Socializmas yra ideologija arba ideologij grup , taip pat susijusi politini teorij grup , kuri pagrindinis d mesys

skiriamas teisingam g rybi paskirstymui tarp visuomen s nari bei visuomeniniam arba valstybiniam gamybos priemoni valdymui. Socializmo i takas galima rasti labai anksti, toki m stytoj kaip Tomo Moro, ano ako Ruso darbuose. Pats odis atsirado XIX am iaus prad ioje. Socializmo s voka buvo vartojama skirtingomis prasm mis skirtingais laikotarpiais ir skirtingose alyse, tiek individ ir grupi laikiusi save socialistais, tiek j prie inink . [taisyti]Ideologija Socializmas viena i trij stambiausi politini ideologij . Socializmas i kelia pamatines lygyb s, solidarumo ir teisingumo vertybes. Pagrindin pirm j socialist i kelta tez buvo ta, kad gamybos priemon s turi priklausyti tiems, kurie jas naudoja proletariatui. XIX am iaus antroje pus je i siskyr kelios socializmo srov s anarchizmas, marksizmas, fabianizmas, kiek v liau spar iai m populiar ti ir socialdemokratija. Socializmo ideologai i kelia bendr j g r auk iau individo interes , nors daugelis socializmo srovi ir nereikalauja visi ko asmenini interes atsisakymo. Socialistin visuomen remiasi kooperacija, o ne konkurencija. Didelius socialinius ir turtinius skirtumus socializmas laiko blogybe, ta iau skirtingos socializmo srov s si lo skirtingas priemones jiems ma inti. Jei marksistai pasisako u visi k priva ios nuosavyb s panaikinim , tai socialdemokratai apsiriboja daliniu turto perskirstymu per mokes i sistem . Apskritai, apibendrintai nagrin ti socializmo ideologij yra sud tinga, nes dabar dominuojanti socializmo forma socialdemokratija, o tuo labiau XXam iaus pabaigoje i populiar j s tre iojo kelio socializmas labai skiriasi nuo ankstyv j socializmo akn . Praktiniai poreikiai privert moderniuosius socialistus perimti nema dal liberalios ideologijos nuostat . Jei ankstyvasis socializmas, kartais vardijamas kaip utopinis kviet kurti visuomen be valstyb s ir be priva ios nuosavyb s, t. y. sunaikinti tiek politin , tiek ekonomin prievart , tai socialdemokratijai ie kiai nebeb dingi ir socialistin visuomen kuriama iuolaikin s, demokratin s valstyb s r muose, leid iant funkcionuoti dalinai kontroliuojamai kapitalistinei rinkos ekonomikai. Socializmo ideologijos skirstomos pagal kelis parametrus. Pirmiausia i skiriamas evoliucinis ir revoliucinis socializmas. Pirmasis si lo kurti socialistin visuomen palaipsniui, remiantis masi vietimu ir atsargiomis reformomis. Revoliucinis socializmas, ry kiausiu kurio pavyzd iu galima laikyti marksizm , pasisako u smurtin revoliucij , kurios metu b t sunaikinta kapitalistin visuomen ir sukurta nauja, socialistin . Taip pat skiriasi po i ris valstyb . Social - anarchizmas, utopinis socializmas ir kai kurios kitos srov s pasisako u valstybi panaikinim , vis vald i perduodant darbinink bendruomen ms, tuo tarpu leninizmas si lo perduoti valstybei tiesiogin absoliu iai visos ekonomikos valdym . Socialdemokratija pasisako u politine demokratija pagr st valstyb bei rinkos ekonomik .

Pusiau prezidentinis valdymas Pirm kart terminas pusiau prezidentinis pavartotas 1957 m., apib dinant Austrijos politin sistem , o labiau prastam Pranc zijos kontekstui po dvej met . Ta iau akademin io termino vartosena siejama su Mauriceu Duverger, kuris j pristat 1970 m. ir patikslino bei i pl tojo v lesniuose darbuose, i kuri inomiausias angli kasis jo straipsnis 1980 m. urnale. Nors Pranc zijoje teorin diskusija apie pusiau prezidentizmo kaip s vokos reikalingum vyko jau iki tada, pasaul is terminas at jo dar v liau, ma daug nuo devintojo de imtme io vidurio. Gali b ti, kad kaip tik d l pernelyg ma o laiko tarpo sitvirtinti pusiau prezidentizmas teb ra diskusijas kelianti s voka, nors vis da niau pripa stamas kaip politin s sistemos tipas. Taigi pusiau prezidentin valdymo sistem galima apib dinti tokiais pagrindiniais bruo ais: prezident renkane parlamentas, bet valstyb s tauta; prezidentas disponuoja svarbiais vykdomosios vald ios galiojimais; vis d lto prezidentui nepriklauso visi vykdomosios vald ios galiojimai, nes vyriausybei tiesiogiai vadovauja ne prezidentas, bet ministras pirmininkas; ministr pirminink skiria prezidentas, ta iau tik parlamentui pritarus; ministras pirmininkas gali vadovauti vyriausybei, jeigu turi parlamento daugumos pasitik jim ; Kaip matome, pusiau prezidentin vykdomosios vald ios strukt ra turi ir parlamentinio, ir prezidentinio valdymo ypatybi . Prie ingai negu parlamentinio valdymo sistemoje ia valstyb s vadov valstyb s tauta paprastai renka tiesiogiai. Taip i rinktas prezidentas tampa galinga politine fig ra, kuriai pagal konstitucij pavedama tvarkyti svarbiausius valstyb s reikalus, nustatyti pagrindines u sienio ir vidaus politikos kryptis. Ta iau nuo prezidentinio valdymo is atv jis skiriasi tuo, kad ia prezidentas pats tiesiogiai vyriausybei nevadovauja. Respublikos prezidentas nustato bendr sias vidaus ir u sienio politikos kryptis, tuo tarpu kasdieniu valstyb s reikal tvarkymu u siema vyriausyb . Ta iau prezidentas savo dispozicijoje turi keleta labai svarbi galiojim , kurie leid ia daryti esmin tak vyriausyb s veiklai. Vis pirma, pat ministr pirminink ir kitus vyriausyb s narius (premjero teikimu) skiria prezidentas, o ne parlamentas. Antra, prezidentas turi teis pirmininkauti vyriausyb s pos d iams arba netgi su aukti juos svarbiais valstyb s reikalais. Pagaliau tre ia, kaip ir prezidentinio valdymo atveju, ia prezidentas disponuoja suspensyvinio veto teise parlamento priimt statym at vilgiu. Kita vertus, pusiau prezidentin je sistemoje i lieka ir kai kurie esminiai parlamentarizmo po ymiai. Svarbiausias j tai parlamentin vyriausyb s atsakomyb . Kad vyriausyb gal tu prad ti veikti, reikia, kad jos veiklos programai ir apskritai visai veiklai pritart parlamentas. Tod l nors prezidentas formaliai gali paskirti ministru pirmininku bet k , ta iau realiai jis negali skirti to asmens, kuris yra nepriimtinas parlamento daugumai. O tai Lietuvoje Konstitucijos 92 straipsnis netgi formaliai reikalauja, kad ministr pirminink prezidentas skirt ir atleist tiktai Seimui pritarus. Taigi prezidento galimyb s formuojant vyriausyb s ir apskritai prezidento ir vyriausyb s darbo darna labai priklauso

nuo politin s parlamento sud ties. inoma, jeigu prezidentas ir parlamentin dauguma yra tos pa ios politin s partijos atstovai, tai ypating problem nekyla. Ta iau jei ias dvi vald ios institucijas kontroliuoja prie ing pa i r politikai, tai paprastai nusileisti tenka prezidentui ir ministru pirmininku skirti ne sau, bet parlamento daugumai priimtin asmen . Tiesa, ir ia prezidentas turi galimyb pakeisti pad t , nes disponuoja teise paskelbti pimalaikius parlamento rinkimus, tik damasis, kad nauji rinkimai suformuos jam palankesn parlamento daugum . Bet tai yra gana rizikingas politinis jimas, nes niekas negali b ti tikras, jog rinkim rezultatai bus palankesni. Lietuvos Konstitucija apskritai ma ina toki pirmalaiki Seimo rinkim skelbimo galimyb , nes jos 87 straipsnis numato, kad tokiu b du naujai i rinktas Seimas 3/5 vis Seimo nari bals dauguma per 30 dien nuo pirmosios pos d io dienos gali paskelbti pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus. Taigi pusiau prezidentinis valdymas yra savoti ka tarpin demokratinio valdymo forma, kuria siekiama i vengti tiek parlamentinio, tiek prezidentinio valdymo tr kum . Kartu tai labai lanksti valdymo sistema, kuri gali gerai prisitaikyti prie susiklos iusios politin s pad ties. Vaizd iai kalbant, i valdymo sistema turi t prana um , kad nekei iant konstitucijos ir priklausomai nuo politini j g i sid stymo ji gali va iuoti dviem grei iais, t. y. nuo prezidentinio valdymo pereiti prie parlamentinio, ir atvirk iai: kai prezident r ir parlamento daugum kontroliuoja ta pati partija (partij blokas), valstyb s vyriausyb veikia kaip prezidentinio valdymo s lygomis, tik skirtumas tas, kad n ra dideli prie taravim tarp statym leid iamosios ir vykdomosios vald ios, vadinasi, n ra ir politini sprendim pri mimo vilkinimo, atsakomyb s savininko u simaskavimo ir kit prezidentinio valdymo tr kum ; jeigu prezident r ir parlamentin daugum kontroliuoja skirtingos orientacijos politin s j gos, tai valdymas i esm s virsta parlamentiniu. Prezidentas skiria premjer ne savo nuo i ra, o, gerbdanas visuotin rinkim teis , t asmen , kur remia parlamento dauguma. Apskritai pusiau prezidentinis valdymas n ra labai grie tais principais apibr tas vykdomosios vald ios organizacijos modelis. Egzistuoja gana didel konstitucij variant vairov . Pavyzd iui, nors ir Lietuvoje, ir Pranc zijoje veikia pusiau prezidentinis valdymas, bet galima pasteb ti ir kai kuri esmini skirtum bei teigti, kad konstituciniu po i riu Lietuvos prezidentas yra silpnesnis u Pranc zijos, nes negali pirmininkauti vyriausyb s pos d iams.Tod l pusiau prezidentin valdym b t galima tiksliau apib dinti kaip vairi galimybi spektr , kurio kra tai yra grynasis parlamentizmas ir grynasis prezidentizmas. . PREZIDENTIZMAS I.1 Prezidentizmo apibr imas Apibr ti valdymo model i tikr j n ra taip paprasta. Tikrai negalime teigti, kad visose prezidentin se valstyb se is modelis yra visi kai vienodas. Atsiranda daug ir vairi atmain kokiai nors aliai k nors pasiskolinus i kitos sistemos, ta iau vis i aspekt nagrin jimas veikiausiai neatne t daugiau ai kumo, o tik dar labiau supainiot . Tod l protingiausia b t aptarti grynai prezidentin sistem . Pirmasis prezidentin s sistemos skiriamasis kriterijus tiesiogiai arba beveik tiesiogiai visuotiniai valstyb s vadovo rinkimai nustatytam laikotarpiui (kuris gali vairuoti nuo ketveri iki a tuoneri met ). Ta iau i s lyga jokiu b du n ra vienintel , nes pavyzd iui Austrijos, Islandijos ar Airijos prezidentai nors ir renkami tiesioginiuose rinkimuose yra tik fasadiniai prezidentai, ir ios alys tvarkosi grynai kaip parlamentin s sistemos. Dar vienas kriterijus- tas, kad parlamentas neturi jokios galios nei skirti, nei at aukti vyriausyb s, arba vykdomosios vald ios. Visa ta galia priklauso b tent prezidentui. Jis gali savo nuo i ra skirti ir atleisti kabineto narius. is kriterijus nebus pa eistas jei parlamentas tur s gali pareik ti nepasitik jim atskirais kabineto ministrais, ta iau bet kuriuo atveju tik prezidentas paskirsto kabineto postus taip, kaip jam atrodo tinkama. Tre iasis kriterijus, galima teigti, yra tarsi antrojo dar grie tesn forma. Trumpai tariant, valstyb s vadovas turi b ti ir vyriausyb s vadovas, ta iau tai nerei kia, kad prezidentas u ima ministro pirmininko viet , jis tiesiog vadovauja vykdomajai vald iai. Kai visos ios s lygos yra tenkinamos tada neabejotinai turime grynai prezidentin valdym . I.2 Stabilumo problema iandien grynai prezidentini valstybi Europoje prakti kai n ra. Visos jos susib rusios daugiausia Lotyn Amerikoje. Apskritai kalbant, prezidentizmas iose valstyb se pasirod itin prastai, i skyrus Jungtines Valstijas. Jungtin s Valstijos- tai originalas, pagal kur sukurtos visos kitos prezidentin s sistemos. Ir kaip tik tod l atsiranda labai prie taringas klausimas. Kod l visose valstyb se, prie ingai negu JAV, prezidentin s sistemos buvo tokios trapios? Tikriausiai Lotyn Amerikoje prezidentinio valdymo sunkumai labiausiai sietini su ekonomikos s stingiu, ypa i siskirian ia nelygybe, ir socialiniu- kult riniu palikimu. Bet nema iau svarbus dalykas yra tas, kad ie prezidentai jokiu b du n ra tokie visagaliai, kokie gali atrodyti. gyvendindami politik ir ie kodami paramos, jie susiduria su daugybe sunkum . Amerikos sistema veikia tiesiog nepaisydama konstitucijos. Pagrindin s prie astys to, kad partijos beveik visada randa kompromis yra: ideologinis neprincipingumas, silpnos ir nedrausmingos partijos bei vietoves orientuota politika. Tai rei kia, kad Kongreso nariai siekdami kuo geriau atsovauti savo rink jui da nai nesilaiko savo partijos ideologijos. Tod l, mano manymu, Sartori G. nuomon iuo klausimu visi kai teisinga: Amerikos sistema veikia (savoti kai ir nepakartojamai), nes amerikie iai atkakliai ver ia j veikti. Tai taip paprasta ir tuo pa iu sud tinga. Juk i tikr j amerikie i konstitucin ma ina yra sukonstruota taip, kad strigt , - is tr kumas visa savo gro ybe atsiskleid ia, kai j prezidentizmas eksportuojamas svetur. O apskritai kalbant, io mazgo i narplioti galb t net ne manoma. Juanas Linzas ir kiti ym s jo sek jai padar i vad , kad i eitis Lotyn Amerikai veikiausiai yra ne prezidentizmo tobulinimas, bet visi kas jo atsisakymas, jo vietoje vedant parlamentin valdymo form .

I.3 Kitos prezidentizmo problemos I.3.1 Prezident perrinkimas iandien pasaulyje kyla daug gin d l prezidento kadencijos trukm s ir jo perrenkamumo. Pavyzd iui il je prezidento kadencija siekia net a tuonerius metus, o Meksikoje, Filipinuose ir Nikaragvoje- e eri metai. Prezidento kadencijos trukm ir perrinkimo galimyb i ties gali takoti prezidento darb . Pirmiausia d l to, kad perrinkimas gali palengvinti virsti diktatoriumi. Ir antra, prezidentai, galintys dar kart imtis i pareig , kadencij gali baigti vykdydami savo perrinkimo kampanij , kai tuo tarpu vienos kadencijos prezidentai tiesiog dirba savo darb . Ta iau blogiausia tai, kad visiems iems argumentams galima puikiai oponuoti. Vienos kadencijos prezidentas negali ad ti savo r m jams globos ateityje, o darant reformas jam nei vengiamai tenka skub ti. Ir taip pat perrinkimas turi b ti kaip atlygis gerai dirban iam valstyb s vadovui, gero prezidento nei naudojimas yra papras iausiai didelis nuostolis. I.3.2 Dvipartinio prezidentizmo prana umas prie daugiapartin I ties kaip rodo politin praktika prezidentizmas sunkiai dera su daugiaparti kumu. iandien tik il stengia veikti kaip daugiapartin prezidentin valstyb . Parlamento daugumai susiprie inus, prezidentin ms vyriausyb ms kur kas lengviau suklupti esant daugiapartinei, o ne dvipartinei situacijai. Parlamentin je sistemoje ministras pirmininkas susikuria sau daugum , koalicin vyriausyb traukdamas tiek partij kiek jam reikia. Prezidentai to padaryti negali, o jeigu jie yra ma umos prezidentai tai ir lieka su savo vargais ir turi ie koti daugumos kiekviename savo ingsnyje. I ties prezidentui rasti kompromis su parlamentu kur kas lengviau kai ideologinis, vairi pa i r ir sitikinim susiskaldymas yra kuo ma esnis. O ta ma esn susiskaldym gali duoti b tent dvipartin sistema, o ne daugiapartin . I.3.3 Nesutampantys rinkimai Nesutampantys ir asinchroni ki prezidento ir parlamento rinkimai taip pat labai diskutuotinas klausimas. Kaip jau inome prezidentizme daugumos poreikis tikrai nema as, o t pa i daugum lengviau gauti, kai rinkimai vyksta vienu metu, o ne skirtingu laiku. Ir vienas ir kitas atvejis turi savo privalum ir tr kum . Nuolat skirtingu laiku vykstantys rinkimai leid ia ir tiesiog ver ia politin bendruomen prisitaikyti prie visuomen s poky i , tenka b ti aktyviems. Ta iau toks suskaidymas dar labiau apsunkina prezidentini sistem daugumos poreikio patenkinim . ios problemos spr sti vienareik mi kai galima sakyti ne manoma. Tiesiog jei manome, kad valdymo paj gumas ne toks svarbus dalykas, kaip atsi velgimas visuomen s nuomon , tuomet pirmenyb reik t teikti nesutampantiems rinkimams. Bet jei manome, kad veikianti ir atsakinga vyriausyb yra svarbiau tuomet tur tume rinktis sinchroni kus rinkimus. Paband iau apibr ti pagrindinius abiej sistem privalumus ir tr kumus, ta iau iandien atsakyti klausim , kuri sistema geresn , prezidentizmas ar pusiau prezidentizmas vis dar labai sud tinga. tai Giovanni Sartori eil met stringant lotyn amerikos prezidentizm si lo keisti parlamentarizm , o pranc zai mielai j atmet ir dabar puikiai darbuojasi pusiau prezidentin je sistemoje. Be to pusiau prezidentizmas kur kas geriau u prezidentizm tvarkosi su padalytosiomis daugumomis, kas yra ypa svarbu ie kant parlamente bendro ir vieningo sprendimo. Kaip rodo ir visa politin praktika, valstyb s, kurios pasirinko prezidentizm , ilg laik negali susitvarkyti su i kylan iomis problemomis. Prezidento, vyriausyb s ir parlamento galios prezidentizme yra gan grie tai apibr tos ir, mano manymu, tas bent ma iausio nukrypimo nebuvimas da niausiai ir sutrukdydavo rasti i eit i susiklos iusios keblios situacijos. I tikr j galima pabr ti, kad pusiau prezidentizmas yra kur kas pritaikomesnis nei prezidentizmas, ta iau jis taip pat nei sprend ia vis problem . Kai kuriais atvejais tai gali b ti labai trapi sistema, i vengti ar atsikratyti padalytosios daugumos problemos jai da nai vis dar b na labai sunku. Taip pat galima daryti prielaid kad pusiau prezidentizme prezidento galios ypa stipriai priklauso nuo politini aplinkybi , tod l ios galios labai sunkiai nusp jamos ir gali kisti itin kontrastingai.

Parlamentinis valdymas

tokia vyriausyb s strukt ros forma, kuriai b dingas vald ios sukoncentravimas viename centre parlamente. Parlamentas, kaip auk iausi j vald i turintis organas, turi tiek statym leidimo vald i , tiek gali daugum sudaran ios frakcijos lyderiui pavesti sudaryti vyriausyb . Vyriausyb s nariais gali b ti tik parlamento nariai, o pati vyriausyb u savo veikl atsakinga parlamentui. Jeigu valstyb s vadovo funkcijos paskirtos karaliui, tai parlamentas skiria l karali kajai eimai i laikyti. Jeigu valstyb s vadovo funkcijas atlieka prezidentas, tai parlamentas pats t prezident ir i renka. Bet kuriuo atveju valstyb s vadovas, kaip ir vyriausyb , yra atsakingas parlamentui. PARLAMENTAS RINKIMAI Parlamentin ir prezidentin respublikas skiria du esminiai po ymiai: 1. Parlamentui suteikti ne tik statym leidimo galiojimai, bet ir teis atstatydinti vyriausyb , parei kaint nepasitik jim ja. 2. Respublikos prezidentas yra tik valstyb s, bet ne vyriausyb s vadovas. Politiniu po i riu tai rei kia, kad vyriausyb formuoja parlamento rinkimus laim jusi partija (arba partijos). Paprastai vyriausybei vadovaujantis asmuo vadinamasministru pirmininku t.y. premjeru.

PREZIDENTAS Parlamentin se respublikose prezidentas renkamas vairiai. Bendra yra tik tai, kad partija, nugal jusi VYRIAUSYB prezidento rinkimuose, neu ima valdan iosios par- tijos pozicijos. STATYM LEIDYBA PARLAMENTAS RINKIMAI Kai kuriose respublikose, formuojant vyriausyb , pripa stamas didelis parlamento vaidmuo, ta iau tuo pa iu metu respublikos prezidentui suteikiama tiek daug kompetencijos, kad santykiai tarp auk iausi j vald ios organ fakti kai kuriami kitaip, negu parlamentin je respublikoje. Tokiose alyse ( Portugalija, Suomija, Pranc zija) parlamentin s respublikos elementai derinami su prezidentinio valdymo elementais. ios respublikos s lyginai vadinamos pusiau prezidentin mis . Suomijos prezidentas n ra laikomas parlamento daugumos lyderiu , bet jis vadovauja valstyb s u sienio politikai, savaranki kai sprend ia kai kuriuos klausimus. Pranc zijos prezidentas savo nuo i ra skiria ministr pirminink , ministrus, kitus auk iausius valstyb s tarnautojus. Ratifikuoja tarptautines sutartis, gali paleisti Nacionalin susirinkim ir skirti naujus rinkimus, o esant ypatingoms aplinkyb ms perimti vis vykdom j vald i . Kai biurokratija imasi vykdyti kok nors sprendim , i kyla trys pagrindin s j gos, vadinamosis trikampis: vykdomoji taryba, vykdanti program ; Kongreso pakomitetis, kurio pareiga pri i r ti, kaip vykdomas sprendimas, ir interes grup s, kurias tiesiogiai tiesiogiai veikia taryb veikla. Interes grup s turi glaud ius ry ius su biurokratija, o interes grup s ir biurokratija savo ruo tu i ugdo glaud ius santykius su Kongreso pakomite iu, kuris pri i ri j veikl. Taip susikuria santykis: taryba pakomitetis interes grup s. Teorin s strukt ros po i riu valstyb s yra skirtomos vientisas ( unitarines) ir jungtines. Jungtin s valstyb s- keli santykinai suvereni ar autonimini valstybi organizacijos, vadinamos federacijomis arba konfederacijomis. Vienos ar kitos santvarkos formos atsiradimas paprastai n ra susij s su gyventoj nacionalin mis sud ties ypatyb mis. Tos formos da nai charakterizuojamos centralizacijos ir decentralizacijos s vokomis. Centralizuotose valstyb se vald ios institucijas, valdan ias valstyb s sud tines dalis, formuoja valstyb s centrin s vald ios institucijos. Decentralizuotose centrin s institucijos nesiki a valstyb s sud tini dali valdym . iuolaikin se valstyb se centralizacija visada yra susijusi su biurokratizmu, centro valios primetimu sud tin ms valstyb s dalims. Parlamentin demokratija gali egzistuoti gryny pavidalu, jeigu yra ai ki parlamentin dauguma (Anglija) arba tvirta koalicija ( Vakar Vokietija). Parlamentin se demokratijose valdo tiesiogiai i rinktas parlamentas. Parlamentas vykdom j vald i deleguoja kabinetui ir ministrui pirmininkui. Jis gali pareik ti jiems nepasitik jimo votum . Toks aktas reikalauja vyriausyb s atsistatydinimo ir nauj rinkim .Jeigu vyriausyb s neatsistatydina nurodytu laiku, tai rinkimai skelbiami automati kai. Valdan ioji partija gali paskelbti rinkimus, kai tikisi pagerinti pad t arba kai nori abejojantiems savo partijos nariams rodyti programos pastovum ir populiarum . Kabinetas sudaromas i daugumos partijos nari arba daugumos koalicijos, o tos partijos vadovas tampa ministru pirmininku. Parlamentin demokratija turi turi lanks i pasitraukimo sistem . Kadangi pralaim j s kabinetas ir ministras pirmininkas vis tiek sugr ta parlament , kaip konstruktyvi opozocija tai j i jimas n ra toks grie tas, kaip tai atsitinka JAV prezidentui pralaim jus. Nors ministrai pirmininkai turi ymiai daugiau tikros vald ios nei Amerikos prezidentas, jie nesi avi pompastika ir ritualais, b dingais prezidentams. Kabineto ministrai ir ministras pirmininkas yra labiau atsakingi. Lyginant su prezidentine vyriausybe, parlamentin s demokratijos gali efektyviau priimin ti sprendimus. Kabinetas pasi lo statym , partija pritaria, ir viskas: joki kompromis , lobizmo, n ra ir konstitucin s prie i ros. Parlamentin s demokratijos nustato grie tus atsiskaitymo kriterijus. Valstybinio vadovavimo ir valdymo pagrindini metod visuma yra vadinama politini re imu. Valstyb s valdymo forma ir politinis re imas skatina arba stabdo visuomenini santyki vystym si. D l konkre i istorini s lyg atskiros alies valstyb s valdymo forma ir politinis re imas ne visadair ne visur vystosi nuosekliai, tod l da nai vienas kito neatitinka. Esant tai pa iai valstyb s valdymo formai, b na skirtingi re imai ir atvirk iai: tas pats politinis re imas gali susiformuoti valstyb se su skirtina valdymo forma. Pavyzd iui, Anglijos prie karin s Italijos valstyb s valdymo formos buvo konstitucin s monarchijos, o j politiniai re imai visi kai skirtingi (Anglijoje demokratinis, Italijoje nedemokratinis). Norint geriau moksli kai i analizuoti vien ar kit valstyb , reikia nagrin ti ne tik valtybi valdymo formas, bet ir politinius re imus, t.y. valstybinio valdymo pagrindini metod visum .