A. Jokubaitis.

POLITIKA BE VERTYBI

25

ISSN 13921681

POLITIKA BE VERTYBI*
ALVYDAS JOKUBAITIS
Straipsnio tikslas pagrsti tez, kad politika neturi savarankik vertybi. i tez prietarauja sitikinimui, kad galimas grynai politinis dalyk suvokimas, laisvas nuo kit srii vertybi takos. Straipsnis pagrstas prielaida, kad visos vadinamosios politins vertybs yra kit srii vertybi vediniai. Politika paia savo prigimtimi yra redukcinis dalykas.

Politikos mokslo ir politikos filosofijos skirtum nemanoma iaikinti be poirio vertybes. Politikos mokslo atstovai pretenduoja vertybin neutralum ir silo tirti faktus, o ne vertybes. Politikos filosofai prieingai smoningai gina vertybin poir. Jeigu jie nustot kalbti apie vertybes, politikos mokslinink viepatavimas tapt visuotinis. Vertybs yra pagrindinis politikos filosof pasiprieinimo politikos mokslininkams rankis. Taiau ar is rankis yra toks patikimas, kaip jiems patiems atrodo? Sunku paneigti politikos filosof pozicijos pagrstum politika i tikrj nesivaizduojama be vertinim. Taiau pernelyg pripratus prie kalb apie vertybes, danai pradedama nematyti kito svarbaus aspekAlvydas Jokubaitis Vilniaus universiteto Tarptautini santyki ir politikos moksl instituto profesorius, habilituotas daktaras (el. patas: alvydas.jokubaitis@takas.lt). Alvydas Jokubaitis, 2008 Straipsnis teiktas redakcijai 2007 m. rugsjo 16 d. Straipsnis pasiraytas spaudai 2008 m. kovo 17 d.

26

POLITOLOGIJA, 2008/1 (49)

to politika neturi savo vertybi. Nuolat kalbdami apie vertybes, politikos filosofai nemato, kad nra grynai politini vertybi1. Visus politinius vertinimus nesunkiai galima traktuoti kaip kak kita, kas jau nra politika2. Pastaroji yra tik rankis ir mechanizmas, skirtas gyvendinti pirmiau jos esanias vertybes. Modernij laik politikos filosofai pagrind politikos autonomijos idj. J nuomone, politinis gyvenimas turi bti nepriklausomas nuo morals, religijos, ekonomikos ar meno srii vertybi. Liberalizmo politin filosofija yra pagrsta prielaida, kad valdios institucijos turi bti atskirtos nuo piliei moralini, religini ir filosofini sitikinim. I paskutiniais deimtmeiais pasirodiusi darb poir nuosekliausiai pagrind Johnas Rawlsas3. Jo nuomone, sutardami dl politinio teisingumo princip, laisvos visuomens pilieiai gali nesutarti dl moralini, religini ir filosofini sitikinim. Taip sudaromas spdis, kad politika gali turti savo vertybes, o piliei moraliniai, religiniai ir filosofiniai sitikinimai turi bti patraukti i vieojo gyvenimo arenos. io straipsnio tikslas pagrsti poir, kad nra savarankik politini vertybi. Vadinamosios politins vertybs yra tik kit srii vertybi reprezentants. Per paskutinius du amius mes pripratome prie minties, kad jeigu yra politika, tai turi bti ir savarankikos ios srities vertybs. Taiau didiausias paradoksas yra tai, kad politika neturi savo vertybi. Nra jokio grynai politinmis vertybmis grindiamo sprendinio. Svarstydami politinius dalykus, mes neivengiamai sitraukiame ginus apie nepolitinius reikalus. Kiekvienas politinis sprendinys priklauso nuo morals, religijos, teiss ar ekonomikos vertybi. Straipsnio tikslas nra ginytis su tais, kurie vienaip ar kitaip vartoja politini vertybi svok. ios svokos populiarum lemia ne pats politini vertybi egzistavimas, bet kalbins konvencijos patogumas. Norint kalbti apie politik be vertybi, pirmiausia reikia isivaduoti i kalbinio proio. Politini vertybi svoka slepia daug painesnius dalykus, negu i pirmo vilgsnio gali atrodyti. Ji ne tik pabria

A. Jokubaitis. POLITIKA BE VERTYBI

27

vertybin politikos kilm, bet ir trukdo suprasti politini vertybi ry su kit srii vertybmis. ioje vietoje galima pacituoti Georgeo Berkeley odius: Jei nepasirpinsime pagrindinius painimo principus apvalyti nuo odi painiavos ir apgauls, nieko neduos begaliniai samprotavimai apie juos.4 Galima klausti Kokie autoriai kalbjo apie politines vertybes? Daug lengviau pasakyti, kas ios svokos nevartojo turbt vieninteliai anarchistai. Taip atsitiko tik todl, kad jie nuosekliai troko panaikinti valstyb ir politik. Likusi Vakar politins minties tradicijos dalis nesivaizduojama be politini vertybi svokos. Pasirodius kai kurioms moralinms vertybms, prie j beveik automatikai prikabinamas odis politin. Tokiomis lengvai tampa laisv, lygyb, teisingumas, pakantumas, itikimyb, orumas, savigarba, taikingumas, klusnumas ir kitos moralins vertybs. Dar platesnis yra dl politini prieasi vertinam dalyk ratas, kurio net sra sunku sudaryti. Taiau nra abejons, kad j pirmiausia reikt rayti su politinmis santvarkomis ir ideologijomis susijusius dalykus. Abiem atvejais susidaro spdis, kad lengvai prie kai kuri vertybi prikabinamas predikatas politin yra tik kalbinis patogumas, o ne nuoroda savarankikai egzistuojant dalyk. Rawlsas stengsi rodyti, kad jo sukurta politin teisingumo koncepcija gali nepriklausyti nuo piliei moralini, religini ir filosofini sitikinim. Jis neneig, kad politin teisingum turi papildyti kit srii vertybs, taiau leido suprasti, jog egzistuoja kakokios grynai politins vertybs. Tai akivaizdus nesusipratimas. Rawlsas man, kad politinis liberalizmas gali nepriklausyti nuo tam tikr moralini, teisini, kultrini ir istorini prielaid. Jis band sukurti politin teisingumo koncepcij, apsaugot nuo nepolitini vertybi takos. Taiau tai nemanomas dalykas. Pakeitus poir laisv, lygyb, racionalum, vieum ar moralins motyvacijos altinius, neivengiamai pasikeiia ir politinio teisingumo svokos turinys. Vertybs tampa politins tik todl, kad atsiduria politini diskusij arenoje. Savo aknimis jos visada yra augusios visikai nepolitin

28

POLITOLOGIJA, 2008/1 (49)

em. Toks j prigimties dvilypumas politins pagal pavadinim, nepolitins savo kilme apsunkina j apibrimo darbus. Dmes sutelkus j politin pus, lengvai umirtama apie nepolitinius altinius, o pradjus kalbti apie pastaruosius, tampa neaiku, kodl nepolitines vertybes dar reikia vadinti politinmis. Nesunku nurodyti, kas vienu ar kitu istoriniu laikotarpiu yra suvokiama kaip politins vertybs. Daug sunkiau paaikinti, kodl vienos ar kitos nepolitins vertybs tampa politinmis. Kanto terminais, nra jokio btino ryio tarp subjekto termino vietoje atsidrusios vertybi svokos ir predikato vietoje nurodomos politikumo savybs. Politin prasm gali gyti kiekviena ms puoseljama nepolitin vertyb. Politikos be vertybi idjai pagrsti nereikalingas koks nors indukcinis tyrimas, paremtas atskir politini vertybi laikymo kitomis vertybmis rodymais. iai idjai pagrsti utenka filosofins analizs. Modernioji politikos samprata remiasi dviem viena kitai prietaraujaniomis prielaidomis: 1) valstyb yra rankis ir mechanizmas, 2) politinis gyvenimas turi savarankikas vertybes. Bet kuris moni sukurtas rankis yra svarbus tam tikriems darbams padaryti. Politins institucijos taip pat nra iimtis. Taiau visikai neaiku, kaip jos gali turti savarankikas vertybes. Klasikiniai autoriai kalbjo apie moralinius politini vertybi aspektus. Rawlsas ir dabartiniai jo alininkai silo nemanom dalyk jie nori rodyti, kad moralini dalyk supratimas gali nedaryti takos politinio teisingumo sampratai. Politikos be vertybi idjai pagrsti tinka tuios vietos metafora. Giovanni Sartori mano, kad politinis elgesys nenurodo jok atskir elgesio tip, bet veikiau ymi locus, elgesio viet5. Kiek pakeitus ios minties prasm galima sakyti, kad politika yra panai tui viet, dl kurios upildymo varosi skirting moralini, religini ir filosofini sitikinim mons. iuo poiriu politika gali bti palyginta su statyb aiktele. Panaiai kaip skirting kultr ir civilizacij mons t pai architektrin erdv ustato kitokios ivaizdos pastatais, politikai jiems suteikt erdv pripildo skirting vertybi ir prasmi.

A. Jokubaitis. POLITIKA BE VERTYBI

29

Politika nesivaizduojama be kokio nors visikai nepolitinio dalyko sureikminimo. Demokratija, pavyzdiui, savaime nra vertyb. Jos reikm sudaro piliei poiris mogaus teises, laisv, dalyvavim viej reikal tvarkyme ir net ekonomin efektyvum. Tautos suvereniteto idja taip pat numato kitas vertybes kultr, istorij, kalb ir bendrus protvius. Politika savo prigimtimi yra kit srii vertybi perklimo, atstovavimo joms ir j pritaikymo vieta. politik ateinantys mons panas statybininkus jie atsinea savo rankius, mediagas ir projektus. Visos vadinamosios politins vertybs yra tik kit srii vertybi atstovai, o vadinamieji politiniai vertinimai nurodo kak kit, o ne politik. Politinis gyvenimas, kaip ir bet kuri kita moni veiklos sritis, nra laisvas nuo vertinim. Taiau politins vertybs neturi savarankiko statuso jos yra tik kit srii vertybi vediniai. Kai sakome, jog kak vertiname politikai lieka tik procedros ir mechanizmai. Morals filosofai prieinasi morals tapatinimui su kitais dalykais biologija, psichologija, aukljimu ar socialinio gyvenimo aplinkybmis. Politikos filosofai prieingai lengvai pripasta redukcin politikos prigimt. J nuomone, politins vertybs gali bti iskaidytos morals, religijos, teiss, ekonomikos ar kit srii vertybes. Danai sakoma, kad Machiavellis atrado savarankikas politines vertybes. Taiau jis to negaljo padaryti vien todl, kad toki vertybi paprasiausiai nra. Tai ypa tikinamai rod Thomas Hobbesas. is autorius pasil mechanistin politikos samprat. Jo nuomone, valstyb yra mechanizmas, kur pilieiai sukuria dl kit vertybi, tarp kuri jis pirmiausia nurod mirties baim ir racional egoizm. Hobbesas norjo, kad jo sukonstruota valstyb bt panai mitin Leviatano btyb, taiau i tikrj ijo ne asmenybs, bet mechanizmo atitikmuo. Hobbesas elgsi paradoksaliai: norjo apginti vertybes, bet tuo paiu metu band ivengti gino apie jas. Ankstesni laik, ir ypa vidurami, autoriai taip pat vartojo politinio kno svok (galima priminti Corpus Christi Juridicum idj), taiau jie nesak, kad politinis

30

POLITOLOGIJA, 2008/1 (49)

knas gali bti neutralus piliei moralini, religini ir filosofini sitikinim atvilgiu. Tik Hobbeso pdomis sek autoriai ryosi galutinai atskirti politin kn ir vertybes. J reikalavimo esm gerai suformulavo Rawlsas: pageidautina, kad ms visuminiai filosofiniai ir moraliniai sitikinimai, kuriais esame prat vadovautis svarstydami fundamentalias politines problemas, pasitraukt i vieojo gyvenimo.6 Sunku paneigti, kad egzistuoja specifiniai politiniai sitikinimai ir idjos. Be ito negaltume kalbti apie politik. Taiau visai kitas dalykas yra teigti, kad egzistuoja savarankikos politins vertybs. Jos yra padarytos i visikai nepolitins materijos. Liberalij demokratij mes vertiname ne dl politini, bet dl moralini, teisini ir ekonomini prieasi. Faistiniai reimai taip pat yra vertinami ne dl j pai, bet dl mogaus, morals, vado, tautos ar jos prie sampratos. Visos politins vertybs gali bti suprantamos kaip anapus politikos esantys dalykai. Visuomenins sutarties teorijos alininkai ioje vietoje galt pasakyti, jog tai, dl ko susitaria pradins sutarties pozicijos dalyviai, ir yra politins vertybs. Taiau tokiam poiriui prietarauja kita svarbi moderniosios politikos filosofijos prielaida. Hobbesas ir juo sek autoriai rodinjo, kad valstyb yra dirbtinis mogus, o tiksliau mechanizmas. Tai reikia, kad pradins pozicijos dalyviai susitaria ne dl vertybi, bet dl jiems atstovaujanio mechanizmo ir procedr. Hobbesas sukr politin mechanizm, leidiant paaboti nevaromas valdov pretenzijas, taiau u tai reikjo sumokti gana didel kain politika ir vertybs atsidr skirtingose barikad pusse. Valstyb traktuojant kaip mechanizm ir rank, beprasmika iekoti savarankik politini vertybi. Net liberalai apie laisv kalba kurdami jos prieingybes vairiausius mechanizmus, struktras ir procedras. Modernusis politinis mstymas yra sukonstruotas pagal kno, daikto ir mechanizmo model. Btent tai ir neleidia kalbti apie savarankikas politines vertybes. Machiavellis ir Hobbesas skiriasi taip, kaip skiriasi dabartiniai struktralistai ir poststruktralistai. Machiavellis bt poststruktralizmo

A. Jokubaitis. POLITIKA BE VERTYBI

31

pusje. Jis buvo abejingas stabili, savo funkcionavimu dirbtinius mechanizmus primenani politini struktr krimui. J domino politin valia ir politinis veiksmas, o ne institucijos, struktros ar procedros. Hobbesas mst kitaip. Visos jo viltys siejosi su valdov ir j pavaldini veiksmus ribojani politini struktr krimu. Jis buvo sitikins, kad i prigimties nedraugiki mons kartu gali gyventi tik valdomi tvirtos valdios, galinios juos sprausti griet struktr ir taisykli rmus. pilieius jis velg gamtininko ir mechaniko akimis kaip gamtos knus, patirianius mechanin kit toki pat kn poveik. Hobbesas buvo materialistas ir btent materializmo filosofija jam labiausiai padjo sukurti reikmingiausi Naujj ami politin teorij. Daugelis vlesni laik autori buvo abejingi materializmui ar net sitikin jo kritikai, taiau net ir jie jau nepajgdavo isivaduoti nuo Hobbeso atradimo, kad politik reikia apmstyti pagal materialaus kno analogij. Net Kantas buvo priverstas pripainti, kad politinis mechanizmas gali veikti nepriklausomai nuo piliei moralini sitikinim. Labiausiai okiruojanti jo tez skelbia, kad valstyb gali sukurti net ir velniai. Kantas atmet Hobbeso mint, kad mogus yra gyva maina, taiau liko priklausomas nuo jo sitikinimo, kad valstyb yra dirbtinis knas. Tarp Hobbeso materialistins politikos sampratos ir dabartinio politini technologij suklestjimo yra beveik btinas ryys. Galima tik stebtis, kodl, suvokdamas politini technologij vaidmen, Machiavellis atvirai nenaudojo materialistini argument. Klasikin antikos ir vidurami politin filosofija buvo pagrsta prielaida, kad siela yra svarbiau negu knas. Hobbesas ir jo sekjai atmet sitikinim. J nuomone, mogaus sieloje nra nieko, ko nepatyr knas. Pripainus i filosofin prielaid, neivengiamai keitsi ir politini dalyk supratimas valstyb taip pat buvo pradta aikinti pagal kno model. Naujj ami filosofai stengsi rodyti, kad antikos ir vidurami autoriai nutolo nuo realios mogaus prigimties suvokimo ir jai kl

32

POLITOLOGIJA, 2008/1 (49)

pernelyg didelius reikalavimus. Machiavellio odiais, jie nesuvok, kad yra didelis skirtumas tarp to, kas dedasi pasaulyje, ir to, kas turt bti7. Nordami itaisyti i klaid, modernieji autoriai pasil maiau kiln poir mogaus prigimt. J nuomone, mogus yra racionalus egoistas, labiau besirpinantis savo kno, o ne sielos reikalais. Politin valdia taip pat buvo priversta atitikti i gamtin, kaip mgo sakyti prancz vietjai, mogaus prigimt. Hobbesas ir jo sekjai pakeit politikos ir vertybi santykio supratim. J nuomone, politikoje svarbiausias dalykas yra ne dorybs, kaip to norjo klasikiniai autoriai, bet piliei egoizmas, j saugumo, gerovs ir materialins naudos poreikis. Modernusis politinis mstymas nesivaizduojamas be minties, kad nuosavybs apsaugojimas yra vienas politikai svarbiausi dalyk. Liberalai atvirai pripaino, kad materialins gerovs siekiantys mons yra daug labiau suinteresuoti politiniu stabilumu, negu tie, kurie kalba apie dvasinius dalykus. Tai svarbus akcent perklimas nuo klasikinio susiavjimo etika pereita prie moderniojo ekonomikos ir vieojo administravimo sureikminimo. Politini problem sprendimo raktas atsidr ekonomist ir politikos technolog, o ne morals filosof kienje. Hobbesas man, kad gerai sutvarkyta politin sistema gali veikti taip pat, kaip gerai sukonstruotas mechanizmas. Tai reikia, kad visos moralins moni gyvenimo problemos gali bti suvoktos kaip grynai asmeninis piliei reikalas, o i politins valdios galima tiktis tik nealikumo skirting gero gyvenimo samprat atvilgiu. Klasikiniai politikos filosofai rpinosi piliei sielos reikalais, manydami, kad btent jie labiausiai slygoja politinio gyvenimo kokyb8. Modernieji j kolegos man kitaip politin gyvenim galima keisti taip, kaip keiiami kiti moni sukurti rankiai ir mechanizmai. Hobbesui pavyko gyvendinti paradoksal udavin jis vertybiniais tikslais i politikos paalino vertybinius elementus. Dauguma vlesni autori jo mint suprato beveik paodiui kaip bandym pagrsti politinio kno idj. Taiau i tikrj Hobbesas gyn verty-

A. Jokubaitis. POLITIKA BE VERTYBI

33

bin pozicij. iandien beveik visuotinai sutariama, kad politika yra rankis, taiau tuo pat metu ir toliau kartojama klasikins politins filosofijos mintis, kad egzistuoja grynai politins vertybs. Toks i dviej skirting epoch kilusi filosofini pair suplakimas viena sukelia didel teorin ir praktin painiav. Net ir labiausiai nordami, mes negalime paaikinti, kaip rankis gali turti vertybi. Pripainus Hobbeso politins filosofijos prielaidas, neivengiamai atsiskiria morals ir politikos sritys. Pirmoji atitraukiama nuo to, k antikos ir vidurami autoriai suvok kaip mogaus dvasin gyvenim. Net Kantas politik siejo su ioriniu, o moral su vidiniu laisvs apribojimu. Individo atvilgiu politika tampa tokia pat iorika, kaip ir gamta. Daugelis XX amiaus autori man, kad mokslas yra usimaskavs technikos tarnas. Taiau jie umirdavo, kad politika technika virto daug anksiau, negu gamtos mokslai pasiek koki nors spdingesni technini laimjim. XVIII amiaus pabaigoje suklestjusi ideologin politika gali bti paaikinta kaip pastanga veikti mechanistin politikos supratim. vairiausi politini ideologij krjai band tikinti, kad politika nra vien mechanizmas, bet gali bti siejama su kilniais moraliniais, socialiniais ir kultriniais idealais. Atsirado daugyb pasaulietini religinio tikjimo pakaital, siliusi geresnio pasaulio vizij. iuo metu pastebimas ideologizuotos politikos isekimas rodo, kad susiavjimas ideologijomis buvo vien trumpalaik pastanga dirbtin politin kn skiepyti kak kilnesnio idjas apie mogaus ilaisvinim, tautos kultr ar morali politik. Senosioms politinms ideologijoms prarandant savo turt gali, iandien j viet ir vl uima atvirai demonstruojamos politins technologijos. Machiavellis buvo sitikins, kad politin mechanizm galima pirkti, parduoti, ukariauti ar slapta veikti. Tai nebuvo koks nors didelis atradimas politikams praktikams, taiau politikos filosofijos poiriu tai buvo tikrai naujas sumanymas. Hobbeso sekjai politinio mechanizmo idjai suteik nauj teisins valstybs prasm. Taiau teis nra toks neabejotinas politinio gyvenimo pagrindas, kaip atrodo teisins

34

POLITOLOGIJA, 2008/1 (49)

valstybs idjos alininkams. Galima mstyti kitaip politika yra teiss pagrindas. Tok mstymo bd paskutinius kelis deimtmeius gina Ronaldas Dworkinas9. Jo nuomone, teis yra nuo politikos ir morals priklausomas dalykas, o ne atvirkiai. Nordami isaugoti teis, pirmiausia turime rpintis isaugoti politin valdi. Teisins valstybs likimas nepriklauso vien nuo teisini argument jgos. Politins valdios isaugojimas danai yra pagrindin susiklosiusios teisins sistemos ilikimo slyga. iandien btina naujai pavelgti Hobbeso argument prasm. is autorius irykino pagrindin moderniojo politinio mstymo prielaid politika turi bti apmstoma pagal kno ir mechanizmo analogij. Tai inojo vidurami autoriai, taiau tik Hobbesas dalyk padar kertiniu politinio mstymo akmeniu. Jo nuomone, gerai sutvarkytas politinis mechanizmas gali veikti nepriklausomai nuo piliei sitikinim. Toks poiris leido i politikos atimti jos anksiau turt moralin prasm. Prajus keliems amiams, Hobbeso retorik pradjo naudoti politikos mokslininkai. iuolaikins sociologijos krjas mileis Durkheimas sak, kad socialiniai reikiniai tai daiktai, ir juos reikia suvokti kaip daiktus10. Galima tik stebtis, kodl i odi pirmasis neitar Hobbesas. Michelis Foucault modernij politikos samprat yra apibdins kaip substancin11. Jo nuomone, modernusis politikos prilyginimas daiktui j pavert vieninga substancija, galinia egzistuoti savaime, be kokio nors kito daikto pagalbos. Tai labai abejotina Hobbeso ir kit modernij politikos filosof intencij interpretacija. Hobbesas i tikrj man, kad politin valdia turi bti apmstoma kaip knas. Taiau jis neturjo kitiems substancijos svok vartojusiems filosofams bdingo sitikinimo, kad valdia yra kokia nors bendra substancija. Jo kaip politikos filosofo originalumas sietinas su kitu dalyku: jis i vienos vertybi substancijos sugebjo sukurti kit politinio kno substancij. Foucault pamintas neatsitiktinai. is autorius pirmasis pasiksino dvi pagrindines moderniojo politinio mstymo dogmas. Pirma, jis

A. Jokubaitis. POLITIKA BE VERTYBI

35

atsisak valdi tapatinti su politinmis struktromis ir institucijomis. Jo odiais, valdi pirmiausia reikia suvokti kaip daugyb jga grindiam santyki, imanentik tai sriiai, kurioje jie reikiasi, ir j i esms organizuojani12. Antra, jis atmet politins valdios kaip iorinio daikto traktavim. Jo nuomone, politiniai santykiai nra ioriniai kit moralini, religini, ekonomini ir paintini santyki atvilgiu, bet turi bti suvokiami kaip j sudedamoji dalis. Toks poiris labai iplt politikos supratim. Dabar jau net psichikos liga, kaljimas, mokslas ar seksualinis gyvenimas galjo bti traktuojami kaip politini santyki dalis. Foucault pavyko irykinti Hobbeso ir kit modernij filosof minties paradoksalum j sukonstruotas politinis knas i tikrj buvo ne knas, bet diskurso dalis. Taiau Foucault nepastebjo kito svarbaus dalyko politika neturi savo vertybi. Tam sutrukd jo susidomjimas vairiausiomis individ savs valdymo technikomis. Jis sivl daugybs su individ savivoka susijusi valdymo technik analiz ir iuo poiriu tapo panaus Hobbes. Pastarasis mechanizmui prilygino valstyb, o Foucault vis dmes sutelk smulkias technikas, pasireikianias individ savivokos lygmeniu. itaip ivaryta pro duris politin technika sugro pro lang. Galima klausti, ar manomas politinis mstymas, apsieinantis be kno ir mechanizmo analogij? Atsakym klausim silo Vakar politins minties istorija: klasikiniai autoriai taip stipriai nesiavjo politinio kno ir mechanizmo idjomis, kaip tai dar j modernieji kolegos. Klasikiniai autoriai man, kad didiausi tak politinei santvarkai privalo daryti piliei moralin savivoka. Modernioji politin mintis pagrsta kitu sitikinimu valstyb gali bti suvokta kaip individ susitarimais sukurtas mechanizmas, turintis alinti j tarpusavio konfliktus. Nuolat kalbdami apie mogaus teises, modernieji autoriai politinio gyvenimo subjekt pavert predikatu, priklausaniu nuo to, k Karlas Marxas yra apibdins kaip susvetimjus daiktikum. Galima kalbti apie nuolatin piktnaudiavim politini vertybi svoka. Tai bdinga tiek klasikiniams, tiek moderniesiems auto-

36

POLITOLOGIJA, 2008/1 (49)

riams. Platonas politin doryb susiejo su kitomis moralinmis dorybmis. Toks jo poiris leido pagrsti moralios politikos idj. Taiau modernieji autoriai surado silpnj ios koncepcijos viet vien visum susiejus teisingum ir kitas dorybes, darosi sunku paaikinti, kaip skirting moralini sitikinim mons gali gyventi pagal t pai teisingumo samprat. Modernieji filosofai pasil ios teorins ir praktins problemos sprendim btina susitarti dl politinio teisingumo principus knijanio mechanizmo, nuoalyje paliekant moralinius, religinius ir filosofinius nesutarimus. Taiau iuo atveju ir vl ikyla didel problema. Tampa sunku paaikinti, kaip, atitrkus nuo piliei asmenini sitikinim, galima sukurti kokias nors jiems reikmingas politines vertybes. Platonas ir kiti klasikiniai autoriai politini vertybi aptiko postuluodami teisingumo ir kit dorybi ry. J modernieji kolegos man prieingai politiniai dalykai privalo bti nepriklausomi nuo piliei moralini, religini ir filosofini sitikinim. ios dvi viena kitai prietaraujanios Vakar filosofins minties tradicijos rodo keist politini vertybi status pastarosios gali ilikti tiek jas susiejus su nepolitinmis vertybmis, tiek nuo j atskyrus. Susidaro spdis, kad politins vertybs gali ilikti nepaisydamos savo turinio pokyi ir labiau primena ne aikiai apibrt idj, bet iankstin nuostat. Georgeas Mooreas pagarsjo samprotavimais apie natralistin morals filosofijos paklydim13. Jo nuomone, gris yra neapibriamas dalykas, nes jo nemanoma pristatyti kaip natralios kokybs. Politikos filosofijoje viskas atrodo atvirkiai politins institucijos yra visikai natralus, gamtos objektus panaus dalykas. Prie paklydimo reikia priskirti sitikinim, kad egzistuoja kakokios savarankikos politinio gyvenimo vertybs. Norint rodyti j nebuvimo fakt, nereikia tvirtinti, kad politins vertybs be liekan gali bti priskirtos prie kit srii vertybi. Tam pakanka daug silpnesnio argumento redukcin politini vertybi prigimtis rodo, kad jos nra savarankikas dalykas. Politines vertybes priskyrus prie kit srii vertybi,

A. Jokubaitis. POLITIKA BE VERTYBI

37

dar lieka trys politiniais vadintini dalykai mechanizmai, struktros ir procedros. Pasitvirtina Friedricho Nietzsches mintis, kad pasaulio daiktai turi tiek reikmi, kiek yra juos uvaldyti galini jg. i idj pritaikius politikos filosofijai galima sakyti, kad politinis mechanizmas priklauso nuo j uvaldyti galini jg ir prasmi. Politinius reikinius mes vertiname taip pat, kaip kitus monms svarbius dalykus. Demokratija nra vertyb savaime, bet priklauso nuo ms laisvs, lygybs, pakantumo, atsakomybs, savitvardos ir net ekonomins naudos supratimo. Kantas nevertino demokratijos, nes, jo nuomone, is politinis rankis negali utikrinti jo propaguot moralini ideal. Dabartiniai liberalai mano kitaip j nuomone, demokratija yra geriausias rankis Kanto moraliniams idealams gyvendinti. Sutardami dl moralini vertybi, Kantas ir dabartiniai liberalai nesutaria dl jiems gyvendinti tinkani politini mechanizm. Pagal Davido Eastono apibrim, politika yra autoritetingas vertybi paskirstymas visuomenei14. Tai i esms klaidingas politikos apibrimas. Politikai i tikrj danai imasi vertybi perskirstytoj vaidmens, ir tai rodo ne pati geriausia totalitarini visuomeni patirtis. Taiau laisv gerbiani visuomeni politiniai mechanizmai yra saugomi nuo per didelio vertybi perskirstytoj kiimosi. Pagrindin liberalizmo politins filosofijos dogma reikalauja, kad valstyb bt nealika piliei moralini, religini ir filosofini sitikinim atvilgiu. Tai reikia, kad Eastono apraytas vertybi perskirstytojas yra sukurtas tik todl, kad atskirtas nuo j. Kalb apie savarankikas politines vertybes atsisakyti verta dl dviej pagrindini prieasi. Pirma, kiekviena politin vertyb lengvai iskaidoma kitas vertybes. Politika paia savo prigimtimi yra redukcinis dalykas. Antra, visos kalbos apie savarankikas politines vertybes sukuria klaiding sitikinim, kad politika gali bti pagrindinis visuomens gyvenimo judintojas. Toks poiris nuskurdina politins veiklos prasms altini suvokim: pradedama pasitenkinti politinio mechanizmo funkcionavimo reikalais, sunaikinamas klasikini politikos

38

POLITOLOGIJA, 2008/1 (49)

filosof puoseltas poiris, kad politini vyki prasm slygoja j doroviniai altiniai. Vien domiausi argument politikos be vertybi idjai pagrsti pasil Carlas Schmittas15. Jo nuomone, politika turi bti suvokiama kaip predikatas, o ne kaip subjektas. Politinis gyvenimas neturi nekintamos esms, bet yra vien tik tam tikr dalyk supolitinimo ir nupolitinimo veiksmas. Pasikeitus nepolitiniams prasms altiniams, neivengiamai turi keistis ir politini vyki prasms suvokimas. Kiekvienas politinis veiksmas gali bti traktuojamas kaip politikumo savybs suteikimas nepolitiniams dalykams. Politinio gyvenimo prasm gali keisti daugyb prasms altini moral, religija, kultrinis tapatumas, pelno siekimas ir net groio suvokimas. Schmittas man, kad iuolaikins politins svokos nurodo ankstesni laik teologijos svokas16. Pasinaudojus ia jo mintimi galima sakyti, kad modernioji politikos samprata yra artima kai kuri Naujj ami mistik Dievo koncepcijai. Dievas yra niekas, ra XVII amiaus mistikas Angelus Silesius. Kiek pakeitus io autoriaus minties prasm galima sakyti, kad politika taip pat yra niekas, kol jos nepalieia ioriniai prasms altiniai. Politinis gyvenimas nesivaizduojamas be kokio nors iorinio prasms altinio. Krikionikieji autoriai rodinjo, kad mes esame kniki, o Dievo statymas yra dvasikas. Pritaikius i religin dogm politikai galima sakyti, kad politinio kno funkcionavimas priklauso nuo pirmiau jo egzistuojani moralini ir kultrini sipareigojim. Religija turi savo vertybes, bet negali nesiskleisti kultriniais pavidalais. Politika neturi savo vertybi, bet nuolat bando rodyti galinti bti nepriklausoma nuo kit vertybi. Jeanas Baudrillardas stengsi rodyti, kad dabartin politin valdia yra simuliakras, kur sukuria vairiausios manipuliacijos enklais. Jo odiais, valdia jau seniai tegamina panaumo save enklus17. Tai i dalies teisingas, bet kartu ir gana klaidinantis poiris. Baudrillardas teisus, kalbdamas apie valdios priklausomyb nuo jos atvilgiu iorini enkl. Politika visada yra tik kit srii en-

A. Jokubaitis. POLITIKA BE VERTYBI

39

klais sukuriamas simuliakras. Taiau Baudrillardas klysta manydamas, kad simuliakrinis dabartins politikos pobdis yra vien nauj enklus kuriani ir skleidiani technologij atsiradimo padarinys. Politinis gyvenimas visada reikalavo iorini prasms altini. Dabartin situacija tik irykina mechanin politinio gyvenimo pobd. iuo metu Vakaruose egzistuoja dvi viena kitai prietaraujanios politini vertybi sampratos. Vienai j atstovauja liberalai, norintys politik paversti autonomika, nuo kit srii vertybi nepriklausania visuomens gyvenimo sritimi. Kit poir gina Foucault stiliaus socialistai, teigiantys, kad politika yra visur eimoje, darbe, seksualiniame gyvenime ir net metafiziniuose traktatuose. Ir vieni, ir kiti klysta. Politika negali bti paversta teisingumo klausim svarstymu, kaip to nori Rawlsas ir jo alininkai. Politikams reikia daugybs kit nepolitini prasms altini religijos, morals, ekonomikos ir kultros. Kita vertus, bet kuriam visuomens gyvenimo reikiniui suteikus politin prasm, kaip tai dar Foucault, tampa neaiku, kuo politinis veiksmas skiriasi nuo bet kurio kito socialinio veiksmo. Politini vertybi nemanoma apriboti politikos sritimi, kaip to nori Rawlso stiliaus liberalai. Kartu j negalima ibarstyti ir po kitas visuomens gyvenimo sritis, kaip to pageidauja Foucault sekjai. Tik iklus politikos be vertybi idj darosi aiku, kad politika neturi savo vertybi, nes j valdo kit srii vertybs. i paradoksali mintis leidia naujai pavelgti politikos prigimt. Tampa aiku, kad mes turime saugoti politikos autonomijos idj, bet kartu neleisti jai pavirsti nepajudinamais knais ir mechanizmais; turime puoselti ikipolitinius politinio veiksmo prasms altinius, bet neleisti jiems sunaikinti politikos autonomijos idj. Politikos be vertybi idja leidia naujai pavelgti morals ir politikos santyk. Pripainus, kad politika neturi savarankik vertybi, btina prisiminti, kad iandien mes turime tris galimybes aikinti politikos ir morals santykius: 1) laikytis moderniosios, Machiavellio ir Hobbeso sukonstruotos, sampratos, 2) grti prie klasikins Platono, Aristotelio ar Akvinieio pasilytos koncepcijos, 3) rytis nau-

40

POLITOLOGIJA, 2008/1 (49)

jiems idjiniams eksperimentams, perengiantiems antikos ir Naujj ami sampratas. Daugiau pasirinkim neduota. Nordami pasakyti k nors naujo apie morals ir politikos santyk, pirmiausia turime suvokti, kad politika neturi savarankik vertybi. PASTABOS IR NUORODOS
* Dkoju Andriui Bielskiui ir Kstuiui Girniui, pateikusiems daug verting pastab, rengiant straipsn.
1 dalyk pastebjo Kenneth Minogue: Politika yra veikla, neturinti savo vertybi, ir skirtingose kultrose plaiai vertinami dalykai kaip antai tiesa ar mogaus gyvyb politikai vertinami vien dl j naudingumo, kuris daniausiai yra nepastovus. K. Minogue. The Liberal Mind. Indianapolis: Liberty Fund, 1963. P. 8687. 2 Objektyviai egzistuojanios politins vertybs skiriasi nuo ms subjektyvi vertinim. Taiau politikos atveju vertybs ir vertinimo perskyra nra svarbus dalykas. Teiginys, kad nra savarankik politini vertybi, savaime numato, kad nemanomas grynai politinis vertinimas. 3

r. J. Rawls. Politinis liberalizmas. Vert. A. Degutis. Vilnius: Eugrimas,

2002.
4 D. Berklis. Traktatas apie mogikojo painimo principus. Vert. A. Nesavas. Vilnius: Mintis, 1998. P. 56. 5 6 7 8

G. Sartori. What is Politics // Political Theory. 1973, no. 1, p. 7. J. Rawls. Politinis liberalizmas, p. 65. N. Makiavelis. Rinktiniai ratai. Vilnius: Mintis, 1992. P. 60.

Platonas ir Aristotelis politik siejo su siela. Pirmojo nuomone, kiek yra valstybs santvarkos ri, tiek, atrodo, yra ir sielos ri (Platonas. Valstyb. Vert. J. Dumius. Vilnius: Mintis, 1981. P. 168). Panaiai man ir Aristotelis: valstybs vyras turi leisti statymus atsivelgdamas [...] sielos dalis (Aristotelis. Politika. Vert. M. Strockis. Vilnius: ALK/Pradai, 1997. P. 312). R. Dworkin. Rimtas poiris teises. Vert. K. Klimka. Vilnius: Lietuvos raytoj sjungos leidykla, 2004.
10 . Durkheim. Sociologijos metodo taisykls. Vert. J. Karazijait. Vilnius: ALK/Vaga, 2001. P. 47. 11 M. Foucault. Omnes et Singulatim: Toward a Critique of Political Reason // The Chomsky Foucault Debate on Human Nature. New York, London: The New Press, 2006. P. 208. 12 M. Foucault. Seksualumo istorija. Vert. N. Kaelionien ir R. Padaleviit. Vilnius: Vaga, 1999. P. 72. 13 9

G. Moore. Principia Ethica. Cambridge: Cambridge University Press, 1903.

A. Jokubaitis. POLITIKA BE VERTYBI

41

14 D. Easton. The Political System: An Inquiry into the State of Political Science. New York: Alfred A. Knopf, 1953. P. 12548. 15 C. Schmitt. The Concept of Political. Trans. G. Schwab. Chicago: The University of Chicago Press, 1996. 16 C. Schmitt. Political Theology: Four Chapters on the Concept of Sovereignity. Trans. G. Schwab. Chicago and London: The University of Chicago Press, 2005.

J. Baudrillard. Simuliakrai ir simuliacija. Vert. M. Dakus. Vilnius: Baltos lankos, 2002. P. 33.

17

SUMMARY POLITICS WITHOUT VALUES

So called political values are only representations of values from other areas. We got used to the idea that if there is politics, there also have to be unique values belonging to this realm. However, the biggest paradox is that politics doesnt have its own values. There is no pure political judgment. When we make judgments about political matters we enter into discussions about values which are clearly not political. The roots of political judgments always can be traced to matters that are not political. It is hard to deny, that there are such things like political convictions and ideas. Yet it is entirely different matter to maintain that there are specific political values. The latter are made of substance which is entirely not political. All political values can be reduced to issues which exist beyond politics. They represent moral, religious, economic and cultural convictions of citizens. The meaning of politics always remains outside its reach. Behind so called political values we can always find reference to other values.