ISSN 13920561. INFORMACIJOS MOKSLAI.

2006 37

iniasklaida kaip aktyvus politini proces veikjas informuojant visuomen apie Europos Sjung: lyginamasis poiris
Auks Balytien
Vytauto Didiojo universiteto Politikos moksl ir diplomatijos instituto urnalistikos katedros vedja, docent, daktar Department of Journalism, Institute of Political Sciences and Diplomacy, Vytautas Magnus University Assoc. Professor, PhD Tel. (8-37) 32 78 69 Faks. (8-37) 20 38 58 El. patas: A.Balcytiene@pmdi.vdu.lt

Aura Vincinien
Vytauto Didiojo universiteto Politikos moksl ir diplomatijos instituto Politologijos katedros doktorant Department of Political Sciences, Institute of Political Sciences and Diplomacy, Vytautas Magnus University PhD student Tel. (8-37) 32 78 68 Faks. (8-37) 20 38 58 El. patas: A.Vinciuniene@adm.vdu.lt

Informacijos vadybos klausimai pastaraisiais metais tapo vieni aktualiausi tiriant politin komunikacij. iame straipsnyje svarstoma apie demokratijos stygi Europoje, apie moderniose organizacijose (taip pat ir ES institucijoje) ikylanius vidins ir iorins komunikacijos sunkumus. Informacijos (kartu ir demokratijos) stygiaus problema analizuojama pasitelkus poir i vidaus. Analizuojama iniasklaidos darbo specifika ir supaindinama su lyginamuoju tyrimu, kurio objektas deimtyje Europos valstybi atliktos urnalist bei redaktori apklausos duomenys. Tyrimo rezultatai atskleidia iniasklaidos darbuotoj poir politin komunikacij ES, europini naujien pateikimo specifik, iniasklaidos auditorijas bei iniasklaidos vaidmen kuriant Europos viej erdv. Pristatomas ekologikasis poiris, kuriuo grindiamas vis europins informacijos mainuose dalyvaujani veikj iniasklaidos, politik ir piliei interes derinimo poreikis. Manytume, kad is poiris pads atskleisti urnalist silymus gerinti ES komunukacij, o netrukus atliksime ir ES institucij komunikacijos efektyvumo tyrim*.

Moderniose visuomense informacija ir inios gauna nauj kokyb. Politikams, verslininkams, valstybs institucijoms, visuomeninms organizacijoms ir vairioms interes grupms

reikia aktyviai informuoti visuomen, iekoti nauj priemoni ir bd ryiams su skirtingomis auditorij grupmis palaikyti. ES institucijos taip pat susiduria su tokio pobdio pro-

* Straipsnis parengtas remiantis praneimu, skaitytu Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto surengtoje konferencijoje Komunikacijos ir informacijos mokslai: bkl ir raidos tendencijos (Vilnius, 2005 m. spalio 14 d.). Tyrimus parm Europos Komisijos 6 BP Pilieiai ir valdymas ini visuomenje projektas Adekvati informacijos vadyba Europoje, AIM (angl. Adequate Information Management in Europe), sutarties Nr. CIT2-CT-2004-506301. Tyrimai Lietuvoje buvo atlikti bendradarbiaujant Vytauto Didiojo universiteto Politikos moksl ir diplomatijos instituto urnalistikos katedros magistrantms Miglei Domaitei, Kristinai Dvirnaitei, Kristinai Januaitei, Aistei Kimutytei ir Renatai Remeikaitei.

91

blemomis. Nors iniasklaida yra aktyvus veikjas ES politins komunikacijos procese, taiau iki iol nebuvo atlikta kokybini tyrim, kaip ES naujien krim lemia iniasklaidos bendrovs veiklos politika ES atvilgiu, urnalist ryiai su skaitytojais ir politikais, ES informacijos altini vairov ir pan. io straipsnio tikslas vertinti iniasklaidos vaidmen ES informacijos komunikacijos procese, t. y. isiaikinti, kaip iniasklaidos darbuotoj (urnalist, redaktori) iankstins nuostatos (apie politikos veikjus, iniasklaidos auditorijas) ir iniasklaidos darbo specifika veikia europini naujien pateikimo ES ali iniasklaidoje bendrumus ir skirtybes. iame straipsnyje supaindinama su tokiu poiriu, kur bt galima pavadinti poiriu i vidaus. Tyrimo objektas skirting Europos valstybi iniasklaidoje dirbani redaktori ir urnalist nuomon apie europins informacijos altinius, redakcijos politik ES atvilgiu, bendravimo su politikais ypatumus, poir auditorijas ir kt. ie duomenys papildomi Europos iniasklaidos, spaudos bei televizijos ini laid, naujien turinio analizs rezultatais (Vincinien, Balytien, 2006).

Informacijos pertekliaus ir stygiaus dilema

Politins komunikacijos tyrjai teigia, kad, skverbiantis ini visuomenei, visiems pilieiams turt bti sudarytos galimybs gauti informacijos ir dalyvauti priimant politinius sprendimus. Vis garsiau kalbama apie dalyvaujanij demokratij, tokio valdymo modelio diegim, pagal kur pilieiai tarsi tampa valdymo dalininkais, t. y. su jais konsultuojamasi, j nuomon atsivelgiama, taigi jie tampa atsakingi u priimamus sprendimus. iniasklaida ir toliau ilieka svarbus politins komunikacijos veikjas. Ji yra formalusis informacijos sklaidos kanalas, nustatantis naujien tvarkarat ir prioritetus, svarbius ir politikams, ir pilieiams. Be to, iniasklaida yra aktyvus politini proces dalyvis, kurio darbo specifik jautriai reaguoja iuolaikins politikos aidjai. Trij politins komunikacijos procesuose dalyvaujanij veikj tarpusavio sveik galima pavaizduoti diagrama (1 pav., adaptuota i McNair, 2002).

1 pav. Politikos veikjai ir j sveikos politinje komunikacijoje bdai

92

iuolaikins politins organizacijos suvokia komunikacijos svarb, todl dialogui su pilieiais umegzti naudoja tiek tradicins (televizijos, radijo, spaudos), tiek ir internetins iniasklaidos teikiamas galimybes. Tokiu bdu iniasklaida padeda gyvendinti vairius politini organizacij, siekiani visuomens (piliei) pritarimo ir palaikymo j vykdomai veiklai, ryi su visuomene tikslus. Todl ir pavieniai politikai, ir j grups, pripaindamos iniasklaidos gali patraukti didls auditorijos dmes, reguliariai siunia praneimus spaudai, usako politin reklam, dalyvauja politikos ou laidose. vairi informacija (nutarimai, silymai, projektai, ataskaitos, interneto dienoraiai ir pan.) skelbiama ir internetiniuose politini organizacij tinklalapiuose. Pilieiams taip pat suteikiama galimyb aktyviai dalyvauti politinje komunikacijoje. vairi politikos veikj siuniamus informacinius praneimus jie gali reaguoti raydami urnalistini tekst komentarus, sisdami laikus, skambindami redakcijas ar tiesiogiai bendraudami su konkreiais politikais vairiomis interaktyviomis priemonmis (dalyvaudami forumuose, raydami elektroninius laikus ir kt.). Vis dlto kad ir kaip aktyviai politini sprendim primimo gali turinios organizacijos siekt informuoti pilieius apie svarbius nutarimus, pateikdamos informacij iniasklaidos priemonse ir interneto tinklalapiuose, visuomenei i informacija danai yra pernelyg sudtinga arba neprieinama. Pilieiai gali neturti pakankamai ini, kaip ir kur jie patys galt i informacij rasti. Be to, institucij ir visuomens nesusikalbjimo prieastis gali bti ir per menkas paios iniasklaidos dmesys konkreioje institucijoje vykdomoms veikloms. urnalistai, redaktoriai ne tik renka, redaguoja ir visuomenei pateikia politines naujienas, atspindinias valdios atstov, interes grupi ir piliei in-

teresus; jie taip pat nusprendia, kurias naujienas pateikti, o kuri ne, vadovautis visuomeniniais ar komerciniais interesais. Be to, atrinkdami ir pateikdami naujienas, jie skleidia subjektyvias nuomones (redakcijos nuomon, politiniai komentarai ir analiz, kt.), todl patys yra aktyvs politins komunikacijos veikjai, o ne tik tarpininkai. Taip politins komunikacijos arena tampa kovos lauku, kur grumiamasi dl galimybs kontroliuoti politines naujienas (Graber, McQuail, Norris, 1998). Nesunku pastebti, kad sunkum kyla visiems politins komunikacijos dalyviams, ypa pilieiams ir politikos veikjams. Tokia situacija atskleidia vien svarbiausi i laik (informacins) visuomens paradoks: informacijos yra daug, ji yra skleidiama paiais vairiausiais kanalais, taiau tokia komunikacija tarp politini institucij ir visuomens yra neveiksminga.

Komunikacijos gerinimo pastangos ES institucijose

Kad i informacijos pertekliaus ir kartu stygiaus dilema yra aktuali net paiame aukiausiame politiniame (Europos Komisijos) lygmenyje, rodo dar visai neseniai iplatintas naujasis informacijos ir komunikacijos politikos strateginis dokumentas Europos Komisijos komunikacijos apie Europ veiksm planas. Jame sakoma, kad klausyti, bendrauti, kreiptis kiekvien yra naujas Komisijos poiris dialog ir bendravim su Europos pilieiais (EK atstovybs Lietuvoje tinklalapis, 2005). Principas klausyti reikia ne tik poreik ES pilieius informuoti, bet taip pat juos iklausyti ir atsivelgti j nuomon; komunikuoti tai yra aikinti, kaip ES politika veikia kasdien piliei gyvenim ir koki pridtin vert ji sukuria; o principas pasiekti kiek93

vien piliet reikia tai, kad kiekvienoje valstybje narje reikia skleisti tikslinms auditorijos grupms pritaikyt informacij ir j pateikti gimtja kalba tomis priemonmis, kurioms ta auditorija teikia pirmenyb: televizija, spauda ar internetu. Kitaip tariant, iame veiksm plane akcentuojama daug komunikacijos ir informacijos vadybos, ryi su visuomene ir strategins komunikacijos bei visuomens informavimo dalyk, toki kaip efektyvesn komunikacija Komisijos viduje, didesnis dmesys toms informacijos priemonms (pvz., televizijai ir radijui), kurioms ES pilieiai teikia pirmenyb, platesn aikinamoji veikla apie ES ir jos naud kiekvienam alies gyventojui. ie Europos Komisijos ingsniai primena tai, k komunikacijos tyrjai pavadino nuolatins kampanijos (angl. permanent campaign) poreikiu (Blumler, 2001). Nuolatin kampanija tai ilgalaikis informacijos vadybos princip taikymas dialogui su visuomens grupmis palaikyti. iuolaikiniai informacijos vadybos principai nereikia tiesioginio ryi su visuomene strategij panaudojimo, kai pagrindiniu tikslu ikeliamas palankaus politiko ar organizacijos vaizdio krimas. Dabar siekiama kitokio tikslo, t. y. sukurti ir palaikyti vairius bdus organizacijoms ir pilieiams keistis informacija, sitraukti dialog, bendrauti ir konsultuotis, informacij pateikti suprantamai ir aikiai, stengtis pasiekti vairias visuomens grupes. Taigi politins komunikacijos procese iniasklaida atlieka tarpininko tarp visuomens (piliei) ir vairi politini institucij, politini partij ar suinteresuot grupi vaidmen. Ji funkcionuoja kaip komunikacijos kanalas, kuriame, cirkuliuojant skirtingiems poiriams ir faktams, formuojasi vieoji nuomon ir ireikiama kolektyvin pilietin valia. Manoma, ji gali utikrinti, kad pakankamai ir ob94

jektyviai informuoti pilieiai priimt savarankikus sprendimus, reikalaut, kad j interesai bt tinkamai atstovaujami irinkt politik, aktyviai dalyvaut formuojant tiek valstybin, tiek europin politik. Vis dlto danai atsitinka taip, kad politins informacijos iniasklaidoje pateikiama nepakankamai, ir prieasi reikia iekoti vidiniuose iniasklaidos darbo procesuose.

Naujien vadyba iniasklaidoje: kompleksinis poiris

Tirti, koks yra iniasklaidos, kaip aktyvios Europos politini proces veikjos, vaidmuo, reikia ne tik ianalizuoti naujien turin (kiek ir koki europini naujien patenka spaudos puslapius ar televizijos ini laidas), bet ir nustatyti, kodl naujien turinys yra btent toks. Kaip teigia vienas i iniasklaidos teoretik D. McQuailas, drauge su naujienomis visuomenei yra perduodamos tam tikros prasms, kurios gimsta naujienas atrenkant ir jas gaminant (1994, p. 355). prasta urnalistinio darbo rutina, kasdien informacijos paieka ir atranka, darbo redakcijoje planavimas padeda utikrinti reguliar naujien sraut. Todl visuomenei pateikiamos naujienos yra rezultatas redakcijoje vykstanio sudtingo proceso, kur lemia vairs tiek ioriniai, tiek vidiniai veiksniai (de Vreese, 2003). proces galima pavadinti naujien vadyba (angl. news management process). Naujien vadybos svoka komunikacijos moksliniame diskurse Europoje (taip pat ir Lietuvoje) nusakyta prasme yra vartojama ir kitame kontekste. Pastaraisiais deimtmeiais, tam tikroms suinteresuotoms visuomens grupms suvokus vieojo informavimo priemoni vaidmen formuojant visuomens nuomon, iekoma galimybi manipuliuoti iniasklaidos turiniu. Tokios pastangos kontroliuoti naujie-

n sraut politins komunikacijos teorijoje taip pat vardijamos kaip naujien vadyba (Pfetsch, 1999, p. 2). Ji apima vairias viej ryi strategijas nuo praneim spaudai iki speciali rengini, kurie atkreipia iniasklaidos dmes ir kuriais naudojantis siekiama vairi politini ar ekonomini tiksl. Tokia prasme i svok vartoja ir Renata Matkeviien savo tyrime, kuriame buvo analizuojama prie rinkimus Seim 2001 metais trijuose Lietuvos dienraiuose pateikta informacija apie tris populiarius politikus. Pervelgusi tyrimo metu gautus duomenis, autor daro prielaid, kad Lietuvos politikai naudoja atitinkamus naujien vadybos principus nordami kontroliuoti visuomens nuomon, poirius ir elges (Matkeviien, 2001, p. 57). Vis dlto i naujien vadybos samprata apsiriboja tik iorini tak naujien turiniui analize, taiau netraukia kitos perspektyvos kaip patys naujien gamintojai ir procesai naujien organizacijos viduje lemia tai, kiek ir koki naujien pasiekia auditorij. Be to, neatsivelgiama ir paios auditorijos, kaip naujien turinio formuotojos, vaidmen. Taiau visuomen, irdama vienokio ar kitokio pobdio laidas ar rinkdamasi populiarij spaud, veria naujien gamintojus atsivelgti j poreikius. Kiekvienoje organizacijoje (taip pat ir iniasklaidoje) yra palaikoma tam tikra organizacin kultra, egzistuoja tam tikros nuostatos, kaip ir koki informacij skaitytojams pateikti. Be vidini, urnalist darbo rezultat lemia ir ioriniai dalykai, tokie kaip teisin iniasklaidos baz, informacijos verslo specifika (pvz., iniasklaidos bendrov yra visuomeninis transliuotojas ar komercinis leidinys) ir nauj technologij taikymo visuomens informavimui galimybs (Balytien, 2005). Be to, iuolaikins komunikacijos tyrjai vis garsiau kalba apie tokius naujien krim veikianius

dalykus kaip suintensyvjusi ryi su visuomene veikla, kai vairs politikos ir verslo veikjai naudoja vairias naujien vadybos strategijas tam, kad j informacija patekt spaudos puslapius ar televizijos laidas. Naujien tvarkarat veikia ir visuomens informavimo komercialjimas apskritai, kai pati iniasklaidos bendrov auditorij vertina ne kaip adekvaiai politikos vykius reaguojanius pilieius, bet kaip pasyvius informacijos vartotojus, kuriems labiausiai reikia pramog. Trumpai sakant, naujien krimas tai dvejopas procesas, kurio metu urnalistus veikia tiek spaudimas i viraus (pvz., politikos veikj parengta informacija, perduodama ryi su visuomene priemonmis, tokiomis kaip specialiai adaptuoti praneimai, politikos ou, kt.), tiek stiprus poveikis i apaios, t. y. vidiniai principai, kuriais, atrenkant ir pateikiant informacij, vadovaujasi ir kiekvienas urnalistas atskirai, ir visa redakcija. Naujien krim, be vis anksiau ivardyt veiksni, lemia formalizuoti, netgi tap iniasklaidos darbo rutina, informacijos atrankos, jos planavimo, naujien tvarkaraio sudarymo ir naujien pateikimo etapuose atliekami urnalist veiksmai, kuriems turi takos vairs individuals ir organizaciniai veiksniai. Individuals veiksniai tai urnalist ir redaktori asmenins ir profesins nuostatos, etiniai ir moraliniai sitikinimai, asmeniniai ryiai su informacijos altiniais, pilietin pozicija, politins simpatijos ir kt. Organizaciniais veiksniais gali bti laikoma sprendim primimo hierarchija redakcijoje, redaktori ir urnalist santykiai, uduoi pasiskirstymas, darbo organizavimo principai, laiko stoka (Linvingston, Benett, 2003). Vis i proces sveik galima pavaizduoti naujien vadybos proceso diagrama (2 pav.). Taigi naujien krim galime apibdinti kaip sudting naujien vadybos proces, ku95

2 pav. Naujien vadybos procesas (kompleksinis poiris)

rio metu veikia visuma iorini ir vidini (individuali ir organizacini) veiksni ir kurio rezultatas yra spaudoje, TV ar internete pateikiamos naujienos. Toliau aptarsime, kaip iniasklaidos profesional poiriu naujien vadybos proces, o kartu ir rezultat, veikia redakcijos politika, j pai nuostatos, susijusios su auditorija ir Europos Sjunga.

te Adekvati informacijos vadyba Europoje, AIM (angl. Adequate Information Management in Europe), kur remia Europos Komisija. Lyginamj tyrim sudar du etapai: naujien turinio analiz ir interviu su vairiose iniasklaidos priemonse dirbaniais urnalistais, redaktoriais.

Europins informacijos valdymo prielaidos ir rezultatai: lyginamasis tyrimas

Europos iniasklaidos lyginamajame tyrime dalyvavo tyrjai i vienuolikos Europos ali (Vokietijos, Didiosios Britanijos, Italijos, Airijos, Norvegijos, Suomijos, Estijos, Lietuvos, Belgijos, Pranczijos ir Lenkijos) ir jo tikslas buvo nustatyti iniasklaidos priemoni vaidmen informuojant visuomen apie Europos Sjung. Tyrimas vykdytas dalyvaujant projek-

Ekonominms naujienoms daugiausia iniasklaidos dmesio

Pirmiausia atlikta naujien tvarkaraio analiz, kurios tikslas buvo isiaikinti, kiek ir kokios informacijos apie ES 2005 m. kovo 727 d. pateik pasirinktos projekte dalyvaujani deimties ali nacionalins iniasklaidos priemons. Tyrimui buvo atrinkta po tris skirtingo pobdio dienraius: nacionalin (pvz., LT: Lietuvos rytas, EE: Postimees, FR: Le Monde, UK: Daily Telegraph, DE: Sddeutsche Zeitung ir kt.), regionin (pvz., LT: Kauno diena; FI:

96

Aamulethi, FR: Quest-France, UK: Eastern Daily Press, IT: La Repubblica, NO: Bergens Tidende ir kt.) ir bulvarin (pvz., LT: Vakaro inios, EE: SL htuleht, DE: Bild, UK: The Sun, IT: La Nazione, IE: Irish Daily Star, FI: Ila-Sanomat ir kt.). Taip pat analizuota po dvi skirtingas nacionalini televizij naujien laid programas po viena nacionalinio (pvz., LT: LRT, EE: ETV, BE: VRT, FR: France 3, DE: ARD, GB: BBC, NO: Dagsrevyen ir kt.) ir po vien (Lietuvos atveju du adekvaias konkurencines pozicijas uimanius) komercinio transliuotojo (pvz., LT: LNK ir TV3, EE: TV3, FR: TF1, FI: MTV3, DE: RTL, IE: TV3, GB: ITV, IT: TG5 (Mediaset) ir kt.). Naujien tvarkaraio tyrimo Europos iniasklaidoje duomenimis, ES daniausiai buvo minima aptariant ekonomikos ir finans naujienas, taip pat ES vidaus bei iors rinkos aktualijas (sudar 46 proc. vis europini naujien) (3 pav.). Ianalizavus po tris 2005 m. kovo 727 d. skirtingo pobdio deimties Eu-

ropos ali dienraius bei dvi nacionalini televizij irimiausias ini laidas, pastebta, jog i esms Europos ali iniasklaida stengiasi visuomenei suteikti aktualios ir isamios informacijos apie tai, kaip funkcionuoja ES politin sistema, supaindinti su ES mastu piliei interesams atstovaujani politik sprendimais, supaindinti su j politinmis programomis ir idjomis. Vis dlto kalbant apskritai, tikslingos europins informacijos Europos iniasklaidoje pateikiama per maai. Tam, kad skirtingose ES alyse usimegzt aktyvios diskusijos vairiomis ES politins, ekonomins ir socialins veiklos temomis, europini naujien turt bti daugiau ir toki, kuriose perengiamas nacionalini interes lygmuo. Tyrimo duomenimis, informacija apie ES daniausiai buvo vertinama nacionaliniame kontekste, pavyzdiui, Lietuvos spaudoje bei televizijos reportauose buvo svarstoma, kaip viena ar kita ES direktyva, vienas ar kitas ES politik sprendi-

Socialiniai reikalai; 4,1% Usienio (iors) politika; 17,5%

Ekonomika, finansai, vidaus ir iors rinka; 46,2%

Kultra, komunikacija ir mokslas; 4,7%

Vidaus politika; 23,6% Vystymasis ir humanitarin pagalba; 3,9%

3 pav. Europini naujien tematika tirtose Europos iniasklaidos priemonse (dalis viso naujien skaiiaus, %)

97

mas paveiks gyvenim Lietuvoje. Analiz taip pat parod, kad Europa ir toliau ilieka aukiausij valstybs vadov veiklos erdve, o virvalstybiniams ar ES politiniams veikjams skiriama nepalyginti maiau dmesio (net apie 30 proc. vis paminjim naujienose sudar nacionalini ir usienio ali nariai bei vadovai) (Vincinien, Balytien, 2006). Nors atrodyt, kad, priartindama ES politik prie nacionalinio konteksto, iniasklaida tarsi siekia atsigrti savo alies moni interesus ir kasdienybs problemas, upildyti piliei imanymo apie ES politins bei ekonomins integracijos procesus spragas, taiau ia susiduriame ir su kita problema. Tai, kad daugeliui lietuvi, est ir kit tautybi piliei ES politins sistemos funkcionavimas yra nesuprantamas ir kad daugeliui j informacijos apie ES nepakanka, rodo kasmet atliekam sociologini tyrim rezultatai. Nepaisant to, nacionalins iniasklaidos priemons ir toliau ilieka pagrindiniu Europos ali gyventoj informacijos altiniu apie ES, jos politik bei institucijas. Pavyzdiui, svarbiausiu savo europini naujien altiniu nurodydami informacines televizijos laidas (87,2 proc.), net tredalis (31,6 proc.) apklaust Lietuvos piliei mano, kad tokios informacijos Lietuvos iniasklaida pateikia nepakankamai. Tyrimai taip pat rodo ir tam tikr pilietin pasyvum iekant konkreios europins informacijos. Tik nedidel apklaustj dalis domisi Lietuvos atstov darbu Europos Parlamente 22,4 proc., ES konstitucija 14,0 proc., atstovavimu Lietuvai ES 22,9 proc., ES institucijomis 14,4 proc. (Lietuvos gyventoj poiris ES, 2005). Apibendrinant pastaruoju metu atliekam empirini tyrim rezultatus, galima pasakyti, kad vairi Europos ali iniasklaida su ES institucij veikla susijusios informacijos pateikia nepakankamai (Risse, 2003).

urnalistai apie auditorijas, iniasklaid ir Europ

Pirmuoju straipsnyje pristatomo tyrimo etapu buvo gauta duomen, kiek ir koki ES naujien Europos ali gyventojus pasiekia arba turt pasiekti per iniasklaidos priemones. Naujien tvarkaraio tyrimu nebuvo siekiama reprezentatyviai imatuoti faktin europins informacijos Europos iniasklaidoje kiek. Atlikta lyginamoji naujien analiz buvo kaip pasiruoimas kokybiniam tyrimui pusiau struktruotiems kokybiniams interviu su urnalistais ir redaktoriais, atsakingais u europins informacijos atrank tose iniasklaidos priemonse. Antruoju kokybinio tyrimo etapu buvo siekiama atskleisti, kaip iniasklaidos darbo rezultat (naujien turin) veikia tiek ioriniai, tiek vidiniai iniasklaidos organizacijos darbui tak darantys veiksniai. Kitaip sakant, vadovaujantis pirmiau pateiktu trij veikj poiriu (r. 1 pav.) ir siekiant suprasti iniasklaidos vaidmen informuojant visuomen apie ES, svarbu isiaikinti urnalist poir tai, kaip jie sivaizduoja savo skaitytojus ir kaip su jais bendrauja, kokiais europins informacijos altiniais naudojasi ir kaip juos vertina, kaip urnalistai vertina iniasklaidos vaidmen kuriant Europos viej erdv. iuo tikslu kiekvienoje i projekte dalyvaujani ali buvo apklausta maiausiai 15 respondent: vyr. redaktori, televizijos ini dienos redaktori, vairi spaudos skili, agentr skyri redaktori bei reporteri, raani politikos ir ekonomikos temomis. Lietuvoje papildomai apklausti regionins spaudos, radijo bei internetins iniasklaidos priemoni urnalistai bei redaktoriai. I viso atlikta 20 kokybini interviu (r. lentel). Aptariant ir analizuojant tyrimo rezultatus laikomasi normatyvinio poirio. Tik nuolati-

98

Lentel. Lietuvoje apklaust respondent duomenys (apklausa atlikta 2005 m. balandiorugpjio mn.) Spauda Nacionalin TV LTV 2 (naujien direkcijos direktoriaus pavaduotojas; dienos redaktorius) LR 1 (naujien tarnybos direktorius) www.lrt.lt 1 (redaktorius) BNS 3 (direktor; Ekonomikos naujien skyriaus redaktor; Lietuvos naujien skyriaus vyr. redaktorius) Naujien agentros Internetiniai naujien portalai Delfi 1 (vyr. redaktor) Omni Laikas 1 (vyr. redaktorius)

ELTA 1 (vyr. redaktorius)

Lietuvos rytas 2 (reporteriai) Kauno diena 2 (Politikos ir naujien skilties redaktoriai) iauli kratas 1 (reporteris) Vakaro inios 2 (vyr. redaktor; politikos ir ekonomikos tem reporter) Verslo inios 1 (V online redaktorius)

Regionin

Visuomenin

Bulvarin

Bernardinai 1 (vyr. redaktorius)

Komercin

LNK 1 (ini tarnybos vadovas)

nis ir isamus ES reikal nuvietimas iniasklaidoje pads isprsti pastaraisiais metais vairiose ES valstybse rykjani demokratijos stygiaus problem. Neigiami referendumai dl Europos Konstitucijos Pranczijoje ir Nyderlanduose buvo skaudus smgis vieningos Europos idjai. Todl pradta abejoti, ar europieiai pakankamai ino apie ES, k iuo poiriu galt nuveikti iniasklaida ir k turt keisti paios ES institucijos bendraudamos su iniasklaida. Toliau aptarsime urnalist pasakytas mintis apie ES politines institucijas ir j komunikacin veikl, skaitytoj ir irov iprusim ES klausimais, iniasklaidos funkcijas apskritai. Atliekant tyrim buvo laikomasi poi-

Specializuota

rio, kad informacijos apie ES iniasklaidoje nepakanka, dl to svarbu velgti giliau, t. y. pasistengti suprasti naujien krimo specifik ne tik skirtingose iniasklaidos bendrovse, bet ir vairiose informacijos pateikimo kultrose Europoje, ir tai supratus atsakyti klausim, kaipgi reikt rayti apie ES, kad politikai, iniasklaida ir pilieiai bt patenkinti.

Ar urnalistas visada teisus?

Europos ali iniasklaidai veikiant stiprios konkurencijos slygomis, auditorija tampa vis svarbesniu naujien tvarkarat formuojaniu veiksniu. Tyrjai vis garsiau kalba apie tai, kad i dien urnalistai, skaitytojams pateikda99

T ekstas be iliustracij; 56,3%

Iliustruota v. elementais; 6,7% Kitoks pateikimas; 0,5% Iliustruota pieiniu; 1,4% Nuotrauka su prierau ;; 0,5% Iliustruota nuotrauka; 32,3%

Iliustruota grafiniais elementais; 2,4%

4 pav. Europini naujien parteikimo formos Europos spaudoje (dalis viso naujien skaiiaus, %)

mi pramogomis atskiestos informacijos, i tikrj pradeda jiems pataikauti, todl vieoji erdv tampa politini sensacij ir intrig arena arba spektakliu, kur politinis diskursas vyksta tik dl to, kad bt teisintas (Balytien, 2004). Kuo labiau iniasklaidos bendrov suinteresuota pelnu, tuo didesn tikimyb, kad jos kuriama urnalistika taps rinkos urnalistika. Siekdamos aprpti platesn auditorij, televizija ar dienratis nuslysta maiau reikmingus dalykus: pateikia daugiau vaizdins mediagos, daug dmesio skiria patrauklioms ir sudominanioms antratms, anonsams. Vis dlto atlikto naujien analizs tyrimo duomenys rodo, kad daugiau nei pus europins informacijos buvo pateikta tekstu (apie 57 proc. vis naujien). Galime matyti, kad spauda danai nepanaudoja modernesni bd skaitytojo dmesiui patraukti. Iliustracij, kitokios grafins informacijos pateikiant ES aktualijas naudojama maiau daniausiai urnalistiniai tekstai iliustruojami viena nuotrauka (32 proc. vis naujien) (4 pav.). Sugrtant dar syk prie to, kaip pateikiamos ES aktualijos, tarp kuri dominuoja eko100

nomikos naujienos, reikia pasakyti, kad ia yra skirtum tarp to, kaip skirtingose Europos alyse europines naujienas pateikia skirtingo pobdio dienraiai nacionaliniai, regioniniai ir bulvariniai. Tai gali bti informacins kultros dalykai, kuriems taip pat reikt isamaus tyrj dmesio. Pavyzdiui, Lietuvoje tiek nacionalinis, tiek regioninis dienraiai pirmenyb teikia informaciniams anrams, naujienas daniau pateikia tekstu (atitinkamai apie 46 proc. ir 44 proc. vis naujien), o Vakaro inios, kitokio pobdio bei paskirties dienratis, ir europines aktualijas tyrimo laikotarpiu daniau iliustravo nuotraukomis (5 pav.). Visai kitaip yra Suomijoje, kur visi dienraiai (taip pat ir bulvarinis) neiliustruotos tekstins informacijos pateik daugma vienodai (nacionalinis apie 30 proc., regioninis apie 34 proc., bulvarinis apie 36 proc. vis naujien) (5 pav.). Net ir teoretikai nesiginija, kad urnalistams reikia siklausyti auditorijos usakym. I interviu bdu gaut atsakym paaikjo, jog apie ES raantiems urnalistams svarbiausiu naujienos pateikimo kriterijumi yra jos artu-

100% 90% 80% 70% 60% 50% 40% 30% 20% 10% 0%

2,7% 21,6%

13,5%

15,0% 36,4%

6,1% 28,0%

15,7%

18,9%

10,0%

18,5%

34,4%

31,3% 100,0% 84,3% 65,9% 29,9% 81,1%

44,2% 33,6%

75,7% 52,1% 53,8%

81,5% 45,8%

BE

EE

FI

FR

DE

GB

IE

IT

LT

NO

Nacionalinis dienratis

Regioninis dienratis

Bulvarinis dienratis

5 pav. Europini naujien pateikimas tekstu be iliustracij skirtinguose Europos dienraiuose (dalis viso naujien skaiiaus, %)

mas, t. y. aktualumas, auditorijai. Kaipgi kitaip spauda galt suburti piliei bendruomen? Kaipgi kitaip TV laida bt irima, o laikratis skaitomas? tai Lietuvos komercins TV naujien redaktorius teigia, jog pateikiamos naujienos turi bti aktualios irovui, t. y. kad ir bobutei i irvint bt domu. is artumo irovui motyvas pasikartojo ir kit ali urnalist atsakymuose, tarkim, norveg urnalistas aktualia vardija toki europin informacij, kuri bt domi poniai Hansen i pieno produkt parduotuvs. Apskritai kalbant, vis ali urnalistai svarbiais laiko socialins reikms dalykus, kurie tiesiogiai paveiks paprasto mogaus gyvenim Lietuvoje, Estijoje, Italijoje ar Norvegijoje. Kitaip sakant, reikia kalbti apie ariau moni kasdienybs esanias problemas, tokias kaip ilumos ar vandens kainos, pabrangs gyvenimas sivedus eur ar ne. Betgi negalima sau leisti kalbti vien apie buitinius dalykus ir umirti pasaulio politini vyki. Taiau ir ia skaitytojo ar irovo interesai nulems,

kokia informacija bus pateikta: naujienos turi bti tokios, apie kurias mons neks. Atlikta europini naujien analiz vis dlto parod, kad Europos socialiniai reikalai urnalist dmesio lauk pateko retai (sudar tik apie 4 proc. vis naujien), o usienio (iors) politikos aktualij taip pat buvo vos ketvirtadalis (sudar tik apie 18 proc. vis naujien) (r. 3 pav.). Jau buvo minta, kad auditorijos usakymas, aktyvi ryi su visuomene veikla ir kt. turi didel tak iniasklaidos kuriamam naujien tvarkaraiui. Todl urnalistinio darbo rutina, t. y. naujien krim lemiantys vidiniai ir ioriniai veiksniai, turt netiesiogiai atsispindti ir naujien turinyje (r. 2 pav.). Be to, auditorij pasiekiani europini naujien pobdis priklauso ir nuo konkretaus urnalisto subjektyvios nuomons tiek apie ES, tiek apie skaitytoj ar irov. Pasak vis urnalist, j auditorija yra per maai iprususi, nelabai domisi ES naujienomis tiksliau, tik tiek, kiek tai gali veikti j 101

dabart. Todl informacij urnalistai turi pateikti paprastai ir suprantamai, stengtis j kontekstualizuoti. urnalistai vadovaujasi tokia taisykle: kuo paprasiau kalbsi tuo skaitytojui ar TV irovui bus geriau. Taiau yra urnalist, kurie tiki, jog informuojant svarbu nereformuoti. Tai reikia, kad ie urnalistai nesistengia pakeisti skaitytoj mstymo. Pasak j, daug svarbiau auditorijai pateikti sausus faktus, o ji nusprs, kaip juos vertinti. itoks poiris artimesnis airi, taip pat keliems est ir lietuvi urnalistams. Buvo ir toki urnalist, kurie akcentavo aukljamj iniasklaidos vaidmen, kai urnalistas, atsivelgdamas auditorijos ami ir isilavinim, maai suprantamus ir sudtingus dalykus stengiasi parodyti i vairiausi perspektyv. Pavyzdiui, LRT ne tik deklaruoja, bet ir realiai gyvendina visuomeninio transliuotojo misij paprastai ir aikiai informuoti apie dalykus, kurie tiesiogiai veikia alies gy100% 90% 80% 70% 60% 50% 40% 30% 20% 10% 0%

venim. Pastangos traukti vairi nuomoni raant apie ES buvo pastebtos lietuvi ir suomi urnalist pasisakymuose. Europos iniasklaidai veikiant auganios konkurencijos slygomis gera urnalistika yra laikoma tai, kas sulaukia skaitytoj dmesio. Televizijos vadovai apie laid konkurencingum sprendia i laid reiting, o spauda i skaitytoj rinkos tyrim, kuriais remiantis nusprendiama, kurias laikraio skiltis palikti, nes jos yra populiarios tarp skaitytoj, o kurias pakeisti, kad pritraukt daugiau auditorijos dmesio. Europini naujien analiz parod, kad specialiai ES aktualijoms skirt skili neturi Lietuvos, Estijos ir Norvegijos dienraiai. Italijos dienrai europini naujien skiltyje buvo pateikta net 38 proc., o Suomijos 30 proc. ios tematikos informacijos (6 pav.). iuos duomenis galima paaikinti tuo, jog susidomjimas europine politika skirtingose alyse yra nevienodas. Pavyzdiui, vieno Lietu-

14,6% 7,3% 19,8% 11,3% 4,9% 34,4% 28,2% 12,5% 10,4% BE 19,0% EE 31,0%

4,8% 24,0% 30,9% 52,1% 22,2% 11,1% 6,8% 13,6% 29,6% 30,6% 12,8% FI FR 12,1% 4,6% 17,6% 5,5% 4,6% DE 9,5% 17,5% GB 26,0% 8,9% IE IT 27,0% 16,8% 10,8% 38,4% 23,7% 20,6% 19,8% 17,1% 16,4% 13,7% 25,6% 42,9% 6,7% 4,0% 29,6% 6,7% 16,8% 15,7% 32,8% 17,9% LT NO

15,1% 12,3% 4,5%

alies politines aktualijos alies politins aktualijos

Ekonomikos naujienos Ekonomikos naujienos Pirmasis psl. Pirmasis psl.

Europiniu naujienu skiltis Europini naujien skiltis

Kultra irir ivairenybes Kultura vairenybs Nuomons ir ir kt. skiltys Nuomones kt. skiltys

Kitos u sienio naujienos Kitos usienio naujienos

Vietins / regiono naujienos Vietines/regiono naujienos

6 pav. Europini naujien pasiskirstymas skirting Europos dienrai skiltyse (dalis viso naujien skaiiaus, %)

102

vos internetinio naujien portalo redaktorius teig, jog prie kur laik buvusi speciali europini naujien skilt j portale buvo nusprsta panaikinti atsivelgiant maiausi lyginant su kitomis skiltimis apsilankanij skaii. Paklausus, kokius informacijos apie ES altinius jie naudoja, Europos urnalistai minjo nacionalini ir usienio agentr praneimus, spaudos praneimus i ES ir nacionalini institucij, tyrim ir kitokias ataskaitas. Taiau i naujien turinio tyrimo galime pastebti, kad oficials ES institucij praneimai kaip altinis iniasklaidoje buvo panaudoti tik 56 kartus (7 pav.). Vis dlto urnalistus pasiekianios informacijos kiekis nra reikmingas rodiklis jiems apsisprendiant, ar t informacij pateikti skaitytojams. urnalistams svarbu, kad inios bt tikslios, t. y. bt galima greitai nustatyti naujienos vert. Pasak urnalist, informacijos apie tai, kas vyksta ES, gauname kasdien ir i Lietuvos, ir i Briuselio daug siunia, bet ten maai kas bna domu (...) O siunia to-

kias temas, kurios visai neaktualios. Kakoks ugnikalnio isiverimas ar moter teiss vedijoje. altini apie ES yra naudojama labai vairi tai parlamentins institucijos, kurios sprendia Europos integracijos klausimus, pareignai, kurie lankosi Lietuvoje ir diskutuoja europiniais klausimais, ia atvykstantys eurokratai, Europos Komisijos atstovyb Lietuvoje, vis Europos Sjungos ali ambasados, Europos Komisijos spaudos tarnybos bei ryi su visuomene tarnybos. Taip pat daug tokios informacijos pateikia usienio agentros: Reuters, AFP ir kt. Taiau ir gaudami informacijos i vairi altini urnalistai nesijauia es pakankamai informuoti apie ES. Diskutuojant apie usienio korespondent Briuselyje darb, respondent nuomons isiskyr. Ne visi urnalistai pritaria teiginiui, jog profesionaliai apie ES galt informuoti tik Briuselyje dirbantis urnalistas, tas, kuris atpasta biurokratin kalb, t. y. nuolat sukiojasi toje koje ir imano, kaip ir su kuo ji

Kriz, konfliktas, demonstracija ;; 123

Rinkimai; 64 ES virni ar kt. Virni ar kt. politinis susitikimas; 493

Kita; 926

TTeiss akt eisini akt diegimas alyje; 33 TTeiss akt eisini akt diegimas ES; 127 Spaudos konferencija; 55 Apklausa, referendumas; 96

Pozicija, nuomons pareikimas; 575

Praneimas spaudai; 67 ES oficiali ataskaita, praneimas; 56

7 pav. Europini naujien pasiskirstymas dienraiuose pagal pagrindin altin (vyk) (dalis viso naujien skaiiaus, vnt.)

103

Spaudos apvalga; 1,6% Agentrin Agentr informacija; 16,3% Laikas redaktoriui; 3,4% Asmuo, nepriklausantis redakcijai; 5,0% Spec. korespondentas Briuselyje; 15,8%

Kiti; 9,9%

Reporteris redakcijoje; 48,1%

8 pav. Europini naujien pasiskirstymas dienraiuose pagal autorius (dalis viso naujien skaiiaus, %)

valgoma. Kai kuri urnalist nuomone, iniasklaidoje bt daugiau informacijos, jei ES institucijose dirbt jos veikl imanantys specialieji korespondentai. Kit urnalist poiris prieingas: bti ES politikos vyki skuryje nra prasms, nes sklandesns komunikacijos tai neutikrins. iais laikais tam, kad atliktum apklaus ar parengtum komentar, pakanka moderni technologini priemoni. Tai patvirtino ir europini naujien analiz. Ji parod, kad tyrimo laikotarpiu didioji dalis Europos dienraiuose pateikt naujien autori buvo redakcijoje dirbantys reporteriai (apie 48 proc. vis naujien), o specials korepondentai Briuselyje buvo maiau aktyvs (jie buvo apie 16 proc. vis naujien autoriai). Pastebtina ir tai, jog spauda, raydama apie ES, taip pat naudoja daug agentr informacijos (apie 16 proc.) (8 pav.). Kad ir kaip ten bt, siekdami nacionalini valstybi gyventojus informuoti apie ES, urnalistai susiduria su daugeliu problem, toki kaip sudtinga ES institucij kalba, nepastamas ir todl sunkiai suprantamas spren104

dim primimo procesas bei kontekstas. Dmesys europiniams reikalams, bent jau naujosiose alyse narse Lietuvoje ir Estijoje po j stojimo ES 2004 met pavasar, urnalist nuomone, taip pat labai sumajo. Kai kurios iniasklaidos bendrovs (LNK) atauk savo korespondentus i Briuselio. Sumajo darbuotoj skaiius Europos Komisijos delegacijoje Vilniuje. Taigi ne tik subjektyvs, bet ir objektyvs veiksniai lemia tai, kiek informacijos apie ES pasiekia alies gyventojus. urnalistika, taip pat ir europin, laikui bgant keiiasi. Iekodamas atsakymo klausim, ar ES naujienos yra nacionalins ar usienio naujienos, vienas lietuvi urnalistas idst poir, kad europins naujienos samprata ilgainiui keitsi pagal tai, kokioje integracijos pakopoje buvo Lietuva. Pasak jo, i pradi Briusel Lietuvoje buvo irima kaip potencial sjunginink kelyje nepriklausomyb, vliau kaip deryb partner siekiant narysts. Dabartin ES tai struktra, kurioje reikia dirbti ir atstovauti Lietuvai. Europin veikla palengva tampa kasdienio gyvenimo ruti-

100% 90% 80% 70% 60% 50% 40% 30% 20% 10% 0%

8,9% 21,0%

20,5% 6,8%

9,9% 21,5% 8,6%

5,4% 3,3%

4,5% 5,3% 25,7%

13,8% 4,6%

5,5%

9,2% 6,1% 35,6%

25,8%

53,8%

34,4% 18,9% 21,3%

28,4%

40,3% 58,0%

32,2%

20,3% 47,3%

8,5%

33,8%

41,1%

22,0% 14,1%

59,2%

12,6% 20,7% 28,0%

28,9%

39,3%

12,4% 13,4% 24,2%

BE

EE

FI

FR

DE

GB

IE

IT

LT

NO

Ekonomines-potines ES veiklos sritys Ekonomins ir politins ES veiklos sritys

ES reikalai alyje ES reikalai alyje Kit ES aliu nariu reikalai KituES ali nari reikalai

ES ir treij ali santykiai ES ir teciuju aliu santykiai aliesinteres atstovavimas ES ES alies interesu atstovavimas
Kitos Kitos

9 pav. Europini naujien pasiskirstymas tirtose Europos iniasklaidos priemonse (dalis viso naujien skaiiaus, %)

na, o Europos Sjunga verslo naujienas pateikianiai naujien agentrai yra tarsi didel kio ministerija, kurioje yra formuojamas ES ali bloko biudetas. Nebeirima ES kaip nauj idj katalizatori. I esms ES yra mechanizmas, pagrstas kiniais, o ne politiniais svertais. Todl yra prielaid manyti, kad ES naujienos yra daugiau nacionalins nei usienio, ir i ivad patvirtina naujien turinio tyrimas: pavyzdiui, Lietuvoje ir Pranczijoje apie ES daugiausia buvo kalbama ir raoma alies vidaus politinio ir ekonominio gyvenimo kontekste (Lietuvoje tokios naujienos sudr 58 proc., o Pranczijoje 54 proc. vis naujien) (9 pav.). urnalistai vienu balsu teig, jog iniasklaidos tikslas nra formuoti vienok ar kitok tapatum, specialiai kurti Europos viej erdv. iniasklaidos tikslas bti pelningu ran-

kiu savininkams. Manyti, jog iniasklaida vienu i savo iki laiko europinio tapatumo ugdym, bt nepagrsta ir naivu. Taiau jie pripaino iniasklaidos gali formuoti moni nuostatas. Antai Lietuvos ir Estijos iniasklaida nuveik didiul darb, kad ios alys bt priimtos ES. iniasklaida ir iuo metu daug daro, kad visuomen turt pakankamai informacijos ir galt pasinaudoti ES teikiamomis galimybmis. Europos vieoji erdv galt bti geras integracijos laipsnio matas. Pasak vieno lietuvi urnalisto, jei bus sukurta unitarin valstyb (o tai labai abejotina), tuomet Europos vieoji erdv susiformuos visikai. iuo metu galtume kalbti apie dalin europietikosios erdvs siskverbim i principo suvereni valstybi erdv, nes privaioje erdvje vyrauja nam reikalai (9 pav.).

105

Apskritai kalbant, siekdami umegzti ry su skaitytojais, urnalistai informacij stengiasi pateikti aikiai ir suprantamai. Taiau tai nra paprasta, nes auditorija nra pakankamai iprususi (nra susipainusi arba nesidomi, kaip priimami ES sprendimai), o ES institucij teikiam informacij urnalistams sunku perprasti dl jos dalykins specifikos, sudtingos terminijos. Ne maiau reikms turi ir tai, kad informacijos i ES iplatinama labai daug: spaudos praneim, ataskait, rinkos tyrim, kit publikacij. urnalistai nenort sutikti, kad neigiam j nuomon apie ES institucij komunikacij lemia nepakankamas pai urnalist iprusimas ir dmesys ES klausimams. Jie silo ES komunikacijos problemas sprsti taip: auditorija turt imtis iniciatyvos ir bti aktyvesn europins informacijos vartotoja, o politikos veikjai neturt pamirti, kad iniasklaida yra aktyvus veikjas, turintis ir savitus principus, ir savo darbo logik.

ja ino per maai, iniasklaidai investuoti profesional europins informacijos pateikim yra per brangu tiek finansikai, tiek intelekto itekli prasme, o politikai tiesiog nemoka bendradarbiauti su pilieiais.

Kaip suderinti interesus?

Siekiant suderinti vairius europins informacijos mainuose dalyvaujanij interesus, svarbu atsivelgti komunikacijos veikj poreikius. Kitaip sakant, vis ES politins komunikacijos dalyvi politik, iniasklaidos, auditorij galia turi pasiskirstyti vienodai: n vieno dalyvio interesai negali bti viresni u kit interesus. Kai kurie tyrjai vairi komunikacijos proceso veikj tikslus subalansuojant poir vadina ekologikuoju, t. y. siekianiu interes pusiausvyros (Harro-Loit, Balytien, 2005). Tuomet ms aptariam veikj politik, iniasklaidos ir auditorijos interesus galime pavaizduoti diagrama (10 pav.). Interes derinimo poiris reikia, kad efektyvioje komunikacijoje kiekvienas veikjas turt ne tik siekti patenkinti savo interesus, bet ir suprasti kit veikj tikslus. ES ali gyventojams (auditorijai) reikia informacijos apie ES (pvz., apie tai, kaip ir kas

Auditorija neino, iniasklaida nenori, politikai nemoka

Taigi i to, kas buvo pasakyta, galime daryti vien ivad. Apie Europos Sjung auditori-

10 pav. Politins komunikacijos procesas (ekologin perspektyva)

106

j gyvenime pasikeis patvirtinus vien ar kit direktyv). Taiau jie nenori dti labai daug pastang, kad tai suinot, todl renkasi tas iniasklaidos priemones, kurios jiems geriausiai tinka. Gyventoj nuomons apklausos rodo, kad i vis informacijos altini jie daniausiai pasirinkt TV inias, kurios koncentruotai, taiau kartu ir isamiai pateikia informacij, siekia parodyti ir paaikinti maiau suprantamus dalykus. urnalist pastangos bti ariau moni patenkina auditorijos poreik. Kai kurie urnalistai i ties stengiasi paaikinti sudtingus dalykus, parodyti vyk i vairiausi perspektyv, taip sukurdami nedidel skirting nuomoni forum. Visa tai suteikia irovams ar skaitytojams galimyb greiiau gyti nauj ini, skirtinguose poiriuose atrasti sau aktuali sprendim. Ne maiau aktyvus auditorijos atvilgiu yra ir kitas veikjas ES politins institucijos. Siekdamos atsiskaityti ES pilieiams, institucijos internete pateikia vairi ataskait, nutarim, nuomoni tyrim, galimybi gauti finansin param skelbim ir pan. Politins institucijos siekia, kad pilieiai jas palaikyt, t. y. pritart j vykdomai politikai, todl kuria nauj grtamojo ryio su pilieiais kanal: steigia ES informacijos biurus, vykdo informacines kampanijas. Nuomoni tyrimai rodo, kad tik negausi visuomens dalis europins informacijos ieko aktyviau, t. y. internete. iniasklaidai visi informacijos altiniai yra svarbs tiek internetas, tiek Europos Komisijos delegacij ES alyse siuniami praneimai spaudai, tiek ES informacijos centrai. Kaip paaikjo, urnalistai nra patenkinti ES institucij siuniamos informacijos kokybe. Pirma, informacijos yra labai daug, ji pateikiama nesistemingai, joje itin gausu dalykini termin, todl urnalistams sunku suprasti svarstomos politikos kontekst, labai danai dl darbo TV specifikos jie netgi neturi laiko gilintis vykio detales.

Antra, didioji dalis ES institucij siuniamos informacijos visiems alies gyventojams nra labai aktuali. iniasklaida, kaip treiasis io triumvirato aidjas, taip pat siekia sav tiksl. prasta sakyti, kad iniasklaida yra verslas, taiau io verslo rezultatas profesionalioji urnalistika turi toki pridedamj vert, be kurios negali bti demokratijos. Adekvatus piliei informavimas ir j sutelkimas bendram reikalui yra viena svarbiausi iniasklaidos paskiri. Todl, iniasklaidos poiriu, ES institucijos informacij turt pateikti ne siekdamos sav interes, t. y. iplatindamos tai, kas, j nuomone, yra svarbu palankiam organizacijos vaizdiui palaikyti. Jos turt orientuotis vadinamj iniasklaidos darbo logik, t. y. jos privalo suprasti, kad iniasklaidai svarbu sudominti skaitytojus skelbiant aktualijas. Maiau reikming informacij galima pateikti ir kitais bdais, pavyzdiui, interneto svetainse tiems, kuriems neutenka tik ini arba populiaraus aikinimo apie priimt sprendim poveik paprastam mogui.

Apibendrinant
Taigi kaip kalbti, kad btum igirstas? Kaip veikti, kad vykdoma veikla sulaukt palaikymo? Atsakymas, regis, yra gana paprastas kalbant reikt siklausyti respondento interesus. Nors is silymas tra tik rekomendacinio pobdio, taiau jame yra ukoduotas btinumas pateikiant informacij iniasklaidai paisyti skirting informavimo kultr Europoje. iuo metu ES atsivelgia piliei interesus bent tiek, kad pateikia informacij j gimtja kalba. I tikrj esama reali galimybi iniasklaidai tapti aktyviu europins vieosios erdvs krju. Kaip paymjo J. Habermasas, vieoji 107

erdv negali bti sukurta dirbtinai, t. y. ji neegzistuoja kakur u ms painimo rib, kad netiktai j surastume. Viej europin erdv reikia sukurti, o tai gali padaryti tik mons. Tik atsiradusi dalyvaujanij europiniuose reikaluose bendruomen pads ugimti Europos vieajai erdvei. Europin erdv tai ekonomini ir politini interes nesaistomas pi-

liei forumas, kurio dalyviai jauiasi es vienos (europins) bendruomens nariai ir kurie yra neabejingi piliei Europos (angl. Europe of citizens) idjai. Akivaizdu, kad tokia erdv gali rastis ir be iniasklaidos pagalbos, bet iniasklaidai padedant tai galima padaryti ir kur kas greiiau, ir daug skmingiau. Atrodyt, reikia tik pasistengti suprasti, kaip dirba urnalistai.

LITERATRA
BALYTIEN, A. (2004). iniasklaidos kultra. Lyginamieji svarstymai: Europa ir Lietuva. Darbai ir dienos, t. 38, p. 75110. BALYTIEN, A. (2005). Journalism in the Age of Information: News Management as a Key Function. I ICTE in Regional Development: Annual Proceedings of Vidzeme University College, p. 2226. BLUMLER, J. G. (2001). The Third Age of Political Communication. Journal of Public Affairs, vol. 1, no. 3, p. 201209. DE VREESE, C. H. (2003). Framing Europe: Television News and European Integration. Amsterdam: Aksant Academic Publishers. EUROPOS KOMISIJOS ATSTOVYBS LIETUVOJE TINKLALAPIS (2005). Klausyti, bendrauti, kreiptis kiekvien naujas Komisijos poiris dialog ir bendravim su Europos pilieiais. Prieiga per internet: http://www.eudel.lt/lt/index.php?action=showNews&news_id=398 [irta 2005 m. rugsjo 17 d.]. GRABER, D.; MCQUAIL, D.; NORRIS, P. (1998). Political Communication in a Democracy. I Graber, D., McQuail, D., Norris, P. (Eds.). The Politics of News the News of Politics. Washington D.C.: A Division Congressional Quarterly Inc., p. 116. HARRO-LOIT, H. & BALYTIEN, A. (2005). Media Accountability Systems: Ecological Viewpoint. I Baerug, R. (ed.). The Baltic Media World. Riga: Flera printing-house, p. 2540. Prieiga per internet: http://www.politika.lv/polit_real/files/lv/Baltic_Media_World_novaks.pdf [irta 2006 m. sausio 10 d.]. LIETUVOS GYVENTOJ POIRIS ES: REPREZENTATYVI GYVENTOJ APKLAUSA (2005). Tyrimas atliktas Europos Komisijos atstovybs Lietuvoje usakymu 2005 m. lapkriio 47 d. Vilnius: Vilmorus. LIVINGSTON, S., BENETT, W. L. (2003). Gatekeeping, Indexing and Live-Event News: Is Technology Altering the Construction of News? Political Communication, vol. 20, p. 363380. MATKEVIIEN, R. (2001). Politik ir masins komunikacijos priemoni sveika Lietuvoje. Informacijos mokslai, t. 16, p. 5257. MCNAIR, B. (2002). An Introduction to Political Communication. London and New York: Routledge. MCQUAIL, D. (1994). Mass Communication Theory: An Introduction. London: Sage Publications. PFETSCH, B. (1999). Government News Management Strategic Communication in Comparative Perspective. Discussion Paper FS III 99101. Berlin: Wissenschaftszentrum Berlin fr Socialforschung. RISSE, T. (2003). An Emerging European Public Sphere? Theoretical Clarifications and Empirical Indicators. Paper presented to the Annual Meeting of the European Union Studies Association (EUSA), Nashville TN, March 2730. VINCINIEN, A.; BALYTIEN, A. (2006). Europins naujienos Europos iniasklaidoje. Informacijos mokslai, t. 36, p. 6882.

108

UNDERSTANDING THE ROLE OF THE MEDIA IN EU NEWS PROVISION: COMPARATIVE APPROACH Auks Balytien, Aura Vincinien Summary
The overall objective of this article is to investigate the medias role in EU political process and its impact on the European public sphere with regard to political actors (persons and institutions on both European and national levels) and mechanisms. In the centre of attention is the question how the mass media manage and produce EU coverage and assessment in the context of different journalistic and editorial cultures, standards and ethical considerations in Europe. There are two levels of analysis as performed in the research study presented in this article. One aspect of analysis deals with the news agenda analysis (NAA) which was performed on European news collected from the sample media during three weeks of March 727, 2005. As agreed among the project partners, three types of media were included in the sample, namely different types of dailies, TV stations and in some countries also news agencies. Another aspect of analysis covers opinions and assessments of journalists and editors, all working in the media which was first analyzed according to NAA principles. The article discusses how European media professionals reflect on the EU news making processes and evaluate their assessments with respect to their professional roles as well as the type of media (print, broadcast, news agency or online) that they represent. For this purpose, twenty people were interviewed in the period JuneAugust 2005. Respondents were of middle management position, such as duty/ deputy editors, or directors of political or economy news departments, and reporters. Decision-making was assessed in both conventional (print, broadcast) and online-only media. Interviews with journalists show a number of challenges in reporting Europe such as the difficult language of official bodies, lack of time. Also, there is an abundance of information which comes from EU institutions, EU Representations, but which has a very little news value. In addition, journalists acknowledge that they are not EU experts, thus much of information slips through their eyes, etc. As a conclusion, the article proposes an ecological viewpoint, which emphasises the need to tailor communication patterns of all involved actors, such as mass media, public and EU institutions.

teikta 2005 m. gruodio mn.

109