O |echanIka

4 Mechaniniu kno judjimu vadinamas sio kno padeties erdveje kitimas kitq knq
atzvilgiu laikui begant.
4 98kai9o8 8i89ema vadiname knq arba knq sistemq, kuriq atzvilgiu nagrinejamas
tiriamojo kno judejimas, plius laikrodis (bet koks |renginys, kuriuo galime matuoti laikq).
4 Ma9erialiuoju 9asku vadinamas kno, kurio matmenq, formos bei vidines struktros
galima nepaisyti sprendziant tam tikrq uzdavin|, modelis.
4 Trajek9orija vadinama geometrine vieta taskq, per kuriuos praeina judantis materialusis
taskas.
4 Judjimo lyg9imi vadinama lygtis, nusakanti tiriamojo tasko padeties kitimq laikui
begant.
4 Po8linkiu vadinamas vektorius, jungiantis pradin| ir galin| trajektorijos taskus.
4 Tolygiuoju judjimu vadinamas toks judejimas, kai per bet kokius lygius laiko tarpus
knas nueina lygius kelius.
O Tolygiuoju 9ie8iaeigiu judjimu vadinamas toks judejimas, kai per bet kokius lygius laiko
tarpus knas atlieka vienodus poslinkius.
O Greiciu vadinamas vektorinis dydis, lygus poslinkio santykiui su laiku, per kur| |vyko sis poslinkis.
4 Vidu9iniu greiciu vadinamas fizikinis dydis, lygus kelio santykiui su laiku, per kur|
nueitas sis kelias.
4 Tolygiai kin9amu judjimu vadinamas toks judejimas, kai per bet kokius lygius laiko
tarpus kno greicio modulis pakinta lygiu dydziu.
O Slenkamuoju vadiname tok| kno judejimq, kai bet kokia standziai susieta su judanciu knu
tiese islieka lygiagreti sau.
4 Pagreiciu vadinamas vektorinis dydis, lygus greicio pokycio santykiui su laiku, per kur|
|vyko sis pokytis.
4 Kno 8ukimu8i tam tikros asies atzvilgiu vadinamas toks kno judejimas, kurio metu
visi kno taskai juda apskritimais.
4 Vidu9iniu kampiniu greiciu vadinamas vektorinis dydis, kurio modulis lygus kno
poskio kampo santykiui su laiku, per kur| |vyko sis poskis, o kryptis nusakoma
desiniojo sraigto taisykle.
4 Sukimo8i periodu vadinamas vieno apsisukimo laikas.
4 Ma8 yra kno inertiskumo matas slenkamajame judejime.
4 Jga yra vektorinis dydis, kuriuo matuojama knq sqveika. Knq veikianciq jegq vektoriq
suma vadinama jegq atstojamqja.
4 Inercinmi8 vadinamos tokios a98kai9o8 8i89emo8, kuriose knas nejuda arba juda
tolygiai tiesiaeigiai, jei si knq veikianciq jegq atstojamoji lygi nuliui.
4 Pirma8i8 Niu9ono d8ni8 egzistuoja tokios atskaitos sistemos, kuriose knas yra
rimties bsenos arba juda tolygiai ir tiesiaeigiskai, jei j| veikianciq jegq atstojamoji lygi
nuliui.
O n9ra8i8 Niu9ono d8ni8 kno |gyjamas pagreitis yra tiesiogiai proporcingas knq veikianciq
jegq atstojamqjai ir atvirksciai proporcingas kno masei.
4 Trecia8i8 Niu9ono d8ni8 dviejq knq sqveikos jegos yra lygaus dydzio ir priesingq
krypciq.
O Kno jude8io kiekiu (impul8u) vadinama kno mases ir greicio sandauga.
4 Uzdarqja vadinama tokia 8i89ema, kuri nesqveikauja su siai sistemai nepriklausanciais
(isoriniais) knais.
O Jude8io kiekio 9;erm8 d8ni8 uzdarosios sistemos impulso momentas nekinta.
4 Jude8io kiekio momen9a8 9;erm8 d8ni8 uzdarosios sistemos impulso momentas
nekinta.
4 Jgo8 impul8u vadinama jegos ir jos veikimo trukmes sandauga.
4 Vi8uo9in8 9rauko8 (gra;i9acijo8) d8ni8 du materialieji taskai traukiasi vienas | kitq
jega, kuri yra tiesiogiai proporcinga taskq masiq sandaugai ir atvirksciai proporcinga
atstumo tarp jq kvadratui.
O Sunkio jga (8unkiu) vadinama gravitacijos jega, kuria Zeme traukia knq.
O Lai8;uoju kno kri9imu vadinamas kno judejimas veikiant vien sunkio jegai. Siuo atveju
knas juda lai8;ojo kri9imo pagreiciu.
4 Knai (atramos, pakabos ir pan.) kurie nebeleidzia tam tikram knui laisvai kristi,
vadinami rysiai8.
4 Kno 8;oriu vadinama jega, kuria knas veikia rys|. Laisvai krintantis knas neveikia
jokio rysio, toks knas yra ne8;arumo bsenos.
O silgai knq sqlycio pavirsiaus veikianti jega vadinama 9rin9ie8 jga. Dujose ir skysciuose ji
pasireiskia kaip klampo8 jga.
O Deformacija vadinama kno trio ir formos kitimas veikiant jegai. Deformacija
vadinama 9ampriqja, jei deformacijos jegai nustojus veikti knas atgauna pradinius tr| bei
formq. Jei deformacija islieka, ji vadinama pla89ine.
4 Huko d8ni8 tampriai deformuoto kno santykine deformacija tiesiog proporcinga kno
skerspjvio ploto vienetq veikianciai deformacijos jegai.
4 Slgiu vadinama statmenai ploto vienetq veikianti jega.
O Jgo8 momen9u nejudancios asies atzvilgiu vadinamas vektorius, kurio modulis lygus jegos
ir pe9ie8 (statmens, nuleisto is sukimosi asies | jegos veikimo linijq, ilgio) sandaugai. Jegos
momento vektorius nukreiptas isilgai sukimosi asies taip, kad zirint is vektoriaus galo jega
galetq sukti knq pries laikrodzio rodykl.
O Mechanin energija yra universalus |vairiq mechaniniq sqveikq ir judejimo matas.
O Kine9ine vadinama judancio kno energija.
4 Po9encine vadinama sqveikaujanciq knq sistemos energija.
echanines energijos kitimo matas yra darba8. Energija rodo, kok| darbq gali
atlikti (bet nebtinai atlieka) knas arba knq sistema.
Pa8kalio d8ni8 nejudancio skyscio slegis | panardintq labai mazq plotq
nepriklauso nuo ploto orientavimo, t. y. bet kuriame taske skyscio slegis visomis
kryptimis yra vienodas.
rchimedo d8ni8 | skyst| arba dujas panardintq knq veikia vertikaliai aukstyn
Archimedo jega, skaitmeniskai lygi skyscio, kuris tilptq panardinto kno (arba
panardintos jo dalies) tryje, svoriui.
Mechaniniu 8;yra;imu vadinamas pasikartojantis kno judejimas.
S;yra;im perioda8 lygus vieno svyravimo trukmei.
S;yra;im dazni8 lygus svyravimq skaiciui per laiko vienetq.
Harmoniniai8 vadinami svyravimai, kai fizikinis dydis kinta pagal sinuso
(kosinuso) desn|. Harmoniniai svyravimai vyksta veikiant jegai, tiesiog
proporcingai kno nuokrypiui nuo pusiausvyros padeties ir nukreiptai |
pusiausvyros padet|.
O mpli9ude vadinamas didziausiasis svyruojancio kno nuokrypis nuo pusiausvyros padeties.
S;yra;im faz rodo, kokia radianais isreiksta periodo dalis praejo nuo
sqlygisko svyravimq pradzios momento.
Ma9ema9ine 8;yruokle vadinamas materialusis taskas, pakabintas ant
nesvaraus netqsaus silo ir svyruojantis, veikiamas sunkio ir silo reakcijos jegq.
Mechaniniai lai8;ieji 8lopinamieji 8;yra;imai vyksta, kai svyruojant| knq,
be tampriosios jegos, veikia dar ir pa8ipriesinimo jga, proporcinga greiciui ir
nukreipta pries kno greit| (dazniausiai - trinties arba terpes klampos jega).
Mechaniniai pri;er89iniai 8;yra;imai vyksta, kai svyruojant| knq, be
tampriosios ir pasipriesinimo jegq, veikia dar ir pri;er89in jga.
Mechaniniu rezonan8u vadinamas reiskinys, kai nuokrypio amplitude
pasiekiamaksimumq, jei priverstines jegos veikimo daznis sutampa su laisvqjq
svyravimq dazniu.
Mechaninmi8 bangomi8 vadinamas mechaniniq svyravimq sklidimas tamprioje
terpeje.
Jeigu aplinkos dalele svyruoja skersai bangos sklidimo krypties, banga
vadinama 8ker8ine, isilgai - isilgine.
angos dazni8 perioda8 bei faz sutampa su atitinkamomis bangos saltinio
svyravimq charakteristikomis, taikant jas aplinkos dalelems.
Koheren9inmi8 vadinamos bangos, kuriq faziq skirtumas nekinta.
O Bang in9erferencija vadinama koherentiniq bangq sanklota (superpozicija), kurios isdavoje
skirtinguose erdves taskuose susidaro atstojamosios bangos amplitudes padidejimas arba
sumazejimas, priklausomai nuo bangq faziq skirtumo.
Gar8o bangomi8, arba gar8u, vadinamos isilgines bangos, kuriq dazniq
diapazonas yra Hz. Didesnio ir mazesnio daznio garso, t. y.
ultragarso ir infragarso, zmogus nebegirdi.
O Gar8o auks9i8 dideja didejant garso bangos dazniui.
Gar8o 89ipri8 dideja didejant garso bangos amplitudei.
O |olekulIn fIzIka Ir termodInamIka
4 Dujomi8 vadinama tokia medziagos bsena, kai molekules esti nesusij arba susij labai
silpnai ir juda chaotiskai. Dujos uzpildo visq indo tr|.
4 Sky8ciai8 vadinami knai, kurie, islaikydami pastovq tr|, |gauna juos talpinanciq indq
formq.
4 b8oliuciai kie9ai8 vadinami knai, kuriq deformacijos galima nepaisyti, sprendziant
tam tikrq uzdavin|.
4 Idealij duj modelyje yra laikoma, kad molekules yra tiek mazos, kad jq savojo trio
galima nepaisyti, ir molekules sqveikauja tik idealiai tampriq susidrimq metu, t. y.
nepaisoma molekuliq sqveikos per atstumq.
4 Tempera9ra yra medziagos molekuliq slenkamojo judejimo vidutines kinetines
energijos matas.
4 Moli8 yra medziagos kiekis, kuriame yra tiek struktriniq elementq (atomq, jonq,
molekuliq), kiek jq yra 0,012 kg anglies .
Pagal pagrindinq molekulin8 kine9in8 9eorijo8 lyg9 idealiqjq dujq slegis lygus
molekuliq koncentracijos, olcmano konstantos ir absoliuciosios temperatros sandaugai.
4 Kno ;idine energija vadinama knq sudaranciq molekuliq judejimo kinetiniq ir sqveikos
potenciniq energijq suma.
4 edziagos 8a;i9qja siluma vadinamas silumos kiekis, reikalingas medziagos mases
vieneto temperatrai pakelti vienu kelvinu.
4 Moline siluma vadinamas silumos kiekis, reikalingas medziagos vieno molio
temperatrai pakelti vienu kelvinu.
4 Izo9erminiu vadinamas procesas, vykstantis esant pastoviai temperatrai.
4 Izobariniu vadinamas procesas, vykstantis esant pastoviam slegiui.
4 Izochoriniu vadinamas procesas, vykstantis esant pastoviam triui.
4 diaba9iniu vadinamas procesas, vykstantis be silumos mainq su aplinka.
4 Ciklu vadinamas procesas, kurio metu termodinamine sistema, perejusi daug tarpiniq
bsenq, gr|zta | pradin bsenq.
4 Karno ciklq sudaro du izoterminiai ir du adiabatiniai procesai.
4 Siluminiu ;arikliu vadinamas |renginys, kuris dal| is sildytuvo gauto silumos kiekio
vercia mechaniniu darbu, o kitq dal| atiduoda ausintuvui.
4 Siluminio ;ariklio naudingumo koeficien9a8 lygus variklio atlikto darbo ir gauto
silumos kiekio santykiui.
4 Pirma8i8 9ermodinamiko8 d8ni8 sistemai suteiktas silumos kiekis sunaudojamas
sistemos vidinei energijai padidinti ir darbui pries isorines jegas atlikti. Pirmqj|
termodinamikos desn| galima formuluoti ir taip: ne|manomas toks periodiskai veikiantis
variklis, kurio atliekamas darbas virsytq suteiktq silumos kiek| (ne|manomas pirmosios
rsies amzinasis variklis).
O n9ra8i8 9ermodinamiko8 d8ni8 negalimas toks ciklas, kurio vienintelis rezultatas btq viso
is siltojo kno gauto silumos kiekio virtimas darbu (negalimas antrosios rsies amzinasis variklis).
4 Difuzija vadinamas pernasos reiskinys, kai issilygina dviejq arba daugiau medziagq
misinio komponenciq koncentracijos.
4 Klampa vadinama vidine trintis dujose ir skysciuose.
O Fazmi8 termodinamikoje vadinamos tos pacios medziagos skirtingq fizikiniq savybiq bsenos
(pavyzdziui, dujine, skystoji, kietoji fazes).
O Faziniu ;ir8mu vadinamas medziagos perejimas is vienos fazes | kitq.
O Gara;imu vadinamas medziagos perejimas is skystosios fazes | dujin.
O Sa;i9qja gara;imo siluma vadinamas silumos kiekis, kuris turi bti suteiktas vienam kilogramui
skyscio, kad paverstq j| tos pacios pastovios temperatros garais.
O Konden8acija vadinamas medziagos perejimas is dujines fazes | skystqjq.
O Virimu vadinamas intensyvus garavimas, vykstantis ne tik is pavirsiaus, bet ir visame skyscio
tryje | susidarancius garq burbulus.
O Lydimu8i vadinamas medziagos perejimas is kietosios fazes | skystqjq.
O Kie9jimu vadinamas medziagos perejimas is skystosios fazes | kietqjq.
O Sa;i9qja lydymo8i siluma vadinamas silumos kiekis, kur| reikia suteikti vienam kilogramui
lydymosi temperatroje esancio kristalinio kno, kad sis virstq tos pacios temperatros skysciu.
O Oro ab8oliuciuoju drgniu vadinama oro trio vienete esanciq vandens garq mase.
O Mak8imalu8i8 ab8oliu9u8i8 drgni8, priklausantis nuo temperatros, rodo vandens sociqjq
garq mas oro trio vienete, t. y. sociqjq garq tank|.
O San9ykiniu drgniu esant tam tikrai temperatrai vadinamas procentais isreikstas absoliuciojo
dregnio ir maksimaliojo absoliuciojo dregnio santykis.
O Pa;irsiau8 9empimo koeficien9a8 lygus darbui, kur| reikia atlikti skyscio pavirsiaus plotui
padidinti ploto vienetu.
O Siluminio ilgjimo koeficien9a8 lygus santykiniam kno pailgejimui padidinus temperatrq
vienq kelvinu.
O Siluminio pl9imo8i koeficien9a8 lygus santykiniam kno trio padidejimui padidinus
temperatrq vienq kelvinu.
O Kno silumine 9alpa vadinamas silumos kiekis, reikalingas kno temperatrai pakelti vienq
kelvinu.
O lektrostatIka Ir elektros srov
O Elek9ro8 kr;i8 yra mikrodaleles vidine savybe, lemianti jos elektromagnetin sqveikq su
kitomis dalelemis.
O Elek9ro8 kr;io 9;erm8 d8ni8 vykstant bet kokiems procesams sistemos visuminis elektros
krvis lieka pastovus, jeigu sistema nesikeicia krviais su aplinka.
O Kulono d8ni8 dviejq taskiniq krviq sqveikos jega yra tiesiog proporcinga siq krviq sandaugai
ir atvirksciai proporcinga atstumo tarp jq kvadratui.
O Elek9ro89a9inio lauko 89ipri8 lygus jegai, veiksianciai vienetin| teigiamqj| elektros krv|,
pateksiant| | s| taskq.
O Vienalyciu vadinamas elektrostatinis laukas, kurio visuose taskuose stiprio vektorius yra
vienodas.
O Superpozicijo8 principa8 krviq sistemos sukuriamo elektrostatinio lauko stipris bet kuriame
taske yra lygus visq sistemos krviq laukq stipriq vektoriq siame taske sumai.
O Elek9ro89a9inio lauko po9encialu tam tikrame taske vadinamas darbas, kur| reikia atlikti,
perkeliant teigiamqj| krv| is begalybes i s| taskq.
O Laidininkai8 vadinamos medziagos, kurios turi lai8;uo8iu8 krvininkus ir todel gerai praleidzia
elektros srov.
O Dielek9rikai8 vadinamos medziagos, kurios neturi laisvqjq krvininkq ir nepraleidzia elektros
sroves.
O Pu8laidininkiai8 vadinamos medziagos, kuriq savitoji varza yra didesne uz metalq, bet mazesne
uz dielektrikq, ir labai priklauso nuo isoriniq veiksniq (temperatros, apsviestumo ir kt.)
O San9ykin dielek9rin 8k;arba rodo, kiek kartq sumazeja elektrostatinio lauko stipris
medziagoje, palyginti su lauko stipriu vakuume.
O Konden8a9oriai8 vadinami dideles elektrines talpos |renginiai, skirti krviui sukaupti.
O Elek9ro8 8ro;e (arba 8ro;e) vadinamas kryptingas krvininkq judejimas.
O Sro;8 89ipriu vadinamas krvis, pratekantis pro laidziosios terpes skerspjv| per laiko vienetq.
O Omo d8ni8 grandin8 daliai vienalyciu laidininku tekanti srove yra tiesiog proporcinga
|tampai tarp sio laidininko galq ir atvirksciai proporcinga grandines dalies varzai.
O Omo d8ni8 ;i8ai grandinei grandine tekanti srove yra tiesiog proporcinga grandines
elektrovarai ir atvirksciai proporcinga grandines isorines ir vidines daliq varzq sumai.
O Dzaulio ir Lenco d8ni8 laidininke issiskiriantis silumos kiekis yra tiesiog proporcingas sroves
stipriui, laidininko varzai ir sroves tekejimo laikui.
O Pirmoji Kirchhofo 9ai8ykl | mazgq |tekanciq (teigiamq) ir is jo istekanciq (neigiamq) sroviq
algebrine suma lygi nuliui.
O n9roji Kirchhofo 9ai8ykl issisakojusios grandines bet kurio uzdarojo kontro sroviq
sandaugq is atitinkamq varzq algebrine suma yra lygi sio kontro elektrovarq algebrinei sumai.
O Termoelek9ronine emi8ija vadinamas elektronq spinduliavimas is |kaitintq knq.
O Faradjau8 elek9roliz8 d8ni8 elektrode issiskirianti medziagos mase yra tiesiogiai
proporcinga tos medziagos cheminiam ekvivalentui, t. y. molines medziagos mases ir
valentingumo santykiui, ir pro elektrolitq pratekejusiam krviui.
O lektromagnetIzmas
O Magne9inio lauko indukcija proporcinga jegai, veikianciai vienetin| krv|, kuris juda
magnetiniame lauke statmenai magnetines indukcijos vektoriui vienetiniu greiciu.
Arba: magne9inio lauko indukcija proporcinga jegai, veikianciai statmenai lauko jegq linijoms
patalpinto laidininko ilgio vienetq, kai laidininku teka vienetine srove.
O mpero d8ni8 laidininkq, kuriuo teka srove, magnetiniame lauke veikianti jega yra tiesiog
proporcinga sroves stipriui, magnetinio lauko indukcijai bei laidininko ilgiui ir priklauso nuo
laidininko issidestymo lauko magnetines indukcijos atzvilgiu. Arba: dviejq tiesiniq begaliniq
lygiagreciq be galo plonq laidininkq, kuriais teka elektros sroves, kiekvienq ilgio vienetq veikianti
jega yra tiesiog proporcinga sroviq stipriq sandaugai ir atvirksciai proporcinga atstumui tarp
laidininkq.
O Ploksciojo kontro magne9iniu momen9u vadinama kontro sroves ir jo ribojamo ploto
sandauga.
O Vienalycio lauko magne9ini8 8rau9a8 pro baig9in plo9q lygus magnetines indukcijos, ploto ir
kosinuso kampo tarp indukcijos vektoriaus ir ploto normales sandaugai.
O Faradjau8 (elek9romagne9in8 indukcijo8) d8ni8 kontre indukuojama elektrovara
proporcinga magnetinio srauto pro kontro ribojamq plotq kitimo greiciui.
O Lenco 9ai8ykl kontre indukuotoji srove visada yra tokios krypties, kad sroves sukurtas
magnetinis laukas priesinasi j| sukrusiam magnetinio srauto pokyciui.
O Sa;iindukcijo8 elek9ro;ara kontre proporcinga kontro sroves kitimo greiciui. Proporcingumo
koeficientas vadinamas kontro induk9y;umu.
O Tom8ono kon9ru vadinamas idealizuotas omines varzos neturintis grandines modelis, kur|
sudaro kondensatorius ir induktyvumo rite.
O 5tIka
O Lqsiai8 vadinami skaidrus knai, apriboti dvejais sviesos spindulius lauzianciais pavirsiais, is
kuriq vienas arba abu esti sferiniai arba cilindriniai, o kitas sferinis arba plokscias.
O Plonuoju laikomas lsis, kurio storis daug mazesnis uz ls| ribojanciq pavirsiq spindulius.
O Lqsio op9ine asimi vadinama tiese, einanti per lsio ribojanciq pavirsiq centrus.
O Lqsio zidiniai8 vadinami taskai, | kuriuos susirenka | ls| krintantys lygiagreciq spinduliq
pluostai. Zidiniai issidesto simetriskai lsio plokstumos atzvilgiu.
O Pagrindiniai8 vadinami lsio zidiniai, esantys optineje asyje.
O Zidinio nuo9oliu vadinamas atstumas nuo lsio plokstumos iki pagrindiniq zidiniq.
O Op9ine lqsio galia vadinamas zidinio nuotoliui atvirkscias dydis.
O Glaudziamai8iai8 vadinami teigiamosios optines galios lsiai, 8klaidomai8iai8 -neigiamosios.
O Hiuigen8o principa8 kiekvienas bangos fronto taskas yra antriniq bangq saltinis; siq bangq
gaubiamoji nusako bangos fronto padet| bet kuriuo laiko momentu.
O S;ie8o8 a98pindzio d8ni8 spindulio kritimo kampas lygus atspindzio kampui.
O S;ie8o8 lzimo d8ni8 dviejq terpiq riboje spindulio kritimo ir lzimo kampq sinusq santykis
yra pastovus dydis, lygus sviesos greiciq pirmojoje ir antrojoje terpeje santykiui, ir vadinamas
antrosios terpes santykiniu lzio rodikliu pirmosios terpes atzvilgiu.
O S;ie8o8 difrakcija vadinamas sviesos spinduliq nukrypimas nuo tiesiaeigisko sklidimo ir
uzsilenkimas | geometrinio seselio srit|.
O S;ie8o8 di8per8ija vadinama sviesos lzio rodiklio (kartu ir sviesos bangos fazinio greicio)
priklausomybe nuo bangos daznio (arba bangos ilgio ). Esantnormaliajai di8per8ijai lzio
rodiklis mazeja sviesos dazniui mazejant (bangos ilgiui didejant).
O S;ie8o8 8rau9a8 lygus sviesos stiprio sandaugai is erdvinio kampo, kuriuo sklinda sviesa.
O ps;ie9a lygi | apsvieciamo pavirsiaus ploto vienetq krintanciam sviesos srautui.
O ps;ie9o8 d8ni8 taskinis saltinis tam tikrame pavirsiaus taske sukelia apsvietq, kuri tiesiog
proporcinga saltinio sviesos stipriui, sviesos kritimo kampo kosinusui ir atvirksciai proporcinga
atstumo nuo saltinio iki apsvieciamo tasko kvadratui.
O Planko hipo9ez knai spinduliuoja sviesq ne istisai, o tam tikromis energijos porcijomis -
kvantais, kuriq energija tiesiog proporcinga spinduliuojamos sviesos dazniui.
Isoriniu fo9oefek9u (fo9oelek9riniu efek9u) vadinamas reiskinys, kai sviesos kvantai ismusa
elektronus is kietqjq ir skystqjq knq pavirsiaus.
O Isorinio fo9oefek9o d8niai
1) didziausias fotoelektronq pradinis greitis priklauso nuo sviesos daznio ir nepriklauso nuo jos
intensyvumo;
2) soties fotosrove tiesiog proporcinga fotokatodo energinei apsvietai.
) egzistuoja kiekvienos medziagos raudonoji fo9oefek9o riba, t. y. maziausias (ribini8)
sviesos daznis (arba didziausias bangos ilgis), kuriam esant dar vyksta fotoefektas.
O tomo Ir branduolIo fIzIka
O Pirma8i8 Boro po89ula9a8. Egzistuoja nuostoviosios, t. y. nekintancios laike, atomo bsenos,
apibdinamos diskreciosiomis leistinomis energijos reiksmemis. Siq bsenq atomas
nespinduliuoja energijos.
O n9ra8i8 Boro po89ula9a8. Pereidamas is vienos nuostoviosios bsenos | kitq, t. y. atomo
elektrono energijai suoliskai kintant, atomas isspinduliuoja arba sugeria sviesos kvantq.
O Pro9onai ir neu9ronai (bendras pavadinimas - nukleonai) yra mikrodaleles, is kuriq susideda
atomq branduoliai.
O 9omini8 8kaiciu8 nusako branduolio protonq skaiciq.
O Ma88 8kaiciu8 A lygus branduolio nukleonq skaiciui.
O Izo9opai8 vadinami vienodq atominiq skaiciq, bet skirtingq mases skaiciq branduoliai.
O Branduolio ma88 defek9u vadinamas atskirai paimtq protonq ir neutronq masiq sumos ir is siq
protonq ir neutronq sudaryto branduolio mases skirtumas.
O Branduolio rysio energija vadinamas darbas, kur| reikia atlikti suskaidant s| branduol| |
nesqveikaujancius nejudancius nukleonus.
O Sa;i9qja rysio energija vadinama vienam nukleonui tenkanti branduolio rysio energija.
O Branduolio rysio energija lygi branduolio mases defektui, padaugintam is sviesos greicio
vakuume kvadrato.
O Radioak9y;iuoju 8kilimu, arba radioak9y;umu vadinamas reiskinys, kai nepatvarieji vieno
elemento izotopai isspinduliuoja daleles (ir elementariqsias, ir branduoliq dalis) ir virsta kito
elemento izotopais.
O (alfa) dalelmi8 vadinamas helio atomo branduoliai, susidedantis is dviejq protonq ir dviejq
neutronq.
O (be9a) dalelmi8 vadinami branduolio skleidziami elektronai.
O (gama) 8pinduliuo9e vadinamas dideles energijos kvantq srautas, t. y. labai trumpq bangq
ilgiq ( ) elektromagnetine spinduliuote.
O #adioaktyviosios medziagos tam tikro kiekio (meginio) ak9y;uma8 lygus tiketinq radioaktyviqjq
skilimq skaiciui per laiko vienetq.
O Sa;i9uoju ak9y;umu vadinamas medziagos mases vieneto aktyvumas.
O Radioak9y;iojo izo9opo pu8jimo 9rukme vadinamas laikas, per kur| suskyla puse pradinio
branduoliq kiekio.
O Radioak9y;ioji 8kilimo kon89an9a atvirkscia laikui, per kur| nesuskilusiq branduoliq skaicius
sumazeja e = 2,72 kartq.
O Branduolinmi8 reakcijomi8 vadinami atomq branduoliq virsmai, vykstantys del branduoliq
sqveikos su elementariosiomis dalelemis, kvantais ir tarpusavyje.