LIETUVOS TEISS AKADEMIJA

I kurso 218 grups vakarinio skyriaus

studento Vytauto Kubilius studij knygels Nr. 992036

Filosofijos referatas

Antikins filosofijos istorija: pirmieji filosofai

Vilnius 2000
Vytautas Kubilius

Kokia yra gyvenimo prasm ? Ar yra pomirtinis gyvenimas ? Kaip turime gyventi ? Tai yra klausimai einantys i lp lpas, i kartos kart. Nebuvo dar monijos istorijoje tokios kultros, kurios tarpe neatsirast moni gvildenani iuos klausimus. Nors ir ne pirmieji, taiau daugiausiai pasiek ir padj pamatus daugumai ateinani filosof kart, buvo pirmieji graik mstytojai. Pirmosios filosofins graik mokyklos atsirado VII VI a.p.m.e. Tada formavosi ir pirmieji graik valstybs-miestai (poliai), kurie skyrsi savo valdymo formomis. ioje miest aplinkoje vyko moni mstymo revoliucija. Kiekvienas dabar galjo laisvai svarstyti, kaip turt bti tvarkoma visuomen. Tuometin Graikija buvo itisa valdymo organ susidarymo laboratorija. Kiekvienas polis kr savus valdymo organus. Graikams nuolat grs ioriniai ir vidiniai pavojai. Jie patyr tokius lemtingus poskius savo istorijoje, kaip kov su persais, Atn ir Spartos ikilim, Peloponeso kar, Aleksandro Makedonieio valstybs sukrim ir jo vadovaujam graik ekspancij kaimyninius kratus. Kaip staigiai susikr didiul imperija, taip greitai ji ir sunyko, o pati Graikija tapo Romos imperijos provincija. Taiau net ir po graik valstybs lugimo j kultra, o tuo paiu ir filosofin mintis nebuvo sunaikinta. Niekas kitas iki tol taip nesidomjo politikos problemomis, kaip graikai. Graikijoje ikildavo ia vienas, ia kitas politinis ir kultrinis centras. Ankstyvoji graik civilizacija susijusi su Miletu. is miestas VI a.p.m.e. tapo svarbiausiu kultros ir prekybos centru. Miletas patyr skaudiausius pers smgius, o 494 m.p.m.e. persai j sugriov. Tuo metu, kai visoje Europoje dar viepatavo grubs paproiai, ia jau pradedamas suprasti gyvenimo grois ir jo kilns interesai, atsirado poreikis mokslui, filosofijai. Pirmosios graik filosofins mokyklos krsi u etnografins Graikijos rib, btent Maojoje Azijoje ir Piet Italijoje gyvenani graik emigrant tarpe. Pirmj filosofini mokykl atsiradimas sutampa su graik kultros augimu, dvasini poreiki isivystimu. emiau yra pateikiami trumpi apraymai keli pirmj antikos filosof, padjusi pagrind tolimesniam filosof vystymuisi.

Vytautas Kubilius

TALIS (apie 625 547 m.p.m.e.) Talis pirmasis istorikai tikras senovs graik filosofijos atstovas. I jam priskiriam veikal n vieno nra ilikusio, iskyrus 20 posaki. Apie Talio filosofines pairas daugiausia suinome i antikos autori liudijim. Herodotas, Duridas ir Demokritas sako, kad Talis, Eksamijo ir Kleobulins snus, kils i telid, o jie yra finikieiai, kilmingiausi Kadmo ir Agenoro palikuonys. Platonas teigia, kad jis buvo vienas i septyni imini ir pirmkart buvo juo pavadintas, esant Atnuose archontu Damasijui, o Demetrijas ir Falero savo Archont srae rao, kad nuo jo ir kilo pavadinimas septyni iminiai. Be valstybini reikal, Talis usim gamtos stebjimu. Anot kai kuri, jis nepaliks joki rat, o jam priskiriamas veikalas Jrinink mokslas apie dangaus viesulius ess Foko i Samo. Kiti galvoja, kad Talis para tik du krinius Apie sauls sukimsi ir Apie saulgr, o visa kita laiks nesuvokiamu dalyku. Kiti , j tarpe ir Eudemas pasakojime Apie astronomus, mano, kad jis pirmasis susidomjo astronomija ir ipranaavo sauls utemimus bei sukimsi. Del to juo avisi ir Ksenofanas su Herodotu. Apie tai liudija ir Heraklitas bei Demokritas. Atrodo, kad jis ir politikoje kuo puikiausiai susigaud. Juk kai Kresas buvo pasils miletieiams sudaryti karin sjung, jis pasiprieino, ir tai igelbjo miest, nes nugaljo Kiras. Talis teig, kad visa ko pagrindas yra vanduo. Galbt jis man, kad visa gyvyb atsiranda vandenyje - ir kad visa, kas gyva, vl virsta vandeniu, kai suyra. Kelions Egipte metu jis, be abejo, mat, kaip sualiuoja em, vos Nilas atslgsta i emupio lygum ir gamta atgyja. Be to, visai tiktina, kad Talis svarst, kaip vanduo gali virsti ledu ir garais - o paskui vl tapti vandeniu. Taip pat Talis yra pasaks, jog visur pilna diev. Talis pasaul mans esant sudvasint ir piln demon. Galime tik spti, k jis norjo iais savo teiginiais pasakyti. Galbt jis mat, kad i juodos ems atsiranda viskas, pradedant glmis ir javais, baigiant bitmis ir tarakonais. Tada jam ir kilo mintis, kad emje yra daugyb ma nematom gyvybs daigeli. Aiku tik viena, jog jis neturjo galvoje Homero diev. Sako, kad jis nustats met laikus ir padalins metus tris imtus eiasdeimt penkias dienas. itas iminius mir, beirdamas gimnast varyb, bdamas jau senas, be to, nusilps nuo kario bei trokulio.
Vytautas Kubilius

ANAKSIMANDRAS (apie 610 546 m.p.m.e.) Yra inoma, kad Anaksimandras i Mileto proza para filosofin veikal Apie gamt, taiau ms laikus pasiek tik 2-3 antikos autori pateikti jo fragmentai bei keletas liudijim apie io filosofo pairas. Favorinas vairiose istorijose rao, kad Anaksimandras pirmasis irado sauls laikrodiui strl, rodani sauls pasisukim ir saulgr, ir udjo j ant Spartoje esanio sauls laikrodio, be to, pagamino horoskop. Jis pirmasis nubrai ems ir jros apmatus ir pagamino gaubl. Jis teig, kad ms pasaulis tra vienas i daugelio pasauli, kurie atsiranda ir inyksta vadinamojoje neapibrtybje, taiau aiku, kad jis, skirtingai nuo Talio, nesivaizdavo jokios mums pastamos materijos.

ANAKSIMENAS (apie 585 apie 525 m.p.m.e) Anaksimenui yra priskiriamas veikalas Apie gamt, taiau ms laikus pasiek tik 1 jo fragmentas ir antikos autori liudijimai apie io filosofo moksl. Anaksimenas i Mileto, Euristrato snus, buvo Anaksimandro mokinys (kai kurie tvirtina, kad jis buvo ir Parmenido mokinys). Jis pasak, kad pradia yra oras ir tai, kas neapibrta. vaigds, anot jo, juda ne po eme, o aplink em. Anaksimenas ir Diogenas or laik pirmesniu u vanden ir paprastj kn pradu. Anaksimenas gamt laik apibriama, vadindamas j oru. Atskiri daiktai skiriasi oro retumu ir tankumu. I praretjusio oro pasidaro ugnis, o i sutirtjusio vjas, po to debesys; dar labiau sutirtjs jis virsta vandeniu, po to eme, dar po to akmenimis ir kitais daiktais, kilusiais i t pai. i jo mintis sulauk dideliu populiarumo ir pritarimo tarp jo pasekj. Judjim, dl kurio vyksta pasikeitimai, ir is laiko aminu.

Vytautas Kubilius

PITAGORAS (apie 57 apie 500 m.p.m.e.) Atrodo, kad pats Pitagoras nra paliks joki veikal, taiau jam buvo priskiriama visa, k per kelet imtmei sukr jo pasekjai pitagorieiai. Mat, pitagoriei mokykloje vyravo tradicija visus darbus skelbti mokytojo vardu. Net Aristotelis, kalbdamas apie pitagorieius, jau nebeatskiria, kurios idjos priklauso paiam Pitagorui, o kurios jo mokiniams. Kadangi pitagorieiai buvo pusiau udara sjunga ir j skelbiami svarbiausi principai buvo ezoterinio pobdio, dl to , matyt, nepaplito ir j ratai, dl to j ir neiliko. Pagrindiniai altiniai, i kuri sprendiame apie pitagoriei pairas, yra Aristotelio liudijimai, neoplatoniko Jamblicho stambus veikalas Pitagoriei mokslo rinkinys, kurio iliko tik 5 traktai, bei Diogeno ir Laerts, Porfirijo ir kit autori ratai. Daugelio nuomone Pitagoras savo kilme buvo barbaras, nes Pitagoras, Mnesarcho snus buvo samietis. Pitagoras para tris krinius :Apie aukljim, Apie valstyb ir Apie gamt. Visa kita, anot Diogeno i Laerts, priklauso Lisidui i Tarento, pitagorieiui, atbgusiam Tebus ir iaukljusiam Epameinond. Pitagoras ibuvs Krotone dvideimt met, Pitagiras persikl Metapont ir ten mir. Susiavjimas juo buvo toks didelis, kad i jo nam padar ventykl.

HERAKLITAS (apie 544/540 - ? m.p.m.e.) Yra inoma, kad Heraklitas para 3 dali veikal Apie gamt. Pirmojoje dalyje nagrinjami kosmologijos klausimai, antrojoje politikos problemos, treiojoje idstomi samprotavimai apie dievus. Be to, Heraklitui dar priskiriama keletas ilikusi laik, taiau daugelis antikos palikimo tyrintoj laiko juos vlyvesni laik falsifikatais.

Pagal padavim, Heraklitas po demokratijos pergals atsisaks dalyvauti valstybs valdyme ir pasirinks vienatvik gyvenimo bd, o savo veikal Apie gamt, es, atidavs saugoti Dianos ventov Efese. Vis dlto is veikalas nebuvo isaugotas: ms laikus pasiek tik apie 130 jo fragment, paliudyt vairi antikos autori ratuose. Heraklitas buvo begalo pasipts ir ididus, k galima pamatyti i keli jo citat: Didelis isimokslinimas nekreia proto: mat, Hesiodas, Pitagoras, Ksenofanas ir Hekatajas buvo mokyti, bet nebuvo protingi; Homer, taip pat ir Archiloch verta bt ivaryti i susirinkim ir primuti.

KSENOFANAS (VI- V a.p.m.e.)

Ksenofanas savo filosofines pairas yra idsts eilmis elegij ir parodij, vadinamj sil, forma. Dalis j pasiek ir ms laikus. Jam dar priskiriama filosofin poema Apie gamt, kuri jau senovje buvo dingusi. Iliko tik keletas jos fragment, kuriuos pateik Aristotelis. Ksenofanas ra hegzametrus, elegijas ir jambus, nukreiptus prie Hesiod bei Homer, peikdamas juos u tai, k anie buvo pasak apie dievus, pats kr epines poemas. Sako, kad jis prietaravo ir Taliui, ir Pitagorui, buvo ukabins ir Epimenid.

PARMENIDAS (apie 540 - ? m.p.m.e.) Yra inoma, kad Parmenidas para filosofin poem Apie gamt, kuri sudar prologas ir dvi dalys. Pirmojoje dalyje aikinamos filosofins savokos, o antrojoje natrfilosofija. I pirmosios dalies iliko apie 9/10 tekjsto, o i antrosios 1/10. Didiausias io veikalo itraukas mums isaugojo Sekstas Empirikas ir Simplikijus, kuris dar turjo j savo rankose. Po kelet eilui yra Platono dialoguose (Sofiste, Teaitete, Puotoje), Aristotelio Metafizikoje, Plutarcho, Plotino, Proklo ir kit autori ratuose.
Vytautas Kubilius

ZENONAS (apie 490 430 m.p.m.e.) Zenonui priskiriami tokie veikalai: Ginai, Empedoklio mokslo paaikinimas, Prie filosofus, Apie gamt. Iliko tik 4 fragmentai i traktato Apie gamt, pacituoti Simplikijaus ir Diogeno i Laerts. Beje, is traktatas buvo paraytas klausim-atsakym forma, kuri vliau tapo filosofini dialog pavyzdiu. Zenono garsisias keturias aporijas mums isaugojo Aristotelis, kuris jas atpasakoja savo veikale Fizika. Nemaa apie Zenon suinome i antikos autori liudijim, Platono dialogo Parmenidas pirmosios dalies. Aristotelis tvirtina, kad Zenonas buvo dialektikos iradjas, panaiai kaip Empedoklis retorikos iradjas. Zenono pairos i esms nedaug tesiskyr nuo prie tai isakyt filosof mini: pasauliai yra, o tutumos nra. Vis daikt prigimtis ikilo i karto ir alto, i sauso ir drgno, vieniems virstant kitais. mons yra kil i ems, o siela yra anksiau pamint karto ir alto, sauso ir drgno miinys, kuriame n vienas j nevyrauja. MELISAS (apie 410 apie 360 m.p.m.e.) Yra inoma, kad Melisas para veikal Apie gamt, arba apie bt, taiau i jo tra ilik tik apie deimt fragment, pacituot Simplikijaus veikaluose Fizika ir Apie dang. Melisas, Itaigeno snus, i Samo. Jis buvo Parmenido mokinys, bet ir su Heraklitu nekdavosi, nes is pristat j jo nepainojusiems efesieiams, kaip ir Hipokratas Demokrit abderieiams. Jis buvo valstybinis veikjas ir nusipeln piliei pagyrimo. O kai dl to buvo irinktas laivyno vadu ir parod nepaprast narsum, tai dar labiau buvo juo avimasi. Jis mok, kad viskas yra begalyb: nekintama, nejudanti, panai save pai ir pilna. O judjimas tik atrodo vyksts, o i tikrj jo nra. Ir apie dievus kalbjo, jog nereikia rodinti j buvimo, nes j painti negalima. Literatra: Filosofijos istorijos chrestomatija:Antika http://www.encyclopedia.com http://www.britannica.com http://mokslo.centras.lt