Professional Documents
Culture Documents
Grokiskis 2011 07 14 Ketv NR 80 - 1 - N - Byckovskis
Grokiskis 2011 07 14 Ketv NR 80 - 1 - N - Byckovskis
Montavimas, prieira
Rajono laikratis
www.grokiskis.lt www.grokiskis.lt
VAKAR IANDIEN RYTOJ
PAROD. Liepos 16 d. rokiknas Audrius Bitinas su savuoju Kaukazo aviganiu dalyvaus un veisli parodoje Tauragje. Joje bus vertinamas uns veisls grynumas, keturkojo ivaizda, sveikata bei judjimas. parod suvaiuos daugelio Europos ali un augintojai. U skming pasirodym kompetentinga komisija keturkojui suteikia sertifikat, liudijant auktesn jo ir jo palikuoni vert rinkoje. GASTROLS. Liepos 17 d. Rokikio liaudies teatras ivyksta Punsk (Lenkija), kur dalyvaus tarptautiniame teatr festivalyje. Jie parodys Eligijaus Daugnoros reisuot Justino Marcinkeviiaus "Ikar". Liepos 18-23 d. Rokikio liaudies teatro trup dalyvaus iaurs Europos ali mgj teatr aljanso festivalyje Norvegijoje. PAMALDOS. Liepos 17 d. 9 val. Rokikio staiatiki cerkvje (Gedimino g. 15) vyks pamaldos. Tikintieji kvieiami jose dalyvauti.
Aldona MINKEVIIEN
Tarp dangaus kn, apie Saul skriejani 4,5 milijardo met, yra asteroidas, pavadintas astronomo, ms kratieio Aloyzo Puinsko vardu. "Esu netiktinai turtingas mogus", - maiktavo mokslininkas. 5 p.
Neseniai mirusio urnalisto, buvusio "Gimtojo Rokikio" redaktoriaus, aktoriaus, sveiko gyvenimo bdo propaguotojo Jono Maeikio archyvas perduotas Krato muziejui. 2 p.
Laukia turnyras
Pandlio sporto klubas rengia tradicin, jau atuntj, v. Onos atlaid krepinio turnyr. 3 p.
5 p.
2 p.
Kaina 1,7 Lt
Aktualijos
"Rokikio bendrovs meistro "Rokikio komunalininko" bendrovs meistro S.Seibuio nuomone, mons turi inoti, kur mesti elektros lemputes. elektros
N.Bykovskio nuotr.
Norbertas BYKOVSKIS
Artja taupij lempui era. "Jos yra ilgaams ir ekonomikos", teigia j alininkai. Prieininkai oponuoja: "Jose yra gyvsidabrio duj." Btent dl pastarj taupiosios lemputs yra priskiriamos pavojing aplinkai atliek grupei, o perdegusias jas privalome mesti specialius konteinerius, kuri Rokikyje dar nra. Tad kur dti toki lemput?
piojoje lemputje esantis gyvsidabris. Tiesa, jo kiekis yra 100 kart maesnis nei vis dar populiariuose gyvsidabrio termometruose. Suduus lemputei aplink patenka apie 5 miligramai gyvsidabrio duj. Nors tai yra nedidelis nuodingos mediagos kiekis, patariama patalp gerai ivdinti, o ukes luoti taip, kad j nepatekt ant odos. Nerekomenduojama uki siurbti, nes pavojingosios mediagos liks dulki siurblyje.
Alternatyva
Nuo 2013 m. parduotuvi lentynose nebeliks 40 ir 25 vat kaitrini lempui. J viet uims taupiosios. Tok sprendim Europos Sjunga (ES) prim racionaliais sumetimais: taupiosios lempos sunaudoja 75 proc. maiau elektros energijos ir vieia 6-10 kart ilgiau nei prastos kaitrins. ES per metus tikisi sutaupyti 40 mlrd. gigavatvalandi elektros energijos, o i ali gyventojai - nuo 5 iki 10 mlrd. eur. Sumajus elektros vartojimui, maesniu pajgumu dirbs elektrins, kurios, mokslinink skaiiavimu, per metus aplink imes 15 mln. ton maiau anglies dvideginio.
Specials konteineriai
Dl taupiosiose lemputse esani gyvsidabrio duj jos yra priskiriamos prie pavojing aplinkai atliek, kuri negalima mesti iukli konteiner, skirt prastoms buities atliekoms. Kur dti perdegusias lemputes? Lietuvoje centralizuotai jas surenka V "Ekoviesa". Vilniuje sikrusios staigos direktorius Tadas Ruel "Gimtajam Rokikiui" sak, kad 28 specials konteineriai perdegusioms lemputms yra pastatyti Vilniuje, Kaune, Klaipdoje, iauliuose, Panevyje, Alytuje, Utenoje, Marijampolje, Maeikiuose ir Kdainiuose. "Mes sikrme vos prie pusmet. Prireiks bent met, kol pasieksime Rokik", - sak p. Ruel. Kur iandien rokiknams dti aplinkai pavojingas atliekas? "Veti artimiausi special ms konteiner Panevyje arba gabenti didij ir pavojing atliek surinkimo aiktel Rokikyje, K.Donelaiio gatvje", - patar "Ekoviesos" direktorius ir pridr, kad rokiknai atliek surinkjai yra j veiklos partneriai.
AB "Rokikio komunalininkas" meistras Sigitas Seibutis "Gimtajam..." sak, jog rokiknai ramia sine meta atitarnavusi lemput bendr iukli konteiner. Net staigos ir mons nesigdija prie konteineri palikti dienos viesos lempas. "Pastarosiose itin daug gyvsidabrio duj", - kalbjo p. Seibutis. Minta didij ir pavojing atliek surinkimo aiktel priklauso UAB Panevio regiono atliek tvarkymo centrui ir aptarnauja tik privaius asmenis. Todl "Rokikio komunalininko" darbuotojai prie konteineri numestas lempas turi gabenti Panev. Bendrovs meistras mano, jog vienintel ieitis i ios situacijos - moni mokymas.
Paslaugos neteikia
"Nebeveikiani lemput privalo priimti j pardavs prekybininkas. Tik abejoju, ar ms rajone i tvarka realiai veikia", - sak p. Seibutis. Apsilankme dviejuose Rokikio prekybos centruose, kuriuose akys raibsta nuo taupij lempui vairovs. Abiejuose parduotuvse yra specialios ds, kurias metami seni, naudoti nebetinkami maitinimo elementai, o talpykl perdegusioms lemputms nra. "Niekas net nesidomjo, kur dti perdegusias lemputes", - sutartinai tikino prekybininkai. J nuomone, jeigu bt pastatytos specialios ds joms rinkti, mons tikrai pasinaudot galimybe saugiai ir be papildomo mokesio lempui atsikratyti. O jei pirkjas pageidaut prekybos centrui atiduoti jau atitarnavusi taupij lemput? Kaip inia, ES direktyvos pareigoja prekybininkus priimti i j pirktas lemputes ir saugiai jas utilizuoti. "Jei kas primygtinai kit lemp rankas, kain ar galtume j priimti. Mes tokios paslaugos neteikiame", - aikino prekybininkai.
ekordas Rekordas
Nuvyk didij ir pavojing atliek surinkimo aiktel suinojome, jog liep rajono gyventojai pristat 80 perdegusi dienos viesos lemp. Visos jos jau ivetos Panev. Paklaustas, kiek mons atnea buityje naudot taupij lempui, aiktels darbuotojas atsak: "Pasiekme rekord: dvi lemputs per dvejus metus!"
Trkumai
Pasigedo dokument
Katon g. gyventojas A.. neteko pinigins, kurioje buvo dokumentai, banko mokjimo kortel ir 450 Lt. Pinigin dingo i namo koridoriaus.
Dingo dviratis
Kamaj miestelio gyventoja I.B. prane, kad i garao dingo dviratis ,,Pioneer". Nuostolis - 300 Lt.
Beje, elektros energij taupanios lemputs turi ir neigiam aspekt. Vienas j - skleidiama mlyna viesa. mons skundiasi, jog bdami tokioje aplinkoje jauia diskomfort, o ilgainiui atsiranda galvos skausmas. Norintieji to ivengti turt atkreipti dmes preks savybes: jei ant pakuots nurodyta, jog lemputs viesos temperatra yra 2700-3300 kelvin, ji vies panaiai kaip senoji kaitrin. Melsv vies skleidia tik 4000 ir daugiau kelvin lemputs. Antrasis neigiamas aspektas - tau-
Imeta
Anot p. Ruels, specialiuose konteineriuose kasdien randama vis daugiau panaudot lempui, tai rodo, jog vis daugiau alies gyventoj suvokia atliek riavimo btinyb.
11 223
Apvog sodyb
Apvogta Vilniaus rajono gyventojo V.K. negyvenama sodyba Meldui kaime (Jint sen.). Nusikaltli padaryt al sodybos eimininkas vertino 3 230 Lt. Vagys ine meker su rite, metalin duonkep krosn, dvi kaitinimo ploktes su ringmis, metalin orkait, dvejas pakuros dureles, benzinin pjkl "Partner", televizori, radijo imtuv, elektrin virdul, kilim, patalyns, drabui, vairi ranki. I nerakintos pirties dingo nerdijanio plieno katilas ir krosnis. GR ir PK inform.
Aktualijos
Laukia turnyras
Aistra karybai
Usidti riterio alm ir vis kario aprang V.Airini kvepia aistra kautynms bei karo istorijai. "Griunvalde maksimaliai priartju prie savo protvi", - dalinosi spdiais muziejininkas. Darbe "misdamas" tik istorijos teorij, p. Airini teuton klube gali ibandyti kovos veiksmus ir taktinius manevrus, suinoti ginkl ir arv privalumus bei trkumus, juos palyginti su autentikais, likusiais i an dien. Panekovas pastebjo, jog mio lauke svarbiau ne fizinis pasirengimas, o itverm bei rytas nugalti. Anot p. Airini, XIVXV a. karybos rekonstruktori arvai sveria 35-40, o visa ekipuot - iki 45 kg. Kovotojo didiausias prieas yra kartis, o arv - lietus. Be to, almus su antveidiais neiojantys riteriai turi priprasti prie riboto matomumo. Kartais dl to pasitaiko kuriozini nutikim. "Kovms mokyklos scenoje. Buvo prietema. Gerai nematydamas puoliau ne prieinink, o savo el, muojant ant udangos. Kol apgautas iliuzijos j, niekuo dt, taliau, prieininkas apjo i unugario ir m vanoti mane", - ypsodamasis pasakojo p. Airini. Muziejininko teigimu, domjimasis vidurami kario gyvenimu jam leidia pajusti tikr kar. Vien ruoimasis kovoms paadina XV a. dvasi: parenkami ginklai, arvai, apranga, vairios ekipuots elementai, treniruojamasi, rengiami turnyrai, taisomi arvai ir ginklai. iandienini riteri kovose dar nepasitaik ypating sualojim, nes specialiems arvams veikti reikia duriamj veiksm ir atri ginkl, kurie nnai nra naudojami. Taiau kraujo kovose ivengti nepavyksta. v. Mergels Marijos teuton ordino narys p. Airini tiki, jog entuziast, norini puoselti riterio vertybes, tik daugs. Pasirodymas Rokikyje galbt kam nors paadino karybos aistr. "Kiekvienas rokiknas, keliaujantis algirio mio lauk, tesideda Rokikio srio. Susd prie stalo galsime panekti apie kautynes, pergals skon, nugaltoj triumf ir, inoma, pralaimjimo kartl. Tai ypa aktualu teutonams, kuriems algirio mio inscenizacijoje tenka pralaimtoj - Vokiei ordino kari - vaidmuo", - pakilia nuotaika ubaig pokalb p. Airini, tikintis, jog mintojo mio siautul reikia pajausti: odiais jo perpasakoti nemanoma.
Pandlio sporto klubas rengia tradicin, jau atuntj, v. Onos atlaid krepinio turnyr. Liepos 23 d. 10 val. jis vyks rekonstruotame Pandlio gimnazijos stadione. Komandas registruoja krepinio entuziastas Martynas Karalinas, tel. pasiteirauti (8-600) 03689. Krepinio mgjai kvieiami nesnausti: turnyre dalyvaus ribotas komand skaiius. Pagrindiniame - vyr komand 5x5 - turnyre dar yra 8, eim 3x3 - 3, veteran - 6, vaik - taip pat 6, moter 5 laisvos vietos. Daugiausia laisv viet - net 10 - lik 3x3 atvirojoje grupje, kurioje gali aisti ekipos, sudarytos i vairaus amiaus ir pajgumo krepinio mgj.
Atvyksta latviai
Liepos 15 d. rajone lankysis Lielvards savivaldybs (Latvija) atstov delegacija. Sveiai susitiks su rajono vadovais ir administracijos specialistais, lankysis UAB ,,Rokikio vandenys". Latvi delegacija usuks Krato muziej, apirs Rokikio senamiest. Lielvards savivaldyb yra prie pat Latvijos sostins Rygos. Ji ms rajon atsis madaug 40 asmen delegacij. "Gimtojo Rokikio" iniomis, sveius domina bendri Lietuvos ir Latvijos projektai bei galimybs umegzti bendradarbiavim su rajono savivaldybe. Latviai ketina apirti modernius Rokikio miesto valymo renginius. Sveiai dalyvaus Krato muziejaus edukologinje programoje "Srio kelias", vliau vyks Kriaunas, apirs tenykt muziej, bendraus su jo vedja Algimanta Raugiene, nakvos kaimo turizmo sodyboje.
D.Ziboliens nuotr.
Rajono nepasiek
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, netinkam kokybs parametr kraujas buvo rastas tik vienoje staigoje - Vilniaus universitetinje ligoninje (VUL) - vienoje siuntoje, gautoje i Nacionalinio kraujo centro (NKC). Santariki klinik laboratorijoje itirti kraujo mginiai parod, kad NKC pardavinjo kraujo komponentus, kuriuose hemoglobino yra dvigubai maiau nei reikalaujama. Pagal preliminari ekspert ivad, taip galjo atsitikti dl technologini paeidim ruoiant kraujo komponentus arba kraujo komponentai galjo bti paveikti iorikai. Siekdamas isiaikinti visas su iuo pavieniu incidentu susijusias aplinkybes sveikatos apsaugos ministras Raimondas ukys atitinkamoms inyboms paved atlikti isam ir medicinin, ir veiklos audit VUL ir NKC. SAM i alies gydymo staig nra gavusi skund, jog NKC tiekiamas kraujas gali neatitikti kokybs reikalavim. Ministerija pabria, kad alies kraujo donorysts staigos kas mnes yra pareigotos ir atlieka kokybs kontrols tyrimus. Rajono ligonins direktorius Raimundas Martinlis sak, kad j staigai krauj tiekia NKC Panevio filialas. "Mes kraujo kokybs netiriame. Tenka pasitikti tiekj siningumu", - sak p. Martinlis. Rajono ligoninje darsyk patikrinama tik gauto donor kraujo grup, atliekami jo tapatumo testai. GR ir Eltos inform.
Drsus individualistas
Riterijos entuziastas iskyr ir esmin skirtum tarp iuolaikinio ir vidurami kario. Riteris buvo Europos feodalinio susiskaldymo laikotarpio individualistas, nepaprasta drsa ir puikia kovos technika turjs pramuti kieiausi prieo gynyb, suardyti jo rikiuot. Toks karys, turintis gana didel veiksm laisv, galjo veikti rytingai, greitai, utikrintai. O iandienos karys privalo paklusti disciplinai: klausyti komand, be "sakymo i aukiau" nedaryti joki savavalik veiksm. Pasak p. Airini, bene paskutins riteri etiketo apraikos pastebimos Pirmajame pasauliniame kare. Vokiei ir prancz aviacijos pilotai, pakil or, neturjo tiesioginio susisiekimo su vadovybe, todl daugelyje situacij veik pasikliaudami savo meistrikumu bei intuicija. Jie, kaip ir vidurami riteriai, priklaus elitinei kariuomens daliai. Panas j bdo bruoai, elgsena. Tik irgus pakeit lktuvai, o ietis - kulkosvaidiai. "Lktuv pilotai, numu prieininkus, nutpdavo pagerbti pralaimjusj mio lauke. Neretai
Lenkijoje rokikn, V.Airini, Lenkijoje sutiks rokikn, mielai su juo padiskutuot apie vidurami karyb. V.Airini asmeninio archyvo nuotr. pilotai pasigaildavo numuto prieininko, kuriam pasisekdavo em pasiekti gyvam", - pasakojo muziejininkas.
Latvijos vjarods Tokios Latvijos Csio miesto vjarods nort kiekvienas vidurami istorijos N.Bykovskio nuotr. myltojas. mog", - sak panekovas. "O kodl Js ne lietuvi karys?" - teiravoms panekovo. "Reikia aplankyti daugel rekonstrukcini klub: baltus, kalavijuoius, tamplierius, Lietuvos didiosios kunigaiktysts karius, kad suprastum, kur tavoji vieta. Mano simpatijos teko btent riterijos vertybes puoseljaniam teuton klubui", - atsak p. Airini. Viskas prasidjo 2009 m., kai Kauno Karo muziejaus Vidurami skyriaus vadovas Laurynas Tamulynas kolegai V .Airini pasil nuvykti kasmetin algirio mio inscenizacij Lenkijoje. nirtingos kari grumtyns bei gyvenimas viduramika dvasia dvel-
Neventintas
Save p. Airini laiko tik kariu ir jokiu bdu ne riteriu. "Savo klube dar neturime ventinimo riterius tradicijos", - teig jis. Ddamasis arvus p. Airini stengiasi pajusti ankstesnij laik dvasi, kaip ir XII a. karinas jis brangina riteri vertybes. "Net ir istorikui nra lengva atgaivinti sensias, ankstesniais laikais gyvavusias, bet istorijos tkmje primirtas tradicijas, kurios visada puo ir puo
Pernai ornitologai ivyliuose suiedavo 3 gulbi giesmininki poras. Ornitolog draugijos archyvo nuotr.
Plius minus... 18
Senol
Klausau istorij nuo seno, Kai tu su manimi neki, Nevalgai duonos n kruopels, Tik lovoje guli. Kaip gaila tavo tyro vilgsnio, Auginusio mane, Raminanio, saulto ypsnio, Kurs gsta patale. Pavelki mane, brangioji, I lto atsisuk, Palieski veid man, senole, Tiktai nenusisuk. Ir taip lieti tu mano veid. ia a, vaikelis tavo, a, I lto nusuki tu vilgsn, Prisimeni eiles. Klausau istorij nuo seno, Kol tu su manimi neki. Atsimenu vaikyst savo, Nes tu - su manimi.
Poetinis kelias
Poetinis Andelikos kelias prasidjo nuo pat vaikysts. Bloknot ir raikl ji pam rankas vos tik imokusi skaityti ir rayti - penkeri met. "inoma, isaugojau savo pirmj eilrat, taiau mintinai jo neprisimenu. Juk pirmas ar paskutinis eilraiai niekad nra labai svarbs ir reikmingi. Svarbiausia krybos eiga, leidianti suprasti, jog mogus nesustojo vidurkelyje. K man reikia poezija? Tai - a pati, aplinkiniai, gyvenimas. Poezija reikia tai, k mogus valdo, bet niekada neatskleidia vieumui", - teigia mergina. "Krybinis impulsas - tarsi paradoksas: sdi jaukioje alioje pievelje ir iri dangaus ml, saul, o mintys nukrypsta kaime matyt i narvo sprunkant triu, troktant laisvs: taip eilratis gimsta ne apie jauki pievel ir ne apie saul..." pasakojo mergina.
Tie norai
Pasikliauti galima savais draugais, Savom jgom ir galimybm. Savais vaikais, Savais namais, Tikslais bei aplinkybm. Tikti galima viskuo: Legendomis, kvailom istorijom, Atsiminimais, paadais, Viltingomis svajonmis... Bet ilgims vis tiek jausm, Kurie beprasmikai kaskart aplanko. Mes norime kart sapn Ir naktimis praverto lango.
A.Demidovait prie Csio (Latvija) miesto simbolio siamino baidari ygio Gaujos upe, kur rajono moksleiviams sureng (Latvija) sureng Rokikis", Rokikio "Gimtasis Rokikis", UAB "Ivabalt" ir Lietuvos liberal sjdio Rokikio skyrius, atokvpio metu. tapyba. Krybinis kvpimas j neretai aplanko ir... virtuvje. Gaminti maist - dar viena Andelikos aistra, todl populiariausiu jos konditeriniu edevru - okoladiniu tortu gardiuojasi visa eima, gimins. "Su mama svajojam kurti ma jauki kavinuk, kurioje rokiknas galt gardiai pavalgyti ar suilti prie kartos arbatos puodelio. Net svarsiau galimyb rinktis ios srities studijas, taiau aplinkui per daug neteisybs - nugaljo teiss mokslas. Skaniai pavalgyti galsiu, kai baigsiu universitet ir tursiu nemaai patirties keisti pasaul", - tikina moksleiv. Teiss studijos Andelik vilioja ir dar dl vienos prieasties: ji visada yra pasiruousi rodyt savo ties, argumentuotai pagrsti nuomon. "Tok ugning bd, ryt, nor gyvenim "valgyti" dideliais ksniais paveldjau i tio. Gerai dar, kad mama moko, kaip j "valgyti" ir nepaspringti", - pasakoja vienuoliktok. Dar i vasar Andelika ketina sijungti Jaunimo centro projekt, bus viena jo kuratori. Susikaupusi energij aktyvi mergina ilieja krybiniuose konkursuose apie kalb ir apie gamt, kuria idjas savo kostiumui Juozo Tbelio gimnazijos kasmetiniam avangardini mad ou. Nuo pirmos klass Andelika miklina prot achmat aidimu. ios veiklos rezultatais taip pat gali pasigirti: 2005 m. rajoniniame mergaii achmat turnyre ji ikovojo pirm viet. Namikiams pabodo pralaimti Andelikai, taiau aistra aidimui neiblso: ruden mergina ketina iekoti achmat brelio ar bendramini toliau tobulti ioje sporto srityje.
Didiausia aistra
"Poezija verda mano kraujyje, ji mano didiausia aistra ir svajon", atvirauja jaunoji poet. Krybins gyslels dovan mergina paveldjo i mamos, kuri skatina dukr poezijoje atsiduoti jausmui, poetiniam polkiui; dalijasi patirtimi. Spalvot jausm gam Andelika perteikia ir savo eilraiuose. Juose - lidesys, diaugsmas, neapykanta. Jausmus adina eima, draugai, aplinka. Kartais neigiamas emocijas sukelia tie, kurie gvieiasi jos asmenins laisvs: "Esu labai spalvinga asmenyb ir savo charakteriu, ir apranga. Erzina, kai mano rykios oranins kelns vertinamos piktais vilgsniais ar komentarais - tai mane varo ir veria jaustis nesmagiai. Dl to a, prieingai nei mano apraytas triuis, negaliu pabgti laisv. Laisv, mano supratimu, tai - ilti santykiai eimoje arba tai, kas man netrukdo sprausti save krybos rmuose ir eilraiu i j isilaisvinti", - tvirtina moksleiv.
Svajon
Talentinga moksleiv iduoda, jog eilrai turi prikaupusi per imt. Ji nort vis savo krybin tris eilraius ar miniatiras - suguldyti knygut. Jaunoji poet ketina kreiptis rokiknus, galinius jai padti realizuoti svajon. "Noriu padovanoti monms ne material, o dvasikai verting savosios krybos vaisi, kurio poezijos syvai padt mogui," prisipaino ji. Pasak Andelikos, poezija yra visagal, nes ji mogui padeda atrasti gyvenimo keli. "Tikiu, jog ir mano eils turi toki savybi. Kiekvienas eilratis yra skirtas vis kitam mogui: patrakliui, mataniam gyvenim labai spalving, aistruoliui, paklydusiam iekojimuose ar per auktai dang iklusiam sparnus. "Svarbiausia - bti savimi. Atrasti save nra lengva, bet tam mums ir duotas gyvenimas: jo pamokos, iekojimai, rytas, drsa, galimyb ivykti savs iekojimo kelion!" - sak A.Demidovait.
Mergait Mergait
Padykusi kaip vjas, Karinga kaip audra, Maa mergait skrieja, Valdydama bangas. Padyks jos likimas, Laivelis - lyg akmuo. Neioja j per jr Gyvenimo bangom. Sudie, mergaite vj, Sudie, geros kloties, Telieka tiktai mintys. Senos geros vilties!
Pomgiai
Andelikos laisvalaik pavairina modeliuk i metalo konstravimas,
LauJos mgsta keliauti: A.Demidovait ir LauLeinskait Latvijos rita Leinskait (kairje) Latvijos Araii miestelyje. A.Kuolo nuotr.