie Japonijos rengimąsi kažkuriame Ramiojo vandenyno regione pulti Jungtines Valstijas. Netrukus beveik visi įsiveržusieji žuvo arba buvo paimti į nelaisvę. sutelktumas. nekreipdami dėmesio į vyriausybės žvalgybos ekspertų ir beveik visų JAV sąjungininkų perspėjimus. kad šios klaidos atsirado pasireiškus tendencijai užgniaužti nuomonių skirtumus dėl harmonijos grupėje. 1994). kuris leidžias suprasti. Be to. Likus dar kelioms minutėms oro žvalgybos lėktuvai galėjo pastebėti lėktuvnešius arba perspėti apie pavojų. Po to karinė žvalgyba prarado radijo ryšį su japonų lėktuvnešiais. ir šį reiškinį pavadino grupiniu mąstymu (žr. argumentai atmetami. numušta 170 lėktuvų ir žuvo 2400 žmonių. . 1961 metais prezidentas Johnas Kennedy ir jo patarėjai nusprendė nuversti Fidelį Castro įsiverždami į Kubą su 1400 CŽV apmokytų kubiečių pabėgėlių. Nuo 1964-jų iki 1967-jų prezidentas Lyndonas Johnsonas ir jo „antradienio priešpiečiuose" dalyvaujantys politikos patarėjai eskalavo Vietnamo karą. ir tam supratingai pritars Pietų Vietnamo gyventojai. kad JAV vykdomi bombardavimai iš oro. Planuojant liūdnai pasibaigusią invaziją į Kiaulių įlanką. buvimas. Jungtinės Valstijos pažemintos. Sužinojęs apie pasekmes Kennedy garsiai nusistebėjo: „Kaip mes galėjome būti tokie kvaili?" Vietnamo karas. Irvingas Janisas apie grupinį mąstymą"). augmenijos naikinimas ir priešo paieškų bei sunaikinimo misijos privers Šiaurės Vietnamą sėsti prie derybų stalo. skyrelį „Ką slepia moksliniai tyrimai. • grupinis mąstymas (groupthink) „Mąstymo būdas sutelktoje grupėje. Tačiau priimant sprendimus darnios grupės gali atnešti nuostolių. kurie ėmė skristi tiesiai į Havajus. amerikiečiai tapo supriešinti. kurioje mezgasi grupinis mąstymas. nuo priešingai manančių. santykinis grupės izoliavimasis direktyvinio lyderio. Janisas manė. Ir štai rezultatas: nenuskambėjo joks pavojaus signalas. ir prezidentas netrukus pritarė išpuoliui." Irvingas Janisas (1971) Janisas buvo įsitikinęs. prisidėjęs prie XX a.332 II dalis. remdamiesi prielaida. Nuostoliai: nuskandinta 18 laivų. būdingi šie požymiai: • • • draugiškumas. kad aplinkai. • įsiveržimas į Kiaulių įlanką. naujasis prezidentas Kennedy ir jo patarėjai mėgavosi stipria vienybės dvasia. Dėl to žuvo beveik 5000 amerikiečių ir milijonas vietnamiečių.

kad jų grupė yra savaime morali. ir nekreipia dėmesio į etinius bei moralinius dalykus. jog jo vadovaujamos karinės pajėgos prarado radijo ryšį su japonų lėktuvnešiais. Kai po to analizavau kitas JAV užsienio politikos nesėkmes ir Votergeito skandalo dangstymą pastebėjau tuos pačius žalingus grupinius procesus. 1992. kai grupės nariai stengiasi išsaugoti teigiamą grupės pojūtį susidūrę su grėsme (Turner ir kiti. (1918-1990) Grupinio mąstymo požymiai Remdamasis archyvine medžiaga ir dalyvių bei stebėtojų prisiminimais. Grupių nariai užsidaro savame minčių rate: t Racionalizavimas. 1994). Williamas Fulbrightas abejojo dėl invazijos į Kubą moralumo. pasireiškianti. Tačiau komanda neatsižvelgė į šias moralines dvejones ir jų neaptarė. Visos Janiso tirtos grupės buvo pernelyg optimistiškos. Pirmieji du grupinio mąstymo požymiai skatina pervertinti grupės galią ir teisingumą. kad subtilūs grupėms būdingi procesai trukdė jiems atidžiai įvertinti riziką ir pasiginčyti. Kennedy grupė žinojo. Išgirdęs. kad japonai tikriausiai ruošiasi apsupti Honolulu Deimantinį Smaigalį.8 s k y r i u s . net tokio įvykio tikimybė buvo atmesta kaip neįmanoma. pajuokavo. pavyzdžiui. Prezidento Johnsono „antradienio priešpiečių" nariai praleisdavo kur kas daugiau laiko aiškindami ir pateisindami karo eskalavimą nei iš naujo apmąstydami priimtus sprendimus ir juos įvertindami. Kiekviena iniciatyva skatino tik gynybą ir teisinimąsi. Iš pradžių buvau suglumęs: kaip galėjo tokie protingi bei įžvalgūs žmonės kaip Johnas F. t Nepažeidžiamumo iliuzija. rengusi baigiamąjį vidurinės mokyklos darbą) mane Irvingas Janisas įtikino. kurią buvau pastebėjęs mažose sutelktose grupėse. Grupės atmeta iššūkius. tačiau kai Kimmelas šaipėsi iš šios minties. Šie simptomai yra kolektyvinė disonanso mažinimo forma. admirolas Kimmelas. socialinis konformiškumas ar bendros nuomonės paieška. Japonai taip ir padarė. G R U P Ė S ĮTAKA 333 ką slepia moksliniai tyrimai Irvingas Janisas apie grupinį mąstymą Mintis apie grupinį mąstymą man šovė į galvą skaitant Arthuro Schlesingerio ataskaitą apie tai. Janisas nustatė aštuonis grupinio mąstymo požymius. Vėlesni tyrimai (kuriems iš pradžių padėjo mano dukra Charlotte. vyriausiasis Pearl Harboro jūrų pajėgų vadas. Grupės nariai mano. ir tai sutrukdė joms pastebėti gresiančio pavojaus ženklus. • Visuotinis tikėjimas grupės moralumu. Kennedy ir jo patarėjai patikėti kvailu ir chaotišku CŽV planu? Pradėjau spėlioti. . kolektyviai pateisindamos savo sprendimus. kaip Kennedy administracija nusprendė įsiveržti [Kiaulių [lanką. kad patarėjas Arthuras Schlesingeris jaunesnysis ir senatorius J. ar čia nepasireiškė kokia nors psichologinė infekcija.

nariai savo priešus laiko pernelyg blogais. Ir galiausiai. kurie suabejodavo grupės nuomone ir planais.buvo pasakęs kapitonas). Jokie išoriniai veiksniai nesutrikdė šimtų nesikeičiančių veidų vienodumo. kapitonas Edvvardas Smithas . Trečiajame Reiche tokių korektyvų nebuvo. Toks tariamas konsensas buvo mūsų aptartais nesėkmių atvejais. kuriems būdingas grupinis mąstymas. ." Vieningumo iliuzija. Kennedy šalininkai įtikino save. kuris nė kiek nepriminė niūraus išorinio pasaulio. kad šis nemato be žiūronų." John Stuart Mill. nesugebėjęs perduoti kapitonui Smithui paskutinio ir išsamiausio perspėjimo apie ledkalnius). arba per silpnais ir neintelektualiais. Kai kurie grupės nariai saugo ją nuo informacijos. kurie priklausė aukščiausiam sluoksniui. Nepaisydamas keturių perspėjimų apie priekyje stūksančius ledkalnius ir sargybinio maldavimų duoti žiūronus.svarbiausias ir autoritetingiausias asmuo . kad prieštaraudamas mažai ką pasiekčiau. kiekviena saviapgaulė būdavo pabrėžtinai išryškinama tarsi kreivų veidrodžių salėje. vien tik savo veido atspindį. kad jie galėtų atremti planuotus veiksmus. ir atmetė jo nuogąstavimus). jog Castro kariuomenė yra tokia silpna.įsakė visu greičiu plaukti pirmyn į nakties tamsą Vyravo nepažeidžiamumo iliuzija („Net Dievas negalėtų paskandinti šio laivo". kurioje spaudimas prisitaikyti užgniauždavo bet kokį kryptelėjimą į šalį. nors mano kaltės jausmą švelnino supratimas. . • • Grupinis mąstymas „Titanike". Nuomonių skirtumo nebuvimas sukūrė vieningumo iliuziją: Normaliomis aplinkybėmis nuo realybės atitrūkusius žmones atsitokėti priverčia aplinkinių pašaipa ir kritika. kad jo režimą be vargo gali nuversti vienas būrys. kad būtų galima leistis su jais į diskusijas. Savicenzūra ir spaudimas nesuardyti konsenso sukuria vieningumo iliuziją. grupė jaučia spaudimą būti vieninga: • Spaudimas elgtis konformistiškai. 1859 („Apie laisvę") • Stereotipiškas požiūris į oponentą. p. prezidentas pajuokavo: „Štai. • Proto sargai. kai prezidento Johnsono padėjėjas Billas Moyersas atvyko į posėdį. o grupė siekdavo vieningumo. tariamas konsensas tariamai patvirtina grupės sprendimą. S O C I A L I N Ė ĮTAKA „Rasti geriausią problemos sprendimą galima tik laisvai jį aptarus. Taip pat buvo daromas spaudimas (įgulos nariai šaipėsi iš sargybinio. atvyko ponas Liaukimės Bombardavę". 255) priekaištavo sau: „Per daug tylėjau per tuos lemtingus pasitarimus Kabineto salėje. jos nariai duodavo griežtą atkirtį pasitelkdami tai argumentus. grupės nariai savo nuogąstavimus užgniauždavo arba atmesdavo. On Liberty.334 II dalis. o liaudies parama tokia menka. Jie pradeda suprasti. ypač tiems. ir visi šie veidai buvo mano (p. virsdavo nuolat patvirtinamu fantastiniu iliuzinio pasaulio vaizdu. Adolfo Hitlerio patarėjas Albertas Speeras (1971) Hitlerį supusią atmosferą apibūdino kaip tokią." Jungtinių Valstijų sekretorius Deanas Rushas nuslėpė diplomatijos ir vyriausybės žvalgybos ekspertų perspėjimus. jog būčiau išvadintas įkyriu. Savicenzūra. kad jais nepasitiki. išskyrus tai. Kartą. tai užgauliojimus. Prieš Kiaulių įlankos antpuolį Robertas Kennedy pasivedėjo Schlesingerį į šalį ir pasakė: „Neprieštarauk. Ir dar buvo „proto sargas" („Titaniko" telegrafistas. Priešingai. Kolektyvų. Praslinkus keliems mėnesiams po įsiveržimo į Kiaulių įlanką Arthuras Schlesingeris (1965. Tiems. Kadangi nesutarimai dažnai trikdydavo. Dar daugiau. 379). galinčios priversti suabejoti bendro nutarimo efektyvumu ar moralumu. Nemačiau nieko. Dauguma posėdžio dalyvių į prezidento repliką sureagavo pritariamai.

8. Negebėjimas dirbti atsižvelgiant į aplinkybes. Jie. kai kurie mokslininkai juos vertina skeptiškai (Fuller ir Aldag. kad t direktyvinė lyderystė kartais būna susijusi su nekokybiškais sprendimais dėl to. o ne jam prieštaraujančiai informacijai (Schulz-Hardt ir kiti. Duomenys buvo retrospektyvūs. 1977. mano. kad grupiniu mąstymu galima paaiškinti ir karą Irake. • grupės teikia pirmenybę daugumos požiūrį patvirtinančiai. 6. 5. Stereotipinis požiūris į kitas grupes.). 3.11 pav. kad pavaldiniai jaučiasi per daug silpni arba nesaugūs. o taip pat ir kiti mokslininkai. Šitaip jie tapo prezidento „proto sargais'' saugodami jį nuo nemalonių faktų. tad Janisas galėjo pasirinkti jo teoriją patvirtinančius atvejus. Bushas buvo apsistatę vienminčiais patarėjais. ir George W.ir Saddamas Husseinas. 7. 4. Didelis sutelktumas. 8. 1998. Silpna pasirinktų sprendimų rizikos analizė. nutildė prieštaraujančius ir gaudavo filtruotą informaciją. Proto sargai. 1. Grupinis mąstymas gali sukliudyti ieškoti priešingos informacijos. 132. Didelis stresas ir netikėjimas. Direktyvinė lyderystė. Tiesioginis spaudimas nepritariantiems. 3. 8.8 s k y r i u s . 1989). kad išdrįstų pasisakyti (Granstrom ir Stiwne. Negebėjimas iš naujo įvertinti kitas alternatyvas. t'Hart. Grupinio mąstymo požymiai Nepažeidžiamumo iliuzija. Grupės izoliuotumas. Kolektyvinis racionalus pagrindimas. Nevykusių sprendimų ženklai Neišsami alternatyvų apžvalga. kuri dažniausiai patvirtindavo jų prielaidas: Irako prielaidą. 2000). Atrankos paklaida apdorojant turimą informaciją. o ne nuo realios grėsmės. Tikėjimas savaiminiu grupės moralumu. Vėliau atlikti eksperimentai atskleidė. Situacija. Neišsami tikslų apžvalga. . ir Jungtinių Valstijų prielaidą. Savicenzūra. 7. 4. kad galima rasti geresnį sprendimą už tą. 1. ją aptarti ir svarstyti kitas galimybes (žr. kai lyderis pritaria idėjai ir kai grupė atsiriboja nuo priešingų požiūrių.11 PAVEIKSLAS Teorinė grupinio mąstymo nepritariančius invazijai. G R U P Ė S ĮTAKA 335 Socialinės sąlygos 1. kurį palankiai vertina lyderis ar kiti įtakingi asmenys. esą galima pasipriešinti įsiveržusioms pajėgoms. 5. kad po sėkmingos invazijos seks trumpas taikios okupacijos laikotarpis. Nesirūpinimas metodiškomis informacijos paieškos ir įvertinimo procedūromis. p. Grupinio mąstymo teorijos kritika Nors Janiso idėjos bei pastebėjimai sulaukė milžiniško dėmesio. gali paskatinti priimti nevykusius sprendimus (McCauley. 1998. 2. Nuomonių sutapimo paieška 4. Prasta informacijos paieška. kad abu . 6. ir po to netrukus suklestės demokratija. 1998). 3. analizė Šaltinis: Janis ir Mann. McCauley. 2. Vieningumo iliuzija. Britų psichologai Benas Newellas ir Davidas Lagnado (2003) mano. 2. 1998). 5.

Turner ir Pratkanis. Kai 1980 metais prezidentas Carteris ir jo patarėjai planavo įkaitų Irane gelbėjimo akciją. kad gera komanda kartais padaro blogų dalykų. iš tiesų tikisi kritinio vertinimo: „Perspėk mane apie klaidas". kuris iki mirties 1990 metais tikrino ir tobulino savo teoriją. Ieškodamas sąlygų. 1711—1776 siekdami kolegų pripažinimo ir pritarimo bei socialiai tapatindamiesi su grupe. „Jei teoriją galima patikrinti. Paulas Paulusas (1998) primena Leono Festingerio (1987) pastebėjimą. turėtume klausti ne ar teorija yra teisinga. 1994). Mullen ir kiti. tikrindami idėjas. Sutelktoje grupėje vyraujančios normos gali skatinti konsensą. kurios buvo taikomos abiem atvejais: • Būkite objektyvūs . Ji privalo keistis. Tačiau jei lyderis yra atviras. Šitaip moksle apgraibomis ieškome kelio į tiesą. ji keisis. kad net teisingai parinkus grupines procedūras kartais priimami pragaištingi sprendimai. darnios grupės (tarkime. 1998. peržiūrėdami ir po to vėl tikrindami.) Perfrazuodami poną Rodže