Baltijos jra yra labiausiai chemikai uterta pasaulyje. tai kaip i kosmoso atrodo Baltijos jra 2005 metais.

Vanduo masikai ydi.

Kiekvien savait inyksta apie 20 augal ir gyvn ri.

Tonai popieriaus pagaminti reikia 17 medi.

Stiklas niekada nesusidvi ir gali bti perdirbamas tkstanius kart n trupuio nepakenkiant kokybei.

Visi metalo gaminiai savyje turi maiausiai 25 proc. perdirbto metalo.

Vidutinikai 16 proc. preks kainos tenka pakuotei, kuri galiausiai imetama.
Imets 2 aliuminio skardines ivaistai daugiau energijos negu milijardas skurdiausi planetos moni sunaudoja per vis dien.

Plastiko ir aliuminio skardins suyra tik per 500 met, o per metus vien aliuminio skardini sunaudojami 5 milijardai.

Perdirbti sen skardin nauj reikia 90 proc. maiau energijos nei naujai skardinei pagaminti.
Nuo 1970 iki 2004 met temperatra emje pakilo 0,6 laipsnio pagal Celsij. Apskaiiuota, kad per imtmet temperatra kils 26 laipsniais.

Antarktidos ledynai tirpsta dvigubai greiiau nei prognozuota prie 15 met.