Filosofijos samprata Visi pasaulio daiktai kaip visuma,,Norint atrasti turim turti bv.

Bandymas pabgti nuo daikt, persiklimas i kasdienybs i Dievikj sfer.,,Tiesa-tai kas kakada apreikta,,15a.pr Kr. odis ,,a,,Philia(meil,siekimas,aistra)Sophia 6a.pr.Kr.Deivs vardas kuri buvo atsakinga u likim.Graikai buvo pirmiejipradj aikinti filosofinio pai nimo specifik. Filosofijos kilm Iki 5tkst. Pr.Kr. prasipleia moni suvokimas patsgyvenimas tampa sudtingesnis Spektaklis negali atspindti sunkaus sudtingo gyvenimo.Atsiranda tikrovs pavaizdavimas(rbo jame yra prasm).Visko darosi nebemanoma nupieti sukonstruoti..Piktografija usimezga pirmas grafinis bdas info generuoti.pirmoji piktograma mogus su 3jauiais. 3300 Ideografija-Rytuose. Bandoma jo uuomina, pavaizduoti shema 2900Fonografija silabin.1500Ugarito miesteP.Libane buitinisAlfabetasInd filosofija. Frabon nustebino pasaulis kuriame gyveno indai. mogaus santykis su btimi yra kitoks. Btis prasmintas pasaulis atsiranda tik per konstruktyv darb urgija)natralus pasaulis mogui netinka reikia j perdaryti.. Kin filosofija. Kaltas subjektas kad objektas nedera su subj. Nebgti ir nepulti,bet prisiderinti. Konformistu mogus privalo taptimogus prie pasaulio.PaskutinisSamurajus. Kad pats tobult kaip rankis privalo dirbti vislaik. Graik gamtos filosofija. 7 a. pr.Kr.filosofai Talis, Anaksimandras, Amaksimenas kr pirmj filosofijosmokykl. Jie visi pasaul sutapatino su gamta. Jie rmsi paprastu mediag apykaitos gamtoje faktu. Dl to, pasak Talio viskas kyla i vandens ir vanden sugrta. Pasak Anaksimeno viskas sudaryta i oro, kuriam tankjant atsiranda kieti knai, o retjant ugnis, iluma. Sofistai ir Sokratas. Protas universalus orientyras, jausmai mog apgauna (gyvulika).Diev vardai Diketeisyb Aidos- gda.Prasideda etika mokslas apie moni elgesProtagoras sukuria pirm gramatik kalbos inojim. Jo mintis: mogus yra vis daikt matas nuo jo priklauso ar tas daiktas Laikomas tinkamu ar ne. Ton Asteris, Br. Genzelis. Platonas.Atn filosofas ir matematikas, vienas i giliausi ir takingiausi vakar pasaulio mstytoj. Platonas, buvo gabiausias, stropiausias ir mylimiausias Sokrato mokinys,itikimai lydjs mokytoj iki pat jo gyvenimo pabaigos. dualizmas, t.y. juslinis, empirikas, materialus pasaulis ir neempirikas, nematerialus . Btent toki btiesstruktr teig Platonas. Aristotelis Filosofin inojim pirmasis m sisteminti talentingiausias Platono mokinys Aristotelis.ismstymo genijus pirm kartima sisteminti jau sukurt filosofij..io skirstymo pagrindu jam tampa dualizmas, t.y. juslinis, empirikas, materialus pasaulis ir neempirikas, nematerialus. Jeigu bt tik juslinis empirinis pasaulis,tai filosofijos, ko gero, nebt, nes pasakAristotelio, pagrindinis inojimo tikslas yradalyko esm. Dalyko esm likt nepainta,jeigu neinotume to dalyko buvimo prieasi. Svarbiausios yranematerialios(veikimo,formalios,tikslo)prieastys. Viduramiai. Aurelijus Augustinas Jo filosofija pereina i antikos viduram. Padjo pagrind krikioni filosofijai. Daug priklauso nuo vidinio A. Turi painti save. Diev galima rasti gilindamasis sav. Tiesos aminos, jos yra ms viduje. mogus apviestas. Dievas kr pasaul i nieko (kol nebuvo pasaulio, nebuvo ir laiko-Aug. vienintelis nagrinjo laik). I karto buvo sukrti angelai, vaigdynai. Pagrindiniai faktoriai - materija, laikas ir forma. mogus i 3 dali - smon, protas, valia. Etika - meil, sutampa su valia, mogaus branda meil Dieve . Meil - mogaus veikla. Dl savimeils mons klysta ir pasirenka ne tikras dorybes. Renesanso filosofija. mogaus problematika renesanso filosofijoje tapo svarbiausia tema. Renesanso filosofija pasiymjo kritiniu poiriu viduramik scholastik ir scholastizuot Aristotelio mokym. Florencijos humanist terpje atgaivintas dmesys Platonui ir neoplatonikai

tradicijai.1468m Pasaulietine problematika, praktikumu pasiymjusioje renesanso filosofijoje didelis dmesys skirtas politinei teorijai. Renesanso mogus kartligikai stengsi pats visk savo akimis pamatyti, savo jutimais patirti. Mokslinis tyrimas tapo jo aistra, o mokslas - tikra palaima. Gyvenimo filosofija ir psichoanaliz Ny vadinosi faizmo pradininku. Jis skelb nauj antropologin diktatr apie evoliucij. Verg morals pagr. Bruoas uuojauta. Gris mogui ikis. Psichoanalizs pradininkas Zigmundas Froidas. Struktrinis modelis Id(tai) Ego(a) Superego( vir a) .Sin- toks asmens brandos rezultatas gauna pakankam kiek bylos. Froidas teig, kad mogaus viduje vyksta nuolatinis vidinis konfliktas tarp malonumo siekiani biologini potrauki ir ribojani realybs reikalavim (Id ir Ego).Karlas Gustavas Jungas naujosios psichoanalitins teorijos aikintojas teig, mons akivaizdiai nelygs, skirtinga j praeitis.